Vilniaus

lenkų
kultūros
namai
Pratarmė
V
ilniaus Lenkų kultūros namai tai Vilniaus ir Vilniaus
krašto lenkų bendruomenės kultūrinio gyvenimo
centras, lenkų tautos dovana, kurią finansavo Lenkijos
Respublikos senatas ir asociacija „Wspólnota Polska”.
Čia savo buveines turi daugiau nei 30 Lietuvos lenkų
visuomeninių organizacijų. Vilniaus Lenkų kultūros namai
remia jų veiklą bei organizuojamus projektus. Šiandien
daugelis žmonių neįsivaizduoja, ką lenkų bendruomenė vos
prieš 20 metų veikė be šios institucijos.
Iki šiol, Vilniaus Lenkų kultūros namai yra didžiausia lenkų
kultūros įstaiga už Lenkijos Respublikos ribų.
Mūsų tikslas yra ne tik plačiai suprantamos lenkų kultūros
sklaida, bet ir draugiškos ir atviros visiems vilniečiams ir
lenkų kilmės Vilniaus regiono gyventojams, nepaisant jų
pažiūrų ar įsitikinimų, vietos kūrimas. Šiandien kultūros
namai yra atvira įvairioms veikloms, nesusitelkusi į konkrečią
sritį, institucija. Todėl čia puikiai jaučiasi tiek skautai, tiek
trečiojo amžiaus universiteto studentai.

Artur Ludkowski

5
Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktorė

Esate dažnas Lenkų kultūros namų svečias. Kaip atrodo bendradarbiavimas

tarp Tautinių mažumų departamento ir Lenkų kultūros namų?
Mūsų betarpiškas bendradarbiavimas yra paremtas glaudžia partneryste
ir abipusiu supratimu. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, kaip ir Lenkų kultūros namai, siekia tų pačių
tikslų – visokeriopos naudos visuomenei kultūros, meno, švietimo ir
informacinės sklaidos srityse.

Kultūros namai, būdami arčiausiai lenkų tautinės bendruomenės, leidžia

mums geriau ją pažinti ir suvokti, atskleisti klausimus, kuriuos kelia lenkų
tautinė mažuma, o taip pat rasti geriausią išeitį, kad ir kokie klausimai
ar planai būtų keliami. Norėčiau paminėti ir tai, jog kultūros namai
tapo savotiška būstine daugeliui nevyriausybinių lenkų bendruomenės
organizacijų, kurių veiklą mes stebime ir remiame. Manau, kad departamento
parama leidžia kultūros namams teikti visuomenei reikalingas paslaugas, o
lenkų organizacijoms vystyti savo veiklą.

Mes labai džiaugiamės vykstančiu bendradarbiavimu ir tikimės ateityje

atrasti dar daugiau sąlyčio taškų bei bendradarbiavimo formų tiek su Lenkų
kultūros namais, tiek Lietuvos lenkų bendruomene.

Tautinių mažumų departamentas kartu su Lenkų kultūros namais

įgyvendino nemažai projektų. Kurie, Jūsų manymu, buvo vertingiausi?
Ir kurie turi didžiausią vertę puoselėjant tautinių mažumų kultūrą bei
tradicijas?
Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad Lenkų kultūros namai vysto aktyvią
veiklą ir sudaro sąlygas ne tik lenkų tautinei mažumai, bet ir visai visuomenei
dalyvauti kultūriniuose, moksliniuose, švietėjiškuose renginiuose. Jūs
kasmet organizuojate ir įgyvendinate daug renginių, skirtų puoselėti lenkų
tautinę kultūrą ir kalbą, stiprinti daugiakultūrį dialogą.

6
Lenkų tautinės mažumos programa festivalyje „Kultūros naktis“, mano
manymu, yra viena vertingiausių veiklų, kurias įgyvendina kultūros namai.
Projektas leidžia pristatyti lenkų tautinės mažumos, o taip pat ir kitų tautų
kultūrą, tautinius bruožus muzikiniu būdu. Be to, koncertas, kaip pagrindinė
projekto įgyvendinimo forma, visada sulaukia gausaus žiūrovų būrio.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad kultūros namai tęs tradicinių renginių vykdymą

ir sugalvos naujos, prasmingos veiklos, prie kurios įgyvendinimo taip pat
galės prisidėti ir Tautinių mažumų departamentas.

Ar tautinės mažumos yra silpnoji ar stiprioji valstybės grandis?

Lietuvos tautinių mažumų istoriją priimta skaičiuoti nuo Gedimino laiškų,
kuriais Lietuvos valdovas kvietė laisvųjų Europos miestų gyventojus
atvykti į Lietuvą, garantuodamas jiems tikėjimo ir veiklos laisvę. Šie laiškai
dažnai pateikiami kaip Gedimino išminties įrodymas, nes Lietuvos didysis
kunigaikštis suprato, kad šalies raida ir stiprybė įmanoma tik skatinant
jos įvairovę ir pritraukiant skirtingų religijų, pažiūrų ir gebėjimų žmones.
Džiugu, kad tokį išmintingą požiūrį Lietuvai pavyko išsaugoti iki mūsų
dienų ir šalies tautinės mažumos, be jokios abejonės, suteikia mūsų šaliai
daugiau stiprybės, įvairovės ir savitumo.

Juk ne atsitiktinai tautinių mažumų klausimas buvo vienas pirmųjų, kurį

sprendė atgimstanti Lietuvos valstybė, priimdama Tautinių mažumų
įstatymą ir įsteigdama Tautybių komitetą, kuris tapo dabartinio Tautinių
mažumų departamento pirmtaku. O patys tautinių mažumų atstovai ne tik
buvo aktyviais kovotojais už Lietuvos laisvę devyniasdešimtaisiais metais,
bet ir per visą Nepriklausomybės laikotarpį patvirtino esantys pilnaverčiai
Lietuvos piliečiai, paliekantys ryškius pėdsakus visose šalies gyvenimo
sferose – nuo gynybos ir verslo iki meno ir mokslo.

Žinoma, tenka pripažinti, kad mūsų dienomis dar susiduriame su tam

7
tikromis neigiamomis visuomenės požiūrio į tautines mažumas apraiškomis,
dažniausiai susijusiomis su stereotipiniu mąstymu arba žinių apie tautines
mažumas stoka. Būtent tai yra vienas iš Tautinių mažumų departamento
prioritetinių veiklos sričių – šviesti visuomenę, plačiai skleisti informaciją
apie tautinių mažumų įnašą į Lietuvos valstybės formavimąsi ir gyvenimą
bei keisti stereotipinį mąstymą.

Ar nuo 2014 m., kai Vyriausybė nusprendė atkurti Tautinių mažumų

departamentą, tautinių mažumų situacija pasikeitė? Kokia linkme?
2015 m. atkūrusi Tautinių mažumų departamentą, kuris buvo panaikintas
2010 m., Lietuvos valstybė žengė svarbų žingsnį, pademonstravusi,
kad tautinių mažumų politika užima prioritetinę vietą šalies politinėje
darbotvarkėje. Pirmiausia, buvo nusiųstas aiškus signalas užsienio
partneriams ir tarptautinėms organizacijoms, kad Lietuva gerbia ir saugo
visų mūsų valstybėje gyvenančių žmonių teises ir interesus, antra, atsirado
daugiau aiškumo tautinių bendruomenių ir valstybės santykiuose, buvo
įvesta aiški tautinių bendrijų veiklos, tautinių mažumų kultūros centrų,
tautinių mažumų žiniasklaidos ir tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų
finansavimo tvarka. Tautinių mažumų departamento dėka tautinių mažumų
veikla tapo matoma ir girdima, o pačios tautinės mažumos atgavo galimybę
bendrauti su šalies valdžios institucijomis ir daryti įtaką priimamiems
sprendimams.

8
9
 Turinys

10
13 Trumpa Vilniaus Lenkų kultūros namų įkūrimo istorija
16 Vilniaus Lenkų kultūros namų administracija
19 Vilniaus Lenkų kultūros namų kultūriniai renginiai
52 Renginiai vaikams ir jaunimui
64 Vietinių organizacijų renginiai
70 Vilniaus Lenkų kultūros namai po atviru dangumi
76 Nuolatiniai proginiai renginiai
80 Viešbutis ir restoranas „Pan Tadeusz”
82 Vilniaus Lenkų kultūros namuose įsikūrusios Lietuvos lenkų
organizacijos
84 Polonijos namai Lenkijoje ir pasaulyje
86 Asociacija „Wspólnota Polska”
87 Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus Miesto Skyrius

11
12
 Trumpa
Vilniaus Lenkų
kultūros namų
įkūrimo
istorija
13
„M
es, toliau pasirašę Lenkijos Respublikos ir Lietuvos
Respublikos piliečiai, 1998 m. balandžio 17 d. susirinkę
Lietuvos sostinėje Vilniuje, Naugarduko gatvėje,
iškilmingai pareiškiame, kad statome čia NAMUS - lenkų kultūros ir
švietimo centrą, NAMUS - draugiškus ir atvirus visiems lenkams -
iš Lietuvos, Lenkijos ir viso pasaulio, visiems geros valios žmonėms.
Šiandien, padėdami čia parsivežtą iš Vavelio simbolinį kertinį akmenį,
mes patvirtiname Lenkijos ir Lietuvos istorinių ryšių tęstinumą,
nuoširdžios Lenkijos Respublikos globos visais pasaulio lenkais tradiciją.
Padėdami kertinį Vilniaus Lenkų namų, statomo už Lenkijos valstybės
ir aukotas lėšas, akmenį, esame įsitikinę, kad jie gerai tarnaus ištisoms
kartoms“, - skelbė Vilniaus lenkų namų kertinio akmens ceremonijos
aktas. Prabėgus trejiems metams nuo šios dienos įstaiga, priklausanti
Labdaros ir paramos fondui „Vilniaus Lenkų kultūros namai“, kurį
Lenkijos Respublikos senato sprendimu įkūrė asociacija „Wspólnota
Polska“ ir Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyrius.
Šiuo metu Vilniaus Lenkų kultūros namai yra didžiausia lenkų kultūros
įstaiga už Lenkijos Respublikos ribų. Pagrindinė įstaigos misija yra
plačiai suprantamas lenkų kultūros ir istorijos propagavimas bei tautinio
paveldo puoselėjimas per švietėjiškas veiklas.
Vilniaus Lenkų kultūros namų veiklos spektras yra labai platus - remiasi
šiuolaikinėmis veiklos formomis, siekia skatinti kūrybiškumą tiek
priimant, tiek kuriant kultūrą. Platus ir įvairus renginių spektras yra
būdas pasiekti plačią auditoriją. Čia vyksta ne tik koncertai (klasikiniai,

14
popmuzikos, folkloro, roko), spektakliai, poezijos vakarai, parodos, filmų
peržiūros, meno vernisažai, lenkiškų knygų mugės, mokslo populiarinimo
konferencijos, bet ir specialūs proginiai renginiai (Andriejaus diena,
Užgavėnės). Tradiciškai švenčiamos Lenkijos nacionalinės ir kalendorinės
šventės, tokios kaip Konstitucijos diena - gegužės 3-oji, Nepriklausomybės
diena. Vilniaus Lenkų kultūros namai taip pat organizuoja miesto žaidimus,
plaukimus baidarėmis, dviračių žygius, pažintines ekskursijas ir meninius
plenerus jaunimui. Institucija daug dėmesio skiria jauniausių Vilniaus krašto
lenkų tautinio identiteto formavimui. Kiekvienais metais čia vyksta vasaros
stovyklos ir dienos stovyklos vaikams, edukacinės ir meninės dirbtuvės,
taip pat renginiai Vaikų dienos ir kitų švenčių proga. Svarbi veiklos dalis
yra bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis, kurių dauguma
turi savo buveines tame pačiame pastate. Vilniaus Lenkų kultūros namuose
nuo 2019 m. veikia TVP Wilno redakcija, burianti jaunus Vilniaus krašto
žurnalistus, kurie kuria modernią, skirtą Lietuvoje gyvenantiems lenkams,
programą lenkų kalba.
Kultūros namuose dirba beveik 40 žmonių, įskaitant techninį personalą.
Pirmajame aukšte įsikūręs restoranas „Pan Tadeusz” siūlo tradicinius
lenkiškus patiekalus, čia pat veikia to paties pavadinimo trijų žvaigždučių
viešbutis.

15
 Vilniaus Lenkų
kultūros namų
administracija

16
Labdaros ir paramos fondas
„Vilniaus Lenkų kultūros namai”
Pirmininkas:
Krzysztof Łachmański
Valdyba:
Tomasz Różniak
Marek Kubiak
Józef Kwiatkowski
Michał Mackiewicz
Direktorius
Artur Ludkowski
el. paštas: info@polskidom.lt
Direktoriaus pavaduotoja
Krystyna Zimińska
el. paštas: krystyna@polskidom.lt
Kultūros projektų koordinatorė
Bożena Mieżonis
el. paštas: info@polskidom.lt
Komercijos skyriaus vadovas
Władysław Wojnicz
el. paštas: wladek@polskidom.lt
Komercijos skyriaus vadovo pavaduotoja
Irena Łukaszewicz
el. paštas: info@polskidom.lt
Komercijos skyriaus vadybininkė
Renata Naumowicz
el. paštas: info@polskidom.lt
Restorano “Pan Tadeusz” vadovė
Halina Wiszniewskaja
el. paštas: restaurant@pantadeusz.lt
Viešbučio “Pan Tadeusz” administratorė
Teresa Tomaszewicz
el. paštas: reservation@pantadeusz.lt
Administratorius
Grzegorz Jakowicz
el. paštas: info@polskidom.lt
17
18
Vilniaus Lenkų
kultūros namų
kultūriniai
renginiai
19
20
V
ilniaus Lenkų kultūros namų prioritetinė veikla yra
Lenkijos kultūros, istorijos, tautinio paveldo ir švietimo
propagavimas. Nemažiau svarbus tikslas yra teigiamo
Lenkijos įvaizdžio formavimas ir lenkų meninių bei intelektualinių
pasiekimų propagavimas. Šios užduotys vykdomos organizuojant
Vilniaus lenkų poreikius atliepiančius kultūrinius renginius.
Renginių repertuaras yra labai platus ir įvairus - nuo populiariosios
muzikos iki roko koncertų ir Lenkijos žvaigždžių pasirodymų.
Organizatoriai siekia, kad tradicija ir modernumas papildytų vienas
kitą. Vilniaus Lenkų kultūros namų scenoje koncertavo ne tik
ryškiausios Lenkijos žvaigždės ‒ T. Love, Kayah, Czesław Śpiewa,
Raz Dwa Trzy, bet ir šiuolaikinės alternatyviosios ir populiariosios
muzikos atlikėjai ‒ Kwiat Jabłoni, Marcin Wyrostek su grupe
„4People”, Filip Wojciechowski, Szałapak ir kiti. Tokiu būdu įstaiga
siekia supažindinti Vilniaus auditoriją su dabartinėmis Lenkijos
tendencijomis ir skatina vietinius menininkus semtis įkvėpimo iš
jų. Pagrindiniai kriterijai renkantis repertuarą yra konkrečios srities
profesionalumas ir įvairovė. Tokiu būdu siekiama parodyti kultūros
institucijos atvirumą ir modernumą, bei pristatyti Lenkija kaip šalį,
kuria gerbia tradicijas ir kūrybingai žvelgia į ateitį.

21
V
ilniaus Lenkų kultūros namai tai vieta, kurioje savo kūrybą
taip pat demonstruoja žinomi ir mėgiami vietiniai Vilniaus
krašto menininkai. Dažni mūsų svečiai: Kapela Wileńska,
Ewelina Saszenko, Katarzyna Zvonkuvienė, Zbigniew Lewicki,
Liaudiškų šokių ansamblis „Perła”, Liaudies šokių ansamblis „Zgoda”,
Lenkų dainų ir šokių meno ansamblis „Wilia”, vaikų ir jaunimo šokių
ansamblis „Sto Uśmiechów” bei kiti.

22
23
24
 Teatras

J au daugelį metų Vilniaus Lenkų kultūros

namai yra antrieji vietinių teatro trupių
namai. Čia repetuoja Vilniaus lenkų teatras
„Studio”, Vilniaus lenkų teatras ar Rudaminos
teatras „Wędrówka”. Įstaiga neapsiriboja vien
vietinių teatrų populiarinimu. Kultūros namuose
reguliariai vyksta profesionalių teatrų iš Lenkijos
pasirodymai. Vilniaus publika žavėjosi teatro
„Maska“, Palenkės operos ir filharmonijos, Liublino
muzikinio teatro, Torunės muzikinio teatro ar
Lenkijos šokių teatro aktorių pasirodymais.

25
26
27
28
29
Literatūra

V
ilniaus Lenkų kultūros namai yra daugelio literatūrinių
renginių iniciatorius. Keletą metų čia buvo organizuojama
„Literatūros skerdykla“, į kurią buvo kviečiami šiuolaikiniai
rašytojai ir poetai iš Lenkijos. Didelio populiarumo sulaukė „Poezijos
salonai“, o vieno iš susitikimų viešnia buvo lenkų teatro ir kino
aktorė Anna Dymna. Į Vilnių persikėlė literatūros ir meno festivalis
„preTEXTY”, prieš tai vykęs daugelyje Lenkijos miestų. Renginio
idėja buvo skatinti ambicingą šiuolaikinę literatūrą. Vilniaus Lenkų
kultūros namai kaip viena pirmųjų kultūros įstaigų Vilniuje inicijavo
projektą „Pasiimk knygą ir palik knygą - skaityk ir dalinkis su
kitais!“, tai yra populiarų Vakaruose bookcrossing’ą - nemokamus
knygų mainus.
Kelis kartus per metus Vilniaus Lenkų kultūros namuose vyksta
lenkiškų knygų mugės. Tokiu būdu Lietuvos lenkai gali susipažinti
su naujausia lenkų literatūrą ir įsigyti knygų už prieinamą kainą.
Ši įstaiga taip pat suteikia erdvę vietos literatams, kurie organizuoja
autorinius susitikimus ar poezijos festivalius.

30
31
32
33
L
enkų kultūros namuose organizuojamos filmų peržiūros. Institucija
organizavo trumpametražių filmų festivalį „The Shortest Days ‒ Polish
Wave“, „Grand Off ‒ geriausi pasaulio nepriklausomi trumpametražiai
filmai“, mėgėjiško ir nepriklausomo kino festivalį KAN, emigracijos
filmų festivalį „Emigra“. Vykdydami daugiametį bendradarbiavimą, filmų
pristatymus taip pat organizuoja Balstogės nacionalinio atminimo instituto
skyrius bei atskiros Vilniaus regione veikiančios organizacijos. Prieš
kažkurį laiką Vilniaus Lenkų kultūros namuose veikė Lenkų kino klubas,
kuris organizuodavo žymiausių režisierių, tokių kaip Andrzej Wajda, Jerzy
Skolimowski, Małgorzata Szumowska, Jerzy Kawalerowicz ir kitų Lenkijos
kinematografo žvaigždžių kūrinių peržiūras.

34
Filmai

35
36
Parodos

L
enkų kultūros namų erdvėse rengiamos tapybos, grafikos ir
fotografijos parodos. Čia vyko teatro plakatų bienalė, bendros
dailės akademijų studentų iš Vilniaus ir Poznanės parodos,
tarptautinis jaunojo meno festivalis „IFYart“, taip pat istorinės
parodos. Taip pat surengta eilė individualių ir grupinių tapytojų,
grafikų ir skulptorių parodų. Įsikūrusios Vilniuje organizacijos,
tokios kaip Lenkų dailininkų kūrybinė sąjunga „Elipsa“, Vilniaus
miesto valkatų klubas, Lietuvos lenkų harcerių skautų sąjunga
ne vieną kartą rengė čia progines parodas. Šiuo metu reguliarias
parodas rengia Roberto Bluj piešimo ir tapybos studija (‒1 aukštas).

37
Susitikimai su
Lenkų kultūros
dienomis
Vilniuje

38
39
40
S
varbus Vilniaus Lenkų kultūros namų renginių akcentas ir neabejotinai
šios institucijos tapatybės dalis - Lenkų kultūros dienos. Renginio
tikslas - pristatyti Lenkiją kaip modernią ir kūrybingą šalį, turinčią
turtingą šiuolaikinę kultūrą ir nuostabias kulinarijos tradicijas. Kelias dienas
vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į spektaklius, koncertus, ekskursijas,
filmų peržiūras ir dirbtuves. Programa pasižymi įvairumu ir yra pritaikyta
kiekvieno interesams, nepriklausomai nuo amžiaus. Scenoje pasirodo
geriausi iš geriausių.

Per pastaruosius septynerius metus šiame renginyje spindėjo ryškiausios

lenkų muzikos žvaigždės, tokios kaip Lombard, Zakopower, Kasia
Kowalska, Maleo, Reggae Rockers, Alicja Majewska, Alicja Węgorzewska.
Vaikus linksmino Majka Jeżowska ir Arka Noego, o alternatyvios muzikos
fanus Lux Torpeda, Lao Che, Mikromusic ir daug kitų atlikėjų.

41
42
43
44
45
46
Irena Litwinowicz, Vilniaus lenkų teatro direktorė

‒ „Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai, kuriuose veikė teatras, buvo

reorganizuoti 1993 metais. Buvome priversti juos palikti, nors dar dvejus
metus ten veikėme neturėdami nei elektros nei šildymo. Taigi, 1995 metais
likome be buveinės. Repeticijas organizuodavome įvairiose mokyklose,
namuose ar kartą net pirtyje. Mūsų spektaklių premjeros vykdavo Rusų
dramos teatre Vilniuje, su kurio direkcija mus siejo draugiški ryšiai. Teatras
suteikė net nedidelį kambariuką mūsų daiktams” ‒ prisimena direktorė.

„Netrukus prasidėjo Vilniaus Lenkų kultūros namų statybos. – Laukėme

statybų pabaigos kaip išganymo. Ir norėčiau pabrėžti, kad niekados
nenutraukėme savo veiklos. Buvome labai aktyvus, daug keliavome” – prideda.

‒ „Esu įsitikinusi, kad kiekvienas Vilniaus lenkas žino kur yra Lenkų kultūros
namai ir dalyvauja gerai žinomuose ir populiariuose proginiuose renginiuose
- Andriejaus dienos ar Užgavėnių šventėse. Labai populiarūs renginiai
vaikams, kurių nekantriai laukia ir jauniausi ir jų tėvai” – sako direktorė.

Vilniaus lenkų teatras įkurtas 1965 m. kaip Vilniaus geležinkelininkų kultūros

rūmų lenkų teatro trupė. Teatro įkūrėja, ilgametė direktorė ir meno vadovė buvo
profesionali aktorė ir režisierė Irena Rymowicz. 1980 metais teatrui buvo suteiktas
Lenkų liaudies teatro vardas – aukščiausias tuometinės valdžios meninio lygio
įvertinimas. 1990 metais trupė jau kaip Vilniaus lenkų teatras (Polski Teatr w Wilnie)
apdovanota Lenkijos Respublikos kultūros ir meno ministerijos medaliu „Už nuopelnus
lenkų kultūrai“. Nuo 1993 metų teatrui vadovauja Irena Litwinowicz – ilgametė
šios trupės aktorė, diplomuota Leningrado valstybinio kultūros instituto režisierė.

47
Renata Brasel, Lenkų dainų ir šokių meno ansamblio „Wilia”
direktorė, meno vadovė ir chorvedė

‒ „Vilniaus Lenkų kultūros namų įkūrimo idėja visiškai pasitvirtino. Galima

drąsiai teigti, kad tai bendri visų lenkų namai, kurie čia susitinka įvairių renginių
metu - per koncertus, spektaklius. Tai unikali tokio tipo vieta, nedidelis gabalėlis
Lenkijos. Džiaugiamės, kad mūsų ansamblis įsikūręs būtent čia. Nedideliame
kambaryje įrengėme apdovanojimų, diplomų parodą. Administracija suteikė
mums sandėlį, kuriame saugome kostiumus ir dekoracijas” – sako ilgiausiai
veikiančio Vilniaus krašto ansamblio direktorė.

‒ „Vilniaus Lenkų kultūros namai negali patenkinti visų mūsų poreikių,

nes ansambliui priklauso daugiau nei 150 narių, bet vieną kartą per savaitę
naudojamės didžiąja sale, kurioje vyksta šokėjų repeticijos. Choras repetuoja
mažesnėse salėse. Kai kurios grupės repetuoja skirtingose Vilniaus mokyklose.
Nepaisant to, mes džiaugiamės tuo, ką turime. Tikiuosi, kad ateityje Vilniaus
Lenkų kultūros namai išsiplės, ir turėsime daugiau galimybių” – vardija Renata
Brasel. Taip pat prideda, kad ansamblis „Wilia” puoselėja naujametinių koncertų
tradiciją. – „Organizuojame du pasirodymus tą pačią dieną, kad patenkintume
visų žiūrovų poreikius. Norinčių yra daugiau, nei gali sutalpinti koncertų salė.
Toks žygdarbis tai dvigubas darbas, tačiau ko gi nepadarysi dėl žiūrovų” –
šypsosi direktorė.

Renata Brasel teigiamai vertina bendradarbiavimą su įstaigos direkcija ir

administracija. Vilniaus Lenkų kultūros namų privalumas tai, kad visos
organizacijos įsikūrusios po vienu stogu. – Viskas po ranka. Administracija
ir artimos organizacijos. Matomės ir sveikinamės kasdien. Esame bemaž kaip
šeima ir tai yra nuostabu” – apibendrina.

Lenkų dainų ir šokių meno ansamblio „Wilia” ištakos siekia 1955 metus.
Tų metų kovo 19 dieną įkurtas Vilniaus universiteto studentų meno ansamblis.
Per 65 veiklos metus „Wilia” surengė kelis tūkstančius pasirodymų Lietuvoje
ir užsienyje, išugdė ne vieną dainininkų, šokėjų ir muzikantų kartą. Daugelis jų
tęsia savo meninę veiklą su naujais ansambliais. Turtingame ir pasižyminčiame
įvairove „Wilia” repertuare girdimas skirtingų Lenkijos regionų folkloras,
džiugina lenkų tautiniai šokiai, taip pat Vilniaus krašto dainos ir šokiai.

48
49
Lilia Kiejzik, Vilniaus lenkų teatro „Studio” direktorė

Vilniaus lenkų teatras „Studio” įsikūręs ketvirtame aukšte, t.y. Lenkų kultūros
namų mansardoje. Ne be priežasties. – „Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę
viena iš pirmų išsirinkti patalpas. Man labai patinka mūsų kambarys. Didelis,
šviesus. Repeticijų metu aktoriai pro langą gali stebėti dangų, o po repeticijų -
žvaigždes,” – šypsosi Lilia Kiejzik.

‒ „Nuo pat savo veiklos pradžios, t.y. beveik 60 metų, mes neturėjome nuolatinės
buveinės. Būtent Lenkų kultūros namai užtikrino mums stogą virš galvos.
Anksčiau klajojome, bet galbūt tai buvo mūsų pasiaukojamo, sunkaus darbo
priežastis.” – svarsto Lilia Kiejzik, Vilniaus lenkų teatro „Studio” direktorė.

‒ „Čia jaučiamės kaip namie. Turime ne tik buveinę, bet ir dekoracijų sandėlį.
Svarbu, kad keliais aukštais žemiau yra koncertų ir teatro salė, kurioje
repetuojame,” – prideda.

Lilia Kiejzik pabrėžia daugybės organizacijų po vienu stogu svarbą, nes tai
suteikia bendrumo jausmą. – „Iš pradžių mes nepažinome vienas kito, tačiau po
daugelio metų pažinčių ratas labai išsiplėtė. Tapome kaip šeima. Ir kartais, kaip
ir šeimoje, darosi ankšta,” – juokauja vadovė.

Direktorė teigiamai vertina bendradarbiavimą su įstaigos administracija. –

„Bendradarbiavimas yra pavyzdinis. Labai džiaugiuosi, kad Lenkų kultūros
namuose turime savo kampelį, dalelę savo erdvės,” – sako ji.

2020 metais Vilniaus lenkų teatras „Studio” švenčia savo veiklos šešiasdešimtmetį.
Teatro studiją įkūrė prieškario lenkų inteligentijos atstovė gydytoja Janina
Strużanowska, maršalo Józefo Piłsudskio adjutanto generolo Mieczysławo Edmundo
Strużanowskio žmona. Trupė vadinosi Lenkų dramos grupė ir veikė Ryšių darbuotojų
klube. Tai buvo pirmoji Vilniuje po karo įsteigta tokio pobūdžio meno įstaiga.
Daugelį metų trupė buvo taisyklingos lenkų kalbos propaguotoja ir lig šiol propaguoja
lenkiškumą tarp jaunų žmonių.

50
51
 Renginiai vaikams
ir jaunimui

52
V
ilniaus Lenkų kultūros namai daug dėmesio skiria jauniausių lenkų
kilmės Vilniaus krašto gyventojų tautinės tapatybės formavimui.
Švietimo ir kultūros propagavimas atlieka nepaprastai svarbų
vaidmenį ankstyvame raidos etape, jis formuoja vaikų patriotines nuostatas.
Pagrindinis bendravimo įrankis yra kalba. Ugdymas ir formavimas įmanomas
ne tik per Lietuvoje veikiančias lenkų švietimo įstaigas, bet ir per Vilniaus
Lenkų kultūros namų organizuojamas vasaros stovyklas ir dienos stovyklas
vaikams, taip pat per edukacinių ir meninių dirbtuvių veiklas. Patiems
mažiausiems organizuojami renginiai džiaugiasi milžinišku populiarumu.
Tarp svarbiausių verta paminėti „Vaikų dieną”. Šią dieną pastatas virsta
didžiule žaidimų aikštele su batutais, muilo burbulais, ledais, susitikimais
su animatoriais - vyksta teatro bei muzikos spektakliai. Mažiausi Vilniaus
krašto gyventojai taip pat nekantriai laukia Naujųjų Metų išvakarių žaidimų
su Kalėdų Seneliu ir jo dovanėlių. Renginį palydi spektaklis, muzikos ir šokių
šou. Organizatoriai rūpinasi renginių įvairove, dėl ko vaikai su malonumu
dalyvauja kasmetiniuose susitikimuose.
Vasarą Lenkių kultūros namai organizuoja meno ir muzikos dirbtuves,
kurių metu vaikai raginami aktyviai dalyvauti muzikinėje, šokių ir dailės
veiklose. Dirbtuvių ciklas baigiamas koncertu, kurio metu vaikai pristato
savo naujai įgytus gebėjimus.

53
54
55
 K
iekvienais metais moksleiviai (7–10 metų) dalyvauja
dviejų savaičių vasaros dienos stovyklose, kurių metu
jiems užtikrinama geriausių pedagogų priežiūra, taip
pat galimybė dalyvauti dailės, muzikos, edukacinėse, inter-
aktyviose ir sportinėse veiklose. Stovyklos labai populiarios,
kasmet susidomėjusiųjų yra kur kas daugiau nei vietų. Tai
vienas populiariausių Vilniaus Lenkų kultūros namų projek-
tų, kurio pagrindinis privalumas yra įvairialypė programa.

56
57
58
59
J
aunimui (14–21 metų amžiaus) kasmet organizuojami dailės plenerai,
kurių metu diplomuotų menininkų iš Lenkijos prižiūrimas jaunimas
gilinasi į tapybos, grafikos ir fotografijos meno paslaptis. Jų metu taip pat
vyksta filmų peržiūros ir diskusijos. Vasaros meno mokyklą baigia dalyvių
darbų vernisažas.
Mokslo metų metu Vilniaus Lenkų kultūros namuose vyksta Vilniaus krašto
mokyklų mokiniams skirti protmūšiai, alternatyviosios istorijos projektai,
taip pat organizuojamos pažintinės išvykosį Lenkiją.

60
61
62
Józef Kwiatkowski, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos
„Macierz Szkolna” pirmininkas
‒ „Macierz Szkolna” bendradarbiavimas su Vilniaus Lenkų kultūros namais
yra aukščiausiame lygmenyje. Įstaiga nemokamai suteikia mums koncertų
ir teatro salę, o tai labai svarbu organizuojant mūsų renginius. Draugija
organizuoja, be kita ko, festivalius: Lenkų vaikų ir jaunimo dainų, mokyklų
teatrų, pasakų iš darželio lentynos, geriausios mokyklos ir geriausio
mokytojo rinkimus, Adomo Mickevičiaus deklamavimo konkurso „Kresy”
finalą bei daugelį kitų konkursų, pvz.: „Ar pažįsti Lenkijos istoriją?”, Marijos
Konopnickos poezijos deklamavimo konkursą, „Jono pauliaus II-ojo
pėdomis”, lenkų ir lietuvių kalbos diktantus. Vilniaus Lenkų kultūros namai
be abejonės atlieka savo funkcijas. Didelis privalumas yra viešbutis, nes čia
pat yra apgyvendinimo vieta tarptautinių renginių svečiams.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna” įsteigta 1990

metais. Organizacija yra lenkų kalbos, kultūros ir tradicijų Lietuvoje puoselėtoja.
Formuoja ir propaguoja teigiamą lenkų mokyklos įvaizdį Lietuvos švietimo
sistemoje.

63
L
enkų visuomeninės organizacijos, įsikūrusios Vilniaus Lenkų kultūros
namų pastate, organizuoja daug įvairių visuomeninių ir kultūrinių
renginių.

Lietuvos lenkų sąjunga, didžiausia Lietuvos lenkus vienijanti organizacija,

Vilniaus Lenkų kultūros namuose organizuoja ne tik narių suvažiavimus, bet
ir proginius bei kultūrinius renginius: kasmetinius kalėdinius susitikimus,
kalėdinius pasirodymus vaikams, koncertus ir konkursus.

Vilniaus Lenkų kultūros namuose susitinka ir mokslininkai. Lietuvos lenkų

mokslininkų draugija rengia periodines, tarptautines, tarpdisciplinines
mokslines konferencijas. Čia organizuojami posėdžiai ir pasitarimai, taip
pat pristatomi moksliniai ir didaktiniai darbai.

S. Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro vadovė Apolonia Skakowska

kiekvienais metais kviečia savo tautiečius į Kūčias Vilniuje. Be to, centras
organizuoja Tarptautinį Lietuvos lenkų kultūros festivalį „Pieśń znad Wilii“,
festivalį „Dainuojantis vaikų darželis“ ir Tarptautinį lenkų kilmės poetų
sąskrydį.

Respublikinė lenkų rašytojų draugija, apimanti Užstalės dainų mėgėjų klubą

ir Naująjį Vilniaus avangardą, organizuoja Užstalės dainų vakarus, poezijos
ir muzikos festivalį „Wiosno, ach to Ty”, mini Pasaulinę poezijos dieną, taip
pat kviečia į autorinius susitikimus su Vilniaus krašto ir užsienio kūrėjais.

Svarbus Vilniaus Lenkų kultūros namuose vykstantis renginys, tai labdaros

koncertas „Vilties medis”. Lietuvos lenkų harcerių skautų sąjungos
organizuojamo renginio tikslas - parama Pal. kun. Mykolo Sopočkos
hospisui. Be to, skautai rengia čia savo susitikimus ir suvažiavimus.

64
 Vietinių
organizacijų
renginiai

65
Dariusz Żybort, Lietuvos lenkų medikų draugijos ir Senųjų Rasų
kapinių priežiūros visuomeninio komiteto pirmininkas
‒ Vilniaus Lenkų kultūros namai tai mano darbo vieta ir, ko gero, vietinius
lenkus vienijantis centras,” – sako visuomenės veikėjas.

Dariuszas Żybortas pabrėžia, kad nors aukštai vertina Lenkų kultūros namų
kultūrinius renginius, trūksta jam neįpareigojančių Vilniaus intelektualų
susibūrimų. – Galvoju apie reguliarius žmonių susitikimus, kurie galėtų
būti rengiami kartą per mėnesį neįpareigojančioje atmosferoje. Daugelis
lenkų nėra susibūrę į organizacijas. Tai mokslo, verslo ir kitų sferų žmonės,
kurie be abejonės turi ką pasakyti. Tokie susitikimai galėtu tapti minčių ir
idėjų apsikeitimo platforma,” ‒ pabrėžia pašnekovas.

‒ Vilniaus Lenkų kultūros namai yra labai geras centras logistikos prasme.
Turiu omenyje įvairių mokslinių konferencijų ar kitų panašių susitikimų
organizavimą. Didelę reikšmę turi ir po tuo pačiu stogu įsikūręs viešbutis,
kuriame galima apgyvendinti iš užsienio šalių atvykusius svečius,” - vertina
Dariuszas Żybortas.

Lietuvos lenkų medikų draugija įsteigta 1989 metais kaip Lietuvos lenkų
medikų kuopelė, o 1993 m. registruota Teisingumo ministerijoje kaip atskira
visuomeninė organizacija. Pagrindiniai draugijos tikslai: padėti Vilniaus krašto
gyventojams ir gerinti jų sveikatos būklę; nuolatinės švietimo ir medicinos veikla;
praktinė pagalba ugdant Lietuvos lenkų jaunimą (parengiamieji kursai norintiems
studijuoti mediciną, papildomas pagrindinių dalykų mokymas, tarpininkavimas
organizuojant Lietuvos ir Lenkijos universitetų studentų medicinos praktikas ir
kitos švietimo formos).

66
Senųjų Rasų kapinių priežiūros visuomeninis komitetas
įsteigtas 1990 m. a. a. Jerzy Waldorffo, Visuomeninio senųjų
Povonzkų statinių priežiūros komiteto pirmininko, iniciatyva.
Komiteto veikla visų pirma apima rūpinimąsi Senųjų Rasų kapinių
paminklais ir jų atnaujinimą. Per 30 metų Komiteto pastangomis
atnaujinti 137, pastatyti 5 nauji paminklai. Organizacija veikia
visuomeniniais pagrindais, o lėšos paminklų atnaujinimui renkamos
per lėšų rinkimo akcijas, visų pirma Varšuvoje ir Vilniuje. Komitetui
aukoja privatūs asmenys bei organizacijos.

67
Grzegorz Sakson, Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos ir Lenkų invalidų
asociacijos „LitPolinva” pirmininkas

‒ „Vilniaus Lenkų kultūros namai neabejotinai atlieka savo įstatines

funkcijas. Čia savo būstines turi svarbiausios Lietuvos lenkų organizacijos
– sako dviejų visuomeninių organizacijų pirmininkas.

Lietuvos lenkų teisininkų sąjunga ir Lenkų invalidų asociacija „LitPolinva”

pradėjo veiklą kur kas anksčiau nei buvo pastatyti Vilniaus Lenkų kultūros
namai. – „Teisininkų buveinė buvo kadaise Pylimo gatvėje, šalia Lietuvos
lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus,” – prisimena Grzegorzas Saksonas.
Pabrėžia, kad visuomeninės organizacijos nemoka papildomų mokesčių
už patalpų nuomą Lenkų kultūros namuose. Administracija renka tik
mokesčius už komunalines paslaugas.

Lietuvos lenkų teisininkų sąjungas teikia nemokamą teisinę pagalbą lenkų

kilmės žmonėms, kurie nemoka valstybinės kalbos. Iki šiol įgyvendinome
daugybę projektų, pagrindinis buvo ir tebėra žemės gražinimas, ypač
Vilniaus mieste. Individualios teisinės konsultacijos prasideda mūsų
būstinėje, o baigiasi teismo posėdžiuose. Rengiame administracinius ir
procesinius raštus, prašymus administracinėms įstaigoms. Organizacijos
teikiamų paslaugų spektras yra labai platus. Lenkų invalidų asociacijos
„LitPolinva” veikla orientuota į žmonių su negalia aktyvinimą. Šiuo metu
organizacija vienija 60 narių. Tai daugiausia fizinę ir intelekto negalią
turintys žmonės. Organizacijos nariai susibūrė į ansamblį „Marzenia“, kuris
dalyvauja daugelyje projektų. Pagrindinis tikslas, kad žmonės su negalia
galėtu išeiti iš savo keturių buto ar namo sienų ir integruotis su visuomene.
Kad jie turėtų galimybę išeiti, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Svarbiausia,
kad jie nebūtų vieni, kad nesijaustų nereikalingi” ‒ sako pirmininkas.

Pabrėžia, kad vadovavimas dviems organizacijoms nekelia jam sunkumų.

Tai pat giria narių įsitraukimą: – „Organizacija veikia gerai, kai jos nariai
yra aktyvūs”.

68
Lietuvos lenkų teisininkų sąjunga įsteigta 1997 metais. Pagrindinė organizacijos
veiklos sritis yra nemokamos teisinės pagalbos teikimas nepasiturintiems Vilniaus
krašto žmonėms. Pagrindiniai sąjungos tikslai: aktyvus dalyvavimas formuojant
suverenią teisinę Lietuvos valstybę, siekis įgyvendinti žmogaus teises ir laisves,
pagalba formuojant gyventojų teisinį sąmoningumą, aktyvus dalyvavimas
plėtojant mokslą ir švietimą teisės srityje.

Lenkų invalidų asociacija „LitPolinva” susikūrė 1997 metais. Jos įkūrėjas

a. a. Mieczysław Palewicz visą savo turtą paliko organizacijai, tokiu būdu
užtikrindamas jos tolimesnę veiklą. Pajamos iš palikto testamento skiriamos
reabilitacijai, išvykoms, viešnagėms, susitikimams. Organizacijos skyriai veikia
Vilniuje, Juodšiliuose ir Šalčininkuose.

69
R
enginių po atviru dangumi tikslas - pristatyti plačiajai visuomenei
lenkų kultūrą ir tradicijas, taip pat skatinti Vilniaus krašto
daugiakultūriškumą. Vilniaus Lenkų kultūros namai kasmet
dalyvauja „Kultūros nakties“ festivalyje, kurio metu susitinka įvairių sferų
sostinės menininkai. Tą vakarą šalia pastato esančioje scenoje groja vietinės
lenkų grupės, festivalio svečiai turi galimybę susipažinti su tradicine lenkų
virtuve.

Daugiakultūriškumą propaguojantis renginys yra Vilniaus Rotušės aikštėje

vykstantis „Amatų festivalis”. Renginį sudaro trys teminiai blokai: amatai,
muzika ir lenkų virtuvė. Lankytojai turi galimybę išbandyti savo įgūdžius
pindami tradicines verbas, keramikos, audimo, knygų įrišimo dirbtuvėse,
grožėtis lenkų tautiniais šokiais ir paragauti lenkiškos virtuvės patiekalų.

Vilniaus Lenkų kultūros namai buvo pagrindinis I-ojo ir II-ojo Pasaulio

Vilniukų suvažiavimų partneris. Šis visiems su Vilniumi ir Vilniaus kraštu
susijusiems lenkams skirtas projektas pritraukė tūkstančius Lietuvos
sostinės gerbėjų. Suvažiavimo idėja yra sukurti bendrą idėjų mainų
platformą visiems mylintiems Vilnių, neatsižvelgiant į jų amžių ir dabartinę
gyvenamąją vietą. Renginių ciklas apima koncertus, spektaklius, susitikimus
ir diskusijas, ekskursijas bei sporto renginius.

„Sveikame kūne – sveika dvasia!” ‒ tarp Vilniaus Lenkų kultūros namų

organizuojamų renginių taip pat yra vietos edukaciniams dviračių žygiams
bei plaukimams baidarėmis. Jų dalyviai tokiu būdu artimiau susipažįsta su
gražiausiomis Lietuvos ir Lenkijos vietovėmis.

2019 m. Vilniaus Lenkų kultūros namai, dalyvaudami festivalyje „Grand

OFF“, surengė trumpametražių filmų peržiūrą prie Žaliųjų ežerų.
Organizatoriai pastatė ekraną Balsio ežero vandenyse, o tai suteikė žiūrovams
galimybę visiškai pasinerti į nepriklausomo kino meną. Iniciatyva neliko
nepastebėta, taigi Vilniaus kultūros įstaiga Varšuvoje buvo apdovanota už
geriausią „Grand OFF“ festivalio pasirodymą.

70
Vilniaus Lenkų
kultūros namai
po atviru
dangumi

71
72
73
74
75
 Nuolatiniai
proginiai
renginiai

76
L
enkiškos tradicijos yra mūsų tapatybę kuriantis turtas,
tautinis paveldas, žinių apie praeitį kasykla. Tai taip
pat neatsiejamas lenkų kultūros elementas, kurį reikia
puoselėti ir saugoti nuo užmaršties. Vilniaus Lenkų kultūros
namai jau daugelį metų draugiškai ir patraukliai perteikia
žinias apie tradicijas. Užgavėnės - paskutinės linksmybės
prieš Gavėnią, užima nuolatinę vietą įstaigos tęstinių renginių
kalendoriuje. Nemažiau populiarus renginys tai Andriejaus
diena ‒ Vilniaus krašto gyventojai susitinka pasilinksminti
kartu prieš prasidedant Adventui.

Organizatorius užtikrina išskirtines pramogas, tokias kaip

muzikos žvaigždžių koncertai, šokėjų pasirodymai, fejerverkai
ar didžėjų grojama muzika. Linksmybės vyksta prie gausiai
padengtų stalų!

77
78
79
V
ilniaus Lenkų kultūros namų pastate, stovinčiame patrauklioje
vietoje netoliese Senamiesčio ir miesto centro, paprastai ir greitai
pasiekiamame iš autobusų stoties, veikia trijų žvaigždučių viešbutis
„Pan Tadeusz“.
Jaukiuose viešbučio kambariuose įrengti individualiai reguliuojami oro
kondicionieriai, kabelinė televizija, telefonai, veikia belaidis internetas, yra
mini šaldytuvas, vonios kambariai su dušu ir plaukų džiovintuvais. Svečiai
gali nemokamai naudotis automobilių ir autobusų stovėjimo aikštele.
Registratūra dirba visą parą.
Viešbutyje „Pan Tadeusz” yra konferencijų ir mokymo centras, galintis
priimti iki 600 žmonių. Salėse įrengti oro kondicionieriai, reikalinga garso
ir vaizdo įranga bei belaidis interneto ryšys. Čia rengiamos konferencijos,
mokymai, verslo susitikimai, reklaminiai, integraciniai ir proginiai renginiai.
Flaki, žurekas, kvasnica, įdaryta žąsis ar marinuota lydeka – restoranas „Pan
Tadeusz“ siūlo paragauti tradicinių lenkiškų patiekalų. Restoranas įsikūręs
pirmame Vilniaus Lenkų kultūros namų pastato aukšte. Tai ideali vieta
romantiškai vakarienei ar ypatingam renginiui. Užsienio turistų grupėms
pageidaujant, organizuojami „vilnietiški” pokyliai dalyvaujant Vilniaus
kapeloms. Restoranas turi daug patirties teikiant visapusiškas maitinimo
paslaugas įmonėms.

80
 Viešbutis ir
restoranas
„Pan Tadeusz”

81
Vilniaus Lenkų
kultūros namuose
įsikūrusios
Lietuvos lenkų
organizacijos
Lietuvos lenkų sąjunga
el. paštas: biuro@zpl.lt
www.zpl.lt
Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono
skyrius
el. paštas: zplwilno@gmail.com
Lenkų švietimo paramos fondas
„Samostanowienie”
el. paštas: s.pieszko1@gmail.com
www.samostanowienie.eu
Roberto Blujaus piešimo ir tapybos
studija
el. paštas: bluj@bluj.lt
Vilniaus sporto klubas „Polonia”
el. paštas: kspolonia@gmail.com
82
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
el. paštas: info@awpl.lt
www.awpl.lt
Vilniaus lenkų trečiojo amžiaus
universitetas
el. paštas: info@polskidom.lt
Vilniaus gidų klubas
el. paštas: barogwilno@wp.pl
Respublikinė Lenkų Rašytojų Draugija
el. paštas: literacinalitwie@gmail.com
Armijos Krajovos Veteranų Klubas
el. paštas: info@polskidom.lt
Visuomeninė Organizacija Lenkų
Inžinierių ir Technikų Sąjunga
el. paštas: stip@takas.lt
Lietuvos lenkų mokslininkų draugija Lenkų portalas „Wilnoteka”
el. paštas: info@snpl.lt el. paštas: info@wilnoteka.lt
www.snpl.lt www.wilnoteka.lt

Lenkų dailininkų kūrybinė sąjunga

„Elipsa“ Lietuvos lenkų katalikų draugija
el. paštas: dana.lipska@inbox.lt el. paštas: info@polskidom.lt

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų Lietuvos lenkų harcerių skautų sąjunga

draugija „Macierz Szkolna“
el. paštas: macierzszkolna@interia.pl
www.portalszkolny.org
S. Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros
centras
el. paštas: btckpl@wp.pl
el. paštas: przewodniczacy@zhpnl.lt
www.zhpnl.lt
Lietuvos lenkų medikų draugija
el. paštas: info@psml.lt
www.psml.lt

Lenkų neįgaliųjų asociacija „LitPolinva”

el. paštas: gzegozsakson@gmail.com

Lietuvos lenkų teisininkų sąjunga

el. paštas: zppl@zppl.lt
www.zppl.lt

Lenkų dainų ir šokių meno ansamblis

„Wilia”
el. paštas: renata.brasel@gmail.com
www.wilia.lt

Vilniaus lenkų teatras „Studio”

el. paštas: teatr.studio.wilno@gmail.com;
www.teatr-studio.lt

Vilniaus lenkų teatras

el. paštas: wilteatr@op.pl
www.wilteatr.lt

TVP Wilno redakcija

el. paštas: infowilno@tvp.pl
www. wilno.tvp.pl

83
Lenkų namai
Lietuvoje ir
pasaulyje

Argentina: - Lenkų namai PZKO im. Jana Kubisza,

- Lenkų namai, Jorge Luis Borges 2072, Hnojnik Nr. 5
Buenos Airės - Lenkų namai PZKO Karvina Fryštat, Dr.
Olszaka 136/4, Karvina Fryštat
Belgija: - Lenkų namai, Kubiszowa 133/1a,
- Lenkų namai „Millennium”, Rue du Parc Karvina-Raj
19, Comblain-la-Tour - Lenkų namai PZKO, Ligotka Kameralna
143
Baltarusija: - Dienos centras PZKO, Łomna Dolna 319
- Lenkų namai, Caruka 43, Baranovičiai - Lenkų namai PZKO „Kasowy”,
Mosty u Jablunkova 470
Brazilija: - Lenkų namai PZKO, Slezska 408,
- Lenkų namai Águia Branca Orłowa 3 Poręba

Čekija:
- Lenkų namai PZKO, 1 Maja 267,
Bohumynas
- Lenkų namai PZKO Bystšyca,
Bystrzyca 961
- Lenkų namai PZKO Sibica, Pod Dzwonek
20, Čekų Cešynas-Sibica
Airija:
- Lenkų namai, 20 Fitzwilliam Place,
Grand Canal Dock, Dublin 2
Lietuva:
- Lenkų namai, Gegužės aikštė 13, Eišiškės
- Lenkų namai, Švenčionių g. 48,
Švenčionėliai

84
- Vilniaus Lenkų kultūros namai,
Naugarduko g. 76, Vilnius
Latvija:
- Lenkų namai, Varšavas iela 30, Daugpilis
Moldavija:
- Lenkų namai, Pacii 31, Belcis
- Lenkų namai Stirča
Lenkija:
- Polonijos namai, Rynek 18, Liublinas
- Polonijos namai, Rynek Główny 14,
Krokuva
- Viešbutis Polonijos namai, Pieniężnego 6,
Ostruda
- Polonijos namai, Stary Rynek 51, Poznanė
- Viešbutis Zamek – Polonijos namai,
Szkolna 11, Pultuskas
- Polonijos namai, Rynek 19, Žešuvas
- Polonijos namai, Krakowskie Przedmieście
64, Varšuva
Rumunija:
- Lenkų namai, Solonețu Nou
Ukraina:
- Lenkų namai, Gagarina 4, Baras
- Lenkų namai, Czornowoła 2 „I”, Samboras
- Lenkijos kultūros ir Europos dialogo
centras, Sichovih Strilciv g. 56, Ivano
Frankovskas
- Lenkų namai, Heroyiv UPA 2, Zolochivas
- Ignaco Jano Paderevskio vardo Lenkų
namai, Chudnivska 34B, Žytomyras
Vengrija:
- Jono Pausliaus II-ojo vardo Lenkų namai,
Ohegy 11, Budapeštas
Didžioji Britanija:
- Lenkų socialinis ir kultūros centras, 238-
246 King st., Londonas
85
Asociacija
„Wspólnota Polska”
A
sociacija „Wspólnota Polska” tai nevyriausybinė organizacija, įkurta
1990 m. vasario mėn. pirmosios kadencijos Lenkijos Respublikos
Senato maršalkos prof. Andrzejaus Stelmachowskio iniciatyva, kuris
vadovavo šiai organizacijai iki 2008 metų.

Asociacija remia lenkų sąjungų struktūras Rytų Europoje bei lenkų diasporos
organizacijas visame pasaulyje. Veikia lenkų kultūros paveldo užsienyje
apsaugos srityje, įgyvendina rimtus lenkų ar su Lenkija susijusio kultūrinio
paveldo remonto ir priežiūros darbus. „Wspólnota Polska” organizuoja
lenkų diasporos ir lenkų iš užsienio suvažiavimus.

Asociacija remia lenkiškas ir diasporos mokyklas, meno kolektyvus,

žiniasklaidos lenkų kalba redakcijas, sporto klubus, skautų draugoves,
parapijas ir teikia labdarą. Lenkijoje organizuoja, be kita ko, eilę jaunimui
skirtų edukacinių projektų, mainus pagal „Globėjų mokyklų“ programą,
metodikos dirbtuves mokytojams, kursus repatriantams. Kasmet kviečia į
Lenkiją vasaros atostogų per 6 tūkst. vaikų iš Rytų Europos ir kitų šalių, bei
2 tūkst. vaikų pagal akciją „Vasara su Lenkija“. Teikia stipendijas Lenkijos
universitetuose studijuojančiam jaunimui.

Asociacija „Wspólnota Polska” skyrė 20 mln. Lenkijos zlotų Vilniaus Lenkų

kultūros namų statybai.

86
Lietuvos Lenkų
Sąjungos Vilniaus
Miesto Skyrius
L
ietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus Miesto Skyrius (ZPL Wilno) veikia
nuo 1990 metų. Šiuo metu vienija beveik 2 tūkstančius narių, susietų
72 kuopelėse. ZPL Wilno gina lenkų mažumos teises Lietuvoje.
Organizacijos nariai kandidatuoja parlamento ir vietos rinkimuose iš
įvairių politinių partijų sąrašų. Savo veikla atkreipia visuomenės dėmesį
į lenkų mažumai Lietuvoje aktualias problemas. ZPL Wilno puoselėja
istorinę atmintį ir prisideda prie lenkiškojo paveldo išsaugojimo Lietuvoje.
Vykdo edukacinę, kultūrinę, sporto ir turizmo veiklą. Organizacija remia
socialines iniciatyvas, skirtas lenkų kalbos, kultūros ir tradicijų puoselėjimui.
Vystydama gerus kaimyninius santykius remia Lenkijos ir Lietuvos dialogą.
Įgyvendindama savo programines nuostatas prisideda prie teigiamo
Lenkijos ir Lietuvoje gyvenančių lenkų įvaizdžio kūrimo. ZPL Wilno misija
yra išsaugoti ir formuoti lenkų tautinę tapatybę Vilniaus krašte.

87
88
Nuotraukos
12 psl. Vaikų ir jaunimo šokių ansamblio „Sto Uśmiechów” koncertas, 2019 m.
18 psl. Nepriklausomybės dienos koncertas „Už mūsų ir jūsų laisvę”, 2018 m.
20 psl. Spektaklis „Rugiapjūtė”, Lenkų šokio teatras, 2018 m.
22 psl. Vaikų ir jaunimo šokių ansamblio „Sto Uśmiechów” koncertas, 2019 m.
24 psl. Spektaklis „Hulanki”, teatras „Art Color Ballet”, 2019 m.
26 psl. Spektaklis „Šveikas”, Vilniaus lenkų teatras „Studio”, 2016 m.
28 psl. Spektaklis „Pono Klekso akademija”, Žešuvo teatras „Maska”, 2019 m.
32 psl. Labdaros koncertas „Vilties medis”, 2018 m.
36 psl. Parodos „Ikona ir jos kontekstai” vernisažas, 2013 m.
38 psl. Nepriklausomybės dienos koncertas „Už mūsų ir jūsų laisvę”, 2018 m.
40 psl. Grupės „Mikromusic” koncertas, 2019 m.
42 psl. Koncertas „#Paviljonas”, 2018 m.
44 psl. Spektaklis „Vėlinės-Šmėklos”, Lenkijos karališkoji opera, 2018 m.
46 str. Spektaklis „Princesė ir žirnis“, Vilniaus lenkų teatras, 2019 m.
49 psl. Lenkų dainų ir šokių meno ansamblio „Wilia” naujametinis koncertas, 2017 m.
51 psl. Spektaklis „Ožiuko Matołeko nuotykiai”, Vilniaus lenkų teatras „Studio”, 2018 m.
52 psl. Renginys Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, 2016 m.
54 psl. Spektaklis „Kojinės ir suktukai, arba kas nutiko lapių šeimoje“, Žešuvo teatras
„Maska”, 2016 m.
56 psl. Vasaros dienos stovykla vaikams „Aktyvios atostogos“, 2019 m.
58 psl. Jaunimo folkloro ansamblio „Wilenka” koncertas, 2019 m.
60 psl. Jaunimo meninis pleneras, 2019 m.
62 psl. 16-asis festivalis „Pasakos iš darželio lentynos“, 2019 m.
65 psl. Labdaros koncertas „Vilties medis”, 2018 m.
67 psl.Dariusz Żybort, Senųjų Rasų kapinių priežiūros visuomeninio komiteto susitikimas,
2019 m.
69 psl. Grzegorz Sakson, Vilniaus miesto tarybos posėdis, 2017 m.
70 psl. Dviračių žygis „Jono Pauliaus II-ojo pėdomis”, 2015 m.
72 psl. Baidarių žygis Nevėžio-Isos upe, 2011 m.
74 psl. Kino festivalis „Grand Off”, 2019 m.
76 str. Liaudiškų šokių ansamblis “Perła”, Užgavėnės, 2020 m.
78 psl. Lenkų dainų ir šokių meno ansamblio „Wilia” naujametinis koncertas, 2019 m.

Nuotraukų autoriai: Joanna Bożerodska, Roman Niedźwiecki

89
Vilniaus lenkų kultūros namai