Ir amaLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS Profesinės saugos ir inžinerinės vadybos katedra

„TARPTAUTINĖ LOGISTIKA“
Referatas

Inžinerijos ir vadybos studijų programa, studijų forma - ištęstinės

Autorius: Tadas Žilevičius Tikrino: lektorė, dr. R. Čingienė

2

Akademija, 2010

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3 1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ...........................................................4 1.1. Logistikos sąvoka........................................................................................................................4 1.2. Tarptautinės logistikos sfera........................................................................................................6 2. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI................................................................................8 2.1. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija......................................................................................9 2.2. Paskirstymo kanalai..................................................................................................................10 2.3. Paskirstymo grandinės..............................................................................................................11 3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS...........................................12 3.1. Pervežimai sausumos keliais.....................................................................................................13 3.2. Pervežimai oro keliais...............................................................................................................13 3.3. Pervežimai vandens keliais.......................................................................................................14 3.4. Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai................................................................................15 4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE........................17 4.1. Informacijos ir prekių srautą judėjimas....................................................................................17 IŠVADOS...........................................................................................................................................21 LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................22

Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą. Mums tai itin aktualu. Naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje. . Tarptautinės logistikos tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku.3 ĮVADAS Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių. kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. kurioje darbas niekada nenutrūksta. Lietuva. apžvelgti tarptautinio krovinių pervežimo galimybes įvardinti informacinio srauto funkcijas tarptautinėje logistikoje. per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus. jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. iš šiaurės į pietus. kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią šių dienų poreikius Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategiją. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu procesu. Bet vien to negana – reikia palaikyti kuo aukštesnį klientų aptarnavimo lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Darbo uždaviniai: • • • • įvardinti šiuolaikinės tarptautinės logistikos esmę.tranzito kraštas. Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija. gerai prižiūrėti ir tobulinti taip. net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis. išanalizuoti tarptautinės logistikos kanalą. nes Lietuva . Dabar svarbiausia jį tausoti. Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindines tarptautinės logistikos ypatybes. pranašumą įgyja tie. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose.

Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną. todėl klientai. nebaigtos produkcijos ir baigtos produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip. Įmonės stengėsi mažinti gaminamos produkcijos savikainos kiekvieną elementą kiekviename gamybos proceso etape. pakavimas. jungianti tokias skirtingas veiklos sritis. kaip informacijos mainai. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų.) išimtinis dėmesys buvo skiriamas produkto gamybai.1. sandėliavimas. Logistikos sąvoka Pramonės revoliucijos pradžioje (XVIII a. transportavimas.Transportas yra neatskiriamas logistikos tiekimo grandinės elementas [2]. prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į tam tikrą sistemą. produktų tvarkymas. Daugeliu atvejų žinios yra panaudojamos už firmos ribų. užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. XIX amžiaus pradžioje produkcijos gamybos apimtys pradėtos derinti su paklausa. 1.4 1. Naujų bruožų logistika įgijo tada. kad būtų tenkinami klientų poreikiai ir reikiami produktai pristatomi. atsargų valdymas. ir firmos suvokė pagamintų prekių paskirstymas ir pateikimas iš įmonės į prekybą buvo laikomas kaip . kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Logistika papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą . ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ Nūdienos logistika labai įvairiapusė.

Logistikos sąvoka kildinama iš senovės graikų kalbos žodžio “mąstymas. išskaičiavimas”. Taigi atsiradę nauji reiškiniai ir naujos tendencijos privertė atkreipti ypatingą dėmesį į gamybos išteklių ir pagamintos produkcijos paskirstymo procesą.) judėjimo srautų nuo gamintojo iki vartotojo organizavimą. Nors logistikos sąvoka ilgą laiką buvo suprantama kaip karinė. Lietuvai įstojus į NATO. Taip logistika įvardijama. XX amžiaus viduryje ji pradėta vartoti verslo vadyboje ir ekonomikoje. mašinų. firmos viduje ir iš firmos aptarnavimas. kurti naujas ekologiškai švarias technologijas. firmų ekonomistai ir vadybininkai atkreipė dėmesį. karius. susijusių su prekių pateikimo vartotojui aptarnavimu. Logistika laikyta karo mokslų terminu. koordinavimą. Vėliau Bizantijoje logistika vadintas armijos aprūpinimo organizavimo ir valdymo būdas. kad būtina efektyviau kontroliuoti visas išlaidas. ji pavadinta logistika. tikslingumas. planavimą. kad daugiausiai analizuojamos gamybos išlaidos. maistą į reikalingą vietą numatytu metu. tobulinti išteklių ir gatavų prekių paskirstymo sistemas. žaliavų. Bendriausia prasme verslo vadyboje ir ekonomikoje logistika suprantama kaip medžiagų ir produktų nuoseklaus judėjimo į firmą.Džomini logistiką traktavo kaip mokslą apie kariuomenės pervežimų valdymą. Pastebėta. logistika buvo suprantama kaip “maisto produktų paskirstymas”. planavimą ir aprūpinimą. Antrojo pasaulinio karo metais kariuomenėse plačiai ir efektyviai buvo naudojami logistikos modeliai ir sisteminė analizė pristatant karinę techniką. Susiformavo bei išsiskyrė į atskirą objektą nauja vadybos ir ekonomikos mokslų šaka. ir užtikrinančias visą jų naudingumo atskleidimą. medžiagas. šaudmenis. Vieno logistikos apibrėžimo nėra iki šiol. galutinės produkcijos ir kt. XX amžiaus viduryje dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio. Iš graikų perėjusi į Romą. neturintis esminės įtakos firmos veiklos rezultatams.5 savaime suprantamas ir neišvengiamas reiškinys. pradžioje prancūzų mokslininkas A. Lietuvos kariuomenėje sukurti specialūs logistikos padaliniai. pradėjus mažėti pelnams. kaip mokslas apie prekių (medžiagų. prekės pardavimo išlaidos. XX a. Šis terminas labai plačiai vartojamas ir dabartinėse įvairių šalių ginkluotosiose pajėgose. teikiamas atitinkamų įmonių. Ekonominio gyvenimo pokyčių realijos reikalavo teorinių apibendrinimų. apimantį įvairių rūšių paslaugas. Visa tai skatino peržiūrėti firmų veiklos strategiją. . o fiziniu išteklių ir prekių paskirstymu domimasi nesistemingai ir paskirstymo išlaidos nepakankamai analizuojamos bei vertinamos.

kuris ne tik sustiprino įvairių pasaulio finansinių centrų ryšius. medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių atsargų formavimo paslaugas. medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių sandėliavimo paslaugas.2. Tarptautinės logistikos sfera Nemaža dalis įmonių dalyvauja tarptautiniame versle: perka išteklius užsienyje. Į tarptautinės pasaulinės rinkos sistemą įsiliejo didžioji dalis buvusių socialistinių valstybių. bet ir padidino pasaulinės tarptautinės gamybos mastus. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje įvyko žymių pakitimų tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose. • • • • • • • 1. tapusių svarbiais pramonės produkcijos eksportuotojais ir importuotojais. Sparčiai augo tarptautinis kapitalas. gatavos produkcijos (prekių) atsargų formavimo paslaugas. eksportuoja ir importuoja produkciją. teikia įvairias kitokias paslaugas užsienio šalių vartotojams. gatavos produkcijos (prekių) judėjimo srautų informacijos paslaugas. apmokėjimo už pateiktas prekes organizavimo paslaugas. Labai išsiplėtė tarptautinės ekonomikos sfera. apmokėjimo už pateiktus išteklius organizavimo paslaugas. medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių srautų judėjimo informacijos paslaugas. gatavos produkcijos (prekių) paskirstymo paslaugas. gatavos produkcijos (prekių) sandėliavimo paslaugas. gatavos produkcijos (prekių) gabenimo vartotojams paslaugas.6 Logistinė sistema apima šias logistikos įmonių teikiamas paslaugas: • • • • medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių transportavimo paslaugas. Greta išvystytos ekonomikos šalių atsirado naujų pramoninių valstybių. .

kurie iš užsienio šalies įmonių pirkimo pardavimo būdu patenka į savo šalies įmones. esančiam užsienyje. kuriuo paskirtis – padėti aprūpinti tiek nacionalines. Prekes. Šiose logistikos rūšyse ir tarp jų procesai. visa tai. Plėtojantis nacionalinių įmonių produkcijos eksportui ir importui bei tarptautinėms įmonėms. . vyksta nuosekliai vienas po kito. vadinsime tarptautiniais kroviniais. kur yra jos paklausa. t. y. apimantį įvairių veiklos rūšių įmones. o 500 jų sudaro transnacionalinės ekonomikos branduolį. upėse ir jūrose išgaunama žaliava. teikiančias tarptautines logistines paslaugas. Tarptautinės logistikos objektus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: gamybos veiksnius. mazgai. statybinės.yra mokslas apie prekių tarptautinių judėjimo srautų nuo vienos šalies gamintojų iki kitos šalies vartotojų organizavimą. susiformavo pasaulinis paslaugų sektorius. žemės ir miško ūkio žaliavos. tiek tarptautines įmones reikalingomis medžiagomis ir padėti nacionalinių bei tarptautinių įmonių pagamintą produkciją realizuoti visose pasaulio šalyse. yra išsidėsčiusios 150 šalių. Taigi tarptautinė logistika . Jų yra per 40 tūkstančių. kurios tarptautinės prekybos kanalais pasiekia užsienio naudotojus [1]. • gatavų prekių pateikimas iš gamybinės įmonės galutiniam vartotojui. Tai gamybinės paskirties ir gyventojų vartojimo prekės. Iš minėtų veiksnių sukurta gatava produkcija parduodama kitoje. energetikos ir perdirbamosios pramonės žaliavos bei medžiagos. detalės. siekiant sukurti ir pateikti vartotojui galutinį produktą. įeinančių į transnacionalines kompanijas. o ne savo šalyje. mašinos. pusgaminiai. iš ko gaminama arba surenkama gatava produkcija.7 Šiuolaikinėje tarptautinėje ekonomikoje vyrauja transnacionalinės korporacijos. Šią paslaugų sferą vadiname tarptautine logistika. koordinavimą. Čia galima išskirti dvi logistikos rūšis: • firmos apsirūpinimas prekių gamybai reikalingomis medžiagomis ir kitais ištekliais. ką vadinsime tarptautine aprūpinimo logistika. ką vadinsime tarptautine tiekimo logistika. planavimą. Maždaug 180 000 įmonių. Šie veiksniai – tai mineraliniai gamtos turtai. gabenimas tarp skirtingų šalių gamintojo ir vartotojo. įrengimai. Tarptautinės logistikos operacijos apima materialinių gėrybių judėjimą firmoje nuo apsirūpinimo gamybai reikalingomis iš užsienio iki gatavų prekių pateikimo galutiniam vartotojui.

TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI Tarptautinė logistika tyrinėja visą išteklių judėjimo nuo žaliavų. . mašinų ir kitų gamybos išteklių tiekėjų iki šių išteklių gavėjų galutinės produkcijos gamybos įmonėse ir jose pagamintų prekių pateikimo vartotojams gatavų prekių judėjimo paslaugų tarptautinius procesus. Bendriausia prasme – materialinių gėrybių judėjimo paslaugų procesai nuo žaliavos pateikimo iš vienos valstybės iki gatavos prekės pateikimo galutiniam vartotojui kitoje valstybėje. medžiagų.8 2.

tačiau kanale vykstančių logistikos procesų ji nereguliuoja ir tiesiogiai su kanalu nesusijusi. tas perdirbančiai žaliavas įmonei yra aprūpinimas. gaminančiose žaliavas. kas žaliavų gamybos įmonei yra žaliavų tiekimas. kurioje nustatyti kitokio atskaitos taško neįmanoma [2]. Medžiagų judėjimo procesuose dalyvauja daug įvairios paskirties logistikos paslaugas teikiančių įmonių. Taigi. apsirūpinimas gamybai reikalingais ištekliais. medžiagas. ir visi logistikos procesai vertinami tik jos atžvilgiu: viena. Kitaip būtų neįmanoma analizė ir vertinimai. turinčios tarptautinius ekonominius ryšius. kurios atliekamos skirtingose šalyse ir nuosekliai eina viena po kitos. grandinę vadiname tarptautinės logistikos kanalu. bankai. 2. prekybos. kuri išplatina jas užsienio vartotojams. Materialinių gėrybių tarptautinio judėjimo operacijų.1. Tarp abiejų judėjimo dalių yra prekes gaminanti įmonė. mašinas.9 Šį judėjimą sudaro dvi dalys: apsirūpinimas medžiagomis ir pardavimas iš jų pagamintų prekių. draudimo bendrovės ir kitokios veiklos firmos. statybos įmonės. tai logistikos paslaugas kuria ir parduoda įvairiausios paskirties tų valstybių įmonės. nupirkus iš jų minėtus išteklius. Kiekvienos įmonės medžiagų logistika susideda iš aprūpinimo ir tiekimo. Tai gamybos. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija . kuriančių tarptautines logistikos paslaugas. antra – iš tų išteklių pagamintų gatavų prekių pardavimas galutiniam vartotojui. perskrodžia nacionalinę įmonę ir baigiasi prekių pateikimu užsienio įmonei. Jų teikiamos paslaugos materialinių gėrybių judėjimo procese sudaro tam tikrą grandinę operacijų. nes medžiagų judėjimas nuo pirminių išteklių iki galutinio produkto – tai labai ilga grandinė. Kadangi judėjimas vyksta mažiausiai per dvi valstybes. Tarptautinės logistikos kanalas prasideda nuo žaliavų gamintojų įmonės užsienyje. įrengimus ir kitus gamybos veiksnius. Taigi tarptautinės logistikos kanalas prasideda užsienio įmonėse. Ši užsienio įmonė yra tarptautinio aprūpinimo kanalo atskaitos taškas. transporto.

ar pirks iš kitų ūkio subjektų. transportavimą. . Šie logistikos kanalo subjektai yra pagrindiniai. Logistikos kanalu suinteresuotos abi šalys. nes: • • • • taupomos prekių pristatymo išlaidos.10 Tarptautinis logistikos kanalas jungia tarp skirtingų valstybių prekių srautų judėjimą aptarnaujančias logistikos paslaugas. numatoma užsienio rinkos dalis. atsiranda galimybių efektyvesniais būdais perduoti prekes. tiek abu kanalo nariai. ar logistikos paslaugas kurs jie patys. nes nuo jų priklauso. muitinės procedūrų aptarnavimą ir kitokias logistikos operacijas gali kurti tiek vienas. už jas jam turės apmokėti prekių gavėjas. eksportuojamų arba importuojamų prekių paskirtis ir tipas. organizuojančių eksporto ar importo operacijas. kurias perka pagrindiniai kanalo nariai – prekių siuntėjas arba prekių gavėjas. patirtis šioje verslo srityje. jei teiks abu – atitinkamai tų paslaugų kūrimo pirkimą ir apmokėjimą už jas jie pasidalins tarpusavyje. Prekių judėjimą aptarnaujantį prekių sandėliavimą. planuojami įmonės tikslai eksporto ar importo rinkose. sumažinamos darbų apimtys skirstant ir gabenant produkciją. efektyviau prekės pateikiamos tikslinėmis rinkomis. jei teiks prekių gavėjas – apmokės tiekėjas. krovą. įmonės darbuotojų. tiek kitas. Prekės juda iš siuntėjo gavėjo kryptimi. Logistikos paslaugų pasiskirstymą kanale tarp siuntėjo ir gavėjo nulemia įvairios sąlygos ir veiksniai: • • • • • • įmonės eksportuojamos arba importuojamos produkcijos apimtys. Jei šias paslaugas teiks prekių siuntėjas. iš sutaupytų lėšų galima padidinti eksporto arba importo apyvartą.

pasirenkamo prekių gabenimui transporto efektyvumu.1. ir įvairūs tarpininkai bei pagalbinės organizacijos. kanalo etapo ar atskirų logistikos operacijų išlaidomis. paskirstymo kanalo plotį ir bendravimo su kanalo dalyviais pobūdį. Paskirstymo kanalai Organizuojant prekių paskirstymą. prekių srauto judėjimo kanalu laiko trukme. Šioje veikloje dalyvauja ir gamintojai. netiesioginio ar mišraus. gabenamos produkcijos saugumu. Paskirstymo kanalas nėra viena įmonė. Tiek prekių siuntėjas. galima naudotis įvairiais paskirstymo kanalais. Paskirstymo kanalo ilgis gali būti įvairus.11 Prekių siuntėjas arba gavėjas. gamybos bei rinkos ypatumus. Dažniausiai vienam produktui yra siūloma daug kanalų. Įtakos paskirstymui turi ir galutiniai vartotojai. kuris paskirstymo kanalas įmonei yra palankesnis. Paskirstymo logistikos kanalas – tai visuma tarpusavyje susijusių įmonių ir pavienių asmenų. tiek gavėjas gali naudotis kanalo tarpininkais. Paskirstymo kanalai pasirenkami įvertinus gamintojo ir vartotojo poreikius. teikiančiais • • • vienokias ar kitokias logistikos paslaugas abiem kanalo pagrindiniams nariams ar kuriam nors vienam [2] . remiasi šiais kriterijais: • • pasirinkto kanalo bendromis. Nuo daugelio veiksnių priklauso. kai gamintojas savo produkciją . Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių tarpininkų skaičius. kurie dalyvauja prekės judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. pasirinkdami logistikos kanalo paslaugas. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks. 2. Paskirstyme dalyvaujančių įmonių veiksmai glaudžiai susiję. reikia atsižvelgti į tris pagrindinius parametrus: paskirstymo kanalo ilgį. prekių srauto judėjimo kanalu sparta. priklausomai nuo taikomo prekių paskirstymo būdo: tiesioginio. Pasirenkant paskirstymo kanalą. Paskirstymo kanalo pagrindinė funkcija – patenkinti vartotojų poreikius.

12 vartotojui pateikia pats. Renkantis paskirstymo kanalą yra pasirenkama prekės judėjimo forma – tiesioginė ar netiesioginė. Logistikos vadybininko uždavinys yra koordinuoti prekių paskirstymą visoje grandinėje. Paskirstymo grandinės Logistikos kanalas toliau virsta logistikos grandine. Laiko naudingumas – atsargos yra saugomos iki pardavimo momento. Vietos naudingumas – prekė juda link vartotojo. konkretaus vežėjo.2. . t. konkretaus draudėjo pasirinkimas – tai jau logistikos grandinės formavimas. Tarpininkai panaikina asortimento neatitikimus. Paskirstymo grandinę sudarančios įmonės siekdamos bendro tikslo yra tarpusavyje susijusios ir priklauso viena nuo kitos. perkant ir parduodant. Jų dėka vartotojams lengviau surasti norimą produktą. Turėjimo naudingumas atsiranda vykstant mainams. Konkretaus tarpininko. Kiekvienas grandinės narys atlieka savo vaidmenį ir specializuojasi atlikti vieną ar daugiau funkcijų. sudaranti sąlygas prekei ar paslaugai pasiekti galutinį vartotoją. Formuojant paskirstymo kanalą pirmiausia svarbu apsispręsti dėl kanalo struktūros. y. 2. Tarpininkai klasifikuojami pagal du principus: Tarpininkai sukuria laiko. t. Paskirstymo kanalo plotis – tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų skaičius. vietos ir turėjimo naudingumą. Netiesioginis – kai produkcija pas vartotoją patenka per pardavimo tarpininkus. y. Mišrusis – kai įmonė skirstydama produkciją derina abu jau paminėtus kanalus. kiek lygmenų sudarys kanalas ir kiek ir kokie tarpininkai dalyvaus. Paskirstymo logistikos grandinė – yra konkrečių įmonių seka.

Rytų ir Vidurio Europos valstybių ekonomikos transformavimas į laisvąją rinką. Krovinių gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais. Šiuo atveju krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais yra žymiai kompleksiškesnis nei nacionalinis. tarptautinius prekių ir darbo jėgos išteklių mainų. kuris suteiktų galimybę apsirūpinti reikiamomis medžiagomis ir pristatyti pagamintą produkciją į realizavimo rinką. Visoje ES išsidėstę ūkio centrai transporto sektoriui kelia didelius uždavinius. iš gamybos vietų jas reikia nugabenti į vartojimo vietas. svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. kaip ūkio šakos. Transporto. turizmo ryšių plėtojimas tarp Rytų . tačiau ir tarptautiniu ar tarpkontinentiniu mastu.13 3. Gabenimų rinkoje transporto įmonės ieško potencialių klientų. todėl tarptautinių gabenimų planavimas yra svarbus tarptautinės logistikos uždavinys. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS ES valstybėms sukūrus vidaus rinką teko spręsti dar vieną uždavinį – sukurti bendrą transporto paslaugų sektorių. Transporto veikla yra tiesiogiai susijusi su produkcijos gamintojų ir vartotojų santykiais. Norint patenkinti įvairių prekių pasiūlą. o jų gabenimų apimtys priklauso nuo produkcijos paklausos rinkoje. nustatyti gabenimo tvarką ir gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis. Šis procesas vykdomas ne vien tik ES rinkos erdvėje.

Pervežimai sausumos keliais Sausumos keliai: Lietuvos keliai ir jų tinklo infrastruktūra yra gerai išplėtoti – jie daug geresni lyginant su visomis kaimyninėmis šalimis. Lietuvos transporto teisės pagrindų pertvarkymą pagal tarptautinę transporto teisę. orientuojantis į Europoje funkcionuojančios lanksčios transporto paslaugų rinkos modelį. tranzitiniams bei turizmo ryšiams plėtoti. E85 (Klaipėda . Valstybinio skatinimą. Multimodalinių pervežimų sistemų prioritetinį plėtojimą tarptautinės tranzitinės reikšmės transporto koridoriuose.Varšuva . E28 (Berlynas . motelių ir pan. o iš viso – daugiau kaip 67. km.Talinas Ryga . krašto ir rajoninių kelių ilgis – per 21 tūkst. Aktyvus valstybės dalyvavimą. 4.Marijampolė. plati degalinių sistema. transporto sektoriaus subjektų. Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės: E67 VIA BALTICA (Helsinkis .14 ir Vakarų turi didelę reikšmę kokybiniams ir kiekybiniams transporto paklausos Europoje pokyčiams.Šiauliai Karaliaučius (Kaliningradas) . E77 (Pskovas .Karaliaučius (Kaliningradas) .Varšuva Vroclavas .Vilnius . pakelėse beveik 400 sustojimo ir poilsio aikštelių. Automagistralių.Prienai .Krokuva . 5.Panevėžys . įstojant į tarptautines organizacijas. suteikiant transporto paslaugų rinkai daugiau lankstumo ir patikimumo.Praha). lemia šias pagrindines Lietuvos valstybinės transporto politikos kryptis: 1.0 tūkst. užsienio bei Lietuvos privataus kapitalo investicijų 3. neskaitant pakelės maitinimo įstaigų. teikiančių komercines paslaugas. km. Lietuvos transporto tinklo integravimą į Europos transporto sistemą. 3. 2.1.Kaunas .Budapeštas).Gdanskas .Vilnius . išnaudojant patogią Lietuvos geopolitinę padėtį tarptautiniams. numatant ir pagal galimybes pasitelkiant reikiamus investicinius bei kitus šaltinius jiems rekonstruoti bei modernizuoti.Ryga . prisijungiant prie atitinkamų tarptautinių konvencijų. užtikrinant Lietuvos ūkiui strateginę reikšmę turinčių transporto infrastruktūros objektų stabilią veiklą. suderinant teisinę transporto veiklos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungoje ir kitose šalyse veikiančiomis juridinėmis transporto reglamentavimo taisyklėmis bei standartais.Minskas). Poreikis harmonizuoti šių šalių transporto sistemas..Kaunas . demonopolizavimą bei privatizavimą.

parengti svarbiausi orlaivių įrangos bei skrydžių RVSM oro erdvėje reikalavimai. Atgavusi nepriklausomybę. darbui naujomis sąlygomis parengti skrydžių vadovai. su kaimyninėmis šalimis suderinti nauji oro keliai.Aleksandropolis). per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus. Dabar svarbiausia jį tausoti.2. gerai prižiūrėti ir tobulinti taip. . Kauną . Lietuva aktyviai įsijungė į pasaulio aviacijos bendrijos veiklą. kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą.tranzito kraštas.Palanga .Lyda .Panevėžys .Klaipėda). oro susisiekimo tarifų. jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą.Daugpilis . Vilnių su kitais svarbiausiais Vakarų ir Rytų Europos miestais reguliariais maršrutais jungia 11 aviakompanijų . Kaune ir Palangoje. Mums tai itin aktualu. Palangą – 5 aviakompanijos. E272 (Vilnius . Taigi Lietuva. dėl civilinių iki garsinių reaktyvinių orlaivių keliamo triukšmo apribojimo ir kiti reikalavimai.Bukareštas . nustatyta oro vežėjų ir orlaivių sertifikavimo tvarka. visose civilinės aviacijos srityse pradėjo vadovautis tarptautiniais standartais. Pervežimai oro keliais Oro transportas: Oro transporto susisiekimas su Lietuva puikus. oro vežėjų atsakomybės avarijos atveju. Galiojančiuose arba rengiamuose nacionaliniuose teisės aktuose jau atsispindi Europos Sąjungos oro vežėjų licencijavimo.3 aviakompanijos.Šiauliai . Lietuvoje yra trys tarptautiniai keleiviniai oro uostai – Vilniuje. iš šiaurės į pietus. 3. Diegti RVSM Lietuvos oro erdvėje reiškė koreguoti esančius arba kurti naujus skrydžių valdymo reikalavimus ir papildomus reikalavimus orlaiviams bei oro vežėjams. sertifikuota aviakompanija “Lietuvos avialinijos” ir trys jos “Boeing” orlaiviai. nes Lietuva . net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis.Černovcai . Pagal RVSM reikalavimus buvo modifikuota skrydžių valdymo įranga. Iš viso Lietuvoje yra 27 oro uostai ir aerodromai.Rezeknė Ostravas).15 . Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose yra būtina sąlyga toliau plėtoti šalies civilinę aviaciją ir veiksmingai bendradarbiauti su Europos bei pasaulio šalimis. dauguma jų gali priimti privačius lėktuvus.Utena . E262 (Kaunas .

laivybos bei jūrininkų darbo srityse. vienas iš jų. ES Žalioji knyga turėtų būti suderinta su kitomis ES strategijomis (pvz. Svarbią vietą ES jūrų politikoje turi užimti trumpųjų nuotolių laivyba. vidaus vandenų laivybos skatinimas ir intermodalinio transporto plėtra. jūrinės profesijos plėtojimas.4. know-how tęstinumas. Danijos. Vokietijos ir Lenkijos uostais jungia jūriniai keltai. Klaipėdoje yra du jachtų uostai. Rugsėjo 21-22 d.3. Pervežimai vandens keliais Vandens transportas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras. Klaipėdos uostą 6 maršrutais su Švedijos. Kylyje (Vokietija) tarptautinėje konferencijoje „Europos jūrų politika – Baltijos jūros zonos nuomonė apie ES Žaliąją knygą“ vykstančiose diskusijose dalyvaujantis Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus dalijasi Lietuvos požiūriu į Europos Sąjungos jūrų politiką. kuriame susijungia jūros. viena svarbiausių ES jūros politikos formavimo bei įgyvendinimo krypčių turėtų būti tarptautinių visuotinai pripažįstamų konvencijų įgyvendinimo užtikrinimas jūros aplinkos apsaugos. Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Jūrų naudojimo kontrolėje viena iš prioritetinių krypčių turėtų būti laivų judėjimo valdymo bendrų informacinių sistemų kūrimas. Keltai. 3. trumpiau sakant. laivybos verslo reguliavimas tarptautiniu mastu). aplinkosaugos srityje). Lietuvos nuomone.16 3. taip pat stabilios ir konkurencingos verslo aplinkos laivybai kūrimas (užtikrinta ES laivynų kokybinė ir kiekybinė plėtra. o šalies viduje keltai Klaipėdą jungia su Kuršių nerija. kaip ir kruizinių laivų terminalas – pačiame miesto centre. sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų.Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai – techninė ir funkcinė kokybė . išreikštą ES Žaliojoje knygoje.

ką vartotojas gauna paslaugos metu. kategorijos. Taip paveikiami o lūkesčiai susieti su būsimos paslaugos kokybe. 2. Jų buvimas ir būklė gali būti pademonstruota klientui prieš suteikiant paslaugą. restorano lankytojui – maistas. Techninė kokybė yra tai. viešbučio gyvenimo sąlygų charakteristikos. technologiją ir vartotojo poreikių patenkinimą.t. negu tai gali padaryti konkurentas. Svarbiausia priemonė tam pasiekti – garantuoti geresnę paslaugą kokybę. Vartotojo patirta kokybė turi du pagrindinius aspektus: 1. gamybos ir vartotojo momentų sutapimo paslaugų kokybė yra momentinė būsena. funkcinė ( arba proceso) kokybė. Tačiau paslaugoms tokia kokybės samprata netinka. kurie suvokiami kaip apibrėžti ir nustatyti normatyvais. Šis būdas nusako kitą kokybės aspektą – funkcinę kokybę. turistinio maršruto aprašymas. Tai daugiaplanė sąvoka. kurią galima sutapatinti su tiekėjo suvokiama kokybe.tai kokybės išorinė išraiška. Kokybė integruota gamybinę ir marketinginę paslaugos dalis. sunkiai apibrėžiama. . Restorano įranga. visi šie dalykai . Dėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties. ar firma savo teikiamomis paslaugomis gali patraukti vartotoją ir jį išlaikyti.17 Komercinė sėkmė priklauso nuo to. bankas suteikia kreditą ir t. Viešbučio svečiui suteikiamas kambarys ir lova nakvynei. Tokia kokybės samprata yra tiesiogiai perimta iš pramonės ir kitų daiktinės gamybos sričių. vardai ar moksliniai laipsniai ) yra pagrindas techninei kokybei vertinti. kur prekės kokybės ekspertizė atliekama patikrinus tam tikus gaminio parametrus. Klientas visuomet yra paveikiamas dar ir būdo. techninė (arba išorinė )kokybė. kurių savybės nustatomos įprastais prekių kokybės vertinimo metodais. kuriuo techninė kokybė jam teikiama. biznio konsultantas užsakovui pateikia verslo planą. oro linijų klientas persikelia iš vienos vietos į kitą. Kokybė yra apibūdinama kaip atitinkamas reikalavimų. teikiančio paslaugas personalo klasifikacijos liudijimai ( diplomai. kaip ir daugelis kitų verslo ir socialinių reiškinių. Techninė kokybė susijusi materialinėmis paslaugos teikimo priemonėmis bei technologijomis. teikėjo ir gavėjo sąveikos.

kurios paslauga pasiekia savo tikslą.y. negu turėtų būti. Skirtingai nuo produktų gamybos. veikimo būdą. atliekamus veiksmus. . tuo pat metu naudojančių panašias ar tokias pat paslaugas. ką jis gauna . tai klaidos poreikis dažniausiai žymiai didesnis. Vadinasi. įvaizdis tampa savotišku filtru. jeigu įvaizdis negatyvus. Tarp jų paminėtinas net ir kitų vartotojų. jo įvaizdis patrauklus. vartotojui suvokiant patirtos paslaugos kokybės techninę ir funkcinę pusę. Susidaręs įvaizdis labai svarbus daugeliui paslaugų. bet ir to. kai lemiamą reikšmę turi paslaugos vartotojo kokybės vertinimas. Ir priešingai.18 Techninė kokybė yra tai – kokie vartotojo nuomonę apie kokybę formuoja paslaugos suteikimo būdas. yra geras. t. Peteikta 4. kaip jis gauna paslaugą . priklauso nuo vartotojo įvaizdžio apie paslaugą ir jos teikimą ir suformuoja vartotojo patirtą kokybę ir jos vertinimus. kaip ir kiek jis sužino apie paslaugos gamybos ir vartotojo procesą [2]. Taigi paslaugų kokybė yra integruota sąvoka. galįs turėti tiek teigiamos.1 paveikslėlyje. Vartotojas yra veikiamas ne tik to. Techninė ir funkcinė kokybė. tiek neigiamos įtakos sąveikos atmosferai. Jeo teikėjas. teikėjo elgsena ir kitos aplinkybės. vartotojo požiūriu. paslaugų firmoje vartotojas gali pamatyti jos išteklius. vartotojas dažniausiai nepaisys nedidelių klaidų. Vartotojo patirties kokybės aspektų sąveiką parodo schema.

1. Atsargų kiekis veikia vartotojų aptarnavimo kokybę. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE Medžiagų srautai logistikoje juda aprūpinimo. suprojektuotas informacijos tinklas daro įtaką užsakymų atlikimo trukmei. Pavyzdžiui. ten apdirbamo ir paliekančio šią įmonę materialios produkcijos srauto ir su juo susijusio informacinio srauto planavimas. kad logistika – tai atvykstančio į įmonę. nes kroviniai gabenami. Verslo perkraunami ir sandėliuojami ne vien nacionalinėje. gabenimo ir sandėliavimo sąlygų.atsargų kiekiui tinklo mazguose. ir logistikos uždaviniai tapo kompleksiškesni. todėl medžiagų srauto apsaugos klausimai čia nėra tokie aktualūs. taip pat organizacinių saugos priemonių Galima teigti. todėl materialių srautų apsauga taip pat darosi visuotinio pobūdžio.19 4. gamybos ir paskirstymo srityse. kai medžiagų. bet ir tarptautinėje globalizacija išplėtė verslo logistikos funkcijas. transportinių talpų ir konteinerių naudojimo kroviniams gabenti. Šių srautų saugos klausimai ypač aktualūs aprūpinimo ir paskirstymo srityse. Materialaus srauto apsauga priklauso nuo šių veiksnių: tinkamos produkcijos pakuotės bei sustambintų krovinių vienetų paruošimo.Informacijos ir prekių srautą judėjimas Informacijos ir prekių judėjimo tinklai turi būti susieti į apgalvotą logistinę sistemą. prekių ir paslaugų srautai vykdomi tarptautiniu lygiu. rinkoje. nes verslo įmonėse yra įmonių vidinės kompetencijos reikalas ir priklauso nuo šiems klausimams skiriamo dėmesio. valdymas ir kontrolė. o ji savo ruožtu . o tai lemia užsakymo ciklo trukmę ir efektyvaus informacijos . kadangi jie priklauso vienas nuo kito. 4. Gamyboje šie klausimai medžiagos ir žaliavos perdirbamos į gatavą produkciją. reikiamos transporto rūšies parinkimo.

Transportavimas : . .20 tinklo kūrimą. kuri sudaro logistiką. . .žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimo organizavimas. kad visos verslo logistikos dalys yra ir turi būti nagrinėjamos kaip viena sistema [6]. .krovinių siuntų formavimas. priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros ir to.realizavimo užsakymų tvarkymas.reikalingos produktų nomenklatūros sandėliavimo vietose nustatymas. Atsargų valdymas : . B. C. .vartotojų reakcijos į aptarnavimą nustatymas.transporto rūšies ir transportavimo būdo nustatymas. . Vartotojų aptarnavimo standartai : . .vartotojų aptarnavimo lygio nustatymas. Todėl galima teigti. .klientų aptarnavimo laiku užtikrinimas.sandėlių skaičiaus. . Visas logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas (kartu su kiekviena iš jų susijusiais sprendimais) galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines.operatyvinis realizacijos planavimas.vartotojų logistinio aptarnavimo poreikių nustatymas. Pagrindinės veiklos rūšys: A. . Verslo veikla.transportavimo maršrutų nustatymas. kiek svarbi logistikos operacijoms kiekvieno padalinio veikla. dislokavimo vietų ir dydžio nustatymas. Užsakymų tvarkymas : . D.transporto priemonių panaudojimo planavimas.

Produkcijos įpakavimas : . .produkcijos išdėstymas bei reikalingo pakrovimo-iškrovimo rampų kiekio nustatymas. . B.operatyvaus užsakymų informacijos perdavimo užtikrinimas. Medžiagų ir produktų įsigijimas : . Pagalbinės veiklos rūšys: A. .perkamų vertybių kiekio nustatymas.kiekio nustatymas.užsakymų atlikimo metodikos parengimas.reikalingo ploto ir tūrio nustatymas.sandėliuojamų produktų išdėstymas.įrangos parinkimas. D.tiekimo šaltinių nustatymas. E. . C.užsakymų atlikimo tvarkos nustatymas.krauti ir transportuoti. .21 .sandėlių plano sudarymas. .apsaugoti nuo praradimo ir sugadinimo.įrangos keitimo tvarka. . Informacijos apdorojimas ir tvarkymas : . . .pirkimo terminų nustatymas.sandėliuoti. .atsargų saugojimas ir tvarkymas. . . Sandėliavimas : . Medžiagų valdymas : .

Jeigu standartai labai aukšti arba labai specifiniai. Klientų aptarnavimo standartai lemia gamybos lygį. kad jos kaina gali dar pakilti (transportavimas automobiliais-šaldytuvais. Transportavimas yra būtinas.22 .). Užsakymų tvarkymas yra labai svarbi veiklos rūšis. kad jos prisideda prie logistikos uždavinių.laiko vertę. taigi jų nustatymas taip pat daro įtaką būsimoms logistikos išlaidoms. nes jokia firma negali egzistuoti neplanuodama savo žaliavų ir/arba gatavų produktų judėjimo. yra laikomos šalutinėmis. kurių nereikia sandėliuoti esant nepalankioms oro sąlygoms ar saugumo sumetimais. kai daugelį firmų finansiškai paliečia tokios nacionalinės nelaimės kaip blokada. nebūtina sandėliavimo . ir produkcija susikemša logistikos kanale. . kad kiekviena iš jų sudaro nuo 1/2 iki 2/3 bendrųjų logistikos išlaidų. kur ji nuvertėja arba pasensta. ir manoma. automobiliais-cisternomis ir t. tokiai produkcijai kaip automobiliai ar tokioms prekėms kaip anglis. Šis būtinumas tampa dar akivaizdesnis. .kontrolinių procedūrų atlikimas. Ši veikla taip pat paspartina produkcijos judėjimą ir paslaugų suteikimą. t. tuo tarpu kai pagalbinė veikla organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose. geležis ar skalda. užsakymų tvarkymas yra svarbus elementas viso laiko.duomenų analizė. kol klientas gauna prekes ar paslaugas. nesutarus dėl transportavimo tarifų. paslaugos teikimo galimybės gali būti tokios ribotos. vienašalis sienų uždarymas. kad pagrindinė veikla dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente. Transportavimas prideda produkcijai vietos ir laiko. Pagrindinė veikla daugiausiai prisideda prie bendrųjų logistikos kaštų ir yra būtina efektyviai koordinuoti ir spręsti logistikos uždavinius. Pagalbinės veiklos rūšys. Patirtis rodo. bet viena ar kelios iš jų gali ir nebūti kiekvienos firmos logistinės veiklos dalis. Pagrindinės verslo veiklos rūšys yra atskirtos nuo pagalbinių todėl. Pavyzdžiui. Transportavimas ir atsargų valdymas yra pagrindinės logistikos išlaidas sudarančios veiklos rūšys.informacijos kaupimas ir tvarkymas. geležinkeliečių streikas arba vairuotojų atsisakymas vežti prekes. Jos išlaidos yra mažos. palyginus su transportavimo ir atsargų priežiūros išlaidomis. Rinka neaprūpinama prekėmis. Nepaisant to. nors kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taip pat svarbios kaip ir pagrindinės. o atsargos .

kad teikia planavimui ir kontrolei reikalingą informaciją . ir ypač prie transportavimo ir atsargų menedžmento efektyvumo. Galiausiai informacijos apdorojimas ir tvarkymas prisideda prie visų kitų logistinės veiklos sričių tuo. priklausančiomis greičiau gamybai nei logistikai. nors atsargų priežiūra ir būtina. Vis dėlto jie taip pat prisideda prie logistikos proceso apskritai. kaip sandėliavimas bei medžiagų priežiūra. prisideda prie šių veiklos rūšių efektyvumo. nes jis.23 veikla. kai tik produkcija laikinai sustoja kelyje į pardavimo vietą. Pirkimas ir produkcijos planavimas dažnai gali būti laikomi sritimis. Apsauginis įpakavimas yra pagalbinė transportavimo ir sandėliavimo veiklos rūšis. Tačiau sandėliavimas ir produktų priežiūra dažniausiai neišvengiami.

4. 3. tai logistiniai srautai tam tikru momentu tampa atsargomis. Pinigų srautai susideda iš logistikos dalyvių ir bankų. miestų elektrinis. automobilių. svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. vidaus vandenų. geležinkelio.24 IŠVADOS 1. sausumos transportas. kuriems taikomos logistinės operacijos judant erdvėje. . 2. jūrų transportas. nustatyti gabenimo tvarką ir gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis. vamzdinis. Transporto. Šalia logistinių srautų juda pinigų.t. informaciniai bei rėmimo srautai. jūrų. pateikimas. rūšiuojant ir t. Krovinių gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais. jas pakraunant. Jei produkcija nejuda. pakuojant. Tarptautinį logistinį srautą sudaro materialiniai ištekliai. Tarptautinė logistika – tai atitinkamos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių pagamintos produkcijos pardavimo užsienio šalių rinkose paslaugų. nebaigta produkcija ir pagaminta produkcija. Lietuvos Respublikoje yra šios transporto šakos: biotransportas. iškraunant. oro. užtikrinančių teik išteklių tiek gatavų prekių srautų judėjimą. Geriausiai išvystytos yra: oro transportas. kaip ūkio šakos.

Bischof K.25 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Vilnius.2007 5. “ Tarptautinė logistika “ 2004 m. 1998m. Vengrinė B. Baublys A. “ Tarptautiniai vežimai kelių transportu “ 1996 m. Paslaugų ekonomika.. 2. Martin Christopher. Logistika ir tiekimo grandinės valdymas. 4. 2010 . 6.A. Urbonas J.D “ Ekspedicinių ir transporto įmonių vadyba “ 2002 m. Šiuolaikinė logistika :vadovėlis /Ramūnas Palšaitis. 3.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful