AKTUALIAUSI TEISĖS AIŠKINIMO IR TAIKYMO ASPEKTAI DĖL ANTSTOLIŲ ATLIEKAMŲ VYKDYMO VEIKSMŲ Parengė Egidijus Laužikas, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo teisėjas

2

Vilnius, 2010 metai
Turinys
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos................................................................................................5 2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje..........................................................5 3. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones..............................................................................5 4. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių....................................................................5 5. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės.............................................................................................6 6. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo.....................................................6 7. Dėl taikos sutarties vykdymo....................................................................................................................................7 8. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo ...........................................7 9. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626 str. 4 p.).......9 10. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo...................................................10 11. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties..........................................................11 12. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų...............................................................11 13. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties.........................................................................................12 14. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo vykdant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje..........13 15. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo, kai yra taikomi BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai ..............................................................................................................................................................13 II. KITOS BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS......................................................14 1. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese..........................................................................................................14 2. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu........................................................................................................14 3. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo..................................................................................................15 4. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo......................................................................................15 5. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese...................................................................................15 6. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo..........................................................15 7. Dėl teisės normų, įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminą, taikymo........................................................................................................................16 III. RAGINIMO SIUNTIMAS IR ĮTEIKIMAS...........................................................................................................17 1. Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo....................................................................17 2. Dėl CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese, aiškinimo......................17 3. Dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį ...........................................18 (reikia siųsti raginimą)...............................................................................................................................................18 4. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarką, taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą.................................18 IV. VYKDYMO PROCESO DALYVIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS.....................................................................19 1. Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga .....................................................................................................19 2. Dėl skundo ribų peržengimo atnaujinant terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ....................................20 3. Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo........................................................................................................20 4. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties...................................................................................21 5. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos....................................................................21 V. VYKDYMO IŠLAIDOS, JŲ APMOKĖJIMO IR IŠIEŠKOJIMO TVARKA......................................................22 V.1 TEISĖ Į VYKDYMO IŠLAIDAS, JŲ DYDIS...................................................................................................................22 1. Dėl teisės įvykdyti sprendimą geruoju ir tos teisės santykio su skolininko pareiga atlyginti vykdymo išlaidas....22 2. Dėl antstolio atlyginimo dydžio..............................................................................................................................23 3. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą, kai sprendimas įvykdytas geruoju per raginime nustatytą terminą............23 4. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ..............................................................................................24 5. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą.....................24 V.2 VYKDYMO IŠLAIDŲ IŠIEŠKOJIMAS..........................................................................................................................25 1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.............................................................................................................................25 2. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos................................................................................................................25 3. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų..................................................................25

3

4. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą, prašant priteisti vykdymo išlaidas, ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo ....................................................................................................................................................................................26 5.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui...........................................................................................................26 6. Dėl išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo jas sumokėjusiai šaliai .....................................................................................................................................................28 7. Dėl išlaidų, susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo tvarkos, kai byla nagrinėjama priimant teismo įsakymą........................................................................................................................28 8. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo......................................................................29 VI. VYKDYMO VEIKSMŲ SUSTABDYMAS.............................................................................................................29 1. Dėl antstolio veiksmų, skolininkui nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga .....................................................29 2. Dėl antstolio veiksmų grąžinant vaiką į kilmės šalį................................................................................................30 3. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio (vykdomosios bylos sustabdymas iškėlus bankroto bylą).................................................................................................................................................30 4. Dėl turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 4 punkto pagrindu.................................31 5. Vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632str. 6 p.)................................................................................................32 6. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo..........................................32 VII. BENDROSIOS IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO TURTO TAISYKLĖS.......................................................33 VII.1 TURTO AREŠTAS..............................................................................................................................................33 1. Dėl antstolio kompetencijos ribų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą..........................................................................................................................................................................33 2. Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio.................................................................................................................35 3. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kainos.........................................................................................................36 VII.2 IŠIEŠKOJIMO EILIŠKUMAS..................................................................................................................................37 1. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo.......................................................................................37 VII.3 IŠIEŠKOJIMAS IŠ KELIEMS ASMENIMS PRIKLAUSANČIO TURTO...................................................................................38 1. Dėl prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto ................................................................................................38 2. Dėl skolininko dalies nustatymo (CPK 667 str.).....................................................................................................38 3. Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ypatumų.............................................................................................40 4. Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį ....................................................................................41 5. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo (CPK 756 str.) ir teisėjo rezoliucijos (CPK 290 str.5 d.)......................................43 VII. 4 VAIKŲ INTERESŲ APSAUGA IŠIEŠKOJIMO PROCESE.................................................................................................43 1. Dėl vaiko teisių parduodant turtą iš varžytinių......................................................................................................43 2. Dėl vaikų teisių apsaugos nukreipiant išieškojimą į paskutinį būstą ....................................................................44 VII. 5 KITOS IŠIEŠKOJIMO TAISYKLĖS..........................................................................................................................45 1. Dėl antstolio pareigos patikrinti išieškomo turto priklausymą skolininkui nuosavybės teise ...............................45 2. Dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto........................................................................................45 VIII. TURTO PARDAVIMAS IŠ VARŽYTYNIŲ.......................................................................................................45 1. Dėl nuosavybės teisių perėjimo parduodant turtą iš varžytynių.............................................................................45 2. Dėl varžytinių atidėjimo..........................................................................................................................................46 3. Dėl informavimo skelbiant varžytynes....................................................................................................................46 4. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių......................................................................................47 5. Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo........................................................................................................48 6. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei pareigų vykdymo procese.....48 7. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo....................................................................................................49 8. Dėl varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo........................................................................................................49 9. Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1.78–1.96 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto realizavimo aktą bei ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytinių aktui ginčyti................................................................................................................50 10. Dėl pažeistų skolininko teisių, jo turtą pardavus iš varžytynių, gynimo pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų santykio su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais................................................................................................................................50 11. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu......52 12. Dėl restitucijos taikymo pripažinus turto paradavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.....................................52 13. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti..........................................................55 14. Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės turtinis kompleksas, visiško ir dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių........................................................................................................55 15. Dėl akcijų arešto ir pardavimo iš varžytynių........................................................................................................55

65 8.................................61 3...........62 5..... Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių ... Dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių bendrą turtą...................................................... įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus........................... Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo ............................................................................... taikant CPK 673 straipsnį ................63 6...........................................................60 XII........ kai jau buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto...60 2..................................................67 ....62 4........... įvykdymo....................56 1................65 9..................64 7..... Dėl antstolio atsakomybės ................................ Dėl reikalavimo į papildomą teisę (hipoteką) perleidimo sutartimi..................... Dėl antstolio teisių ir pareigų.......................................... esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sąlygoms.............................................................................. Dėl priverstinio turto realizavimo...........................................4 IX............... Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.................... Dėl sprendimo................................................................................................................ neįvykdymo.....57 3....................................................................................... įpareigojančio skolininką atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus..... Arbitražo sprendimo vykdymas....................................59 XI....................................... Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui... IŠIEŠKOJIMAS IŠ HIPOTEKA ĮKEISTO TURTO..................................................... Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese9......................................................................................59 1........................................................................ Dėl antstolio pareigų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui...60 1...................................56 2........58 4. Dėl solidariosios atsakomybės.............................................................................. IŠ DAIKTO SULAIKYMO TEISE SULAIKYTO SKOLININKO TURTO............................................................. KITI KLAUSIMAI....................................................................................................................................................... NEPINIGINIO POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI............... TURTO PARDAVIMAS SKOLININKO PASIŪLYTAM PIRKĖJUI ............................................ Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėtu........... Dėl antstolio pavadavimo sąvokos.......................................59 X....... ĮKEITIMU ĮKEISTO TURTO...................... SUSIJĘ SU VYKDYMO PROCESU............ Dėl teismo sprendimo......................................................................................61 1........61 2..................

Suinteresuota šalis. Antstolio atsisakymas atlikti skolininko prašomą veiksmą negali būti laikomas CPK 510 straipsnio prasme atsisakymu atlikti procesinius veiksmus. B. pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis). teisę reikalauti informacijos pagal CPK 585 straipsnį ir Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatas. taip pat pažeisti teisinio apibrėžtumo. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą dėl antstolio veiksmų. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo.. sąžiningos konkurencijos ir kiti principai bei įstatyminė antstolio pareiga vadovautis teisėtumo. vykdymo procedūromis. balandžio 1 d. nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas procesinis sprendimas. Manydami. kasatoriai. kad jų turtui neteisėtai ir nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. kaip byloje dalyvaujantys asmenys. 3K-3-332/2008 4... byla Nr. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje Pripažinus antstoliui. nutartis civilinėje byloje A. neturinčiam teisės vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. antstolis V. byla Nr. Č. Z. antstolio padėjėjas A. jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimas. birželio 17 d. nešališkumo. turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. byla Nr. kurio žinioje yra byla.. v. birželio 20 d. Teismas. byla Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gali byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones Antstolio patvarkymu negali atsirasti solidarioji atsakomybė nors pareiškėjai to ir siekia. jų pateikimas 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. kurio žinioje yra byla. N. Vykdytini ir vykdomieji dokumentai. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą. turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo į teismą. taip pat įstatymo nustatytais atvejais savo iniciatyva nutartimi panaikinti. visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principais. B. bet ne reikalauti įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. 3K-3351/2008 . A. 3K-3-188/2008 2.5 I. B. norinti. Ginčo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės priverstinai vykdyti nereikia. 3K-3-206/2008 3. balandžio 7 d. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos Ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. nagrinėjamoje byloje būtų nepagrįstai išplėstas šių normų taikymas.

tapo atsakingas už nutarties vykdymą ir neturėjo teisės savarankiškai atlikti įmonės administravimo funkcijos. vadovavosi CPK 145 straipsnio 12. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto. kad savarankiškai. UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas privalėjo laikytis nutartyje nustatyto įpareigojimo. gruodžio 6 d. kurios susiklostys po šios nutarties priėmimo. nes. spalio 20 d. ir nutarties motyvuojamojoje dalyje akcentuota. y. pagrindo. kuriam konkrečiai ir buvo nustatytas įpareigojimas. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu. jog pirmenybė suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai. sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių įstatymų normų nuostatas. kurio pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir taikyti atsakomybę dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo. priimta teismo nutartis. suinteresuoti asmenys: E. kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali sukelti teisines pasekmes tik toms situacijoms. jam nustatyta nutarties vykdymo pareiga. minėta. K. kad antstolis surašytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnis 1 dalis). Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. Teisėjų kolegija daro išvadą. byla Nr. kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo. S. kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. minėta. nukreiptus konkrečiam asmeniui – UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui.. S. kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta. CPK 152 straipsnio 3 dalies pagrindu apie taikomą laikinąją apsaugos priemonę teismas pranešė ir juridinių asmenų registrui. tam tikrais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. atlikti įmonės administravimo veiksmai galės būti laikomi laikinosios apsaugos priemonės pažeidimu. vadinasi. kuriam . Taigi apie tokio turinio nutartį ir joje nustatytą įpareigojimą administruojant UAB „Kriptonika“ veikti kartu su ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ valdymo organais buvo žinoma UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. nederinant su ieškovu. Ar konkretaus kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė. Kai turtas areštuotas kelių kreditorių naudai. P. kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. CPK normos reglamentuoja. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. veiksmų. kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. Be to. jos nereikia vykdyti priverstinai. 3K-3-417/2008 6. o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. 13 punktais ir nustatė konkrečius įpareigojimus. CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta. esant pirmesnės eilės kreditoriui. tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta.. Kadangi. dėl nutartyje nustatyto įpareigojimo vykdymo buvo atsakingas pats UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas. L. ir teismo motyvacija lemia išvadą. R. nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas. Taigi pagal nutartimi nustatyto įpareigojimo turinį neatsirado teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priverstinio vykdymo. t. Tokiu atveju yra nepagrįsta reikalauti. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio. nutartimi taikydama laikinąją apsaugos priemonę.. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą. kurį pagal Antstolių įstatymą turėtų atlikti antstolis.6 5. yra aiškus subjektas. skundą dėl antstolio R. apeliacine tvarka išnagrinėjusi UAB „Kriptonika“ atskirąjį skundą ir 2006 m. P. kuris yra areštuotas.

ir kt. nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. Reikalavimas. byla Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.7 pavestas nutarties vykdymas. nutartis civilinėje byloje G. Dėl taikos sutarties vykdymo Taikos sutartis pagal CK šeštosios knygos IV dalį yra viena iš sutarčių rūšių. kuri yra priverstinai vykdytinas dokumentas. prieštarautų taip pat ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams. nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606. UAB „Kriptonika“. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. taigi jai taikomos CK šeštosios knygos I dalies normos. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ v. o ne teisės klausimas. antstolė V. ir UAB „Velintas“ v. kaip galiojanti sutartis. kad akivaizdaus (nes pakanka tik pateikti įrodymus. R. nes nurodytos straipsnio dalies 7 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti. L. Nevykdant jos geruoju. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. kurie taikomi ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei jų kontrolės procese.154 straipsnio 3 dalis). vasario 13 d. ar išieškotojas teisės aktų nustatyta tvarka įgijo teisę į priverstinį išieškojimą. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės apie tai. A.53 straipsnį prievolės įvykdymo termino nenustatymas savaime nedaro prievolės ydingos. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų. nurodydamas grąžinimo priežastis. ji. turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai. kurias turi patikrinti antstolis. kad savarankiškai vykdomas įmonės administravimas) pažeidimo faktą aktu konstatuotų antstolis. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo Antstolis. ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Prievolės įvykdymo termino nustatymas ir tvarka detaliai reglamentuoti įstatymo. skirtas skolininkui jo mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti. Toks reikalavimas ilgintų laikinųjų apsaugos priemonių kontrolės procedūrų trukmę. Byloje taip pat nustatyta. . spręsdamas. Konkrečios taikos sutarties įvykdymo procedūros nustatymas yra fakto.: 3K-3-57/2009 7. 3K-3-426/2008 8. antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. kad antstolis. Pagal CK 6. priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus. tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą (CPK 149 straipsnis). . be pagrindo didintų suinteresuotų asmenų patiriamas vykdymo išlaidas ir pan. rugsėjo 29 d. ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti.. kad antstolis nepatikrino. byla Nr. šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis. o po to tas pats akivaizdus faktas būtų tikrinamas teismo. reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6. ar suėjo Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nurodytas 20 dienų terminas. Esant galiojančiai teismo patvirtintai taikos sutarčiai. gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą dėl mokestinės prievolės į fondo biudžetą priverstinio išieškojimo. suinteresuoto asmens prašymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. UAB „Kapitalo valdymo grupė“. 607 straipsniai). S. nepatikrino. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina. ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. nes bylos ginčas yra ne dėl mokestinės prievolės mokėjimo. išnyksta kliūtis vykdomajam dokumentui pradėti vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme. ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai. iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. sausio 29 d. ar pasibaigęs 20 dienų terminas skolininkui mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. Pagal CPK 659 straipsnį. nuo kurio pasibaigimo atsiranda teisė į priverstinį išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą. nes tokios antstolio pareigos nenustatyta Mokesčių administravimo įstatyme. todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus direktorius 2008 m.Rusteda“ v. spalio 20 d. byloje Nr. Naujalis v. M. sprendimas L. skundą dėl antstolio I. Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos . kuriais skolininkui nustatyta mokėtina 70 Lt vykdymo išlaidų suma. jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas. 3K-3-68/2009 CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta. teisėtumo. Iš bylos medžiagos matyti. kad antstolis I.8 kuriam pasibaigus mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas). nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. neturi teisinės reikšmės. ir antroji. kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas. 2008 m. kokiais terminais ji turi būti vykdoma ir teisinių jos nevykdymo padarinių. spalio 3 d. pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui. 3K-3-18/2007. Stašaitis. kuris tokiu atveju būtų neteismingas bendrosios kompetencijos teismams. nutartis Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kuriais nustatytas skolininkui mokėtinų vykdymo išlaidų dydis. skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. nuo kurio išieškotojas įgyja teisę į priverstinį išieškojimą. Muzikevičienė ir kt. 1528 dėl šios sumos išieškojimo priverstine tvarka. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti. byla Nr. nes mokesčių administratoriaus sprendimą dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo antstolis gali priverstinai išieškoti tik suėjus 20 dienų terminui nepriemoką sumokėti geruoju. kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. nuo kada atsirado išieškotojui teisė į priverstinį išieškojimą. 2007 m. A6-228/2007. priėmė sprendimą Nr. kad fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų. Kasacinio skundo argumentai dėl to.10 Lt įmokų. kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kreipėsi į antstolį ir nenurodė priverstinio vykdymo termino pradžios. antstolis D. Toks skundo argumentas teisiškai nepagrįstas. delspinigių. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Antstolis turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis aplinkybes dėl šio termino pasibaigimo. byloje Nr. vasario 17 d. Stakeliūnas ir kt. Dėl to teismai pripažino neteisėtais ir panaikino antstolio I. kad būtent šiuo įmokų išieškojimo būdu ir pasinaudojo fondo valdyba: . nutartis UAB .pirmoji.. Gaidelio veiksmų. nes tik nustačius tokio termino pasibaigimą. neturi reikšmės antstolio pareigai išsiaiškinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis. ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. kad teismai nesiaiškino prievolės esmės. A. A756-875/2008). Gaidelio veiksmus. kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. kad AB „Linų audiniai“ į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 94 8883. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta. Strumilienės individuali įmonė v. antstolė A. Kasaciniame skunde argumentuojama. 3K-3-127/2007. nutartis D. balandžio 6 d. Tai. Gaidelis neturėjo pareigos patikrinti. o dėl antstolio veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti. kovo 5 d. antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų.

pateikė prašymą antstolio V. v. o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. nėra pirmesnės eilės išieškotojas. skolininkui nebuvo žinoma apie sprendimą dėl skolos išieškojimo prieš dvidešimt dienų iki antstolio reikalavimo priėmimo. priešingai negu teigia kasatorius. lapkričio 28 d.) CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta. byla Nr. bet ne antstoliui. spalio 20-ąją. kad jis vadovaudamasis CPK 661 straipsniu neprivalėjo suteikti skolininkui papildomą terminą skolai sumokėti. siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas akcijoms turto areštas. t. Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su antstolio argumentu. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka gavo tik 2008 m. kuri niekaip kitaip neišsprendžiama. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu. tai teismo antstoliui. kad akcijos atitektų būtent kitam akcininkui. bet neturi tikslo užtikrinti. (penktadienį). veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo. priimta teismo nutartis. ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. kad šis sprendimas antstolio kontoroje gautas 2008 m. o kitą darbo dieną. nes reikalavimo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų. 3K-3-356/2009 9.9 sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka priėmimo dieną. nei kiti kreditoriai. 2008 m. . kad kreditorius.115 straipsnis. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų. Šis institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų. tą. neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes. gruodžio 5 d. kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Drungilo kontorai „Dėl sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka vykdymo“. kurių reikalavimams patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2. Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.D. kuris veikia ne bendrovės interesais. kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. tai jis turėtų būti vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui. t. kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. ir šios aplinkybės išieškotojas neginčijo. nutartis civilinėje byloje V. kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta. spalio 20 d. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti. 4 p. Teisėjų kolegija daro išvadą. vykdančiam išieškojimą iš areštuotų akcijų vertės.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų atsiradusią padėtį. kuris yra areštuotas. rugsėjo 28 d. t. buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas reikalavimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti . Taigi. Valstybinio socialinio draudimo fondo Plungės skyrius . tai šia galimybe jis gali pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. y.y. Teisėjų kolegija daro išvadą. CPK 626 straipsnio 4 punktas). y. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626 str. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto. gruodžio 1-ąją. esant pirmesnės eilės kreditoriui. kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2008 m. Pareiškėjas AB „Linų audiniai” nurodė.

Teismo sprendimui įsiteisėjus. antstolis V. paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4 dalis). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos. tarnautojams ar pareigūnams. nei tie išieškotojai. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas.. v. kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti vykdant teismo sprendimą. K. tai jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą. Kasatoriaus nežinojimas. K. Būtent tokia procesinė situacija konstatuota nagrinėjamoje byloje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir gali būti panaikinta teismo. spalio 20 d. kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. kad kasatorius vykdomąją bylą pagal vykdomąjį įrašą įvykdė esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių bei tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms – išieškojimo vykdymo procese sustabdymui. jis gali būti vykdomas. įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės. Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas. nutartis civilinėje byloje D. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo Kasatorius nurodo. Bylą nagrinėję teismai nustatė. teismas sprendimu turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.79 straipsnis nesuteikia pirmumo teisės tais atvejais. 3K-3-417/2008 10. kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas. kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. . Teisėjų kolegija sprendė. Įstatymo nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. byla Nr. kad sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms institucijoms. 288 straipsnio 6 dalis). kurio žinioje yra byla. jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo atveju. 359 straipsnio 3 dalis). išduodamas suinteresuotam asmeniui sprendimą su žyma apie sprendimo įsiteisėjimą. Faktą apie teismo sprendimo įsiteisėjimą patvirtina teismas. kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą. fiziniams bei juridiniams asmenims. jeigu bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. draudimai. CK.115 straipsnį. jeigu pareiškimas netenkinamas (CPK 279 straipsnio 2 dalis. kuris yra vykdymo pagrindas. bet akcininkams asmeninės nuosavybės teise. kad yra paduotas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja. bei jo paties atlikti paskaičiavimai ir padarytos išvados dėl sprendimo įsiteisėjimo momento nedaro neįsiteisėjusio sprendimo įsiteisėjusiu bei nepanaikina jo. kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.10 akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Iki tol teismo sprendimo vykdymas galimas tik skubaus vykdymo atvejais. kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. tačiau tos priemonės. kurios buvo taikytos. kad jis vykdymo veiksmus atliko – pinigus išieškotojai pervedė – įsiteisėjus teismo sprendimui už akių. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. teisių ir veiksmų sustabdymas. kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo pareiškęs asmuo. Šių argumentų pagrindu daroma išvada. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai. Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4. todėl šio straipsnio normos netaikomos. netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK. Atmesdamas ieškinį.

liepos mėnesį siuntė raginimą geruoju sumokėti baudą. . 2009 m. nėra teisinio pagrindo spręsti. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus rajono apylinkės teismo gautas 2001 m. o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta. y. rugsėjo 18 d. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija šioje byloje nekonstatuoja naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio pažeidimo. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta. Malachovskio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais. 3K-3250/2009 12. priimta administracinėje byloje Nr. kad ginčijamas baudos išieškojimas yra negalimas dėl pasibaigusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J.11 kaip antstolio. gegužės 8 d. B. birželio 5 d. bylos Nr. nebuvo grąžintas išieškotojui.. skundą dėl antstolio veiksmų. N-261-7199/2009). Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta. skundą dėl antstolio veiksmų. Sprendžiant. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties Naujojo Baudžiamojo Kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta. o jo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti 2001 m. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų. rinko iš bankų ir kitų juridinių asmenų duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį. 0062/02/00619 medžiagos matyti. senaties eiga sustoja. N3-904-04.. kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. birželio 15 d. bylos Nr. kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. M. šią bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė. nutartis. kad aptartas kasatoriaus nurodytas kasacijos pagrindas nepasitvirtino. kad nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudą vykdymo senaties pradžia yra 2001 m. jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus. kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus. yra vykdymo stadijoje. priimta administracinėje byloje Nr. spalio 12 d. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja. kad nutarimas skirti baudą. kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. 3K-3225/2009 11.. jį vykdydamas teismo antstolis 2001 m. kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Iš prie šios civilinės bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. Teisėjo kolegijos vertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens. nutartis. birželio 5 d. pareigos vykdymo veiksmus atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. t. Esant tokiems duomenims. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos. reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. iki nuosprendžio vykdymo pradžios naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs. dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. birželio 1 d. kad vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo A.

siekdamas išvengti baudos mokėjimo. prašė įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą banke 208 206 Lt. N3-1859/2007. 2009 m. turi būti nustatyta. bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Patenkinęs skundą. nutartis. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota.12 ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. N(9)1105/2007). Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. susijęs su vykdymo procesu. skųsdamas antstolio veiksmus bei prašydamas juos pripažinti neteisėtais. Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. nutartis. priimta administracinėje byloje Nr. teismas. N5754150/2009). kad pareiškėjas. todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai reiškia. gruodžio 22 d. vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. Kita vertus. baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas. antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Būtina išsiaiškinti. kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo atliktas notaro vykdomojo įrašo pagal vekselį pagrindu (CPK 587 straipsnio 4 punktas. kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje. tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. nutartis. kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą. Kalėdos skundą dėl antstolio veiksmų. teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). vykdymo procesui pasibaigus. nutartis. Teismas nesprendžia. priimta administracinėje byloje Nr. CPK 632 straipsnio 1 punktas). y. A. bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio. t. priimta administracinėje byloje Nr. bylos Nr. ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą. ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų. minėta. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Kita vertus. Patenkinęs skundą. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų. kad. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis. esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). priimta administracinėje byloje Nr. pervedus šią sumą išieškotojai. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 22 d. pervestus išieškotojai R. Nagrinėjamoje byloje aktualu yra tai. ar nėra pagrindo pripažinti. buvo įvykdyta antstolio žinioje buvusi vykdomoji byla. 3K-3-182/2010 13. kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą . Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. gegužės 31 d. M. realiai nebegali ištaisyti trūkumų. Notariato įstatymo 43 straipsnis. N18-1653/2007). asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Tai leidžia padaryti išvadą. kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. lapkričio 15 d.

nutarimą priėmęs organas. todėl. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. 2-644524/2009. tai nuteistojo įpareigojimas per . kad Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei kaip išieškotoja CPK 638 straipsnio prasme. Siekiant administracinės nuobaudos veiksmingumo. ABTĮ 13 straipsnyje nustatyta. tai nėra kliūtis taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą. 3K-3-493/2009 15. 8 dalys). B. Kita vertus. bylos Nr. Išsiaiškinus. susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu. baigtumo būklės ir atitinkamai – galimybės nagrinėti ginčą ypatingąja teisena. įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. lapkričio 10 d. darytina išvada.13 sudarančio vykdomojo dokumento. p. Tokio pobūdžio šalių ginčas šiuo metu tebevyksta. iš kurios kildinamas reikalavimas. Kadangi pagal ATPK 309 straipsnį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). antstoliui vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos. jog teismai neatskleidė šio ginčo esmės bei netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui (CPK 443 straipsnio 1. kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas. birželio 15 d. kad teismų nagrinėto skundo esmė yra reikalavimas grąžinti išieškotojai antstolio sumokėtus vykdymo proceso metu pareiškėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą banke. kad klausimus. jeigu pažeidėjas nesumoka baudos. Reikalavimas grąžinti pinigus toje byloje nepareikštas. susijusių su administracinių baudų išieškojimu. 5. teisės taikymo išaiškinimai skelbiami biuletenyje Administracinių teismų praktika. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo. kai yra taikomi BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai Jei teismas baudžiamojoje byloje tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį ir priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. sprendžia nutarimą priėmęs organas. gali pakeisti viešaisiais darbais arba administraciniu areštu (ATPK 314 straipsnis). bylos Nr. Be to. kad įstatymo šiuo konkrečiu atveju nepavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti kokių nors veiksmų. Taip pat teismai nevertino ir netyrė vykdomosios bylos. Taigi šis teismas yra išaiškinęs. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybins mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. stiprinant teisėtumą. CPK nuostatos turėtų būti taikomos tiek. Tuo tarpu CPK 624 straipsnio nuostatos reglamentuoja priverstinio vykdymo priemones. 3K-3225/2009 14. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus. užkertant kelią teisės pažeidimams. tai darytina išvada. jam pavedama ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė (Administracinių teismų praktika 1. konstatuotina. jei teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo vykdant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 312 straipsnyje reglamentuojama. skundą dėl antstolio veiksmų. 332–333). teismai nesiaiškino galimybės nagrinėti šią bylą tebevykstant ginčui ir esant neišnagrinėtai Klaipėdos apygardos teismo civilinei bylai Nr. kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką. kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. kiek atitinkamų teisinių santykių nereglamentuoja ATPK.

byla Nr...Amiga“. 3K-3-27/2010 II. D.. vasario 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. byla Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.. v. UAB . Aiškindamas procesinį sprendimą ir jo vykdymą tais atvejais. teismas nėra saistomas tokių siūlymų ir netgi privalo sprendimą išaiškinti kitaip. nutartis civilinėje byloje V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. 3K-3-133/2004 UAB . spalio 29 d.210 straipsnis). tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. nutartis civilinėje byloje Nr. kad tais atvejais. UAB . kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo.Libra Vitalis“ v.54 straipsnyje. vasario 22 d. gruodžio 19 d. laikomas įvykdytu.Operos vaistinė“ skundą dėl antstolio veiksmų. t. Stakeliūnas ir kt. nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos. kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra. kad nebūtų pakeistas sprendimo turinys.. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu Sprendimas. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. paskutinei. 2004 m.14 nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo.1 A/S v. 3K-31036/2003 Danijos bendrovė Nadoc Nr. kai dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 278 straipsnis) ar antstolio (CPK 589 straipsnis) siūlomas aiškinimo variantas pakeistų procesinio sprendimo turinį. 3K-3-63/2008 . taip. Šia tvarka skolininko mokamomis palūkanomis kreditoriui kompensuojamas skolininko delsimas sumokėti visą skolą ir naudojimasis nesumokėta kreditoriui skolos dalimi. CK 6. 3K-3-143/2006 UAB . Terminas. 3K-3-594/2007 2. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB . nutartis civilinėje byloje Nr. tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6. o tik nuo tuo momentu likusios nepadengtos skolos sumos. kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (CK 6... bylos Nr. kurio 4 dalyje įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai. y. nurodytos teismo sprendime.Stramina“ v. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese Kasacinis teismas pažymėjo. nuo nesumokėto skolos likučio. nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. sausio 5 d. Vykdymo metu dengdamas skolą dalimis skolininkas teismo priteistas palūkanas moka jas skaičiuojant iki faktiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Selezniovo prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. y.. t. Kitos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės 1. eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. t.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas.Komeksimas“). y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2006 m. kai atliekami veiksmai. antstolis D.

kuriuo yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas. Taigi sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus. ši taisyklė galiojo ir priskaičiuotiems delspinigiams. teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis).. v. kai mokestinė nepriemoka yra pripažįstama beviltiška. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Taigi šios procesinės atsakomybės subjektai gali būti ne tik skolininkai. nevykdančiam ir sprendimo. palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. R. 3K-3-263/2008 6. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo Pakeisti teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką galima nekeičiant tokio sprendimo (nutarties) turinio.. rugsėjo 1 d. todėl konstatavus neteisėtų veikų sutaptį skolininko atsakomybė kiltų ne tik CPK 771 straipsnio 5 dalies. Tik skolininko atsakomybę už sprendimo.. antstolis D. 3K-3-586/2008 5. antstolis G. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese Civilinės atsakomybės santykių CPK 596 straipsnyje nereglamentuojama. buvo nustatyta. kad asmeniui. nutartis civilinėje byloje. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. bet ir kiekvienas kitas asmuo. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo MAĮ redakcijoje. G. P. . bylos Nr. UAB „Effektors basis“ ir kt. nevykdantis teisėto antstolio reikalavimo. sausio 31 d. kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. todėl vykdymo procese negali būti konstatuoti asmenų. kad apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties terminas yra netaikomas. nutartis civilinėje byloje. V. bet ir 585 straipsnio 2 dalies pagrindu. B. ir sprendimo. byla Nr. Š.. gruodžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. nustatęs. kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė.15 3. neviršydamas jam suteiktų įgalinimų. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja. balandžio 30 d. įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. įpareigojančio perduoti turtą. v. kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas. atsakomybės klausimai. Teismas. įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje. Apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2. įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. baudoms. 2001 m. galiojusioje iki 2001 m. kuriam antstolis. nutartis civilinėje byloje pagal išieškotojo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. byla Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kad skolininkas sprendimo neįvykdė. dėl kurių nepriimtas atitinkamos institucijos sprendimas. 9 punktai). 3K-3-61/2008 4. kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui. nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos.

mokesčio išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo. kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. kad MAĮ 29 straipsnio 3 dalis. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. nustatant. nutartis civilinėje byloje V.. kurioje nustatytas penkerių metų priverstinio mokesčio išieškojimo senaties terminas.. balandžio 12 d. IX-394. Kasatorius. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų. galiojimo laiko atžvilgiu taisyklei. kuriuo buvo pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminą. sausio 1 d. kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. retroaktyviai. baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų. sausio 1 d. Šioje normoje nustatyti laikotarpiai nevertinami kaip valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminai. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. nes dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo ar netikslaus mokėjimo gali nukentėti ilgalaikiai ir svarbūs asmens. Pagal šią nuostatą skola. VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. turinčio teisę gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. taip pat priverstinio išieškojimo senaties terminas ir jo taikymas. . ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams. sausio 1 d. taikymo VSDĮ 16 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą. VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės. M. kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. gegužės 12 d. ir kt. nutraukimo ir atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta. M. buvusiems jų galiojimo metu. baudoms. VSDĮ 16 straipsnio 11 dalyje reglamentuojami valstybinio socialinio draudimo įmokų tikslinimo klausimai. už kurį gali būti atliekamas tikslinimas. baudų ir delspinigių skoloms. bylos Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. t. baudų ir delspinigių skoloms. jeigu įstatymų leidėjo nenustatyta kitaip. priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu. yra tokia. galiojusios 2008 m.). kovo 18 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų. Teisėjų kolegija konstatavo. sausio 1 d. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pagal šią nuostatą skola. kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. turi būti taikoma ir toms mokesčių skoloms. trukmė.16 birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos. teigia. jie galioja tik į ateitį. Dėl teisės normų. sausio 1 d. Šios nuostatos gina apdrausto asmens interesus.. kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. interesai. kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2001 m. palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. 3K-3-164/2010 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.. kuriuose nustatomos. 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta. o apdrausto asmens prašymu – neribojant jo. tokių. galiojusios 2008 m. y. įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų. sausio 1 d. 3K-3-129/2010 7. bylos Nr. kad tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja materialinių įstatymų. rugsėjo 1 d. kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. t. Vienas iš jų yra laiko. yra tokia. v. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu. Draudėjo prašymu tikslinimas leidžiamas trumpesniu laikotarpiu. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. y. pagal kurią materialiniai įstatymai taikomi santykiams.

kad antstolio siųstą raginimą pasirašė skolininko duktė Jekaterina Šechovcova. o ne tai. 3K-3-88/201). kovo 3 d. M. dėl to pažeistos šio procesinio dokumento įteikimo sąlygos. 124. nepilnametė (T. 1. turi būti nustatinėjama. jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. o kitu būdu. Pagal bylos įrodymus Jekaterina Šechovcova raginimo įteikimo dieną 2004 m. t. pvz. dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. b. byla Nr.. b. teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme tiek skolininkas. Procesinių dokumentų įtekimo tvarką reglamentuojančio CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta. 56). nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 657 straipsnio 1 dalyje. l. nutartis civilinėje byloje R. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. 53. S. kad CPK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju. tiek jo duktė nurodė jos gyvenamąją vietą ne kartu su skolininku. lapkričio 25 d. A. Be to. b. gali būti ne tik registruotas laiškas. nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią. teismas turi nagrinėti pareikšto prašymo pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja. kokiu būdu jis tą informaciją gavo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese. . III. 6). Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo Naujai paaiškėjusi aplinkybė. skolininko pareiškimai antstoliui ar teismui ir pan. rugsėjo 25 d. . o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių. R. ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija. Dėl to byloje. kurioje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo. kurio bute ji kartais svečiuodavosi (T. Iš tokių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu. v. žemesniųjų instancijų teismų įvertinta tinkamu raginimo įteikimu skolininkui. nutartis civilinėje byloje I. kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje. aiškinimo Sprendžiant dėl antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas esminė aplinkybė yra ta. kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku. Raginimo siuntimas ir įteikimas 1. l. bet ir kiti leistini įrodymai. bylos Nr. B. kai asmuo gauna antstolio pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo įteiktą ne registruotu laišku. kad antstolio raginimas buvo įteiktas ne kartu su skolininku gyvenančiam nepilnamečiam asmeniui. Jeigu ši sąlyga įvykdyta. 1. v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. ar skolininkas gavo raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo. 3K-3-503/2008 2. Su šia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Dėl CPK normų. Įrodymais. patvirtinančiais. kad skolininkas apie vykdymo išlaidas ir jų dydį yra informuotas. vykdomoji byla. Nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se. l. – buvo sukakusi 16 metų.17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.. y. Š.

Dėl antstolio veiksmų. spalio 12 d. Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtys. jog nėra vieno iš CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų. įgyvendinant (vykdant) vekselio turėtojo. nes šiuo atveju nei vykdomajame dokumente (notaro vykdomajame įraše). taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo. gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo. Pažymėtina. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas. ar antstolis. kad nagrinėjamu atveju antstolis pagal CPK 655 straipsnį turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti piniginę prievolę. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui. Teisėjų kolegija nurodė ir tai. Bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta. kad šiame vykdomajame dokumente nenustatomas įvykdymo terminas. priėmęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo. iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. kai skolininkui raginimas nesiunčiamas. vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį (reikia siųsti raginimą) Nėra specialiųjų civilinio proceso teisės normų. 3. bet antstolio veiksmai. 3K-3-403/2009.Teisėjų kolegija pažymėjo. kuriame nenustatomas naujas prievolės įvykdymo terminas. nei įstatyme (ĮPVĮ) nenustatyta įvykdymo termino. kad vekselis savaime nėra vykdomasis dokumentas. byla Nr. ir kt. kuriuo antstolis praneša skolininkui. kada raginimas skolininkui nesiunčiamas. nenustatant papildomo termino prievolei įvykdyti tais atvejais. jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. turi siųsti skolininkui raginimą. išskyrus CPK 661 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai. reiškia. Tai. nutartis civilinėje byloje H. kuriam vekselio davėjas per vekselio mokėjimo terminą nesumokėjo vekselio sumos. kai toks terminas jau yra nustatytas įstatyme ar vykdomajame dokumente. raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Tai – vertybinis popierius. Vykdomasis dokumentas yra vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas. reikalavimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. P. 3K-3-477/2008 4. taigi nėra būtinųjų sąlygų CPK 661 straipsnio 1 daliai taikyti. CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai. Dėl procesinės teisės normų. turi siųsti skolininkui raginimą (CPK 655 straipsnis). kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – užtikrinti operatyvų prievolės įvykdymą. bylos Nr. antstolis A. Teisėjų kolegija sprendė. v. kuriame įtvirtinta besąlyginė piniginė prievolė. Vaitkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. kad šiuo atveju nagrinėjamo dalykas yra ne konkretaus vekselio apmokėjimo terminas. kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo skolininkui. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo . lapkričio 19 d. skolininkas raginamas įvykdyti sprendimą. S. ar ne. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. Tai reiškia. kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pirmą kartą. reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarką. kad antstolis. kurios nustatytų.18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Savo esme tai yra procesinis terminas.. per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti.

nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko UAB „VSA Vilnius“ skundą dėl antstolio veiksmų. Lomovcev ir A. jokie tolesni vykdymo veiksmai neatliekami. dėl to tokios pareigos nevykdymas. nutartis byloje A. pasibaigia subjektinės procesinė teisė (CPK 75 straipsnio 1 dalis). 2007 m. dėl ko antstolė nebuvo informuota apie sustabdymą. Dėl antstolio pareigos siųsti raginimą skolininkui Teisėjų kolegija pažymi. jų teisės ir pareigos 1. kovo 5 d. Kašnikov v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Bliznikas ir kt. išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą. suteikusio teisinį pagrindą vykdymo veiksmams sustabdyti. rugsėjo 7 d. kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). UAB . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių. bylos Nr. naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. D. kad. Selezniovas v. bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis byloje A.19 nustatytas laikas. per kurį teismas. kaip ir kitos vykdymo proceso šalys. skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu. priešingu atveju. Pasibaigus procesiniam terminui. byla Nr. 3K-3-271/2009 5. balandžio 16 d. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga. vykdymo veiksmų atlikimo metu. Vykdymo proceso dalyviai. nutartis byloje D. Nepateikęs antstolei nutarties nuorašo. y. skundą dėl antstolio veiksmų. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. t. neleidžia skolininkui remtis nurodyta teismo nutartimi. kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). A. šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus.. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. kurie jau yra atlikti. ir nepaaiškinęs tokio nepateikimo priežasčių skolininkas nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga. liepos 10 d. Dėl to. antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę. byloje Nr. jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų. vasario 5 d. t. Nr.Parex lizingas“ ir kt. ginčijant antstolės veiksmų teisėtumą. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku. skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. y. Ši pareiga reiškia. Užbaigus vykdomąją bylą. S. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie . 3K-7-1/2007). Mažeikienės turistinės įmonės „Vilnis“ Nr. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Ringelevičienė v. 3K-3-379/2005. 3K-3-119/2010 IV. 3K-3-79/2007). Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga.

CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą. nebūtų pažeistos niekieno teisės. J. kaip civilinio proceso stadijos. ypač tuo atveju. Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo . nagrinėjančiam suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo ir taip atliekančiam vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 straipsnio 1 dalis). kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami. kai. byla Nr. Z. Teismas nurodė. tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. efektyviausiai užtikrinamas. nutartis civilinėje byloje A. kai jos nėra ginčijamos. Atvirkščiai.. jis turėtų būti derinamas su būtinumu teisingai išspręsti ginčą. nei jokie kiti asmenys neginčija. sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. kad pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas. ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) bei realiam teismų ir kitų institucijų bei pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. kurios. 3K-3-564/2008 2. interesams ginti. byla Nr. Gindamas viešąjį interesą. jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. kasacinis teismas. kai jų siekiama kuo greičiau (CPK 7 straipsnis) išnagrinėjant kiekvieną civilinę bylą. jį patenkinus. kad skolininkas neturėjo pareigos pateikti antstolei teismo nutarties dėl vykdymo sustabdymo nuorašo. Š. tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėto sprendimo priėmimui. Dėl skundo ribų peržengimo atnaujinant terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam. kad CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymas ir pareiškėjos skundo nenagrinėtinu teisme tik šiuo formaliu pagrindu pripažinimas. kad CPK 512 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks nurodytos procesinės teisės normos taikymas netaptų kliūtimi pareiškėjai įgyvendinti jos pažeistą turtinę teisę. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. nepagrįstai nesuvaržyti vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų bei netapti formalia kliūtimi asmenims apginti jų pažeistas teises. yra iš esmės imperatyvus. antstolis N. gruodžio 1 d. Laikydama. pasisako dėl pareiškėjos skundo iš esmės. susijusį su sprendimo priverstiniu vykdymu. priimant sprendimus ir juos vykdant. kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas. jeigu to reikalauja viešasis interesas. veiksmų. 3K3-557/2007 3. L. išspręsdama jame suformuluotą prašymą reikšmingomis teisingam šios bylos išnagrinėjimui pripažintų aplinkybių pagrindu. minėta.2 straipsnio 1 dalis. Šio ir kitų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimas. tikslų. J. teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir. Viešojo intereso. sprendimų teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytais motyvais.20 atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. nagrinėjamoje byloje reikštų akivaizdų visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis. gruodžio 11 d. Tai gali būti paaiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą ir toks reikalavimas teismui. atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. dėl to pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas. CK 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų užtikrinimo tikslu negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo. Tačiau šio tikslo įgyvendinimas neturi būti keliamas aukščiau kitų vykdymo proceso.. v. Civilinis procesas yra skirtas asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. skundą dėl antstolės B. nei buvęs sutuoktinis P. Viešasis interesas nagrinėjamoje byloje reikalauja.

. B. neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją. o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis. vykdymo procesui pasibaigus. kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai. Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos. todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę.. kad skundas. antstolis apie tai surašo . birželio 15 d. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam trisdešimties dienų terminui. kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu. skaičiuotinas nuo tos dienos. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas. o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Ši specifika įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). civilinių santykių dalyvių teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. tačiau tais atvejais. susijęs su vykdymo procesu. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos Teisėjų kolegija pažymi. suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. 3K-3225/2009 5. kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje. praleistas terminas gali būti atnaujintas. reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Tačiau už sprendimų. jeigu neįvykdytas sprendimas. asmuo praranda teisę jį atlikti. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje. kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis. įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Stefanijos Veversevičienės skundą dėl antstolio veiksmų. ir viešasis interesas. asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. 3K-3-143/2008 4. 3K-3-340/2006). baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas. o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. byla Nr. todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį. kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. skundą dėl antstolio veiksmų. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. bylos Nr. kovo 3 d. realiai nebegali ištaisyti trūkumų. paduotas teismui praleidus šį terminą. kad. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Pasibaigus vykdymo procesui. kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus.21 Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis). CPK 585 straipsnio 2 dalis). kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. nutartis. priimta civilinėje byloje Nr. gegužės 17 d. kurį praleidus dėl svarbių priežasčių. įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Tai leidžia padaryti išvadą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. nenagrinėtinas teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

spalio 27 d. spalio 29 d. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta. bylos Nr. kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (CPK 593 straipsnio 1 dalis. Teismo sprendimo. Teisėjų kolegija inter alia pažymi. iš skolininko išieškomos vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. 3K-3-454/2009 V. Strimaitienės prašymą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo. byla Nr. V. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui. kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol. kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas. 616 straipsnio 2 dalis).1 Teisė į vykdymo išlaidas. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. jų dydis 1. neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio.22 Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). ar skolininkė įvykdė sprendimą per raginime nustatytą terminą. surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kodėl neįvykdytas sprendimas. v. 1R–352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas). Esant abejonių dėl raginimo įteikimo skolininkei datos. jeigu skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis A. Tai reiškia. 3K-7-5/2007. jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka V. tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą. Teismų praktika 27 . S. Vykdymo išlaidos. įsakymu Nr. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. kol sprendimas yra neįvykdytas. Atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. bylos Nr. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Dėl teisės įvykdyti sprendimą geruoju ir tos teisės santykio su skolininko pareiga atlyginti vykdymo išlaidas Kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą. Kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui. 3K-3-448/2007 Teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė. AB „Vakarų laivų gamykla“. negali būti išspręstas klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. ar šiam terminui pasibaigus. UAB „Edana“. kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. spalio 22 d. iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas). tuo tarpu šios aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės skolininkės prievolei atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas atsirasti. suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. kaip antstoliui turėtų būti mokamas atlyginimas. todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą.

kurio depozitinėje sąskaitoje buvo ši suma. kad skolininkas. tačiau šis. taip pat į tai. Antstolis atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus. vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą. sumokėtų visą teismo sprendimu priteistą išieškotojui sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tam tikro teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra atskiri vykdomieji dokumentai. Vižainiškis v. tačiau nebendradarbiavo su antstoliu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. 3K-7-5/2007. kt. o kai raginimas neturi būti siunčiamas. kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti. 3K-3-341/2007. 2007 m. nepaisant to. skelbta Teismų praktika 27). todėl jam priteistinas atlyginimas. 3K-3-255/2008 3. Antstolio veiksmai. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti skirtingi nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidų dydžiai. rugsėjo 14 d.). atsižvelgiant į antstolio atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį.. gegužės 8 d. vasario 5 d. kai sprendimas įvykdytas geruoju per raginime nustatytą terminą Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. AB „Vakarų laivų gamykla“. kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus. mažintinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. negali turėti įtakos sprendžiant dėl atlyginimo antstoliui už teismo sprendimo. spalio 29 d. dėl jų vykdymo užvedamos atskiros vykdomosios bylos. Nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti. lemiamą reikšmę turi tai. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. nutartis civilinėje byloje antstolis R. kad skolininkas. nors ir nesielgė nesąžiningai. nerodė pastangų laiku atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkas negalėjo kitu būdu pervesti išieškotojui ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotos sumos – tik per antstolį. jeigu jie veiks teisėtai. t. jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju. uždaroji akcinė bendrovė „Smailė“. vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas. priimto byloje. įvykdymą. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme. Skolininko atsiskaitymas su išieškotoju vyksta per antstolį: skolininkas perveda pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl antstolio atlyginimo dydžio Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato. jis gaus nustatytą atlyginimą. kaip teigiama kasaciniame skunde.. savanoriškai. priimta civilinėje byloje A. iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr. įvykdant vykdomąjį dokumentą. vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme. Selezniovas v. o nuostata. 3K-7-5/2007. iš kurios antstolis perveda šiuos išieškotojui. nutartį civilinėje byloje Nr. 2007 m. jog būtų galima realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. nutartis. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis. proceso dalyvių ekonominius interesus. jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. vasario 5 d. ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. y. vykdomajame dokumente nustatytą terminą. byla Nr. kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. jog beveik . siekdamas įvykdyti teismo sprendimą per raginime nustatytą terminą. nutartį civilinėje byloje Nr. UAB „Edana“. 3K-3-448/2007. bylos Nr. kurioje buvo pritaikytos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės. nutartį civilinėje byloje Nr. 2007 m. pvz.23 2. kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą. – per įstatyme. 3K-7-1/2007. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą.

nutartis civilinėje byloje antstolis A. tai paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus. protingumo. Teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai susiklosto remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu. kolegija daro išvadą. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus. kreipdamasis į teismą. konstatavus. Kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per antstolio raginime ar siūlyme nustatytą terminą. reglamentuojančio atstovavimą teisme. kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju. Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba. nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų. atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis atlyginimo už priverstinio pobūdžio priemonių teisėtą panaudojimą. Šioje byloje nustatyta. nes taip nustatyta jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. bei ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. AB firma „VITI“. UAB „G4S Lietuva“. pvz. kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. kai antstolis. kad antstolis turi ypatingą teisinį statusą vykdymo procese ir privalo turėti pakankamą teisinę kvalifikaciją tokiems procesiniams dokumentams surašyti. antstolis žino. įvykdant vykdomąjį dokumentą. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą Nagrinėjamoje byloje svarbu atriboti antstolio atlyginimo pagrįstumo ir atlyginimo apskaičiavimo teisėtumo sąvokas. 3K-3161/2007). sąžiningumo kriterijų (CK 1. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje ir atstovą. Tais atvejais. Tai reiškia. vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas. Zenkevičius v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. Be to. kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. nutartis civilinėje byloje antstolė J. Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis. kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina. kad jam tokiu atveju atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą nepriklauso. todėl kasatoriaus patirtos 50 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neatlygintinos. t. sudėtingumą. kad antstolis pasinaudojo advokato padėjėjo pagalba tokiam pareiškimui surašyti. gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek. 3K-7-448/2008 5. įvertinant tai. Kolegija. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų. turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo. 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. sausio 9 d. sprendžia. kad šis pareiškimas nėra sudėtingas procesinis dokumentas. nutartį civilinėje byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. jis gali vesti savo bylą tiek pats. kuriam ši pagalba buvo būtina.24 visa išieškoma suma yra sukaupta ir saugoma to ar kurio kito antstolio depozitinėje sąskaitoje. Toks reikalavimas neatitiktų teisingumo. Bareikienė v. Vykdymo procese turi būti paisoma visų šio proceso dalyvių interesų pusiausvyros (žr. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. CPK 693 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė antstoliui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. kad atlyginimas . 3K-3-284/2008 4. Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo Pagal CPK 51 straipsnio.. kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. kurias atlikti įpareigotas įstatymo.5 straipsnis). jog kasatoriui nebuvo objektyvios būtinybės kreiptis į advokato padėjėją teisinės pagalbos. kad antstolis. įvertinusi tai.. tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. birželio 16 d. spalio 6 d. byla Nr. byla Nr. y.

skolininkui atsisakius mokėti vykdymo išlaidas. kai priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko.25 antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų Pirmiausia pažymėtina tai. kad CPK 753 ir 758 straipsniai yra CPK LV skyriuje „Išieškotų lėšų paskirstymo tvarka ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“. 3K-3-511/2008 V. nepaisant to. o tik nustatyta. kad antstolio atlyginimas pagrįstas. Tai reiškia. šio skyriaus normose nieko nenurodoma apie tai. kurių jis neatliko. Antra. kad nurodytos normos taikomos tik po to. Talitavičius v.2 Vykdymo išlaidų išieškojimas 1. Teismų praktikos analizė suponuoja išvadą. antstolis privalėjo kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. antstolis Robertas Vaitkevičius ir kt. antstolis A. nei nustatyta CPK 611 straipsnyje. remiantis vykdymo proceso normomis. 3K-336/2008 2. Christenok. kad CPK 611 straipsnio nuostatos taikomos visais vykdymo išlaidų išieškojimo atvejais. Būtent šio skyriaus normos ir reglamentuoja reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eilės tvarką. 3K-3173/2008 3. kokiu būdu turi būti išieškotos ar priteistos vykdymo išlaidos. Tik tada galima laikyti. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje. yra baigtas (iš dalies baigtas) ir jau prasideda kita vykdymo proceso dalis – išieškotų sumų vykdymo procese paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams. byla Nr. kad įvykdžius teismo sprendimą yra išieškomos vykdymo išlaidos. kovo 15 d. K. reiškia neteisėtus ultra vires veiksmus. išieškotų sumų paskirstymą išieškotojams. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolio atlyginimo apskaičiavimo teisėtumas – tai atlyginimo dydžio apskaičiavimas vadovaujantis teisės aktų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka ir standartizuotais dydžiais. nutartis civilinėje byloje J. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos Teisėjų kolegija pažymi. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta. reikalavimų patenkinimo eilę. kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais. nutartis civilinėje byloje antstolė D. V. spalio 27 d. 758 straipsnio 1 dalis). jog. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. prisijungimą prie išieškojimo. byla Nr. nes šių sumų išieškojimas atribotas atskirais įstatyme nustatytais vykdymo veiksmais. Vykdymo išlaidų išieškojimo . Taigi pagal nurodytas teisės normas antstoliui nesuteikta teisė tuo pačiu metu išieškoti skolininko sąskaita ir teismo sprendime priteistas sumas bei vykdymo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. v. sausio 25 d. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą. kokia eilės tvarka išmokamos išieškotos iš skolininko išieškotojui šio apmokėtos vykdymo išlaidos (CPK 753 straipsnio 1 dalis. ar skolininkas pats įvykdo teismo sprendimą ar sumos išieškomos antstolio CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. byla Nr. todėl bylą nagrinėję teismai turėjo įstatyminį pagrindą konstatuoti. kuriame apskaičiuoja išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.. Vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip. iš nekilnojamojo daikto gautų pajamų paskirstymo tvarką.

26 tvarka nustatyta CPK XLI skyriaus normose. jas nustatytų tik teismas ir taip užtikrintų skolininko turtinių interesų apsaugą. nutartis civilinėje byloje antstolė D. nes ne antstoliui.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta. v. nes vykdymo proceso metu antstolis privalo informuoti skolininką dėl vykdymo išlaidų dydžio. byla Nr. bet jai priskyrė pareigą įrodyti vykdymo išlaidų dydį. kad antstolis turėjo pareikšti pareiškimą su savarankišku reikalavimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. C. kad tuo atveju. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą. byla Nr. kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. nutartis civilinėje byloje S. nes toks teiginys prieštarauja CPK 611 straipsnyje nustatytam vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko teisiniam reglamentavimui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Šis antstolis .. ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo Kasacinio skundo argumentai dėl šioje byloje teismų priimtų nutarčių prieštaravimo CPK 611 straipsniui nepagrįsti. nes jam neatsirado tokios pareigos (CPK 611 straipsnis). antstolis A. Iš to darytina išvada. Talitavičiaus skundą dėl antstolio veiksmų. byla Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Pažymėtina. kad antstolis negali vykdyti teismo sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo. Nagrinėjamoje byloje kasatorė pervedė antstoliui vykdymo išlaidas kartu su išieškomomis lėšomis. birželio 22 d. t. Antstolis nereikalavo teismo priteisti vykdymo išlaidas. pinigų nesumoka. bet ne antstolis nustatyti vykdymo išlaidų dydį savo patvarkymu. birželio 11 d. 3K-7-277/2008 4. pareiškia prieštaravimus ar skundžia jų apskaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. y. paneigę šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir pažeidę CPK 6. nutartis byloje pagal pareiškėjo J. sausio 25 d. 178 straipsnius. Šioje byloje kasatorė ginčijo vykdymo išlaidų dydį. 3K-336/2008). v. spalio 27 d. teismai byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neteisingai paskirstę įrodinėjimo pareigą. kad. įtvirtinančiose bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. prašant priteisti vykdymo išlaidas. nutartyje nekonstatavo CPK 611 straipsnio pažeidimo. kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau. y. Dėl to nėra pagrindo pripažinti. o pareiga kreiptis į teismą antstoliui atsiranda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. Antstolis turi teisę areštuoti skolininko lėšas kredito įstaigoje tiek. byloje yra antstolio kasatorei siųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimai. kad. antstolis. Be to. tikrindami vykdymo išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą. 3K-3-511/2008 5. 17. vykdymo išlaidas gali priteisti tik teismas antstolio prašymu. B. Kasatorė nepateikė juos paneigiančių įrodymų. siekdamas įtvirtinti teismo apsauginę funkciją vykdymo procese. kad teismai pažeidė CPK 178 straipsnį. skolininkas raštišku antstolio siūlymu informuojamas apie vykdymo išlaidų dydį ir. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. K. kad šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas 2007 m. Įstatymų leidėjas CPK 611 straipsniu nustatė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. t. jeigu skolininkas su šia suma nesutinka. Kasatorė klaidingai teigia. Antstoliui tokie įgalinimai nesuteikti. y. jam nesutinkant. todėl neatsirado nurodytoje proceso teisės normoje nustatytos sąlygos antstoliui kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. bet vykdymo išlaidos turi būti išieškomos tik CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Minėta. Kasatorė nurodo. esant skolininko nesutikimui dėl vykdymo išlaidų dydžio. užtikrinanti skolininko turtinių interesų apsaugą. kad vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė taisyklė. t.

vasario 5 d. vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius. Pažymėtina. o vykdymo proceso dalyviai. Pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota. kad atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą priskiriamas prie vykdymo išlaidų. UAB „Edana“. konstatavo. nors formaliai lyg ir neatitiktų antstolio nešališkumo principo. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“.. Kasacinis teismas. vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. todėl tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2009 m. nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis. 3K-7-5/2007. antstolis negali vykdyti teismo sprendimo sau ir turi . vasario 8 d. M. priimta civilinėje byloje antstolis A. šios vykdymo išlaidos. jog vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo. AB „Vakarų laivų gamykla“. turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga. patikslinti ar ją pripažinti teisinga. kuria naudodamasis. kad antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). kokį nustatė teismas. 3K-3-40/2010). įskaitant antstolio atlygį. Selezniovas v. kai skolininkas turi pajamų ar lėšų. ypač skolininkui. Chilmano (M. Tai yra viena iš teismo funkcijų. bylos Nr.27 dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti skolininko lėšų. J. Pažymėtina. nesikreipdamas į kitą antstolį. teismo nustatytą antstolio atlygį išieškoti gali pats antstolis. Chilman) individuali įmonė. Konstitucinio Teismo 2005 m. nutarimas. konstatuoja. nesikreipdamas į kitą antstolį. S. byla Nr. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo. nutartis civilinėje byloje antstolis G. bylos Nr. kad Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose bylose laikėsi nuostatos. kai antstolis yra šalis ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta. nutartis civilinėje byloje antstolis G. nesikreipdamas į kitą antstolį. tačiau jo formalus laikymasis labiau pažeistų skolininko teises. 3K-340/2010 Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas analogiškos problematikos bylą aptarė Klaipėdos apygardos teismo praktiką išieškant antstolio turėtas vykdymo išlaidas ir konstatavo. turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). kad tuo atveju. bylos Nr. nutartis. kad antstolis. kai atlygį tenka išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų). turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti iš skolininko lėšų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. skolininkas gali apginti savo teises išieškant teismo nutartimi nustatytą antstolio atlygio dydį. tačiau tokios teisės neturi. CPK 609-611 straipsniai. Taigi susidarytų paradoksali situacija. Taigi racionalus vykdymo išlaidų išieškojimas būtų tuo atveju. Be to. priimta civilinėje byloje antstolis A. kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus. kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų) formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės ją suformuoti naują. vasario 5 d. sprendimas. nutartis. 2007 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Šioje nutartyje taip pat pažymėta. nes būtų išieškomas piniginis ekvivalentas tokio dydžio. kad šiuo atveju antstolio veiksmai. jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti nušalintas (CPK 636 straipsnis). Kasacinis teismas. kt. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi. 3K-7-1/2007. Jonauskas v. kad antstolis. rugsėjo 20 d.). gruodžio 11 d. Selezniovas v. vasario 27 d. nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu. ir ši jo teisė negali būti paneigta.

vykdymo išlaidų. kovo 23 d. konstatavo. vasario 1 d. kai byla nagrinėjama priimant teismo įsakymą Tiek teismo įsakymo. Tačiau ši norma turi būti aiškinama kartu su Instrukcijos 28 punkto nuostata. išdavimas. Nesiremiant teisingumo ir protingumo principais ir išaiškinus. ar atidėtos. kad tuo atveju. Kartu kasacinis teismas aptariamoje nutartyje pripažino. atlyginimo jas sumokėjusiai šaliai Sprendimų vykdymo išlaidos atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka (CPK 97 straipsnio 3 dalis). būtų pažeisti skolininko interesai. atlyginimo tvarkos. neturinčiam pakankamai lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. nesikreipdamas į kitą antstolį. Iš to. minėta. aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus. pardavimą varžytynėse). kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus. Dėl išlaidų. susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų. darytina išvada. sumokėtų vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Instrukcijos 7 punkte nustatyta. Kaip ir nurodoma kasaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. išieškojimas tęstųsi ir taptų neracionalus.. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta. turto areštą. kasacinis teismas. Dėl išlaidų. Šis antstolis dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Instrukcijoje išimčių dėl vykdymo išlaidų. o skolininkas patirtų papildomų išlaidų. kad antstolis. kaip nurodoma nutartyje. Tokiu atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus vykdymo veiksmus (pvz. kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma ar kilnojamieji daiktai. bylos Nr. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva. susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. Mikliušienės veiksmų. Žičkuvienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. spalio 27 d. minėta. kad teismas. jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. todėl jos turi būti išieškomos iš skolininko. kad kitokia situacija būtų. išieškojimo nenustatyta. kad tuo atveju. kad visais atvejais dėl teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą antstolį. kad visos vykdymo išlaidos. įskaitant atlygį antstoliui. kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau. byla Nr. 3K-3-12/2010 7. o tokiu atveju gali kilti tolesnių teisinių ginčų. ypač skolininkui. jeigu dėl atlygio antstoliui reiktų realizuoti skolininko turtą. išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas išimtis.28 nusišalinti nuo jo vykdymo. 3K-3-137/2010 6. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės R. privalo vadovautis teisingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. ar jos buvo sumažintos. Vadovaudamasis antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. sąžiningumo ir protingumo principais. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose. nes. neturi teisės už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų). tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos . R. Taip susidarytų situacija. teisingumo ministro 2005 m. išieškomos iš skolininko pagal šioje instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to.

apmokėjo už asmenų. pagal 48 punkto nuostatas ieškovas. Nagrinėjamoje byloje šios sąlygos įvykdytos. Dėl antstolio veiksmų. veiksmai atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. kuris vykdys statybos griovimo darbus. antstolis dalyvavo visose pirties griovimo procedūrose. kovo 29 d. vasario 1 d. kad ieškovas. Pažymėtina. S. todėl antstolis privalėjo spręsti dėl vykdymo išlaidų grąžinimo išieškotojui CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. pageidaujančiam susigrąžinti vykdymo išlaidas. kaip išieškotojas. Pagal teisingumo ministro 2005 m. ieškovas kaip išieškotojas turėjo parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį. vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį. 3K-3-12/2010 8. organizavo viešuosius pirkimus. Dėl šių priežasčių jos negali būti priteisiamos teismo įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos. Taigi tiek išieškotojo. sumokėtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. šios išlaidos išieškomos iš skolininko. sumokėtų prieš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nors tam tikrais atvejais iš skolininko gali būti priteistos ir būsimos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. kad ginčas išspręstas kreditoriaus naudai. Pareiga pateikti įrodymus apie išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimą tenka išieškotojui. todėl teismai pagrįstai išieškotojo (ieškovo) sumokėtas išlaidas rangovui laikė faktinėmis vykdymo išlaidomis ir priteisė jas CPK 610 straipsnio pagrindu iš kasatoriaus. jo teisinė padėtis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese prilygsta išieškotojo teisinei padėčiai. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 251 punkto nuostatas. jie vykdomi skirtingu laiku ir juos gali vykdyti skirtingi antstoliai. A. o antstolis. Mikliušienės veiksmų. Įsiteisėjęs teismo įsakymas reiškia. grąžinimą. Vykdymo veiksmų sustabdymas 1. kad vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje. tačiau vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir administruoja ne teismas. pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. tačiau įsiteisėjęs teismo įsakymas yra reikšmingas ir vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės R. 3K-3146/2010 VI. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo CPK 610 straipsnyje nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. Įvykdžius sprendimą. spalio 27 d. kad išieškotojas apmoka visas vykdymo išlaidas. dėl jų vykdymo užvedamos atskiros vykdomosios bylos. byla Nr. bylos Nr. nurodytos CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte. atitinka proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus bei teismo įsakymo išdavimo teisenos esmę. Byloje nustatyta. vykdančių statybos nugriovimo darbus. kad toks grąžinimo mechanizmas. Nepaisant to.29 laikinosios apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada. tiek antstolio. skolininkui nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga . kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. kai skolininkui sutinkant sumokėti vykdymo išlaidas išvengiama teisminių procedūrų. pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo. todėl jis įgyja teisę į vykdymo išlaidų. kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo įsakymas yra atskiri vykdomieji dokumentai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. parinko rangovą pirčiai nugriauti ir jį nurodė antstoliui.

taikydamas proceso atnaujinimo teisinį institutą. ir po to jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.. antstolis A.. nutartis civilinėje byloje A. kad skolininkas neturėjo pareigos pateikti antstolei teismo nutarties dėl vykdymo sustabdymo nuorašo. R. buvo priimta skolininko prašymu ir jo interesais. antstolis N. Dėl antstolio veiksmų grąžinant vaiką į kilmės šalį Lietuvos Respublikoje tik teismams priskirtina nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl vaiko grąžinimo (negrąžinimo) pagal Hagos konvenciją. savo veikloje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. L. Balčiūnas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo. ir nepaaiškinęs tokio nepateikimo priežasčių skolininkas nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga. Antstolis. ginčijant antstolės veiksmų teisėtumą. kad yra didelė rizika. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. v. kai antstolis kreipiasi su nurodytu pareiškimu į teismą. nutartis civilinėje byloje I. turi pareigą ex officio kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 straipsnis). dėl to skolininkas. neleidžia skolininkui remtis nurodyta teismo nutartimi. siekdamas vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo. ir M. Nepateikęs antstolei nutarties nuorašo. Š. kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą yra bankroto bylos iškėlimas. kad teismas. prašant vykdomosios bylos sustabdymo ir pateikus įtikinamus įrodymus. byla Nr. prieštaraujančiam. kaip viešosios teisės subjektas.30 CPK 625 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas reikalavimas antstoliui savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu priimti patvarkymą nedelsiant po to. 3K-3-305/2008 3. o ne pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimas. byla Nr. 3K-3-564/2008 2. tarp jų ir prašymus dėl proceso atnaujinimo grąžinimui prieštaraujančiai šaliai įrodinėjant faktinės situacijos pasikeitimą Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodytų aplinkybių aspektu po teismo sprendimo grąžinti vaiką įsiteisėjimo ir jo vykdymo procesinėje stadijoje. dėl to pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas. kad vaikas būtų grąžintas. R. vykdomosios bylos sustabdymo būtinumas suponuotas vaiko teisių ir interesų apsaugos reikalavimų iki kompetentingas teismas įvertins prieštaraujančios vaiko grąžinimui šalies teikiamus argumentus Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies (b) punkto pagrindu. Kadangi byloje nustatyta. dėl to tokios pareigos nevykdymas. Šioje teisės normoje įpareigojimas antstolį imtis vykdymo sustabdymo veiksmų siejamas su tokio sustabdymo teisinio pagrindo paaiškėjimo momentu. suteikusio teisinį pagrindą vykdymo veiksmams sustabdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. tai teismai nutartyse teisiškai pagrįstai įvertino antstolės veiksmus teisėtais. kaip tai ir nustatyta CPK 625 straipsnio 1 dalyje. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. turėjo gautą nutarties nuorašą pateikti antstolei. sausio 31 d. kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis prieštarauja CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktui. gegužės 23 d. įvertintų faktinės situacijos pasikeitimą Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodytų aplinkybių aspektu. kai paaiškėja aplinkybės. suteikusi teisinį pagrindą sustabdyti vykdymą. Tais atvejais. kad antstolė visus vykdymo veiksmus atliko iki teismo nutarties laikinai sustabdyti vykdymą nuorašo gavimo dienos. Be to. kaip tai nustatyta ĮBĮ 9 . dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. dėl ko antstolė nebuvo informuota apie sustabdymą. kurio veikla grindžiama teisėtumo imperatyvu. v. nutartis. jog vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. sprendimo vykdymo procese asmeniui. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio (vykdomosios bylos sustabdymas iškėlus bankroto bylą) Antstolis A. S.

Disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai ir netiesiogiai. Ar konkretaus kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė.. kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą.31 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija daro išvadą. taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui. kuris yra areštuotas. CPK normos reglamentuoja. teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. konkretiems asmenims arba visiems. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo. Disponavimo teisė įgyvendinama netiesiogiai. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus sustabdymas ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vykdomosios bylos sustabdymas. byla Nr. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu. yra nuosekliai vienas paskui kitą einantys procesiniai veiksmai. CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta. komiso ar kitokį sandorį). vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. v. vertinant juos bankroto procedūrų atžvilgiu. ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. 3K-17/2009 4. prieštaravimo tarp šių teisės normų nėra. antstolis A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. o iškėlus bankroto bylą turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas. kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto. kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Jeigu disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai. ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. jog pirmenybė suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai. UAB „Best Fert“. Kolegijos nuomone. B. tai įstatymo nuostatos nustato disponavimo ribas ir išimtis. Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas.. ir kt. sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių įstatymų normų nuostatas. atstovui pagal pavedimo. . rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“. Jeigu disponavimo teisė ne savininkui suteikiama įstatymo pagrindu. kurie patys turi tokią teisę. kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta. atstovavimo. naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas. tai valia disponuoti išeina iš turto savininko ar valdytojo. Dėl turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 4 punkto pagrindu Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Atsisakius iškelti bankroto bylą turto realizavimas ir (ar) išieškojimas atnaujinamas. kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta. esant pirmesnės eilės kreditoriui. jeigu šią teisę savininkas ar valdytojas perduoda ar kitu būdu perleidžia kitam asmeniui (pvz. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo. Kai turtas areštuotas kelių kreditorių naudai. priimta teismo nutartis. Turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje.

kurioje išieškojimas iš kasatoriaus buvo vykdomas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 1994 m. CK 4. nebuvo perduota individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjusiam teismui. išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu. kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. procesinius padarinius. Atsižvelgiant į nurodytus teisiškai reikšmingus faktus. S. Ši teisės norma. pagal kurį vykdomoji byla. į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas. konstatuotina. todėl individualios įmonės savininkų prievolės įvykdymas savo bankrutavusios individualios įmonės kreditoriams ribojamas jų (savininkų) bankroto proceso metu turimu turtu. skundą dėl antstolio veiksmų. Zebitienės ūkinės-komercinės įmonės bankroto byloje išieškojimas buvo nukreiptas ne į visą individualios įmonės ir jos dalyvių turtą. privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą. sprendimą.) Nagrinėjamoje ir prie jos prijungtoje bankroto bylose nėra duomenų. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). kad D. CPK 632 straipsnio. kartu ir išieškojimas. Taip pat nėra duomenų. 3K-7-162/2009 6. kad antstolis privalo atitinkamą vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. apie kurį bankroto byloje nebuvo žinoma. kad. kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. skundą dėl antstolio veiksmų. kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. spalio 20 d. Aptariama įstatymo imperatyvi nuostata (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) savo esme sukelia tokius pačius. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonės. kad antstolis vykdymo procese privalėjo persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir užbaigti vykdomąją bylą aptariamos teisės normos pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m.197 straipsnio 1 dalis. 6 punkte nustatyta. t. sustabdoma iki tol. tačiau to nepadarė. kuriai iškelta bankroto byla.128 straipsnio 3 dalis). arba vykdomasis dokumentas. kad vykdant bankroto procedūras kasatorius turėjo turto. prievolė pasibaigė (Civilinio kodekso patvirtinimo. Z. gegužės 25 d. teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. kasatoriaus. Šis teisinis imperatyvas nustoja galios tik tuo atveju. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis. kaip vykdomosios bylos užbaigimo teisinis pagrindas taikoma ir tuo atveju. kad šiai bylai aktuali vykdomoji byla dėl išieškojimo iš kasatoriaus turėjo pasibaigti CPK 632 straipsnio 6 punkto pagrindu. y. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato. byla Nr. reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą. išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. lėšų išieškojimo sustabdymas iš esmės reiškia ir draudimą antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias šios įmonės lėšas pervesti įmonės kreditoriams. Šios pareigos neįvykdymas nesukuria teisėtų pasekmių. kai teismas nustato.32 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą). 6 p. 3K417/2008 5. Atsižvelgdama į tai. kad bankroto proceso metu buvo parduotas visas bankrutuojančios įmonės savininkų turtas. CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostata dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui nustato antstoliui pareigą ir reiškia. sprendimas). išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja. Vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632str. byla Nr. 6. persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma . kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma. iš varžytynių pardavus kasatoriaus įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nelikus kito turto. Šios išvados nepaneigia vien ta aplinkybė. rugsėjo 1 d. rugsėjo 1 d. kaip įkaito davėjo ir kaip solidaraus skolininko (Kretingos rajono apylinkės teismas 1994 m. kad vykdomoji byla.

vykdymo procesas nėra baigtas. antstolis R. kaip jis suprantamas CPK 758 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis apie bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų primatą prieš CPK normas. UAB „VSA Vilnius“ v. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos. 3K-3-30/2010 Išieškotų sumų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Pinigai. kad pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. tačiau toks šioje nutartyje pateiktas vykdomosios bylos eigos aiškinimas grindžiamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei CPK 1 straipsnio 1. gegužės 18d. . Priešingas aptariamų teisės normų aiškinimas reikštų tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės VII. teisėti ir pagrįsti. kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. taip apsaugant kreditorių teises. Akivaizdu ir tai. tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. dėl kurios yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo – lėšų išmokėjimo išieškotojams sustabdymo privalomumą. t. Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį. kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. – paneigimą. kaip tokie. bylos Nr. y. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui. tiek apskritai Įmonių bankroto įstatymo vieno iš tikslų – sustabdyti disponavimą galimai bankrutuosiančio skolininko turtu ir pinigais. jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma. 3K-3-220/2010 VII. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ . kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti. bylos Nr. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje. taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku. bet ir išieškotų bei antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko – įmonės. sausio 11 d. Dėl antstolio kompetencijos ribų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones. nutartis civilinėje byloje .1 Turto areštas 1. Vykdomosios bylos sustabdymo atvejis. CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis. Savo ruožtu ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas išieškojimo sustabdymas reiškia ne tik išieškojimo. yra civilinių teisių objektas. kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 632 straipsnio 6 punktas). kad tol.33 baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas. nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Akivaizdu. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vaitkevičius ir BUAB „Baltpaper“ . taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti.

kitoms kredito įstaigoms ar asmenims. Antstolis. Nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus. o taikytinas tiek. todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas. y. gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai. kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4 dalis. Pagal analogiją taikant CPK 689 straipsnio 4 dalį tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti atsakovo pinigines lėšas. kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui (CPK 3 straipsnio 6 dalis. nukreipdamas išieškojimą į banko sąskaitose esančias lėšas. . vykdantis tokią teismo nutartį. 689 straipsnio 4 dalis). kad. t. atitinkami antstolio patvarkymai gali būti vienu metu išsiuntinėjami visiems bankams. šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. antstolis privalėtų užklausinėti kiekvieną banką neva paeiliui. kad skolininkas atitinkamame banke turi sąskaitą. 675 straipsnio 3 dalis. kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas. esančių kredito įstaigose. neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Nors CPK 675 straipsnio 3 dalyje ir yra nurodyta. CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų. o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. kad CPK 689 straipsnis yra specialioji norma CPK 675 ir 677 straipsnių atžvilgiu bei kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju CPK 689 straipsnis taikytinas tiesiogiai. kuriems antstolis sprendžia esant reikalinga išsiųsti. kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). kad jos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos. tačiau pastarojo straipsnio 1. esančių kredito įstaigose aprašymo. Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą. kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 straipsnį tiek. juolab kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo apribota tik disponavimo tokiomis piniginėmis lėšomis teisė. Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas. Pagal CPK 613 straipsnį antstolis vykdymo proceso metu turi teisę priimti ir kitokius patvarkymus. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą. Laikinosios apsaugos priemonės –lėšų. Be to. dokumentas. pagal kurią antstolis.34 kiek ir kokio turto turi atsakovas. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo. 677 straipsniai. areštą. 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu. kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. 675. kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. jog šios teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada. tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi. nei nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. kol negautų informacijos. o šioje instrukcijoje nustatytos formos patvarkymai antstoliui yra privalomi tik teisės normose nurodytais atvejais. arešto – tikslui pasiekti pakanka to. Tokią išvadą pagrindžia CPK 689 straipsnio 3 dalies nuostata. kad egzistuoja teisės spraga. esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis. vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto. Tokios piniginės lėšos paprastai turėtų būti paliekamos saugoti toje pat kredito įstaigos sąskaitoje. kad antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka. turi surasti ir aprašyti kredito įstaigose esančias atsakovo pinigines lėšas.

priklausymu. Nagrinėjamu atveju antstolė. įkaito davėjai ir pan. t. bylos Nr. Tai reiškia. priėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. iš kurio išieškoma.. Pažymėtina. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. y. Tokiu ateju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. sudarydamas areštuojamo turto aprašą. spalio 5 d. pvz. Nagrinėjamu atveju būtent tokio pobūdžio nutartį 2007 m. kiek ir kokio turto turi atsakovas. CPK 633 straipsnyje nustatyta. vykdydama teismo nutartį. kurio atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. t. 2008 m. dokumentas.. rugsėjo 30 d. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai. t. Atkreiptinas dėmesys į tai. kad byla yra nedispozityvi. priimta civilinėje byloje pagal UAB „Parex lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų. kad antstolis. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą. aprašė skolininko (atsakovo) UAB „Stiklo galerija“ turtą. kad tam tikrais atvejais teismas. y. kad kiti asmenys (t. Tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 148 straipsnio 4 dalis).35 Kilus abejonėms dėl areštuotų piniginių lėšų saugojimo. kad skundai dėl antstolio veiksmų gali būti paduodami per pakankamai trumpą terminą – per dešimt dienų nuo to momento. kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina. nurodantis. kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą procesinį veiksmą arba atsisakymą jį atlikti. nutartis. nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti. antstolis turėjo kreiptis į nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmusį teismą. susijusias su turtu. 3K-3-371/2007 2. varžytynėse dalyvaujantys asmenys. Taip gali būti. tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti). CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta. gruodžio 5 d. . taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. y. kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (pvz. Tokia nutartis antstolio vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 4 dalis). CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai. vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo. kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti nebūtinas. asmenys. 3K-3-524/2005. – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės. Šią tvarką reglametuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. y. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. o kiti asmenys. kai laikinoji apsaugos priemonė taikoma turto registre neregistruojamiems kilnojamiesiems daiktams arba nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma. 443 straipsnio 8 dalis). tokioje byloje teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis. nutartis. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Respublikos“ leidiniai“ skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų. bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis. antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. byla Nr. Šie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena. spalio 29 d. kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas. į jį įtraukė ne atsakovo turtą. jeigu jis yra susijęs su turto. bet kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio Byloje nagrinėjamas klausimas – kokia tvarka galėtų ginti savo pažeistas teises suinteresuotas asmuo.

Vinkleris v. bylos Nr. ir kt. priimta civilinėje byloje V.. kasatoriaus teigimu. sausio 9 d. kad 2004 m. antstolis L. P.36 priimta civilinėje byloje D. Žičkuvienė ir kt. kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. kad tai visų pirma yra antstolio. ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą. bylos Nr. negali būti ginamos ypatingąja teisena. gegužės 19 d. kad nei skolininkė. gruodžio 16 d. Žičkuvienė. S. ir kt. vasario 7 d. o ne skolininkui UAB „Stiklo galerija“. Minėta. priklauso jam. K. kad antstolio aprašytas turtas nuosavybės teise priklauso kasatoriui. 3K-3-434/2008. kovo 5 d. byla Nr. 2007 m. išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. tačiau teismas 2005 m. kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to. R. nutartis. antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. 3K-3-211/2007. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju. nei išieškotoja dėl antstolio atlikto buto įkainojimo neprieštaravo. R. ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kainos Kasacinio teismo praktikoje konstatuota. Pažymėtina tai. Stašenienė ir kt. nutartis. kasatorė pateikė teismui prašymą įpareigoti antstolį buto vertei nustatyti skirti ekspertizę. R. nepriklauso nuo to. 3K-3-8/2005. bylos Nr. Teismo pareiga patikrinti.3K-3-528/2008 3. B.. Šioje byloje kasatorius (pareiškėjas) UAB „Robela“ reikalavimą panaikinti turto aprašą grindžia aplinkybe. B.). vadovaujantis civilinio proceso normų reikalavimais. bylos Nr. . antstolė R. v. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.. ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo. 2009 m. kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių. jeigu jos nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas). antstolė A. kad vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. antstolė A.. kuris. Gudeika ir kt.. suponuoja išvadą dėl CPK 603 straipsnyje nustatyto pažeistos teisės gynimo būdo ir tvarkos taikymo.. sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas. dar nepradėtas. pareiga. priimta civilinėje byloje R. AB „Lithun“ ir kt. Teisėjų kolegija pažymėjo. 3K-3-218/2009). R. nutartimi antstolį įpareigojo perkainoti butą. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą. nutartis. Mikliušienė. bylos Nr. tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikymo įstatyminis pagrindas (pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinoji apsaugos priemonė taikoma. antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to. R. spalio 22 d. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo. taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. nutartis civilinėje byloje UAB „Robela“ v. todėl nebuvo pagrindo ekspertizei skirti. Taigi kasacinio teismo praktika dėl tinkamą varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą teisės normų taikymo ir aiškinimo yra iš esmės suformuota ir orientuota į tai. B. nuosavybės teisės. UAB „Stiklo galerija“ ir A. priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v.. kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas. 3K-3604/2008. v. gegužės 28 d. nutartis. v. nutartis. Taigi bylą nagrinėję teismai suabsoliutino šalių prieštaravimų dėl turto vertės nebuvimą. priimta civilinėje byloje V. kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės (arešto) taikymo. 2008 m. kaip valstybės įgalioto asmens. kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. kovo 17 d. S. o ne UAB „Stiklo galerija“. kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis. Nors šiuo metu išieškojimas iš areštuoto turto. Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. taigi kelia klausimą dėl turto. bylos Nr. kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. 3K-3-161/2007). priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. tai ir CPK 443 straipsnio 7 dalies taisyklės taikymas neturi juridinio pagrindo. Kadangi šiuo atveju kasatoriaus teisės.

tačiau neišnaudota galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko kilnojamąjį turtą patvirtina varžytynių dėl skolininko būsto pardavimo akto neteisėtumą. kad antstolio areštuoto turto įkainojimas 2004 m. nutartis. 13) antstolis surinko duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko turtą. Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu. bylos Nr. neatitinkančią to meto rinkos kainos. Tačiau byloje teismai neatsižvelgė į tai.. įvertintą 120 000 Lt. reiškia. Taigi turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka. dėl to antstoliui tapo žinoma apie skolininko turimas tris įregistruotas transporto priemones ir jų duomenis. l. Skolininkas taip pat nesinaudojo teise nurodyti antstoliui. A. Teismui nesukėlė abejonių tai. parduoto buto kaina neatitiko realios vertės.2 Išieškojimo eiliškumas 1. kurį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia (CPK 715 straipsnis). o iš skolininko būsto. Nukreipdamas išieškojimą ne į šį skolininko kilnojamąjį turtą. Pagal CPK 664 straipsnio 2 ir 5 dalis antrąja eile išieškoma iš skolininko kilnojamojo turto. antstolis L. bylos Nr.37 neskiriant ekspertizės. 3K-3-292/2009 VII. tuo tarpu kasatorės pateiktos preliminarios išvados dėl konkretaus turto vertės apskritai nevertino. nors vykdomojoje byloje Nr. 10-4269/2004 (b. nustatytą dar 1999 m. kad kilnojamojo turto dėl jo menkos vertės būtų nepakakę išieškomai sumai padengti. Tai. kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu. gegužės 10 d. liepos 5 d. gegužės 26 d. yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tam. 3K-3-211/2007).66 Lt. Dėl to pagrįstai teismai įvertino tokį skolininko nebendradarbiavimą su antstoliu. nesinaudojimą savo teisėmis ir pareigų nevykdymą neatsakingumu dėl jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo. kuriame jis gyvena. antstolis nesilaikė turto. . priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. Nors viso bylos proceso metu kasatorė kėlė ginčą dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės. Tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti turto pardavimo varžytynėse aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas). eiliškumo. dėl to nesilaikant šios tvarkos buvo pažeista šioje teisės normoje nustatyta skolininko teisė. galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. tačiau skolininkas nevykdė CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. birželio 29 d. išieškoma paskutine eile. išieškojimas nukreiptas į skolininko paskutinį būstą. Taigi antstolio turėta. o į skolininko būstą. ir kt. apeliacinės instancijos teismas sprendė. neatleidžia nuo pareigos laikytis išieškojimo eiliškumo. R. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė. į kurį pirmiausia turėjo būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 715 straipsnis).. jog kasatorė nepaneigė. v. Č. (35 000 Lt) buvo mažesnis už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą vidutinę buto rinkos vertę (36 624 Lt). teismas turi būti visiškai įsitikinęs. jog jis sutiko su įstatyme įtvirtintu eiliškumu. J. Gudeika ir kt. Teismas nemotyvuotai vertino tik antstolio pateiktas neinformatyvias pažymas apie dviejų kambarių butų Panevėžyje kainas. kad skolininkas nenurodė kito turto. ekspertizei nustačius realią to meto ginčo objekto kainą. kad turtas parduotas už kainą. į kurį nukreipiamas išieškojimas. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir. kad antstolio 2004 m. kad antstolio išieškoma suma pagal tris vykdomuosius dokumentus buvo 4289. kad skolininkui buvo siunčiami antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje V. Antstolio argumentas. turto aprašu atliktas įkainojimas ir 2004 m.

kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto. tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto. kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas. esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti. nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys. todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas.73 straipsnio 1 dalis). lapkričio 25 d. 3K-3-503/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams. kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos... byla Nr. byla Nr. Dėl prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto Kasacinis teismas nurodė . Antstolis tokios teisės neturi. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. R. Teisėjų kolegija aiškina. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. byla Nr. antstolis A. o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo. P. A. nutartis civilinėje byloje. kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens). Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas. v. tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams. Dėl skolininko dalies nustatymo (CPK 667 str. S. kuris yra bendras su kitais asmenimis. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589.S. gruodžio 29 d. kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.3 Išieškojimas iš keliems asmenims priklausančio turto 1. jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV skirsnis). kuris yra bendraturtis su . kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata. 593 straipsniai).) CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Š. preziumuojama. o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas. B. 3K-3607/2007 2. nustatymo. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti. kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies. kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju.73 straipsnio 3 dalis). Jeigu skola priteista civilinėje byloje. Tuo atveju. ir kt. R.38 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. skolininkui ir jo sutuoktiniui. dalis nenustatyta.. skundą dėl antstolio veiksmų. 3K-3-477/2008 VII. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų.72 straipsnio 1 dalis). I. kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių. kad jų dalys yra lygios (CK 4. naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. Tokį pareiškimą teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui. Tuo atveju. taip pat kitiems asmenims. antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui. lapkričio 19 d. v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis civilinėje byloje H. iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja.

112 straipsnis. byla Nr.81 straipsnio 1 dalis). todėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (varžytynių dalyku) nagrinėjamoje byloje galėjo būti tik 1/2 dalis nuosavybės teisės į ginčo butą (CK 1. priimta civilinėje byloje R. priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vainikonienė ir kt. Taigi teismų praktikoje pripažįstama. Graižienės kontora. kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko. kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas. 3K-3-542/2007 . Tais atvejais. Šimulynas ir kt. M. įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip. V. Karpenko. 3K-3-121/2005. bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. vasario 23 d. tiek realiajai daliai. W. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. B. nutartis. kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip.. o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. vienoje iš nutarčių nurodęs. 3K-3-23/2006). Milevičienė ir kt. nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju. dalis yra žinoma. naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise. kad būtų įmanoma išieškoti. kuris yra bendroji dalinė nuosavybė. Šių proceso teisės normų. Vis dėlto nekilnojamojo daikto. nutartis. paskirtis yra tai. nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to. Darytina išvada. kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje. T. y. 3K-3-360/2005). Be abejo. kad tais atvejais. priimta civilinėje byloje J. byla Nr. 2005 m. Taigi darytina išvada. byla Nr. Tokios praktikos taip pat laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio. kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai. gruodžio 5 d. Be to.306 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.80 straipsnio 3 dalis). B. naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina. kai turtas valdomas. antstolė D. rugsėjo 6 d.s prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. v. kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti taip pat ir turtinės teisės. nutartis. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko. v. byla Nr. priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. rugsėjo 28 d. ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4. kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4. kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. 6. tą padarius. 3K-3-448/2006). nes. antstolės R. nutartis. kad ieškovei priklausančiame bute nėra atskiros izoliuotos patalpos. nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas. byla Nr. P.75 straipsnio 1 dalis). t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką. Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis). atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai. kai bendraturčių dalys nenustatytos.39 kitais asmenimis..

Nižegorodova. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles. antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti. atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. ir I. vasario 15 d. ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. bylos Nr. kad. teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Tuo atveju. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. y. Bložė ir kt. antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. 2-774/2000 yra nurodytas tik vienas skolininkas. Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ypatumų Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas. G. 3K-3-383/2005. M. tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. be kitų privalomų rekvizitų. CK 3.109 straipsnio 1 dalis). į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys. 3K-7-149/2008 Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4. Š. byla Nr. prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. sutuoktinės. kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 3K-3-484/2005. kad antstoliui pateiktame vykdomajame rašte Nr. vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo būti išduotas. kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. skundą dėl antstolio veiksmų. kovo 1 d.). CK 3. todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. skundą dėl antstolio veiksmų. Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą. kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių. nutartis civilinėje byloje pagal J. Šiuo atveju antstolis vykdymo procese ginčijamu 2007 m.109 straipsnio 1 dalis). išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3K-7-114/2008. išskyrus atvejus. Iš vykdomosios bylos matyti. Vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę. Š. kad pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą – antstolio patvarkymu (CPK 613. į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas. rugsėjo 13 d. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas. G. nesant teismo sprendimo dėl A. sausio 7 d. N. 2-774/2000. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro . A. Zenkevičius.. suinteresuoti asmenys: antstolis A. rugsėjo 7 d. t. 2005 m. ir kt. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu. bylos Nr. spalio 17 d. 7 punktus vykdomajame rašte.40 3. t. kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. bylos Nr. kad net ir esant solidariajai prievolei. antstolis A. 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. y. skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). nutartyje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. patvarkymu areštavo kasatorės lėšas ir ją nurodė kaip skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu 2000 m. konstatuota. Teismų praktikoje pripažįstama.

Vadinasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kad išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išaiškina. L. kuriuo iš A. nesant teismo sprendimo. delspinigiai.113 straipsnis) pripažinti teisėtu. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. skundą dėl antstolio veiksmų. teismo įsakymo. nebent būtų nustatytos KAĮ 9 straipsnyje įtvirtintos arbitražinio susitarimo sąlygos. ar jis pagal vykdymo proceso normas.109 straipsnio taikymo pagrindus. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.T. metinės palūkanos už priteistą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. bylinėjimosi išlaidos kreditoriui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo ar arbitražo teismo sprendimo aiškinimo (CPK 278 straipsnis. šiuo atveju dėl priimto antstolio patvarkymo teisėtumo turi būti sprendžiama antstoliui įstatymo nustatytų procesinių teisių ir pareigų laikymosi aspektu. taikant CPK 673 straipsnį Byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m.109 straipsnio taikymo sąlygas. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju. kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu. prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. Minėta. vasario 17 d. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. Tačiau tokiu atveju pažymėtina. Teismų praktikoje pripažįstama. kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3. jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3. 6 proc. ar išnaudojo procesines galimybes klausimams dėl skolos išieškojimo iš kasatorės turto vykdymo proceso metu išaiškinti. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839. rugpjūčio 10 d. ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo . bylos Nr. konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas. y. skundą dėl antstolio veiksmų.41 sutuoktinių turto. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Šią teisę kreditorius turi ir tuo atveju. G. K. galėjo nustatyti prievolės pobūdį. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas. teismo sprendimas reikštų teisinį pagrindą vykdomajam dokumentui išduoti ir antstolio įvykdytą išieškojimą iš kreditoriui solidariai atsakančių sutuoktinių asmeninio turto (CK 3. kad. Dėl šios priežasties ieškinys tokiam sutuoktiniui negali būti pareikštas arbitraže. kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3. kurias atsisakyta tai padaryti. Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus. gegužės 29 d. kai dėl vieno sutuoktinio priimtas arbitražinis sprendimas. prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Dėl antstolio teisių ir pareigų. svarstoma. antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą. KAĮ 36 straipsnis) ar šių procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių. reglamentuojančias išieškojimą. bylos Nr. 3K-381/2010. Dėl galimybių iešieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi. t. Teisėjų kolegija pažymi.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti. nedalyvavusio sudarant tokį susitarimą. kad tuo atveju. 3K-3-248/2009. 4.45 Lt skola. bet ne antstolis. to nepadarius. kad sutuoktinio sudarytas arbitražinis susitarimas nesaisto kito sutuoktinio.

S. kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. M. jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma. Dėl to dalį neaiškumų gali pašalinti pats antstolis. ir kt. teismas laikė. bylos Nr. byla Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.. 2005 m. nuosavybė. nesant įrodymų apie tai. kurie nereikalauja teismo įsikišimo. K. dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas. jie vykdymo metu gali būti išsprendžiami teismo (CPK 589 straipsnis). 3K-3484/2005. pareiškimą. nustatytų ar pabaigtų ginčo šalių materialines teises ir pareigas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą. Ši specialioji įstatymo norma reiškia. Teismas atmetė antstolio argumentus. išspręsti ne visi reikalavimai. visiškai smulkmeniškų neatitikimų. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto.). Dėl to teismas nelaikė. Kitaip tariant. todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti.) antstolis neturi įgaliojimų keisti. vasario 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų. nutartis civilinėje byloje pagal J. 3K-3-383/2005.42 Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kol nepakeičiama sprendimo esmė. o ši pagal 2002 m. taikė CPK 673 straipsnio nuostatą.. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto skundą dėl antstolio veiksmų. Zenkevičius. rugsėjo 7 d. į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. nesinaudodamas CPK 589 ir 593 straipsniuose nustatyta tvarka. kilus neaiškumų. suinteresuoti asmenys: antstolis A. Tačiau neaiškumų gali būti ir dėl nedidelių. kovo 16 d. Antstolis. kurie pakeistų materialinio civilinio santykio turinį. Pirma. priklausantį turtą neišsiaiškinęs. bylos Nr. išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kad A. suinteresuoti asmenys UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir kt. 3K-3-500/2009 . Pagal įstatymą. Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol. kurio pagrindu atliekamas vykdymas. kad A. Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu. iš kurios asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą. bet ne antstolio prerogatyva. lapkričio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų. kad nustatyti.. kad A. antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. šį klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje (CPK 7 straipsnis). turi būti iškeliama nauja civilinė byla (CPK 279 straipsnio 4 dalis). kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo įvyko pakeitimų. antstolis negali išspręsti materialinio teisinio klausimo. kad antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo veiksmų. I.sudarymo. ar iš asmeninio sutuoktinių turto. bylos Nr. K. N. Teisėjų kolegija pažymėjo. dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163 800 dalis žemės sklypo Vilniaus rajone. Sutarties pakeitimas yra akivaizdus materialinės teisės klausimo išsprendimo atvejis. 3K-3-383/2009 Remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu. K. tai dėl naujų aplinkybių faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. Antra. kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. K. savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva. yra teismo. Tačiau jeigu vykdymo tvarka yra neaiški dėl teismo sprendime esančių trūkumų (rašymo apsirikimai. kad jis yra asmeninė A. Bylą nagrinėję teismai nustatė. neaiškiai suformuluota rezoliucinė dalis ir pan. yra šio juridinio asmens dalyvė.. Jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to. Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. taisyti ar tikslinti teismo sprendimą. K. N. jog po santuokos sudarymo būtų padidėjusi firmos vertė. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. laikytina firmos dalyve. vykdydamas teismo įsakymą. firma „Technotakas“ įregistruota iki santuokos su A. aritmetinės klaidos. Gegužiškių kaime. spalio 17 d. Teisėjų kolegija pabrėžia. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio D. K.

rugpjūčio 1 d. būtina nustatyti. 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės. nors pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų (pagal 2008 m. U. Užkuraičio 2008 m. 739 straipsniai ir kt. kai yra keli išieškotojai.5 d. todėl antstolis. kad.). įstatymo redakciją – per devyniasdešimt dienų) nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. taigi. į kokį turtą nukreipti išieškojimą. būsto užtikrinimo vaikui. lapkričio 14 d.) Teisėjas rezoliucija antstolio S. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. kiekvienu atveju vykdydamas išieškojimą sprendžia dėl išieškojimo tvarkos ir turi nustatyti. Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjas 2008 m. 664. 668. pažeidė CPK 756 straipsnį. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą patvirtinto 2008 m. atitinka CPK įtvirtintus reikalavimus. kaip ir antstolis. įstatymo redakciją – per dvidešimt dienų) nuo tos dienos. VII. negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą. 13 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu atveju teismui sprendžiant. 11. 3K-3216/2009.) ir teisėjo rezoliucijos (CPK 290 str. kai teisėjas patvirtino antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. o nurodytame antstolio S. gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. bylos Nr. CPK nustatyta nemažai nurodymų ir draudimų antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininko turto (CPK 663. bet ne vėliau kaip per trisdešimt (pagal 2008 m. ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5-7 punktai. skundą dėl antstolio veiksmų. prisijungti prie išieškojimo iki to momento. ar atitinkama išieškojimo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja. rugpjūčio 1 d. kaip asmuo. kuris pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį nelaikomas išieškotoju. vykdantis jam valstybės pavestas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. P. . kai yra išieškotojo nurodymas. turinčio vaikų. nes užkirto kelią suinteresuotam asmeniui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą įgyvendinti teisę skųsti tokius antstolio veiksmus ir atėmė galimybę išieškotojui G. 2008 m. y. 11 straipsnis. birželio 15 d. P. teisėjas netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę. Dėl vaiko teisių parduodant turtą iš varžytinių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4. 4 Vaikų interesų apsauga išieškojimo procese 1. ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas. taip pat ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai. nes pagal nurodytą proceso teisės normą patvarkymas dėl lėšų paskirstymo rengiamas tik tada. patvirtinęs antstolio parengtą išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą per tris dienas. net ir tuo atveju. Užkuraičio apskaičiavime išieškotojais nurodyti kasatorė ir pats antstolis. liepos 29 d. lapkričio 14 d. rezoliucija patvirtinęs antstolio S. Teismai nepagrįstai suabsoliutino tokį išieškotojo nurodymo privalomumą. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo (CPK 756 str..43 5. t. per tris dienas.

pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją. gyvenamąjį namą ar jo dalį. gruodžio 3 d. areštas. Kai skolininkas. privalėjo patikrinti. A. parduodant turtą iš varžytynių. jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą. 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto. M. 3K-3-346/2007 2. v. privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. turi nepilnamečių vaikų. byla Nr. G. Kai skolininkas. socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. prioritetą suteikiant socialiniam aspektui... Antstolis. ar šis išieškotojos nurodymas nepažeis viešojo intereso. tai teismui nustačius. varžantį skolininko teises ir teisėtus interesus. antstolis G. nutartis civilinėje byloje K. kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę. antstolis. byla Nr. viešas interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą. v. 3K-3-525/2007 Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos. kuri įstatymų nustatyta tvarka gali realizuoti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.. antstolė R. privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyvios teisės normos pažeidimą. antstolis. gyvenamojo namo ar jo dalies. spalio 1 d. komunalines ir kitokias paslaugas.44 Ginčo butas yra vieno kambario. nustatęs. šiuo atveju – nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas. ir kt. 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. nors ir gavęs išieškotojos nurodymą nukreipti išieškojimą į T. vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją. M. Jeigu antstolis. M. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. o teismas prieš tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti kaip antstolis įvykdė pareigą. viešas interesas reikalauja. nutartis civilinėje byloje H. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų. Dėl vaikų teisių apsaugos nukreipiant išieškojimą į paskutinį būstą CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų. tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu. turi kito turto. esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms. Vaiko teisių ir interesų apsauga. K. 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji). būtinus šiems asmenims gyventi. Esant jos taikymo sąlygoms. priklausančią 1/2 dalį buto. kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę.P. Jeigu vykdomojoje byloje yra minėtos pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos. tenka antstoliui. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius. į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. jog skolininkas T. turi nepilnamečių . todėl realiai nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką su kitu buto dalį įsigijusiu asmeniu neįmanoma. kuris teikia teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą. G.

teismui nustačius. bylos Nr. byla Nr. kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją. jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. sausio 7 d. v. 5 Kitos išieškojimo taisyklės 1. Turto pardavimas iš varžytynių 1. VII. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. E. yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą. 3K-3-218/2009. kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo. tai. Bložė. kaip antstolis įvykdė pareigą. parduodant turtą iš varžytynių. L. išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją. skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662–727 straipsniai)..113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju. nutartis civilinėje byloje V.. byla Nr. esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms. tenka antstoliui. Dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto Jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai. išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3. kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Prieš nukreipdamas išieškojimą į neregistruotą turtą antstolis privalo įsitikinti savininko teises patvirtinančių įrodymų pagrindu apie šio turto priklausymą skolininkui. Jeigu antstolis. o teismas prieš tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti. Dėl nuosavybės teisių perėjimo parduodant turtą iš varžytynių Dėl nuosavybės teisių perėjimo momento parduodant turtą iš varžytynių Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos. 3K-7-114/2008 VIII. Vaiko teisių ir interesų apsauga. I. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. ir kt. spalio 12 d. Dėl antstolio pareigos patikrinti išieškomo turto priklausymą skolininkui nuosavybės teise Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos.Est Merrain“ skundą dėl antstolio veiksmų. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB . Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. gegužės 19 d. R. įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai. 3K-3-414/2007 2. kuri įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. antstolis A. tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą arba kitą registruojamą turtą. viešasis interesas reikalauja.45 vaikų. . pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 straipsnis). tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu.

Teisėjų kolegija konstatavo. kuria patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Kasatorė neginčijo. kad šis patvarkymas nebuvo įteiktas kasatorei pasirašytinai. nutartis. R. tačiau įtrauktas suinteresuotu asmeniu. kad varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. tačiau antstolis. J. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“. Dėl varžytinių atidėjimo CPK 713 straipsnio 1 dalyje nustatyta. todėl tokių priežasčių buvimo nustatymas paliekamas antstolio diskrecijai. 3K-3-565/2008). Šioje teisės normoje nėra nurodytos priežastys.). dėl kurių gali būti atidedama varžytynių pradžia. antstolė N. kai įsiteisėja teismo nutartis. nustatančiu vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus.79 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią .. kai egzistuoja tam tikros objektyvios aplinkybės. laikomi suinteresuotais asmenimis. dėl kurių vykdymo veiksmų atlikimas nėra galimas (sunki skolininko liga. nei atsakovė nebuvo pasirašytinai supažindintos su patvarkymu dėl varžytynių atidėjimo. Tai. buvo pažeisti CPK 625 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Kasatorės teigimu. skolininko paieška ir pan. bylos Nr. teisių pažeidimu. prieš pradėdamas varžytynes.. kad antstolis rašytiniu patvarkymu atidėjo varžytynių pradžią trisdešimčiai minučių dėl norinčio dalyvauti varžytynėse asmens vėlavimo dėl svarbių priežasčių.. ir kt. Ši procesinė teisės norma turi būti aiškinama kartu su CPK 627 straipsniu. antstolis A. lapkričio 17 d. taip pat reikalavimą asmeniškai įteikti šaukimą apie varžytynes motyvuoja galimu jo. kad kasatorė netinkamai aiškina CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostatas. tačiau teismai nustatė. 3K-3-292/2009 3. Iš šioje normoje nurodytų pagrindų matyti. savaime nedaro jo neteisėto ir neturi įtakos turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumui. priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. 3K-3-17/2009 2. rugsėjo 30 d. Dutkevičienė. o bylą nagrinėję teismai nustatė. v. kaip bendraturčio. bylos Nr. nei išieškotojas. v. antstolis šį patvarkymą surašė tik po varžytynių. nes nei ji. UAB „Best Fert“ ir kt. Dėl informavimo skelbiant varžytynes Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. o tik paties veiksmo pradžios perkėlimą ne ilgesniam kaip trijų valandų laikotarpiui. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 4. UAB „Eldermonta“ ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. A. nutartis civilinėje byloje V. B. kad iš esmės vykdymo veiksmai atidedami tada. birželio 29 d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmenys. nepriklausančios nuo vykdymo proceso dalyvių ir antstolio valios. be to. kuriems vykdymo procesas gali sukelti ar sukelia teisines pasekmes. rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią. Pareiškėjas ginčijamame vykdymo procese nėra nei skolininkas. Kitokiais atvejais vykdymo veiksmai gali būti atidedami tik išieškotojo prašymu (CPK 627 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas savo dalyvavimą vykdymo procese. Įstatyme nustatyta tik privaloma atidėjimo forma ir maksimali varžytynių atidėjimo trukmė. Č.46 Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu. Tokie argumentai nepagrįsti. reglamentuojančias antstolio teisę atidėti vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą sustabdyti. jog tai buvo atlikta CPK 713 straipsnio 1 dalyje nustatyta forma – rašytiniu patvarkymu. kad apie varžytynių pradžios atidėjimą trisdešimčiai minučių atvykę asmenys buvo informuoti. Tuo tarpu CPK 713 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ne vykdymo veiksmų atidėjimą šioje normoje nurodytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. byla Nr.

Suinteresuotam asmeniui tokios teisės nenustatyta. skųsti varžytynių aktą galėtų bet kuris asmuo. tuo. skolininko bendraturčiai. išskyrus atvejus. todėl neištaisė antstolės padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovės nepilnamečių vaikų interesų.138 straipsnio 6 dalis). nutartis civilinėje byloje T. kad dėl varžytynių akto tvirtinusio teisėjo veiksmų kasatorė patyrė žalos. kai parduodama iš viešųjų varžytynių. kai apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku (CPK 706 straipsnio 3 dalis). kad. Tačiau ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių. turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje. o tai neabejotinai susiję su kitų bendraturčių interesais (CPK 667 straipsnio 1. kad teisę į specialųjį informavimą turi tik išieškotojas ir skolininkas. Jei būtų nustatyta. Iš įstatymo formuluotės matyti. todėl jo materialiosios teisės nepažeistos. turi būti nustatyta skolininkui priklausanti dalis. Byloje nenustatyta bendrojo informavimo pareigos pažeidimų. Dapkus. Nagrinėjamoje byloje teismai ieškovės pažeistą teisę apgynė vienu iš jų – restitucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. pavyzdžiui. paprastai ir naudojimosi bendru daiktu tvarka. teisėjų kolegija konstatuoja. kad antstolis neprivalėjo bendraturčio informuoti apie varžytynes specialia tvarka. Tai reiškia. Taip pat skiriamas ir specialusis informavimas apie varžytynes. Bendrasis. todėl. Informavimas apie varžytynes gali būti bendrasis ir specialusis. vasario 8 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą grindžia būtent specialiojo informavimo pareigos netinkamu įgyvendinimu. y. teisių ir pareigų. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių Ieškovė prašė teismo apginti jos pažeistą teisę tik vienu civilinių teisių gynimo būdu – atkuriant iki teisių pažeidimo buvusią padėtį. Teisėjų kolegija nurodo. . kai informuojama visa visuomenė viešu skelbimu antstolių kontoros skelbimų lentoje. 4 dalys). Teisėjo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai. byla Nr. 2. todėl tokie asmenys gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. J. įskaitant bendraturtį. sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas. kuria ji parduodama. Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. v. t. ji gali paduoti teismui atskirą ieškinį ir reikalauti atlyginti žalą. antstolė R.47 parduodamą dalį ta kaina. Manydama. Atsižvelgdama į tai.138 straipsnio 2 dalis). 4. patvirtinęs varžytynių aktą nesilaikydamas CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais. Ieškovė nereikalavo išieškoti žalą iš teisę pažeidusių asmenų – taikyti civilinę atsakomybę (CK 1. atsakingos pagal CPK 6. y. kad šio ginčo atveju turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumą ir ieškovės turto praradimą pirmiausia lėmė antstolės atlikti neteisėti veiksmai. kad skolininko bendraturčiai nėra laikytini CPK 633 straipsnyje nurodytais suinteresuotais asmenimis. 2 dalys). nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir aiškintis bei nustatinėti jos sąlygų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl byloje nedalyvaujančio asmens – Lietuvos Respublikos. kad bendraturtis neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis vykdymo procese. ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. kad jam nebuvo įteiktas pasirašytinai pranešimas apie varžytynes. 3K-3-45/2010 Svarstytina dėl teiginio. t. juolab tokios teisės neturi kiti (CPK 633 straipsnyje nenurodyti) asmenys. Išieškant iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje. kad varžytynės įvyko tinkamai neįvykdžius bendrojo informavimo pareigos. interneto tinklalapyje bei ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 1. o toks asmuo neturėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu.272 straipsnį už teisėjų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. jis netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę. taikant restituciją (CK 1.

3K-74/2007). o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. S. o ieškovą grąžinti atsakovams jų sumokėtą 35 tūkst. Kai kasatoriams yra grąžinami pinigai. o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas.81 straipsnis). Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas. Čiūdaras v. Nors turto pardavimo iš varžytynių akte nenurodyta. Akivaizdu. sumokėti jų už nesąžiningai įgytą turtą. kad toks sandoris prieštarauja ir gerai moralei (CK 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Kai turtas buvo parduotas apytikriai bent dešimt kartų pigiau už rinkos vertę ir kai pardavėjas kartu su varžytynėse įsigytu turtu (žemės sklypu) pardavė ir jam neparduotą statinį (sodo namelį). pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti pripažintas negaliojančiu. sausio 24 d. kovo 3 d. birželio 19 d. Davidovič. . nes pardavimo procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. A. apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu dėl to. Nors parduodant turtą iš varžytynių ir yra sukuriama turto pardavimo teisėtumo prezumpcija. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. antstolis M. 3K-3-293/2008 6. sausio 29 d. antstolė R. byla Nr. nutartis civilinėje byloje N. B. Lt sumą. kad su žemės sklypu parduotas ir jame buvęs statinys. byla Nr. kilus ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Mikliušienė. K..80. 3K-3-46/2008 Pripažinę turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė faktines aplinkybes apie atsakovų nesąžiningumą šiems įgyjant turtą.81 bei 6. E. apeliacinės instancijos teismo išvada dėl sandorio šalių nesąžiningumo ir sandorio neteisėtumo yra teisėta ir atitinka CK 1. v. nutartis M. I. tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Byloje įrodžius.. Teisingumo ministerija byloje Nr. 1. Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu. tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta.307 straipsnių reikalavimus. nutartis civilinėje byloje R. Malyško. ir kt. tačiau. bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis. 3K-3-65/2009 5. byla Nr. CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – specifinis sandorio negaliojimo institutas. dėl to teisingai taikė restituciją. kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas. tai negali būti laikoma kasatorių teisių pažeidimu ar nepagrįstu jų padėties pabloginimu (CK 6. Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. v.48 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. aiškiai mažesnę negu tikroji rinkos vertė (CPK 602 straipsnio 6 punktas). nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei pareigų vykdymo procese Turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka. kad turtas buvo parduotas už kainą. įpareigodami atsakovus perduoti įgytą turtą ieškovui. G. B.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. D. nesant objektyvios galimybės žemę ir statinį atskirti..

Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo. turto rinkos vertės priverstinai parduoti. kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. 3K-7-90/2009 7. bylos Nr. ir kt. ar antstolis neskirdamas pakartotinės arba papildomos ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija. Chlebopaševas v. nutartis civilinėje byloje A. 3K-3-673/2003. pavyzdžiui. 2005 m. pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių. turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis. ir darytina išvada. 682 straipsnio 6 dalis). ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų. 3K-3121/2010 8. antstolė R. Dėl varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo Tais atvejais. kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs. reikia įvertinti tai. nei buvo pagal ankstesnį vertinimą. gavimą. Ją skirdamas. nustatant areštuoto turto rinkos vertę. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata. antstolis patvarkyme. v. Pažymėtina ir tai. birželio 4 d. 3) būtent dėl didelio nekilnojamojo turto kainų nepastovumo rinkoje ir buvo paskirta nauja ekspertizė. yra teisėti. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. balandžio 23 d. jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę. ir tai gali lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. nutartis civilinėje byloje M. S. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant. bylos Nr. kovo 30 d. antstolė A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. turi aiškiai nurodyti. perdavimo išieškotojui. kad kainos kito mažėjimo linkme. kad ekspertizės aktas. tačiau varžytynės neįvyko. Pažymėtina. kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.Adomaitienė. jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis. kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą. atspindi realią padėtį rinkoje. nekilnojamojo turto .. nebus gauta. siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą. bylos Nr. neskiriant dar vienos ekspertizės. CPK 602 straipsnyje nustatyti turto pardavimo iš varžytynių. Antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo. kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. jog atsakymo būtent į tą klausimą. kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus. kad: 1) varžytynės jau buvo skelbtos anksčiau. bet gali būti ginčijami specialia tvarka. jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis. negalima. 2) nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atliktų turto įkainojimų buvo tokios. egzistuoja tikimybė. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų kontekste priėjo pagrįstą išvadą.49 CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. 3K-3-133/2005). o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. S. dėl kurio skiriama ekspertizė. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. smulkiai aprašomi atlikti tyrimai. bylos Nr. neatsiradus pirkėjų. kad turto įkainojimas mažesne suma. antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. o paskelbiant varžytynes. G. todėl antstoliui neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo. Dėl to antstolio veiksmai. kovo 16 d. dėl kurio skiriama ekspertizė. parduodamo turto kainą nustačius atliktos ekspertizės pagrindu. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina. kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės. o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės.

Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais. kovo 27 d. Gančierienė. 3K-3-188/2006 10. priimta civilinėje byloje priimta civilinėje byloje L. tai šio teisėjo atlikto veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiami nagrinėjant ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. Jeigu proceso dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. gegužės 23 d. 3K-7-262/2005).50 pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais atvejai. ginčyti tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka. bylos Nr. Lietuvos valstybė. tai netrukdo jiems. jeigu skunde nurodomos aplinkybės. vasario 25 d. v. Suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti antstolio priimtus turto realizavimo aktus remdamasis tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Mikliušienė. ir kt. nutartis. kai turtas parduotas varžytynėse. Vainikonienė. gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka. ir kt.78–1. turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs aktas . nutartis civilinėje byloje L. byla Nr. Dėl pažeistų skolininko teisių. nutartis civilinėje byloje UAB „Marginalas“ v. Remezienė v. 3K-3140/2004 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. 3K-3-157/2006). nutartis. jos negali būti paneigtos CPK XXXI skyriaus tvarka. nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka. vasario 27 d. bylos Nr. Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1. Esant teisėjo patvirtintam varžytynių aktui ir jo pagrindu sukurtoms nuosavybės teisėms.. antstolis V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.. byla Nr. Kulpinskas. byla Nr. sausio 4 d.. Drungilas. perdavimui.turto pardavimo iš varžytynių aktas. 3K3-410/2008 9. byla Nr. R. rugsėjo 28 d. Šimulynas. bylos Nr. gynimo pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų santykio su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais . Vitkus v. nutartis civilinėje byloje ŽŪB . nutartis civilinėje byloje J. S. o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. o šio akto teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese galės būti nustatinėjamas galimų antstolio ar teismo klaidų vykdymo procese faktas. priimta civilinėje byloje N. Kai varžytynių aktas patvirtintas teisėjo rezoliucija. Teisingumo ministerija ir kt. kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. antstolis Gintaras Matkevičius. antstolė J. 2006 m. turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį. 3K-3360/2005 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. o skolininkas skundžia antstolio veiksmus. Andrejus Kozlovas ir kt. įvykus turto pardavimui. rugsėjo 9 d. V.96 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto realizavimo aktą bei ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytinių aktui ginčyti. Vitkienė. nustatytos CPK 602 straipsnyje. jo turtą pardavus iš varžytynių. nutartis. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių..Vanaginė“ v. teisėjas. priimta civilinėje byloje pareiškėjas E. 3K-3-16/2006. K. antstolė R. Baltrukėnienė v. Tais atvejais. tiek dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų.

kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias. kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada. be kita ko. kuris atitiktų tiek skolininko. 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi. teises. y. ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo. CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui. vertindamas. vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Varžytynių specifika reiškiasi tuo. teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį. kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą. ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas. gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. dalyvavusių vykdymo procese. Spręstina. Remdamasi išdėstytais argumentais. kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą. Tai. Varžytynių tikslui pasiekti. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi. įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus. gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas). Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. t.51 Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą. Nustatęs. pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto. teismas. išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja. gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai. kaip sandorio.2 straipsnio 1 dalis). Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos. nėra vienareikšmiškai reglamentuota. taip . Kiekvienu konkrečiu atveju teismas. turi įvertinti. Be to. bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių. proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1. ar kaina yra „esmingai mažesnė“. tiek išieškotojo interesus. varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis. kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. tai yra vertinamasis kriterijus. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo). varžytynės būtų operatyvi priemonė. įvertinti pažeidimo esmingumą. ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę. būtina. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą.

gegužės 19 d.). 3K-3-218/2009 12. bylos Nr. E. antstolė R. tais atvejais. v. nei buvo 1999 metais. Pagal CPK 602 straipsnio 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. į tai. L. taikant restituciją natūra. sprendžia. mažesnę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. nutartis civilinėje byloje V. L. negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje. gegužės 19 d. CK normas. LAT 2008-09-30 nutartis byloje Nr. nutarime suformuotas teismų praktikos keitimo sąlygas. nutartis civilinėje byloje V. 2002 m. o turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu dėl antstolio (teismo antstolio) kaltės. gegužės 9 d. 3K-3-218/2009). ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. nutartis. priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. kurie esmingai naujai reglamentuoja teisinius santykius. pagal kurio nuostatas antstolio teisinė padėtis yra kitokia. tai turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto. vertindamas. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu Išsprendžiamas kasacinio teismo praktikos nevienodumo klausimas. Dėl restitucijos taikymo pripažinus turto paradavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose nuo 1999 metų buvo laikomasi teisinės pozicijos. v. į galiojančiuose teisės aktuose įtvirtiną teisinį reguliavimą. 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi. ir kt. o ne CK 1. kad. atsižvelgdama į įvykusius esminius teisinio reguliavimo pokyčius (įsigaliojo ir galioja nauji Civilinis kodeksas bei Civilinio proceso kodeksas. buvo priimtas ir galioja Antstolių įstatymas. Gudeika ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta. o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. balandžio 23 d. kad pagal galiojančius teisės aktus antstolis nėra varžytynių būdu sudaromo sandorio šalis. tai pinigai pirkėjui priteistini iš priverstinį turto pardavimą vykdžiusios teismo antstolių kontoros. spalio 24 d. R. 3K-3293/2008. gegužės 28 d.. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas. 3K-7-90/2009 11. ir kt. Išplėstinė teisėjų kolegija. ir kt. bylos Nr. kai vienose bylose buvo pripažįstama galimybė turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz. nagrinėdamas ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. LAT 2008-06-19 nutartis byloje Nr. bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. Jeigu teismas. kad vienodos teisės .. bylos Nr. LAT 2009-03-03 nutartis byloje Nr. G. 3K-3-434/2008. 3K-3-211/2007).. CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. nustato CPK 602 straipsnio 6 punkto taikymo sąlygas ir ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažįsta negaliojančiu.. 3K-3-65/2009). kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. suformuotos pagal 1964 m. E. jeigu turtas parduotas už kainą. 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Stašenienė ir kt. nutartis civilinėje byloje A. antstolis L. o kitose – tokia galimybė nebuvo pripažįstama ir šiuo metu tokia praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse ( LAT 2009 m. v. be kita ko. R. bylos Nr. I. kai gautos iš pirkėjo už iš varžytynių parduotą turtą lėšos išmokėtos išieškotojams. ir kt.52 pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis. I. CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi.

tai pirkėjui. Varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo. pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes vykdžiusios antstolės. Teisėjų kolegija. Pažymėtina. 23). tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt. ir kt. bylos Nr. R. kad vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos. 3K-7-90/2009 Šia nutartimi yra įtvirtinama LAT praktika dėl restitucijos taikymo varžytines pripažinus negaliojančiomis. I. vykdančiam kitą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš E. teismas pinigus turto pirkėjai (ieškovei) priteisė iš varžytynes vykdžiusios antstolės. remdamasi išdėstytais argumentais. antstolė R. o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus atsakovei.). o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus ieškovams. antstoliui J. o iš varžytynių parduotą turtą grąžino atsakovei E. l. – 471. L. turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra. nes. G. konstatuoja. kad 7800 Lt sumą. išdėstytus teisės taikymo išaiškinimus bei į faktinius šios bylos duomenis. taikant restituciją natūra. perkant iš varžytynių ginčo butą V. nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja. o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje. Restitucijos taikymo tam tikros taisyklės yra išdėstytos ir kitoje LAT nutartyje Byloje. G.69 Lt (vykdomoji byla Nr. antstolė R. L. taikydami restituciją natūra. pažeidė CK 6. I. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio. b. Šioje byloje. antstolė panaudojo taip: vykdymo išlaidoms – 1477. o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6. 3K-7-90/2009. balandžio 23 d. atsižvelgdama į tai.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija remiasi idėja. Stašenienė ir kt. UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. pastaroji nepagrįstai praturtėtų antstolės sąskaita. Dėl to skundžiami procesiniai teismų sprendimai keistini.. l. vykdomoji byla Nr. 9. jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra pastarojo sąskaitoje. nutartyje. išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos“ – 5851. sumokėta pinigų . taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m.145 straipsnio 1 dalį. v. apskritai net nėra sandorio šalis. byla Nr. nepaisant to. Pritaikius restituciją. (į depozitinę sąskaitą). balandžio 23 d. kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje. Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį. būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese.145 straipsnio 1 dalis). b. 0064/04/02336. kad. priimtoje civilinėje byloje A. Antstolis. (turto pirkėjai) iš varžytynes vykdžiusios antstolės. už ginčo butą sumokėtus pinigus (visą sumą) priteisdami kasatorei V. pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. pastarieji nepagrįstai praturtėtų antstolės sąskaita. kad bylą nagrinėję teismai. pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. R.. ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti. pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes vykdžiusios antstolės. asmuo negali gauti daugiau. ir kt. nutartis civilinėje byloje A. nei turėjo. tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus. Išplėstinė teisėjų kolegija. ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko). skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas. Iš faktinių šios bylos duomenų matyti. 0064/04/01569. K. v.07 Lt. gautą pardavus ginčo butą iš varžytynių.24 Lt. Stašenienė ir kt. priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas.53 taikymo ir aiškinimo praktikos formavimo tikslu yra objektyviai būtinas teismų praktikos koregavimas. jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams. kad restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6. 6. taikant restituciją.

54

suma jai (V. R.), taikant restituciją, priteistina taip: iš antstolės R. M.– 1477,07 Lt, iš atsakovės E. I. L. – 6322,93 Lt (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., byla Nr. 3K-3-218/2009 Tačiau teismų praktikoje galimi ir kitokie civilinių teisių gynimo būdai bei restitucijos taikymo atvejai, galima nurodyti ir pavyzdžių. Iš nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašė teismo apginti jų pažeistas teises dviem civilinių teisių gynimo būdais: atkuriant iki teisių pažeidimo buvusią padėtį, t. y. taikant restituciją (CK 1.138 straipsnio 2 dalis) ir, nors tiesiogiai ir aiškiai ieškinyje neįvardyta, priteisiant žalos atlyginimą iš valstybės, t. y. taikant civilinę atsakomybę už teismo antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą (1964 m. CK 486 straipsnis, atitinkantis šiuo metu galiojantį 2000 m. CK 6.272 straipsnį; CK 1.138 straipsnio 6 dalis). Teisiškai kvalifikuoti ieškinio dalyką ir pritaikyti tinkamas teisės normas yra teismo pareiga. Tai, kad ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, implikuoja ieškovų prašymas iš visų atsakovų, taip pat ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti solidariai vykdymo procese netekto turto vertę. Pažymėtina, kad restitucija taikoma sandorio šalims ir reikalaujamo grąžinti turto įgijėjams tretiesiems asmenims (CK 6.145, 6.153 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat pareikštas reikalavimas atlyginti netekto turto vertę ir už teismo antstolės neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakingam deliktinių civilinių teisinių santykių subjektui – valstybei. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje N. Baltrukėnienė v. antstolė R. Mikliušienė, A. Kisielienė, byla Nr. 3K-346/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovų pažeistą teisę gynė vienu iš jų – restitucija, priteisiant netekto turto ekvivalentą pinigais iš Lietuvos valstybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V.s ir kt., byla Nr. 3K-3-434/2009). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Dėl to pripažintina, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Grevienė ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009). Be to, iš kasacinio teismo praktikos analizės galima daryti išvadą jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. Vitkienė ir kt. v. S. Varanavičius ir kt., byla Nr. 3K-3434/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atlyginti nuostolius, o reikalavimas pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą yra papildomas, pagrindžiantis neteisėtus veiksmus kaip privalomąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246, 6.263 straipsniai). Pažymėtina,

55

kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviajai teisės normai – CPK 663 straipsnio 3 daliai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokio sandorio negaliojimo padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisyklės nustatytos CK šeštosios knygos normose. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje ieškovo teisės bus tinkamai apgintos išieškant nuostolius civilinės atsakomybės pagrindu (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.245 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v antstolis Jurijus Kolyško, S. B., L. M., UAB DK „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-33/2010 13. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti Ieškiniai dėl turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, grindžiami antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimais, paduodami teismui per tuo metu galiojusį trijų mėnesių terminą (1964 m. CPK 435 straipsnis), o ieškiniai dėl aptariamo akto nuginčijimo, grindžiami bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pateikiami teismui per CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovas pasinaudojo abiem įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, skųsdamas antstolio veiksmų teisėtumą 2001 m. rugpjūčio 24 d. skundu teismui civilinėje byloje Nr. 2-899-05/2001, taip pat, užbaigus procesą nurodytoje byloje, pateikdamas 2006 m. liepos 10 d. ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu, be kita ko, nurodytos ir aplinkybės dėl bendrųjų sandorio (ginčijamo akto) negaliojimo pagrindų. Asmeniui kreipiantis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo ieškinio senaties termino eiga nutrūksta (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl to akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, pateikus 2006 m. liepos 10 d. ieškinį teismui dėl 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, nepraleistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009 14. Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės turtinis kompleksas, visiško ir dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių Turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyti sandorio dalyko tikslūs duomenys, dėl to toks aktas prieštarauja CK 6.396 straipsnio nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 25 d. nutartyje ŽŪB ,,Vanaginė“ v. Teisingumo ministerija ir kt. byloje Nr. 3K-3-140/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje J. Vainikonienė, E. Vainikonis, N. Vaitkūnienė, P. Vaitkūnas v. V. Šimulynas, Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-360/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009 15. Dėl akcijų arešto ir pardavimo iš varžytynių Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Šis institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų, bet neturi tikslo užtikrinti, kad akcijos atitektų būtent kitam akcininkui. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų, tai šia galimybe jis gali

56

pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto, tai teismo antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš areštuotų akcijų vertės, neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes, nes reikalavimo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų, t. y. tą, kuris veikia ne bendrovės interesais. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas, tai jis turėtų būti vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui, bet ne antstoliui, veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius, siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas akcijoms turto areštas, nėra pirmesnės eilės išieškotojas, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimams patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2.115 straipsnis, CPK 626 straipsnio 4 punktas). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti vykdant teismo sprendimą, todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja. Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis nesuteikia pirmumo teisės tais atvejais, kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios, bet akcininkams asmeninės nuosavybės teise, todėl šio straipsnio normos netaikomos. Šių argumentų pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo pareiškęs asmuo, kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo atveju, netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nei tie išieškotojai, kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.115 straipsnį. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, byla Nr. 3K-3-417/2008

IX. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui
1. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena iš jų – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Įstatyme nustatytas tik galutinis galimybės pasinaudoti šia teise momentas – varžytynių pradžia, tačiau tiesiogiai nenustatyta, kada ši skolininko teisė atsiranda. Sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios bylos atveju skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimu antstoliui momentu (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Toks skolininko turto pardavimo ypatumas neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad

. priimta civilinėje byloje M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo. Š. byla Nr. kartu ir tai. kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją. patvirtina ir turto pardavimo teisėtumą. nepaneigia fakto. kad.80 straipsnio 2 dalis). Skolininko turtas. taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui. balandžio 22 d.80 straipsnio 3. Skolininko turtas. nes parduodamo turto kaina turi būti objektyvi. antstolė B. B. kuriame jie gyvena ir yra sudarę sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo. S. Tai reiškia. Aplinkybė. jog turtas yra realizuojamas priverstinai. ir R. tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1. veikdama sąžiningai ir teisingai. spalio 22 d. turi patikrinti ir tai. Pažymėtina. atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1. byla Nr. 4 dalys). kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis. 3K-3434/2008 .5 straipsnis). P. antstolis Saulius Užkuraitis ir J. todėl nustatoma antstolio pagal vykdymo proceso taisykles. Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ab initio.. AB Sampo bankas ir kt. Bambul v. turėjo pranešti ieškovams apie ginčo buto. nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Teisėjų kolegija pažymi. pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos. turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas. Z. kad ši antstolės pareiga nagrinėjamoje byloje tiesiogiai išplaukia iš privatinėje teisėje galiojančio sąžiningumo principo. 3K-3-247/2008 2. rugsėjo 30d. prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą. į kurį nukreipiamas išieškojimas. Dėl antstolio pareigų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui Antstolė. vykdant restituciją. bylos Nr. ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų. sąlyga. ar turtas buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą. nutartis civilinėje byloje D. tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. nes teisėjui šį aktą patvirtinus jis tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Jankūnas.. nutartis civilinėje byloje I. Vadovaujantis vykdymo proceso principais ir tikslais bei saugant viešąjį interesą. atitinkančią skolininko interesus). Taigi teisėjas. įpareigojančio visus teisinių santykių subjektus elgtis sąžiningai (CK 1. v. Aplinkybė. reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1. Iš to išplaukia. nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo metu parduodamo turo kainos nustatymas nėra vykdymo proceso šalių diskrecijos teisė. nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu. kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių. Teisėjas. priverstinį pardavimą. sąlyga. nepaneigia fakto. v. turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas.57 turtas būtų parduotas už kainą. taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui. Tačiau tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. į kurį nukreipiamas išieškojimas. 3K-3-413/2007). Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių. B. kad. sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6.80 straipsnio 3 dalis). Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas. jog turtas yra realizuojamas priverstinai.

turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.. Be to. Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta. Paduodant pareiškimą dar nėra žinoma. Dutkevičienė. turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sąlygoms ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti bankroto bylą reikštų neteisėtus. kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo. ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą. priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. 3K-3-565/2008). kad teisėjui nagrinėjant prašymą patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. antstolė N. nutartis. 3K-3-17/2009 .. bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi UAB „Suvalkijos agrocentras“ iškelta bankroto byla. įsiteisėjusi teismo nutartis areštuoti UAB „Suvalkijos agrocentras“ turtą. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta. lapkričio 17 d. bylos Nr. Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras. ir kt. kai yra duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). ir šio straipsnio 2 dalies nuostata – kad visi sandoriai. lapkričio 17 d. UAB „Best Fert“. teismui sprendžiant dėl akto tvirtinimo. esminę reikšmę turi ne tai. priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. buvo ne tik priimtas pareiškimas iškelti bankroto bylą. 3K-3-565/2008). Dėl to sprendžiant. Dėl priverstinio turto realizavimo. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. antstolis A. antstolė N. ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. kai įsiteisėja teismo nutartis. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis).. bet ar minėti draudimai galiojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“. yra negaliojantys nuo jų sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. B. byla Nr. Akto patvirtinimas. ar jis bus priimtas. kovo 26 d. todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas. tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui. prieštaraujančius ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui ir 3 daliai. kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti 2008 m. tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. nutartis. UAB „Eldermonta“ ir kt. bylos Nr. v. UAB „Eldermonta“ ir kt. kovo 26-ąją. kuria patvirtintas varžytynių aktas. Nagrinėjamoje byloje antstolis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė ir teisėjas rezoliucija pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė tą pačią dieną – 2008 m. todėl būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma pareiškimo priėmimo diena. Esant tokiai situacijai tarp šalių kilo ginčas dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo realizuoti turtą galiojimo antstoliui surašant aktą. kad ši data turėtų būti siejama su pareiškimo padavimo teismui ar kokių nors parengiamųjų veiksmų atlikimo datomis. veiksmus. turto arešto aktas įregistruotas viešame registre.58 3. Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu. rugsėjo 30 d. sudaryti pažeidžiant šią nuostatą. Dutkevičienė. kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklausė tik bankroto administratoriui.

delspinigiai. suinteresuoti asmenys UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir kt. kad Ana Kirdeika yra šio juridinio asmens dalyvė. antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti. iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko turto 1. Matulaitienės skundą dėl antstolio veiksmų. Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu. prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Dėl antstolio teisių ir pareigų. užtikrintą hipoteka. nesant įrodymų apie tai. teismas laikė. teismo įsakymo. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. kad A. įkeitimu įkeisto turto. atsiradimą. vykdydamas teismo įsakymą. Nižegorodova. Dėl to teismas nelaikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. pareiškimą. priklausantį turtą neišsiaiškinęs. jog po santuokos sudarymo būtų padidėjusi firmos vertė. K. Teismų praktikoje pripažįstama.. kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. yra teismo. K. Teisėjų kolegija pažymėjo. I. Dėl reikalavimo į papildomą teisę (hipoteką) perleidimo sutartimi. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. . kai jau buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą. suinteresuoti asmenys: antstolis A. 3K-3-484/2005. reglamentuojančias teisės į perleidžiamą reikalavimą. 3K-3-383/2005. kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių. kad nustatyti. kad teisė į perleidžiamą reikalavimą. rugpjūčio 10 d. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. 2005 m. antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Nižegorodovo skundą dėl antstolio veiksmų. bylos Nr. metinės palūkanos už priteistą sumą.).sudarymo. jog antstolis turėjo teisinį pagrindą areštuoti suinteresuoto asmens (UAB) turtinę reikalavimo teisę ir skelbti šios teisės varžytynes. K. Zenkevičius. K. laikytina firmos dalyve. nutartis civilinėje byloje pagal J antstolio D.59 4. kad. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839. ir kt. K. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto. ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. kad jis yra asmeninė A. bylos Nr. kuriuo iš A. byla Nr. taikant CPK 673 straipsnį Byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. firma „Technotakas“ įregistruota iki santuokos su A. Bylą nagrinėję teismai nustatė. ar iš asmeninio sutuoktinių turto. Ši specialioji įstatymo norma reiškia. iš kurios asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą. atsiranda nuo reikalavimo perleidimo pažymėjimo hipotekos registre momento. bylinėjimosi išlaidos kreditoriui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. spalio 17 d. dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163 800 dalis žemės sklypo Vilniaus rajone. nuosavybė. Teismas atmetė antstolio argumentus. kad A. ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą. 3K-3-383/2009 X. bet ne antstolio prerogatyva.45 Lt skola. teigdami. taikė CPK 673 straipsnio nuostatą. Antstolis. užtikrintą hipoteka. kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. K. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Gegužiškių kaime. o ši pagal 2002 m. S. todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti. 6 proc. Tačiau pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino materialinės teisės normas.

o dėl tokio teisėto reikalavimo nevykdymo skolininkui taikytina procesinė atsakomybė. vykdydamas vykdomuosius dokumentus. o baudos skiriamos pagal dvi CPK normas. tai taikant bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles darytina išvada. kad paskirtoji bauda atitinka pažaidos pobūdį ir griežtumu pakankama tam. įpareigojančių perduoti daiktus. 3K-3-327/2007 XI. lapkričio 9 d. kad šiomis teisės normomis reglamentuota priteistų ir teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui tvarka. o tokio procesinio veiksmo teisinis pagrindas yra pakeitimai hipotekos lakšte ir hipotekos pakeitimų registravimas hipotekos registre. UAB „Effektors basis“ ir kt. Šios bylos specifika yra ta. nagrinėdamas . kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai. Kadangi kasatoriaus neteisėtos veikos vertintinos kaip idealioji veikų sutaptis. 644 straipsniai). byla Nr. o bendradarbiavimas sprendimo vykdymo procese. minėta. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. nutartis civilinėje byloje antstolis D. kaip bendrojo pobūdžio skolininko pareiga. bet ir išieškotojo. nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. kaip vienos iš turto rūšių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Kapitalo valda“ skundą dėl antstolio veiksmų. kylanti iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642. Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai 1. 3K-3586/2008 2. privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. v. užtikrinto hipoteka. įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus. neįvykdymo Skolininkui. taikytina atsakomybė. CPK 634 straipsnio 2 dalis). perleidimo paskolos sutartiniuose santykiuose pažymėjimas hipotekos registre yra ne teisės perėjimo momentas.60 Reikalavimo. kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. tai Pauliui Čepavičiui pagrįstai skirta 300 Lt bauda išieškotojo naudai. Jame įtvirtinto procesinio teisinio reguliavimo analizė leidžia teigti. kurio naudai vykdomas išieškojimas iš įkeisto (hipoteka) turto. todėl CPK 763 straipsnio nuostatų taikymo sprendimui įvykdyti nepakanka. įpareigojančio skolininką atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus. nustatyta CPK 585 straipsnio 2 dalyje ir.. kad vykdymas kildinamas iš bankroto teisinių santykių ir apima viso įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę. vykdymo ypatumai yra nustatyti CPK 763 straipsnyje. tai suponuoja antstolio teisę duoti privalomus nurodymus veikti kaip nurodyta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte visa apimtimi. įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. Kreditoriaus reikalavimo teisėms pasibaigti būtinas ne tik sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymas. kad antstolis. pakeitimas hipotekos teisėjui priėmus nutartį dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (CPK 596 straipsnis). Sprendimų. kad kasatorius bankroto administratoriui neperdavė visų dokumentų. o hipotekos lakštų ir registro duomenų tvarkymą užtikrinantis įstatymu reglamentuotas veiksmas. įvykdymo Teisėjų kolegija pažymi. Kadangi byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis). nesiekiant vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo. perdavimą bankroto administratoriui. Dėl teismo sprendimo. nevykdančiam sprendimo. numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Dėl sprendimo. sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. vertintinas kaip formalus. B. gruodžio 1 d. Teismas. 771 straipsnio 5 dalyje. byla Nr.

Visas šias sąlygas apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė. byla Nr. Dėl antstolio atsakomybės Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. gruodžio 22 d. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nustatytų antstolio atsakomybės sąlygų nekvestionuoja ir pripažįsta jas esant nustatytas tinkamai bei laikantis įstatymų reikalavimų. Byloje nėra ginčo. turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. susiję su vykdymo procesu 1. bylos Nr. vykdomuosiuose raštuose nekonstatuotas A. antstolis A. CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta. V. priežastinis ryšys. 3K-3-604/2009 ________________ XII. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Taigi antstolio atsakomybei (šiuo atveju – deliktinei) atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai. esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo). kad. tarp skolininko ir išieškotojo kilus ginčui dėl teismo sprendimo įvykdymo. kad būtų ne tik užtikrinti išieškotojo interesai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta. kaltė ir žala (nuostoliai). kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausias bei efektyviausias. kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.246–6. visų pirma – CK 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas . atvejais. kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas.249 straipsniai. Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo Asmeniui. Tam. Antstolis nesilaikė nurodytų nuostatų ir surašė sprendimo neįvykdymo aktą. kad jis būtų užbaigtas. bet ir nepažeisti skolininko interesai.61 skundus dėl antstolio veiksmų. ir V. Bložė. Kiti klausimai. kad atsakovo (antstolio) žinioje buvusių ir vykdomų išieškojimų iš skolininko A. 3K-7-114/2008 2. teismas turi įvertinti. V. išskyrus ieškovo atvejį. Civilinės atsakomybės sąlygas konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos. prievolės solidarumas. kai skolininkė apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą įvykdė – pratęsė mokestinį patikrinimą. jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas formuoja praktiką. prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities VMI skundą dėl antstolio veiksmų. antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą. V. kuris surašytas po to.

VĮ Registrų centras. kad teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. v. ieškovei pareiškus ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo. 6. B. Š. 3K-3-156/2005). Bendraskolių prievolė yra dalinė. Iš varžytynių ieškovo butas neteisėtai parduotas dėl kelių asmenų veiksmų – antstolio ir teismo. Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6. Levandauskas ir kt.62 pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. todėl šuo atveju kilo solidarioji civilinė atsakomybė. atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. kad šioje byloje ieškovo teisės bus tinkamai apgintos išieškant nuostolius civilinės atsakomybės pagrindu (CK 1. atsakingos pagal CPK 6. vasario 8 d. be to. byla Nr. tiek bet kuris iš jų skyrium. byla Nr. v. byla Nr. 3K-7345/2007. kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias.245 straipsnis). kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai. bylos Nr.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. 3K-3-33/2010 4. antstolis J. Š. t.272 straipsnį už teisėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. UAB DK „PZU Lietuva“. Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti. tiek jos dalį (CK 6. kad. y.6 straipsnio 3 dalyje ir 6. neįvykdęs CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos. 2005 m. Tokiu atveju. kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas. Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėtu . Dėl solidariosios atsakomybės Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada. Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. L. turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. 3K-3-33/2010 3. todėl neištaisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų. nutartis civilinėje byloje L. lapkričio 26 d. deliktinė civilinė atsakomybė. išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6. v.6 straipsnio 4 dalis). M.138 straipsnio 6 punktas. Teisėjų kolegija konstatuoja. tiek ją visą. nutartis civilinėje byloje A. kovo 9 d. jis netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę.. Dėl to ginčo atveju kilo ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos. kurie abu neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo žalos priteisimo tik iš kasatoriaus klausimą ir nesprendė žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės klausimo. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką.. nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais ir nenustatęs antstolio padaryto CPK 663 straipsnio 3 dalies pažeidimo (imperatyviosios proceso teisės normos pažeidimo). y. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia. v antstolis Jurijus Kolyško. Bumbulienė ir kt. DNSB „Medvėgalis“ ir kt.. patvirtinęs varžytynių aktą. kad tais atvejais.5 straipsnis). t. vasario 8 d. o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti.. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik vienam iš atsakingų solidariųjų skolininkų – antstoliui ir jo profesinės civilinės atsakomybę apdraudusiam kasatoriui. Kolyško ir kt. kad žalos ieškovui atsirado dėl antstolio ir teismo bendrų veiksmų. nutartis civilinėje byloje R. nutartis civilinėje byloje A. S.

kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis. kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip. Į tai. kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos.Š dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. 3-7K-242/2009 CPK 589 straipsnis suformuluotas taip. J. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Byloje susiklosčiusi situacija atitinka CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą. kovo 26 d. priklausomai nuo antstolio prašymo. kad asmuo kreipėsi į teismą su prašymu išnagrinėti jo skundą ypatingąja teisena. CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). spalio 22 d. priimta civilinėje byloje antstolis A. pareiškėjo UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą. Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas. t. tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. R. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota. kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta. o jo vykdymo tvarką. jog vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju. skundą dėl antstolio veiksmų. UAB „Stiklo galerija“ ir A. Tokių pasekmių nenustatyta ir CPK 603 straipsnyje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). bylos Nr. Nagrinėjamoje byloje antstolė prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodant. Tai. tačiau šioje byloje teismas aiškino ne teismo sprendimą. liepos 3 d. kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju teisėjas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį. jeigu jis yra neaiškus. į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. antstolė A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Konstatavusi šį procesinį pažeidimą.63 Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Selezniovas v. UAB „Birių krovinių terminalas“. kasacinio teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo (ieškinio trūkumų šalinimo) klausimą (CPK 360 straipsnis).. tiek vien tik vykdymo tvarką. tačiau klausimams. kad byla nenagrinėtina ypatingąja teisena. priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. 3K-3-465/2007). nutartis. nagrinėtiną ginčo teisena. S. spalio 3 d. kad teismas . įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą. nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas pareiškiant ieškinį. spręsti taikomos bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos. nutartis. nustatę. tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais. Ž. kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką. konstatuodamas prievolės pobūdį bei teisinį režimą turto. . taikymu. pagal nurodytą straipsnį nėra pagrindas pareiškimą (skundą) iš karto palikti nenagrinėtą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi. nutartis civilinėje byloje UAB „Robela“ v. reglamentuojančio teismo sprendimo aiškinimą. ar galima vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinių turto ir kokio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. bylos Nr. byla Nr. 3-3K-528/2008 5. Kasatorės skundo argumentai yra susiję su CPK 278 straipsnio. Tačiau pagal šią normą ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju. jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (nepareiškia ieškinio nustatyta tvarka). CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. nutartis civilinėje byloje antstolė N. y. 3K-3-238/2007). byla Nr.

bylos Nr. Pvz. savaime nėra vykdomasis dokumentas. CPK 1 straipsnio 1 dalis). neturi savo priimtiems sprendimams įgyvendinti atitinkamo prievartos aparato. minėta. Rašant arbitražo sprendimą. Teisės doktrinoje vieningai pripažįstama. Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka (KAĮ 38 straipsnio 5 dalis. Požiūris į arbitražo sprendimą ir jo išaiškinimą kaip į vienovę suponuoja būtinybę sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą šį klausimą spręsti ne formalizuotai ir atskirtai. sprendimas turi būti dėl priteisimo. kurio priėmimo galimybė įtvirtinta KAĮ 36 straipsnyje bei Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisyklių 30 straipsnyje. būdamas nevalstybinė ginčų sprendimo institucija. tačiau vykdymo procese neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje. tenkinamas ieškinys ar atmetamas. KAĮ 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta. tampa sudedamąja arbitražo sprendimo dalimi. turi būti suprantamas ir aiškintinas taip. Šia samprata vadovaujasi ir bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija. 587 straipsnis). bet ne vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas. kad dokumentas. Tuo tarpu arbitražinio teismo sprendimo forma ir turinys reglamentuojami KAĮ 34 straipsnyje. kad aiškinant arbitražinio teismo sprendimą nebūtų keičiama jo esmė. minėta.64 vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. todėl. tačiau jo pagrindu gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų. Arbitražo sprendimo vykdymas Arbitražinio teismo sprendimas pats savaime yra tik vykdytinas dokumentas. gali būti padaroma įvairių netikslumų. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimo išaiškinimas. pagal kurį sprendime turi būti nurodoma. kad sprendimo tekstas sudarytų galimybę atlikti aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus. arbitražo sprendimai dėl priteisimo yra vykdomi CPK nustatyta tvarka. Kita vertus. kad visa tai yra suderinta ir su kitais CPK reikalavimais. 3K-398/2010 6. Taigi darytina išvada. kad teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio . Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta CPK XLIV skyriuje. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vytenio Stungurio (pavaduojančios antstolės Brigitos Palavinskienės) pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Vykdomojo dokumento turinys reglamentuojamas CPK 648 straipsnyje. kad pagal vykdytiną dokumentą (aptariamu atveju – arbitražinio teismo sprendimą) būtų išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas. Arbitražas. Dėl to arbitražo sprendimo turiniui negali būti keliamas reikalavimas turėti rezoliucinę dalį. Dėl to arbitražo veiklą reglamentuojančiuose aktuose yra nustatyta galimybė ištaisyti arbitražo sprendimo trūkumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kurio turinio jis netyrė. bet kompleksiškai. šiuo atveju – su CPK 270 straipsnio 5 dalimi. remdamasis CPK 589 straipsniu. kuriuo buvo išaiškintas sprendimas. nes tokios sprendimo struktūrinės dalies nenustatyta KAĮ. vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta. kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. kuriame nustatyti reikalavimai nėra tapatūs CPK nustatytiems teismo sprendimui privalomiems reikalavimams. turi teisę aiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą. aiškinamas ar netgi priimamas papildomas sprendimas. kad teismas. kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 38 straipsnio 3 dalį. Akivaizdu. sausio 14 d. KAĮ 34 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Taigi prireikus arbitražo sprendimas gali būti tikslinamas. taip pat gali atsirasti formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo. Pagrindinis tokiam veiksmui keliamas reikalavimas yra tas. Arbitražo sprendimas.. CPK 648 straipsnis visų pirma taikytinas vykdomųjų raštų išdavimui pagal teismų sprendimus. kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą. Tam.

kai teismas gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Konstatuotina. kad yra tęsiama ir vykdoma antstolio kontoros veikla – tęsiami ir atliekami vykdymo veiksmai jau gautose ir (ar) pradėtose bylose.). kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą faktiškai reikštų arbitražo sprendimo panaikinimą. CK 3. kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą. prašyti išaiškinti arbitražinio teismo sprendimą. Šios normos sudaro vientisą sistemą. bet ne atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. teismas neturi teisės (KAĮ 38 straipsnio 4 dalis). kuri kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. 3-3K-368/2009 7.V. . 2 dalis). Tuo tarpu plėsti KAĮ 40 straipsnyje nustatytus atvejus. Dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių bendrą turtą Plenarinė sesija taip pat pažymėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip. Pažymėtina. 3K-3-471/2009 8. nes pavaduojantysis antstolis turi toliau atlikti pavaduojamojo antstolio funkcijas. bylos Nr. byla Nr. Nagrinėdamas teismo sprendimo vykdymo stadijoje kilusius ginčus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs. kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Milaševičiaus skundą dėl antstolio veiksmų. kai išieškojimas vykdomas iš bendro sutuoktinių turto (pvz. o to paties straipsnio 5 dalyje – kad pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą. nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento. kad arbitražinio teismo sprendimo neaiškumas yra pagrindas šaliai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai. spalio 5 d. taip pat priimami vykdyti nauji vykdomieji dokumentai. Antstolio pavadavimui taikomas pavaduojamojo antstolio veiklos tęstinumo principas reiškia tai.. kad pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame įstatyme numatytų paslaugų. patikslinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. spalio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas. dėl kokių nors priežasčių negalinčio atlikti savo funkcijų. Taigi vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjantis teismas. turi sudaryti galimybę suinteresuotai šaliai kreiptis dėl jo išaiškinimo.) atlikimo sutrikdymo galimybę dėl 3 dalyje nustatyto draudimo. Šios dvi normos susietos funkciniu ryšiu – Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostata pašalina antstolio funkcijų (vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kt. taigi negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu. atsisakymą išduoti vykdomąjį raštą iš esmės argumentavo arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies su konkrečių priteistų sumų nurodymu nebuvimu ir dėl to atsiradusiu neįmanomumu įvykdyti sprendimą. naudojant šios kontoros išteklius (sąskaitas ir kt. nutartis civilinėje byloje antstolė UAB“Garant“ v.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese9. o nustačius viešojo intereso gynimo poreikį – netgi pats inicijuoti išaiškinimo procedūrą. . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. iškilus klausimui dėl arbitražinio teismo sprendimo neaiškumo. kad Lietuvos teismų praktikoje nėra vienareikšmiškos pozicijos dėl to. įgaliojimų jas atlikti perleidimą kitam antstoliui. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. Dėl antstolio pavadavimo sąvokos Antstolių įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta. Šios veiklos vykdymas užtikrinamas toliau veikiant antstolio kontorai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. kad tuo atveju. dirbant jos darbuotojams.65 įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais.Į. kad apeliacinės instancijos teismo įvardytas arbitražo sprendimo trūkumas nepatenka į KAĮ 40 straipsnyje išvardytų pagrindų atsisakyti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą sąrašą. reglamentuojančią antstolio. nes toks sprendimas nebegalėtų būti vykdomas.

Šiugždaitė v. gruodžio 29 d. Zakienė. tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. A. Hammoud v. išduotas teismo sprendimo pagrindu. V. Šiugždaitė. B. Tinfavičius v. K. K. Šimkus. antstolis A. kad be teismo sprendimo antstoliui nukreipus išieškojimą į sutuoktinio turtą buvo pažeistos proceso teisės normos. nutartis. 2010 m. 3K-3-35/2006). Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Sakalauskienė. Zakas ir J. y. vasario 15 d. kuriais atsisakyta tai padaryti. 3K-7114/2008. T. Vaškovičienė. M. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio. tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip.. 593 straipsnių pagrindu (pvz. kad abu sutuoktiniai teismo procese turi dalyvauti bendraatsakoviais. nutartis. kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. t. 3K-3-607/2007. dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti (pvz.3K-3-81/2010). liepos 3 d. Bložė. Vaškovič. gruodžio 23 d. 3K-3-567/2009. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. B. Ruželė v. . bylos Nr. todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. L. Šiugždaitė. S. Baronienė-Hammoud. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. priimta civilinėje byloje V. priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma. nutartis. Tinfavičius v. bylos Nr. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. bylos Nr. I. priimta civilinėje byloje V. kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus. priimta civilinėje byloje I. UAB . Uniokaitė. negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. bylos Nr. kasacinis teismas. Jakutis. priimta civilinėje byloje M. yra palikęs galioti teismų sprendimus. Sakalauskas. kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui. ir skolininkui priklausančios turto. kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį. Sakalauskas. sausio 16 d.. bylos Nr. nutartis. antstolis D. vykdydamas teisingumą individualioje byloje. kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. antstolė N.. UAB . Ochrimuk. bylos Nr.. nutartis. Ochrimukas. bylos Nr. nors ir pasisakęs. vasario 17 d. priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. Šidlauskas. antstolė N. Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles plenarinė sesija išaiškina.66 kuriame skolininku būtų nurodytas ir skolininko sutuoktinis kaip solidarusis skolininkas. sausio 7 d. kuriais buvo nustatytas prievolės bendrumas sutuoktiniui apskundus antstolio veiksmus Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. bylos Nr. antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. A. A. kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams. M. Pažymėtina.Gabuva“. vasario 17 d. priimta civilinėje byloje antstolė N. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Šimkuvienė v. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. Sakalauskienė. N. nutartis. Plenarinė sesija taip pat pažymi.. y. kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių. nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą. 3K-7-242/2009). nutartis. priimta civilinėje byloje M.3K-381/2010). antstolis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo CPK 589.Giraitės vandenys“ ir kt. bei konstatavęs. K. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. antstolė N. nutartis. Šiugždaitė. 3K-7-149/2008). t. Taip pat.

nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1. todėl antstolis surašė aktą apie sprendimo neįvykdymą ir pateikė jį teismui. jeigu to per teismo nustatytą terminą neatliks kasatorius. kad. Šioje byloje nustatyta. y. gali tame pačiame sprendime nurodyti . CPK 284 straipsnyje ir 771 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą teisinį pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. A. perduoda jį vykdymo vietos teismui.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį. išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą. kad. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. kad eismas sprendimu tenkino Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir įpareigojo kasatorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį. ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. kasatoriui sprendimo neįvykdžius ir antstoliui tai konstatavus CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju. kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius.109 straipsnio taikymo sąlygas. kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai. t. kuriuos turėjo atlikti skolininkas. Tai reiškia. tačiau sprendimo neįvykdė. kad tuo atveju. . Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija išaiškino. atsiranda dvejopų teisinių padarinių – taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą arba reikšti naują ieškinį statinį nugriauti statytojo lėšomis. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką. kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu. kad teismas. v. antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui. priimdamas sprendimą. skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų. teismas turėjo aptartą. kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.A. kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3. pavesti atlikti išieškotojui. Kasacinis teismas pažymėjo.A.109 straipsnio taikymo pagrindus. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių Kasatorius teigė.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. y.67 Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas. surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir nusiuntė jį teismui. 3K-P-186/2010 9. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. gegužės 10 d. kasatorius baudą sumokėjo. atsakovo priešieškinį dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo atmetė. kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). teismas nutartimi už sprendimo neįvykdymą kasatoriui skyrė baudą ir įpareigojo jį per vieną mėnesį nugriauti pirtį. atsakovui neįvykdžius CK 4. kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį. Tai reiškia. kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta. 2 dalys). nutarimas civilinėje byloje pagal R. tačiau įpareigojimo neįvykdė. Kitu atveju. teismas sprendime nenurodė jo neįvykdymo teisinių padarinių – nenustatė ieškovui teisės nugriauti pirtį. jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3. gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus. antstolis apie tai surašo aktą. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju. t. atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą. Antstolis nusiuntė kasatoriui raginimą įvykdyti sprendimą. jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. . nagrinėjusiam bylą. kad teismas. bylos Nr. Teismas nutartimi skyrė kasatoriui baudą ir įpareigojo antstolį nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis. jog. kai šis jų neįvykdo.

nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. Antra. tvarką ir nustatyti išieškotojui teisę atlikti už skolininką šio lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus – šioje byloje nugriauti pirtį (CPK 284 straipsnis. y. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytą pareigą nugriauti pirtį gali atlikti ne tik skolininkas. kurioje išspręstas ginčas iš esmės. kasatoriaus nurodyta CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tik tuo atveju. kovo 29 d. kad už sprendimo neįvykdymą galėjo būti skiriamos tik baudos pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas. kurių šis neatliko. pakeisti teismo sprendimo. jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. 771 straipsnio 3 dalis). kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas. Pirma. o teisė išieškotojui nugriauti pirtį galėjo būti nustatyta tik šiam pareiškus ieškinį kitoje byloje. t. kad dėl kasatoriaus priimto sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. kurio skolininkas nevykdo. 3K-3146/2010 _______________________ . S. pirmiau aptartose teisės normose nustatyta teismui teisė toje pačioje byloje.68 Kasacinis teismas atmetė kasatoriaus argumentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Kasacinis teismas pažymėjo. teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus. bet ir išieškotojas teismui jam tokią teisę suteikus. A. bylos Nr.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful