UDK 159.

94 Ep28

Epikur. Über das Glück Kleine Diogenes Taschenbücher, 1995 Diogenes Verlag AG Zürich Vertė A MATULIONIS

TURINYS
EPIKŪRAS PIRMASIS EPIKŪRIETIS

Lucreti, De rerura natura libri sex II, Epicuri fragmentą. Curavit Theodoras Petrovski, Ex officina Academiae Scientiarum FRSS MCMXLVII, p. 526-564, 588-598/ Vertė R.MIRONAS

I .udwig Marcuse įvadas / 7 (vertė A. Matulionis) AFORIZMAI I 49 {vertė A. Matulionis) A TS1 SVEIKINIMO LAIŠKAS IŠ MIRTIES PATALO I .aiškas Idomenėjui / 59 (vertė A. Matulionis)

Viršelio dailininkė Rasa TEIŠERSKIENĖ

APIE

LAIMĘ

1 .Miškas Menoikėjui /61 (vertė A. Matulionis) APIE GAMTĄ Laiškas Herodotui / 75 (vertė R. Mironas) SVARBIAUSIOS MINTYS / (vertė R. Mironas) 109

ISBN 9986-481-20-1

© UAB"VADA" © Iš vokiečių kalbos vertė Algis Matulionis

GgBO APIE Laiškas LAIMĘ Menoikėjui .

Epikūriečiai . kuris neteko viso savo paveldėto indiško puikumo. kad užrašas ant Platono aka­ demijos įspėjąs: "Kas nemoka matema­ tikos. jeigu po jų nebūtų sekusi jo mirtis. vėliau pa­ vadinto Buda. kurios nebuitį tapę tokios įsimintinos. sako. Tikrinis vardas Epikūras netapo toks žinomas kaip bendrinis vardas epikūrietis. tegu pasilieka už durų". kuris užkerta kelią skausmui kaip didžiausiai blogybei". Ir jo karjeros pabaiga nebuvo tokia sensa­ cinga kaip Sokrato ir Jėzaus. Sokratu ar Jėzumi. tai yra gera vieta. kaip anas sen­ sacingas indų princo Sidharto.literatūra. ta proga parašė drau- 9 . Jis taip pat turėjo savo apaštalą. kodėl? 'liičiau Epikūro karjeros pradžia ne­ buvo tokia pompastiška. O Epikūras mirė sulaukęs septyniasdešimt dvejų metų nuo pūslės akmenligės. Sokratas sa­ vo piliečių buvo nunuodytas. kurie gerbia laimę. jis sakydavo jiems kalbas.C8SO Tas kuris žino kartu su Epikūru: "Kiek­ viena gyva būtybė vos gimusi siekia malo­ n u m ų ir jais džiaugiasi kaip didžiausiu gėriu. kaip kiekvienas iš trijų pastarųjų. Sic pažadai nebūtų taip įsiminę. buvo kviečiama: "Drauguži.tą Epikūrui atliko romėnų po­ etas Lukrecijus. 8 C8BO Jis 7915 eilučių eilėse išgarsino mo­ kytojo gyvenimą ir mokymą kaip "graikiškumo šlovę". tačiau jis netapo le­ genda. atsisakymas.tai žmonės. Jėzus buvo pri­ kaltas prie kryžiaus ir mirdamas pažadėjo savo art imiems žmonėms Dievą ir pasau­ lį. Vis dėlto pasiliko šio įkūi i-jo personažas . jeigu po jų jis nebūtų miręs. čia niekam taip nereiškiama pagarba kaip laimei". Sakoma. Progai pasi­ taikius. Nors Epikūru ne mažiau sekė negu Buda. Prie įėjimo į Epikūro sodą. ką Jėzui reiškė apaštalai . Ji negyvena. Kuo So­ kratui buvo P l a t o n a s .

yra panašus į tą. ir išmintingi.kad ir senatvėje dėl savo įgyto gėrio liktų jauni ir dėkingi praei­ čiai. kitiems .kad tuo pat metu būtų ir jauni. kas padeda sielai. kad laikas filosofavimui dar neatėjo arba jau praėjo. nes kai ji yra. Vieniems . kuris sako. Tačiau tas.C88D Epikūras sveikina Menoikėją Tegul nei jaunas būdamas žmogus neatidėlioja imtis filosofijos. da­ rome viską. Juk užsiimti filosofija reikia jauniems ir seniems. 65 . mes juk viską turime. Tai­ gi dėl laimės būtina stengtis. nei senas būda­ mas tegu su tuo nebaigia. o kai jos trūksta. Nes niekas nėra per jaunas arba per senas atsiduoti tam. kad ją turėtume. kuris tvirtina. kad tinkamo laiko laimei dar nėra arba jau nė­ ra. ir nebijotų ateities.

Tik jie nėra tokie. kad negyventi nėra nieko baisaus. o tas. Visų pirma tikėk. o tik apgaulingi spėlio­ jimai. mirties nėra. Tikėk viskuo. Vadinasi. Tačiau jei kas pa­ reiškia. Be to. kaip daugelis apie juos galvoja. jiems priskirdami savybes. Ka­ dangi daugumos n u o m o n ė apie dievus nėra jokios žinios. mes visiškai akivaizdžiai juos galime pažinti. kad kalbama apie gražaus gyvenimo prin­ cipus. o kai ji ateis.ge­ radarybes. kuris at­ meta daugumos dievus. Kadangi tai. kuris žmonėms Įstringa dažniausiai. kad ji skaudina dar tik ketindama ateiti. neatitinkančias dieviškųjų. visos kitos jiems atrodo neįprastos. kad šis suvo­ kimas būtų pridėjęs gyvenimui begalinį laiką. kad Dievas yra amžina ir palaiminga būtybė . kad ji ateidama suteiks skausmo. Taigi nei gyvie5. kad mirtis nieko nereiškia. kai to tikimasi. Kadangi dauguma pasikliauja 64 :ik savo pačių savybėmis ir tik joms pri:aria. kad jis pašalina nemirtin­ gumo poreikį. ką aš Tau nuolatos patar­ davau. Dievai egzistuoja. tas kalba nesąmones. o dėl to. tuomet visas gėris ir blogis bus tik pojūčio klausimas. pagal kuriuos blogiems žmonėms dievai teikia didžiausią žalą. kad bijo mirties ne dėl to. nes kol mes gyvename. 6? . nepriskirk jam nieko. be galo skaudina. Pratinkis galvoti. kas neap­ sunkina jai atėjus. Sis teisingas supratimas. kuris die­ vams priskiria daugumos pažiūras. kraupiausia blogybė mirtis mums neturi jokios reikšmės. kas prieštarauja Dievo nemirtingumui ar­ ba nepridera jo laimei. kuris tikrai žino. paverčia gyvenimo laiki­ numą malonumu ne dėl to. o mirtis yra pojūčio nete­ kimas. mūsų jau nebebus.G8SO Daryk tai. tik tuomet Tu suprasi. Netikintis nėra tas. o dėl to. kas p a d e d a išsaugoti nemirtingumą kartu su jo palaima. kad mirtis nieko ne­ reiškia. Gyvenime nieko nėra bai­ saus tam.tai toks Dievo suvokimas. o geriems . ir to laikykis.

ir jis taip pat negalvoja. sa­ vo ruožtu.puikiai kū­ no savijautai.pasi­ renka ne ilgiausią. bet gardžiausią kąsnį.tik natūralūs. kad gyvenimas yra malonus. Ramiai stebint šiuos dalykus. kas Įvyks. kiti . o kitų jau pačių nė­ ra. Kai kurie iš bū­ tinų yra reikalingi laimei. nes juk tai yra laimingo gyvenimo tikslas. Toliau reikia apmąstyti. maldauja gyve­ nimo ir tiek pat mažai baiminasi mirties. nes pats taip nuspren­ dė. gražiai numirti. Išminčius.pačiam gyvenimui. Visuomet reikia galvoti.C8SO šiems. kas neįvyko. nes vieniems jos nėra. taip pat jis apsisprendžia ir laiko atžvilgiu . kuris sako. Bet jei jis tą sako juokais. D a r blogesnis yra tas. kiti . kad ateitis absoliučiai nuo mūsų nepriklauso. priešingai. kiti nereikšmingi. kad kai ku­ rie žmogaus troškimai yra įgimti. bet maloniausią. Vieni iš įgimtų troškimų yra būtini. nei mirusiesiems ji neturi reikšmės. tokiu atveju mums nereikės nuolat laukti to. Kaip valgydamas jis pasirenka ne patį didžiausią. kad negyventi esą kas nors blogo. o senas. tai kodėl gi tada nepasitraukia iš gyvenimo? Jis ga­ lėtų tai padaryti. kad rūpes­ tis gerai gyventi ir gerai mirti yra vienodas. Dėl 67 . yra naivus ir būtent ne tik dėl to. kad jaunas žmogus privaląs gerai gyventi. kas nepridera. ir nusivilti tuo. o kartais ilgisi jos kaip poilsio po vargi­ nančio gyvenimo. juk "gyventi. kiekvienas polinkis ir atsisakymas yra kūno sveikumo ir sielos nedrumsčiamumo priežastis. bet taip pat ir dėl to. Nes jam gyvenimas nėra kupinas kliūčių. dar kiti . kuris pamokslauja. tai norėti kuo greičiau H a d o vartus peržen­ gti" (Teognidas [425-27]) Kai kas nors tai sako rimtai. Ta­ čiau tas. jis šneka lengvabūdiškai. kad ge66 riau būtų visai negimti. Bet dauguma žmonių kartais vengia mirties kaip didžiausios iš visų blogybių.

nes po 68 jo. ir gyvam sutvėrimui jau nereikės klaidžioti ir ko nors ieškoti. mūsų lauks didesnis džiaugsmas. Nes mes kartais gėrį laikome blo­ giu. kai jo trūksta. mes paprastai nepasirenkame jo bet kokio. mokame pasitenkinti mažu. kurį priimame. kad ma­ lonumas esąs laimingo gyvenimo pradžia ir tikslas. ir mes dėl to kenčiame. Mums visuo­ met reikia malonumo tada. mes neturime ir poreikio. Ir vos tik mums (vie­ ną) kartą tai taps visiškai aišku. nes savo širdyje esame įsitikinę. Iš kitos pusės bū­ na daug sielvarto. kaip pirmąjį gėrį. kas papildytų sielos ir kūno gėrį. paprasta sriuba suteikė tokį patį džiaugsmą kaip 69 .blogį gėriu. kad labiausiai mėgaujasi prabanga tie. vis dėlto ne kiekvieną iš jų reikėtų rinktis. nes būna malonumų. Nors pagal savo pri­ gimtį kiekvienas malonumas yra šiek tiek gėris. nebūtume sukrėsti. ilgą laiką kentus skausmus. ku­ rie jos mažiausiai stokoja. nurims visa audra sieloje. ir atvirkščiai . o kad mes. nuo jo p r a d e d a m e kiekvieną polinkį ir atsisaky­ mą. Mes taip pat savo santūrumą laikome dideliu gėriu ne dėl to. pagal kurį mes matuojame kiekvieną gėrį. nors kar­ tais daug ko trūktų. Ir kadangi malonumas yra pirmasis ir įgimtas gėris. nes iš jų gali iškilti didesnių nemalonumų. mes esame pažinę iš prigimties. tačiau jo ne visuomet reikėtų vengti. Jei nors kartą buvo malši­ namas skaudus alkio jausmas. kuriuos mes apeiname. Malonumą. o pertek­ lių . ir kad įsigyti tai kas paprasta galima lengvai.esso jo mes darome viską. Lygiai taip pat ir kiekvienas skausmas yra blogis. Taigi apie visa tai spręsti reikia pa­ lyginus ir apsvarsčius pranašumus ir trū­ kumus. kad nekentėtume.sunkiai. Dėl to mes taip pat sakome. kad mes paprastai pasitenkiname mažu. Tačiau jei mes ne­ kenčiame. ir jis yra tas tikslas.

Įpratimas prie įprastų ir nebrangių valgių stiprina sveikatą. kad trokštamą gėrį galima pasiekti lengvai. Nes ne pokyliai su gė­ rimais ir nepaliaujami banketai. ir daro mus nebijančiais li­ kimo. kad blogis yra arba trum­ palaikis. ir teisingumo taip pat nėra malonu gyventi. Mes kalbame apie skausmo nebuvimą kūne ir sielos skaidrumą. Kai mes sakome. ir kuris išjuokia likimą. kad nebūna malonaus gyvenimo. o blaivus protas. jei jis yra neprotin­ gas. ką siūlo turtingas stalas.C8BO prašmatnus valgis. kai ją valgo alkanas. Tačiau visko pradžia ir didžiausias gė­ ris yra išmintis. žuvimis ir visu tuo. kurie yra arba neišmanantys. o malonus gyvenimas yra nuo jų neat­ siejamas. negeras. užgrūdina žmo­ nes gyvenimo reikalavimams. kad m a l o n u m a s esąs tikslas. arba yra blogai informuoti. suprato. Ar yra kas nors geresnis už tą. kurios pridaro daugiausia ne­ malonumų sielai. Ji yra vertingesnė už filo­ sofiją todėl. O miežinė duona su vandeniu. ne mėga­ vimasis paaugliais ir moterimis. arba mažai skausmingas. neteisingas. Būtent išmintis moko. t a m p a m e imlesni prabangai. arba su mumis nesu­ tinka. beje. taip pat ji moko. jog stokojant protingumo ir gerumo. 71 . nebijo mir­ ties ir yra suvokęs gyvenimo tikslą. kaip mąsto tie. yra malonaus gyvenimo pagrindas. kuris trokšta ištirti polinkius ir at70 sisakymus ir pašalina iš kelio klaidingas nuomones. yra di­ džiausias malonumas. kad išjos kyla visos kitos do­ rybės. kuris ir apie dievus teisingai mąsto. kuri mus aplanko su protrūkiais. tai mes negalvojame apie ne­ sutramdomus malonumus. Dorybės yra susijusios su maloniu gyveni­ mu. kuriuos suda­ ro vartojimas. daugelio laikomą visa ko šeimininku. kuris.

jog gėris ir blogis yra likimo duoti laimin­ gam žmonių gyvenimui. kad geriau būti protingai nelaimingam negu nepro­ tingai laimingam. nei būti įgimto likimo filosofijos vergu. gyvenantis nemir" g a m e gėryje. būtent mitas suteiks viltį tikėtis išklausymo. Kas atsitiktinumo. ir tu gyvensi tarp žmonių kaip Die­ vas. tiksliau sakant. Kadangi žmogus. Taigi apie visa tai ir panašius dalykus tu privalai dieną ir naktį. .ir taip pat nelaiko atmaininga viso ko priežastimi. vienas ir kartu su kuo nors į save panašiu galvoti. Jis mano. o likimas turi paruošęs tik nepermaldaujamą būti­ nybę. kad progos didelei laimei ir blogiui yra pateikiamos likimo. yra visiškai nepanašus į ~:r:ingą būtybę.nieko netvarkingo Dievas nepadarys! . nes yra geriau.Yra netgi geriau paklusti mitui apie dievus. ir nie­ kuomet niekas netrukdys tavo miego arba 72 sap ao. Kai yra minimi dievai. kai tei­ singai pasirinkti veiksmai nepavyks. nelaiko Dievu . tas taip pat netiki. negu atsitiktinai pavyks kas nors blogai parin­ kta. kaip daugumos.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful