You are on page 1of 744

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

KALBOS UGDYMO PROGRAMA

VILNIUS 1996

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY QUELLEN DER BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

I
From the oldest times to the end of the 15th century Von den ältesten Zeiten bis zum Ende des 15. Jahrhunderts

Compiled by / Zusammenstellung von

Norbertas VËLIUS †

THE SCIENCE AND ENCYCLOPAEDIA PUBLISHERS

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

BALTØ RELIGIJOS MITOLOGIJOS ÐALTINIAI
IR

I
Nuo seniausiø laikø iki XV amþiaus pabaigos

Norbertas VËLIUS †

Sudarë

MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJØ LEIDYKLA
VILNIUS 1996

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

Baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai Sources of Baltic Religion and Mythology Quellen der baltischen Religion und Mythologie
Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries/Einführungen zu den Texten und Kommentare: Romas BATÛRA, Edvardas GUDAVIÈIUS, Rimantas JASAS, Meèislovas JUÈAS, Algirdas MATULEVIÈIUS, Vytautas MAÞIULIS, Alvydas NIKÞENTAITIS, Vytautas RAUDELIÛNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË Ávadas, mitologinës anotacijos/Introduction, mythological annotations/Einleitung, mythologische Kommentare: Norbertas VËLIUS Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources/Übersetzung der Quellen: Vytautas BALAIÐIS, Arvydas BARONAS, Antanas DAMBRAUSKAS, Dalia DILYTË, Rimantas JASAS, Nijolë JUCHNEVIÈIENË, Juozas JURGINIS, Algis KASPERAVIÈIUS, Valteris MAÈKUS, Janina MAÞIULIENË, Daiva MAÞIULYTË, Irina MIKALKEVIÈIENË, Alvydas NIKÞENTAITIS, Sigitas PLAUÐINAITIS, Marcelinas ROÈKA, Bronys SAVUKYNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË, Leonas VALKÛNAS, Ema VOLUNGEVIÈIENË Iðleido / Published by / Herausgegeben von Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 L. Asanavièiûtës 23, 2050 Vilnius, Lietuva

© Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 © Sudarymas, ávadas ir mitologinës anotacijos/Compiling, introduction and mythological annotations: Norbertas Vëlius © Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries: Romas Batûra, Edvardas Gudavièius, Rimantas Jasas, Meèislovas Juèas, Algirdas Matulevièius, Vytautas Maþiulis, Alvydas Nikþentaitis, Vytautas Raudeliûnas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë © Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources: Vytautas Balaiðis, Arvydas Baronas, Antanas Dambrauskas, Dalia Dilytë, Rimantas Jasas, Nijolë Juchnevièienë, Juozas Jurginis, Algis Kasperavièius, Valteris Maèkus, Janina Maþiulienë, Daiva Maþiulytë, Irina Mikalkevièienë, Alvydas Nikþentaitis, Sigitas Plauðinaitis, Marcelinas Roèka, Bronys Savukynas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë, Leonas Valkûnas, Ema Volungevièienë

Printed in Lithuania ISBN 5–420–01353–3

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

1996 metø vasarà, kai ði knyga buvo sparèiai rengiama spausdinti, staiga mirë jos sudarytojas Norbertas Vëlius. Liko ne tik nebaigtas pirmasis tomas, bet dar trys, vos pradëti redaguoti tomai, apimantys lietuviø mitologijos ir religijos ðaltinius iki XVIII amþiaus pabaigos. Suprasdama ðio veikalo vertæ baltø kultûrai, leidykla yra pasiryþusi darbo nenutraukti – turimus ðaltinius tvarkyti ir iðleisti kaip svarbø mûsø dvasinio gyvenimo paveldà. Tikimës, kad leidyklos pastangas parems mokslininkai ir padës padaryti tai, ko siekë ir tikëjosi per anksti iðëjæs á amþinybæ Norbertas Vëlius.

Toleina Darþinskaitë Zigmantas Pocius

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

­6­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

P R A T A R M Ë
Religija ir mitologija apëmë visas archajinio þmogaus gyvenimo sritis, stimuliavo jo veiklà, lëmë elgsenà ir paþinimà. Tai buvo ir priemonë paþinti pasaulá, ir apibendrintas to paþinimo rezultatas. Visa senoji kultûra, kurià mes vadiname liaudies, tradicine arba etnine, formavosi veikiama religijos bei mitologijos, o nemaþa jos dalis tiesiog buvo sakralinë, iðreiðkë religiná þmoniø nusiteikimà, mitinæ jø pasaulëjautà ir pasaulëþiûrà. Jeigu religijà ir mitologijà, vaizdþiai kalbëdami, galëtume pavadinti bendruomenës siela, tai etninæ kultûrà – veidrodþiu, kuriame toji siela atsispindi. Todël, norint geriau suprasti bet kokios bendruomenës istorijà, paproèius, tautosakà, liaudies muzikà, ðokius ir þaidimus, tautodailæ, netgi architektûrà ir apsirengimà, pirmiausia bûtina paþinti jos religijà bei mitologijà. Suvokus ðià aksiomà, vis daþniau imama atsigræþti á senàjà mitinæ þmogaus pasaulëjautà. Intensyviai tiriama ávairiø tautø religija bei mitologija, jø struktûra, genezë, kaita. Priderama vieta joms skiriama tautø istorijos, filosofijos, tautosakos, etnografijos, kalbos studijose. Leidþiami istoriniai, tautosakiniai, etnografiniai religijos bei mitologijos ðaltiniai. Vis daugiau dëmesio kreipiama ir á senàjà baltø (lietuviø, latviø, prûsø) religijà bei mitologijà (toliau – BRM). Be jos neiðsiverèia baltø etninës kultûros tyrinëtojai. Ji aptariama beveik visuose svarbiausiuose lietuviø ir latviø praeities kultûrà nagrinëjanèiuose darbuose, tokiuose kaip Lietuvos archeologijos bruoþai (1961), Lietuviø tautosakos apybraiþa (1963), Lietuviø etnografijos bruoþai (1964), veikalo Latvieðu literatûras vçsture I dalis – Latvieðu folklora (1959), Latvieðu etnogrâfija (1969), Latvijas PSR arheoloìija (1974), leidiniuose Lietuviø liaudies menas (1956­1974), Latvieðu tautas mâksla (1961­1967) ir kt. Taèiau senasis lietuviø ir latviø mitinis pasaulis ðiuose leidiniuose daþnai apibûdinamas pavirðutiniðkai, tik bendriausiais bruoþais, o kartais net ir klaidingai. Domëtis mitologija skatina pakilæs pasaulinës mitologijos tyrimø lygis bei atsiradimas moderniosios struktûrinës lyginamosios mitologijos, kurios pradininkais yra laikomi prancûzø mitologai Claude Lévi-Straussas ir Georges Dumézilis. Domëjimasis mitologija, iðaugæs mitologijos tyrimø prestiþas teigiamai paveikë ir baltø mitologijos mokslà. Pastaraisiais deðimtmeèiais tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje pasirodë nemaþa studijø (Vittore Pisaniÿo, Walterio Jaskiewicziaus, Jono Balio, Haraldo Biezaiso, Andrejo Johansono, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Gimbutienës, Vladimiro Toporovo, Viaèeslavo Ivanovo, Norberto Vëliaus ir kt.), nagrinëjanèiø baltø dievus, mitines bûtybes ir visà mitiná baltø pasaulio suvokimà. Taèiau BRM tyrimø mastas ir svarbiausia ­ lygis atsilieka nuo

­7­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PRATARMË

iðaugusiø visuomenës poreikiø ir dabartiniø mitologijos mokslo reikalavimø. O atsilieka visø pirma dël to, kad trûksta ðaltiniø, jie sunkiai prieinami, menkai iðtirti. Dalis BRM ðaltiniø jau buvo paskelbta Antonio Mierzyñskio (Êródùa do mytologii litewskiej, t. 1, Warszawa, 1892, t. 2 ­ 1896) ir Wilhelmo Mannhardto (LettoPreussische Götterlehre, darbas paraðytas XIX amþiaus pabaigoje, iðleistas 1936 metais Rygoje). Abu leidiniai jau yra tapæ bibliografine retenybe, sunkiai prieinami ne tik plaèiajai visuomenei, bet ir mokslininkams. Daugelis jø komentarø pasenæ ir nebegali patenkinti ðiø dienø mokslininkø ir skaitanèiosios visuomenës poreikiø. Be to, po minëtø veikalø pasirodymo rasta naujø ðaltiniø, kurie daugeliui ið viso dar neþinomi. Iðleisti BRM ðaltinius skatina ypatinga baltø religijos bei mitologijos vieta indoeuropieèiø mitologijoje. Baltai ilgiausiai ið visø indoeuropieèiø iðpaþino senàjá tikëjimà, kuris, kaip ir jø kalba, iðlaikë daug archajiðkø bruoþø; kaip baltø kalba yra netoli paþengusi nuo indoeuropieèiø prokalbës, taip ir jø religija bei mitologija, galima spëti, netoli yra paþengusi nuo senosios indoeuropieèiø religijos bei mitologijos. Todël visai pagrástu reikia laikyti vieno ið þymiausiø lingvistø Emileÿo Benvenisteÿo teiginá, kad daugelá lyginamosios mitologijos iðvadø reikës perþiûrëti ið naujo, mokslo apyvarton ásiliejus baltiðkajai medþiagai. Ðiame leidinyje skelbiami visi Mierzyñskio, Mannhardto ir kitø, daugiausia lietuviø mokslininkø (Jurgio Lebedþio, Alvydo Nikþentaièio, Juozo Tumelio, Eugenijos Ulèinaitës, Norberto Vëliaus ir kitø), surasti ðaltiniai, kurie apima laikotarpá nuo V amþiaus pr. Kr. iki XVIII amþiaus pabaigos. Daugiausia tai metraðèiai, kronikos, kelioniø apraðymai, pastabos religiniuose, moksliniuose ir kitokiuose veikaluose, raðytuose baltø, graikø, lotynø, slavø, germanø ir kitomis kalbomis. Parenkant ðaltinius vadovautasi platesniu poþiûriu á mitologijà, vis labiau ásigalinèiu pasauliniame mitologijos moksle. Mitologija suprantama ne tik kaip visuma mitø, t. y. pasakojimø apie dievus ir sudievintus herojus, apie pasaulio kilmæ, bet ir kaip ¥ankstyva, senàjà, ypaè pirmykðtæ bendruomeninæ santvarkà atitinkanti pasaulio suvokimo forma, kaip pirmykðèio þmogaus pasaulio ir savæs supratimas´ (Ìèôû, 1980, 12). Kitais þodþiais tariant, á mitologijà þiûrima kaip á mitinæ kolektyvo pasaulëjautà bei pasaulëþiûrà, kuri, keièiantis visuomenës santvarkai, liaudies sàmonëje ið dalies iðlieka iki pat naujausiø laikø. Ávedus krikðèionybæ baltø kraðtuose, senoji pasaulëþiûra palengva keitësi, sumiðo su krikðèioniðkàja, nors nemaþa jos likuèiø galima aptikti ir ðiandien. Todël prie BRM ðaltiniø priskiriami ne tik patys archajiðkiausi liudijimai, kuriuose pasakojama apie baltø garbintus dievus ir þemesnio rango mitines bûtybes, kulto apeigas, jø atlikimo vietà ir atlikëjus, ne tik padavimai apie baltø genèiø kilmæ,

­8­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PRATARMË

religiniø ir visuomeniniø paproèiø susidarymà, bet ir kur kas vëlesni tekstai, kuriuose yra duomenø apie senàjà mitinæ baltø pasaulëþiûrà, jø tikëjimus, paproèius, burtus bei prietarus. BRM ðaltiniai nevienodai reikðmingi ir nevienodai patikimi. Vertingiausi ­ paraðyti dar tebesant gyvai BRM sistemai, maþiau vertingi tie, kurie buvo sukurti ávedus krikðèionybæ, uþdraudus vieðà senøjø dievø garbinimà, iðdraskius kulto vietas, iðvaikius arba iðþudþius þynius, kai sìnosios kulto apeigos pavieniø visuomenës sluoksniø tik slapta ir suprastinta forma bebuvo atlikinëjamos, kai kito svarbiausiøjø dievø samprata ir þyniø padëtis. Dar maþiau informatyvûs paskutiniø ðimtmeèiø ðaltiniai, kai senieji dievai ir jiems skirti ritualai beveik visai buvo uþmirðti ir perëjo á tautosakos, kalendoriniø bei ðeimos ðvenèiø, þaidimø, ávairiausiø tikëjimø, burtø bei prietarø sferà. Daugiau dëmesio leidinyje kreipiama á seniausius ðaltinius. Juos stengtasi kruopðèiau surinkti ir iðsamiau apibûdinti, jø mitinæ informacijà susieti su platesniu kontekstu, daugiau pateikti duomenø apie senøjø baltø gyvenimo bûdà, paproèius, nors ir neturinèius tiesioginio ryðio su religija bei mitologija. Ið senøjø laikotarpiø spausdinami netgi kompiliaciniai darbai, kadangi jie veikë vëlesnius ðaltinius. Vëlesniems ir ypaè vëliausiems ðaltiniams skirta maþiau dëmesio; jie ne taip kruopðèiai surinkti ir ne taip plaèiai komentuojami, jø mitiniai duomenys pateikiami su siauresniu kontekstu, kompiliacinë medþiaga kartais praleidþiama, jeigu ji nepadeda suprasti kitø ðaltiniø. Kai kurie kompiliaciniai, menkaverèiai darbai ið viso á rinkiná neátraukiami. Atrenkant vëliausius ðaltinius apsiribota XVIII amþiumi, nes XIX amþiuje Lietuvoje ir Latvijoje pradëjus intensyviai rinkti tautosakà ir etnografinæ medþiagà atsirado daug naujo tipo BRM ðaltiniø ­ tautosakos ir etnografiniø apraðø, kurie skelbtini atskirai, o senojo tipo raðytiniø ðaltiniø reikðmë pastebimai sumaþëjo. Rengiant ðá leidiná spaudai, paaiðkëjo, kad yra dar daug raðytiniø ðaltiniø, á kuriuos iki ðiol mokslininkai nebuvo atkreipæ dëmesio, taèiau aprëpti juos visus trûko jëgø ir laiko. Kruopðèiau buvo perþiûrëti ir atrinkti lietuviðkieji ðaltiniai, ne taip kruopðèiai – latviðkieji. Norint rasti naujø BRM ðaltiniø, reikëtø dar atidþiau perþiûrëti senovës Graikijos ir Romos, ankstyvøjø viduramþiø Vakarø Europos, VIII­XIII amþiø ðiaurës germanø, slavø autoriø, arabø ir kitø keliautojø raðtus, XIV­XVIII amþiø religinæ (ypaè latviø) ir groþinæ literatûrà, raðytà lotynø, vokieèiø, baltø kalbomis. Tikimasi, kad netolimoje ateityje bus parengti ðio leidinio papildymai ir pradëti leisti kito tipo BRM ðaltiniai ­ kalbiniai, tautosakiniai, etnografiniai, archeologiniai. Leidinyje stengiamasi tiksliai perteikti ðaltiniuose esanèià mitinæ informacijà, pridëti tokio pobûdþio veikalams reikalingà bent minimalià pagalbinæ medþiagà ­ komentarus, rodykles.

­9­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PRATARMË

Ðio veikalo I tomà sudaro pratarmë, ávadinis straipsnis, patys ðaltiniai, literatûros sàraðas ir rodyklës. Ávadiniame straipsnyje apibûdinami visi svarbiausi BRM ðaltiniai, supaþindinama su jø informacijos patikimumu ir reikðme. Toliau chronologiðkai (pagal amþius) skelbiami patys ðaltiniai. Paprastai prie ðaltinio nurodomi jo paraðymo ar pirmo publikavimo metai, o ne knygos, ið kurios skelbiamas ðaltinis, iðleidimo metai. Data gali rodyti ne viso ðaltinio, o tik jo fragmento paraðymo metus. Kiekvieno amþiaus ðaltiniai grupuojami pagal gentis (tautas): pirmiausia dedami prûsø, toliau lietuviø ir latviø ðaltiniai. Prieð kiekvienà pozicijà trumpai apibûdinamas pats ðaltinis ir jame esanti mitinë informacija. Ðaltinis spausdinamas originalo ir lietuviø kalbomis. Kad bûtø galima geriau suprasti mitinæ informacijà, ji pateikiama su kontekstu. Ðaltiniø pavadinimai paliekami tokie kaip publikacijose, ið kuriø imamas tekstas. Jei ðaltinio pavadinimas publikacijoje buvo iðplëstas, jis trumpinamas. Jei publikacija buvo be pavadinimo, jis áraðomas ðios knygos rengëjø. Ðaltiniø ankstesniøjø skelbëjø komentarai, kurie buvo pateikti jø pratarmëse arba iðnaðose, èia nekartojami. Kai reikëjo kà nors paaiðkinti (sunkiau suprantamas istorines, geografines, etnografines ar kitas realijas), komentarai istorikø buvo raðomi ið naujo. Jie ðioje knygoje spausdinami po ðaltinio vertimo. Literatûra, kuri minima visoje knygoje ­ ávade ir prie ðaltiniø ­ nurodoma sutrumpinimais. Sutrumpinimai aiðkinami literatûros sàraðe. Nurodomos tik svarbiausios publikacijos ir literatûra. Lietuviðkø ir latviðkø tekstø originalø raðyba nekeièiama, visø kitø kalbø tekstai perteikiami dabartiniais raðmenimis; jø leksika, morfologija ir sintaksë iðlaikoma kaip originale. Lietuviðkame knygos tekste asmenvardþiai kalbø, kurios vartoja lotyniðko pagrindo raðmenis, pateikiami originalo raðyba. Tradicine lietuviðka forma raðomi senøjø kronikininkø vardai (Petras Dusburgietis, Vygandas Marburgietis) ir asmenvardþiai, susijæ su bendru Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiu bei bendra kultûrine tradicija (Jonas Dlugoðas, Motiejus Strijkovskis, Adomas Mickevièius). Prie lietuviðkos raðybos pritaikomi artimiausios mums latviø kalbos asmenvardþiai. Pasaulietiniø ir baþnytiniø hierarchø vardai pateikiami lietuviðkais atitikmenimis (vietoj Gregorius raðoma Grigalius, vietoj Casimirus – Kazimieras ir pan.). Rinkiná sudarë, ávadà ir mitologines anotacijas paraðë Norbertas Vëlius. Tekstø ávadø ir komentarø autoriai, ðaltiniø vertëjai á lietuviø kalbà nurodomi po tekstais. Vertimus ið lotynø kalbos redagavo Janina Maþiulienë, ið vokieèiø ­ Vytautas Balaiðis. Vietovardþius, asmenvardþius, mitinius ir kitus vardus perþiûrëjo Vytautas Ambrazas ir Vytautas Maþiulis.
N. V.

­ 10 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE
Religion and mythology pervaded all the spheres in the life of ancient man, stimulating his actvities and determining his patterns of behaviour and cognition. They were both a means in his cognition of the world and the summary of the results of this knowledge. All ancient ethnic culture evolved under the influence of religion and mythology; a considerable part of ancient culture was directly sacral, expressing peopleÿs religious attitudes, their mythical perception of the world and world view. Figuratively, religion and mythology may be called the soul of the community, while ethnic culture may be viewed as the mirror in which that soul was reflected. Therefore, if we seek a better understanding of history, customs, folklore, folk music, dance, games, folk art, architecture and even the style of clothing of any community, it is essential, above all, to know its religion and mythology. The realisation of this axiom has brought forth a growing interest in manÿs mythical world view, intensive studies in the religion and mythology of separate nations, their structure, origins and development. These issues are given more attention in historical, philosophical, folkloric, ethnographic, linguistic and other investigations of various nations. Books of history, folklore, ethnography and other source materials of religion and mythology are being published. The religion and mythology of the ancient Balts (Lithuanians, Latvians, Prussians) (RMAB) has also become the object of increased interest, particularly indispensable for investigators of Baltic ethnic culture. These subjects are discussed in all major scholarly works devoted to the history of Lithuanians and Latvians: Lietuvos archeologijos bruoþai (Features of the Archaeology of Lithuania) (1961), Lietuviø tautosakos apybraiþa (A Sketch of Lithuanian Folklore) (1963), Lietuviø etnografijos bruoþai (Features of Lithuanian Ethnography) (1964), Latvieðu literatûras vçsture I vol.: Latvieðu folklora (A History of Latvian Literature I vol.: Latvian Folklore) (1959), Latvieðu etnogrâfija (Latvian Ethnography) (1969), Latvijas PSR arheoloìija (Archaeology of the Latvian SSR) (1974), in such publications as Lietuviø liaudies menas (Lithuanian Folk Art) (1956­1974), Latvieðu tautas mâksla (Latvian Folk Art) (1961­1967), and others. However, in these works, the ancient world perception of Lithuanians and Latvians is often treated in very general terms, superficially and, at times, even erroneously. Interest in the mythology of all nations, including the Balts, has also been stimulated by higher standards in world mythological research and by the rise of contemporary structural comparative mythology connected with the names of the French mythologists Claude Lévi-Strauss and Georges Dumézil.

­ 11 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE

The interests in mythology and the prestige that such research enjoys have had a favourable effect upon the research into Baltic mythology. Recent decades have witnessed the publication of numerous studies, both in Lithuania and abroad, devoted to the analysis of separate Baltic gods, mythical beings and in general, the mythical understanding of their world (Vittore Pisani, Walter Charles Jaskiewicz, Jonas Balys, Haralds Biezais, Andrejs Johansons, Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutas, Vladimir Toporov, Viaèeslav Ivanov, Norbertas Vëlius and others). Yet the scope and, what is more important, the standards of the research into the RMAB are lagging behind the increased demands of the public and the contemporary requirements of mythological studies. The main cause of this state of things is a lack of source materials, the difficulty in finding them and their inadequate analysis. Some of these materials have been published already by Antoni Mierzyñski (Êródùa do mytologii litewskiej, Warszawa, vol. I ­ 1892, vol. II ­ 1896) and Wilhelm Mannhardt (Letto-Preussische Götterlehre written at the end of the 19th c. and published in Riga in 1936). However, both works have already become bibliographical rarities and are practically inaccessible to the general public and scholars alike. Their commentaries are to a large extent outdated and can no longer meet the needs of contemporary scholars and readers. Besides, since the publication of the said works, new, completely unknown materials have been discovered. Another incentive to publish the source materials of the RMAB is the special place that the RMAB occupies in Indo-European mythology. Among all the IndoEuropeans, the Balts have preserved their ancient beliefs the longest. Together with their language these beliefs have retained many archaic features; in the same way as their language is not far removed from Proto-Indo-European, their religion and mythology is not far removed from ancient Indo-European religion and mythology. There is enough argument in the claim by Emile Benveniste, one of the outstanding linguists, that most of the conclusions of contemporary mythology have to be revised after the arrival of the Baltic materials. The present publication offers all the materials spanning the period from the oldest times (the 5th c. BC) to the 19th c., discovered mostly by Mierzyñski, Mannhardt, also by Lithuanian scholars: Jurgis Lebedys, Alvydas Nikþentaitis, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë, Norbertas Vëlius and others. These are mostly manuscripts, chronicles, travel notes, observations, on religious, scientific and other works in Baltic, Greek, Latin, Slavonic, Germanic and other languages. When selecting the sources of the RMAB, a broader approach to mythology was adopted, an approach which is gaining recognition in world mythological research. Mythology is viewed not only as a body of myths, i. e., stories about gods and god-like heroes, about the origin of the world, the rise of religious and

­ 12 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE

worldly laws, it is also an “early form of the perception of the world in ancient, primitive communal society, it is primitive manÿs understanding of the world and himself” (Mèôû, 1980, 12). Mythology is viewed as the mythical perception and collective view of the world, whose traces, despite the changing social systems, have survived up to modern times. After the introduction of Christianity in the Baltic territories, the ancient views gradually began to change, merging with Christian views, some vestiges of the ancient views, however, have survived up to the present. Consequently, the sources of the RMAB, include not only the most archaic texts about the gods and mythical beings of a lower rank revered by the Balts, about the rituals, their place and participants, or legends about the origin of the Baltic tribes, and the introduction of religious and social laws; but also include much later texts, containing some data about the ancient Baltic mythical world view, about beliefs, customs, magic practices and superstitions of the Balts. The available sources of the RMAB differ in their degree of importance and reliability. The most valuable sources are definitely those that were created while the systems of the RMAB were still active; those that appeared after the adoption of Christianity are less valuable. The public worship of ancient gods was then banned, the old temples were destroyed, the old priests were driven away or annihilated, the old cult rituals were practiced only by separate social groups in secrecy and in a simplified form, the understanding of principal gods and the situation of the priests underwent a change. Of even lesser informative value are the sources from recent centuries when ancient gods and ritual practices of their worship had nearly been forgotten and had practically passed into the field of folklore, into calendar and family holidays, games, various beliefs, magic practices and superstitions. The present book devotes more attention to the oldest source materials. More effort has been made to collect and systematise them; the information contained in these materials has been presented with a wider context. Attempts have been made to present data about the ancient Baltsÿ way of life and customs, though they are not directly connected to their religion and mythology. Works of a compilatory character dating from the older period are also presented here because they have influenced later sources. Later and especially the latest sources have been given less attention: they have not been collected so meticulously and commentaries on them are less extensive, their materials related to mythology have not been viewed within a wider context; compilatory materials have sometimes been omitted altogether if they do not contribute to the understanding of other sources. Some of the less valuable compilations have not been included at all. In selecting the more recent source materials we have limited ourselves to the 18th century because an

­ 13 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE

intensive collection of folklore and ethnographic materials in Lithuania and Latvia in the 19th c. resulted in the discovery of many source materials of an entirely new type. Those materials ­ descriptions of folklore and ethnography ­ deserve a separate publication, whereas the significance of records of the old type declined. When the present book was about to be printed, it turned out that there were still many more written records which had escaped attention of scholars. However, the shortage of time and other commitments did not allow us to include them all. We managed to study and select with greater care only the Lithuanian materials, while the Latvian materials did not receive the same amount of attention. In order to find new source materials of the RMAB, the writings of authors from ancient Greece and Rome, medieval Western Europe, Nordic countries of the 8th­13th centuries, Slavonic lands, and also of the travellers from Arabic and other countries should be studied with a greater care; religious literature (especially Latvian) and the belles lettres of the 14th­18th centuries in Latin, German and Baltic languages could also yield interesting materials. We hope that in the near future the present work will be supplemented, and different ­ linguistic, folkloric, ethnographic and archaeological ­ source materials of the RMAB will be published. In the present publication we have tried to present with great accuracy the mythological information found in all the sources. We have also presented a minimum of scientific materials ­ commentaries, indices ­ essential for works of such a type. The first volume of the publication consists of a preface, introduction, source materials, bibliography, and indices. The Introduction discusses the specific character of all the important RMAB sources, the reliability and importance of the information contained in them. Then come the source materials, presented in chronological order. As a rule, beside the title of the source we indicated the year when it was written or first published and not the year of the publication of the book from which the source has been taken. The date may refer to the year when a part of the source was written and not when the whole source was written. The source materials of each century are grouped according to the nations: Prussian­Lithuanian­Latvian. Each source material is preceded by a brief annotation describing the source itself and the mythological information contained in it. The source is given in two languages ­ that of the original and Lithuanian. To give a better understanding of mythical information, it is presented within a context. The titles of the sources remain in the form in which they were published in the publications they are taken from. Extended forms are abbreviated. If the

­ 14 ­

The spelling of the Lithuanian and Latvian originals has not been changed. discussed in the introductions or footnotes. ­ 15 ­ . V. Toponyms. The authors of the introductions to the texts and commentaries as well as the translators of the sources into Lithuanian are indicated below the texts. N. He is also the author of the introduction and the mythological notes. their lexis. from German by Vytautas Balaiðis. the texts written in all other languages are given in modern characters.TURINYS TRUMPINIMAI. it is provided by the author of this book. personal. Translations from Latin have been edited by Janina Maþiulienë. This book has been compiled by Norbertas Vëlius. Difficult historical. The commentaries of earlier publishers. are not to be repeated. mythical and other names have been edited by Vytautas Ambrazas and Vytautas Maþiulis. ethnographic and other references occuring in the source are explained in the newly written commentaries presented after the translation of the source. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PREFACE publication is without a title. Bibliographic references met in the Introduction and commentaries are presented in the form of abbreviations which are explained in the bibliography. morphology and syntax have not been changed. geographical.

der Musik. Lietuviø tautosakos apybraiþa (1963). nimmt die Erforschung und Darstellung der baltischen Religion einen breiten Raum ein. der Tänze und Spiele. Bde. Latvieðu tautas mâksla (1961­1967. Struktur. Religion und Mythologie werden sehr allgemein und oberflächlich abgehandelt und oft genug sogar fehlerhaft dargestellt. der Sitten. Diese Auffassung ist inzwischen schon zu einer Art Axiom geworden. Im Zuge des neuerwachten Interesses an archaischen Religionen stoßen auch die vorchristlichen Religionen Europas auf vermehrte Aufmerksamkeit. 1: Latvieðu folklora (1959). Georges Dumézil und Claude Lévi-Strauss. Das gilt auch für die noch in der Sowjetzeit erschienenen Überblickswerke. Genese und Entwicklung der Religionen und Mythologien verschiedener archaischer Völker sind Gegenstand des wissenschaftlichen Interesses geworden. Lietuviø etnografijos bruoþai (1964). Ein besonderes Verdienst kommt dabei den französischen Pionieren der strukturell-vergleichenden Mythenforschung zu. Anthropologie und Religionswissenschaft gegeben haben. B. Mit Hilfe religiöser Vorstellungen wurden nicht nur einzelne Erkenntnisse über die Beschaffenheit der Dinge gewonnen. ja sogar der Trachten und der Architektur jedweder Gesellschaft. Lietuviø liaudies menas (1956­1974). Auf der ganzen Welt wendet man sich der Erforschung des mythischen Welterlebens zu. die sich mit Geschichte und Ethnographie dieser Völker beschäftigen. der Kunst. Latvieðu literatûras vçsture. Deshalb ist die Beschäftigung mit Religion und Mythologie die erste Voraussetzung zu einem tieferen Verständnis der Geschichte. sie verhalfen darüberhinaus zu einer Verallgemeinerung und Systematisierung dieser Erkenntnisse. Daneben sind jedoch in den letzten Jahrzehnten zahlreiche Studien von hohem wissenschaftlichem Wert erschienen. Dabei bilden die Balten keine Ausnahme.TURINYS TRUMPINIMAI. In diesen Gesamtdarstellungen finden sich jedoch keine neuen Forschungserkenntnisse. in dem sich diese Seele selbst betrachtet. Latvijas PSR arheoloìija (1972). Bildlich gesprochen sind Religion und Mythologie die Seele einer Gesellschaft.: Lietuvos archeologijos bruoþai (1961). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Religion und Mythologie des archaischen Menschen wirkten sich auf alle Lebensbereiche aus: Sie hatten Einfluß auf seine tägliche Arbeit. deren Werke in den letzten Jahren Anregungen zu zahlreichen Arbeiten auf dem Gebiet der Ethnologie. 1­3). und die Kultur ist der Spiegel. wie z. Bd. archaischen. Latvieðu etnogrâfija (1969). der Folklore. In fast allen wichtigen Arbeiten. Die gesamte Kultur der sog. verfaßt von international bekannten Wissen- ­ 16 ­ . traditionalen oder Stammesgesellschaften stand unter dem Einfluß der Religion und Mythologie. bestimmten seine Verhaltensweisen und prägten sein Weltbild.

Die Quellen umfassen einen großen Zeitraum. nachdem die baltische Überlieferung für die Wissenschaft entdeckt worden ist. Litauer und Letten haben an ihrem angestammten Glauben länger festgehalten als alle Völker Europas. daß viele Ergebnisse der vergleichenden Religionswissenschaft neu überdacht werden müssen. v. Walter Charles Jaskiewicz. Die Pruzzen. Das liegt vor allem daran. die der autochthonen Religion der Balten unter den indoeuropäischen Religionen und Mythologien zukommt. Ein großer Teil der historischen Quellen wurde bereits im 19. Vittore Pisani. Wjatscheslaw Iwanow. Alvydas Nikþentaitis.. Algirdas Julius Greimas. Christus. 1­2) von Antoni Mierzyñski. da die Kommentare zu den Quellen völlig veraltet sind. Jh. die aber erst 1936 in Riga unter dem Titel Letto-Preussische Götterlehre erschien. Juozas Tumelis. In der nun vorliegenden Edition werden alle von Mierzyñski. Die Herausgabe einer neuen Sammlung baltischer Quellen erfordert auch die besondere Bedeutung. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT schaftlern wie Jonas Balys. Eine unveränderte Neuauflage dieser beiden Klassiker würde sich aber auch nicht empfehlen. daß sich in ihnen ausgesprochen archaische Züge der indoeuropäischen Religion und Mythologie erhalten haben. a. Umfang und Niveau der baltischen Religionsforschung entspricht daher immer noch nicht dem vorhandenen gesellschaftlichen Interesse und den Anforderungen moderner wissenschaftlicher Standards. Chr.TURINYS TRUMPINIMAI. Andrejs Johansons. Jh. Es handelt sich zum größten Teil um ­ 17 ­ . Beide Publikationen sind heute bibliographische Raritäten und selbst für Wissenschaftler schwer erhältlich. Die frühesten Schriften stammen aus dem 5. Norbertas Vëlius u. die spätesten aus dem 18. 1892­1896 erschienen in Warschau die Êródùa do mytologii litewskiej (Bde. Wladimir Toporow. Außerdem sind inzwischen neue Quellen entdeckt worden.) neu entdeckten Quellen erstmalig zusammen veröffentlicht. Marija Gimbutas. Jh. Und so wie sich ihre Sprachen nur wenig von der indoeuropäischen Grundsprache fortentwickelt haben und bis heute viele altertümliche Formen aufweisen. Eugenija Ulèinaitë. n. größtenteils litauischen Wissenschaftlern (Jurgis Lebedys. zusammengestellt und veröffentlicht. daß es an zuverlässigen historischen Quellen mangelt. Norbertas Vëlius und andere. die zum größten Teil noch gar keine Veröffentlichung erfahren haben. Die Gesamtheit dieser Arbeiten bietet jedoch noch nicht mehr als einen skizzenhaften Umriß der Götterwelt und einen ersten Einblick in den Bereich der niederen mythischen Wesenheiten. kann man auch von ihrer Religion und Mythologie vermuten. Etwas früher schon hatte der deutsche Gelehrte Wilhelm Mannhardt eine Quellenedition vorbereitet. Mannhardt und jüngeren. Haralds Biezais. Von dem berühmten Sprachwissenschaftler Emile Benveniste stammt der Satz. Aber auch die vorhandenen Quellen sind schwer zugänglich und daher wenig erforscht.

dessen Reste sich ungeachtet der veränderten gesellschaftlichen Verhältnisse bis in die jüngste Zeit im Bewußtsein des Volkes erhalten haben. Chroniken. 12). Reisebeschreibungen und Anmerkungen zu religiösen. Im Kampf gegen die ¥heidnischen Überreste´ haben die Anhänger beider großer Konfessionen wertvolle Informationen über die archaische Weltanschauung. dessen Ergebnis die Vermischung vorchristlicher und christlicher Auffassungen war. die der traditionalen. Diese besonderen historischen Gegebenheiten rechtfertigen die Berücksichtigung nicht nur der allerältesten Zeugnisse über die Religion und Mythologie der Balten. In ihnen finden wir auch zahlreiche Namen von Göttern und mythischen Wesen niederen Ranges. die diese Kulte ausübten. Auch die lange nach der Taufe des Herrscherhauses und dem Aufbau einer diözesalen Organisation entstandenen Zeugnisse über die tatsächliche religiöse Praxis auf dem Lande sind in diese Sammlung mit aufgenommen worden. Daher sind Relikte und Inklusen des vorchristlichen Weltbildes bis heute erhalten geblieben. 1980. Sie unterlag vielmehr einem langen Transformationsprozeß. Mythologie ist demnach der Inbegriff für ein kollektives mythisches Weltbild.´ (Ìèôû. Die in der Antike. so wie er sich in den letzten Jahrzehnten zunehmend durchsetzt. oft genug unter Zuhilfenahme des klassischen griechisch-römischen Pantheons. deren religiöse Bedeutung und ¥Zuständigkeitsbereiche´ umrissen werden. sondern ¥eine frühe Form von Weltverständnis.TURINYS TRUMPINIMAI. Sie konnte niemals völlig ersetzt oder verdrängt werden. S. den Aberglauben. Wenn wir hier von den religiösen und mythologischen Quellen der Balten sprechen. insbesondere der archaischen Gesellschaftsordnung entspricht. ­ 18 ­ . die Sitten und Bräuche. die in baltischen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Annalen. Von diesem Verständnis von Mythologie haben wir uns bei der Auswahl der Texte leiten lassen. sondern auch die Verwendung von Quellen aus neuerer und neuester Zeit. wissenschaftlichen und anderen Werken. in der Epoche der Christianisierung und in den ersten Jahrzehnten danach entstandenen Texte bieten Beschreibungen der Kulte und Kultstätten sowie der Sitten und Bräuche der Menschen. die Entstehung der religiösen und sozialen Verhältnisse zu erklären. das Bild des archaischen Menschen von der Welt und von sich selbst. Nach der sehr späten Einführung des Christentums in den baltischen Ländern hat sich die alte Weltanschauung nur sehr langsam verändert. verstehen wir den Begriff Mythologie in einem weiteren Sinne. Die älteren Quellen überliefern auch Legenden über den Ursprung und die Herkunft der baltischen Stämme und versuchen. Zaubersprüche und magische Praktiken der Balten überliefert. Mythologie ist demnach nicht nur die Gesamtheit aller Erzählungen über Götter und göttergleiche Helden sowie über den Ursprung der Welt. slawischen und germanischen Sprachen oder in Latein oder Griechisch verfaßt sind.

Dafür wurde auf die jüngeren Quellenschriften weniger Mühe verwandt. ­ 19 ­ . T. daß das litauische Material stärker berücksichtigt wurde. in der Zauberei und magischen Vorstellungen weiterlebten. und Kompilationen werden z. Noch weniger aufschlußreich sind die Quellen der allerletzten Jahrhunderte. vor allem dann. die die historischen Quellen in den Schatten stellen. Die in ihnen dargebotene mythische Information findet keine so breite Kommentierung durch den weiteren sozialen Kontext. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Die Quellen der baltischen Religion und Mythologie sind jedoch nicht alle gleichrangig und von unterschiedlicher Glaubwürdigkeit. Ein quantitativer Vergleich zwischen den auf Lettland und Litauen bezogenen Texten wird außerdem zeigen. Auch die Vorstellungen über die verschiedenen Gottheiten und die soziale Stellung der noch amtierenden Priester hatte sich bereits stark verändert. Aus der älteren Periode wurden sogar rein kompilative Darstellungen mitberücksichtigt. die nicht unmittelbar mit Religion und Mythologie zu tun haben. weil dies den geplanten Umfang dieses Buches bei weitem überschritten hätte. Die allerjüngsten Quellenschriften dieser Ausgabe stammen aus dem 18. denn die später erschienenen historischen Quellen haben angesichts der im 19. die weniger zuverlässigen aus den Jahrhunderten nach der Christianisierung und dem Verbot ¥heidnischer´ Kulte und ¥Götzenverehrung´. Es entstehen in dieser Zeit der Volkstumsbegeisterung und des ¥nationalen Erwachens´ Quelleneditionen völlig neuen Typs. In der vorliegenden Edition liegt das Schwergewicht deshalb auf den ältesten Quellen. Dabei kamen auch solche Aspekte der Lebensweise sowie Sitten und Bräuche zur Sprache. in Spielen. einsetzenden Sammeltätigkeit ethnographischen Materials an Bedeutung verloren.TURINYS TRUMPINIMAI. wenn sie nicht zum Verständnis späterer Schriften beitragen. Die in ihnen enthaltenen Informationen über Mythologie und Religion werden auf dem Hintergrund der bis heute bekannten sozialen Verhältnisse der altbaltischen Gesellschaft erörtert. in Kalenderund Familienfesten. als das gesamte religiöse und mythologische System noch intakt war. B. sofern sie auf spätere Quellen Einfluß gehabt haben. Wir haben z. gar nicht versucht. Jh. sie vollständig zu erfassen. Die zuverlässigsten Berichte stammen aus der Zeit. Denn nachdem die Kultstätten zerstört und die Priester der vorchristlichen Religion vertrieben oder ermordet worden waren.. Jh. Es konnten auch nicht alle neu entdeckten Quellentexte einbezogen werden. Sie wurden sorgfältig zusammengetragen und ausführlich kommentiert. als die alten Götter fast völlig in Vergessenheit geraten waren und die ihnen gewidmeten Rituale nur noch in der Folklore. verschiedenen Formen des Aberglaubens. wurden die alten Bräuche und Riten nur noch von einzelnen sozialen Gruppen im geheimen und in vereinfachter Form eingehalten. ganz vernachlässigt.

ethnographischen. dem der Quellentext entnommen wurde. Erklärungen und Anmerkungen. ein Literaturverzeichnis und Register. Dabei kann es sein. Unser Hauptaugenmerk lag auf einer möglichst genauen Wiedergabe der religionsgeschichtlichen Zeugnisse. Wenn der Titel des Textes in der Publikation erweitert war. Erklärungsbedürftige historische. Zur besseren Verständlichkeit werden die für uns relevanten Aussagen in ihrem weiteren Kontext belassen.). Die Kommentare der Texte von früheren Herausgebern. Jahrhunderts in Latein. auf die wir ­ 20 ­ . arabischer und anderer Reisender systematisch durchgehen würde. frühmittelalterlicher westeuropäischer. folkloristischen und archäologischen. die in Vorworten oder Fußnoten dargeboten wurden. Band dieses Werkes enthält ein Vorwort. danach die litauischen. von denen berichtet wird: zuerst die pruzzischen.TURINYS TRUMPINIMAI.­13. Lohnenswert wäre außerdem eine neue Sichtung der geistlichen (besonders der lettischen) und der schönen Literatur des 14. wird sie von den Herausgebern dieses Buches betitelt. sondern nur auf das unsere Fragestellung betreffende Fragment bezieht. in der dann auch die anderen Quellengattungen herangezogen werden: die linguistischen. nordgermanischer (8. Die Texte werden zuerst in der Originalsprache und danach in litauischer Übersetzung dargeboten. Die Titel der Texte sind mit den Titeln in den Publikationen. geographische. Vor jeder Position steht ein Vermerk. innerhalb eines Jahrhunderts jedoch nach den Völkern gruppiert. auf erläuternden Kommentaren.­18. den Abdruck der Quellen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Weitere Informationen über die autochthone Religion der Balten könnten möglicherweise gefunden werden. wenn man die Berichte griechischer und römischer. eine Einleitung. werden hier nicht wiederholt. Die Texte werden nach Jahrhunderten. Die Literatur. Neben der Quellenbezeichnung steht das Jahr der Entstehung bzw. Deutsch und den baltischen Sprachen. der ersten Publikation der Quelle. In der Einleitung haben wir die historischen Quellen aus den verschiedenen Epochen beschrieben und ihre Bedeutung und die Glaubwürdigkeit der durch sie vermittelten Nachrichten kritisch erörtert. daß sich das Entstehungsdatum nicht auf die ganze Quelle. wird er gekürzt. Der 1. identisch. zuletzt die lettischen Quellen. denen sie entnommen wurden. Die Quellen im Hauptteil dieses Buches sind chronologisch angeordnet. ethnographische und andere Realien werden nach Wiedergabe der litauischen Übersetzung in den Kommentaren näher beleuchtet. Es handelt sich nicht um das Erscheinungsjahr des Buches. Jh. Angesichts der erwähnten Mängel bleibt uns die Hoffnung auf eine spätere Ergänzung oder Erweiterung dieser Edition. slawischer Autoren. der die Quelle selbst kurz charakterisiert und die in ihr enthaltenen mythischen Aussagen zusammenfaßt. Wenn die Publikation keinen Titel hatte.

Dagegen entsprechen Lexik. erscheint im laufenden Text in Form von Abkürzungen.und mythologischen Namen durchgesehen. wo sie veraltet ist. N. Er hat auch die Einleitung sowie die Kommentare zu den religionsgeschichtlich relevanten Quellenaussagen verfaßt. Die Rechtschreibung in den litauischen und lettischen Originaltexten wurde unverändert gelassen. V. Personen. d.TURINYS TRUMPINIMAI. mit den heute üblichen lateinischen Buchstaben. Die Autoren der Einführungen zu den Texten und der Kommentare. Die Sammlung wurde von Norbertas Vëlius zusammengestellt. die Übersetzer der Quellen ins Litauische sind jeweils am Ende der Texte angegeben. die im Literaturverzeichnis aufgelöst werden. Die Übersetzungen aus dem Lateinischen wurden von Janina Maþiulienë. aus dem Deutschen von Vytautas Balaiðis redigiert. Die Texte aus allen anderen Sprachen sind in transliterierter Fassung abgedruckt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT uns stützen. Auch da. ­ 21 ­ . h. Morphologie und Syntax dem Original. wurde sie nicht den heutigen Regeln angepaßt. Vytautas Ambrazas und Vytautas Maþiulis haben die Orts-.

nors ir nebûdami visapusiðkai informatyvûs (neapima visø senøjø baltø gyventø srièiø ir visø jø istorijos periodø.TURINYS TRUMPINIMAI. apytikriai galima suprasti. Kita vertus. Taèiau baltø kaµbos. nëra uþfiksavæ daugelio jø garbintø dievø bei þemesnio rango dievybiø. skirtingà funkcijà gyvenime atliekanèiø ðaltiniø. neatspindi kai kuriø apeigø ir mitinës pasaulëjautos niuansø). nëra paèiø senøjø baltø paraðytø traktatø. Beveik nëra iðlikusiø autentiðkø baltø mitø ir ritualø sàvadø (kaip indø). raðytiniai ðaltiniai irgi kelia problemø jø skelbëjams bei tyrinëtojams. kartais net etninæ priklausomybæ. Svarbi ir tradicinë kultûra tø tautø. su kokio istorijos laikotarpio ir kokiame geografiniame areale gyvenanèiø baltø religija bei mitologija jie yra susijæ. nors kartais jie ir nevadinami savo tikraisiais vardais. tikëjimai. vis dëlto yra patikimiausias kelrodis. kurie buvo raðyti dar ­ 22 ­ . lenkø. paproèiai. atrodo. nuolat kito kintant paèiai baltø visuomenei ir buvo smarkiai veikiami kaimynø. kuriuose bûtø apmàstyta jø religijos ir mitologijos esmë. kokios buvo jø mitinës paþiûros á gamtà ir visuomenæ. daþnai juos tenka tikrinti pagal raðytiniø BRM ðaltiniø duomenis. apie kokius BRM reiðkinius kalbama. þodþiai. architektûra ­ visa dvasinë ir materialinë liaudies kultûra. kurie. Ið jø daugmaþ galima matyti. máslës ir uþkalbëjimai). kokios ðiø dievø garbei buvo atlikinëjamos apeigos. o þinant ðaltinio autoriaus pasaulëþiûrà. atskirø mitø ir ritualø prasmë (kaip ðiaurës germanø. kurios yra ásikûrusios baltø anksèiau gyventose vietose (baltarusiø. nëra iðlikusiø autentiðkø pirminiø ðaltiniø. Patikimesni. vaizduojamasis ir taikomasis liaudies menas. tautosaka (labiausiai kai kurios archajiðkos dainos ir pasakos. Todël ið ðiø ðaltiniø rekonstruoti BRM faktai stokoja konkretumo. Þodþiu. kokius dievus senovës baltai garbino. tautodailë. Visa tai tyrinëtojai turi rekonstruoti ið daugelio ávairioms epochoms priklausanèiø. tikëjimø ir apskritai visos jø mitinës pasaulëjautos elementø. asmenvardþiai ir kt. burtai ir prietarai. sunku nustatyti jø amþiø. sakmës ir padavimai. vietovardþiai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Senõsios baltø religijos ir mitologijos tyrimà visø pirma apsunkina specifinis jos ðaltiniø pobûdis. Nepakeièiamas BRM ðaltinis yra påèios baltø kaµbos (ypaè mitinæ prasmæ iðlaikæ idiomatiniai posakiai. graikø ir kitø). ið kuriø aiðkiai matytum. rusø. vokieèiø ir kitø) ir perëmusios nemaþa jø paproèiø. nëra nei literatûriðkai perpasakotø mitø (kaip graikø). tautosaka. Pati bendriausia ir sunkiausiai iðsprendþiama yra raðytiniø ðaltiniø patikimumo problema.). gyvuodami iðtisus ðimtmeèius. choreografija. turëtø bûti tie ðaltiniai. jo vartojamø sàvokø turiná. patarlës ir prieþodþiai. ukrainieèiø. kalendoriniai ir ðeimos paproèiai.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS tebesant gyvai BRM sistemai. nurodoma. Ðio leidinio rengëjams visø pirma rûpëjo ðaltinius paskelbti. kaip pagoniðkus. manë reikiant su ja kovoti ir ið tiesø kovojo. Todël nebuvo stengtasi analizuoti ir sisteminti visø juose esanèiø duomenø. o kuri ið antrø rankø. Kritiðkas poþiûris reikalingas ir dël to. o kitatauèiø. taèiau daugiausia tai buvo kitatauèiai. kas apie já þinoma. Raðytiniai ðaltiniai. nes jø autoriai ið pirmø lûpø galëjo viskà suþinoti. naujausiais tyrimais pagrástà poþiûrá.TURINYS TRUMPINIMAI. kurie ne visada gerai buvo su BRM susipaþinæ ir svarbiausia ­ iðpaþino kitas religijas (buvo daþniausiai krikðèionys). kai ði religija bei mitologija jau buvo gerokai primirðta. Todël á daugumà raðytiniø ðaltiniø reikia þiûrëti kritiðkai. stengësi iðnaikinti. ¥velnio iðmonæ´. Raðantieji baltai anuo metu jau irgi buvo krikðèionys ir á savo tëvø iðpaþintà religijà þiûrëjo prieðiðkai. Atskirti. tiek visà BRM. Norint gerai suprasti mitinæ informacijà ir ypaè ið jos atkurti visà BRM sistemà. ypaè á kelianèius abejoniø. ­ 23 ­ . kovojo su ja ir jos likuèius. ypaè ankstyvieji. Todël jø informacija negalëjo bûti objektyvi: jie visaip stengësi suniekinti BRM. Patys baltai apie savo senàjà religijà ir mitologijà daugiau pradëjo raðyti tik reformacijos ir kontrreformacijos laikais (XVI­XVII a. Kita svarbi su raðytiniais ðaltiniais susijusi problema ­ kaip teisingai ¥perskaityti´ ir suvokti juose esanèià mitinæ informacijà. kuriems ir tie pavieniai BRM likuèiai ne visada gerai buvo paþástami. Tai ­ bûsimø tyrimø uþdavinys. reikia nuodugniau patyrinëti tiek paèius ðaltinius. Norint padëti skaitytojams nors apytikriai suvokti spausdinamø ðaltiniø vertæ. juose tik paminimi pavieniai mitiniai personaþai. pateikiant savà. Taèiau daugelio ðaltiniø ávertinimas nëra galutinis ir neginèijamas. Tiesa. mitø ar apeigø nuotrupos. parodyti jà kaip barbariðkà. Taip buvo daroma ir raðant apie BRM. mitinës informacijos vertinimus. Renesanso laikais BRM pradëjo domëtis mokslo þmonës. reikia kruopðèiai iðstudijuoti kitus BRM ðaltinius ir jø duomenis lyginti su indoeuropieèiø religijos bei mitologijos tyrimø rezultatais.). Jau nuo ¥istorijos tëvo´ Herodoto laikø Europos istoriografijoje ásigalëjo tradicija. ne visada nurodant ðaltinius. personaþai kartais vadinami iðkreiptais arba ið viso nebaltiðkais vardais. kuri informacija yra paimta ið pirmø. raðant apie bet koká reiðkiná. Norint giliau ir ávairiapusiðkiau juos ávertinti. kiek tai ámanoma. kad tie ðaltiniai buvo raðyti ne paèiø baltø. Anotacijos raðytos remiantis ankstesniais ir dabartiniais baltø bei kitø indoeuropieèiø mitologijos tyrimais. kiekvieno jø anotacijoje apibûdinamas ðaltinyje esanèios mitinës informacijos patikimumas. dël to á baltø religijà þiûrëjo kaip á prieðiðkà. suminëti viskà. o ne juos tirti. nurodant kitø mokslininkø nuomones. Ðiame leidinyje daugiau kreipta dëmesio á problemiðkus. labai sunku. kas ið ko imta. kad daugelis ðiø ðaltiniø yra kompiliaciniai. Taèiau gaila. yra labai glausti.

á vakarus ­ iki Persantës upës. Tulos. 1987. Þemëlapis ið leidinio: M. Baltai prieðistoriniais laikais. 1985. á rytus ­ iki Maskvos. p. 1984 b. Vilnius. 1987. 147­151. tarp Dauguvos ðiaurëje ir Vyslos. 1984 b. pavyzdþiui. 56­69. vëliau ­ Juchnovo. Kursko. ið dalies ir varpiniø kapø sritis tarp Pamario ir Dnestro pietuose. 47­69. 1987. Juchnovo kultûra rytuose (Gimbutienë. þr. Þiniø apie ðio ­ 24 ­ . Gimbutienë. Baltiðkø vietovardþiø pasitaiko á ðiauræ iki Pskovo. 1A ­ varpiniø kapø sritis (m i g r a c i j a i ð 1). Lietuviø etnogenezë. 5 ­ sûduviø (jotvingiø) Rytø Mozûrijoje. 66 Seniausios þinios apie baltus ir jø religijà bei mitologijà yra ið penktojo ðimtmeèio prieð Kristø. 1985. Baltai tuomet uþëmë didelá plotà tarp Baltijos jûros vakaruose ir Volgos bei Okos aukðtupiø rytuose. baltø gyventa ir uþ ðios teritorijos ribø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Baltø genèiø paplitimo teritorija apie V amþiø pr. 3 ­ Sembos– Notangos. þemëlapá ðiame puslapyje). B ­ Okos. Kr. 95. Pripetës pietuose (Zinkevièius. 87­88. jiems priskiriama uþ Vyslos esanti antropomorfiniø urnø sritis. ­ net uþ Oderio iki pat Elbës (Zinkevièius. 1985. Lietuviø etnogenezë. 47­52. Lietuviø etnogenezë.: 1 ­ antropomorfiniø urnø sritis. 8 ­ Milogrado. 147­158. 7 ­ Dnepro aukðtupio bei Volgos­Okos aukðtupio piliakalniø kultûra ir keli jos variantai (A ­ Nikolo Leniveco. 2 ­ Vakarø Mozûrija. 82­100). 4 ­ kurðiø. þr. Hermanno Schallio teigimu. Tverës. C ­ Dnepro­ Dauguvos). þemëlapá 25 puslapyje). Kai kuriø tyrinëtojø manymu. 6 ­ brûkðniuotosios keramikos.TURINYS TRUMPINIMAI. Gimbutienë. 66. o kai kuriø kalbininkø.

pasak mito. Tarp jø. kurie domëjosi gentimis. Øèøîâà. 149 laikotarpio baltus paliko pietiniø Europos tautø (graikø. bijodama deivës Heros kerðto. Zinkevièius. kaip teigia mitai. gyvenusiomis anuo metu maþai teþinomoje tolimojoje ðiaurëje. taèiau iðskirti juos be galo sunku. graikai bièiuliavæsi (á Delo salà. Lietuviø kalbos istorija. ið hiperborëjø kraðto á Delfus vis bûdavusios siunèiamos aukos) (Ëîñåâ. 264­266). pasitaiko ir baltiðkø genèiø pavadinimø. romënø) istorikai. Ypaè daug ávairiø genèiø. 1957. Tacito ­ 25 ­ . t. 258. Kartais senovës autoriai iðskirdavo ir pavienes gentis. Vilnius. Kartais visos tos pietieèiams maþiau þinomos gentys buvo vadinamos bendru hiperborëjø vardu. Êàëëèñòîâ. Þemëlapis ið leidinio: Z. kur baltiðkø hidronimø nedaug ir dalis abejotini. Kornelijus Tacitas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Baltø kilmës hidronimijos paplitimas: 1 ­ plotas. gyvenanèiø á ðiauræ nuo graikø ir romënø. Pomponijaus Melos minimi neurai. atbëgusi dievø Apolono ir Artemidës motina Lëtoja. 2 ­ plotas. geografai. Äîâàòóð. pasivertusi vilke. 1984. romënø istorikai Pomponijus Mela. iðvardijo graikø istorikas Herodotas. Pagal ásigalëjusià tradicijà baltais laikomi Herodoto.TURINYS TRUMPINIMAI. su kuriais. 1982. ið hiperborëjø kraðto. kuriame gausu baltiðkø hidronimø. 1: Lietuviø kalbos kilmë. p. be abejo.

melanchlenus. ir paèiais pietvakariniais ­ arèiausiai germanø gyvenusiais ir su jais sumiðusiais baltais. ypaè stengtasi pateikti duomenis. O tai buvo jø klestëjimo laikai. Zinkevièius. Êàëëèñòîâ. 357­360. Øèøîâà. þemëlapá 27 puslapyje). Baltais susidomëta moksliniais. Tacitas ­ su germanais). prekiaujama. lëmë politiniai ir ekonominiai veiksniai. Taèiau jos (ypaè Herodoto ir Pomponijaus Melos) iki ðiol dar maþai tëra panaudotos BRM tyrimui. mitologijos ir kitø mokslø duomenimis. kad susijusios su paèiais pietrytiniais. kad tø genèiø etninë priklausomybë yra problemiðka. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS aisèiai. Jø þinios visø pirma ádomios tuo. 13­15). reikëtø ið naujo patyrinëti Herodoto ir Tacito apraðytøjø genèiø etninæ priklausomybæ. kuriose klestëjo istorijos. vadinamasis ¥aukso amþius´. 1985. kuriuos vëliau kitos gentys asimiliavo. Su jais buvo draugaujama. 1984 b. kaip ir senieji Antikos autoriai (Herodotas. Baltø uþimamas plotas tada jau buvo gerokai sumaþëjæs. Remiantis dabar turimais archeologijos. Gimbutienë. kuriuos. tarp jø ir baltø. 19­21. 145­147. Nors seniausiø ðaltiniø autoriai garbino kitus dievus negu jø apraðomos gentys. Baltø ir jø kaimyniø genèiø paproèiais ir tikëjimais vël imta domëtis I tûkstantmeèio pabaigoje. kur gyveno baltai. Be to. nes Europos istoriografijoje ðiuo terminu kartais buvo vadinamos visos á ðiauræ nuo Vyslos gyvenanèios gentys. jie nesistengë suniekinti kitø genèiø religijos. o neretai ir kariaujama. gelonus. paþintiniais tikslais. Seniausia informacija apie BRM imta ne ið paèiø liudininkø lûpø. dalis duomenø apie tø genèiø tikëjimus ðiame leidinyje spausdinama nurodant. taèiau jiems buvo bûdinga religinë tolerancija. Todël per iðtisus ðimtmeèius po Kristaus maþai tepasirodë naujos informacijos apie baltø gyvenimo bûdà ir tikëjimus. Tø praneðimø autoriai nëra buvæ baltø kraðtuose. silpo ir domëjimasis ðiaurës kraðtais. taèiau buvo gerai susipaþinæ su baltø kaimynais (Herodotas ­ su skitais. Tacitas). Taèiau kai kurie mokslininkai mano baltais buvus ir Herodoto minimus budinus. Kabelka. istorikas Adomas Brëmenietis. nes visas jø rytines þemes buvo uþëmæ ið pietø atsikëlæ slavai (þr.TURINYS TRUMPINIMAI. arèiausiai skitø. kalbotyros. 1982. geografijos ir kiti mokslai. siekë ­ 26 ­ . Specialiai iðtirti reikëtø ir sauromatø (vëlyvosios Antikos laikais ­ sarmatø) termino vartojimà. Keliautojas Wulfstanas. Silpstant Antikos valstybëms. 1982. religijà bei mitologijà yra objektyvios. kurie yra ir kituose BRM ðaltiniuose. o Rytø Europoje ­ Rusios valstybës. tai patys seniausi BRM paminëjimai. 350­355. 346­347. Ðiuo poþiûriu jø þinios apie kitø genèiø. Kol ði problema nëra galutinai iðspræsta. Joms vis daþniau tekdavo susidurti su netoli esanèiais baltø kraðtais. savaime aiðku. kai Vakarø ir Ðiaurës Europoje ásigalëjo Danijos ir Ðvedijos. getus (Äîâàòóð. o siekë jà suprasti ir apraðyti. kuriø paproèius ir tikëjimus gan plaèiai apraðë ir ið kuriø galëjo gauti tikrø duomenø apie baltus.

2 ­ kurðiai. p. 4 ­ sëliai. Vilnius. 3 ­ þiemgaliai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Baltø gentys IX­XII amþiuje: 1 ­ lietuviai. 11 ­ sulietuvintos baltø gentys. 1987. 7 ­ prûsai.TURINYS TRUMPINIMAI. 10 ­ latgaliai. 5 ­ þemaièiai. 12 – baltø ir slavø gyvenamas plotas. 8 ­ jotvingiai. 186 ­ 27 ­ . 9 ­ skalviai. 6 ­ nadruviai. Remtasi þemëlapiu ið leidinio: Lietuviø etnogenezë.

Per kelis deðimtmeèius buvo pavergtas visas prûsø kraðtas nuo Vyslos iki Nemuno (Ðapoka. tai. baltai su kai kuriomis finougrø gentimis liko vieninteliai pagonys Europoje. Ávedus krikðèionybæ Lenkijoje (966) ir Skandinavijoje (IX­XI a. arba Kalavijuoèiø) ordinà. bûtini iðnaikinti ir kad taip bûtø pateisintas toks ilgas ir nuoþmus karas su jø garbintojais. Tiesiogiai agresijà vykdë sukarinti Livonijos ir Vokieèiø ordinai*. todël apie jø religijà ir mitologijà raðë daug konkreèiau ir patikimiau. ðventøjø gyvenimø apraðymuose. o 1202 metais kovai su pagonimis baltais ir finougrais ákûrë Kristaus kariø (Livonijos. Tuo paèiu metu pradëta krikðtyti prûsus.). * XII amþiaus pabaigoje vokieèiai pirkliai ir krikðèioniø tikëjimo skelbëjai ­ misionieriai ­ ásikûrë Dauguvos þiotyse. Kova su pagonimis baltais. kuriems padëjo beveik visos krikðèioniðkosios Europos valstybës á ðiuos þygius siøsdamos geriausius savo kariø pulkus. 41­47. Lietuvos TSR istorija. reikëjo parodyti ir kokius dievus jie garbino. Per kelis deðimtmeèius buvo pavergti ir pakrikðtyti lyviai. 58­62. Á juos nukrypo krikðèionybës platintojø akys. Vertingiausios ið ðio laikotarpio yra keliautojo Wulfstano pastabos apie vakarø baltø laidojimo paproèius. Kaip ir Antikos autoriams. skelbdamas kryþiaus þygius á baltø kraðtus. 75­77. kaimynës ðalys stengësi uþgrobti turtingus baltø kraðtus arba bent juos politiðkai ir ekonomiðkai pajungti. savaime aiðku. 1985. Prisidengusios krikðèionybës skleidimu. baþnyèiø. arba Vokieèiø (Kryþiuoèiø). latgaliai. Tuos dievus ir paproèius reikëjo taip pavaizduoti. neþmoniðki. 1957. kad visai krikðèioniðkajai Europai jie pasirodytø baisûs. ordinas. siekimas objektyviai juos pavaizduoti. Kadangi su baltais buvo kovojama prisidengus krikðèionybës platinimu. paproèiø ir átikëtø á krikðèioniø Dievà. dalis sëliø. ­ 28 ­ . neva siekiant.TURINYS TRUMPINIMAI. Jie geriau negu Antikos autoriai buvo informuoti apie vakarø baltø gyvenimo bûdà ir paproèius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS supaþindinti skaitytojus su jiems maþai teþinomø genèiø paproèiais ir tikëjimais. estø. 1201 metais vyskupas Albertas èia pastatë Rygos pilá. priëmus krikðtà rytø slavams (988­989). trukusi kelis ðimtmeèius. pagarba kitø genèiø paproèiams ir tikëjimams. vienuolynø. ordinø kronikose. grafø. Ðiai kelis ðimtmeèius trukusiai agresijai idëjiðkai vadovavo Romos baþnyèia ir jos galva popieþius. kokiø paproèiø laikësi. 35­44). Èia dar bûtø galima paminëti arabø keliautojo Idrisijaus gan abstrakèias pastabas apie rytø baltø religijà. jiems bûdingas tolerantiðkumas. vadovaujamus labiausiai patyrusiø karo vadø ­ kunigaikðèiø. plaèiai atsispindëjo to meto istoriografijoje ­ visi svarbiausi ávykiai buvo fiksuojami metraðèiuose. 1936. kartais net paèiø karaliø. o 1226 metais jø þemëse (Kulme) ásikuria Ðventosios Marijos broliø. kad jie atsiþadëtø savo senøjø dievø. Taèiau tokiø tolerantiðkø ðaltiniø buvo nedaug.

Vadinasi. vokieèiø. Tai nori nenori varþë ðaltiniø autoriø fantazijà. latviais. ko nebuvo. patekusiais á krikðèioniø nelaisvæ. buvusiais baltø nelaisvëje. jie minimi tarsi ið tolo. Iðimtá èia sudaro Rytø Europos krikðèioniø (staèiatikiø) raðyti ðaltiniai: Ipatijaus metraðtis ir Malalos kronikos slaviðkos redakcijos nuoraðas. o ðiø ðaltiniø skaitytojai galëjo nesunkiai patikrinti tø þiniø teisingumà. perkûno) garbinimas. vandens. kurie þemintø jà ir jos iðpaþinëjus. þmoniø aukojimas dievams. kovojusiø su baltais. Lietuviø paproèiai ðiø ðaltiniø autoriams maþiau tebuvo þinomi. Beveik visi tie ðaltiniai paraðyti þmoniø. Kiek daugiau ir vertingesniø duomenø apie BRM yra minëtoje 1249 metø Ordino ir prûsø taikos sutartyje. Magdeburgo analuose. þinios apie BRM galëjo bûti imamos ið pirminiø ðaltiniø. lenkø ir kitø tautø. Nors ir bûdami nusistatæ prieð baltus ir jø religijà. o daugeliui dievø. mënulio. miðkø. Tai patys vertingiausi raðytiniai rytø baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai ir vieni ið vertingiausiø BRM ðaltiniø apskritai. o iðpûsti tai. daugelio ðaltiniø autoriai gavo progà ið arèiau susipaþinti su BRM ­ jie patys dalyvavo þygiuose á ðiuos kraðtus arba kalbëjosi su þmonëmis. pasaulio apraðymuose ir kituose veikaluose. nes su ðiomis gentimis Vakarø Europos krikðèionys pirmiausia pradëjo kariauti. Pavergus baltø gentis. Visø smerktiniausia jiems atrodë dieviðkos garbës teikimas ne vienam (kaip krikðèioniø). XIII amþiaus ðaltiniuose daugiau raðoma apie prûsø ir latviø religijà bei mitologijà. kuriuose minima BRM. jie negalëjo be saiko meluoti ir jø paproèiams bei religijai priskirti tai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS XIII amþiuje prasidëjus krikðèioniðkosios Europos agresijai prieð baltus. paproèiai. Prasidëjus agresijai prieð baltø kraðtus. kartais net dalyvavusiø kryþiaus þygiuose ir siekusiø sunaikinti ðià religijà. nusistaèiusiø prieð baltus ir jø religijà. daugpatystë. kurie puikiausiai atsiminë savo senuosius paproèius. kur buvo jauèiamas stiprus baltiðkasis substratas ir kuriø gyventojai intensyviai bendravo su rytø baltais (lietuviais. garbintus dievus. Tiek Ipatijaus metraðtis. Jie veikiau buvo linkæ ne pramanyti nebûtus dalykus. dalyvavusiais tokiuose þygiuose. Apie ðiuos baltø religijos ir paproèiø aspektus uþsimenama beveik visose popieþiø bulëse. gyvûnø. pirmosiose popieþiaus bulëse. atsirado daug ðaltiniø. pomëgis þyniauti ir burtininkauti. gamtos reiðkiniø ir objektø (saulës. kas krikðèioniø akimis þiûrint atrodë nehumaniðka ir smerktina. jotvingiais). mirusiøjø deginimas. kronikose. ir su paèiais baltais. 1249 metø Ordino ir prûsø taikos sutartyje. Todël jø informacija negalëjo bûti objektyvi. tiek Malalos kronika apraðo to paties meto (XIII ­ 29 ­ . ji visø pirma stengësi iðkelti tuos baltø religijos bruoþus. Nusiteikimas prieð baltø paproèius jau buvo jauèiamas ir kai kuriuose ankstesniuose ðaltiniuose: Prûsijos vyskupo Adalberto biografø darbuose. Eiliuotojoje Livonijos ir Henriko Latvio kronikose. Jiems gerai buvo þinomi ðiø baltø garbinami dievai. kronikininkai bendravo su kà tik pakrikðtytais prûsais. kuriuos jie gan smulkiai apraðë. Ðiø ðaltiniø autoriai gyveno rytø slavø vakarinëse þemëse.TURINYS TRUMPINIMAI.

Philippe de Méziêres pasakojimas. Baltramiejaus Anglo. liaupsinanèios Vakarø Europos valdovø þygius á Lietuvà. kryþiuoèiai ir kalavijuoèiai kartu su visa krikðèioniðkàja Europa pakëlë kardà prieð lietuvius. Jie buvo neobjektyvûs. kad jø duomenys abstraktoki. tik gaila. Pastarasis mitologijos tyrinëtojas ligi ðiol menkai tebuvo þinomas. Prûsijoje ir Latvijoje. Rytø baltø tikëjimai minimi taip pat Konstantinopolio patriarchato dokumentuose. bule lenkø kunigaikðèiui (1216­1217). ávairiausi bûrimai. burtai ir ­ 30 ­ . þiemgalius. o Petro Dusburgieèio Prûsijos þemës kronikà (1326) galima laikyti vienu ið svarbiausiø ðios religijos bei mitologijos ðaltiniø. þiemgalius ir kitas gentis.TURINYS TRUMPINIMAI. apraðymai. Nuoþmus karas tæsësi visà XIV amþiø ir baigësi gan paradoksaliai: Lietuvos krikðtu (1387) ir visiðku Vokieèiø ordino sutriuðkinimu (1410). Dauguma XIV amþiaus ðaltiniø ­ kronikos. kur jau beveik du ðimtmeèius vyravo krikðèionybë. Tai sinkretinio pobûdþio paproèiai ir tikëjimai: kalendorinës ir darbo ðventës su gausiomis archajiðkomis apeigomis. sumaþëjo Europos tautø domëjimasis ðiais kraðtais ir jø religija bei mitologija. Vienas baltø gentis (prûsus. buvo raðomi prieðiðkai baltams nusiteikusiø autoriø. Tabîbo darbais. latvius. þemaièiams ­ 1415 metais) pasikrikðtijus. Pasaulio apraðymu. Ið ðio ðimtmeèio yra iðlikusi ir paties lietuvio (didþiojo kunigaikðèio Gedimino) uþuomina apie lietuviø tikëjimus. turëtø bûti patikima. sëlius) nugalëjus. dalis jø informacijos sutampa. bule prûsams (1216–1217). pavyzdþiui. Jau daug vëliau (XV amþiuje) panaðiai rytø baltø dievus apibûdino Jonas Dlugoðas. ið dalies kurðius. ið dalies kurðius. tai jø informacija. Vertingiausi ðio laikotarpio ðaltiniai yra jau minëtoji Petro Dusburgieèio Kronika. BRM tyrinëtojai dar maþai tëra naudojæsi kitais ðio laikotarpio ðaltiniais: kai kuriomis popieþiø bulëmis. stengësi iðkelti tik tuos BRM bruoþus. kurie nesiderino su krikðèionybe ir kuriuos krikðèionybë siekë iðnaikinti. latvius. apie senuosius vietiniø gyventojø paproèius ir tikëjimus daþniau uþsimenama tik ávairiuose kraðto ir Baþnyèios valdytojø ásakuose bei pagraudenimuose. o kitoms (lietuviams ­ 1387. Dubnicos. Jeigu ðie ðaltiniai neveikë vienas kito. kryþiaus þygiø idëjas propaguojantys traktatai. kaip pasikartojanti. kurie jà menkino ir diskreditavo krikðèioniø akyse. kuriais buvo puldinëjama Lietuva. XIII amþiaus pirmojoje pusëje pavergæ lyvius. Bet XIV amþiaus ðaltiniuose jau daugiau duomenø apie lietuviø tikëjimus ir paproèius. Hermano Vartbergieèio kronikos. Panaðûs ásakai buvo leidþiami ir kituose Europos kraðtuose. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS amþiaus vidurio) rytø baltø dievus. prûsus. giesmës. kaip ir anksèiau minëtieji XIII amþiaus dokumentai. Juose paprastai buvo iðkeliami ir smerkiami tokie liaudies paproèiai ir tikëjimai. Ið esmës pakito ir BRM ðaltiniø pobûdis. XIV amþiaus ðaltiniuose dar daug duomenø ir apie neseniai pavergtø prûsø senàjà religijà bei mitologijà. kryþiuoèiø keliø. Vygando Marburgieèio.

Jau seniausiuose slavø. jau nekalbant apie paprastus þmones. Dlugoðo. germanø (vokieèiø. Kalimacho raðtuose) uþfiksuoti ir pirmieji padavimai apie lietuviø kilmæ. Ðio leidinio ðaltiniø anotacijose bandoma nustatyti mitinës informacijos etninæ priklausomybæ. Ávedus krikðèionybæ Prûsijoje ir Latvijoje. Raðytiniø padavimø apie savo genèiø kilmæ turi daugelis Europos tautø (Zachara-Wawrzyñczyk. apie kokiø tautø paproèius ir tikëjimus juose kalbama: baltø (prûsø. latviø. kad ðiø ðaltiniø autoriai yra naudojæsi ir ankstesniais raðtais apie lietuviø ir þemaièiø krikðtà. jie arba buvo paveldëti ið bendro indoeuropieèiø gyvenimo laikø.TURINYS TRUMPINIMAI. 1963). Mokslininkai. Visuose kraðtuose ðie paproèiai. senaisiais paproèiais ir tikëjimais. nes specialiai jais niekas nesidomëjo. amatininkai). lyviø). ir ið dar gyvø esanèiø tos religijos iðpaþinëjø arba jø palikuoniø. Medþiagà apie senàjà lietuviø religijà ir gyvenimo bûdà jie galëjo imti ir ið raðytiniø ðaltiniø. kai visos tautos ëmë domëtis savo praeitimi. Renesanso idëjø paskatintas domëjimasis senaisiais paproèiais ir tikëjimais. kurðiø). kuriomis ðie dievai buvo garbinami.). Neretai jø pateikti faktai sutampa tiek tarpusavyje. Motiejaus Strijkovskio Kronikos) faktais. Jie ypaè iðpopuliarëjo Renesanso laikotarpiu. Èia netgi karaliðkajame Jogailaièiø dvare Krokuvoje ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio dvare Vilniuje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS prietarai. Mikalojus Lasockis. burtai ir prietarai turëjo daug bendrø bruoþø. Ið XV amþiaus yra uþuomina apie prûsø kilmæ (Lauryno Blumenau Vokieèiø kryþiuoèiø ordino istorijoje). Ið paèiø ðaltiniø kartais sunku suprasti. Kitokia situacija susiklostë XV amþiaus Lietuvoje ir Lenkijoje. raðæ ðiame amþiuje apie senàjà lietuviø religijà ir mitologijà (Dlugoðas. tiek ir su vëliau raðytø ðaltiniø (Lietuvos metraðèiø. Kai kurios apeigos ir po krikðto buvo slapèia atlikinëjamos. arba vëliau vienø tautø perimti ið kitø. Tuo pat metu prasidëjo mokslinis. dar buvo gyvas senosios lietuviø religijos prisiminimas. Taèiau tik labai maþa dalelë ðiø senosios religijos reliktø tepakliuvo á XV amþiaus ðaltinius. kad ðie padavimai bûtø Renesanso epochos istorikø sukurti. publicistai. o apie þiemgaliø kilmæ buvo uþsiminta jau XIII amþiuje Baltramiejaus Anglo. Sunku patikëti. Pilypas Kalimachas ir kt. XV amþiaus ðaltiniuose (Laoniko Chalkokondylo. jiems buvo prieinami su Lietuvos krikðtu ir kitais svarbiais ávykiais susijæ dokumentai. Juose senoji liaudies pasaulëjauta susipynusi su krikðèioniðkàja. Daþniausiai XV amþiaus ðaltiniuose kalbama apie þyniavimà. burtininkavimà ir nekrikðèioniðkà ðeimos ir kalendoriniø ðvenèiø ðventimà. germanø ir kitø ­ 31 ­ . þmoniø sàmonëje dar ilgai iðliko prisiminimø apie garbintus dievus ir apeigas. Atrodo. artimai bendravo su karaliaus ir kunigaikðèio dvaru. gyvuliø augintojai. kuriuose bûta duomenø apie senuosius paproèius ir tikëjimus. politiniai veikëjai. kurie tapo ypaè populiarûs XVI amþiuje. kitus ávykius. kuriuos praktikavo visø tautø þemesnieji gyventojø sluoksniai (þemdirbiai. ðvedø) ar finougrø (estø.

karalius). ieðkoti juose senosios religijos bei mitologijos likuèiø ir juos apraðinëti. religiniø ir visuomeniniø paproèiø susidarymà. lietuviø. Kaip ir ankstyvojo Renesanso veikaluose. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS indoeuropieèiø raðytiniuose ðaltiniuose (metraðèiuose. Ðiuo laikotarpiu pagausëjo istorijos. Romos imperijos imperatoriui Zigmantui (1420). prûsø. kelioniø apraðymø. Renesanso epochos padavimus apie Europos tautø praeitá reikëtø kildinti ið ðiø mitø. Laoniko Chalkokondylo darbai. nes jie skelbiami pirmà kartà. Tie padavimai siejasi su mitais apie pirmøjø protëviø keliones. Tais padavimais neretai buvo reiðkiamos istorikø visuomeninës. 1976. burtus bei prietarus. paproèiø susiklostymà. spausdintø knygø paplitimas. Lasockio. didelæ jiems padarytà Renesanso epochos istorikø átakà. Ðio amþiaus autoriai ­ 32 ­ . paþintiniais tikslais. Naujosios Zelandijos gentys. kuriuose buvo atsispindëjæ tikri ávykiai: indoeuropieèiø migracija ið senosios tëvynës ir vëlesnës jø klajonës tautø kraustymosi laikotarpiu. kronikose) uþsimenama apie jø genèiø atëjimà á tuometines gyvenamàsias vietas. Sembos vyskupo Michaelio Junge’s ásakas (1426?). bet ir daugelis indoeuropieèiø (Ìåëåòèíñêèé. tikëjimus. Taèiau juose pasitaikanèios uþuominos labai neryðkios. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto laiðko ðv. Pradëta gilintis á tautos paproèius. Reikðmingesni ðio laikotarpio BRM ðaltiniai yra 1418 metø Varmës vyskupo praneðimas. surinkti ið þmoniø gyvenimo. ir ið paprastø þmoniø gyvenimo. Duomenys apie BRM imami ir ið senesniø raðytiniø ðaltiniø. Taèiau nëra visai bereikðmës ir ið senesniø ðaltiniø paimtos þinios. duomenys. senàja religija bei mitologija èia domimasi moksliniais. Panaðiø mitø turëjo ne tik primityvios Australijos. 178­194). Todël padavimai apie baltø genèiø (þiemgaliø. Jokûbo ið Ekso (Jacques d’Aix). Ðá gausumà ir ávairumà lëmë Renesanso idëjø ásigalëjimas. Daugiausia ir ávairiausiø þiniø apie BRM yra Jeronimo Prahiðkio pasakojime ir Dlugoðo Lenkijos istorijoje. kraðtovaizdþio formavimàsi. Amerikos indënai. visi ðie raðytiniai ðaltiniai remiasi padavimais. geografijos veikalø. ji laikoma neatskiriama tautos istorijos dalimi. Vienas kitas senosios lietuviø religijos ir pasaulëjautos bruoþas paaiðkëja ir ið XV amþiaus administraciniø raðtø: Þemaièiø bajorø skundo Vakarø Europos valdovams ir popieþiui (1416). Mikalojaus Lasockio ir Pilypo Kalimacho raðtai. vertingesni. Daug daugiau ir ávairesniø BRM ðaltiniø pasirodë XVI amþiuje. pirmuosius jø vadus (kunigaikðèius. latviø religijà bei mitologijà. lietuviø) kilmæ spausdinami ðiame leidinyje nurodant ðaltiniø problemiðkumà. Matyt. Be abejo. mitologijos tyrinëtojams iki ðiol buvo beveik neþinomi. ðio imperatoriaus laiðko Jogailai (1417) ir kt. Kalimacho. reikalingos papildomø komentarø. politinës paþiûros. Reformacijos ir kontrreformacijos judëjimas.TURINYS TRUMPINIMAI. kuriuose yra nemaþa BRM medþiagos. kuriuose daug kalbama ir apie senàjà prûsø.

o kartais ir nesàmoningai naudojosi jiems geriau þinomø antikiniø tautø (romënø. Pagaliau daugelis ið nurodytø dievybiø pasirodo esanèios dvasios. graikø dievø vardais arba lyginami su jais. o viskà perpasakojæs ið Grunau. ið viso nebuvo. kuria daugiausia remiasi Grunau. Daugeliui jø ið dalies tinka Viaèeslavo Ivanovo ir Vladimiro Toporovo pasakyti þodþiai apie Strijkovská. norëdami sukurti áspûdingesná senøjø baltø religijos ir mitologijos vaizdà. ir norëdami jà iðsamiai apraðyti Renesanso autoriai kartais sàmoningai. Motiejus Strijkovskis. o kartais jø fantazijai. jie kai kà patys sugalvojo.) manë. gyvuliø augintojai. kuriais rëmësi Erazmas Stella. Kol kas þinomi tik kai kurie ðaltiniai. Ir tik þemesnieji luomai (þemdirbiai. apibûdinami jø poþymiais. Lasickis). gamtos arba ûkio globëjos´ (Ìèôû. Taèiau aukojimo apeigos buvo supaprastëjusios. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS naudojosi daugeliu rankraðèiø. BRM sistema buvo gerokai apirusi. Daþniausiai jie uþraðyti netikslia. Todël Renesanso epochos ðviesuoliø duomenis apie BRM reikia vertinti kritiðkai. Lasickio ir kitø Renesanso autoriø duomenø. aukojo joms aukas. Ðiø autoriø gyvenamuoju laikotarpiu baltø kraðtuose jau seniai buvo ávesta krikðèionybë. Valdantieji sluoksniai buvo iðsiþadëjæ senøjø dievø. kad pirmojo prûsø vyskupo Kristijono Kronikos. Grieþtà Grunau kritikà vëliau revidavo Jonas Bertulaitis. Kai kurie autoriai. ið viso nebuvo. kurie vëliau þuvo. ið kuriø suþinome apie tuose rankraðèiuose buvusià mitinæ informacijà. Josephas Benderis. daug kà reikia priskirti nepakankamam autoriø informuotumui. Strijkovskio. Simonas Grunau. kuris laisvai elgësi su ðaltiniais. pritaikytos prie nepalankiø konspiracijos sàlygø.TURINYS TRUMPINIMAI. Baltø dievai neretai vadinami (pradedant Dlugoðu) romënø. ir dël to atsirado daug netikslumø ir klaidø. Jonas Lasickis ir kiti autoriai. maþai temokëjo arba visiðkai nemokëjo baltø kalbø (pavyzdþiui. Kai kurie tyrinëtojai (Maxas Perlbachas. Lukas Davidas irgi neturëjæs Kristijono Kronikos. funkcijos. Wilhelmas Mannhardtas ir kt. Haraldas Biezais ir daugelis moderniøjø baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø. o kartais ir klaidinga forma. Lietuvos metraðèiai. ðiuo metu raðæ apie BRM. uþmirðæ senàsias apeigas. kad visà prûsø olimpà Grunau pats sukûrë nusiþiûrëjæs á Adomo Brëmenieèio apraðytàjà ðvedø senøjø dievø ðventovæ Upsaloje. Sûduviø knygelës autorius. ­ 33 ­ . 156). jog kai kuriø ðaltiniø. kuriais sakosi naudojæsi Renesanso autoriai. Lukas Davidas. Mokslininkai átaria. 1980. daþnai nepatikimos arba pabrëþtinai etimologinës kilmës. miestelënai) slapta dar garbino kai kurias jiems artimas dievybes. priskiriamos tø vardø turëtojams. Buvo abejojama ir dël kai kuriø Erazmo Stellos. perpasakodamas jø þinias pernelyg stengësi mitologizuoti. Ypaè daug kritikos sulaukë Simonas Grunau. ir todël jø darbai yra vienintelis ðaltinis. graikø) religijos ir mitologijos modeliais. kad. Lasická ir Matà Pretorijø: ¥Savo darbuose jie pateikia deðimtis mitologiniø vardø.

per daug nesirûpino religiniu þmoniø ðvietimu (maþai buvo baþnyèiø. tikëjimus. kokie stabmeldiðki paproèiai ir prietarai liaudyje dar yra paplitæ: reformatø baþnyèiø kunigai ir aukðtesnieji dvasininkai vaþinëjo po parapijas. buvo ruoðiami vizitacijø nuostatai su konkreèiais klausimais þmonëms apie senosios religijos liekanas. Tai. Stabmeldiðkomis buvo vadinamos ir katalikø praktikuojamos iðkilmingos baþnytinës apeigos. nuoðirdþiai gilindamiesi á paprastø þmoniø gyvenimà. o dar maþiau lietuviðkai ar latviðkai kalbanèiø kunigø). Taèiau tie paproèiai ir tikëjimai jau yra sumiðæ su krikðèioniø. lietuviams. visai uþmirðo paprastus þmones. raðytuose Prûsijoje ir Latvijoje.TURINYS TRUMPINIMAI. ir ið dokumentø ne visada galima suprasti. ir todël krikðèionybës idëjos ðiuose kraðtuose plito lëtai. kurio nariai 1569 metais ­ 34 ­ . Ypaè daug ðioje srityje pasidarbavo jëzuitø ordinas (ákurtas 1534). ðventøjø garbinimas. o kur apie katalikiðkus paproèius. Dël to ið tiesø baltø kraðtuose dar daug buvo senosios religijos bei mitologijos likuèiø. daug jø surado ir apraðë savo darbuose. ji buvo skleidþiama þmonëms maþai suprantamomis vokieèiø. savo veiklà suaktyvino ir katalikø Baþnyèia: ëmë aiðkintis tikëjimo dalykø bûklæ parapijose ir ieðkoti bûdø jà pagerinti. Ávedus naujà religijà. Visuose tokiuose reformatø Baþnyèios dokumentuose. religija. susipynusios su naujosios religijos atitinkamais dievais ir apeigomis. kur kalbama apie stabmeldiðkus senuosius. vël sugráþo á stabmeldystæ. senosios religijos dievai ir apeigos. lenkø ir lotynø kalbomis. kaip tà bûklæ pagerinti. Domëtis senosios religijos bei mitologijos reliktais skatino ir Reformacijos judëjimas. Taèiau jo atstovai nenorëjo senøjø tikëjimø ir paproèiø liekanø iðkelti. raðë ataskaitas apie ðias vizitacijas. Vienas ið reformatø kaltinimø Romos katalikams kaip tik buvo tai. uþsikrëtë ávairiausiais burtais bei prietarais. bent jau Lietuvoje ir Latvijoje. su kuriais jie ilgai ir nuoþmiai kovojo. be kita ko. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Antra vertus. lëmë ir specifinës krikðèionybës platinimo sàlygos baltø kraðtuose. Ir ðiaip kunigai raðinëjo ataskaitas apie krikðèioniø tikëjimo bûklæ jø parapijose. nes visi jie vadinami ¥stabmeldiðkais´. stabmeldiðkais paproèiais. Palikti be Dievo þodþio þmonës. Prûsams. religija ir mitologija priklauso konservatyvioms ideologijos formoms. pasak reformatø. latviams krikðèionybë buvo prieðø. jø dvasios reikalus. liaudies sàmonëje iðlieka iðtisus ðimtmeèius. reformatai pirmiausia ir norëjo iðsiaiðkinti. o stengësi jas iðnaikinti. Kovodama su Reformacija. yra uþuominø ir apie senuosius þmoniø paproèius. kuris esàs pasakytas Ðventajame Raðte. o aukðtesnë baþnytinë valdþia leido ásakus. slëpë nuo jø Dievo þodá. jiems skirtø dienø ðventimas. ypaè katalikø. Siekdami sugràþinti þmones prie ¥tikrojo gyvojo ðaltinio´ ­ Dievo þodþio. Ypaè daug BRM likuèiø dar bûta XVI amþiuje. vaikydamiesi turtø ir pasaulietinës valdþios. Valdantieji sluoksniai. kad jie. o kartais net ir tûkstantmeèius. ir Renesanso epochos autoriai.

TURINYS TRUMPINIMAI. baltiðkieji elementai èia sumiðæ su daugelio kitø tautø tikëjimais. geografø. jos apraiðkas stengësi pavaizduoti kaip nehumaniðkas. buvo grieþtai nusistatæ prieð senàjà ¥stabmeldiðkàjà´ jø religijà. nesiderinanèias ne tik su krikðèionybe. baltams bûdingø tikëjimø ir paproèiø. Daugelyje ðiø katalikø baþnyèios dokumentø yra duomenø ir apie senosios lietuviø bei latviø religijos ir mitologijos liekanas. kuriø kaip stabmeldiðkø raginama iðsiþadëti. kuriø ypaè daug yra ið XVII­XVIII amþiø. restauruoti trûkstamas tos visumos dalis. tiek katalikø) raðtuose mitinës medþiagos maþiau negu Renesanso idëjø paveiktø istorikø. Taèiau juos reikia vertinti kritiðkai dël kitko. yra ið XVII amþiaus. jiems aukotas aukas. ið kuriø matyti. administraciniai raðtai. raganavimà. Nepaisant ðio trûkumo. kur kalbama apie BRM reliktus. Ávairûs ðio amþiaus juridiniai. ypaè apie raganavimà ir burtininkavimà. Religiniø kovø ákarðtyje XVI amþiuje buvo iðleistos ir pirmosios lietuviðkos religinio turinio knygos. praneðimus popieþiui. kaip ir reformatai. Kaip ir XV amþiaus religiniø ásakø autoriai. kuri randama religiniuose raðtuose. Jose esanti mitinë medþiaga ið dalies panaði á tà. daþnus burtininkavimus ir raganavimus. kaip reformatai ir katalikai platino krikðèionybæ. Jëzuitø veikla suaktyvëjo tik XVI amþiaus pabaigoje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS buvo pakviesti ir á Lietuvà. jø raðtuose yra daug vertingos medþiagos apie baltø tada dar tikëtus dievus ir mitines bûtybes. Religiniø autoriø negalima apkaltinti falsifikacija. siekimu per maþai turint duomenø sukurti senosios baltø religijos visumà. ne krikðèioniðkà. Taèiau mokslininkø pagrástai keliama mintis. todël dauguma jø dokumentø. raðytojø. Krikðèionybës platintojø (tiek reformatø. laikë jà ¥velnio iðmone´. XVI amþiuje atsiranda dar viena BRM ðaltiniø rûðis ­ raganø teismø bylos. groþinës literatûros kûriniai ir kitokie ­ 35 ­ . miestø atlasai. aukðtesnieji dvasininkai (vyskupai) raðë aplinkraðèius baþnyèioms. rinko duomenis apie dar gyvus senuosius paproèius ir tikëjimus. Ðiose knygose apstu duomenø ir apie senuosius lietuviø paproèius bei tikëjimus. Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose (1530) minimas net visas senasis sûduviø panteonas. bet ir apskritai su sveika þmogaus prigimtimi. ypaè raðyti Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje. keliautojø darbuose. nekrikðèioniðkà kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø ðventimà) ir per maþai ieðkojo specifiniø. kad rengdami ðá nutarimà Prûsijos vyskupai naudojosi Renesanso dvasia paraðyta Sûduviø knygele. o senoviná baltams bûdingà ávairiø ðvenèiø ðventimà. Remdamiesi tomis ataskaitomis. ir ji kiek kitokia. raðë ataskaitas. Religiniø raðtø autoriai. kaip ir XIII­XIV amþiaus krikðèionybës platintojai baltø kraðtuose. kuria siekiama atitraukti þmones nuo tikrojo tikëjimo. visokiais bûdais prieð jas kovojo. jie daugiau dëmesio kreipë á visoms Europos tautoms bûdingus nukrypimus nuo krikðèionybës dogmø (burtininkavimà. Jie. vizitavo parapijas.

kuriø teismø bylose apstu duomenø ne tik apie raganavimà. kuri ypaè ryðki frazeologizmuose. mitinæ prasmæ turá dalykai (dangus. norëdami paryðkinti lietuviðkà kolorità. Taèiau tie intarpai nelabai dera prie viso stilizuoto konteksto. þemës. tenka apsiriboti mitiniu poþiûriu paèia informatyviausia. dvasia. koks jø abstrakcijos laipsnis. Prûsijoje ir Latvijoje buvo leidþiami kraðto ásakai. tikëjimø. Tiek katalikø. rengë vizitacijø nuostatus. netgi ávairiausi giminystës terminai. Þodynuose ne tik yra daug mitinës leksikos (dievø. aitvarus ir kitas anuo metu tikëtas mitines bûtybes. Mykolo ­ 36 ­ .). siela. reiðkianèiø dangaus. Paskelbti ðiame leidinyje visà þodynuose esanèià mitinei baltø pasaulëþiûrai suprasti reikðmingà medþiagà neámanoma dël vietos stokos. senàjà mitinæ prasmæ turinèiais þodþiais. kelioniø apraðymai. XVII amþiuje BRM ðaltiniai maþai tepakito. jeigu tik ji surinkta ið gyvosios kalbos. Tuo tarpu paèiø baltø (pavyzdþiui.). iki ðiol nebuvo panaudoti kaip BRM ðaltiniai. santykis ir pan. laidotuviø) pavadinimai. vestuviø. koks yra sàvokø. velnias) yra vadinama senøjø. prakeiktas ir kt. gramatikø. pragaras. netgi geroji ir blogoji dvasia (Dievas. ikikrikðèioniðkøjø ðvenèiø. svarbûs jos prasmiø kiekybiniai santykiai (kiek yra sakraliniø sàvokø. lengviausiai suvokiama leksikos dalimi. ðventas. bet pasitaiko ir senøjø paproèiø apraðø. Buvo leidþiamos religinio turinio knygos. gausiai naudodami Renesansui bûdingus antikinës mitologijos ávaizdþius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS veikalai. kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø pavadinimø. kuriuose tapo madinga uþsiminti apie senuosius apraðomojo kraðto paproèius bei tikëjimus. daug uþkalbëjimø. geografijos veikalai. kuriuose pasitaiko uþuominø apie ano meto tikëjimus ir paproèius. Mitologiniu aspektu reikðmingi ir senøjø ðeimos ðvenèiø (krikðtynø. Ði senoji leksika. Pavieniø BRM duomenø yra ir groþiniuose kûriniuose. likimo lëmimo terminø. vilktakius. tiek protestantø dvasininkai vizitavo parapijas. Nemaþa leksikos dalis yra sinkretinio pobûdþio: religinës krikðèioniðkosios ðventës. senøjø dievø vardais. Ðiame ðimtmetyje pagausëjo pasaulietinio turinio raðtø: groþinës literatûros kûriniø. áterpia vienà kità lietuviðkos mitologijos personaþà. burtø bei prietarø apraðymø. bet ir apie velnius. kuriais raginama kovoti su uþsilikusiomis ¥pagonybës´ liekanomis. frazeologijos su mitiniais ávaizdþiais). poþemio objektus bei reiðkinius. Ðie duomenys baltø ir kitatauèiø raðytojø kûryboje panaudojami kiek skirtingai. burtininkavimà. Pagaliau senajai liaudies pasaulëþiûrai suprasti reikðminga visa leksika. ðalia jø. burtø bei prietarø. ypaè þodynø. neva antgamtinæ galià turinèiø þmoniø vardø. raðë ataskaitas. kuriose nurodydavo pastebëtus nukrypimus nuo Baþnyèios propaguojamo gyvenimo bûdo. liaudies sàmonëje iðlaikë dalá senosios semantikos. buvo persekiojamos ir baudþiamos raganos.TURINYS TRUMPINIMAI. mitiniø bûtybiø. pritaikyta naujiems krikðèionybës poreikiams. Laurynas Bojeris). Kitatauèiai raðytojai (pavyzdþiui. kuriose koneveikiami senieji paproèiai ir tikëjimai. Ir toliau buvo leidþiami istorijos.

Ðie þodynai yra ­ 37 ­ . kuriuose yra daug naujø duomenø apie BRM jos laipsniðko nykimo ir degradavimo laikotarpiu. kuriuose dalis duomenø pakartota ið senesniø raðytiniø ðaltiniø. Svarbiausia XVIII amþiuje baltø religijos ir mitologijos rûðis ­ Prûsijoje ir Latvijoje rengiami þodynai. kurie yra ypaè reikðmingi ir daug sakantys. tiek kitu atveju svarbu atskirti meninæ kûrëjo iðmonæ nuo tikrø dalykø. daug maþiau bebuvo leidþiama. kuriomis tie dievai buvo garbinami. nustota domëtis baltø religija ir mitologija kaip dar gyvu reiðkiniu. Jakobo Lange’s ir Gotthardo Friedricho Stenderio þodynuose. nusmukus jos kultûrai ir galiausiai jai visai netekus valstybingumo (1795). konkuruojanèiu su krikðèionybe. administraciniø ir kitokiø raðtø. kuriuose uþsimenama apie BRM. paproèiø ir aukojimø. kurio atkakliai buvo laikomasi. Nemaþa ðiame amþiuje iðleista religiniø knygø.TURINYS TRUMPINIMAI. Ðaltiniø. likusioje Latvijoje ir Prûsijoje ­ protestantizmui). santykius su velniais. XVIII amþiuje. o Lietuvoje jø ið viso nebepasirodë. BRM ðaltiniø smarkiai sumaþëjo. Tai iðsami. Geriau iðliko tik tai. Tiek vienu. Ir vis dëlto ðiame amþiuje dar pasirodë labai svarbiø ðaltiniø. taèiau mitinës informacijos juose maþiau ir ji dar blankesnë. á liaudies tikëjimus. juridiniø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Lietuvio) raðytuose veikaluose ðalia sàmoningai áterptø konkreèiø citatø ið baltø mitologijos dar galima uþèiuopti ir pavienius paties autoriaus senojo mitinio pasaulëvaizdþio reliktus. Vis reèiau ir glausèiau apie senuosius baltø tikëjimus ir paproèius uþsimenama religinio turinio raðtuose. Pauliaus Einhorno ­ apie latviø. o dalis ­ surinkta ið þmoniø. kuriuose pasitaiko iki ðiol mitologijos tyrinëtojø maþai panaudotø duomenø. Ðio amþiaus istorijos ir geografijos veikaluose. Ypaè daug naujos informacijos apie to meto paproèius ir tikëjimus uþfiksuota Jokûbo Brodovskio. Galutinai baltø kraðtuose ásitvirtinus krikðèionybei (Lietuvoje ir Latgaloje katalikybei. kuriuose bûtø uþsimenama apie BRM. kuriose minima daugelis senøjø baltø garbintø dievybiø. o domëjimasis ja kaip specialia mokslo ðaka sustiprëjo tik XIX amþiuje. kelioniø apraðymuose pagausëjo kompiliaciniø. ið antriniø ðaltiniø paimtø þiniø apie BRM. þodynø. Ilgainiui vis labiau blëso prisiminimai apie seniau tikëtus dievus ir apeigas. skraidymà á susirinkimus. kas pateko á tautosakà ir tradiciná þemdirbiø kalendoriø. Reikðmingos taip pat Lietuvos ir Latvijos jëzuitø rekolekcijø ataskaitos. su didþiule meile ir profesiniu ásigilinimu paraðyta Mato Pretorijaus studija apie Prûsijos lietuviø paproèius ir tikëjimus. geografijos veikalø. nusilpus Lenkijos ir Lietuvos valstybei. Baþnyèios vadovø aplinkraðèiø. ið XVII amþiaus iðliko daugiau negu ið XVI. baþnyèiø vizitacijø ataskaitose ir religinio turinio raðtuose ­ trafaretiniø teiginiø apie visuose Europos kraðtuose populiarø þyniavimà ir burtininkavimà. pasikeitus visuomeninëms politinëms ir kultûrinëms sàlygoms. Sumaþëjo istorijos. raganø bylose ­ apie raganø kenkimà þmonëms. burtus bei prietarus. nekrikðèioniðkà ðvenèiø ðventimà. Ir tø paèiø raðtø.

kartais sunku tiksliai perskaityti juose esanèià informacijà. þeme. Donelaièio raðtai. Nemaþa ðiame amþiuje paraðytø arba iðleistø darbø (pavyzdþiui. Kalbant apie bet kurios religijos bei mitologijos gamtiná pobûdá. Tiems dalykams daug vietos skyrë visos indoeuropieèiø tautos. kaip jie abstrahuojami. vandens. svarbu iðsiaiðkinti. paproèiai ir visa kita mitinë leksika. taèiau tikëjimai. akmenø) garbinimas.TURINYS TRUMPINIMAI. kad gamtos objektø ir reiðkiniø garbinimas yra bûdingas beveik visoms. augalø ir gyvûnø. 1980. *** Raðytiniø baltø religijos ir mitologijos ðaltiniø ið seniausiø laikø iðliko nedaug. arba Þemaièiø. Tiesa. dangaus ðviesuliais ir reiðkiniais. vyskupystës sinodo nutarimai. jog klydo tie tyrinëtojai ­ 38 ­ . Ypaè ði mintis akcentuojama kalbant apie lietuviø religijà. ugnies. Friedricho Danckelmanno traktatas apie senuosius prûsus. Ãàìêðåëèäçå. Jau ið paèiø BRM ðaltiniø matyti. poþemiu. 1984. ið kitø raðytiniø ðaltiniø paimtus duomenis ðie autoriai interpretavo kiek savaip. Èâàíîâ. didesniø abejoniø nekelia. Kai kurie tyrinëtojai kritiðkai vertina ir Lange’s bei Stenderio pateiktus latviø religijos ir mitologijos duomenis. vandens. griausmo. rankraðtiniai vokieèiø­lietuviø kalbø þodynai. þemës. ypaè senesnëms. poþemio. raðiusiø ásigalëjus pozityvizmui (XIX amþiaus pabaigoje) ir dar vëlesniais laikais. bet vis dëlto ið jø galima susidaryti bendrà vaizdà. ugnimi. jie fragmentiðki. áþvelgti kai kuriuos specifinius ðios religijos ir mitologijos bruoþus ir raidos tendencijas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS vieni ið svarbiausiø ðio amþiaus BRM ðaltiniø. 1770 metø krikðèioniø katalikø katekizmas ir kiti) mitologijos tyrimams dar nebuvo panaudoti. 791­799). Daugelis tyrinëtojø. ugnies. Beveik visi bendri ðiø tautø mitologijos personaþai (Dievas tëvas. Vadinasi. griausmo dievas. kuri yra paimta ið gyvosios tradicijos. gamtos objektø ir reiðkiniø garbinimas nëra iðskirtinis BRM bruoþas. Vertingos naujos informacijos apie BRM yra Johanno Friedricho Rivijaus Kronikos intarpe. vandeniu. Svarbiausias argumentas ðiam teiginiui paremti yra tai. dievai Dvyniai. augalais (Ìèôû. Kristijono Donelaièio raðtuose. augalø dievybës) yra susijæ su ðvieèianèiu dienos dangumi. Taèiau atsimintina. nurodë gamtiná BRM pobûdá. ne visi patikimi (ypaè ið Renesanso epochos). Tai susijæ su paèia religijos ir mitologijos prigimtimi. kuris anksèiau daugelio mokslininkø buvo laikomas Teodoro Narbuto falsifikatu. griausmu. Þemë motina. 1752 metø Medininkø. 527­533. kaip gamtos objektai ir reiðkiniai átraukiami á mitinæ sistemà. religijoms ir mitologijoms. kad raðytiniuose ðaltiniuose daþnai minimas gamtos objektø ir reiðkiniø (dangaus ðviesuliø.

þaliuojanèioms þolëms (taip buvo áprasta anuo metu raðyti apie pagonis). Medeina. esà visko pertekæ. Ipatijaus metraðtyje ­ lietuviø garbinami dievai Nunadievis. skaidriems vandenims. gelonai (Äîâàòóð. teigdamas. 154. melanchlenai ir kitos gentys garbino dievà Marsà. Neurai. 1983). Prielaidà. arba demonais. Teliavelis. kurias lotyniðkais vardais jis ir iðvardija. jei buvo garbinama Dievø motina. garbino Dievø motinà. pakartojæs dalá Herodoto informacijos ir jà kiek modifikavæs. kurie teigë. Pavyzdþiui. kad senovës baltai turëjo dievø. Antonis Mierzyñskis. Òîïîðîâ. o jø sudievintà pavidalà ­ ðiø objektø ir reiðkiniø pagrindu sukurtas personifikuotas dievybes.TURINYS TRUMPINIMAI. Èâàíîâ. Kitoje bulëje. Malalos kronikos slaviðkos redakcijos nuoraðo intarpe ­ dievai Andajas. raðytoje 1216­1217 metais. 1982. krikðèionys vadindavo pagoniðkøjø tautø dievus. sakoma. 1985. gelonai. bet juose gyvenanèias dievybes. Dvyniø kultas kaip tik buvo bûdingas baltams (Mèôû. arba demonai. kad lietuviai ir kiti baltai garbino paèià gamtà. dar labiau patvirtina kito romënø istoriko ­ Tacito ­ duomenys. kad jø religija buvo primityvi. kad Livonijos gentys Dievui prideramà garbæ teikia kvailiems gyvuliams. Ðaltiniai aiðkiai rodo. kad prûsai giriasi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS (Alexanderis Brückneris. kad baltai garbino ne konkreèius gamtos objektus ir reiðkinius. kad prûsai demonams aukoja gëlëmis vainikuotas merginas. Diviriks. galima spræsti jau ið seniausio ðaltinio ­ Herodoto Istorijos. gyvenusios tarp Vyslos ir Oderio. Ir ið Oliverio Paderbornieèio þodþiø matyti. Dar vëlesniuose ðaltiniuose nurodomi ir dievai. kalnus. turëjo bûti garbinamos ir kitos dievybës ­ jos vaikai. kuriuos garbinanèios vienos ar kitos baltø gentys. taip pat gentys. Jau popieþius Inocentas III savo bulëje. kartu nurodo. Petras Klimas. raðytoje 1199 metais. Be to. kad jie neturëjo personifikuotø dievybiø ir pan. medþius. kuriø kartais tiesiogiai ir nebesiedavo su joms atsirasti pradþià davusiais reiðkiniais. kurias kai kurie mokslininkai sieja su baltais. 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutartyje minimas prûsø dievas Kurka ¥ir kiti dievai´. uolas ir slënius. bûtent budinai. Zuikiø dievas. Juozas Jurginis ir kiti). pasak Tacito. Popieþiaus Grigaliaus IX 1232 metø bulëje teigiama. Zenonas Ivinskis. Teliavelis. Pagaliau patys aisèiai (kuriø priskyrimas baltams nekelia didesniø abejoniø). jog jø dievai. 352­359). Ið baltams artimø genèiø garbintø dievø paminëtini nahanarvalø dievai Dvyniai. Perkûnas. kad stabmeldþiai baltai garbina ne paèius ðaltinius. Øèøîâà. 1980. kad tokia garbë buvo teikiama ir neðvarioms dvasioms. Kad baltai turëjo dievø. O neðvariomis dvasiomis. Þvorûna. Dievus garbino rytiniai baltø kaimynai skitai. Tai personifikuota dievybë. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje ­ ­ 39 ­ . ­ tai teigia romënø istorikas Pomponijus Mela. Dievus iðpaþino pietvakariniai baltø kaimynai germanai. Êàëëèñòîâ. paraðytos V amþiuje prieð Kristø. 66). kurias kartais linkstama priskirti baltams (Gimbutienë. lapuotiems medþiams. Julius Lippertas. taip pat gentys. Nuo XII amþiaus baltø dievai minimi beveik visuose raðytiniuose BRM ðaltiniuose.

1984. Eskulapas pavadinti lietuviø dievai. 527­530. Vurskaitas. Ipatijaus metraðtyje ­ Nunadievis. Lasickio veikalëlyje ir kituose vëlesniuose ðaltiniuose. senøjø luviø Ti¯az ­ ¥saulës dievas´. Juo. graikø Zε &s ­ ¥Dzeusas. deiws). ir kaip tikrinius dangaus dievo vardus (sen. dangaus dievas´. indø Varuna (VãruËa). Atitikmenø kitø indoeuropieèiø kalbose ir mitologijoje turi ir viename kitame ðaltinyje paminëtas. Simono Grunau. Jupiteris. Dyãus ­ ¥dangaus dievas´. Raðytiniais ðaltiniais pagrástà teiginá. paremia baltø kalbø ir tautosakos duomenys. Svaibratas ir Kurka. Ullinn) ­ irgi personifikuoti dievai (Vëlius. dievas. viso panteono valdovo kaip graikø Dzeuso. Perkûnas. Visos baltø kalbos turi þodá abstrakèiai dievo sàvokai reikðti (liet. Ãàìêðåëèäçå. Pçrkons. lat. Paþymëtina. Ðis dievas þinomas latviø ir lietuviø tautosakoje. sen. Juppiter ­ ¥Jupiteris. Luko Davido kronikose ­ prûsø dievai Patulas. pr. 1418 metø Varmës vyskupo praneðime ­ prûsø ¥demonai´ Patulas ir Natrimpas (patollum. ásivaizduojamas kaip mitinë bûtybë arba dievas. germanø Odino. matyt. 153­156. Diana. Visos baltø kalbos turi bendrà þodá griausmo dievui pavadinti (liet. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Perkûnas.TURINYS TRUMPINIMAI. dangaus dievas´ ir kt. baltai ne tik turëjo abstrahuotø dievø. 1987. Dievs). Pavyzdþiui. Natrimpe). kad daugelis indoeuropieèiø tos paèios ðaknies þodþius taip pat vartoja ir abstrakèiai dievo sàvokai paþymëti. Dlugoðo Lenkijos istorijoje ­ romëniðkais vardais Vulkanas. ávedus krikðèionybæ baltø kraðtuose. Simono Grunau. 16). Kitø indoeuropieèiø mitologijoje panaðios dievybës irgi vadinamos tos paèios arba panaðios ðaknies þodþiais (slavø Ïåðóí ­ ¥griausmo dievas´. indø Parjãnya ­ ¥audros debesio ir lietaus dievas´) (Ìèôû. indø dev㠖 ¥dievas´. indø Indros. sen. 13. Èâàíîâ. Luko Davido kronikose ­ Patulas. Vadinasi. Prûsijos ­ 40 ­ . skandinavø Fj…rgyn – ¥griausmo dievo motina´. 1986. Malalos kronikos nuoraðo intarpe ­ Andajas. dangaus dievas´. Dar daugiau garbinamø dievø ir þemesnio rango dievybiø nurodoma Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose. sen. áëjo á bendrà jø mitologijos fondà. bet kai kurie jø dievai genetiðkai yra susijæ su kitø indoeuropieèiø dievais ir kaþkada. keltø Velaunas (Vellaunus). Patrimpas. Jam artimi slavø Velesas/ Volosas (Âåëåñ/Âîëîñ). 1980. Percunis). buvo pavadinta geroji krikðèioniø garbinama dvasia (Dievas). Perkûnas. lat.). Tôr ­ ¥Tiuras. skandinavø tivar ­ ¥dievai´. pr. germanø Ulinas (Ullr. 790­799. kuris lietuviø ir latviø tautosakoje vartojamas ir kaip tikrinis þodis ­ dangaus dievo vardas (Dievas. o lietuviø ir latviø tautosakoje ypaè populiarus velnias. lotynø deus ­ ¥dievas´. Vëlius. dievs. kad baltai turëjo dievus. Laoniko Chalkokondylo Istorijos liudijimuose ­ graikiðkais vardais Apolonas ir Artemidë pavadinti þemaièiø dievai. 255­274). Tik baltø mitologijoje nëra taip ryðkiai iðskirto vieno ­ svarbiausio dievo. Sûduviø knygelëje. Ávairiuose baltø ðaltiniuose á pirmà vietà iðkeliami skirtingi dievai. Ull.

Ypaè buvo iðkelta gamtos reiðkiniø átaka bet kokios religijos ir mitologijos kûrimuisi. Taèiau daþniau uþ já ðaltiniuose yra minimas Perkûnas.TURINYS TRUMPINIMAI. Oliveris ­ 41 ­ . jog prûsai. á apyvartà átraukta daug folkloriniø ðaltiniø. yra aiðkus nesusipratimas. Ukapirmas. jeigu tikësime Simonu Grunau. Aukðtëjas Visagalásis yra artimi. pavyzdþiui. kad lietuviai ir kiti baltai turëjo tik vienà dievà Perkûnà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose. Tokiomis aplinkybëmis neigti jø buvimà BRM sistemoje arba teigti. þvaigþdes. Ðitoká jø poþiûrá lëmë kelios prieþastys. gyvulius. Vadinasi. nors buvo neblogai susipaþinæ su BRM raðytiniais ðaltiniais. vidurio baltai (þemaièiai. ­ poþemio dievus. nuo dievams skirtø ritualø ir mitø ­ á liaudyje dar tebegyvuojanèias kalendorines ir ðeimos apeigas. Taip buvo vertinama ir lietuviø religija. Ir vis dëlto kyla klausimas. kaip net ðiais laikais bando daryti kai kurie istorikai. sûduviø. þemaièiø) skirtingai vadinami. suvienytos Lietuvos centre Vilniuje stovëjo jo ðventykla. mënulá. Kaip matëme. 1983). Be to. kad buvo suabsoliutintas krikðèionybës platintojø teiginys. á pirmà vietà baltø linkstama iðkelti dangaus dievà. sprendþiant pagal visus BRM ðaltinius (pagal juose paminëtø dievø bei þemesnio rango dievybiø skaièiø ir hierarchijà). Jono Maleckio raðinyje ­ Ukapirmas. dar átikinamesnë atrodo prielaida (Vëlius. patobulinti tyrimo metodai. indoeuropieèius. medþius. latviai ir kiti baltai. kad pagal funkcijas Nunadievis. mitologinius pasakojimus. Net kalbant apie palyginti aukðtà ekonominio ir visuomeninio gyvenimo lygá pasiekusias tautas. Per já buvo praplëstas ðiø visuomeniniø reiðkiniø supratimas. augalus. uþuot garbinæ patá kûrëjà ­ Dievà. Tai buvo dësningas ir naudingas religijos ir mitologijos studijø etapas. kad rytø baltai (ypaè lietuviai) labiau garbino dangaus dievus. Taigi ðaltiniuose aiðkiai kalbama apie ávairius baltø dievus. neturëjæ abstrakèiø dievø ir pan. kad jie garbinæ tik gamtos jëgas. pasirodþius fundamentaliems Edwardo Burnetto Tyloro darbams apie religijos kilmæ ir pirmykðtes jos formas. Sûduviø knygelëje. Kita vertus. Pirma. daugelio religijos ir mitologijos tyrinëtojø þvilgsnis nuo dievø nukrypo á þemesnio rango dievybes (¥dvasias´). XIX amþiaus pabaigoje. Kita BRM ¥sugamtinimo´ prieþastis buvo ta. tai teigë popieþius Inocentas III (1199). kad lietuviai ir kiti baltai neturëjæ dievø. sûduviai) ­ þemës. teigë. garbina jo sukurtus daiktus ­ saulæ. gal net tapatûs dangaus dievai. kad Lietuvos centralizacijos ir intensyvaus prieðinimosi krikðèionybei laikais á pirmà vietà buvo iðkeltas kariø globëjas Perkûnas (kaip indø Indra. kad jø religija buvusi gamtinë ir pan. visur pradëta ieðkoti ¥animizmo´ likuèiø. burtus ir prietarus. tikëjimus. slavø Perunas). Vos ne á visas religijas tada imta þiûrëti kaip á pirmykðtes. Strijkovskio Kronikoje ­ Prakorimas. Ið to bûtø galima daryti iðvadà. Lasickio veikalëlyje ­ Aukðtëjas Visagalásis ir kt. teigta. Atrodo. kodël pozityvistai. Luku Davidu ir kitais ðaltiniais. tik ávairiose baltø gentyse (lietuviø. o vakarø baltai (prûsai).

buvimas baltø religijà suartina su senosiomis hetitø. kurie rodo ypatingà mûsø protëviø pagarbà gamtai. padarytø ið dievø. galbût net ðventomis. jà kurstydavæ specialiai tam skirti asmenys ­ þyniai. velnio. ­ 42 ­ . indø. o tie. Pavyzdþiui. Ugnyje baltai aukodavo dievams karo grobio dalá.). kaip ir senøjø indoeuropieèiø. sakraliniø terminø (alko). Gabjauju. kalneliai. Tie ðaltiniø autoriai. Strijkovskis. Dar kita. matyt. miðkeliø. kauko ir kt. Petras Dusburgietis (1326). Su ugnimi Dlugoðas. vaidilos. vadinama Gabjauja. kad amþinoji ugnis buvusi kurstoma dievo Perkûno garbei. Joje nëra dievø. kurie atlikdavo ðià funkcijà. kaip ir kieno ji buvo globojama. kurie menkiau tebuvo susipaþinæ su BRM. mitiniø bûtybiø vardø (Dievo. Baltø kraðtuose buvo labai gerbiami ir patys gamtos objektai bei reiðkiniai ­ miðkeliai ir pavieniai medþiai. Sembos vyskupas Mikalojus (1442) ir daugelis kitø autoriø. kad lietuviai. negæstanèia ­ ji visà laikà buvo kurstoma. moralës. eþerai. kaip porigvedinio laikotarpio indø. BRM artimumà gamtai rodo ir didþiulë pagarba ugniai. kur kas svarbesnë. 1984. kurie neretai atlikdavæ ir kitas kulto apeigas. Simonas Grunau. kurá vadina romëniðku Jupiterio vardu. Simonas Grunau teigia. Gabija. vadinama ðventàja Panike. vadino juos ¥ugnies garbintojais´. Dlugoðas. romënø religijomis (Ãàìêðåëèäçå. iðreiðkianèiø abstrakèias filosofijos. 700­701). akmenys.TURINYS TRUMPINIMAI. atrodo. eþerø. jaujos þidinio ugnis. Ir ðiais vardais pavadintos vietos. Panaðiø uþuominø pasitaiko netgi Vilniaus ir Rygos jëzuitø raðtuose. Visa Lietuva buvo sëte nusëta tokiais mitologiðkai áprasmintais vietovardþiais. kad ðitaip krikðèionybës platintojai apibûdindavo visas pagoniðkàsias religijas. o Dlugoðas ­ kad lietuviai ugnyje garbinæ dievà Vulkanà. tokio poþiûrio á BRM prieþastis buvo pati BRM specifika. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Paderbornietis (apie 1220). Perkûno. buvo laikomos iðskirtinëmis. tik apskritai konstatavo. akmenø pavadinimai. Jeronimas Prahiðkis. neiðskiriant në belaisviø. Amþinosios ugnies kurstymas ir specialiø asmenø. su kokiais dievais siejama. jai neleisdavæ uþgesti. kurie buvo laikomi ðventais. Rivijus ir daugelis kitø ðaltiniø autoriø baltø garbinamà ugná vadina amþina. Èâàíîâ. Apie jà kalbama daugelyje raðytiniø ðaltiniø. dievø susijæ su konkreèiais gamtos objektais ir reiðkiniais. Dar daugiau yra vietovardþiø. kalvø. sieja ir Perkûnà. Gabjaukuru ir kitokiais vardais. prûsai ar kiti baltai ¥garbino´ ugná. Taèiau atsimintina. Tai upiø. Pagaliau savo mirusiuosius baltai irgi degindavo ugnyje. padarytø ið þodþio ðventas. Lasockis. su kuriomis jiems tik tekdavo susidurti. klasikinio ir helenistinio laikotarpio graikø mitologijoje. nurodë ir kokiems ritualams ugnis buvo vartojama. Tai atsispindi ir baltø toponimikoje. pranaðaudavæ ateitá. vien Lietuvoje yra uþfiksuota daugiau kaip penki ðimtai vietovardþiø. estetikos kategorijas. upës. kuriems baltai buvo geriau paþástami. Petras Dusburgietis. Vëlesniuose ðaltiniuose ne kartà minima sudievinta namø þidinio ugnis. Dauguma baltø.

Prûsai àþuolà. Bet aukojo jas ne medþiams. Latviai. Kasparo Hennebergerio. o laikë juos ðventais manydami. atliekamos ávairios religinës apeigos. Ðventyklø. Jos minimos Magdeburgo analuose. kaip galima suprasti ið Rygos jëzuitø vizitacijø ataskaitø ir metraðèiø. Baltø ðventyklos pradedamos minëti tik nuo XII amþiaus. kad Tuðemlioje ir Baèkininkëliuose archeologø atrastos baltø ðventyklos yra apskritos. Lisanka. V amþiuje pr. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Kalbant apie baltø pagarbà gamtai. 1967. kurias kai kurie mokslininkai sieja su baltais. Ádomu. Luko Davido ir kitø Prûsijos ðaltiniø. I amþiuje ðventyklø neturëjo ir baltø pietvakariø kaimynai germanai bei patys baltai. pavyzdþiui. liepos yra ðventi ir aukojo po jais aukas. 34­37). senø senovëje palikusiais Graikijà ir apsigyvenusiais tarp budinø. Magistro Vincento. Jokûbo ið Ekso ir kitose kronikose. sprendþiant pagal Herodotà. laikomi ðventais. Sprendþiant pagal Tacità. o tik gerbiami. po atviru dangumi. Tai matyti ið Simono Grunau. augantá svarbiausioje jø ðventovëje. Baltø ðventyklø buvimà patvirtino ir archeologiniai tyrimai. Kad. neturëjo daugumas genèiø. aiðkiai nurodo Dlugoðas. nes tikëjo jame gyvenant svarbiausius savo dievus. Lenkijoje (Szymañski. nei jø kaimynø kraðtuose. Ðv. Ðis specifinis BRM bruoþas paskatino susiformuoti ir kità nuomonæ ­ kad baltai neturëjo ðventyklø ir dievø atvaizdø. Mozûruose. Vilniuje (Kitkauskas. kuriose bûdavo aukojama.TURINYS TRUMPINIMAI. graikø pavyzdþiu turëjæ atskiriems dievams pastatytas ðventyklas. lietuviai ne tiesiog garbino miðkus. Smolensko srityje (Òðåòüÿêîâ. 1986). 96­99). Prie jø buvo atliekamos religinës apeigos. irgi manë. 1982. Taèiau tas pats Tacitas platokai apraðinëja ávairiø germanø genèiø ðventus miðkelius ir kitokias ðventas vietas. 59. tikint. Atrasta ðventyklø liekanø buvusiuose baltø kraðtuose ­ Tuðemlioje. kad daþniausiai patys gamtos objektai ir reiðkiniai nebuvo garbinami. reikia turëti omenyje. Jeronimo Prahiðkio pasakojime. laikë ðventu. ­ 43 ­ . Matyt. 31­32. 1963. papuoðtas medinëmis statulomis. taip pat ir baltø rytiniai kaimynai skitai. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto laiðke karaliui Jogailai. Archeologiniai tyrimai patvirtino Rivijaus kronikos þinias apie pagoniðkàjà ðventyklà Vilniuje. Øìèäò. pasak Herodoto. Kr.­I amþiuje) ðventyklos nebuvo populiarios nei baltø. ugná. Religinës apeigos buvo atlikinëjamos ðventose vietose. Iðskirtinë pagarba gamtos objektams ir reiðkiniams rodo BRM archajiðkumà ir suartina jà su keltø religija bei mitologija. deginami arba laidojami mirusieji ir pan. kad àþuolai. kad paèiais senaisiais laikais (I tûkstantmetyje pr. Kr. Gelonus Herodotas ir laiko graikais. Rivijaus pateiktoje iðtraukoje ið Augustino Rotundo Lietuvos istorijos ir daugelyje kitø ðaltiniø. þalèius. 232­237) ir paèioje Lietuvoje ­ Baèkininkëliuose. kurie. Kurmaièiuose (Daugudis. Vygando Marburgieèio. garbinami dievai. jog juose gyvena dievai. o dievams. Iðimtá sudaro tik gelonai. kad juose gyvena arba mëgsta pasirodyti dievai. Dlugoðo Lenkijos istorijoje.

iðdroþtas XVIII­XIX amþiuje krikðèioniðkosios religijos tematika. prisirinkæ vaisiø. jie netgi nurodo. kad senovës graikø. galëjo bûti atliekama ir tiesiog gamtoje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Taèiau ið raðytiniø ðaltiniø galime susidaryti ir kitokià nuomonæ apie baltø ðventyklas. Þemynai ir kitiems dievams garbinti. 1979. kad apeigos vyktø tiesiog po atviru dangum. laiko graikø iðeiviais. tikëdami. ant kalneliø. apie vienà ið tokiø ¥bobø´. Persefonës Korës) statulos (þr. kaip tuo metu ir jø kaimynai slavai bei germanai. kad jie apsaugo juos prieðø apsuptyje. Matyt. buvo nedaug. Kr. Kr. Ðóñàåâà. 1961. Remiantis minëtais ir kitais raðytiniais bei archeologijos ðaltiniais. 68­71). matyt. kuriuos Herodotas. prie upiø ir eþerø. Kai kurios ið jø galëjo specialiai bûti nedengtos. Magdeburgo analuose raðoma. Jø turëjo tik gelonai. Jeigu buvo daromi garbinamo gyvûno atvaizdai. Baltø gyventuose plotuose pasitaiko ir akmeniniø ¥bobø´. Nedengta buvusi ir mûrinë Perkûno ðventykla Vilniuje. Pilypas Kalimachas teigia. Apie ðventyklas neuþsimena ir Petras Dusburgietis. Nuo XII amþiaus raðytiniuose BRM ðaltiniuose daþniau paminimi ir ¥stabai´ ­ dievø atvaizdai. Prieðingai. ásikûrusiø ðiaurinëse Juodosios jûros pakrantëse. kad lietuviai neturëjæ ðventyklø. Ádomu. gintariniø þmoniø ir gyvuliø figûrëliø. nors kalba apie visø baltø kulto centrà Romuvà ir ten gyvenantá vyriausiàjá jø þyná Krivá. nors gan detaliai apraðinëja garsøjá àþuolà. kad apie tà àþuolà buvusios iðkabinëtos medþiaginës uþuolaidos. baltai neðiojæ ðernø atvaizdus. o kai kurie tyrinëtojai sieja ir su baltais. tai galëjo bûti daromi ir garbinamø dievø atvaizdai. Pavyzdþiui.TURINYS TRUMPINIMAI. uþsimena Motiejus Miechowita ir Jonas Olavas Didysis. ásiverþæ á pagoniø baltø kraðtà. neturëjo ir dievø atvaizdø. moteriðkø deiviø (Demetros. stovëjusiø Lietuvos ­ Rusijos pasienyje. Jø ðventyklos graikø pavyzdþiu buvusios papuoðtos medinëmis statulomis. o savo apeigas atlikinëjæ ðventuose miðkeliuose kaip keltø druidai. galima numanyti. Vadinasi. Nemaþa ritualø. puoðia Kurkos ¥stabà´. jau turëjo kulto apeigoms skirtø statiniø ­ ðventyklø. nei daugelis jo sekëjø. 38­45) pagal tipaþà ir plastiná modeliavimà primena lietuviø liaudies medines skulptûrëles. ðventuose miðkeliuose. sudegino ðventyklà ¥su visais stabais´. kulto apeigos buvo atlikinëjamos tiesiog gamtoje. ten nebuvo jokio ðventyklos statinio. kurios buvo neðiojamos kaip amuletai (Lietuvos archeologijos bruoþai. kad krikðèionys. Sprendþiant pagal Herodotà. uþ kuriø buvæ galima uþeiti tik vyriausiesiems þyniams. 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutartyje ­ kad prûsai kartà per metus. nei skitai. Ðventyklos statiniø nemini nei Simonas Grunau. kaip minëjome. kaip senøjø keltø. Kaip teigia Tacitas. kad baltai I tûkstantmeèio pabaigoje­II tûkstantmeèio pradþioje. Pavyzdþiui. taèiau jø. Juodkrantëje rasta II tûkstantmeèio pr. nei jø kaimynai V amþiuje pr. kuriame buvæ svarbiausiøjø prûsø dievø atvaizdai. 1442 metø Sembos vyskupo Mikalojaus paliepime ­ kad ­ 44 ­ . ypaè skirtø mirusiesiems pagerbti.

Ðie ¥kryþiai´ tikriausiai buvo susijæ su senàja prûsø. Galaunë. Tuo labiau kad ðiems atvaizdams pavadinti jø kalbose jau nuo seno yra vartojama daug þodþiø (Bûga. 1963. kaip matyti ið Dubnicos kronikos. atlikdavo ir patys valdovai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS prûsai ¥atsidavë [. kurie kartu buvo ir ateities pranaðautojai. kad baltai. burtininkø ­ vaidmuo. Jono Dlugoðo Lenkijos istorijoje. Perkûno dievo atvaizdas stovëjæs ir Perkûno ðventykloje Vilniuje. 143­149) ir Lietuvoje yra tokia stipri medinës liaudies skulptûros tradicija (þr. Kai kuriuos ritualus. nors BRM buvo archajiðka. Kerniui ir kunigaikðèio Kukovaièio motinai Pajautai. Lietuviø liaudies menas. sunku patikëti. tautosakos. kuriø keletas yra bendri visiems indoeuropieèiams. stabais kartais galëjo bûti pavadinami ne dievø atvaizdai. taèiau baltai jau turëjo personifikuotø dievø. Brückneris ir jais sekæ kiti autoriai. kad ið valstieèiø kuo uoliau bûtø surinkti ir sudeginti ið medþio ir akmens padaryti dievaièiai. apraðinëja Simonas Grunau. 1958. Jeigu medinës skulptûros Lietuvoje nebûtø turëjusios senesniø ðaknø. Gana detaliai ir aiðkiai svarbiausiø prûsø dievø atvaizdus. ðv. Su dievø ir kitø garbinamø objektø stabø darymu susijæs ir paminklø statymas mirusiesiems. ant jø kapø buvæ pastatyti mediniai ¥stabai´. Simono Grunau. o ne su krikðèioniðkàja mitologija. Jeronimo Prahiðkio pasakojime. kurie buvæ prûsø ðventovëje Rikojote augusiame àþuole. Petro Dusburgieèio. kaip mirus lietuviø kunigaikðèiams Sperai. Kaip matyti ið ðiame leidinyje skelbiamø raðytiniø ir juos remianèiø kitø ­ kalbos. iðlaikiusi glaudø ryðá su gamta.TURINYS TRUMPINIMAI. kai Bauskës parapijos kunigas Wilhelmas Boltenijus (1578) ragina. Ikikrikðèioniðkojo laikotarpio baltø kulto apeigø atlikëjai. Turint prieð akis visus tuos istorinius ir archeologinius duomenis. Apie áprotá juos statyti galima nutuokti ið Sembos vyskupo Michaelio Junge’s ásakymo (1426?). Lietuvos metraðèiuose ir Strijkovskio Kronikoje pasakojama. o patys dievai.] stabø garbinimui´. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto laiðke karaliui Jogailai raginama naikinti ¥garbinamus stabus´ ir t. vargu ar su krikðèionybës ávedimu jos bûtø taip iðpopuliarëjusios. Mikalojaus ið Jeroðino. Tiesa. Lietuvos metraðèiø. Taèiau. Strijkovskio Kronikos ir kitø raðytiniø ðaltiniø. yra minimi 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutartyje. nebûtø daræ dievø atvaizdø. turëjo ðventyklø ir dievø atvaizdø. Svarbus baltø tautose buvo ir kulto apeigø atlikëjø ­ þyniø. Mikalojaus Lasockio raðinyje ir daugelyje kitø ðaltiniø.. sunku patikëti. Luko Davido ir kitose kronikose. Sembos vyskupo ásake draudþiama prûsams ant kapø statyti kryþius. kad bûtø turima galvoje ne konkretûs dievø atvaizdai. kuriuos vëliau garbinæ kaip dievus. kaip teigë Mierzyñskis.. nes kam gi vyskupui bûtø reikëjæ prieð juos kovoti. 1930. Pasak Augustino Rotundo. t. o pastatytuosius liepiama nugriauti. Ir ­ 45 ­ . 1965). archeologijos ­ ðaltiniø.

O Matas Pretorijus iðvardija daugiau kaip dvideðimt ávairiausiø jam þinomø burtininkø rûðiø. kuriuos vilkëdavo. þyniauti. buvæs sudegintas su þirgu. ­ net iki pusës metø. o velionis sudeginamas. su ginklais. dûmø kilimo. Pasaulio apraðymo. gyvuliais ir kitomis brangenybëmis. Baltus. Paskutinæ ðermenø dienà visà likusá velionio turtà pasidalijama þirgø lenktynëse. galima lyginti su keltais. Baltø áprotá mirusiuosius laidoti su gausiomis ákapëmis rodo ir archeologijos ðaltiniai ­ kartu su mirusiøjø palaikais kapuose randama daug papuoðalø. kalbant apie slapta atliekamas senàsias apeigas. Aplink já ið egliniø ràstø padaromas namelis (narvas). o mirus karaliui ar kokiam kitam aukðtos kilmës þmogui. Prûsijos. Eiliuotojoje Livonijos ir Henriko Latvio kronikose. alaus putø. kuriame jis ir sudeginamas kartu su geriausiu bièiuliu ­ palydovu. 1974 ir kt. Kaip matyti ið Baltramiejaus Anglo veikalo. romënø.TURINYS TRUMPINIMAI. kuriuo jodinëdavo. gyvuliø. 1961. kaip nurodoma Lietuvos metraðèiuose. 1935. Kartu su mirusiuoju buvo deginami tarnai arba vergai. ðvino liejimo. ávairius aukojimus. Kad baltai mëgdavo burti. Philippe de Méziêres apraðo ir paèià deginimo ceremonijà (1389). vëjo pûtimo. La Baume. kaip jie ásivaizduoja pomirtiná gyvenimà. Ypaè daþnai minimas mirusiøjø deginimas. 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutarties. 1937. Miræs valdovas su ðarvais sodinamas ant balto þirgo tarsi gyvas. Lietuvos archeologijos bruoþai. Apie lietuviø keliamas ðermenis (¥laidotuviø iðkilmes su iðgërimu´) uþsimena Henrikas Latvis. ginklø. stiprias þyniavimo. nors ðios tradicijos buvo stiprios ir kitø indoeuropieèiø (graikø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS krikðèioniðkuoju laikotarpiu. indø ir kitø tautø) religijoje. Engel. Pirmasis apie 890 metus ðá baltø laidojimo bûdà paminëjo ir plaèiausiai jø ðermenis apraðë keliautojas Wulfstanas. su drabuþiais. kartu su mylimu vergu. burtininkavimo tradicijas. kurie kartais save kildindavo ið senøjø þyniø luomo. kraujo tekëjimo ir daugelio kitø dalykø. Ðermenys esanèios keliamos labai didelës. Petro Dusburgieèio Kronikos. Daugelyje raðytiniø BRM ðaltiniø kalbama apie baltø laidojimo apeigas ir apie tai. paukðèiø skridimo. nes ðis laidojimo bûdas krikðèionims atrodë itin pagoniðkas ir smerktinas. Jono Dlugoðo raðtø ir kitø ðaltiniø. ypaè arkliø kaulø (Engel. Buvæ specialûs burtininkai. sakalu ir kurtu. mirusieji buvo deginami turtingai aprengti. Latvijas PSR arheoloìija. Livonijos kraðto ir Baþnyèios ásakuose bei daugelyje kitø ðaltiniø. 1255 metø Pasaulio apraðyme. teigiama Adomo Brëmenieèio pasakojime. þirgais. Tradicija kelti ðermenis baltø kraðtuose iðliko iki pat ­ 46 ­ . þvaigþdþiø judëjimo. Ir pats Ðventaragis. kurie ateitá pranaðaudavæ ið vaðko. daugelyje ðaltiniø minimi specialûs ðias apeigas atliekantys þmonës. Per ðermenis mirusysis gulás ant þemës savo namuose áðaldytas. kaip turëjusius ásigalëjusá kulto apeigø atlikëjø ­ þyniø ­ sluoksná. o susirinkusieji puotaujà ir þaidþià.). trunkanèios vienà arba du mënesius.

pasakojama. kad ¥paskui gyvens su jais kitame gyvenime´. Øèøîâà.TURINYS TRUMPINIMAI. kaip baltai ásivaizdavo pomirtiná gyvenimà. 125­127. Ðie mitai. tautosakoje (Vëlius. kad sudeginti jie laimingai pasieks jø pramanytà gyvøjø ðalá. Daikovièius. Pavyzdþiui. slavø ir kitø tautø laidojimo paproèius. kad ¥tarnus ir tarnaites degindavo kartu su numirëliu bei jo turtais manydami. Laidojimo medþiuose reliktø galima áþiûrëti lietuviø. Ðiaip tiesioginiø duomenø. 240) ir Jokûbo Lavinskio (XVI a. kodël reikia deginti mirusiuosius ir kaip ðis paprotys atsirado. Êàëëèñòîâ.] mirusieji galës naudotis gyvenime´. tik vienur kitur tepasitaiko. o paskui sudeginimas. Äîâàòóð. graikø. kuo jis naudojosi gyvas bûdamas. jog jotvingiai tikëjæ mirusiøjø vëles pereinant gyventi á kitus kûnus. 1983. ypaè pirmasis. taèiau tinkamiausiu laidojimo bûdu buvo laikomas deginimas. 309­314). Kaip teigia Henrikas Latvis. kasimas á þemæ ir palaikø këlimas virð þemës ­ á medþius). kad ten mirusiajam reikia visko. ypaè aukðtaièiø. kaip matyti ið Sûduviø knygelës. Tai matyti ið atskirø uþuominø apie senøjø skitø. laidojimas kartu su þirgais.) praneðime. 1973. Pasaulio apraðymo autorius nurodo. kaip buvo ávestas mirusiøjø Lietuvos kunigaikðèiø ir kitø kilmingøjø þmoniø deginimo paprotys Ðventaragio slënyje. Ðis mitas rodo. t. kad pomirtinis pasaulis yra panaðus á gyvøjø. penkiasdeðimt lietuviø moterø pasikorë þuvus jø vyrams irgi tikëdamosi. Tai ne kartà nurodoma ir raðytiniuose ðaltiniuose. o tenai kartu pateks á dþiaugsmo ir amþino gyvenimo tëvynæ´. Prûsijoje. 1971. kur Vilnia áteka á Nerá. per kurias puotaujama ir þaidþiama.) yra bûdingi daugeliui senøjø indoeuropieèiø. Lietuvos metraðèiuose ­ kad mirusiesiems Paskutinio teismo dienà (?) reikësià kopti á aukðtà kalnà. 1982. Baltramiejus Anglas teigia. jog prûsai ¥tiki. ið archeologiniø radiniø (Volkaitë­Kulikauskienë. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS XX amþiaus. o kelia á liepas. Malalos kronikos slaviðkos redakcijos nuoraðe (1261) uþfiksuotas ir unikalus mitas apie Sovijø. pateiktoje Lietuvos metraðèiuose. dar net XVI amþiuje per ðermenis buvo lenktyniaujama þirgais. þirgø lenktynës. kad baltams buvo þinomas trejopas laidojimo bûdas (deginimas. teikia daug iðkalbingos medþiagos apie baltø pomirtinio gyvenimo supratimà. kuriuo bandoma paaiðkinti. Baltø paprotys laidoti mirusiuosius su gausiomis ákapëmis atspindi jø tikëjimà. o Petras Dusburgietis ­ kad ¥sudeginti daiktai prisikelsià drauge su jais ir jie tarnausià kaip anksèiau´ ir t. Jà mini daugelis XVI­XVIII amþiaus ðaltiniø. 1249 metø Ordino ir prûsø taikos sutartyje ­ kad mirusysis laidojimo dienà ant þirgo per dangø skrieja á anà pasaulá. Kai kurie ðaltiniuose minimi baltø laidojimo momentai (ilgos ðermenys. romënø. Pavyzdþiui. velionio ðarvojimas ant þemës. todël deginant didikø kûnus prie jø dëdavæ ­ 47 ­ . kad visais ðiais dalykais [ákapëmis ­ N. þmonëmis ir kt. Magistro Vincento Kronikoje (1203) teigiama. Kito mito nuotrupoje. kad lietuviai aukðtaièiai nekrikðtytø vaikø kartais nekasa á þemæ. V. 110­112.

483). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS lûðies ar lokio nagus. Strijkovskio. keliones á jø gyventas vietas. Galima susidaryti apytikrá vaizdà apie svarbiausius baltø garbintus dievus (jø vardus. ateities spëjimas ­ bûrimai ið aukojamø þmoniø ir gyvuliø. kad vëlës namuose apsilanko tik per vaiðes. Belaisvius dievams aukodavo senieji baltø kaimynai skitai (Äîâàòóð. Êàëëèñòîâ. Vëlesniuose (XVI­XVIII amþiø) ðaltiniuose daþniausiai sakoma.) mitologijoje ir istorinëje Renesanso Europos tradicijoje. dar daþnokai minimi aukojimai dievams. Jono Lasickio raðtuose. ir todël ugniavietëje jiems paliekama maisto. Ið viso á klausimà. 1972. religiniø ir visuomeniniø paproèiø kilmæ ­ Lietuvos metraðèiuose. Mirusiøjø laidojimo apeigos senuosiuose ðaltiniuose daþniausiai minimos ir palyginti detaliai apraðytos. o vëlesniuose (XVI­XVIII amþiø) ðaltiniuose ­ kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø. iðlaikiusiems daugelá senøjø indoeuropieèiø religijos bruoþø. tada tikëta. Dlugoðas ­ kad mirusiøjø vëlës gyvena netoli alkø. Strijkovskio Kronikoje. 122­123). iki ðiol tebëra galutinai neatsakyta (Ãàìêðåëèäçå. 1984. Taèiau norint ðá faktà patvirtinti ar atmesti reikalingi kruopðtesni tyrimai. jiems skirtas apeigas. 1982. Kadangi belaisviø aukojimas dievams ir jø þudymas spëjant þygio sëkmæ yra minimas prieðiðkai baltams nusiteikusiø krikðèionybës platintojø raðtuose. hierarchijà). ið dvikovos su belaisviu baigties apie karo sëkmæ spëdavo germanai (Tacitas. Baltams. funkcijas. Ið XIV amþiaus yra iðlikæs ir taikos sudarymo ritualo apraðymas (Dubnicos kronikoje). slavø. Dlugoðo.TURINYS TRUMPINIMAI. kad tai jø pramanyti dalykai siekiant suniekinti baltø religijà. kad mirusiesiems pro devynerius vartus reikia leistis á ¥pragarà´. Ið ðios glaustos apþvalgos matyti. kilo átarimas. apie kûjá. Øèøîâà. ypaè padëkõs aukos laimëjus karo þygá ­ dalies ágyto grobio ir belaisviø deginimas. bendriausias ­ 48 ­ . mitas apie Sovijø pasakoja. kuriuose anksèiau mirusieji gyveno. parodyti jà esant þiaurià ir barbariðkà (Jurginis. ar senieji indoeuropieèiai aukojo þmones dievams. Mitø ir jø nuotrupø raðytiniuose BRM ðaltiniuose uþfiksuota nedaug: apie mirusiøjø deginimo paproèio atsiradimà ­ Malalos kronikoje. jau suistorinti mitiniai pasakojimai apie ávairiø baltø genèiø kilmæ. Atrodo. 19­32). mirusiøjø minëjimo apeigos. Èâàíîâ. o neapykanta þiauriems ir negailestingiems prieðams galëjo paskatinti jas atgaivinti. ­ Jeronimo Prahiðkio pasakojime. Simono Grunau. Be ðiø apeigø. tø apeigø atlikëjus. turi atitikmenø kitø indoeuropieèiø (skitø. Ðie mitai yra archajiðki. pasakotus mitus. Erazmo Stellos. kad mirusiøjø vëlës maitinamos arba namuose. kuriuose mirusieji bûdavo deginami. indø ir kt. 10­11). apie Vilniaus ákûrimà ­ Lietuvos metraðèiuose. germanø. pomirtinio gyvenimo supratimà. kuriuo buvusi iðvaduota Saulë. 1976. irgi galëjo bûti þinomos ðios apeigos. ðventyklas. arba kapinëse. kad raðytiniuose ðaltiniuose galima rasti duomenø visoms svarbiausioms baltø religijos ir mitologijos sritims apibûdinti.

jø atvaizdø. tautodailës. archeologijos) ðaltiniais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS paþiûras á aplinkiná pasaulá.TURINYS TRUMPINIMAI. etnografijos. Raðytiniai BRM ðaltiniai leidþia spræsti ir naujas modernaus lyginamojo mitologijos mokslo indoeuropieèiø mitologijai keliamas problemas. tautosakos. þmogaus gyvenimà ir mirtá. ­ o ypaè senøjø indoeuropieèiø religijà ir mitologijà. galima bandyti rekonstruoti pavieniø baltø tautø ir visø baltø religijos bei mitologijos sistemà. padedanèiø suprasti ir artimiausiø baltø kaimynø ­ slavø. personifikuotø dievø. keltø. ðventyklø buvimà. pagaliau galime iðspræsti jau antrà ðimtmetá trunkanèià mokslinæ diskusijà apie gamtiná lietuviø ir kitø baltø religijos pobûdá. þyniø luomo. aukojimo pobûdá ir kitus seniai svarstomus klausimus. skitø. nustatyti jos vietà ir santyká su kitø indoeuropieèiø tautø ir ypaè su pirmine indoeuropieèiø religijos ir mitologijos sistema. germanø. Remdamiesi ðiais ðaltiniais. Remiantis ðiais ir kitais (kalbotyros. Raðytiniai BRM ðaltiniai teikia daug vertingø duomenø. NORBERTAS VËLIUS ­ 49 ­ .

beliefs.TURINYS TRUMPINIMAI. beliefs and elements of the Baltic mythical world perception on the whole. folk art. they offer the most reliable basis for establishing which historical period and which geographic area the given Baltic religion and ­ 50 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY The study of the religion and mythology of the ancient Balts often runs into difficulties. Greeks and others. Germans ­ have adopted many Baltic customs. All this has to be reconstructed by scholars from a great number of source materials dating from different epochs and performing different functions. geographic and mythological perspective (they do not embrace all the regions inhabited by the ancient Balts. There are no surviving treatises by the ancient Balts themselves discussing the character and nature of their religion and mythology. choreographic. The Baltic languages themselves are an invaluable source for the RMAB (especially idioms. Baltic folklore is also of great value (especially some archaic songs and fairy tales. the meaning of separate myths and rituals. what views they held about nature and society. toponyms and personal names that have retained mythical meanings). calendar and family customs. folklore. legends and stories. do not span the whole course of their history. together with the Baltic community. or reflect nuances of their mythical world view and rituals. Ukrainians. there are no surviving authentic original sources which could clearly tell us what deities were worshipped by the ancient Balts. Though less informative from the historical. do not distinguish most of their gods and deities of a lower rank). charms and superstitions. proverbs and sayings. riddles and spells). customs. have been subject to constant change and have been influenced by the neighbouring nations. architecture ­ all that makes up spiritual and material ethnic culture. what rituals were performed in their honour. In other words. words. there are no literary adaptations of myths (like those of Greek myths). Russians. This is why facts of the RMAB reconstructed from those sources are less concrete. because of the often specific character of the source materials. Throughout the centuries and millennia Baltic languages. Those nations ­ Belorussians. like those of Nordic peoples. Poles. Practically no books of authentic myths or rituals of this religion have survived (like those of Hindu mythology). The traditional culture of those nations which have settled in the territories previously inhabited by the Balts is also of considerable interest. pictorial and applied folk art. their dating and ethnic attribution are more problematic. The information from such sources often has to be verified against the recorded RMAB data.

It seems that the source materials recorded at the time when the RMAB system was still alive should be the most reliable because the authors could obtain information straight from the horse’s mouth. The most difficult problem of all the written source materials of the RMAB is the problem of reliability. One of the most difficult tasks of the researcher is to tell which information comes from primary and which from secondary sources. those who wrote about the RMAB at that time were themselves Christians and looked upon the religion of their forefathers with hostility. It is therefore inevitable that the majority of written records of the RMAB should be approached critically. In order to help the reader to get an approximate idea about the true value of the source materials presented in this book. It ­ 51 ­ . which is all the more necessary because many written records of the RMAB are compilations. to a large extent. The same practice was adopted when writing about the RMAB. The annotations have been written on the basis of earlier investigations with regard to the results of the newest studies in the mythology of the Balts and other Indo-Europeans. Besides. Therefore. They fought against it and tried to stamp out what was left of it as manifestations of heathenism. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY mythology belongs to. to show it as barbaric. they belonged to other confessions (mostly Christian) and regarded Baltic religion as hostile and as something that should be fought against. been forgotten. not infrequently without mentioning the sources themselves. as well as the contents of the concepts that he uses.). True enough. yet this was mostly the concern of foreigners who could not always understand the remaining forms of the RMAB properly and correctly.TURINYS TRUMPINIMAI. Moreover. the information of these authors could not be objective: they sought to denigrate the RMAB. there has been a tradition in European historiography that. Regrettably. When we know the world view of the author of the source. The Balts themselves started writing about their old religion and mythology only during the years of the Reformation and Counter-Reformation (16th­17th cc. we can get an approximate idea about what phenomena of the RMAB he is speaking. in the annotation of each source we have defined the reliability of the mythical information contained in it and have indicated from which sources it has been obtained. Ever since the times of Herodotus who is called the “father of history´. one has to mention all that is known about it from other sources. though they are not always mentioned by their real names. scholarly interest in the RMAB arose. It must be also admitted that written records themselves pose many problems to their publishers and researchers. as ¥the devil’s invention´. they were recorded not by the Balts themselves but by other ethnic groups who were not always familiar with the RMAB. when their old religion and mythology had. and they fought it indeed. during the Renaissance. before writing about some phenomenon.

snatches of myths or rituals. it is necessary to make a thorough study of other sources of the RMAB. 95. At that time. are very laconic. 66. Their deeper and fuller judgement requires a more meticulous investigation of both the sources and the whole system of the RMAB. in the East as far as Moscow. No special attempt was made to analyse and systematise all the data of the RMAB contained in those sources. Baltic toponyms can be found in the North as far as Pskov and Tver. Gimbutienë. 1987. 1985. however. the Daugava River in the North and the Vistula and the Pripet Rivers in the South (Zinkevièius. see the map on p. on its basis. 1985. 47­52. the personages are sometimes called by distorted names or names which are not Baltic. 147­151. 1984 b. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION must be noted. even beyond the River Oder reaching as far as the River Elbe (Zinkevièius. their religion and mythology dates from the 5th century BC. The present book touches only upon the most problematic cases of the assessment of mythical information contained in separate records. Some scholars think that the Balts also lived beyond the borders of the above territory: the area of anthropomorphous Urns beyond the Vistula River. g. Lietuviø etnogenezë. The chief concern of the authors of the present book was to publish the written records of the RMAB rather than to investigate them. 82­100). 24). 56­69. It also presents the opinions of other authors. the whole system of the RMAB. 47­69. 1984 b. 1987. Written records. Hermann Schall. 1987. 25). outlines the approach of the author on the present publication based on the newest research findings. partly the area of Bell-Grave culture between the Black Sea and the Dniester River in the South. in the South beyond the Parsant River. see the map on p. and of the Jukhnovo culture in the East are attributed to them (Gimbutienë. 87­88. Sometimes they called all these unfamiliar tribes ­ 52 ­ . Tula and Kursk. This is the goal of future investigations. The oldest information about the Balts. Lietuviø etnogenezë. Information about the Balts of that period was provided by historians and geographers of Southern European nations (Greek and Roman) who were interested in the tribes living in the distant northern territories little known to them. especially those of the early period. In order to understand mythical information and to recreate. that the assessment of most sources is not final or indisputable. to compare the data obtained from all the sources with other IndoEuropean data and to draw on the results of other studies in Indo-European religion and mythology. and according to some investigators.TURINYS TRUMPINIMAI. they mention only separate mythical personages. Lietuviø etnogenezë. 147­158. e. Another major problem related to all the written records is that of ¥reading´ and understanding the mythological information contained in them correctly. the Balts lived on a large territory extending between the Baltic Sea in the West and the upper reaches of the Volga and Oka Rivers in the East.

Kabelka. the Greeks maintained friendly relations with them (one myth has it that Leto. Êàëëèñòîâ. The authors had never been in the Baltic lands. This information about the Balts provided by the ancient historians is interesting because it concerns the southeastern Balts the closest neighbours of the Scythians. Êàëëèñòîâ. From these materials a fairly reliable information about the Balts can be obtained. Of special interest are the data sharing some common features with the other data of the RMAB. The oldest information about the RMAB has not survived in authentic sources. 350­355. Zinkevièius. the information presented by them about the religion and mythology ­ 53 ­ . Apollo’s and Artemis’ mother. yet it is very difficult to distinguish them. The term Sauromatians (in later periods of antiquity Sarmatians) also deserves special attention. 1982. Geloni and Gaeti mentioned by Herodotus to the Balts (Äîâàòóð. The issue of the ethnic origins of the tribes described by Herodotus and Tacitus schould be studied anew on the basis of the newest data provided by archaeology. Among them the names of Baltic tribes occur. because in later European historiography this term was used in reference to all the tribes living to the north of the Vistula River. and the southwestern Balts the closest neighbours of the Germans. 258. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY the Hyperboreans. According to the myths. 1982. turned into a she-wolf fearing Hera’s revenge and escaped from the land of Hyperboreans seeking refuge in Delos. rather than denigrate religion of other tribes. Some investigators. Øèøîâà. Melanchlaeni. These Baltic tribes mixed with their neighbours and were later assimilated by them. Though the authors of the oldest sources worshipped other gods than the tribes they were describing. 19­21. linguistics. are mentioned in the writings of the Greek historian Herodotus. from the land of Hyperboreans sacrifices used to be sent to Delos ­ Ëîñåâ. In this respect. but they knew the life of the neighbouring peoples well (Herodotus was familiar with the Scythians. mythology and other disciplines. 357­360. 1985. the Neuri mentioned by Herodotus and Pomponius Mela and the Aestii by Tacitus are regarded as Balts. the Roman historians Pomponius Mela and Cornelius Tacitus. 1957. they sought to understand and describe it. Gimbutienë. Tacitus with the Germans) and described their customs and beliefs extensively. 346­347. 1982. Øèøîâà. 13­15). Sometimes the authors of the Antiquity distinguished certain tribes of the Hyperboreans. Many such tribes. 264­266). a portion of the facts about the beliefs of those tribes is given in the present book. 145­147. living to the north of the Greeks and Romans. this is the oldest surviving information about the RMAB. 1984b. According to the established tradition.TURINYS TRUMPINIMAI. however. without ever forgetting that the ethnic origins of those tribes remain very problematic. Äîâàòóð. Before this is done. Besides. they showed religious tolerance and. also ascribe the Budini.

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

of other tribes, the Balts among them, is objective. Yet, these sources, especially those provided by Herodotus and Pompinius Mela, have seldom been used for the study of the RMAB. With the decline of the power of the southern European states where history, geography and other branches of sholarship flourished, the interest in Northern peoples, to whom the Balts belonged, began to wane. This explains why during the centuries following the lst c. AD little information about the way of life and beliefs of the Balts appeared though the Baltic peoples flourished in this period, sometimes called their Golden Age. Interest in the customs and beliefs of the Balts and their neighbouring tribes was revived towards the end of the first millennium, when the ascendancy of Denmark and Sweden in Western and Northern Europe, and of Russia in Eastern Europe brought those countries into closer contacts with the neighbouring Baltic lands. Those contacts were of diverse nature ­ friendly relations, trade or war. By that time the territory settled by the Balts had shrunk considerably because all the eastern lands were taken by the Slavs who had arrived from the South (see the map on p. 27). The Balts provoked scientific curiosity which, in its turn, was aroused by political and economic considerations. The traveller Wulfstan, the historian Adam of Bremen, like the authors of the Antiquity (Herodotus and Tacitus) sought to acquaint the readers with the customs and beliefs of tribes little known to them. Like the authors of the Antiquity they showed tolerance and respect towards the customs and beliefs of other tribes, trying to tell the reader about them as objectively as possible. However, they were better informed than the authors of the Antiquity about the way of life and customs of the Western Balts. The facts presented by them about the RMAB are more concrete and reliable. Regrettably, sources marked by such tolerant judgement of ancient Baltic culture were not numerous. One might mention here the Arab traveller Idrîsî who has left rather abstract observations about the religion of the Eastern Balts. The most valuable from this period are the notes by the traveller Wulfstan about the burial rites of the Western Balts. After the introduction of Christianity in Poland (966), the Scandinavian countries (9­11th cc.), and among the Eastern Slavs (988­989), the Balts and some of the Finno-Ugrian tribes, as the only remaining heathens in Europe, began to draw the attention of Christian missionaries. Under the guise of spreading Christianity, the neighbouring countries attempted to seize the rich Baltic territories or at least, to subjugate them politically and economically. The ideological leader of that aggression against the Balts which lasted for several centuries was the Roman Catholic Church (headed by the Pope). The Church launched Crusades against the Baltic territories. A direct aggression was carried

­ 54 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

out by the militarised orders of the Teutonic and Livonian knights* aided by nearly all the Christian states of Europe which sent to those Crusades their best armies led by the most experienced leaders ­ dukes, princes, and sometimes monarchs themselves. The struggle with the Balts that lasted for several centuries is reflected in the historiography of the period: the major events were recorded in annals and chronicles of churches, monasteries and monastic orders, also in the legends of some saints. Since the struggle with the Balts carried on under the guise of spreading Christianity, in an effort to make the Balts relinquish their old gods and ways and accept belief in the Christian God, it was natural that their old gods and old customs should be described. They had to be portrayed in a way that would shake all Christian Europe as inhuman and horrible and would justify their annihilation and the long and cruel struggle with those who venerated those gods and maintained those customs. When the aggression of Christian Europe started against the Balts in the 13th century, many source materials concerning the RMAB appeared. Nearly all of these records were written by people who were hostile to the Balts and their religion, and who sometimes participated in the Crusades and strove to annihilate that religion. Consequently, their information could not be objective for they sought above all to reveal those features of the Baltic religion which would humiliate it and its adherents. A negative attitude towards the Balts and their customs could already be traced in some earlier records: in the works of the biographers of the Prussian Bishop Adalbert, in the Annales Magdeburgenses, in the first bulls by the Pope. After the aggression against the Baltic lands had started, the authors of many records had an opportunity to obtain a first-hand knowledge about the RMAB ­ they participated in the Crusades or knew people who participated in them, heard stories from those who had been held captive by the Balts, or from the Balts themselves, when they were taken prisoners by the Christians. After the subjugation of separate Baltic tribes (the Prussians and Latvians), these authors met the newly baptised Balts who vividly remembered

* At the end of the 12th c., German traders together with Christian missionaries established a settlement at the mouth of the Daugava River. In 1201, Bishop Albert built the Castle of Riga here, and in 1202 founded the Order of Christ’s Soldiers (Livonian Knights) to fight the heathen Balts and Finno-Ugrians. In several decades they succeeded in subjugating and baptising the Lyvians, Latgallians, Selonians and Estonians. About the same time the Prussians started to be Christianised. In 1226, the Order of the Virgin Mary (the Teutonic Order) was established in Prussia (Kulm). Several decades later all the Prussian lands (from the Vistula to the Nemunas) were subjugated (Ðapoka, 1936, 41­47; Lietuvos TSR istorija, 1957, 58­62; 75­77; 1985, 35­44).

­ 55 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

their old customs and the gods they used to worship. This way, the authors could obtain first-hand information about the RMAB. In a like manner, readers of those records could easily check how true these stories were. All this kept control over the imagination of the authors of those records. Hostile as they were to the Balts and their religion, they could not indulge in lies and could not tell untrue stories about their customs and religion. Rather than invent stories, they were inclined to exaggerate what in the eyes of the Christians looked inhuman and reprehensible. The most reprehensible thing to them was the worship of many gods rather than one God (as accepted among Christians) and even the worship of natural phenomena and objects (the sun, the moon, water, forests, animals, thunder); they regarded human sacrifices to gods, the cremation of the dead, polygamy, practices of sorcery and magic unacceptable. These features of Baltic religion and customs are mentioned in nearly all the papal bulls, in the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians, the Chronicles of the Germans, Poles and other nations which fought against the Balts, the descriptions of the world and other works. More extensive and valuable information about the RMAB can be found in the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians, in the Rhymed Chronicle of Livonia and the Chronicle of Henricus de Lettis. The sources of the 13th century offer more information about the religion and mythology of the Prussians and Latvians because those were the first Baltic tribes the West European Christians encountered when they set off on their Crusades against the heathens. Lithuanian customs were less familiar to the authors of these records and only remote references were made to them. Records by Eastern European Christians (Russian Orthodox believers) are an exception the Chronicle of Ipaty and a copy of the Russian translation of the Malala’s Chronicle. Their authors lived in the western part of the territories inhabited by the Eastern Slavs where the Baltic substratum was very strong and where the local population maintained lively contacts with the Eastern Balts (Lithuanians and Yotvingians). They knew well the gods worshipped by the Balts and the local customs which they described in detail. These descriptions are among the most valuable sources of the eastern area of the RMAB and one of the most valuable sources of the RMAB on the whole. Both sources describe the gods of the Eastern Balts of the same period (the mid13th c.) and provide partially overlapping information. Much later (in the 15th c.) the gods of the Eastern Balts were described in a similar manner by Jan Dùugosz. If his materials were not influenced by the above two authors, the recurrent information in all the three sources should be viewed as reliable. Up till now, the investigators of the RMAB sources have made little use of some of the papal bulls (to polish Duke, 1216­1217, to the Prussians, 1216­1217),

­ 56 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

also Incipiunt descripciones terrarum, the works of Bartholomaeus Anglicus and Tabîb. In the first half of the 13th century, having subjugated the Lyvians, Latvians, Prussians and partly the Curonians, Semigallians and other tribes, the Teutonic and Livonian knights, together with the whole Christian Europe turned against the Lithuanians. The fierce struggle between the two sides lasted throughout the 14th century and ended in a paradoxical way: with the adoption of Christianity by Lithuania (1387) and a crushing defeat of the Teutonic Order (1410). The majority of sources from that period ­ chronicles, descriptions of the routes the Teutonic Knights chose for their raids upon Lithuania, hymns glorifying the campaigns of West European monarchs to Lithuania, treatises propagating the ideas of the Crusades, were written by authors hostile to the Balts. Their writings, like those from the 13th century, lacked objectivity and sought to reveal only those sides of the RMAB which would discredit and denigrate them in the eyes af Christians. Only 14th century sources give more information about Lithuanian beliefs and customs. Dating from that century there is an indirect allusion to Lithuanian religious beliefs given by a Lithuanian (Grand Duke Gediminas). Beliefs of the Eastern Balts are also mentioned in the documents of the patriarchy of Constantinople, which, regrettably, offer a fairly abstract information. Documents from the period provide ample data about the old religion and mythology of ancient Prussians who had recently been subjugated. Chronicon Terrae Prussiae (1326) by Peter von Dusburg can be regarded as one of the major sources for studying the religion and mythology of those Baltic people. The most valuable records of the RMAB from that period are the abovementioned Chronicle by Peter von Dusburg, Chronicon Dubnicense, the chronicles of Wigand von Marburg, Hermann von Wartberge and a story by Philippe de Méziêres. After the conquest of some Baltic tribes (Prussians, Latvians and partly Curonians, Semigallians and Selonians) and the baptism of others (Lithuanians in 1387, and Samogitians in 1415), the European nations lost interest in the Baltic territories, their religion and mythology. The character of the RMAB sources also underwent radical changes. The ways and beliefs of the old local inhabitants of Prussia and Latvia which had been Christian for two centuries already, were mentioned mostly in some decrees and reprimands of the secular and church authorities. Similar decrees were issued also in other European countries. These documents describe and condemn those popular customs and beliefs which contradicted Christian practices and which Christianity strove to eradicate. Those were customs and beliefs of a syncretic type where the old popular world

­ 57 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

perception was mingled with the Christian world perception: calendar and work festivals with numerous archaic rituals, magic incantations, charms and superstitions practised by the lower classes (peasants, stock farmers, artisans) among various nations. In all countries these customs, magic practices and superstitions had a number of common features which had been either inherited from the period of common Indo-European existence, or, in later times, were adopted from one nation by another. Sometimes it is difficult to understand from the sources which people these customs and beliefs belonged to: the Balts (Prussians, Latvians, Curonians), the Germanic people (Germans, Swedes) or the Finno-Ugrians (Estonians or Lyvians). In the annotations, attempts have been made to establish the ethnic origin of these sources of mythical information. They mention most often sorcery, magic practices and non-Christian ways of celebrating family and calendar holidays. After the introduction of Christianity in Prussia and Latvia, people long retained memories about the gods they used to worship, and the rituals they used to observe during their worship. Some of the rituals were long practised in secrecy. Yet only a small part of the elements of the old religion found a way into 15th century sources since no one really showed any genuine interest in those relics of old religious practices. The situation was somewhat different in Lithuania and Poland. Here, even at the royal court in Cracow and the court of the Grand Duke in Vilnius, not to speak about ordinary people, the memory of the ancient Lithuanian religion was very much alive. At the same time, the ideas of the Renaissance stimulated interest in old customs and beliefs. Scientists, publicists, political figures, all those who wrote at the time about ancient Lithuanian religion and mythology (Jan Dùugosz, Nikolaus Lasocki, Philipp Kalimach and others), had close links with the royal and ducal courts. They had access to the documents about the introduction of Christianity in Lithuania and other important events: they could obtain information about ancient Lithuanian religion and way of life from both written records and from the surviving adherents of that religion or from their descendants. Not infrequently, the facts presented by those authors coincide; they also coincide with the data found in the written records of a later period (Lithuanian Annals, The Chronicle by Matys Stryjkowski, and others). Most probably, their authors used even older records about the baptism of Lithuanians and Samogitians and other events, and from them they received information about old customs and beliefs. The sources of this period (the works of Dùugosz, Laonicos Chalcocondylas, Kalimach) also contain the first legends about the origin of Lithuanians. These legends enjoyed great popularity in the 16th century. There is an allusion to the

­ 58 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

origin of Prussians from the 15th century (in Historia de ordine Theutonicorum cruciferorum of Laurientius Blumenau), and a mention of the origin of Semigallians dating from as early as the 13th century (the work of Bartholomaeus Anglicus). Many European nations have recorded legends about their origins (ZacharaWawrzyñczyk, 1963). These legends became very popular during the Renaissance when all the nations showed a greater interest in their past, old customs and creeds. It is hard to believe that those legends were created by the historians of the Renaissance. The oldest written records, annals, chronicles of Slavonic, Germanic and other Indo-European peoples mention the arrival of their tribes to the areas then settled by them, their first rulers (princes and kings), the introduction of religious and communal customs. All these written records must have been based on legends in which real events were mirrored: the migration of the Indo-Europeans from their old homeland and their later wanderings during the Migration Period. Those legends are related to myths about the journeys of their forefathers, about the shaping of various religious and social customs. Similar myths could be found not only among the primitive tribes of Australia and New Zealand, and among the American Indians but also among many Indo-Europeans (Ìåëåòèíñêèé, 1976, 178­194). Legends dating from the Renaissance about the origins of European nations go back to these myths. This prompted us to include legends about the origins of Baltic tribes (Semigallians, Prussians, Lithuanians) in the present book and discuss the problems related to these sources and the great influence upon them by Renaissance historians. Not infrequently, the social and political views of those historians were expressed through the above legends. Some official documents of the 15th century offer glimpses of certain features of the ancient Lithuanian religion and world perception: the Complaint of the Samogitian Noblemen to Western European Monarchs and the Pope (1416), the Letter of Vytautas, Grand Duke of Lithuania to Sigismund, Emperor of Rome (1420), the Letter of Sigismund to Jogaila (1417), and others. Yet references to the ancient religion and world perception of the Balts are very indirect and call for additional comments. More interesting sources from the same period include the Report from the Bishop of Warme (1418), the Law of Michael Junge, Bishop of Semba (1426?), the work of Nikolaus Lasocki and Philipp Kalimach. The most numerous and diverse facts can be obtained from the story of Hieronymus Pragensis and from A History of Poland by Jan Dùugosz. The works of Lasocki, Kalimach, also of Jacques d’Aix, Laonicos Chalcocondylas containing a great deal of material about the RMAB had been practically unknown to scholars. The number of the sources of the RMAB in the 16th century grew in scope and character, owing to the spread of the ideas of the Renaissance, Reformation

­ 59 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

and Counter-Reformation, and a wider use of printed books. More books on history, geography and travels appeared telling about the ancient religion and mythology of Prussians, Lithuanians and Latvians. Like in early Renaissance works, the interest in ancient religion and mythology was prompted by scientific aims, since religion and mythology were viewed as an inseparable part of national history. Facts about the RMAB in those writings had been obtained from older written records or from observing the daily course of people’s life. Studies in folk customs, creeds, magic practices and superstitions began and attempts were made to discover surviving traces of the ancient religion and mythology, and describe them. There is no doubt that facts observed in daily life are of greater value because they are reported for the first time. Yet the materials from other, older sources, are not altogether without value. The authors of that period used many manuscripts which perished in later years. Therefore, their works are now the only source from which one can obtain the information on mythology contained in those manuscripts. So far, a part of the older sources used by Erasmus Stella, Simon Grunau, The Sudovian Book, Lukas David, The Lithuanian Annals, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki and other authors are unknown. Scholars suspect that some of the sources which are said to have been used by the Renaissance authors never existed. In order to create a more impressive picture about the ancient Baltic religion and mythology, the authors made up the above-mentioned sources. A great deal of criticism has been directed against Grunau who showed excessive liberty in his handling of the sources: in recounting the stories from the sources he sought to mythologize them. Some scholars (Max Perlbach, Joseph Bender, Wilhelm Mannhardt and others) thought that the chronicle of the first Prussian bishop Christian which Simon Grunau used, had not existed at all, that he created all the Prussian Olympus after the fashion of the temple of ancient Swedish gods in Uppsala that had been described by Adam of Bremen. Lucas David had not used the chronicle by Christian either: he borrowed everything from Simon Grunau. This severe criticism of Grunau was later revised by Jonas Bertulaitis, Haralds Biezais and many modern investigators of the Baltic religion and mythology. There were doubts concerning the accuracy of information given by Erasmus Stella, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki and other Renaissance authors. During the lifetime of those authors Christianity had long been introduced in the Baltic territories. The ruling circles had long renounced their old gods and forgotten the rituals devoted to them. Only the lower sections of society (peasants, animal breeders and townsfolk) secretly worshipped some of the deities to which they felt some affinity and made offerings to them. The ritual of offering had been simplified considerably to fit the very unfavourable conditions of conspiracy. The RMAB system had disintegrated considerably. In order to describe it fully, the Renaissance authors,

­ 60 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

sometimes intentionally, sometimes not, used the models of religion and mythology of ancient peoples that were well known to them (Romans, Greeks). Starting with Jan Dùugosz, the Baltic gods were often given Roman and Greek names or were likened to Roman or Greek gods. Some authors writing at that time about the RMAB did not know Baltic languages or knew them very little (e. g. Jan Ùasicki), which gave rise to many inaccuracies and mistakes. Because of this, the facts about the RMAB provided by the Renaissance authors should be viewed with caution. Many of them can be characterised by the following words written by Vyaèeslav Ivanov and Vladimir Toporov in reference to Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki and Matthäus Prätorius: ¥In their works they mention scores of mythological names, most often recorded in an inaccurate form. The functions attributed to the bearers of those names are very often unreliable and are ostensibly etymological, which can be explained by a lack of information on the authors’ part, or even by their excessive imagination. Eventually, many of the deities they mention turn out to be spirits protecting nature or homes (Ìèôû, 1980, 156). On the other hand, religion and mythology belong to the conservative forms of ideology. After the introduction of a new religion, the deities and rituals of the old religion blend with the corresponding deities and rituals of the new religion and survive in people’s consciousness for many centuries or even millennia. Numerous survivals of the RMAB could still be traced in the 16th century. This had been determined by specific conditions of the spread of Christianity in the Baltic territories. To the Balts (Prussians, Lithuanians, Latvians) Christianity was the religion of their enemies whom they had to resist fiercely; besides, this religion was propagated in languages which they could understand but little (German, Polish, Latin); this way the ideas of Christianity spread slowly among ordinary people. The ruling circles, at least in Lithuania and Latvia, were not too keenly interested in the religious instruction of the commoners (there were few churches and still fewer priests who would preach in Lithuanian and Latvian). In such a situation, the old religion and mythology were still very much alive among ordinary people. The Renaissance authors, who were genuinly interested in the life and customs of commoners, found a great number of their traces and described them. Especially valuable for the RMAB among the historical works of this period are the writings of Erasmus Stella, Simon Grunau, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki, as well as The Sudovian Book and the Lithuanian Annals. Interest in the surviving practices of the old religion and mythology was also stimulated by the adherents of the Reformation. Yet their aim was not to reveal these practices but to eradicate them. One of the accusations levelled by the Reformation advocates against the Roman Catholics was that in their drive for riches and worldly power they tended to ignore the common people and their

­ 61 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

spiritual needs and attempted to conceal from them God’s word which is enshrined in the Bible. Deprived of God’s word, according to the adherents of the Reformation, people plunged back into heathenism, reverting to various magic practices, superstitions and heathen customs. The elaborate Church liturgy practiced by the Catholics, the veneration of the saints and observance of the days specially assigned to them, were likewise viewed as heathen practices. In their efforts to bring people back to the true word of God as to the ”true source of life´, the adherents of the Reformation sought to find out what heathen practices and superstitions were still alive among the people. With this aim in view, pastors and higher clergymen of the Reformed church travelled around in the parishes, ”visiting´ them, and making reports about those ”visitations´. Special regulations of visitation were drawn up, outlining concrete questions about the surviving elements of the old religion. Pastors wrote reports about the state of Christian creed in their parishes, while the church dignitaries issued decrees how to improve that state. In all similar documents of the Reformed church written in Prussia and Latvia, there are references to old customs and beliefs. Yet those customs and beliefs are already intermingled with Catholic customs and creed, and one cannot always understand where the documents speak about old heathen customs and where about Catholic customs, because in both situations they are referred to as ”heathen´ customs. The Catholic Church in its efforts to struggle with the Reformation intensified its activities: it started reviewing the state of creed in parishes and sought ways to improve it. The Jesuit Order, which was established in 1534 with the aim of fighting the Reformation, was very active in this field. In 1569 Jesuits were invited to Lithuania. Like the Reformed representatives of the church, the Jesuits too, visited parishes, gathering facts about the old customs and beliefs still alive among the people, and made reports. On the basis of these reports, the higher church dignitaries (bishops) wrote circulars to churches and reports to the Pope. Many of these documents of the Catholic Church contain data about the surviving elements of ancient Lithuanian and Latvian religion and mythology. The activities of the Jesuits became more active only towards the end of the 16th century, and the majority of documents related to these activities which contain mention of the RMAB data are from the 17th century. During the height of the struggle between the Reformation and the Catholic church in the 16th century, the first books were published in Lithuanian. Those were religious works in which the ways and means how both churches spread Christianity among the people were reflected. Those works also provide extensive data about ancient Lithuanian customs and beliefs which are called heathen and therefore should be abandoned.

­ 62 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

The writings of the advocates of Christianity (both of the Reformed Church and the Catholic Church) contain less information about mythology in comparison with the works of historians, geographers, writers and travellers who had experienced the influence of the Renaissance; besides, that information is of a different kind. The authors of religious writings cannot be accused of falsification or attempts to create a general picture of ancient Baltic religion and restore its missing parts. Yet their writings are one-sided. Like the authors of the 15th century religious decrees they paid more attention to deviations from Christian dogmas that were characteristic of all European nations (sorcery, witchcraft, celebration of non-Christian calendar feasts and family holidays) and showed too little interest in the specific, typically Baltic customs and beliefs. Nevertheless, these writings contain a lot of interesting material about Baltic gods and mythical beings, about offerings to them, about frequent instances of sorcery and witchcraft, about an ancient, non-Christian, typically Baltic manner of celebrating various festivals. In a decision of the synod of Prussian bishops of Pamede and Semba (1530) one can find the ancient pantheon of the Sudovians. But there is every reason to believe that in drafting this particular decision the Prussian bishops used The Sudovian Book written in the spirit of the Renaissance. The authors of religious writings, like the Christian missionaries in the Baltic countries in the 13th­14th centuries, were strongly opposed against the old ”heathen´ religion of the Balts, viewing it as ´devil’s device´ which sought to draw people away from a true belief. They depicted heathen religious practices as inhuman, contradicting not only Christianity but human nature on the whole. Therefore they fought these practices in every possible way. In the 16th c. another type of the RMAB sources emerged. Those were records of witch trials. The 17th­18th centuries were especially rich in this type of documents. Mythical materials contained in them resemble those found in religious writings, especially on witchcraft and sorcery. In these sources Baltic beliefs about witchcraft are blended with those of many other nations. Various legal and administrative documents of the 16th century, especially those from the Grand Duchy of Lithuania, codes, city plans, works of belles lettres and other writings which make mention of beliefs and customs of that period have not been used up till now as sources for the RMAB. The 17th c. brought about few changes in the RMAB sources. Books of history, geography and travelogues were published and it was fashionable to mention old practices and beliefs of the country which was described in the book. Both Catholic and Protestant clergymen visited their parishes, drew up rules of visitation and made reports in which they recorded deviations from the way of life prescribed by the church. There were also religious books which criticized

­ 63 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

old customs and beliefs. Government decrees were published in Prussia and Latvia urging officials to fight these survivals of ”heathenism´, witches were captured and punished; their trial records mention not only witchcraft and sorcery but also devils, evil spirits, werewolves, brownies and other mythical creatures, various kinds of soothsaying, magic practices and superstitions. In the 17th century a growing number of books on wordly subjects appeared: works of belles lettres, grammars, and especially dictionaries. The latter recorder not only a great deal of mythical vocabulary (names of gods, mythical beings, human names allegedly possessing supernatural powers, names of calendar feasts and family celebrations, terms of incantations, phraseology with mythical images), but would occasionally give a description of old customs, beliefs, magic practices and superstitions. A considerable part of that vocabulary were syncretic terms with a mythical meaning (dangus ­ sky, pragaras ­ hell, siela ­ soul, dvasia ­ spirit, ðventas ­ holy, prakeiktas ­ cursed, and others), even the good and evil spirits (Dievas ­ God, velnias ­ devil) were called by ancient names of the preChristian times. This old vocabulary adapted for the needs of the new missionaries of Christianity, had retained part of its old semantics in the minds of the local people. This was especially true of phraseology. The most important from the mythological point of view are the names of old family festivals (christenings, weddings, and funerals), even terms denoting various kinship relations. To get an insight into the ancient world view all lexis of the living language is important, in particular, its quantitative relations (how many sacral notions there are, how abstract they are, what is the relationship between notions denoting celestial, earthly and underworld objects and phenomena, etc.). Because of the shortage of space, it is impossible to present all the material recorded in dictionaries which is important for the understanding of the mythical views of the Balts. Only the mythologically most informative and readily understood part of the lexis can be presented. Works of fiction also provide evidence about the RMAB. Its treatment in the works of Baltic authors differs from that of foreign authors. The latter (e. g. Laurentius Boyerus) were influenced by the Renaissance and used the images of ancient Greek and Latin mythology; in their attempt to emphasize the local colouring, they would also insert one or another personage from Lithuanian mythology. However, these quotations do not agree very well with the general world view inspired by ancient Greek and Latin images. In the works of Baltic authors (e. g. Mykolas Lietuvis), along with deliberate insertions from Baltic mythology, the features of old mythical world view can be detected, highly important and meaningful in their own right. Yet in both instances it is necessary to distinguish between the author’s artistic imagination and mythology.

­ 64 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

Though the 17th century provides more sources with references to the RMAB in comparison with the 16th century, they contain less mythical information and it is less conclusive. All memories about the old gods and religious worship rites were gradually fading away. Practices borrowed by folklore and the traditional rural calendar, where they were faithfully observed in peasants’ beliefs, magic worship and superstitions, had been better preserved. In 17th century works of history and geography, also in travelogues, more compilatory than original data can be found. In church reports and religious writings there are many standard references about witchcraft and sorcery practices popular in all European countries, about non-Christian festivals. Witch trial files mention harm that witches do to people, witches’ flights to their gatherings, their relations with devils. Yet the 17th century produced very important sources offering numerous new data about the RMAB in the period of its gradual decline and disappearance. Among them is a study about the customs and beliefs of Lithuanians living in Prussia written by Matthäus Prätorius, a work noted for the author’s great love for and professional insight into the subject. Other works of this kind are a study about Latvian customs and beliefs by Paul Einhorn and reports about recollections of Lithuanian and Latvian Jesuits describing many of the deities worshipped by ancient Balts, their customs and sacrificial offerings. The 17th century witnessed the publication of numerous religious works, circulars by church dignitaries, dictionaries, legal, administrative and other documents which give some data about the RMAB. These have not yet been used by the scholars extensively. With the changing social, political and cultural conditions in the 18th century, the number of the RMAB sources decreased considerably. After Christianity had taken a firm root in the Baltic countries (Catholicism in Lithuania and Latgallia, Protestantism in the rest of Latvia and Prussia), interest in the RMAB as a living phenomenon which rivalled Christianity flagged. Interest in it revived as a special branch of scholarship only in the 19th century. References to the ancient beliefs and customs of ancient Balts in religious works became scantier and shorter. The number of such writings also diminished owing to the decline of the PolishLithuanian Commonwealth and the eventual loss of its statehood in 1795, when it was divided between Russia, Prussia and Austria. These political developments affected cultural life as well: the number of books on history and geography mentioning the RMAB grew scarce; no such works appeared in Lithuania. The most important type of the 18th c. sources of the RMAB were dictionaries compiled in Prussia and Latvia; some of the data in these dictionaries were quotations from earlier sources, other were collected among the contemporaries. A very rich information about the customs and beliefs of that period is recorded

­ 65 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

in the dictionaries of Jakob Brodowski, Jakob Lange and Gothard Friedrich Stender featuring as the major RMAB sources in the 18th century. A valuable new material on the RMAB can be found in an insertion of the Chronicle of Johannes Friedrich Rivius, which, according to many scholars, was a fake of Teodor Narbutt’s book, and in the works of Kristijonas Donelaitis. Some scholars view critically the data about Latvian religion and mythology given by Lange and Stender. Despite the fact that those authors offered their own interpretation of the data taken from other sources, the beliefs, customs and all other mythical terms recorded from the living tradition do not give grounds for questioning the authenticity of that material. A part of the works were written and published in the 18th century (e. g., a Treatise about ancient Prussians by Friedrich Danckelmann, the manuscripts of German­Lithuanian dictionaries, the works of Donelaitis, the decisions of the synod of the Medininkai or the Samogitian dioceses, the Catechism of Christian Catholics of 1770 etc.) have not been used by researchers of mythology.

***
Though the oldest surviving written sources of the RMAB are not numerous, fragmentary and not always reliable (especially those dating back to the Renaissance), and though it is sometimes dificcult to decipher the information they contain, yet they offer a general picture of the RMAB, pointing out some of its more specific features and the trends in its development. The majority of the RMAB researchers who worked at the end of the 19th century (the epoch of Positivism) and in subsequent periods, pointed out the nature-bound origins of the RMAB. It was given a particular emphasis in the studies of Lithuanian religion. The major argument in support of this approach is a frequent reference to the worship of natural objects and phenomena (heavenly bodies, earth, fire, water, thunder, plants, animals and stones). Yet it should be borne in mind that the worship of natural objects and phenomena was characteristic of nearly all ancient religions and mythologies and was a feature related to their origins. Objects and phenomena of nature figure prominently in the religion and mythology of all the Indo-European people. Nearly all the common personages in their mythologies (Father God, Mother Earth, twin gods, the god of thunder, deities of the underworld, water, fire and various plants) are related to various natural objects and phenomena (the light day sky, Earth, heavenly bodies and phenomena, thunder, underworld, water, fire and plants) (Ìèôû, 1980,

­ 66 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

527­533; Ãàìêðåëèäçå, Èâàíîâ, 1984, 791­799). It suggests that the worship of the objects and phenomena of nature is not a specific feature of the RMAB. When we speak about the nature-related origin of any religion and mythology it is essential to understand in what way the natural objects and phenomena have been integrated in the mythical system and what their degree of abstraction is. It is obvious from the RMAB sources that researchers like (Alexander Brückner, Antoni Mierzyñski, Julius Lippert, Petras Klimas, Zenonas Ivinskis, Juozas Jurginis and others) were mistaken when maintaining that the Lithuanians or other Balts worshipped nature itself, that their religion was primitive, that they had no personified deities, etc. The sources indicate quite clearly that the Balts worshipped not the actual natural objects and phenomena but they had deified them and on their basis had created personified deities who sometimes were no longer linked with the phenomena from which they had originated. It may be inferred from the oldest source ­ Herodotus’ History dating from the 5th century BC that the Balts had their own gods. The eastern neighbours of the Balts, the Scythians and other tribes, the Budini, Geloni, Melanchlaeni, who in the opinion of scholars, were related to the Balts, also had their gods (Äîâàòóð, Êàëëèñòîâ, Øèøîâà, 1982, 352­359). The Roman historian Pomponius Mela who produced a slightly modified version of Herodotus information, maintained that the Neurians, Gelonians, Melanchlaenians and other tribes worshipped the god Mars. More evidence in support of the theory that the ancient Balts had their gods can be found in the data presented by another Romanian historian, Publius Cornelius Tacitus. The southwestern neighbours of the Balts, the Germans and the tribes living between the Vistula and the Oder, sometimes regarded as belonging to the Balts (Gimbutienë, 1985, 66) also had such gods. As lastly, the Aestians who are supposed to have belonged to the Balts without any greater doubt worshipped the Mother of Gods, a personified deity according to Cornelius Tacitus. If the Mother of Gods was worshipped, other deities, her children, had also to be worshipped. One might mention twin gods worshipped by the Nahanarvals, a tribe akin to the Balts. The cult of twins was characteristic of the RMAB (Ìèôû, 1980, 154; Èâàíîâ, Òîïîðîâ, 1983). Starting with the 12th century, Baltic gods were mentioned in nearly all the written sources of the RMAB. In his bull of 1199 Pope Innocent III wrote that the tribes of Livonia showed a respect befitting only to God to witless animals, deciduous trees, clear waters, green grasses (this was a characteristic manner describing pagans at that time). At the same time, the bull mentions that such respect is also shown to ¥impure spirits´. For the Christians impure spirits or demons were the gods of pagan people. Another bull, issued in 1216­1217, says that the Prussians boasted that their gods or demons were very well off. The 1232 bull of Pope Gregory IX says that the

­ 67 ­

Wurschayto. Silvanus. The Chronicle of Ipaty mentions gods worshipped by the Lithuanians Nunadej. 153­156. Perkuno. an insertion in the Russian translation of Malala’s Chronicle mentions gods Andaj. 1980. heavenly god´. Jan Dùugosz in A History of Poland mentions names ­ Vulcanus. Old Scandinavian Fj…rgyn ¥mother of the god of thunder´. Still later sources mention gods worshipped by one or another Baltic tribe. rocks and valleys themselves but deities who lived there. In mythologies of other Indo­Europeans similar deities also have names derived from the same root (Slavic Ïåðóí ¥god of thunder´. It can also be understood from the words of Oliverus von Paderborn that the pagan Balts worshipped not springs. Þvoruna. 790­799. All the Baltic languages have a common word naming the god of thunder (Lith. Aesculapius. It should be noted that many IndoEuropeans also used words of the same root for naming both an abstract notion of god and the heavenly god (Old Indic devã ¥god´. has cognates in other Indo-European languages and mythologies. this word was used to name the kind spirit worshipped by the Christians (Dievas). Tôr ¥Tiur. This god is known in Latvian and Lithuanian folklore. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION Prussians sacrificed young girls to their gods with wreaths of flowers. Dievs). dievs. Lat. Vëlius. Many more gods and lower-ranking deities are mentioned in the decisions of the synod of Prussian bishops of Pamedë and Semba. Perkun. the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians mentions the Prussian god Curche and ¥other gods´. After the introduction of Christianity in the Baltic countries. Lat. Dyãus ¥heavenly god´. a report of the bishop of Warme of 1418 mentions Prussian demons patollum and Natrimpe. Old Luvian Ti¯az ¥Sun god´. Old Scandinavian tivar ¥gods´. trees. Diana. in the works of Jan Ùasicki and other later sources of the RMAB. dievas. 527­530. etc). mountains. Szwaybrotto and Curche. Greek Zε&s ¥Zeus. the Historical Evidence by Laonicos Chalcocondylas mentions Samogitain gods with Greek names Apollo and Artemis. in The Sudovian Book. Old Indic Parjãnya ¥god of storm and rain cloud´) (Ìèôû. Simon Grunau and Lucas David in their chronicles mention Prussian gods Patollo. ­ 68 ­ . Mejdejn. God of Hares. Juppiter. Perkûnas. Teljavel’. Prussian Percunis). All the Baltic languages have a word to denote an abstract concept of god (Lith. Velnias (Devil). For example. very popular in Lithuanian and Latvian folklore. moreover. Ãàìêðåëèäçå. 13. Latin deus ¥god´. Pçrkons. Èâàíîâ.TURINYS TRUMPINIMAI. 1984. Juppiter ¥Jupiter. heavenly god´. he gave their Latin names. Diveriks. Pr. 1986. The assertion supported by the evidence of written records that the Balts had their own gods is further supported by Baltic linguistic and folkloric data. Teljavel’. Potrimppo. imagined as a mythical being or a god. heavenly god´. 16). deiws). The Rhymed Chronicle of Livonia mentions Perkun. In Lithuanian and Latvian folklore this word is also used as a proper name of the heavenly god (Dievas.

In view of the fact that there was a temple to Perkûnas. the Chronicle of Ipaty mentions Nunadej. perhaps. an insertion in the copy of the Chronicle of Malala’s mentions Andaj. Indian VãruËa. The only difference of Baltic mythology from other Indo-European mythologies was that the Balts had not singled out one chief god as the head of the whole pantheon. Germanic Ullr. Perkûnas (like the Indian god Indra and the Slavic Perun) was elavated to the highest rank in the pantheon. the centre of the united Lithuania. German Odin. one may assume that during the period of centralisation and intensive struggle with the disseminators of Christianity. In view of such evidence it is more than naive to deny or to assert that the Lithuanians and other Balts had only one god Perkûnas. revered gods of the underworld. more plausible is the assumption put forward earlier (Vëlius.TURINYS TRUMPINIMAI. Indian Indra. It follows from the above materials that the Balts not only had abstract gods but that some of their gods were genetically related to other Indo-European gods and that at some time in the past the Baltic gods were part of the common IndoEuropean mythological stock. This would suggest that the Balts had a tendency to have one superior heavenly god. Jan Ùasicki’s booklet mentions Auxtheias Vissagistis and others. Thus. when at the end of the 19th century Edward Burnett Tylor’s fundamental studies appeared on the origins of religion and its ­ 69 ­ . the essay of Jan Malecki mention Ockopirmus. yet having different names in different Baltic tribes (Lithuanians. The Sudovian Book. Such a view could have been conditioned by several factors. identical heavenly gods. Perkûnas was mentioned more often. as. as is maintained nowadays by some scholars. while the Western Balts (Prussians). the Chronicle of Matys Stryjkowski mentions Prokorimos. Judging by all the RMAB sources (the number and hierarchy of the gods and lower ranking deities mentioned there). 255­274). Sudovians. Greek Zε&s. maintained that the Lithuanians and other Balts had no gods. for example. the Gods Nunadej. Lucas David and other sources. Ullinn who are also personified gods (Vëlius. 1987. and Auxtheias Vissagistis are similar. According to their functions. who were familiar with the written RMAB sources. the sources speak quite unequivocally about various Baltic gods. And yet a question arises why the Positivists. decisions of the synod of Prussian bishops. Ull. that their religion was nature bound etc. Celtic Vellaunus. Samogitians). Various Baltic sources mention different chief gods. Ockopirmus. However. the chronicles of Simon Grunau and of Lucas David mention Patollo. if we rely on the evidence of Simon Grunau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY Among them are Slavonic Âåëåñ/Âîëîñ. in Vilnius. For example. the Central Balts (Samogitians and Sudovians) revered gods of the earth. Firstly. 1983) that the Eastern Balts (especially Lithuanians) showed greater reverence for heavenly gods.

magic practices and superstitions which were still cherished by the common folk. The same approach was applied to the religion of the Lithuanians. Another. rivers. Places with such names must have been regarded as very special. It was a natural and fruitful stage in religious and mythological research that broadened the understanding of those social phenomena. worshipped his creatures ­ the sun. Highly revered in Baltic territories were natural objects and phenomena like groves. ­ 70 ­ . vestiges of ´animism´ were sought everywhere. lonely trees. Yet.. the Indo-Europeans. Peter von Dusburg (1326). from the rituals and myths devoted to gods to calendar feasts and family festivals. the Creator himself. Those are names of rivers. Its gods are not the expression of abstract categories of philosophy. Oliverus von Paderborn (1220). Perkûnas.) or sacral terms (alkas) is even greater. in Lithuania alone. even sacred. Then all religions came to be viewed as primitive. velnias. as the post-Righveda period of Hindu mythology or Greek mythology in the classical and Hellenistic periods. by Pope Innocent III (1199). as has been already mentioned. this period also engendered some extreme views. the moon. for example. It was then that the role of nature in the rise of any religion and mythology was brought to the foreground. Similar assertions were made. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION primary forms. Even in reference to the nations who had achieved a relatively high level of economic and social life. The number of toponyms derived from the names of gods and mythical beings (Dievas. all derived from the word ðventas (holy). morality and aesthetics. had no abstract gods. hills. are related to corresponding natural objects and phenomena. just like old Indo-European gods. groves. it was claimed that they had worshipped forces of nature. For example. kaukas. References of this kind can be found in the documents of Vilnius and Riga Jesuits. animals and plants. All Lithuania was full of such mythologically meaningful names testifying to the high reverence our forefathers showed to nature. stars. as well as various mythological stories. bringing to light many folklore sources and refining methods of investigation. there have been over 500 toponyms recorded. lakes. This reverence is reflected in toponyms. stones ­ which were all regarded as sacred. the Sembian bishop Nikolaus (1442) and many other authors.TURINYS TRUMPINIMAI. Another cause of such assertions was that the authors who wrote about Baltic religion and mythology did never question the claim of the disseminators of Christianity that the Prussians. hills and stones. etc. instead of worshipping God.. lakes. beliefs. more important cause was the specific character of the RMAB. trees. The majority of Baltic gods. Latvians and other Balts. many investigators of religion and mythology turned their attention from gods to the lower-ranking deities (´spirits´). Yet it should be borne in mind that the disseminators of Christianity characterised all pagan religions they encountered on their way in such a manner.

Èâàíîâ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY The close affinity of the RMAB to nature is also expressed by a worship of fire. Gabija. Prussians and others Balts “worshipped” fire. which is testified in many written sources. The authors of those sources. Kaspar Henneberger. thinking that those were places of abode of gods. fire. the Latvians. Nikolaus Lasocki. 700­701). a fire kiln which is called Gabjauja. When speaking about the Balts’ reverence to nature. Jan Dùugosz also sees a link between fire and Perkûnas who was called by the Roman name of Juppiter. It was kept burning all the time and would not be put out. Later RMAB sources often mention a deified hearth fire which is called ðventoji Panikë (holy damsel). Jan Dùugosz. would simply state that the Lithuanians. 1984. and Jan Dùugosz maintains that through their worship of fire the Lithuanians worshipped god Vulcanus. The exceptional reverence for natural objects and phenomena testifies to the relatively archaic character of the RMAB and its relation to Celtic religion and ­ 71 ­ . Simon von Grunau. who had less knowledge about the RMAB. that offerings were burned or the dead were buried there. Matys Stryjkowski.TURINYS TRUMPINIMAI. Johannes Friedrich Rivius and many other authors of various sources call the fire worshipped by the Balts the eternal fire. grass-snakes but that they viewed them as holy. the fire that never goes out. they were viewed as holy and it was believed that they were abodes of gods or that gods liked to use them for making their presence known. Peter von Dusburg. Lucas David and other Prussian sources. Simon von Grunau asserts that the eternal fire was kept alive in worship of the god Perkûnas. Gabjaujis. As can be understood from the visitation reports of the Jesuits from Riga and various annals. it should be borne in mind that natural objects and phenomena were not worshipped as such but held in reverence. As is evident from the materials of Simon von Grunau. including the prisoners. too. regarded oaks and linden trees as sacred and made sacrificial offerings to various gods under them. Gabjaukuras and other names. They also cremated their dead. the Prussians regarded the oak in their chief temple as sacred because chief Prussian gods lived in it. and called them ”fire worshippers”. special persons were appointed to accomplish this task – shrine-keepers and priests who often performed other rituals of the cult and made forecasts about the future. Those who were more knowledgable mentioned in what rituals fire was used. Jan Dùugosz gives a very clear evidence that the Lithuanians did not worship forests. Hindus and Romans (Ãàìêðåëèäçå. The Balts used fire to burn a portion of their war spoils. Jeronim Praþsky. by whom it was protected and what gods it was associated with. For example. Protection of the eternal fire and the existence of special persons performing that function links Baltic religion with the ancient religions of the Hittites. that those were places for religious rituals.

They are found in the Magdeburg Annals. 96­99). according to some scholars. In the oldest period (1st millenium BC ­ early 1 st century AD) temples must not have been popular either in the lands of the Balts or their neighbours. Yet. 1967. Traces of temples have been found in former Baltic territories ­ Tushemle. in Vilnius (Kitkauskas. the chief priest who lived there. and their eastern neighbours. According to the Cornelius Tacitus. 31­32. According to Herodotus. Religious rites were performed in holy places. and the Balts themselves. It is interesting to note that the Baltic temples uncovered by archaeologists in Tushemle and Baèkininkëliai were of a round plan. in the 5th century B. There is no reference to temples in Peter von Dusburg’s Chronicle though he speaks about Romow ­ the cultic centre of all the Balts and about Criwe. 1986). in the province of Masuria in Poland (Szymañski. the Southwestern neighbours of the Balts. Yet Cornelius Tacitus himself gives an extensive description of sacred groves and other holy places of various Germanic tribes where offerings were made. though they give a very detailed description of an oak with images of the chief Prussian gods. nor his numerous followers mention any temple-like structures. Jacques d’Aix and others. had no temples. they ­ 72 ­ . in a letter from the Roman Emperor Sigismund to King Jogaila. according to the Greek example. were associated with the Balts. the Scythians.TURINYS TRUMPINIMAI. the chronicles of Magister Vincent. For example. the majority of tribes. one may also form a different opinion about the Baltic temples. 232­237) and in Lithuania itself ­ in Baèkininkëliai. had temples devoted to separate gods. in the open air. This specific feature of the RMAB also prompted another view ­ that the Balts had no temples and no images of gods. 34­37). The only exception are the Gelonians who. The earliest references to Baltic temples occur as late as the 12th century. 1982. Kurmaièiai (Daugudis. relying on the written sources. who. decorated with wooden sculptures. Moreover. Wigand von Marburg. 65. Jan Dùugosz’ A History of Poland. the Germans. an excerpt from Augustinus Rotundus’ History of Lithuania and many other sources. gods were worshipped and various religious rituals were observed. Philipp Kalimach claims that the Lithuanians had no temples and performed their rites in sacred groves like Celtic druids. Lisanka.. Øìèäò. Herodotus thought that the Gelonians were Greeks who in the ancient times had left Greece and settled among the Budinians. C. the Smolensk region (Òðåòüÿêîâ. Neither Simon von Grunau. an account by Jeronim Praþsky. 1963. Archaeological research has confirmed the validity of information published in an excerpt from the History of Lithuania by Augustinus Rotundus about a pagan temple in Vilnius. 59. The existence of Baltic temples has also been supported by archaeological evidence. had no temples in the 1 st century AD. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION mythology.

1961. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY speak about some cloth hangings around the oak through which only the chief priests could enter. According to Herodotus. According to Cornelius Tacitus in the 1st century AD. The stone temple to Perkûnas in Vilnius had no roof either. mentions that the Prussians ”were given to the worship of idols”. Those were images of gods. One of such stones found on the Lithuanian-Russian border is mentioned by Miechowita and Johannes Olaus Magnus. A number of rites. Some of them could have been without any roofs deliberately so that rites could be performed in the open air. 68­71). 1979. Written records from the 12th century mention idols more often. the Balts. These were found only among the Gelonians whom he regarded. Yet they were not numerous. the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians mentions that once a year the Prussians adorned the idol of Curche with the fruit they had gathered. the Roman Emperor Sigismund urged King Jogaila in a letter to stamp out “the worship of idols” etc. nor their neighbours in the 5th century BC had images of gods. in sacred groves. and who. according to some scholars. In Juodkrantë (on the Curonian Spit in Lithuania) amber figurines of humans and animals dating from the 2nd millenium BC have been found. images of gods that they worshipped could also have been made. 38­45) according to their type and modelling remind of Lithuanian wooden figurines made in the 18­19th centuries by peasant masters with Christian themes. as mentioned above. it may be surmised that at the end of the 1st and the beginning of the 2nd millenia. already had some temple-like buildings for religious rites. were related to the Balts. in the Greek manner. and ensured their safety even among their enemies. neither the Scythians. the Balts wore boar images which protected them. Bishop of Semba. could be performed outside. in the manner of the ancient Celts. Their temples. On the basis of the above and other written and archaeological evidence. on the river banks and lake shores. the 1442 Ordinance of Nikolaus. If images of a worshipped animal were made. For example The Magdeburg Annals say that having invaded Baltic territory. on hills. to goddess Þemyna and other gods. were decorated with wooden statues. especially those dedicated to show the final respect for the dead. stone ”women” can be found occasionally. Sometimes. the Christians burnt down a temple ”with all its idols”. It is interesting to note that the statues of the goddesses (Demeter.TURINYS TRUMPINIMAI. emigrants from Greece. This suggests that there was no temple-like building and religious rites were observed in the open air. like their neighbours the Slavs and the Germans. These figurines must have been worn as amulets (Lietuvos archeologijos bruoþai. the word ”idol” could be used in reference ­ 73 ­ . Persephone) of ancient Greeks who lived on the coast of the Black sea (see Ðóñàåâà. On the territories inhabited by the Balts.

rather than Christian. wooden idols were erected on their graves. As is evident from the written records published in the present book and other supporting linguistic. the Chronicle of Matys Stryjkowski and other written records. Kernius and Kukovaitis’s mother Pajauta. The Lithuanian Annals and the Chronicle of Matys Stryjkowski tell how. 1958. when Wilhelm Boltenius. 1963. 143­149). They also had temples and images of gods. though the RMAB was archaic and had preserved a close link with nature. Simon von Grunau gives a detailed and vivid description of the images of major Prussian gods kept on an oak which grew in the Prussian temple Rickoyott. 1965). the Balts had already personified gods. One can find references to this custom in the Ordinance of Michael Junge. In view of all this historical and archaeological evidence. An important role in Baltic religion and mythology was given to priests and magicians. an image of the Thunder God was kept in the temple of this god in Vilnius. as can be seen in the Chronicon Dubnicense. Simon von Grunau. sharing some of them with other Indo-Europeans. were performed by the rulers themselves. the priest of the parish of Bauske. Making images of gods or other objects of adoration is also connected with the custom of erecting monuments to the dead. it is highly improbable that the Balts. People who performed the rites and predicted the future events in the pre-Christian period are mentioned in the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians. according to Mierzyñski. and people worshipped those idols as gods. otherwise there was hardly any point for the Bishop to fight this practice. Bishop of Semba (1426?). and Lithuania has preserved a very strong tradition of wooden folk sculpture (see: Galaunë. the description of Nikolaus Lasocki and many other sources. it would have hardly become so popular after the introduction of Christianity. the Chronicles of Peter von Dusburg. mythology. Brückner and the authors who followed them. was urged to seize and burn down idols made of wood and stone (1578). in the History of Jan Dùugosz the story of Hieronymus Pragensis. after the death of the princes Spera. Lucas David and others. Nikolaus von Jeroschin. 1930. If wooden sculpture in Lithuania had not had older roots. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION not to the images of gods but to gods themselves. Lietuviø liaudies menas. in the Lithuanian Annals. ­ 74 ­ . Those ¥crosses´ must have been connected with ancient Prussian. folklore and archaeological sources.TURINYS TRUMPINIMAI. it is hard to believe that these were anything else than concrete images of gods. had not made images of gods. Some of the rites. All the more so because since the ancient times the Baltic languages have had words to name these images (Bûga. Yet. According to Augustinus Rotundus. The Ordinance of the Bishop of Semba forbids the Prussians to erect crosses on the graves and orders them to pull down the ones that have been erected.

while his relatives and friends were having a feast. from the way smoke was rising. The first author to mention this kind of burial who offers the most extensive description of the funeral wake was the traveller Wulfstan around 890. birds were flying. though similar traditions were also strong in the religions of other IndoEuropeans (Greek. Romans and Hindus). accompanied by various races. There were special magicians who predicted the future from molten wax or lead. blood flow etc. clothes he used to wear. could duely be compared with the Celts. was burnt together with the horse he used to ride. hawk and greyhounds. the frozen body of the dead was placed on the ground in his home. Peter von Dusburg’s Chronicle. together with his arms. It usually lasted for one or two months. the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians. the dead was cremated in a full attire. The dead ruler. a ­ 75 ­ . in the decrees of Prussia. clad in his armour as if he were alive. from star movements. On the last day of the wake the relatives and friends divided the dead man’s property among themselves during a horse race. Frequent references are made to the cremation of the dead because this type of burial seemed typically heathen and therefore reprehensible to the Christians. A cabin of fir logs was made around him. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY In the Christian period. by the power of the performers of rites ­ the priests – and the strong traditions of wichcraft and sorcery. according to the Lithuanian Annals. When a king or some other nobleman died. in the Chronicle of Henricus de Lettis. Even Ðventaragis himself. in the 1255 Incipiunt descriptiones terrarum.TURINYS TRUMPINIMAI. Servants and slaves were also cremated. Then he was burnt in this cabin together with his best friend. jewelry. The funeral wake was an event of a large scale. Matthäus Prätorius enlists over 20 various kinds of magicians. The practice of the Balts to bury their dead with numerous belongings is also corroborated by archaeological findings: in the burial sites. During the wake. when speaking about secretly performed rites and various offerings. many sources mention special people who performed those rites and who sometimes claimed to be descendants of the ancient caste of priests. in the Rhymed Chronicle of Livonia. Jan Dùugosz’s writtings and other sources. References to various magic practices and withchcraft among the Balts can be found in the story of Adam von Bremen. and the dead man was cremated. from beer lather. Philippe de Méziêres describes the ceremony of cremation. horses and other domestic animals. Incipiunt descripciones terrarum. Livonia and church ordinances and many other sources. the wake could last up to six months. along with the remains of the dead. The Balts. his favourite slave. According to the work of Bartholomaeus Anglicus. was seated on a white horse. Many written RMAB sources mention funeral rites of the Balts and their understanding of life after death.

1937. 309­314). Daikovièius. The author of Incipiunt descriptiones terrarum points out that the Prussians “believed that the dead would be able to use all these things (belongings) in their afterlife´. 1983. are found (Engel. a horse race used to be held during a wake. putting the dead body on the ground and its cremation. believing that they would happily reach the imaginary land of the living and would get into the homeland of joy and eternal life´. the most fitting of these three was cremation. their belief that the dead needed everything they used to have in this world. 110­112. Some of the elements of the Baltic funeral practices (a long wake with a feast and various contests. Äîâàòóð. Greeks. Øèøîâà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION lot of jewelry and weapons. also by archaeological findings (Volkaitë-Kulikauskienë. Engel. The Baltic custom to bury their dead with numerous belongings reflects their belief in the similarity of the underworld to the world of the living. 1961. also bones of animals. burial of horses and people together with the dead and others) are typical of many ancient Indo-European people. The tradition to hold a wake in the Baltic countries has survived as late as the 20th century. 1974 and others).TURINYS TRUMPINIMAI. believing that “they would be together in the other world´. as evidenced by The Sudovian Book. 1982. Slavs and other peoples. 50 Lithuanian women hanged themselves after their husbands had perished. 1935. underground burial and overground burial ­ putting the remains of the dead up in the trees). This is evidenced by separate references about the burial practices of ancient Scythians. Latvijas PSR arheoloˆija. 125­127. especially horses. especially in that of the Highlanders (Aukðtaièiai) (Vëlius. La Baume. In Prussia. 1971. For example. Lietuvos archeologijos bruoþai. 240) and in the account of Jakob Lawiñski from the 16th century about the Lithuanian Highlanders who sometimes would not bury their unbaptised children in the ground but would put them up in the trees. attempts to justify why cremation of the dead was necessary and how this custom was introduced (1261). Êàëëèñòîâ. Peter von Dusburg writes that “all the cremated things will be transferred together with them and will serve them as before´ etc. An excerpt of another myth in the Lithuanian Annals tells how the custom of cremating the ­ 76 ­ . References to the burial in the trees can be traced in Lithuanian folklore. The funeral wake (¥a funeral feast with drinking´) the Lithuanians used to have is mentioned by Henricus de Lettis. A unique myth about Sovius. The myth shows that the Balts were familiar with three kinds of burial practices (cremation. 1973. recorded in the copy of the Slavic edition of the Malala’s Chronicle. References to it can be found in many 16­17th century sources. as late as the 16th century. According to Henricus de Lettis. Romans. Bartholomaeus Anglicus maintained that “they burnt men-servants and maids together with the dead and his belongings.

memorial services for the dead. according to the myth of Sovius. to show how cruel and barbarian it was (Jurginis. There is also a description of the peace-making ritual dating from the 14th century (in the Chronicon Dubnicense). 1982. duel with a prisoner as a means of predicting the success of a battle was practiced by the Germans (Tacitas. hostile to the Balts. to various fortune telling practices using sacrificial offerings of people and animals. 19­32). There are also frequent references to various sacrificial offerings to gods. the Lithuanian Annals say that on Doomsday the dead would have to ascend a high mountain. 483). Direct references to the Baltic conception of afterlife are scarce. neighbours of the Balts (Äîâàòóð. The practice of sacrificial offerings of prisoners of war was known to the Scythians. according to Jan Dùugosz’s information ­ the spirits of the dead lived not far from the sacred sites where the dead were cremated. Èâàíîâ. the 1249 peace treaty between the Teutonic Order and the Prussians mentions that on the funeral day the dead races on his horse across the sky to another world. Those myths. might have been familiar with such rites. Yet more thorough investigations are needed to corroborate or discard such an assumption. especially after a successful battle when a portion of the spoils and the prisoners were burnt. according to the Chronicle of Magister Vincent. 10­11). 1976. Since the writings of the Christian missionaries. especially the former. For example. one may get an impression that the dead had to pass through nine gates during their descent into “hell´. In general. Øèøîâà. and the hatred for their ruthless and cruel enemies could have induced their revival. The Balts. 122­123). it was suspected that those were inventions intended to discredit Baltic religion. ­ 77 ­ . Later (16­18th century) sources often mention that the spirits of the dead were given nourishment at homes where they used to live or in graveyards. Êàëëèñòîâ. The funeral rites are mentioned in the old records very often and are given a very detailed description. 1984. mention sacrificial offerings of the prisoners of war and their killing to predict the success of a military campaign. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY Lithuanian dukes and other noblemen in the valley of Ðventaragis at the confluence of the rivers Vilnia and Neris was introduced. offer a lot of useful material for the study of the Baltic beliefs about afterlife. therefore when cremating the bodies of the noblemen they put the talons of a lynx or a bear. the Yotvingians believed that the spirits of the dead were transferred to other bodies. later sources (16­18th centuries) mention various rites of calendar feasts and family holidays.TURINYS TRUMPINIMAI. 1972. who had preserved many features of ancient Indo-European religion. It was believed that the spirits of the dead would visit their home only during feasts. therefore some food was left for them on the site of the cremation. the problem whether ancient Indo-Europeans made sacrificial offerings of people to gods has not yet received a consclusive solution (Ãàìêðåëèäçå.

The written RMAB sources offer many valuable facts which are helpful in getting a better insight into the religion and mythology of the closest neighbours ­ the Slavs. functions and hierarchy). Matys Stryjkowski.. On the basis of these and other (linguistic. This information can offer a basis for the solution of a two-century-long scholarly discussion about the nature-bound character of the religion of the Lithuanians and other Balts. the types of temples. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION The written RMAB sources contain very few myths or their fragments (about the introduction of cremation of the dead ­ in Chronicle of Malala’s. they personified deities and their images. myths. their travels to the territories they settled. Slavs. Simon von Grunau.TURINYS TRUMPINIMAI. the understanding of afterlife. in particular with the earliest Indo-European systems of religion and mythology. and especially of the ancient IndoEuropeans. ethnographic. and the Chronicle of Stryjkowski. the caste of priests. it is possible to try to reconstruct the systems of the religion and mythology of separate Baltic peoples and the common Baltic heritage and also to establish the place and relations of those systems among the corresponding systems of other Indo-Europeans.) and in the historical tradition of Renaissance Europe. The written RMAB sources are helpful in solving the new problems of all Indo-European mythologies in the light of modern comparative mythology.. the temples. various historical mythical stories about the origin of the Baltic tribes. Jan Ùasicki and others. about the hammer with the help of which the Sun was liberated ­ in the story of Jeronim Praþski. the character of sacrificial offerings and many other debatable issues. the performers of those rites. folk art and archaeological) sources. about various rites for their worship. The present concise survey of the written RMAB sources shows that they offer evidence about all the major aspects of the Baltic religion and mythology. human life and death. On the basis of this evidence an approximate picture can be formed about the chief gods the Balts venerated (their names. Erasmus Stella. Hindus. Those myths are archaic and have parallels in the mythology and literature of other Indo-European peoples (Scythians. Scythians and Celts. Germans. folkloric. NORBERTAS VËLIUS ­ 78 ­ . about the foundation of Vilnius ­ in the Lithuanian Annals. about the origin of religious and social customs ­ in the Lithuanian Annals and the works of Jan Dùugosz. the most general views about the outside world. Germans.

welche Gottheiten die alten Balten verehrt. Darüberhinaus gibt es außer den schriftlichen historischen Quellen. Polen. All das muß aus einer Vielzahl mehr oder weniger fragmentarischer Quellen aus unterschiedlichen Epochen rekonstruiert werden. besonders die idiomatischen Redewendungen. es fehlen sogar von Balten selbst verfaßte Abhandlungen. Sprichwörter. Es sind also keine Primärquellen erhalten geblieben.und Personennamen sowie einzelne Wörter des Lexikons. a. aus denen hervorgehen würde. Eine einzigartige Quelle stellen die baltischen Sprachen selber dar. aber auch in der eigenen Literatur wiedergegebene Mythen (wie sie die Griechen haben). ja jahrtausendealten baltischen Sprachen. Sagen und Legenden. Es fehlen beinahe völlig Aufzeichnungen authentischer baltischer Mythen und Rituale (wie sie bei den Indern vorhanden sind). Rätsel und Zaubersprüche Auskunft über den vorchristlichen Glauben. in denen das Wesen ihres Glaubens sowie der Sinn einzelner Mythen und Rituale erörtert würde (wie es bei den Nordgermanen. Ostpreußen u. Zu den ethnographischen Quellen zählen Familien. bildende und angewandte Kunst und Architektur: die ganze geistige und materielle Kultur des Volkes. gegeben ist). die beiden großen Gruppen der folkloristischen und ethnographischen Quellen. die Folklore.TURINYS TRUMPINIMAI. die Volkskunst unterlagen ebenso wie die gesamte Gesellschaft ständigen Veränderungen und Einflüssen von seiten der Nachbarvölker. a. Rußland. Doch die jahrhundertealten. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE Die sich mit der alten baltischen Religion und Mythologie befassende Forschung stößt auf Schwierigkeiten. Griechen u. die Bräuche. die sich in den ehemals von Balten bewohnten Gebieten (Weißrußland. welche oft einen mythischen Gehalt aufweisen. Diese historische Dimension vermögen die ethnographischen und Folklorequellen ­ 79 ­ .) angesiedelt haben und Elemente des Glaubens und der Weltanschauung von der autochthonen Bevölkerung übernommen haben. In der Folklore geben archaische Lieder und Märchen. Tänze. denen diese Edition gewidmet ist.und Kalenderfeste. Beschwörungen und andere Ausdrucksformen des Aberglaubens. die auf dem spezifischen Charakter ihrer Quellen beruhen. Für die Forschung relevant ist auch die traditionelle Kultur jener Völker. Redensarten. welche Rituale sie zu Ehren dieser Götter vollzogen und welche mythischen Vorstellungen sie von der Natur und der menschlichen Gesellschaft besessen haben. wobei diese Texte sehr verschiedene Funktionen im Leben des Volkes hatten. aber auch Orts. Ukraine.

Die Verfasser waren zu dem Zeitpunkt selbst bereits Christen und standen dem Glauben ihrer Vorväter ebenso feindlich gegenüber wie die ausländischen Missionare. die zudem selber einer anderen. Erkennbar ist in den Texten das Bemühen. Sie kamen als Missionare einer sich überlegen dünkenden Religion und hatten die Absicht. Diese müssen herangezogen werden. Der Wert dieser Quellen wird jedoch erheblich gemindert durch die Tatsache. Sie waren selten gut genug unterrichtet. viele Sitten und Bräuche sowie Facetten des mythischen Welterlebens wurden von den Verfassern nicht wahrgenommen.TURINYS TRUMPINIMAI. Deshalb haben ihre Informationen keinen objektiven Wert. sondern ausländische Reisende. Dafür bietet die Gruppe der historischen Quellen den großen Vorteil der Datierbarkeit. Ihre Schilderungen dienten als Waffen im Kampf gegen die zähen Überreste des ­ 80 ­ . Aber natürlich bietet die Analyse und Publikation der schriftlichen historischen Quellen auch eine ganze Reihe von Problemen. Aus diesem Grund bedürfen sie der Ergänzung durch die schriftlichen. sie als ¥Erfindung des Teufels´ darzustellen. daß die Verfasser keine Balten. Das allgemeinste und am schwersten zu lösende Problem ist der Grad der Zuverlässigkeit der historischen Quellen. als diese fast völlig in Vergessenheit geraten war. wenn man die Weltanschauung des Quellenautors und den Inhalt der von ihm verwandten Begriffe kennt. bemühten sich auch nicht um eine sachliche Kenntnisnahme des im Baltikum vorgefundenen Glaubens.) über ihre alte Religion und Mythologie zu schreiben. als das System der baltischen Mythologie und Religion noch intakt war und die Autoren ihre Informationen von Augenzeugen beziehen konnten. Viele von den Balten verehrte Götter und Gottheiten niederen Ranges sind nicht fixiert. Sie beziehen sich nicht auf alle von den alten Balten bewohnten Gegenden und decken nicht alle historischen Perioden ab.–17. obwohl auch ihr Wert und Informationsgehalt oft sehr begrenzt ist. Kriegsberichterstatter oder Angehörige feindlicher Mächte waren. meistens der christlichen Religion angehörten. auf welche historische Periode und auf welchen geographischen Raum sich die Aussagen beziehen. Am verläßlichsten scheinen die Quellen zu sein. Jh. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG nicht widerzuspiegeln. historischen Quellen. Und obwohl die beschriebenen Gegenstände oft nicht bei ihrem wahren Namen genannt werden. als minderwertig und barbarisch erscheinen zu lassen. von welchem Phänomen der baltischen Religion und Mythologie die Rede ist. die baltische Religion und Mythologie auf verschiedene Weise herabzusetzen. Mehr oder weniger genau kann festgestellt werden. kann meistens erschlossen werden. die aufgezeichnet wurden. Angehörige der baltischen Nationen selber begannen erst in der Reformationsund Gegenreformationszeit (16. Ihr Alter und manchmal auch ihre ethnische Herkunft sind schwer nachzuweisen. die autochthone Religion zu bekämpfen und durch das Bekenntnis zum Christentum zu ersetzen.

über Bräuche und Rituale finden sich lediglich knappe Bemerkungen. die der Mythologie der baltischen und anderer indoeuropäischer Stämme gewidmet sind. so wie das in der Vergangenheit schon wiederholt geschehen ist. Dabei war es nicht möglich. die Quellen zu edieren. Die hier erwähnten Texteigenschaften machen die Benutzung der historischen Quellen zu einem sehr aufwendigen Unternehmen. Schon ihr durch die vorwissenschaftliche Historiographie bedingter kompilativer Charakter stellt die Benutzer vor große Probleme. so daß am Ende ein halbwegs in sich stimmiges Gesamtbild der baltischen Religion und Mythologie entstehen könnte.TURINYS TRUMPINIMAI. herrschte in der europäischen Geschichtsschreibung die Tradition. Die allmähliche Erfassung der baltischen Religion und Mythologie als Gesamtsystem und ein immer weiter vertieftes Quellenstudium werden zu neuen Wertungen der Überlieferung führen. jedoch waren die Autoren wiederum Forscher aus dem Ausland. Um diese Bruchstücke richtig ¥entziffern´ zu können. Das war natürlich auch der Fall. Die Herausgeber des vorliegenden Bandes haben ihre Aufgabe vor allem darin gesehen. ohne auf die Herkunft seines Wissens hinzuweisen. alles über irgendein Ereignis zu erzählen. ihre Sitten und ihren Glauben schrieb. die Glaubwürdigkeit der gebotenen mythologischen Information einzuschätzen. Eine weitere grundlegende Schwierigkeit bei der Benutzung der historischen Quellen stellt sich mit dem eigentlichen ¥Lesen´ der mythologischen Information. In der Renaissance entstand daneben jedoch erstmalig ein wissenschaftliches Interesse an der vorchristlichen Religion der Balten. des ¥Vaters der Geschichte´. die sich selbst mit den wenigen Überbleibseln nicht ausreichend vertraut gemacht hatten. aber auch des Vergleichs mit den Forschungsergebnissen zu anderen indoeuropäischen Religionen. was aus primärer und was aus sekundärer Quelle stammt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE ¥Heidentums´. was einem bekannt war. einzelne Gottheiten und mythische Wesen werden erwähnt. h. d. Wir haben es deshalb für notwendig gehalten. es werden oft nur Fragmente der Mythen wiedergegeben. Dennoch kann die Bewertung der Quellen niemals als endgültig oder unanfechtbar angesehen werden. Die Anmerkungen fußen auf älteren und zeitgenössischen wissenschaftlichen Arbeiten. wenn man über die baltischen Völker. Es ist deshalb im nachhinein schwer festzustellen. wurde die Herkunft der Aussagen angegeben. Besonders die frühen Schriftdenkmäler zeichnen sich durch eine sehr gedrängte Darstellungsweise aus. alle in ihnen ­ 81 ­ . bedarf es der Heranziehung vieler anderer Quellen. jede einzelne Quellenschrift mit ausführlichen Anmerkungen und Kommentaren zu versehen. Aber nicht nur aus ideologischen Gründen sind die historischen Quellen sehr kritisch zu betrachten. Seit den Zeiten Herodots. häufig jedoch unter falschen. nicht-baltischen oder stark entstellten Namen. Sie erleichtern es dem Leser. So weit es möglich war.

Es wird außerdem berichtet. 47­69. Sie verwandelte sich in eine Wölfin. Die Tradition der bisherigen Forschung identifiziert die bei Herodot ­ 82 ­ . Lietuviø etnogenezë. 82­100). S. S. zwischen der Düna im Norden und der Weichsel und dem Pripjet im Süden (Zinkevièius. S. Besonders vielen Stammesbezeichnungen begegnen wir bei Herodot. In dieser Zeit haben sich Historiker und Geographen aus Südeuropa (Römer. 1984 b. S. 1987. Mythologie stammen aus dem 5. 1984 b. 47­52. Øèøîâà. 25). 66. 1985. Die antiken Autoren bemühten sich jedoch auch um die Unterscheidung verschiedener Stämme. 1957. Diese Arbeit muß der künftigen Forschung überlassen bleiben. S. 147­151. aber sie sind sehr schwer zu erkennen. 1985. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG enthaltenen Informationen zu prüfen. Demnach bewohnten sie auch das Areal jenseits der Weichsel. 1987. Die Kommentare und Anmerkungen befassen sich vorwiegend mit den besonders problematischen und zweifelhaften Aussagen. S. bei dem römischen Geographen Strabon sowie bei den Historikern Titus Pomponius Mela und Publius Cornelius Tacitus. Landkarte S. wobei wir uns auf die neuesten wissenschaftlichen Erkenntnisse stützen. Tula und Kursk und im Westen bis zum Fluß Persante anzutreffen. finden sie sich noch jenseits von Oder und Elbe (Zinkevièius. 87­88. in dem die anthropomorphen Urnen gefunden wurden. 56­69. Griechen) für die wenig bekannten Stämme im fernen Norden interessiert. Unter den Stammesnamen befinden sich zweifellos auch Bezeichnungen baltischer Stämme. 24). im Osten bis Moskau. dem Dnestr im Süden und der Juchnow-Kultur im Osten wird ihnen teilweise zugeordnet (Gimbutienë. Êàëëèñòîâ. 264­266). Hermann Schall. B. S. z. Lietuviø etnogenezë. Die ältesten Berichte über die Balten und ihre Religion bzw. S. Nach Ansicht einiger Linguisten. Auf die Insel Delos floh aus dem Lande der Hyperboreer die Mutter der Gottheiten Apollo und Artemis namens Leto. Dem Zeugnis der Mythen zufolge waren die Griechen mit den Hyperboreern befreundet.TURINYS TRUMPINIMAI. S. 95. Baltische Ortsnamen sind im Norden bis Pskow und Twer. Gimbutienë. Äîâàòóð. Einige Wissenschaftler gehen sogar von einem noch größeren Siedlungsgebiet der Balten aus. 258. zu analysieren und zu systematisieren. der wohl eine Sammelbezeichnung für alle im Norden lebenden Völker war. Das Verbreitungsgebiet der Glockenturmgräber zwischen dem Haff im Norden. Landkarte S. Sie werden auf dem Hintergrund der verschiedenen Forschermeinungen diskutiert und am Ende von uns bewertet und interpretiert. Lietuviø etnogenezë. vgl. Die Balten besiedelten damals ein weit ausgedehntes Territorium zwischen der Ostsee im Westen und dem Oberlauf von Wolga und Oka im Osten. 147­158. vgl. 1987. daß von den Hyperboreern ständig Opfergaben nach Delos geschickt wurden (Ëîñåâ. weil sie die Rache der Göttin Hera fürchtete. Jahrhundert vor Christus. 1982. Zuweilen begegnet man dem Namen Hyperboreer.

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

und Mela erwähnten Neuren und die von Strabon und Tacitus genannten Aesten mit baltischen Stämmen. Einige Wissenschaftler glauben, daß es sich auch bei Herodots Budinen, Melanchlaenen, Gelonen und Geten um Balten handelt (Äîâàòóð, Êàëëèñòîâ, Øèøîâà, 1982, S. 346­347, 350­355, 357­360; Kabelka, 1982, 19­21; Zinkevièius, 1984 b, S. 145­147; Gimbutienë, 1985, S. 13­15). Einer gesonderten Untersuchung bedarf der Name Sauromaten (spätantik Sarmaten), ebenfalls eine Sammelbezeichnung, und zwar für die nördlich der Weichsel lebenden Stämme. Die ethnische Zugehörigkeit der von Herodot und Tacitus beschriebenen Völker müßte auf dem Wissensstand der heutigen Archäologie, Linguistik und Religionswissenschaft neu untersucht werden. Solange dieses Problem nicht gelöst ist, kann beim Abdruck der dort vorgefundenen Aussagen über den Glauben dieser Völker nur darauf hingewiesen werden, daß die ethnische Zuordnung problematisch ist. Wir haben uns besonders um die Hervorhebung solcher Tatsachen bemüht, die mit den Zeugnissen anderer Quellen übereinstimmen. Die ältesten Informationen über die Religion und Mythologie der Balten stammen nicht von Augenzeugen. Ihre Verfasser sind niemals im Baltikum gewesen, waren jedoch gut bekannt mit den Nachbarvölkern (Herodot kannte die Skythen, Tacitus die Germanen), deren Religion, Sitten und Bräuche sie recht ausführlich beschrieben haben. Von ihren Gewährsleuten erhielten sie auch Nachrichten über die benachbarten Balten. Ihre Aussagen beziehen sich auf die im Südosten des baltischen Siedlungsgebietes lebenden Stämme, welche Nachbarn der Skythen waren, und auf die im Südwesten, in der Nähe der Germanen lebenden Balten. Sie haben sich später miteinander vermischt und unter dem Einfluß anderer Stämme schließlich ganz assimiliert. Obwohl die Autoren der ältesten Quellen andere Götter verehrten als die von ihnen beschriebenen Völker, waren sie in religiöser Hinsicht tolerant und verfolgten keine missionarischen oder polemischen Absichten. Bei ihnen ist vielmehr das Bemühen um sachliche Beschreibung oder gar einfühlendes Verständnis erkennbar. Daher sind diese Texte in gewisser Weise objektiver als viele spätere. Allerdings hat die baltische Forschung die von Herodot und Mela überlieferten Quellen bislang nicht genügend berücksichtigt. Während des Niederganges der antiken Großreiche, in denen Geschichte, Geographie und viele andere Wissenschaften schon einen sehr hohen Entwicklungsstand erreicht hatten, nahm auch das Interesse für die Erforschung der nördlichen Länder ab. Deshalb fließen die Quellen in den ersten Jahrhunderten nach Christus ganz besonders spärlich. Ausgerechnet diese Periode, die sich von der späten Kaiserzeit über das Frühmittelalter erstreckt, war jedoch eine Blütezeit der baltischen Kultur, ihr ¥goldenes Zeitalter´. Erst gegen Ende des

­ 83 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

ersten nachchristlichen Jahrtausends begann man sich wieder mit den Balten zu befassen, als im Osten das Kiewer Reich und in Nordeuropa die skandinavischen Seemächte entstanden. Mit diesen Staaten unterhielten die Balten verschiedene und sehr intensive Kontakte, sowohl kriegerischer als auch politischer und wirtschaftlicher Art. Das von den Balten bewohnte Territorium hatte sich inzwischen durch die Einwanderung der Slawen bedeutend verkleinert (vgl. Landkarte S. 27). Die aus dieser Zeit überlieferten Beschreibungen spiegeln ein wissenschaftliches Bemühen wider, das freilich von politischen und wirtschaftlichen Interessen beeinflußt war. Der Reisende Wulfstan und der Historiker Adam von Bremen wollten genau wie ihre antiken Vorgänger die Leser mit den Bräuchen und der Religion wenig bekannter Völker vertraut machen. Sie zeichneten sich ebenso wie diese durch Toleranz und Achtung vor den fremden Kulturen aus, die sie möglichst objektiv zu beschreiben suchten. Allerdings waren sie schon wesentlich besser informiert als die antiken Autoren, besonders über die Bräuche und Lebensweise der Westbalten. Deshalb sind ihre Aussagen konkreter und glaubwürdiger. Aber die Anzahl der Texte, welche eine tolerante Haltung erkennen lassen, ist nicht groß. Am verläßlichsten sind aus dieser Zeit wohl die Angaben des Reisenden Wulfstan über die Bestattungssitten der Westbalten. Nach Einführung des Christentums in Polen (966) und Skandinavien (9.– 11. Jh.) und nach der Taufe der Ostslawen (988­989) blieben die Balten zusammen mit einigen finno-ugrischen Stämmen als die letzten heidnischen Völker Europas übrig. Sie gerieten damit in den Mittelpunkt des Interesses jener Mächte und Institutionen, die um die Verbreitung des Christentums kämpften. Mit diesem Ziel verbanden sich freilich Absichten sehr weltlicher Natur: Einbeziehung der baltischen Küstenländer in den eigenen Einflußbereich, wirtschaftliche Nutzung seiner natürlichen Ressourcen. Diese aggressive Politik der christlichen Staaten Europas gegenüber den baltischen Völkern hielt mehrere Jahrhunderte an. In geistlicher und ideeller Hinsicht wurde sie angeführt von der römisch-katholischen Kirche und ihrem Oberhaupt, dem Papst, der die Feldzüge in die baltischen Länder als Kreuzzüge organisierte. Die Kriegshandlungen wurden durchgeführt unter der Leitung der militarisierten Orden (Schwertbrüderorden und Deutscher Ritterorden*), unterstützt von allen europäischen christlichen Staaten, die ihre besten Truppenteile, angeführt von erfahrenen Feldherren, von Fürsten, Grafen, manchmal sogar von Königen selbst, zur Hilfe schickten. Der Kampf mit den heidnischen Balten dauerte einige Jahrhunderte an und spiegelt sich in der Historiographie jener Zeit wider, denn alle wichtigsten Ereignisse jener Zeit wurden in den Annalen, den Kirchen-, Kloster- und Ordenschroniken sowie Lebensbeschreibungen der Heiligen fixiert. Da es sich um einen Eroberungsfeldzug mit

­ 84 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

gleichzeitigen missionarischen Absichten handelte, müssen die aus dieser Zeit überlieferten Berichte mit großem Vorbehalt gelesen werden. Sie sind Teile einer ideologischen Kriegsführung und dienten in erster Linie zur Rechtfertigung der brutalen militärischen Vorgehensweise. Zu diesem Zwecke mußte die Kultur, besonders aber die Religion der ¥Heiden´ als abscheulich, barbarisch und unmenschlich dargestellt werden. Die Epoche der Kreuzzüge gegen die baltischen ¥Heiden´ begann im 13. Jahrhundert. Aus dieser Zeit sind sehr viele Schriftdenkmäler erhalten, deren Verfasser meistens in die kriegerischen Handlungen verwickelt waren. Obwohl sie ihre Informationen aus erster Hand beziehen konnten, sind sie infolge der feindseligen Einstellung alles andere als objektiv zu nennen. Eine negative Haltung gegenüber den Balten und ihrer Kultur macht sich schon in den etwas älteren mittelalterlichen Quellen bemerkbar, z. B. in den Aufzeichnungen der Biographen des pruzzischen Bischofs Adalbert, in den Magdeburger Annalen und in den ersten päpstlichen Bullen. Als die Kriegszüge ins Baltikum anfingen, bekamen viele Quellenautoren die Möglichkeit, die baltische Religion und Mythologie persönlich kennenzulernen oder wenigstens mit Leuten zu sprechen, die an den Kreuzzügen teilgenommen hatten. Es gab Christen, die von den Balten gefangen genommen wurden und danach zurückkehrten, und es gab umgekehrt Balten, die in christliche Kriegsgefangenschaft gerieten. Nach der Unterjochung der baltischen Stämme (der Pruzzen und Letten) verkehrten sie mit den Balten, die eben erst das Christentum angenommen hatten und die sich noch sehr gut an die alten Bräuche und die ¥heidnischen´ Götter erinnern konnten. Das bedeutet, daß die Chronisten ihre Kenntnisse über die baltische Religion und Mythologie aus erster Hand beziehen konnten und ihre Leser in der Lage waren, selber nachzuprüfen, inwiefern ihre Berichte wahrheitsgetreu waren oder nicht.

* Ende des 12. Jahrhunderts entstanden die ersten Siedlungen deutscher Kaufleute an der Dünamündung. Ihnen folgten Geistliche und Missionare. 1201 errichtete Bischof Albert die Burg von Riga, 1202 gründete er den Livländischen oder Schwertbrüderorden, dessen Auftrag darin bestand, ¥für den christlichen Glauben gegen die heidnischen Balten und Finnen zu kämpfen´. Im Laufe weniger Jahrzehnte unterwarfen und tauften sie die Liven, die Lettgallen, einen Teil der Selen und der Esten. Gleichzeitig vollzog sich die Eroberung und Christianisierung der Pruzzen durch den Deutschen Ritterorden, der ursprünglich im Heiligen Land als charitativer Orden gegründet, seit 1226 (in Kulm) seinen organisatorischen Schwerpunkt nach Ostpreußen verlagert hatte und nun in der Mission der Pruzzen seine Aufgabe erblickte. Innerhalb eines halben Jahrhunderts gelang es dem Orden, das ganze Siedlungsgebiet der westbaltischen Pruzzen von der Weichsel bis zur Memel unter seine Herrschaft zu bringen (Ðapoka, 1936, S. 41­47; Lietuvos TSR istorija, 1957, S. 58­62; 75­77; 1985, S. 35­44).

­ 85 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Das schränkte die Phantasie der Autoren nolens volens ein. Obwohl sie eine negative Einstellung hatten, konnten sie nicht grenzenlos lügen und dem ¥heidnischen´ Glauben und seinen Kulten und Bräuchen nicht Praktiken zuschreiben, die überhaupt nicht vorhanden waren. Sie hatten daher eher die Tendenz, die Aspekte der fremden Religion besonders hervorzuheben und zu unterstreichen, die aus christlicher Sicht inhuman und barbarisch waren. Als besonders verdammenswert erschien ihnen die Tatsache des Polytheismus, die Verehrung von Naturphänomenen (des Donners, der Sonne, des Mondes, des Wassers, des Waldes, bestimmter Tiere), die Menschenopfer auf dem Altar der Götter, die Verbrennung der Toten, die Vielweiberei und die Neigung zu magischen Praktiken (Zauber, Beschwörungen). Auf diese Merkmale wird beinahe in allen Bullen der Päpste, im Friedensvertrag des Ordens mit den Pruzzen (1249), in den deutschen und polnischen Chroniken, in den Weltbeschreibungen und anderen Werken jener Zeit hingewiesen. Die von Umfang und Qualität her besten Nachrichten über die baltische Religion und Kultur finden wir in dem oben erwähnten Friedensvertrag von 1249, in der Livländischen Reimchronik und in der Chronik Heinrichs des Letten. Die Quellen des 13. Jahrhunderts berichten in erster Linie von den Pruzzen und Letten, weil die westeuropäischen Christen zuerst mit diesen baltischen Völkern Krieg führten. Religion und Lebensweise der Litauer war ihnen wenig bekannt. Sie werden nur kurz und oberflächlich erwähnt. Eine bemerkenswerte Ausnahme bilden jedoch die Überlieferungen aus dem orthodoxen Kulturraum: die Hypatioschronik und die Chronik des Johannes Malalas. Die Verfasser lebten in den westlichen Gebieten der Ostslawen, in denen das baltische Substrat noch spürbar war und deren Bewohner mit den Ostbalten (Litauern, Jatwingen) in engem Kontakt lebten. Daher kannten die Chronisten die von den Balten verehrten Götter sowie die Sitten und Bräuche der Nachbarvölker, die sie sehr detailliert beschrieben haben. Die beiden genannten Chroniken sind nicht nur die wichtigsten historischen Quellen zum Studium der ostbaltischen Kultur, sondern der baltischen Religion und Mythologie überhaupt. Sie vermitteln uns ein Bild von der Religion der Ostbalten um die Mitte des 13. Jahrhunderts. Ihre Aussagen stimmen teilweise überein. Viel später, im 15. Jahrhundert, wird Jan Dùugosz die ostbaltische Religion auf sehr ähnliche Weise beschreiben. Wenn diese verschiedenen Quellen sich nicht gegenseitig beeinflußt haben, muß die ihnen gemeinsame Information als sehr zuverlässig gelten. Die bisherige Forschung hat nur wenige andere Quellen aus derselben Epoche benutzt: einige Bullen der Päpste (z. B. die an den polnischen Fürsten und die an die Pruzzen gerichtete Bulle, beide etwa 1216/17), die Weltbeschreibung Incipiunt descripciones terrarum sowie die Werke von Bartholomäus Anglicus und Tabîb.

­ 86 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

In der ersten Hälfte des 13. Jahrhunderts, nach der Unterwerfung der Liven, Letten, Pruzzen und zum Teil auch der Kuren, Semgallen und anderer Stämme, erhoben die Ritter des Deutschen Ordens und des livländischen Schwertbrüderordens, verstärkt durch den christlichen Adel ganz Europas, ihre Waffen gegen die Litauer. Der mit großer Härte geführte Krieg zog sich über das ganze 14. Jahrhundert hin und führte zu einem paradoxen Ergebnis: 1387 nahm das litauische Herrscherhaus das Christentum an, 1410 erfuhr der Deutsche Ritterorden die endgültige Niederlage bei dem Versuch, Litauen militärisch zu erobern. Die aus dem 14. Jahrhundert stammenden Chroniken, die ganze Kriegsberichterstattung jener Zeit, die Loblieder, die den Kampf der christlichen Herrscher gegen die heidnischen Litauer besangen, die geistlichen Traktate, die die Idee der Kreuzzüge propagierten, sind in demselben aggressiv-missionarischen Geist verfaßt wie die schon erwähnten Schriften des 13. Jahrhunderts. Ihnen geht jegliches Bemühen um eine objektive Darstellung ab. Im Grunde handelt es sich nicht einmal um zusammenhängende Darstellungen, sondern lediglich um Aufzählungen stereotyper Details, die den Glauben der Balten in den Augen der christlichen Leser herabsetzen sollten. Die Quellen des 14. Jahrhunderts überliefern jedoch schon bedeutend mehr Angaben über Religion und Lebensweise der Litauer. Aus dieser Zeit stammt auch die berühmte Bemerkung des litauischen Großfürsten Gediminas, die sich in seiner Antwort an die päpstlichen Legaten erhalten hat: Es gibt nur einen Gott, und wir verehren ihn auf unsere Weise. Auch die Urkunden des Patriarchats von Konstantinopel enthalten Aussagen über die Religion der Ostbalten, aber sie sind sehr abstrakt gehalten und daher wenig aufschlußreich. In den Quellen des 14. Jahrhunderts nimmt die Beschreibung der erst vor kurzem unterworfenen Pruzzen immer noch sehr breiten Raum ein. Hierbei ist die Chronica Terrae Prussiae (1326) des Peter von Dusburg von herausragendem Wert. Die wichtigsten Werke aus dieser Zeit sind neben der schon genannten Chronica Terrae Prussiae, das Chronicon Dubnicense, die Chronik des Wigand von Marburg, das Chronicon Livoniae des Hermann von Wartberge und die Erzählung von Philippe de Méziêres. Die letztgenannte Quelle war der Forschung bis vor kurzem noch unbekannt. Nachdem ein Teil der baltischen Stämme (die Pruzzen, Letten, Kuren, Semgallen und Selen) besiegt war und der andere das Christentum freiwillig angenommen hatte (die Litauer 1387, die Þemaiten 1415), verlor sich allmählich das Interesse der europäischen Völker für diese Länder und den Glauben ihrer Bewohner. Dadurch änderte sich auch der Charakter der Quellen. In Ostpreußen und Lettland, wo seit fast zwei Jahrhunderten das Christentum eingeführt war, fanden lokale Bräuche und andere Relikte der autochthonen Religion nur noch knappe Erwähnung in Verordnungen und Ermahnungen von Landesherren oder

­ 87 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Kirchenoberhäuptern. Ähnliche Verordnungen wurden auch in anderen europäischen Ländern erlassen. In ihnen wurden Volksbräuche und allerlei Formen des Aberglaubens aufgezählt und scharf verurteilt, die man für unvereinbar mit dem christlichen Glauben hielt und deshalb zu vernichten suchte. Tatsächlich zeugen viele Bräuche und Vorstellungen von dem synkretistischen Charakter der im Volke praktizierten Religion, was besonders in den Kalender- und Arbeitsfesten zum Ausdruck kam. Bei diesen Anlässen wurden noch archaische Bräuche, Wahrsagerei, Zauberei und verschiedene Arten abergläubischer Rituale gepflegt, wie sie sich in den unteren Bevölkerungsschichten (Bauern, Viehzüchter, Handwerker) aller Nationalitäten finden. Dabei verband sich das vorchristliche Weltbild mit dem christlichen. Diese Bräuche zeigen in den verschiedenen Ländern Europas sehr viele gemeinsame Züge, weil sie sich entweder aus indoeuropäischer Zeit erhalten haben oder innerhalb Europas gewandert sind. Aus diesem Grunde ist auch in dieser Quellengruppe die ethnische Zuordnung erschwert. Es ist im Einzelfall oft schwer zu bestimmen, wessen Aberglaube beschrieben wird: der Balten (Pruzzen, Letten, Kuren), der Germanen (Deutsche, Schweden) oder der Ugro-Finnen (Esten, Liven). In der vorliegenden Edition wird in den Anmerkungen die Frage der ethnischen Zugehörigkeit erörtert und versucht werden, diese zu bestimmen. Auch nach Einführung des Christentums in Ostpreußen und Lettland blieben die Erinnerungen an die alten Götter und die ihnen gewidmeten Kulte noch sehr lange im Bewußtsein der Menschen lebendig. Einige Rituale wurden auch nach der Taufe noch heimlich durchgeführt. Aber nur ein kleiner Teil dieser Relikte fand in den Quellen des 15. Jahrhunderts seinen Niederschlag, weil sich niemand ausdrücklich dafür interessierte. Ganz anders sah die Situation in Polen und Litauen im 15. Jh. aus. Selbst am Königshof von Jogaila (Jagieùùo) in Krakau und am Hof der litauischen Großfürsten in Vilnius, vom einfachen Volk einmal ganz abgesehen, war die Verbindung mit der altlitauischen Religion noch nicht abgerissen. Und gleichzeitig erwachte unter dem Einfluß der Renaissance (ad fontes!) ein schon wissenschaftlich zu nennendes Interesse an den alten Bräuchen und der archaischen Religion. Wissenschaftler, Publizisten und Politiker schrieben in diesem Jahrhundert über die altlitauische Religion und Mythologie (Jan Dùugosz, Nikolaus Lasocki, Philipp Kalimach u. a.). Sie verkehrten in beiden Herrscherhäusern und hatten Zugang zu Dokumenten und Urkunden, die die Taufe Litauens und andere wichtige Ereignisse betrafen. Weiteres Material über die vorchristliche Religion der Litauer und ihre Lebensweise konnten sie nicht nur aus Büchern beziehen, sondern auch aus den Erzählungen lebender alter Menschen, die sich einst zu diesem Glauben bekannt hatten. Nicht selten stimmen die von ihnen überlieferten Fakten nicht

­ 88 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

nur untereinander überein, sondern nehmen auch manches in späteren Quellen Geschriebene vorweg (den Litauischen Annalen und der Chronik des Matys Stryjkowski). Ganz offensichtlich haben diese Quellenautoren ältere Schriften über die Taufe der Litauer und Þemaiten und andere Ereignisse benutzt, welche unter anderem Aufzeichnungen über den vorchristlichen Glauben dieser Völker enthielten. Die Quellen des 15. Jahrhunderts enthalten die ersten Überlieferungen über die Herkunft der Litauer (in den Werken von Dùugosz, Kalimach und Laonicos Chalcocondylas). Sie wurden im 16. Jahrhundert besonders populär. Aus dem 15. Jh. stammt auch ein Hinweis auf die Herkunft der Pruzzen (in der Historia de Ordine Theutonicorum Cruciferorum von Laurentius Blumenau). Entsprechende Bemerkungen über die Semgallen finden sich bereits im 13. Jh. (bei Bartholomäus Anglicus). Viele europäische Völker besitzen schriftliche Überlieferungen über ihre Herkunft (Zachara-Wawrzyñczyk, 1963). In der Epoche der Renaissance erwachte in ganz Europa das Interesse an der historischen Vergangenheit einzelner Völker, an ihren alten Sitten und ihrer autochthonen Religion. Es ist kaum anzunehmen, daß diese Überlieferungen von den Historikern der Renaissance frei erfunden wurden. Schon in den ältesten slawischen, germanischen und anderen indoeuropäischen Annalen und Chroniken finden sich Berichte über die einstige Einwanderung der Stämme in ihre damaligen Siedlungsgebiete, über ihre Fürsten und Könige sowie über die Entstehung ihrer Sitten und Gebräuche. Augenscheinlich stützen sich alle diese Schriftquellen auf Überlieferungen, die die tatsächlichen historischen Ereignisse widerspiegeln: die Migration der indoeuropäischen Stämme aus ihrer Urheimat und die weiteren Verschiebungen in der Völkerwanderungszeit. Diese Überlieferungen sind verflochten mit Mythen über die Wanderungen der Urväter, über die Herausbildung der Landschaft um die Entstehung der religiösen Bräuche und Sitten. Solche Mythen kennen wir von den australischen Ureinwohnern, von neuseeländischen Stämmen oder auch von den Indianern Amerikas. Aber es gab sie genauso bei vielen indoeuropäischen Stämmen (Ìåëåòèíñêèé, 1976, S. 178­194). Die Überlieferungen der Renaissance über die Herhunft verschiedener europäischer Völker haben hier ihren Ursprung. Deshalb werden in dieser Ausgabe die Überlieferungen über die Herkunft der baltischen Stämme (Semgallen, Pruzzen, Litauer) mit Hinweisen auf die Problematik der jeweiligen Quelle versehen. Die Historiker der Renaissance haben nämlich die überkommenen Erzählungen sehr stark nach ihrem eigenen Vorstellungsbild der Vergangenheit umgeformt, so daß sie oftmals mehr deren soziale und politische Ansichten widerspiegeln als die tatsächlichen Gegebenheiten. Den einen oder anderen Aspekt der altlitauischen Religion und Weltanschauung kann man weltlichen Aktenstücken des 15. Jahrhunderts entnehmen: z. B. der an die

­ 89 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

westeuropäischen Herrscher und an den Papst gerichteten Klage der þemaitischen Adligen, Propositio Samagytarum ad Consilium Ecclesiasticum Constantiense et Principes (1416), dem Brief des litauischen Großfürsten Vytautas an den Römischen Kaiser Sigismund, Epistola Vitoldi, Magni Ducis Lithuaniae ad Sigismundi, Imperatorem Romanorum (1420), dem Brief dieses Kaisers an Jogaila Ad Regem Poloniae in forma consimili a Rege Romanorum (1417) u. a. Doch sind die in diesen Dokumenten vorliegenden Bemerkungen sehr undeutlich und bedürfen zusätzlicher Kommentare. Von größerem Wert sind aus dieser Zeit die Bischöflich ermländische Denkschrift zur Verteidigung des Ordens (1418), der Artikel des Bischofs von Samland Michael Junge (1426?) sowie die Schriften von Nikolaus Lasocki und Philipp Kalimach. Der mythologischen Forschung dagegen noch fast unbekannt sind die religionsgeschichtlich relevanten Aussagen in den Werken von Jakob von Eks (Jacques d’Aix) und Chalcocondylas. Die bislang am meisten beachteten Aussagen über die baltische Religion und Mythologie finden sich in der Erzählung des Hieronymus von Prag und in der Polnischen Geschichte von Jan Dùugosz. Eine viel größere Zahl von noch dazu sehr unterschiedlichen Quellen bietet uns das geistesgeschichtlich so bewegte 16. Jahrhundert. Es ist das Jahrhundert, in dem die Renaissanceideen einen Siegeszug durch ganz Europa antreten, aber vor allem das Jahrhundert der Reformation, der Gegenreformation und des Buchdrucks. In dieser Epoche entsteht eine große Anzahl von Reisebeschreibungen, historischen und geographischen Werken, in denen ziemlich ausführlich von der Mythologie und Religion der Pruzzen, Litauer und Letten berichtet wird. Wie schon in den Schriften der Frührenaissance, herrscht auch hier das wissenschaftliche Interesse vor. Religion und Mythologie werden als organische Bestandteile der Geschichte eines Volkes betrachtet. Die Verfasser bezogen ihre Informationen entweder aus älteren Schriftdenkmälern oder aus der eigenen Beobachtung des Volkes und seiner Lebensweise. Man begann damit, die Bräuche, die Religion, die Zauberei und den Aberglauben zu erforschen, und suchte in ihnen nach Überbleibseln der vorchristlichen Mythologie und Religion. Die aus der eigenen Beobachtung herrührenden Tatsachen sind natürlich von besonders hohem Wert, da sie hier erstmalig veröffentlicht wurden. Doch auch die Nachrichten aus zweiter Hand sind für die heutige Forschung von großer Bedeutung, weil sie vielfach aus älteren Quellen stammen, die in Gänze nicht mehr auf uns gekommen sind. Sie lassen sich nur aus diesen Zitaten bruchstückhaft rekonstruieren. Ein Teil der von Erasmus Stella, Simon Grunau, dem Sudauer Büchlein, den Litauischen Annalen, von Lukas David, von Matys Stryjkowski und Jan Ùasicki benutzten Quellen ist uns bis heute unbekannt. Einige Wissenschaftler vermuten, daß es manche Texte, auf die sich die Verfasser

­ 90 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

der Renaissance berufen, nie gegeben habe, daß sie zum Zwecke einer wirkungsvolleren Darstellung von den Autoren erdacht wurden. Mit besonders großer Skepsis wurden seit jeher die Berichte des Simon Grunau gelesen. Er hält sich nicht streng an seine Quellen, sondern erzählt sie sehr frei, wobei er eine starke Tendenz zum Mythologisieren aufweist. Deshalb vertreten einige Forscher den Standpunkt (Max Perlbach, Joseph Bender und Wilhelm Mannhardt), daß es die von Grunau angeblich zitierte Chronik des ersten pruzzischen Bischofs Christian niemals gegeben habe, daß er den ganzen pruzzischen Olymp selber erfunden habe, wobei ihm die bei Adam von Bremen beschriebene heilige Stätte der alten schwedischen Götter in Uppsala als Vorbild gedient habe. Tatsächlich stand Lukas David auch keine Chronik des Bischofs Christian zur Verfügung. Er stützt sich vor allem auf Simon Grunau, dessen Bericht er nacherzählt. Die strenge Kritik an Simon Grunau wurde jedoch von Jonas Bertulaitis, Haralds Biezais und anderen zeitgenössischen Forschern der baltischen Religion und Mythologie inzwischen revidiert. Auch manche von Erasmus Stella, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki und anderen Renaissanceautoren angeführten Tatsachen wurden stark bezweifelt, denn zu ihren Lebzeiten war im Baltikum schon lange das Christentum die herrschende Religion. Die höheren Stände hatten sich längst von den alten Göttern abgewandt und die alten Bräuche vergessen. Nur in den unteren Bevölkerungsschichten (unter den Bauern, Viehzüchtern, Teilen der einfachen Stadtbevölkerung) lebte die Verehrung bestimmter, ihnen nahestehender Gottheiten fort und es wurden wohl auch noch im geheimen Opfer dargebracht. Aber die Opferrituale waren schon stark vereinfacht, den ungünstigen konspirativen Bedingungen angepaßt. Das gesamte System der baltischen Religion und Mythologie war schon merklich zerfallen. Deshalb machten sich die Autoren der Renaissance bewußt oder unbewußt ihre Kenntnisse der antiken (griechisch-römischen) Modelle zunutze, wo sie die Religion der Balten ausführlich darstellen wollten. Angefangen mit Jan Dùugosz werden baltische Gottheiten mit den Namen römischer und griechischer Götter bezeichnet oder mit ihnen verglichen. Viele Verfasser waren der baltischen Sprachen kaum oder gar nicht mächtig, z. B. Jan Ùasicki. Das erklärt die vielen Ungenauigkeiten und Fehler in ihren Werken. Aus all diesen Gründen bedürfen die Quellen aus der Renaissancezeit einer sehr kritischen Prüfung, und für viele Autoren gilt was Wjatscheslaw Iwanow und Wladimir Toporow über Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki und Matthäus Prätorius gesagt haben: ¥In ihren Werken zählen sie Dutzende mythologischer Namen auf. Gewöhnlich sind sie ungenau oder gar fehlerhaft aufgezeichnet. Die den Trägern dieser Namen zugeteilten Funktionen sind häufig fragwürdig oder einfach von der Etymologie des Wortes abgeleitet. Vieles erklärt sich aus der ungenügenden Informiertheit der Autoren, manches

­ 91 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

indessen ist schlichtweg das Resultat ihrer Phantasie. Am Ende kann es sich bei vielen angeblichen Göttern herausstellen, daß es sich eigentlich um Geister handelt, um Schutzgeister der Natur oder des menschlichen Wirtschaftens´ (Ìèôû, 1980, S. 156). Andererseits gehören Religion und Mythologie zu den konservativsten Segmenten einer Kultur. Nach Einführung einer neuen Religion verschwinden die Götter und Rituale der alten Religion selten spurlos, meistens bleiben sie, verflochten mit den neuen Göttern und neuen religiösen Vorstellungen, im Bewußtsein des Volkes jahrhunderte- oder gar jahrtausendelang erhalten. Viele Relikte der altbaltischen Religion und Mythologie waren im 16. Jh. noch vorhanden. Das besonders lange Fortleben archaischer Bräuche und Vorstellungen läßt sich zum Teil erklären mit den spezifischen Bedingungen der Christianisierung im Baltikum. Für die Balten (Pruzzen, Litauer, Letten) war das Christentum die Religion der Feinde, mit denen sie lange und hart gekämpft hatten. Nach der mehr oder weniger erzwungenen Taufe wurde diese Religion fast ausschließlich in Fremdsprachen verkündet und gelehrt (Latein, Deutsch, Polnisch). Deshalb konnte sie sich im Volke nur sehr langsam verwurzeln. Die herrschenden Schichten in allen drei baltischen Ländern kümmerten sich wenig um die religiöse Erziehung der einfachen Leute. Es gab insgesamt nur wenige Kirchen und noch weniger Priester, die Litauisch oder Lettisch sprachen. Deshalb blieben in den baltischen Ländern die Relikte des ¥Heidentums´ besonders lange erhalten. Und da die Chronisten der Renaissance im Volke selbst danach suchten, wurden sie auch fündig. Unter diesem Aspekt sind die Beschreibungen bei Erasmus Stella, Simon Grunau, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki, im Sudauer Büchlein und in den Litauischen Annalen als besonders wertvoll einzuschätzen. Auch die Anhänger der Reformation begannen sich ernsthaft um eine Erforschung der tatsächlichen religiösen Verhältnisse im Lande zu bemühen, allerdings nicht mit der Absicht, die Relikte des ¥Heidentums´ zu beschreiben und für die Nachwelt festzuhalten, sondern um sie zu vernichten. Die Reformatoren klagten die katholische Kirche an, über ihrem Streben nach Reichtum und weltlicher Macht die religiöse Erziehung des einfachen Volkes vernachlässigt zu haben. Und da man dem Volke das Wort Gottes, welches dem Menschen in der Heiligen Schrift gesagt ist, vorenthalten habe, seien die Leute zum Heidentum zurückgekehrt, hätten sich dem Aberglauben und der Zauberei zugewandt und heidnischen Sitten und Gebräuchen hingegeben. Als ¥heidnisch´ galten den Anhängern der Reformation auch bestimmte Praktiken des katholischen Glaubens: die Verehrung der Heiligen, die Einhaltung den Heiligen gewidmeter Tage, gewisse feierliche Festtagsbräuche der katholischen Kirche. Die Lutheraner, die das Volk zur ¥wahren lebendigen Quelle´, zum

­ 92 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

Wort Gottes, zurückführen wollten, arbeiteten zunächst an einer flächendeckenden Erfassung der verbreiteten ¥heidnischen´ und abergläubischen Sitten und Vorstellungen. Die Pastoren und die höhere Geistlichkeit reisten durch die Gemeinden und ¥visitierten´ sie. Über ihre Eindrücke verfaßten sie sogenannte Visitationsberichte. Diese Berichte unterlagen bestimmten formalen und inhaltlichen Vorgaben. Es war festgelegt, wie diese Visitationen abzulaufen hatten, welche Fragen den Leuten zu stellen waren usw. Außerdem schrieben die Pfarrer Berichte über den Stand des christlichen Glaubens in ihren eigenen Gemeinden. Darauf ließen die kirchlichen Behörden Verordnungen ergehen, wie die Lage zu bessern sei. Daher finden wir in den Urkunden der lutherischen Kirche zahlreiche Hinweise auf archaische Bräuche und Relikte des alten Glaubens, besonders in Lettland und Ostpreußen. Allerdings fallen sowohl die ¥heidnischen´ als auch die katholischen Bräuche unter das Verdikt der ¥Götzendienerei´, so daß es zuweilen schwierig ist, das eine vom anderen zu unterscheiden. Im Gegenzug begann nun auch die katholische Kirche ihre Aktivitäten in den Gemeinden zu verstärken. Auch sie bemühten sich jetzt um Feststellung der tatsächlichen Frömmigkeit in den Gemeinden und versuchten, das Gemeindeleben besser zu gestalten. In dieser Hinsicht tat sich besonders der Jesuitenorden hervor, der 1534 gegründet worden war, um die Reformation zurückzudrängen. 1569 wurde er nach Litauen eingeladen. Wie die Protestanten entwickelten die Jesuiten eine rege Visitationspraxis, über die sie zahlreiche Berichte verfaßten. Gestützt auf diese Mitteilungen, richteten die Bischöfe und Provinzoberen Rundschreiben an den Papst. Diese Dokumente enthalten viele wertvolle Information über die Relikte des alten Glaubens. Da sich die Tätigkeit der Jesuiten jedoch erst gegen Ende des 16. Jh. voll entfaltete, stammt der größte Teil der Jesuitenquellen aus dem 17. Jahrhundert. Die religiösen Auseinandersetzungen des 16. Jh. brachten das Erscheinen der ersten litauischsprachigen Bücher mit sich. Sie zeugen von dem Bestreben beider Konfessionen, das Christentum in breiten Schichten des Volkes bekannt zu machen. Die katholischen und protestantischen Quellen des 16. und 17. Jahrhunderts enthalten weniger mythologischen Stoff, als bei den unter dem Einfluß der Renaissanceideen stehenden Historikern, Geographen, Schriftstellern und Reisenden zu finden ist. Außerdem trägt er einen andersartigen Charakter. Angesichts der sehr fragmentarischen Darstellung der altbaltischen Religion darf man den Autoren jedoch keine böse Absicht unterstellen, denn ihre Berichte dienten nicht dem Zweck, den vorchristlichen Glauben in Gänze zu rekonstruieren. Dennoch sind sie von einem anderen Standpunkt aus kritisch zu bewerten.

­ 93 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Wie die Verfasser der religiösen Verordnungen des 15. Jahrhunderts, so lenkten auch sie ihre Aufmerksamkeit in erster Linie auf die Abweichungen von den christlichen Dogmen, die bei allen europäischen Völkern festzustellen waren (Zauberei, Beschwörungen, das Feiern nichtchristlicher Kalender- und Familienfeste). Die spezifischen Eigenheiten der baltischen archaischen Religion interessierten sie dabei kaum. Ungeachtet dieser Mängel enthalten ihre Schriften wertvolle Informationen über die von den Balten damals noch verehrten Gottheiten und mythischen Wesen, über die Opfer, die diesen gebracht wurden, über Fälle von Zauberei und Beschwörungskunst sowie über nichtchristliche religiöse Feste. In den Episcoporum Prussiae Pomesaniensis atque Sambiensis Constitutiones Synodales (1530) wird das ganze Pantheon der alten Sudauer geboten. Jedoch scheint die Vermutung vieler Wissenschaftler wohl begründet zu sein, daß die Bischöfe bei der Abfassung dieses Synodalbeschlusses das im Geiste der Renaissance geschriebene Sudauer Büchlein benutzt haben. Die Autoren des gesamten religiösen Schrifttums haben grundsätzlich noch dieselbe Haltung wie die ersten Missionare des 13. und 14. Jahrhunderts. Sie lehnen die ¥heidnische Götzenverehrung´ kategorisch ab und halten sie für eine ¥Erfindung des Teufels´, mit dessen Hilfe die Menschen vom wahren Glauben abgehalten werden sollen. Deshalb wurde das ¥Heidentum´ als inhuman dargestellt, das nicht nur unvereinbar war mit der christlicher Religion, sondern auch dem gesunden Menschenverstand widersprach, und deshalb mit den unterschiedlichsten Mitteln bekämpft werden mußte. Im 16. Jahrhundert taucht eine neuartige Quelle der baltischen Religionsgeschichte auf: die Akten der Hexenprozesse. Sie erreichen im 17. und 18. Jahrhundert ihre größte Zahl. In ihnen findet sich Übereinstimmendes mit anderen schriftlichen Überlieferungen, besonders was Hexenwesen und Zauberei betrifft, aber die baltischen Elemente sind hier stark vermischt mit dem Hexenglauben vieler anderer europäischer Völker. Verschiedene juristische und administrative Urkunden des 16. Jahrhunderts, besonders die im Großfürstentum Litauen verfaßten Gesetzbücher, Stadtkarten, Werke der schönen Literatur und andere Schriften, die zuweilen Anmerkungen zur Sitte und Religion des Volkes enthalten, sind bis heute nicht als Quellen erschlossen worden. Das Spektrum der verschiedenen Quellentypen änderte sich im 17. Jahrhundert nur unwesentlich. Weiterhin erschienen historische und geographische Werke sowie Reisebeschreibungen, die in modischer Weise von den exotischen Bräuchen des fremden Landes berichteten. Katholische und protestantische Geistliche visitierten ihre Gemeinden und verfaßten die üblichen Visitationsberichte, in denen die Abweichungen von der kirchlich verordneten Lebensweise

­ 94 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

gebrandmarkt wurden. Zur Verurteilung der zähen Relikte des alten Glaubens wurden daneben auch spezielle religiöse Unterweisungen geschrieben. In Ostpreußen und Lettland erschienen Verordnungen, die ebenso zum Kampf gegen die Überbleibsel des ¥Heidentums´ wie zu weiterer Hexenverfolgung aufriefen. In diesen Texten ist viel die Rede von Zauberei, Hexerei, Teufeln, Werwölfen, Kobolden und anderen mythischen Wesen, die damals die Phantasie der Menschen beschäftigten. Im 17. Jahrhundert nahm jedoch auch die Zahl der Publikationen weltlichen Inhalts sehr stark zu. Es erschienen Werke der schönen Literatur und der Sprachwissenschaft, vor allem Grammatiken und Wörterbücher. Besonders die Wörterbücher kommen für die baltische Religionswissenschaft als Quellen in Frage, denn sie bieten nicht nur einen großen mythischen Wortschatz (Bezeichnungen von Göttern und mythischen Wesen, Namen von Menschen mit übernatürlichen Fähigkeiten, Bezeichnungen von Kalender- und Familienfesten sowie mit mythischen Vorstellungen verbundene Phraseologismen), sondern die Kommentare zu einzelnen Begriffen enthalten z. T. auch wichtige Bemerkungen zu Mythologie und Religion. Einige Wörter der Lexik sind ein Ausdruck des synkretistischen Charakters der Volksfrömmigkeit im kleinen, da es sich bei vielen Wörtern aus dem religiösen Bedeutungsfeld um ursprünglich ¥heidnische´ Begriffe handelt, denen eine christliche Bedeutung nachträglich angeheftet wurde. Das gilt für Texte des Kirchenjahres, für Gegenstände mit mythischer Bedeutung, für zentrale religiöse Begriffe wie dangus ¥Himmel´, pragaras ¥Hölle´, dvasia ¥Geist´, ðventas ¥heilig, der Heilige´, prakeiktas ¥der Verdammte´ und sogar für die höchste Gottheit und ihren Widersacher, den Teufel. Dievas ¥Gott´ und velnias ¥Teufel´ sind sowohl die Namen für den christlichen Gott und den gefallenen Engel des christlichen Glaubens als auch Bezeichnungen zweier Götter des alten Pantheons. Daß dieser doppeldeutige Wortschatz auch nach der Einführung des Christentums seine vorchristliche Bedeutung mittransportierte, beweisen die Phraseologismen mythischen Gehalts. Aus religionswissenschaftlicher Sicht sind selbst die Bezeichnungen der Familienfeste (Taufe, Hochzeit, Begräbnis) und verschiedene Verwandtschaftsbegriffe aufschlußreich. Zum Verständnis der Weltanschauung eines Volkes muß im Grunde das gesamte Lexikon herangezogen werden, sofern es der lebendigen, gesprochenen Sprache entnommen wird. Als besonders fruchtbar erweisen sich auf diesem Gebiet quantitative Untersuchungen mit folgenden Fragen: Wie viele sakrale Begriffe gibt es? Welchen Abstraktionsgrad weisen sie auf? In welchem quantitativen Verhältnis stehen Begriffe für Objekte oder Erscheinungen des Himmels, der Erde und der Unterwelt zueinander? Der Umfang dieser Edition hat es nicht erlaubt, alle im Wortschatz enthaltenen Informationen, die für das Verständnis der altbaltischen Weltanschauung von

­ 95 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Belang sind, darzulegen. Wir haben uns deshalb mit den Teilen der Lexik begnügt, die aus religionswissenschaftlicher Sicht am aufschlußreichsten und am einfachsten zu erfassen sind. Vereinzelte Hinweise auf die religiösen Verhältnisse des 17. Jahrhunderts finden sich auch in den Werken der schönen Literatur. Sie erfüllen jedoch bei baltischen und ausländischen Autoren unterschiedliche Funktionen. Die nichtbaltischen Schriftsteller (z. B. Laurentius Boyerus) malen das für die Renaissance typische Bild einer antikisierenden mythischen Welt, dem sie hin und wieder Gestalten aus der baltischen Mythologie beimischen, um dem ganzen ein litauisches Kolorit zu verleihen. Diese Einschaltungen wirken als Fremdkörper im stilisierten Gesamttext. Dagegen bieten die von Balten selbst verfaßten Werke (z. B. Mykolas Lietuvis) bewußt ausgewählte Zitate der baltischen Mythologie. Außerdem zeugen die literarischen Werke nicht selten von Relikten des archaisch-mythischen Weltbildes im Bewußtsein des Autors selbst. In jedem Falle muß versucht werden, sachliche Informationen von der Phantasie des Autors zu unterscheiden. Das 17. Jh. hat rein quantitativ gesehen bedeutend mehr Quellen hinterlassen als das 16. Jahrhundert, aber ihr Informationsgehalt ist geringer und das in ihnen vermittelte Bild der Volksreligiosität spürbar blasser. Inzwischen scheint die Erinnerung an die archaischen Götter und ihre Riten schwächer zu werden. Besser erhalten blieben die Teile der alten Vorstellungswelt, die Eingang fanden in die Folklore, in den Volksglauben, in Zauberei und Aberglauben sowie in den traditionellen Bauernkalender, an dem die Bauern hartnäckig festhielten. In den historischen und geographischen Werken jenes Zeitalters nimmt die Zahl der aus sekundären Quellen stammenden Nachrichten über die baltischen Religionszustände zu. Die schon zu Stereotypen erstarrten Angaben aus Visitationsprotokollen und anderen religiösen Schriften über die in allen europäischen Ländern populäre Quacksalberei und Wahrsagerei und das Feiern nichtchristlicher Feste werden mit schablonenhaften Wertungen versehen und in unzähligen Texten aus jener Zeit wiederholt. Um das Sammelsurium der Schauerlichkeiten vollständig zu machen, entnimmt man den Akten der Hexenprozesse Berichte über Schadenszauber von Hexen, über ihre Flüge und Zusammenkünfte und über ihre Beziehungen zu den Teufeln. Dennoch hat dieses Jahrhundert daneben auch einige wertvolle Bücher hinterlassen, die viele neue Tatsachen über die baltische Religion und Mythologie in der Epoche ihres allmählichen Niederganges und Verfalls enthalten. Da gibt es die mit viel Liebe und ausgezeichneter Sachkenntnis verfaßte Studie des Matthäus Prätorius über die Bräuche und den Glauben der in Ostpreußen lebenden Litauer, die Geschichte Lettlands von Paul Einhorn und die Jesuitenberichte aus Litauen, Kurland und

­ 96 ­

Rundschreiben der Kirchenvorstände. politischen und kulturellen Veränderungen im 18. Die wichtigsten Quellen aus dieser Zeit sind die in Ostpreußen und Lettland verfaßten Wörterbücher. Infolge der umwälzenden gesellschaftlichen. Bedeutend geringer ist auch die Zahl der einst so modernen historischen und geographischen Werke geworden. die handgeschriebenen deutsch-litauischen Wörter- ­ 97 ­ . Jakob Lange und Gotthardt Friedrich Stender. In Litauen erscheinen solche Bücher überhaupt nicht. Nach dem Niedergang des polnisch-litauischen Doppelstaates. Erwähnenswert sind weiterhin: die Einschaltung in der Chronik des Johannes Friedrich Rivius. In diesem Jahrhundert wurden auch zahlreiche Bücher religiösen Inhalts.TURINYS TRUMPINIMAI. Jh. die besonders interessantes Material über die von den Balten verehrten Gottheiten. Jh. verfaßten oder herausgegebenen Schriften ist von der Forschung noch nicht benutzt worden (z. Friedrich Danckelmanns Traktat über die alten Pruzzen. Der alte Glauben hatte seine Bedeutung als Konkurrent des Christentums verloren. Das Christentum hatte sich in den baltischen Ländern endgüldig durchgesetzt: in Litauen und Lettgallen der Katholizismus. Jahrhunderts. die von der baltischen Religionswissenschaft bisher wenig benutzt worden sind. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE Livland (Dorpat). Wörterbücher. Ein Teil der im 18. Sicher haben diese Autoren die von älteren Gewährsleuten stammende Information auf ihre Weise interpretiert. und als Gegenstand wissenschaftlicher Forschung sollte er erst im 19. B. sowie die Werke von Kristijonas Donelaitis. die früher von vielen Wissenschaftlern für eine Fälschung von Theodor Narbutt gehalten wurde. die Volksbräuche und die mythische Lexik erwecken keine ernsthaften Bedenken. teilweise aber auch mündliche Überlieferungen fixiert haben. Jahrhundert nahm die Zahl der baltischen Religionsquellen bedeutend ab. im übrigen Lettland und in Ostpreußen der Protestantismus. aktuell werden. dem Verfall seiner Kultur und dem schließlichen Verlust seiner Staatlichkeit (1795) wurden insgesamt weniger Schriften dieser Art herausgegeben. Neues Material finden wir vor allem in den Wörterbüchern von Jakob Brodowski. aber die aus der mündlichen Überlieferung herrührenden Aussagen über den vorchristlichen Glauben. die zum Teil die Aussagen älterer Schriftdenkmäler wiederaufnehmen. die ihnen gewidmeten Opfer und religiösen Bräuche überliefern. Dies sind die bedeutendsten Religionsquellen in diesem Jahrhundert. Immer seltener und gedrängter werden Erwähnungen der vorschristlichen Religion in der religiösen Literatur des 18. Manche Wissenschaftler betrachten auch die Angaben von Lange und Stender zur baltischen Religion und Mythologie mit großer Skepsis. juristische Verwaltungsurkunden und andere Schriften herausgegeben.

Julius Lippert. das Wasser. Fast alle Götter und mythischen Wesen. S. der Donnergott. daß es nicht gerade viele schriftliche Quellen zur baltischen Religion und Mythologie gibt. mit Himmelskörpern und Himmelserscheinungen.TURINYS TRUMPINIMAI. 527­533. *** Als eine Art Fazit kann man festhalten. mit der Erde. daß sie uns nur Bruchstücke überliefern. der Katholische Katechismus von 1770 usw. die göttlichen Zwillinge. Juozas Jurginis und andere). Wir wissen heute. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG bücher. mit der Unterwelt. Schon nach der bloßen Lektüre des gesamten Textkonvoluts der historischen Quellen kann man mit Sicherheit sagen. die Erde. die Litauer bzw. Zenonas Ivinskis. Èâàíîâ. Jahrhunderts) oder noch später über die baltische Überlieferung geschrieben haben. auf welche Weise Naturobjekte und Naturerscheinungen in das mythische System einbezogen und mit abstrakten Ideen verbunden wurden. dem Feuer und den Pflanzen) (Ìèôû. Es muß vielmehr gefragt werden. erblicken in der Naturverbundenheit die hervorstechendste Eigenschaft der baltischen Religion und Mythologie. 791­799). Antoni Mierzyñski. daß die Wissenschaftler der älteren Generation irrten (Alexander Brückner. Das wichtigste Argument für diese Betrachtungsweise boten die häufigen Hinweise auf die Verehrung von Naturobjekten und Naturerscheinungen in den schriftlichen Quellen (Himmelskörper. Viele Religionswissenschaftler. die Synodalbeschlüsse des Bistums von Þemaiten mit Sitz in Medininkai. mit dem Donner. Demnach kann die Naturbezogenheit der religiösen Begriffe an sich nicht als Charakteristikum der baltischen Religion und Mythologie angesehen werden. die als das gemeinsame Erbe der indoeuropäischen Völkerfamilie angesehen werden können (der Himmelsgott. das Feuer. die in der Epoche des Positivismus (Ende des 19. ja sogar manche spezifische Eigenheiten und historische Entwicklungstendenzen lassen sich feststellen. S. die Gottheiten der Unterwelt. Tiere und Steine). 1980. die Schriften von Donelaitis. Das galt besonders für die Religion der Litauer. Trotzdem läßt sich aus ihnen allen ein Gesamtbild der altbaltischen Religion und Mythologie zusammensetzen. als sie behaupteten. 1984.). des Feuers und der Pflanzen) sind verbunden mit Naturgegenständen oder Naturerscheinungen (mit dem leuchtenden Tageshimmel. daß ihre Aussagen oft nicht zuverlässig sind (besonders in den Quellen der Renaissancezeit) und daß sie schwer lesbar sind. die Erdgöttin. Analoge Phänomene finden sich in den Religionen und Mythologien aller indoeuropäischer Völker. dem Wasser. der Donner. Pflanzen. Ãàìêðåëèäçå. die baltischen Völker hätten die ­ 98 ­ . des Wassers. daß diese Art von Naturbezogenheit für alle archaischen Religionen charakteristisch ist. Petras Klimas.

weil ihre Götter oder Dämonen alles im Überfluß besitzen. den östlichen Nachbarn der Balten. 1980. also eine personale Gottheit. den belaubten Bäumen. daß sie die Mutter der Götter. darüberhinaus aber auch den ¥unsauberen Geistern´ erweisen würden. Jh. was wir bei Tacitus lesen. Wenn sie eine Muttergöttin anbeteten. und von den Stämmen der Budynen und Gelonen. Behauptung. daß sie auch andere Götter. 1982. Jh. Mela hat jedoch Herodots Schriften gekannt und dessen Aussagen in leicht modifizierter Form in seinen Werken wiedergegeben. 154. 1983). sogar die Verbindung mit ihrem naturhaften Ursprung verloren haben. obwohl der Papst mit dieser Bulle (1232) sicher eine andere Intention verfolgt hat. Auch Papst Gregors IX. daß sie den Gott Mars angebetet hätten. wie sich die Pruzzen rühmen. sondern als Ausdrucksformen einer dahinterstehenden personalen Gottheit. kannten. in Herodots Historiarum Libri (IX) aus dem 5. Gelonen. S. Das gleiche gilt für die Stämme zwischen Weichsel und Oder. v. dürfte der logische Schluß erlaubt sein. daß die Pruzzen ihren Dämonen mit Blumen bekränzte Mädchen zum Opfer brachten. Auf der Grundlage bestimmter Naturerscheinungen haben die Balten Gottesvorstellungen geschaffen. In einer anderen. Êàëëèñòîâ. Schließlich weiß man von den südwestlichen Nachbarn der Balten. S. Melanchlaenen und andere Stämme. bestätigt. daß sie an die Existenz von Göttern glaubten. Der römische Historiker Pomponius Mela sagt über die Neuren. Überzeugender ist dagegen. 1216/17 verfaßten Bulle wird berichtet. Die Verehrung göttlicher Zwillinge ist jedoch ein besonders typisches Merkmal der baltischen Religion und Mythologie (Ìèôû. Øèøîâà. 1985. Aus den Quellen ist eindeutig zu ersehen. Èâàíîâ. 66). darf als Hinweis auf einen Götterglauben bei den Pruzzen gewertet werden. von den Germanen. verehrt hätten.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE Natur selbst verehrt. Vom 12. Die den Balten nahestehenden Nahanarvalen sind bekannt für ihren Zwillingskult. die manchmal zu den Balten gerechnet werden (Gimbutienë. Auch von den Skythen. ¥Unsaubere Geister´ oder ¥Dämonen´ war die damals gängige Bezeichnung für die Götter nichtchristlicher Religionen. Papst Innozenz III. 352­359). weil ihre Religion primitiv war und sie noch keine personalen Götter kannten. daß die Balten keineswegs Naturobjekte an sich verehrt haben. die einige Wissenschaftler mit den Balten in Verbindung bringen. Chr. möglicherweise deren Kinder. die im Laufe der weiteren religionsgeschichtlichen Entwicklung z. T. daß sie Götter verehrten (Äîâàòóð. S. deren Zugehörigkeit zu den Balten von fast niemandem bezweifelt wird. findet man bereits in der ältesten Quelle. an werden baltische Götter in fast allen Quellen erwähnt und beim Namen genannt. daß die Balten Götter kannten. daß die livländischen Stämme die allein Gott gebührende Ehre den unvernünftigen Tieren. Die Annahme. Bei ­ 99 ­ . beklagt in einer Bulle von 1199. dem klaren Wasser und dem grünen Gras. Òîïîðîâ. Tacitus sagt von den Aisten. weiß man.

16). späteren Quellen erwähnt. Wurschayto. altluvisch Ti¯az ¥Sonnengott´. B. den pruzzischen Gott Curche und ¥andere Götter´. Mit diesem Namen wurde nach der Einführung des Christentums auch der christliche Gott benannt. in dem russischen Zusatz zu der Chronographie des Johannes Malala – die Götter Andaj. Perkun. deus ¥Gott´. lett. 1986. Berge. Perkûnas.). devã ¥Gott´. wird von den Folklorequellen sowie durch den sprachwissenschaftlichen Befund bestätigt. das Historische Werk von Laonikos Chalcocondylas die griechisch bezeichneten þemaitischen Gottheiten Apollo und Artemis. In vielen indoeuropäischen Sprachen dienen Wörter dieser Wurzel sowohl als Gattungsbezeichnung für ¥Gott´. pr. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Oliverus von Paderborn ist es offensichtlich. Diveriks. Felsen und Täler verehrten. 1980. 1984. 13. Percunis). sondern die in diesen Naturgegebenheiten wohnenden Gottheiten. Allen baltischen Sprachen gemeinsam ist das Wort zur Bezeichnung des Donnergottes (lit. dievs. S. Szwaybrotto und Curche. Teljavel’. Himmelsgott´. T°r ¥Himmelsgott´ u. tivar ¥Götter´. Pçrkons. gr. Mejdejn. die Geschichte Polens von Jan Dùugosz die lateinisch benannten litauischen Götter Vulcanus. deiws). S. Weitere Götter und Gottheiten niederen Ranges werden in den Constitutiones Synodales der pruzzischen Bischöfe. Die von den historischen Quellen belegte Tatsache. im Sudauer Büchlein. Perkuno. die mit stammverwandten Namen bezeichnet werden (slav. das in der litauischen und lettischen Folklore jedoch gleichzeitig der Eigenname des Himmelsgottes ist (Dievas. Entsprechungen in anderen indoeuropäischen Sprachen ­ 100 ­ . Dievs). In späteren Quellen finden sich Hinweise auf die von anderen baltischen Stämmen verehrten Götter. die Hypatios-Chronik nennt die von den Litauern verehrten Götter Nunadej. Fj…rgyn ¥Mutter des Donnergottes´. lat. Dyãus ¥Himmelsgott´. Juppiter ¥Jupiter. 527­530. daß die ¥heidnischen´ Balten nicht eigentlich Quellen. pr. die er aufzählt und mit lateinischen Namen benennt. als auch als Eigenname des Himmelsgottes (altind. Diana und Aesculapius. Potrimppo. Himmelsgott´. der Bericht des ermländischen Bischofs (1418) die pruzzischen ¥Dämonen´ patollum und Natrimpe. die Chroniken von Simon Grunau und Lukas David pruzzischen Götter Patollo. altskand. lett. Þvoruna und Teljavel’. Ïåðóí ¥Donnergott´. Die Mythologien anderer indoeuropäischer Völker kennen ähnliche Gottheiten. den Hasengott. Zε &s ¥Zeus. Sein Name taucht sowohl in der lettischen als auch in der litauischen Folklore sehr häufig auf. altskand. Vëlius. dievas. 790­799.TURINYS TRUMPINIMAI. altind. im Werk von Jan Ùasicki und in anderen. Ãàìêðåëèäçå. Juppiter. Der Friedensvertrag des Deutschen Ordens mit den Pruzzen (1249) erwähnt z. S. die Livländische Reimchronik Perkun. a. daß die vorchristlichen Balten sehr wohl Götter kannten und verehrten. 153­156. Bäume. Alle baltischen Sprachen haben ein Wort zur Bezeichnung des Gottesbegriffes (lit. Èâàíîâ. Parjãnya ¥Gott der Sturmwolke und des Regens´ (Ìèôû.

daß die Ostbalten (besonders die Litauer) mehr die Himmelsgötter. Ockopirmus und Auxtheias Vissagistis nahe. Aufgrund der Quellenlage kann also zweifelsfrei festgestellt werden. im Sudauer Büchlein und bei Jan Malecki Ockopirmus. mehr die Unterweltgötter verehrt haben. die bei den verschiedenen baltischen Stämmen (bei Litauern. Ihm nahe stehen der slavische Âåëåñ / Âîëîñ. daß die Balten nicht allein Götter kannten und verehrten. gewidmet. In der Hypatios-Chronik ist es Nunadej. Unter diesen Umständen ist es nicht mehr möglich. Und damit sind noch nicht alle genannt. daß diese Götter zum gemeinsamen mythisch-religiösen Erbe der Indoeuropäer gehören. Es darf angenommen werden. wie etwa der griechische Zeus. wenn man dem Zeugnis von Simon Grunau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE und Mythologien hat auch der in einigen wenigen Quellen erwähnte Velnias. der Hauptstadt des Großfürstentums Litauen. Jedenfalls beobachten wir bei den Balten die Tendenz. S. In den verschiedenen baltischen Quellen werden unterschiedliche ¥oberste Götter´ genannt. in der Chronik von Matys Stryjkowski Prokorimos und bei Jan Ùasicki Auxtheias Vissagistis. Aber viel häufiger als die hier aufgezählten Götter finden wir in den Quellen den Donnergott Perkûnas erwähnt. Dennoch erscheint uns bei Berücksichtigung des gesamten Quellenbefundes (nach der Zahl und Hierarchie der dort gennanten Götter und Gottheiten niederen Ranges) die Hypothese (Vëlius. Ihm war auch das Staatsheiligtum im Zentrum von Vilnius. die Balten des mittleren Areals (Þemaiten. Möglicherweise handelt es sich sogar um dieselbe Gottheit. bei Simon Grunau und Lukas David Patollo. sondern daß ihre Götter ganz offensichtlich mit anderen indoeuropäischen Gottheiten genetisch verbunden sind. Daraus könnte man den Schluß ziehen. Lukas David und anderen trauen kann. Sudauen und Þemaiten) unterschiedlich bezeichnet wird. weil er wie der indische Indra und der slawische Perun Schutzgott der Krieger war. daß Perkûnas in der Epoche der Kreuzzüge an die erste Stelle des Pantheons rückte. der keltische Vellaunus. in den Constitutiones Synodales der pruzzischen Bischöfe. der indische VãruËa. 255­274). 1983) am überzeugendsten. der in der lettischen und litauischen Folklore eine große Rolle spielt. Er war entweder ein abstraktes mythisches Wesen oder ein Gott. 1987. der indische Indra oder der germanische Odin. Eine Eigentümlichkeit der baltischen Götterwelt besteht allerdings im Nichtvorhandensein einer klar umrissenen Hauptgottheit. Sudauer) mehr die irdischen und die Westbalten (Pruzzen). einen Himmelsgott an die Spitze des Pantheons zu setzen. die das ganze Pantheon beherrscht.TURINYS TRUMPINIMAI. In den historischen Quellen ist also unzweideutig von verschiedenen baltischen Göttern die Rede. Ull. Ullinn. ­ 101 ­ . die auch alle als personale Götter vorgestellt wurden (Vëlius. In ihren Funktionen stehen sich Nunadej. der germanische Ullr. in der Einfügung der MalalaChronik Andaj.

bei Oliverus von Paderborn. sondern Naturkräfte verehrten. Besonders intensiv wurde der Einfluß der natürlichen Gegebenheiten auf die Entwicklung der Religionen untersucht. Peter von Dusburg. Andererseits gaben auch die Quellen Anlaß zu einer animistischen Interpretation der baltischen Religion. wie den Indoeuropäern.TURINYS TRUMPINIMAI. Ähnliches lesen wir sogar in den Schriften der Rigaer und Vilniuser Jesuiten. obwohl doch auch sie mit den historischen Quellen vertraut war.. Die gegen Ende des 19. die Litauer und andere Balten hatten nur den einen Gott Perkûnas gehabt. überall suchte man nach Relikten des Animismus. Selbst von Völkern mit sehr hohem sozialem und wirtschaftlichem Entwicklungsstand. daß sie die Geschöpfe statt den Schöpfer anbeteten: die Sonne. die mythologischen Erzählungen. Letten und anderen Balten immer wieder gesagt wird. ein Etikett. Sie haben die Aufmerksamkeit der Wissenschaftler von den Göttern abgelenkt und den mythischen Wesen niederer Ranges (den ¥Geistern´) zugewandt. Auch die den Göttern gewidmeten Rituale und die damit zusammenhängenden Mythen erweckten zu dieser Zeit weniger wissenschaftliches Interesse als die noch im Volke lebendigen Kalender. daß sie keine Götter hatten. wurde angenommen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG ihre Anwesenheit im System der baltischen Religion und Mythologie abzusprechen. wie es manche Historiker immer noch tun. Die dritte Ursache für die Entstehung der älteren Forschungsansicht ­ 102 ­ . Und in dieses Schema wurde auch die baltische Religion eingeordnet. Hierbei haben verschiedene Faktoren eine Rolle gespielt. Diese Aussage finden wir auch bei Papst Innozenz III. die Quacksalbereien. Bischof Nikolaus von Samland (1442) und vielen anderen Autoren bestätigt. Sie verhalf der noch jungen Religionswissenschaft zu einem tieferen Verständnis dieser in allen Völkern anzutreffenden Überlieferungen. Das war eine historisch berechtigte und nützliche Forschungsrichtung. Diese Auffassung vom Wesen des ¥Heidentums´ kann nämlich biblische Autorität für sich in Anspruch nehmen. führte zur Entdeckung der Folklore als neuer Quellengruppe und zur Vervollkommung der Methoden zu ihrer Erschließung. den Mond. die Bäume. oder zu behaupten. Jahrhunderts erschienenen Arbeiten von Edward Burnett Tylor über den Ursprung der Religion und ihre primären Formen haben auf die religionswissenschaftliche Forschung einer ganzen Epoche sehr großen Einfluß ausgeübt. da schon Paulus in Röm 1. Beinahe alle Religionen galten damals als ursprünglich. 25 gegen die ¥Heiden´ den Vorwurf erhebt. Zauberei und Aberglaube. die dem Schöpfer gebührt. die Tiere und Pflanzen. daß sie den Geschöpfen die Ehre geben. die baltischen Völker hätten keine Gottheiten gekannt. Bleibt zu fragen. daß es sich hierbei um einen festen Topos handelt. da dort von den Pruzzen.und Familienfeste. warum die ältere Forschung der Meinung war. die Sterne. das allen autochthonen Religionen angeheftet wurde. Man darf aber nicht vergessen.

indischen und römischen Religion (Ãàìêðåëèäçå. Es gab Wäldchen und einzelne Bäume. sondern mit konkreten Naturerscheinungen verbunden. Johann Friedrich Rivius und viele andere Quellenautoren hielten das von den Balten verehrte Feuer für ewig und unauslöschlich. Es wurde stets am Brennen gehalten und durfte niemals ausgehen. Hügeln und Steinen. die daneben noch andere kultische Pflichten hatten und oft auch als Zukunftsdeuter arbeiteten. begnügten sich mit der bloßen Feststellung. zur Gottheit hypostasiert erscheint und dann den Namen Ðventoji Panikë oder Gabija trägt. daß das ewige Feuer zu Ehren des Gottes Perkûnas brannte. a. alkas ¥Hain´) abgeleitet. Hieronymus von Prag. Wäldchen. die das Wort ðventas (heilig) enthalten. Seen. Simon Grunau. In späteren Quellen begegnen wir darüber hinaus Erwähnungen des heiligen Herdfeuers. Verfasser. Die mit diesen Toponymen bezeichneten Ortschaften wurden wohl besonders verehrt. T. sondern für die archaische indoeuropäische Religion insgesamt. Die Götter waren bei den Balten nicht Ausdruck philosophischer. Auch die große Verehrung des Feuers zeugt von der Naturbezogenheit der baltischen Religion und Mythologie. Matys Stryjkowski. Gabjaukuras u. Das gilt aber nicht nur für die baltische Religion. Gabjaujis. wobei sich hinter Iovis wiederum Perkûnas zu verbergen scheint. Pruzzen und andere baltische Stämme das Feuer verehrten. vielleicht sogar als heilige Stätten betrachtet. kaukas) oder anderen sakralen Termini (z. Das spiegelt sich in der baltischen Toponomastik wider. Jan Dùugosz. Die besser unterrichteten Chronisten erklärten. S. Wir finden sie über ganz Litauen verstreut. Hügel und Steine. wie und wer es hütete und mit welchen Gottheiten es verbunden war. das z.TURINYS TRUMPINIMAI. Flüsse. Das Feuer in der Getreidedarre (jauja) heißt Gabjauja. Das Vorhandensein eines ewigen Feuers sowie der zum Feuerkult speziell bestellten Personen rückt die baltische Religion in die Nähe der hethitischen. Von ihr berichten viele historische Quellen. die das Baltikum nur oberflächlich kannten. Nikolaus Lasocki. weshalb sie auch ¥Feueranbeter´ genannt wurden. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE kann man in der Spezifik der baltischen Göttervorstellung erblicken. Allein in Litauen gibt es mehr als 500 Ortsnamen. Peter von Dusburg. Im Baltikum wurde die Natur tatsächlich hoch geachtet. velnias. Dabei handelt es sich um die Bezeichnung von Flüssen. die als heilig betrachtet wurden. Èâàíîâ. daß die Litauer. 1984. Seen. Perkûnas. Simon Grunau behauptet. Es gab speziell zur Bewachung des Feuers bestellte Priester. ­ 103 ­ . wofür das Feuer benutzt wurde. moralischer oder ästhetischer Kategorien wie bei den Indern in der postvedischen Zeit oder wie bei den Griechen in der Epoche der Klassik und des Hellenismus. B. 700­701). Dùugosz nennt in diesem Zusammenhang die römischen Götter Vulcanus und Iovis. Eine noch größere Anzahl von Ortsnamen ist von den Namen einzelner Götter und mythischer Wesen (Dievas.

darunter auch Kriegsgefangene. die manche Wissenschaftler mit den Balten in Verbindung bringen. n. Den Visitationsberichten der Jesuiten und Rigaer Chroniken zufolge waren Eiche und Linde auch für die Letten heilige Bäume. daß in ihnen Götter leben. Herodot hielt die Gelonen für Griechen. Auch die Leichen der Verstorbenen wurden verbrannt. n. daß sie nach griechischem Vorbild einzelnen Göttern gewidmete und mit Holzstatuen geschmückte Heiligtümer errichteten. in denen sie opferten. Nach Tacitus hätten im 1. wird von Jan Dùugosz bezeugt. Jh. In der Geschichte ihrer Erforschung legte dies bei vielen Wissenschaftlern die Vermutung nahe. Religiöse Rituale wurden an heiligen Stätten unter offenem Himmel begangen. und sie brachten Opfer unter ihnen dar. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Die Balten pflegten einen Teil der Kriegsbeute als Brandopfer den Göttern darzubringen. Doch opferten sie nicht den Bäumen. Chr. keine Kultbauten. Kaspar Henneberger. Es ist tatsächlich anzunehmen. Lukas David und andere pruzzische Quellen. auch die Balten und ihre südwestlichen Nachbarn. n. im 5. die östlichen Nachbarn der Balten. die Götter verehrten und andere religiöse Handlungen verrichteten. die Litauer nicht direkt den Wald. bei Wigand ­ 104 ­ . Daß z. daß in den ältesten uns bekannten Zeiten (1. Dagegen beschreibt er ziemlich ausführlich die heiligen Haine der verschiedenen germanischen Stämme. in den Chroniken vom Magister Vinzenz. Jh. Chr. Die ausgeprägte Achtung für die Natur zeugt vom archaischen Charakter der baltischen Religion und Mythologie und rückt sie in besondere Verwandtschaft zur keltischen Religion. die unsere Annahme rechtfertigen. so enthalten die Quellen jedoch andererseits zahlreiche Aussagen. weil sie sie für den Sitz ihrer höchsten Götter hielten. sondern sie für heilig erklärten. Jh. B. Chr. Ist die Naturbezogenheit der baltischen. Jahrtausend vor Chr. sondern den Göttern. Baltische Kultbauten werden erst seit dem 12. Die Pruzzen verehrten eine heilige Eiche in ihrem Hauptheiligtum. daß auch die Kulthandlungen unter freiem Himmel durchgeführt wurden und die Balten deshalb keine Heiligtümer besaßen. erwähnt: in den Magdeburger Annalen. ebenso wie aller anderen archaischen Religionen auch unbestreitbar. die in uralten Zeiten ausgewandert waren und sich unter den Budynen angesiedelt hatten. sondern den in ihnen zum Vorschein kommenden Gottheiten galt. daß die Verehrung nicht den Naturerscheinungen an sich. von denen Herodot zu berichten weiß. bis 1. Eine Ausnahme bilden nur die Gelonen. keine Tempel besessen. und die Skythen. das Feuer und die Nattern anbeteten. v. so hatte der größte Teil der Stämme.TURINYS TRUMPINIMAI. Chr. Jh.) weder bei den Balten noch bei ihren Nachbarvölkern der Bau von Heiligtümern üblich war. Davon berichten Simon Grunau. weil sie glaubten. Wenn man Herodot Glauben schenken kann. die Germanen.

Das Vorhandensein von Menschenhand errichteter Heiligtümer im Baltikum bestätigen auch archäologische Ausgrabungen. aber auch auf dem Territorium des heutigen Litauen (in Baèkininkëliai und Kurmaièiai. und in Vilnius. in den heiligen Hainen. S. Philipp Kalimach behauptet z. wie bei den Kelten. 1982. bei Jacques d’Aix. Andere Quellen aus etwa derselben Zeit vermitteln jedoch einen anderen Eindruck von den heiligen Stätten der Balten. kann man eigentlich nur zu dem Schluß kommen. 65. vgl. damit das Ritual unter freiem Himmel stattfinden konnte. Viele Rituale. obwohl sich gerade bei ihm der Bericht von einem religiösen und kultischen Zentrum der Balten in Romow findet. Daugudis. 1986) entdeckt. Kitkauskas. Die Ausgrabungen haben auch die Kenntnisse über das Heiligtum in Vilnius erweitert und vertieft. 96­99. vgl. wo der Oberpriester Criwe residierte. daß die von den Archäologen in Tuschemlj und Baèkininkëliai freigelegten baltischen Heiligtümer Rundbauten sind. besonders anläßlich von Bestattungen. Wenn man den Befund der schriftlichen und der archäologischen Quellen in der Zusammenschau betrachtet. ­ 105 ­ . die der Nachwelt in dem Auszug aus der Geschichte Litauens von Augustinus Rotundus überliefert wurden. Es ist interessant. vgl. Von irgendwelchen Gebäuden innerhalb dieser Kultstätte weiß weder Simon Grunau noch einer seiner vielen Nachfolger etwas zu sagen. ein Steinbau. Das bedeutet. S. wurden direkt in der Natur begangen. Überreste solcher Anlagen wurden in den ehemals von Balten besiedelten Gebieten (in Tuschemlj. Ihrer Beschreibung nach war die Eiche lediglich von Stoffvorhängen umgeben. aber noch in sehr geringer Zahl. in dem Brief des Römischen Kaisers Sigismund an den polnischen König Jogaila. in dem Auszug aus der Geschichte Litauens von Augustinus Rotundus und anderen Quellen. Smolensker Gebiet. daß die Balten Ende des ersten und Anfang des zweiten nachchristlichen Jahrtausends ebenso wie ihre slawischen und germanischen Nachbarn zwar schon Kultbauten besaßen. Øìèäò. auf Hügeln oder an den Ufern von Seen und Flüssen. 1963. Manche von ihnen waren vielleicht absichtlich ungedeckt. daß es dort keinen Tempel oder Ähnliches gab und die Gottesdienste in der freien Natur abgehalten wurden. Szymañski. in der Geschichte Polens von Jan Dùugosz. 1967. Der heilige Baum war nämlich mit den Abbildungen der höchsten pruzzischen Götter geschmückt. Òðåòüÿêîâ. in Masuren. obwohl sie die dort befindliche Eiche sehr genau beschrieben haben. vgl. Auch Peter von Dusburg erwähnt keine Heiligtümer. 59. Auch der Perkûnas-Tempel in Vilnius. 34­37. S. die der Göttin Þemyna und anderen Göttern gewidmet waren. hatte kein Dach. 31­32. 232­237).TURINYS TRUMPINIMAI. auch. B. hinter die nur die Oberpriester treten durften. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE von Marburg. in der Erzählung des Hieronymus von Prag. Lisanka. daß die Litauer keine Tempel kannten und ihre Kulthandlungen wie die keltischen Druiden in heiligen Hainen verrichteten.

während die alten abgebrochen werden müssen. das die litauisch-russische Grenze markiert haben soll. Mit der Herstellung von Götterbildern und anderen Gegenständen religiöser Verehrung hängt auch die Errichtung von Denkmälern für die Verstorbenen zusammen. wonach die Balten Abbildungen von Wildschweinen zum Schutz vor Feinden. wie die Christen in die baltischen Heidenländer eingedrungen sind und alle Heiligtümer ¥mitsamt ihren Götzen´ verbrannt haben. sollen die Skythen und ihre Nachbarn Herodot zufolge im 5. daß von den Bauern die aus Holz und Stein hergestellten Götzen so schnell wie möglich einzusammeln und zu vernichten seien. Matthias von Mechow und Johannes Olaus Magnus erwähnen ein solches ¥Weib´. ¥steinerne Weiber´ aufgestellt. Diese Anweisung ist verwunderlich. Auf den von den Balten bewohnten Territorien waren auch sog. da doch ausdrücklich von Grabkreuzen die Rede ist. gefunden. daß Götterbilder gemeint waren.TURINYS TRUMPINIMAI. 68­71). S. In den Annales Magdeburgenses wird zum Beispiel erzählt. v. die Litauischen Annalen. im Falle von Belagerungen. B. kann man auch Götterbilder vermuten. Von dieser Sitte berichtet die Verordnung des Bischofs Michael Junge von Samland (1426?). auch keine Götterbilder gehabt haben. Chr. Vom 12. Offensichtlich waren die Kreuze ­ 106 ­ . z. Die Gelonen dagegen waren bekannt für ihre Holzstatuen*. liegt es auf der Hand. Ein Bild des Gottes Perkûnas war nach Aussage von Augustinus Rotundus auch im Vilniuser Perkûnas-Tempel aufgestellt. zu tragen pflegten. Ausführlich und genau werden die Götterbilder auf der im pruzzischen Heiligtum Rickoyott verehrten Eiche von Simon Grunau beschrieben. 1961. Der Friedensvertrag des Deutschen Ordens mit den Pruzzen (1249) weiß von der pruzzischen Sitte. Wilhelm Boltenius. an ist in den baltischen Quellen häufiger von ¥Götzenbildern´ die Rede. die der ¥Vater der Geschichte´ wie gesagt für ausgewanderte Griechen hielt. aber wenn der Pfarrer der Gemeinde Bauska. daß sich die Pruzzen ganz dem Götzendienst hingegeben hätten. Die Verordnung des Bischofs im Samland verbietet den Pruzzen die Aufstellung neuer Grabkreuze. die Chronik von Matys Stryjkowski und andere historische Quellen. Jahrtausend v. Chr. Jh. Gegen die Aussage Herodots spricht der berühmte Satz bei Tacitus. alljährlich das Bild des Gottes Curche mit gesammelten Früchten zu schmücken. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Außer den Gelonen. daß die Götzenverehrung auszumerzen sei. Man muß zwar bedenken. daß mit dem Wort ¥Götze´ oftmals die Gottheit selber statt ihres Abbildes bezeichnet wurde. In Juodkrantë auf der Kurischen Nehrung hat man Bernsteinfiguren von Menschen und Tieren aus dem 2. In dem Erlaß des samländischen Bischofs Nikolaus (1442) lesen wir die Klage. 1578 anordnet. Und der Römische Kaiser Sigismund schrieb an König von Polen Jogaila. die als Amulette getragen wurden (Lietuvos archeologijos bruoþai. Wo Abbildungen heiliger oder mythischer Tiere hergestellt werden. Jh.

wie nach dem Tode der litauischen Fürsten Spera und Kernius sowie der Mutter des Fürsten Kukovaitis mit Namen Pajauta auf den Gräbern hölzerne ¥Idole´ aufgestellt wurden. Die Litauischen Annalen und die Chronik von Matys Stryjkowski erzählt davon. 143­149). daß die christliche Bedeutung ganz dahinter zurücktrat**. die berufsmäßig sakrale Handlungen verrichteten und zugleich die Zukunft vorhersagten. ** Noch heute gibt es in Litauen viele eiserne Grabkreuze. von Menschenhand erbauter Kultstätten und Götterdarstellungen. dem Typ und der Gestaltung nach den christlichen Holzskulpturen in Litauen sehr ähnlich sehen. S. Um so mehr als die baltischen Sprachen seit alters her eine Reihe von Wörtern zur Bezeichnung solcher Abbilder kennen (vgl. 1958. die mit allerhand vorchristlichen Symbolen geschmückt sind. sprachwissenschaftliche. Für das Vorhandensein von Götterbildern spricht auch die sehr alte litauische Tradition volkstümlicher Holzskulpturen (vgl. 38­45). Lietuviø liaudies menas. in der Erzählung des Hieronymus von Prag. Sie werden im Friedensvertrag des Deutschen Ordens mit den Pruzzen (1249). ­ 107 ­ . ist die Rede von speziellen Personengruppen. 1965). das Chronicon Dubnicense). Auch noch nach der Christianisierung. 1979. nebenbei bemerkt. daß die Balten Götterbilder gehabt haben. komplexe Gesamtbild der vorchristlichen baltischen Religion vereinigt also die typischen Züge einer archaischen Naturreligion mit dem Vorhandensein eines indoeuropäischen Pantheons. die die Leute später als Gottheiten verehrten. und 19. als die alten Bräuche geheimgehalten werden mußten. in den Chroniken von Peter von Dusburg. Nikolaus von Jeroschin. hergestellt von den am Nordufer des Schwarzen Meeres siedelnden Griechen. interessant. Simon Grunau. Es gab darüberhinaus hoch angesehene Oberpriester. in der Schrift des Nikolaus Lasocki und anderen Quellen erwähnt. einzelner. Das aus den verschiedenen Quellengruppen (historische. die mit der Durchführung des * Es ist. S. in der Geschichte Polens von Jan Dùugosz. deren Wurzeln noch im heidnischen Litauen liegen und die auch nach Einführung des Christentums erhalten blieb. 1963. Jahrhundert entstanden. Die letzteren sind im 18. Angesichts dieser Quellenlage ist entgegen der von Mierzyñski und Brückner geäußerten Meinung tatsächlich davon auszugehen. Einige Riten mußten jedoch von den Herrschern vollzogen werden (vgl. Sie ist bis heute lebendig. folkloristische und archäologische) sich zusammensetzende. Lukas David und anderen. Galaunë. Ðóñàåâà. 1930.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE derart mit Symbolen des alten Glaubens verziert. daß die Statuen der Göttinnen Demeter und Persephone (vgl. Bûga.

Der verstorbene Herrscher wurde in voller Bewaffnung auf ein weißes Pferd gesetzt. Lieblingstieren. Am letzten Tag wurde der übriggebliebene Besitz des Verstorbenen an die Gewinner eines Pferderennens verteilt und die Leiche verbrannt. bei den Griechen. konnte sie bis zu einem halben Jahr dauern. in der Chronik Heinrichs des Letten. zusammen mit ihren Waffen. Von Ðventaragis wissen wir. Philippe de Méziêres überliefert die eigentliche Verbrennungszeremonie. Zur Zeit der Leichenfeier lag der Verstorbene eingefroren auf dem Boden seines Hauses. wird erzählt von Adam von Bremen. Sterne. Matthäus Prätorius zählt mehr als zwanzig verschiedene Arten des Zaubers auf. Sie dauerte ein bis zwei Monate. B. daß die Verstorbenen. Bleigießen. im Incipiunt descripciones terrarum von 1255. Auch die Prophezeiung der Zukunft wurde auf sehr unterschiedliche Weise praktiziert: durch Schmelzen von Wachs. Besonders häufig ist die Rede von der Leichenverbrennung. In dieser Hinsicht können die Balten mit den Kelten verglichen werden. Rauchbewegungen. die die Kulthandlungen zu verrichten hatten. Wulfstan beschreibt sie in seinem Reisebericht als erster. Vogelflug. in der Livländischen Reimchronik. livländischen und kirchlichen Verordnungen sowie in vielen anderen Quellen. Römern und Indern. die Chronik von Peter von Dusburg und die Schriften von Jan Dùugosz berichten uns. daß sie von den alten Opferpriestern abstammten. Reitpferden. aber auch mit Dienern und Sklaven eingeäschert wurden. Windrichtungen. Viele baltische Religionsquellen beschäftigen sich mit den Bestattungssitten der Balten und den darin zum Ausdruck kommenden Jenseitsvorstellungen. All diesen Zeugnissen zufolge besaßen die Balten eine bestimmte Schicht von Priestern. weil diese Form der Bestattung von den Christen als besonders abscheulich gebrandmarkt wurde. Schmuckgegenständen. daß er hoch zu Roß. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Zeremoniells betraut waren und von sich behaupteten. obwohl wir ähnliche Formen des Priestertums auch in anderen indoeuropäischen Religionen antreffen. rinnendes Blut und anderes. Um ihn herum baute man eine Art Haus oder Käfig aus Tannenzweigen. Die Leichenfeier war grandios. Beobachten von Bierschaum. Falken und Windhunden verbrannt wurde. Bartholomäus Anglicus. wie wenn er noch am Leben wäre. vollständig bekleidet und umgeben von seinen Lieblingssklaven. angetan mit festlichen Gewändern. Und wenn ein König oder ein anderer hoher Würdenträger starb. Daß die Balten außerdem gerne zauberten und wahrsagten. die die Art des Opfers und die Techniken der Magie bestimmten. Darin wurde er zusammen mit seinem besten Freund oder Vertrauten verbrannt. der schon öfter erwähnte Friedensvertrag von 1249. z. in den ostpreußischen. Die archäologischen Funde bezeugen ­ 108 ­ . während die Festversammlung tafelte und spielte. Incipiunt descripciones terrarum. Sie hielten sich dabei an feste Traditionen.TURINYS TRUMPINIMAI.

Man ging ganz selbstverständlich davon aus. 1971.). vor allem Pferdegerippe (vgl. trinken und spielen. Øèøîâà. u. S. Jh. Die baltische Sitte. Waffen und Tierknochen. 1982. anläßlich der Leichenfeiern Pferderennen statt. die Aufbahrung der Leiche auf dem Fußboden. wo sie für immer in die Heimat der Freude und des ewigen Lebens eingehen´. erwähnt. Vergleich siehe VolkaitëKulikauskienë. daß die Balten drei Arten von Bestattungen kannten: die ­ 109 ­ . während der die Gäste essen. 125­127. als man im Baltikum noch die Körperbestattung pflegte. S. das Pferderennen. 309­314). Lietuvos archeologijos bruoþai. Nach Peter von Dusburg werden ¥die verbrannten Sachen mit dem Verstorbenen auferstehen und ihnen dienen wie früher´.) im jenseitigen Leben brauchen werden´. 110­112. Die Tradition der Leichenfeier blieb in den baltischen Ländern bis ins 20. das für das Verständnis der litauischen Bestattungssitten von eminenter Wichtigkeit ist: der Mythos von Sovijus. a. weil sie glaubten. Daikovièius. daß ¥die Diener und Dienerinnen und viele kostbare Gegenstände zusammen mit der Leiche verbrannt wurden.TURINYS TRUMPINIMAI. zeigt. beruht auf dem Glauben an ein Jenseits. Bartholomäus Anglicus. Ein Vergleich mit den Skythen. V. Sie wird in zahlreichen Quellen des 16. 1973. In der russischen Abschrift der byzantinischen Malala-Chronik (1261) hat sich ein einzigartiges Dokument erhalten. die Verbrennung zusammen mit Pferden und angehörigen Personen (zum indoeurop. die Beigabe derselben Gegenstände und Lebewesen: neben dem Gebein des Verstorbenen fand man häufig viel Schmuck. In Ostpreußen fanden noch im 16. 1974. Auch im Incipiunt descripciones terrarum lesen wir. B. Diese Erklärung findet sich auch häufig in den Schriftdenkmälern. daß sich 50 litauische Frauen nach dem Tode ihrer Männer in der Schlacht erhängten. lebendig. wie sie ihre Toten verabschiedeten. 1935. Heinrich der Lette überliefert die historische Begebenheit. daß sie durch die Verbrennung glücklich im Land der Lebendigen ankommen. So schreibt z. daß ¥sie später mit ihnen in einem neuen Leben zusammenleben würden´. von denen wir aus schriftlichen wie aus archäologischen Quellen wissen. Engel. das im Prinzip eine Fortsetzung des diesseitigen Lebens darstellt. weil man glaubte. Êàëëèñòîâ. daß die baltischen Bestattungssitten zahlreiche gesamtindoeuropäische Züge aufweisen: die sehr lange Dauer der Leichenfeier. Anm. was sie im irdischen Leben gebraucht haben. die Verstorbenen mit reichen Grabbeigaben zu bestatten. von N. 1961. Römern und Slawen. Von den litauischen Leichenfeiern (mit Trinkgelage) berichtet auch Heinrich der Lette. Jh. Der Mythos zeugt davon. La Baume. 1937. Latvijas PSR arheoloˆija. Äîâàòóð. Jh. daß die Toten in der anderen Welt all das brauchen. Engel. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE auch aus früherer Zeit. daß nach dem Glauben der Pruzzen ¥die Verstorbenen all die Dinge (die mit ihnen bestattet wurden. bis 18. Griechen.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Beerdigung. Diese beiden Mythen sind für die Forschung von großem Wert. Über die Bestattungsbäume findet man Bemerkungen in der litauischen. das die Litauischen Annalen überliefert haben.und Erdbestattung lassen sich im Baltikum archäologisch nachweisen. sondern auf Linden legten. daß die Seelen der Verstorbenen nur anläßlich eines Festes am Essen teilnehmen. das der Verstorbene durch neun Tore hindurch betreten muß. Der Friedensvertrag von 1249 erwähnt im Zusammenhang mit der Verbrennung eines Verstorbenen. wie der Brauch entstanden ist. warum die Verbrennung für die beste Bestattungsart gehalten wurde. daß die litauischen Aukðtaiten die ungetauften Kinder manchmal nicht in der Erde begruben. In einem anderen Mythenfragment. So schreibt z.TURINYS TRUMPINIMAI. einen hohen Berg erklimmen. 1983.) berichtet. wo die Vilnia in die Neris mündet. In den späteren Quellen (16. weshalb man ihnen auch Lebensmittel zurückließ. oder auf dem Friedhof gespeist wurden. Die Bestattungsbräuche werden in den älteren Quellen relativ ausführlich beschrieben. Die bereits mehrfach erwähnte Opferung von Kriegsgefangenen hat in der Forschung sehr unterschiedliche Meinungen hervorgerufen. Jh. besonders von der Verbrennung eines Teiles der Kriegsbeute. In nachreformatorischer Zeit wird dagegen nur mehr von Familienfesten zum Gedächtnis der Verstorbenen erzählt. und Jakob Lawiñski (16. S. wird erzählt. 240). die Bestattung in einem Baumstamm und die Leichenverbrennung. Was andere Rituale und Kulte betrifft. Das Chronicon Dubnicense aus dem 14. und zwar unweit der Stelle. die Baumbestattung dagegen nicht. B. Feuer. Sie scheint jedoch in besonderen Fällen bis in historische Zeit hinein praktiziert worden zu sein.­18. Der Sovijus-Mythos erklärt. besonders aukðtaitischen Folklore (Vëlius. darunter auch der Kriegsgefangenen. Metempsychose).und Bärenkrallen als Hilfsmittel für die Bergbesteigung deuten. Zu der Zeit glaubte man wohl. ist die Überlieferung bedeutend spärlicher. daß die toten Seelen entweder in dem Hause. daß die Jatvingen an den Übergang der Seelen in andere Lebewesen glaubten (sog. Magister Vinzenz in seiner Chronik von 1203. Jh. dort. Jh. an der sie verbrannt wurden. in dem sie gelebt hatten. Darüber hinaus verfügen wir nur über vereinzelte Hinweise. Den Litauischen Annalen zufolge müssen die Verstorbenen. Von daher kann man die ins Grab gelegten oder ins Feuer geworfenen Luchs. daß er nach der Einäscherung auf seinem Roß durch den Himmel ins Jenseits fliege. Bei Jan Dùugosz wiederum leben die Toten auf der Erde weiter. Häufiger ist von Opferungen die Rede. die verstorbenen litauischen Herrscher im ÐventaragisTal zu verbrennen. Da es vorzugsweise ­ 110 ­ . überliefert die Beschreibung eines Rituals beim Friedensschluß.) heißt es gewöhnlich. weil sie Aufschluß geben über die baltischen Vorstellungen vom Leben nach dem Tode. um ins Jenseits zu gelangen. Der Sovijus-Mythos kennt dagegen ein Jenseits in der Unterwelt (pragaras).

da sie auch ein Licht auf Zusammenhänge der vergleichenden indoeuropäischen Mythenforschung werfen könnten. Èâàíîâ. Diese kurze Übersicht erlaubt den Schluß. 483). eine alte Tradition wieder aufleben zu lassen. Diese Mythen sind zum Großteil sehr alt und haben Entsprechungen in der Mythologie und Literatur anderer indoeuropäischer Völker (Skythen. Erzählungen über die Herkunft verschiedener baltischer Stämme und Reisen in die von ihnen einst bewohnten Gegenden und über die Herkunft religiöser und anderer Bräuche (in den Litauischen Annalen. über die Gründung der Stadt Vilnius (bei Matys Stryjkowski und in den Litauischen Annalen). daß sich in Bälde einige Probleme werden lösen lassen. Man kann eine Vorstellung gewinnen von den Hauptgottheiten (Name. Funktion. Erasmus Stella. zumal sie viele archaische Züge der indoeuropäischen Religion bewahrt haben. die schon das zweite Jahrhundert diskutiert werden: die Stellung der Natur in der Religion der Litauer und anderer Balten. 19­32). 1976. Neben dem bereits besprochenen Sovijus. bei Jan Dùugosz. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE die Quellen aus der Epoche der Kreuzzüge sind. daß auch die Balten diese Bräuche kannten. S. von den Vorstellungen über das Leben nach dem Tod sowie von dem Welt. die Kenntnis personifizierter Götter und andere wissenschaftliche Fragen. mit dessen Hilfe die Sonne befreit wurde (bei Hieronymus von Prag). von den ihnen gewidmeten Kulten und den Personen. welche im Altertum Nachbarn der Balten waren. Vielleicht hat der Haß gegen die grausamen und erbarmungslosen Feinde sie dazu bewegt.und Ðventaragis-Mythos sind noch einige andere Mythen und Mythenfragmente zu erwähnen: über den Hammer. Es ist daher durchaus anzunehmen.TURINYS TRUMPINIMAI.). Øèøîâà. Simon Grunau. 1982. von den Heiligtümern und Mythen. 122­123). das Vorhandensein von Kultgebäuden und Götterbildern. 10­11). die Rolle der Priester. 1984. die von Menschenopfern berichten. Stellung im Pantheon). Aber diese Frage bedürfte noch einer genaueren Untersuchung. Im großen und ganzen ist das Problem des Menschenopfers bei den Indoeuropäern noch nicht endgültig gelöst (Ãàìêðåëèäçå. Die Skythen. 1972. S. Matys Stryjkowski und Jan Ùasicki). Der Ausgang eines Zweikampfes mit einem Kriegsgefangenen galt bei den Germanen als Omen für Erfolg oder Mißerfolg eines Kriegszuges (Tacitas. Slawen. a. haben jedoch tatsächlich Kriegsgefangene ihren Göttern geopfert (Äîâàòóð. Mit Hilfe dieser und anderer Quellen ­ 111 ­ . die sie ausführten. S.und Menschenbild der Balten im allgemeinen. Eine Klärung dieser Fragen hätte eine über die baltische Religionsforschung hinausgehende Bedeutung. Êàëëèñòîâ. daß die in den historischen Quellen erhaltenen Materialien Auskunft geben über die wichtigsten Aspekte der altbaltischen Religion und Mythologie. Mit den Quellen verbindet sich die Hoffnung. Germanen. ist man vielfach geneigt gewesen. S. Inder u. sie für bloße Greuelgeschichten zu halten (Jurginis.

NORBERTAS VËLIUS . Volkskunde. sogar die gesamtbaltischen Grundlagen in Religion und Mythologie aufzudecken und zu verstehen. den Platz der Balten innerhalb der indoeuropäischen Völkerfamilie näher zu bestimmen und das Verhältnis ihrer angestammten Religion zu den anderen archaischen Religionen der Indogermanen zu charakterisieren. die religiösen Systeme einzelner baltischer Völker zu rekonstruieren und evtl. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG (Sprachwissenschaft. der Slawen. Skythen und Kelten. Ethnographie. Es könnte gelingen. Volkskunst und Archäologie) kann der Versuch unternommen werden. Germanen. Die baltischen Religionsquellen erlauben darüberhinaus die Klärung vieler offener Fragen bezüglich der Religionen ihrer Nachbarvölker.TURINYS TRUMPINIMAI.

dar jaunystëje iðvyko á Samo salà. JUOZAS TUMELIS Herodoto Istorijos Ketvirtojoje knygoje palyginti plaèiai apraðinëjamas skitø ir jø kaimyniø genèiø gyvenimo bûdas. Vengdamas gimtinëje ásigalëjusios tironijos persekiojimo. gyvenusias á vakarus ir ðiauræ nuo Juodosios jûros (Ketvirtoji. Paraðë (nebaigtà) Istorijos iðdëstymà. yra ir daug kitur nepaliudytø geografiniø ir etnografiniø duomenø apie tuometines gentis. Finikijà. neiðsiaiðkinus vieno kurio klausimo. kad daþniausiai. ir pavadino jas mûzø vardais. Kr. Pagrindiniai Herodoto þiniø ðaltiniai buvo jo paties stebëjimai kelionëse. Gyveno Atënuose ir Turijuose (Pietø Italija). Juodosios jûros pakrantes ir skitø þemes. knyga). Istorijoje daugiausia dëmesio skiriama graikø–persø karams (500­449). Tarp tø genèiø tikriausiai yra ir baltai. Egiptà. kitø keliautojø ir pirkliø pasakojimai. arba Melpomenës. kiek reèiau ­ 113 ­ . padavimai ir legendos. Persijà. ankstesniø autoriø raðtai. Cicerono pavadintas „istorijos tëvu“.TURINYS TRUMPINIMAI. negalima iðspræsti kitø. taèiau. be jø apraðymø. Po to kelerius metus praleido keliaudamas po Mesopotamijà. Pagal ásigalëjusià mokslinæ tradicijà su baltais daþniausiai siejami neurai. atitinkanèias mûzø skaièiø. Herodotas labiau uþ kitus ankstyvuosius Juodosios jûros pakranèiø istorikus stengësi atskirti tikruosius skitus nuo jø kaimynø (kai kurie ið jø galëjo bûti baltø protëviai ar bent jau turëti su jais gana artimø ryðiø). gimë Halikarnase (dabar Bodrumas. HÇRODOTOS Pirmasis ir vienas þymiausiø senovës Graikijos istorikø Herodotas (~Hr^dotoV). todël sunku jas susieti su dabartinëmis tautomis. tikëjimai. Ðá veikalà helenizmo epochos perraðinëtojai suskirstë á devynias knygas. Maþoji Azija). sutrumpintai vadinamà Istorija (~Istor%h). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS tarp 490­480 – apie 425 pr. taèiau kai kurios apraðomos gentys vadinamos dabar jau nebevartojamais vardais. paproèiai. Visa tai veikale yra sumiðæ ir neretai sunku (ar net neámanoma) atskirti viena nuo kita. Herodoto minimø ar apraðomø tø regionø genèiø lokalizacijos bei etninës jø priklausomybës dalykai taip painiai susijæ.

norëdamas palenkti jø ðirdis). Lippert. kad kasmet neurai pasiverèià vilkais. be abejo. Herodotas. 346­347. Simono Grunau. kitos ­ gerokai su baltais sumiðusios.TURINYS TRUMPINIMAI. trakais ar net finougrais. Øèøîâà. Pauliaus Einhorno latviø istorijos darbuose. 1932. Ðliûpas. ­ 114 ­ . 133­134. plg. su baltø kraðtuose ypaè populiariu þalèiø kultu. Nors ði problema ir sudëtinga ir. Dar sunkiau su konkreèiomis gentimis susieti pusiau legendinius hiperborëjus (ðiaurës gyventojus). 1982. kaip jau yra tyrinëtojø uþsiminta (Perls. alanais ir kt. 1911. Georgo Mancelio. 1963. 1952a. gelonai. 1988. 1881. 1984b. Äîâàòóð. 1893­1904. Herodoto pasakojimas apie medines gelonø dievø skulptûrëles primena gausià lietuviø medinæ skulptûrà. Tuo labiau kad vëlesnëje istoriografijoje ir ypaè mitinëje poetinëje tradicijoje baltai kartais buvo vadinami panaðiais vardais (sarmatais. Herodote. 1982. 1990. kuri Herodoto informacija sietina su baltais. 13­15. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ ­ budinai. Luko Davido informacijà). 152­153). dar kitos ­ artimiausios jø kaimynës. Gimbutienë. vis dëlto Herodoto þinios apie jø paproèius ir tikëjimus pateikiamos ðiame leidinyje. 19­21. Szafrañski. Herodotos. 1937. kurià kai kurie tyrinëtojai sieja su ikikrikðèioniðkomis tradicijomis (Basanavièius. melanchlenai. abu áveda naujus paproèius ir abu po mirties tampa dievais (þr. Abu jie kilæ ið paprastø þmoniø. Øèøîâà. Tokiø pat detaliø kaip Herodoto pasakojimuose pasitaiko vëlesniuose baltø mitologijos ðaltiniuose. sietinas su ðvente. Herodotus. pavyzdþiui. á dangø ðaudo lietuviø padavimø herojai. Dundulienë. 1901­1908. 145­147. ir átraukti jà á mokslinæ apyvartà. Panaðiai kaip getø Salmoksis elgiasi legendinis prûsø karalius Vaidevutis (dosniai vaiðina viengenèius.) arba siejami su tokiais vardais vadinamomis gentimis. getais. Baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojai turëtø patikslinti. 350­355. 1982. getai (Kabelka. germanais. Plezia. Zinkevièius. 1979b). Kiti tyrinëtojai tas paèias gentis (be jø. Äîâàòóð. Erazmo Stellos. 357­360). Teiginys. 1921. per kurià þmonës apsirengdavæ vilkø kailiais ir garbindavæ vilkus (Hertz. gelonais. Basanavièius. 1908. 1969). ne visos minëtosios gentys buvo baltiðkos. matyt. Èièinskas (KLPK 107A). 1835. Jakobo Langeÿs ir Gotthardo Friedricho Stenderio þodynuose bei kituose baltø mitologijos ðaltiniuose minimas aukas vilkams ir jø garbinimui skirtà gruodþio mënesá). 1862. dar ir sauromatus) sieja su slavais. nes vienos ið ðiø genèiø galëjo bûti baltiðkos. Kaip kitados getai. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Ëàòûøåâ. kol kas ji maþai tebuvo panaudota (Narbutt. 1970. Êàëëèñòîâ. Êàëëèñòîâ. Herodoto pasakojimas apie neurø ðalá uþplûdusias gyvates sietinas. 1985.

1977. 362–364. to&twn dŸ kat&perqe oák#ousi Neuro%. 20. p#rhn dŸ toÒ G#rrou taÒta d¦ t„ kale&mena basil$i@ æsti ka¼ Sk&qai o Àristo% te ka¼ ple½stoi ka¼ toÑV ÀllouV nom%VonteV Sk&qaV do&louV sfet#rouV ­ 115 ­ . 1945. Ðmits. taÒta mŸn par„ tÊn ÞUpanin potam^n æsti Æqnea prÊV ¢sp#rhV toÒ Borusq#neoV. tÊ dŸ prÊV t¦n ëä tän gewrgän to&twn Skuq#wn diab@nti tÊn Pantik@phn potamÊn nom@deV Ëdh Sk&qai n#montai. ÆqnoV æÊn Ádion ka¼ oødamäV Skuqik^n. 1930. 333–335. oØte ti spe%ronteV oødŸn oØte àroÒnteV· yil¦ dŸ dendr#wn = p…sa aÖth [g§] pl¦n t§V ~Ula%hV. 327–329. Íåéõàðäò. tÊ dŸ prÊV bor#hn Ànemon pl^on àn„ tÊn Borusq#nea =mer#wn £ndeka· = dŸ kat&perqe to&twn Ærhm^V æsti æp¼ poll^n. 1939b. 368–369. 425 a.TURINYS TRUMPINIMAI. n. 1979. HISTORIARUM LIBRI IX c. 18. ÕpŸr dŸ to&twn Àllo ÆqnoV oÄ 'AliVäneV kal#ontai. a. 1985. 1928. kat$konteV æp¼ potamÊn tò oØnoma k#etai Pantik@phV. 19. Powell. Ðûáàêîâ. s½ton dŸ ka¼ spe%rousi ka¼ sit#ontai. toÑV ÞEllhneV o oák#onteV æp¼ tò ~Up@ni potamò kal#ousi BorusqeneÇtaV. Neurän dŸ tÊ prÊV bor#hn Ànemon ÆrhmoV ànqr_pwn. 1933. Tekstas ið: Herodotus. 1938. 1988. oÙtoi çn o gewrgo¼ Sk&qai n#montai tÊ mŸn prÊV t¦n ëä æp¼ tre½V =m#raV +doÒ. Áûõîâñêèé. oÙtoi dŸ ka¼ o Kallip%dai t„ mŸn Àlla kat„ taøt„ Sk&q¯si æpask#ousi. oÄ oøk æp¼ sit$si spe%rousi tÊn s½ton àll' æp¼ pr$si. Chr. àt„r diab@nti tÊn Borusq#nea àpÊ qal@sshV präton mŸn = ~Ula%h. sf#aV dŸ aøtoÑV 'Olbiopol%taV. Ðàåâñêèé. Kiparsky. Wells. Êóêëèíà. Myres. Endzelin. 1953. tÊ dŸ to&twn kat&perqe ÆrhmoV Ëdh àlhq#wV ka¼ ÆqnoV ànqr_pwn oød#n. àpÊ toÒ Borusqenejt#wn æmpor%ou (toÒto g„r tän paraqalass%wn mesa%tat^n æsti p@shV t§V Skuq%hV). ÕpŸr dŸ 'AliV_nwn oák#ousi Sk&qai àrot§reV. Äèòìàð. àpÊ dŸ ta&thV Ànw á^nti oák#ousi Sk&qai gewrgo%. met„ dŸ t¦n Ærhmon 'Androf@goi oák#ousi. Liber IV 17. Íson =me½V Ádmen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS Literatûra: How. àpÊ to&tou prätoi Kallip%dai n#montai æ^nteV ÞEllhneV Sk&qai. 1911. 1961. 1982. Juchnevièienë. Plezia. ka¼ kr^mmua ka¼ sk^roda ka¼ fakoÑV ka¼ k#gcrouV. 1952b. o dŸ nom@deV oÙtoi tÊ prÊV t¦n ëä =mer#wn tess#rwn ka¼ d#ka +dÊn n#montai c_rhn katate%nousan æp¼ potamÊn G#rron. Íson =me½V Ádmen.

àll' ~Hsi^dî m#n æsti per¼ ~Uperbor#wn eárhm#na. p…san æoÒsan yil¦n ka¼ àgr%wn ka¼ =m#rwn dendr#wn? Õperoik#ousi dŸ to&twn deut#rhn l@xin ÆconteV Boud½noi. àpikn#esqai m#n nun oÖtw taÒta t„ Âr„ l#gousi æV D§lon. p^lin te æV p^lin p#mpein m#cri Kar&stou. dein„ poieum#nouV eÁ sfeaV aáe¼ katal@myetai àpost#llontaV m¦ àpod#kesqai. ka¼ æp¼ t§V l%mnhV t§V Mai$tidoV tÊ æmp^rion tÊ kal#etai Krhmno%? t„ dŸ aøtän kat$kousi æp¼ potamÊn T@najn. eá d¦ tò æ^nti ge ÞOmhroV taÒta t„ Æpea æpo%hse. ~Uperbor#wn dŸ p#ri ànqr_pwn oØte ti Sk&qai l#gousi oØte tinŸV Àlloi tän ta&t¯ oákhm#nwn. Àllo ÆqnoV ka¼ oø Skuqik^n. æpe„n q&wsi t² 'Art#midi t² basilh%¯. T@najn dŸ potamÊn diab@nti oøk#ti Skuqik$. 21. t„ dŸ kat&perqe prÊV bor#hn Ànemon tän basilh%wn Skuq#wn oák#ousi Mel@gclainoi. Thn%ouV dŸ æV D§lon. ænqeÒten dŸ prÊV mesambr%hn propemp^mena pr_touV Dwdwna%ouV ~Ell$nwn d#kesqai. àpÊ d¦ to&twn kataba%nein æp¼ tÊn Mhli#a k^lpon ka¼ diapore&esqai æV EØboian. ka¼ taÒta mŸn d¦ ta&taV o¿da poie&saV. ka¼ taÒta mŸn oÖtw propemp^mena àpikn#esqai l#gousi æV D§lon? o¿da dŸ aøtÊV to&toisi to½si Âro½si t^de poie&menon prosfer#V. oÖtw d¦ f#rontaV æV toÑV oØrouV t„ Âr„ ændedem#na æn purän kal@m¯ to½si plhsioc_roisi æpisk$ptein kele&ontaV prop#mpein sf#a àpÊ ¢wutän æV Àllo ÆqnoV. tÊ d' àpÊ ta&thV ækle%pein þ Andron? Karust%ouV g„r e¿nai toÑV kom%zontaV æV T§non. t„V Qrh%ssaV ka¼ t„V Paion%daV guna½kaV. æpe¼ dŸ to½si ~Uperbor#oisi toÑV àpopemfq#ntaV èp%sw oøk àponost#ein. éV per¼ tän mounofq@lmwn l#gousi. t„V ènom@Vousi D$lioi e¿nai ~Uper^chn te ka¼ Laod%khn? ‹ma dŸ aøt²si àsfale%hV eÃneken p#myai toÑV ~Uperbor#ouV tän àstän ÀndraV p#nte pompo&V. g§n nem^menoi p…san das#an Öl¯ panto%¯. to&touV oÄ nÒn Perfer#eV kal#ontai. àpÊ dŸ Skuq#wn Ëdh dekom#nouV aáe¼ toÑV plhsioc_rouV ¢k@stouV kom%zein aøt„ tÊ prÊV ¢sp#rhV ¢kast@tw æp¼ tÊn 'Adr%hn. oÄ æk toÒ mucoÒ àrx@menoi t§V Mai$tidoV l%mnhV n#montai tÊ prÊV bor#hn Ànemon. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ e¿nai? kat$kousi dŸ oÙtoi tÊ mŸn prÊV mesambr%hn æV t¦n Taurik$n.TURINYS TRUMPINIMAI. =mer#wn penteka%deka +d^n. éV d' ægã dok#w. Melagcla%nwn dŸ tÊ kat&perqe l%mnai ka¼ Ærhm^V [æsti] ànqr_pwn. Æsti dŸ ka¼ ~Om$rî æn `Epig^noisi. f@menoi Âr„ ændedem#na æn kal@m¯ purän æx ~Uperbor#wn fer^mena àpikn#esqai æV Sk&qaV. präton dŸ toÑV ~Uperbor#ouV p#myai fero&saV t„ Âr„ d&o ko&raV. oøk Àneu purän kal@mhV ærdo&saV t„ Âr@. 32. t²si dŸ parq#noisi ta&t¯si t²si æx ~Uperbor#wn teleuths@s¯si æn D$lî ke%rontai ka¼ a koÒrai ka¼ o pa½deV o Dhl%wn? a mŸn prÊ g@mou pl^kamon àpotam^menai ka¼ per¼ Àtrakton ­ 116 ­ . 34. 33. tÊ dŸ prÊV ëä æp% te t@fron. àll' = mŸn pr_th tän lax%wn Sauromat#wn æst%. t¦n d¦ o æk tän tuflän gen^menoi Ûruxan. eá m¦ Àra 'Isshd^neV. tim„V meg@laV æn D$lî ÆconteV. oød' oÙtoi l#gousi oød#n· Ælegon g„r ˆn ka¼ Sk&qai. kat' Íson =me½V Ádmen. pollò d# ti ple½sta per¼ aøtän D$lioi l#gousi.

eá d# eási Õperb^reo% tineV Ànqrwpoi. o dŸ aøtän tÊn aøtÊn ­ 117 ­ . kale&menoi dŸ Skurmi@dai ka¼ Niya½oi.TURINYS TRUMPINIMAI. kat„ toÑV aøtoÑV to&touV ànqr_pouV poreuom#naV àpik#sqai æV D§lon Æti pr^teron ~Uper^chV te ka¼ Laod%khV. par„ dŸ sf#wn maq^ntaV nhsi_taV te ka¼ þIwnaV Õmn#ein ðWp%n te ka¼ þ Arghn ènom@Vont@V te ka¼ àge%rontaV (oÙtoV dŸ + 'Wl¦n ka¼ toÑV ÀllouV toÑV palaioÑV ÖmnouV æpo%hse æk Luk%hV ælqãn toÑV àeidom#nouV æn D$lî). ÎV di„ 'Odrus#wn ý#ei. gelä dŸ +r#wn g§V peri^douV gr@yantaV polloÑV Ëdh ka¼ oød#na n^on æc^ntwV æxhghs@menon. ta&taV m#n nun t² Eáleiqu%¯ àpofero&saV ànt¼ toÒ ûkut^kou tÊn æt@xanto f^ron àpik#sqai. ka¼ tän mhr%wn katagiVom#nwn æp¼ tò bwmò t¦n spodÊn ta&thn æp¼ t¦n q$khn t¦n ðWpi^V te ka¼ þ ArghV ànaisimoÒsqai æpiballom#nhn. æpip#fuke d# o æla%h). 93. = dŸ q$kh aøt#wn æst¼ Èpisqe toÒ 'Artemis%ou. àmacht¼ sf#aV aøtoÑV par#dosan Dare%î· o dŸ G#tai prÊV àgnwmos&nhn trap^menoi aøt%ka ædoul_qhsan. fas¼ dŸ o aøto¼ oÙtoi ka¼ t¦n þ Arghn te ka¼ t¦n ðWpin. æn èl%goisi g„r ægã dhl_sw m#gaq^V te ¢k@sthV aøt#wn ka¼ oÃh t%V æsti ¢V graf¦n ¢k@sth. æo&saV parq#nouV æx ~Uperbor#wn. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS eÂl%xasai æp¼ tÊ s§ma tiqe½si (tÊ dŸ s§m@ æsti Æsw æV tÊ 'Artem%sion æsi^nti àrister§V ceir^V. 35. aÙtai mŸn d¦ ta&thn tim¦n Æcousi prÊV tän D$lou oákht^rwn. æp¼ toÒton d¦ tÊn potamÊn àpik^menoV æpo%hse toi^nde· àpod#xaV cwr%on t² strati² æk#leue p@nta Àndra l%qon £na parexi^nta tiq#nai æV tÊ àpodedegm#non toÒto cwr%on. ka¼ t¦n 'As%hn t² Eør_p¯ [poie&ntwn] Áshn. t¦n dŸ þ Arghn te ka¼ t¦n ðWpin ‹ma aøto½si to½si qeo½si àpik#sqai l#gousi ka% sfi tim„V ÀllaV ded^sqai prÊV sf#wn· ka¼ g„r àge%rein sfi t„V guna½kaV. Ísoi dŸ pa½deV tän Dhl%wn per¼ cl^hn tin„ eÂl%xanteV tän tricän [pro]tiqe½si ka¼ oÙtoi æp¼ tÊ s§ma. Dare½oV dŸ ænqeÒten +rmhqe¼V àp%keto æp' Àllon potamÊn tò oÓnoma 'Artisk^V æsti. prÊV ëä tetramm#nh. tÊn g„r per¼ 'Ab@rioV l^gon toÒ legom#nou e¿nai ~Uperbor#ou oø l#gw. àqanat%zousi dŸ t^nde tÊn tr^pon· oØte àpoqn°skein ¢wutoÑV nom%Vousi á#nai te tÊn àpoll&menon par„ S@lmoxin da%mona. 94. [l#gwn] éV tÊn èjstÊn peri#fere kat„ p…san g§n oødŸn site^menoV. Ka¼ taÒta mŸn ~Uperbor#wn p#ri eár$sqw. oÄ 'Wkean^n te ý#onta gr@fousi p#rix t¦n g§n. 92. o mŸn g„r tÊn SalmudhssÊn ÆconteV Qr$ikeV ka¼ ÕpŸr 'Apollwn%hV te ka¼ Mesambr%hV p^lioV oákhm#noi. éV dŸ taÒta = strati¦ æpet#lese. æponomaVo&saV t„ oøn^mata æn tò Ömnî t^n sfi 'Wl¦n àn¦r L&kioV æpo%hse. àgcot@tw toÒ Kh%wn Âstihtor%ou. æoÒsan kukloter#a éV àpÊ t^rnou. pr¼n dŸ àpik#sqai æp¼ tÊn þIstron. ænqaÒta kolwnoÑV meg@louV tän l%qwn katalipãn àp$laune t¦n strati$n. 36. eás¼ ka¼ Õpern^tioi Àlloi. Qrh%kwn æ^nteV àndrhi^tatoi ka¼ dikai^tatoi. pr_touV aÂr#ei G#taV toÑV àqanat%VontaV.

dok#w dŸ pollo½si Ætesi pr^teron tÊn S„lmoxin toÒton gen#sqai Puqag^rew. eÁte dŸ æg#net^ tiV S@lmoxiV ÀnqrwpoV. f@meno% min Àndra kakÊn e¿nai. ka¼ oÖtw piqan@ sfi æg#neto t„ Ælege [+] S@lmoxiV. 105. eÁte æst¼ da%mwn tiV G#t¯si oÙtoV æpic_rioV. æn to&tî kat@gaion oÁkhma æpoi#eto. oÅa ÞEllhs% te +mil$santa ka¼ ~Ell$nwn oø tò àsqenest@tî sofist² [Puqag^r¯]. taÒt@ fas% min poi§sai. Àlloi dŸ dialab^nteV toÒ àpopempom#nou par„ tÊn S@lmoxin t„V ce½raV ka¼ toÑV p^daV. tÊn S@lmoxin toÒton æ^nta Ànqrwpon douleÒsai æn S@mî. oÙtoi mŸn d¦ tr^pî toio&tî cre_menoi éV æceir_qhsan ÕpÊ Pers#wn. ¨n mŸn d¦ àpoq@n¯ ànapare%V. gene² dŸ mi² pr^ter^n sfeaV t§V Dare%ou strathlas%hV kat#labe æklipe½n t¦n c_rhn p…san ÕpÊ èf%wn. aátihs@menoi dŸ toÒton Àllon àpop#mpousi· ænt#llontai dŸ Æti Vänti. kindune&ousi dŸ o Ànqrwpoi oÙtoi g^hteV e¿nai. àll' ªxousi æV cäron toÒton Ãna aáe¼ perie^nteV £xousi t„ p@nta àgaq@. æk mŸn tän Qrh%kwn ëfan%sqh. o dŸ pleÒneV Ànwq#n sfi æk tän ær$mwn æp#peson. ægã dŸ per¼ mŸn [to&tou ka¼ ] toÒ kataga%ou oák$matoV oØte àpist#w oØte çn piste&w ti l%hn. 95. di„ pentethr%doV dŸ tÊn p@lî lac^nta aáe¼ sf#wn aøtän àpop#mpousi Àggelon par„ tÊn S@lmoxin. katab„V dŸ k@tw æV tÊ kat@gaion oÁkhma diait…to æp' Ætea tr%a. oÙtoi o aøto¼ Qr$ikeV ka¼ prÊV bront$n te ka¼ àstrap¦n toxe&onteV Ànw prÊV tÊn oøranÊn àpeil#ousi tò qeò. kataskeu@sasqai àndreäna. ÈfiaV g@r sfi polloÑV mŸn = c_rh àn#faine. to½si dŸ ÃleoV + qeÊV dok#ei e¿nai· ¨n dŸ m¦ àpoq@n¯. eÃponto tò Àllî stratò. p#mpousi dŸ íde· o mŸn aøtän tacq#nteV àk^ntia tr%a Æcousi. æn ù dŸ æpo%ee t„ katalecq#nta ka¼ Ælege taÒta. æV Î pieV^menoi oÁkhsan met„ Boud%nwn t¦n ¢wutän æklip^nteV. aátiäntai aøtÊn tÊn Àggelon. Neuro¼ dŸ n^moisi mŸn cr#wntai Skuqiko½si. l#gontai g„r ÕpÊ Skuq#wn ka¼ ~Ell$nwn tän æn t² Skuqik² katoikhm#nwn éV ÆteoV ¢k@stou ‹pax tän Neurän £kastoV l&koV g%netai =m#raV èl%gaV ka¼ aÔtiV èp%sw æV tûutÊ ­ 118 ­ . cair#tw. 96. douleÒsai dŸ Puqag^r¯ tò Mnhs@rcou· ænqeÒten dŸ aøtÊn gen^menon æle&qeron cr$mata kt$sasqai sucn@. tÊn S@lmoxin toÒton æpist@menon d%ait@n te 'I@da ka¼ Ëqea baq&tera ¨ kat„ Qr$ikaV. æntell^menoi tän ˆn ¢k@stote d#wntai. oød#na Àllon qeÊn nom%VonteV e¿nai eá m¦ tÊn sf#teron. ànakin$santeV aøtÊn met#wron ýipt#ousi æV t„V l^gcaV. éV dŸ o pantel#wV e¿ce tÊ oÁkhma. éV dŸ ægã punq@nomai tän tÊn ~Ell$sponton oáke^ntwn ~Ell$nwn [ka¼ P^nton]. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ toÒton ènom@Vousi Gebel#jVin. kths@menon dŸ àpelqe½n æV t¦n ¢wutoÒ· ‹te dŸ kakob%wn te æ^ntwn tän Qrh%kwn ka¼ Õpafronest#rwn.TURINYS TRUMPINIMAI. o d# min æp^qe^n te ka¼ æp#nqeon éV teqneäta· tet@rtî dŸ Ætej æf@nh to½si Qr$ixi. æV tÊn pandoke&onta tän àstän toÑV pr_touV ka¼ eøwc#onta ànadid@skein éV oØte aøtÊV oØte o sump^tai aøtoÒ oØte o æk to&twn aáe¼ gin^menoi àpoqan#ontai.

o dŸ Krhmno% eási g§V t§V Skuq#wn tän æleuq#rwn. d&natai dŸ tÊ oØnoma toÒto kat„ ~Ell@da glässan àndrokt^noi· oáÊr g„r kal#ousi Àndra. 107. Mel@gclainoi dŸ eÃmata mŸn m#lana for#ousi p@nteV. t^te l^goV toÑV ÞEllhnaV nik$santaV t² æp¼ Qerm_donti m@c¯ àpopl#ein ÀgontaV tris¼ plo%oisi tän 'Amaz^nwn ÍsaV ædun#ato zwgr§sai. tÊ dŸ pat„ kte%nein). Sauromat#wn dŸ p#ri íde l#getai. Íte ÞEllhneV 'AmaV^si æmac#santo (t„V dŸ 'Amaz^naV kal#ousi o Sk&qai Oá^rpata.TURINYS TRUMPINIMAI. 111. ka¼ o ÈrcieV aøto½s% eási cr$simoi æV Õster#wn Àkesin. æf#ronto kat„ kÒma ka¼ Ànemon? ka¼ àpikn#ontai t§V l%mnhV t§V Mai$tidoV æp¼ Krhmno&V.] 110. æn dŸ ta&t¯ æn&drieV Šl%skontai ka¼ k@storeV ka¼ Àlla qhr%a tetragwnopr^swpa. eás¼ g„r o Gelwno¼ tÊ àrca½on ÞEllhneV. ka¼ tò Dion&sî triethr%daV àn@gousi ka¼ bakce&ousi. Boud½noi dŸ oø t² aøt² gl_ss¯ cr#wntai ka¼ Gelwno%. ¡sti g„r d¦ aøt^qi ~Ellhnikän qeän Âr„ ~EllhnikäV kateskeuasm#na àg@lmas% te ka¼ bwmo½si ka¼ nho½si xul%noisi. ænqaÒta àpob…sai àpÊ tän plo%wn a 'Amaz^neV èdoip^reon æV t¦n oákeom#nhn. ka¼ / a / oák%ai aøtän x&linai ka¼ t„ Âr@. ka¼ èmnÒsi dŸ l#gonteV.. ÕyhlÊn dŸ ka¼ p…n x&linon. glauk^n te p…n áscuräV æsti ka¼ purr^n. ÆqnoV æÊn m#ga ka¼ poll^n. m@chn te d¦ prÊV aøt„V æpoieÒnto. tän t„ d#rmata par„ t„V sis&rnaV pararr@ptetai. àll' æn q_mati ©san +k^qen Ælqoien. ÕpÊ m#ntoi ~Ell$nwn kal#ontai ka¼ o Boud½noi Gelwno%. l#gousi dŸ oødŸn ®sson. oødŸ d%aita = aøt$· o mŸn g„r Boud½noi æ^nteV aøt^cqoneV nom@deV t# eási ka¼ fqeirotrag#ousi moÒnoi tän ta&t¯. p^liV dŸ æn aøto½si pep^listai xul%nh. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS kat%statai. plo½a dŸ oø gin_skein aøt„V oødŸ phdal%oisi cr…sqai oødŸ Âst%oisi oødŸ eáres%¯· àll' æpe¼ æx#koyan toÑV ÀndraV. æp' ín ka¼ t„V æpwnum%aV Æcousi. t„V dŸ æn tò pel@gej æpiqem#naV ækk^yai toÑV ÀndraV. oØnoma dŸ t² p^li æst¼ Gelwn^V· toÒ dŸ te%ceoV m#gaqoV kälon £kaston tri$konta stad%wn æst%. æk dŸ t§V m@chV tän nekrän ækr@thsan o Sk&qai ka¼ oÖtwV Ægnwsan ­ 119 ­ . Boud½noi d# . [. = dŸ c_rh sf#wn p…s@ æsti das#a Ád¯si panto%¯si· æn dŸ t² Ád¯ t² ple%st¯ æst¼ l%mnh meg@lh te ka¼ poll¦ ka¼ £loV ka¼ k@lamoV per¼ aøt$n. æntucoÒsai dŸ pr_tî Âppoforb%î toÒto di$rpasan ka¼ æp¼ to&twn Âppaz^menai ælh%zonto t„ tän Skuq#wn. n^moisi dŸ Skuqiko½si cr#wntai. æmŸ m#n nun taÒta l#gonteV oø pe%qousi. oødŸn t¦n ád#hn Ímoioi oødŸ tÊ cräma.. Gelwno¼ dŸ g§V te ærg@tai ka¼ sitof@goi ka¼ k$pouV ækthm#noi. æd^keon d' aøt„V e¿nai ÀndraV t¦n pr_thn =lik%hn ÆcontaV. æk tän dŸ æmpor%wn æxanast@nteV oÁkhsan æn to½si Boud%noisi· ka¼ gl_ss¯ t„ mŸn Skuqik². t„ dŸ ~Ellhnik² cr#wntai. 108. 109. oøk èrqäV kale^menoi. o dŸ Sk&qai oøk e¿con sumbal#sqai tÊ pr§gma· oØte g„r fwn¦n oØte æsq§ta oØte tÊ ÆqnoV æg%nwskon.

=me½V mŸn toxe&om#n te ka¼ àkont%zomen ka¼ Âppaz^meqa. Ærga dŸ gunaik$ia oøk æm@qomen· a dŸ Õm#terai guna½keV to&twn mŸn oødŸn tän =me½V katel#xamen poieÒsi. guna½ka Æcwn ÆkastoV ta&thn t² tÊ präton suneme%cqh. + dŸ nehn%skoV æpe¼ àp§lqe. e¿con dŸ oødŸn oød' o nehn%skoi. àll' àpelq^nteV æV tÊ pl§qoV diait_meqa· guna½kaV dŸ £xomen Õm#aV ka¼ oødam„V ÀllaV. o dŸ loipo¼ nehn%skoi éV æp&qonto taÒta. m@cesqai mŸn m$. bouleuom#noisi çn aøto½si Ædoxe kte%nein mŸn oøden¼ tr^pî Æti aøt@V. maq^nteV dŸ ka¼ o Sk&qai æpo%eun tûutÊ toÒto. nÒn çn mhk#ti pleÒna cr^non z^hn toi$nde Æcwmen. eás¼ dŸ kt$sieV. æpe¼ dŸ Æmaqon aøtoÑV a 'Amaz^neV æp' oødemi² dhl$si àpigm#nouV. 115. eá m¦ t„ Ípla ka¼ toÑV ÃppouV? àll„ z^hn Æzwon t¦n aøt¦n æke%n¯si. pr^sw d¦ àp' àll$lwn æV eømare%hn àposkidn@menai. Ærga dŸ gunaik$ia ærg@zontai m#nousai æn t²si Šm@x¯si. æpo%eun dŸ a 'Amaz^neV æV t¦n mesambr%hn toi^nde· æg%nonto spor@deV kat„ m%an te ka¼ d&o. àpopemfq#nteV dŸ o nehn%skoi æpo%eun t„ æntetalm#na. àll' eá bo&lesqe guna½kaV Æcein =m#aV ka¼ dok#ein e¿nai d%kaioi. ka¼ aøt¦ ¢t#rhn Àxein. taÒta æboule&santo o Sk&qai boul^menoi æx aøt#wn pa½daV ækgen$sesqai. t¦n dŸ tän àndrän a guna½keV sun#labon. ka¼ aøto¼ æktil_santo t„V loip„V tän 'Amaz^nwn. Ælexan a guna½keV ­ 120 ­ . oØt' æp¼ q$rhn áoÒsai oØte Àll¯ oødam². ka¼ t¦n 'Amaz^na eÙre deut#rhn aøt¦n Õpom#nousan. Æwn ca%rein· prosec_reon dŸ plhsiait#rw tÊ strat^pedon tò stratop#dî æp' =m#r¯ ¢k@st¯. met„ dŸ summe%xanteV t„ strat^peda oÁkeon +moÒ. æpe%te dŸ àpolac^nteV tän kthm@twn tÊ æpib@llon ©lqon èp%sw par„ t„V 'Amaz^naV. 114. ælq^ntaV aøtoÑV plhs%on stratopede&esqai. ¢wutän dŸ toÑV newt@touV àpop#myai æV aøt@V. Ælexe taÒta prÊV toÑV loipo&V· t² dŸ deutera%¯ ©lqe æV tÊ cwr%on aøt^V te oÙtoV ka¼ £teron ©ge. t¦n dŸ fwn¦n t¦n mŸn tän gunaikän o ÀndreV oøk ædun#ato maqe½n. Õpopofe&gein d#· æpe„n dŸ pa&swntai. a dŸ prÊV taÒta Ælexan t@de· ~Hme½V oøk ˆn duna%meqa oák#ein met„ tän ømet#rwn gunaikän· oø g„r t„ aøt„ n^maia =m½n te ka¼ ke%n¯s% æsti. ka¼ fwn§sai mŸn oøk e¿ce (oø g„r sun%esan àll$lwn). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ æo&saV guna½kaV. æpe¼ dŸ sun§kan àll$lwn. 112. shma%nousa d&o gen#sqai. 113. t² dŸ ceir¼ Æfraze æV t¦n Õstera%hn ælqe½n æV tûutÊ cwr%on ka¼ £teron Àgein. Ælexan prÊV t„V 'Amaz^naV t@de o ÀndreV· ~Hm½n eás¼ mŸn tok#eV. æpe%qonto ka¼ æpo%hsan taÒta o nehn%skoi. oøk ˆn çn duna%meqa æke%n¯si sumf#resqai. ælq^nteV par„ toÑV tok#aV àpol@cete tän kthm@twn tÊ m#roV ka¼ Æpeita ælq^nteV oák#wmen æp' =m#wn aøtän. qhre&ont#V te ka¼ lhiz^menoi. ka% tiV mounwqeis#wn tin¼ aøt#wn ænecr%mpteto. ka¼ = 'Amazãn oøk àpwq#eto àll„ perie½de cr$sasqai.TURINYS TRUMPINIMAI. êsper oødŸ a 'Amaz^neV. pl§qoV eák@santaV Ísai per æke½nai ©san· to&touV dŸ stratopede&esqai plhs%ou æke½nwn ka¼ poi#ein t@ per ˆn ka¼ æke½nai poi#wsi? ¨n dŸ aøtoÑV di_kwsi.

soloik%zonteV aøt² àpÊ toÒ àrca%ou. niekas negyvena. o uþ jø ­ kita. taèiau jie sëja ir vartoja maistui javus. esanèio paèiame visos Skitijos pakrantës viduryje. a d# tineV aøt#wn ka¼ teleutäsi ghraia¼ pr¼n g$masqai. gyvena skitai þemdirbiai. t@de poi#ete ‹ma =m½n· f#rete æxanast#wmen æk t§V g§V t§sde ka¼ per$santeV T@najn potamÊn oák#wmen. Dar toliau á ðiauræ gyvena neurai5. àll' æpe%te àxioÒte =m#aV guna½kaV Æcein. æpe%qonto ka¼ taÒta o nehn%skoi. 116. diab@nteV dŸ tÊn T@najn +doip^reon prÊV ªlion àn%sconta triän mŸn =mer#wn àpÊ toÒ Tan@jdoV +d^n. kiek þinoma. toÒto dŸ t¦n g§n t¦n Õmet#rhn dhlhsam#naV poll@. 18. Uþ jos. o uþ jø. tolyn nuo jûros. t„ per¼ g@mwn dŸ íd# sfi diak#etai· oø gam#etai parq#noV oødem%a pr¼n ˆn tän polem%wn Àndra àpokte%n¯. á vakarus nuo Boristenio. triän dŸ àpÊ t§V l%mnhV t§V Mai$tidoV prÊV bor#hn Ànemon. patys save ðie graikai vadina olbijieèiais. kiek parduoti. pirmiausia gyvena kalipidai2. èesnakus. Uþ alizonø á ðiauræ gyvena skitai artojai4. ir kalipidø gyvenimo bûdas toks pat kaip skitø. Ðtai kokios gentys gyvena palei Hipanio6 upæ. vadinamøjø alizonø3 gentis. ka¼ cwr¼V tän àndrän. taip pat ir svogûnus. æpe¼ oø crhstäV æx#maqon aøt¦n a 'Amaz^neV. 117. Uþ boristenieèiø uosto1. læðius ir soras. pirmoji vietovë nuo jûros pusës ­ Hilëja7. oÁkhsan toÒton.TURINYS TRUMPINIMAI. Ir alizonø. àpik^menoi dŸ æV toÒton tÊn cäron æn tò nÒn kato%khntai. ÍkwV cr¦ oák#ein æn tòde tò c_rî toÒto mŸn Õm#aV àposterhs@saV pat#rwn. Ketvirtoji knyga 17. DEVYNIOS ISTORIJOS KNYGOS apie 425 pr. Kr. kuriuos prie Hipanio upës gyvenantys graikai vadina boristenieèiais. ka¼ æV p^lemon foitäsai ka¼ stol¦n t¦n aøt¦n to½si àndr@si for#ousai. ka¼ æp¼ q$rhn æp' Ãppwn ækfoitäsai [ka¼] ‹ma to½si àndr@si. kurie javus sëja ne tiek sau. ka¼ dia%t¯ àpÊ to&tou cr#wntai t² palai§ tän Sauromat#wn a guna½keV. fwn² dŸ o Saurom@tai nom%zousi Skuqik². ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS prÊV aøtoÑV t@de· ~Hm#aV Æcei f^boV te ka¼ d#oV. O persikëlus per Boristená. Taigi tie skitai þemdirbiai gyvena á rytus trijø dienø kelio atstumu8 ir ­ 121 ­ . sugraikëjæ skitai. oø dun@menai tÊn n^mon ækpl§sai.

jø ðnekos niekø vertos: juk [tada] apie juos kalbëtø ir skitai. anot delieèiø.TURINYS TRUMPINIMAI. kiek þinau. Pirmàjá kartà hiperborëjai pasiuntæ su dovanomis dvi merginas. jas lydëjæ penki gentainiai. kad skitams hiperborëjai siunèià aukojimui skirtus daiktus27. nëra në medelio. kurá iðkasë akløjø vergø palikuonys15. Jas siunèià ið miesto á miestà iki Karisto30. Kitoje Gero pusëje plyti vadinamoji karaliðkoji þemë. 21. jog jiems niekada nepavyks susigràþinti pasiuntiniø. Ið skitø perëmæ tas aukas. kiek þinau. tvyro vien negyvenamos pelkës. Jie sako. ir Kremnø uostà16. Daugiausia apie juos pasakoja delieèiai26. Taèiau. kuri visus kitus skitus laiko savo vergais13. Taigi ðitaip. Visoj ðitoj þemëj nëra në vieno nei savaime iðdygusio. nei kà sëjantys. kaip jie kalba apie vienaakius24. bet pirmiausia sauromatø 20 valdos. Todël jie ir priveþà tas aukas. Beje. Apie hiperborëjus22 nieko nepasakoja nei skitai. jø þemës driekiasi vienuolikos dienø kelio atstumu10. taip pat Homeras Epigonuose. negyvena jokia þmoniø gentis. tos aukos patenkanèios á Delà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ pasiekia upæ. visai nepanaði á skitus gentis. O uþ jø plyti tikrø tikriausia dykuma. Visoje ðioje vietovëje. ne skitø gentis. Klajokliø þemës driekiasi á rytus keturiolikos dienø kelio atstumu. kad neatsitiktø taip. Kai pasiøstieji nesugráþæ atgal. Plaukiant Boristeniu á ðiauræ. kaimynai perduodà jas vieni kitiems ir taip gabenà kuo toliausiai á vakarus. Á rytus nuo ðiø skitø þemdirbiø anapus Pantikapo upës gyvena skitai klajokliai. 19. apgyventa paèios narsiausios ir gausiausios skitø genties. Uþ jø plytintys dideli þemës plotai yra negyvenami. Ið jø aukos keliaujanèios þemyn iki pat Malëjos álankos ir perveþamos á Eubojà29. Á ðiauræ nuo karaliðkøjø skitø gyvena melanchlenai19. nei ariantys. Jos prasideda nuo Meotø eþero álankos ir driekiasi á ðiauræ penkiolikos dienø kelio atstumu. 20. Anapus Tanajo upës ­ jau ne skitø þemë. dabar jie vadinami perferëjais34 ir Delo saloje yra labai gerbiami. kurioje. o rytuose ­ kanalà. 33. skirtinga. kurias delieèiai vadina Hiperoche ir Laodike33. Uþ sauromatø ásikûræ kità sritá uþimantys budinai21. Anapus ðiø negyvenamø vietoviø ásikûræ androfagai 11 ­ savotiðka. hiperborëjai iðsigandæ. iki pat Gero upës12. esantá prie Meotø eþero17. iðskyrus Hilëjà. ávyniotas á kvieèiø ðiaudus. ir pirmieji ið graikø jas gaunà dodonieèiai 28. apie hiperborëjus yra uþsiminæs Hesiodas. áriðtus á kvieèiø ðiaudus. nei kiti tø kraðtø gyventojai. nei pasodinto medþio. visa jø þemë tankiai apaugusi ávairiu miðku. iki pat Adrijos jûros. Kad bûtø saugiau. iðskyrus isedonus23. Ið ten jos siunèiamos á pietus. Dalis jø valdø siekia Tanajo upæ18. iki savo kraðto ribø ir kaimynams prisakà pasirûpinti ir perduoti jø dovanas ­ 122 ­ . mano nuomone. jeigu tik ðità epà ið tikrøjø jis yra sukûræs25. 32. Uþ melanchlenø. o tenieèiai ­ á Delà. Pietuose jø kraðtas pasiekia Taurø ðalá14. vadinamà Pantikapu9. Bet Andras31 aplenkiamas: patys karistieèiai perveþà jas tieisiai á Tenà32.

) Kai ant aukuro sudeginamos aukojamø gyvuliø kulðys. kurie tiki nemirtingumu. yra kairëje pusëje36. vadinamos Artisku46. Prieð atþygiuodamas prie Istro48. apvyniojæ nukirptus plaukus apie koká nors augalà. Ið ten iðkeliavæs Darijus45 atþygiavo prie kitos upës. minëdami jas vardais ir rinkdami joms ðventà rinkliavà.TURINYS TRUMPINIMAI. moterys renkanèios ðventà rinkliavà ir jø vardus mininèios himne. Darijus nusivedë kariuomenæ. salø gyventojai bei jonënai irgi apdainuoja Opidæ ir Argæ. ásakë kiekvienam vyrui. ið karto buvo pavergti. jos deda aukas. sukûrë ir kitus senovinius himnus. Að þinau. Að þinau kitas panaðias apeigas: kiekvienà kartà. o Azijà ­ dydþiu prilygstanèià Europai44. Taigi ðitaip pagerbia hiperborëjø mergeles Delo gyventojai. padarë ðtai kà: nurodæs kariuomenei þemës sklypelá. kad tos moterys tikrai taip daro. prie pat këjieèiø pokyliø menës41. tai dar ðiltais jø pelenais apibarstomas Opidës ir Argës kapas. O apie Abará 42. ir jas delieèiai jau kitaip pagerbià. Taigi taip tos aukos. atvykusios kartu su paèiais dievais. Atvykæs prie tos upës. lyg skriestuvu nubrëþtà. paëmus po akmená. [Darijus] pirmuosius pavergë getus49. 92. tai daranèio protingai43: jie vaizduoja Okeanà. anot delieèiø. nusikirpusios plaukø sruogà ir apvyniojusios apie verpstæ. O getai. O visi delieèiø vaikinai. O jø kapas yra uþ Artemidës ðventyklos á rytø pusæ40. atvykæs ið Likijos. kurá mergeliø garbei sukûrë likas Olenas39. Mane ima juokas þiûrint á þmones. ðalia jo auga alyvmedis). 36. Prieð vestuves merginos. Anos atvykusios [praðyti] Ilitijos38 lengvo gimdymo ir atneðusios paèiø parinktà aukà. kuriems priklauso Salmidesas50. nuneðusios padeda ant jø kapo (ðitas kapas. Mat tie trakai. O kai jie ðitai ávykdë. 35. O Dele mirusiø hiperborëjø mergeliø garbei delieèiø merginos ir vaikinai kerpasi plaukus. nupieðusius jau daug þemëlapiø. giedamus Dele. taip pat padeda ant kapo. Delieèiai taip pat pasakoja. Keliais þodþiais að nurodysiu jø abiejø dydá ir kiekvienos jø kontûrus. anot delieèiø. patys narsiausi ir teisingiausi ið trakø. palikdamas toje vietoje didþiules akmenø krûvas. Jas pagerbdamos. Apie hiperborëjus pasakyta uþtektinai. áriðtas á kvieèiø ðiaudus. tekantá aplink Þemæ. ­ ji teka per odrisø [þemæ]. Jeigu yra kaþkokie ðiauriniai þmonës. (Ðitas Olenas. O Argë ir Opidë. padëti já nurodytoje vietoje47. 93. paèià Þemæ ­ apskrità. Ið delieèiø iðmokæ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS kitai genèiai. kaip jis apneðë aplink visà þemæ strëlæ nieko nevalgydamas. kai trakø ir peonø35 moterys aukoja karalienei Artemidei. neva taip pat hiperborëjà. [tai] yra ir kiti – pietiniai. áëjus á Artemidës ðventovæ. bûdavusios persiunèiamos á Delà. ir anapus Apolonijos51 bei Mesambrijos52 miestø ásikûræ vadinamieji skirmiadai ir nipsëjai pasidavë Darijui be mûðio. 34. kad dar anksèiau uþ Hiperochæ ir Laodikæ tuo paèiu keliu á Delà buvo atvykusios hiperborëjø mergelës Argë ir Opidë37. tuos. neapgalvotai pasiprieðinæ. ­ 123 ­ . að nepasakoju. nes neatsirado në vieno.

ðaudydami ið lankø á virðø. 96. dar gyvam perduodami savo praðymus. Taigi tas Salmoksis árengæs pokyliø menæ. ir taip jie átikëjæ Salmoksio aiðkinimais. gyvenanèiø apie Helespontà ir Pontà. nei visi jø palikuonys nemirsià. Kas penkeri metai iðrinktà burtais vienà saviðká getai siunèia pasiuntiniu pas Salmoksá. ­ 124 ­ . o paskui vël atvirstàs kuo buvæs. 108. Ðit kaip jis pasielgæs. ásiûbuoja ir meta aukðtyn ant smaigaliø. o paproèiai jø ­ skitiðki. o Salmoksis buvo susipaþinæs su jonënø gyvenimo bûdu ir paproèiais. Visiðkai já árengæs. Mat skitai ir Skitijoje gyvenantys graikai pasakoja. Visi melanchlenai dëvi juodus apsiaustus. pasak jø. vadinama Gelonu59. nei netikiu. [neurai] paliko savo ðalá ir apsigyveno kartu su budinais. o keliausià á tokià ðalá. Kiekvienos jos sienos ilgis ­ 30 stadijø. o jeigu nemirðta. Kai kurie ið jø tà patá dievà vadina Gebeleidþiu. á dangø. Jø ðalyje yra medinë tvirtovë. o kiti. jiems teko palikti savo ðalá dël gyvaèiø57. taiko á þaibà ir griaustiná. bet manau. 107. O ar Salmoksis buvæs koks nors þmogus. Salmoksis ëmë rengtis poþeminá bûstà. Trakai tais laikais buvæ vargðai ir tamsuoliai. [getai] mano. Atrodo. paëmæ siunèiamàjá pas Salmoksá uþ rankø ir kojø. buvo persø pavergti ir þygiavo su jø kariuomene. svetingai priimdamas ir dosniai vaiðindamas garbingiausius pilieèius. jis ten pasislëpæs nuo trakø ir gyvenæs trejus metus. turintys ðitokius ásitikinimus. kad kartà per metus kiekvienas neuras keletà dienø virstàs vilku. visi mëlynakiai ir rudaplaukiai. Likus vienai kartai iki Darijaus þygio56. kad jis esàs nedoras þmogus. grasina dievui. ðitas Salmoksis buvæs þmogus ir vergavæs Same54 pas Mnesarcho sûnø Pitagorà55.TURINYS TRUMPINIMAI. Tie patys trakai. nei jo uþstalës bendrai. ar kokia vietinë getø dievybë. O að pasakojimais apie tai ir apie poþeminá bûstà nei labai tikiu. Jeigu jis [ieèiø] pervertas mirðta. taèiau jie vis tiek árodinëja ir savo þodþius patvirtina priesaika. Ketvirtaisiais metais jis vël pasirodæs trakams. Ðitaip darydamas ir kalbëdamas. mokydavæs. nes nepripaþásta jokio kito dievo. sakydami. mat jis bendravæs su graikais ir didþiausiu jø iðminèiumi Pitagoru. pavesdami [praðyti] to. kur gyvensià amþinai ir turësià visokiausiø gërybiø. kad ðitas Salmoksis gyvenæs daug anksèiau uþ Pitagorà. kad nei jis pats. O siunèia taip: vieni iðsirikiavæ laiko tris ietis. kad ðitie þmonës yra vilktakiai58. 95. Taigi getai. dël kuriø jie taip vadinami. tik savo paèiø. man vis tiek. esanèiø ðalies gilumoje. tai apkaltina patá pasiuntiná. ten ásigijæs didþiulius turtus ir sugráþæs á savo tëviðkæ. jog dievas jiems palankus. ko jiems tàkart reikia. Tapæs laisvu. Neurø paproèiai tokie patys kaip ir skitø. Jø tikëjimas nemirtingumu yra ðtai koks: jie tariasi ne mirðtà. kurioje. ir siunèia kità. Kaip að suþinojau ið graikø. tobulesniais negu trakø. Trakai gedëjæ ir apverkæ já kaip mirusá. Jø stumiami. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ 94. Mat ne tik jø þemëje priviso gyvaèiø ­ dar daugiau jø atðliauþë ið dykyniø. o iðeinà pas dievà Salmoksá53. Budinai ­ didelë ir gausi tauta. 105. Ðitokios kalbos manæs neátikina.

Ðitai skitai sumanæ. jie turá nesikauti. Tarp kitko. tai graikiðkai. ir skitai ëmæ taip pat elgtis. Jei amazonës juos imtø vytis. ið kur jos atsiradusios. kad tai moterys. jie vël turá prisiartinti ir ásirengti stovyklà. o aplink já ­ nendriø priaugusios pelkës. pasak padavimo. Kas treji metai jie ðvenèia Dioniso ðventæ ir rengia bakchanalijas. veþdamiesi trimis laivais tiek amazoniø. Jie visai nepanaðûs á budinus nei iðvaizda. Paèiame tankiausiame miðke yra didelis ir platus eþeras. ið medþioklës ir plëðikavimø. Kasdien stovyklos vis labiau artëjusios viena prie kitos. gelonai ­ þemdirbiai. Po mûðio skitai surinkæ lavonus ir taip supratæ. jie vieninteliai ið ten gyvenanèiø minta kankorëþiais61. toli vienos nuo kitø atsiskirdavusios. Tame eþere gaudomos ûdros. Taèiau apie laivus jos nenusimaniusios. O tos atviroje jûroje uþpuolusios ir iðþudþiusios vyrus. o pasiøsti pas jas maþdaug tiek jaunikaièiø. Pasiøstieji jaunikaièiai darë kà paliepti. nei gentis nebuvo þinoma. O jaunikaièiai. nei burëmis. jie apsigyvenæ tarp budinø. kiek tik pajëgë paimti á nelaisvæ. O Kremnai yra laisvøjø skitø66 þemëje. paliko juos ramybëje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS sienos aukðtos ir visos ið medþio. kaip ir anos. Ten yra ir graikø dievø ðventyklø. 112. norëdami ið amazoniø susilaukti vaikø. ir vertæsi. 111. iðplaukë. kas èia vyksta: mat nei jø kalba. net palaikæ jas jaunuoliais ir stojæ su jomis á kovà. Visa jø þemë tankiai apaugusi ávairiais miðkais. nemokëjusios naudotis nei vairu. nei odos spalva. graikai ir budinus vadina gelonais. kol pateko á Kremnus prie Meotø eþero. graikiðku paproèiu papuoðtø medinëmis statulomis. kiek spëjo esant amazoniø. kad jie atvykæ be jokiø piktø këslø. pasigrobusios arklius ir raitos ëmusios niokoti skitø kraðtà. susidûræs akis á aká su ­ 125 ­ . 109. graikø kalba tai reiðkia vyrø þudikës. Kai vienas jø. o atsitraukti. o kai tik jos liautøsi [vytis]. aukurais ir niðomis. mintantys duona ir auginantys sodus. Apie sauromatus ðitaip pasakojama: kai graikai kariavo su amazonëmis64 (amazones skitai vadina oiorpata. tik ginklus ir arklius. neturëjæ nieko daugiau. Namai ir ðventyklos taip pat mediniai. Pasitaræ nusprendë jø daugiau jokiu bûdu neþudyti. Vidudiená amazonës ðtai kà darydavusios: pasklisdavusios pavieniui ar po dvi. Tad stebëjæsi. nei apranga. Pastebëjæ tai. tai. mat oior reiðkia vyras. kaip ir amazonës. 110.TURINYS TRUMPINIMAI. o patinëliø sëklidës padeda iðgydyti gimdos [negalavimus]. norëdamos atlikti gamtos reikalus. iðþudþius vyrus. 113. ir gyvenimo bûdas [jø] kitoks: juk budinai yra èiabuviai ir klajokliai. Skitai nepajëgæ suvokti. Aptikusios pirmà pasitaikiusià arkliø kaimenæ. taèiau tai klaida. Budinai ir gelonai ðneka ne ta paèia kalba. amazonës ëjusios gyvenamøjø vietø link. nei irklais. Jaunikaièiams liepæ arti jø ásirengti stovyklà ir elgtis taip kaip jos. Jø kailiukais apsiuvami kailiniai63. Mat gelonai60 senovëje buvæ graikai: iðsikëlæ ið uostø. bebrai ir kaþkokie þvëreliai keturkampiu snukiu62. laimëjæ kovà prie Termodonto. Ten iðlipusios ið laivø. O kai amazonës supratusios. jos buvusios bangø ir vëjo blaðkomos. Todël. o pata ­ þudyti65). O kalba jie tai skitiðkai.

ir á karà þygiuoja. nes mûsø ir jø paproèiai skiriasi. kiti jaunikaièiai patys prisipratinæ likusias amazones. kartu su kita amazone. Vyrai nepajëgæ iðmokti þmonø kalbos. Kai kurios ið jø taip ir pasensta bei mirðta netekëjusios. Taigi mes negalëtume su jomis sutarti. O jos á tai atsakiusios ðtai kà: „Mes negalëtume gyventi su jûsø moterimis. kad kità dienà jis ateitø á tà paèià vietà ir atsivestø dar vienà [skità]. ko reikalauja paprotys67. Juk mes ir ðaudome ið lanko. o tada sugráþkite èia. ir dëvi tokius pat drabuþius kaip vyrai. atsiimkite savo dalá. ir svaidome ietis. ir norite garbingi iðlikti. nei kur kitur. eikite pas tëvus. Tai suþinojæ. O kai gavæ savo dalá ir sugráþæ atgal pas amazones. joje ásikûrë. ið jûsø tëvus atëmusioms ir jûsø kraðtui didelës þalos pridariusioms. jis ir kità nusivedæs. vyrai amazonëms ðtai kà pasakæ: “Turime mes tëvus. ten radæ laukianèias dvi amazones. o jø kalbà moteriðkës supratusios. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ atsiskyrusia amazone. ir gyvensime taip. Persikëlæ per Tanajà. toji nepabëgusi nuo jo. kad mums.TURINYS TRUMPINIMAI. Ir nuo to laiko sauromatø moterys laikosi senøjø paproèiø: ir á medþioklæ joja kartu su vyrais arba vienos. sujungæ abi stovyklas. o jûsø moterys nedaro nieko ið mûsø iðvardytø dalykø. O paskui. Atkeliavæ á tà vietà. jie ëmæ gyventi drauge. Jos sëdi veþimuose ir dirba moteriðkus darbus. kol neuþmuða vieno prieðø vyro. Taigi ilgiau jau ðitaip nebegyvenkime. jog ir ji ateisianti dviese. jokiø kitø þmonø mes neimsime”. kur ir dabar gyvena. nes negali ávykdyti to. bet atsidavusi. Jûs bûsite mûsø þmonos. O sugráþæs jaunikaitis apsakæs viskà kitiems. 115. Kai jie jau galëjæ susikalbëti. Jaunikaièiai paklausæ ir taip padaræ. nei á medþioklæ eina. jei norite. ir jodinëjame. nes amazonës ið pat pradþiø nebuvo tinkamai jos iðmokusios. Vertë NIJOLË JUCHNEVIÈIENË ­ 126 ­ . Taigi. bet moteriðkø darbø nemokame. persikëlæ per Tanajo upæ. Susikalbëti ji negalëjusi (mat nesuprato vienas kito kalbos). kad bûtume jûsø þmonos. Ðneka sauromatai iðkraipyta skitø kalba. reikës èia gyventi. 116. þenklais aiðkindama. Jaunikaièiai ir su tuo sutikæ. padarykime ðitaip: iðkeliaukim ið ðitos þemës ir. su kuria pirmà kartà suartëjæs. turime ir turto. jie ëjæ nuo Tanajo tris dienas á rytus ir tris dienas nuo Meotø eþero á ðiauræ. kaip mes ápratusios“. prisiartinæs. bet sugráþkime á savo gentá ir gyvenkime ten. Jei jûs trokðtate. Su jø vedybomis yra ðit kaip: në viena mergina neiðteka tol. 114. rytojaus dienà eidamas á tà paèià vietà. taèiau rankos judesiais parodþiusi. apsigyvenkim”. 117. ir kiekvienas skitas turëjæs þmonà tà. kad bûtume jûsø þmonos. þmonos taip jiems pasakiusios: „Mus yra apëmæs siaubas ir baimë.

ir germanø gentimi. ­ vienos dienos kelias Herodoto Istorijoje lygus 35­42 kilometrams. Dominuoja dvi hipotezës: kad tai Konkos arba Moloènajos upë. Todël. Meotø eþeras ­ dabartinë Azovo jûra. „þmogëdrø“) priklausomybë nenustatyta. Etninë androfagø (t.) manë juos gyvenus dabartinëje Lietuvos teritorijoje. Skitai paprastai apakinà vergus. Þr. Kremnø uostas ­ manoma. nors kai kurie mokslininkai (pavyzdþiui. minima taip pat Ketvirtosios knygos 19 ir 54 skirsniuose. Jø kraðto buvo ieðkoma nuo Lietuvos iki Kaukazo. Ðie akløjø vaikai nusprendæ patys bûti savo kraðto ðeimininkais. 119. Toliau (Ketvirtosios knygos 18 skirsnyje) Herodotas boristenieèiais vadina skitø gentis. Galutinai nenustatyta. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS KOMENTARAI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 Boristenieèiø uostas ­ tikriausiai Olbija. tai yra „juodaapsiausèiai“. Neaiðku. Neurai ­ tikriausiai ne skitø gentis. kurie priþiûri galvijus. Hipanis ­ dabartinis Bugas. Kr. Androfagai ­ Ketvirtosios knygos 100. . jie ir iðsikasæ griová. Taurø ðalis ­ kalnuota Krymo pusiasalio pakrantës juosta nuo dabartinio Sevastopolio iki Feodosijos. Skitai artojai ­ Herodotas vartoja ir terminà skitai þemdirbiai (Ketvirtosios knygos 18 skirsnyje). Kol skitai gráþæ ið karo. Vëliau taip buvo pradëta vadinti visà Krymo pusiasalá. Jø þmonos. paliktos vienos. Boristenis ­ dabartinis Dnepras. Arnoldas Heerenas. susidëjusios su aklaisiais. kur ðtai kas pasakojama.. nors hipoteziø bûta ávairiausiø: jie buvo laikomi ir finø. 102. Dominuoja dvi hipotezës: kad tai Konka (kairysis Dnepro intakas) arba Ingulecas (deðinysis Dnepro intakas).. tyrinëtojai ðá antràjá variantà atmeta kaip iðkraipytà. ­ 127 ­ . XIX a. nenorëdami ásileisti gráþtanèiø skitø. ðiaurinëje Juodosios jûros pakrantëje) gyventojus. spëjæ uþaugti gimæ ið ðiø santuokø vaikai. Ðiame teiginyje tikriausiai atsispindi realus faktas ­ vienø skitø genèiø pavaldumas kitoms. ar skirtingos gentys. Kartà skitai iðvykæ á ilgà karo þygá. ir slavø. Èia Herodotas boristenieèiais vadina graikø kolonijos Olbijos (ákurtos 647 metais pr. Gero upë ­ tai neidentifikuota upë. 125 skirsniuose Herodotas androfagus vadina rytiniais neurø kaimynais. Daugelis mokslininkø mano. y. mokslininkø apskaièiavimais ­ tai 20­40 kilometrø.. kad jis galëjæs bûti apie ðiaurinës Azovo jûros pakrantës vidurá. ta priklausomybë skyrësi nuo vergovës. koks atstumas Herodoto laikomas lygiu vienos dienos plaukimui.. kad nuo ðvieþiai pamelþto kumeliø pieno nenugriebtø grietinëlës. skyrusi skitus klajoklius ir karaliðkuosius skitus.TURINYS TRUMPINIMAI. Alizonai ­ kai kuriuose rankraðèiuose alazonai. Hilëja ­ kai kurie mokslininkai mano ðià vietovæ buvus abiejuose Dnepro deltos krantuose. nelokalizuota gentis. Daþniausiai lokalizuojama Pripetës baseine. ­ ðiauriniai skitø kaimynai. aiðku. Ketvirtosios knygos 2­3 skirsnius. Tanajo upë ­ dabartinis Donas. Melanchlenai. Pantikapas ­ galutinai neidentifikuota upë. ar tai ta pati skitø gentis. kad Herodoto nurodomi nuotoliai nëra labai tikslûs. Kalipidai ­ daugelis tyrinëtojø nelaiko jø (kaip ir alizonø) skitø gentimi. Pastebëta. kad Herodotas ðiuo vardu vadino keletà skirtingø upiø.trijø dienø kelio atstumu.

Peonai ­ tikriausiai ilyrø gentis. Kelias. Epigonai. Buvo laikomi dora. vadinamuoju gintaro keliu.). seniausiø himnø Apolonui autorius.. kada gyvenæs (ávairiai: VIII. VI amþiuje pr. Andras ­ ðiauriausia Kikladþiø salyno sala. Olenas ­ legendinis dainius. kuriuo ðios dovanos patekdavo á Delà. Ketvirtosios knygos 27 skirsná. nesugadinta civilizacijos tauta. Tikriausiai èia minima kaþkokia ðventikø kolegija. jog èia Herodotas tiesiog atpasakoja neiðlikusá kikliná epà. Këjieèiai ­ Këjas ­ sala Kikladþiø salyne. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 Sauromatai ­ Herodotas mini.). bûtent ðioje saloje Lëtoja pagimdë Apolonà bei jo seserá Artemidæ. kurio kûriniais plaèiai ­ 128 ­ . Tikriausiai joje nebuvo Apolono kulto. Susijæ su Apolono kultu. Manoma. Hiperochë ir Laodikë ­ tikriausiai tai Artemidës kultiniai epitetai. Bûtent ji padëjusi Lëtojai pagimdyti dieviðkuosius vaikus. ðventa. kad tai iranënø gentis. VII. Vyrauja nuomonë. Euboja ­ didþiausia Egëjo jûros sala. Këjieèiø pokyliø menëse vaiðindavosi á religines ðventes susirinkæ Këjo gyventojai. Delieèiai ­ Delo sala Kikladþiø salyne ­ Apolono kulto centras. todël Herodotas smulkiai apie juos nepasakoja. Þr... gyvenusi á rytus nuo Uralo (yra ir kitaip lokalizuojama). Perferëjai ­ graikø kalbos þodis. kad jie gyvenæ Dono vidurupyje. skirtame Dionisui (VII amþius pr. kad kapø orientavimas á rytus rodo. Kai kurie tyrinëtojai mano. nors yra ir kitokiø nuomoniø (pavyzdþiui. Ðiø kapø liekanos rastos kasinëjant buvusià Artemidës ðventovæ. reiðkiantis „ðventosios misijos dalyviai“. trakø iðstumta.siunèià aukojimui skirtus daiktus. kad budinai ­ slavø protëviai. kuri kovojusi su stebuklingais grifais. Isedonai pasakojæ. Pirmà kartà jie paminëti himne. norëdama atimti jø saugomà auksà. susijusi su Apolono bei Artemidës kultu. Dodonieèiai ­ Dodonë ­ Dzeuso kulto centras Epyre. Kr. Abaris ­ tikriausiai legendinë asmenybë. tauta. Pasak mito. kadangi jonënai orientuodavo kapus á vakarus. nors kai kurie Antikos ðaltiniai laiko já realiu þmogumi ir net nurodo. tradicijoje buvo tapatinamas su seniausiu Europos prekybos traktu. Èia Herodotas pirmiausia kritikuoja autoritetingiausià ið pirmtakø. Argë ir Opidë ­ kultiniai Artemidës epitetai. paraðyti Tëbø mitø ciklo tematika. Manoma. jog Artemidës kultas ásigalëjo prieð paplintant jonënø kultûrai. Ilitija ­ deivë. . Karistas ­ miestas pietinëje Eubojos salos pakrantëje. Tenas ­ Kikladþiø salyno sala á ðiauræ nuo Delo. Tokias menes turëdavo pasistatæ daugelio vietoviø þmonës. buvo laikomi viena ið geriausiø kikliniø poemø. Artemidës kultas Dele buvo susietas su Apolono kultu. globojanti gimdyves. Budinai ­ manoma. kai kuriuose ðaltiniuose dar vadinamas hiperborëjieèiu. Kr. gyvenusi stepëse tarp Dono ir Volgos. Isedonai ­ galbût reali tauta. Antikinëje tradicijoje jie dar vadinami sarmatais. kad jie kilæ ið skitø ir amazoniø (Ketvirtosios knygos 110­116 skirsniai). ­ ðventos aukos buvo reguliariai siunèiamos á Delà visø Apolono kultà pripaþástanèiø valstybiø. gyvenusi Makedonijos ðiaurëje. esanti prie Atikos. Hiperborëjai („ðiauriniai þmonës“) Herodoto laikais jau buvo tvirtai áëjæ á tradicijà.TURINYS TRUMPINIMAI. kad uþ jø gyvenà arimaspai („vienaakiai“). Graikijos ðiaurëje. Herodoto minimi kûriniai nëra iðlikæ. kai kurie mokslininkai mano juos gyvenus dabartinëje Lietuvos teritorijoje ir laiko juos lietuviais ar kita baltø gentimi)..

o þalèiø garbinimas buvo bûdingas baltø gentimis. kad skitai á savo gyvenamàsias vietas atvykæ palyginti neseniai.. Paprastai jø kraðtas bûdavo lokalizuojamas apie Termodontà. Getai ­ gentys.TURINYS TRUMPINIMAI..).kailiukais apsiuvami kailiniai.. Kr. Salmoksis ­ kituose ðaltiniuose ­ Zalmoksis. Samas ­ sala prie jonëniðkosios Maþosios Azijos pakrantës.. Heraklis. Apie Kaukazà gyvenantys kankorëþiø valgytojai minimi ir vëlesnëje antikinëje tradicijoje. briedþiø ar elniø iki kiauniø. Þvëreliai keturkampiu snukiu ­ nëra aiðku... kad tai galëjo bûti graikø pastatyta prekybinë faktorija.. Èia Herodotas pateikia racionalizuotà ir trakø religijà niekinanèià graikø versijà. Kr. taip pat ir graikams. ­ galima skaityti ir kitaip... ­ mokslininkai ásitikinæ. Smirnà. . . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 naudojosi. kad turëta galvoje kaþkokia ypatinga kankorëþiø rûðis.. jog amazonës ákûrusios daug Maþosios Azijos miestø (Efesà. (Ketvirtosios knygos 11 skirsnis)..jiems teko palikti savo ðalá dël gyvaèiø. Gelonas ­ manoma. Istras ­ dabartinis Dunojus. ­ skitø drabuþiai taip pat bûdavo apsiuvami kailiø apvadais.nurodytoje vietoje ­ galbût taip Darijus norëjo pademonstruoti savo kariuomenës didumà. buvo Skitijoje gimæs Heraklio sûnus.. Mesambrija ­ dabartinis Nesebyras. Taèiau daugelis mokslininkø priima skaitymà kankorëþiai ir mano. kokie tai gyvûnai.minta kankorëþiais. Likus vienai kartai iki Darijaus þygio. Kr.. Apolonija ­ dabartinis Sozopolas. Tikriausiai Herodotas turi galvoje Anaksimandro (VII amþiaus pabaiga­VI amþiaus vidurys pr. Kapadokijos upæ. analogiðka Sibiro kedro vaisiams.. Kr. Padavimuose su amazonëmis buvo susikovæ keturi herojai: Belerofontas. ­ 129 ­ . Galbût tai Tundþos upë. Artisko upë (kiti variantai ­ Arteskas ir Artikas) ir odrisø kraðtas nëra tiksliai identifikuoti. Gelonai ­ etnonimas. brolis. kairysis Maricos intakas.. Skito bei Agatirso. Èia pasakojama apie Darijaus þygá prieð skitus. antroji pusë­VI amþiaus pr.. pradþia). Kr.. kad Herodotas neatkreipia dëmesio á chronologiná neatitikimà. Buvo manoma. dabar Midai. Darijus ­ Persø imperijos valdovas (522­486 metai pr. Vilktakiai ­ tikëjimas vilktakiais buvo bûdingas daugeliui tautø. Romëniðkuoju laikotarpiu senàjá getø pavadinimà pakeitë etnonimas „dakai“. nes tas pats þodis gali reikðti ir utëlë. apie VII amþiø pr. Amazonës ­ graikø padavimai apie amazones buvo paplitæ dar prieð Homerà. o gal reikëjo iðvalyti kelià. ­ Herodotas laikà skaièiuoja þmoniø kartomis. gyvenusios Trakijos ðiaurëje. Mitilënæ ir kitus)..ásakë kiekvienam . kurios totemas buvo þaltys.) sudarytà þemëlapio tipà. Kr. pasak mito. pirmiausia jam teko þygiuoti per Trakijà. Tesëjas bei Achilas. Matyt. Persikëlus á Europà.po akmená padëti . . mitiniø skitø tautos pirmtakø. ðios legendos susiformavimui impulsà davë karingi sauromatø moterø paproèiai..). Pitagoras ­ graikø filosofas (VI amþiaus pr. filosofinës pitagorizmo doktrinos pagrindëjas. Salmidesas ­ Trakijos miestas. Ðitame Herodoto pasakojime kai kurie mokslininkai áþiûri neurø slaviðkumo árodymø. Hipoteziø bûta ávairiausiø ­ nuo ruoniø. Gelonas. skitø kaimynës. jog ðiame pasakojime atsispindi invazija genties. Daþniausiai ðimtas metø atitinka tris þmoniø kartas.. . nors pats pasakoja. Keista. sietinas su mitiniu eponimu Gelonas. ­ logografà Hekatëjà ið Mileto (VI amþiaus pabaiga­V amþiaus pradþia pr. gal upë Tekederë (Tekë).

kad ið tikrøjø ðis þodis skambëjæs oiropata ir reiðkæs ne vyrø þudikës. NIJOLË JUCHNEVIÈIENË ­ 130 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ 65 66 67 Oiorpata ­ mokslininkai mano. o vyrø valdovës. kad sauromatø paproèiai buvo iðlaikæ nemaþa matriarchato reliktø.TURINYS TRUMPINIMAI. pasak. Ðitas ir kiti panaðûs pasakojimai davë pagrindo teigti. Laisvøjø skitø ­ tai yra karaliðkøjø skitø. tik jie buvæ laisvi. nes. Herodoto.

Pomponijaus Melos veikalu rëmësi Motiejus Strijkovskis. o Mela – kad neurai ¥tam tikru laiku. Dievas Marsas ir jam skirtos aukos gali bûti siejamos su baltø kraðtuose ypaè ­ 131 ­ . EUGENIJA ULÈINAITË Pagrindinis Pomponijaus Melos þiniø ðaltinis apie gelonø. kad visø iðvardytø genèiø (vadinasi. todël gerokai iðkraipytos. jos salas. Martynas Kromeris. melanchlenø ir neurø paproèius buvo Herodoto Istorija. 1982. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TITAS POMPONIJUS MELA I a. kartais ir netikros (Kudaba. Visiðkai nauja informacija yra teiginys.TURINYS TRUMPINIMAI. Ðio teiginio ðaltinis neaiðkus. ir gelonø. Motiejus Miechowita ir kiti XVI amþiaus istorikai. kad prieð jo statulas jam esà skiriami kalavijai bei dirþai ir aukojami þmonës. taèiau kalavijø ir dirþø aukojimo nemini nei kalbëdamas apie skitus. 1980. kilæs ið Ispanijos. Pavyzdþiui. kai kà pakeitë ir iðkreipë. Kornelijaus Nepoto Kronika. ir melanchlenø. kad kartà per metus kiekvienas neuras keletà dienø bûna vilku. tarp jø Herodoto Istorija. Lotynø kalba paraðë veikalà Apie pasaulio padëtá (originalo kalba turi du pavadinimus: De situ orbis ir De chorographia). Joje iðsaugotos ankstesnës graikø ir romënø þinios apie pasaulio geografijà ir pasaulio tautas. Veikalà sudaro trys knygos. 151). Taèiau Herodoto þinias jis perpasakojo sutrumpintai. patekusios á Vidurþemio jûros kraðtus per prekybos tarpininkus. Herodotas mini tik þmoniø aukojimà skitø karo dievui Arëjui (ten pat). Ðios þinios daþniausiai etnografinës. Pabaltijo gyventojus. kad ið þmoniø odø sau ir arkliams dangalus darësi skitai (Äîâàòóð. jeigu nori. 122­123). Jos buvo paraðytos apie 41­44 metus. Autorius rëmësi ávairiais Antikos ðaltiniais. Êàëëèñòîâ. Pomponijaus Melos Apie pasaulio padëtá yra seniausia iðlikusi geografijos studija lotynø kalba. Øèøîâà. kuriame iðdëstytos to meto þinios apie Þemës geografinæ padëtá. o Mela ­ kad gelonai. Strabono Geografija. nei apie kitas gentis. Knygoje yra uþuominø apie Baltijos jûrà. Herodotas raðë. Herodotas teigë. ir neurø) dievas esàs Marsas. Tai kompiliacinis darbas. TITUS POMPONIUS MELA Titas Pomponijus Mela (Titus Pomponius Mela) – romënø istorikas. gali pasiversti vilkais arba ir vël atvirsti prieð tai buvusiais´.

XVI ir XVII amþiuje kelios deðimtys leidimø. Mitzler de Kolof. 1880. DE CHOROGRAPHIA c. Mars omnium deus: ei pro simulacris enses et cinctoria dedicant. ut cedens ut sequens hostis exegit.] Geloni hostium cutibus equos seque velant. Baltø mitologijos tyrinëtojai á Pomponijaus Melos þinias dar nëra atkreipæ pakankamo dëmesio. 29­31. bellatrix. et usque eo inmanis atque atrox ut feminae etiam bella cum viris ineant. 1980. Vygando Marburgieèio (XIV amþiaus antroji pusë). Melanchlaenis atra vestis et ex ea nomen. Tokie aukojimai minimi popieþiaus Honorijaus III bulëje Mainco arkivyskupui (1218). 1950. Neuris statum singulis tempus est. illos reliqui corporis. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Pomponius Mela. natis statim dextra aduritur mamma. Tekstas ið: Pomponius Mela. 150­151.. 72 ir kt. Gens habitu armisque Parthicae proxima. Liber III. caput 4 Sarmatia intus quam ad mare latior. Non se urbibus tenent et ne statis quidem sedibus. Koehler. qua retro abit usque ad Histrum flumen inmittitur. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS populiariu Perkûnu ir belaisviø aukojimu dievams po pergalingo þygio. Jurginis. libera. 58­60. fragmentai apie Sarmatijà spausdinti: Pistorius.. 1880. 55. 1720. atque ut habiles sint. quo si velint in lupos. verum ut caeli asperioris ita ingenii.TURINYS TRUMPINIMAI. 62­63. Ut invitavere pabula. inde expedita in ictus ­ 132 ­ . iterumque in eos qui fuere mutentur. Liubeko (1298). hominesque pro victumis feriunt.. se capitum. Kudaba. ab his quae secuntur Vistula amne discreta. caput 1 [. indomita. 41­44 Liber II. 1971. ita res opesque secum trahens semper castra habitant. Jono Posilgieèio (1419) ir kitose kronikose. Literatûra: Ulewicz. Lenkø analuose (1279). Hermano Vartbergieèio. 1761. 1493. 1536. 1582.

Kai kurie neurai tam tikru laiku. ið to kilæs ir jø vardas. taèiau klimatas ir paproèiai atðiauresni. Genties drabuþiai ir ginklai labai panaðûs á partø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TITAS POMPONIJUS MELA manus quae exeritur. jeigu [kuri] to negali padaryti. visà mantà ir turtus jie su savimi gabenasi ir nuolat gyvena stovyklose. ta upe ji tæsiasi gilyn iki Istro2 upës. Gentis karinga. kad moterys kartu su vyrais eina á karà. sitque eis poenae virginitas. O kad bûtø tam tinkamos. Ðaudyti ið lanko. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 133 ­ . jeigu nori. Prieð jo statulas jam skiriami kalavijai bei dirþai ir aukojami þmonës. dël to ji nebekliûva smogiant ranka. APIE PASAULIO PADËTÁ apie 41–44 II knyga. yra apnuoginama.] Gelonai [nuluptomis] prieðø odomis dangsto þirgus ir save: þirgus dangsto kûno. Nuþudyti prieðà yra suaugusiø merginø pareiga. o save ­ galvø odomis. Neturi miestø ir nuolatiniø sodybø. jodinëti. Ieðkodami ganyklø arba puolanèio ir persekiojanèio prieðo iðvaryti [ið gyvenamøjø vietø]. 1 skyrius [. gali pasiversti vilkais arba ir vël atvirsti prieð tai buvusiais. ferire hostem adultarum stipendium est. ir krûtinë suvyriðkëja. laisva. 4 skyrius Sarmatija1 gilumoje yra platesnë negu prie jûros. Arcus tendere. puellaria pensa sunt... ir laikoma gëda. bausmë joms yra nekaltybës iðlaikymas. Jø visø dievas yra Marsas. tik gimusioms mergaitëms iðdegina deðinæ krûtá. nesutramdoma ir tokia þiauri bei atðiauri.TURINYS TRUMPINIMAI. virile fit pectus. nuo kaimyniø [tautø] jà skiria Vyslos upë. Melanchlenai dëvi juodus rûbus. equitare. venari. medþioti yra mergaièiø uþsiëmimas. III knyga. adeo ut non percussisse pro flagitio habeatur.

gyvenamus daugiausia slavø ir baltø. daþniausiai Vidurio ir Rytø Europos kraðtus. Ister) ­ senovinis Dunojaus pavadinimas.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS KOMENTARAI 1 2 Sarmatija ­ ávairûs autoriai ðiuo vardu vadino skirtingas teritorijas. Istras (lot. Hister. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 134 ­ . Pomponijus Mela vienas pirmøjø tokia reikðme pavartojo Sarmatijos pavadinimà. Danuvium.

apimanti daug þiniø ið astronomijos. mineralogijos. vertë mokslininkus spëlioti. tai jo paminëjimas bûtø reikðmingas faktas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ GAJUS PLINIJUS VYRESNYSIS 23–79 CAIUS PLINIUS SECUNDUS Gajus Plinijus Vyresnysis (Caius Plinius Secundus arba Maior) ­ romënø istorikas. Basilia. tiesa. raðytojas. kad salos gyventojai renka gintarà. Kr. jog tai galëtø bûti Helgolando sala. botanikos.). taèiau vyrauja nuomonë. fizikos. Kr.TURINYS TRUMPINIMAI. Metrodoro Skepsieèio (I amþius pr. NORBERTAS VËLIUS ­ 135 ­ . kurá parduoda „artimiausiems vokieèiams“. nuo kurios. Kaip nurodo pats Plinijus. antropologijos. be abejo. kaip manoma. Balisia. apie kokià salà èia kalbama. Skandinavija (Jurgis Gerulis). 12). Kr. Jutlandijos pusiasalis (Ernstas Fraenkelis). Plinijus mini Baltijos salà. Iðtrauka ið jo spausdinama dël paminëto Baltijos vietovardþio ir uþuominos apie ðiuo vietovardþiu vadinamo kraðto gyventojø verslus (gintaro rinkimà ir prekybà). remdamasis graikø autoriø Ksenofonto Lampsakieèio. EUGENIJA ULÈINAITË Duomenø apie baltø religijà ir mitologijà Plinijaus veikale nëra. Salos vardas. Timëjo (IV­III amþiai pr. zoologijos. Gamtos istorijos IV ir XXXVII knygoje. mokslininkas.). Nuoroda. ávairuoja (Baltia. raðydamas ðá veikalà jis pasinaudojo 327 graikø ir 146 romënø autoriais. turëjusiø átakos ir jø dvasinei kultûrai. geografijos. rodantis baltø genèiø ryðius su Antikos kraðtais. Balcia. 1982. Abalus). perþiûrëjo daugiau kaip 2000 veikalø. Manyta. Pitëjo (IV amþius pr. Vienintelis iðlikæs jo veikalas ­ Gamtos istorija (Historia naturalis) ­ yra savotiðka enciklopedija.) þiniomis. medicinos. Jeigu Gajus Plinijus Vyresnysis turëjo galvoje Sembos pusiasalá. galëjo kilti ir Baltijos jûros pavadinimas. prûsø sritis Semba (Johannesas Voigtas). jog tai nuoraðø iðkraipymai (Kabelka.

1469 (editio princeps).] Pytheas Guttonibus Germaniae genti accoli aestuarium Oceani Mentonomon nomine. abesse a Scythia diei cursu. 53­54. in eadem Germania et Baltia insula nasci. 806. [.. spatio stadiorum sex millium: ab hoc diei nauigatione insulam abesse Abalum.. 1827. Ex quibus ante Scythiam. Ðmits. Eandem Pythias Basiliam nominat. svarbiausias leidimas: Plinius Secundus.. caput 4 [. 1582. 77 Liber IV. [... in qua et succinum.. Frenkelis. Zinkevièius.. 7­8. a litore Scytharum tridui nauigatione. 666. 12. Literatûra: Voigt. 1892­1907. Ñêðæèíñêàÿ.TURINYS TRUMPINIMAI. Michelbertas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS Publikacijos: Plinius Secundus. in quam veris tempore fluctibus electrum eiiciatur..] Insulae complures sine nominibus eo situ traduntur. illo vere fluctibus aduehi et esse concreti maris purgamentum: incolas pro ligno ad ignem uti eo.. 23. Kabelka. Gerullis.. 1969. 1977. 1981. 335. [. Timaeus prodidit. proximisque Teutonis vendere. 1888.. quod equidem legerim. taip pat: 1866­1873. 1984b. 1936. 1779. caput 13 [. 25­26. [. quae appellatur Bannomanna. 1982. 29. solus dicit. caput 2 [. Baltiam tradit.] Metrodorus Scepsius.. 663.. 62.. Ëþáêåð.] Xenophon Lampsacenus. insulam esse immensae magnitudinis. Tekstas ið: Plinius Secundus. HISTORIA NATURALIS c.. 1924. 45 ir kt. daug kartø leistas XVI­XVIII amþiuje. 1972.] ­ 136 ­ . Kolendo.] Liber XXXVII. 142­143.] Liber XXXVII.

.. gintarà].. Paraðë veikalà Italijos ir Sicilijos istorija. [. tai pietrytinë Europos dalis tarp Karpatø ir Dono.. nutolusi nuo jos vienos dienos kelio atstumu.. kad toje vietoje [Ðiaurës vandenyne] yra daug bevardþiø salø. kuri vadinasi Banomana1. Timëjas3 raðo. kad pavasará bangos á jà iðmeta gintaro.] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1  Banomana ­ Gamtos istorijos 1582 metø leidëjas Petras Santandreanas iðnaðose nurodo.TURINYS TRUMPINIMAI.] Ksenofontas Lampsakietis4 pasakoja.] XXXVII knyga. 13 skyrius [. kurias gyventojai naudoja kurui ir parduoda artimiausiems vokieèiams. jog tai ta pati sala.] Pitëjas raðo... kuriuo rëmësi daugelis vëlesniø istorikø.]. á kurià jûra pavasará iðmeta sustingusias sànaðas [t.) ­ graikø istorikas. [. Ið jø viena. XXXVII knyga. 2 skyrius [. yra prieðais Skitijà2. [. 2  Skitija ­ Antikos autoriai skirtingais laikotarpiais Skitijos vardu vadino skirtingas þemes. gyvena germanø gentis gutonai. 3  Timëjas (apie 345­apie 250 metus pr.. vëliau apsigyvenæs Atënuose. XXVII knygos ketvirtame skyriuje vadina Baltia. kad prie Mentonomono álankos6. Nuo jos vienos dienos kelio atstumu esanti Abalo sala.. kad toje paèioje Germanijoje ir Baltijos saloje randamas gintaras. remdamasis Timëju.. kurià Plinijus.. kad trijø dienø kelio nuo Skitijos atstumu esanti neiðmatuojamo dydþio sala Baltija.. y.. Herodoto manymu. 1866 metø leidime ði sala jau vadinama Baunonia. Kr. kuri nutásusi ðeðis tûkstanèius myliø.. ­ 137 ­ . Tà paèià salà Pitëjas5 vadina Bazilija [.] Metrodoras Skepsietis7 vienintelis sako. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ GAJUS PLINIJUS VYRESNYSIS GAMTOS ISTORIJA apie 77 IV knyga.] Pasakojama. 4 skyrius [. kilæs ið Sicilijos.

Kr. kas beveik atitinka Aismariø ilgá (90 km). 1679a.TURINYS TRUMPINIMAI. laikytinas perraðinëtojø klaida. 35). Kr. kilæs ið Masilijos (dab. astronomas ir matematikas. Prancûzija). kurio iðliko tik nedideli fragmentai. Marselis. Strabono liudijimu. 5  Pitëjas (IV amþiaus pr. Kr.) ­ graikø geografas. matyt. Èia greièiausiai turëtø bûti ðeði ðimtai myliø (apytikriai 106. cituojami vëlesniø raðytojø. Ðià klaidà yra pastebëjæs ir bandæs aiðkinti Kristoforas Hartknochas (Hartknoch. Vëlesniuose leidimuose ði álanka vadinama Metuonidis. Savo kelionæ apraðë veikale graikø kalba Apie okeanà. paraðæs Armënijos karaliaus Tigrano istorijà ir pasakojimus apie ávairiø gyvûnø áproèius. antroji pusë) ­ geografas. nors Pitëjo teiginys. 6  Mentonomono álanka ­ tikriausiai Aismarës. jis nuplaukë á Britanijà. þinomas tik ið kitø autoriø paminëjimø. paskui buvo uþsukæs ir á Ðiaurës jûrà. o germanø gentis – guiones.6 km). kad ji nutásusi ðeðis tûkstanèius myliø (apytikriai 1066 km). Kr. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 138 ­ . 7  Metrodoras Skepsietis (I amþius pr. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS 4  Ksenofontas Lampsakietis (II­I amþiai pr.) ­ graikø raðytojas. Apie 345 metus pr.

Kai kurie archeologai (Gimbutienë. rugijø bei lemovijø). kad Tacito laikais baltø genèiø. Rytø ir Ðiaurës Europos tautø istorijai ypaè svarbus jo veikalas Germanija. vis dëlto á ðá leidiná átraukiame kai ­ 139 ­ . jo laikais vadintas De origine et situ Germanorum (Apie germanø kilmæ ir kraðtà). paraðytas apie 98 metus. ir ypaè tarp Vyslos ir Oderio tarpupio gyventojø (lugijø. gotø.). Germanijos 45 skyriuje pirmà kartà minimi aisèiai (Aestii). Visai tikëtina. publicistø. konsulu (97 m. kurias jis vadino aisèiais (Aestiorum gentes) ir kurios gyveno ðiapus Vyslos.TURINYS TRUMPINIMAI. 95. kad jø paproèiai ir apdaras yra kaip svebø. 1984b. tikrosios etninës to kraðto gyventojø priklausomybës) iki ðiol tebëra galutinai neatsakyta. ir reikëtø ieðkoti baltø arba baltams giminiðkø genèiø. asmeniniø áspûdþiø. 87­88) tarp Vyslos ir Oderio esanèià Pamariø kultûrà irgi yra linkæ priskirti baltams. 1985. bet yra ir kitø nuomoniø (aisèiø ir baltø sàvokos laikomos sinonimais). Veikale gausu geografiniø ir etnografiniø þiniø. Kalbëdamas apie aisèius. Lietuviø etnogenezë. Tarp ðiø genèiø. Tacitas teigia. kurias Tacitas ëmë ið kitø autoriø raðtø (pavyzdþiui. Á daugelá baltistiniø Tacito Germanijos klausimø (pavyzdþiui. bet neiðlikusio Ðiaurës Europos kraðtø apraðymo). Istoriografijoje ið seno aisèiai buvo laikomi baltø gentimi (daþniausiai prûsais). dël aisèiø kraðto ribø. 47­52). Taèiau baltiðkø vietovardþiø yra ir uþ Vyslos (Zinkevièius. Gimë ðiaurës Italijoje ar Narbono Galijoje. Azijos provincijos vietininku (apie 112­113 metus). buvo ir uþ Vyslos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS apie 55­58 – apie 117­120 PUBLIUS CORNELIUS TACITUS Publijus Kornelijus Tacitas (Publius Cornelius Tacitus) ­ vienas ið populiariausiø Romos istorikø. atrodo. 1987. ið Nerono laikais sudaryto. 147­151. gana plaèiai apraðomi jø paproèiai. 1987.). Vidurio. kitø ðaltiniø. ávairiø tautø keliautojø ir pirkliø pasakojimø. sumiðusiø su germanø gentimis. Lietuviø etnogenezë. Ëjo aukðtas valstybines pareigas: buvo pretoriumi (88 m. Kol kas negalëdami tiksliau nustatyti Tacito apraðomø genèiø etninës priklausomybës. JUOZAS TUMELIS Pagal ásigalëjusià tradicijà baltams priskiriamos tik tos Tacito minimos gentys. 66.

TURINYS TRUMPINIMAI. kaip ji vaizduojama XV­XVIII amþiø ðaltiniuose. Tokia gimdanèioji deivë motina daugelio indoeuropieèiø mitologijoje buvo Þemë motina. Aisèiø deivë yra vadinama motina. 1892. Èekø ir slovakø mokslininkas Josefas Pavelas Ðafã°ikas teigë (1837). 1984. 1880. paraðæs. keltø ir kitø) yra karingumo (jo atvaizdai neðioti ant ginklø bei ðarvø) ir vaisingumo simbolis (Ãaìêðåëèäçå. Tiek mokslininkai. kad Tacitas sumaiðë ðias dvi skirtingas dievybes: romënø dievø motinà ir baltø Þemynà (Mierzyñski. rodanèiø. Wilhelmas Mannhardtas teisingai pastebëjo. Abi ðias mitines ðerno prasmes þinojo ir baltai. kad ir bûdama tolimas Þemynos prototipas. kultas. skyræ Tacito dievø motinà nuo Þemynos. Aisèiais vadinamø baltø (gyvenanèiø ðiapus Vyslos) religijos svarbiausiu bruoþu Tacitas laiko dievø motinos garbinimà ir ðerno atvaizdo neðiojimà. graikø. tiek jas abi tapatinæ Tacito laikø Þemynà suprato taip. ið esmës sutikdamas su Mannhardto iðvadomis. I amþiuje galëjo turëti kur kas daugiau ir svarbesniø funkcijø negu XV­XVIII amþiaus Þemyna. Tuo tarpu ðernas (kiaulë) daugelio indoeuropieèiø mitologijoje (hetitø. Èâàíîâ. kad jie garbinà dievø motinà. 1980. Tacitas. 516­517). kad aisèiai garbinà dievø motinà (Mannhardt. nei prûsai. arba slavø Þiva´ (Mierzyñski. kad ðie atvaizdai siejami su þemës dievybe ir remdamasis ðerno atvaizdø ryðiu su dievø motina Romos religijoje. kad nei lietuviai. 167). 1892. kad Tacito minima dievø motina buvusi ¥prûsø ir lietuviø Seewa arba Þemmes mahti. aisèiø áprotis neðioti ðernø atvaizdus paskatino Tacità teigti. pateikia daugiau duomenø. Ypaè baltams artimas nahanarvalø dievø dvyniø. 19­21). kurie panaðûs á baltø). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS kuriø ið jø tikëjimø apraðymus (tø tikëjimø. Kadangi baltø panteone nëra á dievø motinà panaðiø dievybiø. Uþtat dievø motinos garbintojai neðiojo ðernø atvaizdus ir su jais ëjo á ­ 140 ­ . kad ji yra gimdanèioji deivë. iðgirdæs. kad tai galëjusi bûti þemës dievybë. bet jis neneigia. 1880. kad latviø Zemmes mâte ­ þemës personifikacija ir kad Tacito minima dievø motina negalëjusi bûti romëniðkoji Þemynos arba Zemmes mâtes interpretacija (Mannhardt. Manoma. su kokia baltø dievybe reiktø sieti neðiojamà ðerno atvaizdà. kad sudievintos Þemës motinos vaizdinys jau buvo þinomas seniesiems indoeuropieèiams (Ìèôû. vasaros ir gausumo deivë (Ceres). Tacito informacijà padeda geriau suprasti kitø indoeuropieèiø mitologijos duomenys. 11). Mannhardtas nenurodo. Vëlesniais laikais ji galëjo bûti ásivaizduojama ir kaip dievø gimdytoja. Tacito dievø motinà su baltø Þemyna bandë sieti ir daugelis kitø tyrinëtojø. nes romënø dievø motinos Kibelës garbintojai segdavosi prie krûtinës ðernø atvaizdus. O juk ta deivë. germanø. tai jis yra linkæs manyti. Jo manymu. nei latviai niekada neturëjo Seewos. kurià Tacitas vadina dievø motina. vadinamø Alcis. ir tai rodo. kad baltai kiaulæ (ðernà) siejo su Þemyna. Ðá Tacito teiginá yra komentavæ daugelis baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø. 167­168). Antonis Mierzyñskis. 528).

Szafrañski. 1972. Jaskiewicz. 1969. 1921. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS mûðá. gens. 1936. in aliis gentibus seu cognatione aliqua Sueborum seu. 26­27. 1965. 1964. 1919. quorum non una. Syme. 1835. 1924. sic Sueborum ingenui a servis separantur. Klimas. Dilytë. fides antiquitatis religione firmatur. ea cura formae. Puzinas. quamquam in commune Suebi vocentur. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Tacitus. 29­31. Maþiulienë. maiorem enim Germaniae partem obtinent. Ogrodziñski. 1962. Narbutt. 98 38. Balys. Brückner. Òàöèò. insigne gentis obliquare crinem nodoque substringere: sic Suebi a ceteris Germanis. Fraenkel. 1952. imitatione. Gray. Èâàíîâ. 1938b. propriis adhuc nationibus nominibusque discreti. 1909. 1969. 1968. 1950. Tacitas. 1962. 39.TURINYS TRUMPINIMAI. Tacito pateikta informacija apie baltus yra suprantama ir pateisinama indoeuropieèiø mitologijos kontekste. 1977. Biezais. Sittig. 1975. 1923. 6­33. 1827. 1986. Tekstas ið: Tacitus. Òîïîðîâ. 1944. neque enim ut ament amenturve. stato tempore in silvam auguriis patrum et prisca formidine sacram omnes eiusdem sanguinis populi legationibus coeunt caesoque publice homine celebrant barbari ritus horrenda primordia. Vëlius. Literatûra: Mannhardt. 1980). principes et ornatiorem habent. Clemen. 1983. Tacito informacija yra naudojæsi daugelis baltø mitologijos tyrinëtojø (Voigt. sed innoxia. Ivinskis. ut Chattorum Tencterorumve. Norden. Nunc de Suebis dicendum est. Borszãk. Bertuleit. 1927. Vadinasi. 1880. 1892. 1934/1935. est et alia luco ­ 141 ­ . GERMANIA c. 1971. 7­8. 1909. 1958. Vetustissimos se nobilissimosque Sueborum Semnones memorant. in altitudinem quandam et terrorem adituri bella compti [ut] hostium oculis ornantur. Òðîíñêèé. Basanavièius. 1969. Strzelczyk. apud Suebos usque ad canitiem: horrentem capillum retro sequuntur ac saepe in ipso vertice religant. Endzelin. quod saepe accidit. 1938. 1983. rarum et intra iuventae spatium. 1972. Mierzyñski. Kossina. Biezais.

 Retro Marsigni. nullis iam exceptionibus. ut in quibusdam fluminum. ut apud ceteros Germanos. Osos Pannonica lingua coarguit non esse Germanos. valentissimas nominasse sufficiet: Harios Helveconas Manimos Helisios Nahanarvalos. ipso in Oceano. protinus deinde ab Oceano Rugii et Lemovii. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS reverentia: nemo nisi vinculo ligatus ingreditur. ut iuvenes venerantur. ex quibus latissime patet Lugiorum nomen in plures civitates diffusum. paulo iam adductius quam ceterae Germanorum gentes. ut fratres tamen. Buri terga Marcomanorum Quadorumque claudunt. magnoque corpore efficitur ut se Sueborum caput credant. ­ 142 ­ . sed clausa sub custode. ut minor et potestatem numinis prae se ferens. Osi. quia subitos hostium incursus prohibet Oceanus. et mutabile. non precario iure parendi. adicit auctoritatem fortuna Semnonum: centum pagi iis habitantur. eoque omnis superstitio respicit. e quibus Marsigni et Buri sermone cultuque Suebos referunt. nulla simulacra. otiosae porro armatorum manus facile lasciviunt: enimvero neque nobilem neque ingenuum. 43. ibi regnator omnium deus. truces insitae feritati arte ac tempore lenocinantur: nigra scuta. nam primi in omnibus proeliis oculi vincuntur. 44. partem Quadi ut alienigenis imponunt. breves gladii et erga reges obsequium. tamquam inde initia gentis. nec arma. quo magis pudeat. ultra quod plurimae gentes agunt. Cotini. dirimit enim scinditque Suebiam continuum montium iugum. ne libertinum quidem armis praeponere regia utilitas est. apud Nahanarvalos antiquae religionis lucus ostenditur. ceterum Harii super vires. eoque unus imperitat. praesidet sacerdos muliebri ornatu. ea vis numini. forma navium eo differt. quibus enumeratos paulo ante populos antecedunt. nullum peregrinae superstitionis vestigium. nondum tamen supra libertatem. nec velis ministrant nec remos in ordinem lateribus adiungunt: solutum. et quod tributa patiuntur. cetera subiecta atque parentia. et quidem servo. omniumque harum gentium insigne rotunda scuta. atras ad proelia noctes legunt ipsaque formidine atque umbra feralis exercitus terrorem inferunt. quod utrimque prora paratam semper appulsui frontem agit.TURINYS TRUMPINIMAI. partem tributorum Sarmatae. tincta corpora. in promiscuo. sed deos interpretatione Romana Castorem Pollucemque memorant. ceterum saltus et vertices montium [iugumque] insederunt. omnesque hi populi pauca campestrium. et ferrum effodiunt. praeter viros armaque classibus valent. si forte prolapsus est. Cotinos Gallica. nullo hostium sustinente novum ac velut infernum aspectum. hinc vel illinc remigium. Trans Lugios Gotones regnantur. Cotini. ut res poscit. nomen Alcis. Suionum hinc civitates. est apud illos et opibus honos. attolli et insurgere haud licitum: per humum evolvuntur.

 Trans Suionas aliud mare. pretiumque mirantes accipiunt. ipsis in nullo usu: rude leigitur. quo cingi cludique terrarum orbem hinc fides. insigne superstitionis formas aprorum gestant: id pro armis omniumque tutela securum deae cultorem etiam inter hostis praestat. ut barbaris. mat jie uþima didesnæ Germanijos dalá. lingua Britannicae propior. ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur. nec quae natura quaeve ratio gignat. ar. ita Occidentis insulis terrisque inesse crediderim. quaesitum compertumve. pasidalijæ á daugelá skirtingai pasivadinusiø tauteliø. in modum taedae accenditur alitque flammam pinguem et olentem. rarus ferri. quibus ritus habitusque Sueborum. ut sidera hebetet. donec luxuria nostra dedit nomen. illuc usque – et fama vera – tantum natura. ­ mëgdþiojant. Suionibus Sithonum gentes continuantur. quae vicini solis radiis expressa atque liquentia in proximum mare labuntur ac vi tempestatum in adversa litora exundant. informe perfertur. pigrum ac prope immotum. kaip chatø2 ar tenkterø3. kaip daþnai atsitinka. nors jos visos bendrai vadinamos svebais. kuriø gentis nevienalytë. sed et mare scrutantur. sonum insuper emergentis audiri formasque equorum et radios capitis aspici persuasio adicit. inter vada atque in ipso litore legunt.TURINYS TRUMPINIMAI. frequens fustium usus. o laisvi gimæ ­ ið vergø. sucum tamen arborum esse intellegas. mox ut in picem resinamve lentescit. frumenta ceterosque fructus patientius quam pro solita Germanorum inertia laborant. Dabar reikia pasakoti apie svebus1. quod ipsi glesum vocant. quia terrena quaedam atque etiam volucria animalia plerumque interlucent. ac soli omnium sucinum. ­ 143 ­ . cetera similes uno differunt. quod extremus cadentis iam solis fulgor in ortus edurat adeo clarus. Tokia ðukuosena aptinkama ir kitose gentyse. ubi tura balsamaque sudantur. quod femina dominatur: in tantum non modo a libertate sed etiam a servitute degenerant. GERMANIJA apie 98 38. diu quin etiam inter cetera eiectamenta maris iacebat. fecundiora igitur nemora lucosque sicut Orientis secretis. si naturam sucini admoto igni temptes. Genties poþymis ­ ðukuoti plaukus aukðtyn ir suriðti juos mazgu: tuo svebai iðsiskiria ið kitø germanø. matrem deum venerantur. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS 45. quae implicata humore mox durescente materia cluduntur. ar dël giminystës su svebais.

Alkus garbina kaip brolius. kad èia [miðke] jø genties pradþia. Vadovauja tam kultui þynys moteriðkais rûbais. Tokia yra dievø esmë. kad prieðai juos pamatytø kuo aukðtesnius ir baisesnius. Likimas dar pridëjo semnonams galios: jie uþima ðimtà srièiø. Vadø ðukuosenos dar puoðnesnës. kotinai9. o didþioji dalis ­ tarpukalnëse ir paèiose kalnø virðûnëse. Mat Svebijà skiria ir kerta pusiau iðtisa kalnø grandinë. kautynëms [jie] pasirenka tamsias naktis. 39. ­ taip ðukuojasi traukdami á karà. kuria jie pralenkia kà tik minëtas gentis. Taip jie rûpinasi savo iðvaizda. Sakoma. 43. Tokia baisi tarsi ðmëkla ar laidotuviø eisena kariuomenë sukelia siaubà. dël prieðø akiø puoðiasi.TURINYS TRUMPINIMAI. tie barbarai iðkilmingai pradeda savo klaikias apeigas. nekalbant jau apie jëgà. Ið jø labiausiai paplitæs plaèiaðakës lugijø15 giminës vardas. ­ 144 ­ . o vardas ­ Alkai. Dalá jø. mat visose kautynëse pirmosios pasiduoda akys. jokiø svetimo kulto pëdsakø. be to. Visø ðiø tauteliø maþuma apsigyveno lygumose. kad norëtø pamilti ar patys bûti mylimi. manimus. rodo jø kaµbos: pirmieji kalba galiðkai12. nei jis pats negali atsistoti ant kojø ­ jam tenka ið miðkelio riedëte iðriedëti þeme. o pastarieji – panoniðkai13. dar jie turi mokëti duokles. Kotinai ­ juo labiau gëda jiems ­ dar ir geleþá kasa. o kità dalá ­ kvadai. helvekonus. Ið kitos pusës prie markomanø6 ir kvadø7 ðliejasi marsignai8. iðdaþyti kûnai. Kad kotinai ir osai ­ ne germanai. Ið jø marsignai ir burai kalba bei gyvenimo bûdu primena svebus. kad jie patys seniausi ir kilmingiausi ið svebø. èia visagalio dievo buveinë ir visa kita jo [dievo] galioje ir jo turi klausyti. kad jø dievai atitinka romënø Kastorà ir Poluksà16. bet tas rûpestis nekaltas. Pagerbia jie miðkelá ir kitaip: kiekvienas áeina á já susirakinæs grandinëmis ir tuo pabrëþia [savo] nuolankumà ir dievybiø galià. osai10 ir burai11. patvirtina religija. uþdeda sarmatai14. Bet kuris prieðas dumia kiek gali nuo tokio neáprasto pragariðko reginio. Genties vardu papjovæ aukojimui þmogø. Atsitiktinai pargriuvusio neleidþiama pakelti. juk jie dabinasi ne dël to. [kuris yra] ðventas5 dël protëviø bûrimø ir senovinio dievobaimingumo. uþ kurios gyvena labai daug genèiø. o dël gyventojø tirðtumo laiko save svebø virðesniais. Uþteks suminëti tik paèias reikðmingiausias lugijø atðakas: harijus. o patys svebai iki pat þilos senatvës ðukuoja pasiðiauðusius plaukus aukðtyn ir daþnai susiriða juos ant paties pakauðio. Visos tos prietaringos apeigos susijusios su jø ásivaizdavimu. Nëra jokiø atvaizdø. o kad tai tiesa. Beje. Semnonai4 mena. Nahanarvalai turi senoviniam kultui skirtà miðkelá. o dar jiems padeda gudrybës ir laikas: juodi skydai. Nustatytu laiku visi to paties kraujo giminës atstovai susirenka miðke. harijai þvëriðki ir þiaurûs ið prigimties. helizijus. kaip jaunuolius. nahanarvalus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS taèiau retai ir tik tarp jaunuoliø. kaip svetimðaliams.

neturi. skysèiui greit stingstant. esama ne tik nuoðaliose Rytø vietovëse.TURINYS TRUMPINIMAI. visø ðiø genèiø bendras poþymis ­ apvalûs skydai. vandenyne. kol mûsø prabangos troðkimas suteikë jam vardà. kaip ir plaukiojant kai kuriomis upëmis. Duoninius javus bei kitus augalus augina uoliau negu tingûs germanai. Uþ lugijø karaliai valdo gotus17 kiek grieþèiau negu kitas germanø gentis. 45. Uþ jø. [jø ginklai] yra bendri. Kardus vartoja retai. turinèios dar ir stiprø laivynà. kadangi jame neretai persiðvieèia áklimpæ á skystá kaþkokie vabalai ar vabzdþiai. o smarkios audros iðmeta juos á prieðingà krantà. o ginkluotø þmoniø nieko neveikianèios rankos lengvai daro netvarkà. seklumose ir paèioje jos pakrantëje vieninteliai ið visø renka gintarà24. o kalba ­ artimesnë britø. Svijonai nesinaudoja burëmis ir irklø nepritvirtina prie ðonø eilëmis. Manyèiau. Svijonai gerbia turtà. iðskirianèiø smilkalus ir balzamà. bet ir Vakarø salose bei þemëse ir kad karðtos saulës spinduliø iðspausti skysti medþiø sakai teka á artimiausià jûrà. koká randa. kad ji pasaulá apjuosia ir uþ jos pasaulis baigiasi. jø paèiø vadinamà glesum. Ginklø [kiekvienas] atskirai [jie]. nes abu jie turi nosies formà. laisvam ar atleistiniui. Jie apieðko ir jûrà. paskirtas ne ið malonës ir neturintis jokiø teisiø apribojimø. Kaip savo tikëjimo þenklà neðioja ðernø atvaizdus. kad tankiø giriø bei miðkø. netyrinëjo ir nieko apie já neþino. bet uþrakinti ir juos saugo sargas ar netgi vergas. matyti þirgai ir spinduliuojanti jos paèios galva 21. vandenyno link ­ rugijai ir lemovijai18. Jei gintaro savybes bandysi. nes staigiems prieðø antpuoliams kelià uþtveria vandenynas. ir juos valdo vienas karalius. Laivø forma skiriasi tuo. tad karaliams net ir nenaudinga patikëti ginklø saugojimà kilmingam. savo ðviesumu temdydamas þvaigþdes. trumpi kardai ir nuolankumas karaliams. ­ svijonø19 bendruomenës. ir irkluoja jie prireikus á vienà ar á kità pusæ. kurie. Toliau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS 44. taèiau dar ne visai uþgniauþia laisvæ. Be to. Irklai laisvi. kuriø paproèiai bei apdaras kaip ir svebø. Patys gintaro nevartoja: renka toká. kad virð vandens girdimas iðnyranèios saulës ðnaresys. kaip kiti germanai. kad tai medþiø sakai. Deðinysis Svebø jûros22 pakraðtys skalauja aisèiø gentis23. taip ir liko jame. Jie garbina dievø motinà. Galëtum patikëti. nuimami. bûdami barbarai. Taèiau nesunku suprasti. Kokia jo prigimtis ir kaip jis atsiranda. daþniau vëzdus. rami ir beveik sustingusi. Juk gintaras ilgai iðgulëjo tarp kitø jûros iðmetamø daiktø. parduoda neapdirbtà ir ima uþmokestá stebëdamiesi. tikima. prikiðdamas ­ 145 ­ . kadangi paskutinis jau besileidþianèios saulës spindëjimas negæsta iki patekëjimo. jie. kad prie prieplaukos gali priplaukti abiem galais. Tasai þenklas lyg ginklas ar apsaugos priemonë ­ sergsti nuo visko deivës garbintojà net ir prieðø maiðaty. Uþ svijonø ­ kita jûra20. be vyrø ir ginklø. Tik iki ten ­ jeigu gandas patikimas ­ siekia pasaulis.

susirenka miðke. vëliau persikëlusi á dabartinæ Èekijà (Moravijà). tarp Oderio ir Vyslos. Prie svijonø ðliejasi sitonø gentys. jis ásiliepsnos tarsi puðinë skala. dabartinëje Prancûzijoje ir Belgijoje. Gotai ­ gentys. kvepianèià liepsnà. Romos imperijos laikais sarmatai buvo uþëmæ kai kurias Rytø Europos sritis á Rytus nuo Vyslos ir Dunojaus iki Dono. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS prie jo ugná. gyvenusi Galijoje. Galai ­ didþiulë keltø gentis. Chatai ­ germanø gentis. tarp Oderio ir Vyslos aukðtupiø. jau nekalbant apie laisvës netekimà ir vergijos panèius. Osai ­ gentis. kurià jie garbino. Markomanai ­ germanø gentis (svebø atðaka). Kastoras ir Poluksas ­ Spartos karaliaus Tindarëjo ir jo þmonos Ledos dvyniai. dievino saulæ ir vadino jà Febu. ir èia pat iðsilydys. Ðvedijoje) gyvenusiø germanø vardas. Vëliau gotai persikëlë prie Karpatø. gyvenusi dabartinëje Èekijoje.. ­ tikriausiai Votanas (jo epitetas Alwaldand reiðkia ¥Visagalis´). gyvenusi Karpatø srityje. Senovës graikai ir romënai. Kita jûra ­ Arkties vandenynas. Semnonai ­ germanø gentis. Aisèiø gentys ­ aisèiø. svebø atðaka. kurá vaizdavosi kasdien vaþiuojantá horizontu ketvertu þirgø pakinkyta karieta. gyvenusi á pietus nuo Maino. skiriasi tik tuo. Kotinai ­ neaiðkios kilmës gentis. Noriko ir Ilirijos (dabartinës Vengrijos teritorijoje) gyventojai. jø ðiaurës kaimynai ­ 146 ­ . [kuris yra] ðventas. gyvenusi Reino þemupyje. gyvenusi ðiaurës Bohemijoje. skleidþianti riebià. Tenkterai ­ germanø gentis. gyvenusi dabartinës Vengrijos teritorijoje. ­ neaiðku. Tacito laikais gyvenusios prie Vyslos ir buvusios aisèiø kaimynës. kad juos valdo moteris. visu kuo panaðios á svijonus. Svijonai ­ bendras Skandinavijoje (dab. arba baltø. pavirs derva ar sakais. Panonai ­ srities tarp Dakijos. ­ tai klajokliai. Burai ­ germanø gentis. Vertë JANINA MAÞIULIENË KOMENTARAI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 Svebai ­ germanø gentis. bûdami pagonys. Lugijai ­ smulkiø germanø genèiø bendras pavadinimas. ðtai kuo virto sitonai. Svebø jûra ­ Baltijos jûra.. o dievybë. Kvadai ­ germanø gentis. Aisèiai gyveno Baltijos jûros pakraðtyje á ðiaurës rytus nuo Vyslos upës. Rugijai ir lemovijai ­ gentys. Marsignai ­ germanø gentis. t y. Sarmatai ­ iranieèiø kilmës gentys. gimines Tacitas klaidingai priskyrë prie germanø (svebø). gyvenusi tarp Elbës ir Oderio. gyvenusi Oderio aukðtupyje. Tacito laikais gyvenusios pajûryje. Pasak Herodoto. gyvenusi prie Baltijos jûros. . gyvenusi dabartiniame Hesene.. ­ kur buvo ðventa semnonø giraitë. Jie buvo garbinami kaip jûrininkø globëjai..TURINYS TRUMPINIMAI.

Pabrëþdamas germanø ir aisèiø kalbø skirtumus. Tacitas nesuprato. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS 24 buvo suomiø giminës (Fenni).. egiptieèiai ir kt. Italijoje gintaro dirbiniais puoðdavosi ávariø luomø moterys. Homero laikø graikai. kiti ið gotø aistan ­ ¥gerbti´ ir pan. kad Britanija buvo daug arèiau aisèiø þemës negu ið tikrøjø. Gintaras buvo vartojamas ir medicinoje kaip vaistas visokioms ligoms gydyti. sirai. gintarà naudojo papuoðalams.vieninteliai ið visø renka gintarà ­ gintarà dar III tûkstantmetyje pr. smilkalams. pirkliai gabeno ið ðiaurës á Vidurþemio jûros baseinà. jog aisèiø vardas yra germaniðkos kilmës. kad kalba yra svarbiausias tautø giminiðkumo poþymis. . JANINA MAÞIULIENË ­ 147 ­ . Vieni já kildina ið vidurio vokieèiø þemaièiø este ­ ¥jauja´.TURINYS TRUMPINIMAI. Juo prekiavo finikieèiai ir etruskai. Aisèiø vardas greièiausiai baltiðkos kilmës ir sietinas su Suvalkijos upëvardþiu Aista. Kr. Taèiau daugelis mano.. Tacitas ásivaizdavo.

kiti su Dauguva (Kabelka. matematikos. Dabar manoma. Janis Endzelynas. Vytautas Maþiulis. tiek etnonimai ­ yra iðaiðkinti. Ne visi Ptolemëjo paminëti vardai ­ tiek toponimai. Venedø álanka ­ Gdansko álankà. Iðlikæ vietovardþiai rodo. kad ðios baltø gentys gyveno baltø arealo pietvakariniame (prûsø galindai) ir rytiniame (rytø galindai) pakraðtyje. ­ gitonai. kad á Sarmatø vandenyno Venedø álankà áteka Vysla. Tai padaryti sunku dël to. 159). jog ðiø genèiø kalba turëjo rytø (rytø galindø) ir vakarø (prûsø galindø) baltø tarmiø ypatybiø. Zigmas Zinkevièius. Vëlesniais laikais jo veikalas imtas vadinti tiesiog Geographia arba Cosmographia. Galima teigti. Bronys Savukynas. kad Sarmatø vandenynu jis vadino Baltijos jûrà. Pavyzdþiui. Pagal Venedø álankà gyvenæ venedai. Chrononà ­ vieni su Nemunu (Kudaba. Ið viso èia paminëta apie aðtuonis tûkstanèius vietovardþiø. 1980. 28). o uþ jø. Ið trumpo paminëjimo sunku nustatyti. Chersinas ir kitos upës. Rubonas. 1982. muzikos veikalø autorius. prie Vyslos upës. astronomijos.TURINYS TRUMPINIMAI. teikæs þiniø taip pat ir apie baltø gentis. Maxas Vasmeris. Chrononas. Galindø ir sûdinø (sûduviø) vardø etimologijà yra tyrinëjæ Kazimieras Bûga. kiti su Priegliumi. Jos buvo asimiliuotos slavø. Keturiolika ðimtmeèiø Ptolemëjo veikalas buvo pagrindinis geografijos vadovëlis ir kartografijos ðaltinis. Rubonà vieni tapatina su Nemunu. Vladimiras Toporovas. Dël upiø vardø yra ávairiø spëliojimø. kad Ptolemëjo þemëlapio vietovardþiai netiksliai iðdëstyti. Claudius Ptolemaeus) ­ graikø mokslininkas. Poseidonijo. Ernstas Fraenkelis. Ptolemëjas rëmësi Eratosteno. finai. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 148 ­ . Á rytus nuo venedø minimi galindai ir sûdinai. Marino Tyrieèio darbais ir studijomis. Geografijos treèiosios knygos penktame skyriuje Ptolemëjas mini. kur gyveno galindai ir sûdinai (sûduviai). sulonai. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas inkunabulas ­ antrasis Ptolemëjo Geografijos leidimas. Jø gyvenamos vietos ið dalies paaiðkëjo ið vëlesniø laikø apraðymø: XI­XII amþiø rusø metraðèiø ir XIV amþiaus Vokieèiø ordino kronikininko Petro Dusburgieèio Prûsijos þemës kronikos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KLAUDIJUS PTOLEMËJAS apie 100–168 KLAUDIOS PTOLEMAIOS Klaudijus Ptolemëjas (Kla&dioV Ptolema½oV. Hiparcho. geografijos. Jo veikalà Geografijos ávadas (Gewgrafik$ Õf$ghsiV) sudaro 26 þemëlapiø (juose pavaizduoti 64 kraðtai) paaiðkinimai.

NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Ptolemaeus. [Finnonicus sive Sueticus hodie sinus. Baltø mitologijai ádomus vienos ið baltø upiø vadinimas mitiniu Chronono vardu. Martyno Kromerio (1555) ir kitø autoriø raðtus. 1966. Pollakówna. 1982. 1980. 1980. 1843­1845 (mokslinis leidimas). Michelbertas. 1961. Bûga. Ptolemëjo vartoti genèiø pavadinimai (kartais kiek pakeisti) pateko á vëlesnius ðaltinius ­ Erazmo Stellos (1518). 352­354. 18. 15­21. definitur a Septentrionibus oceano Sarmatico iuxta Venedicum sinum et parte terrae incognitae [. I. ypaè kalbëdami apie ávairiø baltø genèiø kilmæ ir migracijà. 1985. kad jo vardas jau nuo seno turëjo mitinæ prasmæ. LIÐ. Neatsitiktinai XIX amþiaus lietuviø istorikai ðià upæ vadino Pragaru (Vëlius. Ùowmiañski. Tekstas ið: Ptolemaeus. 1964. 27­30. 124­129. Turunti. II Liber III. ­ kuriø negalima suprasti be Ptolemëjo veikalo. 1955. 1552. 1608. GEOGRAPHIA Saec.]. Zinkevièius. Nalepa. Rubonis. 1976. 1520 (su þemëlapiais ir papildytu tekstu). 19 (fragm. 1983. 1984b. Luko Davido (1583). quem post Prutenos Livonii colunt viri ­ 149 ­ . 1972. 1964. Savukynas.. tarp jø svarbesni: Ptolemaeus. liet. 154­160. 1490.TURINYS TRUMPINIMAI. Batûra. taèiau juo naudojosi vëlesni autoriai. k.) ir kt. Òîïîðîâ. Bednarczuk. Tenent autem Sarmatiam maximae gentes Venedae per totum Venedicum sinum. 206­207). 1963. Chersini [. 8. 12.. Post Vistulae fluvium ostia quae habent partes: Chrononis.. 1985. kartais Nemunas. Kudaba. 1982. 102­104. 1939. 529. 54­56..]. 1552. galima daryti prielaidà. Gimbutienë. Lietuviø etnogenezë. Þinant. Simono Grunau (1529). Vëlesniuose raðtuose ðiuo vardu daþniausiai buvo vadinamas Prieglius. caput 5 Sarmatia quae in Europa est. Literatûra: Dzikowski. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KLAUDIJUS PTOLEMËJAS Tiesioginiø duomenø apie baltø mitologijà ðaltinyje nëra. Maþiulis. 1987. Kabelka. 248­252. XVI­XVII amþiuje apie 20 leidimø. 43. kad netoli Priegliaus buvo svarbiausias visø prûsø (gal net visø baltø) kulto centras ir kad jo þiotyse archeologai randa iðtisus kapinynus.

Chersino [. arba Ðvedø. Post Coestoboci et Transmontani usque Peucinos montes. Sub quibus Ombrones. Et sub propriis montibus Amodoci et Navari..]. Inter Alaunos autem et Amaxobios sunt Caryones et Sargatii....] Quibus magis orientales sunt Careotae et Sali. Sub quibus Osyli usque ad Roxolanos [Rutheni a nobis dicti inde Russiani et Russiae regnum].. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ANTRAS AMÞIUS christiani. qui maxime ad septentrionem vergunt. [Prussia et populi Pruteni utrasque Vistulae ripas ad mare colunt. Mariani ordinis Teutonici milites imperant. Hunnos Procopius] Sturni. prisci Masagetas dixere. [. [. Sub quibus Savari et Borusci usque ad Ryphaeos montes. Minores autem gentes tenent Sarmatiam penes Vistulam quidem fluvium. Iis omnibus magis orientales sunt sub Venedis quidem iterum Galindae et Sudini ac Stavani usque ad Alaunos. Et sub Vibionibus usque ad Alaunos [Alanos nostri. Inter Basternas autem et Roxolanos sunt Chuni. álanka.. Postea Carbones. Inter Amaxobios vero et Roxolanos Reucanali et Exobigytae. Post Burgiones. Prieðais Dakijà ­ 150 ­ . sub quibus Agathyrsi.] Et super Daciam Peucini et Basternae. Et qui interiores sunt iis Amaxobii [. Post Avarini iuxta caput Vistulae amnis. Et rursus inter Peucinos et Basternas sunt Carpiani. greta esanèia Venedø álanka ir neþinomos þemës dalimi [. Post Aorsi et Pagaritae. Post Phinni. 5 skyrius Europinë Sarmatija ðiaurëje ribojasi su Sarmatijos vandenynu. Sub quibus Phrungudiones. Sub quibus Vibiones et Idrae. Polonorum inimici. Civitas eorum Mariaburgum].TURINYS TRUMPINIMAI. Et penes flexum Tanais fluvii Ophlones et Tanaitae. Turunto. Supra quos Hossii. Supra quos Gevini..] GEOGRAFIJA II amþius III knyga. Post Sulones. inter Germanos et Sarmatas medii. Postea Bodini. Uþ Vyslos yra ðiø upiø þiotys: Chronono. Post Piengitae et Biessi penes Carpatum montem. Rubono. Et per totum Meotidis latus Iazyges ac Roxolani.. Sarmatija palei visà Venedø álankà [ðiandien ji vadinama Finø. Rursus Venedici sinus reliquum iuxta oceanum habitant Veltae. Post Arsyetae. Post Anartophracti.. Postea Acibi et Nasci.] et Alauni Scythae. Sub quibus Igylliones. Sub Venedis Gythones sunt.. Post Saboci. prie kurios uþ prûsø gyvena krikðèionys livonieèiai]1 yra apgyventa dideliø venedø genèiø.].

Ir dar. tarp peucinø ir basternø ásikûræ karpijanai.] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1 2 3 4 Tekstà lauþtiniuose skliaustuose áraðë XVI amþiuje Ptolemëjo veikalo leidëjas ir komentatorius Bilibaldas Pirckheimeris. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KLAUDIJUS PTOLEMËJAS gyvena peucinai ir basternai. Nuo jø kiek á rytus yra kareotai ir salai.. Tarp basternø ir roksolanø ­ chunai. kurie labiausiai krypsta á ðiauræ [.. [Prûsija ir prûsai gyvena abiejuose Vyslos krantuose prie jûros. Apraðë bizantieèiø karus su persais. lenkø prieðai. Nuo jø visø labiausiai nutolæ á rytus ðalia venedø yra galindai ir sûdinai. Jø sostinë Marienburgas]. Arèiausiai jø yra amaksobijai [. dar toliau frungudijonai. Toliau prie Venedø álankos palei vandenynà gyvena veltai. pijengitai ir bijesai. ásiterpæ tarp germanø ir sarmatø. Ir paèioje kalnø papëdëje ­ amodokai ir navarai. taip pat stavanai iki pat alaunø. Prokopijus4 ­ hunais] ­ sturnai. burgijonai.TURINYS TRUMPINIMAI. prie pat Karpatø kalnø. arsijetai. prie Vyslos iðtakø.]. Maþesnës gentys ásikûrusios Sarmatijoje palei Vyslos upæ. Dar toliau. anartofraktai. Uþ jø. vandalais ir gotais. Uþ jø hosijai. sabokai. Peucinø kalnai ­ Karpatø kalnai.. ið èia ­ rusai ir Rusios valstybë]. Juos valdo Marijos ordino vokieèiø riteriai.. o palei visà Meotø jûros2 – pakraðtá jazygai ir roksolanai. Uþ jø igilijonai. Toliau acibai ir naskai. Uþ jø ombronai. Ir prie pat Tanajo upës vingio gyvena oflonai ir tanajieèiai. [. uþ kuriø agatyrsai. Tarp alaunø ir amaksobijø gyvena karijonai ir sargatai. Uþ vibijonø ligi pat alaunø [mûsiðkiai juos vadina alanais. Meotø jûra ­ Azovo jûra. toliau karbonai. Uþ jø osilai ligi pat roksolanø [mes juos vadiname rutënais. veikalo Karø istorija (Historia bellorum) autorius. Prokopijus ­ Prokopijus ið Cezarëjos (apie 490­apie 562) ­ graikø istorikas... Toliau ­ bodinai. Uþ jø sulonai. senieji gyventojai ­ masagetais. Tarp amaksobijø ir roksolanø gyvena reukanalai ir eksobigitai. toliau finai. Uþ jø savarai ir boruskai ligi pat Rifëjø kalnø. Toliau cestobokai ir uþkalnieèiai ligi pat Peucinø kalnø3. Virð jø ­ gevinai. avarinai. imperatoriaus Justiniano karo vado Belizarijaus sekretorius.] ir alaunai skitai. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 151 ­ . Uþ venedø gyvena gitonai. Uþ jø vibijonai ir idrai. Toliau aorsai ir pagaritai.

Iki mûsø dienø iðliko tik 18 paskutiniø knygø (XIV­XXXI). gimæs Antiochijoje ir 376 metais atvykæs á Romà. kurià sudarë 31 knyga (Rerum gestarum libri XXXI). ¥kuriø nei kalba. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ AMIANAS MARCELINAS apie 330­apie 390 AMMIANUS MARCELLINUS Amianas Marcelinas (Ammianus Marcellinus) ­ graikas. nei paproèiai [mums] nëra þinomi´. Èia paraðë Istorijà. Kiti autoriai (Jordanas. 1474. Amianas Marcelinas laikomas Tacito istorijos tæsëju. Istoriko minimi genèiø vardai (alanai. Baltai galëjo bûti tarp pastarøjø. 1910. Êàæäàí. sargetai ir kitos tautos. Lelewel. 269. 1871.TURINYS TRUMPINIMAI. Literatûra: Cart. 1972. 1978. 1894. Pauly. kuriose apraðomi 352­378 metø ávykiai. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Ammianus Marcellinus. 1930. masagetai. alanai. 1910. 1896. Seeck. 1906. Tai paskutinis þymus romënø istorikas. Taèiau jis yra paveikæs vëlesniø ðaltiniø autorius. EUGENIJA ULÈINAITË Tiesioginiø duomenø apie baltø religijà ir mitologijà Amiano Marcelino veikale nëra. 1972. Tekstas ið: Ammianus Marcellinus. Adomas Brëmenietis) vëliau panaðiai yra apibûdinæ baltus. nors jø vardo Marcelinas nemini. Büdinger. masagetai ir kt. ­ 152 ­ .) pasitaiko legendose apie prûsø ir kitø baltø kilmæ. 1868. Mitologiniu poþiûriu reikðminga uþuomina apie arimfëjø bûdà („teisingi ir taikûs þmonës“). Istorijos XXII knygoje minimi prie Rifëjø kalnø gyvenantys arimfëjai.

quos amnes Chronius et Vistula praeterfluunt.. Ðalia [arimfëjø] gyvena masagetai.. iusti homines placiditateque cogniti. ubi Rifaei deficiunt montes. Dein Borysthenes a montibus oriens Nerviorum. Pro tuos kalnus prateka Chrono3 ir Vyslos upës.TURINYS TRUMPINIMAI. nes þodþiai compago ir compages gali reikðti „sujungimà“. alanai.. vandeningas nuo iðtakø. Halani et Sargetae.. [. [. primigeniis fontibus copiosus. kur baigiasi Rifëjø kalnai2..] ISTORIJOS KNYGOS apie 376­378 XXII knyga 38. mari praeruptis undarum verticibus intimatur.] 40. todël kai kurie mokslininkai mano... prasidedantis nuo Nervijø kalnø5. nec mores. [dar] padidëjæs nuo daugelio subëgusiø á já upiø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ AMIANAS MARCELINAS RERUM GESTARUM LIBRI c. ­ gana sunkiai suprantama vieta. kuriø nei kalba. teisingi ir taikûs þmonës. sûkuringais vandenimis ásilieja á jûrà6. aliique plures obscuri. habitant Aremfaei.ðio álinkio pradþioje. „lankà“. nei paproèiai [mums] nëra þinomi. Boristenas4. [. [. quorum nec vocabula nobis sunt nota.. Paèioje ðio álinkio pradþioje1. sargetai ir daugybë kitø tautø.. concursuque multorum amnium adolescens. Ergo in ipso huius compagis exordio. „sutvirtinimà“. 376­378 Liber XXII 38. iuxtaque Massagetae.] 40. jog ­ 153 ­ ..] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1 . gyvena arimfëjai...

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETVIRTAS AMÞIUS 2 3 4 5 6 èia turima galvoje Juodosios jûros pakrantë. Rifëjø kalnai ­ mitiniai kalnai ðiaurës rytiniame þemës pakraðtyje. Borysthenes) ­ senovinis Dnepro pavadinimas. Chronius. Justinas ir kt. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 154 ­ . Ðis vardas yra daugelyje XVI­XVII amþiaus kronikø bei atlasø. Cronon) ­ senovinis Nemuno (Priegliaus?) pavadinimas. Juos mini Pomponijus Mela. primenanti iðgaubtà lankà (Lelewel. Jûra ­ turima galvoje Juodoji jûra.TURINYS TRUMPINIMAI. pirmà kartà. turimos galvoje Karpatø kalnø atðakos. daþniausiai tapatinami su Uralo kalnais. Cronius. atrodo. Chronas (arba Chrononas) (lot. pavartotas Ptolemëjo. Cronus. 1972. Nervijø kalnai ­ matyt. 368). Boristenas (lot.

ostgotø valstybës politinis veikëjas ir raðytojas. siekë ostgotø ir romënø suartëjimo. ákûrë Vivarijaus vienuolynà Tarento álankos pakrantëje. kuriame surinkti laiðkai. dokumentai.TURINYS TRUMPINIMAI. Èia iðspausdintas ir karaliaus Teodoriko laiðkas aisèiams. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 155 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ FLAVIJUS MAGNAS AURELIJUS  KASIODORAS apie 480­490 – apie 585­590 FLAVIUS MAGNUS AURELIUS CASSIODORUS Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras (Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus) ­ romënø senatorius. muzika). kuris ilgainiui pasidarë viduramþiø kultûros centru: jame buvo kaupiami ir perraðinëjami Antikos autoriø veikalai. Jame pateikiama autentiðkø þiniø apie baltø ir ostgotø ryðius. Ilgà laikà buvo karaliaus Teodoriko patikëtinis ir patarëjas. Unikalus kitas Kasiodoro veikalas Ávairenybës (Variae). kilmæ ir istorijà panaudojo gotø istorikas Jordanas. raðtai. daromi jø vertimai bei tekstologiniai tyrimai. kai jis dirbo ðios karalystës kvestoriumi. Senatvëje tapo vienuoliu. iðsilavinimo bei diplomatinio meno iðraiðka. astronomija. dialektika) ir quadrivium (aritmetika. raðyti aukðèiausiø ostgotø karalystës pareigûnø. Ið tikrøjø beveik visi jie paraðyti Kasiodoro. Viduramþiais gerai buvo þinoma enciklopedinio pobûdþio Kasiodoro knyga Dieviðkø ir þmogiðkø mokslø pagrindai (Institutiones divinarum et humanarum artium). Taip buvo átvirtintas viduramþiø mokyklø modelis. o daugiausia ­ karaliaus Teodoriko vardu. raðytas tarp 523 ir 526 metø. apie gintaro kelio funkcionavimà. arba gotø. kur vadinamieji „laisvieji menai“ suskirstyti á trivium (gramatika. ir laikomi jo literatûrinio stiliaus. geometrija. kiek jà savo veikale Apie getø. retorika. kuri neiðliko ir þinoma tik tiek. Paraðë dvylikos knygø Gotø istorijà (Historia Gothorum).

Proinde requirite nos saepius per vias. quae ad vos Oceani unda descendens. ut ad vos perveniret fama nostra. Jurginis. legitur in interioribus insulis Oceani ex arboris succo defluens. 19­20 (fragm. ut cum in maris fuerit delapsa confinio. 1971. kurie savo ruoþtu veikë baltø dvasiná gyvenimà. grato animo fuisse suscepta. 62­63. exportat. quod occultum creditis vos habere. Literatûra: Lehmann. I. 1865. 523­526 Illo et illo legatis vestris venientibus. Ludwig.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 156 ­ . modo flammea claritate pinguescens. hanc levissimam substantiam. aestu alternante purgata. 1983. Óêîëîâà. sicut et vestrorum relatio continebat. liet. dixerunt. santykius su kaimynais. 1894. indicamus succina. HAESTIS THEODERICUS REX c. ad quos nulla potuimus destinare mandata. nam inter tot gentes viam praesumere non est aliquid facile concupisse. Michelbertas. quam ante omnes homines patria vestra offerente suscipitis. Tekstas ið: Cassiodorus. Taèiau jis padeda geriau paþinti to meto baltø verslus. 1972. ne omnino putetis notitiam nostram fugere. paulatim solis ardore coalescere. Haec quodam Cornelio scribente. 1967. Et ideo salutatione vos affectuosa requirentes. Lietuvos TSR istorija. vestris litoribus tradatur exposita. Quod ideo iudicavimus iudicandum. 8. 1987. cum nostra mente iungamini. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐEÐTAS AMÞIUS Duomenø apie baltø religijà ir mitologijà laiðke nëra. grande vos studium notitiae nostrae habuisse cognovimus. 18. Mommsen. Quia semper prodest divitum regum acquisita concordia. quae a vobis per harum portitores directa sunt. 1533. 109­110. 1579. k. sed unde veniat incognitum vos habere. 1955. Suavis nobis admodum et grata petitio. 1985. modo croceo colore rubens. Migne. neiðskiriant në mitologijos.). Amate iam cognitum. quas amor vester aperuit. prekybinius ryðius. Lietuviø etnogenezë. Fit enim sudatile metallum teneritudo perspicua. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Cassiodorus. 1533. 1912­1918. quem requisistis ambienter ignotum. 1982. ut in Oceani litoribus constituti. unde et succinum dicitur. LIÐ. 124­126.

Todël nuoðirdþiai jus sveikindami praneðame. kad. kuri tai spindi rausvai geltona. kurá jûs atsiuntëte per savo pasiuntinius. kuriuos atvërë jûsø meilë. Perdavëme jûsø pasiuntiniams þodþiu keletà nurodymø. kas [jums] turëtø bûti malonu. Kaip raðo Kornelijus 3. kaip jis atsiranda. kad nemanytumëte. nors renkate já savo tëvynëje kur kas seniau nei visi kiti þmonës. kaitinami saulës. [gintaras] atplukdomas prie jûsø krantø. jûs neþinote. kurio uoliai ieðkojote dar nepaþinto. Mylëkite jau paþintà tà. kad su dëkingumu priëmëme gintarà. KARALIAUS TEODORIKO1 LAIÐKAS AISÈIAMS apie 523­526 Ðen ir ten jûsø pasiuntiniams keliaujant. atsiranda [gintaras] artimiausiose Okeano salose ið tekanèiø nuo medþiø sakø (succus). ir dël to yra vadinamas succinum. Malonus mums ir pageidaujamas noras. Taigi daþniau aplankykite mus tais keliais. Taip ið to tekanèio skysèio atsiranda ðvelni skaidri medþiaga. jog mes niènieko neþinome. gyvendami Okeano2 pakraðtyje. jog reikia jums tai pasakyti. Nukritæs á arti esanèià jûrà ir iðvalytas nepaliaujamo bangø skalavimo. Mat tarp ðitiek genèiø numatyti kelià nëra lengvas noras. Jie patvirtino.TURINYS TRUMPINIMAI. kad ðià labai lengvà substancijà iðplukdo jums atslûgdama Okeano banga. maiore semper compensatione prospiciunt. Dël to nusprendëme. kurie pamaþu sustingo. suþinojome jus labai troðkus su mumis susipaþinti. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 157 ­ . per quos quae grata esse debeant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ FLAVIJUS MAGNAS AURELIJUS KASIODORAS Qui dum parvo munere leniuntur. kaip buvo pasakyta ir jûsø praneðime. kurie pasitenkina maþomis dovanomis ir visada uþ tai suteikia didesná atlyginimà. tai ásidega skaisèiai ugnine spalva. kuriems negalëjome perduoti jokiø paliepimø. kad mûsø ðlovë pasiektø ir jus. bûtumëte susijungæ su mumis ðirdimi. nos destinasse declaramus. Aliqua vobis etiam per legatos vestros verbo mandavimus. mat jûs tikite. kad tik jûs þinote [apie tai]. kuriais skelbiame tai. Mat visada yra naudinga santarvë su turtingais karaliais. taèiau.

Sicilijà. Teodorikas turi omeny jo veikalà Germanija. Jordanas (VI a. Einhardtas (IX a. Kornelijus ­ Publijus Kornelijus Tacitas ­ romënø istorikas. kuriame apraðomi aisèiai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐEÐTAS AMÞIUS KOMENTARAI 1 2 3 Teodorikas (Theodoricus. apie 454­526) ­ ostgotø karalius (nuo 474 metø).TURINYS TRUMPINIMAI.). Okeanas ­ Baltijos jûra. Jo valdymas davë ðiems kraðtams taikà. sëkmingà ûkiniø ir prekybiniø santykiø plëtotæ. Kaip Bizantijos imperatoriaus Zenono vietininkas valdë Italijà. Dalmatijà. taip pat gintaro atsiradimas ir panaudojimas. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 158 ­ . Taip jà vadina Kasiodoras. nugalëjæs ir nuþudæs Italijà valdþiusá Odoakrà.). dalá Panonijos ir kitas vakarø sritis.

Albertas VijûkasKojalavièius. 63. vel de origine actibusque gentis Romanorum). 36. 89. 1882. IV. Leidene ir kt. Jornandes) ­ VI amþiaus gotø istorikas. kad aisèiai esanti ¥labai taikinga gentis´. kilmæ ir istorijà (De Getarum sive Gothorum origine et rebus gestis). 1989). Èia sutrumpintai perpasakota Kasiodoro Gotø istorija. 212 (fragm. 1579 (XVI amþiuje dar buvo leista Bazelyje.TURINYS TRUMPINIMAI. Apie aisèius atsiliepiama palankiai. ir rusø k. nukariavo karalius Hermanarikas. 26­56). kartais vadinamas Jornandu (Jordanes. Didelë substrato átaka jauèiama baltø (ypaè vakariniø ir viduriniø) religijoje bei mitologijoje ir visoje jø pasaulëþiûroje (Vëlius. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Cassiodorus. Amianas Marcelinas apibûdino arimfëjus.). Erazmas Stella. prieðingai indoeuropieèiams. kur apraðoma gotø istorija iki ostgotø karalystës þlugimo. 1983. 1960 (lot. 263. Mommsen. ­ o Adomas Brëmenietis ­ sembus. kaip ir herulus bei venedus. Paraðë du svarbius veikalus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JORDANAS VI a. kuriame papasakoti ávykiai nuo pasaulio sukûrimo iki 550 metø. Pirmas ­ Ávykiø sàvadas. kuriuos. Kitas veikalas ­ Apie getø. V ir XXIII skyriuose (jie nurodomi ne visuose leidimuose) kalbama apie aisèius.). EUGENIJA ULÈINAITË Jordano pastaba. kaip apie taikingà gentá (pacatum genus). 1985. Kristoforas Hartknochas. tarp jø ir raðiusiø apie Lietuvà bei Prûsijà: Enëjas Silvijus Piccolomini. Ðá aisèiø bruoþà. Gotø istorijos. arba gotø. ­ 159 ­ . Gimbutienë. Èîðäàí. yra reikðminga norint suprasti jø religijà bei mitologijà.). daþniau vadinamos Getika. Lione. 1985. Volfgangas Kristoforas Nettelhorstas. Panaðiai kaip Jordanas aisèius. buvo taikûs þmonës (Gimbutienë. lëmë ir substrato átaka: senosios Europos gyventojai. JORDANES Jordanas. arba apie romënø tautos kilmæ ir istorijà (Summa temporum. Jordanà mini ir cituoja daugelis vëlesniø istorikø. vëliau tapæs dvasininku. tarp kitø veiksniø. SRP.

Uþ jø á pietus gyvena labai stipri akacirø2 gentis.] 120. Ñêðæèíñêàÿ. Áåðêîâè÷. ubi tribus faucibus fluenta Vistulae.] 120. ex diversis nationibus adgregati: post quos ripam Oceani item Aesti tenent. Ñìèðíîâ.. Lietuviø etnogenezë. 66­68.] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 160 ­ . [.. Gudavièius.. labai taikinga gentis. 72. 1934. Vidivarii resident. Prie pat Okeano kranto. Ad litus autem Oceani. Ñåäîâ. 530. 90. [..TURINYS TRUMPINIMAI. 1960. 1956. Uþ jø. 1967. gyvenanèià prie labai ilgos Germanø Okeano pakrantës. Jurginis. Jis [Hermanarikas] 3 savo sumanumu ir narsa pavergë aisèiø tautà. Okeano pakrantëje... gyvena vidivarijai1. Aestorum quoque similiter nationem. neiðmananti þemdirbystës. Tekstas ið: Èîðäàí. [. 124­126. 1971. kuriuos sudaro ávairios gentys. KILMÆ IR ISTORIJÀ 551 36. fluminis ebibuntur. idem ipse prudentia et virtute subegit omnibusque Scythiae et Germaniae nationibus ac si propris lavoribus imperavit. frugum ignara.] APIE GETØ. ARBA GOTØ. [.. qui longissimam ripam Oceani Germanici insident. 1987... ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐEÐTAS AMÞIUS Literatûra: Schmidt. taip pat kaip savo nuosavybæ valdë visas skitø ir germanø gentis. 1960. gyvena aisèiai. mintanti galvijø ir sumedþiotø þvëriø mësa. 1981. pacatum hominum genus omnino. quae pecoribus et venationibus victitat. kur trimis þiotimis ásilieja Vyslos vandenys. DE GETARUM SIVE GOTHORUM ORIGINE ET REBUS GESTIS 551 36. 1978. Quibus in austrum adsidet gens Acatzirorum fortissima.

530) nuomone. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 161 ­ . 1934. Jo valdymà þenklino itin garsûs gotø þygiai ir nukariavimai. kad aisèiø nukariavimas priskiriamas jam nepagrástai (Èîðäàí. kurià sudarë gepidai ir aisèiai. 221). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JORDANAS KOMENTARAI 1 2 3 Vidivarijai ­ kai kuriø mokslininkø (Schmidt. 1960. Manoma.TURINYS TRUMPINIMAI. 1960. Hermanariko valdos siekë Juodosios jûros pakrantes ir apëmë daug ávairiø etniniø grupiø. 265). jog tai skitø gentis (Èîðäàí. Hermanarikas (m. 375 ar 376 metais) ­ ostgotø karalius. tai miðri gentis. Akacirai ­ manoma. kilæs ið amalø genties.

Burckhardt. Ker. Einhardtas jame sekdamas Svetonijumi ir kitais Antikos biografais sukuria átaigø. ­ 162 ­ . Jo veikalas Karolio Didþiojo gyvenimas (Vita Caroli Magni). yra vienas reikðmingiausiø viduramþiø epochos biografinio þanro kûriniø. 1970. frankø karaliaus Karolio Didþiojo biografas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINHARDTAS apie 770–840 EINHARDT Einhardtas (Einhardt. Ðios knygos XII skyriuje Einhardtas mini prie Vakarø Okeano álankos (taip vadinama Baltijos jûra) gyvenanèias tautas: ðiauriniame pajûryje ­ danus ir svenonus. o pietiniame ­ slavus. þymaus viduramþiø mokslininko ir literato Alkuino mokinys. 136­138. Literatûra: Ëþáëèíñêàÿ. 172. 81­82. aisèius (Aisti) ir kitas tautas. 287­300. 1896. Ïàìÿòíèêè. 1987. Einhard. 1961. Eginhardt) ­ frankø istorikas. Lietuviø etnogenezë. 29. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Eginhardt. Tekstas ið: Einhard. 1977. 1955. jokiø duomenø apie religijà ir mitologijà nëra. 1839. paraðytas tarp 833 ir 836 metø.TURINYS TRUMPINIMAI. EUGENIJA ULÈINAITË Einhardto veikale baltai (aisèiai) tik paminimi. ðiek tiek suromantintà Karolio Didþiojo paveikslà. 174. 1521. 1839.

 833­836 12. Welatabi.. et aliae diversae incolunt nationes. Quos ille una tantum. kad ðie nusprendë. et septentrionale litus et omnes in eo insulas tenent. Dani siquidem ac Suenones. Taèiau uþteko vienintelio þygio. [.] Èia [prie ðios álankos] gyvena daug tautø. jog jø nebereikia pakartotinai raginti vykdyti ásakymus.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINHARDTAS VITA CAROLI MAGNI c. kuriuos vadiname nortmanais. KAROLIO DIDÞIOJO GYVENIMAS apie 833­836 12. expeditione ita contudit ac domuit. At litus australe Sclavi et Aisti. bûtent danai ir svenonai. quibus tunc a rege bellum inferebatur. et quam per se gesserat. ut ulterius imperata facere minime rennuendum iudicarent. per kurá taip juos sumuðë ir sutramdë. Tarp jø pirmiausia minëtini velatabai. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 163 ­ . aisèiai ir ávairios kitos tautos.. kuriems karalius buvo paskelbæs karà.] Hunc multae circum sedent nationes. [. quos Nortmannos vocamus.TURINYS TRUMPINIMAI.. inter quos vel praecipui sunt. Ðios tautos yra apgyvenusios ðiaurinæ pakrantæ ir visas [álankoje esanèias] salas. o pietinëje pakrantëje gyvena slavai.

IV­V amþius) ir kitø populiariø autoriø veikalus. plësti raðtijà anglosaksø kalba. aplankytø prûsø (Esti. apie 848­899 ar 901). Pasakoti apie baltus (Estum) jis irgi pradeda nuo jûros (Aismariø). ten gyvenusios germanø. Tai seniausia informacija apie mirusiøjø deginimà. Alfredo Didþiojo iðverstõs ir papildytos Orozijaus kronikos dvi kopijos (darytos IX­X amþiuje ir XI amþiaus pirmojoje pusëje) saugomos Britø muziejuje (Londonas). Orozijaus Veikalo prieð pagonis (Historia adversus paganos) chorografinës dalies vertimà (apie 890­893) Alfredas Didysis papildë priderintu prie originalo stiliaus tekstu apie Europà á ðiauræ nuo Dunojaus ir á rytus nuo Reino. kiti ­ anglosaksu. kad pats Alfredas Didysis já siuntæs suþinoti apie Pabaltijo þemes ir jø gyventojus. Skandinavijos.TURINYS TRUMPINIMAI. Siekdamas kraðto kultûros vienovës. Vieni já laiko normanu (danu). buvo susirûpinæs ir kultûrine Anglijos bûkle. kurio valdymo laikais (871 ar 872­899 ar 901) stabilizavosi valstybës politinë ir ekonominë padëtis. kad baltø þemëje daug þuvø). slavø ir baltø gentys. Bedos (Beda Venerabilis). Daugiausia jis pasakoja apie laidojimo paproèius. matyt. jis stengësi átvirtinti nacionalinës kalbos vartojimà. Spëjama. ðermenis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ WULFSTANO PASAKOJIMAS Anglijos karalius Alfredas Didysis (Alfred the Great. Pasak jo. jis pats viskà. Osti) paproèius. Ypaè vertingos jo þinios apie prûsø laidotuviø paproèius ir liudijimas. kad jø kraðtas (Witland) prasidedàs uþ Vyslos. JUOZAS TUMELIS Ið Wulfstano pasakojimo matyti. kad jis buvæs pirklys. Jis pats (ar padedamas rûmø lotynistø) ið lotynø kalbos vertë Boecijaus (Boethius). laidotuviø dienà lenktyniaujama ­ 164 ­ . buvo stebëjæs arba suþinojæs ið pirminiø ðaltiniø. kuriø metu puotaujama. kad jis keliavo Ðiaurës ir Baltijos jûromis ir pasakojo apie abiejuose pajûriuose gyvenanèias tautas. Wulfstano informacija apie baltø paproèius detali. þaidþiama. Pauliaus Orozijaus (Orosius. ir visa jo informacija daugiau apima pajûrio sritis (tai akivaizdu jau ir ið teiginio. Á vertimà greta kitø pasakojimø áraðytas ir keliautojo Wulfstano praneðimas apie kelionæ Baltijos jûra. apie kà raðo. Apie Wulfstano asmená þiniø neiðliko (Alfredo Didþiojo uþraðytame tekste tik paminëtas jo vardas).

Bertuleit. 1912. 75­101. 1858. 653). jog ðitaip darë senovës getai. 1938b. Sugebëjimà net vidurvasará sukelti ðaltá mini Dionisijus Fabricijus (XVII amþiaus pirmoji pusë). o neturtingieji ir vergai ­ midø. Craigie. 1892. Èâàíîâ. 1953 ir kt. Lietuvos metraðèiai (XVI amþiaus treèiasis deðimtmetis) ir daugelis kitø ðaltiniø. 1924. dakai (Daikovièius. vëliau uþsiminë Adomas Brëmenietis (apie 1075). Ivinskis. Luko Davido kronikoje (1583) ir kituose ðaltiniuose. 1939). Òåîáàëüä. 1984. vynà ir vandená (Ãàìêðåëèäçå. Matas Pretorijus (XVII amþiaus antroji pusë).. 1922. 25­30. Òîïîðîâ. o kilmingø þmoniø ir karaliø ­ iki pusës metø) esà áðaldomi. Ghillebertÿas de Lannoy (1413­1414). kad prûsai geria paprastà vandená. laidotuviø dienà þirgais lenktyniaudavo graikai. 1883. Mirusiesiems irgi paprastai aukodavo tris skirtingus gërimus: midø su pienu. I. Apie mirusiøjø deginimà su drabuþiais ir ginklais uþsiminë Baltramiejus Anglas (1240). Êàëëèñòîâ. Ilgai mirusiuosius (ypaè karalius) nelaidotus laikydavo skitai (Äîâàòóð. kad ðie gërimai irgi buvo nevienodai populiarûs skirtinguose socialiniuose sluoksniuose ir kad seniau jie. 1925/1926. 1886. 1784. kaip ir kitose indoeuropieèiø tautose. mirusieji per tokias ilgas ðermenis (paprastø þmoniø apie vienà du mënesius. midø ir kumeliø pienà. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Alfred the Great. 1796. 1911. alaus nedarë). slavai (Êðà÷êîâñêèé. 1980. Mierzyñski. Kai kuriuos Wulfstano paminëtus laidotuviø paproèiø momentus yra uþfiksavæ ir vëlesni ðaltiniai. 1855b.. Wulfstano þiniomis. 1773. 1853. Potocki. mitologiðkai buvo áprasminti. 1930. 732­735. SRP. Puotos per ðermenis. Carstenn. Jono Maleckio laiðke Jurgiui Sabinui (1551). Kad prûsai geria kumeliø pienà ir kraujà. 1882. Senovës indai kumysà (kumeliø pienà) laikë þemiausios kastos gërimu (ten pat. Èâàíîâ. Petras Dusburgietis (1326). König Alfreds. Anger. Gerullis. kaip patikimomis. kad vakarø baltø gërimas buvo diferencijuotas pagal socialinius sluoksnius (karaliai ir diduomenë gërë kumeliø pienà. Petras Dusburgietis taip pat teigë. Literatûra (ir spausdinti fragmentai): Forster. 1855a. 1854. Jos patikimumà patvirtina ir analogiðki kitø indoeuropieèiø (visø pirma baltø artimiausiø kaimynø) laidojimo paproèiø momentai.). 1925. Gimbutas. Vëlius. Erazmas Stella (1518). 34­38. þirgø lenktynës minimos Sûduviø knygelëje. 1890. taèiau nuodugniau jos tebëra netirtos. primindamas. romënai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ WULFSTANO PASAKOJIMAS þirgais. 1983 ir kt. 1973. 1859. 605­607). Tai rodo Wulfstano informacijos tikrumà. 111­112).. jau ne kartà yra naudojæsi baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojai (Brückner.TURINYS TRUMPINIMAI. Reikia manyti. Hübesner. Neumann. 124­127). Boer. Wulfstanas pirmasis atkreipë dëmesá ir á tai. Øèøîâà. 327. 1982. 1958. ­ 165 ­ . Waterhouse.

732­735. Wulfstans resa. 1971. swa micle lencg swa hî maran speda habbadh. 1941/1942. and thaer bidh swydhe mycel hunig. and ne bidh dhaer naenig ealo gebrowen mid Êstum. Thaet Eastland is swydhe mycel. Wulfstan saede thaet he gefôre of Hâedhum. 1964. And thonne Burgenda land waes us on baecbord. fordhy hit man haet Wisle-mûdha. Der Volksname Osti. 1959. I. 1961. 1941. thonne thaer bidh man dead. 640. 1980. Seo Wisle is swydhe mycel eâ. I. Mielczarski. LIÐ. and Lâeland. 24­25. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DEVINTAS AMÞIUS 1931. Mannhardt. ­ gehwilum twegen: and tha [cyningas] and tha odhre heah-dhungene men. and Weonodland. on steorbord. 1936. Êródùa. And Weonodland waes us ealne weg. Paðuta. Linderski. 5­118. odh Wislemûdhan. and Falster. and thonne benimdh Wisle Ilfing hire naman.TURINYS TRUMPINIMAI. and hio tolidh Witland. Powierski. and Gotland. 1937. Thaer bidh swydhe mycel gewinn betweonan him. and cumadh ût samod in Êstmere. and Scôn eg. 1963. ac thaer bidh medo genôh. and Wisle s½dhan of Winodlande. Tekstas ið: SRP. 1965. and on baec-bord him waes Langa ^ land. Weonodhland him waes on steorbord. Ekblom. waeron us thas land. § 21. and fiscadh. – thaet he waere on Truso on syfan dagum and nihtum. thaet hi beodh unforbaerned. Màòóçîâà. Gâters. Svenung. ­ 166 ­ . ­ thaet thaet scip waes ealne weg yrnende under segle. 1960. and dhaet Witland belimpedh to Êstum. and ligedh ^ of thaem mere west and nordh on sâe. and seo Wisle lidh ût of Weonodlande. and thâ habbadh him sylf cyning. Thonne aefter Burgenda lande. Labuda. King Alfred. Der Name Elbing. and thas land eall hyradh to Denemearcan. Ilfing eastan of Eastlande. 22­23. tha synd hatene aerezt Blecinga êg. and tha unspedigan and tha theôwan drincadh medo. 1960. Fischer. Macdonald. dhe Truso standedh in stadhe. 1948. Thonne cymed Ilfing eastan in Estmere of dhaem mere. Ïàøóòî. 1938. and on aelcere byrig bidh cyningc. thaet he lidh inne unforbaerned mid his magum and freondum monadh. and se cyning and tha ricostan men drincadh myran meolc. 1954. and se Estmere is huru fiftene mila brâd. and thas land hyradh to Swêon. hwilum healf-gêar. Hennig. 1979. and Meore. 1953. on baec-bord. 9. 1950. WULFSTANÿS REISEBERICHT ÜBER PREUSSEN um 890­893 § 20. and lidh in Êstmere. and Eowland. And thaer is mid Êstum dheaw. and thaer bidh swydhe manig burh. 1944. Êródùa.

sam winter. ­ 167 ­ . theah man asette twegen faetels full ealadh. and ne fuliadh. and thaes the hy be thaem wegum alecgadh. thonne odherne. and forbaernedh mid his waepnum and ^ hraegle: and swidhost ealle hys speda hy forspendadh. the hî hine forbaernadh. forhwaega on fif milum. Thonne aernadh hy ealle toweard thaem feo: dhonne cymedh se man. thonne byrdh man hine ût. dhe se deada man on lidh. to thaem aerestan daele. hy gedodh thaet other bidh oferfroren. dhonne thaene thriddan. ^ fram thaem feo. thaer sceal beon gedrync. the thaet lic bidh inne. and fordhy thaer beodh tha swiftan hors ungefôge dyre. odhdhe waeteres. thaet feoh geâernedh: and thonne ridedh aelc hys weges mid dhan feo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ WULFSTANO PASAKOJIMAS and licgadh bufan eordhan on hyra husum: and ealle tha hwîle. thaet thaer to lafe bidh aefter thaem gedrynce. thaet hi magon cyle gewyrcan. and thy thaer licgadh tha deadan men swa lange. And thonne hys gestreon beodh thus eall aspended. Thonne. ­ And thaer is mid Eâstum ân maegdh. thaet thaer sceal aelces gedheodes man beon forbaerned. and hyt motan habban eall.TURINYS TRUMPINIMAI. and sceall beon se laesta dael nyhst thaem tune. dhe swyftoste hors habbadh on thaem lande. § 23. § 22. thonne todaeladh hî his feoh. on fif odhdhe syx. and plega. and thaem plegan. and to thaem maestan. the dha fremdan to aernadh. oth hit bidh eall genumen. hi hit sceolan miclum gebetan. thaet hy wyrcadh thone cyle hine on: and. and se nimdh thone laestan dael. odhdhe on syx milum. and. gyf thar man ân ban findedh unforbaerned. and nimadh. hwylum on ma. se thaet swifte hors hafadh. thy ylcan daege. hi hine to thaem âde beran wylladh. and swa aelc aefter odhrum. sam hit sy sumor. odh dhone daeg. swa swa thaes feos ândefn bidh. Thonne sceolon beon gesamnode ealle dhâ menn. And thaet is mid Êstum theaw. se nyhst thaem tune. oththe hyt eall aled bidh on thaere anre mile. mid than langan legere ^ thaes deadan mannes inne. Alecgadh hit dhonne forhwaga on anre mile thone maestan dâel fram thaem tune.

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEVINTAS AMÞIUS

WULFSTANO PRANEÐIMAS APIE KELIONÆ PER PRÛSIJÀ
apie 890­893

20. Wulfstanas sakë, kad vykæs ið Ðlezvigo (Hâedhum), nuvykæs per septynias dienas ir naktis á Drûsà (Truso)1, ir laivas visada buvo burëmis varomas. Vendø kraðtas (Weonodhland) buvo deðinëje, o salos Langelandas (Langa land), Lolandas (Lâeland), Falsteris ir Skonë (Scôn eg) ­ kairëje. Tos visos þemës priklauso Danijai. Tada Bornholmo (Burgenda) þemë mums buvo kairëje. Ðie þmonës turi savo karaliø. Uþ Bornholmo buvo kraðtai, kurie vadinasi pirma Blekingas (Blecinga êg), paskui Merë (Meore), Elandas (Eowland) ir Gotlandas kairëje. Visos ðios þemës priklauso ðvedams (Swêon). Ir visu keliu ligi Vyslos (Wisle) þioèiø Vendø þemë buvo deðinëje. Vysla yra labai didelë upë. Ji skiria Vitlandà (Witland) nuo Vendø kraðto. Vitlandas priklauso aisèiams (Êstum). Vysla teka ið Vendø þemës ir áteka á Aismares (Êstmere). Aismarës yra apie penkiolika myliø platumo. Paskui atiteka ið rytø Elbingo (Ilfing) upë á Aismares ið to eþero, ant kurio kranto stovi Drûsa. Á Aismares jos subëga kartu: ið rytø, ið Aisèiø þemës, ­ Elbingas ir ið pietø, ið Vendø þemës, ­ Vysla. Ir tada atima Vysla Elbingui vardà ir teka vëliau ið ðiø mariø ðiaurës vakarø kryptimi á jûrà. Todël ji ir vadinama Vyslos þiotimis. Aisèiø þemë (Eastland) labai didelë. Joje daug piliø, ir kiekvienoje yra karalius. Ir tenai labai daug medaus ir þuvø. Karaliai ir diduomenë geria kumeliø pienà, neturtingieji ir vergai geria midø. Tarp jø bûna daug karø. Aisèiai alaus nedaro, bet yra uþtenkamai midaus. 21. Aisèiai turi áprotá numirëlá nesudegintà palikti genèiø ir draugø tarpe apie vienà arba du mënesius. Karalius ir kitus aukðtos kilmës þmones palieka nelaidotus juo ilgiau, kuo daugiau jie turi turtø, kartais iki pusmeèio, ir lieka jie nesudeginti, ir guli ant þemës savo namuose. Ir jam viduje gulint turi bûti puotaujama ir þaidþiama, kol já sudegina. 22. Tà dienà, kai numirëlá nori neðti ant lauþo, padalija po puotavimø ir þaidimø likusià jo nuosavybæ á penkias ar ðeðias dalis, kartais ir á daugiau daliø, þiûrint kiek naudos yra likæ. Maþdaug uþ vienos mylios nuo sodybos padeda didþiausià dalá, paskui antrà, paskui treèià, kol viskas toj vienoj mylioj yra padalyta. Ir menkiausia dalis turi bûti arèiausiai prie numirëlio namø. Tada turi susirinkti visi vyrai, kurie kraðte turi greièiausius þirgus, uþ penkiø ar ðeðiø myliø nuo to lobio. Tada visi skuba jo link. Vyras greièiausiu þirgu prijoja pirmà ir didþiausià dalá, ir taip toliau vienas po kito, kol viskas esti paimta. Tada nujoja kiekvienas su savo dalimi savo keliu. Jie turi teisæ visa pasilaikyti. Dël to tenai

­ 168 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

WULFSTANO PASAKOJIMAS

greiti þirgai labai brangûs. Ir kai tokiu bûdu numirëlio nuosavybë yra padalyta, iðneða lavonà ir sudegina já kartu su ginklais ir drabuþiais. Jo turtas daþniausiai iðeikvojamas lavonui ilgai namuose gulint, o dar ir tuo bûdu, kad prie kelio padedama svetimiems laimëti ir pasiimti. 23. Yra dar aisèiø paprotys, kad bet kurios kilmës þmonës turi bûti sudeginami. Jeigu randamas nesudegintas koks nors kaulas, tai uþ tai reikia iðsipirkti. Yra aisèiø giminë, kuri sugeba gaminti ðaltá. Todël ten numirëliai ilgai guli, o nepûva, kadangi jie juos áðaldo. Pristatydami du indus, pripiltus alaus arba vandens, jie padaro, kad abu áðala, ar tai bûtø þiemà ar vasarà.
Vertë LEONAS VALKÛNAS

KOMENTARAI
1

Drûsa ­ senprûsiø prekybos miestas prie Drûsino eþero (netoli Elbingo).

­ 169 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS
Ðv. Adalberto (Vaitiekaus; apie 956 ­ 997 04 23) gyvenimas (Vita S. Adalberti episcopi) pirmà kartà buvo apraðytas 998–999 metais Romoje, Aventino benediktinø vienuolyne, kur ðventasis praleido savo vienuoliðkojo gyvenimo metus. Spëjama, kad apraðymo autorius yra Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara, m. 1004), benediktinø vienuolis, vëliau ðv. Bonifaco ir Aleksijaus vienuolyno Aventine abatas. Ðis spëjimas daugiausia grindþiamas tuo, kad autorius gerai paþásta ðv. Adalberto aplinkà, pateikia detaliø, kurias yra paliudijæ jo artimieji.
JUOZAS TUMELIS

Visi trys ðv. Adalberto (Vaitiekaus) biografai (þr. taip pat p. 177 ir p. 183), apraðinëdami jo kelionæ á Prûsijà ir þuvimà, uþfiksavo nemaþa prûsø pasaulëþiûros detaliø. Ið apraðymø matyti, kad: 1) Prûsijos pakraðèio miesto Kulmo gyventojai suvokë visos prûsø „karalystës“ teritoriná, gentiná ir paproèiø bendrumà ir savo miestà laikë anga á ðià karalystæ; 2) prûsai tikëjo, kad blogi ateiviai gali pakenkti þemës, þmoniø ir gyvuliø vaisingumui, sukelti potvyná; 3) pasmerkti mirèiai nepageidaujami ateiviai buvo þudomi pagal tam tikrà ritualà, kuris tikriausiai buvo mitologiðkai áprasmintas (pirmiausia pasmerktàjá suþeidþia bûrio vadas, vëliau pribaigia kiti, galvà pasmeigia ant mieto ir „linksma daina“ garsina savo poelgá); 4) pyktá ir nepasitenkinimà prûsai iðreikðdavo lazdomis muðdami á þemæ; 5) prûsai turëjo daug þmonø: supykæ ant savo gentainio, ketina parduoti jo þmonas (þr. p. 181). Në vienas ið Adalberto biografø nebuvo apraðomøjø ávykiø liudininkas, neþinojo prûsø paproèiø, todël perpasakodami kitø þmoniø informacijà jie galëjo jà kiek iðkreipti. Tyrinëtojai atkreipë dëmesá á biografø minimà prûsø bûrio vadà Sikà ir skirtingai já interpretavo. Johannesas Voigtas (Voigt, 1827, 607), Antonis Mierzyñskis (Mierzyñski, 1891; 1892, 41; 1895) manë, kad Sikas – bendrinis þodis, atitinkantis vëliau Sûduviø knygelëje ir kituose ðaltiniuose minimus religiniø apeigø atlikëjus signotus (Segnoten, Signoten). Tuo tarpu Wilhelmas Mannhardtas yra linkæs manyti, kad tai abejotino autentiðkumo tikrinis vardas, galbût

­ 170 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS

iðgalvotas net paèiø Adalberto biografø (Mannhardt, 1936, 10–11). Kad ir kokia bûtø buvusi ðio vardo kilmë, aiðku, kad juo vadinamas asmuo uþëmë iðskirtinæ padëtá prûsø bendruomenëje (Kanaparijus Sikà vadina „stabmeldþiø ðventiku ir sukilusios minios vadu“, kuris pirmasis suþeidþiàs pasmerktàjá; Brunonas Sikà vadina „nelabojo bûrio vadu ir tvarkytoju“, kuris „turëjo suduoti pirmàjá smûgá“, ir ði iðskirtinë padëtis buvo susijusi su religine funkcija.
NORBERTAS VËLIUS

Publikacijos: Canaparius, 1841; 1861; Kanaparz, 1864; Kanapar, 1873 (orig. ir èekø k.); Kolberg, 1910; Mannhardt, 1936, 9–10 (fragm.); Karwasiñska, 1962. Literatûra: þr. p. 183­184. Tekstas ið: Canaparius, 1861, 228–230.

V I TA S . ADALBERTI EPISCOPI
c. 998–999

Cap. 27. Inde adversus diram barbariem prophanosque idolatras gladium praedicationis acuens et aptans, cum quibus primum, cum quibus postmodum dimicare oporteret, animo deliberare coepit; utrum Liuticenses, quos christianorum praeda miserorumque hominum dampna pascunt, an Pruzzorum fines adiret, quorum deus venter est et avaricia juncta cum morte. Tandem alternanti pocior sentencia successit animo, ut quia hec regio proxima et nota fuerat duci praedicto, Pruzziae deos et idola iret debellaturus. Dux vero, cognita voluntate ejus, dat ei navem, et ipsam pro pace itineris terdeno milite armat. Ipse vero adiit primo urbem Gyddanyzc, quam ducis latissima regna dirimentem maris confinia tangunt. Ibi, divina misericordia adventum ejus prosperante, baptizabantur hominum multae catervae. Ibi, missarum sollempnia celebrans, Patri immolat Christum, cui non post multos illos dies se ipsum pro hostia fuerat oblaturus. Quicquid vero superfuit de eo, quod ipse et novi baptizati communicarunt, colligere jubet, et mundissimo panno involutum sibi servabat pro viatico deportandum. Cap. 28. Postera autem die salutatis omnibus inponitur carinae et pelago, et tollitur ab eorum oculis, numquam postea videndus. Hinc nauticum iter

­ 171 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEÐIMTAS AMÞIUS

velocissimo cursu peragens, post paucos marinum litus egreditur, et reversa est navis cum armato custode. Ipse autem pro praestitis beneficiis gratiam vectoribus et vectorum domino agens, remansit ibi cum geminis fratribus; quorum alter presbiter Benedictus, alter dilectus et a puero sibi comes frater Gaudentius erant. Tunc magna fiducia Christum praedicantes, intrant parvam insulam, quae curvo amne circumvecta, formam circuli adeuntibus monstrat. Venientes vero loci possessores, cum pugnis expulerunt eos. Et quidam, arrepto naviculae remo, astitit episcopo propius, et ut forte psalmos in libro decantaverat, ingentem ictum inter scapulas dedit. Excussus manibus volat in diversa codex, et ipse extenso capite et membris jacet humo prostratus; sed exterius afflicto corpore quid pia mens intus ageret, risus cordis per vocis organum mox patefecit. Gratias tibi, inquid, Domine, quia etsi amplius non erit, saltim vel unum ictum pro Crucifixo meo accipere merui. Transiens vero in aliam partem fluminis, stetit ibi sabbato. Vespere autem facto, dominus villae divinum heroa Adalbertum transduxit in villam. Congregat se undique inhers vulgus, et quid de illo foret acturus, furibunda voce et canino rictu exspectant. Tunc sanctus Adalbertus, quis et unde esset, vel ob quam causam illuc veniret, interrogatus, talia econtra miti voce respondit: Sum nativitate Sclavus, nomine Adalbertus, professione monachus, ordine quondam episcopus, officio nunc vester apostolus. Causa nostri itineris est vestra salus, ut relinquentes simulacra surda et muta, agnoscatis Creatorem vestrum, qui solus et extra quem alter deus non est; et ut credentes in nomine ejus vitam habeatis, et in atriis inmarcescibilibus coelestium gaudiorum praemia percipere mereamini. Haec sanctus Adalbertus. Illi autem jam dudum indignantes et cum clamore blasphemiae verba adversus eum proclamantes, mortem sibi minantur. Et extimplo terram baculis percutientes, fustes capiti ejus apponunt et infrendunt dire dentibus in eum: Magnum sit tibi, inquiunt, quod hucusque inpune venisti; et sicut celer reditus spem vitae, ita tibi parvae morae necis dampna creabunt. Nobis et toto huic regno, cujus nos fauces sumus, communis lex imperat et unus ordo vivendi; vos vero, qui estis alterius et ignotae legis, nisi hac nocte discedatis, in crastinum decapitabimini. Ipsa vero nocte in naviculam imponebantur, et retro ducti manserunt quinque dies in quodam vico. Cap. 30. Jam exsurgente purpureo die, coeptum iter agunt, et Davitico carmine viam sibi abbreviant, et dulcis vitae gaudium continuo appellant Christum. Inde nemora et feralia lustra linquentes, sole ascendente ad meridiem, campestria loca adierunt. Ibi fratre Gaudentio missam celebrante, sanctus ille monachus communicavit, et post sacram communionem pro alleviando labore itineris pauxillum obsonii accepit. Et dicto versu et sequenti psalmo, surgit de gramineo cespite, et quantum jactus est lapidis vel missus sagittae progressus, loco resedit. Hic cepit eum somnus, et quia diutini itineris fessus erat, pleno cornu profudit

­ 172 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS

eum soporifera quies. Ad ultimum pausantibus cunctis, affuit paganicus furor, et irruerunt super eos impetu magno, et injecerunt omnes in vincula. Sanctus vero Adalbertus, stans contra Gaudentium et alium fratrem ligatum: Fratres, inquit, nolite contristari. Scitis, quia haec patimur pro nomine Domini, cujus virtus ultra omnes virtutes, pulchritudo supra omnes decores, potencia inenarrabilis, pietas singularis. Quid enim fortius, quid eo pulchrius, quam dulcem pro dulcissimo Jesu fundere vitam. Prosilit e furibundo agmine igneus Sicco, et totis viribus ingens jaculum movens, transfixit ejus penetralia cordis. Ipse enim sacerdos idolorum et dux conjuratae cohortis, velut ex debito prima vulnera facit. Deinde concurrerunt omnes, et vulnera miscentes, iram exsaturant. Profluit purpureus sanguis per foramina utriusque lateris; ille oculis ac manibus stat orans in coelum. Exiit rubeus amnis divite vena, et extractae hastae septem ingencia vulnera pandunt. Ille vinclis solutis extendit manus in modum crucis, et suppliciter fusis precibus pro sua et persecutorum salute ad Dominum clamat. Sic illa sancta anima carcere suo evolat; sic nobile corpus protenta cruce terram occupat; sic quoque multo sanguine vitam fundens, beatis sedibus et semper carissimo tandem perfruitur Christo. O sanctum et beatissimum virum, cujus in vultu angelicus splendor, in corde semper Christus erat! O pium et omni honore dignissimum, qui crucem, quam voluntate semper et animo portavit, tunc etiam manibus et toto corpore complexus est. Accurrunt undique armis dira barbaries, et nondum expleto furore, auferunt corpori nobile caput, et separant exsanguia membra. Corpus vero loco dimittendes, caput palo fixerunt, et laeto clamore sua scelera laudantes, reversi sunt unusquisque ad proprias sedes. Passus est autem sanctus et gloriosissimus martyr Christi Adalbertus 9 kalendas Mai, imperante rerum domino Ottonum tercio pio et clarissimo caesare, feria 6; scilicet ut qua die dominus Jesus Christus pro homine, eadem die homo ille pro Deo suo pateretur. Cui est misericordia in seculum, honor laus et imperium in secula seculorum. Amen.

ÐV. ADALBERTO, VYSKUPO, GYVENIMAS
apie 998–999

27 skyrius. Po to, naudodamas aðtrøjá pamokslininko kardà prieð þiauriàjà barbarystæ ir tamsuolius stabmeldþius, pradëjo galvoti, su kuo ið pradþiø, su kuo vëliau reikia kovoti: ar lankyti liutièius, kurie prasimaitina plëðdami

­ 173 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEÐIMTAS AMÞIUS

krikðèionis ir skriausdami vargðus þmones, ar vykti pas prûsus, kuriø dievas yra pilvas ir gobðumas, vedàs á mirtá. Pagaliau jam, svyruojanèiam tarp vieno ir kito, ðovë á galvà puiki mintis: vykti Prûsijos dievø ir stabø nugalëti; ðis kraðtas buvo kaimynystëje ir þinomas minëtajam kunigaikðèiui. Suþinojæs apie jo sumanymà, kunigaikðtis davë jam laivà ir, kad kelionë bûtø saugi, pasodino á já trylika ginkluotø kariø. Pirmiausia jis atvyko á Gdansko miestà, kuris yra ant jûros kranto, labai plaèios kunigaikðèio karalystës kaimynystëje. Ten, Dievo gailestingumui laiminant jo atvykimà, buvo krikðtijamos didþiulës minios þmoniø. Ten per iðkilmingas miðias [Dievui] Tëvui paaukojo Kristø, kuriam po keleto dienø pats save kaip aukà rengësi atnaðauti. O kas tik liko ið to, kà jis ir naujai pakrikðtytieji suneðë, liepë surinkti ir, suvyniojæs á ðvarutëlá drabuþá, saugojo, ketindamas pasiimti kaip kelionës dovanas. 28 skyrius. Kità dienà, su visais atsisveikinæs, laivu iðplaukë á jûrà ir pranyko ið akiø tas, kurio niekada po to jiems nebeteko matyti. Ið èia labai skubiai jûra nuplaukë ir po keleto dienø iðlipo á krantà, o laivas su ginkluota sargyba sugráþo. Jis pats, atsidëkojæs jûreiviams ir jø virðininkui uþ parodytà geradarystæ, ten pasiliko su dviem broliais: vienas jø buvo kunigas Benediktas, o antrasis – mylimas ir ið maþens iðtikimas jo palydovas – brolis Gaudencijus. Tada, su didþiu tikëjimu skelbdami Kristø, jie nuplaukë á maþà salà, kurià supo upës álinkis ir kuri atvykusiems atrodë tarsi apskritimas. Bet vietos ðeimininkai atvykusiuosius pradëjo muðti ir iðvijo. O vienas, pagriebæs laivelio irklà, prislinko prie vyskupo ir, jam giedant ið knygos psalmes, kirto smarkø smûgá á tarpumentæ. Knyga iðkrito ið rankø, ir puslapiai pasklido á visas puses, o jis, atmetæs gavà, rankas ir kojas, gulëjo parblokðtas ant þemës. Bet, parbloðkus kûnà iðoriðkai, kà veikë viduje dievobaimingoji siela? Ji ðirdies linksmumà veikiai iðliejo þodþiais: „Garbë tau, Vieðpatie, – tarë, – kad esu vertas gauti uþ savo Nukryþiuotàjá nors vienà smûgá, jeigu daugiau [smûgiø] nebus“. Taigi, perëjæs á kità upës pusæ, ðeðtadiená [balandþio 17 dienà] ten apsistojo. O uþëjus vakarui, kaimo virðininkas nusivedë ðv. Adalbertà á kaimà. Ið visø pusiø susirinko minia smalsuoliø ir, ðaiþiais balsais (kaip ðunes) laidydami gerkles, laukë, kà virðininkas darys su jais. Tada ðventasis Adalbertas, paklaustas, kas esàs, ið kur ir dël ko èia atvykæs, taip atsakë ðvelniu balsu: „Kilimo esu slavas, vardu Adalbertas, ið profesijos vienuolis, anksèiau vyskupas pagal savo luomà, dabar mano pareigos – jûsø apaðtalas. Mûsø kelionës tikslas yra jûsø iðganymas, kad, palikæ kurèius ir nebylius stabus, pripaþintumëte savo Kûrëjà, kuris tëra vienintelis Dievas, ir be jo kito dievo nëra, kad átikëjæ jo vardà turëtumëte gyvenimà ir taptumëte verti gauti atpildà – dangiðkuosius dþiaugsmus niekad nesenstanèiuose rûmuose“. Taip kalbëjo ðventasis Adalbertas, o jie jau seniai piktinosi ir piktþodþiaudami plûdo já, mirtimi grasino. Ir staiga lazdomis

­ 174 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS

muðdami þemæ, vëzdais ëmë dauþyti jam galvà ir lyg laukiniai grieþti dantimis. „Laikyk, – sako, – dideliu pasisekimu, kad nekliudomas ligi èia atvykai. Skubus gráþimas suteiks tau viltá, o maþas delsimas uþtrauks tikrà praþûtá. Mus ir visà ðià karalystæ, kurios angoje mes esame, valdo bendri ástatymai ir vienodas gyvenimo bûdas; o jûs, (katalikai) ir neþinomø mums paproèiø þmonës, jei ðià naktá nepasitrauksite ið èia, ryto metà neteksite galvø“. Taigi tà paèià naktá, ásëdæ á laivelá ir pasukæ atgal, penkias dienas iðbuvo viename kaime. [...] 30 skyrius. Jau auðtant purpurinei dienai, jie keliavo toliau, Dovydo giesme trumpindami sau kelionæ ir nuolat ðaukdami Kristø, saldaus gyvenimo dþiaugsmà. Po to, palikæ miðkelius ir praþûtingas pelkes, saulei kylant á vidudiená, atvyko á lygumà. Ten broliui Gaudencijui laikant miðias, tas ðventasis vienuolis priëmë komunijà, o po jos truputá uþkando, kad lengviau bûtø keliauti. Po to, sukalbëjæs eiliuotà maldà ir psalmæ, pakilo nuo pievos, ir, paëjëjæs tiek, kiek numetamas akmuo ar kiek lekia paleista strëlë, atsisëdo. Èia suëmë já miegas, o kadangi buvo nuvargintas ilgos kelionës, tai giliai ámigo. Galop visiems nurimus, ásiverþë ásiutæ pagonys, labai smarkiai juos uþpuolë ir visus grandinëmis surakino. Bet ðventasis Adalbertas, stovëdamas prieð Gaudencijø ir kità suriðtà brolá, tarë: „Broliai, neliûdëkite! Þinokite, kad visa tai kenèiame dël Vieðpaties vardo, kurio gëris pranoksta visoká gerumà, groþis – visokià groþybæ, kurio galybë neapsakoma, kurio meilë nepaprasta. Juk kas gi yra narsiau, kas graþiau, kaip paaukoti savo brangiàjà gyvybæ uþ saldþiausiàjá Jëzø“. Ið ásiutusios minios paðoko uþsidegæs Sikas ir, ið visø jëgø paleidæs didþiulæ ietá, pervërë jam paèià ðirdá. Mat jis [Sikas] buvo stabmeldþiø ðventikas ir tos sukilusios minios vadas, todël lyg ið pareigos pirmasis já suþeidë. Po to subëgo visi ir, atverdami jam naujas þaizdas, iðliejo savo pyktá. Pasipylë purpurinis kraujas per skyles ið abiejø ðonø; bet jis stovëjo rankas iðtiesæs aukðtyn ir, pakëlæs akis á dangø, meldësi. Pasipylë rausvas upelis ið storosios venos, o iðtrauktos ietys atvërë septynias didþiules þaizdas. Ið grandiniø iðlaisvintas rankas jis kryþiumi iðtiesë ir, karðtai melsdamasis uþ savo ir persekiotojø iðganymà, ðaukësi Vieðpaties. Taip ta ðventoji siela palieka savo kalëjimà; taip kilnus kûnas guli paslikas kryþiumi ant þemës; taip pagaliau, netekæs kraujo ir iðkvëpdamas gyvybæ, jis amþinai dþiaugsis dangaus karalyste ir gërësis brangiausiuoju Kristumi. O ðventasis ir palaimintasis vyre, kurio veide þërëjo dangiðkasis groþis, o ðirdyje visada buvo Kristus! O dievobaimingasai ir aukðèiausios pagarbos vertas [þmogau]; gyvas bûdamas savo noru ir pasiðventimu neðei kryþiø, o dabar pavaizdavai já rankomis bei visu kûnu. Atbëgo ið visø pusiø lyg þvërys apsiginklavæ barbarai ir dar nepasotinæ savo ásiûèio atkirto nuo kûno kilniàjà galvà ir atskyrë bekraujus kûno sànarius. Taip jo kûnà palikæ toje paèioje vietoje, galvà pamovæ ant mieto ir linksma daina garsindami savo nusikaltimà, visi iki vieno sugráþo á savo gyvenvietes. Ðventasis

­ 175 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEÐIMTAS AMÞIUS

ir garbingasis Kristaus kankinys Adalbertas buvo nukankintas balandþio mënesio 23 dienà, vieðpataujant Otonui III, pamaldþiajam ir garsiajam valdovui, penktadiená, bûtent tà paèià dienà, kai Vieðpats Jëzus Kristus numirë uþ þmogø, tà dienà ir tasai þmogus uþ savo Dievà iðkentëjo kanèias. Jam yra amþinas gailestingumas, pagarba, ðlovë ir aukðèiausioji galia per amþiø amþius.
Vertë LEONAS VALKÛNAS ir DAIVA MAÞIULYTË

­ 176 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO ANTRASIS APRAÐYMAS
Ðv. Adalberto (Vaitiekaus) gyvenimas antrà kartà buvo apraðytas Vokietijoje. Apraðymo (Sancti Adalberti Pragensis episcopi et martyris vita altera, Passio sancti Adalberti) autorius Brunonas (vienuoliðkas vardas – Bonifacas, po mirties – ðventasis) Kverfurtietis (Bruno Querfurtensis, Bruno von Querfurt). Jis gimë apie 974 metus Saksonijoje, kilmingoje ðeimoje, mokësi Magdeburgo katedros mokykloje. 994 metais imperatorius Otonas III pasirinko já savo kapelionu. 997 metais atlydëjæs imperatoriø á Romà, Brunonas ástojo á ðv. Aleksijaus vienuolynà Aventino kalvoje. Suþinojæs apie Adalberto, Prahos vyskupo, nuþudymà, nusprendë stoti á jo vietà. Popieþiaus buvo áðventintas misijø arkivyskupu ir 1004 metais iðkeliavo á Vokietijà. Lankësi Vengrijoje, karaliaus Stepono dvare, Kijeve, pas dididjá kunigaikðtá Vladimirà, krikðtijo peèenegus. Pabuvæs pas Lenkijos karaliø Boleslovà Narsøjá, kuris turëjo dideliø misijiniø planø, nutarë leistis á Prûsus (ar á jotvingiø kraðtà). 1009 metais vasario 14 dienà Rusios ir Lietuvos pasienyje „su aðtuoniolika saviðkiø“ buvo pagoniø nuþudytas. (Tai pirmas þinomas Lietuvos vardo paminëjimas raðytiniuose ðaltiniuose.) Spëjama, kad Ðv. Adalberto gyvenimà, kuris laikomas geriausiu ið trijø iðlikusiø ðv. Adalberto biografijø, Brunonas Kverfurtietis paraðë 1004 metais Vokietijoje, rengdamasis misijø kelionei á Vengrijà. Kitø tyrinëtojø teigimu, jis paraðytas 1005 metø pabaigoje ar 1006 metø pradþioje (o gal 1008 metais), kai Brunonas Kverfurtietis rengësi misijoms Prûsuose. Iðliko dvi apraðymo redakcijos – plaèioji ir trumpoji. Tarp jø yra ideologiniø skirtumø, susijusiø su politinëmis jø paraðymo aplinkybëmis.
JUOZAS TUMELIS

Dalis informacijos apie prûsø elgesá ir ásitikinimus yra ta pati kaip ir pirmajame Adalberto gyvenimo apraðyme (þr. p. 171­173). Pasakojama, kad prûsai, pas kuriuos atvyko vyskupas Adalbertas, laikë save visos prûsø karalystës sargais, kad ápykæ lazdomis muðë þemæ, kad pirmasis vyskupà suþeidë jø vadas Sikas. Atrodo, kad Brunonas buvo skaitæs pirmàjá apraðymà ir ið ten paëmë dalá informacijos. Taèiau kita informacija yra uþfiksuota pirmà

­ 177 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

VIENUOLIKTAS AMÞIUS

kartà. Ji galëjo bûti gauta ið Aventino vienuoliø, kurie saugojo ðv. Adalberto atminimà, arba ið kitø amþininkø (tikriausiai lenkø).
NORBERTAS VËLIUS

Publikacijos: Bruno, 1841; 1861 (fragm.); 1864; 1873; 1904; 1969; Mannhardt, 1936, 10–11 (fragm.). Literatûra: þr. p. 183­184. Tekstas ið: Bruno, 1861, 231­235.

V I T A S . A D A L B E R T I c. 1004
Cap. 24. [...] Ergo miles Dei cum duobus sociis intraverat parvum locum, qui circumlabente unda fluminis imitatur insulae vultum. Ibi aliquos dies steterunt; et fama volans paganorum auribus adduxit, habere se hospites ex alio orbe, ignoto habitu et inaudito cultu. Cap. 25. Primum ex improviso homines numero non plures parva nave veniunt; dant saltum ad terras, barbarum nescio quid frendunt; magna ira fumant, et hospites quaerunt. Ros regis, ros mellis tum episcopo in ore fuerat: librum psalmorum ante se sedens tenuit, in quo omnia verba oris Dei, in quo vita hominis et summa salutis clausa consistunt. Ad quem unus ex istis pejor pessimus accessit; dirum infremuit, nodosa brachia alte extollit, et cum conto, quo navem minavit, coelestia ruminantem episcopum inter scapulas fortissime percussit: Si non abitis, inquit, cicius capite plectemini, vexati diris poenis et mortibus multis. Evolat ex manibus excussum volumen; alia ex parte ipse humi stratus dat oscula luridae terrae, mente extentus et corpore toto. [...] – Quid tum? Foris projecti veniunt in mercatum, ubi confluxerat unda populorum. Circumstant subito coelicolam virum longo agmine capita canum; pandunt cruentos rictus, interrogant, unde? quis esset? quid quaereret? quare venisset, quem nemo vocavit? Lupi siciunt sanguinem, minantur mortem, quia ad eos portat vitam. Donec loquatur, vix exspectant; horrent et derident; melius

­ 178 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO ANTRASIS APRAÐYMAS

enim non sciunt; loqui jubent, capita movent. Accinxit vir lumbos, os aperit, et quia multa audire nequeunt, brevi alloquitur: De terra Polanorum, quam Bolezlawus, princeps christianissimus, Domino procurat, ad vos pro vestra salute venio; servus illius, qui fecit coelum et terram, mare et animancia cuncta. Venio vos tollere a manu diaboli et faucibus inmitis averni, ut cognoscatis creatorem vestrum, ut deponatis sacrilegos ritus, abrenunciantes mortiferas vias cum inmundiciis cunctis, et ut loti balneo salutis, efficiamini christiani in Christo, et habeatis in ipso remissionem peccatorum et regnum immortalium seculorum. Haec sanctus; illi autem contra jam dudum indignantes, coelestia verba irrident, terram baculis percutiunt, aerem mugitibus implent, manus tamen non iniciunt, set furorem dictant, et districtae severitatis nuncium ad aures hospitum mittunt: Propter tales, inquiunt, homines terra nostra non dabit fructum, arbores non parturiunt, nova non nascuntur animalia, vetera moriuntur. Exeuntes exite procul de finibus nostris, si cicius non retroponitis pedes, crudelibus poenis afflicti, mala morte peribitis. Illi vero, qui in ingressu regni positus bonos hospites eo loci dimissit, mortem minantur; domum incendere, divisis rebus uxores et filios vendere, spumante ira pollicentur. Cap. 30. Igitur sexta feria Gaudencius, sancto viro duplex germanus, cum jam scandens sol tres horas prope complesset, missarum sollemnia in laeto gramine celebrat. Post partem obsonii recumbentes accipiunt, ut in fortitudine cibi positum vigorem fessa membra, resumerent, et viam longam sine labore reparati pedes cicius minarent. Pulsa fame recreati surgunt, iterare incipiunt, et non longe ab eo loco ubi cibum sumunt, invalescente lassitudine, caput ponunt, et fessa corpora somno indulgent. Dormitaverunt omnes et dormierunt: adest sonitus armorum, fulgurans hasta, sonans clyppeus et gladius acutus. Cui frater a Polanis occisus erat, zelo ductus barbarus venit; cum quo, qui exultant in rebus pessimis, conspiravere poenitencia ducti, quia dimiserunt; impetu magno ydolatrae appropinquarunt. Nec mora, equos dimittunt, volatili pedum fuga accurrunt, requiem hospitum turbant, vincula iniciunt, tamquam latrones deberent, manus et brachia stringunt. Stupent fratres, et non suaviter expergefacti insperato animo vincula et hostes agnoscunt. [...] Cap. 32. Ajunt qui in illo agone fuerunt, nec unum verbum fecisset pallidus episcopus, nisi, quando ligatum ad montis supercilium ducunt, ubi septem lanceis pulcra viscera forant, ad illum, cujus tunc lancea debuit primum ictum et torvo aspectu occidendum martyrem loco statuit, hoc unum verbum: Quid vis pater? exili voce interrogans fatur. Habes quod semper volebas, morere passus pro desiderato Christo, hac die felix victima functus, qua die Salvator pro te et pro mundo crucifixus, ipse tunc sanans mundum languidum, nunc vero magnum te faciens martyrem suum. Septem donis ditavit te Christus virtute

­ 179 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

VIENUOLIKTAS AMÞIUS

multa, fluxit tibi gratia sancti Spiritus; nunc in ejus honore septem lanceis confossus, amplectere desiderabilem Christum. Cap. 33. Dux et magister nefariae cohortis primum igneus Sikko forat penetralia cordis, post saliente malicia et currente manu ceteri scelus peragunt. [...] Cap. 34. [...] Igitur impii viri duos fratres immisericorditer ligatos secum portant, et sancti viri nobile caput a sancto corpore dividunt, et sub fida custodia utramque partem custodiunt. Ne cogites, religionem faciant, qui prophanare tantum sapiunt; a duce finitimo Bolezlavo grandem pecuniam accepturos se putant, ut res erat, quando reverentissimum corpus et caput, desiderabilem thesaurum vendunt. Martyrizatus est autem preciosus martyr Adalbertus, qua die pius Georius est gladio percussus. [...]

ÐV. ADALBERTO GYVENIMAS
apie 1004

24 skyrius. [...] Taigi Dievo karys su dviem bièiuliais áþengë á maþà vietovæ, kuri, apsupta tekanèios upës bangø, buvo panaði á salà. Ten jie apsistojo kelioms dienoms, o paskildæs aplinkui garsas praneðë pagoniø ausims, jog jie susilaukë sveèiø ið kito pasaulio, kurie yra neáprastai apsirengæ ir ðneka negirdëta kalba. 25 skyrius. Ið pradþiø maþu laiveliu netikëtai atplaukë keletas þmoniø: iððoko á krantà, kaþkaip tarsi laukiniai grieþë dantimis, degë dideliu pykèiu ir ieðkojo svetimðaliø. Karaliaus rasa, medaus rasa tada buvo vyskupo lûpose: sëdëdamas [jis] laikë prieð save psalmiø knygà, kurioje suraðyti ið Dievo lûpø iðëjæ þodþiai, kuriuose yra visas þmogaus gyvenimas ir aukðèiausiasis iðganymas. Prie jo [vyskupo] priëjo vienas ið jø, blogiausias ið blogiausiø. Jis baisiai suðuko, aukðtai iðkëlë raumeningas rankas ir kartimi, kuria laivelá stûmë, labai smarkiai trenkë tarpumentën vyskupui, besikalbanèiam su dangumi. „Jei neiðeisite, ­ tarë, ­ kuo greièiausiai, uþmokësite savo galva, bûsite þiauriai nubausti ir nukankinti“. Iðkrito jam ið rankø knyga, o pats þemën parblokðtas gulëjo paslikas ir buèiavo gelsvà smëlá. [...] O kà gi tada? Iðvaryti ið ten, nuvyksta á prekyvietæ, kur suplaukë þmoniø minios. Tuojau ðunsnukiai apstoja dangiðkàjá vyrà dideliu bûriu, atveria kruvinus nasrus ir klausinëja, ið kur ir kas esàs, ko jam reikià, dël ko atvykæs niekieno

­ 180 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO ANTRASIS APRAÐYMAS

nekviestas. Vilkai trokðta kraujo, grasina mirtimi, nes jiems jis neða gyvenimà. Vos iðtveria, kol jis kalba, vëpso, iðjuokia: nieko geresnio nemoka. Liepia kalbëti, kraipo galvas. Apsijuosia vyras strënas, praveria burnà. Ir kadangi jie negali klausyti ilgos kalbos, jis praðnenka á juos trumpai: „Ið lenkø þemës, kurià Boleslovas, labai krikðèioniðkas kunigaikðtis, Vieðpaèiui parûpino, að ateinu pas jus, rûpindamasis jûsø iðganymu; tarnas to, kuris sukûrë dangø ir þemæ, jûrà ir visus gyvius. Ateinu jûsø iðvaduoti ið velnio nagø ir þiauraus pragaro prarajos, kad jûs paþintumëte savo Kûrëjà, kad atsisakytumëte ðventvagiðkø apeigø, sutrumpindami mirtinus kelius su visais netyrumais, ir kad, apiplauti iðganymo pirtyje, taptumëte krikðèionimis Kristuje ir jame susilauktumëte nuodëmiø atleidimo ir amþinosios karalystës“. Taip kalba ðventasis, o jie, jau seniai piktindamiesi, ðaiposi ið dangiðkøjø þodþiø, lazdomis muða á þemæ, orà pripildo maurojimo, taèiau rankø dar nepaleidþia á darbà, tiktai parodo savo átûþá ir svetimðaliø ausims siunèia neregëto þiaurumo þinià: „Esant ðalia tokiems þmonëms, ­ sako, ­ mûsø þemë nebeaugina vaisiø, medþiai nebebrandina sëklø, gyvuliai nebeveda jaunikliø, senieji iðgaiðta. Kuo skubiausiai iðeikite, dinkite ið mûsø þemës. Jeigu veikiai neiðsineðdinsite, þiauriai bûsite nubausti ir nelaiminga mirtimi mirsite“. O tam, kuris prie karalystës vartø pastatytas geruosius sveèius áleido, mirtimi grasina: putodami ið pykèio, þada namà padegti, turtà pasidalyti, þmonas ir sûnus parduoti. 30 skyrius. Taip penktadiená Gaudencijus, ðventojo vyro pusbrolis, kai nuo saulës patekëjimo buvo praëjusios beveik trys valandos, laiko iðkilmingas miðias þydinèioje pievoje. Po to atsigulæ ðiek tiek uþkanda, kad pastiprintas maistu nuvargæs kûnas atgautø vikrumà ir kad pailsëjusios kojos greièiau galëtø be vargo þygiuoti ilgà kelià. Numalðinæ alká, pailsëjæ pakyla ir toliau þygiuoja. Netoli nuo tos vietos, kur valgë, pajutæ stipresná nuovargá, prigula, ir nuvargæ kûnai uþmiega. Visi snûduriavo ir ámigo. Staiga pasigirsta ginklø þvangëjimas: þaibuojanti ietis, skambàs skydas ir aðtrus kalavijas. Atskubëjo ásikarðèiavæs barbaras, kurio brolá buvo nuþudæ lenkai. Prie jo prisidëjo tie, kurie visada dþiaugiasi dël nelaimiø, gailëdamiesi, kad já [Adalbertà] buvo paleidæ. Po didelio puolimo stabmeldþiai visai prisiartina. Tuètuojau paleidþia arklius, patys dumte atidumia, sudrumsèia svetimðaliø poilsá, tarsi plëðikams uþdeda grandines, suriða rankas. Apstulbæ broliai, nemaloniai pabudinti, netikëtai pamato grandines ir prieðus. [...] 32 skyrius. Tie, kurie buvo tose grumtynëse, sako, kad iðblyðkæs vyskupas neprataræs në vieno þodþio. Tiktai kai já suriðtà vedë á kalno virðûnæ, kur septyniomis ietimis jo graþiuosius vidurius [turëjo] perverti, jis kreipësi á tà, kurs turëjo suduoti pirmà smûgá ir baisiu þvilgsniu nuþvelgæs norëjo kankiná vietoje nuþudyti, ir tarë tik vienà þodá: „Ko nori, tëve?“ Taip, sako, jis silpnu balsu

­ 181 ­

Jie tikisi gauti ið kunigaikðèio Boleslovo daug pinigø. o dabar padaro tave savo didþiu kankiniu. 33 skyrius. dabar jo garbei septyniomis ietimis pervertas apkabink pasiilgtàjá Kristø. ko visada norëjai. kurià ir pamaldusis Jurgis kardu buvo nudurtas... iðsiliejo ant tavæs Ðventosios Dvasios malonë. mirk kentëdamas uþ pasiilgtàjá Kristø. Turi tai. pagal paprotá pardavæ garbingàjá kûnà ir galvà kaip pageidaujamà turtà.] Taip nelabieji þmonës du brolius negailestingai suriðæ su savimi gabenasi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS paklausæs.TURINYS TRUMPINIMAI.] 34 skyrius. kad tà daro ið religinës pagarbos tie. [. Septyniomis dovanomis tave Kristus apdovanojo uþ daugybæ dorybiø. kurie viskà moka taip iðniekinti. o paskui kylant ásiûèiui lengva ranka kiti ávykdo nusikaltimà. Jis tada gydë negaluojantá pasaulá. kurià Iðganytojas uþ tave ir pasaulá buvo nukryþiuotas. o ðventojo vyro kilmingàjà galvà nuo ðvento kûno atskiria ir abi kûno dalis iðtikima sargyba saugo... Nemanyk.. Nelabojo bûrio vadas ir tvarkytojas ugningasis Sikas ið pradþiø perduria paèià ðirdá. [.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 182 ­ . [. O nukankintas buvo brangusis kankinys Adalbertas tà dienà. tapæs laimingàja auka tà paèià dienà..

reikià pereiti per olà (kuri. 1898. kad jis raðytas Lenkijos karaliaus Boleslovo I Narsiojo valdymo (992–1025) laikais. A D A L B E R T O ( V A I T I E K A U S ) KANKINIMO APRAÐYMAS Passio sancti Adalperti martiris – anoniminis hagiografinis veikalas. p. Adalberto gyvenimo apraðymuose. Kaindl. Literatûra: Kætrzyñski. Voigt. o èia ­ kad „vienas ið jø“. 1861. 1884. 1893. Adalberto (Vaitiekaus) kankinimo apraðymu. Koczy. norint patekti á miestà. gyventojai gyvenà visos karalystës angoje (þr. 1900. Pagal raðybà sprendþiama. 1901. o èia ­ kad svetimðalis „varginæs þmones. 182) Sikas. lankæsis Lenkijoje. p. 1873. „nelabojo bûrio vadas“ (þr. Fijaùek. Kolberg. tiek kitø apraðymø autoriai naudojosi panaðiais. Buvo linkstama já datuoti apie 1000 metus. 1923/1924. dëmesys nukreiptas á paskutines ðv. 175). bet ne tais paèiais ðaltiniais arba gerokai pakeitë tø paèiø ðaltiniø informacijà. Ten buvo uþsimenama. 1909. 1904. 1904. Adalbertà nuþudæs „stabmeldþiø ðventikas“ (þr. JUOZAS TUMELIS Ðv. matyt. á kurá vyskupas atvyko. Hybl. o èia sakoma. kad Kulmo miesto. kad dël svetimðaliø þemë nebeauginsianti vaisiø. Matyt. 175). Utrpeni. 1925. 1899. kad. Duomenø apie senàjá prûsø gyvenimo bûdà ir pasaulëþiûrà nedaug. Likowski. Ið teksto atrodo. anksèiau laikytas seniausiu ðv. Ten buvo teigiama. nes gerokai skiriasi. 1899. Adalberto gyvenimo dienas. 1910. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Passio.TURINYS TRUMPINIMAI. 1864. 1936. 181). Ten buvo sakoma. Tie duomenys pateikti panaðia tvarka kaip ir ðv. p. kaip buvo áprasta tokio pobûdþio veikaluose. kad ðv. p. gal ir Prûsijoje. kad jo autorius buvo vokietis (bavaras). tiek vienø. senieji þmonës mirsià (þr. 11 (fragm. Adalberto kankinimo apraðyme. nardindamas juos po vandeniu“. medþiai nebeduosià sëklø. nëra ið jø nuraðyti. 1899. Mannhardt. atrodo. ­ 183 ­ . Perlbach. buvo ásivaizduojama kaip miesto ir visos karalystës anga). 1898. jo nuþudymà ir po mirties daromus stebuklus. taèiau.). gyvuliai nebevesià jaunikliø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ Ð V .

venerat in quoddam nemus civitati propinquum. 1966. abstracta tantum casucula. Ipse ab eis paululum recedens. insegnis insistebat imno. qui urbi preminet. mutato nomine Gaudentius dictus. reliquo episcopalis vestimenti ornamento indutus comitatu cum parvo urbem. 1969. Prius enim.TURINYS TRUMPINIMAI. „ianitor: Angelus regis gloriae intraturus est. 236–237. 1958–1964. 1956. Pruzae se intulit regioni. „videtur. quasi fugam moliens. te ostende cumulo. infit. Powierski. 1964. „noli contristari. previdearis. qui postea archiepiscopus effectus: „Quid nobis agendum est“. Ùowmiañski. Dàbrowski. qui foris et intus erat. Úw. latenter. ut. 1861. ita tenebrosum. Trestik. paucis se comitantibus. ut episcoporum mos est. ac eo propitiante orto sole officiis missarum peractis civitatem. Gieysztor. et vespertinales nocturnalesque laudes rerum creatori suoque militi persolvamus. pulsans: „Aperi“. Labuda. satis venustum. 1947. 1962. Karwasiñska. quae Cholinun vocatur. Post hec videlicet sumpto baculo. Urbi quoque Cholinun appropinquans. Presul vero venerandus. frater“. presul infit. Krãlik. sed audiri ab altero potuit. Wojciech. Urbanus custos: „Quemquam intromitti noster mos non est“. 1967. Wenskus. 1000–1025 2. uti variorum ciborum superhabundantia se vesci. non videri. qui tunc erat canendus. voluntas tua mox saturabitur domini providentia“. 1982. cuius freno et potestate regitur machina caeli et terrae“. 1957. Deus providebit suos. tunc demum primate iubente intrandi ­ 184 ­ . Bibliografia. Lucifero excussa nocte assurgente astro. Tekstas ið: Passio. ingrediamur“. congressoribus suis Radim et Bugussae: „Conveniens mihi“. quod is. Frater autem eius Radim. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS 1934. Mielczarski. 1967. silvaticos per campos vagando tantam attulit eis fungorum herbarumque copiam atque dulcedinem. prout venimus. 1966. inpavidus adiit. quis sis. „sed regrediens in eminenti. eodemque die vigilia erat sancti Georgi martiris. congauderent. 1959. qui aderant. in quo erat planities iocunda. quam quintam oroscopos tangeret umbram. quatenus hoc gramine pulchro pernoctemus. Cespite hoc aprili considens. 1967. 1963. inquid. PASSIO SANCTI ADALPERTI MARTIRIS c. 1950. audacter accedens ferulaque sua postes portae. respondere fertur. sacrum celebrabat officium eoque finito. Uhlirz. aiebat. Erat enim ante introitum portae illius profundum specus longitudinis non parvae. 1954. ipse rex dinoscitur virtutum omnium. „quoniam esuriendi inopia lassi sumus?“ „Obtice.

fixere illud in altum sudem. abstractoque de pera capite in medio manifestavit. confirmavere.TURINYS TRUMPINIMAI. sicut noverat. [. qua pro pilleo usus est. Chnazina vocitatam. Interea quoque. caput de sude oracula aeternae eructabat vitae.] ­ 185 ­ . Viatoris cuiusdam. cui antea cognitus erat. de sude depositum sua abdidit in pera. quicquid virorum ac mulierum inerat. quam mitram villosam. Quidam. Qui. ordinaliter exposuit. interdum elevatis ad collum digitis stolam humeris applicavit. Improbi quoque facto agmine unanimiter circumvallantes sanctum dei. orationes usque ad dicendas pervenit. Unus videlicet ex iis. quod mox pio presuli palam fecit. gressus iuxta semitam fluentis amnis.. in fugam conversi. que viator retulit. Pulslaique ad civitatem. stansque coram principe rem sancti martiris omnem. advenere. veroque testimonio. situs erat. eum esse. Bugussa vero. Memoriam defunctorum vigilias canendo caelebrans. reliquum corpus amni prope fluenti immersere. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐV . Quid est verbis morandum? Non densior grando sata conterendo fuerit. atque mox more irascibilium apum quasi tumultuantis populi. caput fixum cernens. Viso sancti dei vultu. donec limphata gens lapidandi viribus defecerat et martirem sanctum ultimum claudere sperabat diem. loquebatur: „nosque simili modo perdere venerat“. Asseclae videlicet eius. maioris triumphi gloriam sibi esse paratam agnoscens. quo hec contingebant. Haec dicenti athleta dei oboediens in praemonstrata se videndum presentavit altitudine. concitato cucurrit tramite. custodum unus terribiliter mirum alto clamore vociveravit. Ast ubi homines nefandi velle suum in sanctum dei perfecere. dum hec agebantur. Corpus vero truncatum corruit in terram. proximae latibulis se servandi causa dedêre silvae. notae urbis claustro sese intulere. Ille molliter ridens ab inceptis non obticuit orationibus. procul dubio super impositi sceleris reatu ferreo compede per crura inretitus. Trucidatores nefandi. qui per merita testis dei a proscripta liberatus est paena. subitoque in illlum irruens ex illis unus extensa dolatura capitali eum martirizavit sententia. Weihtahc almus. qui sequenti mane decollandus erat. regrediebatur. ammirati sunt. concurrêre. contemplato sancti martiris capite catenam de cruribus dissilire gaudebat. dilacerabat. quam armata lapidibus manus caput suum penitus conterendo saevivit. 3. A D A L B E R T O ( V A I T I E K A U S ) K A N K I N I M O A P R A Ð Y M A S licentia haud tibi denegabitur“. ut fertur. subdiaconus suus. spiritus autem polorum intravit gloriam. in quorum presentia beati martiris passio peracta est. quis sive unde esset. retro respiciens octo viros post se properantes contemplavit. qui populum aquaria submersione pessumdaret. nec furori nimio ante pepercit. invidentes coruscantem populo lucere lucernam. elevato capite. Hoc primum perhibetur esse suum signum. Circumfusus proprio undique cruore immobilis docendo perstitit. Hanc insoliti virtutem signi ammirantes..

kas tu toks. Artëdamas prie Kulmo miesto. kad esantis lauke negalëjo nei matyti. Dievas pasirûpina saviðkiais. Kai atëjo ðviesi naktis ir pasirodë þvaigþdës. iðsipildys. kad reikës bëgti. sudavæs á juos. paëjæs ðiek tiek á ðalá ir paklaidþiojæs miðko progumomis. Vienas ið sargybiniø.TURINYS TRUMPINIMAI. tarë: „Vartininke. pamatæs Dievo ðventojo veidà. – „Nutilk. jog tinka mums ant ðios graþios vejos nakvoti ir vakarinëmis bei naktinëmis maldomis paðlovinti pasaulio Kûrëjà. su keliais palydovais be baimës atvyko á miestà. kurs buvo tame urve. o tà dienà [balandþio 22] ten vyko ðventojo kankinio Jurgio naktinës iðkilmës. su keliais palydovais. nepaprastai siaubingu balsu taip garsiai ëmë rëkti. Visi kaip vienas iðsirikiavæ ir apsupæ Dievo ðventàjá. tau bus leista áþengti miestan“. eisime á miestà. virðininkui ásakius. jis buvo pasukæs á netoli miesto esantá gan þavø miðkelá. þinoma. kad galima bûtø apþiûrëti. Iðgirdæs ðituos þodþius. Sakoma. ir tik po to. todël pasakë. nedorëliai apstulbo. broli. pasirodyk. ir bûsi sotus“. – nenusimink. áþengë á Prûsijos þemæ. pasiëmæs lazdà. kad prisivalgæ iki soties ávairaus maisto visi apsidþiaugë. ­ 186 ­ . gan ilga ir tokia tamsi ola. atsistojo. matyt. jis atlaikë pamaldas ir jas uþbaigæs. tas. Dievui padedant. tarsi piktø bièiø spieèius. Vienas ið jø. – prabilo vyresnysis [Adalbertas]. uþlipæs ant kalvos. kuri kyðo uþ miesto. vëliau jis buvo paskirtas arkivyskupu) kalbëjo: „Kà mums daryti? Juk bûdami alkani esame nusilpæ“. klusnus Dievo karys leidosi apþiûrimas ant nurodytos aukðtumos. slapèia. Nori áþengti karaliðkosios ðlovës pranaðas. Pagarbos vertas vadovas. ta kryptimi mes ir vykstame“. saulei patekëjus. o pats karalius yra þinomas ið visokiø dorybiø. dràsiai prisiartinæs prie vartø ir savo rykðte. jo valia ir galia yra tvarkomas dangus ir þemë“. Po to. kuriam tada reikëjo giedoti. beje. kuriame buvo plynë. atneðë jiems tokià daugybæ grybø ir sultingø þoliø. nusiëmæs tik apsiaustà su kapiðonu ir likæs apsirengæs visais kitais vyskupo drabuþiais. kaip tai daro vyskupai. vadinamà Kulmu. tavo noras tuojau pat. Pats. o pasimeldæ jam. Pirma negu horoskopas (laikà rodanti þvaigþdë) uþkliudë penktà ðeðëlá. KANÈIOS apie 1000–1025 2. atlaikæ miðias. KANKINIO. jog miesto sargybinis atsakæs: „Mes nepratæ ásileisti pro vartus bet koká þmogø. ADALBERTO. Prieðais to miesto vartus buvo gili. atidaryk. kad tuètuojau subëgo triukðmingø vyrø ir moterø bûrys. todël gráþk atgal. ið anksèiau já buvo paþinojæs. Taèiau jo brolis Radimas (pakeitus vardà pavadintas Gaudencijum. Sësdamasis ant balandþio mënesio þolës savo bendrakelioniams Radimui ir Bugusai kalbëjo: „Man regis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS ÐV. tarsi matydamas. nei girdëti to.

paskui perëjo prie maldø. þvalgydamasis atgal. kur tatai atsitiko. jis pritraukdavo prie peèiø stulà. o kûnà ámetë á netoliese tekanèià upæ. Jis atskubëjæs staèia ðalikele á Pulslavo miestà. su neapykanta þvelgdami á greitai nuplaukianèià spindinèià ðviesà þmonëms apðviesti. kai sudraskë á skutus gauruotà mitrà. kà keliautojas praneðë. kad prie pat tekanèios upës. pastebëjo atskubanèius aðtuonis vyrus. kuriø akivaizdoje buvo nukankintas ðventasis kankinys. nuëmæs jà ir paslëpæs savo krepðyje. o paskui. kol visai sukruvino [ðventojo] galvà. ir jo blauzdos apkaltos geleþinëmis apkalomis. taigi ir èia atëjæs þmoniø panaðiai kamuoti. jog tai. o dvasia pasiekë dangiðkà garbæ. mat nukrito nuo jo blauzdø reteþiai ir jis. Be abejo. Nelabieji þudikai. kol ásiutusi gentis neteko jëgø svaidyti akmenis ir ðventasis kankinys pajuto. pasitraukë á ðalá. Siaubingai ðëlti jie liovësi tik tada. 3. parodæs jà visiems. dieviðkasis liudytojas. esanti tikra tiesa. kuris varginæs þmones nardindamas juos po vandeniu. Jis maloniai ðypsodamasis nenutraukë pradëtø maldø. jis pralinksmëjo. negalëdamas pasijudinti. jog tai buvæs jo [ðventojo Adalberto] pirmasis þenklas. Staiga vienas ið tø vyrø ðoko ant jo su iðkeltu akmenø skaldymo kûju ir. greit pamaldþiam kunigui pasidarë viskas aiðku. Jo geradarys Veihtahë. jog ávykdë nusikaltimà.. ir stojæs prieð teismà dël ðventojo kankinio Adalberto.TURINYS TRUMPINIMAI. Tuo laiku. takeliu ëjæs vienas keliautojas pastebëjæs ant baslio pasmeigtà galvà. ëjæ jam ákandin. susidorojæ su Dievo ðventuoju. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐV . Jo padëjëjas Bugusa. palydovai. o kità rytà jam turëjo bûti nukirsta galva. [. jis nesiliovë juos mokæs tol. plûkianti pasëlius. Iðdëstæs ið eilës viskà. Protarpiais pridëjæs pirðtus prie kaklo. Stebëdamiesi ðio nepaprasto þenklo jëga. Pasakojama. kurià jis dëvëjo vietoj kepurës. Paplûdæs ið visø pusiø kraujais. ir paliudijo. O tie bedieviai þmonës. paskelbæs mirties nuosprendá. galva nuo baslio iðtarë pranaðingus þodþius apie amþinàjá gyvenimà. pasakæs.. Kam dar gaiðti laikà kalboms? Ne didesnë bûtø buvusi kruða. jog jam paruoðta didþiulës pergalës ðlovë. susirinko visi tie. atsistojæs viduryje. pakëlæ [vyskupo] galvà. Pirmiausia [jis] pagerbë mirusiøjø atminimà ðermenø giesmëmis. gavo pelnytà atpildà – buvo iðvaduotas nuo paskirtos bausmës. kol visa tai dëjosi. kà tik þinojæs. já nukankino. Ásiþiûrëjæs sielos akimis á ðventojo kankinio galvà. uþsidarë mums þinomame mieste. pasmeigë jà ant aukðto baslio. – taip siautëjo jø akmenimis apsiginklavusios rankos. Sakoma. jog iðmuðë paskutinë jo valanda.] Vertë DAIVA MAÞIULYTË ­ 187 ­ . Aiðku. leidosi bëgti ir norëdami iðlikti gyvi pasislëpë èia pat esanèio miðko tankmëje. paprastai Chnazina vadinamà. A D A L B E R T O ( V A I T I E K A U S ) K A N K I N I M O A P R A Ð Y M A S jog tai esàs tas. iðtraukæs ið krepðio galvà. jis pats buvo apkaltintas. Sukapotà kûnà jis uþkasë á þemæ.

Adam von Bremen) iðliko nedaug. Vieni já tapatina su Adomu Bambergieèiu. Veikale yra 186 vertingi. diplomatinius aktus. jau po pastarojo mirties (1072) paraðë Hamburgo baþnyèios istorijà (Gesta Hammaburgensis Ecclesiae Pontificum. Kitø ðaltiniø (Wulfstano. duota vertingø etnografiniø þiniø. Petro Dusburgieèio) yra paliudytas ir Adomo Brëmenieèio teiginys. kuriø 141 paraðë pats Adomas Brëmenietis. Já yra minëjæ daugelis vëlesniø ðaltiniø. kiti mano. taip pat pateikë Vokietijoje tuomet populiariø istoriniø pasakojimø. kad vakarø baltai geria kumeliø pienà. ankstyvøjø viduramþiø autoriø bei savo amþininkø raðtus. Ið Adomo Brëmenieèio teiginio. þinoma tik ið Adomo ­ 188 ­ . Kad geria kumeliø pienà. kad þinias apie prûsø tikëjimus Adomas Brëmenietis gavo ið patikimø amþininkø (Bertuleit. mus pasiekë tik per dvideðimt kopijø (XII–XVIII amþiø). Hamburgo ir Brëmeno arkivyskupo Adalberto prikalbintas. o kitus – jo darbo tæsëjai ar perraðinëtojai. Pabaltijo þemës pavaizduotos palyginti ryðkiai ir tiksliai. JUOZAS TUMELIS Spëjama. 12). Apie 1066–1067 metus jis atvyko á Brëmenà ir netrukus buvo paskirtas katedros mokyklos magistru ir kanauninku. kad sembai neleidþia krikðèionims lankyti miðkeliø ir ðaltiniø. Dël pateikiamø þiniø tikslumo Adomas Brëmenietis laikomas vienu þymiausiø XI amþiaus Europos geografø. 1924. galima numanyti. Veikalo originalo neiðliko. Ðaltiniø ir ypaè miðkeliø garbinimas buvo vienas ið ryðkiausiø ne tik vakariniø. kad tie miðkeliai ir ðaltiniai buvo laikomi ðventais. bet ir kitø baltø religijos bruoþø.TURINYS TRUMPINIMAI. Mirë Brëmene. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ADOMAS BRËMENIETIS ? ­ po 1081 ADAMUS BREMENENSIS Tikrø þiniø apie Adomà Brëmenietá (Adamus Bremenensis. kad jis kilæs ið Magdeburgo. apie 1072–1076). kildindami ið Bambergo (tuomet garsëjusio savo mokykla). iðdëstë asmeninius pastebëjimus. Savo veikale Adomas Brëmenietis panaudojo Antikos. nors tiesiogiai su tekstu nesusieti paaiðkinimai (scholijos). maiðytà su krauju. Danijos karaliaus Svendo II Estridseno reliacijas. Ketvirtàjà Adomo Brëmenieèio veikalo dalá sudaro Skandinavijos ir Pabaltijo kraðtø apraðymas.

daroma prielaida apie arkliø aukojimà (Ãàìêðåëèäçå. Balys. 1886. 1977. 555). nam per mare navim ingrederis ab Sliaswig vel Aldinburc. ir kt. Èâàíîâ. II. Svenung. 12). Krabbo. 1918. 1444). Èâàíîâ. Ivinskis. 1984. 1908. 1961. 1900b. 1936. kaip antai: Pasaulio apraðyme (XIII a. 1965. Günther. 1902. Vëlius. nors baltø. 1894. 1075 Lib. Iter ejusmodi est. hinc ad Dyminem urbem. quam possident Pruzi. Clemen. 1891. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ADOMAS BRËMENIETIS Brëmenieèio. Biezais. 239–240 (fragm. Straubergs. ut pervenias ad Jumne. kraðto luomø (1434) potvarkiuose ir kituose.). Tekstas ið: SRP. que sita est in hostio Peanis fluvii. 1976. cap. Adomo Brëmenieèio þiniomis yra rëmæsi daugelis baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø (Voigt.). Adam von Bremen. Auning. Dundulienë. jog á dykumà nubëgæs getas Gelonas geria su krauju maiðytà pienà. Bûga. Sembos kraðto (1427). 12 (fragm. Kohlmann. 1881. Daukantas. Chùopocka. GESTA HAMMABURGENSIS ECCLESIAE PONTIFICUM c. 1827.). 1926. Balys. ­ 189 ­ . Schlütter. 1954. Brückner. polinkis burtininkauti yra minimas daugelyje ðaltiniø. Ab illa civitate brevi remigio trajicitur. kad kurðiø namai yra pilni pranaðautojø ir burtininkø (Mannhardt. Adamoviès. 1936. Remiantis ðia uþuomina. 1835. 1939. ypaè vakariniø. Lippert. kiek perdëtas. 19. Mierzyñski. Bertuleit.). I. Slaviûnas. 239–240. Ab ipsa urbe vela tendens quarto decimo die ascendes ad Ostrogard Ruzziae. 1934. 1938b. 1909. 1940. 1909. ut ab Hammburc vel ab Albia flumine septimo die pervenias ad Jumne civitatem per terram. Klimas. Literatûra: Giesebrecht. 1834. Narbutt. Adomo Brëmenieèio teiginys. 1924. I.TURINYS TRUMPINIMAI. Biezais. 1969. ar tik ðita uþuomina nëra iðprovokuota Vergilijaus þodþiø. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: SRP. Òîïîðîâ. 1983. 1919. 1938. inde ad Semland provinciam. Adamus Bremenensis. 1917. ubi et Runi habitant. Þemutinës Prûsijos kraðto (1427. Mannhardt. 1958. 1953. 1980. 1947. Hermano Vartbergieèio ir Vygando Marburgieèio kronikose (XIV a. 1935. Kilo átarimas.). Schmeidler.

Carnes jumentorum pro cibo sumunt. Altera est contra Wilzos posita. qui latere habent hinc Pruzzos. qui per fas et nefas ad vestem anhelamus marturinam. Haec opposita est Wagris. cujus preadicatores immaniter persecuntur. Quarum prima Fembre vocatur. quos ex lacte jumentorum inebriari certum est. cum potentissimo rege Polanorum Bolizlao foedus iniit. hanc inhabitant Sembi vel Pruzzi. vel qui a pyratis infestantur. quae Sclavis adjacent. facie rubea. inde Bohemos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS Lib. Schol. extra quorum sentenciam de publicis rebus nichil agi lex est. ita ut inebriari dicantur. cap. Praeterea inaccessi paludibus. 18. Ambae igitur hae insulae pyratis et cruentissimis latronibus plenae sunt. quos majori cultu venerantur quam ceteri. quae nos dicimus faldones. contigua Ruzzis et Polanis. Cujus gratia societatis Dani a Sclavis et Sueonibus juxta impugnati sunt. de quibus Virgilius dicere videtur: acerque Gelonus Cum fugit in Rhodopen. [. 25.. Usque hodie profecto inter illos. Teria est illa. cum cetera omnia sint communia nostris. IV. quos alli vendere solent. Schol. nullum inter se dominum pati volunt. quos autumant pollui christianorum accessu. atque in deserta Getarum. que Semland dicitur. Gothi a Romanis vocantur Getae. cum Ottone tercio cofoederatus. Multa possent dici ex illis populis laudabilia in moribus. Hoc usque hodie Gothi et Sembi facere dicuntur. Homines cerulei.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 190 ­ . solus prohibetur accessus lucorum et fontium. cujus reliquias tunc Bolizlaus transtulit in Poloniam. si haberent solam fidem Christi.. insigniores accepimus esse tres. Hericus rex Sueonum. omnem vi Sclavaniam subjecit et Ruziam et Pruzzos. a quibus passus est sanctus Adalbertus. ita metuuntur propter familiaritatem deorum vel potius daemonum. pellibus habundant peregrinis. illi offerunt tam preciosos martures. Aurum et argentum pro minimo ducunt. qui periclitantur in mari. 15. Bolizlaus filiam vel sororem Herico dedit. rex christianissimus. 129. Illae autem insulae.] Schol. quarum odor letiferum nostro orbi propinavit superbiae venenum. Et illi quidem ut stercora haec habent ad nostram credo dampnationem. quam Rani [vel Runi] possident. Omnes enim. sicut illa quae Laland dicitur. Et lac concretum cum sanguine potat equino. quasi ad summam beatitudinem. Bolizlaus. ita ut videri possit ab Aldinburg. deinde Polani. ab oriente Ruzzos. illi occidunt. quorum lacte vel cruore utuntur in potu. Trans Oddoram fluvium primi habitant Pomerani. Itaque pro laneis indumentis. et criniti. Apud illos martyrio coronatus est illustris Boemiorum episcopus Adalbertus. et qui nemini parcant ex transeuntibus. gens fortissima Sclavorum. homines humanissimi. qui obviam tendunt his ad auxiliandum.

palankumo. 15 paaiðkinimas. Jø þemëje kankinio vainiku buvo vainikuotas áþymus èekø vyskupas Adalbertas. kuriuos. Þydraakiai. Antroji yra prieðais Wilzos. Kelio iki jos tiek. – narsiausia slavø gentis. Ji yra prieðais Vagrá. nuo Hamburgo arba nuo Elbës upës iki Jumnës miesto. kad ið tø salø. Be abejo. o jø pienà ir kraujà geria taip. ákëlusio ten kojà.TURINYS TRUMPINIMAI. ar veikiau demonø. Auksà ir sidabrà menkniekiu laiko. nors visi kiti paproèiai yra tokie kaip mûsø. vadinamoji Semba. kurie jûroje atsiduria pavojuje ar uþpuolami piratø. kad garbina juos kur kas iðkilniau negu kiti. jie dëvi tuos brangius kailius. Daug ko girtino galima bûtø pasakyti apie tø tautø paproèius. kaip ir anà. taigi jà galima matyti nuo Aldinburgo. Jumnæ galëtum pasiekti septintà kelionës dienà. neleidþiama lankyti miðkeliø ir ðaltiniø. jeigu tik jie bûtø Kristaus tikëjimo. kurio skelbëjus neþmoniðkai persekioja. skubantys á pagalbà tiems. jog smerkia mus uþ tai. nenori pakæsti savo tarpe jokio valdovo. tarsi tai bûtø didþiausia laimë. 18 skyrius. o ið rytø – rusai. kad. vadinamà Lolandu. be to. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ADOMAS BRËMENIETIS HAMBURGO BAÞNYÈIOS ISTORIJA apie 1075 II knyga. didesnës yra trys. ðalia kuriø gyvena prûsai ir èekai. negalioja joks ástatymas. Mat visi kiti praeivius paprastai parduoda. keliaudamas sausuma. kuriuos mes vadiname faldonais. o ið ten – á Sembos provincijà. kuriø kvapas mûsø kraðtà persmelkë mirtinais iðdidumo nuodais. kur gyvena runai. kad mes – galime ásigyti ar negalime – labai norime kailiniø rûbø. Nuo to miesto [=Jumnës] truputá pasiyrus. persikeliama á Dyminës miestà. – be kuriø pritarimo. Ið to miesto buriuodamas keturioliktà dienà pasieksi Rugijos Ostrogardà. yra rusø ir lenkø kaimynystëje. Beje. ­ 191 ­ . Jie taip bûgðtauja dël dievø. arba runai. o laivu jûra tektø leistis nuo Ðlezvigo arba Aldinburgo. IV knyga. jø manymu. tarkim. krikðèioniø lankymas suterðia. Abiejose salose knibþdëte knibþda piratø ir krauju susiterðusiø plëðikø. po to lenkai. net pasigeria. kurie nepasigaili në vieno. Treèioji. ir manau. rusvos veido odos ir apaugæ plaukais. kurià valdo prûsai. ir po ðiai dienai jø þemëje. Kinkomø gyvuliø mësà naudoja maistui. labai þmoniðki þmonës. 19 skyrius. Uþ Oderio upës pirmieji gyvena pamarënai. kuris ákurtas Peano upës þiotyse. kurios ribojasi su slavais. Suþinojome. kiek. sako. sprendþiant valstybës reikalus. Taigi vietoj vilnoniø apsiaustø. arba prûsai. o ðie – nuþudo. gyvendami tarp nepereinamø pelkiø. Joje gyvena sembai. Pirmoji ið jø vadinama Fembrë. kurià valdo ranai. O jie visa tai laiko niekais. turi gausybæ kailiø [ásigytø] ið kitø ðaliø.

labai krikðèioniðkas karalius. kai nubëgo á Rodopæ ir á getø tyrus. sako. Boleslovas Erikui davë dukterá ar seserá. kurio palaikus tada Boleslovas perkëlë á Lenkijà. ðvedø karalius. Vergilijus kalba: „Ir smarkusis Gelonas. nukankinusius ðventàjá Adalbertà. atrodo. Ir iki ðiol. Romënai gotus vadina getais. taip pat Rusià ir prûsus. getai ir sembai taip tebedaro: yra þinoma. ­ 192 ­ . Tos sàjungos dëka danai slavø ir ðvedø iðkart buvo uþpulti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS 25 paaiðkinimas. gërë kumeliø pienà. maiðytà su krauju“. Boleslovas. su galinguoju lenkø karaliumi Boleslovu 1 sudarë sàjungà. kad nuo kinkomø gyvuliø pieno jie pasigeria. apie kuriuos. 129 paaiðkinimas.TURINYS TRUMPINIMAI. Vertë DAIVA MAÞIULYTË KOMENTARAI 1 Boleslovas – Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis (967–1025). sudaræs sutartá su Otonu III. Erikas. visà slavø kraðtà pavergë.

Jono Dlugoðo Lenkijos istorijoje ir daugelyje kitø ðaltiniø. Apie svarbiausius baltø kulto centrus (Romuvoje. 1919. Dauguma senøjø istorikø. Pozityvistai. kad baltai turëjo ðventyklø. Þinios iki 1139 metø imtos ið Jeronimo. remdamiesi kitais ðaltiniais. Antoniu Mierzyñskiu. nors pasigirsdavo ir jiems prieðtaraujanèiø balsø (Tarasenka. Jokûbo ið Ekso ir kitose kronikose. Vygando Marburgieèio. Rikojote) raðæ Petras Dusburgietis. Taip manë ir kai kurie vëlesni istorikai (Klimas. Ivinskis. JUOZAS TUMELIS Magdeburgo analai – seniausias ðaltinis. Manoma. imperatoriaus Zigmanto laiðke karaliui Jogailai. pradedant Alexanderiu Brückneriu. Ginèas tebevyksta iki ðiø ­ 193 ­ . Vëliau baltø ðventyklos buvo minimos Magistro Vincento. 1929). Teodoras Narbutas (1835). kuriame paminëtos baltø ðventyklos (ankstesnë yra tik Herodoto uþuomina apie Gelono mieste esanèias budinø ðventyklas su stabais. kad baltai ðventyklø neturëjæ. ne kompiliacinë. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGDEBURGO ANALAI Magdeburgo analai (Annales Magdeburgenses) buvo paraðyti Berge (prie Magdeburgo). Juzefas Ignacas Kraðevskis (1847). teigë. Svarbiø þiniø apie ðá þygá analø sudarytojas galëjo gauti ir ið jo dalyviø. tikëjo. kad ten bûtø buvæ kokiø statiniÿ. ðv. Jeronimo Prahiðkio pasakojime. 1147 metais buvo apraðytas tø paèiø metø kryþiaus þygis (þinomas ir ið kitø ðaltiniø) prieð Pabaltijo slavus ir prûsus. po jo analus raðë ir pildë kiti Bergo vienuoliai. kad baltø religija buvusi labai primityvi. gamtinë.TURINYS TRUMPINIMAI. Juzefas Jaroðevièius (1844). kaip antai Dionizas Poðka (1959). suabejojo senøjø mokslininkø teiginiais ir. Ekehardo Aurieèio ir kitø autoriø kronikø (daugiausia iðraðai). bet ðios ðventyklos vargu ar baltiðkos). kad nebuvæ jokiø ðventyklø ir stabø. Jono vienuolyno abatas Arnoldas (1119–1166). Simonas Grunau ir jø sekëjai neuþsimena. Ðaltiniø prieðtaringumas turëjo átakos ir skirtingoms tyrinëtojø paþiûroms. taip pat ið kitø to laiko ðaltiniø. Jono vienuolyne. baigiamoji analø dalis (iki 1188 metø) raðyta ne vienu metu ir ne vieno autoriaus. Simonas Daukantas (1976). Balys. kad iki 1148 metø analus sudarinëjo Bergo ðv. Tuo tarpu Pilypas Kalimachas teigia. 1938 b). 1926. Savarankiðka.

Conradus dux Burgundie. 1967. 1859. Wickerus Brandeburgensis. Daugudis. Interim in alia societate se in unum collegerant Albero Bremensis archiepiscopus. Juozas Jurginis (1976) ir kt. 240. atrodo. Hartwigus princeps prenobilis cum multis comitibus et nobilibus et ceteris armatis numero quadraginta milibus pugnatorum. 31–32. 232–237. Marija Gimbutienë (1985). Adalbertus marchio. Øìèäò. Anshelmus Havelbergensis. ANNALES MAGDEBURGENSES 1147 (Zum Jahre 1147. Heinricus dux Saxonie. Thietmarus Fardensis episcopus.TURINYS TRUMPINIMAI. 65. 1939. Norbertas Vëlius (1986). Wernherus Monasteriensis. Lisanka. Literatûra: Kessel. galutinai bus iðsprendæ archeologai. kurie surado ir rekonstravo kai kurias senàsias baltø ðventyklas (Òðåòüÿêîâ. Schmeidler. et Wibolt Corbegensis abbas. Kitkauskas. Viaèeslavas Ivanovas. 34–37.). Reinhaldus Mersburgensis. Tekstas ið: SRP. 1980. 59. maxima multitudine classium collecta circiter centum milibus ­ 194 ­ . Ubi in una societate convenerant Fridericus archiepiscopus Magadaburgensis. Hermannus palatinus comes cum multis comitibus et armatis bellatoribus sexaginta milibus. Vladimiras Toporovas (Mèôû. Rex eciam Dacie cum episcopis terre illius et cum universo robore gentis sue. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS dienø. 153–159) ir daugelis kitø. 240 (fragm. ut eos aut christiane religioni subderet.) Eodem anno circa festum sancti Petri divina inspiratione et apostolice auctoritatis exortatione et multorum religiosorum ammonitione magna christiane militie multitudo contra paganos versus aquilonem habitantes assumpto signo vivifice crucis exiverat. I. Fridericus palatinus comes. 1982. Pirmojo poþiûrio laikosi Pranë Dundulienë (1969). Ilgai uþsitæsusá ginèà pirmøjø naudai. 1963. 1986). Szymañski. 96–99. Conradus marchio. 1961. Rotholfus Halverstadensis episcopus. I. Heinricus Moraviensis episcopi. o antrojo – Vladas Gobis (1966). aut Deo auxiliante omnino deleret. SRP. 1931. Labuda. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Annales Magdeburgenses.

licet minus catholici tamen cristiani nominis karakterem habentes. Hi equidem omnes cum maximo apparatu et commeatu et mirabili devotione in diversis partibus terram paganorum ingressi sunt. Contra quos etiam Rutheni. Halerðtato vyskupas Rotholfas. cum ipsa civitate concremaverunt. Item frater ducis Poloniae cum vinginti milibus armatorum exiverat. inestimabili Dei nutu cum maximis armatorum copiis exiverunt. pagarsëjæs princas Hartwigas su daugybe palydovø ir kilmingøjø bei keturiasdeðimt tûkstanèiø ginkluotø kariø. sutelkæs labai daug laivø. Korbego abatas Wiboltas. fanum eciam cum idolis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGDEBURGO ANALAI exercitum paraverat. civitates et oppida igni succenderunt. kad ir nekatalikai. be to. Taigi ­ 195 ­ . et diutius ibi moratus est. Prisidëjo dar ir Dakijos karalius su tos þemës vyskupais bei visu savo tautos branduoliu. MAGDEBURGO ANALAI 1147 (1147 metai. jis parengë kariuomenæ.) Tais paèiais metais. Saksonijos kunigaikðtis Henrikas. Marburgo – Reinhaldas. Petro ðventæ. marðalas Adalbertas. pasiëmæ gaivinantá kryþiaus þenklà. quod erat ante civitatem Malchon. et fere per tres menses peragrando omnia vastaverunt. marðalas Konradas. Burgundijos kunigaikðtis Konradas. Iðvyko ir Lenkijos kunigaikðèio brolis su dvideðimt tûkstanèiø ginkluotø kariø ir jo vyresnysis brolis su be galo didele kariuomene kovoti su þiauriaisiais barbarais prûsais ir ilgokai ten uþgaiðo. dvaro palydovai Friderikas ir Hermanas su daugybe kitø palydovø ir ðeðiasdeðimt tûkstanèiø ginkluotø kariø. iðëjo prieð gyvenanèius ðiaurës pusëje pagonis. et tota terra a facie eorum contremuit. Dievo padedami. Brandenburgo – Wickeris. Fardo vyskupas Thietmaras. Á vienà sàjungà jau buvo susibûræ: Magdeburgo arkivyskupas Friderikas. bet paþenklinti krikðèioniø vardu. apie ðv. kad juos palenktø á krikðèioniø tikëjimà arba. Havelbergo – Anselmas bei Moravijos vyskupas Henrikas. Cujus etiam frater major cum infinito exercitu adversus Pruscos crudelissimos barbaros venit. susidedanèià maþdaug ið ðimto tûkstanèiø kariø. labai daug krikðèioniø kovotojø. Aukðèiausiojo Dievo valia patraukë prieð juos su didþiulëmis ginkluotomis pajëgomis ir rusai.TURINYS TRUMPINIMAI. Kitoje sàjungoje tuo metu pulkavosi Brëmeno arkivyskupas Alberas. visiðkai sunaikintø. Miunsterio – Wernheris. dieviðko ákvëpimo paskatinti ir daugybës vienuoliø paraginti.

Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 196 ­ . o ðventyklà. Beveik per tris mënesius skersai iðilgai trypdami nusiaubë visà tà kraðtà. sugriovë su visais stabais ir sudegino kartu su paèiu miestu. padegë pilis bei miestus. ir visa þemë nuo jø sudrebëjo.TURINYS TRUMPINIMAI. kuri buvo prieð Malcho miestà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS visi jie labai gerai pasirengæ ir su didþiausiu uþmoju áþengë á kelias pagoniðkø þemiø sritis.

Gyvenimo pabaigoje gráþo á tëvynæ. Kitâb Ruggâr). Savo þemëlapiui Idrisijus panaudojo ávairiø keliautojø pasakojimus. Mrsunh. padedanti santykiauti su dievais. kurio gyventojai garbinæ ugná. kai kuriuos Europos kraðtus). savo paties stebëjimus. geografas ir kartografas Idrisijus (Abû ~Abdu Allâh Mu£ammad Ibn Mu£ammad al-Idrîsî) gimë 1100 metais Seutoje (Marokas) garsioje Hamuditø giminëje. Panikë). Tikriausiai Madsûna gyventojai ugnies garbintojais buvo ­ 197 ­ . Marsûna). Ugnis buvo gerbiama kaip priemonë. Apie 1138 metus apsigyveno Palerme. Mirë Seutoje apie 1166 metus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IDRISIJUS 1100–1166? A B Û ~ A B D U A L L  H M U HA M M A D . Daug keliavo (po Pirënø pusiasalá. Karaliaus pavestas (ir jo padedamas). Buvo puikiai iðlavintas. ypaè Perkûnu (jiems skirtos aukos buvo deginamos). Buvo garbinami atskiri namø ir vieðosios ugnies dievai (Gabija. Rodþerio II ápëdinio Vilhelmo laikais (1154–1166) Idrisijus sudarë naujà þemëlapio variantà. Apraðydamas Lenkijà (Bulûnija) ir Rusià (ar-Rûsija).TURINYS TRUMPINIMAI. Ðiaurës Afrikà. Gabjaujis. Þymiausias viduramþiø arabø keliautojas. kuris ið ugnies kulto aspektø labiausiai krito arabø keliautojui á akis. mokësi viename þymiausiø Europos arabø kultûros centrø Kordoboje. Maþàjà Azijà. Idrisijus apraðo ir klestintá miestà Madsûnà (Mdsûnh. Sunku dabar pasakyti. I B N M U HA M M A D A L . Sicilijos karaliaus Rodþerio II rûmuose. Jis minimas daugelyje ðaltiniø. taip pat ankstesnæ geografijos literatûrà.I D R Î S Î . taèiau pastaràjà jis visais atþvilgiais pranoksta. JUOZAS TUMELIS Ugnies garbinimas – svarbi lietuviø ir kitø baltø religijos bei mitologijos dalis. Rodþerio knyga (Kitâb Nuzhat al-Mushtâq fi Ikhtirâq al-Âfâq. Kai kas Madsûnà mano buvus Lietuvos teritorijoje. apie 1154 metus sudarë detalø tuo metu þinomo pasaulio þemëlapá su plaèiais komentarais Kelionës vadovas trokðtanèiam apvaþiuoti pasaulá.

die vom Meer weit ab liegen. deren Einwohner Ackerbau treiben. 1938. Rerum Normanicarum. 1930. so lange die Wintertage und die Zeit der Kälte dauert. die zur Winterszeit leer steht. 1911. 1857. ­ 198 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. 1852. deren Bewohner das Feuer anbeten. bis zur Mündung des Flusses *Bûnû 50 Meilen. Êðà÷êîâñêèé. Nansen. aber nur wenig damit gewinnen. Tokia ugnis buvo kurstoma daugelyje baltø gyventø vietø. k. ohne je damit aufzuhören. die Einwohner flüchten sich davon weg. 1909. Íåäêîâ. lassen sich darin nieder. Das ist eine Burg. 1926–1927. 1896. Günther. Nöldecke. 1960. in Höhlen. Von dieser Burg nach der Stadt *Madsûna 300 Meilen. BESCHREIBUNG DER KLIMATA DER WELT um 1154 Von der Stadt *Anhu bis zur Stadt *Daghwâta 200 Meilen. Mehren. und brennen darin Feuer. der an der Küste her reist.). 1917. Idrîsî. ein wenig ab von der Küste. 1957. 1936. 1873. Pardi. 12–13 (fragm. 1929. Wenn aber die Sommerzeit da ist und der Nebel die Küste verläst und der Regen aufhört. Mannhardt. Tuulio. *Anhu ist eine große blühende Stadt und gehört zu Estland. Lewicki. während ihre Heerden zahlreich sind. Mappae. 1964. 1936. 9–10 (vok. Mþik. 100 Meilen. 1873. 1836–1840. 1904. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos ir literatûra: Jaubert. Tekstas ið: Nöldecke. 1912.). Von der Stadt *Anhu bis dahin sind in südöstlicher Richtung 6 Tagereisen und ebenso sind von der Stadt *Anhu für den. 1938. 1908. Dies ist eine sehr große blühende volkreiche Stadt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS pavadinti patyrus. Hoenerbach. eine kleine Stadt wie eine große Burg. 1945. zu den Städten von Estland gehört auch *Klûrî. kehren sie zu ihrer Burg zurück. 1937. Seybold. Kramers. Von da bis zur Burg *Felemûs. kad jie kursto amþinàjà ugná ir neleidþia jai uþgesti. Lelewel. Geidel.

Nuo *Anhu pietryèiø kryptimi pajûrio link iki upës *Bûnû þemupio yra penkiasdeðimt myliø. ir tam. iðsisklaido tirðtas rûkas ir nustoja lyti. laiko gausias gyvuliø bandas. O nuo ten iki *Felemûs pilies yra ðimtas myliø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IDRISIJUS PASAULIO KLIMATO APRAÐYMAS apie 1154 Tarp miestø *Anhu ir *Daghwâta yra du ðimtai myliø. jie sugráþta á savo pilá. Estijos miestas taip pat yra *Klûrî. Vertë EMA VOLUNGEVIÈIENË ­ 199 ­ . priklausantis Estijai. kurios gyventojai verèiasi þemdirbyste.TURINYS TRUMPINIMAI. taèiau didelio derliaus neuþaugina. nes jos gyventojai apsigyvena olose. klestintis miestas. *Anhu – tai didelis. kurio gyventojai garbina ugná. Kai baigiasi þiema. esanèiose toliau nuo jûros. kur galima deginti ugná tol. Nuo ðios pilies iki *Madsûna yra trys ðimtai myliø. Tai didelis klestintis miestas. kuris yra labai maþas ir dël to panaðus á didelæ pilá. kuris ten vaþiuotø. kol trunka ðalèiai. Toji pilis þiemà stovi visiðkai tuðèia. prireiktø ðeðiø dienø.

kai jis buvo priimtas Danijos ir Vokietijos karaliø (Ãåíðèõ Ëàòâèéñêèé. 1972. 1980. EDVARDAS GUDAVIÈIUS ­ 200 ­ . Inocentas III (iðrinktas 1198 01 08. buliø grupei. nebuvo apginti nuo pagoniø antpuoliø“). 244–251. reprezentavusiø Romos kurijà didþiausios politinës galybës laikotarpiu (Cannon. 1938. Treèiasis vyskupas Albertas (1199–1229) darë tai kur kas plaèiau. 238–243). miræs 1216 07 16) – pirmasis ið XIII amþiaus popieþiø. taèiau èia pat iðvedþiojimais apie „gynybà“ motyvuojamas prievartinis krikðtijimas. Tai oficialus popieþiaus raðtas. pasibaigusá 1204 metais Konstantinopolio uþkariavimu (Zaborovas. 159–161). 263). kurie jau buvo priëmæ. Ði bulë atsirado per pirmàjà vyskupo kelionæ á Vokietijà. 1938. ieðkodamas. kryþiaus karas („idant nebûtø galima apkaltinti mûsø apsileidimu. bet ir susikûrus vokieèiø kolonijai Dauguvos þiotyse (Livonijai).TURINYS TRUMPINIMAI. turinèiø pilnesná formuliarà. Jau antrasis Livonijos vyskupas Bertoldas verbavo kryþininkus Vokietijoje (Ãåíðèõ Ëàòâèéñêèé. 265–266). 1960. kà praryti“. 214–215. Atkreiptinas dëmesys á bulës frazeologijà. 3). Krikðèionybës platinimo misijos Baltijos kraðtuose buvo paskelbtos popieþiø valdþios monopoliu (Powierski. yra verèiami gráþti prie savojo tikëjimo. Vokieèiø pirkliø ir feodalø kolonija bei jos pajungta lyviø dalis èia vadinama Livonijos Baþnyèia. 313). 224–225. 1957. Aptariamoji bulë skirtina didesniøjø. Pleèiantis karams. jeigu tie. Sankcionavæs ketvirtàjá kryþiaus þygá. Bulës arengoje deklaruojama. kurie jau buvo átikëjæ. 1199 metø spalio 5 dienos bulë nëra pirmasis kryþiaus þygio skelbimas prieð Pabaltijo gyventojus. o besiprieðinantys ðiam pavergimui. dar laisvi Pabaltijo gyventojai – prieðais. jog negalima versti tikëti nenorinèiøjø. 1983. Inocentas III pavertë kryþiaus karus popieþiø teokratinës ir politinës valdþios plëtimo priemone. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS INOCENTO III 1199 M E T Ø S P A L I O   5 D I E N O S B U L Ë Bulës terminas kilo ið prikabinamo prie raðto apvalaus antspaudo pavadinimo. taèiau tai nëra ir atsitiktinë kampanija (Brundage. Bulë buvo iðleista ne tik padidëjus popieþiø uþmojams. jeigu nedrásta kai kas priimti mûsø tikëjimo. nes tie. Ðioje bulëje buvo apibrëþtas pradinis kryþiaus karø prieð Pabaltijá organizavimo arealas ­ Saksonija (Ðiaurës Vokietija). Âñåìèðíàÿ èñòîðèÿ. kurie „tarsi riaumojantis liûtas aplinkui klaidþioja. Ji yra viena ið kryþiaus karo buliø. popieþiaus potvarkiais þygiai buvo organizuojami platesniame areale – visoje Vokietijoje ir gretimose jai ðalyse. 397). 1972. nepriklausantis privilegijø (apibrëþianèiø teisiná santyká) kategorijai (Szymañski.

vandens ir ávairiø dievø (kurie paprastai vadinami „neðvariomis dvasiomis“) garbinimas. PAPA INNOCENTIUS III VOCAT CREDENTES SAXONIAE ET WESTPHALIAE AUXILIO VENIRE CONTRA IDOLOLATRES LIVONIAE 5 Octobris 1199 Innocentius episcopus. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: LUB. 1987. nes jie (ypaè àþuolai) Livonijoje ir visame baltø kraðte ið tiesø buvo labiau gerbiami. Literatûra: Mierzyñski. vel eos saltem poeniteat credidisse. vis dëlto jame uþèiuoptas esminis tos religijos bruoþas – gyvûnø. 13–15. 1948a. 28. virentibus herbis. kaip jie garbinami. I. et spiritibus immundis impendunt. 1936. Mierzyñski. daugmaþ tinkantis bet kokiai „pagoniðkai“ religijai apibûdinti. quod cum bonae memoriae M[einardus]. 24–26 (lot. vel in primos revertantur errores. salutem et apostolicam benedictionem. beveik trafaretinis. 51 (fragm. servus servorum Dei. 61–85.). ut multos a ­ 201 ­ . arboribus frondosis. Tekstas ið: LUB. medþiø. Vëlesniuose ðaltiniuose ðie Livonijos genèiø garbinami objektai ne kartà minimi. usque adeo Domino concedente profecit. 36–42.). 47. Nikþentaitis. si nuper conversis negatum fuerit defensionis auxilium. Accepimus enim. in verbo Domini laxans praedicationis suae retia in capturam inter populos barbaros. Mannhardt. ir liet. sic sponte credentibus apostolica sedes. 13–15. fuisset provinciam Livoniensem ingressus. universis Christi fidelibus in Saxonia et Westphalia constitutis. munimen suae protectionis indulget. 1892. 28 (fragm. Ádomus lapuoèiø iðskyrimas ið kitø medþiø.). ne. Gudavièius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S I N O C E N T O   I I I 1199 M E T Ø S P A L I O   5 D I E N O S B U L Ë Nors popieþiaus Inocento III teiginys apie Livonijoje gyvenanèiø genèiø religijà labai apibendrintas. Sicut ecclesiasticae lesionis censura compelli non patitur ad credendum invitos. k. qui honorem Deo debitum animalibus brutis. Pakarklis. 1892. apraðoma. 50. quae mater est omnium generalis. Mannhardt. et fideles ad defensionem eorum salubribus monitis exhortatur.TURINYS TRUMPINIMAI. I. episcopus Livoniensis. aquis limpidis. 1936.

universitatem vestram monemus et exhortamur attentius. Dievo tarnø tarnas. circa Livoniensem Ecclesiam constituti. kuris yra visø mûsø motina. POPIEÞIUS INOCENTAS III ÐAUKIA SAKSONIJOS IR VESTFALIJOS TIKINÈIUOSIUS Á PAGALBÀ PRIEÐ LIVONIJOS STABMELDÞIUS 1199 spalio 5 Vyskupas Inocentas. praesentium auctoritate concedimus. III nonas Octobris. qui iam receperunt. et sacri baptismatis unda renatos. quem devoret. qui sunt in partibus illis. in defensionem Livoniensis ecclesiae ad partes illas. ad defensionem Christianorum. kad ðviesaus atminimo Livonijos vyskupas M[einhardas]. savo noru átikëjusiems suteikia patikimà globà ir iðganingu bûdu skatina tikinèiuosius juos [t.TURINYS TRUMPINIMAI. nisi pagani. qui tanquam leo rugiens circuit. qui ad defendendam Livoniensem ecclesiam et Christianos in illis partibus constitutos divino zelo succensi duxerint transeundum. ut in voti commutatione emissi. potenter et viriliter in nomine Dei exercituum assurgatis. et eis apostolici patrocinii beneficium impertimur. quaerens. in remissionem vobis peccaminum iniungentes. Ne igitur nostrae negligentiae valeat imputari. retro cogantur abire. qui sanctorum limina visitare voverunt. Baþnytinë cenzûra neleidþia versti tikëti nenorinèiøjø. a paganorum incursibus remanserint indefensi. sub beati Petri et nostra protectione suscipimus. procedant. Datum Laterani. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS suis erroribus revocatos ad agnitionem perduceret veritatis. átikëjusius] ginti. áþengæs á Livonijos provincijà ir Vieðpaties vardu metæs ­ 202 ­ . Nos autem omnibus de partibus vestris. cupientium eos delere de terra. pro reverentia nominis Christiani. nec praesumant aliqui fidem nostram recipere. Omnes siquidem. quatenus. Juk jeigu neseniai atsivertusiesiems nebus suteikta gynyba ir pagalba. Mat patyrëme. doctrinis salutaribus informaret. si hi. et initas observarint. y. ir apaðtaliðkasis sostas. jie vël palinks á ankstesnes klaidas arba gailësis átikëjæ. persecutionem paganorum circum adiacentium in eos iniquis suggestionibus excitavit. qui iam crediderunt. si illi. siunèia visiems Saksonijos ir Vestfalijos krikðèionims sveikinimà ir apaðtaliðkà palaiminimà. Verum inimicus homo. invidens conversioni eorum pariter et saluti. et de partibus illis Christiani nominis memoriam abolere. cum Christianis treugas inire voluerint.

sukiltumët ginti krikðèioniø. jeigu tie. imame ðv. nebuvo apginti nuo pagoniø antpuoliø. þaliuojanèioms þolëms ar neðvarioms dvasioms. Taigi idant nebûtø galima apkaltinti mûsø apsileidimu. skaidriems vandenims. spalio mënesio 5 dienà. nepanorës su krikðèionimis santarvës sudaryti ir jos laikytis. pavydëdamas jiems jø atsivertimo ir iðganymo. kad daugelá atitraukë nuo jø klaidø. kuris tarsi riaumojantis liûtas aplinkui klaidþioja. trokðtanèius juos nuðluoti nuo þemës pavirðiaus ir krikðèioniø vardo atminimà tose srityse sunaikinti. atvedë á teisybës paþinimà ir atgimusius per ðvento krikðto vandená apðvietë iðganinguoju mokslu. Taèiau prieðas. su Vieðpaties leidimu turëjo toká pasisekimà. nes tie. kurie degdami dieviðku karðèiu nutars vykti Livonijos Baþnyèios ir tose srityse gyvenanèiø krikðèioniø ginti. Mes taip pat visiems jûsø srièiø gyventojams.TURINYS TRUMPINIMAI. Petro ir savo apsaugon ir suteikiame jiems apaðtalø globà ir malonæ. jeigu pagonys. lapuotiems medþiams. apsigyvenæ aplinkui Livonijos Baþnyèià. pridëdami jums nuodëmiø atleidimà. jeigu nedrásta kai kas priimti mûsø tikëjimo. kurie jau buvo átikëjæ. nelabu kurstymu sukëlë prieð juos aplinkinius kaimynus pagonis. kurie jau buvo priëmæ. kaipo Dievo kariuomenë. kà praryti. yra verèiami gráþti prie savojo tikëjimo. Duota Laterane. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 203 ­ . pasiþadëjusiems aplankyti ðventøjø slenkstá. galingai ir ryþtingai. kad. ieðkodamas. gyvenanèiø tose srityse. kurios Dievui prideramà garbæ teikë kvailiems gyvuliams. – jus visus raginame ir uoliai skatiname. ðio raðto autoritetu leidþiame pakeisti duotàjá áþadà ir keliauti ið pagarbos krikðèioniø vardui á tas sritis ginti Livonijos Baþnyèios. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S I N O C E N T O   I I I 1199 M E T Ø S P A L I O   5 D I E N O S B U L Ë savo pamokslø tinklus þvejoti laukinëms tautoms. Taigi visus.

1979). ­ 204 ­ . 67–68. 1862. todël atsirado vadinamøjø bibliotekinio ir mokyklinio tipo kronikos rankraðèiø (MPH. 33. II.TURINYS TRUMPINIMAI. Plezia. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS apie 1160–1223 MAGISTER VINCENTIUS Lenkø kronikos (Chronicon Polonorum) autorius Vincentas – dvasininkas. 1976. 3–9). 217–221. MPH. II. 1873. 196–198) sulaukë prieðtaravimø* (Grodecki. 198). jos paraðymo aplinkybes bei ypatumus (þr. 1878. Magister Vincentius. Hofman–Dadejowa. 1957. 1976. taèiau. Seniausi iðlikæ nuoraðai siekia tik XIV amþiaus pradþià. kai kur buvo perdirbinëjamas tekstas. 1873. to meto ðaltiniuose pagal jo turimà moksliná laipsná vadinamas magistru (MPH. Ðaltiniai iki XIV amþiaus mini tik Vincentà. Ðiaip literatûroje jo darbas daþnai vadinamas Magistro Vincento kronika (Magister Vincentius. Grodecki. Ïåòðîâ. kad tai pravardë. 1974). 1957. 1923a. 1). kad bûtent jis inspiravo paraðyti didesnæ darbo dalá. 1862. Augusto Bielowskio hipotezë. 193–196). II. geriausiu atveju XIII–XIV amþiø sandûrà (MPH. o veikiau istorijos traktatas. 1935). 5–9. Magister Vincentius. Mistrz Wincenty. todël kai kurie autoriai mano. 26). Labuda. nurodoma. 1974. Kronika buvo labai populiari. II. 416). Mistrz Wincenty. iðliko daug jos nuoraðø (Zeissberg. Kadlubeko vardas atsiranda tik XV amþiuje (MPH. taip plaèiai jà naudojant. Dabar linkstama manyti. naujesnëje literatûroje pasisakoma uþ Kronikos datavimà XII amþiaus pabaiga– XIII amþiaus pradþia (Labuda. 1976. Centrinë Kronikos figûra – kunigaikðtis Kazimieras II Teisingasis (1138–1194). XI. 394. 1974. 1934. Atsargiau ir labiau apibendrintai vertinant. Antrasis jo vardas – Kadlubekas – iki ðiol nëra galutinai iðaiðkintas. St. 3). V. 51).. kad pats autorius vëliau darbà papildë ar perredagavo (MPH. 198–217. II. II. SÊ. 55–58). todël autorius kai kada vadinamas Vincentu Kadlubeku (þr. 1207– 1218 metais buvæs Krokuvos vyskupu. bet ir groþinis kûrinys (Labuda. istoriografijà þr. II. Magistro Vincento kronika – ne tik faktografinë medþiaga. 1873. 216. Balzer. 8–9). 1862. XX. 1924). Tai apsunkina nustatyti pirminá Kronikos pavidalà. apie nuoraðus þr. XXII. Veikalo originalo neiðliko (Zeissberg. L. Tai ne „kunigaikðèiø darbai“. kad tai Vincento tëvo vardo Bogusùaw („Dievo garbë“) kiek iðkraipytas vokiðkas vertinys Gottlob (ir jo vediniai) (MPH. kad paskutiniais gyvenimo metais (1218–1223) Vincentas buvo vienuolis ir turëjo atliekamo laiko raðyti (Zeissberg. 193–196. XV). 1923a. galbût susijusi su kai kuriø ðaltiniø uþuominomis apie þemà Vincento kilmæ (Plezia. 32. Mistrz Wincenty. Dël XIII amþiaus pirmøjø metø ávykiø paminëjimo aiðkinama.

234–235. 1873. 1919. 29–34.. o aiðki cenzûra iðryðkëja ketvirtosios knygos 18 paragrafe (MPH. 1965. digestus. 1976. savo meto kanonø teisës pagrindà. 38–41). 1873. 224–225. 35–48. Vincentui buvo þinoma ne tik viduriniais amþiais populiari romënø istoriko Marko Juniano Justino padaryta Pompëjaus Trogo veikalo santrauka Epitoma. 1970. nubrëþusá pastarosios atsiskyrimo nuo teologijos kryptá. Krotoski. Sohm. 16. Pirmojoje knygoje Antikos istorijos þiniomis paremtas „etimologizavimas“ atitolina Vincentà nuo Anonimo Galo epinës tradicijos. 1902. 37). 233–235. bet ir daug kitø Antikos vei viduriniø amþiø autoriø kûriniø. 1873. 1976. MPH. Labiau orientuodamasis ne á Piastø dinastijos atstovus. MPH. Krotoski. 1923. 66. Forma Gottlob ið tikrøjø bûdinga tik vëlesniems laikams. 33–35. 29–32. 311). II. 246. institucijas. Ïåòðîâ. 225– 226. * Prieðtaravimai paremti rimtais argumentais. Gall. ­ 205 ­ . Ùowmiañski. 57. 251–376. Nors nepamirðtina. 224–227. Kronikà sudaro keturios knygos. Antrosios knygos santykis su Anonimo Galo Kronika (Zeissberg. 66). 1925. ið kuriø pirmosios trys paraðytos kaip Gniezno arkivyskupo Jono ir Krokuvos vyskupo Mato dialogas (MPH. 1873. 1918. II. 1970. II. Labuda. 1905. LXXVI) buvo sukëlæs audringà diskusijà. 1976. 1969. Grodecki. 1902. ðitø faktø Bielowskio hipotezei patvirtinti nepakanka. taèiau akivaizdu. kuriuos magistras Vincentas. 58–60). 1902. 7–8. bent jau didþiumà jø. paþino ne ið originalo. kad tai sunki problema. 17–18. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS turás ir praktinæ vadovëlio paskirtá (Kürbisówna. Turint visa tai galvoje. Zeissberg. 1976b). Tyrimai pateikia nelauktø naujø germanø ir slavø onomastikos paraleliø (pvz. 235. jog Galo informacija yra autentiðkesnë (Wojciechowski. Lewandowski. per kurià paaiðkëjo. 1873. 246). bet ir siekimas paraðyti kuo moksliðkesná darbà. 23. 1923b.TURINYS TRUMPINIMAI. 65–66. autorius nutolo nuo veikale panaudoto savo pirmtako Anonimo Galo darbo – XII amþiaus pradþioje raðytos Kronikos (Kürbisówna. 1965. o ið to meto rinkiniø (MPH. 51). nors kai kurie ypatumai neleidþia ðios knygos laikyti vien literatûrine legenda (Suùowski. 49–96. Vetulani. Zeissberg. o sandas lob pasitaiko XIII amþiaus vokieèiø varduose (minezingeris Henrikas Frauenlöbas – Die Minnesinger. Krotoski. Amþininko pasakojimas jauèiamas jau treèiosios knygos pabaigoje (MPH. 59. Þinoma. Zeissberg. 28–30). II. 1979). 1974b. o á pasaulietiðkàsias bei dvasines pareigybes uþimanèias visuomenës virðûnes („tautà“). Ðá nutolimà lëmë ne tik visuomeninë Vincento pozicija. II. nëra paprasta apibûdinti magistro Vincento informacijos autentiðkumà. ieðkodamas graþesnës formos. autorius þino Justiniano kodifikacijos kodeksà. – Graciano dekretà (Zeissberg. II. Kronikai bûdingas Bolonijos mokyklos suformuotas kvalifikuotas teisinis poþiûris. 5–6). 1976b. kad lenkø Bogusùaw turëjo tolygø germaniðkà atitikmená Godemar.

1934. k. ypaè indams. ­ 206 ­ . MPH. Kürbisówna. 1936. daug negalvojant apie tikràjà jo prasmæ. II. 1974a. 418. 13–14. 1935. Panaðus tikëjimas bûdingas ir kitiems indoeuropieèiams. LIÐ. ir þinant Vincento darbo pobûdá reikëtø remtis Galu. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Magister Vincentius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Duomenø apie baltus Magistro Vincento kronikoje nedaug. 421–424). II. mitologinæ anotacijà prie Magdeburgo analø). nes autorius stebisi ir piktinasi tokiu jam atrodanèiu kvailu tikëjimu. Mannhardt. 334). 14 (fragm.). Tekstas ið: MPH. 1892. Mierzyñski.) Literatûra: MPH. jog jø vëlës atgimsianèios kituose kûnuose: kuo garbingesnë mirtis. 286. Mannhardt. 1892. Bet nereikia pamirðti. nors apie baltø ðventyklas uþsimenama ir daugelyje kitø ðaltiniø (þr. I. liet. Mierzyñski. MPH. Originali Magistro Vincento þinia apie Kazimiero Teisingojo kovas su jotvingiais yra ketvirtosios knygos 19 paragrafe (MPH. Balzer. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Magistro Vincento kronikoje yra du su jotvingiø religija susijæ teiginiai: kad lenkai niokojo jotvingiø ðventyklas bei aukurus ir kad jotvingiai tikëjo. 478. 421–423. Pirmasis teiginys galëjo bûti pavartotas ir kaip anuo metu mëgstamas kalbant apie pagonybës naikinimà literatûrinis trafaretas. 193–248. XX. tuo garbingesniame kûne ji atgimsianti. Taèiau antrasis teiginys aiðkiai paremtas konkreèia informacija. II. 26–27 (fragm. 47–48 (fragm. 47–50. 1924. Zeissberg. I. 193–453. Antrojoje ir treèiojoje knygoje jie paralelûs pateiktiesiems Anonimo Galo Kronikoje (plg. 1862. kad ðie ávykiai autoriui tëra siuþetas sukurti retoriná epizodà idealaus kunigaikðèio iðgarbinimui (plg. II.TURINYS TRUMPINIMAI.). II. 131–138). SÊ. 400. 1936. HofmanDadejowa. 1873. 48–75. 279.

exutas ­ 207 ­ . plus arte. victum se fatetur. Pollexiani interim. quam animi virtute. Illa subinde incommeabili eremi vastitate. nullius hactenus bello vel virtute attentatam. Decebat enim contra Saladinistas. Horum quia latrunculos quidam Ruthenorum. non tam timoris pusillanimitate. Urbi siquidem. misereri suorum postulat. inclusus. diu quaesitum nusquam reperiunt. dolo ad Casimirum accedit. quam perpetuae servitutis conditioni subesse.. Sunt autem Pollexiani Getarum seu Prussorum genus. quos profecto mors honestior honestioribus est invectura natalibus. prostrato nemore omnem remeatum praecludunt. satiusque esse filiorum vita defungi. gens atrocissima. omni ferarum immanitate truculentior. Drohicinensis princeps. burgos. propter vastissimas solitudinum intercapedines. quam viribus. quam in martialis armature fiducia. quam Drohiczin vocant. Geticos magnanimiter sudores aggreditur. Horum princeps Pollexius. ne nihil agere viderentur. operosiorem populationi dant operam Lechitae.] Compos itaque regni Casimirus. Aiunt. contra spurcissimos idolatras pugnaturos. quae sui caput est principatus.TURINYS TRUMPINIMAI. celsas aedium fabricas. sed in plano nulli. fovere clanculo consueverat. paterna videri gloria contentum. sacri ministro sacrificii. obsidum salutem non debere impedimentum libertati inferre. Glorioso enim visum est Casimiro inglorium. eosdem enim urbium habent muros. propter bituminata inaccessibilis palustria. pactioni renunciant. in fidei pignus aliquot vades seu obsides exhibet. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS CHRONICON POLONORUM 1203 [. obsidionum perurgetur angustiis. iubet quarto antelucano catholicus princeps omnem exercitum Salutaris Hostiae ante omnia sacramento confoveri. tributaria sese obsequela obstringit. in Pollexianorum cervicosam feritatem animosius accingitur. famulitio suscipi obsecrat. propter concretissimas nemorum densitates. Quibus non repertis. plus in armis fidei confidere. Exercitus obsidum securitate solvuntur. cum spicariis horrea flammis involvunt: quia municipiorum nullus apud illos usus. quam cautelae industria. primos indignationis excipit aculeos. quam patrum libertate destitui. viro reverendissimo Plocensium antistite. certus amicorum sed incertus amicitiarum. Est enim omnium Getarum communis dementia. quos et ferae. pagos. non tam deditionis legibus accedere. fana. trium naturalium dierum cursu citatissimo vix emensa. Sunt enim in arcto exercitatissimi. contra sacrae professionis hostes. Quorum contiguis pernimium afflictis et per creberrima vix adactis proelia. plures exhibiturum pollicetur. Itaque intrepidi proelium quaerunt.. plus audaces temeritate. cunctis hostium in delubris ac speluncis delitescentibus.

kiek gudriai sumanæ apsisaugoti. nes yra atskirta labai plaèiø dykumø. uþpuola getus ir. svirnus su javais laiþo liepsnos. praðo ­ 208 ­ . smarkiai smogæs jø kaimynams ir labai daþnai su jais kovodamas.. ilgai ieðkojæ. su bjauriaisiais stabmeldþiais derëjo labiau pasikliauti tikëjimo ginklais negu tikràja ginkluote. kiek priimti amþinos vergovës sàlygas. prisipaþásta esàs nugalëtas. Mat garbingajam Kazimierui pasirodë negarbinga tenkintis tik savo tëvo ðlove. neprieinama. kad neatrodytø. Taigi jis buvo uþdarytas savo kunigaikðtystës sostinëje. jie labiau pasiþymi klastingumu negu jëga. nes visi prieðai iðsislapstë daubose bei olose. kurio dar niekas nebuvo bandæs iki tol nei karu.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS corporibus animas. daugiau neapgalvota dràsa negu kilniaðirdþiu narsumu. Jø poleksënas kunigaikðtis klastingai atvyksta pas Kazimierà. imasi dràsiø planø – palauþti laukiná poleksënø atkaklumà. ne tiek ið baimës bei silpnadvasiðkumo. vargais negalais pavergæs. Juk pasiryþus kovoti su plëðikais. quos instantis quoque facti subtilitas a brutorum ruditate non secernit. nascituris denuo infundi corporibus. turëdamas kilnø tikslà. þiauresnë uþ paèius þiauriausius þvëris. Todël nedrebëdami ieðko kovos. jø miestø sienos yra tokios pat kaip ir þvëriø. mieste. labai smarki gentis.] LENKØ KRONIKA 1203 [.] Taigi karalystës valdovas Kazimieras. kurá vadina Drohièinu. bet neradæs draugysèiø. o kovoti erdviose – niekam tikæ. pilis. Mat jie yra labai patyræ kovoti ankðtose vietose. Jø nesuradæ. su ðventojo tikëjimo prieðais.TURINYS TRUMPINIMAI. Po to tà nepraeinamà plaèiàjà dykumà per tris dienas kaip viesulas perëjæs. [. ir turëjo iðkæsti apsupimo sunkumus: ne tiek pasiduodanèiojo teisiø ieðkoti. Kadangi tame kraðte nëra jokiø savavaldþiø miestø. radæs draugø. quasdam etiam brutorum assumptione corporum brutescere. prieð já pirmiausia ir nukreipë supykæs karalius savo smûgá. aukðtus pastatus. O poleksënai yra getø arba prûsø giminë.. nei dràsumu [palauþti]. lenkai ima smarkiau niokoti: ðventyklas. jog nieko nenuveikë. niekur jos neranda. labai tankiai suaugusiø miðkø ir klampiø pelkiø. katalikø valdovas prieð iðauðtant ketvirtai dienai ásako pirmiausia Iðganingosios Ostijos sakramentu aprûpinti visà kariuomenæ: ðventajam aukojimui patarnavo didþiai gerbiamas Plocko vyskupas.. Kadangi jø plëðikus slapta remdavo vienas rusø Drohièino kunigaikðtis. aukurus.

patekusios á ðiurkðèius bei kvailus kûnus. kad ákaitø gyvybë neturinti bûti kliûtis laisvei. uþdaro [jai] kelià gráþti namo. þada dar daugiau duoti. nors. kad vëlës. vël ið naujo ásiskverbianèios á gimstanèius kûnus. atsisako sutarties. [. paþada mokësiàs duoklæ. teigia. iðkirtæ miðkà. jos tampa kvailesnës bei ðiurkðtesnës. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS pasigailëti. o garbingesnë mirtis garantuosianti jiems garbingesná gimimà. Mat visi getai yra kvailai ásitikinæ.TURINYS TRUMPINIMAI.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 209 ­ . Lenkai. net ir visada ðvelnus jø elgesys nepaðalina bukaprotiðko ðiurkðtumo. Geriau esà sûnums netekti gyvybës negu tëvams laisvës. kad ákaitai garantuoja jø saugumà. iðtikimybei árodyti duoda uþstatà arba keletà ákaitø. manydami.. prisiekinëja bûsiàs iðtikimas tarnas. palikusios kûnus. tuo tarpu poleksënai. kariuomenæ paleidþia..

1877. 416. 390). I. 13. Jonynas. 64). ðià „daugpatystæ“ keitë konkubinatas. I. 136. karûna buvo padaryta ir jam. Atsiradus alodui ir jam virstant feodu.TURINYS TRUMPINIMAI. buvo susijusi su senesnëmis porinës ðeimos. 1980. kurià matome aptariamojoje bulëje. neturtingøjø dukterys tebeprilygo tarnaitëms. ­ 210 ­ . Kiti to pat meto ðaltiniai kalba jau ir apie baltø moterø padëties kitimà. Galima nurodyti tiek Lietuvos didþiosios kunigaikðtienës visuomeniná svorá XIII amþiuje (vainikuojant Mindaugà. neatsiejamas poþymis. Bulë gretintina su kitu. reikëjo mokëti ir ji dël to buvo paveldima. 62). Turtingøjø ðeimø dukterims jie ëmë laiduoti þmonos – nebe tarnaitës – padëtá. 1950. 54). Ið penkto straipsnio detaliau matyti prûsø monogaminës ðeimos susidarymo aplinkybës: á ateinanèià ið kitos ðeimos moterá dar buvo þiûrima kaip á tam tikrà turto objektà. Tai dar porinës ðeimos poþymiai. kur þmona uþëmë santykiðkai aukðtà padëtá (Jurginis. Sutarties prûsø ásipareigojimø ketvirtas straipsnis skelbia. kuriuos Petras Dusburgietis vadina „senu paproèiu“ (SRP. ðiuo poþiûriu taip pat labai iðkalbingu ðaltiniu – 1249 metø Kristburgo sutartimi tarp prûsø ir Vokieèiø ordino. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË PRÛSAMS Aptariamoji bulë yra vienas vertingiausiø ðaltiniø. Ùowmiañski. 1984. Kristburgo sutartyje ir kituose ðaltiniuose. 59). Be abejo. 1974. treèiuoju ima paveldëti ir dukterys (Íåóñûõèí. 1882. 93). I. Panaðiai apie tai kalbama ir aptariamojoje bulëje: pasikrikðtijusiems prûsams popieþius draudþia pirkti ir turëti kelias þmonas. ðá reiðkiná reikia vertinti kaip vëlyvosios bendruomeninës epochos palikimà. kaip kilmingøjø ðeimø. Perëjimà ið antrojo etapo á treèiàjá XIII amþiaus antrojo ketvirèio prûsø visuomenëje fiksuoja Kristburgo sutartis (PUB. 1962. formomis. Moterø turto teisiø atsiradimà lëmë tie patys patriarchalinës individualiosios ðeimos interesai (Gudavièius. neiðsiskyrusios kaip atskiras ûkinis vienetas. 376–377. kad panaikinama daugpatystë. Uþ jà. tiek ir istorikø minimà Vytauto „haremà“ (Dùugosz. 82). Alodo formavimosi antruoju etapu þemæ paveldi tik sûnûs. III. „Daugpatystë“. SRP. ir jo þmonai – Meyer. Mini jo kronika ir konkretø ðitokiø vedybø pavyzdá (SRP. liudijanèiø baltø ðeimos santykius bendruomeninës sanklodos irimo laikotarpiu. kaip ir uþ nelaisvàjà ðeimynà. 73). nurodydamas paèià ðitokios praktikos esmæ – þmonos padëtis dël to yra panaði á nelaisvosios ðeimynykðtës („tarnaitës“) padëtá.

47. nes ir vëliau. þmonø pirkimu laikomas ne kraièio ar dovanø davimas. 1982. I. 9–10. imta pajungti paklususias prûsø apylinkes. k. 1882. 1882. 1882. 61–85. 756). I. Tekstas ið: PUB. ir liet. 52–53 (lot. Vadinasi. mainais reikia kà nors duoti. Sutartyje taip pat aiðkiai nurodoma. taip pat reiðkë ir „imti moterá á þmonas“ (Ãàìêðåëèäçå. Uþuominø apie þmonø pirkimà pasitaiko ir vëlesniuose ðaltiniuose. I. platesne prasme reiðkusi „duoti“~„imti“. LKK. Górski. jø esama ir lietuviø bei latviø tautosakoje (Baldauskas. matyt. Nikþentaitis. 1987. ið tiesø jiems buvo bûdingas. Ðitoká supratimà rodo ir kalbos duomenys. Jurginis. kad per vestuves jauniesiems duodamos dovanos ir kraitis nelaikoma pirkimu. Adalberto gyvenimo apraðymo. Gudavièius. Indoeuropieèiø kalbos ðaknis *tÿoH-. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. 1936). yra senojo indoeuropieèiø vedybø kaip mainø supratimo reliktas. Kaip matyti. 10). ­ 211 ­ . Norint gauti þmonà. 1962. 9–10.). 71–73. 92–94. 151–168. 1948a. buvo galima suprasti jau ir ið ðv. Èâàíîâ. sudarant tarp prûsø ir kryþiuoèiø Kristburgo taikos sutartá (1249). o jø ásigijimas uþ uþmokestá. Bulës formuliaras nepilnas. Kad prûsai turëjo po kelias þmonas. atrodo. 36–42. Literatûra: Pakarklis. prûsai pasiþada turëti ne daugiau kaip vienà þmonà ir jø nepirkti. 1984. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË PRÛSAMS Bulës pabaigoje iðdëstytas pats esmingiausias popieþiaus nurodymas prûsams: mokëti dvasininkams deðimtinæ (PUB. Pirktinës vedybos. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Bulëje minimas prûsø paprotys turëti kelias þmonas ir jas pirkti.TURINYS TRUMPINIMAI.

actiones. ut aliquis eodem tempore habeat plures uxores. qui fideles sibi vult in regnis celestibus congregare. quatinus illuminati per fidem „in via mandatorum domini sicut lucis filii ambuletis“. ne sicut equus et mulus. de fructibus laborum vestrorum decimas vestris sacerdotibus ylariter exsolvatis. in pluribus dividens carnem suam. ceteris penitus abdicatis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS DER PAPST ERMAHNT DIE NEUBEKEHRTEN [IN PREUSSEN] ZU EINEM CHRISTLICHEN LEBENSWANDEL 1216–1217 Patri luminum gratiarum referimus. quia etsi sunt debite. meritoria tamen est eorum gratuita solutio apud deum. Preterea gerentes vos in visceribus Jesu Christi. salubribus monitis et mandatis sacerdotum vestrorum humiliter intendentes et filios vestros facientes sacris literis erudiri. det vos in fide radicatos per spem ad perfectionem crescere caritatis. in agnitionem filii sui domini Jesu Christi per spiritum sanctum. vos de perfidia gentilis erroris ad fidem catholice veritatis misericorditer revocavit. unica unusquisque vestrum sit uxore contentus. ut et ipsi auctore domino alios tandem erudire valeant ad salutem. a quo „est omne datum optimum et omne donum perfectum“. quantas possumus. devotissimis precibus supplicamus. Ad hoc cum nedum illicitum sit. ­ 212 ­ . ut qui cepit in vobis bonum opus. membra Christi membra faciat meretricis. Vos quoque universos et singulos monemus in Domino attentius et hortamur per apostolica scripta mandantes. Preterea cum universorum dominus in signum universalis dominii sibi decimas ministris reservaverit persolvendas. in quibus non est intellectus. cum quo efficitur una caro. sed etiam abusivum.TURINYS TRUMPINIMAI. qui. vobis aliquando in tenebris ambulantibus et in regione habitantibus umbre mortis. filias quoque vestras nuptui christianis sine aliqua emptione tradatis. ut libera mulier quasi ancilla viro vendatur in coniugem. que una sola legitima existente adultere sunt cetere superducte. se ipsum revelare dignatus. cum indecens sit. ei. tamquam filii adoptionis ipsius et unici eius filii coheredes. quo per lavacrum regenerationis abluti et mundati ab inquinamentis pristine vetustatis in novitate vite domino complaceatis.

kuris „sukûrë visa. kadangi Visatos Vieðpats savo visuotinës valdþios þenklan paskyrë duoti deðimtinæ savo tarnams. sustiprëjusiems tikëjime. kad laisva moteris kaip tarnaitë bûtø parduodama uþ þmonà vyrui. ið savo darbo vaisiø mielai skirkite savo kunigams deðimtinæ. Jis leido jums per Ðventàjà Dvasià paþinti savo Sûnø Vieðpatá Jëzø Kristø. arklys ar mulas. Taigi jis. leistø jums. Taigi ir kunigai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË PRÛSAMS POPIEÞIUS RAGINA [PRÛSIJOS] NAUJAKRIKÐÈIUS LAIKYTIS KRIKÐÈIONIÐKOJO GYVENIMO NORMØ 1216–1217 Ðviesos tëvui didþiai dëkojame uþ tai. – taip pat klaidingas yra áprotis tuo paèiu metu turëti kelias þmonas. nors ir privaloma. kad jis teikësi pats apsireikðti jums. galëtø kitus pagaliau iðauklëti iðganymui. ir kad nepaverstø Kristaus sànariø sànariais paleistuvës. nepardavinëdami jø. Jos. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 213 ­ . Kad jûs. vestos esant gyvai vienai teisëtai þmonai. yra laikomos gyvenanèios paleistuvystëje. kuri. esantiems Jëzaus Kristaus ðirdyje.TURINYS TRUMPINIMAI. per viltá pakilti iki tobulos meilës. Vieðpaties padedami. kurs pradëjo jumyse tà gerà darbà. Ið tikrøjø netinkamas yra dalykas. „þengtumëte kaip ðviesos vaikai Vieðpaties priesakø keliu“. kad negyventø kaip neprotingi gyvuliai. vadovaudami jums. Be to. Jus visus ir kiekvienà skyrium ðiuo apaðtaliðkuoju laiðku su dideliu atidumu per Vieðpatá áspëdami. Todël kiekvienas ið jûsø tesitenkina viena þmona. kad já átikëtumëte savo naujame gyvenime. norëdamas surinkti tikinèiuosius á dangaus karalystæ. padarë jus savo sûnumis ir savo Vienatinio Sûnaus palikimo dalininkais. apðviesti tikëjimo ðviesos. ir kurio kiekviena dovana yra tobula“. dalydami savo kûnà daugeliui. mes nuoðirdþiausiomis maldomis praðome tà. kad tai yra neleidþiama. raginame nusiþeminus klausyti iðganingø jûsø kunigø áspëjimø bei ásakymø ir leisti auklëti savo sûnus pagal Ðventàjá raðtà. Negana to. kad jis. kadaise klaidþiojusiems tamsybëse ir gyvenusiems mirties ðeðëlio ðalyje. kitø teatsisako. kas geriausia. apsiplovæ atgimimo prausykloje ir nusivalæ senuosius neðvarumus. Jisai gailestingai gràþino jus ið pagoniðkos netikëjimo klaidos á katalikiðkosios tiesos tikëjimà. taèiau yra maloningai atlyginama Dievo. ir jûs patys iðleistumëte savo dukteris uþ krikðèioniø. su kuriuo ji sudaro vienà kûnà. Be to.

Ið aktø matyti. t. kurias dël pagoniø prietarø iðmestas jie [t. I. inskripcijos – adresato) ir eschatokolo (nenurodoma suraðymo vieta ir data). datuotina 1216–1217 metais. Zalcburgo. rodanèios iki kryþiaus karø dar neiðaugusá misijø Prûsuose etapà. 19–20). Atkreiptinas dëmesys á bulës uþuominà apie „tas sielas. 163). Ið esamo konteksto (pagrindinës dalies) vis dëlto galima spræsti. o tai nebuvo paprasta (plg. Magdeburgo. 1971. bet ir kaip su ja susijusios feodalinës rentos garantavimà. mirë 1227 03 18) valdymo pradþiai (Wierzbowski.TURINYS TRUMPINIMAI. Visi ðitie aktai atspindi þemëvaldos. Apie tai. y. Prûsø diduomenës rankose buvo sukaupta dar nedaug þemiø (plg. konkreèiai kalba dvi 1218 metø geguþës 15 dienos Honorijaus III bulës ­ 214 ­ . rodo vëlesniø metø aktai. pavyzdþiui. Svarbiausia reikëjo garantuoti prûsø bendruomenininkø atliekamas prievoles ið vyskupui dovanojamø þemiø. 1218 metais vykstantiems á Prûsus dvasininkams buvo leista trejus metus naudotis jø anksèiau turëtomis beneficijomis. I. bulë priskirtina Inocento III valdymo pabaigai arba Honorijaus III (iðrinktas 1216 07 18. Gniezno ir Lundo baþnytinëse provincijose (PUB. vainikuotas 07 24. 160. 72–74). 1882. Prûsijos misijiná vyskupà feodaline þemëvalda prûsø kaimynystëje (apie kurià aiðkiai kalbama) aprûpinti galëjo tik koks nors lenkø kunigaikðtis. misionieriai] pasiima auklëti“. kad Prûsijos vyskupas siekë imti rentà ið prûsø bendruomenininkø (LKK. leidþia bulæ datuoti XIII amþiaus antrojo deðimtmeèio viduriu. kuria turëjo remtis misijinë Prûsijos vyskupija. 1882. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË LENKØ KUNIGAIKÐÈIUI Bulës formuliaras nepilnas: nëra protokolo (popieþiaus intituliacijos. 1882. 13–16). Kelno. o kadangi be intituliacijos sunku nustatyti popieþiaus vardà. 7–8). kuriomis Inocentas III patvirtino pasikrikðtijusiø prûsø didþiûnø þemës uþraðymus vyskupui Kristijonui (PUB. Aptariamos realijos. Paðuta. ir ði diduomenë nedisponavo visa prûsø genèiø teritorija. 1882. I. 1908. 6). y. 125). Kad ðioje bulëje numatomos priemonës buvo realizuotos. popieþiaus áspëjimà lenkø kunigaikðèiams – PUB. klostymosi pradþià. kas èia tik uþsiminta. Todël Prûsijos vyskupas negalëjo ið jos daug ko tikëtis. Prûsijos vyskupui buvo garantuotos rinkliavos Mainco. Prûsijos vyskupas feodaline renta buvo aprûpintas ne vien ið lenkø kunigaikðèiø dovanojimø. Kaliðo kunigaikðèio donacija Prûsijos vyskupui (PUB. ko popieþius nori ir kam jis ðità savo norà pareiðkia. Aptariama bulë gretintina su dviem 1216 metø vasario 18 dienos bulëmis. I. Todël bulëje minimà lenkø kaimo dovanojimà reikia suprasti ne vien kaip þemës.

Jose nurodoma. Berniukø parinkimas turëjo kitoká tikslà. 1983. 1970. kad jie galëtø auklëti pasiimtus prûsø vaikus (PUB. mini ir Petras Dusburgietis (SRP. 1882. atsidûrusiø sunkiose sàlygose. vandens. kad krikðèioniø dievas esàs vargðas. 47. o jø dievai visko pertekæ. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. Priglobtos mergaitës dvasininkams galëjo padëti darbuotis namuose. 1882. I. kuriø gali suteikti arba nesuteikti þmonëms. Popieþiaus bulëje kalbama apie jø mokymà. Taip tikëtasi paspartinti misijø eigà. 17–18). Archajiðkà mergaièiø þudymo paprotá dël sunkiø ekonominiø sàlygø. taigi norëta ið paèiø prûsø iðsiauginti misionieriø. susijusi su prûsø. 71–194) moteris. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË LENKØ KUNIGAIKÐÈIUI „visiems krikðèionims“. Ryðkus tokios padëties rodiklis yra keliasdeðimties þmonø nusiþudymas 1205 metais. 384). miðko) vieðpaèiai ir jose esanèiø gërybiø. ­ 215 ­ . 52–53). valdovai. 67–68. Ïàøóòî. ir liet. þemës. be abejo. 8–9. 61–85. 1882. Gudavièius. ið vandens dievo – gero laimikio þûklaujant. 1931. I. 1969. áproèiu riboti palikuoniø skaièiø.). 1987. 1950. 23–30. tikriausiai iðgirsta paèiø krikðèionybës platintojø Prûsijoje. Todël jiems aukojama ir praðoma vienokiø ar kitokiø gërybiø: ið Þemynos praðoma gero derliaus. Ùowmiañski. ið miðko valdovo – gero medþioklës laimikio ir t. 278). poþemio. kurias dël pagoniø prietarø iðmestas jie pasiima auklëti.TURINYS TRUMPINIMAI. 1938. 160–175. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Paðaipi prûsø uþuomina. Tekstas ið: PUB. bet ir kitiems baltams bûdingà ásitikinimà. kur reikalaujama rinkti aukas Prûsijos misionieriams. 1958. þuvus jø vyrams nepasisekusiame kunigaikðèio Þvelgaièio þygyje (Ãåíðèõ Ëàòâèéñêèé. 50–51 (lot. 213–218. kad vyskupui ir broliams padovanotas kaimas padës iðgyventi „sieloms“. 8–9. Górski. uþëmë þemesnæ padëtá. I. 1971. kad dievai yra tam tikrø sferø (dangaus. Nikþentaitis. 36–42. kad vienuoliai surenka norimas nuþudyti prûsø mergaites ir imasi mokyti parinktus prûsø berniukus. k. Ði uþuomina parodo ne tik prûsams. 1948a. Úlaski. Dar tik susidaranèiame alodiniame patriarchalinës baltø visuomenës ûkyje (Paðuta. I. Literatûra: Pakarklis. kurias lëmë objektyviai þemas (net ir to meto iðsivysèiusiose feodalinëse ðalyse) þemdirbystës lygis (Ùowmiañski. 9–34. t. Kita popieþiaus pastaba.

DA SIE BEI DEN NEUBEKEHRTEN NICHT ALMOSEN HEISCHEN DÜRFEN um 1216–1217 [.. ðviesos Tëvo ákvëpti. KAD JIEMS NEREIKTØ PAS NAUJAKRIKÐÈIUS ELGETAUTI apie 1216–1217 [.] Gerbiamasis mûsø brolis vyskupas ir jo broliai. sed laborantes incomodis paupertatis nequeant suum ministerium comode adimplere. sed dii eorum. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS DER PAPST ERMAHNT EINEN FÜRSTEN. quas a paganis metu expositas suscipiunt educandas. pietatis manum porrigens liberalem. maxime cum a paganis improperetur eisdem. cui omnia debes. et fratres eius a domino ad evangelizandum barbaris gentibus de . immo demones. Vieðpaties paskirti skelbti laukinëms gentims Evangelijà.. cuius negocium exequuntur. immo deo... in remissionem tibi peccaminum iniungentes. tibi constituas debitorem et transitoriam terreni regni gloriam commutes feliciter in eternam. POPIEÞIUS RAGINA KUNIGAIKÐTÁ VYSKUPUI IR JO BROLIAMS DUOTI KAIMÀ. faciente patre luminum. DEM BISCHOFE UND SEINEN BRÜDERN EIN DORF ZU IHREM UNTERHALTE ZU GEBEN. ne non que Jesu Christi. dum erubescant apud noviter conversos ad fidem temporalia mendicare. sed que sua sunt. Taèiau jie.. misericorditer largiaris. multos ad agnitionem advocaverint vivi dei et sperent se plurimos vocaturos.. ita ut tam magnifici operis coadiutor illum.TURINYS TRUMPINIMAI.] Sane cum venerabilis frater noster episcopus . prout eis diceris promisisse. quatinus predictis fratribus. copiosi: nobilitatem tuam rogamus et monemus attente per dominum Jesum Christum. aliquam villam ad sustentationem eorum necnon animarum illarum.. daugelá jø paðaukë paþinti gyvàjá Dievà ir tikisi dar labai daug paðaukti.. querere videantur. quod deus noster est pauper.. destinati. kæsdami neturtà ir ­ 216 ­ .

bet sau naudos. koká nors kaimà iðlaikyti jiems patiems ir toms sieloms.TURINYS TRUMPINIMAI. – ið tikrøjø paèiam Dievui. tiesdamas dosnià dievobaimingumo rankà minëtiesiems broliams. – gailestingai duotum. – pertekæ. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 217 ­ . Dël tø prieþasèiø tavo kilnybæ praðome per Vieðpatá Jëzø Kristø ir rûpestingai skatiname. kad. ir laikinàjà þemiðkos karalystës ðlovæ laimingai pakeistum amþinàja. kuriam tu viskà privalai. kad kartais neatrodytø ieðkà palankumo visai ne Jëzui Kristui. o jø dievai. suteikdami tau nuodëmiø atleidimà. negali gerai savo tarnybos atlikti. jog tu jau esi jiems paþadëjæs. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË LENKØ KUNIGAIKÐÈIUI nepatogumus. ypaè kai pagonys juos tuoj apipila priekaiðtais. bûtent demonai. Taigi bûdamas tokio kilnaus darbo pagalbininku tu padarytum sau skolingà tà. Mat jie gëdisi eiti pas naujai á tikëjimà atverstuosius elgetauti laikinøjø dalykø. kurias dël pagoniø prietarø iðmestas jie pasiima auklëti. jog mûsø Dievas esàs vargðas. mat sakoma. kurio darbà jie dirba.

kurija á ðiuos ávykius reagavo kryþiaus karais. Aptariamoji bulë parodo misijø Prûsuose esmæ. 1969. Misijos turëjo plësti Prûsijoje lenkø kunigaikðèiø. 1970. Vëliau Kristburgo ­ 218 ­ . 14). buvo ðitokiø misijø pobûdis. 72). Norëdamas pateisinti kryþiaus þygá prieð juos ir gauti karinës bei materialinës pagalbos ðiam þygiui. 160). 1957. kaip kartais teigiama (Powierski. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS HONORIJAUS III 1218 METØ BIRÞELIO 15 DIENOS BULË MAINCO ARKIVYSKUPUI Prûsams atkovojus lenkø uþgrobtà ir kolonizuotà Kulmo þemæ (Lohmeyer. Bulë adresuojama svarbiai baþnytinei provincijai: Mainco arkivyskupai karûnuodavo Vokietijos karalius. 1903. matyti. kas neina á Palestinà (CDP. I. 1969. 1935. Prûsø pasiprieðinimas ðitokiam „atvertimui“ popieþiø buvo suprantamas kaip „krikðèioniø ir naujakrikðèiø uþpuolimas“. Úlaski. Bulës turinys geriausiai parodo. 12–14). kad prieð prûsus turi vykti tik tie. 23–30). prûsø þiaurumui árodyti jis apraðë keletà jø paproèiø. apie politiniø teisiø pripaþinimà prûsams nebuvo në kalbos.TURINYS TRUMPINIMAI. koks „taikus“. kad ir neaiðkiai. Naujakrikðèiai nebuvo lygiateisiai su senaisiais krikðèionimis (LKK. o per juos – jø senjoro popieþiaus (Ãðåêîâ. kad Pabaltijyje pradedamus kryþiaus karus popieþius laikë dar ne tokiais svarbiais kaip þygius á Artimuosius Rytus. Ið nurodymo. 1907. 1928. bet ir prieð savo pasikrikðtijusius (taigi paklusnius lenkø feodalams) gentainius (Kætrzyñski. 414. kad tie paproèiai yra visai ið pirðto lauþti. Apie naujagimiø (ypaè mergaièiø) skaièiaus ribojimà. Taèiau tokie pat suteikiami atlaidai rodo vienodà kurijos poþiûrá á abi ðias priemones. kurie buvo laikomi iðdavikais. 213–218. Prûsai kovojo ne tik prieð uþpuolikus. Tymieniecki. 21) valdþià (Maschke. Todël popieþius karo veiksmus prieð prûsus vaizdavo kaip „prûsø genties gynimà“ (CDP. jau buvo uþsiminta popieþiaus bulëje lenkø kunigaikðèiui (1216–1217). 106. nes juos mini ir kiti ðaltiniai. Taèiau neatrodo. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Popieþius Honorijus III prûsus suvokë kaip þiauriausius barbarus. 3–4). I. 198).

1969. Ðàìì. passim et sine verecundia plures eorum prostituunt filias. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS HONORIJAUS III 1218 METØ BULË MAINCO ARKIVYSKUPUI taikos sutartyje (1249) prûsai pasiþada „neiðmesti“ ir “neþudyti“ vaikø. Apie galindø sumanymà þudyti naujagimes mergaites pasakoja Petras Dusburgietis. Mannhardt. 61– 85. Juni 1218 Honorius III. tamquam domino velint in propagatione humani generis obviare. 1948a.). 12–14. 73–74. Nikþentaitis. LKK. tiek pietiniai – germanai (Tacitas. Sunku patikëti. 1892. I. kad visos ðios uþuominos neturi realaus pagrindo. 79–82 (lot. Êàëëèñòîâ. 1936. 12–14. THEILS UM PREUSSISCHE KNABENSCHULEN EINZURICHTEN den 15. Mannhardt. PAPST HONORIUS III. 47. 125 (fragm. Powierski. Gudavièius. 20–21.). 38–39. ut ea faciant. perimunt preter unam. 1968. kaip mano kai kurie istorikai (Jurginis. 19–32). Literatûra: Mierzyñski. I. CDP. 1959. 1982. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. Tekstas ið: CDP.TURINYS TRUMPINIMAI. ut ­ 219 ­ . 1882. Daþnai ðaltiniuose minimas ir belaisviø aukojimas dievams.). et uxores ac captivos immolant diis suis. o yra iðgalvotos norint parodyti baltø þiaurumà. que de ipsorum immanitate feruntur. THEILS UM DIE ZUM TODE BESTIMMTEN TÖCHTER DER PREUSSEN LOSZUKAUFEN. 1972. inter alia multa. Mierzyñski. 136–137. k. I. 198–204. 1892. 1976. 1987. Øèøîâà. intingentes gladios et lanceas. ir liet. quotcumque feminini sexus mater pariat. Ávairiais laikotarpiais belaisvius dievams aukojo tiek rytiniai baltø kaimynai skitai (Äîâàòóð. 1936. que non conveniunt. qui. 122–123). Pakarklis. 125. 36–42. 38–39 (fragm. FORDERT ZUR BEISTEUER FÜR DEN BISCHOF CHRISTIAN VON PREUSSEN AUF. Taèiau ði problema dar reikalauja tyrimo. 121–122. In Pruscie partibus populus est a fide prorsus exorbitans et plus quam bestiali deditus feritati. Venerabili fratri Maguntino Archiepiscopo et Suffraganeis eius salutem etc. 10–11).

ut educantes easdem lucrifacere possint Christo. molientes eos de tenebris erutos ad tenebras persecutionibus revocare.. addiscant efficacius quam advene predicare. qui.. nec non predictos efficaciter moneant et inducant. ac alii. gentem etiam illam. vota peregrinationis eorum in succursum fidelium de Pruscia commutando. concessa per nos iuxta quantitatem subsidii et devotionis affectum venia peccatorum. omnes etiam prudenter hortentur. cum quibus duximus dispensandum. et vitam eternam in patria consequantur. ut gens illa convertatur ad fidem. qui neminem vult perire. diocesium vestrarum pauperes et debiles Cruce signatos. Universitatem vestram monemus et obsecramus in Domino. quam libenter. in fidei nostre contemptum novis et intolerabilibus exactionibus inquietant. quam de medio ipsorum misericors Dominus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS prosperam fortunam habeant. abhominantes impietatem huiusmodi et eorum qui de novo ad Christum venerunt angustias miserantes. pro plantatione novella fidei Christiane tam spiritualibus armis qum materialibus pugnaturi. ad agnitionem veritatis adduxit. a qua nullus se potest habens spem Domini excusare. extinguens peccatum. qui nondum Crucis signaculum receperunt nec disponunt suis humeris illud affigere in terre predicte subsidium profecturi. Episcopus Pruscie. Datum Rome apud Sanctum Petrum decimo septimo Kalendas Julii Anno secundo. tam eis quam illis. nec non ad puerorum predictorum doctrinam et facultatibus sibi datis a Domino subventionis manum eis tam pie porrigant. qui per Dei gratiam quasdam ibi construxerunt Ecclesias. qui aliquos illuc in suis mittent expensis. secundum quod transituris Ierosolimam indulgetur. si tamen sibi suppetant facultates. ut elemosinam amplexantes. ad redimendas et educandas puellas easdem. ut saltem accepto calice salutari retribuant aliquid illi. centuplum in via. et ut ibidem fidei possit negotium promoveri. statuerunt. pro Deo sancte predicationis officium assumentes. ita quod ipsi quibus id in remissionem vobis iniungimus peccatorum. illorum presertim instanter implorant auxilium ad resistendum barbare nationi. quatinus viris discretis Deum timentibus vestre iurisdictioni subiectis in remissionem peccaminum iniungatis. Cum igitur hic se causa ingerat pietatis. et super lanceam adversus inimicum pugnabit. Volentes etiam Episcopus et alii predicti subvenire fidelibus tribulatis. ­ 220 ­ . multiphariam. ac evangelizare Dominum Ihesum Christum. et qui signo Crucis accepto viribus et facultatibus iisdem non suppetentibus non possunt exequi vota sua. ac ibi scolas Prutenorum instituere puerorum. veluti aqua ignem.TURINYS TRUMPINIMAI. qui pro eis tradidit semetipsum. accedentes ad Pruscie partes iuxta Episcopi memorati consilium. in sanguine predictorum. Porro venerabilis frater noster. que iuxta sapientis edictum super scutum potentis. necandas comparare puellas. vel ad eorum subventionem de suis facultatibus ministrabunt. ut ipsi.

kurie vël gráþo prie Kristaus. Daugelis jø visur ir visai nesidrovëdami verèia savo dukteris ir þmonas paleistuvauti.TURINYS TRUMPINIMAI. jei tik bûtø pakankamai lëðø. Toliau – garbingasis mûsø brolis Prûsijos vyskupas ir kiti asmenys. Þmones.. aukoja savo dievams. et Episcopo Caminensi. Treverensi et suffraganeis eius. o belaisvius. kad susilauktø sëkmës. Pagalbos ­ 221 ­ . iðtraukë ið jø tarpo ir leido paþinti tiesà. baisisi tokiø nedorybiø ir gailisi tø prispaustø þmoniø. POPIEÞIUS HONORIJUS III RAGINA PAREMTI PRÛSIJOS VYSKUPÀ KRISTIJONÀ... palikdami tik vienà.. kurie Dievo malone ten pasistatë baþnyèias. . be kita ko.. kad iðauklëjæ galëtø laimëti jas Kristui. . Pagonys. tik kà ið tamsybës iðtrauktus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS HONORIJAUS III 1218 METØ BULË MAINCO ARKIVYSKUPUI In eumdem modum scriptum est . jie. t. .. Gnesnensi et suffraganeis eius. Tuo lyg norëtø pasiprieðinti Vieðpaèiui ir neleisti plisti þmoniø giminei.. ðlakstydami savo kalavijus ir ietis jø krauju. nenorëdamas niekieno praþûties. vargina naujais ir nepakenèiamais kankinimais ir stengiasi persekiojimais vël gràþinti tamsybën. Lundensi et suffraganeis eius.. niekindami mûsø tikëjimà. Magdeburgensi Archiepiscopo et suffraganeis eius.. darydami daugel netinkamø dalykø. surinkti nuþudymui skirtàsias mergaites. kad jie sëkmingiau negu ateiviai galëtø iðmokti skelbti Vieðpatá Jëzø Kristø ir atversti tà tautà á tikëjimà. Vyskupas ir kiti aukðèiau paminëtieji asmenys nori padëti prispaustiems tikintiesiems. þudà visus motinø pagimdytus moteriðkos lyties kûdikius.. jie nutarë. Prûsijos kraðtuose þmonës yra tiesiog nuklydæ nuo tikëjimo ir þiauresni uþ þvëris. Taip pat jie nutarë ásteigti ten prûsø berniukø mokyklø. kas yra pasakojama apie jø baisumà.. . Bremensi et suffraganeis eius.. Archiepiscopo Coloniensi et suffraganeis eius. KAD BÛTØ IÐPIRKTOS MIRTI PASMERKTOS PRÛSØ DUKROS IR ÁKURTOS MOKYKLOS PRÛSØ BERNIUKAMS 1218 birþelio 15 Honorijus III garbingiesiems broliams Mainco arkivyskupui ir jo sufraganams siunèia pasveikinimà ir t. . Kad ten galëtø bûti skleidþiamas tikëjimas. kuriuos gailestingasis Vieðpats. Salezburgensi Archiepiscopo et suffraganeis eius.

gausiai ir dievobaimingai. taip pat praðome suteikti jiems nuodëmiø atleidimà su sàlyga. bent ðiek tiek atsilygintø tam. taip pat iðmokyti minëtiems berniukams ir iðtiesti pagalbos rankà. kovos su prieðu geriau uþ galingøjø skydus ir ietis. Jûsø diecezijø neturtingiesiems ir silpnos sveikatos kryþiaus þenklu paþymëtiems þmonëms. naikindamos nuodëmæ kaip vanduo ugná. kad pagelbëtø minëtajai þemei. Ðios aukos. tiek ir þemës ginklais. Kelno arkivyskupui ir jo sufraganams. lygiai toks pat. Taip pat tegu jie paragina ir tepavadovauja anksèiau minëtiesiems. mûsø yra suteiktas nuodëmiø atleidimas atsiþvelgiant á pagalbos dydá ir pamaldumo jausmà. birþelio mënesio 15 dienà. kuris pats save paaukojo uþ juos. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 222 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS pasiprieðinti ðiai barbariðkai tautai be paliovos praðo. Taigi jûs. kas turi Vieðpaties dvasià. taip pat ir tø. pagal iðteklius. tiek aniems. Zalcburgo arkivyskupui ir jo sufraganams. Kamenio vyskupui. Tryro arkivyskupui ir jo sufraganams. prie ðv. ir nuo jo atsisakyti negali në vienas. kuriuos esame nutaræ atleisti. ir vyktø minëtojo vyskupo patarimu á Prûsijos kraðtus kovoti dël ten naujo krikðèioniø tikëjimo atþalyno tiek dvasiniais. Èia iðkyla dievobaimingumo klausimas. kurie. [mûsø] [popieþiavimo] antraisiais metais. kuriems uþ tai davëme galià suteikti nuodëmiø atleidimà. gavæ kryþiaus þenklà. ypaè tø. ðimteriopà gausite atlyginimà kelionëje ir amþinà gyvenimà [Dievo] tëvynëje. Lundo arkivyskupui ir jo sufraganams. Toks pat raðtas yra nusiøstas Magdeburgo arkivyskupui ir jo sufraganams. Duota Romoje. jiems Vieðpaties skirtus. gavæ iðganymo tauræ. negali ávykdyti savo áþadø dël silpnos sveikatos ar neturëdami tam lëðø. kurie pasiøs ten þmoniø savo kaðtu arba suteiks pagalbà ið savo iðtekliø. kad jie imtøsi ðventøjø pamokslø vardan Dievo pareigos. kurie dar negavo kryþiaus þenklo ir neketina jo prisisiûti prie savo peèiø. Petro.TURINYS TRUMPINIMAI. Tiek tiems. Gniezno arkivyskupui ir jo sufraganams. kaip sakë iðminèius. Taip pat jie teragina visus duoti aukas iðpirkti ir iðauklëti mergaitëms. kad. Brëmeno arkivyskupui ir jo sufraganams. – þygio áþadus jie tegu pakeièia á paramà Prûsijos tikintiesiems. koks yra suteikiamas vykstantiems á Jeruzalæ. jie. Todël jus visus per Vieðpatá áspëjame ir praðome parinkti dievobaimingus jûsø valdþioje esanèius vyrus.

Ðventosios þemës karaliø istorijoje. kad tai labiau ið Livonijos. ir beveik neámanoma nustatyti. uþsimenama apie Danijos karaliaus Valdemaro II veiksmus. 1936. kuriame apþvelgia visø baltø mitiná gamtos suvokimà. Tuomet ir vëliau Livonijos bei Prûsijos kontaktai nebuvo labai glaudûs. nes ðio ðaltinio komentarà. 51–88). 39. atrodo. 39). Nors pastabose visai neuþsimenama apie lietuvius. 39). kad Oliveriui Paderbornieèiui geriau buvo ­ 223 ­ . Tai atsispindi ir Oliverio Paderbornieèio veikaluose. Tuo metu Oliveris buvo Kelno scholastas (mokyklos vadovas). kaip tikëjimai apraðomi (garbinamos dievybës vadinamos graikiðkais ir romëniðkais vardais). Wilhelmas Mannhardtas daro teisingà iðvadà. vëliau jis tapo Paderborno vyskupu ir ðv. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLIVERIS PADERBORNIETIS ? – apie 1225–1227 OLIVERUS VON PADERBORN Oliveris Paderbornietis (Oliverus von Paderborn) – vienas pirmøjø kronikininkø. linkæs informacijà priskirti ir lietuviams. Taèiau jo pastabos bendro pobûdþio. Wilhelmas Mannhardtas mano. kad turimi galvoje labiau Livonijos. Antonis Mierzyñskis. be detaliø.TURINYS TRUMPINIMAI. prûsø). o ne Prûsijos tikëjimai (Mannhardt. su kuria vokieèiai palaikë glaudesnius ryðius. bet ir finougrø (estø. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Oliveris Paderbornietis Ðventosios þemës karaliø istorijoje uþsiminë ne tik apie baltø (latviø. kurios genties tikëjimais jos daugiau paremtos. Apie 1220 metus jis paraðë veikalà Ðventosios þemës karaliø istorija (Historia regum terrae sanctae) (Mannhardt. 189). Sabinos vienuolijos kardinolu. taèiau Hermannas von Salza supainiojamas su Hermannu Balcke (Belli sacri. 1936. 39). 1549. Ið to. Wattenbach. vadina „pastabomis apie lietuviø poþiûrᓠá þemës prigimtá (Mierzyñski. kuris vokieèiø uþkariavimus Pabaltijyje priskyrë krikðèionybës skleidimo kampanijai. matyt. 501). Kaip ir kitose to meto kronikose. 1866. Jis kvietë á kryþiaus þygius savo gimtosios Vestfalijos ir Fryzijos þmones (Mannhardt. buvo panaudoti laiðkai ir pasakojimai apie kryþiaus þygius (tarp jø ir Pabaltijyje). Antai Ðventojo karo istorijoje po Palestinos kryþiaus þygiø apraðymo trumpai raðoma apie Prûsijos ávykius. lyviø) tikëjimus. 1936. o ne ið Prûsijos ateinanti informacija (Mannhardt. 1936. 1892. matyti.

HISTORIA REGUM TERRAE SANCTAE c. 1861. kad garbino kalnus. estø ir prûsø tikëjimus. reikia manyti. vietoj ðaltiniø garbinimo – umides. numina gentilium colebat. ðios knygos p. buvo popieþiaus Inocento III (jis minimas Paderbornieèio veikale) bulë. Dryades. ja nereiktø grásti baltø religijos ir mitologijos gamtiðkumo. vidit lucem magnam catholicae fidei.). kaip yra daræ kai kurie ðios teorijos ðalininkai (Alexanderis Brückneris. Mierzyñski. miðkø deives (driades. 1936. ignorans dei filium et incarnati verbi mysterium. 1892. apie kurias jis raðo. Estonum. 51–88. Napeas. kurioje labai glaustai buvo suformuluota gamtinë Livonijos tautø religijos prigimtis („Dievui prideramà garbæ teikë kvailiems gyvuliams. þr. vietoj þaliuojanèiø þoliø – satyrus ir faunus. Petras Klimas. kalvas. napëjas). Juozas Jurginis ir kt. Mannhardt.TURINYS TRUMPINIMAI. Oliveris Paderbornietis tarsi konkretina abstrakèius popieþiaus bulës teiginius: vietoj lapuotø medþiø garbinimo mini graikiðkàsias (ir romëniðkàsias) medþiø. 1220 Temporibus ejusdem pontificis [Innocentii III] populus aquilonaris. 1866. þaliuojanèioms þolëms ar neðvarioms dvasioms“. teikæs jam informacijos apie lyviø. ­ 224 ­ . Mannhardt. 501. 241 (fragm. Iðvardyti atskiras dievybes vietoj popieþiaus minimø gamtos objektø ir dar paminëti kitø gamtos objektø garbinimà galëjo paskatinti arba paþintis su graikø ir romënø mitologija. 241.). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS paþástama graikø ir romënø. amadriades. religija. Oreades. o ne tautø. 203). Literatûra: Wattenbach. 1936. lapuotiems medþiams. Taèiau ði nauja informacija gana nereikðminga. Prutonum variis erroribus delusa. Zenonas Ivinskis. 51 (fragm. uolas ir slënius. 39. Pirmasis ðaltinis. Jis pateikia daugiau þiniø negu yra popieþiaus bulëje: uþsimena. 1892. kad pagonys nekirsdavo medþiø ðventuose miðkeliuose. Tekstas ið: Toeppen. 1861. tikriausiai ið amþininkø gauta informacija apie baltø tikëjimus. skaidriems vandenims.). Amadryades. 39 (fragm. Nam gens Livonum. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Toeppen. arba papildoma. qui ambulabat in tenebris.). Mierzyñski.

tarsi ðie bûtø galëjæ narsumo ir vilties jiems suteikti. stato ir lanko baþnyèias. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLIVERIS PADERBORNIETIS Humides [Naides?]. amadriades. pamatë didelæ katalikø tikëjimo ðviesà. prûsø tautos. paiso krikðèioniðkø reikalavimø. o dabar laikosi sveikojo mokymo. montes et colles. ëmë garbinti stabmeldþiø dievybes: driades. napëjas. kalnai ir kalvos. legibus Christianis pro magna parte subjecta.TURINYS TRUMPINIMAI. iðkrypusios ið kelio dël visokiø klaidø. klaidþiojantys tamsoje. rupes et valles venerabantur. estø. atsigræþæ á vyskupà ir savo sielø ganytojà Jëzø Kristø. nepaþindamos Dievo Sûnaus ir ásikûnijusio þodþio misterijos. pontificibus suis obediens ecclesias aedificat et frequentat. umides (najades?). ubi fontes et arbores. Mat lyviø. pakluso savo kunigams. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 225 ­ . ÐVENTOSIOS ÞEMËS KARALIØ ISTORIJA apie 1220 To paties popieþiaus [Inocento III] laikais ðiaurës þmonës. ad episcopum et pastorem animarum suarum conversa Jesum Christum. Satyros et Faunos. nunc autem sanam doctrinam secuta. Sperabat enim super lucos. oreades. Jie pasitikëjo miðkeliais. uolos ir slëniai buvo garbinami. kuriø në vienas kirvis nedráso paliesti ir kuriuose ðaltiniai ir medþiai. quasi aliquid virtutis et auspicii reperiri possit in eis. satyrus ir faunus. quos nulla securis violare praesumsit.

1892. ðaltiniai rodo. laidotuviø) paproèiuose jis iðliko kaip vienas ið svarbiausiø ritualiniø atributø (Lietuviø etnografijos bruoþai. Tas argumentas turëjo parodyti neþmoniðkà prûsø þiaurumà ir kuo daugiau tikinèiøjø patraukti á organizuojamà prieð prûsus kryþiaus þygá. 126 (fragm. Kituose ðaltiniuose toks merginø aukojimo bûdas neminimas. 548). 515. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS GRIGALIAUS IX 1232 METØ SAUSIO 23 DIENOS BULË 1230 metais á Pavyslá atsikraustë pirmasis kryþiuoèiø bûrys (LKK. Galbût èia spalvos ir sutirðtintos (nepamirðtina. 1964. O paprotys mirusias merginas laidoti su gëliø (rûtø) vainikëliais leidþia manyti. Bulëje kalbama apie prûsø þiaurumus. I. kad gëliø vainikas baltø kraðtuose buvo mitologiðkai áprasmintas. 1936. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. jo ásikûrimas Kulmo þemëje reiðkë ir vokieèiø feodalø nuolatinës agresijos prieð Pabaltijo tautas pradþià (Zajàczkowski. 489–491. romënø ir kitø tautø dievams). 62). Taèiau dël teiginio tikrumo kyla abejoniø. 8). bet nekelia abejoniø abipusis kovojanèiøjø pusiø ánirðis. 66–67.). kad bulë buvo kurstomoji). Ir ðiuo atveju pirmiausia reikia kalbëti apie kryþiuoèiø þiaurumà. 40 (fragm. 1935. kad kaþkada vainikuotos jos galëjo bûti aukojamos ir dievams (plg. 75). EDVARDAS GUDAVIÈIUS Su senàja prûsø religija susijæs teiginys. vainikuotø merginø aukojimà graikø.). Prasidëjo naujas misijiniø karø prieð prûsus etapas. Iki pat XX amþiaus kalendoriniuose (pavyzdþiui. Kita vertus. joniniø) ir ðeimos (vestuviø. Viena ið jø yra aptariamoji bulë. sukëlusá atitinkamà puolamø prûsø reakcijà. Mierzyñski.TURINYS TRUMPINIMAI. Ta proga ir popieþiaus kurijai atsirado galimybë suaktyvinti veiklà: Povilas Pakarklis vien 1230–1236 metais priskaièiuoja penkiolika popieþiaus buliø prieð baltø gentis (Pakarklis. kad prûsai demonams (dievams?) aukoja gëlëmis vainikuotas merginas. Vokieèiø ordinas buvo nuolat prûsams gresianti karinë jëga. 1882. Mannhardt. 1950. ­ 226 ­ .

quosdam infigendo verubus. Matusas. quosdam ad arbores allidendo. cum quibus deus misericorditer operatur. Pakarklis.. 47. 1948a. 20–22. iuvenes. Mazoviensis. senes occidunt. quatinus. in remissionem vobis peccaminum iniungentes. Mannhardt. assumpto sancte praedicationis officio propter deum. Wratislaviensis episcoporum et capitulorum suorum. 1936. . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S G R I G A L I A U S   I X 1232 M E T Ø S A U S I O   2 3 D I E N O S B U L Ë Literatûra: Kætrzyñski. quos capiunt. quod pagani Pruteni verum deum et dominum Jesum Christum agnoscere respuentes. Wùodarski. quia tamen ad tam arduum negotium sufficere per se nequeunt et egent fidelium subsidiis adiuvari: universitatem vestram monemus et obsecramus in domino. 1882. quae stuporem afferunt cogitata. cuius se obsequio devoverunt. necnon prudentium virorum relatu percepimus. 66–67. locus hodie non habetur... Tekstas ið: PUB. 1940. Quare ad cultum divini nominis preterquam in silvis.TURINYS TRUMPINIMAI. in contumeliam creatoris. 39–40. 1971. GREGORII PAPAE IX EPISTOLA ENCYCLICA DE STATU PRUSSIAE AD PRAESULES BOHEMIAE 23 Januarii 1232 Gregorius etc. assumpserint in Pruscie partibus negotium fidei ex animo prosequendum. claustra et ecclesias plurimas combusserunt.. fratres hosp[italis] S.] Ex literis sane venerabilium fratrum nostrorum.. 1935. continuis et horrendis laboribus consumendo. pueros necant. 1903. [. I. ultra decem millia villarum in Pruscie confinio positarum... luci tenebras preferendo. Ipsi etiam plures quam viginti millia christianorum in occisione gladii posuerunt et ignominiosa morte dampnarunt. pauperum et debilium crucesignatorum in ­ 227 ­ . Et licet dil[ecti] fil[ii]. Marie Teuton[icorum] Jerosol[ymitani] pro reverentia Jesu Christi. et adhuc de fidelibus ultra quinque millia detinentes in compede servitutis. illa fidelibus infligunt iacula tormentorum. 61–85. 9–10. Cuiavie et Pomeranie instanter perdere moliuntur. 160–161. virgines pro ridiculo floribus coronatas in ignem demoniis immolant.. reprimendo per eos impetum barbare a feritatis. quem multi eorum post receptam baptismi gratiam reliquerunt.Wladizlaviensis et . et potius fletus materiam offerunt quam relatus. Quid ultra? Ipsi ferarum more humanum sanguinem sitientes. in quibus multi de fidelibus latitant. 36–42. reliquos habitatores Mazovie. Tymieniecki.

kuriuose slapstosi daugelis tikinèiøjø.. Kujavijos (Cuiavie) ir Pamario (Pomeranie) valdytojai atkakliai planuoja praþudyti. quod impune Christi nomen impugnaverint. POPIEÞIAUS GRIGALIAUS IX ENCIKLINIS LAIÐKAS BOHEMIJOS VALDOVAMS APIE PRÛSIJOS PADËTÁ 1232 sausio 23 Grigalius ir t. iðskyrus miðkus. kad pagonys prûsai. gavæ krikðto malonæ. gloriari. kurá daugelis. se viriliter et potenter accingant. kai kuriuos persmeigdami ietimis. Sugautus jaunuolius pribaigia nuolatiniais pasibaisëtinais darbais. t. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS regno Boemie.. et tam eos quam alios fideles in regno constitutos eodem ad nimiam caritatem. tikintiesiems smeigia ­ 228 ­ . labai protingø vyrø. senius uþmuðinëja.TURINYS TRUMPINIMAI. apleido.] Ið mûsø gerbiamø broliø Mazovijos. monitis et exhortationibus vestris secundum datam vobis a deo prudentiam informetis diligenter et sollicite. atsisakydami pripaþinti tikràjá Dievà ir Vieðpatá Jëzø Kristø. kitus Mazovijos. . sudegino daugiau kaip deðimt tûkstanèiø Prûsijos pasienyje esanèiø dvarø.Vroclavo vyskupø laiðkø ir jø kapitulos nariø. postulantes. qua Christus nos dilexit et diligit. [. vaikus þudo. ir iki ðiol daugiau kaip penkis tûkstanèius tikinèiøjø laiko vergijos panèiuose. Todël ðiandien ten nëra kitos vietos Dievo vardo garbinimui. piliø ir daug baþnyèiø.Vloclaveko ir . profecturi et acturi secundum fratrum consilia predictorum. tarsi þvërys siurbdami þmogaus kraujà. et infideles non possint.. pasmerkdami juos neðlovingai mirèiai. kai kuriuos trenkdami á medþius. ut ipsi redempti pretio glorioso. áþeisdami Sutvërëjà. Mat anie iðþudë kardais daugiau kaip dvideðimt tûkstanèiø krikðèioniø. cum quibus duximus dispensandum. in quos tanquam viros christianos et catholicos cadere obprobria exprobrantium Christo debent. ita quod et ipsis premium debeatur eternum.. praneðimo suþinojome. que tribuit ipse illis. respectum habere et ei retribuere aliquid pro omnibus.. merginas tarsi pajuokai gëlëmis vainikuotas aukoja demonams sudegindami.. tamsybes labiau vertindami uþ ðviesà. tamquam zelum dei habentes ad vindicandum iniuriam crucifixi et ad liberandum proximos de manibus paganorum. Kas toliau? Patys. vota peregrinationis in succursum praedictorum fidelium commutetis.

Dievo garbei prisiëmæ ðvento pranaðavimo pareigà. Marijos broliai. reikalaudami. jog nebaudþiamai puolë Kristaus vardà. gerbdami Jëzø Kristø. kurie. kaip krikðèionys ir katalikai. ir jam atsimokëkite ðiuo tuo uþ visa tai.TURINYS TRUMPINIMAI. Kadangi Bohemijoje yra vargðø ir luoðiø. Vertë DALIA DILYTË ­ 229 ­ . apie kurias pagalvojus ima siaubas ir kurios greièiau teikia pagrindo verksmui negu pasakojimui. Ir nors mylimi sûnûs. kuria Kristus mus mylëjo ir tebemyli. tai jûs. ir netikëliai negalëtø girtis. Jeruzalës Teutonø Ðv. taèiau kadangi jie vieni neástengia pabaigti tokio karðtai pradëto þygio. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S G R I G A L I A U S   I X 1232 M E T Ø S A U S I O   2 3 D I E N O S B U L Ë tas kankinimo ietis. o su jais gailestingai triûsa Dievas. klajoniø maldas pakeiskite pagalba minëtiems tikintiesiems ir tiek juos. raginame [tai daryti] visus ir prisaikdiname Vieðpaèiu. stokoja tikinèiøjø pagalbos ir paramos. atkerðyti uþ Nukryþiuotajam padarytà skriaudà ir iðlaisvinti artimuosius ið pagoniø rankø. kuo jis aniems uþmokëjo. jø jëgomis atremdamas barbariðko þiaurumo puolimà. padëdami ir veikdami pagal minëtøjø broliø paliepimus taip. lyg turëdami Dievo raiðtá. paþymëtø kryþiaus þenklu. nuolankiai jam atsidavæ. tiek kitus karalystën paskirtus tikinèiuosius apgaubkite ypatinga meile. su kuriais mes atsiskaitëme. kad ir jiems bûtø skirtas amþinas atpildas. atleisdami jûsø nuodëmes. kad garbingai atpirktieji. kiek tik leidþia jums Dievo duotas protas. vyriðkai ir garbingai juostøsi. stropiai ir uoliai praneðkite. Skatinkite ir raginkite. yra atsakingi dël Kristaus ðmeiþëjø. nuoðirdþiai ëmësi skleisti tikëjimà.

Iðliko per devyniasdeðimt jo rankraðèio nuoraðø. kur ástojo á pranciðkonø ordinà. tarnais ir tarnaitëmis. Svarbiausias Baltramiejaus Anglo veikalas – Apie daiktø savybes (De proprietatibus rerum) – devyniolika knygø. Veikalas seniau buvo klaidingai priskiriamas kitam autoriui – Baltramiejui Glanvilieèiui (Bartholomaeus de Glanvilla. p. mitologinæ anotacijà prie Wulfstano. Vëliau didesniàjà gyvenimo dalá praleido kontinente: mokësi Prancûzijoje – Ðartre (Chartres). spëjama. 1470–1609 metais iðëjo daugiau kaip 75 leidimai bei vertimai á anglø. ?–1360). tarnus bei tarnaites buvo áprastas ne tik baltø kaimynø (skitø. taip pat ið nuogirdø. Vëliau nepriklausomai nuo Baltramiejaus Anglo mirusiøjø deginimo paprotá panaðiai yra apraðæ kiti ðaltiniai (þr. Jis pateikë svarbiø ðio paproèio detaliø. slavø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTRAMIEJUS ANGLAS apie 1190–po 1250 BARTHOLOMAEUS ANGLICUS Baltramiejus Anglas (Bartholomaeus Anglicus) – vienas þymesniøjø viduriniø amþiø enciklopedistø. iðdëstytos apraðomø kraðtø abëcëlës tvarka penkioliktoje veikalo knygoje Apie provincijas (De provinciis). Tai vienas populiariausiø viduriniø amþiø informacijos sàvadø. kad Baltramiejus Anglas bûtø lankæsis Pabaltijo kraðtuose. kad buvo tikima. Jo þinios apie baltus. kuriø nemini kiti autoriai (kad mirusieji deginami aprengti naujais drabuþiais kartu su gyvuliais. Paprotys kartu su mirusiuoju laidoti jo artimuosius. taip pat kilusiam ið Anglijos. ­ 230 ­ . sukompiliuotos ið ávairiø ðiandien ne taip lengvai nustatomø ðaltiniø. Nuo 1230 (ar 1231) metø iki mirties gyveno Magdeburge. 164– 165). Neþinoma. matyt. o nuo 1225 metø – Paryþiuje. JUOZAS TUMELIS Apie baltø paprotá deginti mirusiuosius jau buvo uþsiminta Wulfstano. pranciðkonui. Europoje plitusiø gandø apie nekrikðèioniðkus kraðtus. Þinios apie jo gyvenimà ir veiklà negausios ir daþnai prieðtaringos. èia dëstë teologijà. taèiau neatrodo. jog po mirties jie pateks á dþiaugsmo ir amþino gyvenimo ðalá). Tai patvirtina jo þiniø teisingumà. paraðytø apie 1240 metus. Gimë jis Anglijoje.TURINYS TRUMPINIMAI. ispanø ir prancûzø kalbas. kad Baltramiejus Anglas ankstesniais ðaltiniais bûtø naudojæsis. kad ið pradþiø mokësi Oksforde.

Simono Grunau. 1609. 3402–3425). IA. 1982. 411–427 (Nr. 592–113. kunigaikðèiø. 1609. Kinijoje. Michaud–Quantin. buvo populiarûs baltø kraðtuose. 69–96. 699. Morris. Êàëëèñòîâ. 221–222 (nr. 1958). 1966. bet ir daugelyje kitø pasaulio kraðtø: Egipte. matyt. XV–XVI amþiaus leidimus ir vertimus þr.: GW.TURINYS TRUMPINIMAI. 113. Àíãëèéñêèå ñðåäíåâåêîâûå èñòî÷íèêè. Amerikoje (Êðà÷êîâñêèé. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTRAMIEJUS ANGLAS germanø) teritorijose. Pasakojimai (mitai) apie genèiø ir jø þyniø. taip pat ne tokiais senais áspûdþiais apie kitø tautø kraustymàsi. 1975. 1979. 1978. Baltramiejus Anglas pirmasis pateikë vieno ið baltø etnonimø – Semigallia – etimologijà – legendos apie þiemgaliø kilmæ nuotrupà: joje sakoma. 92–93. Pilypo Kalimacho. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Bartholomaeus Anglicus. 1935. 1910. tiek indoeuropieèiø gentyse buvo siejami su þyniais. Tarpupyje. Rytø Europoje. Laoniko Chalkokondylo. jø antplûdþius ir asimiliacijà. 1939. Ðie uþsiëmimai tiek Senosios Europos. 694. Erazmo Stellos. 311). Baltramiejaus Anglo informacija baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø dar beveik visai nepanaudota. Mitologiniu poþiûriu ádomus ir Baltramiejaus Anglo teiginys apie menø bei amatø klestëjimà Semboje – tai patvirtina ir archeologijos duomenys (Gimbutienë. Tekstas ið: Bartholomaeus Anglicus. 608) ir kt. 669–670. esà þiemgaliai kilæ ið vietiniø gyventojø ir ateiviø galø. Jono Dlugoðo. atsikraustymà á naujàsias þemes ir jø apgyvenimà. Jie buvo paremti tolimos praeities atsiminimais apie protëviø (visø indoeuropieèiø ir baltø) migracijà. karaliø kilmæ. Spekke. Ìàòóçîâà. Literatûra: Steele. ­ 231 ­ . 126–127. Øèøîâà. Äîâàòóð. Vëliau buvo uþraðyta daugiau ir labiau iðplëtotø pasakojimø apie ávairiø baltø genèiø (lietuviø. Jono Maleckio ir kitø autoriø raðtuose). prûsø) kilmæ (Lauryno Blumenau.

iuxta Osiliam et Liuoniam sita. Nam deos plures adorabant. terra palustris et nemorosa. Osilianes. Liuones et Curones. arte et artificio alias naciones in circuito praeexcelens.. fluminibus et aquis irrigua. ut dicit idem.] De Sambia. Semigallia est prouincia modica ultra mare Balticum constituta. nemora et paludes. Nemoribus et paludibus est munita. cuius gleba est fructifera. Inhabitant liitora Occeani facientes promunctoria et sinus contra latera aquilonis. quando aquae et flumina congelantur.TURINYS TRUMPINIMAI. quae longo maris Occeani interiectu a finibus Germaniae est diuisa. Haec patria tali errore daemonum antiquissimo tempore fascinata modo in parte magna cum multis regionibus subditis uel annexis diuina precedente gratia et cooperante Germanorum potentia creditur a predictis erroribus esse liberata. quorum ritus fuit mirabilis antequam a cultura daemonum ad unius Dei fidem et cultum per Germanicos congerentur. Est autem Sambia terra fertilis gleba et frugum ferax. Mortuorum cadauera tumulo non tradebant. Post mortem autem suos amicos nouis uestibus vestiebant et eis pro uiatico eius oues et boues et alia animantia exhibebent. De Liuonia. ingenio. Gens inter ceteras barbaras corpore elegans. Estenes.] De Semigallia.. sed populus facto rogo maxime usque ad cineres comburebant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS DE PROPRIETATIBUS RERUM c. ut narrat Varro similiter et Herodotus. Liuonia est eiusdem regionis et ideomatis prouincia specialis. auguriis et diuinationibus serviebant. qui omnes antiquitus Gothorum erant subditi potestati. Lectonia Scithiae est prouincia. 1240 De Lectonia. paucas habens alias munitiones praeter flumina. palustris in multis locis et ualde nemorosa. mente audax. homines robusti et fortes. sic uocata quasi a Galatis ipsam occupantibus cum incolis terrae mixtis est inhabitata. prophanis et sacrilegis sacrificiis responsa a daemonibus exquirebant.. credentes sic incensos ad quandam uiuorum regionem feliciter pertingere et ibidem cum pecorum et seruorum sic ob gratiam domini combustorum multitudine felicitatis et vitae temporalis patriam inuenire. cuius populi Lectimi sunt uocati. Et ideo in aestate uix potest illa regio expugnari. inferiori Scithia ibi locata quasi media inter Pratenos. [. [. cuius incolae Liuones antiquitus uocabantus.. Sambia Mesiae est prouincia in Europa. in Asia [! = Mesia] inferiori. feris et pecudibus ualde plena. bellicosi et feroces. Unde ­ 232 ­ . Est autem Lectonia regio. multis fluminibus et lacubus circumualata. Seruos etiam et ancillas cum rebus aliis ipsis assignantes una cum mortuo et rebus aliis incendebant. sed solum in hieme.

kai upes ir kitus vandenis sukausto ledas. joje gausu þvëriø ir gyvuliø. Tarnus bei tarnaites degindavo kartu su numirëliu ir jo turtais manydami. Miðkai ir pelkës jà apsaugo. nepaðvæstomis ir ðventvagiðkomis aukomis kreipdamiesi á demonus ieðkojo atsakymø. ilga Okeano jûros álanka atskirta nuo Germanijos. Jie. kurioje kartu su visais gyvuliais ir tarnais. gyvena Okeano pakrantëje. graþaus ­ 233 ­ . palyginti su kitais barbarais. estenø. Apie Livonijà. taip pat Herodoto. nuo seniausiø laikø apimtas tokiø ðëtoniðkø paklydimø. ozilieèiø. Pasakojama. aspera et saevera. pateks á dþiaugsmo ir amþino gyvenimo tëvynæ. Ir todël vargu ar ði sritis gali bûti uþkariauta vasarà. be upiø. jauèiø bei kitø gyvuliø.. Jos gyventojai nuo seno vadinami lyviais. kaip sako minëtasis Herodotas. juosiama daugelio upiø ir eþerø. siue Galatis. Mirusiøjø kûnø jie nelaidodavo – þmones lauþuose sudegindavo á pelenus. Lietuva yra Skitijos provincija.] APIE DAIKTØ SAVYBES apie 1240 Apie Lietuvà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTRAMIEJUS ANGLAS Semigalli sunt dicti. in partis.TURINYS TRUMPINIMAI. Semba yra derlingø dirvø ir gausiø vaisiø þemë. qui ex Gallis. Vieðpaties malone sudeginti. prieðais ðiauriná krantà. ji plyti þemutinëje Skitijoje. lyviø ir kurðiø. kad sudegintieji laimingai pasieks jø pramanytà gyvøjø ðalá. et illis populis processerunt. bent jau didesnioji jo dalis. Lietuva – derlingø þemiø kraðtas. sed gens barbara et inculta. jie garbino daug dievø. Tai stotingi ir tvirti. kad tas kraðtas. [. Mirusius draugus jie aprengdavo naujais drabuþiais ir kelionën jiems áduodavo aviø. visi jie. Jos þmonës. pasak Varono.. drëkinama upiø ir eþerø. miðkø ir pelkiø. nuo seno buvo pavaldûs gotams. Livonija yra tos paèios srities ypatinga provincija su savita kalba. nebent tik þiemà. o jos þmonës vadinami lietuviais. balota ir miðkinga. daug kur ji pelkëta ir apþëlusi miðkais.] Apie Sembà... taip pat daug pavaldþiø arba uþimtø vietoviø. burtavo ir pranaðavo. prie jo iðkyðuliø ir álankø. tarp prûsø. jø tikybinës apeigos buvo burtai. ji nedaug teturi kitø sutvirtintø vietø (gyvenvieèiø). Semba – Mezijos provincija Europoje. Terra bona et fertilis in annona. karingi ir þiaurûs þmonës. in pascuis. Kol germanai dar nebuvo jø iðvadavæ nuo demonø garbinimo ir nebuvo iðmokæ jø tikëti ir garbinti vieno Dievo. Dievo malonës ir germanø galybës dëka ið aukðèiau iðvardytø paklydimø iðlaisvintas [.

netoli Ozilijos ir Livonijos. bet tos genties gyventojai tamsûs. arba galatø. [. narsûs. kurie jà uþgrobë ir sumiðo su ðios þemës (vietiniais) gyventojais. þemutinëje Mezijoje [!?]...TURINYS TRUMPINIMAI. [.] Vertë JUOZAS TUMELIS ­ 234 ­ . Ðtai kodël þiemgaliais vadinami tie. daug javø. visas kitas kaimynes gentis jie pralenkia talentais. menais ir amatais. kurie kilo ið galø. ganyklø ir pievø. ásikûrusi uþ Baltijos jûros. grubûs ir þiaurûs.. Þiemgala – nedidelë provincija.] Apie Þiemgalà. Þemë puiki ir derlinga.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS sudëjimo. Taip ji vadinama todël. ir vietiniø þmoniø. kad joje gyvena galatai.

paproèiø. suvarþytos nuosavybës teisës. kad sustiprintø savo ir Ordino pozicijas Prûsijoje. Sutartis davë prûsø diduomenei tam tikrø garantijø: priëmusiems katalikø tikëjimà ir pareiðkusiems Ordinui lojalumà buvo garantuota asmens laisvë. Notanga. 1248 metais prasidëjo vidaus kovos Lietuvoje (galbût inspiruotos minëtø uþsienio jëgø) ir buvo sudaryta tarptautinë koalicija prieð Mindaugo Lietuvos valstybæ. remiamas Vokietijos ir Lenkijos feodalø. Prûsijai ir Pamariui – Jokûbas ið Liuticho (Lieþo). tapti dvasininku. Dzeþgonë) pilyje buvo pasiraðyta taika tarp popieþiaus atstovo. riteriu. naudotis teismø gynyba. XIII amþiaus penktajame deðimtmetyje atkaklià prûsø kovà su Ordinu rëmë Lietuva. Prûsijoje buvo ávestos sunkios baudþiavinës prievolës. Ordino vadovybës. kad. vëliau tapæs popieþiumi Urbonu IV.TURINYS TRUMPINIMAI. 1241 metais ir Varmë. kryþiuoèiø teismo piktnaudþiavimø. buvo atsiøstas naujas popieþiaus legatas Lenkijai. Pamario kunigaikðtis Sventopelkas nutraukë bendradarbiavimà su prûsais ir 1248 metø lapkrièio mënesá sudarë taikà su Ordinu. neseniai (1247–1248) Ordino pastatytoje Kristburgo (dab. 1249 metø sutartis rodo. Tai buvo tàsa ginèø. Dalis vakarø prûsø gavo laikinà atokvëpá. Uþ tai prûsai turëjo atsiþadëti savo ideologijos. galimybë disponuoti savo turtu. asmens laisvë. Kad átvirtintø savo valdþià. neteisëto þemës ir turto konfiskavimo. ásitvirtino Kulmo þemëje ir pasiekë. derybø. Kulmo vyskupo ir Ordino didþiausius smûgius patyrusiø Pamedës. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 METØ TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. Popieþiaus kurija ëmësi priemoniø. kurias 1245 metais Lione su Ordinu vedë Sventopelkas ir prûsø atstovai. Varmës ir Notangos prûsø atstovø. Taigi prûsø diduomenë iðsikovojo riteriø luomo teises. Ordinas turëjo padaryti kai kuriø nuolaidø. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS Vokieèiø ordinas. buvo sudaryta ir prûsø sàjunga su pamarënais. 1242 (ar 1243) metais Ordino uþgrobtose þemëse kilo prûsø sukilimas. 1249 metø vasario 7 dienà Pamedëje. 1247 metais ið Vokietijos á Prûsijà atvyko Ordino talkininkø. Ðio legato paveiktas. bet kova vëliau tæsësi ir ypaè sustiprëjo po Durbës mûðio (1260). priversti pripaþinti Ordino valdþià. papirkdamas kai kuriuos prûsø vadus. Pirmojoje sutarties dalyje aptariami teisiniai turto ­ 235 ­ . turëjo atlikinëti sunkià karo tarnybà Ordinui ir kasmet statyti duoklæ produktais (deðimtinæ). prûsai stengësi kiek ámanoma apsisaugoti nuo Ordino savivalës. net dalis Bartos davë Ordinui ákaitø ir pasidavë jo valdþiai. kad 1236 metais Pamedë.

Vëliau Kurkà. kuriam padedant þmonës apsirûpina maistu ir gërimu. Antrojoje dalyje pateikiama autentiðkos informacijos apie prûsø laidojimo apeigas. Ið sutarties skyreliø apie daugpatystæ. paprotys turëti kelias þmonas. kaip jau yra uþsiminæs Wilhelmas Mannhardtas. Vilniuje sutartis buvo paskelbta 1764 metais Motiejaus Dogelio parengtame Lenkijos ir Lietuvos aktø kodekse. buvo fiksuojami abiem pusëms gerai þinomi dalykai. kad pagoniðkas kraðtas nebûtinai turëjo bûti þemo visuomeninio ir politinio lygio. patvirtintame abiejø susitarianèiø pusiø. ROMAS BATÛRA Ordino ir prûsø taikos sutartis – labai vertingas prûsø religijos ir mitologijos ðaltinis. minëjo Simonas Grunau ir juo sekæ Lukas Davidas. Tai iðsamiausias (palyginti su ankstesniais) ir patikimiausias ðaltinis. baþnytiniø apeigø perëmimo klausimai. „kurá jie buvo ápratæ kartà per metus. matyt. kad Prûsijoje buvo nemaþa patriarchalinës bendruomeninës santvarkos liekanø. stabus. daug su Kurkos kultu susijusiø paproèiø nuotrupø ir savø samprotavimø pateikë Matas Pretorijus. kita vertus. galima padaryti iðvadà. kaip juridiniame akte. Jame pakartojami jau senesniuose ðaltiniuose paminëti teiginiai apie mirusiøjø deginimà kartu su þmonëmis. – krikðèioniø tikëjimo. derlingumo dvasia ­ 236 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. kaip dievà. nereiðkia. – tik dël savo specifinio kulto jis. ginklais. Sutartyje yra duomenø apie Prûsijos teritoriná pasidalijimà. puoðti ir garbinti kaip dievà“. þyniai tulisonys ir lygaðonys. Kristoforas Hartknochas. Pagrindinis iki XX amþiaus iðlikæs sutarties tekstas – lotyniðko originalo nuoraðas. nes jame. 1679 metais Kristoforas Hartknochas sutartá paskelbë priede prie Petro Dusburgieèio kronikos. pirmà kartà uþsimenama apie mirusiøjø laidojimà kartu su þirgais. þynius. Ðiai publikacijai buvo panaudoti lotyniðkasis Gdansko nuoraðas ir Elbingo bei Torunës tekstai vokieèiø kalba. perkamàsias jungtuves. Remiantis sutartyje pateikta informacija apie prûsø visuomenæ. kad jis bûtø buvæs vienintelis ir svarbiausias prûsø dievas. minimas stabo Kurkos ir kitø dievø garbinimas. dievus. pririnkæ vaisiø. tëvo teises matyti. Mannhardtas pirmasis Kurkos garbinimà susiejo su paskutinio javapjûtës pëdo paproèiais. o ðiuo vardu vadinamà dievybæ laikë javø augimo. antrojoje – atsisakymo nuo prûsø senovës paproèiø ir. Ðio dievo iðskyrimas. saugotas Karaliauèiaus archyve. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS klausimai. jas pirkti. Patikslintas pagal Karaliauèiaus archyvo tekstà variantas buvo paskelbtas Varmës aktø kodekse (1860) ir Prûsijos dokumentø rinkinyje (1882). turtinæ socialinæ prûsø diferenciacijà. þymius prûsø statybinius pajëgumus. Ið visø prûsø garbinamø dievø sutartyje paminëtas tik vienas stabas Kurka. labiausiai buvo kritæs krikðèionims á akis.

NORBERTAS VËLIUS ­ 237 ­ . Biezais.– „versti. Mannhardtas manë. 1936. Clemen. Panaðiai mirusiojo dvasià tvirtino matàs ir Petro Dusburgieèio apraðytasis vyriausiasis prûsø þynys Krivis. 1868. 1892. 46). Jungfer. 1959. Usener. arba dievybë. 1987. taèiau jos vardà siejo su pr. kaip senøjø kulto apeigø atlikëjai. globojanti derliø. 317–318. 306–307). spræsti. Bertuleit.– „burti“. 1965. 1972. Balys. 314). 1936. IV. Ðiais vardais. 29). 1896. kad tulisonys yra sulotynintas lenkiðkas þodis tuliczyne „ramintojai“. 46–48. 1929. 1924. 1967. liet. 1976. Òîïîðîâ. 1947. 1827. Ùowmiañski. Basanavièius. prûsai vadino asmenis. 1900b. Alexanderis Brückneris Kurkà laikë dieviðkuoju kûrëju – kalviu (Òîïîðîâ. jam kenkianti) (Òîïîðîâ. Òîïîðîâ. atlikusius laidojimo apeigas – mirusiojo garbstytojus. 1926. purl „poetas“ ir teigë. 1950. Stanevièius. kuriame slëpësi derlingumo dievybë“. Franciszekas Bujakas – javams kenkianèiu vilku demonu (Bujak. 307–310). Vëlius. 92). kad jie matà per dangø skriejanèià mirusiojo dvasià. 94). kurti (Mierzyñski. Èâàíîâ. 1868. ir pikta dvasia. 1938b. TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. Mierzyñskis lygaðonis siejo su liga (ligø gydytojai) arba ðaknimi lig. Kurkà laikë javø derlingumo dvasia. gaidþio. Ðiø þmoniø vardø prasmë tyrinëtojø buvo ávairiai aiðkinama. iðsamiai iðanalizavæs ðá vaizdiná. Pisani. rodo teiginys. 1938. 1972. 1921. sen. buvo pavojingi naujosios religijos skelbëjams. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 M. kûra. 1993. Ivinskis. ir. todël prûsai sutartyje turëjo pasiþadëti nelaikyti jø savo tarpe. 1936. Klimas. Bielenstein. 1919. Brückner. 1866.). 1984. 45). Ðmits. 1983. Slaviûnas. Kazimieras Bûga tulisonis siejo su prûsø tulldîsnan „dþiaugsmas“. 1890. numirëlio garbstytojai“ (Bûga. 13–19. 314. 1924. o tulisonis – su ðaknimi tul. ið esmës sutikdamas su Mannhardtu. o lygaðonys – prûsiðkasis jo atitikmuo (Mannhardt. Todël ir patá Kurkos vardà buvo bandoma sieti su viðtos ar gaidþio pavadinimais (Mannhardt. Kad tai ne paprasti raudotojai. 1993 ir kt. 1980. aiðkinti“ (tulisonis – þenklø aiðkintojas) (Mierzyñski. vilko ir kitokio gyvûno pavidalu. isl. 99). 1977. Vëliau Toporovas. kaip matyti ið teksto. 1904. 97). VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS (Mannhardt. Vladimiras Toporovas – javams kenkianèia dvasia (Òîïîðîâ. 1984. Jonas Bertulaitis lygaðonis irgi veda ið þodþio liga (Bertuleit. Þyniai. 1926. Ordino ir prûsø taikos sutartyje esanèia mitologine medþiaga jau yra rëmæsi daugelis prûsø ir kitø baltø religijos bei mitologijos tyrinëtojø (Voigt. Mierzyñski. 92). Òåîáàëüä. 1925. Tulisonys ir lygaðonys vëlesniuose ðaltiniuose neminimi. iðkëlë ðiuo þodþiu vadinamos mitinës bûtybës dvilypumà (javø dvasia.TURINYS TRUMPINIMAI. kad Kurka „tikriausiai buvo vadinamas paskutinis javapjûtës pëdas. dar Maþiulis. þr. remdamasis kalbos bei mitologijos duomenimis. Balys. Antonis Mierzyñskis. Maþiulis. o þyniai (kunigai). „spræsti“. padarë Mannhardto teiginiui artimà iðvadà. 1892. Ðià dvasià prûsø kaimynai slavai ir germanai neretai ásivaizdavo viðtos. kad tulisonys buvæ „kunigai.

quibuscunque nominibus appellentur. 161–162. 89–90 (fragm. CDW. Pakarklis. 88–97. 671–672. ir rus. quod semel in anno. Tekstas ið: PUB.. Literatûra: Voigt. FRIEDENSVERTRAG ZWISCHEN DEM DEUTSCHEN ORDEN UND DEN ABGEFALLENEN PREUSSEN IN POMESANIEN. coram nobis et aliis supradictis deo et Romane ecclesie ac fratribus sepedictis voluntate spontanea firmiter et fideliter promiserunt. 1679b.). quod pares sunt omnes homines. 494–507 (lot. Mannhardt. 238–242 (liet. 1936. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Publikacijos: Hartknoch. Jonynas.. 1964. 28–41. 1955. k. GESCHLOSSEN UNTER VERMITTELUNG DES PÄPSTLICHEN NUNTIUS UND ASSISTENZ DES BISCHOFS VON CULM den 7.TURINYS TRUMPINIMAI. collectis friugibus. Mierzyñski.) ir kt. 1892. Jasas. Pakarklis. et etiam quod quilibet. PUB. et quod solum peccatum miseros facit homines et subiectos. qui non fecerunt celum et terram. I. 1892. Ewald. 1959. si facit peccatum. 1936. Ïàøóòî. 1827. servum constituit se peccati. quantumcunque sit liber. Maþiulis. 41–43 (fragm. 1932. quod ipsi vel heredes eorum in mortuis comburendis vel subterrandis cum equis sive hominibus vel cum armis seu vestibus vel quibuscunque aliis preciosis. WARMIEN UND NATANGEN. cui nomen Curche imposuerunt. 1764. 1948b.] Porro neophiti sepedicti. Promiserunt eciam. consueverunt confingere et pro deo colere. 620–633. Warmia et Natania. sed in fide domini Jhesu Christi et ecclesie catholice ac obedientia et subiectione Romane ecclesie firmi et stabiles permanebunt. 1959. vel aliis diis. 1882.). 1948b. Ydolo. vel eciam in aliis quibuscunque ritus gentilium de cetero non servabunt. 1937. a nobis instructi. Mannhardt. Mierzyñski. 1875. Forstreuter. dum non peccant.). 1963. 158–165. Ùowmiañski. specialiter autem illi de Pomezania. sed mortuos suos iuxta morem christianorum in cymiteriis sepelient et non extra. 17–21. 1993. nolentes supradictam perdere libertatem nec se de cetero subicere homini pro peccato. I. de cetero non libabunt. I. k. 1959. quod inter se non habebunt ­ 238 ­ . Ïàøóòî. 249–255. Dogiel. 40–48. 463–475. Februar 1249 [. 1882.

et quod nullus uxorem filio suo emet vel sibi. homines videlicet mendacissimos histriones. Et ne aliquis hac de causa novercam suam possit sibi vendicare ulterius in uxorem. vel e converso. dicentes malum et bonum et laudantes mortuos de suis furtis et spoliis. immergendo puerum ter in aqua et dicendo: puer. mendaciter asserunt. Promiserunt eciam. Et quia longo tempore presbiteris et ecclesiis ­ 239 ­ . ut mortuo patre. Promiserunt eciam. quod nullus ex eis quacunque de causa novercam suam ducet de cetero in uxorem. hactenus servaverunt. armis fulgentibus decoratum. perpetrarunt. qualis nec inter gentes. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 M. secundum quod iura permittunt. quod. baptizandi intentionem habente. secundo. ipsum baptizandum facient ad ecclesiam deportari et a presbitero baptizari. publice vel occulte. quamcitius poterunt facient baptizari. dum viverent. sed una sola contenti cum ipsa contrahet unusquisque sub testimonio competenti et matrimonium illud in ecclesia statutis temporibus cum sollempnitate debita publicabit. vel uxorem fratris sui. promiserunt se nunquam de cetero habituros.TURINYS TRUMPINIMAI. Cum enim aliquam uxorem de pecunia communi sibi et filio emerat sibi pater. vel eciam aliam sibi in primo. inquam. Hoc. sicut intelleximus. uxor eius devolveretur ad filium. Si tamen a sponso patri vel matri sponse. absque summi pontificis dispensatione et licencia speciali. hec nullatenus prohibemus. que. ab aliquo christiano. quamcito puer alicuius natus fuerit vel ad minus infra octo dies. et quod nullus filium suum vel filiam quacumque de causa per se vel per alium abiciet de cetero vel occidat. talibus consimilibus mendaciis populum seducentes et ad ritus gentilium revocantes. sicut alia hereditas de bonis communibus comparata. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS de cetero Tulissones vel Ligaschones. nisi solos illos. Unde promiserunt dicti neophiti. si tam diu potest absque mortis periculo reservari. vel si dos viro vel donacio propter nuptias uxori data fuerint vel promissa. et mortis periculo imminente. TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. et quod nullum utriusque sexus heredem legitimum reputabunt vel ad supradictam successionem hereditatis admittent. qui quasi gentilium sacerdotes in exequiis defunctorum ve tormentorum infernalium promerentur. qui de legitimo matrimonio secundum statuta Romane ecclesie fuerint procreati. ut videlicet uxorem patris sui aliquis habeat. vel ab alio talia quoquomodo fieri consentiet vel permittet. quod duas uxores similiter vel plures de cetero non habebunt. immundiciis et rapinis ac aliis viciis et peccatis. se videre presentem defunctum per medium celi volantem in equo. ego baptizo te in nomine patris et filii et spiritus sancti. uxores nec vendere nec emere promiserunt. ac erectis in celum luminibus exclamantes. tercio vel quarto consanguinitatis vel affinitatis gradu attinentem. nam ex hoc talis inter ipsos consuetudo. Item promiserunt. nisum in manu ferentem et cum comitatu magno in aliud seculum procedentem. inolevit. quod nullus eorum de cetero filiam suam vendet alicui matrimonio copulandam. vestes vel alia clenodia data fuerint vel promissa.

. alioquin consenserunt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS caruerunt et idcirco multi non baptizati ad inferos descenderunt.] VOKIEÈIØ ORDINO TAIKOS SUTARTIS SU ATKRITUSIAIS PAMEDËS. ir kad tik nuodëmë padaro þmones vargðus ir klusnius. Varmës ir Notangos gyventojams. ne boni aliorum mores ex eorum pravis colloquiis corrumpantur. Priþadëjo jie taip pat nelaikyti savo tarpe tulisoniø nei lygaðoniø – didþiausiø melagiø ir veidmainiø. tampa nuodëmës vergu.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 240 ­ . kad ir koks jis bûtø laisvas. publicentur. et eciam bona illorum. ypaè Pamedës. daugiau nebeatnaðauti aukø. VARMËS IR NOTANGOS SRIÈIØ PRÛSAIS. Romos baþnyèiai ir daþnai minimiems broliams. nei kitø pagoniðkø paproèiø: mirusiuosius deginti arba þemëje laidoti su þirgais ar su þmonëmis. jie priþadëjo savo mirusiuosius krikðèioniø paproèiu laidoti kapinëse. qui natos suos infra dictum tempus ex contemptu non fecerint baptizari. mûsø ir kitø minëtøjø asmenø akivaizdoje tvirtai. [. nei þemës. o ne uþ jø. kurá jie buvo ápratæ kartà per metus pririnkæ vaisiø puoðti ir garbinti kaip dievà – já praminë Kurka – ir kitiems dievams. toliau mes iðaiðkinome. kad nei jie patys. kad þmonës yra visi lygûs. Prieðingai. jei yra padaræs nuodëmæ. SUDARYTA TARPININKAUJANT POPIEÞIAUS NUNCIJUI IR DALYVAUJANT KULMO VYSKUPUI 1249 vasario 7 [. ipsique extra christianorum fines nudi in tunica expellantur. qui adulti pertinaciter baptismum recipere noluerint requisiti. tam pueri quam adulti. taigi kiekvienas.] Daþnai minimiems naujakrikðèiams. iðtikimai savo valia priþadëjo Dievui. kurie nesukûrë nei dangaus. nei jø vaikai nebesilaikys ateityje nei ðiø. ar su ginklais bei drabuþiais arba kokiomis brangenybëmis. ut bona parentum.. Jie.. kol nenusideda. Prieðingai. promiserunt firmiter et expresse. jie visà laikà bûsià tvirti Vieðpaties Jëzaus Kristaus ir Katalikø baþnyèios tikëjimo iðpaþinëjai bei nuolankiai pavaldûs Romos baþnyèiai. et multi adhuc inter eos remanent baptizandi.. nenorëdami netekti minëtosios laisvës ir bûti toliau þmogaus valdomi dël nuodëmës. stabui. quod omnes nondum baptizatos infra mensem facient in forma ecclesie baptizari. kad ir kokiais jie bûtø vadinami vardais.

grobimus ir kitas ydas bei nuodëmes. Ið tikrøjø ðiuo metu. Pakëlæ á dangø akis. Taigi minëtieji naujakrikðèiai priþadëjo jokiu bûdu toliau nebevesti savo pamotës arba savo brolio þmonos. kur já pakrikðtytø kunigas. kurias jie bûdami gyvi buvo padaræ. að tave krikðtiju vardan Tëvo ir Sûnaus. O kad kas nors dël tos prieþasties negalëtø savo pamotæ parduoti kitam uþ þmonà. priþadëjo savo tarpe daugiau niekad nebelaikyti. Pavyzdþiui. Be to. kartoju. giria mirusiuosius uþ jø vagystes ir plëðikavimus. Jø. padedant kokiam nors krikðèioniui. kai kalba apie blogá ir gërá. neþudyti vieðai ar slaptai. taip pat nepritarti ir neleisti. nusipelno pragaro kanèiø. Taèiau. kad kas nors kitas tai kaip nors darytø. nei per kità asmená daugiau nebeþeminti. nuneðti á baþnyèià krikðtyti. Tokiomis ir panaðiomis melagystëmis jie klaidina þmones ir traukia atgal á pagoniø paproèius. nesibijant mirties pavojaus. jie priþadëjo þmonø nei pirkti. bet pasitenkinti viena. ðaukdami jie melagingai tvirtina matà èia pat esantá velioná. kaip supratome. uþ bendrus pinigus ágytas turtas. Visi kaip vienas jie priþadëjo taip pat neparduoti savo dukters kam nors á þmonas. tai ta þmona tëvui mirus patekdavo sûnaus nuosavybën. kaip kad nëra buvæ net tarp pagoniø. antram. Gresiant mirties pavojui. to jokiu bûdu jiems nedraudþiame. nei baþnyèiø ir todël daugelis jø nekrikðtytø nuþengë á pragarà. neðantá rankoje vanagà ir su dideliu bûriu palydos einantá á kità pasaulá. áleisdamas kûdiká á vandená. kiek leidþia teisë. Jis tris kartus. jeigu jaunikis duoda ar paþada duoti jaunosios tëvui ar motinai drabuþiø bei kitø brangenybiø arba jei vyrui yra duodamas kraitis arba ðiaip jis yra apdovanojamas ar priþadama apdovanoti þmonà vedybø proga. Mat kai tëvas nusipirkdvo uþ bendrus pinigus sau ir savo sûnui þmonà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 M. jie stengsis pakrikðtyti kaip galima greièiau. kadangi jie ilgà laikà neturëjo nei kunigø.TURINYS TRUMPINIMAI. su kuria kiekvienas susituoksiàs esant tinkamam liudijimui. kurie bus gimæ teisëtai ið moterystës. kaip ir kitas paveldimas. taip. taip pat kadangi ­ 241 ­ . ir Ðventosios Dvasios“. laidodami mirusiuosius. nei sau. Jie taip pat priþadëjo toliau neturëti dviejø ar daugiau þmonø. jei taip ilgai galima laukti. Priþadëjo jie taip pat teisëtais paveldëtojais laikyti abiejø lyèiø tik tuos asmenis ir tik tiems pripaþinti minëtàjà paveldëjimo teisæ. ir tà moterystæ nustatytu metu su deramu iðkilmingumu paskelbsiàs baþnyèioje. kai kas turi savo tëvo þmonà. neðvarius darbus. sakys: „Kûdiki. treèiam ir ketvirtam giminystës ar artimumo laipsniui be ypatingo popieþiaus potvarkio ir leidimo. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS Jie. skriejantá ant þirgo per vidurá dangaus. taip pat prisiþadëjo savo sûnaus ar dukters dël kokios nors prieþasties nei patys. Jie dar priþadëjo vos gimusá kieno nors kûdiká maþiausiai per aðtuonias dienas. taip pat nepirkti þmonos nei savo sûnui. arba moters. sudarytos pagal Romos baþnyèios nuostatus. tas paprotys tarp jø buvo taip ásivyravæs. turinèiam norà krikðtyti. priklausanèios pirmam. nei parduoti. TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. pasipuoðusá þvilganèiais ginklais. nelyginant pagoniø kunigai.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS daugelis ið jø – tiek vaikai. uþsispyræ atsisakys priimti krikðtà.. jie tvirtai ir aiðkiai priþadëjo visus. ir turtà suaugusiøjø. ligi ðiol nekrikðtytus. niekindami krikðtà. kurie savo vaikø per minëtàjá laikà.. vienmarðkinius uþ krikðèioniø þemiø. kad jø piktos kalbos nesugadintø kitø gerø paproèiø. nepakrikðtys.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 242 ­ . kad ir paraginti. Be to.TURINYS TRUMPINIMAI. pakrikðtyti Baþnyèios paproèiu per vienà mënesá. tiek suaugusieji – dar iki ðiol yra nekrikðtyti. o juos paèius iðvarys nuogus. jie nutarë konfiskuoti turtà tëvø. kurie. [.

Apraðyme minimas èekø karaliaus puolimas prieð Sembà datuojamas 1255 metais. Vengrija. Apraðymas iðliko XIII amþiaus pabaigos kodekse. ar autorius patá veikalà baigë. Norvegija. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PASAULIO APRAÐYMAS Pasaulio apraðymo (Incipiunt descripciones terrarum) autorius – tiksliai neþinomas asmuo. de fratribus minoribus frater Adolfus. gyvenæs iki XIII amþiaus pabaigos (Jakðtas. y. ir bus Apraðymo autorius. Vengrijoje (Górski. Þemaitijà. Anoniminis Apraðymo autorius pats paþymi. Estija. Manoma. bet buvo ir Mindaugo karûnavime (1253). Rusia. 252). Trejybës (Trinity) koledþo bibliotekoje (nr. Livonija. XIII amþiaus ðeðtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje. Mindaugo karûnavimà. Austrijoje. Livonijos uþkariavimo pradþià. 1983). Afrikà. Sembà (jos uþkariavimà. Lietuvà. Taigi ­ 243 ­ . Pasaulio apraðyme pateikiamas biblinis pasaulio suskirstymas á Azijà. Spëliota. kad jis ne tik su draugu lankësi jotvingiø kraðte. o apie popieþiø Aleksandrà IV (mirusá 1261 metais) kalba kaip apie gyvenantá. dalyvavo Èekijos karaliaus Prðemislo Otakaro II puolime prieð Sembà (1255 metø pradþioje). po to apþvelgiama Europa. kad vienas ið ðiø liudytojø. kuriame tarp liudytojø minimi du dvasininkai: ¥de fratribus praedicatoribus Sinderamus. t. Lenkija. ir panaðiai. 1985) á 1253 metø liepos mënesio Mindaugo dokumentà dël kai kuriø þemiø Þemaitijoje ir Jotvoje. 1981). jis galëjo bûti dominikonas arba pranciðkonas. Kurðà. saugomame Airijos sostinës Dublino ðv. Europà pagal Nojaus palikuoniø gyvenamas vietas. veikiausiai pranciðkonas Adolfas... Airijoje. 1258–1261 metais. atkreiptas dëmesys (Ochmañski. Ispanija. vëliau. Apraðyme kalbama ir apie Jotvà. 1249 metais misionieriavæs jotvingiø gyvenamose vietose. Anglija. pats karalius (miræs 1278 metais) minimas kaip tuo metu valdantis. ágijusio platø tarptautiná atgarsá. Lietuvos ávykiais bandoma nustatyti ðio teksto paraðymo datà. tikriausiai po 1258 metø Aukso Ordos totoriø puolimo prieð Lietuvà. Nalðios gyventojus). kad gal tai buvo dominikonø vienuolis Henrikas. baltø kraðtai (tarp jø Lietuva). kad veikalas raðytas po 1255 ir prieð 1260 metus. prûsø paproèius). Pasaulio apraðymas paraðytas XIII amþiuje kaip veikalo apie totorius ávadas (neþinia. y.´ (LUB. todël manoma. nr. Bulgarija ir kt. Sprendþiant pagal Apraðymo turiná. Ðkotija. nalðënus (t. gal tik perraðinëtojas jo neperraðë á iðlikusá kodeksà). Ðvedija. kad tai iðsimokslinæs vokieèiø kilmës misionierius baltø kraðtuose. buvæs Èekijoje. Ieðkant Apraðymo autoriaus. Graikija. I. raðyta. Pagal Apraðymo autoriaus santyká su minëtais baltø. raðytame. minima Italija. 347). sembø. kaip manoma. Autorius nemini Mindaugo atsimetimo nuo krikðto bei jo mirties.TURINYS TRUMPINIMAI.

Fragmentai iðversti á anglø. k. 1981 (lenk. ginklais ir vertingesniais drabuþiais). anglø k. Jakðtas. lenkø. quam sequitur Pruscia. primum episcopum eiusdem terre. k.TURINYS TRUMPINIMAI. Cisterciensis ordinis. su rez. Literatûra: Colker. Taèiau su Sembos gyventojais ðie paproèiai seniau nebuvo siejami. INCIPIUNT DESCRIPCIONES TERRARUM 1255–1260 [5. kad panaðûs prûsø paproèiai autoriui irgi jau buvo anksèiau þinomi. apie kuriuos uþsimenama Pasaulio apraðyme (miðkø garbinimas. raðytas amþininko. ávykiø dalyvio.). 1981. 712–726. Jakðtas. ROMAS BATÛRA Tikëjimai ir paproèiai. k. buvusio tuose kraðtuose. Ið konteksto matyti. 1979. Hec per deo carum virum Christianum. 720–726 (lot. Ochmañski. 720–726. Apraðymà surado ir 1979 metais paskelbë Marwinas Colkeris. Îõìàíüñêèé. Tekstas ið: Colker. principium sue conversionis sumpsit absque gladio per gratiam baptismalem. 1983. 715–717.. bûrimai. Ulèinaitë. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Colker.). similiter ad aquilonem tangens mare dulce. 1985. Samalavièius. Górski. lietuviø kalbas. 1987.). 1983. ­ 244 ­ . mirusiøjø deginimas su þirgais. 1984.). Á ðá ðaltiná baltø mitologijos tyrinëtojai dar nebuvo atkreipæ dëmesio. rodantis minëtø tikëjimø ir paproèiø populiarumà visose baltø gentyse. autorius turëjo papildomos informacijos ið ðios baltø þemës. jau ne kartà buvo minëti senesniuose ðaltiniuose kalbant apie ávairias baltø gentis.] Hungarie iungitur a parte aquilonis pars Polonie orientalis. Todël Pasaulio apraðymas reikðmingas kaip pirminis ðaltinis. 1979. k. 63–64 (liet. kiek jis susijæs su baltais ir Lietuva. Abramauskas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Pasaulio apraðymas. Górski. 109 (lot. 1979. Vadinasi.

Credunt enim quod hiis et aliis que comburuntur in futuro seculo uti possint. Hanc cum socio ceperam baptizare. quorum quatuor sunt in Pruscia et tres in Livonia. Et sic ceperunt Christiani ibi dilatari. sed maritima ex parte aquilonis. que magis flectitur ad aquilonem. [10. cruce signa(tus) personal(ite)r cum copioso exersitu Christianorum dominio subiugavit et potenciorem dicte terre de sacro fonte elevans suo appellavit nomine me presente. Prusciam sequitur Zambia ad aquilonem eiusdem lingue maritima quasi a parte aquilonis.] Hii quemadmodum Prutheni speciales silvas pro diis colebant. Ideo poterimus inter illos securius conversari. Et facto cemento castellum ceperunt satis firmum. Quod cernentes indigne sic dicebant: „Permittamus hos homines lapides erigere et consumpmato opere circumdantes funibus fortissimis ligatisque ad ipsos bobus et equis plurimis uno momento ad terram omnia prosternemus“. Cumque cum dictis instrumentis advenissent et sagittis repugnancium vidissent ex suis plurimos interfectos. [13.] Ab oriente autem versus Russiam eidem Ietwesya est coniuncta. [7. [12. anno scilicet primo domini Alexandri pape IIII. Cuius rex primus Mendogus baptizatus est et in coronacione sua me ibidem existente regnum suum a sede Romana recipiens hoc idem reliquid suis posteris faciendum dummodo eandem ad huiusmodi factum curam adibeant diligentem. Hec inicium sue salutis per mercatores habuit. Caute ab eisdem et paulatim optinuerunt ut sepem de lapidibus pro parva curia in insula dicti fluvii erigerent ne lupi vel latrunculi nocte ipsos aut peccora que ibidem acquisiverant perturbarent. que Pomerania nuncupatur. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PASAULIO APRAÐYMAS [6. Et mortuos cum equis et armis et nobilioribus vestibus comburebant.] Hec habet etiam ad orientem conterminam Ruscie terram Lectavie.] Dicti Lectavi Ietuesi et Nalsani de facili baptizantur eo quod a Christianis nutricibus ab ipsis cunabulis sunt enutriti. [9. [8. ­ 245 ­ . Huic numquam fuit absque gladio predicatum.] Hinc ab occidente pars magna Polonie. Qui pulsi tempestate in magnum flumen quod Duna dicitur decendens de Ruscie partibus devenerunt. habito consilio pacem cum mercatoribus perpetuam inierunt.] Hanc Primicius rex quintus Boemorum. [11. qui nunc regnat.] (C)urlandiam sequitur Livonia ad aquilonem habens archiepiscopum cum vii suffraganeis. sita est. In orientali vero plaga posita est terra paganorum que Samoita appellatur.] Zambie iungitur Curlandia.TURINYS TRUMPINIMAI. Et viderunt populum simplicem et inermem. circumdata mari a parte austri et etiam occidentis. Auguria multum sequebantur.

kad turëtø kur pasislëpti nuo vilkø ir plëðikø ir apsaugoti gyvulius. Jie atlikdavo daug ávairiø bûrimø. Atsargiai ir pamaþu gavo jø sutikimà minëtos upës saloje pasistatyti ið akmenø maþà bûstinæ. kad jie rûpestingai jà saugotø. kaip ir prûsai. o mirusiuosius kartu su þirgais.] Rytuose.] [Sembos gyventojai]. Uþ Prûsijos á ðiauræ plyti Semba. Tai ávyko man dalyvaujant.] Rytuose Þemaitija ribojasi su gretima Rusijai þeme Lietuva. Èia su draugu að ëmiau krikðtyti þmones. kuri daugiau krypsta á ðiauræ ir pietinëje bei vakarinëje dalyje yra supama jûros. [7. [9. kur kalbama ta paèia kalba. jie atplaukë èia didele upe. vietiniai ­ 246 ­ . su didþiule kariuomene surengë kryþiaus þygá prieð Sembà ir nugalëjæs atidavë jà krikðèioniø valdþiai.] Á vakarus nuo èia yra Pomeranija. tam tikrus miðkus garbino kaip dievus. [6.] Semba jungiasi su Kurliandija. Jos pirmasis karalius Mindaugas buvo pakrikðtytas. o ðios þemës galingiausiàjá þmogø. kuri turi arkivyskupà ir septynis sufraganus1. kadangi nuo pat vystyklø yra auklëjami krikðèioniø aukliø.] Vengrija ið ðiaurës ribojasi su rytine Lenkijos dalimi ir su Prûsija. [10. kai jis priëmë savo karaliðkàjà valdþià ið Romos popieþiaus ir paliko jà savo palikuonims. Rytuose yra pagoniø þemë. pastatë gana stiprià pilá.] Primicijus. cistersø ordino vienuolio Kristijono nepanaudojus kardo. kuris dabar valdo. Niekas èia neskelbë Dievo þodþio be kalavijo. ginklais ir vertingesniais rûbais degindavo. yra jotvingiø kraðtas. kuri vadinasi Þemaitija. ið kuriø keturi yra Prûsijoje ir trys Livonijoje. kuriuos ten ásigijo.TURINYS TRUMPINIMAI. kuri vakaruose ribojasi su Lenkija. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS PASAULIO APRAÐYMAS 1255–1260 [5. Kurliandijos iðganymui pradþià davë pirkliai. jotvingiai ir nalðënai yra lengvai pakrikðtijami. Genami audros. prieðais Rusià. Ði ðalis buvo atversta á krikðèionybæ Dievui mielo þmogaus. apðlakstæs ðvæstu vandeniu. vadinama Duna2. asmeniðkai. [13. [12. popieþiaus Aleksandro IV pirmaisiais valdymo metais. kad visais ðiais dalykais mirusieji galës naudotis bûsimajame gyvenime. pirmojo Prûsijos vyskupo. krikðto malonës dëka. pavadino savo vardu. o ðiaurëje su jûra. ir að dalyvavau jo karûnavime. Ir pamatë jie paprastus beginklius þmones.] Uþ Kurliandijos á ðiauræ plyti Livonija.] Minëtieji lietuviai. Taigi galësime tarp jø saugiau bûti. kuri ðiaurëje prieina prie Gëlosios jûros. Matydami jà. [8. [11. Tikëjo. Pasigaminæ skaldos. penktasis èekø karalius. ið Rusijos pusës.

Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1 2 Sufraganas – vyskupas. kurià mes. jauèiais ir arkliais.TURINYS TRUMPINIMAI. tuoj pat iki pat þemës sugriausime´. Taip ásitvirtino tame kraðte krikðèionys. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PASAULIO APRAÐYMAS gyventojai ðnekëjo: ¥Leiskime tiems þmonëms statyti akmeninæ pilá. tada pasitaræ nusprendë su pirkliais sudaryti amþinà taikà. Taèiau kai jie atëjo su minëtais árankiais ir pamatë. ­ 247 ­ . pasinaudodami tvirtomis pintomis kopëèiomis. jog daugelis jø þuvo nuo [atëjûnø] strëliø. Duna – Dauguva.

526–527). 48–49). ¥vëlë´) paskatino Tomà Ðantimprietá ðiuos Vakarø Europos gyventojø demonus susieti su prûsø tikëjimais. NORBERTAS VËLIUS ­ 248 ­ . Paaiðkinti reikia tik autoriaus teiginá. Vladimiras Toporovas (Maþiulis. pasiþymëjæs aktyvia veikla dominikonø ordine (ástojo á já apie 1230 metus). 1936. 1975. Òîïîðîâ. kurioje ryðku beatodairiðko tikëjimo suþadintos vizijos. Tokias vizijas daþniausiai regëdavo labai tikinèios moterys. 1866. Minëtàjá veikalà sukûrë bûdamas jau pagyvenæs þmogus. THOMAS VON CHANTIMPRÉ Ið Brabanto (Belgija) kilæs Tomas Ðantimprietis (Thomas von Chantimpré. 393–394). nes ðventus miðkus ir vëlesniais laikais minëjo daugelis baltø mitologijos ðaltiniø. dvasia kilmæ ir prasmæ raðë Vytautas Maþiulis. 241–242. 1866. kad prûsai turëjo ðventø miðkeliø. Augustinas ir kiti viduramþiø autoriai kalbëdami apie Vakarø Europos tautø (visø pirma galø) tikëjimus. kad ðiuos miðkus prûsams iðsaugoti padëdavo demonai. Dvasininko gyvenimà jis pradëjo netoli Kambrë (Cambrai) esanèiame Ðantimprë (Chantimpré) vienuolyne (Wattenbach. dvasia (¥vaiduoklis´. 526). kuriuose aukojo savo dievams aukas. Manoma. 1988. kad þodþio Dusia arba Dusio panaðumas á baltiðkuosius þodþius dusi.TURINYS TRUMPINIMAI. paversti juos savotiðkais prûsø ðventøjø miðkø saugotojais (Mannhardt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TOMAS ÐANTIMPRIETIS XIII a. Ðitaip vadinamus demonus apraðinëjo ðv. Ðios þinios neabejotinai tikros. Thomas Cantipratanus) 1263 metais paraðë Knygà apie bièiø valstybæ (Bonum universale de apibus). Knyga apie bièiø valstybæ – savotiðka vienuoliø valstybës utopija. vadinami dvasiomis (Dusiae vel Dusiones). Apie baltø þodþiø dusi. 511. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Tomas Ðantimprietis vienas pirmøjø (po Adomo Brëmenieèio ir Pasaulio apraðymo autoriaus) uþsiminë. o autorius su jomis susidûrë bûdamas nuodëmklausiu Lotaringijoje ir kitur (Wattenbach.

Literatûra: Wattenbach. Mannhardt. 511. Mannhardt. Hi sunt etiam daemones de quibus beatissimus Augustinus etc. kurios yra treèioji demonø rûðis. 1597. Tekstas ið: Mannhardt. 1936. nisi in iis diis suis voluerint immolare. 1627. 48 (fragm. 1936. apie kuriuos [raðo] ðventasis Augustinas ir t. 1605. quibus gentiles lucos plantatos antiquitus conservabant.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TOMAS ÐANTIMPRIETIS Publikacijos: Thomas Cantipratanus.). quae est tertia species Daemonum sequitur: Dusiorum daemonum opera multa percepimus et hi sunt. ir bûtent jø padedami pagonys kitados saugojo sodintus miðkelius. 1866. 1936. ir áþengia á juos tik tada. 48. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 249 ­ . arba vëles. Þinome daug dvasiø – demonø – darbø. kuriø nedrásta kirsti. kai nori juose aukoti aukas savo dievams. KNYGA APIE BIÈIØ VALSTYBÆ 1263 Apie dvasias demonus ir kaip vienà kûnà paðalinus kitas atsiranda Èia [kalbama] apie dvasias. His adhuc Prussiae gentiles silvas aestimant consecratas et eas incidere non audentes nunquam ingrediuntur easdem. Tai tokie demonai. BONUM UNIVERSALE DE APIBUS 1263 De Dusiis daemonibus et quomodo uno corpore sublato aliud substituant Hinc de Dusiis vel Dusionibus. t. 48–49. 526–527. Prûsijos pagonys po ðiai dienai laiko joms paðvæstus miðkus.

310. 1909. kurias mini ir daugelis kitø ðaltiniø. 1286 metø vasario 28 dienos aktu uþ iðtikimybæ per prûsø sukilimà suteikë Senojo Karaliauèiaus pilieèiams Kulmo ir kitas teises. kad baltai (prûsai) ið tiesø turëjo ðventomis laikomø giraièiø. t. Tekstas ið: PUB. I.TURINYS TRUMPINIMAI. sàs. o iðtraukas paskelbë Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. patvirtinantis. buvo ir Vilniaus Ðventoji giria. kad ðitokios ðventosios girios buvo susijusios su nekrokultu: jose buvo deginami arba laidojami mirusieji.). 310 (1909. 128 (fragm. 2. 1936. Privilegijoje minimos Ðventõsios girios topografija tipiðka baltams: ji yra ne paèiame mieste. 1909. Prûsijos þemës magistras. 1961). skelbtas leidinyje Preussisches Urkundenbuch. l. dovanojo þemës sklypø. ROMAS BATÛRA Privilegija yra vertingas BRM ðaltinis. Mannhardt. Dokumento originalas buvo Karaliauèiaus archyve. I. Uþ upës (Vilnios). 1936. Atrodo. minima Motiejaus Strijkovskio. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRÛSIJOS ÞEMËS MAGISTRO KONRADO VON THIERBERG PRIVILEGIJA SENAJAM KARALIAUÈIUI Konradas von Thierberg Jaunesnysis. 310. p. ­ 250 ­ . þiûrint ið pilies. 128). NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. o ¥anapus Priegliaus´.

infra unius anni spacium vendi debent. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRÛSIJOS ÞEMËS MAGISTRO KONRADO VON THIERBERG PRIVILEGIJA KARALIAUÈIUI DAS HAUPTPRIVILEG DES LANDMEISTERS KONRAD VON THIERBERG DER ALTSTADT KÖNIGSBERG den 28. insulis. ut nullam aream sive domum nos absque consensu civium neque cives absque nostro consensu in predicta civitate alicui legare debeant vel conferre. salectis.. et in omnibus silvis nostris sitis a superiore termino libertatis. paludibus. ligna cedant ad usus ignium et edificiorum suorum.. Omnia prefata bona in agris. usque ad campum. sepedicte civitatis Kvnigesberch habitatoribus universis in perpetuum indulgemus. Item precibus dictorum civium duximus annuendum. ut in silva Sancta ultra Prigoram.. aquis.] Poterunt insuper predicti cives piscari in Prigora a ponte Kvnigesberch Prigoram ascendendo usque ad Sanctam silvam cum omnibus instrumentis piscandi preter clausuras aque. qui Lauthen dicitur. Si qua autem illorum bonorum ab aliis forsitan possidentur. Februar 1286 [. tenebimur ea eximere et prefatis civibus infra decennium post datam presencium libera cum omnibus prefatis utilitatibus et libertatibus assignare. Et ut sepedictorum civium fidelibus obsequiis domui nostre fideliter et constanter impensis speciali gracia et favore per condigna promotionum beneficia habundancius occurramus. agri sive orti donata fuerint. quod. silvis. area. [. pratis. que Labun dicitur.TURINYS TRUMPINIMAI. piscariis et aliis quibuslibet utilitatibus exceptis superius prenotatis libera et absque onere tradimus prefate civitatis civibus et incolis ad communem usum et utilitatem in perpetuum possidenda. si in testamento nostre domui seu cuicumque alteri ab aliquo cive habitatore in Kvnigesberch domus.. quam civitati deputavimus. quibus Prigoram nolumus occupari. pascuis.] ­ 251 ­ . alioquin libere cedat in usus civium predictorum. Preterea statuimus. prout necessitas exigit singulorum. stagnis.

[. kad. O kad parodytume bent ðioká toká dosnumà uþ mûsø daþnai minëtø pilieèiø nuolankø. iðtikimai ir tvirtai pareikðtà mûsø namams paklusnumà. druskos kasyklø. uþraðytø dovanai namà. salø. visada leidþiame visiems minëtiesiems Karaliauèiaus gyventojams anapus Priegliaus esanèioje Ðventojoje girioje. be jokiø apribojimø bei mokesèiø atiduodame minëtojo miesto pilieèiø ir gyventojø nuosavybën naudoti visam laikui jø bendram labui.. vieneriems metams praslinkus. kad Prieglius tokiu bûdu bûtø nusavintas. ir visuose mûsø miðkuose nuo ankstesnës ribos. kitaip visa nekliudomai teatitenka minëtøjø pilieèiø (Karaliauèiaus gyventojø) naudai. atsiþvelgdami á minëtø pilieèiø praðymus. tvenkiniø. miðkø. ganyklø. mes turësime tatai atimti. O jeigu ið tø gërybiø kas nors atsitiktinai yra pasisavinama kitø.] Anksèiau minëtiems pilieèiams galima buvo þvejoti Priegliuje nuo Karaliauèiaus tilto aukðtyn upe iki pat Ðventosios girios visokiais þvejybos árankiais. mes nutarëme. kurià nustatëme miestui. Karaliauèiaus gyventojas. Draudþiama tik daryti vandens uþtvaras. vadinamo Lauthen. pievø. visa tai turi bûti parduodama. pelkiø. mat nenorime. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS KRAÐTO VALDOVO KONRADO VON THIERBERG PRIVILEGIJA SENAJAM KARALIAUÈIUI 1286 vasario 28 [. nei perleisti. Visas minëtàsias laukø. Be to. pasikirsti kiek kam reikia malkø ugniai kûrenti ir medþiø troboms pasistatyti. iðskyrus anksèiau paminëtus. Taip pat. jeigu testamentu mûsø ar kitiems kokiems namams koks nors pilietis. o po deðimties metø tas laisvas (gërybes) su visokeriopa anksèiau minëta nauda bei laisvëmis atiduoti minëtiesiems pilieèiams. tai. aikðtæ. nei pilieèiai savo ruoþtu be mûsø negalëtø jokios aikðtës ar namo minëtame mieste niekam nei testamentu uþraðyti.] Vertë DAIVA MAÞIULYTË ­ 252 ­ . þemës sklypà ar sodø. kad nei mes be pilieèiø sutikimo. þvejybos gërybes ir daugelá kitø naudingø dalykø. iki pat lauko. pritariame. kuri vadinama Labun. su iðskirtine malone ir meile.. ávertinæ jø gerus darbus.TURINYS TRUMPINIMAI... vandenø.

NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. 1. 1909. skelbtas leidinyje Preussisches Urkundenbuch. 372 (1909. 1961). Juli 1292 Universis tam presentibus quam futuris frater Bertoldus Bruhauen hospitalis sancte Marie domus Theutonicorum commendator de Kungesberc salutem in ­ 253 ­ . Mannhardt. 1292 metø liepos 23 dienos aktu uþraðë Konradui Kochui ir jo palikuonims þemës Ðventojoje girioje ir pagiryje iki pat Priegliaus. 372. sàs.TURINYS TRUMPINIMAI. DER COMTUR ZU KÖNIGSBERG BERTHOLD VON BRÜHAVEN VERSCHREIBT EIN LANDGEBIET DEM KONRAD KOCH (COCUS) den 23. o iðtraukas paskelbë Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. Karaliauèiaus komtûras. Dokumento originalas buvo Karaliauèiaus archyve. I. ROMAS BATÛRA Atrodo. 1936. I. 1936. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KARALIAUÈIAUS KOMTÛRO BERTHOLDO VON BRÜHAVEN ÞEMËS UÞRAÐYMO AKTAS Bertholdas von Brühaven. 1909. 128 (fragm. 2. kad ðiame ðaltinyje minima ta pati Ðventoji giria kaip ir magistro Konrado privilegijoje (1286). Tekstas ið: PUB. t. p.). 372. 128).

libertatem vero largam quatuor annorum eidem concessimus. quod nos de fratrum nostrorum consilio in Kungesberc honesto viro Conrado Coco suisque heredibus ob fidelitatis sue obsequia III mansum (!) et V iugeres (!) contulimus in sancta silva et iuxta sanctam silvam in descensu usque ad Prigoram cum omni utilitate iure hereditario in perpetuum possidendos. Ne geste rei veritas per nos facte dubia fortassis inposterum per oblivionem alicui remaneat. ut de quolibet manso singulis annis X scotos domui Kungesberc dare sit astrictus. intervenire debet scripture testimonium evidens et cautela.TURINYS TRUMPINIMAI. [. kad visi suþinotø. jog mûsø broliø pasitarime Karaliauèiuje garbingam vyrui Konradui Kochui bei jo palikuonims uþ iðtikimybæ ir nuolankumà uþraðëme tris þemës sklypus ir penkis margus Ðventojoje girioje ir pagiryje. In huius rei evidens testimonium et perpetuam firmitatem presentem literam nostri sigilli munimine fecimus roborari. Taigi trokðtame. Savo ruoþtu ir jis [Kochas] teásipareigoja Karaliauèiaus namui [Ordinui] kasmet nuo kiekvieno margo duoti po deðimt skatikø ir sumokëti juos visus ligi palaimintojo vyskupo Martyno atlaidø.. Mes jam suteikëme ketveriems metams ­ 254 ­ . iki pat Priegliaus þemupio su visokeriopa nauda paveldëjimo teisëmis visam laikui. Ad noticiam igitur universorum cupimus devenire.] KARALIAUÈIAUS KOMTÛRAS BERTHOLDAS VON BRÜHAVEN UÞRAÐO KONRADUI KOCHUI (COCUS) ÞEMËS 1292 liepos 23 Nuolankusis Ðventosios Marijos vokieèiø ordino brolis Karaliauèiaus komtûras Bertholdas von Brühaven1 sveikina visus ir dabar èia esanèius. turi bûti raðtiðkas aiðkus paliudijimas ir garantija. ir bûsimus Iðganytojo vardu. ita dumtaxat.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS omnium salvatore. Kad mûsø atlikto þygio teisëtumas rasi per kieno nors uþmarðtá nekeltø ateityje abejonës. quos in festo beati Martini episcopi sine diminucione persolvet.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KARALIAUÈIAUS KOMTÛRO BERTHOLDO VON BRÜHAVEN ÞEMËS UÞRAÐYMO AKTAS didþiulæ laisvæ. prieð tai – Balgos komtûras (1288–1289).] Vertë DAIVA MAÞIULYTË KOMENTARAI 1 Bertholdas von Brühaven – Karaliauèiaus komtûras (1289–1302). Teisingam ðio reikalo paliudijimui ir ilgalaikiam pastovumui garantuoti ðá raðtà patvirtinome uþdëdami savo antspaudà.. [..TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 255 ­ .

jiems jis aukodavæs aukas. Teliavelis. 1959. Metraðtyje vyrauja baþnytinë staèiatikiø ideologija. Paðutos spëjimu. Jame apraðomi ávykiai nuo Kijevo Rusios susidarymo iki 1292 metø. 146). kiti rusø istorikai (Vladimiras Koroliukas. Lietuvos valstybës kûrimàsi. rastas XIX amþiaus pradþioje Kostromos ðv. taèiau reikia atsiþvelgti á tai. Istoriografijoje paprastai neabejojama metraðtyje dëstomais faktais. nes jos uþraðytos rytø slavø arealo vakarinëje dalyje.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS Ipatijaus metraðtis. kitaip vadinamas Voluinës. jis raðæs maþdaug iki 1290 metø (pabaiga iki 1292 metø raðyta kito asmens). jos santykius su pietvakariø Rusia. minimas mirusiøjø deginimas ir prietaringas ­ 256 ­ . Zuikiø dievas ir Medeina. Halièo-Voluinës metraðèiu. taip pat lenkø istorikas Jerzy Ochmañskis ðià hipotezæ atmetë (Ïàøóòî. – vienas seniausiø Kijevo Rusios ir Halièo-Voluinës Didþiosios Kunigaikðtystës metraðèiø sàvado nuoraðø (raðytas XIV amþiaus pabaigoje–XV amþiuje). Halièo-Voluinës metraðèiø sàvado sudarytojas buvæs staèiatikiø dvasininkas. Treèioji metraðèio dalis – XIII amþiaus Halièo-Voluinës kunigaikðèiø metraðtis. o pagoniðki tikëjimai ir paproèiai tada dar buvo gyvi. Pirmojoje pastaboje iðvardijami Mindaugo garbinami dievai Nunadievis. Ðvarno ir Traidenio valdymà paimti ið Lietuvos metraðèio. kad Ipatijaus metraðèio pasakojimai apie Lietuvos kunigaikðèiø Mindaugo. Vladimiras Paðuta spëjo. Be to. RIMANTAS JASAS Baltø mitologijai labai reikðmingos Ipatijaus metraðèio pastabos apie lietuviø dievus. galëjo bûti raðomas kuriame nors Naugarduko staèiatikiø vienuolyne (Naugardukas su vadinamàja Juodàja Rusia po 1219 metø priklausë Lietuvai). èia gyvenantys slavai neblogai paþino ano meto lietuviø tikëjimus ir paproèius. Visas tekstas pirmà kartà paskelbtas 1871 metais leidinyje Ëåòîïèñü ïî Èïàòñêîìó ñïèñêó. kuris. Livonijos ordinu. Treniotos. Ipatijaus vienuolyne. Ochmañski. 37–43. Lenkija. kuris gyvenæs Halièo-Voluinës Didþiosios Kunigaikðtystës sostinëje Cholme. Vaiðvilko. kad jie pateikiami ið prieðiðkø Lietuvai pozicijø – teisinama ir liaupsinama rusø kunigaikðèiø krikðèioniø agresija prieð pagonis jotvingius ir lietuvius. Jame daug þiniø apie jotvingius. Aleksandras Ziminas). vyskupo aplinkoje. Aukso orda. Tai svarbiausias raðytinis ðaltinis XIII amþiaus Lietuvos valstybës istorijai paþinti. Paðutos manymu. Diviriks. 1961.

13–14). dievai tik minimi. 176). svarbu yra ir kokia seka dievai vardijami. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS miðko gerbimas. 1993. 1986. Brückneris juos laikë sëkmës. 147). Andajas. Taip manë Alexanderis Brückneris ir Eduardas Volteris (Brückner. Pagal trinaræ Georgesÿo Dumézilio indoeuropieèiø dievø funkcijø klasifikacijà ðiam dievui priklausë svarbiausioji juridinë funkcija.TURINYS TRUMPINIMAI. galima laikyti jà gana patikima. Todël jis minimas pirmuoju tarp karaliaus Mindaugo garbinamø dievø (Vëlius. ko gero.(Tîïîðîâ. Lietuviø tautosakoje já atitinka Dievas. Greimas. buvo lietuviø dangaus dievas. vieta lietuviø mitinëje sistemoje. Jei pripaþinsime. 1886á. kad jos autoriai buvo gerai informuoti apie rytø baltø religijà ir mitologijà. Âîëüòåð. Algirdas Julius Greimas teonimà Andajas siejo su þodþiais vanduo. Vladimiras Toporovas ðiø abiejø dievø vardus rekonstravo taip: *No- / an / -deiv (*Nu- /an / -deiv-?) ir An (t)-deiv. o Volteris – su gyvatëmis (jø vardai esà sudaryti ið þodþiø angis + dievas). 1972. Andeinis (1611 metø jëzuitø kronikoje paminëtas dievas. daugmaþ atitinkantis Jono Lasickio minimà þemaièiø Aukðtëjà Visagalájá. Taigi reikia manyti. ko gero. Panaðûs dievai vardijami ir kitame ðaltinyje – Malalos kronikos slaviðko nuoraðo intarpe (1261). kad ðios pastabos labai lakoniðkos. Brückneris já laikë kelio dievu. 1990. Ipatijaus metraðèio pirmojoje pastaboje Nunadievis net pavadintas pirmuoju Mindaugo dievu. Tuo tarpu Andajo kilmæ átikinamiau aiðkina Greimas. o Nunadievá laikë namø dievu (jo vardas esà sudarytas ið þodþiø namas + dievas) ir gretino já su Lasickio Numëju (Mierzyñski. kad Nunadievis ir Andajas uþëmë svarbiausià vietà rytø baltø panteone. kad Nunadievis. Nemaþa mitologø yra bandæ komentuoti Ipatijaus metraðèio ir Malalos kronikos mitinæ informacijà. nenurodoma jø paskirtis. 1936. kad tai panaðûs dievai. tapatintas su romënø Neptûnu. 11. Pastarasis paraðytas tame paèiame areale ir beveik tuo paèiu metu kaip ir Ipatijaus metraðtis. Mierzyñskis – tëveliu (Teliavelis – iðkreiptas þodis tëvelis) ir gretino su ­ 257 ­ . buvo þyniø dievas. 1886. latviø Dievà. sûduviø Ukapirmà. Antrojoje pastaboje minimi lietuviø kariø dievai Andajas ir Diviriks. 1892. 139–142. Antonis Mierzyñskis sutiko su Brücknerio pateikta Andajo interpretacija. Kadangi abiejø ðaltiniø informacija panaði. Ðitoks teonimo Nunadievis kilmës aiðkinimas gan átikinamas. Volteris – kalviu (þodis Teliavelis esàs iðkreiptas lietuviðkas þodis kalvelis). 388). Atrodo. Panaðiai ðio vardo kilmæ aiðkino ir Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. Visose trijose pastabose vardijamø dievø sekoje pirmieji yra Nunadievis ir Andajas. likimo dievais ir siejo su Lasickio Gondu. 311). Jam pagal Dumézilio klasifikacijà priklausë svarbiausioji maginë funkcija (Vëlius. 62). Dievø vardai slaviðkame tekste gali bûti ir kiek iðkreipti. Ávairiai tyrinëtojai interpretavo ir dievo Teliavelio vardà bei paskirtá. Mannhardtas – bandos dievu (vardas esàs sudarytas ið tìlias +  velis – valdytojas). kelio velniu (jo vardà manë esant sudarytà ið þodþiø kelias ir velnias). 52). Gaila.

16). 1984. minimas tada. neatsitiktinai tuoj po jø uþsimenama apie Mindaugo medþioklæ ir prietaringà pagarbà miðkui. Panaðios yra lietuviø tautosakinio velnio funkcijos. Vëlius – þemës dievu. Panaðius dievus mini ir Dlugoðas.reiðkia valdytojà. 1972. skandinavø V…lundr – mitinis kalvis (Ãàìêðåëèäçå. o Brückneris Zuikiø dievà laikë Divirikso arba Medeinos apozicija. Atrodo. 14). kalvystës amato pradininkas (Vëlius. Volteris ir kiti tyrinëtojai ðiuos dievus laikë savarankiðkais. t. Usener. osetinø Kurdal¿gon – dievas kalvis. Tai esà miðko. Matyt. 12–17). 310–311). atliekantys visas tris pagrindines indoeuropieèiø dievø funkcijas. kad Dievo rykðte Lietuvoje buvo vadinamas Perkûnas ir kad Diviriks yra perifrastinis Perkûno vardas. Zuikiø dievo ir Medeinos interpretacija didesniø nesutarimø nesukëlë. tik vadina juos romëniðkais vardais. 205–208). Ðá dievà atitinka lietuviø tautosakos Perkûnas (Vëlius. nukalæs saulæ ir ákëlæs jà á dangø. sen. gyvulininkyste ir amatais. þemës velniu (ðaknis tel. kai neminimas Perkûnas (Òîïîðîâ. 1970. skoliniu ið skandinavø (Tialfi). Mierzyñskis. 535. Manoma. 1896. Jiems. Beveik visi jie turi atitikmenø kitø indoeuropieèiø mitologijoje (Vëlius. jam buvo bûdingos maginë ir ekonominë funkcijos. 1904. nuo kuriø priklauso medþioklës sëkmë. Todël Ipatijaus metraðtis. Brücknerio interpretacijà patvirtina Toporovas. 1890. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Lasickio minimu Tawalu. susijæ su poþemio ugnimi. kuriame nurodoma. 1986. skandinavø V…lundr) net vardai panaðûs á lietuviø velnio. tik Teliavelis daugiau susijæs su þemdirbyste. Taigi Ipatijaus metraðèio pastabose yra paminëti svarbiausi rytø baltø dievai. kad griausmo dievas Perkûnas atliko karinæ funkcijà. indø Viúvakarman – dievas amatininkas. Mierzyñskis laiko „dievø rikiu“ (visø dievø valdytoju).reiðkia þemæ. o Brückneris – „dievo rykðte“. kad jis atliko ávairias funkcijas. Jis teisingai nurodo. ­ 258 ­ . Klimas. 1875. Tik Mannhardtas. kad Teliavelis esàs kalvis. Teliavelis ir Nunadievis sudarë prieðprieðos bûdu suderintà porà – panaðiai kaip indø mitø Mitra ir Varuna (Vëlius. ðalia Malalos ir Dlugoðo kronikø. dievas kalvis. kaip ir Teliaveliui. romënø Volcânus – ugnies ir kalvystës dievas. 715). Òåîáàëüä. Teliavelio statusà padeda nustatyti Malalos kronikos intarpas. 1986. þvëriø dievai. Dauguma tyrinëtojø yra rëmæsi Ipatijaus metraðèiu (Mannhardt. Èâàíîâ. Dievø kalviø yra daugelyje senøjø indoeuropieèiø mitologijø: hetitø Haðamili – poþemyje gyvenantis dievas kalvis. o ðie dievai – su medþiokle. Brückner. Velnias lietuviø tautosakoje taip pat ásivaizduojamas kaip nagingas kalvis. 1986. kai kuriø ið jø (pavyzdþiui. 1909. Daugiausia tai chtoniðkieji dievai. ir dël to galima spëti. vel. bûdinga ekonominë funkcija. Diviriksà Mannhardtas. graikø ÞHfaistoV – ugnies ir metalø kalimo dievas. 1987. 1986. 15. Metraðtyje ir kronikoje pateikiamuose dievø sàraðuose jo vieta ávairuoja. sen. velnià) ir t. yra ypaè svarbus rytø baltø religijos ir mitologijos ðaltinis. Toporovas – Telviu.TURINYS TRUMPINIMAI.

 k. Be ðiø. 1938. 1986. liet. kad ¥pikti burtai´ neleidþià vykti. 12 (fragm. 1938. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: ÏÑÐË. Vëlius. è ïðèäå íà íå Âàñèëêî.. 138–139 (fragm. kad vykstant á þygá bûdavo buriama – atsiklausiama dievø valios. Ið ðios uþuominos matyti. 860. 799–800. Âîëüòåð. Òîïîðîâ.). 1986 ir kt.. Kritus blogam burtui. Øàõìàòîâ. teisinasi. 49–56. 1886á (fragm. 1972. Slaviûnas. 1892. ×åðåïíèí. 1983. Ivinskis. Jaskiewicz. k. 1969. Puhvel. 1936. Ùowmiañski. Vëlius. Mierzyñski. 1966. þygio bûdavo atsisakoma. È îóáèòî áûñòü êíÿçèè ñîðîê. 1871. Âàñèëêî èç Âîëîäèìåðÿ îóãîíè å è áûâøîó åìîó òðåòèè äåíü èç Âîëîäèìåðÿ â Äîðîãû÷èíå. Äàíèëîì ãíà æå ïî íèõ. 1947. Dundulienë. II. 1940. È áûñòü íà íå ñå÷à ëþòà è ãíàøà å çà ìíîãî ïîïðèù. Apie burtininkavimà kalbama ir daugelyje kitø baltø mitologijos ðaltiniø. 1938b. 1886á. Ið metraðèio nematyti. 1892. 1952. 1959. 1947. 1976. Dviejose vietose uþsimenama apie burtininkavimà. 379–380 (fragm. 817. Pisani. 1974. 1962. ar burtininku Skomantà laikë tik slavai (tada ðià informacijà tektø priskirti slavø mitologijai). Schroeder. 1886. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS 1919. Âîëüòåð. 51–52 (fragm.TURINYS TRUMPINIMAI. Literatûra: Brückner. 1950.).). Baltams priskirtina ir kita uþuomina: Daumantas. 839. è åùå áî Õîëìîó íå ïîñòàâëåíîó áûâúøþ. 1936. Mannhardt. Brückner. Biezais. 1954. Ïðèñåëêîâ.). Mannhardt. Mierzyñski. Clemen. nuo 1111 metø). 1886 (fragm.).).).] Âîåâàøà ßòâÿçå îêîëî Îõîæå è Áîóñîâíà è âñþ ñòðàíîó è òîó ïîïëåíèøà. Ipatijaus metraðtyje yra ir daugiau uþuominø apie baltø tikëjimus. liet. èíèè ­ 259 ­ . Îíåì æå âüçüåõàâøèì èì ïðîòèâîó è íå ñòåðïåâøèì îò ëèöà Âàñèëêîâà. ÈÏÀÒÜÅÂÑÊÀß ËÅÒÎÏÈÑÜ 1248–1263 [. 1941. 1923. Greimas. Áîãó ïîìîãøîó ïîáåãîøà çëèè ïîãàíèè. Vëlius. 1990. 137–152. 1845 (dalis teksto. 1962. Burtininku esàs buvæs garsus jotvingiø vadas Skomantas. nenorëdamas su Mindaugo kariauna þygiuoti uþ Dnepro. 1908. ar ir patys jotvingiai. II. Ïàøóòî. Tekstas ið: ÏÑÐË. Ëåòîïèñü. 1986. 1970. îíûì æå áüþùèìñÿ îó âîðîò Äîðîãû÷èíúñêûõ. 17–133. 1950. Ëèõà÷åâ.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS ìíîçèè èçáüåíè áûøà è íå âîñòàÿøà. Ïîñëàë áÿøåòü Ìèíäîâã âñþ ñâîþ ñèëîó çà Äíåïð íà Ðîìàíà.. èíûè ñòðàíû è îóáüåí áûñòü íå÷åñòáúèè è ãëàâà åãî âçîòú÷åíà áûñòü íà êîë. â ëåñ ðîùåíèÿ íå âîõîæàøå âîíîó è íå ñìåÿøå íè ðîçãû îóëîìèòè. âçûâàþùå áîãû ñâîÿ Àíäàÿ è Äèâèðèêñà è âñÿ áîãû ñâîÿ ïîìèíàþùå ðåêîìûÿ áåñè.. [.] Ðîìàíîâè æå ïðèøåäøîó êî ãðàäîó è Ëèòâå. ïîøåë íà âîèíîó è îóñìîòðè âðåìÿ. íè âåäåøà íèøüòî æå. ir dar Cholmà3. [. òàêî ðåêà: êîáü ìè íå äàñòü ñ âàìè ïîèòè.TURINYS TRUMPINIMAI. èæå èíîãäà ìíîãàæäû ïîáåæàøå ïîãàíûå èëè èíîãäà ìíîãàæäû ïîñûëàþùèìà èìà íà ïîãàíûÿ. Âîðîòèâ æå ñÿ íàçàä è ïîãíà âáîðçå.. òîó æå è îóáè åãî. åãäà âûåõàøå íà ïîëå è âûáåãíÿøå çàÿöü íà ïîëå.] Ìèíäîã æå ïîñëà ê ïàïå è ïðèÿ êðùåíèå. áîðç æå áå ÿêî è çâåðü. Äîâúìîíò æå áÿøåòü ñ íèìè æå.. íà áðÿíüñêîãî êíÿçÿ. è áûñòü ðàäîñòü âåëèêà âî ãðàäå òîì Ãàëè÷å â äåíü òîè. Âàñèëêî áî áå âîçðàñòîì ñåðåäíèè. Vijosi juos Danilas. òîêìî è ãîëîâíå... ïîäîáüíî ñîáå. îóìîì âåëèê è äåðçîñòüþ. Ñêîìîíä áî áå âîëúõâ è êîáíèê íàðî÷èò. ïîòîêøè íà ãðàä Ëèòâå. vijosi juos Vasilka4 ið Vladimiro5 ir pavijo treèià dienà atbëgus ið Vladimiro á Drohièinà6. Jiems kaunantis ties Drohièino vartais.] [. òè ïñû òå÷þùå ïî ãîðîäèùîó.. è îáà ñûíà åãî ñ íèìü îóáè – Ðîóêëÿ æå. [. È áîãîì ñâîè æðÿøå è ìåðòâúõ òåëåñà ñîæèãàøå è ïîãàíüñòâî ñâîå ÿâå òâîðÿøå.. èõæå íå õîòåõîì ïèñàòè îò ìíîæåñòâà ðàäè. Êðùåíèå æå åãî ëüñòèâî áûñòü: æðÿøå áîãîì ñâîèì â òàèíå: ïåðâîìîó Íúíàäååâè è Òåëÿâåëè è Äèâåðèêúçîó. È âî èíàÿ âðåìåíà Áîæèåþ ìèëîñòüþ èçáüåíè áûøà ïîãàíèè. Åæå Ñêîìîíä è Áîðîóòü çëà âîèíèêà.]  ëåòî 6771... uþklupo ­ 260 ­ . Ðåïåêüÿ. èæå îóáüåíà áûñòà ïîñëàíèåì.]1 [. òîóæàõîó æå è ïëåâàõîó ïî ñâîèñêû ðåêîóùå „ÿíäà“. çàåÿ÷åìîó áîãó è Ìåèäåèíîó.] Kariavo jotvingiai ties Ochoþu ir Busovna2 ir visà ðalá buvo uþkariavæ. è âîðîòèñÿ íàçàä. [. èçîãíà Ìèíäîâãà..] IPATIJAUS METRAÐTIS 1248–1263 [1248 m. Ïîñëà è âî Ãàëè÷ü êî áðàòîó ñè. ïåøü áî õîäÿ ïîâîåâà çåìëþ Ïèíüñêîóþ..

narsus kaip þvëris. Vasilka buvo vidutinio ûgio.] Romanui13 atvykus su lietuviais prie miesto14. bet didis protu ir narsa. kai daug kartø nugalëjo pagonis. savo dievams slaptai aukojo: visø pirma Nunadieviui ir Teliaveliui ir Diviriksui. o jo galva uþmauta ant mieto. ir mirusiøjø kûnus degindavo. netoli Cholmo. Zuikiø dievui ir Medeinai.]15 Buvo pasiuntæs Mindaugas visà savo jëgà uþ Dnepro prieð Briansko kunigaikðtá Romanà.]9 [.. ir buvo metas. pikti kariai. puolë miestà.. á miðkà neþengdavo ir nedrásdavo jame nei rykðtës nulauþti. Jis pësèias eidamas nukariavo Pinsko þemæ ir kitus kraðtus. O Skomantas8 ir Boruta. buvæs su jais. jei vykstant á medþioklæ iðbëgdavo á laukà zuikis. netikëlis. nieko neþinodami..] Mindaugas pasiuntë pasiuntinius pas popieþiø ir priëmë krikðtà10. Ochoþas ir Busovna – voluinieèiø pilys á vakarus nuo Vakarø Bugo. Daumantas16.] [1258 m. ir vijo juos ilgai ir nuþudyta buvo keturios deðimtys kunigaikðèiø.. ir savo dievams aukojo. daug dþiaugsmo buvo tà dienà Halièo mieste. [. [. bet apie juos neraðome dël jø daugybës. Dievui padedant.TURINYS TRUMPINIMAI. Ir kitais metais Dievo malone buvo iðmuðti pagonys.. Chelmas. lietuviai. Apie 1245–1270 metus buvo Halièo-Voluinës didþiosios kunigaikðtystës sostinë.. nuþygiavo á karà.]12 [.. buvo uþmuðti. [1252 m. ir daug jø buvo iðþudyta. Liublino vaivadija) – pietvakariø Rusios miestas. daug kitø buvo suþeista ir nebeiðsilaikë.. Pasiuntë [Vasilka] á Halièà7 pas savo brolá. Skubiai sugráþæs atgal.. nes buvo metas. Vasilka. bet nutaikæs sau patogø laikà sugráþo atgal kalbëdamas: „pikti burtai neleidþia man drauge su jumis eiti“. iðvijo Mindaugà ir nuþudë já.] Vertë RIMANTAS JASAS KOMENTARAI 1 2 3 4 Metraðtyje 6756 metø skirsnis. o drauge su juo du jo sûnus – Ruklá ir Rupeiká17. [. kai daug kartø siuntë prieð pagonis. saviðkai tardami „janda“. jiems pasiprieðinus ir neatsispyrus prieð Vasilkà. lyg alkani ðunes bëgo pylimu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS juos Vasilka. bet buvo uþmuðtas.. kipðais vadinamus. ðaukësi savo dievø Andajo ir Divirikso ir minëjo visus savo dievus. Cholmas (dab. ákurtas 1237–1238 metais. O Skomantas buvo pasiþymëjæs burtininkas.] [1263 m. rytø Lenkija. reiðkë nepasitenkinimà ir spjaudë. Jo krikðtas buvo apgaulingas11. Vasilka Romanovièius (1199–1271) – Halièo kunigaikðtystës (pietvakariø Rusia) ­ 261 ­ . pikti pagonys ëmë bëgti. ir savo pagonybæ vieðai iðpaþindavo.

1959. kurie iðvardijami metraðtyje. Ukrainos miestas). kuris ðmeiþë Mindaugà. á vakarus nuo Kijevo) puolimà 1258 ar 1259 metais. Apie 1253–1258 metus Naugarduko. Mindaugo vasalas. Dabar – Voluinës Vladimiras (Vladimir Volynskij. Skomætno) vietovë. Slonimo. 7 Halièas – XIII amþiaus Halièo kunigaikðtystës miestas (dab. to paties pavadinimo eþeras ir piliakalnis á vakarus nuo Augustavo miesto (ðiaurrytinë Lenkija). Volkovysko kunigaikðtis. kad pateisintø Halièo-Voluinës didþiojo kunigaikðèio Danilo Romanovièiaus Halièieèio karà su krikðèioniu Mindaugu (Ïàøóòî. 8 Skomantas – vienas ið jotvingiø vadø (XIII amþiaus pirmoji pusë). kad Mindaugo krikðtas buvo tik politinis manevras. Mirë apie 1259 metus.TURINYS TRUMPINIMAI. 11 Jo krikðtas buvo apgaulingas – ði Ipatijaus metraðèio tezë daugeliui Mindaugo istoriografø sukëlë mintá. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS kunigaikðèio Romano Mstislavovièiaus sûnus. 17 Mindaugo sûnus Rupeikis (Repeikis. lietuviai ið tikrøjø galëjo garbinti tuos dievus. XIII amþiaus pirmajame treèdalyje priklausë Lenkijai. Tai sukëlë lietuviø nepasitenkinimà. Ukraina). Buvo Lietuvos ir jotvingiø prieðas. Danilo Romanovièiaus Halièieèio brolis. Tà miestà jau buvo spëjæ nusiaubti Mindaugo vasalo Romano sàjungininkai – Voluinës kariuomenë. 5 Vladimiras – XIII amþiaus Voluinës kunigaikðtystës sostinë. 14 Kalbama apie Vozviaglio miesto (Bolochovo þemëje. 16 Daumantas – lietuviø Nalðios þemës. kad metraðtininkas – staèiatikiø dvasininkas. 9 Metraðtyje 6760 metø skirsnis. vëliau Pskovo kunigaikðtis (mirë 1299 05 20). 12 Metraðtyje 6766 metø skirsnis. 10 Kalbama apie Mindaugo krikðtà 1251 metø balandþio ar geguþës mënesá. Lietuviø enciklopedijose klaidingai tapatinamas su kitu Skomantu. gyvenusiu XIII amþiaus antrojoje pusëje (minimas Petro Dusburgieèio kronikoje tarp 1266 ir 1285 metø). RIMANTAS JASAS ­ 262 ­ . 13 Romanas – Halièo-Voluinës didþiojo kunigaikðèio Danilo Romanovièiaus Halièieèio sûnus. 15 Metraðtyje 6771 metø skirsnis. Replen) minimas 1254 03 12 ir 1261 08 07 Mindaugo þemiø uþraðymø Livonijos ordinui dokumentuose. nuo 1237 metø – Halièo-Voluinës kunigaikðtystei. 34–35). Nuo 1241 metø – Voluinës kunigaikðtis. norëdamas já diskredituoti. Taèiau reikia turëti galvoje. Su vienu ið jø (ar su abiem) yra susijusi Skomantø (lenk. Kita vertus. 6 Drohièinas – Palenkës miestas prie Vakarø Bugo (dabar rytø Lenkijos miestas).

 Antakija. Intarpas iðliko Archyviniame chronografe (saugomas Rusijos valstybiniame senøjø aktø archyve Maskvoje) ir Vilniaus chronografe (saugomas Lietuvos mokslø akademijos Centrinës bibliotekos rankraðtyne). jie net iðdëstomi panaðia tvarka. kuris 565–577 metais buvo Konstantinopolio patriarchas. Malalos veikalu sekë visi vëlesnieji (iki XII amþiaus) Bizantijos kronikininkai. visø pirma lietuviø ir jotvingiø. Turkija). Jonas Malala paraðë Chronografijà – populiarià pasaulio istorijà nuo jo sukûrimo iki 563 metø. 927 metais (dël ðios datos kai kurie tyrinëtojai abejoja) ðventikas Grigorijus iðvertë Malalos kronikà á senovës slavø kalbà Bulgarijos carui Simeonui (valdë 893–927). Dar vadinamas Kalbëtoju (Ritor). RIMANTAS JASAS Malalos kronikos intarpas raðytas beveik tuo pat metu kaip ir Ipatijaus metraðèio atkarpa. t. Kronikos pabaigos neiðliko (galëjo dar bûti tæsinys iki 574 metø). Lietuviø mitologijai reikðmingas pasakojimas apie Sovijø. Biblijoje apraðytus ávykius su Antikos istorija. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JONO MALALOS KRONIKOS INTARPAS Jonas Malala (Joannes Malalas) – Bizantijos kronikininkas (g. Jei ðie tekstai raðyti ­ 263 ­ . kurá 1831 metais Bonoje paskelbë Ludwigas Dindorfas. y. apie 491. Minimi panaðûs dievai kaip ir Ipatijaus metraðtyje. m. abu nuoraðai yra XV amþiaus. istorijà. Tai vienas seniausiø baltø mitologijos ir religijos ðaltiniø. Malalos kronikos slaviðkojo vertimo iðtisai neiðliko. kilusiu ið Didþiosios Antiochijos (dab.TURINYS TRUMPINIMAI. kurioje minimi lietuviø dievai. Kilæs ið Sirijos. 1261 metais áterptas á Malalos kronikos slaviðkàjà redakcijà. 578). patekæs á Kijevo Rusià. Kai kurie istorikai Malalà tapatina su Jonu III. Kronikos intarpo autorius gerai paþino rytø baltø. Kronikoje mëginama derinti Krikðèioniø baþnyèios istorijà. nuo XI iki XVII amþiø buvo Rusioje raðytø pasaulio istorijø (¥chronografø´) pagrindinis þiniø ðaltinis apie senovës Romos ir Graikijos mitus. graikø mitais. tikëjimus. Tikslesniø þiniø apie jo gyvenimà nëra. To vertimo nuoraðas. Vasilijus Istrinas já rekonstravo ið rusø chronografuose rastø fragmentø ir 1897–1914 metais paskelbë (18 knygø) Novorosijsko universiteto ir kituose moksliniuose leidiniuose. literatûrà. Bizantijos imperatoriaus Justinijono I Didþiojo (mirë 565) valdymo laikotarpio. Iðliko vienintelis graikiðko teksto Oksfordo nuoraðas.

taèiau dël pavieniø mito segmentø prasmës nesutariama. 1886. Volteris. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS nepriklausomai vienas nuo kito. Dviejø ðaltiniø informacijos skirtumai galëjo atsirasti dël ávairiø prieþasèiø: lokaliniø (ten buvo kalbama apie lietuviø dievus. Kita vertus. 177). Ipatijaus metraðtyje kalbama apie lietuviø ir jø karaliaus dievus. o èia – apie vedlio á mirusiøjø pasaulá – þynio dievus).(*sû-. *sue-). Diviriks á Perkûnà. Mierzyñskis. kad Nunadievis kaþkuo yra panaðus á Andajà. vietoj Divirikso – Perkûnas. o Brückneris jos vardà manë esant paprastu bûdvardþiu þvërinë (Brückner. 314). Toporovas daro prielaidà. 1892. kad mite minimas ðernas buvo sumedþiotas Sovijaus laidotuvëms (ðermenims). Dauguma mokslininkø mano. o èia – apie visø baltø). vienos ið lietuviø genèiø pavadinimu (Mierzyñski. 1986. 1892. Mûsø laikø mokslininkai já kildina ið senosios indoeuropieèiø ðaknies *sâue. Yra skirtumø tarp vardijamø dievø. reiðkianèios saulæ (Òîïîðîâ. 144. 134–137). Medeina (ir Zuikiø dievas) – á Þvorûnà. kad Sovijaus sumedþiotas ðernas reiðkia saulæ. hierarchiniø (ten buvo kalbama apie ðio pasaulio suvereno – karaliaus. Èia lieka tik aptarti Þvorûnos ir Sovijaus vertinimus. mano. Daugelis mokslininkø yra linkæ Þvorûnà laikyti Vakarine þvaigþde (Venera).TURINYS TRUMPINIMAI. kokiems dievams aukojo Mindaugas. 1886á. 177. Mierzyñski. Ankstesnieji tyrinëtojai ðá þodá laikë senosios arabø kalbos skoliniu (Wolter. o èia – apie daugelio baltø genèiø (lietuviø. 370). nurodæs ðerno ir naminës kiaulës svarbà lietuviø laidojimo paproèiuose. 1990. Tokiu atveju iðeitø. pagal juos galima bûtø atkurti patikimà rytø baltø religijos ir mitologijos vaizdà. prûsø) ir net finougrø (lyviø ir jemø) dievus. kalbiniø (galbût tie patys arba bent panaðûs dievai vadinami skirtingais vardais). lietuviðku þodþiu såvas (Vëlius. 1972. 132–134). 1909). 1892. 148–149). 1886á. 18). Kalbëdami apie Ipatijaus metraðtá. Mierzyñskis jà yra linkæ sieti ir su Didþiàja bei Maþàja þvërine (Jupiteriu arba Saturnu. kurià lietuviai kartais vadino Þvërine (Âîëüòåð. 146). Òîïîðîâ. kuris esàs (visø minëtø genèiø ásivaizdavimu) vedlys á pomirtiná pasaulá ir kuris davæs pradþià aukojimo nelabiems dievams apeigai. Marsu) (Âîëüòåð. 1892. Tekstø savarankiðkumà tarsi liudytø jø skirtumai. su Didþiàja ðuns þvaigþde (Sirijumi) (Mierzyñski. sieja su lietuviðku þodþiu ðova ¥anga´ ir latviðku – sava ¥drevë´ (Greimas. taèiau vaikai suvalgë mirusiajam skirtà dalá ir Sovijus tada nebegalëjo patekti á mirusiøjø pasaulá be vaikø pagalbos (Mierzyñski. Teliavelis nukeltas á patá dievø sàraðo galà ir priduriama. Ipatijaus metraðtyje tik uþsimenama. Vietoj Ipatijaus metraðèio Nunadievio minimas Andajas. esame aptaræ daugelá abiejuose ðaltiniuose minimø dievø. o èia pateikiamas iðtisas mitas apie Sovijø. Nuomonës labiau skyrësi aiðkinant mito apie Sovijø prasmæ ir Sovijaus vardo etimologijà. vietoj Zuikiø dievo ir Medeinos – Þvorûna. 641–642). kad Sovijaus mitu buvo stengiamasi pagrásti mirusiøjø deginimo paprotá. o pats Sovijus esàs saulës kûrëjas ­ 264 ­ . 1966. kad jis esàs kalvis ir nukalæs saulæ. jotvingiø.

1983. sumedþiojæs chtoniðkàjá (su mirusiøjø pasauliu susijusá) ðernà.TURINYS TRUMPINIMAI. visø pirma lietuviø. 1936. Tai Lietuvos metraðtyje (XVI a. 1904. nustatæs naujus paproèius (mirusiøjø deginimà) ir dievus. 1886. Äîáðÿíñêèé. 1970.). Balys. Malalos kronikos intarpu yra rëmæsi daugelis baltø. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Dindorf. liet. Òîïîðîâ. Puhvel. Tai rodo Sovijaus tipo herojø archajiðkumà ir indoeuropietiðkumà. 1980. 1882. Kaip Vilniaus ákûrimo mite Gediminas. Brückner. 1896. 1892. pats tapo vedliu á chtoniðkàjá mirusiøjø pasaulá.). 1954. Pisani. tai Simono Grunau (1529).). Mannhardt. Panaðûs á ðiuos herojus yra indø mitø herojai broliai Manus (Manu) ir Jamas (Yama): Manus buvo pirmas karalius. Wolter. ir vok. kuriam atstovavo ðernas (Greimas. Gray. pradëjæs mirusiøjø kunigaikðèiø deginimo tradicijà Vilnios ir Neries santakoje. 1947. 1919. 1966. 1979. k. kuris atvërë mirties kelià ir tapo pomirtinio pasaulio valdovu (Ìèôû. Ùowmiañski. Greimas. Òîïîðîâ. lenkø k. 127–131 (fragm. Slaviûnas. 1976a. 65–66 (fragm. Biezais. ­ 265 ­ . XIX–XXII (fragm. 175–176 (fragm. 17–18 (fragm. Èñòðèí.). 106– 107. 1950. tik tà ryðá skirtingai interpretavo. jø ryðá su mirusiaisiais.). Òåîáàëüä. 1982. k. 1975. Brückner. Âîëüòåð. Jaskiewicz. 10–11). Luko Davido (1583) kronikose ir kituose prûsø ðaltiniuose apraðytas pirmasis prûsø karalius Vaidevutis ir þynys Brutenis. 1969. Usener. Sumedþiodamas ðernà. kad Sovijus ávedë naujus dangaus dievus. Biezais. 190–191 (fragm. Klimas. 1938. orig. Meùåðñêèé. taip Sovijus. Tuo tarpu Greimas mano. 1974. 1956 (fragm.). Ivinskis. 636–638 (fragm.). 1965. Dundulienë. Sovijus ne nuneigia chtoniðkàjá pradà.). Panaðiø herojø baltø mitologijoje yra ir daugiau. orig. 1851. 1886á. 1990. 1904. k. o prieðingai – pats já ágyja. ir vok. Motiejaus Strijkovskio Kronikoje (1582) paminëtas kunigaikðtis Ðventaragis. 1886á. ágijo jo karaliðkàjá suverenumà. 1892. 1986. 1952. 1831. o uþmuðdamas chtoniðkàjá ðernà ir liepdamas iðkepti jo bluþnis tarsi nutraukë ryðius su chtoniðkuoju pradu. 1890. 1986 ir kt.). 1926. 1890. 1886. sukûræs induizmo ástatymus. 1972. k. 249–250 (fragm. Èâàíîâ.). Îáîëåíñêèé.). Wolter. 57–60 (fragm. Vëlius. Mierzyñski. ir lenkø k. Tyrinëtojai teisingai nurodë ðerno bei kiaulës chtoniðkumà. Âîëüòåð. Mite apie Sovijø iðkeliamas protëvis.). religijos bei mitologijos tyrinëtojø (Mierzyñski. 355–356 (fragm. orig. atlikæs didelá þygdarbá (sumedþiojæs ðernà). Clemen. 1964. liet. 1897–1914. 145–146). Jungfer. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JONO MALALOS KRONIKOS INTARPAS (Toïîðîâ. Òåîáàëüä. sutvarkæ pasaulietiná ir dvasiná prûsø gyvenimà ir ávedæ naujus dievus. 1938b. sumedþiojæs karaliðkàjá taurà. o Jamas – pirmas mirtingasis. 1966. 682–683).). Vëlius.

173–179. äåâÿòûìè õîòåíèå ñâîå îóïîëîó÷èâ ðîæåíûì îò íåãî. èñïðîñèñÿ îó íèõ. è ßòâåçå. 1904.TURINYS TRUMPINIMAI. Îíæå ðå÷å. ÿêî á÷åëàìè è êîìàðû ìíîãûìè ñíåäåí áûõ. Tekstas ið: Oáîëåíñêèé. Ïàêû æå íàîóòðèè ñúòâîðè åìîó âå÷åðþ è âëîæüøåìîó è â äðåâî è ïîëîæè è. Ñèþ ïðåëåñòü Ñîâèè âúâåäå â íå. Ïàêû æå íàîóòðèå ñúòâîðèâ êðàäîó îãíåíîó âåëèêîó è âðúæå è íà îãíü. ÿêîæ Àõèëåîñ è Ýàíò è èíèè ïî ðÿäîó Ýëëèíè. Îíîìîó æå âúçïèâøó: îõ. Vëlius. 1936. 1851. 56–68. 12–20. äîøåä âúçûùþ îòöà ñâîåãî. 1970. è âî Ëèáü è èíûÿ ìíîãû ÿçûêû. 1972. 309–314. ñêîâàâøå åìîó ñîëíöå. è â Åìü. èçåìøå èç íåãî 9 ñëåçåíèöü è âúäàñòü åè èñïå÷è ðîæåíûì îò íåãî. èæå è íûíå ìåðòâà òåëåñà ñâîÿ ñúæèãàþòü íà êðàäàõ. ñúòâîðè åìîó ëîæå è ïîãðåáå è â çåìëè. 190–201. Âîëüòåð. Îíåì æå èçúåäøèì å. ðàçãíåâàâñÿ íà ðîæäüøèõúñÿ îò íåãî ïîêóøàøåñÿ ñíèòè âî àä. Íà îóòðèå âúñïðîñè åãî âúñòàâøèìà. èæå Ñîâèÿ áîãîì íàðèöàþò. 1886. è Òåëÿâåëè è ñ êîóçíåþ. XIX–XXII. è Æâîðîóíå. Ñëîâî îñìîåíàäåñÿòü Ñîâèè áå ÷åëîâåê. 1990. Òåîáàëüä. È ïðèèäå â àä. Brückner. ðåêøå Ñîóöå. 1890. ÿæå âúâåäå â Ëèòîâñêûè ðîä. Òîïîðîâ. Ìåùåðñêèé. Áðàòèè æå åãî íåãîäîâàâøèì íàíü. ìíÿùå è äóøàì ñâîèì ñóùà ïðîâîäíèêà â àä Ñîâüÿ. èæå Ñîâèöåþ íàðè÷þòñÿ. Îòöþ æå âå÷åðÿâøþ ñ íèì. 635–642. è â Ïðîóñû. 355–396. ðåêøå ãðîìîó. Greimas. Íà îóòðèåæ âúïðîñè åãî: äîáðåëè ïî÷è? Îíîìîó æå ðåêøó: ÿêî äåòèùü â êîëûáåëè ñëàäêî ñïàõ. ÕÐÎÍÎÃÐÀÔÈß 1261 Îóêàç æå ïîãàíñêîè ïðåëüñòè ñèöå. Íà îóòðèå âúïðîñè è. èæ ïðèíîñèòè æðúòâîó ñêâåðíûì áîãîì: Àíäàåâè è Ïåðêîóíîâè. Î âåëèêàà ïðåëåñòü äèàâîëüñêàà. 1986. 1886á. 1966. Îóëîâèâøþ åìîó äèâèè âåïðü. ÿêî òÿæêî ñïàõ. ðåêøå ñûíîì. óõ ìè. Áûâøîó åìîó â ëåòà Àâèìåëåõà. ÿêî ñâåòèòè ïî çåìëè è âúçâåðãúøþ åìîó íà íåáî ñîëíöå. äîáðîëè ïîêîèùå èìå. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Literatûra: Îáîëåíñêèé. XIX–XXII. Mannhardt. Îñìåðûìè âðàòû íå âúçìîã. 1956. ÷ðúâìè èçúåäåí áûõ è ãàäû. Ñè æå ­ 266 ­ . Kóíèê. 1892. 1886. 65– 70. 1851. Wolter. Mierzyñski. 126–137.

) teksto skirtumai. ar gerà atilsá turëjæs. Tiems jas suvalgius. variante pridëta: vaikams]. Apsakysime pagoniðkus paklydimus. 1882. 249–250) vadinamojo Vilniaus varianto (Vilniaus chronografo. Ëåò æå èìåþò îò Àâèìåëåõà è ìíîãîãî ðîäîó ñêâåðíàãî Ñîâüÿ äî ñåãî ëåòà. tasai tarë: ¥Bièiø ir daugybës uodø ëdamas buvau. Pagavæs ðernà. Vël rytojaus dienà padarë jam vakarienæ ir ákëlë já á medá ir paguldë ten [V. KRONIKA 1261 Pasakojimas apie vienà pagoniðkà paklydimà. apie tai. Pro aðtuonerius vartus [praeiti] negalëjo. variante pridëta: jo] tëvui su juo pavakarieniavus. variante pridëta: vaikø]. paklausë já. variante: ádëjo á medþio skrynià ir paguldë miegoti]. kad nueisiàs ir suieðkosiàs tëvà. padedamas savo pagimdytojo. Rytà jiedviem atsikëlus. O [V. sûnui. kokiø bûta ir mûsø Lietuvoje]*. ­ 267 ­ . sûnaus [V. Rytà jo paklausë. åñòü ëåò 3000 è 400 è 40 è 6 ëåò. iðëmæs ið jo devynias bluþnis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JONO MALALOS KRONIKOS INTARPAS ïðåëåñòü ñêâåðíàà ïðèèäå â íå îò Ýëëèí.TURINYS TRUMPINIMAI. kaip prastai miegojau´. kitaip tariant. jis davë jas savo pagimdytiesiems iðkepti [V. padarë jam guolá ir pakasë já þemëje. Rytà paklaustas. â íÿæå íà÷ÿõîì ïèñàòè êíèãû ñèÿ. O tasai jam tarë: ¥Kaip kûdikis lopðy saldþiai miegojau´. Tas jam sudejavo: ¥Ak! kirminø ir ðliuþø ëdamas buvau´. XVIII sakymas. aiman. Broliams ant ðio supykus. parodþius jam kelià]. pro devintus savo norà patenkino. kad jie Sovijø dievu vadina Aðtuonioliktas sakymas [V. ar gerai pailsëjæs. Mëgino jis nusileisti (nuþengti) á pragarà. Sovijus buvo þmogus. Vël rytojaus dienà padarë didþiulá lauþà ir ámetë já á ugná. variante: vienam jo pagimdytajam. supyko ant gimusiøjø ið jo [V. [ðis] iðsipraðë jø. ir atëjo á pragarà. variante: Apie pagoniðkà paklydimà mûsø Lietuvoje. * Lauþtiniuose skliaustuose nurodomi Flavijono Dobrianskio paskelbto (Äîáðÿíñêèé. kitaip tariant. santrumpa – V.

kuri ðvieèia þemëje. kalei. gyvenæs Abimelecho laikais. kuris buvai ávestas á lietuviø giminæ ir jotvingiø. ir ámetusiam jiems saulæ á dangø. kai pradëjome raðyti ðià knygà. Vertë BRONYS SAVUKYNAS ir JUOZAS TUMELIS ­ 268 ­ . ir jemø. Ðitas nelabas paklydimas atëjo pas juos ið graikø. yra 3000 ir 400 ir 40 ir 6 metai. ir kalviui Teliaveliui. kitaip tariant. O metø nuo Abimelecho ir nuo nelabojo Sovijaus gausios giminës iki ðiø metø. ir lyviø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS O didis ðëtoniðkas paklydime. kad jø sielø vedlys á pragarà esàs Sovijus. kurios sovika vadinamos ir [kurios] mano. kad jie aukotø nelabiems dievams Andajui ir Perkûnui. ir prûsø. nukalusiam jiems saulæ. ir daugelio kitø.TURINYS TRUMPINIMAI. ir Þvorûnai. griaustiniui. ir [kurios] po ðiai dienai savo mirusiøjø kûnus degina lauþuose kaip Achilas ir Eantas ir visi kiti graikai. kitaip tariant. Ðità paklydimà Sovijus paskleidë.

II. 153). o tai savo ruoþtu galëjo paskatinti ir toká deginimo bûdà. Epizodas. Keistokai atrodo neáprastas deginimo bûdas: vienas brolis sudeginamas ákeltas á medá. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje) broliø þuvimas apraðomas kitaip – ten nesakoma. 1983. 1936. 826–861). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ LENKØ ANALAI Pavadinimas Lenkø analai (Annales Polonorum) labai bendras. 768). 153. ávykæs lietuviams aukojant belaisvius kryþiuoèius. 845–846). 826– 827). netikslus (Lenkijoje paraðyta labai daug analø). kad 1279 metø áraðas padarytas praëjus nedaug laiko po apraðomøjø ávykiø. Iðskirtiná deginimo (aukojimo) bûdà galbût lëmë socialinë broliø padëtis – vienas ið jø buvo Livonijos magistras. susieti perimamumo ryðiais. Mannhardt. Daugelis Lenkijos analø yra vieni su kitais susipynæ. o kitas – ákiðtas á nupjauto ir iðskobto medþio kamienà. 69). kad jie bûtø buvæ sudeginti (Mierzyñski. sudaro Traskos analø 1279 metø áraðo vidurinæ ir bene didþiausià dalá (MPH. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Baltø mitologijos ðaltiniø skelbëjai yra atkreipæ dëmesá á analø autoriaus polinká fantazuoti. 1892. Vadinasi. I. Ðiam apraðymui ið esmës yra tapatus Olyvos kronikos visas 1279 metø áraðas (SRP. 238–241). 1892. kad baltai galëjo turëti mirusiøjø laidojimo medþiuose paprotá (Vëlius. arba pats viskà prasimanë. NORBERTAS VËLIUS ­ 269 ­ . arba analø autorius turëjo papildomø duomenø apie jø þuvimà. kadangi pagrindiniø áraðø pabaigoje uþsimenama apie Traskà (MPH. I.TURINYS TRUMPINIMAI. todël ðie analai dar vadinami Traskos analais. 386–387. Su Traskos analais turi bendrumø Krokuvos analai ir kai kurie kiti analai. Toks tapatumas leidþia spëti. II. vaizduoti neátikëtinus stebuklus (Mierzyñski. redagavimo ypatumus (tuo labiau kad senesnieji nuoraðai dingæ). kuriame apraðomas stebuklas. kita raðysena pridurti dar trys 1341– 1343 metø áraðai (MPH. nereikia pamirðti. Kita vertus. II. ir sunku nustatyti vienø ar kitø analø paraðymo datà. Kituose ðaltiniuose (Petro Dusburgieèio Kronikoje. Pilniausias iðlikæs Traskos analø nuoraðas raðytas XIV amþiaus viduryje ar antrojoje pusëje ir jame pasakojami ávykiai nuo 965 iki 1340 metø.

Literatûra: MPH. quorum unus cum fuisset suspensus super altissimam arborem. non virtuti divine. Videbaturque Lithwanis astantibus et ascensionem illam mirantibus quod virgo pulcherrima ascenderet in celum. ita quod post discessum lucis nullum vestigium.). 845–846. 1936. 826–828. Tekstas ið: MPH. 68 (fragm. 1892. qualis nunquam ab aliquo vivente visa fuit. Mannhardt. ascendit simul et crucifer ille cum corpore in celum. Mierzyñski.. ostendit eis [deus] aliud sequens miraculum quod in socio illius suspensi cruciferi experiri voluerunt. 1892. 68–69. Cumque lux illa ascenderet in celum. lietuviai paëmë á nelaisvæ du brolius kryþiuoèius. Mierzyñski. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Publikacijos: MPH. II. 826–861. 152 (fragm.). Mannhardt. Sed mirum in modum equo igne consumpto apertum est celum super cruciferum et lux magna descendit super eum et ignem suppositum sparsit in partes diversas. 152–154. equus quoque eius sub eo suspensus est. II. descendit de celo in luce magna et veniens ad predictum eripuit de medio igne et tulit secum in celum cum corpore. ut supposito igne utrumque vorax flamma consumeret. LENKØ ANALAI 1279 Jau minëtais 1279 metais Vokieèiø ordino kryþiuoèiams kovojant su lietuviais. nulla particula vel signum inventum est de illo. II. Nam viso predicto miraculo superstitem cruciferum dirumpto trunco arboris per medium incluserunt circumponentes et ignem copiosum ut vivus igne consumeretur [. Sed quia hoc factum pagani affirmabant incantacionibus.TURINYS TRUMPINIMAI.. capti sunt duo fratres cruciferorum a Lithwanis.] subito celum fuit super ipsum apertum et quedam avis magna alba. 1936. ANNALES POLONORUM 1279 Iam dicto anno [1279] pugnantibus cruciferis de domo Theutonica contra Lithwanos. Vienas ið jø buvo pakabintas ­ 270 ­ .

virð kryþiuoèio atsivërë dangus. kaþkoks niekuomet jokiam gyvajam nematytas didelis baltas paukðtis nusileido ið dangaus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ LENKØ ANALAI ant labai aukðto medþio. Kai toji ðviesa pakilo á dangø. Mat.TURINYS TRUMPINIMAI. Ðalia stovintiems to pakilimo nustebintiems lietuviams atrodë. kad á dangø pakilo labai graþi mergelë. ant jo nusileido didþiulë ðviesa ir á visas puses iðsklaidë uþkurtà ugná. nupjovæ medþio kamienà ir já iðskobæ. uþdarë jame antràjá gyvà kryþiuotá ir aplink uþkûrë didelæ ugná. raji liepsna pasiglemþtø abu. ir prisiartinæs prie minëtojo kryþiuoèio iðplëðë já ið ugnies ir nusineðë á dangø su visu kûnu. apgaubtas galingos ðviesos. jie.. po juo – jo þirgas. jokios dalelës ar þenklo. Taèiau kadangi pagonys ðá ávyká priskyrë kerëjimams. nes. kartu pakilo á dangø ir kryþiuotis su visu kûnu.. pakûrus ið apaèios ugná. Vertë DALIA DILYTË ­ 271 ­ . Dievas jiems parodë kità stebuklà. iðvydæ minëtàjá stebuklà.] Staiga virð jo atsivërë dangus. kad jis sudegtø gyvas. ðviesai dingus. kad. [. nebuvo rasta jokio jo pëdsako. Taèiau – negirdëtas dalykas! Kai ugnis apëmë þirgà. o ne Dievo galybei.

Vëliau Karlas Koppmannas atrado dar vienà XIII ir XIV amþiø sandûroje gyvenusá Albertà Bardovikietá. NORBERTAS VËLIUS ­ 272 ­ . Albertas Bardovikietis ið tikrøjø yra kapelionas Lüderis Rameslohas. ALBRECHT VON BARDOVIK Albertas Bardovikietis (Albrecht von Bardovik) – Liubeko miestietis. kuris 1298 metais lydëjo Liubeko tarybos narius á Rygà. 1308 metais – burmistras. Sunku pasakyti. nei kitoje kovojanèioje pusëje. Jiems neretai priskirdavo tokius þmoniø kankinimo bûdus. Alberto Bardovikieèio Kronika yra iðsamiausias istorinis ðaltinis apie 1297–1298 metø Livonijos ávykius. magistrà. tuo metu gyvenusá Liubeke. Daugiausia vietos skiriama Livonijos ordino kovoms su Rygos arkivyskupu. norëdami pateisinti savo grobikiðkus karus prieð Lietuvà. kuri ið ðiø hipoteziø yra tikresnë. atrodo. Panaðiai lietuviai degindavo ir savo mirusius arba þuvusius karþygius. priskirtinas religijos sferai. prie kurio pridëjo ir gyvenamojo meto ávykiø kronikà. Kronikoje minimas ðarvuoto brolio su þirgu sudeginimas. Raðytiniuose ðaltiniuose minima. dël didelës abipusës neapykantos þiaurumø netrûkdavo nei vienoje. Apie 1298 metus sudarë Liubeko miesto dokumentø registrà. Autoriaus asmenybë problematiðka. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Kryþiuoèiai. prieðiðkumà krikðèionims. kad 1288–1298 metais jis buvo Liubeko miesto tarybos tarëjas. Alberto Bardovikieèio Kronika apima trumpà laikotarpá – 1297–1298 metus.TURINYS TRUMPINIMAI. nuo 1298 metø Liubeko kancleris. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ALBERTAS BARDOVIKIETIS XIII–XIV a. kokius patys naudojo. Ne visada kryþiuoèiø nuþudymai sietini su lietuviø religinëmis apeigomis. Koppmannas iðkëlë dar vienà hipotezæ: galimas dalykas. Apraðomas ir rygieèiø sàjungininkø lietuviø dalyvavimas ðiuose ávykiuose. Pirmasis Kronikos tyrinëtojas Ferdinandas Grautoffas manë autoriø esant vienuolá. mirë apie 1310 metus. nes panaðus belaisviø aukojimo dievams bûdas yra minimas ir kitose kronikose. Liubeko miesto amatininkà. Kita vertus. perdëtai vaizdavo lietuviø þiaurumà.

. 1899. 287–300. dar wart eyn grot manqualm an beyden scyden. VADINAMOJI LIUBEKO KRONIKA apie 1298 [. do de strit aldus was erghan. De brodere van deme Dudisghen hus worden seghelos. Vokieèiø ordino broliai buvo nugalëti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ALBERTAS BARDOVIKIETIS Publikacijos: Grautoff. o su jais dar dvideðimt keturi ar daugiau broliø. uppe de Thoreydera. Koppmann. 74. 416–426.] thoghen [.TURINYS TRUMPINIMAI. 1936.] patraukë prie Gaujos. se nemen den mester unde bunden en crucewys tusghen tve bome unde deden manyghe martere an syneme lyve. 1899. tho iunghest houwen se ene vor middes untwey.. ten kilo didelës þmoniø þudynës abiejose pusëse.. Mannhardt. 154–155 (fragm. 1892. Koppmann.] de van der Ryghe unde ere helpere. Tekstas ið: Koppmann. 69–70 (fragm.. 71. se nemen eynen anderen broder myt synen wapenen unde bunden ene uppe syn pert unde brandene ereme ghode tho eren..]...).. Mierzyñski. 416–426..] Tie ið Rygos ir jø pagalbininkai ið Lietuvos [. kovoje þuvo magistras ir brolis Gotfrydas. Mierzyñski. 301–316. 1899.]. de Lettowen. unde myt en wol veyr unde tvintych brodere oder mer. de ghude cummeldure van Vellyn. [. Kai kova taip baigësi. DIE SOGENANNTE LÜBECKISCHE CHRONIK um 1298 [.. den drudden broder villeden se alse eyn rynt. magistras ir broliai [.. 1829... galiausiai jie ­ 273 ­ . gerasis Viljandþio komtûras2. 1892. Literatûra: Grautoff. de mester bleyf doth en deme stryde unde broder Godevert. Magistras1 ir jo kariai puolë. De mester unde de syne de reden se an. jie [lietuviai] paëmë magistrà ir nukryþiavo tarp dviejø medþiø ir jo kûne padarë daug þaizdø. 314–315. 154–155.. 1829. 1872.).] de mester unde de brodere [.

Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS KOMENTARAI 1 2 3 Magistras – Livonijos ordino magistras Brunonas (1297–1298). Sembos kanauninkas (SRP. II. 55–56). Treèiam broliui jie nulupo odà3. 283–284). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS perkirto já pusiau.TURINYS TRUMPINIMAI. II. I. Ðá Livonijos ordino susidûrimà su lietuviais mini Hermanas Vartbergietis (SRP. 163). Petras Dusburgietis (SRP. II. 283–284). taèiau apie tokius lietuviø veiksmus jie neraðo. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 274 ­ . Jie paëmë kità brolá su jo ginklais ir pririðo já ant þirgo ir sudegino savo dievo garbei. Viljandþio komtûras Gotfrydas – jis minimas tik Alberto Bardovikieèio Kronikoje ir Sembos kanauninko raðte (SRP.

varþybas dël Pabaltijo þemiø. Heinrich von Lettland. manoma. y. vertëjas. kad autorius yra tekste ne kartà minimas Henrikas. 1208 metais jis buvo Rygos vyskupo áðventintas á kunigus ir pasiøstas á Latgalà. t. estø þemes pradþià. 1224 metais dalyvavo Tartu puolime. Heinrich der Lette. estais. Indriíis) – Rygos vyskupo Alberto tarnybos kunigas. 1). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS apie 1187–1259 ar vëliau HENRICUS DE LETTIS Henrikas Latvis (Henricus de Lettis. 1215–1216 metais buvo nuvykæs á Romà. 1740 metais Kronikà ið XVI amþiaus nuoraðo su vëlesnëmis interpretacijomis paskelbë Johannas Danielis Gruberis. siekiàs pagrásti popieþiaus laiminamà karà prieð Pabaltijo tautas. Danija. Pats kronikininkas. Taèiau kronikos tekstas ðios prielaidos nepatvirtina. Taigi. lietuviø prieðinimàsi atëjûnams. kad Henrikas kilæs ið Vokietijos. apimanèià ávykius nuo XII amþiaus devintojo deðimtmeèio iki 1227 metø. Ið teksto analizës spëjama. save ir vokieèius suprieðina su letais. radus naujø ­ 275 ­ . lyviais. kad apraðo. aktyvus ávykiø dalyvis. Rygos vyskupø ir Livonijos (Kalavijuoèiø) ordino santykius su gretimomis rusø kunigaikðtystëmis. Todël manoma. Talavos sritá. Vëliau kurá laikà buvo Rygoje. dalyvavo Rygos vyskupo derybose su latgaliais. Gráþæs aktyviai dalyvavo Rygos vyskupo ir kalavijuoèiø ekspansijoje á estø. tarp jø ir apie lietuvius. nepaisant tendencingumo. pastangas pavergti þiemgaliø. XXIV. vëliau gràþintas misionieriaus veiklai. Manyta. Lotynø kalba paraðë seniausià iðlikusià Livonijos kronikà. Nëra visiðkai aiðki autoriaus tautybë. kad Rubenëje. Kronikoje yra daug autentiðkos medþiagos apie Pabaltijo tautas. Kronikos (Chronicon Livonicum vetus) rankraðèiuose autoriaus vardas nepaminëtas. Henrikas – katalikybës ideologas. Kronika apraðo vokieèiø ekspansijos á lyviø. Seniausias þinomas jos nuoraðas raðytas XIII amþiaus pabaigoje ir XIV amþiaus pradþioje (rastas 1862 metais). latgaliø. kà yra matæs savo akimis arba suþinojæs ið maèiusiøjø.TURINYS TRUMPINIMAI. Kunigavo latgaliø kraðte – Imeros þemëje (Chronicon Livonicum vetus. Kronikininkas pabrëþia. Vëliau. 1225–1227 metais raðytas Henriko Kronikos originalas neiðliko. Estijoje varþësi su danø misionieriais. ðiø þemiø pavergimà ir prievartiná gyventojø krikðtijimà. þiemgaliø þemes. kalbëdamas apie 1220 metø mûðá su estais. Ðvedija. latgaliais. kad autorius – ið Livonijos á Vokietijà pasiøstas jaunuolis. lietuviø þemes.

Todël po vyrø þûties net penkiasdeðimt lietuviø moterø pasikaria. ásiliejo á jà. dar nepriëmæ krikðèionybës. slavø) paproèius bei tikëjimus. matyt. Pomirtinis gyvenimas buvo ásivaizduojamas panaðiai kaip ir þemiðkasis. þiemgalius. kad paskui gyvens su jais kitame gyvenime. Imeros latviai per bûrimus klausia savo dievø. Kronikininko þinios patikimos. kad mirusiojo gyvenimas aname pasaulyje priklauso nuo laidojimo apeigø. kaip lietuviai. Ãóðåâè÷. Henrikas Latvis apraðë etniniu ir kalbiniu poþiûriu keliø skirtingø genèiø grupiø (baltø. 1948. Kurðiai mirusiuosius degindavo. Hanseno (1853 metais iðleistame rinkinio Scriptores rerum Livonicarum I tome) ir Wilhelmo Arndto (1874). tikëdamosi. Todël ðiame leidinyje pateikiami visi Henriko Latvio apraðytieji Pabaltijo tautø paproèiai ir tikëjimai. lietuvius). bendravimà su dievais per burtus ir aukas. Buvo tikima. lietuviø kalbas. Negalëdami deramai palaidoti visø mirusiojo palaikø. kai kuriø dalykø galëjo nesuprasti ar pavaizduoti kiek tendencingai. Savo tikëjimais artimi baltams buvo ir Naugardo bei Pskovo srièiø rusai. garsiai juos garbstydami (¥degino þuvusiuosius ir raudojo jø´). Apie juos irgi uþsimenama Kronikoje. formuojantis latviø tautybei. Laidodami mirusiuosius. norëdami su apeigomis palaidoti Latvijoje þuvusio vado galvà. Tiesa. kà pats buvo matæs arba suþinojæs ið amþininkø (Mannhardt. Ið Kronikos ryðku ir didelis baltø pasitikëjimas savo dievais. 77). anglø. latviø. bûdamas prieðiðkos pasaulëþiûros ir religijos. ar jiems ­ 276 ­ . 29. o vëliau. nes kronikininkas mini ¥ðermenis su iðgërimu´. Naujausias publikacijas parengë Leonidas Arbuzovas ir Albertas Baueris (1955. Dalis finougrø (ypaè lyviai) gyveno sumiðæ su baltais. jis apraðë tik tai. buvo paskelbtos dvi labai reikðmingos publikacijos – A. Henrikas Latvis apraðo. lietuviai. kurðius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS nuoraðø. Kalbëdamas apie baltø gentis (latvius. Mierzyñski. apie ávairiø susitarimø patvirtinimo apeigas. ROMAS BATÛRA Henriko Latvio Kronikoje yra nemaþa uþuominø apie genèiø. kaip ðios gentys ásivaizdavo pomirtiná gyvenimà. su kuriomis kalavijuoèiai kovojo ir kuriose skleidë krikðèionybæ.TURINYS TRUMPINIMAI. Henrikas Latvis mini mirusiøjø laidojimo paproèius. keldavo ðermenis. 1936. finougrø. 70. tikëjimus bei paproèius. lietuviai stengdavosi palaidoti bent jo galvà. uþ jà atiduoda net á nelaisvæ patekusá vienos Livonijos srities seniûnà. su kuriais bendraujama per burtus. be to. raðo apie tai. estø. 1892. 98. Ypaè vertingø duomenø pateikiama apie mirusiuosius. Kronika yra iðversta á vokieèiø. 1959). rusø.

 k. 1919. ir vok. Dievams buvo aukojami ir gyvuliai. Literatûra: Gruber. 1959b. Todël negalima remtis Henriko Latvio pateikta medþiaga ir teigti.TURINYS TRUMPINIMAI. 52–54. Tekstas ið: Hansen. 1950. 1936. Arbusow und Bauer. 88–90. 1853 (lot. 1948. ir javai. 1862. 74–77. sudaræ sàmokslà. 122–124. paðaukæ juos. Ivinskis. k. 74. kadangi Kronikos autoriui nepasitaikë jø matyti. 27. ar ið vokieèiø. 108. Bielowski. Hansen. atsisakydami taikos su Kuoknesës vokieèiais. 66. praðo dievø pagalbos ir stengiasi iðburti. 1948.). kad Pabaltijo gyventojai dievams aukojo tik gyvulius. ir rus. Biezais. 7–43. Clemen. 1926–1927. Àííèíñêèé. Arbusow. 168.). III–XII. k. 1938. Johansons. 1993. 33. 1991. 1827. Hansen. 92. 98–114 (fragm. 1–67. 74). meta á Dauguvà ietá. Sprendþiant ið vëlesniø ðaltiniø. 1740 (lot. 28–38. ­ 277 ­ . Gyvuliø aukojimas karo metu apraðomas ir kalbant apie finougrus. tokie aukojimai baltuose buvo populiarûs. k. 270. latviai su lyviais. iðbûræ sëkmæ. 75). Ãóðåâè÷. 1892. 1971. 1993. 1936. Ðmits. 1938 (lot. 1964. 1955. 1938. 1964. 41–42 (fragm. 46–331 (lot. koks laikas tam bûtø patogiausias. 1969. lietuviai. 1926. Pisani. mëgina þygá nutraukti. Mierzyñski. mëtë á juos ¥paaukotus ðunis bei oþius´. 1853. Arndt. 1740. kad lietuviai yra pasirengæ kovai. Biezais. 1904. 1956a. Jungfer. 178. 23–152 (liet. Òîïîðîâ. 252–254. 1954. Mannhardt. Balys. Su senàja baltø pasaulëþiûra susijæ ir Henriko Latvio apraðyti ávairûs susitarimø patvirtinimo aktai. Juèas. o ið burtø suþinojæ. 97–114. 7–9. 118. Jurginis. Apie baltø aukojimà dievams kalbama tik vienoje vietoje – pilyje apgulti lyviai ir latviai ¥dievø garbei skerdë gyvulius´ ir. 3–22. 1853. Jurginis.). 28–38 (fragm. Mannhardt. liet.). NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Gruber. norëdami pasityèioti ið krikðèioniø. Klimas. Þiemgaliai. organizuoja þygá prieð lietuvius. Henriko Latvio apraðytuosius þalèius Kuoknesës kalne galima sieti su þalèiø kultu (Ãóðåâè÷. 1892. Vahtre. I. Feldhûns. 1938b. Àííèíñêèé. o tuo labiau daryti ið ðio teiginio apibendrinimus apie nevienodà þemdirbystës ir gyvulininkystës paplitimà Pabaltijyje (Ãóðåâè÷. ir vok. 333–451. Èâàíîâ.). 1926. 142. 172. Bauer. ir latviø k. Ivinskis. 130. susiruoðæ á mûðá. Kurðiai. 1874.). Mierzyñski. Mugurçviès. 140. Henriko Latvio þiniomis naudojosi daugelis baltø mitologijos tyrinëtojø (Voigt. 308–310. k. 306.). 1991. stojasi ant kalavijø.). Brückner.). 1965. 1948. Kurðiai taikos sutartá sutvirtina krauju. 1874. Taèiau Kronikoje visai neuþsimenama apie kasmetinius aukojimus dievams taikos metu. Arndt. Feldhûns. 154. 1980 ir kt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS priimti krikðtà ið rusø. Mugurçviès. LIÐ.

pedem vitae deputatum nutu Dei praeponit. [. Christi 1200–1201 [. Ariolus. calcat equus. cum fide christianorum. et fidem susceptam exfestucantes.] Jam vela ventus depulit. eorumque segetes inundatione pluviae perirent. sicut mos est paganorum. voluntas deorum de immolatione sorte inquiritur: ponitur lancea. captato consilio.. in cuiusdam arboris ramo quasi caput hominis inciderant: quod Livones Saxonum Deum putantes. consentientibus Christianis. ligna connectunt: quibus caput superpositum. Illi autem. dicentes: „Hic iam baptismatis aquam cum ipsa christianitate removemus aqua fluminis. asserit.. quo Deus elabatur. Alberti Episcopi Annus 3. et ob hoc equi dorsum tergendum.TURINYS TRUMPINIMAI.] V.. cocto iuxta ritum paganorum medone combibentes.. sanguinis effusione stabiliunt. a paganis plurima passus est vitae pericula dicentibus... [. et ex hoc inundantiam et pestilentiam sibi imminere credentes. manu benedicit. Gesta Meinardi primi Episcopi [.] II. Deum Christianorum equi dorso insidere et pedem equi ad praeponendum movere. eo quod fertilior seges ipsius sit in agris. frater Theodoricus vitae reservatur. post Saxones recedentes transmittimus´. audito adventu Episcopi et civitatis inchoatione. Et ecce! perfidi Livones.. post recedentes Gotlandiam per mare transmittunt. non timore belli. ipsum solem comedere. pro pace facienda nuncios suos ad civitatem dirigunt: quam pacem. [. quasi Deum Saxonum. Colligitur populus. ut prius. Orat frater ore. postmodum in Estonia Episcopum: quem Livones de Thoreida diis suis immolare proponunt.] Interim Curones. caput ab arbore ponentes. qui recesserant..] Habebat idem episcopus cooperatorem in evangelio. Cisterciensis ordinis. Gesta secundi Episcopi Bertoldi [. sed vocatione Christi.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS CHRONICON LIVONICUM VETUS 1225–1227 I.] ­ 278 ­ . Idem frater missus in Estoniam.. fratrem Theodoricum.. quae in die Johannis Baptistae visa fuit. propter ecclipsin solis. Quo facto dum equus vitae pedem praeponit.. de balneis egressi Dunae fluminis aqua se perfundunt.

. dicit ei: vidi. a Livonibus insidiantibus in silvis occisi sunt decem et septem ex eis. huiusmodi fantasmata daemonum illusionem affirmat: tandem unum Deum. unam fidem. diabolo et eius operibus abrenunciant. Christi 1206–1207 [.] [...] Referebat sacerdos quidam. Johannes nomine. His auditis. quotquot praedestinati erant a Deo.] XI. circa Ymeram habitantibus.] X. quod fantasma Livoni praedixerat.. quorum quosdam ex eis Diis suis immolantes. et in via Letthgallis. quae dicitur Sydegunde. procederet. revertitur. et baptizantur... unum baptisma esse praedicat.] Unde Alobrandus huiusmodi modicum curans. crudeli martyrio interfecerunt. inquit.] Cumque in villam. qui nobis futura praedixit.. Sacerdos autem intelligens. Christi 1204–1205 [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS IX. Alberti Episcopi Annus 9. Deum Livonum. colliguntur omnes in unum: quibus sacerdos idololatriam detestatur. [.TURINYS TRUMPINIMAI. aliis rebus magis attentus. a pectore ad sursum usque. Deo se commendabat. utpote ­ 279 ­ ..] Post hoc brevi transacto tempore peregrini. verbum Dei de suscipiendo baptismo alloquitur. Mane facto cum huiusmodi nihil audirent et perciperent. [. eo quod via illo autumnali tempore non esset. Alberti Episcopi Annus 7. se cum illis mox in alia vita victuras. et dixit mihi. Alberti Episcopi Annus 8. et in Deum credere se promittunt. et his et similibus ad culturam unius Dei eos invitat. [. creatorem omnium. et timore illius exercitus convenire non audemus... Nimirum cum credant. At illi gaudentes de adventu sacerdotis. per quam Letthones venire possent. Veniens autem Livo quidam de latibulis silvarum nocte. daemonis hanc esse illusionem. in orationibus suis existens. praesertim cum iam tota Livonia et plures ex Letthgallis verbum Dei receperint. qui tunc in Letthonia captivus tenebatur... Christi 1205–1206 [. Letthonum exercitum cras venturum. quod in uno vico mulieres quinquaginta se ob mortem virorum suspendio interfecerant. de castro Ykeskola exeuntes pro colligenda annona.. visionemque suam referens. statim populum ad audiendum verbum Dei convocat. Erat enim imago excrescens ex arbore..

ne in anima et corpore periclitentur. decernunt. qui cum eo ituri erant. et ecce! turbatio sequitur. bellumque hoc tempore contra Letthones omnibus modis cotradicunt. qui erant in Livonia. Alberti Episcopi Annus 10. an Latinorum et Teutonicorum debeant subire baptismum? Nam Rutheni eorum tempore venerant baptizantes Lethigallos suos de Tholowa. et in Riga Christianorum suppliciter deprecatur auxilium. Sed precum suarum tandem instantia. mittentes sortes et postulantes favorem deorum suorum. pertinaci audacia victi. pacem erant desiderantes et non potuerunt compotes fieri: bona erant quaerentes. auxilium ipsi iam denegant.] XII. et rediit Rigam et nunciavit Episcopo. sed premebat adhuc eos imminens et praesens Scyllae periculum. bellum eis non prohibere... et coniurantes. sperantes et evasisse Charybdin. cum gaudio verbum Dei recipiunt: missis tamen prius sortibus et requisito consensu deorum suorum: An Ruthenorum de Plescekowe habentium Graecorum fidem cum aliis Letthigallis de Tholowa. et quiescentes a diis suis futura requirunt. Qui in equis suis insidentes. Assumentes secum Danielem. Ydumeorum sacerdotem. et per Teutonicos sperantes relevari ac defendi.TURINYS TRUMPINIMAI. si Letthones venturi sint ad pugnandum contra eos? Et cecidit sors. et procedentes prope Letthoniam nocte quiescunt. si videlicet fama adventus ipsorum pervolaverit. Et baptizavit Alobrandus quasdam villas.. et. sibi semper tributarios. et Letthones ad bellum paratos esse. quod iam in alia vice Rigensibus ad expugnandos alios paganos venit in adiutorium: insuper et deorum suorum sortes in meliorem partem cecidisse insinuat. Adhaec Rigensium seniores. memor adhuc bellorum et malorum multorum. quia Westhardus. ad expeditionem se praeparat adversus Letthones.] Eo tempore Rigenses et Christiani. Christi 1207–1208 [. Mittuntur itaque cum Westhardo quinquaginta vel paulo plures viri. Semigallorum dux. Deorum suorum sortes non curantes. Unde stupefacti Semigalli nimis. benignissime a Semigallis sunt recepti. profecti sunt in terram Semigallorum. et stultorum virorum. [. imo propter suorum paucitatem. quibus a Letthonibus debellatus et depraedatus saepe fuerat in omnibus confinibus Semigalliae. Nam post fugam Ruthenorum. imo obedienter eos ad pugnam mittere. Qui mittentes per omnes fines congregaverunt exercitum magnum. Et cecidit sors ad Latinos. et annumerati sunt cum Livoniensi Ecclesia Rigensibus. et in armorum suorum nitore venientes. allegans. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS a Letthonibus saepius vastati.. ad ­ 280 ­ . milites ac balistarii. et famam pervenisse. nec non ex Fratribus Militiae Christi plures. et a Livonibus semper oppressi.

venientes Holmenses in equis suis ad montem antiquum et gladiis suis hostibus comminantes. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS redeundum Teutonicos invitant.] Post haec ibat exercitus ad naves suas.. quando milites ac familiam suam.] XIV.TURINYS TRUMPINIMAI.. [. statim aut frater suus aut alius consocius suus abscisso suo capite eum totaliter interfecit. Et accedentes iterum ad civitatem per totum diem pugnabant. [. et facto prandio iterum ad bellum se praeparabat. auxilium deorum suorum et tempus opportunum sortibus suis requirebant... et collectis interfectis suis ad naves revertuntur. [. eo quod Letthonum valde timeant insultum. iussit ac rogavit. dolo ac fraude nimia mortificavit. plurimi ex eis a sagittariis laedebantur... eundem montem mundare et renovare. et ignem copiosum incendissent. Et cum exirent de tabulis suis ad comportationem lignorum ad incendium. dicebant.. et castrum firmissimum aedificavit. et multis expensis adhibitis diligentissime custodiri fecit. defraudaret.] Curones vero congregati cum omni exercitu suo. et cum audirent sonitum campanae magnae. Christi 1209–1210 [. convocavit omnes Livones et Letthos iam dudum conversos. residentes in vicinia quatuordecim diebus. se ab illo Deo Christianorum comedi ac consumi. Quos videntes Curones.. et firmis fecit munitionibus muniri. a civitate recedunt. Et cum undique circumdedissent civitatem. et milites et balistarios cum familia sua ibidem ad castrum conservandum reliquit. ad civitatem ex alia parte declinant. et inveniens montem ipsum desertum et prae immunditia quondam inhabitantium vermibus et serpentibus repletum.] Quorum consilio praesul idem usus.. et recordatus mortificationis illius.] XIII.] [. quam sibi et suis regulus Vesceka de Kukenoys praeterito anno intulerat...] ­ 281 ­ . sicut antea. cum omnibus peregrinis et exercitu suo divertit in Kukenoys. Christi 1208–1209 [. et transita Duna triduo quiescentes. [. Alberti Episcopi Annus 11. Et quicunque eorum a lapidibus machinarum aut a balistariis vulneratus cecidit. quam rogatione sua sibi cum multis expensis contra Letthones in auxilium miserat. fecerunt planctum suum super eos. Alberti Episcopi Annus 12.. ne quando Letthonum velocitas.. et mortuos suos cremantes. vel Ruthenorum ficta dolositas eos..

et vocatis quibusdam de castro Kukenoys.. Sed frustratur omnis labor eorum. aut Livones ad suum consensum emolliant.] Teutonici vero patherellis munitionem castri destruunt. deorum offensam. lapides multos et magnos in castrum proiiciunt.. villas et confinia eorum vastaverunt.] XVII. montem castri fodiunt. inter se coniurarunt. [. manere in perpetuum. homines et iumenta multa interficiunt.] Post hoc Estones per provinciam mittunt ex suis fortioribus ad despoliandam terram. cadens in partem sinistram. promittunt. Alii propugnaculum erigunt. et mactantes boves et pecora. et spolia multa tollentes.. lanceam in Dunam miserunt. et alios interficientes.. confirmarunt.] [. Christi [1210–1211] [. Alberti Episcopi Annus 14. donec aut castrum destruant.. diisque suis secundum antiquas consuetudines honorem impendentes. castrenses impugnant. [. alios captivos ducunt.. canes et hircos immolatos ad illusionem Christianorum in faciem Episcopi et totius exercitus de castro proiiciunt.] [. id est.] XVI.. paci ac familiaritati Teutonicorum contradicentes. saepius eodem tempore Selones et Letthones despoliantes. multa eis mala intulerunt.. et gladiorum calcatione coniurationem suam. Alberti Episcopi Annus 15.. Christi 1212–1213 [.TURINYS TRUMPINIMAI..] Unde Livones et Letthi. qui incendentes villas et ecclesias et ex Livonibus comprehensos occidunt. recedentes a Teutonicis. et in via frequenter insidiantes... et exultatio in castro. [. favorem ipsorum requirunt.. et boves et pecora in conventum suorum compellunt. Alberti Episcopi Annus 13.] Letthones autem pacem factam cum Teutonicis non curantes. venerunt ad Dunam. ut statim deinceps eodem itinere secum ad destruendam Rigam vadant. Unde Letthones colligentes exercitum venerunt trans Dunam in provinciam ­ 282 ­ .] Milites etiam de Kukenoys et Letthi. [. paganorum more. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS XV. Sed caro percussa.. quod nocte sequenti ventus in terram proiicit. et omen indicat sinistrum... lignorum strues faciunt.. et clamor magnus fit. ibidem se magetas. Christi 1211–1212 [. diisque suis immolantes. Ipsi tamen ab incepto non desistentes. alios captivos ducentes. animalia mactant..

et seniorem ipsius provinciae. dilacerantes viscera eorum. et ceteri fugerunt et evaserunt. et cecidit princeps ac senior Letthonum et occisus est et multi cum eo.] Post hoc iidem Saccalanenses abierunt in Gerwam.. [. ut fortes contra Christianos efficerentur. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS Lenewardensem et comprehenderunt Livones in villis et occiderunt ex eis et mulieres et parvulos et pecora secum ferentes spolia multa tulerunt. [.. ut et ipsi similia facerent. et de loco illo in Osiliam volasse. Completo opere tam nephando et scelerato ac perfido. Danum. ut.. [... Pro cuius redemptione postea datum est caput eiusdem Letthonis occisi.TURINYS TRUMPINIMAI. quod sanguis non efflueret. abiit iterum Letthorum de Ymera sacerdos in Estoniam.] ubi erat mons et sylva pulcherrima. tunc noviter ordinato. Alberti Episcopi Annus 24.. qui in prima fuerunt acie. et magis exinde sacerdotibus credebant. qui erat Advocatus eorum. Supervenit autem Volquinus. et comprehendentes ibidem Hebbum. Militiae Christi Magister.. quibus Teutonicos interfecerant. captivum deduxerunt.] XXVI.] Medio tempore litigantibus aliis pro terrarum dominatibus. At illi gaudentes omnes verbum istud ­ 283 ­ . Et Tharbatensibus gladios sanguinolentos. suadentes eis. et assantes ad ignem et dividentes inter se. et crudeli martyrio cruciaverunt eum. Uldewene.] XXIV. in quo dicebant indigenae magnum Deum Osiliensium natum. et invasit eos post tergum et pugnavit cum eis. et corpora eorum canibus et volatilibus caeli rodenda dederunt. cuius Fratres cum mercatoribus Dunam ascenderant. et extrahentes cor Hebbi adhuc vivum de ventre suo. assumpto secum alio sacerdote Theodorico. Et ibat alter sacerdos. et equos et vestes eorum pro signo miserunt.. seniores de Viliende miserunt eodem die in Odempe. qui Tharapita vocatur. et Uldewene secum deduxerunt. Alberti Episcopi Annus 22.] [. Christi 1221–1222 [.. succidens imagines et similitudines Deorum suorum ibi factas. debitas post eum cum potationibus celebrarent more paganorum exequias. comederunt illud.. saltem capite recepto. Christi 1219–1220 [.. cum ceteris Danis reduxerunt eum in castrum suum.. et mirabantur pagani. et alios. Persequebatur itaque praedictus Magister Letthones cum paucis.

et ceteri latitantes evaserunt. et alios in aliis castris. et se et domos suas et castra lavantes aquis. Et educentes de castro. quos postmodum in vincula proiecerunt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS acceperunt. fortissime et ab illis repelluntur. ut pugnarent contra Danos et Teutonicos. videlicet sacerdotem an bovem.TURINYS TRUMPINIMAI.] Gaudet exercitus Christianorum. docentes adinvicem artem balistariam. de sepulchris effoderunt. ad victimam eligerent. et locantes quosdam ex eis in Tharbatam. nec non et mercatorum et omnia quae rapuerunt... quod eorum. contra Teutonicos et Latinos et omnes Christianos pugnaturos. quod postea ipsi sanatum fuit. hi Jesum invocant. Tunc exivit verbum per totam Estoniam et Osiliam. et corpora occisorum per campos inhumata reliquerunt. Christi 1225–1226 [. Ruthenos vero tam de Nogardia quam de Plescekowe sibi vocaverunt in auxilium. qui fuerat Advocatus eorum. Clamant et illi.] XXX.. quem utique solus Deus inter tot hostes frementes illaesum conservavit. exclamant. Sacerdotem vero secundum Deorum voluntatem vitae reservaverunt.. et irruentes in Fratres Militiae vinculaverunt eos. firmantes pacem cum eis. inter se diviserunt. Et eiecerunt nomen Christianum de omnibus finibus suis.. in coemeteriis sepulta. quas rapuerant. dividentes balistas Fratrum Militiae quam plurimas inter se.] ­ 284 ­ . et servos eorum omnes. in cuius nomine et laude fortiter ascendunt. quem locaverunt super bovem pinguissimum. Et ex mercatoribus quamplures percusserunt gladio. Alberti Episcopi Annus 28. tempore Christianitatis suae dimissas. interfecerunt. recepto tamen vulnere magno. Qui primus ascendit. Et receperunt uxores suas. Illi nemus. [. [. eo quod ipse aeque pinguis fuerat.. quorum animae in Christo requiescant in pace. Erat eodem tempore in Tharbata cum Fratribus Militiae confrater eorum. quosdam in Viliende. Et cecidit sors super bovem et immolatus est in momento. et omnia bona Fratrum Militiae et aliorum Teutonicorum et mercatorum rapientes. et muniverunt castra sua firmissime. multarum lancearum ictibus et lapidum fusionibus premitur. dividentes cum eis equos et pecunias et omnem substantiam Fratrum Militiae. Et aedificaverunt patherellos in omnibus castris. sacerdos Hardwicus. Deorum suorum voluntatem sorte requirebant. et more paganorum pristino cremaverunt. gaudentes in Tharapitha suo. taliter baptismi sacramenta de finibus suis omnino delere conabantur. et scopis purgantes. et corpora mortuorum suorum. et Johannem. Deum exorant. ad summitatem valli perveniunt.

mat jie kalbëjo. Pharaone submerso. Antrojo vyskupo Bertoldo istorija [. populo videlicet cuncto baptizato.. uþmovæ ant jø tà galvà. [. burtais pasiklausiama dievø valios apie aukà: padedama ietis... kad jiems tai potvyná ir marà uþtrauksià. nusimetæ nuo savæs priimtà tikëjimà. Taip padarius.. suriðæ [ryðulá] pliauskø ir. Turaidos lyviai já norëjo paaukoti savo dievams.. Suðaukus þmones. laikydami tai saksø dievu ir manydami. kadangi jo laukuose pasëliai buvo naðesni. vëliau tapusá Estijos vyskupu. Tharapitha eiecto. [. Tas pats brolis buvo iðsiøstas á Estijà ir dël saulës uþtemimo. iðkentëjo nuo pagoniø didelá pavojø gyvybei. Jono Krikðtytojo dienà. o jø pasëliai dël liûèiø nuëjo niekais. Pirmojo vyskupo Meinhardo istorija [.. Dievo valia jis þengia priekin – tai reiðkia gyvenimà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS [. cistersø ordino brolá Theodorikà.] Turëjo tas vyskupas Evangelijos bendradarbá. Þynys paskelbia.TURINYS TRUMPINIMAI.. captivis omnibus liberatis. kaip ir anksèiau.] ­ 285 ­ . dël to þirgui nugarà reikia nuðluostyti. pagoniø paproèiu iðsiviræ midaus ir gerdami já pasitaræ nuëmæ tà galvà nuo medþio. revertuntur cum gaudio Rigenses... laimina ranka.] SENOJI LIVONIJOS KRONIKA 1225–1227 I. kuris buvo matomas ðv. apsilieja Dauguvos upës vandeniu sakydami: „Èia mes krikðto vandená ir paèià krikðèionybæ nuplauname upës vandeniu ir.. lyviai. ir ðtai! Atsimetusieji lyviai iðeina ið savo pirèiø.] Vos spëjo iðpûsti vëjas bures. ir brolio Theodoriko gyvybë buvo iðgelbëta. þirgas vël þengë gyvybës koja priekin.] II. pasiuntæ tariamà saksø dievà drauge su krikðèioniø tikëjimu paskui gráþtanèiuosius jûra á Gotlandà. kad Dievas nuo jos nukristø. kad krikðèioniø Dievas sëdás þirgui ant nugaros ir nukreipiàs jo kojà prieð jà pastatant. Brolis meldþiasi lûpomis. siunèiame já su gráþtanèiais saksais atgal´. neva jis ryjàs saulæ. jà uþmina þirgas..] Quo completo et facto. Kadangi tie iðplaukusieji ant vieno medþio ðakos kaþkà panaðaus á þmogaus galvà buvo iðdroþæ.. [.

Krikðèionims sutikus. jie susirinko visi kaip vienas: kunigas paliudijo jiems stabmeldystës bjaurumà ir árodë. kadangi nieko. [. jos tikëjosi veikiai gyvensianèios su jais kitame gyvenime.] Vienas kunigas. ðitaip ir panaðiai jis kvietë garbinti vienà Dievà. kad esàs tik vienas Dievas.] Tuo tarpu kurðiai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS V. Tai iðgirdæ. Alberto vyskupavimo tretieji metai. kad tai demono iðmonë – juk ðiuo rudens metu nëra kelio. kuris mums iðpranaðavo ateitá.. pagaliau jis jiems paskelbë. kad tokios ðmëklos esanèios demonø iðmonës. tiek jø pasikrikðtijo. miðkuose tykojæ lyviai septyniolika jø uþmuðë. – toliau meldësi. pasakë man...TURINYS TRUMPINIMAI.. kuriuo lietuviai galëtø ateiti.. bet Kristaus ðaukiami. 1200–1201 [. vienas krikðtas. Jo atvaizdas.] X. kà ðmëkla jiems buvo iðpranaðavusi.. kad viename kaime po vyrø þûties pasikorë penkiasdeðimt moterø.. Alberto vyskupavimo septintieji metai. [.] ­ 286 ­ . keliautojams vos tik iðëjus ið Ikðkilës1 pilies javø surinkti. jie atsiþadëjo velnio ir jo darbø ir priþadëjo átikëti Dievà ir. papasakojo jam apie savo regëjimà: „Að maèiau lyviø dievà. Naktá vienas lyvis. vienas tikëjimas. 1204–1205 [. Alberto vyskupavimo aðtuntieji metai. 1205–1206 [. kad rytoj atþygiuosianti lietuviø kariuomenë.. Suprantama. atsiuntë savo pasiuntinius prie miesto taikos sudaryti. Bet kunigas. jis tuoj pat suðaukë þmones pasiklausyti Dievo þodþio. tad. vardu Johannas. jie pagoniø paproèiu sutvirtino taikà krauju. kuris tada buvo Lietuvoje nelaisvëje. iðaugæs ið vieno medþio nuo krûtinës iki galvos..] Netrukus po to. bijodami tos kariuomenës. visø daiktø kûrëjas.. [. kiek Dievo buvo skirta. Kai kuriuos jie paaukojo savo dievams ir þiauriais kankinimais nuþudë. mes ir nedrástame susirinkti´..] IX. [.... iðgirdæ apie vyskupo atvykimà ir apie pradëtà miesto statybà. Ið ryto. pasakojo.. ne karo bijodami..] [. atëjæs ið miðkø slëptuvës. supratæs. neiðgirdo ir nepastebëjo.] Ir kai jie nukeliavo á Siudegundës kaimà. pasikliaudamas Dievu.

TURINYS TRUMPINIMAI. kariø ir akmensvaidþiø.. Mat rusai buvo anksèiau atvykæ ir pakrikðtijæ savo latgalius ið Talavos. 1207–1208 [. bet negalëjo jos pasiekti: ieðkojo gërio. praneðë apie tai vyskupui. gyvenantiems prie Imeros2. jie [þiemgaliai] surinko didelæ kariuomenæ ir. ypaè dël savo negausumo. kurie gyveno Livonijoje. vylësi. þiemgaliø vadas. nes. bet taip. mesdami burtus. [.. ir buvo þiemgaliø maloniausiai sutikti. primindamas. jie iðtyrë savo dievø nuomonæ. Pagaliau nesiliaujant jiems praðyti ir dël kai kuriø neiðmintingø. ir jie [latgaliai] buvo su Livonijos baþnyèia priskirti prie rygieèiø. nepaisydami jø dievø burtø. Jie atjojo raiti ant savo þirgø. rengësi visame Þiemgalos kraðte karo þygiui prieð lietuvius ir maldaudamas praðë Rygos krikðèioniø paramos. Alberto vyskupavimo devintieji metai. Burtas krito ant lotynø. naktá sustojo poilsio ir ilsëdamiesi klausinëjo savo dievø apie ateitá.] XII. ir ðtai! Prasideda neramumai! Mat rusams pasitraukus. kad jau visa Livonija ir daugelis latgaliø Dievo þodá buvo priëmæ.. jie iðþygiavo á þiemgaliø þemæ. þibëdami ðarvais. su dþiaugsmu priëmë Dievo þodá.] Tuo metu rygieèiai ir krikðèionys. Dievo þodá apie krikðto priëmimà.. ar turëtø priimti krikðtà ið Pskovo rusø. kad jø kûnui ir sielai nesusidarytø pavojaus. kaip ir kiti latgaliai ið Talavos3. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS XI. ir visokiais bûdais atsikalbinëjo nuo karo prieð lietuvius. priëjæ prie Lietuvos.] Todël Alobrandas tuo beveik nesirûpino. kad jo dievø burtai laimingai kritæ. yra graikø tikybos. Betgi Rygos seniûnai. Alobrandas pakrikðtijo keletà kaimø ir. Po to. gráþæs á Rygà. paëmæ idumëjieèiø5 kunigà Danieliø. prie to dar pridûrë. Taigi buvo pasiøsta su Viestartu penkiasdeðimt ar dar kiek daugiau vyrø. Galvodamas apie kitus dalykus. O ðie. atsisakë paremti. mokanèius jiems duokles. bet juos slëgë èia pat esàs ir grësmingas Scilës pavojus. labai troðko taikos. ar ið lotynø ir vokieèiø.. norëjusiø su juo vykti þmoniø didelio atkaklumo jie [seniûnai] buvo palenkti ir nusprendë karo neuþdrausti ir juos [norinèiuosius] siøsti á karà. nes Viestartas4. kad jis kartà rygieèiams prieð kitus pagonis suteikæs paramà. 1206–1207 [. Alberto vyskupavimo deðimtieji metai. lietuviø daug kartø apiplëðti.. dþiûgaudami kunigui atvykus. Siøsdami [praneðimà] per visà savo kraðtà. o lyviø visada prispausti. Mesdami burtus ir ­ 287 ­ . kurie. ir nemaþa Kristaus tarnybos broliø riteriø. nepamirðdamas daugelio karø ir kaip lietuviai juos daþnai nugalëdavo ir apiplëðdavo. jis gráþo atgal ir pakeliui skelbë latgaliams. kad vokieèiai jø bûklæ palengvins ir juos apsaugos. tik prieð tai. ypaè dël to. jie tikëjosi esà iðsigelbëjæ nuo Charibdës.

nes jie labai bijojo lietuviø uþpuolimo. kurias jam ir jo þmonëms praëjusiais metais surengë Kuoknesës6 kunigaikðtis Vesèeka. prisiminæs þudynes.] Po to [kurðiø] kariuomenë ëjo á savo laivus ir papusryèiavusi vël rengësi mûðiui.. kad kartais vikrûs lietuviai ar rusai sukta klasta neapgautø jø vël. pasitraukë nuo miesto. áëjo á miestà ið kitos pusës. o dël gyventojø netvarkingumo pilnà kirmëliø bei gyvaèiø. Prisiartinæ vël prie miesto. Kurðiai. pasiuntë á pagalbà prieð lietuvius..] ­ 288 ­ . kaip ir anksèiau. ðauliai nemaþa jø suþeidë. tam jo brolis arba koks nors draugas tuètuojau nukirsdavo galvà ir visiðkai uþmuðdavo. juos pamatæ. Ir kai jie ið visø pusiø apsiautë miestà ir uþkûrë didelæ ugná. degino þuvusiuosius ir raudojo jø8. jis [vyskupas] pasuko su visa kariuomene ir visais keliautojais á Kuoknesæ. susirinkæ su visa savo kariuomene.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS praðydami savo dievø palankumo. grasindami prieðams kalavijais. jo praðomas... labai stiprià pilá pastatæs. tris dienas ilsëjosi. ir..] XIII.. Iðgirdæ didþiojo varpo skambëjimà. [. Alberto vyskupavimo vienuoliktieji metai. suþeistas patrankø arba akmensvaidþiø akmenø. Kuris tik. atjojæ ant savo þirgø prie Senojo kalno. Ir burtas krito. teiravosi. krisdavo.. [. Alberto vyskupavimo dvyliktieji metai. jie sakë bûsià ðito krikðèioniø Dievo suryti ir sunaikinti. karius bei akmensvaidþius su jø ðeimomis toje paèioje vietoje prie pilies saugoti paliko.] XIV. o kai. persikëlæ per Dauguvà. iðëjo ið savo teritorijos.. pratûnojæ netoliese keturiolika dienø.] O kurðiai. Dël to þiemgaliai labai iðsigando ir praðë vokieèiø gráþti atgal.. 1209–1210 [.] [. jie kovojo iðtisà dienà. jis papraðë ir ásakë ðità kalnà iðvalyti. Patá kalnà radæs apleistà.. norëdami atsineðti malkø miestui padegti.. [. o ðis [Vesèeka] juos klasta ir apgavyste iðþudë. 1208–1209 [. ar jau þinia apie jø þygá nuskridusi ir ar lietuviai rengiasi joti prieð juos kovoti. surinkæ savo uþmuðtuosius. [.. burtais ieðkojo savo dievø pagalbos ir patogaus laiko7. o drauge prisiekdami.TURINYS TRUMPINIMAI.. kada jis [vyskupas] savo karius ir tarnus su didelëmis iðlaidomis. kad gandas jau pasklidæs ir kad lietuviai jau esà pasiruoðæ kovai.] Jø patariamas. Dël sunaudotø dideliø lëðø liepë kuo stropiausiai saugoti. atstatyti ir tvirtovës sustiprinimo átaisais sutvirtinti. vyskupas suðaukë visus jau seniai atsivertusius lyvius ir latvius ir. holmieèiai. gráþo prie laivø ir.

paëmæ daug grobio. Alberto vyskupavimo keturioliktieji metai.. statydami ant kelio pinkles. kad pelnytø jø palankumà.. o kitus iðsivesdami á nelaisvæ. Bet èia atvyko Ordino magistras Volquinas. aukojo savo dievams. Alberto vyskupavimo tryliktieji metai.] XVII..] O tuo pat metu Kuoknesës riteriai ir latviai daþnai apiplëðinëjo sëlius ir lietuvius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS XV. [1210–1211] [.] O lietuviai. norëdami pasityèioti ið krikðèioniø.. [. kitus paimtus á nelaisvæ iðsivedë ir. Bet skerdþiami gyvuliai virto á kairæ pusæ. [. Dël to lietuviai.] O vokieèiai akmenis svaidanèiomis maðinomis sugriovë pilies átvirtinimus9. pagal pagoniø paproèius atsistodami ant kalavijø. 1211–1212 [. jie þudë lyvius. Pilyje kilo riksmai ir ðûkavimai ið dþiaugsmo. Kiti pastatë kuorà. kol pilá sugriausià arba lyvius palenksià á savo pusæ eiti tuètuojau su jais tuo paèiu keliu Rygos naikinti. Padeginëdami kaimus ir baþnyèias.. paðaukæ keletà ið Kuoknesës pilies...] Todël lyviai ir latviai. uþmuðë daug þmoniø ir gyvuliø. t. o tai rodë dievø pyktá ir blogà lëmimà. nepaisydami sudarytos su vokieèiais taikos. kurá vëjas kità naktá nuvertë þemën. tol. kad jie èia „magetas“. puolë pilies gynëjus.. gabendami didþiulá grobá. vyskupo ir visos kariuomenës. Skersdami juos.] [. traukdamiesi nuo vokieèiø.TURINYS TRUMPINIMAI. iðsivedë su savimi moteris. ir jie [lyviai] pagal senà paprotá dievø garbei skerdë gyvulius ir.....] XVI.. 1212–1213 [. niokojo jø kaimus bei pasienius ir. kaip belaisvá jie iðsivedë ir tos srities seniûnà Uldewenà.] [. surinkæ kariuomenæ. primëtë á pilá daug ir dideliø akmenø. darë jiems daug þalos. kasë pilies kalnà ir skelbë.. èiupo kaimuose lyvius. neatsisakydami savo sumanymo. Alberto vyskupavimo penkioliktieji metai. Taèiau jie. mëtë ið pilies þemyn paaukotus ðunis bei oþius.. atëjo prie Dauguvos ir.. Betgi tuðèios buvo jø pastangos. [. krovë á krûvà medþius. y.] Po to estai iðsiuntinëjo po visà provincijà savo narsiausius þmones kraðto plëðti. vienus þudydami.. kurio riteriai su pirkliais buvo atplaukæ Dauguva ­ 289 ­ . kuriuos tik pagavo. suginë jauèius ir kitus gyvulius á savo susirinkimo vietà. ámetë á Dauguvà ietá atsisakydami taikos ir draugystës su vokieèiais. vaikus ir galvijus. sudarë sàmokslà ir patvirtino tà sàmokslà. ásiverþë per Dauguvà á Lielvardës10 sritá. [. pasiliksià nuolatos.. þudë.

 [. Atlikæ toká ðlykðtø. bet vëliau buvo surakinti. uþmuðtøjø lavonus paliko laukuose nepalaidotus gulëti. jø teisëjà.. 1219–1220 [. kuris buvo jø teisëjas. Tesiilsi jø sielos ramybëje Kristuje. pabëgo ir iðsivedë Uldewenà.] Tuo tarpu. kaip pasakoja vietiniai þmonës. iðkepæ jà ant ugnies ir pasidalijæ tarpusavyje. jø [vokieèiø] þirgus bei drabuþius. Nuëjo ten ir kitas kunigas ir sukapojo jø dievø paveikslus bei stabus. O jø kûnus atidavë ðunims ir dangaus paukðèiams. [. Alberto vyskupavimo dvideðimt ketvirtieji metai.] [. kitiems rungiantis dël þemiø valdymo. kad bûtø stiprûs kovoje su krikðèionimis.. Kiti iðsigelbëjo pasislëpdami. gimæs didysis saremieèiø dievas. draskydami jø vidurius ir iðtraukæ dar gyvo Hebbo ðirdá ið kûno. uþpuolë juos ið uþpakalio. visà Ordino broliø ir kitø vokieèiø bei pirkliø turtà pagrobë ir pasidalijo tarp savæs.. latviø kunigas ið Imeros. Vëliau jis buvo iðpirktas uþ ano uþmuðtojo lietuvio galvà. ir ið èia iðskridæs á Saremà. Taip pat kalavijais nukovë labai daug pirkliø. 1221–1222 [.. Tuo laiku pas Ordino brolius á Tartu atvyko jø dvasinis brolis kunigas Hardwikas.. parsivedë já su kitais danais á savo pilá14.] Tenai11 buvo kalnas ir labai graþus miðkas. ir nuo to laiko labiau tikëjo kunigais. Taigi minëtasis magistras su nedaugeliu þmoniø vijosi lietuvius. jie tà paèià dienà iðsiuntë Viljandþio seniûnus á Otepæ15. Lietuviø vadas ir seniûnas krito ir buvo uþmuðtas. vadinamas Tarapita.. suvalgë. kad jie [lietuviai]. kad netryðko kraujas. O tie.. juos surakino. uþpuolæ Ordino brolius. Alberto vyskupavimo dvideðimt antrieji metai. Pagonys stebëjosi. O Tartu gyventojams pasiuntë kaip þenklà kruvinus kalavijus. Kiti iðbëgiojo ir iðsigelbëjo. uþmuðë Johannà.] Po to tie patys sakalieèiai12 nuþygiavo á Gervà13 ir ten. kurie buvo pirmojoje gretoje. atgavæ tà galvà. já ir kitus nukryþiavo ir. O anie visi su dþiaugsmu priëmë tà þinià ir. kur. suèiupæ danà Hebbà.] XXVI. [. nusikalstamà ir klastingà darbà.. o su juo daug kitø.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS aukðtyn.TURINYS TRUMPINIMAI. pasiëmæs kità kunigà – neseniai áðventintà Theodorikà – nuvyko dar kartà á Estijà. ir visus jø tarnus. Þiauriai nukankinæ.] XXIV. jie [estai] já pasodino ­ 290 ­ . bent galëtø iðkelti pagal pagoniø paproèius jam pritinkanèias ðermenis su iðgërimu. kuriais jie buvo iðþudæ vokieèius.... prikalbinëdami ir juos daryti tà patá.

. taip pat iðsikasë savo numirëlius. taèiau padarë jam didelæ þaizdà. pakrikðtijæ visà tautà. t. taèiau já vienas Dievas iðsaugojo nesuþeistà tarp tokios daugybës ðëlstanèiø prieðø. ir pagal savo senà pagoniðkà paprotá juos sudegino. kà jie geriau norëtø pasirinkti kaip aukà – kunigà ar jautá. Anie meldþiasi ðventajai giriai. pinigus.. Plaudami savo namus ir pilis vandeniu bei valydami juos ðluotraþiais. iðmetæ lauk Tarapità. kurio vardo garbei jie narsiai kopia aukðtyn ir pasiekia paèià pylimo virðûnæ. [.] [.. Ir anie16 ðaukia.. ðûkauja. kurias krikðèionybës laikais buvo iðsiuntæ. kad ryþtøsi kovoti su vokieèiais ir lotynais ir visais krikðèionimis. tiek Pskovo rusus ir. meldþiasi. mokë vienas kità svaidyti akmenis ir pasidalijo tarp savæs Ordino broliø balistas.] Tà atlikæ ir pabaigæ. y. kitus Viljandyje. Iðvedæ já ið pilies. Jie pasikvietë á pagalbà tiek Naugardo.. nes jis ir pats buvo labai riebus. sudaræ su jais tvirtà taikà bei ákurdinæ kai kuriuos ið jø Tartu.. bet anøjø yra narsiai atmuðami.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 291 ­ . nuskandinæ Faraonà ir iðlaisvinæ visus belaisvius. jie taip mëgino krikðto sakramentus savame kraðte visiðkai panaikinti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS ant paties riebiausio jauèio. kurie buvo kapinëse palaidoti. ir jis buvo tà paèià akimirkà paaukotas.. kuriø daugybæ buvo paëmæ.] Krikðèioniø kariuomenë dþiûgauja. Tada pasklido ásakymas po visà Estijà ir Saremà. [. burtais paklausë savo dievø. ir kuo stipriausiai átvirtino savo pilis.. 1225–1226 [.. garbindami savo Tarapità.TURINYS TRUMPINIMAI. Burtai krito jauèiui. kuri vëliau uþgijo. pasidalijo su jais [rusais] Ordino broliø ir pirkliø arklius. kà tik buvo paëmæ. Visose pilyse jie pristatë pabûklø.. o dar kitus kitose pilyse. kad jie [vietos gyventojai] kovotø su danais ir vokieèiais. gráþta rygieèiai dþiaugdamiesi. [.] XXX. Dievø valia kunigà jie paliko gyvà. ðitie Jëzui. visà mantà ir viskà. Pirmàjá kopëjà pasitiko ieèiø kruða ir pikèiausi akmenø smûgiai. Atsiëmë ir savo moteris. Alberto vyskupavimo dvideðimt aðtuntieji metai. Ir jie visai iðstûmë Kristaus vardà ið savo kraðto.

7 Kalbama apie kurðiø puolimà prieð Rygà (1210 07 13). – kalbama apie Sateselæ (Siguldà). apëmusios pietvakariná estø kraðtà. atstovavo visai Þiemgalai. 1184 metais.. lyviø feodalo Dabrelos pilá kairiajame Gaujos krante. 8 Tai pavaldaus Ordinui lyviø vado Kaupo Turaidos pilies (prie Gaujos upës) apgulimas (1211)...á savo pilá – tai yra á Viljandá. buvusi Polocko átakos zonoje.TURINYS TRUMPINIMAI. á ðiauræ nuo Cësiø).. to pat vardo kunigaikðtystës.. 13 Gerva – estø þemë Jervamaa (á pietryèius nuo Talino). 3 Talava – senovës latgaliø sritis Gaujos aukðtupio baseine (ðiaurrytinë Latvija).. 12 Sakalieèiai – Sakalos þemës. èia ásikûrë vienuolis Meinhardas. 9 . 1185 metais lietuviai sudavë smûgá ðiai vokieèiø kolonijai.sugriovë pilies átvirtinimus. 6 Kuoknesë – pilis Latgalos pietvakariuose. – tai yra estø þemëje (makondoje) Virumaa (á rytus nuo Riavalos – plaèiøjø Talino apylinkiø). vokieèiø pirkliø remiamas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS KOMENTARAI 1 Ikðkilë – lyviø gyvenvietë Dauguvos þemupio deðiniajame krante (aukðèiau Rygos). tuo pat vardu vadinta ir nedidelë senovës latgaliø sritis. plaèiosios Paidës apylinkës. 4 Viestartas – kunigaikðtis Viestartas.. 11 Tenai. jos santakoje su Perse. ROMAS BATÛRA ­ 292 ­ . 5 Idumëjieèiai – Idumëja latgaliø ir lyviø miðriai gyvenama sritis Gaujos vidurupio deðiniajame krante (Latvijoje. 10 Lielvardë – sritis deðiniajame Dauguvos þemupio krante. ið Gotlando pakviesti meistrai pastatë mûro pilá. 15 Otepë – estø pietryèiø þemës Ugaunijos centras.. tuo metu pavaldþios Polockui. Seda) – upë ðiaurvakariø Latgaloje. centras. gyveno Tervetëje. gyventojai. 2 Imera (dab. deðiniajame Dauguvos krante. valdë ir kitus Þiemgalos centrus. bet ji toliau èia stiprinosi. 16 Anie – Mone (Muhu) salos (tarp Saremos salos ir kontinentinës Estijos) pilies Linuze gynëjai. 14 . minimas 1205–1225 metø ávykiuose.

þuvusiø riteriø sàraðais. – tai Livonijos ordino ðalininkas. jo kruvinos agresijos apologetas. kai kuriuos svarbius Lietuvos vidaus gyvenimo visuomeninius-politinius faktus. pateikia unikaliø liudijimø apie autoriaus gyvento laiko ávykius. dokumentais. Jis vaizduoja kovas su Pabaltijo tautomis. Rygos analais. karys. apie 1260 metus atsidûræs Livonijoje. nes Kronikos Rygos nuoraðo gale buvo paþymëta. nemaþa pasikartojanèiø stilistiniø formuluoèiø. bet ir ðios nuomonës pasirodë esanèios klaidingos. þiemgaliø. kad tai tik teksto perraðinëtojo ar savininko vardas. 1844 metais Franzas Pfeifferis iðleido Kronikà panaudodamas dar ir XV amþiaus Heidelbergo nuoraðà. kiti þymiausi mûðiai). vokieèiø feodalø. Kronikoje apraðomi XII amþiaus vidurio–1290 metø ávykiai. Sprendþiant ið jos teksto. þiemgaliais ir Lietuva. kitø ávykiø dalyviø pasakojimais. vëliau rastu XV amþiaus nuoraðu (Heidelbergo). raðo apie Saulës (Ðiauliø) mûðá (Kronika yra vienintelis ðaltinis apie jo eigà). Visà Kronikos tekstà pirmasis 1817 metais paskelbë Liborius Bergmannas pagal XIV amþiaus vidurio Rygos nuoraðà. Palyginus su kitu. auklëti juos Ordino tradicijos dvasia. bendras lietuviø. Ilgà laikà manyta (kartais tokia nuomonë kartojama ir dabar). kad autorius kilæs ið Vidurio Vokietijos. áraðytas XVII amþiaus treèiajame deðimtmetyje. Kronikos fragmentas buvo publikuotas dar 1787 metais. ypaè kurðiais. 1853 metais Kronika iðleista Livonijos raðytiniø paminklø serijoje. Nors ðiame poetiniame kûrinyje yra tik trys datos. jog ðis asmuo „geschrieben“. pasakoja apie 1219 metø lietuviø þygá á Saremos salà (èia paminëtas lietuviø dievas Perkûnas). kad autorius buvæs cistersø vienuolis ar danø riteris. kurðiø pastangas atremti Ordino agresijà. kad autorius buvæs Ditlebas von Alnpeke. Kronikos tikslas greièiausiai buvo pateikti skaitinius riteriams. paaiðkëjo. Kalavijuoèiø ordino atsiradimà ir ásitvirtinimà Livonijoje. nedaug vietovardþiø. Spëta. savo stebëjimais. Dëmesio centre – Livonijos magistrai. Tartu vyskupo Kronika. Kronika (12 017 eiluèiø) paraðyta viduramþiø vokieèiø aukðtaièiø kalba. Kronikos teksto tyrimas ágalina manyti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Eiliuotosios Livonijos kronikos (Livländische Reimchronik) autorius tiksliai neþinomas. Autorius – Ordino. ­ 293 ­ . Joje pasakojama apie krikðèionybës. Autorius greièiausiai naudojosi neiðlikusiais Diunamiundës. jø veikla. Traidenio kovas (Daugpilio puolimas. ypaè nuo XIII amþiaus vidurio. mini Mindaugo laikotarpio ávykius. Naujà kritiná Kronikos tekstà 1876 metais paskelbë Leo Meyeris.TURINYS TRUMPINIMAI. Kronikà raðæs XIII amþiaus paskutiniame deðimtmetyje. taèiau didelë Kronikos dalis.

Todël jie patikimi. priskirtini net patiems Ordino broliams. 82). Tokiais trafaretiniais laikytini net keliose vietose esantys teiginiai apie daugelio „dievaièiø“ garbinimà. daug nesukdamas galvos. ant kuriø deginamos dievams skirtos aukos. Trukdë ir krikðèioniðka autoriaus pasaulëþiûra. tiek lietuviai. Matyt. ar autorius neperdeda ir kalbëdamas apie paprotá aukoti belaisvius dievams. þiemgaliø. Vertos dëmesio detalës. tiek þiemgaliai degina mirusiuosius. arba suþinojo ið amþininkø. þemaièiø. lietuviø.TURINYS TRUMPINIMAI. tiek sembai. tiek sembai aukoja jiems karo belaisvius. nors patá aukojimo faktà sunku nuneigti. tà ir apraðë. nors eiliuota forma gerokai trukdë tiksliai juos perteikti. net kelis kartus uþsimenama apie burtus (sembai pagal burtus pasidalija belaisvius. ið tiesø baltø genèiø tikëjimai ir paproèiai buvo panaðûs. ­ 294 ­ . tiek þemaièiai. Kaip yra pastebëjæs Mannhardtas. vaizdþiai apraðyto mirusiøjø deginimo. já mini daugelis kitø ðaltiniø. kad bûtø sugebëjæs apèiuopti neþymius skirtumus ir juos sàmoningai pavaizduoti. kad rankos paspaudimu sudaroma taika. paproèiø ir jø detaliø. Kronikoje yra uþfiksuota daug baltø tikëjimø. autorius nebuvo taip á juos ásigilinæs. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Kronika yra iðversta á dabartinæ vokieèiø. apie dievams skirtas aukas po pergalingo þygio (þemaièiai yra raginami savo dievams skirti net treèdalá viso ágyto grobio). tiek þiemgaliai pasitiki savo dievais. apraðyti gyvai. atrodo. Kai kurie paproèiai (þygio baigties spëjimas ið skiedros kritimo. Kronikoje minimi daugelio baltø genèiø (sëliø. Kà autorius buvo regëjæs ar girdëjæs apie vienà ar kità þygá. belaisviø aukojimo. fragmentai – á rusø. kuris ið paskersto gyvulio spëja bûsimo þygio sëkmæ. Kyla átarimas. krikðèioniðkosios pasaulëþiûros veikiamas autorius visur mato besaiká baltø pasitikëjimà savo dievais (Mannhardt. Antra vertus. Taèiau didesná skirtumà tarp jø sunku áþiûrëti: tiek lietuviai. kuriai genèiai apraðomieji paproèiai priskirtini. kad karalius pasiaukoja uþ tautà ir kt. þemaièiai ið skerdþiamo gyvulio buria apie bûsimo þygio sëkmæ). paukðèio giedojimo). kartu su kurðiais traukusiems á þygá prieð lietuvius. lietuviø kalbas. ROMAS BATÛRA Daugelá Kronikoje minimø baltø religijos ir mitologijos faktø autorius arba pats buvo matæs dalyvaudamas þygiuose. aukurai. kurðiø. kurià sulauþius baudþiama kartuvëmis. Be jau minëto pasitikëjimo savo dievais. 1936. – tai uþsimenama net keturiose vietose. minimas lietuviø dievas Perkûnas. tiek þemaièiai. sembø) tikëjimai ir paproèiai. latviø kalbà. þemaièiø þynys. kai jis raðo apie „pagoniðkàsias“ religijas. anais laikais áprasti trafaretai.

Èâàíîâ. 1853. Ivinskis.). Krumbholtz. 70–82. 728–783. Meyer.) Literatûra: Bergmann. 1949. ­ 295 ­ . 601–602. Clemen.] Das begunde irweichen Sumeliche böse heidenschaft. Saiva. 1844. Vëlius. 48–50 (fragm. [. Das er nimmer wider Gemachet wart von menschen hant. Puhvel. 114–124.. Juèas. Mierzyñski. 1936.. Biezais. Meyer. Napiersky. 1959. 1853. 1891. 626. Napiersky. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Bergmann. Mierzyñski. 1892. I. 1952. 631. 671. Ðliûpas. Balys. 1835.). Çóòèñ. Òîïîðîâ. 1938b. Kallmeyer. Ðmits. Jaskiewicz. 587. 1890. Dundulienë. LIVLÄNDISCHE REIMCHRONIK um 1290 Einleitung 68–75  [. 605. 547. 630. Do sie der apostolen craft Ir gote sahen touben Vnd ires gewaldes rouben. Napiersky. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Kronikos þiniomis rëmësi daugelis baltø mitologijos tyrinëtojø (Narbutt. 37. Biezais. 621. 1969.. 1926. k. 1971. 589. 1936. Vahtre. 1975. 1817. Straubergs.). Pfeiffer. 1817. 1955. Sumeliche warf der tuvel nider. 1936 (latv. 524. Ïàøóòî. 1876.] Meinhart als Bischof von Livland 337–340 [. Linder. Ùowmiañski. 609.TURINYS TRUMPINIMAI. Mierzyñski.. k. 1963. 71–81 (fragm. 1892. 18–22. 702. 1925. 1939. 1969. Linksmûnëlis. 1844. 641. Ivinskis. 1938. Mannhardt. 1974. 1936. Bertuleit. 1976a. Mannhardt. 576. 1965.. 1964. 624. 35. 1986 ir kt. 1954. 619. Kallmeyer. LIÐ.] Selen ouch heiden sint Vnd an allen tugenden blint. 116–124 (fragm. 1932. liet. 1853. 29. Klimas. 1900b. Tekstas ið: Kallmeyer. 42. 30. 1980. 694–695. 1919. 528.. 645. 1876. 1924.). Pfeiffer.

Das was den littowen leit..] Des litthauischen Häuptlings Lengewin Kämpfe mit den Brüdern Dutze. Do man dy andern bruder slug. Das sie der tuvel vurte: Kein her sich nie gerurte So vreuelichen in vremde lant. Er eyner vntran mit groser not.TURINYS TRUMPINIMAI. Daz waz en alle swere. Das was da vor gescheen nie. Der wurfen do zusamne sich Vumfzen hundert.. [. Der brachte heim dy mere. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Sie haben abgote vil Vnd triben bosheit ane zil. noch wen ich.. ir apgot. Dannoch muste daz selbe syn. Nune worden do geslagen. und mit dem deutschen Orden 3099–3118 [. Es sol gescheen kume me. Daz synis kummetuirs was.. gap. [. So von denselben wart bekant. So dicke alz her daz houb truk. Das nimmer so hart gevros. ­ 296 ­ . Der clagitte gote. Durch semegallen vuren sie. Milgerin und Dindecke... das her genas.] Großer Raubzug der Litthauer 1423–1437 Sus bereit sich die cristenheit. Zu swurben vuren sie ubir se. Der czende bruder muste tragen Hin czu littowen Eyn houb abe gehowen. Das ist genant das osterhap: Als es perkone.] Dy bruder meystig do bleben tot.

] Her sprach: „iz beruwit Alle dy cristen. Der mit orlouge kan Harte wol gebaren.] [. Dy wolle wer mit lozen. Her totte in synym bruder nach... Dy cleynyn vnde grozen. dy hy sint. wib vnde kint. Hat so manchyn rischen man.TURINYS TRUMPINIMAI.“[. Sy sint sunder wiczczen. Daz enkan nymant wenden. dy dar offe sint. als man ouch e las. Das sie die toten brenten Vnd von hinnen senten Mit iren wapen vngespart. [. Dy lewte..] In disen dingen wurden bracht Ir lute. Diz kreyn nest wir czwaren Wollen czu kleynyn stucken In kurczer wile rucken.. daz vnser lant. die da lagen tot.. Den hatte dez meisters her geslagen. Man. Vnsin goten senden.] Allgemeiner Aufstand der Samländer zur Zerstörung der Memelburg und vergebliche Belagerung derselben 3746–3764 [.... Bynnyn dez do irgangen was Czu rige. San ir wisten in gebot. Dem was zu lande mit vm gach. Si dunken mich der synne blint. Ich vrawe mich. Sie solden dort ouch hereuart 3870–3890 ­ 297 ­ . Wenen sy hy besiczczen. Daz samelant ist genant. Do mitte wolde her den uor clagen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Darzu twang en lengewin.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Vnd reise riten.] Neue Rüstungen. Der rede uolgeten sie mite.. [. pfert.. Dar mite solden sie stillen Den tuwel in iener werlde dort.. das was gros Dar zu quam mancher ir genos. So grose torheit wart nie gehort. ­ 298 ­ .. Den heiden den stunt ouch ir mut. Des landes site stet also: Wer dem anderen tut die hant... Wider hin zu lande. keyen vnd swert Brante man durch ir willen. Vf hor zu hant sie traten..] Unglücklicher Kampf des Ordensheeres gegen die Samayten bei Schoden 4653–4709 [.] In ir stat sie giengen do.TURINYS TRUMPINIMAI. [. Die branten sie mit irme zuge. Ir toten. Helme. Vurwar ich nicht enluge: Spere. die sie haten. Wer er uber das dritte lant. Der hette getruwelichen vride Vie dem halse vnd der wide. Sie taten ire hande Dem meistere vnd waren vro. Wen es was der lute site..] Die konige von sameiten Die liesen in bereiten Ein getrenke. Sie trunken vnd waren vro. schilde. Des geloubeten sie bie den ziten. brunie. Friedensschluß mit den Samayten auf zwei Jahre 4610–4620 [. Als noch vremden luten tut.

“ Der rede die konige wurden vro Vnd sie gelobeten do In deme getrenke. Doch sult ir wesen so bewart. Sus karten sie von dannen Zu den kuren in ir lant. Ir hat lange genuc gelegen. Ir muset nu zu kurlant Striten mit den cristen. die wile ich leben. So werdet ir vil wol behut. Werden uch die gote gut. Ir sehet lieb vnde leit Vf diser selben hereuart. Do die wirthschaft was ergan. ­ 299 ­ . ir sullet streben Vmme ere vnde beiac Vf die cristen nacht vnd tac.TURINYS TRUMPINIMAI. Das ir behaldet die obern hant. Vrlouges sullet ir mer pflegen Vnd sullet mit mannes hant Den cristen wusten ire lant. siet gemeit. Durch die ich sunderlichen wil Vreuwen mich. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Ir edelste sprach also Zu den konigen uberal: „Ich vreuwe mich zu diser zal. Ir blutekirl der warf zu hant Sin loc nach ir alden site. Io sehe ich rischer helde vil. Er sprach in sneller vriste: „Ir sameiten. Ir gode sulden sie bewarn. Dar vmme solt ir nicht vristen. Zu hant er blutete alles mite Ein queck. Ir sameiten. als er wol wiste. so geschiet uch heil. Sie bereiten sich san Vs mit drin tusent mannen. Ir sult geloben das dritte teil Den goten. sie wolden varn.

.TURINYS TRUMPINIMAI. Das an deme strite in gelanc.] Die lettowen drabeten uaste uor.] Die Litthauer entziehen sich dem Angriffe durch die Flucht 5090–5110 [. Is. [. Sie quamen zu samne an einen rat. Jene lettowen man sagen bat. Die sameiten teilten do Pferde vnd waren vollen vro Vnd saiten iren goten danc. So wolle wir vil werde Brunien vnd pferde Vnsern goten brinnen. das wir zu diser zit Mit den cristen den strit Behalden vnd die walstat Vnd die brudere machen mat.. Dar nach sie karten drate. das ich clagen. [. Vf derselben walstat. Mit einem gemeinen rate. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Die gote die sint wol wert.. Was sie hetten da vernomen. Mit dem roube in ir lant. Das man brunien vnd pfert Vnd ouch rische man da mite Burnen nach vnser site..]“ 4870–4879 [. Was sol ich sprechen da von mer... Die cristen wurden strites mat. Die mere taten sie in bekant..“ Die sameiten sprachen do: „Des rates sie wir alle vro. Vil schiere boten wurden gesant Von irme konige uber al das her Vnd taten das in stiller wer. ­ 300 ­ ..] Vnd dutschen ein teil. So schiere sie quamen in das her.

Die clageten sie vil manche tage Mit uil bitterlicher clage.. [. Es tut vns lettowen allen mat.] Folgen der Schlacht bei Durben für Preußen 5697–5702 [..] Zu hant wurden sie genomen Harte iemerlichen..“ [. Das wir gesunt von hinnen komen..TURINYS TRUMPINIMAI. Ein vuer man hies machen. Den man vil wol getruwen sol. Man wolde in nicht entwichen An keiner hande sachen. Ir hulfet vns der warheit iehn. Hettet ir ir wege als wir gesehn. Zuhowen wart ir ouch ein teil. Sie enmochten da nicht drowen.. [.... Dar inne wurden alzuhant Der brudere ein teil von in gebrant.. Die sprachen alle uil wol bedacht: „Ein her ist von der dune bracht. Das hat ein uil breites pfat. Das sie manchen vromen helt Hatten verlorn gar usirwelt.] Martertod von acht Ordensbrüdern auf der Burg Wartach 5790–5797 [.] Zu sintels den lettowen...] Do die semen quamen Zu lande. Sie konnen darzu vil wol vromen. Vnser gote mogen vns helfen wol. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Die von der sla waren komen.] Der Vicemeister Juries veranlaßt die Wiedereroberung von Sinteles und Asseboten 5985–5989 [. sie vernamen. ­ 301 ­ ..

.] Wiltu der cristen werden vri. An eine stat sie in namen Vnde sprachen also: „Die sameiten sint vnvro Durch dich. Von irenthalben wirt behut Alles. Es ist werlichen gelogen Was dich die brudere han gelart. Mer dan ich uch sagen wil. [..] Die Litthauer siegen bei Lennewaden über das Ordensheer 6085–6089 [. vnd durch din ere Du salt nu ir lere Volgen... Tramat vnd die sameiten.] Die heiden namen roubes vil.. Das du lasest varen crist.] Zu hant sie sich beviengen Mit handen vnde giengen An den konic myndowen Vnd marthen siner vrowen.] König Myndoweÿs Abfall vom Christenthume 6363–6382 [.. So stan dir die sameiten bie. das sie in heil Vnd helfe hatten bracht. Man nam ir kindere vor ein pfant Von den besten allen.. sich. [.. das dir gehoric ist. Damite du bist betrogen. das wirt dir gut. Vnd gaben schonen teil Iren goten. 6399–6414 ­ 302 ­ .. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Sie gaben sich in der bruder hant. Nicht lenger sie beiten.] [. Do sie zu im quamen.. [. Von dinen goten dich han bekart..TURINYS TRUMPINIMAI..

. Die dinen eldern han gestan Bie in manchen sachen.. Wiltu die gote swachen Vnd dich halden zu der cristenheit.] Zwene brudere viengen sie. das ist war.. Das er immer ane wanc Wil gantze vruntschaft mit dir haben. verbrennen Kretenen 7011–7015 [. Las dir mit truwen wesen leit. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Die dich mit truwen meinen. [. Hast dine gote verlan.TURINYS TRUMPINIMAI. Tu hin vnd las dir wesen leit. [. Durch iren has er nicht genas: Sie satzten in uf einen rost.. Er hat harte wol entsaben. zuerst geschlagen.] Die Ordensritter von Memel.] Sie sprachen: „herre. Nu hat er sich vereinet Mit sinen luten. Ich wil sagen. [. Du salt dich des vereinen Vnd kere dich von der cristenheit.. Sie han im gehuldet gar Vnd ist ein svne worden Gantz nach der heiden orden.] Myndowe wird ermordet 7196–7206 [.. wie es den ergie: Der kvmmentur der einer was. Das du. Das ir in mit truwen meinet... Das du das ie gedachtes Vnd ouch ie uor gebrachtes. Gewaldic vnd dar bie rich.]“ ­ 303 ­ ... nu vernim: Er saget dir so grosen danc. ein konic lobelich.

Sus huben sie sich uf die vart. In vil vil dicke wol ir span.] Do es uf den abent quam Vnd der sturm ein ende nam. Ir toten wurden schiere gebrant. das in gelanc.] [Die Burg Heiligenberg] wird von den Samaiten vergeblich bestürmt 10101–10105 [. Sie machten einen witen ring... Die in quamen rechte.. Sie waren algemeine vro Vnd ir mut der stunt also.... Das es in solde wol ergan.] Der semegallen einer sprach: „Wir han alle wol vernomen.. Ir uogel in uil wol sanc: So pruweten sie.. Dar nach sie karten san zu hant Zu lande mit den wunten wider. ­ 304 ­ .. Das vns schaden vil ist komen Dicke von der brudere her..TURINYS TRUMPINIMAI.. [.] In kurtzen stunden darnach Hielden sie ein teiding. Die westen wol des landes site Vnd die wege kein gresen wart.] Niederlage und Tod des Ordensmeisters Willekin 10518–10537 [..] Die Semgallen gewinnen die Burg Terweten 8750–8755 [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS 7222–7234 [. Vnd kuren ouch da mite.] Vs deme konvente sie namen Brudere vnde knechte.. Da muste ein bruder in gehn – Man sach sie al vmme stehn – Da wart er zu howen. [.. [.

Triuðkinanèius jøjø spëkà.. Be jokios tikros dorybës. Der heiligeberc mus vergan.] Meinhartas lieka Livonijos vyskupu 337–340 [. ­ 305 ­ ... Gesige wir den brudern an. Sie rumen vns die burc zu hant.. Wollen vns die gote selde geben. Blibet in die burc sten. Kad þmogus daugiau jau jøjø Niekuomet sau nebedirbtø. Wir tun dem here wol wider stos.] EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA apie 1290 Áþanga 68–75 [.. So stet mit vride vnser lant. Wir musen von den landen gen. Kai apaðtalus pamatë..TURINYS TRUMPINIMAI. es ist zit. Vnd wagen hie nu das leben. Trupinanèius jø dievaièius. Dan wir also verterben. [. Velnias daug jø sunaikino. Das von der dvne ist na vns komen. Vnser macht ist hie so gros. das wir sterben.] Sëliai juk irgi stabmeldþiai.. So ist besser. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Davon bereitet uch zur wer Vnd lat vns striten. Sint vns das her so nahen lit.] Net stabmeldþiø þiaurios ðirdys Greitai atsileist pradëjo.“ [..

[. Per þiemgaliø brovës kraðtà. Jis gailëjos gyvas likæs. Apie tûkstantá penkis ðimtus. jø dievaitis. Kaip tuomet ji pagarsëjo. Vienas vos ne vos iðtrûko. Tai lietuviams nepatiko. Ko lig ðiol nebuvo buvæ Ir vargu ar bus dar greitai. Jojo rankosna áduotà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Turi begales dievaièiø Ir be saiko nedorybiø. Milgerinu ir Dindecke bei su Vokieèiø ordinu 3099–3118 [.] Ten daugybë þuvo broliø. [.. Ji visus labai prislëgë. Nër kariuomenës dar buvæ.. O deðimtas neðt turëjo Lig pat Lietuvos rubeþiø Nukirstà komtûro galvà. Jø daugybë susibûrë. ­ 306 ­ . Syrvëj1 perëjo jie jûrà. Kurs tà þinià atgabeno.. Nes Lengvenis2 já prispyrë.] Lietuviø vado Lengvenio kovos su vokieèiø riteriais Dutze. Rytø mariomis vadintà: Mat Perkûnas.. Devyni praþuvo broliai.TURINYS TRUMPINIMAI.] Didelis lietuviø þygis [1219] 1423–1437 Taip vis plëtës krikðèionybë.. Taip daryti jis turëjo.. Velnias pats juos taip sugundë. Kur svetur taip þiauriai elgtøs. Kad neþuvo draug su broliais. Kol tà galvà jis neðiojo. Leido joms stipriai uþðalti.

Þinanèiø. [. Mat já riteriai nukovë.] Tad savuosius jie lavonus Sugabeno greit á krûvà. Ir neturi jokio proto. Jie visus ginklus turëtø. Kad jie èia apsigyveno. Bet jau buvo tai sakyta. Kai Rygoj nelaisvëj buvo. Kad sudegintø jø kûnus. vaikus ir vyrus..] [. 3870–3890 ­ 307 ­ . Kuris Semba pavadintas. kitam pasauly. Tiek vikriausiø turi vyrø Ðauniai mokanèiø kariauti.. Ir maþuosius. kaip tai daryti.] Visuotinis sembø þygis Klaipëdos sugriauti3 ir jos bergþdþias apgulimas 3746–3764 [. ir didþiuosius Mes saviems dievams pasiøsim. Nes ir ten gal prisireikti Jiems taip pat á þygá eiti. Kad ir ten. Ðità varnø lizdà norim Kuo greièiausiai iðdraskyti Ir nelaukdami jau nieko. Kaip iðminèiai jiems ásakë. Jie akli yra.TURINYS TRUMPINIMAI. Þmones. Burtais mes pasidalysim. kur tenai gyvena. kad mûsø kraðtas.... Kad uþ brolá paaukotø Ir jo mirtá apraudotø.. [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Jis já skubino á kraðtà. Að dþiaugiuos.. Sukliudyt mums nieks negali´.] Jis kalbëjo: „Man pagailo Èionai esanèiø krikðèioniø.. man rodos. Moteris.

[.. Dvejø metø taika su þemaièiais4 4610–4620 [. Tai kvailybë negirdëta. Nes jø paprotys toks buvo. kuokas. kuriuos tuomet turëjo. Savo deðines magistrui Padavë jie gan dþiaugsmingai. To ásakymo jie kla÷së... Jie tuom velnià nuraminti Manë ten. Kaip keleiviams atsitinka.TURINYS TRUMPINIMAI. kitam pasauly. Kitaip kartuvës jam gresia. ðarvus. Ðalmus.] Nauji pasiruoðimai. kalavijus Degino jie savo noru. Pats kilniausias ið visø jø Ðitaip tarë kunigaikðèiams: ­ 308 ­ .] Nelaimingas Ordino kariuomenës mûðis su þemaièiais prie Skuodo5 4653–4709 [. Jie dþiaugsmingai valgë. Kai ilgiau namo negráþta. Nors ið treèio kraðto bûtø. Mat toks paprotys jø kraðto: Jei kam kas paduoda rankà.. skydus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Tais laikais taip jie tikëjo. gërë. þirgus.. Daug draugø èia susirinko.] Jie [þemaièiai] á savo miestà gráþo. [. Kurio taip labai ilgëjos. Að tikrai jums nemeluoju: Ietis.. Tuoj krûvon jie susirinko Ir sudegino lavonus Tuos. Turi tas taikos laikytis..] Tad þemaièiø kunigaikðèiai Pasitaræ ruoðë puotà Ir jà didelæ surengë..

Kad aukotume ginklus jiems. Siausti svetimam kraðte“. þemaièiai. Juos dievai turëjo ginti. Ir èia pat tuojau prisiekë Uþsipulti Kurðo kraðtà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA „Að dþiaugiuosi èia matydams Tiek garsiø didþiøjø vyrø. O dabar á Kurðà þenkit Ir krikðèionims „puotà“ renkit.TURINYS TRUMPINIMAI. Tuoj suskato jie rikiuotis Ir trys tûkstanèiai sustojo. Taip saviesiems prakalbëjo: „Bûkite linksmi. Kad laimëtumët tà ðalá. Þygyje tam gali tekti Jums patirti daugel vargo. Man tai dþiaugsmas kuo didþiausias. Ir tam pokyly prisiekë Karo þygin iðkeliauti. Saugûs bûsite tikrai. Kunigaikðèiams tai patiko. Kol tiktai að gyvas bûsiu. Dël garbës ir dëlei grobio Prieð krikðèionis mûðin stoti. pasistenkit. Þirgus ir narsiuosius vyrus. Jûs. Nebegalite gaiðuoti. þemaièiai. Ir ilgai nepoilsiaukit – Juk kariauti reik iðmokti – Turit vyriðkai þygiuoti. Gyvulius dievams aukodams. Skirkit dievui treèià dalá. Jø þynys tuo tarpu bûrë Sulig paproèiu senovës. Juk dievai to nusipelno. Jei palankûs bus dievai. Bet bus ðauniai nugalëta Ir bus pergalë laimëta. Kai pasibaigë tos vaiðës. ­ 309 ­ .

O tada þemaièiai tarë: „Patarimas mums patinka. ­ 310 ­ .. O þemaièiai jøjø þirgus Tarp savæs linksmai dalijos Ir saviems dievams dëkojo. Kad kariuomenën jie jotø Ir karaliaus þodá skleistø.TURINYS TRUMPINIMAI. Kad tiktai ðitoj karionëj Mes krikðèionis nugalëtum..] Lietuviai vengia mûðio ir pasitraukia 6 5090–5110 [. Liepta lietuviams sakyti. Nugalës jinai lietuvius..] Taigi vokieèiø bûrelis Ðitame lauke parkrito. Mes dievams aukas aukotum – Degintum ðarvus ir þirgus. Jøjø pëdsakus pamatæ. Jie netrukus pasiryþo Gráþt atgal á savo ðalá Ir gabentis visà grobá. Kad sutriuðkintumëm brolius... Jø tarybai susirinkus.. Savo bûrá jie pasiekë Ir ðitas þinias paskelbë. Ir krikðèionys èia pakriko.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Kaip mums paproèiai ásako“. Kai sugráþo ið þvalgybos. Ir tegu dievai mus gelbsti.] O lietuviai vis á prieká Kuo greièiausiai tik ðuoliavo. [. Nes tà mûðá jie laimëjo. [.]“ 4870–4879 [. Kà yra jie suþinojæ. Jie visi protingai tarë: „Jø kariuomenë didþiulë Èia nuo Dauguvos atëjo. Jûs sakytumët tà patá..

Jie vieni padët tegali.] Durbës mûðio padariniai Prûsijai 5697–5702 [.. Graudþiomis raudomis Ilgai jø raudojo. Greitai jie sukûrë ugná Ir beregint dalá broliø Èia sudegino stabmeldþiai.... Broliai paëmë visus Kilmingiausiøjø vaikus Ákaitais á savo kraðtà.. Ðito grobio graþià dalá Jie dievams saviems paskyrë.. Saugojo juos prisistojæ... kas nutiko Sintelëje jø lietuviams. Kad kur nors jie nepaspruktø.. [.] Aðtuoniø Ordino broliø kankiniø mirtis Vartajø pilyje7 5790–5797 [.] Daug pagonims grobio teko8.. [. Kad daug karþygiø Neteko ðauniø...] Suþinojæ. Dalá þiauriai sukapojo. [. Kad sveiki ið èia sugráþtum“...TURINYS TRUMPINIMAI.] Vicemagistras Juries ásako atkariauti Sintelæ ir Aizputæ 5985–5989 [.. Kiek galiu að apsakyti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Atsiduoti jiems privalom. Prieðintis jie nebgalëjo ir pabëgti nebespëjo.] ­ 311 ­ ...] Lietuviai nugali Ordino kariuomenæ prie Lielvardës 6085–6089 [..] Á ðalá sugráþæ. Sembai pajuto. [.] Bet labai þiauriø stabmeldþiø Buvo suimti jie greitai. [. Kad apgynë nuo nelaimës.

[. Jie pas Mindaugà karaliø Ryþos eiti pasitarti Ir pas Mortà. Tuoj nuëjo pas karaliø.. Ir Treniota. Taip pradëjo jam kalbëti: „Nepatinka mums. Jei dievus naikinti nori Ir priimti krikðèionybæ.. Skaudþiai teks tau nusivilti. [.. Tuokart pasiseks tau viskas. Nuoðirdþiai tave jie myli. þemaièiams. Atskirai já pasikvietæ.] Kits kitam rankas paspaudæ. Tu nurodymø klausyki. Kà esi dabar padaræs. to pasieksi.. Nuo dievø kai atsitraukei.TURINYS TRUMPINIMAI. Reik su jais ið vieno eiti Ir atmesti krikðèionybæ. Visa buvo grynas melas. Tik nuo Kristaus atsitrauki. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Karaliaus Mindaugo atsimetimas nuo krikðèionybës 9 6363–6382 [. Tu dël to turi kentëti. ir galingas..] Jei atsisakysi Kristaus.. Ðitie poelgiai tavieji. Tik paskui tu pamatysi. Ko norësi.]“ 6399–6414 ­ 312 ­ . Tëvus visad jie globojo Ir jiems suteikë pagalbà. karalienæ. Ko tave mokino broliai. Kad garbings karalius bûdams Ir turtingas. Tu savus dievus apleidai. ir þemaièiai Tuo metu nemanë gaiðti.] [.. Ir þemaièiai tau pagelbës. Jie visi tave apgavo..

Dël jø pykèio jis pakliuvo. Jis parodë nuolankumà Ir visiems pasiaukojo... Gyvas ant þarijø þuvo.. Koks jis [Mindaugas] tau yra dëkingas. Su tauta gyven taikingai.. [.TURINYS TRUMPINIMAI.] Mindaugo nuþudymas 7196–7206 [. Taip pradëjo jie kelionæ Ir visi smagiai klegëjo. kas nutiko. Mat anie þinojo ðalá. Kad já esat pamylëjæ..] Jie pagavo du mûs brolius. [. Burtas jiems laimingai krito Ir gerai giedojo paukðtis.] Vos trumpam praslinkus laikui Prieðai surengë èia teismà12. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Klaipëdos riteriai. Nepaliko jie ir kurðiø. Nes jiems buvo reikalingi.. Vienas jø komtûras buvo.. sudegina Kretingà 7011–7015 [.. Visuomet jis nesvyruodams Nori su tavim draugauti. Kaip ástatymai jø moko [.] Èia ið savo vienuolyno Ëmë riterius ir brolius... Jie tikëjosi sau laimës.] Jie kalbëjo10: „Tu supraski.. Aiðkiai yr jis átikëjæs. Toks jø geras buvo ûpas. [. Pasakysiu.] 7222–7234 Þiemgaliai paima Tervetës pilá 8750–8755 [. ­ 313 ­ .. Ypaè vieðkelá á Grieþæ11. Kad turëjo þygis sektis. – Tà tikrai turi þinoti.]“. ið pradþiø sumuðti...

] Vakarui visai artëjant.] Ordino magistro Willekino pralaimëjimas ir mirtis14 10518–10537 [.. Ryþkimës padëti galvas. [. Negu taip turëtum þûti. Gal dievai mûs þygá laimins. Kalavijais já kapojo.] Vienas þiemgaliø kalbëjo: „Mes ið Ordino kareiviø Esame visi patyræ Didelæ ir daþnà þalà: Todël ruoðkitës kautynëms.. Broliui liepë eit á vidø. Jei pilies neatkovosim. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Jie padarë platø ratà....] Þemaièiai bergþdþiai ðturmuoja [Heiligenbergo pilá] 10101–10105 [. Bus ramybë mûsø þemei. Jau puolimas buvo baigtas13. Teks palikti mums ðá kraðtà.. Jei mes brolius nugalësim. [. – Heiligenbergui teks þlugti. Greit sudegino lavonus Ir visi namo patraukë..TURINYS TRUMPINIMAI. Mes sutrinsim tà galybæ Ið uþ Dauguvos atblokðtà“. [... Todël mums verèiau numirti. Patys gi aplink stovëjo.] Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS ir VYTAUTAS BALAIÐIS ­ 314 ­ . Mums pakaks jëgø kovoti. Jei paliks jie mums tà pilá.. Leiskite ir mums kovoti! Metas – jie netoli mûsø.

tikriausiai 1254 metø pavasará. 3 Sembø þygis – þygis. ávykusios 1259 metais. 5 Mûðis su þemaièiais prie Skuodo – kautynës prie Skuodo. stovëjusi Varduvos deðiniajame krante. surengë teismà vokieèiø riteriui (greièiausiai pilies komtûrui. Þuvo magistras Willekinas ir trisdeðimt keturi Ordino broliai. pavaldûs Lietuvai. 10 Jie kalbëjo. Vartajø pilis buvo vakarø Kurðe – pamaryje.. Servës kyðulys – pietinë Saremos (Ezelio) salos dalis. vadovaujami Nameisio. 2 Lengvenis (Lengewin. Kovo 26-osios mûðyje þiemgaliai jas visiðkai sutriuðkino. kurià Baltijos jûros Irbës sàsiauris skiria nuo Kurðo kyðulio.prieðai surengë èia teismà – Lietuvos kariuomenei 1279 metø kovo mënesá sutriuðkinus Livonijos ordinà. sudarytos 1257 metais. 14 Ordino magistro Willekino pralaimëjimas ir mirtis – 1287 metais þiemgaliø kariuomenæ.. – tai ávykiai po 1260 metø liepos 13 dienos Durbës mûðio. sukilæ þiemgaliai. Ðis Kronikos fragmentas vaizduoja þiemgaliø ryþtà prieð kautynes. vykæs 1253–1254 metais. persekiojo magistro vadovaujamos jëgos.. Dël Ordino kaltës Mindaugas negalëjæs iðlikti krikðèioniu... 4 Taika su þemaièiais – Þemaièiø ir Livonijos paliaubos. paëmæ tais pat metais Tervetës pilá. stipriai puolusià Livonijos ordino valdas iki Ikðkilës apylinkiø padauguvyje. netoli santakos su Venta (Grieþës piliakalnyje. Èia kalbama apie Livonijos riteriø sutriuðkinimà prie Vendeno (Cësiø) pilies (apie 1246 metus). Lietuvos kariuomenës vadas.. 9 Karaliaus Mindaugo atsimetimas nuo krikðèionybës – 1261 metø rudená Lietuvos karalius Mindaugas atvirai stojo á karà prieð Ordinà. 8 Daug pagonims grobio teko. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA KOMENTARAI 1 Syrvë (zu swurben) – Syrvës (Svorbës). per èia minimà netikëtà Livonijos ordino puolimà uþimta ir sunaikinta (1264). 7 Aðtuoniø Ordino broliø kankiniø mirtis. 11 Grieþë – pilis kurðiø Keklio srityje. – kalbama apie grobá po þygio á Livonijà ir 1261 metø vasario 3 dienos kautyniø prie Lielvardës (padauguvyje). – tai Mindaugo sûnaus Vaiðvilko pasiuntiniø pas Livonijos magistrà þodþiai... kai kurðiø kvieèiami lietuviai ateina jiems á pagalbà (kurðiai pripaþino lietuviø ir þemaièiø valdþià).. kadaise áþeidusiam Nameisá). 13 . 12 . Ëîíúêãâåíè. Maþeikiø rajone). Langwinus) – istoriniuose ðaltiniuose 1242–1260 metais minimas Mindaugo seserënas.puolimas buvo baigtas – didelis þemaièiø ir lietuviø kariuomenës puolimas prieð Livonijos ordino Heiligenbergo pilá Tervetëje (1285 metø pabaiga ar 1286 metø pradþia). ROMAS BATÛRA ­ 315 ­ . 6 Lietuviai vengia mûðio ir pasitraukia – tai 1259 metø ávykiai.. á pietus nuo Durbës (á rytus nuo Liepojos).TURINYS TRUMPINIMAI.

1316 metais mirus Uldþaituchanui. aptariama gyventojø buitis. tikëjimai. Kitatauèiai tai irgi galëjo suprasti kaip ugnies garbinimà. kuriuose kalbama apie ­ 316 ­ . Politinë jo karjera baigësi gana liûdnai. Raðido adDyno darbas leidþia paþvelgti á Europos istorijà arabø akimis. Aktyviai dalyvaudamas politinëje veikloje. kad Tabybas bûtø skaitæs Vakarø Europoje esanèius rankraðtinius ðaltinius. mûsø turimais duomenimis. Gydytoju). bet ir kalbama apie ðaliø geografinæ padëtá. Pagrindinis ðio darbo ðaltinis – daugelio arabø keliautojø. kariuomenë. Kinijos istorijà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RAÐIDAS AD-DYNAS 1247–1318 FADL ALLÂH RASHID AD-DÎN IBN ‘IMAD AD-DAULA ABÛ AL-KHAIR Áþymus persø istorikas. taèiau dël savo bendro pobûdþio jis daugiau turi iliustracinæ reikðmæ. darbas vertingas ir kaip istorijos ðaltinis. Valdant Ghazanchanui Raðidas ad-Dynas buvo paskirtas pirmuoju viziriu. Raðidas ad-Dynas daug dirbo kaip istorikas. vadinamas Tabybu (t. Taèiau apie tai. y. apsilankiusiø Europoje. Politinæ veiklà pradëjo valdant Abagachanui (1265–1282). Vienas ið didþiausiø Raðido ad-Dyno istorijos darbø – Frankø istorija (paraðyta 1304–1305). kad jie garbina ugná. Pagal jo pasiûlytà projektà buvo reformuota mongolø valstybës Persijoje administracija. Tuo tarpu daugelis ðaltiniø kaip iðskirtiná baltø religijos bruoþà mini mirusiøjø deginimà. Veikale iðdëstoma ne tik istoriniai vienos ar kitos ðalies ávykiai. buvo uþsiminæs tik arabø keliautojas Idrisijus (XI a. gimë 1247 metais. jis buvo apkaltintas valdovo nunuodijimu ir nuþudytas. Jis paraðë Indijos.TURINYS TRUMPINIMAI. Autorius frankais laikë visas Europoje gyvenanèias ir jam þinomas tautas. politikas. Gana greit atsiskleidë jo kaip valstybës veikëjo ir kaip gydytojo talentas. apraðë mongolø-totoriø þygius nuo Èingischano valdymo laikø iki XIV amþiaus pradþios. Bûtent ðis jo darbo momentas yra vienas ið svarbiausiø. Sunku patikëti.). pasakojimai. finansai. Þinoma. gydytojas Raðidas ad-Dynas (Fadl Allâh Rashid ad-Dîn ibn ‘Imad ad-Daula Abû al-Khair). ALVYDAS NIKÞENTAITIS Apie prûsø ir kitø baltø senàjà religijà iki Raðido ad-Dyno (Tabybo) jau daug buvo raðyta. o ið tikrøjø buvo valstybës vadovas.

vilkinèiø baltos vilnos rûbus su kryþiumi ant krûtinës1.. FRANKØ ISTORIJA apie 1304–1305 Ir to kraðto [Lenkijos] kaimynystëje yra kita karalystë. DIE FRANKENGESCHICHTE um 1304–1305 Und dem Land benachbart liegt ein anderes Reich. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Jahn. 49. 49 (vok. 1977. 907–908. Burûsijjach (Prussia) genannt. 1977. die ein Gewand aus weißer Wolle mit einem schwarzen Kreuz auf der Brust tragen. Anksèiau jà valdë pagonys ir ugnies garbintojai. Früher war es im Besitze von Götzendienern und Feueranbetern. Es ist das Land der Priester. ­ 317 ­ . Jahn. 92–96. Tekstas ið: Jahn. Vertë ALVYDAS NIKÞENTAITIS KOMENTARAI 1  . Literatûra: Áàðòîëüä. k. 1963. Tai – vienuoliø.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RAÐIDAS AD-DYNAS prûsø tikëjimus. bet ir kitur.su kryþiumi ant krûtinës – turima galvoje Vokieèiø ordino riteriai. apie kurá plaèiai buvo kalbama ne tik Europoje. 1977.). kad informacijà apie prûsø tikëjimus jis gavo ið savo amþininkø. o dar labiau tikëtina. I–XXV. Kryþiuoèiø kova su baltais ir baltø christianizacija anuo metu buvo svarbiausias Europos ávykis. ÑÈÝ. kraðtas. Jam galëjo bûti þinomas nebent Idrisijaus veikalas. XI. Á ðá ðaltiná BRM tyrinëtojai dar nebuvo atkreipæ dëmesio.TURINYS TRUMPINIMAI. vadinama Borusija (Prûsija).

1858. Töppen. Romayn. 508.nemaþa pasitaiko Prûsijoje. 1936. I. SRP. CDP. t. 1827. kuris anksèiau vadinæsis Romuva (Rummove). laukas ir giria. 1936. Tekstas ið: Mannhardt. y. 70. Kai kurie ðiais vardais vadinami objektai iki ðiø dienø yra iðlaikæ sakralinæ prasmæ. 132. CDP. tokià prasmæ senovëje turëjo visi ðiais vardais vadinami objektai. 81. ir to kaimo apylinkëse esanti ðventoji giria. Mannhardt. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Net keliuose dokumentuose minimas tas pats ðventas laukas ðalia Romainiø (Romaynis. po krikðto priëmimo. Sprendþiant ið vietovardþiø. Vietovardþiø su ðaknimis Rom-. Voigt. Ram. 1827. 642. atrodo. CDP. I.TURINYS TRUMPINIMAI. Romehnen) kaimo. Voigt. 640. 1910. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI Neretai vietø vardai Lietuvoje atspindi senosios baltø mitologijos reliktus. 85. III. 643. Gerullis. Ðie tekstai ir perspausdinami ðiame rinkinyje. Voigt. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos (nurodoma dokumentø iðdëstymo tvarka Mannhardto veikale): PUB. Matyt. 1828. 126. LATSÞ. I. Voigt. I–II. IV. 1922. CDP. IV. Literatûra: Birþiðka. 643. tos ðventvietës buvo orientyras nustatant ávairias ribas. II. galima daryti prielaidà. VK ir kt. 1930a. Jos tada jau ið dalies buvo praradusios savo sakralinæ prasmæ ir buvo vartojamos ðventøjø giriø. 375. sudarë vienà sakraliná kompleksà. Lietuvoje ir kituose baltø kraðtuose (Kalwaitis. Kaimas. 1827. 1936. I. II. CDW. 175. ­ 318 ­ . CDP. 25. Nemaþa tekstø ðiais vardais dar XIX amþiaus antrojoje pusëje surinko Wilhelmas Mannhardtas ir jo knygos leidëjai (Mannhardt. Taèiau dar XIV amþiaus Prûsijoje arba XV amþiaus Lietuvoje. 140. kad ðioje Sembos vietoje bûta senosios prûsø ðventovës. tiek Ordino dokumentuose. 1858. 151. Töppen. Ilgainiui baltø ðventvieèiø pavadinimai nunyko arba virto vietovardþiais. 5. 67. III. 129–131. 129. ðventøjø laukø ir panaðiais pavadinimais oficialiuose tiek lietuviø. III. 129–131). 129–131.).

] (originalo nuorodos neredaguojamos – BRMÐ red. qui fluit infra castrum et curiam supradictam. 67 f. Dipl. II n. Primus limes sive granicia incipit in campo cuiusdam Pruteni dicti Pomande. Bischof Sigfried von Samland verschreibt den beiden Stammpreussen Hermann Maldite und dessen Bruder Strambote sechs Hufen Landes bei seinem Schlosse Ziegenberg und dem Dorfe Craghen: Prima granicia est quercus circa fluvium. Red. pastaba). Unter anderen Streitigkeiten über den dem Bistum zustehenden dritten Teil des Landes erhebt der Bischof Johannes von Samland 1322 Klage über die Vorenthaltung des heiligen Feldes (de sacro campo). a qua arbore linealiter procedendum est versus silvam sanctam usque ad cumulum unum usw. Gesch. Voigt. a quo directe procedendum est ad locum. sub hiis graniciis. 508. ubi palus est fixus.TURINYS TRUMPINIMAI. que Scayte vulgariter nominatur. n. †) Das. 1. XCIX S. Pr.. a qua quercu est eundum directe versus villam dictam Craghen. die Rede ist**). Jahrhundert: die Verschreibung über die Dörfer Ratytien und Bulichien. *) [Preuss.***) A 1322. III 85 Anm. ad arborem circumfossam. scilicet de bonis hospitalis sancti spiritus in Kvngesberch viam directe usque Arnow juxta paludem usque ad magnum lapidem et ab illo directe usque ad tyliam juxta pirum. qui dicitur Brantstatt et ad hoc loco directe eundum 1 Red. einen Vertrag mit dem Bischof und dem Domkapitel von Samland: Nos dei justiciam habentes pre oculis ipsis in supplementum tercie partis terre Sambiensis que eos contingit terciam partem sacri campi dedimus et assignavimus. et datum limitavimus et limitatum signavimus eis presentibus et consencientibus in limitibus infrascriptis. Urkundenbuch I 2 n. Pruss. 126 ­ 319 ­ . et ab illa directe usque ad sanctam silvam usw. – Wilhelmo Mannhardto knygos redaktoriø intarpai ir pastabos (BRMÐ red. Darauf schliesst der Landmeister. LVIII S. Aus dem 14. A 1309. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI BENENNUNG ALTGEHEILIGTER STÄTTEN 1304–1377 [A 1304 wird derselbe heilige Wald in einer Urkunde des Landmeisters Konrad Sack (über Güter in Stangau) erwähnt: bona in Stangow . pastaba). Friedrich von Wildenberg. welches vor alters seinem Anteile zugesprochen sei †). ***) Cod. qui campus prius remanserat indivisus. in der von einer sacra sylva. Red.1]*). 814 S. **) J.

Cod. der do stet no by dem vlise in pruschen genannt Lasse. tritt dafür die Benennung Romayn ein†††). Pruss. ­ 320 ­ . S. 175.]. IV n. CI S. Red. von der zcu eyner andern grunen eichen. 140. Das heilige Feld umfasste also ein Gebiet von mehreren Meilen. 129. Gesch. quod [*] * ) Das. 151.TURINYS TRUMPINIMAI. palo magno) directe procedendum est ad nemus. Das. dy gerichte zcu eynem andern umbgrabenen pfole. Von der eiche dy gerichte vort zcu geende bis zcu der salczin see. und in einer Grenzangabe desselben Bischofs heisst es: De quo (sc. So verleiht Bischof Johannes von Samland 1325 dem Stammpreussen Stagote „unum uncum in campis ville Rummove situm“††). wo eyn umbgraben pfol stet. dy do stet by dem wege Wanginkin. Dipl. In späteren Urkunden von 1343–1349 usw. Von dannen zcu eyner umbgrabenen eichen. ohne die See zu erreichen†). der do stet uff der stat Brandestat genant. CXIII S. n. Geogr. dy do stet no by dem heiligen velde. I 640. der do stet czwischen den dorffern Romaynis unde Lenkeniten. In einer etwa 10 Jahre späteren Grenzbestimmung heisst es**): unde ist eine dorre eiche umbgelegit mit steynen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS est usque ad palum in terram positum et ut moris est circumfossum lapidibus atque terris et ab illo palo usque ad salsum mare protendit dictus limes. n. [siehe auch die Gegenurkunde des Komturs von Königsberg das. Das Dorf Romenen an der östlichen Grenze des heiligen Feldes hiess ehedem Rummove. Es umschloss die südliche Hälfte des heutigen Kirchspiels Heiligenkreuz im westlichen Samland und erstreckte sich vom Dorfe Romehnen (Romaynis) bis Kl. **) Das. Von dannen widir kommende von dem mere unde dem pfole. In der Umgebung von Romayn nennt eine Urkunde des Bischofs Johannes von Samland ein nemus sacrum. C S. Pr. CII. II n. CXXI S. Von dannen zcu eynem andern umbgrabenen pfole. Hubnicken. ***) Rowyten? †) ††) †††) Töppen. dy do stet czwischen Romiten***) und Plawtowin. 132. Die Untertanen des Ordensanteils sollten mit den bischöflichen Untersassen gemeinschaftlich das Recht des Bernsteinsammelns am Seestrande vom Flusse Lassa bis zur Grenze des Heiligen Feldes haben[*]. Noch in demselben Jahre verleiht der Bischof Johann das heilige Feld (sacrum Campum pertinentem ad partem terciam sortis nostre) auf seine Lebenszeit dem Ordenskonvent zur Viehweide (pro pastura equorum et falcatura feni*). Voigt. n.

bei den Dörfern Neuendorf und Dargowayn (Dargen). 1327. Voigt. III n. Gesch. quae dicitur Heyligewalt Wyssekint situm†††). 1325. Dipl. versus mare salsum. A. 1344. III S. quod a pruthenis Sanctum nemus dicitur positam[***]. deinde eundum est versus sacrum campum[*]. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI sacrum nemus nominatur. ID. 1. 25 Anm. versus mare salsum usque ad arborem ibidem signatam. III 85 Anm. ebenfalls einen heiligen Wald: Ab eadem granicia adscendendo sursum contra salsum mare per incisiones arborum usque ad viam. A. 643 Anm. Kirchspiel Plauten bei Mehlsack. S. 1. Pruss. Pr. de quo directe procedendum est ad nemus. 2. 4. I 643 Anm. An der Küste der Ostsee. 1326. 221. Voigt. Cod. Cod. Geogr. III n. nennt eine Urkunde des Bischofs Johannes vom Samland 1327. Ein sacrum nemus lag auch bei Blumenau im Kirchspiel Medenen*). A. bei Bestimmung der Grenzen von Neuendorf. Pruss. Gesch. I 642 Anm. n. Heiligenwolde im jetzigen Landkreis Könisberg. Dipl. quod sacrum nemus nominatur. Warm. 1334. ­ 321 ­ . Voigt. Töppen. 1357 verschreibt Bischof Jakob von Samland dem Heinrich von Regenwalde beim Dorfe Nastrenen (Nastrayn) unfern des Geltgarben: pratum unum sub silva. überträgt der Ordensmarschall. A. quae ad sinistram sive laevam manum occurrit et ducit ad sacram silvam**). Im nämlichen Jahre (1327) verschreibt Bischof Johannes von Samland seinem Neffen Frowin das Schultheissenamt nebst zehn Hufen Landes beim Dorfe Neuendorf (Nova villa): Primus limes est palus magnus in predicta villa positus et circumfusus. 375 f. Gesch. A. 70.TURINYS TRUMPINIMAI. Das Kapitel in Samland erteilt seinem Kämmerer in Quedenau: dimidium mansum in silva olim a Pruthenis sancta reputata prope villam Transdytin†). [***] [**] [* ] *) **) ***) †) ††) †††) Das. A. quae de villa Dargowayn ducit versus Sabenow. Item adscendendo eandem viam versus Sabenow usque ad aliam viam. Das heutige Trausitten bei Neuhausen. 130. Pr. Dipl. Winrich von Kniprode. usque ad arborem que lynboum dicitur ibidem signatam. dem Volkwin von Dobrin die Gründung des Dorfes Heiligenwalde††) und das dortige Schultzenamt. Verschreibung des Domkapitels vom Ermland über 32 Hufen zum Dorfe Seefeld [**]: Et de illa querqu juxta lacum descendendo ad aliam graniciam in nemore. 5. XLVII S. Cod. Pr. S. Deinde eundum est versus sacrum campum usque ad quercum ab antiquo signatam***). S.

kuriame kalbama apie ðventàjà girià. 1377. November d. 508. IV 81 Anm. link. 126. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS A. 253–255 – BRMÐ red. Nach einer Urkunde vom 3. pavadinto Craghen.“***) 1322 metai.. 1309 metai. XCIX. esanèios prie kriauðës. t. bûtent: Ðventosios Dvasios malonës dovanos Karaliauèiuje – kelias.TURINYS TRUMPINIMAI. †) Ibid. 67ff. kuris nuo seno esàs priskirtas jo daliai†). o nuo jo tiesiai prie liepos. III. einàs iki pat Arnovo (Arnow)... befand sich Winrich von Kniprode am genannten Tage „in Zetyn in dem heiligen Walde bei Schippenbeil“ [*]. NUO SENO GARBINAMØ ÐVENTØ VIETØ PAMINËJIMAI 1304–1377 [1304 metais ta pati ðventoji giria1 minima viename kraðto valdovo Konrado Sacko dokumente (Apie gërybes Stangau): „Gërybës Stangove . tiesiai ðventosios girios link iki pat vienos kalvos ir t.“*)] Ið XIV amþiaus: palikimo raðtas dël kaimø Ratytien ir Bulichien. 85. Nuo to àþuolo reikia eiti tiesiai kaimo. nr. LVIII. *) PUB. palei pelkæ iki didþiojo akmens. kuri teka þemiau tvirtovës ir aukðèiau minëtos rotuðës. liaudiðkai vadinamà Scayte**). 1828. pastaba). 814 (ðaltinio vertime originalo bibliografijos santrumpos keièiamos ðio leidinio santrumpomis – BRMÐ red. Sembos vyskupas Zigfrydas uþraðo dviem tikriesiems prûsams Hermannui Malditei ir jo broliui Strambotei ðeðis ûbus þemës prie savo pilies Ziegenberge ir Craghen kaime: „Riba prasideda nuo àþuolo prie upës. J. Sembos vyskupas Johannesas 1322 metais skundþiasi dël neteisëtai uþvaldyto ðventojo lauko (de sacro campo). nr. 1 [*] ­ 322 ­ . nr. **) Voigt. Be kitø ginèø dël vyskupijai priklausanèios kraðto treèiosios dalies. o nuo ðios tiesiai iki pat ðventosios girios ir t. ðiame ruoþe. II. pastaba).. t. ***) CDP. Kraðto valdovas Friedrichas von Wildenberg sudaro sutartá su Sembos vyskupu ir katedros valdytojø taryba: „Mes Dievo valia ir jo akivaizdoje kariuomenës Scr. Pr. Turima galvoje Karaliauèiaus komtûro Bertholdo von Brühaven 1292 metø liepos 23 dienos akte paminëta ðventoji giria (þr. I. ðio leidinio p. o nuo to medþio kilti aukðtyn. prie apkasto ið visø pusiø medþio. R. 6.

nr. Prasideda riba nuo vieno minëtojo prûso Pomandës lauko. apdëtas akmenimis. 132. CXXI. Ordino valdiniai kartu su vyskupijos vasalais turëjo teisæ rinkti gintarà pajûrio ruoþe nuo Lasos upës iki ðventojo lauko ribos*). CI (þr. nuo jos kylama tiesiai aukðtyn iki vietos. Dovanotajam [laukui] nustatëme ribas ir já paþenklinome jiems patiems dalyvaujant ir sutinkant su toliau nurodomomis ribomis. nr. kuris auga èia prie ðventojo lauko.) ***) Ibid. nr. kuri vadinama Brantðtatu (Brantstatt).. Dar tais paèiais metais vyskupas Johannas perleidþia ðventàjá laukà (ðventàjá laukà.TURINYS TRUMPINIMAI. o to paties vyskupo duotame ribø apibrëþime sakoma: „ Nuo kurio (aiðku. *) Ibid. Maþdaug po deðimties metø viename ribø apibrëþime sakoma***): „Ten yra vienas iðdþiûvæs àþuolas. didþiojo stulpo) reikia kilti tiesiai aukðtyn iki giraitës. CDP. 1827. link kito apkasto stulpo. kuris stovi prie upës. Ið ten einant prieðinga kryptimi nuo jûros iki stulpo. uþ kurio yra pelkë. II. 140. vadinamoje Brandestat. C. †) ††) †††) Töppen. Nuo ðio àþuolo tiesus kelias veda iki sûriosios jûros. Jis apëmë pietinæ dabartinës Heiligenkreuz parapijos dalá vakarø Semboje ir nepasiekdamas jûros tæsësi nuo Romehnen (Romaynis) kaimo iki Maþøjø Hubnicken†). Vëlesniuose 1343–1349 metø dokumentuose vietoj jo atsiranda pavadinimas Romayn†††). kuris stovi tarp kaimø Romaynis ir Lenkeniten“.. ið ten – iki kito þalio àþuolo. **) Ibid. I. Nuo ten link kito apkasto stulpo. Voigt. taip pat Karaliauèiaus komtûro atsakomàjá raðtà nr. kuris yra vietovëje. nuo tos vietovës reikia eiti tiesiai iki stulpo. Antai Sembos vyskupas Johannesas 1325 metais vietiniam prûsui Stagote uþraðo „vienui vienà kaimà Rummove. jis auga tarp Romiten [Rowyten?] ir Plawtowin. kuri su jais susisiekia. Nuo ten – iki apkasto àþuolo. 640. nr. Romenen kaimas prie rytinës ðventojo lauko ribos anksèiau buvo vadinamas Rummove. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI papildymui ið treèios sembø kraðto dalies. kuris tæsiasi iki treèios mûsø burtø dalies) iki gyvos galvos Ordino konventui kaip ganyklà gyvuliams (arkliams ganyti ir ðienauti)**).. ákalto á þemæ ir jø paproèiu apkasto aplink akmenimis. CXIII. CII. IV. ­ 323 ­ . 151. Vienas Sembos vyskupo Johanneso raðtas mini Romayn apylinkëse buvus nemus sacrum (ðventàjà giraitæ). Red. atidavëme ir paskyrëme jiems treèdalá ðventojo lauko. 129. prûsiðkai vadinamos Lasse. 1858. kuris auga prie kelio á Wanginkin. taigi nurodyta riba eina nuo anos þemës ir stulpo iki pat sûriosios jûros“. laukuose esantᓆ†). kur stovi apkastas stulpas. Taigi ðventasis laukas uþëmë keleto myliø plotà. kuris anksèiau buvo nedalomas. 175.

 130. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS kuri vadinama ðventàja giraite. CDP. 1827. III. sekant medþiø ápjovimus iki pat kelio. I. 6. 1334 metai. 642. kuri vadinama ðventàja giria´††). Voigt. Toliau kylant tuo paèiu keliu Sabinovø link iki kito kelio. Anm. 70. Ordino raiteliø vadas Winrichas von Kniprode paveda Volkwinui von Dobrin ákurti Heiligenwalde kaimà ir paskiria já to kaimo seniûnu†). 1327 metai. Anm.. 5. 1. Anm. 1377 metai. Sembos vyskupas Jakobas uþraðo Heinrichui von Regenwalde nuo Nastrënø (Nastrayn) kaimo netoli Geltgarben: ¥Vienà pievà. iki pat ten paþymëto medþio. Vienas Sembos vyskupo Johanneso 1327 metø dokumentas. Voigt. nr. Pagaliau reikia paeiti ðventojo lauko link iki nuo seno paþymëto àþuolo“***). prie Schippenbeil“†††). CDW. kuri prûsø vadinama ðventàja giraite´[***]. prieinama prie kitos ribos. 85. Pagal vienà ðiø metø lapkrièio 3 dienos dokumentà Winrichas von Kniprode buvo minëtà dienà ¥Zetyne. esanèià Wyssekinte. I D. Plauteno prie Mehlsacko parapija. Voigt. netoli Transdytin kaimo“****). 1326 metai. Nuo jo reikia eiti tiesiai á giraitæ. 1897. 25. kuris pasirodo kairëje pusëje ir veda á ðventàjà girià´**). dabartinëje Karaliauèiaus apylinkëje. nusakantis Baltijos pajûrio kaimø Neuendorf ir Dargowayn (Dargen) ribas.TURINYS TRUMPINIMAI. III. Dabartiniai Trausitten ðalia Neuhausen. IV. III. kitados prûsø laikytos ðventa. kuris nuo Dargvainiø (Dargowayn) kaimo veda Sabinovø (Sabenow) link. Anm. Tais paèiais metais (1327) Sembos vyskupas Johannesas savo sûnënui Frowinui uþraðo kaimo seniûno tarnybà su deðimèia ûbø þemës prie Neuendorfo kaimo (Naujas kaimas): „Prasideda riba ið visø pusiø apkastu didþiuoju stulpu. mini ir ðventàjà girià: ¥nuo tos ribos kopiant aukðtyn prieðais sûriàjà jûrà. Anm. sûriosios jûros link. 1. sûriosios jûros link iki ten paþymëto medþio – liepos. 1357 metai. I. XLVII. 2. Ermlando katedros tarybos 32 ûbø þemës uþraðymas Seefeldo kaimui [**]: ¥O nuo to àþuolo leidþiantis þemyn prie eþero. 643. 1858. 1325 metai. Töppen. 1344 metai. Anm. prie girios. kuri vadinama ðventàja. SRP. ðventojoje girioje. Ðventoji giraitë buvo taip pat Medenen parapijoje prie Blumenau*). 221. III. Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS (ið vokieèiø kalbos) ir DAIVA MAÞIULYTË (ið lotynø kalbos) [*] *) **) ***) ****) †) ††) †††) [***] [**] Ibid. Heiligenwolde. 375 ff. ­ 324 ­ . nr. Sembos taryba savo iþdininkui Quedenau paskiria: pusæ girios. stovinèiu minëtajame kaime. 4. 81. esanèios giraitëje. CDP. n. o po to reikia eiti ðventojo lauko link“[*]. 643.

taèiau 1945 metais jis dingo. o þodþiu Cawx – koks nors þemës dievas ar demonas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIؖPRÛSØ KALBØ ELBINGO ÞODYNËLIS XIV amþiaus pradþioje (ar XIII amþiaus gale) sudarytas vokieèiø–prûsø kalbø þodynëlis. Sant – Sixdo („smëlis“) ir kt. Senoji lenkø teisë ir Elbingo þodynëlis). kad tuo þodþiu ir buvo vadinamas senøjø prûsø dangaus dievas. reiðkianèiø spalvas. matyt. po E 12*  JOr – Mettan („metai“) eina Somer – Dagis („vasara“).. Ðá spëjimà paremia lietuviø ir kitø indoeuropieèiø mitologijos duomenys. Ðis 1825 metais rastas kodeksas. Þodynëlyje yra dviem skiltimis suraðyti 802 vokieèiø–prûsø kalbø þodþiai – daiktavardþiai ir keletas bûdvardþiø. krikðèioniø geràjà dvasià daþniausiai pavadindavo naujatikiø anksèiau garbinto dangaus dievo. Jo iðliko ne originalas.„ðvieèiantis dienos dangus“ indoeuropieèiø mitologijoje buvo vadinama aukðèiausioji dievybë. po E 24 ERde – Same („þemë“) eina Leym – Laydis („molis“). paprastai vadinamas Elbingo þodynëliu. Visas jas apie 1400 metus perraðë Marienburgo vienuolis vokietis Peteris Holzwäscheris. kad naujatikiai jø skelbiamà mokslà greièiau suprastø.TURINYS TRUMPINIMAI. VYTAUTAS MAÞIULIS Krikðèionybës platintojai. Tokiø grupiø yra trisdeðimt dvi. pavyzdþiui. pasirëmæs. norëdami. yra seniausias prûsø ir visø baltø raðto paminklas. vokieèiø–lotynø kalbø þodynëliu (paplitusiu viduramþiais) ir lotyniðkus þodþius pakeitæs prûsiðkais. o vëliau ðis * Þodþio numeris Elbingo þodinëlyje. Þodþiai sudëlioti ne abëcëlës tvarka. ­ 325 ­ . o nuoraðas (be pavadinimo) – viena ið vadinamàjá Codex Neumannianus (185 puslapiø rankraðtá) sudaranèiø keturiø daliø (Liubeko teisë. Pamedës teisë. Herbist – Assanis („ruduo“) ir kt. o pagal asociacines sàvokø grupes. Kadangi krikðèioniø geroji dvasia prûsiðkai pavadinta Deywis. reikia manyti. Þodþiu *dei¯o. 169–185). kuriame Elbingo þodynëlis uþima paskutinius 17 puslapiø (p. turbût Pamedës ðnektø þodþiais. o blogàjà – jø populiaraus chtoniðkojo dievo ar demono vardu. þodþiø skaièiumi jos labai nevienodos. nuo 1868 metø buvo saugomas Elbingo miesto bibliotekoje (ið to kilo ir þodynëlio pavadinimas). Vokieèiø–prûsø kalbø þodynëlá (originalà) sudarë neþinomas autorius.

1988–1996. Maþiulis. tamsa susijusios piktos mitinës bûtybës. o kartais ir pati krikðèioniø piktoji dvasia. 528). 1974. 1977. 1925. pr. 1966. Ðie þodþiai átraukti á BRMÐ tik atsiþvelgiant á jø mitiðkumà kituose ðaltiniuose. 1897. VOKIEÈIؖPRÛSØ ELBINGO ÞODYNËLIS XIV a. 82–93. Tekstas ið: Maþiulis. Ið þodynëlio nematyti. 1975–1990. 1910. 1981. angis] [þaltys] ­ 326 ­ . Simon. 199–200. kad þodþiams Percunis (perkûnas). Bûga. Levin. 14–46. Kazimiero Bûgos nuomone. 14–46. 1 Got 10 Helle 11 Tufel 50 Donner 774 Slange 775 Notir Deywis Pyculs Cawx Percunis Angis Anxdris [dievas] [pragaras] [velnias] [perkûnas] [gyvatë. pik. kuri gali pasivaidenti gyviesiems (Bûga. 1981. 129–198). Janis Endzelynas pr. þodþiu kaukas Lietuvoje vadinama chtoniðka mitinë bûtybë. p. 1959.þodþiais indoeuropieèiai vadino mirusá þmogø (velioná) ir jo dvasià (vëlæ). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS þodis buvo vartojamas kaip bendrinis dievo ar dievø klasës pavadinimas (Ìèôû. 1972. pik-tas. Jono Maleckio raðinyje (1551) ir kituose – þodþiui Pyculs (kuriuo þodynëlyje vadinamas krikðèioniðkasis pragaras) artimais þodþiais Pickûls. 1943. Maþiulis. o pr. Angis (angis) ir Anxdris (þaltys) bûtø suteikiama mitinë prasmë. 1943. Toïîðîâ. Endzelîns. artima aitvarui ir daþnai su juo painiojama (Vëlius. Kituose prûsø ðaltiniuose – Sûduviø knygelëje (apie 1520–1530). ðiø þodþiø prasmë panaði kaip ir lietuviø velnio. 1910. Peckols. Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose (1530).TURINYS TRUMPINIMAI. 1980.  pickûls „velnias“ sieja su liet. Vadinasi. 1959. 59–75. poik-. Poklus vadinamos su poþemiu. ðaknies peik-. 78–79). Trautmann. 226). pyculs kildina ið lenkø piekùo (Endzelîns. 1966– 1981. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Bezzenberger. Literatûra: Trautmann.

Lietuva bendradarbiavo su gretimomis rusø bei lenkø þemëmis. kad jo gimtinë – Olandijos Dusburgas (Doesburg. stengësi demaskuoti Ordino savanaudiðkus këslus. Ordino viduje vyko grupuoèiø kova. árodyti savo nuopelnus. Karaliauèiuje. Roneburgo (Raunos. kai Vokieèiø ordinas pavergë dalá vakarø baltø ir toliau verþësi á Þemaitijà ir Rytø Lietuvà. Buvo manoma. á rytus nuo Utrechto). po 1309 metø. Vienas Kronikos nuoraðas buvo Livonijoje. Atrodo. vëliau ásigalëjo nuomonë. Tai laikotarpis. kad Petras Dusburgietis yra gyvenæs ar lankæsis Ragainëje. Raðydamas Kronikà. jis veikiausiai gyveno Karaliauèiuje. Dusburgieèio iðsilavinimui galëjo turëti átakos vokieèiø kultûros centras Kelnas. Kronikoje apraðomi XIII amþiaus ir XIV amþiaus pirmojo treèdalio ávykiai (iki 1326 metø. Cësiø rajonas) pilies baþnyèioje. Gedimino valdoma Lietuvos valstybë XIV amþiaus treèiajame deðimtmetyje atrëmë kryþiuoèiø spaudimà prie Nemuno. taip pat XVI amþiaus antrosios pusës ir XVII amþiaus rankraðtinës iðtraukos. o vëliau (kai raðë Kronikos papildymus) – galimas daiktas. Buvo siûloma netgi já likviduoti. magistro kapelionas. Todël Ordinas buvo suinteresuotas pagrásti savo veiksmø Prûsijoje ir Lietuvoje bûtinumà. Berlyno. Torunës magistrato bibliotekos (XVII amþiaus). galimas daiktas. Vienos bibliotekø nuoraðai. I pusë PETER VON DUSBURG Petras Dusburgietis (Petrus de Dusburgk. Elbingo. lietuviø gyvenimas. Tà nuoraðà XVI amþiaus antrojoje pusëje rado LDK etmonas Jonas ­ 327 ­ . kovojo plaèiu frontu nuo Suomijos álankos ðiaurëje iki Oderio pietvakariuose. jotvingiø.TURINYS TRUMPINIMAI. Tam ir buvo skirta Petro Dusburgieèio Kronika. Kronikos originalo – XIV amþiaus rankraðèio – neiðliko. Peter von Dusburg) buvo Vokieèiø ordino brolis (kunigas). Nuo 1289 metø Petras Dusburgietis galbût jau gyveno Prûsijoje (nuo tø metø jo Kronikoje yra daugiau tiksliø datø). silpninti jo tarptautinæ padëtá. Marienburge. kur Vokieèiø ordinas veikë nuo XIII amþiaus pirmosios pusës. papildymuose – iki 1330 metø).–XIV a. arèiau didþiojo magistro. buvo persikëlæs á vakarinæ Ordino þemiø dalá. Kronikoje vaizduojamas prûsø. Þinomi vëlesni jo nuoraðai: buvusios Karaliauèiaus karaliðkosios bibliotekos nuoraðas (pradëtas perraðinëti 1540 metais ir priklausæs Prûsijos hercogui Albrechtui). kad Kronikos autorius yra kilæs ið pareinës Duisburgo (Duisburg). kurioje dëstoma Vokieèiø ordino karø istorija. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS XIII a. nors jis galëjo atvykti ir vëliau. Jis paraðë Prûsijos þemës kronikà (Chronicon terrae Prussiae). Vokieèiø ordino adresu pasigirsdavo kritiðkø balsø ir Vakarø Europoje.

Gerardas Labuda. dokumentai ið Ordino archyvo Karaliauèiuje ir kiti tekstai. Þiniø kronikininkui teikë Ordino broliai. Jo parengtas tekstas pateiktas pagal geriausius nuoraðus (pagrindu paimtas XVII amþiaus Torunës nuoraðas. Mikalojaus ið Jeroðino tekstu. kuriø ðaltiniai neþinomi. jis sulygintas su XVI amþiaus Karaliauèiaus. Berlyno ir kitais variantais). kai buvo pastatyta Ordino Ragainës pilis. pasinaudojo Jonas Dlugoðas. Jis perdavë Kronikà Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui (mirusiam 1582 metais). Paprastai pasakojo tik apie svarbiausius ávykius. Sovietø Sàjungoje – Vladimiras Paðuta.. Pasakojimas apie Vokieèiø ordino pradþià (XIII amþiaus pradþia). 1455–1480 metais raðydamas Lenkijos istorijà. èia kur kas plaèiau apraðoma karo su Lietuva eiga. plaèiais komentarais ir þemëlapiu. 1985 metais pasirodë Kronikos vertimas á lietuviø kalbà su ávadu. raðiusiam pirmàjà Lietuvos istorijà (rankraðèio neiðliko). Augustinas Rotundas Kronikos nuoraðà perdavë Motiejui Strijkovskiui. ypaè ið Ragainës. pagaliau ir lietuviai. Pirmà Petro Dusburgieèio Kronikos leidimà parengë Kristoforas Hartknochas (1679). iki ðiol mokslinëje apyvartoje esantá jos leidimà (1861). nurodomos konkretesnës ávykiø datos (net dienos). XIX amþiuje moksliðkai ðá veikalà tirti ëmësi Johannesas Voigtas.TURINYS TRUMPINIMAI. karo vadai. Vëliau Kronikà plaèiai analizavo Maxas Perlbachas. XIV amþiaus ketvirtajame deðimtmetyje Kronikà eilëmis á vokieèiø kalbà iðvertë Mikalojus ið Jeroðino. Dlugoðo pateikta Petro Dusburgieèio Kronikos informacija naudojosi kai kurie vëlesni autoriai. Nuo 1289 metø. Strijkovskis panaudojo já 1582 metais iðleistoje savo Kronikoje. Apraðant XIV amþiaus pradþios ávykius vël pagausëja detaliø. Publikacijà parengë Romas Batûra su vertëju Leonu Valkûnu. Jarosùawas Wenta ir kt. ypaè kilmingieji. skubotai ir su klaidomis iðverstu á lotynø kalbà. Daug þiniø galëjo duoti ir Ordinui paklusæ prûsai. Karaliauèiaus. Kronikoje atsirado daugiau smulkmenø. Kitos vietos paremtos liudytojø pasakojimais apie pamirðtus ávykius. Jis nemaþa detaliø pakeitë arba papildë. patys dalyvavæ kare prieð Lietuvà. kad Petras Dusburgietis galëjo pasiremti ir Ordino teritorijø valdytojø raportais. didþiojo magistro Heinricho von Hohenlohe Praneðimas apie Prûsijos nukariavimà (XIII amþiaus penktasis deðimtmetis). kurioje dëstoma LDK istorija. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Chodkevièius. juos sutraukdamas ir apibendrindamas. Vera Matuzova. Petro Dusburgieèio Kronikos ðaltiniai: Seniausiasis Prûsijos metraðtis (sudarytas XIII amþiaus pabaigoje). pasinaudojusiu dar 1947 metais raðytojo Antano Ðmulkðèio-Paparonio iðverstu Kronikos tekstu. suplaukianèiais á Karaliauèiø. Maxas Töppenas iðtyrë Kronikà rengdamas naujà. ­ 328 ­ . Taèiau didþiàjà Kronikos teksto dalá (ypaè Kronikos treèios dalies) sudaro originalios þinios. Lenkijoje jà tyrë Marzena Pollakówna. Balgos. Taip Petro Dusburgieèio Kronikos faktai buvo átraukti á lituanistinæ istoriografijà. Petras Dusburgietis daþnu atveju rëmësi amþininkø pasakojimais ir savo paties stebëjimais. Manoma.

nepaminëti trys Ordino magistrai). kuriame glaustai apibûdinama visa prûsø senoji religija ir mitologija – dievai ir kultai. turëjimà apeiginiø indø – katilø) aptinkame kituose skyriuose. pasakojimø). ROMAS BATÛRA Daugiausia mitinës informacijos yra Petro Dusburgieèio Kronikos treèios dalies penktame skyriuje („Apie prûsø stabmeldystæ. paimtos ne ið senesniø raðytiniø kronikø. kartais akivaizdþiai stengiasi atsieti prûsø kovà nuo Lietuvos. ypaè kilmingøjø. Petro Dusburgieèio þinios apie prûsø religijà. Informatoriai kryþiuoèiai. burtai bei prietarai. Prûsø ir lietuviø gynybinë kova. Joje pateikta daug baltistikai ir lituanistikai svarbios unikalios medþiagos. Faktus dësto nepalankia Lietuvai. kad Lietuvoje bûta ðventø kaimø – Romainiø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS Kronikoje ne viskas iðdëstyta chronologine tvarka. Taèiau Petras Dusburgietis bendravo ir su paèiais nukariautaisiais prûsais. faktø interpretacija. bûdavo buriama. stebëjæs tuomet dar gyvà vietinæ tradicijà. kai kurie paproèiai. Kronikininkas – ryðkus Ordino interesø gynëjas. Ðia mintimi grindþiamas visas Kronikos turinys. naudojosi beveik visi prûsø ir kitø baltø religijos tyrinëtojai. siejantis Ordino veiksmus tik su krikðèionybës platinimo misija. Nepaisant minëtø tendencijø ir netikslumø. Aukaimiø). prieðinimasis nacionalinei ir kultûrinei priespaudai jam tolygu kovai prieð krikðèionybæ ir patá Dievà. Jo þinios yra patikimas senosios prûsø religijos ir mitologijos ðaltinis. todël galëjo ið kryþiuoèiø gautà informacijà patikrinti. kulto tarnai. 90–91). Ir tik pavienes detales (apie prietarà laikyti tik kurio nors vieno plauko arklius. tikëjimai. pomirtinio gyvenimo ásivaizdavimas.TURINYS TRUMPINIMAI. kurià uþraðë ávykiø amþininkas. Petro Dusburgieèio Kronika turi didelæ mokslinæ reikðmæ. agresyvios jo politikos aukðtintojas. yra klaidø. Kronikoje yra uþfiksuota ir viena kita lietuviø religijos ypatybë (kad po pergalingo þygio bûdavo aukojama dievams. norëdami prûsus suniekinti. 1936. kad. jos kariniø pastangø. pasakodami apie savo prieðø prûsø tikëjimus. kaip pagrástai spëjo Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. laidojimo apeigos. kaip patikimomis. Tendencingai vaizduoja prûsø bei lietuviø kovas. apeigas ir paproèius“). ðventovës. galëjo nesuprasti kai kuriø slaptesniøjø tiesø. Abejoniø ­ 329 ­ . pateiktas ádomus padavimas apie galindø iðnaikinimà. galëjo kai kà ir sàmoningai iðkreipti. Petras Dusburgietis tendencingai apraðo Ordinui neparankius tarptautinius santykius. norint suþinoti þygio sëkmæ. Jomis. o ið gyvosios tradicijos (kryþiuoèiø ir paèiø prûsø. kai kas praleista (pavyzdþiui. Gedimino vyriausybei dvasia.

5). kuriuos pateikia kaip tikrus ávykius. 19. o toks centras galëjo egzistuoti senø senovëje. nenorëdami. mitologiðkai ir etnokultûriðkai svarbus motyvas: galindai.„tun. 1936. I. Krivis buvæs tikrinis paskutinio Romuvos þynio vardas. Jo iðvados: „1°. kaip kryþiuoèiø ir savo prieðus. 1896. 3°. 58). 93). kad krivio ið viso nëra buvæ. 1983. bet ir kitos baltø gentys. Lietuviø kalbininkas Kazimieras Bûga. neturëdamas jokio pagrindo. Labiau tikëtina minëtoji Mannhardto nuomonë. 1924. o krivio. rodo ir senosios baltø pasaulëþiûros tyrimai (Vëlius. tarsi popieþiaus. 221–223). Jo manymu. bandë iðsklaidyti kilusias abejones. þinant Petro Dusburgieèio nusistatymà prieð prûsus. Simono Grunau) informacija ir jos kritika. kad jo valdþia buvusi siauresnë. 1899. tik iðkilus grësmei visoms baltø gentims galëjo sustiprëti prûsø þynio átaka kitoms baltø gentims (Mannhardt. Senobës prûsai turëjo vyriausiàjá kunigà (Oberpriester). Kiti tyrinëtojai. sunku patikëti. kad ir pripaþindami krivio tikrumà. o jø þyná – su popieþiumi. 178). pradëta samprotauti. susipaþinæs su Petro Dusburgieèio ir vëlesniø autoriø (Mikalojaus ið Jeroðino. Kad bendras baltø kulto centras galëjo egzistuoti vakariniame baltø areale. Antonio Mierzyñskio manymu. 91). Petras Dusburgietis yra uþfiksavæs ir daugiau sakytiniø padavimø. – tik Romuvos apylinkëmis (Bertuleit. imta ið viso nebepasitikëti Petro Dusburgieèio þiniø apie Romuvà ir krivá tikrumu. yra linkæ manyti. klausæ ne tik prûsai. machen“) ir lotynø sacri-ficus. Ið tiesø. 145) ar lenktos lazdos pavadinimo krivûlë (Brückner. Vëliau jo reikðmë silpnëjo. ko gero. 71). dëmesá patraukia labai retas. Tà kunigà vieni (nadraviðkiai prûsai) vadino kriviu. kurá ir uþfiksavo Petras Dusburgietis. sustiprëjo vieno kulto centro reikðmë. Meðæèíñêèé. kad ðis vardas yra atsiradæs per nesusipratimà ið rusø tautos etnonimo krievi (Lehrberg. 1936. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS sukëlë tik svarbiausio prûsø religijos centro Romuvos ir vyriausio þynio krivio gretinimas su krikðèioniø religijos centru Roma ir popieþiumi: Romuva gavusi vardà nuo Romos. 21–46. Vyriausiøjø kunigø luominis vardas krivis (kirvis) etymologiðkai yra lygia-reikðmis su graikø èrg%wn. net visai iðnyko ir liko tik padavimas (gandas). Mannhardtas abejoja. 1904. kai atskiros baltø gentys dar nebuvo nutolusios vienos nuo kitø. iðkilus bendrai visiems baltams grësmei. 2°. antri (tolkiemytiðkiai prûsai) – kirvaièiu. kad prûsø ir jø kaimynø religija bûtø buvusi tokia centralizuota kaip krikðèioniø ar islamo. 1958. Suabejojus ðia analogija. 1840. pasak Jono Bertulaièio. kad. K r i v i o  sostinë buvo Ruomuvos (ðituo vardu vadino nadraviðkiai prûsai) arba Rikajoto (taip vadino tolkiemytiðkiai prûsai) mieste“ (Bûga. Taèiau viskas turbût vyko atvirkðèiai: ne paskutiniu metu. Pavyzdþiui. kad jø þmonos gimdytø ­ 330 ­ . jø svarbiausiàjà ðventovæ bûtø pradëjæs lyginti su Roma. o jo valdþia apsiribojusi tik nadruviø gentimi (Mierzyñski. Kitas toks senajai baltø pasaulëþiûrai suprasti svarbus padavimas yra apie galindø iðnaikinimà. senobës indø kartãr – („der diensttuende P r i e s t e r“: kar. Pirmiausia ðiame pasakojime.TURINYS TRUMPINIMAI. kurá Mannhardtas vadina liaudies sakme (Mannhardt.

). Kristoforà Hartknochà. 1679a. Motiejø Strijkovská. nutaria nupjaustyti joms krûtis. Simono Daukanto. 185. 192. 84–91 (fragm. Svarbø vaidmená. Erazmà Stellà. Batûra. Perlbach. 159. 152. 1971. 189. 1968. k. 52–55. 142–146. tos paèios þynës paraginti jie be ginklø puolë ir nugalëjo krikðèionis). o ne ginklais. Aleksandrà Guagnini. 1861. Mierzyñski. 21–219. 4–12 (fragm. kad uþ Vyslos gyvenantys sarmatai tik gimusioms mergaitëms iðdegina deðiniàjà krûtá. Vieni ið jø iðtisai perpasakojo Petro Dusburgieèio informacijà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS ir maitintø vaikus. Moterø þyniø vaidmená yra iðkëlæ ir kiti BRM ðaltiniø autoriai: Martynas Maþvydas (1547). kiti paminëjo tik atskirus faktus. 32–33. 83–97. 215. Kaip þinia. 1886.). 13–59. kad jos geriau galëtø vartoti ðaunamuosius ginklus. Literatûra: Toeppen. 1899. 1895. k. Bûga. 1935. 1938–1939 (orig. 1861. Wenta. Graikø istorikas Herodotas (V amþius pr. Toeppen. LIÐ. 1980. 1861. O ðio padavimo motyvas. Petras Dusburgietis. 153. Petro Dusburgieèio þinios paveikë daugelá vëlesniøjø baltø mitologijos ðaltiniø autoriø (Laurynà Blumenau. 1936. fragm. 95–119. kaip matyti ið Pomponijaus Melos ir Herodoto informacijos. Ìàòóçîâà. kad galindø gentyje moters vaidmuo buvo labai svarbus (jø reikalai buvo tvarkomi pagal þynës nurodymus. Mikalojus Daukða (1599). 1985 (liet. Ið ðio sugretinimo aiðkëja. Jonas Bretkûnas (1591). Pollakówna. komentavo. 1959. 1958. kad galindai á mûðá su krikðèionimis einà be ginklø. Ïàøóòî. 1896. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Hartknoch. Simonà Grunau. 99–101. 176. Albertà Vijûkà-Kojalavièiø ir kt. moterys vaidino ir sarmatø gentyse. dar kiti Kronikà analizavo.). 1984.TURINYS TRUMPINIMAI. Lukà Davidà. net nenurodydami pirminio ðaltinio.).). Mannhardt. pasikliaudami vien savo þynës pranaðavimais. Ið minëtojo prûsø padavimo taip pat matyti. Jonà Dlugoðà. 102–106. primena Tacito teiginá. 165–179. 127–128. Uþpurvis. 166–167. 1936. 3–20. Tuo tarpu romënø geografas Pomponijus Mela (I amþius) mini.). k. 175. Kai kurie Petro Dusburgieèio apraðytieji prûsø religijos bei mitologijos faktai vëlesniøjø tyrinëtojø (Teodoro Narbuto. Todël bûtø galima ieðkoti ryðio tarp senøjø autoriø apraðytøjø sarmatø ir baltø. 131. kad baltai (aisèiø gentys) mûðyje labiau pasitiki dievø pagalba. Labuda. 1985. Mannhardt. Tekstas ið: Toeppen. fragm. Ìåðæèíñêèé. ðis áprotis Antikos laikais buvo priskiriamas amazonëms. 1–55. I. ­ 331 ­ . 1896. ir liet. 111. Mierzyñski. Kr. Liudviko Jucevièiaus ir kt. 28–54 (liet. prûsai priskiria tolimiausiems savo gentainiams. Juzefo Ignaco Kraðevskio. Bauer.) sarmatus laikë kilusius ið skitø jaunuoliø ir amazoniø sàjungos.) buvo priskirti lietuviams. kad panaðius bruoþus. Juzefo Jaroðevièiaus. kuriuos senieji istorikai priskirdavo sarmatams.

sic quod eos non potuit ammodo sustinere.TURINYS TRUMPINIMAI. ut relicta ydolatria deum verum colerent Jesum Cristum. Unum tamen fuit in eis factum laudabile et multipliciter commendandum. [.. quod licet ipsi essent infideles. et roborati nimis. nec eos in cultura dei vivi impediebant. exhortans eos. Sed quia hoc semen cecidit in terram non bonam fructum nullum fecit. Cuyavia et Polonia. Cristianus nomine. pacem cum Cristianis vicinis nihilominus habuerunt. quod nulla monita salutis eos ab infidelitatis sue errore poterant revocare. Tantum enim erant obstinati in malicia sua. ordinis Cisterciensis.. quo nobilis ille ac illustris cristianissimus princeps Conradus dux principatum tenuit in Masovia. et diversos deos colerent. et inpleverunt terram suam. INCIPIT TERCIA PARS DE BELLIS FRATRUM DOMUS THEUTONICE CONTRA PRUTHENOS 4 De desolacione terre Galindie Galindite creverunt et quasi germinantes multiplicati sunt. INCIPIT SECUNDA PARS DE ADVENTU FRATRUM DOMUS THEUTONICE IN TERRAM PRUSSIE 1 De vastacione terre Colmensis per Pruthenos Tempore.] EXPLICIT SECUNDA PARS LIBRI. nec aliqualiter molestabant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS CHRONICON TERRAE PRUSSIAE 1326 EXPLICIT PRIMA PARS LIBRI HUJUS. fuit quidam episcopus de Prussia. Unde sicut Pharao ad opprimendum populum Israeliticum ­ 332 ­ . qui divini verbi semen sepius sparsit inter Pruthenos.

eum ratione comprehendere non potuerunt. volatilia. interficite ipsum. De ydololatria et ritu et moribus Pruthenorum Prutheni noticiam dei non habuerunt. tonitrua. Et quia sic deum non cognoverunt. locus quidam dictus 5 ­ 333 ­ . predam hominum et jumentorum innumerabilem abduxerunt. quo percepto Sudowite et alie naciones vicine intraverunt terram Galindie predictam. ymmo in scripturis ipsum speculari non poterant. qui relicti fuerant.TURINYS TRUMPINIMAI. cum magna turba secuti. sic quod secare aut agros colere vel piscari ausi non fuerant in eisdem. quod quisquid nasceretur sexus feminini. et omnes sine defensione aliqua occiderunt. si femina reservate. ait ad eos: dii vestri volunt. Et dum hoc edicto non proficerent. que secundum ritum ipsorum sacra et prophetissa reputabatur. In reditu quidam de captivis occulte fugientes. et quia literas non habuerunt. Super quo contemptu et detestabili facto mulieres indignate accesserunt ad quandam dominam. scilicet in Nadrowia. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS dixit obstetricibus: si masculus natus fuerit. De quibus verbis animati Cristiani. petentes sibi super hoc negocio salubriter provideri. quo se possent defendere. irruerunt in eos. occideretur. quod errando omnem creaturam pro deo coluerunt. omnium uxorum suarum ubera preciderunt. reversi ad fideles. et mulieres et parvulos et alios. et masculi ad bellum servarentur. que fecerant. lunam et stellas. Quo audito statim obediunt. Quia simplices fuerunt. ut omnes sine armis et ferro vel aliquo defensionis amminiculo contra Cristianos bellum moveatis. in servitutem perpetuam deduxerunt. idcirco de communi consilio et consensu. quod quis absenti intencionem suam potuit per literas explicare. qui ad bellum habiles fuerant. scilicet solem. quod in toto infidelium exercitu non essent aliqua arma nec aliud aliquid. Ubi preter alia mala. ita ergo istis videbatur consultum. quia mulieres videntes eleganciam nascencium conservabant occulte eas. ad viciniorem Cristianorum terram leto animo sunt profecti. et omnes. campos et aquas sacras. quadrupedia eciam. Mirabantur ultra modum in primitivo. usque ad bufonem. consulentes bona fide. ideo contigit. ut ad impugnandum eos viriliter sequerentur. Habuerunt eciam lucos. Fuit autem in medio nacionis hujus perverse. Que compaciens sexui suo. nunciaverunt eis. convocatis ad se pocioribus tocius terre. sicque terra illa usque in presentem diem remanet desolata. ut omnis materia nutriendi pueros tolleretur. ad cujus imperium hujus terre facta singula regebantur.

quam possunt. trahens nomen suum a Roma. canes venatici. sed antequam equi comburrerentur. que racione victorie consequuti sunt. sed et Lethowini et alie naciones Lyvonie terre regebantur. quod vix possunt stare supra pedes suos. nisi prius sanctificaretur. non tamen. Hospitibus suis omnem humanitatem. ut debebant. Unde contingebat. nisi prius missa sorte secundum ritum ipsorum a diis suis. Pro potu habent simplicem aquam et mellicratum seu medonem. armis. querentes.TURINYS TRUMPINIMAI. in quo habitabat quidam. cursu fatigantur in tantum. quod non solum ipse vel aliquis de sanguine suo. Cum ignobilibus comburebatur id. Vestes superfluas aut preciosas non curabant. urerentur. servi et ancille. Fovebat eciam prout in lege veteri jugem ignem. nec adhuc curant. Credebant enim. et ad majorem certitudinem ait. et aves rapaces. quem colebant pro papa. quod cum parentes defuncti ad dictum Criwe papam venirent. ostendunt. et alia. ille Criwe et disposicionem mortui in vestibus. utrum tali die vel nocte vidisset aliquem domum suam transire. nec sunt in domo sua esculenta vel potulenta. qui combussit talia. ita cras induit. Tante fuit autoritatis. quia sicut dominus papa regit universalem ecclesiam fidelium. si nobilis vel ignobilis. terciam partem dicto Criwe presentarunt. et lac equarum. verum eciam nuncius cum baculo suo vel alio signo noto transiens terminos infidelium predictorum a regibus et nobilibus. quod lac quondam non biberunt. que non communicent eis illa vice. Non videtur ipsis. si sint transverse. que spectant ad miliciam. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Romow. vestes. Habent in consuetudine. ita post resurrectionem in vita futura. dictus Criwe. Circa istos mortuos talis fuit illusio dyaboli. equi. Nunc autem Lethowini et alii illarum parcium infideles dictam victimam in aliquo loco sacro secundum eorum ritum comburrunt. et communi populo in magna reverencia haberetur. si non usque ad ebrietatem sumpserint potum suum. non attendens. quod cum nobilibus mortuis arma. potens vel impotens esset in hac vita. Prutheni raro aliquod factum notabile inchoabant. et servirent sicut prius. Prutheni resurrectionem carnis credebant. utrum bene vel male debeat eis succedere. quod hospites bene procuraverunt. sciscitentur. Post victoriam diis suis victimam offerunt. quod in superliminari domus sue talem fixuram cum lancea vel instrumento alio dereliquit. Alium potum antiquis temporibus non noverunt. quod res exuste cum eis resurgerent. ­ 334 ­ . ita ad istius nutum seu mandatum non solum gentes predicte. Credebant. quod ad officium suum spectabat. Molli stratu et cibo delicato non utuntur. sicut hodie ipsas exuit. dives vel pauper. et omnium eorum. equis et familia sine hesitacione aliqua ostendebat.

prout credebant diis suis complacere. et sic de singulis. Si homicidium committitur inter eos. aliqui balnea penitus detestabantur. nulla potest composicio intervenire. Quod fuit in tribus vicibus attemptatum. libere vadit egenus inter eos de domo ad domum. quod. et ipse hospes tantundem evacuet ebibendo. unde contingit. quo facto quilibet eorum prima die facit unum signum in aliquo ligno vel nodum in corrigia aut zona. se ipsos occidere consueverunt. qui equos albos detestabatur. mane facto invenit dictum equum jugulatum et omnia pecora sua mortua. nec cum eo comedit in mensa et singulis diebus domesticorum et hospitum lavat pedes. idem Dorge credidit. Quando ex inopinato rerum eventu aliquam immoderatam incurrerunt turbacionem. et tociens eunden exitum habebat. quousque hospes cum domesticis. dictus Dorge. et sine verecundia comedit. aliqui linea. quousque perveniat ad illum diem. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS quod in potacionibus suis ad equales et immoderatos haustus se obligant. quod uxores suas emunt pro certa summa pecunie. nisi prius ille homicida vel propinquus ejus ab occisi parentibus occidatur. postquam ipsi ebiberunt. asserens. in territorio Scoken. quando placet.TURINYS TRUMPINIMAI. Nullus inter eos permittitur mendicare. alii lanea. emit ei equum album. Quarta vice idem advocatus quartum album equum emit ei. uxor cum marito. sicut alii tres priores. a quo errore dum frater Theodoricus advocatus Sambie ipsum vellet cohercere. Mulieres et viri solebant nere. Unde servat eam sicut ancillam. filius cum filia omnes inebriantur. Secundum antiquam consuetudinem hoc habent Prutheni adhuc in usu. quidam albos vel alterius coloris propter deos suos non audebant aliqualiter equitare. Unde contingit. et errorem 6 ­ 335 ­ . et talis oblacio potus tociens reiteratur. quod singuli domestici hospiti suo certam mensuram potus offerunt sub hiis pactis. Distinctionem dierum non habuerunt aut discrecionem. Sic tandem cum equus quartus a dyabolo non suffocaretur. quod hoc vellet iterare tot vicibus. Secunda die addit iterum secundum signum. De miraculo quodam Fuit quidam Pruthenus in terra Sambie. Aliqui omni balneis utebantur ob reverenciam deorum suorum. Aliqui equos nigros. quousque eum ab errore hujusmodi revocaret. qui dum eo invito stetisset in stabulo suo per unam noctem. quando inter se vel ipsi cum alienis aliquod placitum vel parlamentum volunt servare. datur certus numerus dierum. quo tractatus hujusmodi est habendus.

comprehenderunt. in perpetuam servitutem deduxerunt. compacientes fidei et fidelibus. congregati invaserunt residuam partem exercitus in Pocarwis. Sambite quendam sacerdotem. Cum quibus fratres et eorum armigeri intraverunt terram Nattangie. ut aliqua pars exercitus rediret ad dictam terram iterum depopulandam. sacerdotes et ministros alios ecclesie miserabiliter trucidabant. Quod et perfecerunt. et fidelium et fervens in devocione dei et sanctorum. quosdam miserabiliter trucidantes. quos extra municiones in terra Prussie invenerunt. commoti sunt principes et barones. relicta parte alia in dicto loco. dictus Stenckel de Bintheym. quod tale genus martirii competeret viris sanctis.TURINYS TRUMPINIMAI. venerunt dicte terre in subsidium. capellas et oratoria dei comburentes. quoscunque fidei Cristiane professores occiderent et usque ad internecionem delerant. et precipue quidam miles de Westfalia. ibique castra metati sunt. quorum sanguinem fundere non auderent. sacramenta ecclesie irreverenter tractantes. factusque est magnus fidei zelator. 90 (85) De multa Cristiani sanguinis effusione Hii capitanei et duces exercituum statuerunt diem certum ad hoc. alios captivantes. Januar terram depredari. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS suum humiliter est confessus. deberet tam miserabiliter interire. asserentes. captis et occisis multis. Unde dominus de Reyder et multi nobiles de aliis Theutonie partibus. ut omnes convenientes in armis. quod novella plantacio ecclesie in partibus Prussie. ecclesias. Quo facto Nattangi considerantes. ubi nunc situm est castrum Brandenburgk. ubi multi Cristiani sunt occisi Anno domini MCCLXI. peregrinis et fratribus ex adverso viriliter se opponentibus. volante fama persecucionis hujusmodi per Alemaniam. quod pauci non auderent ipsorum 22. redierunt ad eum locum. quousque deficiens expiraret. vestes sacras et vasa ad illicitos usus pertrahentes. per multorum fidelium sanguinis effusionem erecta. fratrem domus Theutonice. qui ad baptizandum eos missus fuerat. Placuitque fratribus et peregrinis. multorumque corda errancium neophitorum in fide confortavit. et devastata ipsa incendio et rapina. et collum ejus sub duobus asseribus compresserunt. quia omnes Cristianos. 1261 ­ 336 ­ . 91 (86) De conflictu in Pocarwis.

quod ipse dominus de Reyder cum magna parte exercitus et fratribus. qui ad defensionem ipsorum fuerant ordinati. que ipsi in civitate Megdenburgk sepius exhibuit. fratres cum alia parte exercitus dum appropinquantes loco certaminis viderent exercitum Cristianorum confusum. est occisus. ex utraque parte pluribus vulneratis letaliter et occisis. Sed in reditu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS qui audierat in quodam sermone episcopi. Sed cum tercio missa sors caderet iterum super eum. Post hanc cedem Nattangi. Henricum Monte rogavit.TURINYS TRUMPINIMAI. ligatus super equum suum. dictum Hirtzhals. ipsum duabus vicibus liberavit. et procedentes ulterius illa tria propugnacula penitus destruxerunt. noluit redimi. qui debebat deferri de uno propugnaculo ad aliud. qui sic in angustia constitutus. quod cum idem burgensis in equo crematus emitteret spiritum. sed sponte offerens se in bona confessione hostiam deo. in fugam ceteri sunt conversi. Dum hec agerentur. viderunt ex ore ipsius columbam albissimam evolantem. occisus est. miserunt sortem inter Theutonicos ibi captos. nec possent pre multitudine hostium liberare. ita quod de MCCC viris. in quo Prutheni consecrata secundum ritum ipsorum decoquere consueverunt. hic perurgens dextrarium suum calcaribus. Ad hanc pugnam venerunt fratres cum CL viris. vix aliquis mortem evasit. ut ad memoriam reduceret beneficia. quod anime fidelium interfectorum in Prussia deberent ad celum sine omni purgatorio evolare. nobilem et divitem. interficiens impios a dextris et a sinistris. Quo audito Henricus eidem compaciens. volentes victimam diis offerre. applicataque lancea. ita factum est. Tandem sicut deo placuit. et de parte fratrum solus marscalcus cecidit interfectus. per viam aliam ad propria sunt reversi. De destructione trium propugnaculorum et occisione mille et plurium Pruthenorum Post hec surrexit quedam altercacio inter familiam fratrum et Pruthenos existentes in obsidione pro quodam caldario. qui cum eo fuerant. 120 (115) ­ 337 ­ . et cadebant ab eo huc et illuc. ortumque est inter eos grave bellum. est crematus: Nota hic. et factum fuit inter eos bellum magnum. quod idem Henricus et plures alii sub iuramento suo postea affirmabant. dum venisset ad medium ipsorum. more militari pertransiit hostium cuneos. ceciditque duabus vicibus super quendam burgensem de Megdenburgk. et eum ab hac miseria liberaret. Tandem fratres volente domino caldarium violenter optinuerunt. quidam capti.

] 175 (170) De bello Nadrowitarum et conversione plurium de dicta terra Anno domini MCCLXXIIII.. Warmiensibus. sed fidei et fratrum imperio humiliter obedirent. relictis ydolis.TURINYS TRUMPINIMAI.] Surminus autem capitaneus non longe postea dictum castrum desolatum reliquit. Barthis et Sambitis. Juni ­ 338 ­ . quod eis prospere succedere non deberet. et juravit per potenciam deorum suorum.. factaque caucione debita per obsides. de quo superius est premissum. 240 (233) De occisione XXV Lethowinorum per fratres de Raganita Ex hoc eventu Lethowini magnam audaciam sumpserunt. magister et fratres soliciti ad dilatandum terminos Cristianorum. ipse tam fratres quam armigeros suspenderet ante portam castri. Nattangis. se cum omnibus sibi adherentibus fidei et fratribus subdidisset. [.] 25.. sic quod in die nativitatis beati Joannis Baptiste proximo sequenti de confinio castri Oukaym XXXVI viri egredientes ausi fuerunt contra fratres de Raganita sua latrocinia exercere. Postquam igitur Tirsko pater Maudelonis castellanus de Wilow. 1274 238 (231) De impugnacione castri Colayne [. et renati fonte baptismatis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 165 (160) De impugnacione castri Schonense et morte Diwani capitanei Barthorum Demum Diwanus capitaneus Barthorum cum octingentis viris obsedit castrum Schonense. quod nequaquam de cetero tam detestabilia attemptarent. reversis ad sancte matris ecclesie unitatem Pogesanis. compertum fuit. contra gentem Nadrowitarum arma bellica paraverunt. Qui dum appropinquarent. Unde statim iter redeundi sunt aggressi. quod nisi cito traderent castrum in manus suas. plures de Nadrowia viri potentes et nobiles venerunt ad fratres successivis temporibus cum omni familia sua.. jurans per deorum potenciam. quod nunquam impugnacionem fratrum in aliquo castro de cetero exspectaret. mittentes sortem secundum ritum eorum... servierunt deo vivo Jesu Cristo. [.

secrete filium suum Pinnonem misit fratri Volrado commendatori de Raganita. volensque ydolorum cultura postposita dei veri et vivi servicio mancipari. et preter multa mala. Alii fugerunt. quousque fratres cum suis de insidiis erumpentes insilirent in eos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS De morte fere quingentorum Lethowinorum Eodem anno et tempore Jesbuto Lethowinus cum quingentis viris preelectis intravit Poloniam. Quem capitaneus increpavit. que ibidem gessit. Iste Jesbuto licet esset cum infidelibus. premunivit eos. se tamdiu fraude diabolica deceptum. Antequam exiret cum isto exercitu. et CCCL ex ipsis occiderent. 241 (234) De fratre Lodewico de Libencele. Qui venientes in solitudinem inter duos fluvios scilicet Lickam et Naram per octo dies ipsos cum magno tedio et defectu victualium exspectabant. captis omnibus et occisis.] De destructione castri Oukaym prima 280 (273) Hujus magistri tempore anno domini MCCCI quidam Lethowinus 1302 dictus Drayko castrensis de Oukaym dolens. cujus providencia hoc summe ­ 339 ­ . duxit secum tam hominum quam aliarum rerum magnam predam.TURINYS TRUMPINIMAI. reliqui siti et fame attriti moriebantur. Unde magister fratrem Henricum Zutswert et XXIX fratres cum MCC viris misit eis in occursum. [. in qua villam dictam Romene. sic quod pauci sine mortis periculo evaserunt. et in solitudine quidam pre tristicia se suspenderunt. Ille autem non cessavit id ipsum clamare. supplicans humiliter et devote. Navale bellum multiplex habuit. que secundum ritus eorum sacra fuit. combussit. Qui commendator de consilio magistri cum exercitu processit contra castrum Oukaym. et ecce mirabilis deus in omnibus operibus suis. ut taceret.. Tandem dum revertentes essent in vicino.. primus Lethowinus in acie missa sorte clamavit: ve nobis male ibit negocium nostrum. qui cum suis fratribus et armigeris multa bella gloriose gessit contra Lethowinos. unum versus Austechiam terram regis Lethowie. ut ipsum a gentilitatis errore et infidelium manibus liberaret. occulte tamen dilexit fratres. et bello ipsius contra Lethowinos 259 (252) Eodem tempore frater Lodewicus de Libencele fuit commendator 1294–1300 de Raganita.

. et in primo congressu Lethowini LX viros cristianos interfecerunt. quod infra multos annos non potuit resumere vires primas. occidendo et rapiendo. gracias diis suis referentes de beneficiis sibi exhibitis in hoc bello. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS necessarium ordinavit.TURINYS TRUMPINIMAI. quod dum fratres ad impugnandum dictum castrum accederent. Extunc fratres cum suis insequentes.] 338 (331) De morte marscalci et XXIX fratrum et multorum de populo Sambiensi Anno domini MCCCXX VI. graviter tamen vulneratum. 310 (303) De victoria fratrum contra regem Lethowinorum [. percusserunt eos plaga magna. e. scilicet filium Sudargi. VIII idus Aprilis frater Henricus de Ploczke magnus commendator et CL fratres cum multo populo advenerunt et invenerunt regem et suum exercitum undique indaginibus vallatum. venit illo tempore. quo homines dicti exercitus fuerunt ad propria reversi. occiderunt.] Sequenti die i. Juli ­ 340 ­ . sed dum viderent fratres cum suo vexillo et multitudinem copiosam armatorum sequentem. 307 (300) 1311 De populacione territorii Pograude Statim post recessum regis et exercitus sui frater Fridericus de Wildenbergk commendator de Kunigsbergk cum magno exercito incedens per eandem viam. Unde appropinquante exercitu fratrum. quidam submersi. et post fatigacionem itineris quiescerent. sic quod rex cum paucis vix evasit. portam castri secrete aperuit. et intravit territorium Pograude et magnam stragem fecit in populo. per quam dictus rex precesserat. et fratres intrantes omnes preter unum. quod non habebant ultra virtutem resistendi. irruit super eos pavor et adeo emarcuit cor eorum. tercia die post festum beati Jacobi apostoli. alii gladio trucidati sunt. unde quasi in ictu oculi rejectis armis omnes terga verterunt.. Adeo destruxit hoc territorium. [. ceteri in solitudine consumpti inedia vel pre dolore se suspendentes perierunt. ipsa nocte vigilia et custodia castri dicto Draykoni competebat.. dictusque Drayko deductus usque Raganitam cum tota familia est baptizatus. Kalendas Augusti i. e. frater Henricus marscalcus cum XL 1320 27.. Captis mulieribus et parvulis castrum cum suburbio funditus cremaverunt.

De morte quorundam Lethowinorum 347 (340) Hoc eciam anno tempore messium frater Henricus commendator de 1323 Tapiow cum octo fratribus et CCC viris equitavit ad campum Semegallie. quod ipse rex per deorum potenciam juraverit. gentes hujus territorii. ­ 341 ­ . insidie Theutonicorum sunt hic. Alii in solitudine errantes per plures dies et noctes consumpti inedia sunt reversi. et ex eis XII occiderunt. De reditu nunciorum legatorum 359 (352) Hoc anno VII Kalendas Decembris nuncii legatorum Rigam sunt 1324 reversi. qui sub vexillo erant constituti. Hoc idem eciam nuncii predicti ita esse coram omni multitudine veraciter affirmabant. in qua progenitores sui decesserunt. Receptis ergo XXXIIII equis. ubi fratres posuerant insidias. jam parate in armis. Quo audito legati cum dicta responsione ad sedem apostolicam sunt reversi. et cadentibus ex utraque parte pluribus interfectis. et cum eis quidam Lethowinus nobilis et quasi secundus post 25. tandem ipsum fratrem Henricum marscalcum cum XXIX fratribus et multis de populo occiderunt. quod nunquam aliam legem vellet assumere. aut domino pape fuerint presentate. regem: qui ex ore ipsius regis in presencia legatorum et multitudine prelatorum et aliorum fidelium circumstante alta voce dixit: quod nunquam alique litere de consciencia regis super negocio baptismatis sui vel suorum emanaverint. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS fratribus et equitibus de Sambia et de Memela venit ad territorium Medenickam. Sed Lethowini sequentes dum venirent ad locum. rediit. unus missa sorte secundum ritum gentilitatis clamavit alta voce: cito revertamur. addens. qui ex opposito castri Pastovie situs est. et dum primi precursores secundum consuetos mores belli ipsum transirent per rapinam et incendium devastando. quos quesivit. fratres de insidiis exilientes sequebantur. non invenit laborantes propter tempus pluviale. preter eam.TURINYS TRUMPINIMAI. Novemb. hostiliter invaserunt in bello. et messores Lethowinorum. eos. nec mandaverit talia in civitatibus maritimis et provinciis aliis in sermonibus publicari. Fratrem etiam Gerardum dictum Rude advocatum Sambiensem indutum armis et depositum super dextrarium cremantes diis suis pro victima obtulerunt. Quo audito dum Lethowini recederent.

netrukdë jiems garbinti gyvojo Dievo ir apskritai jø nekliudë. pecoribus et pecudibus aut igne aut gladio sunt consumpti. qui effugerant. valdë Mazovijà. iðpaþástanèiais krikðèionybæ. dieviðkojo þodþio sëklà daþnai sëjæs tarp prûsø ir daþnai juos raginæs.TURINYS TRUMPINIMAI. Kujavijà ir Lenkijà. et preter IIII viros. cistersø ordino vienuolis. kad jokie iðganingi ákalbinëjimai negalëjo jø atitraukti nuo klaidatikystës. Taèiau jie turëjo vienà girtinà ir visiems siûlytinà paprotá: patys bûdami netikëliai ir garbindami daugybæ dievø. didþiai krikðèioniðkos sielos þmogus.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS SUPPLEMENTUM 8 De combustione preurbii castri Oukaym Non longe autem post iidem fratres de Raganita cum suis subditis preurbium castri Oukaym dormientibus castrensibus intraverunt et totaliter cremaverunt. omnes alii cum uxoribus. pametæ stabus. qui in castro fuerant et preter paucos. [. PRÛSIJOS ÞEMËS KRONIKA 1326 BAIGIASI PIRMA ÐIOS KNYGOS DALIS. liberis. kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikðtis Konradas1. nes krito á negerà dirvà. PRASIDEDA ANTRA DALIS APIE VOKIEÈIØ ORDINO BROLIØ ATVYKIMÀ Á PRÛSIJOS ÞEMÆ 1 Apie tai. imtø garbinti tikràjá Dievà Jëzø Kristø. kaip prûsai niokojo Kulmo þemæ Tuo metu. buvo vienas vyskupas ið Prûsijos. vardu Kristijonas2.. Ði sëkla vis dëlto nedavë jokio derliaus. Mat jie buvo tokie uþkietëjæ nedorëliai.] ­ 342 ­ . kad. jie vis dëlto gyveno taikoje su savo kaimynais..

gráþæ pas tikinèiuosius. kad ðiuo nutarimu maþa kà laimësià. dideliais bûriais leidæsi ið paskos. kuo galëtø gintis. Traukiantis atgal. slapèiomis jas augino. kuriø ten pridarë. iðvydusios pagimdytø mergaièiø groþá. – praðydamos kuo rimèiausiai jas uþtarti dël ðio dalyko. daugindamiesi kaip grybai po lietaus. kad gimusios mergaitës bûtø nuþudomos. visi it vienas. 4 ­ 343 ­ . – vieningai nutarë nupjaustyti visoms savo þmonoms krûtis. kai kuriems belaisviams pavyko slapta pasprukti. moterys kreipësi á vienà vieðpatæ. ásibrovë á kaimynø krikðèioniø þemes. ir tie. o berniukai paliekami karui. Suvokæ. Ðitai iðgirdæ. uþjausdama savàjà lytá. ásibrovë á minëtàjà Galindos þemæ ir iðsivarë á amþinà vergovæ moteris. krikðèionys. nuþudytø já. uþpuolë netikëlius ir iðþudë visus. laikë ðventàja bei þyne. vaikus bei kitus likusius. iðsivarë su savimi grobá – nesuskaitomà daugybæ þmoniø ir gyvuliø. kurià jie. kad. Pasipiktinusios ðitokiu iðniekinimu ir ðitokiu ðlykðèiu elgesiu. jie bematant jos paklausë. pasakë priëmëjoms. taip nepaprastai sustiprëjo ir taip perpildë savo þemæ. në nebandþiusius prieðintis. kuris. – nes motinos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS BAIGIASI ANTRA KNYGOS DALIS. be kalavijø ir kitø gynimosi priemoniø kariautumëte su krikðèionimis“. nei nieko kita. kad ji nebegalëjo jø iðmaitinti. ir pradëjo nuoðirdþiai juos ákalbinëti dràsiai leistis ið paskos ir pulti. kad netikëliø kariuomenë neturinti nei ginklø. Ði. sûduviai ir kitos kaimynës gentys. kad neturëtø kuo maitinti kûdikiø. jeigu mergaitë – paliktø gyvà. suðaukë pas save visos þemës galingesniuosius ir jiems pasakë: „Jûsø dievai nori. PRASIDEDA TREÈIA DALIS APIE VOKIEÈIØ NAMØ ORDINO BROLIØ KARUS PRIEÐ PRÛSUS Apie Galindos3 þemës nuniokojimà Pagausëjo galindø. norëdamas sunaikinti Izraelio tautà. smagiai nusiteikæ. Kaip tas faraonas. paisydami senøjø paproèiø. – pagal jos nurodymus buvo tvarkomi ðios þemës gyventojø reikalai. kurie. ðie. Ðiø þodþiø padràsinti.TURINYS TRUMPINIMAI. Be kitø nuostoliø. kad be ginklø. papasakojo. taip ir jie nutarë. jeigu gimsiàs berniukas. Ðitaip toji þemë iki ðios dienos liko nusiaubta4. kurie buvo tinkami karui. ðitai suþinojusios.

klaidingai garbino kaip dievus visokiausius tvarinius. Jie be galo stebëdavosi. nei þemës dirbti. kas ðiame gyvenime yra buvæs kilmingas ar nekilmingas. Be to. kad ðtai. Dël ðitø mirusiøjø nutikdavo tokiø velniðkø patyèiø. Toks didelis buvo jo autoritetas. vadinamas kriviu. sparnuoèius ir keturkojus. galingas ar negalingas. o kadangi neturëjo raðto. Bûdami paprasti þmonës. negæstanèiàjà ugná. Prûsai tikëjo.TURINYS TRUMPINIMAI. mat kaip jo ðventenybë popieþius valdo visuotinæ tikinèiøjø Baþnyèià. kurià vadino Romuva 5. treèdalá atiduodami mûsø jau minëtam ­ 344 ­ . kaip dera. Kadangi jie nepaþino Dievo. turtingas ar vargðas. mirusiojo tëvams nuëjus pas minëtàjá popieþiø – krivá – ir paklausus. toks pat bus po prisikëlimo ir bûsimajame gyvenime. pridurdavo. mënulá ir þvaigþdes. kokie buvæ mirusiojo drabuþiai. ginklai. kad ne tik jis pats. kad þmogus gali raðtu perduoti savo norà kitam. o ten gyveno þmogus. jie garbino. tas nedvejodamas pasakydavo. bet. kilmingøjø bei prastuomenës. Po pergalës jie aukoja savo dievams padëkos aukà ið viso grobio. apeigas ir paproèius Prûsai nepaþino Dievo. Dël to daþnai atsitikdavo. Ðios klastingos tautos [gyvenamø þemiø] viduryje – Nadruvoje – buvo vieta. þinoma. jog. Jie turëjo ðventøjø miðkø. laukø ir vandenø. jo namø durø staktoje numirëlis palikæs vienokià ar kitokià þymæ ietimi ar kitu kokiu árankiu. þirgus. tai në ið raðto jo negalëjo paþinti. taip ir krivio valiai bei þodþiui pakluso ne tik suminëtos gentys. èia nesanèiam. kas reikalinga kario tarnybai. suprantama. ne tik jo gentainiai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 5 Apie prûsø stabmeldystæ. girdi. bet ir lietuviai bei kitos tautos. drabuþius. kad sudeginti daiktai prisikelsià drauge su jais ir jiems tarnausià kaip anksèiau. þirgai bei ðeimyna. nei þuvauti. Su nekilmingaisiais drauge degindavo jø kasdienio darbo reikmenis. susilaukdavo didþios pagarbos ið kunigaikðèiø. pergalingoje kovoje laimëto. bet ir jo pasiuntinys. kurá gerbë kaip popieþiø. kad kartu su mirusiu kilminguoju jie degindavo jo ginklus. vergus ir tarnaites. griaustiná. netgi rupûþes. ne taip [tikëjo]. Jie mat manë. gyvenanèios Livonijos þemëje. neástengë jo protu suvokti. medþioklinius ðunis bei sakalus ir visa kita. ar tokià ir tokià dienà bei tokià ir tokià naktá jis nematæs ko einant á jø namus. bûtent: saulæ. kad tas. gavusi savo vardà nuo Romos. suþinojæ. su jo krivûle ar kokiu kitu þinomu þenklu keliaudamas per ðiø netikëliø þemes. kur niekas nedráso nei medþio kirsti. kad kûnas prisikelia ið numirusiøjø. Jie tikëjo. be to. kaip buvo áprasta senovëje. tai. siekdamas didesnio átikinamumo.

në nepastebëdami. susitaria dël vienokio ar kitokio dienø skaièiaus. bet. Prûsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukæ. jie þmonas perkasi uþ tam tikrà pinigø sumà6. Turi paprotá laþintis. kad jiems ðtai savo þodá tesëjus ir numatytà kieká pirma iðgërus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS kriviui. iki prieina tà dienà. nei dabar nesirûpina: kaip ðiandien nusivelka. ir ðitaip daro kasdien. ðitai padaræ. Moterys ir vyrai pratæ verpti. Jie nei anksèiau nesirûpino nebûtinais ir prabangiais drabuþiais. kol nusigeria visi: sveèias su namiðkiais. kuris tà dalá sudegina. Vieni ið pagarbos saviesiems dievams nedrásdavo jodinëti juodþiais. kiti pirties tiesiog kæste nekenèia. taip juos nuvaro nuo kojø bevaikydami. Dël to þmonà laiko nelyginant tarnaitæ: ji su savo vyru nesëda prie vieno stalo valgyti ir kasdien plauna kojas namiðkiams ir sveèiams. netikëtai atsidûræ itin varganoje padëtyje. Geria paprastà vandená. taip pat kumeliø pienà. taip rytoj apsivelka. Þmonës. kad ðie vos begali pastovëti. kai uþmuðtojo tëvai nuþudo patá þudikà arba jo giminaitá7. treti – kitokio plauko þirgais. Ðiuo metu lietuviai ir kiti tose þemëse gyvenantys netikëliai tà aukà pagal savo paprotá degina vienoje ar kitoje vietoje. jie paprastai. kaip reikalauja jø paproèiai. pratæ patys nusiþudyti. Ið pagarbos savo dievams kurie ne kurie kasdien maudosi pirtyse. ­ 345 ­ . Savo sveèiams jie rodo koká tik begali lipðnumà. kurià jie laiko ðventa. vieni – linus. vadinamà midumi. jeigu jis negersiàs iki apsvaigimo. ir vargu ar jø namuose rastumei tokiø valgiø ir tokiø gërimø. medaus vynà. kiti – vilnas. todël sveèiui namiðkiai siûlo iðgerti su tokia sàlyga. Ðtai dël ko. Jø kraðte niekam neleidþiama elgetauti. Kitokiø gërimø senovëje jø ir neþinota. kurá prûsai iðlaikë iki ðios dienos. þmona su vyru. tokios iðgertuvës trunka tol. pavargëliai laisvai vaikðto nuo namo prie namo ir nesidrovëdami valgo kada tinkami. þiûrint. kuriais ðia proga nepasidalytø su savo sveèiu. nei valandø. Jiems rodosi. norëdami tesëti tarpusavy ar su svetimaisiais sudarytà sandërá ar sutartá. kurià reikia tesëti susitarimà. ar blogai tas darbas pavyksiàs. kiti – balèiais. kad jie iðvirkðti. jog sveèià bûsià nepakankamai pamylëjæ. prieð degindami arklius.TURINYS TRUMPINIMAI. ir sveèias privalàs tiek pat iðgerti. burtø ir ðitaip nepasiteiravæ savo dievø. Jeigu jø þemëje þmogus nuþudo þmogø. pirmàjà dienà ákerta koká þenklà á medá arba uþmezga mazgà apyvaruose ar juostoje. ar gerai. jog vaiðëse gers po lygiai ir be saiko. Jie nekloja minkðto guolio ir nevalgo iðrankiø valgiø. kas kaip ásitikinæs galësiàs ásiteikti savo dievams. sûnus su dukterimi. tai ðalys gali uþbaigti nesantarvæ tik tada. Pagal senà paprotá. tik jo niekad negeria nepaðventinto. Kità dienà prideda dar vienà þenklà8. Jie neskiria nei dienø.

niekino baþnyèios ðventenybes. 1261 ­ 346 ­ . suprasdami. Jie ðitai ir padarë – visus krikðèionis. 91 (86) Apie susirëmimà Pokarviuose. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 6 Apie vienà stebuklà Sembos þemëje. sutvirtinæs tikëjimu daugelio klystanèiøjø naujakrikðèiø ðirdis. o visus savo gyvulius padvësusius. ir.TURINYS TRUMPINIMAI. subruzdo kunigaikðèiai ir baronai. tvirtindami. vardu Dargis. kada visi susirinkæ ginkluoti turëjo iðþudyti þmones. Sembai pagavo vienà kunigà. koplyèias ir kitus maldos namus. atsiøstà jø krikðtyti. 90 (85) Apie didelá krikðèioniø kraujo praliejimà Ðie kariuomeniø vadai ir vyresnieji paskyrë dienà 11. Vokietijoje sklindant gandui apie ðitoká persekiojimà. arba iðsivarë á amþinàjà vergovæ. Tris kartus jis darë ðitoká bandymà ir kiekvienà kartà sulaukë tokios pat baigties. kur þuvo daugybë krikðèioniø 1261 Vieðpaties metais. brolis Theodorikas. norëdamas já atpratinti nuo prietaro. pastatë já vienai nakèiai jo tvarte. karðtas Dievo bei ðventøjø gerbëjas. Þiokos valsèiuje9. sielodamiesi dël tikëjimo bei tikinèiøjø. iðpaþástanèius krikðèioniø tikëjimà. be pasigailëjimo þudë kunigus bei kitus Baþnyèios tarnautojus. iki tà prûsà atpratinsiàs nuo prietarø. Kadangi ketvirtojo þirgo velnias nepasmaugë kaip pirmøjø. neleistiniems tikslams vartojo ðventus rûbus ir ðventas taures. kurie nespëjo Prûsijos þemëje pasislëpti uþ átvirtinimø. ir visiðkai juos iðnaikinti. kad gleþnutis tos þemës vietoviø Baþnyèios daigynas. kuris nepakentë baltø þirgø. Sembos fogtas10. nuolankiai iðpaþino savo klaidà ir pasidarë uolus tikëjimo bei tikinèiøjø ðalininkas. nupirko jam baltà þirgà ir. nors tas ir prieðtaravo. suspaudæ jam kaklà dviem kartimis. gyveno vienas prûsas. Dargis átikëjo. kol ðis numirë. ir daug kilmingøjø ið kitø Vokieèiø ordino þemiø. kad tiek sykiø ðitai kartosiàs. kad ðitokia kankiniø uþ tikëjimà mirtis ir prideranti ðventiems vyrams. nes jø kraujo pralieti nedrástà. arba be gailesèio iðþudë. iðskubëjo padëti Prûsijai. tol kankino. degino Dievo baþnyèias. ryto metà þmogelis rado ðá þirgà nudurtà. Todël ir valdovas ið Reyderio 12 . Vokieèiø ordino brolá. Ketvirtà kartà teisëjas nupirko jam ketvirtà baltà þirgà ir pareiðkë.

priesaika patvirtindami savo þodþius. metë burtus paimtø á nelaisvæ vokieèiø akivaizdoje. iðvydo pakrikusià krikðèioniø kariuomenæ. ir burtai abu kartus krito vienam Magdeburgo17 miestieèiui. ásibrovë á prieðo rikiuotæ. pats atsiþadëjo noro iðsigelbëti ir ið pagarbos tikëjimui laisva valia pasiaukojo Dievui: pririðtas ant savo þirgo. þudydamas nedorëlius ið deðinës ir ið kairës. broliai. Kadangi tokia buvo Dievo valia. suvokdami. sutelkë jëgas ir uþpuolë Pokarviuose15 likusià kariuomenës dalá. aplenkdamos skaistyklà. buvo nukautas. sugráþo á tà vietà. Po ðiø skerdyniø notangai. vardu Stenckel de Bintheym. patekæs á tokià bëdà. sumanæ savo dievams paaukoti aukà. o jie ðen ir ten krito þemën. su kita kariuomenës dalimi artëdami prie kovos lauko. ir daugybë kitø vëliau. du kartus jam pagelbëjo. jis buvo sudegintas. ir kitoje pusëje daugybës mirtinai suþeistø arba uþmuðtø. krito galop nukautas pats valdovas ið Reyderio su didþiàjà dalimi kariø ir broliø. o kita dalis paliktø toje paèioje vietoje. pareikalavusi ir vienoje. atstatæs ietá. kad tikinèiøjø. Gerai ásidëmëk. ir kitu keliu sugráþo pas saviðkius16. kad ir tas pats Herkus. kai kurie buvo paimti á nelaisvæ. kad viena dalis kariuomenës sugráþtø atgal ir pakartotinai nusiaubtø minëtàjà þemæ. jog tuo metu. papraðë Herkø Mantà18 prisiminti Magdeburgo mieste ne kartà patirtas geradarystes ir iðgelbëti já ið ðitokios nelaimës. nukautø Prûsijoje. Su jais ásibrovë á Notangos þemæ13 broliai bei jø ginklaneðiai ir nuniokojæ jà ugnimi bei apiplëðæ. ypaè vienas riteris ið Vestfalijos. su juo ten drauge buvusiø. kaip paprastai daro kariai. neturëtø bûti taip negailestingai sutryptas. ir ten apsistojo stovyklauti. tikino. Ðitai iðgirdæs. daug paëmæ á nelaisvæ ir daug iðþudæ. kur dabar stovi Brandenburgo pilis14. notangai. kuris kadaise buvo girdëjæs vienà vyskupà per pamokslà sakant. kai tas ant þirgo sudegintasis miestietis iðleido paskutiná kvapà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS daugybës tikinèiøjø pralieto kraujo brandintas. o likusieji pasileido bëgti. jie iðvydo jam ið burnos iðskrendant baltø balèiausià balandá. Taèiau kai ir treèià kartà burtai krito jam. sielos kylanèios tiesiai á dangø. Broliai ir maldininkai nutarë. todël dabar paspaudæs pentinais savo þirgà. Kai ðitai dëjosi. já uþjausdamas.TURINYS TRUMPINIMAI. Kai ðitaip padarë. kad nedidelë kariauna nedrás jø þemës siaubti. Herkus. Vis dëlto. kurios dël prieðø gausumo neturëjo në menkiausios vilties iðgelbëti. maldininkai ir broliai sausio 22 narsiai jiems prieðinosi. o tarp jø prasidëjo atkakli kova. vardu Hirtzhalsas. kai gráþdamas brovësi pro juos. ­ 347 ­ . kilmingam ir turtingam vyrui. kuris.

bartams bei sembams. davus jiems ákaitø ir ðitaip laidavus. 1274 ­ 348 ­ . Á ðià kovà broliai stojo su ðimtu penkiasdeðimt vyrø. kurios reikalingos jø apeigoms. kurá ðiems reikëjo perkelti ið vieno kuoro á kità ir kuriame prûsai buvo pratæ virinti kaþkokias savo ðventenybes. bartø vadas. kurie turëjo juos ginti. notangams. bet bûsià nuolankiai paklusnûs tikëjimui ir broliø valdþiai. nukreipë savo ginklus prieð nadruvius. 165 (160) Apie Ðenenzës pilies puolimà ir bartø vado Dyvano þûtá Tuo tarpu Dyvanas. kad jie niekada nemëginsià imtis tokiø baisingø veiksmø. [. daug galindø ir kilmingø Nadruvos vyrø vienas po kito atëjo pas brolius su visomis savo ðeimynomis ir. apie kurá anksèiau buvo kalbëta. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 120 (115) Apie trijø kuorø sunaikinimà ir daugiau nei tûkstanèio prûsø þûtá 19 Po to prasidëjo broliø ðeimynos ir pilá supanèiøjø prûsø susirëmimas dël vieno katilo. ëmë tarnauti gyvajam Dievui Jëzui Kristui. kad iðkarsiàs brolius bei jø ginklaneðius ties pilies vartais.TURINYS TRUMPINIMAI. ið tûkstanèio trijø ðimtø vyrø. susirûpinæ krikðèioniø [þemiø] ribø praplëtimu. tada uþvirë didelis mûðis. su aðtuoniais ðimtais vyrø apsiautë Ðenenzës pilá20 ir prisiekë savo dievø galybe. jeigu jie bematant neatiduosià jam pilies. magistras ir broliai. Maudelio tëvas ir Vëluvos21 pilininkas.] 175 (170) Apie nadruviø karà ir daugybës ðios þemës þmoniø atsivertimà 1274 Vieðpaties metais. su visais savo artimaisiais átikëjo Dievà ir pasidavë broliams. kai Tirskas. Po to. retas kuris iðvengë mirties. gráþus á Ðventosios motinos Baþnyèios bendrijà pagudënams. Galop broliai Vieðpaties valia uþgrobë katilà ir verþdamiesi toliau ið pamatø sugriovë visus tris kuorus. o broliø pusëje krito nukautas tik vienas marðalas. varmiams... atgimæ nuo krikðto vandens bei iðsiþadëjæ stabø.

Ðie. kurie jiems neþadëjo nieko gero. kad nutiltø. ten tykojo aðtuonetà dienø. Nors ðis Jazbutas rodësi einàs su netikëliais. Dël to tuètuojau pasuko atgal. kad susigalvojo patraukti ðvento birþelio 25 Jono Krikðtytojo dienà ið netoliese esanèios Aukaimio pilies23 apylinkiø su trisdeðimt ðeðiais vyrais patrikdyti plëðikiðkais iðpuoliais Ragainës broliams ramybæ. Galop.. kaip Ragainës broliai nukovë dvideðimt penkis lietuvius 240 (233) Po ðio ávykio lietuviai taip suáþûlëjo. 241 (234) ­ 349 ­ . suðuko: „Vargas mums. [. kad pastotø jam kelià.. be kitø ten pridarytø piktadarybiø.] Apie beveik penkiø ðimtø lietuviø þûtá Tais paèiais metais ir tuo paèiu laiku lietuvis Jazbutas su penkiais ðimtais rinktiniø vyrø ásibrovë á Lenkijà ir. nei pavalgyti. Vadas já subarë.TURINYS TRUMPINIMAI. Artëdami metë – kaip reikalauja jø paproèiai – burtus. kol broliai. Kiti iðbëgiojo. Jis áspëjo juos anksèiau.] Neilgai trukus vadas Surminas paliko ðià apleistà pilá. tik vienas kitas iðsigelbëjo nuo þûties. prisiekæs dievø galybe niekad ateityje nelaukti. iðsigabeno didelá grobá: iðsivarë daug þmoniø ir iðsiveþë galybæ visokiø daiktø. nes mûsø laukia nesëkmë“. nuþygiavæ á dykras. 238 (231) Apie tai. o kiti ten iðmirë negaudami nei atsigerti. iððokæ su savo kariais ið pasalø uþpuolë juos ir nukovë tris ðimtus penkiasdeðimt þmoniø. Taèiau jis nesiliovë tà patá ðaukæs tol. kurie ne kurie dykroje ið sielvarto pasikorë. tai yra tarp Luko24 ir Narevo. kol broliai uþpulsià kokià pilá.. nei pats patraukë su kariuomene á þygá. kai lietuviø kariuomenë gráþdama priëjo ðià vietà. taèiau slapta gerbë brolius. metæs burtus.. plytinèias tarp dviejø upiø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS Apie Kolainiø pilies 22 uþpuolimà [. voros priekyje þygiavæs lietuvis. Dël to magistras pasiuntë brolá Henrikà Zutswertà ir dvideðimt devynis brolius su tûkstanèiu dviem ðimtais vyrø. smarkiai piktindamiesi ir didþiai stokodami maisto.

prisiartinus broliø kariuomenei. visus iðþudë. kai pasitraukë karalius27 ir jo kariuomenë. kad. ásiverþë á Pagraudës valsèiø28 ir já þiauriai nuniokojo. ir iðsiþadëjæs stabø garbinimo. kuris pagal jø paproèius buvo laikomas ðventu. Ragainës komtûrà. kam jis ðitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinëjamas.. kai minëtosios kariuomenës vyrai buvo sugráþæ namo ir ilsëjosi po sunkaus þygio. Karaliauèiaus komtûras. kad ilgus metus ðis negalëjo atsigauti. ­ 350 ­ . Dël to. brolis Friderikas de Wildenbergk.TURINYS TRUMPINIMAI. Jis taip nusiaubë ðá valsèiø. vienas lietuvis. patraukë su kariuomene prieð Aukaimio pilá. patraukë su didele kariuomene tuo paèiu keliu. 307 (300) 1311 Apie Pagraudës valsèiaus nusiaubimà Neilgai trukus po to. kurio apvaizda taip sutvarkë ðá itin svarbø reikalà. o minëtàjá Draikà nuvedë á Ragainæ. kur jis su visa ðeimyna buvo pakrikðtytas. o visus gyventojus paëmë á nelaisvæ arba iðþudë. iðþudë þmones ir viskà iðgrobë. Todël slapta pasiuntë jis savo sûnø Pinà pas brolá Volradà. ir ðtai kokie nuostabûs visi darbai Dievo. bûtent Sudargo sûnø. nuolankiai ir pamaldþiai praðydamas padëti jam iðsivaduoti ið stabmeldystës klaidø bei apsisaugoti nuo netikëliø rankø. Paëmæ á nelaisvæ moteris ir vaikus. didþiai susikrimtæs. Tas komtûras. Ne syká jis traukë á karà laivais.. Su savo broliais bei ginklaneðiais jis daug kartø ðlovingai kariavo su lietuviais. vadinamà Romainiai26. [. vardu Draika. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 259 (252) Apie brolá Lodewikà de Libencele ir jo karus su lietuviais Tuo metu brolis Lodewikas de Libencele buvo Ragainës komtûras. Aukaimio pilënas. ir broliai. ten ásibrovæ. magistro patartas. tà naktá pilyje sargybà ëjo minëtasis Draika. kuriuo neseniai þygiavo minëtasis karalius. 1301 Vieðpaties metais. kuris vis dëlto buvo sunkiai suþeistas. jis slapta atidarë pilies vartus. panoro atsidëti tikrojo bei gyvojo Dievo tarnybai. èia sudegino kaimà.] 1294–1300 280 (273) 1302 Apie pirmàjá Aukaimio pilies sugriovimà Ðio magistro laikais. ir tuo metu. dëkodami savo dievams uþ jiems suteiktà ðiame kare pagalbà. broliams susirengus pulti ðià pilá. o kartà uþpuolë Lietuvos karaliaus þemæ Aukðtaièius 25 . iðskyrus vienà. sudegino iki pamatø pilá ir papilá.

kai priekiniai bûriai perëjo. juos tiesiog kapote iðkapojo. apvilktà ðarvais ir uþsodintà ant jo kovos þirgo. kurie ne kurie prigërë. kaip reikalauja karo paproèiai. per rugiapjûtæ. kuriuos tikëjosi iðvysti dirbant laukuose. tai yra balandþio 8. kai kurie iðmirë dykrose badu ar ið sielvarto pasikorë. jø karalius su bûreliu savo vyrø vos ne vos paspruko. degindami bei plëðdami. ið visø pusiø apsitvërusià uþtvaromis. Tada broliai. brolis Henrikas. leidæsi pavymui su savo þmonëmis. su aðtuoniais broliais ir trimis ðimtais vyrø iðjojo á Þemygalos laukà. Sembos fogtà. marðalas.. nemaþa dienø bei naktø klaidþiojæ be duonos kàsnio dykrose. kai jie iðvydo ið paskos atþygiuojanèius brolius su savo vëliava bei galybe ginkluotø vyrø. juos pagavo tokia baimë ir taip jiems sukrupo ðirdys. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS Apie pergalingà broliø kovà su lietuviø karaliumi 29 [. kurie þygiavo po vëliava.. Tuo tarpu lietuviai kaip aukà savo dievams sudegino brolá Gerardà. kad nebeturëjo jëgø daugiau prieðintis. per ðá valsèiø ir já siaubë. [. Tepliavos 1323 komtûras. ið anksto pasirengæ kovai. Todël ­ 351 ­ . dvideðimt devynis brolius bei daugybæ paprastø þmoniø. priartëjus priekiniams bûriams. tuo tarpu kitus iðkapojo kalavijais. brolis Henrikas. dvideðimt devyniø broliø ir daugybës sembø þûtá 338 (331) 1320 Vieðpaties metø liepos 27 dienà. abiem ðalims netekus daugybës [kariø] uþmuðtø. tai yra treèià dienà po apaðtalo 1320 palaimintojo Jokûbo dienos. 310 (303) Apie marðalo. ðio valsèiaus stabmeldþiai. pravarde Rude. narsiai uþpuolë tuos.. galop jie nukovë marðalà brolá Henrikà.TURINYS TRUMPINIMAI. Kiti.] Kità dienà.]. Apie keliolikos lietuviø þûtá 347 (340) Tais paèiais metais. bei ðimtas penkiasdeðimt broliø su daugybe þmoniø ir aptiko karaliø bei jo kariuomenæ. dël to vienu akies mirksniu metë ginklus ir apsigræþæ ðoko bëgti. didysis komtûras. taèiau netrukus. taèiau dël lietingo oro neuþtiko èia lietuviø pjovëjø. atþygiavo brolis Henrikas de Ploczke. lietuviai nukovë ðeðiasdeðimt krikðèioniø.. atþygiavo su liepos 27 keturiasdeðimt broliø bei Sembos ir Klaipëdos raiteliais á Medininkø valsèiø30. esantá prieð Paðtuvos pilá31. sugráþo vargais negalais namo.

nebuvo tokiø áteikta në Jo Ðventenybei Popieþiui. pridûrë. arba nuo kalavijo drauge su þmonomis. garsiai suðuko: „Greitai gráþkime atgal. nei kitose provincijose32. buvusiø pilyje. visø þmoniø akivaizdoje patvirtino mûsø jau minëti pasiuntiniai. kur broliai buvo árengæ pasalas. jog niekad neketinàs priimti kito tikëjimo. lietuviai ëmë trauktis. kalbëdamas savo karaliaus vardu. Legatø. neskaitant keturiø vyrø. niekam jis nebuvo ásakæs tokiø vieðai skelbti nei pajûrio miestuose. 359 (352) 1324 lapkrièio 25 Apie legatø pasiuntiniø sugráþimà Tø paèiø metø lapkrièio 25 dienà legatø pasiuntiniai sugráþo á Rygà. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 352 ­ . Tada vienas lietuvis. kaip paprastai daro stabmeldþiai. broliai. ðitai iðgirdæ. buvæs nelyginant antras [asmuo] po karaliaus. PAPILDYMAS 8 Apie Aukaimio papilio sudeginimà 33 Neilgai trukus po to tie patys Ragainës broliai uþpuolë su savo valdiniais. didþiu balsu pasakë. galvijais ir gyvuliais. visi kiti þuvo arba nuo ugnies. kad karalius savo dievø galybe prisiekë. vaikais. kuriam iki mirties buvo iðtikimi jo senoliai. pagrobæs trisdeðimt keturis arklius. metæs burtà. kad su karaliaus þinia niekad nebuvo siunèiama jokiø laiðkø jo paties bei jo þmoniø krikðto reikalu. Lietuviai vydamiesi priëjo vietà. èia vokieèiø pasalos!“ Kai. legatai ir iðkeliavo atgal su tokiu atsakymu prie apaðtaliðkojo sosto.TURINYS TRUMPINIMAI. o su jais èia atvyko ir vienas kilmingas lietuvis. iððokæ ið slëptuviø. Ðitai iðgirdæ. pasileido ið paskos ir dvylika jø nukovë. pilënams miegant. ir saujelës pabëgusiø. daugybës prelatø ir kitø aplinkui sustojusiø tikinèiøjø akivaizdoje jis. be to. Aukaimio papilá ir já iki pamatø sudegino. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS pasitraukë. Jog tai gryna tiesa. o laikysis to.

I tûkstantmetyje ir vëliau galindai taip pat þinomi prie Oderio aukðtupio bei baltø arealo rytiniame pakarðtyje. Reikðminga. Romintës aukðtupyje. á pietvakarius nuo Viðtyèio eþero. susijusià su pagoniðku kultu. Dar toliau á rytus. o netoli Gumbinës – ðventasis akmuo.: Batûra. 1985. kur iðliko piliakalnis. Prûsijos þemes ið vakarø pusës puldinëjant danø ir pamarënø. netoli Gumbinës (Prätorius. Notangoje. Kreyvuèei (Kalwaitis. 1876). Taigi su senovës baltø kultu sietøsi á pietvakarius nuo Ásruties. Ðventakiemis prie Katinavos. Jos nuo XVI amþiaus ieðkota Varmëje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS KOMENTARAI 61 62 63 64 65 Konradas (apie 1187–1247) – nuo 1202 metø Mazovijos. Ieðkant centrinës baltø Romuvos Nadruvoje. 1210 metø popieþiaus bulëje minimas kaip vienas ið krikðèioniðkosios misijos Prûsijoje vadovø. Auksinës þemupyje (jos santakoje su Didlova). . sandûros Schroetterio þemël. 1861). Kujavijos. plg. prûsø. o ið Mazovijos pusës – lenkø feodalams.). 1215 metø antrojoje pusëje ar 1216 metø pradþioje. 1871). Katinavos kalva nadruviø buvo laikoma ðventa.toji þemë iki ðios dienos liko nusiaubta – manoma. Romava. buvusios Obeliðkiø apylinkës su Romovupe ir Aukskaliø piliakalniu. Galinda – viena ið Prûsø kraðto þemiø á pietus nuo Bartos – nuo Alnos (dab. yra kalvota Romintës (Romintos) giria. atkreiptas dëmesys á Sidabro kalnà prie Biserkiemio. Romo Batûros paaiðkinimai). Prie Katinavos – upelis Romonë (Ramonë) ir vietovardis Romanuppen. Nuo girios pakraðèio pro Tolminkiemá teka Ðventainë. Dusburgieèio minimi galindai gyveno prûsø þemiø pietiniame pakraðtyje. Auksinës þemupyje þinoma Romovupës upë ir Romovupiø gyvenvietë bei kaimas Krivuèei. Kristijonas – greièiausiai vokietis. Kristijonas paskelbtas pirmuoju Prûsijos vyskupu. Dalis gyventojø galëjo iðlikti iki XIII amþiaus. ypaè su Lenkija XI amþiuje–XIII amþiaus pradþioje. 1229–1231 ir 1241–1243 metais – Krokuvos kunigaikðtis. Semboje ir kitur. Linos) aukðtupio (apie dab. Romuva (kitaip Romovë. 331–430. kad senuose dar XVI amþiuje Jonui Bretkûnui þinomuose pasakojimuose minima vieta prie Auksinës. Jos ðiauriniame pakraðtyje buvo kaimas Ðventiðkiai. Ðiose apylinkëse á ðiauræ nuo Gumbinës buvæ Perkûnlaukiai. Jis 1218 metais organizavo kryþiaus þygá á kitas Prûsijos þemes. XVIII–XIX a. To meto katalikiðkøjø ðaliø agresija vertë prûsus stoti á kovà. ­ 353 ­ . Olðtinà) vakaruose iki Nagutino ir Snervø eþerø rytuose. buvusi vaidilos globoje (Prätorius. lietuviø ir kitø baltø religinio pagoniðko kulto vieta.. Seradzo ir Lenèicos. 1910. Turime pagrindo manyti Nadruvoje buvus ne vienà vietà. á Rausvës intakà Romene rytø Nadruvoje (Toeppen. Nadruvos pietryèiuose. prie Protvos ir Okos (plaèiau ðá ir kitus paaiðkinimus þr. realizuojant popieþiaus planus. á vietovardþius Kreiwutschen ir Romanuppen prie Auksinës upës (Friederici. Kiek toliau Ðventainës ir Romintës santakos su Pisa pastarosios deðinysis intakas Golba (Galbë) prie Narpiðkiø kaimo buvæs ðventas.TURINYS TRUMPINIMAI. Nuo ðio regiono kiek á pietryèius.. kad pagrindinë Galindos þemës nusiaubimo prieþastis buvo pasienio karai. 1871). kai kurie vakarø prûsø þemiø nobiliai pripaþino Kristijono valdþià. prie Vangrapës upës Darkiemyje þinomas Patrimpo kalnas (Potrimbusberg). Stalupënø apylinkëse – Ðventiðkës upë ir Ðventiðkiø kaimas. Kristijono misijai padëjo Danijos karaliaus Valdemaro II 1210 metø þygis prieð Prûsijà. Kristijono bûstine tapo Santyras (deðiniajame Vyslos þemupio krante prie Nogato atðakos). Ramuva) – pasak Petro Dusburgieèio.

apie buvusá Gailgarbá. Batûra. III. literatûroje buvo raðoma ir Ðakiai) – upë. Pëteraitis. todël jis apibûdinamas kaip viso sukilimo vadas. kitas Friðingo pavadinimas – Undenava. per apgultá þuvo jø vadas Dyvanas. Henrikas – Manto krikðtijant gautas vardas. ið nuogirdø. Friðingas galëjo bûti suvokietinta prûsø *Virs-ing. kurio veikla plaèiai apëmë Prûsijà. 496)..TURINYS TRUMPINIMAI. III. 1985). Apie kraujo kerðtà Dusburgietis uþraðë.. leidæs krikðèioniø autoriams kalbëti apie þmonø pirkimà. Taigi kuri nors ið Katinavos apylinkiø istoriniø kalvø. Prûsams atstaèius apgulties kuorus. Kowalewo Pomorskie. lokalizuojama Auktuolyèiø pilis (Petras Dusburgietis.. matyt. Theodorikas (Dytrichas) – Sembos fogtas buvo 1278–1292 metais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 66 67 68 69 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Taigi Romintës giria ir ðiauriau nuo jos Katinavos apylinkës – ryðkus senovës kulto þidinys (plg. Þioka (pr. be to. Senovës prûsø ir lietuviø prigimtinëje teisëje daug lëmë nukentëjusiojo arba jo artimøjø valia. skaièiavo ir tûkstanèiais (Bûga. kur Katinavos kalva nadruviø buvo laikoma ðventa. Ðenenzë (Schönense) – dab. net þmogþudþio galëjo bûti pasigailima.. ðaltiniuose. Kronikininkas èia kalba apie Didájá prûsø sukilimà (1260–1274). vietovë ir tuo pat vardu vienas didþiausiø Sembos valsèiø ðiaurës Semboje. lietuviø paprotys. Vëliau tai þinomas krienos. kurio trumpinys – Herkus. bus susijusi su senovës kultu. 177). ákirtimais. deðiniajame Friðingo þioèiø krante. Mantas – notangø vadas (greièiausiai ið Mantiminø giminës).þmonas perkasi uþ tam tikrà pinigø sumà – jaunikis pinigais ar daiktais mokëjo ðeimos galvai. Dabar jau þinome.sugráþo pas saviðkius – greièiausiai á Karaliauèiø. kryþiuoèiai buvo priversti palikti pilá. lietuviø ðventovës buvo átvirtintos tarsi pilys. Èia. ranka uþ rankà) XIII amþiaus antrojoje pusëje buvo pakeièiamas iðpirka. Þôkô. á pietvakarius nuo Karaliauèiaus. joje ásitvirtino prûsai (Petras Dusburgietis. 121). perdëdamas. tëvui arba lauko bendruomenës seniûnui. . Magdeburgas – miestas prie Elbës. Vandenava (Pëteraitis. lietuviø protëviai. 293–299). gyvenvietë Kulmo þemëje á ðiaurës rytus nuo Torunës. Baltai. þinojo ir sudëtingà skaièiavimo sistemà. Valdovas ið Reyderio – galbût Vestfalijos feodalas. piliakalnyje. pietinëje Kurðiø mariø pakrantëje. jis galëjo atsilyginti pinigais. kad kai kurios senovës baltø. . 1992. èia ir bus buvusi centrinë apeigø vieta (plaèiau þr. Brandenburgas – pilis prie Aismariø. Ið pagoniðkam kultui skirtø Nadruvos regionø iðsiskiria Katinavos apylinkës. Èia minimi seni skaièiavimo bûdai mazgeliais. gal ir Katinavos piliakalnis. Valsèiaus centras ieðkotinas paèioje Þiokoje (vëliau Schaaken) arba labiau á pietryèius. Taliono principas (kaklas uþ kaklà. Kalbama apie Ordino pilies Bartenðteino (vardo pagrindà sudaro prûsø genties bartø pavadinimas) Alnos upës kairiajame krante apgulimà 1260–1264 metais. kitaip krieno. prasidëjusá po lietuviø pergalës prieð jungtinæ Livonijos ir Prûsijos ordinø kariuomenæ Durbës mûðyje (1260 liepos 13).forma. ­ 354 ­ . paveldëtas ið pirmykðtës bendruomenës laikø. Pokarviai – vietovë apie 2 km á pietryèius nuo vëliau ákurto Brandenburgo. Ordino pilá bartai puolë apie 1272 metus.arba *Virz-ing. 1961. matyt. 1992). Notanga – viena ið Prûsijos þemiø netoli Priegliaus þemupio.

deðinysis Bebro intakas.uþpuolë Lietuvos karaliaus þemæ Aukðtaièius – tai pirmas Lietuvos valstybës lietuviðkøjø þemiø dalies Aukðtaièiø paminëjimas.. Lyck. senovës lietuviø ðventvietë. Medininkø valsèius – plaèios Medininkø–Varniø apylinkës vidurio Þemaitijoje. Lukas (vëliau vok. prie Vilkijos. daug aukø pareikalavusio gynëjø pasiprieðinimo Kolainiø pilis buvo palikta. jos ieðkota ir toliau á rytus. ROMAS BATÛRA ­ 355 ­ . deðiniajame Nemuno krante. stengiasi sumenkinti ir diskredituoti sëkmingà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës diplomatinæ kovà prieð Ordino agresijà. Pagraudë – valsèius Þemaièiø pietvakariuose. Paðtuva – pilis Jauèakiø piliakalnyje. tendencingai neigdamas Gedimino laiðkø buvimà. Kalbama apie jo 1311 metø vasario mënesio þygá á Ordino valdas. Romainiai – vietovë kairiajame Nevëþio krante. kad Kolainiø pilis stovëjusi Jurbarko ðiauriniame pakraðtyje. galima manyti.. Apie Kolainiø pilies uþpuolimà – po 1290 metø balandþio mënesio Ordino puolimo. Imsrës krante esanèiame piliakalnyje. Anèios ir Ûkio santakoje yra piliakalnis. buvæs Ðventasis miðkas. Sembà ir Notangà. Karalius – Lietuvos valdovas Vytenis. vadinamame Biðpiliu. tarp dabartinio Kentþino (Kætrzyn. èia ir buvo Aukaimio pilis. Kronikininkas kalba apie 1311 metø balandþio mënesio Lietuvos valdovo Vytenio þygá á Prûsijà. tarp Nemuno ir Nevëþio. Viðpiliu. dab. uþ Bisenës. prieðais Raudondvará. á pietvakarius nuo dabartinio Batakiø miestelio. ties Jûros upe. Didþpiliu. atkaklaus. Elkas) – pietø Sûduvos upë (dab. Dusburgietis. Vieðpiliu (plg. greta. Iðanalizavus visus raðytiniø ðaltiniø duomenis ir piliakalniø iðsidëstymà deðiniajame Nemuno krante. Aukaimis – vietovë prie vëliau minimø Batakiø. . Lenkijoje). Tai 1328 metø ávykiai. Þemygala prieð Paðtuvos pilá – galbût þemuma kairiajame Nemuno krante. Istoriografijoje Kolainiø pilis daþniausiai sieta su Kalnënais á vakarus nuo Jurbarko. Varmës vyskupystës nusiaubimà ir gráþtant mûðá Bartos þemës dykroje Vaplaukio lauke. vieðë – senovës þemdirbiø gyvenvietë). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 Vëluva – vietovë Priegliaus ir Alnos santakoje.TURINYS TRUMPINIMAI. buvusio Rastenburgo) ir Dargainio eþero. matyt.

Gediminà. Autorius nuo 1311 metø buvo ávykiø amþininkas. kurios pakliuvo ir á Dlugoðo veikalà. ROMAS BATÛRA Mikalojus ið Jeroðino iðvertë á vokieèiø kalbà ir sueiliavo visà Petro Dusburgieèio Kronikoje esanèià informacijà apie senàjà baltø religijà ir mitologijà. Kronika plaèiai paplito tarp Ordino broliø. jo paragintas Mikalojus pradëjo eiliuoti. Mikalojaus ið Jeroðino Prûsijos þemës kronika (Kronike von Pruzinlant) apologizuoja Ordinà ir katalikø Baþnyèià. buvo skaitoma riteriø sueigose.TURINYS TRUMPINIMAI. Persikëlæs á Marienburgà. bet ir pateikë kai kuriø papildomø þiniø. Matyt. Kronikos tekstà iðtyrë ir 1861 metais paskelbë Ernstas Strehlke. Ordino magistro Lutherio von Braunschweig (1331–1335) globojamas ëmë versti Petro Dusburgieèio Kronikà. Kai kà vertëjas sàmoningai nuo savæs pridûrë. Lietuvà. gyvenæs Prûsijoje. poetas. nepalankiai vertina Ordino prieðus. Magistras Dietrichas von Altenburg (1335–1341) Jeroðinà paskyrë savo kapelionu ir pavedë visà Kronikà iðversti ið naujo. tuometinis Karaliauèiaus komtûras Gottfriedas von Heimburg priëmë já á Ordinà. Jeroðino Kronikà panaudojo Jonas Dlugoðas savo Lenkijos istorijoje (raðytoje 1445–1480). XIV amþiaus ketvirtajame deðimtmetyje iðvertæs ir vokiðkai sueiliavæs lotyniðkà Petro Dusburgieèio Kronikà. Nors verèiant ir eiliuojant buvo siekiama tikslumo. savaime aiðku. bet rankraðtis kaþkokio pavyduolio buvo sunaikintas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO apie 1290–apie 1345 NICOLAUS VON JEROSCHIN Mikalojus ið Jeroðino (Nicolaus von Jeroschin) – Vokieèiø ordino metraðtininkas. ðis apie 1340 metus vertimà baigë. ­ 356 ­ . Skubotame vertime padaryta klaidø. Jeroðino Prûsijos þemës kronikos originalas vokiðkomis eilëmis (27 738 eilutës) ne tik vaizdþiau perpasakojo Dusburgieèio Kronikos ávykius. o lotyniðkas Petro Dusburgieèio originalas buvo uþmirðtas. jos posmai dainuojami. XIV amþiaus treèiojo deðimtmeèio pabaigoje jis turëjo gyventi Karaliauèiuje. 1464 metais Dlugoðo papraðytas dvasininkas skubiai iðvertë Kronikà á lotynø kalbà. vis vien buvo kiek nutolta nuo originalo.

1936. Mierzyñski. darin man gote pflît irspên. 1896. vertëjas galëjo þinoti ið amþininkø pasakojimø (Mierzyñski. In was joch sô ungewisse und sô vremde von vornunst 3985 3990 ­ 357 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO Pavyzdþiui. 146–147. 1861. des inmochtin sî nicht in bevân mit der vornumfte grift.TURINYS TRUMPINIMAI. 348–351. 1861. kalbëdamas apie prûsø áprotá prieð imantis kokio nors darbo mesti burtus.). 3983–4264 Dî Prûzin nicht irkantin got noch diwedir sîn gebot. tum und einveldic was ir sin. apie kurá. Literatûra: Toeppen. kaip pastebi Antonis Mierzyñskis. 538. Skirmuntt. 57–67 (fragm. vertëjas sakosi pats apie tai girdëjæs. 1959. und want sî ouch nicht hattin schrift. 1897. 602. k. Mierzyñski. 528. 107–114 (fragm. vok. Bûga. 303. 114–115.). des mochtin sî in nicht irsên mit den ougin der kentnisse. ir lenk. Vëlius. 1983). Kadangi Mikalojaus ið Jeroðino Kronika nëra savarankiðkas ðaltinis. 1956b. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Strehlke. 106– 107. 1972. Òîïîðîâ. 1896. Ivinskis. 1896. 56). KRONIKE VON PRUZINLANT 1335 Diz ist von den abgotin und von dem ungeloubin und sittin der Prûzin V. 1926. Taèiau tokiø papildymø nedaug. 1941. Ziesemer. Mannhardt. 1890. 55–69. 1861. 1936. Tarasenka. 1954. Ïàøóòî. Detaliau apraðomas ir Sembos vaito sudeginimas. 593. ja mitologijos tyrinëtojai retai tesinaudojo (Krumbholtz. Biezais. 1961. Tekstas ið: Strehlke. 1958. 1975. 1906. Mannhardt. Krollmann.

noch houwin in den vorstin. daz sî zum êrstin sundirlîch daz dûchte alzû wundirlîch. vogle. Und want in got sus was unkunt.TURINYS TRUMPINIMAI. Criwe was genant sîn name. want dâ was wonende irkant der obriste êwarte nâch heidenischir arte. daz ein man dem anderen mit brîven zwischinwanderen mochte hin in vremde lant sînen willin tûn irkant. donre. Nû was undir dirre heidinschaft sô irre wol inmittin gesat eine vornême stat in dem lande Nadrowe. Dî heidin pflâgin allintsame vor einin pâbst in haldin. mân. sust wârin disem ouch gereit dî Prûzin nicht alleine. daz sî in tumplîchir vûre ein iclîche crêatûre vur got pflâgin betin an. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 3995 4000 4005 4010 4015 4020 4025 4030 der schrifte wîsheit unde kunst. Dî stat dî hîz Rômowe und was nâch Rôme genant. Ouch sô hattin sî velde. sunne. want als der pâbist waldin pflît gemein der cristinheit. wazzere unde welde heilic nâch irme sinne. sundir ouch gemeine ­ 358 ­ . dâ von dî irrikeit instûnt. tîr und ouch dî crotin wârin in irkorn zu gotin. stêrne. sô daz sî nicht darinne pflûgin noch vischin torstin.

Dî kunge und dî hêren. Dî Prûzin ouch genende geloubtin der urstende und doch nicht rechtverteclich.TURINYS TRUMPINIMAI. daz man wâpin unde pfert. daz er wêr von im gesant. ­ 359 ­ . Hîvon daz pflegelîch geschach sô man dî edelin sterbin sach. gewaldig odir âne gewalt. Gewalt sô grôz sach man in hân undir in und achberkeit. dî wârin sînen gebotin gehôrsamlichin undirtân. swaz man dâ irkande von heidenischin rotin. odir ein andir zeichin gab der heidenischin dît bekant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4035 4040 4045 4050 4055 4060 4065 4070 Littowin und Lîflande. edil odir unedelîch. Ouch hegte und bewarte der vorgenante êwarte ein burnde vûer immir mê nâch gewonheit der aldin ê. darzû dî gemeine schar sich im irbôt mit dînste gar. sust wirt sîn wesin ouch gestalt nâch der urstende ebene in dem kumftigin lebene. dem dâ Criwe sînen stab. sundir swâ ein bote ouch durch ire gegenôte zouch. den pflâgin sî sêre êren. daz nicht alleine wirdikeit im odir sînen mâgin dî heidin irbîtin pflâgin. Alsus trûg ir geloube sich: swî nû hî ein wesin dem menschin wêr irlesin. durftig odir gûtis rîch.

ob er îmande hêt gesên an deme odir an dem tage adir an sulchir nachtelâge varin vor sîme hûse hin. sô pflac er sagin in unde gar intscheidin an wâpenen und an cleidin. cleidir wert. swen sî gesigit hâtin. want. sus was irs geloubin wân.TURINYS TRUMPINIMAI. meide. mit den tôdin brante. als sî getân hattin ê. daz dî selbin dinc intsamt mit in soldin widir irstân. swaz dâ angehôrt ir amt. secht. Sô mit den unedlin wart vorbrant nâch iris tôdis vart. an gesinde und an pferdin und ouch an gebêrdin mit zeichenin gewisse des tôdin gesteltnisse. jaithunde und vedirspil und andirs gezûgis vil. als sî dâ mochtin schouwin. Und daz sî des geloubtin baz. unde in dînen vorbaz mê. sô wîste er in ofte daz. daz man zu hêrschaft nante. daz er gevarn wêr dâ vur: er hêt ein zeichin in sîn tur gestochin odir gehouwin. Al dise heidin vorgeseit hâtin ouch gewonheit. Bî disen tôdin was gewis ein sulch tûvelisch trugnis: want sô des tôdin mâge quâmen hin durch vrâge zu Criwin und in bâtin jên. daz sî ir opfir tâtin ­ 360 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4075 4080 4085 4090 4095 4100 4105 4110 knechte.

dî man vorburnen wil. und andere des tûvils kint. Sust sî deme opfre tugin. unz sî vor mûdikeit gestân kûme ûf den vûzin mugin. was icht merklîch dî geschicht. ob sî ebich sint gekart. dâ mit sî dâchtin sundir wân irvarn an iren gotin sân. und al der habe dritte teil. als ich vornumen hab dâ von daz sî seldin tâtin icht. sus er si morgin ouch antût. Dî Prûzin wâren ouch gewon. dî des geloubin ênic sint. dî rent man êrstin alsô vil und jagit sî sô lange an. Nû pflegin dî Littouwin. Und sô sich daz geburt. sî wurfin êrstin ire lôz nâch irem ungeloubin grôz. ­ 361 ­ . wart von in geteilit ab und geantwortit Criwin sân. der daz den gotin ouch vorbran. dî in zûval des sigis gab. An cleiderin rîcheite und ubirvluzzikeite nicht achtit noch daz selbe lût: als er sî hûte abezût.TURINYS TRUMPINIMAI. ob in dî sache sus getân wol odir ubil solde irgân. daz man zu dem opfre vûrt pfert. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4115 4120 4125 4130 4135 4140 4145 den abgotin durch ir heil. nâch iren tummen sinnen daz selbe opfir brinnen. daz sî sundirn an einir stat. dî von in heilic ist gehat. Er lêzit daz gar wesin gût. als man dâ mac schouwin.

nicht westin sî von tranke mê. Ouch intrunkin sî nicht ê dî milch. sô sî in tranc gesetzin sich. Dâvon geschît iz in dem zil. Sî indunkit des ouch nicht. unz das wîp unde man. daz der wirt ouch âne haz ûztrinke vol daz selbe vaz. daz dem wirte ein iclîch hûsgenôze brengt ein maz und trinkit im zû ûf daz. Gewonlîch ist daz bî in. er loufit her. inwerdin sî nicht alsô vol trankis. Ir tranc. den tûn sî gar daz beste daz sî indirt mugint. und nicht in irme hûse ist von tranke. ­ 362 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4150 4155 4160 4165 4170 4175 4180 4185 Weiche bette. itzunt lêr. (daz ist ir grôste tugint). kobilmilch. des sî ouch nertin sich in aldin zîtin. sî inteiln iz williclîch in mitte unde mildiclîch. Swenn in ouch komen geste. spîse zart sîn in ouch ungewonlîch. Sust trinkin sî einandir zû und lân dem napfe keine rû: er loufit hin. itzunt vol. daz sî iz vrûntlich hân bericht und gepfloin der geste wol. daz sî spîin. was ouch drilch: wazzir. daz sî einandir pflichtin in unmêzlîchin schichtin glîche trunke und der vil.TURINYS TRUMPINIMAI. unz sî geheilgit wart nâch irre heidenischin art. Sô lange trîbin sî daz an. mete. spîse in der vrist.

Sî mûz tegelich dî vûze dem hûsgesinde alle twân und den gestin sundir wân. Sîn tisch ist ir ouch vorsait. alle werdin trunkin. doch dunkit iz mich êren blôz. want sî dî gewonheit hân: swer dâ arm ist undir in. swenn im behait. – Nâch der aldin gewonheit sich noch der Prûzin sitte treit. dî cleinin mit den grôzin. iz inwerde irslagin von des tôdin mâgin zum êrstin der schuldige. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4190 4195 4200 4205 4210 4215 4220 4225 wirt und hûsgenôzin. secht. Des helt er sî als eine mait. Geschît ouch an in ein tôtslac. nîman daz vorsûnen mac. sô wâren sî gewon. odir tôt gelige sînre nêstin vrûnde ein von in um den selbin mein. Ouch nemelîche undirscheit an den tagin was vorseit den heidin vorgesprochin. der mac her gên unde hin von hûs su hûse unvorjait und ezzin dâ. Betlin pflît ir keinir gân. daz sî sich in den nôtin selbe pflâgin tôtin. ­ 363 ­ . daz sî koufin mit gedinge ire wîb umme pfenninge.TURINYS TRUMPINIMAI. Daz ist nâch irn gedunkin kurzewîl und êre grôz. daz sî dâ icht ezzin mûze. Swenn ouch den Prûzin unvorsên ein unmêzlich leit geschên was bîwîlin etswâ von.

daz sî in keinen zîtin dî pfert getorstin rîtin. dî nimmir quâmen in ein bat. – Sumelîche swarze pfert vormidin gar mit vlîze. den tac man mit der zal beschît und den merkte sus dî dît: swenn î ein tac vorvûr. – Wîb und man manc disen scharn beidentsamen spunnen garn. etslîche ouch andirsgevar. als sî den gotin dâchtin sîn dar an behegelîch unde wert. sumelîche wîze. dî sî denne woldin hantîren odir soldin. Dâvon. Sô wârin in den rotin sumelîche ouch gesat. in lac daran sô grôze vâr. an dem man sold dî sache urbarn. gene lînîn. und daz sî irvullit al biz an den genantin wârn.TURINYS TRUMPINIMAI. sô iz sus gelac. daz sî soldin einin tac bescheidin unde machin durch sumelîche sachin. dî wullîn. Sust reitin sî der tage zal. an einin rîmen odir ein snûr machte einin knotin iclîchir von der rotin adir nam ein holzil sân und sneit ein zeichin dran. ­ 364 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4230 4235 4240 4245 4250 4255 4260 sî reitin ouch nicht wochin. – Etslîche Prûzin vlizzin sich. daz sî battin tegelich zu lobe irn abgotin.

396 19.] Von brûdir Lûdewîge von Lîbenzelle V. Daz dorf al dî Ousteten gar vor heilic hêten nâch irre tummen wîse. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO Wî vunfhundirt Littouwin vorturbin V. ­ 365 ­ . dâ dî lâge was gesat... gevangin sî behîldin und in bandin wîldin des vogetis von Samelant. das hîz Rômein.. wen daz er wold î schouwin. daz dâ was. 20.290–20..300 20.] Wî brûdir Heinrîch von Plotzk der marschalk wart geslagin mit nûnundzwênzic brûdern unde vil volkis V. Dâ was ein mechtic dorf gelein unde rîch.386 19. wir sîn allintsam vorlorn!“ [.164 25.140 [. daz sich im ouch alsô vorschôz daz er zuhant vil lûte schrê: „Wê uns. hûte wê. wê uns.395 [.386–19. inweiz waz vogils kegn in vlôc. daz dem kunege ist benant von Littouwin [.140–25. odir ob der tûvil trôc den vordirstin Littouwin. 25..] Und dô sî nêhetin der stat..TURINYS TRUMPINIMAI.. wî im gevîle dâ sîn lôz..].300 [. 296 20.] Eins er sich su schiffe nam mit den sînen unde quam zu Ousteten in daz lant..390 19. 19.290 20... [.] Dô dî dît gemachte blas des lebins alliz..

] 25.] Doch sî wol vîrunddrîzic pfert nâmen dâ den heidin. dî sî dâ vundin weidin. und den mit vreisir crudde machtin sus des lebbins wan: drîer manne wâpin an sî im zumâle tâten und ûf ein ros in saten gebundin an vîr pfele nâch ires sitten wele und trûgin holzes dran sô vil.. vur sich hin dî strâze varn.927–25. daz ouch jene irkanten vil schîre und in jaiten nâch. 155 25.150 25.930 25. [. ein lâge er besîten stîz und ein teil der sînen lîz. 160 der brûdir Gêrhart was genant und mit zûnamen Rudde. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 25.. daz sî noch ros noch man gesên darinne kundin.940 ­ 366 ­ .. Dâmite wart irboten ein opfer iren goten von den heidin um den sic. 935 25. und darnâch intzundin in dem holze eine vûer grôz und ungehûer und vorbrantin in der glût den gotis irweltin rittir gût. den weg ir einre sparte werfinde sîne spâne nâch littouwischem wâne. [.941 [. Dô daz brûdir Heinrîch sach. 145 25.] Wî zwelf Littouwin wurden geslagen V. 25. und sich dannen wanten..TURINYS TRUMPINIMAI. Und dô dî heidin kumen wârn vil nâch ûf dî warte...

Neþinomas jiems buvo ir svetimas jø protui raðto meno supratimas. jie ir raðto neturëjo. Jiems tikrai keistai atrodë. kuris spinduliuotø globà Dievo. Toks Dievo nepaþinimas buvo tikras klaidþiojimas. þvaigþdës ir mënulis. paukðèiai. suvokti galià Dievo. jo ásakymø neþino. lyg stebuklai kokie. Taip pat ir laukus. griaustinis. vandenis ir miðkus jie laikë ðventais. þvërys ir rupûþës – tai jø dievai rinktiniai buvo.TURINYS TRUMPINIMAI. kad þmogus kitam þmogui laiðkà patikëjæs já svetiman kraðtan pasiøst galëjo ir savo norus perduoti mokëjo. þvejot juose nedrásdavo. nei miðko kirst nelásdavo. Kiekvienai kvailai rûpuþëlei melsdavosi lyg Dievui. todël ir akimis jie negalëjo suvokti paþinimo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO PRÛSIJOS ÞEMËS KRONIKA 1335 Apie prûsø stabus. 3985 3990 3995 4000 4005 4010 ­ 367 ­ . tikëjimus ir paproèius Eil. saulë. 3983–4264 Prûsai Dievo nepaþino. jø protas kvailas ir naivus net nebuvo pajëgus.

pagoniø paproèiams taip tikæs. jos laikësi jo ásakymø visø ir buvo jam pavaldþios. kad jis tarp jøjø turi valdþià ir pelno pagarbà visø. ir þmonës paprasti ­ 368 ­ . visus pagonis valdë. Priimdavo já kunigaikðèiai ir kilnieji. bet ir ið visos Livonijos ir Lietuvos. gyveno aukðèiausiasis ðventikas. kad ne vien tiktai pagonys – jam ir giminaièiams jo klusnumà rodo visi þmonës. kieno jis pasiøstas. pagal Romà pavadinta. Já popieþiumi visi pagonys laikë. Matësi. Jo vardas buvo Krivis. taigi paklusnumo sulaukë jis ne vien ið prûsø. Ir kai jo pasiuntinys. kuriam Krivis savo lazdà ar kità þenklà davë. Ta vieta buvo Romuva. kaip popieþius krikðèionis. Kaip suþinota ið pagoniðkø genèiø. keliaudavo po jøjø kraðtà.TURINYS TRUMPINIMAI. kadangi èia. todël jis buvo gerbiamas labai. nes jis. pagonims buvo þinoma gerai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4015 4020 4025 4030 4035 4040 4045 4050 Taigi tarp ðitø paklydusiø pagoniø buvo kilni vietovë miðko glûdumoje Nadruvos kraðte. kaip þinoma.

kas tik jiems priklausë. Kaip þinoma. po bûsimojo atgimimo. taèiau tikëjimas jø buvo ne visai teisingas. turtingas ar skurdus. be galios ar galingas. ar jis ko nors nematæs kurià nors dienà arba kokià naktá ­ 369 ­ . tarnus. jø þirgus ir ginklus. – kilmingas ar vargingas.TURINYS TRUMPINIMAI. kad. Prûsai ðventai tikëjo. Jis neprotingai mokë. – taip buvo jie tikët ápratæ. kà tik jie turëjo. Minëtasis ðventikas Romuvos negæstanèiàjà ugná be paliovos kûreno. kai kilmingieji mirdavo. su mirusiaisiais ðëtoniðka apgaulë buvo: kadangi mirusiojo giminës pas Krivá klausinët ateidavo ir jo teiravosi kiekvienas. kartu su jais sudegindavo. kaip praeity senoliai. Taigi paskui ir tie dalykai kartu su jais turëjæ prisikelti. – toks bus gyvenimas ir po prisikëlimo. Taip atsitikdavo ir nekilmingiesiems. tarnaites ir rûbus vertingus. kad prisikelsià amþinai. kad koks þmogaus gyvenimas dabar. medþioklinius ðunis ir sakalus ir viskà. kad po mirties sudegindavo viskà. kad tie daiktai turësià jiems tarnauti geriau negu anksèiau tarnavo. Todël ir buvo paprotys. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4055 4060 4065 4070 4075 4080 4085 4090 jam negailëdavo malonës.

jis pasakodavo jiems kà buvo pastebëjæs: jis þenklà savo duryse iðpjaudavæs arba iðkirsdavæs. ir tam tikrais þenklais mëgindavo jiems nusakyti ið ginklø ir drabuþiø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4095 4100 4105 4110 4115 4120 4125 4130 vaþiuojant prie jo namo. kad paaukotø tai dievams. taip pat ið elgsenos velionio iðvaizdà. paskirdavo jie Kriviui. sakydavo jis jiems. O treèià dalá grobio. kurià jie laiko ðventa. parsineðto ið þygio. prieð vesdami aukoti. ið palydovø ir þirgø. sudeginimui skirtus. Ir taip jau nustatyta. Visi minëtieji pagonys turëjo toká paprotá. ­ 370 ­ . kad þirgus. þiûrëkite. dël savo menko proto sudeginti aukas. Kad þmonës juo geriau tikëtø. kol jie ið nuovargio vos pastovët galëjo.TURINYS TRUMPINIMAI. kad ásitikint jie galëtø. Taip su auka jie elgdavos. kad jie sveiki iðliko. kad jø tikëjimas vienodas) tam tikroje vietoj. kad nugalëtà prieðà aukodavo stabams uþ tai. Lietuviai yra pratæ kaip ir kiti velnio vaikaièiai (ið to galima manyti. turëjo tol vaikyti ir varinëti.

mest burtus. stengiasi dël jø labai. kol pasidaro bloga. Drabuþiø puoðimas jiems nerûpëjo ir á pertekliø visokiausià jie nekreipë dëmesio menkiausio: kà jie ðiandien nusivilko. yra tiktai trys: vanduo. sukasi kaip tik iðmano. kad taip pat graþiai jie sutaria viens su kitu ir rûpinas sveèiais meiliai. ­ 371 ­ . prieð imdamies kà veikti (o ði istorija ádomi). Kitoks gërimas jiems neþinomas. – tai didþiausia jø dorybë. tikëdamies klaidingai ir pasikliaudami. kol jis pagal pagoniðkà klaidingà bûdà nebûdavo paðventintas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4135 4140 4145 4150 4155 4160 4165 Prûsai ápratæ buvo. Minkðtos lovos. Ir pieno jie negerdavo. Gërimai. kad jø dievai jiems pasakys. Atrodo. Jie geria tol. kaip að esu girdëjæs.TURINYS TRUMPINIMAI. skanûs valgiai jiems visai neáprasti. Jiems visai gerai. midus. Kai pas juos sveèiai ateina. kumelës pienas. kaip darbas jiems. kuriuos jie geria. – gerai ar blogai – turëtø baigtis. Ir jei tada pakankamai neturi namuose gërimø ir valgiø. tà rytoj ir apsivilko. esamais dalijasi mielai draugiðkai po lygiai. jei apsivelka iðvirkðèiai.

ðeimininkas ir sveèiai. Jie girtauja ðitaip tol. ir sveèiams taip pat. kad ragina viens kità iðgerti draug. bet man atrodo – negarbinga. jei kas ið jø nieko neturi. Dël to taip ir atsitinka. netgi kojas kasdien plauti. Senuoju paproèiu. pasigeria visi. kadangi jie taip ápratæ. Prie stalo þmonai draudþiama valgyti. jie pagal sutartá perka þmonas uþ pinigus. Tai pagal jø supratimà yra garbë ir pasilinksminimas. ­ 372 ­ . ir á jo sveikatà geria susikaupæs. gert lygiai ir po daug. kai jie iðgerti susitinka. Taip ji turi tarnauti. ið vienø namø á kitus. Elgetauti pas juos neina niekas. kad tada. tai pilnas. dideli ir maþi. sveèias kiekvienas siûlo ðeimininkui po tauræ. kad ir ðeimininkas iðgertø neskubëdamas tà paèià. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4170 4175 4180 4185 4190 4195 4200 4205 Pas juos taip áprasta. tas gali visur vaikðèioti.TURINYS TRUMPINIMAI. Jie laiko þmonas kaip tarnaites. kol moterys ir vyrai. nepalikdami ramybëje àsoèio: jis keliauja ðen ir ten. ir valgyti kiek tik nori. kuris dar Prûsuose paplitæs. Taip jie geria á kits kito sveikatà. tai tuðèias.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4210 4215 4220 4225 4230 4235 4240 4245 Ir jei kas kà uþmuðë. pirmiausia pats kaltininkas arba jo artimiausi draugai dël tos paèios piktadarystës. Taigi kartais bûdavo. tai jie ant dirþo ar virvës visada uþriðdavo mazgà vienà arba medþio paimdavo. Tà dienà þmonës skaièiø árëþdavo ir taip ásidëmëdavo: kai praeidavo viena diena. ir vienas ið bûrio kas dienà ten þenklà ápjaudavo. kad jie. yra pagonims pasakoma ið anksto. kol ateidavo skaièius dienos sutartos. nes jie net savaièiø patys neskaièiuoja. Kaip skirti dienas ypatingas. Taip jie dienas skaièiuodavo tol. o kartais gal ir ðiaip kas. didelës bëdos iðtikti. Kai kurie prûsai stengësi savo dievo garbei ­ 373 ­ . Ir jeigu iðtinka prûsus didelë nelaimë nelauktai. linkæ patys nusiþudyti. kad jie norëdavo vienà dienà nustatyti ir paþymëti dël tam tikrø dalykø – kai jie norëdavo pirkti ar parduoti. kada reikëjo reikalus tvarkyti. kol nebus uþmuðtas kas nors ið giminaièiø nuþudþiusiojo.TURINYS TRUMPINIMAI. sutaikyti jøjø niekas negalës. sako.

kaip sakyta. jis ið karto tuoj suriko: „Vargas mums. o kai burtas nepavyko. Vyrai ir moterys. Tarp jø buvo. ðiandien vargas. 20 290–20 300 20 290 Kartà jis savo laivu su savaisiais atvyko kartu ­ 374 ­ .] Apie brolá Ludewige von Libenzelle Eil. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4250 4255 4260 nusimaudyti kasdien.. Apie penkiø ðimtø lietuviø þûtá Eil. 19 386–19 396 19 386 19 390 19 395 Kai jie atëjo prie tos vietos. kurie niekada neidavo á pirtá. mes visi praþûsim!“ [.TURINYS TRUMPINIMAI. kaip jam burtas susidëjo. Visi jie tikëjo. vilnonius ar lininius. kai kurie baltø ir kitø spalvø. kad tai patiks dievams. kiti bijojo iðtisai ir nedráso apskritai joti arkliais. neþinau. ið anksto nustatytos.. vargas mums. koks paukðtis prieð juos skrido ar velnias apgauti suskubo prieky einantá lietuvá. Kai kurie arkliø juodø vengdavo visø. susirinkæ bûrin. kuris parodyt jiems norëjo. verpë siûlus kartu visi. ir tokiø.

. kuri já remia ir priklauso Lietuvos karaliui [. o paskui skubëjo uþdegti malkose ugná tamsià. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 20 296 20 300 á Aukðtaièiø þemæ.] ­ 375 ­ . [. þûtá kartu su dvideðimt devyniais broliais ir daugeliu þmoniø Eil. Ið jo.TURINYS TRUMPINIMAI. kas gyvas. Rudde pravardæ turinèio.. suðaukë. Sembos vaità þinomà.. Tas kaimas aukðtaièiø visø buvo laikomas tikrai ðventu pagal jø paprotá kvailà1. 25 140–25 164 25 140 25 145 25 150 25 155 25 160 Kai þmonës lauþà uþdegë. Tuo buvo suteikta jø dievams auka pagoniø pergalës garbei. didelæ ir baisià ir liepsnose sudegino riterá gerà. jie viltá gyvenimo atëmë taip: trijø vyrø ginklus jie greit jam vienam uþdëjo ir ant þirgo pakylëjo. kad jie negalëjo nei þirgo. belaisvá jie tvirtai suriðæ laikë ilgai. þiaurumu.. Ten buvo kaimas iðties didingas. pavyzdþio neturinèiu. visus. broliu Gerhartu vadinamà. [. marðalo. pririðo prie stulpø keturiø já2 pagal paprotá savàjá ir malkø prineðti suspëjo tiek daug. nei þmogaus matyti.] Apie brolio Heinricho von Plotzk.. Romein vadinamas ir turtingas.. iðrinktà Dievo.].

sektinø. Kai atëjo ten pagonys. humaniðkø baltø visuomenës bruoþø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Apie dvylikos lietuviø þûtá Eil.TURINYS TRUMPINIMAI. Ir tada jie greit pajuto. 62  Ðiuo faktu Mikalojus ið Jeroðino papildo Petro Dusburgieèio (III. daþnai tendencingai.. pabrëþtinai primityvindami vaizdavo pagonis. sakydamas. kaip ir Petras Dusburgietis bei kiti senovës baltams prieðiðkos krikðèioniø ideologijos atstovai. kad anie taip pat sukruto ir pavyti juos panoro.] Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS ir VYTAUTAS BALAIÐIS 25 930 25 935 25 940 KOMENTARAI 61  Mikalojus ið Jeroðino.. bet vienas pagonis kautynes sutrukdë. puolë pasalà kaip grobuonys. kas suras mestà burtà pagal tikëjimà lietuviø aklà. besigananèius lankoj. ir saviesiems jot ásakë atgal savo keliais. Brolis Heinrichas tai matë. taèiau kartais nepajëgdavo nuslëpti ir gerø. pasislëpæs pasaloj. ROMAS BATÛRA ­ 376 ­ . 25 927–25 941 Broliai trisdeðimt keturis ið pagoniø atëmë arklius. [. 338) 1320 metø ávykio apraðymà.

Epizode pasakojama apie kryþiuoèiø þiaurumus tik prasidëjus karo veiksmams prieð prûsus. kad karo veiksmai prasidëjo 1231 metais (SRP. 19–20). Susidorojimas su Pipinu sukelia ðiurpà – pririðtas prie arklio uodegos. Pollakówna. 656–663). Anoniminis Kronikos autorius buvo Olyvos (dab. ir jis buvo ­ 377 ­ . Gdansko dalis) vienuolis. 649– 651. MPH. Kronikoje apraðomi ávykiai nuo 1170 iki 1350 metø. Mûsø pateikiamas Pipino epizodas yra ið minëtojo intarpo. 160–162. I. I. kaip kryþiuoèiai suèiupo prieð juos kovojusiø pamedënø didþiûnà Pipinà (SRP. Ðiam intarpui artimi kai kurie Petro Dusburgieèio Kronikos fragmentai (SRP. Taèiau pasirodo. 275. I. kurie savo ruoþtu panaðûs á du XIII amþiaus prototipus turinèius istoriografijos veikalus – Kryþiuoèiø ordino pradmenis ir Ordino magistro Hermanno von Salza Praneðimà apie Prûsijos uþkariavimà (tai magistro Heinricho von Hohenlohe neiðlikusio Praneðimo perdirbinys. Olyvos kronika (ðitam vienuolynui teko ne kartà nukentëti nuo kryþiuoèiø) papasakoja tiesà: Pipinui buvo prapjautas pilvas. iðkilæs á ðio vienuolyno abatus ar bent á vienà ið vienuolyno vadovø (SRP. VI. 49–50. I. kad ji buvo paraðyta 1350 metais arba kiek vëliau (SRP. 654). I. I. Daugelis poþymiø rodo. 1928. 25–54). 649–655). I. kad Petras Dusburgietis suðvelnintai apraðë susidorojimo bûdà. jis buvæs nuvilktas á Ordino pilá ir pakartas (SRP. 655–656). Reikia skirti organiðkà Kronikos pasakojimo tekstà nuo didelio intarpo. Petras Dusburgietis mini ðá árenginá pasakodamas apie tai. tekstas daug kur iðkraipytas (SRP. SRP. Petras Dusburgietis ir Olyvos kronika nurodo. V. Jis stengësi objektyviai apraðinëti Vokieèiø ordino konfliktus su Pamario (Pomeranijos) ar Lenkijos kunigaikðèiais. 301. 285. 55–56). I. 56). 93. 50). pradedamo Pamario kunigaikðèio Sventopelko valdymo ávykiais ir apimanèio tarpsná iki 1256 metø (SRP. 1853. 677) – kryþiuoèiai padarë átvirtinimà prie didelio àþuolo Vyslos pakrantëje (SRP. I. kiek ðaliðkasis Petras Dusburgietis yra iðkraipæs faktus. Ið ðio epizodo galima spræsti.TURINYS TRUMPINIMAI. iðtrauktos ir pririðtos prie medþio þarnos. Ziesemer. Þiaurus elgesys buvo priemonë prûsams ábauginti. Kronika iðliko XVII amþiaus rankraðèiuose. 302. Töppen. 273. Ðis kûrinys daþnai vadinamas Senesniàja Olyvos kronika (Die ältere Chronik von Oliva). 1968. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLYVOS KRONIKA Olyvos kronikà ið platesnës XVII amþiaus kompiliacijos iðskyrë Theodoras Hirschas. Kai kuriø faktø nesutapimas gimininguose Olyvos ir Petro Dusburgieèio kronikø fragmentuose aiðkintinas didesniu Olyvos kronikos objektyvumu (Petras Dusburgietis buvo Ordino apologetas). Paties Olyvos vienuolyno istorijos faktai daþniausiai grindþiami dokumentais – vienuolyno aktais.

Taigi ir baltai. nëra. Ewald. su Pipinu buvo susidorota dar 1231 metais.TURINYS TRUMPINIMAI. Pollakówna. kaip buvo ákurtas Olyvos vienuolynas. SRP. Ðià prielaidà ið dalies paremia faktas. matyt. ir Petras Dusburgietis nurodo. bet ir svarbiose religijos poþiûriu (religiniuose centruose arba arti jø). kad prûsai. Þinant prûsø ir kitø baltø pagarbà àþuolams ir jø garbinimà. O vietovardþiai su ðaknimi rag. 677. 61–85. tokioje vietoje. prie kurio ásikûrë kryþiuoèiai. 1853. ir pavadina jà Ragava. ðalia Vyslos pastatë kità pilá ir jà pavadino Ragava.). Pavadinimas. Literatûra: Töppen. matyt. 1232 metais. I. Pakarklis. kad kryþiuoèiai garsø prûsø vadà þiauriai nuþudë ne norëdami já paaukoti krikðèioniø Dievui. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS priverstas bëgti aplink medá. t. Kryþiuoèiai Prûsijoje paprastai ásikurdavo vietose. kad kryþiuoèiai pirmàjà sustiprintà stovyklà prûsø þemëje ákûrë prie Vyslos. o ið átûþio. 47. kryþiuoèiams tik áþengus á Prûsijà. 18–26. jau sustiprintà. prûsø buvo laikomas ðventu arba. Suprantama. y. 25–54. taèiau kai kurios pasakojimo vietos gali bûti naudingos mitologijos interpretavimui. Tekstas ið: SRP. 56. kryþiuoèiams ásikûrus prie minëto àþuolo. kad àþuolas. IV. I. 1948a. kur augo lapuotas àþuolas. kad lengviau galëtø kovoti su senaisiais tikëjimais. Raguva ir kt. Ir Olyvos kronika. netekæ vienos savo ðventovës prie àþuolo. dëmesá patraukia teiginys. kaip mano Matas Pretorijus. kad paaukotø juos savo dievams (kaip mano daugelio ðaltiniø autoriai). EDVARDAS GUDAVIÈIUS Tiesioginiø uþuominø apie prûsø mitologijà pasakojime. Ðventaragis. I. ne visada þudë á nelaisvæ paimtus krikðèionis tam. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: SRP. kad po to. toje vietoje galëjusi bûti net prûsø ðventovë. o norëdami iðlieti kovos ákarðtyje susikaupusá pyktá. Krikðèionybës platintojai ir kituose kraðtuose baþnyèias daþnai statydavo senosiose kulto vietose.(rog-) neretai rodo ten buvusias kulto vietas (plg. Ragainë. kol þarnos visiðkai iðsivyniojo. 36– 42. reikðmingose ne tik strateginiu. 1886. 649–668. 649–726. 677). sietinas su lietuviðku þodþiu ragas. Todël galimas dalykas. 14. esanèià pilies teritorijoje. á Pavyslá atvyko kryþiuoèiai ir buvo pastatyta Kulmo pilis (SRP. Baltø mitologijos ðaltinius padeda geriau suprasti ir ðiurpus Pipino nuþudymo vaizdas. ákuria kità. I. Vadinasi. Galbût prûsai. ­ 378 ­ . 1968.

1231 Vieðpaties metais. ubi nunc stat Thorn transtulerunt.] Paskui.. et in brevi ipso duce castrum inferius per Cruciferos fuit captum. [.. cum praedicto duce Conrado et aliis fidelibus peregrinis frater Hermannus Balcke provincialis magister et sui fratres transierunt Wislam ad partem Culmensem et juxta ripam Wislae super unam frondosam quercum aedificaverunt propugnacula et circumfoderunt eam.. ubi nunc est antiquum Culmen. Ventrem namque ipsius circa umbilicum aperire fecerunt et umbilicum arbori affixerunt et per circuitum arboris currere vi praeceperunt. Tertium castrum habuit quidam nobilis Prutenus sed Christianis multum infestus Pipinus nomine in quodam lacu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLYVOS KRONIKA DE PRIMA FUNDATIONE MONASTERII OLIVAE 1350 [.TURINYS TRUMPINIMAI. eandem munitionem Thorn appellantes et oppidum ejusdem nominis ibidem fecerunt.. Eodem tempore Pruteni construxerunt castrum quoddam Rogow nomine juxta Wislam ultra Thorn et aliud inferius Thorn. Contigit autem quadam vice cooperante Deo.. et sic qui multos Christianos impie necaverat crudeliter fuit et miserabiliter interemptus. De his castris multa mala quasi quotidie patiebantur Christiani. qui hodierna die dicitur lacus Pipini. et insuper Pipinum sororium suum Cruciferis tradidit. qui pro redimenda vita castrum tradidit et Cruciferis adhaesit. ir jo broliai drauge su anksèiau minëtu kunigaikðèiu Konradu ir kitais tikinèiaisiais atëjûnais perëjo Vyslà á Kulmo pusæ ir prie pat Vyslos kranto. quem deleto castro suo totaliter peremerunt.] Postea anno Domini MCCXXXI. provincijos magistras. quousque penitus evisceratus fuit. uþ ­ 379 ­ .. quod Cruciferi cum Prutenis de primo castro convenerunt ad pugnam et omnes occiderunt excepto capitaneo. Sed postea in brevi ab eo loco castrum cum oppido ad locum.] APIE PIRMÀJÁ OLYVOS VIENUOLYNO ÁKÛRIMÀ 1350 [. brolis Hermannas Balcke.

kad krikðèionys. kuris ðiandien Pipino eþeru vadinamas.. uþ Torno. [Pilis] buvo eþere.] Vertë ANTANAS DAMBRAUSKAS KOMENTARAI 61  Tornas – dabar Senoji Torûnë. o pilá iki pamatø sugriovë. Jo [Pipino] pilvà prie bambos prapjovë. Taip tas. vardu Pipinas. kuris uþ gyvybæ pilá atidavë ir prie kryþiuoèiø prisiðliejo.TURINYS TRUMPINIMAI. negana to. netrukus jam paèiam vadovaujant kryþiuoèiai paëmë þemiau esanèià pilá. vardu Ragava. Tà átvirtinimà pavadinæ Tornu. o bambà prie medþio pririðo ir apie medá bëgti privertë. pasistatë pilá. o kità – þemiau Torno. kur stovi dabartinis Tornas1. kuris daug krikðèioniø nedorai buvo uþmuðæs. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS lapuoto àþuolo. Ið ðiø piliø krikðèionys beveik kasdien daug bloga patirdavo.. [. bet krikðèionims nedraugiðko prûso. susikovë su prûsais ið pirmosios pilies ir visus nuþudë. [jis] atidavë kryþiuoèiams savo sesers vyrà Pipinà. kol þarnos visiðkai iðsivyniojo. iðskyrus vadà. Tuo paèiu laiku prûsai netoli Vyslos. Dievo padedami. buvo þiauriai ir pasibaisëtinai nuþudytas. pastatydino átvirtinimà ir já grioviu apkasë. Treèia pilis buvo vieno kilmingo. Atsitiko vienà kartà. ir miestà tuo paèiu vardu ten ákûrë. Taèiau netrukus pilá su miestu ið anos vietos perkëlë ten. kurá jie nuþudë. ­ 380 ­ . kur dabar yra Senasis Kulmas.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ERNESTAS KIRCHBERGAS XIV a. 188–192. 595. Kirchbergas. 45–46 (fragm.). ­ 381 ­ . ALVYDAS NIKÞENTAITIS Ernestas Kirchbergas nieko nuo savæs nepridëdamas tik sueiliavo Adomo Brëmenieèio informacijà apie prûsø kraðto padëtá. Mierzyñski. Likusioji Kronikos dalis paraðyta remiantis to meto ðaltiniais ar amþininkø pasakojimais.TURINYS TRUMPINIMAI. Tekstas ið: Strehlke. dràsà. 456. 648. jø girtinus paproèius. dirþas). prieðiðkumà krikðèionybei. 1861. Apraðydamas ankstyviausius ávykius iki XII amþiaus pabaigos. 1378 metais Meklenburgo kunigaikðèio Alberto uþsakymu pradëjo raðyti Meklenburgo eiliuotàjà kronikà (Meklenburgische Reimchronik). Gortelmere – Juostos jûra. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Westphalen Monumenta. nuo lot. Ernesto Kirchbergo Kronika labiau vertinama kaip XIV amþiaus literatûros paminklas. 648. ERNST KIRCHBERG Ernestas Kirchbergas (Ernst Kirchberg) – XIV amþiaus vokieèiø kronikininkas. 1900. Literatûra: Lorenz. baigiamas 1337 metais. 1861. 1745. 1892. 1870. Darbas pradedamas Karolio Didþiojo veiklos apraðymu (VIII amþiaus pabaiga–IX amþiaus pirmoji pusë). jo þmoniø gerumà nelaimës iðtiktiems jûreiviams. Gimimo ir mirties metai neþinomi. Todël Kronikos reikðmë baltø mitologijai ir senajai pasaulëþiûrai paþinti nedidelë. tiuringas. Vildhaut. atrodo. balteus – juosta. Joje pirmà kartà minimas Baltijos jûros pavadinimas (vok. naudojosi Helmoldo Slavø kronika. Strehlke.

ân alleine daz si nicht sint der christenheit gloubenkint. wî di geloubig wêren. vaz si mit grôszin êren ir lebin möchten halden wol. der ist vil von in irmort der edle bischoff Adelbrecht von Beheimen. darnâch Polênen und Prûszin liggent westenwart den Rûszin nâ [. Das lant hât keiner richeit broch an golde.] in deme Gortelmer. di kundigin godes wort.TURINYS TRUMPINIMAI. der êrste lant ist Rûszin. deme kummen si zu helfe doch. ouch des gloubet.. Jêsu Christî knecht. ­ 382 ­ . des si mit genüchten uns vorkoufen. an silbere noch an früchten anwilt werk. wan sî sint des irbulgin. daz ist wâr. daz si jô nâchfulgin den.. Vil lobelîchir sidde dem volke wonet midde.. wer ûf dem mere beroubet wird.. und tragenz selbin nicht eyn hâr. der cristenlîche êwartir leit von en dâ di martir. willich schifman sich vorsigelt. der wint in gerne zu Prûszen wêt. Das lant ist grôszir richeit vol unde an daz mer gerigelt.] Von Prûszin ist mir ouch bekant. gein ôsten wont der Wende her. der in dem Gortelmere vorgêt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS MEKLENBURGISCHE REIMCHRONIK 1378 [.

stark in iren jârn.. si woullin ouch mit rechte selbir keinen hêrren hân noch nîmanne wesin undirtân. Durch wiltnis.. jie uoliai tokiam tuoj pagalbà suteikia.] Prie Baltijos jûros nuo seno rytuose vendai gyveno. vëjai já greit nuneða iki Prûsijos. zur wer nich laszir. [. po to eina lenkai ir prûsai. jis prie jûros glaudþias. ir jei koks nors jûreivis kelionën leidþias á jûrà Baltijos.] MEKLENBURGO EILIUOTOJI KRONIKA 1378 [. wolgevar mit gûden hârn gemûdic. rôt. nei vaisiø: ­ 383 ­ . patikëkit. pirmasis kraðtas yra rusø... brüche und durch waszir sint si risch. kokio tikëjimo jie esà ir kad garbingai já laikà ir visà savo gyvenimà iðlaikyti norëtø. jie yra á vakarus nuo rusø þemiø [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ERNESTAS KIRCHBERGAS Des landes legede lît sô fast daz si vorchten keinen gast durch gewelde noch durch mechte..TURINYS TRUMPINIMAI. Kraðtas pilnas dideliø turtø. Kraðtui jokiø turtø nereikia – nei aukso. ir jei kà nors jûroj uþpuola kas nors.] Apie prûsus að turiu þiniø.. nei sidabro.

) ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 384 ­ . Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS KOMENTARAI 61  Vyskupas Adalbertas von Beheimen – Adalbertas (Vaitiekus) – Prahos vyskupas misionierius. pelkes ir vandenis jie greiti ir gynybai netingûs. Per tankmæ. kaip Jëzaus Kristaus tarnas kilnus vyskupas Adalbertas von Beheimen1. nors patys jais nedëvi niekada. rusvi ir graþûs. krikðèioniø globëjas stropus. Dël tvirtos kraðto padëties nereikia bijoti jiems prieðø iðties nei galingø. nei stipriø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS laukiniø þvëreliø kailius jie gausiai pardavinëja mums.TURINYS TRUMPINIMAI. kentë jø kankinimus baisius. 170–187 p. kurie Dievo þodá skelbia. jie ir patys nenori jokiø turëti valdovø ir bûti pavaldûs. ir nuþudyti jø nevengia. Vien dël to jie ápykæ ir visad persekioti linkæ tuos. Pagirtinø paproèiø nuo seno þmonëse daug gyvena. kad jie ne Kristaus tikëjimo vaikai. iðskyrus vienà paprotá tiktai. 997 metais nuþudytas Prûsijoje (þr. tai tiesa. veðliais plaukais. suaugæ stiprûs ir visad dràsûs.

mirë 1407 metø kovo 30 dienà Marienburge. Nepavykus nuversti Vytauto ir jo pakeisti Ðvitrigaila. Lenkija. Schwartzkonstler) pateikiami ir prûsiðki (weideler. Þemaièiams 1401 metais sukilus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DIDÞIOJO MAGISTRO KONRADO VON JUNGINGEN 1394 METØ BALANDÞIO 23 DIENOS POTVARKIS Tai vienas pirmøjø Vokieèiø ordino valstybës (1230–1525) valdovo potvarkiø dël baltø pagoniðkojo tikëjimo. Konradas von Jungingen gimë apie 1355 metus Aukðtutinëje Ðvabijoje (Vokietijoje). ALGIRDAS MATULEVIÈIUS Ðis potvarkis yra vienas ið seniausiø baltø kraðtuose potvarkiø prieð burtininkavimà. 1402 metø viduryje vadovavo paskutiniam dideliam vokieèiø riteriø þygiui á Vilniø. su kuriuo reikalaujama grieþèiausiomis priemonëmis kovoti (vëlesniø metø potvarkiai ðvelnesni). Norëdamas uþgrobti Þemaitijà (tuo atveju bûtø susijungusios Vokieèiø ir Livonijos ordinø teritorijos). dab. Panaðûs potvarkiai viduriniais amþiais bûdavo leidþiami Vakarø ir Vidurio Europoje. su Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu Vytautu 1398 metais Nemuno saloje ties Nevëþio þiotimis sudarë Salyno sutartá (Vytautas tada rengësi þygiui prieð totorius). puolë Vilniø. Ordino sostinëje (dab. kad ðalia vokiðkø burtininkø pavadinimø (Zauberer. Konrado von Jungingen potvarkio nuoraðas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Karaliauèiaus slaptojo valstybinio archyvo Popieþiø senøjø privilegijø fonde.TURINYS TRUMPINIMAI. mirus Konradui von Wallenrodt. Jis ádomus dar ir tuo. valdanèiøjø visuomenës luomø atstovø. Konradas von Jungingen 1402–1403 metais puolë Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ. Wùocùaweko vaivadija) sudarë taikà su Lietuvos Didþiàja Kunigaikðtyste ir Lenkija. Potvarkis priimtas Marienburge. Malbork. Jau 1394 metais surengë karo þygá á Lietuvà. schwartzkunstiger. Konrado von Jungingen potvarkio pagrindu jo brolis didysis magistras Ulrichas von Jungingen 1408 metais paskelbë naujà potvarká. Lenkija). Vyslos saloje. 1404 metais Racionþe (Raciàý. ­ 385 ­ . Vokieèiø ordino didþiuoju magistru iðrinktas 1393 metø lapkrièio 30 dienà. Á Prûsijà atvyko apie 1380 metus.

gebiethenn wir. 7. woe man die khan undt mag bekommen. – daþnai vartojamas kaip bendrinis burtininko pavadinimas.). 1896. Sûduviø knygelëje (apie 1520–1530). Jacobson. 128–129. pilwittenn). – Pilvyèiu (Piluvytus. Apskritai bûrimas ir bûrimu uþsiimantys þmonës minimi daugelyje baltø mitologijos ðaltiniø. 713. Be to. 1837. 67–68. Bûrimas buvo esminë baltø religijos bei mitologijos dalis. sol man totten. schwartzkunstiger. 16–17. pilweysen. Alle weideler. Pilvitus. Schwartzkonstler unndt wie diese Gotteslesterer mogenn genandt werden. ASP. 380. Auch wollenn. Mierzyñski. Jono Maleckio laiðke Jurgiui Sabinui (1551) ir kt. vëlesniuose ðaltiniuose – Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose (1530). Pirmasis ið prûsiðkøjø pavadinimø vëlesniuose ðaltiniuose – Heinricho Beringerio Pamokyme (1428). pen verlurst des rechtenus. 128 (fragm. Literatûra: Voigt. umbgebracht. Mato Pretorijaus Prûsijos ádomybëse (XVII a. getodet. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Baczko. DIE LANDESORDNUNG DES HOCHMEISTERS KONRAD VON JUNGINGEN den 23. o ið pilvo) pavadinimas. das alle Zauberer. Grunau. 285. Weydeler pilwittenn. o antrasis – kaip burtininko pilvakalbio (sugebanèio kalbëti taip. 1834. tarsi balsas verþtøsi ne ið burnos. I. 128. 121. alle sollen nach ernster vermahnung. 71.) ir kt. wie solche gotvergesser heissen. Piluuytus. April 1394 7. 1896. Piluitum) vadinamas dar ir atskiras prûsø (sûduviø) gausos dievas. vnndt lebendig mit feuer verbrandt werden an allen orthen. wa man sie uberkomet nach erster vermanung. 1793. Mierzyñski. Kasparo Hennebergerio þemëlapiø paaiðkinimuose (1595). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS pilweysen. 1896. Luko Davido Kronikoje (1583). Tekstas ið: Mierzyñski. Simono Grunau Kronikoje (1529). ­ 386 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. 1876.

TURINYS TRUMPINIMAI. kad ir kaip tie visi bedieviai bûtø vadinami. Visus burtininkus. nuþudyti ir gyvi ugnyje sudeginti visose vietose. reikia þudyti. be teisës atgailauti. kur tik juos galima ir ámanoma pagauti. kad ir kaip tie visi Dievo niekintojai bûtø vadinami. Vertë VYTAUTAS BALAIÐIS ­ 387 ­ . po pirmo perspëjimo. kur jie bûtø pagauti. burtininkai. juoduosius magus. juodieji magai. kad visi kerëtojai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DIDÞIOJO MAGISTRO KONRADO VON JUNGINGEN 1394 M. POTVARKIS DIDÞIOJO MAGISTRO KONRADO VON JUNGINGEN POTVARKIS 1394 balandþio 23 7. Taip pat norime ir ásakome. BALANDÞIO 23 D. pilvo þynius. pilvo þyniai. 7. visi turi bûti po pirmo perspëjimo uþmuðti. nesvarbu.

Kalbëdamas apie vienà Dievà. kad pagrindinë priemonë ðiam tikslui pasiekti – krikðtas. 12– 14). Per ðiuos pokalbius gauta informacija sudaro pagrindinæ ataskaitos dalá. kad jis taip bûtø pasakæs diplomatiniais sumetimais. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Popieþiaus legatø praneðime paminëtà Gedimino posaká apie vienà Dievà (tarsi ir lietuviai. Gedimino laiðkø popieþiui ir kitiems adresatams paraðymo aplinkybës. Jø pasakojimo pagrindu 1324 metø lapkrièio ar gruodþio mënesá buvo paraðytas praneðimas. Tokiu atveju jis nebûtø pasakæs krikðèionims baisiø þodþiø: „tepakrikðtija mane velnias“. likimo lëmëjas. ðvieèianèio dienos dangaus skliauto dievas) panaðus á krikðèioniø Dievà (Deus) (Vëlius. ir krikðèionys turá tà patá Dievà) galima ávairiai interpretuoti. Popieþiaus legatø ataskaita – svarbus ðaltinis apie 1323–1324 metø Lietuvos pastangas pralauþti tarptautinæ izoliacijà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS LEGATØ PRANEÐIMAS Popieþiaus legatai. Tai unikalus XIV amþiaus pirmosios pusës Lietuvos istorijos ðaltinis. 1986. Galbût tuo ið dalies gali bûti paaiðkinamas ir toks didelis daugelio lietuviø kunigaikðèiø tolerantiðkumas kitoms religijoms. Ávairiai galima interpretuoti ir Gedimino posaká „tepakrikðtija mane velnias“. nurodo pagrindinæ Gedimino apostazijos prieþastá – Vokieèiø ordino inspiruotà rusø staèiatikiø ir þemaièiø opozicijà. Ataskaitoje smulkiai apraðomas pasiuntiniø susitikimas su Gediminu. Ataskaita tiksliai atspindi to meto padëtá. norëdamas suðvelninti krikðèioniø poþiûrá á lietuviø religijà. lapkrièio mënesá pasiuntë savo pasiuntinius á Vilniø. Lietuvos valdantieji sluoksniai suprato. kuris ir savo vardu. pasiuntiniai papasakojo vizito rezultatus. Èia dar sunkiau patikëti. pasiuntiniai domëjosi. kad taip sakydamas Gediminas bûtø turëjæs galvoje ­ 388 ­ . kad Gediminas atsisako priimti krikðtà. Popieþiaus legatø praneðimas saugomas Rygoje. Suþinojæ. visø pirma krikðèionybei. ir daugeliu poþymiø (tiesos saugotojas. 1324 metais atvykæ á Rygà. kalbëjosi su Gediminui artimais þmonëmis. Gediminas tikriausiai turëjo galvoje lietuviø dangaus Dievà. Sunku patikëti. Latvijos valstybiniame istorijos archyve. kokios tokio sprendimo prieþastys. Gráþæ á Rygà.TURINYS TRUMPINIMAI.

. Wyrozumski. et dominum archiepiscopum similiter pro patre teneo. 1987–1988. 1915. Nikþentaitis. quod vellet tenere dominum apostolicum pro patre. 44–48. Jurginis. Taèiau popieþiaus pasiuntiniai ðio dievo vardà perteikë savo sàvoka diabolus. 1987. lietuviø liaudies dainose panaðia prasme vartojamas „brolelio“. 1830. 1868. 1986). 1928. 38–40 (liet. LUB. Tunc ipse respondebat. 1976. Jakðtas. Respondimus. sicut scripsit. Friedrich. 58–74. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Napiersky. 1895. o Gediminas norëjo taikiai gyventi su krikðèionimis. Vëlius. NUNTIUM LEGATORUM PAPAE 1324 [. quod vellet recipere fidem Christi et baptizari. „seselës“ sàvokas). 114–128. sed si frater Bertoldus scripsisset. kadangi velniais jie laikë visus kitø religijø dievus. Sed si unquam habui in proposito. 1959. 42–43. Spliet. k. Ïàøóòî. Tikriausiai ir èia Gediminas paminëjo vienà ið lietuviø dievø. Tai bûtø buvæ nediplomatiðka. Vienas kitas baltø mitologijos tyrinëtojas á ðá ðaltiná jau yra atkreipæs dëmesá (Ùowmiañski. 1966. Bonnell. vienmeèius – broliais. 1868. quid continebatur in litteris. Ðàìì. quia est antiquior me. 1962. quod intencio litterarum fuit. Literatûra: Voigt. 1–17. 366–376. kurio vardu bûdavo atliekamos lietuviø krikðtynos. et qui sunt similes ­ 389 ­ . Rowell. Forstreuter. VI. k. 165–167. in capud suum redundaret. Chodynicki. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS LEGATØ PRANEÐIMAS krikðèioniø piktàjà dvasià. domino archiepiscopo et toti mundo destinasset. o jaunesnius – sûnumis (plg. si sciremus. Prochaska. 1964.. 263–276. Gedimino laiðkai. I.). 127–129. 1959. quas domino apostolico.TURINYS TRUMPINIMAI. 192–208. Napiersky. kad kiekvienà vyresná uþ save jis esàs pasiryþæs laikyti tëvu.). 1936. 117–147 (lot. 477–483. quia est antiquior me et tales tenebo sicut patres.. Tekstas ið: Gedimino laiðkai. rusø ir liet. 1993. quod non iussisset hoc scribere.] Postea quesiuit rex. Postea affirmabat. LIÐ. Senàjá patriarchaliná bendruomeniná poþiûrá atspindi ir Gedimino þodþiai. 1–32. 1953. dyabolus me baptizaret. 13–32. 1976. 1914. 1862. 1966.

savo vienmeèius. kas buvo paraðyta laiðkuose. [.. jei brolis Bertoldas4 tai paraðë. tepakrikðtija mane velnias“.. Paskui jis tvirtino. [. mirë 1334 12 04). krikðèionims jis leidþiàs savo Dievà garbinti pagal savo paproèius. „Bet jei kada nors galvojau apie tai. tai tegu savo galva ir atsako.] POPIEÞIAUS LEGATØ PRANEÐIMAS 1324 [. 64  Brolis Bertoldas – pranciðkonø ordino vienuolis..] Vertë MARCELINAS ROÈKA KOMENTARAI 61  62  Karalius – Lietuvos didysis kunigaikðtis Gediminas. et omnes habemus vnum deum. jog apaðtaliðkàjá vieðpatá jis norás laikyti tëvu. lenkams pagal savo paproèius. jog jis norás priimti Kristaus tikëjimà ir krikðtytis. ruthenos secundum ritum suum. nes „jis yra vyresnis uþ mane. Apaðtaliðkasis vieðpats – popieþius Jonas XXII (iðrinktas 1316 08 03. ir ponà arkivyskupà panaðiai laikysiu tëvu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ R