You are on page 1of 3

TRYS PAMATINIAI KLAUSIMAI XX AMŽIUJE

2 DRAUGO ÕEÕTADIENINIS PRIEDAS 2010 GRUODŽIO 18 d.

1913–14 m. iš 390 lietuvių buvo 25, Tauragėje – 2 iš čio straipsnis, pasirašytas ne jo vardu, bet su parašu
KĘSTUTIS GIRNIUS 61, ten berniukų buvo 25 iš 122. Apie Telšių mergai- ,,Ateitininkai”.
čių progimnaziją buvo rašoma, kad ,,tikrai susipratu- Tie ,,Trys pamatiniai klausimai – kuomi mes sa-
sios, išsilavinusios mergaitės su žvake ieškotum visą ve vadiname ir kodėl, ką mes matome aplink save,
imtmetį švenčia ne kiekviena organizacija. Pir- dieną, kol atrastum vieną.” Jei Lietuva nebūtų iško- mūsų priedermės (taigi pareigos), siekiai ir keliai

Š mieji ateitininkų ideologiniai varžovai aušri-


ninkai, kurie buvo artimi liaudininkams bei so-
cialistams ir su kuriais susiginčijęs ateitininkų kūrė-
vojusi nepriklausomybės, lietuviai galėjo sulaukti
baltarusių (gudų) likimo, tai yra likti nesusipratusiu
etnosu, nepajėgiu virsti sąmoninga, modernia tauta.
prie jų” – ir Dovydaičio atsakymai į juos yra tiesiog
susieti su religija. Esame katalikai, gyvename pasau-
lyje, kuriame laisvė, kultūra ir mokslas klaidingai su-
jas Pranas Dovydaitis įkūrė ,,Ateitį,” neatlaikė val- Antrąjį didįjį iššūkį metė kovingas materializ- prantami ir paverčiami stabais. Nepripažinus Dievo,
džios spaudimo ir nutraukė savo veikimą preziden- mas ir laisvamanybė. Tuometiniuose Rusijos univer- laisvė tampa mados ir blogų įpročių vergija, kultūros
taujant Smetonai. Sąjūdžio ir pirmaisiais atgautos sitetuose didelį vaidmenį suvaidino revoliucinės ir vardan įsiviešpatauja barbarizmas (Dovydaitis klau-
nepriklausomybės metais buvo įkurta daug naujų laisvamaniškos nuostatos, gajus buvo ir scientizmas, sia: ,,Kada buvo didesni kraujo praliejimai?”), o mok-
jaunimo organizacijų – gediminaičiai, aušrininkai, įsitikinimas, kad tik gamtos mokslai leidžia objekty- slas, tiksliau tariant, scientizmas – lėkštų šūkių (pla-
maironiečiai, atgaivintos ir tradicinės jaunimo orga- viai pažinti tikrovę, kad jų metodais reikia spręsti vi- katų) filosofija. Žmogus išsigelbės, tik sugrįžus prie
nizacijos. Bet dauguma neįleido gilesnių šaknų. sus klausimus, kad jiems priklauso galutinis žodis. To, kas atmesta. O priedermė ar pareiga – viską at-
Gyvuoti šimtą metų niekada nelengva. Tam rei- Buvo skelbiami įvairūs tariami Dievo nebuvimo įro- naujinti Kristuje, tapti krikščionimis, tokiais, kokie
kia įkvėpti bent keturias kartas. Išsenka pirminis en- dymai. Antikatalikiškos, antiklerikalinės nuotaikos buvo pirmieji Kristaus Bažnyčios nariai. Cituoju –
tuziazmas, žmonės pavargsta, idėjos pasensta, ,,mes visi susispietusieji apie ‘Ateitį’ tikimes
ieškoma ko nors naujo, kas labiau atitinka laiko suteikti vieni kitiems praktiškus ir teoretiš-
dvasią. Ateitininkai atsirado ir išliko nepapras- kus ginklus, kad kovoti už Dievo–Kristaus
tai sunkiomis sąlygomis. Jie kūrėsi carų pries- tiesą… sutelkti jiegas atskirti kas gamtos,
paudos laikais, šalies nepriklausomybė buvo istorijos, filosofijos ir kituose moksluose tie-
pasiekta tik po devynerių metų, 1940 m. prasi- sa, kas ne, tikimes prieš ateizmo katekizmo
dėjo nauja ir ilga okupacijos naktis. Iš 100 me- pasigaminti tiesos pradžiamokslį.”
tų beveik 60 paženklinti okupacija. Ir nepri- ,,Trys pamatiniai klausimai” yra kuria-
klausomybės metais valdžia nebuvo palanki masis programinis tekstas. Organizacijai su-
ateitininkams. 1930 m. buvo uždarytos visos teiktas vardas, išsakytas ir šūkis – ,,Visa at-
neva ,,politiškai visuomeninės” organizacijos, naujinti Kristuje”. Bet straipsnyje nebuvo ir
tokios kaip ateitininkai, paliekant vien skautus, negalėjo būti užprogramuotas tolesnis įvai-
kurie tapo netiesioginiu tautininkų partijos fi- riapusiškas ateitininkų sąjūdžio vystymasis.
lialu. Moksleiviai ateitininkai buvo persekio- Dovydaitis dar buvo jaunas, tik 24 metų.
jami, kai kurie išmesti iš mokyklos net 1939 m. Straipsnis turėjo pusiau poleminę užduotį –
Bet jie liko nepalaužti. Pagal įprastus apskai- sukurti leidinį ir organizaciją, kuri suvienytų
čiavimus, ateitininkų seniai neturėjo būti. Bet katalikišką moksleiviją ir studentiją, atsvertų
ateitininkija liko gyva – ji gyvavo išeivijoje tol, laisvamaniškai nusiteikusią ,,Aušrinę”, kuri
kol atsikūrė Lietuvoje. siekė bendru tautiniu pagrindu sutelkti mok-
Kiekvienas amžius yra savo laiko vaikas, slus einantį lietuvišką jaunimą. Dovydaitis
kalba savo kalba, grumiasi su savo problemo- nesipriešino tautinei ,,Aušrinės” orientacijai,
mis, turi savo iššūkius. 1910 m. Lietuva nėra tad turbūt nejautė poreikio pabrėžti lietuvy-
šių dienų Lietuva, pasaulis irgi ne tas pats. Ir bės svarbą. Religinė straipsnio orientacija ne-
bažnyčia gerokai pakito, ypač po Antrojo Vati- reiškė abejingumo tautai. Ateitininkai manė,
kano susirinkimo. Būta didesnių pokyčių praei- kad Lietuva turi būti tautinė valstybė, kurio-
tyje. Viduramžiais Bažnyčios doroviniame mo- je turi šeimininkauti lietuviškai kalbanti et-
kyme buvo pabrėžiami kiti akcentai. Daugiau ninė bendruomenė, nors Šalkauskis ir kai ku-
dėmesio buvo skiriama septynioms didžiosioms rie kiti galvojo, kad tautininkai pervertinda-
nuodėmėms negu dešimčiai Dievo įsakymų. Ir vo tautos reikšmę.
jos buvo įvardijamos kita tvarka negu šiandien Sėkmė lydėjo ateitininkus. Bet ir sąlygos
– puikybė, pavydas, pyktis, godumas, persival- katalikiškam jaunimo sąjūdžiui buvo palan-
gymas ir persigėrimas, tingėjimas ir paleistuva- kios. Moksleivių ir studentų skaičius buvo
vimas. Didesnėmis nuodėmėmis buvo laikomos stulbinamai mažas. Pirmaisiais ateitininkų
tos, kurios buvo susietos su dvasia, o ne kūnu, metais buvo gal apie 2,000 moksleivių. 1911
kurios pažeidė tikinčiųjų visuomenės solidaru- m. lietuvių abiturientų tebuvo 29; 1912 m. –
mą, raginimą mylėti savo kaimyną, o ne ženkli- 65; 1914 m. – 68, iš kurių 14 mokėsi ne Lie-
no negebėjimą suvaldyti žemiškas aistras. tuvoje. Aukštąjį mokslą baigusių studentų
Prano Dovydaičio straipsnis ,,Trys pamati- dar mažiau. 1912 m. – 17, neskaitant kunigų;
niai klausimai” nebuvo parašytas vakuume. Tai 1913 m. – 31. Įtikink dešimt ar dvidešimt
ne šaltas akademiškas tekstas, ne mėginimas žmonių, sutelk juos bendram darbui – tai lyg
grumtis su ilgalaike filosofine problema, bet at- vadovautum mažai kariuomenei.
sakymas į konkrečius gyvenimo iššūkius. Atei- Kęstutis Girnius. Jono Kuprio nuotraukos Pirmieji ateitininkai veiksmingai atliko
tininkai kūrėsi kaip atsvara tebesitęsiančiam savo tuometinį pašaukimą – lietuvių šviesuo-
šalies, ypač šviesuomenės, lenkėjimui ir Rusijo- menės sukrikščioninimą. Ateitininkai sudarė
je studijuojančių studentų laisvamaniškumui ar tie- buvo plačiai paplitusios. Tuo metu daugelis liberalų didelę Lietuvos studentų dalį. 1932 m. beveik 600 iš
siog ateizmui. ir kairiųjų žiūrėjo į katalikybę taip, kaip dabar žiūri- 4,5 tūkstančio užsiregistravusiųjų, nors Smetonos
XX a. pradžioje aukštoji lietuvių, tikriau tariant, ma į islamą, taigi kaip į tikėjimą ir galvojimo būdą, valdžia varžė studentų ateitininkų veiklą. Ateitinin-
lietuviška kultūra buvo pradinėje kūrimo stadijoje. kuris nesuderinamas su moderniu pasauliu ir jo ver- kai dažnai surinkdavo daugiausiai balsų, renkant
Kalba, ypač mokslinė ir kultūrinė, nebuvo išsivysčiu- tybėmis, su demokratija. Jei žmogus buvo toks tam- Studentų atstovybę. Per pirmuosius rinkimus ateiti-
si, kalėsi pirmieji aukštosios kultūros daigai – te- sus, kad tikėjo katalikų mokymu, tai buvo jo privatus ninkai laimėjo trečdaliu balsų daugiau, negu bet kuri
atrai, muzikos ir mokslo draugijos. Kultūra nėra reikalas. Bet buvo raginama katalikybę išstumti iš kita grupė. Reikia prisiminti, kad tais metais žydai,
kuriama iš nieko. Talentingas kaimo dūdininkas ne- viešojo gyvenimo. Antikatalikiškos nuostatos buvo sudarę didelį studentų procentą, turėjo savo organi-
sukomponuos sonatos ar fugos, nes nežinos, kas jos tokios įtakingos Amerikoje, kad kandidatuojantis į zacijas. Vyraujantį vaidmenį ateitininkai išlaikė per
yra. Kaimo bernas gal mokės eiliuoti, bet nerašys prezidentus John Kennedy turėjo imtis ypatingų visus nepriklausomybės metus. Jie turėjo 5 iš 18 at-
odžių, baladžių, jam bus svetimi eilėdaros principai. priemonių įtikinti nekatalikus, kad jis nebus popie- stovų paskutinėje 1938 m. išrinktoje Studentų atsto-
Neparašysi romano, nė vieno nepaskaitęs. Prieš su- žiaus tarnas ir atstovaus Amerikos, ne Vatikano in- vybėje.
kurdami savąją aukštąją kultūrą, atgimstančios ar teresams. Anot Dovydaičio, buvo siekiama, kad Lie- Šalies intelektualiniame gyvenime ateitininkų ir
besikuriančios tautos atstovai turi praeiti tai, ką tuvoje, kaip ir Prancūzijoje, ,,dievoti katalikai visą katalikų įtaka didėjo, ypač humanitariniuose ir so-
vieni vadina ,,lervos” stadija, tai yra įsitraukti ir įsi- laiką tūnotų bažnyčiose, o kunigai zakristijose”. Ši cialiniuose moksluose – jie labiau suprantami ir su-
gilinti į kitos tautos aukštąją kultūrą, ją pasisavinti. nuostata buvo nuosekliai įgyvendinama per sovietų vaidina reikšmingą vaidmenį, formuojant gyventojų
Lietuviams tai buvo lenkų, estams, latviams ir okupaciją, kai bažnyčia buvo izoliuota, o valdžia viso- savimonę, pasaulėžiūrą. Ne visi katalikų laimėjimai
čekams – vokiečių kultūra. Čekų tautinio atgimimo mis išgalėmis siekė kunigus paversti kulto tarnais. priskirtini ateitininkams, bet ateitininkijos vaid-
žadintojas František Palacky vokiškai parašė pirmąjį Kai 1910 m. lapkričio 24 d. Dovydaitis, kuris bu- mens negalima neįvertinti. L. Ivinskis, A. Šapoka, A.
savo ,,Čekų tautos istorijos” tomą. Estų tautinio at- vo leidinio ,,Aušrinė” redakcinės komisijos narys, iš- Maceina, S. Šalkauskis, B. Brazdžionis – visi buvo
gimimo, kuris prasidėjo anksčiau negu lietuvių, spausdino straipsnį apie tikėjimo vaidmenį žmogaus ateitininkai. Leistina ilgesingai prisiminti aukso am-
šaukliai tarpusavyje kalbėjo vokiškai iki XX a. pra- gyvenime ir pažadėjo ateityje supažindinti skaityto- žių, bet nevalia užmiršti, kad jis nesugrįš.
džios. Po 1905 m. revoliucijos jie pradėjo tarpusavyje jus su krikščioniškuoju požiūriu į įvairius dienos Kokia dabar padėtis, kokie iššūkiai, ką privalo
bendrauti tik estiškai. Egzistuoja didelis pavojus, klausimus, redakcija demonstratyviai atsiribojo nuo ateitininkai daryti? Pokyčių daug. Vienas iš esminių
kad gimstančios tautos nariai, įsijungę į vadovaujan- straipsnio. Supratę, kad ,,Aušrinė” liks uždara krik- – tai, kad ateitininkai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir
čią vietos aukštąją kultūrą, joje pasiliks. ščioniškai minčiai, Dovydaitis ir kiti katalikai inteli- kitur pasaulyje, ypač Amerikoje. Išeiviai nebegrįš į
Sulenkėjimo grėsmė buvo reali, ypač tarp besi- gentai nutarė kurti savo draugiją ir leisti savo laik- Lietuvą, o naujoji emigracija didins čia gyvenančių
mokančio jaunimo. Tuo metu apskritai moksleivių raštį ,,Ateitis.” Po kelių mėnesių išėjo pirmasis ,,Atei- lietuvių skaičių. Gyvenimas išeivijoje ir Lietuvoje ga-
buvo labai mažai, o lietuviai sudarė mažumą nelie- ties” numeris, kaip 50 ,,Draugijos” numerio nemoka-
tuvių jūroje. Pvz., Šiaulių mergaičių gimnazijoje mas priedas. Du trečdalius numerio sudarė Dovydai- Nukelta į 3 psl.
2010 GRUODŽIO 18 d. DRAUGO ÕEÕTADIENINIS PRIEDAS 3
Atkelta iš 2 psl. 62 proc. iki 47 proc., nors rugsėjo mėnesį pakilo iki pačių paskaitų, turėjo tuos pačius dėstytojus, skaitė
55 proc. Daugelis lietuvių nori, jog Bažnyčia, kaip tas pačias knygas, svarstė tuos pačius klausimus, tai-
mažas vaikas, būtų matoma, o ne girdima, taigi ne- gi išvystė dvasinį solidarumą ir bendrą supratimą.
nėtinai skiriasi, kad tai, kas itin svarbu čia, neturi to- reikštų savo nuomonės opiais gyvenimo klausimais, Tai svarbu.
kios pat reikšmės Lietuvoje. Ir atvirkščiai. ypač kai bažnyčios mokymas prieštarauja vyraujan- Lietuvoje ateitininkai nėra įtakingi. Nežinau,
Vien tai, kad mes čia šiandien susirinkome, rodo čioms nuotaikoms. Vos katalikai pasisako šeimos, kiek yra studentų ateitininkų. Gal keli šimtai iš dvie-
išeivijos ateitininkų ryžtą toliau dirbti. Tad kyla vertybių, dirbtinio apvaisinimo, abortų ar kitais jau- jų šimtų tūkstančių studentų. Taigi gal koks vienas
klausimas, kaip ateitininkai Lietuvoje ir gyvenantys triais klausimais, pasipila kaltinimų srautas. Net nu- iš tūkstančio, gal iš penkių šimtų. Spėčiau, kad dau-
už jos ribų gali vieni kitiems padėti, pašalinant trū- siskundimas, kad Katedros aikštėje ruošiami netin- guma dabarties studentų nežino, kas tie ateitininkai.
kumus, kovojant su iššūkiais. kami renginiai, sulaukė piktų priekaištų. 1938 m. beveik visi studentai buvo susipažinę su
Amerikoje lietuvybės palaikymas yra bene svar- Ne mažiau svarbu tai, kad išaušus nepriklauso- ateitininkais
biausia užduotis. Tokia ji buvo nuo 1950 m., bet ne mybės saulei, iš katakombų išėjo kito profilio katali- Stebuklingo ateitininkų atgaivinimo nebus.
dėl to, kad katalikybė buvo nuvertinama. Amerika kų bažnyčia. Tai nebuvo 1940 m. Bažnyčia, kuriai Kaip jau minėta, dabarties jaunimas abejingas pa-
buvo ir tebėra religingas kraštas. Apklausos rodo, jog priklausę išsilavinę, savimi pasitikintys, su Vakarais saulėžiūrinėms organizacijoms. Santariečiai moka
70 proc. amerikiečių visiškai įsitikinę Dievo buvimu, ryšius palaikantys inteligentai turėjo svarų vaidme- save gerai reklamuoti, bet tik Kaune jie turi studen-
60 proc. mano, kad Dievas yra asmuo, su kuriuo gali nį, nubrėžiant šalies visuomeninio ir intelektualinio tų grupę. Socialdemokratinių organizacijų irgi nėra.
turėti asmeninį ryšį, trys ketvirtadaliai tiki pomirti- gyvenimo gaires. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Prieš kelerius metus sukurta ,,Naujoji kairė” tenki-
niu gyvenimu. Religijos klestėjimas nereiškia katali- neproporcingai daug katalikų inteligentų pasitraukė nasi proginiais straipsniais interneto portale Delfi.lt.
kybės klestėjimo. Katalikų bažnyčia yra netekusi į Vakarus ar buvo ištremti, Bažnyčios intelektualinės Tautininkų pakraipos organizacijos – veiklesnės, bet
daugiau savo narių, negu bet kuri religinė bendruo- pajėgos buvo išblaškytos, jei ne sunaikintos. jos krypsta į kraštutinumus.
menė, iš dalies dėl to, kad neskuba prisitaikyti prie Nusileido ne tik politinė, bet ir intelektualinė Sąmoningai daugiau kalbu apie studentus ir vy-
dabarties madų. Gal koks trečdalis katalikų šeimose ,,geležinė uždanga”. Buvo nutraukti ryšiai su Vakarų resnio amžiaus ateitininkus. Juk ateitininkai yra ka-
išaugusiųjų paliko bažnyčią, nors jos gretas papildo pasauliu, universitetais, krikščionišku paveldu. Lie- talikai, bet ne tik katalikai. Jie yra katalikai inteli-
konvertitai (vienas iš 40 katalikų yra konvertitas) ir tuviai nedalyvavo katalikų pastangose suprasti mo- gentai. Nemanau, kad ateitininkų pagrindinė užduo-
emigrantai iš Pietų Amerikos. Kitose šalyse krikščio- dernizmo iššūkius ir atsakyti į juos. Jie paviršu- tis – pamaldumo skatinimas. Tai turi daryti kunigai
nių ir katalikų skaičius smarkiai auga. Apskaičiuota, tiniškai susipažino su pokyčiais bažnyčios gyvenime ir šeimos, nors ateitininkai gali ir turi prisidėti. Kiek-
kad Kinijoje yra net 65 milijonai protestantų ir 12 bei mąstyme ir įtariai juos vertino. Paveikti plačiai vienu atveju ateitininkų indėlis pastoraciniame dar-
milijonų katalikų. Keli žinovai mano, kad yra net 100 paplitusio priešiškumo Vakarams, jie gana skeptiškai be būtų kuklus. Kiti gali tą darbą padaryti taip pat
milijonų. Pietų Korėjoje krikščionių procentas dar di- vertino daugelį vakarietiškų vertybių. Pasauliečiai gerai arba net geriau.
desnis. Tik Europoje nyksta religingumas. inteligentai negalėjo prieiti prie krikščioniškosios li- Ateitininkams labiausiai turėtų rūpėti ne Lietu-
Minėtinas ir kitas momentas. Nors didelė dalis teratūros, savo akademinėje veikloje turėjo slėpti sa- vos katechizacija – bent jau tradicine prasme. Jie tu-

mokslininkų ir turbūt filosofų – ateistai, jie nebruka vo įsitikinimus, net netiesioginės aliuzijos į krikščio- rėtų teikti pirmenybę palankių katechizacijai sąlygų
savo įsitikinimų viešajame gyvenime, tarp studentų niškas mintis patraukdavo cenzorių ir ateistų da- sudarymui. Tai yra – viešosios erdvės atgaivinimui,
nevyrauja nuostata, kad tyčiojimasis iš religijos ir ti- vatkų dėmesį. platesniam krikščioniškos minties ir mąstymo atvė-
kinčiųjų yra beveik privalomas išsilavinusio žmogaus Laiko reikalavimai irgi veikė. Reikėjo drąsių, ne- rimui, instinktyvaus priešiškumo neutralizavimui.
bruožas. Kovingi ateistai, tokie kaip Richard Daw- palaužiamų ganytojų, žmonių, kurie buvo pasiryžę Galvoju ne apie populiarias televizijos laidas, se-
kins ir Christopher Hitchens, yra išimtis, jų argu- rizikuoti savo laisve, gindami tikėjimą, o ne subtilių rialus, melodramas, nesiliaujančius šokių ir dainų
mentai sutinkami su šypsena, kaip mėgėjiškas mėgi- teologų ar filosofų. Jų ir atsirado. Aštuntame ir de- konkursus. Tai būtų tik pūtimas prieš vėją. Omenyje
nimas filosofuoti. vintame dešimtmetyje kilus disidentiniam judėjimui, veikiau turiu pastangas paveikti viešąją nuomonę,
Nors negalima pro pirštus žiūrėti į katalikybės Lietuva leido daugiau savilaidos leidinių, skaičiuo- pateikti nesukarikatūrintą katalikišką poziciją svar-
sunkumus, nors katalikai tėvai negali žinoti, ar jų jant vienam gyventojui, nei kuri kita sovietinė res- biais visuomenės ir politikos klausimais. Jei arkivys-
vaikai nenutols nuo Bažnyčios, katalikai gali kreiptis publika. Bet inteligentai liko nuošalėje, vos vienas ki- kupija pradėtų atkakliai reikalauti, kad jai būtų su-
į įvairias nelietuviškas katalikiškas institucijas, ten tas ką nors parašė samizdatui ar viešai palaikė žmo- grąžinta Šv. Jonų, taigi Vilniaus universiteto bažny-
sulaukti patarimų, paguodos, pastiprinimo. Panašių gaus, religijos ir tautos teises ginančias organizacijas. čia, arba kad jai būtų suteiktas lemiamas žodis jos
lietuviškumo ar tautiškumo uolų nėra. Tik lietuviai Neįsivaizduojama, kad Lietuvoje būtų buvęs sukur- tvarkyme, universiteto vadovybė kritikuos arkivys-
rūpinasi lietuvybe. Šioje srityje Lietuvos ateitininkai tas Čekoslovakijos Chartos 77 atitikmuo ar kad disi- kupiją, traktuos jos prašymus kaip kėsinimąsi į uni-
gali daug nuveikti, padėdami mūsų vaikams išlikti dentų gretas puoštų toks žmogus, kaip akademikas versiteto suverenumą, primins, kiek jau bažnytinio
lietuviškai kalbančiais lietuviais. A. Sacharovas. turto atgauta ir t. t. Prezidentė palaiko universitetą.
50 sovietų okupacijos metų nepraėjo be pasek- Šiek tiek sutirštinant spalvas, galima teigti, kad Jos pozicijai pritars daugelis politikų, bet ne dėl to,
mių. Komunistai entuziastingai ir nuosekliai perse- Bažnyčia ir inteligentija nuėjo savais keliais. Tai ne- kad jie būtų gerai susipažinę su abiejų pusių argu-
kiojo bažnyčią. 1987 m. rudenį, kai Maskvoje jau pū- reiškia, jog nėra inteligentų, kurie yra katalikai. Bet mentais.
tė pertvarkos vėjai, ideologinis sekretorius Lionginas Lietuvoje mažai žmonių save laiko ir laikomi katali- Tartis, derėtis ir kovoti, jei reikia, turi hierar-
Šepetys paskelbė straipsnį, nurodantį, kad reikia kais inteligentais. Juos beveik galėtume suskaičiuoti chai, bet jie ne visada pajėgia visuomenei geriausiai
stiprinti ateistinį auklėjimą. Komunistams pasisekė ant pirštų ir, deja, kai kurie iš jų yra gana kontrover- paaiškinti, ko Bažnyčia siekia ir kodėl. Buvusio pre-
pasėti nepasitikėjimą Bažnyčia ir izoliuoti ją. siški. Dabartiniai katalikiškieji žurnalai yra blankus zidento A. Brazausko laidojimo kontroversija parodė,
Formaliai Lietuva tebėra katalikiškas kraštas. pirmojo nepriklausomybės laikotarpio intelektualiai kad Bažnyčios viešieji ryšiai neveiksmingi ir kad tai
Gal trys ketvirtadaliai piliečių laiko save katalikais, gyvų leidinių atspindys. Net dabar spausdinami kla- gali kenkti bažnyčiai. Hierarchai nebuvo pasirengę
Bažnyčios populiarumo reitingai gana aukšti – tik sikos ir Vakarų mąstytojų vertimai, nes galbūt kitko pasipiktinimo proveržiui ir vėliau tinkamai nereaga-
ugniagesiai ir Prezidento institucija populiaresni. neturima. Pagrindinis leidinys ,,Naujasis Židinys/Ai- vo. Būtų netektis, jei dėl to kai kurios dvejojančios
Bet šie duomenys klaidinantys. Manoma, kad sekma- dai” turi tik tris šimtus prenumeratorių, iš kurių gal šeimos atitoltų nuo Bažnyčios.
dienį bažnyčią lanko apie 10 proc. tikinčiųjų, didžioji 7–15 yra kunigai. Tai nėra džiuginantis reiškinys, Viešoji Lietuvos erdvė nėra itin palanki katali-
dalis – pensinio amžiaus žmonės. Pasak kitų apklau- nes rodo, kad kunigų ir inteligentų dauguma nejau- kams. Katalikai neturi veiksmingesnių visuomenės
sų, pamaldose kiekvieną sekmadienį dalyvauja tik 5 čia poreikio dvasiniam penui. Reikia dar paminėti, veikimo priemonių. ,,Naujasis židinys”, interneto
proc. gyventojų. kad nėra katalikiško universiteto ar kito katalikus portalas bernardinai.lt, kai kurie kiti leidiniai turi
Populiarumas – irgi sąlyginis, tai atskleidė reak- inteligentus telkiančio centro, koks nepriklauso- rėmėjų ir skaitytojų. Bėda ta, kad šiuos, kaip ir pa-
cija, neleidus įnešti buvusio prezidento A. Brazausko mybės metais buvo Teologijos – Filosofijos fakulte-
karsto į Katedrą. Pasitikėjimas bažnyčia smuko nuo tas. Jį lankė daugelis ateitininkų, kurie klausėsi tų Nukelta į 4 psl.
KELETAS PASTABŲ APIE KNYGĄ ,,ATEITIES DRAUGAI”
4 DRAUGO ÕEÕTADIENINIS PRIEDAS 2010 GRUODŽIO 18 d.

KĘSTUTIS SKRUPSKELIS

palio pabaigoje, sulaukęs 104 metų, mirė ilga-

S metis ateitininkas Juozas Meškauskas. Dažnai


jis man priekaištaudavo, kad aš domiuosi praei-
timi, o iš tiesų reikia žiūrėti į ateitį. Ir jis buvo teisus:
praeitis ir jos istorija man kur kas įdomesnė. Tačiau
ir istoriniai tyrinėjimai neišvengiamai atspindi tam
tikrą rūpestį ateitimi, šiuo atveju norą ateities ateiti-
ninkus matyti vienokius, o ne kitokius. Manau, ma-
nasis ateitininkų ideologijos supratimas atsispindi kai
kuriuose knygos „Ateities draugai” akcentuose.
Gyvendamas Amerikoje, neišvengiau Amerikos
kultūros įtakos, ir ji atsispindi manoje ateitininkų is-
torijoje. Kitur augęs, kitais rūpesčiais gyvenantis bū-
tų parašęs kitokią istoriją. Tikiuosi, kad kitokių isto-
rijų dar atsiras. Archyvinės medžiagos išliko nuosta-
biai daug, nors karo metu bei sovietmečiu šis tas ir
dingo – iš tiesų dingo daug mažiau, negu anksčiau
maniau.
Pirmas rūpestis. Šiuo metu Amerikoje religijos
vardu garsiausiai kalba radikaliai antiintelektualinis
reformacijos sparnas. Vyrauja mintis, kad religija ir
mokslas yra nesuderinami dalykai, kad esame pri-
versti rinktis arba vieną, arbą kitą. Todėl, religijos
kritikų nuomone, vienoje pusėje – prietarai, tamsu-
mas, atsilikimas, kitoje – mokslo šviesa, pažanga,
Diskusijos su autoriumi Kęstučiu Skrupskeliu. Jono Kuprio nuotraukos
žmonijos gerovė. Ateitininkai formavosi laikais, kada
taip pat buvo pabrėžiamas tariamas mokslo ir religi-
jos karas. Tačiau jie nematė būtinybės rinktis: jie tualizmu. Todėl savo knygoje pabrėžiau, kad Dovy- dėl rašydamas pabrėžiau Leono XIII vaidmenį, nes
troško ir vieno, ir kito. Jiems svarbu buvo ir kata- daitis ir kiti ateitininkai buvo didieji mūsų mokslo jis savo laiku skelbė doktriną, vadintą krikščionišku
likybė – moderni, pritaikyta dvidešimtojo amžiaus populiarintojai. socializmu. Tai nėra tikras socializmas, nes jis neat-
sąlygoms, ir mokslas, nes be mokslo ir technikos Antras rūpestis. Mane gerokai erzina Amerikoje meta teisės į privačią nuosavybę. Tačiau pabrėžiama,
negalima kurti modernios Lietuvos valstybės. dažnai skelbiamas ekonominis individualizmas, vadi- kad valstybė įpareigota ekonominius procesus prižiū-
Mokslo jie nebijojo, nes tikėjo, kad tikras mokslas ir namosios laisvosios rinkos idealizavimas. Bijau, kad rėti ir juos kreipti taip, kad jie tarnautų bendrajai ge-
tikras tikėjimas vienas kitą remia. ir Lietuvoje daug kas tuo užsikrėtė, mažai tesusigau- rovei. Ekonominis individualizmas bendrąją gerovę
Bijau, kad ir katalikai neužsikrėstų antiintelek- dydami tikroje kapitalizmo išsivystymo istorijoje. To- palieka likimo valiai („trickle–down economics”), ti-
kėdamas, kad kažkokiu stebuklingu būdu viskas pa-
sibaigs gerai. O Leonas XIII reikalavo, kad valstybė
tvarkytų ekonominį gyvenimą prigimtinės teisės
(moralinių) normų šviesoje. Manau, ekonominis indi-
vidualizmas ateitininkams buvo (ir turėtų būti) sve-
timas. Beje, Leonas XIII pripažino ir prigimtinių
bendruomenių svarbą, visų teisę burtis profesiniais
pagrindais ir sutelktomis jėgomis rūpintis savo ge-
rove. K

Kęstutis Skrupskelis – filosofijos istorikas, dėstė filosofiją


University of South Carolina ir Vytauto Didžiojo universitete. Akademi-
nė specialybė – Amerikos filosofijos istorija ir filosofinių tekstų tyri-
nėjimas bei redagavimas. Parengė JAV filosofo William James tekstus.
Domisi prieškario Lietuvos intelektiniu gyvenimu bei spaudos istorija.

TRYS PAMATINIAI KLAUSIMAI


Parašė knygas „Vaikų žaidimas: ‘Dvidešimtojo amžiaus’ karikatūros”
(2008) ir „Ateities draugai” (2010). Bendradarbiauja spaudoje.

Net katalikiškoje Bavarijoje į mano namus pasibeldė


Jehovos liudytojai, o ne katalikai. Misionierių dvasia,
būdinga Dovydaičiui, gerokai atslūgo.
Ateitininkų galios ribotos, daug kuklesnės, negu
buvo pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu. Visuo-
Platesnių žinių stoka yra akivaizdi, stokojama ir menės dvasia pasaulietiškesnė. Užuot nuleidus ran-
Atkelta iš 3 psl. žmonių atvirumo joms. Tos patirties ir žinių turi išei- kas, reikia ieškoti kūrybingų būdų išnaudoti tą skir-
viai, bet jie mažiau susipažinę su Lietuvos gyvenimo tingą patirtį, kurią įgijo ateitininkai, gyvendami
čios Bažnyčios leidinius, labiausiai skaito patys kata- peripetijomis. Gal šiek tiek naivu, bet aš įsivaizduoju, abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Galime vienas iš
likai ir jiems prijaučiantys. Bet angliškai tariant, tai kad išeivijos ir Lietuvos ateitininkai galėtų bendra- kito išmokti ir kartu ką nors reikšmingo pasakyti
yra ,,preaching to the choir”, pokalbis su savaisiais. darbiauti, siekdami papildyti vieni kitų kompetenci- tiems, kurie nėra ateitininkai ar katalikai. Ateitinin-
Reikia įtraukti ir abejingus, net priešiškai nusiteiku- ją. Išeiviai galėtų surinkti ir pristatyti medžiagą apie kai gali prisidėti prie krikščioniškos minties skleidi-
sius. tai, kaip sprendžiama kokia nors problema, kokia yra mo, suteikti katalikiškesnį atspalvį viešoms diskusi-
Tai nėra beviltiška užduotis. Lietuvoje nesunku kitų šalių patirtis ir geriausia praktika (,,best practi- joms, priminti lietuviams, kokios yra tos vertybės ir
būti išgirstam. Greit sužinoma apie įdomesnes min- ces”), o Lietuvos ateitininkai galėtų deramai šias ži- kodėl verta jų laikytis. Ir tai ne tik viešieji ryšiai, bet
tis ir geresnius straipsnius. Politinis, visuomeninis nias pritaikyti Lietuvos aktualijoms. Pvz., Lietuvoje ir mėginimas sukurti palankesnę aplinką mūsų idea-
elitas yra lengvai pasiekiamas. Įtakingiausi interneto kartais aiškinama, kad katalikai neturi primesti savo lams („shaping the environment”, kaip dabar mėg-
portalai – jie svarbesni negu dienraščiai – siekdami įsitikinimų kitiems, nors panašūs priekaištai nėra stama sakyti). Ir šituo katalikybė užsiėmė nuo apaš-
minties įvairovės, pasiryžę spausdinti katalikų taikomi liberalams. Amerikoje šis klausimas seniai talų dienų.
straipsnius, jei jie turi ką pasakyti. Neabejoju, kad svarstomas, Lietuvos katalikams praverstų susipa- Po šimto metų atsakymai į pamatinius klausi-
rišliai kalbantys ir turintys ką pasakyti žmonės būtų žinti su geriausiais argumentais šiuo ir kitais svar- mus gal nėra tokie sudėtingi. Ir dabar, kaip tada, esa-
kviečiami į populiarias diskusijų laidas. Deja, šiuo biais klausimais. me ateitininkai. Aplink matome katalikybei ganėti-
metu nėra tiek daug katalikų ir ateitininkų, kurie ga- Kai gyvenau Amerikoje, pastebėjau ateitininkų nai abejingą visuomenę, tačiau ji paveikiama ir už-
lėtų tai daryti. polinkį užsisklęsti savyje. Priklausiau dr. Petro Kisie- tektinai atvira. Mūsų pareigas, kurias nurodo penki
Tai ne tik individualių gabumų klausimas. Svar- liaus vadovaujamai federacijos vadovybei, kuri 1977 principai, galima įvairiai suprasti. Vieną šių pareigų
bu žinoti, kaip panašūs klausimai sprendžiami kitose m. rengė jubiliejinę stovyklą Palangos konferencijos supratimą ką tik pasiūliau. K
šalyse, kokios ten diskusijos, ką sako iškilesni katali- penkiasdešimtmečiui paminėti. Po ilgų diskusijų ir
kai, kokie jų argumentai ir aiškinimai. ,,Geležinei už- svarstymų paskaitas skaityti pakvietėme tik savus
dangai” pakilus, Vakarų patirtis vangiai skverbiasi veteranus. Gal per daug prisimename praeitį, per Kęstutis K. Girnius įgijo daktaro laipsnį Čikagos universitete.
sau kelią į Lietuvą. Kadaise buvo galima viltis, kad mažai galvojame apie ateitį, siekiame išlaikyti savuo- Buvo ilgalaikis Laisvosios Europos (Laisvės) radijo tarnautojas, lietu-
Krikščionių demokratų partija, bendradarbiaudama sius, o ne pritraukti kitus. Santariečiai į savo suva- vių redakcijos bei centrinio žinių ir analizės departamento direktorius.
su savo užsienio kolegomis, galės atlikti tarpininko žiavimus kviesdavo jaunus ateitininkus, vildamiesi Dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų
vaidmenį. Bet partija sužlugo arba buvo sužlugdyta, juos pritraukti. Ir gerai darė. Visur pasaulyje apstu institute. Parašė knygą ,,Partizanų kovos Lietuvoje” bei mokslinių
ir vargu ar bus galima ją atgaivinti. evangelistų sektų misionierių, ieškančių konvertitų. straipsnių filosofijos, istorijos ir politologijos klausimais.