Professional Documents
Culture Documents
Birutė Banevičiūtė
Vilnius, 2009
The dissertation was written in 2002–2008 at Vilnius Pedagogical University.
Scientific supervisor:
Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Edu-
cational Science – 07S)
Chairman:
Prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences,
Educational Science – 07S)
Members:
Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Edu-
cational Science – 07S)
Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis (Šiauliai University, Social Sciences, Psychology – 06S)
Prof. dr. Vilija Salienė (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Educational
Science – 07S)
Doc. dr. Gediminas Karoblis (Vytautas Magnus University, Humanities Sciences,
Phylosophy – 01H)
Opponents:
Prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė (Vilnius Pedagogical University, Social Sci-
ences, Educational Science – 07S)
Doc. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėda University, Social Sciences, Educational Sci-
ence – 07S)
The dissertation will be defended on October 2, 2009 at 13.00 p. m. in an open ses-
sion of the Board of Educational Sciences at Vilnius Pedagogical University (address:
Studentų str. 39, LT-08106 Vilnius, Lithuania).
The summary of the dissertation distributed on September 2, 2009. The dissertation
is available for review at Vilnius Pedagogical University Library.
Birutė Banevičiūtė
Vilnius, 2009
Disertacija rengta 2002–2008 metais Vilniaus pedagoginiame universitete.
Mokslinis vadovas:
Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai moks-
lai, edukologija – 07S)
Pirmininkas:
Prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai
mokslai, edukologija – 07S)
Nariai:
Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai moks-
lai, edukologija – 07S)
Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis (Šiaulių universitetas, socialiniai mokslai, psicho-
logija – 06S)
Prof. dr. Vilija Salienė (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edu-
kologija – 07S)
Doc. dr. Gediminas Karoblis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai moks-
lai, filosofija – 01H)
Oponentai:
Prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė (Vilniaus pedagoginis universitetas, sociali-
niai mokslai, edukologija – 07S)
Doc. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukolo-
gija – 07S)
Disertacija bus ginama 2009 m. spalio 2 d. 13.00 val. viešame Edukologijos mokslo
krypties tarybos posėdyje Vilniaus pedagoginiame universitete (adresas: Studentų
str. 39, LT-08106 Vilnius, Lietuva).
Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2009 m. rugsėjo 2 d. Disertaciją galima peržiūrėti
Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekoje.
Statements in defence:
stimulation of activity and wholiness of cognitive and kinesthetic
processes on a basis of entire dance cognition is significant paradigm
of efficient dance skills education;
sequental and purposeful involment of adolescents into autonomus
dance activities – performance, creation, observation, interpretation
and evaluation, orientated towards situations of communication in
dance lesson, stimulate dance skills expression and development;
suitable application of educative tasks and instruments of evaluation
have positive impact on dance skills expression and development in
early adolescence.
Scientific novelty of this research is determinated by identified structure
of dance skills substantiated on principles of cognitive arts education theory,
as well as devised, theoretically and empiricaly grounded model of dance
skills education in early adolescence, which is recommended to use in gen-
eral schools and institutions of informal education seeking to achieve goals
of General Dance Program.
Theoretical significance of the research results is constituted of identi-
fied structure of dance skills, revealed connection between dance skills and
kinesthetic and cognitive activity, theoretically grounded factors which in-
fluence dance skills expression and development, diagnostic instruments and
evaluation criteria of dance skills, devised and theoreticaly grounded model
of dance skills education in early adolescence.
Practical significance of the research results is indicated by empiricaly
grounded model of dance skills education in early adolescence, which is ef-
ficient in developing dance skills in education reality. Practicaly grounded
diagnostic instruments and evaluation criteria of dance skills which could
allow dance teachers in practise assess achievements and progress in dance
skills education umbiased and appropriate. Identified factors of organization
of dance activities allow constitute education process towards situations of
communication in broad dance skills development excluding emphasis on
dance technique polishing during dance lessons at schools. Results of litera-
ture analysis and experimental investigation could be used for dance teach-
ers education improvement.
The structure and scope of dissertation. The present work consists of
introduction, three parts, conclusions, recommendations, sourses of lite-
rature and appendixes. The scope of the work is 147 pages (without appen-
dixes), including 9 tables, 47 figures. 236 sourses of literature have been used.
10
Approval of the doctoral thesis.
Scientific articles:
1. Baneviciute B. The Characteristics of Dance Skills in Early Adolescence //
Acta Paedagogica Vilnensia. – ISSN 1392-5016. – T. 19 (2007), p. 82–92.
2. Baneviciute B. Dance Skills Development Using Creative Dance // Peda-
gogika. – ISSN 1392-0340. – T. 85 (2007), p. 103–108.
3. Baneviciute B. Dance Skills of Students of Fifth-Sixth Grades in the
Context of Personal Competences Development // Pedagogika. – ISSN
1392-0340. – T. 82 (2006), p. 124–128.
Research reports presented at the following conferences:
1. Research report “Artistic Values in Early Adolescence” at the 5th Inter-
national scientific conference “Problems of Effective Arts Education”
(November 20, 2008, Vilnius Pedagogical University).
2. Research report “Creative Aspect of Dance Skills Education” at the 4th
International scientific conference “Problems of Effective Arts Educa-
tion” (November 16, 2007, Vilnius Pedagogical University).
3. Research report “The Characteristics of Dance Skills in Early Adoles-
cence” at the 3rd International scientific conference “Problems of Effec-
tive Arts Education” (November 30, 2006, Vilnius Pedagogical Univer-
sity).
4. Research report “Skills of Dance Expression in the Context of Personal
Competences Development” at the 2nd International scientific conference
“Problems of Effective Arts Education” (November 3–4, 2005, Vilnius
Pedagogical University).
5. Research report “Dance Communication Skills as an Education Object”
at the 19th World Congress on Dance Research “More than Movement”
(November 9–13, 2004, Larnaca, Cyprus).
6. Research project “Dance Skills Development at Comprehensive School”
at the International scientific conference “Problems of Effective Arts
Education” (November 25–26, 2004, Vilnius Pedagogical University).
7. Research report “Dance Skills of Students and Their Connection with
Creative Spiritual Activity” at the International scientific conference
“Parallels of Arts and Spiritual Education” (May 14, 2004, Šiauliai Uni-
versity).
11
OVERVIEW OF THE CONTENTS OF DISSERTATION
Fig. 1. The structure of dance elements (as per Laban, 1947; Gardner, 1982; Hanna,
1987; Arnold, 1995; Smith-Autard, 2003; etc)
16
COUNCLUSIONS
18
RECOMMENDATIONS
20
ĮVADAS
24
Tyrimo eiga
Pirmajame tyrimo etape (2002–2003 m.), siekiant nustatyti šokio gebė-
jimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje ypatumus, buvo studijuota įvairių
mokslo sričių literatūra meninio ugdymo, šokio teorijos ir šokio gebėjimų
ugdymo klausimais. Remiantis literatūros analize išskirta šokio gebėjimų
struktūra. Siekiant nustatyti šokio gebėjimų ugdymo tendencijas, atlikta šo-
kio mokytojų apklausa raštu.
Antrajame etape (2003–2004 m.) suformuluota tyrimo hipotezė, api-
brėžti uždaviniai, kurta tyrimo metodika. Siekiant nustatyti, ar mokiniai
gali atskleisti išskirtuosius šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje ir ko-
kie yra atsiskleidimą lemiantys veiksniai, buvo atliktas diagnostinis tyrimas.
Teorinio samprotavimo ir diagnostinio tyrimo rezultatų pagrindu parengtas
eksperimentinis šokio gebėjimų ugdymo modelis ir diagnostiniai šokio ge-
bėjimų vertinimo instrumentai.
Trečiajame etape (2004–2005 m.), siekiant empiriškai pagrįsti šokio
gebėjimų ugdymo modelio efektyvumą, organizuotas vienos alternatyvos
pedagoginis eksperimentas. Patvirtinant eksperimente taikytų ugdymo
veiksmų rezulatyvumą atliktas eksperimento dalyvių interviu.
Ketvirtajame etape (2005–2008 m.), remiantis mokslinės literatūros
ir anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo ir pedagoginio eksperimento
rezultatais, buvo rašomas darbas, atlikta statistinė duomenų analizė ir api-
bendrinimas, formuluojamos išvados ir teikiamos šokio gebėjimų ugdymo
rekomendacijos.
25
Šio darbo mokslinį naujumą lemia kognityviniu požiūriu išskirta šokio
gebėjimų struktūra, parengtas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas šokio
gebėjimų ugdymo modelis, kuris siūlomas naudoti bendrojo lavinimo mo-
kyklose, neformaliojo švietimo institucijose, efektyviai įgyvendinant šokio
bendrosios programos tikslus, siekiant programoje numatytų mokinių šokio
pasiekimų.
Teorinį rezultatų reikšmingumą sudaro atskleista šokio gebėjimų
struktūra, atskleistas šokio gebėjimų ryšys su kinestetiniu ir kognityviniu
(mąstymo ir suvokimo) aktyvumu, išryškinti ir teoriškai pagrįsti pagrindi-
niai šokio gebėjimams bei jų ugdymui įtakos turintys veiksniai, šokio gebėji-
mų vertinimo kriterijai bei diagnostiniai instrumentai, parengtas ir teoriškai
pagrįstas šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje modelis.
Praktinį rezultatų reikšmingumą sudaro parengtas ir empiriškai pa-
grįstas šokio gebėjimų ankstyvojoje paauglystėje ugdymo modelis, leidžian-
tis efektyviai plėtoti šokio gebėjimus. Sukurti šokio gebėjimų diagnostiniai
instrumentai, išskirti vertinimo kriterijai, kurie leistų mokytojams prak-
tiškai objektyviai ir veiksmingai vertinti mokinių šokio gebėjimų ugdymo
pasiekimus ir pažangą. Nustatyti šokio veiklos procesų – atlikimo, kūrimo,
stebėjimo ir vertinimo organizavimo ypatumai, kreipiantys ugdomąją sąvei-
ką kurti bendravimo situaciją, leidžia efektyviai organizuoti šokio gebėjimų
ugdymą, atsisakant vienpusiško atlikėjo gebėjimų ugdymo šokio pamokose.
Literatūros analizės ir eksperimentinių tyrimų rezultatai galėtų pasitarnauti
ir šokio mokytojų rengimui tobulinti.
Disertacijos struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, re-
komendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Pagrindinio teksto apimtis
147 puslapiai (be priedų), kuriuose pateikiamos 9 lentelės, 47 paveikslai. Pa-
naudoti 236 literatūros šaltiniai.
26
Mokslinės publikacijos:
1. Banevičiūtė B. Šokio gebėjimų raiškos ypatumai ankstyvosios paau-
glystės metais //Acta Paedagogica Vilnensia: mokslo darbai. – T. 19
(2007), p. 82–92. ISSN 1392-5016.
2. Banevičiūtė B. Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje
naudojant kūrybinę šokio raišką // Pedagogika: mokslo darbai. – T. 85
(2007), p. 104–109. ISSN 1392-0340.
3. Banevičiūtė B. Penktų–šeštų klasių mokinių šokio gebėjimai as-
mens kompetencijos ugdymo kontekste // Pedagogika: mokslo
darbai. – T. 82 (2006), p. 124–128. ISSN 1392-0340.
Pranešimai konferencijose:
1. V tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo
problemos“ pranešimas „Meninių nuostatų ugdymas ankstyvojoje pa-
auglystėje“ (2008 m. lapkričio 20 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).
2. IV tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo
problemos“ pranešimas „Kūrybinis šokio gebėjimų ugdymo aspektas“
(2007 m. lapkričio 16 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).
3. III tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo
problemos“ pranešimas „Šokio gebėjimų atsiskleidimo ankstyvojoje
paauglystėje ypatumai“(2006 m. lapkričio 30 d., Vilniaus pedagoginis
universitetas).
4. II tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo
problemos“ pranešimas „Mokinių šokio raiškos gebėjimai asmens
kompetencijos ugdymo kontekste“ (2005 m. lapkričio 3–4 d., Vilniaus
pedagoginis universitetas).
5. Pasaulinis Tarptautinės šokio tarybos (CID) kongresas „Daugiau nei
judesys“ pranešimas „Komunikavimo šokio priemonėmis gebėjimų
ugdymas“ (2005 m. lapkričio 9–13 d., Larnaka, Kipras).
6. Tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo pro-
blemos“ projektas „Šokio gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo mokyk-
loje“ (2004 m. lapkričio 25–26 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).
7. Tarptautinė mokslinė konferencija „Meninio ir dvasinio ugdymo
paralelės“ pranešimas „Moksleivių šokio gebėjimai ir jų sąsajos su
kūrybiniu dvasios aktyvumu“ (2004 m. gegužės 14 d., Šiaulių univer-
sitetas).
27
DISERTACIJOS TURINIO APŽVALGA
1 pav. Šokio struktūros elementai (pagal Laban, 1947; Gardner, 1982; Hanna,
1987; Arnold, 1995; Smith-Autard, 2003 ir kt.)
29
Poskyrio pabaigoje pateikiama šokio gebėjimų, kaip komunikuojamos
šokio formos elementų raiškos gebėjimų, struktūra, kurią sudaro: gebėji-
mas simbolizuoti judesiu, gebėjimas išreikšti erdvę, gebėjimas išreikšti ritmą,
gebėjimas išreikšti tempą, gebėjimas išreikšti judesio jėgą, gebėjimas plėtoti
judesius, gebėjimas vertinti judesių plėtojimą. Antrame poskyryje „Kineste-
tinis šokio struktūros elementų raiškos aspektas“ grindžiamas kinestetinis
šokio struktūros elementų, kartu ir su jais susijusių šokio gebėjimų, raiškos
pagrindas. Kaip teigia autoriai, kad pasireikštų šokio struktūra, ji turi būti
atlikta fiziškai, t. y. kūnu. Atliekant šokio judesius kūnu, reiškiasi žmogaus
kinestetinės galios, kurias įvairūs mokslininkai aiškina skirtingai, sutardami
tik dėl jų prigimtinio savitumo ir galimybių jas plėtoti bei aktyvinti. Apiben-
drinant skyrių teigiama, kad komunikuojančios šokio struktūros elementų
ir su jais susijusių šokio gebėjimų raiškos pagrindas yra asmens kinestetinės
galios ir jų aktyvumas, pasireiškiantys atliekant, kuriant ir suvokiant šokį.
Ketvirtame skyriuje „Šokio veiklos ir jų sąveika“ analizuojamos šokio
veiklos, kurių metu reiškiasi šokio gebėjimai: šokio kūryba, atlikimas, ste-
bėjimas, interpretavimas ir vertinimas. Svarbiausia šokio veikla yra laikoma
kūryba, apimanti du procesus – improvizavimą ir komponavimą. Šokis yra
priskiriamas atlikėjų menams, tad be šokio struktūros fizinės raiškos, t. y.
atlikimo, neįmanoma pati šokio struktūra. Aptariama šokio stebėjimo veik-
la, kurios metu vyksta šokio metaforinės prasmės perpratimas, t. y. interpre-
tacija ir vertinimas. Pateikiama šokio veiklų sąveikos struktūra.
Penktame skyriuje „Ankstyvojo amžiaus paauglių šokio veiklos
ypatumai“ išryškinami pagrindiniai ankstyvojo amžiaus paauglių šokio
veiklos ypatumai, susiję su amžiaus tarpsnio psichologinėmis ir fizinėmis
savybėmis. Remiantis įvairių mokslininkų darbais aptariama paauglių me-
ninė kūrybinė veikla ir su ja susiję sunkumai: nuslopęs vaikystėje dominavęs
polinkis į kūrybinę meninę veiklą, sutrikęs šios veiklos spontaniškumas ir
sinkretiškumas, jautri reakcija į suaugusiųjų pastabas, priešinimasis griež-
tiems nurodymams. Analizuojamos atsiradusios naujos abstrakčiojo mąsty-
mo išgalės, kurios leidžia paaugliams reaguoti į šokį sąmoningiau, suvokti jį
giliau, įžiūrėti ir perteikti stiliaus ypatumus, kurti choreografines struktūras
bei jomis naudotis. Nurodomos šiame amžiaus tarpsnyje tai daryti truk-
dančios priežastys: persitvarkantis motorinis aparatas, nevienodu tempu
augantys kaulai ir raumenys, greitesnis raumenų pervargimas, pažeidžiama
laikysena visa tai lemia nepakankamą koordinaciją, judesių disharmoniją,
30
negebėjimą valdyti kūno. Teigiama, kad siekiant išvengti su amžiaus tarps-
niu susijusių kinestetinių ir psichologinių problemų bei užtikrinti nuoseklią
šokio gebėjimų, šokio kūrybinės patirties plėtotę ir teigiamų nuostatų į šokio
veiklą formavimąsi reikalinga mokytojo pagalba, tinkamas ugdymo turinys
ir efektyvūs mokymo metodai.
Antrą disertacijos dalį „Šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paau-
glystėje tyrimo metodologija“ sudaro šeši skyriai. Pirmame skyriuje „Ty-
rimo metodologinis pagrindimas“ nurodomos pagrindinės metodologinės
nuostatos, kuriomis grindžiamas tyrimas: L. Jovaišos (1993) pateikiama ge-
bėjimo samprata, R. Labano (1947) šokio judesio analizės sistema, J. Hanna,
(1987), N. Carrollio (2003) šokio teorija, H. Gardnerio (1993) intelektų įvai-
rovės teorija, kognityvinė meninio ugdymo teorija, šiuolaikinė meninio ug-
dymo paradigma, humanistinės pedagogikos teorija. Tyrimas grindžiamas
kiekybinių ir kokybinių metodų naudojimu ir derinimu, taikant nomotetinę
(normatyvinę) ir ideografinę (interpretacinę) socialinių mokslų paradigmas.
Šokio gebėjimų ugdymas, grindžiamas kognityvine meninio ugdymo teorija,
edukologijoje yra naujas, netyrinėtas reiškinys, todėl buvo pasirinktas vienos
alternatyvos pedagoginis eksperimentas, pastaruoju metu įvardijamas kaip
ugdymo projekto analogas. Tokiu eksperimentu yra siekiama kuriamą ug-
dymo sistemą įgyvendinti kaip vieną iš daugelio pedagoginių alternatyvų, o
ne lyginti ją su kitomis. Antrame skyriuje „Tyrimo metodai“ aptariami kon-
krečiuose tyrimo etapuose naudoti metodai. Siekiant ištirti šokio gebėjimų
ugdymo situaciją, atlikta šokio mokytojų anketinė apklausa. Diagnostinis
tyrimas organizuotas siekiant sužinoti, ar teoriniu lygmeniu išskirtus šokio
gebėjimus galima atskleisti empiriniu lygmeniu ir nustatyti šokio gebėjimų
raiškos požymius ankstyvosios paauglystės amžiuje; atskleisti pagrindinius
veiksnius, kurie turi įtakos šokio gebėjimų raiškai; parengti ir patikrinti šo-
kio gebėjimų diagnostines priemones. Šokio gebėjimų diagnostikai naudoja-
mos diagnostinės šokio užduotys, kurių pagrindas – kūrybinė šokio raiška,
turi naratyvinio ir abstrakčiojo šokio struktūros tipo bruožų, apima du skir-
tingus šokimo būdus: pavieniui ir grupėje po keturis. Užduotys atliekamos,
t. y. šokama, be muzikinio akompanimento. Aprašomos parengtos diagnos-
tinės šokio gebėjimų procedūros, kurias sudaro vienodai svarbūs procesai:
suvokimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Juos atliekant pagal
pagrindinius vertinimo kriterijus yra nustatomi šokio gebėjimų raiškos ir
sąryšio požymiai bei jų lygmenys ir pateikiami jų aprašai. Vienos alternaty-
31
vos pedagoginio eksperimento tikslas – nedidelėje eksperimentinėje grupėje
patikrinti teoriškai pagrįstą šokio gebėjimų ugdymo modelį ir nustatyti jo
efektyvumą realiomis ugdymo sąlygomis. Eksperimento pradžioje ir pabai-
goje įvertinus šokio gebėjimų lygį ir jo pokyčius, nustatytas šokio gebėjimų
ugdymo modelio efektyvumas. Interviu kaip kokybinis tyrimo metodas nau-
dojamas siekiant sužinoti mokinių vidinio reagavimo pobūdį į jiems patei-
kiamą ugdomąją informaciją, nes tai yra vienas iš svarbiausių grįžtamosios
informacijos apie ugdymo veiksmų rezultatyvumą ir ugdytinio asmenybės
pozicijos bei nuostatų pokytį veiksnių. Trečiame skyriuje „Tyrimo dalyviai“
pateikami mokytojų anketinės apklausos, diagnostinio ir eksperimentinio
tyrimo bei interviu imčių formavimo principai, grindžiamas jų reprezenta-
tyvumas, aprašomos tyrimo dalyvių charakteristikos. Ketvirtame skyriuje
„Tyrimo procedūros“ aprašoma šokio mokytojų apklausos raštu, diagnos-
tinio tyrimo, pedagoginio eksperimento ir interviu vykdymo eiga, etapai,
terminai ir trukmė. Penktame skyriuje „Statistinė analizė“ nurodoma, kaip
buvo apskaičiuojami mokytojų apklausos, diagnostinio ir eksperimentinio
tyrimo metu gauti rezultatai. Šeštame skyriuje „Šokio gebėjimų ugdymo
ankstyvojoje paauglystėje organizavimas“ pateikiama remiantis įvairių
mokslininkų darbų analize parengto modelio esmė – ugdomosios sąveikos
realizavimas ugdomąją situaciją orientuojant komunikavimo kryptimi. Ug-
domieji veiksmai ir ugdomoji informacija šiame modelyje yra konstruojami
pagal kognityvinės meninio ugdymo teorijos principus taip, kad ankstyvojo
amžiaus paaugliai būtų skatinami savarankiškai reikšti šokio elementus
ir ta raiška bendrauti. Bendravimo momentas išryškėja esant šokančiojo
(kuriančiojo) ir stebinčiojo situacijai, kai ir vienas, ir kitas suvokia kuriamą
šokio struktūrą ir kiekvienas savaip kuria prasmes. Ugdomieji veiksmai
yra kreipiami ne tik į mokinių savarankiškos kūrybinės šokio raiškos, jos
suvokimo ir komunikavimo ja procesų skatinimą, bet orientuojama, kad ir
pats mokytojas aktyviai suvoktų, interpretuotų ir vertintų mokinių kuriamą
šokio raišką (2 pav.).
Šokio veiklų derinimas ugdymo situacijoje yra grindžiamas bendravimo
krypties, lygios vertės ir atviros kaitos principais.
Trečią disertacijos dalį „Šokio gebėjimų ugdymo tyrimų rezultatai“
sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje „Šokio gebėjimų ugdymo tenden-
cijos“ analizuojami mokytojų apklausos duomenys, atskleidžiantys šokio
gebėjimų ugdymo situaciją (šokio pamokų buvimą, taikomus metodus, nau-
32
2 pav. Ugdomosios situacijos, orientuotos į bendravimą, struktūra
34
IŠVADOS
36
REKOMENDACIJOS
37
Aukštosioms mokykloms, rengiančioms šokio mokytojus, šokio eduko-
logus, rekomenduojama:
išsamiau supažindinti būsimuosius šokio mokytojus, šokio ugdymo pro-
ceso tyrinėtojus su meninio ugdymo, šokio ir šokio ugdymo teorijomis,
jų kaita šiuolaikiškumo kontekste, skatinti konstruktyviai kritinį požiū-
rį į vyraujančią šokio mokymo sampratą, kuri remiasi atlikimo ir / ar
spontaniškos saviraiškos principais;
38
Birutė Banevičiūtė 1990 metais baigė Vilniaus universiteto Gamtos
mokslų fakultetą ir įgijo biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaci-
ją. 2002–2006 metais – Vilniaus pedagoginio universiteto Kultūros ir meno
edukologijos instituto Meninio ugdymo katedros doktorantė. Šokio įvairių
technikų, improvizacijos, kompozicijos mokėsi Londono šiuolaikinio šokio
mokykloje, JAV, Austrijoje, kitose institucijose, seminaruose užsienyje ir
Lietuvoje. Nuo 1993 metų dirba pedagoginį darbą įvairaus profilio ir pakopų
ugdymo įstaigose. 2002 metais jai suteikta mokytojos ekspertės kvalifikaci-
ja. Yra parašiusi bendrąsias šokio programas (2002, 2003, 2008), dalyvauja
kuriant kitus svarbius Lietuvos švietimo dokumentus (Vaikų ir jaunimo kul-
tūrinio ugdymo kocepciją, Ugdymo turinio įgyvendinimo rekomendacijas
ir kt.). Šiuo metu dirba Vilniaus pedagoginio universiteto Kultūros ir meno
edukologijos instituto Meninio ugdymo katedros asistente.
Moksliniai interesai: šokio ugdymo procesas, šokio gebėjimai, asmens
bendrosios kompetencijos, kultūrinis ugdymas.
El. paštas: birute@atviramokykla.lt
39
Birutė Banevičiūtė