1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Finansų inžinerijos katedra
















ŪKIO STATISTIKA IR PROGNOZö
(Konspektas)








Sudar÷: doc. dr. Algita Miečinskien÷






Vilnius
2010
2
Turinys
Turinys ..................................................................................................................................................... 2
1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI ...................................................................................... 3
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS ............................................... 3
1.2. DUOMENŲ RINKIMAS .................................................................................................................. 4
1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS ............................................................................................ 9
1.4. DUOMENŲ SUMAVIMAS ........................................................................................................... 11
1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI ......................................................................................................... 15
1.5.1. Vienmačiai statistiniai rodikliai. .................................................................................................. 15
1.5.2. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai ........................................................................................ 17
1.6. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA ......................................................................................... 20
1.7. INDEKSAI ...................................................................................................................................... 22
2. ŪKIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS ................................................... 24
2.1. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS ......................................................... 24
2.2. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS...................................... 28
2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas. ....................................... 28
2.2.2. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos indikatoriai .. 31
2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas ..................................................................................................... 32
2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas ............................................................................................................ 35
2.3. KAINŲ, BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA .................................................. 38
2.3.1. Kainų tyrimas. .............................................................................................................................. 38
2.3.2. Bankų ir finansų sektoriaus statistika ........................................................................................... 40
2.4. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS ................................................................................................... 43
2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI .................................................................... 44
2.6. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS ............. 47
2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA ........................................................................................ 50
2.8. MOKöJIMŲ BALANSAS .............................................................................................................. 52
3. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA ....................................................................................... 54
3.1. ĮMONöS STATISTIKA ................................................................................................................. 54
3.2. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS ...................................................................................... 55
3.2.1. Namų ūkių tyrimų turinys ............................................................................................................ 55
3.2.2. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties, diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas .. 56
3.2.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas ........................................................... 57
4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI ..................................................... 59
4.1. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö. ....................................................................................... 59
4.2. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ........................................... 60
4.2.1. Prognozavimo proceso samprata .................................................................................................. 60
4.2.2. Slankusis vidurkis ........................................................................................................................ 63
4.2.3. Eksponentinis išlyginimas ............................................................................................................ 64
4.3. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ................................................................ 65
4.3.1. Tiesinio trendo modeliai ............................................................................................................... 65
4.3.2. Sezoninio trendo modeliai ............................................................................................................ 66
4.4. ILGALAIKö PROGNOZö ............................................................................................................. 66
4.4.1. Tiesin÷s regresijos modeliai ......................................................................................................... 66
4.4.2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai .................................................................................. 68
4.5. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI ............................................................. 69
LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 71

3
1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS
Statistikos mokslas yra taikomoji mokslo disciplina, tirianti statistinių duomenų rinkimo,
sisteminimo, analiz÷s metodus ir jų taikymą. Statistika yra masinių reiškinių kiekybinis aprašymas
(žym÷jimas skaitmenimis), jų grupavimas (klasifikavimas) ir apibūdinimas pagal jų indikatorius bei
rodiklius.
Statistika grindžiama didžiųjų skaičių d÷sniu, nes tik esant dideliam tyrimų skaičiui atsiranda
statistinių d÷sningumų ir tendencijų. Didžiųjų skaičių d÷snis – kokybiškai vienarūšių aibių,
susidedančių iš masinių reiškinių, d÷sningumas pasireiškia (ir gali būti tiriamas), kai yra pakankamai
daug objektų (tiriamų reiškinių).
Statistiniai d÷sningumai rodo veiksnių, lemiančių nagrin÷jamų masinių reiškinių pagrindines
ypatybes, įtaką. Tie d÷sningumai ir išvados įgalina daryti tikimybinius sprendimus, tod÷l statistin÷s
analiz÷s teorijai pagrįsti reikalinga tikimybių teorija.
Yra trys statistinio tyrimo etapai:
a) statistinis steb÷jimas;
b) duomenų sumavimas;
c) statistin÷ analiz÷.
Statistinis steb÷jimas gali būti nuolatinis ir dalinis.
Nuolatinis statistinis steb÷jimas apima visus nagrin÷jamos visumos vienetus, kurie registruojami
be jokių praleidimų. Šitaip surinkta medžiaga klasifikuojama ir analizuojama. Visus šiuos tyrimo
etapus nagrin÷ja aprašomoji statistika. Aprašomosios statistikos tyrimo objektas yra generalin÷s
visumos (aib÷s, populiacijos) tyrimo statistiniai metodai ir procedūros. Socialinių-ekonominių
reiškinių ir procesų aprašymas – svarbiausias aprašomosios statistikos tikslas. Gauta surašymo ar
privalomosios atskaitomyb÷s informacija klasifikuojama ir analizuojama taip, kad būtų galima
nustatyti socialinio gyvenimo faktus; empirin÷ informacija apibendrinama statistiniais d÷sningumais.
Tam naudojama daugyb÷ statistinių metodų ir procedūrų: grupavimas, vidurkiai, indeksai, koreliacin÷
ir regresin÷ analiz÷, daugiamat÷s statistin÷s analiz÷s metodai.
Be nuolatinių steb÷jimų, dažnai atliekami ir daliniai, apimantys ne visumą, o tik jos dalį, dažnai
labai mažą. Šiuo atveju duomenys renkami (stebimi) tam, kad iš dalies galima būtų spręsti apie
visumą. Iš dalinių steb÷jimų išskirtini imties metodu (žr. 1.3 skyrių) gaunami pirminiai ekonomin÷s
informacijos duomenų masyvai. Taikant imties metodą, visada reikia sudaryti pačią imtį. Jos objektai
turi būti atrenkami atsitiktinai, kiekvieno vieneto galimyb÷s patekti į imtį vienodos.
Be min÷tos aprašomosios statistikos taikoma indukcin÷ statistika. Loginiu požiūriu indukcin÷
statistika iš esm÷s skiriasi nuo aprašomosios statistikos. Aprašomosios statistikos metodais steb÷jimo
4
duomenys tik aprašomi, o indukcin÷s statistikos metodologija padeda statistinius duomenis
apibendrinti. Indukcin÷ statistika nagrin÷ja tą matematinę statistinę metodologiją, kuri leidžia
gautas išvadas apie imtį pagrįstai pritaikyti generalinei aibei apibūdinti. Statistikoje visi
apibendrinimai daromi induktyviai, remiantis empirinio patyrimo duomenimis. Apibendrinant nuo
siauresnių sąvokų ir teiginių, išvadų einama prie išsamesnių, bendresnių.
Nuo statistikos metodologijos, kaip mokslo apie statistinius metodus, reikia skirti mokymo
dalykus. Mokymo dalykuose vienos ar kitos srities teoriniai mokslai (ekonomikos teorija, sociologija,
demografija ir pan.) konkretizuojami, jų kategorijos ir sąvokos identifikuojamos (susiejamos) su
konkrečiais gyvenimo faktais, reiškiniais. Tokiais dalykais yra ekonomin÷ statistika, ūkio statistika,
demografin÷ statistika, socialin÷ statistika ir kt.
Statistika, tirdama masinius reiškinius ir procesus, vartoja specifines sąvokas: didžiųjų skaičių
d÷snį, požymį, statistinę visumą, variaciją, rodiklį.
Požymis - tai būdingas reiškinių arba procesų bruožas, savyb÷ arba ypatyb÷, kuri gali būti
apibūdinta statistiniais dydžiais. Sąlygiškai visus požymius galime skirstyti į kiekybinius ir
kokybinius. Kiekybiniais (variaciniais) požymiais vadiname tuos, kurių reikšm÷s viena nuo kitos
skiriasi apibr÷žtu, išmatuojamu dydžiu. Kokybiniais (atributiniais) vadiname kiekybiškai neišreikštus
požymius. Atskirai pamin÷tinas atributinių požymių atvejis - alternatyviniai požymiai, kurie gali įgyti
tik priešingas reikšmes (vyras - moteris, lietuvis - nelietuvis, sportininkas – ne sportininkas).
Statistin÷ visuma (aib÷) - tai panašaus turinio objektų arba reiškinių, egzistuojančių laike ir
erdv÷je, turinčių bendrų požymių ir skirtingų reikšmių, grup÷ (aib÷). Pirminiai nedalijami aib÷s
elementai (objektai ir reiškiniai), turintys bendrų aib÷s požymių, yra vadinami aib÷s vienetais.
Variacija - tai požymių reikšmių svyravimas. Variacijos atsiranda d÷l įvairių priežasčių poveikio
reiškiniui. Jos kinta tiek laiko, tiek erdv÷s atžvilgiu.
Statistinis rodiklis - tai skaitmenin÷ charakteristika, rodanti visuomeninio reiškinio savybę ar
tapatybę konkrečiomis vietos ar laiko sąlygomis. Individualieji rodikliai - tai statistiniai duomenys.
Apibendrinantieji rodikliai charakterizuoja reiškinių aibę.

1.2. DUOMENŲ RINKIMAS
Statistin÷s informacijos rinkimo etape renkami statistiniai duomenys apie socialinius,
ekonominius, demografinius ir kitus masinius reiškinius. Statistin÷s informacijos rinkimas moksliškai
organizuotas, požymiai registruojami pagal iš anksto sudarytą programą. Kiekvienoje šalyje statistin÷s
informacijos rinkimą reglamentuoja statistikos įstatymas (Interaktyvus
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=93207&p_query=&p_tr2=). Statistin÷
informacija gali būti renkama ištisiniu ir daliniu metodu. Ištisiniu metodu statistinius duomenis
pateikia visi be išimties respondentai (gyventojai, įmon÷s ir pan.). Čia statistika tik aprašo reiškinius,
5
konstatuoja faktus. Iš dalinių steb÷jimų ypatingą reikšmę turi imties metodu gaunami pirminiai
statistiniai duomenys.
Pagrindiniai valstyb÷s statistikos organizavimo ir darbo principai suformuluoti Statistikų
profesiniame kodekse (Tarptautinis statistikos institutas, 1985).
Daugelyje valstybių statistinių duomenų apsaugą ir jų identifikavimą reglamentuoja duomenų
apsaugos įstatymas. Lietuvos respublikos Asmens duomenų teisin÷s apsaugos įstatymas įsigaliojo
1996 m. birželio 11 d. (Interaktyvus
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=231799).
Nuo seno kiekvienoje valstyb÷je svarbiausios statistikos funkcijos yra pažintin÷, valdymo,
viešumo.
Pažintin÷ – atskleisti ir nustatyti reiškinių santykius, d÷sningumus, kitimo tendencijas. Kas vyksta?
Kokie santykiai, proporcijos, ryšiai?
Valdymo – statistinis reiškinių įvertinimas parodo ar reikia keisti įstatymus, priimtus nutarimus.
(Pvz. neturint duomenų apie vyrų ir moterų gyvenimo trukmę, negalima korektiškai nustatyti pensinio
amžiaus).
Viešumo – kiekvienam šalies piliečiui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šalies ekonomine ir
socialine raida. Viešumo funkcija realizuojama periodiškai publikuojant statistinius duomenis apie
visas svarbiausias valstyb÷s gyvenimo sritis.
Informacijos rinkimo aspektu svarbiausi duomenų šaltiniai yra šie:
1. atskaitomyb÷s formos;
2. registrai, surašymai;
3. specialūs tyrimai.
1. Atskaitomyb÷.
Tarptautin÷je praktikoje valstyb÷s statistika dalį informacijos surenka taikydama organizacinę
steb÷jimų formą - atskaitomybę, kai nustatytais terminais visi juridiniai asmenys pateikia Statistikos
departamentui ataskaitas.
2. Surašymai, registrai.
Gyventojų registras - tai kartoteka, kitaip sakant, rinkinys individualių kortelių, skirtų tam tikriems
arba konkretaus asmens, arba grup÷s asmenų duomenims. Jo funkcionavimo principas - pastovus
duomenų rinkimas ir turimų duomenų apie visus žmogaus gyvenimo įvykius, kuriuos numato registro
steb÷jimo programa atnaujinimas.
Eksploatuojant gyventojų registrą, labai svarbus yra identifikavimas, t.y. kai kiekvienam
gyventojui suteikiamas asmens kodas. Gyventojų registro duomenų rinkimas yra dviejų stadijų:
duomenų įvedimas ir informacijos aktualizavimas (atnaujinimas). Žinomi du duomenų įvedimo
variantai:
6
o surašoma iš anketų pagal gyventojų apskaitos programą. Apklausos lapai pildomi pagal
asmeninius piliečių dokumentus (pasą, diplomą, atestatą, įvairius pažym÷jimus ir pan.), tikrinant
kiekvieną įrašą anketoje. Organizaciniu požiūriu šis būdas panašus į gyventojų surašymą;
o pasų skyriaus informaciją papildomai gauna iš metrikacijos skyrių, darboviečių, mokymo
įstaigų.
V÷liau duomenų banko įrašai turi būti aktualizuojami (atnaujinami) - tai būtina registro
funkcionavimo sąlyga. Tuo tikslu įstaigose, atliekančiose pirminę apskaitą, diegiamos apskaitos
formos, kurių paskirtis - įvesti informaciją į duomenų banką.
Surašymas yra specialiai organizuotas kokio nors reiškinio statistinis tyrimas. Jis atliekamas vienu
metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo
vienetą. Gali būti ištisiniai ir neištisiniai surašymai. Ypatingas surašymų tipas - gyventojų surašymas.
3. Specialūs tyrimai.
Valstyb÷s statistikos lygmenyje šiems tyrimams vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – statistikos departamentas). Specialiai tiriami namų ūkiai, darbuotojų
darbo apmok÷jimas, užimtumas ir daugelis kitų reiškinių.
Informacija socialiniams reiškiniams tirti daugiausia renkama apklausos būdu. Be apklausos paštu,
telefonu, plačiausiai naudojama anketin÷, sociometrin÷ apklausos ir interviu.
Skiriamos kelios apklausos organizavimo rūšys:
o ekspedicin÷, kai registratorius aplanko respondentą ir pats užpildo anketą;
o saviskaita, kai anketą užpildo respondentas, o registratorius tikrina parodymų tikslumą;
o korespondentinis būdas, kai respondentas, suderinęs su statistikos įstaigomis, įsipareigoja steb÷ti
tam tikrus reiškinius ir numatytais terminais pranešti rezultatus.
Socialiniams, sociologiniams reiškiniams tirti itin svarbi anketin÷ apklausa bei interviu. Anketin÷s
apklausos pagrindas yra anketa.
Anketa - tai sąrašas klausimų su galimais atsakymų variantais arba be jų, kurie respondentui
pateikiami atspausdinti, anketos forma. Interviu, skirtingai anketinei apklausai, klausimų sąrašas
skirtas klaus÷jui, o ne respondentui.
Anketavimo pranašumas yra tas, jog, renkant informaciją, mažesn÷mis sąnaudomis gaunami
tikslesni duomenys, kadangi respondentas jaučia didesnį anonimiškumą, atsakymai labiau apgalvoti.
Anketavimo trūkumai yra šie:
o apklausos situacija nekontroliuojama;
o respondentui neįmanoma paaiškinti neaiškių klausimų;
o respondentas geriau atsakin÷ja į klausimus, kai šalia klaus÷jas.
Skiriami du apklausos tipai:
o ekspertin÷;
7
o individualioji.
Ekspertin÷ apklausa esti, kai respondentas yra tam tikros gyventojų grup÷s interesų reišk÷jas, o
individualioji - kai respondentas yra savo nuomon÷s reišk÷jas.
Pagal užduodamų klausimų konstrukciją apklausos skiriamos į tris tipus:
o atviroji, kai respondentas atsakin÷ja laisva forma;
o uždaroji, kai visi atsakymų variantai duoti ir užfiksuoti klausimų sąraše;
o pusiau uždaroji, jungianti atvirosios ir uždarosios apklausų procedūras.
Tarp anketavimo ir interviu, kaip apklausos metodų, yra nežymių skirtumų:
o pirma, anketavimas - tai rašytin÷, neakivaizdin÷ apklausa, daugiausia uždarojo tipo, o interviu -
žodin÷ apklausa, daugiausia atvirojo tipo;
o antra, anketuojant klausimų sąrašas įteikiamas respondentui, o imant interviu jį visada turi
klaus÷jas.
Dabar vis dažniau naudojamos tarpin÷s formos, pavyzdžiui, anketa-interviu ir pan.
Tiek anketavimo, tiek interviu pagrindas yra klausimų sąrašas. Anketos klausimai klasifikuojami
pagal turinį, pagal formą, pagal funkciją.
Klausimai, priklausomai nuo jų turinio, sąlygiškai grupuojami į dvi grupes:
o klausimai apie faktus, reiškinius, vykusius praeityje bei dabar;
o klausimai apie motyvus, vertinimus, nuomones.
Čia reikšminga yra prožektorin÷ apklausa, kai respondentams pateikiamas situacijų rinkinys ir
prašoma nurodyti pateiktoje situacijoje palankesnį elgesio ar nuomon÷s variantą.
Klausimai pagal formą skirstomi į:
o atviruosius;
o uždaruosius;
o pusiau uždaruosius.
Klausimai gali būti tiesioginiai ir šalutiniai, o pagal atliekamą funkciją filtruojantys ir kontroliniai.
Filtruojančiaisiais klausimais įvertinamas respondentų informuotumas, kad būtų pašalinti
nekompetentingi. Kontroliniais klausimais patikrinama, ar teisingi respondento atsakymai į
ankstesnius anketos klausimus.
Apklausos rezultatai labai priklauso nuo klausimų sąrašo kokyb÷s. Sudarant klausimų sąrašą, labai
svarbu tinkamai parinkti, suformuluoti ir išd÷styti klausimus. Tarptautin÷je statistikoje galioja
svarbiausios klausimų sąrašo sudarymo taisykl÷s:
1. Į klausimų sąrašą įtraukiami tik esminiai klausimai, atsakymai į kuriuos teikia informaciją, kurią
galima gauti tik apklausos būdu.
2. Kalbos, konceptualumo, semantiniu (turinio prasm÷s) požiūriu klausimų formulavimas turi būti
suprantamas respondentui, atitikti jo kompetenciją.
8
3. Klausimai turi būti suformuluoti taip, kad įjuos būtų galima atsakyti.
4. Negalima pateikti klausimų, kurie sukeltų respondento nenorą bendrauti su klaus÷ju. Visi
klausimai turi kelti teigiamą respondento reakciją bei norą teikti objektyvią ir išsamią informaciją.
5. Klausimai turi atitikti respondentų tipus ir jų psichologinę būseną.
Anketos kompoziciją sudaro:
o įvadin÷ dalis;
o pagrindin÷ dalis;
o demografin÷ dalis.
Įvadin÷je dalyje nurodoma:
o kokia organizacija atlieka anketinę apklausą;
o tyrimo tikslas ir kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai;
o respondento asmeninio dalyvavimo svarba ir reikšmingumas;
o atsakymų anonimiškumas;
o taisykl÷s, kaip pildyti anketą ir kaip ją grąžinti.
Pagrindinę dalį sudaro klausimai, atskleidžiantys tiriamos temos turinį. Pradžioje pateikti
klausimai respondentui turi būti lengvi, dažniausiai - klausimai apie faktus. Antrasis pagrindin÷s dalies
trečdalis yra sunkiausi klausimai, kuriais siekiama įvertinti respondento nuomonę, vertinimus. Tai
klausimai, kurie tiesiogiai susiję su pagrindine tyrimo tema. Pagrindin÷s dalies paskutinis trečdalis - tai
intymiausi ir įvairūs kontroliniai klausimai, kurių tikslas - pagilinti ir patikslinti tą informaciją, kuri
buvo gauta atsakant į prieš tai pateiktus klausimus. Kai respondentas jau būna užpildęs didesnę
anketos dalį, jis esti psichologiškai pasirengęs atsakyti į visus klausimus. Demografinius klausimus
rekomenduojama pateikti anketos gale, tačiau galima ir anketos pradžioje.
Sudarius anketą, atliekamas bandomasis tyrimas, pilotažas, anketos kokybei įvertinti. Tikrinamas
klausimų turinys, formulavimas, nuoseklumas, klausimų kiekis, tod÷l gali būti įtraukiama papildomų
klausimų, išbraukiami neinformatyvūs klausimai.
Bandomasis tyrimas atliekamas asmeninio interviu forma. Bandomajam tyrimui rekomenduojama
suformuoti imtį. Klaus÷jui būtina apsvarstyti su respondentu klausimų turinį, išsiaiškinti sunkumus, su
kuriais susiduria respondentas, respondento nuomonę, kaip geriau formuluoti klausimą. Dažniausiai
pasitaikančios klaidos, kurios išryšk÷ja bandomojo tyrimo metu:
1. Netvarkingi atsakymai. Vadinasi, vartojamos respondentui nesuprantamos, per daug sud÷tingos
sąvokos.
2. Atsakymai „viskas" arba „nieko". Vienareikšmiai atsakymai be skirtingų interpretacijų rodo, kad
klausimus geriau iš naujo suformuluoti.
3. Dažni atsakymai „nežinau" arba „nesuprantu". Tai rodo, jog blogai suformuluoti klausimai arba
blogai suformuluota atranka.
9
4. Daug netinkamų komentarų, pastabų. Tai rodo, kad klausimai blogai suformuluoti ir
atsakymuose išvardytos ne visos alternatyvos.
5. Daug atsisakančių atsakin÷ti.
Anketa laikoma patikima, jei, pakartotinai tiriant, gaunami panašūs rezultatai. Kelių tyrimų
stabilūs rezultatai - anketos patikimumo kriterijus.
Specifin÷s yra sociometrin÷s apklausos, arba, kitaip sakant, testai. Šių apklausų svarbiausias
momentas - teisingas testo sudarymas. Pagrindiniai reikalavimai, keliami testams, yra šie:
o testuojama asmenų grup÷ turi būti aiški. Jos ribos turi būti tiksliai apibr÷žiamos;
o testuojamieji turi tur÷ti galimybę daryti neribotą skaičių pasirinkimų;
o testuojamieji turi būti apklausti ir šitokia apklausa turi pad÷ti jiems pasirinkti bei išsiaiškinti
kriterijus, nes sociometrinio testo rezultatai gali būti panaudoti apklausiamųjų grupei rekonstruoti;
o apklausiamosios grup÷s nariai pasirinkti turi savarankiškai;
o testo klausimai turi būti suformuluoti taip, kad visi apklausiamosios grup÷s nariai juos vienodai
suprastų.
1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS
Statistiniai duomenų rinkimo metodai skiriasi ne tik praktinio pritaikymo galimyb÷mis ar
universalumo mastu, bet ir patikimumu, jais surinktų duomenų tikslumu ir sąnaudomis. Iš plataus
metodų spektro reik÷tų išskirti imties metodą. Praktinis šio metodo taikymas rodo esant jį optimalų,
nes, palyginti su visos aib÷s tyrimu, imties tyrimas yra ekonomiškas, palankus tiriant nepasiekiamas
aibes, tikslus, operatyvus.
Imties metodas yra neištisinio (dalinio) statistinio steb÷jimo metodas. Šio metodo praktinis
naudojimas susijęs su atitinkamos tyrimų metodikos suformavimu.
Formuojant tyrimų metodiką, galima išskirti svarbesnius jos momentus, išplaukiančius iš šio
metodo turinio, kuris yra toks:
1. Tiriama aib÷, kurios statistin÷s charakteristikos nežinomos.
2. Iš šios aib÷s atsitiktine tvarka atrenkama n vienetų, sudarančių imtį.
3. Stebimi imtį apibūdinantys požymiai.
4. Nustatomos imties statistin÷s charakteristikos, kurios laikomos aib÷s charakteristikomis.
Tyrimo imties metodu etapai ir imties rūšys. Tyrimas imties metodu turi kelis etapus. Šių etapų
turinį galima apibendrinti taip:
1. Suformuluojamas steb÷jimo tikslas.
2. Apibr÷žiama aib÷, kuri bus stebima.
3. Apibūdinamas rinktinų duomenų pobūdis.
4. Parenkamas duomenų rinkimo būdas (bus stebima tiesiogiai ar kitu būdu).
5. Pasirenkamas imties vienetas ir imties rūšis.
10
6. Nutariama, ar tyrimas bus vienkartis, ar jis bus atliekamas tam tikrais laikotarpiais.
Imtis gali būti:
o atsitiktin÷ (tikimybin÷);
o neatsitiktin÷ (netikimybin÷).
Tikimybin÷ms imtims būdinga tikimyb÷ patekti į imtį. Jų rūšys šios:
o paprastoji atsitiktin÷ imtis;
o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis;
o stratifikuota imtis;
o sankaupų imtis.
Netikimybin÷s imtys neturi atsitiktinumo veiksnio. Jos yra:
o imtis patogumo d÷lei (naudinga imtį formuojančiam asmeniui);
o kvotin÷ imtis, kai atsižvelgus į populiacijos sandarą, iš anksto numatomos imties elementų
kvotos. Pavyzdžiui, numatoma, kad imtį sudarys 80 lietuvių, 10 rusų, 7 lenkai ir 3 baltarusiai;
o sprendimo būdu gauta imtis (tiriami tie aib÷s objektai, kurie, tyr÷jo nuomone, geriausiai
reprezentuoja tiriamą aibę);
o koncentruotos aib÷s imtis (respondentai parenkami aklai; po apklausos jie identifikuoja kitus ir
t.t).
Tikimybin÷s imties turinys yra toks:
o paprastoji atsitiktin÷ imtis - stebimi objektai parenkami atsitiktinai (traukiant burtus, naudojant
atsitiktinių skaičių lentelę ir pan.);
o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis - iš aib÷s elementų sąrašo imamas kiekvienas per k dydžio intervalą
objektas, o pirmas objektas parenkamas atsitiktinai;
o stratifikuota imtis - aib÷ dalijama į vienarūšes dalis - stratas. Jose objektai imami proporcingai,
atsitiktin÷s imties būdu;
o sankaupų imtis - aib÷ suskaidoma į panašias sankaupas – grupes, paprastosios atsitiktin÷s imties
būdu atrenkamos kelios sankaupos, kurių visi objektai tiriami.
Imtis gali būti kartotin÷ ir nekartotin÷, kai imčiai atrinkti aib÷s vienetai toliau formuojant imtį
nenaudojami.
Imties tyrimų klaidos. Klaidos gali kilti ir iš būdo, kuriuo atsakymas yra išgaunamas,
visuomen÷s poveikio tyrimui, tyr÷jo ar respondento asmeninio nusistatymo ir pan. Dažnos matavimo
klaidos, tai:
o sistemin÷s paklaidos (situacijos iškraipymas);
o atsitiktin÷s paklaidos (atsiranda tyrimui naudojant gausią informaciją). Tai skirtumas tarp imties
vidurkio ir visos aib÷s vidurkio. Atsitiktinių paklaidų atsiranda naudojant tas pačias matavimų
procedūras ir instrumentus. Atsitiktin÷s paklaidos vidurkiai maž÷ja maž÷jant stebinių skaičiui.
11
1.4. DUOMENŲ SUMAVIMAS
Duomenų grupavimas. Grupavimo požymiai. Skal÷s. Steb÷jimo objekto vienetų suskirstymas
pagal esminius požymius į vienarūšes grupes vadinamas statistiniu grupavimu. Paprastai
grupuojama keliais etapais:
o parenkami grupavimo požymiai;
o sudaromos grup÷s (intervalai) ir nustatomas grupių skaičius;
o gauti rezultatai apibūdinami statistiniais rodikliais.
Grupavimo pagrindu gali būti imami kokybiniai (atributiniai) arba kiekybiniai požymiai.
Grupuojant pagal kokybinį požymį, grup÷s viena nuo kitos skiriasi ne dydžiu, bet tiriamo požymio
pobūdžiu. Kokybiniai požymiai dažnai laikomi besąlyginiais, kadangi jie apibūdina kiekvieną stebimą
vienetą keliomis kategorijomis. Kiekybiniai požymiai išreiškiami skaičiais. Jų priskyrimas atitinkamai
grupei priklauso nuo grupavimo pagrindu paimto požymio dydžio.
Skal÷s. Kokybiniai ir kiekybiniai požymiai dar gali būti skirstomi ir pagal skales.
Kokybin÷s skal÷s gali būti natūralios tvarkos arba jos iš viso gali nebūti. Pavyzdžiui, žmogaus
profesija, numeriai ant krepšinio komandos žaid÷jų marškin÷lių, geležinkelio vagonų numeriai - čia
natūralios tvarkos n÷ra, numeriai paprasčiausiai žymi, identifikuoja arba kam nors atstovauja.
Kokybiniai požymiai, kuriems nebūdinga natūrali tvarka, yra priskiriami vardinei skalei. Vardin÷
skal÷ patvirtina tą faktą, kad kokybiniai požymiai yra tik tam tikri pavadinimai su priskirtu kokiu nors
nereikšminiu dydžiu (pvz., vyras - 1, moteris – 2), nekeičiančiu skal÷s pobūdžio. Šie skaičiai
prasčiausiai identifikuoja asmenį, kuriam priskirtas numeris. Kad būtų galima nustatyti asmens lytį,
tereikia žinoti, koks jo asmens skaičius - 1 ar 2. Šiuos skaičius galima sukeisti vietomis. Tai galima
padaryti tod÷l, kad identiškumas yra vienintel÷ vardin÷je skal÷je leidžiama operacija.
Jeigu kokybinį požymį galima išd÷styti tam tikra (nuoseklia) tvarka, tai tokia skal÷ vadinama eil÷s
skale. Nuo vardin÷s skal÷s ji skiriasi tuo, kad joje objektai yra išrikiuojami pagal tam tikros stebimos
savyb÷s did÷jimą arba maž÷jimą. Šios skal÷s pagrindin÷ savyb÷ yra eiliškumas. Eil÷s skal÷s pavyzdys
gali būti visuomen÷s socialinis statusas (klasifikuojamas kaip žemas, vidutinis ir aukštas), nuomon÷
apie tam tikrą pasiūlymą (klasifikuojama pagal tai, ar individas yra palankus pasiūlymui, ar abejingas
jam, ar prieštarauja), užimta vieta pasibaigus sporto varžyboms (pirma, antra ir t.t.). Be to, tų pačių
kokybinių požymių eil÷s skal÷ gali būti ir kitaip sudaryta: socialinis statusas gali būti klasifikuojamas
kaip žemas ir aukštas vietoje žemo, vidutinio ir aukšto, nuomon÷ gali būti klasifikuojama kaip labai
palanki, palanki, abejinga, prieštaringa ir labai prieštaringa.
Kiekybiniai požymiai gali būti intervalin÷s arba santykin÷s skal÷s pavidalo. Klasikinis intervalin÷s
skal÷s pavyzdys yra temperatūros skal÷. Ji rodo, ką galime ir ko negalime pasakyti išmatavę reiškinį
intervalin÷je skal÷je. Tarkim, kad 10 laipsnių šilumos yra žema vasaros dienos temperatūra, o 20
laipsnių šilumos - aukšta. Ar galima pasakyti, kad, esant aukštai temperatūrai, yra dvigubai karščiau,
12
nei esant žemai? Atsakymas, be abejon÷s, bus neigiamas. Intervalin÷je skal÷je negalima lyginti
absoliučių reikšmių. Priežastis yra ta, kad intervalin÷je skal÷je nulinis taškas yra nustatomas
susitarimo pagrindu.
Santykin÷je skal÷je nulis yra ne susitarimo reikalas, bet susijęs su tiriamo reiškinio esme, t.y. jei
objektas savyb÷s visai neturi, ji žymima 0. Akivaizdus pavyzdys gali būti svoris. Santykin÷je skal÷je
galima palyginti absoliučius dydžius. Pavyzdžiui, žmogus, sveriantis 100 kg, laikomas dvigubai
sunkesniu už žmogų, sveriantį 50 kg. Tai reiškia, kad santykin÷je skal÷je galima lyginti intervalus,
klasifikuoti objektus pagal jų dydį arba vartoti skaičius objektams identifikuoti.
Grupavimų intervalo nustatymas. Tais atvejais, kai tiriama aib÷ nevienarūš÷ arba labai didel÷,
yra sudaromi intervalai ir nurodomos minimalios ir maksimalios požymio reikšm÷s, priklausančios
kiekvienai grupei.
Grupavimo intervalas - tai vienarūšių grupių išskyrimas pagal kokį nors kiekybinį požymį.
Sudarant intervalus, svarbu tiksliai nustatyti jų ribas. Paprastai intervalai turi dvi ribas: žemutinę ir
aukštutinę, kurios gali būti žymimos nurodant požymio reikšmes „nuo - iki". Jei tiriami reiškiniai
grupuojami pagal kiekybinį požymį, intervalų ribos priklauso nuo požymio pokyčio. Tod÷l pagal
pokyčio pobūdį kiekybiniai požymiai skirstomi į diskrečiuosius ir tolygiuosius.
Jei požymis yra diskretusis, tai intervalai žymimi taip, kad vieno intervalo aukštutin÷ riba, o kito
intervalo žemutin÷ riba skirtųsi apibr÷žtu dydžiu, dažniausiai - vienetu. Jei požymis kinta tolygiai, tai
intervalai gali būti žymimi taip, kad vieno intervalo aukštutin÷ riba, o kito intervalo žemutin÷ riba
sutaptų arba skirtųsi labai mažu (nereikšminiu) dydžiu.
Intervalai gali būti apibr÷žtieji ir neapibr÷žtieji, t.y. uždarieji ir atvirieji. Intervalai, turintys abi
ribas, vadinami apibr÷žtaisiais (uždaraisiais), o kai yra tik viena riba - neapibr÷žtaisiais (atviraisiais).
Intervalai pagal dydį skirstomi į:
o lygiuosius;
o nelygiuosius.
Lygieji intervalai taikomi tais atvejais, kai kiekybiniai požymiai kinta tolygiai, nelygieji -
dažniausiai kaip progresyviai did÷jantys (maž÷jantys) intervalai. Progresyviai did÷jantys arba
maž÷jantys intervalai dažniausiai sudaromi tada, kai grupuojamasis požymis kinta netolygiai, o
skirtumai tarp ribinių variantų yra dideli, pavyzdžiui, miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių. Iš
nelygiųjų intervalų reiktų išskirti specialiai sudarytus kokiam nors konkrečiam reiškiniui tirti.
Dažniausiai jų reikia kokybiškai besiskiriančioms grup÷ms vienai nuo kitos atskirti. Intervalo riba tada
nustatoma ten, kur konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis viena kokyb÷ tampa kita.
Sudarant intervalus, būtina tiksliai nustatyti kiekybines grupių ribas. Dažnai būtina apskaičiuoti
intervalo vidutines reikšmes.
Vidutin÷ antro intervalo reikšm÷ nustatoma kaip aukštutinių pirmo ir antro intervalo ribų sumos
13
pus÷.
Grupuojant pagal kiekybinį požymį, grupių skaičius priklauso nuo požymio variacijos, tiriamos
aib÷s vienetų skaičiaus ir tyrimo reikalavimų. Kuo didesn÷ požymio variacija ir kuo daugiau aib÷s
vienetų, tuo daugiau reikia sudaryti grupių. Reikia stengtis, kad išskirti intervalai būtų užpildyti.
Būtina sudaryti tiek grupių, kad, remiantis jomis, būtų nustatytos tiriamos aib÷s esmin÷s savyb÷s ir
neprarastas pirminių duomenų informatyvumas.
Lygieji intervalai gali būti nustatomi šiuo būdu: iš didžiausios požymio reikšm÷s atimama jo
mažiausia reikšm÷ ir gautas skirtumas dalijamas iš numatyto grupių skaičiaus.
Grupavimai, priklausomai nuo sprendžiamų uždavinių, skirstomi į kokybinių ir kiekybinių
požymių grupavimus.
Kokybinių požymių grupavimas - tai statistin÷s aib÷s skaidymas į kokybiškai vienarūšes grupes.
Galimas paprastasis ir kombinuotasis grupavimas.
Paprastuoju vadinamas grupavimas, atliekamas pagal vieną požymį (pvz., gyventojų grupavimas
pagal lytį).
Kombinuotuoju vadinamas grupavimas, atliekamas pagal du ar daugiau požymių.
Kiekybinių požymių grupavimas - tai kokybiškai vienarūšių grupių išskyrimas pagal vieną, du ir
daugiau požymių. Kiekybinis grupavimas pagal vieną požymį yra vadinamas vienmačiu, o pagal du ir
daugiau požymių - daugiamačiu.
Grupuojant pagal kiekybinį požymį, labai svarbu tiksliai nustatyti grupių skaičių ir varijuojančio
požymio reikšmes, kurios skiria vieną tipą nuo kito. Kitaip tariant, reikia nustatyti tokias kiekybinio
intervalo ribas, kurios išskiria naują kokybę. Tai n÷ra sunku atlikti, kai grupuojama pagal vieną
požymį, tačiau tai gerokai sud÷tingiau, kai grupuojama pagal du ir daugiau požymių, kadangi tiriamos
aib÷s požymiai gali būti įvertinti skirtingais matavimo vienetais ir būti skirtingų požymių krūviai, t.y.
vienas požymis gali būti svarbesnis už kitą. Be to, geriausia gali būti vieno požymio didžiausia
reikšm÷, o kito požymio - mažiausia. Tod÷l toks grupavimas gali būti atliktas tik taikant specialius
statistinius duomenų apdorojimo metodus.
Statistin÷s lentel÷s. Dažniausiai visos statistin÷s lentel÷s skirstomos į pasiskirstymo ir dinamikos
lenteles.
Pasiskirstymo duomenų lentel÷se atsispindi socialinių-ekonominių reiškinių kitimai erdv÷je.
Dinamikos duomenų lentel÷s parodo socialinių-ekonominių reiškinių rodiklių pasiskirstymą laiko
atžvilgiu.
Dinamikos duomenų ir pasiskirstymo duomenų lentel÷s gali būti sudarytos pagal kokybinį ir
kiekybinį požymius arba kaip šių požymių kombinacija.
Visos statistin÷s lentel÷s gali būti pirminių duomenų lentel÷mis (informacin÷mis) ir pirminius
duomenis iliustruojančiomis lentel÷mis, plačiau paaiškinančiomis pirminius duomenis.
14
Statistinių lentelių sudarymo principai. Statistin÷s lentel÷s turi būti vaizdžios ir lengvai
suprantamos. D÷l to, jas sudarant, rekomenduojama laikytis tam tikrų principų. Tipin÷je statistin÷je
lentel÷je turi būti nurodytas numeris, pavadinimas ir paantrašt÷ virš pačios lentel÷s. Toliau turi būti
pateikta pagrindin÷ statistin÷s lentel÷s dalis - jos šaknis ir antrašt÷, t.y. eilučių ir stulpelių pavadinimai,
statistin÷ informacija. Išnašos ir duomenų šaltiniai turi būti po pagrindine lentel÷s dalimi.
Duomenų aprašymas grafikais. Grafikai yra vaizdesnis duomenų aprašymo bei analiz÷s būdas
palyginus su lentel÷mis. Visi grafikai gali būti suskirstyti į šias grupes:
o faktinius duomenis iliustruojančius grafikus;
o papildomais skaičiavimais gautų duomenų grafikus, kuriais dažniausiai vaizdžiai išd÷stomi
skaičiavimų rezultatai, papildomai jie paaiškinami.
Grafikai gali būti sudaryti įvairia technika ir būdais. Tačiau juos sudarant reikia laikytis tam tikrų
reikalavimų.
Dažniausia socialiniuose ir ekonominiuose tyrimuose naudojamos šios grafikų rūšys:
o Sektorin÷s diagramos.
o Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos.
o Tiesin÷s diagramos.
o Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos.
Sektorin÷s diagramos yra skirtos atskirų aib÷s dalių struktūrai atvaizduoti. Sudarant sektorines
diagramas, yra br÷žiamas apskritimas, kuris padalijamas į segmentus proporcingai aib÷s dalių
lyginamajam svoriui, išreikštam procentais.
Stulpelin÷se diagramose įvairių kategorijų dydžiai atvaizduojami vienodo pločio ir skirtingo
aukščio stačiakampiais ("stulpeliais"). Stulpelinių diagramų sudarymui reikia tik vienos, ordinačių
srityje atid÷tos matų skal÷s. Ji skirta kiekvieno stulpelio aukščiui nustatyti Stulpeliai turi būti išd÷stomi
tam tikru vienodu atstumu vienas nuo kito.
Jeigu stačiakampius išd÷stytum÷me ne vertikalia, o horizontalia kryptimi, gauta diagrama
vadintųsi juostine. Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos yra naudojamos tada, kai reikia palyginti
tarpusavyje kelis dydžius. Jas sudarant reikia laikytis tokių reikalavimų:
o skal÷s, kuria matuojamas stulpelio aukštis (juostos ilgis), pradinis taškas yra nulis;
o matų skal÷ turi būti nepertraukiama;
o matų skal÷ turi apimti visas statistin÷s aib÷s reikšmes;
o matų skal÷je užrašomi tik sveiki arba suapvalinti skaičiai;
o kai reikia, nurodomas skal÷s mato vienetas.
Kurią iš šių diagramų - stulpelinę ar juostinę - pasirinkti, priklauso nuo turimų duomenų.
Stulpeliai ir juostos yra naudojami ne tik atskirų dydžių palyginimui tarpusavyje, bet ir reiškinių
kitimui laiko atžvilgiu atvaizduoti.
15
Tiesin÷ms diagramoms, skirtingai nuo stulpelinių ir juostinių, reikia ne vienos, o dviejų matų
skalių. Koordinačių sistemos abscisių ašyje yra atidedamas laikotarpis arba data, o ordinačių - apimtis
arba lygis. Tiesin÷s diagramos - tai tinkamiausias grafinis būdas reiškinių kitimui laiko atžvilgiu
atvaizduoti.
Grafikai būna daug įdomesni ir naudingesni tada, kai vienoje diagramoje yra nubr÷žta ne viena, o
kelios kreiv÷s. Tada naudojamos skirtingos linijų rūšys. Rekomenduojama vienoje diagramoje br÷žti
ne daugiau 5-6 kreivių.
Visi aptarti grafikai sudaromi, naudojant įprastinę, taip vadinamą aritmetinę skalę. Šiai skalei
būdinga, kad vienodos jos atkarpos atitinka vienodo dydžio reikšmes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai
reikia ypatingai pabr÷žti ne absoliutų, o santykinį arba procentinį reiškinio kitimą laiko atžvilgiu. Tuo
tikslu yra naudojama logaritmin÷ skal÷. Atitinkamas grafikas yra sudaromas pusiaulogaritminiame
grafiniame lauke. Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos sudaromos taip:
o ordinačių ašyje atidedama logaritmin÷ matų skal÷;
o abscisių ašis graduojama, naudojant įprastą aritmetinę skalę;
o pradinis ordinačių ašies taškas yra 1, o galutinis taškas yra 10. Atstumas nuo 1 iki 10 reiškia
vieną augimo ciklą, t.y. dešimteriopą reiškinio apimties padid÷jimą. Ordinačių ašyje atstumas nuo 1 iki
2 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4, bei atstumas nuo 4 iki 8 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. Atstumas nuo
1 iki 2, kaip ir atstumas nuo 2 iki 4 bei nuo 4 iki 8 yra lygus 100 procentų.
1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI
1.5.1. Vienmačiai statistiniai rodikliai.
Statistinių rodiklių tipai. Statistinio steb÷jimo ir grupavimo rezultatai išreiškiami
apibendrinančiaisiais statistiniais rodikliais. Apibendrinantieji statistiniai rodikliai sudaromi
panaudojant individualiuosius rodiklius, tod÷l jie skiriasi kokybiškai. Individualieji rodikliai yra
empirinio pažinimo, o apibendrinantieji - teorinio pažinimo rezultatas.
Apibendrinantieji rodikliai skirstomi į dvi grupes:
o ekstensyviuosius (apimties);
o intensyviuosius (kokybinius).
Ekstensyvieji rodikliai apskaičiuojami pirminių požymių, o intensyvieji - antrinių požymių
pagrindu. Pirmieji atspindi reiškinių apimtį, dydį. Konkretaus statistinio tyrimo ekstensyvieji rodikliai
gali būti skirstomi į šiuos rodiklius:
o statistin÷s aib÷s vienetų skaičiaus;
o statistin÷s aib÷s požymio apimties.
Statistin÷s analiz÷s metu būtina lyginti ir intensyviuosius statistinius rodiklius. Kitaip nei
ekstensyvieji, intensyvieji rodikliai negali būti tiesiogiai sumuojami. Intensyvieji rodikliai skirstomi į
16
dvi grupes:
o santykinius rodiklius;
o vidurkius.
Santykiniai rodikliai skaičiuojami lyginant absoliučius statistinius dydžius arba pačius santykinius
dydžius. Santykiniai dydžiai išreiškiami įvairiai, priklausomai nuo lyginamosios baz÷s. Paprastai, kai
lyginami vieno masto dydžiai, santykiniai dydžiai išreiškiami procentais (%) ir koeficientais. Jeigu
tarpusavyje lyginami įvairiarūšiai dydžiai, tai santykiniai dydžiai dažniausiai išreiškiami vardiniais
skaičiais, promil÷mis ir kt.
Dydis, kurį lyginame, vadinamas lyginamuoju, o dydis, su kuriuo lyginame - baze.
Jei baz÷ prilyginama vienetui, santykinis dydis išreiškiamas koeficientu, jei šimtui - procentais, jei
tūkstančiui - promil÷mis, o jei dešimčiai tūkstančių - prodecimil÷mis.
Tarpusavyje susiję rodikliai sudaro statistinių rodiklių sistemą. Žemiau aprašomi pagrindiniai
statistiniai rodikliai.
Vidurkis (toliau x ) — tai taškas, kuris vidutiniškai artimiausias visiems statistin÷s eilut÷s
elementams. Skaičiuojamas tik kiekybinių duomenų vidurkis.

(1.1)
Čia: x – variantai;
n – variantų skaičius.
Skaitmeniniu požiūriu vidurkis yra sklaidos eilut÷s viduje, o pasiskirstymas gali būti apibūdintas
įvairių rūšių vidurkiais: aritmetiniu, harmoniniu, geometriniu, kvadratiniu, antiharmoniniu, moda,
mediana ir kt.
Mediana (toliau - M
e
) arba medianinis dydis, yra vidurinis sutvarkytos statistin÷s eilut÷s narys,
dalijantis ją į dvi lygias dalis. Kaip ir aritmetinis vidurkis, mediana charakterizuoja duomenų centrą.
Paprastai ja patariama naudotis, kai duomenų aib÷je yra išskirčių. Išskirtis - tai tokia duomenų aib÷s
reikšm÷, kuri yra nenatūraliai didesn÷ ar mažesn÷ už kitas reikšmes.
Mediana apskaičiuojama gana paprastai: jeigu variacin÷s eilut÷s narių skaičius n nelyginis, tai
mediana lygi šios eilut÷s viduriniam nariui. Jeigu n lyginis, tai mediana lygi dviejų vidurinių
variacin÷s eilut÷s narių vidurkiui.
Kvartil÷s, decil÷s ir procentil÷s yra labai artimos medianai tuo, kad taip pat dalija pasiskirstymo
eilutę į lygias dalis. Mediana dalija eilutę į dvi lygias dalis, kvartil÷s - į keturias, decil÷s - į dešimt,
procentil÷s - į šimtą lygių dalių.
Moda (toliau - M
o
) yra imties elementas, turintis didžiausią dažnumą. Jeigu visos reikšm÷s
statistin÷je eilut÷je pasikartoja vienodai dažnai, sakoma, kad pasiskirstymas modos neturį. Pavyzdžiui,
duomenų aib÷ 2,3; 2,3; 3,8; 3,8; 4,5; 4,5 modos neturi.

=
=
n
j
j
x
n
x
1
1
17
Dažnių skirstinys, turintis vieną modą, vadinamas unimodiniu skirstiniu. Jeigu egzistuoja dvi
modos sakoma, kad dažnių skirstinys bimodinis. Jeigu negretimų vienodo dažnio variacin÷s eilut÷s
narių yra daugiau nei du, modų taip pat yra daugiau. Toks dažnių skirstinys vadinamas multimodiniu.
Trijų pasiskirstymo centro charakteristikų (vidurkio, medianos ir modos) santykis rodo
pasiskirstymo asimetrijos kryptį ir laipsnį:
o jeigu šių rodiklių reikšm÷s lygios x = M
e
= M
o
yra simetriškas pasiskirstymas;
o jeigu x > M
e
> M
o
– teigiama dešiniašon÷ asimetrija;
o jeigu x <M
e
<M
0
– neigiama kairiašon÷ asimetrija.
Pagrindin÷s sklaidos charakteristikos yra duomenų aib÷s plotis, vidutinis nuokrypis, dispersija,
standartinis nuokrypis. Tai - kiekybinių kintamųjų charakteristikos.
Dispersija. Imties dispersija parodo duomenų sklaidą apie vidurkį. Imties dispersija (toliau – s
2
):

(1.2)
čia: x
i
– požymio reikšm÷s (variantai);
Standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis yra dažniausiai taikomas sklaidos matas. Jis
gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos.
Imties standartinis nuokrypis:


Kaip ir dispersija, standartinis nuokrypis parodo vidutinę duomenų sklaidą apie vidurkį.
Variacijos koeficientas (v) yra lygus standartinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykiui,
padaugintam iš 100. Jis vartojamas dažniausiai ir rodo variacijos laipsnį. Kuo jis mažesnis, tuo aib÷
vienarūšiškesn÷, tuo šios aib÷s aritmetinis vidurkis yra tikslesn÷ požymio reikšmes apibūdinanti
charakteristika. Variacijos koeficientas apskaičiuojamas tik iš teigiamų požymio reikšmių.
1.5.2. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai
Ryšio matai, palyginti su vieną statistinę eilutę atspindinčiais vienmačiais rodikliais (vidurkiais,
variacijos matais, pvz., dispersija), yra kokybiškai naujos statistin÷s charakteristikos. Jos gaunamos
operuojant iš karto dviem ar daugiau statistinių požymių reikšmių ir atspindi dvimatį ar daugiamatį
statistin÷s aib÷s vaizdą. Paprastai išskiriami nagrin÷jamos požymių visumos dviejų rūšių dydžiai:
o rezultatinis rodiklis (žymimas y);
o faktoriniai, lemiantys rezultatinio rodiklio kitimą rodikliai (žymimi x)
Yra daugyb÷ ryšio įvertinimo matų bei metodų. Statistika orientuojasi į kiekybinį ryšio įvertinimą
- sprendžiama, koks ryšio stiprumas, kokia jo kryptis, kokį metodą naudoti ryšiui įvertinti.
Yra du ryšių tarp reiškinių, tipai:
o funkcinis, arba determinuotasis, ryšys, kai kiekvieną rezultatinio rodiklio reikšmę griežtai

=


=
n
i
i
x x
n
s
1
2 2
) (
1
1
2
s s =
18
apibr÷žia faktorinio dydžio (ar dydžių) reikšm÷. Funkcinis ryšys paprastai reiškia, kad reiškinys n÷ra
sud÷tingas ir jis apibr÷žtas bei gerai žinomas.
o stochastinis, arba statistinis, ryšys, kuris pasireiškia kaip priklausomyb÷ tarp atsitiktinių dydžių
taip, jog vieno dydžio pokytis veikia kito dydžio pasiskirstymą.
Stochastinio ryšio samprata remiasi tikimybin÷s reiškinių prigimties aiškinimu, o šitoks tikrov÷s
pažinimo būdas iš esm÷s atitinka masinio sud÷tingo reiškinio vyksmą - kiekvienas paskiras faktas
traktuojamas kaip griežtai neapibr÷žtas, tikimybinis; tik iš tokių faktų aib÷s išryšk÷ja tam tikra tvarka,
d÷sningumas.
Stochastinio tipo ryšiams reikšti paplitusios koreliacijos (atsakant į klausimą, ar yra ryšys tarp
požymių, kokia jo kryptis ir stiprumas) ir regresijos (konkretizuojant ryšio formą) sąvokos.
Ryšiams įvertinti gali būti naudojami šie metodai:
o statistinių eilučių sugretinimas;
o analitinis grupavimas;
o specialių lentelių (pvz., koreliacinių) konstravimas;
o grafinis vaizdavimas;
o dispersin÷ analiz÷;
o koreliacija ir regresija;
o daugiamat÷ analiz÷ (faktorin÷, komponentin÷, daugiamatis grupavimas, kanonin÷s koreliacijos
ir pan.);
o neparametriniai testai.
Koreliacija. Nefunkcin÷s priklausomyb÷s grafinis vaizdas vadinamas koreliaciniu lauku.
Koreliacinio lauko grafinis vaizdas pateikiamas 1.1 paveiksle.



1.1 pav. Koreliacinis laukas
Koreliacinis laukas užpildytas taškais. Čia pateikiamas vaizdas yra teigiamo koreliacinio ryšio
atvejis. Kuo glaudžiau taškai koreliaciniame lauke išsid÷stę apie kokią nors tiesinę liniją, tuo ryšys
stipresnis. Kai taškai išsid÷sto ant ties÷s, koreliacinis ryšys tampa funkcinis.
Koreliacijos matai. Koreliacijos koeficientas yra tiesin÷s priklausomyb÷s tarp kintamųjų
19
kiekybinio įvertinimo kriterijus arba ryšio stiprumo matas. Tiesin÷s dviejų kintamųjų priklausomyb÷s
mato — koreliacijos koeficiento r skaičiavimo metodika priklauso nuo kintamųjų skal÷s:
1. Pasiskirsčiusiems pagal normalųjį d÷snį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas
Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas.

(1.3)

čia x
i
, y
i
— abiejų kintamųjų imties reikšm÷s,
y x, — šių kintamųjų imties vidurkiai,
σ
x
, σ
y
— kintamųjų standartiniai nuokrypiai,
n — imties variantų (kintamųjų reikšmių porų) skaičius.
Koreliacijos koeficientas gali svyruoti intervale [-1,1]. Teigiamas koeficientas parodo, kad x
did÷jant y taip pat did÷ja, o neigiamo koreliacijos koeficiento atveju yra atvirkščiai.
2. Intervaliniams kintamiesiems, kuriems normalumo prielaida n÷ra tenkinama, ir ranginiams
kintamiesiems yra skaičiuojamas Spirmeno (Spearman) arba Kendall’o τ-b koreliacijos koeficientas.
Koreliacijos rodiklių naudojimo ypatumai:
o Klasikin÷ dažnai naudojamo koreliacijos koeficiento išraiška - tiesinio ryšio matas.
o Koreliacijos koeficientas, kaip ir dauguma statistinių charakteristikų - gera priemon÷
vienarūš÷ms aib÷ms apibūdinti. Kai steb÷jimai „iškraipomi" ir tarp jų pasitaiko netipiškų, nebūdingų
steb÷jimų, koreliacijos koeficiento reikšm÷ neatspindi tikrosios ryšio pad÷ties.
o Dydis r dar vadinamas porin÷s koreliacijos koeficientu ir skirtas ryšiui matuoti dvimačiu atveju.
Atliekant trijų ir daugiau faktorių tarpusavio ryšių analizę vartojamos dalin÷s, daugin÷s koreliacijos
koeficientų sąvokos.
o Melaginga koreliacija. Apibendrindami turimą statistinę medžiagą, visada darome išvadas.
Tyrin÷tojai pateikia daugybę vadinamosios melagingos koreliacijos atvejų, kai tikro, logiškai pagrįsto
ryšio n÷ra, o koreliacijos matai rodo statistiškai patvirtintą ryšį. Ryšys dar nereiškia priežasties.
Regresija. Regresijos sąvoką pirmasis pavartojo F. Golton. Per ilgesnę negu šimto metų regresin÷s
analiz÷s teorijos raidą suformuluotas toks teiginys: regresin÷ priklausomyb÷ kiekybiškai išreiškia ryšį
tarp faktorinio požymio (požymių) x ir rezultatinio požymio (požymių) y grupinių vidutinių reikšmių
naudojant vadinamąją empirinę regresijos liniją arba regresijos lygtį.
Regresijos linija - tai linija, išreiškianti koreliacinio lauko taškų išsid÷stymo tendenciją. Regresijos
lygtis vadinama porine, kai nagrin÷jama porin÷ priklausomyb÷ (tarp y ir x). Kai faktoriniai dydžiai keli,
turime dauginę regresiją. Kai matematin÷ funkcija tiesin÷, turime tiesinę regresiją. Dažnai
priklausomyb÷ tarp reiškinių išreiškiama netiesine regresija, tada funkcija įgauna vieną iš įvairių
netiesinių išraiškų.
y x
n
i
i i
n
y y x x
r
σ σ ⋅ −
− −
=

=
) 1 (
) )( (
1
20
Sud÷tingiausia parinkti tinkamiausią funkciją. Pasakymas „geriausia funkcija" gali tur÷ti įvairių
kriterijų. Dažniausias, turintis nemažai privalumų yra mažiausiųjų kvadratų metodas (toliau - MKM),
kurio esm÷ tokia: nuokrypių tarp faktinių ir teorinių rezultatinio rodiklio reikšmių kvadratų suma turi
būti minimali.
Apskaičiuotos regresijos lygties koeficientų reikšm÷s turi kelias prasmes. Pavyzdžiui, ties÷s
atveju ( y
x
= a + bx ) pirmoji - geometrin÷ - prasm÷ reiškia, kad a rodo regresijos linijos atkirstą y ašies
dalį, t.y. kai x = 0, o b yra kampo, kuriuo regresijos linija kertasi su x ašimi, tangento reikšm÷. Antra
prasm÷ - interpretacin÷. Čia koeficientas a neturi realaus atitikmens. Regresijos koeficiento b prasm÷
tokia: vidutiniškai x pakitus 1 mato vienetu, y pakinta b reikšme. Kai koeficiento b ženklas teigiamas,
pokyčio pobūdis išreiškia teigiamą ryšį - y padid÷jimas susijęs su x padid÷jimu ir atvirkščiai.
Regresijos tinkamumo matai. Suradus regresijos koeficientus ir interpretuojant, beveik visada
reikia atsakyti ir į klausimą, kiek tiksliai surasta regresijos lygtis išreiškia koreliacinio lauko
tendenciją. Paprastai naudojami keli regresijos tinkamumo rodikliai:
o Vidutin÷ kvadratin÷ regresijos paklaida (standartin÷ regresijos paklaida, absoliutin÷ regresijos
paklaida);
o Koreliacijos indeksas;
o Determinacijos koeficientas.

1.6. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA
Dinamikos (laiko) eilut÷ - tai rodiklio, atspindinčio vieną ar kitą reiškinį skaitinių reikšmių eilut÷,
atspindinti jo kitimą laiko atžvilgiu. Ją sudaro du pagrindiniai elementai:
o laiko charakteristikos;
o eilut÷s lygiai.
Kad dinamikos eilut÷s lygiai būtų palyginami, būtina laikytis taisyklių:
o visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
o turi būti išreikšti tais pačiais mato vienetais;
o turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
o turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką;
o vertiniai rodikliai turi būti išreikšti to paties tipo kainomis.
Dinamikos eilut÷s yra absoliutinių dydžių, santykinių dydžių ir vidurkių.
Pagrindiniai dinamikos eilučių indikatoriai yra:
o absoliutinis lygio padid÷jimas;
o did÷jimo tempas;
o padid÷jimo tempas, procentais;
o absoliutin÷ padid÷jimo vienu procentu reikšm÷;
21
o vidutinis dinamikos eilut÷s lygis;
o vidutinis absoliutinis padid÷jimas;
o vidutinis did÷jimo tempas;
o vidutinis padid÷jimo tempas, procentais.
Dinamikos tendencijos nustatymas. Naudojant slenkamųjų vidurkių būdą, pradiniai dinamikos
eilut÷s lygiai pakeičiami vidurkiais, apskaičiuotais iš tam tikro pradinių narių skaičiaus. Slenkamieji
vidurkiai skaičiuojami iš nelyginio narių skaičiaus ir juo pakeičiamas vidurinis iš jų. D÷l to kai kurie
lygiai eilut÷s pradžioje ir pabaigoje lieka nepakitę.
Analitinio išlyginimo metodas naudojant mažiausiųjų kvadratų metodą remiasi šiuo kriterijumi:
faktinių dinamikos eilut÷s lygių nuokrypių nuo pagrindin÷s kitimo trajektorijos kvadratų suma turi būti
mažiausia. Parinktos funkcijos parametrai surandami mažiausiųjų kvadratų metodu sprendžiant
normaliųjų lygčių sistemą.
Pagrindiniai analitinio dinamikos eilut÷s išlyginimo etapai šie yra:
o Įvertinamas reiškinio kitimo laike pobūdis.
o Parenkama analitin÷ trendo išraiška ir apskaičiuojamos jos parametrų reikšm÷s.
Skaičiavimams dažniausiai naudojamos šios funkcijos:
o a + bt (ties÷);
o a + bt + ct
2
(antrojo laipsnio parabol÷);
o ab
t
(eksponent÷);
o a + b/t (hiperbol÷).
Šiose formul÷se a, b ir c yra lygčių parametrai.
Apskaičiuota funkcija vadinama trendo funkcija. Toliau svarbu nustatyti faktinių ir teorinių
dinamikos eilut÷s lygių atitikimo laipsnį. Jis dažniausiai įvertinimas aproksimacijos paklaida.
Aproksimacijos paklaidai neviršijant 10 procentų, aproksimacija laikoma gera.
Prognoz÷s skaičiavimas. (Plačiau žr. 4 skyrių) Ekstrapoliacija - tai būsimų dinamikos eilut÷s
lygių tiriamuoju laikotarpiu nustatymas darant prielaidą, kad nustatytas d÷sningumas išlieka ir už
dinamikos eilut÷s ribų.
Jeigu įvertinami nežinomi dinamikos eilut÷s lygiai nagrin÷jamu laikotarpiu, tur÷sime
interpoliaciją.
Ekstrapoliacija gali būti dviejų rūšių:
o perspektyvin÷, kada atliekame būsimų dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus;
o retrospektyvin÷, kada atliekame buvusių dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus
Pagrindiniai perspektyvin÷s ekstrapoliacijos būdai yra:
1. Pasinaudojant vidutinio absoliutinio padid÷jimo reikšme.
2. Pasinaudojant vidutinio did÷jimo tempo reikšme.
22
3. Žinant trendo funkcijos parametrų reikšmes, prognoz÷ sudaroma į funkciją rašant t reikšmes.
1.7. INDEKSAI
Indeksų esm÷ ir rūšys. Vienas iš seniausių statistikos metodų - indeksų metodas. Jo paskirtis -
kiekybiškai charakterizuoti sud÷tingų socialinių reiškinių santykinį kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu.
Sąvoka „indeksas" turi dvejopą prasmę:
o tai tam tikras rodiklis arba tam tikrų skaičiavimų rezultatas;
o tai ypatinga santykinių dydžių rūšis.
Iš tikrųjų indeksai yra ypatinga santykinių dydžių rūšis, nes vienu rodikliu pateikiama daugelio,
dažnai skirtingų pavadinimų vienetų aib÷s kitimo laiko ir teritorijos atžvilgiu charakteristika.
Indeksai neatspindi vieno ar kito reiškinio dydžio, arba jo lygio, o suteikia jo lyginamąją
charakteristiką, t.y. apsiriboja šio reiškinio kitimo keičiantis situacijai (laiko ar teritorijos atžvilgiu)
išmatavimu.
Ne kiekvieną santykinį dydį galima vadinti indeksu, nes turi būti lyginami laiko ar teritorijos
atžvilgiu vieno ir to paties ekonominio turinio reiškiniai. Indeksams būdingas bruožas - jie sudaro
tarpusavyje susijusių rodiklių sistemas. Dažniausiai tai rodiklių-dauginamųjų sistemos, sudarytos
funkcinio ryšio pagrindu.
Indeksais plačiąja prasme vadinami ypatingos rūšies sisteminiai santykiniai dydžiai, kurie atspindi
sud÷tingų socialinių-ekonominių reiškinių arba atskirų elementų kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu.
Tod÷l vieni ir tie patys rodikliai (pvz., dinamikos santykiniai dydžiai) turi dvejopą paskirtį: jeigu jie
nesudaro sistemos, tai juos vadiname dinamikos santykiniais dydžiais (did÷jimo koeficientais ar
did÷jimo tempais), o jeigu sudaro - indeksais (kad būtų galima atskirti nuo tikrąja ta žodžio prasme
apibr÷žiamų indeksų, juos įprasta vadinti elementariaisiais (individualiais) indeksais, kai jie atspindi
sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą, pvz., konkrečios prek÷s kainos ar kiekio kitimą).
Tais atvejais, kai lyginamieji dydžiai laiko ar teritorijos atžvilgiu gali būti pakeisti tam tikrų
tarpusavyje susijusių dydžių sandaugos arba tų sandaugų sumos santykiu, pastarąjį vadinsime indeksu.
Priklausomai nuo to, ką indeksas atspindi: ar sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą, ar to
reiškinio tam tikrų elementų grup÷s kitimą, ar visos sud÷tingo reiškinio elementų aib÷s kitimą laiko ar
teritorijos atžvilgiu, turime:
o elementariuosius (individualiuosius) indeksus;
o grupinius indeksus;
o bendruosius (suvestinius) indeksus.
Socialiniai-ekonominiai reiškiniai, galintys tapti indeksin÷s analiz÷s objektu, yra trijų tipiškų rūšių:
o kiekybiniai (charakterizuoja tiriamos aib÷s arba jos dalies dydį, kurį galima tiesiogiai nustatyti,
pvz., prekių kiekis, dirbančiųjų skaičius);
o kokybiniai (rodo tam tikrą savybę, būdingą atskiriems vienetams arba jų grup÷ms, pvz., kaina,
23
išlaidos, darbo produktyvumas, darbo užmokestis,);
o apimties (gaunami kaip pirmųjų rodiklių sandauga, rodanti bendrą tiriamo reiškinio apimtį, pvz.,
prekių apyvarta, produkcijos vert÷, darbo užmokesčio fondas).
24
2. ŪKIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS
2.1. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS
Ūkio statistika yra ekonomin÷s statistikos dalis. Ji tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę. Ji
skirstoma į dvi dalis: mikroūkio statistiką ir makroūkio statistiką.
Mikroūkio statistiką sudaro konjunktūros (ūkio sąlygų) ir paklausos tyrimas įmon÷s lygiu,
komercin÷s ūkin÷s veiklos produktyvumo statistinis modeliavimas, statistin÷s informacijos rinkimas
bei jos pateikimas, komercin÷s ūkin÷s veiklos, jos veiksnių ir rezultatų ekonometrinis modeliavimas.
Šioje ūkio statistikos dalyje ryškūs du pogrupiai: mikroekonomin÷ ir įmon÷s statistika.
Makroūkio statistika yra makroekonomikos taikomoji dalis. Jos turinyje - makroekonominiai
rodikliai, nacionalinių sąskaitų sistema, įvairūs ūkio sudedamąsias dalis apibūdinantys balansai,
tarptautiniai statistiniai standartai, tarptautinių palyginimų metodologija ir kt.
Ūkio statistika naudoja statistikos mokslo metodus, tačiau turi ir jai būdingų metodų. Tokie
metodai yra:
1) statistinis identifikavimas - socialiniuose moksluose vartojamų sąvokų ir apibr÷žimų
sukonkretinimas iki tokių sąvokų ir apibr÷žimų, kurie leidžia įvardyti ūkinio proceso ar reiškinių
turinį;
2) statistinis klasifikavimas ir grupavimas - sutvarkytas vidujai neprieštaringas tiriamos ūkin÷s
visumos elementų skirstymas į grupes;
3) faktorin÷ indeksin÷ analiz÷ - rezultatinių rodiklių pokyčių tyrimas, nustatantis konkrečių
veiksnių įtaką nagrin÷jamam rodikliui;
4) balansų metodas ir sintetiniai statistiniai ekonominiai skaičiavimai - ūkinio proceso ar reiškinio
susiformavimo šaltinių bei gautų rezultatų panaudojimo ir paskirstymo instrumentarijus bei tyrimo
būdai;
5) ekonometrin÷ statin÷ ir dinamin÷ analiz÷ - sistema metodų ir skaičiavimų, orientuotų į
makroekonominių reiškinių tyrimą ir prognozavimą.
Statistikos praktin÷ veikla valstyb÷je gali būti centralizuota ir decentralizuota. Statistinę
informaciją gali rengti valstybin÷s ir nevalstybin÷s įstaigos.
Statistikos valstyb÷je organizavimą reglamentuoja Statistikos įstatymas. Praktikos darbuotojų
veikla paremta statistikos profesiniu kodeksu. Lietuvoje yra Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – LSD) bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Šios statistikos
tarnybos organizuoja statistiką ir vykdo statistinį darbą šalyje. Statistikos departamento centrin÷
būstin÷ yra Vilniuje.
Be valstyb÷s statistikos, praktinį statistinį darbą vykdo kitos valstybin÷s institucijos, privačios
struktūros.
25
Organizacinius ir metodologinius ūkio statistikos klausimus sprendžia Statistikos taryba, kurios
nuostatus ir sud÷tį tvirtina Vyriausyb÷.
Įvairiu laiku LSD buvo ir yra šie pagrindiniai skyriai:
o Juridinių vienetų registro tarnyba;
o Gyventojų registro tarnyba;
o Nacionalin÷s sąskaitos;
o Valstyb÷s finansų statistika;
o Darbo statistika;
o Kainų statistika;
o Demografin÷ statistika;
o Namų ūkio tyrimai;
o Socialin÷ statistika;
o Įmonių statistika;
o Žem÷s ūkio ir aplinkosaugos statistika;
o Gamybos ir inovacijų statistika;
o Užsienio prekybos statistika;
o Vidaus prekybos statistika;
o Transporto, prekybos ir paslaugų statistika;
o Statistikos departamento UAB „Statistin÷s informacijos rengimo centras".
Makroekonominių rodiklių skaičiavimui LSD naudoja šias pagrindines konsoliduotas statistines
ataskaitas:
o valstybinių įstaigų ir akcinių bendrovių pagrindines finansines ataskaitas ir buhalterinius
balansus;
o privačių įmonių ir užsienio kapitalo bendrovių ataskaitas;
o personalinių įmonių pajamų ir mokesčių deklaracijas;
o žem÷s ūkio bendrovių ataskaitas;
o Finansų ministerijos atskaitas;
o namų ūkių biudžetų tyrimus;
o Socialinio draudimo fondo (Sodros) ataskaitas,
o viešų biudžetinių fondų ataskaitas;
o Centrinio banko, kitų depozitinių (komercinių) bankų ir draudimo bendrovių ataskaitas; muitinių
deklaracijas.
LSD tvarko šiuos įmonių registrus:
o Įmonių registrą, skirtą registruoti visas įmones ir jų padalinius, įkurtus ir veikiančius Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
26
o Statistinį ūkinį subjektų registrą, kuriame saugoma ne tik informacija iš Įmonių registro, bet taip
pat informacija apie įstaigas ir organizacijas bei papildoma statistin÷ informacija apie įmones ir
įstaigas iš įvairių šaltinių.
Savo praktin÷je veikloje LSD vykdo pažintinę, valdymo ir viešumo funkcijas bei vadovaujasi
pagrindiniais valstyb÷s statistikos principais:
o centralizavimo ir regioninio decentralizavimo;
o neutralumo (neatsižvelgia ir vienašališkai nereaguoja į visuomen÷s sluoksnių, partijų, valstyb÷s
institucijų ir kitus interesus ar poreikius);
o mokslinio savarankiškumo (valstyb÷s statistika pati formuoja darbo instrumentarijų,
metodologiją, metodus ir pan.);
o legalizavimo ir informacijos pateikimo prievol÷s;
o vardinių duomenų konfidencialumo (personifikuoti duomenys neturi būti prieinami, jie turi būti
konfidencialūs).
Ūkis yra sud÷tinga ekonomin÷ sistema. Jis ir ekonomikos sektorių visuma. Ekonomikos sektorius
yra panašių institucinių vienetų visuma. Ekonomikos sektoriai pateikiami 2.1 lentel÷je.
2.1 lentel÷. Ekonomikos sektoriai
Sektoriai
Ekonomin÷s veiklos pagrindin÷
funkcija

Namų ūkiai ir pavieniai asmenys
sudarantys visą namų ūkį.
Vartojimas
Nefinansin÷s įmon÷s Prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų
teikimas
Finansin÷s įmon÷s Pinigų kaupimas, keitimas ir
panaudojimas
Valstybiniai juridiniai vienetai (šalies
valdymo įstaigos ir institucijos)
Paslaugų gamyba bendram naudojimui
bei nacionalinių pajamų perskirstymas
Pelno nesiekiančios įmon÷s,
aptarnaujančios namų ūkius
Produkcijos gamyba tam tikroms namų
ūkių grup÷ms

Pagal Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų sukurtą metodiką, visi instituciniai vienetai,
dalyvaujantys ekonominiame gyvenime, pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus sujungiami į
institucinius sektorius:
1. Nefinansinis sektorius - tai nefinansin÷s įmon÷s (korporacijos), t. y. visos įmon÷s, kurių tikslas
- rinkai gaminti prekes ir paslaugas bei gauti pelną.
Įmon÷s skirstomos į:
o valstybines nefinansines įmones;
o privačias nefinansines įmones (akcines ir žem÷s ūkio bendroves);
27
o užsienio kontroliuojamas nefinansines įmones (bendras su užsieniu ir užsienio kapitalo įmones).
2. Finansinis sektorius - tai visos korporacijos, kurių veikla yra finansinis tarpininkavimas arba
pagalbin÷s finansin÷s veiklos. Jį bendru atveju sudaro:
o centrinis bankas;
o kitos ind÷lininkų korporacijos;
o draudimo kompanijos ir pensijų fondai;
o finansin÷ pagalbin÷ veikla;
o kitas finansinis tarpininkavimas (išskyrus draudimo kompanijas ir pensijų fondą).
3. Vyriausyb÷s sektorių sudaro centriniai, regioniniai ir vietiniai valdymo vienetai kartu su
socialinio draudimo fondais ir visos kitos finansuojamos iš biudžeto įstaigos.
4. Namų ūkio sektorių sudaro:
o individualios (personalin÷s) įmon÷s;
o ūkininkai ir kiti ūkius turintys gyventojai.
Ūkio statistikoje namų ūkių sektoriui skiriama svarbi vieta. Šį sektorių sudaro:
o darbdaviai;
o asmenys dirbantys sau;
o samdomi darbuotojai;
o asmenys gaunantys nuosavyb÷s pajamas ir transferus:
- gaunantys nuosavyb÷s pajamas;
- gaunantys senatv÷s ir kitas pajamas;
- gaunantys kitas transferines pajamas.
5. Pelno nesiekiančios institucijos (toliau - PNI), aptarnaujančios namų ūkį, yra organizacijos,
kurios nesiekdamos pelno, namų ūkiams gamina prekes ir teikia paslaugas. Tai organizacijos, kurios
daugiausiai finansuojamos iš vyriausyb÷s arba iš savo narių įnašų (politin÷s partijos, religin÷s bei
profesin÷s organizacijos, poilsio ir sporto klubai ir t.t).
2.2 lentel÷. Ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius
Veiklos Kodas
Žem÷s ūkis, medžiokl÷ ir miškininkyst÷ A
Žuvininkyst÷ B
Kasybos pramon÷ C
Apdirbamoji pramon÷ D
Elektros, dujų ir vandens tiekimas E
Statyba F
Didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba, automobilių, G
28
motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų
taisymas
Viešbučiai ir restoranai H
Transportas, sand÷liavimas ir ryšiai I
Finansinis tarpininkavimas J
Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla K
Valstyb÷s valdymas ir gynimas; privalomas
socialinis draudimas
L
Švietimas M
Sveikata ir socialinis aprūpinimas N
Kita komunalin÷, socialin÷ ir asmenin÷
aptarnavimo veikla
O
Privačių namų ūkių su samdytu personalu veikla P
Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla Q
Ekonominiai statistiniai skaičiavimai neatsiejami ir nuo ekonomin÷s veiklos sąvokos. Ši veikla yra
konkreti ūkin÷ veikla, atspindinti tos veiklos svarbiausius bruožus. Lietuvos statistikos praktika
naudoja Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK; NACE rev. l). Šio
klasifikatoriaus pavyzdys pateikiamas 2.2 lentel÷je.

2.2. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS
2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas.
Ekonominis augimas yra šalies prekių ir paslaugų realios apimties augimas per tam tikrą laikotarpį.
Jis matuojamas arba absoliučiu dydžiu, arba skaičiuojant vienam gyventojui. Dažniausiai ekonominis
augimas matuojamas metiniais padid÷jimo tempais, išreikštais procentais.
Ekonominio augimo svarba pasireiškia tuo, kad jo tempų did÷jimas skaičiuojant vienam
gyventojui reiškia gyvenimo lygio kilimą. Svarbiausi ekonominio augimo veiksniai yra šie:
o ekonomiškai aktyvūs gyventojai;
o gamtiniai ištekliai;
o kapitalas;
o technologijos.
Ekonominis augimas ir ūkio struktūra yra neatsiejami. Ūkis yra sud÷tinga sistema, kurios
racionalumas ar neracionalumas yra specifinis "reiškinys". Jį apibendrina ir identifikuoja šalies arba
nacionalinis produktas - apibendrinantis, absoliutin÷s formos rodiklis. Produkto dydyje bei jo
dinamikoje matosi sistemos racionalumas ar neracionalumas. Jis yra daugelio veiksnių funkcija.
29
Jeigu imsime prielaidą, kad ūkio racionalumas labiau asocijuojasi su įtrauktų į ūkinę apyvartą
veiksnių produktyvumu, galima siekti tai identifikuoti. Klasikiniu atveju, pagrindiniais į ūkinę
apyvartą įtrauktais veiksniais ir yra ekonomiškai aktyvūs gyventojai (S) bei nacionalinis turtas (NT).
Gyventojų skaičiaus nustatymas. Natūralus ir mechaninis jud÷jimas.
Įvesime simbolius:
S
e
- esami gyventojai (tyrimo momentu konkrečioje vietov÷je rasti gyventojai, nepriklausomai nuo
to, ar tai jų nuolatin÷, ar laikinoji gyvenamoji vieta);
S
n
- nuolatiniai gyventojai (konkrečioje vietov÷je nuolat gyvenantys gyventojai, nepriklausomai
nuo to, ar tyrimo momentu šie gyventojai šioje vietov÷je yra, ar jų n÷ra);
S
li
- gyventojai, laikinai išvykę į kitą vietovę;
S
la
- gyventojai, laikinai atvykę į vietovę, bet joje nuolat negyvenantys.
Tai pagrindin÷s gyventojų skaičių identifikuojančios skaitin÷s kategorijos. Jos susijusios šia
priklausomybe:
S
n
= S
e
+ S
li
- S
la (2.1)

Kategorijos skaitin÷ išraiška yra momentinis dydis. Intervalinis yra vidutinis gyventojų skaičius.
Jeigu S
0
- metų pradžios gyventojų skaičius, o S
1
– metų pabaigos gyventojų skaičius, tai vidutinis
metinis gyventojų skaičius (VS) lygus:
VS =1/2(S
0
+ S
1
) (2.2)
Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas juos surašant. Gyventojų surašymai atliekami vienu
metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo
vienetą. Yra ištisinių steb÷jimų, atliekamų kas 10 - 15 metų.
Kitas duomenų apie gyventojus šaltinis yra jų registras. Lietuvoje gyventojų registras laikomas
valstybine informacine sistema. Ta sistema apima demografinius ir socialinius-ekonominius požymius,
apibūdinančius gyventojus. Kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas.
Gyventojų skaičius kinta natūraliai (natūraliu, gimimų-mirimų būdu) ir mechaniškai (persikeliant
gyventi iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą, t. y. migruojant). Šie reiškiniai identifikuojami
absoliutiniais ir santykiniais rodikliais. Tarkime:
N - per metus gimusiųjų skaičius;
m - per metus mirusiųjų skaičius;
S
a
- per metus atvykusių gyventi nuolat gyventojų skaičius;
S

- per metus išvykusių gyventi nuolat kitur gyventojų skaičius;
S
15-49
- vidutinis metinis 15-49 metų amžiaus moterų skaičius.
Išvardyti rodikliai yra absoliutiniai dydžiai, kuriuos naudojant apskaičiuojami santykiniai rodikliai.
Šie rodikliai rodo demografinio įvykio skaitinę išraišką, tenkančią 1000 gyventojų (imant šį skaičių
vidutiniškai per metus), t. y. dažniausiai išreiškiami promil÷mis (‰).
30
Santykiniai rodikliai skirstomi į bendruosius ir dalinius (specialiuosius). Pagrindiniai bendrieji
rodikliai (koeficientai) yra:
o gimstamumo [(N: VS) • 1000); čia: VS - vidutinis metinis gyventojų skaičius];
o mirtingumo [(m : VS) • 1000];
o natūralaus prieaugio [(NP : VS) • 1000; čia: NP - natūralus prieaugis; NP = N-m];
o atvykimo [(S
a
: VS) • 1000];
o išvykimo [(S

: VS) • 1000];
o mechaninio prieaugio, arba migracijos [(MS: VS) • 1000]; čia MS - migracijos saldo;
MS = S
a
- S

]•
Daliniai (specialieji) rodikliai apskaičiuojami konkrečiai lyčiai ir gyventojų amžiaus grupei.
Pavyzdžiui, specialusis gimstamumo koeficientas apskaičiuojamas šitaip:
SG = (N: VS
15-49
) • 1000 (2.3)
čia: VS
15-49
- vidutinis metinis moterų nuo 15 iki 49 metų amžiaus skaičius.
Vertinant gimstamumo ir mirtingumo tendencijas, naudojamos skal÷s. Tokių skalių pavyzdys yra
2.3 lentel÷.
2.3 lentel÷. Gimstamumo ir mirtingumo vertinimo skal÷
Vertinimas Gimstamumas,
promil÷mis
Mirtingumas,
promil÷mis
Labai didelis 40+ 20+
Didelis 30-39 16-19
Didesnis už vidutinį 25-29 14-15
Vidutinis 20-24 12-13
Mažesnis už vidutinį 16-19 10-11
Mažas 11-15 8-9
Labai mažas 10 ir mažiau 7 ir mažiau

Perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimai. Dažniausiai naudojami perspektyvinio
gyventojų skaičiaus apskaičiavimo būdai yra šie:
1. Paskutinio laikotarpio (paskutin÷s dinamikos eilut÷s lygio, Sn) gyventojų skaičiaus
ekstrapoliacija remiantis vidutiniu metiniu absoliutiniu gyventojų skaičiaus padid÷jimu (VAP) pagal
formulę:
S
t
=Sn + t × VAP (2.4)
čia: St - gyventojų skaičius t metais;
t - metai, kurių gyventojų skaičius apskaičiuojamas (t = 1,2, 3,... m);
31
VAP = l/n -1 [(Sn-Sp)] (2.5)
čia: n - dinamikos eilut÷s lygių skaičius;
S
p
- pirmasis dinamikos eilut÷s lygis.
Šiuo būdu skaičiuojant, vietoje VAP galima imti vidutinį metinį did÷jimo tempą. Pavyzdžiui, jeigu:
S
n
= 200 tukst. žm., n = 5 metai, vidutinis metinis gyventojų skaičiaus did÷jimo tempas sudaro 1,057 ir
reikia apskaičiuoti 7-ųjų metų gyventojų skaičių (t = 7-5), tur÷sime: S
7
=200 • l,057
2
= 223 tūkst.
žmonių.
2. Analitinis duomenų išlyginimas, panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą. Šį būdą naudojant,
surandama matematin÷ funkcija, geriausiai išreiškianti gyventojų skaičiaus kitimo ir laiko
priklausomybę. Perspektyvinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas įrašant į funkciją būsimų
laikotarpių charakteristikas t. Pavyzdžiui, įvairių funkcijų vidutin÷s absoliutin÷s procentin÷s paklaidos
analiz÷ parod÷, kad 7-ųjų metų gyventojų skaičių galima apskaičiuoti panaudojus ties÷s funkciją. Šios
funkcijos parametrų reikšm÷s yra šios: a = 130,6; b = 17,1. Tuomet: S
7
= 130,6 + 17,1 • 7 = 250,3
tūkst. žmonių. Ši prognoz÷s reikšm÷, palyginti su anksčiau gautąja, yra tikslesn÷.
3. Mirtingumo lentel÷s.
Mirtingumo lentel÷ apibūdina mirtingumo intensyvumą eliminuojant kitų veiksnių poveikį. Ji
parodo mirtingumo tipus ir parametrus kalendoriniais metais. Ji yra matematinis modelis, kuriuo
matuojama vidutin÷ gyventojų gyvenimo trukm÷ darant prielaidą, kad per gyventojų gyvenimą
nesikeis gyvenamoji aplinka. Sudaromos visų gyventojų - vyrų ir moterų, miesto ir kaimo gyventojų,
kitų grupių - mirtingumo lentel÷s.
2.2.2. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos
indikatoriai
Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo j÷ga) yra tie, kurie tiriamu laikotarpiu dirba arba
pasirengę dirbti prekių ir paslaugų gamyboje. Tai:
o dirbantys gyventojai (asmenys, dirbantys pagal samdos sutartis, ir asmenys, savarankiškai
apsirūpinantys darbu);
o bedarbiai (darbingo ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra be darbo, pasirengę tuoj pat dirbti ar
aktyviai ieško darbo).
Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai - tai įvairaus amžiaus asmenys neįskaityti į dirbančiųjų ir
bedarbių skaičių (vaikai, nedirbantys invalidai, nedirbantys pensininkai, rentininkai ir kt.).
Tai pagrindin÷s kategorijos, identifikuojančios gyventojų užimtumą. Svarbi ir kita sąvoka -
natūralusis nedarbo lygis, išreiškiantis ieškančių darbo skaičiaus ir laisvų darbo vietų skaičiaus
lygybę.
Faktiškasis nedarbo lygis (N
1
) yra bedarbių skaičiaus dalis ekonomiškai aktyvių gyventojų
skaičiuje (dažniau darbingo amžiaus gyventojų skaičiuje), išreikšta procentais.
32
Šių rodiklių apskaičiavimui imami gyventojų surašymų, namų ūkių, įmonių tyrimų, įdarbinimo
įstaigų ataskaitų duomenys. Identifikuojant pad÷tį darbo rinkoje, be min÷tų rodiklių, apskaičiuojama
vidutin÷ nedarbo trukm÷, nedirbančiųjų (bedarbių) įdarbinimo norma (įdarbintų ir užregistruotų
bedarbių skaičiaus procentinis santykis).
Darbo biržos, kitų įdarbinimo įstaigų veiklos rezultatyvumą identifikuoja šie rodikliai:
1) laisvų darbo vietų užpildymo vidutin÷ trukm÷;
2) dalyvavimo užimtumo programose lygis (dalyvaujančių užimtumo programose bedarbių
skaičiaus ir vidutinio bedarbių skaičiaus procentinis santykis);
3) įdarbinimo efektyvumas (įdarbintų skaičius, tenkantis vienam darbo biržos tarpininkui);
4) užimtumo r÷mimo programų realizavimo racionalumo lygis (dalyvaujančių užimtumo r÷mimo
programose skaičius, tenkantis vienam darbo biržos, kitos įdarbinimo įstaigos darbuotojui).
Statistikos praktikoje darbo j÷gos dydis skaičiuojamas naudojant gyventojų balansą. Darbo j÷ga
(DJ) skaičiuojama taip:
DJ = GS - IVS – NMSPŠ (2.6)
čia: GS - bendras gyventojų skaičius;
IVS - ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius;
NMSPŠ - nedirbančių moksleivių ir studentų, pensininkų, namų šeimininkių skaičius.
DJ skaidoma į dirbančiuosius ir bedarbius.
Duomenis apie oficialius bedarbius renka, saugo ir apdoroja nacionalin÷ darbo birža.
Dirbantys gyventojai skirstomi pagal ekonomines veiklas naudojant šiuos duomenų šaltinius:
o įmonių ataskaitas, išduotų licencijų-patentų skaičių ir personalinių įmonių duomenis (Mokesčių
inspekcija);
o socialin÷s apsaugos duomenis apie asmenų, už kuriuos gauti socialiniai įnašai, skaičių;
o darbuotojų skaičių pagal darbo užmokesčio statistikos duomenis (remiantis įmonių
ataskaitomis);
o Vidaus reikalų ministerijos teikiamus duomenis apie įkalintus asmenis;
o Krašto apsaugos ministerijos teikiamus duomenis apie kariškių skaičių.
Žem÷s ūkyje dirbančių asmenų skaičius nustatomas pagal įmonių ataskaitas bei remiantis
prielaida, kad smulkiuose ūkiuose dirbančiųjų skaičius vidutiniškai siekia 2,5 žmogaus viename ūkyje.
Darbo j÷gos tyrimai Lietuvoje buvo prad÷ti 1994 m. Šiais tyrimais ir nustatomas ekonomiškai
aktyvių, dirbančiųjų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius.
2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas
Pagrindiniai nacionalinio produkto rodikliai yra šie:
o bendrasis nacionalinis produktas (BNP);
o bendrasis vidaus produktas (BVP);
33
o nacionalin÷s pajamos (NP);
o asmenin÷s pajamos (AP);
o grynosios asmenin÷s pajamos (GAP).
BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje ataskaitiniu laikotarpiu vert÷, kaip galutinis
gamybin÷s veiklos rezultatas.
BNP susijęs su BVP šia priklausomybe:
BNP = BVP + KŠG – ŠGU (2.7)
čia: KŠG - kitose šalyse gyvenančių šalies piliečių valdomų įmonių, namų ūkių produkcija;
ŠGU - šalyje gyvenančių užsieniečių valdomų įmonių, namų ūkių produkcija.
Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuotas išlaidų, pajamų ir prid÷tinių verčių sumos
metodais.
BNP, o ir BVP, apskaičiuojamas einamosiomis ir palyginamosiomis kainomis. Einamosiomis
kainomis apskaičiuojamas produktas vadinamas nominaliuoju. Padalytas iš kainų indekso, jis
vadinamas realiuoju.
Apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą, sud÷tingiausia nustatyti neapskaitomos ekonomikos dalį.
Skaičiuojant BVP, reikia statistiškai įvertinti tris gamybos sektorius: formalųjį, neformalųjį ir
nelegalųjį. Šių sektorių turinys yra toks:
o formaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos, apie kurias
valdymo struktūros neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei (vengiama mok÷ti
mokesčius, nesilaikoma įstatymu numatytų standartų, nepateikiami duomenys statistikos tarnyboms);
o neformaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama veikla tokių ūkio subjektų,
kurių organizacinis lygis yra žemas, o darbo santykiai remiasi giminyste ir/ar kuo kitu, tačiau
įforminami darbo sutartimis. Šiam sektoriui priskirtini ir namų ūkiai, kurie naudojasi įvairiomis
mokamomis paslaugomis ir jas teikia. Šiame sektoriuje ryškūs du pagrindiniai neapskaitomos
ekonomikos tipai: „ekonominis šeš÷lis" (susiformuoja tada, kai ūkio subjektai vengia laikytis valstyb÷s
nustatytų normų, kad atsiskaitydami gal÷tų parodyti sumažintus gamybos kaštus ir apyvartą ir
padidintų savo pelną) ir „statistinis šeš÷lis" (susiformuoja tada, kai ūkio subjektai neįregistruoja
įmonių, slepia veiklas, neteisingai atsako arba visai neatsako į oficialiai teikiamus klausimus);
o nelegaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama įstatymais uždraustų paslaugų ir
prekių gamyba, legali gamybin÷ veikla, kurią vykdo neturintys leidimo arba kompetencijos asmenys ar
asmenų grup÷.
Yra trys neapskaitomos ekonomikos apimčių vertinimo metodų grup÷s:
o tiesioginiai metodai. Šie metodai duoda galimybę gauti duomenų apie fizinių ir juridinių asmenų
dalyvavimą neapskaitomoje ekonomikoje taikant imčių metodą ir specialius statistinius tyrimus;
o netiesioginiai metodai. Jais analizuojami duomenys apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą
34
neapskaitomoje ekonomikoje, jie lyginami, o neatitikimai nustatomi naudojant įvairius šaltinius:
monetarinius, ekonominius, socialinius;
o mišrieji metodai. Tai tyrimai, paremti tiesioginiais, netiesioginiais ir ekspertinių vertinimų
metodais.
Kitas, grynasis vidaus produktas (GVP) yra „tarpinis" rodiklis. Jis lygus:
GVP = BVP – PKP – A – NS (2.8)
čia: PKP - ilgalaikio materialaus turto priežiūros ir pan. sąnaudos;
A - ilgalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas;
NS - nuostoliai d÷l stichinių ir pan. nelaimių.
Nacionalin÷s pajamos (NP) - tai grynasis produktas gamybos kainomis arba faktine verte. NP
praktiniuose apskaičiavimuose naudojami šie metodai:
o pajamų;
o paskirstomasis;
o galutinio naudojimo.
Nacionalines pajamas skaičiuojant pajamų metodu sudedamos nuosavyb÷s ir verslumo pajamos
bei darbo užmokestis.
Nacionalin÷s pajamos paskirstomuoju metodu lygios:
NP =DP + KP + NDP (2.9)
čia: DP - darbo pajamos;
KP - kapitalo pajamos (procentai, nuomos mokestis, dividendai, įmonių nepaskirstytas pelnas,
valstybinių įmonių pelnas, įvairių bendrijų pelnas, administracinių įstaigų grynosios pajamos);
NDP - nesamdomojo darbo asmenų pajamos.
Nacionalin÷s pajamos galutinio naudojimo metodu apskaičiuojamos sudedant visų galutinių
produktų naudotojų išlaidas.
Asmenin÷s pajamos (AP) yra gyventojų bruto pajamos ir jos lygios:
AP = NP –NĮP –M – ĮS + TI + VĮI (2.10)
čia NĮP - įmonių nepaskirstytas pelnas;
M - įmonių pelno mokestis;
ĮS - įmokos į socialinio draudimo fondus;
TI - transferin÷s išmokos;
VĮI - verslo įmonių išmokos.
Grynosios asmenin÷s pajamos (GAP) yra AP be tiesioginių mokesčių ir įvairių rinkliavų sumos.
Bendrojo vidaus produkto netekties d÷l bedarbyst÷s nustatymo metodai. Bendrojo vidaus
produkto netektis d÷l bedarbyst÷s dažniausiai nustatoma ekspertiniais vertinimais ir tiesioginiais
skaičiavimais pagal formulę:
35
∆BVP= 1/100 × [(N
1
- Nn) × BV1
l
× 2,5] (2.11)
čia: N
n
- natūralusis nedarbo lygis (%);
N
1
- faktiškasis nedarbo lygis (%);
2,5 - Ouceno koeficientas, kuris rodo santykį tarp nedarbo lygio ir BVP atsilikimo. Šiuo atveju
skaičius rodo, kad, faktiniam nedarbo lygiui viršijus natūralųjį vienu punktu, BVP atsilieka 2,5%.
Fizin÷s apimties indeksas tiriant nacionalinio produkto rodiklius. Tiriant produkto rodiklių
dinamiką, skaičiavimų pagrindą sudaro fizin÷s apimties indekso skaičiavimai. Šis indeksas gali būti
apskaičiuotas dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu.
Skaičiuojant tiesioginiu būdu, naudojami duomenys apie produkciją, įvertintą vienų ir tų pačių
metų kainomis. Jeigu p
i1
- i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu, p
i0
– i-tojo produkto kaina
lyginimų baze paimtu laikotarpiu, q
i1
– produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir q
i0
– produkto kiekis
lyginimų baze paimtu laikotarpiu, tuomet produkto fizin÷s apimties indeksas (I
q
), panaudojant
lyginimų baz÷s kainas, bus apskaičiuojamas pagal formulę:



=
0 0
0 1
i i
i i
q
p q
p q
I (2.12)

Fizin÷s apimties indeksą skaičiuojant netiesioginiu, arba defliacijos, būdu, produkto indeksas
patikslinamas kainų indeksu, t.y.:
p
pq
q
I
I
I = (2.13)
čia: I
pq
- produkto vert÷s indeksas, apskaičiuotas naudojant tiriamųjų laikotarpių duomenis;
I
p
- kainų indeksas-defliatorius, apskaičiuotas imant q
n
(naudojamas Paasche formos kainų
indeksas).
Paache formos kainų indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:


=
1 0
1 1
i i
i i
q p
q p
IpP . (2.14)

2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas
Nacionalinis turtas. Nacionalinio turto sud÷tinių dalių apskaičiavimo metodai. Nacionalinis
turtas (toliau – NT) yra materialin÷s g÷ryb÷s bei tinkami naudoti gamtos ištekliai. Tai turtas, kurį
valdo valstyb÷, privatūs asmenys, kuris naudojamas verslo reikalams. Tai materialaus ir
nematerialaus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto visuma, kuri apibūdinama vertine (faktin÷mis ir
lyginamosiomis kainomis) išraiška ir natūra. NT yra momentinis dydis.
36
Nacionalinio turto sud÷tin÷mis dalimis imama:
o žem÷s fondas (X
1
+X
2
+ X
3
);
o išžvalgytos naudingosios iškasenos;
o įmonių ir bendrovių turtas (PK + KT);
o įstaigų ir organizacijų turtas (PK + AS);
o namų ūkių turtas;
o Lietuvos banko oficialiosios atsargos.
Čia: X
1
-žem÷; X
2
- miškai; X
3
- vidaus vandenys. Šių NT natūrinių-daiktinių sud÷tinių dalių vert÷
surandama taikant vidutines normatyvines kainas ir jų koregavimo koeficientus. Tai tiesioginiai
skaičiavimai. Jais surandama ir išžvalgytų naudingųjų iškasenų vert÷. PK - ilgalaikis materialus turtas
(pagrindinis kapitalas). Jis NT parodomas be nusid÷v÷jimo sumos, t. y. realia verte. KT - pinigin÷s
l÷šos, atsargos (AS) ir kitas turtas. PK, KT apskaičiuojami tiesioginiais skaičiavimais, panaudojus
įmonių, valstyb÷s institucijų duomenis. PK (angl. Cross or Net Fixed Capital) yra pagrindin÷ NT
sud÷tin÷ dalis.
Šitoks NT grupavimas vadinamas NT klasifikacija.
Namų ūkių turtas apskaičiuojamas panaudojus namų ūkių tyrimų (šių tyrimų pagrindą sudaro
imties metodas) duomenis. Šie duomenys apibendrinami ekspertinių vertinimų metodu, t. y. NT
atspind÷tas namų ūkių turtą apibūdinantis skaičius yra specialistų ekspertų apklausos rezultatas.
Lietuvos banko oficialiosios atsargos nustatomos tiesioginiais skaičiavimais.
Statistikos praktika rodo, kad, apskaičiuojant NT, dažniau remiamasi tiesioginių skaičiavimų
metodu. Šį metodą papildo rečiau naudojamas „nepertraukiamos inventorizacijos" metodas, kuris yra
ekspertinių vertinimų klas÷s metodas.
Statistikos praktika NT aiškina ir taip: nacionalinis turtas yra ekonominis turtas,
funkcionuojantis kaip kaupimo priemon÷, d÷l kurios instituciniai vienetai įgyja nuosavyb÷s teises
(individualias arba kolektyvines) ir kurią valdyti arba naudoti yra ekonomiškai naudinga jos
savininkams. Ekonominę naudą sudaro pirmin÷s pajamos, susidarančios turtą naudojant, ir holdingo
pelnas/nuostolis, kuris gali atsirasti disponuojant turtu.
Turtas skirstomas į nefinansinį ir finansinį.
Nefinansinis turtas gali būti sukurtas ir nesukurtas.
Sukurtas turtas yra toks nefinansinis turtas, kuris atsiranda kaip gamybos procesų rezultatas. Jį
sudaro:
o ilgalaikis turtas, kuris yra pakartotinai arba pastoviai gamyboje daugiau nei vienerius metus
(ilgalaikis turtas dar skirstomas į materialų ir nematerialų);
o trumpalaikis turtas, arba atsargos, kurios yra naudojamos gamyboje kaip tarpin÷s;
o vertyb÷s, kurios n÷ra naudojamos gamyboje arba vartojimo sferoje, o yra įsigyjamos ir laikomos
37
kaip kaupimo priemon÷.
Nesukurtas turtas yra nefinansinis turtas, kuris atsiranda ne d÷l gamybos. Jis gali būti materialus ir
nematerialus:
o materialus nesukurtas turtas yra tas gamtinis turtas, kuriam yra nustatyta nuosavyb÷s teis÷ (tod÷l,
pvz., jūros, oro erdv÷ n÷ra materialus nesukurtas turtas);
o nematerialų nesukurtą turtą sudaro patentai, perduodami kontraktai, įgytas prestižas ir kt.
Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mok÷jimo priemones, finansinius reikalavimus
ir ekonominį turtą, artimą finansiniams reikalavimams:
o mok÷jimo priemones sudaro piniginis auksas, specialiosios skolinimosi teis÷s (toliau - SST),
valiuta ir ind÷liai;
o finansiniai reikalavimai įgalioja jų tur÷tojus, kreditorius, gauti apmok÷jimus iš kitų institucinių
vienetų, debitorių, kurie turi atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Finansiniai reikalavimai yra
vertybiniai popieriai, paskolos ir kt.;
o ekonominis turtas, artimas finansiniams reikalavimams, yra akcijos ir kt.
Lietuvos statistikos praktika yra sukaupusi šalies nacionalinio turto skaičiavimo patirtį. Yra
nustatomas valstybei nuosavyb÷s priklausantis turtas.
Duomenų apie valstybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. geguž÷s 16 d. nutarimas Nr. 466 „D÷l valstybei ir savivaldyb÷ms
nuosavyb÷s priklausančio turto ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos", Lietuvos Respublikos
Vyriausyb÷s 2002 m. rugs÷jo 10 d. nutarimas Nr. 1429 „D÷l Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie
valstybei arba savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo" bei Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s generalinio direktoriaus įsakymai.
Pateikiami duomenys apie turtą, kuris nuosavyb÷s teise priklauso valstybei ir kurį patik÷jimo teise
valdo valstyb÷s įmon÷s; valstyb÷s institucijos, įstaigos ir organizacijos; Lietuvos bankas; savivaldyb÷s.
Pateikiami duomenys apie valstyb÷s įmonių; valstyb÷s institucijų, įstaigų ir organizacijų lizingo
(finansin÷s nuomos) būdu įsigytą turtą, kuris teisiniu požiūriu taps valstyb÷s nuosavybe tik sumok÷jus
už jį visą lizingo sutartyje numatytą kainą.
Pateikiami duomenys apie valstyb÷s turto valdytojų (valstyb÷s biudžetinių įstaigų ir valstyb÷s
įmonių) įsipareigojimus ir apie valstyb÷s įsipareigojimus.
Nacionalinio turto dinamikos tyrimas. Tarkime, kad X
i0
- i-osios nacionalinio turto (NT)
sud÷tin÷s dalies apimtis metų pradžioje, X
i1
– i-tos dalies apimtis metų pabaigoje, o jos kainų indeksas
yra I
pi
tuomet:
1) i-osios NT sud÷tin÷s dalies padid÷jimas lygus: X
i1
– X
I0
= ∆X
i
, o did÷jimo tempas:
I
xi
= X
i1
: X
I0
;
2) metų pabaigos NT bus lygus:
38

× ∆ + =
pi i i i
I X X NT ) (
0
(2.15)
3) NT padid÷jimas lygus: NT
1
– NT
0
, o did÷jimo tempas: NT
1
/ NT
0
ir jeigu NT
1
= 30 mlrd. Lt, o
NT
0
=25 mlrd. Lt, tai per metus NT padid÷jo 20 %, t .y.: 30 / 25 = (1,20 × 100) - 100.
2.3. KAINŲ, BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA
2.3.1. Kainų tyrimas.
Kainų steb÷jimo metodai. Pagrindin÷ informacin÷ baz÷ kainų pokyčiams įvertinti yra
produkcijos, prekių ir paslaugų kainų ir tarifų registravimas įvairių nuosavyb÷s formų įmon÷se ir
atrankiniai (imties metodo pagrindu) namų ūkių (toliau – NŪ) tyrimų duomenys apie gyventojų
išlaidas šioms prek÷ms ir paslaugoms įsigyti.
Kainų lygis stebimas dokumentiniu ir tiesioginiu būdu. Kai kainos ir tarifai tvirtinami
Vyriausyb÷s ir jos galioja visoje Lietuvoje, duomenys apie jas renkami centralizuota tvarka.
Pagrindiniai jų šaltiniai yra Vyriausyb÷s nutarimai ir kainoraščiai. Kai kainas ir tarifus tvirtina miestų
(rajonų) valdybos, duomenis apie jas renka miestų ir rajonų statistikos darbuotojai. Šiuo atveju
duomenų šaltinis yra savivaldybių potvarkiai.
Duomenys apie kainas, kurias formuoja rinka, gaunami tiesiogiai registruojant šias kainas
apsilankymo dieną atitinkamoje parduotuv÷je ar paslaugų įmon÷je, turgaviet÷je, pas privačius
pardav÷jus. Šitoks tyrimas yra atrankinis (imties metodo pagrindu). Dažniausiai taikoma daugiapakop÷
imtis:
o pirmiausia atrenkami miestai ir rajonai, atstovaujantys tam tikriems geografiniams rajonams ar
regionams;
o po to atrenkamos konkrečios parduotuv÷s, paslaugų įmon÷s ir pan.;
o galiausiai atrenkamos prek÷s ir paslaugos, kurių kainos bus registruojamos.
Kainų indeksai. Ūkio statistikos praktika apima gamintojų, prekių apyvartos, vartotojų kainų
„pragyvenimo kainos" (gyvenimo brangumo, arba egzistencinio minimumo), eksporto-importo kainų
indeksų skaičiavimus. Tai konkretūs agregatinių Laspeyreso ir Paasche kainų indeksų,
besiskiriančių sv÷rimo sistemomis, taikymo variantai. Štai, sudarant eksporto-importo kainų indeksus,
atspindinčius atskirų prekių grupių kitimus kainos požiūriu, svoriai yra prekių kiekiai; sudarant
pragyvenimo kainos indeksą, svoriai yra gyvenimo reikmenų kiekiai.
Kainų indeksas pagal Laspeyresą (IpL)apskaičiuojamas pagal formulę:



=
0 0
0 1
i i
i i
q p
q p
IpL (2.16)
Kainų indeksas pagal Paasche (IpP) apskaičiuojamas:
39


=
1 0
1 1
i i
i i
q p
q p
IpP (2.17);
čia: p
i1
- i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu, p
i0
– i-tojo produkto kaina lyginimų baze paimtu
laikotarpiu, q
i1
- produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir q
i0
- produkto kiekis lyginimų baze paimtu
laikotarpiu.
Teoriniu požiūriu šios indeksų formul÷s yra lygiareikšm÷s. Kurią iš jų naudoti - lemia kainų
indekso skaičiavimo tikslai. Vis d÷lto, sudarant kainų indeksus, svarbiausia teisingai parinkti svorius,
prekių, paslaugų ar pan. atstovus iš jų grupių.
Vartotojų (vartojimo) kainų indeksas (toliau - VKI) skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę.
Svoriai nustatomi remiantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Naudojama Individualaus
vartojimo tikslų dvylikos pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų grupių klasifikacija (toliau -
COICOP). VKI skaičiavimams suformuotą „vartojimo krepšelį" sudaro pagrindin÷s vartojimo prek÷s ir
paslaugos, kurių kainų pokyčiai ir įvertinami. Lietuvos statistikos departamentas akcentuoja, kad
vartotojų kainų indekso paskirtis - įvertinti prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, apmoka ir vartoja
gyventojai, kainų lygio pokyčius laiko atžvilgiu.
Suderintas vartotojų kainų indeksas (toliau - SVKI) - rodiklis infliacijos lygiui Europos Sąjungos
(toliau - ES) šalyse matuoti. Jis naudojamas tarptautiniams palyginimams, Europos centrinio banko
pinigų politikai vykdyti.
Poreikis skaičiuoti SVKI atsirado 1991 m. pabaigoje, pasirašius Mastrichto sutartį. Pagal sutarties
109j straipsnį ES šalys nar÷s įsipareigoja užtikrinti ekonominę konvergenciją. Vienas iš pažangos
kriterijų šioje srityje yra aukštas kainų stabilumo laipsnis, pasireiškiantis infliacijos rodiklių suart÷jimu
su atitinkamais trijų šalių narių, pasiekusių šioje srityje geriausių rezultatų, rodikliais. Infliacija turi
būti matuojama tarpusavyje suderintais ir palyginamais vartotojų kainų indeksais.
SVKI sudaromas taikant Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių, pritaikytą
SVKI (COICOP/HICP – angl. Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the
needs of HICPs). SVKI yra Laspeyres tipo indeksas. Laspeyres formul÷ taikoma visų COICOP/HICP
klasifikatoriaus lygmenų ir bendrajam SVKI skaičiuoti. Elementarios aib÷s kainų indeksas
apskaičiuojamas kaip kainų aritmetinių vidurkių santykis.
Gamintojų kainų indeksai (toliau - GKI) skaičiuojami apdirbamosios ir išgaunamosios pramon÷s
produkcijai. Nuo 1996 m. naudojamas Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius
(NACE Rev.l). Naudojama Laspeyreso formul÷, tačiau baziniai metai svorių nustatymui keičiami kas
metai, naudojant t - dvejų metų pardavimų struktūrą, o baziniu laikotarpiu nustatant kainų pokyčius
imamas pra÷jusių metų gruodžio m÷nuo. Duomenis apie kainas praneša įmon÷s. Prekių, skirtų vidaus
rinkai, kainos registruojamos FCA sąlygomis (ang. Free Carrier). Į registruojamą kainą neįeina
prid÷tin÷s vert÷s ir akcizo mokesčiai. Eksportuojamoms prek÷ms registruojamos FOB (angl. Free on
40
Board) kainos, t.y. į prekių vertę įeina transportavimo iki Lietuvos sienos kaštai.
Statybos kainų indeksas (toliau - SKI) parodo atliktų statybos objektų užbaigimo kaštų pokyčius
per tam tikrą laikotarpį. Indekso skaičiavimui atrinkti statybos objektai - gyvenamieji pastatai ir šių
statinių kategorijų objektai: pramon÷s, administraciniai pastatai, švietimo, sveikatos apsaugos,
komunalin÷s infrastruktūros, vandens valymo, kelių ir gatvių rekonstrukcijos objektai. Kiekvieno
objekto atveju įvertinamos statybos medžiagų, įrengimų, darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir
kitos išlaidos. Šias kainas praneša statybos įmon÷s. Indeksas skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę.
Žem÷s ūkio produkcijos kainos. Šiai produkcijai skaičiuojamas bendras supirkimo kainų indeksas
bei atskirai augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s produktų supirkimo kainų indeksai. Duomenys apie
kainas gaunami iš didmenin÷s prekybos ir žem÷s ūkio produkciją perdirbančių įmonių. Indeksai
skaičiuojami pagal Laspeyreso formulę.
Eksportuojamų/importuojamų prekių kainų indeksas išreiškia eksportuojamų/importuojamų
prekių į/iš šalies teritoriją pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinis duomenų šaltinis indeksui
skaičiuoti yra Užsienio prekybos statistika, rengiama remiantis muitinių krovinių deklaracijų
(Bendrųjų dokumentų) ir Intrastato duomenimis, Lietuvos pramon÷s produkcijos gamintojų,
eksportuojančių savo produkciją, duomenys apie pardavimo kainas, Lietuvos importuojančių įmonių
duomenys apie pirkimo kainas. Indeksui skaičiuoti taikoma Laspeyres formul÷.
Eksportuojamos/importuojamos prek÷s klasifikuojamos, remiantis Lietuvos Respublikos
kombinuotąja muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra (toliau - KPN), sudaryta
Europos Bendrijos kombinuotosios prekių nomenklatūros (CN – angl. Combined Nomenclature)
pagrindu.
2.3.2. Bankų ir finansų sektoriaus statistika
Bankų statistika. Lietuvos finansinių įstaigų sistemą apibendrintai sudaro:
o Lietuvos bankas;
o depozitiniai (komerciniai) bankai;
o kitos kreditin÷s įstaigos;
o draudimo įmon÷s;
o Vilniaus vertybinių popierių birža;
o finansų maklerio įmon÷s;
o investicin÷s bendrov÷s.
Ekonominiais statistiniais skaičiavimais bankininkyst÷s srityje identifikuojama:
o bankininkyst÷s sistema;
o bankin÷ veikla (įsipareigojimai, pinigų atsargos, nominalus pinigų kiekis, tarpbankin÷s
paskolos, vidutin÷s palūkanos);
o pinigai ir infliacijos mastai, valiutų kursai.
41
Bankininkyst÷s sistema apibūdinama atliekant bankų statistinį grupavimą įvairiais grupavimo
požymiais. Pavyzdžiui, bankai pagal veiklos kryptis gali būti grupuojami į šias grupes:
o centrinį;
o emisijos;
o komercinius;
o inovacinius;
o ipotekinius;
o taupomuosius.
Bankin÷ veikla identifikuojama ekonominių statistinių rodiklių (bankin÷s veiklos indikatorių)
sistema. Šioje sistemoje svarbiausi rodikliai, be pamin÷tų, yra:
o banko paslaugų vert÷ - banko gauto procento normos ir išmok÷to procento normos skirtumas;
o operacin÷s pajamos - kreditinių operacijų procentas; investicijų į vertybinius popierius procentai
ir dividendai; steig÷jų bei spekuliatyvinių biržos sandorių pelnas; komisiniai už atsiskaitymus ir
pervedimus; užsienio operacijų pajamos;
o bendrasis pelnas – bendrųjų pajamų ir išlaidų skirtumas;
o balansinio pelno norma - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis;
o banko likvidumas - sugeb÷jimas laiku padengti įsiskolinimus; banko aktyvų ir pasyvų santykis
bei struktūra;
o banko stabilumas (pastovumas) - išduotų paskolų sumos ir depozitų (ind÷lių) santykis, arba
pasyvų ir aktyvų santykis;
o kreditavimo apimtys - skolininkų neapmok÷tų įsiskolinimų likutis;
o sumos, gautos pagal depozitus - nerealizuotų aktyvų likutis, pinigai, gauti pagal depozitus;
o pinigų mas÷ - pirkimo ir mok÷jimo priemonių visuma;
o pinigų apyvartos greitis. Jis apibūdinamas:
a) pinigų apyvartumu pajamų apyvartoje (BVP ir vidutinio pinigų agregato P2 santykis. Čia P2
yra pinigų P1 ir kvazipinigų suma. P1 - neterminuoti ind÷liai ir pinigai apyvartoje. Kvazipinigai -
terminuoti šalies ir konvertabilios bei nekonvertabilios užsienio valiutos (perskaičiuotos šalies valiuta)
ind÷liai);
b) pinigų apyvartumu atsiskaitymų apyvartoje (banko pervestų l÷šų pagal einamąsias sąskaitas ir
pinigų agregato P2 santykis).
Pinigų perkamoji galia. Pinigų perkamosios galios pakitimas identifikuojamas indeksu (I
pg
),
kuris apskaičiuojamas taip:
VKI
I
pg
1
= (2.18)
čia: VKI - vartotojų kainų indeksas.
42
Šitaip apskaičiuotas indeksas vadinamas pinigų perkamosios galios indeksu. Jis ir VKI savo
turiniu yra skirtingi. Šitai matyti ir iš šio pavyzdžio. Tarkime, ataskaitiniu laikotarpiu prek÷s kaina
sudar÷ 1,39 Lt, o baziniu laikotarpiu - 1,43 Lt. Šiais duomenimis, prek÷s kaina sumaž÷jo 2,797% =
[(1,39/1,43) - 1] × 100%. Tuo tarpu lito perkamoji galia padid÷jo 2,878% = [(1,43/1,39) - 1] × 100%.
Pinigai, valiuta, infliacija - susijusios sąvokos. Valiutos (šalies piniginio vieneto) kursas yra dviejų
valiutų tarpusavio keitimo proporcija. Ekonominiams statistiniams skaičiavimams priskiriami
vidutinio valiutos kurso skaičiavimai. Šis kursas yra n-ojo laipsnio šaknis iš keleto laikotarpių valiutos
kursų, apskaičiuotų tiesioginiu metodu (valiutos kiekis, tenkantis kotiruojamos valiutos vienetui),
sandaugos. Kitaip tariant, jis yra geometrinis vidurkis.
Valiutos kurso kitimo tendencijai apibūdinti naudojamas grafinis duomenų vaizdavimo būdas,
vykdomas duomenų analitinis išlyginimas panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą ar jo
nepanaudojus.
Infliacija identifikuojama VKI kitimo mastu. Tarkime, rugs÷jo m÷nesį, palyginti su rugpjūčio
m÷nesiu, VKI sudar÷ 1,15 (kainos padid÷jo 15 proc.), o spalio m÷nesį, palyginti su rugs÷jo m÷nesiu, jis
buvo 1,47 (kainos padid÷jo 47%). Taigi spalio m÷nesį, palyginti su rugpjūčio m÷nesiu, kainos padid÷jo
(infliacijos mastas) 69% = (1,15 × 1,47) = (1,69 × 100) – 100%.
Infliaciją lydi pinigų nuvert÷jimas, kuris, identifikuojamas perkamosios galios indeksu I
pg
.
Valstyb÷s ir savivaldybių institucijų finansų tyrimas. Pagrindin÷mis Lietuvos valstyb÷s ir
savivaldybių institucijų finansų grandimis yra:
• nacionalinis biudžetas:
- valstyb÷s biudžetas
- savivaldybių biudžetai;
o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas;
o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;
o nebiudžetiniai fondai.
Tiriant valstyb÷s ir savivaldybių finansus pateiktas grupavimas imamas pagrindu. Nustatoma:
o pajamų ir išlaidų apimtis, dinamika ir sud÷tis;
o pajamų ir išlaidų struktūra pagal:
- gavimo šaltinius ir išlaidų kryptis;
- biudžetų rūšis;
- žinybinį ir kitokį priklausomumą.
Pajamų ir išlaidų struktūra tiriama atsižvelgus į biudžetų pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal tam
tikrus požymius į vienarūšes grupes.
Tiriant biudžetų pajamas ir išlaidas nuodugniau, skaičiuojami absoliutiniai ir santykiniai struktūros
pokyčių rodikliai. Tarkime, x
i0
– i-ojo biudžeto skyriaus apimtis pra÷jusiame laikotarpyje; x
i1
– i-ojo
43
biudžeto skyriaus apimtis ataskaitiniame laikotarpyje, tuomet i-ojo biudžeto skyriaus lyginamasis
svoris ataskaitiniame laikotarpyje sudarys:
100
1
1
1
×
|
|
¹
|

\
|
=
∑ i
i
i
x
x
f (2.19)
pra÷jusiame laikotarpyje:
100
0
0
0
×
|
|
¹
|

\
|
=
∑ i
i
i
x
x
f (2.20)
Šiais duomenimis, absoliutiniai biudžeto skyriaus struktūros pokyčiai bus lygūs:
∆f
i
= f
i1
– f
i0
(2.21)
o santykiniai struktūros pokyčiai, rodantys pasikeitimų intensyvumo laipsnį, sudarys:
0
1
i
i
f
f
f
i
i
= . (2.22)
2.4. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS
Ūkio konjunktūros indikatoriai ir jų sudarymo metodai. Ekonominiai statistiniai rodikliai,
identifikuojantys ūkio aktyvumą, vadinami ekonominiais indikatoriais. Pagrindiniai jų klasifikavimo
požymiai yra šie:
o skaičiavimams naudotų duomenų pobūdis (objektyvūs, subjektyvūs);
o kompleksiškumas (paprastieji, bendrieji, arba kompleksiniai).
Bendrieji indikatoriai yra įvertinantys ūkinę situaciją šalyje. Tai bendrasis vidaus produktas,
bendrasis nacionalinis produktas, nacionalin÷s pajamos ir kt.
Bendrųjų indikatorių klas÷ yra kompleksin÷. Jai priskiriami paprastųjų indikatorių junginiai.
Paprastaisiais indikatoriais apibūdinami atskiri ūkiniai reiškiniai, šių reiškinių dalys ar savarankiški
komponentai, apibūdinantys ūkio politikos tikslus bei jų siekimo priemones.
Klasikin÷ ūkio ciklų statistinio tyrimo metodika. Ūkio svyravimai yra keturių rūšių:
o sezoniniai (S; sezono pasikeitimo arba įvairių kalendorinių ir religinių švenčių bei papročių
rezultatas);
o ilgalaikiai (T; trendas; ilgalaikis ir pastovus ūkio aktyvumo did÷jimas);
o nereguliarūs (I; nenumatyti ūkio aktyvumo pasikeitimai, kuriuos lemia įvairūs atmosferos
pokyčiai, technikos atradimai arba politiniai įvykiai);
o cikliniai (C; ilgalaikiai ir nereguliarūs. Juos lemia ekonomin÷s j÷gos ūkio viduje, kurios yra
bendro ekonominio gyvenimo dalis).
Ekonominiame indikatoriuje šias svyravimų rūšis (komponentes) sieja priklausomyb÷:
T + S + C + I. (2.23)
Tyrimų tikslas - šių komponenčių apimtis nurodyti skaičiais. Sud÷tingiausia parinkti funkcijos tipą
44
Parenkant funkcijos tipą, taikomas grafinis duomenų vaizdavimo būdas. Šiuo būdu, sudarius faktinių
duomenų grafiką vizualiai nusakomas funkcijos tipas.
Funkcijos pasirinkimo teisingumu įsitikinama palyginus įvairioms funkcijoms apskaičiuotas
vidutinę absoliutinę procentinę paklaidą ir vidutinę procentinę paklaidą. Mažesn÷ šių dydžių reikšm÷
rodo tinkamesnę funkciją.
Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymas - galutinis tyrimų tikslas. Ekonominių indikatorių
prognostin÷s reikšm÷s gaunamos trendo funkcijų pagrindu. Veiksminga trumpalaikių prognozių
gavimo priemon÷ yra eksponentinis išlyginimas. Tokio tipo modeliai priklauso simptominių
ekonometrinių modelių grupei.
Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymui, situacijos šalies ūkyje vertinimui pasitelkiami ir
ekspertiniai ar artimi jiems vertinimai. Dažnai tokie tyrimai remiasi vadinamąja racionalių lūkesčių
teorija. Šią teoriją pirmą kartą pristat÷ J.Muth 1961 m. Ją išpl÷tojo R.Lucas ir kt.
Pagrindin÷s teorijos prielaidos yra šios: jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su
pastebimais procesais, racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius ir prognozes, susijusias su šiais
procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
Šios teorijos pagrindu Lietuvoje atliekamas specialus tyrimas, arba apklausa. Joje dalyvauja
finansininkai, gamybininkai, paslaugų ir prekybos sektoriaus atstovai. Apklausa yra anketin÷. Anketą
sudaro 12 (skaičius nepastovus) makroekonominių rodiklių sąrašas. Jame yra ir šie rodikliai:
o BVP ir jo dinamika;
o infliacijos mastas;
o nedarbo lygis;
o vidutinis darbo užmokestis;
o vidutin÷s namų ūkių pajamos ir išlaidos;
o namų ūkių pajamų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms;
o neapskaitytas importas ir eksportas;
o įmonių pelnas bei investicijos;
o prognozuojamos palūkanos;
o lito kursas palyginti su JAV doleriu.
2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI

Pagrindin÷s balansinių ir sintetinių skaičiavimų sąvokos yra šios:
o balansinis modelis (angl. balance model). Tai balansinių lygybių ir santykių sistema. Lygybių,
kurios atspindi dviejų elementų – išteklių ir jų naudojimo - atitikimą;
o balansin÷ lentel÷ (angl. double table). Kitaip vadinama šachmatine lentele. Šioje lentel÷je tiek
vertikaliai, tiek horizontaliai išd÷stytos taip pat pavadintos skiltys ir eilut÷s;
45
o balansų metodas (angl. balance technique). Tai išteklių ir jų poreikio palyginimo metodas.
Nacionalinių sąskaitų sistema. Balansinių lentelių, atspindinčių įvairių produkto ir pajamų
rodiklių tarpusavio ryšius, paskirstymą ir naudojimą, visuma vadinama nacionalin÷mis sąskaitomis.
Šios sąskaitos sudaro kelių lygių sistemą. Tai yra:
o ekonominiai agentai ir instituciniai vienetai;
o institucinių vienetų grup÷s;
o ekonomikos sektoriai;
o nacionalin÷ ekonomika.
Nacionalinių sąskaitų sistemos (toliau - NSS) pagrindin÷s sąvokos yra šios:
o ekonominis agentas (ūkinis subjektas, galintis daryti savarankiškus sprendimus, privalantis vesti
ekonominių operacijų, išteklių ir pajamų apskaitą);
o ekonomikos rezidentai (namų ūkiai ir pavieniai asmenys, sudarantys namų ūkį; įmon÷s ir jų
dariniai; pelno nesiekiančios įmon÷s, aptarnaujančios namų ūkius; šalies valdymo įstaigos ir
institucijos);
o ekonomin÷s operacijos (prekių ir paslaugų, paskirstymo, finansin÷s).
NSS gamybai priskiria paslaugas, visą sukurtą produkciją, faktiškai patenkančią į rinką,
neatsižvelgiant į tai, ar ji parduodama, mainoma ar suvartojama savo reikm÷ms. Veikla laikoma
gamybine, jeigu tai vyksta iniciatyva institucinio vieneto, turinčio nuosavyb÷s teisę į šią veiklą, jam
stebint ir atsakant už tos veiklos rezultatus.
NSS svarbiausi bruožai yra:
o sistematiškumas;
o platus gamybos sferos aiškinimas;
o ekonomin÷s operacijos vertinamos rinkos kainomis arba jų analogais;
o taikomas dvejybinio įrašo principas;
o įvertina ūkin÷s veiklos rezultato formavimo procesą;
o atspindi realų produktą ir pajamų kūrimą bei skirstymą;
o atspindi produkto paskirstymo eigą.
Ūkio statistikos teorija numato trijų lygių, arba klasių nacionalinių sąskaitų sistemos sąskaitas.
Pirmosios klas÷s sąskaitos atspindi bendruosius (apibendrinančius) ekonominius rodiklius, parodo
valstyb÷s pl÷tojimosi tendencijas. Šios klas÷s sąskaitos vadinamos konsoliduotomis arba suvestin÷mis.
Jų yra keturios:
o gamybos (bendrojo vidaus produkto);
o vartojimo (pajamų paskirstymo bei pajamų-išlaidų apskaičiavimo);
o kaupimo (kapitalo operacijų);
o išorinių (užsienio) operacijų.
46
Antrosios ir trečiosios klas÷s sąskaitos yra vienodo lygio. Jų paskirtis - detalizuoti, papildyti
pirmosios klas÷s sąskaitas. Štai antrosios klas÷s sąskaitos papildo pirmosios klas÷s sąskaitas produkto
gamybos, vartojimo ir kaupimo požiūriais, trečiosios - pajamų ir išlaidų, kapitalinių investicijų
finansavimo požiūriais. Kiekviena klas÷ turi standartines sąskaitas ir standartines balansines lenteles.
NSS sąskaitas papildo pagalbin÷s lentel÷s. Jose detalizuojami įvairūs situaciją ūkyje apibūdinantys
bendrieji rodikliai.
Analizuojant nacionalinių sąskaitų turinį, naudojamasi šiomis balansin÷mis lygyb÷mis:
Pridedamoji vert÷ + Importas = Prek÷s, kiti produktai ir paslaugos + Kapitalin÷s investicijos +
Eksportas;
Kaupimas = Kapitalin÷s investicijos - Ilgalaikio materialaus turto panaudojimas+ Skolų saldo;
Pridedamoji vert÷ = Kapitalin÷s investicijos + Prek÷s, kiti produktai ir paslaugos + (Eksportas -
Importas = Užsienio prekybos saldo).
Lietuvos statistikos departamentas sudaro šias sąskaitas:
0: Prekių ir paslaugų sąskaitą, kuri parodo visus prekių ir paslaugų išteklius (išleidimą ir importą)
ir jų panaudojimą (tarpinį vartojimą, galutinį vartojimą, pagrindinio kapitalo formavimą, eksportą). Ši
sąskaita visada subalansuota ir neturi likutinio ar balansinio straipsnio.
I: Gamybos sąskaitą, kuri parodo prekių ir paslaugų gamybą, apibr÷žtą NSS. Šios sąskaitos
pagrindinis rodiklis yra bendrasis išleidimas ir BVP. Bendrasis išleidimas parodo prekių ir paslaugų
bazinę vertę (su subsidijomis gaminiams, bet be mokesčių gaminiams), kuri yra rezidentinių
institucinių vienetų tam tikro laikotarpio veiklos rezultatas. Bendrąjį išleidimą sudaro rinkos ir ne
rinkos prek÷s ir paslaugos.
BVP apibr÷žiamas kaip bendrojo išleidimo vert÷ minus tarpinis vartojimas. Jis rodomas rinkos
kainomis (su mokesčiais gaminiams, eksporto ir importo mokesčiais, be subsidijų). BVP, arba
pridedamoji vert÷ (gamybos kainomis), yra ištekliai, iš kurių suformuojamos pirmin÷s pajamos NSS.
II.l.l: Pajamų formavimo sąskaitą, kuri parodo paskirstomuosius sandorius, betarpiškai susijusius
su gamybos procesu. Ištekliai susideda iš BVP, kurio panaudojimo rūšys apima kompensacijas
dirbantiesiems ir mokesčius gamybai bei importui, atskaičius subsidijas gamybai tuo atveju, jei jos
įtrauktos į produkcijos vertę. Balansinis straipsnis yra pelnas ir jam prilygintos pajamos/mišrios
pajamos.
II.1.2: Pirminių pajamų išd÷stymo sąskaitą, kuri parodo pajamų paskirstymą (palūkanos,
dividendai, renta ir kt.) įvairiems ekonomikos sektoriams. Dirbančiųjų gaunama kompensacija yra
namų ūkio pajamų paskirstymo ištekliai. Mokesčiai gamybai ir importui minus gamybos ir importo
subsidijos yra Vyriausyb÷s ištekliai. Balansinis straipsnis yra pirminių pajamų balansas.
II.2: Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitą, kurioje apskaitomi einamieji mokesčiai ir transferai.
Pajamų mokesčiai ir socialin÷s išmokos yra ištekliai Vyriausybei, o tarp jų socialin÷s išmokos
47
(pensijos ir pašalpos) – ištekliai namų ūkiams. Sąskaita parodo, kaip kiti einamieji transferai
pasiskirsto tarp įvairių ekonomikos sektorių. Balansinis straipsnis yra bendrosios disponuojamosios
pajamos.
II.4.1: Disponuojamųjų ir pakoreguotų pajamų panaudojimo, sąskaita, kuri parodo, kaip
disponuojamosios pajamos pasiskirsto tarp galutinio vartojimo ir kaupimo namų ūkių ir Vyriausyb÷s
sektoriuose, kurie turi galutinį vartojimą. Ši sąskaita namų ūkiams turi koreguojantį straipsnį, kur
parodyta ne tik individualaus vartojimo išlaidų ir bendrojo taupymo suma namų ūkyje, bet ir
valstybinių įstaigų individualaus vartojimo išlaidos (švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam
draudimui, socialinei apsaugai, sveikatingumui, poilsiui ir kultūrai). Balansinis straipsnis yra bendrasis
taupymas.
III.l: Kapitalo sąskaitą, kuri fiksuoja sandorius, susijusius su nefinansinių aktyvų įsigijimu, ir
kapitalo transferus, susijusius su turto perskirstymu. Ši sąskaita parodo įvairių rūšių investicijų
panaudojimą nefinansiniuose aktyvuose. Balansinis straipsnis yra kreditavimas arba skolinimasis.
Lietuvos statistikos praktikoje nacionalin÷je sąskaityboje naudojamas Europos Sąjungos
ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK; NACE rev.l). Šio klasifikatoriaus pavyzdys pateiktas
2.2 lentel÷je.
2.6. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS
Valstyb÷s vietos nustatymas. Jeigu siekiama nustatyti valstyb÷s rangą - jos užimamą vietą šalių
grup÷je, gali būti naudojami ekspertinių vertinimų metodų klas÷s metodai. Jie nesud÷tingi.
Skaičiavimai atliekami keliais etapais. Pateiksime dažnesnį jų atvejį.
Pirmasis etapas. Suformuojama skaičiavimams reikalinga duomenų baz÷. Tai charakteringų
bruožų skaitmenin÷s išraiškos, ekonominių statistinių rodiklių lygiai. Duomenys gali būti ir
ekonominiai statistiniai rodikliai, nurodyti 2.4 lentel÷je.
2.4 lentel÷. Ekonominiai statistiniai rodikliai pagal valstybes
Valstyb÷s numeris 1 2 3 4
A, tūkst. Lt 40 35 42 38
B, mln. Lt 110 100 90 95
C, mln. Lt 24 22 25 23

Patogumo d÷lei duomenis užrašysime šiuo pavidalu:
40 35 42 38
110 100 90 95
24 22 25 23
Ekonominiai statistiniai rodikliai turi būti šalių ypatumus išreiškiančios charakteristikos. Pačius
48
rodiklius ir jų skaičių nulemia šalių ypatumai. Juos parenkant, tikslinga naudoti ekspertinius
vertinimus. Skaičiavimų patikimumą didina ir ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s
charakteristikos. Jos parenkamos taip, kad jų suma būtų lygi 1. (Tarkime, pavyzdžio atveju ekspertai
nurod÷ šias ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s charakteristikas: pirmo rodiklio - 0,3, antro - 0,2 ir
trečio - 0,5.)
Antrasis etapas. Absoliutin÷s ekonominių statistinių rodiklių išraiškos pakeičiamos santykin÷mis
charakteristikomis. Šiame skaičiavimų etape surandama kiekvieno rodiklio lygių suma. Toliau
kiekvienos šalies rodiklio lygis dalijamas iš šios sumos, t.y.:
40 + 35 + 42 + 38 = 155;
40/155 = 0,258; 35/155 = 0,226; 42/155 = 0,271; 38/155 = 0,245 ir t.t.
Skaičiavimų rezultatas yra „santykinių charakteristikų" matrica, kurioje kiekvienos eilut÷s skaičių
suma turi būti lygi 1. „Santykin÷s charakteristikos" yra bevardžiai dydžiai, reikalingi apibendrinant
skirtingo turinio ekonominius statistinius rodiklius.
Mūsų atveju, atlikę aukščiau parodytus skaičiavimus, turime šią „santykinių charakteristikų"
matricą:
0,258 0,226 0,271 0,245
0,278 0,253 0,228 0,241
0,255 0,234 0,266 0,245
Trečiasis etapas. „Santykinių charakteristikų" matricos duomenų koregavimas ekonominių
statistinių rodiklių svorin÷mis charakteristikomis:
0,258 • 0,3 0,226 • 0,3 0,271 • 0,3 0,245 • 0,3 = 0,0774 0,0678 0,0813 0,0735
0,278 • 0,2 0,253 • 0,2 0,228 • 0,2 0,241 • 0,2 = 0,0566 0,0506 0,0456 0,0482
0,255 • 0,5 0,234 • 0,5 0,266 • 0,5 0,245 • 0,5 = 0,1275 0,1170 0,1330 0,1225
Šis skaičiavimų etapas yra priešpaskutinis, tačiau nebūtinas. Jo tikslas t÷ra suteikti skaičiavimams
daugiau korektiškumo bei pagrįstumo.
Ketvirtasis etapas. Valstyb÷s rango nustatymas. Tai paskutinis skaičiavimų etapas. Jo turinys
nesud÷tingas: antrajame skaičiavimų etape sudarytos „santykinių charakteristikų" matricos arba
trečiajame skaičiavimų etape, jeigu šis etapas buvo realizuojamas, sudarytos sukoreguotų „santykinių
charakteristikų" matricos stulpelių sumos suradimas.
Nagrin÷jamu atveju turime 2.5 lentel÷je nurodytus duomenis.
2.5 lentel÷. Valstyb÷s rangas
Valstyb÷s numeris 1 2 3 4
SI 0,791 0,713 0,765 0,731
S2 0,2605 0,2354 0,2599 0,2442
Rangas 1 4 2 3
49

Lentel÷je nurodyti skaičiai yra valstyb÷s vietos charakteristikos, kurios parenkamos taip:
didžiausią „santykinių charakteristikų" sumą turinčiai šaliai priskiriamas rangas 1 (pirma vieta ir pan.),
mažesnę sumą turinčiai - 2 ir t.t.
Svarbiausias aptarto metodo trūkumas tas, kad neatsižvelgiama į ekonominio statistinio rodiklio
sandarą. Tai n÷ra esminis trūkumas, nes jo nesunku išvengti atitinkamai formuojant rodiklių sąrašą,
pasitelkiant ekspertinius vertinimus, lyginant ne tik šiuo, bet ir kitais metodais (daugiamačio vidurkio,
duomenų standartizavimo ir kt.) gautus rezultatus.
Lyginimas struktūrinių rodiklių pagrindu. Struktūriniai rodikliai yra valstyb÷s pad÷ties šalių
grup÷je indikatoriais. Šie indikatoriai identifikuoja valstyb÷s ekonominio išsivystymo lygį.
Atsižvelgiama į tai, kad ekonominio išsivystymo lygį, ekonominio vystymosi bruožus tegalima
apibūdinti rodiklių sistema. Lyginimams struktūrinių rodiklių pagrindu imamos šios rodiklių grup÷s ir
rodikliai:
o Aplinka
- teršiančios medžiagos ir iš jų šiltnamio efektą sukeliančios dujos;
- apsauga,
- o Ekonomika
- bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui;
- vieno darbuotojo darbo produktyvumas;
- krovinių apyvartos santykis su bendruoju vidaus produktu;
- energijos intensyvumas;
- išlaidos mokslui ir technologijoms;
- santykiniai kainų lygiai;
- investicijos,
o Socialin÷ sfera
- gyventojų užimtumo lygis;
- ilgalaikio nedarbo lygis;
- skurdo rizikos lygis.
Atliekant lyginimus rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, nes tai leidžia panaikinti
šalių kainų skirtumus. Lyginama su rodiklių reikšme, apskaičiuota šalių grupei. Dažniausiai tai tų šalių
vidurkis, kuris prilyginamas 100 ir jeigu šalies rodiklio indeksas didesnis už 100, šitai rodo šalyje esant
geresnę pad÷tį nei vidutiniškai toje šalių grup÷je.
Europos Sąjungoje skaičiuojami šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai (toliau –
PGS) su perkamosios galios standartu. Vienas PGS visose šalyse atstovauja tam pačiam prekių ir
paslaugų rinkiniui.
50
Tarptautiniams palyginimams atlikti bendrojo vidaus produkto ekonominių junginių vert÷s
apskaičiuojamos perkamosios galios standartais, t.y. pradin÷ vert÷, išreikšta nacionaline valiuta,
dalijama iš atitinkamo perkamosios galios pariteto.
2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA
Lietuvos užsienio prekybos apimtis apskaičiuojama, remiantis Jungtinių Tautų Statistikos tarnybos
Bendrosios prekybos sistemos apibr÷žimu.
Europos Sąjungoje iki 1993 m. pagrindinis užsienio prekybos statistikos informacijos šaltinis buvo
muitin÷s deklaracijų duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai,
buvo įdiegta ir nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. Šios sistemos tikslas yra
tiesiogiai iš įmonių rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sąjungos šalių narių.
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuvoje įdiegta Intrastato sistema.
Lietuvos užsienio prekybos duomenys išskaidyti į dvi dalis:
o Ekstrastatą;
o Intrastatą.
Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne Europos Sąjungos valstyb÷mis surinkimo
sistema. Jos pagrindiniu duomenų šaltiniu yra muitin÷s deklaracijos (Bendrojo dokumento) duomenys.
Lietuvoje Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitin÷s departamentas prie
Finansų ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s metodiškai
vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu.
Įmon÷s įpareigotos teikti duomenis apie išvežtų į Europos Sąjungos šalis ir įvežtų iš jų prekių
apimtį. Intrastato deklaracija yra Bendrojo dokumento supaprastinta forma.
Įvertinant šalių prekybos sąlygų pokyčius, apskaičiuojamas prekybos sąlygų indeksas. Jis lygus
eksporto vidutinių kainų ir importo vidutinių kainų santykiui. Bendru atveju vidutin÷s kainos
apskaičiuojamos naudojant svertinio aritmetinio vidurkio formulę. Kainų santykio indeksui
apskaičiuoti naudojama ši formul÷:


=
in ij
in in
pks
q p
q p
I (2.24)
čia: Ipks - kainų santykio indeksas;
p
in
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalimi n ;
p
ij
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalių ekonomine
grupe j;
q
in
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s į (iš) šalį (ies) n kiekis.
Jeigu šio indekso reikšm÷s yra didesn÷s už vienetą, tai šitai rodo, kad prekybos sąlygos
ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu, pager÷jo. Jeigu reikšm÷s mažesn÷s už vienetą,
51
tai yra priešingai.
Užsienio prekybos, eksporto ir importo naudingumui apibūdinti apskaičiuojami t÷vynin÷s
gamybos ir užsieninių prekių gamybos kaštai ir jie palyginami arba apskaičiuojami ir palyginami
eksportuojamų ir importuojamų prekių kaštai. Jeigu importo kaštai didesni už eksporto kaštus, tai tokie
mainai laikomi naudingais.
Prekių mainų tikslingumu galima įsitikinti remiantis šiais skaičiavimais, pateikiamais 2.6 lentel÷je.
2.6 lentel÷. Prekių mainų tikslingumas
Eksportas Prek÷ A Prek÷ B Prek÷ C A+B+C
VP 110 830 185 1125
C 115 692 54 861
VP/C 0,96 1,2 3,5 1,31

Importas Prek÷ A Prek÷ B Prek÷ C A+B+C
VS 135 920 200 1255
C 412 1288 160 1860
C/VS 3,05 1,4 0,8 1,48
2.6 lentel÷je:
VP/C = I
E
– eksporto valiutinio naudingumo koeficientas;
C/VS = I
I
– importo valiutinio naudingumo koeficientas;
VP – valiutin÷s įplaukos;
C – kaštai.
Pavyzdžio duomenimis, kiekvienos prek÷s eksporto valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis
negu: 1/1,48 = 0,68, t.y. žemesnio naudingumo prek÷s nebus kompensuojamos vidutiniu eksporto
naudingumu. Tuo tarpu kiekvienos prek÷s importo valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis negu:
1/1,31 = 0,76. Atsižvelgiant į infliaciją, šalies kainų pasikeitimą, valiutines įplaukas už prekes, prekinę
ir geografinę struktūrą, apskaičiuojami valiutinio naudingumo indeksai. Pavyzdžiui, eksporto
valiutinio naudingumo indeksas lygus:




÷ =
0 0
1 0
1 1
1 1
i ei
i i
i ei
i i
E
q p
q p
q p
q p
I (2.25)
čia: pi –i-osios prek÷s eksporto valiutin÷s įplaukos;
p
ei
- i-osios skirtos eksportui prek÷s vidutin÷ kaina;
∑ 1 1 i i
q p - ataskaitinio laikotarpio valiutin÷s eksporto įplaukos;
∑ 1 1 i ei
q p - ataskaitinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis;
∑ 0 0 i ei
q p - bazinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis;
52
∑ 1 0 i i
q p - valiutin÷s įplaukos, kurios būtų gautos ataskaitiniu laikotarpiu, jeigu nepakistų
prekių kainos pasaulin÷je rinkoje.
Panašiai kaip eksporto valiutinio naudingumo indeksas, apskaičiuojamas ir importo valiutinio
naudingumo indeksas.
2.8. MOKöJIMŲ BALANSAS
Mok÷jimų balansas apibūdina šalies finansinę būklę, ekonominį išsivystymą. Tai statistin÷
ataskaita. Mok÷jimų balansas - tai vertine išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos
ekonominio pobūdžio operacijos

tarp konkrečios valstyb÷s ir kitų pasaulio šalių. Jis sudaromas
dvigubo įrašo principu, kai kiekviena operacija įrašoma debete ir kredite. Mok÷jimų balansą sudaro
standartinių straipsnių visuma. Bendriausi iš jų yra:
1. Einamoji sąskaita, kurioje parodomos:
o prekių ir paslaugų operacijos;
o gautos ir sumok÷tos palūkanos bei dividendai;
o transferai (negrąžintinos vertyb÷s, pinigin÷s l÷šos, humanitarin÷ pagalba ir kt.).
2. Kapitalo ir finansin÷ sąskaita, kurioje parodomos:
o nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje;
o kapitalo pervedimas.
(Nerezidentai - tai juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys ekonominių interesų valstyb÷je, tačiau
gyvenantys ir veikiantys joje trumpiau nei vienerius metus.)
3. Oficialiosios atsargos:
o auksas;
o užsienio valiuta;
o tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų l÷šos.
Mok÷jimų balansas parodo ne prekių, aktyvų ir kt. apimtis ir būklę, o jų finansinius srautus, t.y.
pamin÷tų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu. Prek÷s, paslaugos, finansin÷s operacijos
registruojamos, kai jos suteikiamos nerezidentams, o ne tada, kai už jas sumok÷ta, nes tuomet
pasikeičia savininkas.
Mok÷jimų balanso duomenys analizuojami pasitelkus balansines lygybes ir skaičiavimus.
Pagrindin÷ balansin÷ lygyb÷ yra:
Y = X
l
+ X
2
(2.26)
čia: Y - einamosios sąskaitos balansas su priešingu ženklu;
X
1
- kapitalo ir finansin÷s sąskaitos balansas;
X
2
- operacijų su oficialiosiomis atsargomis likutis.
Ši lygyb÷ praktiniuose skaičiavimuose nepasiekiama. To priežastis yra apskaitos klaidos bei
53
neapskaitytos operacijos. Balanse susidarantiems skirtumams skiriama atskira eilut÷, kuri pavadinta
„Klaidos ir praleidimai".
Bendru atveju šalies finansinę būklę apibūdina valstyb÷s skola, biudžeto deficitas ir išorinis
(užsieniui) įsiskolinimas bei metinis skolos aptarnavimas ir skolos aptarnavimo procentas. Metin÷
skolos aptarnavimo suma lygi:
S = S
1
+S
2
(2.27)
čia: S
1
– sumok÷tų procentų suma;
S
2
– padengtų skolų (skolos) suma.
Skolos aptarnavimo procentas (toliau – SAP) apskaičiuojamas pagal formulę:
SAP = [(S
1
+ S
2
)/E] × 100 (2.28)
čia: E - eksporto suma. (Šis matas apskaičiuojamas visoms įsiskolinimų rūšims ir įsiskolinimui
valiuta.)
Pavyzdžiui, šalies S
1
= 256 mln.Lt, S
2
= 368 mln.Lt, o E = 500 mln. Lt. Panaudojus šiuos
duomenis: SAP = [(256 + 368)/500]100 = 124,8 procento.

54
3. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA
3.1. ĮMONöS STATISTIKA
Ekonominiai statistiniai rodikliai (toliau - ESR) yra verslo ir jo veiksnių identifikavimo rezultatai.
ESR yra indikatoriai tiek, kiek jie atspindi verslą ir jo ypatumus, jo veiksnius. Formuojamas ESR
sąrašas, kurio turinį lemia, tai ar:
o būtina išsamiau pateikti įmonę ir jos verslą;
o reikia sąrašą sieti su komercin÷s ūkin÷s veiklos gerinimo ir naudos sau siekiais;
o būtina sąrašą sieti su tuo, ko reikalauja atskaitomyb÷.
ESR sąrašas gali būti:
o visa apimantis (visais pjūviais identifikuojantis įmonę, jos verslą ir veiksnius, perspektyvas);
o dalinis, arba svarbiausios grandies (orientuotas į ekonomikos teorijos, ekonomikos sistemos
svarbiausią grandį, į atskaitomyb÷s, finansin÷s apskaitos turinį).
ESR sąrašui svarbūs įmon÷s dydis, apyvartos mastai, nuosavyb÷s forma ir kt. Iš galimos ESR aib÷s
N parenkama n rodiklių, geriausiai tenkinančių skaičiavimo tikslus ir poreikius.
ESR klasifikuojami ir svarbiausi klasifikavimo požymiai yra šie:
o reiškinio apibendrinimo mastas (bendrieji ir paprastieji ESR);
o reiškinio turinys (ESR, apibūdinantys verslo rezultatą, veiksnius, racionalumą, finansinę būklę);
o ESR sudarymo forma (absoliutiniai, santykiniai);
o ESR ryšio forma (funkcinis, koreliacinis).
Verslo veiksnius identifikuoja natūrin÷s ir vertin÷s formos ESR. Bendrieji ESR yra vertiniai. Tai:
o PK - ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas);
o AK - trumpalaikis materialus turtas (apyvartinis kapitalas);
o F - darbo užmokesčio (mokos) fondas.
Šie ESR yra absoliutiniai. Jiems priklauso ir T - dirbančiųjų arba darbuotojų (darbininkų) skaičius.
Santykiniai ESR yra tiesiogin÷s ir atvirkštin÷s formos. Tiesiogin÷s formos ESR rodo veiksnių
produktyvumo lygį. Pavyzdžiui:
o ilgalaikio materialaus turto produktyvumas: h = Q / PK;
o darbo produktyvumas: w = Q / T;
čia: Q - produkcija, prek÷s, atlikti darbai ar paslaugos.
h ir w susiję priklausomybe w = h × APK, kur APK - apsirūpinimas ilgalaikiu materialiu turtu =
PK:/ T.
Ši priklausomyb÷ vadinama multiplikatyviu modeliu. Ji yra dviejų veiksnių ir analizuojama
panaudojus faktorin÷s indeksin÷s analiz÷s metodą. Skaičiuojant šiuo metodu, absoliutine arba
santykine išraiška įvertinamas w pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu,
55
d÷l h ir APK pasikeitimo.
Lietuvos statistikos departamentas pateikia įvairių ekonomin÷s veiklos rūšių įmonių finansinių
rodiklių sąrašą ir šių rodiklių skaitines reikšmes. Informacijai parengti panaudojami konkrečiais metais
veikusių akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, valstyb÷s ir savivaldyb÷s įmonių,
kooperatinių bendrovių statistiniai duomenys, įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s ir individualių
(personalinių) įmonių pajamų deklaracijų duomenys. Sąraše yra šie ir kiti rodikliai:
o bendrojo likvidumo koeficientas - tai nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais;
o įsiskolinimo koeficientas - tai viso turto santykis su visais įsipareigojimais;
o manevringumo koeficientas - tai trumpalaikio turto santykis su nuosavu kapitalu;
o debitorinio įsiskolinimo apyvartumas - pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su
vidutiniu metiniu debitoriniu įsiskolinimu;
o viso turto apyvartumas - pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu
turtu;
o bendrasis pelningumas - bendrojo pelno (nuostolio) santykis su pajamomis už parduotas prekes
ir paslaugas;
o grynasis pelningumas - grynojo pelno santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas;
o turto pelningumas - pelno prieš apmokestinimą santykis su vidutiniu metiniu turtu.
3.2. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS

3.2.1. Namų ūkių tyrimų turinys
Namų ūkiai - ekonomikos sektorius. Tai nedidel÷s žmonių grup÷s, gyvenančios vienoje patalpoje,
sujungiančios savo pajamas ir materialines vertybes ir kartu vartojančios prekes ir paslaugas (bendras
būstas ir mityba). Namų ūkį gali sudaryti ir vienas asmuo.
Kita, glaudžiai susijusi yra namų ūkio galvos sąvoka. Tai asmuo, turintis didžiausias pajamas. Kai
didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz., visa šeima ūkininkauja ir pajamų
negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.
Duomenys apie namų ūkius, jų narių pajamas ir vartojimą gaunami tyrimais, kurių pagrindą sudaro
imties metodas. Tai daugiatiksliai, specializuoti arba daugiaetapiai tyrimai. Imties vienetas yra namų
ūkis. Imtis daugiaetap÷.
Pirmasis etapas. Atrenkami stambesni geografiniai vienetai - pirminiai imties vienetai.
Antrasis etapas. Iš pirminių imties vienetų atrenkami smulkesni dariniai (kaimas, miesto rajonas ir
pan.) - antriniai imties vienetai.
Trečiasis etapas. Iš antrinių imties vienetų atrenkami galutiniai vienetai - konkretūs namų ūkiai.
Imties procedūros yra šios: paprasta atsitiktin÷ imtis, grupin÷ (serijin÷) imtis, stratifikuota imtis,
sistemin÷ (mechanin÷) imtis ir kt.
56
Imties kriterijus - šeimos dydis ir tolygus jo išsid÷stymas teritoriniame vienete. Imties dydžio
kriterijai yra šie:
o programos biudžetas. Jis lemia imties dydį ir efektyvumą;
o apibr÷žtas duomenų patikimumo laipsnis.
Duomenys renkami asmenin÷s apklausos, saviskaitos, apklausos telefonu, betarpiško steb÷jimo
būdais.
Apibendrinant tyrimo duomenis, sprendžiami:
o programavimo klausimai;
o apklausos lapų apibendrinimo ir duomenų skelbimo klausimai.
Remiantis tyrimo duomenimis, apskaičiuojama imties dispersija, formuojama duomenų baz÷.
Apibendrinimui duomenys imami iš namų ūkio anketų, anketų apie maisto produktų pirkimą ir
suvartojimą, buto (būsto) sąlygas, pajamas ir kt.
Namų ūkių biudžetų tyrimas (toliau - NŪBT), arba vadinamasis šeimų biudžetų tyrimas (toliau -
ŠBT), pirmą kartą Lietuvoje atliktas 1936 - 1937 m. Tais metais buvo tiriamos 294 šeimos, kurių nariai
dirbo prekybos ar pramon÷s sektoriuose, tur÷jo savo verslą ar ūkį. Nuo 1952 m. ŠBT buvo atliekamas
pagal vieningą TSRS statistikos komiteto programą, atranką (imtį) darant pagal darbo vietos ir
profesijos požymius. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m., naudojant naują programą ir
metodus, buvo prad÷tas naujas NŪBT. Naudojami du duomenų rinkimo būdai:
a) rengiama apklausa, skirta socialinei-ekonominei informacijai apie namų ūkį, gyvenimo sąlygas
ir pajamas surinkti;
b) namų ūkis pats registruoja tam tikrus rodiklius (pinigines išlaidas, maisto produktus,
materialines prekes ir paslaugas, gautas veltui, ūkininkavimo veiklos rodiklius).
Apibendrinant tyrimų duomenis, Lietuvoje vartojimo išlaidos klasifikuojamos pagal Tarptautinę
vartojimo išlaidų nomenklatūrą (toliau – PROCOME-94).
3.2.2. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties, diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių
skaičiavimas
Bendrosios ir disponuojamosios pajamos yra namų ūkių (toliau - NŪ) pajamų rūšys:
o bendrosios pajamos apskaičiuojamos sumuojant pirmines pajamas, pajamas, gautas iš
nuosavyb÷s, ir einamuosius pervedimus bei kitas pajamas;
o disponuojamosios pajamos mažesn÷s už bendrąsias sumok÷tų tiesioginių mokesčių ir įnašų į
socialinio draudimo ir pensijų fondus suma.
Apibūdinant NŪ pajamas ir išlaidas, vartojamosios prek÷s ir paslaugos sugrupuojamos į grupes.
Šitoks grupavimas vadinamas klasifikacija. Bendru atveju vartojamųjų prekių ir paslaugų klasifikacija
apima šias grupes:
o maisto produktus, tabaką, g÷rimus;
57
o drabužius ir avalynę;
o kurą ir energiją;
o baldus, namų apyvokos reikmenis;
o išlaidas medicinos aptarnavimui;
o transportą ir komunikacijas;
o mokslą, švietimą, poilsį, pasilinksminimus;
0 kitas prekes ir paslaugas.
NŪ pajamos ir vartojimas identifikuojama rodiklių sistema. Šią sistemą sudaro trys skyriai:
1. Pajamų lygis, struktūra ir dinamika (pirmin÷s pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui;
bendrosios ir disponuojamosios pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui).
2. Vartojimo lygis, struktūra ir dinamika (galutin÷s vartojimo išlaidos pagal visas ir konkrečias
prekių ir paslaugų kategorijas, skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; bendras vartojimas skaičiuojant 1 NŪ
ir 1 NŪ nariui; NŪ, turinčių tam tikrų aktyvų, dalis; vartojimo, tenkančio savo gamybos produkcijai,
dalis).
3. Pajamų ir vartojimo pasiskirstymas (einamieji transferai; išmokos 1 NŪ ir 1 NŪ nariui;
gaunamos sumos 1 NŪ ir NŪ nariui; neto suma 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; santykis tarp disponuojamųjų ir
bendrųjų pajamų; santykis tarp galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo vartojimo skaičiuojant 1 NŪ ir 1
gyventojui; Lorentzo kreiv÷s: bendrosios NŪ pajamos; bendrosios disponuojamosios NŪ pajamos;
vartojimo išlaidos miesto ir kaimo rajonuose).
Pajamų diferenciacija ir koncentracija apibūdinama apskaičiavus modą, medianą, kvartiles,
deciles, kvartilinį variacijos ir asimetrijos koeficientą, koncentracijos matus.

3.2.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas
Tiriant namų ūkius nuodugniau, apibudinamas ir jų gerov÷s laipsnis bei santykinis skurdas.
Gerov÷s laipsnis identifikuojamas apskaičiavus:
o ilgalaikio naudojimo prekių kiekį, tenkantį 100 NŪ;
o NŪ skaičių, tenkantį vienai ilgalaikio naudojimo prekei.
Skurdo sąvoka - daugiaprasm÷, ji reliatyvi ir priklauso nuo gyvenimo lygio šalyje. Skurdo
mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibr÷žiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių
kultūrinių ir socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus,
netur÷jimas. Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitimą laikoma santykin÷ skurdo
riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų.
Atliekant santykinio skurdo vertinimus, naudojant ekvivalentines skales atsiribojama nuo namų
ūkių dydžio ir sud÷ties. Tyrimais nustatyta, kad didesnei šeimai būtiniems poreikiams patenkinti reikia
santykiškai mažiau pajamų, kadangi tam tikrų išlaidų dydis nedid÷ja tiesiog proporcingai namų ūkio
58
narių skaičiui. Taikant ekvivalentines skales, skirtingo dydžio namų ūkių gerov÷ tampa labiau
palyginama. Namų ūkių dydžio ir sud÷ties įtakos poveikio išvengimui naudojama skal÷, kur pirmam
namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui - 0,7, o
kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus - 0,5.
Tiriant skurdą yra nustatomi:
o skurdo lygis;
o skurdo gylis.
Skurdo lygis - tai gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos)
yra mažesn÷s negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba.
Skurdo gylis parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesn÷s už skurdo
ribą.

59
4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI

4.1. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö.
Skiriami ekonometriniai makroekonominių ir mikroekonominių tyrimų modeliai.
Ekonometriniais makroekonominių tyrimų modeliais apibendrinami šalies ūkio ekonominiai
reiškiniai, procesai.
Bendru atveju ekonometriniai modeliai sudaromi keliais etapais: parenkami kintamieji; sudaromas
modelis; įvertinami parametrai (dažniausiai mažiausiųjų kvadratų metodu); modelis patikrinamas ir
pritaikomas.
Sudarant ūkio ekonometrinį modelį, imamos šios kintamųjų grup÷s:
o ūkin÷s politikos tikslus apibūdinantys ekonominiai statistiniai rodikliai (BVP, nacionalin÷s
pajamos, gamybos veiksnių produktyvumas, gyventojų santaupos, gyventojų disponuojamosios
pajamos ir kt.
o ūkinius svertus, ekonomin÷s politikos priemones apibū ekonominiai statistiniai rodikliai
(kapitalin÷s investicijos, i eksportas, gyventojų vartojimo lygis, kainų indeksai ir kt.);
o objektyvūs gamybos veiksniai.
Mikroekonominiai reiškiniai yra mikroekonominio modeliavimo sritys.
Pagrindiniai modelių tipai yra gamybin÷s funkcijos, gamybos kaštų funkcijos ir vartojimo
ekonometriniai modeliai.
Gamybos kaštų funkcijomis (ekonometriniais modeliais) apibendrinami d÷sningumai,
formuojantys kaštų dydį, jų priklausomybę nuo produkto kiekio, daugelio kitų veiksnių.
Vartojimo ekonometriniais modeliais apibendrinamas šalies gyventojų vartojimo lygis ir poreikių
tenkinimo laipsnis. Modeliai yra vienaveiksmiai ir daugiaveiksniai.
Sudarant daugiaveiksnius vartojimo modelius:
o atrenkami veiksniai;
o nustatoma ryšio forma;
o sudaromas modelis;
o įvertinami regresijos parametrai ir lygties formos parinkimo teisingumas;
o įvertinama vartotojo reakcija į atskirų veiksnių pasikeitimą.
Sud÷tingiausia ekonometrinio modeliavimo problema – kompleksin÷s modelių sistemos
sudarymas. Ši sistema yra visuma matematinių lygybių išsamiai apibūdinančių vartojimą, jo
d÷sningumus, ateities perspektyvas.

60
4.2. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS
4.2.1. Prognozavimo proceso samprata
Ekonominių rodiklių, ypač prekių paklausos prognozavimas yra neatskiriama kiekvienos įmon÷s
ekonomin÷s veiklos dalis. Prognozavimas – tai būsimos nagrin÷jamojo proceso eigos nustatymas,
atsižvelgiant į turimą praktinį patyrimą ir priimtas teorines prielaidas.
Prognozavimo uždavinį galima spręsti dviem būdais:
− sudarant ekonominio objekto matematinį priežasties – pasekm÷s modelį;
− naudojant dinamines eilutes.
Sprendžiant uždavinį pirmuoju būdu, reikia nustatyti, kurie veiksniai lemia prognozuojamo
rodiklio kitimą. Tada pagal sudarytą matematinį modelį galima apskaičiuoti prognozuojamo
ekonominio rodiklio reikšmę. Matematiniams modeliams sudaryti geriausiai tinka regresiniai modeliai.
Pavyzdžiui, nagrin÷jant prek÷s metinę paklausą (Y), įvertinami šie veiksniai: gyventojų skaičius
(x
1
), jų pajamos (x
2
), prek÷s kokyb÷ (x
3
) ir kaina (x
4
). Šių veiksnių įtaka paklausai parodyta 4.1
paveiksle.

Metin÷s pajamos
Kokyb÷
Gyventojų
skaičius
Kaina
Veiksniai x
i
Prek÷s
paklausa

4.1 pav. Prek÷s paklausos priklausomyb÷

Sprendžiant uždavinį antruoju būdu, nenagrin÷jamos ekonominio rodiklio funkcionavimo
priežastys, o tik stebima, kaip šis rodiklis ilgainiui kinta, ir sudaroma dinamin÷ eilut÷. Dinamine eilute
vadinama statistinių dydžių seka, rodanti, kaip, laikui b÷gant, kinta ekonominis rodiklis. Tiriant
dinamines eilutes, tariama, kad yra žinomos eilut÷s reikšm÷s y t
i
( ),
( )
i n = 1, laiko momentais
t
1
<

t
2
<...<

t
n
ir visi steb÷jimai atliekami vienodais laiko intervalais, t.y. t t t
i i +
− =
1
∆ . Visos šios
žinomos dinamin÷s eilut÷s reikšm÷s sudaro steb÷jimo duomenis, pagal kuriuos parenkamas adekvatus
ekonominio rodiklio prognozavimo modelis.
Dinamin÷s eilut÷s gali būti momentin÷s (pirk÷jų skaičius parduotuv÷je) ir intervalin÷s (per
61
pamainą pagamintų kineskopų skaičius). Ekonominiuose tyrimuose svarbesn÷s yra intervalin÷s
dinamin÷s eilut÷s.
Naudojant prognozavimo modelius, reikia atsižvelgti į tai, kad prognozuojama reikšm÷ bus su
paklaida. Šios paklaidos yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį d÷snį ir jų pasiskirstymą nusako
dispersija: kuo didesn÷ rodiklio dispersija, tuo didesn÷ ir prognoz÷s dispersija. Taigi, sprendžiant
prognozavimo uždavinį, visuomet reikia nustatyti du dydžius: prognozuojamo rodiklio vidutinę
reikšmę ir standartinę prognoz÷s paklaidą.
Prognozavimo modeliai yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui
sudaroma prognoz÷. Sudarant trumpalaikę prognozę, paprastai remiamasi dienos, savait÷s, m÷nesio,
ketvirčio duomenimis ir numatomi vienas arba du rodiklio reikšm÷s intervalai į priekį. Ilgalaik÷je
prognoz÷je dažniausiai imami keleto metų duomenys ir sudaroma 5-10 metų ateities prognoz÷.
Prognozavimo modeliai priklauso ir nuo dinamin÷s eilut÷s stacionarumo. Stacionariu vadiname
tokį rodiklio kitimą, kai jo momentin÷s reikšm÷s kinta atsitiktinai kiekvienu momentu, tačiau vidurkis
nekinta gana ilgą laikotarpį periodą. Stacionarios dinamin÷s eilut÷s pavyzdys gali būti duonos
paklausa. 4.2 paveiksle pateiktas tipinis stacionaraus rodiklio kitimo grafikas.
Iš paveikslo matyti, kad tam tikrais laiko momentais rodiklio reikšm÷s kinta atsitiktinai, tačiau
visada svyruoja apie vidurkį m

=40.
Nestacionarių dinaminių eilučių vidurkis n÷ra pastovus, bet ilgainiui kinta. Kintamas dinamin÷s
eilut÷s vidurkis vadinamas trendu. Pagal pobūdį trendai skirstomi į:
− tiesinius,
− sezoninius,
− mišriuosius.
Esant tiesiniam trendui, dinamin÷s eilut÷s vidurkis ilgainiui maž÷ja arba did÷ja tiesine
priklausomybe. 4.3 paveiksle pateiktas tiesinio trendo grafikas (progresuojančios įmon÷s prekių
apyvarta).
Esant sezoniniam trendui, vidurkis kinta cikliškai tam tikrais laiko intervalais. Sezoninio trendo
pavyzdys – superkamo pieno kiekis. 4.4 paveiksle pateiktas sezoninio trendo grafikas.





62









m=75
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
t
y
t
50
100
m
t
y
t

4.3 pav. Tiesinio trendo grafikas
m=51
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
t
y
t
40
60
20
y
t
4.4 pav. Sezoninio trendo grafikas

Sezoninį trendą nusako sezoniškumo koeficientai, kurie esti lygūs einamajai rodiklio reikšmei,
padalytai iš ciklo vidutin÷s rodiklio reikšm÷s. Dažniausiai ciklo trukm÷ L

= 3,6; 12 m÷nesių.
Sezoniškumo koeficientai nustatomi remiantis statistiniais duomenimis.
Mišrusis trendas turi tiesinio ir sezoninio trendo bruožų. Pavyzdžiu gali būti aviabilietų
pardavimas. Oro transporto paslaugos nuolat plečiamos, tačiau per kurortinį sezoną šių paslaugų
poreikis dar labiau padid÷ja.
Atsižvelgiant į pateiktąją klasifikaciją, pirmiausia panagrin÷sime trumpalaik÷s prognoz÷s, o
m=40
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
t
y
t
y
t

4.2 pav. Stacionaraus rodiklio kitimo grafikas
63
toliau – ilgalaik÷s prognoz÷s modelius.
4.2.2. Slankusis vidurkis
Naudojant šį klasikinį ekonominių rodiklių prognozavimo metodą, apskaičiuojamas r buvusių
rodiklio reikšmių vidurkis. Paprastai slankusis vidurkis nustatomas taip:
m
t
=
1
1
r
y
i t
t r
i
=
− +
∑ ; (4.1)
čia y
i
– ekonominio rodiklio reikšm÷ i – uoju laiko momentu.
Laiko momentu t apskaičiuota slankiojo vidurkio reikšm÷ m
t
ir yra laikoma prognozuojama
rodiklio reikšme:
f m
t t +
=
1
. (4.2)
Kai dinamin÷s eilut÷s stacionarios, apskaičiuotoji m
t
reikšm÷ galioja ir tolimesniems periodams.
Siekiant sumažinti skaičiavimų apimtį, 3.8 formulę galima pertvarkyti taip:
m m
r
y y
t t t t
= + −
− − 1 1
1
( ). (4.3)
Ši lygtis rodo, kad dabartin÷ slankiojo vidurkio reikšm÷ lygi ankstesniajai vidurkio reikšmei,
sud÷tai su dydžiu, lygiu einamosios rodiklio reikšm÷s ir jo reikšm÷s, pastumtos r laiko momentų atgal,
skirtumui, padaugintam iš
1
r
.
Slankiojo vidurkio metodu paremta „naivioji” prekių paklausos prognoz÷, t.y. kai laikoma, kad
ateinantį m÷nesį prek÷s paklausa bus tokia pat kaip ir nagrin÷jamą m÷nesį:
f
t+1
= m
t
= y
t
. (4.4)
Prognozuojant prekių paklausą, naudojamasi kita taisykle: laikoma, kad ateinantį m÷nesį prekių
paklausa bus lygi šešių paskutinių m÷nesių paklausų vidurkiui:
( ) f m y y y y y y y
t t
i t
t
i t t t t t t +
=

− − − − −
= = = + + + + + ∑
1
5
1 2 3 4 5
1
6
1
6
. (4.5)
Klasikiniu slankiojo vidurkio metodu apskaičiuotoms rodiklio reikšm÷ms suteikiamas vienodas
svoris –
1
r
, o kitoms reikšm÷ms – nulis. Tačiau reikia tur÷ti galvoje tai, kad paskutiniai steb÷jimai yra
svarbesni, tod÷l jiems reikia suteikti didesnį svorį. Slankusis vidurkis su svoriniais koeficientais
nustatomas taip:
m a y
t
i t
t r
i i
=
=
− +

1
. (4.6)
Parenkant šiuos svorinius koeficientus a
i
, reikia tur÷ti galvoje, kad jų suma turi būti lygi 1, t.y.
∑ = a
i
1.
Naudojant slankiojo vidurkio metodą, nevalia pamiršti, kad prognoz÷ negali būti atlikta anksčiau
nei po r laiko momentų, nes, skaičiuojant slankųjį vidurkį laiko momentu t, reikia jau tur÷ti (

r



1)
64
rodiklio reikšmių.
Slankiojo vidurkio metodo greitaeigiškumas atvirkščiai proporcingas dydžiui r – steb÷jimų, iš
kurių nustatomas vidurkis, skaičiui. Tiek r, tiek svoriniai koeficientai a
i
parenkami empiriškai pagal
mažiausią vidutinę kvadratinę paklaidą.
Skaičiuojant šiuo metodu pirmąją slankiojo vidurkio reikšmę m
1
, reikia žinoti slankiojo vidurkio
reikšmę m
0
. Praktiškai ši reikšm÷ dažniausiai pasirenkama, prilyginus m
0
pirmajai dinamin÷s eilut÷s
reikšmei, t. y. m
0
= y
1
, arba visos dinamin÷s eilut÷s vidurkiui, t.y. m
0
=

m

. Reikia pasakyti, kad šios
pradin÷s reikšm÷s m
0
pasirinkimas turi mažesnę įtaką galutiniams prognozavimo rezultatams, negu
parametrų r arba a
i
parinkimas.
4.2.3. Eksponentinis išlyginimas
Skaičiuojant slankiojo vidurkio metodu, informacijos naujumui vertinti pasitelkiami pastovūs
svoriniai koeficientai. Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu, vietoj vienos fiksuotos svorinių
koeficientų sistemos imami kintami svoriniai koeficientai.
Šie koeficientai ilgainiui eksponentiškai maž÷ja ir nustatomi pagal šią eilutę:
α α α α α α α α α + − + − + − + + − ( ) ( ) ( ) ... ( ) . 1 1 1 1
2 3 n

Tod÷l šiuo atveju svoriniai koeficientai netampa lygūs nuliui.
Yra įrodyta, kad, kai α kinta nuo 0 iki 1, svorinių koeficientų suma lygi vienetui.
Naudojant šiuos eksponentiškai maž÷jančius svorinius koeficientus, vidurkį galima užrašyti taip:
m y y y y
t t t t t
= ⋅ + − + − + − +
− − −
α α α α α α α ( ) ( ) ( ) ... 1 1 1
1
2
2
3
3
(4.7)
Šią lygybę galima pertvarkyti:
m y y y y
t t t t t
= ⋅ + − ⋅ + − + − +
− − −
α α α α α α α ( )( ( ) ( ) ...) 1 1 1
1 2
2
3
(4.8)
Matome, kad 4.8 formul÷s skliaustuose yra ne kas kita, kaip m
t -1
. Tod÷l (4.7) formulę galima
perrašyti taip:
m y m
t t t
= ⋅ + −

α α ( ) . 1
1
(4.9)
Tai pagrindin÷ eksponentinio išlyginimo metodo lygtis. Ji palyginti paprasta ir patogi skaičiuoti.
Skaičiavimo eksponentinio išlyginimo metodu greitaeigiškumas ir adekvatumas priklauso nuo
koeficiento α dydžio. Kuo didesnis α , tuo nepastovesnis apskaičiuotasis vidurkis ir atvirkščiai.
Praktiškai α nerekomenduojama imti mažesnį už 0,05 ir didesnį už 0,3. Ekonominiams rodikliams
prognozuoti rekomenduojama imti α = 0 2 , . Jei pasirodo, kad tiriamasis modelis yra adekvatus, kai
α > 0 3 , , vadinasi, pažeista stacionarumo sąlyga.
Palyginus slankiojo vidurkio ir eksponentinio išlyginimo metodus, nustatyta, kad
r −
=
− 1
2
1 α
α
. (4.10)
Kadangi, prognozuojant ekonominius rodiklius, α dažniausiai kinta nuo 0,05 iki 0,3, kad įmanoma
65
palyginti abiejų metodų parametrus.

α 0,05 0,1 0,2 0,3
r 39 19 9 6

Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu, kaip ir slankiojo vidurkio metodu, parenkama
pradin÷ vidurkio reikšm÷ m
0
. Reikia pasakyti, kad šios reikšm÷s parinkimo įtaka prognozavimo
rezultatams yra mažesn÷ negu α parinkimo.
4.3. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS
4.3.1. Tiesinio trendo modeliai
Laikoma, kad prognozuojamo rodiklio y
t
vidurkis ilgainiui tiesiškai kinta, t.y.
y t
t t t
= + ⋅ + u λ ε ; (4.11)
čia u – eilut÷s vidurkis; λ
t
– vidurkio did÷jimo greitis; ε
t
– atsitiktin÷ paklaida su nuliniu
vidurkiu.
4.11 formul÷je pateiktiems dydžiams u ir λ
t
nustatyti dažniausiai naudojamas Holto modelis ir
Brauno adaptyvaus išlyginimo modelis.
Holto modelis remiasi eksponentinio išlyginimo metodo id÷ja ir ekonominio rodiklio kitimo greitį
λ
t
nusako koeficientas b
t
.
Reikiami dydžiai apskaičiuojami pagal šias formules:
( )( ) m Ay A m b
t t t t
= + − +
− −
1
1 1
; (4.12)

( )
( ) b B m m B b
t t t t
= − + −
− − 1 1
1 .
Parametrai A ir B kinta nuo 0 iki 1. Dažniausiai imama A=0,1 ir B=0,01.
Naudojant Brauno adaptyvaus išlyginimo modelį, skaičiuojama pagal šias formules:
( )
m m b e
t t t t
= + + −
− − 1 1
2
1 γ , (4.13)
( ) b b e
t t t
= + −
−1
2
1 γ .
Parametras γ kinta nuo 0 iki 1. Paprastai imama γ =0,8.
Tiek vienu, tiek kitu atveju, nustačius koeficientą b
t
, apskaičiuojama prognozuojama rodiklio
reikšm÷ τ laiko momentų į priekį:
f m b
t t t +
= + ⋅
τ
τ. (4.14)
Abiem atvejais reikia parinkti ne tik dydį m
0
(tai buvo aptarta anksčiau), bet ir dydį b
0
. Šis dydis
imamas lygus nuliui, nes laikoma, kad vidurkis iki to laiko momento nekito.
66
4.3.2. Sezoninio trendo modeliai
Naudojant sezoninio trendo modelius, atskirai nustatomas stacionarusis vidurkis, trendo tiesinis
kitimas ir sezoniškumo koeficientai. Dažniausiai naudojamas Holto – Vinterio modelis.
Stacionarusis vidurkis nustatomas kaip ir naudojant Holto modelį:
( )
( ) m A
y
k
A m b
t
t
t L
t t
= + − +

− −
1
1 1
. (4.15)
Šioje lygtyje einamoji rodiklio reikšm÷ yra padalyta iš sezoniškumo koeficiento, pastumto laiko
ašimi L periodų atgal.
Trendo tiesinis kitimas nustatomas taip:
( )
( )
b B m m B b
t t t t
= − + −
− − 1 1
1 . (4.16)
Sezoniškumo koeficientas:
( ) k C
y
m
C k
t
t
t
t L
= + −

1 . (4.17)
Koeficientų A,B,C rekomenduojamos reikšm÷s: 0,2; 0,2; 0,6.
Prognozuojama rodiklio reikšm÷ τ intervalų į priekį apskaičiuojama pagal šią formulę:
f m b k
t t t t L + − +
= + ⋅
τ τ
τ ( ) . (4.18)

4.4. ILGALAIKö PROGNOZö
Ilgalaik÷s prognoz÷s dažniausiai sudaromos, remiantis metų ataskaitiniais duomenimis. Sudarant
šiuos modelius, yra žinomi ( ) 1÷ n steb÷jimų duomenys. Šiai prognozei būdinga tai, kad ji sudaroma ir
esant mažam steb÷jimų skaičiui. Paprastai taip prognozuojami tie ekonominiai rodikliai, kuriuos veikia
daug veiksnių, pvz., pelnas, kapitaliniai įd÷jimai.
Savaime suprantama, ilgalaikei prognozei netinka modeliai, naudoti trumpalaikei prognozei.
Praktiškai tokiems uždaviniams spręsti dažniausiai naudojami regresiniai modeliai. Šių modelių
laisvas kintamasis yra laikas. Reikia pasakyti, jog, atliekant regresinę analizę, steb÷jimo duomenys
nebūtinai turi būti užfiksuoti vienodais laiko intervalais ∆t , kas ypač svarbu sudarant trumpalaikes
prognozes. Beje, regresiniai modeliai nelabai tinka sezoniniams svyravimams nustatyti.
Skiriamos šios ilgalaik÷s prognoz÷s modelių grup÷s:
− tiesin÷s regresijos modeliai;
− transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai.
4.4.1. Tiesin÷s regresijos modeliai
Tiesin÷s regresijos lygtis užrašoma taip:

t b a y
t
⋅ + = ˆ ; (4.19)
67
čia a, b – tiesin÷s regresijos lygties koeficientai, nustatomi iš normalinių lygčių sistemos.
Tiesin÷s regresijos normalinių lygčių sistema užrašoma taip:
( )
a n b t y
a t b t t y
t
t
⋅ + ∑ = ∑
⋅ ∑ + ∑ = ∑ ⋅
¦
´
¦
¹
¦
;
.
2
(4.20)
Koeficientas b, apskaičiuojamas taip:
( )
( )
b
n t y t y
n t t
t t
=
∑ ⋅ − ∑ ⋅ ∑
∑ − ∑
2
2
. (4.21)
Koeficientas a, nustatomas pagal šią lygtį:
( ) a
n
y b t
t
= ∑ − ∑
1
. (4.22)
Pažym÷tina, kad tiesin÷s regresijos linija visuomet eina per vidurkio tašką / y t , /.
Kai kuriais atvejais, siekiant supaprastinti apskaičiavimus, laiko ašis pakeičiama taip, kad būtų
∑ = t
*
0 , ir koeficientai nustatomi supaprastinus 4.20 lygčių sistemą:
( )
( )
a
y
n
b
t y
t
t
t
=

=
∑ ⋅


;
.
*
2
(4.23)
Žinant regresin÷s lygties koeficientus, galima apskaičiuoti prognozuojamą rodiklio reikšmę, įrašius
norimą t

=

n+τ reikšmę, kur τ – prognoz÷s intervalas.
Statistikoje galimas vidurkio kitimo ribas nusako pasikliautinumo intervalas, t.y. intervalas,
kuriame su tam tikra tikimybe galima laukti faktiškos prognozuojamo rodiklio reikšm÷s.
Pasikliautinumo intervalą nusako standartin÷ paklaida:
( )
σ
t
t t
y y
n
=
∑ −

$
.
2
2
(4.24)
Žinant šią paklaidą, prognoz÷s standartin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
( )
( )
σ σ
$
.
y t
t
n
t t
t t
= + +

∑ −
1
1
2
2
(4.25)
Nustačius standartinę prognoz÷s paklaidą, pasikliautinumo intervalai apskaičiuojami su tokiu
patikimumu:

99% 3 ⇒ ± y
t y
t
*
$
σ

95% 2 ⇒ ± y
t y
σ
$

68% ⇒ ± y
t
σ

Tiesin÷s regresijos lygtyje minimalų pasikliautinumo intervalą atitinka vidurkio taškas ( ) y t , , o nuo
šio taško pasikliautinumo intervalas did÷ja į abi puses.

68
4.4.2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai
Kai trendo negalima aprašyti tiesine regresijos lygtimi, naudojamos kreivin÷s regresijos lygtys.
Norint naudoti kreivinę regresijos lygtį, dažniausiai daromi du pakeitimai: natūrinis arba paprastasis
logaritmas ir atvirkštinis pakeitimas. Reikia pasakyti, kad šie pakeitimai gali būti pritaikyti tiek y, tiek
t

, tiek abiem kartu.
4.1lentel÷je pateikti dažniausiai daromi pakeitimai ir reikiamos apskaičiavimo formul÷s.
4.1 lentel÷. Regresinių kreivių apskaičiavimo formul÷s

Kreiv÷

Lygtis

Pakeitimas
Apskaičiavimo formul÷s
a b


Eksponent÷

y a b
t
= ⋅

ln ln
ln
y a
t b
= +
+ ⋅

ln
ln
ln
a
y
n
b
t
n
= −
− ⋅



( )
ln
ln ln
⋅ =
=


∑ ∑ ∑
∑ ∑
b
n t y t
n t t
2
2




Rodiklin÷

y a t
b
= ⋅


ln ln
ln
y a
b t
= ⋅ +
+ ⋅

ln
ln
ln
a
y
n
b
t
n
= −




( ) ( )
n y t y t
n t t
ln ln ln ln
ln ln
⋅ − ⋅

∑ ∑ ∑
∑ ∑
2
2


Hiperbol÷
y a
b
t
= +


y a b t
t
t
= + ⋅
=
*
*
1

y
n
b
t
n
∑ ∑

*

( ) ( )
n y t t y
n t t
⋅ − ⋅

∑ ∑ ∑
∑ ∑
* *
* *
2 2


Geriausia kreiv÷ parenkama pagal vidutinę kvadratinę paklaidą MSE ir vidutinę procentinę
absoliutinę paklaidą MAPE. Apskaičiuojant tikslumą, reikia imti ne pertvarkytus duomenis, o
tiesioginius.
Prognozuojamo rodiklio standartin÷ skaičiavimo paklaida apskaičiuojama pagal šią formulę:
σ
$
(
$
)
;
y
t
y y
n k
t t
=
∑ −

2
(4.26)
čia k – nustatomų parametrų skaičius regresin÷je lygtyje.
69
4.5. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI
Kaip min÷ta, kiekvienu atveju reikia žinoti vidutinę prognozuojamo rodiklio reikšmę ir galimą šios
reikšm÷s paklaidą (sklaidą). Kuo mažesn÷ sklaida, tuo didesnis prognozavimo tikslumas.
Prognozavimo tikslumą nusako šie rodikliai:
1. Prognozavimo paklaida e
t
(Forecasting Error);
2. Standartin÷ paklaida σ σσ σ
t
(Standart Error);
3. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida MAPE (Mean Absolute Percentage Error);
4. Vidutin÷ procentin÷ paklaida MPE (Mean Percentage Error);
5. Vidutin÷ paklaida ME (Mean Error);
6. Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida MSE (Mean Sguare Error).
Prognozavimo paklaida nustatoma kaip faktiškos rodiklio reikšm÷s y
t
ir prognozuojamos rodiklio
reikšm÷s f
t
skirtumas:
e
t
= y
t
– f
t
. (4.27)
Standartinę paklaidą galima apskaičiuoti pagal klasikinę paklaidos dispersijos formulę. Tačiau
pažym÷tina, kad tiek prognozavimo paklaida, tiek standartin÷ paklaida yra kintantys dydžiai. Tod÷l
naudoti klasikinę dispersijos formulę keblu, nes kiekvieną kartą skaičiuojant σ
t
reik÷tų vertinti
skirtingą narių skaičių.
Ekonominių rodiklių prognoz÷s tikslumas įvertinamas pagal paprastesnę σ
t
apskaičiavimo
formulę.
Apskaičiuojant dispersiją, norint panaikinti teigiamą arba neigiamą paklaidos nuokrypį, paklaida
keliama kvadratu. Tačiau tą patį galima padaryti ir kitaip, pavyzdžiui, nustačius paklaidos modulį.
Žinant šį modulį, galima apskaičiuoti vidutinį absoliutinį paklaidos nuokrypį MAD
t
(Mean Absoliute
Dispers). Šis dydis kiekvienu laiko momentu nusako absoliutinių paklaidų vidurkį.
Kadangi ekonominiai rodikliai dažnai prognozuojami eksponentinio išlyginimo metodu, tod÷l
MAD
t
patogu apskaičiuoti, naudojantis šio metodo procedūra. Tuomet
MAD
t
=α e
t
+(1- α ) MAD
t-1
; (4.28)
čia α – eksponentinio išlyginimo koeficientas.
Savaime suprantama, šis dydis niekada n÷ra neigiamas, nes e
t
yra neneigiamas dydis.
Žinant MAD
t
,

reikia apskaičiuoti standartinę paklaidą σ
t
. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad
standartin÷ paklaida yra didesn÷ už absoliutinį paklaidos nuokrypį, tačiau yra jam tiesiogiai
proporcinga. Proporcingumo koeficientas kinta nuo 1,2 iki 1,3. Paprastai laikoma, kad
σ
t
= 1,25 MAD
t
. (4.29)
Ši standartin÷ paklaida yra pagrindinis prognoz÷s tikslumo rodiklis. Kai prognozavimo horizontas
mažas, laikoma, kad prognozuojama reikšm÷ patenka į intervalą plius arba minus dvi standartin÷s
70
prognozuojamos reikšm÷s paklaidos. Pavyzdžiui, jei f
t
=100, σ
t
=10, tai prognozuojama reikšm÷ bus
intervale 100 ± 2⋅ 10 ⇒ 80 ÷ 120.
Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
MAPE=
1
100%
1
n
e
y
t
n
t
t
=

⋅ . (4.30)
Reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad šis dydis neskaičiuojamas, kai y
t
= 0.
Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida nusako santykinį prognozavimo tikslumą ir, juo
remiantis, galima palyginti skirtingų rodiklių prognozes (žr. 4.2 lentelę ).
4.2 lentel÷. Prognozavimo tikslumo nustatymas
MAPE % Prognozavimo
tikslumas
<10 Labai tikslus
10÷20 Tikslus
20÷50 Pakankamas
>50 Nepakankamas

Vidutin÷ procentin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
MPE

=
1
100
1
n
e
y
t
n
t
t
=

⋅ %

. (4.31)
Praktiškai laikoma, kad šis dydis neturi būti didesnis kaip 5 proc. Vidutin÷ procentin÷ paklaida yra
santykinis dydis, rodantis prognoz÷s nuokrypį. Esant idealiai prognozei, tiek nukrypimas į viršų, tiek
nukrypimas į apačią turi art÷ti prie nulio.
Vidutin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
ME

=
1
1
n
e
t
t
n
=
∑ . (4.32)
Ši paklaida n÷ra santykinis dydis ir nusako prognoz÷s nuokrypio dydį.
Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
MSE=
1
1
2
n
e
t
n
t
=
∑ . (4.33)
Šis dydis nusako paklaidos dispersiją, ir, ja remiantis, parenkami optimalūs prognozavimo modelio
parametrai.
71
LITERATŪRA

1. BAGDANAVIČIUS, J. ir kiti. Statistikos metodai socialiniuose-ekonominiuose
tyrimuose: mokomoji knyga. Vilnius: VPU l-la, 2007. 192 p.
2. BARTOSEVIČIENö, V. Ekonomin÷s statistikos pratybų užduotys. Mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2008. 65 p.
3. BARTOSEVIČIENö, V. Ekonomin÷s statistikos praktikumas. Mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2008. 116 p.
4. BARTOSEVIČIENö, V. Ekonomin÷ statistika. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007.
108 p.
5. ČEKANAVIČIUS, V.; MURAUSKAS, G. Statistika ir jos taikymai. I knyga Vilnius: TEV,
2004. 268 p.
6. ČEKANAVIČIUS, V.; MURAUSKAS, G. Statistika ir jos taikymai. II knyga Vilnius: TEV,
2008. 272 p.
7. MARTIŠIUS, S. A. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams: (teorija ir
metodai). Šiauliai, ŠU l-la, 2001. 244 p.
8. PABEDINSKAITö, A. Kiekybiniai sprendimų metodai. Vilnius: Technika, 2009. 104 p.
9. VALKAUSKAS, R. Statistika. Vilnius: VVAM. 2007. 211 p. (Pagrindinis šaltinis)
10. WILLIAMS, Th. A. and others. Contemporary business statistics, Mason (Ohio): South-
Western, 2009. 940 p.
11. WILLIAMS, F. MONGE, P. Statistika: kaip suprasti kiekybinius tyrimus, Vilnius: Žara, 2006.
238 p.
12. WILLIAMS, Th. A. and others. Contemporary business statistics with Microsoft Excel, Mason
(Ohio): South-Western, 2006. 941 p.
13. Business Statistics I. Lecture notes by Stefan Waner, 2003. Elektroninis išteklius:
http://people.hofstra.edu/Stefan_Waner/RealWorld/pdfs/QM1Notes.pdf
14. Arsham, Hossein, Statistical Thinking for Managerial Decisions, 2009. Elektroninis išteklius:
http://home.ubalt.edu/ntsbarsh/Business-stat/opre504.htm#rrstatthink

Turinys
Turinys ..................................................................................................................................................... 2 1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI ...................................................................................... 3 1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS ............................................... 3 1.2. DUOMENŲ RINKIMAS .................................................................................................................. 4 1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS ............................................................................................ 9 1.4. DUOMENŲ SUMAVIMAS ........................................................................................................... 11 1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI ......................................................................................................... 15 1.5.1. Vienmačiai statistiniai rodikliai. .................................................................................................. 15 1.5.2. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai ........................................................................................ 17 1.6. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA ......................................................................................... 20 1.7. INDEKSAI ...................................................................................................................................... 22 2. ŪKIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS ................................................... 24 2.1. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS ......................................................... 24 2.2. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS...................................... 28 2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas. ....................................... 28 2.2.2. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos indikatoriai .. 31 2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas ..................................................................................................... 32 2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas ............................................................................................................ 35 2.3. KAINŲ, BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA .................................................. 38 2.3.1. Kainų tyrimas. .............................................................................................................................. 38 2.3.2. Bankų ir finansų sektoriaus statistika ........................................................................................... 40 2.4. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS ................................................................................................... 43 2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI .................................................................... 44 2.6. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS ............. 47 2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA ........................................................................................ 50 2.8. MOKöJIMŲ BALANSAS .............................................................................................................. 52 3. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA ....................................................................................... 54 3.1. ĮMONöS STATISTIKA ................................................................................................................. 54 3.2. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS ...................................................................................... 55 3.2.1. Namų ūkių tyrimų turinys ............................................................................................................ 55 3.2.2. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties, diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas.. 56 3.2.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas ........................................................... 57 4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI..................................................... 59 4.1. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö. ....................................................................................... 59 4.2. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ........................................... 60 4.2.1. Prognozavimo proceso samprata .................................................................................................. 60 4.2.2. Slankusis vidurkis ........................................................................................................................ 63 4.2.3. Eksponentinis išlyginimas ............................................................................................................ 64 4.3. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ................................................................ 65 4.3.1. Tiesinio trendo modeliai............................................................................................................... 65 4.3.2. Sezoninio trendo modeliai ............................................................................................................ 66 4.4. ILGALAIKö PROGNOZö ............................................................................................................. 66 4.4.1. Tiesin÷s regresijos modeliai ......................................................................................................... 66 4.4.2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai .................................................................................. 68 4.5. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI............................................................. 69 LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 71

2

1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS Statistikos mokslas yra taikomoji mokslo disciplina, tirianti statistinių duomenų rinkimo, sisteminimo, analiz÷s metodus ir jų taikymą. Statistika yra masinių reiškinių kiekybinis aprašymas (žym÷jimas skaitmenimis), jų grupavimas (klasifikavimas) ir apibūdinimas pagal jų indikatorius bei rodiklius. Statistika grindžiama didžiųjų skaičių d÷sniu, nes tik esant dideliam tyrimų skaičiui atsiranda statistinių d÷sningumų ir tendencijų. Didžiųjų skaičių d÷snis – kokybiškai vienarūšių aibių, susidedančių iš masinių reiškinių, d÷sningumas pasireiškia (ir gali būti tiriamas), kai yra pakankamai daug objektų (tiriamų reiškinių). Statistiniai d÷sningumai rodo veiksnių, lemiančių nagrin÷jamų masinių reiškinių pagrindines ypatybes, įtaką. Tie d÷sningumai ir išvados įgalina daryti tikimybinius sprendimus, tod÷l statistin÷s analiz÷s teorijai pagrįsti reikalinga tikimybių teorija. Yra trys statistinio tyrimo etapai: a) statistinis steb÷jimas; b) duomenų sumavimas; c) statistin÷ analiz÷. Statistinis steb÷jimas gali būti nuolatinis ir dalinis. Nuolatinis statistinis steb÷jimas apima visus nagrin÷jamos visumos vienetus, kurie registruojami be jokių praleidimų. Šitaip surinkta medžiaga klasifikuojama ir analizuojama. Visus šiuos tyrimo etapus nagrin÷ja aprašomoji statistika. Aprašomosios statistikos tyrimo objektas yra generalin÷s visumos (aib÷s, populiacijos) tyrimo statistiniai metodai ir procedūros. Socialinių-ekonominių reiškinių ir procesų aprašymas – svarbiausias aprašomosios statistikos tikslas. Gauta surašymo ar privalomosios atskaitomyb÷s informacija klasifikuojama ir analizuojama taip, kad būtų galima nustatyti socialinio gyvenimo faktus; empirin÷ informacija apibendrinama statistiniais d÷sningumais. Tam naudojama daugyb÷ statistinių metodų ir procedūrų: grupavimas, vidurkiai, indeksai, koreliacin÷ ir regresin÷ analiz÷, daugiamat÷s statistin÷s analiz÷s metodai. Be nuolatinių steb÷jimų, dažnai atliekami ir daliniai, apimantys ne visumą, o tik jos dalį, dažnai labai mažą. Šiuo atveju duomenys renkami (stebimi) tam, kad iš dalies galima būtų spręsti apie visumą. Iš dalinių steb÷jimų išskirtini imties metodu (žr. 1.3 skyrių) gaunami pirminiai ekonomin÷s informacijos duomenų masyvai. Taikant imties metodą, visada reikia sudaryti pačią imtį. Jos objektai turi būti atrenkami atsitiktinai, kiekvieno vieneto galimyb÷s patekti į imtį vienodos. Be min÷tos aprašomosios statistikos taikoma indukcin÷ statistika. Loginiu požiūriu indukcin÷ statistika iš esm÷s skiriasi nuo aprašomosios statistikos. Aprašomosios statistikos metodais steb÷jimo
3

Apibendrinant nuo siauresnių sąvokų ir teiginių.moteris. tirdama masinius reiškinius ir procesus. Statistikoje visi apibendrinimai daromi induktyviai. Požymis .nelietuvis. Apibendrinantieji rodikliai charakterizuoja reiškinių aibę. ūkio statistika. Statistin÷s informacijos rinkimas moksliškai organizuotas. sociologija. Statistika. Jos kinta tiek laiko. yra vadinami aib÷s vienetais. kaip mokslo apie statistinius metodus.2. reiškiniais. Indukcin÷ statistika nagrin÷ja tą matematinę statistinę metodologiją. informacija gali būti renkama ištisiniu ir daliniu metodu. požymiai registruojami pagal iš anksto sudarytą programą.tai skaitmenin÷ charakteristika. ekonominius. lietuvis .lrs. turinčių bendrų požymių ir skirtingų reikšmių. DUOMENŲ RINKIMAS Statistin÷s informacijos rinkimo etape renkami statistiniai duomenys apie socialinius. kurių reikšm÷s viena nuo kitos skiriasi apibr÷žtu. Sąlygiškai visus požymius galime skirstyti į kiekybinius ir kokybinius. kuri leidžia gautas išvadas apie imtį pagrįstai pritaikyti generalinei aibei apibūdinti. Mokymo dalykuose vienos ar kitos srities teoriniai mokslai (ekonomikos teorija. Atskirai pamin÷tinas atributinių požymių atvejis .lt/pls/inter3/dokpaieska. Pirminiai nedalijami aib÷s elementai (objektai ir reiškiniai). išvadų einama prie išsamesnių. o indukcin÷s statistikos metodologija padeda statistinius duomenis apibendrinti. 1.tai požymių reikšmių svyravimas.) konkretizuojami. rodiklį. vartoja specifines sąvokas: didžiųjų skaičių d÷snį. variaciją. demografinius ir kitus masinius reiškinius. remiantis empirinio patyrimo duomenimis. tiek erdv÷s atžvilgiu. reikia skirti mokymo dalykus. rodanti visuomeninio reiškinio savybę ar tapatybę konkrečiomis vietos ar laiko sąlygomis. socialin÷ statistika ir kt. Nuo statistikos metodologijos. jų kategorijos ir sąvokos identifikuojamos (susiejamos) su konkrečiais gyvenimo faktais. Variacijos atsiranda d÷l įvairių priežasčių poveikio reiškiniui. bendresnių.tai būdingas reiškinių arba procesų bruožas. Statistinis rodiklis .showdoc_l?p_id=93207&p_query=&p_tr2=). Individualieji rodikliai . kurie gali įgyti tik priešingas reikšmes (vyras . Ištisiniu metodu statistinius duomenis pateikia visi be išimties respondentai (gyventojai. įmon÷s ir pan. Kokybiniais (atributiniais) vadiname kiekybiškai neišreikštus požymius. kuri gali būti apibūdinta statistiniais dydžiais.tai statistiniai duomenys. demografija ir pan.duomenys tik aprašomi. demografin÷ statistika. Kiekvienoje šalyje statistin÷s informacijos rinkimą reglamentuoja statistikos įstatymas (Interaktyvus Statistin÷ http://www3. Kiekybiniais (variaciniais) požymiais vadiname tuos.). sportininkas – ne sportininkas). Statistin÷ visuma (aib÷) . egzistuojančių laike ir erdv÷je.tai panašaus turinio objektų arba reiškinių. Čia statistika tik aprašo reiškinius. požymį.alternatyviniai požymiai. savyb÷ arba ypatyb÷. 4 . Tokiais dalykais yra ekonomin÷ statistika. grup÷ (aib÷). turintys bendrų aib÷s požymių. Variacija . statistinę visumą. išmatuojamu dydžiu.

labai svarbus yra identifikavimas. registrai. t. 1.showdoc_l?p_id=231799). viešumo. Iš dalinių steb÷jimų ypatingą reikšmę turi imties metodu gaunami pirminiai statistiniai duomenys. skirtų tam tikriems arba konkretaus asmens. surašymai. ryšiai? Valdymo – statistinis reiškinių įvertinimas parodo ar reikia keisti įstatymus.lt/pls/inter2/dokpaieska.atskaitomybę. 1985). Gyventojų registras . Pažintin÷ – atskleisti ir nustatyti reiškinių santykius. Kas vyksta? Kokie santykiai. rinkinys individualių kortelių.pastovus duomenų rinkimas ir turimų duomenų apie visus žmogaus gyvenimo įvykius. Surašymai. Atskaitomyb÷. atskaitomyb÷s formos. 2. (Interaktyvus http://www3. birželio 11 d. Gyventojų registro duomenų rinkimas yra dviejų stadijų: duomenų įvedimas ir informacijos aktualizavimas (atnaujinimas). specialūs tyrimai. Viešumo – kiekvienam šalies piliečiui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šalies ekonomine ir socialine raida. Jo funkcionavimo principas . Žinomi du duomenų įvedimo variantai: 5 . kai kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas. kuriuos numato registro steb÷jimo programa atnaujinimas. kitimo tendencijas.y. arba grup÷s asmenų duomenims. valdymo. (Pvz. negalima korektiškai nustatyti pensinio amžiaus).konstatuoja faktus. priimtus nutarimus. Pagrindiniai valstyb÷s statistikos organizavimo ir darbo principai suformuluoti Statistikų profesiniame kodekse (Tarptautinis statistikos institutas.lrs. proporcijos. Eksploatuojant gyventojų registrą. Tarptautin÷je praktikoje valstyb÷s statistika dalį informacijos surenka taikydama organizacinę steb÷jimų formą . 3. Informacijos rinkimo aspektu svarbiausi duomenų šaltiniai yra šie: 1. Viešumo funkcija realizuojama periodiškai publikuojant statistinius duomenis apie visas svarbiausias valstyb÷s gyvenimo sritis. Lietuvos respublikos Asmens duomenų teisin÷s apsaugos įstatymas įsigaliojo 1996 m. neturint duomenų apie vyrų ir moterų gyvenimo trukmę. registrai. kai nustatytais terminais visi juridiniai asmenys pateikia Statistikos departamentui ataskaitas.tai kartoteka. 2. d÷sningumus. Daugelyje valstybių statistinių duomenų apsaugą ir jų identifikavimą reglamentuoja duomenų apsaugos įstatymas. kitaip sakant. Nuo seno kiekvienoje valstyb÷je svarbiausios statistikos funkcijos yra pažintin÷.

Ypatingas surašymų tipas . darboviečių.įvesti informaciją į duomenų banką. skirtingai anketinei apklausai. klausimų sąrašas skirtas klaus÷jui. o ne respondentui. V÷liau duomenų banko įrašai turi būti aktualizuojami (atnaujinami) . Jis atliekamas vienu metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo vienetą. Skiriamos kelios apklausos organizavimo rūšys: o ekspedicin÷. mažesn÷mis sąnaudomis gaunami tikslesni duomenys. kurių paskirtis . Interviu. plačiausiai naudojama anketin÷. mokymo įstaigų. Anketin÷s apklausos pagrindas yra anketa. o saviskaita. įvairius pažym÷jimus ir pan. Valstyb÷s statistikos lygmenyje šiems tyrimams vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – statistikos departamentas). anketos forma. o registratorius tikrina parodymų tikslumą.tai būtina registro funkcionavimo sąlyga. telefonu. o pasų skyriaus informaciją papildomai gauna iš metrikacijos skyrių. Gali būti ištisiniai ir neištisiniai surašymai. diegiamos apskaitos formos. Organizaciniu požiūriu šis būdas panašus į gyventojų surašymą. o respondentas geriau atsakin÷ja į klausimus. atliekančiose pirminę apskaitą. suderinęs su statistikos įstaigomis. atsakymai labiau apgalvoti. sociologiniams reiškiniams tirti itin svarbi anketin÷ apklausa bei interviu. 6 .). renkant informaciją. kai šalia klaus÷jas. Specialūs tyrimai. atestatą. darbuotojų darbo apmok÷jimas. Anketa .tai sąrašas klausimų su galimais atsakymų variantais arba be jų. Surašymas yra specialiai organizuotas kokio nors reiškinio statistinis tyrimas. Anketavimo pranašumas yra tas. kai respondentas. užimtumas ir daugelis kitų reiškinių. kadangi respondentas jaučia didesnį anonimiškumą. kai registratorius aplanko respondentą ir pats užpildo anketą.o surašoma iš anketų pagal gyventojų apskaitos programą. o korespondentinis būdas. Socialiniams. Apklausos lapai pildomi pagal asmeninius piliečių dokumentus (pasą. Tuo tikslu įstaigose. Informacija socialiniams reiškiniams tirti daugiausia renkama apklausos būdu. Skiriami du apklausos tipai: o ekspertin÷. tikrinant kiekvieną įrašą anketoje. o respondentui neįmanoma paaiškinti neaiškių klausimų. Anketavimo trūkumai yra šie: o apklausos situacija nekontroliuojama. diplomą. Be apklausos paštu. 3. jog. Specialiai tiriami namų ūkiai. kai anketą užpildo respondentas. sociometrin÷ apklausos ir interviu. įsipareigoja steb÷ti tam tikrus reiškinius ir numatytais terminais pranešti rezultatus. kurie respondentui pateikiami atspausdinti.gyventojų surašymas.

daugiausia uždarojo tipo. Dabar vis dažniau naudojamos tarpin÷s formos.kai respondentas yra savo nuomon÷s reišk÷jas. kai respondentas yra tam tikros gyventojų grup÷s interesų reišk÷jas. ar teisingi respondento atsakymai į ankstesnius anketos klausimus. Tarptautin÷je statistikoje galioja svarbiausios klausimų sąrašo sudarymo taisykl÷s: 1. o interviu žodin÷ apklausa. pagal formą. Klausimai. anketa-interviu ir pan. 7 . Į klausimų sąrašą įtraukiami tik esminiai klausimai. anketavimas . konceptualumo. o pusiau uždaruosius. kaip apklausos metodų. jungianti atvirosios ir uždarosios apklausų procedūras. kai respondentams pateikiamas situacijų rinkinys ir prašoma nurodyti pateiktoje situacijoje palankesnį elgesio ar nuomon÷s variantą. o pusiau uždaroji. Čia reikšminga yra prožektorin÷ apklausa. reiškinius. Kalbos. Sudarant klausimų sąrašą. Filtruojančiaisiais klausimais įvertinamas respondentų informuotumas. semantiniu (turinio prasm÷s) požiūriu klausimų formulavimas turi būti suprantamas respondentui. yra nežymių skirtumų: o pirma. anketuojant klausimų sąrašas įteikiamas respondentui. Ekspertin÷ apklausa esti. atsakymai į kuriuos teikia informaciją. Apklausos rezultatai labai priklauso nuo klausimų sąrašo kokyb÷s. kad būtų pašalinti nekompetentingi. kurią galima gauti tik apklausos būdu. pavyzdžiui. o klausimai apie motyvus. vykusius praeityje bei dabar. sąlygiškai grupuojami į dvi grupes: o klausimai apie faktus. Tiek anketavimo. priklausomai nuo jų turinio. 2. o antra. Klausimai gali būti tiesioginiai ir šalutiniai. labai svarbu tinkamai parinkti. o imant interviu jį visada turi klaus÷jas. kai visi atsakymų variantai duoti ir užfiksuoti klausimų sąraše. Pagal užduodamų klausimų konstrukciją apklausos skiriamos į tris tipus: o atviroji. pagal funkciją. kai respondentas atsakin÷ja laisva forma. suformuluoti ir išd÷styti klausimus. o pagal atliekamą funkciją filtruojantys ir kontroliniai. Klausimai pagal formą skirstomi į: o atviruosius. daugiausia atvirojo tipo. o individualioji . neakivaizdin÷ apklausa. o uždaroji. tiek interviu pagrindas yra klausimų sąrašas. atitikti jo kompetenciją. o uždaruosius. nuomones.o individualioji.tai rašytin÷. vertinimus. Tarp anketavimo ir interviu. Anketos klausimai klasifikuojami pagal turinį. Kontroliniais klausimais patikrinama.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos. kurios išryšk÷ja bandomojo tyrimo metu: 1. Atsakymai „viskas" arba „nieko". Sudarius anketą. Tai rodo. Klausimai turi būti suformuluoti taip. Klaus÷jui būtina apsvarstyti su respondentu klausimų turinį. Netvarkingi atsakymai. vertinimus. jis esti psichologiškai pasirengęs atsakyti į visus klausimus. Bandomasis tyrimas atliekamas asmeninio interviu forma. Dažni atsakymai „nežinau" arba „nesuprantu". kuriais siekiama įvertinti respondento nuomonę. Įvadin÷je dalyje nurodoma: o kokia organizacija atlieka anketinę apklausą. kurie sukeltų respondento nenorą bendrauti su klaus÷ju. kurie tiesiogiai susiję su pagrindine tyrimo tema. 8 . 2. išbraukiami neinformatyvūs klausimai. Pagrindinę dalį sudaro klausimai. kuri buvo gauta atsakant į prieš tai pateiktus klausimus. o demografin÷ dalis. kurių tikslas . nuoseklumas.klausimai apie faktus.tai intymiausi ir įvairūs kontroliniai klausimai. atliekamas bandomasis tyrimas. pilotažas. kaip pildyti anketą ir kaip ją grąžinti. 3. klausimų kiekis. Negalima pateikti klausimų. o atsakymų anonimiškumas. su kuriais susiduria respondentas. tod÷l gali būti įtraukiama papildomų klausimų. tačiau galima ir anketos pradžioje. o respondento asmeninio dalyvavimo svarba ir reikšmingumas. Bandomajam tyrimui rekomenduojama suformuoti imtį. vartojamos respondentui nesuprantamos. o tyrimo tikslas ir kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai. 5. Tikrinamas klausimų turinys. Tai klausimai. Kai respondentas jau būna užpildęs didesnę anketos dalį. per daug sud÷tingos sąvokos. atskleidžiantys tiriamos temos turinį. 4. Vadinasi.3. respondento nuomonę. kad klausimus geriau iš naujo suformuluoti. išsiaiškinti sunkumus. o pagrindin÷ dalis. Pradžioje pateikti klausimai respondentui turi būti lengvi. Anketos kompoziciją sudaro: o įvadin÷ dalis.pagilinti ir patikslinti tą informaciją. jog blogai suformuluoti klausimai arba blogai suformuluota atranka. anketos kokybei įvertinti. dažniausiai . Demografinius klausimus rekomenduojama pateikti anketos gale. Visi klausimai turi kelti teigiamą respondento reakciją bei norą teikti objektyvią ir išsamią informaciją. kaip geriau formuluoti klausimą. Antrasis pagrindin÷s dalies trečdalis yra sunkiausi klausimai. Vienareikšmiai atsakymai be skirtingų interpretacijų rodo. o taisykl÷s. Klausimai turi atitikti respondentų tipus ir jų psichologinę būseną. formulavimas. Pagrindin÷s dalies paskutinis trečdalis . kad įjuos būtų galima atsakyti.

keliami testams. Šio metodo praktinis naudojimas susijęs su atitinkamos tyrimų metodikos suformavimu. Daug atsisakančių atsakin÷ti. yra šie: o testuojama asmenų grup÷ turi būti aiški. nes sociometrinio testo rezultatai gali būti panaudoti apklausiamųjų grupei rekonstruoti. 1. o testo klausimai turi būti suformuluoti taip. Praktinis šio metodo taikymas rodo esant jį optimalų. Jos ribos turi būti tiksliai apibr÷žiamos. operatyvus. Iš šios aib÷s atsitiktine tvarka atrenkama n vienetų. Tai rodo. Pagrindiniai reikalavimai. 2. 2. jei. pastabų. Tyrimas imties metodu turi kelis etapus. kuris yra toks: 1. Šių apklausų svarbiausias momentas . 4.4. palankus tiriant nepasiekiamas aibes.3. Parenkamas duomenų rinkimo būdas (bus stebima tiesiogiai ar kitu būdu). Šių etapų turinį galima apibendrinti taip: 1. Tiriama aib÷. kurios laikomos aib÷s charakteristikomis. Suformuluojamas steb÷jimo tikslas. 4. Daug netinkamų komentarų. kuri bus stebima. kad visi apklausiamosios grup÷s nariai juos vienodai suprastų. IMTIES METODAS IR JO TURINYS Statistiniai duomenų rinkimo metodai skiriasi ne tik praktinio pritaikymo galimyb÷mis ar universalumo mastu. Pasirenkamas imties vienetas ir imties rūšis. bet ir patikimumu. o testuojamieji turi būti apklausti ir šitokia apklausa turi pad÷ti jiems pasirinkti bei išsiaiškinti kriterijus. Stebimi imtį apibūdinantys požymiai. 5. 3. nes. gaunami panašūs rezultatai. arba. Formuojant tyrimų metodiką.anketos patikimumo kriterijus. o apklausiamosios grup÷s nariai pasirinkti turi savarankiškai. Kelių tyrimų stabilūs rezultatai . Tyrimo imties metodu etapai ir imties rūšys. jais surinktų duomenų tikslumu ir sąnaudomis. kurios statistin÷s charakteristikos nežinomos. Anketa laikoma patikima. kitaip sakant. sudarančių imtį. pakartotinai tiriant. Nustatomos imties statistin÷s charakteristikos. testai. imties tyrimas yra ekonomiškas. kad klausimai blogai suformuluoti ir atsakymuose išvardytos ne visos alternatyvos. Apibūdinamas rinktinų duomenų pobūdis. Iš plataus metodų spektro reik÷tų išskirti imties metodą. išplaukiančius iš šio metodo turinio. Imties metodas yra neištisinio (dalinio) statistinio steb÷jimo metodas. Specifin÷s yra sociometrin÷s apklausos. Apibr÷žiama aib÷. galima išskirti svarbesnius jos momentus. o testuojamieji turi tur÷ti galimybę daryti neribotą skaičių pasirinkimų. palyginti su visos aib÷s tyrimu.teisingas testo sudarymas. 5. 9 . tikslus. 3.

numatoma. Tai skirtumas tarp imties vidurkio ir visos aib÷s vidurkio. kad imtį sudarys 80 lietuvių. o atsitiktin÷s paklaidos (atsiranda tyrimui naudojant gausią informaciją). kai imčiai atrinkti aib÷s vienetai toliau formuojant imtį nenaudojami. Jose objektai imami proporcingai. o sankaupų imtis.aib÷ suskaidoma į panašias sankaupas – grupes. o sprendimo būdu gauta imtis (tiriami tie aib÷s objektai. Imties tyrimų klaidos. o neatsitiktin÷ (netikimybin÷).stebimi objektai parenkami atsitiktinai (traukiant burtus. tyr÷jo ar respondento asmeninio nusistatymo ir pan.6. o koncentruotos aib÷s imtis (respondentai parenkami aklai. Atsitiktin÷s paklaidos vidurkiai maž÷ja maž÷jant stebinių skaičiui.iš aib÷s elementų sąrašo imamas kiekvienas per k dydžio intervalą objektas. po apklausos jie identifikuoja kitus ir t.aib÷ dalijama į vienarūšes dalis . Atsitiktinių paklaidų atsiranda naudojant tas pačias matavimų procedūras ir instrumentus. 10 . 10 rusų. Netikimybin÷s imtys neturi atsitiktinumo veiksnio. Imtis gali būti kartotin÷ ir nekartotin÷. Imtis gali būti: o atsitiktin÷ (tikimybin÷). tyr÷jo nuomone. Pavyzdžiui. kurie. Jos yra: o imtis patogumo d÷lei (naudinga imtį formuojančiam asmeniui). tai: o sistemin÷s paklaidos (situacijos iškraipymas).t). kurių visi objektai tiriami. o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis. 7 lenkai ir 3 baltarusiai. iš anksto numatomos imties elementų kvotos. Tikimybin÷ms imtims būdinga tikimyb÷ patekti į imtį. Jų rūšys šios: o paprastoji atsitiktin÷ imtis. naudojant atsitiktinių skaičių lentelę ir pan. Dažnos matavimo klaidos. visuomen÷s poveikio tyrimui. kai atsižvelgus į populiacijos sandarą. Klaidos gali kilti ir iš būdo.). Tikimybin÷s imties turinys yra toks: o paprastoji atsitiktin÷ imtis . ar tyrimas bus vienkartis. o kvotin÷ imtis. geriausiai reprezentuoja tiriamą aibę). Nutariama. o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis . o sankaupų imtis . kuriuo atsakymas yra išgaunamas. ar jis bus atliekamas tam tikrais laikotarpiais. paprastosios atsitiktin÷s imties būdu atrenkamos kelios sankaupos. o stratifikuota imtis .stratas. atsitiktin÷s imties būdu. o stratifikuota imtis. o pirmas objektas parenkamas atsitiktinai.

kad kokybiniai požymiai yra tik tam tikri pavadinimai su priskirtu kokiu nors nereikšminiu dydžiu (pvz. Nuo vardin÷s skal÷s ji skiriasi tuo. Ji rodo. Klasikinis intervalin÷s skal÷s pavyzdys yra temperatūros skal÷.čia natūralios tvarkos n÷ra. Skal÷s. Tai galima padaryti tod÷l. Grupavimo pagrindu gali būti imami kokybiniai (atributiniai) arba kiekybiniai požymiai. tereikia žinoti. Kokybiniai požymiai dažnai laikomi besąlyginiais. o 20 laipsnių šilumos . o sudaromos grup÷s (intervalai) ir nustatomas grupių skaičius.. tai tokia skal÷ vadinama eil÷s skale. yra dvigubai karščiau. koks jo asmens skaičius . Be to. žmogaus profesija. Grupavimo požymiai. Šios skal÷s pagrindin÷ savyb÷ yra eiliškumas.1. Kokybiniai ir kiekybiniai požymiai dar gali būti skirstomi ir pagal skales. abejinga. kad. Pavyzdžiui. yra priskiriami vardinei skalei. kadangi jie apibūdina kiekvieną stebimą vienetą keliomis kategorijomis. Ar galima pasakyti. kad identiškumas yra vienintel÷ vardin÷je skal÷je leidžiama operacija. nuomon÷ gali būti klasifikuojama kaip labai palanki. DUOMENŲ SUMAVIMAS Duomenų grupavimas.4. Kiekybiniai požymiai gali būti intervalin÷s arba santykin÷s skal÷s pavidalo. kad joje objektai yra išrikiuojami pagal tam tikros stebimos savyb÷s did÷jimą arba maž÷jimą.). vidutinio ir aukšto. ar abejingas jam. grup÷s viena nuo kitos skiriasi ne dydžiu. geležinkelio vagonų numeriai . Paprastai grupuojama keliais etapais: o parenkami grupavimo požymiai. antra ir t. ar individas yra palankus pasiūlymui.aukšta. Šiuos skaičius galima sukeisti vietomis. ką galime ir ko negalime pasakyti išmatavę reiškinį intervalin÷je skal÷je. ar prieštarauja). esant aukštai temperatūrai. Kokybin÷s skal÷s gali būti natūralios tvarkos arba jos iš viso gali nebūti. o gauti rezultatai apibūdinami statistiniais rodikliais. Kiekybiniai požymiai išreiškiami skaičiais. Skal÷s. Grupuojant pagal kokybinį požymį. numeriai ant krepšinio komandos žaid÷jų marškin÷lių. vidutinis ir aukštas). Steb÷jimo objekto vienetų suskirstymas pagal esminius požymius į vienarūšes grupes vadinamas statistiniu grupavimu. Eil÷s skal÷s pavyzdys gali būti visuomen÷s socialinis statusas (klasifikuojamas kaip žemas. kad 10 laipsnių šilumos yra žema vasaros dienos temperatūra. Kokybiniai požymiai.t. Tarkim. bet tiriamo požymio pobūdžiu. vyras . kuriam priskirtas numeris. nuomon÷ apie tam tikrą pasiūlymą (klasifikuojama pagal tai. Kad būtų galima nustatyti asmens lytį. Vardin÷ skal÷ patvirtina tą faktą. Šie skaičiai prasčiausiai identifikuoja asmenį.1. užimta vieta pasibaigus sporto varžyboms (pirma. identifikuoja arba kam nors atstovauja. numeriai paprasčiausiai žymi.1 ar 2. tų pačių kokybinių požymių eil÷s skal÷ gali būti ir kitaip sudaryta: socialinis statusas gali būti klasifikuojamas kaip žemas ir aukštas vietoje žemo. nekeičiančiu skal÷s pobūdžio. palanki. prieštaringa ir labai prieštaringa. 11 . Jeigu kokybinį požymį galima išd÷styti tam tikra (nuoseklia) tvarka. moteris – 2). Jų priskyrimas atitinkamai grupei priklauso nuo grupavimo pagrindu paimto požymio dydžio. kuriems nebūdinga natūrali tvarka.

Intervalai pagal dydį skirstomi į: o lygiuosius.y. dažniausiai . t. būtina tiksliai nustatyti kiekybines grupių ribas. kad intervalin÷je skal÷je nulinis taškas yra nustatomas susitarimo pagrindu.neapibr÷žtaisiais (atviraisiais). Tai reiškia. pavyzdžiui. turintys abi ribas. Iš nelygiųjų intervalų reiktų išskirti specialiai sudarytus kokiam nors konkrečiam reiškiniui tirti. kad santykin÷je skal÷je galima lyginti intervalus. intervalų ribos priklauso nuo požymio pokyčio. Intervalai. miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių. vadinami apibr÷žtaisiais (uždaraisiais). Sudarant intervalus. Intervalin÷je skal÷je negalima lyginti absoliučių reikšmių. Grupavimų intervalo nustatymas.y. svarbu tiksliai nustatyti jų ribas. o kito intervalo žemutin÷ riba skirtųsi apibr÷žtu dydžiu. Tais atvejais. jei objektas savyb÷s visai neturi.tai vienarūšių grupių išskyrimas pagal kokį nors kiekybinį požymį. Vidutin÷ antro intervalo reikšm÷ nustatoma kaip aukštutinių pirmo ir antro intervalo ribų sumos 12 . Sudarant intervalus. kai grupuojamasis požymis kinta netolygiai. klasifikuoti objektus pagal jų dydį arba vartoti skaičius objektams identifikuoti. Santykin÷je skal÷je nulis yra ne susitarimo reikalas. tai intervalai gali būti žymimi taip. t. bet susijęs su tiriamo reiškinio esme. o kai yra tik viena riba . Tod÷l pagal pokyčio pobūdį kiekybiniai požymiai skirstomi į diskrečiuosius ir tolygiuosius. Intervalai gali būti apibr÷žtieji ir neapibr÷žtieji. Grupavimo intervalas . kad vieno intervalo aukštutin÷ riba. Intervalo riba tada nustatoma ten. Pavyzdžiui. Jei požymis kinta tolygiai. tai intervalai žymimi taip. Dažniausiai jų reikia kokybiškai besiskiriančioms grup÷ms vienai nuo kitos atskirti. žmogus. Santykin÷je skal÷je galima palyginti absoliučius dydžius. sveriantis 100 kg. o nelygiuosius. Jei požymis yra diskretusis. kurios gali būti žymimos nurodant požymio reikšmes „nuo . laikomas dvigubai sunkesniu už žmogų. Paprastai intervalai turi dvi ribas: žemutinę ir aukštutinę. kur konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis viena kokyb÷ tampa kita. ji žymima 0. o skirtumai tarp ribinių variantų yra dideli. yra sudaromi intervalai ir nurodomos minimalios ir maksimalios požymio reikšm÷s.vienetu. Progresyviai did÷jantys arba maž÷jantys intervalai dažniausiai sudaromi tada. priklausančios kiekvienai grupei. be abejon÷s. uždarieji ir atvirieji. o kito intervalo žemutin÷ riba sutaptų arba skirtųsi labai mažu (nereikšminiu) dydžiu. kai kiekybiniai požymiai kinta tolygiai. sveriantį 50 kg.nei esant žemai? Atsakymas. kai tiriama aib÷ nevienarūš÷ arba labai didel÷. Priežastis yra ta. kad vieno intervalo aukštutin÷ riba. Jei tiriami reiškiniai grupuojami pagal kiekybinį požymį. Akivaizdus pavyzdys gali būti svoris. bus neigiamas. Lygieji intervalai taikomi tais atvejais.iki". Dažnai būtina apskaičiuoti intervalo vidutines reikšmes. nelygieji dažniausiai kaip progresyviai did÷jantys (maž÷jantys) intervalai.

remiantis jomis. Tod÷l toks grupavimas gali būti atliktas tik taikant specialius statistinius duomenų apdorojimo metodus. Kiekybinis grupavimas pagal vieną požymį yra vadinamas vienmačiu. kurios išskiria naują kokybę. kad. Reikia stengtis.daugiamačiu. atliekamas pagal vieną požymį (pvz.tai statistin÷s aib÷s skaidymas į kokybiškai vienarūšes grupes. grupių skaičius priklauso nuo požymio variacijos. gyventojų grupavimas pagal lytį).pus÷. Dinamikos duomenų lentel÷s parodo socialinių-ekonominių reiškinių rodiklių pasiskirstymą laiko atžvilgiu. Grupuojant pagal kiekybinį požymį. vienas požymis gali būti svarbesnis už kitą.mažiausia. labai svarbu tiksliai nustatyti grupių skaičių ir varijuojančio požymio reikšmes. Dažniausiai visos statistin÷s lentel÷s skirstomos į pasiskirstymo ir dinamikos lenteles. Kiekybinių požymių grupavimas . kai grupuojama pagal du ir daugiau požymių. skirstomi į kokybinių ir kiekybinių požymių grupavimus. Paprastuoju vadinamas grupavimas. Kombinuotuoju vadinamas grupavimas. Be to. atliekamas pagal du ar daugiau požymių. Lygieji intervalai gali būti nustatomi šiuo būdu: iš didžiausios požymio reikšm÷s atimama jo mažiausia reikšm÷ ir gautas skirtumas dalijamas iš numatyto grupių skaičiaus. o pagal du ir daugiau požymių . Grupavimai. kad išskirti intervalai būtų užpildyti. kurios skiria vieną tipą nuo kito. tiriamos aib÷s vienetų skaičiaus ir tyrimo reikalavimų. tuo daugiau reikia sudaryti grupių. būtų nustatytos tiriamos aib÷s esmin÷s savyb÷s ir neprarastas pirminių duomenų informatyvumas.tai kokybiškai vienarūšių grupių išskyrimas pagal vieną. Galimas paprastasis ir kombinuotasis grupavimas. Tai n÷ra sunku atlikti.y. tačiau tai gerokai sud÷tingiau. du ir daugiau požymių. Pasiskirstymo duomenų lentel÷se atsispindi socialinių-ekonominių reiškinių kitimai erdv÷je. Kuo didesn÷ požymio variacija ir kuo daugiau aib÷s vienetų. 13 . Statistin÷s lentel÷s. plačiau paaiškinančiomis pirminius duomenis. kadangi tiriamos aib÷s požymiai gali būti įvertinti skirtingais matavimo vienetais ir būti skirtingų požymių krūviai. Grupuojant pagal kiekybinį požymį. Dinamikos duomenų ir pasiskirstymo duomenų lentel÷s gali būti sudarytos pagal kokybinį ir kiekybinį požymius arba kaip šių požymių kombinacija. Būtina sudaryti tiek grupių. reikia nustatyti tokias kiekybinio intervalo ribas. Kitaip tariant. Visos statistin÷s lentel÷s gali būti pirminių duomenų lentel÷mis (informacin÷mis) ir pirminius duomenis iliustruojančiomis lentel÷mis. geriausia gali būti vieno požymio didžiausia reikšm÷. priklausomai nuo sprendžiamų uždavinių. t. Kokybinių požymių grupavimas .. kai grupuojama pagal vieną požymį. o kito požymio .

nurodomas skal÷s mato vienetas. Grafikai gali būti sudaryti įvairia technika ir būdais. o papildomais skaičiavimais gautų duomenų grafikus.y. Stulpeliai ir juostos yra naudojami ne tik atskirų dydžių palyginimui tarpusavyje.jos šaknis ir antrašt÷. rekomenduojama laikytis tam tikrų principų. pavadinimas ir paantrašt÷ virš pačios lentel÷s. pradinis taškas yra nulis. Jas sudarant reikia laikytis tokių reikalavimų: o o o o o skal÷s. eilučių ir stulpelių pavadinimai. Visi grafikai gali būti suskirstyti į šias grupes: o faktinius duomenis iliustruojančius grafikus. Toliau turi būti pateikta pagrindin÷ statistin÷s lentel÷s dalis . o Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos. o Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos. Sektorin÷s diagramos yra skirtos atskirų aib÷s dalių struktūrai atvaizduoti. bet ir reiškinių kitimui laiko atžvilgiu atvaizduoti. Sudarant sektorines diagramas. priklauso nuo turimų duomenų. papildomai jie paaiškinami. Duomenų aprašymas grafikais. Stulpelin÷se diagramose įvairių kategorijų dydžiai atvaizduojami vienodo pločio ir skirtingo aukščio stačiakampiais ("stulpeliais"). Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos yra naudojamos tada.Statistinių lentelių sudarymo principai. kuriais dažniausiai vaizdžiai išd÷stomi skaičiavimų rezultatai. yra br÷žiamas apskritimas. Kurią iš šių diagramų . Tipin÷je statistin÷je lentel÷je turi būti nurodytas numeris.stulpelinę ar juostinę . matų skal÷je užrašomi tik sveiki arba suapvalinti skaičiai. Stulpelinių diagramų sudarymui reikia tik vienos. matų skal÷ turi apimti visas statistin÷s aib÷s reikšmes. 14 . kai reikia palyginti tarpusavyje kelis dydžius. kai reikia. kuria matuojamas stulpelio aukštis (juostos ilgis). Išnašos ir duomenų šaltiniai turi būti po pagrindine lentel÷s dalimi. Ji skirta kiekvieno stulpelio aukščiui nustatyti Stulpeliai turi būti išd÷stomi tam tikru vienodu atstumu vienas nuo kito. o horizontalia kryptimi. statistin÷ informacija. o Tiesin÷s diagramos. ordinačių srityje atid÷tos matų skal÷s. Dažniausia socialiniuose ir ekonominiuose tyrimuose naudojamos šios grafikų rūšys: o Sektorin÷s diagramos. matų skal÷ turi būti nepertraukiama. Statistin÷s lentel÷s turi būti vaizdžios ir lengvai suprantamos. jas sudarant. gauta diagrama vadintųsi juostine. D÷l to. Grafikai yra vaizdesnis duomenų aprašymo bei analiz÷s būdas palyginus su lentel÷mis. išreikštam procentais. kuris padalijamas į segmentus proporcingai aib÷s dalių lyginamajam svoriui. Jeigu stačiakampius išd÷stytum÷me ne vertikalia. Tačiau juos sudarant reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. t.pasirinkti.

teorinio pažinimo rezultatas. Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos sudaromos taip: o ordinačių ašyje atidedama logaritmin÷ matų skal÷. Tada naudojamos skirtingos linijų rūšys.5. skirtingai nuo stulpelinių ir juostinių. naudojant įprastinę. Koordinačių sistemos abscisių ašyje yra atidedamas laikotarpis arba data. Grafikai būna daug įdomesni ir naudingesni tada. Tuo tikslu yra naudojama logaritmin÷ skal÷.5. o abscisių ašis graduojama. naudojant įprastą aritmetinę skalę. Statistin÷s analiz÷s metu būtina lyginti ir intensyviuosius statistinius rodiklius. Ekstensyvieji rodikliai apskaičiuojami pirminių požymių.tai tinkamiausias grafinis būdas reiškinių kitimui laiko atžvilgiu atvaizduoti. o intensyviuosius (kokybinius). Šiai skalei būdinga. Visi aptarti grafikai sudaromi. taip vadinamą aritmetinę skalę. o ordinačių . dešimteriopą reiškinio apimties padid÷jimą. tod÷l jie skiriasi kokybiškai. o kelios kreiv÷s. Individualieji rodikliai yra empirinio pažinimo. Atstumas nuo 1 iki 10 reiškia vieną augimo ciklą. reikia ne vienos. Rekomenduojama vienoje diagramoje br÷žti ne daugiau 5-6 kreivių. Kitaip nei ekstensyvieji. Vienmačiai statistiniai rodikliai. Pirmieji atspindi reiškinių apimtį. STATISTINIAI RODIKLIAI 1. Intensyvieji rodikliai skirstomi į 15 . Konkretaus statistinio tyrimo ekstensyvieji rodikliai gali būti skirstomi į šiuos rodiklius: o statistin÷s aib÷s vienetų skaičiaus. o galutinis taškas yra 10. o statistin÷s aib÷s požymio apimties. Apibendrinantieji rodikliai skirstomi į dvi grupes: o ekstensyviuosius (apimties). kaip ir atstumas nuo 2 iki 4 bei nuo 4 iki 8 yra lygus 100 procentų. dydį.y. kai vienoje diagramoje yra nubr÷žta ne viena. t. o pradinis ordinačių ašies taškas yra 1. o dviejų matų skalių. Tačiau pasitaiko atvejų. Statistinio steb÷jimo ir grupavimo rezultatai išreiškiami apibendrinančiaisiais statistiniais rodikliais. o intensyvieji .Tiesin÷ms diagramoms. 1.antrinių požymių pagrindu. o santykinį arba procentinį reiškinio kitimą laiko atžvilgiu. Atitinkamas grafikas yra sudaromas pusiaulogaritminiame grafiniame lauke. Statistinių rodiklių tipai. Apibendrinantieji statistiniai rodikliai sudaromi panaudojant individualiuosius rodiklius. kai reikia ypatingai pabr÷žti ne absoliutų. Ordinačių ašyje atstumas nuo 1 iki 2 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. bei atstumas nuo 4 iki 8 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. Tiesin÷s diagramos . o apibendrinantieji . kad vienodos jos atkarpos atitinka vienodo dydžio reikšmes.1.apimtis arba lygis. intensyvieji rodikliai negali būti tiesiogiai sumuojami. Atstumas nuo 1 iki 2.

promil÷mis ir kt. 3. harmoniniu. Santykiniai rodikliai skaičiuojami lyginant absoliučius statistinius dydžius arba pačius santykinius dydžius. vadinamas lyginamuoju. tai mediana lygi dviejų vidurinių variacin÷s eilut÷s narių vidurkiui. Dydis. tai mediana lygi šios eilut÷s viduriniam nariui.baze.prodecimil÷mis. kai lyginami vieno masto dydžiai. Vidurkis (toliau x ) — tai taškas. tai santykiniai dydžiai dažniausiai išreiškiami vardiniais skaičiais.į šimtą lygių dalių. kvartil÷s .Me) arba medianinis dydis. yra vidurinis sutvarkytos statistin÷s eilut÷s narys. Jeigu tarpusavyje lyginami įvairiarūšiai dydžiai. kai duomenų aib÷je yra išskirčių.3. Moda (toliau . sakoma.5.Mo) yra imties elementas. Jeigu visos reikšm÷s statistin÷je eilut÷je pasikartoja vienodai dažnai.8. duomenų aib÷ 2. 16 . Skaičiuojamas tik kiekybinių duomenų vidurkis. procentil÷s . kurį lyginame. kad pasiskirstymas modos neturį.į keturias. Mediana dalija eilutę į dvi lygias dalis. Paprastai ja patariama naudotis.į dešimt. 2. mediana ir kt. Pavyzdžiui. Išskirtis . jei tūkstančiui . kad taip pat dalija pasiskirstymo eilutę į lygias dalis.tai tokia duomenų aib÷s reikšm÷. mediana charakterizuoja duomenų centrą. kvadratiniu.5 modos neturi. Kaip ir aritmetinis vidurkis. Tarpusavyje susiję rodikliai sudaro statistinių rodiklių sistemą. kuris vidutiniškai artimiausias visiems statistin÷s eilut÷s elementams. turintis didžiausią dažnumą. o jei dešimčiai tūkstančių . Jei baz÷ prilyginama vienetui. (1. antiharmoniniu. n – variantų skaičius.3. Mediana (toliau . 4.dvi grupes: o santykinius rodiklius.promil÷mis. o dydis. priklausomai nuo lyginamosios baz÷s. Mediana apskaičiuojama gana paprastai: jeigu variacin÷s eilut÷s narių skaičius n nelyginis. 3. 4. Jeigu n lyginis.8.procentais. Kvartil÷s. su kuriuo lyginame . dalijantis ją į dvi lygias dalis. kuri yra nenatūraliai didesn÷ ar mažesn÷ už kitas reikšmes. santykinis dydis išreiškiamas koeficientu. Paprastai. Žemiau aprašomi pagrindiniai statistiniai rodikliai. o vidurkius. decil÷s ir procentil÷s yra labai artimos medianai tuo. geometriniu. decil÷s . jei šimtui . moda. o pasiskirstymas gali būti apibūdintas įvairių rūšių vidurkiais: aritmetiniu. 1 n x = ∑ xj n j =1 Čia: x – variantai. santykiniai dydžiai išreiškiami procentais (%) ir koeficientais. Santykiniai dydžiai išreiškiami įvairiai.1) Skaitmeniniu požiūriu vidurkis yra sklaidos eilut÷s viduje.

Jis vartojamas dažniausiai ir rodo variacijos laipsnį.5. Imties dispersija parodo duomenų sklaidą apie vidurkį. dispersija). Jos gaunamos operuojant iš karto dviem ar daugiau statistinių požymių reikšmių ir atspindi dvimatį ar daugiamatį statistin÷s aib÷s vaizdą. Imties standartinis nuokrypis: s = s2 Kaip ir dispersija. o jeigu x <Me<M0 – neigiama kairiašon÷ asimetrija. tipai: o funkcinis. pvz. vadinamas unimodiniu skirstiniu. ryšys. Trijų pasiskirstymo centro charakteristikų (vidurkio. turintis vieną modą. Statistika orientuojasi į kiekybinį ryšio įvertinimą .. koks ryšio stiprumas. Standartinis nuokrypis. variacijos matais. kad dažnių skirstinys bimodinis. Tai . standartinis nuokrypis parodo vidutinę duomenų sklaidą apie vidurkį. palyginti su vieną statistinę eilutę atspindinčiais vienmačiais rodikliais (vidurkiais. standartinis nuokrypis. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai Ryšio matai. Jeigu egzistuoja dvi modos sakoma. Paprastai išskiriami nagrin÷jamos požymių visumos dviejų rūšių dydžiai: o rezultatinis rodiklis (žymimas y). kokį metodą naudoti ryšiui įvertinti. Variacijos koeficientas (v) yra lygus standartinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykiui.Dažnių skirstinys. Dispersija. o faktoriniai. vidutinis nuokrypis. 1. lemiantys rezultatinio rodiklio kitimą rodikliai (žymimi x) Yra daugyb÷ ryšio įvertinimo matų bei metodų. yra kokybiškai naujos statistin÷s charakteristikos. padaugintam iš 100. Jis gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos. kokia jo kryptis. Yra du ryšių tarp reiškinių.2) čia: xi – požymio reikšm÷s (variantai). dispersija.kiekybinių kintamųjų charakteristikos.sprendžiama. Imties dispersija (toliau – s2 ): s2 = 1 n ∑ ( xi − x )2 n − 1 i=1 (1. arba determinuotasis. Jeigu negretimų vienodo dažnio variacin÷s eilut÷s narių yra daugiau nei du. o jeigu x > Me > Mo – teigiama dešiniašon÷ asimetrija. Toks dažnių skirstinys vadinamas multimodiniu. Pagrindin÷s sklaidos charakteristikos yra duomenų aib÷s plotis. tuo aib÷ vienarūšiškesn÷. Kuo jis mažesnis. modų taip pat yra daugiau. kai kiekvieną rezultatinio rodiklio reikšmę griežtai 17 . Standartinis nuokrypis yra dažniausiai taikomas sklaidos matas. Variacijos koeficientas apskaičiuojamas tik iš teigiamų požymio reikšmių. tuo šios aib÷s aritmetinis vidurkis yra tikslesn÷ požymio reikšmes apibūdinanti charakteristika. medianos ir modos) santykis rodo pasiskirstymo asimetrijos kryptį ir laipsnį: o jeigu šių rodiklių reikšm÷s lygios x = Me = Mo yra simetriškas pasiskirstymas.2.

1. o neparametriniai testai. jog vieno dydžio pokytis veikia kito dydžio pasiskirstymą. Ryšiams įvertinti gali būti naudojami šie metodai: o statistinių eilučių sugretinimas. Koreliacinis laukas Koreliacinis laukas užpildytas taškais.1 paveiksle. Koreliacija. koreliacinis ryšys tampa funkcinis. o dispersin÷ analiz÷. Koreliacijos matai. Nefunkcin÷s priklausomyb÷s grafinis vaizdas vadinamas koreliaciniu lauku. kuris pasireiškia kaip priklausomyb÷ tarp atsitiktinių dydžių taip. o šitoks tikrov÷s pažinimo būdas iš esm÷s atitinka masinio sud÷tingo reiškinio vyksmą . o daugiamat÷ analiz÷ (faktorin÷. koreliacinių) konstravimas. Kai taškai išsid÷sto ant ties÷s. Funkcinis ryšys paprastai reiškia. d÷sningumas.apibr÷žia faktorinio dydžio (ar dydžių) reikšm÷. Stochastinio tipo ryšiams reikšti paplitusios koreliacijos (atsakant į klausimą. Koreliacinio lauko grafinis vaizdas pateikiamas 1.kiekvienas paskiras faktas traktuojamas kaip griežtai neapibr÷žtas. kanonin÷s koreliacijos ir pan. ar yra ryšys tarp požymių. komponentin÷. tikimybinis. Čia pateikiamas vaizdas yra teigiamo koreliacinio ryšio atvejis. kad reiškinys n÷ra sud÷tingas ir jis apibr÷žtas bei gerai žinomas. arba statistinis. o koreliacija ir regresija. Koreliacijos koeficientas yra tiesin÷s priklausomyb÷s tarp kintamųjų 18 . o specialių lentelių (pvz. o analitinis grupavimas.. tuo ryšys stipresnis. Kuo glaudžiau taškai koreliaciniame lauke išsid÷stę apie kokią nors tiesinę liniją. o grafinis vaizdavimas. o stochastinis. kokia jo kryptis ir stiprumas) ir regresijos (konkretizuojant ryšio formą) sąvokos.). daugiamatis grupavimas. tik iš tokių faktų aib÷s išryšk÷ja tam tikra tvarka. ryšys.1 pav. Stochastinio ryšio samprata remiasi tikimybin÷s reiškinių prigimties aiškinimu.

Tiesin÷s dviejų kintamųjų priklausomyb÷s mato — koreliacijos koeficiento r skaičiavimo metodika priklauso nuo kintamųjų skal÷s: 1. turime dauginę regresiją. Atliekant trijų ir daugiau faktorių tarpusavio ryšių analizę vartojamos dalin÷s.tiesinio ryšio matas. Koreliacijos rodiklių naudojimo ypatumai: o Klasikin÷ dažnai naudojamo koreliacijos koeficiento išraiška . 19 . Kai faktoriniai dydžiai keli. yi — abiejų kintamųjų imties reikšm÷s. kai tikro.3) (n − 1)σ x ⋅ σ y čia xi. Regresijos linija . o koreliacijos matai rodo statistiškai patvirtintą ryšį. Teigiamas koeficientas parodo. kad x did÷jant y taip pat did÷ja. Regresija. išreiškianti koreliacinio lauko taškų išsid÷stymo tendenciją. x. Pasiskirsčiusiems pagal normalųjį d÷snį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas. Regresijos lygtis vadinama porine. Golton. tada funkcija įgauna vieną iš įvairių netiesinių išraiškų. Koreliacijos koeficientas gali svyruoti intervale [-1. turime tiesinę regresiją. o neigiamo koreliacijos koeficiento atveju yra atvirkščiai. ir ranginiams kintamiesiems yra skaičiuojamas Spirmeno (Spearman) arba Kendall’o τ-b koreliacijos koeficientas. logiškai pagrįsto ryšio n÷ra. y — šių kintamųjų imties vidurkiai. Ryšys dar nereiškia priežasties. 2. Intervaliniams kintamiesiems. Per ilgesnę negu šimto metų regresin÷s analiz÷s teorijos raidą suformuluotas toks teiginys: regresin÷ priklausomyb÷ kiekybiškai išreiškia ryšį tarp faktorinio požymio (požymių) x ir rezultatinio požymio (požymių) y grupinių vidutinių reikšmių naudojant vadinamąją empirinę regresijos liniją arba regresijos lygtį.1]. koreliacijos koeficiento reikšm÷ neatspindi tikrosios ryšio pad÷ties.gera priemon÷ vienarūš÷ms aib÷ms apibūdinti. n — imties variantų (kintamųjų reikšmių porų) skaičius. Apibendrindami turimą statistinę medžiagą. o Koreliacijos koeficientas.kiekybinio įvertinimo kriterijus arba ryšio stiprumo matas. σy — kintamųjų standartiniai nuokrypiai. kai nagrin÷jama porin÷ priklausomyb÷ (tarp y ir x). kuriems normalumo prielaida n÷ra tenkinama. nebūdingų steb÷jimų. Kai steb÷jimai „iškraipomi" ir tarp jų pasitaiko netipiškų. Regresijos sąvoką pirmasis pavartojo F. o Melaginga koreliacija.tai linija. kaip ir dauguma statistinių charakteristikų . visada darome išvadas. r= ∑ (x i =1 n i − x)( y i − y ) (1. Tyrin÷tojai pateikia daugybę vadinamosios melagingos koreliacijos atvejų. σx. Kai matematin÷ funkcija tiesin÷. o Dydis r dar vadinamas porin÷s koreliacijos koeficientu ir skirtas ryšiui matuoti dvimačiu atveju. daugin÷s koreliacijos koeficientų sąvokos. Dažnai priklausomyb÷ tarp reiškinių išreiškiama netiesine regresija.

o did÷jimo tempas.interpretacin÷. o vertiniai rodikliai turi būti išreikšti to paties tipo kainomis. Ją sudaro du pagrindiniai elementai: o laiko charakteristikos. Kai koeficiento b ženklas teigiamas. kad a rodo regresijos linijos atkirstą y ašies dalį. santykinių dydžių ir vidurkių.y. Pasakymas „geriausia funkcija" gali tur÷ti įvairių kriterijų.Sud÷tingiausia parinkti tinkamiausią funkciją. atspindinti jo kitimą laiko atžvilgiu.prasm÷ reiškia. o turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką. o Koreliacijos indeksas. Regresijos koeficiento b prasm÷ tokia: vidutiniškai x pakitus 1 mato vienetu. kuriuo regresijos linija kertasi su x ašimi. o Determinacijos koeficientas.MKM). atspindinčio vieną ar kitą reiškinį skaitinių reikšmių eilut÷. ties÷s atveju ( yx = a + bx ) pirmoji . Pavyzdžiui. Dinamikos eilut÷s yra absoliutinių dydžių. y pakinta b reikšme. t. Paprastai naudojami keli regresijos tinkamumo rodikliai: o Vidutin÷ kvadratin÷ regresijos paklaida (standartin÷ regresijos paklaida. o turi būti išreikšti tais pačiais mato vienetais. procentais. o turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius. o padid÷jimo tempas. absoliutin÷ regresijos paklaida). kiek tiksliai surasta regresijos lygtis išreiškia koreliacinio lauko tendenciją.y padid÷jimas susijęs su x padid÷jimu ir atvirkščiai. Čia koeficientas a neturi realaus atitikmens.6. kai x = 0. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA Dinamikos (laiko) eilut÷ . tangento reikšm÷. 1. būtina laikytis taisyklių: o visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją. o absoliutin÷ padid÷jimo vienu procentu reikšm÷. Apskaičiuotos regresijos lygties koeficientų reikšm÷s turi kelias prasmes. 20 . Regresijos tinkamumo matai. Suradus regresijos koeficientus ir interpretuojant. Pagrindiniai dinamikos eilučių indikatoriai yra: o absoliutinis lygio padid÷jimas.tai rodiklio. Dažniausias. kurio esm÷ tokia: nuokrypių tarp faktinių ir teorinių rezultatinio rodiklio reikšmių kvadratų suma turi būti minimali. turintis nemažai privalumų yra mažiausiųjų kvadratų metodas (toliau . o b yra kampo. beveik visada reikia atsakyti ir į klausimą. Kad dinamikos eilut÷s lygiai būtų palyginami. o eilut÷s lygiai. Antra prasm÷ .geometrin÷ . pokyčio pobūdis išreiškia teigiamą ryšį .

o Parenkama analitin÷ trendo išraiška ir apskaičiuojamos jos parametrų reikšm÷s. (Plačiau žr. Pasinaudojant vidutinio did÷jimo tempo reikšme. Prognoz÷s skaičiavimas. pradiniai dinamikos eilut÷s lygiai pakeičiami vidurkiais. Skaičiavimams dažniausiai naudojamos šios funkcijos: o a + bt (ties÷). o vidutinis did÷jimo tempas. o a + b/t (hiperbol÷). Analitinio išlyginimo metodas naudojant mažiausiųjų kvadratų metodą remiasi šiuo kriterijumi: faktinių dinamikos eilut÷s lygių nuokrypių nuo pagrindin÷s kitimo trajektorijos kvadratų suma turi būti mažiausia. Slenkamieji vidurkiai skaičiuojami iš nelyginio narių skaičiaus ir juo pakeičiamas vidurinis iš jų. Toliau svarbu nustatyti faktinių ir teorinių dinamikos eilut÷s lygių atitikimo laipsnį. Aproksimacijos paklaidai neviršijant 10 procentų. D÷l to kai kurie lygiai eilut÷s pradžioje ir pabaigoje lieka nepakitę. Pasinaudojant vidutinio absoliutinio padid÷jimo reikšme. o a + bt + ct2 (antrojo laipsnio parabol÷). Pagrindiniai analitinio dinamikos eilut÷s išlyginimo etapai šie yra: o Įvertinamas reiškinio kitimo laike pobūdis. Jis dažniausiai įvertinimas aproksimacijos paklaida. Apskaičiuota funkcija vadinama trendo funkcija. 21 . Ekstrapoliacija gali būti dviejų rūšių: o perspektyvin÷. procentais. Naudojant slenkamųjų vidurkių būdą. Parinktos funkcijos parametrai surandami mažiausiųjų kvadratų metodu sprendžiant normaliųjų lygčių sistemą. 2. apskaičiuotais iš tam tikro pradinių narių skaičiaus. b ir c yra lygčių parametrai. o vidutinis absoliutinis padid÷jimas. aproksimacija laikoma gera. Jeigu įvertinami nežinomi dinamikos eilut÷s lygiai nagrin÷jamu laikotarpiu.o vidutinis dinamikos eilut÷s lygis.tai būsimų dinamikos eilut÷s lygių tiriamuoju laikotarpiu nustatymas darant prielaidą. kada atliekame buvusių dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus Pagrindiniai perspektyvin÷s ekstrapoliacijos būdai yra: 1. Dinamikos tendencijos nustatymas. o retrospektyvin÷. kad nustatytas d÷sningumas išlieka ir už dinamikos eilut÷s ribų. tur÷sime interpoliaciją. 4 skyrių) Ekstrapoliacija . o vidutinis padid÷jimo tempas. kada atliekame būsimų dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus. o abt (eksponent÷). Šiose formul÷se a.

Sąvoka „indeksas" turi dvejopą prasmę: o tai tam tikras rodiklis arba tam tikrų skaičiavimų rezultatas. kurie atspindi sud÷tingų socialinių-ekonominių reiškinių arba atskirų elementų kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu.. Indeksams būdingas bruožas .indeksais (kad būtų galima atskirti nuo tikrąja ta žodžio prasme apibr÷žiamų indeksų. pastarąjį vadinsime indeksu. ar to reiškinio tam tikrų elementų grup÷s kitimą. Žinant trendo funkcijos parametrų reikšmes. kurį galima tiesiogiai nustatyti. 1. Tais atvejais. Indeksai neatspindi vieno ar kito reiškinio dydžio. Socialiniai-ekonominiai reiškiniai.jie sudaro tarpusavyje susijusių rodiklių sistemas. kai lyginamieji dydžiai laiko ar teritorijos atžvilgiu gali būti pakeisti tam tikrų tarpusavyje susijusių dydžių sandaugos arba tų sandaugų sumos santykiu. nes turi būti lyginami laiko ar teritorijos atžvilgiu vieno ir to paties ekonominio turinio reiškiniai. pvz. apsiriboja šio reiškinio kitimo keičiantis situacijai (laiko ar teritorijos atžvilgiu) išmatavimu. o tai ypatinga santykinių dydžių rūšis. pvz. nes vienu rodikliu pateikiama daugelio. būdingą atskiriems vienetams arba jų grup÷ms.3. Ne kiekvieną santykinį dydį galima vadinti indeksu. yra trijų tipiškų rūšių: o kiekybiniai (charakterizuoja tiriamos aib÷s arba jos dalies dydį.y.indeksų metodas... tai juos vadiname dinamikos santykiniais dydžiais (did÷jimo koeficientais ar did÷jimo tempais). Dažniausiai tai rodiklių-dauginamųjų sistemos. t. INDEKSAI Indeksų esm÷ ir rūšys. Vienas iš seniausių statistikos metodų . dinamikos santykiniai dydžiai) turi dvejopą paskirtį: jeigu jie nesudaro sistemos. pvz. kaina. ką indeksas atspindi: ar sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą. o kokybiniai (rodo tam tikrą savybę. dažnai skirtingų pavadinimų vienetų aib÷s kitimo laiko ir teritorijos atžvilgiu charakteristika. arba jo lygio. kai jie atspindi sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą. juos įprasta vadinti elementariaisiais (individualiais) indeksais.7. galintys tapti indeksin÷s analiz÷s objektu. o bendruosius (suvestinius) indeksus. turime: o elementariuosius (individualiuosius) indeksus. dirbančiųjų skaičius). o grupinius indeksus. ar visos sud÷tingo reiškinio elementų aib÷s kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu. konkrečios prek÷s kainos ar kiekio kitimą).. 22 . Iš tikrųjų indeksai yra ypatinga santykinių dydžių rūšis. o suteikia jo lyginamąją charakteristiką. Tod÷l vieni ir tie patys rodikliai (pvz. Jo paskirtis kiekybiškai charakterizuoti sud÷tingų socialinių reiškinių santykinį kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu. prekių kiekis. o jeigu sudaro . prognoz÷ sudaroma į funkciją rašant t reikšmes. sudarytos funkcinio ryšio pagrindu. Indeksais plačiąja prasme vadinami ypatingos rūšies sisteminiai santykiniai dydžiai. Priklausomai nuo to.

. pvz. produkcijos vert÷.). o apimties (gaunami kaip pirmųjų rodiklių sandauga. prekių apyvarta.išlaidos. darbo užmokesčio fondas). darbo produktyvumas. darbo užmokestis. 23 . rodanti bendrą tiriamo reiškinio apimtį.

sistema metodų ir skaičiavimų. Ji tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę. Lietuvoje yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – LSD) bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Ji skirstoma į dvi dalis: mikroūkio statistiką ir makroūkio statistiką.sutvarkytas vidujai neprieštaringas tiriamos ūkin÷s visumos elementų skirstymas į grupes. Šios statistikos tarnybos organizuoja statistiką ir vykdo statistinį darbą šalyje. 5) ekonometrin÷ statin÷ ir dinamin÷ analiz÷ . Ūkio statistika naudoja statistikos mokslo metodus. Makroūkio statistika yra makroekonomikos taikomoji dalis. Jos turinyje . Statistikos valstyb÷je organizavimą reglamentuoja Statistikos įstatymas. Statistikos departamento centrin÷ būstin÷ yra Vilniuje. Statistinę informaciją gali rengti valstybin÷s ir nevalstybin÷s įstaigos. Statistikos praktin÷ veikla valstyb÷je gali būti centralizuota ir decentralizuota. komercin÷s ūkin÷s veiklos. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS 2.makroekonominiai rodikliai. 3) faktorin÷ indeksin÷ analiz÷ . tarptautinių palyginimų metodologija ir kt. Šioje ūkio statistikos dalyje ryškūs du pogrupiai: mikroekonomin÷ ir įmon÷s statistika. nacionalinių sąskaitų sistema.socialiniuose moksluose vartojamų sąvokų ir apibr÷žimų sukonkretinimas iki tokių sąvokų ir apibr÷žimų. praktinį statistinį darbą vykdo kitos valstybin÷s institucijos. kurie leidžia įvardyti ūkinio proceso ar reiškinių turinį.1. įvairūs ūkio sudedamąsias dalis apibūdinantys balansai. tačiau turi ir jai būdingų metodų. Tokie metodai yra: 1) statistinis identifikavimas . ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS Ūkio statistika yra ekonomin÷s statistikos dalis.ūkinio proceso ar reiškinio susiformavimo šaltinių bei gautų rezultatų panaudojimo ir paskirstymo instrumentarijus bei tyrimo būdai. Praktikos darbuotojų veikla paremta statistikos profesiniu kodeksu. ŪKIS. Mikroūkio statistiką sudaro konjunktūros (ūkio sąlygų) ir paklausos tyrimas įmon÷s lygiu. privačios struktūros. komercin÷s ūkin÷s veiklos produktyvumo statistinis modeliavimas. orientuotų į makroekonominių reiškinių tyrimą ir prognozavimą. 24 .rezultatinių rodiklių pokyčių tyrimas. Be valstyb÷s statistikos.2. statistin÷s informacijos rinkimas bei jos pateikimas. jos veiksnių ir rezultatų ekonometrinis modeliavimas. nustatantis konkrečių veiksnių įtaką nagrin÷jamam rodikliui. 4) balansų metodas ir sintetiniai statistiniai ekonominiai skaičiavimai . 2) statistinis klasifikavimas ir grupavimas . tarptautiniai statistiniai standartai.

o Užsienio prekybos statistika. o personalinių įmonių pajamų ir mokesčių deklaracijas. o Namų ūkio tyrimai. o viešų biudžetinių fondų ataskaitas. kurios nuostatus ir sud÷tį tvirtina Vyriausyb÷.Organizacinius ir metodologinius ūkio statistikos klausimus sprendžia Statistikos taryba. muitinių deklaracijas. o Gyventojų registro tarnyba. o Nacionalin÷s sąskaitos. o Statistikos departamento UAB „Statistin÷s informacijos rengimo centras". o Vidaus prekybos statistika. įkurtus ir veikiančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. o Gamybos ir inovacijų statistika. Įvairiu laiku LSD buvo ir yra šie pagrindiniai skyriai: o Juridinių vienetų registro tarnyba. kitų depozitinių (komercinių) bankų ir draudimo bendrovių ataskaitas. o žem÷s ūkio bendrovių ataskaitas. prekybos ir paslaugų statistika. skirtą registruoti visas įmones ir jų padalinius. o Įmonių statistika. o Transporto. o privačių įmonių ir užsienio kapitalo bendrovių ataskaitas. o Centrinio banko. o Kainų statistika. o Valstyb÷s finansų statistika. o Finansų ministerijos atskaitas. o Žem÷s ūkio ir aplinkosaugos statistika. o Socialinio draudimo fondo (Sodros) ataskaitas. 25 . o Demografin÷ statistika. o Darbo statistika. LSD tvarko šiuos įmonių registrus: o Įmonių registrą. o namų ūkių biudžetų tyrimus. Makroekonominių rodiklių skaičiavimui LSD naudoja šias pagrindines konsoliduotas statistines ataskaitas: o valstybinių įstaigų ir akcinių bendrovių pagrindines finansines ataskaitas ir buhalterinius balansus. o Socialin÷ statistika.

o mokslinio savarankiškumo (valstyb÷s statistika pati formuoja darbo instrumentarijų. Ūkis yra sud÷tinga ekonomin÷ sistema. jie turi būti konfidencialūs). metodus ir pan. keitimas ir panaudojimas Paslaugų gamyba bendram naudojimui bei nacionalinių pajamų perskirstymas Produkcijos gamyba tam tikroms namų ūkių grup÷ms Sektoriai Namų ūkiai ir pavieniai asmenys sudarantys visą namų ūkį. 26 . Nefinansinis sektorius .1 lentel÷. valdymo ir viešumo funkcijas bei vadovaujasi pagrindiniais valstyb÷s statistikos principais: o centralizavimo ir regioninio decentralizavimo. Ekonomikos sektoriai pateikiami 2.o Statistinį ūkinį subjektų registrą. kuriame saugoma ne tik informacija iš Įmonių registro. Nefinansin÷s įmon÷s Finansin÷s įmon÷s Valstybiniai juridiniai vienetai (šalies valdymo įstaigos ir institucijos) Pelno nesiekiančios įmon÷s. 2. Jis ir ekonomikos sektorių visuma. visi instituciniai vienetai.). t. metodologiją. dalyvaujantys ekonominiame gyvenime. o vardinių duomenų konfidencialumo (personifikuoti duomenys neturi būti prieinami.rinkai gaminti prekes ir paslaugas bei gauti pelną. visos įmon÷s. o neutralumo (neatsižvelgia ir vienašališkai nereaguoja į visuomen÷s sluoksnių. partijų. Ekonomikos sektorius yra panašių institucinių vienetų visuma. bet taip pat informacija apie įstaigas ir organizacijas bei papildoma statistin÷ informacija apie įmones ir įstaigas iš įvairių šaltinių. kurių tikslas . Ekonomikos sektoriai Ekonomin÷s veiklos pagrindin÷ funkcija Vartojimas Prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas Pinigų kaupimas. valstyb÷s institucijų ir kitus interesus ar poreikius). Savo praktin÷je veikloje LSD vykdo pažintinę. o privačias nefinansines įmones (akcines ir žem÷s ūkio bendroves). o legalizavimo ir informacijos pateikimo prievol÷s. y. aptarnaujančios namų ūkius Pagal Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų sukurtą metodiką.tai nefinansin÷s įmon÷s (korporacijos). Įmon÷s skirstomos į: o valstybines nefinansines įmones. pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus sujungiami į institucinius sektorius: 1.1 lentel÷je.

PNI).o užsienio kontroliuojamas nefinansines įmones (bendras su užsieniu ir užsienio kapitalo įmones). o asmenys dirbantys sau. o asmenys gaunantys nuosavyb÷s pajamas ir transferus: . dujų ir vandens tiekimas Statyba Didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba. Namų ūkio sektorių sudaro: o individualios (personalin÷s) įmon÷s. Vyriausyb÷s sektorių sudaro centriniai. 5.gaunantys kitas transferines pajamas. Finansinis sektorius . regioniniai ir vietiniai valdymo vienetai kartu su socialinio draudimo fondais ir visos kitos finansuojamos iš biudžeto įstaigos.2 lentel÷. o kitos ind÷lininkų korporacijos.tai visos korporacijos. kurių veikla yra finansinis tarpininkavimas arba pagalbin÷s finansin÷s veiklos. 2. Tai organizacijos. aptarnaujančios namų ūkį. automobilių. o finansin÷ pagalbin÷ veikla. yra organizacijos. Pelno nesiekiančios institucijos (toliau . Ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius Veiklos Žem÷s ūkis. poilsio ir sporto klubai ir t. medžiokl÷ ir miškininkyst÷ Žuvininkyst÷ Kasybos pramon÷ Apdirbamoji pramon÷ Elektros. Kodas A B C D E F G 27 . o kitas finansinis tarpininkavimas (išskyrus draudimo kompanijas ir pensijų fondą).gaunantys senatv÷s ir kitas pajamas. 4. o ūkininkai ir kiti ūkius turintys gyventojai. 2. kurios daugiausiai finansuojamos iš vyriausyb÷s arba iš savo narių įnašų (politin÷s partijos.gaunantys nuosavyb÷s pajamas. . Jį bendru atveju sudaro: o centrinis bankas. o samdomi darbuotojai. religin÷s bei profesin÷s organizacijos.t). namų ūkiams gamina prekes ir teikia paslaugas. 3. o draudimo kompanijos ir pensijų fondai. Ūkio statistikoje namų ūkių sektoriui skiriama svarbi vieta. kurios nesiekdamos pelno. . Šį sektorių sudaro: o darbdaviai.

o gamtiniai ištekliai. atspindinti tos veiklos svarbiausius bruožus. Jį apibendrina ir identifikuoja šalies arba nacionalinis produktas . gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas. Jis yra daugelio veiksnių funkcija. Ši veikla yra konkreti ūkin÷ veikla. Svarbiausi ekonominio augimo veiksniai yra šie: o ekonomiškai aktyvūs gyventojai. Ekonominis augimas ir ūkio struktūra yra neatsiejami. išreikštais procentais. Lietuvos statistikos praktika naudoja Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK.apibendrinantis. socialin÷ ir asmenin÷ aptarnavimo veikla Privačių namų ūkių su samdytu personalu veikla Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla P Q M N O H I J K L Ekonominiai statistiniai skaičiavimai neatsiejami ir nuo ekonomin÷s veiklos sąvokos. sand÷liavimas ir ryšiai Finansinis tarpininkavimas Nekilnojamas turtas. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS 2. l). arba skaičiuojant vienam gyventojui. Šio klasifikatoriaus pavyzdys pateikiamas 2. Ekonominis augimas. 28 . Ekonominis augimas yra šalies prekių ir paslaugų realios apimties augimas per tam tikrą laikotarpį. asmeninių ir buitinių daiktų taisymas Viešbučiai ir restoranai Transportas. Dažniausiai ekonominis augimas matuojamas metiniais padid÷jimo tempais. NACE rev.2. kurios racionalumas ar neracionalumas yra specifinis "reiškinys".motociklų remontas. Ūkis yra sud÷tinga sistema.2 lentel÷je. o kapitalas. kad jo tempų did÷jimas skaičiuojant vienam gyventojui reiškia gyvenimo lygio kilimą. Ekonominio augimo svarba pasireiškia tuo. 2. nuoma ir kita verslo veikla Valstyb÷s valdymas ir gynimas. Produkto dydyje bei jo dinamikoje matosi sistemos racionalumas ar neracionalumas. o technologijos. privalomas socialinis draudimas Švietimas Sveikata ir socialinis aprūpinimas Kita komunalin÷. absoliutin÷s formos rodiklis. Jis matuojamas arba absoliučiu dydžiu.2.1.

tenkančią 1000 gyventojų (imant šį skaičių vidutiniškai per metus). kad ūkio racionalumas labiau asocijuojasi su įtrauktų į ūkinę apyvartą veiksnių produktyvumu. t. 29 . Gyventojų skaičius kinta natūraliai (natūraliu.Sla (2.gyventojai. Intervalinis yra vidutinis gyventojų skaičius. ar tyrimo momentu šie gyventojai šioje vietov÷je yra. kuriuos naudojant apskaičiuojami santykiniai rodikliai. Sa . migruojant). laikinai atvykę į vietovę. Ta sistema apima demografinius ir socialinius-ekonominius požymius. S15-49 . laikinai išvykę į kitą vietovę. nepriklausomai nuo to. apibūdinančius gyventojus. Gyventojų surašymai atliekami vienu metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo vienetą. dažniausiai išreiškiami promil÷mis (‰). Sla . Sli . Tai pagrindin÷s gyventojų skaičių identifikuojančios skaitin÷s kategorijos. y. Kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas. Lietuvoje gyventojų registras laikomas valstybine informacine sistema.nuolatiniai gyventojai (konkrečioje vietov÷je nuolat gyvenantys gyventojai. Sn . Įvesime simbolius: Se . ar laikinoji gyvenamoji vieta).1) Kategorijos skaitin÷ išraiška yra momentinis dydis.per metus atvykusių gyventi nuolat gyventojų skaičius. galima siekti tai identifikuoti. y.2) Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas juos surašant. Yra ištisinių steb÷jimų. ar tai jų nuolatin÷. o S1 – metų pabaigos gyventojų skaičius. Šie reiškiniai identifikuojami absoliutiniais ir santykiniais rodikliais. SIŠ . atliekamų kas 10 . pagrindiniais į ūkinę apyvartą įtrauktais veiksniais ir yra ekonomiškai aktyvūs gyventojai (S) bei nacionalinis turtas (NT). Jeigu S0 . Tarkime: N .Jeigu imsime prielaidą. bet joje nuolat negyvenantys.per metus mirusiųjų skaičius.metų pradžios gyventojų skaičius. Gyventojų skaičiaus nustatymas. Natūralus ir mechaninis jud÷jimas.esami gyventojai (tyrimo momentu konkrečioje vietov÷je rasti gyventojai. Klasikiniu atveju. nepriklausomai nuo to. gimimų-mirimų būdu) ir mechaniškai (persikeliant gyventi iš vienos vietos į kitą.vidutinis metinis 15-49 metų amžiaus moterų skaičius. iš vienos šalies į kitą.per metus gimusiųjų skaičius. Kitas duomenų apie gyventojus šaltinis yra jų registras. Šie rodikliai rodo demografinio įvykio skaitinę išraišką. Išvardyti rodikliai yra absoliutiniai dydžiai. m . t. Jos susijusios šia priklausomybe: Sn = Se + Sli.gyventojai.15 metų. tai vidutinis metinis gyventojų skaičius (VS) lygus: VS =1/2(S0 + S1) (2. ar jų n÷ra).per metus išvykusių gyventi nuolat kitur gyventojų skaičius.

promil÷mis 20+ 16-19 14-15 12-13 10-11 8-9 7 ir mažiau (2. čia: VS . Sn) gyventojų skaičiaus ekstrapoliacija remiantis vidutiniu metiniu absoliutiniu gyventojų skaičiaus padid÷jimu (VAP) pagal formulę: St=Sn + t × VAP čia: St . t . Tokių skalių pavyzdys yra 2. Pagrindiniai bendrieji rodikliai (koeficientai) yra: o gimstamumo [(N: VS) • 1000). Pavyzdžiui.4) 30 .3 lentel÷.3) Perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimai. naudojamos skal÷s. o išvykimo [(Siš : VS) • 1000].. čia: NP .vidutinis metinis moterų nuo 15 iki 49 metų amžiaus skaičius. MS = Sa. 3. Vertinant gimstamumo ir mirtingumo tendencijas.migracijos saldo...Santykiniai rodikliai skirstomi į bendruosius ir dalinius (specialiuosius). m). Paskutinio laikotarpio (paskutin÷s dinamikos eilut÷s lygio.gyventojų skaičius t metais. specialusis gimstamumo koeficientas apskaičiuojamas šitaip: SG = (N: VS15-49 ) • 1000 čia: VS15-49 . o mechaninio prieaugio. 2. Dažniausiai naudojami perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimo būdai yra šie: 1. (2.2.Siš]• Daliniai (specialieji) rodikliai apskaičiuojami konkrečiai lyčiai ir gyventojų amžiaus grupei.vidutinis metinis gyventojų skaičius]. o atvykimo [(Sa: VS) • 1000]. Gimstamumo ir mirtingumo vertinimo skal÷ Vertinimas Gimstamumas.natūralus prieaugis. o natūralaus prieaugio [(NP : VS) • 1000. o mirtingumo [(m : VS) • 1000]. arba migracijos [(MS: VS) • 1000].3 lentel÷. čia MS .metai. promil÷mis Labai didelis Didelis Didesnis už vidutinį Vidutinis Mažesnis už vidutinį Mažas Labai mažas 40+ 30-39 25-29 20-24 16-19 11-15 10 ir mažiau Mirtingumas. NP = N-m]. kurių gyventojų skaičius apskaičiuojamas (t = 1.

miesto ir kaimo gyventojų. jeigu: Sn = 200 tukst. kurie yra be darbo. išreikšta procentais. Ši prognoz÷s reikšm÷. o bedarbiai (darbingo ir vyresnio amžiaus asmenys. Mirtingumo lentel÷s. Tai pagrindin÷s kategorijos. žm. n = 5 metai. Darbo biržų veiklos indikatoriai Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo j÷ga) yra tie. 3. Svarbi ir kita sąvoka natūralusis nedarbo lygis. kad 7-ųjų metų gyventojų skaičių galima apskaičiuoti panaudojus ties÷s funkciją. žmonių.)..dinamikos eilut÷s lygių skaičius. žmonių. vidutinis metinis gyventojų skaičiaus did÷jimo tempas sudaro 1. (2.5) Šiuo būdu skaičiuojant. kitų grupių . palyginti su anksčiau gautąja. Tai: o dirbantys gyventojai (asmenys. įvairių funkcijų vidutin÷s absoliutin÷s procentin÷s paklaidos analiz÷ parod÷. b = 17. Pavyzdžiui.057 ir reikia apskaičiuoti 7-ųjų metų gyventojų skaičių (t = 7-5). geriausiai išreiškianti gyventojų skaičiaus kitimo ir laiko priklausomybę. nedirbantys pensininkai.1. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai.mirtingumo lentel÷s. ir asmenys. yra tikslesn÷.6 + 17. kurie tiriamu laikotarpiu dirba arba pasirengę dirbti prekių ir paslaugų gamyboje.tai įvairaus amžiaus asmenys neįskaityti į dirbančiųjų ir bedarbių skaičių (vaikai.1 • 7 = 250. savarankiškai apsirūpinantys darbu). Tuomet: S7= 130. pasirengę tuoj pat dirbti ar aktyviai ieško darbo). išreiškiantis ieškančių darbo skaičiaus ir laisvų darbo vietų skaičiaus lygybę.VAP = l/n -1 [(Sn-Sp)] čia: n .2. Ji yra matematinis modelis. Pavyzdžiui. Sudaromos visų gyventojų .6. nedirbantys invalidai.2. Perspektyvinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas įrašant į funkciją būsimų laikotarpių charakteristikas t. Mirtingumo lentel÷ apibūdina mirtingumo intensyvumą eliminuojant kitų veiksnių poveikį. Šį būdą naudojant. kad per gyventojų gyvenimą nesikeis gyvenamoji aplinka.vyrų ir moterų. Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai . Sp. surandama matematin÷ funkcija. Ji parodo mirtingumo tipus ir parametrus kalendoriniais metais.pirmasis dinamikos eilut÷s lygis. 31 .3 tūkst.0572 = 223 tūkst. 2. Analitinis duomenų išlyginimas. vietoje VAP galima imti vidutinį metinį did÷jimo tempą. Faktiškasis nedarbo lygis (N1) yra bedarbių skaičiaus dalis ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiuje (dažniau darbingo amžiaus gyventojų skaičiuje). dirbantys pagal samdos sutartis. rentininkai ir kt. 2. identifikuojančios gyventojų užimtumą. Šios funkcijos parametrų reikšm÷s yra šios: a = 130. tur÷sime: S7=200 • l. panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą. kuriuo matuojama vidutin÷ gyventojų gyvenimo trukm÷ darant prielaidą.

Darbo j÷gos tyrimai Lietuvoje buvo prad÷ti 1994 m. IVS . Dirbantys gyventojai skirstomi pagal ekonomines veiklas naudojant šiuos duomenų šaltinius: o įmonių ataskaitas. įdarbinimo įstaigų ataskaitų duomenys. namų šeimininkių skaičius. Duomenis apie oficialius bedarbius renka. o Vidaus reikalų ministerijos teikiamus duomenis apie įkalintus asmenis. kitų įdarbinimo įstaigų veiklos rezultatyvumą identifikuoja šie rodikliai: 1) laisvų darbo vietų užpildymo vidutin÷ trukm÷.IVS – NMSPŠ čia: GS . skaičių. Žem÷s ūkyje dirbančių asmenų skaičius nustatomas pagal įmonių ataskaitas bei remiantis prielaida. tenkantis vienam darbo biržos tarpininkui). Šiais tyrimais ir nustatomas ekonomiškai aktyvių. NMSPŠ . 2. namų ūkių. pensininkų. 2) dalyvavimo užimtumo programose lygis (dalyvaujančių užimtumo programose bedarbių skaičiaus ir vidutinio bedarbių skaičiaus procentinis santykis). tenkantis vienam darbo biržos. kitos įdarbinimo įstaigos darbuotojui). išduotų licencijų-patentų skaičių ir personalinių įmonių duomenis (Mokesčių inspekcija).ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius. apskaičiuojama vidutin÷ nedarbo trukm÷. 3) įdarbinimo efektyvumas (įdarbintų skaičius. 4) užimtumo r÷mimo programų realizavimo racionalumo lygis (dalyvaujančių užimtumo r÷mimo programose skaičius.5 žmogaus viename ūkyje. o socialin÷s apsaugos duomenis apie asmenų. be min÷tų rodiklių.bendras gyventojų skaičius. 32 . dirbančiųjų.Šių rodiklių apskaičiavimui imami gyventojų surašymų.6) ataskaitomis). Statistikos praktikoje darbo j÷gos dydis skaičiuojamas naudojant gyventojų balansą. o Krašto apsaugos ministerijos teikiamus duomenis apie kariškių skaičių. o darbuotojų skaičių pagal darbo užmokesčio statistikos duomenis (remiantis įmonių (2. Identifikuojant pad÷tį darbo rinkoje. DJ skaidoma į dirbančiuosius ir bedarbius. saugo ir apdoroja nacionalin÷ darbo birža. o bendrasis vidaus produktas (BVP). Darbo j÷ga (DJ) skaičiuojama taip: DJ = GS .3. kad smulkiuose ūkiuose dirbančiųjų skaičius vidutiniškai siekia 2. Nacionalinio produkto tyrimas Pagrindiniai nacionalinio produkto rodikliai yra šie: o bendrasis nacionalinis produktas (BNP). bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius. Darbo biržos.nedirbančių moksleivių ir studentų. įmonių tyrimų. už kuriuos gauti socialiniai įnašai.2. nedirbančiųjų (bedarbių) įdarbinimo norma (įdarbintų ir užregistruotų bedarbių skaičiaus procentinis santykis).

o netiesioginiai metodai. Šiam sektoriui priskirtini ir namų ūkiai. kaip galutinis gamybin÷s veiklos rezultatas. kurią vykdo neturintys leidimo arba kompetencijos asmenys ar asmenų grup÷. namų ūkių produkcija. Yra trys neapskaitomos ekonomikos apimčių vertinimo metodų grup÷s: o tiesioginiai metodai. o nelegaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama įstatymais uždraustų paslaugų ir prekių gamyba.kitose šalyse gyvenančių šalies piliečių valdomų įmonių. sukurtų šalyje ataskaitiniu laikotarpiu vert÷. apie kurias valdymo struktūros neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei (vengiama mok÷ti mokesčius. o darbo santykiai remiasi giminyste ir/ar kuo kitu. BVP yra visų prekių ir paslaugų. Šie metodai duoda galimybę gauti duomenų apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą neapskaitomoje ekonomikoje taikant imčių metodą ir specialius statistinius tyrimus. slepia veiklas. Einamosiomis kainomis apskaičiuojamas produktas vadinamas nominaliuoju. nesilaikoma įstatymu numatytų standartų.o nacionalin÷s pajamos (NP). Apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą. o grynosios asmenin÷s pajamos (GAP). Šiame sektoriuje ryškūs du pagrindiniai neapskaitomos ekonomikos tipai: „ekonominis šeš÷lis" (susiformuoja tada. o ir BVP. namų ūkių produkcija. ŠGU . kai ūkio subjektai neįregistruoja įmonių. reikia statistiškai įvertinti tris gamybos sektorius: formalųjį. neformalųjį ir nelegalųjį. kad atsiskaitydami gal÷tų parodyti sumažintus gamybos kaštus ir apyvartą ir padidintų savo pelną) ir „statistinis šeš÷lis" (susiformuoja tada. kurie naudojasi įvairiomis mokamomis paslaugomis ir jas teikia.7) 33 . Padalytas iš kainų indekso. kai ūkio subjektai vengia laikytis valstyb÷s nustatytų normų. tačiau įforminami darbo sutartimis. nepateikiami duomenys statistikos tarnyboms). apskaičiuojamas einamosiomis ir palyginamosiomis kainomis. Šių sektorių turinys yra toks: o formaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos.šalyje gyvenančių užsieniečių valdomų įmonių. BNP susijęs su BVP šia priklausomybe: BNP = BVP + KŠG – ŠGU čia: KŠG . o asmenin÷s pajamos (AP). Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuotas išlaidų. Jais analizuojami duomenys apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą (2. jis vadinamas realiuoju. o neformaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama veikla tokių ūkio subjektų. kurių organizacinis lygis yra žemas. legali gamybin÷ veikla. pajamų ir prid÷tinių verčių sumos metodais. BNP. neteisingai atsako arba visai neatsako į oficialiai teikiamus klausimus). sud÷tingiausia nustatyti neapskaitomos ekonomikos dalį. Skaičiuojant BVP.

9) (2. VĮI . nuomos mokestis. dividendai. NP praktiniuose apskaičiavimuose naudojami šie metodai: o pajamų.įmonių nepaskirstytas pelnas.įmonių pelno mokestis. grynasis vidaus produktas (GVP) yra „tarpinis" rodiklis. Nacionalines pajamas skaičiuojant pajamų metodu sudedamos nuosavyb÷s ir verslumo pajamos bei darbo užmokestis. Grynosios asmenin÷s pajamos (GAP) yra AP be tiesioginių mokesčių ir įvairių rinkliavų sumos.darbo pajamos. Asmenin÷s pajamos (AP) yra gyventojų bruto pajamos ir jos lygios: AP = NP –NĮP –M – ĮS + TI + VĮI čia NĮP . ĮS . Kitas. Nacionalin÷s pajamos (NP) . A . KP . valstybinių įmonių pelnas.ilgalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas.nuostoliai d÷l stichinių ir pan. o galutinio naudojimo. įvairių bendrijų pelnas. netiesioginiais ir ekspertinių vertinimų metodais.ilgalaikio materialaus turto priežiūros ir pan. įmonių nepaskirstytas pelnas. M . Bendrojo vidaus produkto netekties d÷l bedarbyst÷s nustatymo metodai.kapitalo pajamos (procentai. o neatitikimai nustatomi naudojant įvairius šaltinius: monetarinius.įmokos į socialinio draudimo fondus. Jis lygus: GVP = BVP – PKP – A – NS čia: PKP . o mišrieji metodai. socialinius. sąnaudos.verslo įmonių išmokos. NS . paremti tiesioginiais. TI . Nacionalin÷s pajamos galutinio naudojimo metodu apskaičiuojamos sudedant visų galutinių produktų naudotojų išlaidas.neapskaitomoje ekonomikoje. NDP . ekonominius. jie lyginami. nelaimių. Nacionalin÷s pajamos paskirstomuoju metodu lygios: NP =DP + KP + NDP čia: DP .10) (2.tai grynasis produktas gamybos kainomis arba faktine verte. Tai tyrimai.transferin÷s išmokos.nesamdomojo darbo asmenų pajamos. o paskirstomasis. administracinių įstaigų grynosios pajamos). Bendrojo vidaus produkto netektis d÷l bedarbyst÷s dažniausiai nustatoma ekspertiniais vertinimais ir tiesioginiais skaičiavimais pagal formulę: (2.8) 34 .

Fizin÷s apimties indeksas tiriant nacionalinio produkto rodiklius. skaičiavimų pagrindą sudaro fizin÷s apimties indekso skaičiavimai. naudojami duomenys apie produkciją.: Iq = I pq Ip (2. kuris rodo santykį tarp nedarbo lygio ir BVP atsilikimo. Tai turtas. produkto indeksas patikslinamas kainų indeksu.2. bus apskaičiuojamas pagal formulę: Iq = ∑q ∑q i1 pi 0 pi 0 (2. Šis indeksas gali būti apskaičiuotas dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. N1 .14) 2. qi1 – produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir qi0 – produkto kiekis lyginimų baze paimtu laikotarpiu. Jeigu pi1 . kad.∆BVP= 1/100 × [(N1 . apskaičiuotas imant qn (naudojamas Paasche formos kainų indeksas). Tai materialaus ir nematerialaus.Ouceno koeficientas. Nacionalinis turtas (toliau – NT) yra materialin÷s g÷ryb÷s bei tinkami naudoti gamtos ištekliai.4.11) 2. panaudojant lyginimų baz÷s kainas. kurį valdo valstyb÷.produkto vert÷s indeksas.i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu. Ip .5 .5] čia: Nn . įvertintą vienų ir tų pačių metų kainomis. Nacionalinio turto tyrimas Nacionalinis turtas.kainų indeksas-defliatorius.12) i0 Fizin÷s apimties indeksą skaičiuojant netiesioginiu. NT yra momentinis dydis. apskaičiuotas naudojant tiriamųjų laikotarpių duomenis.5%.faktiškasis nedarbo lygis (%). (2.y. t. (2. privatūs asmenys. Nacionalinio turto sud÷tinių dalių apskaičiavimo metodai. kuris naudojamas verslo reikalams. Šiuo atveju skaičius rodo. Paache formos kainų indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: IpP = ∑p ∑p i1 i1 q i 0 i1 q . faktiniam nedarbo lygiui viršijus natūralųjį vienu punktu.Nn) × BV1l × 2. būdu.13) čia: Ipq . ilgalaikio ir trumpalaikio turto visuma.natūralusis nedarbo lygis (%). 35 . Skaičiuojant tiesioginiu būdu. Tiriant produkto rodiklių dinamiką. BVP atsilieka 2. pi0 – i-tojo produkto kaina lyginimų baze paimtu laikotarpiu. tuomet produkto fizin÷s apimties indeksas (Iq). arba defliacijos. kuri apibūdinama vertine (faktin÷mis ir lyginamosiomis kainomis) išraiška ir natūra.

PK . Šį metodą papildo rečiau naudojamas „nepertraukiamos inventorizacijos" metodas.miškai. KT apskaičiuojami tiesioginiais skaičiavimais. X3 . Šie duomenys apibendrinami ekspertinių vertinimų metodu. Čia: X1 -žem÷. Lietuvos banko oficialiosios atsargos nustatomos tiesioginiais skaičiavimais. d÷l kurios instituciniai vienetai įgyja nuosavyb÷s teises (individualias arba kolektyvines) ir kurią valdyti arba naudoti yra ekonomiškai naudinga jos savininkams. KT . o įstaigų ir organizacijų turtas (PK + AS). kurios n÷ra naudojamos gamyboje arba vartojimo sferoje. kad. Statistikos praktika rodo. atsargos (AS) ir kitas turtas. kuris gali atsirasti disponuojant turtu. t. valstyb÷s institucijų duomenis. panaudojus įmonių. PK. Nefinansinis turtas gali būti sukurtas ir nesukurtas. o Lietuvos banko oficialiosios atsargos. Namų ūkių turtas apskaičiuojamas panaudojus namų ūkių tyrimų (šių tyrimų pagrindą sudaro imties metodas) duomenis. o vertyb÷s. o išžvalgytos naudingosios iškasenos. kuris atsiranda kaip gamybos procesų rezultatas. kurios yra naudojamos gamyboje kaip tarpin÷s. apskaičiuojant NT. o namų ūkių turtas. NT atspind÷tas namų ūkių turtą apibūdinantis skaičius yra specialistų ekspertų apklausos rezultatas. t. Sukurtas turtas yra toks nefinansinis turtas. arba atsargos. dažniau remiamasi tiesioginių skaičiavimų metodu. Ekonominę naudą sudaro pirmin÷s pajamos. Jais surandama ir išžvalgytų naudingųjų iškasenų vert÷. susidarančios turtą naudojant. o įmonių ir bendrovių turtas (PK + KT). y. kuris yra ekspertinių vertinimų klas÷s metodas. ir holdingo pelnas/nuostolis. kuris yra pakartotinai arba pastoviai gamyboje daugiau nei vienerius metus (ilgalaikis turtas dar skirstomas į materialų ir nematerialų). Turtas skirstomas į nefinansinį ir finansinį. Tai tiesioginiai skaičiavimai. funkcionuojantis kaip kaupimo priemon÷. PK (angl. Jis NT parodomas be nusid÷v÷jimo sumos. Jį sudaro: o ilgalaikis turtas. o yra įsigyjamos ir laikomos 36 . Cross or Net Fixed Capital) yra pagrindin÷ NT sud÷tin÷ dalis.Nacionalinio turto sud÷tin÷mis dalimis imama: o žem÷s fondas (X1 +X2 + X3). X2 . o trumpalaikis turtas. Šitoks NT grupavimas vadinamas NT klasifikacija.pinigin÷s l÷šos. y.vidaus vandenys. Statistikos praktika NT aiškina ir taip: nacionalinis turtas yra ekonominis turtas. Šių NT natūrinių-daiktinių sud÷tinių dalių vert÷ surandama taikant vidutines normatyvines kainas ir jų koregavimo koeficientus. realia verte.ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas).

2) metų pabaigos NT bus lygus: 37 . Pateikiami duomenys apie valstyb÷s įmonių. savivaldyb÷s. valiuta ir ind÷liai.. o jos kainų indeksas yra Ipi tuomet: 1) i-osios NT sud÷tin÷s dalies padid÷jimas lygus: Xi1 – XI0 = ∆Xi. Lietuvos bankas. geguž÷s 16 d. Lietuvos statistikos praktika yra sukaupusi šalies nacionalinio turto skaičiavimo patirtį. finansinius reikalavimus ir ekonominį turtą. 466 „D÷l valstybei ir savivaldyb÷ms nuosavyb÷s priklausančio turto ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos". rugs÷jo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. jūros. įstaigos ir organizacijos. specialiosios skolinimosi teis÷s (toliau . o finansiniai reikalavimai įgalioja jų tur÷tojus. nutarimas Nr. yra akcijos ir kt. kad Xi0 . kuris atsiranda ne d÷l gamybos. nutarimas Nr. paskolos ir kt. apimantis mok÷jimo priemones. kreditorius. pvz. Xi1 – i-tos dalies apimtis metų pabaigoje. įgytas prestižas ir kt. o did÷jimo tempas: Ixi = Xi1 : XI0. Pateikiami duomenys apie valstyb÷s turto valdytojų (valstyb÷s biudžetinių įstaigų ir valstyb÷s įmonių) įsipareigojimus ir apie valstyb÷s įsipareigojimus. debitorių. perduodami kontraktai. o ekonominis turtas. valstyb÷s institucijų. Yra nustatomas valstybei nuosavyb÷s priklausantis turtas. kurie turi atitinkamus finansinius įsipareigojimus.. gauti apmok÷jimus iš kitų institucinių vienetų. Finansinis turtas yra ekonominis turtas. artimą finansiniams reikalavimams: o mok÷jimo priemones sudaro piniginis auksas.SST).kaip kaupimo priemon÷. artimas finansiniams reikalavimams. Tarkime. Finansiniai reikalavimai yra vertybiniai popieriai. Nacionalinio turto dinamikos tyrimas. Pateikiami duomenys apie turtą. valstyb÷s institucijos. kuris teisiniu požiūriu taps valstyb÷s nuosavybe tik sumok÷jus už jį visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Jis gali būti materialus ir nematerialus: o materialus nesukurtas turtas yra tas gamtinis turtas. 1429 „D÷l Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo" bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s generalinio direktoriaus įsakymai. oro erdv÷ n÷ra materialus nesukurtas turtas). kuris nuosavyb÷s teise priklauso valstybei ir kurį patik÷jimo teise valdo valstyb÷s įmon÷s. o nematerialų nesukurtą turtą sudaro patentai. įstaigų ir organizacijų lizingo (finansin÷s nuomos) būdu įsigytą turtą. kuriam yra nustatyta nuosavyb÷s teis÷ (tod÷l. Nesukurtas turtas yra nefinansinis turtas. Duomenų apie valstybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m.i-osios nacionalinio turto (NT) sud÷tin÷s dalies apimtis metų pradžioje.

Kainų indeksas pagal Laspeyresą (IpL)apskaičiuojamas pagal formulę: IpL = ∑p ∑p i1 i 0 q i0 i0 q (2. eksporto-importo kainų indeksų skaičiavimus. Šitoks tyrimas yra atrankinis (imties metodo pagrindu). Ūkio statistikos praktika apima gamintojų.20 × 100) . vartotojų kainų „pragyvenimo kainos" (gyvenimo brangumo.: 30 / 25 = (1. svoriai yra prekių kiekiai. pas privačius pardav÷jus. KAINŲ.NTi = ∑ ( X i 0 + ∆X i ) × I pi (2. Lt. Tai konkretūs agregatinių Laspeyreso ir Paasche kainų indeksų. Kai kainas ir tarifus tvirtina miestų (rajonų) valdybos. svoriai yra gyvenimo reikmenų kiekiai. sudarant eksporto-importo kainų indeksus.3. atstovaujantys tam tikriems geografiniams rajonams ar regionams.y. tai per metus NT padid÷jo 20 %. atspindinčius atskirų prekių grupių kitimus kainos požiūriu. taikymo variantai. sudarant pragyvenimo kainos indeksą. Kainų steb÷jimo metodai.1. duomenys apie jas renkami centralizuota tvarka. Štai. prekių apyvartos. o po to atrenkamos konkrečios parduotuv÷s. gaunami tiesiogiai registruojant šias kainas apsilankymo dieną atitinkamoje parduotuv÷je ar paslaugų įmon÷je. BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA 2. Kainų indeksai. prekių ir paslaugų kainų ir tarifų registravimas įvairių nuosavyb÷s formų įmon÷se ir atrankiniai (imties metodo pagrindu) namų ūkių (toliau – NŪ) tyrimų duomenys apie gyventojų išlaidas šioms prek÷ms ir paslaugoms įsigyti. Kainų tyrimas. Pagrindin÷ informacin÷ baz÷ kainų pokyčiams įvertinti yra produkcijos. paslaugų įmon÷s ir pan. Kainų lygis stebimas dokumentiniu ir tiesioginiu būdu. kurias formuoja rinka. Lt. o did÷jimo tempas: NT1 / NT0 ir jeigu NT1 = 30 mlrd. 2. duomenis apie jas renka miestų ir rajonų statistikos darbuotojai. turgaviet÷je. Šiuo atveju duomenų šaltinis yra savivaldybių potvarkiai.100. Kai kainos ir tarifai tvirtinami Vyriausyb÷s ir jos galioja visoje Lietuvoje. t .3. arba egzistencinio minimumo). besiskiriančių sv÷rimo sistemomis.15) 3) NT padid÷jimas lygus: NT1 – NT0.. kurių kainos bus registruojamos. Dažniausiai taikoma daugiapakop÷ imtis: o pirmiausia atrenkami miestai ir rajonai. Pagrindiniai jų šaltiniai yra Vyriausyb÷s nutarimai ir kainoraščiai. Duomenys apie kainas. o galiausiai atrenkamos prek÷s ir paslaugos.16) Kainų indeksas pagal Paasche (IpP) apskaičiuojamas: 38 . o NT0=25 mlrd.

i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu. Free Carrier).ES) šalyse matuoti. svarbiausia teisingai parinkti svorius. pasiekusių šioje srityje geriausių rezultatų. Kurią iš jų naudoti . sudarant kainų indeksus.VKI) skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę. Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the needs of HICPs). Suderintas vartotojų kainų indeksas (toliau . atstovus iš jų grupių. pritaikytą SVKI (COICOP/HICP – angl. Free on 39 . VKI skaičiavimams suformuotą „vartojimo krepšelį" sudaro pagrindin÷s vartojimo prek÷s ir paslaugos. kainos registruojamos FCA sąlygomis (ang. naudojamas Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius (NACE Rev. Duomenis apie kainas praneša įmon÷s.lemia kainų indekso skaičiavimo tikslai. Svoriai nustatomi remiantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Nuo 1996 m. SVKI yra Laspeyres tipo indeksas. paslaugų ar pan. pi0 – i-tojo produkto kaina lyginimų baze paimtu laikotarpiu.SVKI) . apmoka ir vartoja gyventojai. pabaigoje. Elementarios aib÷s kainų indeksas apskaičiuojamas kaip kainų aritmetinių vidurkių santykis. qi1 .produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir qi0 . Infliacija turi būti matuojama tarpusavyje suderintais ir palyginamais vartotojų kainų indeksais. Prekių.GKI) skaičiuojami apdirbamosios ir išgaunamosios pramon÷s produkcijai. Eksportuojamoms prek÷ms registruojamos FOB (angl. rodikliais. Gamintojų kainų indeksai (toliau . tačiau baziniai metai svorių nustatymui keičiami kas metai. pasireiškiantis infliacijos rodiklių suart÷jimu su atitinkamais trijų šalių narių. Lietuvos statistikos departamentas akcentuoja.17). Poreikis skaičiuoti SVKI atsirado 1991 m. Jis naudojamas tarptautiniams palyginimams. kurias įsigyja. Laspeyres formul÷ taikoma visų COICOP/HICP klasifikatoriaus lygmenų ir bendrajam SVKI skaičiuoti. prekių. pasirašius Mastrichto sutartį.dvejų metų pardavimų struktūrą. o baziniu laikotarpiu nustatant kainų pokyčius imamas pra÷jusių metų gruodžio m÷nuo.įvertinti prekių ir paslaugų. Vienas iš pažangos kriterijų šioje srityje yra aukštas kainų stabilumo laipsnis. kurių kainų pokyčiai ir įvertinami. naudojant t . Naudojama Laspeyreso formul÷. Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti. Į registruojamą kainą neįeina prid÷tin÷s vert÷s ir akcizo mokesčiai.produkto kiekis lyginimų baze paimtu laikotarpiu. Pagal sutarties 109j straipsnį ES šalys nar÷s įsipareigoja užtikrinti ekonominę konvergenciją. Vis d÷lto. Teoriniu požiūriu šios indeksų formul÷s yra lygiareikšm÷s. SVKI sudaromas taikant Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių.IpP = ∑p ∑p i1 i1 q i 0 i1 q (2. kainų lygio pokyčius laiko atžvilgiu.l).rodiklis infliacijos lygiui Europos Sąjungos (toliau . skirtų vidaus rinkai. kad vartotojų kainų indekso paskirtis . Naudojama Individualaus vartojimo tikslų dvylikos pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų grupių klasifikacija (toliau COICOP). Vartotojų (vartojimo) kainų indeksas (toliau . čia: pi1 .

Pagrindinis duomenų šaltinis indeksui skaičiuoti yra Užsienio prekybos statistika. 40 . o pinigai ir infliacijos mastai.gyvenamieji pastatai ir šių statinių kategorijų objektai: pramon÷s. Indekso skaičiavimui atrinkti statybos objektai . Eksportuojamų/importuojamų prekių kainų indeksas išreiškia eksportuojamų/importuojamų prekių į/iš šalies teritoriją pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį.2. vandens valymo. o Vilniaus vertybinių popierių birža. remiantis Lietuvos Respublikos kombinuotąja muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra (toliau . Kiekvieno objekto atveju įvertinamos statybos medžiagų. kelių ir gatvių rekonstrukcijos objektai. o bankin÷ veikla (įsipareigojimai.KPN). valiutų kursai. rengiama remiantis muitinių krovinių deklaracijų (Bendrųjų dokumentų) ir Intrastato duomenimis. Combined Nomenclature) pagrindu. Ekonominiais statistiniais skaičiavimais bankininkyst÷s srityje identifikuojama: o bankininkyst÷s sistema.Board) kainos. Šias kainas praneša statybos įmon÷s. Šiai produkcijai skaičiuojamas bendras supirkimo kainų indeksas bei atskirai augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s produktų supirkimo kainų indeksai. Lietuvos pramon÷s produkcijos gamintojų. Statybos kainų indeksas (toliau . į prekių vertę įeina transportavimo iki Lietuvos sienos kaštai. o finansų maklerio įmon÷s. o kitos kreditin÷s įstaigos. Indeksai skaičiuojami pagal Laspeyreso formulę. Indeksui skaičiuoti taikoma Laspeyres formul÷. pinigų atsargos. o depozitiniai (komerciniai) bankai. sveikatos apsaugos. Indeksas skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę. komunalin÷s infrastruktūros. Lietuvos finansinių įstaigų sistemą apibendrintai sudaro: o Lietuvos bankas. administraciniai pastatai. o draudimo įmon÷s. 2. Lietuvos importuojančių įmonių duomenys apie pirkimo kainas. Žem÷s ūkio produkcijos kainos. vidutin÷s palūkanos). tarpbankin÷s paskolos. sudaryta Europos Bendrijos kombinuotosios prekių nomenklatūros (CN – angl. socialinio draudimo ir kitos išlaidos. o investicin÷s bendrov÷s. Duomenys apie kainas gaunami iš didmenin÷s prekybos ir žem÷s ūkio produkciją perdirbančių įmonių. Bankų ir finansų sektoriaus statistika Bankų statistika. švietimo.3. Eksportuojamos/importuojamos prek÷s klasifikuojamos. nominalus pinigų kiekis. t. eksportuojančių savo produkciją. duomenys apie pardavimo kainas. įrengimų. darbo užmokesčio.SKI) parodo atliktų statybos objektų užbaigimo kaštų pokyčius per tam tikrą laikotarpį.y.

užsienio operacijų pajamos. o sumos.grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Jis apibūdinamas: a) pinigų apyvartumu pajamų apyvartoje (BVP ir vidutinio pinigų agregato P2 santykis.neterminuoti ind÷liai ir pinigai apyvartoje. b) pinigų apyvartumu atsiskaitymų apyvartoje (banko pervestų l÷šų pagal einamąsias sąskaitas ir pinigų agregato P2 santykis).pirkimo ir mok÷jimo priemonių visuma.Bankininkyst÷s sistema apibūdinama atliekant bankų statistinį grupavimą įvairiais grupavimo požymiais. o pinigų mas÷ . Pinigų perkamosios galios pakitimas identifikuojamas indeksu (Ipg). o kreditavimo apimtys . pinigai.18) čia: VKI - vartotojų kainų indeksas. o bendrasis pelnas – bendrųjų pajamų ir išlaidų skirtumas. 41 . P1 . Bankin÷ veikla identifikuojama ekonominių statistinių rodiklių (bankin÷s veiklos indikatorių) sistema. steig÷jų bei spekuliatyvinių biržos sandorių pelnas.nerealizuotų aktyvų likutis. Šioje sistemoje svarbiausi rodikliai. banko aktyvų ir pasyvų santykis bei struktūra. o balansinio pelno norma . o komercinius. o taupomuosius. yra: o banko paslaugų vert÷ . o banko stabilumas (pastovumas) . Pavyzdžiui. Čia P2 yra pinigų P1 ir kvazipinigų suma. o pinigų apyvartos greitis. o emisijos. gautos pagal depozitus .kreditinių operacijų procentas. arba pasyvų ir aktyvų santykis. bankai pagal veiklos kryptis gali būti grupuojami į šias grupes: o centrinį. investicijų į vertybinius popierius procentai ir dividendai. o inovacinius. Pinigų perkamoji galia.banko gauto procento normos ir išmok÷to procento normos skirtumas. kuris apskaičiuojamas taip: I pg = 1 VKI (2. o operacin÷s pajamos .išduotų paskolų sumos ir depozitų (ind÷lių) santykis. o banko likvidumas . Kvazipinigai terminuoti šalies ir konvertabilios bei nekonvertabilios užsienio valiutos (perskaičiuotos šalies valiuta) ind÷liai).sugeb÷jimas laiku padengti įsiskolinimus.skolininkų neapmok÷tų įsiskolinimų likutis. gauti pagal depozitus. be pamin÷tų. komisiniai už atsiskaitymus ir pervedimus. o ipotekinius.

žinybinį ir kitokį priklausomumą. kainos padid÷jo (infliacijos mastas) 69% = (1. o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. . apskaičiuotų tiesioginiu metodu (valiutos kiekis. Šitai matyti ir iš šio pavyzdžio. ataskaitiniu laikotarpiu prek÷s kaina sudar÷ 1.valstyb÷s biudžetas .43) . VKI sudar÷ 1. palyginti su rugpjūčio m÷nesiu.Šitaip apskaičiuotas indeksas vadinamas pinigų perkamosios galios indeksu. o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. o baziniu laikotarpiu . dinamika ir sud÷tis. xi0 – i-ojo biudžeto skyriaus apimtis pra÷jusiame laikotarpyje.). Pinigai. o pajamų ir išlaidų struktūra pagal: .biudžetų rūšis.1] × 100%. Ekonominiams statistiniams skaičiavimams priskiriami vidutinio valiutos kurso skaičiavimai.69 × 100) – 100%.47) = (1. kuris.1. Jis ir VKI savo turiniu yra skirtingi. Pajamų ir išlaidų struktūra tiriama atsižvelgus į biudžetų pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal tam tikrus požymius į vienarūšes grupes. jis buvo 1. Infliacija identifikuojama VKI kitimo mastu.savivaldybių biudžetai. palyginti su rugpjūčio m÷nesiu. infliacija . tenkantis kotiruojamos valiutos vienetui). palyginti su rugs÷jo m÷nesiu.39) . Valstyb÷s ir savivaldybių institucijų finansų tyrimas. Tuo tarpu lito perkamoji galia padid÷jo 2. sandaugos. Tiriant valstyb÷s ir savivaldybių finansus pateiktas grupavimas imamas pagrindu. skaičiuojami absoliutiniai ir santykiniai struktūros pokyčių rodikliai. rugs÷jo m÷nesį. Tarkime.1] × 100%.15 × 1.39 Lt.susijusios sąvokos. Valiutos kurso kitimo tendencijai apibūdinti naudojamas grafinis duomenų vaizdavimo būdas. xi1 – i-ojo 42 . Tarkime. Taigi spalio m÷nesį. o nebiudžetiniai fondai.43/1. .43 Lt. Pagrindin÷mis Lietuvos valstyb÷s ir savivaldybių institucijų finansų grandimis yra: • nacionalinis biudžetas: . prek÷s kaina sumaž÷jo 2.15 (kainos padid÷jo 15 proc.878% = [(1.gavimo šaltinius ir išlaidų kryptis. Tarkime.47 (kainos padid÷jo 47%). identifikuojamas perkamosios galios indeksu Ipg.797% = [(1. Šiais duomenimis. valiuta. Tiriant biudžetų pajamas ir išlaidas nuodugniau. vykdomas duomenų analitinis išlyginimas panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą ar jo nepanaudojus. Infliaciją lydi pinigų nuvert÷jimas. Kitaip tariant.39/1. Valiutos (šalies piniginio vieneto) kursas yra dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporcija. Šis kursas yra n-ojo laipsnio šaknis iš keleto laikotarpių valiutos kursų. o spalio m÷nesį. Nustatoma: o pajamų ir išlaidų apimtis. jis yra geometrinis vidurkis.

o cikliniai (C. Pagrindiniai jų klasifikavimo požymiai yra šie: o skaičiavimams naudotų duomenų pobūdis (objektyvūs. technikos atradimai arba politiniai įvykiai). sezono pasikeitimo arba įvairių kalendorinių ir religinių švenčių bei papročių rezultatas). kuriuos lemia įvairūs atmosferos pokyčiai. Sud÷tingiausia parinkti funkcijos tipą 43 . ilgalaikis ir pastovus ūkio aktyvumo did÷jimas). Ekonominiame indikatoriuje šias svyravimų rūšis (komponentes) sieja priklausomyb÷: T + S + C + I. trendas. Bendrieji indikatoriai yra įvertinantys ūkinę situaciją šalyje. fi0 (2.23) Tyrimų tikslas . o nereguliarūs (I. nenumatyti ūkio aktyvumo pasikeitimai. Ūkio svyravimai yra keturių rūšių: o sezoniniai (S. identifikuojantys ūkio aktyvumą. subjektyvūs).šių komponenčių apimtis nurodyti skaičiais. Bendrųjų indikatorių klas÷ yra kompleksin÷.biudžeto skyriaus apimtis ataskaitiniame laikotarpyje. o kompleksiškumas (paprastieji. (2. apibūdinantys ūkio politikos tikslus bei jų siekimo priemones.22) 2. bendrieji. Ekonominiai statistiniai rodikliai. kurios yra bendro ekonominio gyvenimo dalis). ilgalaikiai ir nereguliarūs. absoliutiniai biudžeto skyriaus struktūros pokyčiai bus lygūs: (2.20) (2. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS Ūkio konjunktūros indikatoriai ir jų sudarymo metodai. šių reiškinių dalys ar savarankiški komponentai. o ilgalaikiai (T. bendrasis nacionalinis produktas. Tai bendrasis vidaus produktas. tuomet i-ojo biudžeto skyriaus lyginamasis svoris ataskaitiniame laikotarpyje sudarys:  x  f i1 =  i1  × 100 ∑x  i1   pra÷jusiame laikotarpyje:  x  f i 0 =  i 0  × 100  x   ∑ i0  Šiais duomenimis. rodantys pasikeitimų intensyvumo laipsnį. arba kompleksiniai). vadinami ekonominiais indikatoriais. Klasikin÷ ūkio ciklų statistinio tyrimo metodika.21) (2. Paprastaisiais indikatoriais apibūdinami atskiri ūkiniai reiškiniai. Juos lemia ekonomin÷s j÷gos ūkio viduje. Jai priskiriami paprastųjų indikatorių junginiai.4. nacionalin÷s pajamos ir kt.19) ∆fi = fi1 – fi0 o santykiniai struktūros pokyčiai. sudarys: i fi = f i1 .

Mažesn÷ šių dydžių reikšm÷ rodo tinkamesnę funkciją. Pagrindin÷s teorijos prielaidos yra šios: jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su pastebimais procesais. paslaugų ir prekybos sektoriaus atstovai.Lucas ir kt. Šios teorijos pagrindu Lietuvoje atliekamas specialus tyrimas. susijusias su šiais procesais. Šią teoriją pirmą kartą pristat÷ J. o infliacijos mastas. racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius ir prognozes. panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. double table). Kitaip vadinama šachmatine lentele. Tai balansinių lygybių ir santykių sistema. o lito kursas palyginti su JAV doleriu. situacijos šalies ūkyje vertinimui pasitelkiami ir ekspertiniai ar artimi jiems vertinimai. Ją išpl÷tojo R. sudarius faktinių duomenų grafiką vizualiai nusakomas funkcijos tipas. Šioje lentel÷je tiek vertikaliai. Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymas . tiek horizontaliai išd÷stytos taip pat pavadintos skiltys ir eilut÷s. o vidutin÷s namų ūkių pajamos ir išlaidos.atitikimą. Dažnai tokie tyrimai remiasi vadinamąja racionalių lūkesčių teorija. Veiksminga trumpalaikių prognozių gavimo priemon÷ yra eksponentinis išlyginimas. arba apklausa. o vidutinis darbo užmokestis. o neapskaitytas importas ir eksportas. Ekonominių indikatorių prognostin÷s reikšm÷s gaunamos trendo funkcijų pagrindu.galutinis tyrimų tikslas. Šiuo būdu. 2.Muth 1961 m. o nedarbo lygis. Funkcijos pasirinkimo teisingumu įsitikinama palyginus įvairioms funkcijoms apskaičiuotas vidutinę absoliutinę procentinę paklaidą ir vidutinę procentinę paklaidą. balance model). taikomas grafinis duomenų vaizdavimo būdas. Lygybių. 44 . kurios atspindi dviejų elementų – išteklių ir jų naudojimo . o prognozuojamos palūkanos. Apklausa yra anketin÷. o namų ūkių pajamų dalis. Jame yra ir šie rodikliai: o BVP ir jo dinamika. Anketą sudaro 12 (skaičius nepastovus) makroekonominių rodiklių sąrašas. skiriama santaupoms ir investicijoms.5. gamybininkai. Tokio tipo modeliai priklauso simptominių ekonometrinių modelių grupei. Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymui. Joje dalyvauja finansininkai.Parenkant funkcijos tipą. o balansin÷ lentel÷ (angl. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI Pagrindin÷s balansinių ir sintetinių skaičiavimų sąvokos yra šios: o balansinis modelis (angl. o įmonių pelnas bei investicijos.

o ekonomin÷s operacijos (prekių ir paslaugų. 45 . Veikla laikoma gamybine. neatsižvelgiant į tai. Nacionalinių sąskaitų sistema. aptarnaujančios namų ūkius. privalantis vesti ekonominių operacijų. balance technique). sudarantys namų ūkį. Šios klas÷s sąskaitos vadinamos konsoliduotomis arba suvestin÷mis. pelno nesiekiančios įmon÷s. jeigu tai vyksta iniciatyva institucinio vieneto. turinčio nuosavyb÷s teisę į šią veiklą. paskirstymo.o balansų metodas (angl. įmon÷s ir jų dariniai. galintis daryti savarankiškus sprendimus. Tai yra: o ekonominiai agentai ir instituciniai vienetai. Nacionalinių sąskaitų sistemos (toliau . ar ji parduodama. šalies valdymo įstaigos ir institucijos). o ekonomikos rezidentai (namų ūkiai ir pavieniai asmenys. išteklių ir pajamų apskaitą). NSS gamybai priskiria paslaugas. Tai išteklių ir jų poreikio palyginimo metodas. visą sukurtą produkciją. Balansinių lentelių. o ekonomin÷s operacijos vertinamos rinkos kainomis arba jų analogais. Ūkio statistikos teorija numato trijų lygių. o atspindi produkto paskirstymo eigą. o ekonomikos sektoriai. paskirstymą ir naudojimą. faktiškai patenkančią į rinką. atspindinčių įvairių produkto ir pajamų rodiklių tarpusavio ryšius. mainoma ar suvartojama savo reikm÷ms. o platus gamybos sferos aiškinimas. Jų yra keturios: o gamybos (bendrojo vidaus produkto). Pirmosios klas÷s sąskaitos atspindi bendruosius (apibendrinančius) ekonominius rodiklius. jam stebint ir atsakant už tos veiklos rezultatus. o nacionalin÷ ekonomika. parodo valstyb÷s pl÷tojimosi tendencijas. o atspindi realų produktą ir pajamų kūrimą bei skirstymą. o kaupimo (kapitalo operacijų). o taikomas dvejybinio įrašo principas. finansin÷s). visuma vadinama nacionalin÷mis sąskaitomis. NSS svarbiausi bruožai yra: o sistematiškumas. arba klasių nacionalinių sąskaitų sistemos sąskaitas. o institucinių vienetų grup÷s. Šios sąskaitos sudaro kelių lygių sistemą. o įvertina ūkin÷s veiklos rezultato formavimo procesą.NSS) pagrindin÷s sąvokos yra šios: o ekonominis agentas (ūkinis subjektas. o vartojimo (pajamų paskirstymo bei pajamų-išlaidų apskaičiavimo). o išorinių (užsienio) operacijų.

Antrosios ir trečiosios klas÷s sąskaitos yra vienodo lygio. kurioje apskaitomi einamieji mokesčiai ir transferai. naudojamasi šiomis balansin÷mis lygyb÷mis: Pridedamoji vert÷ + Importas = Prek÷s. vartojimo ir kaupimo požiūriais. Bendrasis išleidimas parodo prekių ir paslaugų bazinę vertę (su subsidijomis gaminiams. NSS sąskaitas papildo pagalbin÷s lentel÷s. Bendrąjį išleidimą sudaro rinkos ir ne rinkos prek÷s ir paslaugos.pajamų ir išlaidų. II. Mokesčiai gamybai ir importui minus gamybos ir importo subsidijos yra Vyriausyb÷s ištekliai. dividendai. papildyti pirmosios klas÷s sąskaitas. arba pridedamoji vert÷ (gamybos kainomis). II. Jose detalizuojami įvairūs situaciją ūkyje apibūdinantys bendrieji rodikliai. betarpiškai susijusius su gamybos procesu. Kaupimas = Kapitalin÷s investicijos .) įvairiems ekonomikos sektoriams. Ištekliai susideda iš BVP. atskaičius subsidijas gamybai tuo atveju.l: Pajamų formavimo sąskaitą.Ilgalaikio materialaus turto panaudojimas+ Skolų saldo. Analizuojant nacionalinių sąskaitų turinį. II. Lietuvos statistikos departamentas sudaro šias sąskaitas: 0: Prekių ir paslaugų sąskaitą. Pridedamoji vert÷ = Kapitalin÷s investicijos + Prek÷s. kuri parodo paskirstomuosius sandorius. kuri parodo prekių ir paslaugų gamybą. kiti produktai ir paslaugos + (Eksportas Importas = Užsienio prekybos saldo). Jis rodomas rinkos kainomis (su mokesčiais gaminiams. bet be mokesčių gaminiams). renta ir kt. kapitalinių investicijų finansavimo požiūriais. pagrindinio kapitalo formavimą. Pajamų mokesčiai ir socialin÷s išmokos yra ištekliai Vyriausybei. Jų paskirtis . BVP. be subsidijų). kiti produktai ir paslaugos + Kapitalin÷s investicijos + Eksportas.detalizuoti.2: Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitą.2: Pirminių pajamų išd÷stymo sąskaitą. kuri yra rezidentinių institucinių vienetų tam tikro laikotarpio veiklos rezultatas. Balansinis straipsnis yra pelnas ir jam prilygintos pajamos/mišrios pajamos. galutinį vartojimą. kuri parodo visus prekių ir paslaugų išteklius (išleidimą ir importą) ir jų panaudojimą (tarpinį vartojimą.l. trečiosios . Dirbančiųjų gaunama kompensacija yra namų ūkio pajamų paskirstymo ištekliai. eksporto ir importo mokesčiais. yra ištekliai. Štai antrosios klas÷s sąskaitos papildo pirmosios klas÷s sąskaitas produkto gamybos. Balansinis straipsnis yra pirminių pajamų balansas. apibr÷žtą NSS. I: Gamybos sąskaitą. o tarp jų socialin÷s išmokos 46 . Šios sąskaitos pagrindinis rodiklis yra bendrasis išleidimas ir BVP. Ši sąskaita visada subalansuota ir neturi likutinio ar balansinio straipsnio.1. jei jos įtrauktos į produkcijos vertę. Kiekviena klas÷ turi standartines sąskaitas ir standartines balansines lenteles. BVP apibr÷žiamas kaip bendrojo išleidimo vert÷ minus tarpinis vartojimas. iš kurių suformuojamos pirmin÷s pajamos NSS. eksportą). kurio panaudojimo rūšys apima kompensacijas dirbantiesiems ir mokesčius gamybai bei importui. kuri parodo pajamų paskirstymą (palūkanos.

Pateiksime dažnesnį jų atvejį. kaip kiti einamieji transferai pasiskirsto tarp įvairių ekonomikos sektorių. mln. kuri fiksuoja sandorius. 2. Jie nesud÷tingi. susijusius su nefinansinių aktyvų įsigijimu. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS Valstyb÷s vietos nustatymas. kaip disponuojamosios pajamos pasiskirsto tarp galutinio vartojimo ir kaupimo namų ūkių ir Vyriausyb÷s sektoriuose. Suformuojama skaičiavimams reikalinga duomenų baz÷. Balansinis straipsnis yra bendrosios disponuojamosios pajamos. III. Pačius 47 .6. Lt 40 110 24 2 35 100 22 3 42 90 25 4 38 95 23 Patogumo d÷lei duomenis užrašysime šiuo pavidalu: 40 110 24 35 100 22 42 90 25 38 95 23 Ekonominiai statistiniai rodikliai turi būti šalių ypatumus išreiškiančios charakteristikos. II. sveikatos apsaugai.1: Disponuojamųjų ir pakoreguotų pajamų panaudojimo. socialinei apsaugai. ir kapitalo transferus.l). tūkst. Skaičiavimai atliekami keliais etapais. Lietuvos statistikos praktikoje nacionalin÷je sąskaityboje naudojamas Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK. Jeigu siekiama nustatyti valstyb÷s rangą .jos užimamą vietą šalių grup÷je. kurie turi galutinį vartojimą. Lt C. NACE rev. gali būti naudojami ekspertinių vertinimų metodų klas÷s metodai. poilsiui ir kultūrai). Balansinis straipsnis yra bendrasis taupymas.2 lentel÷je. Tai charakteringų bruožų skaitmenin÷s išraiškos.4 lentel÷je. kuri parodo. sveikatingumui. mln. Ši sąskaita namų ūkiams turi koreguojantį straipsnį. socialiniam draudimui.l: Kapitalo sąskaitą. Ekonominiai statistiniai rodikliai pagal valstybes Valstyb÷s numeris 1 A.(pensijos ir pašalpos) – ištekliai namų ūkiams. sąskaita. susijusius su turto perskirstymu. Šio klasifikatoriaus pavyzdys pateiktas 2. 2. Balansinis straipsnis yra kreditavimas arba skolinimasis. Duomenys gali būti ir ekonominiai statistiniai rodikliai. bet ir valstybinių įstaigų individualaus vartojimo išlaidos (švietimui.4.4 lentel÷. ekonominių statistinių rodiklių lygiai. Ši sąskaita parodo įvairių rūšių investicijų panaudojimą nefinansiniuose aktyvuose. kur parodyta ne tik individualaus vartojimo išlaidų ir bendrojo taupymo suma namų ūkyje. nurodyti 2. Pirmasis etapas. Lt B. Sąskaita parodo.

5 0.278 0.271 0.255 0.0456 0.2442 3 . Absoliutin÷s ekonominių statistinių rodiklių išraiškos pakeičiamos santykin÷mis charakteristikomis. Toliau kiekvienos šalies rodiklio lygis dalijamas iš šios sumos.241 0. kad jų suma būtų lygi 1.0.791 0. pavyzdžio atveju ekspertai nurod÷ šias ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s charakteristikas: pirmo rodiklio .0482 0.228 0.2354 4 48 3 0.5 = 0.253 • 0.245 ir t. reikalingi apibendrinant skirtingo turinio ekonominius statistinius rodiklius.5 0.0774 0.1170 0.3. Valstyb÷s rango nustatymas. Jo tikslas t÷ra suteikti skaičiavimams daugiau korektiškumo bei pagrįstumo. Jo turinys nesud÷tingas: antrajame skaičiavimų etape sudarytos „santykinių charakteristikų" matricos arba trečiajame skaičiavimų etape.2599 2 4 0.2 = 0. Jos parenkamos taip.234 • 0. Mūsų atveju.y. Juos parenkant.266 0.3 = 0.1330 0.1225 Šis skaičiavimų etapas yra priešpaskutinis.765 0.5 0.0.0566 0.2 0.234 0. Valstyb÷s rangas Valstyb÷s numeris SI S2 Rangas 1 0.245 • 0. turime šią „santykinių charakteristikų" matricą: 0. Skaičiavimų patikimumą didina ir ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s charakteristikos.2 0. Nagrin÷jamu atveju turime 2.245 0. 42/155 = 0.253 0. antro .0678 0.258 • 0.rodiklius ir jų skaičių nulemia šalių ypatumai.271 • 0. 35/155 = 0.255 • 0. (Tarkime. tikslinga naudoti ekspertinius vertinimus.2 ir trečio . „Santykinių charakteristikų" matricos duomenų koregavimas ekonominių statistinių rodiklių svorin÷mis charakteristikomis: 0.245 • 0. Tai paskutinis skaičiavimų etapas.226 0. „Santykin÷s charakteristikos" yra bevardžiai dydžiai. Skaičiavimų rezultatas yra „santykinių charakteristikų" matrica.278 • 0.) Antrasis etapas. 40/155 = 0.258 0.266 • 0.2605 1 2 0. Ketvirtasis etapas.0813 0.731 0.226 • 0.3 0. Šiame skaičiavimų etape surandama kiekvieno rodiklio lygių suma.271.0506 0. tačiau nebūtinas. t. atlikę aukščiau parodytus skaičiavimus. sudarytos sukoreguotų „santykinių charakteristikų" matricos stulpelių sumos suradimas.1275 0.2 0.5.0735 0.3 0.5 lentel÷je nurodytus duomenis.228 • 0. 38/155 = 0.5 lentel÷.241 • 0.: 40 + 35 + 42 + 38 = 155. 2.245 Trečiasis etapas.3 0. kurioje kiekvienos eilut÷s skaičių suma turi būti lygi 1.258.226.713 0.0. jeigu šis etapas buvo realizuojamas.t.

Lentel÷je nurodyti skaičiai yra valstyb÷s vietos charakteristikos, kurios parenkamos taip: didžiausią „santykinių charakteristikų" sumą turinčiai šaliai priskiriamas rangas 1 (pirma vieta ir pan.), mažesnę sumą turinčiai - 2 ir t.t. Svarbiausias aptarto metodo trūkumas tas, kad neatsižvelgiama į ekonominio statistinio rodiklio sandarą. Tai n÷ra esminis trūkumas, nes jo nesunku išvengti atitinkamai formuojant rodiklių sąrašą, pasitelkiant ekspertinius vertinimus, lyginant ne tik šiuo, bet ir kitais metodais (daugiamačio vidurkio, duomenų standartizavimo ir kt.) gautus rezultatus. Lyginimas struktūrinių rodiklių pagrindu. Struktūriniai rodikliai yra valstyb÷s pad÷ties šalių grup÷je indikatoriais. Šie indikatoriai identifikuoja valstyb÷s ekonominio išsivystymo lygį. Atsižvelgiama į tai, kad ekonominio išsivystymo lygį, ekonominio vystymosi bruožus tegalima apibūdinti rodiklių sistema. Lyginimams struktūrinių rodiklių pagrindu imamos šios rodiklių grup÷s ir rodikliai: o Aplinka - teršiančios medžiagos ir iš jų šiltnamio efektą sukeliančios dujos; - apsauga, - o Ekonomika - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui; - vieno darbuotojo darbo produktyvumas; - krovinių apyvartos santykis su bendruoju vidaus produktu; - energijos intensyvumas; - išlaidos mokslui ir technologijoms; - santykiniai kainų lygiai; - investicijos, o Socialin÷ sfera - gyventojų užimtumo lygis; - ilgalaikio nedarbo lygis; - skurdo rizikos lygis. Atliekant lyginimus rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, nes tai leidžia panaikinti šalių kainų skirtumus. Lyginama su rodiklių reikšme, apskaičiuota šalių grupei. Dažniausiai tai tų šalių vidurkis, kuris prilyginamas 100 ir jeigu šalies rodiklio indeksas didesnis už 100, šitai rodo šalyje esant geresnę pad÷tį nei vidutiniškai toje šalių grup÷je. Europos Sąjungoje skaičiuojami šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai (toliau – PGS) su perkamosios galios standartu. Vienas PGS visose šalyse atstovauja tam pačiam prekių ir paslaugų rinkiniui.

49

Tarptautiniams palyginimams atlikti bendrojo vidaus produkto ekonominių junginių vert÷s apskaičiuojamos perkamosios galios standartais, t.y. pradin÷ vert÷, išreikšta nacionaline valiuta, dalijama iš atitinkamo perkamosios galios pariteto. 2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA Lietuvos užsienio prekybos apimtis apskaičiuojama, remiantis Jungtinių Tautų Statistikos tarnybos Bendrosios prekybos sistemos apibr÷žimu. Europos Sąjungoje iki 1993 m. pagrindinis užsienio prekybos statistikos informacijos šaltinis buvo muitin÷s deklaracijų duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai, buvo įdiegta ir nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. Šios sistemos tikslas yra tiesiogiai iš įmonių rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sąjungos šalių narių. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuvoje įdiegta Intrastato sistema. Lietuvos užsienio prekybos duomenys išskaidyti į dvi dalis: o Ekstrastatą; o Intrastatą. Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne Europos Sąjungos valstyb÷mis surinkimo sistema. Jos pagrindiniu duomenų šaltiniu yra muitin÷s deklaracijos (Bendrojo dokumento) duomenys. Lietuvoje Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitin÷s departamentas prie Finansų ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s metodiškai vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu. Įmon÷s įpareigotos teikti duomenis apie išvežtų į Europos Sąjungos šalis ir įvežtų iš jų prekių apimtį. Intrastato deklaracija yra Bendrojo dokumento supaprastinta forma. Įvertinant šalių prekybos sąlygų pokyčius, apskaičiuojamas prekybos sąlygų indeksas. Jis lygus eksporto vidutinių kainų ir importo vidutinių kainų santykiui. Bendru atveju vidutin÷s kainos apskaičiuojamos naudojant svertinio aritmetinio vidurkio formulę. Kainų santykio indeksui apskaičiuoti naudojama ši formul÷:

I pks =
čia: Ipks - kainų santykio indeksas;

∑p q ∑p q
in ij

in

(2.24)

in

pin - i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalimi n ; pij - i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalių ekonomine grupe j; qin - i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s į (iš) šalį (ies) n kiekis. Jeigu šio indekso reikšm÷s yra didesn÷s už vienetą, tai šitai rodo, kad prekybos sąlygos ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu, pager÷jo. Jeigu reikšm÷s mažesn÷s už vienetą,

50

tai yra priešingai. Užsienio prekybos, eksporto ir importo naudingumui apibūdinti apskaičiuojami t÷vynin÷s gamybos ir užsieninių prekių gamybos kaštai ir jie palyginami arba apskaičiuojami ir palyginami eksportuojamų ir importuojamų prekių kaštai. Jeigu importo kaštai didesni už eksporto kaštus, tai tokie mainai laikomi naudingais. Prekių mainų tikslingumu galima įsitikinti remiantis šiais skaičiavimais, pateikiamais 2.6 lentel÷je. 2.6 lentel÷. Prekių mainų tikslingumas Eksportas Prek÷ A VP C VP/C 110 115 0,96 Prek÷ B 830 692 1,2 Prek÷ C 185 54 3,5 A+B+C 1125 861 1,31

Importas Prek÷ A VS C C/VS 135 412 3,05

Prek÷ B 920 1288 1,4

Prek÷ C 200 160 0,8

A+B+C 1255 1860 1,48

2.6 lentel÷je: VP/C = IE – eksporto valiutinio naudingumo koeficientas; C/VS = II – importo valiutinio naudingumo koeficientas; VP – valiutin÷s įplaukos; C – kaštai. Pavyzdžio duomenimis, kiekvienos prek÷s eksporto valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis negu: 1/1,48 = 0,68, t.y. žemesnio naudingumo prek÷s nebus kompensuojamos vidutiniu eksporto naudingumu. Tuo tarpu kiekvienos prek÷s importo valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis negu: 1/1,31 = 0,76. Atsižvelgiant į infliaciją, šalies kainų pasikeitimą, valiutines įplaukas už prekes, prekinę ir geografinę struktūrą, apskaičiuojami valiutinio naudingumo indeksai. Pavyzdžiui, eksporto valiutinio naudingumo indeksas lygus:

IE =
čia:

∑p ∑p

i1 i1

q

ei1 i1

q

÷

∑p ∑p

i 0 i1

q

ei 0 i 0

q

(2.25)

pi –i-osios prek÷s eksporto valiutin÷s įplaukos; pei - i-osios skirtos eksportui prek÷s vidutin÷ kaina;

∑p ∑p ∑p

i1 i1

q - ataskaitinio laikotarpio valiutin÷s eksporto įplaukos; q - ataskaitinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis; q
- bazinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis;
51

ei1 i1

ei 0 i 0

humanitarin÷ pagalba ir kt. kai jos suteikiamos nerezidentams. Mok÷jimų balanso duomenys analizuojami pasitelkus balansines lygybes ir skaičiavimus. Prek÷s. 2. o tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų l÷šos. Mok÷jimų balansą sudaro standartinių straipsnių visuma. kurios būtų gautos ataskaitiniu laikotarpiu.valiutin÷s įplaukos. o transferai (negrąžintinos vertyb÷s. turintys ekonominių interesų valstyb÷je. To priežastis yra apskaitos klaidos bei (2. Oficialiosios atsargos: o auksas. kurioje parodomos: o prekių ir paslaugų operacijos. Ši lygyb÷ praktiniuose skaičiavimuose nepasiekiama.kapitalo ir finansin÷s sąskaitos balansas. (Nerezidentai . kai už jas sumok÷ta. nes tuomet pasikeičia savininkas. kai kiekviena operacija įrašoma debete ir kredite. Mok÷jimų balansas . pinigin÷s l÷šos.26) 52 .). aktyvų ir kt. o užsienio valiuta. apimtis ir būklę. X1 .) 3.einamosios sąskaitos balansas su priešingu ženklu. t. 2. Jis sudaromas dvigubo įrašo principu. Einamoji sąskaita.∑p i 0 i1 q .tai vertine išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp konkrečios valstyb÷s ir kitų pasaulio šalių. o jų finansinius srautus. tačiau gyvenantys ir veikiantys joje trumpiau nei vienerius metus. finansin÷s operacijos registruojamos. paslaugos. kurioje parodomos: o nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje. Mok÷jimų balansas parodo ne prekių. X2 . Panašiai kaip eksporto valiutinio naudingumo indeksas.operacijų su oficialiosiomis atsargomis likutis. ekonominį išsivystymą.tai juridiniai ir fiziniai asmenys. o ne tada. Bendriausi iš jų yra: 1. Pagrindin÷ balansin÷ lygyb÷ yra: Y = Xl + X2 čia: Y . jeigu nepakistų prekių kainos pasaulin÷je rinkoje.y. o gautos ir sumok÷tos palūkanos bei dividendai. o kapitalo pervedimas.8. MOKöJIMŲ BALANSAS Mok÷jimų balansas apibūdina šalies finansinę būklę. apskaičiuojamas ir importo valiutinio naudingumo indeksas. Kapitalo ir finansin÷ sąskaita. Tai statistin÷ ataskaita. pamin÷tų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu.

neapskaitytos operacijos.Lt. Skolos aptarnavimo procentas (toliau – SAP) apskaičiuojamas pagal formulę: SAP = [(S1 + S2)/E] × 100 valiuta. Lt.28) (2. o E = 500 mln.Lt. (2. Metin÷ skolos aptarnavimo suma lygi: S = S1+S2 čia: S1 – sumok÷tų procentų suma.eksporto suma. Balanse susidarantiems skirtumams skiriama atskira eilut÷. S2 – padengtų skolų (skolos) suma. šalies S1 = 256 mln.27) čia: E . Bendru atveju šalies finansinę būklę apibūdina valstyb÷s skola. kuri pavadinta „Klaidos ir praleidimai". S2 = 368 mln. Panaudojus šiuos duomenis: SAP = [(256 + 368)/500]100 = 124. (Šis matas apskaičiuojamas visoms įsiskolinimų rūšims ir įsiskolinimui 53 .) Pavyzdžiui.8 procento. biudžeto deficitas ir išorinis (užsieniui) įsiskolinimas bei metinis skolos aptarnavimas ir skolos aptarnavimo procentas.

o dalinis.apsirūpinimas ilgalaikiu materialiu turtu = PK:/ T. palyginti su baziniu laikotarpiu. o AK . Tiesiogin÷s formos ESR rodo veiksnių produktyvumo lygį. ESR yra indikatoriai tiek. Iš galimos ESR aib÷s N parenkama n rodiklių. ĮMONöS STATISTIKA Ekonominiai statistiniai rodikliai (toliau . h ir w susiję priklausomybe w = h × APK. Skaičiuojant šiuo metodu. čia: Q . ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA 3. o ESR ryšio forma (funkcinis. ESR klasifikuojami ir svarbiausi klasifikavimo požymiai yra šie: o reiškinio apibendrinimo mastas (bendrieji ir paprastieji ESR).dirbančiųjų arba darbuotojų (darbininkų) skaičius.3. Santykiniai ESR yra tiesiogin÷s ir atvirkštin÷s formos. 54 . prek÷s. racionalumą. o reiškinio turinys (ESR. Ši priklausomyb÷ vadinama multiplikatyviu modeliu. apibūdinantys verslo rezultatą. absoliutine arba santykine išraiška įvertinamas w pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu. perspektyvas). o ESR sudarymo forma (absoliutiniai. atlikti darbai ar paslaugos. Bendrieji ESR yra vertiniai. geriausiai tenkinančių skaičiavimo tikslus ir poreikius. į atskaitomyb÷s. ESR sąrašas gali būti: o visa apimantis (visais pjūviais identifikuojantis įmonę. nuosavyb÷s forma ir kt. Ji yra dviejų veiksnių ir analizuojama panaudojus faktorin÷s indeksin÷s analiz÷s metodą. santykiniai). o darbo produktyvumas: w = Q / T. kur APK . kiek jie atspindi verslą ir jo ypatumus. ESR sąrašui svarbūs įmon÷s dydis.1. finansin÷s apskaitos turinį).trumpalaikis materialus turtas (apyvartinis kapitalas). ko reikalauja atskaitomyb÷. o būtina sąrašą sieti su tuo.darbo užmokesčio (mokos) fondas. Pavyzdžiui: o ilgalaikio materialaus turto produktyvumas: h = Q / PK. jos verslą ir veiksnius. koreliacinis). arba svarbiausios grandies (orientuotas į ekonomikos teorijos. ekonomikos sistemos svarbiausią grandį. Šie ESR yra absoliutiniai. Verslo veiksnius identifikuoja natūrin÷s ir vertin÷s formos ESR. apyvartos mastai. veiksnius.ESR) yra verslo ir jo veiksnių identifikavimo rezultatai. Formuojamas ESR sąrašas. kurio turinį lemia. tai ar: o būtina išsamiau pateikti įmonę ir jos verslą. Jiems priklauso ir T .ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas). Tai: o PK . finansinę būklę).produkcija. jo veiksnius. o F . o reikia sąrašą sieti su komercin÷s ūkin÷s veiklos gerinimo ir naudos sau siekiais.

kurį nurodo šeima. Lietuvos statistikos departamentas pateikia įvairių ekonomin÷s veiklos rūšių įmonių finansinių rodiklių sąrašą ir šių rodiklių skaitines reikšmes.pelno prieš apmokestinimą santykis su vidutiniu metiniu turtu. Namų ūkį gali sudaryti ir vienas asmuo. Kita. įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s ir individualių (personalinių) įmonių pajamų deklaracijų duomenys. stratifikuota imtis. 3. Tai asmuo.) . gyvenančios vienoje patalpoje. sujungiančios savo pajamas ir materialines vertybes ir kartu vartojančios prekes ir paslaugas (bendras būstas ir mityba).. o manevringumo koeficientas .pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu debitoriniu įsiskolinimu. Iš pirminių imties vienetų atrenkami smulkesni dariniai (kaimas. Sąraše yra šie ir kiti rodikliai: o bendrojo likvidumo koeficientas .1.grynojo pelno santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. jų narių pajamas ir vartojimą gaunami tyrimais.antriniai imties vienetai.pirminiai imties vienetai. Tai daugiatiksliai.pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu turtu. o viso turto apyvartumas .konkretūs namų ūkiai. turintis didžiausias pajamas.2. o debitorinio įsiskolinimo apyvartumas . Antrasis etapas. valstyb÷s ir savivaldyb÷s įmonių.ekonomikos sektorius. Duomenys apie namų ūkius. Trečiasis etapas. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS 3. Iš antrinių imties vienetų atrenkami galutiniai vienetai . Imtis daugiaetap÷. miesto rajonas ir pan. Imties procedūros yra šios: paprasta atsitiktin÷ imtis. kurių pagrindą sudaro imties metodas. grupin÷ (serijin÷) imtis. namų ūkio galva laikomas asmuo.tai trumpalaikio turto santykis su nuosavu kapitalu.2. o bendrasis pelningumas . o grynasis pelningumas .bendrojo pelno (nuostolio) santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz. Imties vienetas yra namų ūkis. sistemin÷ (mechanin÷) imtis ir kt. kooperatinių bendrovių statistiniai duomenys. o įsiskolinimo koeficientas . Tai nedidel÷s žmonių grup÷s. uždarųjų akcinių bendrovių.tai viso turto santykis su visais įsipareigojimais. Atrenkami stambesni geografiniai vienetai . specializuoti arba daugiaetapiai tyrimai.tai nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais. Informacijai parengti panaudojami konkrečiais metais veikusių akcinių bendrovių. o turto pelningumas .d÷l h ir APK pasikeitimo. 55 . Namų ūkių tyrimų turinys Namų ūkiai . visa šeima ūkininkauja ir pajamų negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui). glaudžiai susijusi yra namų ūkio galvos sąvoka. Pirmasis etapas.

Apibendrinant tyrimo duomenis. Tais metais buvo tiriamos 294 šeimos. apskaičiuojama imties dispersija. 1992 m. diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas Bendrosios ir disponuojamosios pajamos yra namų ūkių (toliau . pajamas. tur÷jo savo verslą ar ūkį. Imties dydžio kriterijai yra šie: o programos biudžetas. buvo prad÷tas naujas NŪBT. Lietuvoje vartojimo išlaidos klasifikuojamos pagal Tarptautinę vartojimo išlaidų nomenklatūrą (toliau – PROCOME-94). pajamas ir kt. Nuo 1952 m. pirmą kartą Lietuvoje atliktas 1936 . g÷rimus. arba vadinamasis šeimų biudžetų tyrimas (toliau ŠBT). materialines prekes ir paslaugas. skirta socialinei-ekonominei informacijai apie namų ūkį.2.NŪBT). kurių nariai dirbo prekybos ar pramon÷s sektoriuose. gautas iš nuosavyb÷s. Remiantis tyrimo duomenimis. Šitoks grupavimas vadinamas klasifikacija. vartojamosios prek÷s ir paslaugos sugrupuojamos į grupes. anketų apie maisto produktų pirkimą ir suvartojimą. o apibr÷žtas duomenų patikimumo laipsnis. ŠBT buvo atliekamas pagal vieningą TSRS statistikos komiteto programą.Imties kriterijus . Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties. maisto produktus. sprendžiami: o programavimo klausimai. gyvenimo sąlygas ir pajamas surinkti. 3.šeimos dydis ir tolygus jo išsid÷stymas teritoriniame vienete. buto (būsto) sąlygas.. formuojama duomenų baz÷. Apibendrinimui duomenys imami iš namų ūkio anketų. Namų ūkių biudžetų tyrimas (toliau . o disponuojamosios pajamos mažesn÷s už bendrąsias sumok÷tų tiesioginių mokesčių ir įnašų į socialinio draudimo ir pensijų fondus suma. apklausos telefonu. naudojant naują programą ir metodus. betarpiško steb÷jimo būdais. tabaką. 56 .NŪ) pajamų rūšys: o bendrosios pajamos apskaičiuojamos sumuojant pirmines pajamas. Apibūdinant NŪ pajamas ir išlaidas. Naudojami du duomenų rinkimo būdai: a) rengiama apklausa.1937 m. o apklausos lapų apibendrinimo ir duomenų skelbimo klausimai. Bendru atveju vartojamųjų prekių ir paslaugų klasifikacija apima šias grupes: o maisto produktus. Duomenys renkami asmenin÷s apklausos.2. ir einamuosius pervedimus bei kitas pajamas. gautas veltui. b) namų ūkis pats registruoja tam tikrus rodiklius (pinigines išlaidas. ūkininkavimo veiklos rodiklius). saviskaitos. Apibendrinant tyrimų duomenis. atranką (imtį) darant pagal darbo vietos ir profesijos požymius. Jis lemia imties dydį ir efektyvumą.

Vartojimo lygis. apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų. pasilinksminimus.2. poilsį. santykis tarp galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo vartojimo skaičiuojant 1 NŪ ir 1 gyventojui. o kurą ir energiją. o transportą ir komunikacijas. dalis). Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibr÷žiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių kultūrinių ir socialinių). Tyrimais nustatyta. medianą. o išlaidas medicinos aptarnavimui. bendras vartojimas skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui.daugiaprasm÷. netur÷jimas. turinčių tam tikrų aktyvų. NŪ. koncentracijos matus. užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus. 3. gaunamos sumos 1 NŪ ir NŪ nariui. Pajamų ir vartojimo pasiskirstymas (einamieji transferai. tenkančio savo gamybos produkcijai. struktūra ir dinamika (galutin÷s vartojimo išlaidos pagal visas ir konkrečias prekių ir paslaugų kategorijas. Pajamų diferenciacija ir koncentracija apibūdinama apskaičiavus modą. ji reliatyvi ir priklauso nuo gyvenimo lygio šalyje. skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. NŪ pajamos ir vartojimas identifikuojama rodiklių sistema. o mokslą.3. 2. o baldus. naudojant ekvivalentines skales atsiribojama nuo namų ūkių dydžio ir sud÷ties. Lorentzo kreiv÷s: bendrosios NŪ pajamos. Gerov÷s laipsnis identifikuojamas apskaičiavus: o ilgalaikio naudojimo prekių kiekį. vartojimo. Pajamų lygis.o drabužius ir avalynę. švietimą. namų apyvokos reikmenis. tenkantį vienai ilgalaikio naudojimo prekei. santykis tarp disponuojamųjų ir bendrųjų pajamų. kvartiles. bendrosios ir disponuojamosios pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui). apibudinamas ir jų gerov÷s laipsnis bei santykinis skurdas. kad didesnei šeimai būtiniems poreikiams patenkinti reikia santykiškai mažiau pajamų. struktūra ir dinamika (pirmin÷s pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. deciles. kvartilinį variacijos ir asimetrijos koeficientą. 0 kitas prekes ir paslaugas. o NŪ skaičių. bendrosios disponuojamosios NŪ pajamos. analizuojant skurdo paplitimą laikoma santykin÷ skurdo riba. dalis. 3. išmokos 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. vartojimo išlaidos miesto ir kaimo rajonuose). Skurdo sąvoka . Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas Tiriant namų ūkius nuodugniau. tenkantį 100 NŪ. Šią sistemą sudaro trys skyriai: 1. kadangi tam tikrų išlaidų dydis nedid÷ja tiesiog proporcingai namų ūkio 57 . Atliekant santykinio skurdo vertinimus. Pagrindiniu skurdo kriterijumi. neto suma 1 NŪ ir 1 NŪ nariui.

esančių žemiau skurdo ribos. Taikant ekvivalentines skales.0. kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui . Skurdo lygis .5. dalis. o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus . Skurdo gylis parodo.tai gyventojų. 58 . kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesn÷s už skurdo ribą.narių skaičiui.7. Namų ūkių dydžio ir sud÷ties įtakos poveikio išvengimui naudojama skal÷. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesn÷s negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba. kur pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1. skirtingo dydžio namų ūkių gerov÷ tampa labiau palyginama. o skurdo gylis. Tiriant skurdą yra nustatomi: o skurdo lygis.0.

jų priklausomybę nuo produkto kiekio. Sud÷tingiausia ekonometrinio modeliavimo problema – kompleksin÷s modelių sistemos sudarymas. 59 . įvertinami parametrai (dažniausiai mažiausiųjų kvadratų metodu). Bendru atveju ekonometriniai modeliai sudaromi keliais etapais: parenkami kintamieji. o objektyvūs gamybos veiksniai. modelis patikrinamas ir pritaikomas. gamybos veiksnių produktyvumas. gyventojų vartojimo lygis. PROGNOZAVIMAS. Sudarant ūkio ekonometrinį modelį. i eksportas. Ekonometriniais makroekonominių tyrimų modeliais apibendrinami šalies ūkio ekonominiai reiškiniai. nacionalin÷s pajamos. Gamybos kaštų funkcijomis (ekonometriniais modeliais) apibendrinami d÷sningumai. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö. Sudarant daugiaveiksnius vartojimo modelius: o atrenkami veiksniai.1. o įvertinami regresijos parametrai ir lygties formos parinkimo teisingumas. Pagrindiniai modelių tipai yra gamybin÷s funkcijos.). Skiriami ekonometriniai makroekonominių ir mikroekonominių tyrimų modeliai. gyventojų disponuojamosios pajamos ir kt. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI 4. procesai. formuojantys kaštų dydį. Modeliai yra vienaveiksmiai ir daugiaveiksniai. o sudaromas modelis. gamybos kaštų funkcijos ir vartojimo ekonometriniai modeliai. o ūkinius svertus. gyventojų santaupos. o įvertinama vartotojo reakcija į atskirų veiksnių pasikeitimą. jo d÷sningumus. kainų indeksai ir kt. ateities perspektyvas.4. Mikroekonominiai reiškiniai yra mikroekonominio modeliavimo sritys. sudaromas modelis. Vartojimo ekonometriniais modeliais apibendrinamas šalies gyventojų vartojimo lygis ir poreikių tenkinimo laipsnis. daugelio kitų veiksnių. ekonomin÷s politikos priemones apibū ekonominiai statistiniai rodikliai (kapitalin÷s investicijos. Ši sistema yra visuma matematinių lygybių išsamiai apibūdinančių vartojimą. imamos šios kintamųjų grup÷s: o ūkin÷s politikos tikslus apibūdinantys ekonominiai statistiniai rodikliai (BVP. o nustatoma ryšio forma.

n) laiko momentais t1 < t2 <. kaip. ypač prekių paklausos prognozavimas yra neatskiriama kiekvienos įmon÷s ekonomin÷s veiklos dalis. rodanti. prek÷s kokyb÷ (x3) ir kaina (x4). Prognozavimas – tai būsimos nagrin÷jamojo proceso eigos nustatymas. Prognozavimo proceso samprata Ekonominių rodiklių. Šių veiksnių įtaka paklausai parodyta 4. atsižvelgiant į turimą praktinį patyrimą ir priimtas teorines prielaidas.2. ir sudaroma dinamin÷ eilut÷. Prek÷s paklausa Metin÷s pajamos Kokyb÷ Gyventojų skaičius Kaina Veiksniai x i 4. reikia nustatyti. jų pajamos (x2). Visos šios žinomos dinamin÷s eilut÷s reikšm÷s sudaro steb÷jimo duomenis. nenagrin÷jamos ekonominio rodiklio funkcionavimo priežastys. kinta ekonominis rodiklis. Prek÷s paklausos priklausomyb÷ Sprendžiant uždavinį antruoju būdu.4. kurie veiksniai lemia prognozuojamo rodiklio kitimą. − naudojant dinamines eilutes. nagrin÷jant prek÷s metinę paklausą (Y).1. Sprendžiant uždavinį pirmuoju būdu. Prognozavimo uždavinį galima spręsti dviem būdais: − sudarant ekonominio objekto matematinį priežasties – pasekm÷s modelį. Tada pagal sudarytą matematinį modelį galima apskaičiuoti prognozuojamo ekonominio rodiklio reikšmę.. kad yra žinomos eilut÷s reikšm÷s y(t i ). Dinamin÷s eilut÷s gali būti momentin÷s (pirk÷jų skaičius parduotuv÷je) ir intervalin÷s (per 60 . tariama.< tn ir visi steb÷jimai atliekami vienodais laiko intervalais. o tik stebima. ti +1 − ti = ∆ t .1 pav. t. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS 4.1 paveiksle.y. kaip šis rodiklis ilgainiui kinta. pagal kuriuos parenkamas adekvatus ekonominio rodiklio prognozavimo modelis.. Dinamine eilute vadinama statistinių dydžių seka. įvertinami šie veiksniai: gyventojų skaičius (x1). Matematiniams modeliams sudaryti geriausiai tinka regresiniai modeliai. (i = 1. laikui b÷gant. Pavyzdžiui. Tiriant dinamines eilutes.2.

Sudarant trumpalaikę prognozę. Ekonominiuose tyrimuose svarbesn÷s yra intervalin÷s dinamin÷s eilut÷s. Šios paklaidos yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį d÷snį ir jų pasiskirstymą nusako dispersija: kuo didesn÷ rodiklio dispersija. kai jo momentin÷s reikšm÷s kinta atsitiktinai kiekvienu momentu. tuo didesn÷ ir prognoz÷s dispersija. 61 . Prognozavimo modeliai priklauso ir nuo dinamin÷s eilut÷s stacionarumo. kuriam laikotarpiui sudaroma prognoz÷.3 paveiksle pateiktas tiesinio trendo grafikas (progresuojančios įmon÷s prekių apyvarta). Sezoninio trendo pavyzdys – superkamo pieno kiekis. Stacionariu vadiname tokį rodiklio kitimą. 4. priklausomai nuo to. sprendžiant prognozavimo uždavinį. Iš paveikslo matyti. 4. Naudojant prognozavimo modelius. bet ilgainiui kinta. Esant tiesiniam trendui. kad prognozuojama reikšm÷ bus su paklaida. Ilgalaik÷je prognoz÷je dažniausiai imami keleto metų duomenys ir sudaroma 5-10 metų ateities prognoz÷. vidurkis kinta cikliškai tam tikrais laiko intervalais. Taigi. Esant sezoniniam trendui. Nestacionarių dinaminių eilučių vidurkis n÷ra pastovus. savait÷s. reikia atsižvelgti į tai. sezoninius. Prognozavimo modeliai yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Kintamas dinamin÷s eilut÷s vidurkis vadinamas trendu. dinamin÷s eilut÷s vidurkis ilgainiui maž÷ja arba did÷ja tiesine priklausomybe. visuomet reikia nustatyti du dydžius: prognozuojamo rodiklio vidutinę reikšmę ir standartinę prognoz÷s paklaidą. 4. mišriuosius. tačiau vidurkis nekinta gana ilgą laikotarpį periodą. tačiau visada svyruoja apie vidurkį m =40. m÷nesio. Stacionarios dinamin÷s eilut÷s pavyzdys gali būti duonos paklausa.4 paveiksle pateiktas sezoninio trendo grafikas. kad tam tikrais laiko momentais rodiklio reikšm÷s kinta atsitiktinai.2 paveiksle pateiktas tipinis stacionaraus rodiklio kitimo grafikas. ketvirčio duomenimis ir numatomi vienas arba du rodiklio reikšm÷s intervalai į priekį. paprastai remiamasi dienos.pamainą pagamintų kineskopų skaičius). Pagal pobūdį trendai skirstomi į: − − − tiesinius.

Oro transporto paslaugos nuolat plečiamos.6. Sezoninio trendo grafikas Sezoninį trendą nusako sezoniškumo koeficientai.3 pav. Atsižvelgiant į pateiktąją klasifikaciją. o 62 .4 pav. Pavyzdžiu gali būti aviabilietų pardavimas. Tiesinio trendo grafikas yt yt 60 40 20 t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 m= 51 4. 12 m÷nesių. tačiau per kurortinį sezoną šių paslaugų poreikis dar labiau padid÷ja.yt yt m= 40 t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 4. pirmiausia panagrin÷sime trumpalaik÷s prognoz÷s.2 pav. Dažniausiai ciklo trukm÷ L = 3. Mišrusis trendas turi tiesinio ir sezoninio trendo bruožų. padalytai iš ciklo vidutin÷s rodiklio reikšm÷s. Sezoniškumo koeficientai nustatomi remiantis statistiniais duomenimis. Stacionaraus rodiklio kitimo grafikas yt yt 100 mt m = 75 50 t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 4. kurie esti lygūs einamajai rodiklio reikšmei.

reikia tur÷ti galvoje.1) čia yi – ekonominio rodiklio reikšm÷ i – uoju laiko momentu. o kitoms reikšm÷ms – nulis. kad dabartin÷ slankiojo vidurkio reikšm÷ lygi ankstesniajai vidurkio reikšmei. kad paskutiniai steb÷jimai yra r svarbesni. ∑ ai = 1 . t. (4.toliau – ilgalaik÷s prognoz÷s modelius.8 formulę galima pertvarkyti taip: 1 mt = mt −1 + ( yt − yt −1 ). naudojamasi kita taisykle: laikoma.y.2.5) Klasikiniu slankiojo vidurkio metodu apskaičiuotoms rodiklio reikšm÷ms suteikiamas vienodas svoris – 1 .3) Ši lygtis rodo. r (4. kad ateinantį m÷nesį prekių ( ) (4. padaugintam iš 1 r . pastumtos r laiko momentų atgal. skaičiuojant slankųjį vidurkį laiko momentu t. kai laikoma. (4.4) Prognozuojant prekių paklausą.2) Kai dinamin÷s eilut÷s stacionarios. apskaičiuotoji m t reikšm÷ galioja ir tolimesniems periodams. sud÷tai su dydžiu. skirtumui.6) Parenkant šiuos svorinius koeficientus a i . kad jų suma turi būti lygi 1. t. tod÷l jiems reikia suteikti didesnį svorį. Paprastai slankusis vidurkis nustatomas taip: mt = 1 t − r +1 ∑ y. 3. Laiko momentu t apskaičiuota slankiojo vidurkio reikšm÷ mt ir yra laikoma prognozuojama rodiklio reikšme: f t +1 = mt . apskaičiuojamas r buvusių rodiklio reikšmių vidurkis. Slankusis vidurkis su svoriniais koeficientais nustatomas taip: mt = t − r +1 i =t ∑ ai yi . r i =t i (4.2. Tačiau reikia tur÷ti galvoje tai. nes. Naudojant slankiojo vidurkio metodą. Slankusis vidurkis Naudojant šį klasikinį ekonominių rodiklių prognozavimo metodą. lygiu einamosios rodiklio reikšm÷s ir jo reikšm÷s. nevalia pamiršti. Slankiojo vidurkio metodu paremta „naivioji” prekių paklausos prognoz÷. 4. reikia jau tur÷ti ( r – 1) 63 . kad ateinantį m÷nesį prek÷s paklausa bus tokia pat kaip ir nagrin÷jamą m÷nesį: ft+1 = mt = yt . Siekiant sumažinti skaičiavimų apimtį. 6 i=t i 6 t (4. paklausa bus lygi šešių paskutinių m÷nesių paklausų vidurkiui: f t +1 = m t = 1 t−5 1 ∑ y = y + yt − 1 + yt − 2 + yt − 3 + yt − 4 + yt − 5 . kad prognoz÷ negali būti atlikta anksčiau nei po r laiko momentų.y.

kaip mt -1 . prognozuojant ekonominius rodiklius..) (4. Skaičiuojant šiuo metodu pirmąją slankiojo vidurkio reikšmę m 1 . Tod÷l šiuo atveju svoriniai koeficientai netampa lygūs nuliui. kad (4. prilyginus m 0 pirmajai dinamin÷s eilut÷s reikšmei. Yra įrodyta. Tod÷l (4.y.3. Reikia pasakyti. Kuo didesnis α .+α(1 − α ) n . m0 = y1. iš kurių nustatomas vidurkis.05 ir didesnį už 0. kad įmanoma 64 ... Praktiškai α nerekomenduojama imti mažesnį už 0.10) Kadangi. α dažniausiai kinta nuo 0.05 iki 0. Praktiškai ši reikšm÷ dažniausiai pasirenkama. t.7) formulę galima perrašyti taip: mt = α ⋅ yt + (1 − α )mt −1. Šie koeficientai ilgainiui eksponentiškai maž÷ja ir nustatomi pagal šią eilutę: α + α(1 − α ) + α(1 − α) 2 + α(1 − α) 3 +.8 formul÷s skliaustuose yra ne kas kita. kad.. skaičiui. Jei pasirodo. Ekonominiams rodikliams prognozuoti rekomenduojama imti α = 0. Tiek r. negu parametrų r arba a i parinkimas. (4. Skaičiavimo eksponentinio išlyginimo metodu greitaeigiškumas ir adekvatumas priklauso nuo koeficiento α dydžio. m0 = m . svorinių koeficientų suma lygi vienetui. arba visos dinamin÷s eilut÷s vidurkiui. Ji palyginti paprasta ir patogi skaičiuoti. Eksponentinis išlyginimas Skaičiuojant slankiojo vidurkio metodu. nustatyta.3 . y. vadinasi. (4. reikia žinoti slankiojo vidurkio reikšmę m 0 . kai α > 0.2 . Slankiojo vidurkio metodo greitaeigiškumas atvirkščiai proporcingas dydžiui r – steb÷jimų.rodiklio reikšmių. tuo nepastovesnis apskaičiuotasis vidurkis ir atvirkščiai. t.. kad šios pradin÷s reikšm÷s m 0 pasirinkimas turi mažesnę įtaką galutiniams prognozavimo rezultatams.7) Šią lygybę galima pertvarkyti: m t = α ⋅ yt + (1 − α )( α ⋅ yt −1 + α(1 − α ) yt − 2 + α(1 − α ) 2 yt − 3 +.2. r − 1 1− α = . vidurkį galima užrašyti taip: mt = α ⋅ yt + α (1 − α ) yt −1 + α (1 − α) 2 yt − 2 + α(1 − α ) 3 yt − 3 +. kad 4. Naudojant šiuos eksponentiškai maž÷jančius svorinius koeficientus. α 2 Palyginus slankiojo vidurkio ir eksponentinio išlyginimo metodus.9) Tai pagrindin÷ eksponentinio išlyginimo metodo lygtis. kai α kinta nuo 0 iki 1. 4.3. pažeista stacionarumo sąlyga..8) Matome.3. informacijos naujumui vertinti pasitelkiami pastovūs svoriniai koeficientai. kad tiriamasis modelis yra adekvatus. tiek svoriniai koeficientai a i parenkami empiriškai pagal mažiausią vidutinę kvadratinę paklaidą. vietoj vienos fiksuotos svorinių koeficientų sistemos imami kintami svoriniai koeficientai. Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu.

Holto modelis remiasi eksponentinio išlyginimo metodo id÷ja ir ekonominio rodiklio kitimo greitį λt nusako koeficientas b t . Tiek vienu. Dažniausiai imama A=0. bt = bt −1 + 1 − γ ( ) (4.1 ir B=0.2 9 0. Tiesinio trendo modeliai Laikoma. tiek kitu atveju.3. (4.8.palyginti abiejų metodų parametrus. nes laikoma. Reikiami dydžiai apskaičiuojami pagal šias formules: m t = Ayt + (1 − A)( mt −1 + bt −1 ) . parenkama pradin÷ vidurkio reikšm÷ m 0. ε t – atsitiktin÷ paklaida su nuliniu vidurkiu. Parametras γ kinta nuo 0 iki 1. 4. (4. Naudojant Brauno adaptyvaus išlyginimo modelį.3 6 r Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu. kad vidurkis iki to laiko momento nekito.14) Abiem atvejais reikia parinkti ne tik dydį m 0 (tai buvo aptarta anksčiau). 65 .3.05 39 0. λ t – vidurkio did÷jimo greitis.1. Reikia pasakyti. bet ir dydį b 0. skaičiuojama pagal šias formules: mt = mt −1 + bt −1 + 1 − γ 2 et . α 0.12) ( ) Parametrai A ir B kinta nuo 0 iki 1. 4. kaip ir slankiojo vidurkio metodu.11 formul÷je pateiktiems dydžiams µ ir λ t nustatyti dažniausiai naudojamas Holto modelis ir Brauno adaptyvaus išlyginimo modelis. yt = µ + λ t ⋅ t + ε t . (4. bt = B mt − mt −1 + (1 − B)bt −1 . kad prognozuojamo rodiklio y t vidurkis ilgainiui tiesiškai kinta. apskaičiuojama prognozuojama rodiklio reikšm÷ τ laiko momentų į priekį: f t + τ = mt + bt ⋅ τ.1 19 0. Šis dydis imamas lygus nuliui.13) ( ) 2 et . NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS 4. t. nustačius koeficientą b t . Paprastai imama γ =0.01.y.11) čia µ – eilut÷s vidurkis. kad šios reikšm÷s parinkimo įtaka prognozavimo rezultatams yra mažesn÷ negu α parinkimo.

− transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai.19) .18) 4..17) Koeficientų A.16) Sezoniškumo koeficientas: kt = C yt + (1 − C ) k t − L . atliekant regresinę analizę. naudoti trumpalaikei prognozei. atskirai nustatomas stacionarusis vidurkis.6.2. pelnas. Sudarant šiuos modelius. kad ji sudaroma ir esant mažam steb÷jimų skaičiui. kapitaliniai įd÷jimai. Prognozuojama rodiklio reikšm÷ τ intervalų į priekį apskaičiuojama pagal šią formulę: f t + τ = (mt + bt ⋅ τ) k t − L + τ .B.4. Stacionarusis vidurkis nustatomas kaip ir naudojant Holto modelį: mt = A yt kt − L + (1 − A) mt −1 + bt −1 .2. pvz. yra žinomi (1 ÷ n) steb÷jimų duomenys.1. Reikia pasakyti. Paprastai taip prognozuojami tie ekonominiai rodikliai.4. 0. Sezoninio trendo modeliai Naudojant sezoninio trendo modelius. 0. 66 (4.3. pastumto laiko ašimi L periodų atgal.4. kuriuos veikia daug veiksnių.C rekomenduojamos reikšm÷s: 0.2. Praktiškai tokiems uždaviniams spręsti dažniausiai naudojami regresiniai modeliai. trendo tiesinis kitimas ir sezoniškumo koeficientai. ( ) (4. ( ) (4. remiantis metų ataskaitiniais duomenimis. (4. mt (4. Savaime suprantama. Tiesin÷s regresijos modeliai Tiesin÷s regresijos lygtis užrašoma taip: ˆ yt = a + b ⋅ t . Dažniausiai naudojamas Holto – Vinterio modelis. Trendo tiesinis kitimas nustatomas taip: bt = B mt − mt −1 + (1 − B )b t −1 . regresiniai modeliai nelabai tinka sezoniniams svyravimams nustatyti. kas ypač svarbu sudarant trumpalaikes prognozes. jog. Beje. ILGALAIKö PROGNOZö Ilgalaik÷s prognoz÷s dažniausiai sudaromos. Skiriamos šios ilgalaik÷s prognoz÷s modelių grup÷s: − tiesin÷s regresijos modeliai. ilgalaikei prognozei netinka modeliai. 4. Šiai prognozei būdinga tai. steb÷jimo duomenys nebūtinai turi būti užfiksuoti vienodais laiko intervalais ∆t .15) Šioje lygtyje einamoji rodiklio reikšm÷ yra padalyta iš sezoniškumo koeficiento. Šių modelių laisvas kintamasis yra laikas.

Pasikliautinumo intervalą nusako standartin÷ paklaida: σt = $ 2 ∑( yt − yt ) . n ( ) (4.21) Koeficientas a. Statistikoje galimas vidurkio kitimo ribas nusako pasikliautinumo intervalas. n ∑( t − t ) 2 2 (4. nustatomi iš normalinių lygčių sistemos. kur τ – prognoz÷s intervalas. apskaičiuojamas taip: b= n ∑ t ⋅ yt − ∑ t ⋅ ∑ yt n ∑ t − (∑ t) 2 2 ( ) . n ∑ t * ⋅ yt ( ∑ t∗ ( ) 2 ). o nuo šio taško pasikliautinumo intervalas did÷ja į abi puses. intervalas. t. kad būtų ∑ t * = 0 . ir koeficientai nustatomi supaprastinus 4.22) Pažym÷tina. pasikliautinumo intervalai apskaičiuojami su tokiu patikimumu: 99% ⇒ y* ± 3σ yt $ t 95% ⇒ yt ± 2σ y $ 68% ⇒ yt ± σ Tiesin÷s regresijos lygtyje minimalų pasikliautinumo intervalą atitinka vidurkio taškas ( y .23) Žinant regresin÷s lygties koeficientus. prognoz÷s standartin÷ paklaida apskaičiuojama taip: σ yt = σ t $ 1 (t − t) 1+ + . n−2 (4.20 lygčių sistemą: a= b= ∑ yt . laiko ašis pakeičiama taip.25) Nustačius standartinę prognoz÷s paklaidą. (4. t ) .y. nustatomas pagal šią lygtį: a= 1 ∑ yt − b ∑ t .20) Koeficientas b. t /. kuriame su tam tikra tikimybe galima laukti faktiškos prognozuojamo rodiklio reikšm÷s. galima apskaičiuoti prognozuojamą rodiklio reikšmę.čia a. siekiant supaprastinti apskaičiavimus. (4. 67 . b – tiesin÷s regresijos lygties koeficientai. (4. Tiesin÷s regresijos normalinių lygčių sistema užrašoma taip: a ⋅ n + b ∑ t = ∑ yt . kad tiesin÷s regresijos linija visuomet eina per vidurkio tašką / y .24) Žinant šią paklaidą.   2  a ⋅ ∑ t + b ∑ t = ∑( t ⋅ yt ) . įrašius norimą t = n+τ reikšmę. Kai kuriais atvejais.

4.26) čia k – nustatomų parametrų skaičius regresin÷je lygtyje.4. o tiesioginius. Norint naudoti kreivinę regresijos lygtį. 4. dažniausiai daromi du pakeitimai: natūrinis arba paprastasis logaritmas ir atvirkštinis pakeitimas. Apskaičiuojant tikslumą. Reikia pasakyti. Regresinių kreivių apskaičiavimo formul÷s Apskaičiavimo formul÷s Kreiv÷ Lygtis Pakeitimas a ln a = y = a ⋅ bt b ln⋅ b = = n∑ ln t − ∑ ln y∑ t n∑ t 2 − Eksponent÷ ln y = ln a + + t ⋅ ln b n ∑t − ln⋅ b n ∑ ln y − ( ∑ t )2 ln a = y = a⋅ t b Rodiklin÷ ln y = ln⋅ a + + b ⋅ ln t −b ln y − n ∑ ln t n n∑ ln y ⋅ ln t − ∑ ln y ⋅ ∑ ln t n∑ ( ln t ) − 2 (∑ ln t)2 y=a+ b t y = a + b ⋅ t* t* = 1 t ∑ y − b ∑ t* n n n∑ y ⋅ t * − ∑ t * ⋅ ∑ y n∑ t * Hiperbol÷ ( ) − (∑ t ) 2 * 2 Geriausia kreiv÷ parenkama pagal vidutinę kvadratinę paklaidą MSE ir vidutinę procentinę absoliutinę paklaidą MAPE.4. reikia imti ne pertvarkytus duomenis.1 lentel÷. tiek t . 68 . Prognozuojamo rodiklio standartin÷ skaičiavimo paklaida apskaičiuojama pagal šią formulę: = $ ∑( yt − yt ) 2 n−k .2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai Kai trendo negalima aprašyti tiesine regresijos lygtimi. σ $ yt (4. kad šie pakeitimai gali būti pritaikyti tiek y. naudojamos kreivin÷s regresijos lygtys.1lentel÷je pateikti dažniausiai daromi pakeitimai ir reikiamos apskaičiavimo formul÷s. tiek abiem kartu.

Standartin÷ paklaida σt (Standart Error). Tod÷l naudoti klasikinę dispersijos formulę keblu. nes kiekvieną kartą skaičiuojant σ t reik÷tų vertinti skirtingą narių skaičių. tačiau yra jam tiesiogiai proporcinga. Proporcingumo koeficientas kinta nuo 1. Tačiau pažym÷tina. 3. kad prognozuojama reikšm÷ patenka į intervalą plius arba minus dvi standartin÷s 69 . Tuomet MADt= α et +(1. 5. 2. Kai prognozavimo horizontas mažas. tuo didesnis prognozavimo tikslumas. šis dydis niekada n÷ra neigiamas.29) Ši standartin÷ paklaida yra pagrindinis prognoz÷s tikslumo rodiklis.4.α ) MADt-1 . nustačius paklaidos modulį. laikoma. Paprastai laikoma.2 iki 1. Vidutin÷ paklaida ME (Mean Error). Šis dydis kiekvienu laiko momentu nusako absoliutinių paklaidų vidurkį. norint panaikinti teigiamą arba neigiamą paklaidos nuokrypį. Savaime suprantama. Žinant MAD t. kad σ t = 1. Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida MSE (Mean Sguare Error). Prognozavimo paklaida et (Forecasting Error). pavyzdžiui. Apskaičiuojant dispersiją. 4.3.5.25 MADt . (4. Prognozavimo tikslumą nusako šie rodikliai: 1. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI Kaip min÷ta. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida MAPE (Mean Absolute Percentage Error). 6. galima apskaičiuoti vidutinį absoliutinį paklaidos nuokrypį MAD t (Mean Absoliute Dispers). Tačiau tą patį galima padaryti ir kitaip. Kuo mažesn÷ sklaida. kad standartin÷ paklaida yra didesn÷ už absoliutinį paklaidos nuokrypį. Žinant šį modulį. tod÷l MAD t patogu apskaičiuoti. (4. Vidutin÷ procentin÷ paklaida MPE (Mean Percentage Error). kad tiek prognozavimo paklaida. nes et yra neneigiamas dydis. Ekonominių rodiklių prognoz÷s tikslumas įvertinamas pagal paprastesnę σ t apskaičiavimo formulę. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta.28) (4. čia α – eksponentinio išlyginimo koeficientas. reikia apskaičiuoti standartinę paklaidą σ t . naudojantis šio metodo procedūra. tiek standartin÷ paklaida yra kintantys dydžiai. Kadangi ekonominiai rodikliai dažnai prognozuojami eksponentinio išlyginimo metodu. Prognozavimo paklaida nustatoma kaip faktiškos rodiklio reikšm÷s yt ir prognozuojamos rodiklio reikšm÷s ft skirtumas: et = yt – ft . paklaida keliama kvadratu. kiekvienu atveju reikia žinoti vidutinę prognozuojamo rodiklio reikšmę ir galimą šios reikšm÷s paklaidą (sklaidą).27) Standartinę paklaidą galima apskaičiuoti pagal klasikinę paklaidos dispersijos formulę.

Vidutin÷ procentin÷ paklaida yra santykinis dydis. n t =1 1 n (4. n t = 1 yt 1 n e (4. jei ft =100. ir. kad šis dydis neturi būti didesnis kaip 5 proc.31) Praktiškai laikoma.2 lentel÷. parenkami optimalūs prognozavimo modelio parametrai.33) Šis dydis nusako paklaidos dispersiją. Vidutin÷ paklaida apskaičiuojama taip: ME = ∑ et . tai prognozuojama reikšm÷ bus intervale 100 ± 2 ⋅ 10 ⇒ 80 ÷ 120.2 lentelę ). Pavyzdžiui. tiek nukrypimas į apačią turi art÷ti prie nulio. (4. Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida apskaičiuojama taip: MSE= ∑ et2 . 70 . juo remiantis. Prognozavimo tikslumo nustatymas MAPE % <10 Prognozavimo tikslumas Labai tikslus Tikslus Pakankamas Nepakankamas 10÷20 20÷50 >50 Vidutin÷ procentin÷ paklaida apskaičiuojama taip: MPE = ∑ t ⋅ 100 % . kad šis dydis neskaičiuojamas. σ t =10. 4. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida nusako santykinį prognozavimo tikslumą ir. n t =1 1 n (4. 4. rodantis prognoz÷s nuokrypį.32) Ši paklaida n÷ra santykinis dydis ir nusako prognoz÷s nuokrypio dydį.prognozuojamos reikšm÷s paklaidos. Esant idealiai prognozei. tiek nukrypimas į viršų.30) t =1 Reikia atkreipti d÷mesį į tai. galima palyginti skirtingų rodiklių prognozes (žr. ja remiantis. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida apskaičiuojama taip: MAPE= ∑ n 1 n et yt ⋅ 100% . kai yt = 0.

2004. 10. Mokomoji knyga.edu/Stefan_Waner/RealWorld/pdfs/QM1Notes. 2003. 116 p. F. V. V. Hossein. R. 9. 2007. 211 p. 2. G. (Pagrindinis šaltinis) WILLIAMS.htm#rrstatthink 71 . 2008. Elektroninis išteklius: http://people.. Statistical Thinking for Managerial Decisions. 2001. 6. ČEKANAVIČIUS. Statistika ir jos taikymai. MURAUSKAS.hofstra. Kiekybiniai sprendimų metodai. Vilnius: Technika. BARTOSEVIČIENö. BAGDANAVIČIUS. Vilnius: Žara. Vilnius: VVAM. II knyga Vilnius: TEV. ir kiti. Mokomoji knyga. 108 p. Statistika ir jos taikymai. WILLIAMS. 2006. I knyga Vilnius: TEV.edu/ntsbarsh/Business-stat/opre504. VALKAUSKAS. 4. 7. 13. 2006. ČEKANAVIČIUS. 2007. G. Contemporary business statistics with Microsoft Excel. Ekonomin÷s statistikos praktikumas. A.LITERATŪRA 1. 2009. 65 p. 5. A. Ekonomin÷ statistika. PABEDINSKAITö. and others. 104 p. 244 p. Statistikos metodai socialiniuose-ekonominiuose tyrimuose: mokomoji knyga. 940 p. Mason (Ohio): South-Western. 2008. 12. 272 p. Šiauliai. Business Statistics I. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams: (teorija ir metodai). V. 11. ŠU l-la. BARTOSEVIČIENö. A. 14. 238 p. Elektroninis išteklius: http://home. Kaunas: Technologija.. Mokomoji knyga. 2008.ubalt. Mason (Ohio): SouthWestern. A. BARTOSEVIČIENö. Kaunas: Technologija. 8. Statistika. J. MONGE. Ekonomin÷s statistikos pratybų užduotys. WILLIAMS. V. Th. and others. 2009. V. Statistika: kaip suprasti kiekybinius tyrimus. 268 p. 941 p. MARTIŠIUS. 2009. 192 p. 2007. Contemporary business statistics.pdf Arsham. Lecture notes by Stefan Waner. 3. P. Th. Kaunas: Technologija. MURAUSKAS. S. Vilnius: VPU l-la.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful