VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Jonas Butkevičius

TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS
Vadovėlis

Vilnius

2009

1

UDK įrašomas leidykloje

J. Butkevičius. Transporto veiklos teisinis reguliavimas: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2008. xxx p.
Vadovėlyje išanalizuoti pagrindiniai teisiniai aktai, reglamentuojantys visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transporto veiklą. Išanalizuotos tarptautinės konvencijos, susitarimai, reglamentai, direktyvos bei bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai – įstatymai, kodeksai, taisyklės, nuostatai, tvarkos bei reikalavimai, reglamentuojantys tiek krovinių, tiek ir keleivių vežimus. Vadovėlis skiriamas Transporto inžinerijos fakulteto bakalaurantams ir magistrantams. Jis bus naudingas visų transporto, verslo administravimo ir vadybos studijų studentams, taip pat visų transporto rūšių specialistams.

Leidinį rekomendavo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: mokslinis vardas ir laipsnis, Vardas Pavardė, darbovietė (pvz., VGTU Fizikos katedra) mokslinis vardas ir laipsnis,Vardas Pavardė, darbovietė

http://leidykla.vgtu.lt
VGTU leidyklos TECHNIKA _____ mokomosios metodinės literatūros knyga

ISBN įrašomas leidykloje © Butkevičius J., 2009 © VGTU leidykla TECHNIKA, 2009

2

TURINYS
Įvadas........................................................................................................... 6 1. BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS TRANSPORTO VEIKLĄ.................... 8 1.1. Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas..........................8 2. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS. 19 2.1. Tarptautinės konvencijos ir susitarimai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą ................................................................................19 2.1.1. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) ........19 2.1.2. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ....26 2.1.3. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija)..............................................38 2.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą.......................................................................48 2.2.1. Pagrindinės sąvokos...........................................................................48 2.2.2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas ...............................53 2.2.3. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.........................69 2.2.4. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės ...............................76 2.3. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas.....84 2.3.1. Pagrindinės sąvokos...........................................................................84 2.3.2. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės............................85 2.3.3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės ....................94 2.4. Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas ......99 2.4.1. Pagrindinės sąvokos.........................................................................100 2.4.2. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės...................101 2.4.3. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės ....................................116 2.4.4. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės ......................125 2.4.5. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės .............143 2.4.6. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarka...............................................................................................150 2.4.7. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka .....................................................................154

3

2.4.8. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka.....................159 2.4.9. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai ...............................167 2.4.10. Autobusų stočių veiklos nuostatai .................................................171 2.4.11. Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas............................................................176 3. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS............................................................................. 181 3.1. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai .................................181 3.1.1. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas................................182 3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas.................................................187 3.1.2. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra.........................................189 3.2. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto veiklą.........................................................192 3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas..................192 3.2.2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės...........................................................................................222 3.2.3. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės..........................232 3.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės...........249 4. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS .. 263 4.1. Tarptautinių vežimų oro transportu teisinis reguliavimas ir skrydžių klasifikavimas...................................................................263 4.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys oro transporto veiklą .......................................................................267 4.2.1. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas........................................267 4.2.2. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės ...............287 5. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS. 297 5.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių jūrų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams..............................297 5.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys jūrų transporto veiklą .....................................................................299 5.2.1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ..299 5.2.2. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas......................313 5.2.2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas ...........................337 6. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS............................................................................. 356

4

6.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams ..............356 6.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą ..................................................357 6.2.1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas ............357 6.2.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės...........................................................................................377 6.2.3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai ...................................................383 6.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės ......................................................................391

5

Įvadas

Lietuvos Respublikos veiklos pagrindų įstatyme teigiama, kad „Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius“. Pagal šį įstatymą „Transporto veikla – keleivių ir bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla. tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) vežimu“. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, per pastaruosius penkiolika metų buvo parengti teisiniai aktai, reguliuojantys transporto veiklą. Pastarieji pastoviai buvo tobulinami, o prieš įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą, suderinti su ES reikalavimais. Be to, Lietuva prisijungė prie tarptautinių konvencijų ir susitarimų, apibrėžiančių transporto veiklą, taip pat sudarė įvairias tarptautines sutartis su Europos valstybėmis dėl tarptautinių vežimų organizavimo. Pagal LR transporto pagrindų įstatymą transporto rūšys yra šios: kelių, geležinkelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Kiekvienos šių transporto rūšių veiklą reguliuoja atitinkami teisiniai aktai. Vadovėlio tikslas yra išsamiai išnagrinėti visų minėtų transporto rūšių teisinį reguliavimą. Todėl vadovėlyje teisiniai aktai yra grupuojami pagal transporto rūšis, prieš tai pateikiant bendrą dokumentą, apibrėžiantį visų transporto rūšių teisinį reguliavimą – LR transporto veiklos pagrindų įstatymą. Vadovėlyje teisiniai aktai kiekvienai transporto rūšiai sugrupuoti ir išanalizuoti pagal svarbą. Pirmiausiai išanalizuotos tarptautinės konvencijos ir susitarimai, po jų – kodeksai, toliau – LR Vyriausybės dokumentai, o paskutinę analizuojamų teisinių aktų grupę sudaro LR Susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai. Dvi paskutinės dokumentų grupės išanalizuotos atskirai krovinių vežimams ir keleivių vežimams. 6

Knygos autorius aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinius aktus, t. y. vadovavo autorių kolektyvui, kuris rengė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles; Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles; Autobusų stočių veiklos nuostatus; Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas ir kt. Nors vadovėlis skirtas transporto inžinerijos specialybių pagrindinių studijų studentams (bakalaurantams ir magistrantams) bei verslo administravimo ir vadybos studijų studentams, jis bus naudingas ir visų transporto rūšių specialistams.

7

1. BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS TRANSPORTO VEIKLĄ
Pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu transporto veiklą, yra Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. 1.1. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Įstatymo paskirtis. Šis įstatymas priimtas 2002 m. vasario 28d., įsakymo Nr.IX-747. Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų (operatorių) ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus. Šis įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. 1. Rinkliava – transporto infrastruktūros objekto savininko nustatytas užmokestis už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu, kurį transporto infrastruktūros objekto naudotojas moka transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui). 2. Transportas − sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius. 3. Transporto infrastruktūra − sausumos ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių (tarp jų ir pastatų), specialiai įrengtų teritorijų ir įrenginių bei konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti. 4. Transporto infrastruktūros objektas − transporto infrastruktūros elementas, kuris gali būti atribotas nuo kitų infrastruktūros objektų ir savarankiškai funkcionuoti. 8

neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis. bagažui ir (arba) kroviniams vežti. bagažo ir (arba) krovinių vežimu. 7. skirtas keleiviams. 6. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka.5. 9. atsižvelgdamas į komercinius interesus. 13. bagažą. plėtra ir priežiūra. taip pat ūkio subjektas. Transporto objektai − transporto infrastruktūra. geležinkelių. Transporto priemonė − bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas − transporto priemonių savininkas arba valdytojas. kurių vežėjas (operatorius). 11. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą. kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu. 8. reguliarumas ir 9 . Viešoji transporto infrastruktūra − transporto infrastruktūra. 10. kelių tiesimas ir priežiūra. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai − įsipareigojimai organizuoti darbą. bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis. Vežėjas (operatorius) – fizinis arba juridinis asmuo. 12. nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta visuomenės poreikiams tenkinti vežti keleivius. kelių. keleivių. technologinės ir eismo valdymo priemonės. kuris verčiasi transporto veikla (keleivių. oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas. krovinius. Transporto veikla − keleivių. vežti ir laikytis nustatytų tarifų. kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu. transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios techninės. bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus. taip pat kita veikla. kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas. įsipareigojimas organizuoti darbą − įsipareigojimas nustatytas vežėjui (operatoriui). tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra.

taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje. tarp jų – viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo. įsipareigojimas dėl tarifų − įpareigojimas. kurie neatitinka vežėjo (operatoriaus) komercinių interesų. remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais. taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas. modernizavimo. ir užtikrina jų įgyvendinimą. o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina: 1) viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams. dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktūros projektus bei programas ir juos įgyvendinant.atitinkamas mastas. Vyriausybė formuoja subalansuotą valstybės transporto politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė. tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus. įpareigojimas vežti − įpareigojimas. kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms. nustatytas vežėjui (operatoriui). 4) vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą. 2) transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo (operatoriaus) veiklos atskyrimą. nustatytas vežėjui (operatoriui) priimti ir vežti keleivius ar krovinius. 3) vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą. Transporto veiklos užtikrinimas. taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą. eismo saugos ir aplinkosaugos. 6) kombinuotų vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą. taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio. 5) viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal valstybės tikslines programas. Transporto viešasis administravimas. Valstybė teisinėmis. nustato privalomus transporto veiklos vykdymo reikalavimus valstybės 10 . Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos. Susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės transporto politiką. organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą.

transporto infrastruktūros objektų valdytojams. Viešosios transporto infrastruktūros objektus. Viešojo naudojimo geležinkeliai. valstybinės reikšmės keliai. savivaldybėms.įmonėms. vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. akvatoriją (vandens plotus). valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai. valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. tarptautinių oro uostų infrastruktūra. Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą. Šių transporto rūšių. oro ir vidaus vandenų transportas. Jeigu specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose numatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme. 11 . transporto infrastruktūros objektų naudotojams. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. Transporto rūšys pagal šį įstatymą yra šios: geležinkelių. užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. kelių. specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai. kaip šie aktai vykdomi. žemę. taip pat kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja. šis įstatymas. Transporto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. skrydžių valdymo sistemos įrenginiai. Transporto teisinių santykių reglamentavimas. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. administraciniu aktu ar sutartimi. valstybės institucijoms bei asociacijoms. taikomos specialiųjų transporto rūšių įstatymų ir kodeksų nuostatos. kitą priskirtą ar sukurtą turtą viešosios transporto infrastruktūros valdytojas valdo. jūrų. Į juos negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus. Transporto rūšys. koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką. naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais. Transporto objektų nuosavybė.

reikalingas šiems objektams eksploatuoti. technologinių. Atskirų transporto rūšių eismo saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. jų išdėstymą šalies teritorijoje. Visi transporto infrastruktūros naudotojai už naudojimąsi transporto infrastruktūra privalo mokėti transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui) rinkliavas. Transporto veiklos licencijavimas. atsižvelgiant į transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) poreikį. profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato transporto infrastruktūros objekto savininkas. turi atitikti geros reputacijos. Eismo sauga. jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką.Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles negu šis įstatymas. Įmonės gali atlikti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik turėdamos įgaliotos 12 . Įmonė. gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra. Transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) vykdančių įmonių skaičių. atsižvelgdamas į išlaidas. Licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. rinkliavos. norinti gauti licenciją (leidimą). Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles. naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio įstatymo numatytoms programoms finansuoti. taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos. transporto priemonėms ir eismo dalyviams. Tarifai. kainos. Lėšos. Saugus transporto eismas užtikrinamas laikantis techninių. Transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiamos laisvosios rinkos kainodaros principais ir nustatomos sutartyse tarp šalių. įstatymai ir kiti teisės aktai. socialinių ir organizacinių reikalavimų transporto infrastruktūrai.

Transporto priemones registruojančių įmonių skaičių. Teisės vairuoti (valdyti. Vyriausybė gali nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą skatinančias priemones. nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai arba Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. pilotuoti) transporto priemonę suteikimo dokumentų. Kombinuoti vežimai – krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos. higienos reikalavimus. Visuomenės aptarnavimo organizavimas. didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių. turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems. Teisės vairuoti (valdyti. skirti keleiviams aptarnauti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Aplinkosaugos ir kiti reikalavimai. pavojingų krovinių gabenimo.institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). Viešojo transporto objektai. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) 13 . Transporto infrastruktūros objektai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. įstatymuose ir kituose teisės aktuose. priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo). nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. Kombinuoti vežimai. išduotų kitose valstybėse. keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje. saugos darbe. o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. Įgaliojimai (leidimai) suteikiami sutartimi arba administraciniu aktu. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako įstatymų nustatyta tvarka. atsižvelgdama į transporto priemonių registravimo poreikį ir jų išdėstymą šalies teritorijoje. jos vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. vidaus vandenų arba jūrų transportu. darbo ir poilsio režimo. kai tas pats krovinys. pilotuoti) transporto priemones įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. esantis sunkvežimyje. Transporto priemonių registravimo tvarką nustato.

modernizuoja ir plėtoja viešosios transporto infrastruktūros objektus. kuriose nustatomos keleivių vežimo sąlygos (paslaugų kokybė. tinkamai prižiūri. reguliarumas. gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų rinkliavas. Konkurso organizavimo bei visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarką nustato Vyriausybė. Su konkurso nugalėtoju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis. geležinkelių infrastruktūra. išlaidų ir pajamų subalansavimą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija. Viešosios transporto infrastruktūros savininkas yra valstybė ir savivaldybės. priėmusi sprendimą nutraukti visuomenės aptarnavimo sutartį. taip pat atlyginimo už suteikiamas paslaugas dydis ir tvarka. sudaro galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešosios transporto infrastruktūros objektu. nustatytus šio įstatymo. užtikrina. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba viešajai transporto infrastruktūrai valdyti steigiama įmonė. valdytojas naudoja pagal viešosios 14 . gautas už jūrų uostų žemės nuomą. aplinkosaugos ir kitus reikalavimus. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas). Šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti vežėjai (operatoriai) parenkami konkurso tvarka. taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais. kad viešosios transporto infrastruktūros objektas atitiktų saugaus eismo. mastas ir kiti reikalavimai). veiklos nenutrūkstamumas.savivaldybių. privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga. Viešosios transporto infrastruktūros valdytoją skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės institucija. pajamas. Lėšas. Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privačioji. Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai. Visuomenės aptarnavimo sutarties galiojimo terminas – iki 5 metų. Viešosios transporto infrastruktūros objekto valdytojas. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklos ypatumai. Privačiosios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo. garantuodamas optimalų šio objekto funkcionavimą.

nacionalinio biudžeto. Europos Sąjungos lėšų. plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių lėšų šaltinių: rinkliavų. vežėjas. Jeigu asmuo. kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (toliau – užsienietis). Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo santykiai su transporto infrastruktūros savininku. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą kontroliuoja valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka. lėšų.transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas specialiąsias programas. kuris verčiasi keleivių vežimu. važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu. Viešosios transporto infrastruktūros valdymo kontrolė. Vežėjų pareigos vežant užsieniečius. neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką arba vežėjas. įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką. nustatytų šiame įstatyme. išdavusią 15 . privalo nedelsdamas vieną iš žemiau numatytų reikalavimų. atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija. iš kurios jis atvyko. jei tai yra suderinta su Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas. – programos. arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui. gauna-mos paramos. atsisako jį vežti. Viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis. 2) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę. paskolų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų: 1) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus. kuris verčiasi keleivių vežimu. Vyriausybės patvirtintų viešosios transporto infrastruktūros kūrimo. Atskirų transporto rūšių viešajai infrastruktūrai finansuoti gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai.

4) užsieniečių gimimo datos. susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į aukščiau išvardytas valstybes. apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą. 8) bendras transporto priemone vežamų užsieniečių skaičius. Vežėjas. kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais. kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais. 6) reiso numeris. susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į užsienio valstybę. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti žemiau nurodytą informaciją apie užsieniečius. negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę. kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją: 1) užsieniečių naudojamų kelionės dokumentų numeriai ir tipai. 3) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. apie kuriuos šio Įstatymo nurodyta informacija teikiama. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato lėšų. 2) užsieniečių pilietybės. padengimo tvarką ir šių lėšų dydį.kelionės dokumentą. 3) visi kelionės dokumentuose nurodyti užsieniečių vardai ir pavardės. padengimą. 5) pasienio kontrolės punktas. jei tokios galimybės nėra. Jeigu vežėjas. 7) transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo informuoti užsieniečius. kuris verčiasi keleivių vežimu. kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais. Vežėjas. jis privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba. nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Vežėjų pareiga teikti informaciją. 16 . 9) pradinė užsieniečių įlaipinimo vieta. prisiimti atsakomybę už lėšų. per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių. Vežėjas. į kurią jam leista įvažiuoti. per kurį vežėjas pristatys užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus. Apibūdinti „transporto infrastruktūrą“. kad įsitikintų. kuriuo buvo vežami užsieniečiai. Apibūdinti „transporto veiklą“. Kas yra „rinkliava“? 2. kad užsieniečio kelionės dokumentas. kad vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų. vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino. Vežėjui bauda neskiriama. privalo užtikrinti. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. kad šis turi kelionės dokumentus. kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. apie kuriuos vežėjas nepateikė informacijos arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją. Vežėjai. Kontroliniai klausimai 1. Vežėjų atsakomybė. kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato aukščiau nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles. 17 . Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato. ar keleivis turi kelionės dokumentus. yra suklastotas. tokiam vežėjui skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų bauda už kiekvieną reisą. jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. kad vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją. kad šie turėtų kelionės dokumentus. kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 3. 2) vežėjas įrodo. kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato. 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato. kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais. įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną.

Iš kokių lėšų šaltinių finansuojama viešoji transporto infrastruktūra? 11. Kaip organizuojamas „visuomenės aptarnavimas“? 9.4. vežant užsieniečius? 18 . Kokios vežėjų pareigos. Apibūdinti „kombinuotus vežimus“. Kas yra Lietuvos valstybės nuosavybė? 7. Kokios transporto infrastruktūros rūšys yra pagal pavaldumą ir kas yra jų savininkas? 10. Kokie dokumentai reglamentuoja transporto teisinius santykius? 12. 8. Kas vykdo transporto viešąjį administravimą? 5. Kokios transporto rūšys yra Lietuvoje? 6.

reglamentuojantys kelių transporto veiklą 2. pritaikyta sukabinti su motorine transporto priemone taip. d) puspriekabė – bet kokia priekaba. c) priekaba – bet kokia transporto priemonė. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 2. pritaikyta vilkti motorine transporto priemone. šis terminas netaikomas žemės ūkio traktoriams. liepos 1 d. Susitariančiosios šalys sudarė susitarimą norėdamos skatinti ir gerinti keleivių bei krovinių tarptautinius vežimus kelių transporto priemonėmis. darbo (AETR) Šis susitarimas sudarytas 1970 m.1. važinėjančių tarptautiniais maršrutais.. Tarptautinės konvencijos ir susitarimai. 19 . I-1532. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų.1. paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais arba vilkti keliais transporto priemonėms. būdamos įsitikinusios. kad būtina pagerinti kelių eismo saugumą. Ženevoje. kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir šiai tektų laikyti didelę puspriekabės ir jos krovinio svorio dalį. b) motorinė transporto priemonė – bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė. šis terminas taikomas bet kokiam transporto priemonių junginiui. šis terminas taikomas ir puspriekabėms. užtikrinančias tokį reglamentavimą.2. vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos principais reglamentuoti kai kurias darbo sąlygas tarptautinio kelių transporto įmonėse ir bendradarbiauti taikant tam tikras priemones. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr.1. Apibrėžimai a) transporto priemonė – bet kokia motorinė transporto priemonė arba priekaba. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šį susitarimą 1996 m. naudojamoms žmonėms ar kroviniams vežti.

3) transporto priemonėmis. kai vairuotojas gali laisvai tvarkyti savo laiką. kuriai priklauso ta teritorija.e) transporto priemonių junginys – sukabintos kelių transporto priemonės. k) poilsis – nepertraukiamas ne trumpesnis kaip 1 valandos laikotarpis. i) vairuotojas – bet koks asmuo. registruota minėtosios Susitariančiosios šalies teritorijoje arba bet kokios kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje. šis susitarimas netaikomas tarptautiniams vežimams keliais. nesvarbu. įskaitant vairuotoją. h) reguliarūs reisai – reisai. g) tarptautinis vežimas keliais – bet koks vežimas keliais. gali netaikyti šiam ar šiems ekipažo nariams šio susitarimo nuostatų.00 val. nors ir trumpai. kurios važiuoja keliu kaip viena transporto priemonė.00 val. kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu. samdomas ar ne. neviršija 3. įskaitant priekabą ar puspriekabę. kurioje jie paprastai verčiasi savo profesine veikla. skirtos keleiviams ar kroviniams vežti. transporto priemonę arba esantis joje tam. naudojamomis keleiviams vežti 20 . ir yra skirtos šiam tikslui. kai važiuojama bet kokia transporto priemone. f) vežimas keliais – bet koks tuščios ar pakrautos transporto priemonės. j) savaitė – laikotarpis nuo pirmadienio 00. važiavimas viešojo naudojimo keliu. a) jei vykdant tarptautinį vežimą keliais vienas ar keletas ekipažo narių neišvyksta iš savo valstybės teritorijos. kelionės metu juos paimant ir išleidžiant iš anksto tam tikslui numatytose sustojimo vietose. Taikymo sritis. Susitariančioji šalis. 2) keleiviams vežti naudojamomis transporto priemonėmis. Tačiau. kurių teritorijose vežama. b) jei Susitariančiosios šalys. jei jie vykdomi: 1) kroviniams vežti naudojamomis transporto priemonėmis. vairuojantis. iki sekmadienio 24. kai kertama bent viena siena. nesusitaria kitaip.5 tonos. kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra skirtos vežti ne daugiau kaip devynis asmenis. Šis susitarimas taikomas kiekvienos Susitariančiosios šalies teritorijoje visiems tarptautiniams vežimams keliais. kurių didžiausias leistinas svoris.. kad prireikus ją vairuotų.

kai atstumas. 12) transporto priemonėmis. 7) transporto priemonėmis. jei šis asmuo turi vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą. vairuotojų rengimo kursus. 4) transporto priemonėmis. 10) specialiomis avarinės tarnybos transporto priemonėmis. priešgaisrinė tarnyba ir tarnybos. radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos perdavimo ar priėmimo stočių nustatymo darbams. nuvažiuotas teikiant šią paslaugą. naudojamomis asmeninio naudojimo kroviniams vežti ne komerciniais tikslais. kurios didžiausias leistinas svoris kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 7. civilinė gynyba. telegrafo ir telefono tarnyboms. priklausančiomis kanalizacijos. gerinant remontą ar aptarnavimą. kad jis yra baigęs transporto priemonių. patvirtinantį. potvynių apsaugos. naudojamomis vežti paštui. Krovinius vežančio vairuotojo minimalus amžius turi būti: a) transporto priemonės. 11) transporto priemonėmis. kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. Susitariančiosios šalys informuoja viena kitą apie savo valstybėje nustatytą minimalų profesinio parengimo lygį ir kitas 21 .5 tonos – 18 metų. 6) transporto priemonėmis. atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą. naudojamomis avarijų atvejais ar gelbėjimo darbams. kelių priežiūros ir remonto. Ekipažai. naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai ar pieno produktams. 9) transporto priemonėmis. atliekų surinkimo. neviršija 50 kilometrų. vandens. skirtiems gyvuliams šerti. kuriomis keliais vežami kroviniai. 13) transporto priemonėmis.reguliariais reisais. dujų ir elektros. 8) specialios paskirties transporto priemonėmis medicinos tikslais. 5) transporto priemonėmis. vežančiomis cirko ar atrakcionų parkų įrangą. b) kitų transporto priemonių – 21 metai arba 18 metų. laidojimo. kuriomis atliekami važiavimo bandymai tobulinant techniką. kurias naudoja arba kurių naudojimą kontroliuoja ginkluotosios pajėgos. dar nenaudojamomis vežimams. taip pat naujomis ar perdirbtomis transporto priemonėmis. grąžinti ūkiams.

negali viršyti devynių valandų. 22 . išskyrus tą atvejį. toliau vadinamas „kasdienio vairavimo laikotarpiu“. kurie vykdo tarptautinius krovinių vežimus pagal šį susitarimą. ne ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos. ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos. Vairuotojas. kad vykdydamas šiuos vežimus jis įgijo būtiną patirtį. dar turi atitikti vieną iš šių sąlygų: a) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs krovinius transporto priemone. b) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs keleivius maršrutais. kurios paskirstomos per visą vairavimo laiką arba tuoj po vairavimo. kuris atitinka šešis kasdienio vairavimo laikotarpius. Vairuotojas.svarbias sąlygas. jei kompetentinga įstaiga pripažįsta. arba maršrutais. Bendras dviejų savaičių vairavimo laikas jokiu būdu negali viršyti devyniasdešimties valandų. kuriomis keliais vežami žmonės. Ši pertrauka gali būti pakeičiama ne mažiau kaip penkiolikos minučių trukmės pertraukomis. vežiojantis keleivius maršrutais. Ne vėliau kaip po šešių kasdienio vairavimo laikotarpių vairuotojui turi būti suteiktas kassavaitinio poilsio laikotarpis. Kassavaitinio poilsio laikotarpis gali būti atidėtas iki šeštos dienos pabaigos.5 tonos. c) turi turėti vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą. Vairavimo režimas. Vairavimo laikas tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio. kurios didžiausias leistinas svoris didesnis kaip 3. jeigu bendras vairavimo laikas per šešias dienas neviršija maksimumo. Jis gali būti pratęstas iki dešimties valandų du kartus bet kurią savaitę. vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip keturiasdešimt penkias minutes. vežiojantis keleivius. kai prasideda poilsio laikotarpis. Keturias su puse valandos vairavęs. turi būti ne jaunesnis kaip 21 metų. kuriems netaikomos šio susitarimo nuostatos. keliamas vairuotojams. kad jis yra baigęs transporto priemonių. vairuotojų rengimo kursus. patvirtinantį. Pertraukos.

Per kiekvieną trisdešimties valandų laikotarpį. Bet koks poilsis. Poilsio režimas. šis nepertraukiamas laikas gali būti sutrumpinamas iki minimalaus laiko – devynių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio. vienas iš jų turi būti nepertraukiamas mažiausiai aštuonias valandas. Visi poilsio laikotarpių sutrumpinimai turi būti kompensuojami leidus atitinkamai valandų pailsėti iš karto (en bloc) iki trečios savaitės pabaigos. negali būti laikomas „kitu darbu“. Kiekvieną savaitę vienas iš poilsio laikotarpių. kai transporto priemonę vairuoja bent du vairuotojai. turi būti pridedamas prie kito ne trumpesnio kaip aštuonių valandų poilsio laikotarpio ir suinteresuoto asmens prašymu suteikiamas nuolatinėje transporto priemonės laikymo ar vairuotojo gyvenamojoje vietoje. jei atitinkamas poilsio laikotarpis bus suteikiamas kaip kompensacija iki kitos savaitės pabaigos.Per šias pertraukas vairuotojas negali atlikti jokio kito darbo. arba iki minimalaus dvidešimt keturių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio. jeigu ilsimasi kitoje vietoje. Per kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį vairuotojo kasdienis poilsio laikotarpis privalo nepertraukiamai tęstis ne mažiau kaip vienuolika valandų. Šios nustatytos pertraukos nelaikomos kasdieniu poilsio laikotarpiu. Tokiu atveju minimali poilsio trukmė prailginama iki dvylikos valandų. bet ne daugiau kaip tris kartus per vieną savaitę. kuris prasideda vieną savaitę ir tęsiasi kitą savaitę. kompensuojantis sutrumpintą kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpį. kai poilsis nesutrumpinamas pagal pirmąją pastraipą. jis gali būti dalijamas į du ar tris atskirus laikotarpius per dvidešimt keturių valandų laikotarpį. kai transporto priemonė ne važiuoja. Kassavaitinis poilsis. Laukimo laikas ir laikas. kiekvienas vairuotojas privalo nepertraukiamai ilsėtis ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tokiomis dienomis. jeigu ilsimasi nuolatinėje transporto priemonės laikymo arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje. bet yra gabenama keltu arba traukiniu. gali būti priskiriamas prie bet kurios iš šių savaičių. Šis poilsio laikas gali būti trumpinamas iki minimalaus trisdešimt šešių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio. turi būti kaip savaitinis poilsis ir trukti keturiasdešimt penkias nepertraukiamo poilsio valandas. nurodytų prieš tai. Per kasdienio poilsio laikotarpį vairuotojas gali ilsėtis 23 .

kuri yra gabenama keltu ar traukiniu. kai jis ilsisi kelte arba traukinyje.stovinčioje transporto priemonėje. įrengimas. Jei eismo saugumui dėl to nekyla pavojaus. praleidžiama sausumoje. naudodamiesi tam tikra grafine forma. Tokiais atvejais vairuotojas privalo kontrolės prietaiso registracijos lape arba kitame dokumente pažymėti nukrypimo nuo nuostatų pobūdį ir priežastis. įskaitant muitinės formalumus pakraunant ir iškraunant. kad būtų pasiekta tinkama sustojimo vieta. transporto priemonių arba jų krovinių saugumas. kurie yra neatskiriama šio susitarimo dalis. jeigu patenkinamos šios sąlygos: kasdienio poilsio laikotarpio dalis. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatas. vairuotojui turi būti suteikiama prieš kasdienio poilsio laikotarpio dalį. savo registracijos lape ranka įrašyti įvairius savo darbinės 24 . jeigu joje yra gultas. per abi poilsio laikotarpio dalis vairuotojas privalo turėti galimybę pasinaudoti gultu ar atlenkiama lova. naudojimas ir tikrinimas turi atitikti šio susitarimo ir jo priedų. įrengimas. laikotarpis tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpio dalių turi būti kiek galima trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip viena valanda prieš pakrovimą (į keltą arba traukinį) ar po iškrovimo. reikalavimus. Susitariančiosios šalys nustato. kiekvienas ekipažo narys. kad būtų užtikrintas žmonių. Taip pertrauktas kasdienio poilsio laikotarpis turi būti prailginamas dviem valandomis. pripažįstama. Kontrolės prietaisas. savo registracijos lape turi ranka įrašyti duomenis apie savo darbinę veiklą ir poilsio laikotarpius. kasdienis poilsio laikotarpis gali būti pertraukiamas ne daugiau kaip vieną kartą. Jei jo konstrukcija. c) Kai ekipažo nariai yra ne transporto priemonėje ir dėl to negali pasinaudoti prietaisu. gruodžio 20 d. vežantis krovinius ar keleivius keliais. kad kontrolės prietaisai jų teritorijoje registruotose transporto priemonėse įrengiami ir naudojami pagal šiuos reikalavimus: a) Kontrolės prietaiso konstrukcija. naudojimas ir tikrinimas atitinka 1985 m. naudodamasis tam tikra grafine forma. lydi transporto priemonę. jie turi. Išimtys. arba po jos. Kai vairuotojas. tam. vairuotojas gali nukrypti nuo šio susitarimo nuostatų tiek. b) Jeigu normaliai ir tinkamai naudoti transporto priemonėje įrengto kontrolės prietaiso neįmanoma. kad kontrolės prietaisas atitinka reikalavimus.

Kokie reikalavimai keliami vairuotojui. Kiek turi tęstis vairuotojo kasdienis poilsis? 6. Įmonė turi taip organizuoti vežimą keliais. Įmonė. kad ateityje jie nepasikartotų. netgi kaip premijas ar priedus prie algos. privalo nuolatos kontroliuoti vairavimo. kai dėl tokio atlyginimo nekyla pavojaus eismo saugumui. kuris yra įrengtas transporto priemonėje. Įmonių vykdoma kontrolė. Nustačiusi šio susitarimo pažeidimo atvejus. Koks ilgiausias „kasdienio vairavimo laikotarpis“ ir kiek jis gali būti pratęstas? 3. Kontroliniai klausimai 1. kito darbo valandas ir poilsio laiką. Koks ilgiausias bendras dviejų savaičių vairavimo laikas? 4. ir kokie – vežančiam keleivius? 2. duomenimis. pvz. kad ekipažo nariai galėtų laikytis šio susitarimo nuostatų. Įmonė turi registracijos lapus tvarkingai saugoti ne trumpiau kaip 12 mėnesių po paskutinio įrašo dienos ir kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimu juos pateikti. išskyrus atvejus. tinkamus naudoti prietaise. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas? 25 . Darbdavys privalo išduoti vairuotojams pakankamą kiekį registracijos lapų. tokiais kaip individualios kontrolės knygelės. d) Ekipažo nariai privalo visuomet turėti ir pateikti patikrinti registracijos lapus su einamosios savaitės ir praėjusios savaitės paskutinės dienos. pakeisti darbo grafikus ir maršrutus. kiek asmuo jų sunaudoja. o jei sugestų – užtikrinti kuo greitesnį jo remontą. priklausančius nuo nuvažiuoto atstumo ir (arba) nuvežto krovinių kiekio.veiklos ne transporto priemonėje laikotarpius. e) Ekipažo nariai turi užtikrinti. atsižvelgdamas į tai. kad kontrolės prietaisas būtų laiku įjungtas ir tinkamai naudojamas. naudodamasi visais savo žinioje esančiais dokumentais. Darbdavys privalo išduoti vairuotojams tiktai patvirtintos formos lapus. vežančiam krovinius. Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas? 5. kurią jie važiavo. ji privalo nedelsdama juos pašalinti ir imtis priemonių.. į naudojimo trukmę ir būtinybę pakeisti lapus. Draudžiama mokėti samdomiems vairuotojams atlyginimus. kai jie sugadinami ar juos paima kontrolės teisę turintis pareigūnas.

protokolo Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu 1993 m. Konvencijos taikymo sritis.1.2. vidaus vandens keliu ar oro transportu ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas.y. priekabos ir puspriekabės – suprantame taip. t. išskyrus susitarimus jos netaikyti pasienio vežimams arba leisti naudoti važtaraščius. rugsėjo 19 d. rugpjūčio 31 d. ši konvencija taikoma visam vežimo procesui. o 26 .2. Susitariančiosios šalys atskirais susitarimais tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų šalių uždraudė keisti šią konvenciją. Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra. automobiliai vilkikai. 169 p. Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. kaip jis apibrėžtas 1949 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) Ši konvencija pasirašyta Ženevoje 1956 m. Konvencija netaikoma: vežimams. gegužės 19 d. geležinkeliu. Jeigu įrodoma. Taikant šią konvenciją terminą transporto priemonė – automobiliai. Kelių eismo konvencijos 4 skyriuje. palaikų vežimui. Šią konvenciją Susitariančiosios šalys sudarė norėdamos suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas. Ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai. vežamą tik šių šalių teritorijose. būsto apstatymo vežimui persikraustant. Lietuva prisijungė prie konvencijos ir šios konvencijos 1978 m. kad krovinio praradimas. nurodančius nuosavybės teisę į krovinį. vykdomiems pagal tarptautines pašto konvencijas. Nr. šios konvencijos originalą saugo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. jo sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais. Konvencija taip pat taikoma valstybės ir vyriausybės įstaigų bei organizacijų vykdomiems vežimams. Nuo 1956 m. kovo 5 d. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę. liepos 5 d. kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. jei jie priskiriami prie šioje konvencijoje numatytų atvejų.

Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. gavėjo pavadinimas ir adresas. Šiuo atveju taip pat remiamasi šios konvencijos nuostatomis. išskyrus kelių transportą. kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi. tai kelių transporto vežėjo atsakomybė nustatoma pagal šią konvenciją. Taikant šią konvenciją. kai šie vykdo jo įpareigojimus. nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo. ir vežėjo kita transporto rūšimi funkcijos būtų vykdomos dviejų skirtingų asmenų. susijusias su krovinių vežimu visų rūšių transportu. tada jis taip pat atsako. o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo 27 . tačiau taip.kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas. Važtaraštyje turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. siuntėjo pavadinimas ir adresas. kiekvienai krovinio rūšiai arba kiekvienai krovinio partijai. vežėjas atsako ne tik už savo. y. tarsi jo. vežusio šį krovinį. nei sutarties veikimui. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais. vežėjai. išskyrus kelių transporto priemones. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui. krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta. Kai skirtas vežti krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba jis yra nevienarūšis ar išskirstytas keliomis partijomis. kaip kelių transporto vežėjo. jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais. kaltės. veiksmus bei klaidas. jo įpakavimo būdas. t. bet ir už savo agentų ir kitų asmenų. o remdamasis tomis nuostatomis. pagal krovinio vežimo sutartį tarp jo ir siuntėjo privalomo įstatymo nuostatas. antrasis – lydi krovinį. vežėjo pavadinimas ir adresas. kurioje surašytas važtaraštis. kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią konvenciją. krovinio rūšies nustatytas žymėjimas. o trečiasis – lieka pas vežėją. Tačiau jei tokių nuostatų nėra. Vežėjo atsakomybė už kitus asmenis. pagal kurias atsako visų transporto rūšių. siuntėjas arba vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai transporto priemonei. Važtaraščio nebuvimas. Jeigu kelių transporto vežėjas vykdo vežimus ir kitomis transporto rūšimis. pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai.

kurie. Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas. kad jos yra jam priimtinos. Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius. kad krovinio ir pakuotės išorė priimant buvo tinkamos būklės ir kad 28 . vežimo sutarties įvykdymo terminas. tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos.klasė ir numeris. kurias prisiima siuntėjas. muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai. deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui. Siuntėjas turi teisę pareikalauti. išperkamojo mokesčio suma. Patikrinimų rezultatai įrašomi į važtaraštį. papildomi mokėjimai. tai iki tol. kol bus įrodyta kitaip. susijusias su šiais patikrinimais. imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento). su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą. atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai pateiktų duomenų važtaraštyje. taip pat įrodymas. perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. išlaidos. Susitariančiosios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų. išreikštą kitais matavimo vienetais. kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį. kad krovinys vežėjui yra perėjęs iki tol. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. jų išdėstymo ypatumai ir numeriai. kad perkrauti draudžiama. laikoma. yra reikalingi. remiantis šios konvencijos nuostatomis. kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų. krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui. jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje. krovinio vietų skaičius. siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo. kol įrodoma kitaip. nurodymas. jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje. privalo patikrinti: ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius. priimdamas krovinį. krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis. Vežėjas gali pareikalauti padengti išlaidas. kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį. Vežėjas. jų nuomone. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: nurodymas.

kai jas gauna asmuo. minimų važtaraštyje ar jam įteiktų. kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus. taip pat atlyginti vežėjui išlaidas ir nuostolius. Suma. neturi būti didesnė už sumą. kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui. padarytus asmenims. Krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais. reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. pametimą ar netinkamą panaudojimą. disponuodamas kroviniu. kai siuntėjas apie tai įrašo važtaraštyje. išieškoma iš vežėjo nuostoliams atlyginti. įrengimams ar kroviniams. išskyrus atvejus. Jų vykdymas turi nepažeisti 29 . kuriame turi būti įrašytos naujos instrukcijos. kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs. kai kaltas pats vežėjas. kuris privalo jas vykdyti. tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė pastabų. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis. norintis pasinaudoti šia teise. pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui. kaip ir ekspeditorius. krovinio gavėju nurodo kitą asmenį. jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Siuntėjas praranda šią teisę. yra atsakingas už dokumentų. Siuntėjas atsako vežėjui už nuostolius. kuri būtų išieškoma. susijusius su šių instrukcijų vykdymu. atsiradusius dėl to. išskyrus atvejus. privalo pateikti vežėjui pirmą važtaraščio egzempliorių.krovinio vietų skaičius. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti. taip pat už išlaidas. Kroviniu disponuojama laikantis šių sąlygų: a) siuntėjas – arba atskiru atveju – gavėjas. jeigu krovinys būtų visiškai prarastas. Jeigu gavėjas. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius. b) instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas. Vežėjas. tai pastarasis neturi teisės paskirti kito gavėjo. kad vežėjas nutrauktų jo vežimą. atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės. Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją. negu nurodytas važtaraštyje.

Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų. arba jas vykdydamas. remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise. parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. davusiam šias instrukcijas. jį atvežęs į paskirties vietą. kol vežėjas negavo iš siuntėjo kitokių instrukcijų. Gavėjas privalo padengti įsiskolinimus. turi teisę disponuoti kroviniu. turinčiam teisę pateikti pretenzijas dėl padarytų nuostolių. jis turi imtis priemonių. tai gavėjas tampa siuntėju. Gavėjas. c) pagal nurodytas instrukcijas siuntos negalima dalyti dalimis. vežėjas privalo atiduoti krovinį tik tada. instrukcijas. gavėjas. o trečiasis asmuo – gavėju. kurios apsunkina krovinio perdavimą. Pristačius krovinį į paskirties vietą. taip pat nepadaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams. neįvykdęs instrukcijų.normalios vežėjo įmonės darbo eigos. Vežėjas. Kilus ginčui. kurios jam buvo duotos pagal numatytas sąlygas. geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus. susijusius su važtaraštyje nurodytais mokėjimais. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį. net jeigu ir atsisakė priimti krovinį. kai gavėjas davė nurodymą perduoti krovinį trečiajam asmeniui. Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas negali vykdyti sutarties važtaraštyje numatytomis sąlygomis. turinčio teisę disponuoti kroviniu. kurios. atsako asmeniui. nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus. bet nepareikalavęs pateikti jam pirmojo važtaraščio egzemplioriaus. gali bet kuriuo momentu pareikalauti jį perduoti jam iki tol. gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį. iki krovinys pasieks paskirties vietą. Jei nustatoma. jo manymu. jei vežėjas negalėjo gauti instrukcijų iš asmens. 30 . jis privalo nedels-damas apie tai pranešti asmeniui. gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus. ir tuo atveju. kai gavėjas pateikia mokėjimo garantiją. Susidarius aplinkybėms. siuntėjas. Jei kliūtis perduoti krovinį iškyla po to. turinčio teisę disponuoti kroviniu. vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Jeigu vežėjas negali įvykdyti gautų instrukcijų. kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui. vežėjas privalo gauti asmens.

Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to. iškrovus vežimas laikomas baigtu. jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti. Šiuo atveju išlieka visi važtaraštyje numatyti mokėjimų įsiskolinimai ir kitos atsiradusios išlaidos. taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjo atsakomybė. kaip jo nurodymų pasekmė. be tento transporto priemonės. arba dėl to. kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: buvo naudojamos atviros. arba krovinio saugojimo išlaidos būtų didesnės už krovinio vertę. Vežėjas atsako tiek už viso. kuria jis naudojosi veždamas krovinį. kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju. turi būti perduota turinčiam krovinio disponavimo teisę asmeniui. tai vežėjas turi teisę gauti jam priklausantį skirtumą. kurias vykdyti gali būti pareikalauta iš vežėjo. jeigu toks jų naudojimas 31 . susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu. kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Jei šios išlaidos didesnės už pajamas. jei tai įvyko ne dėl vežėjo. jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būklė. tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento. atskaičius su kroviniu susijusias išlaidas. turinčio krovinio disponavimo teisę. Tais atvejais. kad sugedo transporto priemonė. o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. ir iki jo perdavimo momento. dėl krovinio defektų ar aplinkybių. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą. Vežėjas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens. kai krovinys realizuotas. gauta suma. Vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita. Šiuo atveju vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos.Vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas. tokiu atveju jis atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. Krovinio realizavimo procedūra nustatoma pagal krovinio realizavimo vietos įstatymus ar sąlygas. jei per realų laiką jis negauna kitų instrukcijų iš krovinio disponavimo teisę asmens turinčio. kai krovinį priėmė vežti. kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės. Kitais atvejais vežėjas taip pat gali realizuoti krovinį. Tačiau krovinio apsaugą jis gali patikėti ir trečiajam asmeniui.

kuria aplinkybės lėmė nuostolių atsiradimą. jo trūksta ar pristatytas ne laiku. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali. – tai per 60 dienų nuo to momento. dėl kurių atsirado nuostoliai. pasirinkdamas. dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję. nepateikdamas kitų įrodymų. pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. o jeigu terminas nebuvo suderintas. vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Jeigu vežama transporto priemone. atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką. kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes. per 30 dienų nepristatomas. Ši prielaida negalioja. jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių rizikos veiksnių. kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą. o jei kraunama dalimis. kai krovinį perėmė vežėjas. supuvę. jei krovinį pakrovė. kad krovinys pristatytas ne laiku. tai manoma. kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus. sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas. veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones. vežant gyvūnus. Jei vežėjas įrodo. kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. kai krovinys. nubyrėję. jeigu įrodo. temperatūros svyravimų ar oro drėgmės poveikio. Laikoma. specialiai įrengta kroviniui apsaugoti nuo karščio. suslūgę. gavėjas ar trečiasis asmuo.buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje. Tais atvejais. dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo. šalčio. ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas. jeigu jis. Vežėjas turi įrodyti. tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes. – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką. nei leidžia normos. 32 . dėl natūralių kai kurių krovinių savybių. jei nuostoliai didesni. perkrovė.. jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi. kad krovinys prarastas. ar prarandama krovinio vieta. laikyti krovinį prarastu. kai jis nepristatomas suderintais terminais. vežėjas gali vadovautis anksčiau numatytomis sąlygomis tik tuo atveju. pasibaigus sutartam pristatymo terminui. sudžiūvę. arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų.

o jei nėra ir tokių. kad jam būtų nedelsiant pranešta. vežėjas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali iškrauti. Jeigu siuntėjas vežėjui perduoda vežti pavojingus krovinius. kai jis buvo priimtas vežti. apmokėjus važtaraštyje numatytus mokėjimų įsiskolinimus. Pavojingus krovinius.33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. vežėjas turi teisę disponuoti rastu kroviniu pagal vietovės. vežėjas. kurį pagal vežimo sutartį vežėjas turi gauti. išskyrus atvejus. be to. siuntėjas arba gavėjas privalo įrodyti. kai jis gavo kompensaciją. tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. taip pat grąžinus gautą kompensaciją. arba jeigu krovinys buvo surastas daugiau kaip po metų. kad krovinys rastas. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo. Jeigu šie nurodymai neįrašyti į važtaraštį. apie kurių pavojingumą vežėjas nebuvo informuotas. gali raštiškai prašyti. jei krovinys atsirastų per metus po to. privalo atlyginti žalą. įstatymus.Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo. Nepateikus prašymo ar per 30 dienų. ir paliekant teisę reikšti pretenzijas. kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku. kad krovinys jam būtų grąžintas. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8. jis turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. praradęs dalį arba visą krovinį. tai vežėjas privalo siuntėjui kompensuoti tą krovinio vertę. sunaikinti arba nukenksminti neatlygindamas nuostolių. kuri yra lygi išperkamojo mokesčio dydžiui. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas. Kai. kai jis pateikia ieškinį gavėjui. – pagal rinkos. gavęs kompensaciją už prarastą krovinį. 33 . siuntėjas atsako už visas išlaidas ir nuostolius. susijusius su šių krovinių perdavimu vežti arba su pačiu vežimu. remiantis šios konvencijos nuostatomis. kurioje rastas krovinys. Jeigu krovinys perduotas gavėjui nepaėmus iš jo išperkamojo mokesčio. atskaičius iš jos galimas išlaidas. kai buvo išmokėta kompensacija. o jeigu tokių nėra. gavęs pranešimą apie tai. per 30 dienų gali pareikalauti. kad vežėjas buvo informuotas apie gabenamų krovinių pavojingumo pobūdį. Toks jo reikalavimo priėmimas turi būti patvirtintas raštiškai.

jeigu krovinys būtų prarastas. jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys. galiojančiu tą dieną jo operaijoms ir sandoriams. Anksčiau nurodytas dydis perskaičiuojamas į tos valstybės. kad dėl to padaryta žala. kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas. kiti nuostoliai nekompensuojami. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma. lygią krovinio nuvertėjimo sumai. ir proporcingai nuostolio dydžiui. turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą. kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo. Jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos deklaruojama papildoma krovinio vertė. aprobuotas Tarptautinio valiutos fondo. Tuo atveju. įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga. Valstybė. Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju.Be to. praradus dalį krovinio. vežėjas privalo kompensuoti nuostolius. kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį. sugadintas arba sutartu laiku nepristatytas į paskirties vietą. kuri nepriklauso Tarptautiniam valiutos fondui. nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja šioje valstybėje nustatytu būdu. kai 34 . Atsiskaitymo vienetas. jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. kurioje vyksta teismas. muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos. Valstybė. gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą. gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui. Palūkanos – 5 procentai metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos. Sugadinus krovinį vežėjas turi sumokėti sumą. suma. jeigu prarastas visas krovinys. skirtos kompensacijai. kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos. nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba Šalių sutartą dieną. nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja Tarptautinio valiutos fondo taikomu įvertinimo metodu. nurodytas šioje konvencijoje. yra specialių teisių vienetas. Siuntėjas. jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė. kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė. kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.

Krovinio praradimo. Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta. jie perskaičiuojami į tos šalies valiutą pagal tos dienos kursą mokėjimo vietoje. kurie gali pasitaikyti šios konvencijos numatytuose vežimuose. – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą.vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas. patikrinimo diena arba diena. pristatymo diena. Jeigu gavėjas priima krovinį. jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu. patenkančio į šios konvencijos veikimo sritį. reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą. o jeigu tokio nebuvo. – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų). tai iki bus įrodyta kitaip. kurios jį atleidžia nuo atsakomybės arba apibrėžia ar apriboja žalos atlyginimo dydį. jeigu per 21 dieną po to. kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs. tai įrodymas. pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais. kilusiais dėl vežimo. Visais ginčytinais klausimais. jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs. manoma. tuomet vežėjas gali remtis šios konvencijos nuostatomis. ieškovas. kai krovinys buvo perduotas gavėjui. akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba. Jei kompensacijai apskaičiuoti duomenys neišreikšti tos šalies valiuta. neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo. kokia nurodyta važtaraštyje. Pretenzijos ir ieškiniai. vadovaujantis galiojančiu įstatymu gali būti pareikšti sutartyje nenumatyti reikalavimai. esančių 35 . neįskaitomos. Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę. be teismų. Apskaičiuojant anksčiau numatytus terminus. kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės. kurioje pateiktas reikalavimas atlyginti žalą. kai krovinys buvo perduotas gavėjui. Tuo atveju. gali būti pateiktas tik tuo atveju.

senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui. kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Senaties terminas prasideda: krovinio dalinio praradimo. visiškai praradus krovinį. senaties termino nepristabdo. susijusios su vežimais. kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.konvencijos šalyse dalyvėse. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos. jeigu ši nuostata numato. taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė. firmos būstinę ar filialą arba agentūrą. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą. tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Teismas neturi teisės reikalauti iš konvencijos šalių dalyvių piliečių. kai vežėjas priėmė krovinį. kad arbitražas vadovausis šia konvencija. sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos. pateiktos tuo pačiu pagrindu. tai šešiasdešimtąją dieną po to. kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. kuria pripažįstama arbitražo kompetencija. Nuostatos. kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis. kuria prasideda senaties terminas. Į kitus teismus kreiptis negalima. Vežimo sutartyje gali būti nuostata. kuris pagal teismo. taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams. kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis. gali kreiptis į teismus valstybės. Jeigu vežimą. atveju – senaties terminas yra treji metai. turinčių vienoje iš konvencijos šalių dalyvių nuolatinę gyvenamąją vietą arba įmonę. į jį neįskaitoma. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo. arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Kitos pretenzijos. bet su sąlyga. visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. kai pateikiamas ieškinys. pateikti užstatą teismo proceso išlaidoms apmokėti. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies. nagrinėjančio šį atvejį. kuri remiasi tuo faktu. o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta. Diena. 36 . susijęs su vežimu. taikant šią konvenciją.

ar kitas vežėjas. kai atsitiko tai. yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to. jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma. susijusių su vežimu. kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą. kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą. taip pat priėmimo akte jis gali įrašyti pastabas. kurios nurodytos važtaraštyje. Tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo. nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai. paskutiniajam arba tam vežėjui. Jis turi įrašyti savo pavardę ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. negaliojimas. laikomi negaliojančiais. perduoda jam pasirašytą ir datuotą priėmimo aktą. atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus. tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą. Negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos. išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje. ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams. sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo. perimdamas krovinį ir važtaraštį. sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. palūkanų ir kitų išlaidų. kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos. Sutarčių. kuriomis krovinio draudėjo teisės perduodamos vežėjui. ir visos kitos panašios 37 . tai jam tenkanti.paeiliui vykdo keli vežėjai. c) jeigu neįmanoma nustatyti. kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą. Jeigu vienas vežėjų yra nemokus. Vežėjas. Prireikus antrajame važtaraščio egzemplioriuje. o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas. kas sąlygojo krovinio praradimą. kuris vykdė vežimą tuo metu. b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės. Vežėjas. dėl kurio kaltės buvo padaryta žala. prieštaraujančių konvencijai. tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis. bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą. Visi susitarimai. laikantis šių nuostatų: a) vežėjas. gali būti pateiktas tik pirmajam. turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos. kurie vežė tą patį krovinį. priimdamas krovinį iš kito vežėjo. Ieškinys dėl krovinio praradimo. ar kompensaciją sumokėjo jis pats.

Susitariančiosios šalys sudarė šią konvenciją norėdamos supaprastinti tarptautinių krovinių gabenimą kelių transporto priemonėmis. Kas turi būti nurodoma važtaraštyje? 6. kad krovinių gabenimo sąlygų pagerinimas yra vienas svarbiausių veiksnių. Kam taikoma CMR konvencija? 2. ir pritardamos. Ką reiškia „siuntėjo teisė disponuoti kroviniu“ ir nuo kokio momento ji prarandama? 8.3. Kontroliniai klausimai 1. taip pat sąlygos.1. Lietuva prisijungė prie 1975 m. padedančių plėtoti šalių bendradarbiavimą. nepateikdamas kitų įrodymų. ypač pasienyje. pataisų. manydamos. Ką turi patvirtinti vežėjas. kurios įrodymų naštą gali perkelti kitai pusei. TIR konvencijos (1975 m. Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį? 4. spalio 20 d. vasario 11 d. Nr. Kada „įgaliojimus turintis asmuo“ gali. Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panaudojami? 5. lapkričio 14 d. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas? 3. 111 p. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su CARNET TIR knygele (TIR konvencija) Lietuvos Vyriausybės potvarkiu 1993 m.) administracinio komiteto priimtus siūlymus dėl TIR konvencijos 1975 m. TIR konvencija) Ši konvencija sudaryta 1975 m.sąlygos. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. kad reikia supaprastinti administracinius formalumus tarptautinio kelių transporto srityje. Sąvokų apibrėžimai a) TIR procedūra – tai krovinių gabenimas nuo išvykimo 38 . Pagal ką įvertinama krovinio vertė? 2. priimdamas krovinį? 7. Ženevoje. Toliau pateikiamas TIR konvencijos tekstas yra pataisytas pagal 2000 m. laikyti krovinį prarastu? 10. Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą? 9. lapkričio 14 d.

autotraukinys ar konteineris kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele buvo pateikti paskirties ar išvažiavimo (tarpinei) muitinei muitiniam tikrinimui ir kad muitinė priėmė įforminti TIR knygelę. gana stiprus ir tinka daugkartiniam naudojimui. kad muitinė pripažįsta. specialiai sukonstruotas palengvinti krovinių gabenimą vienu ar kelių rūšių transportu be tarpinio jų perkrovimo. nustatytą šioje konvencijoje. nuimamoji cisterna ar kita panaši konstrukcija). b) TIR operacija – tai dalis TIR gabenimo. turi ne mažesnę kaip 1m³ talpą. vykdomo Susitariančiojoje šalyje nuo išvykimo ar įvažiavimo (tarpinės) muitinės iki paskirties ar išvažiavimo (tarpinės) muitinės. susijusios su krovinių įvežimu arba išvežimu. autotraukinys ar konteineris kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele buvo pateikti išvykimo ar įvažiavimo (tarpinei) muitinei muitiniam tikrinimui ir kad muitinė priėmė įforminti TIR knygelę. sukonstruotas taip. h) autotraukinys (transporto priemonių sąstatas) – tai sukabintos transporto priemonės. bet ir bet kokia priekaba ar puspriekabė. kurių suma apribota apytikslėmis suteiktų paslaugų išlaidomis. tempiama tokios transporto priemonės. palyginimu. 39 . kad kelių transporto priemonė. e) sąvoka TIR operacijos pripažinimas įvykdyta reiškia. f) importo ir eksporto muitai ir mokesčiai – tai visi muitai ir kiti mokesčiai bei kitos išlaidos. kad jį būtų galima lengvai pakrauti ir iškrauti. kad kelių transporto priemonė. g) kelių transporto priemonė – tai ne tik variklio varoma transporto priemonė. sukonstruotas taip. išskyrus mokesčius ir rinkliavas. nuimamieji kėbulai taip pat yra konteineriai. c) sąvoka TIR operacijos pradžia reiškia.muitinės įstaigos iki paskirties muitinės įstaigos pagal TIR procedūrą. kurią turi paskirties ar išvažiavimo (tarpinė) muitinė ir išvykimo ar įvažiavimo (tarpinė) muitinė. kad būtų lengviau jį perkelti iš vienos transporto rūšies į kitą. d) sąvoka TIR operacijos pabaiga reiškia. jog TIR operacija Susitariančiojoje šalyje buvo tinkamai baigta. Muitinė tai nustato remdamasi duomenų ar informacijos. kurios važiuoja kaip vientisas junginys. i) konteineris – tai transporto įrenginys (narvas. kuris: sudaro visiškai arba iš dalies dengtą talpyklą kroviniams gabenti.

jei tam tikra TIR dalis nuo pradžios iki pabaigos yra vykdoma automobilių transportu. kurioje pradedamas viso krovinio ar jo dalies gabenimas pagal TIR procedūrą. o) TIR knygelės turėtojas – tai asmuo. taikančių TIR procedūras. n) garantinė asociacija – tai asociacija. autotraukinys ar konteineris įvažiuoja į tą Susitariančiąją šalį ar išvažiuoja iš jos gabenimo pagal TIR procedūrą metu. l) tarpinė muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė. Konvencijos nuostatos taikomos. iš anksto paruoštais konvencijoje nustatytomis sąlygomis. m) sunkiasvoris arba nestandartinio dydžio krovinys – tai bet koks sunkus ar didelis krovinys. arba – kitomis kelių transporto priemonėmis. jeigu: a) gabenama: – kelių transporto priemonėmis arba autotraukiniais. garantu.j) išvykimo muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė. Ši konvencija taikoma gabenant krovinius be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones. auto-traukinio ar konteinerio pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei. autotraukinius arba konteinerius. per kurią kelių transporto priemonė. kad prekėms būtų įforminta TIR procedūra. kuriam vadovaujantis atitinkamomis konvencijos nuostatomis buvo išduota TIR knygelė ir kurio vardu išvykimo muitinėje buvo pateikta muitinės deklaracija TIR knygelėje pareiškus norą. k) paskirties muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė. tarpinei muitinei ir paskirties muitinei ir už tinkamą kitų atitinkamų konvencijos nuostatų laikymąsi. kurią Susitariančiosios šalies muitinės tarnybos pripažino asmenų. dydžio ar pobūdžio paprastai negabenamas dengta transporto priemone arba konteineriu. kurioje baigiamas viso krovinio ar jo dalies gabenimas pagal TIR procedūrą. Šis asmuo yra atsakingas už kelių transporto priemonės. kai kertama viena ar kelios sienos nuo vienos Susitariančiųjų šalių išvykimo muitinės įstaigos iki kitos Susitariančiosios šalies paskirties muitinės įstaigos arba tos pačios Susitariančiosios šalies paskirties muitinės įstaigos. kuris dėl savo svorio. Taikymo sritis. autotraukiniais ar 40 .

ir naudojant TIR knygeles. Kroviniai. Asociacija išduoda TIR knygeles tik tiems asmenims. tarpinėse muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu. muitinės tarnybos išimties tvarka gali šiose muitinėse krovinį patikrinti. jei minėti reikalavimai nebus vykdomi. jei laikomasi minimalių sąlygų ir reikalavimų. autotraukiniais arba konteineriais. nurodytų konvencijoje. gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis kelių transporto priemonėmis. kuriems Susitariančiųjų šalių. Kiekviena Susitariančioji šalis gali suteikti asociacijoms teisę tiesiogiai arba per asociacijas korespondentes išduoti TIR knygeles ir būti garantais. nėra apmokestinamos importo ir eksporto muitais ir mokesčiais. Administracinis komitetas įgalioja tarptautinę organizaciją būti atsakingą už veiksmingą tarptautinės garantijų sistemos organizavimą ir funkcionavimą. kurias gauna garantinės asociacijos iš užsienio šalių asociacijos korespondenčių arba tarptautinių organizacijų. Ši teisė panaikinama. Tačiau norint išvengti piktnaudžiavimo. Teisė taikyti TIR procedūrą suteikiama tik tiems asmenims. kurie laikosi šioje konvencijoje nurodytų minimalių sąlygų ir reikalavimų. gabenami pagal TIR procedūrą. jeigu nesilaikoma šių minimalių sąlygų ir reikalavimų. tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami. TIR knygelės. kurios pripažintos pagal konvencijos nuostatas. išduotas užsienio šalių asociacijų. kai jos garantija padengia tos šalies įsipareigojimus.konteineriais. kompetentingos institucijos nėra atėmusios teisės taikyti TIR procedūrą. susijusius su krovinių gabenimu naudojant TIR knygeles. Ši teisė bus atimta. Asociacija gali būti pripažinta konkrečioje šalyje tada. atitinkančias šią konvenciją. kuriose yra jų buveinė arba steigimo vieta. 41 . kaip ir minėta asociacija. TIR knygelių išdavimas. Pagrindinės nuostatos. b) kroviniai gabenami garantuojant asociacijoms. Kroviniai. garantinių asociacijų atsakomybė. jeigu organizacija prisiima tokią atsakomybę. joms taip pat netaikomi importo ir eksporto draudimai bei apribojimai. priklausančių tai pačiai tarptautinei organizacijai. konvencijoje nurodytomis sąlygomis.

kompetentingos tarnybos. jei nėra įrodoma kitaip. turi pirmiausia kiek galėdamos reikalauti. kurios gali reikalauti iš garantinės asociacijos už kiekvieną TIR knygelę. tokiu atveju knygelė paskirties muitinėje galioja iki TIR procedūros pabaigos. Pasibaigus sumų mokėjimo terminui. Garantinė asociacija prieš tai nurodytas sumas įsipareigoja sumokėti kartu su tiesioginiais skolininkais. kurių teritorija kroviniai gabenami pagal TIR procedūrą. po kurios TIR knygelės jau nebegalima pateikti išvykimo muitinei. Garantinė asociacija nustato TIR knygelės galiojimo terminą. 42 . įskaitant galimus delspinigius. lygią importo ir eksporto muitų ir mokesčių sumai. kurioje yra išvykimo muitinė. prieš pateikdamos pretenziją garantinei asociacijai. bet ir už tas. kai TIR knygelė priimama įforminti toje muitinėje. bet yra užplombuotoje transporto priemonės dalyje arba užplombuotame konteineryje. nurodydama paskutinę galiojimo dieną. Garantinė asociacija tampa atsakinga kompetentingoms tarnyboms tos šalies. Už kitas prekes garantinė asociacija neatsako. prasideda nuo krovinio įvežimo arba. TIR knygelėje pateikti duomenys apie prekes pripažįstami teisingais. kai TIR knygelę priima muitinė. taip pat delspinigius. išvardytas TIR knygelėje. Nustatant muitų ir mokesčių sumas.Garantinė asociacija įsipareigoja sumokėti visus importo ir eksporto muitus ir mokesčius. Jeigu vienos ar kitos Susitariančiosios šalies įstatymais ir taisyklėmis nėra nustatytas importo ir eksporto muitų ir mokesčių mokėjimas. Jei TIR knygelė išvykimo muitinėje buvo įforminta paskutinę jos galiojimo dieną arba iki anksčiau apibrėžto termino. kurios TIR knygelėje nenurodytos. jei TIR procedūra buvo laikinai sustabdyta. kad jas sumokėtų tiesioginis skolininkas ar skolininkai. Kiekviena Susitariančioji šalis nustato didžiausią sumą. nuo tada. Garantinė asociacija atsako ne tik už prekes. kurioje TIR procedūra atnaujinama. kurioje buvo nustatytas TIR procedūros pažeidimas. garantinė asociacija įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis sumokėti sumą. kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinė įstatymus ir taisykles tos šalies. nuo tada. TIR operacija turi būti pripažįstama įvykdyta nedelsiant. Atsakomybė kitoms šalims.

tik tokiu atveju numatytas dvejų metų terminas. autotraukiniams arba konteineriams. prie jų turi būti pritvirtintos stačiakampės lentelės su užrašu „TIR“. jei per dvejus metus nuo tos dienos.Kai šalies muitinė pripažįsta TIR operaciją įvykdyta. nereikalingas joks specialus muitinės dokumentas. Reikalavimas sumokėti pinigų sumas. viena 43 . kad liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai arba apgaulės būdu. kad pasibaigus TIR procedūrai. Ši nuostata taikoma ir tada. kai buvo gautas reikalavimas. Laikinai įvežančioms kelių transporto priemonėms. kai šiai asociacijai buvo pranešta apie TIR operacijos nepripažinimą arba apie tai. kai buvo pateiktas reikalavimas. kad šios transporto operacijos metu jokių pažeidimų nepadaryta. kai liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai arba apgaulės būdu. išskyrus atvejus. siekiant užtikrinti. muitinės tarnybos gaus svarių įrodymų. garantinei asociacijai gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos. kad paskirties muitinė atliktų formalumus. ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos. autotraukiniams arba konteineriams. nurodytas anksčiau. ji negali reikalauti. jeigu per metus nuo TIR knygelės įforminimo šioje muitinėje dienos jos raštu nepranešė garantinei asociacijai. autotraukinys ar konteineris išvyks. kad TIR knygelė galioja. atitinkančios šios konvencijos reikalavimus. kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti. kai liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai ar apgaulės būdu arba TIR operacija buvo nebaigta. kad garantinė asociacija sumokėtų anksčiau nurodytas sumas. Sumokėta suma bus grąžinta asociacijai. Krovinių gabenimas naudojant TIR knygeles. kad garantinė asociacija sumokėtų anksčiau nurodytas pinigų sumas. Taip pat nereikalingos garantijos kelių transporto priemonėms. Jei TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta. transporto priemonė. gabenantiems krovinius pagal TIR procedūrą. Reikalaujamą sumą garantinės asociacijos privalo sumokėti per tris mėnesius nuo tos dienos. Vykdant TIR gabenimą kelių transporto priemonėmis arba autotraukiniais. Tačiau anksčiau pateikta nuostata Susitariančiajai šaliai netrukdo reikalauti. numatytus tos šalies nacionalinių įstatymų.

jeigu yra visų išvykimo muitinių žymos. gabenamiems jų šalies teritorija. jog TIR procedūra nevykdoma. išskyrus tada. Kroviniai ir kelių transporto priemonė. pakrautiems vienoje transporto priemonėje arba jų sąstate. autotraukinys ar konteineris kartu su gabenamu kroviniu ir įforminta to krovinio TIR knygele turi būti pateikti muitinės kontrolei. sulenkti arba sudėti taip. kaip ir nacionalinės muitinės spaudai ir plombos. Joje turi būti mažiausia tiek atplėšiamų lapų. Kiekvienos Susitariančiųjų šalių tarpinės muitinės pareigūnai paprastai pripažįsta kitų Susitariančiųjų šalių muitinės pareigūnų uždėtas ir nepažeistas muitinės plombas. Jos turi būti nuimamos arba sukonstruotos taip. kad įsitikintų krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir (arba) uždėtų muitinės plombas arba pateiktų tos muitinės įgaliotų asmenų uždėtas plombas. Išvykimo šalies muitinė imasi visų būtinų priemonių. kad kelių transporto priemonė. Tokiu atveju TIR knygelės prekių manifeste būtina atskirai nurodyti kiekvienos sąstatui priklausančios transporto priemonės arba kiekvieno konteinerio krovinį. Kiekvienoje tarpinėje ir paskirties muitinėje kelių transporto priemonė. jei tai privaloma pagal kontūrolės reikalavimus. kiek reikia konkrečiam gabenimui. tačiau išvykimo ir paskirties muitinių kartu paėmus negali būti daugiau kaip keturios. Muitinės tarnybos kroviniams. Lentelės tvirtinamos taip. kad būtų gerai matomos. Vis dėlto šie pareigūnai gali. kad lentelę būtų galima apversti. 44 . kita – transporto priemonės ar autotraukinio gale. autotraukinys ar kenteineriai išvykimo muitinėje nurodomi kartu su TIR knygele. autotraukinys ar konteineris važiuotų nustatytu maršrutu. papildomai uždėti savo plombas. TIR knygelė paskirties muitinėms gali būti pateikta tik tada. kad būtų aišku. Vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažinti muitinės spaudai ir plombos jų teritorijoje juridiškai yra taip pat apsaugoti. gali nustatyti tranzito terminą ir reikalauti. TIR knygelė galioja tik vienam gabenimui. Kiekvienai kelių transporto priemonei ar konteineriui įforminama atskira TIR knygelė. uždengti. kai krovinys tikrinamas. TIR gabenimas gali būti tęsiamas per kelias išvykimo ir paskirties muitines.lentelė tvirtinama priekyje. Tačiau viena TIR knygelė gali būti įforminama ir vienam autotraukiniui arba keliems konteineriams.

nurodyta paskirties muitinė gali būti pakeista kita paskirties muitine. taikoma TIR knygelių naudojimo procedūra. gabenamą transporto priemone. kad kelių transporto priemonės. Kai laikomasi šios konvencijos nuostatų. užpildomas ir TIR knygelėje esantis protokolas. yra laikomos tarpinėmis muitinėmis įvažiuojant arba išvažiuojant iš šalies. Liudijimas apie TIR operacijos pabaigą gali būti įformintas su išlyga ar be jos. kad kelių transporto priemonės. šioje kelio dalyje TIR gabenimas laikinai sustabdomas. visi pažeidimai. Ta pati nuostata taikoma ir tai maršruto daliai. nepažeidžiant nacionalinių įstatymų nuostatų. Jeigu muitinės plombos ir spaudai kelyje buvo pažeisti kitomis aplinkybėmis arba jeigu krovinys buvo sunaikintas arba sugadintas nepažeidus plombų. muitinės tarnybos priima TIR knygelę TIR procedūrai atnaujinti. nustatyta šioje konvencijoje. būtų eksportuojami vežėjo sąskaita. autotraukiniai arba konteineriai ir jų kroviniai pakeliui būtų tikrinami. Tie faktai turi būti aiškiai nurodomi TIR knygelėje. išskyrus ypatingus atvejus. jeigu liudijimas apie pabaigą įforminamas su išlyga. 45 . taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. autotraukiniu arba konteineriu. teritorija. važiuodami jų šalies teritorija. Tais atvejais. Jeigu dalis maršruto eina šalies. kurie naudojami jų šalyje. kurios teritorija krovinys toliau gabenamas. kai prekėms įforminama kita muitinės procedūra ar pradedama taikyti kita muitinės priežiūros sistema. Tokiu atveju Susitariančiosios šalies. atitinkamose šaknelėse. Muitinė nedelsdama įformina liudijimą apie TIR operacijos pabaigą. susijusiais su pačia TIR operacija. visus įrašus apie uždėtas naujas plombas ir muitinės atliktos kontrolės pobūdį jos turi įrašyti atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. kuriose TIR procedūra buvo laikinai nutraukta arba atnaujinta. kuri nėra šios konvencijos Susitariančioji šalis. Jeigu muitinės tarnybos tarpinėje muitinėje arba kelyje tikrina krovinį. autotraukiniai arba konteineriai. reikalauti. Tokiais atvejais muitinės tarnybos. tai daroma remiantis tik faktais. kai TIR knygelės savininkas vienos Susitariančiųjų šalių teritorijoje knygelės nenaudoja dėl paprastesnių muitinio tranzito procedūrų arba kai muitinio tranzito režimas nebūtinas.Muitinės tarnybos negali: reikalauti. jei muitinės plombos arba identifikavimo ženklai nepažeisti.

atitinkamose šaknelėse. Tokiu atveju muitinės pareigūnai šiuos dokumentus patvirtina. brėžiniai ir kt. Tačiau ir jos pačios gali papildomai uždėti plombas ir/arba identifikavimo ženklus. Tokiu atveju apie naujas plombas ir/arba identifikavimo ženklus pažymima atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. kad buvo uždėtos naujos plombos ir identifikavimo ženklai. naudojamuose jų šalyje. Garantinė asociacija atsako ne tik už TIR knygelėje nurodytas prekes.kurie gali būti padaryti taikant tą muitinės procedūrą ar muitinės priežiūros sistemą.. Išvykimo muitinės sprendimu sunkiasvoriai ir nestandartinio dydžio kroviniai gali būti gabenami neplombuotomis transporto priemonėmis arba konteineriais tik tais atvejais. išvykimo muitinės nuomone. kad tokie dokumentai yra. taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. kai. vienas nurodytų dokumentų egzempliorius tvirtinamas prie TIR knygelės viršelio vidinės pusės ir visuomet TIR knygelės manifesto lapuose įrašoma. Šios konvencijos nuostatų 46 . Konvencijos nuostatų pažeidimas. kad pakrovimo lapai. viršelyje ir ant visų atplėšiamų TIR knygelės lapų turi būti juodu šriftu užrašyta „Sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio kroviniai“. apie tai. uždėtus kitų Susitariančiųjų šalių kompetentingų institucijų. sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio kroviniai. atitinkamose šaknelėse. bet yra ant platformos arba tarp knygelėje išvardytų prekių. būtų pridedami prie TIR knygelės. veikiančiam jo vardu. taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. Visos Susitariančiųjų šalių tarpinės muitinės pripažįsta muitinės plombas ir/arba identifikavimo ženklus. kad būtų neįmanoma jų pakeisti ar nuimti nepaliekant žymės. jie pažymi atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. taip pat kartu gabenami jiems priklausantys reikmenys gali būti lengvai atpažįstami pagal pateiktą jų aprašymą arba yra užplombuojami ar pažymimi identifikavimo ženklais taip. Išvykimo muitinės tarnybos gali reikalauti. bet ir už tas. nepriskiriami TIR knygelės turėtojui ar asmeniui. Vežant sunkiasvorius arba nestandartinio dydžio krovinius. kurie būtini gabenamiems kroviniams atpažinti. kurios neišvardytos. nuotraukos. Jei kelyje arba tarpinėje muitinėje apžiūrą atliekantys muitinės pareigūnai priversti nuimti plombas ar identifikavimo ženklus. naudojamuose jų šalyje.

Taip pat pranešama garantinei (-ėms) asociacijai (-oms) šalies. Išvykimo ir paskirties šalių muitinių tarnybos nelaiko TIR knygelės savininko kaltu dėl pastebėtų neatitikimų. kai TIR procedūros pripažįstamos: a) Susitariančiosios šalys nekreipia dėmesio į nežymius nukrypimus nuo nustatytų terminų ir maršrutų. įtikinančių muitinės tarnybas. nelaikoma. kuriose TIR knygelės savininkas nedalyvavo. kad duomenys TIR knygelės krovinio manifeste neatitinka kelių transporto priemonės. padarytų tyčia. kuris rimtai pažeidė muitinės įstatymus ar kitas muitinės taisykles. kad TIR knygelės būtų teisingai naudojamos. kad TIR knygelės manifeste nurodytos prekės nesugrąžinamai prarastos ar sunaikintos kelių transporto įvykio metu arba susiklosčius neišvengiamoms aplinkybėms. įstatymų nustatyta tvarka. kad trūkumas natūraliai atsirado dėl toms prekėms būdingų savybių. 47 . Jeigu kompetentingos tarnybos taiko nacionalines kontrolės priemones. arba papildant minėtąjį manifestą. autotraukinio arba konteinerio turinio. kad pažeidimas padarytas tos Susitariančiosios šalies teritorijoje. įtikinančių kompetentingas tarnybas. kurioje jis buvo užfiksuotas. jeigu tie neatitikimai susiję su muitinės procedūromis. Jeigu pateikiama įrodymų. muitinės tarnyboms. atliktomis prieš arba po TIR gabenimo. Tais atvejais. kad TIR knygelės savininkas pažeidė šios konvencijos nuostatas. Kompetentingos tarnybos. kad tie skirtumai atsirado ne dėl klaidų. Tuo tikslu jos gali taikyti atitinkamas nacionalines ir tarptautines kontrolės priemones. jeigu pateikiama įrodymų. tada įprastų muitų ir mokesčių mokėti nereikia. laikinai arba visam laikui atimti teisę naudotis šia konvencija nustatytomis teisėmis. Jeigu neįmanoma nustatyti. kurios teritorijoje toks asmuo yra įsikūręs arba nuolat gyvena. imasi visų būtinų priemonių užtikrinti.pažeidėjas baudžiamas tos šalies. kieno teritorijoje padarytas pažeidimas. kurioje padarytas pažeidimas. Kiekviena Susitariančioji šalis turi teisę iš bet kurio asmens. Apie atimtą teisę nedelsiant (per savaitę) pranešama tos Susitariančiosios šalies. arba ne dėl aplaidumo pakraunant ar išsiunčiant krovinį. b) Taip pat ir tada. kai nustatoma. glaudžiai bendradarbiaudamos su asociacijomis. kurioje padarytas pažeidimas. susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu. teigiama.

Kontroliniai klausimai 1.apie tai turi būti nedelsiant pranešta TIR valdybai. Pagrindinės sąvokos 1.2. 2) Lietuvos Respublikos vyriausybės dokumentai: a) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Aukštesniosios mokyklos – aukštesniosios mokyklos. seminarijos. c) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.1. institutai. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. 3. Kaip apibūdinamos pagrindinės TIR konvencijos nuostatos? 4. įskaitant vairuotojo vietą. reglamentuojantys kelių transporto veiklą Kelių transporto veiklą reglamentuoja šie bendrieji teisiniai aktai: 1) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. 2. Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR procedūrą ir keliems vežimams jis galioja? 6. 48 . kolegijos.2. Kam taikoma TIR konvencija? 2. Kokios „garantinės asociacijos“ funkcijos ir kas jai atstovauja Lietuvoje? 3. 2. Koks didžiausias išvykimo ir paskyrimo muitinių skaičius kartu paėmus? 2. Tarptautines kontrolės priemones priima Administracinis komitetas. ar tos priemonės atitinka TIR konvencijos nuostatas. konservatorijos. Autobusas – motorinė transporto priemonė. akademijos. Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos? 5. kuri patikrina. skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas. Aukštosios mokyklos – universitetai.

Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose. skirta kroviniams vežti. ir atpažinimo ženklą-plafoną. Iš anksto sudaryta keleivių grupė – grupė. simpoziumus. kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais.4. b) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai. vaikų globos namai. į parodas. susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. tarptautinio bakalaureato mokyklos. vestuves ir panašiais atvejais). priekaboms ar puspriekabėms vilkti. įskaitant ir vairuotojo. 5. seminarus. 7. vidurinės mokyklos. turintys teisę gauti krovinį. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. jaunimo. internatinės. 9. gimnazijos. Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė. 49 . 12. spektaklius. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai: a) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai. specialiosios. Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys. 6. Keleivis – fizinis asmuo. Bendrojo lavinimo mokyklos – darželiai-mokyklos. 11. koncertus. pradinės. su kuria pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo. pagrindinės. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais. sanatorinės internatinės mokyklos. turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais. konferencijas. 10. Bagažas – daiktai. specialiosios internatinės. 8. kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje. vežantys keleivius į kitas valstybes. kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone. verslo reikalais. specialieji vaikų globos ir auklėjimo namai. pasitarimus.

16. vežantys keleivius tik sėdimuose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. technikos bei kitokio profilio mokyklos ir centrai. įskaitant vairuotojo vietą. nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė. 21. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė. 15. sporto. dailės. 14. Licencijos kortelė – vežėjo. transporto priemonei išduodamas leidimas. įgyvendinančios pagrindinį profesinį mokymą. turintys. 19. kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais. skirta keleiviams bei bagažui vežti. kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. įskaitant vairuotojo vietą. 22. paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose. 20. Reguliarūs reisai – reisai. Profesinio mokymo įstaigos – profesinės mokyklos ir specializuotos (reabilitacinės) profesinės mokyklos (centrai). Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba. turinti. skirta keleiviams ir bagažui vežti. kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse. Reguliarūs reisai organizuojami. Papildomojo ugdymo įstaigos – meno (muzikos. turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas. jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. 17. Maršrutiniai taksi – autobusai. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija. laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.13. 50 . suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius ar krovinius. turinčio licenciją. įskaitant vairuotojo vietą. įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą-plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Licencija – leidimas vežėjui vežti krovinius arba keleivius už atlyginimą. kurią velka motorinė transporto priemonė. ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas. kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei. 18. choreografijos). kalbų. Priekaba – transporto priemonė.

kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu. priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. kertanti valstybės sieną. arba keleivių grupė nuvežama. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės. vežančios keleivius miesto. kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu. Specialūs reisai – reisai. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje. 24. Užsakomieji reisai – reisai. 34. perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. o transporto priemonė grįžta tuščia. troleibusais ir maršrutiniais taksi. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti. Troleibusas – autobusas. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa. kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine transporto priemone. kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 31. varomas kontaktiniu tinklu teikiama elektros energijos. 27. taip pat ūkio subjektas. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas.Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais. Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys. kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės. 33. Iš anksto 51 . 28. 25. 26. 32. vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys.). 29. 30. 23. moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.

jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. maršrutas gali tęstis per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. kuriuos nustato savivaldybės. Keleivių vežimo lapai nebūtini. pašto. 35. technologinės apsaugos.sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. kurios ribojasi su autobusų stotimis. įsigijimo. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės. bagažo. kuriame vyksta renginiai. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės. 38. Vežimų organizavimas – techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio. kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. bagažą. suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija. Vežėjas – įmonė. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų. 41. 37. kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje. krovinio. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos. užsakymo. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia. dokumentų siuntas. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa. dokumentų siuntos. Atskirais atvejais. gavėjo ir vežėjo nustatymas. gamybos. naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste. paštą. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. 40. Keleivių vežimo lapų formą. 39. smulkias siuntas. vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. platinimo. „Žaliasis sunkvežimis“ – krovininis automobilis. įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius. smulkios siuntos siuntėjo. krovinius. 91/2 nu52 . jų apskaitos. vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais. 42. 36. atitinkantis Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijoje Nr.

Apibūdinti „tolimojo susisiekimo maršrutą“. Apibūdinti „licencijos kortelę“. krovinių ir pašto.2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas Kodeksas priimtas 1996 m. 11. 15. atitinkantis Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijoje Nr. Apibūdinti „užsakomuosius reisus“. 5. 13. Apibūdinti „reguliarius reisus“. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir 53 . 4.. 6. Apibūdinti „lengvąjį automobilį“. „gavėją“ ir „vežėją“. 9. 2. Kelių transportas ir kelių transporto priemonės. triukšmingumo bei eismo saugumo reikalavimus ir turintis Susisiekimo ministerijos nustatytus sertifikatus.statytus išmetamųjų dujų nuodingumo. 14. Apibūdinti „tarptautinio susisiekimo maršrutą“. Apibūdinti „licenciją“. 43. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. atsakomybę už turtinę žalą. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“. bagažo. triukšmingumo reikalavimus ir turintis Susisiekimo ministerijos nustatytus sertifikatus. dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą. „Žalesnis ir saugus sunkvežimis“ – krovininis automobilis. 7. 8. 10. vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę. lapkričio 19 d. Apibūdinti „siuntėją“. Kontroliniai klausimai 1. I-1628. Apibūdinti „vietinio (miesto) susisiekimo maršrutą“. 3. 12. 95/3 nustatytus išmetamųjų dujų nuodingumo. Apibūdinti „specialius reisus“. Apibūdinti „autobusą“.2. įsakymo Nr. Kodekso paskirtis. susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių. 2. Apibūdinti „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutą“. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines. Apibūdinti „lengvąjį automobilį taksi“. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“.

tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. lengvieji automobiliai. sukonstruoti. lengvieji automobiliai taksi. Vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams. Mokesčio tarifus ir jo mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms. priklausančias valstybei ar savivaldybėms bei valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. savivaldybėms. fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus. gali būti nustatytas mokestis. 54 . taip pat keliais. Kelių transporto priemonės. Tai krovininiai automobiliai. užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. autobusų stotys ir stotelės. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Kelių transporto objektų nuosavybė. Valstybinį kelių transporto valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos. savivaldybėms. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. Nuosavybės teisė į autobusų stotis. negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. pagamintos keleiviams vežti. krovinių vežimo stotys (terminalai). reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Už važiavimą automagistralėmis. pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai). Tai autobusai.elektrinės transporto priemonės. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. kurie nutiesti koncesijos pagrindais. troleibusai. priekabos ir puspriekabės. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Valstybinis kelių transporto valdymas.

kuriuos nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. įskaitant priekabą. Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas. Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. išduodami Valstybinės kelių transporto inspekcijos. tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija). kurių keliamoji galia. 55 . Keleiviams vežti licencija (leidimas) reikalinga. Kroviniams vežti licencija (leidimas) reikalinga. įskaitant priekabą. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos. kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tarptautinės sutartys.Kelių transporto teisės aktai. Licencija (leidimas) verstis vežimais. Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduodamas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis. kol šia veikla verčiasi. didesnė kaip 3. profesinės kompetencijos reikalavimus. pageidaujantis verstis kelių transporto ūkine komercine veikla ir visą laikotarpį. kurių bendroji masė. didesnė kaip 6 tonos. nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos pakeitė Bendrijos licencijos (leidimai).5 tonos. geros reputacijos. Kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama. įskaitant priekabą. didesnė kaip 3. autobusais. Šių teisės aktų taikymo tvarką nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais. kai vežama: lengvaisiais automobiliais taksi. tarptautinės sutartys. kai vežama vidaus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis. privalo atitikti finansinio pajėgumo.5 tonos arba bendroji masė. tvirtinamos Vyriausybės. Vežėjas.

Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai. gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė. parduoti keleiviams bilietus. organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį. Stotys ir stotelės. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose. užsienio juridinių asmenų filialai ar atstovybės. Vidaus vežimai – tokie vežimai. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai. Ekipažo darbą ir poilsį reguliuoja Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte bei kiti teisės aktai. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo arba juridinio asmens struktūrinis padalinys. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus. kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius reguliariais reisais vietinio. Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką bei sąlygas nustato tarptautinės konvencijos. kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys. teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Kelių transporto priemonės ekipažas. kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarptautiniai vežimai. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.Vežimų klasifikacija. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sutartys bei tam tikros taisyk56 . Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys.

Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas. Kelių transporto veiklos kontrolę atlieka: Valstybinė kelių transporto inspekcija. bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus. kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė. taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Kontrolės teisę turintys pareigūnai. ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. tikrinti jų matmenis. turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba 57 . techninę būklę. ekipažo. patvirtinti Susisiekimo ministerijos. kitos valstybės institucijos. taip pat keleiviams. Kelių transporto kontrolės tarnybos. kol bus pašalinti pažeidimai. nustatę pažeidimus. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. Kelių transporto kontrolė – tai vežėjų veiklos valstybinė priežiūra. jas pasverti. Kontrolės teisę turintys pareigūnai. Kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimai. bei šių priemonių ekipažų. važtaraščius. tarp jų – keleivių ir bagažo bilietus. valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumą. nustatę pažeidimus.lės. turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės naudotojo pažymėjimą. savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos. taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus. bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. apipavidalinimą. dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo bei gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones. kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai bei šių tarnybų nuostatai. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti. Valstybinės kelių transporto inspekcijos transporto veiklos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas. tarp jų – keleivių ir bagažo bilietus bei ekipažų darbo ir poilsio režimo laikymąsi.

Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. Tarifai. atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų maršrutą. apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. kontroliuojančios kelių transporto veiklą.transporto priemonės naudotojo pažymėjimą. Už licencijų (leidimų) verstis kelių transporto ūkine komercine veikla. taip pat savivaldybių institucijos užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Dėl šių paslaugų teikimo vežėjų patiriami nuostoliai jiems yra kompensuojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. veikia pagal savo įgaliojimus. maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Su keleivių bei krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai. Kiti keleivių bei krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas. Keleivio. kitų su kelių transporto veikla susijusių juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Bagažo ir smulkių siuntų maksimalų dydį ir svorį nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Valstybės rinkliava. Visuomenės aptarnavimo organizavimas. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. kol bus pašalinti pažeidimai. bagažo ir smulkių siuntų sąvokos. taip pat savivaldybių institucijos vežėjus visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams 58 . maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Kitos institucijos. keleivių srautus bei aptarnavimo intensyvumą. Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus.

reguliarumo. o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Keleivio bilietas. specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio). Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. Vežant keleivius reguliariais reisais. troleibusais. keleivio bilietas yra būtinas. Keleivių vežimas. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Keleiviai vežami reguliariais. lengvaisiais automobiliais. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. priėmusios sprendimus nutraukti visuomenės aptarnavimo sutartis. pobūdis nenutrūkstamumo. paslaugų kaina ir abiejų šalių finansiniai santykiai. lengvaisiais automobiliais taksi. jeigu sutarties nesilaikoma. laiku ir maršrutu į paskirties punktą. Visuomenės aptarnavimo sutartys sudaromos ne ilgiau kaip 5 metams. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. sutarties galiojimo laikas. taip pat savivaldybių institucijos. Visuomenės aptarnavimo sutartyse turi būti nustatyta: paslaugų. Keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone. 59 . privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga. Bilietų rekvizitus. sankcijos tuo atveju. jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais. kiekio ir kokybės požiūriu. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Keleivio vežimo sutartis. Leidimus vežti keleivius vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. kurios bus teikiamos. nuostatos dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytus pasikeitimus.vykdyti parenka konkurso tvarka ir su konkurso nugalėtojais sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis.

saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos. Keleivis turi teisę: 1) užimti nurodytą biliete vietą. Ekipažo teisės ir pareigos. ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę. 2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius. nei buvo nurodyta keleivio biliete. 3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu. atsisakiusius sumokėti už važiavimą. nepažeisdamas talpumo normų. reguliariųjų reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais. tačiau gauti bilieto kainos skirtumą. jei jie neužima atskiros sėdimosios vietos. kelionės metu turėti ekipažo dokumentus. 5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį. pateikę šią teisę liudijančius dokumentus. laikytis nustatytos tvarkos. grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka.Keleivio teisės ir pareigos. kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti. su nešvariais drabužiais. 3) nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų. jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią. paimti 60 . 4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą. laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių. Ekipažas turi teisę: 1) išlaipinti keleivius. pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. o. Keleivis privalo: sumokėti už vežimą. Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys. 2) keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą. gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka. su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. Ekipažas privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą. vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės.

o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinių (prekių. pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. Krovinių vežimo sąvoka. jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę. konteinerių ir kitų daiktų) vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Keleivio bagažo vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui. iškasenų. siuntų. Krovinio vežimo sutartis. produkcijos. o keleivis įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Rasti daiktai. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Smulkios siuntos vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį. pateikti transporto priemonę. Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašą nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas. Keleivio bagažo priėmimas ir išdavimas. Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys. atliekų. Krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės. Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita. Keleivio bagažas į transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.kito vežėjo vežtus keleivius. Transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje rasti daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai. o siuntėjas įsipareigoja 61 .

o trečiasis – lieka pas vežėją. vežėjo pavadinimą ir adresą. gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis. vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį. Užsakymas laikomas priimtu. krovinio pavadinimas. krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis. Važtaraščio išdavimas.pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: važtaraščio surašymo vietą ir datą. transporto priemonės pateikimo laikas. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. antrąjį – kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti 62 . reikalingų vežant krovinį. adresą. krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai. adresą. susiję su krovinio pristatymo terminu. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys. gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį. krovinio iškrovimo vietą. kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. jo įvertinimu. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas. specialios krovinio vežimo sąlygos. Važtaraštis. krovinio pakrovimo vietą ir laiką. siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. adresas. mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas. svoris ar kiekis. Krovinio priėmimas. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. krovinio pavadinimą. kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui. adresas. Šalims susitarus. pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai. Užsakymas. krovinio svorį ar kiekį.

kad šie duomenys buvo klaidingi. Krovinys laikomas priimtu. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. 63 . vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu. Krovinio pakrovimo. Siuntėjui priklausanti įranga. vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių. vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Jei sutartyje nenurodyta kitaip. Vežėjas privalo tikrinti. Siuntėjas. netikslūs ar ne visi. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų. nekeisdamas paskirties punkto.transporto priemones kroviniui pakrauti. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. o iškrauna gavėjas. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų. vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui. vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. krovinį pakrauna siuntėjas. ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Krovinio perdavimas gavėjui. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. vežimo ir iškrovimo terminai. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita. Krovinio peradresavimas. siuntėjas turi juos atlyginti. kol krovinys vežamas. reikalinga kroviniui tvirtinti. Atvežęs krovinį į paskirties vietą. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. turi teisę. kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimams terminą. Krovinio pakrovimo. Jei dėl to. o užsakovas – krovinį.

kai jo jau negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. krovinio svoris ar kiekis. pakuotę. krovinio pakrovimo vieta. vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. Siuntėjo ir gavėjo teisės. gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. kad veža sau priklausantį krovinį. vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris. Krovinių vežimas savo sąskaita. vežėjo pavadinimas ir adresas. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Tarptautinio krovinių 64 . būklę. vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti. vežėjas apie tai praneša siuntėjui. kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui. Krovinių ženklinimas ir pakuotė. jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. tretiesiems asmenims. kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. Vežėjas. krovinio iškrovimo vieta. Veždamas krovinius savo sąskaita. privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą. gali būti kviečiamas ekspertas. įpakuoti ir paženklinti taip. transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti. Negavęs siuntėjo nurodymo. gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčų. gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra.Priimdamas krovinį. Gavėjas gali atsisakyti priimti sugadintą krovinį. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR). krovinio pavadinimas. įrodantį. Krovinių tarptautiniai vežimai. pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. aplinkai. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka. Pavojingų krovinių vežimas. vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms. vežėjo parašas ir antspaudas.

ar kelių transporto priemonė atliko vežimą. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. dokumentų siuntų vežimą įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. trūkumą ar sužalojimą. padarytą didesnio pavojaus šaltinio. kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės. negu nustatyta įstatymų. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Vežėjas atsako už žalą. gali būti nustatyta didesnė atsakomybė. vežimo metu. susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą. atlyginama pagal Civilinį kodeksą. Pašto. padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. jeigu nėra įrodymų. Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. ar ne. jeigu nėra įrodymų. Pašto. atlyginimas. dokumentų siuntų vežimo sutartis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. Vežėjas. padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei. Ekspedijavimo veiklą reguliuoja įstatymai. o siuntėjas už pašto. padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu. jų vežimo ir išdavimo gavėjui tvarką nustato pašto paslaugų teikėjų ir vežėjų sutartys. pasirašyta Ženevoje. dokumentų siuntų pateikimą vežti. Žalos. padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei. neatsižvelgiant į tai. Pašto. dokumentų siuntų vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti pateiktą jam pašto. privalo atlyginti keleiviui žalą.vežimo keliais sutarties konvencija. padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu. dokumentų siuntą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui. Vežėjas atsako už žalą. Vežėjas. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka. Vežėjui susitarus su keleiviu. Pagal ekspedijavimo sutartį krovinio siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus. Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį. Krovinių tarptautinius vežimus savo sąskaita reguliuoja tarptautiniai susitarimai. Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą. priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar 65 . Vežėjas atsako už žalą. Žala.

Jeigu vežėjas priimtą krovinį ar bagažą pakrovė. tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. krovinio ar pašto siuntos pavėluotą vežimą. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą.bagažą. įrodo apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę. trūkumo ar sužalojimo. kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį. kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. stotyje. kai bagažas prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu. Vežėjas. kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta. atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą. turintis teisę į žalos atlyginimą. padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada. o jeigu tokių kainų nėra. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. saugykloje ar kitoje vietoje. ar jis buvo kelių transporto priemonėje. krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas. Atsakomybė už keleivio. už sužalojimą – tokia suma. jeigu keleivis ar asmuo. jeigu nėra įrodymų. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų didžiausių nuostolių atlyginimo ribų. per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai. – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. bagažo. trūkumu – jo kiekio sumažėjimas. tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte. privalo atlyginti keleiviui. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos sumokėta. pažeidęs keleivio. Atsakomybės dydžio nustatymas. bagažo ar pašto siuntos vertė. Vežimu laikomas laikas. perkrovė ar perdavė. kokia sumažėjo krovinio. atlygina įvertinto turto suma. jeigu nėra įrodymų. krovinio ar pašto. bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais). dokumentų 66 .

padarytą keleiviui. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas. Atsakomybė už žalą. Kai krovinys prarastas. kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų. atlyginęs žalą. atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. jeigu nėra įrodymų. Žalą. Negautos pajamos neatlyginamos. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą. 67 . Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį. padarytą tretiesiems asmenims. krovinio ar pašto siuntos praradimo. tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas. su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms. kai: – krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis. tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai. trūkumą arba sužalojimą. padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui. trūkumo ar sužalojimo. padarytą susidūrus kelių transporto priemonėms. atlygina transporto priemonės. turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų. jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės.siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius. gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei. jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių. atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį. kroviniui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms. bagažui. jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas. kurie dalyvavo vežime. žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Atsakomybė už žalą. tai. Keleto vežėjų atsakomybė. kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti. kaltės. atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo. o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis. Vežimo terminas laikomas nepraleistu. Vežėjas. Jei vežėjas įrodys. Žalą. dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas. valdytojas. transporto priemonės gedimo.

šalys gali nustatyti netesybas. susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu. korozijos. ar dėl dokumentų. Kokia šio kodekso paskirtis? 2. – krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka. Ieškiniui. pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. laikoma. nubyrėjimo ir pan. Kontroliniai klausimai 1. kylančių iš vežimo sutarties. Pretenzijos pareiškimas ieškininės senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų kelių transporto taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Keleivių. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Keleiviai. krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą. – krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų. neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus. kad vežėjas jos nepatenkino. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą. – krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo. krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. dėl ko įvyko prastova. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.). Kas priskiriama keleivinėms ir kas – krovininėms transporto 68 .banderolinėmis plombomis. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. pareiškiami teismui. susijusių su vežimu. kylančiam dėl vežimo sutarties. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą. Ieškiniai dėl reikalavimų. taikomų vežant kelių transporto priemonėmis. Vežėjo susitarimai su keleiviu. Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą.

3. 16. keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose. Kas ir kaip nustato keleivių vežimo bei autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifus? 7. įsakymo Nr. gabenantis jam priklausantį krovinį. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas Įstatymas priimtas 2000 m. kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). Kokį dokumentą turi turėti vežėjas. pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Įstatymas nustato asmenų. VIII-1605. Apibūdinti „keleivio vežimo sutartį“. Kokias teises turi ekipažas? 10. Apibūdinti „krovinio vežimo sutartį“. Įstatymo paskirtis. Kaip vežėjas atlygina žalą. Kada krovinys laikomas priimtu? 15. pareigos ir atsakomybė. Kaip skirstomi vežimai? 6. teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje. kovo 30 d. Kas vykdo kelių transporto valstybinį valdymą? 5.. 8. numatytos šiame įstatyme. Kam tenka siuntėjo ir gavėjo teisės. kategorijas. Kokias teises turi keleivis? 9. išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų).priemonėms? 3. Kas pakrauna ir kas iškrauna krovinį? 13. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos. Lietuvos Respublikos piliečiams. kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius. susijusių su lengvatų taikymu. kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos. kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Kam gali priklausyti kelių transporto objektai? 4. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. padarytą kroviniui ir bagažui? 14. Kokie rekvizitai nurodomi krovinio vežimo užsakyme? 12. 11.2. lengvatų rūšis. vežant krovinius savo sąskaita? 2. ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 69 .

Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis). 2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Teisė važiuoti nemokamai. keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. sausio 11–13 d. žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai.užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – 70 . lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. tapę II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. Šios lengvatos. netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais. teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams. į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys. I grupės invalidai. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi: vaikai invalidai. 3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją. ir po to vykdytos SSRS agresijos. sausio 11–13 d. taip pat asmenys. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų. kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė. Lengvatų rūšys ir jų taikymo sritys. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. kuriems sukakę 80 metų ir vyresni. keleiviniais traukiniais. Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos: 1) teisė važiuoti nemokamai. numatytos šiame įstatyme. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. ir po to vykdytos SSRS agresijos. jei jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos. studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. nukentėję nuo 1991 m.

nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai bei buvę getų. sausio 11–13 d. vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Keleiviui. sausio 11–13 d. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. ir laisvės kovų dalyviai. koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai. pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai. keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. kuriems sukakę 70 metų ir vyresni. keleiviniais traukiniais. jaunesni nei 70 metų.kariai savanoriai. asmenys nuo 70 iki 80 metų. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų. keleiviniais traukiniais. taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. nukentėję nuo 1991 m. ir po to vykdytos SSSR agresijos. keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai. studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida. vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. studijuojantys 71 . reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi: II grupės invalidai. žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai. nukentėję nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai. vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais.

internatinių bei kitų bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems 72 . dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis: 1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida. neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis. šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiavusiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų. 2) vaikų globos namuose. keleiviniais traukiniais. kurių teritorijoje yra švietimo įstaigos. taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos ir konservatorijų mokiniai turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Savivaldybės. Važiavimo išlaidų kompensavimas moksleiviams. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. vaikų globos įstaigų gyventojams ir studentams.Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose gyvenantiems našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams. 2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida. savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas: 1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų.

profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams. keleiviniais traukiniais. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams. važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis. Savivaldybės. kultūros ir meno įstaigos. vaikų globos įstaigų gyventojams. 3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų. socialinių paslaugų. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiavusiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. socialiniams pedadogams ir jų padėjėjams. 3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų. savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas: 1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų. auklėtojams ir jų padėjėjams. socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams. kurių teritorijoje yra švietimo. mokytojams. jų darbo 73 . reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. 2) vaikų globos namuose. kultūros ir meno darbuotojams. važiavusiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. gydytojams ir slaugytojams. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.mokiniams. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams. keleiviniais traukiniais. Važiavimo išlaidų kompensavimas mokiniams. kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams. sveikatos priežiūros. vaikų socializacijos centruose. bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams.

socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose bei seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams. 5) kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams. savo nustatyta tvarka kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų. kultūros ir meno įstaigos. Invalidai. moka kompensacijas. kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. auklėtojams ir jų padėjėjams. jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams.25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją. keleiviniais traukiniais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Savivaldybės. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. sveikatos priežiūros. keleiviniais traukiniais. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kurių dydis yra lygus kompensacijų. keleiviniais traukiniais. keleiviniais traukiniais. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kurie į darbą ir atgal vyksta nuosavu transportu. kurios būtų pagal šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktus išmokėtos jiems vykstant į darbą ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams. vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio 74 . dydžiui. jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. Teisė į transporto išlaidų kompensaciją. turintys sutrikusią judėjimo funkciją. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. socialinių paslaugų. turi teisę: kiekvieną mėnesį gauti 0. kurių teritorijoje yra švietimo. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. 4) kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose ir seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams.šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. auklėtojams ir jų padėjėjams.

nustatytų šiame įstatyme. 75 . Vežėjų išlaidos (negautos pajamos). iš kurių viena yra didžiųjų miestų – Vilniaus. liepos 1 d. kuriose įregistruotos šių vežėjų įmonės. Anksčiau minėtos kompensacijos. vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. 4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų. turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją. – iš savivaldybių. kai invalidas. kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šeimos. kuriam iki 2005 m. nustatytų šiame įstatyme.specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. – iš valstybės biudžeto. 2) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų. Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. biudžetų. ši kompensacija nemokama. kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka: 1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų. auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. Kauno. Laikotarpiu. – iš valstybės biudžeto. susijusios su lengvatų taikymu. biudžetų. Klaipėdos. Šis laikotarpis taip pat neįskaitomas specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti. buvo pripažinta visiška negalia. arba neįgalų vaiką (įvaikį). vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių. – iš savivaldybių. mokamos iš valstybės biudžeto. nustatytų šiame įstatyme. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. Vežėjų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarka ir šaltiniai. 5) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. 3) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų. nustatytų šiame įstatyme. išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais.

Kam suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida? 5. jų galiojimo sustabdymo. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Nustatomos šių rūšių licencijos. nutarimo Nr. kurių privalo laikytis ūkio subjektai. 2) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais – vežti keleivius užsakomaisiais reisais šią licenciją išdavusios institucijos nustatytose teritorijose: savivaldybių institucijų – vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais.. taip pat svarbiausius reikalavimus. susijusios su lengvatų taikymu? 2. Iš kokių šaltinių kompensuojamos vežėjų išlaidos (negautos pajamos).4. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę. atsako įstatymų nustatyta tvarka. teritorijas. Asmenys. galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką. Bendrosios nuostatos. Panevėžio ir Alytaus – savivaldybė. vežantys keleivius ir krovinius už atlyginimą. tačiau draudžiama vežioti juos kitos savivaldybės teritorijoje. turintis licenciją.Šiaulių. turto patikėjimo teise ar nuomos pagrindais ir atitinka nustatytus reikalavimus. kuri priklauso jam nuosavybės. 2090. pažeidę šio įstatymo reikalavimus. Kas turi teisę į transporto išlaidų kompensaciją? 6. Licencijų rūšys ir naudojimosi jomis sąlygos. 76 . Vežėjas. gruodžio 23 d. Kokiems važiavimams taikomos transporto lengvatos? 3. kurios suteikia teisę: 1) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi – vežti keleivius šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. Kam suteikiama teisė važiuoti nemokamai? 4.2. – iš miesto ir apie jį esančios savivaldybės biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą. Kontroliniai klausimai 1. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės Taisyklės priimtos 2002 m. gali vežti keleivius ar krovinius transporto priemone. Šios taisyklės nustato licencijų vežti keleivius ir krovinius išdavimo. Kokios transporto lengvatos taikomos Lietuvos Respublikoje? 2.

įskaitant priekabą. Puspriekabėms ir priekaboms licencijos kortelių nereikia. licencijos 77 . specialiais ir užsakomaisiais reisais) šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje įvažiuojant į gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Vežėjas gali turėti kelių rūšių licencijas. transporto priemonei. specialiais ir užsakomaisiais reisais) Lietuvos Respublikos teritorijoje. didesnė kaip 3. Licencijų originalai turi būti įmonėje. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto priemonei. Licencija vežti keleivius užsakomaisiais reisais lengvaisiais automobiliais tarp-tautinio susisiekimo maršrutais suteikia teisę vežti keleivius ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. kurių bendroji masė.Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) – tarptautinio susisiekimo maršrutais ir tolimojo susisiekimo maršrutais. turinčio licenciją. 3) licencija vežti keleivius vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais. išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Licencijoje nurodoma: licenciją išdavusi institucija.5 tonos. įskaitant priekabą. Vežėjo. specialiais ir užsakomaisiais reisais) tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. 7) licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais – vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis. 4) licencija vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais. kurių bendroji masė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę. 6) licencija vežti krovinius vidaus maršrutais – vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis.5 tonos. didesnė kaip 3. o licencijos kortelės – transporto priemonėse. kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje. Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. 5) licencija vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais.

vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais ir autobusais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais išduoda savivaldybės. buveinė). dokumentus. įrodančius finansinį vežėjo pajėgumą. licencijos rūšis. licenciją išdavusio darbuotojo pareigos. individualios (personalinės) įmonės pateikia registravimo pažymėjimus. kurioje įregistruota įmonė. licencijos turėtojas (įmonės kodas. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu reikia leidimo. licencijos rūšis. pavadinimas. Už licencijos. kad už 78 . įmonės registravimo pažymėjimą ir įstatus. modelis ir valstybinis numeris. dokumentus. Licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. autobusais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir krovinius – vidaus ir tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. patvirtinantį. Licencijos kortelių galiojimo laikas nustatomas: lengviesiems automobiliams – iki 2 metų. licencijos išdavimo data. institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. parašas. licencijuojama veikla. vardas ir pavardė. licencijuojama veikla.numeris. licencijos kortelės išdavimo data. Norintysis įsigyti licenciją turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą. Licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. automobilio markė. licencijos kortelės numeris. licencijos kortelę išdavusio darbuotojo pareigos. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. pavadinimas. licencijos kortelės išdavimą ir licencijos kortelės galiojimo laiko pratęsimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. įrodančius atitinkamą profesinę vežėjo kompetenciją. buveinė). mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą. vardas ir pavardė. parašas. autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų. Licencijos kortelėje nurodoma: licencijos kortelę išdavusi institucija. Licencija išduodama neribotam laikui. licencijos turėtojas (įmonės kodas. Licencijos ir licencijos kortelės formas nustato Susisiekimo ministerija. licencijos kortelės galiojimo laikas. Licencijų ir licencijos kortelių išdavimas.

Kreipiantis vėliau. pateikiami klaidingi duomenys. kelių transporto priemonė neatitinka keleivių ar krovinių vežimo reikalavimų. Vežėjas. 79 . vežėjas turi teisę apskųsti teismui. autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų. Licencijos kortelės galiojimo laikas tai pačiai transporto priemonei pratęsiamas. licenciją. nurodytų šių taisyklių skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams“. mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą. norintis įsigyti licencijos kortelę arba pratęsti jos galiojimą. Sprendimą. pateikimo jas išduodančiai institucijai dienos. transporto priemonės nustatyto pavyzdžio techninės apžiūros taloną su galiojančia žyma.licencijos išdavimą sumokėta nustatytoji valstybės rinkliava (mokamasis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą išduoti licenciją). transporto priemonės registracijos liudijimą. jeigu transporto priemonė nuomojama. turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą. įmonė neatitinka sąlygų. Licencijos ar licencijos kortelės neišduodamos (arba licencijos kortelės galiojimo laikas nepratęsiamas). jeigu transporto priemonė valdoma nuosavybės ar turto patikėjimo teise. dokumentai neatitinka licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimų arba jie netinkamai įforminti. jeigu: pateikiami ne visi reikiami dokumentai. Licencijos ar licencijos kortelės išduodamos arba atsisakoma jas išduoti (nurodžius priežastis raštu) per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų. Licencijos kortelės galiojimo laikas pratęsiamas lengviesiems automobiliams iki 2 metų. licencijos kortelė išduodama bendra tvarka. kuriuo atsisakoma išduoti licenciją ar licencijos kortelę (arba pratęsti licencijos kortelės galiojimą). patvirtinantį apie nustatytosios valstybės rinkliavos sumokėjimą (atskiras kiekvienai kortelei mokamasis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą išduoti tas korteles ar pratęsti jų galiojimą). kai vežėjas kreipiasi į licencijos kortelę išdavusią instituciją nepasibaigus licencijos kortelės galiojimui arba praėjus ne daugiau kaip 15 dienų nuo jos galiojimo pasibaigimo. transporto priemonės naudotojo pažymėjimą ir nuomos sutarties kopiją. kurių reikia licencijai ar licencijos kortelei gauti.

norinti vežti keleivius ar krovinius. kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai. tai yra jis negali būti: teistas už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkos apsaugos srityje. pažeidimus per pastaruosius 2 metus. išlaikius žinių atnaujinimo egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. reglamentuojančių kelių transporto veiklą. Apie įmonės vadovo mirtį ar pripažinimą neveiksniu licenciją išdavusiai institucijai turi būti pranešta per 15 kalendorinių dienų. Įmonė. 32 000 litų 80 . kuri nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. kad jis ne trumpiau kaip 3 metus būtų dirbęs tos įmonės vadybos srityje (o įmonei. su sąlyga. Įmonė. turintys Europos Sąjungos valstybės narės pagal Tarybos direktyvą 96/26/EB išduotus profesinės kompetencijos pažymėjimus. turi būti geros reputacijos. Profesinė kompetencija tikrinama kas 5 metai. kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai. Jeigu įmonės vadovas miršta arba pripažįstamas neveiksniu.Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams. Asmenys. 2) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. suderinusi su Finansų ministerija. turinčiai licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą. privalo turėti at-tinkamą profesinę kompetenciją. kai naujasis jai vadovaujantis asmuo neturi atitinkamos profesinės kompetencijos. licencijas išduodančios institucijos gali leisti įmonei vienerius metus verstis licencijuojama kelių transporto veikla net ir tuo atveju. gali leisti toliau dirbti ne mažiau kaip pusę metų). Finansinis pajėgumas nustatomas pagal šį pajėgumą įrodančius dokumentus. baustas už darbo įstatymų ir kitų teisės aktų. kuri verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla. Įmonės turtas turi būti ne mažesnis kaip: 1) vežant keleivius autobusais arba krovinius. laikomi turintys reikiamą profesinę kompetenciją. kurių sąrašą. turi atitikti šias sąlygas: 1) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. atleistas iš pareigų administracijos iniciatyva dėl jo paties kaltės per pastaruosius 5 metus. ūkininkavimo tvarkai ir finansinius nusikaltimus pagal baudžiamuosius įstatymus.

išdavusios licencijas. policijos. licencijos kortelių skaičius ir juose esantys duomenys. kurioms įstatymai suteikia teisę kontroliuoti. ar įmonė atitinka sąlygas. institucijos. nuostatų. pirmosios licencijos išdavimo data. susijusių su keleivių ar krovinių vežimu. licencijos rūšis. Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinės mokesčių inspekcija). kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų. Licencijų registravimas. Įmonė. licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data. buveinė). licencijos turėtojas (įmonės kodas. savivaldybės ir kitų valstybės institucijų. Licencijuojamos veiklos kontrolė. gyvenvietės daugiabučio namo kiemas ar želdynų teritorija). atitinkančią gamtos apsaugos ir eismo saugumo reikalavimus (automobilių stovėjimo vieta negali būti gatvė. 5000 litų pirmajai transporto priemonei ir 3000 litų kiekvienai kitai transporto priemonei. išdavusios licencijas. Kelių transporto priemonės vairuotojas privalo pateikti licencijos kortelę ir kitus kelionės dokumentus Valstybinės kelių transporto inspekcijos. muitinės. privalo reguliariai. turinčios teisę kontroliuoti vežėjų veiklą. Licencijuojamos veiklos kontrolę atlieka: institucijos. neturintys tiesioginės įtakos licencijų ir licencijos kortelių išdavimui.pirmajai transporto priemonei ir 18 000 litų kiekvienai kitai transporto priemonei. kuriame nurodoma: licencijos numeris. 81 . apskrities administracijos. įstatymų. licencijos panaikinimo data. bet ne rečiau kaip kas 5 metus tikrinti. per kurių teritoriją vežami keleiviai arba kroviniai. nurodytas šių taisyklių skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams“. licencijos išdavimo data. pavadinimas. Institucijos. Išduodanti licencijas institucija registruoja jas Licencijų registre. 2) vežant keleivius lengvaisiais automobiliais taksi arba lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais. kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla. duomenys apie panaikintas licencijos korteles arba korteles. kurių galiojimas sustabdytas. licencijos galiojimo sustabdymo data. Licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. pareigūnams. padaliniai. privalo turėti arba nuomoti šiai veiklai naudojamų automobilių stovėjimo vietą.

jeigu: vežėjas pats atsisako naudotis licencijos kortele. dėl kurių buvo sustabdytas licencijos kortelės galiojimas. išskyrus atvejus. dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas. išdavusi licenciją.Licencijų ir licencijos kortelių galiojimo sustabdymas ir panaikinimas. jeigu: pažeidžiamas pasienio režimas arba muitinės procedūros. Licencija panaikinama. nauja licencija gali būti išduota bendra 82 . lengvojo automobilio taksi vairuotojas pakartotinai per vienerius metus pažeidžia kelių transporto veiklos licencijavimo arba kitus keleivių vežimą taksi reglamentuojančius teisės aktus. administracinį ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai ar ekonomikai ir verslo tvarkai. vežėjas šiurkščiai pažeidžia transporto paslaugų teikimo tvarką. sustabdžiusi licencijos galiojimą. kiti kelių transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. kad įmonei. panaikinusi licenciją. Licencijos galiojimas sustabdomas. kai vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą arba pats atsisako naudotis licencijos kortele. jeigu: vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą. Institucija. kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla. per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai. per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai. vežėjas padarė nusikaltimą. skelbia apie tai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Licencijos kortelė panaikinama. pažeidžiami kelių transporto veiklos licencijavimo. nesilaikoma Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį pritaikyta atitinkama sankcija pagal įsi-teisėjusius nutarimus. Licencijos kortelės galiojimas sustabdomas. vežėjas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ar kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų. kad licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys. nuosprendžius. panaikinusi licencijos galiojimo sustabdymą. Panaikinus licenciją ar licencijos kortelę. įmonei nepakanka finansinio pajėgumo naudoti transporto priemonę nustatytąja tvarka. kad licencijos kortelei gauti buvo pateikti klaidingi duomenys. susijusius su įmonės veikla. paaiškėja. paaiškėja. jeigu: vežėjas pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus. transporto priemonė naudojama neatlikus techninės apžiūros pagal nustatytus reikalavimus. keleivių arba krovinių vežimo. vežėjas bankrutuoja.

kad apie licencijos ar licencijos kortelės praradimą buvo paskelbta spaudoje. Ar galima perduoti licencijas kitiems asmenims? 4. vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą ar atsisako naudotis licencijos kortele. Kas išduoda licencijas ir licencijų korteles? 5. Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymas panaikinamas. Vežėjas gali reikalauti raštu per 10 dienų paaiškinti licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priežastis ir turi teisę šiuos sprendimus apskųsti teismui. pasikeičia įmonės pavadinimas. Praradus licenciją ar licencijos kortelę. besiverčianti licencijuojama kelių transporto veikla? 83 . kai: licencijos ar licencijos kortelės galiojimas sustabdomas arba jos panaikinamos. Licencija ar licencijos kortelė ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti grąžinamos jas išdavusiai institucijai. dėl kurių buvo sustabdytas jų galiojimas. Kuriam laikui išduodama licencija? 6. 2. o licencijos kortelė – ne anksčiau kaip po 9 mėnesių nuo jų galiojimo panaikinimo.tvarka ne anksčiau kaip po 18 mėnesių. Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos. Koks licencijos kortelių galiojimo laikas? 7. ar konkretus vežėjas turi licenciją verstis kelių transporto veikla. jeigu pateikiamas motyvuotas praradimo paaiškinimas ir įrodoma. pasibaigia licencijos kortelės galiojimas. jos buveinė ar transporto priemonė. jos buveinei ar transporto priemonei. kai pašalinamos priežastys ir pažeidimai. Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo laikotarpį nustato jas išdavusios institucijos. Juridiniai ir fiziniai asmenys iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų raštu arba žodžiu gali gauti informaciją apie tai. grąžinta licencija ar licencijos kortelė vežėjui turi būti pakeista per 10 dienų. Pasikeitus įmonės pavadinimui. išduodami jų dublikatai su žyma „Dublikatas“. Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos. Kam išduodama licencijos kortelė? 3. Kontroliniai klausimai 1. Kokias sąlygas turi atitikti įmonė. Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį.

gali būti išduota nauja licencija vežėjui? 2. b) krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės.1. 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai: a) krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. didesnė kaip 3. c) Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. b) Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). įskaitant priekabą. 84 .3. Europos Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas Krovinių vežimų kelių transportu veiklą reglamentuoja: 1) tarptautiniai dokumentai: a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų.8. didesnė kaip 6 tonos. Ekipažas – vienas ar keli transporto priemonės vairuotojai. Koks turi būti įmonės turtas. arba bendroji masė. Pagrindinės sąvokos 1. Kada stabdomas licencijų galiojimas? 10. d) Tarptautinės sutartys. 2) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. darbo (AETR).3. TIR konvencija). Po kiek laiko. kurių keliamoji galia. įskaitant priekabą. norint gauti licenciją? 9. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai: a) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. 2. 2. b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. panaikinus licenciją.5 tonos. Bendrijos leidimas – leidimas verstis tarptautiniu krovinių vežimu kelių transporto priemonėmis. Kada licencijos panaikinamos? 11.

Apibūdinti „pavojingą krovinį“ 2. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) numato krovinių vežimo tvarką ir sąlygas. 2.2. aplinkai ar turtui ir yra įtraukti į Jungtinių Tautų Organizacijos Ekspertų komiteto sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.3. produkcija. kurio faktiški matmenys ar svoris didesni negu maksimalūs leidžiami dydžiai. kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai. esančių kitos valstybės teritorijoje. Kabotažiniai vežimai – vežimai. Pavojingas krovinys – medžiagos ar produktai. Apibūdinti „kabotažinius vežimus“. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m.2 poskyrį) arba 2. išskyrus traktorius ir savaeiges (visureiges) mašinas. iškasenos.3. atliekami tarp pakrovimo ir iškrovimo punktų. Apibūdinti „bendrijos leidimą“. nustatyti šalyse. Krovinys – prekės. atliekos.2 skyriuje „Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos. 8. 3. kaip nurodyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (žr. Negabaritinis ar sunkiasvoris krovinys – krovinys. Kitos šio skyriaus sąvokos vartojamos taip. Kontroliniai klausimai 1. per kurių teritorijas jis vežamas.2. siuntos. 2. Vežėjas – įmonė. 4. Bendrosios nuostatos. 2. reglamentuojantys kelių transporto veiklą (žr. 300.2.1 poskyrį). 5. 6. konteineriai ir kiti daiktai. rugpjūčio 8 d. pritaikyta ir naudojama kroviniams vežti keliais. Transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar jos junginys. Vidaus vežimai – tokie vežimai. santykius tarp krovinių siuntėjų. įsakymu Nr. sukonstruota. 9. 7. vežėjų ir gavėjų bei jų 85 . įregistruota įstatymų numatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. 4. Apibūdinti „negabaritinį ar sunkiasvorį krovinį“.

Krovinio siuntėjas gali būti ir krovinio gavėjas. Krovinių vidaus vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. Užsakymas. Tada gavėjo teisės. vežėjams ir gavėjams. Krovinių vidaus vežimų klasifikacija. Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu vykdomi pagal vežimų sutartį. draudžiama į ją įtraukti sąlygas. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. vykdant krovinių vidaus vežimus. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. o trečioji šalis yra atsakinga už savo įsipareigojimus vežėjui. pateikti transporto priemonę. Sudarant krovinių vežimo sutartį. Vežėjas dalį ar visas vežimo operacijas gali pavesti atlikti trečiajai šaliai. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.tarpusavio atsakomybę. pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. užsakančiai transportą. Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai. adresas. kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. atsakomybė ir pareigos tenka siuntėjui. kuri tarp siuntėjo ir gavėjo gali būti sudaryta priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu. Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai. Šiuo atveju vežėjas lieka atsakingas už visus įsipareigojimus šaliai. kelių eismo taisyklės ir kiti reikalavimai. taikomi krovinių vežimui. A) Vežimai už atlyginimą Vežimų už atlyginimą organizavimas. o siuntėjas – pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens 86 . kurias vykdant gali būti pažeistas ekipažo darbo ir poilsio režimas. kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais ir privalomos krovinių siuntėjams.

vardas ir pavardė. Pakrovimo-iškrovimo akte turi būti apskaitomi visi per darbo pamainą atlikti reisai. įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinių tikslumą ir teisingumą bei visas pasekmes. gali būti visai vežėjo darbo pamainai surašomas vienas važtaraštis. krovinio svorį ar kiekį. Šalims susitarus. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia. Jei tuo pačiu atstumu vežamas vienos rūšies krovinys iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui. reikalingų vežant krovinį. jo įvertinimu. vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį. pakrovimo-iškrovimo ir vežimo terminai. kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu. vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys. adresas. transporto priemonės pateikimo laikas. vežėjo pavadinimą ir adresą. krovinio iškrovimo vietą. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: važtaraščio surašymo vietą ir datą. adresą. specialios krovinio vežimo sąlygos. gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. o trečiasis – lieka pas vežėją. krovinio pakrovimo vietą ir laiką. krovinio pavadinimas. Užsakymas laikomas priimtu. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštis ir jo išdavimas. adresą. svoris ar kiekis. pakuote ar vežimo sąlygomis. perdavimą vežti be vežėjo žinios. antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui. mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas. Už krovinio. krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai. gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas. krovinio pavadinimą. kurį vežti draudžiama arba jį vežant reikia imtis ypatingų saugos priemonių. kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai atskirai krovinio siuntai. atsiradusias dėl neteisingo važtaraščio surašymo. 87 . jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. susiję su krovinio pristatymo terminu. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais.

Siuntėjas. Jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus. Siuntėjas privalo perduoti krovinį vežti tokioje taroje arba pakuotėje. kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Jeigu krovinys turi ypatingų savybių. vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas. vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimoiškrovimo akte. apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. dėl kurių vežant gali kilti pavojus krovinio saugai. kuri būtina kroviniui išsaugoti. tvirtinimo ir kitus trūkumus. Vežėjo ir siuntėjo pareigos priimant ir perduodant krovinį vežti. Krovinys laikomas priimtu. 88 . Pastebėjęs transporto priemonių trūkumus. o užsakovas – tinkamai paruoštą krovinį. jis turi būti sugrupuotas ir įpakuotas atskirai kiekvienam gavėjui. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikalavimų. Priėmęs užsakymą arba pagal ilgalaikį raštišką susitarimą vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti. privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo. vežėjas privalo tikrinti. kurį reikės vežti. ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.atsako siuntėjas. jis turi būti įpakuotas pagal reikalavimus. siuntėjas turi juos atlyginti. vežėjui reikalaujant. Priimdamas krovinį. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja. Kai krovinys vežamas keliems gavėjams. siuntėjas turi teisę atsisakyti krauti krovinį į tokią transporto priemonę. Transporto priemonės turi būti techniškai tvarkingos ir tinkamos tam kroviniui vežti. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. keliamus tokios rūšies kroviniui vežti. apie tai pažymėdamas važtaraštyje. Siuntėjas kartu su kroviniu vežėjui turi įteikti siuntėjo pasirašytą važtaraštį. turi teisę atsisakyti vežti krovinį. vežėjas. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų. kad krovinys netinkamai pakrautas ir pritvirtintas. Jei dėl to vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių.

Jeigu gavėjas. Jeigu vežėjas gautų nurodymų dėl krovinio peradresavimo negali įvykdyti. krovinį pakrauna siuntėjas. Kroviniui pakrauti būtinus įrengimus ir pagalbinę įrangą pateikia siuntėjas. kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita. o iškrauna gavėjas. turi teisę reikalauti iš vežėjo nutraukti krovinio vežimą arba. nurodo kitą gavėją. kai antrasis važtaraščio egzempliorius išduodamas gavėjui. Siuntėjas. Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant šalių susitarimu gali būti keičiamas. paukščius. disponuodamas kroviniu. nurodyti kitą gavėją. siuntėjas arba nustatytu atveju gavėjas privalo įrašyti važtaraštyje naujus nurodymus. susijusius su šių nurodymų vykdymu. Krovinio peradresavimas. Vežus gyvulius. kol krovinys vežamas. Iškrovus krovinį. Krovinio pakrovimo. Krovinio pakrovimo. pastarasis asmuo neturi teisės peradresuoti krovinio. 89 . greitai gendančius ar panašius krovinius – išplauna transporto priemones. vežimo ir iškrovimo terminai. Krovinio uždengimo priemones išskiria vežėjas. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas. jo gavėjas savo sąskaita išvalo krovinio likučius iš transporto priemonės arba konteinerių. reikalinga kroviniui tvirtinti. krovinys gavėjui turi būti nuvežtas per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimams terminą.Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant. Peradresuodamas krovinį. taip pat kompensuoti vežėjui išlaidas ir nuostolius. vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu. Krovinio peradresavimo teisė gali priklausyti gavėjui. nekeistamas paskirties punkto. Šalių susitarimu krovinio peradresavimo tvarka gali būti keičiama. Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento. o juos surenka gavėjas. davusiam šiuos nurodymus. o jei reikia – dezinfekuoja. jeigu išduotame vežėjui važtaraštyje taip įrašyta. Jei sutartyje nenurodyta kitaip. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. jis nedelsdamas apie tai privalo pranešti asmeniui. Siuntėjui priklausanti įranga.

kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Bendras krovinio svoris nustatomas sveriant svarstyklėmis arba skaičiuojant visų siuntų svorį pagal trafaretą ar standartą. Atskirų krovinių svoris gali būti nustatomas skaičiavimo būdu matuojant tūrinį svorį arba sutartinai. Atsakomybė už krovinio praradimą. Krovinius įpakuoja ir paženklina siuntėjas. Užplombuotas transporto priemones. vežėjas apie tai praneša siuntėjui.Krovinio įpakavimas. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti. gali būti kviečiamas ekspertas. įpakuoti ir paženklinti taip. būklę. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Atvežęs krovinį į paskirties vietą. 90 . Negavęs siuntėjo nurodymo. Krovinio netinkamumą naudoti gavėjas turi įrodyti. gavėjas apie tai įrašo važtaraštyje arba atskirame akte. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį. būtų labai didelės jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Laikinai saugoti negali būti priimami pavojingi. Krovinio perdavimas gavėjui. ženklinimas ir kiekio nustatymas. gavėją ir paskirties vietą. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. arba vienetų skaičių. palyginti su krovinio verte. Įpakuoti ir vienetiniai kroviniai vežami nurodant siuntų kiekį arba jų svorį. atskiras jų sekcijas. taip pat kad būtų galima identifikuoti siuntėją. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčų. siuntėjas gali užplombuoti transporto priemones. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. kuria buvo priimtas iš siuntėjo. trūkumą ar sužalojimą. vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. greitai gendantys kroviniai ir kroviniai. vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms. kurių saugojimo išlaidos. konteinerius ar cisternas. Priimdamas krovinį. tretiesiems asmenims. aplinkai. pakuotę. Krovinys perduodamas pagal svorį ar kiekį tokia tvarka. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra. gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą. vežėjas krovinį grąžina siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti jį laikinai saugoti. konteinerius ar cisternas kartu su vežėju atidaro gavėjas. jei vežėjas krovinį sugadino ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. atskiras jų sekcijas. Nustatęs krovinio svorį ar kiekį.

Atsakomybės dydžio nustatymas.Vežėjas. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. atlygina pagal įvertintą krovinio sumą. kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. kurie dalyvavo vežime. atlyginęs žalą. stotyje. turi teisę reikalauti iš kitų vežėjų atlyginti turėtus nuostolis. kokia sumažėjo krovinio vertė. tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo krovinio verte. Vežėjas padarytą žalą kroviniui. – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. nustatyta tvarka iš siuntėjo priėmęs krovinį. kuris siuntėjo pareiškimu buvo įvertintas. padarytą dėl krovinio praradimo. neatsižvelgiant į tai. Vežėjas. kurios jis 91 . jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų. Vežimu laikomas laikas. Vežimo terminas laikomas nepraleistu. saugykloje ar kitoje vietoje. atsiradusius dėl pavėluoto atvežimo. privalo atlyginti siuntėjui arba gavėjui patirtus nuostolius. atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą. jeigu nėra įrodymų. Jeigu vežėjas priimtą krovinį pakrovė. per kurį krovinys buvo vežėjo žinioje. trūkumu – jo kiekio sumažėjimas. Krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą. ar jis buvo kelių transporto priemonėje. jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. jeigu nėra įrodymų. tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. trūkumo ar sužalojimo. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. kad ši suma viršija siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį. su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Atsakomybė už krovinio pavėluotą atvežimą. Kai krovinys prarandamas. Jeigu krovinys nebuvo įvertintas. Negautos pajamos neatlyginamos. tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas. pažeidęs krovinio atvežimo terminus. krovinio vertė nustatoma pagal krovinio priėmimo vietoje ir jo priėmimo metu galiojusias kainas prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji. už sužalojimą – tokia suma. o jeigu tokios kainos nežinomos. Vežėjas. kaltės. perkrovė ar perdavė.

4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo ar leidžiamų paklaidos matavimo priemonių ribų. šalys gali nustatyti netesybas. ar dėl dokumentų. susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo.negalėjo ir neprivalėjo numatyti bei išvengti. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. jeigu nėra įrodymų. atsižvelkgiant į to asmens kaltės laipsnį. kylantys dėl vežimo sutarties. neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitų pažeidimų. jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą ir vežėjui padarytą žalą. kai: 1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis. trūkumą arba sužalojimą. Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo. Vežėjo susitarimai su siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. 3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo. nubyrėjimo ir pan. žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas. Jei vežėjas įrodys.). o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos 92 . kad siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka. Siuntėjai ir gavėjai vežėjui padarytą žalą atlygina pagal Civilinį kodeksą. 2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių. banderolinėmis plombomis. Vežėjas neatsako už žalą dėl krovinio praradimo. susijusių su vežimu. trūkumo ar sužalojimo. tai. kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. korozijos. pareiškiami teismui. Ieškininiai reikalavimai. Netesybos turi būti įformintos raštu. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą. Natūralaus sumažėjimo dydžiai nustatomi šalių susitarimu. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. dėl kurių įvyko prastova.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. kontroliuojančios kelių transporto veiklą. įpakuoti ir paženklinti taip. veikia pagal galiojančius įstatymus. tikrinti transporto priemonių. krovinio pakrovimo vieta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti transporto priemones. vykdančias krovinių vežimus. Pareiškus pretenziją ieškininės senaties terminas pratęsiamas vienam mėnesiui. vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris. vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. Kitos institucijos. atsiradusias dėl krovinio vežimo. kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. B) Vežimai savo sąskaita Krovinio vežimo dokumentai. krovinio pavadinimas. kad vežėjas jos nepatenkino. krovinio svoris ar kiekis. privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą. kad veža sau priklausantį krovinį. Ekipažų teisės ir pareigos. laikoma. tretiesiems asmenims. Vežami kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti. kylančiam dėl vežimo sutarties. kuris yra atsakingas už visas pasekmes. įrodantį. kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui. Vežėjas. jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. jų ekipažų ir krovinių vežimo dokumentus. aplinkai ir transporto priemonėms. Ekipažas turi teisę reikalauti iš kontrolės teisę turinčių pareigūnų pateikti tarnybinį pažymėjimą. 93 . kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė. Kontrolės tarnybos ir jų įgaliojimai. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis. Ieškiniui. Veždamas krovinius savo sąskaita. transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. Transporto priemonių ir jų ekipažų kontrolė. Krovinių vidaus vežimo kontrolę atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos. pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. jas pasverti. gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. vežėjo pavadinimas ir adresas. Vežėjo pareigos ir atsakomybė. krovinio iškrovimo vieta. vežėjo parašas ir antspaudas.gavimo dienos. Siuntėjo ir gavėjo teisės.

3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) nustato krovinių tarp-tautinių vežimų sąlygas ir tvarką. gabenantis jam priklausančius krovinius savo priemonėmis ir savo sąskaita? 2. 497. kas šiuo atveju lieka atsakingas už visus įsipareigojimus transportą užsakančiai šaliai? 5. Kas daroma su siuntėjui priklausančia įranga. laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas. reikalinga kroviniui tvirtinti. Jei vežėjas vežimo operacijas paveda atlikti trečiajai šaliai. Kada užsakymas laikomas priimtu? 6. 3. ekipažas privalo sustoti tose vietose. Kas ir kaip atsako už važtaraščio surašymą? 7. gruodžio 24 d. 2. Apibūdinti vežimus „savo sąskaita“. reglamentuojančių krovinių vežimą. Ekipažas privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Bendrosios nuostatos. šių taisyklių ir kitų teisės aktų. darbo ir poilsio režimo. Kontroliniai klausimai 1. Kas laikoma krovinio „praradimu“. Ką turi patikrinti gavėjas priimdamas krovinį? 10. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“.3.Transporto priemonę stabdant kontrolės teisę turintiems pareigūnams. 94 . Ką turi daryti vežėjas. Kaip organizuojami vežimai už atlyginimą? 4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais ir yra privalomos Lietuvos Respublikos vežėjams. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. įsakymu Nr. kur nedraudžia kelių eismo taisyklės. vykdantiems krovinių tarptautinius vežimus. 1998 m. ir leisti pastariesiems atlikti kontrolę. Kokį dokumentą turi turėti vežėjas. atvežus krovinį? 9. pastebėjęs krovinio pakuotės trūkumus? 8. kas – „trūkumu“ ir kas – „sužalojimu“? 11.

5 tonos arba bendroji masė. 95 . Licencija ir licencijos kortelė nereikalingos: vežant krovinius transporto priemonėmis. siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiai. 1. B) Vežimai savo sąskaita. Licencijas ir licencijos korteles vežti krovinius tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka. įskaitant priekabą.5 tonos. įskaitant priekabą.2 poskyrį). turintys nustatytos formos licenciją. Vežimai už atlyginimą – vežimai. Vykdyti krovinių tarptautinius vežimus savo sąskaita gali vežėjai. specialioms transporto priemonėms. Vežimai savo sąskaita – vežimai. vykstant šalinti stichinių nelaimių padarinių. kai pačių pagaminta produkcija. kurios skirtos ne kroviniams vežti. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (žr. A) Vežimai už atlyginimą. ne didesnė kaip 3. įskaitant priekabą. įranga ar įrengimai savai produkcijai gaminti iš vienos paskirties vietos gabenami į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Vykdyti krovinių tarptautinius vežimus už atlyginimą gali vežėjai. tuščioms transporto priemonėms. Leidimas suteikia teisę transporto priemone. vykstančioms jas perdirbti ar remontuoti. ir kurių transporto priemonės turi atitinkamą licencijos kortelę. vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita. techninės pagalbos automobiliams. kurį išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. kurios keliamoji galia. kurių bendroji masė. turintys atitinkamą leidimą (1 priedas). žaliavos. pusfabrikačiai. Tokie vežimai turi būti pagalbinė įmonės veikla. vežant krovinius savo sąskaita.Krovinių tarptautiniai vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. vykstant į kitą valstybę nepakrauta transporto priemone vykdyti kabotažinių vežimų. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą sutartis sudaroma ir vežėjo. didesnė kaip 3. kai vežėjas už atitinkamą mokestį gabena krovinį iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. didesnė kaip 6 tonos. Transporto priemones turi vairuoti įmonėje pagal darbo sutartis dirbantys vairuotojai. pareigos bei atsakomybė nustatoma vadovaujantis 1956 m. vežant labdarą.

Kai vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis. įrodantį. privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą. 96 . Jis laikomas transporto priemonėje ir turi būti pateikiamas asmenims. kurių keliamoji galia. susiję su krovinio gabenimu. Vežėjas. kad jų atliekami vežimai atitinka vežimų savo sąskaita kategoriją. Leidimas kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita išduodamas atskirai kiekvienai transporto priemonei. Leidimai vežti krovinius tarptautiniais maršrutais savo sąskaita išduodami vežėjams. ne didesnė kaip 3. vežant labdarą. įskaitant priekabą. Leidimų išdavimo tvarką nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. pateikusiems duomenis. krovinio pakrovimo vieta.5 tonos arba bendroji masė. Vežėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai turi išmanyti šių susitarimų nuostatas ir jų laikytis. Pasibaigus leidimo kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita galiojimo laikui. turintiems kontrolės teisę. pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. kad veža sau priklausantį krovinį. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys. vežėjo parašas ir antspaudas. transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. įskaitant priekabą. krovinio iškrovimo vieta. gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. per 10 dienų jis turi būti grąžintas jį išdavusiai institucijai. ne didesnė kaip 6 tonos. krovinio svoris ar kiekis. krovinio pavadinimas. vykstant šalinti stichinių nelaimių padarinių. Krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai. Siuntėjo ir gavėjo teisės. Pagrindinės krovinių tarptautinių vežimų sąlygos. vežėjo pavadinimas ir adresas.Leidimas kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita nereikalingas: vežant krovinius transporto priemonėmis. jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. Jo negalima perduoti kitai transporto priemonei ir naudoti vežant krovinius už atlyginimą. vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris.

jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. vadovaudamasi Tarybos reglamento (EEB) 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas nuostatomis. Pagal tarpvalstybiniais susitarimais nustatytą tvarką. teisę kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną suteikia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas. jų išdavimo ir naudojimo tvarką. veždami pavojingus krovinius. Vežant negabaritinius bei sunkiasvorius krovinius ar vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinių krovinių vežimų. kuriuos išduoda tų valstybių kompetentingos įstaigos. vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinių krovinių vežimų. Vežėjai ir transporto priemonių ekipažo nariai turi laikytis darbo ir poilsio laiko ypatumų vadovaudamiesi šio susitarimo nuostatomis. Greitai gendančių maisto produktų tarptautiniai vežimai vykdomi pagal Susitarimą dėl 97 . Tarptautinių vežimų darbo ir poilsio laiko ypatumus reguliuoja 1970 m. Bendrijos leidimų ir jų kopijų išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją. transporto priemonei. neturinčiai licencijos kortelės. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. ir Bendrijos leidimus bei jų kopijas vežėjams išduoda. siuntėjai. Už kelionės leidimų. transporto priemonėms įvažiuoti į tas valstybes reikalingi papildomi specialūs leidimai. nei turi galiojančių licencijos kortelių. turi laikytis šios sutarties nuostatų. darbo (AETR). Europos susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų.Kelionės leidimus. kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją. nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Vykdant pavojingų krovinių tarptautinius vežimus. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR). jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. Vežėjas turi teisę gauti Bendrijos leidimų kopijų ne daugiau. Vežėjai. gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai. jie vežami pagal 1957 m. Krovinių tarptautinių vežimų kontrolė.

išdavimą. kontroliuojančios tarptautinių krovinių vežimą. suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. galiojimą arba jas panaikinti. jas pasverti. siuntėjai. kelių transporto priemonėms šaldytuvams. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“. turi laikytis šio susitarimo nuostatų. kurioms įstatymo suteikta kontrolės teisė. Kitos institucijos. veikia pagal savo įgaliojimus. veždami greitai gendančius maisto produktus. Sertifikatus izoliuotoms kelių transporto priemonėms. 4) patraukti vežėjus ir transporto priemonių ekipažų narius administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 98 . reikalingų įvažiuoti į kitas valstybes. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos už šių taisyklių pažeidimus turi teisę: 1) sustabdyti licencijos kortelės arba licencijos. 5) perduoti apie pažeidėjus surinktą medžiagą atitinkamoms valstybės institucijoms. Kontroliniai klausimai 1. tikrinti transporto priemonių. ekipažo ar krovinių vežimo dokumentus. išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. kelių transporto priemonėms refrižeratoriams ir apšildomoms kelių transporto priemonėms. 3) sustabdyti kelionės leidimų. kitos valstybės institucijos. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai turi teisę sustabdyti kelių transporto priemones. 2) sustabdyti leidimo kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita galiojimą arba jį panaikinti. Lietuvos Respublikos teritorijoje krovinių tarptautinių vežimų kontrolę atlieka: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. naudojamoms greitai gendančių maisto produktų tarptautiniams gabenimams sausu-mos keliais. Vežėjai.greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP). gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai.

b) leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai: a) kelių transporto licencijavimo taisyklės. c) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. vykdantys tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita? 4. b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Kas išduoda kelionės leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus ir kas – kabotažinius vežimus? 2.2. 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai: a) keleivių vežimo kelių transportu taisyklės. b) keleivinio transporto vežėjų dėl transporto lengvatų negautų pajamų atlyginimo tvarka. vykdantys tarptautinius krovinių vežimus už atlyginimą? 3. Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas Keleivių vežimų kelių transportu veiklą reguliuoja: 1) tarptautiniai dokumentai: a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų. 99 . Kokie dokumentai reglamentuoja tarptautinį krovinių vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių? 5.4. d) keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. c) keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės. c) vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. 2) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai. b) tarptautinės sutartys. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai. darbo (AETR).

Ekipažas – vienas ar keli transporto priemonės vairuotojai. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutas – tai nustatyta gatvės arba kelio trasa. 3. o maršruto trasa – daugiau kaip 100 km.e) keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais laikomi ir maršrutinių taksi maršrutai. 2.4. 4. g) autobusų stočių veiklos nuostatai. 7. – važiuoja sustodama tik autobusų stotyse. 2. h) reikalavimai gatvėms ir keliams. 5. – 100 km kelio vidutiniškai yra ne daugiau kaip viena tarpinė stotelė. kurioje gamykla gamintoja yra įrengusi minkštas atlošiamas sėdynes ir bagažinę keleivių bagažui vežti. važiavimas pagal iškvietimą – 100 . susidariusių dėl būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuomenei. kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą. Taksi stotelė – Kelių eismo taisyklėse nustatytu ženklu pažymėta vieta. 6. arba anksčiau nuvežtų keleivių grupė bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu. kelionės metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami. keleivio laukimas su įjungtu taksometru. Keleivinio transporto priemonė – ekspresas – yra tokia transporto priemonė. laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Minkštojo tipo transporto priemonė – yra tokia transporto priemonė.1. taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė. f) keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. kuria keleiviai vežami keleivinio transporto priemone nustatytu dažnumu. kuri atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų: – važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto. įlaipinant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Pagrindinės sąvokos 1. Nereguliarūs reisai – tai reisai. įskaitant ir tarpines autobusų stotis. Taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi. kompensavimo tvarka.

kaip nurodyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (žr. Apibūdinti „minkštojo tipo transporto priemonę“. įsakymo Nr. 3-378 redakcija.1 poskyrį). reglamentuojantys kelių transporto veiklą“ (žr. rugsėjo 12 d.2 poskyrį) arba 2. Vežėjas – įmonė. Ekipažas – vežėjo naudojamos transporto priemonės vienas ar 101 . Šios sąvokos skiriasi nuo analogiškų sąvokų kituose dokumentuose. įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą tarptautinio susisiekimo maršrutais.2 skyriuje „Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. 2. taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos. 8.2. atitinkantis nustatytus techninius ir eksploatacinius reikalavimus. Kitos šio skyriaus vartojamos sąvokos vartojamos taip. Vartojamos sąvokos. Kontroliniai klausimai 1. gruodžio 31 d. Apibūdinti „nereguliarius reisus“. reglamentuojančiais keleivių tarptautinius vežimus. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) nustato keleivių tarptautinių vežimų tvarką. Apibūdinti „keleivinio transporto priemonę – ekspresą“.2. kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. turintis kelionės atstumo ir prastovos laiko matavimo funkcinį bloką. įsakymu Nr. Jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytos kitokios nuostatos negu šiose taisyklėse.4. 505. LR susisiekimo ministro 2005 m. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministro 1998 m. keleivių laukimas taksi stotelėje. 9. 2. sąlygas ir reikalavimus. todėl pateikiamos atskirai. 2. Apibūdinti „reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutą“. 3.užsakymą. Bendrosios nuostatos. Taksometras – specializuotas taksi paslaugų apskaitos aparatas.2. 4. Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais. 2.

kurias vairuoja šioje įmonėje. Vežimų klasifikavimas. Reguliarūs reisai – tokie reisai. Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai. moksleivių ir studentų vežimas į mokymosi įstaigas ir iš jų. Keleivių tarptautiniai vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai. Keleivių vežimo specialiaisiais 102 . įstaigoje ar organizacijoje pagal darbo sutartį dirbantys vairuotojai. su kuria sudaryta vežimo sutartis. kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu. įstaiga ar organizacija veža joje dirbančius. Keleivių vežimas reguliariais reisais įpareigoja vežėją laikytis iš anksto nustatytų eismo tvarkaraščių ir tarifų. už kelionę apmokėta.keli vairuotojai bei keleivius aptarnaujantis asmuo ar keli asmenys. specialiaisiais reguliariais reisais. karių ir jų šeimos narių vežimas iš namų į karių dislokacijos vietas ir atgal). švytuokliniais reisais. kuriais vežamos specialiosios keleivių grupės (pvz. Šiais reisais negali būti vežami keleiviai. nuvežęs juos į paskirties vietą. dirbantys vežėjo įmonėje. švytuokliniais reisais. Keleiviai savo sąskaita vežami: specialiaisiais reguliariais reisais. Keleiviai už atlyginimą vežami: reguliariais reisais. kai vežėjas už atitinkamą mokestį veža keleivius iš išvykimo vietos vienoje šalyje į paskirties vietą kitoje šalyje arba. kelionės metu keleivius paimant arba išleidžiant nustatytuose sustojimo punktuose. tarnaujančius. kai įmonė. kelionės metu rezervuotos vietos viešbučiuose ir kituose keleivių aptarnavimo punktuose ir iki išvykimo datos atlikti visi su kelione susiję mokėjimai. Iš anksto suformuota keleivių grupė – bendro kelionės tikslo vienijama keleivių grupė. parveža atgal į išvykimo vietą. besimokančius ar kitaip su ja susijusius asmenis savo transporto priemonėmis. darbuotojų vežimas tarp darbo ir gyvenamosios vietų. nepriklausantys specialiajai grupei.. Tokia grupė negali būti suformuota vien tik vežimo paslaugai suteikti. vienkartiniais reisais. Kitų valstybių tokia įstaiga nurodoma tarptautinėse kelių transporto srities sutartyse tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. Kompetentinga įstaiga – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Inspekcija). Specialieji reguliarūs reisai – tokie reisai. vienkartiniais reisais.

Pirmas grįžimo reisas ir paskutinis išvykimo reisas atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. bus atvežta į šalį. sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant. Tokių reisų metu be šalių kompetentingų įstaigų leidimo keleiviai kelionės metu į transporto priemonę neimami ir neišleidžiami. kurioje įregistruotas vežėjas. specialiųjų reguliarių ir švytuoklinių reisų sąvoką. suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį. 2) išvykimo su keleiviais. kurioje įregistruotas vežėjas. Vienkartiniai reisai – tai reisai. Švytuokliniai reisai – tokie pakartotiniai išvykimo ir grįžimo reisai. tačiau dėl to jie nenustoja būti laikomi reguliariais reisais. kuri bus atvežta į šalį.reguliariais reisais sąlygos gali būti keičiamos pagal keleivių poreikius. taip pat aplinkines vietoves 50 km spinduliu. Švytuoklinių reisų atveju keleiviai kelionės metu negali būti paimami ar išleidžiami. kurioje įregistruotas vežėjas. Pagal šalių kompetentingų įstaigų susitarimą pirmas išvykimo reisas ir paskutinis grįžimo reisas gali būti atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. Išvykimo ar paskirties vieta atitinkamai reiškia vietą. kuriais iš anksto suformuotos keleivių grupės vežiojamos iš tos pačios išvykimo vietos į tą pačią paskirties vietą. kurioje reisas prasideda arba kurioje reisas baigiasi. kurioje įregistruotas vežėjas. kai: a) keleivių grupė. b) keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo ir transporto priemonė vyksta parvežti ją atgal į šalį. kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje. kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo. neįeinantys į reguliarių. c) keleivių grupė pakviesta keliauti kitos šalies teritorijoje. o transporto priemonė tuščia grįžta į šalį. 3) išvykimo be keleivių reisai. Vienkartiniai reisai gali būti: 1) uždarų durų reisai. kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė per visą kelionę vežama ta pačia transporto priemone ir grąžinama į šalį. 103 . kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė vežama tik pirmyn. kurioje įregistruotas vežėjas. tokie keleiviai sudarys bendrą grupę. Kiekviena anksčiau išvykusių keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu to paties vežėjo aptarnaujamu reisu. grįžimo be keleivių reisai.

kurių metu iš 104 . yra būtini savo šalies ir atitinkamai kitų valstybių kompetentingų įstaigų leidimai bei kelionės lapai. naudojamos keleivių tarptautiniams vežimams. turi atitikti tų šalių. Vežti keleivius už atlyginimą šiose taisyklėse nurodytais reisais gali vežėjai. turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais. Vežti keleivius vienkartiniais reisais leidimų nereikia. Transporto priemonės. kompetentinga įstaiga. jeigu ji turi Inspekcijos išduotą liudijimą. Vežant šiais reisais leidimų nereikia. Vežti keleivius savo sąskaita licencijos nereikia. Vežėjas. į kurios teritoriją įvažiuojama arba kurios teritorija kertama. turi būti apipavidalintos pagal susisiekimo ministro 2003 m. kurių teritorijose vykdo vežimus. kurioje jis įregistruotas. teikiantis paraišką gauti leidimą vežti keleivius reguliariais reisais. Vežant keleivius išvykimo be keleivių reisais. Įmonei.Reikalavimai vežėjams ir transporto priemonėms.3-155 patvirtintas Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatas Inspekcijos nustatyta tvarka. įsakymu Nr. įstaigai ar organizacijai leidžiama vežti keleivius savo sąskaita šių taisyklių nurodytais reisais. be šių taisyklių nurodytų dokumentų. naudojamos vežti keleiviams reguliariais reisais. vežimų dokumentas yra kelionės lapas. techninius reikalavimus. Vežant keleivius reguliariais ir švytuokliniais reisais. kad galėtų užtikrinti reguliarių reisų vykdymą. Transporto priemonės. kurie suteikia teisę vežti keleivius šių taisyklių nurodytais reisais. privalo turėti pakankamai M2 arba M3 klasės III grupės transporto priemonių. Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais. o nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licenciją. kai to reikalauja šalies. Vežant šiais reisais vežimų dokumentas yra kelionės lapas. kovo 14 d. atitinkama kompetentinga įstaiga. jei vežimai vykdomi pagal sutartis tarp vežimų užsakovo ir vežėjo (vežant savo sąskaita sutartis nereikalinga). pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. Už šių dokumentų išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. vežėjui išduoda šalies. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. Vežimų dokumentus. Vežimų dokumentai.

2) kai keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo ir transporto priemonė vyksta parvežti jos atgal į šalį. tarpiniai. leidimų išdavimo. Paraiškų leidimams gauti pateikimo ir nagrinėjimo. Vežėjas. Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais. atstumai tarp šių punktų. Vežti keleivius reisais. kuriame nurodomas maršrutas (išvykimo vieta. prie kelionės lapo atitinkamai pridedama: 1) kai keleivių grupė.anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje. poilsio ir sienų kirtimo punktai. 3) kai keleivių grupė pakviesta keliauti po kitos šalies teritoriją ir kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo. vairuotojų darbo ir poilsio laikai atkarpose tarp maršruto punktų (jeigu vežimai vykdomi pagal sutartį tarp vežėjo ir vežimų užsakovo. atstumai nuo maršruto pradžios iki kiekvieno punkto pirmyn ir atgal. vieta ir data. kelionės tvarkaraštis turi būti vežėjo suderintas su vežimų užsakovu). tokie keleiviai sudarys bendrą grupę. sienų kirtimo punktai. kurie neatitinka šiose taisyklėse nurodytų specialiųjų reguliarių ir vienkartinių reisų sąlygų. kuri bus atvežta į šalį. bus atvežta į šalį. prie vežimų dokumentų pridedamas kompetentingos įstaigos patvirtintas eismo tvarkaraštis. pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais 105 . – vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis. atvykimo vieta). jų pratęsimo ir naudojimo tvarka. kuriame nurodyti sustojimo punktai. švytuokliniais ir vienkartiniais reisais. paskirties šalis ir vieta). keleivių paėmimo šalis. išvykimo (atvykimo) iš (į) nurodytų (-us) maršruto punktų (-us) data ir laikas. sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant. kurios metu keleivių grupė buvo nuvežta į kitą šalį. atstumai tarp nurodytų maršruto punktų ir visas maršruto ilgis. suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį. kurioje jie dabar bus paimti. kurį turint buvo vykdoma ankstesnė išvykimo kelionė su keleiviais ir grįžimo kelionė tuščia transporto priemone. Vežant keleivius reguliariais reisais. atvykimo į kiekvieną punktą ir išvykimo iš jo laikai. vieta ir data. kuriame nurodyti pagrindiniai sutarties duomenys (pasirašymo šalis. reikia kompetentingos įstaigos leidimo. kurioje įregistruotas vežėjas – kviečiančiojo asmens kvietimo laiškas arba jo kopija. kurioje įregistruotas vežėjas – kelionės lapas. kurioje įregistruotas vežėjas – vežimo sutarties kopija ar kitas dokumentas.

5) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtinta tinkamo mastelio žemėlapyje pavaizduota maršruto schema. 6) visų paraiškoje nurodytų vežėjų pasirašytos ir antspaudais patvirtintos sutarties kopija. patvirtinantis apie nustatytos valstybės rinkliavos sumokėjimą. darbo (AETR). pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius vienkartiniais (kai tokio leidimo reikia) ir švytuokliniais reisais. kiek. Už paraiškų nagrinėjimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. 7) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtintas vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikas. 3) licencijos vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Bendrijos licencijos kopija. 4) informacija apie vežimus paraiškoje nurodytu maršrutu (planuojamas arba jau įvykdytas vežimų apimtis). kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai.reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia). 8) mokamasis pavedimas su banko žymomis arba kvitas. pateikia Inspekcijai nustatytos formos paraišką. Vežėjas. paraišką 106 . Paraiškas vežti keleivius reguliariais reisais gali pateikti tik vežėjai. liepos 1 d. sudarę su kitos šalies vežėju sutartį vykdyti reisus pariteto pagrindais. pagal kurį galima nustatyti. sienų kirtimo punktai. ar šis režimas atitiks Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų. sudaryto 1970 m. Prie paraiškos pagal Inspekcijos rekomendacijas pridedama (lietuvių kalba arba originalo kalba su vertimais į lietuvių kalbą): 1) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtintas eismo tvarkaraštis. padėsianti nagrinėjant paraišką. Ženevoje. pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. kurioje pažymėti visi keleivių paėmimo ir išleidimo. kada ir kuris vežėjas vykdys reisus. reikalavimus. pateikiama ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki išduotų leidimų galiojimo pabaigos arba planuojamo siūlomų pakeitimų įsigaliojimo. kokiomis transporto priemonėmis. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. kita informacija. Paraiška pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. 2) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtintas bilietų kainoraštis.

Tokiu atveju paraiškos nagrinėjimo terminas pratęsiamas vienam mėnesiui. Inspekcija per 14 dienų nuo komisijos posėdžio protokolo registravimo datos išsiunčia paraiškos ir kitų reikiamų dokumentų kopijas tų valstybių. Paraiškos komisijoje išnagrinėjamos per 6 savaites nuo jų gavimo Inspekcijoje. Inspekcijos vadovas sudaro komisiją. leidimo galiojimo terminą pratęsus pareiškėjas nesilaikė leidime nurodytų vežimų vykdymo sąlygų. neturėdamas tokio leidimo arba šiurkščiai pažeidė transporto priemonių techninės būklės ar vairuotojų darbo ir 107 . sudarytas pagal šių taisyklių reikalavimus. Jei Inspekcijos vadovas nesutinka su komisijos išvadomis. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. bei nustatytus vežėjų pažeidimus vežant keleivius šiais reisais. ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą. Prie paraiškos pridedamas vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis. Į komisiją gali būti kviečiami vežėjų asociacijų atstovai. pareiškėjas vykdė vežimus. kompetentingoms įstaigoms. Paraiškos su šiose taisyklėse nurodytais dokumentais nagrinėjamos jų gavimo eilės tvarka. jei tokie leidimai nėra gauti iš anksto ir Inspekcija nenustačiusi kitokios iš anksto gautų leidimų išdavimo tvarkos. išskyrus atvejus. kad vežėjas siūlo mažesnes keleivių vežimo kainas nei kiti vežėjai. kuriems reikia leidimo. kuri nagrinėja vežėjų paraiškas gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia). Paraiška negali būti atmetama vien dėl to. naujas reisas turės neigiamos įtakos veikiančių reguliarių reisų egzistavimui. pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. vežėjui raštu nurodydama pagrįstas paraiškos atmetimo priežastis. Tokia pačia tvarka nagrinėjamos ir kitų valstybių kompetentingų įstaigų pateiktos vežėjų paraiškos. Pritarus vežėjo paraiškai. arba paraiškoje nurodytu maršrutu ar kai kuriomis jo atkarpomis keleivius veža kiti vežėjai.pateikia Inspekcijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pirmojo reiso vykdymo dienos. nurodydamas nesutikimo priežastis. nurodytų paraiškoje. Paraiška atmetama. per kurių teritorijas bus vežami keleiviai. prireikus išduoda leidimus vežėjams arba atmeta paraišką. kai veikiančius reisus vykdo tie patys vežėjai. jis grąžina paraišką komisijai nagrinėti pakartotinai. jeigu: pareiškėjas turimomis transporto priemonėmis nepajėgus vykdyti vežimų.

Vežėjas. kuri negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo leidimų išdavimo dienos. esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje. jie negali būti perduodami kitiems asmenims. Lietuvos Respublikoje esančios stotys. Ji gali būti trumpesnė pareiškėjo prašymu arba pagal šalių. nurodant išvykimo ir paskirties vietas. Vežėjas tokias sutartis sudaro ne tik savo. ir leidimų galiojimo laikotarpiui sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikoje esančiomis autobusų stotimis. Inspekcija. vežėjams sudarius sutartį dėl transporto priemonės su vairuotoju nuomos. gavęs šias kopijas. kuriose keleiviai bus paimami ir išleidžiami. leidimo išdavimo data. vadovaujasi susisiekimo ministro 2003 m. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja.poilsio režimo reikalavimus. Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. per 30 dienų privalo Inspekcijai raštu pranešti reguliarių reisų vykdymo pradžios datą. Leidime vežti keleivius reguliariais reisais nurodoma: leidimo numeris. Vežėjui pateikus sutarčių kopijas. aptarnaudamos vežėjus. Prie leidimo vežti keleivius reguliariais reisais pridedamas Inspekcijos patvirtintas eismo tvarkaraštis. Transporto priemonei sugedus reiso metu ir vežėjui tuo metu neturint kitos transporto priemonės jai pakeisti. gruodžio 31 d. Antroje leidimo vežti keleivius švytuokliniais reisais ir leidimo vežti keleivius vienkartiniais reisais pusėje turi būti dedamos Lietuvos Respublikos muitinių žymos apie įvažiavimo bei išvažiavimo datas ir antspaudai. vežimų maršrutas. įsakymu Nr. autobusų eismo Lietuvos Respublikos teritorijoje dažnumas. Leidimai išduodami vežėjo vardu. numatytomis eismo tvarkaraštyje. duoda vežėjui leidimo ir patvirtinto tvarkaraščio kopijas. bet ir užsienio partnerio vardu. dėl reisus vykdančių vežėjų aptarnavimo stotyse ir bilietų keleiviams pardavimo stočių kasose. jam išduodami leidimų originalai. gavęs jo įgaliojimą. kompetentingų įstaigų susitarimą. įforminusi leidimą vežti keleivius reguliariais reisais. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vieta ir laikas. tarpinės stotys. leidimo galiojimo terminas. 108 . vežėjo pavadinimas ir adresas. reisas gali būti pabaigtas su kito vežėjo transporto priemone.3-734 patvirtintais Autobusų stočių veiklos nuostatais.

pavardę. Pirmasis (žalios spalvos) kelionės lapas transporto priemonėje privalo būti kelionės metu. Kelionės lapų knyga susideda iš 25 porų (žalios ir baltos spalvos) atskiriamų kelionės lapų (3 priedas). nurodant jo vardą. Kelionės lapai ar jų knyga turi būti saugomi vežėjo įmonėje ir negali būti perduoti kitam vežėjui. jei leidimą turintis vežėjas pakartotinai pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautines kelių transporto srities sutartis arba sąlygas. arba po trijų mėnesių po to. Inspekcija turi teisę panaikinti leidimą vežti keleivius reguliariais ir švytuokliniais reisais. bei vairuotojų pa-rašais. jei vežėjas šių taisyklių nustatyta tvarka nesikreipė dėl jų galiojimo termino pratęsimo. kai Inspekcija gauna iš vežėjo motyvuotą pranešimą apie numatomą vežimų nutraukimą.Leidimų galiojimo pabaiga. Pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar jį panaikinus. Kelionės lapus ar jų knygą vežėjo vardu išduoda Inspekcija. Kelionės lapai. Kelionės lapą kiekvienam reisui įskaitomai didžiosiomis raidėmis dviem egzemplioriais (žalios ir baltos spalvos lapai su tuo pačiu numeriu) užpildo vežė-jas prieš autobusui išvykstant iš nuolatinės stovėjimo vietos. Jeigu keleivių vežiojimo poreikio nėra. vežėjas leidimą privalo grąžinti Inspekcijai ne vėliau kaip per 15 dienų. kuriomis turi būti vykdomi leidime ir patvirtintame eismo tvarkaraštyje nurodyti vežimai. Kelionės lapai sunumeruoti nuo 1 iki 25. Leidimo vežti keleivius reguliariais reisais galiojimą Inspekcija panaikina pasibaigus kitų šalių kompetentingų įstaigų išduotų leidimų vežti keleivius tais pačiais reisais galiojimo terminui. Vežėjas atsako už teisingą kelionės lapų užpildymą. ar numatytu laiku be pateisinamų priežasčių nepradėjo vykdyti šių vežimų. Leidimas vežti keleivius vienkartiniais arba švytuokliniais reisais nustoja galioti kitą dieną po paskutinio leidime nurodyto reiso įvykdymo arba nuo datos. leidimo galiojimas panaikinamas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo. Kiekviena knyga ir joje esantys kelionės lapai turi savo numerį. nurodytos vežėjo pranešime. Antrasis (baltos spalvos) saugomas vežėjo įmonėje. Kelionės lapas turi būti patvirtintas vežėjo vadovo ar atsakingo už keleivių vežimą asmens parašu. taip pat specialiaisiais reguliariais ir vienkartiniais reisais (kai tokio leidimo reikia). 109 .

kad bus vykdomos šiose taisyklėse nurodytos sąlygos. Liudijimą didžiosiomis raidėmis užpildo Inspekcija. prieš įsigydamas naujus. įstaiga ar organizacija. įstaigoje ar organizacijoje dirbantys. Liudijimas išduodamas vieneriems metams. kuriuos įmonė. išnaudotus kelionės lapus ir jų panaudojimo ataskaitą pateikia patikrinti Inspekcijai jos nustatyta tvarka. Vežėjas. sustojimo vietas. Įmonėje. gavę visus leidimus ir įvykdę šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus. tvarkaraštį. besimokantys ar kitaip su ja susiję asmenys. patvirtindama. įstaigos ar organizacijos vadovo parašu ir antspaudu patvirtintą kelionės tvarkaraštį. Vežėjų ir ekipažų pareigos. įstaigai ar organizacijai išduoda Inspekcija. nuo reisų vykdymo pradžios privalo vežti keleivius tarp eismo tvarkaraščiuose numatytų išvykimo. norinti gauti liudijimą. įstaigos ar organizacijos vadovas liudijime parašu ir antspaudu patvirtina jame pateiktų duomenų teisingumą. sudarytą pagal šių taisyklių reikalavimus. tarnaujantys. įstaiga ar organizacija veža savo sąskaita. Vežėjai autobusų stotyse. įstaiga ar organizacija. vykdanti vežimus savo sąskaita. Įmonė. pateikia Inspekcijai prašymą. o ekipažai transporto priemonėse privalo teikti keleiviams informaciją apie maršrutą. kelionės metu taip pat privalo turėti kelionės lapą bei įmonės. patvirtinančius jų ryšį su šia įmone. Liudijimas vežimams savo sąskaita. Įmonė. Tarptautinės kelionės metu vairuotojas privalo turėti liudijimą transporto priemonėje ir pateikti jį kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant. kuris atskiru lapu pridedamas prie kelionės lapo.Vežėjas gali naudoti iš anksto sudarytą vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintą keleivių sąrašą. tarpinių ir paskirties miestų autobusų stočių bei iki leidimų galiojimo pabaigos užtikrinti nepertraukiamas ir reguliarias vežimų paslaugas leidime nurodytomis sąlygomis. Liudijimą įmonei. kelionės metu privalo turėti dokumentus. Liudijimas jo turėtojui suteikia teisę vykdyti keleivių tarptautinius vežimus savo sąskaita. Įmonės. Apie veikiančių reguliarių reisų 110 . įstaiga ar organizacija. tarifus ir aptarnavimą. Apie reguliarių reisų vykdymą vežėjas atsiskaito Inspekcijai jos nustatyta tvarka. Vežėjai. išnaudojęs visus kelionės lapus. Šiose taisyklėse nurodyto reiso atveju keleivių sąrašas gali būti sudarytas keleivių įlipimo kitos šalies teritorijoje metu.

reikalavimų. gavusi vežėjo pranešimą. Vežėjai ir ekipažai privalo užtikrinti keleivių. laiku nuvežti keleivius į paskirties vietą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reikalavimu nedelsdamas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų: a) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. vežėjas. jei tokios galimybės nėra. c) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. ypač važiavimo greičio bei darbo ir poilsio laiko režimo.) neįmanoma laiku nuvežti keleivių į paskirties vietą. įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką. vežėjai ir ekipažai privalo stengtis nuvežti keleivius kaip galima mažiau vėluodami. maksimalius patogumus stotyse ir transporto priemonėse. atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. iš kurios jis atvyko. 111 . įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę. Jei šie asmenys neįleidžiami į Lietuvos Respubliką arba vežėjas. išdavusią kelionės dokumentą. Jeigu dėl ne nuo vežėjų ir ekipažų priklausančių aplinkybių (neplanuotas užtrukimas kertant valstybės sieną. Vežėjai ir ekipažai privalo: 1) vykdyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme nustatytas pareigas vežant užsieniečius (ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečius). tačiau jokiu būdu nepažeisdami sau-gaus eismo. force majeure aplinkybės ir pan. transporto priemonės gedimas. į kurią jam leista įvažiuoti. 2) vežėjas privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba. arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui. saugumą. važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu. b) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. prisiimti atsakomybę už lėšų. padengimą. vykstančių kelių transporto priemonėmis. Informaciją apie tai eismo tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims perduoda Inspekcija. jeigu jis negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę. susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į šiose taisyklėse išvardytas valstybes.vykdymo nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams autobusų stotyse turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 7 dienas. atsisako jį vežti.

Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos. Bilietai važiuoti reguliariais reisais keleiviams parduodami stočių arba kitur įrengtose kasose. išskyrus specialiuosius reguliarius reisus. Keleiviai kelionės metu privalo turėti kelionės dokumentus. Keleiviai. eismo taisyklių ir kitų teisės aktų. į kurį jis parduotas. Keleivių ir bagažo vežimas. Ženevoje. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui. darbo (AETR). Ekipažai privalo laikytis Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų. 4) laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. išskyrus vežamus reguliariais reisais. kuriame nurodomi keleivio ar keleivių grupės vardai ir pavardės. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.3) užtikrinti. važiuojantys reguliariais reisais. Keleiviai. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. kad įsitikintų. Keleivių kelionės dokumentai. Vežėjai ir ekipažai turi teisę tikrinti keleivių dokumentus. reikalavimus. patvirtinančius jų priklausomybę specialiajai keleivių grupei. 112 . kurioje baigiasi maršrutas) kalbomis. Keleiviai kelionės metu privalo turėti kelionės dokumentus. kelionės metu privalo turėti individualų ar grupinį kelionės apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Bilietas turi būti atspausdintas jį parduodančios šalies valstybės kalba. kelionės metu privalo turėti bilietus. maršrutas. Vežti keleivius galima tik transporto priemonės sėdimose vietose. reikalavimų. Bilietas gali būti spausdinamas ir dviem (valstybės ir anglų arba šalies. atliekančių savo pareigas. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. per kurių teritorijas veža keleivius. sudaryto 1970 m. susijusių su keleivių vežimu ir eismo organizavimu. Į kiekvieną transporto priemonę parduodama tiek bilietų. ar keleivis turi kelionės dokumentus. Specialiųjų reguliarių reisų metu keleiviai privalo turėti dokumentus. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. bei vykdyti teisėtus Inspekcijos ir kitų kontrolės teisę turinčių pareigūnų. liepos 1 d. kad pirmiau nurodyti užsieniečiai. o keleiviai privalo pateikti prašomus dokumentus. turėtų kelionės dokumentus. važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais. išvykimo ir grįžimo datos bei buvimo paskirties vietoje trukmė. paslaugų kaina. kiek joje yra gamyklos gamintojos įrengtų sėdimųjų vietų.

Transporto priemonėmis draudžiama vežti radioaktyvias. lengvai užsidegančias. Kelių transporto priemonės ekipažo nariai kelionės metu privalo turėti: asmens dokumentus. neatsiimtų daiktų realizavimo tvarką ir mokesčius už daiktų saugojimą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. Priimant iš keleivio vežti bagažą bagažinėje. sprogstančias. Keleivio rankinis bagažas turi būti padėtas taip. Daiktų saugojimo terminus. kuriame nurodoma bagažo būklė ir vieta. aštrius daiktus. smailius. Ekipažų dokumentai. Papildomas bagažas gali būti vežamas. kurių teritorijomis važiuojama. vairuotojo pažymėjimą. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. kurie gali ištepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius. jei bagažinėje yra laisvos vietos. kuris padedamas tam tikslui įrengtose vietose. o svoris ne didesnis kaip 25 kg. daiktus. Bagažas. Be rankinio bagažo. teisės aktai. kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm. Kiekvienas keleivis transporto priemonės salone gali nemokamai vežti vieną rankinį (iki 5 kg svorio) bagažą. suslėgtas arba suskystintas dujas. o nuo Lietuvos Respublikos 113 . transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros (pilkos spalvos) taloną. kad nekeltų pavojaus transporto priemonės saugumui bei nekliudytų keleiviams ir ekipažui. atsižvelgdami į savo šalies teisės aktų normas. gali būti vežamas tik transporto priemonės bagažinėje. išskyrus rankinį.Keleivių vežimo reguliariais reisais kainas ir lengvatas tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. gyvūnus ne narvuose. transporto priemonės licencijos kortelę. kurių įvežimą ar išvežimą draudžia šalių. gailias medžiagas. Transporto priemonėje rasti daiktai saugomi vežėjo būstinėje ar kitoje daiktų saugumą garantuojančioje vietoje. kiekvienam bagažo vienetui išduodamas bagažo kvitas. Papildomo bagažo vežimo mokėjimo sąlygas ir vežimo kainą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. daiktus. Apie papildomą bagažą keleivis privalo vežėjui pranešti prieš kelionę. dvokiančias. keleivis nemokamai gali vežti transporto priemonės bagažinėje vieną bagažą.

arba liudijimą keleivių vežimui savo sąskaita. Inspekcijos pareigūnai. iki bus įvykdyti teisėti pareigūnų reikalavimai. transporto priemones. bilietus ir bilietų kontrolės lapą. taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus. vykdantys keleivių tarptautinius vežimus. atlikdami savo pareigas. 114 . bagažo kvitus. sudaryto 1970 m. įformintas pažeidimas. tikrinti jų matmenis. darbo (AETR). vairuotojų darbą. nurodytus šiose taisyklėse. transporto priemonės su vairuotoju nuomos sutartį (kai dėl techninių kliūčių vežimui reguliariu reisu laikinai naudojama nuomota kito vežėjo transporto priemonė). privalo leisti kontrolės teisę turintiems pareigūnams tikrinti. atitinkančius Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų. vežimų dokumentus. taip pat tikrinti. Ekipažai ir keleiviai privalo pateikti šiose taisyklėse nurodytus dokumentus kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant. liepos 1 d. arba duoti kitus nurodymus. reikalavimus. kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai. ekipažo. ar laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo. keleivių vežimo dokumentus. sustabdyti tolesnį reiso vykdymą. turi teisę: 1) gauti iš įmonių. valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumą. Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruoti vežėjai. 2) sustabdyti transporto priemones. apipavidalinimą. kaip organizuotas įmonėse vairuotojų darbo ir poilsio režimas. techninę būklę. dokumentus (jų kopijas ar išrašus). darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus. Kontrolės vykdymas kelyje ir vežėjo įmonėje.įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licencijos kopiją. Ženevoje. vykdoma jo kontrolė bei tvarkoma apskaita. kelių transporto priemonės ekipažo vardinį sąrašą (kai keleiviai vežami reguliariais reisais). ar teisingai vykdomi vežimai. 4) be išankstinio įspėjimo nekliudomai įeiti į įmonės patalpas ir teritoriją bei tikrinti Inspekcijos kompetencijai priklausančius dokumentus. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie vežėjų veiklą. kaip laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. bilietų kainoraštį. tarp jų – keleivių bilietus. iki bus pašalinti pažeidimai. organizacijų Inspekcijos funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. patvirtintą vežėjo parašu ir antspaudu (kai keleiviai vežami reguliariais reisais). 5) tikrinti. 3) laikinai sulaikyti transporto priemonės. įstaigų.

Apibūdinti „vienkartinius reisus“. ir kas jį išduoda? 14. vežant keleivius švytuokliniais reisais? 9. Už šių taisyklių bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių kelių transporto srityje pažeidimus vežėjai. 4. prieš pateikdami paraišką vežti keleivius reguliariais tarptautiniais reisais? 12. 6. vežimą vežėjai ir ekipažai atsako pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „švytuoklinius reisus“. vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais? 10. Kokie dokumentai reikalingi. vežant keleivius vienkartiniais reisais? 11. 5. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“. Kur ir kaip nagrinėjamos vežėjų paraiškos gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais tarptautiniais reisais? 13. vežant keleivius tarptautiniais maršrutais reguliariais reisais? 115 . Apibūdinti „reguliarius reisus“.Atsakomybė. važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais? 15. vežant keleivius reguliariais reisais? 8. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“. Kokį dokumentą kelionės metu turi turėti keleiviai. Kokie dokumentai reikalingi. reikalingų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. ekipažai ir keleiviai atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus. Kas nustato kainas ir lengvatas. 3. norint vežti keleivius savo sąskaita. Koks dokumentas būtinas. Kokie dokumentai reikalingi. Apibūdinti „specialiuosius reguliarius reisus“. 2. Ką turi sudaryti vežėjai. Už keleivių. Kokie dokumentai reikalingi. 7. kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir neturi kelionės dokumentų.

Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. naudojančių kelių transporto priemones keleiviams vežti. 2) turėti pakankamai transporto priemonių. kad būtų vykdomi Lietuvos 116 . suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje. kad užtikrintų keleivių vežimą leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis (trasa. Bendrosios nuostatos. įsakymu Nr. laiku). išduodanti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais: vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo – atitinkamos savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. vasario 14 d. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministerijos 2006 m. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip. 4) turėti sąlygas ir užtikrinti. 3-62. Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija). pageidaujantiems vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. pageidaujantys gauti leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutu (toliau – leidimas). autobusų ekipažams bei asmenims. kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. atitinkančių šių taisyklių reikalavimus. kontroliuojantiems keleivinį kelių transportą. privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) turėti licenciją. tolimojo reguliaraus susisiekimo – Valstybinė kelių transporto inspekcija. Šios taisyklės yra privalomos savivaldybių institucijoms bei jų įgaliotoms įstaigoms. vežėjams. Vežėjai. Vartojamos sąvokos: Kompetentinga įstaiga – institucija. (toliau – taisyklės). nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tvarką ir sąlygas. dažniu. 3) per pastaruosius 1 metus nebuvo panaikintas jų turėtas leidimas (leidimai). pareigas.4. Reikalavimai vežėjams. teises ir atsakomybę už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą. numato vežėjų.2.3.

naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. apie tai vežėjo atsakingam už transporto priemonių techninę būklę asmeniui pažymint kelionės lape.44-1073. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygos. gali nustatyti papildomus ekologinius. keičiami ir panaikinami atitinkamos 117 . kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio reikalavimai ir kad jų naudojamos transporto priemonės prieš išvažiuodamos į reisą yra tvarkingos ir tinkamai sukomplektuotos. atsižvelgdamos į visuomenės interesus. vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Kompetentingos įstaigos. 5) turėti sąlygas patikrinti ir užtikrinti. turi būti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra ir įgyta licencijos kortelė (Bendrijos licencijos kopija). Kelių transporto priemonės. reikalavimus. Nr. Kelių transporto priemonėms. Leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Nr. 1998. Nr. Nr..Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin. vasario 12 d.24-628.47-1548) 26 straipsnio. kurios naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin. Vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi. 2003. kad jų vairuotojai prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl neblaivumo (girtumo). patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. komforto ir kitus reikalavimus kelių transporto priemonėms.30-1266). kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. apie tai pažymint kelionės lape.55 (Žin.. turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų. naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. Leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda atitinkamų savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Nr. įsakymu Nr. Reikalavimai transporto priemonėms. 2004.92-2883) 7 straipsnio reikalavimai. 2000.. 1995. taip pat dėl apsvaigimo nuo narkotikų.

). kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami. per kurių teritorijas eina maršruto trasa. kur yra autobusų stotys. centro turi būti užtikrinamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. reikalavimus. tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones.9-248). o vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršruto. o tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai – Valstybinės kelių transporto inspekcijos iniciatyva. kurio trasa eina per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m.3-734 (Žin. jei keleivių susisiekimo negalima užtikrinti visų pirma pakeičiant vežimo sąlygas (trasą. gruodžio 31 d. institucijomis arba jų įgaliotomis įstaigomis. vežančių keleivius esamais maršrutais.savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos iniciatyva. šio maršruto tvarkaraštį turi suderinti su savivaldybių.165 (Žin.. Planuojamo arba keičiamo maršruto reisai turi būti taip priderinti prie esamų maršrutų reisų. Nr. Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi. kurie atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams. Kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą vežėjui parinkti vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu pagal 118 . jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan. laiką. Nustatant naujus arba keičiant esamus maršrutus turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų. Savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. 1996. – ir Valstybine kelių transporto inspekcija. pradėdama arba keisdama vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą. dažnį. Maršrutai gali būti nustatomi tik tomis gatvėmis ir keliais. kad transporto priemonių eismo intervalai atitiktų keleivių srautą. gegužės 8 d. įsakymu Nr. transporto priemonių talpą) esančiuose maršrutuose.50-1210).. turinčios suteiktą kategoriją pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų. Miestuose ir gyvenvietėse. jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama. tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai turi prasidėti ir baigtis šiose stotyse. kaip administracinio vieneto. Nr. Vietinis keleivių susisiekimas tarp aplinkinių vietovių ir savivaldybės. 2004. įsakymu Nr.

Kompetentinga įstaiga. Konkursas organizuojamas. 5) kompetentinga įstaiga nusprendė nepratęsti vežėjui išduoto leidimo galiojimo termino. 4) kompetentinga įstaiga nusprendė panaikinti vežėjui išduotą leidimą. 6) vežėjas atsisako vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu. organizuodamos konkursus. kompetentingai įstaigai pasiūlius. Vežėjas gali pasiūlyti ir kitą datą. 2003.1132 (Žin. turi per 7 dienas pranešti. planuodama pakeisti maršrutą arba pradėti papildomus reisus. jei jo trasa nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu maršrutu atskirai). panaikina stoteles ar papildo maršrutą naujomis stotelėmis. pateikia vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. rugsėjo 4 d. gavęs tokį pasiūlymą. Nr. šiai įstaigai pasiūlius. Šiuo atveju vežėjas parenkamas vežti keleivius tik papildomais reisais. patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kuriam kompetentinga įstaiga leidimą panaikino arba nepratęsė jo galiojimo termino vadovaudamasi šių taisyklių nuostatomis (išskyrus atvejį. atsisako vežti keleivius papildomais reisais. 2) kompetentinga įstaiga pratęsia. 3) kompetentinga įstaiga pradeda papildomus maršruto reisus. jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas. nutarimu Nr. atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu.. vadovaujasi Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka. 1 metus nuo leidimo panaikinimo ar jo galiojimo termino nepratęsimo datos negali dalyvauti kompetentingos įstaigos organizuojamuose konkursuose. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas. kuri darbo tvarka 119 . kai: 1) kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą (maršrutas laikomas nauju.šios įstaigos nustatytas konkurso sąlygas.86-3910). kai pratęsti terminą nepageidauja pats vežėjas). Vežėjas. ar sutinka ir ar gali vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas. apie tai pranešęs kompetentingai įstaigai. kaip tai nurodyta šių taisyklių 2) ir 3) punktuose. pakeičia arba sutrumpina maršrutą.

pertraukų ir poilsio laikotarpiai ir vietos. 120 . kad vežėjas turės nustatytus reikalavimus atitinkančių transporto priemonių. Vežėjui atsisakius vežti keleivius pakeistu maršrutu ar papildomais reisais. kitokio darbo. sąrašą ir šių transporto priemonių licencijos korteles (Bendrijos licencijos kopijas) vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinamos pasilikus kopijas) arba įmonės antspaudu ir vadovo parašu patvirtintas kopijas. 6) kitus šių taisyklių nustatytų reikalavimų atitikimą patvirtinančius dokumentus (grąžinami pasilikus kopijas). kuriame. – informaciją apie maksimalių keleivių vežimo tarifų dydžių suderinimą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir siūlomų keleivių vežimo tarifų lentelę. Tokiu atveju vežėjas turi pateikti kompetentingos įstaigos nustatytus dokumentus. 3) licenciją. dar neturintiems reikiamų transporto priemonių.derinama su kompetentinga įstaiga. išskyrus šių taisyklių 3) punkte nurodytą atvejį. kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą kitam vežėjui parinkti ir po 3 mėnesių nuo vežėjo atsisakymo panaikina šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu. dalyvaujantis kompetentingos įstaigos organizuojamame konkurse. Vežėjas. Per šį 3 mėnesių laikotarpį keleiviai vežami nepakeistu maršrutu. 7) jei pageidaujama gauti leidimą vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu. kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. atsižvelgiant į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes. suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinama pasilikus kopiją). įrodančius. turi būti nurodyta vairavimo. 2) įmonės registravimo pažymėjimą (grąžinamas pasilikus kopiją). 5) vairuotojų darbo ir poilsio dirbant maršrute grafiką. kur vairuotojai turės pertraukas ir ilsėsis. Kompetentinga įstaiga gali nuspręsti leisti (apie tai nurodydama konkurso dokumentuose) dalyvauti konkurse vežėjams. 4) kelių transporto priemonių. šiai įstaigai pateikia šiuos dokumentus (jei kompetentinga įstaiga konkurso dokumentuose nenurodo kitaip): 1) šios įstaigos nustatytos formos paraišką. buvimo darbo vietoje.

kiek transporto priemonių reikia keleiviams vežti leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka. pavadinimai. jei pratęsti sutartį ir leidimą (-us) pageidaujantis vežėjas laikėsi šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.8) kitus konkurso dokumentuose nurodytus dokumentus. kompetentinga įstaiga ir vežėjas turi atsižvelgti į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes. atstumai tarp šių stotelių. kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai. Su konkursą laimėjusiu vežėju Valstybinė kelių transporto inspekcija sudaro keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį arba papildo jau sudarytą sutartį (toliau – sutartis). Sutarties ir leidimo (-ų) 121 . sudaro visuomenės aptarnavimo sutartį (toliau – sutartis). sudariusi su vežėju sutartį. Pasibaigus sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminui. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimas. Sutarties turinį ir galiojimo terminą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. galiojimo pratęsimas ir panaikinimas. jis gali būti pratęsiamas. Tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis. Su konkursą laimėjusiu vežėju savivaldybės vykdomoji institucija. kaip nustatyta šiose taisyklėse. šiam vežėjui išduoda leidimą (-us) vežti keleivius sutartyje nurodytu (-ais) maršrutu (-ais). atvykimo į stoteles ir išvykimo iš jų laikai. kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują (-us) leidimą (-us). Kompetentinga įstaiga. atstumai nuo pradinės stotelės iki kiekvienos kitos stotelės. Sutartis sudaroma ne ilgiau kaip 5 metams. galiojimas. Sudarydami reguliaraus susisiekimo maršruto tvarkaraštį. Vežėjui išduodama tiek leidimų egzempliorių. Leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą.

Leidimo formą nustato kompetentinga įstaiga. Leidime vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu papildomai nurodomos svarbesnės tarpinės stotelės.34-859).. vairuotojų darbo ir poilsio režimą. bilietų kainų ir tarifų taikymo reikalavimus arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės (Bendrijos licencijos kopijos). Leidime turi būti nurodoma: 1) maršrutas. 2) vežėjo pavadinimas. Kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą. balandžio 15 d. jeigu vežėjas: 1) nesilaiko šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. 5) siekdamas gauti leidimą kompetentingai įstaigai pateikė klaidinančią informaciją. jei vežėjas nesilaikė šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. per kurias važiuojama. patvirtintas susisiekimo ministro 1997 m. pavardė ir parašas. 6) leidimą pasirašiusio asmens pareigos.130 (Žin. Nr. susijusias su keleivių vežimo veikla. įmonės kodas ir adresas. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja. 4) leidimo išdavimo data. o leidime vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu – autobusų stotys. patvirtinti antspaudu. 1997. apie tai nustatyta tvarka nepranešęs kompetentingai įstaigai. nurodant maršruto pradžios ir pabaigos punktus. Transporto priemonėje turi būti leidimas ir kompetentingos įstaigos įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintas tvarkaraštis. 3) laiku nepateikia kompetentingai įstaigai arba pateikia suklastotas arba iškraipytas sutartyje numatytas ataskaitas. 4) per 14 dienų nuo leidimo išdavimo dienos arba kitos sutartyje nurodytos datos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis arba nutraukė keleivių vežimą. 3) kelių transporto priemonės tipas ir talpa. 5) leidimo galiojimo pabaigos data. 122 .galiojimo terminas nepratęsiamas. įsakymu Nr. 2) netenka licencijos (licencija buvo panaikinta) arba pažeidžia Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles. vardas.

Vežėjas iki leidimų galiojimo pabaigos privalo vežti keleivius nustatytu maršrutu.Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti leidimo galiojimo termino kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos. nurodydamas atsisakymo priežastis. Vežėjo ir ekipažų teisės. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. pareigos ir atsakomybė. Jei tolesnė keleivių vežimo šiuo maršrutu veikla yra netikslinga ir kompetentinga įstaiga nusprendžia panaikinti šį maršrutą. privalo atsiskaityti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka. apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius turi raštu pranešti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai. šis terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio arba kito kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitarto termino. Vežėjas. jam pateikus paaiškinimą apie leidimo praradimo aplinkybes. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti keleivių vežimą reguliaraus susisiekimo maršrutu esant neišvažiuojamiems keliams. Leidimas panaikinamas. 2) vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu. kai: 1) vežėjas atsisako vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu. sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms. 3) kompetentinga įstaiga panaikina maršrutą. apie tai nedelsiant pranešdamas tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims ir leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka. įvykus stichinėms nelaimėms. ketinantis atsisakyti vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu. vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. nurodytais leidime ir tvarkaraštyje. Vežėjas. Tokiu atveju leidimas panaikinamas praėjus 1 mėnesiui nuo pranešimo apie maršruto panaikinimą išsiuntimo vežėjui registruotu laišku dienos arba per kitą kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitartą terminą. kilus grėsmei saugiam eismui. Praradusiam leidimą vežėjui išduodamas naujas leidimas. Vežėjai. gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kitu šių taisyklių 123 . Leidimas panaikinamas praėjus 3 mėnesiams nuo nurodyto pranešimo gavimo datos. turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu. laiku ir dažnumu.

Jeigu siūlomas vežėjas atitinka šiuos reikalavimus. be kitų dokumentų. vežantis keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu. originalą. su kuriuo ketina sudaryti bendradarbiavimo sutartį. su kuriuo sudarė bendradarbiavimo sutartį. jei yra tai leidžiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimas. Papildomų transporto priemonių ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims įmonės vadovo parašu ir antspaudu patvirtintas nurodyto Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimo ir leidimo su patvirtintu tvarkaraščiu kopijas ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus. ar siūlomas vežėjas atitinka nustatytus reikalavimus. su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį. turi per 14 dienų patikrinti. gavusi nurodytą informaciją ir dokumentus. bei šiose taisyklėse nurodytus šio vežėjo dokumentus. Ekipažas. ketinantis sudaryti tokią sutartį. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už šių taisyklių ir kitų keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės aktų 124 . Kompetentinga įstaiga. leidimą su kompetentingos įstaigos patvirtintu tvarkaraščiu ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus. turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą. Atsakomybė už vežėjo ir kompetentingos įstaigos sutartyje nustatytų sąlygų laikymąsi tenka vežėjui. turintys leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais. su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį. Esant trumpalaikiam keleivių srautų padidėjimui vežėjai. kiek vežėjui yra išdavusi leidimų egzempliorių. sudaro su kitu vežėju bendradarbiavimo sutartį ir pateikia ją kompetentingai įstaigai. turi pateikti kompetentingos įstaigos patvirtintos vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopiją ir leidimo. apie tai turi informuoti leidimą išdavusią kompetentingą įstaigą ir pateikti jai informaciją apie vežėją. kuriuos vežėjas perduoda kitam vežėjui. Vežėjas. Ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims licencijos kortelę (Bendrijos licencijos kopiją). Kompetentinga įstaiga patvirtina tiek vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopijų egzempliorių.nustatytus reikalavimus atitinkančiu vežėju ir pavesti jam vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu pagal šių taisyklių reikalavimus ir sutartyje nustatytas sąlygas. išduoto vežėjui. gali patvirtintame tvarkaraštyje nurodytais reisais vežti keleivius papildomomis transporto priemonėmis. vežėjas.

Kas turi teisę leisti nustatyti. Su kuo turi suderinti maršruto tvarkaraštį savivaldybės institucija? 5. keisti ir panaikinti maršrutus? 2. Ar gali vežėjas. kad pastebėti jo darbo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant arba per kompetentingos įstaigos nustatytą terminą. Kompetentinga įstaiga. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) numato kelių transporto 125 ..130.pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Kada ir kaip vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarių maršrutų autobusų eismą? 9. pavesti kitam vežėjui vežti keleivius? 8.4. lapkričio 13 d. Nr. balandžio 15 d.. Bendrosios nuostatos. spalio 1 d.3-35. Kaip nustatomi vežėjo santykiai su kompetentinga įstaiga dėl maršruto organizavimo? 7.. įsakymo Nr. įsakymu Nr. 2004 m. Kokiais atvejais nustatomi nauji arba keičiami esantys reguliaraus susisiekimo maršrutai? 4. Kada kompetentinga įstaiga turi teisę anuliuoti leidimus? 10. nustačiusi pažeidimus. Kas išduoda leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais? 3. privalo pareikalauti iš vežėjo. 2006 m. sausio 19 d. Nr.4. Nr. Kada vežėjai gali vežti keleivius papildomomis transporto priemonėmis? 2. turintis leidimą. Vežėjai turi teisę apskųsti kompetentingos įstaigos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministerijos 1997 m. Kontroliniai klausimai 1. kuriam išduotas leidimas.3-433 ir 2008 m. Kada organizuojamas konkursas vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti? 6.3-370). sausio 9 d. 335 redakcija (pakeitimai 2004 m.

Vežėjo ekipažo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. turinčiomis atitinkamai licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją.verslininkų. Šiose taisyklėse sąvoka keleivis apibrėžiama kitaip nei kituose dokumentuose. Kompetentinga įstaiga – savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. ekipažams ir keleiviams. taip pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais. 126 . Vartojamos sąvokos. Keleivis – fizinis asmuo. besinaudojančių transporto priemonėmis (toliau – keleiviai) pareigas. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos. išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. Vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją arba Bendrijos licenciją transporto priemonėmis. išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse. troleibusais ir maršrutiniais taksi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą). ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija). transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. teises ir atsakomybę. naudojančių transporto priemones keleiviams vežti (toliau – vežėjai) ir asmenų. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu šios taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms. Šios Taisyklės yra taikomos keleivių vežimui autobusais. Pagal šias Taisykles savivaldybių institucijos gali patvirtinti detalesnes keleivių vietinio vežimo kelių transporto priemonėmis taisykles. visiems vežėjams. Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip.

kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną. 2004 m. kai kasos aparatų naudoti nereikia). Vežėjas. o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją. kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį. Reguliarus eismas organizuojamas tokiais keliais ir gatvėmis. Autobusų stočių veiklos nuostatų (Žin.. Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas. numatytas eismo tvarkaraštyje jame nustatytu laiku. turintis leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu. Eismo organizavimas. 127 . Nr. kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. bilietus ir bilietų kontrolės lapą. dėl mokesčių už stočių teikiamas paslaugas mokėjimo. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių. privalo gauti leidimą. o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimu. vietiniai reguliaraus eismo maršrutai nutraukiami savivaldybės. pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Vežėjas. ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu. Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į stotis ir stoteles. Šių leidimų išdavimą ir naudojimą nustatyto Susisiekimo ministerijos patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą. Kai keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą.. bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio susisiekimo (miesto) maršrutuose). kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintus reikalavimus gatvėms ir keliams.9-248) nustatyta tvarka turi sudaryti su šių stočių savininkais sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į stočių ir stotelių tvarkaraščius.

Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant neišvažiuojamiems keliams bei blogoms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai. Ruošiantis pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą maršrutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa, būklę. Tam kompetentinga įstaiga (savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), dalyvaujant vežėjui, sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelio savininko, kelių eksploatavimo tarnybos, savivaldybės, o jeigu reikia – ir geležinkelio valdytojo bei kitų reikalingų tarnybų atstovai. Ši komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Jei randama trūkumų, aktas pateikiamas atitinkamoms žinyboms jiems pašalinti. Užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 (Žin., 2003, Nr.6-256). Vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, draudžiama. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo data, vieta ir numeris; keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinių punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis); keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas; vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis; mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka; vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos. Užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo 128

pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); keleivių grupės vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo; keleivių vežimo lapą; keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopiją, patvirtintą vežėjo vadovo parašu ir antspaudu; ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Specialiais reisais vežamos specialios keleivių grupės. Tokiais reisais vežami darbuotojai į darbovietes ir iš jų, moksleiviai į mokyklas ir iš jų, kariai ir jų šeimos nariai į karių dislokacijos vietas ir iš jų bei pan. Specialius reisus organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys juridiniai asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, taip pat apibrėžta speciali keleivių grupė. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius specialiai keleivių grupei, draudžiama. Specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą);. specialios keleivių grupės vežimo sutartį; vežėjo ir vežimo užsakovo suderintą tvarkaraštį; ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Kai juridinis asmuo vykdo vežimus savo sąskaita, t.y. savo transporto priemonėmis, vairuojamomis to juridinio asmens darbuotojo, vežančiomis savo darbuotojus, svečius ar kitus su juridiniu asmeniu susijusius asmenis, ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; darbo santykius patvirtinantį dokumentą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus; juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintą laisvos formos dokumentą, patvirtinantį, kad vežami savo darbuotojai, svečiai ar kiti su juridiniu asmeniu susiję 129

asmenys; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Stotys ir stotelės. Stotys steigiamos miestuose ir didesnėse gyvenvietėse keleivių aptarnavimui organizuoti. Stotyse turi būti keleivių laukiamoji salė, bilietų kasos, bagažinė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės. Keleivių laukiamojoje salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir į ją atvykstančių transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, tiesiogiai susi-jusių su stotimi maršrutų schema, išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas keleiviams. Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas, nurodytos darbuotojų pavardės, bilietų kasos numeruojamos. Stoties teritorijoje esančiuose keleivių peronuose privalo būti maršrutų krypčių pavadinimai ir eismo tvarkaraščiai. Transporto priemonių atvykimo į stotį vietoje turi būti transporto priemonių atvykimo tvarkaraštis. Transporto priemonės į maršrutų pradinių stočių išvykimo aikšteles pastatomos prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Stotelių vietas (numatytas ir nenumatytas kainynuose) vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su kelio (gatvės) valdytoju. Stoteles savo lėšomis įrengia bei nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių (gatvių) valdytojai. Informaciją vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutų stotelėse skelbia ir atnaujina autobusų stočių savininkai (valdytojai), o su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka šiais maršrutais keleivius vežantys vežėjai pagal su jais Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka sudarytas sutartis. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutų stotelėse informacija pateikiama ir atnaujinama savivaldybių institucijų nustatyta tvarka. Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr.9-322), ir statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.61 (Žin., 1999, Nr.27-773). Kelio ženklai „Stotelė“ statomi pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. 130

gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (Žin., 2003, Nr.7-263; 2008, Nr.88-3530), ir Lietuvos standarto LST 1405:1995/1K:2003 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ reikalavimus, ant ženklo nurodant stotelės pavadinimą. Keleivinio transporto priemonių apipavidalinimas. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse, kursuojančiose miesto maršrutais, priekyje ir gale turi būti maršruto numeris. Transporto priemonėse priekyje ir šalia įlipimo durų turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršruto transporto priemonėse rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti ši informacija: vežėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos už važiavimą be bilieto, o vietinio susisiekimo transporto priemonėse – lengvatų keleiviams sąrašas. Sėdynės transporto priemonėje numeruojamos aiškiai, gerai matomose vietose, neporinės vietos turi būti prie langų. Užsakomųjų reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti lentelė su užrašu „Užsakytas“. Specialių reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti lentelė su užrašu „Specialus“. Bilietų pardavimas, grąžinimas. Reguliarių reisų metu vežėjai privalo taikyti nustatyta tvarka suderintus ir nustatytus tarifus, o vairuotojai (konduktoriai) – išduoti nustatytos formos bilietus (kvitus). Vieno reiso metu visiems keleiviams taikomas vienodo dydžio tarifas už tą patį nuvažiuotą atstumą, o nuolaidos keleiviams taikomos nuo tos pačios bilieto kainos. Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti keleivio bilietai ir bagažo kvitai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Ekipažas nustatyta tvarka bilietų kontrolės lapuose turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus. Tolimojo ir vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų keleivių bilietuose, parduodamuose autobusų stočių kasose, turi būti nurodyta vežėjo arba autobusų stoties pavadinimas, išvykimo ir paskirties stotys (stotelės), išvykimo data, išvykimo 131

laikas, važiavimo kaina, nuolaidos dydis procentais, sėdima vieta ir išvykimo aikštelės numeris. Autobusuose vežėjai privalo naudoti programuojamus kasos aparatus, numatytus Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 (Žin., 2002, Nr.82-3522; 2004, Nr.148-5361), kuriais bilietuose būtų spausdinama vežėjo pavadinimas, bilieto pardavimo data ir laikas, išvykimo ir atvykimo stotys (stotelės), važiavimo kaina, nuolaidos dydis procentais, taip pat turi būti spausdinama maršruto kontrolinė juosta, kuri saugoma su bilietų kontrolės lapu. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui reikalaujant. Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidarymo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus, tačiau neviršijant transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Pardavimas nutraukiamas likus 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Jei tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje yra laisvų vietų, kai bilietai kasose į ją jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsdami įsigyti bilietus. Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš pradinių stočių bei stotelių teritorijų ir už tarpinių miestų ribų, nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduoti ir kelionės dokumentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės. Jeigu ekipažams pagal čia išdėstytas sąlygas neužtenka laiko parduoti bilietus visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą maršrutui aptarnauti išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo. Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. Stotyse arba atskirai įrengtose kasose į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus gali būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas, užsakymų bilietams priėmimas bei bilietų grįžimui pardavimas. Už 132

tai iš keleivių imamas nustatytas užmokestis. Išankstinis bilietų pardavimas vykti ir grįžti bei užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse. Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas, ir bilietai parduodami bendra tvarka. Keleivis turi teisę prieš išvykstant transporto priemonei grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais: 1) kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas; 2) kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto prie-monėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas; 3) kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos. Kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka: 1) kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą; 2) likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 min. iki išvykimo – atskaičiavus mokestį už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos. Pinigai keleiviui grąžinami bilietą pardavusioje stotyje. Siunčiant į reisą vietoj paprastos keleivinio transporto priemonės priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, iki pranešimo apie pakeitimą nusipirkusieji bilietus keleiviai važiuoja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą. Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita, su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, parduotieji bilietai galioja 133

be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamo-mis sėdynėmis paprasta – keleivis prieš išvykdamas kasoje arba pas konduktorių turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą. Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus. Šiais atvejais, pateikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio. Kai dėl neišvažiuojamo kelio, blogų meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui konduktorius turi grąžinti už važiavimą ir bagažo vežimą sumokėtą pinigų sumą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties. Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui kasa arba konduktorius turi grąžinti visą mokestį už važiavimą ir bagažo vežimą. Keleivių įlaipinimas, vežimas, išlaipinimas. Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min., jeigu reikia parduoti bilietus, esant didesniam keleivių skaičiui transporto priemonėje. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose tvarkaraščiuose. Sustoti šiose stotelėse yra būtina. Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi: neįgalieji; keleiviai su mažamečiais vaikais; nėščios moterys; senyvo amžiaus keleiviai. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje. Keleiviai, turintys mėnesinius bilietus, skirtus važiuoti vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais rajono teritorijoje, gali važiuoti to paties vežėjo tolimojo susisiekimo maršrutu paprastomis (ne minkštojo tipo ir ne ekspresais) transporto priemonėmis: aptarnaujančiomis savo rajoną šio rajono teritorijoje; jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelėmis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis; kai transporto priemonėse yra laisvų vietų. 134

Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais. Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. Vežant keleivius žiemos metu arba kai oro temperatūra yra žemesnė negu 0°C, transporto priemonės salonas turi būti šildomas. Tolimojo susisiekimo autobusais draudžiama vežti vaikus iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys. Neįgalieji su neįgaliųjų vežimėliais turi būti vežami reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemonėmis, išskyrus atvejį, kai neįgaliojo vežimėlis netelpa į transporto priemonės saloną ar bagažinę. Neįgaliojo vežimėlio vežimas neapmokestinamas. Ekipažo teisės ir pareigos. Ekipažas turi teisę: išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą; nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje; laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant neišvažiuojamiems keliams bei blogoms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai; nepriimti vežti tolimojo susisiekimo autobusais vaikų iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys. Ekipažas privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą (neleisti šiurkštaus, keleivių orumą įžeidžiančio elgesio, rūkymo salone, garso ir vaizdo aparatūros dideliu garsu naudojimo, nepriimtino bent vienam keleiviui, ir pan.); nepriimti ir išlaipinti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje neblaivius keleivius, trikdančius keleivių ramybę ir kliudančius ekipažų darbui; įvertindamas susidariusią situaciją – pristatyti į artimiausią policijos įstaigą keleivius, trikdančius kitų keleivių ramybę, jei jų elgesys kelia grėsmę saugiam keleivių vežimui, arba iškviesti policiją, tam naudodamas mobilaus ar kito galimo ryšio priemones; kelionės metu turėti ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių; nepažeisdamas talpumo 135

nutarimo Nr. gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją atvejais. Keleivis turi teisę: užimti nurodytą biliete vietą. prieš pradėdamas važiuoti žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais. jeigu jie neužima atskiros sėdimos vietos. saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos. nustatytomis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme ir šių taisyklių. grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį šiose taisyklėse nurodytais atvejais. Vietinio 136 . pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. kelionės metu turėti ir pateikti kontrolę vykdantiems asmenims dokumentų originalus. laikytis šiose Taisyklėse nustatytos tvarkos. patvirtinančius: teisę į transporto lengvatas (reguliarių reisų metu). Keleivis privalo: įsigyti bilietą. transporto priemonėje draudžiama rūkyti. priklausymą iš anksto sudarytai keleivių grupei (užsakomųjų reisų metu) – asmens tapatybę. Keleivio teisės ir pareigos. nemokėti bilieto kainos priemokos. pateikę tokią teisę liudijančių dokumentų originalus. įsigydami bilietus su atitinkamo dydžio nuolaidomis.normų. patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. tačiau priešais kiekvieną autobuso sėdynę arba ant autobuso sėdynės nėra pavaizduoto informacinio ženklo „Užsisek saugos diržą“. paimti kito vežėjo vežtus keleivius. Lengvatos keleiviams. kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių. nemokamai vežti bagažą pagal šias taisykles. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytų kategorijų asmenys naudojasi važiavimo reguliaraus vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais lengvatomis. gruodžio 11 d. nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų reguliaraus susisiekimo autobusais. mokymosi įstaigai ar tarnybai. vežantiems keleivius. garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį.“ Ekipažo nariams.1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 202 punkte. jei šie diržai autobuse įrengti. jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių negali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę. priklausymą specialiai keleivių grupei (specialių reisų metu) – asmens tapatybę ir priklausymą darbovietei. netrikdyti kitų keleivių ramybės ir nekliudyti ekipažui dirbti. kurie yra nurodyti šiose taisyklėse. taip pat naudotis kitomis lengvatomis.

ne didesnį kaip 100 x 50 x 30 cm. Teisę į aptarnavimo pirmumą stotyse neįgalieji. nėščias moteris ir pensininkus jiems paprašius. kuriuose nenurodytos sėdimos vietos. atsisėdę į šias vietas. nėščias moteris ir senyvo amžiaus asmenis jiems prašant. keleivius su mažamečiais vaikais. Bagažą į transporto priemonių bagažines pakrauna ir išduoda 137 . kuriose yra bagažinės. atsisėdę į šias vietas. už mokestį papildomai galima vežti bagažą. Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje invalidus. arba bagažą. kurios žymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu. Trečią arba didesnį negu šių matmenų bagažą keleivis gali vežti tik tada. negalioja. vairuotojas arba konduktorius gali pasiūlyti jiems užleisti savo vietas neįgaliesiems. Kiti keleiviai. ne didesnį kaip 60x40x20 cm. keleiviams su mažamečiais vaikais. Transporto priemonėse. arba bagažą. saugojimas. Bagažo ir smulkių siuntų vežimas. senyvo amžiaus asmenims. Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje neįgaliuosius. keleiviams su mažamečiais vaikais. nėščioms moterims. privalo jas užleisti nurodytiems asmenims. kaip tai numato nurodytasis įstatymas. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleiviams su bilietais. jei. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse neįgaliesiems. nėščioms moterims ir senyvo amžiaus asmenims skiriamos 6 vietos. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą. kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. privalo jas užleisti nurodytiems asmenims. keleivius su mažamečiais vaikais.reguliaraus susisiekimo autobusuose keleiviai gali naudotis ir savivaldybių institucijų nustatytomis lengvatomis. baigus įsodinti keleivius. Kiti keleiviai. Tarptautinio reguliaraus susisiekimo transporto priemonėse lengvatos keleiviams. nėščios moterys. keleiviai su mažamečiais vaikais. senyvo amžiaus keleiviai. kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. bagažinėje lieka laisvos vietos.

automobilio salone leidžiama vežtis bagažą ir kitus daiktus. Vežant keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais.keleiviams vairuotojai. 138 . jei jie neriboja matomumo vairuotojui ir negali sugadinti ar suteršti automobilio įrenginių. taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius specialiuose narvuose. kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepų atlikimas. Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduotą stotyje saugoti bagažą. gyvūnus ne narvuose. Vežėjas gali nepriimti vežti didesnės negu nustatyta smulkios siuntos. bagažas nepriimamas. kurio nereikia įpakuoti. bendrosiose bagažinėse – 30 parų. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama. aštrius daiktus. sprogstančias. Gyvūnų savininkai. kad nebūtų suterštos sėdynės. gailias medžiagas. išskyrus tą. kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius. Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai įpakuotas. dvokiančias. Už įvertinimą imamas vežėjo – stoties savininko nustatytas mokestis. Stočių bagažinėse už mokestį saugomas ne didesnis kaip 100x50 x30 cm bagažas arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. suslėgtas arba suskystintas dujas. Mokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiek-vieną daiktą. o tada perduodamas į bendrąją bagažinę arba sandėlį. kartu išduodamas bagažo bilietas. griozdišką bagažą. Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti. daiktus. ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu. jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. o stočių bagažinėse saugoti lengvai užsidegančias. trukdantį praeiti. privalo turėti užtiesalą sėdynėms uždengti. nesuvyniotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus. Jeigu per 30 parų savininkas bagažo neatsiima. neviršijantį automobilio leidžiamo apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinę. bagažas realizuojamas. smailius. sėdynių ir apmušalų. Stotyse bagažas saugomas: automatinėse bagažinėse – 5 paras. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. Priimama vežti smulki siunta ne didesnė kaip 100x50x30 cm. nepriklausomai nuo to. Lengvojo automobilio bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą.

o dvokiantys – tuoj pat. Keleivinio kelių transporto vežėjai gali atlikti savo įmonės transporto priemonių ekipažų. Vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų. kuriose numatoma vežimo sąlygos. ginklai. taip pat savivaldybių ir kiti pareigūnai. pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą 139 . jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis.Pašto ir korespondencijos vežimas. kaip už bagažo saugojimą. kur saugomi 90 parų. ekipažų ir keleivių kontrolė. asmeniniai dokumentai. Šie asmenys turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose. gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Paštas ir korespondencija reguliaraus susisiekimo maršrutais vežami ir saugomi vežėjams su užsakovais sudarius sutartis. šaudmenys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai. ir savininkas pasirašo rastų daiktų registravimo žurnale. o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. įlipti į ją prieš išlipant ir įlipant keleiviams nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėje. naudojami vežėjo nuožiūra. Tarp rastų daiktų esantys: maisto produktai sunaikinami po 10 parų. Rasti daiktai. po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą. Rasti daiktai. užsienio valiuta. saugojimas. pinigai – ne vėliau kaip kitą dieną atiduodami į vežėjo kasą. kitų keleivinio kelių transporto veiklos kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas signaliniu disku ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę. savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų. Inspekcijos. neatsiimti per mėnesį. Vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. turinčių kontrolės teisę. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę arba į kitą vietą stotyje. nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams. Vežėjų. turintys specialius pažymėjimus. vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą. atsakomybė ir atsiskaitymas. kaip neturintys savininko. kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės. Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant imamas mokestis pagal veikiančius įkainius. brangenybės. reikalavimus.

turi įsigyti bilietus. kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių. nesuteikiančius teisės važiuoti lengvatinėmis sąlygomis. kontrolę vykdantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. kad keleiviai pažeidžia šias taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė. ekipažai. Šiems keleiviams taikomos nuobaudos. arba paima baudą vietoje. Kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas. jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė. privalo apie tai informuoti vežėjo vadovą. kontrolės metu nustatę netinkamo keleivių aptarnavimo. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina: kaip vežėjai. o jei keleivis pareiškia. kuriuos kontroliuojantys asmenys paima. numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą. ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus bei kelionės dokumentus. galinčių pateikti duomenis apie šiuos keleivius. keleiviai ir stočių savininkai laikosi šių taisyklių. kontroliuojantis pareigūnas paima ir persiunčia juos išdavusiai įstaigai arba organizacijai. reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. kurie atsisako įsigyti bilietą ir mokėti baudą vietoje arba neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nėra liudytojų. kad jam bilietas reikalingas. Kontroliuojantys pareigūnai. važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų. Nustatę. šių taisyklių reikalavimų pažeidimų ar piktnaudžiavimo faktus. taip pat netinkamo informacijos keleiviams apie vežėjo rekvizitus pateikimo arba jų nepateikimo transporto priemonėse atvejus. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą keleiviai turi būti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės. Tuo pat metu keleiviai. Negaliojančius ir suklastotus bilietus bei dokumentus. kontrolę vykdantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. taip 140 . pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus.

Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada. Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas. nustatyta tvarka priėmęs iš keleivio vežti arba saugoti bagažą. Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą. saugykloje ar kitoje vietoje. stotyje. Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas. trūkumo ar sužalojimo. bagažui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms.pat leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais išduodančias institucijas. kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę. jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda. o už vežamą transporto priemonės salone – pats keleivis. per kurį bagažas buvo vežėjo žinioje. atsako už jį nuo jo priėmimo iki išdavimo ir už žalą. išskyrus lengvai dūžtantį. trūkumu – jo kiekio sumažėjimas. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos. dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas. dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai. turintis teisę į žalos atlyginimą. Už bagažo. kai bagažas buvo prarastas ar sugadintas kelių transporto priemonės avarijos metu. kad žala atsirado ne dėl jo kaltės: įvertinto bagažo – pagal įvertinimo dydį. Žalą. atsako vežėjas. jeigu keleivis arba asmuo. atlygina vežėjas. Jeigu vežėjas priimtą bagažą pakrovė. tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. ar jis buvo kelių transporto priemonėje. jeigu nebus įrodyta. padarytą keleiviui. savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą. Vežėjų ir ekipažų atsakomybė. Vežimu laikomas laikas. saugumą atsako stoties vadovas. esančio stoties bagažinėje. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. kad būtų imtasi atitinkamų priemonių. jeigu neįrodo. neatsižvelgiant į tai. įrodo apie turėtą ir prarastą bagažą ir jo vertę. Vežėjas. padarytą dėl bagažo praradimo. neįvertinto bagažo – pagal prarasto arba trūkstamo bagažo vertę. už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms. jei tai įvyko dėl jo kaltės. už šių taisyklių laikymąsi. perkrovė ar perdavė. tai 141 .

o jei išlipti atsisako. vežėjų vadovai privalo nedelsdami ištirti ekipažų netinkamo elgesio su keleiviais aplinkybes ir joms pasitvirtinus imtis ekipažų atžvilgiu įstatymais numatytų poveikio priemonių. Jeigu važiuojantis be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti ir mokėti nustatyto dydžio baudą bei nepateikia kontrolės pareigūnams jo asmens tapatybę liudijančio dokumento. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytą pažeidimų pobūdį. nebaudžiami.nukentėjusiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. trūkumą. jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. kokia ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams. Paimant baudą iš keleivio. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar pašto siuntos praradimo. sužalojimą. kuriems iki šių taisyklių pažeidimo nesukako 16 metų. Keleivių atsakomybė. keleivių. jeigu nėra įrodymų. trūkumą. Baudos sumokėjimas keleivio neatleidžia nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. bagažo ir smulkios siuntos vežimo terminų praleidimą tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Žalos atlyginimo už bagažo ir smulkios siuntos praradimą. kai tai atsitiko dėl stichinių nelaimių. siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių. Vežėjai privalo nustatyti ekipažams nepriekaištingo ir paslaugaus elgesio su keleiviais normas. Už pašto siuntų praradimą. jis išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. neišvažiuojamo kelio sąlygų. Gavę informaciją apie šių normų pažeidimus. Už šių taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir baudžiami numatyto dydžio baudomis. trūkumo ar sužalojimo. Asmenys. pristatomas į 142 . sugadinimą. taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokia suma. Vežėjo susitarimai su keleiviu ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. išskyrus atvejus. kad nesiimta visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti.

Bendrosios nuostatos. yra privalomos visoms savivaldybių 143 . Kontroliniai klausimai 1. Kokioms transporto priemonėms taikomos šios taisyklės? 2.4. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministro 1997 m. Ką privalo keleivis? 14. Kada vežėjas gali laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų ar maršrutinių taksi eismą? 5. kovo 14 d. Už stočių. 130. stotelių bei transporto priemonių įrengimų sugadinimą ar sunaikinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ar grąžinami keleiviui pinigai už nepanaudotus bilietus. pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą? 10. Ką privalo ekipažas? 13.5. Kada kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius? 15. 3-156 redakcija. Kada ekipažas privalo parduoti keleiviams bilietus? 8. jei keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą? 4. įsakymu Nr. Kas turi būti autobusų stotyse? 6. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės (toliau – taisyklės) nustato keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi (toliau – taksi) tvarką ir. Kokiais atvejais keleivis turi teisę prieš išvykimą grąžinti į kasą bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus? 9. Kas gali nutraukti maršrutus. Kokias teises turi keleivis? 12. įsakymo Nr. balandžio 15 d.policiją asmens tapatybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Kiek pinigų grąžinama keleiviui už bilietus. vadovaujantis Kelių transporto kodeksu. Kas yra „kompetentinga įstaiga“? 3. čia pateikta to paties ministro 2003 m. Kokie dokumentai suteikia teisę važiuoti ir vežti bagažą? 7. autobusui išvykus į reisą? 11. Kada vežėjas atsako už keleivio rankinį bagažą? 2.

kurio tipas patvirtintas 144 .33 „Dėl techninių reikalavimų tvirtinimo“. Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms. techniškai tvarkingą. Taksi atpažinimo ženklas-plafonas turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį. vežėjams. gali organizuoti taksi vairuotojų kvalifikacinius kursus. Darbo metu vairuotojai turi būti nepriekaištingai apsirengę. Reikalavimai taksi. taip pat keleiviams. Keleivių vežimą taksi valdo ir organizuoja savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Taksometras negali būti naudojamas kitokiems atsiskaitymams. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos pagal susisiekimo ministro 1997 m. nustatytus susisiekimo ministro 1994 m. turintys ne trumpesnį kaip trejų metų automobilio vairavimo stažą. Taksi privalo turėti licenciją atitinkančią licencijos kortelę. sausio 26 d. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotą (apie tai pažymint taksometro techniniame pase). taksi vairuotojams (toliau – vairuotojai). išduodančios licencijas vežti keleivius taksi. įsakymu Nr.institucijoms. įsakymu Nr. Vežėjai gali vežti keleivius taksi tik turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją. turintį nustatytą patik-ros žymenį taksometrą. Vairuotojais gali dirbti tik asmenys. gruodžio 19 d. kai juo neteikiamos taksi paslaugos. pagal vežėjo nustatytus tarifus imti mokestį iš keleivių. 469 „Dėl Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programos patvirtinimo“ patvirtintą Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programą nustato vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarką. saugumą ir kultūringą aptarnavimą. Taksi registravimo dokumente (registracijos liudijime arba naudotojo pažymėjime) turi būti nurodyti vežėjo duomenys. išskyrus už taksi paslaugas. besinaudojantiems taksi paslaugomis. vežamų taksi. metrologiškai patikrintą. 2) turėti taksi salono priekiniame skyde keleiviams gerai matomoje vietoje įtvirtintą. Vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

įsakymu Nr. Taksi darbo sąlygos. Savivaldybės teritorijoje visi taksi vežėjai turi teisę naudotis visomis taksi stotelėmis pagal savivaldybių nustatytą tvarką. 3) turėti pramoniniu būdu pagamintą plafoną su užrašu TAKSI. kuriais būtų siekiama gerinti eismo ir ekologinę saugą. didžiausias leidžiamų stovėti taksi skaičius ir pan. įvažos arba aikštelės. Taksi stotelėse turi būti pastatytas atitinkamas nurodomasis kelio ženklas „Taksi stotelė“ su stotelės pavadinimu. Taksi stotelių įrengimą ir jų priežiūrą organizuoja savivaldybės. Tačiau šie sprendimai neturi sudaryti kliūčių keleivių vežimo taksi verslui plėtoti ir nevienodų konkurencijos sąlygų. reikalavimus.). nukentėję nelaimingų 145 . vasario 12 d. išrašas iš taisyklių. Taksi stotelėse. Naudotis taksi be eilės turi teisę: asmenys. tačiau draudžiama teikti taksi paslaugas kitos savivaldybės teritorijoje. Taksi vežamų keleivių skaičius negali būti didesnis kaip automobilio gamyklos gamintojos nustatytas sėdimų vietų keleiviams skaičius. informacija apie taksi užsakymą. Taksi gali stovėti ir bet kurioje miesto vietoje.. leidžiamų vežti papildomai. keleivių aptarnavimo kokybę. 4) turi būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų. Keleiviai į taksi priimami eilės tvarka taksi stotelėse arba ne arčiau kaip 100 m nuo taksi stotelės ženklo.Lietuvos standartizacijos departamente ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Taksi stotelės. kuriose susirenka daugiau keleivių. Po ženklu gali būti tvirtinama lentelė su papildoma informacija keleiviams (pvz. Savivaldybių institucijos savo savivaldybės teritorijoje gali nustatyti didžiausią taksi skaičių (kvotą). patvirtintų susisiekimo ministro 1998 m. atsižvelgiant į savivaldybių finansines galimybes įrengiami peronai. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietą. jeigu to nedraudžia Kelių eismo taisyklės. Teikti taksi paslaugas galima tik licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. neskaitant dviejų iki 7-erių metų vaikų. Savivaldybių tarybos dėl keleivių vežimui naudojamų taksi automobilių gali priimti vežėjams privalomus sprendimus.

Vairuotojas apie įtarimą keliančius keleivius gali pranešti vežėjui arba policijai. Gyvūnų savininkai. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus. invalidai. Taksi draudžiama: rūkyti. su griozdiškais daiktais. sėdynes ir apmušalus. degiomis. paketus. vežti keleivius nešvariais drabužiais. Vairuotojai taksi stotelėje sustoja laikydamiesi joje nustatytos išdėstymo tvarkos. keleiviai su mažamečiais vaikais. ribojančiais matomumą vairuotojui. taksi vairuotojo atestavimo liudijimą (jei savivaldybių institucijų nustatyta tvarka jis yra būtinas). turintys akivaizdžių sveikatos sutrikimo požymių. gadinti taksi įrenginius. Taksi stotelėse ir šalia jų pasirinkti keleivius savo nuožiūra vairuotojams griežtai draudžiama. Taksi bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą. kitą minkštai įpakuotą buitinę techniką. radijo imtuvus. nuodingomis ir dvokiančiomis medžiagomis bei kitais daiktais. taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius tam tinkamoje taroje.atsitikimų metu. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus. neviršijantį automobilio leistino apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinės dangčio. Keleiviai turi teisę patys pasirinkti taksi. Vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami prie taksi vairo. Taksi salone leidžiama vežtis lagaminus. kad neišteptų sėdynių. jei vežėjas taksi naudoja nuomos pagrindais. Neužimti taksi stotelėse statomi eilės tvarka. privalo turėti užtiesalą joms uždengti. televizorius. ir techninės apžiūros pilkos spalvos 146 . sprogstančiomis. Vairuotojas privalo vežti keleivį į jo pageidaujamą vietą trumpiausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu. kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba. nėščios moterys. gerti alkoholinius gėrimus. transporto priemonės (taksi) registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą. priekyje esantis taksi turi stovėti šalia stotelės ženklo „Taksi stotelė“. garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti rimtį. skalbimo mašinas. kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai. Vairuotojas darbo metu privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą. Savo iniciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. galinčiais sugadinti ar ištepti taksi įrenginius. ryšulius.

3) už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant. Jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai. kurioje nurodyti vežėjo nustatyti taksi tarifai. Tarifai gali būti diferencijuoti. kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje. vairuotojas privalo laukti 147 . pvz. Taksi paslaugų mokėjimas. kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalą (kai šiose taisyklėse nustatyta tvarka jis yra būtinas). Iškviesto taksi taksometras turi rodyti mokestį už taksi iškvietimą. 4) už taksi iškvietimą. šias taisykles. priklijuota vairuotojo nuotrauka. leidimą eksploatuoti radijo stotį.. Priėmęs užsakymą ir nuvykęs į vietą. Už savivaldybės nustatytą mokamą įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo mokėti keleivis. rugpjūčio 13 d. jis turi rodyti vienkartinį mokestį už įsėdimą. šiose taisyklėse nustatytos formos kelionės kvitų blankus. jei ji įrengta taksi automobilyje. Vežėjai nustato šiuos vežimo taksi tarifus: 1) vienkartinį mokestį už įsėdimą. nutarimu Nr. prieš pradedant važiuoti įjungiamas taksometras. mokestis tarp jų dalijamas proporcingai nuvažiuotam keliui. nustato vežėjas.taloną.) taksometro kasos operacijų žurnalą (numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. 2) už nuvažiuoto kelio 1 km. nuo kurios iki kurios valandos). užmiesčio kelionėms ir pan. Taksi paslaugų tarifus. vežėjo ir vairuotojo rekvizitai. vežėjo pasirinktos formos kelionės lapą. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Vairuotojai už vežimą taksi mokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometro rodmenis. Keleiviui įlipus į taksi. šiose taisyklėse nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę. taksi licencijos kortelę. nakties valandoms bei poilsio ir švenčių dienoms (nurodant vairuotojo kortelėje. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“. kitus teisės aktais numatytus dokumentus. taksometro techninį pasą ir patikros liudijimą. pritvirtintą taksi automobilyje ant priekinio skydo keleiviams matomoje vietoje. kurio registravimo ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Vairuotojui sumokama taksometro rodoma suma nepriklausomai nuo tuo metu važiavusių keleivių skaičiaus.

tvarko bendrą kvitų blankų naudojimo apskaitą. nuvažiuotą atstumą ir sumokėtą pinigų sumą už taksi paslaugas. privalo jam išduoti šiose taisyklėse nustatytos formos taksi kelionės kvitą apie taksi paslaugos kainą. Važiuojant už miesto. o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą. keleivio kelionės maršrutą. Kvitų blankai turi būti sunumeruoti spaustuvėje ir įregistruoti teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje. pildo laisvos formos kvitų blankų naudojimo žurnalą. naudojimo ir sunaikinimo taisyklių. remdamasis vairuotojų žurnalais arba kvitų blankų antraisiais egzemplioriais. Keleiviui sutartu laiku neatėjus. naudojami ir sunaikinami laikantis Finansų ministerijos patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų gamybos. Vairuotojui draudžiama vežti keleivius taksi neįjungus taksometro. Vežėjas. Keleivis. orientacinę kelionės kainą keleivis turi sumokėti iš anksto. atsisakęs naudotis sutartu laiku atvykusiu taksi. Vežėjas.keleivio 15 min. Taksi kelionės kvitų blankai gaminami. Už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. kiekvieną kartą išduodamas vairuotojui taksi kelionės kvitų blankus. įsigijimo. datą. o išjungiamas – keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą. Šiuose blankuose keleivio rekvizitai pildomi tik keleivio pageidavimu. Vairuotojas. kuriame nurodo vairuotojui tuo metu išduodamų kvitų kiekį ir jų numerius. nuo sutarto laiko. Naudoti skirti kvitų blankai turi būti vežėjo iš anksto suantspauduoti. Šį žurnalą vairuotojas privalo turėti darbo metu. vairuotojas turi teisę nuvažiuoti. Jei dėl blogo kelio keleivio negalima nuvežti į reikiamą vietą. privalo vairuotojui sumokėti už taksi iškvietimą. Taip pat draudžiama atsisakyti vežti keleivius trumpais 148 . Kai kvitų blankai atspausdinti ant savikopijuojančio popieriaus. Vairuotojas. keleivis sumoka už nuvažiuotą kelią ir avansą už sutartą laukimo laiką. Jei taksi laukia keleivio jam pageidaujant. Taksometras sustabdomas suteikus taksi paslaugą. Už taksi prastovą dėl automobilio techninio gedimo keleivis nemoka. sumokėjus taksometro rodomą sumą. žurnale įrašo išduodamo kvito numerį. vairuotojui žurnalo pildyti nereikia. keleivis sumoka vairuotojui pagal taksometrą tik už faktišką ridą. įsigyjami. laiką. išduodamas kvitą keleiviui. keleiviui pageidaujant.

turintys specialius pažymėjimus. vairuotojai ir keleiviai laikosi šių taisyklių. vairuotojai ir keleiviai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės. po šio termino realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. Vairuotojas. besinaudojantys taksi paslaugomis. ar vežėjai ir vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo normų. Savininkas turi pasirašytį rastų daiktų registravimo žurnale. privalo pateikti būtinus taksi darbe dokumentus.atstumais ir tokiu atveju reikalauti didesnio užmokesčio. kontroliuojantiems pareigūnams pareikalavus. Rasti daiktai: maisto produktai sunaikinami po 10 parų. ar vairuotojai dirba turėdami nustatytos formos galiojančias licencijų korteles. kur saugomi 90 parų. ar turi kitus būtinus dokumentus. Taksi vežėjai. kad vežėjas. Taksi darbo kontrolė. Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant gali būti imamas mokestis pagal radinių tarnybos ar vežėjo nustatytus įkainius. Kontroliuojantys pareigūnai tikrina: kaip vežėjai. vairuotojas ar keleivis pažeidė šias taisykles. gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. nei rodo taksometras. Rasti daiktai. pinigai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą. licencijas išduodančių tarnybų. Taksi rastus daiktus vairuotojas nustatyta tvarka atiduoda taksi vežėjo firmos radinių tarnybai. Taksi darbą kontroliuoja savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų įgaliotieji asmenys. jei jos nėra – vietos policijai. vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą. kontroliuojantys pareigūnai taiko įstatymais numatytas priemones ir apie tai informuoja licenciją išdavusią savivaldybės instituciją arba jos įgaliotą įstaigą. šaudmenys ir sprogmenys tuoj pat perduodami policijai. savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų ir policijos pareigūnai turi teisę signaliniu disku sustabdyti taksi vietose. asmeniniai dokumentai. brangenybės. Atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus. negu nustatyta. Nustatę. ginklai. ar vairuotojai neima iš keleivių didesnio. ar taksi atitinka šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus. o dvokiantys – tuoj pat. policijos bei kiti kontrolės pareigūnai. ir neatitinkančio taksometro rodomo užmokesčio. atsako už šių 149 .

norintis vežti keleivius taksi. Ar gali būti nustatytas didžiausias taksi skaičius? 5.4. 150 . jei jie atsiskaito atskirai? 2. Kaip dalijamas mokestis tarp kartu važiavusių keleivių. Kontroliniai klausimai 1. kompensavimo (atlyginimo) tvarka Tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. Ką turi turėti vežėjas. balandžio 28 d. birželio 3 d. kompensavimo (atlyginimo) reikalavimus. susijusių su transporto lengvatų taikymu. Koks didžiausias taksi vežamų keleivių skaičius? 7. LR Vyriausybės 2003 m. 478.taisyklių pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. ir ko reikia automobiliui? 3. kompensavimo (atlyginimo) tvarka (toliau – tvarka) nustato keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų). Bendrosios nuostatos. Licenciją išdavusi savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga turi teisę už licencijuojamos veiklos sąlygų. Kur galima teikti taksi paslaugas? 6.700 redakcija. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų).6. susijusių su transporto lengvatų taikymu. Ar gali būti tarifai diferencijuojami? 11. Kokius taksi tarifus nustato vežėjas? 10. šių taisyklių ir kitų kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus sustabdyti licencijos vežti keleivius taksi arba taksi licencijos kortelės galiojimą arba jas panaikinti. Kas valdo ir organizuoja keleivių vežimą taksi? 2. nutarimo Nr. susijusių su transporto lengvatų taikymu. Kokius reikalavimus turi atitikti taksi? 4. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų). Kada taksi vairuotojas turi teisę paimti į taksi bendrakeleivius? 8. nutarimu Nr. Kas nustato taksi paslaugų tarifus? 9.

susijusių su transporto lengvatų taikymu. kompensuojamos (atlyginamos) iš savivaldybių biudžetų pagal sutartis. Pagal šias sutartis kiekvienas vežėjas. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) taip: 1) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. sudarytas tarp vežėjų ir savivaldybių. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kompensuojamos (atlyginamos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. iki to paties mėnesio 22 dienos kompensuoja (atlygina) vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl praėjusį mėnesį keleiviams taikytų transporto lengvatų. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. Savivaldybės. ataskaitą apie parduotus su nuolaida važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus. Vežėjų išlaidų (negautų pajamų). pateikusiems atitinkamą dokumentą. ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (5 priedas) ir ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų. įvertinusios vežėjų ataskaitas. kompensavimas (atlyginimas) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Susisiekimo ministerijai pagal sudarytą su ja sutartį ataskaitą 151 . patvirtinantį jų teisę į transporto lengvatas. nustatytų įstatymo. kompensavimas (atlyginimas) iš savivaldybių biudžetų. susijusių su transporto lengvatų taikymu. nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau – įstatymas). 2) savivaldybėms. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų. iki kito mėnesio 8 dienos pateikia: 1) savivaldybei.Transporto lengvatos teikiamos asmenims. išdavusioms vežėjui leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. Vežėjų išlaidų (negautų pajamų). kurioje įregistruota vežėjo įmonė.

kad ataskaitos apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus būtų pateiktos 152 . Baigiamosios nuostatos. kurios bendra tvarka pervedamos akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoje programoje numatytų biudžeto lėšų. įvertinusi gautas ataskaitas. savivaldybės gali papildomai leisti įsigyti važiavimo jų nustatytų maršrutų vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietų su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims. Savivaldybės kompensuoja (atlygina) vežėjams išlaidas (negautas pajamas) iš savo biudžetų lėšų. nustatyta tvarka per 5 dienas pateikia Finansų ministerijai paraiškas (kartu su ataskaitomis). kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų šių vežėjų išlaidoms (negautoms pajamoms) dėl transporto lengvatų kompensuoti (atlyginti).apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniais traukiniais bilietus. iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Valstybinei kelių transporto inspekcijai pagal sudarytas su ja sutartis ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais bilietus. per 15 darbo dienų po ataskaitos už trečiąjį ketvirčio mėnesį gavimo pateikia Finansų ministerijai paraiškas. Valstybinė kelių transporto inspekcija. taip pat leisti įsigyti važiavimo bilietų su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. 3) Valstybinė kelių transporto inspekcija. per 3 darbo dienas perveda jas į šių vežėjų sąskaitas pagal pastarųjų ataskaitas. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) taip: 1) vežėjai. 2) pasibaigus ketvirčiui. Laikydamosi įstatymo nuostatų. Savivaldybių nustatomos transporto lengvatos. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. kaip numato ši tvarka. 2) Susisiekimo ministerija. turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija) išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ir leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais. įvertinusi šias ataskaitas. Už tai. gavusi Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų.

arba teikti institucijoms. kasos aparatų ataskaitų. Savivaldybės. Savivaldybės. visų išlaidų (negautų pajamų) už šį mėnesį dėl transporto lengvatų. siūlymus dėl tokių sankcijų šiems vežėjams taikymo. Susisiekimo ministerija. nustačiusios. suklastojo ar iškraipė ataskaitas ir jiems jau buvo kompensuotos (atlygintos) per ataskaitinį mėnesį. kad vežėjai pažeidžia transporto lengvatų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba su jomis sudarytas sutartis. išdavusioms licencijas ar leidimus. išlaidos (negautos pajamos) dėl transporto lengvatų. Susisiekimo ministerija.. kad vežėjai pažeidė transporto lengvatų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba su jomis sudarytas sutartis. arba tik patikrinusios reikiamus dokumentus vežėjų administracijos patalpose ir įsitikinusios ataskaitų duomenų teisingumu. parašę ir patvirtinę šias ataskaitas. kai vežėjai pateikia reikalaujamas papildomas ataskaitas ar dokumentų kopijas.laiku ir nustatyta tvarka. Susisiekimo ministerija. taip pat už jų duomenų teisingumą atsako vežėjai. bilietų kontrolės lapų ir panašiai) kopijų. Valstybinė kelių transporto inspekcija kompensuoja (atlygina) šių vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl transporto lengvatų tik po to. Savivaldybės. Valstybinė kelių transporto inspekcija iš vežėjų gali pareikalauti ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų (pvz. Kad įsitikintų ataskaitų apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus duomenų teisingumu. arba teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti reikiamus dokumentus vežėjų administracijos patalpose. savivaldybės. bilietų pardavimo žiniaraščių. kurį buvo padarytas pažeidimas. 2) gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti arba panaikinti šiems vežėjams išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. kurių pagrindu buvo parengtos šios ataskaitos. Valstybinė kelių transporto inspekcija. Valstybinė kelių transporto inspekcija. bilietų pardavimo apskaitos knygų. klastoja arba iškraipo ataskaitas: 1) nekompensuoja (neatlygina) šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį. Susisiekimo ministerija. kurį buvo padarytas pažeidimas. nustačiusios. visą šios išmokėtos kompensacijos (atlyginimo) sumą išskaičiuoja iš numato-mos už kitą ataskaitinį mėnesį išmokėti (kitus 153 . kasos aparatų kontrolinių juostų.

Susisiekimo ministerija. Kontroliniai klausimai 1. Sutartyse. savivaldybės. Apibūdinti. išdavusioms licencijas ar leidimus. kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos dėl keleiviams taikytų važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais lengvatų. sudarytose su vežėjais dėl ataskaitų teikimo. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. siūlymus dėl tokių sankcijų šiems vežėjams taikymo. 3. susiję su vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensavimu (atlyginimu). susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų 154 . susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. Apibūdinti.4. kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais lengvatų. turi būti numatyta. arba teikti institucijoms. Bendrosios nuostatos. kad tuo atveju.ataskaitinius mėnesius) šių vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensacijos (atlyginimo) ir gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti arba panaikinti šiems vežėjams išduotas licencijas verstis keleivių vežimu ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų. Iš kieno biudžetų kompensuojamos (atlyginamos) vežėjų išlaidos (negautos pajamos). už kurį ataskaitos nepateiktos laiku. įsakymu Nr. Valstybinė kelių transporto inspekcija nekompensuoja (neatlygina) šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. 3-154.7. kompensavimo tvarka Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. 2. kovo 13 d. susijusios su transporto lengvatų taikymu? 2. Ginčai. jeigu vežėjai šios tvarkos nustatytais terminais nepateikia ataskaitų apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus.

kompensuojami iš savivaldybių biudžetuose tam tikslui numatytų lėšų. ši tvarka netaikoma vežėjų nuostoliams. išduodančios vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais ir nustačiusios. kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. Savivaldybių institucijos išmoka kompensacijas 155 . Įvertinant tai. atsižvelgdamos į savivaldybių finansines galimybes. – priima. kompensuoti. patirtiems vežant keleivius tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo maršrutais. susidarantys dėl savivaldybių tarybų nustatytų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nepakankamo dydžio tarifų. kompensavimo tvarka (toliau – tvarka) nustato vežėjų nuostolių. patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais. susidariusius dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais paslaugų pagal sudarytas su vežėjais visuomenės aptarnavimo sutartis. kiekvieną mėnesį šiems vežėjams kompensuoja patirtus nuostolius. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato savivaldybių tarybos. Vežėjų patirti nuostoliai. kompensacijų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką. pagal šį kodeksą kiti keleivių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas – vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. kad šie maršrutai visuomenei yra būtini. Minėti vežėjų patirti nuostoliai nekompensuojami iš valstybės biudžeto. kompensavimo. maršrutų organizavimo. kad vežant keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais nustatyti vežimo tarifai turi tiesioginę įtaką vežėjų nuostoliams susidaryti. skelbia konkursus vežėjams parinkti ir sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis su vežėjais savivaldybių institucijos. maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. tačiau vežėjams nuostolingi. Būtinos keleivinio kelių transporto paslaugos visuomenei teikiamos nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis.teikimo visuomenei (toliau – vežėjų nuostoliai).

nutarimu Nr. rida autobusui (troleibusui) važiuojant iš garažo (stovėjimo vietos) į maršruto pradžią prieš pradedant darbą maršrute. į savikainą turi būti įtrauktos išlaidos. Vežėjo patirtų per mėnesį nuostolių kompensacijų dydžiai apskaičiuojami pagal formulę: K = [((R − R n )× M + M 0 )× S ]× −(P + A)× 100 + r . autobusams (troleibusams) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią. išduodančios leidimus vežėjams vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais ir kompensuojančios vežėjų nuostolius. spalio 27 d. Rn – nutrauktų (neįvykdytų) per mėnesį autobusų (troleibusų) reisų skaičius. vnt. 100 (1) kur: K – vežėjo nuostolių kompensacijos dydis. savikaina nustatoma pagal vežėjo įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. km.. kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. Lt . y. vadovaujantis Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka. R – planuotas autobusų (troleibusų) reisų skaičius reguliaraus susisiekimo maršrutu per mėnesį. vnt. patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.vežėjams tiesiogiai arba per savivaldybių institucijų įgaliotas įstaigas savivaldybių institucijų nustatyta tvarka. Lt/km. Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip. M – reguliaraus susisiekimo maršruto ilgis. 804 „Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės“. Kompetentingos įstaigos – šioje tvarkoje minimos savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. reikalinga pradėti reguliarų susisiekimo maršrutą ir jį baigti. o darbą maršrute baigus – grįžtant iš maršruto galinio punkto į garažą (stovėjimo vietą). S – autobuso (troleibuso) faktinė 1 km reguliaraus susisiekimo maršruto ridos savikaina (vežėjo patirtos dėl keleivių vežimo maršrutais išlaidos. Vežėjų nuostolių kompensacijų apskaičiavimo tvarka. autobusui (troleibusui) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią. Lt. M0 – nulinė rida per mėnesį. padalytos iš šiais maršrutais atliktos ridos). t. patiriamos vežant keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. ir su šiais 156 . km..

Lt. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. t. P. gali pareikalauti iš vežėjų ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų. Rn. P – už keleivių vežimą reguliariais susisiekimo maršrutais per mėnesį faktiškai iš keleivių surinktos pajamos. siekdamos įsitikinti gautose iš vežėjų ataskaitose nurodytų duomenų teisingumu. Kartu su šiomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais patvirtintas pažymas apie šioje tvarkoje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R. pvz. nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu. ataskaitų apie planuotus 157 . susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo. gaunamos iš savivaldybių biudžetų. turi sudaryti tiek sudedamųjų dalių R. M0. kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba apskaičiuota. r) reikšmes. r – sutartimi tarp kompetentingos įstaigos ir vežėjo nustatytas reguliaraus susisiekimo maršrutų rentabilumas. Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal visuomenės aptarnavimo sutartis. A – priklausančios vežėjams kompensacijos (negautų pajamų atlyginimas) dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų. kompensacijos K formulės dalį ((R–Rn)*M+M0). Kompetentingos įstaigos. išreiškiančią vežėjo ridą tais maršrutais per mėnesį. išdavusioms vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. Lt. M ir M0. sudarantis sąlygas vežėjams kaupti lėšas reguliaraus susisiekimo autobusams (troleibusams) atnaujinti. iki kito mėnesio 16 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms. S. Jei vežėjas aptarnauja daugiau kaip vieną maršrutą. A. sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Rn. kiek maršrutų aptarnauja vežėjas. (2) Vežėjų nuostolių kompensavimo iš savivaldybių biudžetų tvarka.vežimais susijusios išlaidos. M. ataskaitas apie patirtus nuostolius. buhalterinių ataskaitų apie patirtas išlaidas vežant keleivius reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais). t. nurodydami. y.. ir sąskaitą faktūrą.: ((R − Rn )× M + M 0 ) = ((R1 − R1n )× M 1 + M 01 ) + ((R2 − R2n )× M 2 + M 02 ) + K ir t. Pagal šias sutartis vežėjai.

faktiškai iš keleivių surinktas pajamas ir kt. užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimą tam. nulinę ridą. nekompensuoja šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį. bet jiems už ataskaitinį mėnesį. 158 . Kompetentingos įstaigos. jose esančių duomenų teisingumą atsako vežėjai. Atsakomybė ir sankcijos. Kompetentingos įstaigos. parašę ir patvirtinę šias ataskaitas. kad vežėjai sąmoningai pažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų. reglamentuojančių vežėjų veik-los apskaitą ir ataskaitų rengimą. nustačiusios. iki to paties mėnesio pabaigos kompensuoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. Kompetentingos įstaigos.reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) reisus ir jų faktišką įvykdymą. arba gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu. arba patikrinti reikalingus dokumentus vežėjų įmonėse. maršrutų ridą. jau buvo išmokėta patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais kompensacija. Kompetentinga įstaiga gali. kurį buvo padarytas (-i) pažeidimas (-ai). nustačiusios.. įvertinusios vežėjų ataskaitas ir kitus papildomus dokumentus. tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su nuostolių skaičiavimais. taip pat klastoja arba iškraipo ataskaitas. bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių. reikalavimus arba su jomis sudarytas sutartis. kad vežėjai padarė šioje tvarkoje minimus pažeidimus. šios išmokėtos kompensacijos sumą išskaičiuoja iš numatomos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos bei gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu. kurių pagrindu buvo sudarytos ataskaitos. kad patikrintų vežėjų pateiktas papildomas ataskaitas ar dokumentus arba patikrintų juos vežėjų įmonėse ir įsitikintų jų teisingumu. Už ataskaitų apie patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais pateikimą laiku ir nustatyta tvarka. patirtų nuostolių arba taiko kitas sutartyje su vežėju numatytas sankcijas. kurį buvo padarytas pažeidimas.

1132 (pakeitimai 2004 m. 2008 m. lapkričio 13 d. spalio 25 d. Pagal kompetenciją sprendimus dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo priima. Už vežimus kokiais maršrutais yra kompensuojami vežėjų nuostoliai ir už kokius nekompensuojami? 2. Ginčai dėl vežėjų patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais kompensavimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.3-132 Bendrosios nuostatos. Vadovaujantis šia tvarka negali būti kompensuojami vežėjų patirti nuostoliai dėl kitokių paslaugų teikimo ar kitokios veiklos vykdymo. 2009 m. Nr.Baigiamosios nuostatos. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. 2. nutarimu Nr..3-433.3-859. konkursą organizuoja. Nr.8. rugsėjo 4 d.. spalio 1 d.. balandžio 10 d. Kontroliniai klausimai 1. kelių ir vidaus vandenų transporto vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso (toliau – konkursas) organizavimą ir nustato pagrindinius visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimus..3-370. Nr. Apibūdinti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką. 2006 m. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja geležinkelių. sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių vykdomosios institucijos (toliau vadinama – kompetentingos įstaigos). 159 . Nr. nenurodytų šioje tvarkoje.4. Kas priima sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas? 3.

per 20 dienų sudaro konkurso komisiją (toliau vadinama – komisija). ir bus nešališkas vežėjams (operatoriams).Kompetentingos įstaigos.2 poskyris). kuri pažeistų teisėtus konkurse dalyvaujančių vežėjų (operatorių) ir kompetentingos įstaigos interesus. Kompetentinga įstaiga. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo..29-1034) (šios knygos 4. organizuodamos konkursus ir nustatytamos laimėtoją. Konkurso komisija. jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. o kiti nariai gali būti kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai. Komisijoje turi būti ne mažiau kaip 4 kompetentingos įstaigos atstovai. 2002. privalo laikytis lygiateisiškumo. Komisijos nariai ir komisiją sudariusios kompetentingos įstaigos pakviesti ekspertai negali tretiesiems asmenims suteikti jokios informacijos apie pateiktų konkurso pasiūlymų turinį. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (Žin. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 fizinių asmenų. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai. nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus vykdyti tas užduotis. Kiekvienas komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik raštiškai pasižadėjęs. kad neteiks tretiesiems asmenims informacijos. 160 . Komisijos sprendimai įforminami protokolu. skaidrumo principų. Komisiją sudaranti kompetentinga įstaiga turi teisę kviestis ekspertus. išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. priėmusi sprendimą dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo. nediskriminavimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. lemiamas komisijos pirmininko balsas. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisija dirba pagal ją sudariusios kompetentingos įstaigos patvirtintą darbo reglamentą. yra atskaitinga ją sudariusiai kompetentingai įstaigai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Komisija veikia ją sudariusios kompetentingos įstaigos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. kol įvykdo visas raštiškas ją sudariusios kompetentingos įstaigos jai nustatytas užduotis arba priimamas sprendimas nutraukti konkursą. Nr. paskiria jos pirmininką. Komisijos posėdis yra teisėtas.

telefono ir fakso numeriai. patvirtinantys vežėjo (operatoriaus) veiklą. nuorašai. Turi būti pateikta: paraiška dalyvauti konkurse. kurį sudaro dokumentų rengimo. gavimo. kopijavimo ir pateikimo vežėjams (operatoriams) faktinės išlaidos. informacija apie vežėjo (operatoriaus) technines galimybes ir kitas priemones. Konkurso dokumentai. ataskaitų išrašai ar kiti dokumentai apie vežėjų (operatorių) pajamas. kodas.Kvietimas dalyvauti konkurse. – nuo vežėjo (operatoriaus) įregistravimo dienos ar veiklos atitinkamoje srityje pradžios). transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai). Kvietime dalyvauti konkurse turi būti: kompetentingos įstaigos pavadinimas. kokius dokumentus turi pateikti vežėjai (operatoriai). sertifikatų ar licencijų (leidimų). kainos sudedamosios dalys ir skaičiavimai. kita 161 . Kvietimą dalyvauti konkurse kompetentinga įstaiga skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. kad sumokėtas šiose tvarkose nurodytas mokestis (jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima mokestį). Už konkurso dokumentus iš visų vežėjų (operatorių) gali būti imamas mokestis. Kompetentinga įstaiga privalo pateikti konkurso dokumentus vežėjams (operatoriams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos ir dokumento. informacija apie vežėjo (operatoriaus) vadovaujančiojo ir paslaugas teiksiančio personalo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. nuo kurios numatoma pradėti teikti transporto paslaugas. užtikrinančias paslaugų teikimą. kita informacija. kurių reikia sutarčiai vykdyti. data. Kompetentinga įstaiga pageidaujantiems dalyvauti konkurse vežėjams (operatoriams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. – užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka. kam ir iki kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai ir kiti dokumentai. Konkurso dokumentuose nurodoma: 1) informacija. siūlomų paslaugų kaina. adresas. pelną (nuostolius) per paskutinius 3 metus (jeigu vežėjas (operatorius) įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau. vežėjo (operatoriaus) teisinį statusą patvirtinantys dokumentai. patvirtinančio. finansinę ir ekonominę būklę. jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima mokestį. ir paslaugų teikimo terminai. kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus.

kompetentingos įstaigos nurodyta teisinė. 9) konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas. ekonominė ir techninė informacija. taip pat sutarties projektas. Kompetentinga įstaiga į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jo gavimo. 10) būdai. iš kurio vežėjo (operatoriaus) gautas prašymas. 4) vežėjų (operatorių) kvalifikacijos vertinimo kriterijai. kitos sąlygos. Visiems vežėjams (operatoriams) turi būti keliami vienodi kvalifikacijos reikalavimai. negu numatytos konkurso dokumentuose. paslaugų teikimo charakteristikas ir sutarties sąlygas. jeigu parengtas. 12) kompetentingos įstaigos darbuotojų arba komisijos narių (vieno ar kelių). techniniai reikalavimai. 3) transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai). pavardės. kuriems pateikusi konkurso dokumentus. ar kompetentinga įstaiga ketina rengti dėl to susitikimą su vežėjais (operatoriais). telefonų ir faksų numeriai. Kompetentinga įstaiga negali kelti vežėjams (operatoriams) tokių kvalifikacijos reikalavimų. 8) konkurso pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. 11) data. jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 162 . vieta ir būdas. kartu siunčia paaiškinimus ir visiems vežėjams (operatoriams). kad kompetentinga įstaiga pateiktų konkurso dokumentų paaiškinimus. kuriais vežėjai (operatoriai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų. 6) siūlomos šalims pasirašyti sutarties sąlygos. kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją. adresai. Vežėjas (operatorius) gali paprašyti. iki kurios galioja konkurso pasiūlymas. finansinė. ar leidžiama siūlyti kitokias. Kompetentinga įstaiga atsako į kiekvieną vežėjo (operatoriaus) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. bet nenurodo. 7) informacija. atsakydama vežėjui (operatoriui). Kompetentinga įstaiga. 5) konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. 2) konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai. keleivių vežimo maršrutu sąlygos (eismo tvarkaraštis ir kita). vardai. sužinoti. kurie įgalioti palaikyti ryšį su vežėjais (operatoriais).

susegti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti vežėjo (operatoriaus) parašu ir antspaudu. galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus. konkurso dokumentus paaiškinusi (patikslinusi) arba surengusi susitikimą su vežėjais (operatoriais) likus mažiau kaip 9 dienoms iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pasiūlymai ir dokumentai turi būti sunumeruoti. Jeigu konkurso pasiūlymas gaunamas pavėluotai. Protokolai visiems konkurso procedūrose dalyvaujantiems vežėjams (operatoriams) turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 9 dienas iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Kompetentinga įstaiga. Kol nesibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. neprarasdamas teisės 163 . Kompetentinga įstaiga privalo pateikti kiekvienam vežėjui (operatoriui) rašytinį patvirtinimą. kurios laikomos galutiniu konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminu. kad jo pasiūlymas gautas. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas pateikiamas atskirai tame pačiame voke. Kompetentinga įstaiga nustato datą ir valandą. susiję su konkurso dokumentų paaiškinimu. rengianti susitikimą su vežėjais (operatoriais). Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems vežėjams (operatoriams). kuriame surašomi visi per susitikimą pateikti klausimai. turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 9 dienas iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. turi surašyti susitikimo protokolą. nurodydama gavimo dieną ir valandą. ir atsakymai į juos. rengdami konkurso pasiūlymus. Kompetentinga įstaiga. vežėjas (operatorius) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą. neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam vežėjui (operatoriui).Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui. kad vežėjai (operatoriai). kompetentinga įstaiga savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. Pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. kuriems kompetentinga įstaiga pateikusi konkurso dokumentus. Vežėjo (operatoriaus) ar jo įgalioto asmens pasirašytas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai pateikiami užklijuotame ir antspauduotame voke. privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą tiek.

Kompetentinga įstaiga gali prašyti. jeigu konkurso dokumentuose nenustatyta kitaip. ir pradedama konkurso pasiūlymų nagrinėjimo procedūra. jeigu nustato. Komisijos posėdyje. kad vežėjai (operatoriai) paaiškintų savo pasiūlymus. jeigu kompetentinga įstaiga jį gauna nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. jeigu: 1) konkurso pasiūlymą pateikęs vežėjas (operatorius) neatitinka konkurso dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Vokai su vežėjų (operatorių) pateiktais konkurso pasiūlymais atplėšiami komisijos posėdyje. Vokų su vežėjų (operatorių) pasiūlymais atplėšimo laikas ir vieta turi sutapti su pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaiga ir vieta. stebėtojų teisėmis gali dalyvauti pasiūlymus pateikę vežėjai (operatoriai). pripažįstamas galiojančiu. per kurį atplėšiami vokai su pasiūlymais. 3) visų vežėjų (operatorių) pasiūlytos per didelės. 2) konkurso pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų arba vežėjas (operatorius) pateikia klaidingus duomenis. Komisija vežėjo (operatoriaus) pasiūlymą turi atmesti. Komisija taip pat turi atmesti vežėjo (operatoriaus) pasiūlymą. kompetentingai įstaigai nepriimtinos kainos. Vežėjus (operatorius). kompetentinga įstaiga per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja apie tai raštu. kad jis pateikė netikslius arba neišsamius duomenis. Kompetentinga įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja vežėją (operatorių). priimdama sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo. Vežėjų (operatorių) pasiūlymai vertinami pagal kriterijus. Konkurso pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas.į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. nurodydama priežastis. kad pasiūlymas atšaukiamas. Vežėjų (operatorių) kvalifikacijos duomenys vertinami laikantis jiems pateiktuose konkurso dokumentuose nustatytų kriterijų ir procedūrų. nurodytus konkurso dokumentuose. Komisija. kurių pasiūlymus komisija atmeta. Toks pakeitimas arba pranešimas. ir kompetentingos įstaigos prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nepašalina šių trūkumų. turi: 164 .

bet ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo vežėjams (operatoriams). Sutarties sudarymas. keitimas ir nutraukimas. taip pat konkurso dokumentuose nustatytomis sąlygomis. kitais teisės aktais. jeigu jo pateiktas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kompetentinga įstaiga sutartyje turi numatyti: 1) vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimą organizuoti darbą. Jeigu iki kompetentingos įstaigos nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino negauta nė vieno pasiūlymo arba pasiūlymus atmetus nelieka nė vieno konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo. keičiama. Visuomenės aptarnavimo sutartį pasirašo abi šalys: kompetentingos įstaigos vardu – jos vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo ir viešą konkursą laimėjusio vežėjo (operatoriaus) vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo. Konkurso laimėtoju gali tapti ir vienintelis konkurse dalyvaujantis vežėjas (operatorius).1) pagal konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir sąlygas įvertinti pateiktus vežėjų (operatorių) pasiūlymus. 2) informuoti pasiūlymus pateikusius vežėjus (operatorius) apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo. Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems vežėjams (operatoriams) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo. Sutartis sudaroma. 165 . konkursas laikomas neįvykusiu ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešimas apie tai išsiunčiamas pasiūlymus pateikusiems vežėjams (operatoriams). specialiaisiais transporto rūšių kodeksais ir įstatymais. 3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada. vykdoma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. atmesti konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę. vežti ir laikytis nustatytų tarifų. kai išnagrinėjamos pasiūlymus pateikusių vežėjų (operatorių) pretenzijos (jeigu jų gauta).

9) teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kontroliniai klausimai 1. 3) paslaugų kainą ir abiejų sutarties šalių finansinius įsipareigojimus. Nr. Sutarties šalys taip pat gali nustatyti kitas įstatymams neprieštaraujančias sutarties sąlygas. 8) kompetentingos įstaigos teisę kontroliuoti vežėją (operatorių). Kas nurodoma konkurso dokumentuose? 4. Sutartis turi būti sudaryta per 45 dienas nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo. reguliarumo. 5) sutarties galiojimo terminą. Kas organizuoja konkursus? 2. Kas numatoma sutartyje? 166 . sutartys ir kiti su konkursu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin. nenutrūkstamumo. patirtus vykdant visuomenės įsipareigojimus. pateikimo tvarką ir terminus. jų nevykdo arba nesilaiko ir tai yra esminis šių sąlygų pažeidimas. kurios bus teikiamos. 7) ataskaitų ir kitų dokumentų.. Jeigu per 45 dienas konkurso laimėtojas nesudaro sutarties arba paaiškėja aplinkybės.2) paslaugų. dėl kurių jis negali sudaryti sutarties. Protokolai. 4) nuostatas dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir kintančius poreikius. patvirtinančių nuostolius. kiekio ir kokybės sąlygas. 1995. 6) sankcijas už sutarties nesilaikymą. teisė sudaryti sutartį pereina kitam geriausiai įvertintam konkurso dalyviui. Kaip sudaroma komisija ir kaip ji dirba? 3. 107-2389) nustatyta tvarka. jeigu viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartyje ar konkurso dokumentuose nustatytas sąlygas. Baigiamosios nuostatos. Apie sutarties nutraukimą sutarties šalys viena kitai privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. atsižvelgiant į šioje tvarkoje nustatytus reikalavimus.

Praradus kontrolieriaus pažymėjimą.3-486). Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimas.2. Bendroji dalis. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu. rugsėjo 29 d. kuriame būtų nurodyta praradimo priežastis. kartu nutrūksta institucijos suteiktos teisės vykdyti keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijas. 3) vežėjų (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonių) vadovai. Nr. turintys specialius kontrolieriaus pažymėjimus (toliau – kontrolieriaus pažymėjimas). vežantiems keleivius. 2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai. vadovui turi būti pateiktas paaiškinimas. reglamentuojančiais kelių transporto veiklą. kelių transporto priemonių ekipažams. Kontrolierius apie pažymėjimo praradimą savo lėšomis turi paskelbti respublikinėje spaudoje. jų pavaduotojai. Inspekcija organizuoja kontrolieriaus pažymėjimų blankų spausdinimą ir pagal iš anksto pateiktas paraiškas centralizuotą savivaldybių ir vežėjų aprūpinimą jais bei teikia kitokią pagalbą kontrolės darbo organizavimo klausimais. rugsėjo 5 d. Nr. Kontrolieriaus pažymėjimas išduodamas ne ilgiau kaip trejiems metams. Kontrolierius pažymėjimą privalo grąžinti jį išdavusiai institucijai. (pakeitimai 2002 m. Įmonių įstatymu bei kitais teisės aktais. Pasibaigus kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminui. turintys kontrolieriaus pažymėjimus.3-423 ir 2004 m. kontrolieriams bei keleiviams. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai Nuostatai patvirtinti Susisiekimo ministerijos 1997 m. Kontrolieriaus pažymėjimas patvirtina kontrolieriaus asmens tapatybę bei jam suteiktas teises ir pareigas. 167 . balandžio 28 d. turintys kontrolieriaus pažymėjimus. ir yra privalomi vežėjams. institucijos.9.. išdavusios pažymėjimą. kontrolės tarnybų vadovai bei transporto kontrolieriai ir kiti vežėjo paskirti asmenys. Keleivinį kelių transportą kontroliuoja: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcijos) pareigūnai.4. 150. įsakymu Nr.

išdavusios kontrolieriaus pažymėjimą. kuriuos išduoda savivaldybės institucijos. Susisiekimo ministerijos. kontrolieriaus teisės. Kontrolieriaus pažymėjimai padengiami skaidria plėvele ir regist-ruojami apskaitos žurnale. išdavusi pažymėjimą. pareigos. institucijos. kuriuos išduoda Inspekcija. kuriuos išduoda vežėjai (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonės). kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminas. pavardė. Vykdoma griežta blankų apskaitos kontrolė. Keleivinio kelių transporto kontrolierių teisės ir pareigos. reglamentuojančiais keleivinio kelių transporto veiklą. kontrolieriaus pažymėjimo numeris. Kontrolieriaus pažymėjimų blankai spausdinami specialaus pavyzdžio popieriuje su apsauginiu tinkleliu. 2) vietinio keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimai. kurioje nurodoma kontrolieriaus vardas. turintys kontrolieriaus pažymėjimą. parašas. išdavusios pažymėjimą. kontrolieriaus vardas. Kontrolieriaus pažymėjimų formos yra: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimai. šiais nuostatais bei kitais teisės aktais. Kontrolieriaus pažymėjime turi būti šie duomenys: kontrolieriaus pažymėjimą išduodančios institucijos pavadinimas. nuotrauka. vadovo pareigos. numeruojami šešiaženkliu skaičiumi ir centralizuotai užsakomi per Inspekciją. vykdydamas kontrolės funkcijas. institucijos antspaudas. savivaldybių sprendimais. 168 . bei nešioti matomoje vietoje (krūtinės aukštyje) prie aprangos pritvirtintą institucijos. identifikacinę kortelę. Keleivinio kelių transporto kontrolieriai pagal savo kompetenciją tikrina: 1) inspekcijos pareigūnai. pavardė. – tarptautinių maršrutų ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei turi teisę kontroliuoti visų rūšių keleivinį kelių transportą (įskaitant taksi) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir.Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą gali panaikinti institucija. Kontrolierius. Inspekcijos įsakymais. Vyriausybės nutarimais. privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. 3) keleivinio kelių transporto vežėjo kontrolieriaus pažymėjimai.

transporto priemonių apipavidalinimo reikalavimų ir kt. ir. 3) kaip vežėjai ir ekipažai laikosi maršrutų. transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą. turintys vežėjo išduotus kontrolieriaus pažymėjimus. įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai jomis važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). vežėjai gali pavesti vykdyti savo įmonių keleivinio kelių transporto ir juo besinaudojančių keleivių kontrolę kitiems asmenims. – vežėjo įmonės keleivinį kelių transportą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei. eismo tvarkaraščių. kontrolieriai turi teisę: 1) sustabdyti signaliniu disku keleivines kelių transporto priemones Kelių eismo taisyklių nedraudžiamose vietose. darbo ir poilsio režimo. 3) vežėjo keleivinio kelių transporto kontrolieriai. gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). 169 . 2) kaip vežėjai. joms esant/važiuojant šios ar gretimų savivaldybių teritorijose. įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. suteikiančius teisę kontroliuoti tik tam tikrose gretimų savivaldybių teritorijose. Pagal savo kompetenciją vykdydami kontrolės funkcijas. suteikiančius vežėjui teisę įstatymų nustatyta tvarka užsiimti keleivių vežimo veikla (tikrina tik Inspekcijos ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai). reglamentuojančių keleivių vežimą. techninės apžiūros taloną bei dokumentus. vykdydami kontrolės funkcijas. gali išduoti pažymėjimus. bilietų išdavimo tvarkos. vykdydami kontrolės funkcijas. reikalavimų. ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų. atsižvelgdama į aplinkybes ar poreikius. Kontrolės metu tikrinama: 1) ar keleivinio kelių transporto priemonių ekipažai ir lengvųjų automobilių taksi vairuotojai turi vairuotojo pažymėjimą. dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose.vykdydami kontrolės funkcijas. 2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai – lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones.

7) Inspekcijos kontrolieriai – pasienio kontrolės punkte sulaikyti tarptautiniu maršrutu vykstančią transporto priemonę. Kas kontroliuoja keleivinį kelių transportą? 2. 5) asmenims. įstatymų nustatyta tvarka skirti administracinę baudą. Ką tikrina keleivinio kelių transporto kontrolieriai? 3. padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte. 6) išlaipinti keleivius be bilieto. kol įforminamas pažeidimas. darbo drausmės pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti panaikintas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas. Kas tikrinama kontrolės metu? 4. o institucijų sprendimai – įstatymų nustatyta tvarka – teismui. įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų. Kontroliniai klausimai 1. padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte. keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijų netinkamą vykdymą. Kokias teises turi kontrolieriai? 170 . 4) paimti negaliojančius ar suklastotus bilietus bei dokumentus ir persiųsti juos išdavusioms institucijoms. Kontrolierių atsakomybė. vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. 8) asmenims. 3) užrašyti vairuotojų ir konduktorių kelionės dokumentuose atliktų patikrinimų rezultatus. Keleivinio kelių transporto kontūrolieriaus neteisėti veiksmai gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųsti institucijoms.2) įlipti į autobusus be eilės nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus ir tikrinti transporto priemonės ir keleivių vežimo dokumentus bei bilietus. jeigu šie atsisako juos įsigyti. Keleivinio kelių transporto kontrolieriai už suteiktų įgaliojimų viršijimą. išdavusioms kontrolierių pažymėjimus.

Nuostatai privalomi visoms Lietuvos Respublikos autobusų stotims. veikla. įsakymu Nr. Kitų asmenų veikla. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Vežėjai. 2006 vasario 21 d.. teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. kovo 17 d. birželio 20 d. vykstančius reguliaraus vietinio.10..3-400 ir 2008 m. nediskriminacines sąlygas naudotis autobusų stočių teikia-momis paslaugomis. Autobusų stočių steigimą ir jų priežiūrą atlieka savivaldybės.3-65. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. sudaro sutartis su autobusų čių. turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto). Nr. Bendrosios nuostatos. autobusų stotyje ir stoties teritorijoje be stoties vadovo leidimo draudžiama. su keleivių aptarnavimu susijusia. 2007 m. Autobusų stočių veiklos nuostatai (toliau – nuostatai) reguliuoja stočių naudojimą ir jų darbo tvarką. parduoti keleiviams bilietus.2. Autobusų stočių veiklos nuostatai Šie nuostatai nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. 2007 gruodžio 11 d. 3-734 (pakeitimai 2005 m. Nr. Nr.3-220.. organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį.. Nr. gruodžio 31 d. kad būtų laikomasi šio reikalavimo. Autobusų stočių kategorijos. Nr. nurodytų patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose. Autobusų stotys pagal svarbiausius kvalifikacinius reikalavimus stotims yra skirstomos į keturias 171 .3-430. savininkais (valdytojais) ir su stočių. prižiūrinčių autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stoselėse savininkais (valdytojais). spalio 3 d. Autobusų stotis gali būti savarankiškas juridinis asmuo arba kito juridinio asmens struktūrinis padalinys. Autobusų stoties vadovas turi užtikrinti. kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką.3-83).4. susijusi su keleivių vežimu ar kitomis paslaugomis keleiviams. Autobusų stotys privalo sudaryti visų nuosavybės formų vežėjams vienodas. Autobusų stočių paskirtis ir naudojimosi stočių paslaugomis tvarka. Pagrindinė autobusų stoties paskirtis – aptarnauti keleivius. Autobusų stotis gali užsiimti ir kita.

Autobusų stotyje gali būti maitinimo. ar laiku pastato-mi į aikšteles ir išvyksta pagal numatytą tvarkaraštį. stotelių priežiūros gali teikti savivaldybė. patikrinusi. miesto ir tarpmiestinis telefono ryšiai keleiviams. arba stoties savininkas (valdytojas). stotelių tvarkaraščių priežiūros teritorijų nusta-tymo (keitimo) rengia ir nustatyta tvarka teikia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija). Aukščiausioji yra pirma kategorija. parduoti bilietus iš anksto (taip pat – grįžimui iš kitų miestų). ba-gažinės. sanitariniai mazgai. autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės.kategorijas. Pasiūlymus dėl kategorijos suteikimo (keitimo) autobusų stočiai. 172 . ir surašiusi Autobusų stoties apžiūros aktą. dispečerinės. Autobusų stočių suskirstymas pagal stočių kategorijas. patalpos autobusų ekipažų poilsiui. ar autobusai atvyksta į stotį laiku. suteikiama žemesnė stoties kategorija. Autobusų stotyje turi būti: keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties tarnyboms. kategorijų keitimas nustatomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsaky-mu. Keleiviams aptarnauti. 2) kontroliuoti. priimti užsakymus bilietams telefonu. 3) organizuoti ir kontroliuoti smulkių siuntų vežimą (kur tokia paslauga teikiama). Teikimą dėl stočių kategorijų suteikimo (keitimo). kontrolės. pristatyti bilietus užsakovui (esant poreikiui). autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje būtinos šios tarnybos: bilietų pardavimo. ar stotis atitinka nustatytus reikalavimus. Bilietų pardavimo tarnybos funkcijos: parduoti bilietus į tos pačios dienos reisus. spaudos platinimo punktai. Dispečerinės tarnybos funkcijos: 1) užtikrinti ritmingą stoties tarnybų darbą. kurios teritorijoje yra stotis. Akto formą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. Reikalavimai autobusų stotims. Jei kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytos tarnybos nevykdo šiuose nuostatuose nurodytų funkcijų. keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai. išduoti nustatyta tvarka užpildytus žiniaraščius apie parduotus bilietus autobusų ekipažams. Reikalavimai stoties tarnyboms ir jų funkcijos. informacijos. smulkių siuntų vežimo (jei tokia paslauga teikiama).

11) registruoti duomenis apie eismo reguliarumą eismo registracijos lape ir žymėti autobusų atvykimo ir išvykimo laikus kelionės lapuose. apie tai pranešti stoties vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui. 8) pranešti kitoms autobusų stotims apie laikiną eismo nutraukimą bei jo atnaujinimą. kartu su vežėju imtis skubių priemonių sugedusį autobusą pakeisti techniškai tvarkingu.4) sutrikus reguliariam autobusų eismui. pagal jų nurodymus dispečeris privalo sustabdyti autobusų eismą iš autobusų stoties. kai vežėjai ir autolusų stočių savininkai (valdytojai) dėl to yra sudarę atitinkamas sutartis. atnaujinti eismą. 12) registruoti specialiame žurnale visas priimtas bei perduotas telefonogramas. 7) organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą (privalomų ekipažams dokumentų turėjimą) ir tarpreisinį poilsį bei teikti vežėjams informaciją apie nustatytus pažeidimus. surinktą informaciją teikti keleiviams. 5) rinkti iš autobusų ekipažų žinias apie pasikeitusias eismo sąlygas bei pablogėjusią kelių ir autobusų stotelių būklę maršrutuose. 173 . pagerėjus eismo sąlygoms ir stoties vadovybei leidus. 6) maršrutuose pablogėjus eismo sąlygoms. atitinkamoms kelius aptarnaujančioms tarnyboms bei vežėjams. reiso nutraukimą arba sutrumpinimą. atitinkamoms savo ir kitų stočių tarnyboms teikti informaciją apie nepatenkinamą eismo tvarkaraščių būklę arba kai jų nėra autobusų stotelėse. maršruto pakeitimą. 13) pranešti maršrute esančioms autobusų stotims apie autobuso vėlavimą. visa tai registruoti kelių būklės žurnale. 10) skelbti autobusų stotyje apie autobusų atvykimą. telefaksus bei kitus pranešimus. 14) sudaryti autobusų stoties darbo ataskaitą. o galinei stočiai – ir apie autobuso tipo ar talpos pakeitimą. vėlavimą ir nutraukiamus reisus bei teikti kitą keleiviams reikalingą informaciją. išvykimą. nedelsiant apie tai pranešti vežėjui ir informacijos tarnybai. 9) pranešti apie autobuso techninį gedimą maršrutu keleivius vežančiam vežėjui.

Autobusų stotyse turi būti vizuali informacija.) registracijos knyga. naudojant distancinį valdymą iš dispečerinės. Dispečerinėje turi būti: keleivių ir bagažo vežimą reglamentuojantys dokumentai (dėl tarifų.Rekomenduojama dispečerio darbo vietą įrengti tokioje stoties vietoje. vežimo lengvatų. Smulkių siuntų vežimas – tai paslauga. iš kurios būtų gerai matomos autobusų išvykimo bei atvykimo aikštelės. patikima. autobusų stoties darbo ataskaita. kelius prižiūrinčių tarnybų sąrašai. vietinio. Prireikus gali būti įkurta smulkių siuntų vežimo tarnyba. Bagažinė – tai vieta. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų tvarkaraščiai. ir telefonu. informacijos tarnybų. tikslinga jį įrengti atvykimo ir išvykimo peronuose. Stoties darbuotojai informaciją turi teikti ir žodžiu. Dispečerinėje įrengiamas autobusų atvykimo (išvykimo) laiko žymėjimo kelionės dokumentuose postas. Kontrolės tarnybos funkcijos – vykdyti šiose nuostatose nurodytą veiklą. laikas kelionės dokumentuose turi būti žymimas automatiniu būdu. Autobusų stoties darbo ataskaita sudaroma kasdien pagal įregistruotus autobusų eismo registracijos lape pažeidimus bei įvertinant operatyvius autobusų eismo pakeitimus. vežėjų vadovų. Kai dispečerinė nedirba. kelių būklės žurnalas. autobusų eismo registracijos lapas. garantuojanti klientams skubų ir saugų smulkių siuntų pristatymą. tiksli. Pranešimai apie nutrauktus reisus bei nereguliarų autobusų eismą kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5-os dienos perduodami atitinkamam vežėjui.). pranešimų (telefonogramų. šalies autobusų stočių dispečerinių. telefonai. Valstybinei kelių transporto inspekcijai. kurioje iš klientų priimamas. kelių schema. Informacija turi būti lakoniška. Vadovaujantis šiais nuostatais. numatytą laiką saugomas ir jiems išduodamas bagažas. autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą. kelių policijos telefonai. keleivių vežimo taisyklių taikymo ir kt. taip pat savivaldybėms (dėl vietinio susisiekimo maršrutų) tokie pranešimai pagal atskirus vežėjus pateikiami kartą per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10-os dienos. Jei yra sąlygos. Kai kurių stoties tarnybų funkcijos gali būti sujungiamos su kitų 174 . telefaksų ir kt.

informacija apie stoties teikiamas paslaugas keleiviams. kurioms keleiviai gali pateikti pasiūlymus.tarnybų funkcijomis. sanitarinę būklę. atvykimo perone – tolimojo ir tarptautinio susisiekimo autobusų atvykimo tvarkaraščiai. stendas operatyviai informacijai pateikti. 175 . keleivių bilietus. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje ir peronuose turi būti teikiama garsinė informacija keleiviams apie autobusų eismą ir jo pasikeitimus. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. informacinių skelbimų. Autobusų stočių veiklos kontrolė. elektroninio pašto adresai). informacija apie lengvatas keleiviams. Kontrolės teisę turintys pareigūnai autobusų stotyje kontroliuoja išvykstančių į maršrutus ir grįžtančių iš maršrutų autobusų eismo tvarkaraščių laikymąsi. Paslaugų tarifai. Autobusų stoties peronuose turi būti pateikta ši informacija: išvykimo peronuose – maršrutų krypčių pavadinimai ir išvykstančių autobusų eismo tvarkaraščiai. išrašai iš keleivių ir bagažo vežimo taisyklių. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje turi būti pateikta ši informacija: vietinio. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų schemos. tvarkaraščių ir pan. taip pat tvarkaraščių. Paslaugų keleiviams teikimo kainas ir tarifus nustato autobusų stočių savininkai (valdytojai). Už autobusų stočių ir stotelių eksploatavimą pažeidžiant šiuos nuostatus. faksai. vietinio. maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. ekipažų kelionės dokumentus. Šiose nuostatose įvardytas funkcijas gali atlikti kitos įmonės pagal sutartis su stoties savininku (valdytoju). Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus. informacija apie autobusų stoties tarnybų išdės-tymą bei jų darbo laiką. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo tvarkaraščiai. adresai. jų apipavidalinimą. Atsakomybė. pageidavimus ir pastabas dėl vietinio (priemiestinio) arba tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų. telefonai. Autobusų stoties veiklą kontroliuoja stoties steigėjas (valdytojas) ir kiti kontrolės teisę turintys pareigūnai. Privaloma informacija keleiviams. neatitinkančių nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų. informacija apie kompetentingas įstaigas (pavadinimai. stotelių.

Koks gali būti autobusų juridinis statusas? 3. Kokias funkcijas atlieka bilietų pardavimo tarnybos? 8. įsakymu Nr. Reikalavimai gatvėms ir keliams. Kelių priežiūros taisyklių. Kokiu principu vežėjai dirba su autobusų stotimis? 5.naudojimą. Kokia pagrindinė autobusų stočių paskirtis ir ar gali būti ji keičiama? 4.165.4. Šie reikalavimai yra privalomi visiems kelių. Gatvių priežiūros taisyklių nuostatas ir neprieštarauja Kelių eismo konvencijai. kuriuose eismo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus ir kurių būklė ištisus metus užtikrina saugų keleivinio 176 . gegužės 8 d. kai tokią sutartį privaloma sudaryti. priimtai Jungtinių Tautų konferencijoje Ženevoje 1968 metais. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Kokias funkcijas atlieka dispečerinė tarnyba? 9. atsisakymą sudaryti sutartį su vežėju. Reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tiktai tais keliais ir gatvėmis. reguliariu keleivių vežimu užsiimantiems ūkio subjektams. gegužės 8 d.) reguliaraus keleivinio transporto eismo maršrutams. parengti atsižvelgiant į Kelių įstatymo. Kas ir kaip nustato autobusų stotyse paslaugų vežėjams teikimo tarifus? 2. stočių savininkai (valdytojai) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kas steigia autobusų stotis? 2. Kelių eismo taisyklių. Kas turi būti autobusų stotyje? 7. tuos kelius prižiūrintiems ūkio subjektams. Kontroliniai klausimai 1. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Reikalavimai gatvėms ir keliams. savininkams. Reikalavimai galioja tik naujai atidaromiems (po 1996 m. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas Šie reikalavimai nustatyti LR susisiekimo ministerijos 1996 m.11. Pagal kokius svarbiausius kvalifikacinius reikalavimus autobusų stotys skirstomos į kategorijas? 6.

sudaro komisiją. nuolydis. Komisijos nustatytus trūkumus per akte nurodytą terminą privalo pašalinti kelio savininkas.transporto eismą. matomumo atstumas). geležinkelio priežiūros tarnybos (jeigu maršrute yra geležinkelio pervažos). Maršrutus (kelius ir gatves) reguliariam keleivinio transporto eismui parenka keleivių vežimų organizatorius. Tolimojo susisiekimo maršrutų apžiūros iniciatorius – Valstybinė kelių transporto inspekcija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos (miesto ar rajono). galintys turėti įtakos eismo saugumui. Komisiją sudaro šių institucijų atstovai: pirmininkas – Valstybinės kelių transporto inspekcijos – tolimojo susisiekimo maršrutams. Apžiūrint maršrutą parenkamos (įvertinamos esamos) sustojimų vietos. savivaldybė. Kitų akte nurodytų darbų. ar jis atitinka nustatytus techninius ir eismo saugumo reikalavimus. Pakartotinės maršrutų trasų apžiūros atliekamos tada. nustatomas dangos tipas. išmatuojami pagrindiniai kelio parametrai (ilgis. plotis. Jeigu kelio (gatvės) būklė neatitinka nustatytų reikalavimų. o vietinio susisiekimo – atitinkama savivaldybė. Keleivių vežimo organizatorius maršruto trasai parinkti ir įvertinti. dėl kurių reguliarus keleivinio transporto eismas negali būti pradėtas arba turi būti nutrauktas. Atsižvelgiant į kelio būklę ir eismo sąlygas. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. išvardyti šiuose reikalavimuose. atitvarų. kai juose iš esmės pasikeičia kelių (gatvių) ir statinių parametrai bei eismo sąlygos. vežėjo atstovas. 177 . Komisija surašo nustatytos formos apžiūros aktą ir daro išvadą apie maršruto tinkamumą reguliariam keleivinio transporto eismui. keleivinio transporto eismas gali vykti ištisus metus arba būti sezoninis. tiltų ir viadukų parametrai bei techninė būklė. o vietinio susisiekimo maršrutams – atitinkamos savivaldybės. dalyvaujant vežėjui. šviesoforų ir kt. parametrai. tai akte komisija nurodo trūkumus.) buvimas ir būklė. įvertinamas eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklų. atitinkamai miesto arba rajono savivaldybės. pavojingų ir per gyvenvietes einančių ruožų ilgiai. kelio (gatvės) savininko arba už kelio (gatvės) priežiūrą atsakingo ūkio subjekto. geležinkelio pervažų tipas ir būklė bei kiti. Aktą pasirašo ir gauna visi komisijos nariai.

kad 3 metrų atstumu nuo kertamo kelio važiuojamosios dalies krašto stovinčio automobilio vairuotojas matytų kelią į abi puses ne mažiau kaip po 50 metrų. o esant vienos krypties eismui – ne siauresnis kaip 4 metrai.susijusių su kelio (gatvės) rekonstravimu. o kelkraščiai turi būti kieti ir lygūs. 8) kelių ruožuose. kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas. turi būti ne siauresnis kaip 6 metrai. esant dviejų krypčių eismui. kur pylimo aukštis yra didesnis kaip 3. Pašalinus maršruto apžiūros akte nurodytus trūkumus. komisija kelią apžiūri pakartotinai. jei eismo intensyvumas didesnis kaip 250 automobilių per parą. o automobilio vairuotojas.5 metro. jos perėjimas į kelkraštį – nuožulnus. vėl surašo aktą ir daro išvadą dėl reguliaraus keleivinio transporto eismo galimybės. trumpesnėse kaip 150 metrų. 178 . kad lokomotyvo mašinistas pervažą galėtų matyti iš ne mažesnio kaip 1200 metrų atstumo. išilginis nuolydis leidžiamas iki 9 procentų). Matomumas pervažoje turi būti toks. turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) kelio sankasos plotis turi būti ne siauresnis kaip 8 metrai. o eismo intensyvumas keliu yra didesnis kaip 500 automobilių per parą – turi būti įrengti apsauginiai atitvarai. finansavimo ir atlikimo klausimai sprendžiami derybomis tarp suinteresuotų šalių. 3) važiuojamoji kelio (gatvės) dalis turi būti lygi. 7) matomumas sankryžose turi užtikrinti. Gatvėse prie keleivinio transporto stotelių įrengiamos įvažos (praplatinimai). o visais kitais atvejais – ne siauresnis kaip 6 metrai. stotelių ir papildomų eismo reguliavimo priemonių įrengimu. 6) kelio (gatvės) matomumas turi būti ne mažesnis kaip 60 metrų. stiprinimu. jeigu kelio posūkiai yra labai staigūs arba šalia kelio yra vandens telkinių. 2) gatvės važiuojamosios dalies plotis. būdamas 50 metrų nuo pervažos. 5) išilginis kelio (gatvės) nuolydis turi būti ne didesnis kaip 8 procentai (išimtiniais atvejais įkalnėse arba nuokalnėse. Keliai (gatvės). o priešpriešinio transporto matomumas – ne mažesnis kaip 100 metrų. 4) skersinis kelio (gatvės) važiuojamosios dalies ir kelkraščio nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 procentai. 9) reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tik per saugomas arba automatinę šviesoforų signalizaciją turinčias geležinkelio pervažas. Atitvarai taip pat turi būti rengiami ir esant mažesniam pylimo aukščiui.

esant mažesniam matomumo atstumui. tiesiuose kelio ruožuose arba vingiuose kurių spindulys ne trumpesnis kaip 600 metrų. pėstiesiems turi būti įrengti šaligatviai arba nuo kelių (gatvių) važiuojamosios dalies atskirti pėsčiųjų takai. 16) stotelės užmiesčio keliuose turi būti įrengtos už sankryžų. 11) gatvės. 13) vietos keleivinio transporto stotelės ir jų tipas parenkami vadovaujantis Kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis bei Kelių eismo taisyklėmis. o išilginis nuolydis – ne didesnis kaip 4 procentai. 10) gyvenviečių gatvių sankryžose posūkių spinduliai turi būti tokie. kad keleivinio transporto priemonės. kuriomis vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. stoteles būtina išskirti. bet viena už kitos ne mažesniu kaip 30 m atstumu (pagal važiavimo kryptį – pirmoji stotelė įrengiama kairėje kelio pusėje.traukinį galėtų pamatyti jam esant ne arčiau kaip 400 metrų nuo pervažos. kad transporto priemonės sustotų ne priešpriešiais ir ne šalia viena kitos. 18) galinėse maršrutų stotelėse turi būti įrengtos specialios apšviestos aikštelės keleiviams išlipti ir transporto priemonėms 179 . Stotelių praplatinimai abiem kryptimis turi būti išdėstyti taip. ne arčiau kaip 50 metrų už jų. 12) miesto ar miesto tipo gyvenviečių gatvėse. galėtų pasukti į dešinę. bet ne arčiau kaip 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos. 15) jei visuomeninio transporto intensyvumas didesnis kaip 72 vienetai per valandą. Miestuose. 17) stotelės sankryžų zonoje gyvenvietėse ir miestuose paprastai rengiamos pervažiavus sankryžą. pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į matomumą sustojimo vietose ir į pėsčiųjų saugumą. 14) užmiesčio keliuose sustojimų vietas reikia parinkti keleivių susibūrimo vietose. turi būti apšviestos vadovaujantis gatvių apšvietimo projektavimo normomis. o transporto priemonių vairuotojai jas turi matyti iš ne trumpesnio kaip 150 m atstumo. kuriose vyksta reguliarus vietinio susisiekimo maršrutinių autobusų eismas. ir ne arčiau kaip 30 metrų prieš pėsčiųjų perėjas. antroji – dešinėje). neišvažiuodamos į priešpriešinio eismo juostą. važiuodamos kraštine dešine eismo juosta. Parenkant vietas stotelėms. apie reguliarų eismą sprendžia šiuose reikalavimuose numatyta komisija.

Kontroliniai klausimai 1.apsisukti. kuriuo vyksta arba numatoma pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą. o ženklinimas – Lietuvos standarto LST 1379 „Kelių ženklinimas“ reikalavimus. kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas? 180 . Kas daroma apžiūrint maršrutą? 4. nurodytus akte? 5. ir stotelių kelio ženklai turi atitikti Lietuvos standarto LST 1335 „Kelio ženklai“ ir standarto LST 1405 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“. Apsisukimo aikšteles rekomenduojama rengti dešinėje eismo pusėje galutinio punkto kryptimi. Viso maršruto. Kas privalo pašalinti trūkumus. Bent vienoje iš miesto maršruto galinių stotelių turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Kokius reikalavimus turi atitikti keliai (gatvės). kursuojančios tuo maršrutu. 19) kelio (gatvės) statinių maršrute laikomoji galia turi būti ne mažesnė kaip didžiausia keleivinio transporto priemonės. masė. Kokiais keliais ir gatvėmis leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas? 2. kuri parenka maršruto trasą? 3. Kas ir kaip sudaro komisiją.

iš dalies pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. liepos 29 d. 1995 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/13/EB. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai Geležinkelių transporto veiklą reglamentuoja šie pagrindiniai ES teisės aktai: 1. 7. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3578/92. Tarybos reglamentas (EB) Nr. iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. kelių ir vidaus vandenų transportui. 9. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimu. 2255/96. kelių ir vidaus vandenų transportui.1893/91. 2001 m. 3. vykdomų geležinkelio. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. 1992 m. lapkričio 19 d. vasario 26 d.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. birželio 19 d. 6. vasario 26 d. 8.1. 10. 2. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. samprata. 1991 m. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. vasario 26 d. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. vykdomų geležinkelio. Europos Parlamento ir Tarybos direkyva 2001/12/EB. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. 1996 m. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos. 1969 m. 2001 m. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. samprata. liepos 20 d.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. gruodžio 7 d. 5. 2001 m. 1991 m. birželio 26 d. pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 181 . 1996 m. 4.3. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 3.

2004 m. balandžio 29 d.paskirstymo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungos reikalavimus. 2004 m. Direktyvos 91/440/EEB atsiradimą lėmė pernelyg lėtos reformos ES šalių geležinkeliuose. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB. kad kiekviena saugos sąlygas atitinkanti ir licencijuota geležinkelio įmonė pageidaudama turėtų prieigą prie geležinkelio infrastruktūros. 2004 m. kuriais Lietuvos geležinkelių transporto veikla reglamentuojama. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl geležinkelio plėtros.1. 13. nesvarbu. Pagrindiniai direktyvos tikslai: – reglamentuoti sąžiningą ir nediskriminacinį geležinkelio įmonių (vežėjų) patekimą į geležinkelių infrastruktūros tinklą. 182 . 11. mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB. – užtikrinti. geležinkelio įmonių licencijavimas. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas apibūdinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (su pakeitimais direktyvose 2001/12/EB ir 2004/51/EB). netenkinančios tolesnio Bendrijos vidaus rinkos plėtojimo principų.1. geležinkelių infrastruktūros pajėgumo paskirstymas. 3. balandžio 22 d. 14. 12. kurie turi būti perkelti į teisės akrus. kokia jos veiklos rūšis. kovo 19 d. balandžio 29 d. 2001 m. sudaro šios pagrindinės sritys: geležinkelio transporto rinkos liberalizavimas. mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas.

– užtikrinti. sąskaitų atskyrimas yra privalomas. – nustatyti saugaus naudojimosi geležinkelio infrastruktūra priemones. kad nacionalinė geležinkelio infrastruktūra būtų plėtojama. – užtikrinti. kad būtų įgyvendintas visuomenės poreikis keliauti geležinkelių transportu. – užtikrinti. – finansinė valstybės parama geležinkeliams (infrastruktūrai plėtoti ir subsidijoms nuostolingiems keleivių pervežimams). kad jos patektų geležinkelių infrastruktūrą ir galėtų teikti tarptautines paslaugas. susijusio su transporto paslaugų teikimu ir 183 . sąskaitas ir biudžetą. „kad verslo. 6 straipsnyje valstybės narės yra įpareigojamos imtis būtinų priemonių užtikrinti.– užtikrinti geležinkelio infrastruktūros plėtojimą. – atskiriant geležinkelių eksploatacinės veiklos ir infrastruktūros valdymą nuo geležinkelių transporto paslaugų. – numatomos kai kurios teisės geležinkelių įmonėms.turėti atskirą turtą. kad skiriamos geležinkelio įmonėms valstybės lėšos (skirtos transporto paslaugoms teikti ir geležinkelio infrastruktūrai valdyti) būtų atskirtos ir neperkeliamos iš vienos iš šių sričių į kitą. sudarant atitinkamas tokių paslaugų teikimo sutartis komerciniais pagrindais. – atskirti keleivių vežimo paslaugų teikimo sąskaitas nuo krovinių gabenimo paslaugų teikimo sąskaitų. Trečiajame Direktyvos 91/440/EEB skirsnyje. tame tarpe: – užtikrinant geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomumą. Direktyvos 91/440/EEB 1 straipsnis nustato tikslą padėti pritaikyti Bendrijos geležinkelius vienos-bendros rinkos poreikiams ir padidinti jų veiksmingumą. o organizacinis atskyrimas – pasirinktinis. – infrastruktūros ir geležinkelių valdymo operacijos turi būti atskirtos nuo komercinės veiklos. o organizacinis ar įstaigų atskyrimas yra pasirenkamas. kuris reglamentuoja infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimą. Direktyva 91/440/EEB apibrėžė šiuos labai svarbius geležinkelių sektoriaus veiklos principus: – geležinkeliai turi tapti nepriklausomi nuo valstybės ir dirbti rinkos sąlygomis . sąskaitų atskyrimas yra privalomas. atsižvelgiant į Bendrijos poreikius.

kad diegiant paminėtąjį atskyrimą gali prireikti vienoje įmonėje įkurti atskirus padalinius arba kad infrastruktūrą valdytų atskiras subjektas (Direktyvos 6 straipsnis). negali būti tarpusavyje perskirstytos. Pažymėtina. t. numatė šiuos labai svarbius geležinkelių sektoriaus reformos principus. kad visos esminės infrastruktūros valdymo funkcijos turi būti vykdomos neatsižvelgiant. – vežėjo veikla atskiriama nuo infrastruktūros valdymo. o direktyvoje 2001/12/EB papildomai reikalaujama atskirti krovinių ir keleivių vežimų veiklą. atitinkamose sąskaitose turi būti atskirtos ir negali būti skiriamos kitai veiklai. kokie yra vežimo veiklos principai. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros 14 (toliau – Direktyva 2001/12/EB). Direktyvoje 91/440/EEB buvo reikalaujama atskirti tik infrastruktūros valdymo bei priežiūros ir vežimo veiklos sąskaitas. iš dalies keičianti Direktyvą 91/440/EEB. Direktyva nereikalauja. 184 . O naujojoje direktyvoje nustatoma. sąskaitos būtų tvarkomos kaip atskiros sąskaitos.y. Turi būti užtikrintas atskiras geležinkelio įmonių teikiamų paslaugų ir infrastruktūros valdymo veiklos sąskaitų ir balansų tvarkymas. kad tai būtų atskiras teisinis subjektas (valstybės įmonė ar pan. – tarptautinių pervežimų liberalizavimas.geležinkelio infrastruktūros valdymu. kuria: – geležinkelio įmonių veikla. garantuojant nediskriminacines sąlygas visiems vežėjams. atskiriant infrastruktūros valdymą ir priežiūrą nuo vežimo operacijų. visiškai atskirtas nuo geležinkelių įmonės. – nustatomas viešosios geležinkelio infrastruktūros prieinamumas lygiomis nediskriminacinėmis sąlygomis. Direktyvoje 91/440/EEB reikalaujama tik. Šiame etape (antrasis geležinkelių reformos etapas) priimta Tarybos direktyva 2001/12/EB. Valstybės lėšos. kad valstybės narės taip pat gali nustatyti. kad funkcionuotų infrastruktūra ir būtų atskirta vežimo eksploatacinės veiklos apskaita. skirtos visuomenės aptarnavimo paslaugoms apmokėti vežant keleivius. Direktyvoje 2001/12/EB iš esmės nustatoma nauja geležinkelių sektoriaus reguliavimo sąranga. Direktyva 2001/12/EB. biudžetas ir sąskaitos atskiriami nuo valstybės. Lėšos.). skirtos vienai iš dviejų veiklos rūšių. turtas.

kovo 15 d. tačiau rinkti mokesčius ir atlikti funkcijas. nacionalinės geležinkelių infrastruktūros plėtojimo pagal bendruosius ES poreikius priemonių. kuriuo siekiama užtikrinti optimalų infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Neteikdamas jokių transporto paslaugų. kad infrastruktūros valdytojas taip pat funkcionuotų kaip atskiras padalinys. ir transportavimo paslaugų teikimo veiklos išlaidoms padengti. Infrastruktūros valdytojas laikosi valstybės nustatytų atitinkamų mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimo ir infrastruktūros pajėgumo paskirstymo taisyklių ir kartu savarankiškai atlieka jų administravimo bei kontrolės funkcijas. O naujojoje 2003 m. nustatydama infrastruktūros valdytojo veiklos uždavinius ir apimtį. Valstybė turi imtis būtinų. Svarbūs pakeitimai direktyvoje 2001/12/EB (lyginant su 91/440/ EEB) buvo atlikti vežėjų priėjimo prie infrastruktūros srityje. Valstybės pagalba taip pat gali būti suteikiama geležinkelio įmonėms. skirtas finansinėms investicijoms į infrastruktūrą. bet ir reikalaujama. gavusioms paskolas. Ankstesnė direktyva suteikė priėjimo teisę tik tarptautinėms geležinkelių grupėms. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB. direktyvoje priėjimo teisę suteikia visoms geležinkelio įmonėms lygiavertėmis sąlygomis naudotis transeuropinio krovinių vežimo geležinkeliais tinklo infrastruktūra kitose šalyse narėse. 2004 m. ypač naujoms investicijoms. susijusias su investicijomis. Šioje Direktyvoje buvo nustatytos naudojimosi visu geležinkelių tinklu sąlygos ir 185 .Reglamentuojamas ne tik geležinkelio įmonių atliekamų transportavimo operacijų nepriklausomumas nuo tiesioginės valstybės įtakos. ES šalys narės gali pavesti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai įstaigai. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. įmonė ar įstaiga. skiria atitinkamą finansavimą. Savo ruožtu valstybė. jis užtikrina nediskriminacinį priėjimą prie infrastruktūros. Infrastruktūros valdytojas visų pirma atsako už infrastruktūros ir jos saugos sistemų priežiūrą bei plėtojimą. užsiimančiomis tarptautinio ir tranzitinio vežimų (įskaitant kombinuotą vežimą) paslaugomis. technine priežiūra ir finansavimu. balandžio 29 d. Tuo tikslu infrastruktūros valdytojas parengia investicijų planą. neteikianti vežimo paslaugų.

Trečiąjį geležinkelių paketą sudarantys dokumentai yra tik projektai. būtų liberalizuota krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais rinka (suteikiant teisę visoms geležinkelio įmonėms. Šis siūlomas trečiasis paketas skirtas traukinių mašinistams sertifikuoti. kovo 31d. 881/2004 kompleksas pavadintas „antruoju geležinkelių paketu“. krovinių vežimo geležinkeliais transporto paslaugų kokybei. suteikiant teisę tarptautinėms geležinkelių įmonių (vežėjų) grupėms vežti keleivius tarptautiniais maršrutais. – ne vėliau kaip nuo 2006 m. kad: – ne vėliau kaip nuo 2006 m. kad šalys narės privalo užtikrinti. sausio 1 d. vienodomis teisėmis naudotis geležinkelių infrastruktūra. Reikia pažymėti. keleivių teisėms ir pareigoms nustatyti naudojantis tarptautinėmis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis. Direktyvų 2004/49/EB. Siekdama baigti kurti norminę bazę ir dėti pastangas sukurti integruotą Europos geležinkelių erdvę. Svarbiausia yra tai.terminai. vežant krovinius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais). atitinkančioms reikalavimus. Jis priimtas. būtų liberalizuota krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais rinka (suteikiant teisę visoms geležinkelio įmonėms. atitinkančioms reikalavimus. kuriose yra įsisteigusios atitinkamas geležinkelio įmonės (vežėjai). tačiau tik tarp tų ES šalių narių. 2004/450/EB ir reglamento (EB) Nr. Direktyvoje nustatyta. gruodžio 5 d. būtų liberalizuota tarptautinio keleivių vežimo rinka. vežant krovinius tarptautiniais maršrutais). siekiant toliau plėtoti norminę Bendrijos geležinkelių bazę. 2004 m. kad direktyvoje 2004/51/EB buvo paankstinti krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkos liberalizavimo terminai ir taip buvo paspartintas Bendrijos geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo procesas. vienodomis teisėmis naudotis geležinkelių infrastruktūra. Komisija pasiūlė trečiąjį priemonių kompleksą. 2001/13/EB ir 2001/14/EB kompleksas buvo pavadintas „pirmuoju geležinkeliu paketu“. sausio 1 d. pavadintą „trečiuoju geležinkelių paketu". telekomunikacijų ir energetikos taryboje buvo pasiektas politinis 186 . vykusioje Europos Sąjungos transporto. kad direktyvų 2001/12/EB. sausio 1 d. – ne vėliau kaip nuo 2007 m. tačiau 2005 m.

susitarimas dėl šių projektų. Tolesnis etapas – minėtų projektų svarstymas Europos Parlamente. Kalbant apie geležinkelių transporto rinkos liberalizavimą, trečiojo geležinkelių paketo direktyvoje siūloma žengti dar vieną žingsnį siekiant liberalizuoti ES geležinkelių transporto rinką, t.y. direktyvoje 95/440 dėl Bendrijos geležinkelių plėtros siūloma liberalizuoti tarptautinio keleivių vežimo rinką nuo 2010 m. Pirmojo geležinkelių paketo teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo klausimai, yra perkeltos į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą (Žin., 2004, Nr.72-2489), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą (Žin., 2004, Nr.61-2182). O antrojo geležinkelių paketo teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami tie patys klausimai, yra perkeltos į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą 3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas Geležinkelių įmonių licencijavimo reikalavimai nustatyti tarybos direktyvoje 95/18EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (su pakeitimais direktyvoje 2001/13/EB). Pagrindiniai direktyvose išreikšti tikslai: – užtikrinti, kad visos geležinkelio įmonės atitiktų geros reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos reikalavimus; – užtikrinti, kad geležinkelio klientų ir trečiųjų asmenų teisės būtų apsaugotos, o teikiamos geležinkelių paslaugos atitiktų aukštus saugumo standartus; – nustatyti vienodus geležinkelio įmonių licencijavimo ir abipusio šių licencijų pripažinimo šalyse narėse principus; – užtikrinti, kad būtų paskirta atsakinga institucija už licencijų išdavimą, kuri taip pat kontroliuotų, ar laikomasi licencijai išduoti keliamų reikalavimų; – suvienodinti geležinkelio įmonių patekimo į geležinkelių tinklą ir jų licencijavimo sąlygas, kad būtų vienodai saugiai bei efektyviai teikiamos geležinkelio paslaugos visoje ES teritorijoje; 187

– užtikrinti, kad geležinkelio įmonei vienoje šalyje išduota licencija būtų pripažįstama visos Bendrijos teritorijoje. Anksčiau galiojusioje direktyvoje 95/18/EB buvo reikalaujama licencijuoti tik tas geležinkelio įmones, kurios galėjo naudotis priėjimo prie infrastruktūros teisėmis pagal direktyvos 91/440/EEB nuostatas, t.y. tik tarptautines geležinkelių grupes, teikiančias tarptautinio ir tranzitinio vežimų (įskaitant kombinuotą vežimą) paslaugas. O direktyvoje 2001/13/EB išreikštas tikslas – nustatytą bendrą licencijavimo tvarką visoms geležinkelio įmonėms, atitinkančioms tam tikrus geros reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos reikalavimus, tam, kad būtų apsaugoti klientai ir trečiosios šalys, o paslaugos būtų teikiamos laikantis eismo saugos' reikalavimų. Išduodamos pagal šią tvarką licencijos turi galioti visoje Bendrijoje ir turi būti užtikrinta, kad vežimo rinkoje galinčios funkcionuoti geležinkelio įmonės bus traktuojamos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojamos. Numatyti taip pat šalių narių įsipareigojimai teikti reguliarią informaciją Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms apie išduotas, laikinai sustabdytas, panaikintas ar pakeistas licencijas. Pagal naujosios direktyvos nuostatas kiekviena šalis narė paskiria instituciją, atsakingą už licencijų išdavimą ir už tai, kad būtų vykdomi šia direktyva nustatyti įsipareigojimai. Licencijų išdavimo funkcijas atlieka tik tokia institucija, kuri pati neteikia vežimo paslaugų ir yra nepriklausoma nuo tokia veikla užsiimančių įmonių. Svarbu pabrėžti ir tai, kad be šios direktyvos reikalavimų, licencijuota geležinkelio įmonė taip pat privalo laikytis atitinkančių Bendrijos teisę šių pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų: – techninių ir eksploatacinių reikalavimų, teikiant geležinkelių paslaugas; – saugos reikalavimų, keliamų riedmenims, veiklos organizavimui, darbuotojams; – nuostatų dėl darbuotojų ir vartotojų sveikatos, saugos, socialinių sąlygų ir teisių. Šių direktyvų nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse bei Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.783. 188

Pagal 2001 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/13/EB reikalavimus išduodamos licencijos turi galioti visoje Bendrijoje. Kai Lietuva įstojo į ES, joje ėmė galioti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje išduotos licencijos vežti krovinius ir (ar) keleivius bei bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Analogiškai ES šalių rinka pasidaro atvira ir Lietuvos vežėjams, turintiems licenciją vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais. Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais nustatoma geležinkelio įmonių licencijavimo tvarka – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas bei Keleivių bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės – atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. 3.1.2. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra Pagal Europos Sąjungos teisę geležinkelio infrastruktūra yra detaliai apibrėžta 1970 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos reglamente (EEB) Nr.2598/70: geležinkelio infrastruktūrą sudaro šie objektai, jei jie yra geležinkelio sankasos dalis, įskaitant privažiuojamuosius kelius, tačiau neįskaitant geležinkelio remonto dirbtuvėse, depuose ar lokomotyvų stovynėse nutiestų atšakų, privačių atšakų ar privažiuojamųjų kelių.: – žemės plotas; – apatinis kelio statinys, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, eta; keleivinės ir prekinės platformos; keturių pėdų pločio keliai ir pėsčiųjų takai; aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai; priešgaisrinės juostos; šildymo prietaisai; geležinkelio pervažos, eta; užtvaros nuo sniego; – inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kiti pravažiavimai po geležinkelio sankasas; sulaikančios sienos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir t.t.; – kelių lygių pervažos, įskaitant kelių eismo saugumą 189

užtikrinančią įrangą; – viršutinis kelio statinys, visų pirma: bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir greitbėgiai; pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, nuolatinio kelio pagalbiniai prietaisai, balastas, įskaitant akmens skaldą ir smėlį; iešmai, geležinkelio pervažos, eta; grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus skirtas išimtinai lokomotyvams); – keleivių ir prekių privažiuojamieji keliai, įskaitant automobilio kelius; – saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame kelyje, sumontuoti stotyse ir rūšiavimo stotyse, įskaitant signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginius; šiems įrenginiams skirti pastatai; bėgių stabdžiai; – apšvietimo įrenginiai, sumontuoti eismo ir saugos tikslais; – gabenimui geležinkeliu reikalingos elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis tinklas ir atramos; trečiasis bėgis su atramomis; – infrastruktūros padalinio naudojami pastatai, įskaitant jų dalį, tenkančią transporto mokesčius renkantiems įrenginiams. Naudojimosi geležinkelių infrastruktūra reikalavimai nustatyti 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. Pagrindiniai direktyvoje išreikšti tikslai: – užtikrinti skaidrumą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros visoms transporto įmonėms; – pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių transporto rūšių, taikant tinkamą geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo sistemą; – optimaliai išnaudoti geležinkelių infrastruktūrą ir taip mažinti transporto paslaugų kainą visuomenei; – optimizuoti valdomos infrastruktūros naudojimą; – skatinti infrastruktūros valdytojus mažinti eismo sutrikimų skaičių ir gerinti eksploatacines tinklo savybes; – sumažinti dėl labai skirtingų mokesčių ėmimo principų galinčius atsirasti geležinkelių infrastruktūrų arba įvairių transporto rūšių konkurencijos iškraipymus. 190

Direktyvoje aptariami principai ir procedūros, kurie turi būti taikomi, nustatant ir imant geležinkelių infrastruktūros mokesčius, paskirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Taip pat yra numatytos pagrindinės funkcijos, kurias turi atlikti infrastruktūros valdytojas, nustatyti ryšių tarp infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės principai. Ši direktyva taikoma, kai geležinkelių infrastruktūra naudojamasi, teikiant ir vidaus, ir tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas. Direktyvoje reglamentuojami šie svarbiausi principai: – geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo: – infrastruktūros apmokestinimo nustatymo: – mokesčių surinkimo; – saugos sertifikavimo. Direktyvoje numatyta, kad siekiant užtikrinti skaidrų ir nediskriminacinį infrastruktūros paskirstymą, infrastruktūros valdytojas turi parengti ir išleisti geležinkelių tinklo nuostatus, kuriuose pateikiama visa informacija apie geležinkelio infrastruktūrą, jos pajėgumus vežant tam tikromis linijomis, sąlygas ir reikalavimus naujiems operatoriams bei infrastruktūros teikiamas paslaugas. Direktyvoje nustatomi mokesčio už naudojimąsi infrastruktūra skaičiavimo principai, išlaidų rūšys, kurias būtina įvardyti nustatant mokesčių dydį. LR Geležinkelių transporto kodekse numatyta, kad „šio kodekso straipsniuose nustatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kol bus įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti, atlieka akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Jai tuo metu netaikomas kodekse nustatytas reikalavimas mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir nustatytas reikalavimas sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokestį“. Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Šalies geležinkelių reformos trečiasis tikslas yra „užtikrinti laisvą ir nediskriminacinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo (Žin., 2004, Nr.61-2182) 8 straipsnio 3 191

dalimi, įgyvendindama 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/12/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. patvirtino „Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisykles“. Taisyklėse nustatyta, kad, „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos, kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį“. Pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: – viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, kad užtikrintų geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesus; – pareiškėjai neturi būti diskriminuojami; – turi būti sudarytos sąlygos skatinti konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkoje; – turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų pageidavimus toliau plėtoti savo veiklą. Pajėgumus pareiškėjams skiria ir traukinių eismo grafikus tvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, iki bus įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti. 3.2. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto veiklą 3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas LR geležinkelių transporto kodeksas įsigaliojo 2004 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.IX-2152 (ankstesnės redakcijos 1996 m. Nr.59-1402, 1998 m. Nr.105-2896 ir 2002 m. Nr.74-3143). 192

Kodekso paskirtis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas, reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams ir reglamentuoja santykius, atsirandančius iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu. Geležinkelių transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Geležinkelių transporto veiklą reglamentuoja šis Kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams šis Kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais. Pagrindinės šio Kodekso sąvokos: 1. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė, keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti naudojanti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir užtikrinanti trauką teisėtai valdomomis traukos priemonėmis, taip pat įmonė, kuri tik teikia traukos priemones. 2. Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. 3. Geležinkelių infrastruktūra – geležinkeliai, statiniai, žemė, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai užtikrinti. 4. Geležinkelių linija – geležinkelių tinklo dalis su įrenginiais, statiniais bei eismo valdymo sistemomis. 5. Geležinkelių riedmenys (toliau – riedmenys) – traukos priemonės (lokomotyvai), vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisos ir specialieji riedmenys. 6. Geležinkelių tinklas – Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūra, kurią valdo ir prižiūri jos valdytojas ar savininkas. 7. Geležinkelių transportas – Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti. 8. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių ir krovinių terminalai, su jais susiję pastatai 193

ir įrenginiai, kurie gali būti atskirti nuo geležinkelių transporto infrastruktūros kitų elementų ir savarankiškai funkcionuoti; geležinkelių riedmenys. 9. Geležinkelių transporto veikla – keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkeliais, geležinkelių infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su geležinkelių infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu. 10. Konteineriai – daugiakartės standartinės priemonės kroviniams saugiai gabenti, pritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iškrauti. 11. Licencija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) išduotas leidimas, suteikiantis teisę verstis keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu geležinkelių transportu Lietuvos Respublikoje ir (ar) tarptautiniais maršrutais. 12. Privažiuojamieji geležinkelio keliai – krovinių siuntėjui (gavėjui), geležinkelių riedmenų remonto ir kitoms įmonėms aptarnauti skirti geležinkelio keliai, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungti su viešąja geležinkelių infrastruktūra. 13. Saugos sertifikatas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad šių įmonių darbuotojai yra reikiamos kvalifikacijos, o riedmenys ir įmonės vidaus organizacija atitinka techninius, eksploatavimo ir eismo saugos reikalavimus. 14. Sąveika – Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir jam skirtų riedmenų sistemos, kurią sudaro skirtingi geležinkelių transporto infrastruktūros, riedmenų ir eksploatacinių sistemų kompleksai, gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių eismui. 15. Traukinio linija – traukinių eismo grafike numatytas traukinio važiavimo maršrutas. 16. Traukinys – suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantys lokomotyvai ar kiti savaeigiai riedmenys, turintys reikiamus signalus ir numerį. 17. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta 194

2) sąžininga konkurencija su kitomis transporto šakomis. Kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. keičiami. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys. ekonominius. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Geležinkelių transporto objektų nuosavybė. 3) geležinkelio įmonių (vežėjų) savarankiškumas tvarkant administracinius. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros. eismo organizavimo ir valdymo bendruosius principus. reikalavimus darbuotojams. 19. jei reikia. 20. Geležinkelių transporto veiklos principai: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros prieinamumas lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams). Eismo sauga. Viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė. kurių darbas 195 . Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų priežiūros. 4) atskirai tvarkyti su geležinkelių transporto paslaugomis susijusias veiklos ir su viešosios geležinkelio infrastruktūros valdymu susijusias veiklos vidines pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus. kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį. kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra. Šie nuostatai nuolat atnaujinami ir. buhalterinius ir vidaus kontrolės reikalus. bagažui ir (ar) kroviniams vežti.visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams. savivaldybėms. 18. teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams). Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos paaiškintos Transporto veiklos pagrindų įstatyme.

teisine forma ir priimdama sprendimus turi būti nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo. eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą. 5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje. reikalavimų. 3) išduoda saugos sertifikatus. koordinuoja jos įgyvendinimą ar atlieka kitas šiame Kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė. bei teisinius pagrindus eismo saugai užtikrinti. modernizavimo ir plėtros. nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą. rinkliavą už naudojimąsi 196 . Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai. kaip šie teisės aktai vykdomi. 2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių transportu. 4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja. Susisiekimo ministerija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reguliuoja Vyriausybės paskirta institucija – rinkos reguliuotojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja geležinkelių transporto strategiją. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) kontroliuoja. 2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo.susijęs su traukinių eismu. reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus. Susisiekimo ministerija: 1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką. Vyriausybės sprendimu rinkos reguliuotoju skiriama institucija savo organizacine forma. prižiūri. kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. kitų teisės aktų.

kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo). Rinkos reguliuotojas nagrinėja geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus. o kreipimasis į rinkos reguliuotoją šiais atvejais yra neprivalomas. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiamai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. gaunamų kaip parama. reguliavimo institucija arba patvirtina. Europos Sąjungos fondų. valstybės vardu arba su valstybės garantija gautų paskolų. Vyriausybės patvirtintos viešosios geležinkelių infrastruktūros kūrimo. jų konservavimas. Sprendimą rinkos reguliuotojas privalo priimti per 2 mėnesius nuo dienos. Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jam pagal jo kompetenciją reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo. modernizavimo ir plėtros programos finansuojamos iš valstybės biudžeto. susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimtais sprendimais dėl Tinklo nuostatų. šios rinkliavos dydžio ar struktūros. gautų taikant valstybės ir (ar) savivaldybių kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus iš tarptautinių finansinių institucijų. kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos nurodymus. eismo saugos normų ir taisyklių vykdymo bei priežiūros. 197 . taip pat lėšų. arba pareikalauja. lėšų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir uždarymas (likvidavimas). viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Šie skundai. geležinkelio įmonės (vežėjo). kaip ikiteisminiai ginčai. kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga. nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta tvarka. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų. viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos ar geležinkelių įmonės (vežėjo). rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos.viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos. kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimas. rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. saugos sertifikatų sąlygų.

Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. yra šios: 1) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje. kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) verčiasi ūkine komercine veikla. galiojantį visą laikotarpį. 4) vežti krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. geros reputacijos. susijęs su keleiviais. Licencijos. jų konservavimo priežastys. kuri kiekvienu atveju užtikrintų jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir garantuotų jos civilinę atsakomybę. jų konservavimo ir naujų objektų statybos teikia susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje išduotos licencijos verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. suteikiančios teisę verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. Geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla yra licencijuojama. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo). 2) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Geležinkelio įmonė (vežėjas). Geležinkelio įmonė (vežėjas) šiuo atveju turi turėti banko garantijas arba laidavimo draudimą tokiai sumai. profesinės kompetencijos reikalavimus. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar (ir) savivaldybė. Licencija verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. 2) turėti banko garantijas arba laidavimo draudimą. Pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo). 198 . bagažu. privalo: 1) atitikti finansinio pajėgumo. kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas. trečiaisiais asmenimis ar jų turtu. 3) vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje. pageidaujanti verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. jeigu įvyktų draudiminis įvykis.jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. teikiamų pasiūlymų ekonominis. socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.

Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi turėti saugos sertifikatą. vežančioms keleivius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais. 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. galiojimo sustabdymo panaikinimo bei licencijuojamos veiklos sąlygas nustato Keleivių. vežančioms krovinius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais. kuris viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo. atitinkantiems geležinkelių transporto veiklai keliamus techninius ir eksploatacinius reikalavimus bei saugos reikalavimus darbuotojams. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) veža ir keleivius. galiojantį visame Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle ar tik tam tikroje geležinkelio linijoje. Saugos sertifikatai išduodami: 1) geležinkelio įmonėms (vežėjams). jų galiojimą sustabdo. Saugos sertifikatas išduodamas geležinkelio įmonei (vežėjui) bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės. galiojimo sustabdymo. ir krovinius. Šie reikalavimai nustatyti susisiekimo ministro patvirtintose Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėse. pašto siuntomis. jų galiojimo panaikinimo. ji privalo gauti du atitinkamus saugos sertifikatus. naudoja. Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla išdavimo. aplinka ar viešąja geležinkelių infrastruktūra. Saugos sertifikatas. panaikina galiojimo sustabdymą ir atšaukia jų galiojimą Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. ja disponuoja patikėjimo teise ir teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams). Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. 2) geležinkelio įmonėms (vežėjams). Saugos sertifikatus išduoda. Atsisakymas išduoti saugos sertifikatą turi būti motyvuotas ir 199 . riedmenims ir įmonės vidaus organizacijai. Motyvuotas sprendimas dėl saugos sertifikato išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų būtinų dokumentų gavimo dienos.kroviniu.

saugos sertifikato galiojimas neatšaukiamas. bet jos neįvykdytos per laikotarpį. arba Susisiekimo ministeriją. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidimai buvo pašalinti. kai nustatomi saugos reikalavimų pažeidimai. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali nedelsdama sustabdyti saugos sertifikato galiojimą. saugos sertifikato turėtojas per 5 kalendorines dienas turi pranešti Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos.gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. ir nurodyti tam reikalingą laikotarpį. saugos sertifikatas yra atšaukiamas perspėjime nurodytą dieną. 2) gavęs perspėjimą. keliantys grėsmę eismo saugai. praėjus 6 mėnesiams nuo saugos sertifikato išdavimo. kai: 1) saugos sertifikato turėtojas sustabdo savo veiklą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui arba nepradėjo veiklos. keliantys grėsmę eismo saugai. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali atšaukti išduotą sertifikatą ar sustabdyti jo galiojimą. nepakanka ar jeigu tokių priemonių pakanka. Jeigu inspektavimo metu nustatomi saugos reikalavimų pažeidimai. nustatytą vadovaujantis šios dalies 1 ir 2 punktais. kurių rengiasi imtis saugos sertifikato turėtojas įspėjime nurodytiems pažeidimams pašalinti. 3) jeigu priemonių. iki pažeidimai bus pašalinti. Tais atvejais. kokių priemonių jis rengiasi imtis pažeidimams pašalinti. ar įvyksta geležinkelių transporto eismo įvykis dėl saugos sertifikato turėtojo kaltės. 2) saugos sertifikato turėtojas atsisako pateikti saugos 200 . Įspėjime nurodomi pažeidimai ir saugos sertifikato atšaukimo data. jei pažeidimai nustatyti geležinkelio įmonėje (vežėjo pažeidimai). Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali atšaukti išduotą saugos sertifikatą tokia tvarka: 1) Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos raštu įspėja saugos sertifikato turėtoją apie savo ketinimą atšaukti saugos sertifikatą. Apie tai Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nedelsdama raštu informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją. jei pažeidimai nustatyti inspektuojant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją.

Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registras. geležinkelio įmonės (vežėjo) patirtus nuostolius kompensuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. inspektavimo tvarka ir saugos sertifikato turėtojo bei Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigos ir atsakomybė. kuriose nurodomi galimi investicinių programų finansavimo šaltiniai. jis gali būti atšauktas pagal šio aukščiau nurodytą procedūrą. sprendimo dėl saugos sertifikato išdavimo priėmimo. 3) nesilaikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka prisiima vykdyti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vežti keleivius geležinkelių transportu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais maršrutais bei teikti kitas paslaugas geležinkelio įmonei (vežėjui) komerciškai nenaudingomis sąlygomis. privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal nurodytas veiklos sritis. Sustabdžius saugos sertifikato galiojimą. Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėse nurodoma saugos sertifikatui gauti būtinų dokumentų sąrašas. vykdanti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus. Atšaukus arba sustabdžius saugos sertifikato galiojimą. nevykdomas patvirtintas eismo saugos planas. Su geležinkelio įmone (vežėju) Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis. saugos sertifikato išdavimo. saugos sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas. Duomenys apie geležinkelių riedmenis ir konteinerius 201 . dokumentų nagrinėjimo. įmonei draudžiama verstis veikla. reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugą. 4) sustabdomas arba panaikinamas saugos sertifikato turėtojo turimos licencijos atitinkamai veiklai galiojimas.sertifikatą pareigūnams. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidimai pašalinami. kuriai reikalingas saugos sertifikatas. turintiems teisę inspektuoti įmonės veiklą. Geležinkelio įmonė (vežėjas). geležinkelių transporto veiklą ir (ar) eksploatuojanti geležinkelių infrastruktūrą.

sisteminami ir saugomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre. geopolitinę. statiniai ir įrenginiai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie: 1) geležinkelio kelias. kuriuos tvirtina Vyriausybė. pridengtos ir požeminės perėjos. tiltai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai. perėjos punktai. Geležinkelių linijų skirstymas pagal reikšmę. 2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai. socialinę ir ekonominę jų reikšmę. 7) geležinkelio stotys. pervažos. pastotės. 6) apšvietimo įrenginiai. signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams naudojami tarpstočių. skirstomos į valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas ir regioninės reikšmės geležinkelių linijas. atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą. Valstybinės reikšmės magistralinės geležinkelių linijos yra į tarptautinių geležinkelių linijų tinklą įtrauktos geležinkelių linijos ir 202 . 5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos gamybos. pastatai. taip pat tuneliai. skirti traukinių eismui ir darbo saugai užtikrinti. 8) kiti objektai. viadukai. būtini viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti. 4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai. geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai.kaupiami. 3) geležinkelio stotyse. reikalingi keleiviams. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro tvarkytojo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro tvarkytojui duomenis apie geležinkelių riedmenis ir konteinerius teikia Lietuvos Respublikos įmonės. bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Geležinkelių linijos. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų. tarpstočiuose. nustatyta tvarka. transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga. tarp jų dyzeliniai generatoriai. pralaidos. eismo valdymo centruose esanti saugos.

Duomenys apie geležinkelių infrastruktūrą kaupiami. kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos. tiesti vamzdynus. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba 203 . susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu. pastatų. Geležinkelio stotis turi turėti susisiekimą su miestu (gyvenviete). skirstyti. atlikti remonto. Geležinkelio stotis. Kiekviena geležinkelio stotis turi Vyriausybės suteiktą pavadinimą. oro elektros ir ryšių linijas. Geležinkelio keliams ir jų įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos. kasti žemę. Statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti išdėstyti taip. statybos ar kitus darbus. kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras. sisteminami ir saugomi Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre. Susisiekimas su geležinkelio stotimi. privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas. statinių ir įrenginių kompleksas. tvarkytojo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.kitos reikšmingos šalies ūkiui linijos. kabelius. užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti. Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje. skirtos susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių). važinėti. Regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra geležinkelių linijos. praleisti ir išleisti. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras. Geležinkelio stotį sudaro geležinkelio kelių. kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei privažiuoti automobilių transportui. formuoti. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos. keleiviams. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro nuostatus tvirtina susisiekimo ministras. kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Šiuos nuostatus tvirtina susisiekimo ministras. Reikalavimai geležinkelio stotims nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose. bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.

krūmai kelia pavojų eismo saugumui. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama: 1) statyti ir rekonstruoti pastatus. Pervažos ar perėjos įrengiamos: 1) kai tiesiamas naujas geležinkelio kelias – jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų. Pervažos ir perėjos. 2) naudoti žemę ne pagal paskirtį. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio. jų grupės. turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai. kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius.3 metro. įrengiamos perėjos. nesusijusius su geležinkelių transporto reikmėmis. Vietose. kabelius.siekiant išvengti avarijų. Vietose. leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip. sodinti ar kirsti medžius ir krūmus. vamzdynus. Pervažų ir perėjų įrengimas ir priežiūra. tiesti kelius. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0. jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama. oro elektros ir ryšių linijas. mechanizuotai lyginti gruntą. atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus. kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais. Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai. o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. kaip reikia pagal situaciją. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta. 2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių keliai – jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių 204 . žmonėms ar statiniams. įrengti pervažas. statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius. skirtus geležinkelių transporto reikmėms. Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Už eismo saugą minėtose vietose atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo. įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų. modernizavimo ir statybos darbai atliekami iš užsakovo lėšų. suderinę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju.subjektų lėšų. Privažiuojamieji geležinkelio keliai. remontą savo lėšomis atlieka savininkas arba naudotojas. jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras. Privažiuojamieji geležinkelio keliai gali priklausyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. 205 . eksploatacijai. uždarytos arba panaikintos. Kaip jų laikomasi. Jų priežiūrą. kontroliuoja Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimas. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. teritorija turi atitikti Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus. rekonstravimo. jų prijungimas prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir su tuo susiję geležinkelio stočių plėtimo. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. jiems priskirti krovimo barai. rekonstravimas. atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus. riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklei. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas. Privažiuojamieji geležinkelio keliai. Pervažos ir perėjos perkeliamos suinteresuoto asmens lėšomis.

4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų.Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko arba naudotojo santykiai reguliuojami sutartimi. 5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas bei projektus. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę patikėjimo teise valdo. 7) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis 206 . netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. 3) užtikrinti saugų traukinių eismą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaikymo išlaidos apmokamos iš rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos). Įmonei. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės funkcijos. naudoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę ir jomis disponuoja. kuri įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytoja ir patikėjimo teise valdo. skirtų viešajai geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti. naudoja. naudojimą. teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams). ja disponuoja ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos). 6) užtikrinti tinkamą lėšų. 2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės funkcijos: 1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą.

Teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. gautų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. priežiūra finansuojama iš valstybės lėšų. 9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus. Traukinių eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. Rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją ir saugos sertifikatą bei su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra 207 . susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai. kurios užkonservuotos Vyriausybės sprendimu dėl jų socialinės ir (ar) ekonominės reikšmės. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra finansuojama iš rinkliavų. 10) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikti vienodomis sąlygomis. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisykles tvirtina Vyriausybė. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir traukinių eismas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra konkretų dydį nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros finansavimas. 8) rengti ir tvirtinti traukinių eismo grafikus. Geležinkelio įmonė (vežėjas). Geležinkelių linijų. 2) organizuoti saugaus traukinių eismo valdymą (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sutartimi ne konkurso tvarka gali pavesti valstybės kontroliuojamai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ šias funkcijas: 1) organizuoti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą.

viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams) skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Kiekviena geležinkelio įmonė (vežėjas) gali prašyti tiek traukinio linijų. Sąveika su kitų valstybių geležinkelių transporto objektais. nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas. riedmenų ir jų eksploatacinių sistemų pagrindiniai parametrai bei juos nustatantys norminiai. 208 . Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas. paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti) pateikimo.sutartį. techniniai ir eksploataciniai reikalavimai turi būti derinami su Europos Sąjungos sąveikos techninėmis specifikacijomis kartu išlaikant esamų Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio suderinamumą. Geležinkelių infrastruktūros. kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl pajėgumų paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti ar šiuos pajėgumus parduoti. tačiau atnaujinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet. kiek ji pageidauja. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai.

dėl sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų. ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu sutarčių 209 . Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas). nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai. riedmenis ir eksploatacines sistemas. ar kitokį darbo pareigų pažeidimą. Reikalavimus darbuotojams. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Keleivių ir bagažo vežimas. Reikalavimai geležinkelių transporto darbuotojams. kurie priklauso Europos Sąjungos transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T) ar jam skirti. pakartotinai neišlaiko privalomo periodinio kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo egzamino. keliantį grėsmę eismo saugai. Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo. jei: nustatytu laiku nebuvo galima patikrinti. Geležinkelių transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo. suderinę su Valstybine geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.Šis reikalavimas taikomas konstruojant. susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga. taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo). padarė drausmės pažeidimą. Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto nustatyta tvarka. kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. modernizuojant. projektuojant. Specialius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams. Civilinis kodeksas. rekonstruojant. bagažo vežimo sąlygas ir tvarką. Geležinkelių transporto darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas. keleivio. nes darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo. kurių darbas susijęs su traukinių eismu. bagažo siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas. numatytą Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute. Darbo kodeksas ir Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas. žmonių gyvybei ir sveikatai. eksploatuojant ir techniškai prižiūrint geležinkelių infrastruktūrą. numatytą Darbo kodekse. Keleivių.

Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis. susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai. Krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. 210 . Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas. Atsiskaitymų su geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas. Civilinis kodeksas. Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus. Važtaraštis. turi būti pritaikyti neįgaliesiems. kad šie galėtų patogiai ir saugiai jais naudotis.standartinės sąlygos nustatomos Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklėse. krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas. Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka. Geležinkelių transporto objektai. Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas vežamu kroviniu. Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis. nurodytus Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse. taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo). geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę realizuoti krovinį šio Kodekso nustatyta tvarka. Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju). Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). skirti keleiviams aptarnauti. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

kai tai būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo. galinės geležinkelio stoties pavadinimas. jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai daryti visame vežimo kelyje. taip pat kad būtų apsaugoti nuo galimo sužalojimo žmonės. krovinio vienetų skaičius. 211 . kuriuos vežti kartu su kitais kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles. Pavojingų krovinių vežimo tvarką nustato Pavojingų krovinių vežimo automobilių. Į kelis vagonus pagal vieną važtaraštį pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta. Važtaraštyje turi būti nurodyta: pradinės geležinkelio stoties pavadinimas. ypatingos krovinio savybės ir vežimo sąlygos. vagono numeris. krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nurodytų dokumentų. Krovinių būklė. Krovinys vežamas vagone pagal vieną važtaraštį. trūkumo ar sužalojimo. Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti vežti: krovinių. adresas. Krovinį. telefono ir fakso numeriai. kurių dalį krauna geležinkelio įmonė (vežėjas). krovinio siuntėjas. siuntėjas turi įpakuoti taip. Krovinio pateikimas vežti. įpakavimas ir žymėjimas. telefono ir fakso numeriai. krovinio pavadinimas. kodas. Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. kurie turi būti pridedami prie važtaraščio. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti: nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio daiktus. kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono. į kelis vagonus pakrautą krovinių siuntą. sąrašas.Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą. krovinio svoris. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės gali nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas. o dalį – siuntėjas. Važtaraščio turinys. krovinio gavėjas. kurį dėl jo savybių įpakuoti yra būtina. adresas. įpakavimo pobūdis ir krovinio būklė. išskyrus atvejus. uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai. krovinių. Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti duomenys. kad krovinys vežimo metu būtų apsaugotas nuo praradimo. geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir kiti teisės aktai. krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas. Kai kurių krovinių vežimo ypatingos sąlygos.

Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. kurioms priimti vežti ir pakrauti reikia daug laiko. Jei siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti vežti krovinį. Krovinius. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta siuntėjui arba gavėjui. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę tikrinti. taip pat ar laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų. turi būti supakuoti taip. Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali reikalauti. Siuntėjo pakrauti kroviniai. Pakrautas krovinys neturi viršyti vagono krovos normų. kad juos perkraunant mechanizmais nebūtų pažeista jų pakuotė. Jei krovinys neatitinka važtaraštyje pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų. būtų surištos ar supakuotos į didesnes siuntas. Krovinio svoris ar siuntos vienetų skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo pačiu metodu ir būdu. vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles. kad to paties tipo smulkios siuntos. jeigu skirtumas tarp 212 . Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį. krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Krovinio tikrinimas. jei krovinį krovė siuntėjas. tikrinimo ir su tuo susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui. o geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymas. Krovinių pakrovimas. krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba siuntėjas. ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis. kuriuos vežimo metu reikės perkrauti.riedmenys ir kiti kroviniai. atsižvelgiant į vežimų organizavimo sutarties sąlygas. Krovinio svoris laikomas tinkamu. jei siuntėjas atsisako krovinį įpakuoti pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių reikalavimus arba įpakavimas neatitinka šių taisyklių nustatytų reikalavimų.

pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų. Matavimo priemonės turi būti tikrinamos ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama. Vagono krovos normų viršijimas. Jei geležinkelio įmonė (vežėjas) pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležinkelio stotyje, geležinkelio įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė (vežėjas) jų patiria. Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų. Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas. Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą neatsako. Vagonų ir konteinerių naudojimas. Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą. Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą (laikymą). Krovinio pristatymo terminai. Krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip. Krovinio pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val. Užmokestis už krovinių vežimą ir kitas paslaugas. Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje 213

nustatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinius savo reikmėms veža nemokamai. Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje geležinkelio stotyje. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje. Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo. Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai. Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti geležinkelio įmonei (vežėjui): sulaikyti krovinį kelyje; sulaikyti krovinio išdavimą; galinėje geležinkelio stotyje išduoti krovinį kitam, negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui; išduoti krovinį kitoje, negu numatyta važtaraštyje, geležinkelio stotyje; grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas. Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas. Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė važtaraštį ir krovinį. Krovinio gavėjas gali duoti papildomus pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus. Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti. Papildomų pavedimų pateikimo forma. Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, negalioja. 214

Atsisakymas atlikti papildomus pavedimus. Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei: 1) pavedimas pavėluotai pasiekia geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti; 2) pavedimas prieštarauja geležinkelių transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių transporto veikla; 3) pavedimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 4) krovinio vertė mažesnė už visas krovinio vežimo iki naujos galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja jų apmokėjimą; 5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša pavedimą davusiam asmeniui. Kliūtys vežimo metu. Geležinkelio įmonė (vežėjas) apie kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų papildomų nurodymų. Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją). Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą terminą krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų, atitinkančių faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų naudojimą. Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šiame Kodekse. Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę geležinkelio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui. Pranešimas apie krovinio pristatymą. Geležinkelio įmonė 215

(vežėjas) Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento. Krovinio išdavimas. Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip. Gavėjas yra atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais, taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais. Geležinkelio įmonė (vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį, privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu: krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis; krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais; nesilaikyta greitai gendančių krovinių pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose; krovinį iškrovė geležinkelio įmonė (vežėjas). Krovinio gavėjas šiame straipsnyje nurodytais atvejais gali atsisakyti priimti krovinį, kol nebus patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu važtaraštyje. Kroviniai išduodami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Padariniai, jeigu laiku neatsiimamas krovinys. Jeigu krovinio gavėjas, gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio, jis moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka. Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda pavedimų geležinkelio 216

įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti. Jeigu krovinio gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui (gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės biudžetą. Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo pagrindai. Geležinkelio įmonė (vežėjas), keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą. Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės. Atvejai, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu: 1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo (gavėjo) kaltės; 2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio ar bagažo savybių; 3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurių nebuvo 217

galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių; 4) krovinio ar bagažo trūkumas neviršija šiame Kodekse numatytų nuostolio (natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su nepažeistomis siuntėjo plombomis; 5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo plombomis; 6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas; 7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar gavėjo palydovo; 8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis. Už žalą, padarytą vežant krovinį ar bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako: 1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu; 2) krovinį ar bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu; 3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu. Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą. Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas) sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo) apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės (vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės 218

dydžio nuostolius, padarytus jam dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino praleidimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė (vežėjas), pavėluotai pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Geležinkelio įmonė (vežėjas), praradusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, šio siuntėjo (gavėjo) reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Jeigu tokių riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi, ji krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jei šalys nesusitaria kitaip. Geležinkelio įmonė (vežėjas), sugadinusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) sugadintus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas (gavėjas). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina remonto išlaidas. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip. Keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybė. Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jų kaltės geležinkelio 219

įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose. Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai), vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to atsiradusius nuostolius. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sugadintus geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Krovinių siuntėjai (gavėjai), sugadinę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti. Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga atsiskaito ne laiku. Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei (vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei (vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos. Ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali 220

Kokie yra geležinkelių transporto veiklos principai? 7. Kas yra „saugos sertifikatas“? 6. Kas sudaro geležinkelio stotį? 15. Kas dabar valdo viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir kas ją valdys ateityje? 17. Kontroliniai klausimai 1. Kas yra „geležinkelio kelias“? 2.būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos. Kaip skirstomos geležinkelių linijos pagal reikšmę? 14. Kokios pagrindinės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų funkcijos? 18. Kas reguliuoja santykius tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) bei kokios šios institucijos funkcijos? 10. Apibūdinti „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymą“. Kam išduodami saugos sertifikatai? 11. Kas nustato keleivių vežimo tarifus? 19. Kas pakrauna krovinius? 22. Kas sudaro viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus? 13. Kas yra „privažiuojamieji geležinkelio keliai“ ir kam jie gali priklausyti? 5. Kas yra „geležinkelių infrastruktūra“? 3. Kas nustato krovinių vežimo tarifus? 221 . Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams. 12. Kas turi būti nurodyta važtaraštyje? 21. Kieno nuosavybė yra viešoji geležinkelių infrastruktūra? 8. kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Kada įrengiamos pervažos ar perėjos? 16. Kas yra „geležinkelių linija“? 4. Kokias funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos? 9. Kuo užtikrinamas atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą? 20. Nuo kada pradedamas skaičiuoti krovinio pristatymo terminas? 23.

dėl kurių kyla nesutarimų.2. viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimą perpildyta. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė. taip pat įmonė. 4. keleiviams. Derinimas – procesas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės (toliau vadinama –Taisyklės) nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (toliau vadinama – pajėgumai) skyrimo principus. Pajėgumų didinimo planas – priemonė ar kelios priemonės kartu su jų įgyvendinimo planu. 3. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymą. kurios siūlomos siekiant sumažinti pajėgumų apribojimus. reglamentuoja paraiškų skirti pajėgumus (atsisakyti skirtų pajėgumų) pateikimą. per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai tarpusavyje derėdamiesi siekia rasti spendimą. jei jis. kuri tik teikia traukos priemones. 5. dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta. Perpildyta infrastruktūra – viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis. Ką privalo padaryti krovinio gavėjas.24. Kokius papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui) gali suteikti krovinio siuntėjas (gavėjas)? 25. Pareiškėjas – licencijuota geležinkelio įmonė (vežėjas) ir (ar) tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė. padedantį suderinti tas paraiškas skirti pajėgumus. gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą. Kokios yra licencijų rūšys? 3. 2. kurioje negali būti patenkinta visa pajėgumų paklausa 222 . pageidaujanti įgyti teisę naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais geležinkelių transporto paslaugoms teikti.2. laiku neatsiima krovinio? 26. bagažui ir (ar) kroviniams vežti naudojanti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir užtikrinanti trauką teisėtai valdomomis traukos priemonėmis. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės Bendrosios nuostatos. kad visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) būtų nustatytos vienodos sąlygos naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra.

Tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė – bet koks bent dviejų skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusių geležinkelio įmonių (vežėjų) susivienijimas vežti keleivius ir bagažą ir (ar) krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos.tam tikru metu net po to. kuriame aprašyta viešoji geležinkelio infrastruktūra. laikydamasi šių Taisyklių. Pajėgumus. 7. 8. kai suderinamos įvairios paraiškos skirti pajėgumus. Pajėgumų skyrimas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau– Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys. ir pateikia jos duomenis Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros. Šie nuostatai nuolat atnaujinami ir prireikus keičiami. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlieka techninę analizę. kad užtikrintų geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesus. 9. Pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau. atspindintys visą suplanuotą traukinių ir geležinkelių riedmenų eismą geležinkelių tinkle per laikotarpį. kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį. pareiškėjai neturi būti diskriminuojami. 223 . Pajėgumų skyrimo principai. turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų pageidavimus toliau plėtoti jų veiklą. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis – duomenys. 6. kuri būtina skiriant pajėgumus naudoti pareiškėjams. turi būti sudarytos sąlygos skatinti konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkoje. pareiškėjams skiria ir traukinių eismo grafikus tvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme. kurį tas tvarkaraštis galioja.

skirstymo keliai. teisė naudotis paskirtais pajėgumais. naudojimasis keliais ir iešmais. Prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų sudaro: naudojimasis elektros tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju. susitarimai pagal užsakymą dėl pagalbos. ir jų apribojimus nustato Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas. jų pastatai ir kiti objektai. informacijos apie traukinių judėjimą perdavimą ir teikimą. manevravimas ir visos kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose teikiamos paslaugos. keleivių stotys. ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų. kurios sudaro minimalų prieigos paketą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali atsisakyti teikti paslaugas. traukinių eismo valdymas. kurios reikia norint pradėti teikti arba teikti tam tikrą paslaugą. Pajėgumai pareiškėjams paprastai skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui (vieneriems metams). tik tada. įskaitant signalizaciją. visa kita informacija.Pareiškėjų teises. jeigu šias paslaugas teikia kiti tiekėjai. kai yra tokie įrenginiai. kai važiuoja neįprasti traukiniai. kurios priskiriamos 224 . techninės priežiūros ir kiti techniniai įrenginiai. reguliavimą. traukinių eismo tvarkymą. susijusias su pajėgumų skyrimu. Pareiškėjai pagal atskiras sutartis taip pat gali gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. Minimalų prieigos paketą sudaro: prašymų skirti pajėgumus tvarkymas. krovinių terminalai. kurios apima prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų. rūšiavimo stotys. keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę. ir jas gali sudaryti: traukos srovės tiekimas. kuro tiekimas. kurios neįeina į minimalų prieigos paketą. kuriai skirti pajėgumai. kad pareiškėjams būtų suteiktos paslaugos. Paslaugos. susitarimai pagal užsakymą dėl pavojingų krovinių transportavimo kontrolės. nurodytos šiame punkte. Bet kuriuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų priemonių. traukinių formavimo įrenginiai. Šios paslaugos suprantamos kaip papildomos. kuro užpildymo įrenginiai. Pareiškėjas gali prašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar kitų tiekėjų šių paslaugų. Pareiškėjai turi teisę už atlygį be jokios diskriminacijos gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas.

kurie turi būti įtraukti į tarnybinį traukinių tvarkaraštį. papildomos informacijos suteikimo. kuris yra šiose Taisyklėse nurodyto bendrojo susitarimo šalis. jeigu dėl papildomai prašomų skirti pajėgumų niekas daugiau nesikreipia. Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo datos. Konkretūs paraiškų pateikimo terminai. Priėmus sprendimą skirti pajėgumus. Bet kokios paraiškų pataisos ar papildymai. paraiška pasirašyta ne pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens. pažeistas paraiškos pateikimo terminas. jeigu: paraiškoje nurodyti ne visi Tinklo nuostatuose išvardyti duomenys ir (ar) pateikti ne visi juose nurodyti dokumentai arba pateikiamų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. gali būti nagrinėjami tik tuo atveju. paraiškų nagrinėjimo. Paraiškos skirti pajėgumus. Šie reikalavimai pateikiami Tinklo nuostatuose kaip dalis viešosios geležinkelių infrastruktūros skyrimo principų. kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau. aiškiai išdėstytus. atitinkančius jų nustatymo tikslą. Paraiškų skirti pajėgumus (atsisakyti skirtų pajėgumų) pateikimas ir nagrinėjimas. Siekdama užtikrinti. paraišką pateikia pagal tą susitarimą. prie paraiškos pridedamų dokumentų sąrašas. Pareiškėjas. Susisiekimo ministerija apie juos informuoja Europos Sąjungos Komisiją.pagalbinėms: prieigos prie telekomunikacijų tinklo suteikimo. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. apie tai 225 . nustačiusi. Pareiškėjo paraiška suteikti pajėgumus nepriimama. pateiktą paraišką ir dokumentus saugo Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. paraiškos turinio reikalavimai. riedmenų techninės apžiūros. kad paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi reikiami pagal Tinklo nuostatus dokumentai. pajėgumų skyrimo tvarka nurodyti Tinklo nuostatuose. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali pareiškėjams nustatyti reikalavimus – nediskriminuojančius. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šių paslaugų teikti neprivalo. pateikti po nustatyto termino.

paraiškos suteikti kitus pajėgumus nagrinėjamos kaip ir „paskutinės minutės“ paraiškos. ar visai jų atsisako. Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos išnagrinėjus prašymus skirti pajėgumus ir surengus derybas su pareiškėjais. Pareiškėjas. likus ne mažiau nei mėnesiui iki šio tvarkaraščio įsigaliojimo dienos. per 2 savaites nuo tokio pranešimo gavimo privalo nuspręsti. jeigu: per šių Taisyklių 18 punkte nurodytą terminą nepateikiami visi reikiami dokumentai. turi nedelsdamas apie tai raštu informuoti Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos. kad pajėgumai galėtų būti skirti kitiems pareiškėjams arba kitaip panaudoti. Jeigu tvirtinant traukinių eismo grafiką ir sudarant tarnybinį traukinių tvarkaraštį tarp pareiškėjų kyla nesutarimų dėl tų pačių 226 . Tarnybinis traukinių tvarkaraštis. gavusi pareiškėjo raštišką pranešimą apie atsisakymą toliau naudoti skirtus pajėgumus. gavęs teisę naudoti pajėgumus ir neturėdamas galimybių juos naudoti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje numatytomis sąlygomis ir apimtimi. o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Pajėgumai neskiriami. ką daryti su atsisakytais naudoti pajėgumais.raštu praneša pareiškėjui ir nustato protingą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Apie laisvus pajėgumus iš karto skelbiama viešai. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtina traukinių eismo grafiką. kurie jam skirti. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 4 mėnesius nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos parengia traukinių eismo grafiko projektą ir pateikia jį tvirtinti Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. prašomų pajėgumų nėra ar esami pajėgumai neatitinka paraiškoje nurodytų charakteristikų ir dėl to negali būti efektyviai naudojami arba dėl kitų objektyvių priežasčių jų suteikti negalima ir pareiškėjas nesutinka naudotis Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pasiūlytais kitais pajėgumais. Jeigu pareiškėjas kreipiasi į Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu suteikti kitus pajėgumus. pateikiami žinomai neteisingi duomenys. o ne tuos.

„Paskutinės minutės“ paraiškos.). 00 min. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja kiekvienų metų gruodžio mėnesio antrojo šeštadienio vidurnaktį (00 val. nes pajėgumų toje jos dalyje neužtenka. vadovaudamasi šiose Taisyklėse nustatytais pajėgumų skyrimo principais. kad ta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turimus laisvus pajėgumus. turi teisę siūlyti pareiškėjui kitus pajėgumus vietoj tų. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali būti keičiamas (tikslinamas) pasibaigus žiemai. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) skiria perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja Europos Sąjungos Komisiją apie tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo datą. kurie nėra skirti naudoti pareiškėjams arba remontuojami. 227 . kurių prašoma paraiškoje. Pareiškėjas turi teisę pateikti „paskutinės minutės“ paraišką skirti pajėgumus. kai prašoma skirti tuos pačius pajėgumus. 00 min. Jeigu Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos po derybų su pareiškėjais patenkinti visų paraiškų skirti pajėgumus vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje negali.).pajėgumų skyrimo. kurie gali būti naudojami tenkinant „paskutinės minutės“ paraiškas. yra perpildyta. Paraiškų. o Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos privalo ją išnagrinėti ir atsakyti pareiškėjui kuo greičiau. ji turi nedelsdama paskelbti. kad tie nesutarimai būtų pašalinti derybose su suinteresuotais pareiškėjais. ir šiuo atveju jo pakeitimai ir patikslinimai įsigalioja kiekvienų metų birželio mėnesio antrojo šeštadienio vidurnaktį (00 val. tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo. kurioje susidarė tokia padėtis. Bet kuriuo atveju Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos imasi visų priemonių. taip pat atsarginius pajėgumus. derinimo principai ir tvarka nustatomi Tinklo nuostatuose. Perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra. Paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta.

Atlikdamas pajėgumų analizę. ir numato priemones. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina perpildyta paskelbtą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį. per 6 mėnesius atlieka pajėgumų analizę ir parengia pajėgumų didinimo planą. kad paraiškos būtų patenkintos. suinteresuotais ta infrastruktūros dalimi. paskirti pareiškėjui kitą laiką. kuri per mėnesį naudojama mažiau nei Tinklo nuostatuose nustatyta ribinė norma. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali nurodyti Tinklo nuostatuose reikalavimus. 228 . vadovaudamasi šiose Taisyklėse nustatytais pajėgumų skyrimo principais. taip pat kokių priemonių būtina imtis. galimybes teikti atitinkamas vežimo geležinkeliais paslaugas kitais maršrutais. naudą ir svarbą viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtrai. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato priežastis.atsižvelgdama į: geležinkelių transporto paslaugos svarbą visuomenei. plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. didinti traukinių greitį. nustatys pirmumo teisę. atsižvelgdama į prieš tai buvusį traukinio linijų naudojimą. kai tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta. kuri paskelbta perpildyta. atlieka pajėgumų analizę. šioje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų vežimo geležinkeliais paslaugų pobūdį. kad būtų atsisakyta tokios traukinio linijos. kurios bus atsisakyta. 2) turi reikalauti. kurioje prašoma skirti pajėgumus. pagal kuriuos. jos eksploatavimo galimybes. dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po to. kurių būtina imtis. dėl kurių negalima patenkinti visų paraiškų skirti pajėgumus šioje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas. šių veiksnių poveikį pajėgumų skyrimui. kad per kuo trumpesnį laiką tos priežastys būtų pašalintos. kurių negalima kontroliuoti. palyginti su ta geležinkelių transporto paslauga. teikiamų geležinkelių transporto paslaugų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas po derybų su pareiškėjais. Šios analizės tikslas – nustatyti perpildyta paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus. nebent ta traukinio linija mažiau naudojama ne dėl ekonominių priežasčių.

galimybės padidinti pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos. Per posėdžius. kai dalyvauja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle. priimantys sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau nei vieno viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar pajėgumus skiriančių institucijų priimamiems sprendimams. kad toks bendradarbiavimas. taip pat galimybė didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokestį. o prireikus. apie tai Susisiekimo ministerija informuoja Europos Sąjungos Komisiją ir pakviečia ją dalyvauti stebėtojos teisėmis. Bendradarbiavimo procedūros nustatomos siekiant tarptautiniu lygiu koordinuoti pajėgumų skyrimą. numatomos priemonės. tokio bendradarbiavimo procedūros. pagal kuriuos įvertinami ir skiriami pajėgumai. Bendradarbiavimas. būtų vieši. remiantis ekonominės naudos analize. kiti svarbūs kriterijai. sprendimus priima tik įgalioti viešosios geležinkelių infrastruktūros atstovai. bendradarbiaudami nustato traukinio linijų poreikį. siekdami 229 . kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti pajėgumus daugiau nei viename geležinkelių tinkle. gali dalyvauti Europos Sąjungos valstybių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. numatomos vežimo geležinkeliais plėtros kryptys. ypač Europos Sąjungos transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T). taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.Pajėgumų didinimo plane nurodoma: atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies perpildymo priežastys. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojais. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojai. kurių būtina imtis siekiant padidinti pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle. jo būdai. viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros apribojimai. Atliekant šias procedūras. kai reikia skirti pajėgumus daugiau nei viename geležinkelių tinkle. bendradarbiaujančios šalys turi užtikrinti. Bendradarbiaujant nustatomos tarptautinės traukinio linijos. taip pat atliekant kitus veiksmus.

net ir tuo atveju. 9) nenugalimos jėgos atvejus ir sutarties šalių veiksmus šiais atvejais. gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas. padarytos naudojantis suteiktais pajėgumais. Sutartis sudaroma vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir privalo būti sudaryta ir atnaujinta kasmet. trukmė). kai sudarytas šiose Taisyklėse nurodytas bendrasis susitarimas. nustatantį pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas paskirstant pajėgumus per ilgesnį už vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. kuri suteikiama pareiškėjui naudotis. 7) žalos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis. Bendrasis susitarimas. 230 . 8) santykius su muitinės įstaigomis ir kitomis pasienio kontrolės institucijomis. maršrutas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sutartyje turi numatyti: 1) bendrą viešosios geležinkelių infrastruktūros. charakteristiką. 4) rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. kurių pareiškėjai gali prašyti šių Taisyklių nustatyta tvarka. 5) pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį (toliau – sutartis). 6) netesybas už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą. 2) viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo paskirtį. atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimus. pajėgumų naudojimo sąlygas ir apimtį (data. 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo apribojimus.palengvinti krovinių vežimą geležinkelių transportu. atlyginimo tvarką. Taip nustatytas tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos valstybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar pajėgumus skirianti institucija. 10) kitas būtinas paslaugų teikimo sutarties sąlygas.

Bendrajame susitarime turi būti numatyta: 1) konkretus jo galiojimo terminas. siekiant kuo efektyviau panaudoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. užtikrinant jame esančios informacijos konfidencialumą. atlyginimo tvarka.Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas 5 metams. 5) pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisės ir pareigos naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra. kai jį patvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. charakteristika (nenurodant konkrečių traukinio linijų). Bendrasis susitarimas įsigalioja tada. dėl kurių susitarimo šalys susitarė kaip dėl būtinų. Baigiamosios nuostatos. 7) susitarimo šalių atsakomybė. kai susitarimas nutraukiamas vienos susitarimo šalies iniciatyva anksčiau termino. Sudaryti bendrąjį susitarimą ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui galima tik išimtiniais atvejais. tačiau Tinklo nuostatuose gali būti nustatyti konkretūs atvejai. 2) bendra viešosios geležinkelių infrastruktūros. Ikiteisminius ginčus dėl Tinklo nuostatų. kad pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų garantija yra šios investicijos. kuriais šis susitarimas gali būti sudaromas ilgesniam laikotarpiui. atsakomybė už susitarimo sąlygų pažeidimus. 6) žalos. tai turi būti pagrįsta pareiškėjo ilgalaikėmis kapitalo investicijomis ir tuo. 8) kitos sąlygos. investicijas ir rizikos faktorių. padarytos naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra. 4) rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. 3) naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos. juose nustatytų kriterijų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo nagrinėja Susisiekimo ministerija susisiekimo 231 . Kiekvienam suinteresuotam pajėgumų skyrimu asmeniui turi būti leista susipažinti su kiekvieno bendrojo susitarimo turiniu. jų keitimo ir apribojimų nustatymo tvarka. kuri suteikiama pareiškėjui naudotis. Bendrasis susitarimas jokiais atvejais negali trukdyti kitiems pareiškėjams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra ar teikti kitas paslaugas. tačiau kiekvienas konkretus atvejis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis.

Kas nurodoma pajėgumų didinimo plane? 11. Nr. Kas turi būti numatyta naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje? 3. Kas sudaro prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų? 8. gegužės 9 d. Krovinių vežimų geležinkelio transportu taisyklės patvirtintos 2000 m. Kas yra „tarnybinis traukinių tvarkaraštis“. kas jį sudaro ir kas tvirtina? 3. Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo taisyklės (CIM). Kas sudaro minimalų prieigos paketą? 7. balandžio 23 d. Tarptautinių vežiojimų geležinkeliais konvencija (COTIF). įsakymu Nr.3. Šiuo atveju kreiptis į Susisiekimo ministeriją neprivaloma. Kontroliniai klausimai 1. Kroviniai pagal išsiuntimo ir gavimo stotis yra: 232 . Tarptautinės konteinerių vežimo geležinkeliais taisyklės (RICO). tai lemia pareiškėjo pasirinkimas.3-152).174 (papildymai 2008 m. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės Krovinių vežimus reglamentuoja 1980 m. balandžio 29 d. Kokiam laikotarpiui skiriami pajėgumai? 6.2. Tarptautinės pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (RID). Kas sudaro papildomas paslaugas? 9. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atsako už jam patikėtos informacijos konfidencialumą. Kokiais principais vadovaujantis skiriami pajėgumai? 4.3-134. Tarptautinės skubių krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (RIEX) ir Tarptautinės krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (SMGS). birželio 20 d. 2009 m. Nr. Kas skiria pajėgumus vežėjams? 5.ministro nustatyta tvarka. Kada įsigalioja tarnybinis traukinių tvarkaraštis ir kada jis gali būti keičiamas? 10. Kas yra „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai“? 2.

kurių galinė stotis yra kitos valstybės teritorijoje. – Vienetiniai kroviniai – kroviniai. ne sunkesnis kaip 10 t ir užimantis ne daugiau kaip vieną trečdalį vagono talpos. kuriam sutalpinti skirtas atskiras vagonas. maišai. – Mažoji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. kurių pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. motociklai. sutvirtinti universaliomis arba specialiomis 233 .– Eksportuojami kroviniai – Lietuvos Respublikos teritorijoje geležinkelio transportu vežti priimti kroviniai. – Importuojami kroviniai – geležinkelio transportu iš užsienio valstybės atvežti kroviniai. – Vienarūšiai kroviniai – kroviniai. kurių galinė stotis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas vagonas. kurie gabenami tuo pačiu būdu (suversti. – Vagono siunta – tai pagal vienus važtos dokumentus vežamas krovinys. muzikos instrumentai. liejiniai ir kt. supilti. Yra šios krovinių siuntos: – Didžioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. Pagrindinės krovinių rūšys ir jų vežimo nuostatos yra šios: – Buities daiktai – baldai. tiek naudoti). dviračiai. kurių kiekį galima ir būtina suskaičiuoti. – Rinktinė konteinerių siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. kuriuos sudaro keli mažesni krovinio vienetai (dėžės. skalbimo mašinos. namų apyvokos reikmenys. – Konteineriai – daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti standartinė tara. sveriantis 10–20 t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos. šaldytuvai. knygos ir kiti. asmeninio naudojimo daiktai (tiek nauji. kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas konteineris. iš jų invalidų vežimėliai.). pabėgiai. užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ar iškrauti. – Paketai – tai sustambinti krovinio vienetai. vamzdžiai. statinės. – Smulkioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. – Vietiniai kroviniai – tai geležinkelio transportu su vietinių siuntų važtos dokumentais vežami kroviniai. motoroleriai. lentos. suberti) ir juos galima sandėliuoti.

– Smulkiosios siuntos. į paketą sudedami vienos rūšies. Paketas suformuojamas laikantis šių nuostatų: paketas skiriamas vienam gavėjui. matmenų ir savybių bei analogiškai įpakuoti kroviniai. Smulkiąja siunta vežti pateiktas krovinys turi būti ne sunkesnis kaip 10 t ir neužimti daugiau kaip trečdalio vagono talpos. leidžiama vežti atviruose vagonuose. Smulkiosiomis siuntomis vagonas pakraunamas taip. Neviršydamas vagono krovumo normos. Smulkiąja siunta priimamas vežti ne lengvesnis kaip 20 kg krovinys. kad pakelinėje stotyje iškraunamam kroviniui netrukdytų kitos vagone esančios siuntos. Gavėjui ir siuntėjui tarpusavyje susitarus. sveriantis nuo 10 t iki 20 t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos.vienkartinio ar daugkartinio naudojimo paketavimo priemonėmis. Mažąja siunta priimamas vežti krovinys. kurių dėl didelės masės ar matmenų negalima vežti dengtuosiuose vagonuose. Ant padėklų sudėti kroviniai priimami vežti smulkiosiomis siuntomis ir išduodami gavėjui krovinius kraunančiuose ir sandėliuo234 . dvi skirtas vienai (pakelinei ar galinei) stočiai ir vieną – skirtą kitai stočiai. – Ant padėklų sukrauti kroviniai. ant padėklų arba be jų. krovinys gali būti pateiktas vežti ant padėklų. grąžinimo ir kitų sąlygų. – Mažosios siuntos. Ant padėklų sudėti kroviniai priimami vežti smulkiosiomis arba vagono siuntomis. Į dengtuosius vagonus smulkiosiomis siuntomis vežti pateikiamo krovinio vienetas turi būti ne sunkesnis kaip 500 kg ir ne ilgesnis kaip 3 m. išskyrus gedžiuosius. siuntėjas į vieną vagoną gali sukrauti tris mažąsias siuntas: visas tris skirtas vienai galinei stočiai. Mažosiomis siuntomis priimami vežti vienetiniai ar supakuoti kroviniai. kurie tarpusavyje susitaria dėl padėklų pateikimo. Vienetinius ar supakuotus sunkiuosius ir stambiuosius krovinius. Padėklais pasirūpina siuntėjas ar gavėjas. Šios nuostatos taikomos kroviniams mažuosiuose. kiekvieną iš jų skirtą kitai stočiai. Tokiai pakrovai sudaroma organizacinė sutartis. vidutiniuose ir didžiuosiuose konteineriuose bei tuštiems konteineriams vežti. Kiekvienas vienetas pažymimas siuntėjo ir geležinkelio ženklais.

pjuvenas. valgomoji druska. Ant padėklo krovinys sudedamas taip. Ant padėklų sudėti kroviniai vagono siuntomis priimami vežti ir išduodami gavėjui tik privažiuojamuosiuose keliuose. šieno. turi: sumažinti jų drėgnumą. nendrių paklotai. krovinio neto ir bruto masę. druską. bet lieka birus. jis maišomas tol. Važtos dokumentuose siuntėjas būtinai nurodo padėklų tipą bei skaičių. gavėjas savo priemonėmis turi krovinį susmulkinti. Jeigu priemonės buvo neefektyvios. tarpusavyje sušaldamos. kad nekeičiant jo padėties ir nepažeidus tvirtinimo būtų galima suskaičiuoti vienetus. kurių nebūtina arba neįmanoma suskaičiuoti ir nebūtina įpakuoti. Priemonės negarantuoja krovinio birumo. nes tai priklauso nuo krovinio savybių ir jo paskirties. Ant padėklo sudėto krovinio masė neturi viršyti 1000 kg. – Suverstiniai kroviniai. kad jis nesušaltų. Jeigu krovinį tikrinant ar išduodant nustatoma. įterpti medžiagų. Iš anksto šaldant krovinį. Siuntėjas. kuris siunčiamas į vieną galinę stotį ir skiriamas vienam gavėjui. Viso yra 27 šaliųjų krovinių rūšių – tai anglys. žvyras ir kt. Vagonams izoliuoti naudojami šiaudų. gavėjas privalo iškrovimo vietose turėti vagonų negadinančių mechaninių priemonių (vibracinių purentuvų ar kitokių įrenginių). leidžiama vežti suverstus. Siuntėjo ir gavėjo tarpusavio susitarimu šalieji kroviniai gali būti vežami ir be priemonių prieš sušalimą. nusprendžia siuntėjas. o jų dalelės. 235 . – Šalieji kroviniai. Šaliaisiais vadinami tokie kroviniai. tai šiuos neatitikimus tarpusavyje derina siuntėjas ir gavėjas. kol sušąla. kad važtos dokumentuose įrašyti duomenys neatitinka esamo krovinio kiekio ar rūšies. kad šis taptų birus. Ant padėklo sudedamas krovinys. Šiaulių ir Vilniaus padaliniuose.jančiuose struktūriniuose geležinkelio įmonės Kauno. kurie esant žemesnei kaip 0° C temperatūrai praranda byrėjimo savybes. šieną. smėlis. prieš pateikdamas vežti šaliuosius krovinius. Kokių priemonių imtis ir kurias medžiagas (kalkes. Krovinius. žemė. kurios neleistų kroviniui sušalti. kalkės. skydai ir panašios priemonės. prieš krovimą izoliuoti vagono grindis ir sienas. šiaudus) įterpti į krovinį. prišąla prie vagono sienų. grindų.

Siuntėjas turi įkainoti šiuos vagonais (konteineriais) vežamus krovinius: brangiuosius metalus ir jų gaminius. jeigu viename vagone jų pakrauta ne daugiau kaip 1500 vienetų. buities daiktus. Ant vagono šonų užrašyta: „Grūdai“. antikvarinius daiktus. Kroviniai pagal vertę gali būti: – neįkainoti. Pakrovimo punktuose įrengiama speciali įranga ir svarstyklės. parodų eksponatus. molis. juodieji metalai. siuntėjas gali įkainoti krovinį. gipsas. o gabenant medieną atviruose vagonuose – vienoje rietuvėje ne daugiau kaip 100. 236 . Draudžiama šiuose vagonuose vežti kitus krovinius. meno kūrinius. vagono vidaus iš anksto nereikia ruošti krovimui. brangakmenius. Grūdų krovimo vietos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių kritulių patekimo į vagono vidų. Siuntėjas gali nurodyti krovinio vienetų skaičių tuo atveju. durpės. neleidžiančio dulkėms ir drėgmei patekti į vagono vidų. Krovinys suberiamas per vagono stoge esančias angas. skulptūras. dolomitas. mediena. Šie kroviniai vežti pateikiami plombuotoje (antspauduotoje) taroje. cementas. kurių nenustatytos valstybinės ar rinkos kainos. paveikslus. Grūdai ir panašūs birieji maisto produktai vežami dengtaisiais vagonais ir grūdvežiais. Jeigu krovinio masė viršija vagono krovumą – perteklius pašalinamas iš vagono. kuriomis sveriami kroviniai. Angų atidarymas ir uždarymas nemechanizuotas (rankinis). – Birieji maisto produktai. kurie prisispaudžia prie labirintiškai sandarinančio tarpiklio. Angos uždaromos dangčiais. o iškraunamas – per bunkerio pačioje esančias angas. dviejose – ne daugiau kaip 200 vienetų. meno dirbinius. skalda ir kt. daržovės. Iškrovimo punktuose tarp bėgių įrengiama speciali grūdvežių iškrovimo įranga. įrenginių ir mašinų bandomuosius pavyzdžius. Grūdvežiuose kroviniai vežami be pakuotės.Skiriamos 85 suverstinių krovinių rūšys – tai akmenys. Prie važtos dokumentų siuntėjas turi pridėti krovinio kokybės pažymėjimą (sertifikatą). kilimus. – įkainoti Pateikdamas vežti.

siuntėjo palydovo lydimus. ir gavėjas. jį iškrovęs. Tokie patvirtinantys dokumentai yra: ekspertizės aktas. siuntėjo plombomis užplombuotus. Daugiau kaip 5 t sveriantys krovinio vienetai priimami vežti ir išduodami tik tose stotyse. Geležinkelio įmonė gali pareikalauti pateikti krovinį apžiūrėti ir patikrinti jo vertę. Draudžiama į degiąją tarą sudėtus krovinius vežti atviruose vagonuose. siuntėjas ir geležinkelio įmonė turi sudaryti organizacinę sutartį. pakrovęs krovinį. Krovinius vežti atviruose vagonuose leidžiama sudarius su geležinkelio įmone organizacinę sutartį. Geležinkelio įmonės reikalavimu siuntėjas turi patvirtinti tikrąją krovinio vertę. vežamus atviruose vagonuose. Geležinkelio įmonė (vežėjas)ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis. o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą. gedžiuosius ir pavojinguosius krovinius ar atskiras siuntos dalis. Įkainotų krovinių siuntos vežamos tik dengtuosiuose vagonuose ar konteineriuose. Gavėjas įtraukiamas į krovinių vežimo sutarties šalių santykius ir privalo įvykdyti šiuos reikalavimus: 237 . Geležinkelio įmonė privalo pateikti reikiamą tam tikros rūšies vagonų skaičių sutartyje numatytu laiku. biriuosius. o siuntėjas – pakrauti juos pagal sutartyje numatytą tvarką. Įkainis neturi viršyti krovinio tikrosios vertės. kuriose yra tokios keliamosios galios mechanizmai (arba kroviniai nukreipiami į privažiuojamuosius kelius). prekių čekis arba kitų kompetentingų organizacijų pažymos. Siuntėjas gali paaukštinti vagonų bortus. Kroviniai taip pat gali būti vežami atviruose vagonuose. Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavėjui. Prieš sudarydami krovinio vežimo sutartį. skystuosius.Draudžiama įkainoti suverstinius. jeigu tam bus sudaryta organizacinė sutartis ir kroviniai tokiuose vagonuose bus vežami uždarais (žiediniais) sąstatais. Krovinių vežimo dokumentai. nuo visų vagono išorinių dalių turi nuvalyti krovinio likučius. Siuntėjas.

kurios susidarė vykdant krovinio vežimo sutarties sąlygas. Jeigu pradinėje stotyje važtos dokumentai įforminami kompiuteriu. – Eksportuojamas krovinys priimamas vežti.1) priimti ir iškrauti (išsivežti) krovinį. 2) išvalyti vagonus (konteinerius) ir pašalinti krovinio įtvirtinimo priemonių likučius. 3) sumokėti geležinkelio įmonei priklausančius siuntėjo nesumokėtus važtapinigius (važtos mokestį) ir padengti kitas išlaidas. 3-ias lapas – lydraščio šaknelė. bet privačiam asmeniui išnuomotam ar siuntėjo palydovams važiuoti skirtam vagonui. 4-as lapas – krovinio priėmimo kvitas. Važtos dokumentai ir jų panaudojimas: – Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui naudojami vietinių siuntų važtos dokumentų komplektai (toliau – KR-99 formos važtos dokumentai). KR-99 formos važtos dokumentus sudaro: 1-as lapas – važtaraštis. o gavėjui – nuo krovinio priėmimo iš kitos šalies geležinkelio įmonės. Važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas. tai vietoje stoties kalendorinio spaudo sutartis patvirtinama apskaitos mašinos žyma. geležinkelio įmonei priklausančiam vagonui (išskyrus specializuotąjį naftos produktams vežti) iš stoties išvežti gavėjas įformina persiuntimo važtaraštį. 2-as lapas – lydraštis. kurių įforminimą reglamentuoja tarptautinės taisyklės. Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorini spaudą. geležinkelio įmonei priklausančiam. 238 . Galinėje stotyje važtaraštis kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui. CIM) važtos dokumentai. Jeigu įforminti tarptautinių siuntų (SMGS. o importuojamas atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais. – Tuščiam. tai atsakomybė siuntėjui tenka iki krovinio perdavimo kitos šalies geležinkelio įmonei. Šios nuostatos netaikomos tuščiam. lydintis krovinį iki galinės stoties.

Lydraščio šaknelė – pagrindinis dokumentas. pagal kurį skaičiuojami važtapinigiai (važtos mokesčiai) ir pradinėje stotyje suteiktų paslaugų mokesčiai. Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus didžiąja konteinerių komplekto siunta vežami krauti konteineriai. įrašytų šiuose dokumentuose. kad gavo krovinį. Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus krovinys didžiąja siunta vežamas keliuose vagonuose. Važtos dokumentams priskiriami ir smulkiųjų siuntų vagonlapis. 239 . lydraščio šaknelės. saugojimo ir realizavimo tvarką nustato geležinkelio įmonė. – įforminamas KR-99 formos važtos dokumentų papildomas komplektas (KR-99 formos papildomi važtos dokumentai). konteinerių siuntos vagonlapis.Lydraštis – atsiskaitymų kontrolei skirtas dokumentas – lydi krovinį iki galinės stoties. surašomas vagonų sąrašas. Sąrašai surašomi keturiais egzemplioriais ir pridedami prie kiekvieno KR-99 formos važtos dokumentų komplekto lapo (važtaraščio. Siuntėjas prie važtos dokumentų turi pridėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisiniuose aktuose nurodytus muitinės. lydraščio. surašomas krovinių sąrašas. netikslumą. Griežtos apskaitos važtos dokumentų blankų ir jų priedų įsigijimo. Susidarius kliūtims vežimo metu. surašomas vagonų ir konteinerių sąrašas. Lydraščio šaknelė lieka pradinėje stotyje. vagono siuntos vagonlapis ir didžiosios arba sąstato siuntos vagonlapis. Griežtą numeraciją turinčiais vietinių ir tarptautinių siuntų važtos dokumentų blankais siuntėjus už nustatytą užmokestį aprūpina geležinkelio įmonė. Galinėje stotyje liekančiame lydraštyje gavėjas savo parašu patvirtina. KR-99 formos papildomus važtos dokumentus įformina geležinkelio įmonė. Krovinio priėmimo kvitas – pradinėje stotyje siuntėjui atiduodamas krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas. Kai KR-99 formos važtos dokumentuose netelpa visų krovinių pavadinimai. Geležinkelio įmonė neatsako už duomenų. krovinio priėmimo kvito). kuri sau pasilieka 4-ąjį lapą (krovinio priėmimo kvitą). pasienio ar kitoms administracinėms procedūroms atlikti nustatytus būtinus dokumentus. kurios sąlygoja siuntos padalijimą. Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį.

kurio priemonėmis kraunama. 240 . susidariusius dėl dokumentų (leidimų. sunkius (daugiau kaip 500 kg sveriantis vienetas) krovinius. vežamus specialiuose vagonuose. supiltus (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose). o kai reikia – išplautus ir išdezinfekuotus. siuntėjo palydovų lydimus krovinius. Krovinių priėmimas. Krovinius ir konteinerius į transportavimo priemones (vagonus. Geležinkelio įmonė pateikia tvarkingus ir siuntėjo pageidaujamam kroviniui vežti tinkamus prekinius vagonus (konteinerius). Buities daiktai pateikiami vežti pagal smulkiosioms siuntoms taikomas taisykles. Krovimo darbai. Specialiuosius cisterninius vagonus parengia siuntėjas. galima krauti privažiuojamuosiuose keliuose. Smulkūs krovinio vienetai tarpusavyje sutvirtinami. Konteinerių tinkamumą buities daiktams vežti nustato geležinkelio įmonė. Jeigu siuntėjas pagal rinktinių vagonų formavimo planą tokiomis siuntomis užims visą vagoną. Cisterninius vagonus skysčiams pilti parengia geležinkelio įmonė arba susitarus už sutartą atlyginimą tai padaro siuntėjas (gavėjas). pavojinguosius ir gedžiuosius krovinius). licencijų. – siuntėjas – stoties bendrojo naudojimo keliuose ar privažiuojamuosiuose keliuose –pavojinguosius (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose) ir gedžiuosius krovinius. o kitiems kroviniams – siuntėjas.Siuntėjas (gavėjas) yra atsakingas už šiuos dokumentus ir turi padengti geležinkelio įmonei vagonų užlaikymo nuostolius. subertus ir suverstus krovinius. Vagonų (išskyrus cisterninių ir bunkerinių pusvagonių) tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato tas asmuo (siuntėjas ar geležinkelio įmonė). Siuntėjas krovinius pateikia stoties bendrojo naudojimo ar privažiuojamuosiuose keliuose arba krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje. automobilius) ir sandėliavimo vietas krauna: – geležinkelio įmonė savo krovimo baruose (išskyrus skysčius. Smulkiosios. veterinarijos tarnybos pažymėjimų ar sertifikatų ir kitų) nepateikimo laiku. mažosios ar konteinerių siuntos paprastai pateikiamos krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje. deklaracijų. negabaritinius krovinius. žalius gyvulinius produktus. Cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato siuntėjas.

Krovinių siunta. Į atvirus vagonus pakrautas krovinys (įskaitant pakrovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti nustatyto pakrovos gabarito ribose. Pagal vienus važtos dokumentus vežti priimama: – vienarūšis krovinys. stovus. Vagone esančio krovinio svoris nustatomas: sveriant vagonų arba prekių svarstyklėmis. kraunanti krovinį į vagoną (konteinerį) arba iš jo. sumontuoti ir įtvirtinti vagonuose skydus. – nedalomi ar labai stambūs krovinio vienetai. 3) siuntėjas – kitais atvejais. Apie vagone sumontuotus įtaisus ir įrangą siuntėjas įrašo važtos dokumentų tam skirtoje skiltyje. sutartinai. virves. suveržti metalinėmis sąvaržomis medieną ir atlikti kitus darbus. kuriems sukrauti reikia daugiau kaip vieno vagono. pritvirtinti viršutinių. šoninių ir apatinių vagono angų dangčius. kuriose galima pakrauti (iškrauti) pageidaujamus krovinius (siuntas). Vežti krovinius dalyvaujant kitų šalių geležinkeliams priimama pagal atskirus tarptautinius susitarimus ir taisykles. Į vagonus kroviniai kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimus. jis vežamas pagal negabaritinių ir sunkiųjų krovinių vežimo instrukcijos reikalavimus. siuntėjas turi: parengti specialią įrangą ir medžiagas (ožius. brezentą ir panašias) kroviniui krauti ir įtvirtinti vagone. Visi nuimamieji įtaisai ir įranga galinėje stotyje atiduodami gavėjui kartu su kroviniu. 241 . Kroviniai vežti priimami tose stotyse ir į tas stotis. sumuojant (sudedant) visų siuntos vienetų mases. tarpiklius. pakrautas tik siuntėjo arba tik geležinkelio įmonės į vieną ar kelis vagonus vienoje stotyje ir skirtas vienam gavėjui vienoje galinėje stotyje. matuojant. padėklus. negali būti išskaidyta. Jeigu į atvirus vagonus pakrautas krovinys netelpa pakrovos gabarito ribose.Jeigu būtina. pakrauta į kelis vagonus pagal vienus važtos dokumentus. Krovinio svorį nustato: 1) geležinkelio įmonė. Kiekviena geležinkelio įmonė savo stočių sąrašus nurodo tarifų knygoje. 2) sutartį su siuntėju sudariusi geležinkelio įmonė. įstatyti grotas.

taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Jeigu klientas naudojasi keletu privažiuojamųjų kelių. Kai klientas lokomotyvo neturi. t. ar pateiktų vienetų skaičius atitinka įrašus važtos dokumentuose. Jeigu krovinius į vagonus krauna geležinkelio įmonė. skirti krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. su kuriuo sudaryta Sutartis. tai atlieka geležinkelio įmonė už nustatytą užmokestį. Geležinkelio valdytojo (geležinkelio įmonės) ir krovinių siuntėjų (gavėjų) santykius reguliuoja Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartys (toliau – Sutartys). Klientas. Krovinių pakrovimas ir iškrovimas geležinkelio privažiuojamuosiuose keliuose. perdavusio ir priėmusio pranešimą asmenų pavardės. Už vagonų varymą geležinkelio įmonės lokomotyvu į privažiuojamojo kelio krovimo barus arba 242 .y. Privažiuojamieji geležinkelio keliai (toliau – privažiuojamieji keliai) – keliai. Pranešimai perduodami visą parą. Privažiuojamieji keliai gali priklausyti fiziniam arba juridiniam asmeniui (toliau vadinamam klientu) bei geležinkelio valdytojui. su juo sudaromos atskiros sutartys kiekvienam privažiuojamajam keliui. Pranešime nurodomas vagonų skaičius ir jų numeriai. tai ji patikrina.Pateikto vežti krovinio vienetų skaičių nurodo siuntėjas. Kai privažiuojamajame kelyje vagonai vežami kliento lokomotyvu ir jo teritorijoje yra kiti krovinių siuntėjai ar gavėjai – jų santykiai reguliuojami tarpusavio susitarimais. Vagonai privažiuojamuosiuose keliuose vežiojami kliento lokomotyvais. Klientas stočiai turi pranešti. kad vagonai jau parengti varyti iš privažiuojamojo kelio į stotį. Su geležinkelio valdytojo padaliniais sutartys sudaromos bendrąja tvarka. Šalys tarpusavyje atsiskaito geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka. Apie varomus į privažiuojamąjį kelią vagonus stotis turi pranešti klientui prieš dvi valandas. Nepranešama. Šiuo atveju tarp kliento ir krovinio savininko (subkliento) turi būti surašytas Susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią. kaip ir su kitais siuntėjais (gavėjais). jeigu bus kraunama į iškraunamus vagonus. gali leisti į savo krovimo barus atvaryti vagonus neturinčiam privažiuojamojo kelio ir negalinčiam atlikti krovos darbų stoties bendrojo naudojimo vietose krovimo siuntėjui ar gavėjui (subklientui). perdavimo laikas. kurie ištisai sujungti su bendrojo naudojimo geležinkelio keliais.

kad vagonai sukaupti. kaip jie buvo varomi – visiems kartu ar kiekvienam klientui atskirai. 243 . Tuščių vagonų sukaupimo trukmė skaičiuojama tais atvejais. galinėje stotyse ir privažiuojamuosiuose keliuose moka geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą. kai pradinėje stotyje pagal organizacinę sutartį siuntėjui sukaupiami arba pristatomi į pradinę stotį iš kitos stoties tušti vagonai ar konteineriai (pvz. siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą. jei siuntėjas yra pranešęs. Mokestis už vagonų varymą bei manevrus privažiuojamajame kelyje imamas atskirai iš kiekvieno kliento. Vagonų ir konteinerių naudojimas. pakelinėje. Naudotis kliento privažiuojamuoju keliu manevrams ar kitiems reikalams geležinkelio įmonė gali tik gavusi kliento sutikimą. momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba jų atsisakymo. Pradinėje stotyje j vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina: 1) tuščių vagonų ar konteinerių (ir pakrautų. Krovinio siuntėjo (gavėjo) teritorijoje ir perdavimo keliuose krovinius ir vagonus saugo klientas. Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės vagonai ir konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui). momento. 2) krovos darbų trukmė.perdavimo kelius ir atgal į stotį imamas geležinkelio įmonės nustatytas užmokestis. kad vagonai pakrauti ir juos galima priimti. Į privažiuojamuosius kelius atvarytus geležinkelio įmonei priklausančius vagonus ir konteinerius draudžiama naudoti kliento vidiniams vežiojimams. Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momento iki krovinio vežimo sutarties sudarymo momento. Komerciniu ir techniniu požiūriais vagonai priimami ir perduodami taip: jei vagonai varomi į krovimo barus geležinkelio įmonės lokomotyvu – krovimo baruose. už kurį mokama. nesvarbu. dideliems krovinių kiekiams perkrauti iš laivo) – nuo informavimo. nurodytuose Sutartyje. kurio laikas fiksuojamas siuntėjo atsisakymo rašte. nurodomas Sutartyje. kai krovinys grąžinamas siuntėjui) sukaupimo trukmė. Atstumas. jei kliento lokomotyvu – perdavimo keliuose. Siuntėjas (gavėjas) už pateiktų geležinkelio įmonėms priklausančių vagonų ir konteinerių naudojimą pradinėje. su kuriuo sudaryta Sutartis.

Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę pakelinėse stotyse sudaro jų laikymo trukmė dėl kliūčių vežimo metu reikalaujant valstybės institucijoms arba dėl užimtų galinės stoties kelių ar privažiuojamųjų kelių krovimo barų (dėl gavėjo ar siuntėjo kaltės). kai reikia pataisyti sukrauto krovinio padėtį ar jo tvirtinimą. 2) krovos darbų trukmė. – kai vagonai geležinkelio įmonės lokomotyvu vežami į postovio kelius. Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė privažiuojamuosiuose kebliuose skaičiuojama taip: – kai vagonai į privažiuojamojo kelio krovimo barus vežami geležinkelio įmonės lokomotyvu – nuo vagono atvarymo į krovimo barą momento iki pranešimo dėl krovos darbų baigties momento.3) papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė. 3) papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė. Krovinio vežimo maršrutas ir tarifų taikymas. Galinėje stotyje į vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina: 1) vagonų ar konteinerių sukaupimo trukmė. Papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama tais atvejais. momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba papildomo pavedimo geležinkelio įmonei pateikimo momento. Siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei moka 244 . perkrauti į kitą vagoną. Vagonų ir konteinerių naudojimo trukmės apskaitos įforminimo tvarką nustato geležinkelio įmonė. ten vagonai perduodami privažiuojamojo kelio atstovams ir į krovimo barus išvežiojami privažiuojamojo kelio lokomotyvu – nuo vagonų perdavimo klientui momento iki jų perdavimo po krovos darbų geležinkelio įmonei momento. Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama nuo vagonų ar konteinerių sulaikymo pakelinėje stotyje momento iki jų išsiuntimo iš šios stoties arba leidimo vežti toliau gavimo momento. momento. sukaupimo trukmė skaičiuojama nuo informavimo. Pakrautų vagonų ar konteinerių. Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momento iki gavėjo pranešimo. kad pakrauti vagonai ar konteineriai yra sukaupti. kad vagonai iškrauti ir juos galima atsiimti. kai yra laikinų priežasčių nesudaryti krovinio vežimo sutarties. Krovinio pristatymo terminas. kurie bus perkraunami į laivą.

važtapinigius (važtos mokestį). iškrauti vagono krovumo normą viršijantį krovinio kiekį ar perduoti krovinį saugoti. Ši nuostata netaikoma. skaičiuojamus už atstumą tarp pradinės (krovinio importo atveju. Vietinės siuntos siuntėjas gali prašyti: 245 . įskaičiuojamas į bendrą krovinio vežimo atstumą. Gavėjas (siuntėjas) tik vieną kartą gali pateikti papildomus pavedimus. Jeigu krovinys vežti pateiktas geležinkelio įmonėje. perkrauti į kitą vagoną (konteinerį). pristatymo terminas sutariamas sudarant krovinio vežimo sutartį. kai krovinys atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) ir galinės (krovinių eksporto atveju. nukrypstant nuo pradinio maršruto. Atstumas. Muitinės priežiūroje vežami kroviniai į paskirties muitinės įstaigą atvežami neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto muitinio tranzito procedūros atlikimo termino. Krovinio pristatymo terminas laikomas nepažeistu. Važtapinigiai (važtos mokestis) ir suteiktų papildomų paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal geležinkelio įmonės nustatytus tarifus. kuriuo. Papildomi gavėjo (siuntėjo) pavedimai. Vežamų negabaritinių krovinių pristatymo terminai patrigubinami. Šiuo atveju atskirai skaičiuojami atstumai nuo pradinės iki papildomo pavedimo atlikimo stoties ir nuo papildomo pavedimo atlikimo stoties iki galinės stoties. kroviniai vežami patikrinti. importuojamiems ir tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamiems kroviniams pristatymo terminai skaičiuojami pagal tarptautines taisykles (SMGS ir CIM). į kurias yra nereguliarus traukinių eismas. vežamų tarp Lietuvos geležinkelio stočių. kai krovinys išvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) stočių. jeigu krovinys į galinę stotį atvežtas iki terminu nustatytos dienos ir geležinkelio įmonė apie tai gavėjui pranešė telefonu ar kitomis sutartyje nurodytomis komunikacijos priemonėmis. Krovinių. Eksportuojamiems. Papildomi pavedimai priimami tik visai siuntai. Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio vežimo sutarties sudarymo dienos 24 valandos. kai vežant krovinį atliekamas papildomas siuntėjo (gavėjo) pavedimas. tai pristatymo terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio išsiuntimo (pakrovimo) dienos 24 valandos.

o išsiųsti krovinį toliau gali tik sudaręs krovinio vežimo sutartį. Jeigu gavėjas (siuntėjas) pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui. 5) išduoti krovinį kitoje. asmeniui. asmeniui. negu nurodyta važtos dokumentuose. asmeniui. Importuojamo krovinio gavėjas. kad siuntėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus. Naujasis gavėjas turi krovinį pasiimti. Vietinės siuntos gavėjas gali prašyti: sulaikyti krovinį kelyje. 2) pakeisti krovinio galinę stotį į vieną iš esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vietinio krovinio siuntėjas gali pateikti papildomus pavedimus. 2) sulaikyti krovinį kelyje. 246 . 3) išduoti krovinį kitam. stotyje. stotyje. tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims ar pakeisti galinę stotį. Nevykdomi siuntėjo ar gavėjo papildomi pavedimai dėl tranzitu (abu kartus krovinys tuose pačiuose vagonuose kerta kaimyninių valstybių sienas) per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamų krovinių. Vietinio krovinio siuntėjas neturi teisės pateikti papildomų pavedimų. jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas. negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas. išduoti krovinį kitoje. išduoti krovinį kitam. 6) grąžinti krovinį į pradinę stotį. negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas. jeigu krovinys nėra išsiųstas. jeigu jis sumokėjo krovinio vežimo išlaidas (įrašyta važtos dokumentuose) arba jeigu važtos dokumentuose nurodyta. Šiuo atveju siuntėjas apmoka geležinkelio įmonei su tuo susijusias jos išlaidas.1) pasiimti krovinį pradinėje stotyje. 3) sulaikyti krovinio išdavimą. gali prašyti: 1) sulaikyti krovinį kelyje. negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas. negu nurodyta važtos dokumentuose. atlikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatytas valstybės institucijų procedūras. jeigu važtapinigius (važtos mokestį) ir mokesčius už kitas suteiktas paslaugas geležinkelio įmonei sumoka gavėjas. 4) galinėje stotyje išduoti krovinį kitam.

apmoka krovinio gavėjas. kad viso krovinio arba jo dalies nebegalima naudoti. vagonu su pažeis247 . geležinkelio įmonė tokia pat tvarka privalo pranešti naują laiką. Nenuvariusi vagonų per dvi valandas nuo pranešimo momento. – su SMGS važtos dokumentais vežamiems kroviniams – pasienio vagonų perdavimo arba galinėje stotyje. kol įstatymų numatytais atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo momento. Geležinkelio įmonės išlaidas. Papildomų pavedimų iniciatorius gali su geležinkelio įmone sudaryti atskirą atsiskaitymo už šias paslaugas sutartį. Krovinys gavėjui išduodamas tik pateikus įgaliojimą ir visiškai atsiskaičius su geležinkelio įmone už krovinio vežimą ir suteiktas paslaugas.Papildomų pavedimų pateikimo tvarką nustato geležinkelio įmonė. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi tikrinti krovinio svorį. Apie vagonų varymą iškrauti stoties bendrojo naudojimo keliuose gavėjui pranešama prieš dvi valandas. Geležinkelio įmonė privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. kai krovinys yra sugedęs ar sugadintas taip. Krovinio galinė stotis keičiama: – vietinių siuntų kroviniams – bet kurioje pakelinėje (vagonų skirstymo ar krovos darbus atliekančioje) arba galinėje stotyje. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu lydraštyje. Pagal krovinio vežimo sutartį už vežimą nuo pasienio vagonų perdavimo (pradinės) iki galinės stoties važtapinigiai (važtos mokestis) ir su tuo susijusių paslaugų mokesčiai geležinkelio įmonei sumokami papildomus pavedimus atliekančioje stotyje. susijusias su tikrinimu. Krovinio išdavimas ir saugojimas. vienetų skaičių ir būklę. jeigu: – krovinys atvežtas netvarkingu vagonu. gavėjui atiduodamas važtaraštis. atsakomybė už sugedusį ar sugadintą krovinį tenka jam. Jeigu dėl krovinio gavėjo kaltės krovinys buvo ne laiku iškrautas arba išvežtas. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Krovinio gavėjas gali atsisakyti krovinio ar jo dalies tik tuo atveju. Galinėje stotyje geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius. Įrašius lydraštyje duomenis apie krovinio išdavimą.

Jeigu siuntėjas (gavėjas) negali pateikti krovinio kiekį patvirtinančių dokumentų. – krovinį iškrovė geležinkelio įmonė stoties bendrojo naudojimo keliuose. netikrinant jų kiekio ir būklės. Išvardytais atvejais geležinkelio įmonė vienetinius krovinius atiduoda patikrinusi tik sugadintų vienetų svorį ir būklę. 248 . Jeigu pažeistas vagonas. išduodami gavėjui netikrinant. išduodami gavėjui nesveriant. sutikrinti plombų skaičių ir žymas. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį. – nesilaikyta gedžiųjų krovinių pristatymo terminų pagal Gedžiųjų krovinių vežimo priežiūros instrukciją ar temperatūros režimo refrižeratoriniuose vagonuose. Krovinį iš vagono (konteinerio) iškrauna ir vagoną (konteinerį) išvalo gavėjas.tomis pradinės arba pakelinės stoties plombomis. Tikrinusių asmenų pasirašytas aktas pridedamas prie Komercinio akto. atgabenti tvarkinguose vagonuose su nepažeistomis siuntėjo plombomis. jei šiuos požymius galima nustatyti vizualiai. atvežti tvarkinguose vagonuose (konteineriuose) su nepažeistomis siuntėjo plombomis. surašomas laisvos formos aktas dėl esamo krovinio. Jeigu krovinio praradimo. su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo reikalavęs asmuo. Važtos dokumentuose pažymima apie krovinio išdavimą gavėjui. gedimo ar sugadinimo požymiais. Priimto vežti ir vežant sugadinto krovinio vieneto svoriui nustatyti siuntėjas (gavėjas) turi geležinkelio įmonei pateikti sąskaitą faktūrą. – krovinys atvežtas atviraisiais vagonais arba neplombuotais dengtaisiais vagonais su trūkumo. Kroviniai. Įrašas patvirtinamas kalendoriniu stoties spaudu ir atsakingo darbuotojo įskaitomu parašu. Pavojingieji kroviniai. o atvirame vagone atvežtą krovinį patikrinti. kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį. trūkumo ar sugadinimo tikrinant nenustatyta. kroviniai tikrinami gavėjo sandėliuose dalyvaujant geležinkelio įmonės atstovui. Kai pakrautas vagonas (konteineris) perduodamas gavėjui. šalys turi vagono perdavimo (iškrovos) vietoje apžiūrėti jį iš išorės. konteineris ar kuri nors iš plombų. Gavėjas gali atsisakyti priimti. ar nėra akivaizdžių jo gedimo arba trūkumo požymių.

Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelio transportu taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato keleivių. gegužės 22 d. Kaip klasifikuojami kroviniai pagal išsiuntimo ir gavimo stotis? 2.3-26 (ankstesnė redakcija – 1995 m. Nuo kada krovinys laikomas pristatytu? 3. gavėjas privalo priimti krovinį ir jį saugoti. Kontroliniai klausimai 1. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos 2003 m. moka geležinkelio įmonei užmokestį už krovinio saugojimą. Kokias sutartis turi sudaryti geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas)? 5. kurios privalo laikytis geležinkelio įmonė. geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją. Kokios pagrindinės krovinių rūšys? 4. keleiviai ir bagažo siuntėjai bei gavėjai. Keleiviai vežami keleivinių traukinių tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 1 ir 2 klasės sėdimuosiuose bei miegamuosiuose vagonuose. Kokius papildomus pavedimus gali prašyti vietinės siuntos siuntėjas? 8. Bendrosios nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonė turi teisę jį realizuoti.262).4. sausio 17 d. Kokios yra krovinių siuntos? 3. Ką krovinio vežimo sutartimi įsipareigoja vežėjas ir ką – gavėjas? 6. Ką privalo įvykdyti gavėjas? 7. Jeigu per 30 kalendorinių dienų krovinys neatsiimamas. Jeigu gavėjas per 24 valandas nuo pranešimo apie jo vardu gautą ar jam sugrąžintą krovinį jo neatsiima. Jeigu gavėjo nerandama. įsakymas Nr. 3 klasės sėdimuosiuose vagonuose 249 .2. nešulių ir bagažo vežimo Lietuvos geležinkeliais vietinio susisiekimo traukiniais tvarką. Per 10 darbo dienų negavusi pavedimo. įsakymu Nr.tai siuntėjas turi teisę duoti pavedimą. Tačiau jeigu siuntėjas tokių pavedimų nepateikia. geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti krovinį ir privalo jį saugoti.

Bagažas vežamas keleivinių traukinių eismo tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais bagažo vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių. Keleiviai privalo nusipirkti bilietus geležinkelio bilietų kasose. skirtų keleiviams aptarnauti. Dokumentas. agentūrose arba kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose. Šios Taisyklės netaikomos vežant keleivius.. Kelionės bilietai. Pagal keleivio ar bagažo vežimo sutartį. nešulius ir bagažą. kad keleiviams būtų sudarytos tinkamos važiavimo sąlygos. Už bilietus atsiskaitoma grynaisiais pinigais. stotyse bei agentūrose. kai pradinė ar/ir galinė stotis yra kitoje šalyje. jeigu: keleivis ar bagažo siuntėjas nevykdo ar netinkamai vykdo šių Taisyklių reikalavimus. Geležinkelio įmonė privalo tai organizuoti keleivių ir bagažo vežimą. geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti keleivį arba bagažą į reikiamą punktą nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku. kuri patvirtinama atitinkamu vežimo dokumentu. stichinės nelaimės). keleiviui pateikus atitinkamą pažymėjimą (originalą). o turint teisės aktais nustatytas lengvatas bilietai įsigyjami nemokami arba su nuolaida. Geležinkelio įmonės įsipareigojimai.ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių. iškrauti ir saugoti. Geležinkelio įmonė neprivalo vežti keleivių ir bagažo. patvirtinantis keleivio vežimo sutarties sudarymą ir suteikiantis teisę važiuoti traukiniu nuo/iki bet kurios stoties į vieną ar į abi puses pagal traukinio važiavimo maršrutą. 250 . Geležinkelio bilietų kasų arba kitų geležinkelio įmonės nustatytų bilietų pardavimo vietų darbo laiką nustato geležinkelio įmonė. atsirado neišvengiamų ar nepašalinamų kliūčių (pvz. užtikrinamas kultūringas aptarnavimas ir teikiama informacija traukiniuose. banko pavedimu ar banko kortele. yra nustatytos formos kelionės bilietas (toliau bilietas). atsižvelgę į vietos sąlygas ir galiojantį traukinių eismo tvarkaraštį. skirtų bagažui pakrauti. agentūrų – jų vadovai. Bilietas gali būti: – vienetinis – vienam keleiviui vienai kelionei.

– terminuotas – vienam keleiviui atitinkamam terminui. atsiradus galimybei. turi patikrinti. Jeigu keleivis vagone su atskiromis kupė nori užimti daugiau vietų. 15 07 02). Kelionės metu. Terminuotų bilietų rūšis nustato geležinkelio įmonė. traukinio. bet nebūtinai tame pačiame vagone. vagoną. suklijuotas. be pataisymų. Vienetiniai ir grupės bilietai pradedami pardavinėti prieš 30 parų iki traukinio išvažiavimo dienos baigiami – atsižvelgiant į vietos sąlygas.) turi būti aišku. Organizuotai grupei keleivių. Taisytas ar sugadintas (suplėšytas. Vienetinis ir grupės bilietas galioja pagal juose nurodytus duomenis: datą. Terminuoti bilietai pradedami pardavinėti prieš 10 parų iki bilieto galiojimo pradžios. Važiavimo sąlygų pakeitimas. bilieto kaina ir t. metai (pvz.– grupės – keleivių grupei nuo 6 žmonių vienai kelionei. Terminuotas bilietas galioja važinėti paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 3 klasės vagonuose nuo/iki nurodytų stočių ir nurodytu laikotarpiu. keleiviui suteikiama vieta. kurie važiuoja tą pačią dieną ir tuo pačiu traukiniu. mėnuo. budėtojui. traukinį. apdegęs ir pan. bilietas galioja iki jame nurodytos galinės stoties..t. Bilietų galiojimo laikas. vagono ir vietos numeris.) bilietas negalioja ir dublikatas neišduodamas. nusipirkęs bilietą. o baigiami – antrą terminuoto bilieto galiojimo dieną. Data biliete rašoma tokia tvarka: diena. Pagal pateiktą dokumentą keleivis bilietų kasoje gali įsigyti bilietą be nurodytos vietos važiuoti pageidaujamo traukinio žemiausios klasės vagone.). privalo sumokėti už visas vietas. bet ne vėliau kaip likus 5 minutėms iki traukinio išvažiavimo. pradinė ir galinė stotys. Visa biliete nurodyta informacija (data. jis turi pateikti atsakingam stoties darbuotojui (stoties viršininkui. jis turi 251 . Jeigu traukinyje nėra laisvų vietų. ar jame nurodyti teisingi duomenys ir saugoti jį visą kelionės laiką. o keleiviui būtina išvykti (artimųjų mirties ar ligos atveju ir pan. Keleivis. kasininkui) tai įrodantį dokumentą. vietą. Keleivis vagone gali užimti tik vieną vietą. Jeigu terminuoto bilieto galiojimo laikas baigiasi keleiviu važiuojant. parduodamas grupės bilietas. įsigijęs bilietą. Jeigu keleivis. nori išvykti kitą dieną ar kitu traukiniu nei nurodyta biliete.

išskyrus moksleivius. Vaikams nuo 7 iki 10 metų amžiaus perkami vienetiniai bilietai su 50 procentų nuolaida. kuri nurodyta bilietuose . važiuojančius į mokyklą ir atgal. Jeigu keleivis nori tame pačiame traukinyje pratęsti kelionę iki kitos nei biliete nurodytos stoties. Jeigu tokiuose vagonuose laisvų vietų nėra. suteikiama teisė trečiajam ar kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienetinį bilietą su 50 procentų nuolaida. sumokėjęs kainų skirtumą traukinio viršininkui bei gavęs priemokos kvitą.vagonuose. vagono palydovas) privalo keleiviams suteikti vietas traukinio kituose. Keleivis. jei jame yra laisvų vietų. kuriuose jų yra. keleiviams suteikiamos vietos tuose vagonuose. vežančiam keletą vaikų iki 7 metų amžiaus. Už persėdimą į aukštesnės klasės vagonus priemoka neimama. traukinio viršininkui) ir įsigyti kitą bilietą dar nepasibaigus turimo bilieto galiojimo laikui. Kelionės metu keleivis turi teisę pereiti į aukštesnės klasės vagoną. Atsakingas darbuotojas (traukinio viršininkas. Prireikus keleiviai nemokamai aprūpinami patalyne. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežti du vaikus iki 7 metų amžiaus neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos. Vaikams. tos pačios klasės. jei turi apie tai pranešti geležinkelio atsakingam darbuotojui (konduktoriui. Kelionės metu dėl techninių gedimų atkabinus vagoną. neturintiems 10 metų. Vaikų vežimas. kuris su bilietu pateikiamas geležinkelio bilietų kasai. vagono palydovas) sudaro aktą. keleiviams suteikiamos vietos aukštesnės klasės vagonuose. o jeigu ir juose laisvų vietų nėra. su kuriuo važiuoja vaikas iki 10 metų. Bet kurioje geležinkelio bilietų kasoje keleiviui turi grąžinti bilieto kainų skirtumą.kreiptis į bet kurią geležinkelio bilietų kasą. jeigu keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės negu nurodyta jo biliete vagone ar žemesnės kategorijos traukiniu. Terminuoti bilietai nekeičiami. bilietai be suaugusiųjų neparduodami ir važiuoti traukiniais neleidžiama. atsakingas darbuotojas (traukinio viršininkas. Vaikui nuo 10 metų amžiaus perkamas bilietas už visą kainą. Keleiviui. privalo turėti 252 .

nemokamai dar vežti sudedamąjį vaiko ar invalido vežimėlį. 253 . kurių bendra trijų matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm dydžio. papildomai prie leistinos normos. jeigu traukiniu važiuoja vaikas ar invalidas. konduktorius ar kt. turintis bilietą. lengvai užsidegančias. atsakingas darbuotojas (stoties budėtojas. pjaunančius daiktus. turi teisę keleiviniame vagone vežti su savimi nemokamai nešulius. Kaip nešulius. radioaktyvias. kad pamiršo daiktus. Asmeninius daiktus ir nešulius saugo ir už juos atsako pats keleivis. o nešulių saugyklose saugoti ginklus. Neišardytus dviračius galima vežti bagažo vagonuose. Vieno nešulio bendra trijų matmenų suma turi būti ne didesnė kaip 200 cm dydžio. negu numatyta šiuose Taisyklėse. sprogstančias. Kiekvienas keleivis. Stotyje ar traukinyje radus paliktus ar pamiršus daiktus. jis turi kreiptis į atsakingą stoties. o bendras svoris – 35 kg suaugusiajam ir 15 kg vaikui iki 10 metų. Vaiko amžius nustatomas pagal tai. bet ne daugiau kaip 50 kg. kiek metų suėjo vaikui traukinio išvažiavimo dieną.dokumentą. vagono palydovas. kurių matmenys ir svoris neviršija nustatytos nešuliams normos. keleiviniuose vagonuose – tam skirtose vietose. dvokiančias. Išardyti ir supakuoti (dėkluose) dviračiai. Nešuliai vežami jiems skirtose vietose. Nešulių vežimas ir saugojimas.) surašo aktą. kurioje išlipo. Jame smulkiai aprašomi rasti daiktai. Jei išlipęs iš vagono keleivis pastebėjo. 3 klasės vagone suaugęs keleivis gali vežti daugiau nešulių nei numatyta šiose Taisyklėse. Vežant daugiau nešulių. keleivis privalo juos atiduoti į bagažo vagoną ir sumokėti užmokestį pagal lydimojo bagažo tarifą. patvirtinantį vaiki amžių. už kiekvieną dviratį mokant nustatytą užmokestį. kurie gali apgadinti vagoną ar kitų keleivių daiktus. suslėgtas arba suskystintas dujas. traukinio viršininkas. Stotyse ar kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose už užmokestį saugomi nešuliai. Traukiniais draudžiama vežti. smailius. gailias ir kitaip keleivių saugumui pavojingas medžiagas. nurodomos radimo aplinkybės. darbuotoją. keleiviniuose vagonuose vežami nemokamai ( jų svoris įskaitomas į leistiną normą).

Keleiviniais traukiniais galima vežti tik kambarinius gyvūnus (šunis. antsnukiais ir prižiūrimi šeimininko. katės. Lydimas bagažas – tai keleivio daiktai vežami bagažo vagone. sveriantys ne mažiau kaip 5 kg ir ne daugiau kaip 200 kg. padarytus keleiviniame vagone. nedarbinėje angainėje. įdėtus į dėžes.Daiktai.) sveikatą ir užtikrinti kitų keleivių saugumą. Šeimininkas turi turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno (šuns. kates. mokant už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo. leidžiama vežti 3 klasės vagonuose nemokamai. keleiviui 254 . Jeigu keleivis nori vežti kambarinius gyvūnus bagažo vagone.). Smulkius kambarinius gyvūnus. mokant už kiekvieną kaip 20 kg lydimojo bagažo. sanitarijos bei higienos reikalavimų pažeidimus. Gyvūnų vežimas. Keleivių ir šunų neturi būti daugiau kaip kupė vietų. – vagonuose su atskiromis kupė. esančioje šalia lokomotyvo. taip pat paukščius ir pan. gedieji – iki 24 valandų. rasti traukinyje kelionės metu. Rasti ar palikti saugoti ir pamiršti daiktai kiekvienoje stotyje saugomi 30parų. kuris duodamas keleiviui ar siuntėjui. Keleivis. Už kiekvieną vežamą gyvūną mokama kaip už 20 kg lydimojo bagažo. jie turi būti patalpinti į narvus. Didelius šunis (vienam keleiviui ne daugiau kaip du)leidžiama vežti: – 1 arba 2 klasės pirmojo vagono. atsako už žalą ir nuostolius. – 3 klasės pirmojo arba paskutinio vagono angainėje. esančio šalia lokomotyvo. pintines ir narvelius. o po to realizuojami Lietuvos Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka. Bagažo vežimas. ar pan. Šiuo atveju atskiro mokesčio už šunis mokėti nereikia. Visais nurodytais atvejais šunys turi būti su pavadėliais. Visas daiktų saugojimo išlaidas apmoka daiktų savininkas. Bagažas gali būti lydimas ir nelydimas. Bagažo vežimo sutartis patvirtinama bagažo kvitu. Šeimininkas turi važiuoti tuo pačiu traukiniu. su aktu atiduodami atsakingam galinės traukinio stoties darbuotojui. vežantis gyvūnus ar paukščius. sumokėjus už visas kupė vietas. o kitų klasių vagonuose – mokant už kiekvieną kaip už 10 kg lydimojo bagažo.

krepšiai ir kiti daiktai turi būti stipriai surišti. rūšis (vyriškas. bet ir kita stotis. Jei keleivis (siuntėjas) nori vežti sunkesnį bagažą. kad tokia pakuotė dar tinkama saugiai vežti bagažą. narkotines. Dviračiai. prie kurio prikabintas bagažo vagonas. kuri nurodoma bagažo kvite. keleiviui (siuntėjui) parašius prašymą. Bagažas vežamas pirmuoju pagal traukinių eismo tvarkaraštį traukiniu. kurie pagal dydį. Lagaminai. 255 . kuriuo vyksta keleivis ne toliau kaip iki stoties. priimtas vežti pagal nelydimojo bagažo tarifą iki stoties. Keleivis (siuntėjas) bagažą pristato bagažo skyriaus darbo laiku ir už bagažo vežimą sumoka pradinėje stotyje. apie tai pažymima bagažo vežimo dokumentuose. kurio pakuotė apgadinta. Lydimojo ar nelydimojo bagažo siuntos vienetas gali būti ne daugiau kaip 3 m ilgio ir sverti ne daugiau kaip 75 kg.pakeitus bilietą. vežti nepriimamas. vaikų ar invalidų vežimėliai ir pan.. Priimant iš keleivio (siuntėjo) nesupakuotus dviračius ar pan. moteriškas ar pan. lengvai užsidegančias. pakuotę ir specifines savybes gali būti pakrauti į bagažo vagoną. išvardijamos jam priklausančios dalys (skambutis. nuodingąsias. dėžės. Nelydimas bagažas – tai fizinių ar juridinių asmenų bagažas. žibintas. sveriantis ne mažiau 5 kg. iškrauti. Tokiu atveju mokoma pagal nelydimojo bagažo tarifą. Bagažas vežamas tuo pačiu traukiniu. tai jis gali būti priimtas. Jei tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba jo visai nėra. tai už antsvorį privalo sumokėti pagal nelydimojo bagažo tarifą. Už priimto bagažo saugojimą ir pakavimą mokamas nustatytas užmokestis . daiktai priimami vežti supakuoti ir nesupakuoti. Tačiau jeigu geležinkelio įmonė pripažįsta. Bagažo vagone vežti draudžiama: šaunamuosius ginklus. įrankių krepšys ir t. Bagažas. tai toks bagažas siunčiamas kitu traukiniu.). daiktus. esanti jo kelionės maršrute. bagažo vežimo dokumentuose įrašomas.). dviračio pavadinimas. aštraus kvapo. pakrauti.Į bagažo vagoną priimami tik tokie daiktai.t. priimti vežti pagal lydimojo bagažo tarifą. nedarydami žalos kitų keleivių (siuntėjų) bagažui. Bagažo galinė stotis gali būti ne tik galinė keleivio stotis. kuri nurodyta biliete. Bagažas turi būti patogus nešti. Jeigu keleivis nori vežti daugiau. pvz.

stoties atsakingas darbuotojas (bagažo išdavėjas) gavėjo pateikto bagažo antroje pusėje užrašo: „Bagažas neatvežtas“. lakus ir pan. Keleivio (siuntėjo) pageidavimu gali būti įkainotas visas bagažas imtinai arba kiekvienas bagažo vienetas atskirai. kad bagažas priklauso jam. siuntėjas arba gavėjas turi jį atsiimti per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos.sprogiąsias. Jei keleivis tai padaryti atsisako. kad įsitikintų. Bagaže negalima siųsti dokumentų. kad įrašyta pareikštoji vertė neatitinka bagažo vertės ir nepateikiamas patvirtinantis dokumentas (čekis ar pan. Į galinę stotį atvežtas lydimasis bagažas atiduodamas bagažo kvitą pateikusiam keleiviui (gavėjui). jeigu geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali perduoti jo gavėjui. ar pareikštoji vertė atitinka bagažo kainą.). Bagažo neatvežus laiku į galinę stotį. Už įkainotą bagažą mokoma pagal tarifą. atgavęs bagažą. už jo saugojimą iki pranešimo dienos mokėti nereikia. Atvežtas bagažas gavėjui atiduodamas bagažo kasos darbo laiku. toks bagažas neįkainojamas. įkainotas bagažas tikrinamas pagal pateiktą daiktų sąrašą. o juridiniam asmeniui – pateikus įgaliojimą ir asmens dokumentą. Jei galinė stotis laiku nepranešė gavėjui apie bagažo atvežimą. Siuntėjas arba gavėjas. nustatytą. pinigų ir kitų vertybinių popierių. Keleiviui (siuntėjui) sutikus. Bagažo atvežimo terminas nustatomas pagal traukinio. Suradus dingusį bagažą. nustatoma reali bagažo kaina (jeigu to reikia). privalo pranešti apie tai geležinkelio įmonei ir parašyti prašymą. Keleivis (gavėjas). radioaktyviąsias bei kitas pavojingas medžiagas (dažus. 256 . pametęs lydimojo bagažo kvitą. dalyvaujant keleiviui (siuntėjui). Nelydimasis bagažas fiziniam asmeniui išduodamas pateikus asmens dokumentą. Atsakingas stoties darbuotojas (bagažo priėmėjas) gali pareikalauti išpakuoti įkainotą bagažą.) dūžtančius daiktus ir gedžiuosius produktus. į kurio bagažo vagoną buvo pakrautas bagažas. privalo grąžinti geležinkelio įmonei jam sumokėtus pinigus. Visais atvejais pakavimo išlaidas apmoka keleivis (siuntėjas). Keleivis (siuntėjas) gali įkainoti bagažą. Bagažas laikomas prarastu. eismo tvarkaraštį. Jei patikrinus įkainotą bagažą. įrodantį.

Daugiau kaip per vieną mėnesį (neskaičiuojant atvežimo dienos) neatsiimtas bagažas arba bagažas be dokumentų – realizuojamas Lietuvis Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka. Kai nustatomas grupės narių skaičius. svoris (masė) ar vienetų skaičius su vežimo dokumentų duomenimis. o 0. Keleivių ir bagažo vežimo mokestis. Vėliau pinigai grąžinami keleiviui parašius prašymą geležinkelio įmonei. geležinkelio įmonei grąžinamas prarastas bagažas. Geležinkelio įmonė surašo aktus. o lydimojo ir nelydimojo bagažo mokestis – į svorį ir atstumą. Už nepanaudotą vienetinį bilietą keleiviui grąžinama: 1) visa bilieto kaina – jei iki traukinio išvažiavimo lieka ne mažiau kaip 30 minučių. kuri turi gražinamame biliete uždėti atitinkamą žymą. kai: nesutampa faktinis bagažo pavadinimas. 2) 75 procentai bilieto kainos – jei iki traukinio išvažiavimo lieka mažiau kaip 30 minučių arba jei bilietas grąžinamas ne vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui.05 Lt ir daugiau – didinamos iki dešimtųjų lito dalių.05 Lt atmetamos. 257 . neatsižvelgdama į tai. atsižvelgiant į traukinio kategoriją. trūksta bagažo dalies. vagono klasę ir atstumą. Pinigų grąžinimas. Keleivių vežimo mokestis apskaičiuojamas pagal vietinio susisiekimo tarifą. ar jas nurodė bagažo siuntėjas ar gavėjas. bagažas rastas be dokumentų. bagažas neatvežtas į galinę stotį per nustatytą terminą. o bilietą grąžinti. Dėl pinigų grąžinimo už nepanaudotus bilietus keleivis gali kreiptis į bet kurią geležinkelio bilietų kasą. grupės sudėtyje važiuojantys du vaikai iki 10 metų amžiaus. kuriu kelionė apmokėta. skaičiuojami kaip vienas suaugęs keleivis. suma apvalinama iki dešimtųjų lito dalių: sumos mažesnės kaip 0. bagažas rastas sugadintas. bagaže rasti draudžiami vežti daiktai. Keleiviui ar jų grupei gali būti taikoma tik viena bilieto kainos nuolaida. Geležinkelio įmonė privalo surašyti aktus. Keleivis turi teisę atsisakyti kelionės. Keleivių ir bagažo vežimo kainos skelbiamos viešai. ar ji pati pastebėjo šiose Taisyklėse nurodytas aplinkybes. Keleiviui pinigus būtina atsiimti per 1 valandą tos pačios stoties kasoje. Apskaičiuojant keleivio ir bagažo vežimo mokestį.

geležinkelio įmonė turi atlyginti: 258 . komandiruotės pažymėjimo kopija. dėl pinigų grąžinimo turi pateikti geležinkelio įmonei prašymą ir atitinkamus dokumentus. jei keleivis pateikia pateisinamuosius dokumentus (nedarbingumo pažymėjimo kopija. 2) 75 procentai bilieto kainos – jei iki traukinio išvažiavimo kieka mažiau kaip 6 valandos arba jei bilietas grąžinamas ne vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui. Už žalą. Pamestas ar sugadintas bilietas nekeičiamas. šaukimo į kariuomenę kopija ar pan. Grąžinant keleiviui pinigus už nepanaudotą bilietą. tai jos vadovas iki traukinio išvažiavimo privalo bilietą pateikti stoties viršininkui arba vienam iš atsakingų stoties darbuotųjų. kiek keleivių važiuos. Neišvykusiam keleiviui grąžinami visi už nešulių vežimą sumokėti pinigai. bilieto kainos už nepanaudotas dienas. pateiktą vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui. kai keleivis negali vykti dėl geležinkelio kaltės. pinigai negrąžinami. pinigai už bilietą negrąžinami. o išlipo tarpinėje stotyje. paslaugos mokestis negrąžinamas. kad jame pažymėtų. išskyrus atvejį. Už nepanaudotą ar iš dalies panaudotą terminuotą bilietą grąžinama 80 proc. Pinigai už nepanaudotą vienetinį bilietą. Jeigu keleivis nevažiavo iki biliete nurodytos galinės stoties. už jį sumokėti pinigai negrąžinami. Už bilietą. Jei keleivis negali vykti dėl geležinkelio kaltės.). Jei keleivis negalėjo išvykti dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo. padarytą vežant bagažą. pirktą pavedimu ir už nepanaudotą ar iš dalies panaudotą grupės bilietą. grąžinami keleiviui parašius prašymą geležinkelio įmonei.Už nepanaudotą grupės bilietą grąžinama: 1) visa bilieto kaina – jei iki traukinio išvažiavimo lieka ne mažiau kaip 6 valandos. Pinigų už terminuotus bilietus grąžinimo tvarką nustato geležinkelio įmonė pagal terminuotų bilietų rūšis. jam grąžinama visa nepanaudoto bilieto (išskyrus terminuoto) ir paslaugos kainą. Jeigu su grupės bilietu vyksta ne visa grupė.

taip pat kiti geležinkelio įmonės pareigūnai. – tikrosios jo vertės dydį. traukinių viršininkai. – pareikštosios bagažo vertės dydį. Vežimų kontrolė. taip pat atlygina kitas su vežimu susijusias išlaidas. perduoto vežti pareiškiant jo vertę. kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė. kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę. Jeigu bagažas. Jeigu sugadinto bagažo kokybė pasikeitė tiek. 3) visiškai praradus bagažą. tačiau jei geležinkelio įmonė įrodo. – bilietą su atitinkamu pažymėjimu (originalu). Keleivis. kuria sumažėjo bagažo vertė. už žalą atlygina tikrosios jo vertės dydžiu. tėvų paso). Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei atlyginimą. šiomis Taisyklėmis. Jeigu geležinkelio įmonę rodo. perduotą vežti pareiškiant jo vertę. važiuojantis be bilieto arba turintis bilietą ne į tą traukinį. Jeigu kontroliuojantis pareigūnas abejoja dėl vežamų vaikų amžiaus. 4) esant bagažo. keleivis privalo pateikti bilietą. gauta už bagažo praradimą ar trūkumą. gavėjas (siuntėjas) per vienerius metus turi teisę pareikalauti. jis gali pareikalauti vaiko amžių patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimui. Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais keleivių vežimą reglamentuojančiais teisės aktais. turi mokėti baudą. 2) sugadinus bagažą – suma. Atliekantys vežimų konrolę vadovaujasi savo pareigybiniais nuostatais. kad jo nebegalima naudoti tiesioginę paskirtį. Geležinkelio įmonė. trūkumui. turintis nemokamą ar su nuolaida bilietą be teisę į juos patvirtinančių dokumentų.1) visiškai praradus bagažą arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo bagažo vertę. vėliau surandamas. 259 . vagonų palydovai ir konduktoriai. Vežimų kontrolę atlieka traukinių kontroleriai-revizoriai. kad tas bagažas būtų jam išduotas. o turint teisės aktais nustatytas lengvatas. už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė sumokėjo atitinkamą atliginimą. Kontroliuojančiam pareigūnui pareikalavus. kuriems pagal pareiginius nuostatus pavesta vykdyti kontrolės funkcijas. bagažo gavėjas turi teisę atsisakyti ir pareikalauti atlyginti kaip už jo praradimą. atlygindama siuntėjui ar gavėjui padarytą žalą. kartu grąžina jam ir bagažo vežimo užmokestį. – pareikštosios vertės dalimi už kiekvieną trūkstamą kilogramą.

Jeigu vaikui. kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. Keleivis. už trečią ir kitus vaikus turi sumokėti baudą. jeigu neįrodo. kurioje bus išlaipinamas. Šiose Taisyklėse aukščiau nurodytais atvejais mokama ne tik bauda. turinčiam 10 metų amžiaus. turi mokėti baudą. Geležinkelio įmonė. Geležinkelio įmonė atsako už vežimo termino praleidimą bei bagažo praradimą arba jo trūkumą nuo priėmimo iki išdavimo. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo praradimą. nesilaiko viešosios tvarkos taisyklių. kurių negalima buvo pastebėti priimant bagažą. turi sumokėti baudą ir užmokestį už nešulio antsvorį pagal lydimojo bagažo tarifą už visą atstumą. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo masės sumažėjimą. ar mokėti baudą. lydintis vaiką. ypatingų natūralių bagažo savybių. gaivalinės nelaimės. Jeigu keleivis važiuoja be bilieto ir atsisako pirkti bilietą ar nepateikia dokumento. vežantis nešulį. keleivis. jeigu neįrodo. pavėluotai pristačiusi bagažą. Geležinkelio įmonės atsakomybė. nupirktas bilietas su 50 procentų nuolaida. kad tai įvyko ne dėl jos kaltės. Keleivio atsakomybė. jeigu nėra jų sužalojimo kelyje požymių. o už bagažo vežimą. Geležinkelio įmonė atsako už bagažo vežimo termino praleidimą. Geležinkelio įmonė yra atsakinga už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki pabaigos. Šiais atvejais biliete 260 . bet ir užmokestis už kelionę nuo keleivio įvardytos pradinės iki galinės stoties arba iki stoties. o jei keleivis išlipti atsisako. geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti keleivį ir išlaipinti jį iš traukinio artimiausioje stotyje. jeigu netrūksta siuntos vienetų ir nesugadinta tara ar įpakavimas. su kurio važiuoja daugiau nei du vaikai iki 7 metų amžiaus be bilieto. atsakinga keleiviui ir bagažo siuntėjui ar gavėjui nuo bagažo priėmimo iki jo išdavimo. iškviesti policiją. neapmokėtą ar didesnio nei nustatyta svorio nešulį ir atsisako apmokėti. patvirtinančio lengvatą. trūkumą arba sugadinimą (jeigu bagažo siuntėjas ar gavėjas neįrodys priešingai) jeigu tai įvyko dėl: bagažo siuntėjo (gavėjo) kaltės. taros ar įpakavimo trūkumų. kuris sunkesnis arba didesnis nei leistina norma. atlygina gavėjui ar siuntėjui jų nuostolius.Keleivis. yra neblaivus ar geria alkoholinius gėrimus. Baudą keleivis moka ir už kiekvieną su juo be bilieto važiuojantį vaiką nuo 7 iki 10 metų amžiaus.

Kokiais traukiniais ir kokiuose vagonuose vežami keleiviai? 2. kylantys iš vežimo. jei nori pereiti važiuoti į aukštesnės klasės vagoną? 5. Kontroliniai klausimai 1. o prireikus – kitus įrodymus. Ką turi daryti keleivis. jį sugadinus ar pavėluotai pristačius. Ieškiniai dėl reikalavimų. 2) lydimojo ar nelydimojo bagažo kvite nurodytas asmuo – praradus bagažą. Teisę reikšti pretenziją ar ieškinį turi: 1) keleivis. lydimojo ar nelydimojo bagažo kvito ir geležinkelio įmonės išduoto akto originalus. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo.pažymima išlaipinimo priežastis. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. trūkstant jo dalies. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą trims mėnesiams. Atsisakius patenkinti pretenziją arba patenkinti ją iš dalies. Pretenziją reiškiantis asmuo turi pateikti bilieto. jei nori pratęsti kelionę tuo pačiu traukiniu iki kitos nei biliete nurodytos stoties? 261 . gali būti pareikšti per vienerius metus nuo tos dienos. Koks dokumentas patvirtina keleivio vežimo sutartį? 3. pareiškėjui grąžinami pretenziją pagrindžiantys dokumentai. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir baudžiami nustatyto dydžio baudomis. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir nešulio ar bagažo vežimą. kad geležinkelio įmonė jos nepatenkino. pinigai negrąžinami. bilietas į kasą nepriimamas. Geležinkelio įmonė privalo pareikštą pretenziją išnagrinėti ir raštu pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą ar atsisakymą ją patenkinti per tris mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos. Kokie gali būti bilietai? 4. Pretenzijos ir ieškiniai. pareiškiami teismui. kylančių iš vežimo sutarties. kai pareiškėjas ar ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ką turi daryti keleivis. laikoma. pateikęs bilietą.

jei keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės negu nurodyta jo biliete vagone? 7. Kas turi būti grąžinta keleiviui. 8. kylantys iš vežimo? 262 . Ar grąžinami pinigai. Kaip apskaičiuojamas keleivių ir bagažo mokestis? 10. Apibūdinti „lydimą“ ir „nelydimą“ bagažą. Kada bagažas laikomas prarastu? 9. traukiniui išvažiavus? 12.6. Per kiek laiko gali būti pateiktos pretenzijos ir ieškiniai. Kiek grąžinama keleiviui už nepanaudotą vienetinį bilietą? 11.

nenusileidžiant savos valstybės teritorijoje. paštą ir krovinius į bet kurios kitos susitarusios valstybės teritoriją ir teisė joje išlaipinti keleivius. praktikoje taikomos dar ir šios: 6) teisė teikti oro transporto paslaugas skrendant tarp dviejų užsienio valstybių per tą valstybę. teisė tranzitiniam skrydžiui). su kurios vėliava lėktuvas skraido. Jose yra nustatomi apribojimai dėl 263 . 5) teisė vežti keleivius. Čikagoje buvo pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl tarptautinio oro transporto (vadinamoji Čikagos konvencija).1. 3) teisė kitoje valstybėje išlaipinti keleivius. 7) teisė teikti oro transporto paslaugas skrendant iš vienos užsienio valstybės į kitą. y. reglamentuojančiu komercines ir ekonomines taisykles civilinėje aviacijoje. su kurios vėliava lėktuvas skraido. 4) teisė kitoje valstybėje priimti į lėktuvą keleivius. Pagal šią koncepciją nustatytos „oro laisvės“. gruodžio 7 d. 8) teisė teikti oro transporto paslaugas šalies viduje (vadinamasis kabotažas).4. paštą ir krovinius ir skraidinti į valstybę. Be Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) apibrėžtų minėtų „skrydžių laisvių“. Ši teisė taikoma tarp trečiųjų šalių. kurias garantuoja kiekviena tarpusavio sutartį pasirašanti valstybė. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 4. paimtus į lėktuvą valstybėje. iškrauti paštą ir krovinius. Nors ši teisė nėra oficialiai įtvirtinta. atvežtus iš kitos susitarusios valstybės. tapęs pagrindiniu tarpvalstybiniu dokumentu. išimtis – Europos Sąjunga. vežėjai ja dažnai naudojasi. Pradžioje buvo apibrėžtos penkios „skrydžių laisvės“: 1) teisė nenutupiant perskristi kitos valstybės teritoriją (t. kuriai priklauso vežėjas arba orlaivis. iškrauti paštą ir krovinius. Tarptautinių vežimų oro transportu teisinis reguliavimas ir skrydžių klasifikavimas 1944 m. 2) teisė nusileisti kitos valstybės teritorijoje ne komerciniais tikslais. Vežimai oro transportu buvo reguliuojami dvišalėmis susisiekimo oru sutartimis.

tiekimo. neribojamas lėktuvų vietų skaičius. papildomus ir specialiuosius reisus. kuriomis gali naudotis aviakompanijos. apibrėžiamos skrydžių teisės. − „skrydžių laisvės“. − sprendžiami komercinio valdymo. Tarptautiniai skrydžiai klasifikuojami į reguliariuosius ir nereguliariuosius reisus. Bermuduose pasirašyta tarpvalstybinė susisiekimo oru sutartis tarp JAV ir Didžiosios Britanijos tapo pavyzdine sutartimi. Reguliarieji reisai atliekami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal paskelbtą tvarkaraštį. − maršrutas. 264 . JAV ir Olandija pasirašė „atviro dangaus“ („Open Sky“) tipo susisiekimo oru sutartį. skrydžių dažnis. išskridimo ir atskridimo laikai. skrydžių dažnis. tarifai. kainos. Nereguliarieji reisai atliekami gavus specialius leidimus. Pakeitimai skrydžių tvarkaraštyje gali būti padaryti tik visoms šalims sutikus. susitarus visoms šalims. 1946 m. kuri apibūdinama kaip liberalios sutarties pavyzdys – joje nėra nustatytų maršrutų. tačiau pagal specialų tvarkaraštį. Skiriamos pagrindinės ir pagalbinės susisiekimo oru teisės. skrydžių dažnis ir kt. Tokio tipo sutartys vadinamos Bermudų tipo sutartimis. kuriame nurodomas maršrutas. − lėktuvų talpa. skrydžių dažnis (dienos) ir lėktuvo tipas. tvarkaraščiai. Tokios sutartys sudaromos tarp ES šalių ir trečiųjų šalių. tarpiniai nutūpimo punktai. griežtai apibrėžiančia pagrindines ir pagalbines teises. Jie skirstomi į užsakomuosius. Užsakomieji reisai atliekami sudarius specialias sutartis tarp vežėjo ir užsakovo. − apibrėžiami sertifikatai. kilimo ir nutūpimo punktai. Pagrindinės teisės: − užsienio aviakompanijos skyrimas. 1992 m. nustatoma lėktuvų talpa. Papildomi reisai atliekami tuo pačiu maršrutu kaip ir reguliarieji. jo apibrėžimas. − nustatomos muitinės procedūros. Pagalbinės teisės: − nustatomi oro uostai. eksporto klausimai. licencijos.valstybių įėjimo į susitariančių valstybių oro transporto rinką.

y. Pakete liberalizuojamas ir oro bendrovių steigimas. kaip praėjus 24 h nuo reguliariojo reiso pabaigos). Šio liberalizavimo pagrindinės charakteristikos yra šios: − rinkos atidarymas. į ją įsiliejo daugiau aviakompanijų ir atsidarė daugiau maršrutų. o leidimai jiems paprastai išduodami diplomatiniais kanalais. nereguliariuosius ir krovinių vežimo reisus. Specialieji reisai atliekami pagal specialias užduotis. keičiant šią veiklos sritį reguliuojančius teisės aktus. įskaitant standartus dėl finansinės atitikties ir techninių klausimų. Svarbiausias aviacinės oro rinkos liberalizavimo pliusas yra tai.Paprastai papildomas reisas atliekamas tą pačią dieną kaip ir reguliarusis (ne vėliau ir ne anksčiau. 1997 m. jog išsiplėtė Europos Sąjungos oro vežimų rinka. balandžio 1 d. spalio 15 d. Trečiasis paketas (2407/92. − bendros vežėjų licencijavimo normos visose ES šalyse. Vadovaujantis trečiuoju paketu. Europos Bendrijos teisinės priemonės. jog nuo to laiko ES šalių oro transporto rinkos buvo visai liberalizuotos. nuo 1994 m. nuosekliai įtvirtinančios susisiekimo oru rinkos liberalizavimo etapus. Tarybos direktyva 96/67/ EB liberalizavo antžemines paslaugas ES oro uostuose. Laikoma. apimančių oro laivų panaudojimą. Europos komisija 1996 m. esančių ES viduje. Kartu konkurencija sumažino susisiekimo oru paslaugų kainas ir tai turėjo įtakos keleivių 265 . buvo pavadintos liberalizavimo paketais – iš viso buvo parengti ir diegiami trys tokie paketai. Europos Sąjungoje buvo panaikinti visi apribojimai dėl įėjimo į vietos rinką (kabotažas). 2408/92 ir 2409/92 reglamentai) įtvirtino sąvoką Bendrijos vežėjai oru (Community air carriers). − taikomos tos pačios veiklą reglamentuojančios taisyklės reguliariosioms ir užsakomosioms aviakompanijoms. neprieštaraujančias garbingos konkurencijos reikalavimams. t. Paketas apima visus reguliariuosius. − laisvas tarifų nustatymas. Bendrijos vežėjai oru įgyja teisę laisvai pasirinkti maršrutus bet kurioje Bendrijos vietoje ir nusistatyti savo paslaugų kainas. galioja standartas dėl licencijų vežėjams oru išdavimo ir jų laikymosi priežiūros. Susisiekimo oru liberalizavimo Europoje procesas prasidėjo. suteikiama teisė skristi tarp bet kurių oro uostų.

Todėl kovoje dėl kliento tenka tiesiogiai konkuruoti ne tik tarifais. Tokį įgaliojimą Europos komisija turėjo deryboms su Centinės ir Rytų Europos šalimis ES kandidatėmis. kadangi vietinės bendrovės siekia išlaikyti šį statusą tam. bet ir tokiais parametrais. 2002 m. kurios pakeistų galiojančias dvišales atskirų Europos šalių narių sutartis. Dvišalėse sutartyse numatytas taip vadinamas šalies nacionalinės bendrovės statusas yra kliūtis Europos oro transporto bendrovių konsolidavimosi ir investicijų į bendroves procesui. visiškai įsigaliojo ES reglamentai. Lietuvoje nuo 2004 m. keleiviams teikiamų paslaugų kokybe ir maršrutų tinklu. atvykimo ir išvykimo laiko patogumu. neriboti skrydžių dažnių. Europos teisingumo teismas nusprendė. aviakompanijoms buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti. kainų dydžių ar maršrutų tinklo. 266 . pasirašymo. kad neprarastų skrydžių teisių į trečiąsias šalis. oro transporto rinka tapo liberalizuota ir dėl šios priežasties suintensyvėjo konkurencija. kaip skrydžių dažniu. lapkričio mėn. Liberalizavus oro transporto rinką. t. Nacionalinės bendrovės statuso atsisakymas ir ES vežėjo statuso įtvirtinimas leistų Europos Sąjungos oro transporto bendrovėms konsoliduotis ir vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis iš bet kurio Europos Sąjungos oro uosto. maršrutų vietų pasiūlos bei oro transporto paslaugų kainų nustatymo. kurie neriboja ES maršrutų atidarymo laisvių.y. Europos komisija taip pat siekia gauti įgaliojimus derėtis su kitomis trečiosiomis šalimis dėl naujų sutarčių. kuris leistų ES šalių oro transporto bendrovėms vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis iš bet kurio ES šalies oro uosto. Naujomis sutartimis su trečiosiomis šalimis tikimasi įtvirtinti ES vežėjo statusą. kad aštuonių ES šalių su JAV pasirašytos dvišalės sutartys dėl susisiekimo oro transportu prieštarauja ES teisei ir ES šalių ministrai suteikė teisę Europos komisijai derėtis su JAV dėl daugiašalės sutarties.skaičiaus padidėjimui.

IX1175. subjektų. Karinis orlaivis – orlaivis. įregistruotas karinių orlaivių registre. 267 . aerodromų statybos ir naudojimo reikalavimus. Aviacijos specialistas – asmuo. 7. Įstatymo paskirtis. turintis tinkamumo naudoti pažymėjimą. žmonių ir materialinių išteklių visuma.VIII2066... paiešką ir gelbėjimą. 2. vežimą. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas Šis įstatymas priimtas 2000 m. orlaivių gamybos.4. įrenginius ir įrangą) arba jo dalis. reglamentuojantys oro transporto veiklą 4. skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėto įsikišimo į jos veiklą. 3.2. reguliuojama karinės vadovybės.1. naudojamas ne komerciniams oro transporto vežimams ir ne specialiesiems aviacijos darbams atlikti. 9. oro erdvės. Šis įstatymas nustato aviacijos valdymą. pakeitimai padaryti 2002 m. Šis įstatymas taip pat nustato reikalavimus aviacijos specialistams. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: 1. lapkričio 5 d. turintis tinkamumo naudoti karinei aviacijai pažymėjimą. 8. oro uostų veiklą. Civilinės aviacijos saugumas – priemonių ir procedūrų. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. orlaivių. išduotą kariuomenės vado. išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi. Aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas (įskaitant visus statinius. 4. Civilinis aerodromas – aerodromas. įsakymo Nr. 6. kitų įrenginių naudojimą aviacijoje. Bendrosios aviacijos orlaivis – civilinis orlaivis. 5.2. turtinę atsakomybę bei draudimą. Civilinis orlaivis – orlaivis. įregistruotas civilinių orlaivių registre. skirti orlaiviams atskristi. susijusių su aviacija. Karinė aviacija – bet kokia aviacinė veikla. Karinis aerodromas – aerodromas. turintis specialų aviacijos išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją. įsakymas Nr. spalio 17 d.

14. Oro susisiekimas – keleivių. kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru. 23. bagažo ir (arba) pašto vežimas už užmokestį arba užsakymo pagrindu. kuris pagal sutartį ar kitu teisėtu pagrindu savo vardu naudoja orlaivį. įkurtas siekiant teikti nurodymus karinei aviacijai jo jurisdikcijai priklausantiuose konkrečiuose rajonuose. apimantis oro eismo paslaugas. 12. Oro eismo vadyba – bendrasis terminas. Orlaivio įgula – orlaivio skrydžio įgula. bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus. krovinių. aerodromas. aliarmo skelbimas. 11. oro eismo srautų vadybą ir oro erdvės tvarkybą. 18. Oro eismo paslaugos – tam tikros skrydžių informacijos paslaugos. orlaivio palydovai ir operatoriai. Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis. 20. Orlaivio naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo. Kovinio valdymo tarnyba – karinis padalinys.10. Licencija oro susisiekimui vykdyti – leidimas. 268 . Orlaivis – kiekvienas aparatas (mašina). analizė. Oro eismo paslaugų oro erdvė – raidėmis pažymėta nustatyto dydžio oro erdvė. 21. atsakingas už orlaivio eksploatavimą ir saugą viso skrydžio laiku. 13. 16. kurios veiklai reikia rezervuoti erdvę konkretiems naudotojams išimtinai naudoti apibrėžtu laikotarpiu. suteikiantis teisę už užmokestį arba užsakymo pagrindu vežti keleivius. 15. 19. 17. 22. Oro eismo paslaugų maršrutas – nustatytas maršrutas. Meteorologinė informacija – meteorologinis pranešimas. kurioje galimi konkretaus tipo skrydžiai ir kuriems yra nustatytos oro eismo paslaugos bei skrydžių taisyklės. kurią sudaro žemės sklypas. prognozė ir visi kiti pranešimai apie esamas ir numatomas meteorologines sąlygas. krovinius ir (arba) paštą. specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai. Orlaivio vadas – orlaivio savininko arba naudotojo paskirtas pilotas. kurio paskirtis yra reikiamai nukreipti eismo srautą oro eismo paslaugoms teikti. Laikinai išskirta zona – nustatyto dydžio erdvė. konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos.

galiojimą.24. muitinės. kai orlaivis pajuda. Skrydžio įgula – asmenys. ketindamas kilti. Įstatymo taikymas. Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių orlaiviams. kurios teritorijoje yra minėti orlaiviai. Skrydžio laikas – bendras laikas nuo to momento. vidaus vandenys. 25. higieninės kontrolės ir kitos procedūros. kuriame taip pat atliekamos pasienio. Valdomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė. esantiems 269 . patvirtinantis užsienyje išduotos specialisto licencijos eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti orlaivį. kurią sudaro žemės gelmės. Skrydžio įgulos narys – specialisto licenciją turintis įgulos narys. taip pat stebėjimo ir patruliavimo bei paieškos ir gelbėjimo darbams. fotodarbams – fotografijai ir topografijai. iki galutinio sustojimo pasibaigus skrydžiui. jeigu jie neprieštarauja teisės aktams tos valstybės. į kurį atskrenda ir iš kurio išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai. 28. Tarptautinis oro uostas – oro uostas. Specialieji aviacijos darbai – orlaivio naudojimas už užmokestį specializuotoms paslaugoms teikti žemės ūkyje. Aviacijos veikla suverenioje Lietuvos Respublikos teritorijoje. registruotą Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. 31. Pripažinimo pažymėjimas – specialisto licencijos priedas. 26. kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal vizualiųjų skrydžių taisykles ir skrydžių pagal prietaisus taisykles. 27. kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė eksploatuoti orlaivį. oro reklamai ir kita. Valstybės orlaivis – krašto apsaugos. Vežėjas – įmonė. 29. kad vežėjas turi profesinių ir organizacinių pajėgumų saugiai verstis vežėjo pažymėjime nurodyta veikla. 32. statybose. medicininio karantino. muitinės ir vidaus reikalų tarnybų naudojamas orlaivis. atsižvelgiant į oro erdvės klasifikaciją. atsakantis už orlaivio eksploatavimą skrydžio laiku. galima tik vadovaujantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai taikomi taip pat ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems Lietuvos Respublikoje registruotiems orlaiviams. 33. Vežėjo pažymėjimas – dokumentas. teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. turinti galiojantį vežėjo pažymėjimą. 30. patvirtinantis.

jeigu jie neprieštarauja šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams. valstybinę priežiūrą. rekomenduojamą praktiką bei procedūras. šios konvencijos prieduose pateiktus standartus. jei tai būtina. CAA organizuoja Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą. įskaitant antžeminius įrenginius ir aviacijai teikiamas paslaugas. Kariuomenės vadas pagal savo kompetenciją įgyvendina karinės aviacijos politiką ir teikia siūlymus rengiant karinės aviacijos plėtros programą. kuriuos numato aviacijos santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė. suderinusi su kariuomenės vadu. taip pat atlieka kitas teisės aktų jai suteiktas funkcijas. Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA). valstybinę priežiūrą. jei tai būtina. Krašto apsaugos ministerija. suderinęs su CAA. taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai. Kariuomenės vadas. Šių atskaitymų dydį nustato Vyriausybė. išlaikoma iš valstybės biudžeto ir atskaitymų nuo rinkliavų už oro navigacijos paslaugas bei naudojimąsi oro uostais. Kiti civilinės aviacijos teisės aktai. Kariuomenės vadas. CAA. įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas. Susisiekimo ministerija. Civilinės aviacijos administracija. Civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) reikalavimus ir.Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie reikalavimai nei tie. nustato reikalavimus karinei aviacijai šiam įstatymui įgyvendinti ir vykdo karinės aviacijos. išduoda licencijas. CAA yra biudžetinė įstaiga. Tuo tikslu karinėse oro pajėgose turi būti įsteigtas Skrydžių saugos 270 . CAA metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. taip pat atitinkamus Europos Sąjungos bei Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus. Aviacijos valstybinis valdymas. CAA pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas. nustato reikalavimus civilinei aviacijai šiam įstatymui įgyvendinti ir vykdo civilinės aviacijos. kiek tai priimtina Lietuvos Respublikai. pažymėjimus.

Orlaiviai. Statinių statyba bei rekonstrukcija ir ūkinė veikla aerodromo apsaugos bei sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Civilinės aviacijos objektų nuosavybė. CAA ir kariuomenės vadas atitinkamai turi teisę uždrausti civilinių ir karinių aerodromų apsaugos zonose įrengti arba naudoti žiburius. Lietuvos Respublikoje. Aerodromų naudojimas civilinių ir valstybės orlaivių reikmėms. Kariuomenės vadas nustato reikalavimus kariniams aerodromams. Civilinių aerodromų naudojimo valstybės orlaivių reikmėms 271 . Įstatymų nustatyta tvarka kariuomenės vadas gali deleguoti šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas karinių oro pajėgų vadui. Lietuvos Respublikos civilinių arba karinių orlaivių registre registruotas orlaivis turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę. išduoda licencijas. Kariuomenės vadas koordinuoja karinių skrydžių saugos programos įgyvendinimą. pažymėjimus ir vykdo kitų teisės aktų jam suteiktas funkcijas. elektromagnetinės energijos dydžius. kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę. Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį su juos registravusia valstybe arba pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą leidimą. oro uostai ir aerodromai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. Aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos nustatomos atsižvelgiant į triukšmo. savivaldybei. suderinusi su kariuomenės vadu. Statinių statyba ir ženklinimas bei žiburių įrengimas. išskyrus šio straipsnio sekančioje dalyje numatytus atvejus. galinčius kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai. Jų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato CAA.departamentas. Orlaivių nacionalinė priklausomybė. Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Deleguojamas teises ir pareigas kariuomenės vado siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras. fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims. turintys kitos valstybės nacionalinę priklausomybę. dirvožemio bei vandens taršą. oro. Civiliniai orlaiviai. leidžiama naudoti tik tuos orlaivius. Aukšti statiniai turi būti ženklinami tam tikrais nakties ir dienos ženklais.

jeigu atitinkami skrydžiai nekenks tarptautiniam ar komerciniam vidaus eismui. Jeigu konkrečiais atvejais Vyriausybė nenusprendžia kitaip. Oro erdvėje virš jūros dalies. Prireikus CAA nustato ir kitus reikalavimus. Specialius reikalavimus. karinių orlaivių avarijas ir incidentus tiria Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus skiriama komisija. kurioje Lietuvos Respublika pagal tarptautines sutartis yra prisiėmusi atsakomybę teikti 272 . įskaitant oro erdvę ir oro uostus. turi būti tokie. Specialūs reikalavimai. siekdama užtikrinti. Karinių orlaivių eksploatavimo priežiūrą atlieka kariuomenės vadas. Nekarinių valstybės orlaivių eksploatavimą prižiūri CAA. ir todėl turi būti derinami su CAA. paskirstymą ir kontrolę. Tokiems nekariniams valstybės orlaiviams CAA gali padaryti taisyklių išimtis. o tvirtina Vyriausybė.ir karinių aerodromų naudojimo civilinių orlaivių reikmėms tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. skrydžių valdymas ir kitos paslaugos Lietuvos Respublikos oro erdvė. Oro erdvės organizavimas ir skrydžių taisyklės turi kiek įmanoma tiksliau atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) standartus ir rekomenduojamą praktiką. taikomi tik karinių orlaivių skrydžiams. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę. taikomus tik karinių orlaivių skrydžiams. Šie reikalavimai turi būti tokie. esančią virš jos sausumos teritorijos. Valstybės orlaivių eksploatavimas. Oro erdvės tvarkyba ir skrydžių taisyklės. atsižvelgdami į oro erdvės poreikius nacionalinio saugumo tikslams.Vyriausybė užtikrina tinkamą Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą. Mažiau sudėtingiems atvejams tirti Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius gali skirti vieną inspektorių. nustato kariuomenės vadas. kad nekeltų grėsmės civilinių orlaivių saugai. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą ir skrydžių taisykles kartu rengia CAA ir kariuomenės vadas. naudojamus šiam eismui. Kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus. Oro erdvė. esančios už teritorinių vandenų. kad nekeltų grėsmės civilinių orlaivių saugai. vidaus ir teritorinių vandenų. Nekariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir jiems taikomos šio įstatymo civilinės aviacijos taisyklės. kad civiliniai orlaiviai ją naudotų efektyviausiai.

apžiūrėti įrenginius. Draudimai ir apribojimai neturi būti taikomi ilgiau. kuriose taikomos specialios procedūros. taikomi CAA nustatyti reikalavimai. kurie gali turėti įtakos civilinių orlaivių skrydžių saugai. stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginiai. privalo ją nemokamai teikti CAA arba jos įgaliotam juridiniam asmeniui.oro eismo paslaugas. o jos įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi patekti į oro eismo paslaugų teikėjo administracines ir gamybines patalpas. Juridiniai ir fiziniai asmenys. skelbia ir platina CAA arba jos įgaliotas juridinis asmui. susijusias su oro eismo paslaugų teikimu. navigacijos. turintys oro navigacijos informaciją. Meteorologinę informaciją aviacijos reikmėms teikia Vyriausybės įgaliotas meteorologijos paslaugų 273 . Oro eismo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Meteorologinė informacija. kaupia. suderintu su kariuomenės vadu. kurie atitinka CAA nustatytus reikalavimus. Oro navigacijos informacija. Oro navigacijos informaciją renka. ribojamas arba pavojingas civilinei aviacijai zonas. Tokie sprendimai priimami CAA teikimu. taikomos Lietuvos Respublikos skrydžių taisyklės. Lietuvos Respublikoje oro eismo paslaugų teikimui galima naudoti tik tuos ryšių. Karinės būtinybės arba visuomenės saugos sumetimais susisiekimo ministras gali paskelbti tam tikras oro erdvės dalis kaip draudžiamas. Susisiekimo ministras Vyriausybės pritarimu turi teisę sudaryti su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis sutartis dėl oro eismo paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų. CAA turi teisę visada patikrinti. Oro eismo paslaugas civiliniams ir valstybės orlaiviams taikos metu teikia susisiekimo ministro paskirta valstybės įmonė. Ryšių. ar minėti įrenginiai atitinka keliamus reikalavimus ir kaip teikiamos oro eismo paslaugos. Karinėje aviacijoje ir koviniam valdymui naudojamiems įrenginiams. Oro eismo paslaugos. taip pat susipažinti su visa su tuo susijusia informacija ir dokumentais. mastus bei jos skelbimo tvarką ir sąlygas nustato CAA. stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginius. negu to reikalauja juos sukėlusios priežastys. navigacijos.Oro navigacijos informacijos rūšis.

CAA turi įrašyti į Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registrą informaciją apie orlaivį. Užsienio valstybės juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausantis orlaivis. Orlaivių paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. jeigu jis yra nuolat eksploatuojamas iš Lietuvos Respublikos oro uosto. Prie paraiškos turi būti pridėti dokumentai. jo savininką ir orlaivio naudotoją. Meteorologinės informacijos rūšis. Orlaivių paiešką ir gelbėjimą vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. jeigu orlaivis yra užsienyje. b) orlaivis turi tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Paieška ir gelbėjimas. yra 274 . gali būti registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre nepaisant šio straipsnio nustatytų sąlygų. registruotas Lietuvos Respublikoje. Civilinė aviacija 1) Orlaivių registravimas ir ženklinimas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas. patvirtinantys. mastus ir jos teikimo tvarką atitinkamai nustato CAA ir kariuomenės vadas. Dokumentai. tačiau ne visos sąlygos. reikalingi orlaiviui registruoti. Laikinas registravimas.teikėjas. kad pareiškėjas yra orlaivio savininkas. Orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas privalo raštu pateikti CAA paraišką registruoti orlaivį. savininkui arba jo įgaliotam atstovui pateikus paraišką. jeigu: a) orlaivio savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba juridinis asmuo. jeigu šis įkeistas. arba orlaivio areštą. kai tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti būtina atlikti bandomuosius skrydžius. Orlaivis gali būti laikinai įrašytas į Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro priedą. Civilinių orlaivių registravimo sąlygos. o jo nuosavybės teisės perduotos savininkui Lietuvos Respublikoje. Lietuvos valstybė arba savivaldybė. būtinos galutiniam įregistravimui. orlaivio įkeitimą. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas yra CAA. Šio straipsnio numatyti reikalavimai netaikomi tais atvejais. c) orlaivis neregistruotas kitos valstybės orlaivių registre. ir įvykdytos kitos šio įstatymo nustatytos sąlygos. Orlaivis registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. Registruotina informacija.

kad orlaivio areštas panaikintas. 275 . e) jei orlaivis pastaruosius trejus metus neturėjo galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo. kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. Įregistravus orlaivį. Tais atvejais. Tam. kad orlaivis yra įkeistas arba areštuotas. turi būti įvykdytos šio įstatymo sąlygos. Orlaiviai. Pranešimas apie kitoje valstybėje registruotų orlaivių naudojimą. Panaikinus civilinio orlaivio registravimą. CAA turi sudaryti Lietuvos Respublikoje naudojamų užsienio valstybių orlaivių ir jų naudotojų sąrašą. kad orlaivis būtų įregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro priede. turi būti ženklinami ICAO suteiktu valstybės nacionaliniu ženklu „LY“ bei CAA suteiktu registravimo ženklu. kai kitoje valstybėje registruotu orlaiviu pagal susitarimą naudojasi Lietuvos Respublikos pilietis arba juridinis asmuo. b) jei pažeidžiamos šio įstatymo sąlygos. jie privalo pranešti CAA orlaivio duomenis ir pateikti tokio susitarimo kopiją. o prarasto orlaivio paieška nutraukta. Jeigu Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įrašyta. registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. jo savininkui arba įgaliotam atstovui išduodamas orlaivio registravimo liudijimas.patenkintos. Civilinio orlaivio registravimo panaikinimas. registruotas Lietuvos Respublikoje. jo registravimas negali būti panaikintas be įkaito davėjo sutikimo arba atitinkamų institucijų rašytinio pranešimo. kai savininkas arba jo įgaliotas atstovas per CAA nustatytą laiką pateikė įrodymų. išskyrus tuos atvejus. Nacionaliniai ir registravimo ženklai. c) jei orlaivis registruojamas kaip karinis orlaivis. Apie visus pateiktos informacijos pasikeitimus orlaivio naudotojas turi nedelsdamas pranešti CAA. Civilinio orlaivio registravimas panaikinamas: a) jei orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia prašymą raštu. Registravimo ženklų suteikimo bei orlaivių ženklinimo tvarką nustato CAA. jo registravimo liudijimas grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Lietuvos valstybė arba savivaldybė. d) jei orlaivis yra sunaikintas arba prarastas. Orlaivio registravimo liudijimas.

Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali skristi tik orlaiviai. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre registruoto orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą vykdo CAA. įrašytų į standartus. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi ir orlaivio atsarginėms dalims. sustabdymo ir atšaukimo bei užsienio valstybių išduotų tinkamumo skraidyti pažymėjimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato CAA. vykdydama priežiūrą. kurie turi būti įrašyti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo priede. Orlaiviui. atlieka orlaivio tinkamumo skraidyti tyrimą šiais būdais: a) orlaivio savininko arba naudotojo pateiktų techninės priežiūros ir kitų techninių ataskaitų įvertinimu. kurio galiojimas buvo sustabdytas. ji turi sustabdyti tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą. galiojimo pratęsimo. kurie yra tinkami skraidyti ir turi galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka gali būti pripažįstami Čikagos konvencijos valstybių narių išduoti tinkamumo skraidyti pažymėjimai. jeigu jis atitinkamai suprojektuotas. jeigu nustato. Orlaivis gali būti pripažįstamas tinkamu skraidyti.2) Orlaivio tinkamumas skraidyti ir aplinkos apsaugos reikalavimai Tinkamumo skraidyti reikalavimai. kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. atsižvelgdama į orlaivio techninę būklę. Gavusi rašytinę orlaivio savininko arba naudotojo paraišką. CAA. Tinkamumo skraidyti pažymėjimas. pagamintas. prietaisams bei įrangai. Paraiškų gauti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimą pateikimo. Jeigu CAA nustato. 276 . kad orlaivis atitinka tinkamumo skraidyti reikalavimus. CAA turi teisę pratęsti tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą. Tinkamumo skraidyti priežiūra. įrengtas bei techniškai prižiūrimas ir jo skridimo savybės atitinka skrydžių saugos reikalavimus. tinkamumo skraidyti nustatymo. kol bus nustatyta. pripažintam tinkamu skraidyti. tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo. parengtus vadovaujantis Čikagos konvencija. jeigu jie išduoti laikantis ne mažesnių nei minimalūs reikalavimų. gali nustatyti orlaivio eksploatavimo apribojimus. kuriuos nustato CAA. Tinkamumo skraidyti pažymėjimas. kad Lietuvos Respublikoje registruotas orlaivis yra netinkamas skraidyti. CAA išduoda tinkamumo skraidyti pažymėjimą. CAA. turi būti grąžintas CAA. galiojantį iki jame nustatyto laiko.

CAA įgalioti atstovai. kad užsienio valstybės orlaivis yra netinkamas skraidyti arba orlaivyje yra gedimų. turi teisę netrukdomi patekti į savininko arba naudotojo aviacijos paskirties administracines bei gamybines patalpas. CAA turi teisę įvertinti Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių orlaivių tinkamumą skraidyti. Atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti. orlaivio dalių pakeitimą ar taisymą. kurioje orlaivis buvo suprojektuotas ar pagamintas. Už orlaivio tinkamumą skraidyti atsako jo savininkas arba naudotojas. Orlaivio savininkas arba naudotojas nedelsdamas privalo pranešti CAA apie visas aplinkybes. c) prireikus bandomaisiais skrydžiais. jam turi būti leista pakilti. kuri yra ICAO narė. CAA privalo pranešti tos valstybės atsakingai institucijai apie orlaivio būklę ir CAA sprendimą. jeigu CAA nenurodo kitaip. Bandomuosius skrydžius turi atlikti savininkas arba naudotojas. Aplinkos apsaugos reikalavimai. CAA savo nuožiūra gali patikrinti orlaivio tinkamumą skraidyti viso orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimo metu arba patikrinti orlaivį jo savininko arba naudotojo prašymu. įvykius ir gedimus. Jeigu užsienio valstybės institucija pareiškia. Jeigu orlaivis yra registruotas valstybėje. CAA leidžia orlaiviui pakilti. Užsienio valstybių orlaivių tinkamumas skraidyti. taip pat į orlaivį ir juo skristi. bet tam tikromis sąlygomis jis gali būti perskraidintas į remonto vietą. taip pat visą statistinę informaciją apie jo naudojimą. Jeigu užsienio valstybės institucija nusprendžia. prižiūrimas CAA įgalioto atstovo. Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai. kad orlaivis yra netinkamas skraidyti. kurių keliamas triukšmas ir emisija 277 . kurie gali turėti įtakos tinkamumui skraidyti. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo laikytis tinkamumo skraidyti nurodymų (direktyvų). jeigu bus įvykdytos šios institucijos nustatytos sąlygos. CAA turi teisę neleisti jam pakilti. tokiu atveju. išleidžiamų CAA arba valstybės. Jeigu CAA nustato. vykdydami orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą. kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. techninę priežiūrą.b) techninės orlaivio būklės įvertinimu. Orlaivio savininkas arba naudotojas turi pateikti CAA visą informaciją apie orlaivio tinkamumą skraidyti. kurie gali turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti. Tokio skrydžio metu orlaivyje gali būti tik orlaivio įgula ir techniniai specialistai.

taip pat atlikti civilinių orlaivių remonto ir techninės priežiūros darbus tik turėdamos atitinkamą CAA išduotą pažymėjimą šiems darbams bei laikydamosi šiame pažymėjime nurodytų reikalavimų. tinkamumo skraidyti nustatymo ir naudojimo sąlygas bei tvarką nustato CAA. gamyba. CAA nustato civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimo. taip pat skrydžių valdymo sistemos įrenginiai statomi arba rekonstruojami Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei suderinus su CAA. remonto ir techninės priežiūros reikalavimus. taip pat kitų valstybių išduotų pažymėjimų ir leidimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. Išimtiniais atvejais CAA gali duoti leidimą specialiajam skrydžiui tokiu orlaiviu. Tokio orlaivio gamybos. Lietuvos Respublikoje įmonės gali projektuoti. Civilinio aerodromo vieta numatoma teritorijų planavimo dokumentuose. gamybos. Leidimai specialiesiems skrydžiams. bet toks orlaivis gali saugiai skraidyti laikydamasis tam tikrų apribojimų. 3) Oro uostai. CAA turi teisę pripažinti kitose valstybėse – ICAO valstybėse narėse – pagamintų orlaivių ar komponentų pažymėjimus bei leidimus juos projektuoti. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi savadarbiams orlaiviams ar jų komponentams gaminti ir remontuoti. išdavimo. kaip pažymėjimus turinčios įmonės laikosi nustatytų reikalavimų. remontuoti ir atlikti techninę priežiūrą. CAA prižiūri. Civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimas. susijusius su darbu pagal pažymėjimą. gaminti civilinius orlaivius ar jų komponentus. kuriam bendra tvarka negali būti išduotas tinkamumo skraidyti pažymėjimas. iš kurio vyksta oro susisiekimas. gaminti. suteikiančių civilinių orlaivių ir jų komponentų projektavimo ir gamybos bei jų remonto ir techninės priežiūros darbų atlikimo teisę. Pažymėjimų. Reikalavimai oro uostui. aerodromai ir lauko aikštelės Civilinio aerodromo statyba ir rekonstrukcija. 278 . Tokie leidimai gali būti išduodami bandomiesiems skrydžiams. remontas ir techninė priežiūra. taip pat gauti visą informaciją bei dokumentus. CAA atstovai turi teisę nekliudomi apžiūrėti pažymėjimus turinčių įmonių gamybines patalpas ir įrangą. Lietuvos Respublikoje gaminami orlaiviai sertifikuojami CAA nustatyta tvarka ir sąlygomis. perskraidinti orlaivius į remonto vietą ir kitais atvejais. Civilinis aerodromas.neviršija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio.

Gali būti naudojami tik tie civiliniai aerodromai. Orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimas. Tarptautinis oro uostas žemę valdo. įrangą bei įrengimus. Tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė. Lauko aikštelė – žemės arba vandens paviršiaus plotas. Tikrinančiųjų institucijų veikla oro uoste. taip pat šio oro uosto teritorijoje 279 . taip pat nutraukiamas arba sustabdomas jo galiojimas CAA nustatyta tvarka ir sąlygomis. susijusius su civilinio aerodromo tinkamumu naudoti. kurie atitinka CAA nustatytus reikalavimus. Orlaivių atskridimo ir išskridimo laikas koordinuojamas atsižvelgiant į oro uosto ir skrydžių valdymo gamybinius pajėgumus. sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi. Lauko aikštelės. CAA turi teisę visada patikrinti. pasienio kontrolės ir kitos tarnybos. kurie atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei turi CAA išduotą tinkamumo naudoti pažymėjimą. išskristi ir judėti. turi būti atitinkamos muitinės. suderinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos. pratęsiamas. Pažymėjimas išduodamas. Šiame straipsnyje numatytam koordinavimui įgyvendinti konkrečiame oro uoste susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti sudaryta speciali komisija. Jų teritorijos ribas nustato susisiekimo ministras. dokumentus ir kitą medžiagą. gauti visą reikiamą informaciją.Oro susisiekimas gali būti vykdomas tik iš oro uostų. Tam tikrose tarptautinio oro uosto teritorijos dalyse steigiami ar veikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei muitinės kontrolės punktai. Civilinio aerodromo tinkamumas naudoti. Oro uoste. naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tarptautinis oro uostas turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemę su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Tarptautinių oro uostų žemė. Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo sąlygas bei tvarką nustato CAA. Civilinio aerodromo priežiūra. turintis minimalią įrangą ir skirtas laikinai sraigtasparniams. ar civilinis aerodromas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. CAA įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi įeiti ir apžiūrėti atitinkamus objektus. iš kurio vyksta tarptautiniai skrydžiai.

Specialistus rengti. Licencijuojamų specialistų sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras ir susisiekimo ministras. Licencijų galiojimo sustabdymas ir nutraukimas. jeigu: a) specialistas nesilaikė šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų skrydžių saugos bei aviacijos saugumo reikalavimų. turintiems atitinkamą CAA išduotą specialisto licenciją. psichotropinių arba kitų medžiagų. CAA turi teisę visada patikrinti asmens. d) specialistas nuteistas už padarytą tyčinį nusikalstamą veiką. kurią specialistui išdavė užsienio valstybė. b) specialistas naudojosi licencijos suteiktomis teisėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Susisiekimo ministro nustatyta tvarka CAA gali nutraukti arba sustabdyti licencijos galiojimą. jei tokia licencija yra išduota pagal ICAO nustatytus arba griežtesnius reikalavimus. kurie turi Lietuvos Respublikoje pripažintas užsienyje išduotas licencijas. pripažinimo pažymėjimą. Specialisto licencija. 280 .jau veikiantiems ūkio subjektams. taip pat vadovauti skrydžiams leidžiama asmenims. turinčio licenciją ar licencijos pripažinimo pažymėjimą. Specialisto licencijos išduodamos aviacijos specialistams – skrydžio įgulos nariams. net jeigu jų veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla. Testai ir tikrinimai. aviacijos inžinieriams ir technikams bei orlaivių palydovams. CAA turi teisę sustabdyti licencijos galiojimą tol. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir specialistams. 3) Civilinės aviacijos specialistai Specialistų rengimas. perkvalifikuoti ir kelti jų kvalifikaciją gali CAA akredituotos mokymo įstaigos. skrydžių dispečeriams. e) specialisto kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų. taip pat reikalauti pasitikrinti sveikatą. narkotikų. Eksploatuoti orlaivius ir atlikti jų techninę priežiūrą bei remonto darbus. Specialistų licencijavimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. CAA turi teisę pripažinti ir išduoti licencijos. Mokymo įstaigų akreditavimo sąlygas bei tvarką nustato susisiekimo ministras. kol bus atliktas oficialus tyrimas ir priimtas galutinis sprendimas dėl licencijos galiojimo atnaujinimo arba nutraukimo. c) specialisto sveikatos būklė neatitinka nustatytų reikalavimų. teorines žinias ir praktinius įgūdžius. skrydžių vadovams.

c) pranešti CAA apie visas aplinkybes. Orlaivio vadas. krovinių. bagažo ir pašto sauga bei saugumu ir palaikyti tvarką orlaivyje. b) eksploatuoti orlaivį pagal nustatytas taisykles ir kontroliuoti skrendančio orlaivio techninę būklę. Orlaivio vadas privalo: a) iki skrydžio įsitikinti. Draudžiama eksploatuoti orlaivį įgulos nariui. Jei orlaivio įguloje yra tik vienas pilotas. Orlaivio vadu galima skirti tik pilotą. narkotikų. Orlaivio įgulos nariai skrydžio laiku privalo turėti galiojančias specialisto licencijas ir sveikatos pažymėjimus. galinčius turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti. e) kilus skrydžių saugos pavojui. užtikrinančius saugią skrydžių baigtį. kurių buvo imtasi. kuriais siekiama palaikyti tvarką bei užtikrinti skrydžio saugą ir saugumą orlaivyje. Draudžiama įgulos nariui eksploatuoti orlaivį sergant. Orlaivio įgulos darbui skrydžio laiku vadovauja orlaivio vadas. jis yra ir orlaivio vadas. f) apie avariją ar incidentą ir jo aplinkybes nedelsdamas pranešti CAA. apsvaigusiam nuo alkoholio. vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras. d) rūpintis orlaivio keleivių. dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų. labai pavargus ar esant kitoms panašioms priežastims. apie veiksmus. sukomplektuota bei pasirengusi visa skrydžio įgula ir orlaivyje yra visi reikiami dokumentai. Orlaivio vado pareigos. Orlaivio vado teisės. pranešti oro eismo paslaugų tarnybai. g) mirties arba gimimo skrendančiame orlaivyje atveju surašyti atitinkamą aktą. įvykius arba gedimus. kad orlaivis yra parengtas skrydžiui. Keleiviams yra privalomi orlaivio vado nurodymai. kai sukomplektuota ne visa skrydžio įgula. Orlaivio įgulos nariai privalo tiksliai vykdyti darbo technologijoje nustatytas funkcijas ir aukštesniųjų įgulos narių nurodymus. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo sukomplektuoti skrydžio įgulą pagal gamintojo arba CAA kiekvieno orlaivio tipui nustatytus reikalavimus. Draudžiama eksploatuoti orlaivį. Orlaivio vadas turi teisę: 281 .5) Orlaivio įgula ir jo vadas Orlaivio įgula. psichotropinių arba kitų medžiagų.

taip pat duoti nurodymą keleiviams išlipti arba iškrauti krovinį. keleivius arba krovinį. gauti visą vežėjo priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus. patirties ir reikiamą personalą. nutraukti skrydį ir grįžti į išskridimo aerodromą ar tūpti atsarginiame aerodrome ir ekstremaliomis sąlygomis tūpti priverstinai. Kartu su vežėjo pažymėjimu CAA išduoda pažymėjimo priedą. kad pareiškėjas turi užtektinai lėšų. kurie daro įtaką vežėjo pažymėjime arba jo priede numatytoms sąlygoms ir apribojimams. nustatytas šio įstatymo. kai atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti tenka nuomotojui. Užsienio valstybės orlaivio vadas. orlaiviui nutūpus. reikalingus saugiai ir patikimai dirbti naudojantis teisėmis. e) sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ir. Licencija oro susisiekimui vykdyti. kurias suteikia vežėjo pažymėjimas. turi teisę netrukdomi patekti į vežėjo administracines bei gamybines patalpas. perduoti jį atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. f) priimti galutinį sprendimą kilti išskrendant. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi verčiantis orlaivių nuomos veikla. 6) Vežėjo pažymėjimas ir licencija Vežėjo pažymėjimas. jai taikomos sąlygos bei apribojimai. CAA turi teisę išduoti vežėjo pažymėjimą tik įsitikinusi. Užsienio valstybės orlaivio vadas Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti oro susisiekimą ir specialiuosius aviacijos darbus galima tik turint galiojantį vežėjo pažymėjimą. Vežėjas privalo pranešti CAA apie visus pasikeitimus. CAA įgalioti atstovai. b) imtis visų reikiamų priemonių tvarkai orlaivyje ir skrydžio saugai palaikyti. Reikalavimai vežėjo pažymėjimui gauti. orlaivius. organizacinę struktūrą. CAA privalo nuolat vykdyti vežėjų priežiūrą. žinių. jeigu to reikalauja aplinkybės. taip pat į orlaivį ir skristi juo. jeigu jis padarytas orlaivyje. Oro susisiekimui vykdyti 282 . Jį susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda arba pripažįsta galiojančiu CAA. patalpas bei įrangą. c) prireikus kreiptis pagalbos į keleivius. įgūdžių. Jame nurodoma leistina veikla.a) atsisakyti priimti į orlaivį įgulos narius. d) imtis priemonių teisės pažeidimui ar nusikalstamai veikai tirti. vykdydami vežėjo priežiūrą.

kurių kontrolės teisės taip pat priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams. Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos oro erdvėje orlaiviams draudžiama skristi viršgarsiniu greičiu. kuri turi vežėjo pažymėjimą. taip pat draudžiamus vežti pavojingus gaminius bei medžiagas. Draudimas išskristi. Lietuvos Respublikos oro erdvėje draudžiama naudoti ir vežti masinio naikinimo ginklus. Parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos. Orlaivių parodomieji skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių leidžiami tik suderinus juos su savivaldybe. šio straipsnio 1 dalyje nurodyta licencija gali būti išduodama Lietuvos Respublikoje įsteigtai įmonei. numatytus Čikagos konvencijos 18 priede. virš kurios bus vykdomi parodomieji skrydžiai. Ypatingais atvejais leidimą tokiems skrydžiams duoda Vyriausybė. Vyriausybė gali nustatyti tam tikras skrydžių kategorijas. Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo. savivaldybėms ar valstybei. kurioms nereikalinga licencija. sustabdymas ir panaikinimas. Kol tokios sutarties nėra. savivaldybėms. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip. Užsienio valstybių vežėjai turi teisę vykdyti oro susisiekimą pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį. Viršgarsiniai skrydžiai. CAA nustato minimalų orlaivių skrydžių virš tam tikrų gyvenamųjų vietovių aukštį. valstybei ar kitoms Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms. susisiekimo ministras gali išduoti atitinkamą leidimą. kuris užtikrintų priverstinį orlaivio nutupdimą už gyvenamosios vietovės ribų. Orlaiviai eksploatuojami pagal CAA nustatytus reikalavimus. o jos kontrolės teisės priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams. ir gavus CAA leidimą. 7) Skrydžių valdymas Orlaivių eksploatavimas. Licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas. CAA turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi. Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima CAA nustatyta tvarka ir turint atitinkamą leidimą. galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė. Orlaiviai virš gyvenamųjų vietovių turi skristi nustatytame aukštyje.vežėjas privalo turėti susisiekimo ministro išduotą licenciją. Pavojingų gaminių vežimas. jei kyla abejonių dėl orlaivio tinkamumo skraidyti ar orlaivio įgulos 283 .

– leidimas naudotis orlaivio radijo stotimi. Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija. užtikrinančių aviacijos saugumą. atsisakę asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo. Keleiviai. Orlaivyje skrydžio metu turi būti šie dokumentai: – orlaivio registravimo liudijimas. numatytomis Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje. Aviacijos saugumą užtikrina oro uostai ir vežėjai. – skrydžių vykdymo vadovas. pažeidusius aviacijos saugumo reikalavimus. Šios įmonės privalo turėti CAA patvirtintas aviacijos saugumo užtikrinimo programas bei planus ir įsteigti atitinkamas tarnybas (paskirti atsakingą darbuotoją (darbuotojus). krovinius ir pašto siuntas. – orlaivio techninės būklės žurnalas. Oro uostų tarnybų. orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas. tarnybų. krovinį. užtikrinančių aviacijos saugumą. Jeigu kyla grėsmė keleivių.nariai neturi atitinkamos licencijos arba orlaivyje nėra šio įstatymo 64 straipsnyje nurodytų dokumentų ar nesumokėtos šio įstatymo 72 straipsnyje numatytos rinkliavos. darbuotojai turi teisę taikyti 284 . – dokumentai apie keleivius. – triukšmo pažymėjimas (jei jis būtinas). į orlaivį neįleidžiami. Kiti kontroliuojamoje oro uosto teritorijoje veikiantys subjektai privalo turėti aviacijos saugumo užtikrinimo planus ir besąlygiškai vykdyti tarnybų. Civilinės aviacijos saugumas užtikrinamas priemonėmis. kuriuose yra draudžiamų gabenti orlaiviais daiktų ir medžiagų. užtikrinančių civilinės aviacijos saugumą. – vežėjo pažymėjimas (tik vežėjams). sulaikyti ir perduoti teisėsaugos institucijoms asmenis. reikalavimus. taip pat bagažą. 8) Civilinės aviacijos saugumas Civilinės aviacijos saugumo programos. Tarnybos. civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas). užtikrinančios aviacijos saugumą. darbuotojai pagal savo kompetenciją turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą. bagažą ir paštą (jei jų yra orlaivyje). Orlaivio skrydžio dokumentai. įgulos narių ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

ir patikrinti dokumentus. reikalingas priemones ir lėšas organizuoti ir vykdyti orlaivio avarijos ar incidento tyrimą. Oro uostų tarnybų. pašto bei pavojingų krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. Tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Tyrimo požiūriu nesudėtingą avariją ar incidentą tyrimų vadovas gali tirti asmeniškai. Sudėtingesnėms avarijoms ir incidentams tirti tyrimų vadovas sudaro nepriklausomą komisiją. tyrimo bei pranešimų tvarką nustato susisiekimo ministras. Pagrindinis avarijos arba incidento tyrimo tikslas – nustatyti priežastis bei užkirsti kelią avarijoms ir incidentams. Susisiekimo ministras paskiria nuolatinį orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovą ir suteikia jam įgaliojimus. Keleivių. Tyrimų vadovas apie išvadas praneša CAA. įrašus bei kompiuteryje laikomą informaciją.priemones. bagažo ir pašto vežimas. krovinių. 10) Oro susisiekimas Keleivių. krovinių. 9) Orlaivių avarijos ir incidentai Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas. taip pat jų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. užtikrinančių aviacijos saugumą. eidami tarnybines pareigas. Susisiekimo ministras nustato keleivių. numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Kompensavimo keleiviams už atsisakymą juos vežti sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė. Prireikus tyrimų vadovas gali kviestis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių aviacijos ekspertų ir specialistų avarijai ar incidentui tirti. Kompiuterinės rezervavimo sistemos. Tyrimų vadovas turi teisę apklausti visus asmenis. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nešiotis ir naudoti tarnybinį ginklą ir kitas specialias priemones. 285 . Ypatingais atvejais Vyriausybė gali sudaryti specialiąją tyrimo komisiją. krovinių. bagažo vežimo tarifus bei jų taikymo tvarką nustato vežėjas. bagažo. jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip. darbuotojai. Kompensavimas už atsisakymą vežti. ši įvertina ir parengia priemones panašioms avarijoms ar incidentams išvengti. kurie gali suteikti tyrimui svarbios informacijos. Reikalavimus kompiuterinėms rezervavimo sistemoms. Orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo.

Apibūdinti „oro eismo paslaugų oro erdvę“. 2. Kas atlieka aviacijos valstybinį valdymą? 6. Atsakomybė už žalą. valstybės orlaivių naudotojai už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais moka paslaugų teikėjams šias rinkliavas: a) už oro navigacijos paslaugas – oro navigacijos ir oro uosto navigacijos. Fiziniai ir juridiniai asmenys. bagažui ir kroviniams. orlaivio saugumo ir orlaivio palydos. Apibūdinti „specialiuosius aviacijos darbus“. Kas iš civilinės aviacijos objektų yra valstybės nuosavybė? 286 . Maksimalius rinkliavų dydžius. Apibūdinti „tarptautinį oro uostą“. pretenzijų ir ieškinių pateikimo tvarka nustatoma vadovau-jantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. mokėjimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Draudimas. Kokias funkcijas atlieka civilinės aviacijos administracija) CAA)? 7. Bendrosios aviacijos orlaivių naudotojai šio straipsnio išvardytas rinkliavas moka tik vykdydami tarptautinius skrydžius arba už naudojimąsi tarptautiniais oro uostais.Baigiamosios nuostatos Rinkliavos. Už šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. kroviniams ir tretiesiems asmenims. padarytą keleiviams. taip pat keleiviai. 4. Apibūdinti „aerodromą“. b) už naudojimąsi oro uostais – orlaivio tūpimo. bagažui. taip pat tretiesiems asmenims. Vežėjų atsakomybė už žalą. 5. 3. išskrendančio keleivio. Orlaivio savininko arba naudotojo civilinė atsakomybė. jos dydžiai. bagažas ir kroviniai turi būti apdrausti. orlaivio stovėjimo. padarytą keleiviams. Atsakomybė už teisės aktų pažeidimą. Minimalius draudimo sumos dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kontroliniai klausimai 1.

kuriuos nustato oro eismo paslaugų teikėjas. Ši nuostata netaikoma vykdant skrydžius tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Šengeno erdvės valstybių. kuriuose atliekamos pasienio. medicininio karantino. Kam priklauso teisės į oro erdvę.09 ir 2008. kovo 17 d. Bendrosios nuostatos. nutarimu Nr. Orlaiviai gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų maršrutais. kurių veikla susijusi su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimu arba gali kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai.2. 2008.07.14. Apie šiuos maršrutus oro eismo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja Karinių oro pajėgų vadą ar jo įgaliotą karininką.04. muitinės. turi būti įrengta radijo ryšio aparatūra.11. Kas teikia oro eismo paslaugas? 10. veikiantis atitinkamu režimu pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytą tvarką.14. leidimų skrydžiams išdavimo ir atšaukimo sąlygas bei tvarką. Orlaiviuose. Kokios orlaivio vado teisės? 14.07. Tarptautiniai skrydžiai gali būti vykdomi į tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus (ir iš jų). Kieno nuosavybė yra tarptautinių oro uostų žemė? 12. higienos kontrolės ir kitos procedūros. esančią virš Lietuvos Respublikos? 9. Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo reguliavimo. Kokius dokumentus privalo turėti orlaivis? 11. skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve. pakeitimai 2006. Kokios tarnybos užtikrina aviacijos saugumą? 4. ir radiolokacinis atsakiklis (transponderis). 2006. leidžianti palaikyti abipusį radijo ryšį su oro eismo paslaugų teikėju. Šie reikalavimai taip pat taikomi užsienio šalių 287 . Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.8. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. Kokios orlaivio vado pareigos? 13.285.04.2. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) nustato oro erdvės struktūrą ir jos elementus.

Aerodromo skrydžių valdymo rajonas – skrydžių valdymo rajonas. Orlaiviuose. Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines ir taktines karines užduotis. ryšys. Aerodromo skrydžių valdymo zona – valdomoji oro erdvė. Reguliarusis oro susisiekimas – visi skrydžiai. kuriuose nėra nurodytos įrangos. bagažo. kurių keliamas triukšmas ir emisija neviršija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio. kurioje orlaiviams skristi draudžiama. Karine operacija nelaikomos karinės pratybos. nustatytais maršrutais. išskyrus reguliarųjį. Pasienio zona – 15 kilometrų pasienio zonos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą. taip pat orlaivių skrydžių ir įgulų aptarnavimą ir tam tikslui turinti (naudojanti) aerodromą. Oro uostas – įmonė. atitinkamus pastatus. vykdanti keleivių. o skrydžiai nevaldomojoje oro erdvėje virš karinių teritorijų ir pasienio zonų – tik Karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui leidus. mokamai 288 . Nereguliarusis oro susisiekimas – bet kuris komercinis oro susisiekimas. esantis oro eismo paslaugų maršrutų sankirtoje. skrydžiai Lietuvos Respublikos oro erdve galimi tik oro eismo paslaugų teikėjui leidus (savo ruožtu jis šį leidimą suderina su Karinių oro pajėgų vadu ar jo įgaliotu karininku). netoli nuo vieno ar daugiau didesnių aerodromų. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Abipusis oro ir žemės ryšys – abipusis orlaivio ir stoties arba punkto. skirta saugiam aerodromo eismui. nusidriekianti nuo žemės paviršiaus iki nustatytos viršutinės ribos.valstybės orlaiviams. kuriems leidžiama skristi nevaldomąja oro erdve. Oro eismo paslaugų teikėjas – valstybės įmonė „Oro navigacija“. esančio žemėje. kuriais reguliariai. krovinių ir pašto. Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai. Draudžiama zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš Lietuvos Respublikos teritorijos. kitus antžeminius įrenginius ir personalą. Pavojinga zona – nustatytojo dydžio oro erdvė. Aerodromo oro eismo zona – nustatyto dydžio oro erdvė aplink aerodromą. pagal paskelbtą tvarkaraštį. kurioje skraidyti orlaiviams tam tikru laiku gali būti pavojinga.

skrydžių srautus. Skrydžio planas – oro eismo paslaugų tarnyboms teikiama atitinkama informacija apie numatomą orlaivio skrydį arba jo dalį. kurių tikslas – išvengti susidūrimų tarp orlaivių. oro eismo informacijos rajonus. aerodromo skrydžių valdymo rajonus ir aerodromo skrydžių valdymo zonas. tarp orlaivių ir kliūčių. skrydžių informacijos regioną. esančių manevravimo lauke. būtinumą ir galimybes teikti oro eismo. regionus bei rajonus 289 .vežami keleiviai. c) specialios veiklos oro erdvė. Skrydžių valdymo paslaugos (arba skrydžių valdymas) – paslaugos. Konkrečias aukščiau minimas zonas. oro eismo informacijos zonas ir oro eismo zonas. Informacija apie Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūrą skelbiama Lietuvos Respublikos oro navigacijos informaciniame rinkinyje. Rezervuojamoji oro erdvė – tam tikram laikui nustatyto dydžio oro erdvė. paslaugas. kurią apibrėžtu laikotarpiu reikia aktyvuoti naudojimui išimtinai konkūretiems oro erdvės naudotojams ir kurios vertikaliosios ir horizontaliosios ribos negali būti keičiamos aktyvacijos laiku. Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į valdomąją ir nevaldomąją. kurių tikslas – užtikrinti skrydžių saugą ir efektyvumą. Specialioji sklandymo zona – nustatyto dydžio oro erdvė. bagažas. kroviniai ir paštas. Ribojama zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš sausumos ar teritorinių vandenų. kurioje orlaivių skrydžiai ribojami laikantis nustatytųjų sąlygų. 1) Oro erdvės struktūra Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro: a) oro eismo paslaugų oro erdvė. b) pasienio zona. Nevaldomoji oro erdvė skirstoma į viršutinį skrydžių informacijos regioną. Valdomoji oro erdvė skirstoma į viršutinį skrydžių valdymo rajoną. Skrydžių informacijos paslaugos – konsultacinės ir informacinės paslaugos. skirta konkrečiai aviacijos veiklai. taip pat spartinti ir reguliuoti oro eismo srautą. Atsižvelgiant į oro eismo intensyvumą. kurį rengia oro eismo paslaugų teikėjas. ypač skrydžių valdymo. skrydžių valdymo rajonus.

2) Oro erdvės naudojimas Reguliarusis oro susisiekimas. Visais kitais atvejais turi būti gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas. d) rezervuojamąją oro erdvę. suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu. Užsienio valstybių civilinių orlaivių reguliariesiems tranzitiniams skrydžiams be nutūpimo arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje specialaus leidimo nereikia.nustato ir jiems klases suteikia oro eismo paslaugų teikėjas. Šiose oro eismo paslaugų oro erdvės klasėse skrydžių vykdymo sąlygas ir reikalavimus nustato Civilinės aviacijos administracija. laikinai išskirtas zonas ir specialiąsias sklandymo zonas nustato oro eismo paslaugų teikėjas. laikytamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse dvišalėse sutartyse nustatytų sąlygų. Rezervuojamąją oro erdvę. e) laikinai išskirtas zonas. Civilinės aviacijos administracija gali išduoti laikiną leidimą. b) ribojamas zonas. atsižvelgdamas į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencijos) ir tarptautinių sutarčių nuostatas. Jeigu su oro vežėjo valstybe Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl oro susisiekimo. Draudžiamas. f) specialiąsias sklandymo zonas. Specialios veiklos oro erdvė skirstoma į: a) draudžiamas zonas. žymimas raidėmis. Dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka paskirti arba gavę laikiną leidimą užsienio valstybių oro vežėjai. Leidimus užsienio valstybių oro vežėjams vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) iš jos išduoda Civilinės aviacijos administracija. – nuo A iki G. c) pavojingas zonas. ribojamas ir pavojingas zonas nustato susisiekimo ministras Civilinės aviacijos administracijos teikimu. Pagal skrydžių vykdymo sąlygas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į klases. jeigu orlaivis įregistruotas valstybėje. prieš pradėdami vykdyti 290 . kuri yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė ir kuri nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius.

atsisakymą skristi. įregistruotas valstybėje. Oro vežėjai. privalo pateikti jai dokumentus ir informaciją. Apie numatomą skrydžio nukrypimą nuo skrydžių tvarkaraščio. Lietuvos Respublikos oro vežėjai. norėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu. Lietuvos Respublikos oro vežėjai. kurioms nereikia leidimo skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) iš jos. vykdantys reguliarųjį oro susisiekimą. turi gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą. jeigu skrenda orlaivis. žiemos sezono pradžia – paskutinis spalio sekmadienis) turi pateikti Civilinės aviacijos administracijai skrydžių tvarkaraštį.reguliarųjį oro susisiekimą. privalo pateikti Civilinės aviacijos administracijai šiuos dokumentus ir informaciją: a) skrydžių tvarkaraštį. taip pat šių kategorijų skrydžiams taikomus reikalavimus nustato susisiekimo ministras Civilinės aviacijos administracijos teikimu. jų talpą. d) civilinės atsakomybės. kuri yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė ir kuri 291 . taip pat apie papildomus skrydžius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki skrydžio būtina pranešti Civilinės aviacijos administracijai ir gauti jos leidimą tai pakeisti. ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kito sezono pradžios (vasaros sezono pradžia – paskutinis kovo sekmadienis. maršruto pakeitimą. keleivių. Nereguliariojo oro susisiekimo kategorijas. Nereguliariajam tranzitiniam skrydžiui be nutūpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais leidimo nereikia. Nereguliarusis oro susisiekimas. nacionalinę priklausomybę ir registravimo ženklus. c) duomenis apie susisiekimui naudojamų orlaivių tipus. e) naudojamų orlaivių triukšmo sertifikatus. b) siūlomus vežimo tarifus ir jų taikymo sąlygas. Civilinės aviacijos administracija turi nedelsdama informuoti oro eismo paslaugų teikėją apie išduotus leidimus arba oro vežėjų pateiktus skrydžių tvarkaraščius ir jų pakeitimus. bagažo ir krovinių draudimo sertifikatus. Toks pat reikalavimas taikomas ir keičiant skrydžių tvarkaraščius. Civilinės aviacijos administracija gali pareikalauti ir papildomų dokumentų ar informacijos. nurodytus aukščiau nurodytuose punktuose. norėdami gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu.

e) keleivių skaičius. Paraišką duoti leidimą skrydžiams turi pateikti oro vežėjas. Rašytinė paraiška duoti leidimą vienam skrydžiui ar skrydžių grandinei iki 4 skrydžių turi būti pateikiama Civilinės aviacijos administracijai ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki skrydžio dienos. Civilinės aviacijos administracija gali nustatyti sąlygas ir apribojimus. Civilinės aviacijos administracija prireikus gali pareikalauti papildomos informacijos. c) reiso numeris. kurią sudaro daugiau kaip 4 skrydžiai. nacionalinė priklausomybė ir registravimo ženklai. Leidimas galioja tik jame nurodytam skrydžių skaičiui bei jame nurodytu laiku ir negali būti pratęstas. telefono ir fakso numeriai. Paraiškoje turi būti nurodyta: a) oro vežėjo pavadinimas. h) visas skrydžio grafikas. Leidimas užsienio šalies orlaiviui vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį į Lietuvos Respubliką gali būti suteiktas. b) orlaivio tipas.nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją. buveinė. g) visas skrydžio maršrutas. jeigu šalis. ar jo įgaliotas asmuo. skrydžių grandinei. skrydžių grandinei iki 4 skrydžių. leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją. faktiškai eksploatuojantis orlaivį. taip pat atsisakyti suteikti arba atšaukti leidimą vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį. teisinė forma. jeigu: a) jis gali padaryti žalą Lietuvos Respublikos oro vežėjų reguliariajam oro susisiekimui. kurioje šis orlaivis įregistruotas. buveinė. o kitiems skrydžiams – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. 292 . įgalioto asmens vardas ir pavardė. teisinė forma. Leidimas gali būti duodamas: vienam skrydžiui. krovinio kiekis ir aprašymas. Paraiška turi būti rašoma lietuvių arba anglų kalba. Komerciniams skrydžiams su nutūpimu Lietuvos Respublikos teritorijoje reikia Civilinės aviacijos administracijos leidimo. d) užsakymo rūšis. įgalioto asmens vardas ir pavardė. telefono ir fakso numeriai. f) skrydžio užsakovo pavadinimas.

kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje. vasario 11 d. Ši nuostata netaikoma užsienio šalių valstybės orlaiviams. Krašto apsaugos ministro įgaliotas pareigūnas nedelsdamas informuoja apie tai Civilinės aviacijos administraciją ir oro eismo paslaugų teikėją. Bendrosios aviacijos užsienio šalių orlaivių skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos leidimo nereikia. kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje. c) šalis. L 344. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai į Lietuvos Respublikos teritoriją. f) oro vežėjas yra įtrauktas į oro vežėjų. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai.b) skrydį tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies vykdo tos šalies arba trečiosios šalies oro vežėjo orlaivis. 295/91. nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Civilinės aviacijos administracija nedelsdama informuoja apie išduotus leidimus oro eismo paslaugų teikėją. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams nustatyta leidimų 293 . 2005. Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinančio Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. panaikinančiu reglamentą (EEB) Nr. vadovaudamasi 2005 m. neleidžia tokių pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžių. kurį. sąrašą. kurioje įregistruotas orlaivis. sudaro Komisija. iš jos arba per ją vykdomi tik gavus leidimą. Nekomerciniai skrydžiai. Jeigu yra pagrindo manyti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 15) nuostatomis. taip pat Karinių oro pajėgų vadą ar jo įgaliotą karininką.2111/2005 dėl oro vežėjų. g) oro vežėjas nuolat pažeidinėja Kompensavimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju taisykles. p. d) paraiškoje pateikti ne visi reikiami duomenys ir informacija. kad nereguliarųjį oro susisiekimą vykdantis orlaivis gabena draudžiamą krovinį. 261/2004. e) paraiškoje pateikti klaidingi duomenys. gruodžio 14 d. krašto apsaugos ministro įgalioto pareigūno nurodymu tokiam orlaiviui gali būti uždrausta įskristi į Lietuvos Respubliką arba jis gali būti nutupdytas patikrinti. patvirtintas 2004 m.

atliekantiems oro erdvės gynybos funkcijas. kuriais gabenama Lietuvos Respublikai arba kitoms NATO ar Europos Sąjungos valstybėms skirta karinė įranga. skrydžiams. Vykdydami tokius skrydžius. 3) Oro erdvės naudojimo reguliavimas Oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama: a) orlaiviams.išdavimo tvarka taip pat taikoma ne valstybės orlaivių. gabenančių karinę įrangą. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali būti vykdomi užsienio šalių valstybės orlaivių žvalgomieji (inspekciniai) skrydžiai ir tranzitiniai skrydžiai žvalgymo (inspekciniais) tikslais. Lietuvos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO institucijomis ir jos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. kuriais atliekamos oro erdvės stebėjimo. Specialių leidimų šiems skrydžiams nereikia. NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai turi teisę naudotis kariniais. kontrolės ir gynybos funkcijos. prireikus – ir civiliniais aerodromais. ginklus arba karines medžiagas. šių leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos nustatomos bendru krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu. patekusiems į avarinę situaciją. Užsienio reikalų ministerija turi teisę leidimo neišduoti. b) kariniams orlaiviams. Apie leidimo išdavimą jis nedelsdamas informuoja Užsienio reikalų ministeriją. taip pat teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus oro erdvėje. c) orlaiviams. vykdantiems skubios medicinos pagalbos skrydžius. išskyrus skrydžius. Ypač skubiu atveju leidimą skrydžiui išduoda krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas krašto apsaugos sistemos pareigūnas. krašto apsaugos ministro sprendimu NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali vykdyti skrydžius. Leidimus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto krašto apsaugos sistemos pareigūno teikimu išduoda Užsienio reikalų ministerija. ginklai ar karinės medžiagos. Paraiškų duoti leidimus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją. 294 . iš jos arba per ją pateikimo.

Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas. Paraiškas rezervuojamajai oro erdvei nustatyti turi teisę pateikti Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas. Oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama atsižvelgiant į civilinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus.d) orlaiviams. Lietuvos Respublikos. kuriuo laiku orlaiviams bus nesaugu skraidyti pavojingoje zonoje. Pasibaigus karinių orlaivių skrydžiams ribojamoje zonoje. vežantiems labai svarbius asmenis (VIP). Sprendimas rezervuoti oro erdvę priimamas atsižvelgiant į bendrus oro erdvės naudotojų poreikius ir atitiktį skrydžių saugos reikalavimams. vykdantiems paieškos ir gelbėjimo darbus. vykdantiems kitus skrydžius. aviacijos įmonės. g) orlaiviams. e) orlaiviams. aviacijos sporto šakų federacijos. aviacijos sporto klubai. 4) Baigiamosios nuostatos 295 . vykdantiems žvalgomuosius (inspekcinius) skrydžius pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus. kitų NATO ir Europos Sąjungos valstybių karinių operacijų tikslais arba karo metu oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama kariniams orlaiviams. Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas privalo informuoti oro eismo paslaugų teikėją. Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas ne vėliau kaip prieš valandą iki numatomų karinių orlaivių skrydžių ribojamoje zonoje pradžios privalo informuoti apie tai oro eismo paslaugų teikėją. Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Aviacijos eskadrilės vadas ar jo įgaliotas pareigūnas. Paraiškos rezervuojamajai oro erdvei nustatyti pateikiamos oro eismo paslaugų teikėjui ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki rezervuojamosios oro erdvės nustatymo. Oro eismo paslaugų teikėjas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas informuoja paraiškos pateikėją apie sprendimą rezervuoti oro erdvę. aviacijos mokymo įstaigos ir organizacijos. kuriems būtina užtikrinti specialiąją saugą. f) orlaiviams. Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas per 30 minučių privalo informuoti apie tai oro eismo paslaugų teikėją. aeroklubai.

kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška skrydžiui orlaiviu. kuriais vežami labai svarbūs asmenys (VIP). vežantiems labai svarbius asmenis (VIP). Orlaivių įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais vyksta lietuvių arba anglų kalba. Apibūdinti „oro uostą“. Skrydžių. Kas yra oro paslaugų tiekėju Lietuvoje? 3. norėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu? 296 . Apibūdinti „pasienio zoną“. Tais atvejais. leidimus šiems skrydžiams pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija. vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais vyksta tik pagal nustatytas radijo ryšio frazeologijos taisykles. 4. Apie išduotus arba atšauktus leidimus Užsienio reikalų ministerija nedelsdama informuoja oro eismo paslaugų teikėją. Apibūdinti „reguliarųjį oro susisiekimą“. Į ką skirstoma „valdomoji oro erdvė“? 8. 6. Kokios procedūros turi būti atliekamos tarptautiniuose oro uostuose. 5. kuriuo vežami labai svarbūs asmenys (VIP).Pagal šias Taisykles išduoti leidimai skrydžiams galioja 4 valandas iki numatyto išskridimo laiko ir 48 valandas po jo. Kas sudaro Lietuvos Respublikos oro erdvę? 7. kokį dokumentą turi gauti Lietuvos Respublikos oro vežėjai. Kontroliniai klausimai 1. taip pat parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos vykdomi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nustatyta tvarka. Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių. į kuriuos vykdomi skrydžiai iš ne Šengeno erdvės šalių? 2. Ši nuostata taikoma ir užsienio šalių valstybės orlaiviams. Už šių Taisyklių pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

5. – Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. kuri buvo 297 . balandžio 4 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją (Žin. reglamentuojančių jūrų transporto veiklą. buvo numatyta: – laisvo darbo jėgos judėjimo srityje – 2003 metais priimti jai įgyvendinti reikalingi teisės aktai. atitikimas ES teisės aktams Lietuva yra pasirašiusi maždaug 30 tarptautinių konvencijų. iš kurių pagrindiniai: – Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. kuriuose buvo atsisakyta nuostatos dėl privalomos jūrininkų Lietuvos Respublikos piliečių dalies laivo įguloje.1. susijusių su jūrų transportu (tarp jų – pagrindines Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijas saugios laivybos srityje bei 7 Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijas). įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Pagrindinis minėtojo įstatymo tikslas – sudaryti palankias sąlygas uoste veikiantiems ūkio subjektams teikti uosto paslaugas. Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra suderinti praktiškai su visais Europos Sąjungos teisės dokumentais. Siekiant visiškai suderinti nacionalinius teisės aktus su jūrų transporto ACQUIS. – Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Lietuva ratifikavo 1948 m. Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuoja keli šimtai teisės aktų. 1995. 31-704). – valstybės paramos jūrų transportui srityje – 2001 metais priimta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija. Nuo 2001 m. reglamentuojančiais jūrų transportą. Nr. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 5.. sausio 1 d. užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir skatinti Lietuvos Respublikos dalyvavimą tarptautinėje prekyboje. 1995 m. Lietuvos Respublikos teisės aktų.

kuris kodifikuoja jau priimtus teisės aktus saugios jūrų laivybos klausimais ir atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus nustatyto naujus reikalavimus. tarptautinė konvencija dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo. t. nors jūrų kabotažo paslaugas dabar gali atlikti ir ES šalių laivai.y. – 2000 m. kurios atitinka Tarybos reglamento 613/91/EEB nuostatas. – 2001 metais priimtos naujos Jūrų laivų registravimo taisyklės. – 2003 metais pavirtintos Ro-Ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos taisyklės ir standartai. – 2002 metais patvirtintos Jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautinius reikalavimus įvertinimo taisyklės. būtinus saugiai laivybai užtikrinti. Reikia pažymėti. tačiau Lietuvoje yra tik vienas. kad. Klaipėdos uostas ir todėl šia teise ES šalių laivai pasinaudoti negalės. buvo ratifikuota 1976 m. Šios taisyklės suderintos su Tarybos direktyva 98/18/EB. tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR 79). kuri atitinka Tarybos direktyvos 95/21/EB reikalavimus. – saugios laivybos srityje: – 2005 metais priimtas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. kurios suderintos su Tarybos direktyva 96/98/EB.rengiama pagal Europos Bendrijos 1997 metų valstybės paramos jūrų transportui gaires. 298 . Lietuva ratifikavo 1979 m. – 2001 metais patvirtinta Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarka. – 2003 m.

2002. reglamentuojantys jūrų transporto veiklą 5. taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas. taip pat keleiviams aptarnauti. Uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra.12.15 įsakymas Nr. 299 . naftos bei chemijos produktų terminalų. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas.10. 2000. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos: Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija).1.09.I1340.25 įsakymas Nr.VIII-2017. įsakymo Nr.VIII-424.IX-1226 ir 2004.2. neįeinančių į jūrų uostų teritorijas.05 įsakymas Nr. Uosto kapitonas – asmuo.VIII-682. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų. gegužės 16 d. o iki jų įsigaliojimo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. navigacinių įrenginių.10.26 įsakymas Nr.10 įsakymas Nr.. skirta laivams įplaukti ir išplaukti. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. 2000.VIII-1538. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas Šis įstatymas patvirtintas 1996 m. kuriame yra laivybos kanalas. veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalomosios įmokos už naudojimąsi uostu.VIII1989.29 įsakymas Nr.08.03. Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių.12 įsakymas Nr. 1999.05 įsakymas Nr. atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka.VIII-1344.IX-2429. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą bei valdymą.2. aptarnauti.10. plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.02. kroviniams perkrauti. 1998. Įstatymo paskirtis.5. 2000. pataisymai 1997. stovėti.

Uosto riba – linija. keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys. kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti. Uosto rezervinė teritorija – uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas Lietuvos Respublikos teritorijos dalys. filialas. kuriam vadovauja į šias pareigas paskirtas tos valstybės vyriausybės karininkas (jo pavardė turi būti įrašyta atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente) ir kurį aptarnauja įgula. pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys. kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. negu nustatyta šio įstatymo. laikydamasi 300 . skirtas laivams švartuoti ir krauti. Krantinė – nustatyto ilgio. Uosto naudotojas – su Uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens. Linijinis laivas – laivas. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas. pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis. plaukiantis laivybos linijoje. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis. Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai. Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų. kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla. Laivų aprūpinimas – laivų aprūpinimo atsargomis veikla. kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas. Laivų aptarnavimas – paslaugų laivams teikimo veikla. kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos. išskyrus atvejus. skirianti uosto teritoriją nuo likusios Lietuvos Respublikos teritorijos dalies. Uosto direkcija – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas. nepriskirti uosto infrastruktūrai. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką.

taip pat vietų. Valstybinį statusą turintis laivas – laivas. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Pirsas – dviejų pusių krovos darbams naudojama prieplauka. skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. krantinės. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. I. priklausantis kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojamas ir atliekantis tik nekomercinę valstybinę tarnybą. kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį. ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Uostas – Lietuvos Respublikos transporto siste-mos dalis. navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra 301 . hidrotechniniai įrenginiai. išskyrus uosto žemės sklypą. Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Uosto paskirtis. kuriose gali būti pastatyti karo laivai. akvatorija.reguliariųjų karinių pajėgų drausmės. Žemės sklypą. suteikimo ir apmokėjimo tvarką uosto naudotojams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija. Nekarinė uosto teritorija – uosto žemė. navigacijos keliai ir kanalai. kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams. Uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo. kaip karinę uosto teritoriją. Valstybinis uosto veiklos reglamentavimas A) UOSTAS Uostas ir jo ribos. kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra suteiktas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis. Uosto žemė. laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo. pastatyta uosto akvatorijoje statmenai ar tam tikru kampu į krantą. Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių.

naudojančios ar transportuojančios žmonių sveikatai kenksmingas. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Ilgalaikio materialiojo turto susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. pavojingas medžiagas. taip pat jau uosto teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams. kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos 302 . žemę. įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Specialiojo (techninio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimus nustato tų įmonių administracija. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai. privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą. net jei jų veikla nesusijusi su uosto veikla. Uosto akvatoriją.valstybės nuosavybė. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos. Transporto eismas uoste esančių įmonių teritorijose organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles. Šios įmonės. Uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Uosto naudojimo. uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo. Uoste esančios įmonės. Uoste esančių įmonių. į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Naudojimosi uostu tvarka. Uosto privatizavimas. įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų. Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai. suderinus su Susisiekimo ministerija. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. Uosto žemė. Uoste veikiančios įmonės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi suteikti patalpas valstybės institucijoms. nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojama. įstaigų ir organizacijų veikla. Uoste esančios įmonės. naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. eksploatuojami nekomerciniais tikslais.

pirsų. organizuoti jų įgyvendinimą. Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą. d) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą. g) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus. e) nuomoti uosto žemę. Laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų.Respublikos įstatymus. Uosto direkcijos funkcijos. reklamuoti uostą. b) užtikrinti uosto kapitono veiklą. vyriausiąjį finansininką. 303 . nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas. užtikrinti saugią laivybą uoste. pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas. l) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių. stovinčių prie uosto krantinių. uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus. B) UOSTO VALDYMAS Uosto valdymas. juos derinti. k) statyti. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. naujų objektų statybos projektus. j) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą. mokslinio tyrimo darbus. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo Uosto direkcija. naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą. i) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija. h) rengti uosto strategijos projektus. tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą. f) rinkti uosto rinkliavas. priima. m) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą. c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas. keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus. Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos: a) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą.

Laisvojo uosto įrengimo sutartis. santykiams tarp uosto. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. p) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą. Uosto kapitono nuostatus. C) LAISVASIS UOSTAS Laisvojo uosto steigimas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas. Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų. Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų.n) suderinus su savivaldybės institucijomis. Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo. 304 . Uosto žemės naudotojas. Uosto kapitonas. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas. laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą. mokslo įstaigų. o) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse. Uosto veiklą. Klaipėdos miesto savivaldybės. susijusią su laivyba. uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto. užtikrina uosto kapitonas. kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys. Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos. Uosto plėtojimo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus. uosto naudotojų ir jų asociacijų bei įstaigų atstovų. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti sudaroma Uosto taryba iš Susisieki-mo ministerijos. Uosto direkcijos. Uosto strategijai formuoti. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Klaipėdos miesto savivaldybės. Uosto tarybos nuostatus tvirtina Susisie-kimo ministerija. suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija. kapitonu stažą. tvirtina Uosto direkcijos vadovas. iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Kitos uosto valdymo institucijos. mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo.

įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto. galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą. Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste.norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste. suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru. formą. prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste. Veikla laisvajame uoste. taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų 305 . Muitai ir mokesčiai. Prekėms. Leidimo. laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai. išvežimo iš jo. jo išdavimo. Uosto žemės naudotojui. taip pat importo draudimai bei apribojimai. Patekimas į laisvąjį uostą. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras. vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę. šio įstatymo nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste. su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo. Leidimas veiklai laisvajame uoste. suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste. taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą. Prekėms. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla. Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje. Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus.

kurie įsigijo statinius. Uosto ūkinė ir komercinė veikla A) UOSTO ŽEMĖS NUOMA Uosto žemės plėtra. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai.šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai. b) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems 306 . taip pat eksporto draudimai ir apribojimai. Tai įforminama žemės sandoriais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas. išskyrus kai: a) uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims. juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai. kurios ribojasi su uosto teritorija. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas. taip pat kitas žemes. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė. patalpų. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Postų ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka. Prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. II. Ūkinės veiklos uosto rezervinėse teritorijose apribojimus. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn. rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. Uosto žemės nuomos tvarka. Laisvojo uosto priežiūra. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija.

Nuomininkas. kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų. susijusių su uosto funkcine paskirtimi. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų.išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis. mastams. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos. laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. susijusių su uosto funkcine paskirtimi. kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. uosto žemės nuomos sutarties formą. minimalūs mastai. uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas. susijusių su uosto funkcine paskirtimi. uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį. b) tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai. uosto žemė suteikiama naudotis Žemės įstatymo nustatyta tvarka. c) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka uosto žemė 307 . keitimo sąlygos bei tvarka. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma. mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti: a) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų. tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas. jeigu: a) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų. b) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo. Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. pasibaigus sutarties terminui. Valstybės institucijoms. mažėjant – didinamas).

laivai aptarnaujami. kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutarties. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susida-rančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą. pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti uosto infrastruktūrą ar ją sukurti ir įgyti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami. Aptarnavimas uoste. Uosto ūkinės ir komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės. patirtą nutraukus sutartį. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai.paimama visuomenės poreikiams tenkinti. kad tais atvejais. embargo ir kitų panašių aplinkybių. Nuomininkas. kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl to. katastrofų. Uosto infrastruktūros pagerinimas ar jos sukūrimas. Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą. reglamentuojantys ūkinės ir komercinės veiklos uoste ypatumus. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka. krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių. B) ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI Teisės aktai. Laikinas ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties. nuomininkui nemokamos. kompensacijos už žalą. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai. nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos. avarijų. kroviniai. 308 . ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą. perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Pavojingų krovinių vežimo. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar ją sukurti galima tik Uosto direkcijai leidus. apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. su Uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį. karantino. d) nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį. streiko. keleivių. Uosto žemę subnuomoti draudžiama. transportavimo. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta.

uosto žemės nuomos mokestis. areštas. valstybės biudžeto skirtos lėšos. j) jūrininkų socialiniam-buitiniam aptarnavimui organizuoti. plėtros ir kitoms išlaidoms. gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka. f) terminalams statyti.Laivo. Uosto lėšas sudaro: uosto rinkliavos. i) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams. C) UOSTO LĖŠOS Uosto lėšos. amortizaciniai atskaitymai. esančių uoste. e) hidrotechniniams įrenginiams statyti. Privačios nuosavybės objektų. gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus. Šios lėšos skiriamos: a) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti. c) Uosto direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti. pajamos. kitos teisėtai gautos lėšos. Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo. Laivas. saugiai laivybai uoste užtikrinti. Uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos. Už paimamus privačios nuosavybės objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. esantis uoste. h) privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka). Ginčus dėl tokių objektų paėmimo ir turto vertės nustatymo sprendžia teismas. jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti. g) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti. paėmimas valstybės poreikiams. k) kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės 309 . susijusioms su uosto veikla. d) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti. Uosto teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams. Uosto lėšų naudojimas. gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus. esančio uoste. b) projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams. apmokėti.

hidrotechnikos arba kitiems darbams. paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai. o) kitoms išlaidoms. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs. numatytoms susisiekimo ministro patvirktintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje. kuriose taikomas ypatingas režimas. l) žemei ar kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti. nustato terminą turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui. n) uosto rezervinėms teritorijoms prižiūrėti bei tvarkyti. patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros. palikto be priežiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas. rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša Uosto direkcijai apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį. jų maksimalius dydžius. taip pat už nuostolius. Uosto rinkliavų rūšis. Uosto direkcija turi teisę neleisti savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktos laivų kėlimo organizacijos priemonėmis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio. Jeigu paskendusio. Uosto rinkliavos. trukdo uosto naudotojo veiklai. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas. norintis šį turtą iškelti. suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. d) UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS Paskendusio turto savanoriško iškėlimo tvarka. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras. paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per Uosto direkcijos 310 . Uosto direkcija. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui. jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos dalyse. turi apie tai raštu pranešti Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos. m) parengiamiesiems infrastruktūros plėtros darbams uosto rezervinėse teritorijose atlikti. turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą. gali teršti arba teršia aplinką.objektų paėmimą visuomenės poreikiams. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Uosto direkcija turto savininko lėšomis.

hidrotechnikos arba kitiems darbams. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas. Uosto direkcija apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonė-se. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas. Uosto direkcija turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to turėtų išlaidų atlyginimą. Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto išreikalavimas. Uosto akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus. kliudymo hidrotechnikos ar kitiems darbams. paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti. Turto savininkas.58 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką. palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas. atitenka savininkui. Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo. Šio įstatymo nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas. jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas. terminą. turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.nustatytą terminą. taip pat uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas. Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti. jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai. kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija. Atsi-tiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai. nors jis ir atsisakytų iškelto turto. nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam. Nustatytam terminui pasibaigus. kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. paskendusio karinio turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio. kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai. Turto savininkas privalo atlyginti 311 . Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo.

jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės. atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo. atlyginimas. Nuostoliai dėl taršos – pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei. naftą. kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius. Kas sudaro uosto lėšas? 11. Kontroliniai klausimai. 2. Kokios pagrindinės uosto direkcijos funkcijos? 10. Apibūdinti „uostą“. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu. atsiradusių dėl taršos. privalo atlyginti solidariai. Kieno nuosavybe yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas? 6. iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą. taip pat išlaidas asmeniui. Apibūdinti „linijinį laivą“. Laivo savininkas arba valdytojas. naftos produktus. Kas neprivatizuojama uoste? 8. Kas uoste yra valstybės nuosavybe? 7. atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti. Kam naudojamos uosto lėšos? 312 .Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas. Apibūdinti „pirsą“. 3. šių laivų savininkai arba valdytojai. 4. Kas valdo uostą? 9. 5. atsiradusius dėl taršos. Nuostolius dėl taršos. Baigiamosios nuostatos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reorganizavimas ar likvidavimas. Apibūdinti „uosto infrastruktūrą“. kitų asmenų turtui bei interesams. III. nutekamuosius vandenis ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų. taip pat išlaidos. E) NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS Nuostolių. atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas. 1.

kurias laivo valdytojui sumoka frachtuotojas arba krovinių gavėjas už laivo prastovą uoste. kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.IX-1680. Pagrindinės sąvokos: Bendroji avarija – nuostoliai.5.19 įsakymas Nr.2.03 įsakymas Nr.07. pakeitimai 1998. surašantis dispašą. kurią laivo valdytojas sumoka frachtuotojui arba krovinių gavėjui už pirmalaikį laivo pakrovimą arba iškrovimą. Šis įstatymas reglamentuoja santykius.22 įsakymas Nr. Buksyravimo jūra sutartis – susitarimas.IX-595. 2000.I1513. pagal kurį laivo nuomininkas turi teisę valdyti laivą. Frachtas – užmokestis laivo valdytojui už krovinių vežimą.13 įsakymas NR. VIII-1899. BENDROSIOS NUOSTATOS Įstatymo paskirtis ir taikymas. keleivius ir bagažą. Dispašeris – ekspertas.04. krovinių ir frachto savininkams. atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius.05. kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą ar kitokį plaukiantį objektą. Demeredžas – netesybos. kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas. 2001. Dispaša – dokumentas. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Jūrų laivas – laivas. suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje 313 . taip pat laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas.08. VIII-750. darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams tiek.03 įsakymas Nr.2. frachtas ir laivu vežami kroviniai. į kurį įrašomas bendrosios laivo avarijos nuostolių dydis ir jų padalijimas laivo valdytojui. I. Laivo nuomos be įgulos sutartis (bareboat charter) – terminuotas susitarimas. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas Šis įstatymas priimtas 1996 m.IX-1469 ir 2003. kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos arba aukojimai. atsiradusią dėl frachtuotojo arba krovinių gavėjo kaltės.29 įsakymas Nr. Dispačas – premija. 1999. VIII-1255.06. įskaitant nuomininko teisę paskirti laivo kapitoną ir laivo įgulą nuomos laikotarpiui. įsakymas Nr..11. 2003. rugsėjo 12 d. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai netaikomi Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams.

pagal kurį vežėjas įsipareigoja jūrų laivu nuvežti keleivį iš vieno uosto į kitą. pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui). 314 . Krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas. – ir už bagažo vežimą. keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį. turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą. Laivo hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantis laivo įkeitimas. keleiviams ar bagažui vežti. o jeigu perduotas bagažas. o kolektyvinės kelionės jūra dalyviai įsipareigoja sumokėti kruizo organizatoriui nustatytą užmokestį. kurią jis sumokėjo už naudojimąsi laivu. Laivo kapitonas – jūrininkas. Keleivių vežimo jūra sutartis – susitarimas. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. o išperkamosios nuomos gavėjas įsipareigoja priimti laivą ir sumokėti už jį sutartą pinigų sumą. – nugabenti bagažą į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui. vykdantys laive užduotis. Laivo išperkamosios nuomos sutartis – susitarimas.bei turintis tai patvirtinančius dokumentus. o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu. įskaitant ir tą. Jūrų kruizo sutartis – susitarimas. pagal kurį laivo valdytojas (frachtininkas) įsipareigoja kitai šaliai (frachtuotojui) už mokestį leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys. pasamdytas darbui laive. Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai. o jeigu keleivis perdavė bagažą. kuriuo kruizo organizatorius įsipareigoja surengti kolektyvinę kelionę jūra pagal atitinkamą programą ir suteikti jos dalyviams su tuo susijusias paslaugas. kai įkeistas laivas neperduodamas kreditoriui. kuriuo laivo savininkas įsipareigoja tam tikram laikui už užmokestį duoti laivą be įgulos išperkamosios nuomos gavėjui ir perduoti laivą jo nuosavybėn pasibaigus nuomos terminui. ir kurių pavardės yra įrašytos laivo įgulos sąraše (rolėje). Jūrininkas – laivo įgulos narys. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) – susitarimas.

plaukiojantys su bet kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava. Vežimas ir buksyravimas kabotažu. ar jis yra laivo savininkas. Laivų agentavimo paslaugas gali teikti tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuotos įmonės. ar plaukia be jų. Vežėjas – laivo savininkas arba frachtuotojas. plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų taip pat turi ir laivai. vadovaudamasi šiuo įstatymu. Laivo savininkas – asmuo. kai šį pardavimą vykdo laivo įgula. kuriuo viena šalis (laivo agentas) įsipareigoja teikti laivų agentavimo paslaugas. turinčios Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją verstis keleivių ir krovinių vežimu jūra tarptautiniais maršrutais. Jūrininko reisas – nepertraukiamas laiko tarpas. Laivo reisu taip pat laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą. leidžia privalomus teisės aktus prekybinės laivybos klausimais ir per pavaldžias institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą. jeigu šie laivai atitinka toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Laivo valdytojas – asmuo. o kita šalis (laivo savininkas. Susisiekimo ministerija. kuriam laivas priklauso nuosavybės teise. Prekybinės laivybos valstybinis valdymas. ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu. Vežti ir buksyruoti jūra tarp Lietuvos Respublikos uostų (jūrų kabotažas) gali laivai. eksploatuojantis laivą. nesvarbu. ar laivas veža krovinį arba keleivius. Vežti keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės. neatsižvelgiant į tai. Laivų agentavimo sutartis – susitarimas. Į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas.Laivo reisas – laivo kelionė iš vieno uosto į kitą. kurio reikia uoste kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti arba keleivius įlaipinti ar išlaipinti. sudarantis vežimo jūra sutartį. frachtuotojas ar kitas teisėtas laivo valdytojas) – atlyginti už šių paslaugų teikimą. Prekybinės laivybos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka Susisiekimo ministerija. įskaitant kelionės į laivą ir iš laivo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką. Licencijavimo 315 . kai jūrininkas užima jam skirtas pareigas ar atlieka pavestą darbą laive.

Santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja įstatymai. Laivo įgulos narių ir laivo valdytojo santykius nustato valstybės. Lietuvos Respublikos ir kiti teisės aktai Lietuvos Respublikoje įregistruotiems laivams už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų taikomi tiek. nustatoma pagal valstybės. Atviroje jūroje paskendusiam laivui. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles nei prekybinės laivybos santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. įstatymus. kurios teritorijoje tas turtas yra. jeigu sutartyje. įstatymus. nenustatyta kitaip. su kurios vėliava laivas plaukioja. santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja vežėjo šalies įstatymai. paskendusį vidaus vandenyse arba teritorinėje jūroje. Teisės aktai. o santykius dėl laivo išperkamosios nuomos sutarties reguliuoja išperkamosios nuomos davėjo šalies įstatymai. Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių laivams. teisės aktai. su kurios vėliava laivas plaukioja. Teisę į turtą (laivą. su kurios vėliava laivas plaukioja. Nuosavybės teisė į statomą laivą nustatoma pagal valstybės. įstatymai. Laivo įgulos teisinę padėtį nustato valstybės. reguliuojančioje šiuos santykius. Jeigu krovinių vežimo jūra sutarties šalys nesusitarė kitaip. taip pat dėl tokio turto atsirandančius santykius reguliuoja valstybės. jeigu šie aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. 316 . Santykius dėl laivo frachtavimo reguliuoja laivo savininko šalies įstatymai. Santykius dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra reguliuoja vežėjo valstybės taisyklės. Nuosavybės teisė į laivą. esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. teisės aktai. jeigu laivo statybos sutartyje nenumatyta kitaip. taikomi prekybinėje laivyboje.). numatyti krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarime. įrengimus. su kurios vėliava laivas plaukiojo. jeigu sutarties šalys nesusitarė kitaip. jo nuolaužas. krovinį ir pan. kiek jie neprieštarauja teisės aktams valstybės. jame esančiam turtui taikomi valstybės. arba šis įstatymas nenumato kitaip. jeigu keleivių vežimo jūra sutarties šalys nesusitars kitaip. įstatymai. kurios teritorijoje yra minėti laivai.taisykles tvirtina Vyriausybė. plaukiojantį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. taikomos tarptautinių sutarčių ir konvencijų nuostatos. kurioje laivas statomas.

kurios teritorijoje buvo suteiktos gelbėjimo paslaugos. kurios teritorijoje įvyko įvykis. kur įvyko laivų susidūrimas. susijusiems su atlyginimu už išgelbėjimą teritorinėje jūroje. kuriems atlyginti netaikomos ankstesnės pastraipos taisyklės. taip pat laivo įgulos nariams taikomi valstybės. trūkumą ar sužalojimą. įstatymus. baigė reisą. Šio įstatymo numatytose sutartyse gali būti numatomos sąlygos dėl užsienio prekybinės laivybos įstatymų ir papročių taikymo. Skirstant atlyginimą už išgelbėjimą jūroje gelbėjime dalyvavusio laivo valdytojui ir laivo įgulai. ginčo dalyvių susitarimu gali būti perduodamas nagrinėti užsienio valstybės teismui arba arbitražui. kurios teritorinėje jūroje įvyko susidūrimas. kurios uoste laivas po įvykio. Jeigu laivai susidūrė atviroje jūroje ir ginčas dėl susidūrimo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. atitinkamai taikomos 317 . Jeigu dėl bendrosios avarijos nuostolius patyrę asmenys yra iš vienos valstybės. įstatymus. taikomi tos valstybės įstatymai. o jeigu nuostoliai buvo padaryti atviroje jūroje. Jeigu bendroji avarija turi būti dalijama Lietuvos Respublikoje.Santykius dėl buksyravimo jūra sutarties reguliuoja sutarties sudarymo vietos įstatymai. darbo laive ir kitiems teisiniams santykiams. Laivui padarius nuostolių. taikomas šis įstatymas. Santykius dėl bendrosios avarijos reguliuoja šalies. su kurios vėliava plaukioja nuostolį padaręs laivas. padarytą keleivių sveikatai ar gyvybei. įstatymai. Santykiams. nesvarbu. įstatymai. Santykiai dėl laivų susidūrimo teritorinėje jūroje reguliuojami pagal šalies. jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Su prekybine laivyba susijęs turtinis ginčas. dėl kurio reikalaujama atlyginti nuostolius. jeigu tuo nepanaikinama ar nesumažinama atsakomybė. kylantiems iš prekybinės laivybos ir nereguliuojamiems šio įstatymo. kuriame dalyvauja užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo. administraciniams. įstatymai. taikomi valstybės. jie atlyginami pagal valstybės. tai daroma pagal šį įstatymą. taikomos šio įstatymo taisyklės. nuostoliai atlyginami pagal įstatymus valstybės. šio įstatymo numatyta vežėjui už žalą. su kurios vėliava laivas plaukioja. jeigu sutarties šalys nesusitarė kitaip. Jeigu susidūrę laivai plaukiojo su Lietuvos valstybės vėliava. Jeigu tai įvyko atviroje jūroje ir ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. taikomos šio įstatymo taisyklės. arba už krovinių ar bagažo praradimą. sukėlusio bendrąją avariją. Civiliniams.

Lietuvos Respublikos civilinių. Laivo vėliava. neturint tam teisės. kuris yra įregistruotas užsienio valstybėje. gali būti laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre Jūrų laivų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. išskyrus laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju. administracinių. kuris patvirtina šią teisę. Laivas registruojamas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. o laivo savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo. Laivo registravimas. įkeisti arba kam nors perduoti. kai Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas išduoda laikinąjį leidimą. kurį suteikia laivo savininkas susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivas. Laivas. Laikinasis leidimas galioja iki laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Teisė plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava suteikiama laivams. turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdantys Lietuvos valstybės įsipareigojimus. jeigu jį pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) išsinuomoja Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo. negali būti areštuoti. įregistruotiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. jeigu jis yra suprojektuotas bei pastatytas laivybai jūroje ir turi tai patvirtinančius dokumentus. darbo ir kitų įstatymų normos. Už Lietuvos ar užsienio valstybės vėliavos iškėlimą laive. negali jos keisti kitos valstybės vėliava laivo reiso ar buvimo uoste metu. naudojamas laivybai. turi teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava nuo to laiko. Jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre gali būti registruojami 318 . Laivas privalo turėti savo pavadinimą. taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kiekvienas jūrų laivas. LAIVAS Bendrieji reikalavimai. įsigytas užsienyje. Laivai. Su šiais laivais susiję reikalavimai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei. II. Kartu su Lietuvos valstybės vėliava laive Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti iškeltos ir kitos vėliavos. Laivas. įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava. bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Laivo kapitonas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais.nebaigti statyti jūrų laivai. Jūrų laivų registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. c) atlikta ne mažiau kaip 20 procentų laivo korpuso statybos darbų. Laivo kapitonas vadovauja laivui vienvaldiškai. Laivo kapitonas yra laivo valdytojo atstovas laive. turi Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę. Už neteisėtą asmens laisvės atėmimą laivo kapitonas atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Laivo kapitonas atsako už laivo. pareigos ir atsakomybė. Jam pavaldūs laivo įgulos nariai ir keleiviai. kitais teisės aktais ir kontroliuoja. Laivo kapitono teisės. Laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyriausiąjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Jeigu laive esančio asmens veiksmai kelia grėsmę laivo arba jame esančių žmonių ir turto saugumui. LAIVO ĮGULA Laivo įgulos sudėtis. Laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo savininkas. įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava. keleivių ir krovinių saugumą. Jeigu laivas yra tolimojo plaukiojimo reise ir šiame laive padaroma veika. Laivas. kol laivas atplauks į Lietuvos Respublikos uostą. numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose 319 . jeigu: a) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parengtas ir suderintas statomo laivo projektas. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. laivo įgulos. laivo kapitonas turi teisę uždaryti šį asmenį į atskirą patalpą ir laikyti jį toje patalpoje tol. Laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo nuomininkas. b) sudaryta laivo statybos rangos sutartis. Laivo nacionalinė priklausomybė. III. kaip jų laikomasi laive. Laivo kapitonas. Laivo kapitono nurodymai yra privalomi visiems laive esantiems asmenims.

sudarė arba gali sudaryti sąlygas padaryti bet kokią žalą laivui.notarų biurui. Tokį aktą. esančių laive. Prie mirties akto pridedamas mirusiojo turto ir dokumentų. įtariamą padarius nusikalstamą veiką. Laivo kapitono surašytas aktas nepakeičia gimimo liudijimo ir turi būti pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai gimimo liudijimui gauti. Tokį aktą. kuris plaukia su Lietuvos valstybės vėliava. Atplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą. Jei palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ar notarų biuras nežinomi. pasirašo du liudytojai. jeigu jie yra laivo įgulos nariai. Laivo kapitonas turi teisę nušalinti nuo darbo (pareigų) bet kurį laivo įgulos narį. priima jį saugoti ir perduoda palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos notarų biurui. laivo kapitonas privalo šią veiką padariusį asmenį perduoti policijai. kol jis bus perduotas policijos pareigūnui Lietuvos Respublikos uoste. Jei laivas ilgą laiką turi išbūti atviroje jūroje ir lavonas negali būti 320 . laivo kapitonas surašo mirties aktą. pasirašo du liudytojai. Prireikus kapitonas gali išsiųsti sulaikytąjį asmenį ir ikiteisminio tyrimo medžiagą į Lietuvos Respubliką kitu laivu. Laivo kapitonas turi teisę sulaikyti asmenį. Apie žmogaus mirtį laive įrašoma laivo žurnale. laivo kapitonas. atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas. o testamentą ir turto apyrašą . jeigu nėra kitų krovinių savininkų įgaliotų atstovų. Jei laive gimsta vaikas. Laivo kapitonas pasirūpina. Apie vaiko gimimą laive įrašoma laivo žurnale. taip pat iškilus ginčams. Jeigu Lietuvos Respublikos uoste esančiame laive padaroma veika. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais. testamentas perduodamas Lietuvos Respublikos notarų rūmams. Jei laive miršta žmogus. be laivo kapitono. numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Laivo kapitonas yra krovinių savininko atstovas sudarant sandorius dėl krovinių. jeigu jo veiksmai (aplaidumas) gali pakenkti arba pakenkė laivo saugiai laivybai. laivo kapitonas perduoda mirties aktą civilinės metrikacijos įstaigai. jeigu jie yra laivo įgulos nariai. be laivo kapitono.įstatymuose. laivo kapitonas surašo jo gimimo aktą. susijusiems su kroviniais. kad mirusiojo turtas būtų išsaugotas. jame esantiems asmenims bei kroviniams. laivo gydytojas arba felčeris. laivo gydytojas arba felčeris. Laivo kapitonas tvirtina laive esančio asmens surašytą testamentą. apyrašas.

iš dalies pakeista 1968 m. ėmęsis visų priemonių keleiviams išgelbėti. iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. Kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. iš dalies pakeista 1968 m. baudžiamoji. suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST). Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą. jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapitono padėjėjas. iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. taip pat pasirūpina. iš dalies pakeičiančiu 1924 m. suvienodinimo (Hagos taisyklės).išsaugotas. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. protokolu (Visbiu taisyklės). Už šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą laivo kapitonui taikoma drausminė. iš dalies 321 . susijusių su konosamentais. susijusių su konosamentais. laivo kapitonas turi teisę palaidoti mirusįjį jūroje pagal jūrų papročius ir surašyti atitinkamą aktą. vasario 23 d. laivo kapitonas. Laivo kapitonas laivą palieka paskutinis. Briuselio protokolu. Briuselio protokolu. suvienodinimo (Hagos taisyklės). jei šalių sutarimu nenustatyta kitaip. civilinė atsakomybė. tarptautine konvencija dėl teisės normų. susijusių su konosamentais. mašinų ir radijo stoties žurnalai. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis. taip pat apie tai įrašyti laivo žurnale. Jeigu laivo reiso metu laivo kapitonas mirė arba dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų. rugpjūčio 25 d. reiso jūrlapiai ir kiti dokumentai. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos. susijusių su konosamentais. leidžia laivo įgulai palikti laivą. Konosamento išdavimo sąlygas nustato 1924 m. tarptautinė konvencija dėl teisės normų. Krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. IV. iš dalies pakeistą 1968 m. administracinė. Konosamento išdavimas ir dokumentų pateikimas vežėjui. laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną. suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST). kad būtų išgelbėti laivo. KROVINIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS Krovinių vežimas jūra. suvienodinimo (Hagos taisyklės). susijusių su konosamentais.

atsiradusius vežėjui dėl to. Jeigu pakrautų krovinių vertė nepadengia frachto ir kitų vežėjo išlaidų. jie gali būti pakrauti į kitą laivą tik krovinių siuntėjui sutikus. vasario 23 d. Frachtą ir kitus vežėjui priklausančius mokėjimus sumoka krovinių siuntėjas arba frachtuotojas. jeigu ji buvo. o krovinių siuntėjas nesumokėjo viso frachto prieš laivui išplaukiant iš uosto ir nepateikė mokėjimo garantijų. kad šie dokumentai buvo perduoti ne laiku. Vežėjas turi teisę krovinių neišduoti krovinių gavėjui tol. jeigu krovinių vežimo jūra sutartimi tie mokėjimai nėra perkelti krovinių gavėjui. susijusių su konosamentais.pakeičiančiu 1924 m. Krovinio perkrovimas į kitą laivą. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. Jeigu kroviniai turi būti vežami tam tikru laivu. suvienodinimo (Hagos taisyklės). Krovinių vežimo jūra sutarties sąlygos. netinkami arba neišsamūs. Frachtas. jei tai atsitiko dėl krovinių vežimo denyje. taikomas krovinių pakrovimo į laivą uoste jų pakrovimo į laivą dieną. Krovinių sukrovimas laive. jis atsako už krovinių praradimą. rugpjūčio 25 d. jeigu konosamente yra nuoroda į dokumentą. frachto dydis nustatomas pagal normas. Jeigu vežėjas savo nuožiūra pakrovė krovinius į denį. Jeigu tokio susitarimo nebuvo. išskyrus krovinių perkrovimą dėl techninio būtinumo. iškrauti iš laivo krovinius ir pareikalauti sumokėti jam pusę sutarto frachto. kuriame tos sąlygos įrašytos. neįrašytos į konosamentą. yra privalomos krovinių gavėjui. Krovinių siuntėjas turi laiku perduoti vežėjui visus su kroviniais susijusius dokumentus. vežėjas turi teisę nutraukti krovinių vežimo jūra sutartį. užmokestį už laivo prastovą. Frachto dydis nustatomas krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarimu. kurių reikalauja uosto. protokolu (Visbiu taisyklės). Krovinių siuntėjas ir vežėjas gali susitarti dėl krovinių sukrovimo laivo denyje. Kroviniai laive sukraunami laivo kapitono nuožiūra. kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantys mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos. Už vežimo metu ne dėl vežėjo kaltės prarastus ar sužalotus 322 . sanitarijos arba kitos institucijos. muitinės. taip pat kitas vežėjo dėl to išleistas sumas. sugadinimą ar pavėlavimą krovinius pristatyti į paskirties uostą. iš dalies pakeistą 1968 m. ir atsakyti už nuostolius. atsiradusio pradėjus krovimo darbus.

vežėjas turi teisę į frachtą. jeigu krovinių siuntėjas atsisako krovinių vežimo jūra sutarties prieš pasibaigiant stalijos arba kontrastalijos laikui arba prieš laivui išplaukiant iš uosto. Krovinių vežimo jūra sutarties atsisakymas. – grąžinamas. Jeigu krovinių siuntėjas krovinių vežimo jūra sutarties atsisako iki laivui išplaukiant iš uosto. kurio dydis proporcingas laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. sudarytos vienam laivo reisui po to. vežėjas išduoda jam krovinius 323 . gautų pardavus įkeistus krovinius. Jeigu kroviniai buvo išgelbėti. Už vežimą krovinių. o jeigu buvo sumokėtas. Jeigu lėšų. taip pat vežėjo išlaidas. Už krovinius. mokamas visas frachtas. jeigu ji buvo. kito nelaimingo atsitikimo arba laivo prievartinio užgrobimo. turi teisę parduoti įkeistus krovinius prieš tai raštu įspėjęs krovinių siuntėją arba frachtuotoją ir krovinių gavėją. Krovinių įkeitimo sutartis sudaroma ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. kuri iš šių dviejų aplinkybių prasidės anksčiau. užmokestį už laivo prastovą. priklausantiems vežėjui už krovinių vežimą jūra pagal sutartį. užtikrinti vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo įkeisti vežimui pateikiamus krovinius. atsižvelgiant į tai. jeigu krovinių siuntėjas atsisakė krovinių vežimo jūra sutarties po to. krovinių siuntėjas turi teisę atsisakyti krovinių vežimo jūra sutarties sumokėjęs: a) pusę frachto.krovinius mokamas visas frachtas. kai pasibaigė stalijos arba kontrastalijos laikas arba laivas išplaukė iš uosto. prarastus dėl laivo avarijos. c) visą frachtą už pirmąjį laivo reisą. Kai kroviniams vežti buvo suteiktas visas laivas. vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo arba frachtuotojo sumokėti trūkstamą sumą. neužtenka vežėjo reikalavimui visiškai patenkinti. frachtas nemokamas. b) visą frachtą ir kitas sumas. Vežėjas. Krovinių įkeitimas. susijusias su kroviniais ir neįtrauktas į frachtą. jeigu krovinių siuntėjas atsisako krovinių vežimo jūra sutarties. kai pasibaigė stalijos arba kontrastalijos laikas arba laivas išplaukė iš uosto. negavęs jam priklausančių frachto ir kitų mokėjimų pagal krovinių vežimo jūra sutartį. priklausančių nuo krovinių siuntėjo. Frachtui ir kitiems mokėjimams. kitas sumas ir pusę frachto už kitus reisus. kurie vežimo metu buvo prarasti ar sugedo dėl natūralių krovinių savybių ar aplinkybių.

b) jeigu krovinių išsiuntimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami. taip pat vežėjo išlaidos. Šiuo atveju krovinių siuntėjas sumoka vežėjui frachtą. gali nutraukti krovinių vežimo jūra sutartį ir laivo reiso metu. galinčių kelti pavojų laivui ir kroviniams. Jeigu pagal krovinių vežimo jūra sutartį krovinių siuntėjui buvo suteiktas ne visas laivas. c) jeigu laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių. e) jeigu valdžios institucijos uždraudžia vežtinus krovinius išvežti iš išsiuntimo uosto arba įvežti į paskirties uostą. užmokestis už laivo prastovą. jeigu dėl to nebus padaryta žalos vežėjui ir kitiems krovinių siuntėjams. Kiekviena krovinių vežimo jūra sutarties šalis. kad krovinių iškrovimas iš laivo gali laivą uoste sulaikyti ilgiau už nustatytą laivo stovėjimo terminą. nepriklausančių nuo kurios nors krovinių vežimo jūra sutarties šalies. tai sutarties galima atsisakyti tik su sąlyga. atsiradus šio straip-snio ankstesnėje dalyje paminėtai aplinkybei. atsiradusiais iki laivo išplaukimo iš krovinių išsiuntimo uosto: a) dėl karo ir kitokių veiksmų. jis turi teisę reikalauti išduoti krovinius tik tame uoste. taip pat vežėjo turėtas su kroviniais susijusias išlaidas. jeigu ji buvo. Krovinių vežimo jūra sutartis nutraukiama neatlyginant dėl to sutarties šalims atsiradusių nuostolių. proporcingą laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. kad bus sumokėtas visas frachtas. Kiekviena krovinių vežimo jūra sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį neatlygindama antrajai šaliai nuostolių šiais atvejais. 324 . Krovinių vežimo jūra sutarties nutraukimas. kai: a) laivas žūva arba yra užgrobtas. į kurį laivas turi įplaukti pagal krovinių vežimo jūra sutartį arba į kurį įplaukė dėl būtino reikalo. Krovinių siuntėjo reikalavimu vežėjas privalo išduoti krovinius prieš juos atgabenant į paskirties uostą tik tuo atveju. b) laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti. Jeigu krovinių siuntėjas krovinių vežimo jūra sutarties atsisako laivo reiso metu. d) jeigu laivas paimamas naudoti specialiems valstybės reikalams. susijusios su kroviniais ir neįtrauktos į frachtą.neatsižvelgdamas į tai.

kai jie pateikti pakrauti į laivą. Jei nuo laivo atplaukimo į uostą per du mėnesius atiduoti saugoti 325 .c) žūva kroviniai. o paskirties uoste krovinių gavėjas krovinių neatsiėmė arba jų atsisakė. laivo kapitonas tuojau pat apie tai privalo pranešti krovinių siuntėjui. Jeigu per tris paras po to. kol kroviniai buvo iškrauti ir atiduoti saugoti. apie tai pranešęs krovinių siuntėjui. pranešęs apie tai krovinių siuntėjui. Krovinių vežimo jūra sutartis dėl 3 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti nutraukiama ir laivo reiso metu. proporcingą laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. kuri būtų padaryta kitų laive esančių krovinių savininkams. turintys individualių požymių. nurodytų šiame įstatyme. proporcingas laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. Laikas. laivo kapitonas krovinių siuntėjo nurodymu krovinius gali iškrauti kitame uoste. Laivo kapitonas turi teisę taip pat pasielgti ir tuomet. laikomas laivo prastova. jei per tą laiką nebuvo gautas kitoks krovinių siuntėjo nurodymas. po to. krovinius atiduoti saugoti krovinių siuntėjo lėšomis ir rizika į uosto sandėlį arba kitą patikimą vietą. taip pat visas kitas su kroviniais susijusias išlaidas ir sumokėti frachtą. Jeigu kroviniams vežti buvo duotas ne visas laivas. Jeigu kroviniams vežti buvo duotas ne visas laivas ir kroviniai dėl priežasčių. kai krovinių siuntėjui buvo išsiųstas laivo kapitono pranešimas apie susidariusias aplinkybes. Tokiu atveju vežėjui sumokamas frachtas. vežėjas turi teisę. d) žūva kroviniai. kai krovinio siuntėjo nurodymo negalima įvykdyti dėl žalos. už kurią vežėjui atlygina krovinių siuntėjas. Jeigu kroviniams vežti buvo duotas visas laivas ir krovinių gavėjas neatvyko arba atsisakė priimti krovinius. negali būti nuvežti į paskirties uostą. Krovinių pateikimas saugoti. negautas nurodymas dėl krovinių iškrovimo uosto. susijusias su laukimu jo nurodymo dėl krovinių iškrovimo uosto. tai laivo kapitonas turi teisę iškrauti krovinius artimiausiame uoste. Krovinių vežimo ypatumai. turintys rūšinių požymių. kurį vežėjas sugaišo. laivo kapitonas krovinius iškrauna iš laivo ir atiduoda juos saugoti krovinių siuntėjo lėšomis ir rizika į uosto sandėlį arba kitą patikimą vietą. Krovinių siuntėjas privalo atlyginti vežėjui visas išlaidas. Pasibaigus laivo iškrovimo terminams. o siuntėjas vietoj žuvusių krovinių nespėja pateikti kitų krovinių. taip pat vežėjo turėtos su kroviniais susijusios išlaidos.

nutraukti keleivių 326 . nepalankių sanitarinių ir epideminių sąlygų išvykimo ar atvykimo uoste ar kelyje bei dėl kitų pavojų ir įvykių. keleivių išlaipinimo iš laivo arba įlaipinimo į laivą vietą. Keleivių vežimas apima laikotarpį nuo keleivio įlipimo į laivą išvykimo uoste iki išlipimo iš laivo paskirties uoste. skirtos keleiviams vežti. – bet kuriame uoste. nepriklausančių nuo vežėjo ir trukdančių laikytis keleivių vežimo jūra sutarties. suteikė vežėjas. Vežėjas keleiviui išduoda bilietą. Vežėjas turi teisę atidėti laivo reisą. taip pat laikotarpį. b) laivas būtų tinkamai aprūpintas ir sukomplektuota laivo įgula. Prieš pateikdamas laivą keleiviams vežti ir veždamas keleivius. Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija. d) sudarytas atvykusių į laivą keleivių sąrašas ir įrašyti duomenys apie juos į keleivių registrą. vežėjas privalo pasirūpinti. Laivo pateikimas keleiviams vežti. į kurį laivas įplauks. kurias suteikia keleivių vežimo jūra sutartis. jeigu tokie veiksmai būtini dėl stichinės nelaimės padarinių. Toks susitarimas negali apriboti šiame skirsnyje nurodytų keleivio teisių.kroviniai neatsiimami. pakeisti keleivių vežimo jūra maršrutą. Keleivių registras tvarkomas pagal Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles. juos įlaipinti į laivą ir išlaipinti iš laivo. Keleivis prieš reisą turi teisę bet kuriuo metu. c) tinkamai sutvarkytos laivo patalpos ir vietos. o reisui prasidėjus. kad: a) laivas būtų tinkamas plaukioti. trečiajam asmeniui be vežėjo sutikimo. Bagažo pateikimas vežėjui įrodomas bagažo pateikimo dokumentu. kuris įrodo keleivių vežimo jūra sutarties sudarymo faktą. Greitai gendantys neatsiimti kroviniai gali būti parduoti ir prieš pasibaigiant nurodytam terminui. o krovinių siuntėjas nesumoka vežėjui priklausančių mokėjimų. vežėjas turi teisę saugomus krovinius parduoti. Šio skirsnio normos taikomos. Keleivis negali perduoti teisių. jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. V. per kurį keleivis vandens keliu nugabenamas nuo kranto į laivą ir atgal. Keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimas keleivio iniciatyva. KELEIVIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS Keleivių vežimo jūra sutartis. kuriuo keleivis vežamas nuo kranto į laivą ir atgal. jeigu užmokestis už nugabenimą įtrauktas į bilieto kainą arba jeigu laivą.

proporcinga nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui. jam grąžinamas visas jo sumokėtas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą. keleivio reikalavimu privalo jį savo lėšomis nugabenti į išvykimo uostą. nepriklausančių nuo kurios nors keleivių vežimo jūra sutarties šalies. Keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimas vežėjo iniciatyva. – jei laivas žūva arba yra užgrobtas. – jei laivo išvykimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami. Keleivis. Šiame straipsnyje numatytais atvejais vežėjas. – jei laivas paimamas specialiems valstybės reikalams. Vežėjas atsako už priimto vežti bagažo praradimą. arba prieš išplaukiant laivui nutraukia sutartį dėl priežasčių. bagažo praradimą. tvarką ir ribas. galinčių kelti pavojų laivui ir keleiviams. o jeigu keleivių vežimo jūra sutartis nutraukiama tarpiniame uoste. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias vežėjo atsakomybės už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą sąlygas. priklausančių nuo vežėjo. Vežėjas turi teisę nutraukti keleivių vežimo jūra sutartį: – dėl karo ir kitokių veiksmų. arba neatvyksta į laivą dėl ligos. turi teisę atgauti jo sumokėtą užmokestį už važiavimą ir bagažo vežimą Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka. trūkumą arba sužalojimą. pranešęs vežėjui apie keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimą. trūkumą ir 327 . Vežėjas už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Jeigu keleivis nutraukia keleivių vežimo jūra sutartį ne vėliau termino. – jei laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių. nurodyto Keleivių ir bagažo jūra vežimo taisyklėse. nutraukęs keleivių vežimo jūra sutartį. jis privalo sugrąžinti keleiviui užmokestį už keleivio ir bagažo vežimą jūra. – jei laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti. keleiviui sugrąžinama užmokesčio už vežimą jūra dalis. vadovaujamasi šiomis sutartimis. Jeigu vežėjas nutraukia keleivių vežimo jūra sutartį iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto. Vežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą.vežimo jūra sutartį.

b) už priimto vežti neįvertinto bagažo praradimą. Jeigu jūrų kruizo sutartį kruizo organizatorius nutraukia iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto. trūkumą arba sužalojimą. Už rankinio bagažo praradimą. taip pat už pavėlavimą jį atvežti. Vežėjas atsako: a) už priimto vežti įvertinto bagažo praradimą. – tikrosios jo vertės dydžiu. neatsiimtas per tris mėnesius nuo laivo atplaukimo į paskirties uostą dienos. Vežėjas grąžina sumokėtą trūkstamo ar prarasto bagažo vežimo užmokestį.sužalojimą. Jūrų kruizo sutartis. trūkumą arba sužalojimą – pareikštosios bagažo vertės dydžiu. turi teisę gauti visą arba dalį sumokėtos už kruizą sumos sutartyje nustatyta tvarka. Bagažas. o kruizo dalyviai kruizo organizatoriaus 328 . kruizo dalyviams sugrąžinamos jų sumokėtos sumos proporcingai nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui. tačiau neviršijant Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklėse nustatytų ribų. Atlyginimo dydžio apribojimas netaikomas. kruizo dalyvis turi teisę nutraukti jūrų kruizo sutartį ir gauti visą sumokėtą sumą. kruizo dalyviams sugrąžinamos jų sumokėtos sumos. už rankinio bagažo praradimą. Jūrų kruizo sutartis įforminama kelialapyje arba kitame dokumente. kurį kruizo organizatorius išduoda kruizo dalyviui. Kruizo dalyvis iki kruizo pradžios turi teisę nutraukti sutartį. Jeigu vežėjas įrodo. kad rankinio bagažo praradimas. kad dėl to nėra vežėjo kaltės. jeigu neįrodo. pranešęs kruizo organizatoriui apie jūrų kruizo sutarties nutraukimą. Jei kruizo organizatorius negali aprūpinti kruizo dalyvio vieta jūrų kruizo sutartyje nurodytame arba kitame analogiškame laive. trūkumą arba sužalojimą – prarasto. Jeigu jūrų kruizo sutartis kruizo organizatorius nutraukia laivui išplaukus iš išvykimo uosto. trūkstamo ar sužaloto bagažo vertės dydžiu. trūkumas arba sužalojimas yra vežėjo tyčios arba neatsargumo rezultatas. trūkumą arba sužalojimą vežėjas atsako tik tuo atveju. kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę. jeigu keleivis įrodo. c) už priimto bagažo pavėluotą pristatymą – bagažo vežimo tarifo numatytu dydžiu. gali būti parduotas Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka. jeigu įrodoma. Kruizo dalyvis. kad nuostolis padarytas dėl vežėjo tyčinių veiksmų ar aplaidumo.

Laivo frachtavimo sąlygas nustato laivo frachtavimo sutartis (čarteris). išduoti konosamentus ar kitus juos pakeičiančius dokumentus. numatytiems sutartyje. sužalojimu arba žuvimu. jeigu tie nuostoliai atsirado dėl 329 . Šalių susitarimu į laivo frachtavimo sutartį (čarterį) gali būti įrašomos ir kitos sąlygos. kruizo organizatorius atlygina dėl to atsiradusius nuostolius. Laivo perdavimas frachtuotojui. laivo įgulos komplektavimo. taip pat dėl laivo valdymo. tačiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisės duoti nurodymų dėl tvarkos laive. Frachtuotojo atsakomybė numatoma laivo frachtavimo sutartyje. atsirandančias pagal jo sudarytas vežimo jūra sutartis ir kitus frachtuotojo pasirašytus dokumentus. Pagal laivo frachtavimo sutartį (čarterį) laivo valdytojas frachtuotojui laivą suteikia kartu su įgula. Frachtuotojas privalo eksploatuoti laivą pagal laivo frachtavimo sutarties sąlygas. susijusius su suteikto laivo gelbėjimu. laivo pavadinimas. frachto dydis. VI. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) sudaroma raštu. Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. LAIVŲ AGENTAVIMAS. LAIVO FRACHTAVIMAS. Laivo frachtavimo sutartį (čarterį) pasirašo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jų atstovai. Frachtuotojo atsakomybė. Frachtuotojas turi teisę savo vardu sudaryti vežimo jūra sutartis. Frachtuotojas atsako už nuostolius. numatomas vežti krovinys. jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. kad jis tiktų tikslams. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos. Laivo valdytojas privalo perduoti laivą frachtuotojui tokios būklės. Frachtuotojas atsako pagal prievoles. LAIVO NUOMA BE ĮGULOS (BAREBOAT CHARTER). susijusius su kruizo dalyvių aptarnavimu. LAIVO IŠPERKAMOJI NUOMA Laivo frachtavimo sutartis (čarteris). Laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) turi būti nurodytos sutarties šalys. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisę duoti nurodymus dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) numatytiems tikslams.lėšomis pristatomi į išvykimo uostą. Jeigu dėl nenumatytų ir nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių jūrų kruizo trukmė pailgėja.

Laivo savininkas privalo perduoti laivą išperkamosios nuomos gavėjui tokios 330 . kuriam pasibaigus. apmoka visas su laivo eksploatacija susijusias išlaidas. – kitos sutarties šalių nustatytos sąlygos.). – laivo techniniai ir eksploataciniai duomenys (keliamoji galia. – naudojimosi laivu laikas. nuosavybės teisė į laivą pereina išperkamosios nuomos gavėjui. taip pat krovos darbų organizavimą. e) laivo atplaukimo į uostą ir išplaukimo iš uosto.frachtuotojo kaltės. taip pat ir laivo draudimo išlaidas. – sutarties dalykas. . – mokesčio už išperkamąją nuomą dydis ir mokėjimo terminai. laivo klasė. frachtas sumokamas už laiką iki laivo žuvimo dienos. uosto rinkliavų ir kitų mokesčių bei rinkliavų surinkimą ir mokėjimą. c) frachto. o jeigu tos dienos nustatyti negalima. greitis ir pan. f) laivo aprūpinimo ir aptarnavimo organizavimą uoste. Laivo išperkamosios nuomos sutartyje turi būti nurodyta: – sutarties šalys. b) tarpininkavimą sudarant frachtavimo sutartį ir frachtavimo sutarties vykdymo priežiūros vykdymą. Laivo išperkamosios nuomos sutartis sudaroma raštu. Laivo išperkamosios nuomos gavėjas tampa laivo valdytoju ir komplektuoja laivo įgulą. Laivo išperkamosios nuomos sutarties sudarymas. atsirandančias dėl naudojimosi suteiktu laivu. kai buvo gauta paskutinė žinia apie laivo žuvimą.iki tos dienos. Jeigu suteiktas laivas žūva. – laivo pavadinimas ir pastatymo data. kilusias dėl naudojimosi išsinuomotu laivu. taip pat atsako pagal prievoles. talpa. Laivų agentavimas apima šių paslaugų teikimą: a) tarpininkavimą įsigyjant ir perleidžiant laivus. – laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui vieta ir laikas. atsako pagal prievoles. savo vardu sudaro vežimo jūra sutartis. – sutarties šalių atsakomybė. Laivo perdavimas išperkamosios nuomos gavėju. Laivų agentavimas. d) muitinės ir krovinio dokumentų tvarkymą ir kitus su tuo susiju-sius veiksmus.

Laivo savininkas atsako už laivo trūkumus. c) laivu naudojasi ne pagal sutartį ar laivo paskirtį. Išperkamosios nuomos gavėjas turi teisę nutraukti laivo išperkamosios nuomos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Išperkamosios nuomos gavėjas privalo rūpintis laivo technine būkle. arba sutartimi sulygtos būklės. Grąžinant laivą. d) nevykdo kitų laivo išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. jeigu: a) išperkamosios nuomos gavėjas praėjus trims mėnesiams po mokėjimo termino nesumoka išperkamosios nuomos užmokesčio. atsiradusius iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui momento. kad jis tiktų naudoti tikslams. BUKSYRAVIMO JŪRA SUTARTIS 331 . b) dėl trūkumų. Išperkamosios nuomos gavėjas privalo grąžinti laivą laivo savininkui tokios būklės. Laivo išperkamosios nuomos sutarties nutraukimas. Išperkamosios nuomos gavėjui grąžinamos laivo pirkimo įmokos. laivo savininkas turi teisę į nesumokėtą išperkamosios nuomos užmokestį už naudojimąsi laivu. b) tyčia ar dėl neatsargumo blogina laivo būklę. Atsitiktinio laivo žuvimo ar jo sugedimo rizika pereina išperkamosios nuomos gavėjui nuo laivo perdavimo jam pagal išperkamosios nuomos sutartį momento. jeigu jis nepranešė apie juos išperkamosios nuomos gavėjui perduodamas laivą. laivas negali būti panaudotas pagal laivo išperkamosios nuomos sutartį. jeigu: a) laivo savininkas laivo neperduoda išperkamosios nuomos gavėjui sutartyje numatytu laiku. atsiradusių iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui. minimų šioje dalyje. išperkamosios nuomos gavėjas privalo atlyginti laivo savininkui dėl to padarytą žalą. atsižvelgiant į normalų laivo susidėvėjimą. Laivo savininkas turi teisę nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalauti grąžinti laivą. numatytiems laivo išperkamosios nuomos sutartyje.būklės. Išperkamosios nuomos gavėjas per vienerius metus nuo laivo priėmimo turi teisę reikšti pretenzijas laivo savininkui dėl laivo trūkumų. Jeigu laivo būklė pablogėjo. VII. kokios jį gavo. laiku atlikti laivo remontą.

Susitarimas dėl pavedimo buksyruojančio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui gali būti įrodomas tik rašytiniais dokumentais. BENDROJI AVARIJA Bendrosios avarijos dalijimas. jeigu jis neįrodo. jeigu įrodo. kilo dėl vežimo jūra sutarties dalyvio arba trečiojo asmens kaltės. jei nėra kitokio šalių susitarimo. jei nėra kitokio šalių susitarimo. Bendroji avarija dalijama šioje dalyje nustatyta tvarka ir tuo atveju. Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už žalą. Dispaša ir dispašeriai. kad buvo buksyruojama tarp lyčių. kad jo kaltės nebuvo. padarytą buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui dėl to. kad žala padaryta dėl buksyruojančio laivo kaltės. Kiekviena buksyravimo jūra sutarties šalis privalo iš anksto tinkamai parengti savo laivą ar kitą objektą buksyravimui. kai pavojus. Buksyravimo jūra sutartis gali būti sudaroma raštu arba žodžiu.Buksyravimo jūra sutarties sudarymas. tenka buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojui. kad jo kaltės nebuvo. pareikalavęs nepaprastųjų išlaidų arba aukojimo. jeigu neįrodyta. Šiame skirsnyje frachtu taip pat laikomas užmokestis už keleivių ir jų bagažo vežimą. VII. kai buksyruojančio laivo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui. kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui. Bendrosios avarijos faktą suinteresuotų asmenų pareiškimu konstatuoja ir apskaičiuoja jos dalijimą (sudaro 332 . Bendroji avarija dalijama proporcingai laivo. Buksyravimo jūra sutarties šalių atsakomybė. Tačiau toks dalijimas neatima iš bendrosios avarijos dalyvių teisės išieškoti turėtus nuostolius iš kaltojo asmens. Atsakomybė už buksyruojant padarytą žalą buksyruojamam laivui. kai buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto kapitonas vadovauja buksyruojančiam laivui. Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už laivo trūkumus. Atsakomybė už buksyruojančiam laivui arba jame esančiam turtui buksyruojant padarytą žalą. jeigu jis neįrodo. jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. tenka buksyruojančio laivo valdytojui. frachto ir krovinių vertei. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos. kad tokie trūkumai negalėjo būti pastebėti (nematomi trūkumai) iki buksyravimo jūra sutarties sudarymo.

kuria remiantis sudaroma dispaša. taip pat jeigu negalima nustatyti laivų susidūrimo priežasties. kam jie padaryti. Už dispašos sudarymą imama rinkliava. jeigu to reikalauja suinteresuoti asmenys. Jei laivai susidūrė dėl nenugalimos jėgos. kuri įtraukiama į dispašą ir padalijama visiems suinteresuotiems asmenims proporcingai jų įnašams į bendrąją avariją. privalo įrodyti. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atlyginami nuostoliai. tačiau nepateiktais dokumentais. dispaša surašoma pagal dispašerio turimą medžiagą. Krovinių vežimo jūra sutarties šalis. Nuostolius atlygina laivo valdytojas. remdamiesi dispašerio prašytais. reikalaujanti padalyti bendrąją avariją. kurio laivo kapitonas ar kiti įgulos nariai kalti dėl laivų susidūrimo. Dispašeris turi teisę pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pateikti dokumentus. d) dėl saugios laivybos reikalavimų pažeidimo. kroviniams ar kitam turtui. nuostoliai tenka tam. Jei negalima nustatyti kiekvienos laivų susidūrimo šalies kaltės dydžio. b) jūrų laivams susidūrus su vidaus vandenų laivais. Šio straipsnio ankstesnėje dalyje nurodytu atveju laivų valdytojai solidariai atsako tretiesiems asmenims už nuostolius dėl žmonių mirties arba jų sveikatos sužalojimo. atsakomybė paskirstoma lygiomis dalimis. c) asmenims. Nuostolių dėl laivų susidūrimo atlyginimas. ir dispašeris jų reikalavimu ir lėšomis privalo išduoti patvirtintus šios medžiagos nuorašus. kiekvienos laivų susidūrimo šalies atsakomybė nustatoma proporcingai jų kaltės dydžiui. turintys žinių ir patyrimo jūrų teisės srityje. kad pareikštieji nuostoliai arba išlaidos iš tikrųjų turi būti priskirti bendrajai avarijai.dispašą) dispašeriai. Jei laivų susidūrimas įvyko dėl visų susidūrusių laivų kapitonų ar kitų įgulos narių kaltės. reikalingus dispašai surašyti. 333 . atsiradę: a) susidūrus jūrų laivams. kol jos kaltė nebus įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Nė viena iš laivų susidūrimo šalių nelaikoma kalta iki tol. Dispaša negali būti pakeista. nors ir buvo išvengta laivų susidūrimo. Visiems suinteresuotiems asmenims turi būti sudaroma galimybė susipažinti su visa medžiaga. Jeigu suinteresuoti asmenys per dispašerio nustatytą laiką tokių dokumentų nepateikia.

Tinkamų darbo ir poilsio sąlygų jūrininkų reiso metu sudarymas. kad jūrininkams būtų skiriama maisto ir geriamojo vandens pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą paros racioną ir normas. kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Kiekvienam jūrininkui Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė. Nuostoliai. atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Laivo valdytojas privalo pasirūpinti. Jei laivo kapitonas sumažina maisto kiekį laivo reiso metu. DARBO SANTYKIAI LAIVE IR GARANTIJOS JŪRININKAMS Darbo sutarties su jūrininku sudarymas. kad jūrininkų reiso metu būtų sudarytos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos. Susisiekimo ministerijos patvirtintame Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statute. Sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui. Laivui stovint uoste ar 334 . kitas lieka laivo valdytojui. Asmenys iki 16 metų dirbti laive nepriimami. Laivo valdytojas gali suteikti teisę laivo kapitonui laivo valdytojo vardu pasirašyti darbo sutartis su jūrininkais. Dirbti laive leidžiama asmenims. Jūrininkų teisės ir pareigos jūrininkų reiso metu numatomos šiame įstatyme. jūrininkai turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už maisto normų sumažinimą. atsiradę dėl aplinkos užteršimo susidūrus laivams. Laivo kapitonas rūpinasi. VIII. d) pretenzijos ir ieškiniai e) laivo hipoteka. Jūrininkų teisės ir pareigos jūrininkų reiso metu. Dėl ribotos vadovėlio apimties šie skirsniai nenagrinėjami. c) jūriniai protestai. b) privilegijuoti reikalavimai. Šiame Įstatyme toliau pateikiami šie skirsniai: a) laivo valdytojo ribotoji atsakomybė. Jūrininkas turi teisę į darbą ir į poilsį. darbo sutartyje bei pareiginėse instrukcijose. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus jūrų transporte nustato Vyriausybė. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui.Laivo valdytojas atsako ir jei laivų susidūrimas įvyko dėl locmano kaltės. kurie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pripažinti tam tinkami pagal sveikatos būklę. Darbo sutartis su jūrininku sudaroma raštu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu jūrininkui priklausantis turtas laive buvo sugadintas arba dingo dėl apiplėšimo. vadovaudamasis tos pačios rūšies ir kokybės turto kainomis. Turto aprašymo teisingumą parašais patvirtina du liudytojai. Turtą galima parduoti arba sunaikinti ir tada. kaltiems dėl laivo avarijos. jei jis neprivalo likti laive dėl laivo. Visus neteisėtai į laivą atsineštus daiktus laivo kapitonas gali areštuoti. Tvarkos palaikymą laive organizuoja laivo kapitonas. nuodingųjų. Jeigu jūrininko turto negalima tinkamai saugoti dėl jo savybių. jei tai būtina. Jūrininkams. Be laivo kapitono leidimo neleidžiama į laivą atsinešti ginklų ar šaudmenų. sunaikinti.kitoje saugioje vietoje (nuleidus inkarą). stipriai veikiančių ar narkotinių medžiagų. laivo valdytojas privalo išmokėti jūrininkui piniginę kompensaciją. kiek tai neapsunkins laivo ir netaps galimos netvarkos laive priežastimi. jis gali būti parduotas arba sunaikintas. liepti iškrauti į krantą arba. Suinteresuotas jūrininkas turi teisę dalyvauti apžiūroje. Neleidžiama į laivą atsinešti radioaktyvių. Jei kapitonas įtaria. gaisro ar kitų laivui padarytų nuostolių. Laivo kapitonas jūrininkams gali organizuoti nemokamą susisiekimą valtimi su krantu. didelių saugojimo išlaidų ar kitų aplinkybių. Jei dėl laivo avarijos žūva arba sužalojamas jūrininko teisėtai į laivą atsineštas turtas. kad į laivą buvo neteisėtai atsinešta daiktų. jis gali organizuoti jūrininko ar kitų laivo patalpų apžiūrą. Be laivo kapitono leidimo jūrininkas negali atsinešti į laivą prekių. jis apie tai 335 . laisvu laiku jūrininkas turi teisę išlipti į krantą. krovinio ar esančių laive asmenų saugumo artėjant laivo išplaukimui ar keičiant laivo stovėjimo vietą. Jei jūrininkui sutrukdoma laiku atvykti į laivą. laivo valdytojas privalo atlyginti jūrininkui padarytą žalą. Atleisto iš darbo jūrininko laive paliktas turtas saugomas jūrininko lėšomis. Laivo kapitonas kaip galima greičiau privalo organizuoti turto aprašymą. turto vertė neatlyginama. Savo asmeniniam naudojimui jūrininkas gali į laivą atsinešti tiek daiktų. atsižvelgdamas į išlaidas bei kitas su tuo susijusias aplinkybes. Tvarkos laive palaikymas. Jūrininkas privalo paklusti laive gaunamiems įsakymams ir laikytis jūrininko pareigas ar darbą reglamentuojančių nuostatų. jei jūrininkas per 12 mėnesių nesikreipė į laivo valdytoją dėl jam priklausančio turto atgavimo. jei tai įmanoma padaryti. atsižvelgdamas į žuvusio arba sužaloto turto nusidėvėjimą.

atsisako priimti jį į šalį arba priima pagal užstatą. Apibūdinti „demeredžą“. sergantį jūrininką išlaipina į krantą artimiausiame uoste. „laivo frachtavimo sutartį (čarterį)“. laivo kapitonas. kurios uoste baigiasi darbo sutartis su jūrininku. Jei darbo sutartis su jūrininku baigiasi laivui esant užsienio valstybės uoste. Kontroliniai klausimai 1. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūreivio nurodytam asmeniui. laivo kapitonas palieka jį Lietuvos Respublikos konsulato priežiūrai. Apibūdinti „laivo reisą“. kuri kelia pavojų kitiems esantiems laive asmenims. Apibūdinti „jūrininko reisą“. Kas turi sudaryti laivo įgulą? 6. Kiekvienas laivo įgulos narys be specialaus įsakymo privalo padėti palaikyti tvarką laive. o jei toje vietoje Lietuvos Respublikos konsulato nėra. 4. „dispačą“. numatytų šioje dalyje. 2. Jei nustatoma. į kurį įplaukia laivas. susijusias su jo kelione į nuolatinę gyvenamąją vietą. kurio jūrininkas negali duoti. taip pat kitais ypatingais atvejais laivo kapitonas gali imtis visų būtinų ir teisėtų priemonių tvarkai laive užtikrinti. kol laivas atplauks į uostą. jei laive neįmanoma šiam pavojui užkirsti kelio. Kaip nustatomas frachtas? 9. priežiūrą ir slaugą. Kokie laivai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų? 5. kad jūrininkas serga liga. Jei užsienio valstybė. – užtikrina jam tinkamą priežiūrą bei slaugymą ir praneša artimiausiam Lietuvos Respublikos konsulatui. 3. Kieno nuožiūra sukraunami kroviniai laive? 8. Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje. „frachtą“. Jei dirbdamas laive jūrininkas susirgo ar buvo sužalotas. Laivo valdytojas neprivalo apmokėti išlaidų. laivo valdytojas atlygina jūrininko išlaidas. Garantijos jūrininkams. Už ką atsako kapitonas laive? 7. Kokį laikotarpį apima keleivių vežimas? 336 . kuriame jūrininką galima atleisti iš darbo laive. laivo valdytojas apmoka visas išlaidas už jūrininko gydymą.nedelsdamas privalo pranešti laivo kapitonui. Jei laivui kyla pavojus ar laive prasideda jūrininkų maištas. jis tęsia darbą laive. jei dėl ligos ar sužalojimo jūrininkas apdraustas draudimo organizacijoje.

skaičių. I. kurie plaukia per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą naudodamiesi taikaus plaukimo teise. plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. Kokias paslaugas apima laivų agentavimas? 5. laivų pažeidėjų sulaikymo 337 . nutraukęs keleivių vežimo jūra sutartį? 11. o plaukdami uostų akvatorijomis. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas Šis įstatymas priimtas 2000 m.26 įsakymo Nr.10. Šio įstatymo tikslas – Lietuvos Respublikoje įgyvendinant Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus saugios laivybos srityje: a) užtikrinti.VIII-1897. Ką turi sugrąžinti vežėjas keleiviui. ir juose esantiems asmenims.09. paskendusio turto iškėlimą bei atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. Saugios laivybos įstatymas nustato reikalavimus saugiai laivybai Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams. Šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų normos netaikomos: a) užsienio valstybėse įregistruotiems laivams. kad laivai. agresijos. b) Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams. Kaip keleivis gali nutraukti jūrų kruizo sutartį? 12. plaukdami bendrojo naudojimo vandens keliais.2. BENDROSIOS NUOSTATOS Įstatymo paskirtis ir taikymas. Karinių incidentų.VIII-1961. neatitinkančių tarptautinių saugios laivybos reikalavimų.2. Visais atvejais. šie laivai vadovaujasi 1972 metų Tarptautinėmis laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklėmis.. rugpjūčio 29 d. pakeitimai 2000. atitiktų visus tarptautinius ir nacionalinius saugios laivybos reikalavimus. įsakymo Nr. šių laivų kapitonai privalo vykdyti uostų laivybos taisyklių ir uostų laivų eismo tarnybų budinčių pareigūnų nurodymus saugios laivybos klausimais. žmonių ir laivų gelbėjimą. b) mažinti laivų. taip pat reglamentuoja saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir administravimą. laivų avarijų tyrimą.

ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu. locmanai ir jų mokiniai bei vaikai iki 1 metų. Vyriausybė gali įgalioti tik Europos Sąjungos pripažintas klasifikacines bendroves. Keleivinis keltas – keleivinis laivas. kuris įrengtas taip. Laivo kapitonas – jūrininkas. Įgaliota klasifikacinė bendrovė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota organizacija. Keleivis – asmuo. kurių pavardės įrašytos laivo įgulos sąraše. Locmanas – jūrininkas. atliekanti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų. kuriam laivas priklauso nuosavybės teise. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys. būtina saugiai laivybai užtikrinti. išgelbėti jūroje ir paimti į laivą. tarptautinių sutarčių. kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ar geležinkelio transporto priemonės. atliekantys laive užduotis. ar jis yra laivo savininkas. turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą. kuris nėra įrašytas į laivo įgulos sąrašą ir neatlieka laive jokių pareigų. Keleivinis laivas – laivas. Keleiviais nelaikomi asmenys. kuriais gaunama informacija. taip pat asmenys. eksploatuojantis laivą. Locmanas nėra savo vedamo laivo įgulos narys. 338 . esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose.ar kitais ekstremaliais atvejais šiame punkte numatyti laivai plaukdami uostų akvatorijomis naudojasi prioriteto teise. suteikiantį teisę padėti laivo kapitonui vesti laivą į uostą arba išvesti iš jo. klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir išduodanti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu. Navigacijos įrenginiai – kranto ir plūduriuojantys įrenginiai. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vandenys. Laivo valdytojas – asmuo. turintis susisiekimo ministro nustatytos formos locmano liudijimą. vežantis daugiau kaip 12 keleivių. neatsižvelgiant į tai. laikinai dirbantys laive pastarajam esant uoste. Laivo savininkas – asmuo. Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai.

Administracijos metinę išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. kurioje laivas gali prisišvartuoti ir į laivą gali būti pakraunami ar iš jo iškraunami kroviniai. Administracija išlaikoma iš valstybės biudžeto ir uostų rinkliavų atskaitymų. turintis specialius aiškiai matomus ženklus. Saugios laivybos valdymo sistema – struktūrizuota ir dokumentuota sistema. Lietuvos saugios laivybos administracija. reglamentuojančių saugią laivybą. Uostas – vieta. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų. Administracijos organizacinę struktūrą tvirtina susisiekimo ministras. įgalinanti laivybos kompanijos darbuotojus efektyviai įgyvendinti laivybos kompanijos saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką. kodeksų ir rezoliucijų bei Europos Sąjungos teisės aktų. reikalavimų įgyvendinimui organizuoti ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti steigiama Lietuvos saugios laivybos administracija. kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką. 339 . kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų. Administracijos funkcijos. Administracijos steigėja yra Susisiekimo ministerija. SAUGIOS LAIVYBOS VALSTYBINIS ADMINISTRAVIMAS Saugios laivybos valstybinio administravimo organizavimas. Saugios laivybos valstybinį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija. Administracija: a) kontroliuoja. Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai. reglamentuojančių saugią laivybą. vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka. užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkcijas.Pakrančių apsaugos laivas – valstybei nuosavybės teise priklausantis nekomerciniais tikslais naudojamas laivas. Susisiekimo ministerija nustato saugios laivybos reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų. II. Uosto kapitonas – pareigūnas. tarptautinių sutarčių bei kitų teisės aktų reikalavimai saugiai laivybai ir kaip užtikrinama taršos iš laivų prevencija.

teikiančias su saugia laivyba susijusias paslaugas. Uosto kapitono nuostatus. laivų elektronikos centrus bei jų dėstytojus. laivyno technikos priežiūros bazes. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapi-tono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. prieš tai suderinęs su Administracija. teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonomi-nėje zonoje. ir išduoda laivų dokumentus. i) atestuoja įmones. tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą. h) prižiūri įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklą Lietuvos Respublikoje. c) vykdo valstybinę laivų kontrolę uoste ir laivų. Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis bei jūrų uosto įstatymai ir Uosto kapitono nuostatai. tvirtina uosto administracijos vadovas. eksploatuoja ir plėtoja navigacinius įrenginius. laivo vėliavos valstybinę kontrolę. 340 . Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uosto administracijos vadovas. užtikrina uosto kapitonas. yra pasirengusios likviduoti naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimus. e) sudaro valstybinę hidrografijos nuotrauką Lietuvos Respublikos jūrų uostuose. panaudodami turimas technines priemones. privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms. kontroliuoja. f) įrengia. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai. kaip uostų administracijos ir uostų naudotojai. treniruoklius. teikia navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją. j) vykdo kitas šiame įstatyme numatytas funkcijas. 2. Uosto kapitonas. mokymo ir treniruočių centrus (kursus) bei mokomuosius laivus. plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą. g) organizuoja naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimų Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonominėje zonoje likvidavimo darbus. susijusią su laivyba. d) išduoda jūrininkų kvalifikacinius dokumentus bei jūrininkų knygeles.b) registruoja laivus. plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava. kontroliuoja jų veikimą. vykdančios veiklą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonominėje zonoje. įmonės. skelbia hidrografinius duomenis.

diplomavimo ir budėjimo normų konvencija (1995 metų jos pataisomis). navigacinius. ekologinius. Laivų projektavimo. vykdo uosto navigacinių įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą. o laivo valdytojas turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus. perdislokuoja laivus. Laivams plaukioti leidžiamas rajonų ribas bei saugiam plaukiojimui leistinas meteorologines sąlygas nustato įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Administracija. Uosto kapitonas: a) kontroliuoja uosto akvatorijos gylį. b) kontroliuoja laivų grimzlę. statybos ir įrengimo reikalavimus nustato įgaliotos klasifikacinės bendrovės. LAIVO ĮGULA Laivų įgulų komplektavimo reikalavimai. III. d) teikia laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją. vadovaudamasis 1978 metų Tarptautine jūrininkų mokymo. nei leidžia laivo krovos žymės. turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus ar kvalifikacijos liudijimus bei jų patvirtinimus. LAIVO TINKAMUMAS PLAUKIOTI Laivo tinkamumas plaukioti. suprojektuotas. Laivų plaukiojimo rajonų (ribų) bei leistinų meteorologinių sąlygų nustatymas. kad užtikrintų jam nustatytus techninius. f) susidarius ekstremalioms situacijoms uoste. remdamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų. c) kontroliuoja uosto krantinių būklę. pastatytas. Dirbti laive leidžiama tik jūrininkams. e) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo. Jos vykdo ir šių darbų priežiūrą. įrengtas ir eksploatuojamas taip. IV. b) laivas pakrautas daugiau.Uosto kapitono pagrindinės funkcijos. priešgaisrinės saugos bei jūrininkų darbo laive reikalavimus. statybos ir įrengimo reikalavimai. 341 . Laivų projektavimo. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto. kurie suteikia jiems teisę eiti atitinkamas pareigas laive. registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą. Jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone yra pripažįstamas laivas. darbų saugos. jeigu: a) yra gautas Administracijos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto.

Pirminė laivo apžiūra. 342 . kvalifikacijos liudijimai bei jūrininko knygelės.Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos rezoliucijų reikalavimais. Laivų techninė priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų techninę būklę. atsižvelgdamos į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimus. Šį statutą tvirtina susisiekimo ministras. Nė vienas laivo įgulos narys į laivą negali būti paskirtas be laivo kapitono sutikimo. Jūrininkų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė. Kiekvieną laivą. Eigos pamainų ir budėjimo tvarką laivuose nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas. Kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu. Laivo apžiūros išlaidas atlygina laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. prieš įrašant į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą. Jūrininkų registras. laive organizuojama eigos pamainos ir budėjimai. LAIVO DOKUMENTAI Laivų techninės priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą vykdo įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Jūrininkų registrą tvarko Administracija. Asmenys. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius. kad jis atitinka tarptautinius ir nacionalinius saugios laivybos reikalavimus. tvirtina kiekvienam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui minimalią įgulos sudėtį ir išduoda laivui laivo įgulos minimumo liudijimą. taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą. kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai. be kurio draudžiama išplaukti į jūrą. registruojami Jūrininkų registre. Jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Kiekvienam laivo įgulos nariui privalo būti atliktas pagrindinis ir periodiniai sveikatos būklės patikrinimai ir jis turi gauti tai patvirtinantį medicinos įstaigos dokumentą. privalo apžiūrėti Administracijos inspektorius arba Administracijos įgaliotas klasifikacinės bendrovės atstovas Jūrų laivų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. V. Eigos pamainos ir budėjimai laive. LAIVŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA. Laivo įgulos narių sveikatos būklės tikrinimas.

locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo: a) išvedant laivą į jūrą – kol laivas nuplaukia iki tos vietos. Jeigu vedamo laivo kapitonas neatsižvelkgia į locmano patarimus. norintiems verstis locmano praktika. kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus. b) įvedant laivą į uostą – kol laivas nuleidžia inkarą arba saugiai prisitvirtina prie krantinės. 343 . nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos. LOCMANŲ VEIKLA Locmanas. suderinęs su Konkurencijos taryba. Locmanų veiklą. kas vietoj jo bus atsakingas už laivo valdymą iki kapitonui sugrįžtant. Laivų tipus ir rajonus. laivų vedimo su locmanu tvarką reglamentuoja Locmanų tarnybos nuostatai. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą. jis privalo pranešti locmanui. Kvalifikacinius reikalavimus ir sąlygas asmenims.Laivo dokumentai. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę. Už laivo valdymą visada atsako vedamo laivo kapitonas. Lietuvos Respublikos konsulatai ar konsuliniai skyriai užsienyje turi teisę laikinai pratęsti laivo dokumentų galiojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. VI. locmanas vis tiek privalo (kiek tai įmanoma) teikti laivo kapitonui duomenis apie laivybos plaukimo rajone ypatumus. vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį. kur būtina naudotis locmano patarnavimais. c) kol locmaną vedamame laive pakeičia kitas locmanas. Locmano liudijimą išduoda Administracija. Locmanų patarnavimų minimalias ir maksimalias kainas. kurio bendroji talpa 500 ir daugiau tonų. kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive. Dokumentų. atlyginimas už locmanų patarnavimus. Šiuos nuostatus tvirtina susisiekimo ministras. sąrašą tvirtina Administracija. užtikrinančius saugų laivo vedimą. Pradėjęs vesti laivą. ir įsitikinti. Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai. tvirtina susisiekimo ministras. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus. taip pat locmano liudijimo išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Laivų vedimo su locmanu rajonai. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 65 metų laivavedys. nustato Administracija. mokantis valstybinę bei anglų kalbas ir turintis ne mažesnį kaip laivo.

taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartus. nurodytų laivo įgulos minimumo liudijime. apie tai surašo nustatytos formos aktą. taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš uosto. kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos reikalavimų. Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį laivą nustatyta. Valstybi-nės laivų kontrolės uoste tikslas – nustatyti. nustatęs tarptautinių saugios laivybos reikalavimų. Apie šį sprendimą Administracija informuoja laivo valdytoją. Valstybinę laivų kontrolę uoste organizuoja ir vykdo Administracija. Valstybinės laivų kontrolės uoste tvarką nustato susisiekimo ministras. ir terminai nurodytiems trūkumams pašalinti. Administracijos inspektoriaus sprendime dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto turi būti nurodytos priežastys. dėl kurių draudžiama išplaukti. Administracijos inspektorius. b) laivas neatitinka jam nustatytų saugios laivybos reikalavimų. vadovaudamasis Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktais dėl valstybinės laivų kontrolės uoste.VII. 344 . ar Lietuvos Respublikos jūrų uostuose esantys užsienyje įregistruoti laivai atitinka tarptautinius saugios laivybos reikalavimus. jeigu: a) laivo įgula neatitinka minimalios įgulos komplektavimo kriterijų. LAIVŲ KONTROLĖ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinė kontrolė Lietuvos Res-publikos jūrų uostuose (valstybinė laivų kontrolė uoste). c) laivo dokumentai yra negaliojantys arba jų trūksta. d) laivas neatitinka kitų tarptautinių arba Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. arba laivo įgulos narių jūrinių laipsnių diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys arba nesuteikia teisės eiti laive atitinkamų pareigų. Administracijos inspektorius uždraudžia laivui išplaukti iš uosto. Laivo išplaukimo iš uosto apribojimai. gyvenimo ir darbo laive standartų. Tarptautinę jūrų organizaciją ir laivą prižiūrinčią klasifikacinę bendrovę. laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atlyginti pakartotinio laivo patikrinimo išlaidas. taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laive standartų pažeidimus. laivo vėliavos valstybę.

Administracijos inspektoriaus sprendimo dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto vykdymą kontroliuoja uosto kapitonas. Jeigu laivas uoste buvo sulaikytas dėl nepagrįsto Administracijos inspektoriaus sprendimo, patirti laivo valdytojo nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų kontrolė (vėliavos valstybinė kontrolė). Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose įgyvendinami tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartai bei kiti Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojantys teisės aktai. Laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, vėliavos valstybinę kontrolę susisiekimo ministro nustatyta tvarka vykdo Administracija arba jos tam įgalioti asmenys. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui uždraudžiama išplaukti iš užsienio valstybės uosto dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, Administracija privalo ištirti tokio uždraudimo priežastis. Laivo valdytojas privalo Administracijai teikti visą tyrimui reikalingą informaciją. Nustačiusi, kad laivui buvo uždrausta išplaukti dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, galėjusių kelti grėsmę žmonių gyvybei jūroje ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos, Administracija privalo atlikti išsamų laivo patikrinimą. Tokio patikrinimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina laivo valdytojas. Inspektoriai, atliekantys valstybinę laivų kontrolę uoste ar valstybinę vėliavos kontrolę. Kvalifikacinius reikalavimus inspektoriams, atliekantiems valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę, nustato susisiekimo ministras. Laivo kapitonas privalo valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę atliekantį inspektorių įleisti į laivą ir jo patalpas, taip pat pateikti jam reikiamus dokumentus ir informaciją. VIII. LAIVYBOS KOMPANIJŲ IR LAIVŲ SERTIFIKAVIMAS Laivybos kompanijų ir laivų sertifikavimas. Laivybos kompanijų ir laivų sertifikavimo tikslas – patvirtinti, kad laivybos kompanijos laivų saugios laivybos valdymo sistema atitinka Lietuvos 345

Respublikos saugios laivybos valdymo sistemos bei Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus. Laivybos kompanijų ir laivų saugios laivybos valdymo sistemas susisiekimo ministro nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus vertina Administracija arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Jei laivybos kompanijos ir laivų saugios laivybos valdymo sistema įvertinama teigiamai, Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė laivybos kompanijai išduoda Atitikties dokumentą, o laivui – Saugaus valdymo liudijimą. IX. LAIVO VALDYTOJO IR LAIVO KAPITONO TEISĖS IR PAREIGOS SAUGIOS LAIVYBOS UŽTIKRINIMO SRITYJE Laivo valdytojo pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje. Saugios laivybos reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivo valdytojas. Jis atsako už tai, kad: a) kiekvieną laivą valdytų laivo kapitonas bei vadovaujantys laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse; kad laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą; b) laivo kapitonas, vadovaujantys laivo įgulos nariai ir, kiek tai yra reikalinga, laivo įgula būtų visapusiškai susipažinę su tarptautinėmis taisyklėmis dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, laivų susidūrimo išvengimo, jūros taršos išvengimo, radijo ryšio ir kad minėtų taisyklių reikalavimų būtų laikomasi; c) laive dirbantys jūrininkai gautų darbui reikalingą informaciją jiems suprantama kalba; d) laivybos kompanijoje ir laive būtų vykdomi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimai. Laivo valdytojas negali veikti arba varžyti laivo kapitono sprendimų, susijusių su saugia laivyba bei jūros aplinkos apsauga nuo taršos. Laivo kapitono teisės ir pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje. Už saugią laivybą laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Jis privalo: a) palaikyti tinkamą plaukioti laivo būklę; b) nedelsdamas informuoti laivo valdytoją ir Administraciją apie laivui padarytą žalą; 346

c) nedelsdamas informuoti laivo valdytoją ir Administraciją apie laivo pasikeitimus, dėl kurių laivas gali būti pripažintas netinkamu plaukioti. Laivo reiso metu mirus laivo įgulos nariui ar dėl kitų aplinkybių jam negalint eiti savo pareigų, laivo kapitonas turi teisę tęsti plaukiojimą su nesukomplektuota laivo įgula, jeigu jis yra įsitikinęs, kad esantys laivo įgulos nariai užtikrins saugią laivybą. Su nesukomplektuota laivo įgula leidžiama plaukti tik iki artimiausio uosto, o jame privaloma sukomplektuoti laivo įgulą. Laivo kapitonas, prieš priimdamas šio straipsnio aukščiau numatytą sprendimą, privalo apie tai informuoti laivo valdytoją ir Administraciją. X. SAUGUS LAIVO PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS Bendrieji reikalavimai. Laivas pakraunamas, iškraunamas ir balastas panaudojamas pagal laivo kapitono patvirtintą išankstinį ir faktinį laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą). Už saugų laivo pakrovimą, iškrovimą ir balasto panaudojimą atsako laivo kapitonas. Uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, jei pakrautas laivas kelia grėsmę saugiai laivybai. XI. PAVOJINGŲ AR APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ GABENIMAS LAIVAIS Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimą reglamentuojantys teisės aktai. Pavojingi ar aplinką teršiantys kroviniai jūrų laivais gabenami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis bei 1973 metų Tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksu, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso bei kitų Tarptautinės jūrų organizacijos kodeksų nustatyta tvarka. Saugaus pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo reikalavimus, vadovaudamasis šio straipsnio ankstesnėje nurodytų teisės aktų nuostatomis, nustato susisiekimo ministras. Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo tvarka. Laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, valdytojas, išplaukdamas iš pakrovimo uosto, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka 347

Lietuvos Respublikos jūrų uosto administracijai pateikti informaciją apie laive esančius pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius. Kiekviename laive, gabenančiame pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos vardu klasifikacinės bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas ir jo įranga atitinka atitinkamos rūšies pavojingų krovinių gabenimo reikalavimus. Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, jei krovinio siuntėjas laivo kapitonui neįteikė pavojingo krovinio deklaracijos, taip pat jei laivas neturi šio šiame įstatyme nurodyto liudijimo. Įvykus laivo, gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų Lietuvos pakrantei, laivo kapitonas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Administracijai ir pateikti informaciją susisiekimo ministro nustatyta tvarka. XII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATSKIRŲ KLASIŲ LAIVAMS Reikalavimai keleiviniams laivams ir keleiviniams keltams. Visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti keleiviniai laivai ir keleiviniai keltai privalo turėti galiojantį keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą, kuriame turi būti nurodyta, kiek keleivių gali vežti šie laivai. Keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą išduoda įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Administracija. Draudžiama keleiviniu laivu arba keleiviniu keltu vežti daugiau keleivių, negu nurodyta keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijime, išskyrus išimtis, numatytas 1974 metų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje ar kituose tarptautinės jūrų teisės dokumentuose. Susisiekimo ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems keleiviniams laivams ir keleiviniams keltams. Reikalavimai specialios paskirties ir greitaeigiams laivams. Specialios paskirties laivas – laivas, kurio korpusas, įrengimai ir mechanizmai yra suprojektuoti konkrečiai specifinei veiklai ir kuris yra skirtas plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone, o laivo įguloje yra specialiai parengtas personalas, atliekantis laivo paskirtį atitinkančias funkcijas. 348

Greitaeigis laivas – laivas, galintis plaukti maksimaliu greičiu, kuris yra lygus ar didesnis už nurodytą 1974 metų Tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos X dalies 1 taisyklės 2 dalyje. Specialios paskirties ir greitaeigiams laivams papildomus tinkamumo plaukioti, eigos pamainų ir budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į atitinkamus Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus. Reikalavimai žvejybos laivams. Žvejybos laivas – laivas, klasifikacinių bendrovių išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „žvejybos laivas“ ir pritaikytas verslinei žvejybai. Susisiekimo ministras, vadovaudamasis visuotinai pripažintomis tarptautinės jūrų teisės normomis ir Europos Sąjungos reikalavimais, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems žvejybos laivams gali nustatyti specialius saugumo reikalavimus ar jų išimtis. XIII. LAIVŲ VILKIMAS Laivo saugaus vilkimo reikalavimai. Laivo saugaus vilkimo reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymosi valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymąsi Lietuvos Respublikos jūrų uostuose prižiūri tų uostų kapitonai. XIV. ĮMONĖS, TEIKIANČIOS SU SAUGIA LAIVYBA SUSIJUSIAS PASLAUGAS Reikalavimai įmonėms, teikiančioms su saugia laivyba susijusias paslaugas. Įmonės, teikiančios su saugia laivyba susijusias paslaugas, turi būti atestuotos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Nustatomos šios su saugia laivyba susijusios paslaugos: a) gelbėjimo, priešgaisrinių, laivų takelažo priemonių, slėgio, temperatūros, elektros, signalizacijos, automatikos bei kitų prietaisų ir aparatūros gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas; b) navigacinių, radionavigacinių ir optinių prietaisų gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas; c) jūrlapių ir kitų navigacinių dokumentų koregavimas; d) ryšio su laivais paslaugų teikimas; e) locmanų patarnavimai; 349

f) laivų vilkimas (buksyravimas), gelbėjimo ir povandeniniai techniniai darbai; g) uostų akvatorijų, bendrojo naudojimo vandens kelių gylių matavimas; h) jūrų krovinių krovimas; i) laivų švartavimas; j) laivų projektavimo ir konstravimo darbai; k) vertimasis jūrininkų įdarbinimu laivuose. Įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. XV. LAIVO ĮRENGINIAI Laivo įrenginiai. Laivo įrenginiai – įranga, kuri pagal Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijas turi būti naudojama laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti arba kuri yra savanoriškai naudojama laive ir kuriai, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, reikalingas Administracijos arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės patvirtinimas. Visuose Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose gali būti įrengiami ir naudojami tik tokie laivo įrenginiai, kurie atitinka tarptautinių sutarčių reikalavimus. Ši nuostata netaikoma laivo įrenginiams, įrengtiems laive iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ar laivų įrenginiai atitinka tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatoma pagal susisiekimo ministro patvirtintus Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatus. Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė turi užtikrinti, kad išduodant arba pratęsiant 1966 metų Tarptautinėje konvencijoje dėl krovos žymių, 1972 metų Tarptautinių taisyklių siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje konvencijoje, 1973 metų Tarptautinėje apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijoje ir 1974 metų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje numatytus liudijimus, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotose laivuose esantys laivų įrenginiai, kuriems išduodami minėti liudijimai, atitiktų Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų reikalavimus. XVI. VANDENS KELIAI, NAVIGACIJOS ĮRENGINIAI Saugios laivybos vandens keliuose užtikrinimas. Vandens keliai gali būti ženklinami ir žymimi jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus. Navigacinį žymėjimą bendrojo naudojimo vandens keliuose ir uostų akvatorijose vykdo Administracija. Bendrojo naudojimo 350

vandenų kelių žymėjimo, tvarkymo ir eksploatavimo valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. Administracija organizuoja jūrlapių, locmanų žemėlapių, žinynų ir kitos informacinės literatūros leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje ir atsako už šių žinių tikslumą. Administracija privalo skelbti apie kiekvieną žinomą pavojų laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Statybos darbų bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdymo tvarką nustato susisiekimo ministras, statybos darbų bendrojo naudojimo vandens keliuose ir jūrų uostuose priežiūrą vykdo Administracija. Statybos darbai, trukdantys bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinti saugią laivybą, draudžiami. Laivyba bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdoma pagal 1972 metų Tarptautines laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisykles. Apribojimai navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje. Navigacijos įrenginių veikimo sektorius – teritorija, kurioje privalomai užtikrinama saugiai laivybai būtina navigacijos įrenginių informacija. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus statinius, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius. Kiekviena statyba navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Administracija. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. XVII. ŽMONIŲ IR LAIVŲ GELBĖJIMAS, LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMAS, PASKENDUSIO TURTO IŠKĖLIMAS Paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas. Žmonių ir laivų paieškos bei gelbėjimo darbus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje organizuoja Administracija, vadovaudamasi 1979 metų Tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija. Administracijos reikalavimu visi Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir uostuose esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems žmonėms. Pareiga suteikti pagalbą. Kiekvieno pavojuje esančio laivo 351

kapitonas privalo visais įmanomais būdais ieškoti pagalbos laivui ir jame esantiems žmonėms. Kiekvieno laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui, įgulai ar keleiviams, privalo: a) suteikti pagalbą bet kuriam asmeniui jūroje, jeigu iškyla jo žūties pavojus; b) plaukti maksimaliai galimu greičiu gelbėti nelaimėje atsidūrusių žmonių, jei buvo pranešta, kad jiems reikalinga pagalba ir jeigu ji gali būti suteikta. Susidūrusių laivų kapitonų pareigos. Kiekvienas susidūrusio laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui, įgulai, keleiviams, privalo suteikti pagalbą kitam laivui, jo įgulai ir keleiviams. Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas, jei tai įmanoma, privalo pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregistravimo uostus ir nurodyti artimiausią uostą, į kurį jo laivas įplauks. Laikinas laivų įplaukimo į tam tikrą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną apribojimas. Esant tikimybei, kad dėl konkrečioje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonoje esančio pavojuje arba sužaloto laivo arba jo liekanų tiesiogiai arba netiesiogiai naftos produktais ar pavojingomis bei kenksmingomis medžiagomis gali būti užteršta Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar pakrantė, padaryta žala asmenims arba jų turtui, o apribojus laivų įplaukimą į zoną tokių pasekmių būtų išvengta arba jos būtų sumažintos, Administracija turi teisę laikinai apriboti laivų įplaukimą į tokią Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną. Apie šį sprendimą būtina kiek galima greičiau pranešti suinteresuotoms institucijoms ir jūrininkams susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų avarijų tyrimo tikslai ir tvarka. Laivų avarijų tyrimo tikslas – nustatyti laivo avarijos aplinkybes, priežastis ir dėl to kaltus asmenis, taip pat pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad būtų išvengta laivų avarijų. Laivų avarijų tyrimo tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis atitinkamomis Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendacijomis. Laivų avarijas tiria Administracija. Pranešimas apie laivo avariją. Įvykus laivo avarijai, laivo kapitonas privalo apie tai pranešti Administracijai. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo avarija įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, laivo kapitonas apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei 352

kurioje nurodoma: a) laivo avarijos laikas ir aplinkybės. Jeigu paskendusio turto savininkas nežinomas. c) laivo įgulos veiksmai laivo avarijos metu. kur yra taikomas ypatingas režimas. hidrotechnikos arba kitiems darbams. e) laivo avarijos priežastis. b) laivo reiso iki avarijos aprašymas. nustato terminą paskendusiam turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas kliudo laivybai. Ištyrus laivo avariją. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui. Paskendusio turto privalomas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. Jeigu laivo avarija gali trukdyti saugiai laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Admi-nistracija. jeigu paskendęs turtas yra bendrojo naudojimo vandens keliuose. suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis.atstovybei toje valstybėje. surašoma laivo avarijos tyrimo išvada. neteršia aplinkos. jūrų verslams. Administracija turi imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti. Jeigu dėl paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą. šis turto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos apie tai turi raštu pranešti Administracijai. nekelia grėsmės žmonių gyvybei ar saugumui. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Administracija turto savininko lėšomis. d) ar laivas ir jo įgulos veiksmai laivo avarijos metu atitiko saugios laivybos reikalavimus. 353 . f) laivo avarijos klasifikacija. Administracija pri-valo apie tai nedelsdama pranešti šiame rajone esantiems laivams. Laivo avarijos tyrimo išvada. Jei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas nekliudo laivybai. Administracija turi teisę neleisti turto savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktu kėlimo organizavimo būdu. gali teršti arba teršia aplinką. jūrų verslams. Paskendusio turto savanoriškas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. tačiau turto savininkas nori paskendusį turtą iškelti. hidrotechnikos arba kitiems darbams. turto savininkas privalo iškelti šį turtą Administ-racijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

354 . Jeigu pagal šio įstatymo 26 straipsnį sertifikuotos laivybos kompanijos laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų. taip pat turtas. paskendusio karinio turto savininkas Administracijos reikalavimu ir iki jos nustatyto termino privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti. Už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą kaltiems asmenims taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė. Turtas. atitenka savininkui. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGIOS LAIVYBOS REIKALAVIMŲ NEVYKDYMĄ Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas. Jeigu paskendęs karinis turtas kliudo laivybai. Paskendusio karinio turto iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros.terminus. Administracija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką. Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti tokiam laivui išduoto leidimo plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava galiojimą. hidrotechnikos arba kitiems darbams. jūrų verslams. Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi teisę atlikti neeilinį laivybos kompanijos saugios laivybos valdymo sistemos įvertinimą ir šiam laikotarpiui sustabdyti tokiam laivui išduotą Saugaus valdymo liudijimo galiojimą. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savi-ninkas pagal šio įstatymo reikalavimus. jis privalo Administracijai atlyginti turto iškėlimo. kliudymo jūrų verslams. Jei turto savininkas ir atsisako iškelto turto. Administracijos iškeltas paskendęs turtas. hidrotechnikos arba kitiems darbams. kurio iškėlimą organizavo Administracija. XVIII. jei jis pateikė prašymą per 6 mėnesius nuo turto iškėlimo dienos. žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo. nustatytus paskendusiam turtui iškelti. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų. kurio iškėlimą organizavo Administracija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai.

Saugios laivybos reikalavimų pažeidimų klasifikavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Kokias paslaugas apima susijusios su saugia laivyba paslaugos? 355 . Kokias funkcijas atlieka saugios laivybos administracija? 3. Kokiais atvejais Administracijos inspektorius turi teisę uždrausti laivui išplaukti iš uosto? 6. Kontroliniai klausimai 1. Kokį dokumentą turi turėti keleiviniai laivai ir keleiviniai keltai? 7. Kas atsako už laivo valdymą. jei laive yra ir locmanas? 5. Kokios pagrindinės uosto kapitono funkcijos? 4. 2. Apibūdinti „laivo savininką“ ir „laivo valdytoją“.

– Vidaus vandenų laivybos taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1999 m. Nr. Jos tikslas sukurti „skaidrią ir integruotą visos Europos vidaus vandenų transporto rinką. – Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valymo bei gilinimo ir vagos reguliavimo darbų vykdymo taisyklės (LR Aplinkos ministro 1995-12-27 įsakymas Nr. liepos 29 d. 268). laivybos laisvės. – Pavojingų krovinių vežimo automobilių. įsakymas Nr. reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą. reglamentuojantys vidaus vandens transporto sektorių. yra: – LR vidaus vandenų transporto kodeksas (1996 m. pagristą savitarpiškumu. – Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Aktuali 2005-05-19 redakcija). Reino laivybos komisija (CCNR). sąžiningos konkurencijos ir lygiateisio požiūrio į naudotojus (krovinių užsakovus)“. gruodžio 11 d.6. spalio 10 d. o ne uždaros ES vidaus vandenų tinklo sistemos pagrindus. Įsakymas Nr. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai (UNECE) Sausumos transporto komiteto laivybos grupė. I-1534). balandžio 6 d. geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (2001 m. LK-636). Vidaus vandenų transporto teisės sistemą ES kuria Europos Komisija (transporto acquis). – Minimalūs techniniai reikalavimai laivams. – Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1998 m. įsakymas Nr. 338). atitikimas ES teisės aktams Roterdamo deklaracija (2001) padėjo pamatus visos Europos. Nr. Lietuvos Respublikos teisės aktų.205). Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai.146). rugsėjo 24 d.1. Dunojaus komisija (pastarosios patariamąja teise) ir valstybės narės. 356 . plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais (LR Susisiekimo ministro 1999 m. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 6.

Nr. krovinių. padarytą vidaus vandenų transporto.03 įsakymas IX-1214.26 įsakymas Nr. reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą 6.494).11.2. uostų veiklos.06 įsakymas Nr.– Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1999 m. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai.VIII-1900 2000. 200. 2005. nes į šių vežimų rinką gali ateiti ES šalių vežėjai.I-1534.12. 454). buksyravimo santykius. rugsėjo 14 d. jog LR vidaus vandenų transporto teisės aktai yra suderinti su ES šios srities teisės aktais.IX-1214. bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. 2003. I. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės.04.X-1790. 2002. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas Šis kodeksas priimtas 1996 m. įsakymo Nr.1..19 įsakymas Nr.29 įsakymas Nr.17 įsakymas Nr. – Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai (1997 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. keleivių. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos. bagažo. Nr.12.11.05. kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas.X-224 ir 2008. 6. – Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės (1995 m. Tai sudaro geresnes galimybes plėtoti keleivių vežimus vidaus vandenimis. darbo. BENDROSIOS NUOSTATOS Kodekso paskirtis. 2001. Pagrindine Lietuvos teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje suderinimo su ES teisės aktais pasekme yra tai.26.08.272).2. 357 . kad Lietuvos vidaus vandenys tapo atviri kabotažo paslaugoms visiems ES šalių vežėjams.09. Kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais.IX-289.22 įsakymas Nr. pakeitimai 1998.VIII-1964. taip pat nustato atsakomybę už žalą. Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. Reikia pažymėti. gegužės 26 d. pašto vežimo. įsakymas Nr. gegužės 22 d.IX-1942.

įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą. taip pat įmonės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei. skirta laivybai. Vidaus vandenų transporto priemonės. žmonėms. reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą. Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė. bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis. savivaldybėms. nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose. 358 . užsienio valstybėms. Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus. keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje bei keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką. įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje. ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. koordinuoja jos įgyvendinimą. Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė.Vidaus vandenų transporto sąvoka. Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką. Vežti keleivius laivais Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis turi teisę įmonės. uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei. Keleivių ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims.

kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą. kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą. taip pat įmonės. patvirtintų Vyriausybės. kurie patvirtina vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas laive. Licencijas verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje arba verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais išduoda Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija licencijavimo taisyklių. b) pateikiami ne visi dokumentai. įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą. Vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės. Įmonė. c) laivų. Licencija neišduodama. privalo atitikti šiuos reikalavimus: a) užtikrinti. suteikiantį teisę vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais. nustatyta tvarka. Įmonė. atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus. arba privalo sudaryti sutartį su kita įmone. 359 . kuri turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka užtikrinti šiam vežėjui saugų plaukiojimą. įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais. kurie galėtų organizuoti ir užtikrinti saugų keleivių ir krovinių vežimą laivais. turinčių galiojančius dokumentus. jeigu: a) įmonė neatitinka aukščiau nustatytų reikalavimų. d) pateiktuose dokumentuose yra nurodyta klaidingų duomenų. siekianti gauti licenciją. įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų. taip pat saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą. c) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai.suteikiantį teisę vežti keleivius laivais vidaus vandenimis. Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą bei kitus taisyklėse nurodytus dokumentus. siekianti verstis licencijuojama veikla. b) turėti atitinkamus padalinius (specialistus). kad laivai.

prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius. kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris. Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys. sportui. Vidaus vandenų kelių naudotojai. poilsiui bei kitoms reikmėms. suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais.Priėmus sprendimą licencijos neišduoti. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas. suderinusi su Aplinkos ministerija. besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose funkcionavimo valstybinę kontrolę. trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje. kurias numato šis kodeksas. žvejybai. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės. kurį skiria savivaldybės institucija. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė. Vidaus vandenų kelius valdo. priežiūrą ir eksploatavimą. 360 . nurodant atsisakymo išduoti licenciją priežastis. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė. tvarko. kurie. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas – valstybės įmonė. II. – valdo. organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą. tvarko. ežerai. naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai. o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija. VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI Vidaus vandenų keliai. prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas. tvarkymą. apie tai per 3 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui. kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis ar kitus objektus. negu tos. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Tarptautinės sutartys. Vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės. taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. nepažeisdami laivybos taisyklių. dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis.

užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdytojų pareigos. išdėstytus šiame kodekse. nustatyta tvarka privalo: a) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį. laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų. diukerių ir kt. Tiltų.) valdytojai privalo: a) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos. negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų. kuriems priklauso hidroelektrinės. Fiziniai ir juridiniai asmenys. būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų. d) prižiūrėti hidrotechnikos statinių techninę būklę. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus. atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui. kad vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos statinius. Hidrotechnikos įrenginių. laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. neardyti vandens telkinių vagų ir krantų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus. c) pastačius ir suremontavus tiltus. garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo projektus. b) įrengti ir aptarnauti įrenginius. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos. c) išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku. nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių. tiltų. b) sudaryti sąlygas. įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas. d) pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles. užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą. rekonstrukcijos ir remonto. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (kabelių linijų. 361 .Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos. Tiltų.

pakrauti ir išplaukti. suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba. privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių. įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams. nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus. pločio ir leistinų apkrovų 362 . žemsiurbėms. neturinti visų uostui būdingų požymių. laivų reikmenis. Uostai ir prieplaukos. dokams ir kt. juos remontuoti. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savi-ninkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. statantys tiltus ar atliekantys kitus darbus. išplaukimo vieta. stovėjimo. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti. kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo. Fiziniai ir juridiniai asmenys. laikinai saugoti žvejybos įrangą. iškrovimo. iškrauti.Apsaugos juosta ir kranto juosta. Uostas – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais. stovėti. Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais. naudojantys kranto juostos iškasenas. pakrovimo. išvardytų šio straipsnio ankstesnėje dalyje. b) neįrengiant nuolatinių statinių. įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą. laikyti laivų kietąjį kurą. o kad jie būtų geriau matomi. Krantinė – nustatyto ilgio. Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku. įrengti navi-gacijos ženklus. – kirsti medžius ir krūmus. apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus. skirta laivams įplaukti. leidžiama: a) įrengti nuolatinius arba laikinus statinius. nuosavybės teise priklausančioje valstybei. priskirtų vandens keliams. Apsaugos juostos dalis – 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse . suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais. valdytojais. pakrauti ir iškrauti laivus. Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį.vadinama kranto juosta.

363 . uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija. įlaipinti ir išlaipinti keleivius. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susiiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. mažieji. Visų nuosavy-bės formų vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės. skirtas laivams švartuoti ir krauti. Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai. savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – savivaldybės taryba. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę. naudotis uostų ir prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti. greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą. naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija. žvejybiniai bei pramoginių laivų. suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe. Valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas nustato Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos. suderinusi su apskrities viršininku. Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų. statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus. mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. krovinių. privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – steigėjas. mišrieji. keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis. pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nustatyta tvarka. krovininiai. užtikrinti keleivių. žvejybos. steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. savivaldybių ir privatūs. bagažo ir pašto saugumą. Nekomercinės mažųjų. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka. III. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant saugomose teritorijose.hidrotechninis įrenginys. Uostų ir prieplaukų pastatai.

stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus.5 iki 24 metrų. kurių keliamoji galia iki 100 kg. krovininis. mišrus). naudojantis vidaus degimo variklį. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas. taip pat laivus. techninis (tarnybinis. dokas. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas. Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis. kad jį sėdėdamas. ir burlentės. pramoginių. Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas. krovininis. naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. išskyrus laivus. 364 . Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys. žemsiurbė. kurio korpuso ilgis yra nuo 2. plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės. mokslinio tyrinėjimo. stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus. galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių. kurių keliamoji galia iki 150 kg. ir keltus. eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. sportiniai ir asmeniniai laivai. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas.pramoginiai. skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras. Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas. turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė. Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas. Mažasis laivas – bet kuris laivas. taip pat baidarės. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos. restoranas. ir suprojektuotas taip. plaukiojantis kranas ir kiti). kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų. turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį. debarkaderis. techninio aptarnavimo ir kiti) laivas. mažųjų. kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti. sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys. keltas (keleivinis. turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre. skirtas tik sporto tikslams. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys. vasarnamis. žvejojantis jūrų vandenyse.

365 . Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. maudykla ir kiti). nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms. modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių. taikomi techniniai reikalavimai. Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. statybos. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai. esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja. plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. turistinis plaustas. savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. viešbutis. Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą. techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai). Žvejybos laivams. įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas ir techninė apžiūra bei techninis patikrinimas.valgykla. pertvarkymo.

Perleidus nuosavybės teisę į lavą. elektromechanikai. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų laivuose. IV. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai. upeiviai. kuris teisėtai naudojasi laivu. Laivų valdytojai. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus. kapitonai-mechanikai. Įgula – visų grupių laivų kapitonai. mechanikai. motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus. turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. įmonės ar organizacijos. Laivo įgula. 366 . Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos. upeiviai-motoristai. elektrikai ir laivų. laivavedžiai.Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai. kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW. motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose. diplomų patvirtinimus. žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose. duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą. Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo. vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį.

privalomi visiems laive esantiems asmenims. nesavaeigį laivą – škiperis. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys. jo įgulos. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo. kilus pavojui laivui. turintys Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką. Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Kapitonas laivą palieka paskutinis. kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą. jei kapitonas (škiperis) sutinka. o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką. Palikdamas laivą. jas tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. kapitonas privalo imtis būtinų priemonių. jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui. kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus. žmonėms ir gamtai. keleivių bei krovinio saugumą. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus. Įgulos nariai į laivą priimami. laivo kapitonas (škiperis) privalo 367 . Diplomų. Jo nurodymai. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis. Suderinusi su Susisiekimo ministerija. Laivo kapitonas (škiperis). Savaeigį laivą valdo kapitonas. Kapitono veiksmai. kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės. keleiviams ir įgulai. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą.Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui. kad keleiviai. kuriuos išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui. tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais. įtarę. V. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių. Asmenys. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. uostų. Saugi laivyba. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai. prieplaukų. hidrotechnikos.imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti. kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus. laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą. Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis. pramoginė. tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams. linijinė ir kitos laivybos rūšys). Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui. Plaukiojimo vaga (farvateris). gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis. techninėmis. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą. turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą. LAIVYBA Vidaus vandenų kelio ženklai. Už pagalbos suteikimą priklau-sančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime. ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandeyse kontrolė. jo kroviniui teikiama. transporto priemonių. krovinys ar kitas jame buvęs turtas. Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų kelio juosta. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose. jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas. specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti 368 . gelbėję žmones. Ženklų įrengimo. sanitarijos. naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės. žvejybinė. Laivybos sąvoka.

Avarijų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tyrimas. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties prieplaukos. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės. Keleivio bilietas . d) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas . kai laivas dėl kokių nors 369 . turi būti nurodytas vietos numeris.kitais laivais.už nustatytą užmokestį. Keleivio bilietas. Keleivis turi teisę: a) užimti nurodytą biliete vietą. Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės. c) nemokamai vežtis rankinį bagažą. o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. RINKLIAVOS Valstybės rinkliava. parduotame pradinėje prieplaukoje. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą. maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. b) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką. Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija ima Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavas už veiksmus. Keleivio teisės.keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Taisyklėse numatytais atvejais biliete. kaina. jei jis neužima atskiros vietos. KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS Keleivio ir bagažo vežimo sutartys. o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. o kitą bagažą . Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. VI. išvykimo data ir laikas. VII. susijusius su šiame kodekse numatytų atitinkamų dokumentų išdavimu.

e) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir. o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą. nesilaiko nustatytos tvarkos. Užsakymas. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių. pateikti laivą. kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje.priežasčių negali plaukti. Rasti daiktai. KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS Krovinio vežimo sutartis. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės. Jei keleivis nesumoka už vežimą. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. daiktų skaičius. Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai. pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. svoris ir kaina už vežimą. kurias tvirtina susisiekimo ministras. Keleivio pareigos. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti. b) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. gauti sumokėtus pinigus. Užsakyme turi būti šie rekvizitai: 370 . VIII. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka. pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka. Bagažo kvitas. kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Bagažo kvitas . c) laikytis nustatytos elgesio tvarkos. Keleivis privalo: a) sumokėti už vežimą. Bagažo išdavimas ir saugojimas.

Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti: a) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą. c) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai. adresas. adresą. o 371 . adresas. pavardę. e) laivo pateikimo laikas. j) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą). Laivo parengimas. krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus. Laivas. atitinkantį gamtos apsaugos reikalavimus. rūšį. kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą. kuriuo vežamas krovinys. kiti du išduodami vežėjui. b) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu.a) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. Važtaraštis. d) krovinio kiekį (svorį). kiekis (svoris) ir rūšis. Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą. g) krovinį lydinčiuosius dokumentus. h) krovinio ženklus. adresą. i) krovinio ypatybes. c) krovinio pavadinimą. e) svorio nustatymo būdą. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. f) laivo pateikimo vieta. k) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą. b) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą. pavardę. d) krovinio pavadinimas. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui. įpakavimą (tarą) ir kitos. kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. turi atitikti minimalius techninius reikalavimus. f) vežimo sutarties sąlygas. g) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais.

kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta. privalo tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę. ar krovinių pakrovimas. Krovinio peradresavimas. kai vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio priėmimą. įtraukti į važtaraštį. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis. vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.jo įgula turi būti sukomplektuota taip. siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas šiems darbams pasirengti. Vežėjas. Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos. Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje. kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto. priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis. apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje ir patvirktinta siuntėjo bei vežėjo parašais. pakrovimo ir iškrovimo terminai. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar iškrovimui. Krovinys laikomas priimtu vežti. nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse. kad krovinys netinkamas vežti. išdėstymas. Vežėjas privalo tikrinti. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Pranešimas apie krovinio pristatymą. tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas. vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę. bet ne vėliau 372 . kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju. pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento. Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. Krovinio vežimo. Krovinio priėmimas. Krovinio vežimo.

krovinio plombas. Krovinio saugojimas. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis. jų būklę. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį.kaip per 12 val. užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas. Jeigu perduodant krovinį gavėjui. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį. vežėjas kartu su gavėju tikrina: a) jeigu krovinys plombuotas. arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų. kyla ginčų dėl krovinio plombų. vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas 373 . arba nesilaikant greitai gen-dančių krovinių pristatymo termino. buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai.. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių. kviečiamas ekspertas. trukusių ilgiau kaip 24 val. Krovinys laikomas perduotu gavėjui. Krovinio išdavimas. kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio priėmimą. b) krovinio įpakavimo (taros). vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su netinkamomis. Krovi-nio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę. Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą. c) krovinio kiekį (svorį). pažeistomis plombomis. hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus. uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui. krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio). Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės. atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. Išduodamas krovinį gavėjui. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. po laivo atvykimo į paskirties punktą. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių. konteinerių būklę. Išduodamas krovinį.

Pavojingų krovinių vežimas. Buksyruojančio laivo valdytojas. Laivų įgulos pavaldumas. apie tai nurodoma 374 . avarijai likviduoti. nesavaeigiam laivui išsaugoti. Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka. o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui. apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę. sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Įvykus avarijai. stūmimą arba manevrą.. telefonogramomis. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarimu. priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus. b) nustatyti. Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus.nutraukiamas ilgiau kaip 48 val. jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais.). Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką. o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys. faksogramomis ir kt. ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą. Nesavaeigių laivų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus. c) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui. Pašto vežimo sutartis. Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui. BUKSYRAVIMAS Buksyravimo sutartis. Buksyravimo pasibaigimas. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui. IX. privalo: a) patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę. taip pat atlikti manevrą. buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti.

Žalos. atlyginimas. atlyginama pagal Civilinį kodeksą. padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo. žalą. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. Vežėjas. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios. perkrovimą ar perdavimą. privalo atlyginti keleiviui žalą. padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei. kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti. Vežimu laikomas laikotarpis. padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu. neatsižvelgiant į tai. Atsakomybė už žalą. Vežėjas atsako už žalą. ar laivas plaukė. tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu. atsako už žalą. Atsakomybė už pavėluotą vežimą. gali būti nustatyta didesnė atsakomybė. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu. padarytą didesnio pavojaus šaltinio. jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. uoste. pažeidęs vežimo terminą. privalo atlyginti keleivio. trūkumo ar sužalojimo. Vežėjas. Susidūrus laivams.sutarties atlikimo akte. prieplaukoje ar kitoje vietoje. Vežėjas. Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu. per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai. ATSAKOMYBĖ Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. ar stovėjo. jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos. atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą. priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą. X. Negautos pajamos neatlyginamos. Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą. ar jis buvo laive. Vežimo terminas laikomas nepažeistu. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. jeigu nėra įrodymų. krovinio. negu nustatyta įstatymų. Žala. bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius. kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu. atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. padarytą susidūrus laivams. atlygina laivo 375 . trūkumą ar sužalojimą. padarytą laivams ar kitam turtui. Žala. jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmimo vežti dienos.

tyčinis vandens kelių. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. kylančiam iš vežimo sutarties. kelių valdytojai. laivų. dėl ko įvyko laivo prastova. pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. Ieškiniui. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą. Ieškiniai dėl reikalavimų. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. padarytą keleiviams. atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą. juose esančių įrenginių. kylančių iš vežimo sutarties. krovinio siuntėjai ir gavėjai. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka. Atsakomybė už laivo prastovą. atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą. pareiškiami teismui. Keleiviai. kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams. 376 . Žalą. taip pat saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas. Žalą. susijusių su pervežimu. Atsakomybė už žalą. Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų pažeidimą. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu. šalys gali nustatyti netesybas. signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas. laikoma. padarytą tretiesiems asmenims. padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais. ar dėl dokumentų.valdytojas. Vidaus vandenų transporto priemonių bei vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo. neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus. solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai. Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo. Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu. kad vežėjas jos nepatenkino. krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimą.

Kas vidaus vandenų transporte priklauso valstybei ir kas – savivaldybėms? 2. 5. Kas atlieka valstybinę laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose kontrolę? 7. I. taikoma įstatymų numatyta civilinė. Vidaus vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis. „prieplauką“ ir „krantinę“. administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Kontroliniai klausimai 1. sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms. Kokių priemonių turi imtis kapitonas. Kokios hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos? 4.. Apibūdinti „uostą“. taip pat avarijų. žemės ūkiui ar gyvajai gamtai.sužalojimas. laivo katastrofą. BENDROJI DALIS Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių 377 . Apibūdinti „farvaterį“.2. Kas valdo savaeigį laivą ir kas – nesavaeigį? 8. privalo atlyginti žalą. 3. kenksmingomis žmonių sveikatai. balandžio 16 d. Kas pakrauna ir iškrauna krovinį? 6. avariją ar kitas sunkias pasekmes. įsakymu Nr.2. Kokie uostai ir prieplaukos gali būti pagal darbų pobūdį? 6.146. pasekmių likvidavimo išlaidas. sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius. 10. taip pat blogas jų remontas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės Šios taisyklės priimtos 1998 m. Apibūdinti „vidaus vandenų kelią“. įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo. Juridinis ar fizinis asmuo. jei laivui gręsia neišvengiama žūtis? 9. Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą. užtraukia atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.

laivybos farvateris – tai vidaus vandenų kelio juosta. pareigos ir tarpusavio santykiai. judėjimo juosta – laivybos farvaterio dalis tarp laivybos farvaterio ašies ir dešiniojo arba kairiojo krašto. įgulą ir valstybės vėliavą. 7.. ryšių kompleksas. tinkanti tam tikros grimzlės laivams ir pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapyje. 6. ežerai. 2. vandenų kelių valdytojų ir naudotojų teisės. laivybos farvaterio ašis – sutartinė linija.priežiūros. 4. vidaus vandenų kelias – tai laivybai tinkamos upės. 3. laivų remonto įrenginių. Šiose taisyklėse nurodyti pagrindiniai vidaus vandenų kelių parametrai. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso nuostatomis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos 1995 08 14 nutarimas Nr. 73-1709). Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikmės bei ateityje numatomus eksploatuoti vidaus vandenų kelius. vandenų kelių infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių. navigacijos ženklų. turintis pavadinimą. laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys. kuri eina farvaterio viduriu. 8. reguliuojantys ir informuojantys apie laivybos sąlygas. dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zona – tai teritorija arba akvatorija. Žin. jų palaikymo tvarka. Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos: 1. kurioje pastatytas ir aptarnaujamas navigacijos ženklas. arba linija. Nr. 5. 1119. suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija 378 . vidaus vandenų kelių navigacijos ženklai – kranto gairės bei plaukiojantys įrenginiai (plūdurai). Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerijos paskirtas vidaus vandenų kelių valdytojas. 1995. o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus tvirtina Susisiekimo ministerija. inžinerinių tinklų. pažymėta navigacijos ženklais. apsaugos bei naudojimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. kuriuose yra įrengti navigacijos ženklai ir kurie pažymėti locmanų žemėlapiuose.

Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę vandens telkinių. Kranto juostos savininkai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas. apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus. valstybės turto ir finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir saugojimas. krantines. d) laivų vedimo vidaus vandenų keliais (locmanų paslaugos) organizavimas. 1998. jo reikmėms perduodamas visas upės plotas. naujų vidaus vandenų kelių įsisavinimas ir statyba. 18. įrengti navigacijos ženklus. Apsaugos juostos dalis – 20 m pločio žemės juosta nuo vandens ribos arba kranto briaunos stačiose pakrantėse – vadinama kranto juosta. Nr. kurios riba nustatomos Vyriausybės Patvirtinta tvarka. suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės valdytoju – kirsti medžius ir krūmus. c) dalyvavimas vykdant laivų ir žmonių gelbėjimo darbus vidaus vandenų keliuose bei gelbėjimo darbus potvynių metu ir potvynių padarinių likvidavime. kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Direkcija valdo visus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių objektus: žemę. susijusią su vidaus vandenų kelių naudojimu. Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį. reguliuojančius veiklą.(Susisiekimo ministerijos 1998 01 20 įsakymas Nr. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ VALDYMAS Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius valdo Susisiekimo ministerijos įgaliota Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija). laivų remonto įrengimus. prieplaukas ir kitą vidaus vandenų kelių infrastruktūrą. skirtą vandens transporto poreikiams. 379 . Žin.. Susisiekimo ministerija savo kompetencijos ribose leidžia teisės aktus. b) rinkliavų už naudojimąsi vidaus vandenų keliais rinkimas. 12-284). priskirtų vandenų keliams. susijusiems su vidaus vandenų keliais. II. tvenkiniuose ir Kuršių mariose – 150 m pločio vandens paviršiaus juosta pagal pažymėtą farvaterį. o kad jie būtų geriau matomi. uostus. Pagrindinės direkcijos funkcijos: a) vidaus vandenų kelių priežiūra. o ežeruose. Jei vandenų kelias įrengtas upėje.

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS Vidaus vandenų kelių naudotojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. ypač gilinimo ir reguliavimo darbų vykdymo ruožuose. plotis.e) Lietuvos Respublikos įstatymų. poilsiui bei kitoms reikmėms. f) teisės aktų. Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų vidaus vandenų kelių klausimais vykdymo kontrolė. 380 . kur būtina naudotis locmanų paslaugomis. suderinę su vidaus vandenis hidrotechnikai. aukštis) neatitinka nustatytų vidaus vandenų kelio matmenų. eidami pareigas. Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinių vidaus vandenų kelių klasifikaciją (IV tarptautinė klasė) leidžiama plaukioti šių matmenų laivams ir laivų sąstatams: L = 100 m. Direkcija nustato kelio ruožus. kiekvienas atvejis derinamas su kelių valdytoju. laiką ir sąlygas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose neleidžiama eksploatuoti laivų arba jų sąstatų. besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. III. ilgis. B = 10 m. Iškilus būtinumui plaukti didesnių matmenų laivams arba jų sąstatams. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat yra fiziniai ir juridiniai asmenys. žvejybai. Kilusius ginčus tarp Direkcijos pareigūno ir vidaus vandenų kelio naudotojo nagrinėja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. gali dėvėti uniformą. Direkcijos darbuotojai informuoja laivų savininkus apie vidaus vandenų kelių eksploatacijos sąlygas ir laikinus plaukiojimo apribojimus. kurių jėgainės galia pagal Upių laivų klasifikacinės institucijos reikalavimus neatitinka laivo keliamosios galios. kad pagal jų turimą informaciją šio laivo matmenys (grimzlė. Direkcijos darbuotojai. Direkcijos darbuotojai turi teisę sustabdyti laivą ar laivų sąstatą ir perspėti laivo kapitoną (škiperį). reglamentuojančių vidaus vandenų kelių ir vidaus vandenų transporto veiklą. sportui. Vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai kontroliuoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. kurie. g) vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių laikymosi kontrolė. projektų rengimas.

juos apšviečia šių įrenginių savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimus. Vidaus vandenų transporto objektai privalo neteršti vandens telkinių.Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Tiltų. jų akvatorijas ir reidus prižiūri bei palaiko tinkamas laivybai sąlygas jų savininkai. reidų. negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų. uostų akvatorijose. vandens paėmimo ir išleidimo įrenginius ar juos rekonstravus. Navigacijos ženklus perėjose prie prieplaukų. Direkcija pagal laivų 381 . povandenines ir antvande-nines komunikacijas. reidų savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus. povandeninių ir antvandeninių komunikacijų bei kitų statinių savininkai privalo įrengti ir pagal laivybos taisyklių reikalavimus eksploatuoti bei tinkamai apšviesti signalinius ženklus. uostų. į priėmimo komisiją turi būti kviečiamas vidaus vandenų kelių valdytojo atstovas. žiemojimo vietų. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos ir šių taisyklių bei kitų teisės aktų. povandeninių ir oro komunikacijų. reglamentuojančių vidaus vandenų kelių naudojimo tvarką. prižiūri. reikalavimus. vandens paėmimo įrenginių nuotekų išleistuvių. Priėjimus prie uostų akvatorijų. punktų savininkai arba pagal sutarti paveda šiuos darbus vykdyti Direkcijai (Vidaus vandenų kelių valdytojui). VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TVARKYMAS Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius tvarko Direkcija. Tiltų. plūdu-riuojančių tiltų įrengia. neardyti vagų ir krantų. Laivybos signalizacijos ženklus ant tiltų. Direkcija navigacijos laikotarpiu vykdo vandenų kelių darbus. pakrovimo – iškrovimo punktų tvarko uostų. nepažeisti kitų vandens naudotojų teisių. Pastačius tiltus. prieplaukų. prieplaukų. prieplaukas. Uostus. reiduose savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja krantinių. žiemos uostuose. inžinerinių komunikacijų ar kitų statinių vidaus vandenų keliuose arba jų apsaugos zonoje projektai turi būti suderinti su vidaus vandenų kelių valdytoju. IV. kurie užtikrina nustatytus vidaus vandenų kalių matmenis ir tuo sudaro palankias sąlygas laivybai. laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

b) vagos valymas ir gilinimas. vandens matavimo stočių lygiai. atsiradusias kliūtis ir t. laivybos ypatumus kelio ruožuose. c) skubius pranešimus apie staigiai pasikeitusias laivybos sąlygas. gylių matavimas ir tralavimo darbai. V. Farvaterio ženklinimo darbai – tai navigacijos ženklų pastatymas ir aptarnavimas. c) vagos reguliavimas. b) tiltų angas. bei reguliuoja laivų leidimą per plūduriuojančius tiltus.t. siekiant sudaryti saugias laivybos sąlygas. kuriuose laivavedžiai turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Visi vidaus vandenų kelių naudotojai ar kiti ūkio subjektai. Navigacijos ženklai ir šviesos rodo: a) laivybos farvaterio ribas. sustojimo vietas. c) reidų ribas. Farvaterio ženklinimo darbus vykdo Direkcijos navigacijos tarnyba. jų apšvietimas. b) kasdieninę operatyvinę informaciją (arba biuletenį).: patilčių aukščiai. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklės. leidžiamus kas 10–15 metų ir pagal poreikį kasmet koreguojamus. laivybos kompanijų bei kitų laivų savininkų informavimas apie laivybos sąlygas ir jų pakitimus. norintys gauti šiose taisyklėse nurodytą informaciją. d) vagos dugno ir krantų valymas nuo kliūčių. skirtas laivams ir sieliams perplaukti. Joje nurodomi vidaus vandenų kelių matmenys kiekvieną dieną 8 val. taip pat navigacijos kliūtis. perduodama radijo ryšio priemonėmis. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI Direkcija visą navigacijos laiką vykdo vidaus vandenų kelių priežiūros darbus. tuo užtikrindama vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai ir jų garantinius matmenis. Vandenų kalių priežiūros darbams priskiriama: a) navigacijos ženklų priežiūra. sudaro sutartis su Direkcija.savininkų ir kitų vandenų kalių naudotojų paraiškas teikia šią informaciją apie vidaus vandenų kelių laivybos sąlygas: a) vidaus vandenų kelių locmano žemėlapius. Lietuvos vidaus 382 . pagrindinių techninio laivyno objektų darbo vieta ir kitos laivavedžiams būtinos žinios.

pramoginių ir sportinių laivų prieplaukoms.903 Bendrosios nuostatos.3. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 2. arba steigėjas. savivaldybės taryba. Kas priskiriama vidaus vandenų kelių priežiūros darbams? 6. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai Šie nuostatai priimti 2005 m. kurio ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu (valstybiniams uostams). Kokių matmenų laivams leidžiama plaukioti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais? 6. Apibūdinti „laivą“. spalio 3 d. jų steigimą. Kokius objektus valdo Vidaus vandenų kelių direkcija? 4.09.21 įsakymo Nr. suderinusi su apskrities viršininku (savivaldybės uostams).2. Saugomose teritorijose uostų ir prieplaukų akvatorijų ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija.1057. pakeitimai 2008. Kontroliniai klausimai 1. registravimą ir dokumentų išdavimą. Šių Nuostatų reikalavimai netaikomi nekomercinių mažųjų. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja reikalavimus uostams ir prieplaukoms. o Kuršių mariose – navigacinis ženklinimas pagal Tarptautinės švyturių tarnybų asociacijos A regiono taisykles. Kaip skirstomi vidaus vandenų keliai? 3.vandenų kelių navigacijos ženklai ir navigaciniai žiburiai privalo atitikti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus ir veikiančius standartus. Kokios Direkcijos funkcijos? 5. Uosto (prieplaukos) valdytojas – uosto (prieplaukos) savininkas arba asmuo. 383 . Lietuvos vidaus vandenų keliuose naudojama šoninė navigacinio ženklinimo sistema. suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe (privatiems uostams). Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos: Akvatorija – uosto ar prieplaukos vidaus vandenų plotas. kuris kitu teisėtu pagrindu valdo uostą (prieplauką).

įregistruota ir atitinka nustatytuosius reikalavimus. uostų ir prieplaukų esamos būklės patikrinimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. kad uostas nustatytąja tvarka įsteigtas. patvirtinantis. Valdytojas privalo raštu informuoti Susisiekimo ministeriją ir Inspekciją apie numatomus statybos ir remonto darbus akvatorijoje ir krantinėse. 1996. Uoste turi būti: a) įrengtos krantinės.105-2393) ir šiais Nuostatais. kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras. Prieplaukų pažymėjimus. Už saugią uosto ar prieplaukos veiklą. Jis privalo laiku ir savo lėšomis atlikti akvatorijos gilinimo. išduoda Susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti uostus arba prieplaukas. patvirtinantis. Uosto pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti uoste. navigacijos.Vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimas – dokumentas. uostų ir prieplaukų pažymėjimų dublikatų išdavimą. kad prieplauka įsteigta.Uosto pažymėjimus. saugią laivybą ir aplinkos apsaugą atsako uosto (prieplaukos) valdytojas (toliau – valdytojas). vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu (Žin. Prieplaukos pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti prieplaukoje. įregistruotas ir atitinka nustatytuosius reikalavimus.. kurie neturi vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimo (toliau – uosto pažymėjimas) arba vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimo (toliau vadinama – prieplaukos pažymėjimas). Nr. ir suteikiantis teisę naudoti ją pagal paskirtį. prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti iš vidaus vandenų 384 . ir suteikiantis teisę naudoti jį pagal paskirtį. remontuoti krantines ir kitus statinius. valymo darbus. išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija). hidrotechnikos ir radijo ryšio sistemų pakeitimus. Reikalavimai uostui. Vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimas – dokumentas. Už uostų ir prieplaukų registravimą. kurie gali daryti poveikį saugos laivybos uoste ar prieplaukoje ir jų prieigose užtikrinimui. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras.

g) krovinių sandėliavimo vietos. laipinti iš jų ir į jas keleivius. i) atitinkamos kvalifikacijos specialistai. h) atitinkami priėmimo įrenginiai. užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo. užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės. Prieplaukoje turi būti: a) įrengta stacionari ar plaukiojanti krantinė (debarkaderis). kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai. f) krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai ir transportavimo priemonės. 385 . Reikalavimai prieplaukai. d) radijo ryšio įrenginiai. d) radijo ryšio įrenginiai. galintys užtikrinti uosto veiklą. c) navigacijos priemonės. telekomunikacijų galiniai įrenginiai ar kitokio ryšio priemonės. Keleiviniame ar mišriame uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio. e) krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai. b) atitinkamas uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis. užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės. laipinti iš jų ar į jas keleivius. bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos. darbų saugą ir krovinių saugumą. taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis tos vietovės tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis.transporto priemonių arba į jas krovinius. užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir manevravimą jame. telekomunikacijų galiniai įrenginiai ir kitokio ryšio priemonės. e) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo. prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas krovinius. saugią laivybą uoste bei jo prieigose. Prieplaukoje gali būti įrengta krovinių sandėliavimo aikštelė. c) navigacijos priemonės. b) atitinkamas gylis prie krantinės.

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. Uostų ir prieplaukų steigimas ir registravimas. saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose. b) vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą. Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių. registravimo sąrašą. d) pažymą. išduoda uostų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų uostų. c) pažymą. filialai (toliau – steigėjas). kad uosto steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai uostas steigiamas vidaus vandenų keliuose). f) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie uosto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. h) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus). kokia jų nuosavybės forma. Prieplauka turi atitikti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. pateikia Susisiekimo ministerijai šiuos dokumentus: a) prašymą leisti steigti vidaus vandenų uostą. kad uosto steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. filialai. galintys užtikrinti prieplaukos veiklą. nesvarbu. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. Susisiekimo ministerija. g) uosto teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais. registravimo sąrašą. Uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys. įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse. siekiantys įsteigti uostą. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. išduoda prieplaukų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų prieplaukų. įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse. darbų saugą ir krovinių saugumą. e) Inspekcijos išvadas apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. nesvarbu. jeigu radijo dažniui 386 . Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių. kokia jų nuosavybės forma.f) atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Inspekcija. Fiziniai ir juridiniai asmenys.

kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. kopiją. per 20 darbo dienų peržiūri juos ir patikrina uostą. gavusi dokumentus. e) prieplaukos teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais. Nustačius. Fiziniai ir juridiniai asmenys. ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų uostų registravimo sąraše. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. surašo vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą.(kanalui) naudoti tokio leidimo reikia. Uostas laikomas įsteigtu nuo jo įrašymo į įsteigtų uostų registravimo sąrašą dienos. b) pažymą. kad prieplaukos steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. i) dokumento. patikrina prieplauką. Inspekcija per 15 darbo dienų išnagrinėja gautus dokumentus. jeigu tokie radijo dažniai (kanalai) naudojami ir radijo dažniui (kanalui) naudoti tokio leidimo reikia. g) dokumento. patvirtinančio prieplaukos teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą. Steigėjui 387 . kurių reikia uostui įsteigti. Steigėjui nesumokėjus valstybės rinkliavos. Susisiekimo ministerija. f) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus). siekiantys įsteigti prieplauką ir gauti prieplaukos pažymėjimą. prieplaukos steigėjui išduodamas prieplaukos pažymėjimas. kad prieplaukos steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai prieplauka steigiama vidaus vandenų keliuose). pateikia Inspekcijai šiuos dokumentus: a) prašymą leisti steigti prieplauką. uosto pažymėjimas neišduodamas. ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų prieplaukų registravimo sąraše. d) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie prieplaukos atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. uosto steigėjui išduodamas uosto pažymėjimas. įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse. kad uostas atitinka šių Nuostatų reikalavimus. kopiją. filialai. kad prieplauka atitinka šių Nuostatų reikalavimus. Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių. patvirtinančio uosto teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą. Nustačius. c) pažymą.

patvirtinančių nurodytus pakeitimus. prieplaukos pažymėjimas neišduodamas. telefono numeris. uosto ar prieplaukos steigimo data. Susisiekimo ministerija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą ir išduoti naują pažymėjimą. Prieplauka laikoma įsteigta nuo jos įrašymo į įsteigtų vidaus vandenų prieplaukų registravimo sąrašą dienos. telefono numeris. dokumentų išdavimo data ir numeriai. steigėjo prašymu išduodamas naujas pažymėjimas. telefono ar fakso numeriui (kai steigėjas – fizinis asmuo). pavardė. steigėjo adresui. steigėjo vardas. juridinio asmens pavadinimui ir rekvizitams (kai steigėjas – juridinis asmuo) arba valdytojui. fakso numeris (kai steigėjas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai steigėjas – juridinis asmuo). steigėjo prašymu išduodamas naujas prieplaukos pažymėjimas. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija turi per 5 darbo dienas išnagrinėti prašymą ir išduoti naujus uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą. Sąrašuose įrašomi šie duomenys: įrašo numeris. Tam reikia pateikti Susisiekimo ministerijai vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą. fakso numeris (kai valdytojas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai valdytojas – juridinis asmuo). uosto ar prieplaukos pavadinimas. surašyti vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą ir išduoti naują prieplaukos pažymėjimą. asmens kodas. Pasikeitus uosto ar prieplaukos pavadinimui. originalus. steigėjo prašymu išduodami nauji uosto pažymėimas ar prieplaukos pažymėjimas. originalus. originalus. paskirtis. adresas. pavardė. Tam reikia pateikti Inspekcijai dokumentų. Tam reikia pateikti atitinkamai Susisiekimo ministerijai arba Inspekcijai dokumentų. Inspekcija kas penkeri metai nuo uosto registravimo dienos atlieka šio uosto kompleksinį patikrinimą ir patikrinimo aktą su išvadomis ir pasiūlymus pateikia Susisiekimo ministerijai. patvirtinančių uosto paskirties arba uosto duomenų pakeitimus.nesumokėjus valstybės rinkliavos. Pasikeitus prieplaukos paskirčiai arba prieplaukos duomenims. Pasikeitus uosto paskirčiai arba uosto duomenims. 388 . Inspekcija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą. patvirtinančių prieplaukos paskirties arba prieplaukos duomenų pakeitimus. adresas. valdytojo vardas. Inspekcijos išvadą apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose ir dokumentų. patikrinti prieplauką. adresas. asmens kodas.

389 . kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus. keleivių. neatitinka šių Nuostatų 14 ir 17 punktų reikalavimų. reikalavimus. ir šių Nuostatų reikalavimus. Atsisakius išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą. nurodžius atsisakymo priežastį (trūkumus). Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas išduoda pažymėjimo dublikatą su žyma „dublikatas“. d) teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl leidimo laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą. jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų.Uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą praradęs jų turėtojas privalo apie tai paskelbti viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir pateikti motyvuotą paaiškinimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai. krovinių ir bagažo saugumą. c) leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti prieplauką. keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą. b) nustačiusi šiuose Nuostatuose nurodytų reikalavimų pažeidimus. kai ji atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus. jeigu laivybos saugumas prieplaukoje ir jos prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų. sustabdyti ar panaikinti prieplaukos pažymėjimo galiojimą arba teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl uosto pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. reikalavimus. ar uostai ir prieplaukos atitinka teisės aktų. Susisiekimo ministerija turi teisę esant Inspekcijos teikimui arba savo iniciatyva: a) sustabdyti ar panaikinti uosto pažymėjimo galiojimą. Inspekcija turi teisę: a) tikrinti. reglamentuojančių saugią laivybą. Atsisakymas išduoti pažymėjimus. reglamentuojančių saugią laivybą. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija pagal kompetenciją turi teisę atsisakyti išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą. apie tai per 5 darbo dienas raštu pranešama steigėjui. reglamentuojančių saugią laivybą. jeigu dokumentai. kurių reikia uostui arba prieplaukai įsteigti. Pašalinęs trūkumus steigėjas gali pakartotinai kreiptis atitinkamai į Susisiekimo ministeriją arba Inspekciją šių Nuostatų nustatyta tvarka. Susisiekimo ministerijos ir inspekcijos teisės.

kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus. Uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas. reglamentuojančių saugią laivybą. galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. krovinių ir bagažo saugumą. Nustatytuoju laiku nepašalinus pažeidimų. Nustatytuoju laiku pašalinus pažeidimus. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas raštu praneša apie tai steigėjui ir valdytojui ir nustato laiką.b) leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą. jeigu: a) uosto arba prieplaukos veikla buvo nutraukta ilgiau kaip 6 mėnesius arba nebuvo pradėta per 6 mėnesius nuo uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo išdavimo dienos. ir šių Nuostatų reikalavimai. b) pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų. per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. reikalavimus. reglamentuojančių saugią laivybą. dėl kurių uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas sustabdytas. krovinių ir bagažo saugumą. keleivių. Panaikinusios uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas 390 . keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą. jeigu: a) uosto ar prieplaukos steigėjas pateikia prašymą panaikinti uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą. keleivių. ir šių Nuostatų reikalavimai. reglamentuojančių saugią laivybą. uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas panaikinamas atitinkamai Susisiekimo ministerijos ar Inspekcijos sprendimu. c) uosto arba prieplaukos veikla kelia pavojų aplinkai arba žmonių sveikatai. jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų. keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą. b) pakartotinai per vienerius metus nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas. c) per nustatytąjį laiką nepašalinami pažeidimai. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas. Sustabdžiusios uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą. Šis laikas gali būti pratęstas motyvuotu steigėjo prašymu.

atliekantys 391 . maksimalius patogumus prieplaukose. teises ir atsakomybę. Vežėjai gali užsiimti vidaus vandenų transporto ūkine veikla tiktai įsigiję verslo licenciją. registruotas Lietuvos Respublikoje. bei asmenims. Kas sudaro vidaus vandenų uosto infrastruktūrą? 2. Kontroliniai klausimai 1. privalo per 15 darbo dienų grąžinti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai. laivų įgulų nariai. Steigėjas. naudojantiems keleiviams ir bagažui vežti pritaikytas vidaus vandenų transporto priemones. kurią išduoda Susisiekimo ministerija ar savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. keleivių ir vežėjų pareigas. Jos nustato keleivių vežimo tvarką. nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių.4.2. besinaudojantiems šiomis priemonėmis (toliau – keleiviams). uostų arba prieplaukų pažymėjimų galiojimo sustabdymą. Uostų. Vežėjai privalo užtikrinti keleivių. gavęs tokį pranešimą.praneša apie tai steigėjui. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės Bendroji dalis. Vežėjai privalo laiku pateikti keleiviams reikalingą informaciją. uostuose ir laivuose. Vežėjo laivo įgulos personalas privalo būti mandagus ir paslaugus keleiviams. plaukiančių laivais. galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. saugumą. Kas turi būti uoste? 3. Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (toliau – vežėjams). Šios Taisyklės reguliuoja keleivių ir bagažo vežimą vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ informaciją apie išduotus uostų pažymėjimus arba prieplaukų pažymėjimus. tvarkingai bei estetiškai apipavidalinti laivą. Kas turi būti prieplaukoje? 6. prieplaukų darbuotojai. nedelsdamas šalinti pasitaikančius trūkumus.

Vežėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo. 2. Tarptautiniai maršrutai – keleivių vežimas tarp respublikos teritorijoje esančių ir kaimyninių valstybių prieplaukų bei uostų pagal tarpvalstybines sutartis. remontuoti. Prieplauka – tai specialiai prie kranto įrengta laivų priplaukimo ir sustojimo vieta. Jo nurodymai. pakrauti ir išplaukti. Keleiviams vežti organizuojamos perkėlos. Tarpmiestiniai maršrutai . 5. iškrauti.tarnybines pareigas. suderinus su miesto ar rajono valdyba. Transporto priemonės įgulą sudaro kapitonas ir kiti įgulos nariai. miesto. priemiestiniai. jei pasitaiko nepalankios vandens kelio bei meteorologinės sąlygos arba kitos sąlygos. stovėti. Privalomą įgulos sudėtį nustato tarnybos laivuose taisyklės. Miesto maršrutai – keleivių vežimas miesto ribose. gali dėvėti tvarkingas su skiriamaisiais ženklais uniformas. Keleivių vežimas – tai vežimas vidaus vandenų transporto priemonėmis – laivais. 6. 7. 9. keltų eismas organizuojamas bet kuriuo maršrutu pagal patvirtintą tvarkaraštį. tarpmiestiniai ir tarptautiniai maršrutai. Maršrutų organizavimas. nepriklausančios nuo vežėjo. 8. patvirtintas įmonių valdybų sprendimais.keleivių vežimas tarp miestų arba kitų gyvenamųjų vietovių respublikos teritorijoje didesniu kaip 150 km nuotoliu. keltų eismą galima laikinai nutraukti. 4. 3. skirta laivams įplaukti. kuriam leidžiama vežti keleivius. Maršrutinių laivų. Laivo kapitonas vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo. jungiantys vienos upės (vandens telkinio) krantus. bagažą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vežėjas privalo apie tai 392 . keleivių bei bagažo saugumą. Reguliarus laivų. keltais. Įgula – vidaus vandenų transporto priemones aptarnaujantys darbuotojai. Apibrėžimai: 1. privalomi visiems jame esantiems asmenims. kuriais siekiama garantuoti saugumą ir palaikyti laive tvarką. Uostas – tai vidaus vandenų ekvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais bei įrenginiais. jo įgulos. Perkėla – tai pervežimai.

Biliete turi būti jį pardavusios įmonės spaudas. yra nustatyto pavyzdžio. ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. turi būti laivų. kurie būna dviejų rūšių: vardiniai (konkrečiam asmeniui) ir nevardiniai (pateikėjui). Bilietų pardavimas. į kurį jis parduotas. Prieplaukose. Informacija prieplaukose. mokant grynais pinigais arba pervedimu per banką. turi teisę juo plaukti be 393 . numeruotas. Apie laikinus pakeitimus keleiviai informuojami tokia pat tvarka. nustatančių keleiviams lengvatas. Vykimui į darbo arba mokymosi vietą asmenims gali būti parduodami mėnesiniai lengvatiniai bilietai. Vardinis bilietas. negalioja. tai keleiviai. Pametus mėnesinį bilietą. Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas. pirkusieji bilietus iki pranešimo apie laivo pakeitimą. taip pat miesto. pradinėje prieplaukoje – vietos numeris. kuriose yra bilietų kasos. Mėnesiniai bilietai neduoda teisės nemokamai vežti bagažą Mėnesiniai vardiniai bilietai negali būti perduodami kitiems asmenims. atspausdintas valstybine kalba. išvykimo ir paskirties prieplaukos pavadinimas. suteikiantis teisę plaukti laivu ar keltu ir vežti rankinį bagažą. vežėjai privalo laikytis nustatytos tvarkos patvirtintų tarifų ir jų taikymo taisyklių. keltų plaukiojimo tvarkaraščiai. rajono spaudoje.pranešti atitinkamo rajono ar miesto savivaldybei ir skelbti šią informaciją vietinėje spaudoje. jis atimamas kontroliuojančių asmenų. Nustatydami bilieto kainą. nurodyta išvykimo data ir laikas. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui. atsakingam už keleivių įlaipinimą. Keleivio bilietas – tai keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Apie naujų maršrutų pradėjimą ir veikiančių baigimą bei pakeitimą keleiviams pranešama prieš 5 dienas skelbimais visose maršruto prieplaukose. Jeigu vietoje tvarkaraštyje numatyto laivo į reisą siunčiamas laivas su didesniais patogumais (greitaeigis). dublikatas neišduodamas ir mokestis už jį negrąžinamas. kurį privalo turėti kiekvienas keleivis. Pagal įmonių ir organizacijų paraiškas parduodami vienkartiniai (grupiniai) bilietai konkretiems maršrutams. grąžinimas. nurodytos darbuotojų pavardės. perduotas kitam asmeniui. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir parodyti jį laivo įgulos nariui. ištraukos iš šių Taisyklių bei iš teisės aktų.

priemokos. Kasose įsigyti be eilės bilietus suteikiama teisė keleiviams su ikimokyklinio amžiaus vaikais. vykstantys į prieplaukas. gamtos draustiniuose. šiais atvejais: kai reisas nutraukiamas arba laivas daugiau kaip 1 valandą vėluoja išplaukti į reisą. Bilietų pardavimas į tos pačios dienos visus reisus pradedamas nuo kasų atidarymo ir nutraukiamas likus 15 minučių iki tarpmiestinio maršruto. plaukiančiais ta pačia kryptimi. kas jam pardavė bilietą (kasa. Pakeitus sugedusį laivą patogesniu (greitaeigiu). vežėjas). Maršrutų pradinėse prieplaukose bilietai parduodami prieplaukų kasose. keleivis privalo įsitikinti visų rekvizitų užpildymo teisingumu. Keleivis turi teisę prieš laivo išplaukimą į reisą grąžinti keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus. Keleiviai. turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą. įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą. tarptautiniame – 30 min. nėščioms moterims. Keleiviai su mėnesiniais lengvatiniais bilietais tokiu atveju vežami be priemokos. Į kitus laivus keleiviai persodinami dalyvaujant ir padedant įgulų nariams. taip pat ar bilieto kaina atitinka jo sumokėtą pinigų sumą. Šiuo 394 . suteikiančius teisę įvažiuoti į šiuos rajonus. bilietai galioja be priemokos. iki laivo išplaukimo. pardavusioje bilietus. privalo turėti dokumentus. Gaudamas bilietą. perspėjant apie tai keleivius. esančias pasienio zonose. Po pranešimo apie laivo pakeitimą. Parduoti bilietus į tarpmiestinių ir tarptautinių maršrutų laivus nesuteikiant sėdimos vietos leidžiama tik sutikus keleiviui ir leidus laivo kapitonui.. bilietai parduodami pagal jam nustatytą tarifą. LR Seimo nariams. savivaldybių deputatams. Už bilietų išankstinį pardavimą imamas nustatyto dydžio mokestis. Keleivių patogumui prieplaukose arba kasose turi būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas prieš 10 dienų. o pakeitus blogesniu (mažesnio plaukimo greičio) laivu. kitais maršrutais – likus 5 min. Keleivis taip pat turi teisę kelionę tęsti kita transporto priemone ir reikalauti iš to. neįgaliesiems. Laivui kelionėje sugedus arba esant nepalankioms meteorologinėms plaukimo sąlygoms. kompensuoti bilieto pirkimo kainą. keleivis per 15 dienų prieplaukoje. nepriklausomai nuo laivo tipo. parduotieji bilietai galioja plaukti kitais to paties vežėjo laivais.

jeigu keleivis pageidauja plaukti kitu reisu. primokėdamas 25% bilieto kainos. Jeigu keleivis sutinka plaukti tokiu laivu. kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos. pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus. bilieto dublikatas neišduodamas ir mokestis už jį negrąžinamas. Šiuo atveju keleivis. turi teisę jį pakeisti bilietu kitam reisui. Keleivis privalo užimti biliete nurodytą vietą. jei yra laisvų vietų. savivaldybių deputatai. jam bilietas parduodamas be eilės. prieplaukos kasoje grąžinami pinigai bendros eilės tvarka: – kreipiantis ne vėliau kaip prieš 24 val. atliekančiam kontrolę. Kai dėl meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį – atskaičius 10% bilieto kainos ir be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. jam grąžinama važiavimo ir bagažo vežimo kaina nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties prieplaukos. Vyriausybės ar savivaldybių nutarimais nustatytų kategorijų asmenys vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutais plaukia lengvatinėmis sąlygomis. Pirmumo teisę į aptarnavimą prieplaukose. į kurį pirktas bilietas. nepriklausančių nuo vežėjo. po laivo išplaukimo. – likus mažiau kaip 1 val. bilietą saugoti iki kelionės pabaigos ir pareikalavus jį parodyti pareigūnui. pirktą į tarpmiestinio maršruto reisą. jei yra laisvų vietų. Draudžiama vežti laivais. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį laiko – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. nešvariais drabužiais asmenis. kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietą. keleivis netenka teisės plaukti laivu ar keltu. Lietuvos Respublikos įstatymais. laivuose bei keltuose turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai. o ligos ar nelaimingo įvykio atveju – per 3 paras pateikus dokumentą -25% bilieto kainos ir mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. Važiavimo organizavimas. – iki 3 val. turi būti iškabinti prie bilietų kasų. kai vežimui pateiktas mažesnio greičio laivas negu tas. Tais atvejais. negalima keleivio ir bagažo nuvežti į paskirties prieplauką. 395 . jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas. Išrašai iš teisės aktų. Pametęs bilietą.atveju. nustatančių lengvatas. keltais neblaivius.

Draudžiama laive vežti degias. Įlipti į laivą ar keltą pirmiausia turi teisę: keleiviai su prieplaukų kasose pirktais bilietais. šaunamuosius ginklus be apvalkalų. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. laivo kasininkas turi teisę paprašyti užleisti vietą ir į jų vietas pasodinti invalidus. keleiviai su mažamečiais vaikais. keleiviai su ikimokyklinio amžiaus vaikais. saugumą atsako pats jo savininkas. Šias vietas užėmę keleiviai jas privalo užleisti nurodytiems asmenims. Bagažo saugojimas. pjaunančius daiktus. keleivius su mažamečiais vaikais. dvokiančias. Keleiviai neturi teisės reikalauti juos išlaipinti ne prieplaukose. nepriklausomai nuo to. nurodytose tvarkaraščiuose. nėščios moterys. Bagažas priimamas saugoti tose prieplaukose. Keleivių įlaipinimas į laivą ar keltą prieplaukose pradedamas prieš 10 minučių iki išvykimo laiko pagal tvarkaraštį. pagyvenę žmonės. pagyvenę asmenys. ir išduodamas bagažo 396 . kuriose yra bagažinės. Kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis laivais rankinį bagažą: greitaeigiais – iki 20 kg svorio. vežamo keleiviniame laive. smailius. neįgalieji asmenys. trukdantį praėjimui. bagažą. išlaipinimas. keleiviams su mažamečiais vaikais. Keleivių įlaipinimas. suslėgtas ar suskystintas dujas. Tarpmiestinio susisiekimo maršrutų laivuose keleivius su bilietais. sprogstančias. su užrašu „keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu. kuriuose nenurodytos sėdimos vietos. Greitaeigiais laivais nemokamai leidžiama vežti ne didesnius kaip 100x50x30 cm dydžio daiktus. Lietuvos Respublikos Seimo nariams tarpmiestinio susisiekimo maršrutų laivuose rezervuojamos 2 vietos. nėščias moteris. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami prieplaukose. Už rankinio bagažo.neįgalūs asmenys. gailias medžiagas. Rezervavimas nutraukiamas likus 30 minučių iki išvykimo. kurie gali sutepti laivo sėdynių apmušalus ar keleivių drabužius. nesuvyniotus daiktus. pagyvenusius žmones. Laivuose (išskyrus tarptautinius maršrutus) invalidams. Bagažo vežimas. Už didesnio svorio bagažo vežimą iš keleivio imamas numatyto dydžio mokestis. taip pat visų rūšių gyvūnus. lėtaeigiais ir keltais – 36 kg svorio. nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 4 vietos. ar keleivis turi bilietą plaukti vandens transporto priemone. nėščios moterys.

Atsisakęs – išlaipinamas artimiausioje prieplaukoje. jis privalo sumokėti baudą. Bagažinėse bagažas saugomas 30 parų. Baudos sumokėjimas neatleidžia keleivio nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą. kad tai įvyko ne dėl jų kaltės. Vežėjai atsako už priimto iš keleivių (kai išduodamas bagažo kvitas) vežti arba saugoti bagažo praradimą ir sugadinimą. surašomas nustatytos formos protokolas. c) Nemokamai vežti rankinį bagažą. b) Nemokamai vežtis vieną. pjaunančius daiktus. Jeigu bauda nesumokama vietoje. sprogstančias. dvokiančias. laivų. 397 . d) Su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar. Draudžiama bagažinėse saugoti degias. Keleivių teisės. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis baudomis. jei susitaria laivų valdytojai. Į bagažinę priimamas saugoti bagažas tik tvarkingai įpakuotas. Vežėjai yra atsakingi už keleivių vežimą laivu ar keltu nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos.kvitas. Už bagažo saugojimą imamas nustatyto dydžio mokestis. Keleivių atsakomybė. jei jis neužima atskiros vietos. šaunamuosius ginklus be apvalkalų. e) Nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį. kitais laivais. kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti. o kitą bagažą – už nustatytą mokestį. nurodytą šiose Taisyklėse. Jeigu randamas keleivis be bilieto. ir įsigyti bilietą nuo pradinės prieplaukos. keltų įrengimų sugadinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka. ne vyresnį kaip 5 metų amžiaus vaiką. remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Keleivis turi teisę: a) Užimti nurodytą biliete vietą. Iš keleivio paimant baudą vietoje. tai išieškoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Jei po 30 parų saugomo bagažo savininkas neatsiima – jis realizuojamas. išskyrus tą. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. jeigu neįrodo. kuriam įpakavimas nereikalingas. smailius. suslėgtas ar suskystintas dujas. Vežėjų atsakomybė. nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Už prieplaukų. gailias medžiagas.

savininkas pasirašo rastų daiktų registravimo žurnale. o gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. kai jie pateikia asmenybės tapatumą patvirtinančius dokumentus ir pareiškimą. Vidaus vandenų transporto priemonių vežėjų darbą ir tai. – užsienio valiuta. o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. – ar vežėjai ir prieplaukos tinkamai parduoda ir įformina bilietus. ginklai. Kontrolę atliekantys pareigūnai tikrina: – kaip vežėjai.Rasti daiktai. turintys specialius pažymėjimus. Rastieji daiktai savininkams grąžinami. laivo ar kelto įgula privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus. kontrolę atliekantys pareigūnai surašo aktą. kontroliuoja Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos pareigūnai. – pinigai po dviejų parų padedami į vežėjo kasą. Atvykus kontrolieriui. Prieplaukoje arba jos teritorijoje rasti daiktai atiduodami prieplaukos viršininkui. – kaip vežėjai ir įgula laikosi maršrutų ir eismo tvarkaraščių. – asmeniniai dokumentai. kur saugomi 30 parų. o dvokiantys – tuojau pat. keltuose rastus daiktus palydovaskasininkas arba laivo kapitonas pasibaigus reisui privalo atiduoti galinės prieplaukos viršininkui. kaip šiomis transporto priemonėmis vykstantys keleiviai laikosi šių Taisyklių reikalavimų. pasibaigus terminui valiuta pervedama į valstybės biudžetą. 398 . įgulos nariai ir prieplaukos uostai laikosi šių Taisyklių. Vežėjų ir keleivių kontrolė. šių Taisyklių pažeidimus. valstybiniai popieriai – ne vėliau kaip per dvi paras atiduodami saugoti vietos valstybinio banko įstaigai. Nustatę vežėjo įgulos aplaidumą. Už rastų daiktų saugojimą imamas mokestis kaip už bagažo saugojimą. brangenybės. kuriame išvardina pamestus daiktus bei jų požymius. Laivuose. Įgulos nariams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. šaudmenys ir sprogmenys nedelsiant perduodami policijai. Tarp rastų daiktų esantys: – maisto produktai sunaikinami po 3 parų.

Keleiviai. jei grąžina bilietą. šalių atsakomybė. Apibūdinti „miesto“. Kai užsakovai nuolat naudojasi vidaus vandenų transporto paslaugomis. „tarpmiestinį“ ir „tarptautinį“ maršrutus. plaukę be bilieto arba vežę bagažą be kvito ir atsisakę sumokėti baudą vietoje. kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinės teisės pažeidimų protokolą. pirktą į tarpmiestinio maršruto reisą? 399 . Kiek pinigų grąžinama keleiviui. 2. su jais sudaromos sutartys. kuriose numatomas grafikas. Kontroliniai klausimai 1. Laivų savininkai pagal sutartis arba atskirus užsakymus nuomoja laivus arba atlieka grupinius vežimus atskiroms įstaigoms ir organizacijoms bei fiziniams asmenims. Vežimas pagal sutartis ir atskirus užsakymus. keleiviai su nešvariais drabužiais arba turintys draudžiamą bagažą artimiausioje prieplaukoje išlaipinami iš transporto priemonės. apmokėjimo tvarka.Nustatę. kad keleivis pažeidžia šias Taisykles.

LITERATŪRA 1. 40-981. Valstybės žinios. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Nr. kompensavimo (atlyginimo) tvarka. Nr. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. 1998. 3. 115-3261. Valstybės žinios. Valstybės žinios. Nr. Autobusų stočių veiklos nuostatai. Nr. 34-859. Nr. 97-2464. susijusių su transporto lengvatų taikymu. Technika. Valstybės žinios. 10. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės. 15. 2004. 11. 71-1724. Kelių transporto veiklos teisinis reguliavimas. 76-1963. Nr. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų. 16. 30-1265. 30-1265. 8. 34-859. 7. Valstybės žinios. Nr. Valstybės žinios. 180 4. Valstybės žinios. Valstybės žinios. 1997. Nr. 1997. 30-804 Kelių transportas 2. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Nr. 12. 116-5190. Butkevičius J. 17. 3-82. 1999. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas.. 2003. Nr. 1995. Nr. 1997. Valstybės žinios. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės. 14. Valstybės žinios. 673 p. 400 . 1997. 1996. Nr. Valstybės žinios. Valstybės žinios. 1997. kompensavimo tvarka. 1991. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. 2002. Nr. 9. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. 13. Keleivių vežimai kelių transportu 2004. 60-1516. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės. Nr. Valstybės žinios. 5. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. 2000. 2003. 6. 2005 p. darbo (AETR). Nr. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. Mokomoji knyga Vilnius. 159-1762. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų). susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. 1996. 119-272. Valstybės žinios. Valstybės žinios. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. Linava. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės.

1991 m. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl trans-europinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos. Valstybės žinios. 2004. 25. 20. 50-1210. kelių ir vidaus vandenų transportui.18. 107–2932. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. Pervežimai kelių transportu 2004. Europos Sąjungos reglamentai ir direktyvos. 2000. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų. birželio 26 d. 1996. 2003. Linava. 1995 m. 1998. 31. vykdomų geležinkelio. 2004.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. Linava. Geležinkelių transportas 26. Pervežimai kelių transportu 2004. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutar-čių sudarymo ir nutraukimo tvarka. Reikalavimai gatvėms ir keliams. 30-804 19. Nr. 28. 1991 m.1893/91. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. 401 . samprata. 21. vykdomų geležinkelio. 304 p. birželio 19 d. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. iš dalies pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. 2004. 23. 24. liepos 29 d. liepos 20 d. 365 p. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). liepos 23 d. 1996 m. 6155. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. Valstybės žinios. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. 1991. 1992 m. 3578/92. 27. Krovinių pervežimas. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Nr. Nr. Linava. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Nr. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Valstybės žinios. 22. Pervežimai kelių transportu 2004. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimu. pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. 30. 29. 86-3910. Valstybės žinios. TIR konvencija). Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 379 p. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. Muitinės procedūros. samprata. Nr. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Valstybės žinios. 1969 m.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl geležinkelio plėtros. 2004 m.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. 2001 m. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės 42. 2004 m. 37. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos 40. balandžio 22 d. Tarptautinė jūrų organizacijos (IMO) konvencijas saugios laivybos srityje 47. 36. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose. 34. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencija 402 . 1996 m. Europos Parlamento ir Tarybos direkty-va 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. 38. Europos Parlamento ir Tarybos direk-yva 2001/12/EB. 2255/96. vasario 26 d. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas 45. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės Jūrų transportas 46. 2001 m.32. 39. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės Oro transportas 44. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. kelių ir vidaus vandenų transportui. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas 41. balandžio 29 d. 2001 m. 33. 35. Krovinių vežimo taisyklės 43. 2004 m. vasario 26 d. iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB. mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva 2001/13/EB.

55. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas 51.. Vidaus vandenų transportas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės 403 . Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas 52.48. 53. Tarptautinė jūrų organizacijos konvenciją (Žin. 54. 1995. 31704) 49. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas 50. Nr.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful