You are on page 1of 11

LIETUVOS SKAUTIJOS VADOVŲ APKLAUSA

Lietuvos skautijos vadovų suvažiavimas,


2010 m. vasario 27 – 28 d.
Kaunas
ĮVADAS

Ls vadovų suvažiavimo metu buvo apklausti 56 Lietuvos skautijos vadovai. Buvo užduoti 38
klausimai su pasirenkamais atsakymais (TAIP,NE) ir 6 atviri klausimai.

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir kraštą:

Amžius

10

9 9
8

5 5 Kiekis
4 4 4 4 4 4
3 3
2 2 2 2 2
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
0
ta

18

20

22

24

26

30

33

36

40

43

57
dy
ro
nu
Ne
1. Uždari klausimai

Uždarų klausimų tikslas buvo įvertinti, kaip vadovai savo gyvenime realizuoja skautiškas vertybes,
koks jų požiūris į organizacijos valdymą ir kiek sėkminga yra Pirmijos veikla atskirose srityse.

Teigiami atsakymai į uždarus klausimus pasiskirstė taip:

Klausimų formuluotės:

1. Skautavimas ugdo pilietiškumą. TAIP NE


2. Aš dalyvauju seimo, prezidento, savivaldybių rinkimuose. TAIP NE
3. Aš nuolat domiuosi Lietuvos politika. TAIP NE
4. Aš švenčiu valstybines šventes. TAIP NE
5. Jeigu turėčiau galimybę, emigruočiau iš Lietuvos. TAIP NE
6. Aš skatinu savo artimųjų pilietinį aktyvumą. TAIP NE
7. Aukoju labdarai. TAIP NE
8. Dalyvauju socialinės paramos akcijose. TAIP NE
9. Esu donoru (Kraujo, kaulų čiulpų ir/ar organų). TAIP NE
10. Dalyvauju akcijoje „DAROM“. TAIP NE
11. Per dieną padarau bent po vieną gerą darbą. TAIP NE
12. Lietuvos skautija yra krikščioniška organizacija. TAIP NE
13. Priimčiau į savo vienetą religinės mažumos atstovą. TAIP NE
14. Priimčiau į savo vienetą seksualinių mažumų atstovą. TAIP NE
15. Aktyviai praktikuoju ir išpažįstu savo tikėjimą. TAIP NE
16. Savo vieneto veikloje remiuosi oficialia Lietuvos skautijos jaunimo programa. TAIP NE
17. Lietuvos skautijos jaunimo programa yra patraukli mano vieneto nariams. TAIP NE
18. Lietuvos skautijoje yra geros sąlygos savanorystei. TAIP NE
19. Rekomenduočiau Lietuvos skautiją norinčiam savanoriauti žmogui. TAIP NE
20. Manau, kad darbas Lietuvos skautijos Pirmijoje turėtų būti apmokamas. TAIP NE
21. Didžiuojuosi būdamas Lietuvos skautijos nariu. TAIP NE
22. Mano nuomonė ir sprendimai daro įtaką organizacijos valdymui. TAIP NE
23. Tarp suvažiavimų domiuosi Pirmijos ir Tarybos veikla. TAIP NE
24. Skaitau Lietuvos skautijos naujienlaiškį. TAIP NE
25. Naudojuosi skautatinkliu. TAIP NE
26. Lietuvos skautijoje yra galimybių „kilti karjeros laiptais”. TAIP NE
27. Galėčiau užimti vadovaujančias pozicijas organizacijoje (nacionaliniame lygmenyje).
TAIP NE
28. Man patinka mano skautiška uniforma. TAIP NE
29. Savo vieneto veikloje stengiuosi pritaikyti įvairias naujoves. TAIP NE
30. Vadovaudamas vienetui jaučiu pasitenkinimą savo laimėjimais. TAIP NE
31. Man suteikiamos mokymosi, įgūdžių lavinimo galimybės. TAIP NE
32. Per paskutinius tris metus dalyvavau skautiškuose mokymuose. TAIP NE
33. Skautiškoje veikloje aš pritaikau įgytas žinias mokymuose. TAIP NE
34. Lietuvos skautija turėtų keistis kartu su Lietuvos visuomene. TAIP NE
35. Staiga patekęs į tolimą svečia šalį, kurios kalbos nemoku sugebėčiau ten išgyventi
TAIP NE
36. Jausčiausi saugiai ir patogiai dvidešimties brolių ir sesių iš svečių šalių apsuptyje TAIP NE
37. Pakankamai gerai suprantu apie pasaulio skautų organizacijos (WOSM) veiklą ir struktūrą.
TAIP NE
38. Užsienio ryšių skyrius pateikia pakankamai informacijos apie WOSM veiklą TAIP NE

Požiūris į pilietiškumą

1 – 6 klausimai buvo skirti įvertinti vadovų požiūrį į pilietiškumą.

100 % respondentų sutiko su teiginiu, kad skautavimas ugdo pilietiškumą. Tai patvirtino ir at-
sakymai apie respondentų asmeninį elgesį. Lyginant su bendra Lietuvos statistika džiugina tai,
kad net 89% Lietuvos skautijos vadovų dalyvauja Seimo, Prezidento, savivaldybių rinkimuose.
98 % vadovų švenčia valstybines šventes ir 85 % skatina savo artimųjų pilietinį aktyvumą.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į 5 klausimą. Tik 10 % apklaustųjų sutiko, kad,


turėdami galimybę, emigruotų iš Lietuvos. Tuo tarpu, „TNS – Galupp“ ir Žmogaus
studijų centro“ 2009 m. pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 54
% lietuvių sutiktų emigruoti iš Lietuvos, jei turėtų galimybę dirbti pagal specialybę“.

Vienintėlis klausimas, kuriame respondentų nuomonės aiškiai išsiskyrė buvo apie


domėjimąsi Lietuvos politika. Nuolat tuo domisi 60 % apklaustųjų. Negalima išskirti
jokių aiškių besidominčių ar nesidominčių politika grupių pagal amžių ir kraštą.
T.y. besidomintys politika yra tolygiai pasiskirstę tiek amžiaus, tiek krašto atžvilgiu.
Iš šių rezultatų galima daryti išvadą, kad Lietuvos skautijos vadovai visuomenėje stipriai išsiskiria
savo pilietiškomis ir patriotinėmis vertybėmis. Tuo pasižymi ir jaunimo programoje dalyvavę
ir į organizaciją kaip savanoriai įsijungę vadovai. Galima teigti, kad tokioje pilietiškoje erdvėje
yra visos sąlygos ugdyti pilietiškumą ir jaunimo programoje dar dalyvaujančiuose nariuose.

Socialinis aktyvumas

7 – 11 klausimai buvo skirti įvertinti socialinį vadovų aktyvumą.

Aktyviausiai organizacijos vadovai dalyvauja socialinės paramos akcijose, tokių yra 89 %, labdarai
aukoja 80 % vadovų. Šiais metais Lietuvos skautija tapo oficialia „Darom 2010“ partnere. Šis spren-
dimas buvo teisingas, nes akcijoje dalyvaujantys teigė 60 % respondentų. Šiek tiek mažesnis, bet
vis tiek, lyginant su visa Lietuvos visuomene, ganėtinai didelis yra donorų skaičius. 38% vadovų
atsakė, kad yra kraujo, kaulų čiulpų arba organų donorais. Donorais yra daugiausiai Vilniaus ir Kau-
no 20 – 25 m. amžiaus vadovai. Tai galima paaiškinti tuo, kad šiuose miestuose yra patogesnės
sąlygos tapti kraujo donorais, skiriama daugiau dėmesio donorystės idėjų skleidimui.

79 % vadovų teigė kiekvieną dieną padarantys po gerąjį darbelį, tačiau iš prierašų prie šio klausi-
mo galima teigti, kad likusi vadovų dalis atsakė neigiamai tik todėl, kad geruosius darbelius daro
nesąmoningai ir nefiksuoja tokio savo elgesio.

Socialinis vadovų aktyvumas atspindi, kaip jie savo gyvenimuose realizuoja įžodžio dalį „Artimui“.
Nors anketoje nebuvo klausta apie kitas socialinines veiklas, reikėtų paminėti, kad organizacijos
nariai jas vykdo ypatingai plačiu spektru ir, ypač vyresniųjų skautų būreliai, neapsiriboja tik gamtos
tvarkymu ir labdaros akcijomis. Taigi, galima daryti išvadą, kad Lietuvos skautija ir jos vadovai yra
socialiai aktyvūs ir šioje srityje veikia pakankamai stipriai.

Dvasingumas ir tolerancija

Dvasinės temos organizacijoje pastaruoju metu kelia nemažas diskusijas. Anketoje buvo užduoti
keli klausimai skirti išsiaiškinti bendrą vadovų požiūrį, tačiau akivaizdūs nuomonių skirtumai
rodo, kad organizacijoje nėra vientisos nuomonės į dvasingumą ir, norint imtis konrečių korekcijų,
reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.

Oficialioje Lietuvos skautijos interneto svetainėje rašoma: „Lietuvos skautija yra Lietuvos
visuomeninė, laisvanoriška, nepolitinė organizacija, veikianti pagal įstatuose suformuluotus tik-
slus, principus ir metodą. Ji atvira Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės,
religijos, lyties ar visuomeninės padėties.”

Apklausos duomenys rodo, kad realybė yra šiek tiek kitokia. Religinės mažumos atstovas gali būti
beveik tikras, kad bus priimtas į skautišką vienetą – tai padaryti sutiktų 96% vadovų. Vis dėl to,
toks skautas neturėtų galimybės išpažinti savo religiją – 50 % vadovų teigia, kad Lietuvos skautija
yra krikščioniška organizacija. Šis skaičius įdomus tuo, kad skelia organizacijos vadovus į dvi labai
aiškias grupes: norinčius aiškiai deklaruoti krikščionišką organizacijos pakraipą ir manančius, kad
skautija neturėtų prisirišti prie vienos religijos.
Gali būti, kad toks stabilios pozicijos nebuvimas daro įtaką atsakymams į kitą klausimą. Tik 51%
vadovų teigia, kad aktyviai praktikuoja ir išpažįsta savo tikėjimą. Toks skaičius kelia klausimą apie
dabartinės dvasinės programos efektyvumą ir atitikimą realiems organizacijos poreikiams.

Šiuo metu valstybėje kyla daug diskusijų dėl homoseksualių žmonių padėties visuomenėje. Lietu-
vos skautija teigia, kad yra atvira visiems šalies gyventojams, tačiau homoseksualų asmenį į savo
vienetą priimtų tik 62 % vadovų. Šis skaičius, lyginant su bendra situacija visuomenėje, yra iš dalies
džiugiai didelis, tačiau iš kitos pusės signalizuoja, kad laikas atsižvelgti į tendencijas ir pradėti
vystyti homoseksualių žmonių temą organizacijoje.

Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad iš visų šūkio „Dievui, Tėvynei, Artimui” dalių, dalis „Dievui”
vadovų tarpe yra silpniausiai įgyvendinama. Prieš imantis konkrečių veiksmų padėties gerinimui,
reikėtų giliau išanalizuoti šią temą ir apsispręsti dėl oficialios organizacijos pozicijos (vadovų at-
sakymai rodo, kad neužtenka prisistatinėti kaip atvirai visoms religijoms organizacijai).

Jaunimo programa

Lietuvos skautijos pagrindinė veikla yra vaikų ir jaunimo ugdymas, tačiau jaunimo programa
paskutinį sykį buvo atnaujinta 2003 metais. Šioje anketoje nebuvo siekiama išsamiai nagrinėti
jaunimo programos atitikimą realiems poreikiams, svarbiau buvo išsiaiškinti bendras tendencijas.

Apklausos rezultatai rodo, kad bendra situacija vadovų akimis nėra bloga. 75 % respondentų savo
vieneto veikloje remiasi oficialia organizacijos jaunimo programa ir 71 % teigia, kad jaunimo pro-
grama yra patraukli jų vieneto nariams.

Nors šie skaičiai rodo, kad situacija yra pakankamai gera, Jaunimo programos skyriui reikėtų
paanalizuoti, kiek kokybiškai yra realizuojama dabartinė jaunimo programa. Taip pat, reikėtų
palyginti jaunimo programos dalyvių nuomonę apie programos patrauklumą su vadovų išsakyta.

Sąlygos savanorystei

Ši apklausos dalis yra įdomi dėl koreliacijos su suvažiavime (2010 m) vykusiomis diskusijomis ir
priimta organizacijos veiklos strategija 2010 – 2015 metams. Nors gyvos diskusijos sudarė įspūdį,
kad organizacijoje yra labai prasta padėtis su sąlygomis savanorystei, apklausa parodė šiek tiek
kitokius rezultatus.

91 % vadovų rekomenduotų Lietuvos skautiją norinčiam savanoriauti žmogui. 80 % vadovų mano,


kad Lietuvos skautijoje yra geros sąlygos savanorystei. T.y., net vadovai, nemanantys, kad orga-
nizacija sudaro tenkinančias sąlygas savanorystei, vis tiek rekomenduotų ją kitam žmogui.

Viena iš 2010 metų suvažiavime aiškiai išsakytų vadovų nuomonių buvo apie Pirmijos narių
neprofesionalumą. Vienas iš būdų užtikrinti šių asmenų, dirbančių Pirmijoje kvalifikuotumą ir
profesionalumą yra perėjimas prie apmokamo biuro. Su tokia permaina sutiktų šiek tiek mažiau
nei pusė, 42 % vadovų. Toks rezultatas skatina aktyvinti viešą diskusiją apie profesionalaus orga-
nizacijos valdymo ir savanorystės suderinamumą – tokios diskusijos turėtų trukti ne vienerius me-
tus ir įvairiuose organizacijos lygmenyse, kad vadovų nuomonėse išaiškėtų viena, konkreti kryptis.
Reikėtų išskirti ypatingą organizacijos narių santykį su skautavimu – visi apklaustieji (100%) su-
tiko su teiginiu „Didžiuojuosi būdamas Lietuvos skautijos nariu“. Besididžiuojantys savo naryste
Lietuvos skautijos vadovai yra ne tik didžiulis turtas, bet ir geriausi organizacijos ir viso judėjimo
ambasadoriai. Tai būtina tinkamai įvertinti.

Apklausos rezultatų neatitikimas gyvoms diskusijoms su vadovais rodo, kad šia tema nereikėtų
daryti išvadų, neatlikus gilesnio ir išsamesnio tyrimo. Gal būt prieš pradedant konkrečias reformas
reikėtų apsibrėžti, kas laikoma „geromis sąlygomis savanorystei“ ir pan.

Vadovų įsitraukimas į organizacijos valdymą

Dar viena paskutiniu metu aktuali tema yra regioninių vadovų atitolimas nuo nacionaliniame
lygmenyje vykstančių procesų. Apklausos rezultatai rodo, kad vadovai ganėtinai aktyviai domisi
Lietuvos skautijos veikla.

91 % vadovų skaito Lietuvos skautijos naujienlaiškį ir naudojasi skautatinkliu. 66% teigia, kad tarp
suvažiavimų domisi Tarybos ir Pirmijos veikla. Reikėtų paminėti vieną šio klausimo komentarą –
respondento nuomone, informacijos apie šių valdymo organų veiklą yra smarkiai per mažai. Tą
liudija nuo 2009 m. sausio 28 m. neatnaujintas Pirmijos protokolų įšrašų sąrašas, taip pat ypatingai
mažas kiekis skautatinklio naujienų susijusių su Pirmijos ir Tarybos veikla bei priimtais sprendimais.
64% vadovų mano, kad jų nuomonė ir sprendimai daro įtaką organizacijos valdymui. Toks skaičius,
lyginant su bendru Lietuvos piliečiu požiūriu į jų nuomonės įtaką šalies valdymui, yra ganėtinai
didelis. Iš kitos pusės, lyginant su aukštu vadovų pilietiškumo lygiu (dalis „Požiūris į pilietiškumą“),
šis skaičius nėra toks didelis, koks galėtų būti.

Nors 83 % vadovų mano, kad organizacijoje yra galimybių „kilti karjeros laiptais“, tokia galimybe
pasinaudotų žymiai mažesnė jų dalis. Vadovaujančias pareigas nacionaliniame lygmenyje galėtų
užimti 55 % respondentų. Tai ganėtinai didelis procentas, paneigiantis sklandančias mintis, kad
organizacijoje trūksta žmonių galinčių užimti vienas ar kitas pareigas. Galima daryti prielaidą, kad
pritaikius konkrečias skatinimo ir motyvacijos priemones, šie vadovai ryžtųsi užimti atsakingas
pareigas, tuo pačiu savo pavyzdžiu gal būt paskatindami ir kitus realizuoti save nacionaliniame
lygmenyje.

Vadovų kvalifikacija ir veikla vienetuose

Lietuvos skautijos vadovai teigia esantys novatoriški (92 %) ir jaučia pasitenkinimą savo veiklos vi-
enetuose laimėjimais (94 %). Šie dalykai nepriklauso nuo organizacijos indėlio, tai labiau priklauso
nuo pačių vadovų. Vis dėl to, galima suabejoti dėl realaus vadovų novatoriškumo. 2009 metais
nebuvo pasiūlyta nei viena kandidatūra „novatoriškiausio vadovo“ nominacijai konkurse „PATS.
PATS“. Taigi, net jei vadovai tikrai yra novatoriški, jų vieneto nariai to nepastebi arba neįvertina.

Šiek tiek prastesni rezultatai srityse, tiesiogiai priklausančiose nuo Mokymų skyriaus veiklos. 84
% vadovų savo viekloje pritaiko mokymuose įgytas žinias, 80 % mano, kad jiems suteikiamos
pakankamai geros mokymosi ir įgūdžių lavinimo galimybės. Pagal organizacijos rekomendacijas
kiekvienas vadovas turėtų kelti savo kvalifikaciją bent kartą per tris metus dalyvaudamas moky-
muose. Vis dėl to per paskutinius tris metus skautiškuose mokymuose dalyvavo vos daugiau nei
pusė, 57 % vadovų.
Nuo vadovų kvalifikacijos priklauso organizacijos vykdomų veiklų kokybė, taip pat tai svarbus
teigiamų sąlygų savanorystei komponentas. Taigi, galima teigti, kad dabartinis mokymuose
dalyvaujančių vadovų procentas yra ganėtinai per mažas. Situaciją turėtų pagerinti netrukus star-
tuosianti naujoji mokymų sistema.

Skautiška uniforma

Šį klausimą sunku priskirti konkrečiai klausimų grupei. 70 % vadovų teigia, kad jiems patin-
ka dabartinė skautiška uniforma. Vis dėl to, mažas skautininkų uniformos paplitimas rodo, kad
reali situacija yra šiek tiek kitokia. Gal būt dėl to, kad daugelis vadovų, turinčių aukštesniuosius
vyresniškumo laipsnius nėra pakankamai gerai susipažinę su skautininkų uniformomis arba jos
neatitinka vadovų poreikių.

Iš kitos pusės, būtų įdomu sužinoti, koks procentas jaunimo programos dalyvių yra patenkinti
uniformomis. Panašus patenkintų respondentų procentas keltų abejonę, apie uniformų refor-
mos tikslingumą ir atnaujinimo proceso rezultatyvumą (mažas pokyčių norinčių narių procentas
rodytų, kad buvo per mažas skautų įtraukimas į uniformų atnaujinimo procesus, nebuvo pakanka-
mai dirbama ruošiant juos pokyčiams).

Narystė WOSM‘e

Skautai yra tarptautinis jaunimo judėjimas, todėl yra svarbus vadovų pasitikėjimas savo
galimybėmis prisitaikyt prie pasikeitusios aplinkos ir domėjimasis WOSM‘u.

Lietuvos skautijos vadovai galėtų ramiai vykti į tarptautinius renginius. 95% jų mano, kad galėtų
išgyventi šalyje nemokėdami kalbos ir 88 % saugiai jaustųsi svetimšalių skautų apsuptyje.

Viena iš Užsienio ryšių skyriaus atsakomybių turėtų būti Lietuvos skautijos narių informavimas
apie WOSM veiklą. Vadovų nuomone, dabartinės informacijos nėra užtektinai. 75 % vadovų norėtų
gauti daugiau informacijos ir tik 55 % teigia gerai suprantantys WOSM struktūrą ir veiklą. Šiuo
skaičiumi nereikėtų pasitikėti, nes visi skirtingai suvokia sąvoką „gerai suprasti“, be to, praktika
parodė, kad supratimo trūksta aukščiausiuose organizacijos valdymo lygmenyse, tad natūralu, jog
vienetų vadovams žinių šioje srityje trūksta tuo labiau.
IŠVADOS

Lietuvos skautijoje pastaruoju metu buvo atliktas tik vienas išsamesnis tyrimas – 2009 metais
Mokymų skyrius analizavo vadovų poreikius mokymų srityje. Sprendimų priėmimas vadovau-
jantis nepatikrintomis prielaidomis gali daryti esminę įtaką organizacijos vystymuisi, tai skatina
netikslingą resursų panaudojimą ir žmogiškųjų išteklių švaistymą.

Ši apklausa buvo sukurta siekiant susidaryti bendrą vadovų nuomonių įvairiomis temomis vaizdą.
Uždaro tipo klausimai tik su dviem atsakymo variantais buvo pasirinkti norint gauti kuo tiesesn-
ius atsakymus į klausimus. Pildant anketą nereikėjo skirti daug laiko renkantis tarpinius varian-
tus, todėl vadovai žymėjo pirmas į galvą atėjusias mintis. Tokiu būdu, galime tikėtis, kad surinkom
nuoširdžius ir realų vadovų požiūrį atspindinčius atsakymus.

Apklausos rezultatai kai kuriose vietose stipriai išsiskiria su „karščiausiomis“ temomis organizaci-
joje. Viešose diskusijose probleminėmis įvardinamos sritys (vertybės, savanorystė) apklausos re-
zultatuose atrodo ganėtinai stipriai. Tokia situacija gali būti dėl kelių priežasčių:

1) Diskusijų eigą lemia ne sveikas protas, o emocijos;


2) Visuose organizacijos lygmenyse išvados yra daromos remiantis asmeninėmis
nuojautomis ir patirtimis, o ne konkrečiais faktais. Trūksta objektyvumo;
3) Kai kuriais klausimais nėra aiškiai išsakytos oficialios organizacijos pozicijos
(religinė pakraipa, „gerų sąlygų savanorystei“ savokos reikšmė ir kt.)
4) „Aš“≠ „Organizacija“. Vadovai tuos pačius reiškinius vertina skirtingai – iš savo ir
„organizacijos“ pozicijų. Per „aš“ prizmę viskas suvokiama realiai/geriau nei yra,
per „organizacijos“ prizmę – blogiau nei yra.

Artimiausioje ateityje reikėtų rimtai apsvarstyti profesionalius tyrimų metodus suprantančio


žmogaus įtraukimą į vieną iš Pirmijos skyrių, o šiek tiek vėliau - suburti ir apmokyti komandą
žmonių, nuolat atliksiančių tyrimus organizacijos viduje. Tik turėdami konkrečius tyrimų rezultatus
galėsime tapti efektyvia ir nuolat tobulėjančia organizacija.

Ar tikrai mūsų vertybes reikia gelbėti?

Antroje strategijoje iš eilės prioritetą teikiame darbui su vertybėmis. Visgi apklausos rezultatai rodo,
kad galime didžiuotis vertybiškai stipriais vadovais ir pasitikėti jų gebėjimais perduoti vertybes
jaunimo programos dalyviams. Mes smarkiai lenkiame bendrą Lietuvos statistinį vidurkį visose
srityse – patriotiškumo, socialinio aktyvumo ir dvasingumo. Net ir, lyginant su kitais rezultatais,
mažas aktyviai praktikuojančių ir išpažįstančių savo tikėjimą vadovų kiekis (51%), valstybės mastu
yra didelis.

75 % apklausos respondentų yra jauni žmonės nuo 17 iki 28 m. Tai jauni žmonės, turintys ypat-
ingai stiprius vertybinius pagrindus ir to nesigėdijantys – Lietuvos mastu tai dėmesio vertas
išskirtinumas.

Visgi yra sričių, kuriose tikrai reikėtų tobulėti. Apklausos rezultatai rodo, kad reikėtų atidžiai
peržvelgti ir atnaujinti dabartinę dvasinę programą. Taip pat organizacijai reikėtų atkreipt dėmesį
besikeičiančio pasaulio poreikius – skirti daugiau dėmesio tolerancijos, skirtingų kultūrų ir religijų
pažinimo temoms.
Vidinė organizacijos komunikacija

Vadovų įsitraukimas į organizacijoje vykstančius procesus ir sąlygų savanorystei palankumas


didele dalimi priklauso nuo informacijos sklaidos organizacijoje . Vadovus paisekianti informacija,
vertikalūs (nuo organizacijos aukščiausio lygmens iki skilties) ir horizontalūs (tarp narių) infor-
macijos srautai leidžia kurti ir koreguoti organizacinę kultūrą. Organizacinė kultūra yra svarbus
organizacijos įvaizdžio ir reputacijos komponentas, darantis įtaką daugeliui organizacijos viduje
vykstančių procesų.

Tiek gyvose erdvėse vykstančios diskusijos, tiek apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos skautijoje
yra būtina tobulinti organizacinę kultūrą: gerinti informacijos sklaidą (ypač – užtikrinti grįžtamąjį
ryšį), didinti informacijos kiekį ir prieinamumą vadovams, kurti sistemą, skatinančią paprastus
vadovus teikti pasiūlymus Pirmijai ir Tarybai, ieškoti naujų erdvių diskusijoms visiems vadovams
aktualiomis temomis (tam gali pasitarnauti „Skautų aidas“).

Pamirštas 34 klausimas

Klausimas, ar Lietuvos skautija turėtų keistis kartu su visuomene nepateko į apklausos rezultatų
analizę, tačiau komentaras prie jo puikiai tiks vietoje išvadų. 66 % vadovų mano, kad Lietuvos
skautija turėtų keistis kartu su visuomene. Vienas iš neigiamai atsakiusių respondentų pridėjo
pastabą: „Turėtume ne keistis pagal visuomenę, o patys keisti ją“.