MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA
MOKSLO DARBAI
/ Tęstinis leidinys /

2008 VILNIUS

Atsakingasis redaktorius doc. dr. Imantas Lazdinis

Recenzentai:

prof., habil. dr. Vygandas K. Paulikas, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Politikos mokslų katedros profesorius; dr. Remigijus Daubaras, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas.

Leidinys apsvarstytas Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros 2008 m. rugsėjo 04 d. posėdyje (protokolo Nr. 1APVK-1) ir rekomenduotas spausdinti, ir Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. posėdyje (protokolo Nr. 2SVP-1) ir rekomenduotas spausdinti. Spausdinama pagal autorių pateiktus rankraščius.

ISSN 2029-1558

© Mykolo Romerio universitetas, 2008

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 

Turinys

RoMuALDAS JuKNyS, EVALDAS VėbRA

/ 4 / 15

Lietuvos darnaus vystymosi perspektyvos ir problemos Sėkmingas darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas, kaip vienas iš esminių nacionalinį saugumą užtikrinančių faktorių Ecological Situation, Population Problem and the health of People in belarus and Neighbouring Countries Including Eu Member States. International Scientific Research Centre „Ecology and health“
EDuARDAS MoNKEVIčIuS yuRy bANDAzhEuSKI ERIKA MATuLIoNyTė

/ 24

/ 29 / 35 / 40

Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemos
IMANTAS LAzDINIS, DoNATAS DuDuTIS

Lietuvos valstybinio miškų sektoriaus valdymo tobulinimas
VISVALDAS VARžINSKAS, JuRgIS KAzIMIERAS STANIšKIS

Ekologinis gaminių projektavimas – svarbi tausojančio vartojimo ir gamybos priemonė
JuLIJA NAuJėKAITė / 51

Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja
ALgIMANTAS MISIūNAS, IEVA bALSyTė / 61 / 69

Teoriniai ir praktiniai tvarios ekonominės raidos aspektai
gIEDRė bRAzDAuSKAITė

Įmonių socialinės atsakomybės ir suinteresuotųjų pusių teorija darnaus vystymosi strateginiame valdyme
KęSTuTIS NAVICKAS / 80 / 87

Darnių industrinių zonų formavimo galimybės šiaulių mieste
OKSANA SUVOROVA

Mokymų lyderystės ugdymo tematikos reikšmė darnaus vystymosi principo įgyvendinimo kontekste

2007 metų birželio mėnesį pradėta rengti atnaujinta Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Straipsnyje pateikiami atnaujinamos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindiniai bruožai įvairiose aplinkos kokybės bei ekonominio ir socialinio vystymosi srityse. kad ši ekspertų grupė. išryškinti pagrindiniai pasiekimai ir iškilusios problemos. Pagrindinės sąvokos: darnus vystymasis. ši atnaujinta strategija buvo pristatyta Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai ir po pataisymų įteikta Vyriausybei tvirtinti. Praėjus penkeriems metams po pirmosios ES darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo (goteborgas. buvo parengta atnaujinta ES darnaus vystymosi strategija (2006). DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Lietuvos darnaus vystymosi perspektyvos ir problemos RoMuALDAS JuKNyS Vytauto Didžiojo universitetas EVALDAS VėbRA Aplinkos ministerija Remiantis ES atnaujintos darnaus vystymosi strategijos pagrindinėmis nuostatomis ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaitos išvadomis apie pagrindinius Lietuvos pasiekimus ir problemas darnaus vystymosi srityje. Numatyta. kuri kasmet informuoja Nacionalinę darnaus vystymosi komisiją apie strategijos įgyvendinimo eigą. Nuo 2003 metų Lietuvos statistikos metraštyje atskirame darnaus vystymosi rodiklių skyriuje skelbiami duomenys apie šių rodiklių pokyčius. suformuluoti ekspertų pasiūlymai Lietuvos darnaus vystymosi strategijai atnaujinti. 2001). Strategijos įgyvendinimo stebėsenai ir išsamesnei vykstančių pokyčių bei priežastinių ryšių analizei vykdyti ir strategijai tobulinti prie Aplinkos ministerijos yra sudaryta ekspertų grupė. Pirmoji tokia dvimetė ataskaita buvo parengta 2005 metų pabaigoje ir viešai skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje (www. Antrame skyrelyje pateikiami atnaujinamos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindiniai . šią Komisiją sudaro įvairių ministerijų. kitų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie pagrindinių darnaus vystymosi rodiklių pokyčius. šalys narės įpareigotos modifikuoti nacionalines Darnaus vystymosi strategijas atsižvelgiant į ES atnaujintos darnaus vystymosi strategijos nuostatas. perspektyvos. Aplinkos ministerijai yra pavesta koordinuoti ir kontroliuoti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo eigą. kas du metus rengs oficialią ataskaitą apie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą. bei atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Straipsnio pabaigoje analizuojamos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje pagrindinės problemos. am. įgyvendinimas. Prezidentūros.lt). kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Ši atnaujinta strategija buvo pristatyta Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai ir po pataisymų įteikta Vyriausybei tvirtinti. ekspertų grupė pateikė pasiūlymus dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos atnaujinimo. pasitelkusi įvairių žinybų ir institucijų atstovus. Atsižvelgiant į dvimetėje ataskaitoje išryškėjusias Lietuvos darnaus vystymosi problemas. atnaujinta strategija. Įvadas už darnų Lietuvos vystymąsi valstybiniu lygiu atsakinga Nacionalinė darnaus vystymosi komisija. problemos.

stiprias socialines garantijas ir per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius. Tik diegiant aukštąsias bei naujausias. Darbo našumo augimas darnaus vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingumą didinantis veiksnys. Kadangi Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje visas Ekonomikos vystymosi skyrius daugiausia ir yra skirtas darniai gamybai. bet ir ankstesnius strategijoje numatytus ir su žinybomis suderintus įsipareigojimus. kad ūkio augimas vyktų ne ekstensyvios plėtros keliu. Tik sparčiai augant darbo našumui susidaro galimybė ir sparčiam gyventojų pajamų bei jų gerbūvio augimui nepažeidžiant makroekonominio stabilumo. stengėsi maksimaliai išeliminuoti ne tik naujus kiekybiškai suformuluotus strateginius tikslus. Straipsnio pabaigoje (3 skyrius) analizuojamos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje pagrindinės problemos. atsižvelgiant į naujai suformuluotus uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. sukuriamos prielaidos sparčiam gamybos augimui nedidinant neigiamo poveikio aplinkai. susidaro galimybė suderinti įmonių ekonominius. . Atnaujinamoji darnaus vystymosi strategija Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisų rengimo metu išryškėjo kai kurie svarbūs šios strategijos įgyvendinimui aspektai. bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos. ekonominio ir socialinio vystymosi interesus. Tik spartus Lietuvos gyventojų gerbūvio augimas gali sudaryti realias prielaidas neigiamiems migracijos procesams sustabdyti ir kitoms svarbioms socialinėms problemoms spręsti. socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti esamą (2003 metų) ES valstybių vidurkį. Teigiamai vertintinas tas faktas. Jame ypatingas dėmesys skirtas darbo našumo spartesniam augimui. kai įmonės. ir visų pirma žemės ūkio ministerija. 1. užtikrinti švarią ir sveiką aplinką. vykdydamos ekonominę veiklą. Laikantis įmonių socialinės atsakomybės principų. norėdamos sumažinti savo atsakomybę už anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. įgyvendinti tarptautinių konvencijų. kurios yra svarbios įvairiems ūkio sektoriams. Tačiau dėl sugriežtintos nutarimų įgyvendinimo kontrolės kai kurios žinybos. o Darnus vartojimas išskirtas į atskirą skyrių ir suformuluotas naujai kaip Socialinio vystymosi poskyrio papildomas skirsnis. Sugriežtinta Vyriausybės nutarimų įgyvendinimo kontrolė sudaro geras prielaidas jų įgyvendinimui. visuotinę ekonominę visuomenės gerovę. palankias aplinkai gamybos technologijas. atsižvelgta į žinybų pasiūlymus kai kuriuos tikslus. savo noru atsižvelgia ir į socialinius bei aplinkosauginius reikalavimus. efektyvų gamtos išteklių naudojimą. be to. yra suformuluoti du nauji prioritetai (užduotys) – Darnus vartojimas ir gamyba bei Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai. susijusios su išryškėjusiomis problemomis darnios gamybos srityje. Darnaus vystymosi požiūriu ypatingai svarbu. reikalavimus. perkelti į bendrą ekonomikos vystymosi skirsnį. Toks skirsnis suformuluotas Strategijos Ekonominio vystymosi poskyrio pradžioje. ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  bruožai įvairiose aplinkos kokybės bei ekonominio ir socialinio vystymosi srityse. Atnaujintoje ES darnaus vystymosi strategijoje. kad daugumoje žinybų už darnų vystymąsi pastoviai atsakingi tie patys specialistai ir tai palengvina bendradarbiavimą. lyginant su jos ankstesniu variantu. Prie bendrųjų ekonomikos darnaus vystymosi uždavinių priskirta ir kita Europos Sąjungoje vis didesnio dėmesio sulaukianti iniciatyva – įmonių socialinės atsakomybės didinimas. liko nepakeistas. Kitas svarbus ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje numatytas naujas prioritetas – Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai – šioje strategijoje įvardintas kaip Vystomasis bendradarbiavimas. uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės – atnaujinimu. bet ir būtina prielaida svarbiausių socialinių bei aplinkos problemų sprendimui. šiame skirsnyje suformuluoti svarbiausi Lietuvos įsipareigojimai taikos užtikrinimo pasaulyje ir skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo srityse. o diegiant naujausias. tai žymiai aktyvesnis nei anksčiau ir daugumoje atvejų konstruktyvesnis bei geranoriškesnis žinybų specialistų bendradarbiavimas su pataisas rengusiais ekspertais. socialinius ir aplinkosauginius tikslus ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo įmonių lygmenyje. Visų pirma. tai jame buvo padarytos pataisos. Rengiant nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisas buvo apsiribota esminiu šios strategijos penktojo skyriaus – darnaus vystymosi tikslai. uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. buvo papildytas darnaus vystymosi rodiklių sąrašas. Darant Ekonominio vystymosi poskyrio pataisas. palankias aplinkai gamybos technologijas ir didinant darbo našumą. o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų.

numatantys. o ne atvirkščiai.5 karto didesnis nei ES šalyse senbuvėse. atsižvelgiant į ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijos nuostatas. numatyti papildomi įsipareigojimai užteršto vandens ir paviršinių (lietaus) nuotekų valymo srityje. pasiekti. Transporto sektoriui. Siekiant išspręsti šį uždavinį. Siekiant sustiprinti paviršinių vandens telkinių ir visų pirma upių apsaugą. paliekant žemių savininkams teisę patiems apsispręsti dėl galimo ES paramos lėšų panaudojimo miškų sodinimui. moksliškai pagrįstą eismo įvykių Lietuvos keliuose tendencijų ir priežasčių analizę bei patikslinti Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 . bendras įgyvendinimas ir švari gamyba) naudojimo sistemą. Iki šiol šį procesą labai stabdė nepagrįsti juridiniai apribojimai. Kadangi iki šiol nesuformuluoti įmonių socialinės atsakomybės vertinimo rodikliai (kriterijai) ir ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje numatoma tai padaryti artimiausiu metu. pirmenybę teikti projektams. nei šalies ekonomika. sugriežtinus eismo saugumo taisykles. Siekiant sumažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų patekimą į orą. bus pasiektas. tvarkant biologiškai skaidžias atliekas. numatantiems aukštųjų bei naujausių technologijų ir gaminių diegimą ir darbo našumo padidėjimą iki ES šalių senbuvių atitinkamos gamybos šakos lygio. miškingumą – be abejonės. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Toliau trumpai apžvelgsime pagrindinius atnaujintos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos bruožus. o iki 2015 m. numatyta pakeisti ES paramos verslui atrankos kriterijus bei investicijų skatinimo tvarką. patenkančių į aplinką kiekis sunaudotos energijos vienetui) yra beveik 2. tai yra priartinti darbo vietas prie žmonių. tai ir atnaujintoje nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pirmiausia numatyta nustatyti objektyvius įmonių socialinės atsakomybės vertinimo kriterijus ir tada plėtoti šią svarbią iniciatyvą. kad mišku gali būti apželdomos tik prastos kokybės (ne aukštesnio nei 32. Jau iki 2010 metų numatyta pasiekti. Reguliuojant šiltnamio reiškinį skatinančių medžiagų patekimą į orą. Tačiau rimta problema šioje srityje išlieka itin netolygus Lietuvos miškų išsidėstymas. numatyta ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti naudoti neardančias ozono sluoksnį medžiagas. Kauno ir Mažeikių termofikacinėse elektrinėse įdiegti iki 2015 m. sumažinti teritorinį miškų išsidėstymo netolygumą ir ypatingą dėmesį skirti mažiausiai miškingų rajonų miškingumo didinimui. atnaujintoje strategijoje numatyta šiuos juridinius apribojimus pašalinti. tvarkant apleistus ir uždarytus sąvartynus. Atsižvelgiant į tai. suformuluotas naujas uždavinys – atsieti transporto paklausos augimą nuo ekonomikos augimo ir pasiekti. kad ne mažiau 75 proc. o likusiuose – iki 2020 metų. Sprendžiant šį uždavinį. kad visos centralizuotai surenkamos miestų komunalinės nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų normų. miestų bendro naudojimo teritorijose surenkamų paviršinių (lietaus) nuotekų taip pat būtų išvalomos iki nustatytų normų. Nors. Ekonomikos vystymosi bendrajame skyriuje suformuluotas naujas ilgalaikis uždavinys – per strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) padidinti darbo našumą 2. Aplinkos kokybės skyriuje. atnaujintoje strategijoje numatyta didesnę ES paramos ir vietinių investicijų dalį nukreipti į atsiliekančius regionus bei rajonus. todėl atnaujintoje strategijoje numatyta. eismo nelaimių skaičius nuo 2008 metų pradėjo mažėti. ir įgalinantis sumažinti šaudyklinę darbo jėgos migraciją. atnaujinant strategiją. laikantis policentrinio planavimo principų. šiame skyriuje numatyta padidinti atliekų panaudojimą energijai išgauti – pastatyti komunalinių atliekų deginimo įrenginius ir sukurti komunalinių nuotekų valymo dumblo panaudojimo energijai gauti pajėgumus. Sprendžiant šį uždavinį. papildomi įsipareigojimai numatyti gerinant visų aplinkos komponentų tvarkymą ir apsaugą. tačiau to tikrai nepakaks norint labiau priartėti prie uždavinio – iki 2010 transporto aukų skaičių sumažinti perpus. Atliekų tvarkymo srityje numatyti žymiai padidinti įsipareigojimai kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas. Eismo saugumo padidinimas ir toliau lieka vienu svarbiausių šio sektoriaus uždavinių. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės skirsnyje numatyti įsipareigojimai dėl Lietuvos miškingumo padidinimo sėkmingai vykdomi ir numatytas ilgalaikis tikslas – pasiekti 35 proc.. kad transporto paklausa augtų lėčiau.5 karto ir pagal šį rodiklį pasiekti esamą (2003 metų) ES šalių senbuvių lygį. atnaujintoje strategijoje numatyta patobulinti Kioto protokolo mechanizmų (šiltnamio dujų prekyba. Todėl atnaujintoje strategijoje numatyta atlikti išsamią. technologijas arba taikyti kitas alternatyvias priemones. kad Lietuvoje taršos intensyvumas (teršalų. kurti juose naujas kokybiškas darbo vietas.5 boniteto) žemės. šio uždavinio gyvendinimui labai svarbus tolygesnis Lietuvos teritorinis vystymasis. oro kokybės skyriuje numatyta visuose dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose (didesniuose nei 100 MW galingumo) iki nuo 2008 metų įrengti išmetamų į orą teršalų automatinio (nuolatinio) monitoringo įrangą ir išmetamų oro teršalų valymo įrangą Vilniaus.

nors visiškai akivaizdu. kad ES struktūrinių fondų paramos lėšas verslui reiktų daugiausia skirti žiniomis ir aukštosiomis technologijomis pagrįstų pramonės šakų. tai yra priartinti darbo vietas prie žmonių. bei jų realizavimo šalyje ir užsienyje galimybes. o iki 2020 metų – šiauliuose. Siekiant suaktyvintį antrinių žaliavų naudojimą. visuomenės sveikatos. Kaip vienas iš itin svarbių uždavinių. numatyta sukurti palankias ekonomines sąlygas investuoti privatų kapitalą į geros kokybės vietinių antrinių žaliavų tiekimo bei perdirbimo infrastruktūros kūrimą. ir pagal šį rodiklį taip pat pasiekti ES šalių senbuvių lygį. Todėl atnaujintoje strategijoje numatoma didinti užimtumo galimybes probleminiuose regionuose ir sumažinti regioninius užimtumo ir nedarbo lygio skirtumus. Nors vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pastaraisiais metais yra žemas ir neviršija 5 procentų. numatoma sumažinti ekonominės emigracijos į kitas šalis mastus. kad cheminės medžiagos būtų gaminamos. kad toks sprendimas automatiškai vėl suaktyvintų karą keliuose. čia dar kartą primenama. Daug dėmesio numatoma skirti ir visuomenės diferenciacijos bei regioninių socialinio vystymosi skirtumų mažinimui. o ne asmeninių pozicijų. Pramonės sektoriuje numatyta daugiau dėmesio skirti pavojingoms medžiagoms ir užtikrinti. numatyta ekonominėmis priemonėmis skatinti mažų pieno perdirbimo įmonių tinklo kūrimą. Didinant atliekų panaudojimą energijos išgavimui. Skurdo mažinimo srityje atnaujinamoje strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas visų Lietuvos gyventojų pajamų didinimui ir numatoma iki 2020 metų padidinti vidutines gyventojų pajamas pagal perkamosios galios standartą iki ES šalių senbuvių dabartinio lygio. Socialinio vystymosi srityje nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje daugiausia dėmesio skirta užimtumo. srutų ir nuotekų kauptuvus. apimančias ekonomines. naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones. Didinant vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. ES saugumo reikalavimus ir euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančią atominę elektrinę. tvarkomos ir naudojamos taip. Siekiant sumažinti stambiųjų pieno perdirbėjų diktatą nustatant žemas pieno supirkimo ir aukštas pieno produktų kainas. užtikrinančių aukštą darbo našumą. socialines ir aplinkos problemas. kokybės kontrolės. kad Seime jau pradeda gimti iniciatyvos. kurti juose naujas kokybiškas darbo vietas. o kūdikių mirtingumą sumažinti 40 proc.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  metų programą ir numatyti bei įgyvendinti šia analize pagrįstas eismo saugumo didinimo priemones. kad didžioji Seimo narių dalis pažiūrės į šią problemą rimtai. numatoma skatinti žemės savininkus aktyviau naudotis ES parama miškų želdinimui. iš valstybinių. atnaujintoje strategijoje numatyta didesnę ES paramos ir vietinių investicijų dalį nukreipti į atsiliekančius regionus bei rajonus. skurdo ir socialinės atskirties. Taip būtų sprendžiama ir itin svarbi transporto poreikio mažinimo problema. biomasės ir geoterminės energijos šaltiniams bei biologinių degalų gamybai. Didelį nerimą kelia tai. numatoma sukurti bendrą. kad vidutinė būsimo gyvenimo trukmė iki 2020 metų pailgėtų iki 78 metų. tačiau probleminiuose regionuose nedarbas vis dar yra rimta problema. švietimo orientavimo į darnų vystymąsi stebėseną. o ne atvirkščiai. Visuomenės sveikatos srityje iškelti ambicingi uždaviniai ir numatoma pasiekti. taikomus apželdinant mišku ir derlingesnes žemes. žemės ūkio sektoriuje numatoma didinti ekologinių produktų (ypač pieno ir mėsos produktų) įvairovę. vykdyti mokslinius ugdymo turinio ir metodikos tyrimus. Amoniako patekimo į aplinką mažinimui numatyta statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides. sertifikavimo ir realizavimo sistemą. kad dauguma ekologinės žemės ūkio produkcijos būtų realizuojama tikrąją jos vertę atitinkančiomis kainomis. Panevėžyje ir kituose miestuose. parengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sis- . Siekiant šio tikslo. švietimo ir mokslo bei kultūros savitumo išsaugojimo problemoms. ypač mažai miškinguose rajonuose. skatinimui. Didinant žemės ūkio teritorijų stabilumą. švietimo ir mokslo srityje atnaujintoje strategijoje numatoma vykdyti tarpdalykines darnaus vystymosi studijas. pašalinti juridinius apribojimus. Siekiant išspręsti šį uždavinį. numatyta organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir iki 2012 metų pastatyti atliekas deginančias kogeneracines elektrines Vilniuje. sudaryti sąlygas. pagrindinį dėmesį numatyta skirti vėjo. patikimai veikiančią sveikų ir ekologinių žemės ūkio produktų tiekimo. belieka tikėtis. numatyta iki 2020 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti naują. Kaune ir Klaipėdoje. numatančios sušvelninti minėtus eismo saugumo taisyklių pakeitimus. Energetikos sektoriuje numatyta sumažinti šalies priklausomybę nuo vienintelio energijos šaltinių importuotojo ir padidinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančių ir atliekinių energijos šaltinių. tai yra faktiškai prilygtų dabartinei ES šalių senbuvių gyvenimo trukmei. sudaryti patrauklias sąlygas aktyviems gyventojams įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų tvarkymo (REACh) reglamentą. Sprendžiant šį uždavinį.

Ilgalaikis darnaus vartojimo tikslas suformuluotas taip: augant bendram gaminių ir paslaugų vartojimui. parodė. taikos užtikrinimo pasaulyje. ir visų pirma energijos išteklių. būtina sukurti šiuolaikišką mokslinių tyrimų bazę Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose ir taip sudaryti galimybes tenkinti ne tik materialius. Todėl strategijoje numatyta supaprastinti Lietuvos ekologinio ženklo suteikimo procedūras. pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams. nustatyti ūkio subjektų išlaidų. plėtoti regioninę kultūros politiką. baltarusija. atsižvelgiant į tai. ugdyti palankų aplinkai gyvenimo būdą. kad didžioji dalis joje numatytų uždavinių sprendžiami sėkmingai. beatodairiškai susižavėjus technologijų kūrimu ir jų tobulinimu. Moldova ir ukraina. kad ES pagrindinėse mokslo programose moksliniai tyrimai darnaus vystymosi srityje priskiriami prioritetinėms mokslinių tyrimų kryptims. bendrosios viešųjų pirkimų apimties. Ilgalaikis vystomojo bendradarbiavimo tikslas suformuluotas taip – prisidėti prie Jungtinių Tautų patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo. kad iki 2015 metų oficialioji Lietuvos parama trečiųjų šalių vystymuisi būtų padidinta iki 0. gruzija. todėl. darantiems kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą. pasiekti. kurių įgyvendinimas sudaro galimybę šalies ir atskirų miestų lygyje priartinti darbo vietas ir paslaugas prie gyventojų ir taip ne tik sukurti patogesnes gyvenimo sąlygas. kad kultūros vertybių apsauga ir tvarkymas taptų visų valstybės strategijų. kad didėjantis vartojimas nesukeltų aplinkos būklės prastėjimo. naudojimo veiksmin- . gyvenviečių) darnaus vystymosi problemos. subsidijavimo tvarką. Atnaujintoje strategijoje numatyta pagrindinę mokslo vystymui skirtų ES struktūrinių fondų dalį skirti būtent eksperimentinės bazės atnaujinimui. skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo. Lietuvos darnaus vystymosi perspektyvos ir problemos Analizė. bet ir sumažinti šaudyklinę migraciją. atlikta rengiant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisas. kaip labai svarbi strateginė priemonė atnaujintoje Nacionalinėje strategijoje numatyta darniam vystymuisi skirtus mokslinius tyrimus irgi įrašyti į nacionalinių prioritetinių mokslo krypčių sąrašą. bet ir smulkesnių teritorinių padalinių – savivaldybių ir jų dalių (miestų. Kitas svarbus ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje numatytas naujas prioritetas – Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai – atnaujintoje nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje įvardintas kaip Vystomasis bendradarbiavimas. teikti trečiosioms šalims intelektualinę paramą. kurių gamybai ir eksploatavimui sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Prioritetinėmis Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalimis įvardintos – Afganistanas.33 procento bendrųjų nacionalinių pajamų. besivystančių šalių integravimo į pasaulio ekonomiką ir jų darnaus vystymosi bei konfliktų prevencijos. skatinti žmones keisti vartojimo įpročius. susijusių su ES ir/ar Lietuvos ekologinio ženklo suteikimu. kad bus užmiršta parama aplinkos ir darnaus vystymosi tyrimams. numatoma vadovautis policentrizmo ir kompaktiškumo principais. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai – suderinti Lietuvos Respublikos vykdomą vystomojo bendradarbiavimo politiką su Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos principais ir tikslais. numatoma išspręsti tokius pagrindinius uždavinius – pasiekti. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai temos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas. transporto poreikį ir jo sąlygojamą aplinkos taršą bei klimato kaitą. Siekiant sustabdyti protų nutekėjimą ir susigrąžinti bent dalį išvažiavusių mokslininkų. Siekiant šio tikslo. į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos bei įteisinti ugdymo darnaus vystymosi reikmėms ir žinių visuomenės kūrimo pagrindines nuostatas įvairių lygmenų švietimo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. bet ir jų gamybą bei pasiūlą. Atsižvelgiant į specialistų pasiūlymus dėl Lietuvos urbanistinės politikos krypčių. kyla reali grėsmė. bet ir kūrybinius mokslininkų poreikius gyvenant ir dirbant savo šalyje. programų ir teritorijų planavimo dokumentų sudėtine dalimi. skatinti individualius palankius aplinkai (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą. ypač didelė pažanga padaryta didinant gamtos. pasiekti. Kultūros savitumo išsaugojimo srityje numatoma pasiekti. kad aplinkai palankių (žaliųjų) pirkimų taikymas apimtų visą viešąjį sektorių ir iki 2010 metų jų apimtį padidinti iki 20 proc. 2. žalieji pirkimai turi paskatinti ne tik aplinkai palankų prekių ir paslaugų įsigijimą. regionų vystymosi problemoms skirtas strategijos skirsnis praplėstas ir pavadintas Teritorijų vystymusi. saugoti regioninius kultūros paveldo skirtumus Darnaus vartojimo skirsnis suformuluotas naujai. skatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą išsaugant Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą. Jame aptariamos ne tik regionų. nenaudojama toksinių medžiagų. Sprendžiant šias problemas.

čia pat perspėjama. Deja. kurioje nurodoma. arba bankrutuoti. užuot investavus į šiuolaikiškas technologijas. daugiausia investicijų gali būti skiriama labiausiai išsivysčiusių apskričių centrams plėtoti. tiesą sakant. atsiliekantys regionai tikrai nesugebės lygiomis sąlygomis konkuruoti dėl ES struktūrinių fondų paramos. Kodėl mums pavyko per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį keleriopai padidinti gamtos išteklių naudojimo veiksmingumą. toks procesas jau prasidėjo. nei 2007 metų pabaigoje patvirtintoje specialioje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programoje nėra numatyta adekvačių priemonių. tenka pastebėti.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  gumą. galinčių realiai padidinti atsiliekančių regionų konkurencingumą siekiant ES struktūrinių fondų paramos. Rengiant Regioninės politikos iki 2013 metų strategiją. dabartiniai darbo jėgos importo ribojimai kokios nors rimtesnės neigiamos įtakos įmonių konkurencingumui neturi. Įmonių pasirinkimas buvo nedidelis – arba išmokti gamtos išteklius naudoti veiksmingiau. stiprybių. nei gamyba arba iš viso neauga. be jokios abejonės. kuri patvirtinta 2005 metais. Kita labai aštri Lietuvos darnaus vystymosi problema – dideli ir vis didėjantys teritoriniai vystymosi skirtumai. Juk papildomos darbo jėgos poreikį galima sumažinti didinant darbo našumą. ilgą laiką egzistavusi ES paramos verslui skirstymo tvarka taip pat neskatino darbo našumo augimo. tol esminių pokyčių teritorinių vystymosi skirtumų mažinimo srityje tikėtis sunku. Todėl itin keistai atrodo labai aktyvios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos pašalinti arba labai sumažinti darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų šalių apribojimus. Kita vertus. kad gali išryškėti nepakankami gebėjimai pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Kaip svarstytinas variantas galėtų būti 30 balų priedas projektams. galimybių ir grėsmių analizė. Vietoje simbolinio 5 balų (iš šimto galimų) priedo projektams iš atsiliekančių regionų. kol nebus iš esmės pakeista ES struktūrinių fondų lėšų skirstymo tvarka. nueiti paprastesniu ir pigesniu – ekstensyvios ūkio plėtros keliu. Ilgą laiką buvęs darbo jėgos perteklius. Itin didelę grėsmę pastaraisiais metais prasidėjusioms spartesnio darbo našumo augimo tendencijoms kelia ketinimai žymiai palengvinti darbo jėgos importą iš šalių ne ES narių. Tačiau žmogiškųjų išteklių naudojimo veiksmingumas (darbo našumas) auga lėtai ir pagal šį rodiklį mes atsiliekame nuo ES šalių senbuvių beveik 2. užuot atnaujinus technologijas ir taip didinant darbo našumą bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai.5 karto. po truputį aktyvėjančio technologijų atnaujinimo ir didėjančių darbo našumo augimo tempų. Tuo tarpu tokios didelės būtinybės keleriopai padidinti darbo našumą nebuvo. Tai sudarytų galimybę įmonėms. kad racionaliai ir tikslingai panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos sudarytų galimybes teigiamai paveikti ne tik šalies sektorinį vystymąsi. galimybė didinti viršvalandžius ir įsivežti pigesnę darbo jėgą iš rytų sudarė galimybes. Sprendžiant iš pastaraisiais metais vis didėjančio įmonių pelningumo. turėtų padėti labiau išvystyti atsiliekančių regionų infrastruktūrą bei pagerinti investicinę aplinką. Minėti Vyriausybės dokumentai. gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša auga daug lėčiau. Tai sudarė galimybes išvengti vienos iš didžiausių grėsmių darniam vystymuisi ir pasiekti. realizuojamiems šiose teritorijose. Nors Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi ne vieną specialų regioninės politikos dokumentą. buvo atlikta išsami strateginė silpnybių. Dabartiniu metu pagal energijos ir vandens sąnaudas bVP vienetui pagaminti Lietuva viršija ES šalių analogiškus rodiklius tik apie 20 procentų ir nėra jokios abejonės. grįžti prie ekstensyvios ūkio plėtros. realizuojamiems atsiliekančiose . bet ir sumažinti teritorinius gyvenimo lygio skirtumus bei pagerinti socialinę sanglaudą šalyje. tačiau realių teritorinių skirtumų mažėjimo pokyčių nematyti. kad sparčiai augant ekonomikai. Didžioji dalis įmonių šį uždavinį išsprendė sėkmingai. o padidėjus atlyginimams. o priešingai – skatina pažan- gą. atrankos kriterijus. Tai sustabdytų vietinių žmonių atlyginimų augimą ir skatintų dar intensyvesnę Lietuvos piliečių ekonominę emigraciją. be to. Artimiausiu metu būtina peržiūrėti ir pakeisti projektų. bet nei 2006 metais patvirtintoje LR regionų plėtros programoje. nes kaip bedidinsi regionų administracinius gebėjimus. tikslinga pasekti kaimyninių šalių pavyzdžiu ir projektams. finansuojamų iš ES struktūrinių fondų. kad kol kas viskas būtent taip ir vyksta. suteikti esminių prioritetų. o pažanga didinant žmogiškųjų išteklių veiksmingumą nepalyginti lėtesnė? Pagrindinė sparčios pažangos gamtos išteklių veiksmingumo didinimo srityje priežastis yra keleriopai (beveik iki ES šalių senbuvių lygio) išaugusios gamtos išteklių ir visų pirma energijos kainos. bet. kad per strategijos įgyvendinimo laikotarpį vienas svarbiausių tikslų – pagal ekologinio gamybos veiksmingumo rodiklius pasiekti ES šalių senbuvių lygį – bus įgyvendintas. nemaža dalis išvažiavusių Lietuvos žmonių patys sugrįžtų ir.

kodėl po beveik 20 metų nepriklausomybės mes ne tik vis dar priklausome buvusiai sovietinei elektros tinklų sistemai. bet matyt gana aiškus – daugumai politinių jėgų dabartinė situacija yra vienokiu ar kitokiu būdu naudinga. įgyvendinant šiuos uždavinius. ypač prisimenant černobylio patirtį. susiduriama su nemažais sunkumais. bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio universiteto vandens ūkio specialistais. labai apribojančios hidroenergetikos plėtrą. ir kodėl beveik vieningai Seime palaiminus pirmąjį atominės elektrinės įstatymą. belieka tik apgailestauti. kad lygumų šalyse ši energetikos rūšis yra visiškai nepriimtina nei ekologiniu. gamybos koncentracija keliuose didžiausiuose Lietuvos miestuose sąlygoja ir kitą labai neigiamą darnaus vystymosi požiūriu reiškinį – švytuoklinę migraciją. Tada bendromis aplinkos specialistų. kad taip stabdomas itin svarbių Lietuvai energetinių projektų įgyvendinimas. vakarietiško tipo atominę elektrinę. Darnaus vystymosi požiūriu. Norėdami suprasti. nei ekonominiu požiūriais. galvojant apie bent kiek didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. ES saugumo reikalavimus ir euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančią atominę elektrinę. Tačiau. kad aukš- . branduolinė energetika šiame aktyvėjančio terorizmo pasaulyje iš tiesų nėra labai skatintina. numatyta iki 2020 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti naują. atrodo. Didelę politinę žalą daro ir tai. Visų pirma tai stiprus beveik visų politinių jėgų pasipriešinimas Vyriausybės planams vietoje numatytos uždaryti Ignalinos atominės jėgainės pastatyti naują. nors ir nemalonus. ES paramą. be to. Pravartu prisiminti. Sparčiai auga ir sekliosios geoterminės energijos panaudojimas namų apšildymui. Tokia ar panaši projektų atrankos tvarka paskatintų atsiliekančiose teritorijose vykdyti ES remiamus projektus ne tik vietinius verslininkus. vakarietiško tipo atominė elektrinė atrodo priimtinas kompromisas. pagrindinį dėmesį skiriant vėjo. kokios yra tikrosios dabar kilusios didžiulės konfrontacijos ir pasipriešinimo priežastys. pirmiausia turėtume pabandyti išsiaiškinti. kurių galimybės dažnai ribotos. tiksliai pagal dar 1951 metais Maskvoje parengtą projektą buvo planuojama pastatyti ant Nemuno – tai Alytaus. biomasės ir geoterminės energijos šaltiniams bei biologinių degalų gamybai. Kalbant apie vietinių atsinaujinančių energijos išteklių platesnį naudojimą. neturinčios jokių tradicinių ryšių su Rusija. visi mūsų žmonės jau seniai suprato. Vienas problematiškiausių darnaus vystymosi požiūriu yra Lietuvos energetikos sektorius. bet dėl to per daug nepergyvena beveik nė viena politinė jėga. nors.10 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai teritorijose. biomasės deginimo ir biologinio kuro gamybos augimo. ir Seime buvo patvirtintos Vandens įstatymo pataisos. Tikėtiniausias atsakymas į šiuos klausimus. Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Centrinės ir Vakarų Europos energetikos sistemomis ir nėra galimybės racionaliai realizuoti perteklinį IAE elektros energijos gamybos potencialą. gautų tik 50 proc. Tai reiškia. jam taip aršiai priešinamasi dabar. ir faktiškai net nebuvo tikrai rimtų bandymų nuo jos atsijungti. šiose teritorijose vykdomi projektai turėtų gauti šimtaprocentinę ES struktūrinių fondų paramą. nutiesti elektros tiltus į ES valstybes bei padidinti vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. pagrindu. 2003 metais parengtą „Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schemą“ buvo numatyta pastatyti 170 hidroelektrinių. kad pagal Pramonininkų konfederacijos. beveik 90% energijos išteklių importuojama iš vienintelio tiekėjo – Rusijos gamtinių dujų ir naftos telkinių bei branduolinio kuro gamyklų. o projektai. nors esminis pakeitimas tik vienas – vietoje numatyto plano steigti Nacionalinį investuotoją „Lietuvos energijos“ pagrindu dabar siūloma tai daryti naujai sukurtos patronuojančios įmonės. galima pasidžiaugti dėl pastaraisiais metais prasidėjusio spartaus vėjo energetikos. o kalbos ir programos apie gerovę visiems Lietuvos gyventojams ir teritorinę sanglaudą ir liks tik kalbomis bei programomis. Siekiant sukurti labiau subalansuotą energetikos sektorių. Tris iš jų. bet ir stambiąsias Lietuvos įmones ar jų susivienijimus. mokslininkų ir visuomenės pastangomis pavyko įrodyti. vykdomi Lietuvos vidurkį viršijančiuose regionuose. Minėtas itin aršus visų pagrindinių politinių jėgų pasipriešinimas Vyriausybės pasirinktam naujos ato- minės elektrinės statybos variantui yra visai kitokio pobūdžio ir su branduolinės energetikos keliamais pavojais nesusijęs. Tačiau nerimą kelia neseniai Seime vėl rodomos iniciatyvos atgaivinti prieš keletą metų palaidotus hidroenergetikos spartaus vystymo Lietuvoje planus. Tačiau. kuri dar labiau didina transporto sąlygojamą aplinkos taršą ir sukelia daug socialinių problemų. kad vykstančių politinių mūšių kontekste vėl kompromituojamas privatus kapitalas. kad tik privataus kapitalo įmonė gali garantuoti veiklos efektyvumą. Priešingu atveju teritoriniai Lietuvos vystymosi skirtumai ir toliau didės. Priartinti gamybą ir paslaugas prie gyventojų (o ne atvirkščiai) – itin svarbus darnaus ūkio vystymosi uždavinys. balbieriškio ir Druskininkų hidroelektrinės.

Preliminariais skaičiavimais. o kokie jau kelia realią grėsmę. Mūšos ir Nemunėlio baseinuose – 16 hidroelektrinių ir t. Lygumų šalyse hidroelektrinių poveikis aplinkai yra itin stiprus. todėl nėra jokių abejonių. Su nepalyginamai mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai galėtume išgauti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. pagal labai optimistinius skaičiavimus hidroenergetikos indėlis į bendrą Lietuvos pirminės energijos balansą sudarytų viso labo 1. Nėra jokios abejonės. be to. šešupės baseine – 9. . infliacijos tempai yra maži. vykdant beatodairišką Lietuvos melioraciją. Dabartinius didelius kainų augimo tempus daugumoje naujųjų ES narių dažniausiai bandoma paaiškinti kylančiomis energijos išteklių kainomis. todėl kur kas spartesnis. biologinei įvairovei. jei paimsime konkrečius atvejus ir sudėsime visus minėtus ir panašius konkrečius veiksnius. nes visi kiti mažesni upeliai jau buvo sunaikinti ir paversti kanalais. kad pagamintume tiek elektros energijos. Lietuvoje faktiškai beveik nebebūtų likę nei vienos upės su natūralia vaga. kad dabartinis kainų šuolis kelia didelį pavojų Lietuvos makroekonominiam stabilumui ir jos darniam vystymuisi. būtų paskandinta beveik 700 kvadratinių kilometrų Lietuvos sausumos teritorijos! Tuo tarpu ekonominė nauda būtų labai ribota. Palyginimui galima pasakyti. kad šis ryšys yra gana glaudus ir pagal determinacijos koeficiento reikšmę (R2=0. plėsdami biomasės ir atliekų deginimą energetiniais tikslais bei biologinio kuro gamybą. kainų augimas (šliaužiančioji infliacija) dar gana ilgoką laiką yra neišvengiamas. gali būti taikomas tik kalnuotoms šalims. energetinėmis miško plantacijomis reiktų apželdinti gerokai mažesnį plotą. ši problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėta. keliančia didelę grėsmę darniam vystymuisi – tai vis didėjanti infliacija. o kitą pusę – įvairūs kiti veiksniai. patvenkę visas Lietuvos upes. tačiau akivaizdu. Logiška prielaida yra gana akivaizdi – kuo žemesnės kainos. sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės. hidroenergetikų teiginys. t. Tam tikrą išimtį čia sudaro tik Slovakija ir Lenkija. pagal Energetikos instituto specialistų skaičiavimus geriausiu atveju galėtume patenkinti apie 7 procentus Lietuvos elektros energijos poreikių. kiek planuota gauti pastačius 170 hidroelektrinių ir išgelbėtume Nemuną bei visas kitas Lietuvos upes. Įstojus į ES ir tuo labiau įsijungus į šengeno erdvę bei panaikinus žmonių. Įgyvendinus šią schemą. kad jų statybos iniciatyvos dar ne kartą atgims. Paanalizavus infliacijos skirtingose ES šalyse priklausomybę nuo kainų lygio. tai. prekių ir paslaugų judėjimo barjerus. nei numato Mastrichto kriterijai. kur. kad viena šiuolaikiška vėjo jėgainė pagamina daugiau elektros energijos. Merkio baseine pastatant 10. kur patvankų plotas yra palyginti mažas. Nevėžio baseine – 11. užtenka pasakyti. pagal susisiekiančių indų principą prekių ir paslaugų kaina išsiplėtusioje ES per tam tikrą laiką neišvengiamai turi supanašėti. o planuota pirmiausiai statyti Alytaus hidroelektrinė ant Nemuno būtų patenkinusi vos pusę to meto Alytaus medvilnės kombinato poreikių. realizavus minėtą schemą. daugiamečių pievų bei ariamų žemių plotus. buvo numatyta užtvankų kaskadomis nusėti absoliučiai visus didžiuosius ir mažesnius Nemuno ir Neries intakus. kad asmeniniai norai ir planai pasipelnyti Lietuvos gamtos sąskaita nenusvers Lietuvos valstybės ir visuomenės interesų. pakaktų pastatyti 70–80 vidutinio pajėgumo vėjo jėgainių. realizuojant minėtą hidroenergetikos vystymo schemą. Dubysos baseine – 10. Tam. pasirodė. tačiau. kad hidroenergetika daro mažą neigiamą poveikį aplinkai. Pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su dar viena gana netikėta problema. o Jūros baseine – net 16 hidroelektrinių. Tiesą sakant. nei būtų paskandinta. kad maždaug pusę infliacijos tempų lemia kainų lygio skirtumai. o tuo pačiu ir kainų augimo tempai yra priimtini. Jei kalbėtume apie hidroenergetikos indėlį tik į elektros energijos gamybą. nors ją tikrai buvo galima numatyti. nežiūrint žemų kainų. Atnaujintoje Lietuvos energetikos strategijoje numatyta daug dėmesio skirti energetinių miško plantacijų kūrimui. tuo didesnė turėtų būti konvergencinė infliacija. Tačiau hidroelektrinių savininkams jos garantuoja nemenką ir ilgalaikį pelną. todėl belieka tikėtis. vystydami vėjo energetiką.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 11 čiau Kauno neliktų nė metro natūralios Nemuno vagos. nei 10 mažųjų dabar veikiančių hidroelektrinių. kad visi šie veiksniai prisideda prie infliacijos. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti dar ne vieną. Tiksliai į šį klausimą atsakyti matyt negalėtų niekas. pažeidžiamas saugomų teritorijų režimas bei sukeliama daug socialinių problemų. be to. didėjančiais akcizais bei bendromis pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis. Pastačius visas 170 planuojamų hidroelektrinių.480) galima daryti tegul ir gruboką išvadą.2 %. kad norint gauti panašų energijos kiekį. šia prasme labai svarbus klausimas – kokie konvergencijos. Taip yra padaroma neįkainojama žala gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui. ant Ventos ir jos intakų numatyta pastatyti 19. nes tenka paskandinti didžiulius miškų.

kad jų kainos smarkiai didėti nebeturėtų. nei ES šalyse senbuvėse. tačiau realiai superkamo pieno kainos buvo padidintos maždaug trisdešimt centų už litrą. todėl pieno gamintojų. importuojamoms iš šalių ne ES narių. tačiau intuityviai galima numanyti. kurios vadovai nesivaržydami. Lietuvos gyventojai už pieno produktus neužilgo mokės brangiau. kad tokie svertai. bandymai tiesiogiai reguliuoti pieno supirkimo kainas laisvos rinkos sąlygomis yra nepriimtini ir neseniai vykusių teisminių procesų rezultatai tą dar kartą patvirtino. tiek pieno produktų vartotojams. kad nenorėdami sukelti sunkiai nuspėjamų socialinių padarinių. trys stambieji pieno perdirbėjai sugebėjo išeliminuoti iš šios ūkio šakos visus smulkesnius dalyvius. Kaip žinia. santykinis pabrangimas buvo beveik vienodas.12 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai bet neatsižvelgsime į susisiekiančių indų principą ir neišvengiamą kainų konvergenciją. perspektyvos atrodo gana liūdnai. todėl pastaruosius 10 metų diktuoja savo sąlygas tiek pieno gamintojams. o parduodamo pieno litras pabrango trigubai – beveik visu litu. veikia vietinės rinkos sąlygomis. nors absoliučiai aišku. Na. pasinaudodami bendros rinkos privalumais ir orientuodamiesi į kainas ES šalyse senbuvėse. be tiesioginio kainų reguliavimo. Pagrindinė problema čia yra ta. nustatydami neadekvačiai mažas pieno supirkimo kainas. Keisčiausia šioje situacijoje yra žemės ūkio ministerijos pozicija. Kalbant apie kosminiu greičiu augančių trąšų kainų reguliavimą. kad pieno produktai pabrango proporcingai išaugusioms pieno supirkimo kainoms ir kad jokių kartelinių susitarimų čia nėra. Tuo tarpu Konkurencijos taryba niekaip nesugeba įrodyti atrodytų akivaizdžių supirkimo ir pardavimo kainų derinimo faktų. o ne žemdirbių interesams. kad Lietuvoje ir kitose naujosiose ES šalyse šiuo metu faktiškai veikia dvi rinkos. visiškai viešai atstovauja pieno perdirbėjų ir trąšų gamintojų. Taigi. jei pagal minėtą principą gana sparti kainų konvergencija yra neišvengiama. nors daugeliu požiūrių ir nelengvą. vienintelis ministrės patarimas žemdirbiams buvo nelaukti pavasario ir trąšomis apsirūpinti anksčiau. galima trumpai paanalizuoti. Vargu ar kas nors šiandien galėtų bent kiek tiksliau atsakyti. kur darbo jėgos kaina yra daug mažesnė. kad. gamintojai ar bent jų dauguma jau turi galimybę dalyvauti bendroje ES rinkoje. tai susidaro nemenka tikimybė. Ko verti vien ministrės aiškinimai. kur darbo jėgos ir prekių kainos yra subalansuotos. kurie už įsigytas prekes ir paslaugas gali atsilyginti tik pardavę savo darbo jėgą (nesvarbu fizinę ar intelektualią). kad ji neturi tam jokių tinkamų svertų. turint omenyje jau minėtą faktą. yra. kaip buvo galima sulėtinti pieno produktų ir trąšų kainų augimą. matyt. Iš pirmo žvilgsnio tai tiesa. kad toks staigus trąšų kainų šuolis gerokai padidins žemdirbių kaštus ir jų produkcijos kainą. nemaža Lietuvos gyventojų dalis linkusi pasirinkti tokią. galima pasiguosti bent tuo. kad mes šiuo metu turime dvi rinkas ir vartotojai neišvengiamai turės daugiausia apsiriboti vietine rinka. Siekiant išvengti tokių tendencijų. pavyzdžiui. pradeda sparčiai kelti kainas vietinėje rinkoje. Kita vertus. paaiškinti tokio spartaus pastarųjų poros metų pieno produktų kainų kilimo ar to fakto. kad realią konkurenciją ir tuo pačiu mažesnes kainas palaikančios priemonės yra gerokai pavėluotos. o tuo pačiu dar labiau pagreitins ir taip itin sparčiai augančių maisto produktų kainų kilimą. Taigi. kainų augimą buvo galima gerokai pristabdyti sumažinus muitus trąšoms. tikrai turėtume vengti šuoliškos. vienintelė išeitis gauti adekvatų atlygį už darbą – išvykti į šalis. darniai keldami pieno produktų kainas. grįžtant prie anksčiau pateiktų Rokiškio sūrio ir kitų pieno perdirbėjų bei Achemos pavyzdžių. Tačiau jokios kainų reguliavimo priemonės nebuvo taikytos. esant dabartinei situacijai. galimybę. ši ekonominė emigracija yra viena didžiausių grėsmių Lietuvai kaip valstybei apskritai. prieiname prie kertinio klausimo – ar turime ir ar laisvos rinkos sąlygomis galima reguliuoti kainas. tam pasitelkiant ES lėšas ir taip sukurti realią konkurenciją šiame sektoriuje. Pieno perdirbėjų aljanso atveju akivaizdu. Lietuvos Vyriausybės vadovai dažnai pabrėžia. kai gamintojai. atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje siūloma ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis skatinti nedidelių pieno perdirbimo įmonių tinklo kūrimą. kadangi pieno perdirbėjų suderintų veiksmų pasėkoje pieno produktai pirmieji jau pasiekė europines kainas. niekaip nepavyks. bet. tai yra artėjančios prie dviženklių skaičių infliacijos ir orientuotis į šliaužiančiąją. o ypač smulkiųjų žemdirbių. Nuolaidžiaujant ir tyliai pritariant valdžios institucijoms. tai yra 5–7 procentų infliaciją. Kitas svarbus klausimas – ar verta labai griežtai kontroliuoti ir stabdyti kainų augimą. kad Achemos trąšos per pastaruosius du metus pabrango keturgubai ir dabar jau prilygsta ar net viršija kainas ES šalyse senbuvėse. o trąšų pabrangimo atveju. Minėti Slovakijos ir Lenkijos pavyzdžiai rodo. tada jos . o vartotojai. kur daugelio produktų kainos vis dar yra gerokai didesnės. kokie yra optimalūs konvergencijos tempai. kad minėtoji Achema yra monopolininkas azotinių trąšų rinkoje ir čia valstybinės institucijos turi labai rimtus svertus. akivaizdu.

nei . darnaus vystymosi požiūriu svarbiausia. pozicija. keliančia didelę grėsmę darniam vystymuisi – vis didėjančia infliacija. Itin didelę grėsmę pastaraisiais metais prasidėjusioms spartesnio darbo našumo augimo tendencijoms kelia ketinimai žymiai palengvinti darbo jėgos importą iš šalių ne ES sąjungos narių. naudojimo veiksmingumą. jaučiasi visiškai nusivylę ne tik valdžia. kyla ir rimtų socialinių problemų grėsmė. šis augimas yra pati veiksmingiausia Lietuvos gyventojų emigracijos stabdymo priemonė ir didina politinį Lietuvos stabilumą. grįžtant prie didėjančios infliacijos problemų. Didžiausi klaida. kuriems taikomos diskriminacinės pieno supirkimo kainos. nežiūrint didėjančios infliacijos. Nors spartus pajamų augimas ir sukelia tam tikrų makroekonominių problemų. kad pastaraisiais metais gyventojų disponuojamos pajamos buvo pradėję augti gana sparčiai ir. Tenka pastebėti. kad Lietuvos ekonomika itin sparčiai auga jau nuo 2001 metų. o gyventojų pajamų spartesnis augimas prasidėjo tik nuo 2004–jų. Išvados Analizė. yra numatyta. atsiranda puikios galimybės įvairaus plauko valstybės gelbėtojams. tapęs vadovu. o kokių nors veiksmingesnių priemonių nesimato. kad gyventojų pajamos augtų sparčiau nei infliacija ir taip būtų užtikrinamas bent minimalus Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerėjimas. tai paklausyti kai kurių užsienio ir Lietuvos ekspertų patarimų ir pradėti dirbtinai stabdyti gyventojų pajamų augimą. Taigi. Tai sudarė galimybes išvengti vienos iš didžiausių grėsmių darniam vystymuisi ir pasiekti. kurią galėtų padaryti Lietuvos valdžia. Artimiausiu metu būtina peržiūrėti ir pakeisti projektų. Jei prieš keletą metų dabartinis šių rūmų vadovas ryžtingai dalyvavo įvairiose žemdirbių protesto akcijose. Vietoje simbolinio 5 balų (iš šimto galimų) priedo projektams iš atsiliekančių regionų būtina suteikti realių.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 būsiančios keliais litais pigesnės. bet ir pačia Valstybe. ypač didelė pažanga padaryta didinant gamtos. Pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su dar viena gana netikėta problema. Visų valstybinių ir visuomeninių žemdirbių institucijų valdymą sukoncentravus vienos politinės jėgos rankose. realios gyventojų pajamos gana sparčiai didėjo. Kai beveik trečdalis Lietuvos gyventojų paliekami likimo valiai ir nėra realios politinės ar visuomeninės jėgos. Jei stambesnieji ūkininkai dar sugeba šiek tiek pasipriešinti pieno perdirbėjų diktatui. Lietuva turi nemažą makroekonominio stabilumo rezervą tam atvejui. apsiriboja periodiškais paverkšlenimais ir simbolinėmis akcijomis. kad. kad Lietuvos gyventojų disponuojamos pajamos iki 2020 metų turi pasiekti ES šalių senbuvių esamą gyventojų pajamų lygį. pagal susisiekiančių indų principą prekių ir paslaugų kaina išsiplėtusioje ES per tam tikrą laiką neišvengiamai turi supanašėti. kad turi vykti visapusiška naujųjų ES narių ir šalių senbuvių vystymosi konvergencija. kuri turėtų dar gerokai padidinti pieno perdirbėjų pelnus – akcizo pieno produktams mažinimas. todėl kur kas spartesnis. parodė. finansuojamų iš ES struktūrinių fondų. Labai aštri Lietuvos darnaus vystymosi problema – dideli ir vis didėjantys teritoriniai vystymosi skirtumai. ir visų pirma žemės ūkio rūmų. šiam nusivylimui didėjant. grįžti prie ekstensyvios ūkio plėtros ir sustabdytų vietinių žmonių atlyginimų augimą bei skatintų dar intensyvesnę Lietuvos piliečių ekonominę emigraciją. kad didžioji dalis joje numatytų uždavinių sprendžiami sėkmingai. sparčiai augant ekonomikai. tačiau realių teritorinių skirtumų mažėjimo pokyčių nematyti. Todėl atnaujintoje Darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluota labai svarbi nuostata. gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša auga daug lėčiau. tai. o ne formalių prioritetų. Turint omenyje. bet ir būtina prielaida svarbiausių socialinių bei aplinkos problemų sprendimui. Dar keistesnė yra visuomeninių žemdirbių institucijų. ir artėjantys Seimo rinkimai gali dar labiau sukomplikuoti tolesnes Lietuvos vystymosi perspektyvas. Įstojus į ES ir tuo labiau įsijungus į šengeno erdvę bei panaikinus žmonių. o didėjanti ES parama atveria jiems gana neblogas perspektyvas. Dabar inicijuojama dar viena priemonė. nei gamyba arba iš viso neauga. Nors Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi ne vieną specialų regioninės politikos dokumentą. užuot atnaujinus technologijas ir taip didinant darbo našumą bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Darbo našumo augimas darnaus vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingumą didinantis veiksnys. Tai sukeltų socialinę katastrofą ir pastarųjų metų ekonominės emigracijos lėtėjimo ir net prasidėję žmonių grįžimo procesai būtų sustabdyti. ir visų pirma energijos išteklių. atrankos kriterijus. kuri atstovautų jos interesams. jei kurį laiką gyventojų pajamos augtų sparčiau nei ekonomika. kyla ne tik rimtų ekonominių problemų grėsmė. atlikta rengiant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisas. Tai sudarytų galimybę įmonėms. tai smulkieji žemdirbiai ir pieno tiekėjai. prekių ir paslaugų judėjimo barjerus.

consilium. V. At the end of the article main problems of implementation of sustainable development provisions in Lithuania are presented. Environmental assessment in countries in transition: Evolution in a changing context// Journal of Environmental Management. p 167–178. No. No.1 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai numato Mastrichto kriterijai. 62 (2001). 2005. Literatūra 1. New eastern Eu member states: decoupling of environmental impact from fast economy growth // Environmental research. Lietuva turi nemažą makroekonominio stabilumo rezervą tam atvejui. 2. www. 2005. turėtume vengti šuoliškos. implementation. 5 (2003). Cherp A. nenorėdami sukelti sunkiai nuspėjamų socialinių padarinių. Tačiau. Juknys.eu. Vilnius. p 357–374. 3. Development and Sustainability. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindinės nuostatos. problems.europa. Darnaus vystymosi požiūriu svarbiausia. Juknys ir E. In this article is given main points of renewed National sustainable development strategy in different fields of environment quality and economic and social development. p 68–76. 5. . Kadangi Lietuvos ekonomika itin sparčiai auga jau nuo 2001 metų. kurią galėtų padaryti Lietuvos valdžia. Darnaus vystymosi strategija ir praktika. kad gyventojų pajamos augtų sparčiau. outlook. infliacijos ir imtis ryžtingų priemonių jai sumažinti. 2006. 2001. renewed strategy. Lang I. Dagiliūtė. o gyventojų pajamų spartesnis augimas prasidėjo tik nuo 2004–jų. No 4(34). Didžiausi klaida. R.lt. R. Nors spartus pajamų augimas ir sukelia tam tikrų makroekonominių problemų. The renewed strategy was presented to National sustainable development Committee and after correction presented to Government for statement. 2003. 2006.Vėbra. ir pastarųjų metų ekonominės emigracijos lėtėjimo ir net prasidėję žmonių grįžimo procesai būtų sustabdyti. 4. nei infliacija ir taip būtų užtikrinamas pastovus Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerėjimas. Outlook and Problems of Lithuanian Sustainable Development RoMuALDAS JuKNyS. Tai sukeltų socialinę katastrofą. Renewed Eu Sustainable Development Strategy. tai pradėti dirbtinai stabdyti gyventojų pajamų augimą. MRu mokslo darbai. EVALDAS VėbRA Summary In accordance with main provisions of renewed EU sustainable development strategy and findings of National sustainable development strategy report concerning key achievements and problems in the field of Lithuanian sustainable development the expert group gave proposals for renewal of National sustainable development strategy. jei kurį laiką gyventojų pajamos augtų sparčiau nei ekonomika. 6. tai yra artėjančios prie dviženklių skaičių. šis augimas yra pati veiksmingiausia Lietuvos gyventojų emigracijos stabdymo priemonė ir didina politinį Lietuvos stabilumą. p 6–13. Keywords: sustainable development. http://register. engineering and management. kainų augimas dar gana ilgoką laiką yra neišvengiamas. Dvimetė darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaita. Sustainable development – A New Challenge For the Counties in Central and Eastern Europe//Environment. Miškinis ir R.am.

regioniniame. Todėl nacionalinis saugumas apima jau ne tik karinį saugumą. kad darnaus vystymosi politikos elementai glaudžiai susiję su valstybės saugumo būklės elementais. Darnaus vystymosi politika vertinama pagal vertinimo rodiklių reikšmes ir yra numatytos taikytinos priemonės. ekonominis ir socialinis vystymasis. šalies vidinio saugumo būklė irgi yra vertinama pagal įvairius kriterijus. kaip ir saugumo klausimai. Vystantis civilizacijai. išsiplėtė ir pačios saugumo sąvokos supratimas. Jei valstybėje nacionaliniame lygmenyje yra vykdomas nuosaikus ir tęstinis darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. tačiau tiesiogiai neapims karinio ir iš dalies politinio aspektų. kuriame besaikis aplinkos išteklių naudojimas. ekonominius. Saugumo politikos formavimas ir vykdymas yra fokusuojamas dvejomis kryptimis: į išorinę ir į vidinę šalies politiką. Visuotinai priimtą darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga. saugumo aspektus. Įvadas Temos aktualumas. jei norima pasiekti konkrečius uždavinius.com Darnus vystymasis. klimato kaitos klausimai. Tolimesniame tyrime pamatysime. ir. kad laiku priimti reikalingus sprendimus. bet ir politinius. darnaus vystymosi politika. jei darnaus vystymosi ideologijos nuostatų nesilaikoma. todėl šio darbo tikslas yra nustatyti. Tuo tarpu darnus vystymasis yra palyginti nesena paradigma. nurodančių aukštą valstybės saugumo lygį. kurios atsiradimą sąlygojo žmonijos raida. kurie vėliau gali tapti rimtomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui. socialinius. problemos peržengė valstybių ir net regionų ribas ir pradėjo kelti grėsmę pačios žmonijos ateičiai. aplinkosauginius ir kt. tai gali sukelti veiksnius. Pagrindinės sąvokos: nacionalinio saugumo politika. Pasaulio bendruomenė surado sprendimą – darnų vystymąsi įteisino kaip pagrindinę ilgalaikę visuomenės vystymosi ideologiją. Darnus vystymasis – tai nuolatos kintantis. Reikia įvertinti ir dar vieną aspektą. žmonija rado ir kitų būdų. Jau nuo senų laikų saugumo problemos dažniausiai buvo sprendžiamos karine jėga.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Sėkmingas darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas kaip vienas iš esminių nacionalinį saugumą užtikrinančių faktorių ERIKA MATuLIoNyTė Mykolo Romerio universitetas Elektroninis paštas: specelt@yahoo. . tai bus kaip vienas iš svarbiausių faktorių. be to. Ir priešingai. kaip padidinti valstybių saugumo lygį nenaudojant karinės jėgos. kad grėsmės ir pavojai nacionaliniam saugumui yra nuolatos kintantis reiškinys. kuris labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius ir jo stebėjimas bei valdymas gali padidinti valstybės stabilumą. kokią vietą valstybės saugumo užtikrinime užima darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. dinamiškas procesas. kai buvo pereita į industrinės civilizacijos raidos etapą. strateginis planavimas. nacionaliniame ir net individualiame. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. tokioje valstybėje kils įvairios problemos. badas ir kt. gali būti nagrinėjami įvairiame lygmenyje: tarptautiniame. todėl būtinas nuolatinis aplinkos stebėjimas ir analizė. jei nebus ieškoma kompleksinio jų sprendimo. Darnus vystymasis tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyse yra įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija.

o visuomenės darna galima tik tuomet. nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymasis bei socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas. Deja. tai. Lietuva.1 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Tyrimo objektas: darnaus vystymosi politikos santykis su nacionalinio saugumo politika. formuodama savo darnaus vystymosi strategiją [6]. visuomenės plėtotės bei aplinkos apsaugos reikmes„ [2. Tyrimo metodai: rašant straipsnį. bet ir pramonės. pamirštant. 4. 5. 1987 m. kurie yra labai svarbūs ir specifiniai mūsų valstybei. Tyrimo tikslas: išnagrinėti darnų vystymąsi ir nacionalinį saugumą reglamentuojančių teisės aktų sistemą. siekti visuomenės gerovės ir saugumo. ES šalyse ir Lietuvoje darnaus vystymosi koncepcijos susiformavo tik paskutiniais metais kaip atsakas į šiuolaikinėmis technologijomis grindžiamą intensyvų ūkininkavimą. 47–54]. Lietuvoje dar daug kas darnų vystymąsi suvokia bei vertina vien tik ekonominėmis ir aplinkosaugos kategorijomis. be to. perkėlė ES strategijos prioritetus. pavojaus žmonių sveikatai mažinimas. skirta visuotinėms ekologinėms problemoms. būsto. numatyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir įstatymuose [1]. energetikos. Darnaus vystymosi kaip socialinio proceso pradžia siejama su 1978 m. ES darnaus vystymosi strategijoje nurodyta. kokią vietą valstybės saugumo užtikrinime užima darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. be to. Lietuva savo šalies strategiją papildė ir visa eile prioritetų. išskyrus vieną – „visuomenės senėjimo problemų sprendimas„. 7–9]. taikyti analitinis kritinis. 6. Europos Sąjungos patvirtintoje darnaus vystymosi strategijoje nagrinėjamos svarbiausios darnaus vystymosi problemos ir nustatyti šeši vystymosi prioritetai: 1. efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas. kurios ankstesnėse visuomenėse iš viso nebuvo ar ji nebuvo tokia aktuali ir aštri. žmogaus harmonija su aplinka įsigali tada. transporto poveikio aplinkai mažinimas. gynybos. Joje buvo akcentuota mintis. jog yra tam tikros ekonominės plėtros ribos. nedarbo. skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Nacionalinio saugumo strategija. lemiantys darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybes. kai yra darna visuomenėje. turizmo sektoriuose. dokumentų analizės. Lietuvai. kaip ilgalaikes tradicijas turinčiai valstybei yra labai svarbus Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas bei užimtumo didinimas. Lietuva siekia užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugą bei geresnę kraštovaizdžio apsaugą ir racionalų tvarkymą. 1. Nacionalinio saugumo strategijoje yra numatyta saugios valstybės plėtros vizija. Nustatyti. Pasaulio aplinkos plėtros komisija pasiūlė darnaus vystymosi sąvoką: „darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę. Kaip matome. Vykdant strateginę analizę. visuomenės senėjimo problemų sprendimas [5]. kiti dokumentai. žemės ūkio. ekonomikos ir kitose srityse. tiek ir Nacionalinio saugumo strategija yra tokios pačios teisinės galios dokumentai. kai visiems jos nariams suteikiamos panašios galimybės naudotis ekosistemų ištekliais. numatyti darnaus vystymosi tikslai. Europos Sąjungos ir baltijos jūros regiono strateginiuose dokumentuose. tiek Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. kai pavyksta išvengti ryškios turtinės visuomenės narių diferenciacijos [4. kuris sąlygoja kas metai vis spartėjantį gyvybės rūšių įvairovės bei kitų gamtos išteklių nykimo procesą. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. diplomatijos. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. jų įgyvendinimo priemonės ir rodikliai. p. išsaugant jų savitumą. silpnybes. Darnų vystymąsi reglamentuojančių teisės aktų sistemos bei įgyvendinamos politikos apžvalga Lietuvos Respublikos Strateginio planavimo sistemoje (patvirtintoje 2002–06–06) svarbiausias ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas yra Valstybės ilgalaikės raidos strategija. išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai: aplinkos kokybė ir gamtos ište- . Stokholme organizuota Jungtinių Tautų konferencija. galimybes ir grėsmes. 3. Lietuvos atveju poveikį aplinkai reikia mažinti ne tik transporto srityje. Tuo tarpu Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pagal darnaus vystymosi prioritetus ir principus suformuluota valstybės darnaus vystymosi vizija ir misija. skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. o ekologinių problemų sprendimą būtina sieti su ekonomikos ir visuomenės plėtra. uždaviniai. visų pirma. kad „darnus vystymasis turi būti įtrauktas į politikos formavimą visais lygiais„ [3]. Darnaus vystymosi siekis yra įvardytas svarbiausiuose Jungtinių Tautų. metodikoje yra nurodyta. nustatyti nacionalinės saugumo politikos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. 2.pasaulinės klimato kaitos sušvelninimas. nacionaliniai interesai. kad ilgos trukmės yra ir šie strateginio planavimo dokumentai: Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. kad visų pirma tai yra dabartinės žmogaus veiklos ir pasaulio kaitos sąlygojama socialinė problema. jų įgyvendinimo priemonės politikos. išmintingai suderinus ekonomikos. Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir procesai. p. lyginamasis metodai.

analizuojamos ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės problemos. nes tai didina jos piliečių gerovę. karinio saugumo klausimai gali būti sprendžiami tiek nacionaliniame. valstybinių. Jei valstybė nesugeba apginti savo teritorijos ir apsaugoti savo žmonių. nuosaikų. vandeniui. opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes. tarptautinio saugumo sąvokomis yra operuojama įvairiuose lygmenyse ir dauguma iš mūsų mano. Svarbiausias valstybės uždavinys įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją – koordinuoti ir derinti pagrindinių darnaus vystymosi komponentų (aplinkos. dirvožemiui. nacionaliniam saugumui nustatymas ir jų prevencijos galimybės„ ir norėčiau pateikti. ekonomikos ir socialinės srities) ir jų šakų vystymąsi. socialinis ir aplinkosauginis regionų vystymasis). Pavyzdžiui. tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą. nes šios sąvokos apibrėžimas kito. kuriais yra reguliuojama darnaus vystymosi politika Lietuvoje. kad jos saugumo lygmuo būtų kuo aukštesnis. Nacionalinis saugumas gali būti apibrėžtas ir kaip žmonėms priimtino gyvenimo būdo išsaugojimas ir suderinimas su kitų reikmėmis ir teisėtais siekimais. Taigi. tiek regioniniame. tokių kaip NATo. jis apima laisvę nuo karinio užpuolimo ar prievartos. skurdu ir socialine atskirtimi. Prie šio bloko priskirtos ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimo. baigiant kiekvienu iš mūsų kaip atskiru individu. Saugumo politika gali būti įgyvendinama įvairiuose lygmenyse. kas susiduria su saugumo problema. žemės ūkio ir turizmo – poveikio aplinkai požiūriu. Analizuojant vykstančių aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes. Pagal pagrindinius ekonominius ir socialinius rodiklius iki 2020 metų Lietuva bus pasiekusi esamą ES valstybių vidurkį. p. bet stabilų ekonomikos augimą. Prie šio bloko priskirtas ir atliekų tvarkymas. galima kalbėti tiek apie globalų. regioninių. Darnaus vystymosi strategijai įgyvendinti valstybė turi imtis įvairių teisinių. daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui. Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais – nedarbu. Kiekviena valstybė pasirenka modelį – kaip ir kokiais būdais bei priemonėmis vykdys politiką savo valstybėje.buzan teigė. pramonės. kitas euroatlantines struktūras ir pasaulines organizacijas labai priklausys nuo Lietuvos pažangos įgyvendinant pagrindines darnaus vystymosi nuostatas. p. ekonominių bei gyvenimo kokybei esminių socialinių kokybių sunaikinimo [8]. kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo problemos. įgyvendindama savo politiką. tiek tarptautiniame. ekonominių ir organizacinių priemonių. Kadangi darnaus vystymosi koncepcija jau tapo išsivysčiusių valstybių vystymosi ideologiniu pagrindu. socialinis vystymasis.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 kliai. laisvę nuo tarptautinio sunaikinimo ir laisvę nuo politinių. nuosekliai įgyvendinanti darnaus vystymosi politiką. energetikos. Nacionalinį saugumą reglamentuojančių teisės aktų sistemos bei grėsmių apžvalga Nacionalinio saugumo. tai galima suabejoti jos suverenitetu [7. veikloje. Jos apibrėžtų ir tam tikrą saugumo objektų lygį [9. ekonomikos vystymasis. vietinių trumpalaikių ir ilgalaikių interesų suderinamumą ir pagrindinių darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimą laiku visose gyvenimo srityse. kad nacionalinis saugumas gali būti vertinamas kaip valstybių sugebėjimas išsaugoti savo nepriklausomą identitetą ir funkcinį integralumą prieš pakitimų jėgas. Lietuvos darnaus vystymosi vizija: Lietuva – visateisė ir lygiavertė ES narė. pradedant žemės rutuliu. mano nuomone. Saugumo sąvokos kitimus esu aptarusi straipsnyje „grėsmių. ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui. pasitelkti valstybės ir visuomenines institucijas. Dabartiniu civilizacijos . Atskirai nagrinėjamos regionų vystymosi netolygumo problemos (aptariamas ekonominis. Kiek konkrečiau apibrėžti saugumo objektą leistų specifinės problemos. žymus saugumo klausimų specialistas b. tiksliausią šios sąvokos formuluotę. kurios laikomos priešiškomis [10. kad plačiąja prasme saugumo objektas – tai viskas. kad iš esmės nesunkiai tai apibrėžtų. Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų – transporto. p. Tai yra pjūviai. kurioje sakoma. o pagal aplinkos kokybės rodiklius vykdys visus ES normatyvus ir laikysis tarptautinių konvencijų. tiek nacionaliniame. bet kartu galima ir dalyvauti tarptautinių organizacijų. 169]. visuotinę visuomenės gerovę ir patikimas socialines garantijas. 26]. išsaugojusi kultūros savitumą ir sėkmingai prisitaikiusi prie globalizacijos sąlygų. 432]. reikalavimų. sėkminga Lietuvos integracija į ES. Labai ilgai saugumo problemos buvo sprendžiamos tik karinės jėgos panaudojimu ir visuomenės saugumo lygį matuodavo turimomis karinėmis pajėgomis. vystantis civilizacijai. sudaryti galimybę visiems visuomenės sluoksniams aktyviai dalyvauti darnaus vystymosi procese ir naudotis bendromis pastangomis padarytos pažangos rezultatais. turi stengtis pasiekti kuo aukštesnį saugumo lygį. kiekviena valstybė. nusakančių šiuolaikinį valstybingumą. Tačiau tai nėra taip paprasta. tiek tarptautiniame lygmenyse – galima turėti labai didelę kariuomenę pačioje šalyje. 2. užtikrinti tarptautinių. tiek apie individualų saugumą bet kokiu įmanomu aspektu. užtikrinančią sveiką aplinką. Nacionalinio saugumo doktrina yra vienas iš esminių principų.

šiaurės Atlanto sutartyje [15] nurodyta.). p. Tačiau yra ir nuomonių. Kitas svarbus saugumo garantas yra Lietuvos narystė Europos Sąjungoje nuo 2004 m. gaires nustatantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema yra reglamentuota eilėje teisės aktų. p.. kuri skatina Lietuvos ekonominę plėtrą ir gerovę. narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių. kurio elementai užtikrintų informacijos cirkuliavimą saugumo sektorių sistemoje. p. 316–317]. Lietuva tokį žingsnį žengė 2004 m. šie sektoriai yra tarpusavyje persipynę ir susiję. joje teigiama. kad nacionalinis saugu- .buzan yra pateikęs saugumo sampratos struktūrą. kad kitos valstybės šios politikos nepalaikytų potencialiai grėsminga. Tuo tarpu „vidinės“ grėsmės – tai ekonominė ir kriminogeninė situacija šalyje. kai pasaulinės technologijos pasiekė sunkiai įsivaizduojamas aukštumas. Pagrindinis.1 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai raidos laikotarpiu. tikintis kolektyvinės gynybos pagalbos karinių konfliktų metu.). kad saugumo problema bei sektorių išskyrimo perspektyvos yra nesuderinami dalykai [13. o galbūt ir su žmonėmis. ekonominė suirutė kaimyninėje šalyje ir pan. Saugumo studijų klasikas b. 35]. kad saugumo suvokimas vėl gali keistis. todėl ir kovoti su jomis reikia ne vien tik karinėmis priemonėmis. tiesiogiai reglamentuojančios nacionalinio saugumo klausimus. p. būdų. nes tokį modelį iš esmės galima pritaikyti ir analizuojant Lietuvos nacionalinio saugumo politiką. grėsmės saugumui sąlyginai gali būti išskiriamos į „išorines“ ir „vidines“. ekonominis. 60].. kurios nepriklauso nuo žmogaus valios (gamtos katastrofos ir kt. didina kitų valstybių nesaugumą. etninių mažumų būklė ir kt. p. kur įtvirtintos kertinės normos. kai stengiamasi sumažinti išorinę grėsmę ir paveikti jos šaltinius [11. Paprastai stengiamasi jas „išmatuoti“ ir charakterizuoti pagal tai. šioje vietoje tikslinga paminėti žymaus mokslininko J. 69]. Jo nuomone. kad Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų. Lietuvos mokslininkas T. kad nė viena iš naujai kylančių grėsmių nėra vien karinė. arba į šalies užsienio politiką.Janeliūnas šalia tradicinių saugumo sektorių siūlo išskirti ir komunikacinio saugumo sektorių. kai genų technologijos bando įsitvirtinti. grėsmės komunikaciniam sektoriui turėtų būti apibūdinamos kaip grėsmės įprastiniams valstybės komunikacijos ryšiams ir procesams [14. kad tik veikdamos kartu JAV ir Europa gali būti kaip galinga jėga. socialinis ir ekologinis [12. nes jei viena valstybė savo priemones laiko grynai gynybinėmis. kad savarankiški valstybių bandymai rūpintis savo saugumu. 62–63]. siekiant apsaugoti valstybės suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. nes grėsmės saugumui yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis procesas. kad tokioms nedidelėms valstybėms kaip Lietuva saugumo garantų tenka ieškoti ne tik iš savo resursų. Strategijoje pabrėžiama. Taigi. Afganistano ir Irako karai ir kt. p. Kiekybiškai apibrėžti grėsmes yra gana sudėtinga. kai masinio naikinimo ginklų kiekis pasaulyje jau seniai pasiekęs kritinę masę. kai siekiama sumažinti valstybės pažeidžiamumą. galima sudaryti tam tikrą pasaulio. kurioje nurodyti trys pagrindinai tikslai – visų pirma plėsti saugumo zoną aplink Europą. remti ir skatinti stabilios tarptautinės tvarkos susiformavimą bei būti pasirengus esant reikalui imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią senoms ir naujoms grėsmėms atsirasti bei veikti. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyta. saugumo politika turi būti formuluojama atsargiai ir lanksčiai. jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma. kovojanti už geresnį pasaulį. kokia grėsmės pasireiškimo tikimybė ir kokio dydžio nuostolius grėsmė gali sukelti. arba nepriklauso nuo konkrečios šalies ar bendruomenės valios (branduolinis konfliktas tarp dviejų ar daugiau užsienio valstybių. tai kitos valstybės – potencialiai grėsmingomis [17. šalies ar atskiros bendruomenės grėsmių suvestinę (grėsmių laukas) [18. nepaisant gerų norų. Tolesniame darbe Lietuvos nacionalinis saugumas bus nagrinėjamas pagal b. Reikėtų paminėti ir dar vieną Lietuvai svarbų dokumentą: tai „Europos saugumo strategija„ [16]. nacionalinio saugumo politika gali būti fokusuota dviem kryptimis: į šalies vidaus politiką. kurioje teigiama. socialinis saugumas. Įvertinus grėsmes pagal jų tikimybes ir atnešamą žalą. kad nors ši strategija skirta Europos saugumui stiprinti. politinis. labai tikėtina. sprendžiant klonavimo ir galimybių tobulinimo klausimus ir atliekami moksliniai bandymai ne vien tik su gyvūnais. valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų. bet ir jungiantis prie įvairių sąjungų. į kuriuos galima suskirstyti saugumo sektorių: karinis. Svarbu paminėti. užsienio šalių karinė intervencija.herzo suformuluotą „saugumo idėjos“ dilemą. Strategijos atsiradimą įtakojo ES siekis turėti daugiau įtakos tarptautinėje politikoje bei stebint įvykius pasaulyje: saugumo pokyčiai po rugsėjo 11-osios.buzan pasiūlytą saugumo išskirstymo į penkis sektorius schemą. „Išorinėms“ grėsmėms priskirtinos tos. kurią galima laikyti bazine. įstodama į NATo. Pagal ją išskiriami penki sektoriai. Taigi. 12–14]. suteikia nekarines saugumo garan- tijas. Įdomu tai. įstatymų ir kitų teisės aktų.

ekologinio saugumo užtikrinimo. kad netolygi socialinė ir ekonominė raida. kada socialinės grėsmės tampa grėsmėmis nacionaliniam saugumui. natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo. Taikos metu karinė grėsmė kyla mažesniu laipsniu. o neramumų atveju dideliu laipsniu paliečia ir visus kitus sektorius. panagrinėkime grėsmių nacionaliniam saugumui sektorius. kultūros ir religijos bei etninį identitetą. Sunku nustatyti tą ribą. kultūros paveldo apsaugos. strategiškai išsidėsčiusioms teritorijoms ir kt. Kalbėdami apie politines grėsmes. Išoriniam politiniam saugumui grėsmę gali kelti tarptautinio politinio klimato pablogėjimas. Tai gali pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu. Pavyzdžiui. Norint plačiau suprasti darnaus vystymosi ir saugumo ryšius. Kaip pavyzdys būtų ekonominio saugumo stiprinimo. pačios valstybės dažnai slopina kitų valstybių identitetą savo viduje. p. 170]. be to. kai įbauginimas išorinis pasaulis – puikus būdas apsisaugoti nuo kitų bandymų kištis į jos politiką [22. didinanti gyvenimo lygio skirtumus tarp įvairių socialinių grupių. [20. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikai. nesugebėjimas formuoti politikos tikslus. Lietuvos atveju. taip pat visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. kurie atitiktų nacionalinius interesus bei iš to sekančios klaidos. suteikia nekarines saugumo garantijas. 163]. kurie pateikti Lietuvos įstatymuose. kad darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su valstybės saugumo būkle. bijodamos prarasti kalbos. kad valstybės socialinė politika turi skatinti socialiai savarankiškos. apie kurios aktyvų norą įtakoti Europos ir pasaulio politikas negalima pamiršti. agresyvios konkurencijos ir netikrumo būklė [26. Rusijos įprastas užsienio politikos formavimo modelis. nes jai iškilus. pastangos daryti įtaką šalies valdžios institucijoms. augančiu nedarbo lygiu. kas dar labiau sustiprina prielaidą. p. kad Lietuvos narystė NATo užtikrina Lietuvos karinį. Tai skatina nusikalstamumo didėjimą ir kartu yra pavojus nacionaliniam saugumui. Karinės grėsmės yra skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines. Lietuva nuosekliai siekia naudoti geografiškai suderintas Europos Sąjungos gynybos politikos priemones. 182]. Politinės grėsmės gali pasireikšti kaip spaudimas vyriausybei vykdyti tam tikrą politiką. pilietinio ir tautinio ugdymo ir kitos programos.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 mas grindžiamas žmogaus teisių apsaugos ir kitomis daugiašalėmis ir dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme [24] yra numatyta. Tai gali būti grasinimai sąjungininkams. tiesioginis ar netiesioginis užsienio valstybių kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. 178]. kad dauguma jų atsiranda pačios valstybės viduje. Nėra nubrėžta aiški riba. pasikėsinimas į taikius gyventojus ir kt. Tačiau paskutiniu metu pastebima. Nacionalinio saugumo politikoje karinėms grėsmėms turi būti skirtas aukščiausias prioritetas. Socialinės grėsmės nuo karinių ir politinių grėsmių skiriasi tuo. vidaus politikos požiūriu. Karinė grėsmė yra labai svarbi nacionaliniam saugumui. Socialinės grėsmės savo apimtimi yra vienos didžiausių. separatistinių judėjimų kurstymas bei siekimas suardyti valstybės politinę sistemą [23]. kitos grėsmės patenka į antrą planą. kurdamos savo nacionalinio saugumo politiką. Tuo tarpu narystė Europos Sąjungoje skatina Lietuvos ekonominę plėtrą ir gerovę. Normali rinkos ekonomikos dalyvių būklė yra rizikos. kad jos visada remiasi jėgos panaudojimu. Atkūrusi nepriklausomybę. nacionalinio saugumo strategijoje [25] pažymima. politinį ir ekonominį saugumą. Visų pirma reikia išskirti karines grėsmes. gamtos išteklių tausojimo ir apsaugos. Ekonominės grėsmės yra pačios painiausios iš visų grėsmių. Karinės grėsmės skiriasi nuo kitų grėsmių tuo. o saugumo politika turi rūpintis daugiausia nekariniais dalykais ar vis dar pasitaikančiais etninės nesantaikos atvejais [21. solidarios. Lietuvos nacionalinių pagrindų įstatyme yra eilė ilgalaikių valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo programų. kiek prieš jos išorinius interesus. Lietuva savo gynybinę sistemą organizavo savarankiškai. remdamasi Europos saugumo strategijoje įvardytais geografiniais prioritetais. siekimas nuversti vyriausybę. kad globalinės konfrontacijos nebėra. kartu ir stabilios pilietinės visuomenės formavimąsi. iš kurių didžioji dalis sutampa su Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pateiktais darnaus vystymosi prioritetais. tačiau įstojus į NATo. nes jos dažniausiai yra priimamos . p. Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta nuostata. reikia vadovautis toje organizacijoje nusistovėjusia kolektyvinės gynybos sistema. kad visuomenė yra maitinama idėjomis. p. grėsmę kelia ir politinės sistemos nebrandumas bei galimas jos degradavimas. Tuo tarpu netiesioginės grėsmės daugiau veikia ne prieš pačią valstybę. kartu skatinant socialinį ir politinį ekstremizmą. yra laikoma pavojaus veiksniu. per Lietuvos teritoriją vykdomas tranzitas į Kaliningradą. be to. turime įvertinti ir unikalią Lietuvos teritorijos vietą Europos Sąjungos teritorijoje. Tiesioginės grėsmės gali reikštis įvairiais pavidalais: visiška kitos valstybės invazija. kuris priklauso Rusijai. kai ekonominės grėsmės tampa grėsmėmis nacionaliniam saugumui. nes Lietuvos rytinė siena sutampa su Europos Sąjungos siena.

yra politinis. kad ekonomika ir aplinka turi ne riboti viena kitą. kaip ir nacionalinio saugumo politika. prisidėdama prie tarptautinės bendrijos pastangų mažinti globalines ekologines grėsmes. Lietuvai būdingos ekologinės avarijos ir ekologinių standartų smukimas kai kuriose gamybos srityse bei buityje. bet ir visame pasaulyje ekologinės grėsmės įgyja vis didesnį mastą. Darnaus vystymosi ir nacionalinio saugumo politikos ryšiai Pagal ankstesniuose skyriuose pateiktą medžiagą galime nacionalinio saugumo ir darnaus vystymosi sudėtines dalis pavaizduoti grafiškai. skirti daugiau lėšų terorizmo tyrimams ir prevencijai. kad vienų valstybių veikla ekologinėje sferoje dažnai tiesiogiai liečia kitas valstybes. ir išsivysčiusios politikos turėjo į tai atitinkamai reaguoti. teisingumo. galimybė. Darbe buvo trumpai apžvelgta nacionalinio saugumo politika. įvertinant tai.20 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai kaip natūrali rinkos ekonomikos kasdienybė. kad darnaus vystymosi politika netiesiogiai apima ir šiuos sektorius. politinės ar ekonominės grėsmės. akcentuota. darnumo ir naudingumo visuomenei laisvos konkurencijos rinkoje. kaip vystėsi darnaus vystymosi dimensijų formavimasis. su kuriuo nematome tiesioginių darnaus vystymosi ryšių. t. analizuojant 1 schemą. Kiekviena valstybė savarankiškai ir visos valstybės drauge turi ieškoti būdų ir priemonių užtikrinti kuo aukštesnį saugumo lygį. 1 schema. kenksmingų atliekų bei medžiagų įvežimas. nes laiku neidentifikuotos ir neužkardomos problemos gali peraugti į grėsmes ne tik nacionaliniame. akivaizdu. kad yra ryšiai tarp nacionalinio saugumo ir darnaus vystymosi. einant laikui. kad Lietuvos ekonominė politika yra grindžiama atvirumo. tarnaujančiais bendrai tautos gerovei. o padėti surasti papildomų .y. Ekonominio saugumo esmę galima apibūdinti kaip tokią valdžios ir ekonomikos institutų būseną. Ne tik Lietuvoje. Kaip matome iš 1 schemos. Darnaus vystymosi koncepcijos atsiradimo pradžioje buvo fiksuojamas verslo ir natūraliosios aplinkos darnumas. priimti papildomus įstatymų pataisymus. kad grėsmės nacionaliniam saugumui kinta vystantis visuomenei. tampa neveiksmingi ir juos keičia kiti. ūkinės veiklos apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymais ir jeigu jie yra būtini nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. Sektoriai.y. karinės. tačiau. ir vieni saugumo garantai. privačios ūkinės iniciatyvos principais. Norėčiau plačiau paminėti. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme [29] nurodyta. kad ekologinės grėsmės mažiau pavojingos negu. turtas ir kt. kad šis procesas yra labai dinamiškas ir jautrus. Aišku. Po rugsėjo 11 dienos įvykių JAV buvo žengtas naujas žingsnis saugumo politikos formavime. be to. klaidinga būtų iš karto daryti išvadą. mokėjimas) išlaikyti ekonomikos objektų ir sistemų pusiausvyrą. greitai reaguodama į ypatingąsias ekologines situacijas bei šalindama ir mažindama jų padarinius. Klaidinga būtų manyti. Ekonominis šalies saugumas turėtų būti apibrėžiamas kaip valstybės ir šalies subjektų sugebėjimas (politinė valia. t. negalima kalbėti apie darnų vystymąsi. reguliuoja ne vieną sektorių ir pačios politikos esmė ir apibrėžimas yra nuolatos kintantys. garantuodama darnią ūkio plėtrą. Kitas sektorius. Darnaus vystymosi politika. ekonominių laisvių užtikrinimo. reikia labai išsamiai išnagrinėti atskirai kiekvieno sektoriaus turinį ir apimtį. nes norint svarstyti tokią hipotezę. nes dabar daugumoje dokumentų minimas trijų dimensijų darnumas ne visada buvo toks. pavyzdžiui. kad Valstybė turi užtikrinti Lietuvos gyventojams ekologinį saugumą. todėl pateikta apžvalga ir pirminiai palyginimo žingsniai tik leidžia daryti prielaidą. kuri yra pagrindinė (būtina ir pakankama) sąlyga išplėstinei valstybei ir šalies subjektų raidai. reguliuojami darnaus vystymosi ir nacionalinio saugumo politikų. galima daryti prielaidą. taip pat galimas ekologinis dempingas. Tačiau šio darbo apimtis neleidžia atlikti detalaus šių sekto- rių palyginimo. p. ko pasėkoje nukenčia konkrečios teritorijos gyventojai. tai labai paviršutinis teiginys. jei regione ar valstybėje kyla karinis konfliktas. 3. bet ir tarptautiniame lygmenyje. darnaus vystymosi politika neapima karinio ir politinio sektorių. Visų pirma. tačiau. kad nacionalinio saugumo sektoriai ir darnaus vystymosi sektoriai idealiai sutampa.. 262]. iš kur matome. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme [28] nurodyta. tačiau tai skatina giliau pažiūrėti į šiuos ryšius. kuri užtikrina vidinio potencialo stiprėjimą bei šalies raidą [27.

ekologinio stabilumo ir socialinio augimo. p. Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų sistema sudaryta iš dviejų dalių – vadovaujančių bei vykdomųjų institucijų. numatyti darnaus vystymosi tikslai. Kaip matome iš aukščiau aptartų politikas įgyvendinančių institucijų sistemų. navigacija turi padėti identifikuoti įvykusius pokyčius ir suformuluoti užduotis. kurie visada turės įtakos kitoms dimensijos [32. galbūt bendrų darbo grupių iniciavimą. įtakos sociumui. didele dalimi persidengia reguliuojami sektoriai. bei institucinė. Tuo tarpu Nacionalinės darnaus vystymosi strategiją įgyvendina Aplinkos ministerija. reiškianti ryšį tarp sociumo sukurtos vertės ir veiklos. daroma vieninga išvada. Kiekvienai iš institucijų teisinėje bazėje yra bendrais bruožais apibrėžtos jų funkcijos ir darbo sritys. be to. nes jai pavaldi Aplinkos ministerija. visuotinę gerovę ir neribojantys ateities kartų poreikių tenkinimo galimybių. švietimo ir mokslo ministerija ir kitos reikalingos institucijos. ekonomikos ir kitose srityse. uždaviniai. gynybos. dalis institucijų dalyvauja ir nacionalinio saugumo. gerinantys žmogaus gyvenimo ir aplinkos kokybę. Sveikatos apsaugos ministerija. Kariuomenė ir kitos institucijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba. Daug dėmesio buvo kreipta į ekologinį efektyvumą. kad Aplinkos ministerija yra atsakinga už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo koordinavimą. užsienio reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerija. be to. kurios leistų sėkmingiau vykdyti abiejų sektorių politikos įgyvendinimą bei padėtų efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas. tinkamai funkcionuojančios institucijos yra esminis darnaus vystymosi pagrindas [30. diplomatijos. Įsigali socialinio efektyvumo sąvoka. koordinuoti jų sprendimo metodus bei kontroliuoti efektyvumą. kad visos keturios dimensijos yra glaudžiai susijusios. Tuo tarpu vykdančioms institucijoms priskiriamos: Valstybės gynimo taryba. ir kurį laiką vyravo darnumas tarp ekonominio augimo. Krašto apsaugos ministerija. kuris atsakingas už darnaus vystymosi rodiklių apskaitą. nacionaliniai interesai. kurioje Nacionalinė darnaus vystymosi strategija ir Nacionalinio saugumo strategija yra nurodomos kaip ilgalaikiai strateginio planavimo dokumentai. 260 – 269]. Tuo tarpu darnaus vystymosi politikos formavime tokio atskirai išvardinto suskirstymo į vadovaujančias ir vykdomąsias institucijas nėra. kurių nuostatas privaloma integruoti į rengiamas sektorių bei tarpsektorines strategijas ir programas. Tuo tarpu Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pagal darnaus vystymosi prioritetus ir principus suformuluota valstybės darnaus vystymosi vizija ir misija. tačiau yra nurodyta. jų įgyvendinimo priemonės ir rodikliai. politinė dimensija suvokiama kaip kitų dimensijų gaubiančioji. nepažeisdama gamtinės aplinkos ir išlaikanti gerovės kilimo tempus [31. užsienio reikalų ministerija. ir darnaus vystymosi politikos įgyvendinime. Nemažą vaidmenį vaidina ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą yra atsakinga ir Vyriausybė. Keturių dimensijų požiūris sutinkamas ir paskutiniu metu vykdomuose tyrimuose. Staigus kokybinis šuolis informacinių technologijų srityje. Vėlesniuose darnaus vystymosi tyrimuose pastebėta. kaip ir sprendimai vienoje iš jų.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 21 galimybių. kurios įgyvendina nacionaliniam saugumui svarbios valstybinės politikos klausimus. Tokių tyrimų pagrindu galima būtų nustatyti bendras grėsmes ir suformuoti modelį priemonių. Remiantis empiriniais ir teoriniais tyrimais. jų įgyvendinimo priemonės politikos. nes efektyvios. mažinant išteklių naudojimą iki atkūrimo ribos. kur sakoma. Lietuvos Respublikos politika formuojama remiantis Strateginio planavimo metodika. Valstybės saugumo departamentas. tobulėjančios teisinės. Seimas irgi dalyvauja darnaus vystymosi politikos formavime. abiejuose sektoriuose labai svarbų vaidmenį vaidina piliečiai. žemės ūkio ministerija. Kadangi darnus vystymasis neįsivaizduojama be saugumo ir taikos. vidaus reikalų ministerija. Įsigalėjus trečiajam darnaus vystymosi koncepcijos etapui. Seimas bei Vyriausybė. politinių struktūrų ir verslo globalizacija. kad galėtų palaikyti taiką. Todėl moderniuose mokslo darbuose į darnaus vystymosi struktūrą įtraukiama politinė dimensija. todėl tikslinga atlikti gilesnius šių politikos sektorių ryšių tyrimus ir nustatyti priklausomybės pobūdį bei laipsnį. nes jie priima įstatymus ir kitus teisės aktus. kad tik demokratinė sistema yra pakankamai stipri. socialinių institutų ir rinkų integracija atvėrė erdvę tęstiniam socialiniam augimui. 191–195]. kad trys dimensijos neapima labai svarbaus aspekto – politinio ar institucinio. tampanti tolesnio racionalaus sociokultūrinių sistemų vystymosi pagrindu. ūkio ministerija. kuris suprantamas kaip gamyba ir konkurencingų prekių bei paslaugų tiekimas. be to. Nacionalinio saugumo strategijoje yra numatyta saugios valstybės plėtros vizija. vadybinės ir techninės aplinkosaugos priemonės. nustatyti nacionalinės saugumo politikos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. 55–67]. Vadovaujančioms institucijoms priskiriamas Lietuvos Respublikos Prezidentas. p. reikalaujant jos vystymosi demokratijos link. p. reikalingos sukurti tą vertę. Prie jau minėtų dviejų – ekonomikos ir aplinkos – dimensijų pridėta trečioji – socialinė dimensija. .

padėti sutaupyti biudžeto lėšų. 8. ir jų stebėjimas bei valdymas gali padidinti valstybės stabilumą. saugumo problemų sprendimui pasinaudoti tarptautiniais ryšiais. 3. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios. Dabartinė darnaus vystymosi politika apima tris aspektus – ekologinį. London: SAgE Publications Ltd. 2.lrs. – Vilnius. Course documents. vol..lrs. 4. – Vilnius: Margi raštai. consilium. Kingston. tačiau netiesiogiai ji gali apimti ir politinį bei karinius aspektus. Vareikis E. 1998. žmonės. A Secure Europe in a better World. 34. Darnus vystymasis tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyse yra įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. atsižvelgiant į nacionalinius interesus. – Vilnius: Eugrimas. 2002. tai gali sukelti veiksnius. brussels // www. Jei valstybėje nacionaliniame lygmenyje bus vykdomas nuosaikus ir tęstinis darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. http:// www3. 2004/2. valstybės ir baimė. 5. 2004. // Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai. ir kt. Nr. 2003–12–12.y. dinamiški procesai. dalyvavimu įvairiose organizacijose. eu. consilium. No. žmonės. 2005. vystantis visuomenei. ir nacionalinio saugumo politika formuojama. 2003–12–12. Iš dalies darnus vystymasis apima ir karinį aspektą. Lietuva savo saugumo klausimus sprendžia vadovaudamasis abiem variantais. valstybės ir baimė. 1999. observers or Advocates?: on the Political Role of Security Analysts // Cooperation and Conflict. buzan b. kur vyksta kariniai veiksmai. Lazdinis I. Lietuvos vidaus nacionalinio saugumo politiką galima suskirstyti į penkis klasikinius sektorius: karinį. European Security Strategy. Saugumo studijos – grįžimas prie objektyvistinio analizės modelio // Politologija. 13. Mcgrew A. eu. 12. ekonomika ir kultūra. prisijungimo laikas 2007–11–12. 18.int. nes darnus vystymasis kaip sėkmingas procesas negalimas visuomenėje. ir jei nebus ieškoma kompleksinio jų sprendimo. 10. nurodančių aukštą valstybės saugumo lygį.lt/pls/inter3/dokpaieska. Antrasis variantas – pasirinkti tarptautinio saugumo strategiją. 89–4089. 67. 3. kurie labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. Vareikis E. Pirmasis variantas yra pasirinkti nacionalinio saugumo strategiją. 2006. tiek nacionalinio saugumo supratimas ir apimtis kito. 2005. eu. A Secure Europe in a better World. kurie vėliau gali tapti rimtomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Aplinkos apsauga ir darnaus vystymosi politika. o kartu dalyvaujama eilėje tarptautinių organizacijų. 2–16. Nr. 4. 16. Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. buzan b. 1. 7. 19. globaliniai pokyčiai: politika. Paulikas V.22 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Išvados 1. socialinį ir ekonominį. Literatūra Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo // Valstybės žinios. Vėbra E. 2008.. prisijungimo laikas 2007–11–12. Nr. 17. International affairs. 1997. VDu leidykla. specifines užsienio ir vidaus grėsmes. tai bus kaip vienas iš svarbiausių faktorių. politinį. consilium. Janeliūnas T. jei darnaus vystymosi ideologijos nuostatų nesilaikoma.showdoc_l?p_ id=292531&p_query=&p_tr2=. 1997. Nr. – Vilnius: Eugrimas. 2001. European Security Strategy.int. aktuali redakcija http://www3. 1991. New pattners of global security in twenty first century. Eriksson. 2002. Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo // Valstybės žinios. buzan b. Kiekviena valstybė turi dvi galimas alternatyvias strategijas. 2. tokioje valstybėje kils įvairios problemos. remtis tik savo valstybės jėgomis. vietiniais ištekliais bandyti sumažinti valstybės pažeidžiamumą. 1997. brussels // www. Nazelskis E. VDu leidykla. 14. ekonominį. Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. t. J. prisijungimo laikas: 2008–01–17. 40– 1299 European Security Strategy. Tai nuolatos kintantys. 11. Ir priešingai. Vol. A Secure Europe in a better World. Visuomenės švietimas ir nacionalinis saugumas // Acta Paedagogica Vilnensia. 9. 2003. šiaurės Atlanto sutartis // Valstybės žinios. prisijungimo laikas: 2008–08–27. kurios yra svarbūs dalyviai tarptautinio saugumo lygmenyje. No 3. prisijungimo laikas 2007–11–12. – Vilnius. 15. kurių pagalba gali spręsti iškylančias saugumo problemas. Darni aplinka – darni visuomenė. held D. National Defence College of Canada. 6. 57–2312.int. Tiek darnaus vystymosi. . brussels // www. 2003–12–12. socialinį ir ekologinį.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=285559.

Sustainable development in international and national level is legitimate like primary long-term public development ideology. 23. aktuali redakcija http://www3. When in state`s national level is pursuing purposeful implementation sustainable development policy that can by one of substantial factor of high national security level.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=257343. –Vilnius: baltos lankos. 29. 2002.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=249517. aktuali redakcija http://www3. 24.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=249517.lrs. It is important to note that even the richest countries have limited resources which are needed to combat threats. Seimas ketina pakeisti nacionalinio saugumo strategiją // 2004–11–02. . žmonės. If the decision in determining a particular threat is not accurate it weakens national security. The Successful Sustainable Development Policy Realization as One of Substantial Factor of Vouchsafe National Security ERIKA MATuLIoNyTė Summary National security policy could be focused on two directions: towards state’s internal policy when it is targeted to reduce vulnerability of a state. buzan b. Darnaus vystymosi strateginis valdymas // organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2008. prisijungimo laikas: 2008–01–17.lrs. Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios. 28. 21. 2–16. 2002.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 20. sustainable development policy. grudney D.. Naujasis šaltasis karas.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=257343. 1997. 22. Nr. www. 4.elta. The model to combat these threats highly depends on political decisions.K. // ūkio technologinis ir ekonominis vystymasis. 1997. prisijungimo laikas 2006–05–20. 2–16. 2002. 56–2233. 27. which very sensitive reaction to environmental change and passing and holding this process can increase state stabillity. a threat is not a constant phenomenon since it is subject to change. Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo // Valstybės žinios. Darnaus vystymosi strateginis planavimas: municipaliniai aspektai. valstybės ir baimė. Dinozaurėjanti Europa. – Vilnius: Strofa. prisijungimo laikas 2006–05–20. 31. – Vilnius. čiegis R. 2003. Nr. 25. 1997.lt.lrs. 2005 Nr. – Vilnius. 22. Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo // Valstybės žinios. 1997. žmonės. national or individually. aktuali redakcija http://www3. Sustainable development is dymanic process. buzan b. or towards state’s foreign policy when it is targeted to reduce external threats and have impact on its sources. 30. grebliauskas A. aktuali redakcija http://www3. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios. 2007. In both cases in order to eliminate threats not only efforts are needed. – Vilnius: Eugrimas. Kriščiūnas K. Moreover. Nr. 26. grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui analizė. 32. Tričys V. Nr. 56–2233. Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2002.lrs. Keywords: national security policy. strategic management.. – Vilnius: Eugrimas. The sustainable development as the question security can be researched in many aspects: international.. but also state’s material resources. Nr. Lukas E. Staniškis J. čeplinskis J. regional. prisijungimo laikas: 2008–01–17. Vareikis E. 2002. valstybės ir baimė.

The map of Cs-137 radionuclides deposition in the territory of belarus after the Chernobyl accident in 1992 almost corresponds to the map of such radionuclides deposition in the territory of belarus in the sixties published in 1974 (Marey A. The aspiration to catch up and overtake in the military and economic development of the country of the West forced a management of the former Soviet union to introduce the industrial technologies. and al. Just after the Chernobyl accident of 1986 due to the actions performed by the western public organizations it became to be possible to speak about the influence of radiation agents on the health of people in belarus and another countries. Rusyayev A. Starting with the sixties there has been a great number of Cs-137 radionuclides contents in foodstuffs consumed by the inhabitants of mentioned states within many years (Marey A. 1974.V. there are the countries of the former Soviet union. and al. EVOLUTION DU TAUX RADIOACTIF ATMOSPHERIQUE DES ANNEES 1960s 500 450 400 350 300 Taux 250 200 150 100 50 0 1964 1965 1966 Année 1967 1968 1969 RUSSIE BIELORUSSIE UKRAINE LITUANIE Fig. Russia since 60th years of 20th century is a consequence of such activity. 1974. The Chernobyl accident of 1986 intensified a lot the already existing radiation effects on the population of some European countries and the Republic of belarus. – Fig.N. The population of these countries had no information on the existing radiating factor. First of all it is necessary to consider the tests of the nuclear weapon spent by the uSSR. First of all..2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Ecological Situation. Not looking on considerable progress in business of protection of environment and therefore health of people. Population Problem and the Health of People in Belarus and Neighbouring Countries Including EU Member States yuRy bANDAzhEuSKI Mykolas Romeris university 1. influencing health of people. 1. ... “Milk–Caesium Map” was created – the largest Cs–137 radionuclides contents were observed from 1967 to 1970 in gomel region of the Republic of belarus.. Latvia.).I.N. 1974). 1974. Radio-ecological problem The ecological environment. regulates developments of a human society. Cs-137 contents in villagers’ daily food allowance in ПКu (Marey A. and al.. and it is not natural to protect itself from its influence in no way. 1974). Estonia. there are countries in which there are serious environmental problems. 1. Cow’s milk is one of the basic products forming rather high levels of Cs–137 radionuclides contents in inhabitants of belarus and baltic lands. Pollution by radioactive elements of huge territories of belarus. ukraine. Lithuania.N.P. first of all. Ternov V. gurskaya N. making fatal impact on environment and therefore on health of people. and al.

The contribution of the mentioned radionuclides to the internal dose reaches to 70 to 80 % (National report. 3). Fig. 30 25 Tauxp 1000habitants 20 15 10 5 0 19 50 19 53 19 56 19 59 19 62 19 65 19 68 19 71 19 74 19 77 19 80 19 83 19 86 19 89 19 92 19 95 19 98 20 01 20 04 MORTALITE NATALITE Année Fig.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 According to the scale and consequences the Chernobyl accident dated to April 26 1986 is considered to be the largest man–caused catastrophe in the human history.. 5). Cs–137 contents in adults’ and children’s viscera according to the data of radiometric measurements of the autopsies of inhabitants of Gomel region in 1997 and 1998 (Bandazhevsky Yu. I. endocrine. 7 – skeletal muscles. Its social.I. 3. 8 – small intestine.4 million inhabitants including 260 thousand children. 6 – spleen. 1999. 2). 2. Population problem and the health of people Starting with the sixties of the 20th century in the Republic of belarus there has been increasing a death-rate and there has been decreasing a birth-rate (Fig. Indices of the death-rate and the birth-rate (per 1000 inhabitants) in the Republic of Belarus. heart. At present a demographic index (a difference between the indices of the death–rate and the birthrate) has negative values making. digestive. The dynamics of the death-rate of the population in different districts of Belarus. 4 – thyroid gland. Fig. 2. on cardiovascular. Cs-137 radionuclides under conditions of permanent chronic intake by people with food are accumulated in vitally important organs: thyroid gland. At present in the zone there live about 1.. 4. for example. The radiation situation in several affected regions is still difficult. and al. reproductive. 1993–2003). 5 – kidneys. The duration of life of both men and women has decreased in comparison with Western countries. for example (Fig. . 2003). 3 – liver. There were determined negative effects of Cs137 radionuclides incorporated into the human organism on the state of vitally important systems. first of all. kidneys.5 %о in 2003 and –5. About 70% of radioactive substances released to the atmosphere as a result of the accident at the 4th block of the Chernobyl NPP contaminated 23% of the territory of the republic. 1 – myocardium. urinary and immune systems (bandazhevsky yu. From all the European countries belarus was affected to a greater extent. The process of the death of people in the district with a high level of contamination of the territory by Cs–137 and Sr–90 radionuclides is especially expressed. The greatest danger is represented by the consumption of the foodstuffs containing radioactive elements Cs-137 и Sr–90. The contact with radiation agents led for the death–rate of the population in the Republic of belarus to be increased in 2 times within the last 20 years. cerebrum (Fig. – 5. spleen. 20 years after the Chernobyl accident).2 %о in 2005. such as France. 2 – brain. medical and ecological consequences require the detailed study.

myocardial ischemia. Their sickness rate increased in 39 times in comparison with the year 1986 (Fig. Ischemic heart disease rate in Europa for 100 thousand inhabitants in 1993–1994. There was a defined dependen- Fig. The dynamics of cardiovascular diseases in the Republic of Belarus. «The population health in Europe. and by cerebrovascular diseases among the male liquidators in comparison with the same figures among the man of another categories of the affected population. Copenhagen. The duration of men’s and women’s life in Belarus and in France. From 1986 to 2004 after the accident at the Chernobyl NPP 2500 children fell ill with thyroid cancer with its peak in 1995 and 1996. 8). Incidence of the population of the Republic of Belarus with malignant neoplasms (per 100000 inhabitants). Among the causes of death of the inhabitants of belarus cardiovascular an oncologic diseases take dominant place. 6. European edition. 8. 5. There causes anxiety the scientifically significant increase of the primary incidence with the diseases of blood circulation system (Fig. Report on monitoring measures to obtain healt for everyone in 1993–1994. 6) especially among the participants of the liquidation of consequences of the accident at the Chernobyl nuclear power plant. There should be emphasized the scientifically significant increase of the incidence level with the diseases defined by increased blood pressure. The indices of morbidity in the countries of the former uSSR differ sharply for the worse from same in the western countries (Fig. № 56. Fig. 1995». Regional Voz publications. 19 59 19 62 19 65 19 68 19 71 19 74 19 77 19 80 19 83 19 86 19 89 19 92 19 95 19 98 20 01 20 04 Biélo homme Biélo femme France homme France femme Fig. Cs-137 radionuclides incorporation in schoolchildren causes the disorder of electrophysiological processes in cardiac muscle shown by the disorder of cardiac beat rate. Fig. 9). 7. 7). .2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 85 espérance de vie ( p1000 habitant) 80 75 70 65 60 55 Année ce between the radionuclide contents in the organism and the arrhythmia rate. During 20 years after Chernobyl the incidence with malignant neoplasms increased in several times in the Republic of belarus (Fig. including acute myocardial infarction.

Fig. The more difficult situation takes place with the state of health of the liquidators of the accident at the Chernobyl nuclear power plant that can not but cause anxiety among the international community for the life of this category of belarusian citizens. In 22 years after the accident at the Chernobyl nuclear power plant the inhabitants of the Republic of belarus. 5. Results of the centre activities will be specific suggestions for the planning of the development of several spheres of the national economy. 10). The steady rise of this pathology within 22 years after the accident at the Chernobyl nuclear power plant leads to the situation that is close to the demographic catastrophe when a death–rate of the population has begun to exceed a birth–rate in two times. There should be mentioned the more difficult situation with the liquidators of the accident at the Chernobyl NPP received huge external doses during the liquidation of consequences of the accident at the Chernobyl nuclear power plant and having been exposed to the permanent internal radioactive irradiation during many next years. Bandazhevsky and co-authors. 1997. The dynamics of the increase of the cases of cataract in the children of Vetka district of Gomel region depending on the level of the average specific activity of Cs-137 (Bq/kg) in the organism (Yu.2% and 5. stomach. At that the frequency of detecting this pathology of eyesight organs is in direct relation to the quantity of Cs–137 radionuclides in the organism (Fig. There should be mentioned the increase of the cases of cataract in schoolchildren living in the radiocontaminated territory.0 from 1999 to 2003 authentically. where the greatest attention . From 1993 to 2003 the annual increase of the incidence with cataract (6% in the mean) was detected in the male liquidators of the accident at the Chernobyl nuclear power plant. 4. The relative risk of the incidence with malignant neoplasms of all sites among the liquidators had begun to increase since 1997 and exceeded the value of 1. Conclusions: 1. living in the territory contaminated by radioactive elements and consuming these radionuclides for a long time. run the risk of the incidence by cardiovascular diseases and malignant neoplasms. It is authentically higher in comparison with the same figures among the men of other categories of the affected population. 9. Creation of the research centre «Ecology and health» can be one of such decisions. In the territory with the density of contamination of more than 555 kbq/m2 the average increase of the incidence with breast cancer makes 32.I. The dynamics of the incidence of the Belarusian population with thyroid cancer. The current situation requires the immediate decisions at state and international levels directed to the solution of the arisen problem – protection of the state of health of the citizens living in the territories affected by the accident at the Chernobyl NPP.7% and the same time the annual average increase of the incidence with breast cancer in the women from the control group and the women living in the territories with the density of Cs–137 contamination of 37–185kbq/m2 increased on 1.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 Fig. 10. 3. kidneys and urinary bladder) of all sites among the liquidators is authentically higher than the same figure among another groups of belarusian inhabitants.7%. 2. 1999). The rate of the increase of the incidence with malignant neoplasms (including malignant neoplasms of lungs.

. И. It is foreseen to establish the scientific research centre at Mykolas Romeris university in Vilnius (Lithuania). health protection. – Минск: “Белрад”. В. – Гомель. 5. Public health service in the Republic of belarus/official statistics digest. Патологические процессы в организме при инкорпорации радионуклидов. 2003. В. – 136 с. Shevchuk V. Report on monitoring measures to obtain healt for everyone in 1993–1994. Гурская Н. 1997. 20 years after the Chernobyl accident. Бархударов Р. 40–42. 1999. (edition) 2006. И. 20–22. 10. bandazhevsky yu. – Гомель. 2002.2006. Regional Voz publications. Бандажевского. И. 22–26. – 104 с. / В сборнике: Гигиента труда и охрана здоровья населения. Гомельский государственный медицинский институт. Марей А. 16. и др. It is planed to involve in this work doctors. 2006. Med. Бандажевский Ю. Minsk. 2005/Authors: Ministry for Public health Service of the Republic of belarus. National report of the Committee for the problems of consequences of the accident at the Chernobyl NPP of the Council of Ministers of the Republic of belarus. В. 1974. 1995. L. – 173с. Literature: 1. I. octobre 2003. – Минск: Белорусский государственный технологический университет. XV: № 8. И. 488–490. Новикова Н. 6. Гурская Н.–181 pages. Medicaland biological effects of radiocesiumincorporated into the human organism. И. Cardimyopathies au cesium 137// CARDINALE (Paris). Стрелко В. 1974. Структурно–функциональные эффекты инкорпорированных в организм радионуклидов / Под редакцией Ю. businessmen. bandazhevsky y.– December 01. – 62 с. 110 pages. – 275 pages. p. 13. Бандажевский Ю. Бандажевского. In order to change the current situation it is necessary to conduct explicit scientific research estimating all parts of people life. 2006. В. И.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai will be paid to the solution of demographic problem. 3. . Клинико–экспериментальные аспекты влияния инкорпорированных радионуклидов на организм / Бандажевский Ю.. – 168 с. В. – С. lawyers from different countries of the world and first of all from the European union. 1997. sector for methodology and medical statistics analysis. 9. Радиоцезий и сердце (патофизиологические аспекты). E. 11. И. gurachevsky V. – Минск: “Белрад”. Я.– Minsk.– Access mode: http://stat. – С. 4. 7. bandajevskaya g. Выпадения радиоактивных осадков на территории г. Глобальные выпадения Cs– 137 и человек. Минска в 1963–1970 гг. 2000. 8. В. И. Лелевича... М.– Minsk:gu RNMb. – Minsk. 58 p. I. The population health in Europe. П. – 152с 12.... Public health service and medical science in belarus (Electron.. Патология инкорпорированного радиоактивного излучения. Weekly 133:p. 2001. I. Москва. Death–rate in the Republic of belarus in 2004 and 2005. resourse). 15. The involvement of specialists from different scientific fields for the evaluation of the current situation will allow not only diagnosing effects of the emerged catastrophic situation to the generation of human resources but also foreseeing possible solutions of the problem. Minsk. 1974. Consequences in the Republic of belarus and their overcoming. – 142 с... economists. Содержания стронция–90 и цезия–137 в основных продуктах питания населения Белоруссии / В сборнике: Гигиена труда и охрана здоровья населения. Тернов В. 14. // Swiss. Бандажевский Ю. ecologists. Минск. official statistics digest. Под редакцией Ю. Бандажевский Ю. 1995.med/ by. Тернов В. Statistics of the Ministry for Public health Service of the Republic of belarus. Атомиздат. Минск. Copenhagen. Русяев А. Лелевич В. 2. № 56. European edition. Патофизиология инкорпорированного радиоактивного излучения. И. – Гомель. Н. 17. Cs-137 incorporation in children’s organs. bandajevsky yu. и др.

vandenis. 1. kad integruoti aplinkosaugos reikalavimus į kitas visuomeninio gyvenimo sritis ir juos sėkmingai įgyvendinti galima tik tuomet. teršti orą. kai yra sukurta vieninga ir darni aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo sistema. Pagrindinės sąvokos: aplinka. kurios kyla dėl to. aplinkos monitoringo. kuriame nustatyta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos. Labai svarbus vaidmuo sprendžiant iškeltus uždavinius tenka aplinkos apsaugą reguliuojančių įstatymų sistemai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis. nesukurta vieninga ir darni jų sistema. Atsižvelgiant į tai. kuriuo remiantis turi būti priimami ir tobulinami įstatymai ir kiti teisės aktai. reguliuojantieji tuos santykius. kad per teisinės apsaugos sistemą turi būti įgyvendinami strateginiai ES ir Lietuvos aplinkos politikos bei darnaus vystymosi principai. gyvunijos ir augalijos. Visuomenės. sudaromos sąlygos piktnaudžiauti teise. aplinkos teisinė apsauga. Problemos esmė pasireiškia tuo. miškų. aplinkosaugos reikalavimus integruoti į visas visuomenės ūkio. esami tos sistemos trūkumai žymiai sumažina jos efektyvumą. kurio atskiras normas dar papildo 14 kitų taip vadinamų vertikalių įstatymų normos. ekonominę ir socialinę sritis. Įvadas Europos Sąjungos ir Lietuvos darnaus vystymosi strategijų principuose ir aplinkos apsaugos programose keliami uždaviniai žymiai sumažinti neigiamą globalizacijos procesų įtaką aplinkai ir visuomenei. kurie dažnai keičiami ir papildomi. Šiuolaikinė aplinkosaugos įstatyminio reguliavimo padėtis Pastaruoju metu aplinkos apsaugos santykius Lietuvoje reguliuoja nacionalinių įstatymų ir poįstatyminių aktų gausa ir įvairovė. pažeisti piliečių subjektyvias teises.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemos EDuARDAS MoNKEVIčIuS Mykolo Romerio universitetas Elektroninis paštas atk@mruni. daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją [1] yra aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo pagrindas. . korupcijai. per kurią aplinkosaugos reikalavimai įgyvendinami praktiškai. Teisinėje literatūroje sisteminiu požiūriu tas klausimas taip pat nenagrinėtas ir tai lemia šios temos aktualumą. valstybės ir aplinkos apsaugos santykius reguliuoja pagrindinis Aplinkos apsaugos įstatymas [2]. kurios Lietuvoje iš esmės dar nėra. Straipsnyje siūlomi problemų sprendimo būdai – sukurti vieningą aplinkos teisinės apsaugos sistemą: tobulinti pagrindinį Aplinkos apsaugos įstatymą. taip pat sisteminti ir kodifikuoti teisės normas. kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. vandens. reglamentuojančios: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės. parengti ir išleisti žemės. biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų kodeksus. atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. jos gelmes. kad aplinkos apsaugą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų įvairovė ir gausa.lt Straipsnyje iškeliamos ir analizuojamos Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemos. taip pat reikalavimas įstatymu drausti niokoti žemę. Todėl jų įgyvendinimas praktikoje tampa problematiškas. aplinkosauga. reglamentuojančias atskirų aplinkos objektų naudojimą ir apsaugą.

akcentuota. kad įstatymų kaita yra neišvengiama dėl objektyvių priežasčių – visuomeninių santykių pasikeitimo ir raidos poreikių. žemės įstatymas net 18 kartų. kuris tiesiogiai išplaukia iš ES ir Lietuvos aplinkosaugos programiniuose dokumentuose suformuoto darnaus vystymosi principo. t. kad darnus vystymasis – tai visuomenės vystymasis. Aplinkosaugos santykių teisiniame reguliavime ypač svarbus yra viešųjų ir privačių interesų derinimo principas. tiek ir ateities kartų poreikius.) naudojimą ir apsaugą reguliuoja 20 specialių įstatymų ir juos papildantys poįstatyminiai aktai.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai mokesčių už aplinkos teršimą ir gamtos išteklius bei kitus aplinkos kaip visumos apsaugos klausimus. Įstatymų normos kartais neatitinka juridinės terminologijos reikalavimų. todėl visuomenės vystymasis turi būti orientuotas į nenutrūkstamą aplinką tausojančią plėtrą. iš kurių viena svarbiausių yra viešųjų ir privačių intersų konfliktas. kurie nereikalauja inkorporavimo į nacionalinius įstatymus [4]. Lietuva yra ratifikavusi ir itin svarbių aplinkos apsaugai 16 tarptautinių konvencijų. korupcijos. tiesiogiai taikomi aktai. vandens. kurios kyla būtent iš įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemos trūkumų. kad juos turi įgyvendinti konkrečiuose teisiniuose santykiuose ir piliečiai. o tai nepagrįsta nei teoriškai. 2. dviprasmiškumo atvejų ir pan. tačiau jos taip pat dažnai nesusietos tarpusavyje ir su pagrindiniu Aplinkos apsaugos įstatymu. be to. Tai pa- sakytina ir apie ES teisės aktus. saugomų teritorijų ir kt. kurie neturi specialaus teisinio išsilavinimo. su tarptautinėmis sutartimis. Įstatymai dažnai neįgyvendinami arba netinkamai įgyvendinami dėl subjektyvių priežasčių – piktnaudžiavimo teise. Atskirų aplinkos objektų ir išteklių (žemės ir jos gelmių. kad aplinkos apsauga yra tolesnio žmonijos vystymosi pagrindas. Sudedamoji Lietuvos nacionalinės teisės sistemos inter alia Aplinkosaugos teisės dalis yra ir ES teisės aktai bei tarptautinės konvencijos aplinkos apsaugos klausimais. teisinio nihilizmo ir kitų. todėl vienintelė priemonė priversti juos tuos įstatymus vykdyti – griežtos teisinės atsakomybės taikymas. biologinės įvairovės. kurie kartu reguliuoja atskirus sudėtingus aplinkos apsaugos santykius ir turi būti jiems taikomi. spragų. Pavyzdžiui. aplinkos oro. socialiniai bei ekonominiai įstatymų leidėjų interesai. ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus ir neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų [6]. šiuo metu aplinkosaugos santykius reguliuoja virš 350 ES teisės aktų. Tačiau Lietuvos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. pasitaiko dubliavimo. Dėl įstatymų sistemos trūkumų kyla daug jų įgyvendinimo problemų. kuri turi tenkinti tiek dabarties. Lietuvos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Viešųjų ir privačių interesų derinimo aplinkosaugos santykiuose principo turinys. Tai . Tokiems asmenims nedaro jokio poveikio net ir pati tobuliausia įstatymų sistema. derinant aplinkosauginius. jo taikymo kriterijai ir ribos įstatymuose tiesiogiai nesuformuluoti. Kartais juose sunku susigaudyti net kvalifikuotiems teisininkams. Savaime suprantama. ūkio ir kiti subjektai. nesuderinamumo tarpusavyje ir su ES teisės aktais. tačiau dažnai juos sąlygoja ir subjektyvūs politiniai. kurių nuostatos turi būti inkorporuotos į nacionalinius aplinkosaugos įstatymus ir taikomos kartu su jais. kurie taip pat dažnai keičiami ir kuriuose galima pastebėti tokius pačius trūkumus [5]. taip pat ir ES teisės aktai nesusisteminti ir tarsi veikia kiekvienas atskirai. daro jį neefektyvų. jau nekalbant apie tai. Nėra bet kuriai sistemai būdingų funkcinių vertikalių ir horizontalių ryšių tarp atskirų įstatymų ir teisės normų. Aplinkosaugos įstatymų įgyvendinimo problemos Dėl įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemos ir juridinės technikos trūkumų. nei praktiškai. kurios parodytų jų santykį su atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimą ir apsaugą reguliuojančių įstatymų normomis. ES aplinkos politikoje tas principas reiškia. sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateities kartoms. miškų. sąvokų sudėtingumo. y. iš kurių virš 30 yra reglamentai. pagrindiniame Aplinkos apsaugos įstatyme nesuformuluotos normos ir nuostatos. dažno keitimo jų įgyvendinimas praktikoje yra gana problematiškas ir poveikis į reguliuojamus santykius tampa neefektyvus. Pavyzdžiui. jame konkrečiai neapibrėžti aplinkos kaip visumos apsaugos teisinio reguliavimo sritis ir bendri principai. nuo priėmimo dienos pagrindinis Aplinkos apsaugos įstatymas buvo keistas 9 kartus. būdingas šiam laikmečiui teisinio reguliavimo bruožas – dažna įstatymų arba atskirų normų kaita. patvirtintoje LR Vyriausybės 2003–09–11 nutarimu Nr 1160. be to. Tačiau yra ir objektyvios priežastys. Tarsi Aplinkos apsaugos įstatymas neturėtų būti taikomas atskiriems aplinkos objektams ir ištekliams reguliuoti ir kiekvienas įstatymas turi veikti izoliuotai. Atskirų įstatymų ir poįstatyminių aktų normos turėtų būti bendros teisinio reguliavimo sistemos struktūrinės dalys. daug kartų keisti ir kiti įstatymai [3]. ir kurios trukdo įgyvendinti aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo tikslus bei uždavinius.

rekreacija. būtina tobulinti pagrindinį Aplinkos apsaugos įstatymą. Minėti Konstitucinio teismo išaiškinimai turėtų būti taikomi aplinkosaugos įstatymų leidimo ir įgyvendinimo praktikoje. kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. reguliuojančių atitinkamus aplinkosaugos . Pirmiausia. protingumo bei proporcingumo principų. atžvilgiu. Pavyzdžiui. sistemą. gyvenviečių planavimu. kai valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančiose žemėse – nacionaliniuose ir valstybiniuose parkuose. privatūs atskirų asmenų interesai priešpastatomi viešiesiems intersams. kad pagal LR Konstituciją natūrali gamtinė aplinka. Tačiau Konstitucinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai. Lietuvos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos integravimas į aplinkosaugos teisę. kad už valstybės išperkamą žemę. negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti [11]. Trumpai tuos klausimus aptarsime. nustatyta. 3) funkciniais ryšiais susiejamas su kitų įstatymų. taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. niokojami miestų žaliųjų zonų želdiniai. neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą schemą ir prieštarauti jos sprendiniams [10]. 2) garantuoja įstatyminio reguliavimo stabilumą. suteikiant jam Konstitucinio įstatymo statusą. kad būtų ribojamas atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimas.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 yra viena iš objektyvių priežasčių. reguliuojančių aplinkos santykius. kai įgyvendinant subjektyvias aplinkos objektų ir išteklių nuosavybės bei naudojimo teises tas principas yra pažeidžiamas. taip pat minėtos įstatymų įgyvendinimo problemos reikalauja sukurti ir tobulinti aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistemą. parkų. savininkams grąžintinos žemės plotai perkeliami į gražiausias Lietuvos kraštovaizdžio vietas. Todėl Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešąjam interesui. tobulinti jų įgyvendinimo praktiką ir kelti visuomenės teisinių žinių lygį. 2006–03–14 nutarime Konstitucinis teismas konstatavo. reguliuojančių atitinkamus aplinkosaugos santykius. būtina paisyti Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo. kad viešieji interesai taip pat neturi būti priešpastatomi privatiems interesams. nekilnojamąjį turtą–žemę galima įstatymu kilnoti iš vienos vietos į kitą. nustatyta. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucinis teismas eilėje savo nutarimų yra suformulavęs gana išsamią viešųjų ir privačių interesų derinimo aplinkosaugos santykiuose doktriną. Tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko dar gana dažnai. tampa privalomas visiems aplinkosaugos santykių dalyviams. 9 p. Kitaip sakant. nežiūrint į tai. Tai išskirtinis Lietuvos bruožas – kitose valstybėse nieko panašaus nėra. atskirais ribojimais ir draudimais gali būti įsiterpiama į privačių žemės sklypų. 3. o teisinių santykių subjektai būtų įpareigojami atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų [9]. kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis) susiję sprendimai negalėjo ir negali būti priimami. kuris įrašytas į uNESCo Pasaulio paveldo sąrašą. kurioje ūkinė veikla ribojama. Konstitucinio teismo 2007–07–05 nutarime konstatuota. vandens telkinių savininkų teises. gamtos ir kultūros paveldo objektai. nevaržyti savininkų ir kitų asmenų teisių labiau. tai matosi ir iš spaudoje bei televizijos laidose pateiktos informacijos. nes gali būti keičiamas tik kvalifikuota 3/5 Seimo narių balsų dauguma. aplinkos apsaugos reikšmę. Toks pasiūlymas grindžiamas šiais argumentais: 1) konstitucinis įstatymas turi aukštesnę juridinę galią kitų vertikalių ir horizontalių įstatymų. žemės reformos įstatymo 11 str. juos be pagrindo varžyti ar pažeisti. Aplinkos teisinės apsaugos tobulinimo kryptys ES darnaus vystymosi ir integracijos politikos principų. žemėtvarka. Konstatuota. pagal teritorijų planavimo dokumentus gali būti privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui [7]. draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti. atskiri gamtos objektai. o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo bei gausinimo užtikrinimas – tai viešas interesas. miškotvarka. miškuose vyksta nelegalios statybos. tačiau visi tokie ribojimai. būtina sukurti vieningą. vandens ūkiu. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. darnią bei konsoliduotą įstatymų ir poįstatyminių aktų. Kitame 2007–06–27 nutarime Konstitucinis teismas akcentavo ypač svarbią Kuršių Nerijos kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto nacionalinio kraštovaizdžio komplekso. kad. kur buvo turėtoji žemė [8]. siekiant sukurti vieningą ir darnią aplinkosaugos santykius reguliuojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemą. miškų. kad jokie su Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais. miškus ir vandens telkinius perduodamas lygiavertis turėtąjam naujas žemės sklypas individualiai statybai miestuose ir kaimuose. ir valstybė įstatymais gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą. siekiant užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą. kad saugomų vietovių žemė. gyvūnija ir augalija. Kartais viešųjų ir privačių interesų konfliktas yra iš anksto užprogramuotas pačiuose įstatymuose.

“teršėjas moka“. tiek ir atskirų jos objektų bei išteklių (žemės ir jos gelmių.). be to. bet įvairiuose teisės šaltiniuose išdėstytų normų praktinį įgyvendinimą. Pirmiausia reikėtų susisteminti ir apjungti į vieną įstatymą kelių įstatymų. Pagaliau į Aplinkos apsaugos įstatymą reikėtų inkorporuoti vertikalių įstatymų – Aplinkos monitoringo [12]. Tuo tikslu Aplinkos apsaugos įstatyme būtini esminiai turinio ir struktūros pakeitimai. taip pat suformuluoti Apskrities viršininko kompetenciją ir patikslinti savivaldybių teises. Laukinės augalijos [19]. o taip pat biologinės įvairovės ir Saugomų teritorijų kodeksai. kad jis taikomas tiek visos Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje eančios aplinkos. normas. įstatyme būtina atriboti ir sukonkretinti Vyriausybės. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme ir vėliau. jas susisteminti ir sukonkretinti. teisinės atsakomybės už žalą aplinkai ir viešojo intereso gynimo nuostatos. galėtų imtis iniciatyvos ir parengti naujo Konstitucinio . be pagrindo panaikintos. Tai žymiai palengvintų tuos pačius santykius reguliuojančių. Tai atitiktų ir orhuso konvencijos. į įstatymą buvo inkorporuotos ne visos ES direktyvų nuostatos. Pavyzdžiui. kad ES teminėse aplinkosaugos strategijose kaip tik ir numatytas analogiškų ES teisės aktų sisteminimas panašiu būdu [24]. saugomų teritorijų) apsaugos santykiams reguliuoti. šakinių ministerijų bei žinybų ir Aplinkos ministerijos funkcijas ir kompetenciją šioje srityje. miškų. Aplinkos ministerija. autoriaus nuomone. nurodant. reguliuojančių atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimą bei apsaugą. Įstatyme teisinės terminologijos ir juridinės technikos priemonėmis būtina suformuluoti darnaus vystymosi. projektuojamos arba vykdomos ūkinės veiklos atitikimo įstatymams.). augalų. Vandens kodeksas (iki 1997 m. Atkreiptinas dėmesys į tai. normas. Miškų kodeksas (iki 1994 m. ekonominę ir socialinę sritį. Su pastaraisiais įstatymais taip pat susijusios Medžioklės [22] ir Mėgėjiškos žūklės [23] įstatymų normos. Direktyvoje taip pat suformuluoti kai kurie viešųjų ir privačių interesų derinimo principai. Tokie principai būtų tolimesnio aplinkosaugos santykius reguliuojančių normų kūrimo ir tobulinimo pagrindu ir galėtų būti taikomi administracinėje bei teisminėje praktikoje.). kurie inkorporavo atitinkamų atskirų įstatymų normas. panaikinti jų dubliavimą atskirose valdymo grandyse ir tuo užtikrinti veiksmingą aplinkosaugos įstatymų bei poįstatyminių aktų įgyvendinimą. kurios siejamos su šiuo įstatymu. Atsiribojus nuo ideologinio šių kodeksų pagrindo. Lietuvoje dar po Nepriklausomybės atkūrimo galiojo SSSR okupacijos metu priimti kodeksai: žemės kodeksas (iki 1994 m.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo [13] ir kitų įstatymų normas. šiuos įstatymus tikslinga apjungti į biologinės įvairovės apsaugos įstatymą. normomis ir tampa teisiniu pagrindu integruoti ES ir Lietuvos darnaus vystymosi politikos principus į ūkio. kurioje suformuluotos svarbios aplinkos pažeidimų prevencijos. Tai – gyventojų teisė į sveiką ir saugią aplinką. prevencinių veiksmų ir kitus pagrindinius ES ir Lietuvos aplinkos politikos principus.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai santykius. integracijos. Dabartiniu metu taip pat yra pakankama įstatyminė bazė. tame tarpe ir viešųjų bei privačių interesų derinimo principą. kurie reguliuoja tuos pačius arba panašius atskirų aplinkos objektų bei išteklių naudojimo ir apsaugos santykius. Siekiant užtikrinti vieningą aplinkosaugos valstybinį valdymą ir kontrolę. Laukinės gyvunijos [20] bei Saugomų gyvūnų. grybų rūšių ir bendrijų [21] įstatymai. esant teisės normų trūkumui konkrečiu klausimu. konsoliduoti ir net kodifikuoti specialių įstatymų ir poįstatyminių aktų. oro. taip pat ją užtikrinanti priemonė – ekologinė (dabar būtų aplinkosauginė) planuojamos. kurią ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. į Aplinkos apsaugos įstatymą reikėtų inkorporuoti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 04 21 direktyvą 2004/35/Eb „Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą. biologinės įvairovės apsaugą reguliuoja net keturi įstatymai – gyvūnų globos laikymo ir naudojimo [18]. aplinkos apsaugos standartams ir normatyvams ekspertizė bei kitokio antropogeninio poveikio aplinkai įvertinimas ir prognozė. nuostatas [15]. kodifikavimas. kuriuos reikėtų apjungti į vieną įstatymą. biologinės įvairovės. kurie reglamentuoja tuos pačius aplinkosaugos santykius. Į įstatymą reikėtų grąžinti kai kurias nuostatas. o atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimo ir apsaugos ypatumus reguliuoja šio įstatymo pagrindu priimti kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. kad būtų parengti ir priimti tokie kodeksai. siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). galima konstatuoti. atliekų tvarkymą reguliuoja du įstatymai – Atliekų tvarkymo [16] bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo [17] įstatymai. Sekantis sisteminimo ir konsolidavimo etapas būtų keleto įstatymų. žemės gelmių kodeksas (iki 1995 m. Pavyzdžiui. kurios buvo pirmame 1992 m. atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas ir aplinkosaugos santykius reguliuojančių teisės normų taikymo praktiką. būtina išplėsti įstatymo teisinio reguliavimo sritį. Kartu būtina sisteminti. vandens. išplėstas viešojo intereso gynimo subjektų ratas [14]. kad juridinės technikos požiūriu tai buvo nepriekaištingai kodifikuotų teisės normų rinkiniai.

tuomet jis turės aukštesnę juridinę galią kitų įstatymų atžvilgiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/ Eb – http://europa. augalų. sukurti vieningą ir darnią aplinkos teisinės apsaugos sistemą. Nr108–2726. būtina sisteminti ir kodifikuoti. 1999. Aplinkos politika ir valdymas –Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. nebus taip dažnai keičiamas.Nr 118–4395. Nr 89–4024. 2. 1992. Straipsnyje paliestos tik kai kurios esminės aplinkosaugos įstatymų tobulinimo problemos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas // Valstybės žinios. 1998. Nr 76–3018. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. Nr 33–1014. parengti ir išleisti žemės. jos teisės į saugią ir kokybišką aplinką įgyvendinimą. 1997. žemės teisė –Vilnius: Justitia. Nr. 6. Nr 30–1050. 14. Nr 60–1944. grybų rūšių ir bendrijų įstatymas // Valstybės žinios. Aplinkosaugos įstatymų teisės normas. 2. Pagrindiniam Aplinkos apsaugos įstatymui reikėtų suteikti Konstitucinio įstatymo statusą. 1997. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. Lietuvos Respublikos Nacionalinė darnaus vystymosi strategija // Valstybės žinios. Lietuvos Respublikos Konstitucinnio teismo 2007 m. 1997.inf/eur–lex/lex Notice. 17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. 23. 7. 3. 18. Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas // Valstybės žinios. 2005. 21. Išvados 1. Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymas // Valstybės žinios. 22. Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas // Valstybės žinios. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 9. 2003. Nr 61–1726. 1997. 10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas // Valstybės žinios. 1997. Monkevičius E.eu. Nr 85–2968. Aplinkos teisė – Vilnius: Eugrimas. 24. 2002. 1996. 16. Nr 5–75. padaryti esminius jo struktūros ir turinio pakeitimus. 3. Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymas // Valstybės žinios. 4. 2001. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos. 2004. būtina sisteminti ir kodifikuoti aplinkosaugos įstatymus ir teisės aktus. 25. 15. Lietuvos Respublikos Laukinės gyvunijos įstatymas // Valstybės žinios. 2008. 20. nutarimas // Valstybės žinios.2004. Įstatymas // Valstybės žinios. Nr 108–2728. Nr 112–2824. žinios. 2006. 5. ekonomikos bei socialinę sritis. nutarimas // Valstybės žinios. 11. 1992. Nr 69–1735. Nr 73–2565. kurių sprendimas reikalauja tolimesnių ir detalesnių mokslinių tyrimų. 19. 65–2634. Nr 65–1558. orhuso konvencija // Valstybės žinios. Nr 108–2727.lt . Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymas // Valstybės žinios. vandens. liepos 5 d. Nr 72–2865. 8. birželio 27 d.am. Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas // Valstybės žinios. 12. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų. ekonomikos ir socialinėje srityse. 26. Nr 82–1965. taps privalomu visiems aplinkosaugos santykių subjektams ir bus teisinis pagrindas aplinkosaugos reikalavimus integruoti į visas ūkio. Europos Sąjungos teminės aplinkosaugos strategijos – http://www. minėtų kodeksų projektus ir pateikti juos svarstyti Seimui. reguliuojančias atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimą ir apsaugą. Ragulskytė–Markovienė R. nutarimas // Valstybės 13. užtikrinti visuomenės darnų vystymąsi. 1997. 2007. Lietuvos Respublikos Mėgėjiškos žūklės įstatymas // Valstybės žinios. biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų kodeksus bei jų komentarus. 2006. 2001. Literatūra 1. Tuomet būtų sukurta vieninga ir darni aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistema.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  aplinkos apsaugos įstatymo projektą. Nr. 61–2765. laikymo ir naudojimo įstatymas // Valstybės žinios. Siekiant įgyvendinti ES ir Lietuvos aplinkos apsaugos politikos principus visose ūkio. miškų.

First. Separate objects and resources of environment that regulate the norms of legislation acts as well as post-legislation acts. raised in the principles of harmonious development strategies and environmental protection programs of the European Union and Lithuania. contradictory. thus their practical implementation turns to be problematical and in efficient. are significantly to reduce negative impact of globalization processes towards environment and society and to integrate the requirements of the environmental protection into all public fields of economy. who do not possess specific legal education. water. A very important role during the solution of the raised objectives falls on the legislation system that regulates environmental protection. In order to solve the following issues it is required to design a united system of legislation and post–legislation acts that regulate relationships of environmental protection. violation of citizens’ rights as well as there is promoted social passiveness and legal nihilism. there have to be made essential changes of the structure and contents concerning the basic environmental protection law. legal protection of environment. post-juridical acts and legal acts of the EU that are not systematized as well as their regulations are frequently altered. are required to be systematized and codified together (land. into all fields of social life.). the emerge of disputes related to public and private interests. and they are as often as not clear. which the legal acts of the EU and ratifies regulations of international conventions of Seimas. . In that case there are provided presumptions for corruption.. Keywords: environment. saying nothing about the fact that officers of public and autonomous institutions as well as citizens. The following issues have not been analyzed under the systematic approach in the legal literature as well as. have to implement them. forests. through which the requirements of environmental protection are implemented practically. it has to be related via functional relationships with the norms of other legislation that regulate separate relationships of environment. environmental protection. In the article there are provided some suggestions how there have to be solved issues concerning the design and development of the legislation system that regulates relationships of environmental protection. ambiguous. However. the nature of issue evidences under the fact that in order to integrate the requirements of the environmental protection into other fields of social life successfully as well as implement them successfully is possible just when there is designed a united and harmonious legal regulation system of relationships concerning environmental protection that in principal is not existent in Lithuania at all. Even a qualified lawyer finds them difficult to comprehend. economics and social one. and that conditions the actuality of the following theme. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Legal Protection Issues Concerning Lithuania’s Environment EDuARDAS MoNKEVIčIuS Summary The objectives. etc. and in accordance to underlie legal basis for the integration of the political principals of environmental protection in the EU and Lithuania. Recently the relationships of the environmental protection in Lithuania are regulated by a plenty and variety of national laws. etc. misuse of law.

Valstybiniame senųjų ir naujųjų demokratijų šalių sektoriuje reformų dinamiką taip pat skatina globalizacijos procesai ir miškų politikos internacionalizacija. sprendžia miškų ūkio pertvarkos teisiniais ir rinkos pagrindais problemas. nukreiptų į efektyvumo didinimą. jų stiprinimui.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Lietuvos valstybinio miškų sektoriaus valdymo tobulinimas IMANTAS LAzDINIS. DoNATAS DuDuTIS Mykolo Romerio universitetas E-mail: i. Pertvarkos esmė yra privačios nuosavybės atkūrimas ir valstybinių miškų valdymo pertvarka į teisinės valstybės reikalavimus atitinkantį valdymą. Aptariami bendrieji valdymo principai bei sunkumai. ekologines ir socialines funkcijas. kuris sudarytų sąlygas rinkos ekonomikai miško sektoriuje. gerokai pasunkėjo įsidarbinimo galimybės jauniems žmonėms. stipriai sumažinus personalo skaičių valstybiniame sektoriuje. su kuriais susiduriama priimant viešojo sektoriaus administravimo sprendimus bei juos įgyvendinant. kad visose ES šalyse valstybinių miškų valdymas yra organizuojamas rinkos ekonomikos principu. kad miškų valdymo politika visose Europos valstybėse reikalauja kritiškai įvertinti savąjį patyrimą europiniame kontekste ir numatyti inovacijų galimybę. tiek ir visas prie jų vedantis pertvarkos procesas iš esmės priklauso nuo formalių ir neformalių pokyčių valstybinėse organizacijose galimybių. sie- . lyginant Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse vykdomo valstybinių miškų valdymo modelius. 1. Visose Europos valstybėse žymi dalis miškų yra valstybės nuosavybė. Tyrimo metodai Tyrimai buvo vykdyti lyginamosios analizės metodu. viešųjų paslaugų gerinimą bei artėjimą prie piliečių. kuris ir pasibaigus restitucijos procesui liks valstybės nuosavybė. Pagrindinės sąvokos: valstybiniai miškai. kurie atsineštų naujas idėjas. valdymas. Visuotinė taupymo politika ir valstybiniame miško sektoriuje iššaukė bangą reformų. Kartu šioms valstybėms reikia rasti optimaliausią valdymo modelį tam miškui.eu Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus valdymo tobulinimo klausimas. globalizacija. Tiek galimos siektinos organizacijos formos. kaip ir kitos Europos naujosios demokratinės valstybės. Tyrimais buvo nustatyta. Analizuojama Europos Sąjungos šalių valstybinių miškų valdymo modeliai bei jų pritaikymo Lietuvoje galimybės globalizacijos ir besikeičiančiomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Lietuva. viešojo sektoriaus administravimas. siekiant pritaikyti labiausiai tinkamą jų modelį Lietuvos valstybinių miškų valdyme. derinant miško išteklių ekonomines. ūkininkaujant valstybiniuose miškuose. Įžanga Nuo 1990 m. Susilpnėjo dėmesys miško teikiamoms ekologinėms bei socialinėms funkcijoms. Akivaizdu.lazdinis@mruni. kuri yra tvarkoma stambių įmonių. sustiprėjo orientacija į pelno siekimą. be to. Šis naujas valstybinių miškų valdymo modelis leistų efektyviau panaudoti valstybinius miškus. lyginant su orientacija į viešųjų uždavinių vykdymą.

Jį galima įgyvendinti dviem būdais: 1) reformų būdu. Ir šis tobulinimas neturi būti pavėluotas. Todėl akivaizdu. specifinius vartotojų poreikius ir vartotojų grupes. Todėl galima teigti. bet paslaugos. modelis. Atsižvelgiant į tai. Vėliau valstybinis valdymas nuo ūkinio buvo atskiriamas. produktus. kelia aukštesnius gamybos tikslus. kuri įtakoja šias viešųjų strateginių interesų funkcijas (gamtos objektų apsaugos. Vystantis gamybos technologijoms. siekiant. Tokio tobulinimo tikslas – suderinti miško ūkio sistemą su kintančia miško ūkio veiklos aplinka. Europos Sąjungos šalių valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo sistemos Europos Sąjungos šalių miškų ūkio istorijos eigoje galima išskirti tokius valstybinio miško ūkio ir valstybinių miškų valdymo subjektus: 1) biudžetinė valstybės įstaiga. kad ir miško ūkio aplinka keičiasi. nevykdanti valstybinio valdymo funkcijų. visuomenė vis labiau domisi veikla. ir socialinius visuomenės poreikius. o tai reiškia. įtakojantys žmonių veiklą Industrinės visuomenės ūkiniai subjektai. 2. dirbdami tiesiogiai su klientais. y. miško ūkis nėra pelninga ūkio šaka. stengiasi tobulinti gaminius ir paslaugas. vadovavosi šiais kriterijais: • • • • tobulinti gamybą. Visi šie faktoriai veiks miško ūkį. o jaunimas lieka fonine darbuotojų grupe. Tarp jų ypatingą reikšmę įgyja viešosios paslaugos arba viešųjų interesų įgyvendinimo veikla. taikomas valstybės biudžetinės įstaigos. Toks požiūris atsirado. y. atsižvelgdami į individualius. jų padaliniai – departamentai ir vietinės įstaigos. tenkinti besikeičiančius vartotojų poreikius. jog šalia finansinio tikslo įmonės pradėtų daugiau rūpintis natūralia aplinka ir visuomene [3]. socialinės atsakomybės). 3) valstybės įmonė. 2) permanentinio gerinimo būdu. žmogaus veiklai įtaką daro jos aplinkos nestabilumas: ji darosi vis sudėtingesnė. Akcinės bendrovės modelis taikomas šalyse. pertvarkant veikiančią sistemą pagal prognozuojamą miško ūkio aplinką. Išsivysčiusiose šalyse taikomas valstybės miško įmonės. darosi aišku. šiuolaikinės visuomenės plėtros teorinis pagrindas – socialinės gamintojų atsakomybės koncepcija. gali būti taikomas tik ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse. Vyksta gamybos koncentracija. vykdanti valstybinio valdymo funkcijas. didėja darbuotojų kompetencija. Jo indėlis į bVP išsivysčiusiose šalyse dažniausiai neviršija 1–2 %. kuriose viešųjų interesų įgyvendinimas nėra prioritetinis vei- Tačiau šiuolaikinė visuomenė. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai kiant patenkinti ir aplinkosauginius. iniciatyvumas ir sugebėjimas nuolat mokytis bei žinoti daugiau nei konkurentai. t. kai miškų ūkio išlaidos viršija pajamas. Praėjusio amžiaus pradžioje miško ūkio valstybinis ir ūkinis valdymas nebuvo atskirtas. 4) valstybinė įmonė. Miškus valdė ir juose ūkinę veiklą vykdė valstybinio valdymo institucijos – ministerijos. vykdomas skubotai. t. vykdant miško ūkio aplinkos stebėseną ir veikiančią sistemą pritaikant pakitusios aplinkos reikalavimams. kad biudžetinės valstybės įstaigos modelis. o turtingose šalyse. šie pokyčiai tampa vis greitesni ir juos vis sunkiau numatyti. veikiančios savifinansavimo principu. kad gamybos prioritetu tampa ne prekės (gaminiai). kai miško pajamos žymiai viršija išlaidas. tobulinti prekybą. ir po 10–20 metų ji taps mažai atpažįstama. kai miško ūkio išlaidos žymiai viršija pajamas. 5) akcinė bendrovė. 2) biudžetinė valstybės įstaiga. be to. didėja įmonės ir jų padalinių savarankiškumas. tobulinti produktą (gaminį). technologijas ir procesus. 3. kad valstybinio miško ūkio sistemos pokyčiai yra būtini ir jiems reikia ruoštis. kai miško pajamos viršija išlaidas. kuri vadinama informacine arba žinių visuomene. vykstant ekonomikos globalizavimui. ir būdus. Visuomenėje pastoviai vyksta gyventojų demografiniai pokyčiai: didėja vidutinis darbuotojų amžius. kad miškas didele dalimi tenkina ir visuomenės poreikius. miško ūkio produktus (gaminius) ir paslaugas bei ūkio organizavimo ir jo finansavimo formas . modelis. plėtodami savo veiklą. tikėtiną po 15–25 metų. kurios suinteresuotos miško ekologinių ir socialinių funkcijų plėtra. gamintojai. skatindami tobulinti ūkinius subjektus ir jų valdymo sistemas. ir ekonominius. Faktoriai. didėjant paklausai bei mažėjant pasiūlai. šios organizacijos buvo vadinamos biudžetinėmis įstaigomis. o vėliau ir regioniniame bei vietiniame lygmenyse. vystantis demokratijai. Pirmiausia aukščiausiame lygmenyje. Atsižvelgiant į išdėstytus šiuolaikinius žmogaus veiklą įtakojančius faktorius. svarbiausia pasaulio varomąja jėga tampa vyresnieji. Globalizacijos įtakoje išnyksta valstybių sienos ir atstumai perkeliant veiklos išteklius.

reikalauja ir skirtingo administravimo bei ūkininkavimo. Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priklausę 42 miškų urėdijos ir 1 nacionalinis parkas administravo 1348. teikia viešąsias paslaugas. kuriose miško ūkis yra intensyvus. Miško ūkio sistemai tobulinti yra būtinos šios sąlygos: 1.0 ha švenčionėlių urėdijoje. yra galimi šie įmonių modeliai: 1) valstybinius miškus tvarko viena įmonė.8 tūkst.3 % (348 239 ha). Miško ūkio valdymui tobulinti būtinos sąlygos organizacijų valdymo sistema yra labai sudėtingas procesas. Miško ūkio vizija – vaizduotės sukurtas valstybinių miškų ir valstybinio miško ūkio valdymo modelis. Tačiau atskirų urėdijų valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas labai skiriasi: nuo 11 610. Paprastai šalyse. Pokyčių būtinumas. kur valstybinius miškus tvarko ir prižiūri 22 valstybinės miško įmonės. neturint aiškaus tikslo. kuriuose draudžiama ūkinė veikla. 3) valstybės įmonės. III grupės (apsauginiai) miškai sudaro 16. visų šalių miško ūkio subjektai įgyvendina viešųjų interesų funkcijas. didžiausią dalį valstybinių miškų tvarko viena įmonė. Politinė parama.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  klos principas.8 tūkst. tuomet gali ir nepavykti sėkmingai pertvarkyti ar patvarkyti veikiančią valstybinio miško ūkio valdymo sistemą. graikijoje. o federalinėse (Vokietija. Visose detaliau tirtose ES šalyse valstybinį miško ūkį tvarko vienas ūkinis subjektas.8 ha miškų [4]. Turi būti ištekliai reikalingų pokyčių projektams sukurti ir juos įgyvendinti. Tokie dideli valstybinių miškų plotų skirtumai skirtingose urėdijose. kas sudaro 70. plotą negalima spręsti apie jų ūkinės veiklos bei administravimo . miško žemės plotas Lietuvoje buvo 2135. ūkininkavimas skirtingose miškų grupėse labai skiriasi. Apie pusę visos miško žemės sudarė valstybinės reikšmės miškų plotai – 1054.2 % visų miškų. 2. Ispanijoje. reikia keisti Miškų įstatymą. pritaikant ją susiformavusiai miško ūkio aplinkai.3 % visų šalies miškų. o ūkiniai subjektai užsiima miško auginimu ir medienos ruoša. Portugalijoje. ha ir užėmė 32. ką ir kaip reikia daryti. Estijoje. ha miško žemės plotą. veikiančios biudžetinio kreditavimo principu – Jungtinėje Karalystėje. švedijoje. t. Airijoje. unitarinėse šalyse vienas vienintelis. todėl neretai sukelia tam tikrų problemų. užima 25 946 ha. 5. Vokietijoje. Dabartinis politinis sprendimas dėl valstybinių miškų valdymo yra įtvirtintas Miškų įstatyme ir norint jį keisti. Antai I grupės (rezervatiniai) miškai. 5. Prancūzijoje. kurios valstybinius miškus tvarko 42 savarankiški miško ūkio subjektai. kas sudaro 1. Priklausomai nuo miškų funkcinės paskirties. Valstybinio miško ūkio pokyčiams būtinas politinis sprendimas.2 % visų miškų. ha. Turi būti akivaizdus. 2) valstybinius miškus tvarko kelios miško įmonės. Nors Lietuva taip pat laikoma intensyvaus miško ūkio šalimi. duomenimis. 2) valstybės įmonės. Suomijoje. kad būtų įgyvendintas užsibrėžtas tikslas ir išspręsta iškilusi problema [5]. Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus ypatumai 2007 m. greitas (metų bėgyje). be jokios abejonės. taip ir miško ūkio valdymo sistemos reforma negali būti pradedama. be to. Svarbiausia valdymo funkcija yra parengti ir priimti sprendimą. teigiamas pertvarkymų ar patvarkymų rezultatas. todėl vien pagal valstybinių miškų. Italijoje. 4. šiuo metu ES šalyse valstybinius miškus tvarko tokios organizacijos: 1) akcinės bendrovės – Austrijoje. Visų ES šalių valstybinių miškų valdymo sistemų funkcijos bei ūkinių subjektų veiklos sritys yra panašios: miškų ūkio valdymo sistemos formuoja strategijas. Kaip ir bet kurios kitos. Veiksmingam funkcionavimui reikia pertvarkyti ar pagerinti veikiančią miško ūkio sistemą. Danijoje. vykdo strateginį ir korporacinį planavimą ir įgyvendina ūkinės veiklos planus. 3. Lenkijoje. Greitų dalinių laimėjimų galimybė.1 tūkst. y. II grupės (specialios paskirties) miškai užima 260 701 ha arba 12. Vengrijoje. be to. išsiskiriantis savo specifika. ūkininkavimas kuriose taip pat gerokai skiriasi. Latvijoje. priskirtų urėdijoms. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. ir tik 1 500 873 ha užima IV grupės (eksploataciniai) miškai. Slovakijoje. numatyti ir pasirinkti. Lietuvoje. Jeigu šių sąlygų nėra. nežinant. tačiau ji yra vienintelė šalis. veikiančios visiško ar dalinio apsimokamumo principu – čekijoje. sausio 1 d. galimas po 10–20 metų. Panaši situacija yra tik Vengrijoje. Didžioji britanija) – savarankiškose šalies srityse po vieną ūkinį subjektą. Ištekliai pokyčiams įgyvendinti.5 ha Kupiškio urėdijoje iki 38 377. 4. valstybinės reikšmės miškuose yra išskirta nemažai įvairių kategorijų saugomų teritorijų.7% šalies teritorijos. ko norima pasiekti ir kokiais būdais manoma siekti šio tikslo. valdo 8 075.

kuomet visuomenė bus informuota apie reformą ir jos tikslus bei būsimą rezultatą. Monografija. ir 2001 m. jog reforma sulauks visuotinio pritarimo ir bus sėkminga.lvm. [4]. 4. 2003. Ji veikė nenuostolingai ir atitiko tuometinę miško ūkio aplinką. Tačiau. 1994 m. Visos išskirtos įvairių kategorijų saugomos teritorijos bei I–III grupių miškai dažniausiai tenkina visuomenės poreikius. psl. 2007. European Forest Sector outlook Study.ee/index_eng..E. nacionalinis saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje užėmė 998 016 ha. užsiimančių medienos ruoša ir prekyba. šių dienų miško ūkio aplinką stipriai veikia suintensyvėję globalizacijos procesai. Puškorius S. 3. todėl reikia pertvarkyti ar pagerinti veikiančią miško ūkio sistemą. be to. jos dar turi vykdyti kitas priemones. Stiglitz J. Lietuvos teisės universitetas. ir šioje srityje efektyvesnė būtų valstybės veikla [6]. Kaunas. sukuriant vientisas miško ūkio įmones. 2006. pirmiausiai turi būti formuluojamas sprendimo priėmimas. negu iki reorganizavimo. Dėl to miško ūkio aplinka sparčiai kinta. Visose ES šalyse aukščiausiame lygmenyje atskirtas valstybinis ir ūkinis valdymas. Main report. geneva 2005. Sukurtą Lietuvos miško ūkio valdymo sistemą galima vertinti pozityviai. Reforma bus sėkminga tik tuomet. helsinki. Forestry in Accession Countries. Įmonių socialinė atsakomybė. Vilnius. veikiantis apsimokamumo principu.1 ha. Dabartinė miško ūkio valdymo sistema. įvertinus visus sprendimus. stiprinančias visuomenės poreikių tenkinimą joms priskirtuose miškuose. įtvirtinta Miškų įstatymo 2001 m. kad pribrendo reikalas atidžiai stebėti ir tobulinti Lietuvos valstybinių miškų valdymo sistemą.lv/eng/ 8. Išvados 1. ko norima pasiekti ir kokiais būdais manoma siekti šio tikslo. FAo geneva Timber and Forest Study Paper 20. apdorojama ir nagrinėjama vidinė ir išorinė informacija.rmk. už tai negaudamos jokių papildomų lėšų. šių dienų miško ūkio aplinką stipriai veikia suintensyvėję globalizacijos procesai. išrenkamas optimaliausias. prieš priimant sprendimus. neturint aiškaus tikslo. kuriamas situacijos modelis. 5. Vėliau miško ūkio valdymo sistema buvo tobulinama 1992 m. turintis žymiai mažiau padalinių.. Tačiau pastaraisiais metais jaučiami miško ūkio aplinkos pokyčiai. Ar reikia tobulinti Lietuvos valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo sistemą? Per pastaruosius 10–15 metų apie 85 % Europos šalių miško ūkio valdymo sistemų struktūrų patyrė žymius pokyčius. Tik po ilgo ir kruopštaus parengiamojo darbo galima tikėtis. Estijos valstybinių miškų centras (Estonian State Forest Centre) – http://www. t. kadangi jos ne tik kad negali vykdyti tokios pačios ūkinės veiklos. užsiimančių miško auginimu. po to renkama. Vien kertinės miško buveinės valstybinės reikšmės miškuose užima 21 545.: iš dvejopu pagrindu veikiančių miško įmonių padalinių – biudžetinių. kadangi visuomenės nuomonė tiesiogiai veikia politikų priimamus sprendimus. formuluojamos išvados. ir ūkiskaitinių. kurių teritorijose yra mažiau veiklos apribojimų. 6. pritaikant ją susiformavusiai miško ūkio aplinkai. todėl juose ne itin sėkmingai veikia rinkos dėsniai. Todėl akivaizdu. kas sudarė 15.3% šalies teritorijos. sausio 1 d. Aplinkos ministerija. MA: black–well. 6.18–22. Viešojo sektoriaus institucijų administravimas. 3. gautomis už parduotą medieną ir kitą produkciją. atrenkami sprendimų variantai [5]. o jos pokyčiai darosi nenuspėjami. redakcijoje. Literatūra 1. beveik visose šalyse vietoje daugelio savarankiškų miško ūkinių subjektų suformuotas vienas ūkinis subjektas. šioms teritorijoms yra keliami įvairūs aplinkosauginiai reikalavimai ir atitinkami ūkinės veiklos apribojimai. kurios pagrindas yra 42 miško įmonės. numatomi įvairių veiksnių pasikeitimai. php3?PhPSESSID=4d7bc9ce4bdf76df893215972b 470243 . Lietuvoje radikali miško ūkio reforma buvo įgyvendinta 1990 m. uNECE. 1989 7. šis pakeitimas buvo įgyvendintas nutarus. Vilnius. 2007 m. y. racionaliausias. Miško ūkio valdymo sistemos reforma negali būti pradedama. geriausias variantas. Latvijos Valstybiniai Miškai (Latvia’s State Fo rests) – http://www. The Economics Role of the State. Vienaip ar kitaip. Valstybinė miškotvarkos tarnyba. – Cambridge. Ir tik tada. 2. ir valstybinių miškų valdytojai (šiuo atveju – miškų urėdijos) atsiduria blogesnėse ekonominėse sąlygose. kaip tos urėdijos. 2. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai sąlygas. kad miško įmonės miško auginimo darbus vykdo lėšomis. Indufor oy and EFI. nežinant. Lietuvos miškų ūkio statistika 2007. 2002.

eustafor. oebf. Europos valstybinių miškų asociacija EuSTAFoR (European State Forests Association) – http://www. Keywords: state forests. Austrijos valstybinių miškų akcinė bendrovė (Stock Company Austrian State Forests) – http://www. The attention is concentrated on the analyzing of state forest management samples in EU countries and possibilities of their implementation in conditions of globalization and changing market in Lithuania. globalization.gov. forestry. asp?Section=1176 12. Common principles of management and difficulties of their implementation public administration sector decision makers face with are discussed.at/ 11.lp. Suomijos valstybinių miškų įmonė (State Forest Enterprise of Finland) – http://www.fi/default.metsa. ecological and societal functions of forest resources. Lenkijos valstybinių miškų generalinis direktoratas (general Directorate of State Forests of Poland) – http://www.gov. Such new state forest management model would allow to use state forests more effective. . management.pl/media/biblioteka/in_english/ Development of Management of Lithuanian State Forest Sector IMANTAS LAzDINIS.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  9. administration of public sector. DoNATAS DuDuTIS Summary The aim of this article is to research development of Lithuanian state forest management. Didžiosios britanijos miškų komisija – http://www.uk/ 10. correspond economic.eu/ 13.

Praktinio taikymo pavyzdys rodo. leidžiantis pritaikyti atitinkamas priemones konkrečioje veikloje. nuolat didėjanti gaminių įvairovė bei trumpėjanti jų naudojimo trukmė yra pagrindiniai dinaminės ekonomikos požymiai. jog vykdomų naujų ir pažangių taršos prevencijos priemonių tyrimų metu nagrinėjama atskiro gaminio sistema visame būvio cikle. gamtinės augimo ribos bus pasiektos žymiai greičiau. Todėl ilgalaikės perspektyvos požiūriu darnus pramonės vystymasis. kad ekonominio augimo tempai turi būti atsieti nuo aplinkos degradavimo greičio [1]. kad poveikis aplinkai gali būti sumažinamas iki 60%. yra vienintelis sprendimas. fax. inovacijos. Remiantis minėta metodika pateikti praktinio ekologinio projektavimo taikymo elektroniniam elektros energijos skaitikliui rezultatai. bet žaliavų gavybos.Tačiau. Ekonominiu požiūriu darnumo principas reiškia. užtikrinantis žmonijos poreikius dabar ir ateityje. kitą vertus. nes eilės gaminių didžiausias neigiamas poveikis aplinkai sukeliamas ne jų gamybos procesuose. Šiame straipsnyje analizuojama viena taršos prevencijos priemonių – ekologinis gaminių projektavimas. susidarę dėl didesnio suvartojamų gaminių kiekio) [8]. pramonės procesų lygmenyje taikomos aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo priemonės kai kuriais atvejais tampa nepakankamos. ši sparti technologijų ir inovacijų raida stipriai įtakoja vartojimo būdo kitimą. bet ir nuo gamtinės aplinkos ribotų galimybių priimti.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Ekologinis gaminių projektavimas – svarbi tausojančio vartojimo ir gamybos priemonė VISVALDAS VARžINSKAS. apimanti eilę gamybos procesų ir medžiagų transformacijų nuo žaliavų (reikalingų gaminiui pagaminti) išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo. vartojimo ar atliekų šalinimo fazėse. galutinio gaminio deponavimo aspektai. pagrįstas gamtinių išteklių tausojimu. kurio pasekoje visuomenė susiduria su gausybe aplinkos apsaugos problemų (besaikis resursų naudojimas. sukeliama gaminant vis daugiau gaminių. JuRgIS KAzIMIERAS STANIšKIS Aplinkos inžinerijos institutas. vartotojų norai bei poreikiai kinta vis greičiau. Pagrindinės sąvokos: ekologinis gaminių projektavimas. atliekų kiekiai. Nuolatiniai technologijų “šuoliai” sparčiai plinta tarptautinėje rinkoje darydami vartotojus vis išrankesniais. rinkų globalizacija bei gamybos tinklai atveria papildomų naujų augimo galimybių. kad neribotas ekonomikos augimas uždaroje (medžiagų požiūriu) sistemoje negalimas. tel. Lietuva. Ekologinis gaminių projektavimas – tai sisteminė metodika. Donelaičio g. Tai lėmė.+370 37 300764. trumpėjantis inovacijų ciklas. Kintantys vartojimo būdai.:+370 37 20937 envir. . Įvadas Vystantis technologijoms ir keičiantis visuomenės struktūrai.eng@ktu. Kauno technologijos universitetas K. Vis aktualesni tampa energijos efektyvumo vartojant. integruojanti aplinkos apsaugos aspektus į gaminio projektavimą. absorbuoti ir transformuoti taršą [4]. 20.lt Vykstant vis spartesnei pramonės plėtrai ir augant vartojimui. būvio ciklo įvertinimas. be to. Akivaizdu. didėjanti tarša. nes tai priklauso ne tik nuo ribotų medžiagų ir energijos išteklių.: +370 37 300760. Sudarytas dinaminis ekologinio projektavimo taikymo modelis. Kaunas.

Į gaminio būvio ciklą įeina šie komponentai: žaliavų paruošimas. kurti ir gaminti “palankesnius” aplinkai gaminius. siekiant vis didesnio aplinkos apsaugos efektyvumo. pervežimas. liepos 6 d. būvio ciklo požiūris ir pan. kuris užtikrintų kuo ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį juose panaudotų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą. paskatinusiu žmoniją nuolatos ieškoti vis veiksmingesnių aplinkos apsaugos efektyvumo didinimo sprendimų. gamtinių išteklių naudojimo efektyvumas padidėtų apie dešimt kartų [7]. gaminio gamyba. Įmonės taiko ekologinį gaminių projektavimą ir dėl vidinių paskatų [9]: • Gaminio kokybės užtikrinimas. atliekų surinkimas ir galutinis pašalinimas. Taikyti ekologinį gaminių projektavimą (EgP) pramonėje įmones skatina daugiau verslo galimybių plėtra. paskirstymas. diegti pažangiausias technologijas bei aktyviai bendradarbiauti su partneriais aplinkos apsaugos srityje. kiti potencialūs skatinamieji veiksniai kol kas įmonėms nedaro realios įtakos pasirenkant EP taikymą [11]. Tai įtakojo. o gaminio naudojimo trukmę bei medžiagų pakartotinį naudojimą tuo pačiu metu padidinus du kartus. patikimumo. Ekologinio projektavimo principų taikymas pagal nustatytus reikalavimus užtikrintų energiją vartojančių gaminių laisvą judėjimą ES rinkoje [5]. jog vis dažniau vykdomų tyrimų objektu pasirenkamas ne atskiras gamybos procesas. Ekonominė nauda. būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. yra du pagrindiniai eko- loginį projektavimą skatinantys veiksniai – tai teisiniai reikalavimai ir akivaizdi ekonominė nauda.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Suvokimas. vanduo. EMAS). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/ EB. Vykstant vis spartesnei pramonės plėtrai ir augant vartojimui. Tiesioginių ekologinio gaminių reikalavimo priemonių taikymą skatinančiu veiksniu tapo 2005 m. pagrįstai būvio ciklo požiūriu). Vis aktualesni tampa žaliavų gamybos. ilgalaikiškumo ir aptarnavimo atžvilgiu. Įvaizdžio kūrimas. Direktyva apima ir labiau holistinį požiūrį: išteklių vartojimas (medžiagos. Ekologinis gaminių projektavimas leidžia sumažinti kaštus visose gaminio būvio ciklo stadijose. Pavyzdžiui. energija). pagalbinių medžiagų vartojimas. bet nagrinėjama atskiro gaminio sistema. Lietuvos pramonėje nėra skiriama pakankamai dėmesio gaminių koncepcijos kūrimui. kurios netiesiogiai skatina gamintojus projektuoti ir gaminti ekologiškai švaresnius gaminius. Pramonės plėtros jėga (griežtėjantys teisiniai reikalavimai bei konkurencija) tapo pagrindiniu veiksniu. Direktyvos 2005/32/Eb tikslas: sumažinti šiltnamio efekto dujų išsiskyrimą (8% nuo 1990 m. kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje [6]. emisijos. pakuotė. energijos išgavimas. efektyviau • • . ypatingas vaidmuo ateityje tenka ekologiniam gaminių projektavimui (koncepcijai. tačiau šalies pramonės įmonės. gaminiui pagaminti sunaudotų medžiagų kiekį sumažinus perpus. Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo priemones. Atitiktis aplinkos apsaugos standartams leidžia padidinti gaminio kokybę funkcionalumo. perdirbimo galimybės. atsiranda palaipsniui. aplinkosauginis gaminių ženklinimas. tyrimų metu sprendimų ieškoma įvertinant poveikį aplinkai visame gaminio būvio cikle. kad aplinkos taršos bei išteklių išeikvojimo problemoms spręsti būtina integruota strategija. vartojimo ar galutinio gaminio deponavimo aspektai. 1. leidžia įmonei sukurti geresnį įvaizdį konkurentų atžvilgiu. Ekologinį gaminių projektavimą skatinantys veiksniai šiuo metu Lietuvoje skatinama taikyti įvairias savanoriškas aplinkos apsaugos veiksmingumą gerinančias priemones. kurio tikslas – skatinti gamintojus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Tai įtakojo taršos prevencijos priemonių (pakeitusių „skiedimo principo“ ar „vamzdžio galo“ strategijas) atsiradimą bei taikymą. nei gaminio aplinkosauginis gerinimas. apimanti eilę gamybos procesų ir medžiagų transformacijų nuo žaliavų (reikalingų gaminiui pagaminti) išgavimo iki galutinio gaminio šalinimo [12]. organizuojamas konkursas “Pasiekimai aplinkosaugoje”. ši koncepcija reikalauja. tai yra taikant būvio ciklo požiūrį. Pavyzdžiui. projektuojant galima rasti sprendimų. 2008–2012 laikotarpiu) dėl neefektyvios namų buitinės technikos ir kitos įrangos. ypač eksportuojančios savo produkciją. Aplinkos apsaugos ženklinimo ir kitų marketingo priemonių taikymas. vartojimas. pristatant į rinką gaminį kaip aplinkai mažiau kenksmingą. pramonės procesų lygmenyje taikomos aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo priemonės tampa nepakankamos. įteisinanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą. pirminis žaliavų paruošimas. kaip sumažinti žaliavų ir energijos naudojimą gamybos metu. atsižvelgiant į aplinkos apsaugos aspektus: pramonės įmonės skatinamos diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas (ISo 14000. savo gaminius kuria aktyviai.

Pateiktas modelis ypatingai yra aktualus energiją vartojančius gaminius kuriančioms įmonėms. mokesčiai už teršimą gaminiais ir kitų aplinkos apsaugos politikos priemonių taikymas ne tik Europoje. Lemiamą sprendimą dėl naujo gaminio dizaino bei labiausiai tinkamų gaminio aplinkos apsaugos aspektų integravimo priimti turi įmonė. savarankiškai kuriančioje ar projektuojančioje gaminius ar jų komponentus. kaštus ar gaminio sukūrimui skirtą laiką. Ekologinio gaminių projektavimo modelis gali būti sistemiškai taikomas atskiriems gaminiams arba visai įmonei. Ekologinio gaminių projektavimo taikymas leidžia naujai pažvelgti į įmonės veiklą bei ieškoti novatoriškų idėjų ir sprendimų. atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus projektuojant gaminius įmones dažnai skatina išoriniai veiksniai: • Aplinkos apsaugos politika. Siekiant efektyvaus aplinkos apsaugos aspektų įtraukimo į gaminių kūrimo procesus būtina specifinę aplinkos apsaugos informaciją bei atitinkamas ekologinio gaminių projektavimo strategijas pateikti sistemiškai. Įmonės verslo partnerių ar gaminių vartotojų reikalavimai yra stiprus veiksnys gerinti gaminių efektyvumą aplinkos apsaugos atžvilgiu. gaminių kūrimas yra procesas. Toks modelis leistų pasiekti optimalų gaminio aplinkos apsaugos efektyvumą gaminio kūrimo procesuose. įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/Eb nuostatoms.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai • • pervežti gaminius ar palengvinti atliekomis tapusių gaminių perdirbimą. Inovacijų diegimas atveria įmonėms naujas rinkas ir leidžia pritraukti naujų pirkėjų. Rinkos reikalavimai ir konkurencija. galima laikyti kelių alternatyvių sprendimų paiešką. Inovacijų skatinimas. kurioje atskirose fazėse pateikiamos skirtingos prioritizavimo priemonės. gamintojo atsakomybės įvedimas už atliekų tvarkymą (pvz. Pavyzdžiui. Taip pat trūksta ir įžvalgos. kurie vėliau būtų išanalizuoti ir palyginti. bet ir JAV. be vidinių motyvų. reikalaujantis artimo bendradarbiavimo tarp pramonės ir mokslo tyrimų institucijų (susijusių su gaminių kūrimu). bet ir vartotojams. • • 2. Dinaminis ekologinio projektavimo modelis (1pav. Nemažai pripažintų gaminių dizaino ar kitų konkursų nuostatai reikalauja pateikti su aplinkos apsauga susijusią informaciją ar net kelia specifinius veiksmingumo reikalavimus. Siekiant užtikrinti optimalių gaminio aplinkos apsaugos analizės ar ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonių panaudojimą kuriant gaminius. kaip charakteristikas reikia panaudoti. elektros ir elektroninei įrangai. atsižvelgiant į įmonės ar gaminio tipą. Japonijoje. Modeliui būdingas sistemiškas cikliškumas. gaminį vartodamas vartotojas sutaupo energijos. pakuotėms. Didžiausią ekonominį ir aplinkos apsaugos veiksmingumo efektą gali gauti pramonės įmonės. tam panaudojant minimalius kaštus bei optimalias technologines įmonės galimybes [10]. inovacijų lygį. būtina taikyti sisteminį požiūrį ir sukurti dinaminį ekologinio projektavimo modelį. didžiosios tarptautinės bendrovės dažnai kelia griežtus reikalavimus tiekėjams ir sistemiškai vertina jų aplinkos apsaugos veiksmingumą bei atitiktį aplinkos apsaugos standartams. Dinaminis EgP modelis gali būti taikomas bet kokioje gamybos įmonėje.. Pavyzdžiui. aplinkos apsaugos ženklinimas. skatina įmones atsižvelgti į esamus ar numatomus nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimus projektuojant gaminius. Aplinkos apsaugos kriterijų įtraukimas į gaminių dizaino ar kitus konkursus. netinkamoms naudoti transporto priemonėms). Darbuotojų motyvavimas ir atsakomybės skatinimas. optimaliu rezultatu. kurios tiesiogiai įtakoja tiekimo grandinę. dėl įdiegtų energijos efektyvumo priemonių. Pažymėtina. kad dažnai ekologinis projektavimas padeda taupyti ne tik pramonės įmonėms. kitose šalyse. Dinaminis ekologinio gaminių projektavimo (EGP) modelis Ekologinio gaminių projektavimo (EgP) modelis nėra nauja gaminių kūrimo priemonė – tai naujas būdas integruoti reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus į esamas gaminių projektavimo ar kūrimo sistemas.)– dinamiška sistema. Darbuotojų įtraukimas į aplinkos apsaugos problemų sprendimą skatina atsakomybės jausmą ir netgi padeda spręsti su darbų sauga susijusius klausimus. gaminių konstruktoriams ar inžinieriams dažnai nepakanka informacijos apie kuriamų gaminių aplinkos apsaugos charakteristikas. koordinuoja gaminių logistikos sistemą bei yra atsakingos už suvartotų gaminių atliekų tvarkymą ar antrinį panaudojimą. priklausomai nuo įmonės pobūdžio ir vidinių įmonės tikslų. leidžiantis vieną ar keletą procesų ar etapų pakartoti. kuriant gaminius. darant tai įvertinus ekonominius. Ekologinis projektavimas skatina radikalius pasikeitimus gaminio sistemoje. socialinius ir techninius veiksnius. nes ekologinio gaminių projektavimo principų taikymas gaminių kūrimo procesuose šioms įmonėms bus privalomas. jei pasiektas rezultatas neatitinka keliamų prioritizavimo reikalavimų ar sprendimų aplinkos apsaugos savybės netenkina .

Fizinių gaminio savybių analizė yra nepakankama. ga- . gaminio gamybą. įskaitant žaliavų gamybą ir tiekimą. būtina išnagrinėti visą gaminio sistemą (gaminio papildomas medžiagas ar priemones. eksploatacines medžiagas ir t. gaminio prototipas ir projekto įvertinimas. atliekama išsami gaminio aplinkos apsaugos aspektų analizė. koncepcija ir antrinė analizė. 1 pav. norint įvertinti tikrąjį gaminio sukeliamą poveikį aplinkai. tikslų bei uždavinių nustatymas. Nagrinėjama gaminio sistema taip pat turi aprėpti visas gaminio būvio ciklo fazes. Dinaminį ekologinio projektavimo modelį (1 pav. Visi dinaminio ekologinio gaminių projektavimo procesai suskirstyti į pagrindinius etapus: tikslai ir pirminė analizė.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  projektuotojo lūkesčių. siekiant įvertinti visos gaminio sistemos poveikį aplinkai viso gaminio būvio ciklo metu. utilizavimą ar kitus būvio pabaigos scenarijus. vartojimą.) sudaro dvi dalys – principinis ekologinio gaminių projektavimo algoritmas ir ekologinio gaminių projektavimo modelio priemonių diegimo schema. kuri yra būtina.). siekiant užtikrinti tinkamą gaminio funkcionalumą per visą gaminio gyvavimo ir vartojimo trukmę. Dinaminis ekologinio gaminių projektavimo modelis [10] Tikslai ir pirminė analizė Pirmajame dinaminio EgP modelio etape („Tikslai ir pirminė analizė“) vykdomas projekto apimties. logistiką. t.

palengvinti gaminių. virtusių atliekomis. gaminio koncepcijos vystymo bei realizavimo veikloje naudojamos priemonės. funkcionalumą. gautais pirmame dinaminio ekologinio gaminių projektavimo modelio etape. Ekologinis gaminių projektavimas privalo būti nuolatinis ir sistemiškai taikomas procesas. kiekybinis įvertinimas. įvertinimui bei rekomendacijų. Siekiant užtikrinti tokių projektų ilgalaikiškumą. t. antrajame etape („Koncepcija ir antrinė analizė„) (1 pav. gaminio aplinkos apsaugos įvertinimas apima aplinkos apsaugos aspektų identifikavimą. kontroliniai klausimai ir atmintinės. atliekama inventorinė analizė. pasirinkti mažiau aplinkai kenksmingas chemines medžiagas. ar buvo atsižvelgta į vieną ar kitą vadove nurodytą aspektą ar patarimą. Gaminio prototipas ir projekto įvertinimas Sekantis.y.) generuojamos idėjos ir pasiūlymai. elektronikos ar baldų pramonei) arba konkrečiai įmonei. Ekologinio gaminių projektavimo modelio ryšių ir informacijos srautų schema Dinaminio EgP modelio priemonių diegimo schemoje pateikiami ryšiai bei informacijos perda- . skirtų tolesniam ekologinio gaminių projektavimo plėtojimui įmonėje. gaminių neigimų aplinkos apsaugos aspektų tyrimas gali būti atliekamas labai išsamiai. identifikuotus pirmajame modelio etape. todėl svarbu su projekto rezultatais supažindinti visus įmonės darbuotojus ir pradėti naujus ekologinio gaminių projektavimo projektus.. skirtas ekologinio gaminių projektavimo projekto rezultatų taikymui. leidžiančios įvertinti pageidaujamas gaminio savybes. kuri panaudojama naujojo gaminio prototipo sukūrimui. • Koncepcija ir antrinė analizė Remiantis tyrimų duomenimis. bendra gaminio analize ir prioritizavimo patobulinimo idėjų rezultatais – turi būti pasirinktos ekologinio gaminių projektavimo strategijos. Dažniausiai tokiais atvejais pasitelkiami gaminių projektavimo vadovai. finansavimą). kurio metu nustatoma apimtis ir funkcinis vienetas. Formuojant naujo gaminio prototipą. šis dinaminio EgP modelio etapas užtikrina modelio sistemiškumą – žinių ir patirties. kontrolinius klausimus ir kt. trečiasis dinaminio EgP etapas („Gaminio prototipas ir projekto įvertinimas“). laiką. kurios bus įtrauktos į gaminio specifikacijas. vykdant išsamų būvio ciklo įvertinimo tyrimą. vartotojų poreikį bei aplinkos apsaugos aspektus. kriterijus ir nagrinėjami aplinkos apsaugos problemų sprendimo pavyzdžiai. kokius palankesnius aplinkai sprendimus priimti. kuriant kitus ekologiškai švaresnius gaminius ar toliau tobulinant ir vystant naujai sukurtą gaminį.. personalo kompetenciją. Kontrolinių klausimų sąrašuose konstruktoriai gali pažymėti. gaminių projektavimo vadovuose pateikiama pagrindinė informacija apie gaminių aplinkos apsaugos aspektus. Tokie sąrašai gali būti pritaikyti bet kokiai ekologinio gaminių projektavimo problemai spręsti. Remiantis visa sukaupta informacija – poveikio aplinkai vertinimu. išardymą ar perdirbimą. užtikrinantis nuolatos didėjantį kuriamų gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą ir augančią įmonės kompetenciją ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo procesuose. siekiant sumažinti naujojo gaminio neigiamą poveikį aplinkai ir eliminuoti neigiamus aplinkos apsaugos aspektus. šiame etape įmonė gali taikyti šias priemones: • kiekybines: detalųjį ar supaprastintą būvio ciklo įvertinimą (dažniausiai – programinę būvio ciklo įvertinimo įrangą ir duomenų bazes). Identifikavus neigiamus gaminio aplinkos apsaugos aspektus. Dažniausiai tokie vadovai rengiami specifinei pramonės šakai (pvz. tolimesnį panaudojimą. palengvinti aplinkos apsaugos strategijų pasirinkimą. Po idėjų prioritizavimo bei vertinimo gaunama informacija. šių priemonių pagalba atliekama potencialių neigiamų poveikių aplinkai analizė per visą gaminio būvio ciklą.y. veiksmingumo indikatorius. gaminio kūrimui pasitelkiamos ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonės. paruošimui. jų reikšmingumas įvertinamas remiantis jų poveikio aplinkai normalizavimu (atsižvelgiant į fundamentaliuosius poveikio aplinkai kriterijus). gautų vykdant ekologinio gaminių projektavimo veiklą. Analizę privaloma atlikti tik iš anksto suplanavus jos atlikimo sąlygas (t. siekiant įvertinti aplinkos apsaugos. nuo žaliavų išgavimo iki galutinio deponavimo. Sėkmingai įgyvendintas ekologinio projektavimo projektas skatina tolimesnę šios srities veiklą. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai minio aplinkos apsaugos aspektų analizę sudaro keletas etapų – neigiamą poveikį aplinkai turinčių medžiagų identifikacija. santykinis įvertinimas ir normalizacija. būtina įvertinti ekologinio gaminių projektavimo integravimo į aplinkos vadybos sistemą galimybes. poveikio įvertinimas ir normalizacija. Visos gaminių aplinkos apsaugos aspektų analizės priemonės yra pagrįstos būvio ciklo požiūriu. būtina pateiktų pasiūlymų analizė. pvz. kokybines: lenteles. palengvinančios konkrečių aplinkos apsaugos problemų sprendimą. gaminio specifikacijose turi būti aiškiai įvardyti įmonės naujo ar tobulinamo gaminio reikalavimai. technines ir finansines projekto įgyvendinimo galimybes. kiekybinį įvertinimą ir reikšmingumo nustatymą. Vienintelis tokių priemonių trūkumas – jų kokybinis pobūdis.

Vykdant gaminio tobulinimą siekiama atsižvelgti ir į aplinkos apsaugos aspektus. kuri pasižymi dideliu ekologinio projektavimo potencialu ir svarba. To nepakanka.)). Straipsnyje pateikiamas EgP modelio taikymo Lietuvos pramonės įmonėse pavyzdys – EMS trifazio elektros skaitiklio projektas. Vykdant tarptautinius projektus. taikant ekologinio gaminių projektavimo priemones. 3. Modelio taikymo dėka parenkamos ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonės leidžia efektyviai pasiekti maksimalų naujo gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumą ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis [3]. Funkcinis vienetas . Aiškus tyrimų užduočių. svoris – mažesnis nei 1. Pramonėje vykdoma gaminių gamyba yra tik vienas iš gaminio būvio ciklų etapų ir duomenų. Ekologiniam projektavimui pasirinktas gaminys Ekologiniam projektavimui pasirinktas gaminys – elektroninis trijų fazių skaitiklis EMS. išgavimo iki skaitiklio deponavimo. Skaitiklio aplinkos apsaugos analizė Siekiant identifikuoti pagrindinius poveikius aplinkai per visą jo būvio ciklą bei nustatyti (įvardinti) pagrindinius aplinkos apsaugos prioritetus. reikalingų skaitikliui.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  vimo srautai tarp pramonės įmonių bei mokslo ir tyrimų institucijų. EEĮ keliami griežti teisiniai reikalavimai. Elektros skaitiklio ekraną (2 plieninės plokštės) dengia skaidrus polikarbonato. skirtas buičiai ir pramonei. o taip pat registruoja vidutinės galios maksimumus keturiose energijos tarifinėse laiko zonose. Įtampos ir pagalbinių gnybtų kaladėlė (plombuojama) yra skaitiklio apačioje. tam pramonės įmonėms būtina kooperacija su mokslo ir tyrimų institucijomis. apdoroja.) Skaitiklis registruoja. informacijos srautų. Ekologinio gaminių projektavimo proceso metu nagrinėjama visa gaminio sistema (nuo žaliavų išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo). esamam skaitikliui atlikta aplinkos apsaugos analizė taikant šiuos metodus: • medžiagų. gaubtas prie korpuso tvirtinamas dviem plombuojamais varžtais. leisiančius įvertinti bendrąjį gaminio sistemos poveikį aplinkai. gaminio sistemoje vyksta eilė medžiagų ir energijos transformacijų (žaliavų išgavimas. kuriais disponuoja įmonės. Siekiant atlikti poveikio aplinkai analizę. norint įvertinti visą gaminio sistemos poveikį aplinkai santykiniais dydžiais. Dinaminio EGP modelio taikymas Lietuvos pramonės įmonėse Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo bei dinaminio EgP modelio taikymo pramonėje moksliniai tyrimai buvo atliekami. (Ekologinio projektavimo sprendimai vėliau bus integruoti ir į kitus skaitiklius. pradedant nuo 2003 metų. apsaugantis nuo išorinio mechaninio poveikio ir vandens. kurių bus laikomasi viso gaminio ekologinio projektavimo proceso metu (vykdant dinaminio EgP modelio funkciją „Aplinkosauginė gaminio analizė“ (1 pav. siekiant įvertinti visos gaminio sistemos poveikį aplinkai per visą gaminio gyvavimo trukmę. pirmiausia buvo nustatytos tyrimo sistemos ribos ir apibrėžtas funkcinis vienetas. šis gaminys priskirtinas elektros ir elektroninės įrangos (toliau EEĮ) grupei. kaupia ir registruoja apkrovos profilius. • Ekoindikatoriai’99 (programinė įranga EcoIT). maitinantis skaitiklio laikrodį. leidžiantis pasiekti maksimalų ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo ir vystymo veiksmingumą. būtina atskirų gaminio būvio ciklo etapuose sukeliamų neigiamų poveikių aplinkai duomenis normalizuoti bei perskaičiuoti į santykinius dydžius. Dinaminio EgP modelio pritaikymo dėka tirtame gaminyje identifikuojami reikšmingiausi aplinkos aspektai visame gaminių būvio cikle bei nustatoma. stabilizuoto ultravioletiniais spinduliais. Pramonės įmonių specialistai nepajėgūs surinkti visų gaminio sistemos duomenų bei atlikti būvio ciklo įvertinimo tyrimus. gaubtas. todėl. todėl šią sistemą sudaro dideli duomenų srautai. mokslinių tyrimų bei akademinės veiklos metu. perdirbimas. šios priemonių diegimo schemos sukūrimą lėmė artimo bendradarbiavimo tarp pramonės ir mokslo tyrimų institucijų (susijusių su gaminių kūrimu) poreikis. energijos ir toksinių emisijų (MET) matrica. atsakomybių ir veiklos paskirstymas tarp pramonės įmonių bei mokslo ir tyrimų organizacijų yra pagrindinis veiksnys. deponavimas). diegtas uAb „Elgama Elektronika“. saugo ir perduoda duomenis apie pagamintą ir suvartotą elektros energiją (aktyviąją ir reaktyviąją). gaminio gamyba.5 kg. būvio ciklo sistemos ribos apibrėžiamos nuo žaliavų. ekologinio gaminių projektavimo koncepcija ir dinaminis EgP modelis buvo sėkmingai pritaikyti ir įvertinti kuriant eilę gaminių Lietuvos pramonės įmonėse. Skaitiklyje yra vidinis rezervinis maitinimo šaltinis. gabaritiniai pasirinkto gaminio matmenys: 328 x 178 x 58 mm. lemiantis sėkmingą suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir pagrindinis faktorius. kuri gaminio būvio ciklo fazė kelia didžiausią neigiamą poveikį aplinkai.



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

– vienas elektros energijos skaitiklis EMS. Skaitiklis analizuojamas jo gamybos, naudojimo ir šalinimo fazėse. būvio ciklas aprėpia 30 metų laikotarpį. gaminio aplinkos apsaugos aspektai analizuojami, naudojant Ekoindikatorių’99 metodiką – tai supaprastinta būvio ciklo vertinimo metodika, specialiai pritaikyta naudoti gaminių projektavimo metu. Tyrimas paremtas iš anksto apskaičiuotų ekoindikatorių modeliu, paruoštu skirtingiems gamybos ir medžiagų poveikiams aplinkai. Standartiniai ekoindikatoriai yra skaičiai (militaškai, mPt), kurie išreiškia visą gaminio ar proceso poveikį aplinkai. šioje metodologijoje poveikis aplinkai įvertintas, atsižvelgiant į pagrindinius aspektus: žmonių sveikatą, ekosistemų kokybę, gamtinių išteklių išeikvojimą [2].

metų yra nedidelis. be to, skaitiklio funkcija yra matuoti suvartojamą elektros energijos kiekį: gaminys savaime skatina elektros energijos taupymą ir racionalų eikvojimą paros ir metų bėgyje. Todėl ekologinio projektavimo metu į elektros suvartojimo aspektą nebus atsižvelgiama, nes didelė reikšmė (militaškais) gaunama dėl ilgo skaitiklio naudojimo laiko, o ilgas tarnavimo periodas yra teigiamas aspektas aplinkos apsaugos požiūriu, nes nereikia žaliavų ir energijos naujo skaitiklio gamybai. Analizuojant gamybos etapą visame būvio cikle įvertinta atskirų dalių ir jų surinkimo procesų poveikiai aplinkai (3 pav.).

3 pav. Skaitiklio sudedamųjų medžiagų daromas poveikis aplinkai gamybos metu [3] 2 pav. Poveikis aplinkai skaitiklio gamybos, naudojimo ir šalinimo etapuose [3]

Didžiausią poveikį aplinkai gamybos metu daro:
• • • • • skaitiklio skydelis, t.y. plieno gamyba (182mP) ir jo cinkavimas (324 mP). Viso 506mP; skaitiklio korpusas, t.y. PC granulių gamyba (316mP), liejimas (29mP). Viso 345mP; metalinės tvirtinimo detalės (188mP): plombos (109mP), varžtai(79mP)); elektroniniai komponentai (kondensatoriai, mikroschemos, varžos) (195mP); laidai (70mP);

Siekiant atlikti Ekoindikatorių’99 analizę, pirmiausia sudaryta gaminio būvio ciklo schema, kurios ribos apima žaliavų išgavimą sudedamųjų dalių gamybai ir baigiasi skaitiklio, netinkamo naudoti, šalinimu. būvio ciklas aprėpia 30 metų laikotarpį. Nustatytas funkcinis vienetas – vienas elektros energijos skaitiklis EMS. Skaitiklis analizuojamas jo gamybos, naudojimo ir šalinimo fazėse. Apskaičiavus medžiagų ir procesų poveikius aplinkai ekoindikatorių (militaškų) išraiška, gauta, kad visas skaitiklio būvio ciklas sudaro 18 taškų, kurių daugumą (16 taškų) sudaro naudojimo fazė – daugiausiai elektros energijos naudojimas. Per 30 metų skaitiklis sunaudoja 631 kWh elektros energijos. Palyginti su kita buitine elektronine įranga, skaitiklio suvartojamas elektros energijos kiekis per 30

litavimas, naudojant lydmetalius su švinu (44mP). Atlikus aplinkos apsaugos analizę, nustatyti šie pagrindiniai neigiami aplinkos apsaugos aspektai, lemiantys dinaminio EgP modelio funkciją „Sprendimų paieška ir prioritizavimas. gaminio koncepcijos vystymas“: • Korpuso iš PC gamyba (345 mPt) ir deponavimas (2,496 mPt); • Skydelio gamyba (506 mPt);

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 

Laidai (70 mPt); Metalinės tvirtinimo detalės (188 mPt); Elektros energijos suvartojimas naudojimo fazėje (16 Pt). Skaitiklio pagerinimo alternatyvos ir jų įvertinimas Atsižvelgiant į esamo skaitiklio aplinkos apsaugos analizės rezultatus ir ekologinį projektavimą skatinančius veiksnius, buvo pasiūlyti sekantys gerinimo sprendimai: • Plastikinių komponentų ženklinimas pagal ISO 11469 standartą siekiant efektyvaus perdirbimo. Korpuso detales liejančiai įmonei perduoti informaciją apie reikalavimą ženklinti plastikines detales pagal ISo 11469 arba uAb „ELgAMA–ELEKTRoNIKA“ turėtų įsigyti standartą ISo 11469 ir, remiantis juo, duoti nurodymus korpuso detales liejančiai įmonei. • Skaitiklių žymėjimas ženklu, rodančiu, kad EEĮ turi būti kaupiama atskirai. • Skaitiklio gabaritų sumažinimas kiek įmanoma daugiau. Dabartinio skaitiklio matmenys 327x177x55 mm (aukštis x plotis x gylis) atitinka standartus DIN43 857 – 2 ir DIN 43 857 – 4. Naujai projektuojamo skaitiklio korpuso gabaritiniai matmenys galėtų būti mažesni (pvz., sumažintas skaitiklio aukštis). Siekiant sumažinti išorinį magnetinį poveikį skaitiklio komponentams, skaitiklio gylis turėtų būti padidintas. galėtų būti sumažintas skaitiklio plastmasinių dalių svoris, taip sumažinant naujam skaitikliui reikalingos plastmasės kiekį. Plastmasės kiekio sumažinimas gali būti pasiektas parenkant minimalius korpusinių detalių storius, optimalų skaitiklio dalių ir jų komponentų išdėstymą. Pagrindinis kriterijus, parenkant korpusinių detalių storį, yra gaminio liejimo (atsižvelgiant į naudojamos medžiagos klampumą) ir stiprumo savybės. • Laidų kiekio sumažinimas. Įmanoma visiškai atsisakyti laidų, nes visos išorinės jungtys gali būti montuojamos ant pagrindinės spausdinto montažo plokštės (toliau SMP). Skaitiklyje galima atsisakyti laidų, kurių paskirtis – įtampos tiekimas į pagrindinę plokštę. Laidai gali būti pakeisti standartiniais M3X40 sraigtais. • Skaitiklio ekranų atsisakymas. Padidinus skaitiklio gylį, galima atsisakyti plieninių ekranų, kurie apsaugo skaitiklio komponentus nuo iš-

• • •

orinio elektromagnetinio poveikio. Atsisakius ekranų, nebereikia naudoti ir ekrano įžeminimo laido. • Bešvinių lydmetalių ir detalių naudojimas. bešvinių detalių ir lydmetalių naudojimas EEĮ gamyboje sumažina poveikį aplinkai. Įmonė, įdiegusi naujas technologijas, atitinka jai keliamus teisnius reikalavimus. Instrukcijų apie pavojingų medžiagų atskyrimą pateikimas. Elektros skaitiklio naudojimo instrukcijoje rekomenduojama pateikti nuorodą apie EEĮ prietaiso šalinimą, pasibaigus jo naudojimo laikui (pristatyti EEĮ surenkančiai įmonei arba skaitiklį išrūšiuoti į atitinkamus atliekų srautus). • Lipdukų, turinčių PVC, atsisakymas. Polivinilchlorido lipdukus galima pakeisti paprastos formos polipropileno plėvelėmis, informaciją ant jų spausdinant lazeriniu būdu. • Metalinių kontaktų su varžtais pakeitimas jungtimis, kuriose laidas prispaudžiamas spaustuku. • Pakartotinio naudojimo komponentų pritaikymas. Pakartotinai naudoti galima skaitiklio pagrindą, dangtį, baterijos dangtelį, gnybtus, vijas, kontaktinius varžtus. Pakartotinai naudojant tas pačias detales, sumažinamas joms pagaminti reikalingas žaliavų kiekis. • Paviršinio montavimo linijos naudojimas. Komponentų gamintojai išvadinius komponentus keičia SMT technologijos komponentais, juos įdiegiant skaitiklio konstrukcijoje, medžiagų kiekį galima sumažinti 50 – 90 %. • Pagrindinės plokštės dizaino pakeitimas. Išorinės plokštės dizainą reiktų pakeisti taip, kad nereikėtų nulaužti ir išmesti nepanaudojamų dalių. Naujo elektros skaitiklio aprašymas Išanalizavus skaitiklio daromą poveikį aplinkai, numatyti tokie skaitiklio dizaino pakeitimai, patobulinimai, kurie nesumažina jo kokybės, tačiau yra palankesni aplinkai bei garantuoja atitiktį teisiniams reikalavimams:
• • • • • Sumažinus skaitiklio korpusą, sunaudojamo polikarbonato kiekis sumažėja 20 %. Atsisakius plieninių lakštų, nenaudojamas plienas. Atsisakoma laidų ~ 3 m. Atsisakoma polivinilchlorido lipduko. Vietoj metalinių kontaktų su varžtais naujos konstrukcijos skaitiklyje naudojamos jungtys, kuriose laidas prispaudžiamas spaustuku. Naudojant bešvinines technologijas ir bešvinius



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

komponentus ir bešvinį lydmetalį, sumažintas poveikis aplinkai gamybos metu. Pagrindinė plokštė (SMP) suprojektuota taip, kad nereiktų nulaužti ir išmesti jos dalies, surenkant skaitiklį. Montuojant detales, kuriose nėra švino, skaitiklyje sumažinamas aplinkai pavojingų medžiagų kiekis. Sužymėti plastikai, instrukcijos apie pavojingų medžiagų atskyrimą skaitiklio šalinimo metu leidžia efektyviai tvarkyti skaitiklio atliekas.

Elektros skaitiklio projektavimo tyrimų rezultatų išvados Dinaminio EgP modelio taikymas, kuriant trifazį elektros skaitiklį, leido įmonei pasiekti ženklų aplinkos apsaugos veiksmingumo padidėjimą ir atlikti kiekybinį veiksmingumo pokyčio įvertinimą. Pirminės gaminio aplinkos apsaugos analizės (EgP modelio 2–oji fazė) dėka identifikuoti reikšmingi aplinkos aspektai leido atlikti šiuos reikšmingus gaminio koncepcijos pakeitimus:
• Sumažinus skaitiklio gabaritus, sumažėja jam pagaminti reikalingas polikarbonato kiekis, o korpuso gamybos metu daromas poveikis aplinkai sumažėja 20 %. Atsisakius plieninio skaitiklio ekrano, poveikis aplinkai dėl plieninio korpuso gamybos sumažėja 100 %. Atsisakius kai kurių laidų arba sumažinus jų kiekį, laidų daromas poveikis aplinkai sumažėja 90 %. Naudojant bešvinį lydmetalį ir komponentus, poveikis aplinkai sumažėja 8 %. Atsisakius keleto metalinių tvirtinimo detalių, poveikis aplinkai sumažėja 20 %.

gauti rezultatai rodo, kad šis ekologinio gaminių projektavimo projektas uAb „ELgAMA–ELEKTRoNIKA“ leidžia žymiai sumažinti neigiamą gaminio poveikį aplinkai viso būvio ciklo metu. Skaitiklio ekologinio projektavimo pokyčius geriausiai atspindi ekologinio projektavimo strategijų vairas, kuris leidžia grafiškai palyginti jau gaminamo ir naujai projektuojamo gaminio poveikį aplinkai, atsižvelgiant į įvairius aplinkos apsaugos kriterijus (4 pav.).

• •

4 pav. Gaminio ekologinio projektavimo strategijų vairas

Dėka dinaminio EgP modelyje esančios pakartotinos gaminio analizės (EgP modelio 4 fazė, 1. pav.), elektros skaitiklio gamintojai turėjo galimybę kiekybiškai įvertinti naujai sukurto gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumą, tuo pačių įvertindami ir gaminio sukeliamo neigiamo poveikio aplinkai visame būvio cikle, pokytį. Įvykdžius aukščiau išvardintus pakeitimus, elektros skaitiklio gamybos metu daromas poveikis aplinkai sumažėja 60% (Ekoindikatorių’99 reikšmė pakito nuo 1158,99 mPt iki 423,59 mPt). Išvados ir rekomendacijos 1. Taršos prevencijos principais pagrįsta, sukurta nauja ekologinio gaminių projektavimo koncepcija, leidžianti eliminuoti neigiamus gaminio aplinkos apsaugos aspektus visame gaminio būvio cikle. Nustatyta, kad šiuo metu šalyje atliekamų mokslo tyrimų subalansuotos pramonės plėtros ir taršos prevencijos srityje metu reikšmingų teigiamų aplinkos apsaugos veiksmingumo rezultatų dažniausiai siekiama, keičiant techninius procesus ir atskirus gamybos procesų optimizavimo metodus, tačiau gaminio sistemos būvio ciklo koncepcija (nagrinėjanti pramonės įtaką aplinkai ne tik atskirų procesų lygmenyje, bet ir visos gaminio sistemos būvio ciklo ribose) yra netaikoma.

Įvykdžius pakeitimus, naujo skaitiklio poveikis aplinkai taip pat įvertintas, naudojant Ekoindikatorių’99 metodą. Esamo ir naujai suprojektuoto gaminio poveikio aplinkai santykis pateiktas 5 paveiksle.

5 pav. Esamo ir naujo elektros skaitiklio poveikio aplinkai palyginimas būvio ciklo metu

9. Doctoral Thesis. Eder. Paris.. p. 2007. ISbN 1874719438. Stevels. Ministry of housing. Triebswetter. engineering and management=Aplinkos tyrimai. 2. Tools for Eco–design and Sustainable Product Design. h. 1st Edition greenleaf Publishing 2001. Eco-indicator `99: A damage oriented method for Life Cycle Impact Assessment. Kaunas: Technologija. Staniškis J. 6. The Combined use of Analytical Tools. of the 1st regional conference for manufacturing companies: Eco–design for Competitive Advantage. atsižvelgiant į įmonės ar gaminio tipą. 7. Proc. P. & Tischner u. 3... uNEP. ilgalaikiškumo ir aptarnavimo atžvilgiu.. Ekologinis gaminių projektavimas. greenleaf. 5. Pipinytė L.. kad naujai sukurto gaminio neigiamas poveikis aplinkai lyginant su seno gaminio poveikiu aplinkai gali būti gamybos fazėje sumažinamas iki 60%. Analytical Tools for Environmental Design and Management in a Systems Perspective. uselytė R. tuo užtikrinant nuolatinį ir sistemingą įmonės aplinkos apsaugos efektyvumo didėjimą. Delft.. Improvement in Enviromental Performance of Vapour Compression Refrigeration System by the Model for Environmental Product Development// Environmental research. In Sustainable Solutions: Developing Products and Services for the Future. h. leidžia parinkti optimalias ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemones bei užtikrina sukurto naujo gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumo analizės ir kiekybinio įvertinimo galimybę. 3. gertsakis J. Pabrėžtina. ISbN 0-4020-0626-8. Eco-design: A Promising Approach to Sustainable Production and Consumption.. 1997. Van hemel.. Varžinskas V. 2005. Manual for Designers.. 2005. Nuolatinį inovacijų kūrimą. inžinerija ir vadyba. didinantiems gaminio kokybę funkcionalumo. visame gaminio būvio cikle – nuo žaliavų išgavimo iki galutinio deponavimo. tačiau ne vartotojų aplinkos apsaugos sąmoningumas. Varžinskas V. K. (eds. A. Pagrindiniai skatinamieji veiksniai. 5–7 october.Van hemel.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  2. Clift. Ekonomiškai pagrįstų sprendimų priėmimą. belgium. EcoDesign Empirically Explored – Design for Environment in Dutch Small and Medium Sized Enterprises. gamintojai priversti didinti gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą. nr. Edited by Charter M. London. Antwerpen: VITo. Gaminių ekologinio projektavimo vadovas. 2(40). R. leidžiant ženkliai sumažinti kaštus visose gaminio būvio ciklo stadijose. nustatyta. 2005: pro ceedings. Wrisberg N. patikimumo. inžinerija ir vadyba. ISSN 1392–1649.. 2000. 2006. uselytė R. Tischner. 43–51 [INSPEC. pp. pritaikius modelį naujų gaminių kūrimui. Monografija. Varžinskas V.. nes dinaminis EgP modelis leidžia naujai pažvelgti į įmonės veiklą bei ieškoti novatoriškų idėjų ir sprendimų bei skatina radikalius pokyčius gaminio sistemoje.). gurauskienė I. Staniškis J. Ecodesign for competitive advantage. p. 2006.1–1. bei didinamas įmonių ekonominis efektyvumas ir konkurencingumas. [1–19].. Inst. 12. nr.K. u. kurioje atskirose fazėse pateikiamos skirtingos prioritizavimo priemonės. ERSCP 2005 [elektroninis išteklius]: 10th European Roundtable on Sustainable Consumption and Production... įmonėse būtų galima užtikrinti šiuos svarbius aspektus: gaminių atitiktį aplinkos apsaugos standartams ir nuolatos griežtėjantiems teisiniams reikalavimams. kad griežtėjant aplinkos apsaugos teisės ir rinkos reikalavimams. Kaunas: Technologija. Design & Environment. leidžiantį efektyviai panaudoti medžiagų ir energijos srautus. 300 p. . u. 8.5. 3(37). 10. ISSN 1392–1649. engineering and management=Aplinkos tyrimai. modifikuojant pasirinktą gaminį (EMS elektros skaitiklį) Lietuvos pramonės įmonėje. CAb Abstracts] 11. Cleaner product development based on life cycle assessment: Lithuanian experience. 59–69 [INSPEC. 2002. 1998. kad modelis sudaro prielaidą inovatyviam ir kryptingam pramonės įmonių veikos vystymui. Lewis h. Varžinskas V. Dinaminis EgP modelis – sistema. Dordrecht. of Mechanical Engineers. siekiant subalansuotos pramonės plėtros.. Spatial Planning and the Environment. Literatūra brezet. CAb Abstracts] 4.. udo de haes. Delft university of Technology. gurauskienė I. Varžinskas V. 143 p. 5. nustatyta. lemiantys ekologinio gaminių projektavimo priemonių taikymą Lietuvos pramonės įmonėse. Atlikus dinaminio EgP modelio taikymo eksperimentus.. Nuolatos augant pramonės plėtrai. p. gaminių kūrimo procesuose taikyti „būvio ciklo požiūrį“. A Global Guide to Designing Greener Goods. ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis. 1. 1. Atliekant dinaminio EgP modelio taikymo efektyvumo tyrimus. kaštus ar gaminio sukūrimui skirtą laiką – padeda įvertinti įmonės kuriamų gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą. June 2001. Kluwer Academic Publishers. 4. yra teisės aktų reikalavimai bei naujos verslo galimybės. C. inovacijų lygį. A. Antwerp. 2000. Eco-design methodology for electrical and electronic equipment industry//Environmental research.

there will not only be a shortage of raw materials and energy but also of natural sinks such a soil. . Eco-design as one of the most effective environmental prevention tool is analyzed in this paper. water and air for the reception. The results of eco-design project are presented to demonstrate effectiveness of the developed methodology. absorption and transformation of emissions and waste.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Product Eco-design – an Important Tool of Sustainable Use and Production VISVALDAS VARžINSKAS. however. a decrease in the life span of products are the basic signs of growing dynamics of economic processes. In the future. An dynamic model for systematic use of different environmental improvement methods for development of new products has been developed taking into account the main drivers for eco-design in Lithuanian industry. JuRgIS KAzIMIERAS STANIšKIS Summary Changes in consumer behavior. Eco-design is a systematic incorporation of environmental aspects into product design and development for improvement of product environmental characteristics. increased product diversification. physical limits to growth will be reached much faster. life cycle assessment. At the same time. innovations. Keywords: eco-design.

pradėjusi veikti Europos Sąjungoje. P. turi padengti jos atsiradimo prevencijos. Funkcionuojanti standartizuota elektroninė duomenų bazė [9]. nustatomi veiksmai ir priemonės įsipareigojimų vykdymui. 49]. . monių siekiant sulėtinti klimato kaitos procesą. palyginamas atskirų valstybių įsipareigojimų laikymąsis. P. tačiau kyla klausimas – ar yra neigiamos jų pasekmės? Pripažinta. Atsižvelgiama į klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają. Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas. Išskiriami aplinkos apsaugos instrumentai bei jų taikymas įgyvendinant Kioto protokolo įsipareigojimus. ką jis daro ne taip. kurį skatina praeitame ir šiame šimtmetyje žymiai padidėjęs šiltnamio dujų koncentracijos kiekis atmosferoje [4. Straipsnyje apžvelgiami bendri Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos ypatumai ir jų perkėlimas į nacionalinius teisės aktus. įvertinant leistinas kvotas ir faktiškai išmestą šiltnamio dujų kiekį. susimąstyta – pasirašomi tarptautiniai bei tarpvyriausybiniai susitarimai. Pagrindinės sąvokos: Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika. Manoma. Tačiau nustatytas 2008–2012 laikotarpio metinis limitas šiek tiek gąsdina – jis sudaro tik 73 proc. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių. kuriuose valstybės prisiima konkrečius įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja JuLIJA NAuJėKAITė Mykolo Romerio universitetas Pripažinus klimato kaitos problemą. pasirašomi tarptautiniai susitarimai. Pripažinus problemos egzistavimą. nei numatyta. leidžia tiksliai apskaityti nustatytų sektorių Co2 taršą tiek nacionaliniu. Įvadas Klimato kaitos problema pripažinta aštuntajame dešimtmetyje. mažinimo ir atitaisymo išlaidas“ [1. visos 2005–2007-ųjų metų kvotos. žemės paviršiaus įgriuvos ir daugelis kitų). darnus vystymasis. 1 ATL – tai leidimas išmeti 1 toną Co2 ekvivalento. priimami konkretūs įsipareigojimai. tokie. sausio 1 d. sukeliančių klimato kaitos reiškinius. Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėta tarptautinė prekyba apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL). netikėtos gamtos stichinės nelaimės (sausros. 2005–2007 metais Europos Sąjungos šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemoje dalyvaujantys įrenginiai išmetė beveik dvigubai mažiau Co2. Analizuojant 2005–2007 metų laikotarpio duomenis. 6]. kai „asmuo. Vadovaujantis vienu iš aplinkos politikos principų „teršėjas moka“. kuriamos programos. didėjantys ekonominiai rodikliai. kad dėl šiltnamio efekto. šalių įmonėms nustatyti Co2 teršalų limitai ir juos viršijant – finansinės baudos.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas. tiek ekonomikai. aplinkos apsaugos instrumentai. nėra skausmingas. kad būtent dėl klimato kaitos proceso didėja stichinių nelaimių skaičius. sukėlusios neišmatuojamus nuostolius tiek žmonių gyvybėms. kurioje apskaitomos Europos Sąjungos valstybėse narėse išmestas šiltnamio dujų kiekis ir joms suteikti ATL‘ai. verčia žmogų susimąstyti. Nacionaliniu lygmeniu šio principo taikymas. didėja žemės paviršiaus temperatūra. Džiugina sparčiai besivystantis šalių ūkis bei pragyvenimo lygis. tiek regioniniu lygmeniu. kuris daro žalą ar kelią tam tikrą riziką aplinkai. Sukurta ir diegiama šiltnamio dujų emisijų prekybos sistema1 [9] – viena iš prie1 2005 m. kaip bendras nacionalinis ir vidaus produktai. nuo 2005 m. Tirpstantys ledynai. potvyniai.

3. Taip pat įgyvendinami švarios plėtros mechanizmo projektai. Tyrimo objektas – klimato kaitos politikos įgyvendinimas. tiek Komisija. tarptautiniu lygmeniu nustatytos kelios priemonės: tarptautinė šiltnamio dujų emisijų prekybos sistema. Europos Parlamentas formaliomis (sutarties nuostatų pakeitimu) ir neformaliomis priemonėmis atvėrė kelią į Europos Sąjungos politikos formavimo procesą tarptautinėms aplinkosauginėms („žaliųjų“ ir kt. Atskiri pasiūlymai sukeldavo konfliktus tarp šalių. kad išmetamą Co2 kiekį reikia mažinti. Co2 taršą įmanoma mažinti ir jos „šaltinio“ vietoje taikant žaliųjų technologijų priemones: naudojant švarų kurą. Pažymėtina. Tyrimo tikslas – Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo principų nustatymas. Svarbų vaidmenį. būtinų vieningos rinkos funkcionavimo užtikrinimui. tokios kaip nuotekų valymas. 1. Tyrimo uždaviniai: 1. Andrew Jordan [6] teigia.plėtra turi taip pat tenkinti dabarties kartų poreikius. Iš tiesų kai kuriais aspektais Europos Sąjungos aplinkos apsaugos sistema funkcionavo kaip paprasta tarptautinė organizacija. P.) organizacijoms. Europos Sąjungos aplinkos politika ir nacionalinis prisitaikymas Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų vystymasis dažnai vykdavo sparčiau. 2005-aisiais aplinkosaugos teisyną sudarė apie 500 įvairių teisinių dokumentų. Kas lemia tokį šuolį? Anot Andrew Jordan [6]. jų veiklą ir motyvus. šio principo esmė yra ta. suvaidino ir Europos Teisingumo Teismas. nei formalus sutartimis grįstas procesas. ši sritis šiuo metu yra laikoma viena iš sparčiausiai augančių. apibendrinti 2005–2007 metų laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemos įgyvendinimo Lietuvoje rezultatus. Vokietija investuoja į projektą. Tačiau 1980-aisiais aplinkos apsaugos politikos padėtis šiek tiek pasikeitė. kuomet 1 priedo išsivysčiusios šalys finansuoja projektus.. Pirmiausiai. Tiek Europos Sąjungos. kuomet viena Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 1 priedo šalis vykdo Co2 teršalų mažinimo projektą kitoje 1 priedo šalyje (pavyzdžiui. kaip ekonomikos. ir 1987-aisiais reglamentuojančių teisės aktų skaičius jau viršijo 200. siūlomi aukštesni nei jų pačių nacionaliniai standartai. sveikatos. kad Rio de žaneire įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos baigiamuosiuose dokumentuose (1992) buvo patvirtintas ir darnaus vystymosi principas. Atsirasdavo sąlygos spėlioti. Numatytas bendro įgyvendinimo projektų vykdymas. 4. vykdomus ne 1 priedo šalyse (pavyzdžiui Vokietija vykdo projektą Rusijoje arba baltarusijoje). apžvelgti vykdomą Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politiką ir išskirti su klimato kaita susijusius politikos aspektus. šių suinteresuotų grupių dalyvavimas aplinkosaugos politikos formavime padeda Tyrimo metu buvo atlikta literatūros analizė bei apibendrinti pirmojo ATL‘ų prekybos sistemos laikotarpio duomenys. pavojingų atliekų rūšiavimo – būta gana nuosaikių. Tačiau klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja kol kas mažai nagrinėta. kad iš būsimųjų kartų nebūtų atimta galimybė tenkinti savo poreikius“ [1. 2. Vienų iš pirmųjų aplinkosauginių priemonių – bendros klasifikacijos. buvo svarstomos dar neturint suprantamų ir patvirtintų standartų. kad norint pagrįsti šį teiginį. Kurdama bendrijos aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. ar šalių vyriausybės kada nors vykdydavo pokyčius nuosekliai. Komisija sėkmingai panaudojo didžiųjų valstybių „lyderių“ standartus. neatsižvelgiančių į aplinkos apsaugos faktorių. kai prekiaujama Co2 teršalų kvotomis. be to. vykdomą Lietuvoje). atsinaujinančius išteklius. pasirašius Kioto protokolą. išskirti klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają bei apžvelgti bendrus klimato kaitos ir darnaus vystymosi rodiklius. reikėtų išanalizuoti įvairius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos formavimo veikėjus.. kad „. genetiškai modifikuoti organizmai ir klimato kaita. kad reikia mažiau gaminti – tiesiog mažiau teršti.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Akivaizdu. 54]. kurios savo ruožtu buvo įtakojamos įvairių interesų grupių. . užsienio ir saugumo politikos. naujos aplinkosaugos politikos sritys. Po 1970–ųjų metų daugiau funkcijų aplinkosaugos srityje įgijo tiek Europos Parlamentas. neprieštaraujančių pagrindinei bendros prekių ir paslaugų rinkos kūrimo misijai. Palyginti juos su kitų valstybių narių duomenimis. tiek nacionaliniai parlamentai buvo gana silpni ir kartais prieštaraudavo vienas kitam. tai „žaliųjų“ (taip pat ir didžiųjų) valstybių požiūris. vidaus rinkos politikos buvo laikomos ne tokiomis reikšmingomis. Tačiau tai nereiškia. diegiant kogeneraciją. palaikydamas aukštus aplinkosauginius standartus ir kritikuodamas galiojančią teisinę schemą. turinti mažiausiai įtakos Ministrų Taryboje. ženklinimo. nustatyti vykdomus aplinkosauginius mechanizmus. Aplinkos apsaugos.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Priešingu atveju. Pateikiamas aplinkosauginis pavyzdys. kuomet šalys turi tiesiog įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus. tiek jų administracines struktūras. P. kol atsiranda pakankamas politinis spaudimas adaptuoti naujus reikalavimus. Tuo atveju. kad Europos Sąjungos veiksmai įtakoja tiek šalių politiką. pasirinko „iš viršaus į apačią“ būdą. 1 pav. Skirtumas tarp Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos („atotrūkis“) Inercija Išlaidų mažinimas Sugėrimas (absorbavimas) Pritaikymas Pakeitimas Kintantis Kintantis Mažas Vidutinis Aukštas Vykdomų vidinių pokyčių lygmuo Mažas: valstybės priešinasi pokyčiams (kas dažniausiai padidina spaudimą prisitaikyti ir skatina keistis ateityje) Neigiamas: šalys aktyviai priešinasi spaudimui prisitaikyti. pateikiamas vidinių pokyčių aplinkos apsaugos politikoje apibendrinimas. nepriklausomai nuo šalies ir Europos Sąjungos politikos atotrūkio. bet ir sąmoningai tvirtina reikalavimams prieštaraujančius teisės aktus. kuomet Europos Sąjunga paprasčiausiai prašo šalių sumažinti esantį limitą atskirų medžiagų išmetimams. iš esmės keisdamos turimą aplinkos apsaugos sistemą. kai šalys. 2003) ir Boerzel (2004) . kai yra mažas atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Europos Sąjungos teisyno aplinkos apsaugos reikalavimai integruoti į šalies politiką. pavyzdžiui. nei pastarieji būtų priimti. vartodami europeizacijos sąvoką. vykstantiems procesams. Autoriai išskiria 5 nacionalinės aplinkos apsaugos politikos pakeitimo lygmenis. „suderina“ esamą politiką. poveikio aplinkai vertinimas ar oro kokybės standartas. kai šalys tyčia blokuoja Europos Sąjungos reikalavimus. šalys verčiamos realiai keisti iki šiol vykdomą politiką. Andrew Jordan ir Duncan Liefferink [5]. remiamasi dešimties šalių patirtimi (pirmųjų Europos Sąjungos narių) nuo 1970 metų. 25]. Kitas politikos keitimo lygmuo esti tuomet. kaip geriausiai atspindintį Europos Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą. jų sprendimų poveikiui nacionalinėms valstybių struktūroms apibrėžti [3. Europeizacijos terminas neturi aiškiai nusistovėjusios reikšmes. Vietinių pokyčių lygmuo įvertinamas. tikslai ir politinės priemonės. gali būti įvedamas naujas politikos įrankis. „Pritaikymas“ vyksta tuomet. įvertintos vidaus (nacionalinės) politikos veiksmai. atsižvelgiant į neigiamus vidus pokyčius ir ženklų nacionalinį prisitaikymą. kad politikos „sugėrimas“ vyksta tuomet. šio reiškinio pripažinimas atvėrė kelią naujai tyrimų sričiai – „europeizacijai“ [5]. 8]. „inercija” atsiranda tuomet. teisinės ir administracinės politiką įgyvendinančios struktūros. nedarydamos esminių pokyčių. Nacionalinės (vidaus) politikos keitimo lygmuo Šaltinis: Andrew Jordan ir Duncan Liefferink pritaikyta iš Boerzel ir Risse (2000. ne tik Europos Sąjungos lygmeniu. vadovaujantis vien nacionaliniais interesais. P. 1 pav. vidiniai politikos pokyčiai yra ribojami bent jau iki to laiko. Atitinkamai nacionalinė politika tampa dar daugiau „nacionalistiškesnė“ [5. pabrėždamos savo unikalias savybes („nacionalizacija“) Mažas: šalys inkorporuoja Europos Sąjungos reikalavimus be didelių vidaus politikos pakeitimų Vidutinis: šalys pritaiko Europos reikalavimus priimdamos esamą politiką ir nekeisdamos pagrindinių jos požymių Aukštas: pritaikymas nepavyksta. Klaudijus Maniokas šį terminą vartoja plačiau. Tokiu būdu. visiškai neįgyvendindamos politikos arba tik iš dalies ją įgyvendindamos. Ir galiausiai „pakeitimas“ vykdomas. Teigiama.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  užtikrinti nepalyginamai aukštesnių aplinkosauginių standartų priėmimą. kai šalys ne tik atmeta keliamus Europos Sąjungos reikalavimus. Savaime suprantama. Nagrinėjant tik aplinkosaugos sektorių. nekeičiant visos esamos aplinkosaugos sistemos. keisdamos egzistuojančios direktyvos dalis.

aplinkosauginių susitarimų skatinimą. technikos vystymą bei tobulinimą. kaip kalnakasyba. energijos efektyvumo skatinimą. užterštumo (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) veikiamas žemiausias ozono sluoksnis gali įtakoti žmogaus sveikatą. ir tikslų siekimas tampa valstybės reikalu. kurie tiesiogiai neįtakoja įrenginių nuotekų. Abiem atvejais emisijas riboja išduodami taršos leidimai. (anglų k. taršos integruotos kontrolės prevencijos leidimus (angl. kelių krovininių transporto priemonių išmetamų Co2 sumažinimą. atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimą. Tačiau tik turint konkrečius įsipareigojimus ir veikiančius rinkos mechanizmus jiems įgyvendinti. skatinančius efektyvesnį energijos suvartojimą. N2o ir Ch4) išmetimus iki 2010 m. Europos Sąjunga prisiimė konkrečius įsipareigojimus – per 2008–2012 metų laikotarpį sumažinti 8 proc. 1990 metais. gali būti išskiriamos dvi priešingos paradigmos. įtakojančias: 2 NEPI – a new environmental policy instrument. 3. sumažinti trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Co2. • • 3 šaltinis: CoM (99) 230 . į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.). nustatant teršėjams bendrą sumažinimo limitą. lyginant su baziniais. toks būdas taikomas vandens ar oro teršalų išmetimams riboti. nei kainuoja visas dabartinis emisijų prekybos sistemos išlaikymas. Tačiau bet kokiu atveju emisijų prekybos sistemos įgyvendinimas yra naujas požiūris į klimato kaitą. mokesčių sistemas ir reglamentavimą – veiksnius. Pavyzdžiui. ratifikuodama Kioto protokolą. Dar 2002 m. kuris naudojamas šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemai apibūdinti. • • • • • • • • • • keleivinių transporto priemonių išmetamų Co2 sumažinimą. taršos sumažinimo planų nustatymai. Tai atspindi ES–15 įsipareigojimas 15 proc. 3 Manoma. Tačiau būtent rinkos neapibrėžtumas bei sudėtingumas suteikia mechanizmui naujumo ir nulemia jo tolesnį vystymąsi. kad palaipsniui būtų sumažintas iškastinio kuro ir kitų pakaitalų naudojimas. bendrą šilumos ir elektros naudojimą. kurie gali būti taikomi konkrečiam sektoriui nacionaliniame lygmenyje. daryti poveikį tiek grūdinėms kultūroms ir vegetacijai. kad vienintelis būdas sumažinti emisijas – Kioto protokolą ratifikavusioms šalims prisiimti įsipareigojimus ir bendrai dalintis atsakomybe. tiesioginis šiltnamio dujų išmetimų mažinimas kainuotų tris kartus daugiau. limitas gali būti nustatomas ir atskiram pramonės sektoriui. Apskritai pramoninės emisijos yra labai svarbus aplinkos teršimo šaltinis. Tarptautinių derybų šiuo klausimu metu galima buvo stebėti bent dvi konfrontuojančias stovyklas: Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas. kad didžiausi teršėjai yra tokios pramonės sritys. veiksmus. lyginant su baziniais 1990 metais. nurodo per trumpą laiką jai įgyvendinti bei per dideles įgyvendinimo ir darnos palaikymo administracines išlaidas. tikslai įgyja prasmę. Kuriant ir įgyvendinant klimato kaitos politiką. Planai nesukuria aklų įsipareigojimų kiekvienam įrenginiui. Europos Sąjungos skeptikai Kioto sistemą vadina per daug sudėtinga. Emissions Trading at Kyoto: From Eu Resistance to union Innovation. Kioto protokole jos pasireiškia JAV pozicija dėl emisijų prekybos sistemos poreikio (paklausos) ir Europos Sąjungos pozicija dėl įsipareigojimų ir griežto emisijų sumažinimo grafiko. aviacijos degalų (žibalo) apmokestinimą. susiduria su „naujuoju aplinkos apsaugos politikos mechanizmu“2 (toliau – NEPI). kurių paklausa formuojama ribojant išduodamų leidimų kiekį. be to. Chad Damro and Pilar Mendes. padedantys kontroliuoti ir užkirsti kelią pramoniniams teršalams gali būti išskiriamos trys pramonės teršalus kontroliuojančių instrumentų grupės: • išmetamų teršalų leidimų limito nustatymas kiekvienam atskiram įrenginiui. Instrumentai. Europos Sąjungos politiniai veiksmai sprendžiant klimato kaitos problemą Klimato kaitos srityje Europos Sąjunga iškėlė ambicingus tikslus. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2. Daugelis politikos apžvalgininkų. nagrinėdami klimato kaitos problemą. per masines informavimo priemones propaguojami kokybės standartai. tiek pastatams. bet tai daro per visuomenei pateikiamą informaciją.. Europos Komisija pripažino. IPPC). Chad Damro ir Pilar Luaces Mendes (2001) išskiria šias pradines suderintas politikos priemones. energijos gamyba ir gamybos pramonė. šie planai gali būti taikomi visiems teršalų šaltiniams.

išmetimai išaugo 80 proc. P. P. Intergovernmental Panel on Climate Change. Europos Sąjungoje priimti išmetimus reglamentuojantys sprendimai ir kitaip taikoma aplinkos apaugos politika. 5] Nuo 1970-ųjų iki 2004-ųjų metų Co2. yra išskiriami du kovos su klimato kaita būdai. Darnaus vystymosi politika • Alternatyvūs vystymosi būdai • Sektorių aplinkosaugin / ekonomin • Instituciniai / valdymo pokyčiai • Inovacinių / technologijų pokyčiai būdas yra klimato kaitos „sušvelninimas“ (angl. teršiantis įrenginys nepriklauso laisvų prekių kategorijai ir negali judėti laisvoje rinkoje. Sieros heksafluoridas (SF6) . Taip pat pagal ledynų sandarą nustatyta. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja Apibendrindami klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają. Pirmasis būtų „prisitaikymas“ prie globalinio atšilimo (angl. Ir atvirkštiniame procese. Sušvelninimas gali būti pasiekiamas. Atsižvelgiant į daromą vandens nuotekų ir oro taršos išmetimų į atmosferą įtaką aplinkai. [7. 4. Taip pat dėl įvairių pramonės technologijų procesų bei miškų (t. 2007: Climate Change 2007 [14. svarbiausių antropogeninės šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Perfluorangliavandeniliai (PFCS). Toks išmestų teršalų padidėjimas siejamas su žmogaus veikla – pirmiausia dėl iškastinio kuro (akmens anglių. TKKK 2007 ataskaitoje išskiriamas įvairių sektorių 2004 m. klimato kaitos politika įtakoja darnų vystymąsi sumažindama klimato kaitos žalą. Šiltnamio dujų šaltinių apskaitos grupės ir pogrupiai Šaltinis: IPCC. Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijos4 2007 ataskaitoje pažymima. dėl žmogaus veiklos 2004 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai padidėjo 70 proc. nevienodi aplinkosauginiai standartai gali sudaryti sąlygas konkurencingumo pažeidimui. Mohan Munasinghe and Rob Swart (2005) Remiantis tarptautine praktika. turint didelius miškų plotus ir naudojant kitas priemones. Atitinkamai vykdomi instituciniai (administraciniai) ir inovacijų (technologiniai) pokyčiai. 5] 4 5 TKKK – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl.y. siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir padidinti Co2 absorbavimą (natūralų ir dirbtinį Co2 pašalinimą iš atmosferos).DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  be abejonės. metano (Ch4) ir azoto suboksido (N2o))5 koncentracija smarkiai išaugo. adaptation) – kuomet. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja Šaltinis. Antrasis 3 pav. mitigation) – taikomos priemonės. P. išmestų antropogeninių šiltnamio dujų pasiskirstymas pasaulyje: politika Klimato kaita Atliekos ir nuotekos 3% Miškai 17% Žem s ūkis 14% Klimato kaitos politika Energijos suvartojimas 26% Darnus vystymasis • Išvengta klimato kaitos žala • Pagalbin (papildoma) nauda / kaštai • Tiesioginiai nacionaliniai / sektoriniai kaštai • „Dvigubas poveikis“ • Inovaciniai / technologiniai pokyčiai Transportas 13% Gyvenamas būstas ir komerciniai pastatai 8% Pramon 19% 2 pav. naftos) deginimo energetikos ir transporto sektoriuose. 7]. šiltnamio dujų absorbentų) naikinimo [2. inicijuoja inovacinius bei technologinius pokyčius. lyginant su 1970-aisiais metais. Nepaisant to. Azoto suboksidas (N20). kad nuo 1750 metų pasaulinė visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido (Co2). IPPC) šiltnamio efektą sukeliančios dujos išvardintos Jungtinių Tautų bendrosios kliamto kaitos konvencijos I priede: Anglies dioksidas (Co2). skatinančios natūralių sistemų (ekosistemų) ir žmogaus pažeidžiamumo sumažinimą. įvertinant faktinius arba prognozuojamus klimato kaitos pokyčius. suteikdama pagalbinę (papildomą) naudą. hidrofluoroangliavandeniliai (hFCS). dujų. kad. Mohan Munasinghe ir Rob Swart [8] išskyrė tokią priklausomybę: darnaus vystymosi politika įtakoja klimato kaitą per alternatyvius vystymosi būdus ir sektorių aplinkosauginę bei ekonomikos politiką. Metanas (Ch4). taikomos iniciatyvos ir priemonės.

kaip minėtų sričių pokyčiai skirsis skirtinguose žemės regionuose: Afrikoje. užteršto vandens nuotekų kiekis. gyvulių mėšlas. krovinių ir keleivių pervežimo pasiskirstymas pagal transporto rūšis ir kt. bubnienė. • • Išnagrinėjus klimato kaitą sukeliančius veiksnius. didėjantis savaime užsidegančių gaisrų skaičius padidins grėsmę ir žmogaus sveikatai [7. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. P. 9] išskiria šias apskaitomas šiltnamio dujų šaltinių apskaitos grupes ir pogrupius: • visa energetika: kuro deginimas. miško. Dėl audringumo ir vandens lygio padidėjimo prognozuojama ženkli dirvos erozija. Vanduo. kad be Europos Sąjungos teisyno nuostatų perkėlimo. Europoje. energija ir jos transformavimas. žemės ūkio naudmenos. kaip: kraštovaizdis. įvertinsianti tokias sritis. LR vyriausybės nutarimu Nr. rugsėjo 11 d. tenkantis ploto vienetui (kv. centralizuotai teikiama šiluma. socialinės apsaugos išlaidos (bVP procentais). atliekos: sąvartynai. vietinis šildymas. nuotekos. Rimkus. nuriebalinimas ir sausasis valymas. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai R. užsienio investicijos. ganyklų pasikeitimas. energetika. požeminio vandens kokybė. miškų kokybė ir kt. 11606. atliekų tvarkymas. silpnybių. tiesiogiai susiję su nacionalinėje strategijoje numatytais tikslais ir leidžiančiais reguliariai vertinti padarytą pažangą. Išmetamų šiltnamio dujų kiekis apskaičiuojamas. kitos sritys bei lakiosios kuro emisijos. dr. bVP prieaugis. žemės ūkis: skrandžio dujų išsiskyrimas. Reikėtų paminėti. tonų n. pievų. bVP vienam gyventojui. skurdo lygis. yra išskirta aktuali Europos regionui specifika: • manoma. pastarųjų sukeltus pavojus. tenkantis vienam gyventojui ir santykis su šalies rodikliu (procentais). svarbu nustatyti jų tarpusavio ryšį ir priklausomybę. Numatyta stiprybių. kilometrui) ir bVP vienetui. pramonė. žemės ūkis. regiono miškiningumas ir kt. žmonių sveikata – visa tai TKKK mokslininkų yra išskiriama kaip klimato kaitos įtakojamos sritys. 2003. tirpikliai ir kitos naudojamos medžiagos: dažai. visuomenės sveikata. sumažinsianti geriamojo vandens atsargas. gamybai sunaudojamas vandens kiekis. saugomu teritorijų plotus. Vertinama. naudojimas ir kitos sritys. E. štreimikienė [2. kalnuotose vietovėse trauksis ledynai. Australijoje ir Naujojoje zelandijoje. vandens ištekliai. pramonė. apleistos žemės. žiemos turizmas bus mažiau paklausus. regiono teršalų emisija. šiltnamio dujų koncentracijos padidėjimas. transportas. Ekonominiam vystymuisi įvertinti naudojamas bVP lyginamosiomis kainomis (mln. 11]. • • • • • Autoriai nurodo. aplinkos oro kokybė. . Reikėtų paminėti šiuos pagrindinius darnaus vystymosi rodiklius: aplinkos būklei nustatyti naudojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų Co2 ekvivalentas. dirvožemis. Pietų Europoje gali pavojingai kilti temperatūra. naudojant nustatytus emisijos koeficientus ir pavienių ūkio šakų ar technologijų statistinius duomenis. Tokiu būdu matuojamas įvairių sektorių atskirai ir bendras išmetamas šiltnamio dujų kiekis. ekosistemos. Įvertinama miestų oro kokybė. Lotynų Amerikoje bei šiaurės Amerikoje. paviršinių vandens telkinių kokybė. galimas vasaros turizmo paklausos sumažėjimas. P. nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis. pakrantės. kad dėl klimato kaitos padidės atotrūkis tarp natūralius gamtos išteklius turinčių regionų. D. nutarimu Nr. švietimas ir mokslas. 94 patvirtino Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos strategiją iki 2012 metų. transportas. Regionų vystymuisi vertinamas regiono bVP. Padidės vidaus vandens telkinių staigių potvynių rizika ir padažnės kiti potvyniai. Nr. žemės naudmenų paskirties keitimas ir miškininkystė: kitų miško biomasės išteklių pokyčiai. Azijoje. mažės sniego danga. Socialiniam vystymuisi nustatyti yra vertinami ekonominio aktyvumo ir užimtumo lygis (darbingo amžiaus asmenų procentais). cheminių medžiagų gamyba. taip pat derliaus našumo mažėjimas. sausio 23 d. 89–4029. aplinką rūgštinančių junginių emisijos. gresia kai kurių retų rūšių išnykimas. pramonės procesai: neorganinės ir organinės cheminės medžiagos. numatyti rodikliai. cemento. gamybai sunaudojamas galutinės energijos kiekis – iš viso (tūkst. litų). 6 Valstybės žinios. sukelsianti sausras. tenkančios ploto vienetui ir bVP vienetui. patvirtintoje 2003 m. kad šiltnamio dujų apskaita (inventorizacija) atliekama. vadovaujantis TKKK metodologija. miškų ūkis. • dėl karščio bangų padažnėjusios sausros.e) ir bVP vienetui. ekosistemos ir biologinė įvairovė. nes atitinkamose vietovėse iki 2080 metų prognozuojamas net 60 proc. kalkių gamyba ir kitos sritys. maistas. žemės ūkis. galimybių ir grėsmių (SSgg) analizė. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje.

Regionų aplinkos apsaugos departamentai8 (RAAD). Apibendrinus laikotarpio duomenis. Lietuvai viso 2005–2007 metų laikotarpyje buvo skirta 36. Rumunijos išmestas Co2 kiekis 2007 m.545 ATL. kiekviena šalis su Europos Komisija suderina leidžiamą išmesti Co2 kvotą. 7 Verintojai skelbiami LAAIF internetiniame tinklalapyje adresu adresu http://www. Klaipėdos. „pagal bendrijos taršos leidimų sistemą valstybės narės bendrą leidimų. naujiems įrenginiams – 1.). (3) Metinis 2005–2007 m. išmestų Co2 kiekis. yra 69.393. Duomenys apie bulgariją nėra prieinami.php?1480535337 8 Vilniaus..848 9. skaičių turi pranešti Komisijai.273. Palyginimui panagrinėkime. Kauno. veiklos vykdytojai. ATL‘ų prekybos sistema ir jos dalyviai Lietuvoje Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimo 2006/XI/13 dėl šiltnamio dujų mažinimo dvigubo skaičiavimo priėmimo nuostatomis. patenkantys į ATL‘ų prekybos sistemą pagal Prekybos tvarkos9 1–ame priede išvardintas veiklos rūšis.604.000 ATL. (2) Įvertinti visų įrenginių duomenys (tame tarpe ir naujų. šialių.laaif. paskaičiuotas 2005–2007 m.79–3129. pradėjo dalyvauti Europos Sąjungos šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemoje. tuo tarpu Rumunija ir bulgarija tik 2007 m.“ Tokiu būdu. Nr. parduota aukciono būdu – 552.126 900.907 5. apskaičiuoti 2007–05–01 pateikti duomenys pagal išmestą Co2 kiekį už 2005 m.840. vėliau ją paskirstydama kiekvienam įrenginiui. kuriuos nacionaliniuose leidimų paskirstymo planuose numatoma skirti 2008–2012 m. Lietuvoje ATL‘ų prekybos sistemoje dalyvauja: • • • • • Aplinkos ir ūkio ministerijos. Rumunijos ir Maltos duomenys į lentelę neįtraukti. Leidimai paskirstyti tokiu būdu: • • • įrenginiams pagal NPP – 34. 2005–2007 metais skirto ATL‘ų kiekio ir išmestų šiltnamio dujų palyginimas pagal sektorius Šaltinis: Apibendrinti Europos Sąjungos nepriklausomo sandorių žurnalo [9] duomenys. tačiau įrenginių sąskaitos nėra atidarytos). veiklos (14 įrenginių) 4 pav.702 Energetikos pr.269 3. įvertinant naujų įrenginių rezervo paskirstymą ir ATL‘ų pardavimus aukciono metu.. 22. plytų gba ir kt. kurį Europos Sąjunga vadina learning by doing. (4) Atidarytų įrenginių sąskaitų skaičius bNSž’e 2006–05–01 (tų šalių.184 ATL‘ų (Aplinkos ministro 2004–12–27 įsakymas Dėl Nacionalinio ATL paskirstymo plano (NPP)10. kokia yra Lietuvos padėtis visos 2005–2007 m.599 t. kuris sudaro 19. galimi nežymūs pakeitimai.672 ATL. 10 Valstybės žinios. Maltos registras veikia.119. keramikos.137. likus 18 mėnesių iki laikotarpio pabaigos. • Pasibaigus pirmajam ATL‘ų prekybos sistemos laikotarpiui (2005–2007 m.013 385.524 t Co2. įvertinant uždarytas ir atidarytas sąskaitas bNSž’e 2008–05–08 . juridiniai. (1) Siekiant neiškraipyti metinio palyginimo. Marijampolės.6–166. žemiau pateikiamas išmesto kiekio pasiskirstymas pagal atskiras pramonės rūšis. utenos.028 Skirta ATL Išmestas CO2 kiekis 9. galime apibendrinti faktinius šalies duomenis. Maltos 2007 metų išmetimai bus įvertinti.796. bulgarijos.) (5) Įrenginių sąskaitų skaičius 2007–05–01 (įvertinant uždarytas ir atidarytas sąskaitas. Panevėžio. Nr.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  6.lt/index. pateikiami bNSž 2008–05–08.746.770. Europos Sąjungos šiltnamio dujų ATL prekybos sistemos kontekste. fiziniai asmenys. Nr.290. Alytaus. kuriose neveikė registrai. ir baigusių veiklą).: šilumos ir elektros energijos g-ba (84 įrenginiai) Energetikos pr. Pagal nustatytą administracinę struktūrą ir pavestas institucijų funkcijas. 9 Valstybės žinios. Kadangi patvirtinto Co2 kiekio koregavimas įmanomas iki gegužės 30d.849.: naftos perdirbimas (2 įrenginiai) Mineralinių medžiagų Mineralinių medžiagų apdirbimas: cemento ir kalkių gba (2 įrenginiai) apdirbimas: stiklo. 2006. dalyvaujančiam ATL‘ų prekybos sistemoje. 2007. Viešoji įstaiga „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“. 27–996.848 3. vertintojai7. skirtas ATL‘ų kiekis įrenginiams. (6) Įrenginių skaičius. 2005.

601. Europos Sąjungos emisijų prekybos sistemoje dalyvauja 11.516.314 5.660.173 5 pav. 15. iš jų 101 įrenginiai vykdantys veiklą Lietuvoje (0.411 126.151.).516.049.711. 2005 m.981 33.705.541.099.57 proc.199.817 183.775.).184 209.9 proc.285 33.057 11.915 383 47 1.773 5.869 2.701.382.838.548 25.455.993 31.363.680 30.246.160 Vidutiniškai Įrenginių skaičius skirta ATL’ų vieneriems metams 2005-2007 m.161.603.439.181 25.381.835.357 6.358.884 2. 2005 m.198 31.499.000 223.998.070.972 2.701.329.838.395 3.581.425.842.717.607.902 224.623 8. visų iš- metimų).114.840 2007 m.320.931 186.557 2.147 8.186 įrenginių.989.519 ATL‘ų (Lietuvai skirta 0.145 25.000 225.209 9. 31.734 5.231.328 227.909.32 proc.894 ATL‘ų (Lietuvos išmestas Co2 kiekis sudaro tik 0. (5) 2007 m.915 Išmestas CO2 kiekis 2006 m.616.048.043.288 203.441. išmesta 6.349 2.089 152 239 114 996 99 15 101 211 817 254 210 309 13 406 1.259.400.183.736 26.048 69.078.625 131.787 71. (5) 2007 m.109.372.191 88.874.099 2006 m.267.834.019 33.323 4.926.016.568 38.355 15. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Valstybė narė 2005 m.094 153 245 113 1.368.117 226.942.830 256.758 487.603.633 24.832 8.795.295 45.842 380 43 800 578 1. Taigi.351.760 26.481 80.265.621.680 76.588 12.435 12. 2005–2007 m.052 607 1.849.407.165 52. (4) 2006 m. 2005–2007 metų laikotarpyje visoms šalims narėms skirta 6.845.159.478 21.370 705 98 175 769 10. 32.033.396. Rumunijos ir Maltos) Lentelėje apibendrinti Europos Sąjungos informacijos spaudai pateikti oficialūs duomenys [10].636.871 (2) 2007 m.911 2.284 154.562 36.186 74.149.009 101 15 93 213 869 260 Išmestas CO2 kiekis (2) Valstybė narė 2005 m. Lietuvos indėlis yra mažas.894 42.454.718 12.991 498.877 82.225 44.751.891 21.618 474.940.203 79.605 755 98 169 1.904 22.004.273 83.513. Palyginkime ES-15 ir ES-10 duomenis: .336 237.495.083.318 5.095.231 2.831.627 22.900.164 87.567.543.055 29.000 178.720.634.927. skirti ATL‘ai ir išmestas CO2 kiekis Europos Sąjungos šalyse (1) (be Bulgarijos.744 2.560.267.282 730 98 173 774 10.965.778. (6) laikotarpyje (3) 32. Austrija Belgija Kipras Čekija Vokietija Danija Estija Ispanija Suomija Prancūzija Graikija Vengrija Airija Italija Lietuva Liuksemburgas Latvija Nyderlandai Lenkija Portugalija 33.658 209.953 478.626.712.006 26.263.075 97.804 54.621.979.239 251.186 2.990.826 55.489.884.413 199 309 13 395 1.767 242.390.743.348.223 5.278 179.453 2.012.327 126.530 18.475.076 Vidutiniškai skirta ATL’ų vieĮrenginių skaičius neriems metams 2005-2007 m.624.851 388 47 944 589 1. (6) laikotarpyje (3) 23.161.084 140 229 109 943 93 15 93 210 817 243 197 309 13 405 1.408 6.499.209.512 62.953.854.581 34. Švedija Slovėnija Slovakija Jungtinė Karalystė Viso 19. (4) 2006 m.806 72. 19.

Įgyvendinus šiuos projektus. jos turėtų parodyti pereinamoms į rinkos ekonomiką šalims naujesnį..3 proc. N2o dujų mažinimui (2 projektai).DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Skirta. kad „naujosioms“ narėms buvo skirta keliais procentais daugiau. 363 p. Didžioji Co2 mažinimo dalis tenka išsivysčiusioms Europos valstybėms. turime atsižvelgti į darnų regiono (šalies.y. taip pat mažinami šiltnamio dujų išmetimai. k. – naujosioms. 11 Taršos mažinimo vienetas (TMV) – angl.974 TMV.): Routledge:Taylor & Francis group. ypač svarbus jos nagrinėjimas ir šalies mastu. I. 4. tačiau yra glaudžiai susijusi ir reikalauja nuoseklaus tyrimo. Lazdinis.2 Išvados 1. 6.974 taršos mažinimo vienetų. – 340 p. 207 p. mažinančius antropogeninių šiltnamio dujų išmetamą kiekį arba didinančius jų pašalinimą iš atmosferos.2 proc. Išlaikant pusiausvyrą.. 81. 3.30 18. Didžioji išmetamų Co2 dujų dalis (81. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. Atitinkamai palyginti ir paskirstyti ATL’ų kiekiai (79. bĮ projektai vykdomi tarp dviejų į JTbKKK pirmą priedą įrašytų šalių ir apima projektus. veikianti nuo 2005 metų. sukuriami taršos mažinimo vienetai (TMV)11. 7. degančių dujų utilizavimui (1 projektas). paaiškėjo. Rimkus E.7 81. taip pat sąlygojančius Co2 išmetimų mažinimą. 2. o šalies išmestas Co2 kiekis sudaro tik 0. Nors tema aktuali visai Europos Sąjungai. Įgyvendinant bendrus projektus su užsienio valstybėmis. 2007: Climate Change 2007: Synthesis Report. 2008. Išmestas CO2 proc. Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija: Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą. 1 TMV yra lygus vienai tonai Co2 ekvivalento. Maniokas K. 2006. šalyje planuojama sukurti 9. JTbKKK Kioto protokole numatyti dar du mechanizmai. valstybės) vystymąsi. Nagrinėjant klimato kaitos problematiškumą. tapusiomis Europos Sąjungos narėmis 2001 m. Klimato kaitos pagrindai.. IPCC. Lietuvoje nuo 2005 metų pradžios iki 2008 metų gegužės menesio buvo pritarta 15 bendro įgyvendinimo projektų idėjoms: • • • • • vėjo elektrinių parkų statybai (8 projektai). 2005. kad išsivysčiusioms Europos Sąjungos šalims tenka didžioji šiltnamio dujų sumažinimo našta. 366 p..875. proc. .8 18. yra manoma. 251 p. Įvertinus duomenis. proc. štreimikienė D. Eugrimas. 2003. ATL. Vilnius. draugiškesnį aplinkai ekonomikos vystymo kelią. kiekis. per 2008 – 2012 metų laikotarpį Lietuvoje planuojamas taršos sumažinimas 9. bubnienė R. šių atskirų sričių sąsaja dar nedaug nagrinėta. Taip pat vyksta aktyvi prekyba apyvartiniais taršos leidimais.) tenka taip vadinamoms ES-15 valstybėms narėms. Literatūra 1. kuriuos įgyvendinant. Aplinkos teisė: Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais. be jos. Literatūra užsienio kalba: 5. emission reduction unit (ERu). Vilnius.32 procentų visų Europos Sąjungos išmetimų. London Sterling: Earthscan. Sudar. Vilnius. 3.7 Įrenginių skaičius. Įgyvendinant šiuos projektus. kadangi jos ir yra labiausiai atsakingos už išaugusį Co2 kiekį atmosferoje. ir 20. and processes / edited by Andrew Jordan. Eugrimas.). 2005–2007 metų laikotarpiui Lietuvai skirta 0. ES-15 ES-10 79.57 procentų visų Europos Sąjungos ATL‘ų. nei realiai išmesta Co2.7 proc. 4.875. biodegalų gamybai (3 projektai).7 proc. 2004. 44 p. institutions. Vienas jų yra bendro įgyvendinimo (toliau – bĮ) lankstusis mechanizmas. Tačiau šalis aktyviai dalyvauja bent dviejuose Kioto protokolo lanksčiuosiuose mechanizmuose. sąvartynų biodujų panaudojimui (1 projektas). Ragulskytė – Markovienė R. Kioto protokolas numato dar du lanksčiuosius mechanizmus: bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros. ir tik 18. Environmental policy in the European union: actors. Europos Sąjungoje sukurta šiltnamio dujų emisijų prekybos sistema.2 20. Aplinkos politika ir valdymas: vadovėlis. Environmental policy in Europe: the Europeanization of national environmental policy / edited by Andrew Jordan and Duncan Liefferink. – London New york (N. 2005. 2.

prisijungimo laikas: 2008–05–08.. prisijungimo laikas: 2007–06–20. 8. Primer on Climate Change and Sustainable Development: Facts. and Applications. 104 p. environmental instruments. Cambridge university press. Policy Analysis. general aspects of environmental politics and its transposition are reviewed. Šaltiniai iš interneto: 9. .eu/rapid/pressReleasesAction.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Contribution of Working groups I. (eds.. 2008–05–30 10. official Eu press release // http://europa. international conventions were signed and targets for greenhouse gas emission reductions were set.)/. Pachauri..K. Analysing data of 2005–2007 commitment period. fulfilment of obligations under Kyoto protocol. fulfilment of obligations in member states is compared.europa. Interaction between climate change and sustainable development is considered. R. Also environmental instruments are distinguished and their realization for meeting Kyoto targets is estimated. Switzerland. Community independant transaction log // http:// ec. Munasimghe M. Rob Swart R. sustainable development.eu/environment/ets. Referring to scientists from the European Union.do?reference=IP/08/ 787&format=hTML&aged= 0&language=EN&gu iLanguage=en. A. Kyoto protocol. IPCC. Fulfilment of Obligations under the Kyoto Protocol. Interaction of Climate Change and Sustainable Development JuLIJA NAuJėKAITė Summary After the problem of climate change had been acknowledged. 445 p. geneva. 2005. II and III to the Fourth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [Core Writing Team. and Reisinger. Keywords: Environmental politics of European Union.

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Teoriniai ir praktiniai tvarios ekonominės raidos aspektai ALgIMANTAS MISIūNAS Mykolo Romerio universitetas IEVA bALSyTė Konkurencijos taryba. atsižvelgiant į esamus technologinius. o darnaus vystymosi rodiklių rinkinys bus pateikiamas reguliariai. tačiau nieko nepasako. kad įmanoma nustatyti viso kapitalo piniginę vertę. A. Įvadas oficialiuose dokumentuose naudojamas terminas „darnus vystymasis“ pastaruoju metu dažnai pakeičiamas žodžių junginiu „tvari raida“. bet ir praktiniai tvarios raidos vertinimo klausimai. kapitalas. Tvarios ekonominės raidos koncepcijos pateikia keletą tvarumo kriterijų – tvarus vartojimas (pagal Repetto). Savo ruožtu tai reiškia. 2005 metų pabaigoje Statistikos departamentas išleido pirmąją Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaitą. bendriausiu požiūriu tvari ekonominė raida – tai raida. LT–01104 Vilnius Tvarios raidos koncepcija yra plačiai išnagrinėta teorine prasme. silpno tvarumo sąlyga leidžia bet kokį kapitalo rūšių pakeičiamumą. kuri teigia. visuomenės ekonominė gerovė. kad būtina garantuoti nemažėjančias galimybes skirtingų kartų gyventojams. Todėl išlieka aktualūs ir teoriniai ir praktiniai tvarios raidos tyrimai. kad bendra turimo kapitalo vertė turi nemažėti laike. Antra. kad gamtos kapitalo palaikymas pastoviame lygyje garantuotų žmonijos potencialo tenkinti poreikius nemažėjimą ateityje ir tuo pačiu tvarią nenutrūkstamą raidą. šiame straipsnyje nagrinėjamo konteksto atžvilgiu mums bus patogiau naudoti antrąjį junginį. kad jei jau kažkoks gamtinis resursas yra su- . ekologinius ir socialinius visuomenės veiklos apribojimus. Jau brundtland pranešime teigiama. ar esama padėtis yra tvari. nemažėjantis naudingumas (pagal Pezzey) ir t. ar šalies raidos kryptys suderinamos su tvarumo koncepcija. Tačiau dažniau yra akcentuojama tik silpno tvarumo sąlyga. kuri visuotinai suprantama kaip nemažėjanti visuomenės ekonominė gerovė. šių rodiklių kitimo tendencijos gali atskleisti.Vienuolio g. sąlyga. kad žmonijos išteklių bendras potencialas arba atsargos taip pat turi nemažėti. Iš tvarios ekonominės raidos apibrėžimo Solow (1974). Šis reikalavimas vadinamas stipraus tvarumo sąlyga. Ne mažiau svarbi griežtesnė tvarios raidos sąlyga. vadinamų negrįžtamumu ir neužtikrintumu. ši prielaida sunkiai įgyvendinama tam tikrų gamtinių ir socialinių išteklių atžvilgiu. jei ištekliai įvertinami nepilnai. Straipsnyje nagrinėjami ne tik teoriniai. Tačiau realybėje egzistuoja tam tikros kapitalo pakeičiamumo ribos. Negrįžtamumas reiškia. Toks sąlygos formulavimas numato dvi prielaidas: pirma. atsižvelgiant į technologinius. kai vertiname gamtinius išteklius. Kadangi jų esmė yra ta pati. Pagrindinės sąvokos: tvarumas. be to. o vėliau hartwick (1977) išveda tokią silpno tvarumo sąlygą: bendro turimo kapitalo vertė turi nemažėti laike. pakeičiamumas tampa rizikingu. ši problema tampa dar aštresne dėl dviejų su gamtiniu kapitalu susijusių savybių. kas labai tikėtina.t. ekologinius ir socialinius veiklos apribojimus. užtikrinanti nemažėjančią visuomenės ekonominę gerovę. 8.

kad ja remiasi vieno pagrindinių tvarios raidos ekonominių matų – tikrojo taupymo – skaičiavimas. vadinamo Chichilnisky. kuri duoda maksimalų naudingumą. Tačiau visuotinai sutariama. šis kriterijus taip pat turi akivaizdų trūkumą. ji skambėjo taip: norint išlaikyti nemažėjantį vartojimo ir gerovės lygį. Tai lėmė dar vieno. Tai dar vadinama hartwick taisykle. kad santykis tarp nemažėjančios kapitalo vertės ir tvarios ekonominės raidos galioja tik tuomet. Labiausiai paplitęs resursų paskirstymo laike kriterijus maksimizuoja visuomenės gerovę. jokiomis žmogaus sukurtomis technologijomis ar žiniomis. p. šis reikalavimas vadinamas stipraus tvarumo sąlyga. į kurią turėtų asimptotiškai artėti visuomenės raida. išvedamos iš gerovės maksimizavimo uždavinio. kad ateities naudingumas turi sąlyginai mažesnę reikšmę. kad būtent gamtos kapitalo palaikymas pastoviame lygyje garantuotų žmonijos potencialo tenkinti poreikius nemažėjimą ateityje ir tuo pačiu tvarią nenutrūkstamą raidą. įvertintas jų efektyviomis kainomis bei atėmus išteklių išgavimo kaštus. stipraus tvarumo sąlyga yra pernelyg griežta. leidžiantį nustatyti tokį išteklių paskirstymą tarp kartų. Straipsnio autorių tikslas buvo apibendrinti teorinius tvarios ekonominės raidos kriterijus ir pateikti praktinio apskaičiavimo alternatyvas Lietuvai. Kitais žodžiais tariant. kuri teigia. kuri teigia. Remiantis hartwick taisykle . šiuo atveju diskontavimas reiškia. Tai pažeidžia ir vieną iš socialinių tvarios raidos apribojimų – lygybės tarp kartų principą. kriterijaus atsiradimą 1993 metais. Kuomet šią taisyklę hartwick pirmąkart apibrėžė 1977 metais. bene labiausiai praktinis ekonominio tvarumo vertinimas siejamas su jau aptarta silpno tvarumo sąlyga. ši taisyklė nusako tokią ekonomikos būseną. nei dabartinių kartų gerovė. kurios leistų išsaugoti pastovų esminių gamtinių funkcijų potencialą. o juo labiau kokia bus gamtos vertė tolimoje ateityje. nes jis nurodo tik būseną. Tvarios raidos modeliuose naudojama Auksinė taisyklė dar vadinama ir žaliąja. naudojamas tvarios ekonominės raidos modeliuose – tai vadinamoji Auksinė taisyklė. yra dar vienas gerovės kriterijus.972]. kad gamtinis kapitalas negali būti pakeistas jokiu kitu kapitalu. Tačiau labai svarbu pabrėžti tai. nes ji teigia.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai naikinamas. Efektyvios kainos šiuo atveju yra šešėlinės kapitalo išteklių kainos. kad net ir pripažįstant kapitalo pakeičiamumą. rodantis visų kapitalo atsargų vertės pokyčius. kokia gi tikroji gamtos reikšmė žmonijos raidai. kuri lygi diskontuoto naudingumo srautui. 474]. 121]. kaip reiktų suformuluoti išteklių paskirstymo uždavinį. turi būti nustatytos tam tikros jo ribos. Silpnas tvarumas kritikuojamas dėl leidžiamo pilno kapitalo veiksnių tarpusavio pakeičiamumo. Tokiu būdu paaiškėja. kuris garantuotų bent jau nemažėjančią gerovę. p. reikia iš išsenkančių išteklių gaunamą pelną arba rentą investuoti į atsinaujinantį kapitalą [5. kad žmonija iš tikro žino ne viską ar tik labai mažai apie tai. Tikrasis taupymas yra matas. Kaip teigia tokios koncepcijos kritikai. Skirtingai nuo tradicinio taupymo mato. hartwick taisyklė svarbi tuo. išsenkančių išteklių atsargų sumažėjimas. kad dauguma ekonominiuose modeliuose naudojamų visuomenės gerovės kriterijų vienaip ar kitaip pažeidžia lygybės tarp kartų principą. nes joje naudojama naudingumo funkcija priklauso nuo dviejų argumentų: vartojimo bei gamtinių išteklių atsargų lygio [4. tai žmogus nebegali jo atkurti. šio kriterijaus principas labai paprastas: Chichilnisky tiesiog sudeda diskontuoto naudingumo ir Auksinės taisyklės kriterijus. iš kitos pusės. stipraus tvarumo reikalavimas iš esmės apriboja ekonominį augimą. kuri nusako didžiausią neribotą laiką išlaikomą naudingumo lygį. Minėtos gamtinio kapitalo savybės. kaip į šią „auksinę“ būseną patekti su pradinėmis išteklių atsargomis. bet tuo pačiu ir nekinta arba gali nekisti neribotą laiko tarpą. bet. suteikiant jiems tam tikrą svorį [3. Akcentuojamas tikrojo taupymo mato priimtinumas ir jo tikslingumas atliekant praktinius vertinimus. Lygybės tarp kartų principas ir gerovės kriterijai šis principas atsispindi jau pačiame tvarios ekonominės raidos apibrėžime: gerovė arba visuomenės gaunamas naudingumas laike turi nemažėti. Tačiau tvarios raidos šalininkai smarkiai kritikuoja tokio kriterijaus pagrindą – pastovios ir teigiamos diskonto normos naudojimą. Neužtikrintumas siejasi su tuo. p. jei kapitalo pokyčiai vertinami efektyviomis kainomis. jo atliekamų funkcijų platus spektras bei ypatingas vaidmuo palaikant gyvybę lėmė griežtesnės tvarios raidos sąlygos atsiradimą. tuomet kyla klausimas. 1. Jei galimybės pasiekti gerovę priklauso nuo turimų išteklių atsargų. bet ir gamtinio kapitalo suvartojimą bei aplinkos degradaciją ar investicijas į socialinį kapitalą. kad bendro kapitalo atsargų vertė laike turi nemažėti. Tai – vadinamoji minimalių kokybės standartų koncepcija. turi būti lygus investicijoms į atsinaujinančius išteklius. tačiau nenusako jokio optimalaus išteklių vartojimo kelio. tikrasis taupymas įtraukia ne tik materialaus kapitalo nuvertėjimą bei investicijas į jį.

Taip pat nustatyta. Kadangi bendra kapitalo vertė lemia ateities vartojimą. tiek socialinius veiksnius ir išteklius. ekologinius ir socialinius indeksus bei bendrą tvarios raidos indeksą. Visumoje kritika atspindi tai. tiek socialinis tvarumas turi būti papildomai įvertinti. kai kurie – santykiniai. Tvarią raidą tiriančių mokslininkų nuomone. nusakantys konkrečią tvarumą užtikrinančią ribą. koks institucijų lygis būtų tvarus. Atsižvelgiant į tai. Praktiniai tvarios ekonominės raidos matavimai Nagrinėjant tvarios raidos koncepciją. Tai nėra vienintelė kritika. reiktų bendro tvarumo analizę papildyti ir šalies institucinio potencialo įvertinimu. gaunama dar viena svarbi išvada. 119. kad ekonominio tvarumo užtektų ir bendram tvarumui garantuoti. nors šiuo atveju negalime užbrėžti absoliučios ribos. Teoriškai tikrojo taupymo mato apskaičiavimo formulę išvesti nesunku: jis paprasčiausiai lygus materialaus kapitalo. p. tačiau to nepakanka. jei rinka būtų tobula. nes iš dalies įtraukia ekologinio ir socialinio kapitalo pokyčius. ir socialinius aspektus. kad daug sutinkamų tvarios raidos apibrėžimų galima suskirstyti pagal tai. 16]. dėl skirtingo vertimo oficialiai vadinami darnaus vystymosi rodikliais. Tačiau praktikoje nustatyti. kokią tvarios raidos dimensiją jie akcentuoja – ekonominę. tačiau rinkos kaina sutaptų su optimalia tik tuomet. kuri skiriama tvarios ekonominės raidos požiūriui. Todėl tiek ekologinis. ši kritika remiasi tais pačiais argumentais. atsižvelgiant į tvarios raidos indikatorių kitimo tendencijas ir todėl šie indikatoriai yra dinaminis tvarumo matas. Kaip minėta anksčiau. yra vienintelis šiuo metu Lietuvoje vykdomas tvarios raidos matavimas. kokie ištekliai įeina į kiekvieno minėto kapitalo sudėtį. Taigi. ekonominis tvarumas reikalauja. Tokia apžvalga buvo parengta 2005 metų pabaigoje. tiek gamtinius. tad šia savybe pasinaudojama. o koks – ne. žičkienės bandymą sudaryti tam tikrą tvarios raidos indeksą [10. Kai kurie matai yra absoliutūs. kiek šalies raida atitinka bent jau minimalius kiekvienos dimensijos tvarumo reikalavimus. Dėl šios priežasties daugelis tvarią raidą nagrinėjančių autorių teigia. kokie jų atsargų . Iš ekologinės pusės tai reiškia gamtos gebėjimo teikti pagrindinius išteklius ir atlikti svarbiausias gyvybę palaikančias funkcijas išlaikymą. kad tokia išvada nėra visada teisinga: ekonominį tvarumą galima pasiekti ir akivaizdžiai pažeidžiant ekologinius ar socialinius tvarios raidos apribojimus. Ekonominio tvarumo matas – tikrasis taupymas – būtent ir matuoja bendrojo kapitalo vertės pokyčius. kad tvarios raidos vertinimo praktikos Lietuvoje labai trūksta. aiškinančiais. 10. kad bendra kapitalo vertė laike nemažėtų. gamtinio kapitalo ir socialinio kapitalo atsargų pokyčiams. baziniais metais pasirinkusi 1995–uosius. Taip pat reikėtų paminėti S. nes matuoja atitinkamo kapitalo rūšių pokyčius. kad tvarios raidos rodikliai. kurioje aptariamos rodiklių tendencijos 2000–2004 metų laikotarpiu. p. Tačiau jau buvo parodyta. kuri turėtų būti parengiama kas du metai. Tačiau iš esmės tokių indeksų sudarymas labai nesiskiria nuo Statistikos departamento jau aptariamų rodiklių. galiausiai. Iš tiesų reiktų pabrėžti. šių indikatorių kitimo tendencijos yra aptariamos Statistikos departamento leidžiamoje Darnaus vystymosi rodiklių ataskaitoje. 42. svarbu išmatuoti. vertinant ekologinį ir socialinį tvarumą. Tokiu atveju ekonominė tvari raida prieštarautų bendrai tvarios raidos koncepcijai. ekologinės ir socialinės – tvarumo užtikrinimo. Todėl akivaizdu. kurie savu ruožtu lemia ekologinį ar socialinį tvarumą. jei ekologinis ar socialinis tvarumas yra pažeidžiamas. Skirtingų tipų matai gali atskleisti vis kitas netvarumo priežastis ir taip papildyti vienas kitą. galima pastebėti. p. Ekonominiu požiūriu tai reiškia šalies bendro kapitalo vertės nemažėjimą. kad socialinės tvarios raidos sąvoka nėra vienareikšmiškai apibrėžiama. padaugintiems iš jų šešėlinių kainų. kodėl silpnos tvarumo sąlygos neužtenka bendrai tvariai raidai užtikrinti. šiuo metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tvari raida matuojama. kad daugelio gamtinių išteklių rinkos yra netobulos arba visai neegzistuojančios. 2. 7. kad ekonominis tvarumas įmanomas net ir tuomet. vienos šalies tvarumą įvertinantys kitų šalių atžvilgiu. reikalaujančiai visų trijų sistemų – ekonominės.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  ir tikrojo taupymo matu. tuomet ateities vartojimo pokyčiai taip pat priklausys nuo bendro kapitalo vertės pokyčių. Iš tikrųjų tikrasis taupymas skaičiuojamas remiantis rinkos kainomis. Tai gali lemti didelius tikrojo taupymo įvertinimo netikslumus. ekologinę ar socialinę. kai kapitalas apima tiek materialius. Autorė šiame darbe sudaro tam tikrus rodiklių kitimo ekonominius. kad ekonominis tvarumas yra plačiausia sąvoka iš šių trijų. remiantis jau minėtais tvarios raidos rodikliais. 18]. socialinis tvarumas siejasi su pagrindinių bazinių socialinių poreikių patenkinimo galimybėmis bei lygybės tarp kartų užtikrinimu. arba kitaip – tikrojo taupymo. p. ypač atsižvelgus į tai. nors ekonominio tvarumo koncepcija iš dalies įtraukia ir ekologinius. kad būtų išlaikomi bent jau minimalūs tvarumo reikalavimai kiekvienoje iš trijų dimensijų [2.

Rentos norma tikrojo taupymo skaičiavimui nustatyta ekspertiniu būdu bei naudojantis atskirais tyrimais. bet ir nuo metinio natūralaus prieaugio. Dar vienas elementas. Suprantama. kad gamtinio kapitalo vertė gali tik mažėti. Fankhauser savo darbe yra apskaičiavęs. Tiksliau.y. įtraukiamas tik miškų išteklių. kad šiuo metu geriausias sprendimas yra naudoti išlaidas švietimui kaip tiesioginį socialinio kapitalo pokyčius nusakantį rodiklį. kad vidutinė rentos norma Pietų. nors socialinio požiūrio šalininkai su tuo ne visada sutinka. vidutinės kainos tarptautinėje rinkoje. šis rodiklis parodo šalies materialaus kapitalo atsargų prieaugį. įvertintų to meto kainomis. Iki šiol nėra pasiekta sutarimo. įvertinamas gamtinio neatsinaujinančio kapitalo nuvertėjimas. naftos atrastų naujų šaltinių. atskleidžiantis materialaus kapitalo nuvertėjimą. kurie buvo įvertinti Fankhauser 1994 metais. išmestos į orą. tad jų atsargų pokyčiai tikrajame taupyme vertinami taip pat skirtingai. Renta apskaičiuojama kaip skirtumas tarp pasaulinės kainos. įtraukiamas į tikrojo taupymo matą. universitetų ir administracinių pastatų bei kitų techninių priemonių pavidalu – jau yra įtraukiama į tikrojo taupymo matą per materialaus kapitalo pokyčius. kaip skirtumas tarp bendro vidaus produkto ir vartojimo. koks turėtų būti tikrasis santykis tarp išlaidų ir kapitalo akumuliacijos. Skaičiuojant tikrojo taupymo matą. o tiksliau medienos. Jų atsargų nuvertėjimas apskaičiuojamas kaip sunaudoto ištekliaus kiekis. šiuo atveju renta apskaičiuojama kaip sandauga tarp rentos normos ir atitinkamos kainos. kad socialinio kapitalo prieaugis iš esmės gali būti atspindėtas vienu apibendrinančiu dydžiu – kaip išlaidos švietimui. kad ribiniai vienos tonos anglies. Pirmiausiai apskaičiuojamos investicijos į materialų kapitalą.y. būdingų konkrečiai šaliai. Pirma. laikoma. jei vertinamas poveikis visai infrastruktūrai. Laikoma. yra taršos visuomeniniai kaštai. Priešingai socialiniam kapitalui. Paskutinis jo įvertinimas pateiktas 2006 metų Pasaulio banko išleistoje apžvalgoje „Kur slypi tautų turtas?“ [8]. Lotynų Amerikai – apie 55 procentus. arba kitaip – „atsinaujinimo“. šio požiūrio laikomasi. Atsinaujinančio gamtinio kapitalo pokyčiai į tikrąjį taupymą įtraukiami gana ribotai. gamta susideda iš trijų skirtingų tipų išteklių: neatsinaujinančių. tai jų atsargų grynasis pokytis priklausys ne tik nuo jų sunaudojimo gamyboje ar kurui nagrinėjamu laikotarpiu. tariama. Tam randamas bendrasis nacionalinis taupymas. Tuomet bendra renta apskaičiuojama tik grynajam miškų išteklių pokyčiui. kad neatsinaujinantis gamtinis kapitalas susideda iš energetinių išteklių ir mineralinių išteklių. išeikvojimas gamybai bei kurui. . t. Visų pirma dalis (apie 10 procentų) išlaidų švietimui – mokyklų. išskyrus tuos atvejus. visuomeniniai kaštai apytiksliai lygūs 20 JAV dolerių. Analogiškai daugelis gamtinių išteklių bei jų atliekamų funkcijų neturi rinkos. skaičiuojant tikrąjį taupymą. galima sudaryti bendrą tikrojo taupymo apskaičiavimo metodiką. Toliau tikrojo taupymo skaičiavime įvertinamas gamtinių išteklių nuvertėjimas. tad laikoma. Pietryčių bei Rytų Azijos regione yra apie 50 procentų. Socialinio kapitalo išteklių pokyčiai. Todėl iš tvarios raidos požiūrio šį „vartojimą“ reikia priskirti „investicijoms“. ir vidutinių išgavimo kaštų. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai pokyčiai. pavyzdžiui. Dėl šių priežasčių praktikoje skaičiuojamas tikrasis taupymas gali būti tik labai apytikslis teorinio tikrojo taupymo mato įvertis. – vidutiniškai apie 40 procentų. dar vadinama “einamosiomis švietimo išlaidomis”. Visa likusi išlaidų švietimui dalis. Kadangi šie ištekliai gali atsinaujinti. darant prielaidą. atsinaujinančių išteklių bei gamtinių funkcijų. Afrikos regione – apie 30 procentų. kai atsinaujinantys ištekliai atsinaujina sparčiau nei yra sunaudojami. kur svoriai prilygsta kiekvienos medienos rūšies procentinei daliai visame medienos suvartojime. ypač gamtinio ar socialinio kapitalo atveju. Tvarios ekonominės raidos teorija teigia. t. vienas litas išlaidų švietimui nebūtinai reiškia. todėl toks investicijų į socialinį kapitalą apibrėžimas nėra be trūkumų. yra sudėtinga. tai naudojant JAV bVP defliatorių. padaugintas iš gaunamos vieno ištekliaus vieneto rentos. pasižyminčių vidutiniu medienos išteklių naudojimo intensyvumu. taip pat turi būti įvertinami. Antrame etape iš gauto rodiklio atimamas gamyboje sunaudoto materialaus kapitalo kiekis. remiantis tvarios raidos koncepcija. Tikrojo taupymo matą skaičiuoja Pasaulio bankas beveik 150 šalių. mokytojams mokami atlyginimai ar nupirktos knygos. tradicinėse nacionalinėse sąskaitose prilyginamos ne investicijoms į kapitalą. kad šie veiksniai nusidėvėti negali. todėl nėra įmanoma tiksliai nustatyti ir jų šešėlinių kainų. Skirtingai nuo išsenkančių išteklių. kad socialinio kapitalo vertė taip pat padidėja vienu litu. pavyzdžiui. juos galima nustatyti to meto kainomis kiekvieniems metams. o likusių šalių. žmonių sveikatai ir pasėliams. Pasaulio bankas teigia. ignoruojamas galimas gamtinio kapitalo padidėjimas dėl išteklių. o priešingai – vartojimui. Rentos norma padauginama iš medienos gamybai ir medienos kurui rinkos kainų svertinio vidurkio. kad ribiniai kaštai išlieka pastovūs realia verte. Naudojantis šia apžvalga bei Tikrojo mato skaičiavimo vadovu. Kadangi šie kaštai įvertinti 1994 metais.

Tuo tarpu gamtinis kapitalas yra itin svarbus. kad žmogus neišgali vien savo jėgomis atkurti to gamtinio kapitalo. kad.72 0.48 7.06 13.34 1 lentelė.28 3.22 0.63 6.76 5.23 0 0. kas lėmė mato sumažėjimą. kad tikrojo taupymo didžiausią dalį užima išlaidų švietimui ir fizinio kapitalo suvartojimo rodikliai. Vis dėlto svarbu pabrėžti.41 5.72 13.22 13. Miškų arba medienos suvartojimas taip pat mažareikšmis ir nedaug kintantis.55 13.9 14. Pagal Pasaulio banko duomenis tikrasis taupymas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 1994 metų. Mineralinių išteklių Lietuva beveik neturi ir jų suvartojimas yra beveik nulinis.27 0.83 5. kad nors ir neįma- . Nors energetinių išteklių sunaudojimas nuo 1992 iki 2004 metų išaugo penkis kartus.1 1.21 1. kad jis negali nuvertėti ar nusidėvėti. bei padidėjęs materialaus kapitalo suvar- tojimas gamyboje.42 13.99 16. tačiau sudaro tik labai nedidelę bVP ir tikrojo taupymo dalį.72 0.35 9. t.34 0. tuomet tikrojo taupymo įvertis būtų buvęs neigiamas. perskaičiavome tikrojo taupymo pokyčius.56 7.51 0.39 5. bet ir tinkamas jo elementų santykis.66 5. Matyti.8 5. kuri vėliau pastoviai mažėjo ir 2004 metais buvo perpus mažesnė.64 15. nes atlieka esminę funkciją – gyvybės palaikymą žemėje.51 0.99 16. Remiantis Pasaulio banko metodika ir jau minėtais papildomais tikrojo taupymo patikslinimais.89 0.06 12.23 5.84 0.22 4.18 0.99 13. tad itin sunkių pasekmių tvarios raidos užtikrinimui irgi neturi.88 5.44 0.33 9. Pasaulio bankas tikrąjį taupymą vertino ir Lietuvai 1992–2004 metams.35 0.53 7. Dauguma tvarią raidą tiriančių mokslininkų.67 5.08 13.25 0.99 5.17 0.53 0. jei išlaidos švietimui būtų priskirtos vartojimui. Tuo tarpu bendros tvarios raidos atžvilgiu svarbu ne tik nemažėjantis kapitalas. kurį sunaikino. kad tikrojo taupymo kitimą daugiausiai lėmė materialaus kapitalo pokyčiai. ir išlaikė šią mažėjimo tendenciją iki pat 2001. Tikrasis taupymas Lietuvoje ir jo sudėtinės dalys (% nuo BVP) Šaltinis: Apskaičiuota remiantis Pasaulio banko apžvalga „Kur slypi tautų turtas?“ Lietuvos tikrasis taupymas išliko teigiamas visą laikotarpį nuo 1992 iki 2004 metų. Iš tiesų Pasaulio bando duomenys atskleidžia.86 15. šio kapitalo atsargų palaikymas tam tikrame lygyje yra būtinas jau vien dėl to.08 1.53 0. Dar kartą akcentuojame.25 0.y. kad ekonominė tvari raida gali užtikrinti tik silpną tvarumą.03 14.43 0. neabejotinai ypatingą dėmesį skiriant būtent gamtiniam kapitalui ir jo tinkamam įvertinimui.15 1.22 14. sutaria.72 0.84 5. o ne investicijoms į socialinį kapitalą.29 0 0.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Apžvalgoje „Kur slypi tautų turtas?“ Pasaulio bankas tikrąjį taupymą įvertino daugiau nei 140 šalių 1970–2004 metų laikotarpiui. bendrojo nacionalinio taupymo mažėjimas. tame tarpe ir ekonomistai.24 0. kas reikštų išaugusį vartojimą.46 0.04 0.18 0.74 2. kad Lietuva vystėsi.21 0.76 14.03 0 0.51 0. o po to stabilizavosi ties 7 procentais nuo bVP.28 12.16 15.84 11. Teoriškai tai reikštų. tad pačios tikrojo taupymo dinamikos neįtakojo. kuomet jis siekė beveik 15 procentų. Lygiai taip pat socialinis kapitalas būtinas tvarios raidos užtikrinimui.03 0.75 15.13 0.17 5. išskyrus pirmų trijų metų laikotarpį. Nors materialaus kapitalo nuvertėjimas ir žymus. tačiau ši kapitalo rūšis gali būti santykinai nesunkiai sukuriama ir papildoma atsargomis. nei 1992-aisiais. Išlaidų švietimui dalis nacionalinėse pajamose nekito ir svyravo apie 5–6 procentus.08 1.08 5.18 11.13 13.13 5.68 6. 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Bendrasis taupymas Materialaus kapitalo suvartojimas (–) Išlaidos švietimui (+) Miškų ištekliai (–) Energetiniai ištekliai (–) Taršos visuomeniniai kaštai (–) Tikrasis taupymas 19.09 2.04 15. išskyrus taršos visuomeninius kaštus pirmaisiais penkiais metais.63 3. tuo tarpu gamtinio kapitalo elementų nuvertėjimas per metus nesiekė net vieno procento nuo bVP.03 5. nepažeisdama silpnos tvarumo sąlygos arba ekonomiškai tvariai.91 14. tačiau laikoma.2 0. kaip kad tai daroma tradiciškai. Tikrojo taupymo sudėtinių dalių raida gali atskleisti.

tokių kaip įstatymų ir institucijų lygis ar žmogiškasis kapitalas užsienyje. gamtinio kapitalo nuvertėjimo lygis per nagrinėjamą laikotarpį kito labai mažai ir bendrojo taupymo rodiklį sumažindavo vidutiniškai apie 10 procentų. kurie įtraukiami. kokie gi veiksniai nulemia šio kapitalo pokyčius. Socialinis kapitalas šiuo atveju buvo apibrėžtas kaip likutinis kapitalas. tad sunku įvertinti. socialinių normų. Kiekvienas veiksnys atskirai paaiškintų atitinkamai 36. Iš kitos pusės. tai apima ir pasitikėjimą tarp visuomenės individų. kuri. 49]. Pasaulio bankas atliktame tyrime bandė empiriškai nustatyti. Lietuvos tikrajame taupyme gamtinio kapitalo nuvertėjimo dalis iš pirmo žvilgsnio didelio susirūpinimo nekelia. kiek tikrojo taupymo matas atitinka teorinę tvarios ekonominės raidos koncepciją. tikrojo taupymo matas yra nepilnas. įrenginius.25]. gauta empirinė priklausomybė nustatyta bendrai visoms tiriamoms šalims. įvertinami efektyvia rinkos kaina. Pirma. paaiškina didžiąją dalį – net 57 procentus – socialinio kapitalo kitimo. Iš kitos pusės. o juo labiau jo tinkamą įvertinimą. Reiktų priminti. jei to ištekliaus rinka yra konkurencinė ir jei nėra išorinių poveikių. kitus žmogaus sukurtus ir fizinę formą turinčius išteklius. šios problemos aptariamos teorinio ir praktinio matų kokybinėje analizėje. Jei ne visos rinkos yra tokios tobulos. įrangą. remiantis Pasaulio banko tyrimu. kiek tiksliai tikrasis taupymas atspindi materialaus kapitalo pokyčius. tačiau tikrasis taupymas visiškai ignoruoja investicijas į teisinę ar institucinę šalies sistemą. įstatymų viršenybės indeksas bei užsienyje dirbančiųjų pervedami pinigai šeimoms. kokių rodiklių įtraukimas į tikrojo taupymo skaičiavimą lemtų mato pilnumą. kad materialaus kapitalo pokyčiai pilnai fiksuojami nacionalinėse sąskaitose. kas labai tikėtina gamtinio kapitalo at- . kad socialinis kapitalas priklauso ir nuo kitų veiksnių. Kiekvienas šio kapitalo išteklius turi rinką ir rinkos kainą. į tikrąjį taupymą įtraukti kapitalo pokyčiai vertinami rinkos kaina. Remiantis tuo.y. ir nesukeldama papildomų ekologinių problemų. Materialus kapitalas apima pastatus. tuomet tikrasis taupymas gali būti netinkamai įvertinamas. ir jei kito kapitalo atsargos nėra pilnai įvertinamos.83 procento. be to. 57 ir 7 procentus likutinio socialinio kapitalo pokyčių [9. kurie tiekia naudingumą visuomenei. p. t. 3. kuri atitinka efektyvią arba šešėlinę kainą. tad nebūtinai turi galioti Lietuvos atveju. kad socialinis kapitalas apskaičiuojamas kaip likutinis dydis. Reikėtų paanalizuoti. nes nustatyta. kad 89 procentus socialinio kapitalo variacijos paaiškina vidutinė mokymosi trukmė vienam darbuotojui. galima konstatuoti.12 procento socialinio kapitalo padidėjimą. pokyčiai. tikrasis taupymas paprasčiausiai ignoruoja. kad tikrojo taupymo netikslumą lemia dvi pagrindinės priežastys. mokymosi trukmės ir transferų vienam gyventojui vieno procento pokytis lemtų atitinkamai 0. ši labai bendra analizė gali rodyti. ypač gamtinių išteklių atžvilgiu. kurių nė vienas nepasižymi rinkos galia ir gebėjimu paveikti konkurencinę rinkos kainą. kad Lietuva vystosi ir ekonomiškai tvariai.53 ir 0. kad įstatymo viršenybės indekso padidėjimas 1 procentu socialinį kapitalą padidintų 0. Apskaičiuoti elastingumai rodo. kas atspindi už valstybės sienos ribų esantį žmogiškąjį kapitalą [9. į tikrąjį taupymą įtraukiami ne visi bendrą šalies kapitalą sudarančių elementų. visų šių materialių išteklių pokyčiai fiksuojami nacionalinėse sąskaitose. p. 116]. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai noma iš viso nustoti naudotis gamtiniais ištekliais. tik tuomet. Daugumoje išsivysčiusių valstybių šių išteklių rinkos pasižymi dideliu rinkos dalyvių skaičiumi. Socialinis kapitalas ir jį sudarantys socialiniai faktoriai yra mažiau apibrėžti. išreikšta metais. p. Suprantama. socialinis kapitalas sudaro beveik 80 procentų viso pasaulio turto. randamas iš bendro šalies turto atėmus materialaus ir gamtinio kapitalo įverčius. matuojamo vidutine mokymosi trukme. kur bendras šalies turtas nustatomas kaip ateities vartojimo srauto dabartinė vertė [9. Tame pačiame tyrime nustatyta. gerų institucijų ir valdymo poveikį ekonominės ir kitos veiklos efektyvumui bei darbo produktyvumui. Nevertėtų visiškai pasikliauti tokiais teigiamais tikrojo taupymo tvarumo įvertinimais. tradicijų vertę ir poveikį vystymuisi. tai bent jau jų naudojimo intensyvumas neturėtų didėti. jei praktikoje apskaičiuotas matas atitiktų teoriškai apibrėžtą tikrojo taupymo koncepciją. Teorinio ir praktinio tikrojo taupymo palyginimas Mūsų tikslas yra kokybiškai išanalizuoti. Remiantis minėto tyrimo duomenimis. šių išteklių įtraukimas į tikrąjį taupymą nesukelia netikslumo problemos. Tačiau tokia išvada būtų reali tik tuomet. įgūdžių vertę. galiausiai. šis likutinis dydis apima visuomenės žinių. kad šis kapitalas išties priklauso nuo švietimo lygio. net ir tie pokyčiai. kad daugelį kapitalo pokyčių. gauti tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina tikrojo taupymo mato metodiką. Akivaizdžiai galima pastebėti. Nors investicijos į darbuotojus užsienyje taip pat gali būti atspindėtos išlaidomis švietimui. tyrimas taip pat patvirtina. nėra vertinami efektyviomis kainomis. Antra.

kad nors išlaidos švietimui ir lemia socialinio. kaip gamta veikia visuomenės gerovę. kad pagal tikrojo taupymo įvertinimus Lietuva vystėsi ekonomiškai tvariai visu 1992–2004 metų laikotarpiu. Tačiau gali būti tokia situacija. kad šios kainos yra „iškraipomos“ tarptautiniais susitarimais. Tikrojo taupymo skaičiavime gamtiniai ištekliai ir jų pokyčiai vertinami pasaulinėmis rinkos kainomis. o tai iškreiptų statistines tyrimo išvadas. Tiek kokybinė analizė. kad būtina tenkinti bent minimalius reikalavimus ir kitų dviejų sistemų – socialinės ir ekologinės – tvarumui. kad tokią tvarią raidą galima modeliuoti. Jis pranašesnis dar ir tuo. bei kaip ji ją veiks ateityje. Iš tiesų nėra atlikta tokių tyrimų. Iš tikrųjų žmogus tikrai ne viską žino apie visus gamtinius elementus. Ekonominis požiūris į tvarumą yra dalinai pranašesnis už ekologinį ar socialinį. tad socialinio kapitalo tinkamo įvertinimo klausimas lieka atviras. jų tarpusavio sąveiką bei poveikį pačio individo gerovei. kurie neturi rinkos kainos. tačiau neturi rinkos ir atitinkamos rinkos kainos. atsinaujinančius gamtinius išteklius ir paslaugas. kad vieno plačiausiai naudojamų visuomenės gerovės kriterijų – diskontuoto naudingumo – maksimizavimas taip pat gali būti naudojamas šiuo tikslu. Apibendrinant galima teigti. suteikia erdvę. galima daryti bendrą išvadą. gamtinių išteklių atsinaujinimo funkciją.y. t. kad apskaičiuotas tikrasis taupymas nepilnai atitinka teorinio tikrojo taupymo mato koncepciją. žmogus negali tiksliai žinoti. o tiksliau žmogiškojo kapitalo pokyčius. tačiau padarius tam tikras prielaidas apie kintančią diskonto normą. juo labiau. Iš dalies būtų galima tvirtinti. miškų ištekliai vertinami tik kaip gamybos veiksnys ar kuras. tačiau iš tikrųjų visuomenės iš šių išteklių gaunama nauda yra daug didesnė. socialinis kapitalas ir jo pokyčiai nėra pilnai atspindimi tikrojo taupymo mate. jie taip pat valo orą. bendruomenės nuosavybė – tai dažnai su gamtiniu kapitalu susijusi išorinio poveikio forma. tačiau pažeidžianti ekologinį ar socialinį tvarumą. Analizuojant. kad optimali ekonominė tvari raida tuo pačiu užtikrintų ir ekologinį tvarumą. Taigi. todėl pasaulinės rinkos kainos neatspindi konkurencinių arba efektyvių kainų. Priešingai naftos kainai. tikėtina. kad įtraukia ir šių dimensijų atitinkamų išteklių pokyčius. maisto išteklius gyvybei ir dar daugiau. Pasaulinių kainų naudojimas vietoje vietinių kainų šalyje argumentuojamas tuo. nes nėra apibrėžtų šių funkcijų nuosavybės teisių. tiek empirinis tikrojo taupymo tyrimas atskleidė. kuriame nėra pažeidžiama gamtinių išteklių atsinaujinimo galimybė. ar gamybos funkcijos elgseną materialaus ir gamtinio kapitalo atžvilgiu. tuomet likutinis dydis gali būti dirbtinai padidintas. kad šios kainos yra labiau konkurencinės ir dėl to geriau atspindi tikrąją ištekliaus vertę visai visuomenei. kurios skirtos institucijų. tačiau šiuo atveju susiduriama su visai kita problema: miškai teikia naudą ne tik kaip gamybos veiksniai ar kuro ištekliai. ir dar dėl to. nepriklausomai nuo to. Ekonominiu požiūriu nemažėjančios galimybės siejamos su nemažėjančiu kapitalu. kuri lemia neefektyvų jos naudojimą ir nualinimą ši problema dažnai vadinama „bendruomenės nuosavybės tragedija“ – tai bendroje nuosavybėje slypinti tendencija naudotis ja viršijant ribas. socialinio kapitalo vertė prilyginama investicijų į švietimą vertei. išryškėja tolimesni tikrojo taupymo mato trūkumai. nes toks modelis remiasi pilnu apibrėžtumu ir informacija. Tačiau jau minėta. 2. Ekonominė tvarumo koncepcija teoriškai iš dalies pranašesnė už ekologinę ar socialinę tuo. Į visą tai atsižvelgus. šis matas neįvertina daugelio atsinaujinančių gamtinių išteklių. nes įtraukia ir pastarųjų dimensijų atitinkamus kapitalo pokyčius.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  žvilgiu. bet tik iš dalies. kurie patvirtintų ar paneigtų tokios priklausomybės galiojimą. Kitas akivaizdus tvarios ekonominės raidos . Rinka neegzistuoja. Pavyzdžiui. kiek tinkamai įvertinamas gamtinis kapitalas. kad medienos kaina konkurencinė. be to. dėl to jos tampa bendruomenės nuosavybe. Išvados 1. kaip visa ši sąveika keisis ateityje. Tuomet itin intensyvus gamtinių išteklių eikvojimas gali būti pilnai padengiamas investicijomis į materialų kapitalą. Tačiau net pasaulinės naftos kainos nėra konkurencinės dėl naftos telkinių susikoncentravimo tam tikruose geografiniuose taškuose. įskaitant ir šį. Ekonominių tvarios raidos modelių analizė atskleidžia. kai visuomenės raida yra ekonomiškai tvari. reiškiantį nemažėjantį gamtos potencialą tiekti svarbiausius. tačiau ir ekologiškai stabilų gamtinio kapitalo atsargų lygį. Taip gali atsitikti dėl to. Minėtos funkcijų savybės optimalios ekonomikos atveju reikštų ne tik nemažėjantį bendro kapitalo kiekį. o taip pat gamtos atliekamų funkcijų. tačiau turėtų būti atsižvelgta ir į kitas investicijas. Naftos tiekėjai pasižymi tam tikra rinkos galia. teisėtvarkos ir valdymo kokybei gerinti. Visos šios miškų funkcijos teikia akivaizdžią naudą visuomenei. koks visuomenės gerovės kriterijus pasirenkamas. kad tvarios ekonominės raidos koncepcija leidžia bet kokį kapitalo rūšių pakeičiamumą.

barbier E. Sustainable Development of Lithuania: tentative evaluation / Aplinkos tyrimai. todėl ištekliai nėra vertinami efektyviomis kainomis. 2004: 15–20. No. žičkienė S. Vol. Jei socialinį tvarumą garantuotų vien tik bazinių socialinių poreikių tenkinimo nemažėjančios galimybės ir lygybės tarp kartų principas. New york: uNDP. Intergenerational Equity and Exhaustible Resources / The Review of Economic Studies. Problema iškyla ir dėl ekonominio tvarumo taikymo praktikoje. 1974: 29–45. Intergenerational Equity and Investing Rents from Exhaustible Resources / American Economic Review 67. Pezzey. kaipgi socialinis kapitalas ir tvarumas turėtų būti apibrėžiami. . concurrently. 6. nei vien bazinių poreikių patenkinimo galimybės ar lygybė tarp kartų. blueprint for a Sustainable Economy / James & James. kurios užtikrintų optimalų jų naudojimą poreikių patenkinimui. 2007–II: 118–127. J. p. in practice. g. 2. 1995. kad pateiktas ekonominės tvarios raidos modelis socialinio tvarumo taip pat nepažeidžia. M. socialiniam aspektui susilaukiant vis daugiau mokslininkų ir tyrėjų dėmesio. natural and social factors and resources. p. nes jo koncepcija remiasi optimizuojančiu visuomenės elgesiu. 10. condition. I. Calculation of the real saving measure is not complicated: it simply equals changes in tangible assets. ima aiškėti.. Problema ta. Keywords: sustainability. London. Sustainable Development Concepts.1 (27). Where is the Wealth of Nations? / The International bank for Reconstruction and Development. Sen A. Vilnius. Winters L. which states that sustainability of ecological capital on a non–declining level would secure no contraction of the need in the future and. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai modelių trūkumas yra tai. However. Lygiai taip pat svarbus ir socialinis – institucinis šalies potencialas ar net kultūrinio paveldo ir tradicijų išsaugojimas. multiplied by their shadow prices.. A practical measure of economic sustainability is presented – real saving. 41. kad jie neįtraukia socialinio kapitalo ir jo reikšmės visuomenės poreikių tenkinime. p. / Survey of the Lithuanian Economy. 4. kad šis aspektas apima daug daugiau. natural capital and social capital reserves. Literatūra 1. The generation equality principal and other criteria of welfare are analysed. 3. 2005. which measures changes in gross capital value. Realybėje ekonomika nekinta optimaliu būdu ir neužtikrina modelio išvadų galiojimo. 92. Problems related with discounting of utility and formulation of the Green Golden Rule provisions are more widely tackled. Anand S. Solow. The Economics of Sustainable Development / Cambridge: university Press. tuomet galima daryti išvadą. J. A. that gross value of disposable capital should not decrease is emphasised. IEVA bALSyTė Summary The paper makes an overview of theoretical and practical issues of sustainable development starting with the weak sustainability clause and moving to formulation of the strong sustainability clause. Pearce D. 7.. capital.334. World bank. Išteklių rinkos pasižymi išoriniais poveikiais dėl nepakankamai apibrėžtų nuosavybės teisių. 1977: 972–974. No. hartwick.58. Washington D. 9. kad iki dabar nėra visiškai aišku. 1992. 272. o tai vėlgi lemia skirtumus tarp realių rinkos kainų ir visuomenės gerovę maksimizuojančių bei tvarią raidą užtikrinančių efektyvių kainų. An Economic Analysis / World bank Environment Paper. 5. 3. 1. Theoretical and Practical Aspects of Sustainable Economic Development ALgIMANTAS MISIūNAS.. economical welfare of society. W. 2. sustainable uninterrupted development. balsytė. Sustainable Development: Ecological Aspect. inžinerija ir vadyba. Iš kitos pusės. when capital encompasses both tangible. p. 1996. when calculating real saving one faces the problem of shortage of relevant information or its unreliability. The weak sustainability clause. 1997: 46–91. Chichilnisky. The necessity for the strong sustainability clause is analysed. 2000.C. Panašiai ne visos išteklių rinkos yra konkurenciškos. R. Nr. What is Sustainable Development? / Land Economics 73(4). 8. Sustainable human Development: Concept and Priorities / Discussion Paper Series. goldin I.

socialinė nelygybė yra akivaizdūs faktai. kurios siejasi su humaniškesniu. o esant teisingai verslo orientacijai valstybiniu mastu – strateginį indėlį į darnų vystymąsi. anksti pradėjusios perorientuoti savo ekonomiką prie darnaus vystymosi prioritetų. šalys. jei tai skatina inovacijas ir didina įmonės konkurencinį pranašumą. darnus vystymasis. Šioje diskusijoje žymus vaidmuo tenka įmonių socialinės atsakomybės koncepcijai – moralinei. kadangi investicijos į darnų vystymąsi skatina ekologija ir socialinėmis inovacijomis grįstų technologijų diegimą ir futuristinį projektavimą į ateities rinkas. tiek visuomeninius interesus. ekologiškų gamybos būdų ir naujų technologijų naudojimas. šiandien ypatingo dėmesio sulaukia privataus verslo įmonės. kad darnaus vystymosi praktika gali skatinti ilgalaikį efektyvumą. tikslingai integruota į darnaus vystymosi strateginio valdymo matmenis. kuri. bet ir privataus sektoriaus veikloje. Pažymėtina. altruistinei. strateginei. kuri. Darnaus vystymosi principai kaip neigiamo poveikio aplinkai prevencija. Pažymėtina. kad tokia verslo ideologija ar praktika turi tiesioginį poveikį darnaus vystymosi prioritetams. kad šalių gebėjimas plėtoti darnų vystymąsi tiesiogiai priklauso nuo privataus sektoriaus persiorientavimo tempo. šiame straipsnyje yra nuosekliai nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės koncepcija. nekenksmingų pakaitalų naudojimas ir kiti darniu vystymusi grindžiami metodai tampa atsakingos ir darnios strateginės vadybos varomąja jėga. neracionalus išteklių naudojimas. Tarptautinių įmonių ideologija ir strateginės kryptys „grandinine reakcija“ įtakoja darnaus vystymosi principų skati- . kurios taikymas – dalyvavimo principo įgyvendinimas visuose darnaus vystymosi strategijos etapuose per efektyvų dalyvavimo mechanizmą – padeda skatinti vieningai orientuotą privataus sektoriaus veiklą. etiškesniu ir skaidresniu verslo egzistavimu. Įvadas Nykstantys gamtiniai ištekliai. tokios. etinei. šių principų sisteminis taikymas privataus sektoriaus praktikoje skatina integruotą gamybos procesą. Sąryšis tarp darnaus vystymosi ir verslo priklauso nuo darnaus vystymosi praktikos kokybės ir jo santykio su įmonės strategija ir kultūra. Aplinkosaugos ir socialinių klausimų integracija į visas ekonomines sritis tampa vienu svarbiausių prioritetų ne tik politinėse darbotvarkėse. strateginis valdymas. diferencijavimas mokesčių sistemoje. kaip teigia autorė. Pažymėtina. kaip „žalieji“ viešieji pirkimai. Pagrindinės sąvokos: įmonių socialinė atsakomybė. kad dabartinis ekonomikos modelis vis labiau neatitinka visuomenės interesų ir neįvertina būsimų kartų poreikio. žymiai sustiprina darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo efektyvumą.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Įmonių socialinės atsakomybės ir suinteresuotųjų pusių teorija darnaus vystymosi strateginiame valdyme gIEDRė bRAzDAuSKAITė Mykolo Romerio universitetas Mokslinėje literatūroje ir verslo aplinkoje egzistuoja daugelis koncepcijų ir apibrėžimų. suponuojantys. apima tiek aplinkosauginius. Taigi. taip pat daro didžiulę įtaką integruotai ir sistemingai darnaus vystymosi plėtrai. pabrėžiant gamintojų atsakomybę saugant aplinką bei racionaliai naudojant išteklius Viešosios politikos iniciatyvos. kurios vis labiau lemia ekonominės globalizacijos raidą ir jau nemažai metų savo veiklos strategijose numato darnaus vystymosi principus. Tokią prielaidą suponuoja suinteresuotųjų pusių teorija. ekologiškų produktų paklausos ir pasiūlos skatinimas. aplinkos tarša. siekiant ilgalaikio konkurencingumo. ypač tarptautinės korporacijos. apart įmonės pelningumo interesų. įgyja ilgalaikį konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis.

kuri gali išspręsti globalines skurdo ir aplinkosaugos problemas. kad evoliucija nuo proceso valdomų iki rinkos valdomų darnumo strategijų atspindi strateginę evoliuciją nuo aplinkos teršimo iki darnaus produkto gyvavimo ciklo sukūrimo. kuriose sąveikauja ar persipina daugialypiai konceptualūs modeliai. Kaip teigia R. kad įmonės yra socialinio klestėjimo determinantai. ypatingai besivystančiose šalyse šiame straipsnyje yra nuosekliai nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės ir įmonės tvarumo koncepcijos. Įmonių socialinės atsakomybės teorijos tvirtina. Tačiau minėtas apibrėžimas nebuvo ir nėra pakankamas mokslinėje literatūroje. kurie yra palankūs visuomeniniams tikslams ir vertybėms. kur pagrin- . Įmonių socialinė atsakomybės sąvoka: tarp etikos. gamybos procesai. atsinaujinančių išteklių panaudojimas. tiek darnaus vystymosi koncepcijas į darnaus vystymosi strateginio valdymo matmenis per dalyvavimo principo įgyvendinimą. kad jos į išskirtinai pelno siekimo orientaciją įtrauks visuomenės ir aplinkos poreikius. Rinkos valdomos strategijos yra kuriamos. deja.. kuris darnaus vystymosi principus integruoja į verslo procesus ir veiklos strategiją. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir strateginio planavimo metodikos analizė. kuri išsiplėtojo iki verslo darnumo strategijos. tikslingai integruotos į darnaus vystymosi strateginį valdymą. siekiant sukurti įmonėms konkurencinį pranašumą. 1. žymiai sustiprina darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo efektyvumą. kurios yra kuriamos ne tik atnešti ekonominę naudą organizacijoms. Įmonių socialinės atsakomybės evoliucija prasidėjo nuo filantropijos (pasyvaus rėmimo esant prašymui). įstatymų leidėjai. priimti tokius sprendimus ir veiksmus. tokių kaip tiekėjai. sustainable development strategy). kas. čiegis [9]. Proceso valdomos darnumo strategijos yra kuriamos tam. kuri. nevieninga terminologija. bendruomenė. Mokslinėje literatūroje buvo išplėtotos dvi pagrindinės darnumo strategijos koncepcijos: proceso valdoma ir rinkos valdoma darnumo strategija. sumažinti teisinę riziką. Dažnai į įmonių socialinę atsakomybę yra žvelgiama kaip į panacėją. S. ekologiškai diferencijuojant produktus nuo rinkoje esančių konkurentų produktų. apima tiek aplinkosauginius. todėl iš organizacijų yra tikimasi. altruizmo ir strategijos Įmonių socialinė atsakomybė yra sąvoka. Todėl šiuose procesuose didelis dėmesys kreipiamas į įmonių socialinės atsakomybės plėtrą. apibrėžė šią atsakomybę kaip apimančią verslininkų įsipareigojimą vykdyti tokias politikas. kad toks produkto kūrimas taip pat apima išorės suinteresuotųjų pusių. kad įmonės sumažintų kaštus per pagerintą aplinkosauginį našumą. kurią pasitelkdami verslininkai savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo įmonių veiklą ir į santykius su suinteresuotosiomis šalimis. apart įmonės pelningumo interesų. kurti inovacijas ir t. tiek visuomeninius interesus. kaip teigia autorė. Tokia apibrėžimo koncepcija dominuoja ES politiniuose dokumentuose bei populiariojoje literatūroje apie įmonių socialinę atsakomybę. aplinkosaugininkai. kurie galėtų būti konkurencingais naujose aplinkosauginėse rinkose. Ryškesnis posūkis įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos nagrinėjime įvyko 1970 m. medžiagų ar energijos suvartojimą.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai nimą įvairiose pasaulio šalyse. įmonių socialinė atsakomybė atstovauja filantropijos ir etikos evoliuciją ir kulminaciją. įmonių socialinės atsakomybės sąvokos pradininkas. iš naujo sukuriamos užterštumo ir atliekų valdymo sistemos. naujų darbuotojų prisitraukimą. ekonominė ir ekologinės katastrofos alternatyva yra esminis žmogaus vidinis pasikeitimas. S. mūsų dabartinės ekonomikos moralinis augimas. Tačiau įmonių interesas plėtoti socialinę atsakomybę taip pat turi strateginius interesus pelningumo atžvilgiu. hart taip pat išskyrė trečiąjį darnumo strategijų tipą – darnaus vystymosi strategiją (angl. hart [15] teorija suponuoja. bowen.y.t. h. Ekologiniu aspektu šios strategijos sumažina išteklių naudojimą. pažymėtina. strategiškai sujungianti tiek įmonių socialinės atsakomybės. bet taip pat įsipareigojančios platesniu pasauliniu mastu. informuojant pirkėjus ar klientus apie jų aplinkosauginę vertę. t. įtraukimą. susijusio su verslo interesais. kuri vėliau transformavosi į strateginę įmonės partnerystę su visuomene ir išaugo į darnų verslą. gerinti įmonės reputaciją. Taigi. be to. todėl vieningo apibrėžimo trūkumas skatina dar intensyvesnes mokslines diskusijas. Akademinės diskusijos dėl įmonių socialinės atsakomybės prasidėjo apie 1950-uosius metus. Tokią prielaidą suponuoja suinteresuotųjų pusių teorijos analizė. Minėtas konkurencinis pranašumas yra sukuriamas. kurios. reikalinga nauja etika ir naujas požiūris į gamtą. Įmonių socialinė atsakomybė gali paveikti įmonės pardavimus. kai sąvoka „socialinė atsakomybė“ buvo koncentruojama ties visuomenės lūkesčiais verslo atžvilgiu ir nagrinėjami įmonių etiniai įsipareigojimai visuomenei. stabdo progresyvią akademinę diskusiją. pereinant prie strateginio rėmimo. grindžiamas harmonija.

b. kurią suformavo M. viešą atsakomybę organizaciniame lygmenyje ir vadybinį diskretiškumą individualiame lygmenyje. kad įmonės yra atsakingos už visuomenę kaip visumą. išskiriant įmonės socialinį efektyvumą į: 1) įmonių socialinės atsakomybės principus. Lantos [19] tipologizavo įmonės socialinę atsakomybę į etinę. apimančius legitimumą instituciniame lygmenyje. A. altruistinę ir strateginę. kad įmonių vienintelis tikslas yra pelno siekimas. skelbianti. Tačiau pastaruoju atveju pakoreguota ar tikslingai orientuota įmonių socialinė atsakomybė gali būti pozityvi. Kiek vėliau A. pagrindinė įmonių socialinės atsakomybės idėja yra ta. kai ekonominiai ir teisiniai įmonės įsipareigojimai yra papildomi tiek etinių įsipareigojimų. h. corporate social responsiveness) procesus. Neoklasikiniai ekonomistai teigia. kuri apibrėžia teisinę sistemą. o ne atskiri subjektai. Etiška įmonių socialinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip poreikis įmonėms tapti moraliai atsakingomis už savo veiksmus visuomenėje. g. kurios šioje sistemoje kuria pelną akcininkams. Dauguma įmonių socialinės atsakomybės kritikos gali būti skirstoma į dvi kategorijas: „įmonių socialinė atsakomybė kaip blogas kapitalizmas“ ir „silpna įmonių socialinė atsakomybė yra blogas vystymasis“. nes socialiniai ir aplinkosauginiai klausimai yra už įmonės kompetencijos ribų. Pagal šį modelį. ir įmonių. Lantos požiūriu. kad valdžios atstovai nepriverstų įgyvendinti socialiai atsakingos verslo praktikos per įstatymus. kad pagrindinė įmonių atsakomybės paskirtis yra didinti finansinę grąžą akcininkams. tačiau pats įgyvendinimas yra grindžiamas. Pati gryniausia įgyvendinimo forma yra dėl pačios įmonių socialinės atsakomybės esmės. Caroll [6] savo moksliniuose darbuose nagrinėja įmonės socialinį efektyvumą trijų dimensijų aspektais. Altruistinė įmonių socialinė atsakomybė yra rūpinimasis visuomenės interesais nepriklausomai asmeniniu ar organizaciniu lygmeniu. Mintzberg teigė. teigdamas. altruistinė įmonių socialinė atsakomybė nėra etiška. 7] įmonių socialinę atsakomybę skirsto į ekonominę. tiek ir nemateriali. kuri atitinka įmonės strateginius tikslus. o strateginė įmonių socialinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip socialinė įmonių veikla. Įmonės veikia tik pagal viešą sutarimą – leidimą joms veikti tam. Tačiau pagal visuomeninį modelį teigiama. kurie viršija teisinius įpareigojimus ir minėtus etinius lūkesčius. b. t. Mintzberg [20] tvirtino. Caroll šį modelį koregavo ir 1990-aisiais šis modelis buvo labiau sistemiškai adaptuotas. kai įmonės ją įgyvendina kaip „suvoktą interesą“ (angl. todėl visuomenė turi lūkesčių dėl įmonės elgsenos ir rezultatų. b. tiek visuomenei. tiek diskretiškų veiksmų. yra grindžiama prielaida. P. kurių tikisi visuomenė. todėl išskiriama trečioji įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo forma kaip tikslinga investicija. ir turi būti nubrėžta aiški linija tarp valstybės. kurio pagrindas yra įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo nauda.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 dinis dėmesys nukrypo į įmonės pajėgumą atsakyti į aplinką. Nors A. Ketvirtoji socialinės atsakomybės įgyvendinimo forma yra glaudžiai susijusi su „suvokto intereso“ teorija. ‘enlightened self-interest’). kad verslas ir visuomenė yra labiau persipynę. Mažiau grynesnė ir tyresnė įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo forma yra. Friedman [13] 1970 m. Tuo metu akademinėje literatūroje pasirodė nauja koncepcija – įmonės socialinis efektyvumas (angl. Pirmoji kategorija apibrėžia įmonių socialinę atsakomybę kaip akcininkų pinigų švaistymą. 3) korporacinės elgsenos rezultatus nuo socialinių politikų ir programų iki socialinio poveikio [6]. kad įmonių socialinė atsakomybė yra pavojinga koncepcija. siekiant išvengti susidūrimo su išorine politine įtaka tam. ši koncepcija. kad įmonių socialinė atsakomybė yra neišvengiama ir privalomai diegiama tam. kurie veikia kaip jų atstovai / agentai. ‘sound investment theory’) rinka reaguoja į įmonės veiksmus ir socialiai atsakingą elgseną. kad įmonės yra juridiniai subjektai ir todėl tik individai –įmonių vadovai ir darbuotojai – gali nešti atsakomybę už savo veiksmus. kadangi jos yra integrali visuomenės dalis. 2) įmonės socialinio atsako (angl. kuri sukelia grėsmę rinkos ekonomikos pagrindams. akcininkai skolina savo kapitalą įmonės vadovams. Tuo tarpu antroji kategorija apima esamos įmonių socialinės atsakomybės praktikos kritiką ir nepakankamą esamo viešo sektoriaus sistemos palaikymą. Kaip teigė D. kad konstruktyviai patenkintų visuomenės lūkesčius.y. Wood [24]. . P. Pagal šią tikslingo investavimo teoriją (angl. etinę ir filantropinę atsakomybę. kaip įmonė sugeba prisitaikyti prie kintančios aplinkos – specifinių visuomenės poreikių. o etiška įmonių socialinė atsakomybė turi minimalų poveikį. Caroll [6. Corporate Social Performance). kad taip elgtis yra didinga. h. ir jie gali leisti įmonės lėšas tik taip.. kad įmonių socialinė atsakomybė gali būti įgyvendinama įvairiausiomis formomis. kad užkirsti kelią įmonių savanaudiškumui ir subalansuoti visų suinteresuotojų pusių poreikius. teisinę. g. kaip jiems yra įgaliota. Tokia nauda gali būti tiek materiali. todėl tik strateginė įmonių socialinė atsakomybė gali būti naudinga tiek verslui. kai įmonė nesitiki nieko už savo socialiai atsakingą elgseną todėl. Įmonių socialinės atsakomybės koncepcija iškėlė iššūkį akcininkų paradigmai.

R. barry [1] teigia. legitymų pareikalavimą įmonei. Tačiau M. E. kuri suteikia infrastruktūrą ir rinkas. ar tai būtų įmonė. mokesčius ir t. Freeman išplėtotas suinteresuotojų pusių modelis suponuoja. 2) santykio su įmone legitimumas (angl. o ne etinio. t. patenkinanti suinteresuotųjų pusių poreikius. tuo tarpu instrumentiniu aspektu suinteresuotųjų pusių teorija yra traktuojama kaip priemonė siekti įmonės tikslų ir didinti jos akcininkų finansinę gerovę. kai aiškinama įmonės specifinė charakteristika ir elgsena. kuri yra daugiau filosofinė ir moralinė koncepcija. valdžios atstovų ar visuomenės tarpe. JACobS [16] teigimu.y. tačiau tol. M. nebent jie būtų suvokiami kaip nauda. Pirminės suinteresuotosios pusės yra tos. klientai. ar visuomenė apskritai. nepriklausomai nuo to. todėl jų atstovavimas turi būti įtrauktas į sprendimų priėmimo struktūras. K. kai visos įmonės ekonomikoje maksimizuoja bendrą įmonės vertę. nustatydama teisės aktus. tokiomis sąlygomis sprendimų priėmimas įmonėje primintų parlamentinę asamblėją (p. kai siekiama nustatyti sąsajas ar jų nebuvimą tarp suinteresuotųjų pusių vadybos ir įmonės tikslų siekimo kaip pelningumas. power to influence the company).y. Pagrindinis šios . akcininkai. kurios jaučia įmonės įtaką ar poveikį ir gali paveikti ar daryti įtaką pačiai įmonei. darbuotojai. konkurentų. šiandien mokslinėje literatūroje egzistuoja daugelis suinteresuotųjų pusių tipologijų. Michell [19]. Akcininkai ir investuotojai siekia optimalios investicijų grąžos. klientai – kokybiškų prekių ir paslaugų sąžiningomis kainomis. t. šie požymiai lemia. R. 3) pareikalavimo įmonei skubumas (angl. Teigiama. todėl N. vietinės bendruomenės – investicijų į bendruomenę. tačiau jos nėra įsitraukusios į įmonės sandorius (mainus). kurios suponuoja suinteresuotųjų pusių įtraukimo į įmonės veiklą aktualumą. kaip ateities kartos ar galimos aukos.y. mute) suinteresuotųjų pusių nustatyme. kurioms suinteresuotosioms pusėms bus teikiamas prioritetas iš įmonės pusės. vienintelis būdas matyti aplinką kaip suinteresuotąją pusę yra per ateities kartų interesus. K. kuri indikuoja perėjimą nuo tradicinės pelno koncepcijos – akcininkų vertės kūrimo – prie suinteresuotojų pusių vertės kūrimo. kad siekianti ilgalaikės plėtros įmonė nesiekia priešiškumo darbuotojų.y. kurios gali būti paliestos. tačiau taip pat teigia. atsižvelgimas į suinteresuotas puses jai yra naudingas. siekiant įmonės tikslų. todėl nėra esminės įmonių veiklos išlikimui. Nemažai problemų su suinteresuotųjų pusių teorija glūdi „nebylių“ (angl. motyvuojančių darbo vietų ir konkurencingų atlyginimų. kas organizacijos yra atskaitingos ne tik savo akcininkams. Friedman požiūris šiandien taip pat turi daug šalininkų tarp mokslininkų.y. Michell. Preston [10] suinteresuotųjų pusių teoriją aiškina trimis būdais: 1) deskriptyviniu/empiriniu aspektu. kurios turėtų atsispindėti įmonių veikloje ir vadyboje. kai siekiama interpretuoti įmonės funkciją kartu su moralinėmis ir filosofinėmis gairėmis. Normatyvinis ir instrumentinis aspektai yra dvi konfliktuojančios koncepcijos suinteresuotųjų pusių teorijoje. Stakeholder Theory) taip pat žymiai įtakojo įmonių socialinės atsakomybės sąvoką. o moraliniai tikslai negali būti siekiami pelningumo kaštais. Clarkson [8] tipologija yra labiausiai priimtina daugeliui mokslininkų. darbuotojai – saugių. tiekėjai. ar „nesančių“ (angl. be kurių dalyvavimo įmonė negali toliau veikti: t. N. nes ji išskiria pirmines ir antrines suinteresuotąsias puses. ko įmo- nės turėtų siekti. jis nebus aktualus įmonės vadovui. kadangi normatyviniu aspektu suinteresuotųjų pusių teorija yra tikslas. kad skirtingai nei įmonių socialinė atsakomybė. kol šis pareikalavimas neįgis galios būti patenkinamas ar aktualizuotas dėl skubumo. tačiau tokie sprendimai yra strateginio pobūdžio. Įmonių socialinė atsakomybė suinteresuotųjų pusių teorijoje: strateginis aspektas Suinteresuotojų pusių teorija (angl. Nors A. Pažymėtina.y. klientų. urgency of the claim on the company). barry kritikuoja suinteresuotųjų pusių teoriją dėl jos siekio priversti verslo sistemą veikti kaip politinę sistemą (p 552). t.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2. bet taip pat kitoms suinteresuotosioms pusėms. kaip natūrali aplinka. b.105). legitimacy of the relationship with the company). Antrinės suinteresuotosios pusės yra tos. Tačiau klasikinis M. salience). taip pat vyriausybė ir bendruomenė. T. įstatymų leidėjai – visapusiško teisės aktų laikymosi. E. kuri gali būti gaunama iš suinteresuotųjų pusių. suinteresuotojų pusių teorijos yra daugiau strateginė vadybos koncepcija. z. kad socialinė gerovė yra maksimizuojama. Carr [5] šioje diskusijoje ir palaiko pelno siekimo požiūrį. absent) suinteresuotųjų pusių nustatyme. Anot R.t. E. nagrinėdamas suinteresuotųjų pusių teoriją pagal suinteresuotųjų pusių identifikavimą ir svarbumą (angl. todėl vertės siekimas turėtų būti įmonės pagrindinė funkcija. Donaldson ir L. išskyrė tris pagrindinius suinteresuotųjų pusių požymius: 1) turima galia daryti įtaką įmonei (angl. suinteresuotoji pusė gali turėti pagrįstą. t. 2) instrumentiniu aspektu. t. 3) normatyviniu aspektu. kad įmonės išteklių panaudojimas visuomeniniams tikslams skatina vadovus prisiimti politinę funkciją.

Kiekvienos ataskaitos turinys priklauso nuo ataskaitoje pateiktų klausimų. kurių pagrindu gali būti rengiamos tvarumo ataskaitos (angl. o valdymo sistemos – integruoti vertinimo ar atsiskaitymo sistemas ir mechanizmus. yra etikos (elgesio) kodeksai. rengia metines pažangos ataskaitas (Communication on Progress). kur būsimos kartos ir būsimi investuotojai yra apibrėžiami kaip suinteresuotosios pusės. vyriausybiniai ar tarpvyriausybiniai kodeksai. padedančius įvertinti pažangą. 1997 m. kuris yra labai svarbi socialiai atsakingo verslo įgyvendi- . gRI yra nepriklausoma organizacija. apart valdymo instrumentų. bet taip pat turi paskaičiuoti savo veiksmus į ateitį. yra socialiai atsakingas vartojimas.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  teorijos tikslas yra padėti korporacijoms sustiprinti ryšius su išorinėmis grupėmis tokiu būdu. Įmonės ir organizacijos. kuriuos sudaro veiklos vertinimas ir atsiskaitymas. Suinteresuotojų pusių teorija darnaus vystymosi koncepcijoje suponuoja. Standartai kuriami. priimami įmonėse ir organizacijose. Kodeksų gali būti įvairių. Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva General Reporting Initiative GRI siekia plėtoti ir skatinti atsiskaitymą dėl įmonės tvarumo. pateikiant rodiklius ir vertinimo metodologijas. Valdymo sistemų standartai pateikia įmonei modelį. kurie skiria pagrindinį dėmesį proceso tipui. profsąjungų ir nevyriausybinių organizacijų). todėl dažnai pripažįstami kaip moderniausi valdymo standartai. pritaikytų konkrečiai įmonei. kaip buvo pažymėta. t. nustatant tikslus ir procesus. kurių realizavimas įmonių veikloje užtikrina socialiai atsakingą verslą. valdymo standartus ir atskaitomybės standartus. nustatantis konkrečios įmonės veiklos principus. t. organizuoti racionalesnį informacijos apie įmonės veiklą surinkimą. atskaitomybės tvarką ir kriterijus. Pažymėtina. Svarbų vaidmenį ĮSA plėtroje užima atskaitomybės standartai. aplinkosauginius ir socialinius įmonių veiklos aspektus. sektorių ar geografinių regionų įmonėms ar organizacijoms. tikslų. kuris sustiprintų konkurencinį pranašumą. įvedant palyginamuosius rodiklius. tačiau pažymėtina. stimuliuojančių socialiai atsakingą verslą. kurie tampa pavyzdžiu rengiant įmonės kodeksą. verslo asociacijoms. taikomi pasauliniu mastu. planuoti mokymų poreikį įmonėje. kuri atsiskaito. šie instrumentai. veiksmingai identifikuoti ir valdyti socialinę ir aplinkosauginę riziką. išdėstomos įgyvendinimo priemonės ir metodai. socialiniai partneriai). nurodomas bendradarbiavimas su suinteresuotomis pusėmis. kad darnus verslo valdymas yra pačios įmonės interesų labui. Išskiriami proceso standartai. apimančios ekonominius. įgyvendinant valdymo sistemą. nustatant principus veikti atsakingai. struktūros ir ateities gairių. pavyzdiniai kodeksai. Sustainability Reports). nustatytų rodiklių. Nuo 2002 m. Įmonių socialinė atsakomybė: instrumentinis įgyvendinimo aspektas Įmonių socialinės atsakomybės plėtra ypatingai priklauso nuo socialiai atsakingų valdymo instrumentų diegimo įmonėse. socialinių partnerių parengti tarptautiniai ar regioniniai kodeksai. transformuoja verslo įmones harmoningos ir socialiai atsakingos plėtros link. patariamoji Taryba „Tarptautinė socialinė atsakomybė“ Social Accountability International). kodeksai. be to. parengti tarptautinėse organizacijose. interesų grupių apimties bei organizacijos. etikos kodeksas turi būti suderintas su valdymo sistema. leidžiančias valdyti veiklą. kad šios ataskaitos yra pritaikytos įvairaus dydžio. kurie apima etikos kodeksus. Standartus rengia specialios įstaigos (Tarptautinė standartų organizacija ISo. garantuoti geresnę koordinaciją tarp padalinių. Valdymo standartai ir sistemos yra įmonių ir kitų organizacijų vidiniai instrumentai. Antras ĮSA plėtojimo būdas. Etikos kodeksas yra formalus dokumentas. 3. Jie padeda integruoti įmonių socialinę atsakomybę į veiklos strategijas. turi būti tarpusavyje sistemingai suderinti. ir įgyvendinimo (veiklos standartai). reglamentuojantys procedūras. šią iniciatyvą pradėjo Aplinkosaugiškai atsakingos ekonomikos Koalicija (CERES: Coalition for Environmentally Responsible Economies) ir Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa (United Nations Environment Programme UNEP). Vienu iš instrumentų. ir kuriame yra išreiškiami atskiri įsipareigojimai įvairiems socialiai atsakingo verslo kriterijams. Dėl to įmonės negali pateisinti trumpalaikių tikslų.y. Apskaitos procesas šioje srityje siejamas su pagrindinių tokios veiklos rodiklių parengimu. sistemingai įtraukti interesų grupes. prisijungusios prie Global Compact pasaulinio susitarimo.y. specialūs tam tikro sektoriaus kodeksai. pažymėtina. procesus ir specifikacijas. priimti suinteresuotų šalių (įmonių. šiuo metu vis labiau populiarėja tendencija ataskaitų metodologijas vienodinti. Valdymo sistemos padeda pagerinti strateginį įmonės socialinės atsakomybės valdymą. kuriuo reikia sekti. parengti organizacijų. suinteresuotųjų pusių teorija taip pat turi laiko aspektą. kad etikos kodeksuose svarbią vietą užima etinių vertybių visuma. remiantis ilgalaikėmis konsultacijomis su suinteresuotomis pusėmis (vyriausybinėmis organizacijomis. pateikiant procedūrų ir įgyvendinimo etapų paketą.

kaip jos prisideda prie darnaus vystymosi tikslų. nes kiekviena šalis. turėdama savitą specifiką ir prioritetus.y. Įmonių socialinė atsakomybė ir įmonės tvarumas vis plačiau susiejamos su globaliais darnaus vystymosi prioritetais. kad įmonės tvarumo koncepcija skolinasi elementus iš keturių jau išplėtotų koncepcijų. Europos Sąjungos (Lisabonos strategija. Darnus vystymasis nurodo bendrų visuomenės tikslų apimtį. the Domini 400 Social Index. reikalaujanti sistemiško. yra įvardyti įvairių lygmenų strateginiuose dokumentuose: Jungtinių Tautų (Darbotvarkė 21. socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tarpusavio priklausomybe. susijusį su prekės ar paslaugos pagaminimu. kad darnus vystymasis pats nenurodo argumentų. Mokslinės literatūros apžvalga taip pat indikuoja. Darnaus vystymosi principai. kad ekonomika yra uždara sistema platesnių socialinių ir ekologinių sistemų atžvilgiu. ir juo siekiama įtakoti vartotojo pirkimo sprendimą. taigi. t. čiegis [9]. Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje šalys narės įsipareigojo laikytis Darbotvarkės 21. Darnus vystymasis savo prigimtimi yra integrali koncepcija. t. Tvarumo indeksai kaip Dow Jones Sustainability Index. sąvokos yra veikiau ne atskiros koncepcijos. Darnaus vystymosi strateginis valdymas taip pat išsiskiria savo specifika. todėl ši funkcija yra plėtojama įmonių socialinės atsakomybės ir suinteresuotųjų pusių teorijose. šioje darbotvarkėje taip pat yra pažymima. kodėl reikia siekti darnaus vystymosi tikslų. kuris nurodo kokį nors veiksnį ar požymį. kurios sukurtų ir subalansuotų įvairių sektorių ekonomines. 4. Ethibel Sustainability Index sukurti siekiant parodyti ir palyginti socialiai atsakingų įmonių investicijas į darnią plėtrą. suinteresuotojų pusių teorijos ir įmonės atskaitomybės teorijos. Todėl evoliucija nuo strateginio valdymo iki darnaus vystymosi strateginio valdymo prasideda nuo paradigmos . Sustainable Development) etimologine prasme yra lotyniškos kilmės nuo žodžio „sustenere“.y. šios paradigmos esminė ašis yra ekonomikos suvokimas uždarame rate. baltijos jūros regiono (baltija 21) strateginiuose dokumentuose. Tūkstantmečio plėtros tikslai). patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. kodėl įmonės turėtų taip elgtis. Kaip darnus vystymasis įmonių socialinė atsakomybė yra plati. kad būtina užtikrinti socialiai atsakingą ekonominę plėtrą ateinančių kartų labui. o su tuo. kuriame ištekliai yra panaudojami produktų sukūrimui. kodėl įmonės turėtų siekti darnaus vystymosi tikslų. dialektinė koncepcija. priimti nacionalines darnaus vystymosi strategijas. ir pasibaigiančius aukštos entropijos atliekų išmetimu į aplinką“. kurioje numatyti įvairios trukmės tikslai. socialines ir aplinkosaugines politikas ir planus. t. reklamavimo ir žymėjimo būdus. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai nimo ir skatinimo instrumentų grupė. „neoklasikinis ūkio modelis yra grindžiamas maitinamosios vertės tekėjimu ratu. grindžiami ekonomikos. ką ignoruoja – izoliaciją ir nepriklausomumą nuo socialinės sistemos ir ekosistemos. aplinkosauginiais ir etikos reikalavimais. o tarpusavyje sąveikaujančios. visuomenės raidą ir aplinkos apsaugą bei jų tarpusavio sąveiką. įmonių socialinė atsakomybė – etinius argumentus. holistinio požiūrio į ekonomikos. sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms. kai siekiama ne tik jo finansinio efektyvumo. Prekių žymėjimas yra instrumentas.y. pardavimu ar reklamavimu. darnaus vystymosi. Tačiau šios paradigmos kritika siejasi ne su tuo. kurie yra vykdomi šalyje. Trečias ĮSA plėtojimo būdas yra socialiai atsakingas investavimas. neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių. ekonomika kaip uždaras gamybos – vartojimo ciklas. socialinėse ir aplinkosauginėse struktūrose. Kaip teigė R. siekimą išgyventi. Įmonės yra vis labiau spaudžiamos pademonstruoti. prasidedančius žemos entropijos gamtos išteklių išgavimu iš gamtos. apimanti paslaugų/prekių pardavimo. Iš tiesų visos ekonominės sistemos fundamentaliai yra linijinės bei vienos krypties. kuris reiškia tokį investicijų portfelio valdymą. Tačiau šiuose procesuose taip pat akcentuojamas lankstumo principas.y. įvertinant jų energijos ir materijos srautų pavyzdžius. uždaviniai ir įgyvendinimo priemo- nės. ką ji apima. Tačiau pažymėtina. todėl ši tendencija lėmė įmonės tvarumo sąvokos atsiradimą. FTSE4. LR Vyriausybė 2003 m. Johanesburgo įgyvendinimo planas. nusistato sau aktualius sprendimo būdus. bet finansiniai tikslai suderinami su socialiniais. ES darnaus vystymosi strategija). 1992 m. t. o suinteresuotųjų pusių teorija – verslo strateginius argumentus. bendrąją prasme įmonių socialinė atsakomybė apima verslo vaidmenį visuomenėje. Esama strateginio valdymo paradigma yra grindžiama neoklasikine ekonomikos prielaida. siekiant įdiegti struktūrinius pakeitimus ekonominėse. Darnaus vystymosi strateginis valdymas ir įmonės tvarumas Terminas „darnus vystymasis“ (angl. Todėl darnus vystymasis reikalauja itin daug pastangų. reiškiančio „pastangas išvengti nuopolio“. įmonių socialinės atsakomybės.

kad sistema funkcionuoja atnaujinamos energijos ar resursų pagrindu. G. Stead ir J. sukuria tinkamus komunikacijos pajėgumus.. per kurį suinteresuotosios pusės įtakoja ir dalijasi įtaka dėl sprendimų priėmimo darnaus vystymosi kontekste. socio-effectiveness). bet taip pat visa visuomenė ir privatus sektorius. Darnaus vystymosi strateginiame valdyme ypatinga reikšmė tenka koordinavimo bei integravimo sistemos sukūrimui. kad sukurti bendrą viziją bei darbotvarkę. t. t. išteklių sumažinimą. strateginiais. E. tiek pilietinės visuomenės. Stead [22] teigė. skatina analitinius procesus. . visuomenine ir natūralia aplinka (1 lentelė). dalyvavimas priklauso nuo valdžios įgaliojimo veikti suinteresuotosioms pusėms nustatytose parametruose (2 lentelė). Suinteresuotųjų pusių teorijoje. kaip taktiškai ir progresyviai jos siekti. struktūriniais ir operaciniais procesais. tiek veiklos metodai. tiek įmonės žmogiškąjį kapitalą. h. E. Pokyčiai apima ne tik ekologinį efektyvumą. Pažymėtina. įgyvendinant darnaus vystymosi uždavinius. kurios atsiranda dėl suinteresuotųjų pusių nesupratimo ar žinių trūkumo. Saul s energija Ekosistema Visuomen Gamyba Žemiškieji resursai Organizacija Atliekos Individas Vartotojas Suvartojimas Visuomen Ekosistema 1 lentelė: Darnaus vystymosi ekonominio suvokimo modelis (pagal W. Maksimalus dalyvavimas yra būtinas ne tik dėl pačio valdymo demokratizavimo. kad efektyvus valdymas sektorinį planavimą dažnai pakeičia integraliu planavimu. Darnus strateginis valdymas ir suinteresuotųjų pusių teorija: dalyvavimo principo įgyvendinimas Terminas „dalyvavimas“ yra tiesiogiai susijęs su suinteresuotųjų pusių teorija ir yra integrali darnaus vystymosi dalis. konvergencija tarp esamų planavimo sistemų. todėl šis suvokimas iš suinteresuotųjų pusių perspektyvos yra vadinamas socialiniu efektyvumu (angl.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  keitimosi. nustatyti aiškūs mechanizmai ir modeliai jų dalyvavimui. g. ekonominių organizacijų ir žmonių bendruomenių sąveiką“. centralizuoto ir decentralizuoto valdymo paskirstymo tam. Tannenbaum ir W. anot R. čiegio [9]. tarpsektorinių ir dalyvaujamųjų institucijų kūrimui. kas skatina įmones stiprinti socialinį veiksmingumą (angl. nacionalinis įsipareigojimas nustatytiems prioritetams ir tinkamas suinteresuotųjų pusių dalyvavimas. kartu apimant daugybę vidinių ir išorinių tinklų ir santykių.t. kadangi valdymo metu turi būti sukurtos adaptyvios sistemos. t. Efektyvi darnaus vystymosi strategija susieja tiek vyriausybės. kurios sistemingai ir nuosekliai gerina patį valdymą ir operatyviai reaguoja į išorės veiksnius. Stead [22] W. ekologinės gamybos modeliavimą. socio-efficiency). dalyvavimas yra procesas. kad ne tik valstybė yra atsakinga už darnaus vystymosi rezultatus. privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės.y. tiek privataus sektoriaus aspiracijas ir pajėgumus tam. o atliekos tarnauja kaip įeiga į kitus biologinius ir/ar industrinius ciklus. Darnaus vystymosi strateginiame valdyme didelės reikšmės sulaukia inovatyvūs tiek mąstymo. įmonės socialinio kapitalo kaip natūralaus kapitalo koncepcija yra apibūdinama pagal jos nepakeičiamumą. Schmidt [23]. Dalyvavimo principas darnaus vystymosi kontekste apima trijų sektorių integralumo sąvoką: viešo sektoriaus. pamažu alternatyvinis požiūris į ekonomiką kristalizavosi į „sudėtingą gamtinių ekologinių sistemų.y. kai ekologinės vertės grandis yra sukuriama taip. Toks valdymas skatina visuomenės opiniją. Prastenės darnaus vystymosi strategijos pasižymi nesuderinamumu tarp esamų politikų ir vykdomų valstybės programų.y. be to. bet ir ekologinį efektyvumą. kaip transformavimosi tarp bendro sąryšio su ekonomine. ši vertybinė grandis taip pat apima tiek bendruomenės socialinį kapitalą. kurie laiduoja jų įgyvendinimo sėkmę: ilgalaikės vizijos ir prioritetų nustatymas. Stead ir J. kad darnus strateginis valdymas yra susijęs su vidiniai kognityviais. bet ir dėl praktinių priežasčių. atskirų pavienių iniciatyvų ir išskirtinio iš viršaus į apačią metodo taikymo. 5. kad išvengti persipynimo ir netikslingo lėšų paskirstymo. skatinant viso įgyvendinimo stebėseną ir sistemingą mokymąsi. perdirbimą ir t. Darbotvarkė 21 skatina maksimalų galimą dalyvavimą. Anot R. taršos prevenciją. Efektyvios darnaus vystymosi strategijos turi keletą esminių bruožų. Tačiau šių sektorių vaidmenys turi būti kuo aiškiau apibrėžti.

nuo daugumos atstovavimo iki mažumos atstovavimo. kurios centras– suinteresuotosios pus s Vyriausyb s kompetencijos sfera Laisv s sfera suinteresuotosioms pus ms Vyriausyb priima sprendimus ir juos paskelbia Vyriausyb „parduoda“ sprendimus Vyriausyb pristato id jas ir laukia klausimų Vyriausyb pristato preliminarius sprendimus. leidžia suint. kadangi suinteresuotosios pusės gali aiškiai stebėti vyriausybės darbotvarkę darnaus vystymosi darbotvarkės klausimais. tarptautinis lygmuo turėtų apimti tarptautinių korporacijų dalyvavimą. Kuo didesnis vertikalus dalyvavimas. regioninis lygmuo – įmonių. kontrol 3. 2. PLANAVIMAS DV strategijos monitoringo mechanizmai Įgaliojimų delegavimas ir paj gumų sukūrimas DV strategijos pl tojimas. Dalyvavimo principas darnaus vystymosi strateginiame valdyme. komunikacija. kad strategija nėra vien biurokratinis reiškinys. Jeigu dalyvavimo mechanizmas veikia strategijos įgyvendinime ir monitoringe. Suinteresuotųjų pusių dalyvavimas (pagal R. pusių priimti sprendimus Vyr. siekiamų tikslų realijų suvokimą. veiksmųsuderinimas. Schmidt [23]) S. Jeigu dalyvavimo mechanizmas veikia strategijos politikos formavimo ir planavimo etape. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Lyderyst . be to. turinčių įtaką konkrečiai bendruomenei. Toks dalyvavimo mechanizmo sukūrimas skatintų privataus verslo įtraukimą į darnaus vystymosi strategijos darbotvarkę bei suteiktų aiškesnes gaires įmonei plėtoti socialinę atsakomybę. tai 1. rajono lygmeniu – įmonių. H. kurie gali būt i keičiami Vyriausyb pristato problemas. kurios centras– vyriausyb Lyderyst . M. bendrai priimtinų standartų diegimą ir bendrą įsipareigojimą. geresnę komunikaciją tarp suinteresuotųjų pusių bei tarpusavio švietimą. dalyvavimas šiame etape skatina politinį patikimumą. nacionalinis lygmuo – įmonių. dalyvavimas skatina bendrą strategijos suvokimą ir nuomonių sklaidą. tuo geresnis strategijos suvokimas tarp visų suinteresuotųjų pusių ir jos palaikymas. debatus įvairiais su strategija susijusiais klausimais. toks dalyvavimas skatina suinteresuotųjų pusių konsensuso priėjimą. . J. priklausomai nuo to. Suinteresuotųjų pusių dalyvavimo privalumai yra daugialypiai. horizontalus dalyvavimas apima sąveiką tarp sektorinių interesų grupių. nacionalinio lygmens iki vietinio. Tannenbaum ir W. veikiančių konkrečiame regiono rajone. kokiame strategijos etape yra įgyvendinamas dalyvavimo principas ir kuriamas mechanizmas jam įgyvendinti. bendruomenių lygmeniu – įmonių. Veiksmų planai ir investicijos į DV 4. veikiančių konkrečiame regione.STEB SENA. suponuojantį. pus ms funkcionuoti nepriklausomai nustatytuose parametruose 2 lentelė.nustato parametrus ir prašo suinter. Sąsajoje su privačiu sektoriumi ir sklaida dėl įmonių socialinės atsakomybės skatinimo. veikiančiu nacionaliniu mastu. priima sprendimus Vyr. konfliktų sprendimą. bass [2] išskiria horizontalų ir vertikalų dalyvavimą. LYDERYST DV klausimų įvertinimas irdebatai d l prioritetų DV strategijos rezultatų monitoringas Konsensusas d l vizijos ir prioritetinių tikslų Dalyvavimas. bei politinį skaidrumą. ĮGYVENDINIMAS 3 lentelė. gauna pasiūlymus. Jei tai yra informavimo apie strategiją etapas ir jos analizė. tuo tarpu vertikalus dalyvavimas apima sprendimų priėmimo hierarchiją nuo tarptautinio.

didesnės laiko sąnaudos. socialinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo. siekiant sukurti iš tiesų realų įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų. tačiau daug ryškesni trūkumai. pavyzdžiui. Dalyvavimo mechanizmo kūrimas darnaus vystymosi strateginiame valdyme turi būti laipsniškas. gauna informaciją iš valdžios viešųjų ryšių iniciatyvų ar atviros duomenų bazės.y. Aukšto dalyvavimo mechanizmo trūkumai yra didesni kaštai. tokie. Dalyvaujama siekiant konsensuso dėl pagrindinių strategijos elementų per nacionalinio lygmens apskrito stalo diskusijas. 2. todėl be efektyvaus visų suinteresuotųjų pusių įtraukimo mechanizmo darnaus vystymosi strategija praranda savo gyvybingumą ir sėkmingą įgyvendinimą. Ar gali viešasis sektorius padidinti privačių įmonių visuomeninį vaidmenį ir skatinti įmonės socialinę atsakomybę. t. Tačiau pažymėtina. bass [2] išskyrė daugiafunkcinius dalyvavimo lygmenis. kuri apimtų gero valdymo mechanizmą. kuris aiškiai nustatytų veiklos prioritetus. sudėtingesnis strategijos valdymas. Dalyviai yra konsultuojami per darbo grupes ar susitikimus kartu aptarti vykdomą politiką. kaip dalyviai yra įtraukiami ir koks gaunamas atsakas (4 lentelė).y. Darnaus vystymosi strateginiame valdyme turėtų būti kuriamas įmonių orientacijos mechanizmas. t. todėl pagrindinis uždavinys yra sukurti tokią aplinką. kurie skatintų darnumo principų įgyvendinimą ir standartų skirtingiems sektoriams parengimą. Pažymėtina. 4 lentelė. Dalyviai klausosi ir suteikia informaciją per visuomenės nuomonės tyrimus. S. galimus pajėgumus ir suvaržymus. platesnius tinklus įgyvendinimui ir monitoringui. mažesnės konfliktų galimybės ir mažesni suinteresuotųjų pusių lūkesčiai. J. Dalyvaujama analizėje ir darbotvarkės nustatyme per daugiaformates suinteresuotųjų pusių grupes (angl. griežtesnis centralizuotas valdymas ir aiškių krypčių nustatymas. apskrito stalo diskusijas ar specialias komisijas. Bass [2]) Siekiant efektyviai įtraukti privatų sektorių į darnaus vystymosi strategijos valdymą. tiek pilietinės visuomenės įsipareigojimas priklausys nuo to. diskusijas žiniasklaidoje ir t. kad atspindėtų daugumos nuomonę. Minėti strateginiai procesai turi būti kuriami taip. Tiek privataus sektoriaus.t. geresnis informacinis aprūpinimas. didesnis suinteresuotųjų pusių įsipareigojimas įgyvendinti strategijos tikslus. didesni suinteresuotųjų pusių lūkesčiai. tiek vyriausybėms. bet ir dėl ekonominių. Dalyviai tik klausosi. kai strategijos procesas yra atviras savanoriškiems instrumentams. kaip įrankį siekti darnaus vystymosi tikslų? Ar gali viešoji politika. tačiau privalumai yra žymiai platesni. kurie yra subalansuoti su įstatyminiais ir fiskaliniais instrumentais. stipresnis sąryšis su realijomis. tai valstybė turėtų taip pat turėti motyvus ištirti įmonių motyvacijos faktorius ir sukurti įgalinančią aplinką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai. J. ties kuriais įmonės turėtų koncentruotis: aplinkosauginius socialinius ir ekonominius. strategijos formavimo ar jos elementų. kad darnaus vystymosi . platus suinteresuotųjų pusių suvokimas apie strategijos įgyvendinimą. multi-stakeholder groups). parlamentinius ar panašaus masto komitetus ar konfliktų tarpininkavimą. mažiau valdžios įtakos. 4. Aukšto ir žemo dalyvavimo dinamika taip pat turi tiek savų privalumų. Dalyviai tiesiogiai įtraukiami į galutinį sprendimų priėmimą dėl politikos. žemo dalyvavimo mechanizmo privalumai yra mažesni kaštai. Dalyvavimo lygmenys politikos procesuose (pagal S. kaip darnaus vystymosi strategijos valdymo metu bus išaiškinta šių suinteresuotųjų pusių motyvacija ir galimos paskatos dalyvauti strategijos įgyvendinime. 1. 3. orientuojantį verslą link darnaus vystymosi ir jo prioritetinių krypčių. kaip ribotas suinteresuotųjų pusių suvokimas apie strategiją ir silpnas įsipareigojimas ją įgyvendinti. kad darnus vystymasis suteikia bendrą visuomeninį tikslą bendrai tiek įmonėms. tiek trūkumų. tiek pilietinėms visuomenėms. trūkstamos informacijos neįtraukimas į strategijos darbotvarkę. 5. 6. Privataus sektoriaus įsitraukimas yra produktyvesnis. Tačiau pažymėtina. priklausomai nuo to. Privatus sektorius veikia konkurencingoje aplinkoje. kurie skatintų įmones siekti darnaus vystymosi tikslų. laipsniškai plėtojami esantys ar naujai sukurti dalyvavimo mechanizmai. M. skatinanti įmonių socialinę atsakomybę.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  skatina efektyvesnę išteklių ir pajėgumų mobilizaciją. kad siekiant efektyvaus strategijos įgyvendinimo. jie tobulinami. dalyvavimo principas turėtų būti įgyvendinamas visuose strategijos etapuose (3 lentelė). kurioje konkurencija galima ne tik dėl žemiausių produktų kainų. turėti teigiamą koreliaciją su darnaus vystymosi tikslais? Jeigu verslo sektorius galėtų būti motyvuotas prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų. šiuose procesuose turi būti kuriami plačiaformačiai suinteresuotųjų pusių įtraukimo modeliai. analizuojami. M. būtinas dialogas dėl veiksnių.

p. 2. b. 6. b. kur verslo veikla yra suderinta su vystymosi tikslais. p. Friedman. kad apsaugoti sutartus visuomeninius tikslus. The boundaries of strategic corporate social responsibility // Journal of Consumer Marketing. 7. KaunaS: Naujasis lankas. 1995.b. p. 4. R. Jacobs. 1998. J. ir aiškų dalyvavimo mechanizmą. 65 – 91. co-evolution) tam. lengvinantį dviejų atskirų sistemų – privataus ir viešo sektoriaus – tarpusavio supratimą ir koevoliuciją tam.246 – 251. tikslingai integruota į darnaus vystymosi strateginio valdymo matmenis. E.2o. 9. 14. 19. Nr. p. bass. medicinos sistema. M. Strategic management: A stakeholder approach. skatinančią įmones veikti atsakingai. 30–31.b. Vol. kurios taikymas – dalyvavimo principo įgyvendinimas visuose darnaus vystymosi strategijos etapuose per efektyvų dalyvavimo mechanizmą – padeda vieningai ir sistemingai orientuoti privataus sektoriaus veiklą link darnaus vystymosi prioritetų. R. 1998. 39–48. 1997. skurdas. A Stakehoder Framework for Analysing and Evaluating Corporate Social Performace // Acadamy of Management Review. p. lyčių nelygybė. 5. boston: Pitman. Vol. M. 1979. Nr. Fox. 1983. 2001.Corporate social responsibility and development: In quest of an agenda // Development (Society for international development). Kaip pažymėjo T.J. J. Nr. J The Sustainable Intensification of Agriculture: Making the most of the Land // The Land. Jessop. 2005. kad apsaugoti sutartus visuomeninius tikslus. 21.1. ir. o išsivysčiusios valstybės daugiausiai susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis.1. Is business bluffing Ethical // harvard business Review. The Environment as Stakeholder // business Strategy Review. D. M. Išvados 1. Michell. 34(4). 1991.1. p 3 – 15. A. Nr. Wood. g. 20. 1997.. p 595 – 630. rugsėjo 13 d. 13. D. The Social Responsibility of business is to Increase its Profits. 2001. Vol. Tokią prielaidą suponuoja suinteresuotųjų pusių teorija.541–544. Evidence and Implications // Acadamy of Management Review. A Three–Dimensional Conceptual Model of Corporate Performance // Academy of Management Review 4(4). Nr. P. Nr. 4 (2). International Institute for Environment 3. and Development. Carroll. S. p. D. b. p. Jessop [17]. A. Carroll. New Jersey: Wharton. Kaip pažymėjo b. . M. p. p. R. 2005. 81(3). Nr. Donalson T. 853 – 886. T. Įmonių socialinės atsakomybės koncepcija. 22.22. Vol. p.4. 6. Setting New Agendas – Critical Perspectives on Corporate Social Responsibility in the Developing World // International Affairs. M. Lantos. Vol 20.K. h. Preston L.143 – 153. hart. Tolydžios ekonominės plėtros alternatyvios teorijos. The Stakeholder Concept of Corporate Control Is Illogical and Impractical // The Independent Review. Fox [11]. didina darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo efektyvumą. 1970. Vol 18.R. Wellington: New zealand business Roundtable. Freeman. 168–170. sukurti šį suderinamumą – įgalinančią aplinką pagal darnaus vystymosi prioritetus. The rise of governance and the risks of failure: the case of economic development. b. svarbu atpažinti.Pretty. 2004. čiegis. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms yra skirtingi. Carr. p. Singapūras: Mcgraw–hill.The Staekholder Theory of the Corporation: Concepts. 16. pati sudėtingiausia valdymo forma yra pastangos palengvinti skirtingų institucinių sistemų tarpusavio supratimą ir koevoliuciją (angl. taikant skirtingus viešos politikos instrumentus ir skatinančias priemones. Pretty. Frynas J. Toward a Theory of Stakeholder Identification and Salience: Defining the Principle of Who and What Really Counts // Academy of Management Review. 497–505. Participation in Strategies for Sustainable Development // Environmental Planning Issues. 1984. Siekiant efektyviai įgyvendinti darnaus vystymosi strategiją.122– 126.92–117. blowfield. henderson. The case for corporate social responsibility // The Journal of business Strategy. False Notions of Corporate Social Responsibility. p. 1995. g.. Agle.2. 8. 11. 17. 2002. barry.E. 1995. 18. netobula švietimo. Nr 2. opiausios besivystančių valstybių problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas. S.z. 2. 499–513. 2002. Dalal–Clayton. p. Mintzberg.25–28. The pyramid of corporate social responsibility: Toward the moral management of organizational stakeholders // business horizons. A. 10. Vol 46. būtina sukurti tinkamą įgalinančią aplinką valstybiniu mastu. Friedman.. N.E.4. London. 12. 1968. M. The social responsibility of business is to increase its profits // New york Times Nr. Literatūra: 1. uNESCo: blackwell Publishers. Capitalism at the crossroads: a pioneering roadmap to responsible corporate growth.. 15. Clarkson. Vol.32–33.6. 7. Misguided Virtue.

p. it is argued that if the companies are strategically orientated at national level their activities may have a strategic impact on sustainable development outcomes. 1997. ethical and transparent business existence. Can humankind change the economic myth? Paradigm shifts necessary for ecologically sustainable business // Journal of organizational Change Management.1. whether its decision–making basis is on altruistic. D. The role of Corporate Social Responsibility has the major impact since the concept accounts not only for profitability and company value maximisation. R and Schmidt. p. p. Stead. Vol.15–31. Kovas – balandis. 24. how to Choose a Leadership Pattern // harvard business Review. 1994. 16. Stead. 25. This assumption is grounded on the basis of Stakeholder Theory which bridges both the notions of Corporate Social Responsibility and Sustainable development and provides basis to analyse the implementation of participation principle crucial for effective strategic development for its micro–macro dynamic efficiency. Corporate Social Performance Revisited // Academy of Management Review.. Vol.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Nr. sustainable development. ethical or strategic grounds.h. but also includes environmental and societal concerns. 691–718. Moreover. Corporate Social Responsibility and Stakeholder Theory in Strategic Managment of Sustainable Development gIEDRė bRAzDAuSKAITė Summary In academic literature and business environment there are numerous concepts and definitions referring to more humane. Wood.1.g. strategic management. E. W.4. 4. W. Keywords: corporate social responsibility. 7 Nr. The article introduces arguments that strategic integration of corporate social responsibility concept into strategic management of sustainable development may highly affect the success of sustainable development strategies. 23. 1991.1958. 45–64. J. Tannenbaum. It should be noted that such an ideology or practice of a company has a direct impact on sustainable development priorities. .

Dažnai šiuolaikiniai industriniai ūkio subjektai savo veiklą ypač sutelkia į ekonominį efektyvumą. Darnių industrinių zonų kūrimosi skatinimas tiksliai identifikuotuose nedarniausiose Šiaulių miesto dalyse sudarytų harmoningą industrinių zonų tinklą. kad šiame straipsnyje pateikta tyrimo metodologija sudarys prielaidas kryptingesniam Šiaulių miesto savivaldybės. Tokio pobūdžio padariniams likviduoti įmonėms prireikia daug papildomų materialinių išteklių ir pastangų. profesinėmis ligomis ar masiniu klientų nepasitenkinimu produkcija. kurie pasireiškia žmogiškųjų išteklių nualinimu. šiame straipsnyje pateikta darnių industrinių . kurioje yra pagrįstai identifikuojamos industrinės zonos kiekvienoje šiaulių apskrities savivaldybės teritorijoje [22]. 88. aplinkosauginio vystymosi dimensija. kuris atliktų tikslingą nedarnių miesto plotų „sudarninimo“ funkciją bei prisidėtų prie bendro miesto konkurencingumo augimo. trijų dimensijų rodikliai. socialinio vystymosi dimensija. industrinės zonos preferencijos. LT–76285 šiauliai Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje industrinėms zonoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys. industrinė zona. Industrinių zonų kūrimosi procesas šiaulių apskrityje įgauna pagreitį. kurie yra labai svarbūs veiksniai. spartus industrinių zonų kūrimosi procesas yra laikomas vienu iš svarbiausių žinių visuomenės koncepcijos įgyvendinimo faktorių. Darnių industrinių zonų kūrimosi skatinimas tiksliai identifikuotose nedarniausiose miesto dalyse sudarytų harmoningą industrinių zonų tinklą. verslo ir mokslo organizacijų bendradarbiavimui identifikuojant tinkamiausias darnių industrinių zonų koordinates ir pateikiančias aukštas argumentacijas industrinių zonų „apgyvendinimui“ įvairaus pobūdžio įmonėmis. Siekiant užkirsti kelią aukščiau išvardintų problemų atsiradimui. Vilniaus g. kuris atliktų tikslingą nedarnių miesto plotų sudarninimo funkciją bei prisidėtų prie bendro miesto konkurencingumo augimo. spartus industrinių zonų kūrimosi procesas yra laikomas vienu iš svarbiausių žinių visuomenės koncepcijos įgyvendinimo faktorių [19]. vykdydama tarptautinį projektą „Atokių vietovių bei miestų bendradarbiavimo pajėgos. šiaulių apskrities viršininko administracija. kaip variklis regioninei plėtrai baltijos jūros regione“ (SEbco). sėkmingai parengė informacinę studiją „Industriniai arealai šiaulių apskrityje“. siekiant optimalios šiaulių miesto konkurencinės pozicijos bei leidžiantys maksimaliai didinti bei veiksmingai išnaudoti miesto ekonominį potencialą. Įvadas Sparčiais tempais besiplėtojanti įvairių Lietuvos ūkio subjektų industrinė veikla sudaro palankią inovacinę terpę įvairaus ekonominio pobūdžio veiklos realizacijai. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje industrinėms zonoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Darnių industrinių zonų formavimo galimybės Šiaulių mieste KęSTuTIS NAVICKAS šiaulių universitetas. Pagrindinės sąvokos: darnus vystymasis. ignoruodami savo darbuotojų ar klientų socialinius bei aplinkosauginius interesus. Tikėtina. ekonominio vystymosi dimensija. Tokio proceso metu visuose įmonės struktūriniuose lygiuose susidariusios „įtampos“ anksčiau ar vėliau randa natūralius proveržius. išryškėja inovacinio šiaulių miesto ekonomikos plėtros stimuliavimo ir industrinių ūkio subjektų darnaus valdymo poreikis.

Vykdyti gautų tyrimo duomenų interpretaciją. socialines ir aplinkosaugines preferencijas. SEz aprūpina aukštos kokybės ir pasaulinio lygio infrastruktūra. nes: • Laikinai atidėti arba nutraukti normatyviniai ir varžantys veiklą verslo įstatymai. konkuruojant pasauliniu lygiu. Investuotojams suteikiama didesnė tarptautinės prekybos nepriklausomybė. Suformuoti šiaulių miesto savivaldybės darnios industrinės zonos tikėtinas aplinkosaugines. Specialioji ekonominė zona (SEz) yra geografinis regionas. nei yra likusioje šalies dalyje. Apskritai. skirta atlyginti produkcijos. laisvu ekonominiu reguliavimu. sisteminti reikalingus tyrimui duomenis. turėdamos įvairių nuolaidų. Irane. Pirminis ir svarbiausias SEz tikslas – pritraukti užsienio investicijas. procentinis duomenų įvertinimas. • Tyrimo metodai: tyrimo metu buvo tarpusavyje derinami kokybiniai – kiekybiniai tyrimo metodai: anketa su skaitmenine skale. Tyrimo objektas: darnių industrinių zonų įkūrimo galimybės šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Trijų dimensijų rodiklių sistemos reikšmingumo koeficientai ir reikšmių aprašas leidžia identifikuoti tinkamiausias industrines zonas šiaulių miesto teritorijoje. 2. Specialioji ekonominė zona (SEz) yra nustatyta zona (teritorija). teisės aktus industrinių zonų kūrimosi tematika. Specialioji ekonominė zona (SEz) yra specialus neapmokestinamas anklavas (teritorija). Rinkti. Remiantis tyrimo rezultatais. Tokios zonos yra įkurtos keliose valstybėse: Kinijos Liaudies Respublikoje. Lenkijoje. 5. bendros partnerystės ir visiškai užsienio šalių valdomos įmonės.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo metodologija leidžia nesunkiai įvertinti darnių industrinių zonų kūrimosi galimybes šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. 4. panašiai apibūdinančių industrinės zonos formavimosi ir plėtros procesus. čia SEz pasižymi išskirtiniu. Sugeneruoti trijų dimensijų rodiklių kontinuumus. ūkinei veiklai pradėti tinkamu. Kazachstane. 7. skirtingai taikoma mokesčių sistema. į kurias vietinė valdžia turėtų nukreipti savo politinius–ekonominius interesus. Paprastai tokių zonų tikslas yra užsienio investicijų pritraukimas [10]. kurioje specialiomis. logistikos ir sandorių išlaidas. Sutinkama ir kitų specialiosios ekonominės zonos apibrėžimų. kapitalą. pradėtų tam tikrą ūkinę veiklą. interviu su savivaldybės specialistais. Veikiantys subjektai yra laisvi vykdyti savo interesus nuo valstybės intervencijos [20]. Jordanijoje. kad užsienio valstybės. Industrinė zona dažnai identifikuojama kaip specialioji ekonominė zona (SEz) – tai tam tikro masto geografinė vietovė. aritmetinis vidurkis. Indijoje. skirtas skatinti užsienio investicijas. Tai speciali zona. turinti specialias ekonomines. Industrinės zonos ištakos Industrinės zonos ištakomis yra laikomos verslo zonos. Tyrimo tikslas: suformuoti koncepcinį darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje modelį. SEz ekonominės charakteristikos apibūdinamos 4 principais: Pirminis tikslas yra pritraukti ir panaudoti užsienio kapitalą. pateikti argumentuotas išvadas ir rekomendacijas. Visų pirma. tai kitose šalyse steigiamų laisvųjų ekonominių zonų (LEz) atitikmuo [6]. • gaminama produkcija orientuota į eksportą. • Ekonominė veikla pirmiausiai reguliuojama laisvos rinkos [14]. Industrinės zonos samprata Mokslinėje literatūroje sutinkama pačių įvairiausių industrinės zonos apibrėžimų ir sinoniminių išsireiškimų. 3. Išanalizuoti užsienio šalių patirtį industrinių zonų kūrimosi klausimais. • Ekonominės veiklos formos – tai dalinio užsienio kapitalo. 1. grafinis tyrimo rezultatų vaizdavimas. kuriame priimti ekonominiai įstatymai yra žymiai liberalesni. teikiamos įvairios jų nuolaidos. Filipinuose ir Rusijoje. Verslo zonų idėją pirmasis pasiūlė Didžiosios . nei įprastiniai šalies ūkio įstatymai. gabenimo. socialines ir ekonomines preferencijas. Išanalizuoti mokslinę literatūrą. paskirstymas) [6]. Tyrimo uždaviniai: 1. apimant platų ūkio šakų spektrą: pirmiausia nuo gamybos iki prekybos ir finansinių paslaugų nesuvaržytoje verslo aplinkoje. tiesiogiai atspindinčias savivaldybės industrinės zonos finansavimo politiką. 2. 6. teikiančiomis pirmenybę sąlygomis organizuojamos verslo veiklos (gamyba. Specialioji ekonominės zona.

Elder A. 3. mokestinėms lengvatoms“ [18]. & Richards C. Dalyvavimas projektinėje veikloje.9]. Lenkijoje aptinkama net 14 industrinių zonų [16]. 4. (1993) „Verslo plėtrą industrinėje zonoje skatina nemokamų licencijų suteikimas. jų programose buvo minimos 4 pagrindinės preferencijų rūšys: turto mokesčio.. verslo inkubatoriai. Wuxi aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. b. Redfield & McDonald (1991) „ypatingą reikšmę efektyviai verslo zonos veiklai suteikia gerai parengta ir tinkamai vykdoma zonos vystymo programa“ [12]. Industrinių zonų formavimosi ypatumai įvairiose užsienio šalyse Industrinė zona yra viena iš teritorijų. turinčių specialų ekonominį statusą. lemiantis zonos veiklos sėkmę. . vietos paslaugos“ [8]. Nanguneri. pavyzdžiui. 3. Papke J. pasinaudojant ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmais. aplinkosauginės paskatos. zhangjiagang laisvosios prekybos zona. Rubin. zonos paskatos ir valstybės reguliavimo priemonės atlieka mažą vaidmenį verslo sprendimams. kapitalinės investicijos. Tirunelveli (Tamil Nadu). Indijoje aptinkamos tokios industrinės zonos: Specialiosios ekonominės zonos: Kandla and Surat (gujarat). vietos ekonomikos vystymasis. pastebėta. Visakhapatnam (Andhra Pradesh). 31 socialinis ir 23 aplinkosauginiai rodikliai. Tokie dariniai buvo vadinami įvairiais vardais: technologiniai parkai. NoIDA (uttar Pradesh). kuris parodo. žemės naudojimo. Suzhou aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. perleistos vietinėms ir šalies institucijoms. kad vieni svarbiausių industrinių zonų efektyvumo veiksnių yra: 1. geri viešojo ir privataus sektoriaus santykiai“ [13]. taikant skirtingus metodus. (1990) „gauti rezultatai neparodė. šių zonų valdymo problemos. JAV buvo atlikta pakankamai daug empirinių studijų ir tyrimų. o tradicinės vystymo programos išlieka svarbesnės“ [2]. Cochin (Kerala). kad buvo suformuoti 46 ekonominiai. 1993) „Lemiamą vaidmenį verslo zonos efektyvumui atlieka investicijų pritraukimas ir jų mastas“ [11. Įvairios savivaldybės ekonominės. Santa Cruz (Mumbai– Maharashtra). Tyrimo eiga ir rezultatų aptarimas Naujų darnių industrinių zonų koordinačių identifikacija šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gali būti aprašoma trijų dimensijų (ekonominių. Nanjing aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. (1988) „Didžioji dauguma įmonių neišskyrė mokestinių lengvatų kaip reikšmingiausios priemonės vystant sėkminga zonos veiklą“ [20]. valstybės paskatos. Seyfried W. (1992) „Sėkmingą verslo zonos veiklą lemia aktyvus verslo organizacijų vaidmuo. kad reikšmingą vaidmenį sėkmingai verslo zonos veiklai atliktų darbo vietų skaičius“ [17]. forma. socialinės. Devintajame dešimtmetyje sparčiai pradėtos kurti verslo zonos ir JAV. Devinto dešimtmečio pradžioje. Changzhou aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. (1992) „Nagrinėti verslo zonos kintamieji buvo teigiami“ [1]. Apžvelgus mokslinę literatūrą industrinių zonų efektyvumo klausimais bei išnagrinėjus užsienio šalių patirtį. 2. zonos valdymo principai“ [5]. pradėjus kurti verslo zonas Didžiojoje britanijoje. profesionali vadyba. (1990. Elling & Sheldon (1991) „Darbuotų personalas – reikšmingiausias kintamasis. Kim C. Pateikiame žymiausių industrinių zonų tyrinėtojų tezes: bostic R. & Cohen I. industrinės zonos. Williams D.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai britanijos miesto planavimo profesorius Peter hall. (1988) „žymių skirtumų tarp zonos ir visos valstijos rodiklių nepastebėta. Specifinių klasterių formavimo iniciatyvos. technologijų ir aplinkos apsaugos industrinis parkas. yixin mokslo. Kunshan ekonominio ir technologinio vystymosi zona. Kiekvienoje užsienio šalyje yra aptinkama skirtingų industrinių zonų apibūdinimų. Nantong ekonominio ir technologinio vystymosi zona. perkant žemę ir pan. aplinkosauginių) rodiklių kontinuumu. Sheldon & Elling (1988) „Išskirtinis dėmesys verslo zonos sėkmei pasiekti turėtų būti skiriamas vystymo programai. Esminiai verslo zonos sėkmės indikatoriai: suteikiamos paskatos. socialinių. Mūsų atveju buvo suformuotas toks trijų dimensijų rodiklių kontinuumo kodas: [46–31–23]. Jis siūlė verslo zonas kurti kaip alternatyvas egzistuojančioms britų ekonominio vystymosi strategijoms. Kinijoje egzistuoja industrinės zonos: Suzhou industrinis parkas. kapitalo įgijimo ir žemės perleidimo. organizuojant verslą ir investicijų procesą. kapitalo prieinamumo. Lianyungang ekonominio ir technologinio vystymosi zona. norint įvertinti industrinių zonų efektyvumą. Chennai (Tamil Nadu). Falta (West bengal).

Visų dimensijų rodiklių reikšmių aprašui rekomenduojame naudotis oficialiomis Statistikos de- 2 pav. reikėtų atlikti trijų dimensijų rodiklių reikšmių aprašą.67 9 7.3..26. kurių nereikia valyti.83 8.). diagrama Šaltinis: sudaryta autoriaus Iš 1 pav. pasitelkus identifikuotus visų trijų dimensijų reikšmingiausius rodiklius.67 9.5 7.67 balo. Nedarbo lygis savivaldybėje (%).20 rodiklio (darbo jėga) reikšmingumas yra aukščiausias.20. kuriame galėtų būti steigiama industrinė zona. Darbo jėga (tūkst.2.67 balo. 3. 2. skaičius (tūkst.20.21 (vietos verslo įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. Ekonominės dimensijos rodikliai: bVP dalis sukuriama pramonės sektoriuje (%). identifikuojančių darnios industrinės zonos pozicionavimo koordinates Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.33 7 6 5 4 3 2 1 0 1.67 8.33 8.33 7.20. Darnios industrinės zonos identifikavimo ir efektyvinimo modelis Šaltinis: sudaryta autoriaus 3. km3.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimui šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje turėtų būti naudojami trijų dimensijų rodiklių sistemos. profesinių mokyklų mokinių skaičius. iš viso). 10 8. pateiktos diagramos matyti reikšmingiausi ekonominės.83 8. studentų skaičius universitete ir kolegijose) rodiklių reikšmingumas siekė 8. Studentų skaičius universitetuose ir kolegijose.17 7.67 8 7. Atitinkamai socialinės dimensijos 2. Vietos verslo įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis.14 (nuotėkų. 2.15. Rodiklių. kad dauguma rodiklių yra suformuoti pagrįstai.16. 2. 2.17. Vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst.17. Aplinkosauginės dimensijos rodikliai: Saugomų teritorijų plotas savivaldybėje (ha). 3. kurie identifikuoja galimas tranzicinėmis savybėmis pasižyminčias. Profesinių mokyklų mokinių skaičius.7. Norint tam tikroje teritorinio administracinio vieneto teritorijoje efektyviai identifikuoti tinkamiausias darnias industrines zonas ir pateikti tikslias zonų koordinates. skaičius) rodiklio reikšmingumas siekė 7. darnios industrinės zonos pozicionavimo koordinates šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. socialinės ir aplinkosauginės dimensijos rodiklių reikšmingumų rodikliai svyruoja nuo 4. reikėtų būtinai atsižvelgti į vieną priklausomą kintamąjį – visuotinai priimtino dydžio laisvas valstybinės žemės plotas. Reikšmingumo koeficientas Ekonominiai Socialiniai Rodikliu rušis ir kodas Aplinkosauginiai 1 pav. Dujinių ir skystųjų išmetamų medžiagų kiekis (t). kurių nereikia valyti.67 7. . Nuotėkų.40. 1. 2. Pastebėta.17.17 iki 9. Tik tada.31. Veikiančių vidutinių ir mažų įmonių skaičius. 2.33.67 8. 1.17 7.2. Socialinės dimensijos rodikliai: Vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst.33 balus. 1.14. bendras išmetamų medžiagų kiekis (t). o tai rodo. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonėje (Lt).67 8. socialinės ir aplinkosauginės dimensijos rodikliai. siekiantis 9.).21. 2. 3. 3. Stulpelinėje diagramoje vizualizuojami ekonominės. kad ekonominės dimensijos 1. 1. o aplinkosauginės dimensijos – 3. iš viso). Kietųjų išmetamų medžiagų kiekis (t).

Išnagrinėję tyrimo duomenis bei industrinės zonos formavimosi specifiką. 2. Šiaulių miesto industrinės zonos trijų dimensijų preferencijos Apžvelgus mokslinė literatūrą industrinių zonų efektyvumo (preferencijų intervencijos) klausimais bei išnagrinėjus projekto partnerių iš Vokietijos. bendros partnerystės ir visiškai užsienio šalių valdomos įmonės. be to. Visų pirma. Apžvelgus mokslinę literatūrą industrinių zonų efektyvumo klausimais bei išnagrinėjus užsienio šalių patirtį. o tai užtikrintų didesnį industrinės zonos funkcionavimo efektyvumą. aplinkosauginės preferencijos suformuotų darnią savivaldybės preferencijų sistemą. matyti kryptinės trijų dimensijų preferencijų intervencijos į tam tikrą šiaulių miesto industrinę zoną. patirtį. socialinės. nedarbo lygis savivaldybėje (%). Specifinių klasterių formavimo iniciatyvos. Įvairios savivaldybės ekonominės. kad šiaulių miesto savivaldybės tolygiai vykdomos ekonominės.): 5. iš viso). • Ekonominės veiklos formos – tai dalinio užsienio kapitalo. pastebėta. aplinkosauginės paskatos. Įvairios savivaldybės ekonominės. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonėje (Lt). Dalyvavimas projektinėje veikloje pasinaudojant ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmais. 5. užsienio investuotojams yra pakankamai sunku įsitvirtinti ir išlikti mūsų šalies rinkose. Įsteigtose industrinėse zonose yra nesunkiai realizuojamos panašų veiklos pobūdį turinčių skirtingų įmonių patirčių pasidalinimo procedūros. Rusijos ir kt. veikiančių vidutinių ir mažų įmonių skaičius. Ekonominės dimensijos rodikliai: bVP dalis. yra būtina kurti atitinkamo dydžio industrines zonas. Industrinės zonos pasižymi išskirtiniu. Atlikus tyrimą. nustatyta. kad vieni svarbiausių industrinių zonų efektyvumo veiksnų yra: 1. Pažvelgus į 3 pav. Iš šio modelio matyti. 3 pav. 3. socialinės. ūkinei veiklai pradėti tinkamu. 3. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai partamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenų bazėmis arba savivaldybės archyvo duomenimis. • gaminama produkcija orientuota į eksportą. Socialinės dimensijos rodikliai: vidutinis . 2. 4. Išvados 1. teikiamos įvairios jų nuolaidos. darbo jėga (tūkst. todėl. pastebėta. skirtingai taikoma mokesčių sistema. Preferencijų intervencijos į industrinę zoną modelis Šaltinis: sudaryta straipsnio autorių 2. ekonominiu reguliavimu. sukuriama pramonės sektoriuje (%). investuotojams suteikiama didesnė tarptautinės prekybos nepriklausomybė. įskaitant ir šiaulių miesto teritoriją. Dalyvavimas projektinėje veikloje pasinaudojant ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmais. socialinės. kvalifikuoto personalo užtikrinimą bei ženkliai prisideda prie žinių ekonomikos įgyvendinimo. Lenkijos. aplinkosauginės paskatos.. pavaizduotą modelį. Specifinių klasterių formavimo iniciatyvos [14]. kad darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimui šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje turėtų būti naudojamos trijų dimensijų rodiklių sistemos. • Ekonominė veikla pirmiausia reguliuojama laisvos rinkos [3]. Sėkmingas mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimas užtikrina pakankamą įmonės inovacinės veiklos plėtrą. 3. Atskirų industrinėje zonoje veikiančių įmonių jungimasis į specifinius klasterius industrinei zonai suteikia dar didesnį efektyvumo laipsnį. Industrinės zonos ekonominės charakteristikos apibūdinamos 4 principais: Pirminis tikslas yra pritraukti ir panaudoti užsienio kapitalą. kad vieni svarbiausių industrinių zonų efektyvumo veiksnių (preferencijų) galėtų būti: 1. norint padidinti tiesioginių užsienio investicijų apimtis. suformavome koncepcinį darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje modelį (2 pav.

(1988).ukmin. b. atitinkamo rango savivaldybių pareigūnai galėtų argumentuotai vykdyti industrinių zonų preferencijų politiką bei kryptingai formuoti dabartines ir perspektyvines postindustrinės visuomenės inovacijų generacijos terpes – darnias industrines zonas. (2006).lt/lt/investicijos/ lez/.pdf. 7. MD: huD user. Rubin. 2. [žiūrėta 2008–05–06]. A transatlantic comparison of enterprise zone impacts: the british and american Experiece. Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje. http://heartland. Polish Information and and Foreign Investment Agency. Special Economic zones. Naujų darnių industrinių zonų koordinačių identifikacija šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gali būti aprašoma trijų dimensijų (ekonominių. Prieiga per internetą: http://www. [žiūrėta 2008–05–06]. V. C. kuris parodo. Tikimės. Tax policy and urban developent – Evidence from the Indiana Enterprise zone Program. užsakovas: Centrinė projektų valdymo agentūra. 16. Enterprise zones: New Directions in Economic Development. Kim. Akcentuotina.nz/ districtplans/part2/chapter15. Interstate business tax differential and new form location: evidence from panel data. nuotėkų. 12. bendrasis metodinių rekomendacijų dokumentas. McDonald. kad buvo suformuoti 46 ekonominiai. R. (1992). Stanford university. Redfield. Minnesota house of representatives. . IL: Institute of Public Affairs.. Snitka. [žiūrėta 2008–05–06]. (1992). Evaluation of Effectiveness and Efficiency of Enterprise zones in Illinois. (1993). I.govt. http://www.. R. Literatūra 1. Sheldon. vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst. (1999). 5.paiz. siekiant optimaliai padidinti naujų darnių industrinių zonų koordinačių identifikaciją šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Journal of public Economics 45. Mokslinių tyrinų.. Elder. Illinois: Illinois State university. (1993). ūkio ministerija. Mūsų atveju buvo suformuotas toks trijų dimensijų rodiklių kontinuumo kodas: [46–31–23]. A.org/ pdf/19014a. J.). 4.fanniemaefoundation. New Park. bendras išmetamų medžiagų kiekis (t). profesinių mokyklų mokinių skaičius. verslo ir mokslo organizacijų bendradarbiavimui identifikuojant tinkamiausias darnių industrinių zonų koordinates ir pateikiant aukštas argumentacijas industrinių zonų „apgyvendinimui“ įvairaus pobūdžio įmonėmis. kad kiekviename teritoriniame administraciniame vienete yra identifikuojamas skirtingas darnaus vystymosi poreikis. K. bei įžvelgti rodiklių tarpusavio priežastingumo sąryšius. Industrial zone. socialinių.pdf . State Enterprise zones and Local housing Markets. Enterprise zone: A Review of the Economic Theory and Empirical Evidence. aplinkosauginių) rodiklių kontinuumu. (1990).odc. Enterprise zone Tax Incentives: Their Value to Firms and Their Cost to the Federal government. Elling. J. studentų skaičius universitetuose ir kolegijose. iš viso). kad darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimui šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje naudojami trijų dimensijų rodikliai negalėtų būti unifikuojami ir taikomi kitoms šiaulių apskrities ar Lietuvos savivaldybėms. kad šiame straipsnyje pateikta tyrimo metodologija sudarys prielaidas kryptingesniam šiaulių miesto savivaldybės. technologijų. http://www. Journal of housing Research. nes darytina prielaida. kurių nereikia valyti skaičius (tūkst. Determinants of enterprise zone success: A four state perspectives. 3. Introduction. Department of Economics. (2002). Policy brief. Richards. (1991). 31 socialinis ir 23 aplinkosauginiai rodikliai. Lietuva. Parama plyno lauko investicijų skatinimui Lietuvoje. 137–154.. Cohen. km3. kietųjų išmetamų medžiagų kiekis (t). 4. J. 13. Economic Development Quarterly 6. www. Kaunas: Naujasis lankas. 15. Papke.org/programs/jhr/pdf/jhr_1002_ engberg. 14.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  metinis gyventojų skaičius (tūkst. 6. Papke. 9. CA: Sage Publications. Technloginių klasterių klonavimas. Enterprise zone in Illinois. Springfield. Normal. „The impact of the California enterprie zone prigram on business location and investment“. (1991). Research Department (2005). 11. inovacijų politika ir žinių ekonomikos plėtra. Sangamon State university. dujinių ir skystųjų išmetamų medžiagų kiekis (t). opotiki District Council. vietos verslo įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. Rockville. No.gov. kuria pasinaudoję.html [žiūrėta 2008– 05–06]. 10. Aplinkosauginės dimensijos rodikliai: saugomų teritorijų plotas savivaldybėje (ha). C. LR ūkio ministerija. bostic. 8. Koncepcinis darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje modelis gali veikti kaip individuali darnių industrinių zonų identifikavimo paramos sistema. Journal of Public Economics 54.).

4. Keywords: sustainable development. dimension of economic development. (1988).aps. D. ganizations while identifying the most appropriate coordinates of sustainable industrial zones and providing strong argumentations to “population“ of industrial zones with companies of various format. West Lafayette.siauliai. Detroit: Center for urban Studies. www. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 17. dimension of environmental development. Thesis. Prospects. R. (1996). Wayne State university.lt/freeWare/regionas/InfStudija_IndustriniaiArealaiSA. Michigan’s Enterprise zone Program: Progress. Industriniai arealai šiaulių apskrityje. The Impact of Enterprise zones on Local Economics. three dimensional indicators.. showdoc_l?p_id=193888 [žiūrėta 2008–05–06]. [žiūrėta 2008–05–06]. preferences on industrial zone. dimension of social development. No.littlemiamiriver. pl/index/?id=a3f390d88e4c41f2747bfa2f1b5f87db. IN: Purdue university. The enterprise zone concept at the Federal level: are proposed tax incentives the needed ingredient? Virginia Tax Review 9. 18. Williams. (1988).org/Documents/ Todd–public–Problems–worksheet. Sheldon. (1990).pdf. Seyfried W. Wog. Ph. Rapid establishment process of industrial zones is kept to be one of the most important factors of knowledge society conception realization. 20. It is credible that methodology presented in this article would form presumptions to more purposeful collaboration of Šiauliai city municipality. Elling. A. Problems and Recommendations. [žiūrėta 2008–05–06]. business and education or- . 22. Possibilities of Formation Sustainable Industrial Zones in Šiauliai Town KęSTuTIS NAVICKAS Summary In long–time development strategy of state quite huge attention is paid to industrial zones. zonos industrinei veiklai. 21. Local Enterprise zone Programs and Economic Development Planning.pdf. [žiūrėta 2008–05–06]. industrial zone.lt/pls/inter2/dokpaieska. D. Prieiga per internetą: http://www3. 19. S..lrs. Purdue university. Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Stimulation of sustainable establishment of industrial zones in precisely identified insustainable parts of Šiauliai city would constitute sustainable net of industrial zones which would perform relevant “harmonization“ function of insustainable city areas and would contribute to general growth of city competitive ability. Penn IuR Publications. http://www.

kuria turi būti grindžiami viešosios politikos principai [9]. organizacijų. bendruomenės ar visuomenės narius. tausojančiais aplinką bei resursus? Atsakymų į šiuos klausimus paieškai ir skiriama ši publikacija. nagrinėti jų sprendimų alternatyvas. t. socialinės bei politinės priedermės jos narių atžvilgiu samprata ir jos praktinis realizavimas [2] yra pirmoji socialinių institucijų vertybė [3]. ir moralinė praktika. švietimo sistema yra vienas svarbiausių socializacijos ir pagrindinis žinių sklaidos šaltinis. taip ir neigiamus padarinius: kaip fizinę. visuomeniniame diskurse formuojasi naujas suvokimas. jog darnus vystymasis nėra vien aplinkos saugojimas. taip ir socialinę žalą. ar mokymai. Į darnų vystymąsi orientuotas švietimas ugdo kritinį mąstymą. bendruomenių. Įvadas Darnus vystymasis apibrėžiamas kaip ilgalaikė nuolatinė visuomenės plėtra. Aukštosios mokyklos. Papildžiusi šiuolaikinėje politinėje filosofijoje dominuojančią teisingumo sampratą. kurių esmėje glūdi socialinio teisingumo supratimas. tai moralinis imperatyvas. padėti ugdytis gebėjimus bei vertybines nuostatas ir motyvaciją demokratiškai ir atsakingai veikti. pasižyminti ekologiniu. socialiniu bei kultūriniu aspektais. prisideda prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo visuomenės raidos procese? Ar minėti mokymai skatina lyderių iniciatyvumą ir sugebėjimą aplinkos pokyčius paversti realiais bei ilgalaikiais rezultatais. ir kaip priemonė. y. būtent jo dėka žalos nedarymo arba jos atlyginimo principas nusidriekia už organizacijos. valstybių galias prisidėti prie darnaus vystymosi. organizuojami privačių konsultantų bei kompanijų. analizuoti perspektyvas. problemas bei rezultatus. tvari lyderystė. todėl pagrindiniu reikalavimu visų sferų lyderiams tampa darnios lyderystės principų taikymas savo profesinėje veikloje. nuo kurio priklauso žmonių gyvenimo kokybė ir planetos ateitis. Tačiau lyderių ugdymas bei lyderystės principų formavimas yra populiari privačių mokymų ir konsultacijų įmonių siūlomų programų tema. Vadovaujantis taip apibrėžtu socialinio teisingumo principu. prisidėti prie darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo [4]. klientų. tikslinės populiacijos ribų ir veikia kitas organizacijas. Pagrindinės sąvokos: darnaus vystymosi principų įgyvendinimas. darna traktuojama ir kaip tikslas. Taigi. autorė pateikia tokį apibrėžimą: teisingumas – tai proporcingas organizacijos veiklos pasekmių – naudos ir naštos – paskirstymas visiems gyventojams [11]. racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius. rengiančios būsimus vadovus bei pripažįstančios vidinės socialinių bei humanitarinių mokslų integracijos svarbą. teikia žinių ir gebėjimų anali- .DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Mokymų lyderystės ugdymo tematikos reikšmė darnaus vystymosi principo įgyvendinimo kontekste OKSANA SUVOROVA Mykolo Romerio universitetas Darnaus vystymosi proceso efektyvumas determinuotas sėkmingo vadovavimo. švietimas. pradeda įgyvendinti jungtines darnaus vystymosi programas. Kyla klausimas. siekiant tenkinti žmonijos poreikius dabartyje ir ateityje. plėtoja ir stiprina atskirų žmonių. Darnos principas yra ir moralinė sąvoka. skatinančias studentus darbinėje veikloje nuosekliai įgyvendinti pasirinktas darnaus vystymosi inovacijas. lyderystės ugdymas. ekonominiu. orientuotas į darnų vystymąsi. visų pirmą. Darnaus vystymosi švietimo tikslas – suteikti asmeniui žinių. Teisingumas kaip visuomenės moralinės. bet kurios veiklos sferos dalyviai turi prisiimti atsakomybę už savo vykdomų veiksmų kaip teigiamus.

tvarioji lyderystė – tai standartus atmetanti įvairovė. Svarbiausias vaidmuo. darni švietimo lyderystė yra priemonė darniam vystymuisi siekti. reikalingų sėkmingam ekologiniam ir socialiniam verslo restruktūrizavimui. nes išlaiko. sveikesnį ir turtingesnį pasaulį bei pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę. dirbantys pri- vačiame sektoriuje. rengiančios būsimus vadovus bei pripažįstančios vidinės socialinių bei humanitarinių mokslų integracijos svarbą. žaliųjų pirkimų programą. Tai savotiškas energijos šaltinis. todėl darnaus vystymosi proceso efektyvumas didele dalimi priklauso nuo sėkmingo vadovavimo. Lyderystės perimamumo ir jos tęstinumo iššūkiai – tai darnios lyderystės ir švietimo pokyčių pagrindas. padedantis lyderiams išlikti iniciatyviems ir. o kiekvienas mokytojas yra lyderis. skatinančias studentus darbinėje veikloje nuosekliai įgyvendinti pasirinktas darnaus vystymosi inovacijas. supantiems lyderį“ [8]. Pagrindinė lyderių ugdytojų užduotis – išugdyti lyderius. atrasti naujų metodų ir priemonių. skatina pasekėjus prisidėti prie darnaus vystymosi siekimo. Lyderis. . Lyderių bei vadovų ugdymas yra populiari pastaruoju metu suklestėjusių privačių mokymų ir konsultacijų įmonių siūlomų programų tema. darnaus vystymosi strategijos bei kitos reguliavimo priemonės nėra pajėgios įgyvendinti darnaus vystymosi principų. niekam nedarant žalos ir užtikrinant teigiamą poveikį viskam. autoriai sukūrė darnios lyderystės apibrėžimą ir išskyrė septynis švietimo pokyčius ir lyderystės tvarumo principus. kurios pagrindiniai bruožai yra gamtinių išteklių panaudojimo bei aplinkos teršimo minimizavimas. todėl verslo struktūrų įtraukimas į darnaus vystymosi procesą yra privaloma sėkmingo šio principo įgyvendinimo prielaida. bet ir įkvėpti organizacijos darbuotojus. Sklaida: darni lyderystė plinta. švietimo darbuotojai. formuojant organizacijų atsakomybės politiką. švietimas skatina žmones keisti savo požiūrius. jungdamas darnos idėją su darbu socialiai teisingu būdu bei rodydamas rūpestingumą. Pasak autorių. atsižvelgiant į mokytojo kaip įkvepėjo. 1. platesnio ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi tikslą įsipareigoti ir nuolatos rūpintis kitais. išsaugant praeitį. Svarba: darni lyderystė yra svarbi. Aukštosios mokyklos. Vien valstybės politinės nuostatos. potencialo skatintojo vaidmenį. vykdydamas įvairias programas. savo ir kitų žmonių emocijas pasitelkti. Tad koks gi turi būti geras. skatina jų geriausias savybes ir kuria glaudžią. kaip. apsaugo ir skatina tai. naujų mokslo žinių bei pažangių išradimų. kuriam svarbu ne tik kontroliuoti. Darni lyderystė – tai su aplinkiniais padalinta veikla ir atsakomybe. kas savaime yra darnu. analizuoti perspektyvas. kad jo veikla skatintų aplinkinius įgyvendinti naudingus sumanymus? Andy hargreaves ir Dean Fink [6] vieni pirmųjų pradėjo plačiai vartoti ir taikyti tvarios (darnios) lyderystės sąvoką. Pirmasis darnios lyderystės principas – tai būti lyderiu mokantis ir būti lyderiu rūpinantis kitais. pavyzdžiui. atitenka organizacijos vadovui – lyderiui. Savo ruožtu verslininkai ir gamintojai turi techninių bei finansinių išteklių. organizaciją. nes jis daro įtaką savo mokiniams. kas plinta ir tęsiasi. tampa potencialiais darnos kaip moralinio imperatyvo skleidėjais privačių įmonių vadovų bei specialistų tarpe. gali būti prilyginami lyderiams. Tačiau daugiau aplinkosauginių ir socialinių problemų sukelia privatus verslas. Ji palaiko kitų lyderystę ir yra nuo jos priklausoma. Tęstinumas: pradėti darbai turi būti tęsiami. kuris ir privalo tapti šių problemų sprendimo dalimi. problemas bei rezultatus. grindžiama nuodugniu mokymusi ir ilgalaikiais laimėjimais. tačiau ir pačių ugdytojų kaip lyderių veikla taip pat turi atitikti darnumo principus. supratingumą ir viltį. Tvari lyderystė ir jos principai Pasak A. bendra atsakomybe bei socialiniu jautrumu: išsauganti ir gilinanti žinias apie viską. pajėgią prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. t. pradeda įgyvendinti jungtines darnaus vystymosi programas. sėkmingas švietimo lyderis ir ką jis turi daryti. darniai siekiančius darnos. todėl būtina rasti priėjimą prie šios grupės ir prisidėti prie privačių įmonių atsakomybės politikos formavimo. institucija ar tauta negali visko kontroliuoti be kitų pagalbos. bei turtina gyvenimą: pamatinį moralinį gilesnio. būtent lektoriai ir konsultantai. Sudėtingame pasaulyje nė vienas lyderis. Tačiau Aukštojo mokslo sistema nepajėgi aprėpti visos tikslinės auditorijos – privačių įmonių įvairių lygių vadovų bei specialistų. kurti darnią ateitį. kas supa žmones dabar ir sups ateityje. y. Darniai vadovaujantys lyderiai sukuria emocinius ryšius su kitais žmonėmis. kaip ir bet kokie mokymai gali būti traktuojami kaip lyderystės apraiška: „lyderystė yra suplanuota įtaka žmonėms. hargreaveso. Darni lyderystė tęsiasi ir nuolat tobulina pačius vertingiausius gyvenimo aspektus. Atlikę išsamią mokyklų studiją. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai zuoti naujas vizijas ir koncepcijas. nagrinėti jų sprendimų alternatyvas. kad galėtų kurti saugesnį. Viešasis sektorius darnaus vystymosi principus įgyvendina. kuriant sėkmės formulę ir ją pritaikant praktikoje.

autorei dalyvaujant mokymuose. kas nauja. vadovaujasi minėtais darnios lyderystės principais profesinėje veikloje patys bei ar akcentuoja darnaus vystymosi svarbą mokymų dalyviams. todėl respondentai. gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą netikėtiems pokyčiams bei grėsmėms. vėliau išsiplėtojo ir įvairūs mokymai. nešvaistanti nei savo materialaus. personalo tyrimai. yra priklausomos nuo greito mokymosi ir palaiko siekį keistis. ir gali būti interpretuojami kaip priemonė darniam vystymuisi (šio principo skleidimui) siekti? Siūloma apžvelgti privačių mokymų praktiką. kai mokymų pavadinimas sudaromas. kartais iškyla nežinomumo problema. bet ir formą. užsakinėjantis mokymus. gautus atlikus kokybinius bendrų gairių interviu bei „mystery shopping“ (slapto pirkėjo) tyrimą. atidžiai jo klausosi bei analizuoja ne tik pageidavimų turinį. Vyks- . jam reikia kantrybės ir ištvermės. ar privačių mokymų lektoriai. pagrįsti ir suformuluoti privačių mokymų modelį bei nustatyti. Darni lyderystė skatina kolegų idėjų. Prieš pasiūlant konkrečius mokymus. organizuojami privačių konsultantų bei kompanijų. Pagrindinis visų. Pavyzdžiui. gali būti „žaidžiama“ su funkcijų „delegavimu“ ar „paskirstymu“. siekiant apsaugoti nešališką tolimesnio tyrimo eigą. vesdami mokymus lyderystės tematika. Ji nedaro žalos šalia esančioms mokyklos ir vietos bendruomenėms. Slapto pirkėjo tyrimas buvo atliktas. Darni lyderystė nėra egocentriška. Pokyčių chaoso sūkuryje darni lyderystė tvirtai saugo ir išlaiko savo ilgalaikius tikslus. „atgaivina“ organizacijų atmintį ir gerbia joje slypinčią išmintį kaip būdą iš jos mokytis bei ją tobulinti. Darni lyderystė yra išmintinga ir sumani lyderystė. jis ragina išsaugoti veiksmingą praeities patirtį. tame tarpe ir lyderystės ugdymo tematika. Įvairovė: darni lyderystė skatina darnią įvairovę. naudojant tam tikros sąvokos sinonimą. rūpinasi savo lyderiais. todėl dažnai tokiuose apmokymuose dalyvauja ir atsakingas įmonės atstovas). ar mokymai. atsižvelgdama į kliento poreikius bei pageidavimus. mokymų akcentas bei išskirtinumas – praktinių įgūdžių formavimas. galima kalbėti apie tam tikrą net ne įtakos. tačiau. taip ir stiprios organizacijos skatina įvairovę ir vengia standartų. Privačių mokymų centrai bei konsultacinės įmonės pradėjo steigtis paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Ji ragina judėti į priekį. Ji „neišsunkia“ savo lyderių. Daugelis pokyčių teorijų reiškia pokyčius. jis reikalauja išminties ir sumanumo. apjungiant skirtingus komponentus. priklausomai nuo to. kad pasiūlytas produktas maksimaliai atitiktų kliento lūkesčius ir poreikius. Siekiant šio tikslo. Darni lyderystė atpažįsta ir atlygina organizacijoms už jų lyderystės gebėjimus. prisideda prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo visuomenės raidos procese? Ar minėti mokymai skatina lyderių iniciatyvumą ir sugebėjimą aplinkos pokyčius paversti realiais bei ilgalaikiais rezultatais. o manipulavimo formą. būdamas atviras naujovėms [6]. nei greito mokymo programas. Sumanumas (išradingumas): darni lyderystė puoselėja materialinius ir žmogiškuosius išteklius ir jų nešvaisto. Ji „nevagia“ iš geriausių mokinių ir mokytojų jų geriausios patirties. įgyvendinant pokyčius. nei socialinio kapitalo. neleidžia jiems prarasti entuziazmo ir nusivilti jų pačių atliktų darbų reikšmingumu. mokymams pravesti gali samdyti ir individualiai dirbančius lektorius (samdant kviestinius lektorius. užversdama juos naujovėmis ar nustatydama nepagrįstus terminus pokyčiams. kurie silpnintų mokymąsi. įmonės bei mokymų temos nebus identifikuojami. jos struktūrą. ji yra socialiai teisinga. stengiamasi daugiau sužinoti apie įmonę. kad galėtų sukurti dar geresnę ateitį. kurį vartoja asmuo. Kaip stiprios ekosistemos pasižymi biologine įvairove. planų. užsakant mokymus. Pristatomi tarpiniai rezultatai yra dalis besitęsiančio tyrimo. nepaisant ar neprisimenant praeities. bet aktyviai ieško būdų. svarbus vaidmuo atitenka pardavimų vadybininkams – būtent jie atlieka pirminį bendravimą su klientu. Darnus mokymas labiau vertina lėtą ir gilų mokymąsi. organizuojamuose vienos konsultacinės įmonės. Privačių mokymų lyderystės ugdymo tematika reikšmė Kyla klausimas. kaip tą veiklą apibūdina atsakingas asmuo. kaip pasidalinti su jomis savo turimomis žiniomis ir resursais. autorė analizuoja duomenis. Iš pradžių pagrindinės šių įmonių ekspertinės sritys buvo darbuotojų paieška bei atranka. veiklos ir mokymosi įvairovę bei mokosi iš jos. žinių visuomenės skatina naujoves ir vertina viską. mokymų pardavimų vadybininkais. 2. Saugojimas: darni lyderystė gerbia praeitį ir iš jos mokosi. dalyviais (įvairaus lygio vadovais bei specialistais) bei dalyvių darbdaviais.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Teisingumas (jautrumas): darni lyderystė nekenkia supančiai aplinkai ir aktyviai ją gerina bei tobulina. šiuo metu kiekviena įmonė turi savo nuolatinių lektorių ratą. skatindama juos rūpintis savimi bei atnaujina žmonių energijos resursus. Kokybiniai bendrų gairių interviu buvo atlikti su privačių mokymų lektoriais. tausojančiais aplinką bei išteklius. nesistengia klestėti kitų mokyklų sąskaita. gyvavimo ciklą.

Dalyviai. kai mokymai vyksta kompanijos viduje. kurių metu patariama. gerų lektorių nėra daug. nors po mokymų pripažįsta lektoriaus darbo kokybę. Dalyvių nuomonė apie aukštojo išsilavinimo reikšmę išsiskyrė. jį bandoma užmaskuoti. kuriais lektoriai siūlo apmokyti ir savo klientus: žaidžia situacinius žaidimus. ypatingas dėmesys skiriamas ir mokymų pardavimų vadybininkų apmokymams: prieš pradedant dirbti. kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys asmenys. kaip užtikrinančius įmonės komercinės paslapties saugumą bei orientuotus į asmenis. Tokias situacijas galima interpretuoti kaip duoklę laisvos rinkos santykiams. Lektoriams tenka įtikinėti auditoriją savo kompetencija. vieni linkę jį nuvertinti. dėl panašaus jo elgesio buvo nutrauktas vienas seminaras. Svarbu paminėti. kurie buvo nepatenkinti valstybės mokslo įstaigų darbuotojų darbu. Panašus elgesys gali tapti įpročiu ir net savotiška pramoga. ir išoriniai. vertindami lektorius. arba vidinės motyvacijos. turinčius panašias žinais ir praktinius įgūdžius (kartais. Pasak mokymų dalyvių. reikalaujama susiderinti ir pradėti šnekėti jo „kalba“. jog šis lektorius bus kviečiamas apmokyti darbuotojus dar ne vieną kartą. Dalyviai. Pasak dalyvių. Pats pardavimo faktas nėra afišuojamas. dažnai auditorija elgiasi „vartotojiškai“: pasyviai laukia. kai bandoma net įžūliai pašiepti lektorių. taip vertinamas ir dalyvių. Dalyviai labiau vertina vidinius mokymus. ir dalyvių skaičius gali siekti ir keliasdešimt asmenų. kaip pardavimų augimas bei plėtra. jog po seminarų. kaip reikia bendrauti su klientais (t. mokymų veiksmingumu. anot dalyvių.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai tant į pokalbį su potencialiu užsakovu. gyvenime galima daug ko pasiekti. Tokios grupės suvokiamos kaip „masiški mokymai“. Pakartotinis lektoriaus mokymų įgijimas tampa įrodymu. nes nereikia kiekvieną kartą parduoti savęs. Vidiniai mokymai gali veiksmingai sureguliuoti ir santykius kolektyve: vienas dalyvių minėjo. Nors visi dalyviai pripažino. būtent mažos grupės dėka lektorius gali skirti daugiau laiko kiekvienam asmeniškai. jis parduoda išmatuojamus pokyčius – tokius. Lektoriai neneigia išsimokslinimo reikšmingumo. žymiai skeptiškiau kalbėjo ir apie privačių mokymų lektorius. jog ir neturint aukštojo išsimokslinimo. esant didelei grupei (virš 15–20 dalyvių) sunku užmegzti ir grįžtamąjį ryšį su lektoriumi. kurie savo iškalba bando nustelbti arba perspėja lektorius. kuriems stringa arba pasitikėjimo savimi. Dalyvių tarpe būna ir „skandalų mėgėjų“. pagerėjo jų tarpusavio santykiai. bei atremiant neigiamus atsakymus tokiais pasisakymais. tačiau vieną kartą pelnytas pasitikėjimas garantuoja. y. bet labiau pabrėžia praktinių įgūdžių bei emocinės kompetencijos svarbą. užduodant neutralius klausimus. Ne visos kompanijos. ir pačių lektorių. kiti džiaugiasi. dalis respondentų auštai vertino ir savo buvusius mokytojus bei dėstytojus. Kaip pastebi dalyviai. organizatoriams teko atsiprašyti dalyvių bei grąžinti sumokėtus už mokymus pinigus. jog su nuolatiniais klientais dirbti yra ir stabiliau. siūlant bei vedant mokymus. kai paslaugos pirkėjai jaučiasi esą visada teisūs ir gali reikalauti teikti jiems tokią paslaugą. Pripažįstama. jie skeptiškai vertina lektorius. kuriuose dalyvauti gali bet kuris pageidaujantis asmuo. įrodinėti. akcentuoja jų asmeninę motyvaciją: ar lektorius asmeniškai nusiteikęs padėti dalyviams pasiekti iškeltų tikslų. beje. dalyvių skaičius riboja iki 10–15 žmonių bei atsižvelgia į grupės homogeniškumą pagal profesinę patirtį. nes jiems buvo suteikta proga pabendrauti. kai tenka įvardyti savo nuopelnus darbinėje veikloje arba net pasakyti savo amžių. nurodyti da- . jog jiems bus sunku dirbti su tokia auditorija. lankytų kartu su vadovu. kaip: „o kiek jūsų darbuotojai su aukštuoju išsimokslinimu turi praktinės patirties?“. vedant mokymus. Išoriniai mokymai. Kartais lektoriai susiduria su dalyvių nepasitikėjimo jų kompetencija problema mokymų metu. į vieną mokymų grupę patenka įmonės darbuotojai. arba „Ar jūs visada renkatės prekę pagal kainą. Skiriami 2 pagrindiniai privačiųjų mokymų tipai – vidiniai. dalyvių nuomone. kuriems būtų finansiškai neracionalu ar nekorektiška atskleisti tam tikras komercines paslaptis arba naudojamus darbo metodus. nėra labai efektyvūs. todėl nėra galimybės tobulinti praktinius įgūdžius). nes dažnai dalyvių profesinė patirtis skiriasi. ir jų vardas tapo organizuojamų mokymų kokybės garantu bei papildomu patrauklumo rodikliu dalyviams. kad bus kažko apmokyta. vadovaujantis tais pačiais principais. nejaučiant pavaldumo santykių. todėl. tokius kaip: „Ar investuojate į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą?“. organizuojant išorinius mokymus. jog ankstesni mokymai buvo efektyvūs ir investicija įmonei atsipirko: kaip minėjo vienas lektorius. klientai ar partneriai. jog tam tikri lektoriai yra pelnę pripažinimą. gavę puikią progą įgyti fundamentalių žinių. Tie. Pasak vieno dalyvio. kas esi. kokios pageidauja. formuojant išorinių apmokymų grupę. tada atsiranda ir grįžtamasis ryšys. palankiau vertino ir lektorius bei jų darbą. konkurentai. aukštai vertinę savo buvusius mokytojus bei dėstytojus. kuriuose visi apklausti respondentai stengiasi nedalyvauti. jie yra apmokomi labiau patyrusių kolegų. toks požiūris nėra suprantamas lektoriams. ar pagal kokybę?“. atsakinėti į dažniausiai užduodamus klausimus ar atsikalbinėjimus įsigyti mokymus).

Dalyvių nuomone. vaikščiojimas žarijomis prilyginamas eilinei pramogos rūšiai. be tam tikrų asmeninių savybių. y. pavyzdžiui. jog lyderiui. naudodami intuicijos ir kūrybiškumo lavinimo metodus. jog dažniausiai neįgyja jokių naujų žinių. net manipuliuoti kitais žmonėmis. kad visada atkakliai po apmokymų klausinėja visų dalyvių. derėtis. Sakoma. Net ir skeptiškai nusiteikę dalyviai sutinka. savo gyvenimo tikslų išsikėlimo. pagrindinių teorinių žinių semiasi iš įvairių psichologijos krypčių. ir yra reguliuojamas rinkos pasiūlos-paklausos mechanizmu: nesusidarius nustatyto skaičiaus dalyvių grupei. pasisveikinimo–atsisveikinimo. todėl. tas pats teorinis pagrindas pritaikomas. yra suteikiamas dalyviams. kad seminaras patiktų. Išorinių mokymų pasiūlymų gausa bei organizavimo dažnumas liudija apie įmonės „čia ir dabar“ pelno siekį. todėl varijuoja ir naudojamų technikų spektras: vieni pabrėžia kognityvinio požiūrio svarbą. atsiradęs tarp dalyvių ir lektorių. jog toks išorinis paskatinimas veda prie sėkmingo savęs pažinimo ir stipriausių savo pusių atskleidimo. bet galima teigti.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 romas klaidas. bendraudami su aukštus postus užimančiais vadovais. Patys lektoriai. jog dalyvių pildomos lektoriaus darbo kokybę vertinančios anketos nėra tinkamas instrumentas objektyviam vertinimui: naudojami tendencingai sudaryti ar nereprezentatyvūs klausimai. Pateikiama informacija yra detalesnė bei dažnai išreikšta patarimų forma: mokoma prisistatymo. kurias dažnai vertina skeptiškai. dalyvių ypač vertinamas. jog svarbiausia yra pakeisti žmonių nuostatas. tačiau labiau už naujas žinais vertina progą pažinti save. kūno kalbos valdymo technikų. trumpos teorinių žinių apžvalgos (teorijai skiriama ne daugiau nei 30 procentų mokymų laiko). jog konkurentai dalyvauja jų apmokymuose. kuris pasiekė savo iškeltus tikslus ir mokymus veda tik norėdamas padėti atsiskleisti ar motyvuoti kitus . vėliau pereinama prie profesinių įgūdžių lavinimo. atliekant praktines imitacines užduotis. orientuojasi į savęs pažinimą. konfliktų valdymo disciplinų. World Cafe diskusijas. sprendžiant tolimesnes lektoriaus karjeros galimybes įmonėje. pažinimo. Reikia pabrėžti. teigia. viešo kalbėjimo. ne tai. mokymai yra atšaukiami. Kiti lektoriai. yra gerai susipažinę su konkurentų darbo metodais ir technikomis. nes būtent jo dėka iškelti tikslai suformuluoti dar aiškiau. pardavimų ar derybų įgūdžių lavinimo temomis. jog visi atsakymai buvo atrasti savyje. manydami. geriausias lektorius yra tas. jo paslaugų ateityje atsisakoma. siekiant iškeltų tikslų. glaudus ryšys. išdėstant informaciją. jog geriausia lektorių metodika yra sugebėjimas ne suteikti kažkokią informaciją. todėl juos labiau žeidžia klaidingas potencialių klientų lektoriaus naudojamų technikų suvokimas. vedant mokymus lyderystės ugdymo. svarbiausia. į kurių nuomonę yra atsižvelgiama. užimančiam tam tikras pareigas. vykdant privačius mokymus. Mokymų trukmė gali varijuoti nuo vieno užsiėmimo iki kelių dienų trunkančių sesijų. Nors ir sakoma. kuriuos ir bandoma suteikti. jog analizuoja ir vertina savo konkurentų vykdomas programas. Iš vienos pusės tai liudija lektoriaus norą dirbti kokybiškai. tinkamų asmeniui. Ilgesnės trukmės apmokymai prasideda nuo „savęs ieškojimo“. jog dalyvis galėtų pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius darbinėje veikloje. derinamos su praktinėmis imitacinio pobūdžio užduotimis. t. beje. skirtų ne tik lyderių ugdymui. Lektorių kvalifikacijos vertinimas. kad galbūt taip bandoma dalyviams įteigti mokymų naudą. įtikinėti. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne žinioms: akcentuojamas mokėjimas panaudoti savo emocinę kompetenciją. Kai kurie lektoriai didžiojasi. o mokėti teisingai suformuluoti ir užduoti klausimus. Svarbiausia. turinčiomis formuoti praktinius įgūdžius: mokomasi deleguoti užduotis. vykdant lyderystės ugdymo programas. Dalyviams paaiškinama. vertindami apmokymų efektyvumą dalyviams. sinemologiją ar net vaikščiojimą žarijomis. valdyti konfliktines situacijas. kurios ir įgalina pokyčius. taip ir profesinių įgūdžių. kaip. susipažinimas ir dalyvių lūkesčių išsiaiškinimas. Dauguma mokymų programų. kaip minėjo lektoriai. todėl lektoriui svarbu mokėti dirbti su reiklia auditorija ir įtikti jai. Skiriasi lektorių požiūriai į lyderystės ugdymą. kuria norima paįvairinti įmonės vakarėlių programą. kokias užduotis jie atlieka gerai. Jeigu dalyviai lektoriaus mokymus vertina mažesniu nei nustatyta balu. detaliai analizuojamas kiekvienas atvejis. kur daromos klaidos. sėkmingai saviraiškai ir bendravimui būtina turėti ir tam tikrų žinių bei įgūdžių. ar tie mokymai jiems buvo naudingi. kliento sudominimo frazių. kuriose prašoma įvertinti mokymo programą bei lektorių. pripažįsta. aptariama mažiausia smulkmena. Mokymo programos eigą galima patalpinti į paprastą schemą: programos pristatymas. Kiekvienas lektorius įsitikinęs savo vykdomų mokymų efektyvumu ir aukšta kokybe. Dalyviai pripažįsta. Kai kurie lektoriai paminėjo. nepaisant lektoriaus kvalifikacijos kaip specialisto. arba padalijamos anketos. jog šie žmonės turi pakankamai kaip teorinių žinių. Lektoriai nenoriai prasitaria. šios žinios yra „aptakios“. pripažįstamas ir lektoriaus indėlis.

Vadovai. Ne visi dalyviai vertina apmokymus kaip motyvacijos priemonę. patys klausia darbuotojų. taip ir dalyvių tarpe. mados ir vos ne būtinumo reikalu: pažįstamų su pašaipia nuostaba klausiama. net jei lektorius tiesiog apibendrino jau turimas žinias. Emocinės kompetencijos ugdymas yra skatintinas dalykas. arba bandymas vaikytis madingos tendencijos. ar aprašyta privačių mokymų praktika atitinka išvardytus tvarios lektorių bei dalyvių lyderystės principus. Mokymų poreikis kiekvienoje įmonėje nustatomas individualiai. kai darbuotojai priversti dalyvauti mokymuose. mokymų kainų lygis siekia kelis šimtus litų ir daugiau). privačių mokymų srityje jaučiama arši konkurencija. gavę aukštesnio lygio vadovų nurodymus. Vienas pagrindinių akstinų dalyvauti panašiuose mokymuose yra karjeros planai. jog nors Lietuvoje panašių mokymų ilgą laiką trūko. Kitos įmonės lektorius ar vadovas traktuojamas kaip konkurentas. panagrinėkime. vis tiek atsako. siekiant naujų žinių. lavinimuisi. kaip papildomo kandidato pranašumo. ar jie norėtų dalyvauti naujuose mokymuose. ir dalyvių-vadovų tarpe dalinamasi tik už tam tikrą atlygį. ar jie nelanko jokių mokymų. taip pat dažnas darbdavio reikalavimas – mokymų apmokėjimas darbuotojo lėšomis. kuriems tenka planuoti biudžetą. jog buvo neįdomu ir nemokėtų už mokymus asmeniškai. supratę teigiamą apmokymų poveikį darbuotojo kvalifikacijai. noras išbandyti kažką nepatirto. įtraukiant papildomas išlaidas. taip ir ekonominio pelno siekimo. Taigi. Aukščiausiai vertinamas lektorius. Lektorių aktyvumas. Kai kurie dalyviai neslepia. kuriems vėliau pavedama apmokyti ir visus savo darbuotojus-pavaldinius. siunčiami skyrių vadovai. nes mano.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai žmones. įgūdžių tam. jie keltų aukštesnius reikalavimus lektoriams. šiuo metu žinomų lektorių mokymų lankymas tampa prestižo. jog dalyvavimas apmokymuose – vadovo pasitikėjimo ženklas. sukurtos beveik pagal vienodą standartą. Taigi. jog mokymai buvo vertinga patirtis. kiti pripažįsta. neigia ir įvairovės prin- . Stropus vadovybės nurodymų vykdymas kartais virsta mokymų parodija. skirtų personalo išlaidoms. Atitinkamai ir darbdaviai siunčia į apmokymus tuos darbuotojus. Privačių mokymų teigiami ir neigiami kaštai išreiškiami socialiniais rodikliais. geriausiai mokymų vertinimas atsispindi atsakyme į klausimą. jog jeigu dalyviai sutiktų mokėti už mokymus asmeniškai. Tam tikrose įmonėse vidurinės grandies vadovai verčia savo pavaldinius dalyvauti mokymuose. taip ir tikras kvalifikacijos kėlimo poreikis. nes kai kurie dalyviai tampa savotiškais sertifikatų kolekcionieriais. įtakoti kitą žmogų. Vieni dalyviai. Mokymų programos. nes įvairūs seminarai yra organizuojami biudžetinių metų pabaigoje. tačiau tikrovėje – nenorint mokėti pelno mokesčio ar premijų darbuotojams. nepaisant mokymų vertinimo. jog teigiamai vertina naujų mokymų programų atsiradimą. kartu pripažįsta. kurių pozicijos yra stabilesnės: pavyzdžiui. o ne pragyvenimo šaltiniu ar komercializuota veikla. Turimomis žiniomis ir ištekliais ir lektorių. kartais iniciatyva gali kilti iš pačių darbuotojų. sakydami. nepraėjus tam tikram laikotarpiui po apmokymo. jog jau nebevertina išklausytų kursų. kuriam mokymai tampa maloniu laisvalaikio užsiėmimu. įvardytose kaip papildomos investicijos į kvalifikacijos kėlimą. motyvacijai didinti bei darbo rezultatams. kai lieka lėšų. bet ir manipuliacijos priemonė. bet darniam vystymuisi taip pat labai svarbios ir profesinės žinios. jog mokymai – tai papildomas pliusas į gyvenimo aprašymą. nurodytų gyvenimo aprašymuose. Dalies dalyvių pasyvumas mokymų metu ar mokymų ignoravimas bei trukdymas jiems neigia buvimo lyderiu besimokant principą. net sužinoję kažką naujo. kurių gali suteikti specializuotos ir kol kas tik Aukštojo mokslo sistemos programos. kad daliai dalyvių mokymai – tai arba nauji įspūdžiai. bei rūpinimasis (žinių suteikimo prasme) dalyviais yra nulemtas kaip profesinio intereso. Patys lektoriai. nes jos dėka galima kurti stipresnius emocinius ryšius su bendradarbiais bei pasekėjais. Nuolatinis reikalavimas kelti darbuotojų kvalifikaciją sudaro problemų ir vadovams. ar patys dalyviai mokėtų už šiuos apmokymus (dažniausiai mokymus inicijuoja ir apmoka darbdavys. neatsisakytų nei vienų lankytų mokymų kaip reikalingos patirties. todėl. kad būtų galima valdyti. nes tai gali būti kaip ir vadovybės nurodymo vykdymas. pagrindinis mokymų tikslas – pažinti save arba įgyti naujų žinių. Apie kiekvienos įmonės poziciją mokymų atžvilgiu spręsti yra sunku. Nors lektoriai teigia. kiti jaučiasi pamaloninti. mokėjimas manipuliuoti bei naudotis kitais žmonėmis tiesiogiai supančiai aplinkai nekenkia tik iki tam tikro laiko. jei darbo sutartis nutraukiama. Minima. kai jis neatlygtinai dalijasi savo įgyta patirtimi. Darbų tęstinumo bei atsakomybės sklaidos principai vykdomi tik savo įmonės viduje kaip lektorių. Vienas vadovas paminėjo. Patys mokymai gali tapti ne tik motyvacijos. todėl kartais dalyvaujama vien tik dėl sertifikato. Kartais darbuotojai net vengia dalyvauti apmokymuose: iš apmokyto darbuotojo tikimasi teigiamų darbo rezultatų pokyčių. kai į tuos pačius mokymus kelis kartus siunčiami tie patys žmonės.

3. Tokiu būdu. 12–15]. 1 Fordo gamybos organizavimo principų. Taigi. labiau vertinamos greitai įgyjamos žinios ar įgūdžiai. Todėl neatsitiktinai amerikiečių sociologas george Ritzer kraštutinę kasdienių užduočių atlikimo racionalizacijos formą įvardino terminu „makdonaldizacija. leidžianti sumažinti gaminamo produkto savikainą. visiškas darbo pasidalijimas – kiekvienas žmogus atlieka tik vieną lasbai smulkią gamybos proceso dalį [13.Ritzer sąvoka). Nors mokymų ir vadovavimo veikloje pastebimi pokyčiai bei naujos tendencijos.124]. pabandykime jo rėmuose aprašyti lyderių gamybos procesą. labiau tikėtina. norint išlikti konkurencingiems. atsižvelgiant į vartojimo kontekstą bei autorės nuomone. Tenka pripažinti. pasiūlytą amerikiečių sociologo g. tačiau valdymo specialistas negali neįžvelgti „McDonald‘s“ (ir visų kitų greito maisto restoranų tinklų) veikloje h. labiau atspindinčio analizuojamo reiškinio esmę. tenka atsisakyti bendradarbiavimo strategijos. šio reiškinio apibrėžimui galima pritaikyti labiau tinkamą principą. Praeities žinių ir patirties saugojimas yra epizodinis. politikos ar net turizmo sferose: makdonaldizacija yra nauja racionalumo paradigma [14]. mėsainiai gaminami. Autorius įžvelgė 4 pagrindinius „McDonald‘s“ darbo principus: Efektyvumas – optimalus užduoties atlikimo būdas. nes racionalios sistemos neigia humaniškumą ir žmogiškojo faktoriaus svarbą [12. kuriems. jog siūlomų paslaugų kokybė ir yra pagrindinis lyderių gamybos rinkos stabilizavimo šaltinių1∗. Kritiškai vertinant lyderių gamybos racionalizacijos procesą. šie principai įsigalioja švietimo. 48]. gauta kokybinio bendrų gairių interviu metu. Tam reikia suskaidyti gamybos procesą į mažus žingsnius bei detaliai aprašyti kiekvieną operaciją – racionalizuotas gamybos procesas leis kurti ir supaprastintą bei nusakomą produktą. sprendžiant įmonės vidinės struktūros klausimus. kalbant apie verslo lyderių konstravimą [15]. masinė gamyba. kuriais vadovaujamasi nuasmenintose ir technokratinėse organizacijose. žmoniškąsias technologijas pakeičiant dehumanizuotomis [12. tačiau dominuoja bendras požiūris. kai vadovaujamasi griežtais racionalumo ir efektyvumo rodikliais. remiantis tais pačiais racionaliais konvejerio principais. bet meistriškai ir sumaniai pritaikytų „McDonald‘s“ įkūrėjo R. p. susiduriama su naujos veiklos apraiškomis – lyderio konstravimu arba. pardavimų kiekis). kad jie nulemti konkurencinio pranašumo siekimo. kad nors privatūs mokymai yra efektyvus žinių skleidimo būdas. sugebantys įtakoti staigų teigiamą pokytį. „McDonald‘s“ darbo principai taikomi ir daugelyje visuomenės sričių: kaip pastebi g. palaipsniui pradeda dominuoti ir kasdieniame žmonių gyvenime bei tarpusavio santykiuose. Pripažįstama. nesusimąstant apie veiksmo ilgalaikes pasekmes. Ritzerio – lyderių gamybos makdonaldizacija. Apskaičiavimas – pirmenybė teikiama kiekybiniams (pvz. Kontrolė – darbuotojų ir klientų kontrolė vykdoma. gamyba bei pardavimai yra sėkmingi tik tada. Junginys „masinė lyderių gamyba“ šiuo metu vartojamas konsultacinių įmonių dažnai kaip skeptiškas konkurentų vykdomos veiklos įvertinimo epitetas. Formalizuotos taisyklės. nei įmonių vadovai. Privačių įmonių lektoriai tausoja savo materialųjį bei socialinį kapitalą labiau.Ritzer. Privatūs mokymai ugdo lyderį. Nuspėjamumas – standartizuotos ir unifikuotos paslaugos.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  cipą. * Remiamasi informacija. standartizavimas – gaminamas ribotas skaičius produktų. Ilgainiui bet kokios racionalios ir automatiškai veikiančios sistemos gali susidurti su nenumatytomis iracionaliomis pasekmėmis. sveikatos apsaugos. kurio metu greito maisto restoranų veiklos principai tampa dominuojančiais vis daugiau socialinio gyvenimo sektorių [12.. p. Makdonaldizacija – procesas. verčia abejoti darnios lyderystės bei plėtros principų įgyvendinimu bei galimybe juos skatinti. įvairios konsultaci- . o ne kokybiniams rodikliams (produkto skonis). nors ir aprėpia didelę potencialių įmonių atsakingos politikos formuotojų grupę. gamybos mechanizavimas – mašininis darbas. Taip makdonaldizacijos procesas veda prie racionalumo iracionalumo (g. p. kaip ir automobiliai. lyderių gamyba. jis šiuo metu nėra tinkamai ir socialiai teisingai išnaudojamas. p. jog ekonominiai pasiūlos-paklausos dėsniai veikia ir lyderių formavimo rinkos dinamiką. Pasinaudoję Ritzerio teoriniu modeliu. privatūs mokymai. mechaniškai.1]. Kroco: • • • • • vertikali visos įmonės struktūra – įmonė viską gamina pati. Lyderiai šioje schemoje bus įvardyti produktu. beje. Kodėl makdonaldizacija? Daugeliui žodis „McDonald‘s“ asocijuojasi su greitu. reguliavimo bei vadovavimo principai. tačiau kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis? Vertinant privačius mokymus. nesveiku ar nekokybišku maistu.



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

nės įmonės, viešųjų ryšių specialistai ir įvaizdžio formuotojai – gamintojais, visuomenei atiteks vartotojo vaidmuo. 4. Lyderių gamybos makdonaldizacija Įdėjus kuo mažiau laiko ir pastangų į produkto gamybą, gamintojams reikia gauti kuo geresnį rezultatą: lyderių gamybos sąnaudos yra minimizuojamos. greitai pagamintas produktas (laiko matavimas yra subjektyvus, bet, turint omenyje, kad praeities kartų lyderiai nuosekliai ugdė save visą gyvenimą, autorės nuomone, pagrįstas) turi būti greitai ir suvartotas, kitaip pasibaigs ir be to trumpas galiojimo laikas, todėl lyderis po tam tikro laiko gali neatitikti gyvenimo pokyčių bei šių dienų aktualijų. greitai pagamintas produktas patrauklus ir vartotojui – lyderis jau paruoštas vartojimui. Pagal makdonaldizacijos principus, vartotojai moka už privilegiją pabaigti darbą, kuris anksčiau buvo atliekamas, aptarnaujant jį patį. Produkto patrauklumas stiprinamas ir tam tikrais kiekybiniais rodikliais, kuriais bandoma pagrįsti produkto kokybę: kiek sertifikatų ar diplomų yra įgijęs (ir jais papuošęs kabineto sienas) lyderis, kiek seminarų yra išklausęs, kelių konferencijų veikloje dalyvavęs, su kiek naujų partnerių/klientų yra užmezgęs ryšius. Įsivyrauja įsitikinimas, kad kokybė yra tapati dideliam tam tikro produkto kiekiui: kiekybė tampa kokybės surogatu – didesnis yra geresnis. Lyderių gamyba pamažu virsta monotoniška, nuobodžia veikla: lyderiai gaminami pagal tą patį principą – vienodą metodiką, siūlant tų pačių lektorių kursus. Kiekvieno gamintojo užduotys aiškiai suskirstytos ir padalintos, o kiekvienas gaminys praeina nuoseklią detaliai reglamentuotų smulkių žingsnių seką. Todėl dauguma pagamintų lyderių yra homogenizuoti – ugdomi pagal vieną standartinį šabloną. Taip pasekėjų pasirinkimas ne tik palengvinamas, bet ir apribojamas, t. y. kontroliuojamas. unifikuoti modeliai spartina tarpasmeninių santykių pakeitimą dehumanizuota interakcija. Sąveikos dalyviai traktuojami kaip mechanizmai, automatiškai atliekantys užprogramuotą veiksmą, beje, pagrindiniu vertinimo kriterijumi tampa mokėjimas valdyti naująsias technologijas. Tokios racionalios sistemos savaip „minimizuoja“ vartotojų išlaidas – vartotojai „sumoka“ mažiau (negaišta laiko politinei bei socialinei savišvietai), bet vėliau jiems tenka daugiau darbo – patiems rūpintis savo gerbūviu, taip atsiskaitant už politikų bei verslininkų nesugebėjimą ar nenorą spręsti socialines

problemas. Viena svarbiausių yra veiksmo padarinių problema: politinės santvarkos nestabilumai ar ekonominė krizė – dar nepilna kaina už aplaidžiai priimtą sprendimą. Nė vienas žmogus nesugebėtų nustatyti ilgalaikių veiksmo ar sprendimo pasekmių bei visų jų padarinių, net pasitelkdamas į pagalbą modernias prognozavimo technikas bei metodus. Taip politinis ir finansinis nestabilumas gali virsti demokratijos ar laisvos rinkos ekonomikos žlugimo priežastimi. Taigi, privačiai vykdomi lyderystės ugdymo mokymai, neigiantys darnios lyderystės bei vystymosi principus, tačiau populiarūs tikslinių grupių tarpe, gali ir turi būti panaudoti visuomenės dėmesio koncentravimui ir darnios plėtros principo akcentavimui privačių įmonių veikloje. Privačios įmonės siūlo patrauklią žinių perteikimo formą, kuri yra imli darbui ir brangi, tačiau pakankamai efektyvi, todėl aukštosios mokyklos turi rasti būdą, kaip aprėpti privatų sektorių, siūlant mokymo programas su integruota darnaus vystymosi idėja – gerai formai suteikti jos vertą turinį. Išvados 1. Darnus vystymasis nėra vien aplinkos saugojimas; visų pirma tai moralinis imperatyvas, nuo kurio priklauso žmonių gyvenimo kokybė ir planetos ateitis. Darnos principas yra ir moralinė sąvoka, ir moralinė praktika, kurių esmėje glūdi socialinio teisingumo supratimas. Teisingumas – tai proporcingas organizacijos veiklos pasekmių – naudos ir naštos, paskirstymas visiems gyventojams. Vadovaujantis taip apibrėžtu socialinio teisingumo principu, bet kurios veiklos sferos dalyviai turi prisiimti atsakomybę už savo vykdomų veiksmų kaip teigiamus, taip ir neigiamus padarinius. 2. švietimo sistema yra vienas svarbiausių socializacijos ir pagrindinis žinių sklaidos šaltinis. švietimas, orientuotas į darnų vystymąsi, plėtoja ir stiprina atskirų žmonių, bendruomenių, organizacijų, valstybių galias prisidėti prie darnaus vystymosi.. Darnaus vystymosi švietimo tikslas – suteikti asmeniui žinių, padėti ugdytis gebėjimus bei vertybines nuostatas ir motyvaciją demokratiškai ir atsakingai veikti, prisidėti prie darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo. 3. Svarbiausias vaidmuo, formuojant organizacijų atsakomybės politiką, atitenka organizacijos vadovui – lyderiui, todėl darnaus vystymosi proceso efektyvumas didele dalimi priklauso nuo sėkmingo vadovavimo. Viešasis sektorius

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 

darnaus vystymosi principus įgyvendina, vykdydamas įvairias programas. Tačiau daugiau aplinkosauginių ir socialių problemų sukelia privatus verslas, kuris ir privalo tapti šių problemų sprendimo dalimi. Verslo struktūrų įtraukimas į darnaus vystymosi procesą yra privaloma sėkmingo šio principo įgyvendinimo prielaida. 4. Aukštosios mokyklos, rengiančios būsimus vadovus bei pripažįstančios vidinės socialinių bei humanitarinių mokslų integracijos svarbą, pradeda įgyvendinti jungtines darnaus vystymosi programas, skatinančias studentus darbinėje veikloje nuosekliai įgyvendinti pasirinktas darnaus vystymosi inovacijas. Tačiau aukštojo mokslo sistema nepajėgi aprėpti visos tikslinės auditorijos – privačių įmonių įvairių lygių vadovų bei specialistų, todėl būtina rasti priėjimą prie šios grupės ir prisidėti prie privačių įmonių atsakomybės politikos formavimo. 5. Privatūs mokymai, nors ir aprėpia didelę potencialių įmonių atsakingos politikos formuotojų grupę, verčia abejoti galimybe įgyvendinti bei skatinti darnios lyderystės bei plėtros principus. Tenka pripažinti, kad nors privatūs mokymai yra efektyvus žinių skleidimo būdas, jis šiuo metu nėra tinkamai ir socialiai teisingai išnaudojamas. galima teigti, kad lyderių ugdymas privačioje sferoje vykdomas pagal gamybos racionalizacijos procesą, kuris įvardijimas, pritaikant amerikiečių sociologo g. Ritzerio pasiūlytą sąvoką, makdonaldizacijos procesu, kurio metu greito maisto restoranų veiklos principai (efektyvumas, apskaičiavimas, nuspėjamumas bei kontrolė) tampa dominuojančiais vis daugiau socialinio gyvenimo sektorių. 6. Privačiai vykdomi lyderystės ugdymo mokymai, neigiantys darnios lyderystės bei vystymosi principus, tačiau populiarūs tikslinės grupės tarpe, gali ir turi būti panaudoti visuomenės dėmesio koncentravimui ir darnaus vystymosi principo akcentavimui privačių įmonių veikloje. Privačios įmonės siūlo patrauklią žinių perteikimo formą, kuri yra imli darbui ir brangi, tačiau pakankamai efektyvi, todėl aukštosios mokyklos turi rasti būdą, kaip aprėpti privatų sektorių, siūlant mokymo programas su integruota darnaus vystymosi idėja – gerai formai suteikti jos vertą turinį.

Literatūra
1. 2. barry, b. Teisingumo teorijos: socialinio teisingumo traktatas. Vilnius: Eugrimas, 2002. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas / vyr. red. Keinys S. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. Dambrava, V.A. Teisingumo principai. Vilnius: LTu leidybos centras, 1995. Darnaus vystymosi švietimo dešimtmetis 2005–2014. http://www.unesco.lt/svietimas/darnvystsviet/ Prisijungta 2008 04 26

3. 4.

5. hargreaves, A. Sustainable Leadership // Independent School; Winter 2005, Vol. 64 Issue 2, P. 16–24. 6. hargreaves, A. Fink, D. The Seven Principles of Sustainable Leadership // Educational Leadership; April 2004, Vol. 61 Issue 7, P. 8–13.
7. hayek, F.A. Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė: naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas. T.2. Socialinio teisingumo miražas. Vilnius: Eugrimas, 1998. 8. Kiekvienas mokytojas yra lyderis. http://www.smm. lt/naujienos/pranesimai.htm?id=1684, Prisijungta 2008 04 26 9. Lane, J.E. Viešasis sektorius: sąvokos, modeliai ir požiūriai. Vilnius: Margi raštai, 2001. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nutarimas nr. 804 „Dėl nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 90.

11. Minkevičius, A., Suvorova, o. naudos ir teisingumo principų derinimo problema organizauojant ir administruojant azartinius lošimus Lietuvoje. // Viešasis administravimas, Vilnius, 2006, Nr. 1(9), P. 66–79.
12. Ritzer, g. 2000. (Second edition) The McDonaldization of society. Thousand oaks: Pine Forge Press. 13. Stoškus, S. 2002. bendrieji vadybos aspektai. šiauliai: šiaulių universiteto leidykla 14. Ашин, Г. К.; Кравченко, С. А.; Лозанский, Э. Д. 2001. Социология политики: сравнительный анализ российских и американских политических реалий: учебное пособие. Москв а: Экзамен. 15. Скиба, Е. 2007. Обучение лидерству. История вопроса. http://www.ubo.ru/articles/ ?cat=135&pub=1543 Prisijungta 2007 09 15



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

The Significance of Leadership Training in the Context of Sustainable Development Principle Implementation
OKSANA SUVOROVA
Summary The efficiency of sustainable development process is determined by successful leading, that’s because sustainable leadership principles’ applying in professional work is a crucial thing for nowadays leaders. Universities training forthcoming leaders and recognizing the integration of social sciences and humanities importance begin to implement cross–disciplinary programs for sustainable development. The main programs goals are to prompt students to implement innovations of sustainable development into their professional practice, analyze perspectives, problems and results and examine possible solutions alternatives. However leadership training and formation of leaders’ principles is popular topic of fields of expertise of private educational centers: depth, endurance, breadth, justice, diversity, resourcefulness and conservation. The aim of the article is to clarify if the private leadership trainings could motivate the private organization consultants and leaders to motivate followers and appeal to the sustainable development principles in professional practice. Analysing the data got from qualitative interviews and mystery shopping study the model of leadership construction was established. Higher education system should try to find the way to reach the target group – private sector leaders who are responsible for taking care about physical and social harm of their dids. Private training are really attractive to the participants, they could suggest a suitable and efficient form to spread the knowledge and requirement of sustainable development to construct new training programs with integrated concept of sustainability – to put the valuable content to the approved form. Keywords: sustainable leadership implementation, leadership training, sustainable leadership.

 .

9. Tiražas 120 egz.kopija. Kareivių g.eu El. 2008 11 20. paštas leidyba@mruni. Vilnius Puslapis internete www.lt. 20. LT-08303 Vilnius Puslapis internete www.DARNAuS VySTyMoSI STRATEgIJA IR PRAKTIKA Mokslo darbai SL 585. l. 13b.mruni.lt Spausdino uAb „baltijos kopija“.5 leidyb.lt . Ateities g. apsk. Elektroninis paštas info@kopija. užsakymas Išleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful