2008

6

Unikalûs mokslo prietaisai

Lietus – Ispanijai, þinia ið Lietuvos – visam pasauliui

Perlamutriniø debesø paslaptys

Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Zino KAZËNO nuotr.

1

Unikalûs mokslo prietaisai
Prof. Romualdas KARAZIJA
ðiuo prietaisu jis atrado Urano planetà, kintamàsias þvaigþdes, nustatë mûsø Galaktikos formà. Dabar JAV ir kitose ðalyse veikianèiø didþiausiø teleskopø veidrodþio skersmuo siekia ar net virðija 10 m (tiesa, jie sudaryti ið keliø daliø). Vis dëlto dauKitus – 2009 metus ketinama skelbti Pasauliniais astronomijos metais. Taip bus paþymëtas teleskopo iðradimo keturiø ðimtø metø jubiliejus. 1608 m. áþymus italø mokslininkas Galileo Galilëjus (G.Galilei) iðgirdo, kad olandø meistrai sukonstravo þiûronà – prietaisà, leidþiantá geriau áþiûrëti tolimus daiktus. Neþinodamas to prietaiso sandaros, bet, skirtingai nuo amatininkø, nuosekliai samprotaudamas, o ne atsitiktinai bandydamas, Galilëjus pakartojo iðradimà. Supratæs, kad þiûronas gali bûti labai vertingas astronomijoje, mokslininkas nukreipë já á dangø. Taip þiûronas virto teleskopu. Jis buvo sudarytas ið dviejø læðiø, átaisytø nedideliame vamzdyje, ir didino tik apie 30 kartø (1 pav.). Taèiau ir su tuo paprastu prietaisu Galilëjus padarë perversmà astronomijoje: árodë, kad Mënulis ir Saulë nëra tobuli dangaus kûnai (kaip teigë tuometis mokslas) – Mënulyje yra kalnø, o Saulëje dëmiø, atrado keturis Jupiterio palydovus, árodë, kad Paukðèiø Takas yra didþiulis þvaigþdþiø sambûris. Izaokas Niutonas (I.Newton) sukonstravo kito tipo teleskopà – re1 pav. Galileo flektoriø, kuriame spinGalilëjaus duliai yra surenkami iðrastas ágaubtu veidrodþiu. Po þiûronas – to, siekiant áþvelgti kuo pirmasis teleskopas maþesnio ryðkio objektus, prietaiso matmenys buvo vis didinami. XVIII a. pabaigoje anglø astronomas Viljamas Herðelis (W.Herschel) pagamino 12 m ilgio teleskopà su 122 cm skersmens veidrodþiu;

Mokslininkai skverbiasi vis tolyn nuo betarpiðkai mûsø pojûèiais suvokiamo pasaulio á mikropasaulá ir makropasaulá, siekia atskleisti materijos ir gyvybës pradus. Gamta nëra klastinga, tad mokslininkai

nesusiduria su neáveikiamais paþinimo barjerais, taèiau ji nëra ir paprasta, tad áminti vis slaptesnes, bendresnes gamtos másles darosi kaskart sunkiau. Nuolatinë mokslo paþanga reikalauja vis didesniø,

2 pav. Hablo kosminis teleskopas

3 pav. Neutrinø detektorius SuperKamiokande. Prieð já visà pripildant scintiliuojanèio skysèio inþinieriai, irstydamiesi laiveliu, tikrina fotodaugintuvus 4 pav. Elementariøjø daleliø greitintuvo ciklotrono iðradëjas E.Lorensas (E. Lawrence) su bendradarbiu prie savo kûrinio (a) ir prietaiso veikimo schema (b)

giausia naujos, unikalios informacijos gauta Hablo kosminiu teleskopu (pavadintu þymaus XX a. astronomo E.Hablo (E.Hubble) vardu), nuo 1990 m. skriejanèiu orbitoje aplink Þemæ (2 pav.). Nors jo veidrodis tik 2,4 m, taèiau, nesant atmosferos trikdþiø, jis leidþia registruoti itin kokybiðkus kosminiø objektø vaizdus. Hablo teleskopu padaryta daugelis atradimø: stebint nutolusias supernovas, árodyta, kad Visata pleèiasi greitëdama, atrasti jos objektai, esantys toliau nei uþ 10 milijardø ðviesmeèiø, kitø þvaigþdþiø planetos, gauta galaktikø, ûkø unikaliø nuotraukø. Vienoje ið jø matyti dujø ir dulkiø debesyse ásideganèios þvaigþdës; tie kosminiai debesys buvo pavadinti Kurianèiaisiais Stulpais. Aplink Þemæ skraido ir daugiau unikaliø kosminiø observatorijø, stebinèiø Visatà rentgeno, ultravioletiniais, infraraudonaisiais, gama spinduliais. Kaip þmogaus ávairiais pojûèiais, taip ir prietaisais, registruojanèiais ávairius spindulius, gaunama informacija ið esmës pasipildo, padeda aptikti naujus reiðkinius ir objektus. Taèiau patys didþiausi prietaisai kosmoso tyrimams yra ne iðkeliami á Þemës palydovo orbità, o prieðingai – árengiami giliai po þeme. Jie registruoja ið kosmoso atlekianèius neutrinus – paèias skvarbiausias elementariàsias daleles. Neutrinai neturi elektros krûvio ir labai silpnai sàveikauja su medþiaga. Per visà Þemës rutulá jie pralekia taip lengvai, kaip saulës spindulys per lango stiklà. Daug neutrinø susidaro þvaigþdëse vykstanèiø branduoliniø reakcijø metu, dar daugiau jø klaidþioja po Visatà nuo Didþiojo sprogimo pradþios. Vis dëlto neutrinus ámanoma registruoti, tiksliau ne juos paèius, o jø itin retai sukeliamas reakcijas su kitomis elemen-

a

b

2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

daugelio mokslininkø sutelktø intelektualiø pastangø, vis tikslesniø metodø, sudëtingesniø prietaisø, vis daugiau lëðø. Didþiausius, unikalius mokslo prietaisus dabar naudoja fizikai ir astronomai.

a

b

6 pav. Didþiojo hadronø kolaiderio atkarpa tunelyje po Þenevos miestu (a) ir vienas ið jo magnetø (b)

tintu skysèiu, susidaro jos pëdsakas – maþø burbuliukø virtinë. Rezultatai tuo ádomesni, kuo didesniu greièiu susiduria dalelës. Tad jau 1932 m. buvo sukurtas elementariøjø daleliø greitintuvas – ciklotronas (4 pav.). Norint atrasti naujas, vis dides5 pav. Protonø ir antiprotonø prieðprieðiniø srautø greitintuvas Fermi nës masës dalenacionalinëje laboratorijoje (vaizdas ið lëktuvo) les, reikëjo didinti daleliø energijà ir todël didëjo greitintuvø tariosiomis dalelëmis. Milþiniðka cisterna matmenys. Buvo iðrasti kolaideriai – prieðpripildoma scintiliacinës medþiagos – prieðiniø srautø greitintuvai, kuriuose suskaidraus skysèio, kuriame reakcijos mesiduria prieðingomis kryptimis judanèios tu susidariusios dalelës sukelia þybtelëjidalelës ir jø antipodai – antidalelës. Toks mà. Já uþfiksuoja labai jautrûs fotonø skaimilþiniðkas prietaisas veikia JAV, Fermi natikliai. Idant á tà ertmæ nepatektø kitokios cionalinëje laboratorijoje, netoli Èikagos ið kosmoso atlekianèios dalelës, neutri(5 pav.). Pagrindinë jo dalis – 6,l km ilgio nø detektorius slepiamas po þeme, daþþiedas, kuriame kaupiami, greitinami ir suniausiai nebeveikianèiose kasyklose. Pirsiduria masyvios dalelës protonai ir antimoji tokia neutrinø gaudyklë buvo árengprotonai. Ðiuo greitintuvu buvo aptikta ta 1970 m. Pietø Dakotoje (JAV). Ji uþredaug elementariøjø daleliø, tarp jø ir viegistravo ið Saulës iðlekianèius neutrinus, nas ið kvarkø (fundamentaliosios dalelës, taèiau daug maþiau, negu jø turëjo bûti ið kuriø sudarytos dauguma elementariøpagal mokslo priimtà Saulës modelá. Másjø daleliø). Aiðku, jog eksperimentus tokiu læ iðsprendë tik XX a. pabaigoje Kamioprietaisu gali vykdyti tik didþiulë fizikø ir kos kasyklose Japonijoje pradëjusi veikti technikø grupë. Antai praneðimas apie mineutrinø observatorija, pavadinta Supernëto kvarko atradimà buvo pasiraðytas Kamiokande (3 pav.). Ja naudojantis buapie tûkstanèio mokslininkø, atradimo auvo árodyta, kad neutrinø, skirtingai negu toriø sàraðas uþëmë porà puslapiø. ðviesos daleliø fotonø, rimties masë nëra O netrukus – planuojama ðiø metø rulygi nuliui, nors ir labai maþa. Dël to kai dená – dar didesnis tokio tipo prietaisas kurie neutrinai, skriedami ið Saulës á Þeturëtø pradëti veikti Europoje, Þenevoje mæ, virsta kitos rûðies neutrinais, kuriø esanèiame tarptautiniame branduoliniø amerikieèiai savo prietaisu negalëjo uþtyrimø centre, sutrumpintai vadinamame registruoti. SuperKamiokande buvo apCERN. Tiesa sakant, gigantiðkas, net 27 tikti ir neutrinø pliûpsniai, susidarantys km ilgio elementariøjø daleliø kolaideris masyvios þvaigþdës sprogimo metu, suèia jau veikë nuo 1989 m., taèiau jame ðvintant supernovai. susidurdavo nedidelës masës dalelës Vis dëlto patys didþiausi pasaulyje elektronai ir jø antidalelës – pozitronai. mokslo prietaisai skirti ne kosminiø obTad, gerokai iðsëmus jo galimybes jektø, o maþyèiø elementariøjø daleliø tyskverbtis á mikropasaulio gelmes, prietairimams. Jø negalima áþiûrëti net pro tosas buvo keleriems metams uþdarytas ir buliausius mikroskopus. Tad elementarekonstruotas á protonø ir antiprotonø koriosios dalelës tiriamos stebint jø smûlaiderá. Su ðiuo prietaisu fizikai sieja didegius. Sàveikos metu susidaro naujos dales viltis atrasti vienà labai svarbià teoretilelës, kurias galima aptikti naudojantis kø numatytà dalelæ Higso bozonà, aproburbuliukø kamera: dalelei lekiant perkai-

buoti dabar galiojanèià elementariøjø daleliø teorijà (arba árodyti, kad joje reikia daryti esminiø pataisø) ir apskritai padaryti esminá proverþá ðioje dar toli graþu neuþbaigtoje fizikos ðakoje. Apie ðá didþiausià pasaulyje prietaisà, juo numatomus atlikti tyrimus, kuriuos vykdys ávairiø ðaliø mokslininkai, ir Lietuvos fizikø bendradarbiavimà su CERN „Moksle ir gyvenime“ jau buvo raðyta (2007, Nr. 2). Ten buvo pateiktas ir šio mokslinio centro vaizdas iš lëktuvo bei elementariøjø daleliø detektoriaus nuotrauka. Tai papildo ðio greitintuvo þiedo, sumontuoto poþeminiame tunelyje (6a pav.), ir vieno ið daugelio magnetø, priverèianèiø daleles suktis ratu, vaizdai (6b pav.).

7 pav. Kuriamas termobranduolinës sintezës reaktorius ITER

Þurnale neseniai (2007, Nr 6) buvo raðyta ir apie Kadarache, Pietø Prancûzijoje, sutelktomis daugelio ðaliø pastangomis (dalyvaujant ir Lietuvos mokslininkams) kuriamà termobranduolinës sintezës reaktoriø ITER. Tai kartu ir prietaisas (juo tiriamos medþiagos savybës esant temperatûrai, kuri egzistuoja tik þvaigþdþiø gelmëse), ir árenginys (juo naudojantis tikimasi iðspræsti paèià svarbiausià mûsø civilizacijai iðkylanèià problemà – energijos problemà). Ðis reaktorius kol kas egzistuoja tik brëþiniuose ir paveikslëliuose, jis turëtø pradëti veikti 2015 metais. Bûsimojo reaktoriaus palyginimas su didþiausiu dabartiniu sausumos gyvûnu drambliu (7 pav.) padeda suvokti, kokius mokslo ir technikos stebuklus sugeba kurti þmogus.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

3

Perlamutriniø
Audrius DUBIETIS
Susiklosèius tam tikroms sàlygoms, stratosferoje gali rastis keisti, neáprastos cheminës sudëties debesys. Tai – perlamutriniai debesys (angl. mother-of-pearl arba nacreous clouds). Savo pavadinimà ðie debesys gavo dël ryðkaus ðvytëjimo visomis vaivorykðtës spalvomis, panaðiai kaip ryðkioje Saulës ðviesoje spindi perlai. Perlamutriniai debesys panaðûs á læðiðkuosius

1 pav. Perlamutriniai debesys saulei leidþiantis (kairëje) ir po saulëlydþio (deðinëje)

(altocumulus lenticularis) debesis, kurie daþnai formuojasi dël orografinio oro masiø kilimo kalnuotose vietovëse. Ðie debesys dar vadinami poliariniais stratosferiniais debesimis (angl. Polar stratospheric clouds, PSC), kadangi jie paprastai susidaro virð poliariniø Þemës rutulio rajonø ir tik þiemos mënesiais. Ypaè geros sàlygos perlamutriniams debesims rastis yra paèioje ðiaurëje – Arktyje ir Antarktidoje, taèiau retkarèiais (ir atrodo, kad vis daþniau) ðie paslaptingi egzotiðki debesys atklysta ir á vidurines platumas. Nëra tikslios datos, kada ir kas pirmà kartà pastebëjo perlamutrinius debesis, taèiau ávairûs ðaltiniai byloja, kad perlamutriniai debesys buvo þinomi, o reti jø

pasirodymai dokumentuojami jau nuo XIX a. pabaigos. Tuomet vakaro þaroje vaivorykðtës spalvomis ðvytintys debesys daugiausia buvo fiksuojami virð Skandinavijos. Vienà pirmøjø preciziðkai dokumentuotø perlamutriniø debesø vaizdø 1901 m. yra nutapæs danø dailininkas H.Moltkë, kuris dalyvavo mokslinëje ðiaurës paðvaisèiø stebëjimo ekspedicijoje Suomijos ðiaurëje ir kurio uþduotis buvo tiksliai pavaizduoti ðiaurës paðvaistes, kadangi anais laikais spalvota foto2 pav. Vidutinë stratosferos temperatûra virð poliariniø srièiø Arktyje ir Antarktidoje. Juoda linija þymi kritinæ temperatûros ribà (–78oC) perlamutriniams debesims susidaryti

4

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

debesø paslaptys

3 pav. Perlamutriniai debesys virš Oslo (Norvegija)

grafija dar nebuvo iðrasta. Á neáprastus debesis virð Antarktidos atkreipë dëmesá ir garsiosios R.Scotto ekspedicijos nariai. Nors ðie debesys matomi ir dienos metu, taèiau visas jø groþis iðryðkëja tik Saulei nusileidus (1 pav.). Troposferiniai debesys greitai panyra á ðeðëlá, tuo tarpu perlamutriniai debesys, esantys vidutiniðkai 25 km aukðtyje, vis dar maudosi saulës spinduliuose ir nusidaþo visomis vaivorykðtës spalvomis temstanèio dangaus fone. Perlamutriniø debesø spalvø atsiradimo prieþastis ir fizikinis mechanizmas yra lygiai toks pats, kaip ir vaivorykðtiniø debesø, apie kuriuos raðyta MG, 2007, Nr. 10. Nuostabios spalvos atsiranda dël ðviesos difrakcijos reiðkinio nuo labai maþø, vos 1 mikrometro (1 µm=0.001 mm) dydþio laðeliø, ið kuriø ir sudaryti perlamutriniai debesys.

Perlamutriniø debesø sandara ir stratosferos aerozoliai
Ðiuolaikiniai moksliniai perlamutriniø

debesø tyrimai, padëjæ atskleisti jø kilmæ bei sandarà, pradëti 1982 m., atsiradus galimybei juos fiksuoti ið palydovø, taip pat naudojant antþeminius mokslinius prietaisus – lidarus, spektrometrus ir kt. Buvo nustatyta, kad ðiø paslaptingø debesø formavimasis yra glaudþiai susijæs su ekstremaliai þemomis stratosferos temperatûromis, kurias sukelia stabiliø poliariniø sûkuriø susidarymas virð poliariniø regionø þiemos mënesiais. Kartu paaiðkëjo, kad perlamutriniai debesys savo sandara smarkiai skiriasi nuo troposferiniø debesø, kurie sudaryti ið vandens laðeliø (þemojo ir viduriniojo aukðto debesys) ar ledo kristalø (plunksniniai ir patys aukðèiausieji – sidabriðkieji debesys, matomi mezosferoje). Tuo tarpu perlamutriniuose debesyse vanduo toli graþu nëra pagrindinis ir daþniausiai aptinkamas cheminis junginys. Pagal savo cheminæ sudëtá, kuri nulemia ir fizinius ypatumus, perlamutriniai debesys skirstomi á tris tipus, kurie apibendrinti
4 pav. 2008 m. vasario 17–20 d. purpurinës sutemos stebëtos daugelyje Vakarø Europos ðaliø. Nuotrauka daryta praëjus valandai po saulëlydþio

lentelëje. Daþniausiai formuojasi vadinamojo Ia tipo perlamutriniai debesys, sudaryti ið azoto rûgðties trihidrato (HNO 3 x3H 2 O, sutrumpintai þymimo NAT). Temperatûrai nukritus iki –78oC, ðis cheminis junginys kristalizuojasi, ir perlamutriniuose debesyse aptinkamas maþyèiø (iki 1 µm=0.001 mm dydþio) kristalø pavidalu. Ib tipo perlamutriniai debesys sudaryti ið sudëtingesnio, vadinamojo trejopo – azoto rûgðties, sieros rûgðties ir vandens garø miðinio (STS – supercooled ternary solution), kuris toje pat –78oC temperatûroje kondensuojasi á maþdaug 1 µm dydþio laðelius, taèiau neuþðàla. Ir tik II tipo perlamutriniai debesys yra sudaryti ið nedideliø (iki 10 µm dydþio) ledo kristalø. Taèiau stratosferos sàlygomis (turint omenyje þemà slëgá) ledo kristalams atsirasti reikalinga dar þemesnë, –85oC temperatûra, todël II tipo perlamutriniai debesys formuojasi daug reèiau. Beje, dël ekstremaliø aplinkos sàlygø ledo kristalai II tipo perlamutriniuose debesyse turi kubinæ (keturkampæ) simetrijà, skirtingai nei plunksniniø debesø ledo kristalai, kurie yra heksagoniniai (ðeðiakampiai). Ádomu pastebëti, kad itin retais atvejais kubinës simetrijos ledo kristalai aptinkami ir labai aukðtuose plunksniniuose debesyse, kurie formuojasi virð tropopauzës ir kuriø kondensacijos centrais tampa stratosferiniai sieros junginiai.

Nukelta á 12 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

5

Šiuo metu skaitmeninio signalø apdorojimo metodai ir priemonës plaèiai paplitæ visose þmogaus veiklos sferose. Ypaè aktualûs yra adaptyvieji skaitmeninio signalø apdorojimo metodai ir priemonës, kadangi jie ávertina ir reikiamai reaguoja á aplinkos, sistemos bûsenos kitimà.
Prof. dr. Dalius NAVAKAUSKAS
VGTU Elektronikos fakulteto magistrantûros prodekanas

VGTU Elektronikos fakulteto
nei buvo akademiko Laimuèio Telksnio pasiûlyta senøjø lietuviø liaudies dainø bei kalbos áraðø restauravimo tematika. Jo vadovaujami VGTU doktorantai 1994– 1999 m. tyrë melizmø (smulkiø ritminës vertës melodiniø puoðmeniniø figûrø) ir priegaidþiø (ilgojo virðûnës skiemens branduolio – ilgojo balsio ar dvigarsio – tarimo bûdø) specifikà, kûrë dirbtiniø neuronø tinklais bei adaptyviu filtravimu pagrástus ðiø garsø apdorojimo metodus. Penkeri átempto darbo metai davë ávairialypës naudos. Uþsimezgë glaudûs ryðiai su pasaulyje garsiu automatinio valdymo srities prof. Lennartu Ljungu (Linèiopingo universitetas, Ðvedija). Tai lëmë daugkartines fakulteto doktorantø bei darbuotojø staþuotes Ðvedijoje. 1999 m. rugsëjá VGTU Elektronikos fakultete buvo apgintos pirmosios dvi elektronikos ir informatikos inþinerijos krypèiø daktaro disertacijos: D.Navakausko „Dirbtiniø neuronø tinklai triukðmo iðkraipytø dainø garso áraðams restauruoti“, Ð.Pauliko „Triukðmo sugadintø priegaidþiø garso áraðø restauravimas“. 2000 m. D.Navakausko darbai ávertinti valstybës jaunojo mokslininko stipendija. Bendradarbiavimo su Švedijos mokslininkais sëkmæ garantavo du 2002– 2004 m. vykdyti tarptautiniai projektai: „Netiesinis dinaminiø signalø apdorojimas: doktorantø ir mokslo darbuotojø studijø programos formavimas“, remtas Švedijos instituto ir vykdytas pagal New Visby programà; ,,Netiesinis dinaminiø signalø apdorojimas“, remtas Ðvedijos Karaliðkosios mokslø akademijos. Bendra darbø apimtis virðijo ketvirtá milijonø litø. Abu projektus VGTU pripaþino reikšmingais eksperimentinës plëtros darbais.

Nuolat kintanèios þmogaus veiklos sàlygos reikalauja naujø skaitmeninio signalø apdorojimo priemoniø, galinèiø ne tik adaptuotis, bet ir save organizuoti, t.y. kaupti þinias apie aplinkoje vykstanèius pokyèius ir jomis remiantis keisti sistemos veikimà, sudëtá ir reagavimo á pokyèius bûdà. Dirbtinio intelekto pagrindu kuriami metodai sudaro intelektualiøjø sistemø esmæ ir yra skirti ðiems naujiems poreikiams tenkinti. VGTU Elektronikos fakulteto informatikos inþinerijos krypties mokslininkø darbuose sprendþiamos garsui ir vaizdui apdoroti tinkamø intelektualiøjø sistemø ágyvendinimo problemos. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, atsirado galimybiø gauti ir ES struktûriniø fondø finansinæ paramà. 2005 m. liepà buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas 2004–2006 m. ES struktûriniø fondø finansavimui gauti. Nepaisant atostogø meto, fakulteto bendruomenëje uþvirë bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2 prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ projekto raðymas. 2005 m. rugsëjo pabaigoje pateikta paraiðka skirti finansinæ paramà pagal 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“. Elektronikos fakultete parengtas projektas tema „Elektronikos ir informatikos inþinerijos krypèiø magistrantûros studijø programø ir doktorantûros pertvarkymas ir atnaujinimas VGTU“ (Nr. BPD2004ESF-2.5.0-03-05/0017) laimëjo konkursà ir gavo finansavimà. Tai lëmë mokslinë kompetencija, patirtis, labai aiðkus siekiamo tikslo suvokimas ir paþangi idëja.

informatikos inþinerijos
kryptyje
naujinimas VGTU“ ágyvendinimo metu pasiekti šie rezultatai: sudarytos dvi naujos gilinamosios magistrantûros studijø programos: – Informacinës elektroninës sistemos (informatikos inþinerijos kryptyje, 07T01); – Kompiuteriø inþinerija (elektronikos inþinerijos kryptyje, 01T2); ið esmës atnaujintos dvi esamos magistrantûros studijø programos elektronikos inþinerijos kryptyje, tai Elektronika ir Telekomunikacijø inþinerija; sukurta 18 gilinamøjø dalykø moduliø naujoms ir ið esmës atnaujinamoms magistrantûros studijø programoms informatikos ir elektronikos inþinerijos kryptyse; sukurti doktorantûros studijoms elektros ir elektronikos inþinerijos (01T) mokslo krypties naujausiø aukðtøjø technologijø srityse naujø dalykø moduliai: „Didelës galios impulsø taikymas medþiagotyroje ir nanotechnologijose“; „Nanoelektronika“; „Telekomunikacijø sistemø kokybës valdymas“; „Dirbtiniø neuronø tinklø teorija“; á studijø procesà ádiegtos inovatyvios mokymo/-si priemonës – keturios auditorijos aprûpintos ðiuolaikinëmis vizualizavimo priemonëmis, nupirkta 40 vadovëliø, ásigytos trijø ðiuolaikiniø programiniø produktø licencijos; šiuo metu rengiamos bûtiniausios mokymosi metodinës ir studijø organizacinës priemonës. Šio projekto vykdymo sëkmæ liudija ir tas faktas, kad inicijavus papildomas veiklas projektas gavo papildomà finansavimà, leidusá pradëti kurti septyniø elektronikos ir informatikos inþinerijos krypèiø gilinamøjø magistrantûros dalykø modulius: „Áterptinës sistemos“; „Moderniosios operacinës sistemos“; „Mikrovaldikliai ir jø programavimas“; „Elektroniniø sistemø testa-

Trumpa prieðistorë
VGTU Elektronikos fakultete pirmieji þingsniai informatikos inþinerijos kryptyje þengti 1993–1994 m., pasiuntus du perspektyvius magistrantus semtis þiniø Skaitmeninio signalø apdorojimo grupëje Alborgo universitete, Danijoje. Padedami docentø Ole Olseno ir Kjeldo Hermanseno, Elektronikos fakulteto magistrantai parengë jungtines magistro tezes, nagrinëjusias skaitmeniniø filtrø kûrimo klausimus. 1994 m. šis darbas buvo ávertintas Lietuvos mokslø akademijos Jaunøjø mokslininkø premija. Svarbus ávykis fakulteto bendruome-

Dabarties iððûkiai fakulteto studijose ir moksle
ES struktûriniø fondø remiamo projekto „Elektronikos ir informatikos inþinerijos krypèiø magistrantûros studijø programø ir doktorantûros pertvarkymas ir at-

6

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

EUROPOS SÀJUNGA Europos socialinis fondas

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

proverþis

neuronø tinklø mokymo greitinimo galimybës, parinkus kriterijus rastas greièiausias mokymo metodas;

rijos ákûrimo tikslas – suvienyti ávairiø specialybiø (elektronikus, informatikus, matematikus, fizikus ir kt.) bei verslo atsto-

Prof. D. Navakauskas kartu su doktorantais prie 2007 m. Elektroniniø sistemø katedros ásigyto modernaus daugialusèiø lauku programuojamø loginiø matricø árenginio
Alekso JAUNIAUS nuotr.

vimas“; „Moksliniø tyrimø ir inovatikos pagrindai“; „Matematinio modeliavimo technologijos“; „Elektromagnetiniø laukø analizë ir mobiliojo ryðio projektavimas“. Magistrantûros studijos yra pagrástos studentø rengimu bûsimiems moksliniams tyrimams. Tam turi bûti sukauptas reikiamo lygmens atitinkamos mokslo krypties mokslinis potencialas. 2005 m. gruodá VGTU Elektronikos fakultete ávyko pirmoji informatikos inþinerijos krypties habilitacijos procedûra. Habilitacijai pateiktø tyrimø tikslas buvo sukurti intelektualiøjø sistemø naðaus ágyvendinimo teorijà ir taikomuosius modelius, parodyti ðiø modeliø tinkamumà garso ir vaizdo apdorojimo uþdaviniams spræsti. Atliktuose moksliniuose tyrimuose: ištirti intelektualiosiose sistemose taikomø dirbtiniø neuronø tinklø struktûros maþinimo metodai ir pasiûlyta originali maþo dydþio struktûra; iðnagrinëtos pasirinktø dirbtiniø

iðnagrinëtos dirbtiniø neuronø tinklø struktûrø naðaus ágyvendinimo galimybës ir rasti originaliø struktûrø geriausi ágyvendinimo bûdai; sukurti melizmø ir priegaidþiø intelektualieji modeliai bei parodytas jø tinkamumas šiems garsams restauruoti ar atpaþinti; išanalizuoti vaizdo segmentavimo metodai ir sudarytos specifiniø vaizdø segmentavimo ir atpaþinimo metodikos taikant intelektualiuosius metodus.

Ateities vizija
VGTU Elektronikos fakulteto darbuotojø ádirbis informatikos inþinerijos kryptyje yra ávairiapusis. Jis apima studijas ir mokslà, tikslingai juos integruoja á tarptautinio ir nacionalinio lygmens projektø uþdaviniø vykdymà bei rezultatø vieðinimà. Siekiant dar aukðtesnio lygmens ketinama steigti naujà laboratorijà. Intelektualiøjø elektroniniø sistemø laborato-

vus ir ákurti patrauklø inovatyviomis technologijomis grástà intelektualiøjø elektroniniø sistemø kompetencijos centrà. Šios laboratorijos uþdaviniai: naujø idëjø bei technologijø intelektualiøjø elektroniniø sistemø srityje generavimas bei patikra; verslui rizikingø ilgalaikiø pilotiniø projektø vykdymas bei potencialiai rentabiliø projektø atranka; konkurentabiliø paraiðkø bei pilotiniø projektø inicijavimas siekiant uþtikrinti respublikiniø bei tarptautiniø fondø paramà; kompetentingø naujø informatikos inþinerijos ir elektronikos specialistø rengimas; mokslininkø, pramonës ir verslo atstovø bendrø interesø bei sàlyèio taðkø nuolatinë paieðka. Tokiais atliktais darbais ir siekiais Elektronikos fakulteto mokslininkai pasitinka aukðtojo mokslo reformà.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

7

Sàjûdis ateina ið toli
Akad. Justinas MARCINKEVIÈIUS
Prieð 20 metø: 1988 m. birþelio 3 d. Graþus, saulëtas pavakarys. Lietuvos mokslø akademijos salë daugiau negu perpildyta. Nusëstos palangës, uþkimðti visi praëjimai. Scenoje tuometinis Akademijos viceprezidentas Eduardas Vilkas. Þinojau já kaip originaliai, savarankiðkai màstantá mokslininkà, mëgstantá ir mokantá kalbëti paradoksais, o to meto Sovietø Sàjungos (ir Lietuvos) tikrovë ir ekonominë situacija buvo tikrai paradoksali – neþinia kaip ir kodël tas didþiulis monstras vis dar laikësi. Taigi tikëjausi ádomaus ir aðtraus pokalbio. Kad ir apie mûsø respublikos savarankiðkumà, juolab kad iðvakarëse ta tema buvo diskutuota Mokslininkø rûmuose Verkiuose. Salë ûþë, kalbëtojai vienas per kità siûlë kurti visuomeniná judëjimà Gorbaèiovo skelbiamam vieðumui ir pertvarkai remti. Kaip daugumas suprato: prisidengiant „perestroika“ siekti toliau ir giliau. Buvo pasiûlyta ir iðrinkta Iniciatyvinë 35 þmoniø grupë. Ðitaip prasidëjo Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdis. Ar galima laikyti tà dienà Sàjûdþio pradþia? Dokumentiðkai – taip. O ið tikrøjø ðitaip màstant bûtø tik dalis tiesos. Kiekvienas reiðkinys, o ypaè toks galingas, toks visa aprëpiantis, tautos istorijà ir þmoniø likimus keièiantis reiðkinys kaip Sàjûdis, galëjo ir turëjo iðaugti, iðkilti aprëpdamas, iðryðkindamas idëjas ir siekius, kylanèius ið nacionalinës sàmonës gelmiø. Be abejo, didþiausias tarp jø buvo nepriklausomybës siekis. Formuodamasis Sàjûdis turëjo paremti save istorine tradicija, aktualizuodamas artimesnæ ir tolimesnæ praeitá, pabrëþdamas tautinës patirties þenklus ir simbolius – vëliavà, himnà, herbà ir pagrindiná, esminá mûsø gyvasties rodiklá ir garantà – lietuviø kalbà. Vadinasi, Sàjûdis ateina ið toli, jo turbût net neámanoma tiksliai datuoti. Tai, galima sakyti, nuolatinë lietuvio dvasios bûsena, bangavimas istorijos tëkmëje. Lyg þvakë vëjyje – jau, atrodo, stipresnis gûsis pagriebë ir nusineðë jos liepsnà á tamsà, á nebûtá. Bet – atsilaiko, atsigauna, ðvieèia. Sàjûdis – tautos gyvybës rodiklis, ranka, kuri iðkëlë Lietuvos þiburá, pridengë já nuo skersvëjø, pasidalijo juo su visais. Gal pasirodys netikëta, bet Sàjûdþio ðaknis að matau XIX a. sukilimuose, mûsø „vargo mokykloje“, knygneðio maiðelyje, Maþvydo „Katekizme“, Maironio „Pavasario balsuose“, 1918 m. vasario 16-osios akte, Nepriklausomybës kovø savanorio kraujo laðe, partizanø þeminëje, mûsø kultûros pastangose laikytis ir iðlikti... Ugnis nebuvo iðblësusi – prie jos buvo budëta, ji buvo kurstoma. Sàjûdis yra tai, kas neleidþia jai uþgesti. Ávairiais istorijos etapais Lietuvos sàjûdþiai galëjo bûti ávairiai vadinami, taèiau man artima sàjûdþio kaip tautos dvasios samprata, jo jëgà ir galià matau jo visuotinume, atvirume, demokratiðkume. Kiekvienõs tautõs istorijà sudaro jos sàjûdþio istorija – politiniø, socialiniø, luominiø, religiniø, nacionaliniø, kultûriniø ir kitokiø. O kiekvieno jø sëkmæ (didesnæ ar maþesnæ) arba ir visiðkà nesëkmæ nulemia sàjûdþio gelmë, jo su-

Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø
gebëjimas aprëpti kuo daugiau tikrovës ir ATSPËTI, pagauti tinkamiausià sau laikà. Pastarasis Lietuvos Sàjûdis tai atliko, galima sakyti, genialiai. Tai didele dalimi ir nulëmë jo sëkmæ. Þavëjausi ir þaviuosi þmonëmis, sudariusiais 1988 m. Sàjûdþio iniciatyvinæ grupæ. Buvome tarpusavy maþai paþástami arba ir visai nepaþástami, mûsø paþiûros vienu ar kitu klausimu ne visada sutapdavo. Buvo tarp mûsø karðtesniø ir atsargesniø. Tad konfliktai ir tam tikri nesutarimai buvo neiðvengiami. Nepaisant visko, liko nuostaba, kaip greitai iniciatyvinë grupë sukûrë struktûras visoje Lietuvoje ir atvedë Sàjûdá á pirmàjá suvaþiavimà. Èia noriu prisiminti ðimtus þmoniø miestuose, miesteliuose ir kaimuose, gamyklose, ûkiuose ir mokyklose kûrusiø, këlusiø, telkusiø Sàjûdþio grupes vietose, skleidusiø Atgimimo ugná. Dabar tai, deja, neretai uþmirðti, nustumti buvæ Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio aktyvistai. Nesu ágaliotas, taèiau ðiandien noriu iðtarti jiems nuoðirdø ir pa-

8

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

garbø „aèiû“. Didele dalimi tai jø dëka kas dienà, kas valandà kito Lietuvos dvasinis peizaþas, ðvito istorinës ir gyvosios tikrovës tiesa, þmonës augo, ðviesëjo. Juos stebino, svaigino jø paèiø dràsa, paþadinusi juos ið jø atskirybës; jie këlësi ir ëjo á bendrumà. Á pakantumà. Tai buvo metas, kai niekas dar nesidalijo tikrø ir tariamø nuopelnø. Valstybës atkûrimo sunkumas buvo dar prieð akis. Tauta dar màstë ðirdimi, bet ji sparèiai (ypaè po pirmojo suvaþiavimo) augo á politinæ tautà, vis garsiau, aiðkiau ir nekantriau iðtardama kà atmeta ir ko siekia. Kai dabar prisimeni pirmàjá – tà, pavasariná, sakytum, gaivaliðkà, ðiek tiek romantiðkà, trispalvëmis ir ðypsenomis praþydusá tà pirmàjá Sàjûdþio etapà – kai já prisimeni, tai supranti, kad nieko graþesnio, nieko prasmingesnio, nieko broliðkesnio nesi patyræs. Nei tu pats, nei visa mûsø tauta. Atgimimo laikotarpis, galima sakyti, visà tautà iðvedë á lyderius. Ðitoká iðgyvenimà istorija maþai kam duoda. Mûsø kartai ji suteikë tokià galimybæ. Dëkoju likimui, kad man teko regëti tuos daugiatûkstantinius Sàjûdþio mitingus, bûti jø dalyviu. Kad patyriau didþiulá pilietiná ir poetiná iðgyvenimà stovëdamas Baltijos kelyje. Ið meilës kilo Sàjûdis. Ið meilës dar gyvam savo kraðtui, jo istorijai ir kultûrai, ið meilës kalbai, teisybei ir teisingumui. O svarbiausia – ið meilës þmogaus laisvei. Gal tik retas mûsø tada suvokë, kad laisvë – tai

darbas, nuolatinis, alinantis darbas, deginanti kûryba, naðta, pareiga ir ásipareigojimas. Ar iðlaikëme, ar pakëlëme bûtent ðá egzistenciná iðmëginimà laisve? Paradoksas: Baltijos kelyje dvasiðkai, moraliai buvome, ko gero, laisvesni nei dabar. Laisvi tada buvome nuo politinio ir socialinio egoizmo, nuo neapykantos, pykèio, pavydo, kerðto, nuo karjerizmo ir smurto, nuo melo ir demagogijos... Ir nuo daugelio kitø juodø dalykø. Laisvë ir nepriklausomybë ið tikrøjø buvo deklaruota ir paskelbta ten, Baltijos kelyje. Susiëmæ uþ rankø þmonës sa-

dþia laisvëje ir tëvynëje. Mûsø tauta maþai yra gyvenusi laisvëje, ji turi nedidelæ tokio gyvenimo patirtá. Prisimename nuostabiuosius Sàjûdþio mitingus, tûkstanèius þmoniø, skanduojanèiø „Lie-tu-va!”, vadinanèiø tà Lietuvà motina, brangiausia, mylimiausia, vienintele – ir, galima sakyti, èia pat brukanèiø rankà á tos paèios Lietuvos kiðenæ: nugriebti, iðplëðti, pasisavinti. Ið tiesø tai nëra laisvi þmonës. Sàjûdþio bangos pakylëti jie ásikibo á valdþios ar turto plaustà. Ir plûduriuoja. Daþniausiai turtingai plûduriuoja. Sàjûdþio kaltë, jo klaida, jo nepakankamumas – kad jis

Zino KAZËNO nuotr.

vaip balsavo, savaip pasiraðë nepriklausomybës aktà. Jie buvo pilni Lietuvos, ir visiems jos uþteko. Jie dar nesidalijo jos giriø, laukø, eþerø. Greit jau sunku bus átikinti jaunesniàjà kartà, kad buvo toks Sàjûdis, kuris laisvæ ir nepriklausomybæ norëjo sverti ne nuosavybës gramais ar tonomis, o suvereniteto absoliutu. Kyla áþûlus klausimas: ar tik nepavergëme savæs patys, ar nepasivergëme kontrabandai, korupcijai, kyðininkavimui, godumui, masinei antikultûrai? Pasirodë, jog iðlikti lietuviu laisvëje në kiek nelengviau (o gal net sunkiau) negu nelaisvëje. Taip, tikroji þmogaus gyvenimo vertë iðsisklei-

nesugebëjo ðiø þmoniø paþinti, nuspëti jø veiksmø, poelgiø, ketinimø. Didelë Sàjûdþio klaida (ir kaltë!) – kad jis toleravo (o ne syká ir skatino) Lietuvos þmoniø suprieðinimà. Todël Sàjûdis ir neiðaugo á moralinæ jëgà, jis baigësi 1990 m. kovo 11 d., aktais ir deklaracijomis realizavæs savo politinæ programà. Bet jis nesibaigë þmoniø atmintyje. Metams bëgant dar labiau iðryðkës jo vaidmuo, jo reikðmë naujosios Lietuvos istorijoje. Iðryðkës neabejotinos Sàjûdþio pamokos. Ir jo klaidos.
„Lietuvos mokslø akademijos þinios“ 2008 Nr. 1– 2 (48–49)
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

9

Sàjûdis ir

Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø

mokslo raida nepriklausomoje
Lietuvoje
mai suprantami þmonëms. Matyti tam tikras nesusikalbëjimas tarp mokslininkø, sudaranèiø nedidelæ dalá visuomenës ir vykdanèiø mokslinius tyrimus naudojant sudëtingà, modernià ir brangià árangà, bei likusiø visuomenës nariø. Ir ne vien dël to, kad aukðto lygio moksliniai pasiekimai yra labai sudëtingi ir ne visada lengvai suvokiami. Taigi bûtina parodyti visuomenei ir politikams, kad lëðos, investuotos á mokslà, bus panaudotos efektyviai ir atneð laukiamà rezultatà socialinei plëtrai ir ekonomikos augimui. Pakankamai akivaizdu, kad moksliniai tyrimai turi lemiamos átakos visuomenës ir ûkio raidai. Lietuvoje ið tiesø reikia labai daug pastangø siekiant árodyti, jog negalima tikëtis spartesnës ðalies paþangos be moksliniø tyrimø ir naujomis technologijomis grindþiamos pra-

Prof. habil. dr. Eugenijus BUTKUS
Sàjûdis – unikalus ne tik praëjusio amþiaus devintojo deðimtmeèio istorijos faktas, bet ið esmës su niekuo nepalyginamas fenomenas. Sàjûdþio negalima priskirti vienai kuriai visuomenës daliai, jis yra visos tautos subrandintas ir iðgyventas, ne visada tik logika ar tarpusavio sàryðio principu paaiðkinamas reiðkinys. Taèiau Sàjûdþio iðtakos neabejotinai glaudþiai siejasi su Lietuvos mokslininkais ir Mokslø akademija, ne vien tik tuo, jog Mokslø akademijos salëje ávyko steigiamasis susirinkimas. Sàjûdþio iniciatyvinëje grupëje bûta ávairiø þmoniø, taèiau daugelis jø turëjo ne tik aukðtojo mokslo, bet ir mokslo laipsniø diplomus. Mokslininkai labai aktyviai ásitraukë á aðtuntàjá dešimtmetá Lietuvoje prasidëjusius procesus, ir intelekto koncentracija iniciatyvinëje grupëje buvo tokia didelë, jog atrodë savaime, nors ið tiesø tik pamatuojant ir prognozuojant nuoseklius þingsnius, Lietuvà atvedë á Nepriklausomybæ. Mokslo kûrybai laisva mintis yra natûrali bûsena, gal todël mokslininkams pavyko sutelkti intelekto galias bendram tikslui pasiekti. Vienoje pirmøjø Sàjûdþio rezoliucijø (Nr. 4, Dël tautos ðvietimo sistemos) kalbama apie ðvietimo sistemà, ávardijant ir tuomet du universitetus. Rezoliucijoje teigiama, kad iðkils daug sudëtingø problemø, ir tai pasitvirtino. Sovietinë mokslo sistema buvo neefektyvi – didþiulës sànaudos ir rezultatai tik ten, kur nebuvo skaitomasi su sànaudomis, kur svarbu sistemà iðlaikyti – tai daugiausia susijæ su militaristiniais poreikiais. Tam tikri mokslo sistemos pertvarkos þingsniai nepriklausomoje Lietuvoje padaryti, taèiau dabartis kelia naujus tikslus, todël svarbu konsoliduoti ir tikslinti mokslo ir studijø institucijø vaidmenis. Mokslo tyrimai ir jø rezultatai daþnai nëra pakanka-

monës. Mokslo plëtrai bûtinos didelës investicijos, taèiau, antra vertus, nepakanka vien teigti, kad tyrimams reikia daugiau lëðø, bûtina parodyti, kokius ir kokios vertës rezultatus duos tos lëðos. Lietuvos narystë Europos Sàjungoje kelia tapatumo iðsaugojimo ir konkurencingumo uþdavinius. Moksliniams tyrimams Europos Sàjungoje skiriama daug dëmesio ir lëðø. Siekis tapti konkurencingiausiu ir sparèiausiai besivystanèiu pasaulio regionu, þinomas Lisabonos strategijos pavadinimu, vertinamas gana kritiðkai, taèiau neabejojama, kad paþanga ámanoma tik naudojantis ðiuolaikinio mokslo laimëjimais. Moksliniai tyrimai ir technologijos, švietimas bei inovacijos yra trys pagrindiniai Lisabonos strategijos atramos taðkai, þinios – aðis, remianti visus ðios strategijos elementus. Lietuvai ypaè svarbu bûti visø procesø aktyvia dalimi. Eurobarometro tyrimai rodo, kad lietuviai – vieni ið labiausiai besitikinèiø, kad mokslo rezultatai gali greitai pakeisti gyvenimà. Kiekviena ðalis turi parengti konkreèias priemones mokslo plëtrai, taigi Lietuvoje iðkyla uþdavinys iðnagrinëti esamà mokslo padëtá ir numatyti jo átakà ðalies raidai. Lietuvos mokslas nëra provincialus, taèiau tokiu gali tapti, jei nebus neatidëliojant imtasi bûtinø priemoniø. Svarbu vykdyti tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus arba naujoviðkai sakant – prieðakinius tyrimus, kurie yra tyrimø dermë.

10

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Zino KAZËNO nuotr.

Lietuvos moksle per palyginti trumpà laikotarpá nuo nepriklausomybës atkûrimo pasiekta nemaþai, kai kurie mokslininkai ir kolektyvai pelnë pripaþinimà ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Analizuojant mûsø mokslininkø darbus pasauliniame kontekste ávairiø mokslo srièiø padëtis skirtinga. Neabejotina, kad mokslo finansavimo didëjimas turi bûti vienas svarbiausiø uþdaviniø siekiant Lietuvos mokslininkams sëkmingai konkuruoti Europoje ir pasaulyje. Palyginus Lietuvos ir kitø ðaliø, kuriø moksliniams tyrimams ið biudþeto skiriama panaði dalis BVP duome, nis matyti, kad mokslo finansavimas vis dëlto yra ne vienintelë prieþastis, dël kurios Lietuvos mokslininkø pasiekimø rodikliai nedideli. Kadangi per 90 proc. mokslo finansavimo sudaro institucinës lëðos, tikriausiai todël neskatinamos ir aktualiø ðiuolaikiniø temø paieðkos bei intensyvesni tyrimai. Bûtina pertvarkyti mokslo finansavimà, jo didëjimà siejant su programiniu ir konkursiniu principu. Tai paskatintø geriausias mokslines grupes ir mokslininkus, pasiekusius aukðtø rezultatø, didintø jø konkurencingumà pasaulyje. Bûtina stiprinti moksliniø tyrimø institucijø infrastruktûrà, kurti aukðèiausio lygio (excellence) moksliniø tyrimø centrus. Sukûrus palankià mokslui aplinkà galima tikëtis jaunø mokslininkø ásijungimo á mokslo institucijas, taip pat susigràþinti dalá iðvykusiø svetur mokslininkø. Galima tikëtis, kad svarbiø pokyèiø atneð Integruotø mokslo, studijø ir verslo centrai (slëniai), kuriø vizijas vertino bendra Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslø akademijos ekspertø grupë. Svarbu skatinti tolesnæ Lietuvos mokslininkø tarpusavio integracijà, nes þinoma, kad tuomet efektyvumas yra kelis kartus didesnis. Slëniø programos ir jø vertinimas neturi bûti konjunktûrinis ar nepakankamai skaidrus. Tik ten, kur yra mokslinis potencialas, gali realizuotis ávairesni ryðiai mokslo sistemoje (pvz., tinklø programos) bei mokslo ir ûkio (verslo) sàveika siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptø konkurencinga þiniø ekonomika, kurios idëjas nuosekliai plëtojo akad. E.Vilkas. Atgimusià nepriklausomà Lietuvà á prieká vedë mokslo elitas. Reikia sutelktø Lietuvos mokslininkø pastangø reformuoti mokslà ir aukðtàjá mokslà taip, kad ágytas diplomas bûtø tolygus þinomø Vakarø universitetø diplomui, moksliniai tyrimai kuo labiau atitiktø pasaulio mokslo tendencijas ir valstybës interesus. Ypaè aktualu kuo efektyviau panaudoti 2007– 2013 m. finansinës perspektyvos Europos Sàjungos lëðas MTEP plëtrai. Bûtina áveikti mokslo bendruomenës susiskaidymà ir imtis reikalingø ir apmàstytø reformos þingsniø.

Nauji Lietuvos mokslø akademijos uþsienio nariai
Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos medaliu (1998 m.). Gera kalbininko lituanistinës veiklos talkininkë yra jo þmona VU auklëtinë Birutë Þindþiûtë-Michelini.

Prof. Gvidas MIKELINIS (Guido Michelini) – italø kalbininkas gimë 1951 m. Parmoje. 1970–1974 m. klasikinæ filologijà studijavo Bolonijos universitete, baltø kalbotyrà 1975–1976 m. – Vilniaus universitete. 1976–1977 m. lyginamàjà ir bendràjà kalbotyrà – Hamburgo universitete. 1978–1987 m. dëstë Milano katalikø universitete, 1987– 1994 m. – Potencos universitete (nuo 1986 m. – ordinarinis profesorius). Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete. 1981 m. Vilniaus universitete apgynë daktaro disertacijà „Teksto lingvistika ir indoeuropieèiø prokalbë: pasyvas“, 1988 m. ten pat – habilitaciná darbà „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jø funkcionavimas baltø kalbose“. Ðiomis temomis paskelbë publikacijø. Lietuviø kalbotyrai ir apskritai kultûrai italø kalbininkas yra ypaè daug nusipelnæs senøjø lietuviø kalbos paminklø publikavimu ir tyrinëjimu. Svarbiausieji ðios srities veikalai: „Vertimai ið lotynø kalbos 1600 m. lietuviðkoje knygoje“ (1991 m.), „Simono Vaiðnoro 1600 m. Ýemczuga Theologischka ir jos ðaltiniai“ (2000 m.), „Jonas Bretkûnas Giesmes Duchaunas ir kitos 1589 metø liturginës knygos: tekstai ir jø ðaltiniai“ (2001 m.), „Prûsijos lietuviø baþnytinës giesmës. Nuo Maþvydo iki Kleino” (2002 m.), „Lozoriaus Zengðtoko Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischos ir jø ðaltiniai“(2004 m.) ir kt. Labai svarbu, kad ðiuos lietuviø kalbos paminklus mokslininkas paskelbë su ðaltiniais, ið kuriø jie buvo verèiami. Tai jam pavyko nustatyti remiantis Lietuvoje neprieinama senàja Europos ðaliø literatûra. Italø ir lietuviø spaudoje kalbininkas paskelbë straipsniø ávairiais Lietuvos istorijos, lietuviø ir italø ryðiø klausimais. Á italø kalbà G.Mikelinis iðvertë groþinës lietuviø literatûros kûriniø. Ypaè minëtinas atskiromis knygomis iðleistas Antano Baranausko „Anykðèiø ðilelis“ (1990 m.) ir „Sibiro lietuviø dainos“ (1991 m.). G.Mikelinis yra Klaipëdos universiteto garbës daktaras (2000 m.). Jis apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio

Prof. R. van GRONDELLE yra Amsterdamo Laisvojo universiteto profesorius, Nyderlandø Karaliðkosios mokslø akademijos narys. Savo tyrimuose jis plëtoja ávairius spektroskopijos metodus, taikydamas juos biofizikos ir aplinkos fizikos problemoms spræsti. Jis yra vienas ryðkiausiø ðio meto molekulinës biofizikos specialistø pasaulyje. R. van Grondelle gimë 1949 m. Olandijoje. 1973 m. baigë Amsterdamo laisvàjá universitetà, tæsë studijas Leideno universiteto doktorantûroje ir vadovaujant prof. Duysensui 1978 m. su pagyrimu apgynë daktaro disertacijà (cum laude). 1978–1979 m. gilino savo þinias Bristolio universitete, Didþiojoje Britanijoje, o gavæs Olandijos mokslo fondo stipendijà, vël gráþo á Leideno universitetà. Prof. R. van Grondelle yra 4 monografijø bendraautoris, viena jø, „Photosynthetic Excitons“, paraðyta kartu su Lietuvos MA nariu ekspertu Leonu Valkûnu ir iðleista World Scientific Co 2000 m. Profesorius vienas ar kartu su bendraautoriais yra paskelbæs daugiau nei 350 moksliniø straipsniø, beveik visi jie iðspausdinti labai didelio cituojamumo þurnaluose. Jis yra 12 apþvalginiø straipsniø bendraautoris, 4 redakciniø kolegijø narys (Photosynth. Reserch, J.Phys. Chem., Chem. Phys. Lett., BioComplexity). Skaitë apie 100 kviestiniø praneðimø tarptautinëse konferencijose Europoje, JAV, Japonijoje ir Australijoje. Jau beveik kelis dešimtmeèius prof. R. van Grondelle palaiko glaudþius mokslinius ryšius su Lietuvos mokslininkais. Tà akivaizdþiai patvirtina kartu atliekami moksliniai darbai.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

11

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Atkelta ið 5 p.

Perlamutriniø debesø
Lentelë. Perlamutriniø debesø tipai ir sandara
Tipas Ia Ib II Cheminë sudëtis Azoto rûgðties trihidratas (NAT) HNO3´3H2O Trejopas mišinys (STS) H2O/HNO3/H2SO4 Ledas, H2O Daleliø tipas bei dydis Kristalai, 1 µm Lašeliai, 1 µm Kristalai, iki 10 µm Kondensacijos temperatûra –78oC –78oC –85oC

Savotiðkà perlamutriniø debesø cheminæ sandarà nulemia stratosferos – antrojo atmosferos sluoksnio, kuris plyti 15– 50 km aukðtyje, ypatumai. Stratosfera yra dinamiðkai stabili, ten beveik nevyksta konvekcijos ir turbulencijos (oro masiø maiðymosi) reiðkiniai, kadangi aplinkos temperatûra dël ultravioletinës ozono sugerties tolydþio auga didëjant aukðèiui. Maþdaug 50 km aukðtyje stratosfera baigiasi stratopauze – zona, kur temperatûra pakyla beveik iki 0oC. Nereikia apsigauti, manant, kad šioje vietoje galima „pasivaikðèioti“ su lengva striuke – slëgis stratopauzëje tëra maþdaug tûkstantoji dalis atmosferos slëgio ties Þemës pavirðiumi. Kartu stratosfera – tai vieta, kurioje vyksta svarbûs cheminiai procesai. Visø pirma stratosferoje plyti gyvybiðkai svarbus ozono (triatomio deguonies, O3) sluoksnis, kuris sugeria gyvybei ypaè pavojingà ultravioletinæ (280–310 nm bangos ilgio) Saulës spinduliuotæ. Didþiausia ozono koncentracija aptinkama 15–25 km aukðtyje. Antra, stratosferoje yra labai maþa vandens garø koncentracija, kadangi troposferoje esantys vandens garai beveik negali áveikti natûralaus ðalèio barjero – tropopauzës. Taèiau stratosferoje gausu ávairiø aerozoliø – sieros ir azoto junginiø bei kitø cheminiø medþiagø, kuriø pagrindà sudaro ávairûs angliavandeniliai. Aerozoliø kiekius nuolat papildo ugnikalniø iðsiverþimai bei gamtà vis labiau niokojanti þmonijos ûkinë ir pramoninë veikla. Taigi aplinkos sàlygos stratosferoje smarkiai skiriasi nuo mums áprastiniø troposferoje, kurioje vyksta intensyvi debesodara. Dël þemo slëgio ir silpnos konvekcijos stratosferos „orai“ yra labai ramûs, o kondensacijos procesai gali vykti tik smarkiai nukritus temperatûrai. Þiemos mënesiais tiek virš pietø, tiek ir virš šiaurës aðigaliø susiformuoja izoliuoti poliariniai sûkuriai (milþiniðki stratosferiniai ciklonai), kurie ásiurbia troposferos orà á stratosferà, taip jà smarkiai atðaldydami. Poliarinis sûkurys virð pietø aðigalio yra labai stabilus ir ilgai gyvuojantis, tad stratosfera ten atvësta smarkiau, o itin þemos temperatûros iðsilaiko ilgà laiko tarpà – net kelis mënesius. Tuo tarpu poliarinis sûkurys virð šiaurës aðigalio yra dinamiðkesnis ir daug maþiau stabilus, tad ir sàlygos perlamutriniams debesims formuotis šiaurës pusrutulyje yra labai permainingos. Poliarinio sûkurio zonoje temperatûra nukrenta þemiau –78oC, kuri laikoma ribine, kad prasidëtø kondensacijos procesai. Bûtent tada ir formuojasi perlamutriniai debesys. Dël minëtø skirtumø tarp šiaurës ir pietø pusrutuliø, kurie yra

nulemti visiškai skirtingø klimatiniø bei meteorologiniø sàlygø, turinèiø didelës átakos stratosferos temperatûrai (þr. 2 pav.), ðie debesys net 10 kartø daþniau susidaro virð pietø aðigalio – Antarktidoje. Ten daug ilgesnis yra ir jø matomumo periodas, kuris trunka bemaþ 5 mënesius.

Perlamutriniai debesys ir ozono skylë
Daugiau kaip ðimtmetá perlamutriniai debesys buvo laikomi graþiu, ádomiu ir galbût ðiek tiek keistu, neturinèiu jokios átakos globaliems atmosferos procesams reiðkiniu. Taèiau prieð ðiek tiek daugiau nei 20 metø situacija pakrypo netikëta linkme, o perlamutriniø debesø svarba ágavo netgi grësmingà atspalvá. 1985 m. J.Farmanas su kolegomis paskelbë, kad ozono sluoksnio storis virð Antarktidos þiemos pabaigoje (spalio mën.) per gana trumpà laikotarpá (nuo 1968 iki 1985 m.) sumaþëjo daugiau nei pusantro karto: nuo 320 iki 190 Dobsono vienetø (þr. J.C.Farman ir kt., Nature 315, 207 (1985)). 1 Dobsono vienetas (DU) reiðkia ozono sluoksnio storá ðimtosiomis milimetro dalimis, jei suspaustume visà ozonà, esantá 1 cm2 ploto atmosferos stulpe, iki 1 atm slëgio ir esant 0oC temperatûrai. Kadangi nuolatinis ozono sluoksnio monitoringas virð Antarktidos buvo vykdomas nuo 1957 m., Farmano uþregistruoti ozono kiekio pokyèiai buvo daugiau nei akivaizdûs. Negana to, tolesnio ozono sluoksnio virð Antarktidos nykimo tendencija iðliko iki pat 1995 m., kai minimali ozono koncentracija persirito per bauginanèiai þemà 100 DU ribà. Ádomiausia ðioje istorijoje buvo tai, kad per vasarà ozono kiekis atsistatydavo, o artëjant pavasariui ozonas ir vël imdavo sparèiai nykti. Ozono sluoksnio nuskurdinimo greitis virš pietø aðigalio buvo tiesiog stulbinantis – milþiniðka ozono skylë atsiverdavo per keletà savaièiø, o suardyto ozono kiekis virðijo 50 proc. viso poliarinëje stratosferoje esanèio ozono kiekio ir iki 5 proc. – viso stratosferinio ozono, gaubianèio Þemës rutulá. Buvo iðmatuota, kad labiausiai ozono sluoksnis nuskursdavo 17–22 km aukðtyje – bûtent ten, kur yra didþiausia jo kon-

centracija. Ëmus ieðkoti globalø ir katastrofiðkà mastà ágavusio reiðkinio prieþasèiø, buvo pastebëta, kad ozono sluoksnio nuskurdinimas yra akivaizdþiai susijæs su itin þemomis stratosferos temperatûromis, kurias sàlygoja poliariniai sûkuriai, o chemiðkai aktyvûs chloro bei bromo junginiai buvo identifikuoti kaip pagrindiniai elementai, atsakingi uþ ozono molekuliø suardymà. Netrukus buvo atrasta, kad chloro ir bromo junginiai á stratosferà patenka ið troposferos, o jø ðaltinis yra antropogeninës kilmës chloro-fluoro angliavandeniliai (sutrumpintai þymimi CFC) freonas-11 ir freonas-12, plaèiai naudojami pramonëje. CFC buvo sukurti taip, kad jie bûtø labai stabilûs ir chemiðkai pasyvûs esant áprastoms atmosferos sàlygoms (èia kalbame apie troposferà), o chemiðkai aktyvus chloras juose yra stipriai suriðtas. Taèiau, patekæ á stratosferà, ðie junginiai dël ultravioletinës saulës spinduliuotës suyra, o chloras reaguoja su metanu sudarydamas druskos rûgðtá (HCl) arba oksiduojasi ozono sàskaita. Susidaræs chloro monoksidas (ClO) taip pat yra labai chemiðkai aktyvus, áprastinëmis sàlygomis jis greitai jungiasi su azoto dioksidu sudarydamas chloro nitratà (ClONO2), kuris ið esmës yra gana inertiðkas ir nereaguoja su ozonu. Taèiau buvo ávertinta, kad CFC (o kartu ir chloro) kiekiai stratosferoje yra tokie maþi, kad paprasta cheminiø reakcijø schema niekaip nepaaiðkina masyvaus ir staigaus ozono sluoksnio sumaþëjimo. Tuomet, kaip gerai supainiotame detektyve, dëmesio centre atsidûrë perlamutriniai debesys, taèiau tebeliko neaiðku, koká vaidmená èia vaidina savita perlamutriniø debesø cheminë sudëtis. Darbo ëmësi chemikai, kurie atskleidë netikëtus cheminius vyksmus. Jie atrado, kad, formuojantis perlamutriniams debesims, ant jø daleliø pavirðiø vyksta heterogeninës reakcijos, kai reaguoja dujinio, skysto ir kristalinio bûvio medþiagos. Ðiø reakcijø metu chloro nitratas reaguoja su vandeniu ar druskos rûgðtimi, sudarydamas metastabilø chloro junginá – chloro oksido dimerà (Cl2O2), kuris nëra aktyvus tamsoje (tvyrant poliarinei nakèiai) bei

12

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

paslaptys
þemoje temperatûroje. Priklausomai nuo perlamutriniø debesø daleliø tipo cheminës reakcijos ðiek tiek skiriasi, taèiau galutinis rezultatas yra tas pats. Kaip ðalutinis reakcijø produktas atsiranda dideli azoto rûgðties kiekiai. Ðiø junginiø gausa toliau skatina perlamutriniø debesø daleliø augimà, kurios, veikiamos sunkio jëgos, pamaþu ima leistis þemyn. Tokiu bûdu stratosfera netenka didelio kiekio azoto junginiø (ðis procesas vadinamas denitrifikacija), kurie yra svarbûs suriðant chemiðkai aktyvø atominá chlorà. Tvyrant poliarinei nakèiai ávykæ svarbûs cheminiai pokyèiai kol kas yra nepastebimi, taèiau viskas staiga pasikeièia visà ðá „cheminá katilà“ apðvietus pirmiesiems Saulës spinduliams. Saulës ðviesa sparèiai suardo metastabilius chloro junginius iðlaisvindama agresyvø chlorà, kuris gali tiesiogiai reaguoti su ozonu. Lokalus azoto trûkumas nebegali suriðti chloro, ir, maþa to, chloro reakcija su ozonu yra katalizinë – t.y. tokia, kurià inicijavæs elementas (chloras) iðlieka nesuriðtas, o ozono molekulës suardomos viena po kitos. Vienas chloro atomas per trumpà laikà sunaikina tûkstanèius ozono molekuliø ir taip atsiveria didþiulë ozono skylë. Ilgainiui dël ðilumos poliarinis sûkurys suyra, o ozono skylë pamaþu uþsitraukia dël atmosferos cirkuliacijos atplûstant ozonui ið pusiaujiniø stratosferos zonø. Vis dëlto fotocheminës reakcijos (deguonies fotodisociacija ir ozono susidarymas, dar vadinamos Chapmano ciklu) per metus nesugeba visiškai atstatyti bendro ozono kiekio stratosferoje, o, atëjus poliarinei þiemai, virð Antarktidos prasideda naujas ozono ardymo ciklas. Panaðûs, taèiau daug maþesnio masto reiðkiniai vyksta ir virð Arkties, taèiau èia poliarinis sûkurys nëra toks gilus ir stabilus, tad metinë ozono kiekio svyravimø amplitudë yra kur kas maþesnë. Taèiau dël pietø ir ðiaurës aðigaliø geofiziniø skirtumø (sausumos ir vandens plotø, lemianèiø atmosferinës cirkuliacijos ypatumus) ðiaurinis poliarinis sûkurys neretai nuklysta pieèiau, ir ozono sluoksnis nuskurdinamas virð gyvenamøjø Europos regionø, taip sukeldamas nemenkà pavojø.

Perlamutriniø debesø stebëjimai
Europinëje ðiaurës pusrutulio dalyje perlamutriniø debesø matomumo zona driekiasi nuo Islandijos iki Skandinavijos. Paprastai ðie debesys formuojasi ir gali bûti matomi þiemos mënesiais – nuo gruodþio iki vasario vidurio. Taèiau yra pasitaikæ ir ádomiø iðimèiø: stratosferiniai debesys, esantys 14 km aukðtyje, pastebëti 1998

m. liepos mënesá Ðvedijoje, o jø atsiradimo prieþastis iki ðiol nëra iki galo iðaiðkinta. Statistiniai duomenys, bylojantys apie perlamutriniø debesø daþná, iki ðiol tëra apytiksliai, taèiau ðiø debesø pasirodymas netgi ðiaurës ðaliø padangëje yra neabejotinai retas reiðkinys. Vertinama, kad perlamutriniai debesys virð Norvegijos, Ðvedijos ir Suomijos susidaro vidutiniðkai 2–5 kartus per metus (3 pav.), o geriausios sàlygos pavieniams debesims atsirasti yra virð kalnuotø vietoviø. Ten oro masiø judëjimas yra labai savitas: orografinis oro kilimas ties kalnø ðlaitais sukelia adiabatiná vësimà – kai á didelá aukðtá pakilusi ðiltesnio oro masë staiga pleèiasi ir dël to smarkiai atvësta. Taip lokaliai atðaldomi ne tik virðutiniai troposferos sluoksniai, bet ir apatinë stratosfera, sudarant puikias sàlygas formuotis perlamutriniams debesims. Vidurinëse platumose perlamutriniai debesys yra iðskirtinis reiðkinys. Per keletà pastarøjø deðimtmeèiø ðie debesys buvo uþregistruoti tik du kartus – 1995 m. virð Anglijos ir 1999 m. virð Vokietijos. Duomenø, ar kada nors ðie egzotiðki debesys bûtø buvæ pastebëti virð Lietuvos, deja, nëra. Taèiau pastarøjø metø instrumentiniai stebëjimai atskleidë, kad perlamutriniai debesys nebûtinai ágauna fizinæ formà, bûdingà áprastiniams debesims. Daþnai labai maþo tankio perlamutriniø debesø buvimo faktà galima nustatyti tik spektriniais prietaisais, registruojant padidëjusià ðviesos sklaidà bei dangaus spalvinio indekso pokyèius po Saulës laidos. Matavimai Kirunoje (Švedija) parodë, kad tokie, tik prietaisais registruojami debesys yra gana daþnas reiðkinys ir ðiaurinëse platumose per stebëjimo sezonà fiksuojami keliasdeðimt kartø. Kurioziðkas atvejis uþfiksuotas 2002 m. gruodþio 6 d. ryte, kai dangus virð Norvegijai priklausanèios Svalbardo salos, esanèios uþ poliarinio rato, nusidaþë kraujo raudonumo spalva. Turint omenyje, kad tuomet tvyrojo poliarinë naktis (aukðèiausiame savo taðke Saulë iðlieka apie 10 laipsniø þemiau horizonto), netikëtas reiðkinys já stebëjusiems iš pradþiø ávarë nemaþai baimës, kuri greitai peraugo á nuostabà. Saloje esanti mokslinë ðiaurës paðvaisèiø stebëjimo stotis nieko panaðaus á ðiaurës paðvaistei bûdingus poþymius – geomagnetinæ audrà, charakteringas ðvytëjimo spektrines linijas ir kt., neuþfiksavo. Sensacijø besivaikantys þurnalistai net ëmë svarstyti apie galimà branduoliná sprogimà. Raudonojo dangaus máslë buvo áminta pasitelkus meteorologinius duomenis, gautus ið palydovø, kurie parodë, kad tuo pat metu pieèiau Svalbardo maþdaug 25 km aukðtyje susidarë didelis poliarinis sûkurys, kurio centre temperatûra nukrito iki –90oC ir taip susiklostë idealios sàlygos perlamutriniams debe-

sims susidaryti. Lidaru buvo nustatyta, kad iðtisinis perlamutriniø debesø sluoksnis buvo net 4 km storio ir plytëjo 23–27 km aukštyje, o kraujo raudonio spalva atsirado dël daugkartinës ðviesos sklaidos reiðkiniø storame perlamutriniø debesø sluoksnyje. Vis dëlto yra pagrindo manyti, kad perlamutriniø debesø matymo zona pamaþu plinta á pietus. 2006 m. sausio 19 d. virð visos Prancûzijos ir Britø salø teritorijos prietaisais uþfiksuotas plonytis, akimi nematomas perlamutriniø debesø ðydas, kuris driekësi iki pat Vidurþemio jûros. Tai pirmasis toks atvejis per visà 25 metø reguliariø instrumentiniø stebëjimø istorijà. Netruko paaiðkëti, kad ðis reiðkinys nebuvo visiðkai atsitiktinis. 2008 m. vasario 17–20 d. vakarais virð visos Vakarø Europos (Anglijos, Olandijos, Danijos ir Vokietijos) stebëtos neáprastai ryðkios purpurinës sutemos (1–2 val. po Saulës laidos), kurios, pasak maèiusiøjø, nuðvietë peizaþà neþemiðka ðviesa, kuri Saulei panyrant vis giliau uþ horizonto keitësi ið geltonos á purpurinæ ir galiausiai iðblëso kaip kraujo raudonio þara (4 pav.). Neátikëtinø spalvingø sutemø prieþastis buvo iðtisinis milþiniðkos aprëpties perlamutriniø debesø sluoksnis, plytintis maþdaug 20 km aukðtyje. Gauta praneðimø, kad purpurinës sutemos stebëtos net Pirënø kalnuose Ispanijos ðiaurëje. Tuo pat metu virð Pietø Norvegijos ir Olandijos buvo matyti ir „tikrieji“ perlamutriniai debesys, kurie ðvytëjo jiems bûdingomis vaivorykðtës spalvomis. Apibendrinus meteorologinius duomenis, netruko paaiðkëti ir perlamutriniø debesø prieþastis – gilus poliarinis sûkurys, kurio centras buvo virð Ðiaurës jûros tarp Norvegijos ir Ðkotijos. Poliarinis sûkurys smarkiai atðaldë apatinius stratosferos sluoksnius: virð Norvegijos 21 km aukðtyje temperatûra nukrito net iki –91oC, o virš Olandijos iki –87oC. Po –78oC izoterma pateko didþioji Vakarø Europos dalis, áskaitant pietø Prancûzijà ir ðiaurës Italijà. Lietuvà ði izoterma padalijo perpus ir tikëtina, kad perlamutriniai debesys bent jau trumpam buvo susidaræ ir virð Vakarø Lietuvos. Deja, tuo metu vyravæ prasti ir debesuoti orai sutrukdë pastebëti kà nors neáprasta. Tuo pat metu virð Europos smarkiai – iki 220 DU suplonëjo ozono sluoksnis. Tai kritinë riba, kai jau sakoma, kad atsivërë ozono skylë! Ðio neáprasto reiðkinio aidas atsirito ir iki mûsø – tuo pat metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba taipogi uþfiksavo gana didelá ozono sluoksnio nuskurdinimà virð Lietuvos.

Ateities prognozës
Kadangi perlamutriniai debesys buvo matyti ir iki atsirandant ozono skylei, galima manyti, kad natûralûs ir nedideli
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

13

ozono kiekio svyravimai vyksta nuolat. Taèiau ozono skylës istorija – tai akivaizdus gamtà niokojanèios þmogaus veiklos pavyzdys. Yra ávertinta, kad daugiau kaip 80 proc. visø chloro ir 50 proc. bromo junginiø, patekanèiø á stratosferà, yra antropogeninës kilmës, t.y. þmonijos ûkinës veiklos produktai. Beje, bromas (kurio kiekiai, aèiû dievui, yra daug maþesni) yra dar pavojingesnis elementas uþ chlorà, o jo ozono nuskurdinimo potencialas yra 10 kartø didesnis. Cheminës bromo reakcijos yra analogiðkos apraðytoms chloro atveju. Kaip jau minëta, didþiàjà ozonui pavojingø cheminiø terðalø dalá sudaro freonai, kuriø gyvavimo trukmë atmosferoje yra 50–100 metø. Þvelgiant labai paprastai, maþdaug tiek laiko ir teks palaukti, kol freonai visiðkai suirs (su sàlyga, kad jø nebebus iðmetama á atmosferà) ir atsistatys pirmapradis gyvybæ Þemëje apsauganèio ozono kiekis. Ðiuo metu vertinama, kad bendras stratosferoje esanèio ozono kiekis nuo 1968 m. sumaþëjo beveik 6 proc., o minimumas buvo pasiektas 1995 metais. Pagal 1987 m. Monrealio protokolà pasaulio mastu buvo susitarta pamaþu maþinti ir iki 2007 m. visiðkai atsisakyti freonø ir panaðiø junginiø naudojimo, juos pakeièiant kitais, tikimasi, maþiau daranèiais poveiká aplinkai ar bent jau suyranèiais arti þemës pavirðiaus (troposferoje) cheminiais junginiais (pvz. HCFC ir HFC). Þengus ðiuos þingsnius, prognozuojama, kad ozono kiekis pamaþu atsistatys ir pasieks savo pirmapradæ koncentracijà apie 2050 metus. Nors jau fiksuojami pirmieji stratosferinio ozono kiekio atsistatymo þenklai, tebëra iki galo neaiðku, ar ðios prognozës nëra pernelyg optimistinës. Kadangi ozono kiekis svyruoja ir dël natûraliø veiksniø – Saulës aktyvumo, ugnikalniø iðsiverþimø, atmosferos cirkuliacijos, kuri susijusi su ðiltnamio efektu ir klimato kaitos reiðkiniais, stebëjimo laikas kol kas dar pernelyg trumpas, kad galima bûtø daryti apibendrinanèias iðvadas. Plaèiau apie tai: E. C Weatherhead and S.B.Andersen, Nature 441, 39 (2006). Antra vertus, Þemës atmosfera – sudëtinga sistema, ir ið anksto sunku prognozuoti, kokiø dar terðalø bus prikurta ir kaip smarkiai bus sujauktas Þemës klimatas, kurio pokyèiai vienaip ar kitaip jau aiðkiai pastebimi. Dël to, tyrinëjant ilgalaikæ stratosferiniø poliariniø sûkuriø dinamikà bei jos kitimo tendencijas, lieka daug neatsakytø klausimø. Klausimai, kaip ozono kiekio svyravimai atsiliepia visam Þemës klimatui, taip pat tebëra diskusijø objektas. Kol daugelis manys, kad Þemës atmosfera – tai begalinis rezervuaras, kuriame galima be jokiø pasekmiø kaupti ávairiausius terðalus, bus galima sulaukti daug netikëtumø.

,,Ar nesapnuoji dangaus?”
I laiðkas
Ruduo Kinèiuliuose. Èia að pirmà kartà pamaèiau, kaip gervës, sukdamos ratus virð miðko ir graudþiai klykdamos, atsisveikina su gimtine. Nors besniegë þiema jau ápusëjo, vis prisimenu vasarà ir tuos nuostabius, nepakartojamus vasaros rytmeèius. Lyg pasiklydusios, vienoje pusëje uþtrimituoja gervës, kitoje – atsiliepia. Vëliau pabunda suopis, kuris ásikûræs prie Virvyèios, berþe. Jis ðvilpia, o á jo ðvilpimà ðvilpimu atsiliepia suopiukai. Pagaliau vandens pavirðiumi nuèiuoþia krykdama antis. Nubudo ir didysis vieno kiemo „gaspadorius“ gaidys. Jam nenori nusileisti antrasis, atsiliepiantis kitame upës krante. Pagaliau á ðá orkestrà ásijungia ðunys, lyg norëdami nutildyti visus nevykusius muzikantus. Skalija vienas kità perrëkdami: tai sopranu, tai bosu uþtraukia. Niekas jø nebesiklauso. Jau ir saulutë ðypsosi pro langà. Ðoku ið lovos, puolu laukan ir nuo kalniuko pro didþiulá senà senutëlá, bet dar iðdidø gluosná lekiu per lankà, ten, kur upë daro vingá. Ðá rytà Virvyèia niekur neskuba – vingiuoja sau palengva, lyg apsnûdus. Stoviu ant kranto ir màstau – buvo kaimas prie upës ir beveik nebër. Tik senos obelys rymo lyg laukdamos sugráþtanèiø ðeimininkø. Nebër nagingo kubilø meistro Valantino, dievdirbio K.Mockaus, kaimo muzikanto Kiprijono Niauros, kuriuos paþinojo mano prosenelis. Seniai nebër ir Tavæs, garsiojo „svieto lygintojo“ Tado Blindos, bei trijø Tavo dukterø. Màstau, kaip prakalbinti senà uosá, augantá prie prûdo, iðlakøjá gluosná, Virvyèios upæ ar Bivainës girià. Jie viskà regëjo: baudþiavà ir jos panaikinimà, karà ir pokará, skaièiavo kinèiuliðkiø (mano protëviø genties gimtojo kaimo) dþiaugsmus ir vargus. Èia, ðioje þemëje, áspaustos Tavo, Tado Blindos, pëdos ir ið ðiø platumø Tu tikriausiai ne kartà þvilgsniu lydëjai tolyn vinguriuojanèià Virvyèià, stebëjai giedrà ar apsiniaukusá Þemaitijos dangø... Ar nesapnuoji tu dangaus? Šviesaus ir þydro, ir tylaus. Ar nesvajoji tu ryte Pajust ramybæ...ðirdyje...*

Simona DAMANSKYTË

Ðios vietos gerai paþástamos ir brangios mano moèiutei Danutei Pilipavièienei-Daugintytei. Laukiu tø vakarø, kai pamirðusios dienos triukðmà, skubëjimà, darbus darbelius susësime tyliai ir lëtai pakalbëti apie buvusá ir esamà laikà... Mëgstu vaizduotæ uþdeganèià ir jausmus audrinanèià kelionæ á praeitá. Net nepajuntu, kaip atsiduriu triukðmingame Luokës jomarke ar vaþiuoju ið jo arklio tempiamame veþime dulkëtu vieðkeliu pro Bivainës miðkà, vis apsiþvalgydama, ar nepamatysiu kur risèia jojanèiø vyrø pulkelio... Garsusis Tadas Blinda, visiems gerai þinomas kaip „svieto lygintojas“, man yra ðis tas daugiau negu legendinis vargðø gynëjas. Tadas Blinda man – proproprosenelis. Jo gyvenimas – tai nenutrûkstama protëviø ir dabartiniø kartø istorija. Tai tarsi siûlø ritë, kurios galà nusitvërusi þengiu á praeities labirintus. Klausausi moèiutës pasakojimø ir skaitau viskà, kas po ranka papuola. Seniai nebëra Tadà Blindà paþinojusiø þmoniø, jo gyvenimo istorija jau kadaise virtusi legenda, apaugusi mitais, interpretacijomis. Ir mes, jo palikuonys, rankiojame þinias po kruopelytæ ið ávairiausiø spausdintiniø ðaltiniø, uþraðytø prisiminimø bei dokumentø, saugomø archyvuose. Tadas Blinda gimë Kinèiuliø kaime (manoma, kad apie 1848 metus), tose graþiose kalvotosios Þemaitijos vietose á ðiauræ nuo Luokës, kur þaismingai sukiojasi Virvyèios upë, o netoliese iðdidþiai stûkso Ðatrija. Buvo gûdûs baudþiavos laikai, taèiau þmonës jautë, kad priespaudai artinasi galas. Dabar man sunku ásivaizduoti tuometiná gyvenimà... Jau tiek vandens nuo tø laikø nutekëjo... Moèiutë pasakoja, kad gyvendamas baudþiaviniame kaime, nors dar buvo vaikas, Tadas Blinda girdëjo nelaimingøjø, ponø skriaudþiamø þmoniø kal* Raðinyje panaudoti Martyno Bialobþeskio ir Andriaus Mamontovo dainos ið muzikinës legendos „Tadas Blinda“ þodþiai

14

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

tu
bas. Tada ponai su baudþiauninkais elgësi itin þiauriai. Nebuvo kas uþstoja vargðà þmogø – kà ponas norëjo, tà ir darë. Galëjo vargdiená pavaryti nuo savø þemiø, iðkeisti á ðunis, arklius ar karves, nuplakti ar negyvai uþplakti rykðtëmis, kojas surakinti á kaladæ, praloðti kortomis...Atsirado tokiø, kurie neiðlaikë skriaudø, traukësi á miðkus ir baudë ponus uþ neþabotà jø savivalæ. Istoriniai dokumentai liudija, kad ne kartà baudþiauninkai kreipësi á Þemaièiø Vyskupà, praðydami jo paramos ir uþtarimo. Viename skundø, raðytame M.Valanèiui 1858 m. birþelio 4 d., sakoma, kad jø ponas Pomernackis kankina þmones, kasdien juos plaka rykðtëmis, pagaliais ir agrastais (agrasto krûmo rykðtëmis). Muðamieji apkursdavo, netekdavo dantø, jiems suþalodavo rankas. Kai kurios nëðèios moterys baudþiauninkës muðamos prarasdavo negimusius kûdikius... Savo skundà jie baigë taip: „... Ak, Viešpatie, Vieðpatie, kaip mes ir mûsø maþi vaikuèiai dabar kenèiame! Dabar pas mus kiekviena diena tai lyg paskutiniojo teismo diena... Dovanok, šauniausias Vyskupe, kad taip neaiškiai parašyta, nes rašome ne namie, bet miške... Ðauniausias mûsø Ganytojau ir mûsø ðventojo tikëjimo Tëve! Padaryk, kad mes toliau tokio barbariðkumo nebepamatytume, taip pat, kad mus taip be gailesèio nemuðtø. Ak, dabar ponas mus taip muða, kankina, kaip kankino þydai Kristø. Mes neturime jokios ðventës ir poilsio neturime“. Ðá skundà uþ beraðèius pasiraðë A.Gavënas, o visi kiti pasiraðë trim kryþeliais, nes raðtingø þmoniø nebuvo (kn. P Ruseckas „Baudþia. va“, išleista 1936 metais Kaune). Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kodël Tadas Blinda, bûdamas pasiturinèiø, laisvøjø valstieèiø sûnus (tëvas buvo Viekðniø dekanato medinèius – eigulys, valdë nemaþà ûká, du valakus – keturiasdeðimt hektarø þemës), pasitraukë á miðkà. Anot liudininkø, buvæs raðtingas, tvirto sudëjimo vyras, nepakantus apylinkës dvarponiams. Sakoma, kad jis buvo iðrinktas Luokës seniûnu. Buvæs geras pareigûnas ir visada uþstodavæs silpnuosius prieð dvarponius, valdþià. Kai kartà Oginskio palieptiems valdininkams neleidæs iðplakti nusikaltusiø valstieèiø Þlibio ir Varno, Oginskis pagra-

sinæs Blindai botagu, taèiau ðis iðplëðæs ið jo rankø botagà ir sudavæs Oginskiui per veidà. Po to kivirèo Tadui Blindai nelikæ nieko kita, kaip tik bëgti á Bivainës miðkus, prasidedanèius tuojau uþ Kinèiuliø kaimo („Mûsø Lietuva“. Kraðto vietoviø istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruoþai, 4 tomas: parengë B.Kviklys). Bet yra ir kitaip mananèiø. Ðtai „Alkos“ muziejaus darbuotojas Vitas Valatka 1963 m. darytame apraðe teigia: „Neaiðkios ir prieþastys, paskatinusios T.Blindà plëði-

paimtojo. Jei kuris atitarnavæs ir gráþdavo, tai bûdavo jau pasenæs ar paliegæs. Vyrai nuo tokios tarnybos slëpësi „krosnyje“, miðke, nakvodavo ne savo namuose, o pas kaimynus, gaudomi gindavosi peiliais, kirviais, ðakëmis, o kartais, jei turëdavo, ir ðautuvu. Pagautuosius þmones surakindavo geleþiniais panèiais (reteþiais), ðalimais jodavo kazokai. Tik miðkas ir gelbëjo tuos nelaimëlius. Mano gimtinëje pasakojama, kad garsiojo „svieto lygintojo“ tëvai Barbora ir Tadas Blindos

Straipsnio autorë prie upelio, kuriame kaþkada Tado Blindos vyrai girdë savo þirgus

kauti. Teiginys, kad Tadas Blinda buvæs Luokës valsèiaus storasta ir kartà, susipykæs su kunigaikðèiu Oginskiu, já sumuðæs ir po to buvæs priverstas plëðikauti (A.Ramanauskas, Þemaitijos kelias), neturi pagrindo, nes neturás net 30 metø valstietis storasta iðrinktas negalëjo bûti. Be to, Blinda ir plëðikavimo metu legaliai gyveno savo ûkyje su ðeima. Greièiausiai Blindà á plëðikavimo kelià pastûmëjo nepakenèiama pobaudþiavinë valstieèiø padëtis. Plaèiai liaudyje paplitæs Blindos „svieto lygintojo“ paveikslas nëra be pagrindo. Matyt, jo veikla buvo nukreipta iðimtinai prieð turtinguosius, ir tikriausiai buvo atvejø, kada jis suðelpë neturtingus valstieèius“. Uþ neklusnumà ponams, maiðtà grësë rekrûtai arba erðkëèiuotas kelias á Sibirà. Rekrûtai – tarnyba carinëje armijoje 25 metams. Per tuos metus artimieji negaudavo nei laiðko, nei kokios þinios ið

buvæ gailestingi ir jautrûs. Kai Lietuvos kaimuose siautëjo badas, jie priglaudë dvi naðlaites Aleliûnaitæ ir Senutaitæ. Nejaugi jø vaikas Tadas, kaip teigia kai kurie þmonës, buvo þiaurus plëðikas, galvaþudys? Klausausi moèiutës, vartau ávairius leidinius, bandau ásivaizduoti anuos laikus...

II laiðkas
Mielas proproproseneli, ak, kiek laiko þingsniø skiria mûsø gyvenimus! Gaila, bûtø buvæ smagu Tave paþinti. Daugybë klausimø tûno mano galvoje... Kas yra teisybë ir kaip þmogui jà rasti? Kodël daþnai atrodo, kad kiekvienas turi savo teisybæ ir kad tø „teisybiø“ labai daug? Net imi abejoti: ar gali bûti viena ir tikrai objektyvi? Arba laisvë. Kiek jos turime? Kur ji prasideda? Kodël norime, bet daþnai nemokame bûti laisvi? Kaip juodþiausios nelaisvës laikais galëjai bûti toks laisvas? Turbût tik ði Tavo
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

15

savybë þavi iki ðiol, ákvepia filmø ir muzikos kûrëjus. Laisvas ir dràsus. Maiðtingas. Lyginantis „svietà“. Þmoniø lygybë... Ar tai ámanoma? Juk þinome, kad toká tikslà turëjusios revoliucijos istorijoje patyrë fiasko, nes jø iðkovotos santvarkos iðsigimë. Taèiau dël nelygybës juk kenèiame. Mes matome, kaip vieni sàþiningai triûsia, mokosi, tikëdamiesi susikurti padoresná, orø gyvenimà savo ðeimoms, o kiti sugeba pasinaudoti jiems palankiomis aplinkybëmis, situacijomis ir... Nenoriu moralizuoti. Tik manau, kad daug Lietuvos þmoniø ir ðiais laikais norëtø tokio „svieto lygintojo“... Mano mama vis kartoja: jei bûtø gyvenusi tais þiauriais laikais, bûtø pasielgusi lygiai taip, kaip ir Tu elgeisi. Matyt, mûsø gyslomis teka maiðtautojø kraujas... O að manau, kad ið pradþiø man uþtektø iðmokti laisvai reikðti savo nuomonæ, kai to reikia. Juk daþnai nutyliu... Bijau pasmerkimo ir nepritarimo, prieðiðkumo ir atstûmimo. Todël stebiuosi, kad Tu galëjai gyventi verþliai lyg vëjas, laisvai lyg paukðtis.. Ir niekas nekalba, kad buvai susikrovæs didelá turtà, pralobæs. Atvirkðèiai, net savo paveldëtø þemiø aistringai kaip bet kuris þemdirbys nepriþiûrëjai... Kokià savàjà teisybæ buvai radæs? Ir kokià teisybæ turi tie, kurie ðiais laikais susirûpinæ (ne savo!) þemës sklypais kuo graþesnëse Lietuvos vietose – prie upiø, eþerø, pajûryje? Nejau visai netekot proto jûs visi? Nejau graþiø dienø nelemta pamatyt? Nei man, nei tau, nei mums visiems. Atsakyk. Nejau nebus ramybës?*

1877 m. balandþio 22 d. per jomarkà Luokëje Tadà Blindà uþmuðë. Yra ávairiø pasakojimø, kaip jis þuvo: vieni teigia, kad Blinda norëjo priversti vyrus uþsimokëti smuklëje uþ gërimus, kiti – jog priëjæs prie gerianèiø vyrø ir uþdroþæs jiems rimbu ir taip prasidëjusios muðtynës. Iki ðiø dienø svarstoma, kur buvo uþmuðtas Tadas Blinda: turgavietëje ar valsèiaus kalëjime. Paplitæs pasakojimas, kad Tadas Blinda buvo uþmuðtas minios, tikriausiai pagrástas. Taip paraðyta ir jo mirties liudijime. Tose muðtynëse dalyvavæ ne vietiniai gyventojai, o atvykëliai ið kitø Telðiø parapijø, sakoma, trys ðimtai þmoniø. Gal smuklëje vaidijosi kas su kuo, o paskui iðvirto laukan – á aikðtæ. Girti, átûþæ, kerðtingi... Keista, negi tokia daugybë þmoniø ir muðë já vienà? Turbût ne. Tiesiog keli smûgiai buvo mirtini. Po linèo, sakoma, pats

kunigaikðtis Oginskis nuvykæs iðvaduoti suimtø Tado þudikø. Blinda iki gyvo kaulo buvo ásiëdæs ponams... Labai keista, kad atsiranda tokiø þmoniø, kurie teigia, kad Tadas Blinda – tik literatûrinis personaþas, o tikrovëje tokio net nebuvæ. Arba kitas paradoksas – Tadà Blindà lietuviai ásivaizduoja toká kaip aktorius V.Tomkus, o reklaminiais tikslais ir patá aktoriø tapatina su Blinda. Niekas neþino, kaip lietuviškasis Robinas Hudas atrodë realybëje, nes tais laikais jo neáamþino nei dailininko teptukas, nei fotoaparato objektyvas. 1972 m. pastatytame B. Bratkausko filme „Tadas Blinda“ vaizduojama, kad Tado vestuvës vyksta miðke. Tai, þinoma, neatitinka realybës (juk kûrëjai ir nesistengia laikytis dokumentiðkumo, duoda valià vaizduotei). Netgi þmonos vardas pakeistas á Mortelës vardà, taèiau tikrasis jos vardas buvo Barbora. Mano prosenelis, norëdamas iðsiaiðkinti, kaip ten ið tikrøjø buvo, kreipësi á Centriná valstybiná Lietuvos archyvà. 1971 m. kovo 3 d. jis gavo atsakymà, kad 20ies metø jaunikis Tadas Blinda ið Kinèiuliø kaimo susituokë su 18-mete Barbora Viktoravièiûte Luokës baþnyèioje, jø santuokà laimino kunigas M.Monkevièius. Tadas Blinda neturëjo sûnaus, tik tris dukteris (joms iðtekëjus jø pavardës pasikeitë): Ievà Dauginienæ, Onà Vargalienæ ir Marijonà Salagubienæ. Tais laikais bûtø pasigimdæ ir daugiau vaikø, tik kad jaunas iðkeliavo anapus. Ieva Dauginienë pagimdë tris vaikus: dukterá Stanislavà ir du sûnus Antanà ir Kazimierà, kuris buvo mano prosenelis. Apie savo senelæ moèiutë nelabai kà gali papasakoti, nes ði anksti mirë. Moèiutës atmintyje iðlikæs graþus senelio paveikslas. Buvæs aukðto ûgio, ryðkiø veido bruoþø, turëjo veðlius þilus plaukus. Labai mylëjo savo tris anûkes. Moèiutë prisimena, kaip apsilankius senolio namuose jà ir seseris jis visad aukðtai iðkeldavo á virðø, tai buvo áprastas graþus pasisveikinimas. Moèiutë prisimena senelio sode mëlynai daþytus bièiø namelius, iðmargintus kaip kraièio skrynia, puoðtus liaudiðkais ornamentais, paukðèiukais ir gëlëmis. „Mano senelis mylëjo ne tik savo bitynà, bet ir gyvulius. Kokie graþûs buvo arkliai! Senelio namuose bûdavo linksma. Daþnai vykdavo vakaruðkos, nes þentas Niaura Ciprijonas grojo ne tik smuiku, bet ir klarnetu. Be jo ir jo draugø grojimo neapsieidavo vestuvës, krikðtynos, vardadieniai, Antaninës, Oninës ir kitos ðventës. Jo grojimo áraðø yra iðlikæ Muzikos akademijoje. Praëjusiais metais buvo atvykusi ekspedicija, kuri domëjosi, rinko þinias apie já“, – prisimena moèiutë. Sëdþiu savo ðiltam kambary ir mintimis keliauju á anà sekmadiená: pieva ir miðko takelis pagal Bivainiuko upelá, ku-

rio pakrantëmis kadaise vaikðtinëjo mano protëviai, kur dabar daþnai nuvyksta mano ðeima – seneliai, tëvai ir að su broliu. Nors saulutë jau pakrypusi á vakarus, bet man ir moèiutei – pats smagumëlis grybauti. Galvojam: grybas ne zuikis – nepabëgs. Kas mums skirta, tà ir atrasim. Ið miðko su kaupia grybø pintine á laukymæ iðeina kinèiuliðkë Menzoriûtë-Liesienë, jau per aðtuonias deðimtis perkopusi moterëlë. Susëdam visos ant pamiðky sukrautø rastø krûvos pasiplepëti. Senoji prasitaria: – Anksèiau vyrai labiau mylëjo þmonas, ðeimos tvirtos buvo. Ir dar priduria: – Mûsø ðeimoje augo deðimt vaikø. Suklûstu. Na, ðiais laikais tris vaikus auginanèios ðeimos – jau daugiavaikës. Moèiutë pritaria savo paþástamai, sakydama, kad anais laikais Tado Blindos duktë Ona Vargalienë gimdë ðeðiolika ar septyniolika vaikø, bet ið jø iðaugo tik devyni. Vaikai byrëjo kaip þirniai, bet ir krisdavo nuo ligø kaip rudeniniai lapai. Tais laikais iðlikdavo tik patys stipriausieji, nes trûko ir daktarø, ir ligoniniø, ir vaistø. Be to, ir kelionë ið kaimo á miestà buvo tolima. Kol pasiekdavai gydytojà, jau ir vaiko akelës uþsimerkdavo. Daþnai nuo sunkiø darbø persitempusios moterys pagimdydavo neiðneðiotus vaikus. Tokie vaikeliai ir neiðgyvendavo. Tado Blindos laikais kaimo moterø darbai bûdavo labai sunkûs: reikëjo rugius riðti, ðienà grëbti, veþimus krauti, þlugtà skalbti... Ne kartà moterys ið laukø gráþdavo prijuostëje neðdamos pagimdytus vaikelius. O ir èiulptukø nebuvo. Pakramtydavo duonos gumulëlá, suriðdavo á mazgelá ir duodavo vaikui èiulpti. Neretai ir uþkrësdavo vaikus. Jau penkiameèiai basakojai stipinëdavo paskui þàsis, o kiek paûgëjæ bëgiodavo paskui gyvuliø bandà. Neiðmiegojæ, suðalæ, daþnai ir alkani, nes ûgtelëjus tëvai atiduodavo piemenauti á dvarà. Mirdavo ne tik nuo ligø, bet ir dël bado, prasto maisto, sunkaus darbo, prievaizdø uþplakti rykðtëmis. Baudþiauninkø vaikai net neþinojo, kas yra pyragas, nes jø tëvai kvieèiø nesëjo. Kvietys buvo ponø grûdas, bet ir biralinës duonos (kad bûtø daugiau, duonà maiðydavo su pelais, dirsëmis) ne visada pakakdavo. Pasakojama, kad ligø, epidemijø metu iðmirdavo iðtisi kaimai. Gydësi þmonës patys kaip iðmanë, ávairiomis þolelëmis. Daugeliui tokiø vaikeliø Tado Blindos duktë Ona padëjo á pasaulá ateiti, nes ji buvo pribuvëja, þiniuonë, þinojo daug þoleliø gyduoliø... Ir paplepëjom, ir grybø prisirinkom. Kai gráþom á namelá ant Virvyèios kranto, moèiutë man iðtiesë P .Rusecko knygà „Baudþiava“ sakydama, jog ji uþ auksà brangesnë: „Èia tikrai surasi atsakymà ir ne vienà, kodël proproprosenelis tapo

16

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

„svieto lygintoju“. Stveriu knygà ir nieko nelaukusi imu skaityti. „... Kartà viena dienininkë kumetë ravëjusi darþà. Kopûstai jau buvo prigijæ. Ji vienà diegà kaþkaip nulauþusi. – Kur dëjai diegà ið ðito tarpo? – klausia ponas Gelgaudas. – Suvalgiau, – atsako ši. Ir ið tikrøjø gal buvo suvalgiusi, nes buvo jau paskutiniø dienø nëðtume. Ponas paðaukë budelius ir šie be pasigailëjimo ëmë muðti moterá. Moteris bemuðama pagimdë maþiukà. Tada jà iðvilko ið darþo ir – nori eik namo, nori èia pat dvësk!“ Jauniausia Tado dukra Marijona uþaugino tris vaikus: Vladislovà, Emilijà ir Petrà. Turëjo savo vilnø karðyklà. Moterá kaime vadino skruzdële, kadangi ji buvusi labai greita, darbðti. Þiûrëk, arbatà dar tik verda, o èia jau sausainiai suraityti ir po peèium pakiðti. Buvo labai linksmo bûdo, mokëjo graþiai dainuoti ir giedoti. Visos trys Blindaitës gyveno ir iðtekëjo tame paèiame Kinèiuliø kaime, jos kartu statësi namus, nes ten turëjo daug miðko. Ðiandien dar tebestovi viduriniosios Tado Blindos dukros Onos Vargalienës ir jauniausios dukros Marijonos sodybos. Mano moèiutës seneliø sodybà nugriovë melioratoriai. Tik obelys su akmenim lyg sargybiniai primena, kad kadaise èia stovëjusi sodyba. Ir po sodà, kur ið þiedø medø rinko Antano Dauginio, vëliau jo sûnaus Kazimiero Dauginio bitës, dabar dûzgia mano senelio Antano priþiûrimos bitës. Tado Blindos vaikaitis, mano prosenelis Kazimieras Dauginis yra ið Tado Blindos kilusios giminës palikuonis – tos likimo siûlø ritës galas, nuo kurio ir prasideda mano ðeimos istorija. Vaikystëje jis mëgo klausytis mamos pasakojimø apie garsøjá protëvá. Paûgëjæs baigë þemës ûkio mokyklà Rietave. Tarnavo kariuomenëje, tuo pat metu dirbo raðtinëje (jo raðysena buvo labai graþi, kaligrafiðka). Po kariuomenës dirbo policijos raðtinëje, o vëliau þemës ûkio banke buhalteriu, dar vëliau – inspektoriumi. Jaunystëje jis susidomëjo savo senelio gyvenimu ir uþsispyrë iðsiaiðkinti, kas ið tikrøjø buvo Tadas Blinda – vargðø gynëjas ir doras þmogus, „svieto lygintojas“ ar plëðikas ir „razbaininkas“? Mano prosenelis labai mëgo skaityti knygas, tad ëmë po kruopelytæ rinkti þinias apie baudþiavà. Paliko didelæ bibliotekà, kurioje buvo sukaupæs daug leidiniø, pasakojanèiø apie anuos laikus. Buvo apsiskaitæs. Mokëjo gerai raðyti spausdinimo maðinële. Ta paèia maðinële jis pradëjo spausdinti knygà, kuriai davë pavadinimà „Istorinis folklorinis

montaþas apie Tadà Blindà“. Joje yra áraðas: „Norëèiau, kad ðis mano montaþas iðliktø ilgus deðimtmeèius mano vaikø ir anûkø rûpestingai iðsaugotas, nes tikiu, kad mano senelio Tado Blindos vardas Lietuvos literatûroje pragyvens mûsø gentkartes. O jo tragiðka dalia tegul paskatins ir kitus skaitanèius nusileisti istorijos laiptais á mûsø kraðto praeitá ir liaudies niûrià ir sunkià dalià su savo minèiø ir jausmø svarstyklëmis“. Prosenelis raðë ðià knygà ypatinga proga: „1977 m. geguþës 4 d. sueinant lygiai 100 metø nuo Tado Blindos tragiðkos mirties, o man, jo anûkui, 1977 m. kovo mën. 4 d. sueinant septyniasdeðimtmeèiui nuo mano gimimo dienos, manau, kad ðiam sumanymui laikas yra atëjæs“. Deja, didþiausiai jo svajonei pamatyti knygà iðleistà nebuvo lemta iðsipildyti. 1979 m. gatvëje einantá per perëjà prosenelá partrenkë girtas vairuotojas. Liko neuþbaigti jo darbai, ir knyga taip pat. Prosenelio nepaþinojau, taèiau mûsø ðeimoje apie já daug kalbama. Jo knygà saugo mano moèiutë. Kartais pagalvoju apie charakterio savybes, kurias paveldëjo ið Tado Blindos mûsø ðeima. Ðtai kad ir mano moèiutë. Labai temperamentinga, þemaitiðkai uþsispyrusi, visada ginanti savo nuomonæ, nemëgstanti melo, kovojanti dël teisybës. Kiek suþinojau ið pasakojimø, toks buvo ir Tadas Blinda. Pamàstau ir apie savo charakterio bruoþus. Nesu aktyvi kovotoja, bet labai gerbiu paprastus ir gerus þmones, tai yra tokius, kurie nesipuikuoja prieð kitus, neþemina jø. Negaliu pakæsti, kai mano akivaizdoje yra uþgaunami þmonës, tada manyje prabunda blindiðkasis teisingumo jausmas, noras ginti silpnesnius ar neteisingai kaltinamus. Turbût Tadas Blinda su manim yra tomis gyvenimo akimirkomis... Að – Simona Damanskytë, Tado Blindos proproprovaikaitë. Garsaus mûsø protëvio vardà ðiuo metu turi maþasis mano pusbrolis. Kai jis gimë, jo tëvai, negalëdami sutarti dël sûnaus vardo, nusprendë imtis burtø, tad suraðë visus patinkanèius vardus ant lapeliø, tarp jø buvo ir Tado vardas. Leido sûneliui liesti lapukus, o ðis ir èiupo uþ to, kuriame paraðytas Tado vardas. Galima bûti prietaringam arba ne, bet toks sutapimas atrodo mistiðkas, lyg þenklas ið anapus. O Blindos pavardæ mûsø giminëje ðiuo metu turi tik vienas þmogus, gyvenantis Vokietijoje ir nekalbantis lietuviðkai. Tai Giunteris Blinda. Mano prosenelio knygos paskutiniai þodþiai – kreipimasis á Tadà Blindà: „Mielas mano seneli. Neþinau, ar gerai ir teisingai tave áþvelgiu. Norëdamas bûti gyvu anos gadynës liudininku, tikriausiai iki ga-

lo nesuvokiu, ko tu gyvenime esi siekæs. Ko siekei, ko norëjai? Að giliai tikiu, kad tu ir pridengtas laiko vejele dar ilgai ilgai iðliksi nepamirðtas daugelio atmintyje.“.

III laiðkas
Kiekviena diena tarsi pamoka, o kartais – kovos laukas. Ji ne tik moko, bet ir grûdina, todël në kiek neabejoju, kad daug kas Tave nustebintø, jei gyventum ðiais laikais. Ásijungæs televizoriø pamatytum save, toká ðaunø vyrukà, keliantá Tado Blindos alaus bokalà. Vienaip ar kitaip ateini á mûsø gyvenimà. Kaþkokioje laikraðèio iðkarpoje radau, kad Tu netgi padëjëjà turëjæs, kuris Tau naminukæ virdavæs. Vyrai gërë, vyrai gers, kol þemelë apsivers. Taèiau að ne viskuo tikiu. Mûsø gyvenime viskas taip sujaukta. Kartais nebeámanoma atskirti, kas balta, o kas juoda, kur tiesa, o kur melas. Noriu Tau pasakyti kà kita. 1991 m. sausio 13-àjà mano moèiutë su seneliu stovëjo Vilniuje prie televizijos bokðto. Tavo siela ið aukðtybiø turbût regëjo provaikaitæ, kartu su kitais Lietuvos þmonëmis stojusià ginti laisvës. Þinok, tada, tomis akimirkomis mûsø tauta buvo kaip vienas kumðtis. Ar èia tik atsitiktinumas? Nemanau! Tai ið kartos á kartà perduodamas laisvës troðkimas. Kas gali bûti brangiau uþ laisvæ? Ðiemet ðvenèiant sausio 13-àjà moèiutë buvo pakviesta á ðios ðventës minëjimà pasidalyti prisiminimais. Maèiau, kaip ji svarstë, kà sakyti. Juk þmonës daþnai prasitaria, kad ne apie toká gyvenimà Lietuvoje svajojo tie, kurie paaukojo gyvybæ gindami Lietuvos nepriklausomybæ tà naktá ið sausio 12-osios á sausio 13-àjà. Kai jie taip kalba, að þinau, kodël nusivylæ. Juos þeidþia neteisybë, valdþios cinizmas, grobuoniðkumas. Ðiandienë Lietuva susiskaldþiusi. Turtuoliø ir skurdþiø ðalis. Ðiandien ið Lietuvos bëga jos vaikai, tikëdamiesi rasti laimæ svetimose ðalyse. Jie pasijuto Lietuvoje nebereikalingi. Tremtiniai kadaise dainavo: „Leiskit á Tëvynæ, leiskit pas savus“, o ðiandien dainuojama: „Leiskit ið Tëvynës...“. Jei gyventum tarp mûsø, manau, Tavo kraujas uþvirtø kaip ir anais laikais. Tik kà galëtum pakeisti, Tadai Blinda? Girdëjau, kaip graudþiai klykë gervës, palikdamos gimtinæ. Nemanau, kad iðvykstantiems nespaudþia ðirdies, kai jie atsisveikindami þvelgia á gimtinës dangø. < ...> Ar nesapnuoji tu dangaus? Ðviesaus ir þydro, ir tylaus. Ar nesvajoji tu ryte Pajust ramybæ... ðirdyje.“ *

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

17

Kai 1995 m. vidurþiemá iš Arsenalo, Vilniaus Gedimino pilies papëdës, iðneðë menotyrininko, paminklosaugininko, pirmojo sostinës Garbës pilieèio Vlado Drëmos, pelnytai tituluoto þmoniø profesoriumi, karstà ir gedulo korteþas pasuko Antakalnio kapiniø link, niûrø dangø akimirkai nutvieskë atsisveikinimo saulë. Tai buvo skaidrus þenklas, kad ðviesaus atminimo kultûros vertybiø sargo darbai lieka su tais, kuriems jie skirti.
Juozas SKOMSKIS

metø, ðis nesuabejojo iðleisti serijà leidiniø, taip reikalingø vertybiø apskaitai. Ir pirmasis rankraðtyno rezultatas pasirodë sëkmingas: KPC „Savasties“ leidykla per 10 metø paskelbë 12 Vlado Drëmos Vilniaus namø sàsiuviniø. Po to kalbame apie vieno metro ilgio glaudþiai sustatytø vokø eilæ, kurioje áraðai apie kiekvienà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës miestà ir miestelá, dvarà, vienuolynà ir kt. Iš viso 747 pozicijos. Ðia istorinës medþiagos „stirta“ susido-

Graþina Drëmaitë, ðeimos vyriausioji, pirmoji atkurtosios nepriklausomos Lietuvos aukðèiausiosios kategorijos meno vertybiø restauratorë; pirmoji ir ilgametë Valstybinës kultûros paveldo komisijos pirmininkë, ðiandien þinoma kaip principinga paveldosaugininkë, sako, jog, sukakus 20 metø nuo garsaus Vlado Drëmos laiðko tuometinio komunistø partijos centro komiteto vadovams, kuriame jis, neþinodamas, kam daugiau beraðyti, iðdëstë skaudþià daugelio Vilniaus ir Lietuvos istorijos, architektûros ir meno paminklø bûklæ, muðë pavojaus varpà, reikalavo, siûlë jø iðsaugojimo kelius, – šis dokumentas aktualus ir šiandien. Tada nerimo Graþina Drëmaitë balsui likus be atgarsio, pirmieji laiðkà paskelbë uþsienio lietuviai. Paskui jo tekstas buvo kartojamas ir kartojamas Sàjûdþio metais. Taèiau balsas, kaip ir daugelis tragiðkø tautos kultûros reiðkiniø, neiðgirstas iki ðiol, ir kultûros paminklø bûklë, kaip ir visos paveldosaugos situacija, në kiek nepasikeitë, netgi tapo dar prastesnë, negu buvo prieð 20 metø: ðiandien vienas svarbiausiø paveldosaugos darbø – restauravimas traukiasi ið apyvartos, á jo vietà agresyviai verþiasi pritaikymas, rekonstrukcija, plëtra, statybos net itin grieþtai saugomame Vilniaus se-

Saulës ðypsena senovës riteriui
namiestyje. Kultûros vertybës – tautos ir valstybës savastis, tampa verslo investicijø kliuviniais, dël to ðluote šluojamos nuo kelio netgi su tø paèiø paveldo saugotojø palaiminimu – deramasi vien tik dël kainos: uþ kiek...

Rankraðtynas su netektimi
Graþina Drëmaitë pasakoja, kad tëvas per visà savo gyvenimà sulasiojæs kalnà medþiagos ið ávairiø ðaliø archyvø – apie dailæ, tapybà, architektûrà, amatus, baþnyèias. Visa, kà manë esant reikalinga Lietuvai. Kaupë, kiek jëgos leido.Nors tada ir nepritekliø kamuojamas: šeimai daug ko stigo, neturëjo net raðomosios maðinëlës. Dël to viskà teko raðyti ranka á popieriaus lapelius, kurie greitai sensta. Be to, daugelis jo rankraðèiø senosiomis lenkø, rusø, gudø kalbomis, ir keblu juos perskaityti. Išeidamas paliko visà tà didþiulá, niekieno neprilygtà turtà, kuriam tvarkyti ir iðleisti reikia begalës laiko. Kalbëdama apie ðá ásipareigojimà, ji vis dëlto negali pamirðti ir skaudþiø dalykø: pavyzdþiui, ðûsnies Vlado Drëmos nepublikuotø straipsniø likimo. Vienai dailës istorikei, kuria šeima labai pasitikëjo, dar gyvas bûdamas atidavë sutarus, jog ji parengs dvitomá. Deja, iki ðiol tokios knygos nëra, nors straipsniais, sako paðnekovë, daug kur pasinaudota.

mëjo Kultûros paveldo departamentas. Ir pernai pasirodë solidus Vlado Drëmos tomas „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës miestai ir miesteliai“. Iðëjus knygai, atskriejo ið Lenkijos áspûdþiø, kad istorikai net savo darbà pamirðdavo, nes buvo ádomu skaityti taip gerai paþástamà Vladà Drëmà. Graþina ásitikinusi: jeigu bûtø gyvas autorius, ið tos medþiagos bûtø parengæs keletà leidiniø. Deja, likimas laiko paðykðtëjo.

Trys sàsiuviniai apie Vilniaus teatrà
– Kai pamaèiau, kad pirmieji lapeliai siekia XVIII a. pradþià, kad pirmieji spektakliai rodyti Vilniaus universitete – ir tai buvo studentø teatras, kad Rotuðëje jau tada gastroliavo ir prancûzø baletas, ir vokieèiø opera; be to, jau buvau restauravusi ir keletà senøjø teatro afiðø rusø, lenkø, gudø, lietuviø kalbomis, tai savo praneðimà tarptautinëje Teatro, kino ir muzikos muziejaus konferencijoje parengiau remdamasi kaip tik šiomis naujienomis. Dar áspûdá sustiprino uþtiktas vieno laikraðèio straipsnio moto: „Ateini á teatrà geras, iðeini ið jo geresnis“. Tada ir buvo susitarta su Kultûros ir filosofijos institutu spausdinti tuos tris sàsiuvinius. Šiandien jau turime Vlado Drëmos archyvo knygà apie Vilniaus teatrà su jo istorija, publikacijomis, mecenatais, – pasakoja Graþina Drëmaitë. Be to, leidinys ypatingas tuo, kad jame pateikti to meto recenzijø, straipsniø ir kitø duomenø apie senàjá Vilniaus teatrà vertimai ið lotynø ir kitø kalbø á lietuviø, nes manyta, jog dabartiniam skaitytojui bûtø sunku paimti á rankas toká ano meto meno liudininkà. Be to, visi trys sàsiuviniai dailininko A.Surgailio buvo sumaketuoti á knygà, telpanèià á rankà, tarsi maldaknygë. Tai dar vienas netikëtas malonumas.

Paminklas þmogui – ne gëlës ant kapo
Kai Graþina Drëmaitë parodë buvusiam Kultûros paveldo centro direktoriui Vitui Karèiauskui vienà tëvo dëþæ lapeliø apie kiekvienà Vilniaus senamiesèio namà, remiantis planu, kuriam ðiemet – 200

18

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Kiti sugráþimai prie lobiø skryniø
Kà dar galima ið jø ištraukti? Dar likæs pluoðtas sàsiuviniø, panaðiø á Vlado Drëmos medþiagà paskutinei ir vertingiausiai jo gyvenimo knygai „Vilniaus Ðv. Jono baþnyèia“, kurià galutinai parengti spaudai sutrukdë liga. Dël to autoriaus ranka lietë tik 170 puslapiø. Kita dalis, likusi penkiolikoje sàsiuviniø, atiteko jau Graþinos Drëmaitës bei jos pagalbininkø rûpesèiams. – Jeigu tëvas bûtø ilgiau gyvenæs, bûtø iðëjusios knygos ir apie kitas iðkiliàsias Vilniaus baþnyèias. Surinkta medþiagos apie 39 baþnyèias ir cerkves. Jau „Vilniaus Šv. Jono baþnyèioje“ tëvas lietë ir kitø sakraliniø architektûros paminklø likimus, kanèià, kai ið jø buvo išveþami paveikslai, baþnyèios buvo uþdaromos. Analizuodamas architektûrà, kai kurias Vilniaus baþnyèias Vladas Drëma lygino su áþymiausiomis Europos – Èekijos, Lenkijos, Vokietijos – ðventovëmis, iðkeldamas mûsiðkiø altoriø, skulptûrø, interjero vertæ. – Deja, – sako paðnekovë, – gerai, kad jo nëra; gerai, kad jis nemato, kuo ðiandien paversta Ðv. Kotrynos baþnyèia; kad prie altoriø groja dþiazas, demonstruojamos mados, rengiami pramoginiai ðou. Taèiau ji sako: vël esanti laiminga – nauja Vlado Drëmos archyvinë baþnyèiø knyga jau maketuojama ir bus net didesnë uþ „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës miestus ir miestelius“. Podraug tose lobiø skryniose glûdi dar nepaliesti lapeliai apie amatus bei amatininkus Lietuvoje. Rinkëjo bûta itin kruopštaus ir tvarkingo: archyvinæ medþiagà susisteminæs á skirsnius po 50 metø. Kiekviename jø atskiras aplankas: vargonininkai, sodininkai, darþininkai, audëjai, kalviai, stogdengiai, staliai, stikliai, spaustuvininkai, knygrišiai... – Jeigu sulauksiu ir ðito leidinio, bûsiu labai laiminga, – dþiaugiasi ásipareigojusi tëvo palikimui, ásipareigojusi ne sau, bet þmonëms. Prieš septynerius metus išleista Vlado Drëmos monografija „Vincentas Smakauskas“. Tai studija apie vienà iðkiliausiø Vilniaus dailës mokyklos auklëtiniø. Anksèiau pasirodë „Pranciðkus Smuglevièius“, „Kanutas Ruseckas“. Jø pëdsakais dar liktø parengti Lietuvoje dirbusiø

dailininkø, architektø vardynus. Jeigu ir jiems atsirastø pinigø, Vladas Drëma bûtø áamþintas amþiams.

Vladas Drëma

Bièiuliø laiðkai ir tai, kas nugrimzdo
Stabtelsime dar ties dviem Vlado Drëmos knygomis, kuriø likimas ypatingas. Graþina Drëmaitë pasakoja, kad, tvarkydama tëvo stalèius, atkreipë dëmesá ir á jo laiðkus. Vladas Drëma ir susiraðinëdavo taip pat kruopðèiai kaip dirbo archyvuose: pirmiausia paraðydavo laiðko juodraðtá, paskui já perraðydavo. Á visus laiškus, sveikinimus nedelsdamas atsakydavo. Šià korespondencijà kaupë itin tvarkingai ir atsakingai. Daugiausia liko laiðkø Stanislovui Lorencui, buvusiam Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriui, pas kurá studijavo ir Vladas Drëma. Jiedu susiraðinëjo 30 metø. Paskutinieji laiðkai tarp Vilniaus ir Varšuvos keliavo jau atkurtosios Lietuvos nepriklausomybës blokados metais. Ið Lenkijos á Lietuvà profesorius bièiulio ðeimai siuntë net maisto. Siuntiniø gavëjas nuoðirdþiai

uþ tai dëkojo. Taèiau vienos padëkos geradaris gauti nesuspëjo. Tai Vladas Drëma raðë antrà padëkos laiðkà mirusiojo dukrai profesorei Kovalèikovai. Po keleto metø Vilniuje susitiko dviejø tëvø dvi dukros. Juodvi išsiaiškino, jog visi laiškai išsaugoti, ir nutarë juos iðleisti. Taip gimë „Laiðkai. Vladas Drëma – Stanislovas Lorencas“. Knyga lietuviø ir lenkø kalbomis. O Vlado Drëmos „Dingusio Vilniaus“ dabar jau niekur neámanoma gauti. Nebent kai á knygynus atneða vaikai parduoti tëvø knygø. Ðis unikalus leidinys apie þuvusias senojo Vilniaus vertybes buvo autoriaus iðsvajotas, paties parengtas, atiduotas á tuometæ „Vagos“ leidyklà. Ten iðgulëjæs 22 metus. Iš pradþiø ið jo reikalauta iðmesti visas baþnyèias. Paskui ásakyta panaikinti visus kryþius. Vladas Drëma nesutikæs. Galop nutarta spausdinti Drezdene. Taèiau, paðlijus VFR ir TSRS santykiams, maketà teko atsiimti. Iðveþtas á Maskvà. Bet tuo metu Lietuva atsiskyrë nuo TSRS. „Dingæs Vilnius“ atsidûrë Minske. Aèiû dievui, bet ir èia neapsieita be kuriozø: virðelis turëjo bûti juodas, raidës – aukso spalvos. Taèiau baltarusiø spaustuvës tada teturëjo tik raudonø daþø. Toká tiraþà ir parveþë á Vilniø. Vladas Drëma jau gulëjo ligos patale. Kai jis iðvydo knygà, apako. Paskui, kiek praregëjæs, vis glostydavo, glausdavo savo „Dingusá Vilniø“, klausinëdavo: kas, kur, kaip... „Dingusá Vilniø“ daug kartø galvota pakartoti. Bet per tokià ilgà knygos leidybinæ kanèià kaþkur dingo kliðës, dël to visos viltys dabar laikomos nugrimzdusiomis. Tik þmogaus darbas neišnyksta. Jeigu yra kam juo rûpintis. Tam, kas per gyvenimà iðlasiota ið pasaulio archyvø, nelemta gráþti atgal á saugyklø kameras; tai, kam paaukotos sunkios dienos ir naktys, turi gyventi ir tarnauti Lietuvai, jos dvasinei gerovei. Toks, be kita ko, ir buvo liûdnojo riterio viltingas moto, iðsakytas prieð 20 metø paveldosaugos þmoniø profesoriaus Vlado Drëmos laiðke kurèiajam olimpui. Ir gerai, kad to balso jau daugiau kaip deðimtmetá nëra: pasiðventëliui bûtø mirtinas smûgis iðgirdus, kad tarp Vilniaus gotikos ir baroko bokðtø prieðvelykinio Didþiojo penktadienio baþnyèios kanèios valandà siautë vyrø striptizo epidemija.

Juozo SKOMSKIO nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

19

Savaitgalis Milane, arba
Savaitgalis Venecijoje, kaip ir savaitgalis Milane, – tai pasakø motyvai. Anksèiau per savaitgalá tik ið gimtojo kaimo á Birþus suvaþinëdavom, net á pilies griuvësius nebûdavo kada paspoksoti. O dabar...
Mykolas KARÈIAUSKAS
Pirmosios Milano pasakà pradëjo sekti VII a. pr. Kr. Po slënyje apsigyvenusios keltø gentys, ákûrusios miestà vidury lygumos – Mediolanumà. Amþiø bëgyje miestui buvo lemta paklusti romënams, pajusti Romos imperijos didybæ, praaugti paèià Romà, pakelti gotø ir barbarø antpuolius. Gotai savo miestà vadino „geguþës ðalimi“, ðilumos ir ákvëpimo vieta. Milane imperatorius Konstantinas 313 mûsø amþiaus metais paskelbë garsøjá ediktà, kuriuo pripaþino krikðèionybæ visoje imperijoje. Tai liudijo apie miesto svarbà. Milanà labiausiai iðgarsino 500 metø statoma katedra, didþiausia krikðèioniø pasaulyje gotikinë Milano katedra. Ji buvo pradëta statyti valdant kunigaikðèiui Viskonèiui, o baigta Napoleono Bonaparto ásakymu kaip galima jo karûnacijos Italijos karaliumi vieta. Jos nëra kaip apþvelgti, apþiûrëti, jà galima tik jausti ðirdimi ir suvokti protu, kad yra ðioje þemëje 157 m ilgio ir 92 m ploèio katedra, krikðèionybës stogas, nuo kurio jau netoli ir dangus. Besikeliant ant ðventovës stogo nusmelkia baimë ir nuostaba, lyg sugautas erdvës þabangø þvalgaus á 135 smalius bokðtelius, 3400 skulptûrø. Ant stogo jau nejauti baimës, uþplûsta þavesys ir keista palaima. Vieni pamaldþiai dairosi á Alpes tolumoje, kiti pagarbiai fotografuojasi, vaikðto betono plokðtëmis lyg stiklu: tokia tyla, net girdëti alsavimas, atodûsiai ar ásimylëjëlio, atkampioj vietoj buèiuojanèio kaip mënulëlá iðridentà ið palaidinës krûtá, šnabþdesiai. Jaunutë mergaitë uþsirûko, susigûþia, lyg slëpdamasi nuo viso atgrasaus pasaulio, kuris yra þemai, þemai... Ten milþiniðki vitraþiniai langai su visø ðventøjø gyvenimais, bronzinës durys, bareljefai, vaizduojantys Mergelës Marijos ir ðv. Ambraziejaus gyvenimo scenas. Ðventasis Ambraziejus – baþnyèios tëvas ir mokytojas, Milano vyskupas, teologas, poetas, pamokslininkas, asketas, paraðë etikos, dogmatikos, katechetikos traktatø, himnø. Vienà ið ðv. Ambraziejaus himnø – „Te Deum laudamus“ („Giesmë ðv. Ambraziejaus“) 1549 m. Martynas Maþvydas iðvertë á lietuviø kalbà. Milane susiformavo ir ðv. Ambraziejaus apeigos, kurios nuo kitø apeigø skiriasi savitomis ðv. Miðiomis (ðv. Ambraziejaus miðios). Milane ir jo apylinkëse susiklostë vienbalsio liturginio giedojimo rûðis – ambraziejiškasis choralas. Legenda pasakoja, kad šv. Ambraziejus buvo labai iðkalbingas ir bitës skrisdavo á burnà, suviliotos jo saldaus lieþuvio. Lietuvius Milane, be abejo, sudomins Sforcø pilis, kurià XV a. pastatë ant Vis-

Gyvybës alsavimas

Ant Milano katedros stogo

20

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

konèiø pilies griuvësiø naujasis Milano valdovas Francesco Sforca. Tai renesansiniai rûmai su vidiniais kiemais, arkadø aikðte. Rûmuose, kuriuos dabar intensyviai restauruoja, ásikûræ muziejai, ekspozicijos, o dailës kolekcija pelnytai didþiuojasi neuþbaigta Mikelandþelo pieta (Rondanini pieta). Ið ðios Sforcø giminës kilusi Bari kunigaikðtytë, Lietuvos didþioji kunigaikðtienë, Lenkijos karalienë Bona Sforca. 1518 m. ji tapo Lietuvos di-

CORPORATION „MATININKAI“

Sforcø pilies bokðtas

1. Statiniø kadastriniai matavimai – inventorizacija (pastatai, patalpos, inþineriniai statiniai, tiesiniai). 2. Nekilnojamojo turto tarpininkavimas (pirkimas, pardavimas, nuoma) ir konsultavimas.
Paminklas Leonardui da Vinèiui dþiojo kunigaikðèio Þygimanto Senojo antràja þmona. Bona darë didelæ átakà savo vyrui, patraukë á savo pusæ Lenkijos didikus, taèiau Lietuvoje prieš jos ásigalëjimà stojo Albertas Goðtautas ir Mikalojus Radvila Rudasis. Mirus vyrui Bona bandë iðlaikyti savo átakà ir Þygimantui Augustui, taèiau meilë Barborai Radvilaitei buvo galingesnë uþ visas Bonos politines intrigas. Bona gráþo á savo gimtàjà kunigaikðtystæ. Jau Milano katedros apsidës raiþiniuose galima pastebëti Viskonèiø ir Sforcø giminës simbolius – gyvatæ, ryjanèià þmogø. Ðis simbolis ypaè iðryðkintas ant Sforcø pilies sienø. Savaitgalis Milane – tai tik akimirka, susitikimas su miesto architektûra ar susikaupimo minutë ðv. Marijos Maloningosios baþnyèioje, kurios vienuolyno valgomajame – Leonardo da Vinèio freska „Paskutinë vakarienë“. Nebaigtas tapyti Kristaus veidas sakyte sako kiekvienam apie didþios paslapties esmæ, mûsø kasdieniðkà pasaulá. Ir lieka nuoðalëj mûsø uþbaigti darbai – La Scalos opera, Breros ar technikos muziejai, Velesko ar Pirelio dangoraiþiai, da Vinèio skraidymo aparatai... Ásiþiûrëjæs á Kristaus veidà pajunti, kaip alsuoja gyvybë.

3. Turto ir verslo vertinimas. 4. Geodeziniai, topografiniai darbai.
Ámonës kodas 1219134314 PVM m.k. LT 219134314 Tel. (8-5) 212 97 60 Faksas (8-5) 2481474 Tel. (8-700) 550 15, www.matininkai.lt

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

21

CORPORATION „MATININKAI“

CORPORATION „MATININKAI“

CORPORATION „MATININKAI“

Nekilnojamojo turto paslaugos:

PROJEKTÀ IÐ DALIES FINANSUOJA LIETUVOS RESPUBLIKA

PROJEKTÀ REMIA EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

EUROPOS SÀJUNGA

ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) sektoriaus darbo jëga ir moksliniø tyrimø lygis neatitinka ðiuolaikiniø Europos Sàjungos MTEP poreikiø nei kiekybe, nei kokybe. Pasenusi moksliniø tyrimø infrastruktûra ir informacinë bazë, nelabai aukðtos kvalifikacijos tyrëjai, maþai derinami mokslo, verslo ir visuomenës poreikiai neuþtikrina reikiamos MTEP kokybës.

Doc. Bronius JASKELEVIÈIUS
LMA Technikos mokslø skyriaus mokslinis sekretorius

Lietuvos mokslininkø ir tyrëjø gebëjimø ugdymas
plëtros, ypaè daug þiniø reikalaujanèiose srityse, perspektyvas. Lietuvoje bendros iðlaidos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plëtrai sudaro nedidelá procentà (~0,8 proc. BVP ES vidurkis apie 2,0 proc.), o , privataus sektoriaus iðlaidos ypaè maþos (~0,16 proc. BVP). Remiantis tarptautinio lygio rodikliais, Lietuvos moksliniø tyrimø ir technologijø plëtros (MTTP) sistemos mokslinis produktyvumas taip pat yra labai maþas. Pagal JAV mokslinës informacijos instituto kasmet sudaromo moksliniø þurnalø sàraðe publikuotø moksliniø straipsniø rodiklius Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka beveik 4 kartus ir, nors šiø publikacijø vidutinis metinis augimas Lietuvoje keletà kartø virðija ES vidurká, Lietuvoje vis dar vyrauja nacionalinio lygio veikla. Pagal uþregistruotø Europos patentø biure patentø skaièiø, tenkantá 1 mln. gyventojø, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka daugiau nei 51 kartà (nuo Suomijos ir Danijos 120 kartø, nuo Estijos 3,5 karto). Viena pagrindiniø Lisabonos strategijos ágyvendinimo prielaidø yra bendros Europos moksliniø tyrimø erdvës sukûrimas. Senosioms ES narëms ásiliejant á ðià bendrà erdvæ, pakanka uþmegzti glaudesnius tarptautinius ryðius ir atverti savo nacionalines MTTP programas. Lietuva susiduria su kur kas didesniais iððûkiais: nëra parengtos nacionalinës MTTP programos, ðalies MTTP þmogiðkøjø iðtekliø ir MTTP infrastruktûros kokybë yra tokios bûklës, kad á bendrà Europos MTTP erdvæ gali ásijungti patys stipriausi tyrëjai. Panaikinti ðá atotrûká galima tik gerai apgalvotomis inMeilutë Taljûnaitë

Nekonkurencingos darbo sàlygos Lietuvos valstybinëse moksliniø tyrimø institucijose (dideli darbo uþmokesèio, turimos infrastruktûros ir informacinës bazës skirtumai Lietuvoje ir uþsienio valstybëse, ypaè JAV, Japonijoje, Pietryèiø Azijoje ir Europos Sàjungos ðalyse senbuvëse) skatina protø nutekëjimà ir maþina jaunimui mokslininko karjeros patrauklumà. Protø nutekëjimas ir protø cirkuliacijos nebuvimas stabdo ðalies mokslo ir ûkio plëtrà. Nors dalyvaujanèiø tarptautiniuose mainuose ar staþuotëse tyrëjø daugëja, taèiau jø mobilumas Lietuvoje tarp mokslo ir verslo sektoriø arba vieðajame sektoriuje tebëra maþas. Be to, mokslo ir studijø bei moksliniø tyrimø institucijø atstovai daþnai neturi galimybiø dalyvauti mokslo renginiuose, keistis informacija su uþsienio mokslininkais, ekspertais ar kviesti juos á savo ástaigas bei staþuotis uþsienio mokslo centruose. Trûksta priemoniø, skatinanèiø jaunimà rinktis mokslininko ir tyrëjo profesijà. Aktuali ir mokslininkø bei tyrëjø senëjimo problema, nes daugiau kaip pusë jø yra vyresni nei 50 metø. Þmogiðkieji iðtekliai moksliniø tyrimø srityje taip pat neatitinka dabartiniø ir ateities ûkio poreikiø. Pagal tyrëjø skaièiø Lietuva beveik du kartus atsilieka nuo ES vidurkio. Be to, vos 6,6 proc. visø tyrëjø dirba verslo ástaigose, o tai þemiausias lygis tarp visø ES ðaliø. Artimiausioje ateityje dël didelio vidutinio amþiaus tyrëjø skaièiaus prognozuojamas dar didesnis jø trûkumas. Tyrëjo profesija lieka nepatraukli, o protø nutekëjimas ateityje gali gerokai susilpninti ðalies intelektines galimybes, ûkio

vesticijomis á þmogiðkøjø iðtekliø ir MTTP infrastruktûros gerinimà. Atsiþvelgdami á visas ðias aplinkybes, Lietuvos mokslø akademija, Lietuviø kalbos, Matematikos ir informatikos, Socialiniø tyrimø, VU Imunologijos ir Teorinës fizikos ir astronomijos institutø kolektyvai 2006–2008 metais vykdë projektà „Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos infrastruktûrà“ pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2 prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ 2.5. priemonës „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“. Projektà remia Lietuvos Respublika ir ið dalies finansuoja Europos Sàjunga (Europos socialinis fondas). Projekto pagrindinis tikslas buvo spræsti opià ðiandienos Lietuvos mokslo institucijø problemà – nepakankamà mokslininkø ir tyrëjø kvalifikacijà, trukdanèià pasinaudoti ES mokslo infrastruktûros paþangiausiø priemoniø arsenalu, pasyvø bendradarbiavimà tarp mokslininkø, atliekanèiø tarptautinius, valstybës ir privataus sektoriaus finansuojamus projektus. Projekto pagrindinis uþdavinys – ugdyti Lietuvos mokslininkø ir tyrëjø gebëjimus integruo-

22

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

V Y G D Y T O J A I

LIETUVOS MOKSLØ AKADEMIJA

LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTAS

SOCIALINIØ TYRIMØ INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETO IMUNOLOGIJOS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETO TEORINËS FIZIKOS IR ASTRONOMIJOS INSTITUTAS

Juzefa Aèaitë, Zenonas Rokus Rudzikas, Graþina Tautvaiðienë

tis á tarptautinæ tyrimø erdvæ, supaþindinant su paþangiausiomis tyrimø technologijomis ir metodikomis, taikomomis Europos ir pasaulio mokslinëse infrastruktûrose. Projektà vykdant buvo surengta: 3-jø etapø tarpdisciplininis paskaitø ciklas, 9 sertifikuoti kvalifikacijos këlimo kursai, 10 vasaros kvalifikaciniø mokyklø, 7 paskaitø ciklai, 3 metodiniai-praktiniai seminarai, jaunøjø mokslininkø staþuotës aukðtøjø technologijø mokslo ir verslo ámonëse. Projekto veiklose dalyvavo per tûkstantá ðalies mokslininkø ir tyrëjø. Š.m. balandþio 25-àjà Vilniuje, Best Western vieðbuèio konferencijø salëje, vyko projekto „Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos infrastruktûrà“ baigiamoji konferencija, kurioje buvo aptarti pasiekti rezultatai ir numatytos gairës ateièiai. Projekto veiklose paskaitas skaitë 70 uþsienio ðaliø (Belgijos, Danijos, Ðvedijos, Prancûzijos, Ðveicarijos, Italijos, Vokietijos, Anglijos, Kanados, Lenkijos, Latvijos, Rusijos ir kitø ðaliø) ir 100 Lietuvos lektoriø. Lietuvos mokslininkai ir tyrëjai susipaþino su Europos Sàjungos ir pasaulio mokslo infrastruktûromis, prioritetiniø moksliniø centrø vykdomais projektais ir galimybëmis dalyvauti vykdant šiuos projektus, mokslo ir naujø inovatyviø paþangiausiø technologijø sàsajomis ir jø ágyvendinimo galimybëmis, naudojamomis

moksliniø tyrimø metodikomis, jø standartizacijos, validacijos ir akreditacijos sàlygomis, naujø informaciniø technologijø naudojimo galimybëmis ir kt. LMA surengtame tarpdisciplininiame paskaitø cikle „Europos teisës aktai, reglamentuojantys mokslinæ veiklà, ir teisiniai aspektai biomedicininiuose, fizikiniuose ir humanitariniuose moksliniuose tyrimuose“ buvo susipaþinta su Lietuvos ir Europos teisine baze, Pasaulio intelektinës nuosavybës organizacija (World Intellectual Property Organization), jø infrastruktûromis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis bei nuostatomis moksliniuose tyrimuose, Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijos agentûros (LATGA-A) bei Lietuvos gretutiniø teisiø asociacijos (AGATA) ir LR Valstybinio patentø biuro vykdoma veikla, jø ástatymais bei poástatyminiais aktais. Lietuviø kalbos instituto organizuotose vasaros mokyklose („Kalbinis savitumas modernëjanèioje visuomenëje: lietuviø kalbos tarmës“; „Europos lingvistinës mokyklos“; „Regioninës kultûros savitumas: tarmës“ ir kt.), kurios vyko Varënos rajono Marcinkoniø, Rokiðkio rajono Salø ir Jurbarko rajono Naujasodþiø kaimo sodybose, bei kvalifikacijos këlimo kursuose („Kalba ir visuomenë: sociolingvistikos tyrimai Europos Sàjungos valstybëse“; ,,Europos Sàjungos kalbø leksikografija: tradicijos ir naujovës”; ,,Morfo-

loginë tipologija: lietuviø kalbos savitumas ir bendrieji pasaulio kalbø bruoþai” ir kt.) buvo susipaþinta su Baltijos ir kitø Vakarø ðaliø lingvistikos tradicijomis ir naujovëmis, Europos Sàjungos kalbos mokslo centrø patirtimi, jø infrastruktûromis, uþmegzti glaudûs bendradarbiavimo ryðiai su þymiausiø uþsienio mokslo centrø lektoriais. Tai ateityje skatins bendrø publikacijø, bendrø tarptautiniø mokslinio tyrimo ir taikomojo darbo projektø vykdymà, bendrø mokslo renginiø organizavimà ir taip padës lietuviø kalbotyrai integruotis á Europos Sàjungos lingvistikà, palengvins priëmimà á tarptautines kalbininkø organizacijas. Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai surengë kvalifikacijos këlimo kursus, kuriuose buvo nagrinëjamos naujosios informacinës technologijos ir jø naudojimas integracijai á Europos mokslo procesà, šiuolaikiniai matematinës statistikos, skaièiavimo matematikos ir matematinio modeliavimo metodai, moksliniø rezultatø apipavidalinimas ir jø pateikimas internete bei naujausios interneto plëtotës tendencijos – Web 2, praktiniai uþsiëmimai su paketu SPSS ir kitos aktualios temos. VU Imunologijos instituto mokslininkai ir tyrëjai savo teorines þinias ir praktinius gebëjimus gilino vasaros mokyklose, paskaitø cikluose, kvalifikacijos këlimo kursuose, metodiniuose-praktiniuose seminaruose bei staþuoèiø metu aukðtøjø technologijø mokslo ir verslo ámonëse. Buvo nagrinëjami neurodegeneraciniø patologijø (Parkinsono, Alzheimerio, CreutzfeldtoJakobo liga, spongiforminës encefalopatijos, pasiutligë ir kt.), pirminiø ir antriniø imunodeficitø imunologiniai aspektai bei diagnostiniai kriterijai, naujø inovatyviø paþangiausiø nanotechnologijos mokslo laimëjimø taikymo galimybës biomedicinos moksliniuose tyrimuose bei kuriant biologinius diagnostinius jutiklius, ðiuolaikinës imunotechnologijos problemos, susipaþinta su tëkmës citometrijos, fluorescencinës ir konfokalinës mikroskopijos diagnostinëmis galimybëmis. Aktualu ir pagirtina, jog, visame pasaulyje ir Lietuvoje sparèiai daugëjant serganèiøjø ávairiomis demencijos formomis, o Pasaulinei sveikatos organizacijai 2020 m. prognozuojant jø per 29 mln., VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neurologijos centro neurologø iniciatyva Santariðkiø ligoninëje ákurta „Atminties sutrikimø klinika“, kurioje konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys bet kokia atminties sutrikimo forma. Šiandien Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, šioms demencijoms gydyti naudojami patys naujausi ir specifiðkiausi vaistai. Tinkamai gydomi ir slaugomi ávairiomis demencijomis sergantys ligoniai iðgyvena 10–15 metø.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

23

Lietus – Ispanijai, þinia ið Lietuvos – visam pasauliui
Romas JANKAUSKAS
Lietuvos ekspozicijos pasaulinëje parodoje „EXPO Zaragoza 2008“ generalinis komisaras Pats pirmasis ir galbût pats nuoðirdþiausias Lietuvos prisistatymas ávyko daugiau kaip prieð ðimtà metø. Grupës iðeiviø ir paèios Lietuvos ðviesuoliø pa-

Sunki, bet garbinga pradþia
Ðiemet Lietuva jau aðtuntà kartà bus oficialiai pristatoma pasaulinëje parodoje. Vasarà Ispanijos Saragosos mieste vyksianti vandens ir darnios plëtotës temai skirta ekspozicija – jau keturiasdeðimt penktoji pasauliniø parodø istorijoje. O ði istorija skaièiuojama nuo 1851 m. geguþës, kai pirmoji pasaulinë paroda buvo surengta Londone. Po to jos dar keletà kartø rengtos Londone ar Paryþiuje, vëliau apkeliavo Vienà, Barselonà, kitus Europos, Amerikos, Australijos ir Azijos miestus, bet dar në karto nevyko gausiai jose atstovaujamose Afrikos valstybëse. Rengiant pasaulines parodas nëra laikomasi olimpinëms þaidynëms bûdingo reguliarumo, ávairias laikotarpiais jos vykdavo dvejus metus ið eilës, o kartais ir po keliolikos metø pertraukos. Tik XXI a. pradeda nusistovëti tvarka, kai tikroji (registruotoji) pasaulinë paroda rengiama kas penkerius metus (Hanoveris – 2000, Aichi – 2005, Ðanchajus – 2010), o kartà tarp dviejø tokiø dar viena joms prilygintoji arba tarptautinë. Taigi Lietuva lig ðiol oficialiai yra dalyvavusi dviejose ikikarinëse pasaulinëse parodose (Paryþiuje – 1937 m. ir Niujorke – 1939 m.) bei visose penkiose, kai vël atgavo Nepriklausomybæ (Sevilijoje – 1992 m., Taejone (Pietø Korëja) – 1993 m., Lisabonoje – 1998 m., Hanoveryje – 2000 m. ir Aichi (Japonija) – 2005). Bene geriausiai prisimenamas Lietuvos dalyvavimas dviejose ið jø – Hanoveryje, kur lietuviai lankytojus kvietë á originalios architektûros geltonàjá namà, ir Aichi prefektûroje Japonijoje, kur mûsø ðalies paviljonà aplankë beveik 2 milijonai þmoniø, o kultûrinë lietuviø programa sutraukdavo tûkstantines auditorijas.

stangomis, padedant lenkams ir prancûzams, sugebëta Lietuvà pristatyti teminiame etnografijos paviljone 1900 m. pasaulinëje parodoje Paryþiuje. Carinës Rusijos valdyta Lietuva oficialiai negalëjo demonstruoti savæs tarp suvereniø pasaulio valstybiø, o pademonstravo. Ir parodë ne tik etnografinæ mûsø kraðto kultûrà, bet ir plaèiai pristatë tuo metu draustà lietuviðkà spaudà. Iðsamø straipsná apie tai 1982 m. yra paraðæs Juozas Kriauèiûnas anglø kalba leidþiamam meno ir mokslo þurnalui „Lituanus“. 2006 m., parëmus Lietuvos tûkstantmeèio direkcijai, iðleistas iðsamus bibliografinis leidinys „Lietuva pasaulinëje Paryþiaus parodoje 1900 m.“ (sudarytojas Remigijus Misiûnas). Èia apraðytoje knygoje „Lietuviškos parodos Paryþiuje 1900 metuose albumas“, kurios tekstø autorius kunigas J.Þilinskas, cituojamas iðkalbingas to meto Ðveicarijos lietuviø atsiðaukimas: „Lietuviðka literatûra ir laikraðtystë tobulinasi visai ypatingose sanlygose. Niekur pasaulëje nëra kitos tokios ðalies, kaip Lietuva,

24

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

kur kiekviena knygelë, kiekvienas raðtas, atspaustas prigimtoje tëviðkoje kalboje, yra laikomas uþ daigtà aðtriai uþdraustà, kur kiekvienas skaitantis panëðià knygelæ, kad ir nekalèiausios intalpos, yra baisiai persekiojamas caro èinovninkø ir iðtremiamas á kalëjimà ir Sibyriø. Ið tos prieþasties lietuviðka literatûra, ypatingai laikLietuvos ekspozicijos generalinis komisaras Romas Jankauskas pristato “Lietaus namø” idëjà Ispanijos ambasadoriui Lietuvoje Jose Luis Solano Gadea

raðtystë, uþsitarnauja ant visatinos atydos ir gali bûti vienu ið þingeidþiausiø dalykø ant Paryþiaus parodos 1900 m.“ Mintis dalyvauti pasaulinëje parodoje ir taip paskubinti Nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimà galëjo kilti lietuviams inteligentams bet kur pasaulyje, taèiau Amerikos lietuviai tuo metu turëjo bene didþiau-

Paviljono projektas

Baro vaizdas

Ekspozicijos zona

VIP zona

Bendras ekspozicijos vaizdas

sias galimybes ðiam tikslui ágyvendinti. Pirmà kartà apie parodà tarp JAV lietuviø prabilta 1893 m., vëliau, iki parodos likus vos metams, – Ciuriche, Šveicarijoje. Buvo nuspræsta parodoje eksponuoti tuo metu carinës valdþios uþdraustà lietuviðkà spaudà. Ekspozicija turëjo reprezentuoti valstybæ, kuri ir privalëjo finansuoti jos parengimà. Taèiau Rusijos niekas net nepraðë finansavimo, o lietuviðkiems leidiniams eksponuoti vieta buvo gauta Prancûzijos kultûros ministerijos Etnografiniame muziejuje. Iðleistas knygø katalogas ir skrajutës, kurias dël politiniø prieþasèiø teko iðdalinti uþ parodos teriMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

25

Lietuvos aplinkos ministras Artûras Paulauskas su Ispanijos ambasadoriumi Lietuvai

torijos. Pristatyti Lietuvos etnografinei buièiai buvo árengta trobelë trimis sienomis, paviljono sienos nukabinëtos Lietuvos valdovø nuotraukomis, istoriniais, etnografiniais, ekonominiais þemëlapiais. Kabëjo ir Vytis. Þemëlapiuose nubrëþti keliai, kuriais lietuviðki laikraðèiai atkeliaudavo á Lietuvà. Parodai iðleista apie 3 tûkst. doleriø, kuriuos surinko Amerikos lietuviai ir laikraðèio „Varpas“ redakcija. Svarbu ir tai, kad paroda paþadino ne tik kitas valstybes, bet ir paèios Lietuvos gyventojus: „Þinia apie lietuviðkà parodà pasklido plaèiai po visà Lietuvà, prasiskverbë net á tokias vietas, kur apie lietuviø tautiðkà judëjimà pirmiaus þmonës nebuvo visiðkai girdëjæ arba iðgirdæ abejojo, pabudino ne vienà neþiná, uþdegë ne vienà uþðalëlá, sustiprino dvasià lengvatikiø. Su 1900 metu uþstojo dël lietuvystës nauja era, – pasiliovë svajonë, prasidëjo veikmë“.

Oficialûs Lietuvos þingsniai: iki karo ir mûsø laikais
Pirmà kartà oficialiai á tarptautinæ parodø arenà Lietuva áþengë 1937 m. Paryþiuje. Lietuva á parodà nuveþë vietiniø iðkiliø menininkø darbø, kuriuos Paryþius sutiko susiþavëjæs. 44 lietuviø menininkai apdovanoti didþiaisiais prizais, aukso, sidabro, bronzos medaliais, garbës diplomais. Bendras apdovanojimø skaièius – 58. Kita paroda, kuri po dvejø metø vyko Niujorke, taip pat sulaukë pasisekimo, taèiau Antrasis pasaulinis karas sujaukë visus valstybës planus. Nors ðalies meni-

ninkai ir ðákart pelnë apdovanojimø, taèiau jiems pasiekti Lietuvà kartu su iðgirtaisiais darbais tuomet nebuvo lemta – visi á parodà iðveþti eksponatai liko uþ Atlanto. Taèiau likæ be valstybës prieþiûros darbai nedingo. Dauguma jø lietuviø iðeiviø pastangomis surinkti ir atiduoti á Amerikos lietuviø kultûros archyvo muziejø Putname, Konektikuto valstijoje. Nemaþai darbø, tokiø kaip istorinës drobës ar milþiniðka statula „Lietuva”, ten saugomi iki šiol. Antrasis pasaulinis karas, kaip, beje, ir ankstesnysis, sutrikdë pasauliniø parodø rengimà keliolikai metø. Tik 1958 m. pasaulinë paroda vël surengta Briuselyje, po to ypaè áspûdingos pasaulinës parodos vyko Monrealyje (1967), Osakoje (1970), Brisbane (1988), taèiau, jei jose kas ir buvo pristatoma ið Lietuvos, tai tik kaip Sovietø Sàjungos tautø brolybës produktas. Atgavusi nepriklausomybæ Lietuva iðkart sutiko dalyvauti pasaulinëje parodoje, kuri 1992 metø balandþio – lapkrièio mënesiais vyko Sevilijos mieste Ispanijoje. Sevilijos paroda buvo skirta atradimams, nes tuo metu pasaulyje, o ypaè Ispanijoje, buvo plaèiai minimos 500osios Amerikos atradimo metinës. Bendrame Lietuvos ir Estijos paviljone lankytojai galëjo iðvysti gintaro kolekcijà, medinius rûpintojëlius, senuosius Lietuvos þemëlapius, pasiþiûrëti filmø apie Lietuvà – lietuviø tautinius drabuþius, dainø ðventæ ir kt. Lietuvos ir Estijos paviljonas atrodë gana kukliai, taèiau jis neliko be dëmesio: já aplankë Ispanijos karalienë Sofija, nemaþai delegacijø iðskirtiná dëme-

sá rodë dël galimybës susitikti su tuometiniu Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. Pasaulinëje parodoje „Expo Sevilija ‘2“ Lietuva dar negalëjo pasigirti áspûdingais laimëjimais, iðskyrus patá svarbiausià – atgautà Nepriklausomybæ, taèiau ji pati tapo atradimu ispanams ir visam pasauliui. Nepraëjus në metams po parodos Ispanijoje, ðalies atstovai apie nepriklausomà valstybæ jau pasakojo korëjieèiams. 1993 m. Taejone vykusios parodos tema buvo „Naujo plëtros kelio iððûkis“. Joje daug dëmesio skirta atliekø panaudojimui, vandenynø ekologijai. Lietuvos dalyvavimo parodoje tikslas nepakito – reikëjo dar kartà paskelbti apie save pasauliui, kad jis þinotø, jog ðalis – jau ne Sovietø Sàjungos dalis. Bendrame Lietuvai ir kitoms Baltijos ðalims skirtame paviljone lietuviai rodë Kurðiø Nerijos groþá: ant ið Neringos atveþto smëlio puikavosi juodoji keramika, medþio skulptûros, ant sienø buvo iðkabinti „Lentvario“ kilimai, „Audëjo“ gobelenai, Plungës dirbtinës odos pavyzdþiai, stiklo vitrinose þvilgsná traukë gintaro ir kaulinio porceliano dirbiniai, kurðiø kalvystës pavyzdþiai – pagoniðkosios saulutës. Portugalijoje 1998 m. vykusioje „Expo“ parodoje Lietuva jau turëjo atskirà paviljonà, kuriame vël stebino lankytojus natûralumu ir gamtos groþiu. Lisabonoje vykusios parodos tema buvo „Vandenynai – ateities kartoms“, todël ir Lietuva siekë pristatyti save pasauliui kaip jûrinæ valstybæ. Vienu pagrindiniø ekspozicijos akcentø tapo kurënas – burinë plokðèiadugnë valtis, atgabenta ið Kurðiø Nerijos. 150 metø senumo kurënas buvo pastatytas ant mëlynà ðviesà skleidþianèiø lietuviðko stiklo plokðèiø, simbolizuojanèiø jûrà. Èia ir vël buvo atveþtas ir kopø pavidalu supiltas natûralus smëlis ið Neringos, ðalia „augo“ gyvos ið Lietuvos atgabentos gubojos. Á Portugalijà buvo nuveþta daug eksponatø ið Kurðiø nerijos muziejø: senoviniø namø apyvokos daiktø, dirbiniø, drabuþiø ið lino, gintaro skulptûrø, vëtrungiø. 2000 m. Vokietijos mieste Hanoveryje vykusi „Expo“ buvo jau ketvirtoji paroda, kurioje po Nepriklausomybës atgavimo dalyvavo Lietuva. Geltonasis Lietuvos paviljonas ilgà laikà ðmëþavo ne tik Vo-

Paþintiniai ðuliniai

26

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

kietijos spaudoje – jis ásirëþë ir á lietuviø atmintá. Ne vienas lietuvis, iðgirdæs apie „Expo“ parodas, pirmiausia pamini bûtent geltonàjá paviljonà. O pagrindiniu parodos akcentu tapæs filmas „Skrydis per Lietuvà, arba 510 sekundþiø tylos“ pateko á pirmà geriausiø parodoje rodytø filmø trejetukà. Daug informacijos apie Lietuvà buvo pateikiama terminaluose. Lankytojai aktyviai pirko gintarinius suvenyrus, pasisekimo sulaukë lietuviðkas tamsusis alus. Ðiai parodai iðleista apie 20 mln. litø – daugiausia per visà Lietuvos dalyvavimo „Expo“ parodose istorijà. Lietuviðkas alus, dirbtinis intelektas, gintaras, DNR spiralë ir virtualioje erdvëje skraidantis gandras – visa tai Lietuvos paviljono lankytojai galëjo iðvysti 2005 m. vykusioje pasaulinëje parodoje Japonijoje, Aièi prefektûroje. Ant dviejø DNR spirales vaizduojanèiø konstrukcijø iðdëliotø ekranø lankytojai galëjo stebëti kas keletà sekundþiø besikeièianèius Lietuvos kultûros bei gamtos vaizdus. Per ðeðis mënesius paviljonà aplankë beveik du milijonai þmoniø. Didelá pasisekimà turëjo ir atlikëjø ið Lietuvos pasirodymai, á kuriuos susirinkdavo tûkstanèiai þiûrovø. Koncertuota ne tik parodos teritorijoje, bet ir Tojohaðio (Toyohashi) mieste bei Tokijuje. Daugumai lankytojø tekdavo aiðkinti, kur yra Lietuva, taèiau vyresnio amþiaus japonams mûsø ðalis buvo girdëta, nes prieð Antràjá pasauliná karà èia dirbo Japonijoje gerai þinomas ir gerbiamas didis humanistas È. Sugihara. Paðto þenklas su diplomato È.Sugiharos atvaizdu Lietuvos paviljone buvo iðpirktas jau pirmàjà parodos dienà. Minint Þemës dienà È.Sugiharos gimtinëje Jaotsu mieste buvo pasodinta àþuolø giraitë.

Parodoje „Expo Zaragoza 2008“ dalyvauja 107 valstybës, 19 Ispanijos autonominiø bendruomeniø (regionø) ir dvi tarptautinës organizacijos (Jungtinës Tautos ir Europos Komisija). Lietuvai dalyvavimas šioje parodoje yra aktualus keliais aspektais: šalyje, naudojant valstybës biudþeto ir ES lëðas, nemaþai pasiekta ið esmës pertvarkant vandentvarkos ûká, Lietuvoje ypaè gausu aukðtos kokybës geriamojo vandens ið-

1992 m. ðià misijà atliko Sevilija. Aragono regiono, kuriam priklauso Saragosa, vandentvarkos iðtakos siekia daugiau kaip du tûkstanèius metø. Kartu su parkavimo aikðtelëmis ir logistikos centrais paroda uþims 34,5 hektaro. „Expo 2008" valstybiø ekspozicijas stengtasi iðdëstyti ne pagal valstybiø geografinæ padëtá, o pagal didþiuosius ekogeografinius planetos regionus. Vienoje vietoje ásikurs keliø ðaliø, kurioms bûdin-

Prie Lietuvos ekspozicijø visada buvo gausu lankytojø

Ispanijai veþame lietø
Rengiant pasaulines parodas pastaruoju metu daugiausia dëmesio skiriama aplinkos tematikai. „Expo 2005 Aichi” pagrindinë tema buvo „Gamtos išmintis“, o Saragosoje nuo 2008 m. birþelio 14 d. iki rugsëjo 14 d. vyksianèioje parodoje vyraus vandens ir darnios plëtotës aspektai. XXI a. pradþioje labai paaðtrëjo visuotinës aplinkos problemos, tarp jø ir vandens krizë. Neatsitiktinai Jungtinës Tautos ðio deðimtmeèio (2005–2015) devizu paskelbë ðûká „Vanduo – gyvybës ðaltinis“. Vanduo nëra tik iðsivysèiusiø ðaliø ar ateities kartø rûpestis. Ðis rûpestis – visos tarptautinës bendruomenës reikalas. Tai patvirtina daugybë pastaruoju laiku vykusiø pasauliniø forumø ir konferencijø. 2002 m. Johanesburge vykusiame pasaulio virðûniø susitikime Nelsonas Mandela kategoriðkai pareiðkë: „Vanduo yra problema“. Jos iðspræsti negali atskiros valstybës. Tai ámanoma tik bendromis daugelio ðaliø pastangomis.

tekliø ir mes esame atsakingi uþ racionalø jø naudojimà. Siekiame kuo efektyviau iðnaudoti Klaipëdos jûrø uostà, galime didþiuotis lig ðiol iðsaugota Baltijos pajûrio gamta, turime visas sàlygas plëtoti turizmui ir rekreacijai vidaus vandenyse ir prie jø. Mûsø valstybë yra patvirtinusi ilgalaikæ darnaus vystymo strategijà ir sëkmingai jà ágyvendina, todël Saragosos paroda suteikia puikiausià galimybæ ðiuos laimëjimus pristatyti ES ir pasaulio kontekste. Be abejo, Lietuvos dalyvavimas parodoje, kuriai labai daug dëmesio skiria Ispanijos valdþia ir kuria labai domisi visi šios šalies gyventojai, neabejotinai sustiprins abiejø valstybiø ekonominius, politinius bei kultûrinius ryðius. Deja, nors Ispanijoje gyvena ir dirba nemaþai mûsø tautieèiø, prieð porà metø visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ apklausos duomenys parodë, kad ispanai dar yra nekokios nuomonës apie mus: dauguma apklaustøjø ðioje ðalyje ið viso nieko neþino apie Lietuvà arba atsiliepia apie jà piktai. Puikus klimatas, turtinga istorija bei savita architektûra kasmet á Ispanijà pritraukia apie 50 milijonø turistø ið viso pasaulio. Nuo pagrindiniø traukos centrø – Madrido ar Barselonos – iki Saragosos greitasis AVE traukinys vaþiuoja tik 75 minutes. Saragosa – treèias Ispanijos miestas, kuriame rengiama pasaulinë paroda.

gos tos paèios ekosistemos, ekspozicijos. Ir visai nesvarbu, kad tos valstybës yra skirtinguose þemynuose. Lankytojams bus pristatyti tokie gamtiniai regionai: ledas ir sniegas; dykumos, oazës ir stepës; pievos ir savanos; vidutinës juostos miðkai; tropikø lietaus miðkai; aukðtikalnës ir kalnai; didþiosios upës ir salpos; salos ir pakrantës. Pasaulinës parodos organizatorë Ispanija numato árengti penkis teminius paviljonus, vandens parkà ir didþiausià pasaulyje upiø akvariumà. Lietuva – lietaus kraðtas, todël vienu ið pagrindiniø ekspozicijos akcentø parodoje pasirinktas lietus. „Lietaus namais“ pavadintà ekspozicijà 690 m2 dydþio paviljone suprojektavo ir árengë konkursà laimëjusi ir didelæ ekspozicijø rengimo patirtá sukaupusi bendrovë „Ekspobalta“. Tik áëjæs á Lietuvos paviljonà lankytojas jo viduryje išvysta „Lietaus namus“. Tai – „gyvas“, trigubomis lietø imituojanèiomis sienomis statinys. Sienas, kurios atsiranda bëgant vandeniui, daþnai galima matyti bankuose ar stebëti fontanuose. Taèiau niekas anksèiau nebandë sujungti vandens sienø á visumà ir ið jø pastatyti namà. Be to, ádomu tai, kad, priëjæs prie „Lietaus namo“ durø, kurios në kiek nesiskiria nuo kitø sienø, lankytojas prieð save pamato besiskiriantá vandená, kvieèiamas áeiti vidun. „Namo“ viduje galima stebëti ávairius lietuje atsispindinèius Lietuvos vaizdus.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

27

Kiti lankytojø traukos centrai Lietuvos paviljone – lietuviðko alaus baras, krepðinio pergaliø vitrina ir pardavimui skirti gintaro dirbiniai bei kiti suvenyrai ajerø formos vitrinose. Susipaþinti su Lietuva lankytojams padeda 12 keliomis uþsienio kalbomis kalbanèiø gidø, pasipuoðusiø ryðkiais mëlynais ir þaliais drabuþiais. Ðias spalvas pasiûlë drabuþius sukûrusios dizainierës Jolanta Rimkutë ir Ieva Ðeviakovaitë. Anot jø, ðis spalvø derinys puikiai tiks prie pagrindinës Lietuvos ekspozicijos temos – draugiðko lietaus: mëlyna – vandens spalva, o þalia – visa gyvybë, atsirandanti ið lietaus. Iðëjus ið Lietuvos paviljono, prieš akis atsiveria nuostabus vaizdas su Saragosos Katedros siluetu tolumoje, šiek tiek primenantis mûsø sostinæ Vilniø. Visai ðalia Lietuvos ekspozicijos ásikûrë nedaþnai pasaulinëse parodose prisistatanèio Vatikano, o ið kitos pusës – Jungtiniø Tautø paviljonai. Daug dëmesio parodos metu bus skiriama mokslininkø ir ekspertø praneðimams, geriausioms vandens naudojimo patirtims, naujø technologiniø sprendimø pristatymui, diskusijoms. Joms skirtas nuolat veikiantis forumas bendru pavadinimu „Vandens tribûna“, kurio tikslas – plëtoti bendrà supratimà apie vandens iðtekliø naudojimo Þemëje galimybes ir problemas. Lietuvos ekspozicija orientuota ne tik á centrinæ parodos temà, bet ir á bendresná mûsø valstybës pristatymà. Nemaþai dëmesio skirta artëjanèiam Lietuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimui bei „Vilniaus – Europos kultûros sostinës“ programai. Valstybiø dalyvavimà pasaulinëje parodoje vainikuoja jø Nacionalinës dienos, kuriø metu parodà aplanko tø valstybiø vadovai, vyriausybinës delegacijos, pasirodo geriausi tø ðaliø menininkai ir atlikëjai. Vienintelës ið trijø Baltijos ðaliø parodoje dalyvaujanèios Lietuvos pristatymui pasirinkta birþelio 23 d. (Joniniø arba Rasø ðventës iðvakarës). Nacionalinei dienai skirtà koncertinæ programà parengë berniukø ir jaunuoliø choras „Àþuoliukas“, Lietuvos valstybinis orkestras „Trimitas“, tautiðka kapelija „Sutaras“, lietuviø liaudies ðokiø kolektyvas „Vilniaus pynimëlis“, kanklininkiø trio „Basom“, skrabalø virtuozas Regimantas Ðilinskas, merginø trio „Electric Ladies“, „Lithuanian Jazz Trio“ ir solistë Asmik Grigorian. Nacionaline diena Ispanijos ir parodos lankytojø ið viso pasaulio paþintis su Lietuva nesibaigs. Liepos 6-àjà paviljone bus pristatomas áspûdingas fotografijø albumas „Neregëtoji Lietuva“, rugpjûèio

mënesá net tris kartus parodos lankytojø kviesti á kitø metø renginius kartu su atlikëjais vyks „Vilniaus – Europos kultûros sostinës“ organizatoriai. Renginiai pasieks net beveik uþ poros ðimtø kilometrø nuo Saragosos esantá nuostabios architektûros romënø laikus menantá Albaracino miestelá, kuris parodos metu (o, tikëkimës, ir po jos) draugaus su Lietuvos paviljono rengëjais.

Tæsinys. Pradþia Nr. 5

Bronius AMBRAZIEJUS
Taigi, nors jau pajëgus uþfiksuoti juostoje þmogø supanèià aplinkà, bet toli graþu dar nepajëgus kartu su ja þiûrovui pateikti „në vienos natos ið tos sudëtingos simfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëjimà“, t.y. garso, kinas, kaip matome, ne tiek nustebino, kiek nuvylë Gorká, kuris ir savo straipsná pradeda þodþiais: „Sinematografas – tai judanti fotografija“. Taèiau patys kino pionieriai, kuriø, plëtojantis kinui tiek Prancûzijoje, tiek kitose šalyse, vis daugëjo, visai nemanë, kad jø „judantieji vaizdai“ turëtø bûti nebylûs. Jie ið karto suvokë, kad begarsis kinas – tai tik negyvas „ðeðëliø judëjimas“, kuriam gresia didelis pavojus netrukus virsti pigiu cirkiniubalaganiniu renginiu, bet në vienas jø ið pradþiø neturëjo aiðkesnio suvokimo, kaip ir nuo ko reikia pradëti kino „ágarsinimà“, juo laF.Leharas savo sceninës veiklos pradþioje. Viena, 1900 metai

Dairytis á ðalis ar neðti vëliavà patiems
Dalyvaudama pasaulinëse parodose Lietuva turi puikià galimybæ gerinti valstybës ávaizdá, pristatyti ðalies pasiekimus paèiose ávairiausiose srityse, skatinti turizmà ir ðaliø bendradarbiavimà. Dar nepasibaigus „Expo Zaragoza 2008“, Lietuva jau pradeda ruoštis pasaulinei parodai „Expo 2010“ Šanchajaus mieste Kinijoje. „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“ – pagrindinë bûsimos parodos tema, taigi Lietuva ir vël turës progà parodyti pasauliui, kà yra pasiekusi urbanistikos ir architektûros, miestø planavimo ir infrastruktûros srityse. Jau þinomos ir dar dvi bûsimos pasaulinës parodos – 2012 m. EXPO, skirta pakranèiø temai, vyks Korëjoje, o 2015 m. pasaulinë paroda, skirta mitybos problemoms ir gastronomijai, – Italijos mieste Milane. Pasaulines parodas koordinuoja, jø vykimo vietà, laikà ir pagrindines temas nustato Tarptautinis pasauliniø parodø biuras (Bureau International des Expositions, arba B.I.E. – pranc.), kurio centrinë bûstinë yra Paryþiuje. Lietuva, nors ir aktyviai dalyvauja pasaulinëse parodose, nëra ðios tarptautinës organizacijos, vienijanèios 152 pasaulio valstybes (tarp jø – 22 ES valstybës), narë, todël negali visavertiškai naudotis jos teikiamomis galimybëmis. Dël to kaltas ne tik mûsø valdþios struktûrø ar atskirø institucijø nerangumas. Tai iš dalies uþprogramuota B.I.E. Nors pasauliniø parodø rengimo principai (o ir reikðmë) labai panaðûs á olimpiniø þaidyniø organizavimà, skirtingai nei Tarptautinis olimpinis komitetas, ði organizacija nereikalauja, kad kiekvienoje valstybëje bûtø jos dalyvavimà pasaulinëse parodose koordinuojanti struktûra. O kai nëra tokios struktûros, tai ir nëra kam rûpintis, kad valstybë kiekvienai parodai rengtøsi nuosekliai ir kryptingai. Kiekvienàkart valstybë, gavusi teisæ surengti pasaulinæ parodà, siunèia oficialius kvietimus visoms pasaulio vyriausybëms, ðios svarsto, dalyvauti ar ne, o jei nusprendþia dalyvauti, tada ir vël ið naujo galvoja, kas viskà organizuos. Nukelta á 42 p.

biau kad ir techniniø galimybiø tam dar didelio pasirinkimo nebuvo. Taèiau praktika netrukus parodë, kad ðiam tikslui pati pirmoji, visiems lengvai prieinama, tinkamiausia ir paprasèiausia priemonë yra gyvai atliekama muzika. Nors yra teigianèiø, kad jau per istorinæ broliø Liumjerø kinematografo inauguracijà jø filmø demonstravimà „Indiðkame salone“ lydëjo pianino improvizacijos, taèiau apie tai në vienas to renginio dalyvis, taip pat ir minëtasis kino pionierius, dar vadinamas ir siuþetinio filmo tëvu, Meljesas savo atsiminimuose net neuþsimena (sunku patikëti, kad muzika nebûtø atkreipusi jø dëmesio ir jie nebûtø bent uþsiminæ apie jà). Matyt, ðios improvizacijos atsirado kiek vëliau, kai þiûrovai pradëjo reaguoti á triukðmingà, erzinantá projekcinio aparato traðkëjimà kino seanso metu, kurá filmø demonstruotojai pabandë nustelbti gyvai atliekama muzika. (Pirmieji, matyt, ir èia buvo broliai Liumjerai, nes jau 1896 m. jø parduodamuose kino seansø bilietuose atsiranda nuoroda “garsas – pianisto ir kompozitoriaus M.Emilio Maravalio“.) Ðtai tokia buvo kino „ágarsinimo“ pati pradþia, kaip ir pats kinematografas, praëjusi ilgà ieðkojimø ir atradimø kelià, taip praktika

28

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Francas Leharas ir kinas
paskatino pirmøjø filmø garsiná-muzikiná fonà, kurá ið pradþiø sudarë tik improvizuojama pianino ar fortepijono muzika. Jà, sëdëdami prieðais ekranà, atlikdavo samdomi pianistai – taperiai (pranc. tapeur – pianistas, skambinantis ávairiose pramogø vietose bei nebyliojo kino seanso metu), davæ pradþià iðtisai plejadai ðio tipo atlikëjø ir gyvavæ tol, kol gyvavo ir negarsinis kinas. Nemaþa jø dalis bûdavo gana þemos kvalifikacijos, neretai net neturintys rimtesnio muzikinio iðsilavinimo atlikëjai, labai primityviai suvokiantys savo pareigas ir á jas þiûrintys be didesnës atsakomybës. Jø atliekami muzikiniai numeriai bûdavo tik primityvus garso pakaitalas. Daþniausiai jie apsiribodavo atsitiktiniu akompanimentu, neturinèiu nieko bendro su rodomu filmu, skambindami tik tai, kà mokëjo – bet kokius kûrinius, pateikdami geriausiu atveju tik neutralø garsiná muzikiná fonà. Neiðrankiam to meto þiûrovui ið pradþiø ir tiek uþteko. Beje, kai kinas pasiekë ir Lietuvà bei jos provincijas, tokie ekrano „iliustratoriai“ kartais net sukeldavo anekdotines situacijas, kurios patekdavo ne tik á spaudà, bet ir á folklorà. Viena ið tokiø, pasakojama, ávyko kaþkokiame atokiame baþnytkaimyje, kai pasamdytas tik armonika grojantis vietinis muzikantas á kino seansà iliustruoti religinës tematikos filmo atëjo gerokai „paëmæs ant dràsos“ ir nelabai besusivokiàs, kas vyksta ekrane. Iðvydæs jame Jëzø Kristø, einantá vandeniu, jis smagiai uþtraukë tuo metu labai populiarià iðgertuviø dainà: „Kiekvienam girtam tipeliui jûros marios iki keliø…“ Þinoma lenkø muzikologë ir kino istorikë Zofija Lissa (1908–1980) prisimena: „Tais metais, kai kinas dar buvo negarsinis, mûsø namo kieme buvo ásikûræs kino teatras ir vasaros metu per atvirà langà girdëdavosi kliunkinimas rojaliu – padrikos, nieko bendro tarpusavyje neturinèios ávairiø pjesiø ið-

Ðiauliø kino teatrà, kuriame þiûrovus þavëjo ið Maskvos atvykæs pianistas improvizatorius G.A.Nevtonovas, „jo atliekami kûriniai pasiþymëjo puikia technika, ðvelniu tonu“.

„Indiðkas salonas“ – pirmoji pasaulyje vieða mokama kino salë, kurioje ávyko kinematografo inauguracija

traukos, kurios lydëjo kino filmø demonstravimà. Nors muzika þeidë mano klausà, taèiau að jau tada suvokiau, kokià svarbià rolæ ji vaidina kino filme“. Toká Lissos suvokimà, be abejo, sàlygojo tai, kad nors tarp taperiø buvo ir daug tokiø, kurie tik dauþë neretai nelabai suderinto pianino klaviðus, taèiau tarp jø pasitaikydavo ir talentingø menininkø, kurie jau bandydavo pateikti tikrà rodomo filmo muzikinæ iliustracijà, atskleisti jo veikëjø charakterius, paryðkinti jø iðgyvenimus, emocijas, charakteringesnius siuþeto momentus ir kt., kruopðèiau parinkdami ar improvizuodami atitinkamà muzikà. Savo muzikinës karjeros pradþioje taperiais dirbo ne vienas vëliau plaèiai iðgarsëjæs pianistas ar kompozitorius: D.Ðostakovièius, I.Dunajevskis, F.Èerèilis (jo vëliau paraðyta muzika þinomajam V.Disnëjaus pilnametraþiam animaciniam filmui „Snieguolë ir septyni nykðtukai“ susilaukë pasaulinio pripaþinimo bei ávertinimo ir iki šiol laikoma kino muzikos etalonu), E. di Kapua (populiariosios neapolietiðkos dainos ,,O mano saule” autorius, o ið lietuviø – S.Vainiûnas, kuris, studijuodamas Rygos konservatorijoje, kurá laikà vakarais grojo viename ið miesto kino teatrø nebylaus kino seansuose. Tai buvo bene pirmasis ir vienintelis aukðto profesinio lygio lietuvis kino taperis. Gaila, kad ðio savo talento jis neturëjo progos pademonstruoti ir savo kraðte. Tuo tarpu gerø taperiø-improvizatoriø pasitaikydavo ir Lietuvoje, tik, deja, jie buvo ne lietuviø tautybës. Kai kuriuos ið jø net pamini ir to meto rusiðka spauda. Pvz., Maskvoje leidþiamas pirmas specializuotas þurnalas „Sine-Fono“ savo 1909 m. lapkrièio 15 numeryje informuoja, kad Ðiauliø kino teatre „Moderne“ garsëjo taperis Volfbergas, „kurio nuostabus skambinimas sudarydavo toká didelá áspûdá, kad jis ilgam iðlikdavo þmoniø sàmonëje“. Kito, taip pat Maskvoje leidþiamo „Kino-þurnal“ 1910 metø 10 numeryje raðoma apie tà patá
Kino teatras „Renesansas“ Rygoje, kuriame S.Vainiûnas, studijuodamas konservatorijoje, kurá laikà dirbo taperiu

Suprantama, nors geresni taperiai ir stengësi ne tik stelbti projekcinio aparato keliamà triukðmà, bet ir pateikti þiûrovui rimtà ir ávairiapusiðkà rodomo filmo siuþeto iliustracijà, jø kukli fortepijoninë muzika nebuvo pajëgi patenkinti sparèiai auganèiø kinematografo ir jo savitos dramaturgijos reikalavimø. Vis didëjantis kino teatrø bei jø lankytojø skaièius skatino kino menininkus ir verslininkus ieðkoti naujø, ávairesniø ágarsinimo galimybiø ir bûdø kinematografe. Ðá poreiká ypaè skatino vienas po kito atsidaræ prabangûs, turtingi kino teatrai su puoðniomis þiûrovø salëmis, rûbinëmis, estradomis, bufetais ir kt. Juose taperiø vaidmuo darësi vis sudëtingesnis, jis vis labiau transformavosi, muzikantai vietoj solo pradëjo groti su ávairios sudëties instrumentiniais ansambliais ar net orkestrais, kuriems dirigavo nebe áprastiniai, o kino dirigentai, stovintys prieð ekranà ir stebintys siuþeto eigà jame. Neretai muzikinæ ekrano iliustracijà atlikdavo tik ansambliai ar orkestrai, jau be taperiø, o nuo 1911 metø dideliuose kino teatruose atsirado milþiniðki „Wurlitzer“ ir „Kimbal“ kino vargonai, kuriø diapazonas ir registrø gausa leido beveik tiksliai atkurti orkestro skambëjimà. Taip plëtësi garsinë nebylaus kino partitûra, kurioje greta muzikos netrukus buvo pradëtos naudoti ir kitokios, ne muzikinës iðraiðkos priemonës – buitinius triukšmus ir ávairius kitus garsinius efektus išgaunanèios mašinos „Allefex“ ir „Kinematophone“, uþ ekrano stovintys artistai kai kuriose reikðmingesnëse filmo vietose suðukdavo ðûksnius, iðtardavo atskirus þodþius ar net sakinius (á jø sinchroniðkumà maþai kreipdami dëmesio), vienà kità muzikinæ frazæ atlikdavo dainininkai. Tokiomis ir kitokiomis priemonëmis – o jø vis daugëjo – buvo bandoma iðsklaidyti „didájá nebylá“ gaubianèià tylà. Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

29

Alfredui bûtø aðtuoniasdeðimt...
Akad. Jurgis BRËDIKIS
Alfredas gimë Juozo Smailio ðeimoje 1928 m. geguþës 7 d. Kauno rajono Paþërø baþnytkaimyje, Dievogalos kaime. Tëvai turëjo 19 hektarø þemës, ðeima buvo gausi ir vaikams teko padëti dirbti ûkyje. Taèiau tëvas, apsiðvietæs þmogus, norëjo, kad jo vaikai siektø mokslo, ir jo svajonës iðsipildë, nepaisant kad sovietmeèiu, 1951 metais, šeima buvo ištremta. Tas faktas nemaþai nemalonumø sudarë Alfredui, nors jam ir pasisekë iðvengti trëmimo. Alfredo gabumai mokslui pasireiðkë nuo pat mokymosi pradþios. Baigæs Paþërø pradþios mokyklà, perðokdamas á aukðtesnæ klasæ, ástojo á Veiveriø progimnazijà, kurià, performuotà á gimnazijà, baigë 1944 metais. Tais paèiais metais ástojo á Kauno universiteto Medicinos fakultetà, kurá su pagyrimu baigë 1949 metais. Kurso draugø prisiminimu, Alfredui studijos nebuvo sunkios, jis daug skaitë, ypaè domëjosi Antikos ir Lietuvos istorija. Jaunas gydytojas pradëjo dirbti chirurgu Respublikinëje Kauno klinikinëje ligoninëje (RKKL). Trejais metais vëliau, paskirtas klinikiniu ordinatoriumi, ir að èia pradëjau savo chirurgijos kelià, ir nuo to laiko mûsø keliai visà laikà ëjo lygiagreèiai. Tad šiame straipsnyje daugiausiai remsiuos savo prisiminimais iš asmeninio bendravimo ir bendradarbiavimo su Alfredu Smailiu. Pagal esamà rotacijos tvarkà mums teko dirbti beveik visø profiliø chirurginiuose skyriuose, áskaitant ir darbà poliklinikoje. Darbo krûvio – valandø ar budëjimø – niekas neskaièiavo, dirbti reikëjo tiek, kiek reikëjo. Visi pasimatydavome tik rytiniø konferencijø metu. Buvo áprasta pasidalyti naujienomis, paprastai apie futbolà ir krepšiná. Dalyvaujant Alfredui, pokalbiai iðsiplësdavo, jis „uþvirdavo“ diskusijas paèiais ávairiausiais klausimais, jei prireikdavo, ir Biblijà pacituodavo. Alfredas nenorëjo tenkintis eilinio chirurgo darbu. Daug kam buvo netikëta, kai jis, 1953 m. nuvykæs á Maskvà, dalyvavo aspirantûros konkurse garsiame A.Vyðnevskio eksperimentinës ir klinikinës chirurgijos institute. Tapo pirmuoju Maskvoje aspirantu iš Lietuvos. Jo mokslinis vado-

Smailiui

Profesoriui

Tais pat metais išëjo krûtinës làstos chirurgijos kursus Kijeve. Gráþæs á Kaunà tapo Kauno medicinos instituto Hospitalinës chirurgijos katedros asistentu. Alfredas buvo pasiryþæs plëtoti plauèiø ir apskritai krûtinës làstos chirurgijà. Bendradarbiaudamas su plauèiø tuberkuliozës skyriaus darbuotojais, pradëjo operuoti serganèius plauèiø tuberkulioze, atsparia medikamentams forma. Neabejotinai A.Smailys prisidëjo prie

Profesorius Alfredas Smailys (pirmas ið deðinës)

vas buvo instituto direktorius akademikas A.Vyšnevskis, vienas þymiausiø rusø chirurgø, vietinës anestezijos propaguotojas. Netrukus á tikslinæ aspirantûrà atvykome iš Kauno medicinos instituto dar keturi aspirantai – O.Skuèaitë-Grinkevièienë, A.Svigrys, St.Ragaiðis ir J.Brëdikis. Visi bendravome, susitikdavome beveik kiekvienà savaitgalá I Maskvos medicinos instituto bendrabutyje Zubovkos aikðtëje. Èia gyveno ir uþsienieèiai studentai bei aspirantai, vakare vykdavo šokiai. Alfredas naudojosi proga pabendrauti su kitatauèiais ir papasakoti apie Lietuvà. Ëmë mokytis ispanø kalbos. Bebendraudamas su kinais sulaukë nemalonumø, kai pasivaiðinæs per garsiai aiškino, kokie galingi buvo lietuviai, o didysis kunigaikðtis Algirdas kalaviju dauþë Kremliaus sienas. Kità dienà jo pasigedome. Paaiðkëjo, kaþkas áskundë ir saugumo buvo sulaikytas. Gerai, kad viskas baigësi geruoju. Alfredas neslëpë nuo manæs savo patriotizmo. Atvirai pasikalbëdavome apie mûsø ðalies likimà. Jis pasiûlë man pasiraðyti krauju abipusá susitarimà kovoti dël Lietuvos laisvës. Tuo laiku plauèiø, kaip ir širdies ir kraujagysliø, chirurgija buvo naujausia chirurgijos kryptis. Alfredas susidomëjo aspirantûros vadovo atliekamomis plauèiø operacijomis. 1957 m. jis apgynë medicinos mokslø kandidato disertacijà „Komplikacijos po plauèiø operacijø“.

torakalinës chirurgijos, ne tik plauèiø, bet ir naujø bronchø bei trachëjos operacijø, taip pat labai apleistos stemplës chirurgijos plëtojimo. Taèiau A.Smailio aktyvumas chirurgijoje tam tikra prasme buvo problematiškas. Chirurginëje klinikoje nestigo pakankamai aukðto lygio praktikos chirurgø. Jie nebuvo linkæ pripaþinti kolegø, kurie, neturëdami pakankamos klinikinës, tiksliau, operacijø patirties, moksliniø laipsniø dëka atsistojo ant aukštesnio laiptelio klinikos hierarchijoje. Priešiškai Alfredui buvo nusiteikæs vienas vadovaujanèiø chirurgø ir já palaikæ gydytojai. Alfredas, reikia pasakyti, taikstësi su tokia situacija, praðydavo leisti dalyvauti operacijose asistentu, taèiau, kadangi turëjo ir kitø pareigø, jo veikla operacinëje buvo daugiau epizodiška, o verþimasis operuoti neadekvaèiai didelis. Jis buvo daugiau apsiskaitæs, suþinojæs kokiø nors naujienø, karðtai árodinëdavo, kad reikia keisti chirurginæ taktikà ir operacijø metodus. Tai dar labiau didino konfrontacijà ir pagaliau, kai Alfredas padarë klaidø ir nesëkmingai atliko kelias operacijas, grupë prityrusiø klinikos chirurgø pareikalavo, kad administracija apribotø jo chirurginæ veiklà. Jam tai buvo didelis smûgis. Kiek jam reiðkë chirurgija, rodë tai, kad, uþmezgæs kontaktus su rajonø chirurgais ir gavæs galimybæ daryti operacijas, vykdavo ten, kur já pakviesdavo! Kita A.Smailio kaip gydytojo veiklos sri-

30

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

tis – reanimacija, atgaivinimas. Dar bûdamas aspirantu Maskvoje, jis susipaþino su SSRS reanimatologijos „tëvu“ akademiku V.Negovskiu ir jo bendradarbiais. Tai buvo laikotarpis, kai pirmà kartà ne tik medicininëje visuomenëje plaèiai nuskambëjo klinikinës ir biologinës mirties sàvokos. Tapo aiðku, kad, širdþiai staigiai sustojus, penkias šešias minutes dar yra galimybë þmogø atgaivinti. Akad. V.Negovskis, daug eksperimentuodamas, árodinëjo intraarterinio kraujo perpylimo reikðmæ. Atgaivintø po klinikinës mirties ðuniukø nuotraukos pasirodë spaudoje. Uþsienyje plito tiesioginis ðirdies masaþas ir elektrinë defibriliacija aukðtos átampos elektriniais impulsais, ligoninëse pradëta steigti intensyvios terapijos ir reanimacijos poskyrius. A.Vyðnevskio institute pirmà kartà po ðirdies operacijø Alfredui gerai paþástamas gydytojas G.Cukermanas elektriniais impulsais pašalino prieširdþiø virpëjimà. Atgaivinimas ir elektrinë defibriliacija tapo bûsimos Alfredo mokslinës veiklos pagrindine aðimi. Alfredas ëmësi moksliniø eksperimentø ir naujus metodus stengësi ádiegti praktikoje. 1960 m. Kauno respublikinëje ligoninëje ásakymu buvo áteisintas tiesioginis širdies masaþas ir kiekvienu staigios mirties atveju klinikose turëjo bûti iðkviesta atgaivinimo brigada, kurià parengë A.Smailys. Á ðià veiklà jis átraukë pirmiausia anesteziologus – ši sritis tik buvo atsiradusi. Savo chalato kiðenëje Alfredas visada neðiojosi maþo sterilizatoriaus dëþutæ su skalpeliu, kad bet kurioje ligoninës vietoje galëtø skubiai atverti krûtinës làstà ir pradëti tiesioginá ðirdies masaþà. Prireikus elektrinës defibriliacijos, doc. A.Šimkaus prisiminimu, A.Smailys kartà griebë stalo lempà, nuplëðë laidus, ájungë á rozetæ ir juos pridëjo prie ðirdies atvertoje krûtinëje. Tàsyk nepasisekë. Vienà kartà RKKL priëmimo kambaryje, nesuderinus veiksmø, elektros ðokas teko Alfredui, jis net nuvirto, taèiau, laimë, nieko blogo neatsitiko. Buvo unikaliø sëkmingø atgaivinimo atvejø, vienas jø net Prienø ligoninëje. Apie 1960 metus Vakaruose buvo árodytos iðorinio ðirdies masaþo ir kvëpavimo „burna burnon“ galimybës. A.Smailys 1961 m. tapo vienu išorinio širdies masaþo pradininkø Sovietø sàjungoje. Jis daug nuveikë, mokydamas atgaivinimo metodø ne tik klinikø personalà, bet ir rûpindamasis ðiø metodø propagavimu ir ádiegimu visoje Lietuvoje. Jis tapo pripaþintu autoritetu. Aišku, kaip kiekvienai naujovei, taip ir šiai atsirado opozicija. RKKL buvo surengta klinikinëanatominë konferencija, kur patologoanatomai demonstravo po nesëkmingo gaivinimo mirusiam rastus lûþusius ðonkaulius. Iškilo net retorinis klausimas: „Ar geriau gyvas su lûþusiais ðonkauliais, ar miræs, bet su sveikais ðonkauliais?!“

Gana lemtingas Lietuvos reanimatologijos istorijoje buvo vienas atvejis. Alfredas suþinojo, kad Marijampolës ligoninëje kaþkokiu bûdu atsirado naujas aparatas – defibriliatorius, kuriuo nemokëta naudotis. Jo iniciatyva šis pirmasis SSRS serijinës gamybos tinklinis defibriliatorius atsirado klinikose. A.Smailys kritiškai vertino aparato konstruktoriaus pasirinktus elektrinio impulso parametrus. Padedamas inþinieriø, pradëjo eksperimentinius optimalios impulso formos tyrimus. Klinikose, naudojant defibriliatoriø, pasisekë po klinikinës mirties dël skilveliø virpëjimo atgaivinti kelis ligonius. Tai buvo pirmieji sëkmingi atvejai buvusioje SSRS. Kai Maskvoje buvo nuspræsta sukurti filmà apie gaivinimà, nufilmuoti ir Kaune atgaivinti du ligoniai. Be to, prof. A.Lukoðevièiûtë per trumpà laikà ágijo didþiausià prieðirdþiø virpëjimo šalinimo elektriniais impulsais patirtá SSRS. Nestebëtina, kad, 1970 m. skiriant valstybinæ premijà uþ darbus elektrinës defibriliacijos srityje, kartu su maskvieèiais laureatais tapo ir A.Smailys bei A.Lukoðevièiûtë. 1966 m., jau bûdamas docentu, A.Smailys pateikë gynimui daktarinæ (habil.dr.) disertacijà „Eksperimentiniai-klinikiniai staigaus ðirdies sustojimo patogenezës ir terapijos tyrimai“. Deja, prieð pat gynimà mokslinë taryba gavo informacijos, esà ne viskas atitinka faktus. Teko atidëti gynimà. Nors netrukus disertacija buvo sëkmingai apginta, Alfredui tai daug sveikatos kainavo. 1968 m. A.Smailys buvo paskirtas naujai Kauno medicinos institute ásteigtos širdies elektrinës stimuliacijos ir defibriliacijos mokslinës laboratorijos vedëju. Taip buvo sujungtos A.Smailio ir mano plëtojamos mokslo kryptys. Su Alfredu mes draugiškai pasidalinome etatus bei lëðas ir per visà jo vadovavimo laikotarpá – iki 1994 metø visada puikiai sutardavome. Laboratorijoje dirbo ne tik medikai, bet ir inþinieriai bei biofizikai. A.Smailio grupë daug metø tyrë, kokios formos impulsai yra tinkamiausi defibriliacijai, aiškinosi antifibriliacines ultragarso savybes ir kt. Nesuskaièiuojamai daug ðuniukø pasitarnavo mokslui. Nors kai kurie gauti rezultatai buvo panaudoti konstruojant SSRS defibriliatorius, manau, jei tie darbai bûtø vykæ Vakarø ðalyse, jie tikrai bûtø sulaukæ didelio firmø susidomëjimo. A.Smailio vadovaujama mokslinë laboratorija tapo viena stipriausiø Kauno medicinos institute – èia pateikta daugiausia iðradimø (vien A.Smailio ir bendraautoriø – 22), racionalizaciniø pasiûlymø, surengta moksliniø simpoziumø, apginta disertacijø, nors labiau remiamos buvo kardiologinës krypties laboratorijos. Alfredas sugebëjo savo idëjomis uþkrësti praktikos gydytojus, átraukti juos á moksliná darbà.

Alfredo novatoriðka gyslelë pasireikðdavo ávairiose srityse. Maþai kas þino, kad jo dëka Respublikinëje Kauno ligoninëje buvo ádiegtas dializës metodas, kurá pirmiausia ávaldë gyd. J.Dubinskaitë. 1969 m. A.Smailiui suteiktas profesoriaus vardas. Moksliná jo bagaþà sudaro 270 publikacijø, ið jø 74 recenzuojamuose leidiniuose. Paminëtinas vadovëlis „Klinikinë chirurgija“, kurio bendraautoris jis yra, parengtos nedidelës monografijos – „Plauèiø tuberkuliozës chirurginis gydymas“ (1970), „Skilveliø virpëjimas“ (1977), „Þmogus ir vanduo“ (1984), „Ultragarsas medicinoje“ (1985). Moksliniai straipsniai publikuoti þurnaluose „Sveikatos apsauga“ ir leidinyje „Medicina“ bei pagrindiniuose SSRS medicininiuose þurnaluose (Chirurgija, Sovetskaja medicina, Klinièeskaja medicina, Kardiologija, Medicinskaja technika), taip pat vokieèiø kalba „Zentralblatt fur Chirurgie“. Daugiausia straipsniø reanimacijos klausimais – á juos áeina staigaus ðirdies sustojimo tyrimai ir defibriliacija. Svarbià jo ir bendraautoriø moksliniø publikacijø dalá sudaro chirurginiø medþiagø impregnacijos antibiotikais klausimai. Taip pat nagrinëjamos ávairios torakalinës chirurgijos ir bendros chirurgijos problemos. Parengë daug metodiniø nurodymø, tarp jø skæstanèiøjø gelbëjimo klausimais – Alfredas buvo Respublikinio ir Kauno klubo „Neptûnas“ pirmininkas, apdovanotas ir medaliu „Uþ skæstanèiøjø gelbëjimà“. Mëgo populiarinti mokslà, skaitë paskaitas „Þinijoje“, nemaþai straipsniø paraðë þurnalui „Mokslas ir gyvenimas“ ir kt. Net apie 100 straipsniø parengë istorijos klausimais, pvz., „Mûsø perimetrø ypatumai“, „Lietuviðka vëliava – jos istorinës iðtakos“, „Lietuva ir maþos ðalys europolitikoje“; raðë apie nuosavybës teisæ, Karaliauèiaus problemas, apie teisæ ir moralæ, sukeldamas nemaþai diskusijø. Esu ádomaus atsitikimo liudininkas – mano paþástamas istorijos mokytojas kartà paklausë manæs, ar tikrai profesorius Smailys yra medikas. Paaiðkëjo, kad su ádomumu iðklausæs mokytojø seminare Alfredo paskaità istoriniais klausimais... Plati buvo A.Smailio visuomeninë veikla: SAM kuratorius reanimacijos ir anesteziologijos klausimams, ávairiø moksliniø tarybø narys, dalyvavo rengiant SSRS didþiàjà enciklopedijà ir kt. Jis aktyviai palaikë biofizikø rengimo KMI idëjà, bendravo su jos iniciatoriais E.Naruðevièiumi ir A.Gutmanu. Jo didþiausias pomëgis buvo numizmatika. Gerai nusimanë, turëjo didþiulæ kolekcijà, kurios dalá, deja, iðvogë. 1988 m. kûrësi Sàjûdis. Baigësi prof. A.Smailio kaip pasyvaus politinio rezistento laikotarpis, prasidëjo aktyvi politinë veikla. Jis su entuziazmu ásijungë á Sàjûdá – vieMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

31

daugiausia bendradarbiai, raðytojai, bièiuliai. Juos papildo ðeimos nariai. Pristatant aukštos poligrafinës kokybës, oriai, elegantiðkai parengtà leidiná, kalbëjo straipsniø, prisiminimø pateikëjai – J.Aputis, J.Sprindytë, P.Braþënas, S.Stungurys, Profesoriaus dukra, sûnus, palydimi klasikinës muzikos intarpø. Sudarytojai pratarmëje apgailestauja, kad knygoje liko menkai aptarti Alberto Zalatoriaus – visuomenës veikëjo, politiko, papildyèiau – ir pedagogo darbai. Tad bandysiu pateikti vienà kità prisiminimø fragmentà apie Albertà Zalatoriø – pedagogà. *** Ëjo turbût 1958–1959 mokslo metai. Rietavo vidurinëje mokykloje, perëmus vadovavimà direktoriui Jonui Stabuþiui, kiek prasisklaidë slogi pokario metø atmosfera, pagyvëjo uþklasinë veikla. Rietavo parko pakraštyje direktorius pastatydino lentinæ darþinæ – sporto salæ, kurios gale – scena. Tad mokykla, besiglaudþianti iðlikusiame Oginskiø dvaro tarnø pastate, jau galëjo organizuoti renginius, pasikviesti sveèiø.

Literatûrologas, kritikas, pedagogas
Doc. Regina NORKEVIÈIENË
Vilniaus pedagoginio universiteto Literatûros katedra, Klaipëdos leidykla „Eglë“, Nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka besidominèius literatûra pakvietë á knygos „Lituanistikos keleivis. Albertas Zalatorius: literatûrologas, kritikas, pedagogas, kultûrininkas“ sutiktuves. Sudarytojai ir renginio vadovai – VPU doc. Vytautas Martinkus ir Profesoriaus dukra Eglë Zalatoriûtë – supaþindino su leidinio struktûra bei turiniu. Knygoje pateikti pranešimai mokslinës konferencijos „Lituanistikos keleivis pasaulyje ir Lietuvoje“, kurià 2007 m. spalio 29 d., minint 75-àsias A.Zalatoriaus gimimo metines, surengë VPU Lietuviø literatûros katedra ir Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. Darbø autoriai – vyresnës kartos literatûrologai, amþininkai ir jaunesnioji karta – buvæ Profesoriaus studentai, ávairiais aspektais nagrinëjantys A.Zalatoriaus kûrybiná palikimà. Antroji knygos dalis – atsiminimai. Autoriai – taip pat nas jo þidiniø buvo èia pat, Medicinos akademijos mokslinëse laboratorijose. Alfredas buvo puikus oratorius, daug kalbëjo mitinguose, raðë, agitavo. Buvo išrinktas TSRS deputatu ir Maskvoje aktyviai kartu su kitais lietuviais deputatais siekë ekonominës ir politinës nepriklausomybës. Daug bendravo, svarstant bendrus klausimus su estais, latviais, akademiko Sacharovo ir kt. grupëmis. Visiems aiðkino Lietuvos valstybës ir lietuviø kalbos kilmæ. A.Smailys labai stengësi árodyti, kad egzistuoja Ribentropo-Molotovo aktai, kuriais Vokietija ir SSRS pasidalino átakos sferomis ir Baltijos ðalys atiteko sovietams. To slapto susitarimo atskleidimas leido kalbëti apie Lietuvos aneksijà ir okupacijà. A.Smailys buvo vienas aktyviausiø Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Lietuvos Seimo veikloje. Taèiau ir èia jo laukë smûgis – buvo eliminuotas ið Kauno Sàjûdþio tarybos, netapo ir Lietuvos nepriklausomybës, uþ kurià taip kovojo, signataru. Neabejotinai didelis A.Smailio indëlis atkuriant ir Vytauto Didþiojo universitetà, Kauno Prisikëlimo baþnyèià. Jo pirmasis straipsnis „Kauno Tiesoje“ 1998 m. liepos mën. „Atkurkime Vytauto didþiojo universitetà“ buvo netikëtas iððûkis, maþai kà bendro turintis su realybe. Juk universitetas jau buvo suskaldytas á Kauno Politechnikos ir Medicinos insti-

Mûsø literatûros mëgëjai draugavo su Laukuvos literatais. Atvaþiuodavo jaunutis Norbertas Vëlius, jau tada prisiraðæs storà sàsiuviná savo kraðto padavimø. Suþinojome, kad Varniuose veikia literatø bûrelis, vadovaujamas jauno, energingo mokytojo Alberto Zalatoriaus. Pasikvietëme á bendrà vakaronæ. Mûsø darþinë – salë sausakimða mokiniø ir ðalèio nejauèiame. Varniðkiai literatai, daugiausia aukðtesniø klasiø berniukai, glaudþiai susispietæ apie savo akivaizdþiai gerbiamà ir mylimà mokytojà. Kaþkà skaitë, deklamavo sveèiai, kaþkà – mûsø literatai. Programai baigiantis, iðëjo á scenà mokyto-

tutus! Taèiau po metø VDU buvo atkurtas (taèiau tai atskira istorija). Ir vël smûgis Alfredui – jis netapo VDU Atkuriamojo Senato tarybos nariu. Maþai realu atrodë ið radijo gamyklos „Banga“ sudarkytos baþnyèios, paverstos gamybiniais cechais, atstatyti tai, kas buvo. Taèiau atsirado palaikanèiøjø ir dabar vël ant aukðto Þaliakalnio ðlaito ið visø Kauno pusiø matyti Prisikëlimo baþnyèia. Rusijai paskelbus Lietuvai ekonominæ blokadà, Alfredas aktyviai protestavo, o prasidëjus puèui ir sausio13 dienos ávykiams, jis be baimës atvyko á Kauno radijo stotá, ugningai ir átikinamai vokieèiø kalba praneðë apie karinæ intervencijà ir Lie-

32

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

jas Albertas Zalatorius – jaunas, graþus vyras skvarbiomis tamsiomis akimis, labai tvarkingu juodu kostiumu. Jau iðvaizda ir laikysena privertë salæ susikaupti. Skaitë V.Mykolaièio-Putino „Vergà“ – Þemaitijos glûdumoje negirdëtà, neþinomà kûriná, visiðkai kitoká negu to meto literatûrinë atmosfera. Ir pats skaitovas visiðkai kitoks, tarsi ið kito pasaulio. Be galo átaigus skaitymas, grieþtas santûrumas, neeiliniai artistiniai duomenys. Tekstas netrumpas, keturiolikmeèiams-aðtuoniolikmeèiams labai sudëtingas, taèiau salëje mirtina tyla, susikaupimas. Vargu ar mûsø mokiniai tuo metu suvokë tokio teksto pasirinkimo prasmæ, jo esmæ, taèiau emocinio poveikio bûta labai stipraus. Dar ne kartà mano auklëtiniai gráþo prie to vakaro áspûdþiø. Kiek sugebëdami aiðkinomës, kalbëjomës apie tikrà poezijà, apie þmogaus dvasios laisvæ. Ilgam ásiminë þodþiai: „Að nei vergas, nei karalius, tik þmogus“. Gráþo á Vilniø Albertas Zalatorius. Kuriam laikui nuslopo Varniø literatø veikla. Taèiau po keliolikos metø èia atvyko jauna lituanistë Vlada Èelutkaitë-Vengrienë, vël subûrë Varniø literatus, kalbininkus – visam savo profesiniam gyvenimui. *** Ëjo metai. Þinojau – Albertas Zalatorius – Lietuviø kalbos ir literatûros instituto mokslo darbuotojas. Tada dirbau Pedagogikos institute, sritis – literatûrinis lavinimas aukðtesnëse vidurinës mokyklos klasëse. Septintàjá-devintàjá XX a. deðimtmeèiais vyravo nuostata: mokyklinë lituanistika – ne vien keliø þmoniø, dirbanèiø ðiame institute ar ðvietimo ministerijoje, reikalas. Tai svarbu visai humanitarinei inteligentijai (gaila, kad tokios nuostatos atsisakyta). Rengdamiesi esmingesniam literatûros programø pertvarkymui, praðydavome Lietuviø kalbos ir literatûros instituto, Raðytojø sàjungos, aukðtøjø mokyklø lituanistiniø katedrø, mokytojø ávertinimo. Gaudavome išsamius atsakymus. Albertas Zalatorius elgësi savaip: gavæs programos tekstà, atsi-

liepimø neraðydavo, o aiðkia raðysena imdavo já redaguoti: kai kà iðbraukdavo, kai kà papildydavo, keisdavo esanèius formulavimus savais, kai kurias pastabas áraðydavo paraðtëse. Ið esmës taip pat, kaip anksèiau prof. Jurgis Lebedys: aiðkiai ir konkreèiai. Þinoma, gavus á rankas mokyklà paþástanèio literatûrologo redaguotà tekstà, nauda dalykui maksimali. Labai ryþtinga buvo A.Zalatoriaus pozicija dël tuo metu ignoruojamos Ðatrijos Raganos: ði pavardë bûtina XX a. pradþios apþvalginëje temoje. 1969 m. programos projekte ji atsirado ir keletà metø iðliko. Paskui prasidëjo keistas þaidimas: kaþkas, nepareiðkus oficialios kritikos, ðià pavardæ iðbraukdavo (1977, 1980 m. leidimuose). Mes tyliai jà vël áraðydavome. Oficialiai pareikalauti iðbraukti Ðatrijos Raganà jau buvo gëda, o apsidrausti kaþkurie virðininkëliai norëjo. 1980 m. pasikeitus sektoriaus vadovui (po to ar dël to) ðis þaidimas baigësi. Literatûrologams ne visada buvo lengva suprasti mokykliniø literatûros programø sudarytojø padëtá, nelengva dirbti papildomus neapmokamus darbus, taèiau galvota: kà iðugdysime mokykloje, tokià Lietuvà turësime. *** Nuo 1991 m. prof. Albertas Zalatorius – VPU Lietuviø literatûros katedros vadovas. Nuo tø paèiø metø ir að pradëjau dirbti Metodikø katedros docente. Apie 1996–1998 m. bûdavau skiriama á valstybiniø egzaminø komisijà kaip literatûros pedagogikos specialistë. Bûdavo labai ádomu, kai vadovaudavo prof. A.Zalatorius, egzaminuodavæs studentus ið lietuviø literatûros kursø. Jau knygoje „Lituanistikos keleivis“ buvusi studentë (G.Èingaitë. Su viltimi lenkiuosi jûsø jaunystei, p. 145–154) raðo apie Profesoriaus tvirtà etinæ pozicijà, aukðtus kriterijus, kûrybiðkumo, savarankiðkumo skatinimà (p. 154). Profesorius labai atidþiai, sakyèiau

– pagarbiai klausydavo atsakinëjanèiøjø, kantriai iðklausydavo ir silpno studento kalbëjimà, tik retkarèiais taikliomis pastabomis pakoreguodamas per toli nuklydusá. Klausimø formulavimai taiklûs, gilûs, orientuojantys á esminius dalykus. Kartais tarp profesoriaus ir studento uþsimegzdavo dialogas – pagarbus, korektiðkas. Vertinimas reiklus, taèiau egzaminuodamas ir silpniausià studentà A.Zalatorius iðlaikydavo ramø tonà, niekada neparodydavo neigiamø emocijø. Nevengdavo komisijos pirmininkas áþengti ir á literatûros pedagogikos lankas: atidþiai klausydavo atsakinëjimo, kartais áterpdavo vienà kità klausimà, turëdavo savo nuomonæ dël ðios – treèiosios – egzamino dalies vertimo. Apdovanotam neeiliniu pedagogo talentu, jauèianèiam pilietinæ atsakomybæ profesoriui buvo labai svarbu, kokia kryptimi orientuojami bûsimieji mokytojai lituanistai, kokia bus Lietuvos mokykla. *** Alberto Zalatoriaus – literatûrologo, kritiko, kultûrininko veikla sulaukë deramo dëmesio. Apie Mokytojà, Profesoriøpedagogà minëtame buvusios studentës straipsnyje pradëtà pokalbá, reikia tikëtis, pratæs jo mokiniai, kolegos, studentai.

tuvos laisvës siekius. Jo kalba jau po keliø minuèiø buvo perduota pasauliui ið Berlyno radijo centro. Baigdamas rusiðkai pasakë: „Gorbaèiovai, atsipeikëk!“ 1992 m. iðkëlë savo kandidatûrà rinkimuose á Seimà Kaiðiadoriø rinkiminëje apylinkëje. Tà paèià dienà èia buvo keliamas ir kitas kandidatas – A.Brazauskas (kurá að palaikiau, kaip vienas jo patikëtiniø). Tuomet laimëjo pastarasis. 1993 m. didelëmis pastangomis A.Smailys su kitais bibliofilais atkûrë XXVII Knygø mëgëjø draugijà. Jo iniciatyva 1994 m. Kaune ávyko tarptautinë konferencija „Karaliauèiaus kraðto problemos“. A.Smailys paskelbë istorinius

faktus, kuriais remiantis Potsdamo konferencijos sprendimai dël Karaliauèiaus kraðto turëjo bûti vertinami kaip niekiniai. Tais paèiais metais ágyvendinta ir dar viena, paskutinë jo idëja – Rygoje ákurta visuomeninë organizacija „Baltijos vienybë“, kurios tikslas buvo suvienyti Baltijos ðaliø pastangas ekonomikos, gamybos, energetikos ir kt. srityse. A.Smailys buvo apdovanotas Garbës raðtais, SSRS sveikatos apsaugos þymûno þenklu, Nusipelniusio respublikos mokslo veikëjo vardu, Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1990 m. iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu. Mirë nuo sunkios kraujo ligos. Palai-

dotas ten, ið kur kilo – Paþëruose, kapinëse greta baþnyèios. 2000 m. atidengta memorialinë lenta prie namo, kur Alfredas gyveno paskutiniuosius trylika metø. Alfredas Smailys dël savo tiesmukiðkumo bei nesitaikstymo turëjo ir prieðø, buvo ðmeiþiamas ir nevienareikðmiðkai vertinamas. Taèiau mano atmintyje jis lieka kaip neeilinë, iðkili asmenybë: eruditas, mokslininkas novatorius, visuomet kupinas idëjø, kuriomis pats nepaprastai tikëjo ir kurias karðtai, atkakliai, uþsidegæs árodinëdavo. Suprantama, ne visada galëdavo realizuoti savo sumanymus, taèiau uþtekdavo ryþto juos ginti. Buvo kovotojas ið prigimties, tikras patriotas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

33

Lietuvos mokslininkø ir tyrëjø gebëjimø ugdymas
Atkelta ið 23 p. VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai ir tyrëjai trijose vasaros mokyklose („ESO duomenø bazës ir jø panaudojimas“; „Astronominiø duomenø analizës programinë áranga“; „Virtualiosios observatorijos“), kurios vyko Molëtø astronomijos observatorijoje, susipaþino su Pietø Europos observatorija (ESO – European South Observatory), projektuojamu nepaprastai dideliu Europos teleskopu (50 metrø skersmens), Europos Kosmoso agentûros astronomijos centru, tarptautiniu virtualiøjø observatorijø aljansu, jø infrastruktûromis, vykdomais projektais, pasaulio astronominiø duomenø archyvais, þvaigþdþiø spektroskopija. Paskaitø cikluose mokslininkai susipaþino su didþiausia pasaulyje elementariøjø daleliø fizikos laboratorija – CERN (Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire), kurios paslaugomis naudojasi apie 7000 viso pasaulio mokslininkø, tarptautiniu termobranduoliniu eksperimentiniu reaktoriumi (ITER), atominiø duomenø ir analizës sistema ADAS, Europos sinchrotroninës spinduliuotës árenginiu Grenoblyje ir Europos Jungtiniu tyrimø centru bei 7-iais šio centro moksliniais institutais ES šalyse narëse. Prof. Meilutë Taljûnaitë savo praneðime ,,Mokslo darbuotojø kompetencijø tobulinimas” apibendrino Socialiniø tyrimø instituto mokslininkø atlikto Projekto veiklose dalyvavusiø mokslininkø ir kitø tyrëjø sociologinio tyrimo „Mokslo darbuotojø kvalifikacijos këlimas spartinant Lietuvos mokslininkø integravimàsi á Europos Sàjungos moksliná potencialà bei maþinant egzistuojantá atotrûká tarp ðalies ir Vakarø Europos mokslo institucijø“ rezultatus ir pristatë Projekto leidiná „Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos mokslo infrastruktûrà“. VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë, Projekto valdymo grupës pirmininkë habil.dr. Graþina Tautvaiðienë skaitë labai ádomià ir informatyvià paskaità „Kosminiai tyrimai – inovatyvus mokslinës integracijos lygmuo“. Praneðëja pateikë kosmoso tyrimø retrospektyvinæ analizæ – nuo pirmojo palydovo 1957 metais iki ðiandien skriejanèiø kosminiø stoèiø ir jose atliekamø moksliniø tyrimø, kuriø projektuose dirba fizikiniø, biomedicininiø, biotechnologiniø ir kitø mokslo ðakø mokslininkai bei tyrëjai, ir palinkëjo stiprios bei glaudþios mûsø vykdomø ir bûsimø projektø tarpusavio integracijos. Lietuvos mokslø akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, Projekto valdymo grupës nariai, Projekto vadovë bei veiklø koordinatoriai ir kiti diskusijose dalyvavæ konferencijos dalyviai akcentavo, jog Projekto veiklos buvo aktualios, paþintinës ir labai naudingos, ypaè mokslininkø tarpusavio bendradarbiavimui. Projekte dalyvavæ mokslininkai ir tyrëjai aktyviau dalyvauja tarptautiniuose projektuose, staþavosi ES ir pasaulio prioritetiniuose moksliniuose centruose, tapo tarptautiniø mokslo asociacijø ir tarybø nariais ir kt. Projekto dalyviai tiki, jog pakilusi mokslininkø ir kitø tyrëjø mokslinë kompetencija, mokslinio tyrimo darbø metodinis lygis, aktyvesnis dalyvavimas tarptautiniuose projektuose padidins mûsø ðalies mokslininkø ir tyrëjø dalyvavimà Lietuvos 2007–2013 metø Europos Sàjungos struktûrinës paramos Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos, kuriai bus skirta 3 mlrd. 174 mln. litø, treèiojo prioriteto „Tyrëjø gebëjimø stiprinimas“, vykdomo kartu su antruoju prioritetu „Mokymasis visà gyvenimà“, projektuose, padidins jø integracijà á bendrà ES mokslinæ erdvæ, sumaþins mokslininkø migracijà á uþsiená, padës aktyviai ir sëkmingai dalyvauti ágyvendinant ðalies moksliniø tyrimø ir technologijø plëtros uþdavinius. Bus siekiama, kad 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu mokslininkø ir tyrëjø kompetencija ir kvalifikacija bûtø patobulinta pagal visas prioritetines MTTP nacionalines programas: tyrëjø karjeros programa, bendroji nacionalinë kompleksinë programa, bendroji nacionalinë moksliniø tyrimø bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa. Laukiama, kad Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos parama padës optimizuoti mokslo ir studijø institucijø tinklà, sukurti „slëniø“ MTEP infrastruktûrà, ekselencijos bei kompetencijos centrus, smarkiai padidinti moksliniø tyrimø, technologinës plëtros ir inovacijø diegimo lygá, padidinti tyrëjø skaièiø iki 6,1 proc., pasiekti 400 vnt. moksliniø publikacijø 1 mln. gyventojø lygá, padidinti jaunesnio amþiaus tyrëjø dalá bei privataus verslo sektoriaus finansinæ paramà MTEP .

Lietuvos mokslø akademijos tikrasis narys (akademikas)

EDUARDAS VILKAS

1935 m. spalio 3 d. – 2008 m. geguþës 18 d.
2008 m. geguþës 18 d., eidamas 73-iuosius metus, staiga mirë Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomos valstybës atstatymo akto signataras akademikas prof. habil. dr. Eduardas Vilkas. Eduardas Vilkas gimë 1935 m. spalio 3 d. Gargþduose, Klaipëdos rajone. Baigæs progimnazijà Gargþduose, toliau mokësi Klaipëdos mokytojø seminarijoje. 1953–1958 m. mokësi Vilniaus universitete ir ágijo matematiko specialybæ. 1958–1985 m. dirbo Lietuvos mokslø akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1963 m. E. Vilkas apgynë daktaro, o 1973 m. – habilituoto daktaro disertacijas. 1980 m. iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu, 1985 m. – tikruoju nariu (akademiku). 1985 m. buvo iðrinktas Ekonomikos instituto direktoriumi ir Mokslø akademijos prezidiumo vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi. 1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990–1992 m. – Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Liberalø frakcijos pirmininkas. 1991–2001 m. – Lietuvos mokslø akademijos viceprezidentas. 1995– 2002 m. – Privatizavimo komisijos pirmininkas. Akademikas Eduardas Vilkas paraðë 4 mokslines monografijas, yra paskelbæs per 80 moksliniø straipsniø, parengë keliolika mokslø daktarø. Akademiko sukurta matematinës ekonomikos mokslinë mokykla plaèiai pripaþinta Lietuvoje ir uþsienyje. Akademikas Eduardas Vilkas buvo daugybës ekspertø grupiø vadovas rengiant svarbius Lietuvos ekonomikos, ðvietimo ir kultûros plëtotei dokumentus: Lietuvos mokslo ir technologijø Baltàjà knygà, Lietuvos ekonomikos plëtros iki 2015 m. ir 2020 m. ilgalaikes strategijas ir kt. Uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai akad. Eduardas Vilkas buvo apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino Komandoro kryþiumi, Lietuvos nepriklausomybës medaliu. Mokslø akademijos nariai pasiges lakoniðko, svaraus Akademiko þodþio, taiklios minties... Ðviesus akademiko Eduardo Vilko atminimas iðliks visø Já paþinojusiøjø ðirdyse.
„Lietuvos mokslø akademijos þinios“ 2008 Nr. 1–2 (48–49)

34

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Lietuvos gyventojø kultûriniai poreikiai
Ðvietimo ir kultûros statistikos skyriaus vedëja

Pro statistikos prizmæ

Gailë DAPÐIENË

2007 m. þiûrovø skaièius teatruose virðijo milijonà. Kas penktas ðalies gyventojas – bibliotekø skaitytojas
Lietuvoje ir toliau didëja kino teatrø, muziejø ir teatrø lankomumas. 2007 m. 100 šalies gyventojø teko 99 kino, 93 muziejø, 30 teatro lankytojø ir 22 bibliotekø skaitytojai. Kinas. 2007 m. šalies kino teatruose apsilankë 3,3 mln. þiûrovø – 0,8 mln., arba beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 2006 metais. Per metus vienas gyventojas kine apsilankë vidutiniðkai 1 kartà (2006 m. – 0,7 karto). Šalyje veikë 44 kino teatrai, kuriuose buvo 78 kino salës, iš viso buvo 21 tûkst. vietø. Vienoje salëje vidutiniðkai buvo parodyta tûkstantis kino filmø seansø. Kaime 6 salëse vietø skaièius nesiekia 1000 (1000 kaimo gyventojø teko 0,8 vietos). 2007 m. kine apsilankë 2,7 tûkst. kaimo gyventojø. Kino filmø platintojai ðalies kino teatrams pateikë 141 naujà kino filmà, ið kuriø 97 (69 proc.) sukurta JAV. Šios ðalies kino filmus þiûrëjo 80 procentø þiûrovø. Šalies kino teatrø pajamos uþ parduotus bilietus per metus iðaugo 31 procentu – nuo 24,7 iki 36,0 mln. Muziejai. Muziejø lankytojø per metus padaugëjo nuo 2,9 iki 3,1 mln. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojø sulaukë Lietuvos jûrø muziejus – 567 tûkst. (2006 m. – 460 tûkst.), Trakø istorinis muziejus – 355 tûkst. (2006 m. – 314 tûkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus – 274 tûkst. (2006 m. – 247 tûkst.), Grûto parkas – 131 tûkst. (2006 m. – 124 tûkst.). Teatrai. Teatrai, kuriø ðalyje yra 34, parodë 4,4 tûkst. spektakliø, t. y. vienas teatras vidutiniškai parodë 130 spektakliø. Þiûrovø skaièius per metus padidëjo 40 tûkst. ir virðijo vienà milijonà (2006 m. – 970 tûkst., 2007 m. – 1010 tûkst.). Nevalstybiniuose teatruose þiûrovø skaièius iðaugo 42 tûkst., arba 17 procentø. Pernai juose lankësi 295 tûkst., arba kas ketvirtas teatro þiûrovas. Daugiausia spektakliø parodë Vilniaus ir Kauno lëliø teatrai – daugiau kaip po 300, didþiausio þiûrovø skaièiaus sulaukë Lietuvos operos ir baleto teatras (143 tûkst.). Spektakliø metu labiausiai uþimtos buvo Lietuvos operos ir baleto (vidutiniškai 98,2 proc. vietø), Kauno muzikinio (86,0 proc.), Vilniaus maþojo (81,0 proc.) teatrø salës. Koncertinës organizacijos. 2007 m. 6 valstybinës koncertinës organizacijos surengë 815 koncertø, arba 85 koncertais (9 proc.) maþiau nei 2006 metais. Taèiau klausytojø skaièius per metus iðaugo nuo 124 iki 146 tûkst., arba 15 pro-

centø. Pusë visø koncertø vyko Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje, juose apsilankë treèdalis visø klausytojø. Bibliotekos. 2007 m. Lietuvoje bibliotekose buvo 752 tûkst. registruotø skaitytojø, arba kas penktas ðalies gyventojas. Skaitytojø skaièius, palyginti su 2006 m., sumaþëjo 9 tûkstanèiais. Viena biblioteka vidutiniðkai aptarnauja 500 skaitytojø, per metus vienas skaitytojas apsilanko bibliotekoje vidutiniðkai 14 kartø. 2007 m. bibliotekø fonduose buvo sukaupta 28,7 mln. egzemplioriø dokumentø. Daugiau nei pusë savivaldybiø vieðøjø bibliotekø turëjo kompiuterizuotas darbo vietas, ið jø 40 procentø – su interneto prieiga. Kultûros centrai. 2007 m. šalyje buvo 853 kultûros centrai, ið jø 777 kaime. Meno mëgëjø kolektyvø skaièius per metus padidëjo nuo 5,1 iki 5,2 tûkst., dalyviø meno mëgëjø kolektyvuose skaièius iðaugo nuo 61 iki 63 tûkstanèiø. Spauda. 2007 m. buvo išleistos 4567 pavadinimø knygos, jø tiraþas sumaþëjo 2 procentais. Taip pat išleisti 474 þurnalai ir 328 laikraðèiai. Laikraðèiø metinis tiraþas, palyginti su 2006 m., padidëjo 4, þurnalø – 5 procentais. Statistikos departamento atlikto gyventojø uþimtumo tyrimo duomenimis, 2007 m. kultûros srityje dirbo 37,0 tûkst., arba 2,4 procento dirbanèiø šalies gyventojø (2005 m. – 35,5 tûkst.).

1 lentelë. Kultûros ástaigø veikla

Bibliotekos (priklausanèios Kultûros ministerijos reguliavimo srièiai) Skaitytojai, tûkst. Muziejai Lankytojai, mln. Kino salës Þiûrovai, mln. Teatrai Þiûrovai, tûkst.

2000 1470 880 97 2,2 109 2,1 20 678

2006 1396 761 109 2,9 77 2,5 32 970

2007 1395 752 106 3,1 78 3,3 34 1005

1 diagrama. Kultûros ástaigø lankymas

100 gyventojø tenka

Bibliotekø skaitytojai

Muziejø lankytojai

Þiûrovai teatruose

Þiûrovai kinuose

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

35

Nanotechnologijos ir sanacija
Karolis JANKEVIÈIUS Rapolas LIUÞINAS
VðÁ „Grunto valymo technologijos” Terminà nanotechnologija (gr. nannos – maþas, nykštukinis) pradëta vartoti visai neseniai. Tai moksliniø tyrimø kryptis, siekianti ávaldyti atomus ir kurti nepaprastai maþo dydþio sudëtingas struktûras – atomines maðinas. Visos medþiagos sudarytos iš labai maþø daleliø – atomø (gr. atomos – neðulius. Nanotechnologijos turi didþiulæ ateitá. JAV, Europos Sàjunga, Rusija skiria ðios krypties tyrimams milþiniðkas lëðas. Nanotechnologijø specialistai mano, kad jø pastangas gali palengvinti išsamios þinios apie gyvojoje gamtoje vykstanèius molekulinius procesus. Ðiø procesø visapusiðkas paþinimas, jø kopijavimas paspartintø nanotechnologijø kûrimà.

maistu. Tik mikroorganizmø veiklos dëka klesti gyvybë Þemëje. Nanotechnologai neatsitiktinai domisi ðiø mikroorganizmø sandara ir funkcijomis.

Mikroorganizmø mitybos ypatumai
Mikroorganizmø suskaidytos maisto medþiagos naudojamos làstelei formuoti, taip pat kaip energijos ðaltinis. Energija – tai gebëjimas atlikti darbà. Ji naudojama ávairiems làstelës statyboms vyksmams – medþiagø pernaðai, làstelës ávairiø dariniø sintezei, vidinei tvarkai palaikyti. Làstelës darbas – cheminës reakcijos vyksta darniai, labai tvarkingai. Pradinë medþiaga, vadinama substratu, patenka á reakcijø, kurios yra puikiai tarpusavyje suderintos, grandinæ ir skaidomos iki jos galutiniø produktø. VðÁ „Grunto valymo technologijos” uþsiima grunto, uþteršto nafta, biovalymu. Mums pradinë medþiaga, dalyvaujanti reakcijose, yra nafta, jà sudarantys angliavandeniliai, o galutiniai skaidymo produktai yra anglies dioksidas (CO2) ir vanduo (H2O). Naftai bei jos produktams skaidyti yra naudojami atrankos bûdu parinkti – selekcionuoti didelio aktyvumo naftà oksiduojantys mikroorganizmai (3 pav.). Ðie mikroorganizmai – tai fermentø, kurie nepaprastai greitina skaidymo reakcijas, savotiðki konteineriai.

2 pav. Ðios struktûros iðgautos naudojant inertiðkø Ksenono dujø atomus. Kiekvienas bokðtelis yra atskiras atomas

Ðios krypties specialistams ypaè patrauklios tik pro mikroskopà áþiûrimos bûtybës – mikroorganizmai.

Seniausi mûsø planetos gyventojai
Geologiniai radiniai rodo, kad melsvabakterës mûsø planetoje vystësi jau prieð du milijardus metø. Jos pasiþymëjo gerai iðreikðtomis fiziologinëmis savybëmis – vykdë fotosintezæ ir gebëjo fiksuoti – suriðti atmosferos azotà. Jø indëlis á gyvybës plëtrà Þemëje buvo didþiulis. Mat ðios bakterijos gamino deguoná. Dël ðios jø veiklos kito Þemës atmosferos dujø sudëtis. Atsirado sàlygos aukðtesniøjø formø augalijai ir gyvûnijai daugintis. Mûsø planetos pionieriai – mikroorganizmai paplitæ visur. Jie nematomi ir nuolatos lydi mus kaip draugai, o neretai ir kaip prieðai – ligø sukëlëjai. Juos aptinkame vandenyje, maisto produktuose, ore. Ant mûsø kûno pavirðiaus, drabuþiø, supanèiø daiktø taip pat pilna mikroorganizmø. Jie prisitaikæ prie ávairiausiø gyvenimo sàlygø. Mikroorganizmø vaidmuo planetoje yra nepaprastai didelis. Nëra tokios organinës ir net neorganinës medþiagos, kuri netiktø jø maistui. Jie skaido augalines ir gyvûnines liekanas, nuotekø dumblà, kieèiausias kalnø uolienas, metalus, net naftà ir jos produktus. Jei nebûtø mikroorganizmø – ðiø Þemës sanitarø, mûsø planetos þaliasis rûbas – aukðtesnieji augalai negalëtø augti. Mikroorganizmai, skaidydami organines medþiagas, jas mineralizuodami, augalus aprûpina

1 pav. Visa, kas gyva ir negyva, yra sudaryta ið cheminiø elementø (ðiuo metu yra þinoma 112 cheminiø elementø). Elementai sudaryti ið atomø, kuriuos sudaranèios dalelës pavaizduotos paveiksle

dalus) (1 pav.). Apie 15 milijonø atomø tilptø á adatos skylutæ. Tai maþiausia medþiagos dalelë, turinti tos medþiagos savybes. Atomus sudaro elementariosios dalelës, kuriø stabiliausios yra trys: protonai, neutronai ir elektronai. Protonai ir neutronai yra sutelkti atomo centre – sudaro jo branduolá. Elektronai, nelyginant planetos aplink Saulæ, skrieja aplink branduolá. Protonas yra teigiamà elektros krûvá turinti dalelë. Neutronas krûvio neturi. Elektronas – neigiamà elektros krûvá turinti dalelë. Jis skrieja aplink branduolá, nes já traukia teigiamai ákrauti protonai. Specialistai jau dabar geba išgauti kai kurias struktûras naudodami atomus. Paveiksle (2 pav.) parodyti iðrikiuoti Ksenono dujø atomai. Tai pirmieji þingsniai. Ieðkoma bûdø sukurti naujas, kur kas maþesnes nei iki ðiol kompiuteriø mikroschemas, talpinanèias gausybæ informacijos. Projektuojami nematomi klausos aparatai, nanopriemonës, plaukiojanèios arterijomis ir gebanèios sunaikinti kraujo kre-

Fermentai – organiniai katalizatoriai
Katalizatoriais vadiname junginius, kurie pagreitina cheminiø reakcijø eigà. Fermentai kaip tik ir yra tokie junginiai. Jie – biologiniai katalizatoriai. Fermentinës katalizës greitá gerai parodo vandenilio peroksido (H2O2) skaidymas á vandená ir deguoná. Ði reakcija vyksta 600 tûkstanèiø kartø per sekundæ greièiu. Fermentø randame ne tik mikroorganizmuose. Jø esti visose gyvose bûtybëse, jie dalyvauja visuose biologiniuose procesuose. Fermentai yra dvikomponenèiai (4 pav.). Vienà jø dalá sudaro baltymas, kuris vadinamas nešikliu, arba apofermentu. Baltymas termolabilus – neatsparus aukðtesnës temperatûros poveikiui. Antroji fermento dalis nebaltyminë, vadinama kofermentu. Ji atspari aukðtesnei temperatûrai. Fermentas esti aktyvus, kai sujungtos abi dalys, ir vadinamas holofermentu (gr. holos – visas, ištisas). Atskirai paimtos dalys aktyvumu nepasiþymi.

36

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Fermento baltyminæ molekulæ sudaro nuo ðimto iki keliø deðimèiø tûkstanèiø ir net daugiau aminorûgðèiø likuèiø. Viename aminorûgðèiø likutyje randama apie 20 atomø (5 pav.). Taigi paprasèiausio fermento baltymo sandaroje esti 3 tûkstanèiai atomø. Kofermento sudëtyje, o tai svarbu, yra vitaminø – niacino, B2 (riboflavino), B1 (tiamino), pantoteno rûgðties ir B12 (kobalamino), taip pat geleþies, vario, cinko, kobalto, molibdeno mikroelementø. Jie vadinami kofaktoriais. Kaip skaidomi, tarkime, naftos bei jos produktus sudarantys angliavandeniliai? Šis procesas pavaizduotas 4 pav. Fermentas turi aktyvøjá centrà. Prie ðio centro prisijungia angliavandenilio (kuris vadinamas substratu) nedidelë dalelë – molekulë. Jungtis primena raktà ir spynà ir yra dvejopa: kontaktinë ir katalitinë (joje vyksta substrato skaidymas – jo katalizë). Ðis ryðys tarp fermento ir substrato (tarkime, angliavandenilio) nëra patvarus. Ávykus reakcijai, iš dalies suskaidytas substratas atsiskiria nuo fermento. Toliau já skaido kiti, prie substrato prisitaikæ fermentai. Patys fermentai á skaidomà jun-

giná – substratà nepatenka. Jie iðlieka tokie, kokie ir buvo, pasiruoðæ jungtis ir skaidyti naujà substrato porcijà. Kai mikroorganizmai (kaip fermentø gamintojai) naudojami aplinkos biovalymui (pvz., nuo naftos ar kitokiø terðalø), jiems sparèiai daugintis yra sudaromos palankios sàlygos. Svarbus veiksnys – aplinkos vandenilio jonø koncentracija (pH). Ji palaikoma 6,5–7,5 ribose. Á valomà substratà átraukiami ne tik biogeniniai (N, P K ir kiti) , elementai, bet ir jau minëtieji á fermentø sudëtá áeinantys mikroelementai. Taip pat áterpiamos (kadangi jø turi bûti fermentuose) vitamininës medþiagos. Tai daroma substratà (valomà gruntà) laistant vandeniu su jame iðaugintais mikrodumbliais, gebanèiais gausiai gaminti B grupës vitamininius junginius. Fermentinëms reakcijoms reikalingas deguonis. Jis tiekiamas substratà-gruntà reguliariai purenant, já homogenizuojant. Terðalo dalelëms smulkinti, kad jos lengviau sàveikautø su fermento aktyviuoju centru, naudojamos pavirðiaus aktyviosios medþiagos. Jos taip pat dirbtiniu bûdu gaunamos fermentinës katalizës bûdu.

4 pav. Fermento veikimo (skaidymo reakcijos) schema: 1 – fermento baltyminë dalis (apofermentas), 2 – nebaltyminë dalis (kofermentas), 3 – specifinis substratas (tarkime, naftos angliavandenilis), 4 – trumpalaikë fermento ir substrato (pvz., angliavandenilio molekulës) jungtis, 5 – laisvas fermentas (vël galintis dalyvauti skaidymo reakcijoje), 6 – suskaidytas (pvz., angliavandenilis)

1 2

3

4

5

6

Trichoderma g. mikromicetas

Penicillium g. mikromicetas

5 pav. Organizmø làsteliø ir jø sudedamøjø daliø dydþiai. Làsteles galima tyrinëti ðviesiniu mikroskopu. Làstelës sudedamosios dalys (baltymai, aminorûgðtys, atomai) stebimos elektroniniu mikroskopu (dydþiai: 1 metras = 102 cm = 103 mm = 106µ(mikrometrø) = 109 nm (nanometrø))

Nuolat vykstanti aplinkos savivala (tai mikroorganizmø nuopelnas) bei jos procesø kopijavimas ir dirbtinis naudojimas – tai ne kas kita, kaip puikus nanotechnologijø veikimo demonstravimas. Ðiø procesø geresnis paþinimas bus naudingas ðiuolaikinës techninës nanotechnologijos plëtrai. Acetobacter aceti Serratia g. bakterijos

Fermentai ir sanacija
Sanacija (lot. sanatio – gydymas) nuo neatmenamø laikø yra tiesiogiai susijusi su vaistingaisiais augalais. Ðiuolaikinë mokslinë medicina plaèiai vartoja vaistinius augalus: širdies ir kraujagysliø negalavimams gydyti augaliniai preparatai sudaro beveik 80 proc., kepenø, skrandþio ir þarnyno ligoms gydyti iki – 75 procentø. Ðiø augalø gydomàjà vertæ lemia jø veikliosios medþiagos: glikozidai, saponinai, flavonoidai, rauginës medþiagos, eteriniai aliejai, organinës rûgðtys, karèiosios medþiagos, vitaminai ir kiti junginiai. Vaistiniø augalø paruoðimas, jø gydoMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Bacillus g. bakterijos Rhodococcus g. bakterijos 3 pav. Kai kurie naftà skaidantys mikroorganizmai. VðÁ „Grunto valymo technologijos” juos naudoja biovalymui

37

mosios formos yra ávairios. Farmacijos ámonës gamina tinktûras, dializatus, dispertus tabletes. Taèiau plaèiausiai naudojamas vaistaþoliø paruoðimo bûdas – jø veikliøjø medþiagø iðgavimas – ekstrahavimas karðtu vandeniu. Ðio bûdo yra dvi formos: antpilas bei uþpilas ir nuoviras. Antpilas – tai bûdas, kai tam tikras vaistinio augalo ar vaistiniø augalø miðinio kiekis yra uþpilamas verdanèiu vandeniu (paprastai 15 ml – 1 valgomasis ðaukðtas vaistaþoliø uþpilamas 500 ml verdanèio vandens, palaikoma 15– 30 min. ir vartojama). Nuoviras – kai tam tikras vaistaþoliø kiekis (pvz., valgomasis ðaukðtas) uþpilamas 500 ml vandens, virinama 15–20 min. ir nukošus vartojama. Tokia vaistaþoliø antpilo ir nuoviro ruoða turi esminiø trûkumø. Karðèiu (kai vandens temperatûra siekia 100 °C ir juo keliolika minuèiø veikiamos vaistaþolës) sukeliama fermentø baltyminës dalies – apofermento koaguliacija. Taigi vaistaþoliø fermentai (nepaprastai svarbûs junginiai nusilpusiam gydomo þmogaus organizmui) tampa neveiklûs. Gamindami, kaip dabar áprasta, antpilus ir nuovirus, inaktyvuojame ne tik fermentus, bet ir sumaþiname kai kuriø vitaminø (termolabiliø B grupës vitaminø, vitamino C) koncentracijà, tirpius kalcio hidrofosfatus paverèiame netirpiais. Kokia turëtø bûti vandens, naudojamo vaistaþolëms ekstrahuoti, temperatûra? Atsakymà pateikia maisto produktø konservavimo (pasterizavimo) praktika. Maisto produktø momentiniam konservavimui (faktiškai mikroorganizmø, kaip uþkrato, làsteliø baltymø inaktyvavimui – koaguliavimui) naudojamas 85–95 °C temperatûros poveikis, trumpam konservavimui 72– 85 °C temp./1 min. trukmë ir ilgam konservavimui – 63 °C temp./30 min. trukmë. Remdamiesi ðia konservavimo praktika galime padaryti prielaidà, kad ruoðiant vaistiniø augalø antpilus – nuovirus, derëtø vandená naudoti ne aukðtesnës kaip 60 °C temperatûros, esant optimaliai ekstrahavimo temperatûrai 40–45 °C . Kai vaistiniø augalø tinktûroms gaminti naudojamas 70 proc. etilo alkoholis, taip pat gali bûti inaktyvuojami fermentø baltymai. Tinkamai iðdþiovintø, susmulkintø, ðvieþiø vaistiniø augalø tabletës iðsaugo fermentus. Ðvieþiø vaistiniø augalø sultyse jie taip pat išlieka. Mûsø organizmui reikalingø fermentø yra ne tik vaistiniuose augaluose. Jø yra visose ðvieþiose (virtose þûva) darþovëse ir vaisiuose. Jei norime bûti þvalûs, stiprûs ir sveiki, daþniau vartokime ðiuos mums gamtos duotus produktus.
VIEÐOJI ÁSTAIGA

PROJEKTÀ IÐ DALIES FINANSUOJA LIETUVOS RESPUBLIKA

Narystë Europos Sàjungoje Lietuvai yra labai reikðminga tiek politine ir ekonomine, tiek ir moksline prasme. Europos Sàjunga jau atðventë savo gyvavimo penkiasdeðimtmetá. Per ðá netrumpà laikotarpá Sàjunga augo, keitësi ir sukaupë didelæ patirtá ávairiose srityse. Lietuvos mokslininkams svarbu šià patirtá perimti, siekiant sëkmingai integruotis á bendrà Europos tyrimø erdvæ.
Olga RANCOVA, Edita STONKUTË

Visatà tirsime n Europos Sàjungos infrastruktûrà
vos 2004–2006 m. bendràjá programavimo dokumentà (toliau – BPD), patvirtintà LR Vyriausybës ir Europos Komisijos. Viena ið BPD prioritetiniø priemoniø yra „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“. Pagrindinis šios priemonës tikslas – didinti mokslininkø gebëjimus plësti mokslines þinias tarptautiniu lygmeniu ir parengti specialistus, atitinkanèius ekonomikos poreikius. Ryšys tarp investicijø á mokslinius tyrimus bei eksperimentinæ plëtrà ir ilga-

Viena ið pamatiniø Europos Sàjungos vertybiø yra solidarumas. Europos Komisijos valdomi struktûriniai fondai skatina ir palaiko ðaliø nariø pastangas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu maþinti socialinæ ir ekonominæ nelygybæ tarp skirtingø Europos daliø. Skirtumø tarp turtingesniø ir skurdesniø regionø maþinimas yra naudingas visiems, nes tik taip Europos Sàjunga gali tapti galinga vieninga rinka pasauliniu mastu. ES struktûriniø fondø parama Lietuvai 2004–2006 m. teikiama pagal Lietu-

Dr. I.Ilyinas (stovi treèias ið kairës) su þvaigþdþiø spektroskopistais iš Lietuvos ir Latvijos dalijosi spektrø apdorojimo patirtimi

38

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

PROJEKTÀ REMIA EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

EUROPOS SÀJUNGA

ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

VILNIAUS UNIVERSITETO TEORINËS FIZIKOS IR ASTRONOMIJOS INSTITUTAS

audodami ir mokslo

laikio ekonominio augimo, konkurencingumo bei inovacijø visuotinai pripaþástamas. Europos virðûniø susitikime Lisabonoje 2000 m. kovà buvo suformuluotas strateginis tikslas – iki 2010 m. þiniomis grindþiama ES ekonomika turi tapti konkurencingiausia ir dinamiðkiausia vi-

Atominiø duomenø ir analizës sistemà ADAS pristato vienas ið jos kûrëjø dr. H.P .Summersas

versiteto Imunologijos institutas. Bendras ðio projekto tikslas – supaþindinti ðalies mokslo institucijø tyrëjus su Europos mokslinio bendradarbiavimo infrastruktûra ir iðmokyti naudotis ja savo profesinëje veikloje; skatinti mokslo ir verslo sàveikà, siekiant kelti mokslininkø ir tyrëjø profesinæ kvalifikacijà, reikalingà tarptautinio bendradarbiavimo plëtrai prioritetinëse mokslo ir tyrimø srityse ir atitinkanèià þiniomis grástos ES visuomenës poreikius. Pirmiausia èia turimi omenyje unikalûs daugelio Europos valstybiø bendradarbiavimo pastangomis sukurti brangûs árenginiai ir iðskirtiniø mokslo centrø su-

efektyviai perduodami gana dideliam mokslininkø skaièiui. Ðá projektà rëmë Lietuvos Vyriausybë ir ið dalies finansavo Europos socialinis fondas. Projekto trukmë nuo 2006-06-01 iki 2008-05-31. VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute projekto vykdymas prasidëjo 2006 m. spalio 6–13 dienomis Molëtø astronomijos observatorijoje organizuota vasaros kvalifikacine mokykla „ESO duomenø bazës ir jø panaudojimas“. Šioje mokykloje Lietuvos mokslininkai buvo supaþindinti su Pietø Europos observatorijos (European South Observatory), kurios mokslinis archyvas yra viena didþiausiø pasaulyje astronominiø duomenø baziø, archyvo struktûra, duomenø atrinkimo projektu „Astrogrid“, astronominiø duomenø saugojimo formatais, su svarbiausiø ESO instrumentø galimybëmis bei paraiðkø stebëjimams rengimo tvarka. Kartu buvo apþvelgta dar 14 kitø naudingø bei atvirø duomenø baziø. 2006 m. lapkrièio 6–10 dienomis VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute vyko paskaitø ciklas „Europos branduoliniø tyrimø centras CERN atskleidþia medþiagos sandaros paslaptis“. CERN laboratorijose dirba beveik 7000 mokslininkø ið daugiau nei 80 ðaliø, ir jau vien tuo jis yra unikalus visà pasaulá apimantis daleliø fizikos centras. Paskaitø metu CERN atstovai ið ávairiø srièiø – administratoriai, eksperimentatoriai, teoretikai – apþvelgë dabartinæ padëtá daleliø fizikoje, mokslinius planus ir lûkesèius. Taip pat kalbëjo Lietu-

Dr. H.Kjeldsenas (Arhus universitetas, Danija) pristatë 14 pasaulio astronominiø duomenø archyvø same pasaulyje. Akivaizdu, kad kiekviena ðalis turi siekti didinti savo tyrimø potencialà, plëtoti paþangias technologijas bei inovacijas, skatinti jø diegimà pramonëje ir versle. Lietuvos mokslø akademija, besirûpinanti ðalies mokslo bûkle ir plëtra, vienijanti iðkiliausius Lietuvos mokslininkus ir þinanti mokslininkø profesinius poreikius, taip pat turinti bendradarbiavimo sutartis su 22 Europos ir pasaulio ðaliø nacionaliniais mokslo centrais bei tarptautinëmis mokslo organizacijomis, inicijavo strateginës mokslo plëtros projektà „Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos infrastruktûrà“. Lietuvos mokslø akademijos suburti ðiame projekte dalyvavo Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos institutas, Lietuviø kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Socialiniø tyrimø institutas ir Vilniaus uni-

Gausus bûrys mokslininkø dalyvavo paskaitø cikle „Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius ITER – energetikos perspektyva“ kurtos originalios metodikos, taip pat ir tarpnacionalinës ar didelës nacionalinës Europos struktûros ir organizacijos, skatinanèios moksliná bendradarbiavimà Europoje. Ðiam projektui vykdyti parinkti teoriniai paskaitø ciklai, praktiniai-metodiniai kursai, vasaros mokyklos ir jaunøjø mokslininkø staþuotës prioritetiniuose Lietuvos mokslo, verslo ir pramonës centruose. Paskaitas skaitë lektoriai – didþiøjø uþsienio mokslo infrastruktûriniø institucijø mokslininkai ir ten jau patirties pasisëmæ Lietuvos mokslininkai. Toks bûdas pasirinktas todël, kad taip patirtis ir þinios yra vos mokslininkai, dirbantys ir sëkmingai bendradarbiaujantys daleliø fizikos srityje. Be to, CERN yra vieta Europoje, kur gimë ir buvo iðplëtoti lygiagreèiøjø skaièiavimø kompiuteriø tinklai. Ði sritis yra taip pat labai aktuali Lietuvos mokslininkams, todël Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas doc. Algimantas Juozapavièius pristatë kuriamà lietuviðkà lygiagreèiøjø skaièiavimø tinklà LitGrid bei tarptautiná projektà BalticGrid, kurio vienas ið partneriø yra CERN. Didelio susidomëjimo sulaukë 2007 m. kovo 26–30 dienomis surengtas paskaitø
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

39

Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Z.R.Rudzikas (dešinëje) pristato prof. A.Wagnerá, kuris skaitë paskaitø ciklà „DESY ir sinchrotroninës spinduliuotës taikymai“ ciklas „Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius ITER – energetikos perspektyva“. ITER projektas, savo finansavimo ir bendradarbiavimo mastu prilygstantis CERN, yra pirmas tarptautinis plataus masto eksperimentas termobranduolinei energijai gauti pramoniniu bûdu. Tai – ateities energetika, nenaudojanti neatkuriamo iškasamo kuro, neteršianti gamtos, teikianti praktiškai neišsenkamà energijà þmonijai. Tai ir iððûkis, kuriame glûdi daug moksliniø ir techniniø problemø, taèiau jau dabar aiðku, kad jas sprendþiant gali pasitarnauti ir Lietuvos mokslininkai. Dalis VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto mokslininkø dalyvauja ITER projekte, nes turi unikalià atominiø charakteristikø, reikalingø plazmos diagnostikai, skaièiavimø patirtá. 2007 m. geguþës 21–25 dienomis Molëtø astronomijos observatorijoje buvo surengta vasaros kvalifikacinë mokykla „Astronominiø duomenø analizës programinë áranga“. Papildant pirmojoje vasaros mokykloje ágytà patirtá dirbant su astronominiø duomenø bazëmis, antrojoje vasaros mokykloje Lietuvos mokslininkai buvo supaþindinti su astronominiø duomenø apdorojimo ir analizës programine áranga, taip pat su galimybëmis atlikti sudëtingesnius skaièiavimus, pasinaudojant kompiuteriø tinklais ir galingais kompiuteriais, esanèiais kitose Europos observatorijose. Sparti informaciniø technologijø ir naujos stebëjimø technikos raida ðiuolaikinëje astronomijoje sukëlë tikrà revoliucijà. Ðimtai teleskopø ið antþeminiø ir orbitiniø observatorijø kasdien astronomams pateikia milþiniðkus kiekius naujos informacijos, todël pastaraisiais metais atsirado „virtualiøjø observatorijø“ idëja. Pastarøjø tikslas – visø antþeminiø ir kosminiø observatorijø duomenø bazes sujungti globaliu tinklu ir parengti atitinkamus techninius ir programinius resursus. Tokio globalaus tinklo sukûrimas leistø kiekvienam astronominës bendruomenës nariui ið savo darbo vietos prieiti prie galingiausiø teleskopø ir superkompiuteriø, taip pat garantuotø tolesnæ mokslo demokratizacijà ir paþangà. Net maþø ir neturtingø ðaliø astronomai taptø lygiateisiais astronominës bendruomenës nariais. Be abejo, Lietuvos astronomams virtualiosios observatorijos siûlomos galimybës taip pat yra labai aktualios, todël reikia stengtis susipaþinti su jau parengtomis labai dideliø duomenø masyvø valdymo technologijomis ir programine áranga bei su kompiuteriø tinklø ir nuotolinio skaièiavimo superkompiuteriais galimybëmis. Kaip tik todël Molëtø observatorijoje 2007 m. spalio 15–26 dienomis buvo surengti dviejø savaièiø kursai Lietuvos astronomams „Virtualiosios observatorijos“. Dalyviai išmoko dirbti su virtualiosiose observatorijose esanèiais dideliais

astronominiø duomenø archyvais, iðmoko publikuoti duomenis virtualiosiose observatorijose ir suþinojo, kaip susikurti savo ðalies virtualiàjà observatorijà. Tø paèiø metø lapkrièio 5–9 dienomis VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute buvo suorganizuotas paskaitø ciklas „Sinchrotroninë spinduliuotë – instrumentas ateièiai keisti“. Ðis paskaitø ciklas skirtas Europos sinchrotroninës spinduliuotës árenginiui ESRF, esanèiam Prancûzijoje, ir Vokietijos elektronø sinchrotronui DESY. Pastarajame centre šalia maþdaug 1500 nuolatiniø darbo vietø yra apie 3000 darbo vietø atvykstantiems mokslininkams ne tik ið Vokietijos, bet ir ið kitø ðaliø, o veikiantys greitintuvai skirti ne tik daleliø fizikos tyrimams, bet ir eksperimentams su sinchrotronine spinduliuote. Ði spinduliuotë yra galingas instrumentas medþiagoms ávairiais poþiûriais tirti: skirtingø medþiagø (taip pat makromolekuliø, baltymø) kristalografinei sandarai, elektrinëms ir magnetinëms kietøjø medþiagø savybëms, pavirðiams ir sàlyèio sritims ir kitkam. Ištirtos medþiagos su tinkamomis savybëmis naudojamos naujiems vartojimo produktams kurti, todël nenuostabu, kad tarp sinchrotroniniø árenginiø vartotojø yra ne vien mokslinës ástaigos, bet ir pramonës ámonës. Beje, tarp valstybiø – asocijuotø ESRF nariø jau yra Èekija ir Vengrija. Visà projektà vainikavo paskaitø ciklas 2008 m. vasario 25–29 dienomis. Grupë mokslininkø ið Europos jungtiniam tyrimø centrui (JTC) priklausanèiø institutø atvyko á Vilniø supaþindinti Lietuvos mokslininkø su savo tyrimais. VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute buvo perskaitytas paskaitø ciklas „Europos jungtinis

Prof. B.E.J.Pagelis ir VU TFAI direktorë G.Tautvaiðienë teikia sertifikatà habil. dr. A.Bartkevièiui. Prie stalo – projekto koordinatorius dr. A.Kazlauskas

40

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Jungtiná tyrimø centrà pristato departamento direktorius G.Caratti tyrimø centras: mokslas – pramonë – produktas – vartotojas – mokslas“. Jungtinis tyrimø centras yra vienas ið Europos Komisijos generaliniø direktoratø. Bûtent generaliniai direktoratai ið tikrøjø sumano ir rengia teisës aktø pasiûlymø projektus, kurie tampa oficialiais, kai savo savaitiniame posëdyje juos patvirtina Europos Komisija. JTC misija yra vartotojø reikalavimus atitinkanèios mokslinës ir techRadiacinës saugos centro Individualiosios dozimetrijos poskyrio vedëja B.Gricienë supaþindino Lietuvos mokslininkus su biologiniu jonizuojanèiosios spinduliuotës poveikiu ninës pagalbos suteikimas formuluojant, tobulinant, vykdant ir stebint Europos Sàjungos strategijà. Ðis centras sukaupë unikalià patirtá ir sukûrë ypatingas priemones bei bûdus taikyti mokslà teikiant pasiûlymus ir vertinant politines alternatyvas. Centro veikla apima sritis nuo chemijos produktø pavojingumo ávertinimo iki stichiniø nelaimiø prognozavimo, nuo produktø saugumo standartø vertinimo iki pagalbos sprendþiant humanitarines krizes. Nemaþà dalá paskaitø perskaitë ir Lietuvos praneðëjai, kuriø darbas remiasi ðiuolaikinio mokslo pasiekimais ir yra tiesiogiai susijæs su visuomenës saugumu. Lietuvos specialistai papasakojo, kaip mûsø ðalyje ástatymiškai ir praktiškai uþtikrinama radiacinë ir branduolinë, taip pat cheminë ir mikrobiologinë maisto sauga. Dalis kvalifikacijos këlimo kursø buvo orientuoti labiau á astronomijos, o dalis á fizikos tyrimø kryptis, taèiau abiejø srièiø

kursuose mielai kvalifikacijà këlë ir astronomai, ir fizikai, be to, sulaukta klausytojø ir ið kitø institucijø: Fizikos ir Puslaidininkiø fizikos institutø, Vilniaus universiteto Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetø, ið VU Imunologijos instituto, iš Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos energetikos instituto, iš Ignalinos atominës elektrinës ir kt. Pagal ðá projektà ið viso buvo suorganizuotos 3 kvalifikacinës vasaros mokyklos ir 4 paskaitø ciklai, o visi šie renginiai apëmë 50 darbo dienø. VU TFAI projekto veiklø koordinatorius dr. A.Kazlauskas drauge su projekto iniciatoriais VU TFAI direktore habil. dr. G.Tautvaišiene ir LMA prezidentu akad. Z.R.Rudziku bei VU TFAI darbuotojais dr. A.Kupliauskiene ir dr. K.Tamoðiûnu sukvietë áspûdingà lektoriø bûrá – pagal kursø tematikà paskaitas skaitë ir praktinius uþsiëmimus vedë 67 lektoriai, atvykæ net ið trijø þemynø. Taigi mûsø ðalies mokslininkai turëjo progà ne tik sutikti mokslininkus, su kuriais sëkmingai bendradarbiauja, bet ir susipaþinti su kitose ðalyse vykdomais moksliniais tyrimais, perimti infrastruktûrà, kelti profesinæ kvalifikacijà, uþmegzti naujus mokslinius ryšius, susipaþinti su Europos Sàjungos stambiuose moksliniuose centruose naudojamomis moksliniø tyrimø metodikomis, jø standartizacijos, validacijos ir akreditacijos sàlygomis. Lietuvos mokslininkai buvo supaþindinti su ryðkiausiø ir galingiausiø Europos moksliniø centrø veikla, jos organizavimu, su ðiuo metu aktualiausiais tyrimais, prioritetiniais mokslo uþdaviniais. Labai naudinga buvo išgirsti apie sëkmingà kai kuriø Lietuvos ir mûsø kaimynø latviø mokslininkø bendradarbiavimo su tokiais centrais patirtá. Šie kursai leido ir mûsø ðalies mokslininkams pristatyti savo darbus kolegoms bei atvykusiems lektoriams. Smagu buvo išgirsti ir Lietuvos mokslø akademijos prezidento Z.R.Rudziko paskaitø ciklà „Europinës infrastruktûros ir mokslo organizavimas“. Projekto dalyviams teko didþiulë garbë kursø-mokyklø metu sutikti didþiø mokslininkø, garsiø ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje. Didelá áspûdá paliko ðviesaus atminimo profesoriaus B.E.J.Pagelio paskaitø ciklas „Termobranduolinës reakcijos – þvaigþdþiø evoliucijos varomoji jëga“. Astronominiø duomenø bazës CDS (Prancûzija) direktorë F.Genova pristatë paskaitø ciklà „Virtualiosios observatorijos vaidmuo astronomijoje ir Strasbûro duomenø centras CDS“; þymi astronomë M.Spite iš Paryþiaus-Meudon observatorijos (Prancûzija) pristatë paskaitø ciklà „Moksliniai tyrimai ir virtualiosios observatorijos“. Pilna salë susirinko paklausyti vieno

ið teorinës fizikos korifëjø, gyvo reliatyvistinës teorijos klasiko I.P .Granto paskaitø „Atomø ir molekuliø struktûros reliatyvistinis tyrimas“. Garsià atominiø duomenø ir analizës sistemà ADAS, naudojamà ITER projekte, pristatë vienas ið jos kûrëjø H.P.Summersas. Paskaitas skaitë CERN-ALICE projekto valdybos pirmininkas K.Safarikas, Jungtinio tyrimø centro departamento vadovas G.Caratti, DESY generalinis direktorius A.Wagneris. Tai leido Lietuvos mokslininkams suþinoti ne tik

Dr. M.Spite iš Paryþiaus-Meudon observatorijos pristatë paskaitø ciklà „Moksliniai tyrimai ir virtualiosios observatorijos“ (nuotraukoje su instituto direktore G. Tautvaišiene) apie mokslinæ didþiøjø centrø veiklà, bet ir uþduoti klausimus apie jø vadybà, bendradarbiavimo mechanizmus, administravimà, daugiau suþinoti apie Europos Sàjungos mokslo politikà. Paskaitø ciklus iðklausæ ar vasaros mokyklose dalyvavæ Lietuvos mokslininkai gavo tai paþyminèius sertifikatus bei kompaktinius diskus su kruopðèiai parengta paskaitø ir pratybø metodine medþiaga bei renginio fotografijomis. Iðsamesnës informacijos apie VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute vykdytas projekto veiklas galima rasti adresu http://www.itpa.lt/kvalifikacija. Apie renginius buvo rašyta leidiniuose „Lietuvos dangus 2008“, „Fizikø þinios“ Nr. 33 ir 34, „Mokslas ir gyvenimas“ 2007, Nr. 2 bei „Mokslas ir technika“ 2007, Nr. 2 ir 5. Projekto renginiai vyko sklandþiai padedant daugeliui þmoniø ið ávairiø institucijø, kurie liko èia nepaminëti.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

41

Atkelta ið 28 p. Bûdami organizacijoje galëtume siekti pakeisti tokià tvarkà, o kol kas vienokiø ar kitokiø permainø galime tik norëti. Kai kas jau ir keièiasi. Pasak B.I.E. generalinio sekretoriaus Vincento Gonzaleso Loscertaleso, kadangi parodas rengti yra pelninga, pastaraisiais metais rengëjø sàskaita sumaþintas valstybiø nariø dalyvavimo mokestis (Lietuvai dabar jis sudarytø tik kelis tûkstanèius eurø per metus), be to, ðalims narëms taikomos didelës nuolaidos nuomojant paviljonus ar perkant kitas paslaugas. Narystë Tarptautiniame pasauliniø parodø biure ne tik suteiktø mûsø ðaliai politiniø dividendø, bet ir prisidëtø prie Lietu-

Lietus – Ispanijai, þinia ið Lietuvos – visam pasauliui
porto priemonëmis – gondolomis sujungti didþiausià Baltijos ðalyse „Litexpo“ parodø kompleksà su moderniausiomis technologijomis perstatyta Dainø ðvenèiø estrada. Labai toli dar? Visai ne, net Japonija paskutinei parodai Aichi rengësi keliolika metø (nuo 1988 iki 2005). Bet nuo fantastikà primenanèiø vizijø gráþkime prie dabarties realijø. Niekada

nepraleisdami progos pasipeðioti dël neva netinkamo ðalies ávaizdþio formavimo ir tam esà ðvaistomø pinigø, nesëkmiø Eurovizijos konkursuose ar sporto èempionatuose, lietuviai nuosekliai dalyvauja pasaulinëse parodose ir nei valdþiø kaita, nei ekonominës negandos dar në karto neprivertë Lietuvos, sutikusios dalyvauti, vëliau atsiimti popierius ið pasauliniø parodø rengëjø, kaip tai yra atsitikæ mûsø kaimynams.1998 m. paroda Lisabonoje Lietuvai kainavo 1,8 mln. litø, 2000 m. Hanoveryje – 20 mln. litø, 2005 m. Japonijoje – 10,1 mln. litø, ðiø metø paroda Saragosoje Lietuvai kainuos apie 6,5 mln. litø, o Ðanchajuje, kur dalyvauti taip pat jau nuspræsta, ekspozicijai prireiks maþiausiai 18 mln. litø. Vidutiniðkai per metus Lietuva pasirodymams pasaulinëse parodose iðleidþia apie 5 mln. litø. 1992, 1993 ir 2000 m. dalyvavimà koordinavo Ûkio ministerija, o 1998, 2005, 2008 ir 2010 m. ši misija pavesta Aplinkos ministerijai. Kriterijus, kuriuo iki ðiol Lietuvoje vadovautasi skiriant koordinuojanèià institucijà, – parodos tema. Aplinkos ministerija koordinavo dalyvavimà tose parodose, kuriø temos susijusios su gamta (Japonija), vandenimis (Lisabona, Saragosa), urbanistika (Šanchajus). Visais at-

Saragosos vaizdai

vos valstybës ávaizdþio gerinimo. Ástodama á ðià organizacijà Lietuva ne tik de facto, bet ir de jure taptø ðios srities lydere tarp Baltijos ðaliø ir jau nuo 2017 m. pati galëtø pretenduoti surengti pasaulinæ parodà Lietuvoje. Daug kam tokia mintis gali pasirodyti fantastiðka, taèiau, nusprendus siekti dràsios ðalies titulo, uþduotis kaip tik. Þinoma, surengti registruotàjà pasaulinæ parodà, kokia artimiausiu metu numatoma Kinijoje (vien Prancûzija savo paviljonui ten skyrë 50 mln. eurø, Vokietija – 30 mln. eurø ir pan.), vargu ar ámanoma, taèiau EXPO, kokia šiemet rengiama Saragosoje, tikrai galima, ir net turëti finansinës ir infrastruktûrinës naudos. Pavyzdþiui, bûtø galima sutvarkyti deðinájá Neries krantà tarp Þvëryno pësèiøjø tilto ir Savanoriø prospekto Vilniuje, ðalia Sàjûdþio gimimà menanèio Vingio parko su unikaliu jame esanèiu Vilniaus universiteto botanikos sodu tokioms parodoms bûdingomis trans-

42

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

vejais pasaulinëse parodose svarbiausia ne konkreti tema, o valstybës ávaizdþio kûrimas. Rengiantis tokioms parodoms, visada yra bendradarbiaujama su Kultûros ir Uþsienio reikalø ministerijomis, ambasadomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis (Lietuvoje, pvz., su LITEXPO, LEPA, Turizmo, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentais ir kt.). Kad Lietuva kuo geriau pasinaudotø pasauliniø parodø teikiamomis galimybëmis, ypaè ðalies ávaizdþiui gerinti, bûtø iðmintinga ásteigti tam tikslui specialià institucijà (komitetà, biurà, departamentà, Vyriausybës ar bent vieðàjà ástaiga ir kt.), tik, þinoma, ne dar vienà komisijà, kuri koordinuotø, svarstytø ir nelabai uþ kà atsakytø. Taip bûtø garantuotas dalyvavimo tæstinumas, tinkamai panaudojama sukaupta patirtis, ekonomiðkiau naudojamos lëðos, atsirastø reali galimybë pritraukti rëmëjø lëðas, dingtø arba negalëtø atsirasti nesveika konkurencija tarp ministerijø, bûtø tinkamai ir be papildomø iðlaidø atstovaujama tarptautinëje organizacijoje. Tokia institucija galëtø padëti pamatus pasaulinei parodai Lietuvoje ir anksèiau ar vëliau ágyvendinti ðá projektà. Belieka tik klausimas: ar ir toliau dairysimës á kai kuriuos kaimynus, kurie dël vienø ar kitø prieþasèiø atsiliko ðioje srityje, plaksime save uþ esà netinkamà Lietuvos ávaizdþio kûrimà ar, pasiþvalgæ toliau á Vakarus ir á Rytus, paþangesnës patirties pasisëmæ, patys kelsime savo vëliavà aukðtai ir eisime ten, ið kur Lietuva geriausiai matyti.

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2008

6

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.6 (596) birþelis

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

R.KARAZIJA Unikalûs mokslo prietaisai .................. 2 A.DUBIETIS Perlamutriniø debesø paslaptys .......... 4 D.NAVAKAUSKAS VGTU Elektronikos fakulteto proverþis informatikos inþinerijos kryptyje ............... 6 J.MARCINKEVIÈIUS Sàjûdis ateina ið toli ....................... 8 E.BUTKUS Sàjûdis ir mokslo raida nepriklausomoje Lietuvoje ............... 10

Nauji Lietuvos mokslø akademijos uþsienio nariai ........................................................ 11 S.DAMANSKYTË ,,Ar nesapnuoji tu dangaus?” .... 14 J.SKOMSKIS Saulës ðypsena senovës riteriui ...... 18 M.KARÈIAUSKAS Savaitgalis Milane, arba Gyvybës alsavimas ................................................ 20 B.JASKELEVIÈIUS Lietuvos mokslininkø ir tyrëjø gebëjimø ugdymas ...................................... 22 R.JANKAUSKAS Lietus – Ispanijai, þinia ið Lietuvos – visam pasauliui ......... 24

REDAKCIJOS ADRESAS “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, redaktoriø 2 34 41 00. Faksas 2 34 15 72 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2008 06 09. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 28 J.BRËDIKIS Profesoriui Alfredui Smailiui bûtø aðtuoniasdeðimt... .................................................. 30 R.NORKEVIÈIENË Literatûrologas, kritikas, pedagogas ............................................................. 32 G.DABÐIENË Lietuvos gyventojø kultûriniai poreikiai ................................................................. 35 K.JANKEVIÈIUS, R.LIUÞINAS Nanotechnologijos ir sanacija ............................................................... 36 O.RANCOVA, E.STONKUTË Visatà tirsime naudodami ir Europos Sàjungos mokslo infrastruktûrà .......................................................... 38 2008 m. Nacionalinës paþangos premijos laureatai ................................................................. 44

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

43

2 0 0 8 m. N a c i o n a l i n ë s p a þ a n g o s p r e m i j o s l a u r e a t a i
2008 m. geguþës 18 d. Vilniaus universiteto Teatro salëje ávyko Nacionalinës paþangos premijos laureatø apdovanojimo ceremonija
sukûrimà ir proverþá á Europos moksliniø tyrimø ir taikymø erdves. Kultûros paþangos premija skirta dviem iðkiliems menininkams:

Akad. Juras Poþela (pirmas ið deðinës) ir LMA n. e. Artûras Þukauskas su þmonomis

Eimuntas Nekroðius

LMA n. k. Rymantas Jonas Kaþys

puslaidininkiø fizikà Lietuvoje. Partnerystës paþangos premija, kuri skiriama uþ indëlá á gyvenimo kokybës gerinimà ir ðalies konkurencingumo

didinimà, ðiemet atiteko LMA n. k. Rymantui Jonui Kaþiui. Garbingas apdovanojimas áteiktas profesoriui uþ ultragarsiniø matavimo ir diagnostikos technologijø

reþisieriui Eimuntui Nekroðiui ir poetui Justinui Marcinkevièiui. Akad. Justinas Marcinkevièius apdovanotas uþ svarø indëlá á lietuviø poetinæ kultûrà ir tautos tapatybës stiprinimà.

44

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

okslo paþangos premija áteikta akad. Jurui Poþelai ir LMA n. e. Artûrui Þukauskui. Premija ðiems mokslininkams skirta uþ svarø indëlá plëtojant

M

Akad. Justinas Marcinkevièius su þmona

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful