You are on page 1of 20

ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2003 10

Socialinio pedagogo veikla bendrojo lavinimo mokykloje
Jolita Buzaitytë-Kaðalynienë
Asistentë socialiniø mokslø (edukologija) daktarë Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedra Didlaukio g. 47, LT-2057 Vilnius Tel. 267 52 44

Straipsnyje remiantis Lietuvos miestø ir rajonø bendrojo lavinimo mokyklose dirbanèiø socialiniø pedagogø ir socialiniø darbuotojø apklausos rezultatais atskleidþiama socialiniø pedagogø veiklos turinys ir ypatumai. Aptariamas mokyklos socialiniø pedagogø socialinis-demografinis-profesinis portretas, jø darbo krûvis ir sàlygos, santykiai su mokyklos administracija ir mokytojais. Analizuojamos pagrindinës moksleiviø problemos, kurias tenka spræsti socialiniams pedagogams, taip pat individualaus, grupës darbo su moksleiviais, jø tëvais, mokyklos administracija bei mokytojais uþduotys, atskleidþiant uþduoèiø svarbos ir atlikimo daþnio aspektus. Iðryðkinamos uþduotys, per kurias socialiniai pedagogai vykdo jiems pavestas funkcijas. Aptariami socialiniø pedagogø pasiûlymai siekiant gerinti veiklà ir socialiniø pedagogø rengimo programoms.

Straipsnio tema yra aktuali, kadangi socialinis pedagogas – nauja pareigybë Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pamaþu ásitvirtina ðalia kitø mokyklose dirbanèiø specialistø. Profesinio identiteto paieðkos tebetrunka, taèiau ðiø specialistø reikalingumà pamaþu suvokia mokyklø bendruomenës bei Ðvietimo ir mokslo ministerija (ÐMM). 2001 metø pavasará, ÐMM duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 169 socialiniai pedagogai, o nuo tø paèiø metø rudens bendrojo lavinimo mokyklose pradëjo dirbti dar 127 ðie specialistai. Ðios naujos profesijos raidai didelæ átakà turëjo ir tebeturi Lietuvos universitetinës bei aukðtosios mokyklos, pradëjusios rengti ðiuos specialistus, uþsienio ðaliø patirtis bei ðiø specialistø rengimo modeliø ávairovë, mokyklose susikaupusios socialinës problemos, kuriø ignoruoti visuomenë ilgiau nebegali, ir daugybë kitø veiksniø. Vienas ið svarbesniø veiksniø yra

praktinë veikla. Kadangi ðie specialistai jau pradëjo dirbti mokyklose ir ágijo tam tikrà patirtá, gali ðia patirtimi pasidalyti, o ið jos pasimokyti bûsimieji socialiniai pedagogai, iðsakyti savo nuomonæ apie tai, kas yra svarbu jø darbe ir kaip bûtø galima pagerinti jø veiklà. Socialiniø pedagogø praktinæ veiklà Lietuvoje nagrinëjo ir tyrë keletas mokslininkø. 1989–1992 metais Kauno Palemono ir Këdainiø Akademijos vidurinëse mokyklose (I. Leliûgienë, 1997) buvo atliekamas socialinis-pedagoginis eksperimentas, kurio metu dirbama su mokyklos mikrorajono bendruomene siekiant, kad ji taptø reikðmingu moksleiviø ugdymo veiksniu. Eksperimento eigoje padidëjo moksleiviø aktyvumas, dalyvumas, suðvelnëjo mokyklø psichologinis klimatas, pagerëjo mokyklos ir ðeimos ryðiai. A. Dumèienë ir R. Malinauskas (1997), pritaikæ semantinio diferencialo metodikà ir pa-

1

naudojæ faktorinæ analizæ, nustatë socialinio pedagogo veiklai reikðmingiausius asmeninius bruoþus – gebëjimas palaikyti emocinius ryðius, altruizmas, pasitikëjimas, emocinis patrauklumas, „ego jëga“ (stiprumas, valingumas, energingumas), atidumas. R. Kuèinskienës (1999) atliktas mokytojø ir mokyklos administracijos nuomoniø tyrimas parodë, kad reikðmingiausiomis socialiniø pedagogø asmens savybëmis (bruoþais) yra laikomi tolerancija, mokëjimas bendrauti, meilë vaikams ir noras jiems padëti, jautrumas, empatija, nuoðirdumas, kantrumas, humaniðkumas, kitos. Taip pat nustatyta, kad daugumai mokytojø ir administracijos atstovø dar nëra aiðki socialinio pedagogo veikla ir funkcijos mokykloje. R. Braslauskienë (1999) analizavo socialinio pedagogo vaidmená ir veiklos ypatumus vaikø globos institucijose. Ji T. Liri testu tyrë globos namuose dirbanèius pedagogus. Testo rezultatai parodë, kad ðie pedagogai yra kategoriðki, valdingi, netolerantiðki, naudodamiesi savo autoriteto galia reikalauja ið vaikø paklusnumo, ignoruoja emocinius ir socialinius vaikø poreikius. Socialinis pedagogas globos ástaigoje turëtø, pirma, dalyvauti atrenkant tinkamus dirbti globos ástaigoje pedagogus, antra, turi rûpintis ugdytiniø emociniø, socialiniø poreikiø tenkinimu, o ugdymo procesà organizuoti taip, kad bûtø skatinama vaikø emocinë, kognityvioji raida ir pleèiama socialinë jø patirtis. R. Èepuko (1999) socialiniø pedagogø veiklos ypatumø tyrimas atskleidë, kad socialiniø pedagogø ugdytiniai yra vaikai ið nedarniø, girtaujanèiø, skurdþiai gyvenanèiø ðeimø, taip pat sunkiai auklëjami, blogai besimokantys, toksines medþiagas vartojantys vaikai. Spræsti vaikø socialines problemas socialiniams pedagogams labiausiai padeda mokyklos administra-

cija, klasiø auklëtojai, vaikø teisiø apsaugos tarnyba. Kiti specialistai ir institucijos, socialiniø pedagogø nuomone, nepadeda todël, kad neiðmano socialinio darbo ir socialinës pedagogikos praktikos ir jø reikðmës vaiko socializacijai. R. Dobranskienës (2000) atliktas klasës auklëtojø nuomoniø tyrimas parodë pagrindinius klasës auklëtojø ir socialiniø pedagogø sàlyèio taðkus: 1) bendras tikslas: sëkminga moksleiviø socializacija, 2) panaðios funkcijos, darbo formos ir principai, 3) bendradarbiavimas sprendþiant sudëtingas problemas. Taip pat iðryðkino jø veiklos skirtumus. Socialiniai pedagogai, kitaip nei klasiø auklëtojai, sistemingai ir kryptingai tiria problemø prieþastis, kompleksiðkai sprendþia problemas ir organizuoja prevenciná darbà, savo veikla stengiasi daryti átakà bendram socialiniam psichologiniam mokyklos klimatui. Socialiniø pedagogø apklausa atskleidë pagrindines jø darbo problemas. Socialiniams pedagogams yra sunku rasti vietà mokyklos gyvenime, iðskirti veiklos prioritetus, kompleksiðkai spræsti vaikø problemas, bendradarbiauti su ðeimomis. Socialiniai pedagogai skundþiasi perkrauta darbo diena, jiems trûksta laiko tirti ir spræsti vaikø problemas, maþas atlyginimas, socialinio darbo þiniø ir ágûdþiø stoka. Kalbant apie uþsienio mokslininkø mokyklos socialiniø pedagogø veiklos tyrimus bûtina paþymëti, kad Vakarø Europos ðalyse socialinio pedagogo pareigybës mokyklose nëra. Pavyzdþiui, Jungtinëje Karalystëje socialinio pedagogo profesijos nëra, taèiau yra socialiniai darbuotojai ir jaunimo darbuotojai. Socialiniai darbuotojai dirba socialinës globos bei rûpybos tarnybose ir institucijose, o jaunimo darbuotojai – bendruomeniø centruose, klubuose, jaunimo organizacijose, jaunimo tarnybose, projektuose ir programose ir yra neformalûs ugdytojai. Neforma-

2

lus ugdymas ðioje ðalyje nuo formalaus skiriasi keliais poþymiais. jas lanko ir sprendþia kilusias problemas. kurie atlieka laisvalaikio uþimtumo ir papildomo ugdymo funkcijas. antra. kiekviename mikrorajone. Beje. veiklos turinys. 5) iðsiaiðkinti socialiniø pedagogø santykius su mokyklø administracijos atstovais ir jø nesutarimus. taip pat to rajono mokyklas. Mokyklos socialiniai darbuotojai turi senas tradicijas. 3) iðsiaiðkinti uþduotis. Në vienas ið ðiø specialistø nedirba mokyklose. vieniðus þmones. y. ar uþduotis numatyta ástatymuose ir ar jos pageidauja mokyklos administracija) aspektais. Lietuvos mokyklø socialiniø pedagogø veiklos turinys. taèiau mokyklose dirba socialiniai darbuotojai. jos atlikimo daþnumo ir privalomumo (privalomumas vertinamas pagal tai. JAV yra atliekami mokyklø socialiniø darbuotojø veiklos tyrimai. 6) iðanalizuoti socialiniø pedagogø pasiûlymus socialiniø pedagogø rengimo programoms bei jø veiklai mokykloje gerinti. taèiau nepriklauso mokyklos sistemai. jau kelerius metus dirbanèiø bendrojo lavinimo mokyklose. pirma. vaikus. kurias socialiniai pedagogai laiko svarbiausiomis dirbdami su moksleiviais. Todël tyrimo objektu pasirinkta bendrojo lavinimo mokyklø socialiniø pedagogø veikla. Socialiniai pedagogai dirba vaikø ir jaunimo klubuose. kokias uþduotis kasdien atlieka. 4) iðsiaiðkinti socialiniø pedagogø daþniausiai atliekamas uþduotis pagal funkcijas. Tyrimo metu mokyklø socialiniø darbuotojø uþduotys (102 uþduotys ið ðeðiø veiklos dimensijø ar srièiø) buvo vertinamos uþduoties svarbumo. Taip pat vertinta mokyklos socialiniø darbuotojø þiniø. problemas. tëvais. Remiantis tyrimo rezultatais buvo sudaromi mokyklø socialiniø darbuotojø atestacijos (sertifikavimo) reikalavimai. funkcijos ir pareigos labiausiai panaðios á Jungtiniø Amerikos Valstijø (JAV) mokyklø socialiniø darbuotojø. o keletas socialiniø pedagogø. funkcijas. pavyzdþiui. 2002). moksleiviø grupëmis. kurias socialiniams pedagogams daþniausiai tenka spræsti. Danijoje socialiniai darbuotojai ir socialiniai pedagogai yra dvi skirtingos profesijos. mokyklos administracija ir mokytojais. mokëjimø ir gebëjimø (89 vienetai ið 13 srièiø) svarba atliekant pavestas funkcijas. Toks tyrimas yra reikðmingas tolesnei profesijos raidai. jø darbo sàlygas ir krûvá. kokias moksleiviø problemas tenka spræsti. kiek laiko skiria ávairioms uþduotims atlikti. jo rezultatai gali bûti panaudoti rengiant pasiûlymus naujiems Socialiniø pedagogø kvalifikaciniams reikalavimams ir Socialinio pedagogo pavyzdinëms pareiginëms instrukcijoms. pavyzdþiui. ir nors dirba su vaikais. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo lavinimo mokyklose dirbanèiø socialiniø pedagogø veiklos turiná: uþduotis. jis vyksta neformalioje aplinkoje. Lietuvoje kol kas plaèiau netyrinëtas socialiniø pedagogø. Nelson (1990) atliko 862 mokyklø socialiniø darbuotojø ið visø JAV regionø apklausà. Buzaitytë-Kaðalynienë. ugdymo procesà – tikslus ir bûdus bendru sutarimu numato ugdytojas drauge su ugdytiniu. 2) nustatyti moksleiviø problemas. taèiau nëra mokyklos kolektyvo nariai ir nepavaldûs mokyklø direktoriams. JAV taip pat nëra socialinio pedagogo profesijos. jie organizuoja labai ávairià popamokinæ veiklà ir juose dirba ne vienas. Tyrimo uþdaviniai: 1) aptarti bendrojo lavinimo mokyklose dirbanèiø socialiniø pedagogø socialiná-demografiná-profesiná portretà. Vaikø ir jaunimo klubø yra beveik tiek pat kiek mokyklø. Socialiniai darbuotojai dirba socialinëse tarnybose ir globoja tam tikrame rajone gyvenanèias ðeimas. t. C. 3 . ðià socialinio darbuotojo specializacijà galima ágyti magistro studijø metu (J.

todël galima daryti prielaidà. kas lemia vienos ar kitos uþduoties atlikimà: socialinis pedagogas pasirenka savarankiðkai ar jam nurodo mokyklos administracija. 2000). Tyrimo metodai – socialiniø pedagogø apklausos rezultatø kiekybinë ir kokybinë analizë bei apibendrinimas. Nelson. kuriø respondentai pasigedo pradëjæ dirbti socialiniu pedagogu mokykloje. kad socialiniais pedagogais gali dirbti specialistai. darbas su tëvais ir jø grupëmis. darbo apimtá ar krûvá ir bendradarbiavimà su kitais mokyklos specialistais. Tyrimo anketa sudaryta remiantis 1999 metais atlikto Utenos socialiniø pedagogø kokybinio tyrimo rezultatais (K. dalykus. po to iðvardyti penkias daþniausiai jø darbe pasitaikanèias problemas. Treèiame bloke suformuluotos uþduotys. dirbæ Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. kuriuos bûtinai reikëtø átraukti á studijø programas. Pagal ðiuos sàraðus 2001 metø pavasará Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 169 socialiniai pedagogai. susijusios su pavestomis funkcijomis arba pareigomis: straipsnyje jos aptariamos atskirai. Anketoje pateiktos 29 problemos. Taip pat paþymëtina. Tyrimo metu buvo siekiama apklausti visus socialinius pedagogus. Pavyzdinëmis socialiniø pedagogø pareiginëmis instrukcijomis. Anketos klausimai suskirstyti á keletà blokø. Taip pat pateikta klausimø. Apklausa atlikta tiesioginiu interviu 2001 metø geguþæ. Tyrime dalyvavo mokyklose dirbantys specialistai. darbas su klientø grupëmis. Toliau straipsnyje tiriamiesiems ávardyti vartojamas socialinio pedagogo terminas. 4 . þinias ir ágûdþius. vedamus bûrelius. Tiriamøjø atranka atlikta naudojantis ÐMM pateiktais socialiniø pedagogø sàraðais. kadangi ÐMM dokumentuose ði pareigybë turi socialinio pedagogo pavadinimà. Kiekvienà uþduotá reikëjo ávertinti penkiais balais pagal pasiekimo svarbumà. jø pareigybës buvo ávardytos – socialinio pedagogo arba socialinio darbuotojo. Apklausoje dalyvavo 136 socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai. darbo sàlygas. taèiau 33 apklausti nepavyko. Tokia pareigybës vardø ávairovë susiklostë socialinio pedagogo profesijai formuojantis. ir veiklos gerinimo pasiûlymus. kurias galëtø sau kelti socialiniai pedagogai. kurias tenka spræsti socialiniams pedagogams. Po to nurodyti tris uþduotis. taèiau reikëtø pabrëþti. todël ir ðio tyrimo dalyviai turëjo ávairià profesinæ kvalifikacijà. Tyrimo metu buvo apklausta 81 proc. jog jis nëra visiðkai tikslus tirtos grupës atþvilgiu. Pirmà blokà sudarë klausimai apie respondentø demografinius duomenis ir profesinæ kompetencijà. Ketvirtas klausimø blokas – pateiktos 34 socialiniø pedagogø veiklos uþduotys ar funkcijos. Antrame – iðvardytos moksleiviø problemos. Penkto bloko pateikti atviri klausimai apie vykdomus projektus. 1990). darbas su mokyklos administracija ir mokytojais / klasës auklëtojais. generalinës visumos elementø. turintys socialinio pedagogo profesinæ kvalifikacijà arba socialinio darbuotojo ir pedagogo profesines kvalifikacijas.Tyrimo metu iðskirtos dvejopos socialiniø pedagogø uþduotys: susijusios su veiklos tikslais ir uþduotys. Indraðienë. Ðios uþduotys suskirstytos á keturias grupes: individualus darbas su klientu. kad rezultatai rodo visø 2001 metø pavasará Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbusiø socialiniø pedagogø nuomonæ. reikëjo ávertinti kiekvienos atlikimo daþná. taip pat JAV mokyklø socialiniø darbuotojø apklausos anketa (C. kuriø socialiniai pedagogai daþniausiai siekia savo praktine veikla. respondentai turëjo ávertinti kiekvienos daþná atskirai.

buvo 5 . lenkø). o kiti turëjo ketvirtá etato arba daugiau nei etatà. Daugumos (82 proc. rusø ir 3 proc.) Didelis miestas (per 200 t kst.1 proc. Visu etatu dirbo 66 proc. Respondentø pasiskirstymas pagal vietovæ (proc.5 proc. direktoriaus pavaduotoja socializacijai. specialiøjø poreikiø moksleiviø. Respondentø pasiskirstymas pagal amþiø (proc. 93 proc. ið kitø specialistø paminëti tiflopedagogas.. kitais atvejais ðias funkcijas atliko auklëtojai. turëjo socialinio pedagogo etatà. daugumoje mokyklø dirbo medicinos seselës arba felèerës (88. Daugumoje mokyklø (88 proc. Tarp kità iðsila- 3 l e n t e l ë . logopedai (75 proc. respondentø.) apklaustø socialiniø pedagogø buvo rengti pagal socialinio darbuotojo arba socialinio pedagogo studijø programas. Dauguma (87. apklausoje dalyvavusiøjø priklausë Socialiniø darbuotojø arba Socialiniø pedagogø asociacijoms. atliekantis socialinio pedagogo funkcijas. pastarieji trys buvo nurodyti mokyklos. gyventoj ) Kaimas ( mažiau kaip 2 t kst. gydytojai. Tyrimo metu buvo siekiama iðsiaiðkinti. pagrindiniø (11 proc. konsultuojasi ar dirba savarankiðkai.). kuri turi iki 50 proc.).) turëjo pedagoginá iðsilavinimà. Be socialiniø pedagogø. Norint iðsiaiðkinti socialiniø pedagogø darbo krûvá.) apklaustø socialiniø pedagogø buvo moterys. puse etato 26 proc. kiek vidutiniðkai jie turi individualiø pokalbiø ir uþsiëmimø su moksleiviø grupëmis per savaitæ.2 proc.) mokyklø. Keletas buvo ávykdæ ir socialinio darbo. bibliotekininkë. buvo klausiama. 27. ir socialinës pedagogikos studijø programas. kokie kiti specialistai dirba mokyklose. pagal amþiø beveik pusë buvo jaunesni nei 30 metø (2 lentelë).).). stomatologas. 4 lentelæ). 9 proc. gyventoj ) Miestas (30–200 t kst. specialieji pedagogai (47. lietuviø (4 proc. Uþsiëmimø skaièius kito nuo 1 iki 70 per savaitæ (þr. socialinis pedagogas su ðiais specialistais dirba komanda.) ir pradiniø (4 proc. psichologai (41. jø darbo krûvis ir sàlygos Apklausoje dalyvavo socialiniai pedagogai ið Lietuvos viduriniø (70 proc. Dauguma respondentø socialiniais pedagogais dirbo iki dvejø metø (3 lentelë). kiti medicinos. Daþniausiai (96 proc.2 proc. gimnazijø (14 proc.) Mažiau nei 30 met 30–39 metai 40–49 metai 50 ir daugiau met 45 33 17 5 vinimà turinèiø socialiniø pedagogø dauguma (68 proc. Du treèdaliai (68 proc.). socialiniø ir gamtos mokslø.) asmuo. Respondentø pasiskirstymas pagal darbo socialiniu pedagogu / darbuotoju staþà Darbo stažas (metai) Iki met Vieneri dveji metai Treji penkeri metai Šešeri metai ir ilgiau proc. 25 50 24 1 1 l e n t e l ë . masaþistas ir kineziterapeutas.) socialiniø pedagogø mënesio atlyginimas su priedais nevirðijo 600 litø. gyventoj ) Mažas miestelis (2–30 t kst. mokyklø – socialinio darbuotojo. dar deðimtadalis tyrimo metu studijavo socialiná darbà arba socialinæ pedagogikà.5 proc. gyventoj ) 32 15 37 16 2 l e n t e l ë .) vienas socialinis pedagogas aptarnavo vienà mokyklà.) mokyklø (1 lentelë).Socialiniø pedagogø socialinio-demografinio-profesinio portreto ypatumai.

Moksleiviø problemos. kartais konsultuodamiesi su kitais specialistais ir tiktai 20. kurias sprendþia socialiniai pedagogai Siekiant geriau suprasti socialiniø pedagogø veiklos pobûdá mokykloje. 65. daþniausiai su kitais specialistais jie tiktai konsultuojasi.9 proc. taèiau turëjo nesutarimø su klasiø auklëtojais dël veiklos srièiø. turëjo savo atskirà kabinetà arba dalijosi juo su kuo nors kitu.). kokie jø santykiai su mokyklos administracija ir mokytojais. Dirbo savarankiðkai kartais pasikonsultuodama su kitais mokykloje dirbanèiais specialistais. kaip daþnai su tam tikromis socialinëmis problemomis susiduria moksleiviai.2 proc. paaiðkëjo. teigë. Beveik visi ap- klaustieji jautë daliná arba visiðkà mokyklos administracijos palaikymà. Respondentø pasiskirstymas pagal individualiø pokalbiø ir uþsiëmimø su grupe skaièiø per savaitæ (proc. direktoriaus pavaduotojas (72.4 l e n t e l ë . Apibendrinus iðryðkëjo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbanèio socialinio pedagogo portretas.4 proc. Daugiau nei pusë (55 proc. Ðias pareigas ji ëjo beveik dvejus metus. todël analizuojant duomenis atsiþvelgta á daþnio vidurká.6 proc. beveik savarankiðkai. siekta suþinoti tiriamøjø nuomonæ. taip pat prie kitø á ðios komandos darbà átraukiamø specialistø buvo paminëti logopedas. ðvietimo skyriaus. seniûnijos socialinis darbuotojas.5 proc. tëvai (65. medicinos seselë. Pusë respondentø turëjo atskirà kabinetà. kokias moksleiviø problemas jiems tenka spræsti. dalis nuo 20. kad në vienos ið 6 . iðsiaiðkinti.7 proc.). direktorius (58.). Ji vienoje mokykloje dirbo visu etatu ir per mënesá su visais priedais atskaièius mokesèius uþdirbo iki 600 litø. Socialiniai pedagogai moksleiviø problemø daþná vertino pagal rangø skalæ (nuo 0 – „niekada nesusiduria“ iki 3 – „labai daþnai susiduria“). nepilnameèiø reikalø ir VTAT inspektoriai. 13. ar jie turi atskirà kabinetà.) socialiniø pedagogø turëjo nesutarimø su klasës auklëtojais dël veiklos srièiø ir funkcijø pasidalijimo. Tyrimo rezultatai parodë. jie pateikiami 5 lentelëje. pats moksleivis ir moksleiviø parlamento nariai. Jautë mokyklos administracijos pritarimà. Socialinis pedagogas – tai jaunesnë nei keturiasdeðimties metø moteris. ne visada socialiniai pedagogai dirba komanda.). Apibendrinus duomenis. lietuvë. apklausoje dalyvavusiø socialiniø pedagogø nurodë. vienas ið tyrimo uþdaviniø buvo iðsiaiðkinti.) Užsi mim skai ius per savait Mažiau nei 5 5–9 10–14 Daugiau nei 15 Neregistruoja Individual s pokalbiai (%) 15 28 21 33 3 Užsi mimai su grupe (%) 48 26 2 3 19 kelios mokyklos. Iðsiskyrë keletas maþesniø klausimø. kad dirba su specialistø komanda. kad net ir tose mokyklose.). Siekiant iðsiaiðkinti socialiniø pedagogø darbo sàlygas buvo klausiama. kad jie dirba savarankiðkai.7 proc. pirma. kadangi suvokiamos ir sprendþiamos problemos gali skirtis. turinti reikiamà aukðtesnájá (aukðtàjá) profesiná arba universitetiná iðsilavinimà. klasës auklëtojas (89. ketvirtadalis – kabinetu dalijosi su kitais specialistais. specialusis pedagogas (55. kur ðalia socialiniø pedagogø dirba ir kiti specialistai.9 proc.). kokias moksleiviø problemas jiems tenka spræsti daþniausiai. kurià sudaro socialinis pedagogas. antra. psichologas (58.6 proc. vienoje mokykloje dirbo socialinis darbuotojas ir socialinis pedagogas. kur dirbo du socialiniai pedagogai.4 proc.

„reketavimas“. 63 respondentai ávardijo dar apie keturiasdeðimt mokykloje pasitaikanèiø problemø.). problemø dël netinkamo moksleiviø elgesio (2. kad daþniausiai socialiniams pedagogams tenka spræsti moksleiviø mokyklos nelankymo (68.). kurias jiems daþniausiai tenka spræsti.93) sukeltos problemos. pasitaiko kartais arba labai retai.45).49) Kartais pasitaiko (0. kad daþniausiai dirba su moksleiviais nuo 9 iki 14 metø (6 lentelë).34). Aliðausko (1998–1999) iðvadà. nesirûpinimo ir apleistumo (31. galima daryti iðvadà.. dël priklausomybës etninëms. tik nusakomos kitais þodþiais. tikai skiriasi jø iðsidëstymo tvarka. siekiant labiau ásigilinti á socialiniø pedagogø veiklos turiná. probleminiai moksleiviø tarpusavio santykiai (pvz.). Taèiau A.0 proc. o keleto respondentø – moksleiviø mokymosi motyvacijos stoka (pvz. Reèiau moksleiviai turi problemø. Èepuko (1999) gautais socialiniø pedagogø tyrimo rezultatais. materialines (50. „apatija“). Minëta. taèiau buvo keletas ir ið tiesø naujø ir jos minimos ne vieno.5 proc. neprieþiûra ir apleistumas. paaiðkëjo.5–1. mokyklos nelankymo problemø (2. kurie rodo socialiniø pedagogø nuomonæ apie daþnas moksleiviø problemø. Duomenys taip pat sutampa su R.49) Niekada arba labai retai pasitaiko (0–0. seksualinio iðnaudojimo ðeimoje (0. respondentø buvo praðoma nurodyti penkias moksleiviø problemas.12).93) ir tëvø skyrybø (1. tëvø alkoholizmo (2.) problemas. tautinëms maþumoms (0.32). jog problemø daugëja ið pradiniø klasiø perëjus á pagrindinës mokyklos klases. Palyginus ðiuos duomenis su prieð tai pateiktais. „tarpasmeniniai probleminiai bendraamþiø“ ar „vaikø tarpusavio“ santykiai. paaugliø nëðtumo ar tëvystës (0.).5–2. taèiau vidurinës mokyklos arba baigiamosiose klasëse jø vël sumaþëja.32). ðiame sky- 7 .27).1). Tyrimo duomenys ið dalies patvirtina A. „emocinë prievarta tarp moksleiviø“. Daþnai pasitaiko materialiniø problemø (2. Kadangi moksleiviø problemos ir amþiaus ypatumai turi lemiamà reikðmæ pasirenkant veiklos tikslus. tëvø alkoholio vartojimo (35.37) ir saviþudybës (0. Aliðausko (1998–1999) 1998 metais atlikto mokytojø tyrimo rezultatus: pagrindinës problemos yra netinkamas moksleiviø elgesys per pamokas ir pertraukas..49) Iš viso Problem skai ius 0 10 15 5 30 Procentas 0 33 50 17 100 pateiktø problemø negalima vertinti kaip labai daþnai pasitaikanèios ir kad dauguma iðvardytø problemø (67 proc. „trintis“. tëvø nesirûpinimo vaikais (1. respondentø nuomone. Kai kurios problemos kartojosi.5–3) Dažnai pasitaiko (1. „muðtynës“) ir ankstyvø lytiniø santykiø problema bei lytinio ðvietimo trûkumas. netinkamo elgesio (62. kad problemø daugëja vaikams tampant vyresniems. kad jos sutampa su socialiniø pedagogø daþniausiai sprendþiamomis. „abejingumas mokslui“. Kadangi dauguma socialiniø pedagogø nurodë. uþduotis ir pobûdá. tëvø narkomanijos (0.6 proc. pamokø praleidinëjimas.). Moksleiviø problemø daþnio vidurkiø pasiskirstymas Problem dažnis Labai dažnai pasitaiko (2. socialiniø pedagogø nuomone. Iðanalizavus gautus duomenis paaiðkëjo.3 proc.4). remiantis ðio tyrimo rezultatais galima patikslinti.5 lentelë.4 proc.

Taèiau taikydami ðiuos pagalbos metodus ir dirbdami su ávairiomis pagalbos gavëjø ir ugdytiniø grupëmis... suskirstytos á keturias grupes. netinkamo elgesio. kada jø kyla daugiausiai.. darbo su grupëmis ir bendruomeninius. jø tëvai. jo pranaðumus. Svarbos vertinimas pagal keturias uþduoèiø grupes (8 lentelë) rodo. kuriuo siekiama tam tikrø pokyèiø arba poveikio ugdytiniui. padëti mokytojams atrasti moksleivio sëkmës galimybes. pateiktos 44 uþduotys. Reikëtø paþymëti. kokia átakà jø nesutarimai ar auklëjimo metodai turi vaikams. padëti áveikti savo asmenines baimes ir nerimà). panaðiai. o jø veiklos objektas – moksleiviai. kad „uþduotis“ yra tikslingas veiksmas. Pagal ÐMM patvirtintas Socialiniø pedagogø pareigines instrukcijas (1999) socialiniai pedagogai savo darbe taikomus metodus skirsto á individualaus darbo. Vienas ið tyrimo tikslø – iðsiaiðkinti. kokias uþduotis formuluoja socialiniai pedagogai dirb- dami individualiai su vaiku (pvz. Duomenø analizei skaièiuoti svarbos vidurkiai. kokias uþduotis jie daþniausiai atlieka. galima pasakyti. Apibendrinant ðiame skyriuje aptartus tyrimo duomenis. socialiniai pedagogai turi formuluoti skirtingas uþduotis..) 6–8 met 9–11 met 12–14 met 15–18 met 14 38 47 1 riuje buvo analizuojamos daþniausiai pasitaikanèios moksleiviø problemos ir amþiaus tarpsnis. tëvø alkoholizmo ir vaikø neprieþiûros problemas ir jø pagalbos gavëjai daþniausiai yra 9–14 metø jaunuoliai. o po to ávardyti. Socialiniø pedagogø pasiskirstymas pagal moksleiviø amþiaus grupes (proc. lavinti konfliktø sprendimo ir kitus socialinius gebëjimus. jog uþduotis gali bûti laikoma svarbia. kad bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai daþniausiai sprendþia mokyklos nelankymo. ar uþduoèiø svarbos vertinimas nepriklauso nuo socialiniø pedagogø lyties ir turimos profesinës kvalifikacijos (socialinio pedagogo ir socialinio 8 . paaiðkinti vaikui jo poelgiø padarinius). taèiau nebûtinai daþnai atliekama. paaiðkinti tëvams.6 l e n t e l ë . didinti motyvacijà. kadangi buvo manoma. Analizuojant duomenis siekta iðsiaiðkinti. Toliau aptariami uþduoèiø svarbos ir atlikimo daþnio aspektai ir jie palyginami. mokymuisi). átraukti tëvus á vaikø ugdymà) ir su mokyklos administracija bei mokytojais / klasës auklëtojais (pvz. buvo vertinami du uþduoèiø aspektai: svarbumo ir atlikimo daþnumo. Siekiant ðio tikslo tiriamiesiems pateiktos keturios galimø uþduoèiø grupës norint suþinoti jø nuomonæ apie kiekvienos uþduoties atlikimo svarbà. kad jos visos yra svarbios. Socialinio pedagogo uþduotys Socialinis pedagogas mokykloje yra nauja pareigybë. Kiekvienos uþduoties svarba buvo vertinama pagal rangø skalæ (nuo 0 – „nesvarbu“. iki 4 – „labai svarbu“). uþmegzti ir palaikyti su vaiku artimà ryðá. paaiðkinti blogø poelgiø padarinius. su vaikø grupëmis (pvz. padëti mokytojams pripaþinti galimus jø ir moksleiviø vertybiø skirtumus. pavyzdþiui. paaiðkinti mokytojams. Dauguma uþduoèiø buvo ávertintos kaip svarbios socialinio pedagogo veiklai. kultûrinës skirtybës ir socialiniai veiksniai gali turëti vaiko akademiniams pasiekimams. Vadinasi. mokytojai ar mokyklos kolektyvas. kokià átakà vaiko emocinë bûsena. moksleiviø materialines. padëti suvokti santykius su svarbiais þmonëmis. 7 lentelëje pateikiami duomenys apie uþduoèiø pasiskirstymà pagal svarbà. su tëvais ir jø grupëmis (pvz. planuoti ir organizuoti pedagoginius susitikimus su tëvais ar jø grupëmis siekiant pagerinti jø vaikø raidà.

) ir asmeninius tikslus ir vertybes (22. Vienos uþduotys yra susijusios su socialinio pedagogo–vaiko santykiu (pvz. Minëta.). atgaivinti pasitikëjimà gërio schema“.5–2. (vidurkiø skirtumas 0.2 proc. t(131) = – 2. Socialiniai pedagogai dirbdami su moksleiviø grupëmis daþniausiai siekia padëti moksleiviams áveikti savo asmenines baimes ir nerimà (52. toliau nuomonës smarkiai skyrësi: kitos individualaus darbo uþduotys (ið viso suformuluota 16 uþduoèiø) nesurinko në ketvirtadalio respondentø pasisakymø. jø grupëmis.3 3. y. kokias uþduotis socialiniai pedagogai atlieka dirbdami su moksleiviais. Individualiai dirbdami su moksleiviais socialiniai pedagogai daþniausiai siekia uþmegzti ir palaikyti su jais artimà ryðá (47.042. prievartà ir kt. mokyti juos spræsti konfliktus (47. kaip bendrauti su tëvais (vidurkiø skirtumas 0. Hipotezëms apie galimus uþduoèiø svarbos vertinimo skirtumus tarp vyrø ir moterø bei socialinio pedagogo ar socialinio darbuotojo profesines kvalifikacijas turinèiø respondentø grupiø patikrinti naudotas Stjudento kriterijus (t-test) apie vidurkiø skirtumus. kad tyrimo metu siekta iðsiaiðkinti ne tik uþduoèiø svarbà. Paminëti ir keli gan platûs. t(130) = 1.49) Truput svarbios ir nesvarbios (0–1. bet ir jø atlikimo daþná. Uþduoèiø svarbos vertinimai socialinio pedagogo arba socialinio darbuotojo profe- sinæ kvalifikacijà turinèiose respondentø grupëse statistiðkai reikðmingai nesiskyrë.024). kad didþiausias sutarimas tarp respondentø dël pirmøjø dviejø daþniausiai keliamø uþduoèiø.). Svarbos vertinimas pagal uþduoèiø grupes Užduo i grup Individualus darbas su moksleiviais Darbas su moksleivi grup mis Darbas su t vais ir j grup mis Darbas su mokyklos administracija ir mokytojais / aukl tojais Vidurkis 3.256.8 proc.005. skirtumas buvo nedidelis ir nereikðmingas. Vyrai daugumos uþduoèiø svarbà vertino þemiau nei moterys.1 proc. y. p = 0. informuoti tëvus. suteikti viltá. jog jis savaime yra vertybë ir pats yra pajëgus kurti savo gyvenimà“. neávardytas anketoje..024.5–4) Svarbios (2. Uþduoèiø pasiskirstymas pagal svarbà Svarbos lygis Labai svarbios (3. taèiau statistiðkai reikðmingi skirtumai tarp ðiø grupiø nustatyti tiktai keturiø uþduoèiø: kartu su tëvais iðsiaiðkinti vaiko problemø prieþastis (vidurkiø skirtumas 0. padëti suvokti emocines problemas (37.25. t(129) = – 2.. Duomenys rodo. p = 0. t(27.).19 darbuotojo). kad jis turi padëti sau pats“. t.5–3.).49) Iš viso Užduo i skai ius 8 35 1 0 44 Procentai 18 80 2 0 100 8 l e n t e l ë . t.047).7 l e n t e l ë .56. „padëti vaikui suvokti.42.39 3. kad jø sûnus ar dukra nebuvo mokykloje (vidurkiø skirtumas 0. „padëti atsiverti ir iðsisakyti“ ir pan. „paaiðkinti vaikui. „ágyti pasitikëjimà“.317) = 2.026). moksleiviø tëvais ir mokytojais bei administracijos atstovais. organizuoti mokytojams ir mokyklos administracijai seminarus apie elgesio valdymà. abstraktûs tikslai – „padëti socializuotis visuomenëje“ arba „paþinti tiesà.027). padëti patiems spræsti savo problemas (pvz. 23 respondentai nurodë dar 26 uþduotis. p = 0.).8 proc. p = 0.5 proc.) ir ugdyti bendradarbiavimo mokë- 9 .04 3.39.49) Vidutiniškai svarbios (1. kurias jie sau kelia dirbdami su vaikais. teikti mokytojams siûlymus. „ádiegti vaikui savikontrolæ“ ir kt. kitomis siekiama paskatinti vaikus keisti savo gyvenimà.

padeda mokytojui atrasti moksleivio sëkmës galimybes. skirtø ávertinti grupës nariø problemas (pvz. mokymuisi (38.).6 proc. uþduoèiø atlikimo daþnis. „iðugdyti pagarbà sau paèiam.).92). Kai kurios socialiniø pedagogø formuluotos uþduotys yra susijusios su mokytojø informavimu ir ðvietimu (pvz. gerø santykiø palaikymas: að – vaikas – tëvai“. „kad moksleiviai suvoktø savo problemas ir mokëtø jas spræsti“.9 proc.jimus (44. „kilusias problemas spræsti sutartinai“. kokia átakà vaiko emocinë bûsena. 22 (16 proc. Kai kurios uþduotys buvo susijusios su savigarba ir savæs vertinimu (pvz.). kad ðios trys darbo su tëvais uþduoèiø grupëje daþniausiai atliekamos uþduotys (ið viso ðioje grupëje buvo 10 uþduoèiø) buvo aukðèiausiai vertinamos pagal svarbos skalæ. Kitomis uþduotimis siekta palaikyti gerus socialinio pedagogo ir tëvø.. Taip pat buvo uþduoèiø. Jos turbût lëmë ir bendrà palyginti þemà ðios uþduoèiø grupës svarbumo vidurká (8 lentelë).). o vienas respondentas paþymëjo. „mokytis iðklausyti ir gerbti kitø nuomonæ“.) respondentas paminëjo dar 24 darbo su tëvais uþduotis. Vienas socialinis pedagogas paþymëjo. kuriø jie siekia dirbdami su mokytojais ir administracija.72–3. 21 (15. „keisti tëvø poþiûrá á mokyklos bendruomenæ“ ir pan. Taip pat buvo minimi keitimosi informacija tikslai: duomenø apie vaikà rinkimas ir tëvø ðvietimas rûpimais klausimais.8 proc. „turi nenutrûkti santykiai tarp tëvø ir mokyklos“. „savo tikslø ir siekiø iðaiðkinimas mokytojams“. jø svarbos vidurkiai pasiskirstë intervale 3. Ðios uþduoèiø grupës daþniausiai atliekamos uþduotys sutapo su aukðèiausiai vertinamomis pagal svarbos skalæ.7 proc. pvz.6 proc.). Dël ðiø uþduoèiø respondentø nuomonës labiau sutapo nei dël pirmosios grupës uþduoèiø.) respondentai nurodë dar 25 uþduotis. kà daro blogai. Dël ðios grupës uþduoèiø respondentai labiausiai sutaria. o kitos uþduotys pagal svarbà buvo vertinamos þemiau (vidurkiai pasiskirstë intervale 2. Buvo minimas ir 10 . suprastø esàs individualybë“ ir pan. Taip pat paþymëtina.6 proc.. palyginti su kitomis keturiomis grupëmis uþduoèiø.). „netrukdyti vienas kito darbui“ ir pan. Dirbdami su tëvais ir jø grupëmis socialiniai pedagogai daþniausiai siekia drauge iðsiaiðkinti vaikø problemø prieþastis (76. „pasitikëjimo ágijimas. aiðkina mokytojams.). Keturi apklausoje dalyvavæ socialiniai pedagogai paþymëjo. „artimø kontaktø. kad jis su tëvais nedirba.).) respondentø nurodë dar 22 uþduotis.6 proc...14–2. o padëti ir partneriauti“. Dalis iðvardytø uþduoèiø buvo skirtos gerinti tëvø ir vaikø santykius ir didinti jø atsakomybæ uþ vaikus (pvz. ir siûlytø problemos sprendimo bûdà“ ir pan.1 proc. kurias jie sau kelia dirbdami su moksleiviø grupëmis. ir kt. kodël galëjo kilti problemos“ ir pan. „informuoti. 16 (11. Dirbdami su mokyklos administracija bei mokytojais ir auklëtojais socialiniai pedagogai daþniausiai yra jungiamoji mokytojø ir tëvø grandis (46. „parodyti socialinës pagalbos bûtinybæ“.). kita dalis – su bendravimo ágûdþiø ugdymu.). pasitikëjimà savo jëgomis“. „priversti tëvus domëtis vaiko poreikiais“ ir pan.).).4 proc. átraukti juos á vaikø ugdymà (40.).). „atnaujinti besàlygiðkai teigiamà santyká su vaikais“. kad „pajustø esàs vertingas. kitos uþduotys skirtos palaikyti tam tikrà santyká tarp socialinio pedagogo ir mokytojo ir bendradarbiauti (pvz. didþiausias. „informacija apie padëtá mokykloje“. parodyti tëvams. kad su mokytojais nedirba. pastebëti jo stiprybes (36. kultûrinës skirtybës ir socialiniai veiksniai gali turëti vaiko akademiniams pasiekimams..28.. kad ðeimos socialinës sàlygos turi átakos vaikø problemoms (52. kad su moksleiviø grupëmis nedirba. kad daþniau kreiptøsi ir nenutylëtø atvejø“. mokyklos ir tëvø santykius (pvz. „kad pats suprastø.. „atskleisti galimybes ne trukdyti ir konkuruoti.

5–1.49) Kartais atliekamos (0.81). taèiau dauguma ðiø skirtumø buvo statistiðkai nereikðmingi. ar uþduoèiø atlikimo daþnis nepriklauso nuo socialiniø pedagogø lyties ir turimos profesinës kvalifikacijos (socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo). tik kartais ið atliekamø uþduoèiø paminëta moksleiviø atveþimo á mokyklà (0.2) ir papildomo ugdymo (1. bendras uþduoèiø pasiskirstymas pagal atlikimo daþnio vidurká pateikiamas 9 lentelëje. taèiau pla- tesnës nei uþduotys-tikslai. „mokytojø santykio su moksleiviais aktualizavimas“. organizacinë. Beveik visos uþduotys respondentø ávertintos kaip svarbios socialinio pedagogo veikloje. Uþduoèiø svarbumo vertinimo statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo profesines kvalifikacijas turinèiø respondentø grupiø nebuvo.32).44) ir nemokamai valganèiø moksleiviø sàraðø sudarymas (2. Kiekvienos uþduoties buvo skaièiuojamas atlikimo daþnio vidurkis. Atkreiptinas dëmesys. Hipotezëms apie galimus uþduoèiø svarbos vertinimø skirtumus minëtø respondentø grupiø patikrinti buvo naudojamas Stjudento kriterijus (t-test). Labai daþnai atliekamos uþduotys – dalyvavimas mokytojø ir administracijos posëdþiuose (2. darbo su tëvais ir jø grupëmis bei darbo su mokytojais.. korekcinë. kad ðiame skyriuje aptariamos uþduotys yra susijusios su tam tikrø pareigø arba funkcijø atlikimu. „keisti mokytojø poþiûrá á mokyklà“ ir pan.04).49) Niekada arba labai retai atliekamos (0–0. labdaros akcijø (1. Socialiniø pedagogø uþduotys pagal darbo metodus ir poveikio subjektus suskirstytos á keturias grupes: individualaus darbo su moksleiviais. Uþduoèiø pasiskirstymas pagal atlikimo daþnio vidurká Dažnis Labai dažnai atliekamos (2. aukðèiausiai pagal svarbos skalæ vertintos uþduotys sutapo su daþniausiai socialiniø pedagogø atliekamomis visø grupiø uþduotimis.5–3) Dažnai atliekamos (1. Atliekant tyrimà ðios funkcijos buvo iðskaidytos á maþesnes funkcijas arba uþduotis (ið viso 33).ásiterpimas á mokytojø ir moksleiviø santykius bei mokytojo vaidmens mokykloje keitimas (pvz. „árodyti mokytojui. Vyrø uþduoèiø svarbos vertinimai buvo truputá þemesni nei moterø. profilaktinë-prevencinë. Socialiniø pedagogø funkcijos bendrojo lavinimo mokykloje Socialiniø pedagogø laikinuosiuose kvalifikaciniuose reikalavimuose (1999) socialiniams pedagogams priskiriamos ávertinimo. kad moksleivis taip pat þmogus“. Vyrø ir moterø grupëse reikðmingø uþduoèiø atlikimo 9 l e n t e l ë . koordinacinë ir teisinë funkcijos. grupës darbo su moksleiviais. kurie buvo aptarti ankstesniame skyriuje.69).5–2.). kad bûtø atliktos pavestos funkcijos. kurias reikia atlikti. konsultacinë. Keturi penktadaliai uþduoèiø – daþnai atliekamos. jos yra siauresnës ar konkretesnës nei funkcijos.1) organizavimas. Ðiame skyriuje aptariamos socialiniø pedagogø uþduotys svarbos ir atlikimo daþnio aspektais. tëvø konsultavimas apie nemokamam maitinimui reikalingus dokumentus (2. Kiekvienà uþduotá respondentai vertino rangø skalëje pagal atlikimo daþná (nuo 0 – „niekada neatlieku“ iki 3 – „labai daþnai atlieku“). Analizuojant duomenis siekta iðsiaiðkinti.49) Iš viso Problem skai ius 1 26 6 0 33 Procentas 3 79 18 0 100 11 . ávairiø renginiø (1.

Popamokinës veiklos organizavimas – viena ið reèiausiai socialinio pedagogo atliekamø uþduoèiø: 33. sudarë sporto ir dalykiniai. nei tiesiogiai stebi moksleivius pamokø. o vaiko elgesiu namuose. p = 0. ar veda bûrelius. þurnalistø. Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis paaiðkëjo. respondentø veda bûrelius. mokytojø. auklëtojø. materialinëmis gyvenimo sàlygomis.1 proc. o reèiausiai jie teikia siûlymus mokyklos administracijai. ir tuos. Ið visø paminëtø bûreliø 46 proc. siûlymø admi- nistracijai dël mokyklos taisykliø keitimo ar mikroklimato gerinimo teikimà. automobilininkø. p = 0.01) ir mokyklos administracijos posëdþiuose (vidurkiø skirtumas 0. pagalbà sprendþiant moksleiviø–mokytojø tarpusavio konfliktus.045. Ávairûs jaunimo laisvalaikio klubai: sumaniøjø. Tyrimo duomenø analizë parodë. p = 0. Korekcinë ir profilaktinë-prevencinë funkcijos yra susijusios ir jø atlikimas labai priklauso nuo prieð tai aptartø tikslø ar uþduoèiø pasiekimo dirbant su moksleiviais ir jø grupëmis. dalyvauja tëvø susirinkimuose (vidurkiø skirtumas 0.044). ðeimos nariø tarpusavio santykiais domisi retai. elgesá. pastaruosius galima iðskirti á tuos. Konsultacinë funkcija apima tëvø konsultavimà ir informavimà apie paslaugas. saugaus eismo. paramà ir bûtinus dokumentus. Ávertinimo funkcija yra labai svarbi socialinio pedagogo veiklai planuoti. ir praðomi ávardyti kokius.8 proc. Taèiau reikëtø plaèiau aptarti popamokinës veiklos organizavimà ir papildomà ugdymà. ji apima rinkimà informacijos apie moksleiviø raidà. t(73) = – 2. kad vis dëlto daþniausiai socialiniams pedagogams tenka konsultuoti tëvus dël nemokamo maitinimo dokumentø.1).041).) bûreliai buvo susijæ su socialine psichologine pagalba moks- 12 . artimiausios socialinës paramos tinklà. pavyzdþiui.47. t(74) = – 2. Uþduoèiø atlikimo daþnio vertinimai socialinio pedagogo arba socialinio darbuotojo profesines kvalifikacijas turinèiø respondentø statistiðkai reikðmingai skyrësi tiktai trijø uþduoèiø: socialinio pedagogo profesinæ kvalifikacijà turintys socialiniai pedagogai daþniau apsilankæ suraðo dokumentà ir duoda já perskaityti bei pasiraðyti tëvams (vidurkiø skirtumas 0. kad tik 33.57. etikos. Maþiausiai dëmesio skiria ir reèiausiai domisi moksleiviø sveikatos problemomis. psichologø ir kitø specialistø. Siekiant daugiau suþinoti apie socialiniø pedagogø indëlá á papildomo ugdymo organizavimà mokykloje respondentai papildomai buvo klausiami. kiek reèiau spræsti moksleiviø–mokytojø tarpusavio konfliktus. t(74) = 2. Kiti (32 proc. ankstesne jo patirtimi. diskusijø. ir ðie duomenys truputá skiriasi nuo atsakymø á tà patá tik kitaip suformuluotà klausimà.daþnio skirtumø nepastebëta. todël ðiame skyriuje jos neaptariamos. kuriø ðioje programoje nëra. visø vedamø bûreliø. kad vertindami moksleivio (kliento) problemà socialiniai pedagogai daugiausia dëmesio skiria susipaþinti su ðeimos buitinëmis. norinèiøjø mesti rûkyti ir jaunimo organizacijos – sudarë 22 proc. Siekdami iðsiaiðkinti moksleivio problemas ir jø prieþastis jie daþniau kreipiasi á mokytojus ir kitus specialistus. pertraukø ar renginiø metu. jø tëvø. Toliau ðiame skyriuje aptariama uþduoèiø atlikimo daþnis pagal Kvalifikaciniuose reikalavimuose (1999) numatytas socialiniø pedagogø funkcijas. respondentø tokios veiklos nevykdo (atlikimo daþnio vidurkis 1. taip pat dirbant su tëvais ir mokyklos administracija bei mokytojais. ðeimos nariø tarpusavio santykius. taip pat apie jø ðeimas. dramos.081. materialines ir kitas problemas ið moksleiviø. Ið atsakymø á ðiuos klausimus galima daryti iðvadà. etnokultûros.25.638. ankstesnæ patirtá ir problemas. kurie átraukti á bendrojo lavinimo mokyklø programà.

4 proc. taèiau labai daþnai Lietuvoje projektai raðomi ne tik dël veiklos.73 (2001–2002 mokslo metais) projekto. Projektinë veikla yra vienas ið paþangiø veiklos organizavimo bûdø. Tyrimo duomenys rodo. socialiniai pedagogai daþnai konsultuojasi su ávairiomis tarnybomis. taip pat dirbti su rizikos grupës vaikais. daþniausiai socialiniai pedagogai atlieka uþduotis. þalingø áproèiø prevencijos ir pan. Vadinasi. susijusias su nemokamo maitinimo organizavimu ir administravimu. kad socialiniai pedagogai turi patys ieðkoti lëðø vykdyti valstybës pavestas funkcijas? Á ðá klausimà nëra vienareikðmiðko ir trumpo atsakymo. Ðià funkcijà atlikti palengvina socialiniø pedagogø dalyvavimas tëvø susirinkimuose. Kalbant apie organizacinæ funkcijà reikëtø iðskirti projektø raðymà ir jø vykdymà. Valstybinës jaunimo reikalø tarybos.) vykdë ávairius projektus 2000–2001 mokslo metais ir 59 (43. nepilnameèiø reikalø inspektoriais. uþklasinës veiklos ir ávairiø renginiø mokykloje organizavimas. kriziø intervencijos. Jungtiniø Tautø vystymo programos. kad tik keletas mokyklø vykdë projektus naudodami vidinius þmoniø ir finansø iðteklius. mokytojø. ávairiø nevyriausybiniø organizacijø ir fondø. klientø bylø tvarkymas. konsultuojasi su mokykloje dirbanèiais specialistais ir vaikø teisiø apsaugos. galiausiai labdaros akcijø organizavimas ir labdaros dalijimas. Iðanalizavus tyrimo duomenis paaiðkëjo. daþniausiai vykdomi keli – vidutiniðkai 1. pavyzdþiui. komisijø posëdþiuose.93 (2000–2001 mokslo metais) ir 1. kad tose mokyklose. dalyvavimas ávairiuose susirinkimuose ir posëdþiuose. Narkologinio centro. Ið 136 apklausoje dalyvavusiø mokyklø 71 (51 proc. Labai retai organizuoja labdaros akcijas. koks yra pagrindinis tikslas: projektinë veikla ar pinigai. be to. konkretaus atvejo poveikio plano sudarymas. jà sudaro daugybë uþduoèiø ir darbø darbeliø – veiklos planavimas. Pilietiniø iniciatyvø centro. Ávairios Vyriausybës skelbiamos programos yra papildomas socialiniø pedagogø veiklos finansavimo ðaltinis. Tyrimo duomenimis. nusikalstamumo prevencijos ir narkotikø prevencijos programoms finansuoti arba tikimasi finansavimo ið ÐMM. bendravimo ar socialiniø ágûdþiø formavimo. Organizacinë funkcija yra labai plati. ne ðio straipsnio tema. Vykdydami koordinacinæ funkcijà socialiniai pedagogai sunèia moksleivius ir jø tëvus pas kitus specialistus ar á tarnybas. taip pat labai daþnai jie dalyvauja mokytojø ir administracijos posëdþiuose.) buvo parengusios projektus 2001–2002 mokslo metams. bet ir dël finansavimo. bet palyginti daþnai siunèia savo klientus pas kitus specialistus. Sveikatos prieþiûros centro ir kitø. apskrièiø ir savivaldybiø biudþetø. nemokamo maitinimo ir atveþimo á mokyklà organizavimas.leiviams. todël yra labai sunku ávertinti. jo ágyvendinimo kontrolë ir poveikio vertinimas. socialiniai pedagogai papildomo ugdymo pratybas veda labai retai arba jas naudoja socialinëms problemoms spræsti. kuriose yra vykdomi projektai. apskrièiø ir savivaldybiø biudþetø. socialinës pagalbos grupë. Dauguma projektø buvo teikti vasaros uþimtumo. pedagoginiø-psichologiniø centrø ir kitø ástaigø darbuotojais. pavyzdþiui. kurie yra finansuojami ið nacionalinio. todël toliau jo nenagrinësime. gal kiek reèiau. buvo finansuoti arba tikimasi finansavimo ir ið kitø labai ávairiø ðaltiniø. Taèiau 47. Tyrimo duomenimis. Taèiau ar ið tiesø yra gerai. 13 . ávairià uþklasinæ veiklà ir renginius mokykloje. Kas antras socialinis pedagogas Lietuvoje rengia ávairius projektus.6 proc.

o ne tiesiogiai stebint moksleivius. Gauti duomenys pateikiami 10 lentelëje. Informacija apie moksleiviø elgesá daþniausiai renkama pagal mokytojø atsiliepimus. dalyvauja mokytojø ir administ- racijos posëdþiuose. atlikdami teisinæ funkcijà – gina moksleiviø teises mokykloje. Respondentø buvo praðoma paraðyti.00 10. daugiausia savo darbo laiko – vidutiniðkai 40 proc. kad socialiniai pedagogai bendrojo lavinimo mokyklose daþniausiai tvarko nemokamo maitinimo dokumentus. kad palaikymo nejauèia. Darbo laiko ávairioms uþduotims atlikti pasiskirstymas (proc. lankymuisi moksleiviø namuose. o visoms kitoms veiklos sritims laiko skiriama maþiau ir beveik vienodai. juos renka ir tvarko. maþiausia – ðeimos nariø santykiams. susitikimams su specialistais. Dar vidutiniðkai 20 proc.00 10. projekt rengimas Laikas. Lentelës duomenimis. kokiø reikia dokumentø nemokamam maitinimui ir kur juos galima gauti.) Veiklos sritis Darbas su moksleiviais ar j grup mis. – respondentai skiria tiesioginiam darbui su klientais. vertina ðeimø materialines ir buities sàlygas. dirbanèiais ne mokykloje. vaikø praeièiai. susijusios su nemokamu maitinimu: konsultuoja tëvus apie reikalingus dokumentus. Ta- 1 0 l e n t e l ë . t vais Lankymasis moksleivi namuose Susitikimai su specialistais ar tarnybomis ne mokykloje Dokument tvarkymas. Reèiausiai jie organizuoja ávairius renginius.00 10. kiek laiko socialiniai pedagogai skiria ávairioms uþduotims atlikti. socialiniams pedagogams daþniau tenka ginti vaikø teises mokykloje ir uþ jos ribø nei teisës institucijose.5 proc. Koordinacinæ funkcijà socialiniai pedagogai atlieka bendradarbiaudami ir konsultuodamiesi su kitais mokykloje bei ávairiose institucijose dirbanèiais specialistais arba siunèia moksleivius pas ðiuos specialistus.Teisinës funkcijos iðsiskiria du aspektai – vaiko interesø atstovavimas teisës institucijose bei vaiko teisiø ir interesø gynimas mokykloje ir uþ jos ribø. nurodë. protokol . vesti bylas. popamokinæ veiklà. daugiausia dëmesio jie skiria vertinti ðeimos materialines ir buities sàlygas. Apibendrinant galima pasakyti. raðyti projektus ir pan.00 10. Vykdant konsultacinæ ir organizacinæ funkcijas.00 20. labdaros akcijas mokykloje. ataskait . dirbti kartu su mokyklos specialistais arba konsultuotis. tik 1. moksleivi byl . praleistas su mokyklos specialistais ar specialist komanda Kita Vidurkis 38 16 11 22 10 14 Mediana 40. užraš . darbo laiko skiriama dokumentams tvarkyti. Tyrimo duomenimis. jø grupëmis ir tëvais..00 Moda 50 10 10 10 10 10 14 . Atlikdami ávertinimo funkcijà. Socialiniø pedagogø ir mokyklos administracijos santykiai Naujam specialistui yra labai svarbus mokyklos administracijos palaikymas: beveik visi socialiniai pedagogai paþymëjo jauèià mokyklos administracijos visiðkà arba daliná palaikymà. kiek procentø savo darbo laiko jie skiria dirbti su moksleiviais. Tyrimo metu taip pat siekta iðsiaiðkinti. daþniausiai atliekamos uþduotys. dokumentams tvarkyti. konsultuoja tëvus.

yra socialinës rûpybos sritis. profesiniø ágûdþiø palaikymo ir ugdymo. pavyzdþiui. taèiau praktika parodë. kam ðià uþduotá reikëtø priskirti. ðios paslaugos teikimas mokyklose organizuojamas palyginti neseniai ir jos poreikis nuolat didëja dël ðalies socialinës ekonominës raidos sunkumø. Socialiniai pedagogai uþtikrina socialines pedagogines sàlygas. renginiø ir uþklasinës veiklos organizavimà ir atlikimà beveik nesikiðama. Nëra aiðku. sudaryti pusmeèio ar metø veiklos planus. jog ðiems dokumentams trûko konkretumo. y.èiau 63 proc. dalyvauti mokytojø susirinkimuose ir rengti veiklos ataskaitas. ðvieèiamosios-mokomosios informacijos rengimo ir skelbimo. antra. ðventes) (15 proc. kurios uþduotys nëra visiðkai susiformavusios. su jomis supaþindinti tiek mokyklø direktoriai. Mokyklos administracija daþniausiai reikalauja organizuoti nemokamà maitinimà. Siekiant iðvengti minëtø mokyklos administracijos ir socialiniø pedagogø nesutarimø bûtø tikslinga Ðvietimo ir mokslo ministerijos patvir- 15 . ji nëra tiesiogiai susijusi su ugdymu. o jie mano. dalyvavimo tëvø susirinkimuose. tiek mokytojai. mokytojø darbo kontrolë. viena. Nemokamas maitinimas – socialinë paslauga maþas pajamas turinèiø ðeimø vaikams. ar atlikti ðias uþduotis: lankymosi moksleiviø namuose. nes á visø kitø ir labai svarbiø uþduoèiø: lankymàsi moksleiviø namuose.). Maistas yra viena ið bûtinø sàlygø. Galbût pagerëjus socialinei ekonominei ðalies situacijai nemokamo maitinimo poreikis sumaþës ir ðios problemos mokykloje neliks. todël jie negelbëjo tais atvejais. Ðie duomenys rodo. kai mokyklø administracijos ir socialiniø pedagogø nuomonë dël pastarøjø veiklos pobûdþio ir atliekamø uþduoèiø nesutapdavo. kad moksleivis galëtø mokytis. kad mokyklos administracija ir socialiniai pedagogai skirtingai ásivaizduoja socialiniø pedagogø funkcijas. Daþniausiai socialiniai pedagogai savarankiðkai sprendþia. Taèiau reikalavimas organizuoti nemokamà maitinimà yra iðskirtinis. Uþduoèiø atlikimà gali lemti mokyklos administracijos nurodymai arba socialinio pedagogo pasirinkimas. socialiniø pedagogø pareiginëse nuostatose jos turëtø bûti apibrëþtos tiksliai ir konkreèiai. Socialinis pedagogas mokykloje yra nauja pareigybë. t. jie ir taip turi didelá darbo krûvá. kad socialiniai pedagogai nesutinka su mokyklos administracijos reikalavimu organizuoti nemokamà maitinimà (51. organizuoti ávairià uþklasinæ veiklà (bûrelius. Atlikus tyrimo duomenø analizæ paaiðkëjo.) ir rinkti paþymas socialinëms paslaugoms teikti ar organizuoti nemokamà moksleiviø atveþimà á mokyklà (10 proc. projektø rengimà. mokytojai nenoriai jà atlieka. administracija reikalauja atlikti tam tikras uþduotis. taip pat formaliuose dokumentuose nëra tiksliai apibrëþtos. Todël mokyklos administracija socialinius pedagogus priima kaip tik ðiai uþduoèiai atlikti. respondentø nurodë turá nesutarimø su mokyklos administracija dël uþduoèiø atlikimo. 11 lentelëje pateikiamas uþ- duoèiø pasiskirstymas pagal jø atlikimà lemianèius veiksnius. todël tokie reikalavimai suprantami.). studijas) ir renginius mokykloje (minëjimus. mokytojø posëdþiø protokolavimas. Socialiniø pedagogø pareiginës instrukcijos buvo patvirtintos kartu su Laikinaisiais kvalifikaciniais reikalavimais 1999 metais.5 proc. nes. Sudaryti veiklos planus ir rengti ataskaitas yra bûtina socialinio pedagogo veiklos kontrolei. Taip pat atsiskleidë keletas visiðkai netikëtø mokyklos administracijos socialiniams pedagogams pavestø uþduoèiø. traktuoja juos kaip socialinës ir materialinës pagalbos teikëjus. moksleiviø paþymëjimø gamyba ir iðdavimas. kad tai ne socialinio pedagogo pareiga.

5 19 22 13 40 22 30 11 14 51.5 26. Tolesnei socialinio pedagogo pareigybës raidai labai svarbus yra studijø programø tobulini- 16 . Analizuojant uþduoèiø atlikimà lemianèius veiksnius paaiðkëjo. ar lankytis moksleiviø namuose. sudaryti pusmeèio ar metø veiklos planus.) atlikti ( proc. reikalingas teikti socialines paslaugas Organizuoti nemokam moksleivi maitinim Sudaryti darbo laiko už staigos rib išklotin Rengti ir iškabinti mokykloje vairi švie iam j -mokom j informacij R pintis savo profesini g dži palaikymu ir ugdymu Organizuoti. organizuoti popamokinæ veiklà ir ávairius renginius mokykloje. kad mokyklos administracija nesikiða ir leidþia socialiniams pedagogams patiems spræsti. kad socialiniai pedagogai nesutinka su mokyklos administracijos reikalavimais organizuoti nemokamà maitinimà. Socialiniø pedagogø ir mokyklø administracijos nesutarimai ir nuomoniø skirtumai gali kilti dël skirtingai suprantamos socialiniø pedagogø veiklos.) 34 19 45 60 68 41 37. Paaiðkëjo. tobulinti savo kvalifikacijà. dalyvauti mokytojø susirinkimuose ir rengti veiklos ataskaitas.1 1 l e n t e l ë . taèiau administracija reikalauja organizuoti nemokamà maitinimà.5 44 52 34 39 AdministraAdministraNeatlieku cija si lo cija reikalauja ( proc. inicijuoti vairi popamokin veikl Organizuoti vairius renginius Lankytis moksleivi namuose Parengti ir vykdyti vairias programas bei projektus Dalyvauti mokytoj susirinkimuose Dalyvauti t v susirinkimuose Sudaryti pusme io ar met veiklos planus Rengti veiklos ataskaitas Sprendžiu savarankiškai ( proc. Socialiniø pedagogø studijø programø rengimo ir veiklos gerinimo pasiûlymai Ðiame skyriuje aptariama socialiniø pedagogø nuomonë apie studijø programas ir jø veiklos gerinimo pasiûlymai. dalyvauti tëvø susirinkimuose.5 29 34 32 1 10 1.5 78 37. Uþduoèiø pasiskirstymas pagal jø atlikimà lemianèius veiksnius Užduotis Rinkti pažymas. Ðiuos nesutarimus galëtø padëti iðspræsti konkretesnis ir detalesnis socialiniø pedagogø pareigø ir uþduoèiø numatymas ÐMM dokumentuose. Visi ðiame skyriuje analizuojami duomenys yra gauti remiantis atsakymais á atvirus klausimus.5 2 9 18 16 29 10 tintose pareiginëse instrukcijose nemokamo maitinimo organizavimà átraukti atskiru punktu.5 17 6 5 6 8 8 13 37 15 45.) atlikti ( proc.) 16 23 26 13 9 23. rinkti paþymas.

mas. Taip pat pabrëþiama praktiniø disciplinø arba praktikumø bûtinybë: „probleminiø situacijø praktinio sprendimo“. bendradarbiavimo su tëvais. oratorystës meno uþsiëmimus. aprûpinti ávairiomis priemonëmis uþsiëmimams. internetà. todël tyrimo metu buvo keliami keli atviri klausimai. darbo. „kad nereiktø vesti papildomø pamokø“ ir „kad galëtø visiðkai atsiduoti savo darbui“. kriziø psichologijos) (27 proc. pan. jø manymu. bendravimo. pradëjusiø dirbti specialistø susidûrë su raðtvedybos ir ávairios dokumentacijos tvarkymo sunkumais. Iðanalizavus ir apibendrinus tyrimo duomenis paaiðkëjo. todël jie siûlë á studijø programas átraukti raðtvedybos kursà. jie pateikë 151 pasiûlymà. psichologinio konsultavimo. kaip juos áveikti. kad pradëjusiam dirbti socialiniam pedagogui nereikëtø paèiam jø kurti. kad 53 proc. kad jos bûtø daugiau. 34 proc. kas yra socialinis pedagogas ir kokios jo funkcijos. Labai daug pasiûlymø buvo gerinti darbo sàlygas ir materialinæ bazæ (36 proc. atsakiusiø á ðá klausimà) þiniø. ðeimos. profesinio orientavimo kursus. taip pat suderinti su klasiø auklëtojø funkcijomis. Á pirmà klausimà atsakë 85 (62. buvo siûlymas steigti rezidentûrà. konfliktø spendimo ir kitø ágûdþiø lavinimo. reikia kelti socialiniø pedagogø atlyginimus. Ávairius psichologijos dalykus siûlë átraukti 37 proc. Pateikta ir netikëtø ádomiø pasiûlymø – á studijø programas átraukti savigynos. 17 . taip pat saugius þaidimø kambará. reikia informuoti mokytojus. Taip pat trûko psichologijos (bendravimo. paauglio. prevencinio darbo arba darbo su ávairiomis rizikos grupëmis organizavimo. administracijà.) respondentai ir paminëjo 29 þiniø ir ágûdþiø sritis.) respondentai.) ir teisës (21 proc. administracinës. kad ji bûtø „intensyvi ir su supervizijomis“. Paþymëtina. Treèdalis pasisakiusiøjø minëjo praktikà. vaiko. kokius dalykus bûtinai reikëtø átraukti á socialiniø pedagogø studijø programas. Kiti pasiûlymai aprëpë santykius su mokyklos administracija ir mokytojais: bûtinas administracijos palaikymas. Baigusieji socialinio darbo studijas ir turintieji tiktai kvalifikacijos paþymëjimà prie turimo diplomo psichologijos dalykus minëjo daþniau nei baigusieji socialinës pedagogikos ir socialinës edukolo- gijos studijas. kokiø darbui reikalingø þiniø ir ágûdþiø socialiniai pedagogai negavo studijø metu ir kokius dalykus. Ketvirtadalio respondentø manymu. pritarimas ir bendradarbiavimas. studijø programose turëtø bûti teisës dalykø: vaikø. atsakiusiøjø): bûtinai árengti atskirà kabinetà socialiniam pedagogui. kad reikia taisyti pareigines socialiniø pedagogø instrukcijas ir kiek galima konkreèiau apibrëþti veiklos sritis. telefonà. 23 proc. taip pat parengti bendras visai Lietuvai dokumentø formas. trûko þiniø. komandinio darbo organizavimo. lektoriams ir kt. moksleiviø konsultavimo. kompetencijà ir funkcijas.) respondentø pateikë 187 pasiûlymus. 100 (73. Taip pat reikia lëðø kelionëms á moksleiviø namus. tyrimams. kiti – bendravimo. kaip gerinti socialiniø pedagogø veiklà mokykloje. dailës terapijos. „darbo su problemiðkais moksleiviais metodø“. bûtina átraukti á socialiniø pedagogø studijø programas.5 proc. Á klausimà. Buvo keletas svarbiø pasiûlymø átraukti muzikos.5 proc. atsakiusiø á ðá klausimà respondentø nuomone. salæ klientams. kuriø jiems pradëjus dirbti mokykloje socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju trûko. visas ámanomas arba tiesiog psichologijà. socialinës ir ðeimos teisës. atsakë 83 (61 proc. atsakiusiø á ðá klausimà respondentø tvirtino. visø atsakiusiøjø á ðá klausimà: du treèdaliai ið jø siûlë psichologiná konsultavimà. atsakiusiø á ðá klausimà tiriamøjø nepriklausomai nuo baigtos studijø programos (socialinës pedagogikos ar socialinio darbo) ir pakopos pradëjus dirbti labiausiai trûko praktiniø ágûdþiø: grupës darbo metodikos. kad 17 proc. kompiuterá.

darbo svarba ir reikðmë. darbo sàlygø. telefono ir pan. Socialiniams pedagogams daþniausiai tenka dirbti su 9–14 metø moksleiviais. Reèiausiai socialiniø pedagogø atliekamos uþduotys yra ávairiø renginiø. tik gaisrus gesinti“. finansiniø iðtekliø ir materialinës bazës uþtikrinimas. socialiniø pedagogø pastebëjo. tëvø nesirû- 18 . tëvø konsultavimas apie skirti nemokamà maitinimà reikalingus dokumentus. netinkamas moksleiviø elgesys. Tai rodo apsiribojant materialinëmis problemomis ir jø sprendimu. popamokinës veiklos. Daugiausiai prieðtaravimø kyla dël nemokamo maitinimo organizavimo. taèiau kvalifikuoti specialistai: dauguma jø yra baigæ arba studijuoja socialinio darbo arba socialinës pedagogikos studijø programas. Tai galima vertinti kaip þenklø pasiekimà. kurias jie sprendþia. bent jau psichologas. Taip pat 10 proc. daugiau dëmesio skirti praktikoms ir metodikai. Vertindami moksleiviø problemas ir poreikius. Socialiniø pedagogø darbà mokykloje. Taèiau socialiniai pedagogai specialistø komandoje dirba retai. Èia socialiniams pedagogams tenka nusileisti mokyklos administracijos reikalavimams. socialiniai pedagogai daugiausia dëmesio skiria vertinti ðeimos gyvenimo materialines ir buities sàlygas. psichologijos ir teisës þiniø. maþiausiai – ðeimos nariø tarpusavio santykiams. tëvø alkoholio vartojimo problema. labdaros akcijø mokykloje organizavimas. apleidþiant socialinius-psichologinius moksleiviø problemø aspektus. o burti aplink save komandà. Pradëjusiems dirbti socialiniams pedagogams labiausiai trûko praktiniø ágûdþiø ir darbo metodø. kad nëra socialiniø paslaugø tinklo. klasiø auklëtojai. Socialiniai pedagogai jauèia mokyklos administracijos pritarimà.) ir nesuteikë priemoniø uþsiëmimams su moksleiviais. Dauguma mokyklø priëmë dirbti socialinius pedagogus. – pamokø praleidinëjimas. bet nesudarë jø darbui reikalingø sàlygø (kabineto. á kuriuos norëtøsi atkreipti dëmesá. nes „didþiausia problema. mokyklos savivaldos atstovai ir kuri kompleksiðkai ir visapusiðkai spræstø moksleiviø socialines psichologines problemas. nes vienas nieko negali padaryti. Iðvados Siekiant iðvengti pasikartojimo straipsnio iðvadose aptarsime tam tikrus socialiniø pedagogø veiklos aspektus. vaikø praeièiai. daþniausiai savarankiðkai ir tik prireikus konsultuojasi su kitais mokykloje dirbanèiais specialistais. priemonës uþsiëmimams yra bûtinos socialinës pedagoginës pagalbos moksleiviams ir tëvams teikimo sàlygos. galëtø pagerinti konkretesnis jø veiklos srièiø. Todël dauguma siûlë á socialiniø pedagogø ir socialiniø darbuotojø studijø programas bûtinai átraukti daugiau ir ávairesniø psichologijos ir teisës kursø. ir ne vieno socialinio pedagogo. Tai galima vertinti kaip jø veiklos trûkumà. o daþniausiai pasitaikanèios problemos. kompetencijos ir funkcijø apibrëþimas. kad mokyklose reikalinga specialistø komanda. Atskiras kabinetas. nes jie turëtø dirbti ne pavieniui. á kurià áeitø kiti specialistai. kadangi vis dëlto tarp daþniausiai jø atliekamø uþduoèiø yra nemokamo maitinimo dokumentø tvarkymas. o keleto. materialinës problemos. tëvai. respondentø nuomone. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirba jauni. taèiau dauguma jø nesutaria dël ávairiø uþduoèiø atlikimo. laisvas priëjimas prie telefono. mokyto- jai. mokyklos administracijos ir mokytojø supaþindinimas su socialinio pedagogo veikla. tai trukdo ir apsunkina socialiniø pedagogø darbà. kompetencija ir funkcijomis.

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija. 11. Dumèienë A. Nepriklausomai nuo baigtos studijø programos (socialinio darbo ar socialinës pedagogikos) daugumà tyrimo metu iðryðkëjusiø individualaus ir grupës darbo su moksleiviais. taèiau vidurinës mokyklose arba baigiamosiose klasëse jø vël sumaþëja. Vadovëlis. Mokslo darbai. Aliðauskas A. 1997. p. jø apleistumas. darbo su mokytojais tikslø-uþduoèiø respondentai vertina kaip svarbias socialinio pedagogo veiklai. Èepukas R. Jiems tenka labai didelis krûvis sprendþiant socialines ir materialines moksleiviø problemas ir labai ribotos galimybës organizuoti papildomà ugdymà. Buzaitytë-Kaðalynienë J. 33. 2002. Ðiuolaikiniai socialinio pedagogo veiklos tyrimai Lietuvoje: problemos ir perspektyvos // Tiltai. 2000 (Nepublikuotas rankraðtis). Mokytojai apie socialinio pedagogo pareigybæ mokykloje // Ðiuolaikinës specialiosios ir socialinës pedagogikos problemos. 38–45. 8. 4. Dobranskienë R. 2. A Job Analysis of School Social Workers // School and Higher Education Programs. Aukðèiausiai pagal svarbà vertintos uþduotys sutampa su daþniausiai socialiniø pedagogø atliekamomis uþduotimis. Bendruomenëse nepakankamai iðplëtotas socialiniø paslaugø. Bakalauro darbas. Vilnius. Socialinio darbo specialistø rengimas: skirtingi modeliai ir galimybës Lietuvai // Acta Paedagogica Vilnensia. Malinauskas R. 2–3. p. Princeton. 10. Nesvarbu.pinimas vaikais. 1999 02 18. Braslauskienë R. 1999. Kaunas: Technologija. 55–63. kokia baigta studijø programa ar pakopa. 7. 1999. 6. Mokslo darbai. Ugdytini socialiniø pedagogø bruoþai // Pedagogika. 30–32. 1997. 65–68. Þmogus ir socialinë aplinka. 5. 7.. Pavyzdinës socialinio pedagogo pareigybinës instrukcijos. p. 2000. P. praktinëms uþduotims. Socialinio pedagogo veiklos ypatumai Lietuvoje // Specialusis ugdymas. 3. 65–71. 1998–1999. 1990. Leliûgienë I. 6. pradëjusiems dirbti socialiniams pedagogams labiausiai trûko praktiniø ágûdþiø. laisvalaikio uþimtumo centrø tinklas. Nr. 3/4. taip pat darbo metodams ir bûdams. Socialiniø pedagogø laikinieji kvalifikaciniai reikalavimai. p. Socialinio pedagogo praktinës problemos // Acta Paedagogica Vilnensia. tai gali padaryti tiktai socialiniø pedagogø komanda. Indraðienë K. Vilniaus universitetas. 180. darbo su moksleiviø tëvais ir jø grupëmis. Kuèinskienë R. 101–118. Socialinës problemos bendrojo lavinimo mokykloje: Mokiniø socialiniai poreikiai ir jø tenkinimas // Socialiniai tyrimai: Tarpdisciplinarinis poþiûris. Vilmius. 228–233. 1999. p. p. 9. Socialinis darbuotojas Utenos bendrojo lavinimo mokyklose: teorija ir praktika. Nelson C. Humanitariniai ir socialiniai mokslai. LITERATÛRA 1. Ásak. todël mokyklos socialiniai pedagogai daþniausiai neturi kur nukreipti moksleiviø. 19 . 9. Problemø daugëja moksleiviams ið pradiniø klasiø perëjus á pagrindinës mokyklos klases. todël sudarant studijø programas reikëtø daugiau dëmesio skirti praktikai. Educational Testing Service.

functions and responsibilities more specific and relevant to the practice. Information about students mostly are gathered from teachers but not from interviews with students or direct observations. by higher salaries and fewer social pedagogues in schools or better developed network of social services and out-of-school activity centers. they don’t have materials for activities with students and there is no funds for home visits’ travel expenses. This article presents results of the social pedagogues’ and social workers’ job analysis research in Lithuanian secondary schools. It reveals content and peculiarities of social pedagogues’ tasks and activities. Social pedagogues don’t agree with a demand to organize student’s free lunches. activity appliances and money for home visits. telephone. They mostly work with students age from 9 to 14 and the problems they mostly have to deal with are school attendance. inappropriate students’ behavior. They think that their work can be improved by better work conditions: separate room. Social pedagogues feel that during their studies they didn’t get enough skills in counseling. Gauta 2002 05 15 Priimta 2002 11 05 20 . parents and school administration coincide with most important.JOB ANALYSIS OF SOCIAL PEDAGOGUES IN SECONDARY SCHOOLS: OPINION SURVEY OF SOCIAL PEDAGOGUES AND SOCIAL WORKERS Jolita Buzaitytë-Kaðalynienë Summary Social pedagogue is new but rapidly developing profession in Lithuanian secondary schools. student’s groups. Data analysis reveals that social pedagogues’ job conditions are not good enough because only half of them have separate room. Evaluation of student’s needs mostly relies on family material and living conditions but not on fa- mily relations or child development history. Data analysis also reveals that most frequently performed job aims / tasks working with students. material problems. This research material could help to make some changes in Social pedagogues job instructions: to make their tasks. group work and knowledge in psychology and law. Although social pedagogues feel supported by school administration they have some disagreements. parents’ alcohol abuse and child neglect.