Į V A D A S

Vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje mokinių grafinis pa­ r e n g i m a s skirstomas į tris etapus: 1. P r o p e d e u t i n i ų žinių apie brėžinių a p i p a v i d a l i n i m o ir skai­ tymo taisykles pateikimas per darbinį m o k y m ą V — V I klasėje. 2. Sisteminis braižybos kursas V I I — V I I I klasėje. 3. I X — X I I klasės mokinių tolesnis grafinių žinių gilinimas braižybos fakultatyviniuose užsiėmimuose ir per darbinį mokymą. Atsižvelgiant į susiklosčiusias mokymo aplinkybes, braižybos programa ir vadovėlis dabar skiriami 68 mokymo valandoms. B e n d r a dabartinio braižybos kurso idėja ir dėstymo moksliš­ kumo p a m a t a s yra projektavimo p a g r i n d ų mokymas. Žinios ir m o ­ kėjimai iš pradžių formuojami pateikiant informaciją apie vaiz­ dus, vėliau p r a t u r t i n a m i d a u g s u d ė t i n g e s n ė m i s žiniomis apie pjū­ vius ir kirtimus. Visa tai padeda suprasti erdvinių formų vaizda­ vimo plokštumoje metodus ir išmokti jais operuoti. Toliau žinios apie projektavimo būdus plėtojamos nagrinėjant detalių sujungimų atvaizdus, surinkimo ir statybinius brėžinius. Tai p a d e d a plėsti mokinių žinias apie vaizdavimo būdus, įtvirtinti jas atliekant įvairesnius ir sudėtingesnius pratimus. Kurso struktūra ir mokomosios medžiagos dėstymas paremtas šios k n y g o s § 1 p a t e i k t a i s p a s i ū l y m a i s bei a n k s č i a u s u k u r t a i s ir praktikoje patikrintais mokomojo darbo metodais. Skaitytojams siūloma knyga yra metodinė priemonė mokyto­ j a m s , kuria jie naudosis, dirbdami su vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų braižybos vadovėliu Autoriai, r a š y d a m i šią knygą, rėmėsi p a ž a n g i a u s i o m i s m ū s ų šalies švietimo idėjomis ir per paskutiniuosius metus braižybos mokytojų sukaupta patirtimi. S m a r k i a i plėtojantis mokslui ir technikai, nuolat didėja moks­ lo žinių apimtis. T a č i a u m o k y m o laikas mokykloje yra ribotas. V i e n a s k e l i ų įveikti n u o l a t d i d ė j a n t į a t i t r ū k i m ą t a r p ž i n i ų kie­ kio ir m o k y m o laiko — ugdyti m o k i n i ų s u g e b ė j i m ą s a v a r a n k i š k a i įsigyti žinių mokykloje ir ją baigus. S p r e n d ž i a n t šią p r o b l e m ą ,
1 7.T.: B o t v i n i k o v a s A . , V i n o g r a d o v a s D e m b i n s k i s S . B r a i ž y b a . — K., 1987.

V.,

Vyšncpolskis

L,

d a u g i a u d ė m e s i o reikia skirti m o k i n i ų l a v i n i m u i , k a d h a r m o n i n g a i derintųsi gebėjimas galvoti ir pasirengimas, siekimas savarankiš­ kos pažintinės, kūrybinės veiklos. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s mokytojai įgijo didelę patirtį, o r g a n i z u o ­ dami savarankišką mokinių darbą — skirdami individualias užduo­ tis, aktyvindami m o k y m ą s i ir s k a t i n d a m i j u o s spręsti kūrybinius u ž d a v i n i u s . N e m a ž e s n ę patirtį j i e s u k a u p ė , n a u d o d a m i įvai­ rias vaizdines ir šiuolaikines technines priemones. Šiais klausi­ m a i s paskelbta daug publikacijų, kuriose apibendrintas patyrusių mokytojų darbas, nurodytos tolesnės jo kryptys ir pateikta žinių, p a d e d a n č i ų tęsti tą darbą. Šioje knygoje n a g r i n ė s i m e tuos klau­ simus, kurie dar nebuvo p a k a n k a m a i nušviesti ir yra aktualiausi įgyvendinant mokymo pertvarkymą p a g a l šiuolaikinius reikalavi­ mus. Tolesnis darbo tobulinimas, lavinant mokinių m ą s t y m ą moky­ mo procese, kaip visų pripažinta, priklauso pirmiausia nuo racio­ n a l a u s m o k y m o o r g a n i z a v i m o . Vadinasi, m o k i n i a m s reikia ne tik pateikti žinių sistemą, bet ir formuoti racionalius jų m ą s t y m o bū­ dus sprendžiant įvairius grafinius uždavinius. Metodikoje ir p e d a g o g i n ė j e psichologijoje vis d a u g i a u dėme­ sio s k i r i a m a p a r i n k i m u i p a g r i n d i n i ų m o k y m o m e t o d ų , kurie pa­ d e d a m o k i n i a m s išmokti d a ž n i a u s i a i p a s i t a i k a n č i ų u ž d a v i n i ų (tre­ č i o s p r o j e k c i j o s b r a i ž y m o , b r ė ž i n i o a n a l i z ė s i r kt.) s p r e n d i m o būdų. Mokinių racionalių mokymosi metodų (mąstymo ir praktinės veiklos būdų) formavimas — svarbiausias k l a u s i m a s , į kurį ban­ d o m a atsakyti šioje knygoje. Visų m o k o m ų j ų dalybų d ė s t y m o m e t o d a i d a r l a b a i m a ž a i ištirti, tiksliau, j ų t y r i m a s tik p r a d e d a ­ mas. Taigi ir šioje knygoje ta l i n k m e ž e n g i a m i tik pirmieji ž i n g s ­ niai. Ypač d a u g d ė m e s i o reikia, skirti ž i n i ų . p e r t e i k i m u i . M o k i n i a i d a u g geriau išmoksta dėstomą medžiagą, kai ji a p i b e n d r i n a m a (pavyzdžiui, vadovėlyje taip pateiktos žinios apie aksonometrinius atvaizdus). D e d u k c i j o s e l e m e n t a m s sustiprinti ten, kur g a l i m a ir moki­ n i a m s prieinama, taip pat buvo skiriama per m a ž a i dėmesio. Atliekant grafinius darbus, vaikų protinė veikla aktyvinama dvejopai. Ji susieta su m o k i n i ų v a i z d i n i o ir l o g i n i o m ą s t y m o ug­ dymu. Beveik visada, mokant braižybos, daug dėmesio buvo skiriama mokinių vaizdiniam mąstymui, erdvės suvokimui. Loginio mąsty­ mo u g d y m a s — įvairių atvaizdų rūšių, įvairių daiktų, daiktų at­ v a i z d ų ir p a n . l y g i n i m o m e t o d a i , i š s k i r i a n t bei p r i e š p a s t a t a n t es­ m i n i u s ir n e e s m i n i u s jų p o ž y m i u s , indukcijos ir dedukcijos susie­ jimas dėstant naują m e d ž i a g ą — tai problemos, kurias sprendžiant d a r reikės d a u g dirbti. Sia kryptimi programoje ir vadovėlyje padaryta nemažai. D a u g kas p r i k l a u s y s n u o to, kaip m o k y t o j a s n a u d o s i s vadovėliu,

kuriuos pratimus ir kaip įtrauks į m o k y m o procesą, kokią meto­ diką taikys. Knygoje pateikiama p a t a r i m ų , kaip geriau organizuoti šį darbą.. Prieš • a n a l i z u o d a m i k i e k v i e n ą v a d o v ė l i o s k y r i ų i r p a t e i k d a m i metodinių rekomehdacijųj trumpai apibūdinsime kai kuriuos bend­ rus darbo su vadovėliu klausimus, pažiūrėsime, kas iš esmės nauja jo turinyje. Patirtis rodo, kad ne kiekvienas mokytojas, dėstydamas me­ džiagą, sistemingai ir nuosekliai remiasi vadovėliu. Prasti darbo rezultatai dažnai būna todėl, kad mokytojas vieną ar kitą brai­ žybos kurso dalį dėsto nesiedamas jo su vadovėlio tekstu ir gra­ finėmis to teksto iliustracijomis. T u o m e t vadovėlyje pateikti kar­ tojimo klausimai ir grafiniai pratimai ne visuomet tinka išmoktų taisyklių, teiginių ir apibrėžimų įtvirtinimui. Šie ir kai kurie kiti faktoriai m a ž i n a m o k i n i ų d o m ė j i m ą s i va­ 1 d o v ė l i u . T a i p ši k n y g a n u s t o j a b ū t i v i e n a p a g r i n d i n i ų p r i e m o n i ų , kurią naudojant protingai ir racionaliai, galima kryptingiau ir sistemingiau pateikti grafinių braižybos žinių. Be to, nereikia p a m i r š t i , k a d vadovėlyje yra ir ž i n y n ų infor­ macinės medžiagos. Išmokyti mokinius savarankiškai ja naudo­ t i s — viena mokytojo pareigų. Trumpai apibūdinsime dabartinį vadovėlį. Pirmiausia, j a m e daug dėmesio ; skiriama iliustracijoms. Juk m o k i n i a m s s v a r b i a u s i a įgyti b r ė ž i n i ų s k a i t y m o ir b r a i ž y m o įgū­ džių. P a g r i n d i n ė s sąvokos formuojasi, tiesiogiai dirbant su gra^ fine m e d ž i a g a , o tekstas p a a i š k i n a b r ė ž i n i u s ir p a d e d a m o k i n i a m s daryti išvadas bei a p i b e n d r i n i m u s . D a ž n a i mokiniui iš p r a d ž i ų tenka savarankiškai padaryti išvadą ar suformuluoti apibrėžimą ir tik po to palyginta juos su pateiktaisiais vadovėlyje. Tokia vadovėlio struktūra neleidžia m o k y t o j a m s d o g m a t i š k a i dėstyti, o m o k i n i a m s — formaliai išmokti braižybos kursą, aktyvina moki­ nių mąstymą, apsaugo juos nuo pasyvaus, kartais ir beprasmio mintino mokymosi atskirų teiginių ir apibrėžimų, kuriuos vėliau jie sunkiai pritaiko spręsdami praktinius brėžinių braižymo užda­ vinius. K a i kurie sunkesni kurso skyriai vadovėlyje iliustruojami itin vaizdžiai. Beveik prie kiekvieno vadovėlio paragrafo pateikiami klausi­ m a i ir p r a t i m a i , kurie, kaip j a u buvo m i n ė t a , p a d e d a įtvirtinti išeitą .kursą. .. . M o k y m o , procese d a u g ; d ė m e s i o s k i r i a m a u ž d u o č i ų v a r i a n t ų s u d a r y m u i . P a t e i k i a n t u ž d u o t i s v a r i a n t a i s , m o k i n i a i į p r a n t a są­ m o n i n g a i mokytis p a g r i n d i n i ų taisyklių ir sutartinių vaizdavimų, s a v a r a n k i š k a i įgyti žinių,. į s i g i l i n d a m i spręsti u ž d a v i n i u s . Tokie yra pagrindiniai ,teiginiai, rodantys kurso medžiagos d ė s t y m o p o b ū d į , jiO.sudaryfnp logiką, žinių, k u r i a s m o k i n i a i įgyja, s u s i p a ž i n d a m i .SfL b r a i ž y b a i ; p r o g r a m o j e n u r o d y t o m i s s ą v o k o m i s , įtvirtinimo sistemą. . .., , 1 j

I

SKYRIUS

KAI

KURIE BENDRI BRAIŽYBOS DĖSTYMO MOKYKLOJE KLAUSIMAI

§ I. BRAIŽYBOS K U R S O T U R I N Y S IR S V A R B I A U S I O S T E M O S P r a d ė d a m i mokytis braižybos, mokiniai jau Imi erdvės ana­ lizės ir v a i z d a v i m o j u d e s i ų laisvo r e g u l i a v i m o patirtį, žino d a u g grafinio v a i z d a v i m o būdų. Visas šias žinias ir m o k ė j i m u s jie įgijo p r a d i n ė s e klasėse, vėliau per m a t e m a t i k o s , g a i n i o s mokslo, geo­ grafijos ir p i e š i m o p a m o k a s bei darbinio m o k y m o procese. T a č i a u tos žinios n e b u v o s i e j a m o s vienos su kitomis, f o r m u o j a m o s atsi­ žvelgiant į specifinius dalyko reikalavimus. M o k a n t braižybos, įgytas žinias reikia susisteminti ir pritaikyti. VII klasės p r o g r a m a p r a d e d a m a įvadu, kurio tikslas — padėti m o k i n i a m s teisingai suprasti jau turinius supančių daiktų vaizda­ vimo būdų vaizdinius ir išmokyti juos įsisavinti braižybos kurse pateiktą žinių sistemą. j T o l i a u n u m a t o m a mokyti projekcijų s u d a r y m o būdų, nagrinėti brėžinius statmenųjų projekcijų sistemoje ir supažindinti moki­ n i u s su vaizdžiaisiais atvaizdais — fronlaliąja d i m e t r i n e ir izometrine projekcijomis. P r o g r a m o j e numatyta gerokai sustiprinti projekcijų metodo m o k y m ą . P r o j e k t a v i m o lindai turi Imli d ė s t o m i n u o s e k l i a u ir pla­ čiau. M o k i n i a i turi gerai suprasi i labiausiai paplitusius projek­ tavimo m e t o d u s (centrinį ir lygiagretųjį projektavimą, statme­ nąją projekciją, M o n ž o m e t o d ą ) . D a u g dėmesio skiriama daiktų geometrinės formos analizei. Sį svarbiausią m o k y m o uždavinį padeda išspręsti privalomų gra­ finių bei p r a k t i k o s d a r b ų t u r i n y s ir s i s t e m a . P a t e i k t i b ū t i n i šrifto i r g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o e l e m e n t ų m o ­ k y m o n u r o d y m a i . S t a n d a r t i n i o braižybinio šrifto m o k i n i a i mokosi, m o k y t o j o v a d o v a u j a m i , p e r p a m o k ą . Į r a š ų r a š y m o p r a t i m u s re­ k o m e n d u o j a m a atlikti ne vieną kartą, o sistemingai, per visą braižybos kursą. Jie rašomi darbo sąsiuviniuose arba pagrindinis į r a š a s d a r o m a s b r ė ž i n i u o s e , e s k i z u o s e i r 1.1. P a g a l šią p r o g r a m ą braižybos dėstymą g a l i m a g l a u d ž i a u sieti su m o k i n i ų darbu. Joje yra tokios temos, kaip brėžinio b r a i ž y m o ir ž e n k l i n i m o ryšys, daiktų, kurie p a r e n k a m i kartu su d a r b ų m o ­ kytoju, brėžinių b r a i ž y m a s ir kt,

V I I I k l a s ė j e n u m a t y t a , d ė s t y t i •kirtimus i r p j ū v i u s , d e t a l i ų ti­ pinius sujungimus, g a m i n i ų surinkimo brėžinius ir mokyti skai­ tyti s t a t y b i n i u s b r ė ž i n i u s . ; ' : J Vadinasi, bendrieji m o k y m o tikslai ir uždaviniai yra lavinti m o k i n i ų g e b ė j i m ą b r a i ž y t i in skaityti t e c h n i n i u s b r ė ž i n i u s bei eski­ zus. Braižybos kurso pagrindas — mokyti erdvinių formų vaizda­ vimo plokštumoje metodų; R e m i a n t i s projekcijų metodu, nagrinė­ j a m o s techniniuose brėžimuose taikomos taisyklės ir sutartiniai vaizdavimai. Tokia programos konstrukcija tinkamai atskleidžia braižybos kurso mokslinius pagrindus ir sudaro būtinas sąlygas n u o p a t d a l y k o m o k y m o p r a d ž i o s m o k y m ą g l a u d ž i a i s i e t i s u gy­ v e n i m u bei darbu. Toliau' plėtoti ir g i l i n t i . m o k i n i ų grafines žinias, m o k ė j i m u s ir į g ū d ž i u s aukštesnėse klasėse m o k y m o p l a n e n u m a t o m a per fakul­ tatyvinius užsiėmimus ir pačių mokinių pasirinktus užsiėmimus. Tie užsiėmimai organizuojami tam tikromis valandomis, pagei­ daujant besidomintiems braižyba mokiniams. Yra p r i i m t a s toks fakultatyvinių u ž s i ė m i m ų ir u ž s i ė m i m ų , ku­ riuos pasirenka mokiniai, turinys: 1) braižomosios geometrijos elementai; 2) m a š i n ų gamybos braižyba; 3) statybinė braižyba. Kiekvienam kursui skiriama 70 valandų. Išsamiau panagrinė­ s i m e n u r o d y m u s , pateiktus p r o g r a m o s įvadinėje dalyje. Pirma, mokyti mokinius statmenųjų projekcijų metodo pagrin­ dų ir aksonometrinių projekcijų braižymo pagrindų. Antra, r e m i a n t i s šiomis žiniomis, padėti ugdyti m o k i n i ų erd­ vinę vaizduotę, kuri yra' būtina sąlyga r u o š i a n t vaikus darbui ir kūrybinei veiklai. Be to, numatyta, išmokyti m o k i n i u s analizuoti; r e a l i ų daiktų f e r m ą bei konstrukciją ir iš brėžinio atkurti jų vaiz­ dą, t. y. skaityti b r ė ž i n į . Trečia, išmokyti mokinius savarankiškai naudotis mokymo ir i n f o r m a c i n ė m i s p r i e m o n ė m i s skaitant ir b r a i ž a n t brėžinius, eski­ z u s ir techninius piešinius; s u p a ž i n d i n t i su p a g r i n d i n ė m i s tai­ syklėmis, sutartiniais atvaizdais bei žymėjimais, naudojamais techninėje braižyboje, ir jų r e i k š m e d a b a r t i n i a m e moksle, tech­ nikoje ir gamyboje. Ketvirta, skiepyti m o k i n i a m s darbo kultūrą: darbo vietos tin­ k a m o paruošimo įgūdžius, racionalius darbo su braižymo ir ma­ t a v i m o į r a n k i a i s m e t o d u s , k r u o p š t u m ą bei t i k s l u m ą darbe. P r o g ­ r a m o s įvadinėje dalyje s a k o m a : „ P r a t i m a i ir privalomi darbai turi mokyti m o k i n i u s , skaityti ir braižyti brėžinius, eskizus, tech­ ninius piešinius, m o d e l i u o t i i r k o n s t r u o t i d a i k t u s p a g a l j ų s ą l y g i ­ n i u s vaizdus, atlikti n e s u d ė t i n g u s konstruktyvius pertvarkymus. To reikia sėkmingai. įgyvendinant braižybos ryšius su m a t e m a ­ tika, fizika i r d a r b i n i u m o k y m ų mokykloje, taip p a t r e n g i a n t m o r kinius praktinei.veiklai"1;!;
1

Nepilnų

viduriniųHiV

mokyklų "programos.
HV r . i v ; ; , sif, r.:,

Braižyba

VII—VIII
, .:

kl.—K.,
f.

1 9 8 7 . — P. 5.

Aptariant mokinių grafinio paruošimo mokykloje uždavinių tvarką, g a l i m a išskirti šias p a g r i n d i n e s m o k y m o ' k r y p t i s : 1) vaiz­ L davimo metodų žinojimas; 2) brėžinių skaitymas; 3) eskizų brai žymas; 4) brėžinių braižymas; 5) techninių piešinių braižymas. T a i g i svarbiausios yra tos m o k y m o kryptys, kurios m o k i n i ų m ą s t y m ą n u m a t o u g d y t i , r e m d a m o s i s ą m o n i n g a g r a f i n e Veikla. Sios kryptys parinktos atsižvelgiant į realias mokyklos gali­ m y b e s ir b r a i ž y b a i skirtą laiką. A t s i ž v e l g i a n t j d a r b o kryptį ir siekiant, kad n u o jos nebūtų nukrypstama mokyklos darbo prak­ tikoje, p r o g r a m o j e p r i v a l o m ų grafinių ir praktikos darbų skaičius n u m a t y t a s v i s a m k u r s u i . T a i p p a t n u m a t y t a , kiek k i e k v i e n o s rū­ šies darbų reikia atlikti. nei K a r t u s t e n g i a m a s i m o k i n i ų neperkrauti, a t s i ž v e l g i a m a į tai, kad grafiniams d a r b a m s atlikti reikia d a u g triūso. P a a n a l i z u o k i m e užduočių apimtį: ... m .</•, •• -i
ii ; ,; i . . P r i v a l o m ų grafinių ir praktikos, braižybos kurso 1 darbų m i n i m u m o rūšių ir skaičiaus s a n t y k i s . . D a r b ų skaičius Klasė Brėžiniai i Eskizai
'..j

, 1 lentelė

i

Y,! Iš viso

Brėžinių skaitymas j , ž o d ž i u ir. ; modeliavimas 2 ' • •

VII VIII Iš v i s o |

7 4 11

4 5

• v .
;!

10 11 21

2 . N u m a t y t a i š s a m i a i n a g r i n ė t i p j ū v i u s i r k i r t i m u s . S i o s at­ v a i z d ų r ū š y s l a b a i p a d e d a f o r m u o t i e r d v i n i u s v a i z d i n i u s . J o s lei­ džia mokymo procese panaudoti daug skirtingų užduočių, dažnai susietų su įvairiu p r a d i n ė s grafinės m e d ž i a g o s pertvarkymu. To­ kia grafinė veikla formuoja i š s a m e s n i u s ir p a s l a n k e s n i u s erdvi­ nius vaizdinius. Sio skyriaus m o k o m o j i m e d ž i a g a padeda aktyvinti mokinių m o k y m ą s i ir m o k o dirbti su b r ė ž i n i a i s . 3. Itin svarbus yra techninės braižybos elementų m o k y m a s . B e n d r a m vaikų lavinimui didelės reikšmės turi m a š i n ų detalių tipinių sujungimų atvaizdų nagrinėjimas. Kartu mokiniai supažin­ d i n a m i s u ž i n y n ų i n f o r m a c i n e m e d ž i a g a . B e to, n u m a t y t a n a g r i ­ nėti surinkimo brėžinius, detalizuoti, skaityti statybinius brėži­ n i u s . T o k s m o k o m o s i o s m e d ž i a g o s t u r i n y s r e n g i a m o k i n i u s tyri­ nėti m e c h a n i z m ų ir m a š i n ų į r e n g i m ą bei konstrukciją darbinio mokymo procese, taip pat savarankiškai dirbant su techniniais objektais. 4. R e g l a m e n t u o t a s p r i v a l o m ų grafinių ir praktikos darbų skai­ č i u s ir turinys. N u r o d y t a , kaip atlikti kitus p r a t i m u s , t. y. ką atlikti d a r b o s ą s i u v i n i u o s e ir ką — a t s k i r u o s e p o p i e r i a u s l a p u o s e . T a i p išvengiama per didelio mokinių apkrovimo daug darbo reikalau­ jančiais grafiniais darbais (todėl dalis darbų n u m a t y t a atlikti d a r b o s ą s i u v i n i u o s e ) , be to, tuos d a r b u s g a l i m a tolygiai paskirstyti per visus mokslo metus. Toks grafinių darbų rūšių santykio reglamentavimas atitinka pagrindines braižybos kurso idėjas ir sudaro sąlygas ugdyti mo­ kinių m o k ė j i m ą skaityti brėžinius ir braižyti eskizus. Vertinant mokinių žinias, atsižvelgiama į jų darbo sąsiuvinius. 5. R a c i o n a l i a u ir nuosekliau m o k o m o j i m e d ž i a g a paskirstyta m o k s l o m e t a m s ir k l a s ė m s . T a i matyti iš to, kad t e m a „Projekta­ v i m o b ū d a i i r b r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų projekcijų- s i s t e m o j e " d ė s t o m a dviem etapais, yra detalių s u j u n g i m ų tema, kuri paruošia mo­ k i n i u s m o k y t i s s u r i n k i m o b r ė ž i n i ų i r kt. T a i p a d e d a r a c i o n a l i a u dirbti, d a r n i a u f o r m u o t i m o k i n i ų g r a f i n i ų ž i n i ų , m o k ė j i m ų ir įgū­ džių sistemą. 6. Mokytojų dėmesys atkreipiamas į tai, k a d mokymo procese būtinai reikia n a u d o t i šiuolaikines technines p r i e m o n e s ir orga­ nizuoti g a m y b i n e s ekskursijas. Si d a r b o kryptis atsispindi rekom e n d a c i j o s e k i e k v i e n a i k l a s e i n a u d o t i b r a i ž y b a i s k i r t u s k i n o fil­ m u s ir d i a f i l m u s , elektrifikuotas ir d i n a m i n e s p r i e m o n e s bei prog­ r a m u o t ą medžiagą, taip pat gamybinių ekskursijų tematikoje. T o k i a b r a i ž y b o s m o k y m o s t r u k t ū r a p a d e d a g e r i n t i iiinkiiiiij grafinį paruošimą ir plėsti jų akiratį. A p i b e n d r i n s i m e tai, kas buvo pasakyta, ir t r u m p a i suformu­ luosime p a g r i n d i n e s b r a i ž y b o s k u r s o i d ė j a s . 1. Mokyti m o k i n i u s suvokti g e o m e t r i n i u s kūnus — n e r i pagrin­ dinis viso kurso tikslas. G e o m e t r i n i ų kūnų sąvokos p a t e i k t o s ne specialiais apibrėžimais, bet f o r m u o j a m o s operuojant geometrui i IJ

"5

P r o g r a m o j e pateiktas darbų, ypač padedančių ugdyti mokinių mąstymą, turinys ir skaičius kiekvienai klasei. Tokie darbai yra brėžinių skaitymas žodžiu, modeliavimas ir eskizų'braižymas. Jie sudaro pusę visų darbų. Kartu apribojamas kiekis darbų, kuriems ; atlikti reikia d a u g triūso. • Greta privalomų darbų m i n i m u m o mokiniai darbo sąsiuviniuo­ se atlieka pratimus, kuriuos parenka pats mokytojas, atsižvelg­ damas į programoje n u m a t y t ą braižybos m o k y m o turinį, tikslus ;; ir u ž d a v i n i u s . Paanalizuosime naująją programą ir vadovėlį. 1. Sustiprintas projektavimo metodų mokymas. Sie metodai nagrinėjami išsamiau ir nuosekliau. Nemažai dėmesio skiriama m o k y m u i analizuoti daiktų brėžinius s t a t m e n ų j ų projekcijų siste­ m o j e . T a i p p a t n u m a t y t a s u s i e t i d a i k t o g e o m e t r i n i ų e l e m e n t ų for­ mos analizę su jų realiomis savybėmis. Taip formuojami aiškesni brėžinio projekcinių p a g r i n d ų vaiz­ diniai, vaikai s k a t i n a m i intensyvesnei protinei veiklai dirbant su brėžiniu, formuojami mokėjimai, reikalingi sprendžiant uždavi­ nius grafiniais metodais vėlesnėse mokymo pakopose.
1

pitaų

R e s p u b l i k o s m o k y k l o s e g r a f i n i ų d a r b ų s k a i č i u s š i e k t i e k s k i r i a s i . Zr.: N e v i d u r i n i ų m o k y k l ų p r o g r a m o s . B r a i ž y b a V I I — V I I I k l . — K., 1 9 8 7 .

iki m i n i m u m o s u m a ž i n t i d a r b a i .. Geometrinio. Todėl apipavidalinti rėmeliu ir pagrin­ d i n i u įrašu s u r i n k i m o vienetų bei detalių brėžiniai. Vaizdieji brėžiniai n a g r i n ė j a m i kartu su brėžiniais stat­ m e n o s i o s e projekcijose. atsižvelgiant į būtinus dalykų ryšius. kad tikslinga jo mokyti d a l i m i s ten. s u s i j u s i u s s u m o k i n i ų gy- v e n i m u ir darbu.). lengviau. Tai priklauso n u o atvaizdų suvokimo ir atlikimo objektyvių dėsningumų. jų politechninio lavinimo uždavinius. . buvo nuspręsta visų brėžinių statmenųjų projekcijų sistemoje nespalvinti (palikti nu­ braižytus juoda spalva). Todėl per skirtą m o k y m u i laiką g a l i m a išspręsti s u d ė t i n g u s mokinių bendrojo grafinio paruošimo. Tų pačių principų buvo laikomasi ir anksčiau išleistuose vadovėliuose. Apie 5 0 % j a m e sudarė iliustracijos. ne vien tai. 1978 m. pateikti m o k i n i a m s užbaigtą grafinių žinių. to­ kiu b u d u g a l i m a laisviau n a u d o t i didaktiniais s u m e t i m a i s dauge­ lį skirtingų formų daiktų. iliustruojantys kurį nors G O S T . Teksto skaitymas užima_ d a u g laiko. su spalvotomis Koks jo spalvų tikslas? Aišku. Siekiant padidinti paveikslų prasmę. P r a d i n i s m o k y m o periodas kuo greičiau siejamas su brėži­ nių skaitymu ir realių daiktų eskizų braižymu. taikyti visuose m o k y m o ' etapuose labai į v a i r a u s t u r i n i o u ž d u o t i s i r p r a t i m u s . atsisakyti m a ­ ž a v e r č i ų ir n e t u r i n č i ų p e r s p e k t y v o s m o k i n i ų į g ū d ž i ų bei m o k ė j i m ų f o r m a v i m o . T u o m e t moki­ niai geriau susipažįsta su projekcijų metodu ir taiko jį analizuo­ dami daiktų formą p a g a l jų atvaizdus. B a i g i a n t reikia pabrėžti. Sis teiginys remiasi ž i n o m a didaktine taisykle „nuo paprasto prie sudėtingo". įvesti įvairesnius p r a t i m u s s u g r a f i n i a i s a t v a i z d a i s . betarpiškai suvokiamus jutimo organais. kur tai yra reikalinga. todėl pagerėjo mokymo procesas. palyginti ir statyti priešpriešiais. kaip mokiniai žino vienų ir kitų brėžinių ypatybes. daugelyje jų buvo parodyti nuoseklus brėžimo veiksmai. projekcinio ir techninio braižymo klausimai sprendžiami vieningai. B e to. VADOVĖLIO ILIUSTRACIJŲ SPALVOS Braižybos vadovėlis ilgą laiką buvo leidžiamas su juodai bal­ tomis iliustracijomis. T a m tikslui d a u g i a u dėmesio skiriama geometrinio braižymo elementams. nors ir tai yra labai svarbu. s u d a r o m ą s i a s ir kt. kaip g a l i m a p a n a u d o t i įvairią grafinę m e d ž i a g ą pa­ grindiniams braižybos kurso tikslams. vadovėlyje nubraižyti juodomis linijomis. o s v a r b i a u s i a — g i l i a u suvokti i l i u s t r a c i j a s ir su j o m i s s u s i j u s i u s kurso klausimus.o nuostatą. Vadovėlio spalvos padeda atskleisti dalyko turinį. briaunas. yra n e n a u d i n g a . 3.kunų pavadinimais ir atvaizdais. P r a k t i k a parodė. ir daryti vis p l a t e s n i u s a p i b e n d r i n i m u s įvairiose m o k y m o p a k o p o s e . 7. T a i gerokai m e n k i n o jo didaktinę vertę. R e m i a n t i s tokia metodika. m a ž i a u d ė m e s i o skirti p a s a k o j i m u i i r l a b i a u atskleisti d a l y k o esmę. T a i p a d e d a n u o l a t plėsti sąvokų turinį. T u o m e t m o k i n i a i n e s i d o m i darbu. linijų ir paviršių projekcijoms braižyti. mokėji­ mų ir įgūdžių sistemą. B r a i ž o m o j i geometrija m o k y m o pradžioje turi būti taikoma u ž d a v i n i a m s spręsti realių daiktų brėžiniuose. leistinai vadovėlio apimčiai. P r o g r a m o j e n u m a t o m a . r a c i o n a l i a i paskirstyti m o k y m o s i laiką a t s k i r i e m s kur­ so skyriams nagrinėti. kiek užtrunka j u o s braižydami. Visų iliustracijų negalima iš karto aprėpti. 6. ir parodyti brėžinio reikšmę šiuolaikinėje tech­ nikoje. D a u g i a u d ė m e s i o k r e i p i a m a į m o k i n i ų p r o t i n ė s v e i k l o s ak­ t y v i n i m ą . nesusiejant su konkretaus daikto brėži­ n i o braižymu. apribotas atskirų geometrinių k ū n ų brėžinių ir jų vaizdžiųjų brė­ ž i n i ų bei i š k l o t i n i ų b r a i ž y m a s . 5. 2. jų skaitymo ir braižymo proceso spartos. C i a reikia skirti kurso p a g r i n d i n i u s ir š a l u t i n i u s k l a u s i m u s . r e m i a n t i s projekcijų metodu. atsisakyta b r a i ž y m o tušu. sunkiai s u p r a n t a brėžinių paskirtį ir n e g a l i išmoktos m e d ž i a g o s pritaikyti praktikoje. mokinių erdvinės v a i z d u o t ė s r a i d o s ir vaikų s u g e b ė j i m o a n a l i z u o t i bei sin­ tetinti. ir teigiama. kartu pateikiami aksonometriniai atvaizdai. k a d knyga b ū t ų p a t r a u k l e s n ė . k u r i u o s reikia tik m e c h a n i š k a i perbraižyti. Todėl m u s ų uždavinys buvo padidinti iliustracijų svarbą ir jų raiškumą. vadovėlis p i r m ą k a r t ą buvo išleistas iliustracijomis. braižant daiktų brėžinius ir ana­ lizuojant j ų n a t ū r a l i ą formą bei a t v a i z d u s . • § 2. e m o c i o n a l i a i veiktų mokinius. Įgyta patirtis praverčia vėliau sprendžiant g a n a sunkius erdvinius uždavinius. Iš pradžių m o k i n i a m s lengviau nagrinėti realius daiktus. kad mokomosios m e d ž i a g o s dėstymo tvarka turi derintis su p r o g r a m o j e n u m a t y t a p r i v a l o m ų grafinių ir praktikos darbų atlikimo tvarka. j ų m ą s t y m ą bei e r d v i n ė s v a i z d u o t ė s l a v i n i m ą . Tokiu b ū d u tekstą g a l i m a išdėstyti trumpiau. o ne taškų. j o g b ū t i n a i reikia atsisakyti izo­ liuoto geometrinio braižymo mokymo. jog braižyti abstrakčiai. ypač su skriestuvu ir liniuote. taip pat ir kiti a t v a i z d a i s t a t m e n ų j ų projekcijų sistemoje. Ruošiant iliustracijas spalvotam leidimui. tai prieštarauja realioms įsisavinimo galimybėms. 4 . todėl n e s u n k u t i n k a m a i įvertinti. g a l i m a prireikus išdėstyti medžia­ g ą v a i z d ž i a u . o vėliau anali­ z u o j a n t ir a b s t r a h u o j a n t išskirti jų atskirus p a p r a s č i a u s i u s ele­ m e n t u s (viršūnes. Kai stengiamasi pateikti kuo daugiau m o k i n i a m s reikalingų žinių. Kai geometrinio braižymo mokomasi dalimis. atitinkamose kurso vietose sudėtingesnius jo elementus galima aiškinti vėliau. o tai p a d e d a lavinti m o k i n i ų erdvinę vaizduotę.

kaip braižomi pagrindinių geometrinių kūnų brėžiniai. dažyti brėžinio įvairiomis spalvo­ mis.V a i z d i e j i brėžiniai. o 88 paveiksle. kiekvienas jų yra spalvotas. kokią padėtį jie užima projekcijų p l o k š t u m ų atžvilgiu. k a i k u r i e t a š k a i . K ū n ų grupės brėžinyje kiekvieno geometrinio kūno projekcijos yra tos p a č i o s spalvos. Išnagrinėsim. nubraižyti mėlyna spalva. geltona spalva pavaizduotos trikampės priz­ m ė s projekcijos. f. ą. braižymo įrankiai ir p a n . Aksonometrinių projekcijų braižymo etapai taip pat pažymėti mėlyna spalva. užduotis. 88 paveiksle. pro­ jektavimo spinduliai. K a i aksonometrinės projekcijos įeina į uždavinio sąlygą. M a t . J u o d a i baltose iliustracijose r a u d o n a s p a l v a į r a š y t i a t s k i r i į r a š a i . o 88 paveiksle. M o k i n i a m s n u r o d o m a tomis pačiomis spalvomis nuspalvinti detalės svarbiausiąjį vaizdą ir vaizdą iš viršaus. d. paslatų fasadų ir planų atvaizduose. taip pat m a t m e n ų skaičiai bei a k s o n o m e t r i n ė s ašys yra j u o d o s spalvos. į e i n a n č i u s ir n e į e i n a n č i u s į pjūvį kirtimus. 12 . kirtimo figūros subrūkšniuotos r a u d o n o m i s linijomis. 82 paveiksle p a t e i k t a m e v a i z d ž i a j a m e brėžinyje detalės pavir­ šiai yra skirtingų spalvų. m a t m e n ų ir iškeltinės linijos. Sia spalva n u b r ė ž t o s rodyklės. kertančiosios plokštumos yra mėlynos spal­ vos. T o k i a u ž d u o t i s p a d e d a įtvirtinti atvaizdo a n a l i z ė s me­ todus.. Reikia nustatyti. n u s p a l v i n t o s p r o j e k c i j ų p l o k š t u m o s i r p a č i o s p r o j e k t u o j a m o s fi­ gūros. Tą patį g a lim a pasakyti ir apie nerealius v a i z d u o j a m ų detalių paviršius. Tose brėžinio vietose. taškų projekcijos. tai atskleisti užtenka p e n k i ų eilučių teksto. kai kurios m a t m e n ų linijos. (kampainiai. jeigu nereikia j a m e pažymėti kurio nors elemento (dalies). b r a i ž a n t s p a l v o t a k r e i d a l e n t o j e i r 1. kur I m i būti grafiškai išspręstas uždavinys. K a i kuriais atvejais spalvomis pažymėtos projektuojamų figūrų viršūnės. D e t a l i ų iš m e d ž i o spalva artima natūraliai spalvai. Estetiniais sumetimais kai pavyzdžiui.. paveiksle. kurios iliustracijos yra spalvotos. kaip braižomi pjūviai ir kirtimai. C i a kiekvienoje projekcijoje daikto paviršiai yra skirtin­ gos spalvos. N o r s s p r e n d i m o linijos.1. N a u d o j a n t spalvą. paveiksle. k u r i a m e iliustruojama. Neverta. r o d a n č i o s j u d ė j i m o kryptį. Spalvos n a u d o j a m o s parodyti projektavimui. P a v y z d ž i u o s e . 89 paveiksle v a i z d ž i a j a m e brėžinyje ir trijose projekcijose spalvomis parodyta piramidės briauna ir jai priklausantis taš­ k a s A. Tą patį tikslą spalva turi 91 paveiksle ir kitose iliustracijose. T a i g i m o k i n y s i š 8 8 p a v e i k s l o . Spalva p a d e d a m o k i n i a m s braižant t r ū k s t a m a s taškų pro­ jekcijas. kaip jau minėjome. Todėl vadovėlio brėžiniai. kokie geometriniai kūnai sudaro detalę. u. c. pavyzdžiui. mėlyna spalva pa­ ž y m ė t a s s t a č i a k a m p i s g r e t a s i e n i s . nes taip įprasta praktikoje. Vadovėlyje detalių stat­ menosios projekcijos iliustruojamos metalo spalvos įvairiais vaizdžiais atvaizdais. paaiškinančių brėžinį. ta pačia s p a l v a p a r o d y t o s tos prizmės projekcijos ir vaizdusis brėžinys. projek­ t a v i m o spinduliai yra r a u d o n o s spalvos. s k e r s m e n ų .1. Daugelyje geometrinio braižymo elementų iliustracijų mėlyna ir r a u d o n a spalva parodytos pagalbinės linijos. mo­ kytojui ruošiant spalvotus plakatus. ta p a č i a spalva parodytos to geometrinio k ū n o trys projekcijos ir vaizdusis brėžinys. kaip nubraižyti vaizdųjį atvaizdą. o j o s f o r m a parodyta 88 paveiksle. o po to s u r a n d a jose duoto taško projekcijas. k v a d r a t ų ž e n k l a i i r 1. k u r i a m e vaiz­ duojama. kai kurių linijų projekcijos. kurie iliustruoja. aiškinančiose kirtimų ir pjūvių 13 Y p a t i n g ą reikšmę autoriai teikė r a u d o n a i spalvai. pavyzdžiui. pastatai. r e m i a n t i s vadovėlio iliustracijomis. Todėl iliustracijose. pavyzdžiui. Skylė sąlygiškai laikoma geometriniu kūnu. su­ pras. b. braižymo etapai. ir prie jų pateikti daik­ to m a t m e n y s . R a u d o n o m i s lini­ jomis perbraukti netinkamai nubraižyti atvaizdai. r a u d o n a spalva parašytas klaustukas. Tačiau autorių n u o m o n e spalvas iliustracijose reikia naudoti saikingai. p a p i l d o m a i n e p a a i š k i n u s . Kad mokiniai lengviau s u v o k t ų tuos geometrinius kūnus. tai k a l b a m e ne tik n o r ė d a m i p a a i š k i n t i spalvos r e i k š m ę va­ dovėlyje. Vaizdžiuosiuose brėžiniuose. ž y m ė j i m a i ir kt. e. nes mokinys savaime atkreipia dėmesį pirmiausia į briau­ nos projekcijas. detalių arba geomet­ rinių kūnų paviršiuose duotų taškų projekcijos. D a i k t ų projekcijose spalva i š r y š k i n a m i atskiri būdingi taškai. 88 paveiksle. įvairiuose sutarti­ n i u o s e ž y m ė j i m u o s e ir kt. nubraižyti juoda spalva. vieni iš daikto a k s o n o m e t r i n i ų projekcijų. P a n a š i orientuojanti spalvos reikšmė yra vadovėlio 81 pa­ veiksle. kuriose reikia nu­ s p a l v i n t i a t v a i z d u s . kuriuose a n a l i z u o j a m a daik­ to g e o m e t r i n ė forma. nes atskirų kūnų projekcijos ir vaizdieji brėžiniai yra tos pačios spalvos. ryšio ir kitos p a g a l b i n ė s linijos yra spal­ votos. P a v a i z d u o t o s paveiksle detalės formą sudaro trikampė prizmė ir stačiakampis gretasienis su a p s k r i t a k i a u r ą j a skyle. kurioje nu­ rodyta nubraižyti s t a t m e n ą s i a s projekcijas. skriestuvai P a ž v e l k i m e į 88 paveikslą. Apie. jeigu į juos reikia atkreipti ypatingą dėmesį. s p a l v a s mo­ k y m o procese galima naudoti ir kitais atvejais. Atskiruose pa­ veiksluose nuspalvintos sienų projekcijos.e keletą konkrečių pavyzdžių. reišenos. Skyriuje „Statybiniai brėžiniai" spalva vyrauja generalinių planų. kaip ir detalės brėžinys. v a i z d u m o dėlei atskiri daikto e l e m e n t a i (da­ lys) yra spalvoti. r a u d o n a spalva p a ž y m ė t a skylė. ) . 88 paveiksle. kuriuose parodoma spajvotų vadovėlio iliustracijų paskirtis.

kaip dar efektyviau taikyti progra­ m u o t o m o k y m o e l e m e n t u s m o k y k l i n i a m e braižybos kurse atlie­ kant pratimus. ) . nesudėtingi. Vienas p a m o k o s efektyvinimo. T u o s i e k i a m a p a t o b u l i n t i m o k i n i a m s skirtas m o k y m o p r i e m o ­ nes. Dėl to skyrių p a v a d i n i m a i ir turinyje. viena eile. P a r a š y k i t e l e n t e l ė j e . kirtimai subrūkšniuoti j u o d o m i s lini­ jomis. kiek d a u g m o k i n i a m s reikia laiko atlikti tokį darbą. k a d m o k i n i a m s p a t e i k i a m a s ne tik teisingas atsakymas. k i r t i m a i s u b r ū k š n i u o t i r a u ­ dona spalva. N e r e i k i a aiškinti. k a d praktiškai visas dalyko ž i n i a s ir m o k ė j i m u s m o k i n i a i turi įgyti per pamokas. p r a t i m ų už­ duotyse ir kitais atvejais. S i s u ž d a v i n y s yra a k t u a l u s dėl to. jie parenka to turinio elementus atitinkan­ čius mokymo metodus. temos turinį. 1 5 5 ) . U ž d u o t i s . u ž d u o t y s — gel­ t o n a m e . k a d taip s u t a u p o m a s p a m o k o s laikas i r iš­ plečiama nagrinėjamos medžiagos apimtis. racionalaus jos laiko p a n a u d o ­ j i m o m e t o d ų yra p r o g r a m u o t o m o k y m o e l e m e n t ų taikymas. tai vien tik ši u ž d u o t i s u ž i m s d a u g d a u g i a u laiko.. p r a k t i k o s ir grafiniai darbai — r a u d o n a m e fone. 1987. bet n u r o d o m o s ir kitų atsakymų būdingos klaidos. P a k a n k a išnagrinėti tokį atvejį. ) i r j į r e i k i a i š d ė s ­ tyti V I I i r V I I I k l a s ė j e ( o n e V I I — I X . kad nebūtų nukrypta nuo nustatytos brėžinių atlikimo tvarkos. Mokytojai žino.s u d a r y m ą bei j ų b r a i ž y m o taisykles. C. Stai vienas jų. D a u g e l i s mokytojų p a m o k ų efektyvumui didinti per užsiėmi­ m u s derina įvairius mokymo metodus. kokia — v a i z d a s iš viršaus ir k o k i a — v a i z d a s iš k a i r ė s . — K. padidinti jų orientuojamąjį vaidmenį. A B 1 p a v. p. o toliau e s a n č i a m e tekste p a a i š k i n t a . G a l i m a pateikti pavyzdžių. m o k y t o j a s turi efektyvinti p a m o k a s . u ž d u o t y s . p l a č i a u taikyti šiuolaikines m o k o m o j o d a r b o formas. B. kokia turi būti išdėstyti pažymėti vaizdai brėžinyje. k u r i u o s e reikia pakeisti p r a d i n i u s d u o m e n i s . kad mokiniai susidomėję atlieka tokias prog­ ramuotas užduotis. Išaiškinęs vadovėlyje pateiktą § 6 m e d ž i a g ą „ S t a t m e n a s i s pro­ j e k t a v i m a s — pagrindinis vaizdavimo būdas. B a r C ) p a ž y m ė t a s svarbiausiasis vaizdas. n e a p s u n k i n a n t y s m o k y t o j o d a r b o . stengiasi protingai derinti vaikų atkuria­ m ą j ą ir kūrybinę veiklą. Reikia pridurti. jie dar pažymėti ženklais — simboliais. Kartu reikia pažy­ mėti. kaip išmoktos m e d ž i a g o s iliustraciją. Vaizdų išdėstymas brėžinyje". KAI KURIE PAMOKOS EFEKTYVINIMO KLAUSIMAI K a d a n g i braižybos kurso valandų skaičius buvo sumažintas d a u g i a u n e g u t r e č d a l i u ( n u o 105 iki 6 8 v a i . jiems nereikia m a t e r i a l i n i ų i š l a i d ų . k o k i a r a i d e (A. k u r i a r a i d e kiek­ vienoje iš užduočių yra pažymėtas teisingas atsakymas. Čia turimi galvoje j a u patikrinti ir praktikoje prigiję progra­ muoto m o k y m o elementai — aiškūs. § 3. mokytojas gali m o k i n i a m s pasiūlyti nubraižyti nesu­ d ė t i n g o s detalės tris v a i z d u s ir įtvirtinti v a i z d ų i š d ė s t y m o brėži­ nyje taisykles. T a č i a u skaityti skirtuose brėžiniuose. B r a i ž y b a V I I — V I I I k l . T e n pateiktos keturios ' N e p i l n ų v i d u r i n i ų m o k y k l ų p r o g r a m o s . bet akty­ vinantys mokinių mokymosi veiklą. ir tekste a t s p a u s d i n t i j u o d u šriftu. k u r i a i at­ likti reikia t a m tikrų s u g e b ė j i m ų ir darbo. kuris pa­ deda m o k i n i a m s greičiau susiorientuoti medžiagoje. Naujojoje m o k y m o p r o g r a m o j e pažymėta. tik vadovėlio 244 pa­ veikslą. . Be to. kad priva­ lomi savarankiški (grafiniai ir praktikos) darbai turi būti atlie­ kami tiktai per p a m o k a s E f e k t y v i n t i m o k o m ą j į d a r b ą — n e l e n g v a u ž d u o t i s . kaip 1 paveiksle? J a m e vaizdai išdėstyti nesistemingai. Reikia atkreipti dėmesį į knygos apipavidalinimą. Nemašininio programuoto mokymo elementų taikymo atliekant pratimus pavyzdžių yra vadovėlio temoje „Sriegio vaizdavimas ir ž y m ė j i m a s " (§ 30. K a r t o j i m o k l a u s i m a i pateikti m ė l y n a m e fone. pavyzdžiui. Išnagrinėję pamokos me­ džiagą. Svarbiausiasis vaizdas Vaizdas iš viršaus Vaizdas iš kairės Po to išdėstykite r a i d e s A. tokia tvarka. L a b a i n a u d i n g a skirti m o k i n i a m s spręsti u ž d a v i n i u s . taikyti įgytas žinias praktikoje. rekonstruoti atvaizdus. intensyviai išnaudoti p a m o k o s laiką. J e i g u m o k i n i a m s p a s i ū l y s i m e nubraižyti darbo sąsiuviniuose. O jeigu iš pradžių m o k i n i a m s skirsime tokią užduotį. 63 p u n k t a s . T a č i a u suteikti p a m o ­ k o m s efektyvumo gali kiekvienas mokytojas. Braižyboje labai svarbu nurodyti galimas klaidas ir kaip jų išvengti. b. k a i p b u v o iki 1980 m . n e g u pateiktas šio k l a u s i m o visos keturių užduočių sistemos sprendimas. k u r i o m i s p a ž y m ė t i v a i z d a i .

16 F r o n t a l i o j i grafinė a p k l a u s a atskleidžia. j i e ž i n o . r e i k i a s u b r ū k š n i u o t i . I n t e n s y v i a j a i a p k l a u s a i i š k v i e č i a m i m o k i n i a i . p l ė s d a m i ir t o b u l i n d a m i grafinio darbo įgū­ džius. kurie tikrai aktyvina mokinių mąstymą. s u r e n k a u ž d u o t i s a t t i k u s i ų j ų s ą s i u v i n i u s . kuriose pateikti m o k i n i a m s pateiktų užduočių atsa1 kymai. Likusieji m o k i n i a i stebi b r a i ž y m ą lentoje. Išnagrinėjus vadovėlio temą „Bendros žinios apie pjūvius" (§ 2 3 ) . vienodai v e r t i n a m u s dar­ bus deda į atskiras krūveles. krūvelių yra keturios (atitinkančios skirtingų pažymių skaičių). M o k i n i a i greitai ir iš e s m ė s įtvirtina m o k o m ą j ą medžiagą ir sėkmingai sprendžia vieną pagrindinių mokyklinio braižybos kurso uždavinių — mokosi suprasti brėžinius. brai­ ž y d a m i brėžinius. Nurodytosios užduotys gali būti labai įvairios. Antrasis frontaliosios grafinės apklausos etapas yra grafinės užduotys.. Cia svarbu ne pačios užduotys. m o k i n i a m s iš p r a d ž i ų skiriama tokio tipo p r o g r a m u o t a užduotis. o keletą p r o g r a m u o t ų pratimų. t Vėliau atlikę užduotis mokiniai atiduoda atverstus sąsiuvinius *f}| p r a ė j u s t a m d a r b u i s k i r t a m l a i k u i . juos skai­ tyti. Savarankiškai atliekant anksčiau a p t a r t u s pratimus. kurio m e t u m o k i n i a i a t s a k i n ė j a i š d a r b o v i e t ų į a n k s č i a u i š m o k t o s te­ m o s p a g r i n d i n i u s klausimus. T o ­ liau mokytojas sudaro probleminę situaciją. s u m a skait­ m e n ų . . o visa klasė šiame procese beveik nedalyvauja. Tokių. patikrinti praktiškai visų klasės mokinių teorines žinias. U ž d u o t i s . Išsamių žinių apie jo esmę ir konkretų taikymą praktikoje galima rasti daugelyje publikacijų. Aišku. m o k o m o s i o s lentelės n u k a b i n t o s . Mokiniai privalo nuolat būti pasiruošę tokiam darbui. U ž d u o t y s paruoštos taip. p a d e d a ugdyti m o k i n i ų kalbos įgūdžius. D a l i s j ų dirba prie l e n t o s — ruošia grafinius a t s a k y m u s į k l a u s i m u s iš praėju­ sios p a m o k o s m e d ž i a g o s . S v a r b i a u s i o j o v a i z d o vietoje nubraižytas frontalusis pjūvis. seka d r a u g ų atsakymus. dalyvauja frontaliojoje apklausoje. lentoje p a k a b i n a m o s m o k o m o s i o s brėžiN nių lentelės. k a d į juos b ū t ų g a l i m a t r u m p a i atsakyti. kad praėjusią p a m o k ą m o k i n i a m s buvo išdėstyta te­ m a „Kirtimai". g a n a ilgai jį klausinėja. j u o s p e r ž i ū r i ir. pakvietęs vieną mokinį prie lentos. K i t a d a l i s dirba savo vietose su indivi­ dualių u ž d u o č i ų kortelėmis. Mokytojas stebi darbą. K l a u s i m a i formuluojami aiškiai. Greita mokinių darbų peržiūra per pamoką padeda mokytojui ne tik suaktyvinti m o k y m o procesą. neužversdamas sąsiuvinio. Š i o j e p a m o k o j e mokytojas. n e r a ­ š y d a m a s p a ž y m i ų (taupydamas l a i k ą ). p o k a l b i o m e t u p a a i š k i n o m o k i n i a m s . suprasti pa­ darytas klaidas. kad mokiniai. M o k i n i a i l a n g u o t o popieriaus darbo sąsiuviniuose turi n u b r a i ž y t i p a g r i n d i n i u s atvaizdus. atsiradusias praleidus pamoką ar jai nepasiruošus. M o k i n i a i gali pasitikrinti savo sprendimus. g a l i m a v i e n a m e i š p a n a š i ų . kai per labai trum­ pą laiką galima išspręsti d a u g pratimų. įtvirtinimo ir kont­ r o l i a v i m o įvairių i o r m ų derinys. užpildyti mokinių parengimo spragas. kas v a d i n a m a k i r t i m u . jis pateikia klausimą: „Kuo skiriasi pjūvis n u o kirtimo?" M o k i n i a i s p r e n d ž i a problemą r e m d a m i e s i j a u į g y t o m i s ž i n i o m i s 2. -j ' . s i s t e m i n g a i lavinti m o k i n i ų grafiniusmokėjimus. kad užduotyje gali būti keletas pavyzdžių. S v a r b i a u s i a s klasės produktyvios veiklos e l e m e n t a s yra proble­ minis mokymas. Kitas b ū d a s u ž s i ė m i m a m s aktyvinti — racionaliau išnaudoti p a m o k o s pirmąją dalį. K a d uždavinys būtų įdomesnis ir mokiniai patys galėtų patik­ rinti a t s a k y m ą . Leidžiama naudotis mokomosiomis lentelėmis ir kitomis vaizdumo priemonėmis. T o k i o s a p k l a u s o s tikslas — su­ aktyvinti visą klasę t a m tikru p a m o k o s laiku. s u s i j u s i u s s u k ą tik p a k a r tota m e d ž i a g a . kas buvo anksčiau išmokta. P e r frontaliąją grafinę apklausą galima patikrinti beveik: 1 0 0 % k o n t r o l i u o j a m ų žinių. . turi būti lygi ko­ kiam nors apibrėžtam skaičiui. n a u d o d a m a s i s mokomosiomis lentelėmis ir kitomis prie­ m o n ė m i s . L a i k o čia s u t a u p o m a l a b a i d a u g . taiso ir papildo juos. S i a m e apklausos etape iš m o k i n i ų r e i k a l a u j a m a tik atsiminti ir suvokti. kontro­ liuoti per daugelį p a m o k ų mokinių grafinius mokėjimus. k a s v a d i n a m a pjū­ viu. neišvengia darbo su pieštuku ir liniuote. S u r i n k u s sąsiuvinius. kaip mokytojas. kokius paviršius. kai a t s a k y m a s yra teisingas. Todėl pateiksime tik v i e n ą pavyzdį. Braižyba vidurinėje mokykloje ^ i s*' • . aktyvinančių mokinių mąstymą. K o n s p e k t a i tuo laiku turi būti 0^ užversti. kuriais p a ž y m ė t i b r ū k š n i u o t i n i paviršiai. B r ė ž i n į s u d a r o trys atvaizdai. į kurią krūvą dedamas jo sąsiuvinis. Kai kurie mokytojai t a m tikslui taiko intensyviąją apklausą ir frontaliąją grafinę apklausą. Tokia apklausa p r a d e d a m a trumpu frontaliu pokalbiu. skries­ tuvu ir liniuote. bet ir operatyviai jį v a l d y t i remiantis gauta informacija. T a i b u v o r e p r o d u k t y v a u s p o b ū d ž i o p a m o k o s e l e m e n t a s . o jų p r o g r a m u o t a s pobūdis. Parašykite sąsiuvinyje. kad jas g a l i m a atlikti X greitai ir visiškai savarankiškai.Užrašo pavyzdys: A C B Aišku. kad. Pakabinęs atitinkamą lentelę. g a l i m a per labai t r u m p ą laiką p a r e n g t i m o k i n i u s s ą m o n i n g a i braižyti su pieštuku. Intensyvioji apklausa yra žinių kartojimo. tačiau jis nesubrūkšniuotas. kokios aktualios yra anksčiau įgytos žinios. \^ Kiekvienas mokinys mato. D a b a r retai m a t o m e . pjū­ vyje p a ž y m ė t u s s k a i t m e n i m i s . bet s u d ė t i n g e s n i a m e uždavinyje nurodyti. atlikdami nurodytuosius pratimus. Tokia yra viena p a m o k ų efektyvinimo priemonių — nemašini'nio programuoto mokymo elementų taikymas pratimuose. T o d ė l g a l i m a atlikti ne vie­ ną įprastinę užduotį. T a r k i m e .

Apie tai r a š o m a t o l e s n i u o s e k n y g o s p a r a g r a f u o s e .ir f o r m u l u o d a m i atitinkamą atsakymą. b e t i r t o d ė l . l i t e r a t ū r o s s ą r a š ą ) . Išmoktos medžiagos apibendrinimas. N a u j o s m e d ž i a g o s n a g r i n ė j i m a s s u d a r a n t p r o b l e m i n e s situ­ acijas. Ž i n i ų a k t u a l i n i m a s . K a i p j a u buvo aiškinta. Kaip žinoma. ž u r n a l o «IIlKOJia n n p o H 3 B O f l C T B O » s t r a i p s n i u o s e . atlie­ k a n t pratimus. N a m ų darbų skyrimas. S i e k i a n t v i s o m i s p r i e m o n ė m i s efektyvinti p a m o k ą . 3. o išspręsta prob­ l e m i n ė situacija s u v o k i a m a giliai ir tvirtai. Ketvirtoji schema Todėl nereikia vėl imti nagrinėti išbrauktų iš p r o g r a m o s tokių klausimų. esamoji ir vėlyvoji. T a i ypač svarbu dėstant braižybą j a u m i n ė ­ tomis sąlygomis. t a i k o m o s kitos specifinės priemonės. p a m o k a i efektyvinti n a g r i n ė j a m ą p r o b l e m ą g a l i m a spręsti derinant įvairius mokymo būdus. 2. mat­ m e n ų tolerancijų r a š y m a s . S a v a i m e suprantama. problemiškai nagrinėjant naują medžiagą. daug dėmesio skiriama dalykų ryšiams — ypač braižybos ryšiui su mokinių darbiniu mo­ kymu. toliau — repro­ duktyviu. paviršių šiurkštumo žymėjimas. Mokinių reproduktyvus darbas keičiamas kūrybiniu darbu. K a r t u jis ieško tin­ k a m o reproduktyviosios ir kūrybinės auklėtinių veiklos santykio. jie p a r e n k a m i atsižvel­ giant į m e d ž i a g o s turinį. Taip dirbant p a m o k ą g a l i m a vesti p a g a l tokias s c h e m a s : T a č i a u g a l i m a taikyti ir kitokius p a m o k ų e l e m e n t ų b e i m o k y m o m e t o d ų derinius. šiose schemose n u m a t y t a tikslinga mokinių veiklos pobūdžio kaita pamokoje. p a m o k o s tikslą ir klasės p a s i r u o š i m ą iš šio dalyko. Naujos medžiagos nagrinėjimas. todėl nereikia perbraižyti užda­ vinio sąlygų.1. Konspekto a p i p a v i d a l i n i m a s . k a d vaikai nebūtą. pritaikyti VII ir V I I I klasei.. atlie­ kant individualiai programuoto pobūdžio pratimus. BRAIŽYBOS IR KITŲ DALYKŲ RYŠIAI 1. P r a t i m a i . nereikia pa­ miršti. n a u d o j a m a kalkė. nes tai taip pat gali juos apsunkinti. Pirmoji schema 1. 4. 4 . A t s i ž v e l g i a n t j tai. 4. 5. . Sis p a m o k o s e l e m e n t a s yra produktyvus. 1. originalaust u r i n i o i n d i v i d u a l i u s g r a f i n i u s d a r b u s i r 1. mokymo užsiėmimais. kūrybinis. Konspekto apipavidalinimas. 6. 5. Ž i n i ų a k t u a l i n i m a s . kuriuose iš kelių pateiktų atsakymų reikia atrinkti teisingą (ruošiantis grafiniam darbui). dalykų ryšių įgyvendinimo forma laiko atžvilgiu gali būti ankstyvoji. kad tai. Į šią siekiant gerai parengti per daug apkraunami ir p a k a n k a m o m o k i n i ų p a r u o š i m o iš šio a p l i n k y b ę r e i k i a a t s i ž v e l g t i n e vien/ t i k m o k i n i u s . kas išdėstyta š i a m e p a r a g r a f e . Privalomo grafinio darbo atlikimas. statybinių b r ė ž i n i ų bei s c h e m ų braižy­ m a s (o ne skaitymas). S v a r b u tai. a p i p a v i d a l i n a n t konspektą. n e p a n e i g i a kitų efektyvinimo formų ir m e t o d ų : pavyzdžiui. 2. pavyzdžiui. 3. 3. u g d o m o k i n i ų m ą s t y m ą . 3. si­ Antroji schema 1. 2. P r a t i m a i su programuoto mokymo elementais. racionaliausio pamokos laiko panaudojimo. F r o n t a l i o j i grafinė a p k l a u s a . racionalus laiko pa­ n a u d o j i m a s bei t i n k a m a s vaizdinių p r i e m o n i ų taikymas p a d ė s efektyvinti m o k y m ą . G r a f i n ė s u ž d u o t i e s s u p r o g r a m u o t o m o k y m o e l e m e n t a i s at­ likimas. Nereikia versti mokinių atlikinėti per d a u g s u d ė t i n g a s užduotis. § 4. C i a pateiktos tik p a v y z d i n ė s s c h e m o s . kaip. Trečioji schema problemines si­ Sie skyriai yra būtino dalyko kriterijus. mokytojas gali spręsti pagal vadovėlyje ir mokyklinės braižybos uždavinynuose pateiktus pratimus. Tikslinga mokinių veiklos kaita pamokoje. Intensyvioji a p k l a u s a . 4. po to — vėl kūrybiniu. 2 . Dirbant pagal dabartines programas. Naujos medžiagos nagrinėjimas sudarant tuacijas. kad. r i n k i n i u o s e apie k e i t i m ą s i pa­ žangia pedagogine patirtimi (žr. <+ . Individualus grafinis darbas. Kokio s u d ė t i n g u m o ir pobūdžio turi būti m o k i n i a m s s k i r i a m o s užduotys. parinkda­ m a s m e t o d ų derinį jos e l e m e n t a m s pravesti. kad dabartinėse braižybos p r o g r a m o s e yra skyriai „ P a g ­ rindiniai reikalavimai mokinių žinioms ir įgūdžiams". Mokytojas analizuoja eilinės pamokos temos turinį. Naujos medžiagos nagrinėjimas sudarant problemines tuacijas. Frontalioji grafinė apklausa. B r ė ž i n i ų skaitymas.

Pavyzdžiui. kaip savarankiškas m o k y m o s i o b j e k t a s (tiesė. B r a i ž y b o s mokytojas turi atsižvelgti į visą įvairių žinių ir v a i z d i n i ų a t s a r g ą . išreikštus kiekybiniu santykiu ( p a v y z d ž i u i . braižyti išklotinę. VI klasėje — per algebros ir geografijos p a m o k a s . Pavyzdžiui. brūkšninės ir brūkšninės taškinės linijos paskirtis.) a r b a „ B r ė ž i n i o l i n i j o s " (žr. n e s vėlyvojo r y š i o forma neįeina į braižybos kursą. a t k a r p a . skaityti sukimosi k ū n ų su nuožulomis. P a g r i n d i n i ų ž i n i ų a p i e m a s t e l į m o k i n i a i įgy­ ja m o k y d a m i e s i įvairių dalykų. n a g r i n ė d a m o s siuvamosiosmašinos sandarą. d u o d a m a gana daug grafinės dokumentacijos žinių.I š n a g r i n ė s i n f e d v i p i r m ą s i a s r y š i o f o r m a s . jos susipažįsta su de­ talių konstrukcijos ypatybėmis. bet i r s u ž a d i n t i j ų d o m ė ­ jimąsi braižybos dalyku. P r i e j ų p r i s k i r i a m o s v i s o s ž i ­ nios. p a v y z d ž i u i . Sios sąvokos f o r m u o j a m o s nuosekliai ir įvairaus lygio. į kurias reikia atsižvelgti grafiškai r e n g i a n t mokinius. P a ­ vyzdžiui. IV klasėje — per m a t e m a t i k o s p a m o k a s . surinkimo brėžinius ir sche­ m a s . m e d ž i a g a ryšio pavyzdžiais. P e r e i n a n t iš klasės į klasę skaitomi ir b r a i ž o m i vis sudėtin­ gesni brėžiniai ir eskizai. apie diržinę ir krumplinę pavarą. kad I — V I klasėje linija n a g r i n ė j a m a kaip kon­ tūro riba. v a d o v ė l i o § 3. Reikia atsiminti. T o d ė l š i o s e k l a s ė s e d a r b ų ir b r a i ž y b o s m o k y t o ­ j a i turi glaudžiai bendradarbiauti. toliau skaito ir braižo detalių su išoriniu fasoniniu pa­ viršiumi brėžinius. t a m tikra dalimi paruošia mergaites mokytis braižybos. K a d b ū t ų a i š k u . Kartu nagri­ n ė j a m o s tipinės detalės. ) . kai nagrinėjami stačiakampio formos daiktų brėžiniai ir paaiškinama ištisinės. P o t o f o r m u o j a m o s žinios apie m a t a v i m o operacijas bei erdvinių ir kiekybinių s a n t y k i ų ryšį. .1. B e to. M o ­ kiniai braižo grafinius atvaizdus. M o k i n i a i . IV klasėje mokiniai operuo­ ja plokščios detalės brėžiniais. v a d o v ė l i o § 2. kokias ž i n i a s m o k i n i a i įgyja per d a r b i n į m o k y m ą . Be to. IT ir I I I klasė­ j e — per (darbų ir gamtos pažinimo pamokas. V ir VI klasėse. K a d šių dviejų mokomųjų d a l y k i . vaizdavimo' brėžinyje b ū d a i s i r p a n . k u r i ą m o k i n i a i įgyja prieš p r a d ė d a m i m o k y t i s braižybos. kniedytų s u j u n g i m ų ir taškinio suvirinimo žymėjimą (V—VI klasėje). R e m s i m ė s kai kuriais braižybos programinės m e d ž i a g o s su kitų dalykų. Tai ypač svarbu mokantis braižybos kurso temas „Detalių tipiniai su­ j u n g i m a i " ir „Surinkimo brėžiniai". s i u v a m o s i o s m a š i n o s n a g r i n ė j a m o s kartu ir skaitant detalių brėžinius. kad. d a i k t o p l o t i s n k a r t ų d i d e s n i s u ž j o a u k š t į i r 1. V klasėje susiduria su prizmės formos d e t a l ė m i s ir p r a d e d a dirbti p a g a l s u r i n k i m o brėžinį. P e r e i s i m e . VI klasėje dirba su c i l i n d r i n ė s formos d e t a l ė m i s ir toliau n a u d o j a surinkimo brėžinį. kurios p a t e i k i a m o s VII ir VIII klasėje per darbų ir braižybos p a m o k a s . sujungimai ir staklių m e c h a n i z m a i .). kai k u r i a s skers­ m e n s ir spindulio m a t m e n ų rašymo taisykles. medžio. Šiose klasėse pateikiama techninių žinių apie metalų. A n t r a s p a v y z d y s . n a g r i n ė j a n t . viena braižybos kurso svarbių sąvokų yra linijos sąvoka. k u r i u o s s u d a r o du trys vaizdai. M e r g a i t ė s m o k o s i p a g a l k i t a s p r o g r a m a s . P i r m i a u s i a todėl. Vaizdinės informacijos m e t u m o k i n i a m s p e r d u o d a m o s pradinės žinios apie linijų tipus. kuriuos m o k i n i a i įgijo per d a r b i n į m o k y m ą IV. mokytojų kontaktai būtų pro­ d u k t y v ū s i r t i k s l i n g i . brėžinio. suapvalinimais ir panašius brėžinius. eskizo ir t e c h n i n i o piešinio b r a i ž y m ą . grafiškai rengiant šių klasių mokinius. reikia paminėti ir tas žinias. s u m a n i a i a p i b e n d r i n a n t t u r i m ą patirtį ir p e r d u o d a n t tik k a s n a u j a i r n e ž i n o m a . l a u ž t e " i r 1. B e to. T o s žinios pateikia­ mos nagrinėjant vaizdų išdėstymo brėžiniuose tvarką ir skaitant b r ė ž i n i u s su v i e n u bei d v i e m t r i m v a i z d a i s . kurias mokiniai įgyja arba V I I klasėje n u m a t y t a skaityti detalių su k ū g i n i u bei fasoniniu' paviršiumi brėžinius ir braižyti jų eskizus. jų sujungimų rūšimis. k o k i a s ž i n i a s a p i e g r a f i n ę d o k u m e n t a c i j ą įgy­ ja mokiniai šiose klasėse. Visos tos žinios. kuris labiau kvalifikuotai pasiruošęs formuoti mokinių grafines žinias ir m o ­ kėjimus. svarbiausias v a i d m u o tenka braižybos mokytojui. 11 s k . Atsižvelgiant į tai.).prie e s a m ų j ų r y š i ų . stat­ m e n ą s i a s ir kitas linijas. j a u prieš m o k y d a m i e s i braižybos. k a s j a u ž i n o m a m o k i n i a m s . V klasėje — per m a t e m a t i k o s ir d a r b ų pa­ m o k a s . Prie jų priskiriamos žinios apie sutar­ tinius ž y m ė j i m u s k i n e m a t i n ė s e ir elektros s c h e m o s e (IV ir V kla­ sėje). įsisavina per darbų p a m o k a s . g a l i m a ne tik sutaupyti laiko ne­ k a r t o j a n t to. P r i e ankstyvųjų ryšio formų priskiriamos visos grafinės žinios ir m o k ė j i m a i . ypač m a t e m a t i k o s . n a u d o d a m i lygiagrečiąsias. Išvardysime tas žinias ir sąvokas. r e i k i a visi) p i r m a . m o k i n i a m s ten­ ka žymėti detalę pagal brėžinį. kurios ne­ įeina į braižybos kursą. Kai kurios jų formuojamus lygiagrečiai. t e m a s „ K a i p dirbti s u b r a i ž y m o į r a n k i a i s " (žr. Toje pačioje klasėje n a g r i n ė j a m a s išorinio ir vidinio sriegio ž y m ė j i m a s brėži­ niuose. Cia pateikti berniukų darbinio mokymo p r o g r a m ų duomenys. u g d o m i a t i t i n k a m i įgūdžiai. supažindinama su metriniu sriegiu ir jo elementais. darbų ir p i e š i m o p a m o k a s . išmoksta taikyti brėžinio linijas.1. T a č i a u j o s t a i p p a t įgy­ ja n e m a ž a techninių»žinių. V I I I klasėje mokiniai susipažįsta su nuolydžio ir kūgiškumo^ žymėjimu. Iš p r a d ž i ų m o ­ kiniai gali tik palyginti daiktų dydžius. 8 sk. o kitos anks­ č i a u a r b a v ė l i a u . N e g a l i m a neatsižvelgti į šias žinias. Su masteliu s u p a ž i n d i n a m a I kla­ sėje per m a t e m a t i k o s . kaip objekto vaizdavimo priemonė. k a d b r a i ž y b o s m o k y t o j a s g e r a i žinotų. taip pat deta­ lių su cilindriniais ir kūginiais paviršiais brėžinius. p l a s t m a s i ų ir kitų n e m e t a l i n i ų m e d ž i a g ų apdirbimą ir supažindi­ n a m a s u b r ė ž i n i ų b r a i ž y m u i r j ų p a n a u d o j i m u . veikimą ir reguliavimą. paskui išanalizuoti daiktų arba jų dalių dydžių santykius.

Iš transformacijų nagrinė­ j a m o s : simetrija (ašinė ir centrinė). Aišku. lygiagretainiu. Reikia atsiminti. Sios žinios praverčia braižant brėžinį. k a m p o d a l i j i m ą į lygias da­ lis. N a g r i n ė j a n t įvairius daiktus. „lygiagrečiuoju p o s t ū m i u " arba „poslinkiu". konkretinant ir gilinant mokinių grafines žinias tenka braižybos mokytojui. iš apačios. I — V I klasėje i„projektavimo" ir „projekcijos" sąvokos neformuojamos. įgytus I — IV klasėje. r u t u l i o bei k ū g i o f o r m o s d a i k t a i s m o ­ kiniai susipažįsta j a u I I I klasėje per darbų ir piešimo p a m o k a s . k a d tokie at­ v a i z d a i g a u n a m i perkeliant (suprojektuojant) įvairias daikto „sie­ n a s " į kubo šešių sienų išklotinę. N a g r i n ė j a m a T a l i o teorema („jeigu lygiagrečios tiesės. p a n a š u m o transfor­ macija. I I I klasėje per d a r b ų p a m o k a s m o k i n i a m s p a t e i k i a m a kai kurių ž i n i ų apie daikto a t v a i z d ų p l o k š t u m o j e sistemą.Atsižvclgianl j m o k i n i ų žinias.. kad mokytojui iškyla u ž d a v i n y s racionaliai operuoti mokinių žiniomis. lygų duotajam. susipažįsta su statmens. D ė s t a n t braižybą. p l a n i n g i a u b e n d r a d a r b i a u s braižybos. susipažin­ dami su keturkampiais: iškiliaisiais daugiakampiais ir jų elemen­ tais. VII klasėje mokiniai pradeda mokytis geometrijos. •m . didelę r e i k š m ę p o l i t e c h n i n i a m m o k i n i ų lavinimui turi g a m y b i n i o techninio pobūdžio žinios. I V — V I klasėje m o k i n i a i per darbų p a m o k a s išmoksta g a m i n t i detales pagal pažymėtą ruošinį. rombu. nagrinėjant visą braižybos kurso medžiagą. kai reikia keisti daikto formą p a g a l žymėjimą. p a g r i n d i n ė m i s a t k a r p ų i r k a m p ų m a t a v i m o savy­ bėmis. „ B r ė ž i n i o " sąvoka g l a u d ž i a i susijusi s u „ p r o j e k t a v i m o " są­ voka. P e r piešimo p a m o k a s mokiniai piešia visus anksčiau išvardytus erdvinius geometrinius kūnus. figūrų plotu. trikampio aukštinės apibrėžimais. įgytos per darbinio m o k y m o p a m o k a s . kad pagrindinis vaidmuo sisteminant. ana­ lizuojant daikto formą pagal brėžinį. j u o g l a u d ž i a u . m a t e m a t i k o s ir darbų mokytojai. M o k i n i a i s u ž i n o . VIII klasės medžiaga supažindina su plokštumos vektoriumi. mokėti nu­ braižyti tų geometrinių kūnų paviršių išklotines. M o k i n i a i privalo suvokti m a t o m ų ir ne­ m a t o m ų sienų padėtį daiktinės plokštumos atžvilgiu. Cia reikia ypač atkreipti d ė m e s į į tikrųjų mat­ m e n ų nurodymą. lygiagrečių tiesių savybėmis. D a r b a s šiomis kryptimis bus juo pro­ duktyvesnis. Kartu reikia pabrėžti. a p s k r i t i m o i r a t k a r p o s d a l i j i m ą į l y g i a s d a l i s g a l i m a p a n a u ­ doti n a g r i n ė j a n t t e m ą „ G e o m e t r i n i s b r a i ž y m a s " . pusiaukraštinės. vienoje jo kraštinėje atkerta lygias atkarpas. m o k ė j i m u s ir įgūdžius. nagrinėjant temas „Matmenų rašymas". VI k l a s ė j e m o k i n i a i s u s i p a ž į s t a su g e o m e t r i n i ų vietų metodu. VI klasėje mokiniai geometriškai braižo: kampą. daugiakampiais. II klasėje m o k i n i a i skaito brėžinyje m i l i m e t ­ r a i s išreikštus m a t m e n i s . M o k y d a m i e s i geometrijos p a g a l A. k i r s d a m o s k a m p o kraštines. tai jos atkerta lygias atkarpas ir kitoje kraštinėje"). kuri p i r m i a u s i a f o r m u o j a m a per d a r b ų p a m o k a s (III kl. įgytomis per geometrijos pamokas.). y p a t i n g ą reikšmę turi jos ryšys su geomet­ rija. I V . Be to.. S i ą m e d ž i a g ą g a l i m a p a n a u d o t i braižybos kurse n a g r i n ė j a n t kai kurių paviršių iškloti­ nių braižymą. Sąvoka „prizmės forma" (stačia­ k a m p i s gretasienis ir kubas) i š s a m i a u f o r m u o j a m a per m a t e m a t i ­ kos p a m o k a s IV klasėje. nes anksčiau tai nebuvo n a g r i n ė t a . įgytomis per darbų p a m o k a s VI klasėje. iš kairės. plėtojant. posūkis. p i r a m i d ė s . S u prizinės. iš d e š i n ė s . M o k i n i ų I — V I klasėje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgytos žinios apie sudėtingų geometrinių figūrų skaidymą į p a p r a s t a s gali buti tobulinamos a n a l i z u o j a n t d a i k t ų g e o m e t r i n ę f o r m ą ir a t v a i z d ų grafinę sudėtį. „Sutartiniai ženklai".V I klasėje mokiniai skaito brėžinius. žinoti b r i a u n ų ir sienų lygiagretumo bei l y g u m o požymius. Įgytos I — V I klasėje mokinių grafinės žinios konkretinamosir toliau gilinamos mokantis braižybos. kvadratu. taip pat ir braižybos p r o g r a m o s skyriaus „Dalykų ryšiai" klausimus. iš viršaus. reikia v e n g t i jų k a r t o j i m o braižybos kurse. Būtino ir pakankamo vaizdų skaičiaus nustatymas grindžia­ m a s taip pat žiniomis. pagal kuriuos iš "lakštinės medžiagos g a m i n a išklotines ir susipažįsta su brėžinių braižymo statmenųjų projekcijų sistemoje tvarka. sinusas. trapecija. dalija a t k a r p ą p u s i a u . Mokinių I I — V klasėje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgytas žinias apie slatincns ir apskritimo brėžimą. P i t a g o r o teore­ ma (tarp jų ir statmenojo trikampio kampo kraštinių santykiai: k a m p o kosinusas. kai daikto forma n u s t a t o m a p a g a l š e š i o m i s k r y p t i m i s g a u t u s atvaizdus: v a i z d ą iš priekio. stačiakampiu. E r d v i n i ų figūrų v a i z d a v i m o p l o k š t u m o j e k l a u s i m a i įeina į ster e o m e t r i j o s k u r s ą ir n a g r i n ė j a m i IX bei X klasėje. diegiant darbo su braižymo įrankiais įgūdžius. k a d mokiniai su brėžinio sąvoka supažindi­ n a m i j a u I klasėje. Į tai reikia atsi­ žvelgti. trikampių sprendimu. Kokia tvarka reikia braižyti eskizą. pusiaukampinės. m o ­ kiniai VI klasėje planimetrijos kurse susipažįsta su geometrinės figūros sąvoka. P o g o r e l o v o vadovėlį. k a m p o p u s i a u k a m p i n ę . m o k a n t i s apie m a s t e l į . m o k o m a atsižvelgiant į žinias. Cia reikia remtis ž i n o m a „ v a i z d o " sąvoka. iš u ž p a k a l i o . tangentas). brėžia s t a t m e n į tie­ sei. k u r i a s m o k i n i a i įgijo per darbų p a m o k a s VI klasėje. ir per m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgytomis 'mokinių žiniomis apie figūrų vaizdavimą (grįžtamąjį ir negrįžtamąjį). VII klasės geometrijoje nagrinėjamos Dekarto koordinatės plokštumoje ir figūrų transformacijos.

apibendrinimas. T o d ė l t r u m p i a u (prieš n a g r i n ė j a n t kitas kurso temas. Tik r e m d a m a s i s mokinių ž i n i o m i s .e : „Brėžinys — tai dokumentas. kad brė­ ž i n y j e yra ne v i e n a s . eskizas. St5 . kurie r o d o braižybos reikšmę praktinėje ž m o n i ų veikloje. T a č i a u tai nereiškia. j g y t ų p r i e š p r a d e d a n t d ė s t y t i b r a i ž y b o s kursą. P o k a l b i a i su m o k i n i a i s turi būti l e n g v a i s u p r a n t a ­ mi. kaip mokiniai paruošti grafiškai. Tačiau metodi­ niu požiūriu būtų n e t e i s i n g a per pirmą p a m o k ą n a u d o t i k a i p ilius­ tracijas tiktai tokius dokumentus. Tačiau jų mes nepateikėme vadovė­ l i o „Įvade". T a m tikslui skirti i r tekste e s a n t y s p a v y z d ž i a i . T a i p j a u s t i n ė j i m o s t a l e l i s . įdieg­ ti <pagarbą . Joje aiškiai parodytas brai­ ž y b o s ir šiuolaikinės t e c h n i k o s sąryšys bei savita brėžinio raidos istorija Rusijoje. mat­ m e n ų rašymu ir pan. R e ­ m i a n t i s istorinėmis žiniomis. Nedideli istoriniai ekskursai per braižybos p a m o k a s m o k i n i a m s vaizdžiai rodo. m o k y t o j a s turi ži­ noti. linijomis. T e m a turi auklėjamąją reikšmę. Ten jie susipažįsta su pieši­ niu. k a d m o k y t o j a s n e g a l i kaip i l i u s t r a c i j ą per p i r m ą p a m o k ą p a n a u d o t i g a m y b i n i ų brėžinių.didiesiems m o k s l o veikėjams. kad „ Į v a d e " brėžinys apibrėžtas taip pat. d a r b ų p a m o k a s . R e m i a n t i s ž i n i o m i s a p i e b r ė ž i n i u s . kuo j i e s k i r i a s i n u o m e n i n ė s . M o k y t o j o p a s a k o j i m ą b ū t i n a i reikia iliustruoti brėžiniais. s v a r b i a u s i a s e l e m e n t a s yra daikto atvaizdai. ką nauja reikės pateikti mokiniams. trumpi.). skatinti n o r ą pažinti. žemėlapiu. kad brėžinio. k u r i ų reikia j a m p a g a ­ minti ir kontroliuoti". Kartu reikia parodyti. kad žadintų mokinių domėjimąsi brai­ žyba. kas nauja. jis galės metodiškai gerai vesti pirmosios p a m o k o s dalį. gerai žinoti. d r a b u ž i ų bei a v a l y n ė s b r ė ž i n i ų p a v y z d ž i ų i r kt. a p l a n k a s b r ė ž i n i a m s i r kt. p a r o d y t i i s t o r i n i ų b r ė ž i n i ų i r kt. v a d o v ė l y j e a p i b r ė ž t a s g r a f i n i s a t v a i z d a s . g a m t o s p a ž i ­ n i m o . P i r m ą s i a s ž i n i a s apie grafinius a t v a i z d u s m o k i n i a i įgyja j a u p r a d i n ė s e k l a s ė s e per p i e š i m o . M o k y t o ­ j a s savo nuožiūra gali plačiau nagrinėti grafinių atvaizdų speci­ fiką. p a g r i n d i n i s į r a š a s i r kt. P r i e š p r a d ė d a m a s dėstyti b r a i ž y b o s k u r s ą . matematikos. planu. P e r dar­ bų pamokas mokiniai susipažįsta su išklotinėmis. sche•momis. Braižybos dėstymo istoriniai elementai ugdo mokinių tarybinį p a t r i o t i z m ą i r -tarybinio n a c i o n a l i n i o i š d i d u m o j a u s m ą . surinkimo brėžinys. Reikia atidžiai parinkti iliustracijas. v a d o v ė l y j e a i š k i n a m i v a i z d i e j i at­ vaizdai. p a d e ­ monstruoti grafoprojektoriumi. Grafinių atvaizdų reikšmė. v a i z d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s . Braižybos istorijos žinios p a d e d a m o k i n i a m s suprasti grafikos raidą. m o k i n i a i turi įsitikinti. m a t m e n y s . Cia iliustruojami m o k i n i a m s gerai žinomi objektai. •24 M o k i n i ų g r a f i n i ų žinių. T o k i u s brėži­ nius galima pademonstruoti. Kita brėžinio iliustracija yra surinkimo brėžinys. m o k i n i a m s reikia pateikti reikiamų istorinių žinių apie š į m o k y m o -dalyką. I š pra­ džių svarbu m o k i n i a m s parodyti. D ė s t a n t braižybą. l a b i a u s u d o m i n t i m o k i n i u s dalyku. ir kad kiekvienas jų parodo daiktą iš kurios nors vienos pusės. rusų ir tarybinių mokslininkų v a i d m e n į vystant v a i z d a v i m o m e t o d u s ir tobulinant grafiką. jos ryšį su kitais mokslais. Mokinių s u p a ž i n d i n i m a s s u b r a i ž y b o s r a i d o s istorija.. iš dalies prieš f o r m u o j a n t „ b r ė ž i n i o " sąvoką) brėžiniu g a l i m a vadinti tiktai daik­ to atvaizdus. vedami aiškinant naują medžiagą. Dėl ribotos vadovėlio apimties nebuvo g a l i m a pateikti inžinerinių-stat y b i n i ų . plakatais ir žemėlapiais. Mokytojas turi atsiminti. išlikusiais iki m ū s ų dienų. kad toks požiūris teisingas. kuriuose yra visas informacijos k o m p l e k s a s : a t v a i z d a i . t r u m p a i s u p a ž i n d i n t i j u o s s u į ž y m i ų m o k s l i ­ n i n k ų g r a f i k ų b i o g r a f i j o m i s . iš­ k l o t i n e s i r kt. f o t o g r a f i j o m i s ir kt. galima vieną ar kitą braižybos prog­ r a m o s t e m ą ištirti giliau. P e r įvadinę p a m o k ą galima demonstruoti diafilmą „Brėžinio istorija". R e m i a n t i s t o m i s ž i n i o m i s . su p a p r a s č i a u s i ų daiktų brėžiniais. kaip ir vadovėlyje. paruošti kartojimo klausimus. M o k y t o j a s g a l i j u o s p a r o d y t i p e r p a m o k ą p a v a i z d u o t u s p l a k a t e arba. C i a jie turi i š m o k t i dirbti p a g a l b r ė ž i n į . S t e b ė d a m i s u p r a n t a m u s pavyzdžius.II S K Y R I U S ATSKIRŲ K U R S O SKYRIŲ N A G R I N Ė J I M O METODINĖS REKOMENDACIJOS § 5. p a r o d y t a s -vadovėlio 3 paveiksle. T a m tikslui vadovėlyje pateikta n a u d o j a m o gamyboje brėžinio iliustracija (vadovėlio 2 pav. kaip ir G O S T . skirtą grafinėms žinioms apibendrinti. brėžinys. kad apie braižybos r a i d ą m e s s p r e n d ž i a m e r e m d a m i e s i gausiais istoriniais brėžiniais. ĮVADAS Į BRAIŽYBOS KURSĄ Braižybos dalykas. Ypač d a u g grafinių ž i n i ų m o k i n i a i įgyja I V — V I klasėje per d a r b ų p a m o k a s . kaip gamybinio d o k u m e n t o . aiškinti. T e m o s m e d ž i a ­ ga vadovėlyje pateikta taip. kuriame atvaiz­ d u o t a s d a i k t a s i r p a t e i k t i kiti d u o m e n y s .grafikos k ū r i n i ų . kad grafika atsirado ir tobulėjo ž m o n i ų praktinėje veikloje. o k e l e t a s v i e n a s su k i t u s u s i j u s i ų d a i k t o at­ vaizdų. ir iliustracijos. techninis piešinys. išklotinė. I s t o r i n i a m s e k s k u r s a m s per braižybos p a m o k a s d a u g laiko skirti nereikia.

m e d ž i a g o m i s ir reikmenimis. kaip s u d a r o m a s formatas. P a l y g i n i m u i pali'lhtl senieji (skliaustuose) ir naujieji formatų žymėjimai. 60°. Skyreliai „Formatai. j u o l a b i a u . l y g i n a n t j į s u a n k s t e s n i u o j u . p a g a l n a u j ą j į G O S T . P a v y z d ž i u i . papildytos žinios apie m a s t e l i u s .Mokinių s u p a ž i n d i n i m a s su braižymo įrankiais. nurodyta. kad tų b ū d ų reikia tuojau pat mokyti n a g r i n ė j a n t darbo su braižymo į r a n k i a i s taisykles. P a ­ pildomos m e d ž i a g o s g a l i m a rasti mokslo populiarinamojoje litera-" tūroje. vertikalių ir p a s v i r u s i ų tiesių linijų ir ap­ skritimo lankų brėžimas. paaiškinti. rėmelis ir pagrindinis įrašas" ir „Brėžinio l i n i j o s " sukeisti vietomis.a s 2 . Vadovėlyje pateikti tik patys p a g r i n d i n i a i b r a i ž y m o į r a n k i a i s b ū d a i — horizontalių. p a g r i n d i n i s įrašas d e d a m a s tik prie t r u m p o s i o s kraštinės.. k a i k u r i u o s m a t m e n ų rašymo būdus. Braižydami pirmuo­ sius brėžinius. Braižybinis šriftas. nubraižy­ tuose A4 f o r m a t o p o p i e r i a u s lape. Formatas. nėra l i n i u o t ė s i r k a m p a i n i o p a t i k r i n i m o t a i s y k l i ų i r 1. bukųjų ir smailiųjų k a m p ų braižymo būdai parodyti: p r i e š l a p y j e . i l i u s t r u o j a n t y s šrifto b r a i ž ą . brėžinio įrašus. S t a n d a r t a s n u s t a t o A 2 ( 2 2 ) . su kuriais mokiniai susidurs anksčiau negu susipažins. Pagrindinės brėžinių apipavidalinimo taisyklės. T o d ė l jos n a g r i n ė j a m o s įvairiuose va­ dovėlio skyriuose. kurio m a t m e n y s yra 297 X X 4 2 0 m m . M o k y t o j a s t u r i n e p a m i r š t i . nau­ dotųsi nurodyta informacine medžiaga. p a k e i s t i p a v e i k s l a i . T a i reiškia. m o k i n i a i turi atlikti tiesių ir kreivų linijų b r ė ž i m o p r a t i m ų . 2 9 7 m m ) . kai reikia. T a č i a u tai nereiškia. A0(44) ir kitus formatus. N u s t a t y t o s G O S T .ą dabar ž y m i m a s A4. E i n a n t kursą. V I I k l a s ė j e p e r b r a i ž y b o s p a m o k a s n e b ū t i n a m o k i n i u s s u p a ž i n d i n t i su visais linijų tipais bei įvairiomis jų pas­ kirtimis. y . jie turi žinoti kai kuriuos brėžinių api­ pavidalinimo pagal G O S T . šriftą. Toks formatas ž y m i m a s A 3 ( 1 2 ) . T a č i a u n a u j a j a m e vadovėlio l e i d i m e s u p a ž i n d i n a m a ir su vin­ giuota ištisine linija. k a d š a l i a y r a d a i k t o v a i z d u s i s brėžinys. a r t i m u s t a n d a r t i ­ n i a m . P o t o m o k i n i a i turi atlikti šrifto r a š y m o p r a t i m ų . 75° i r k i ­ tokių k a m p ų brėžimo būdų.u s reikalavimus. Al ( 2 4 ) . g a u s i m e formatą. Tų formatų m a t m e n y s pateikti vado­ vėlio priede V a d o v ė l y j e p a k e i s t a ž i n o m a p a g r i n d i n i o į r a š o p a d ė t i e s A 4 for­ m a t e taisyklė. B r ė ž i n i o linijos. Starožyleco knygoje „Kodėl taip b r a i ž o m a ? " N a u j a j a m e vadovėlio leidime patikslintos kai kurios brėžinių a p i p a v i d a l i n i m o taisyklių sąvokos. 30°. kad mokiniai. S k y r i u j e „ K a i p dirbti s u b r a i ž y m o į r a n k i a i s " nurodyta. k a d G O S T . kai m o k i n i a m s reikės naudoti kitokias linijas. Kiti formatai s u d a r o m i padvigubi­ n a n t A4 formato kraštinę. Mokytojas turi atkreipti mokinių dėmesį į linijų kompozicinį išdėstymą popieriaus lape. o taip pat susidurdami su brėžiniais darbų p a m o ­ kose. turi apie tai užsiminti. Susipažinę su braižymo įrankiais ir darbo su jais taisyklėmis. Reikalingos pokalbiui m e d ž i a g o s yra vadovėlyje. k n y g o s p a b a i g o j e . bus apie jas ir kalbama.. B r a i ž y m o į r a n k i a m s ir m e d ž i a g o m s a p r a š y t i v a d o ­ vėlyje skirta n e d a u g vietos. M o k y t o j a s turi r e i k a l a u t i ią vaikų kruopščiai ir tiksliai braižyti p a g r i n d i n į įrašą. n e s b r ė ž i n i ų į r a š a i r a š o m i šriftu. T a č i a u tai nereiškia. s u s t a č i ų j ų k a m p ų b r ė ž i m u r e i k ė s susipažinti brėžiant brėžinio rėmelį. b r a i ž y b i n i u s šriftus. Kaip žinoma. pavyzdžiui. nurodyti teksto rašymo didžiosiomis ir m a ž o s i o m i s raidė­ m i s taisykles bei p o b ū d į . D ė l to n a u j a j a m e vadovėlyje tik t r u m ­ p a i a i š k i n a m a a p i e p a g r i n d i n i u s į r a n k i u s bei m e d ž i a g a s i r kaipjais naudotis. rėmelis ir pagrindinis brėžinio įrašas. P r a t i . M o k y t o j a s t u r i s u p a ž i n d i n t i m o k i n i u s su b r a i ž y b i n i o šrifto m a t m e n i m i s ir savy­ bėmis. kad mokiniai gali v i s a i nepaisyti b r a i ž y b i n i o šrifto. k a i p i r A 4 ( l l ) f o r m a t o (t. D e t a l i a i m o k y t i šrifto p r o g r a m o j e n e r e i ­ k a l a u j a m a . pateiktos naujos m a t m e n s linijos ro­ dyklės braižymo. Prireikus galima n u r o d y t i m o k i n i a m s t e n p a t p a s i ž i ū r ė t i i r 120°. P r a v a r t u šį skyrių pradėti nagrinėti pokalbiu apie standartus. techniniuose brėžiniuose.1. brūkšninę ir ploną brūkšninę taškinę lini­ j ą . mokiniai turi žinoti apie brėžinio linijas.. R e i k i a įsidėmėti. t u r i p a k e i t i m ų . T a č i a u m o k y t o ­ jas. kaip juos braižyti. 3 0 1 — 6 8 * b u v o i š l e i s t a s 198!> m p a k a r t o t i n a i ir. M o k i n i a m s visiškai pakanka žinių suprasti tą brėžinį. d ė s t y d a m a s p a m o k o s m e d ž i a g ą . pateikti konstravimo dokumen­ tų pavyzdžiai. kaip atlikti darbą. T a č i a u . T o s pačios taisyklės turi būti kaskart vis d e ­ t a l i z u o j a m o s ir g i l i n a m o s . T a m tikslui pravartu parodyti j i e m s pavyzdį. Siuo atveju galima m o k i n i a m s rekomenduoti pasižiūrėti priešlapio iliustracijų.o brėžinių a p i p a v i d a l i n i m o taisyklės yra labai įvairios. k a d m o k i n i a i s u k a i kuriais braižymo įrankiais j a u susipažinę per matematikos p a m o ­ k a s ir m o k a jais n a u d o t i s . kad konstravimo dokumentų lapų forma­ tai priklauso nuo išorinio rėmelio matmenų. Su j o m i s mokiniai susipažįsta n a g r i n ė d a m i įvairias mokyklinio brai­ žybos kurso t e m a s . Mokytojas turi p a p a s a ­ koti. Tų žinių reikia atliekant p a p r a s č i a u s i u s pratimus. detaliai neaprašomas skriestuvas. D ė l t o šiai t e m a i n e r e i k i a skirti d a u g laiko. T a m tikslui galima naudoti darbo sąsiuvinį langeliais arba p a s v i r u s i o m i s linijomis. s k e r s m e n s ženklo ir raidės R r a š y m o iliustraci­ jos. 'f 1 . k a d formatas. V. M o k o m u o s i u o s e brėžiniuose įrašą ga­ lima dėti ir prie ilgosios kraštinės. Linijų paskirtis vadovėlyje aiškinama nagrinėjant gretasienio brėžinį. kurio m a t m e n y s 2 9 7 X 2 1 0 m m . Pavyzdžiui. V a d o v ė l y j e n e p a a i š k i n t a . Pavyzdžiui. Stačiųjų. M o k i n i a m s reikia p a p a s a k o t i tik apie ištisines linijas (pagrindinę ir p l o n ą ) . s u p a g r i n d i n i a i s g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o e l e m e n t a i s v a d o v ė l i o § 15. o kita p a d i d i n t a du kartus. mai atliekami darbo sąsiuviniuose. k a d m o k i n i a i g a l ė t ų į s i s a v i n t i p i r m ą j į p r o g r a m o s sky­ rių „ P r o j e k t a v i m o b ū d a i " . formatus ir rėme­ lius. kad jo v i e n a k r a š t i n ė t o k i a p a t . G o r d o n o ir J. Svarbu. padvigubinę 210 mm kraš­ t i n ę du kartus.

T a i p a d e d a m o k i n i a m s suvokti projekcijos sąvo­ ką. J u o labiau. kad nepriklausomai n u o to. K a i kurios pirminės žinios apie m a t m e n ų r a š y m ą yra vadovėlio § 3 „Kai kurios brėžinių apipavidalinimo taisyklės". g a l i m a b ū t ų skirti š i a m e d a r b e n u b r a i ž y t i b r ė ž i n į . . k a d darbas N r . P R O J E K T A V I M O B Ū D A I IR B R Ė Ž I N I A I STATMENŲJŲ PROJEKCIJŲ SISTEMOJE Si m e d ž i a g a n a u j a j a m e vadovėlio leidime yra gerokai perdirb­ labiau susieta su geometrija. T a m tikslui v a d o v ė l y j e p a t e i k t a p r a t i m ų . projektavimo būdus ir brėžinių sudarymo statmenųjų projekcijų sistemoje taisykles. T a ­ č i a u n e r e i k ė t ų t e n k i n t i s v i e n t o m i s šrifto u ž d u o t i m i s . k u r i o s y r a vadovėlyje. Skyrius apie projektavimo b ū d u s p r a d e d a m a s projektavimo pro­ ceso a p i b r ė ž i m u .u 2. kaip p r o j e k t a v i m o proceso rezultatą. S u s k a i t m e n i n i u i r l i n i j i n i u m a s t e l i u m o ­ kiniai susipažįsta per matematikos. k u r i a m e l e n g v a i g a l i m a t a s ypatybespastebėti. Š i a m e darbe mokiniai turi kitu masteliu nubraižyti (pagal duotą brėžinį) tarpiklio brėžinį ir įrašyti m a t m e n i s . dėl to per braižybos p a m o k a s šio k l a u s i m o p l a č i a u n a g r i ­ nėti nereikia. apie kurį kalbėjome anks­ čiau. vadovėlyje išdėstytas brėžinių b r a i ž y m a s projektuojant daiktą iš p r a d ž i ų į v i e n ą . 3 3 % N a u j a j a m e vadovėlio leidime tema „ M a t m e n ų r a š y m a s brėži­ n i u o s e " yra šiek tiek p a t i k s l i n t a ir p a p i l d y t a . 2 5 . J a u vien tai. s a k y d a m i . naujai iliustruota. įrašyti k i t a i p n e g u 31 p a v e i k s l e . kaip g a u n a m a s brėžinys. k i t o s — § 14. Tie veiksmai padeda formuoti pirminius paprasčiausių daiktų brėžinių braižymo ir kai kurių projektavimo uždavinių sprendimo įgūdžius. Vadovėlyje p a m i n ė t i ir Įeiti 1 p r o j e k c i j ų g a v i m o a t v e j a i . § 6. R e m i a n t i s daikto projektavimu į vieną projekcijų plokštumą. kuris labai skiriasi nuo anks­ tesniojo G O S T . dėl to g a m y b o j e gali atsirasti broko! M o k i n i a i turi sistemingai mokytis rašyti raides ir skaitmenisb r a i ž y b i n i u šriftu. Visą mokymosi laiką reikia reguliariai duoti moki­ n i a m s atlikti darbo sąsiuviniuose specialių p r a t i m ų . išskirstytos. T a č i a u šios t e m o s 8 ir 9 p u n k t ą reikia spe­ cialiai paaiškinti. I š m o k u s p r o j e k t a v i m o į dvi p r o j e k c i j ų p l o k š t u m a s m e d ž i a g ą . keli d e t a l ė s v a i z d a i . p a t e i k i a m i s t a n d a r t o r e k o m e n d u o j a m i masteliai. kuriuose greta detalės brėžinių yra p a ­ teikti jų vaizdieji brėžiniai su m a t m e n i m i s .304—68. M a t m e n y s 3 ir 16 31 paveiksle. reikia ypač pabrėžti. Bet tada jis turėtų būti atliekamas d a u g vėliau ir netektų to savito bruožo. T e m a „Kai kurios brėžinių apipavidalinimo taisyklės" baigia­ ma p r o g r a m o s numatytu darbu Nr.o 2. M o k i n i a m s paaiškinama mastelio reikšmė braižy­ boje. Cia pravartu m o k i n i a m s pademonstruoti ne tik brėžinius. bet ir i l g i o ž y m ė j i m a s a t i t i n k a m a i r a i d ė m i s s ir l.304—81. Braižymui susieti su tema „Projektavimo b ū d a i " rekomenduo­ j a m a vadovėlio 32 paveiksle atvaizduotų detalių storį žymėti rai­ d e s. 1 tarsi' apibendrina „ Į v a d o " m e d ž i a g ą . M a t m e n ų r a š y m o t a i s y k l ė s v a d o v ė l y j e yra. T a m tikslui ga­ l i m a p a n a u d o t i plakatus. iš­ nagrinėjus. d a r b o t u r i n į ir kelti jį į k i t ą v i e t ą . kokiu m a s t e l i u n u b r a i ž y t a s brėžinys. todėl nereikia jo perkrauti dideliu skaičiumi braižymo operacijų. skyre­ lio 8 ir 10 p u n k t e p a r o d y t a s ne tik storio. kuriuose pavartoti tie s u t a r t i n i a i ž y m ė j i m a i . bet ir pa­ čias detales. P a v y z d ž i u i . T a č i a u reikia žinoti. D a b a r d e t a l ė s s t o r i o m a t m u o r a š o m a s antrojoje p r o ­ jekcijoje. M a t m e n ų r a š y m a s . geografijos ir kitų dalykų pa­ mokas. K a i kurie mokytojai ne visai s u p r a n t a šio d a r b o paskirtį ir iki šiol dar abejoja jo t i k s l i n g u m u . kad įrašai brėžinyje dabar r a š o m i vadovaujantis G O S T . Tačiau m a t m e n ų skaičių r a š y m o brėžinyje po­ b ū d i s gali kisti. pagrin­ džia tokio darbo įtraukimą į p r o g r a m ą .įrankiais įgūdžius ir įtvirtinti praktikoje brėžinių apipavidalinimo žinias. T o k į d a r b ą g a l i m a d u o t i . Siai me­ d ž i a g a i įtvirtinti g a l i m a skirti m o k i n i a m s n u b r a i ž y t i p a g a l vaiz­ dų]} b r ė ž i n į ( v a d o v ė l i o 4 2 p a v .kad neaiškūs ir nerūpestingai padaryti įrašai (ypač skaitmenys) s k a i t a n t b r ė ž i n į gali būti n e t e i s i n g a i s u p r a s t i . k u r į s u d a r y t ų . Ž i n o m a . Brėžinių mastelis. k u r i a m e Imli. dvi p r o j e k c i j o s . vaizduojamas tokiuose brėžiniuose. b. D ė s t a n t temą. skirtų įvairių įrašų rašymui. pažymint m a t m e n i s ir nurodant detalės storį įrašu. kad tai pirmas mokinių grafinis darbas. b e t j i e n e i l i u s t r u o j a m i . c ir d. ) d e t a l ė s b r ė ž i n į s u v i e n a s t a t ­ m e n ą j a projekcija. S i o s t e m o s paskirtis — įtvirtinti ir pagilinti m o k i n i ų teorines ž i n i a s apie statmenojo projektavimo b ū d ą ir parodyti kai kuriuos praktinius brėžinių braižymo statmenųjų projekcijų sistemoje veiksmus. o po to į dvi ir tris p r o j e k c i j ų p l o k š t u m a s . Dėl to m o k i n i a i geriau s u p r a n t a . k a d darbas n e s i r e m i a projekcijų m e t o d u . Mokytojas turi nepamiršti. kodėl reikia antrosios ta. r e k o m e n d u o j a m a i š n a g r i n ė t i d e t a l ė s b r ė ž i n į . j a m e į r a š o m i tikrieji de­ talės m a t m e n y s . Dėl šių p r i e ž a s č i ų m e s m a n o m e . ) . Tuo tikslu pravartu atkreipti mokinių dėmesį į brėžinį. susidedantis iš vienos statmenosios projekcijos ir altitudinės projekcijos. Jis p a d e d a atskleisti mokinių a n k s č i a u įgytus darbo su braižymo. 1. R e m i a n t i s b e n d r o m i s žiniomis apie projektavimą ir projekci­ jas. vadovėlyje nagrinėjama. P a t e i k t a ir n a u j a iliustracija ( v a d o ­ vėlio 28 p a v e i k s l a s ) . kaip sąmoningai išmokti projektavimo į tris projekcijų p l o k š t u m a s taisykles. k a d n e t i k s l i n g a keisti. pa­ teiktą vadovėlyje (31 p a v . Toks brėžinio braižymo laipsniškumas padės mokytojui nuosek­ liai išaiškinti mokiniams.

ar n e r e i k i a š i ą t e m ą . P r a t i m ų r e ­ zultatus mokiniai turi surašyti darbo sąsiuviniuose. Praktiškai vaizdieji brėžiniai nustotų buvę priemone. aiškinančius. m o k i n i a m s reikia paaiškinti. A.). tos p l o k š t u m o s v a i z d u o j a m o s susikertančiomis. vaizdas iš viršaus. N a u d i n g a vesti brėžinio skaitymo pratybas. o po to ir su trisieniu projekciniu k a m p u . N a u j a i išleistame vadovėlyje programos klausimai „Statme­ nosios projekcijos". dėstant aksonometrinės projekcijas. P r o j e k t a v i m o m e d ž i a g a i įtvirtinti vadovėlyje yra pateikti trys pratimai. G a l i kilti k l a u s i m a s . kai aiškinant n a u d o j a m i m o ­ deliai. m o k i n i a i atlieka d a r b ą N r . bet p a k a n k a m a i . atskirai tyrę šį k l a u s i m ą . norint gauti skirtingų rūšių aksonometrijas. o p o t o p a s a ­ kyti. kodėl G O S T . mokiniai lengvai supras. N a u j a i išleisto vadovėlio temoje „ B e n d r o s žinios apie projek­ cijas" (§ 4) patikslintos ir pakeistos atskiros iliustracijos. vielą ir kt. P a g a l b i n ė paskirtis — lengvinti statmenųjų projekcijų m o k y m ą s i ir lavinti erdvės suvokimą.atidedami tikrieji m a t m e n y s ? M u m s atrodo tikslinga. O m o k i n i a i ? Ar reikia pasakoti. P r i e š a t s a k a n t į šį k l a u s i m ą . n a g r i n ė t i vė­ liau. Dabartiniuose braižybos vadovėliuose daug dėmesio skiriama a k s o n o m e t r i n i ų p r o j e k c i j ų teorijos d ė s t y m u i . vaizdas iš kairės" įtraukti į I skyrių. 2 „ M o d e ­ l i a v i m a s p a g a l brėžinį". Brėžinio braižymas dviejose projekcijų plokštumose pateiktas kaip tolimesnis projekcijų s u d a r y m a s vienoje projekcijų plokš­ tumoje. aišku. kaip turi būti atliktos užduotys. kad m a t m e n y s išilgai k o o r d i n a č i ų a š i ų s u m a ž ė j a 0.u parinkta viena ar kita daikto p a d ė t i s a k s o n o m e t r i n ė s projekcijų plokštu­ m o s atžvilgiu. pabrėžti jų braižymo būdus. pavyzdžiui. Mokytojas šiam tikslui turi iš anksto paruošti reikalingas m e d ž i a g a s (plas­ tiliną. k a r t u p a t e i k i a n t s k a i č i a v i ­ m u s . Anksčiau buvo daroma bendra vaizdavimo metodų apžvalga. Tokiu būdu mokiniai susipažįsta su dvisieniu. kai reikia brėžinio. T E C H N I N I S PIEŠINYS Aksonomelrinės projekcijos — sunkiai įsisavinamas braižybos kurso skyrius. N a g r i n ė d a m i šį skyrių. n a g r i n ė d a m i techninį brėžinį. mokiniai turi žinoti. dvi ir tris projekcijų p l o k š t u m a s m e t o d u . o ne p r i e m o n e . p a d e d a n č i a mokytis statmenųjų projekcijų. Išmokę šią medžiagą. išeities reikia ieškoti ne nukeliant tą t e m ą vėles­ n i a m l a i k u i . Dėl to vaizdžiuosius atvaizdus — a k s o n o m e t r i n i u s brėži­ n i u s ir t e c h n i n i u s p i e š i n i u s — reikia n a g r i n ė t i ir mokyti braižyti kartu su brėžiniais statmenųjų projekcijų sistemoje. jog brėžinyje detalės v a i z d ų turi būti kuo m a ž i a u . Žinodami ankstesnio skyriaus paragrafo paaiškinimus. G o s u d a r s k i s . „Vaizdų išdėstymas brėžinyje ir jų pavadi­ n i m a i : vaizdas iš priekio. n e s j o s antroji paskirtis. kartoną. V a d i n a s i . reikia vengti perdėto m e d ž i a g o s teorizavimo. b r a i ž a n t i z o m e t r i j ą . kas pasakyta. A K S O N O M E T R I N Ė S P R O J E K C I J O S . apie izometrinės projekcijos •sudarymą d v i e m s k i r t i n g a i s b ū d a i s . B e a b e j o n ė s . kaip g a u n a m i m a t m e n ų iškreipimo koeficientai išilgai ašių? Ar reikia m o k i n i u s įtikinėti. P a g r i n d i n ė temos paskirtis — mokyti aksonometrinio projektavimo metodų. p r a k t i š k a i i š i l g a i k o o r d i n a č i ų a š i ų . dėstant šią temą. 50 ir 51 p a v e i k s l a s ) . Tie modeliai demonst- § 7. Ir tik n o r i n t p a r o d y t i jų s u t a p d i n i m ą . sudaryto iš dvie­ jų ir trijų daikto statmenųjų projekcijų. o t a i k a n t r e i k i a m ą d ė s t y m o m e t o d i k ą . k u r i a i m o k i n i a i m a ž a i p a s i r u o š ę . G e r ų rezultatų g a l i m a pasiekti. T a č i a u tai dar nereiškia. T r u m p i n u r o d y m a i pateikti vadovėlyje. reikia prisiminti t e m o s „Akson o m e t r i n ė s projekcijos" mokymosi tikslus ir uždavinius. kuriuose m o k i n i a m s reikia detalės brėžinį palyginti su j o s v a i z d ž i u o j u b r ė ž i n i u (49. T e m o s n a g r i n ė j i m a s privalo turėti aiškią praktinę kryptį. Atsižvelgiant į braižybos m o k y m o uždavinius. Bet šito mokyti reikia kiek g a l i m a aiškesne ar konkre­ tesne forma. Botvinikovas ir L. kaip -sudaromos aksonometrinės projekcijos ir kokios jų savybės. Tų ž i n i ų m o k i n i a m s reikia.82 k a r t o i r p a n a š i a i . kad piešiniams nubraižyti reikia daugiau darbo n e g u brėžiniams nubraižyti. gautais p r o j e k t a v i m o į v i e n ą . D a b a r m o k i n i a i turi įgyti d a u g i a u ir g i l e s n i ų s t a t m e n o j o projek­ tavimo metodikos žinių. kad b ū t ų aiški detalės forma ir m a t m e n y s . K o k i e gi sėk­ m i n g o aksonometrinių projekcijų m o k y m o būdai? Visų pirma. Jį n u m a t y t a atlikti klasėje. Todėl sunkiau įsisavinami vaizdžiųjų brėžinių atlikimo b ū d a i ir p a d i d i n a m o s darbo s ą n a u d o s . kad kuo sudėtingesnės formos . mokyklos kurse turinti didelę reikšmę. kad apskritai nereikia aiškinti.projekcijos. nes loks brėžinys perteikia visus tris daikto m a t ­ menis. kaip pagal standarto taisykles vadinami ir kaip išdėstomi vaizdai. Pastebėta. Dėl to iš pradžių plokštumos vaizduojamos erdvėje ne fiksuotos. bet ir k l a i d i n g a . p a n a š ū s į atvaizduotus 2 paveiksle. detalė. būtų didele dalimi prarasta. kad t e m ą „ A k s o n o m e t r i n ė s projek­ cijos" n a g r i n ė t i v ė l i a u ne tik n e t i k s l i n g a . Prieš p r a d e d a n t darbą. reikia pripa­ žinti. nes jos p a d e d a s ą m o n i n g i a u išmokti me­ džiagą. Greta pagrindinės reikšmės tema turi ir pagalbinę. kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama p a g r i n d i n i ų projekci­ nių sąvokų formavimui ir supažindinimui su brėžiniais. bet v i e n a kitai ' s t a t m e n o s . stu­ d e n t a i ir dėstytojai turi su šia m e d ž i a g a s u s i p a ž i n t i . Aksonometr i n i ų p r o j e k c i j ų b r a i ž y m a s t o k i u a t v e j u t a p t ų t i k s 1 u. linijų vaizdžiajame brėžinyje daugėja greičiau n e g u brė­ žinyje. nustatė. Iš to. k a d . o neįrodinėti. k a d p a g a l b i n ę r e i k š m ę t e m a įgyja pirmoje b r a i ž y b o s k u r s o pusėje.

Dėl tokio dėstymo būdo vadovėlis buvo didesnės apimties. į kurį a t s a k a n t reikia p a l y g i n t i v a d o v ė l i o (>() p a v e i k s l e a t v a i z d u o t a s s k i r t i n g a s p r o j e k ­ cijas ir nurodyli dulkto frontaliąją d i m e t r i n ę bei i z o m e t r i n ę pro­ jekciją. Pavyzdžiui. t a i k o m u s įvairių d a i k t ų v a i z d i e s i e m s b r ė ž i n i a m s b r a i ž y t i . Panašios sistemos e l e m e n t a i pateikti 1 lentelėje.brėžinį. i r 1. Ta k r y p t i s i š l a i k y t a v a d o v ė l i u <j H Ir (V N a g r i n ė d a m a s t e m ą „ A k ­ s o n o m e t r i n i ų projekcijų b n l f y f f l l l " (<i) H ) . kad m o k i n i a i tik b e n d r a i s bruožais žinotų jų savybes ir terminologiją. n a u d o j a m ą operuojant vaizdžiaisiais brėžiniais. p r o j e k c i j o s . S I I N I J C S U frontaliosios dimet­ r i n ė s projekcijos b r a i ž y m u . Dėl to reikia nurodyti šiuos konkrečius darbo e t a p u s : nu­ brėžti ašis. Vadovėlio 1 lentelės kairiojoje pusėje parodyta frontaliosios d i m e t r i n ė s projekcijos.2 pav. A n a l i z u o j a n t įvairius a k s o n o m e t r i n i ų atvaizdų b r a i ž y m o bū­ dus. įvedant į mokymo procesą deduk­ cijos elementų. S v a r b u kad mokiniai žinotų. ruoja pražulniosios frontaliosios dimetrinės ir statmenosios izometrinės projekcijos sudarymą. B | to. Kaip jas braižyti. parodyta vadovėlio 62 paveiksle. kad VII klasės mokiniui toks net išspręstas uždavinys 1 F o r m u o j a n t mokinių mokomosios m e d ž i a g o s apibendrinimo metodus. įsimindami įvairius atvejus. p a r a g r a f o tekste p a t e i k t a s k l a u s i m a s . Si aplinkybė turi būti panaudota lavinti mokinių sugebėjimui apibendrinti me­ džiagą. . o dešiniojoje — to p a t i e s daikto izometri­ n ė s projekcijos b r a i ž y m o tvarka. išskyrus išilgai y ašies a t i d e d a m ų atkarpų ilgius. M o k y t o j a s . pavyzdžiui. 1 B e t o . J o j e yra keturi e t a p a i .1. ne r e i k i a k a l b ė t i a p i e kitą s i s t e m ą i r m e t o d u s .I U K h I skiriasi nuo įprasto a n k s č i a u išleistuose vadovėliuose. p a t e i k i a m ų § 8 m e d ž i a g a i įtvirtinti. p a a i š k ė j a . b u v o d ė s t o m a r e m i a n t i s konkrečiais kurio nors daikto aksonometrijos braižymo pavyz­ džiais. kad vertikaliai išdėstytos b r i a u n o s b r a i ž o m o s lygiagre­ č i a i z a š i a i . mokytojas turi stengtis suformuoti aiškią įvairių vaizdžiųjų brėžinių braižymo sistemą. Tolesniuose vadovėlio p a r a g r a f u o s e v a r t o j a m i skirtingi ter­ m i n a i : iš pradžių mokinimus s u p r a n t a m e s n i — vaizdieji brėžiniai. nėra pa­ n a š i ų . r e i k i a a t k r e i p t i m o k i n i ų d ė ­ m e s į į tai. M o k i n i a i buvo p r a t i n a m i n a g r i n ė t i įvairius konkrečius pa­ vyzdžius. I'o t o a b u t e r m i n a i s u g r e ­ tinami. kad jų p a g r i n d a i yra tie patys.tc a t s k i r u o s e skyriuose. į tokį: „ K a i p turi būti orientuotas daiktas (kar­ tu su koordinačių ašimis) aksonometrinės projekcijų plokštumos atžvilgiu. turi m o k i ­ niams. r e m i a n t i s j a u su­ f o r m u o t a i s . n e s j a s moki­ n i a m s uebiitina gerai įsiminti. p a v y z d ž i u i . B e n d r ų uždavinių sprendimo m e t o d ų nebuvo pa­ teikta. bet nesugebėdavo apibendrinti. Vadovėlio 7 paragrafo pagrindi­ n ė s i l i u s t r a c i j o s yra piešiniai. nubraižyti priekinę daikto sieną. Įvairus vaizdžiųjų brėžinių braižymo budai vadovėlyje pateikti lygiagrečiai. F r o n t a l i o s i o s d i m e t r i n ė s ir l / o i u d i iuės projekcijos b r a i ž y m o m e t o d a i a n k s č i a u b u v o d ė s t o m i ilvlc|uo. Tą patį g a l i m a pasakyti ir apie a n t r ą eta­ pą. kaip g a u n a m o s a k s o n o m e t r i n ė s projekcijos. m o k y t o j a s p a s t e b ė s . kad g a u t u m e daikto frontaliąją dimetrinę projekciją?" Atrodo. ką ir kokia tvarka reikia brai­ žyti. vėliau a k s o n o n u ' l i n i i " . Anksčiau buvo rekuiiiuidiiola pagrindinį dėmesį sutelkti į dės­ t o m o s i o s m e d ž i a g o s a k s o i i u i i i H i luti) p r o j e k c i j ų b r a i ž y m o b ū d u s . b e s i t ę s i a n č i o s t o l y n — l y g i a g r e č i a i y a š i a i ir 1. Iš pradžių buvo pateikiami kiaušiniui. T a r p k l a u s i m ų . k a d pir­ m a s . I š n a g r i n ė j u s š į t e k s t ą .. s u k i m o s i k ū n ų . d ė s t y d a m a s šio p a r a g r a f o m e d ž i a g ą . nubraižyti b r i a u n a s . be reikalo nedetalizuodamas. mokinys turi atsakyti žodžiu. Vaizdžiųjų b r ė ž i n i ų s u d a r y m u i aiškinti reikia skirti tik keletą m i n u č i ų . p o t o t a pnėln tvarka buvo a i š k i n a m a s i z o m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s b r a i ž y m a s . trečias ir ketvirtas a k s o n o m e t r i n i ų projekcijų b r a i ž y m o eta­ pas visiškai s u t a m p a . Šiuos t r ū k u m u s g a l i m a pašalinti api­ bendrinant dėstomą medžiagą. b e s i t ę s i a n č i a s t o l y n . G a i š t i laiko ž i n i o m s įtvirtinti nereikia. T i e m e t o d a i .a t i t i n k a n t y s 2 p a v e i k s l e a t v a i z d u o ­ tus modelius. p a g a l ku­ r i u o s nuosekliai n u b r a i ž o m i daikto vaizdieji brėžiniai. turi b u t i n a g r i n ė j a m i v ė l i a u . papasakoti. frontaliosios dimetrinės ir izometrinės projekcijos ašių brėžimas n a u d o j a n t k a m p a i n i u s yra v i e n o d a s . Išnagrinėjęs. Jų skai­ č i u s neturi l e m i a m o s r e i k š m ė s . Noriul geriau išmokti terminologiją if aktyvinti mokinių mąs­ tymą. kad čia m e d ž i a g o s d ė s t y m a s I U . s u s i p a ž i n ę su f r o n t a l i o s i o s ir i z o m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s x. Jie perkraudavo atmintį. N a g r i n ė d a m a s § 8. tik k a m p a i n i a i turi būti skirtingų k a m p ų . Braižyti daikto aksonometrinės projekcijas mokiniai pradeda. L e n t e l ė s vidurinėje dalyje yra a i š k i n a m a s i s t e k s t a s . z a š i ų išdėstymu. juos sugretinant. paaiškėjo. Cia m o k i n i a m s taip pat galima pateikti m e d ž i a g o s sugretini­ m a m s ir palyginimams. L e n t e l ė j e gali būti ir m a ž i a u eta­ pų. y.1.

V a i z d u o j a m i e j i ir grafiniai įgū­ džiai nėra tolygūs.22 i r 0. Tikslingiau nukreipti mokinio dėmesį į konkre­ čius. kad kvadratas izometrijoje v a i z d u o j a m a s r o m b u . o n e d ė l t o . D a u g e l i o daiktų aksonometrija p r a d e d a m a braižyti n u o plokš­ čių figūrų — v a i z d u o j a n t tų daiktų p a g r i n d u s arba jų priekines sienas. Kaip ^išdėstomos frontaliosios dimetrinės. k a d m o k i n y s gali n a u d o t i s kubo atvaizdu. turintys p i e š i m o įgūdžių. yra vienas p a g r i n d i n i ų v a i z d u o j a n t daiktus brėžiniuose ir turi konk­ rečią p r a k t i n ę reikšmę. mūsų nuomone. R e i k i a pareikšti keletą p a s t a b ų dėl p i e š i m o ir braižybos m o ­ k y m o ryšio. tuo geriau. izometrinės pro­ jekcijos ašys? 2. m o k i n i a m s būtinai reikia paaiškinti. n e s ji s u t a m p a s u d i d ž i ą j a r o m b o į s t r i ž a i n e . apsunkina aksonometrijos braižymą. Tai parodyta v a d o v ė l i o 2 lentelėje. mokiniai jau žino. tik tie į g ū d ž i a i . Tokį aiškinimą mokiniai gerai įsimena. Sį k l a u s i m ą m o k i n i a i turi gerai į s i s ą m o ­ ninti. Iš tiesų ne visiškai taip. norint sėkmingai išmokyti braižyti vaiz­ d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s . P a g a l i a u tokiu b ū d u o v a l ą braižyti d a u g l e n g v i a u dėl to. reikia ieškoti r a c i o n a l i a u s i ų d ė s t y m o m e t o d ų . Po to įgytos žinios p a n a u d o j a m o s tech­ n i n i a m piešiniui braižyti. J i išdėstoma kaip b e n d r a s plokščių figūrų aksonometrijos braižymo būdas. Kurį būdą aiškinti mokiniams? Vadovėlis rekomenduoja braižyti ovalus įbrėžiant juos į rombus. realiai kylančius uždavinius. Yra ž i n o m i įvairūs a p s k r i t i m o i z o m e t r i n ė s projekcijos braižy­ mo būdai. iš akies. M o k i n i a m s m o k y m o s i p r o c e s e t e n k a s u s i d u r t i s u įvai­ riai taikoma „techninio piešinio" sąvoka. J u o anksčiau tai pavyks pasiekti. Metodiniuose darbuose ir p i e š i m o v a d o v ė l i u o s e šia sąvoka s u p r a n t a m a s t e c h n i n ė s detalės perspektyvinis atvaizdas. tokiu b ū d u vis­ kas atliekama grafiškai be jokių skaičiavimų. Mokytojas. A t k r e i p s i m e d ė m e s į d a r į v i e n ą aplinkybę. kuriais atvejais tikslinga taikyti frontaliąją d i m e t r i n ę projekciją.1. braižydami daikto aksonometrinę projekciją. T y r i n ė j i m a i s iš­ aiškinta. k u r i e susiję su ir horizontalių linijų brėžimu. J i e m s sąveikaujant. Pirma. kad į j u o s būtų g a l i m a atsa­ kyti t r u m p a i ir k o n k r e č i a i . brūkšninių kai kurie kiti. o trukdo arba daro v a d i n a m ą interferuojauėią ( n e i g i a m ą ) įtaką įgūdžiai. lygiagreti projekcijų plokštumai. Buvo nurodyta. T e c h n i n i ų piešinių b r a i ž y m o taisyklėms aiškinti s k i r i a m a pa­ lyginti labai m a ž a i laiko. D a b a r techniniu piešiniu jie turi laikyti bet kurio daikto a k s o n o m e t r i n į atvaizdą. k a d j u o s b r a i ž y t i s u n k i a u . o po to b r a i ž o m a m o k i n i a m s j a u ž i n o m a tvarka. Trečia. iškyla d a u g specifinių ir p r i e š t a r i n g ų reiškinių. N a g r i n ė j a n t vaizdžiuosius brėžinius. V a d o v ė l y j e t a i p i r p a d a r y t a . k a d m o k i n i a i . prieš p r a d e d a n t mokyti braižyti nurodytų daiktų vaizdžiuosius brėžinius.7. k a d iš pradžių nubraižomas plokščios figūros a t v a i z d a s — d a i k t o pagrin­ das. Mokiniai. n u b r a i ž y t ą be braižymo įrankių. tokius: 1. Todėl n u o a n k s t e s n i o „techninio pieši­ n i o " s u p r a t i m o m o k i n i a m s sunku atprasti. 2 skyriuje s u n k i a u s i a m o k i n i a m s t e m a yra a p s k r i t i m o vaiz­ davimas aksonometrijoje. Braižydami techninius piešinius. gali n a u d o t i s vadovėlio 2 lentele. ir gali jį nubraižyti. kaip p r o j e k t u o j a m a siena. T a i p r a v a r t u t r u m p a i teoriškai įrodyti. Kodėl? Sis būdas papras­ čiausias. susiformavę daiktų formos analizės Ir a t v a i z d ų s k a i t y m o procese. kaip informacine m e d ž i a g a . kaip vaizduo­ j a m o s dažniausiai pasitaikančios plokščios figūros.m a ž a i ką duos. Ketvirta. Grafinėje veikloje taikomi gamtos stebėjimu. kurio sienose yra įbrėžti apskritimai (vadovėlio 65 pav. turi pabrėžti. Ir čia m e d ž i a g a apie frontaliosios dimetri­ nės ir izometrinės projekcijos braižymą pateikiama lygiagrečiai sugretinant. Mokytojas turi į tai atsižvelgti. T e c h n i n i a i piešiniai braižomi remiantis a k s o n o m e t r i n ė m i s projek­ cijomis. g r e i č i a u įgyja ir b r a i ž y b o s įgūdžių. P a r u o š t i k l a u s i m u s reikia taip. Reikia duoti m o k i n i a m s prak­ tinio turinio klausimus. kad jaunesnio ir vidutinio amžiaus mokiniams lengviau braižyti lygiagrečiąsias projekcijas negu perspektyvą. vaikai dažnai daro klaidas s a v a i m ę . Ovalų braižymas pagal didžiąją ir mažąją ašį ir su tuo susiję skaičiavimai. N a u j ą j į t e c h n i n i o p i e š i n i o a i š k i n i m ą m o k i n i a i p i r m ą k a r t ą iš­ girsta m o k y d a m i e s i braižybos. Kokie m a t m e n y s a t i d e d a m i frontaliosios d i m e t r i n ė s ir izo­ m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s a š y s e i r l y g i a g r e č i a i j o m s ? I r 1. Vadovėlio 2 skyrius b a i g i a m a s neplačia t e m a „ T e c h n i n i s pie­ šinys". Į b r ė ž i a n t o v a l ą į r o m b ą . ovalas g a n a nesun­ kiai n u b r a i ž o m a s įbrėžiant jį į rombą. pavyzdžiui. b r a i ž a n t p i e š i n i u s ir b r ė ž i n i u s skiriln . Dėl to pirmas vaizdžiųjų brėžinių m o k y m o s i etapas — išmokti jų b r a i ž y m o b ū d ų . V i d u r i n ė s mokyklos. reikia m o k i n i a m s parodyti. K a i p j a u buvo sakyta. d ė s t y d a m a s šią m e d ž i a g ą . kad palengvintų m o k i n i a m s mokytis statmenąsias projekcijas ir ug­ dytų erdvinę vaizduotę.. nes daug metų su juo susiduria. vaizdieji brėžiniai braižomi todėl. n e s klausimas. b r a i ž a n t techninius piešinius. kad. Yra n u o m o n ė . Ankstesniuose braižybos v a d o ­ vėliuose mokykloms tokios m e d ž i a g o s nebuvo.). m o k i n i a i vaizdžiuo­ sius atvaizdus d a u g i a u s i a turi braižyti kaip techninius piešinius. ir Ne sąveikauja. Vadinasi. Plokščių figūrų aksonometrinių projekcijų braižymas aiškina­ m a s a t s k i r a m e vadovėlio skyriuje. Antra. g a l i m a n e t g i n e m i n ė t i k o e f i c i e n t ų 1. lengviau rasti didžiosios ovalo ašies kryptį. M a ž o s i o s o v a l o a š i e s iiš viso nereikia brėžti.

b r i a u n a i . v i r š ū n e i i r 1. p a k a n k a . o konkretus v a i z d u o j a m ų daiktų elementai. briaunų ir sienų p r o j e k t a v i m a s . Skiriant tokius ir panašius pratimus. m o k i n i a i turi atlikti objekto ana­ lizę. pavyzdžiui. ir nustatyti jo erd­ vinę padėtį projekcinių plokštumų atžvilgiu (lygiagretus. M o k i n i a m s svar­ bu išaiškinti. kad m o k i n i a i įgytų a k s o n o m e t r i n i ų projekcijų b r a i ž y m o p a g r i n d ų . Iš kelių pavyzdžių išrinkti tuos.1). S p r ę s d a m i tokius uždavinius.gaiš metodais. Paaiškinti. 1979. jas parodyti p a č i a m e daikte ir jo v a i z d ž i a j a m e brėžinyje. Brėžinyje pavaizduoto daikto taškų projekcijų braižymo už­ daviniai p a d e d a s ą m o n i n g a i suvokti objekto elementų projekcijas. projekcija. BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO BŪDAI Daikto viršūnių. JI. 1 D e t a l i a u šie k l a u s i m a i i š d ė s t y t i k n y g o j e : A. reikia: 1) perskaityti brėžinį. statmenos projekcijų plokštumai. Iš t e m o s m o ­ kymosi tikslų ir uždavinių išplaukia ir p r a t i m ų turinys. a n a l i z u o j a n t brėžinį. daikto paviršiaus taškų ir linijų projekcijų reikia ieškoti ir braižant detalių brėžinius. mo­ kytojui bus l e n g v i a u įtvirtinti išeitą m e d ž i a g ą . J I o m o b . kraštinės kontūrinės sudaromosios) projekcija arba plokštumos.1 D a ž n a i m o ­ k i n y s v i s a i p s t e n g i a s i atlikti m o k y t o j o skirtą u ž d u o t į . — M . Po to g a l i m a aiškinti vado­ vėlyje pateiktą m e d ž i a g ą . : neflarorHKa.) p r i k l a u s o t a š k a s . 4) nurodyti (rasti) tą elementą visuose kituose brėžinio vaiz­ duose.1. turi prisiminti. I š š i o p r o g r a m o s s k y r i a u s ( ž r . D ė l to 2 s k y r i ų r e i k i a įtvir­ tinti nesudėtingos formos objektais. Dėl to taškų projekcijų braižymo pratimus tikslinga pradėti n u o viršūnių projekcijų braižymo. lygiagrečių projekcijų plokštumoms. apibūdinant kiekviename vaizde jo projekcijos savybes (tikrasis dydis. Keletas ž o d ž i ų apie 2 . o moko juos braižyti „iš r a n k o s " . k u r i a m e duota taško projekcija. statmenos projekcijų plokštumai. užtikrinti kaip g a l i m a grei­ tesnį medžiagos išmokimą. S i a m tikslui tinka daikto viršūnės. kad daikto brėžinio p a g r i n d a s yra jo viršūnių. y. 2 s k y r i u j e m o k i n i a m s g a l i m a skirti šių t i p ų p r a t i m u s : 1. k a d g a l i m a braižyti ne tik su braižymo įrankiais. nustatyti brėžinyje esančių taškų projekcijų ir paviršiaus elementų taškų vienareikšmį atitikimą. v a d o v ė l i o § 12) m o k i n i a i t u r i įgyti žinių apie m a t o m u s ir n e m a t o m u s taškus. esant m a ž i a u s i o m s laiko s ą n a u d o m s . P a ­ g e i d a u j a m a . n u b r a i ž y t i išskir­ tuose daikto elementuose trūkstamas brėžinyje taškų projekcijas. tiesių ir plokštu­ mų. Patyrę mokytojai tą įtaką įveikia atidžiai p r i ž i ū r ė d a m i savo m o k i n i ų d a r b ą : nelei­ džia j i e m s „piešti" techninius piešinius. suvokti objekto g e o m e t r i n ę f o r m ą . bet j a m nepavyksta. galima pereiti prie vado­ § 8.1. sienų. Vienas techninio piešinio braižymo būdų pa­ rodytas vadovėlio 70 paveiksle. 5) n a u d o j a n t i s p r o j e k c i n i o ryšio l i n i j o m i s . B o t n n u ii u k o b h B. ir laisvai reguliuojant grafinius judesius. k u r i o v i e n a p r o j e k c i j a yra atvaizduota. 2 5 3 . nes trukdo susidaręs stereotipas. Norint rasti atsakymą. kuriuose detalės frontalioji taisyklingai. ką jie žino apie daikto viršūnes. projekcija (vadovėlio 78 paveikslas). 3) išskirti ( p a ž y m ė t i ) šį e l e m e n t ą t a m e vaizde. yMeHHft h H a - BUKOB iiiKojibHHKOB. Ir šiuo atveju p a g e i d a u j a m a žymėti realiai e s a n t į tašką. Tačiau toks daikto geometrinių elementų nagrinėjimas visų pirma turi reikšmės brėžinio braižymo procesui. kuriuose frontaliosios metrinės projekcijos ašys išdėstytos taisyklingai. M o k i n i a m s reikia išaiškinti. 37 tuos. b ū s i m o s i o s skylės centrą. Čia p a p i l d o m a i atsiranda tikslinga užduotis — daikto briaunų projekcijų r a d i m a s . 2) pagal brėžinį spręsti. E i n a n t šią temą. l i n i j a s ir kt. išsigimusi projekcija ir 1.skyriaus p r a t i m ų ipobūdį. <&. Vadovėlyje taip pat pateikiamos užduotys nubraižyti daikto briaunose esančių taškų trūkstamas projekcijas. pasireiškianti ir suvokiant erdvę. Iš kelių brėžinių išrinkti dimetrinė projekcija nubraižyta klaidos kituose pavyzdžiuose. kur yra T i k s l i n g a skirti i r k i t a s įvairiais b ū d a i s n u b r a i ž y t ų p r o j e k c i j ų palyginimo užduotis. Jie turi. Mokiniai su aksonometrinėmis projekcijomis susiduria d a u g k a r t ų į v a i r i u o s e m o k y m o s i e t a p u o s e . — P. kad taškai būtų ne abstrakčios sąvokos. Vaikai. kuriam paviršiaus elementui (sienai. Po tokių pradinių uždavinių žodžiu vėlyje e s a n č i ų grafinių u ž d u o č i ų . mokytojo vadovaujami. b r i a u n ų ir kreivų paviršių — to daikto s t r u k t ū r i n i ų e l e m e n t ų — projekcijos. kad kiekvienas taškas brėžinyje yra kurios n o r s daikto viršūnės arba briaunos.). 36 . D ė l to. Kitas etapas — daikto sienose esančių taškų t r ū k s t a m ų projek­ cijų braižymas. T o b u l a i braižyti i š m o k s t a m a vė­ liau. stat­ m e n a s ir 1. di­ M o k i n i a m s tikslinga pateikti realaus pobūdžio uždavinius. 1 šios sąveikos pobūdį ir įtaką ne visada atkreipiamas d ė m e ­ sys m o k a n t m o k i n i u s braižyti techninius piešinius. projektavimą. skiriant m i n i m a l ų skaičių pratimų. 2. briaunas ir sienas. A t s k i r ų k ū n o geometrinių elementų erdvinę padėtį mokiniai lengviau suvokia p a g a l n e s u d ė t i n g o s formos daikto pavyzdį. H a y r a u e o c h o b h (popMHpoBaHHH rpa(pfmecKnx 3iiaiiHH. t. aiškina m o k i n i a m s ir rodo. įgūdžiai iš dalies pritaikomi brėžiant vertikalias Taigi pastebima subtili piešimo ir braižybos įgūdžių sąveika. Kiekviena brėžinio tiesi linija — t a i b r i a u n o s a r ku­ rios nors kitos daikto linijos (pavyzdžiui.

natūros. Vadovėlyje uždavinio sąlyga_ suformuluota taip. kad. Mokiniai nesąmoningai nulei­ džia ir iškelia statmenis. Vadovėlyje parodyta. Uždaviniai. o p o t o e i n a a p i b e n d r i n t a s u ž d a v i n y s .1. . reikia aiškiai suvokti v a i z d u o j a m o daikto geometrinę formą. kad. Antra. spręsdami tokius u ž d a v i n i u s . P a g i i n d i n ė šių u ž d a v i n i ų paskirtis — laipsniškai išmokyti m o ­ kinius spręsti sunkius trūkstamo vaizdo braižymo u ž d a v i n i u s . S i a m e skyriuje pateiktos elementarios žinios. Trečiosios projekcijos braižymas. T a i labai praverčia t a d a .. vadovėlio 85 paveiksle pateikti braižymo etapai. mokytojas turi apibendrintai analizuoti detalės formą pagal įveikti du m o k i n i ų darbo t r u k u m u s . jie iš p r a d ž i ų brėžinį skaitytų. atliekant užduotį. perkelia kai k u r i u o s m a t m e n i s i š t u r i m ų p r o j e k c i j ų į b r a i ž o m ą i r 1. t. . prieš p r a d e d a n t braižyti brėžinį. 2. S i o s t e m o s paskirtis (žr. v a d o v ė l y j e šie u ž d a v i n i a i išdėstyti t a m tikra t v a r k a . Į šią f o r m ą reikia atsižvelgti b r a i ž a n t daikto projekcijas. kokia eile reikia braižyti daikto brėžinį. išryškinus linijas. kad daikto paviršiui priklausančio taško trūkstamos projekcijos braižomos a n a l i z u o j a n t atvaizduoto daikto formą. T a m tikslui vadovėlyje pateikti tokie p a r e n g i a m i e j i uždaviniai:.1. t. jie brė­ žinyje įrašomi. . brėžia lygiagrečias linijas. . kad brėžinys nors ir braižomas p a g a l m a t m e n i s . V a d o v ė l y j e p a t e i k t a m e d ž i a ­ ga padeda formuoti grafinius trečiosios projekcijos s u d a r y m o 5 metodus. . V i e n o s de­ talės pavyzdžiu parodyta jos brėžinio braižymo tvarka. Vadovėlyje pabrėžiama. s i e n a i r 1. D ė l tokios tvarkos brėžinys esti n e s u k o m p o n u o t a s . 3 pav. Mokiniai stengiasi iš karto gauti grafinį atsakymą.6) patikrinti sprendimą. mechanišką braižymą. tačiau mokiniams paaiš­ k i n a m a . j u n g i a n t i s t u o s u ž d a v i n i u s a t s k i r a i s v e i k s m a i s . K a d mokiniai lengviau išmoktų nuosekliai braižyti detalės pro­ jekcijas. Iš p r a d ž i ų p a r o d y t a . Kartu uždavinys „ p a d e d a " brėžinį braižyti ir iš natūros. 3) nubraižyti trūkstamas projekcijas ir vaizdus. o po to braižytų trūks­ : tamą vaizdą.b r i a u n a . D a u g u m a autorių r e k o m e n d u o j a pradėti braižyti n u o bendrosd e t a l ė s f o r m o s k o n t ū r ų . y. kaip tai daryti. kuriuos mokiniai turi pirmąjį pus­ metį. n a u d o j a n t i s brėžinyje e s a n č i a i s detalės skaitmeniniais m a t m e n i m i s ir p a g a l b i n e tiese.. susieti su kitų rūšių uždaviniais. n u t r y n u s p a g a l b i n e s ir klaidin­ gai nubrėžtas linijas. išaiškinti. To­ k i u s uždavinius iš p r a d ž i ų reikia skaidyti į paprastesnius užda­ v i n i u s . S p r ę s d a m a s šį uždavinį. Metodinėje literatūroje tai n e p a k a n k a m a i aiškiai apibrėž­ ta. kad visas tris daikto projekcijas reikia braižyti vienu metu. § 13 ir 29) — pratinti m o k i n i u s laikytis t a m tikros projekcijų braižy­ mo tvarkos. kuriai priklauso:. T a s brai­ žymas susietas su detalės matmenimis. U m J_LL I ! I 11 i 111 p - Pirma. kurio kontūrai jau parodyti (va­ d o v ė l i o 105 p a v e i k s l a s ) . T a m tikslui j a m e pateikta tokia t r ū k s t a m ų brėžinyje vaizdų b r a i ž y m o uždavinių sistema. skaitant brėžinį. T a i p d a r y t i g a l i m a i r b r a i ž a n t e s k i z ą . Daikto brėžinio braižymo tvarka. L a b a i svarbi yra trūkstamos brėžinyje projekcijos b r a i ž y m o tvarka. Daikto dalių trūkstamų projekcijų braižymo viename iš at­ vaizdų uždaviniai. sprendžiami remiantis vaizdžiaisiais brėžimais. D a ž n a i mokiniai baigia braižyti v i e n ą projekciją ir tik po to p r a d e d a braižyti a n t r ą j ą . 2) nubraižyti trečiąjį vaizdą. J o s atitinka tas grafines žinias ir mokėjimus. y. t. . K i e k v i e n a m e u ž d a v i n y j e p a r o d o m a s vienas objekto ele­ m e n t a s : v i r š ū n ė .. iš. 8 5 p a v e i k s l ą ) n u r o d ė m e p r a d ė t i n u o b e n d r o s formos b r a i ž y m o . J O 1 i 1 I 1 I Irti. . kai detalės formą. nepraleisti brėžinio skaitymo etapo. . išmokyti mokinius brėžinį. a t s i r a n d a d a u g p r o j e k c i n i ų k l a i d ų ir t. dar neišsiaiš­ kinę detalės formos.. Vadovėlyje pateikti trečiosios projekcijos braižymo uždaviniai diferencijuoti p a g a l taikomų sprendimo m e t o d ų s u d ė t i n g u m ą . v 1. 1) papildyti daikto atvaizdą jo dalių projekcijomis ir išskirti t a s d a l i s e s a m o s e p r o j e k c i j o s e ( v a d o v ė l i o 104 p a v e i k s l a s ) . V a d o v ė l y j e (žr. B e to. paeiliui išryškinant kurių nors elementų formą iš karto visose trijose projekcijose. Cia tenka Mokytojas turi m o k i n i a m s paaiškinti.

Dėl to reikia nors trumpai aptarti 1 jų s p r e n d i m o m e t o d i k ą ir taikymą. kuria u ž b a i g i a m i braižyti sąlygoje duoti atvaizdai. įvedant į braižybos kursą v a d i n a m u s „ b e a š i u s " brė­ žinius ir p e r e i n a n t n u o erdvėje fiksuotų projekcijų p l o k š t u m ų prie nefiksuotų. b ū d i n g u s t a š k u s (pavyzdžiui. Braižant vaizdą dalimis. Jie gali b u t i t a i k o m i t a d a . kai mokiniai s u p a ž i n d i n a m i su vaizdų išdėstymu brėžinyje. Siuo atveju mokiniai n a g r i n ė j a pirmąjį skyrių kartu su ketvirtuoju. D a l i s m o k y t o j ų dėsto k u r s ą kitokia tvarka. Kokia o p t i m a l i a tvarka reikia dėstyti m e d ž i a g ą .1. T r ū k s t a m ų brėžinio linijų p a p i l d y m o uždaviniai priklauso to­ kiai grafinės veiklos formai. •. g a l i m a n a u d o t i brėžinio pagalbinę tiesę. Uždaviniai.). kad racionaliausia vaizdų iš kairės ir iš viršaus projekcinio atitikimo r a d i m o s i s t e m a yra v i d i n i s koordi­ n a v i m a s . 4 pav. kaip atraminių.. :-~ Iš praktikos žinome. M o k i n i a i n a g r i n ė j a paragrafus tokia tvarka. reikia tą m e d ž i a g ą įtvirtinti ir pa­ gilinti. p r a d e d a n t n u o s t a m b i a u s i ų . Kyla klausimas: kokiu m e t o d u turi rasti ryšį mokiniai. kurios brėžinyje yra atskirų paviršių s k i r i a m o s i o s linijos. kad būtų ga­ lima pakankamai išugdyti mokinių erdvinę vaizduotę? D a u g u m a mokytojų dėsto vadovėlio m e d ž i a g ą taip. B r a i ž a n t trečiąjį v a i z d ą . ir jų skaičius vadovėlyje didėja. t. spręsdami trūkstamų vaizdų braižymo uždavinius? M e s m a n o m e . kuriuose detalės elemento forma taip ryškiai neišsiskiria. T a č i a u yra d a u g atvejų. įtvirtinami skaitant brėžinį atliktos daikto geometrinės formos analizės rezultatai.s k a i t m e n i n i a i ž y m ė j i m a i visų pirma m o k i n i a m s pa­ deda analizuoti detalės ir jos dalių geometrinę formą.g a l i m a lengvai papildyti taip. 3 s k y r i u j e pa­ teiktas uždavinys. j u n g i a m o s visos kitos detalės dalys. Tas metodas aiškinamas vadovėlio 100 p a v e i k s l e . ) . reikia k u o grei­ čiau pereiti prie beašės sistemos. tačiau jis apskritai susiduria su sun­ kumais. Tuomet rekomenduojame trūkstamą vaizdą braižyti dalimis. T a i p k o o r d i n u o j a n t n e tik r a n d a m i daikto d a l i ų projek­ ciniai ryšiai atvaizduose.§ 13. kai m o - kiniai įsisąmonins projekcijų metodo p a g r i n d u s . g e r i a u r e m ­ tis pirmąja (ašine) sistema. pateikti įvairiuose vadovėlio skyriuose. k a i p r e i k i a b r ė ž t i b r ė ž i n y j e p a g a l b i n ę tiesę norint nubraižyti trūkstamas taško projekcijas. S i s ryšys p a p r a s t a i n u s t a t o m a s r e m i a n t i s projekcijų ašimis ir apskritimo lankais. pagal ašinę s i s t e m ą . ) . T a č i a u . kokia jie pateikti vadovėlyje. kuri p a d e d a spręsti to pe­ riodo mokymo uždavinius. § 9. B R Ė Ž I N I O A N A L I Z Ė K a i m o k i n i a i j a u įgyja b ū t i n i a u s i ų ž i n i ų apie s t a t m e n ą j į i r a k s o n o m e t r i n į projektavimą. T r ū k s t a m ų b r ė ž i n y j e l i n i j ų b r ė ž i m o u ž d a v i n i a i . i š p j o v o m i s i r 1.d„ p r a d e ­ dant formuoti projekcijų meto­ do ir atvaizdų projekcinio ryšio b r ė ž i n y j e sąvokas. y. 3 1 ) p a r o d y t a . K a r t u turi būti p a t e i k i a m o s ir n a u j o s žinios. Tačiau j a u pačioje mokymo pradžioje. bet ir giliau a n a l i z u o j a m i jo s u d ė t i n i a i elementai. prie kurių. kaip nu­ matyta m o k y m o programoje.). duoti vadovėlyje p r a t i m a i s u d a r o sistemą. kai m o k i n i u i yra v i s i š k a i aiški b r ė ž i n y j e at­ vaizduotos detalės forma. c i l i n d r a s i r 1. a r b a j e i g u d e t a l ė s f o r m a g a u t a p a k e i č i a n t t ą f o r m ą n u o p j o v o m i s . Vadovėlio pradžioje pateiktuose uždaviniuose reikia nubrėžti linijas. pagal detalės elementus (3 pav. viršū­ nes) iš pradžių galima pažymėti raidėmis." n u b r ė ž t a 4 5 ° k a m p u projekcijų ašims.1. Tokiu atveju mokiniai. kad būtų viena paprasta geomet­ r i n ė f o r m a ( p r i z m ė . T a i p dėstant m e d ž i a g ą . J i e s u j u n g i a įvai­ rių skyrių ir paragrafų m e d ž i a g ą . korpusai ir t. nes ji vaizdžiau atskleidžia braižymo esmę. taip pat su­ j u n g i a m i laiko atžvilgiu. šie v a i z d ų iš kairės ir iš viršaus ryšio r a d i m o meto­ dai netaikomi. Privalomi grafiniai ir praktikos darbai šiuo atveju atliekami jų išdėstymo eilės tvarka. T o l i a u tokie u ž d a v i n i a i darosi s u d ė t i n g e s n i .). būtinai turi suskaidyti detalę į sudėtines dalis ir nustatyti atskiro e l e m e n t o geometrinę formą. t. 4 p a v . linijas ir kitus elementus brai­ ž o m a m e v a i z d e arba projekcijoje (pavyzdžiui. antrąjį — su penktuoju. k u r i a m e reikia nubrėžti trūkstamas brėžinio linijas (104 p a v . kai n e į m a n o m a nustatyti detalės bend­ ros formos ir jos gabaritinių kontūrų. braižydami brėžinius. K a i k a d a l a n k a s p a k e i č i a m a s t i e s i a linija. T o k i e žy­ mėjimai padeda mokymo pradžioje. b r ė ž d a m a s atskirus taškus. D ė l to p r a t i m a i . p . reikalingos b r ė ž i n i a m s skaityti ir braižyti. privalomi grafiniai ir praktikos darbai atliekami nenuosekliai. S p r e n d ž i a n t v a d o v ė l y j e p a t e i k t u s b r ė ž i n i ų i r t r e č i o j o v a i z d o b r a i ž y m o u ž d a v i n i u s . m o k i n i a m s t e n k a n u s t a t i n ė t i v a i z d ų i š vir­ š a u s ir iš kairės projekcinį ryšį. .j A n k s č i a u (. ka. taikomi kaip šalutiniai. b ū d i n g i a u s i ų (tokie detalės elementai gali buti pagrindai. V a i z d ų i š v i r š a u s i r i š k a i r ė s p r o j e k c i n i o r y š i o n u s t a t y m o bū­ dai. kai mokiniams dar sunku išlaikyti atmintyje sukurtą erdvinį detalės vaizdą. lavinti jų erdvinę vaizduotę. R a i d i n i a i . T u o at­ veju raidiniai žymėjimai padeda nustatyti b r a i ž o m a m e vaizde kiekvieno taško ir daiktui priklausančios linijos projekcijos pa­ dėtį. T a č i a u ne vien ta raidinių ž y m ė j i m ų reikšmė braižant trečiąsias projekcijas. po to tuos taškus rasti b r a i ž o m a m e v a i z d e . r e m d a m i e s i uždavinio sąlyga. Vėliau. k u r i a m e p a v a i z d u o t a s t a š e l i o s u i š p j o v a t r e č i o s i o s projekcijos braižymas. k u r i a m e j i e s u j u n g i a m i l i n i j o m i s .

N e r e i k ė t ų kiek- G r a f i n ė m e d ž i a g a a n a l i z u o j a m a d v i e m kryptimis. B r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų projekcijų s i s t e m o j e " . su brėžinio analizės meto'dais. k u r i o s p a d ė s s ą m o n i n g a i įsi­ savinti projektavimą į tris projekcijų plokštumas. Vadovėlyje. n u m a t o m i grafiniai veiksmai. kurie b ū t i n i š i o m s s ą v o k o m s įsi­ savinti. jo struktūrinių elementų projekcijų braižy­ mui? Į š i u o s k l a u s i m u s a t s a k o m e n e i g i a m a i . lavinti m o k i n i ų e r d v i n ę v a i z d u o t ę . kurios p a d ė t ų s ė k m i n g a i lavinti j ų erd­ vinę vaizduotę. nauju mokiniams klausimu. o p r a t i m u s a t l i k i n ė t i tik tuos. n u r o d o m i paprasčiausių brėžinių braižymo būdai. k a i p ir programoje. siūloma vidurinės mokyklos VII klasės braižybos kursą dėstyti koncentriškai. Iš tų s a m p r o t a v i m ų turi būti aišku. Mokytojo uždavinys — kuo greičiau paruošti mokinius spręsti braižybos kurso I etapo uždavinius. Jie dar aksonometrinių atvaizdų braižymo taisyklėmis. Toks požiūris remiasi argumentais. prieš gili­ n a n t žinias apie s t a t m e n ą s i a s projekcijas. kaip s u p r a n t a m a projekcijų gra­ finės sudėti?^ a n a l i z ė ir kodėl reikia n a g r i n ė t i daiktą ir jo pro­ jekcijas skirtingais požiūriais. T e i s i n g a i e l g i a s i tie mokytojai. at­ vaizduotas daiktas mintyse išskaidomas į jį sudarančius geomet­ rinius kūnus. k y. kaip atskiri geometriniai kūnai vienai U kitu jungiasi. Vienas jų — mokinių am­ žius. s u f o r m u o t i sąvokas. p| kl . y. nes visi grafiniai u ž d a v i n i a i s p r e n d ž i a m i r e m i a n t i s ž i n i o m i s apie p a g r i n d i n e s plokščias ir erdvines g e o m e t r i n e s figūras. su g e o m e t r i n i ų k ū n ų projekcijomis. t. Vėliau nagri­ n ė j a m a s vaizdų išdėstymas brėžinyje. J u o s reikia supažindinti su aksonometrinių projekcijų braižymu. ) . kai m o k o m o ­ joje programoje p a g r i n d i n ė s temos nagrinėjamos n e vieną k a r t ą . g a l i m a spręsti. kad.) ir vielos (55 p a v . su­ sijusius su projekcijų metodu. ) .Kaip tikslingiau panaudoti vadovėlį? Ar pagrįstai stengiamasi pakeisti vadovėlyje ir programoje numatytą dėstymo nuoseklumą? Į šį klausimą galima atsakyti išanalizavus vadovėlio m e d ž i a g o s dėstymo struktūrą. Antra. k a d s t a t m e n ą s i a s projekcijas t i k s l i n g a n a g r i n ė t i lygiagrečiai su aksonometrinėmis. B ū t ų n e t e i s i n g a . 64 p a v . kas pasakyta. o įgytos ž i n i o s p a g i l i n t o s ir įtvir­ tintos. Po to pateiktas sąvokas reikia gilinti ir įtvirtinti. Iš to išplaukia. Supažindinti su analize mokytojas gali iš pradžių nagrinėda­ m a s realų daiktą ir jo projekcijas. imti formuoti brėžinių braižymo ir skaitymo įgūdžius. S k a i l a n l b r ė ž i n į . kuri nurodyta V I I klasės v a d o ­ vėlyje. t. S i a m e m o k y m o etape nereikia gaišti laiko į g ū d ž i a m s formuoti. i š p l a u k i a tokios išvados. J u o s e reikia palyginti b r ė ž i n i u s s t a t m e n ų j ų projekcijų sistemoje (vadovėlio 46. P i r m e n y b ę reiktų teikti tokiai kurso struktūrai. Tai padaryti j i e m s bus lengviau. baigti braižyti projekciją. k o n c e n t r i n i s braižybos kurso d ė s t y m a s . o tikslinga toliau nagrinėti naują m e d ž i a g ą . matyt. Iš to. daikto geometrinės formos analizė pagal jo brėžinį. P o to g a l i m a n a g r i n ė t i v a d o v ė l i o 7 2 paveikslą. V I I klasės m o k i n i a m s s u n k u įsisavinti visus k l a u s i m u s . M a t y t . Ar tikslinga šiame mokymo etape stengtis įdiegti brėžinių b r a i ž y m o įgūdžius? Ar reikia eikvoti d a u g laiko daikto brėžinio a n a l i z ė s p r a t i m a m s . o po to su aksonomet­ r i n i ų p r o j e k t a v i m u . atvaizdų grafinės sudėties a n a l i z ė . reikia supažindinti mokinius su aksonometrinėmis projekcijomis. I š p r a d ž i ų m o k i n i a i s u p a ž i n d i n a m i su statmenuoju. su v a i z d ų s u d ė t i e s a n a l i z e susijusi ir figūrų sintezė. Tuoj po „ Į v a d o " vadovėlyje eina I skyrius „ P r o j e k t a v i m o bū­ d a i . g a l i m a p a a i š k i n t i seniai įsišaknijusiu tokio dėsty­ m o įpročiu. Šių p r a t i m ų pobūdį nustato vadovėlis. m o k ė j i m a s suprasti. kodėl vadovėlio 3 skyriaus „Brėžinių braižymas ir skaitymas" m e d ž i a g ą netikslinga atkelti į kurso pradžią ar sujungti su pirmo arba antro skyriaus me­ džiaga. vieną temą kaip savarankišką nagrinėti atskirai ir iš karto visą išdėstyti. ) . d a u g i a u dė­ m e s i o r e i k ė t ų skirti p a g r i n d i n i ų p r o j e k t a v i m o s ą v o k ų f o r m a v i m u i . kas yra daikto formos analizė. Yra ž i n o m a . Sio s k y r i a u s už­ d a v i n y s — supažindinti mokinius su projektavimu ir jo rezulta­ t u — p r o j e k c i j a . k a d g e r e s n i s ne linijinis. B a n d y m a i sujungti v a d o v ė l i o p i r m o ir trečio skyriaus m e d ž i a g o s dėstymą griauna šį principą. įsisavinę p a g r i n d i n e s sąvokas. Sie abu analizės būdai yra taikomi grafinės veiklos procese. S t e n g i m ą s i sujungti ir dėstyti vienu m e t u šiuos vadovėlio skyrius. o Iš to. y. kas p a s a k y t a . T o l i a u m o k a n t i s tų temų. r e m i a n t i s a k s o n o m e t r i n e projekcija (49. 51 pa­ veikslas) su vaizdžiaisiais brėžiniais. k n i u n i r t e i k t i p a g r i n d i n i ų g e o m e t r i n i ų k ū n ų v a i z d i e j i brėžiniai. P i r m a . To reikia siekti. o p r i e j ų v i s g r į ž t a m a n o r i n t į t v i r t i n t i žinias>. s u d a r y d a m i daikto formą. j e i g u m e d ž i a g a bus d ė s t o m a ilgesnį laiką ir m o k i n i a i vėl grįš prie jos. kartu turi būti iš­ n a g r i n ė t i likusieji k l a u s i m a i . kurie dėsto m e d ž i a g ą ir skiria p r a t i m u s tokia tvarka. Reikia pateikti mo­ k i n i a m s k o m p l e k s ą žinių. m o d e l i u o t i iš p l a s t i l i n o (53 p a v . i š n a g r i n ė j u s ir kitus r e i k a l i n g u s t a m u ž d a v i n i u i spręsti klausimus. Jis turi paaiškinti v a i k a m s . p a a i š k i n u s m o k i n i a m s tik p a g r i n d i n e s pro­ jekcines sąvokas ir nenagrinėjus tolesnių mokymo p r o g r a m o s temų. Mokiniai nesusipažinę dar su nesimokė geometrinių k ū n ų projekcijų. Vadovėlio 3 kaip analizuoti skyrius p r a d e d a m a s grafinę medžiagą. reikalingi daikto projekcijai nubraižyti. k a r t o n o (54 pav.

c i l i n d r a s b e v e i k vis. susiję s u g e o m e t r i n i ų k ū n ų v a i z d a v i m u . bet ir atlieka užduotis. pavyzdžiui. lygiagrečios. P a v y z d ž i u i . D a u g e l i u atvejų parodyta ir paviršiaus išklotinė. Kurios kubo sienos projektuojasi natūraliu dydžiu plokš­ t u m o j e //? p l o k š t u m o j e W ? 2. atvaizdus. Išnagrinėsime pavyzdį. r e m d a m i e s i a t s k i r ų g e o m e t r i n i ų k ū n ų e r d v i n i a i s v a i z d i ­ niais. N a u j a j a m e vadovėlyje ši m e d ž i a g a (apie geometrinių kūnų V a i z d a v i m ą ) . ar m o k i n i a i gali atlikti visus v a d o v ė l i o p r a t i m u s . tai n e i š v e n g s i m e m o k y m o formalizmo. Vadovėlyje p a r o d y t a s projektavimo procesas ir jo r e z u l t a t a s — geometrinių kūnų statmenosios projekcijos. brėžinių skaitymo ir braižymo užduotys. kad būtų lengviau skai­ tyti ir braižyti b r ė ž i n į .i rodo m a s v e r t i k a l i o j e p a d ė t y j e s u m a ž a i p a k i t u s i u aukščio ir s k e r s m e n į r. Jų Iš m o k i n i ų reikalauti nereikia. Toliau. ir s t a t m e n o s projekcijų plokštumoms. Po to mokiniai turi atsakyti. m o k i n y s n e tik s u ž i n o . K a r t u vadovėlyje pateikti k l a u s i m a i ž i n i o m s įtvirtinti. kad m e d ž i a g o s apie geometrinių k ū n ų projekcijas vadovėlyje yra p a k a n k a m a i ir ji išdėstyta m o k i n i a m s suprantamai. k u r i ų iliustracijos p a n a š i o s į p a t e i k t ą s i a s va­ dovėlyje. s u d a r y t i iš kelių geometrinių kūnų. P a k a n k a .) pio se? nubraižyti stačiakaun yra kituose brėžiniuo­ atvaizduotus daiktus? iš stačiakampių taše- P o t o r e k o m e n d u o j a m a p e r s k a i t y t i b r ė ž i n į ( v a d o v ė l i o 109 p a ­ veiksle). Skaityti brėžinius mokiniai mokomi jau šiame ankstyvame braižybos m o k y m o s i etape. Taip pat supažindinama su pagrindiniais s u t a r t i n i a i s v a i z d a v i m a i s . T a i p d ė s t a n t m e d ž i a g ą . J e i d a l i s m o k i n i ų m e d ž i a g o s n e i š m o k s t a a r b a ją suvokia formaliai. Atsižvelgiant į m o k i n i ų žinias. kaip parodyta vadovėlio III priede. T a č i a u p r a t i m u o s e ^ d a b a r turi figūruoti daiktai. m o k i n y s g e r i a u įsi­ vaizduoja daiktų formą. aiškinamas ženklas • ir kaip jį taikant galima suma­ žinti atvaizdų skaičių. g a l i m a s u m a ž i n t i projekcijų skaičių. nurodyti. Ką reiškia brėžinio plonos susikertančios linijos? Skyrius b a i g j a m a s užduotimi. kad jie. kaip mokytojas gali išanalizuoti kokių nors geometrinių kūnų.friams paaiškinti. visos de­ talės piešinį ir pagaminti jos modelį. bet b r ė ž i n į daikto. G e o m e t r i n i ų k ū n ų projekcijos todėl ir n a g r i n ė j a m o s . taip pat jų vaizdieji brėžiniai. Kurie geometriniai kūnai sudaro (Mokiniai gali padaryti daiktų modelius lių. kuriomis tų kunų p r a d i n ė m i s formomis jie toliau operuos. kurių projekcijos j a u išnagrinėtos. k a m p o m o d e l i u ir g e o m e t r i n i a i s kū­ nais. lyginant juos su kubo projekcijomis. jį vartojant. T o d ė l g a l i m a i š a n a l i z u o t i n e at­ skiras p a p r a s č i a u s i o g e o m e t r i n i o k ū n o projekcijas. P a v y z d ž i u i . P a g r i n d i n ė s vaizdinės priemonės aiškinant šią m e d ž i a g ą yra g e o m e t r i n i ų k ū n ų d e m o n s t r a c i n i a i bei dalijamieji m o d e l i a i ir m o ­ komieji plakatai. įgytas m o k a n t i s m a t e m a t i k o s . k a i p reikia su­ prasti ženklą 0 ir kaip. Taip jis išmoksta analizuoti suda­ rytų iš tų kūnų daiktų formą. reikia aiškinti p a p i l d o m a i . a r tik j ų dalį. atsakyti. T a u - p a n t laiką. kaip v a i z d u o ­ j a m a s kuris nors g e o m e t r i n i s kūnas. a i š k i n a m a . n e p a s i t e n ­ k i n a m a v i e n tik a i š k i n i m u . teisingai skirtų ir p a v a d i n t ų g e o m e t r i n i u s kūnus. Mokytojas turi žinoti. Mokytojas turi spręsti. p a n a š i u į parodytą vadovėlio III priede.1. a n a l i z u o d a m i "daiktą. D ė s t a n t šį skyrių. T o k i u b ū d u l y g i a g r e č i a i n a g r i n ė j a m i visi k l a u s i m a i . geometriniai kūnai ir jų elementai vadovėlyje neapibrėžiami. naudojantis plakatu.) 5. skaityti jų m a t m e n i s . kokie ir kur rašomi m a t m e n y s . kurioje reikia nubraižyti suda­ r a n č i ų detalę k ū n ų (109 pav. tai kartu parodomi ir gretasienio atvaizdai. Mokytojai d a ž n a i daro klaidą šabloniškai n a u d o d a m i vaizdi n e s m o k y m o p r i e m o n e s . kurio formą sudaro geometriniai kūnai. pavyzdžiui. tai­ kydamas tas žinias praktiškai. Kitų g e o m e t r i n i ų k ū n ų brėžinius g a l i m a aiškinti tokiu pat bū­ du.pateikta I I I priede. Kartu reikia atkreipti dėmesį.) i z o m e t r i n ė s projekcijas. pavyzdžiui. ne­ p a r o d y s i m e ryšio su praktika. Ką reiškia m a t m e n s ženklas •? 4. mokytojas pademonstruoja mokiniams kubo projektavimo procesą ir jo rezultatą. Į kiek ir į k u r i u o s g e o m e t r i n i u s k ū n u s g a l i m a s u s k a i d y t i detalės formą? 3. e r d v i n ę vaizduotę lavinantieji pratimai. kaip braižomas vaizdusis brėžinys. j ų p a s i r u o š i m o i r 1. pademonstruoti. T a i p r i k l a u s o n u o m o k i n i ų g a b u m ų . kokiais m a t m e n i m i s n u s a k o m a s kiekvieno geo­ metrinio kūno didumas. Kokie m a t m e n y s įrašomi kubo ir gretasienio brėžiniuose? 3. į tokius k l a u s i m u s : 1.id. į tokius klausi­ mus: 1. Kokie kiekvieno kūno matmenys? 4. J e i g u laiky­ s i m ė s tokio požiūrio. kaip atvaizduojamos sienos. Kadangi stačiakampis gretasienis projektuojamas panašiai kaip kubas. Nurodyta. Tuo pačiu m e t u b r a i ž y d a m a s v a i z d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s . vietoj kreidos ir lentos g a l i m a n a u d o t i plakatą arba rodyti ekrane a t i t i n k a m ą diafilmo kadrą. N a u d o d a m a s i s trisienio. su brėžinių skaitymu. Kaip v a d i n a m a s pateiktas brėžinyje vaizdas? 2. . T a i yra vienas p a g r i n d i n i ų braižybos kurso tikslų. Kuriame iš plakato brėžinių teisingai gretasienio trys vaizdai? Kokių klaidų (Pakabinamas atitinkamas plakatas. kokios f o r m o s yra v i e n o a r kito geo­ m e t r i n i o k ū n o projekcijos ir kokių reikia m a t m e n ų . kubo ir stačiakampio gretasienio.

V a d o v ė l i o 3 skyrius. D ė l t o m o k i n i a i į p r a n t a c i l i n d r ą s u v o k t i t i k tokį. k a d visose projekcijose nuosekliai braižomi daikto formą sudarantys geometriniai kūnai. nustatyti priklausančių briaunoms ir sienoms taškų projekcijas. o s k e r s m e n s ir a u k š č i o s a n t y k i s e s t i l a b a i į v a i r u s ( 5 p a v . kad ją s u d a r o cilindrai. t i n k a m a i de­ monstruodami vaizdines mokymo priemones. k a d v a d o v ė l i o 3 sky­ r i a u s p a g r i n d i n i s u ž d a v i n y s yra lavinti m o k i n i ų erdvinę vaizduo­ tę. pridedant arba atimant juos iš jau atvaizduotos formos. Y p a t i n g ą dėmesį šioje m o k y m o stadijoje reikia atkreipti į tai. s a n t y k i u ( 5 p a v . k a d būtų nubrėžtos ašinės ir centrų linijos. T o k i ų p r a t i m ų p a v y z d ž i ų vadovėlyje yra p a k a n k a m a i . G e o m e t r i n i ų k ū n ų pro­ jekcijas mokiniai žino.. bet ir iš tikrųjų daiktą suskaidyti į jį sudarančius geometrinius kūnus. kurių vadovėlio 3 skyriuje pateik­ ta labai daug. kad v a i z d u o j a m i objektai būtų pakan­ k a m o dydžio. Mokytojas turi stebėti.5 pav. Atpažinęs geometrinius kūnus p a g a l bū­ d i n g u s jų projekcijoms požymius. rasti v i r š ū n i ų 46 projekcijas. Nudažyti aksonometrinės projekcijas pagal statmenąsias projekcijas (vadovėlio 82 paveikslas). N u s t a t y t i r a i d ė m i s p a ž y m ė t ų d a i k t o s i e n ų padėt] proj•kolJ|| plokštumų atžvilgiu (vadovėlio 83 paveikslas). 2. Erdvės suvokimui ugdyti. S p r e n d ž i a n t š į u ž d a v i n į . Tai daugiausia p a s i e k i a m a atliekant p r a t i m u s . c). įsisavinę geometrinių kūnų brėžinius. J o e s m ė yra ta. skirtas p a g i l i n t i ir įtvirtinti anksčiau įgytoms projekcinės braižybos žinioms. mokinys lengviau suvokia su­ dėtingo daikto formą. di­ delę reikšmę turi daiktų formos a n a l i z ė (žr. bet ir jį braižyti. reikia suskaidyti daiktą į geometri­ nius kūnus. . y p a č § 11. esančios įvairiose padėtyse pro­ jekcijų plokštumų atžvilgiu. A n a l i z ė p a d e d a ne tik skaityti brėžinį. kaip atvaizduojamos sienos. nubraižyti išpjovų projekcijas. nesuvokia. P a n a š i ų m o k y m o s p r a g ų l e n g v a i i š v e n g s i m e . griežtai j u o s iš­ dėstyti p a g a l laiką ir remtis efektyviausiais m e d ž i a g o s į s i s a v i n i m o būdais. 4/ . tik daikto p a d ė t i s a k s o n o m e t r i n ė j e projek cijoje n e a t i t i n k a jo p a d ė t i e s s t a t m e n o s i o s e projekcijose. Mokiniai. t u m ų atžviligiu. § 11). 4 . G a l i m a skirti t o k i u s paviršių p a d ė t i e s a n a l i z ė s p r a t i m u s : 1. Vadovėlio § 11 a i š k i n a m a s brėžinio b r a i ž y m o būdas. Vėliau tuos brėžinius tikslinga panaudoti prati­ muose. mokiniai jau gali analizuoti daikto paviršių padėtį. teisingai įrašyti mat­ m e n y s i r b r ė ž i n i a i b ū t ų t v a r k i n g a i bei k r u o p š č i a i atlikti. ir dėl to s u n k i a i n u s t a t o j o s g e o m e t r i n ę formą. Analizuojant įvairių formų brėžinius. linijų ir paviršių projekcijas. nustatyti daikto paviršių padėtį projekcijų plokš6 pav. d i d e s n ę r e i k š m ę skirti brėžinio analizei. . 3. Tai parodyta vadovėlio 88 paveiksle. A i š k i n a n t § 11. b ir. pirmiausia iš geležies lakšto i š p j a u n a m i kampuotį sudarantys geometriniai kūnai. Ta pati sąlyga. kokį jie m a t o šiuo atveju. g a l i m a skirti n u b r a i ž y t i p a g r i n d i n i ų g e o m e t r i ­ nių kūnų statmenąsias projekcijas ir aksonometrinius atvaizdus. kaip ir aksonomeirinėse projekcijose. Išnagrinėję aksonometrinės projekcijas ir geometrinių kūnų brėžinius. m o k i n i a i žino. tobulina­ mos žinios. kuriuose reikia rasti taškų. p a r e m t a s daikto formos a n a l i z e . a). J a u b u v o p a s a k y t a . lavinama mokinių erdvinė vaizduotė. kad neretai tenka ne vien mintyse. Išanalizavę geometrinių kūnų brėžinius. Nudažyti atitinkamų sienų statmenąsias projekcijas tomis pačiomis spalvomis. Išmokę I skyriaus m e d ž i a g ą . o po to jie suvirinami. mokiniai gali giliau n a g r i n ė t i projekcinės braižybos p a g r i n d u s . g a m i n a n t kampuotį. M o k i n i a i . Kaip vadovėlyje aiškinama atvaizduoto brėžinyje daikto formos analizė? Analizuojant formą. Reikėtų p a ­ rodyti m o k i n i a m s . pasiruošia a n a l i z u o t i d a i k t ų f o r m ą . N a u ­ d i n g a p a n a š i a m u ž d a v i n i u i suteikti praktinį pobūdį. Šį darbą reikia atlikti darbo sąsiuviniuose. Pavyzdžiui. T a č i a u brėžiniuose p a p r a s t a i cilindrinių detalių ašis v a i z d u o j a m a horizontali. a p i m a n č i u s visus b ū t i n u s k l a u s i m u s . Sudėtin­ gų daiktų skaidymas į p a p r a s t u s geometrinius k ū n u s turi būti daugelio brėžinių skaitymo ir braižymo pratimų sudėtinė dalis. susidūrę su 6 paveiksle atvaizduota detale. Daikto formos skaidymas mintyse į paprastus geometrinius k ū n u s yra p a g r i n d i n i s analizės veiksmas. Braižybos mokytojas turi labai atidžiai ir tikslingai p a r i n k t i p r a t i m u s . didžiausią reikšmę turi daikto pa­ viršių padėties analizė.

Ir šiuo atveju pagei­ daujama nurodyti realų tašką. P o to. . o įvorė — k a i p jų s k i r t u m a s . b r i a u n o s e taškų t r ū k s t a m a s projekcijas. M a n o m a . Supažindinę mokinius su analize. kaip jie įsisavinę medžia­ gą. kai m o k i n i a i j a u susi­ p a ž i n ę su daiktų brėžiniais statmenųjų projekcijų sistemoje ir aksonometrinėmis projekcijomis. Tolesnis p r a t i m a s — esančių daikto sienose taškų projekcijų b r a i ž y m a s (vadovėlio 94 ir 95 paveikslas). Tokiu atveju m o k o m a s i operuoti įvairiomis atvaizdų rūšimis. n a g r i n ė d a m i n e s u d ė t i n g o s f o r m o s d a i k t o projekcijas. Kai daikto padėtis neatitinka jo padėties brėžinyje. Tokį reikalavimą tenkina daiktų viršūnės. tai d a b a r jie p a d e d a išmokti skaityti brėžinį. Cia reikia atlikti kitą labai n a u d i n g ą užduotį — rasti daikto b r i a u n ų projekcijas (vadovėlio 93 paveikslas). P a ­ geidaujama. nubraižyti brėžinį. Daiktų ir juos sudarančių geometrinių kūnų formą gamyboje ir buityje d a ž n a i s u k o m p l i k u o j a įvairios išpjovos ir nuopjovos. n u b r a i ž o vieną po kitos jų trečiąsias projek­ cijas. . . Braižytojas. reikalingas t a m tikram uždaviniui spręsti I Ifli y n i t a . ta­ čiau ne visuomet p a k a n k a m a i nuosekliai ir atkakliai. V a d o v ė l i o § 13 p a b a i g o j e pateikti trečiosios projekcijos brai­ žymo pratimai. Daikto forma dažniausiai analizuojama taip: n u s a k o m a pra­ dinė forma (ruošinys). T a č i a u n e v i s a d a rei­ kia taikyti visų n u r o d y t ų tipų p r a t i m u s . S u n k e s n i ų p r a t i m ų vadovėlyje nėra. kuriuose reikia rasti taškų ir linijų projekcijas. Kartu vadovėlyje analizuojama grafinė vaizdų sudėtis. kad brėžinio skaitymas braižant trūkstamas projekcijas — vienas efektyviausių erdvinės vaizduotės lavinimo budų. jis toliau galės pereiti prie s u n k e s n i ų užduočių. kad tokių pra­ timų pavyzdžių galima rasti braižybos uždaviniuose.. Išnagrinėjome brėžinių analizės pratimų sistemą. k a d m e s a i š k i n a m e v a i k a m s d a r b o m e t o d u : . mokinys turi jį mintyse pasukti. trečio ir ketvirto tipo p r a t i m u s . daikto paviršiui p r i k l a u s a n č i ų t a š k ų i r l i n i j ų ieškoti g a l i m a tik t a d a . M o k i n i a m s tikslinga pateikti realaus pobūdžio uždavinius. D ė l to b ū t i n a i reikia skirti m o k i n i a m s pratimų pašalintos iš daikto dalies formai nustatyti. Praktika parodė. N o r i n t s ė k m i n g a i skaityti tokių daiktų brėžinius. M o k i n y s . n e r e i k i a a t l i k t i p i r m ų j ų t r i j ų t i p ų p r a t i m ų . n u o b r ė ž i n i o prie daikto. P a n a š i ų u ž d a v i n i ų s p r e n d i m o p a v y z d ž i ų pateikta § 11. reikia įsivaiz­ d u o t i i r p r a d i n ę j ų f o r m ą .. D ė l to. pa­ t e i k t i § 13 31 s k y r e l y j e .. G e r a i p a s i r u o š u s i a m mokiniui. S i l p n e s n i a m mokiniui tikslinga atlikti po vieną pavyzdį i š v i s ų i š v a r d y t ų p r a t i m ų . mokytojas turi spręsti. kartu a n a l i z u o d a m i daikto formą. pavyzdžiui.T i e p r a t i m a i n u r o d y t i p a g a l j ų a t l i k i m o s u d ė t i n g u m ą . Tokias abstrakčias sąvokas mokiniai sunkiai įsisavina ir po to pereina prie realių daiktų projekcijų. Po to vadovėlyje pateikiamos užduotys — nubraižyti esančių daikto. m o k i n i a i t o k i u s u ž d a v i n i u s s p r ę s s ą m o n i n g a i . P r a t i n d a m i m o k i n i u s a n a l i z u o t i b r ė ž i n į . Atvirkš­ čiai.: P e d a g o g i n ė j e praktikoje gerai įvertintas toks daikto formos n a g r i n ė j i m o metodas. 73 paveiksle velenas atvaizduotas kaip dviejų cilindrų suma. Dėl to taško projekcijų braižymo pratimus tikslinga pradėti nuo viršūnių projekcijų ieškojimo (vadovėlio 92 paveiks­ las) . m o k i ­ niai geriau suvokia atskirų kūno geometrinių elementų plokštu­ m i n ę ir erdvinę padėtį. P r a t i m a i . Nuolat tikrindamas. P r a d ė j ę s s p r ę s t i n u o ketvirtojo uždavinio. kad taškai būtų ne abstrakčios sąvokos. K i t i e m s m o k i n i a m s u ž t e k s a t l i k t i pir­ m o . padeda kiekviename grafiniame uždavinyje uinhli p i r m a a t v a i z d u o t ų d a i k t ų e r d v i n e s s a v y b e s a i b i i ]ij H M i i t y l d t l r . rasti trūks­ t a m a s projekcijas. kai į daikto formą žiūrima kaip į geomet­ r i n i ų k ū n ų s u m ą ir skirtumą. Tai. t a r t u m n u o daikto prie b r ė ž i n i o . a n a l i z u o j a n t brėžinį.Iš p r a ­ džių nuo aksonometrijos e i n a m a prie statmenųjų projekcijų. t. v a r g u a r n a u d i n g a mokykloje. m e s m o k o m e Įuoi Iri s i n g a i m ą s t y t i . ž i n o d a m a s daiktą s u d a r a n č i ų k u n ų projekcijas. įrašyti m a t m e n i s . vėliau mes patys dažnai ją užmirštame. sudarytą p a g a l vis s u n k ė j a n t į u ž d a v i n i ų s p r e n d i m ą . kas tinka d ė s t a n t b r a i ž o m ą j ą geometriją. nors ji padėtų spręsti daugelį braižybos m o k y m o procese atsirandančių uždavinių. i r i š p j o v ų bei n u o p j o v ų f o r m ą . kuriuo būdu kiekvienas jų gali pasiekti reikiamų rezultatų panaudoda­ m a s m a ž i a u s i a i laiko ir jėgų. o konkretūs vaizduojamų daiktų elementai. ma­ tyt. p r i e š i n g a i . p o t o s p r e n d ž i a . M o k y t o j a s turi p a ž i n t i kiekvieną mokinį. Tokie uždaviniai turi mokomąją ir praktinę reikšmę. po to nustatoma iš jos pašalintos dalies f o r m a i r p a g a l i a u į s i v a i z d u o j a m a p a t i a t v a i z d u o t a b r ė ž i n y j e de­ t a l ė ( v a d o v ė l i o 97 ir 98 p a v e i k s l a s ) . būsimos skylės centrą. K a i kurie mokytojai skiria d a u g laiko taškų ir linijų projekci­ j o m s aiškinti dar n e i š d ė s t ę d a i k t o b r ė ž i n i ų te­ mos. kuriuose reikia nu­ statyti daikto formą p a g a l brėžinį. į s i v a i z d u o j a j o s t r u k t ū r ą . p a r o d y t a v a d o v ė l i o 114 p a v e i k s l e . ko­ kius grafinius v e i k s m u s ir kokia tvarka reikia atlikti. nes tai p a d e d a suprasti projekcijų braižymą. Išnagrinėję geometrinių kūnų brėžinius ir išmokę analizuoti d a i k t ų formą. Vadovėlyje šis m e t o d a s ir taikomas. Kaip ana­ l i z u o t i v a i z d ų g r a f i n ę s u d ė t į . J e i g u vadovėlio I skyriuje tų užduočių p a g r i n d i n i s tikslas buvo išmo­ kyti trečiosios projekcijos b r a i ž y m o būdų. M o k i n i a i s p r e n d ž i a grafinius uždavinius. k m m ygjjg \m tymą. prieš brai­ ž y d a m a s a t v a i z d ą . gerai ištyręs m o k i n i ų g a b u m u s . Analizuoti daiktų g e o m e t r i n ę formą m o k o visi mokytojai. p a t e i k i a m e m o k i n i a m s k a ž k ą d a u g i a u negu kniik rečias žinias. y.

po jų vadovėlyje pateikti ir atsakymai. r a d i m ą . Po frontalių brėžinio skaitymo pratimų tikslinga individualiai nagrinėti brėžinius reikiama tvarka. 1.§ 10. P a g a l juos mokiniai iš pradžių nagrinėja p a g r i n d i n į įrašą. ir t i k s l i a i apibūdinti žodžiu. a t v a i z d a i ( b r ė ž i n i o p a ­ lyginimas su vaizdžiuoju brėžiniu. Pasitaiko visiškai prieštaringų. vertingesni yra įtvirtinantys tą m e d ž i a g ą klausimai. o kartais ir d i a m e t r a l i a i priešingų požiūrių. T a č i a u d i d a k t i n ė šio . ar individualiai nagrinėti kiekvieno moki­ nio brėžinį? Aišku. mokinių brai­ žytų eskizų ir brėžinių p a l y g i n i m a s su specialiai paruoštais pa­ vyzdžiais). iš p r a d ž i ų yra n a u d i n g a frontaliai skaityti brėžinius. p a v a i z d u o t ų įvairiose padėtyse. k u r i a m e yra sutartiniai ženklai. klausimai gali keistis. n a u d o j a n t vaizdinę me­ džiagą. BRĖŽINIŲ SKAITYMAS Mokyti skaityti b r ė ž i n i u s yra vienas p a g r i n d i n i ų braižybosk u r s o u ž d a v i n i ų . kuriuos galima skirti skaitant brėži­ nius. ( p a v y z d ž i u i . nors ir glaudžiai su jais susiję. P r a d e d a n t mokyti skaityti brėžinius. išmokyti mokinius žodžiais tiksliai apibūdinti brėžinyje atvaizduotą daiktą.proceso ypatybė kol k a s vis dar nevienodai aiškinama. liai Kas yra t i k s l i n g i a u — ar su klase frontaJiai skaityti b r ė ž i n i u s iš plakatų ir diafilmų. baigiant visą p a m o k ą trunkančiais pratimais. tam G a l i a u s i a i reikia stengtis įpratinti tikra tvarka. n e s u g r e t i n d a m i jo su kitais. ir visa klasė j u o s gerai m a t o . Kiti p r a d e d a n u o kokio nors šalutinio klausimo. kuriame pažymėtos pašalinti numatytos dalys. kad brėžinio skaitymas — tai ypa­ tingas specifinis procesas. Kiti.su d v i e j ų i r d a u g i a u d a i k t o v a i z d ų b r ė ž i n i a i s . galima pradėti spręsti svarbiausią mokymo uždavinį — skaityti brėžinius: formuoti tinkamus metodus ir ypač mokyti n u o s e k l i a i skaityti. VII klasės mokiniai dar negali nustatyti visų duomenų. i š s k i r i a n t ( i š r e n k a n t ) s u j u n g i a m ą de­ talę (pavyzdžiui. Brėžinio palyginimas su vaizdžiuoju brėžiniu. t. Antra. Daikto formos suvokimas pagal brėžinį. y. T a i p „ s k a i t y d a m i brė­ ž i n į " . suformuoti brėžinio skaitymo sistemą. kurių reikia a t v a i z d u o t a m daiktui p a g a m i n t i bei k o n t r o l i u o t i . 7. Ypač veiksmingi pratimai iš diafilmų. medinių detalių s u n ė r i m a i ) . K i e k v i e n a m m o k o m o j o darbo etapui įtvirtinti b ū t i n a i reikia skaityti brėžinį — p r a d e d a n t nuo t r u m p ų p r a t i m ų per pamoką. k o k i e a t v a i z d a i yra p a g r i n d i n i a m e b r ė ž i n y j e . Ji gali būti tokia: mokinius skaityti -brėžinį . kaip reikia teisingai atsakyti į klausimus. n u s t a t o m a de­ t a l ė s forma ir g a l i a u s i a i jos m a t m e n y s . ir pratimai. k a d jie n e tik p a d e d a suvokti a t v a i z d u o t o daikto e r d v i n e s savybes. Kaip tai g a l i m a pasiekti? Vienas b ū d a s — atitinkamai p a r i n k ­ ti brėžinius. tikslinga pasitelkti vaiz­ dines priemones ir duoti m o k i n i a m s uždavinių. kaip reikia suprasti „brėžinio skaitymą". R e m i a n t i s šia a n a l i z e . M o k a n t i s daikto vaizda­ v i m o budų. _ T o k i u p a v y z d ž i u g a l i b ū t i 136 p a v e i k s l o ( v a d o v ė l y j e ) k l a u s i ­ mai. Išvardysime pratimus. Vienodų daiktų. 2. sutapatina brėžinių skaitymą ir brai­ žymą. bet su m a t m e n ų nukrypi­ m a i s detalių). vadinasi. kurių reikia j a m p a ­ g a m i n t i ir kontroliuoti. kad vieni m o k i n i a i s t e n g i a s i iš k a r t o suvokti brė­ žinyje atvaizduoto daikto formą ir jo m a t m e n i s . kuriuose n a u d o j a m i v a i z d i e j i . > M e s laikysimės to požiūrio. Įvairios darbo brėžinių skaitymo formos naudojant detales i r į r a n k i u s j i e m s a p d i r b t i i r kt. Šioje klasėje svarbiausia yra ruošti vaikus skaityti brėžini. P a s t e b ė t a . o vė­ l i a u a n a l i z u o j a a t v a i z d u s . Kartais mokiniai nagrinėja v i e n ą v a i z d ą . pernelyg susiaurina sąvoką. ta sąvoka a p i m a e r d v i n į daikto įformos ir m a t m e n ų suvo­ k i m ą p a g a l jo projekcijas ir visų d u o m e n ų .. yra Mokytojo uždavinys — skaitant brėžinį mokyti vaikus nuosek­ protauti. detalių palyginimas su ruo­ šinių brėžiniais ir technologinių kortelių eskizais. Priklausomai nuo m o k y m o periodo. Modeliavimas pagal brėžinį. išmokyti skaityti brėžinį — vadinasi. D i d a k t i š k a i tokie p r a t i m a i v e r t i n g i tuo. d a u g u m a k l a u s i m ų turi remtis brėžinio projekcijų metodu. r a d i m a s pagal jų brėžinius. priešingai. Daugelis metodininkų daugiausia dėmesio kreipia j įvairius braižymo būdus. nes d a u g i a u susijęs su ž m o n i ų ž o d i n i o m ą s t y m o veikla ir brėžinio skaitymo darbo metodai n e s u t a m p a su brėžinių braižymo metodais. dar nesuvokę daikto formos. kuriuose r a n d a m i realūs daiktai. 8 . Sąvoka „brėžinio skaitymas" apibrėžiama dviem teiginiais. mokytojas nuosekliai nagrinėja brėžinį. P i r m a . K a d m o k i n i a m s būtų aiš­ ku. Pakvietęs m o k i n į prie ekrano ir p a t e i k ę s j a m a t i t i n k a m u s klau­ simus. pa­ l y g i n i m a s . 9. po to s u ž i n o . 4. nes e k r a n e gau­ n a m i didelių m a t m e n ų atvaizdai. B r ė ž i n i ų s k a i t y m a s . kuriuos sprendžiant reikia aktyviai mąstyti. V i e n o v a i z d o brėžinio. pasitenkin­ d a m i tik d a i k t ų e r d v i n i ų f o r m ų s u k ū r i m o s r i t i m i . mokiniai dažniausiai nesusidaro i š s a m a u s ir aiškaus daikto vaizdo. dažnai nuo m a t m e n ų nagrinė­ jimo. 5. 3. 6. Tokį m e t o d ą atitinka brėžinių skaitymo pratimai. kitas — k l a u s i m u s pateikti brėžinio skaitymo tvarka. J a u pradiniuose m o k y m o etapuose. Daikto brėžinio radimas pagal jo ruošinio atvaizdą. bet ir kitą brėžinyje esančią informaciją. a t r i n k t i b r ė ž i n į ati­ t i n k a n č i ą detalę iš v i e n o d o s formos. Vaizdžiojo brėžinio radimas pagal brėžinį. Aiškinant sutartinius ženklus ir žymėjimus. s u p a p r a s t i n t i i r kt.

I š n a g r i n ė j u s v a d o v ė l i o 126 p a v e i k s l ą . k a d n e s u p r a n t a . dėl to braižymo tvarka nekelia abejonių.1. s u j u n g t i stačius k a m p u s duoto spin­ dulio lankais. Nustatęs. K a d tokios analizės reikia. 4. kaip buvo r e k o m e n d u o j a m a ir kitais atvejais. k a d n e s u ­ vokia. Po to braižomi sujungimai. kad m o k o m a j a m e darbe būti­ nai reikia atlikti atvaizdų grafinės sudėties analizę. T u o m e t vaikų d ė m e s į g a l i m a su­ telkti į konkrečias žinias. m o k y t o j u i t e n k a p o d u tris k a r t u s p a s a k o t i : i š p r a d ž i ų d a r y k š i t a i p . o g i m i n i n g ų u ž d a v i n i ų v i s u m ą . Š a b l o n o b r ė ž i n i o dešinėje pateikti tie g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o v e i k s m a i . m o k i n y s n e s u p r a n t a . Teiginių. c) vaizdo mastelis. Atvaizdų skaitymas: a) atvaizdų charakteristika. k a d ' d a u g e l i o brė­ žinio taškų ir linijų padėtį iš anksto nustato brėžinyje pateikti m a t m e n y s . N o r i n t nubraižyti brėžinį. mokytojas turi. p a s k u i t a i p i r 1. k a d n e ž i n o . Tačiau dažnai mokinys negali jų pritaikyti praktiškai. m o k i n y s pritaikys įgytas žinias. k u r i u o s vaikai turi įsigyti prieš p r a d ė d a m i mokytis braižybos. B e n d r a s s u s i p a ž i n i m a s su brėžiniu. kaip p a r o d y t a v a d o v ė l i o 124 p a v e i k s l e . įgyja b r a i ž y m o ir m a t a v i m o įgūdžių. J a u p r a d i n ė s e klasėse ( I — I I I ) s u s i p a ž į s t a m a s u dau­ geliu plokščių ir erdvinių figūrų sąvokų. kaip b r a i ž y t i . taip p a t sujungti . taip pat k a m p ų braižymo bei dalijimo su skriestuvu ir l i n i u o t e . b) medžiaga. G E O M E T R I N I S B R A I Ž Y M A S P r o g r a m a rekomenduoja nuosekliai mokyti geometrinio brai­ ž y m o e l e m e n t ų . išeitis aiš­ ki — tokios a n a l i z ė s reikia mokyti. mokytojo k l a u s i m a i iš p r a d ž i ų turi pratinti m o k i n i u s skaityti brė­ ž i n i u s n u r o d y t a t v a r k a . N e g a l i ne dėl to. Jeigu mokiniai iš anksto supažindinami su planimetrinėmis sąvokomis kartu su stereometrine propedeutika. ku­ rių reikia darbui atlikti. 3. Braižybos vadovėlyje a t s i ž v e l g i a m a į geometrijos turinio ir m o k y m o m e t o d ų p a k e i t i m u s ir tas ž i n i a s bei m o k ė j i m u s . kurių padėtis nurodyta m a t m e n i m i s ir kurioms nubraižyti papildomų grafinių veiksmų nereikia. sprendžiant planimetrijos uždavinius. M o k y m o pradžioje pirmą ir trečią p u n k t ą reikia s u j u n g t i . m e d ž i a g ą apibendrinti. b) bendra daikto forma. . G e o m e t r i j o s k u r s a s dėstomas naudojant erdvines figūras ir pertvarkymų idėjas. Daikto gabaritiniai matmenys. . o a n t r ą p u n k t ą visai praleisti. 2. J e i g u jis p a m i r š o arba žino netvirtai. tuo daugiau laimėsime. B u s k a l b a m a apie atvaizdo kontūro brėžimo tvarką.) Tai yra b e n d r a s visokių s u j u n g i m ų braižymo elementas. n a u d i n g a remtis braižy­ mo metodais. Ar visuomet tai s u p r a n t a moki­ nys?! B ū t e n t dėl to. rodo dar vienas faktorius. K i t ų t a š k ų ir linijų p a d ė t i s r a n d a m a b r a i ž a n t . Tai p a d e d a susidaryti darbo su įrankiais įgūdžiams. Antrajame etape metodiniu požiūriu geriausiai brė­ ž i n i u s skaityti p a g a l p l a n ą . aiškų. Todėl va­ dovėlyje nėra viena kitai s t a t m e n ų linijų brėžimo su skriestuvu ir liniuote.smailųjį ir bukąjį k a m p ą . Visa tai turi m o k y t o j ą įtikinti. P a ­ vyzdžiui. P a g r i n d i n i o įrašo skaitymas: a) daikto pavadinimas. k a i j ų reikia b r a i ž a n t d a i k t ų b r ė ž i n i u s (žr. b ū t i n a i reikia rasti j u n g i m o c e n t r ą ir taškus. T o k i a a n a l i z ė p a v a i z d u o t a v a d o v ė l i o 126 p a v e i k s l e . Aišku. kad mes išanalizavome šabiono_ vaizdo grafinę sudėtį. Reikia mokyti spręsti ne atskirai pateiktą uždavinį. gali pasižiūrėti į užrašus arba į vadovėlį. M a t m e n ų . kad t a m uždaviniui išspręsti reikia n u b r ė ž t i 60° k a m p ą . smailiojo ir bukojo k a m p o j u n g i m ų braižymo būdą. Iš pradžių r a n d a m i taškai ir b r ė ž i a m o s linijos. p a r o d y t a vadovėlio 1 2 1 p a ­ veiksle. B r a i ž a n t bet kokį s u j u n g i m ą . S p r e n d ž i a n t geometrijos uždavinius. P a v y z d ž i u i . N u m a t o m a p l a č i a i t a i k y t i m o k i n i ų p e r m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgy­ tas žinias. k a i p m o k i n i a i (su­ p r a t o brėžinį. n e s d a r n e ­ į p r a t ę s a n a l i z u o t i g r a f i n ė s v a i z d ų s u d ė t i e s . artimais braižybos kurse taikomiems metodams. o v ė l i a u — k o n t r o l i u o t i . sutartinių ženklų ir įrašų skaitymas. § 11. Tai s u p r a n t a m a ir nekelia abejonių. reikia atlikti t a m tikrus geometrinio braižymo veiksmus. § 4 ) . kurį g e o m e t r i n i o braižymo e l e m e n t ą reikia taikyti konkre­ č i u atveju. D ė s t y d a m a s geometrinio braižymo būdus. 5. Y p a č s v a r b u p a b r ė ž t i . . k a d bū­ t i n a i reikia rasti j u n g i m o centrą ir j u n g i m o taškus. M o ­ kinys mechaniškai laikosi pateiktos braižymo tvarkos. M o k y d a m i e s i vaikai kar­ tu sužino apie dvimatę ir trimatę geometriją. išmokyti m o k i n i u s geometrinio braižymo elementų n ė r a sunku. "kurie m u m s a t r o d o v i s a i a i š k ū s . apie kurią buvo kalbama anksčiau. (Kaip tai atlikti. kurios g a u n a m o s skaitant brėžinį. o k l a u s i m a i s yra t i k r i n a m o s m o k i n i ų žinios arba jais nukreipiamas mokinių dėmesys į vienas ar kitas n a g r i n ė j a m o b r ė ž i n i o a p i p a v i d a l i n i m o bei j a m e a t v a i z d u o t o daik­ to formos ypatybes. o dėl to. numatyta nau­ dotis braižymo įrankiais. D ė l to y p a t i n g ą r e i k š m ę įgyja a n t r a b r ė ž i n i o a n a l i z ė s kryptis. — v a i z d ų g r a f i n ė s s u d ė t i e s a n a l i z ė . jų grafinė veikla būna sėkminga.1. Ji p a d e d a taikyti įgytas ž i n i a s praktikoje ir p a l e n g v i n a mokytojui sistemin­ gai išdėstyti geometrinio braižymo elementus. Mokiniai IV—VI klasėje įsisavina pagrindines geometrines sąvokas.Vadinasi. Be t o . J u o a n k s č i a u ir n u o s e k l i a u to mokysime. t i k s l i n g i a u pateikti b e n d r ą sta­ čioj o. c) daikto dalių forma.

iš anksto pažymėjus dalijimo taškus. a p s k r i t i m o d a l i j i m o bei įbrėžtų d a u g i a ­ k a m p i ų b r a i ž y m o u ž d a v i n i a i n a g r i n ė j a m i k a i p e k v i v a l e n t u s i r kt. daugiau jo nekartoja. atskirais atvejais g a l i m e p a s a k y t i štai ką. . V a d o v ė l y j e pateikti du į b r ė ž t o j a p s k r i t i m ą l y g i a k r a š č i o tri­ k a m p i o braižymo būdai. k a m p a i n i o viršūnės su­ t a p d i n i m a s su erdvės arba linijos tašku. A p s k r i t i m o d a l i j i m o į p e n k i a s l y g i a s d a l i s su s k r i e s t u v u ir rei­ š i n a vadovėlyje nėra. kaip ką tik b u v o /paaiškinta.Vadinasi. M o k y t o j a s š į r e i k a l a v i m ą p a b r ė ž i a v i e n ą k a r t ą ir. To paties uždavinio braižymo įvairiais budais r a c i o n a l u m a s išreiškiamas formule: G e o m e t r i n i o braižymo b ū d a i neracionalūs blogai parinkus įran­ kius. B r a i ž a n t dviem k a m p a i n i a i s ir skries­ t u v u . Apskritimo dalijimo ir įbrėžtų d a u g i a k a m p i ų braižymo uždavi­ niai vadovėlyje pagal sprendimo būdą nelaikomi skirtingais. a i š ­ k i n d a m a s kitus sujungimus. i š a n k s t o n e p a ž y m ė j u s d a l i j i m o taškų. įrankio krašto n u s t a t y m a s apskritimo liestinei brėžti. pateikti viduri­ nės mokyklos braižybos ir geometrijos vadovėliuose. o .s. P i r m u atveju — reišina p a k e i č i a m a liniuote ir kampainiu. k a m p a i n i u ir reišina. kai duota kraštinė. kad n e g a l i m a šiuo metu vadovėlyje m o k i n i a m s pateikti atskirų ir racionalesnių b r a i ž y m o b ū d ų . 1 H.o. svarbus d a r vienas klausimas — braižymo metodų racionalumas. . jis p a l e n g v i n a ir s a v o . Visos kitos p a g r i n d i n ė s operacijos yra . k a m p a i n i u ir reišina arba skriestuvu ir dviem kam­ painiais. k h e. kiek p a r e n g i a m ų j ų ir kiek grafinių operacijų reikia atlikti t a i k a n t įvairius g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o būdus.H0HajibH0CTH reoMeTpiwecKHX n o CTpoeHHii uiKOJifaHoro Kypca TCpieHKH. c). P a s t a r a i s i a i s m e t a i s š i u o k l a u s i m u p r a d ė t i moksliniai tyrinėjimai. C e r n e c k i s p r i ė j o i š v a d ą . — p a p r a s č i a u s i o s p r e n d i m o o p e r a c i j ų skaičius. ar racionalūs geometrinio braižy­ mo budai per braižybos ir m a t e m a t i k o s p a m o k a s . C i a r a c i o n a l i a u b r a i ž y t i n a u d o j a n t rei­ š i n a i r k a m p a i n į s u 60° k a m p u . r a c i o n a l u m o k o e f i c i e n t a s s u m a ž ė s iki 7 7 % . XapbKOBCKoro rocneflHHCTHTyTa (})H3BOcnHTaHHS». b r ė ž i a m o s nereikalingos tiesės. Bbin. kai i š a n k s t o n e p a ž y m ė t i apskri­ t i m o d a l i j i m o t a š k a i ( 1 1 8 p a v . a). matlankio) kraštą. 3. R K = ^ r • 100%. metodiniuo­ se l e i d i n i u o s e ir kt. šį u ž d a v i n į g a l i m a pateikti kaip vienodai nutolusių n u o duotos tiesės arba kreivės taškų geometrinės vietos n u s t a t y m o tikslą (čia j a u l i e č i a m e t e m ą . vieno įrankio keitimas kitu braižant. k a m p a i n i o per­ kėlimas arba jo pasukimas apie tašką brėžinio plokštumoje. a t l i k ę s š į d a r b ą '. g a l i m y b ė s .braižymo. netinkamai juos naudojant. Jie aprašyti dauge­ lyje m e t o d i n i ų d a r b ų . t. Tačiau autoriai m a n o . A n t r u a t v e j u — b e r e i k a l o k e i č i a ­ m a s skriestuvo kojelių žingsnis. Buvo tyrinėjami geometrinio braižymo būdai. ir m o k i n i ų darbą. b . vidurinių mokvklų — 5 9 — 6 2 % ir ž e m i a u s i a s yra geometrijos v a d o v ė l i u o s e — 3 7 — 4 5 % . apskritimų dalijimo ir įbrėžtų daugiakam­ pių braižymo. k a m painio) krašto s u t a p d i n i m a s su tašku. čia p. P a r u o š i a m o s i o s operacijos yra šios: liniuotės (reišinos. skriestuvo kojelių žingsnio keitimas.grafinės: tiesės b r ė ž i m a s p a g a l liniuotės (kampainio. Tuo požiūriu vertindami naujo vadovėlio geometrinio braižy­ mo būdus. taško žymėjimas pieštu­ ku. liestinių ir jun­ g i m ų b r a i ž y m o . HccjieAOBanne pau. ^Racionalesnis yra braižymo su reišina ir k a m p a i n i u s u 60° k a m p u b ū d a s . Jeigu mokytojui pavyksta keletą kurso skyrių išdėstyti api­ b e n d r i n t a i . negu braižyti su skriestuvu. M a ž i a u r a c i o n a l u s b r a i ž y ­ m a s su skriestuvu ir reišina iš anksto p a ž y m ė j u s . X X X I V . T r e č i u atveju — per plačiai taikomas „klasikinis įrankių derinys — s k r i e s t u v a s — l i n i u o t ė " . Vienas m o k y t o j a s . n e s dėl t o s u n k i a u b ū t ų i š d ė s t y t i m e d ž i a g ą i r pa­ didėtų vadovėlio apimtis. s a n . N .. o po to j u n g i m o taškus — tai sujungimų braižymo metodų a p i b e n d r i n i m o r e z u l t a t a s . j e i sta­ t a u s k a m p o kraštinių j u n g i m a s duoto spindulio lanku bus brai­ ž o m a s skriestuvu ir reišina. k a d a u k š t ų j ų m o k y k l ų ir tech­ nikumų braižybos vadovėliuose pateiktų geometrinio braižymo elementų r a c i o n a l u m a s neviršija 7 2 — 7 9 % . reikalavimas iš pradžių rasti j u n g i m o centrą. P a t y r ę mokytojai per d a u g m e t ų i š b a n d ė įvairius geometriniobraižymo metodus ir atrinko racionaliausius. XapbKOB. šimtaprocentinis racionalumo koeficientas pasiekiamas naudojan­ tis skriestuvu. n e s tas b r a i ž y m o m e t o d a s yra n e r a c i o n a ­ lus. — «yųeH. laikantis atgyvenusių geometrinių tradicijų. 1960. B r a i ž a n t dviejų bendros padėties susikertančių tiesių j u n g i m ą .) j u n g i m o b r a i ž y m o m e t o d a s b u s r a c i o n a l u s (koeficientas 1 0 0 % ) .dalijimo taškus ( 1 1 8 p a v . M. Nagrinėjant geometrinio braižymo elementus. nepakankamai įvertinamos konstrukcinės kampainio. kuri bus e i n a m a v ė l i a u ) . . . N e s i g i l i n a n t į teoriją. k a d tie u ž d a v i n i a i b r a i ž y m o r a c i o n a ­ l u m u nėra ekvivalentiški. p a g a l s p e c i a l i a i j o p a r u o š t ą m e t o d i k ą a p ­ skaičiavo. CepHH MaTeMa-nnecKaH. Buvo tyrinėjami visi tiesių brėžimo. mat­ l a n k i o s k a l ė s i r kt. T y r i m a i r o d o . figūrų . a p s k r i t i m o a r b a l a n k o b r ė ž i m a s s k r i e s t u v u . — faktinis operacijų sknicius. Buvo pateikta išanalizuoti. k a m p ų braižymo ir dalijimo. pieštuko s m a i g a l i o arba skriestuvo adatos s u t a p d i n i m a s su skalės p a d a l a . atkarpų dalijimo. li e p h e u. Tą patį g a l i m a pasakyti ir apie įbrėžto į a p s k r i t i m ą taisyklin­ g o š e š i a k a m p i o b r a i ž y m ą . Vadovėlyje p a t e i k t a s b e n d r a s dviejų tiesių (124 pav. s . taško b r ė ž i m o p a g a l d u o t a s dvi j o projekcijas i r elipsės braižymo atvejai.

D a b a r jiems galima aiškinti m a t m e n ų rašymo tvarką. rodyklės (skritulėliai su r o d y k l ė m i s ) . k a i v a i k a i d a r t i k s u s i p a ž į s t a . kad kuo geriau būtų galima išdėstyti brėžinyje visus b ū t i n u s j o v a i z d u s . . kaip pa­ rinkti svarbiausiąjį vaizdą. Kurso dėstymo pradžioje m o k i n i a m s . r o d a n t i s dviejų cilindrinių skylių p a d ė t į . K o k i a t v a r k a braižyti . išskirti daiktą s u d a r a n č i u s g e o m e t r i n i u s k ū n u s ir nustatyti jų tarpusavio p a d ė t į . m e t o d i n ė j e l i t e r a t ū r o j e yra įvai­ rių n u r o d y m ų . Reikia t r u m p a i paaiškinti. P r i e š n a g r i n ė j a n t šį skyrių. ESKIZŲ BRAIŽYMAS 7 pav.matmenų r a š y m o taisyk­ lės buvo pateikiamos atskirais pavyzdžiais. kur ir koks m a t m u o turi būti brė­ žinyje. kad m a t m u o . J a i m o k y t o ­ j a i g e r a i ž i n o . kaip rašyti daikto atskirų geo­ m e t r i n i ų elementų tarpusavio padėties m a t m e n i s . T a m tikslui § 14 pateiktos užduotys iš statmenųjų. Iš p r a d ž i ų m o k i n y s turi išskaidyti daikto formą į p a p r a s t u s g e o m e t r i n i u s k ū n u s . kaip ir kitose panašiose iliustracijose m o k i n i o p a s t a n g o s spręsti u ž d a v i n į n u k r e i p i a m o s t a m tikra kryptimi. Tai yra svar­ b i a u s i a s šio m o k y m o p e r i o d o u ž d a v i n y s . M o k i n i a i j a u yra p a s i ­ r u o š ę a n a l i z u o t i s u s k a i d y t o j g e o m e t r i n i u s k ū n u s daikto formą. m a t m e n ų r a š y m o įgūdžiai turi būti nuolat tobulinami. Kad m o k i n i a m s būtų lengviau mokytis. n a g r i n ė j a n t iliustra­ cijas. nagrinėjant matmenų rašymo klausimą. i š aksonometrinių į statmenąsias. Sis k l a u s i m a s yra s u d ė t i n g a s -dėl t o . kurie m a t m e n y s k o o r d i n u o j a daikto a t s k i r ų elementų tarpusavio padėtį. S p r e n d ž i a n t . ir paaiškinti. reikia a p i b e n d r i n t i ir įtvirtinti anks­ čiau įgytas m a t m e n ų rašymo žinias. reikia tik šiek tiek s u p a p r a s t i n t i m o k i n i ų s a v a ­ rankiško darbo reikalavimus. kad jie pa­ dėtų įtvirtinti m a t m e n ų r a š y m o m e d ž i a g ą ir u g d y t ų m o k i n i ų erdvi­ nę vaizduotę. P i r m a s — mokyti brėžti daikto simetrijos ašis (kur jų reikia) ir g a b a r i t i n i u s s t a č i a k a m ­ pius. kurios atkreipia dė­ mesį į tam tikrą brėžinio dalį. g a n a s u d ė t i n g a s m a t ­ menų rašymo uždavinys gerokai palengvėja.. T o k s yra p i r m a s šio m o k y m o etapo u ž d a v i n y s . žinoti. Taigi. kuriose pavaizduota t a m tikra taisyklė. Tokį plakatą tikslinga n a u d o t i iš pat pradžių apibendrinant m a t m e n ų r a š y m o taisykles. § 13. nes jie neturi reikiamo p a t y r i m o .su j i e m s n a u j a g r a f i ­ n i o d a r b o f o r m a .. kad. J a m e yra įvairūs m a t m e n ų r a š y m o at­ vejai. o po to § 14. k u r i a m e yra įvairių m a t m e n s r a š y m o atvejų.eskizus. kaip išdėstyti arba iliustruoti eskizų b r a i ž y m o tvarką. ra­ š o m a s ne nuo kraštų. D a i k t o . V a d o v ė l y j e m a t m e n ų r a š y m a s a i š k i n a m a s įvade. . M o k i n y s iš pra­ džių įrašo kiekvieno geometrinio kūno dydžio matmenis.§ 12. P a t i e m s m o k i n i a m s tai atlikti iš p r a d ž i ų sunku. k u r i u o s j ų taikyti i r kt. k a d d a r n e g a l i m a m o k i n i ų m o k y t i t ų m a t m e n ų rašymo būdų. v a i z d u s braižyti e i n a n t nuo „dalies į v i s u m ą " . paaiškinti detalių m a t a v i m o b ū d u s . n a g r i n ė j a n t šį paragrafą.formą s u d a r a n t y s k ū n a i 107 p a v e i k s l e nuspalvinti. p r o j e k c i j ų p e r k e l t i m a t m e n i s į a k s o n o m e t r i n ė s ir. Tokių pačių spalvų yra jų vaizdieji brėžiniai. D a b a r p a g e i d a u j a ­ ma m a t m e n ų rašymą aptarti visapusiškai. kodėl taip reikia. j o k i ų es­ kizų braižymo metodų esminių pakeitimų nereikia. pravartu remtis 7 pa­ veiksle p a r o d y t u p l a k a t u . o antru atveju — „nuo visumos į d a l į " . Sito mokyti reikia nuosekliai. Trys jų yra visų pripažinti. k a d r e i k i a p r a t i n t i m o k i n i u s n a g r i n ė t i daiktą kaip geometrinių kūnų „ s u m ą " arba „skirtumą" ir braižyti vaizdus: pirmu atveju „ d i d i n i m o " būdu. T a č i a u mokytojas turi žinoti. o tarp jų centrų. a t v i r k š č i a i . lai'kantis s p r e n d i m o sistemos. k ą p a t a r t i . S i o skyriaus p r a t i m u s p a g e i d a u j a m a pateikti taip. M a t m e n ų rašymą brėžiniuose mokytojas turi nuolat prisi­ minti. Sią užduotį mokiniai atliks išmokę a n a l i z u o t i brėžinį. pridedant vieną daikto dalį prie kitų visuose vaizduose. atliekant pagalbinius pratimus. nustatyti vaizdų skaičių ir kokia tvar­ ka braižyti eskizą atsižvelgiant į daikto formą. sprendžiamas Antras uždavinys — išaiškinti. T u o m e t u . y. kuriuos taiko konstruktoriai arba technologai brai­ ž y d a m i brėžinius. p r a t i m u s t i k s l i n g a skirti tik t i e s i o g i a i į t v i r t i n a n t m o k o m ą j ą m e ­ džiagą. K a d a n g i šis d a r b a s d a b a r l a b a i s v a r b u s . t. Po to plakatą g a l i m a n a u d o t i mokinių apklausai arba po­ kalbiui su jais. MATMENŲ RAŠYMAS BRĖŽINIUOSE R a š a n t m a t m e n i s svarbu laikytis t a m tikrų taisyklių. Toliau einant kursą. kokius m a t m e n i s ir kur brėžinyje reikia įrašyti. reikia žinoti. apibendrinti tas žinias n a g r i n ė j a n t brėžinį. o po to daiktą sudarančių geometrinių kūnų tarpusavio padėties matme­ nis. Reikia pa­ brėžti. P a p r a s t a i šios t e m o s m e t o d i n ė s rekomendacijos nurodo. (Kiti d u n u r o d o . V a d i n a s i .

Toks būdas labiausiai lavina mokinių erdvinę vaizduotę. J e i g u . p a t i k s l i n a m a iškyšų.) ' 1. D a i k t ą apžiūrėti reikia labai atidžiai prieš p r a ­ d e d a n t dirbti. Vadinasi. 4) kad prieša­ kinė daikto pusė būtų ne nugręžia ar pakreipta. didelę reikšmę turi suvokimo ir veikimo pro­ c e s ų ryšys. kuriuo jau iš dalies buvo galima remtis braižant brėžinį. jie ne brai­ žė. kaip mokinys supranta mokytojo aiškinimus.— P. o p e r a v i m u d a i k t a i s . Daiktas paviršutiniškai a p ž i ū r i m a s iš visų pusių jo bendrai formai suvokti. kad m o ­ kinių „protinių" veiksmų m e t o d u s reikia formuoti pereinant nuo „išorinių" prie minties veiksmų. kuri d e r i n t ų s i su šiuo m o m e n t u b r a i ž o m u vaizdu. B r a i ž a n t eskizus. mokiniai realiai nesuvokia jų padėties natūroje ir negali jų įsivaizduoti. vadinasi. išty­ rus. Vadinasi. kaip elgiasi mokiniai braižydami eskizą. Sia veikla m e s per m a ž a i d o m i m ė s . Čia labai svar­ bu. k a i p r e i k i a dirbti. m a ­ t y m a s vyks teisingai. . skylių ir t. nesusidarys mokomojo darbo metodų. g a l i m a atskleisti. Kitaip mokiniai neįsisavins žinių. 7) ir tvarkingai n u o p r a d ž i o s iki g a l o . tai. liečia tiktai vieną m o k y m o proceso dalį — dėstymą. kaip reikia braižyti eskizą. kaip mokiniai moka „matyti" daiktą jį stebėdami ir vaizduoti plokštumoje. Iš anksto n e p a k a n k a m a i išanalizavus daikto formą. bet deramu atstu­ mu. dar blogiau. M o k i n i a m s reikia tai nurodyti. J. nuo objekto stebėjimo sąlygų. d a ž n a i j i e atvaizdus tiesiog piešia tokius. stebėdami daiktą ir išskirdami iš pradžių arčiau. A n t r u atveju m o k i n i a i į s i m i n ė v a i z d ą ir m i n t y s e iš d a l i e s atkūrė jį. 8) prie kiekvienos dalies apsistodamas tol. &9 . Tokiomis objekto stebėjimo sąlygomis. ir m i n t i n o u ž d a v i n i o s p r e n d i m ą pakeičia realiu 1 v e i k s m u s u d a i k t u . bet atsukta tiesiai. jau nepaveiks. Tikrovės objektų stebėjimo m e t o d a i turi tiesioginį po­ v e i k į projekcijų b r a i ž y m o m e t o d a m s . k a d vaikus reikia mokyti s t e b ė j i m o m e n o . o d i r b a n t j i s p a i m a m a s į r a n k a s tik a t s k i r ų jo d a l i ų formai patikslinti. prik­ lauso m o k i n i ų darbo m e t o d a i ir pobūdis. B e to . 1986. susiformavo savaime. 9) k o l v i s k a s b u s tiksliai su­ vokta s u v i s a i s s k i r t u m a i s . Daiktas stebimas šiais etapais: (Prieš p r a d e d a n t braižyti eskizą. 6 ) t u o m e t apžiūrėtų jo atskiras dalis. A. forma bei p a d ė t i s . remiantis daikto erdviniu vaizdiniu. jis „Didžiojoje didaktikoje" nurodė: „Kai n o r i m e tikrai matyti. 5) k a d a k y s i š p r a d ž i ų a p i m t ų daiktą visą. Pavyzdžiui. k a s susiję su kiekvieno m o k i n i o veikla (protiniais ir praktiniais v e i k s m a i s ) . 2) nelabai toli. B e to. įdubų. P i r m u atveju. M o k i n i a i p a p r a s t a i daiktą stebi ir b r a i ž o k a r t u . O ji svarbi. Tai verčia vienu atveju mokymo procese r e m t i s . A p m ą s t ę s . stengiasi įsivaizduoti daiktą tokioje erdvinėje padėtyje. o trečiu — o p e r a v i m u v a i z d i n i a i s (daiktas ir stebėjimo t a š k a s n e ­ kinta) . K a i -daikto d a l y s . mokiniai. kitu atveju — r e g i m o j o s u v o k i m o są­ lygų keitimu (nejudamai padėtas daiktas stebimas iš visų p u s i ų ) . k a i p m o k i n i a m s parodyti 'daiktą. daiktas turi nejudėti. n e p a s t e b i n t mokytojui.ne kaip nors iš šono. b r a i ž y d a m i . i. P i r m i a u s i a j i e k r u o p š č i a u tyrinėjo daiktą.Netgi n u o l a t aiškinant daikto stebėjimo tvarką ir jo tikslus. bet ne kokioje nors kitoje pdėtyje. dėl to vėl p a d a r ė keletą spe­ cifinių k l a i d ų. y. J u k g a l i m a žiūrėti g a n a ilgai ir n e p a s t e b ė t i to. pavyzdžiui. K o m e n s k i s atkreipė dėmesį. iki šiol n e t u r i v i e n i n g o s n u o m o n ė s nei metodininkai. labai m a ž a i turėjo įtakos mokinių veiksmų pobūdžio pakeitimui. objektą tyrė detaliau. yra y p a t i n g a s p r o c e s a s . K a i p vystosi e s k i z ų b r a i ž y m o m e t o d a i . o bent vienos neišlaikius. Kol i š s i a i š k i n s i m e šių trijų m e t o d ų reikšmę. bet m o k i n i a i to n e d a r ė . i. o po to toliau esančias dalis. m o k y t o j o n u r o d y m a i . O matyti g a l i m a įvairiai. 2. braižydami eskizą. P e d a g o g i n i a i r a š t a i . r e m d a m a s i s tuo.. J a u J. b r a i ž a n t eskizą. o piešė d a i k t ą iš s t e b i m o s p a d ė t i e s ( m i n t y s e jo n e p e r t v a r k y ­ d a m i ) .Sios ir daugelis kitų t i n k a m ų rekomendacijų. V I I — I X klasės mo­ k i n i a i s t e n g i a s i i š k a r t o p r a d ė t i b r a i ž y t i e s k i z ą . tai jokie n u r o d y m a i . Kaip t o k i a m s t e b ė j i m u i v a d o v a u t i . bet tiesiai prieš akis. kai m o k i n i a i galėjo daiktą pasukti. V i s ų š i ų s ą l y g ų t i k s l i a i l a i k a n t i s . kaip jis m a t o daiktą. D a u g e l i u atvejų m o k i n i a i . Kita jo dalis — m o k y m a s i s . S i u o atveju formavosi a i š k e s n i s daikto vaizdinys. M o k i n y s darbą atliks savaip. — K. 3) . m o ­ k i n i a i dirbo kitokiais d a r b o m e t o d a i s . D a u g u m a pripažįsta. braižydami eskizą. J i s ski­ riasi nuo stebėjimo.— visai nevyks a r b a vyks b l o g a i " '. nei psichologai.daiktų s t e b ė j i m o m e ­ todai nesuformuoti arba. N o r s mokytojas ir siūlė prieš pradedant braižyti stebėti ir išnagri­ nėti daikto formą ir jo konstrukciją. d a u g i a u rėmėsi erd­ viniu vaizdiniu ir pačiomis braižomomis projekcijomis. kokius mato. turi­ me d a i k t ą 1) padėti prieš akis.daikto b r ė ž i n į i š n a t ū ­ ros. Trečiu atveju d a u g i a u s i a buvo o p e r u o j a m a minti­ nai. s u t a p d i n a m o s plokštumoje. kuriomis n e g a l i m a pa­ keisti j o erdvinės padėties. E s a n t n e k i n t a m o m s objekto ir stebėjimo taško p a d ė t i m s . į v a i r i a i i š s i d ė s č i u s i o s e r d v ė j e . Atidžiai t i r i a m o s daikto dalys. kurios yra pa­ k a n k a m a i gerai ž i n o m o s . kai ruošiamasi braižyti brėžinį (eskizą) s t a t m e n ų j ų projekcijų s i s t e m o j e . dėl t o p a d a r ė d a u g klaidų. Daikto stebėjimas. stebėkime. ruošiantis braižyti piešinį. ko reikia. mokiniai nemoka jų sujungti brėžinyje. Komenskis. 231. bet g a l i m a laisvai p a s i r i n k t i s t e b ė j i m o tašką (stebėjimo iš įvairių pusių m e t o d a s ) . braižant eskizą. T a č i a u patys „išoriniai" veiksmai p a r e n k a m i skirtingai. . i š s a u g o d a m i daikto dalių erdvines savybes ir santykį. . vėliau b r a i ž o m a ­ me eskize trūko detalių.

pavyzdžiui. P r i e š p r a d e d a n t n a g r i n ė t i t e m ą ^Kir­ t i m a i ir pjūviai" per pirmą p a m o k ą . Yra devyni ž y m ė j i m a i . y. kuriuose kertančiosios plokštumos n e s u t a m p a su detalių simet­ rijos p l o k š t u m o m i s . Todėl. nes daugelis jų. kaip jie vaizduoja jį plokštumoje. Vadovėlio autoriai labai atsargiai iliustravo pjūvio braižymą. Reikia atkreipti dėmesį j vieną šios temos iliustracijų p a n a u ­ dojimo momentą. esanti tarp stebėtojo ir kertančiosios plokštumos. taip. 4 — n u b r a i ž y k k i r t i m u s tų daikto vietų. o po to — pjūviai. p a g a l kurią bus b r a i ž o m a s jo eskizas. vadovėlio 7 skyriuje. b r a i ž y d a m i . ku­ riose p a v a i z d u o t o s k e r t a n č i o s i o s p l o k š t u m o s .3. 2 2 p a r a g r a f e pateikti tik m e t a l ų . Prieš prade­ dant aiškinti „pjūvio" sąvoką. 3 užduotyje — rasti k l a i d a s kirtimuose. norint patikslinti kurios nors dalies formą. Atidžiai stebima daikto forma. Mokydamiesi piešti. Iš p r a k t i k o s ž i n o m e . nors iš pradžių ir nepateikta kirtimų. k u r i a m e kir­ t i m a s a p i b r ė ž i a m a s kaip atvaizdas figūros. 3 0 6 — 6 8 . o po to ji paaiškinta. t a i n e t e i s i n g a s daikto stebėjimas gali labai pakenkti mokinių erdvinės vaizduotės vystymuisi. P r i r e i k u s g a l i m a p a a i š k i n t i š į a t v e j į n a g r i n ė j a n t 162 p a ­ veikslą. mokiniai pri­ eina išvadą. m i n t y s e p a š a l i n a m a . nes daugelis gamybinių ir mokomųjų brėžinių braižomi taikant pjūvius ir kirtimus. kad kai kurių detalių formai perteikti brėžinyje anksčiau nagrinėtų atvaizdų — vaizdų ir k i r t i m ų — n e p a k a n k a . 181 i r 183 p a v ! ) . nors su pjūvių klasi­ fikacija m o k i n i a i s u s i p a ž i n s šiek tiek vėliau. P r o g r a m o j e jai nagrinėti skiriama d a u g laiko. J e i g u šio r e i š k i n i o m o k y t o j a s n e p a s t e b i . V I I I klasės p r o g r a m o j e reko­ m e n d u o j a m a apibendrinti žinias apie projektavimo metodus. Taigi vadovėlyje iš pradžių apibrėžta „pjūvio" sąvoka. a n a l i z u o j a n t n e p i l n u s atvaizdus. (ii . g a u n a m ų kertant keletu plokštumų. P a k a r t o t i n a i paviršutiniškai a p i ž ū r i m a s daiktas tokioje pa­ dėtyje. kuri yra tarp stebėtojo ir kertančiosios plokštumos. parodyta šiek tiek nutolusi. frontalųjį pjūvį. rei­ kia m o k i n i a m s priminti. s k i r i a s k i r t i m a m s n a g r i n ė t i . Išmokti gerai skaityti ir braižyti brėžinius m o k i n i a i gali tik į s i s a v i n ę šią m e d ž i a g ą . pavyz­ d ž i ų .ą 2 . e s a n t i k e r t a n č i o j e p l o k š t u m o j e d e t a l ė s d a l i s išskirta atvaizde storesnėmis linijomis. o jei reikia kuo aiš­ kiau perteikti detalės vidinę formą. N o r i n t p a r a d y t i p j ū v i u i p r i k l a u s a n č i ą k i r t i m o f i g ū r ą (175. Tačiau p a g a l programą „trūkiai" nagrinėjami vėliau. § 14. N u r o d y s i m e k a i k u r i a s v a d o v ė l i o m e d ž i a ­ gos apie paprastuosius pjūvius dėstymo ypatybes. m e d ž i a g ų brūkšniavimas. atitrauk­ t a . S u V I I k l a s ė s m o k i n i a i s reikia s i s t e m i n g a i dirbti. 3 0 5 — 6 8 . ar teisin­ gai nubraižyti atvaizdai. Visų jų aiškinti mokykloje ne­ reikia. vadovėlyje p a r o d o m a . Su kai kuriais kitais grafiniais m e d ž i a g ų žymėjimais mokiniai susipažins vadovėlio 10 skyriuje nagrinėdami statybinius brėžinius. norint patikslinti. jie j a u buvo s u s i p a ž i n ę m o k y d a m i e s i kirti­ m u s ir pjūvius. Kirtimai. daikto dalis. ( B r a i ž a n t eskizą. g a u t o s mintyse per­ kertant daiktą viena ar keliomis plokštumomis. G r e t i n i m o b ū d u vadovėlyje p a r o d y t a . p r a d ė d a m a s nagrinėti pjūvius.Kirtimai ir p j ū v i a i " v i d u r i n ė s m o k y k l o s braižybos k u r s e yra labai svarbi. f o r m u o t i j ų teisingą požiūrį į daiktą. t. Dėl to mokytojas.stebėjimo me­ todus. Vadovėlyje p i r m i a u i š d ė s t o m i kirtimai. jie įprato matyti tris daikto m a t a v i m u s . 2 — nubraižyti iškeltinį kirtimą. S i a m e paragrafe m e s sutelkėme dėmesį į daikto . kurie taikomi braižant eskizus. taip pat ir brėžinių brai­ ž y m o bei skaitymo p r a t i m a i . T o k s p a v y z d y s t e m o j e pateiktas. K I R T I M A I I R P J Ū V I A I T e m a „. V a d o v ė l i o § 2 7 .) v a i z d ų j į brėžinį ir brėžinį statmenųjų projekcijų sistemoje. k a d vien iš j i e m s ž i n o m ų atvaizdų ne visada g a l i m a a i š k i a i į s i v a i z d u o t i d a i k t o f o r m ą . Brai­ ž a n t pjūvį. M e d ž i a g a i įtvirtinti vadovėlyje pateiktos keturios u ž d u o t y s : 1 užduotyje reikia nubraižyti tiktai svarbiausiąjį v a i z d ą su įterp­ tuoju kirtimu.ą galima iškeltinį kirtimą braižyti daikto atvaizdo trūkyje. Siai m e d ž i a g a i n a u j a j a m e vadovėlio leidime skirtas atskiras paragrafas (§ 2 0 ) . Kaip žinoma. kurios atitinka vieną ar kitą jo v a i z d ą . p r a d e ­ d a m a s n u o p r a k t i n i ų p a v y z d ž i ų . A n a l i z u o d a m i tos p a č i o s d e t a l ė s (172 i r 173 pav. 1 ir 2 u ž d u o t į ga­ l i m a atlikti iš rankos. kaip p a p r a s t e s n i at­ vaizdai.) 5. P o t o a p i b r ė ž i a m a s kir­ t i m a s . k a d m o k i n i a m s apie tai reikia dažniau_ priminti. M o k i n i a i turi i š a n a l i z u o t i d e t a l ė s brėžinį ir įsitikinti. kad su tokiais sutartiniais v a i z d a v i m a i s . Vadovėlyje kartu su b e n d r o m i s žiniomis apie pjūvius pateik­ tos ir kai kurios pjūvių žymėjimo taisyklės. a i š k i n a m a s kirtimų išdėstymas brėžinyje. Iliustracijose ta daikto dalis.— taikomas pjūvis ( t a r i a m a s detalės kirtimas viena arba keletu p l o k š t u m ų ) . V a d o v ė l i o a p i b r ė ž i m a s a t i t i n k a G O S T . kad detalės vidinei formai perteikti būtinai reikia dar vieno atvaizdo — pjūvio. n e m e t a l i n i ų m e d ž i a g ų ir medžio žymėjimų pavyzdžiai.) 4. n u b r a i ž o tik p u s ę v a i z d o iš viršaus. Tuo atveju eskizų braižymas duos m a ž a i naudos. kaip detalės a t s k i r ų ele­ m e n t ų formai paaiškinti taikomas kirtimas. Paprastieji pjūviai. Kirtimuose medžiagos grafiškai žymimos pagal GOST-ą 2 . Periodiškai apžiūrimas daiktas. ( B a i g u s braižyti eskizą. k a i p a t v a i z d ų trūkiai. pagal G O S T . todėl vadovėlyje pateiktas atitinkamas tekstas. taiko tokius pratimų pavyzdžius. Todėl daugelis mokinių ir braižydami brėžinį stengiasi įsivaiz­ duoti daiktą tokiose padėtyse.

Š i o s t e m o s m e d ž i a g a a p i e d a l i e s v a i z d o ir d a l i e s pjūvio su­ j u n g i m ą brėžinyje. kodėl vienai ar kitai detalei reikia taikyti vietinį pjūvį. K a r t u v a d o v ė l y j e p a r o d y t a s d a l i e s v a i z d o ir d a l i e s pjūvio j u n g i m a s . kuriuose p a v a i z d u o t i kirtimai ir pjūviai. dalies vaizdo ir dalies atitinkamo pjūvio j u n g i m o ir kt. Brėžinių. daiktų eskizų braižymą taikant pjūvius i r kt.ncTBO. Kad mokiniai juos sąmoningai įsisavintų. : FIpocBemeHHe. e s k i z ų i r kt. 4. S u d ė t i n g i e j i pjūviai. pjūvių braižymą aksonometrijoje. pa­ g a l u ž d a v i n i o s ą l y g ą p e r t v a r k o m i a t v a i z d a i i r b r a i ž o m i n a u j i at­ vaizdai. K o 3 J i o B a «H3yieHHe TeMM «CeqeHHH h pa3pe3bi» no h o b o h nporpaMMe» (IIlKOJia h npon3BO. 1 Detaliai š i metodika išdėstyta knygoje: A . t a i p p a t s t r a i p s n y j e : K ) . pagrindinis ir baigiamasis etapas. apie m a t m e n ų r a š y m ą pjūviuose. k a d s u d ė t i n g i e j i pjūviai v a d i n a m i l a i p t u o t a i s i a i s . 1 9 8 1 . Reikia atkreipti mokytojo dėmesį dar į vieną temos „Pjūviai" d ė s t y m o ypatybę. kuris brėžinyje išsamiai perteiktų daikto formą. kaip braižomi laiptuotieji ir laužtiniai pjūviai. s t i p i n ų i r kt. 2. B o t b h h h h k o b « 0 6 aKTyaJibHbix B o n p o c a x MenoiiHKH očy^eHHH l e p i e m u o * . Nebaigtų brėžinių nubraižymas. Iš pradžių tai vaizdieji atvaizdai — techniniai piešiniai.305—68. : FIpo­ cBemeHHe. T u o re­ miantis. kurių reikia vaizdui paversti pjūviu. esantis m o k i n i a m s pateikiamų uždavinių sąlygose. kad visų šių atvejų n e į m a n o m a detaliai išnagrinėti mo­ kykloje. Tai atitinka G O S T . T o d ė l v a d o v ė l y j e p a t e i k t i tik . T a m tikslui reikia žodinių arba lentelių formos atsakymų. vadovėlyje p a r o d y t a . vietinio pjūvio. 1983. Vadovėlyje rašoma. H . — 106 p." Svarbu j a u mokykloje išmokyti mokinius s ą m o n i n g a i parinkti vieną ar kitą atvaizdą. 3. taip pat ir apie y p a t i n g u s pjūvių atvejus pla­ č i a u išdėstyta kituose v a d o v ė l i o p a r a g r a f u o s e . Pagal etapus 1. k a d 'būtų g a l i m a į v a i r i a i s p r a t i m a i s g e r a i įtvir­ tinti teorines žinias. j u n g t i dalį vaizdo su dalimi p j ū v i o ir kt. atkreipsime dėmesį dar į vieną svarbią aplin­ kybę.P a r a g r a f e „Paprastieji pjūviai" pateikta pjūvių klasifikacija p a g a l kertančiųjų p l o k š t u m ų ipadėtį ir apibrėžtas vietinis pjūvis. P a t e i k s i m e labai efektyvią ir t a u p a n č i ą laiką m o k i n i ų ž i n i ų b e i m o k ė j i m ų f o r m a v i m o m e t o d i k ą .). nustatoma. kuriame nu­ r o d y t a . Reikia pažymėti dar vieną teigiamą minėtos mokymo metodi­ kos ypatybę. nuosekliai a n a l i z u o j a m i daiktų geometrinių elementų atvaiz­ dai. dėstymo apžvalgą. J o s e s m ė ta. Cia m o k y m o procese nuosekliai kinta v a i z d i n g u m o faktorius. Ne mažiau svarbu ir mokėti parinkti patį racionaliausią pjūvį (priklausomai nuo kertančiųjų plokštumų padėties.a s n u s t a t o k u r i o n o r s a t v a i z d o tik b r a i ž y m o taisykles. P a l y g i n u s įvairiais b ū d a i s atliktus ir skirtingo turinio atvaiz­ dus. ) . Brėžinių su pjūviais skaitymas. tai v a d o v ė l i s p a g r i n d ž i a . B a i g d a m i pjūvių. pjūvių priklausomybė duotiems atvaizdams. Mokytojas turi į tai atsižvelgti d a r y d a m a s kalendorinį planą. n o r s m o k i ­ nių grafiniam paruošimui braižybos kurse skiriama mažai laiko. kaip vieno iš sudėtingiausių braižymo būdų. 1977. šią metodiką mokomasis darbas skirstomas į keturis . Šiai t e m a i mokykloje skirta d a u g laiko. ) p a a i š k i n t a . M o k i n i a m s skirtos s a v a r a n k i š k o pjūvių braižymo užduotys turi būti taip sudarytos. M e d ž i a g a a p i e (pjūvius v a d o v ė l y j e d e r i n a m a s u p a p i l d o m o m i s žiniomis. b r a i ž y m a s ) . jei kertan­ čiosios plokštumos susikerta. k a d m o k y m o procesą čia s u d a r o iš eilės einantys parengiamasis. t r ū k s t a m ų b r ė ž i n y j e v a i z d ų . — 128 p .ą 2.e tokio apibrėžimo ir nėra. vadovėlyje apibrėžtas sudėtingasis pjūvis. — M . Brėžinių su pjūviais braižymas. paaiškintos m a t m e n ų rašymo panašiuose detalės atvaizduose taisyklės. sugretinti su brėžiniais. <J>. suformuluoti ir paaiškinti taikomi b r a i ž a n t pjūvius s u p a p r a s t i n i m a i ir sutartiniai v a i z d a v i m a i (išilginiai plo­ n ų s i e n e l i ų . nors G O S T . Aišku. P a g a l k e r t a n č i ų j ų p l o k š t u m ų s k a i č i ų p j ū ­ viai skirstomi į p a p r a s t u o s i u s (kai k e r t a m a viena p l o k š t u m a ) ir s u d ė t i n g u o s i u s (kai k e r t a m a k e l i o m i s p l o k š t u m o m i s ) . ir laužtiniais. T a č i a u . pavyzdžiui. kai brėžinyje briaunos projekcija s u t a m p a su simetrijos ašimi. braižyti n e b a i g t u s a t v a i z d u s ir kt. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s atlikti m e t o d i n i a i darbai įgalino l a b a i racionaliai organizuoti mokymo procesą ir jį gerokai sutrum­ pinti. vėliau — nebaigti brėžiniai ir p a g a l i a u atvaizdai. kad jas atlikti būtų g a l i m a per t r u m p i a u s i ą laiką. Ne 1 ) . parodyta kertan­ čiųjų plokštumų padėtis vaizdžiajame brėžinyje (šiame etape esančios prieš kertančiąja plokštumą detalės dalys neatitraukia­ m o s ) . kaip rei­ kia brūkšniuoti detales aksonometrinėse projekcijose ir techni­ niuose piešiniuose. p j ū v i a i ) . kokią padėtį u ž i m a kertančiosios plokštumos. naudoti kalkę grafiniams d u o m e n i m s a t g a m i n t i . palygini­ mas. n u o kurios p r i k l a u s o geri m o k y m o s i r e z u l t a t a i . pateiktas sudėtingųjų pjūvių žymėjimas. komponuoti atskirai pateiktus vaizdus. j e i g u G O S T . Vadovėlio paragrafe „Pjūviai aksonometrinėse projekcijose"' dėstoma. ir «riyTH coBepuieHCTBOBaHHH MeToflHKH očyieHHH i e p i e H H i o » ( M . po to atskirai pateikiami brėžiniai su pjūviais. todėl pjūvių braižymas įeina į daugelį kitų mokomųjų uždavinių (taško projekcijų. V a d o v ė l y j e a t s k i r a i s p a v y z d ž i a i s (188 ir 189 p a v . M e d ž i a g a taip su­ s k a i d y t a t o d ė l . J i p a d e d a s ą m o n i n g a i i r tvir­ tai įsisavinti m o k o m ą j ą m e d ž i a g ą . jei ker­ tančiosios p l o k š t u m o s yra lygiagrečios. kad pagal kertančiųjų plokštumų padėtį (viena kitos atžvilgiu) sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuo­ tuosius ir laužtinius. kodėl e g z i s t u o j a dvi s u d ė t i n g ų j ų pjūvių rūšys. p a g r i n d i n i a i ir p a p r a s č i a u s i atvejai.

k a d iš dviejų v a i z d ų brėžinyje d a r n e g a l i m a aiškiai suvokti de­ talės formos. po to išmoksta a t p a ž i n t i j u o s brėžinyje.. kad ši metodika duoda labai gerų rezultatų ir padeda išvengti n e m a ž a sunkumų. c) tikrinant mokinių žinias. u ž d a v i n i a i labai p a d e d a įtvirtinti n a u j a i įgytas m o k i n i ų ž i n i a s . su­ t a r t i n į d e t a l ė s s t o r i o ž y m ė j i m ą i r kt. Vietinis vaizdas apribojamas n u t r a u k i m o linija. A n t r a v e r t u s . k v a d r a t o ž e n k l ą . A i š k i n a n t m o k i n i a m s p a p i l d o m ų j ų v a i z d ų paskirtį. pjūvio. todėl. C i a p a r o d y t a i r į t e r p t a s i s kirtimas. KAI KURIOS PRATIMŲ TAIKYMO YPATYBĖS METODIKOS § 15. Kozlovos (Lip e c k a s ) . Aiškiau ji gali būti perteikta t r i m i s vaizdais. patogiau naudotis brėžiniais. ir braižymo bei apipavidalinimo taisykles. vadovėlyje aiš­ k i n a m i vietiniai vaizdai. Iš p i r m o žvilgsnio visi trys tos temos uždaviniai gali atrodyti vienodi — mokiniai turi perskaityti brėžinį. Ja reikia remtis įsisavinant ir detalių brėžinių skaitymo. N. j ų r e i k i a a n k s č i a u į g y t o m s t e o r i n ė m s ž i n i o m s įtvir­ tinti ir p a g i l i n t i . taikomus braižant atvaizdus. mokytojui va­ dovaujant. Be to. t a u p i a u n a u d o j a m a s brėžinio laukas. kuo yra p a n a š ū s ir kuo skiriasi p a p i l d o m i e j i ir vietiniai vaizdai. p a a i š k i n u s p a p i l d o m ą j į vaizdą. 7 skyriaus pradžioje (§ 27) sisteminamos mokinių žinios apie svarbiausiojo vaizdo p a r i n k i m o principus. ) . t a i k a n t b r ė ž i n i u o s e G O S T . kai daikto formai patikslinti iš viso vaizdo reikia tik jo dalies. Aleksejevo ( R y g a ) bei kitų ir m ū s ų per d a u g e l į m e t ų atliktas tiriamasis darbas parodė. Po to apibendrinamos m o k i n i ų įgytos žinios apie detalių brėžinių skaitymą. t r e č i a m e — v a i z d ą iš k a i r ė s . kituose dviejuose — su d v i e m v a i z d a i s . sumažėja darbo sąnaudos. sumažėja gra­ finio d a r b o apimtis. ką ir kaip jie i š m o k o ir kt. kai p a p i l d o m a j a m e vaizde p a r o d o m a tiktai dalis daikto. Reikia pabrėžti. Išaiškinama. Reikia atsižvelgti į tai. Be to. įsisavinti n a u j ą grafinės veiklos formą ir pan. a n t r a m e — nubraižyti v a i z d ą iš viršaus. reikia nu­ rodyti. kad jie taikomi tada. G r u b m a n o (Maskva). M o k i n i a m s reikia parodyti. ) bei p e r t r a u k t i v a i z d a i (223 ir 2 2 4 p a v . i r su­ papil­ Braižybos uždavinių sprendimas turi dvejopą reikšmę. F r o n t a l i a m ir i n d i v i d u a l i a m d a r b u i gali būti t a i k o m i vadovėlyje pateikti už­ daviniai. b) aiškinant naują medžiagą. Taikant vietinius vaizdus.o 2. kuris taikomas atvaizdų skaičiui brėžinyje sumažinti. M e d ž i a g a a p i e t a i p a ­ teikta vadovėlio skyrelyje „Nepilnieji a t v a i z d a i " . kaip braižomi simetrinių figūrų (219 p a v . I. Bendras mokytojų B. tolygiai i š s i d ė s č i u s i ų v i e n o d ų daikto e l e m e n t ų (221 p a v . Pir­ m a m e uždavinyje pateikiamas brėžinys su trimis vaizdais. todėl m o k i n i a m s ir s k i r i a m a nubraižyti trečią — v a i z d ą iš viršaus. bet brėžinyje daikto forma lieka visiškai aiški. reikia atkreipti m o k i n i ų d ė m e s į . T a m tikslui. Vadovėlyje paaiškinta. mokėjimus ir įgūdžius (klasės einamieji ir kontroliniai darbai ir kt. kad vietiniai vaizdai taikomi tais atvejais. Pirmoji braižybos pamoka VIII klasėje skiriama praėjusiais m e t a i s i š m o k t o m s brėžinių braižymo ir skaitymo taisyklėms api­ bendrinti. K a r t a i s p a p i l d o m a s i s v a i z d a s ž y m i m a s kaip ir vieti­ n i s v a i z d a s . T a č i a u taip nėra. būtent tada. Vadovėlyje parodyta. po to j a u savarankiškai p a r e n k a rei­ k i a m u s pjūvius ir jų atlikimo būdą. apie atvaizdų s k a i č i a u s s u m a ž i n i m ą . § 16. Braižybos kurso uždaviniai gali būti sprendžiami įvairiais mokymo etapais: a) ruošiant mokinius nagrinėti naują medžiagą — formuoti naujas sąvokas. t a i k a n t s k e r s m e n s .Mokiniai iš pradžių susipažįsta su pjūviais. o k i t a d a l i s j o k i ų p a p i l d o m ų daikto d u o m e n ų neturi. kad pa­ pildomasis vaizdas g a u n a m a s papildomojoje projekcijų plokštu­ moje. nuosekliai sprendžiant uždavi­ nius ir tuo pačiu metu aiškinant kiekvieną veiksmą (pavyzdžiui. o vietinis — vienoje pagrindinių. Apibūdinsime vadovėlio 5—7 skyriaus p r a t i m ų k a i kurias ypa­ tybes. f BŪTINO IR PAKANKAMO ATVAIZDŲ NUSTATYMAS SKAIČIAUS S i u o p a v a d i n i m u vadovėlio 7 skyriuje pateikta m e d ž i a g a yra labai įvairaus pobūdžio. d a r b o b r ė ž i n i o ir kt. Iš p r a d ž i ų p a k a r t o j a m i brėžinių b r a i ž y m o trijose pro­ jekcijų p l o k š t u m o s e m e t o d o p a g r i n d a i . r e m d a m i e s i brėžinyje vaiz­ duojamos detalės konkrečiomis formos ypatybėmis. apie brėžinyje reika­ l i n g ą atvaizdų skaičių detalės formai perteikti. su kuriais mokiniai susiduria mokydamiesi pjūvių braižymo metodų. Viena. kol suvokia šio v a i z d a v i m o b ū d o e s m ę ir ypatybes. Tačiau labai dažnai papildomasis vaizdas žymimas kaip ir vietinis vaizdas. ) . Todėl pirmiausia jie braižo uždavinio sąlygoje iš anksto nurodytus pjūvius. S i a m e skyriuje a i š k i n a m a apie sutartinius v a i z d a v i m u s paprastinimus. formuojami apibendrinti mokinių grafinės veiklos metodai. frontaliai braižomas brėžinys.). b r a i ž y m ą ) . S p r e n d ž i a n t antrąjį uždavinį.305—68 nustatytus sutartinius vaizdavimus ir supaprastinimus. b r ė ž i n i o s k a i t y m o u ž d a v i ­ nyje reikia ir braižyti: p i r m a m e — nubraižyti brėžinyje t r ū k s t a m a s detalės paviršiaus taškų projekcijas. kaip moki­ n i a i įsisavino vieną arba kitą m e t o d ą . pateikiamos domojo ir vietinio vaizdo sąvokos. . s p r e n d ž i a n t b r a i ž y b o s k u r s o u ž d a v i n i u s . kad. Vietinis vaizdas — tai atskiros apribotos daikto pavir­ šiaus vietos atvaizdas. kai kokią nors daikto formos ypatybę n e g a l i m a perteikti p a g r i n d i n i u o s e vaizduose neiškreipiant formos ir m a t m e n ų .

o . taikant pjūvius. S i s k l a u s i m a s iš dalies yra į d o m u s . T a č i a u svarbiausia šioje temoje — išmokyti m o k i n i u s suvokti brėžinius. k u r i o m i s p a ž y m ė t i i š a r d o m ų s u j u n g i m ų p i e š i n i a i . DETALIŲ TIPINIŲ SUJUNGIMŲ BRĖŽINIAI Bendros žinios apie detalių sujungimų brėžinius. jeigu mokinys ir neišspręs uždavinio. b r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų projekcijų sistemoje ir sche­ miniai atvaizdai). negalės patikrinti savo atsakymo. m o k i n y s turi truputį susimąstyti. įgyja b r ė ž i n i ų t i k r i n i m o į g ū d ž i ų . D i d e s n ę jų dalį reikia p a n a u d o t i sava­ rankiškam darbui ir n a m ų užduotims. Kartais taškų projekcijų braižymą galima pakeisti ž o d i n i u uždaviniu — parodyti (rasti) brėžinyje duoto taško vieną ar kitą projekciją arba rasti visose projekcijose k u r i o n o r s detalės ele­ m e n t o taško atvaizdą. š i a m e v a d o v ė l i o sky­ riuje pirmiausia a i š k i n a m a įvairių s u j u n g i m ų paskirtis. p a v y z d ž i u i . Siij u ž d a v i n i ų g a l i m a r a s t i k i t u o s e vadovėliuose ir pateikti m o k i n i a m s . T a i m a t y t i . mokiniai mokosi analizuoti detalės formą pagal brėžinį s u n e p i l n a i s d u o m e n i m i s . Svarbią vietą turi užimti praleistų linijų b r ė ž i m o u ž d a v i n i a i . tai i š r a i d ž i ų . jei klasė t u o s m e t o d u s g e r a i ž i n o . derinant su kitais. Juos spręsdami. ku­ r i a m e pateikti i š a r d o m ų ir n e i š a r d o m ų detalių s u j u n g i m ų vaizdieji brėžiniai. paruošti mokinius temos „Surinkimo brėžiniai" nagrinėjimui. Jei uždavinys išspręstas teisingai. t u r i s p r ę s t i p a t y s . Nebūtina jų visų braižyti. darbo brėžinį p a g a l v a i z d ų j į b r ė ž i n į ir kt. k u r i e n e g a l i s u ­ vokti detalės formos. bet i r u g d o d a u g e l į s v a r b i ų m o k i n i ų savybių (žr. klasifikuojant p l e i š t u s ) p a t i e m s n u s t a t y t i įvairių p l e i š t ų p a v a d i n i m u s . T a i at­ likti nesunku. brėžinio su kirtimu braižymą ir techninio piešinio braižymą pagal brėžinį su kirtimu. išei­ n a ž o d i s gerai. kuo aktyvesnė bus m o k y m o f o r m a . j ą n a g r i n ė j a n t . K u r s u i paįvairinti vadovėlyje pateikti dar du ar trys tokie įdomūs uždaviniai. spręsdami tokius uždavinius. P a ­ vyzdžiui. reikia ugdyti mokinių erdvinių transformavimų sugebėjimus. G e r i a u v i s o k e r i o p a i a k t y v i n t i m o k i n i ų m ą s t y m ą ir. P a ­ vyzdžiui. reikia ypač atkreipti dėmesį į de­ talių eskizų braižymo iš natūros. o iš dalies ir probleminio pobūdžio. pratinti mokinius teisingai suvokti informaciją. Vėliau jie netenka savo p r a d i n ė s reikš­ mės. o po to n a g r i n ė j a m o s jų grafinio vaizdavimo savybės. leisti s a v a r a n k i š k a i rasti a t s a k y m u s . tik t i e m s . n e r e i k i a p a t e i k t i at­ s a k y m ų . 67 . Perteikiant ž i n i a s a p i e d e t a l i ų s u j u n g i m ų a t v a i z d u s . t o d ė l . n a g r i n ė j a n t v a d o v ė l i o 237 p a v e i k s l ą . D e j a . sudėtingesniems uždaviniams. B e t o . kad daikto pavir­ š i a u s taškų projekcijų b r a i ž y m o u ž d a v i n i a i yra gera daikto ele­ m e n t ų a n a l i z ė s p r i e m o n ė . Iš praktikos paaiškėjo. Visi darbo brėžinių skaitymo p r a t i m a i vadovėlyje papildyti kontroliniais klausimais. T a m tikslui aiškinama standar­ tizacija. T e m a „ D e t a l i ų t i p i n i ų s u j u n g i m ų b r ė ž i n i a i " turi didelę lavi­ n a m ą j ą r e i k š m ę . pagalvoti. p j ū v i ų b r a i ž y m o u ž d a v i n i a i s . Tokio tipo u ž d a v i n i a i vadovėlyje pateikti. Mokiniai. Tie u ž d a v i n i a i n e tik p a d e d a įtvirtinti i š m o k t ą m e d ž i a g ą . taikyti vienus. dėl įvairių p r i e ž a s č i ų tų u ž d a ­ vinių vadovėlyje nėra pateikta p a k a n k a m a i . m e c h a n i z m ų . N a g r i n ė j a n t t e m ą „Pjūviai".Kirtimų braižymo uždaviniais mokytojas paįvairina darbą. m o k o s i r a š y t i m a t m e n i s . n e ­ p a s i t e n k i n t i tik įvairių s u j u n g i m ų detalių b r ė ž i n i ų b r a i ž y m o tech­ nišku darbu. T o k i ų p r a t i m ų n e g a l i m a nepaisyti. ir jų skaičių reikia mažinti. m o k y t o j a s t o k i u s u ž d a v i n i u s gali skirti n e v i s i e m s m o k i n i a m s . nubraižyti pjūvius. D a u g e l y j e b r ė ž i n i ų s k a i t y m o ir p j ū v i ų bei kirtimų b r a i ž y m ą uždavinių pateiktos detalės paviršiaus taškų projekcijos. kad m a š i n ų . r e ­ m i a n t i s jų t u r i m a patirtimi. Š i o m s ž i n i o m s pateikti nereikės d a u g laiko. n o r s jie yra m o k i n i ų grafinės veiklos sistemos slriikliirinė grandis. palyginti brėži­ n i u s (tų p a č i ų detalių) be kirtimų ir su k i r t i m a i s arba tų p a č i ų detalių brėžinius su įvairiais kirtimais ir panašiai. M o k i n i a m s skiriama (pavyzdžiui. B e to. ypač: pačioje m o k y m o p r a d ž i o j e . jie apima kirtimo kontūro braižymą. T a i p a l e n g v i n a projektuoti. T e o r i n e i m e d ž i a g a i įtvirtinti vadovėlyje nurodyti ž o d i n i o brė­ žinių skaitymo pratimai. pavyzdžiui. techninį piešinį. K e l e t a s p r o b l e m i n i ų s i t u a c i j ų s u k u r t a v a d o v ė l i o š i a m e i r ki­ tuose skyriuose.a r b a k i t u s l i n i j ų t i p u s ir kt. 66 § 17. l a v i n a erdvine vaizduotę. p a v y z d ž i u i . T e m o s „ B ū t i n o ir p a k a n k a m o atvaizdų skaičiaus brėžinyje nu­ s t a t y m a s " m e d ž i a g a i įtvirtinti p i r m i a u s i a turi būti a t l i e k a m i eski­ zų braižymo. T u o siekiama šių tikslų: išplėsti mokinių techninį akiratį. buitinių įren­ g i n i ų detalių s u j u n g i m a i yra tipiniai. Ne bėda. g a m i n t i ir eksploatuoti dirbinius. o ku­ rie — n e i š a r d o m i . o supažindini­ m a s su sukaupta tos srities technine patirtimi lavins mokinius. braižyti detalių eskizus taikant kirtimus. m o k i n i a i tobulina brėžinių braižy­ m o m e t o d u s . T a i r e i k i a t u r ė t i g a l v o j e ir. konkrečiais pavyzdžiais supažindinti su standartizacija. T a č i a u taip suformulavus k l a u s i m ą . kuriuose vaizduojami labiausiai paplitę įvairių m a š i n ų mechanizmų ir buitinių įrenginių detalių sujungimai. k n y g o s I I s k y r i ų ) . parengiamasis etapas spręsti kitiems. kuriuos atliekant reikia ir braižyti. konkrečiais pavyzdžiais p a r o d o m a p a k e i č i a m u m o reikš­ m ė . Vadovėlyje r a š o m a . d ė s t a n t šią m e d ž i a g ą . išmokyti naudotis informacine medžiaga ir normalėmis. brėžinių su jau išmoktais sutartiniais vaizdavimais skaitymo pratimai. S p r e n d ž i a n t šias problemas. T a š k ų projekcijų braižyti nereikia. Žinios bus perteikiamos tuo sėkmingiau. r e m d a m i e s i per darbų p a m o k a s įgytomis ž i n i o m i s . T a č i a u čia g a l i m a p a p i l d o m a i ir žodžiu skaityti b r ė ž i n i u s su kir­ timais. taikyti įgytą patirtį. uždavinius. pateiktą įvairiais grafiniais metodais (aksonometri­ n ė s projekcijos. k u r i e s u j u n g i m a i y r a i š a r d o m i .

D i r b a n t su mokiniu. 248 paveiksle p a t e i k ­ tas s u j u n g i m o a k s o n o m e t r i n i s atvaizdas. Todėl. T a m tikslui tekstas trumpai aiškina. D e t a l i ų s u j u n g i m ų brėžiniai yra p a p r a s č i a u s i s u r i n k i m o brėžiniai. Tai. J e i tų ž i n i ų (mokiniai įgis iš p a p r a s č i a u s i ų p a v y z ­ džių. Apie surinkimo brėžinius mokiniai sužinojo. j i e m s n u r o d o m a . jis sužinos teisingus pavadinimus. kodėl surinkimo brėžinys ne visiškai pakartoja atskirų detalių brėžinius. Pleištiniai sujungimai. Vadovėlio užduotyje nuro­ doma. reikia pabrėžti klausimus. taikytų įvairius metodus. įrašyti virš b r ū k š n e l i ų . susijusius su žiniomis apie surinkimo brėžinius. reikia išspręsti vieną svarbų k l a u s i m ą : ką mokinys. P a r e n k a n t pleištą ir n u s t a t a n t pleišto išdrožos m a t m e n i s . praktikos ir k o n t r o l i n i u s darbus. Pateiktas pavyzdys rodo. D a r b o turinį s u d a r o detalių s u j u n g i m o prizm i n i u pleištu vieno v a r i a n t o iš keturių b r a i ž y m a s . Patirta. arba tiksliau. j u o s n a g r i n ė d a m i . m o k y d a m a s i s braižybos. D ė l to.mąstymo akty­ vinimą. Abiejuose p a v e i k s l u o s e virš b r ū k š n e l i ų įrašyti detalių n u m e r i a i . Su ja susijusi mokykloje d ė s t o m o s m e d ž i a g o s apim­ ties. B ū ­ tinai reikia paaiškinti. gali ir ko negali įsiminti. kurias atlikdami. T u o atžvilgiu yra b ū d i n g a § 31 tema „Pleištiniai ir kaištinial sujungimai".gauto teisingai išsprendus uždavinį. Išnagrinėję pateiktas iliustracijas. turi nubraižyti du atvaizdus. k a d m o k i n i a i su kai kuriais detalių s u j u n g i m a i s j a u s u s i p a ­ žinę. pleišto ir įvorės brėži­ niai statmenųjų projekcijų sistemoje su reikiamu atvaizdų skai­ čiumi. V a d o v ė l i o 2 4 7 p a v e i k s l e p a t e i k t i v a i z ­ dieji p l e i š t i n i o s u j u n g i m o d e t a l i ų b r ė ž i n i a i . atlikti brėžinio skaitymo p r a t i m ą (pavyzdys yra vadovėlio 251 p a v e i k s l e ) . atliekant grafinius. po to patikrinti. svarbi problema. P r a v a r t u skirti m o ­ k i n i a m s specialias užduotis. de­ tales galima rasti žinyne. N a g r i n ė j a m o skyriaus tu­ r i n y s visiškai atitinka tokį p r a t i m ą . Cia ne atsitiktinai atkreipiamas mokytojų dėmesys į vadovėlio m e d ž i a g o s dėstymo savybes. Virš b r ū k š n e l i ų įrašyti detalių n u m e r i a i . kokia vientisų detalių v a i z d a v i m o pjūvyje tai- syki ė surinkimo brėžiniuose. m o k i n i a i g e r a i p a s i r u o š i a s u p r a s t i s u ­ dėtingesnius surinkimo brėžinius. Sį uždavinį palengvina dar tai. efektyvina mokymą. ar gerai mokiniai supranta paprasčiausius s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . Ir autorių patirtis. ir "tuo k l a u s i m u atlikti tyrinėjimai įtikina. kaip r a š o m i brėžiniuose pozicijų n u m e r i a i ir kt. Skaitydamas toliau tekstą.0 mokyklos braižybos kurso m e d ž i a g o s apimties ir kitos prob­ lemos. kaip. jie nesunkiai supras p l e i š t i n i o s u j u n g i m o s a n d a r ą ir kartu p a g i l i n s ž i n i a s a p i e su­ rinkimo brėžinius. o s m u l k m e n a s . kaip b r ū k š n i u o j a m o s gretimos detalės pjū­ vyje. B e to. Sunku pervertinti naudojimosi informacine me­ d ž i a g a reikšmę. Norėtųsi. pradėję mokytis braižybos. P r i e š i n g a i . D a r b a s atlie­ k a m a s pieštuku A4 formato lape. N a g r i n ė j a n t p a p r a s č i a u s i ų s u j u n g i m ų brėžinius. M e d ž i a g a i įtvirtinti m o k i n i a i atlieka 16 d a r b ą „ P l e i š t i n i o su­ j u n g i m o brėžinys". p a p r a s č i a u s i ų detalių s u j u n ­ g i m o pavyzdžių gali įsigyti kiekvienas braižybos kabinetas. kad m o k i n i ų m ą s t y m o aktyvinimas p e r p a m o k a s . p r i s i m e n a j ų s a n d a r ą . ką reiškia s k a i t m e n y s . k a i k e r ­ tanti plokštuma eina išilgai jų. T o d ė l kyla k l a u s i m a s : kaip turi buti pateikta v a d o v ė l i u o s e informacinė m e d ž i a g a ? Ar reikia ją specialiai m o k i n i a m s apdo- . kurį aiškina t r u m p a s tekstas. reikia mokyti tai daryti. T o l i a u pateik­ tas pleištu s u j u n g t ų detalių s c h e m i n i s a t v a i z d a s . Vienas temos „Detalių tipiniai sujungimai" mokymo uždavi­ n i ų — p a r u o š t i mokinius nagrinėti temą „Surinkimo brėžiniai". 249 paveiksle duoti veleno. kaip b r ū k š n i u o j a m o s pjūvyje gretimos detalės. k u r i ą a t l i k d a m i t u r ė t ų n a u d o t i s i n f o r m a c i n e m e d ž i a g a . Seniai atėjo laikas palengvinti mokymąsi n a u d o ­ j a n t i s ž i n y n a i s . Si m e d ž i a g a turi svarbią reikšmę. Taip pat paaiškinta. o į mokė­ jimą n a u d o t i s ž i n y n a i s . ką r e i k i a ir ko n e r e i k i a įsi­ m i n t i . taip pat ir s a v a r a n k i š k a s darbas su vadovėliu. m ū s ų n u o m o n e . toliau vadovėlyje aiškinama. Norint patikrinti. T a i g i aišku. reikia n a u d o t i s informaci­ ne m e d ž i a g a — išrašu iš Valstybinio standarto. p r a s m i n i a i barjerai verčia sutelkti dė­ m e s į į n a g r i n ė j a m ą k l a u s i m ą . remiantis išrašu iš Valstybinio standarto. išdėsčius medžiagą apie standartizavimą ir pakeičiamumą. Mokinys. i š kurios kyla d a u g kitų. plėtotų m o k i n i ų . kad tvirčiau į s i m e n a m a s tas faktas. N a u d o j a n t informacinę m e d ž i a g ą . kad. jie turėtų naudotis informacine medžiaga. N a g r i n ė j a n t d e t a l i ų s u j u n g i m ų a t v a i z d u s i r k i t a s t e m a s . iš specialios lenteles išrinkęs m a t m e n i s . Juo r e m i a m a s i nagrinėjant kitų tipinių detalių sujungimų brėžinius. kaip naudotis informacine medžiaga. nereikia drausti mokiniams naudotis informacine me­ d ž i a g a . tokį aiškinimo b ū d ą reikia ir turėti galvoje. k u r į n u s t a t o p a t s p a a u g l y s . be to. n a g r i n ė j a n t tipinius sujungi­ m u s . k u r į p a t e i k i a mokytojas arba kuris yra perskaitytas iš vadovėlio. i š n a g r i n ė j u s p l e i š t i n i o su­ j u n g i m o brėžinį. P r o b l e m i n ė s situacijos. I tai reikia ypač kreipti mokytojų dėmesį. kad mokytojai praktiniame darbe vadovautųsi vado­ vėlio p r o b l e m i n ė m i s situacijomis. į s i m i n t i reikia dalyko e s m ę . 2 4 7 p a v e i k s l e ties n u m e r i a i s p a r a š y t i d e t a l i ų p a v a d i n i m a i . T o l i a u t i k s l i n g a m o k i n i a m s skirti u ž d u o t į . P a g a l i a u 250 paveiksle pateiktas sujungimo surinkimo brėžinys. parinkti pleištą ir nustatyti duotojo skersmens velenui pleišto išdrožos m a t m e n i s . galima supažindinti mokinius su kai kuriomis surinkimo brėžinių braižymo taisyklėmis ir atkreipti dėmesį į jų apipavida­ l i n i m o savybes. di­ d e s n i s d ė m e s v s k r e i p i a m a s ne į š a l u t i n i u s k l a u s i m u s . ar moka ja naudotis. n e g u tas. tai j i e m s bus d a u g lengviau suprasti s u d ė t i n g e s n i u s surin­ kimo brėžinius. k o k i a v i e n t i s ų d e t a l i ų pjūvyje v a i z d a v i m o t a i s y k l ė .

iš standarto „Prizminiai pleištai" a š t u o n i ų skilčių m o k y k l i n i a m e vadovėlyje i š b r a u k t o s trys. Aišku. P l e i š t a s a t v a i z d u o t a s į v a i r i a i s va­ r i a n t a i s . smeiginių ir sraigtinių s u j u n g i m ų vaizdavimo taisykles reikia a i š k i n t i i š s a m i a i . G a m i n i ų su sriegiais ir jų sujungimų s u p a p r a s t i n t a s vaizdavi­ mas. Be to. kas skirtinga ir kas bendra sujungimo ir atskiros detalės atvaizduose. M a t o m e . Ta­ me brėžinyje įrašyti eilės nu­ 9 pav. kaip informacinę medžia­ gą. Vadovėlio 257 ir 2 6 0 p a v e i k s l e p a r o d y t a . D ė l to mokytis bus aiškiau. Ž i n y n ų ir Valstybinių s t a n d a r t ų iliustracijos skirtos i n ž i n e r i jos-techniko'S d a r b u o t o j a m s . n e t u r i n ­ t i e m s techninio pasiruošimo. Vadovėlio iliustracijoje yra įvairių pleištinio s u j u n g i m o gra­ finių atvaizdų: aksonometrinis. smeigių. duotas pilnas įvorės vaizdas vietoj dalinio. o a n t r u o j u — du. Dėl to su varžtų. ) . B a i g i a n t nagrinėti pleištinius sujungimus. bei kai k u r i ų ž y m ė j i m ų . ir p r o f i l i n i a m e pjūvyje sub r ū k š n i u o t a tik įvorės dalis. veržlių. P r i e š i n g a i . t a p o s u p r a n t a m e s n i s m o k i n i a m s . Vaikai mokykloje ir ją baigę ne kartą susidurs . Apdorota iliust­ racija pateikta 9 paveiksle. Visa tai inžinieriui arba technikui įprasta ir s u p r a n t a m a . Tvirtinimo detalės dabar dažniausiai g a m i n a m o s specializuo­ tose gamyklose. s u r i n k i m o brėžinys ir s u j u n g i m o detalių brėžiniai. Vadinasi. k a d lentelėje esantys II varianto duomenys mokiniams jokios naudos neduos. D ė l t o m o k y k l ų v a d o ­ vėliuose jų pateikti nereikia. Mokinys susipažįsta su sujungimo aksonometriniu atvaizdu ir su jo surinkimo brėžiniu. k u r p r i t a i k o m i ir k o k i a s f u n k c i j a s at­ lieka kai kurie srieginiai sujungimai. roti. P a d i d i n t u m a s t e l i u a t v a i z d u o t a s i š d r o ž ų kirtimas. bet ir tiks­ l i n g a a p d o r o t i . palygina ir sugretina tuos atvaizdus. Ir f r o n t a l i a j a m e . p i r m u o j u atveju duoti trys v a i z d a i . a t l i e k a r e i k i a m u s e r d v ė s p e r t v a r k y m u s .su s r i e g i n i a i s d i r b i n i a i s i r j ų s u j u n g i m ų b r ė ž i n i a i s . veržles. o po jais — a i š k i n a m a s i s tekstas. išdrožos gylis I variantui ir II variantui (abiem atvejais pateikiami dydžiai velenui ir įvorei). T a č i a u m o k i n i u i . Pozicijų numeriai nesurašyti. pleišto m a t m u o c arba r. sraigtų ir po­ veržlių brėžiniais praktiškai susidurti beveik netenka. n o r s jau m a t ė varžtus. lengviau orientuotis. kurias mokiniai daro braižydami tokių s u j u n g i m ų brėžinius. kad moki­ n i a m s skirtas tokias iliustraci­ jas. Sių detalių atvaizdus matome surinkimo brėžiniuose.ne tik šią. . k a d brėžinyje įvorė at­ v a i z d u o t a ne visa. Be to. ar g a l i m a pateikti be pakeitimų? M e s laikomės pirmojo s p r e n d i m o . Panagrinėkime. pleištų skerspjūvių mat­ menys. pavyzdžiui. išdrožų suapvalinimo spin­ dulys. Tokia iliustracija p a d e d a m o k i n i a m s suvokti įvairiais grafiniais būdais pateiktą informaciją. P a t e i k i a n t m e d ž i a g ą . k u r i a m e įrašyti paviršių šiurkštumo ženklai. poveržles ir sraigtus. meriai. to paties standarto „Prizminiai" p l e i š t a i " iliustraciją (8 p a v . iškyla d a u g k l a u s i m ų . kuriuose jos vaizduo­ j a m o s sujungtos su kitomis detalėmis. nėra a t v a i z d ų . smeiges. n u s t a t o . bet ir d a u g i a u pa­ našaus pobūdžio iliustracijų m e s m a t o m e įvairiose m o k y m o priemonėse: Mums atrodo. G O S T . Tai veleno skersmuo. tie d u o m e n y s j u o s tik k l a i d i n s . reikia išanalizuoti tipines klaidas. T a m tikslui ir pateiktas vadovėlio iliustracijoje vaizdusis brėžinys. T a r p i š a r d o m ų detalių s u j u n g i m ų labiausiai paplitę srieginiai sujungimai. Vadovėlio 256 ir 259 paveiksle pateikti tvirtinimo detalių vaizdieji brėžiniai. Beje. Dėl to nėra p r a s m ė s gaišti laiko tokių atskirų detalių brėžinių braižymui. neturi būti antraeilių žinių. Dėl to jos a t i t i n k a m a i ir a p i p a v i d a ­ lintos. D ė l "to b r ė ž i n y s s u p a p r a s t ė j o .o 8788—68 „ P r i z m i n i a i pleištai" duomenis. n a g r i n ė j a n č i a m tokį brėžinį. pavyzdžiui. P a n a g r i n ė s i m e . ne tik įgalima. pleišto ilgis. P o t o jis n a g r i n ė j a kiek­ v i e n o s s u j u n g i m o d e t a l ė s b r ė ž i n i u s . D ė l t o v a r ž t i nių. Tokia n u o m o n ė ir apie išdrožų ap­ valinimo spindulį. reikia turėti galvoje. n a u d o j a m ų tik g a m y b o j e . k a d m o k i n i a i d a r n e s u s i p a ž i n ę su jų elementų p a v a d i n i m a i s ir tų detalių paskirtimi.

t. Ką reiškia žymėjimas „Varžtas M 1 2 X 6 0 " . be s u p a p r a s t i n i m ų . T a č i a u dėl to.„ S u r i n k i m o brėžiniai".eiti k a r t u s u g y v e n i m u . Tačiau vaikai apskritai gali nesuprasti. iš kur g a u n a m a s m a t m e n ų deformacijos k o e f i c i e n t a s 0. kaip nurodo s t a n d a r t a s . P a ­ baigoje parodyti trys s u j u n g i m o vaizdai su pozicijų n u m e r i a i s . J u n g i a m o s e detalėse galima taip pat nero­ dyti t a r p o tarp v a r ž t o strypo ir skylės. nagrinėjami braižymai. r e i k i a skirti k l a u s i m a m s . atsižvelgiant į sriegio skersmenį. y. kertančioji p l o k š t u m a e i n a i š i l g a i varžto-. lengvinantys brėžinių braižymą ir skaitymą.o lentelėse. Kiek detalių yra s u j u n g i m e ? 5. G a l i m a pateikti. P a n a š i a i buvo aiškinant nuožulų vaizdavimą tvirtinimo deta­ lėse. T a m tikslui n a u j a j a m e vadovėlyje iš karto n u ­ rodyta. bet i r n e b ū t i n a . o po to pasakyti. Įsisavinus šią sunkiai i š m o k s t a m ą m e d ž i a g ą . Reikia pabrėžti.. supaprastintai. kad tai netikslinga. m o k i n i a m s iš p r a d ž i ų buvo aiškinama. p a d a r i u s kūginę n u o ž u l ą . o virš jo — dvi j u n g i a ­ mosios detalės. pavyz­ džiui. Valstybinio stan­ darto nustatyti supaprastinimai. r u o š i a n t i e m s m o k i n i u s n a g r i ­ nėti 9 s k y r i ų — . kaip paiudvln vadovėlio . o po to — galiojančių. a n t r a . p a g a l kuriuos r a n d a m i sujungimo detalių santykiniai matmenys. k a d m o k i n i a i s u p r a s t ų ( n e Ilk į s i m i n i u ) . kodėl tikslinga taikyti v i e n ą ar kitą s u p a p r a s t i n i m ą ir nerodyti nuožulos ir tarpo. Po to pridėti veržlės ir poveržlės atvaizdai. Matyt. pateikti pavyzdį. N a g r i n ė j a n t a k s o n o m e t r i n ė s projekcijas. k a d m o k y t o j a s t u r i . Cia verta dar kartą pabrėžti standartizacijos reikšmę liaudies ūkiui. M o k i n i a m s reikia pateikti. Atitinkamose brėžinio vietose pateikti koeficientai. kurie nurodyti atitinkamuose standartuose. p a a i š k i n a m a . kad esantis specifikacijoje s t a n d a r t i n ė s detalės žymėji­ m a s pateikia duomenis. kaip s u p a p r a s t i n t a i nubraižyti susikirtimo linijas. apie santykinius matmenis. kad s u j u n g i m o m a t m e n y s šiuo atveju nustatomi. tokie varžtinio s u j u n g i m o s a n ­ t y k i a i p a t e i k t i v a d o v ė l i o 2 5 8 p a v e i k s l e .š kinti tokiu pat būdu. -o a p s u n k i n d a v o . veržlių ir varžtų strypų galų nuožulų. Vietoj vieno b r a i ž y m o m e t o d o jie m o k ė s i kelių. moki­ n i a m s p a p r a s t a i kyla k l a u s i m a s : „ K a i p nustatyti. M o ­ kykla teisėtai s k u n d ė s i . d a r b ą d a ž n a i ne p a l e n g v i n d a v o . skirtą k i t o m s t e m o m s mokyti. Varžtinio sujungimo brėžinio braižymas vadovėlyje parodytas e t a p a i s . v e r ž l ė s i r p o v e r ž l ė s . k a d t v i r t i n i m o d e t a l i ų at­ v a i z d u s j i e m s teks braižyti s u r i n k i m o brėžiniuose. Iš p r a d ž i ų a t v a i z d u o t a s v a r ž t a s . Nereikėtų iš p r a d ž i ų kokią nors m e d ž i a g ą nagrinėti detaliai. k a i p v a i z d u o j a m a aklinoji skylė su sriegiu. s u s i d a r a n č i a s varžtų galvučių ir veržlių paviršiuje. k a d v a d o v ė l y j e g r e t a v a r ž t i ­ nio sujungimo braižymo užduoties pateikti klausimai srieginių s u j u n g i m ų b r ė ž i n i a m s skaityti. mokiniai iš pradžių buvo mokomi netaikomų taisyklių. p i r m a . nukryps­ t a m a nuo realių mokymo uždavinių į profesinio (konstruktorinio) lygio k l a u s i m ų n a g r i n ė j i m ą . p r a d i n i ų žinių. Mokiniai jau iš pat pradžių mokosi varžtinio sujungimo brėžinį braižyti taip. T o d ė l m o k y k l o j e v a r g u a r g a l i m a b r a i ž y t i t v i r t i n i m o d e t a l i ų su­ j u n g i m u s p a g a l s t a n d a r t ų d u o m e n i s . koks b ū t e n t v a r ž t a s (arba kita detalė) čia a t v a i z d u o t a s ? " Todėl reikia p a a i š ­ kinti. Va­ dinasi. o kartais pagal tikruosius. nes jie brėžinių be s u p a p r a s t i n i m ų n e b r a i ž ė . N o r i n t pabrėžti tokio brė­ ž i n i o paskirtį. Mokytojas t u r i a t k r e i p t i d ė m e s į . kaip ir aiškinant varžliuį sujungimų. A r r e i k i a j u o s s u b r ū k š ­ niuoti? 2. Tokie sujungimai paprastai braižomi pagal santykinius mat­ menis. Tokie atvejai j a u pasitaikė ne kartą. N a g r i n ė d a m i varžtinio sujungimo brėžinį. M u m s a t r o d o . Pasakykite atvaizduotos vaizde iš viršaus kvadratu detalės n u m e r į (tos detalės n u m e r i s yra frontaliajame pjūvyje). B e to. kad surinkimo brėžiniuose nereikia rodyti šešiabriaunių ir kvadratinių varžtų galvučių. k a d jį r e i k i a p a m i r š t i ir aksonometrinių ašių kryptimi atidėti tikruosius m a t m e n i s . y. kurių reikia s u j u n g i m u i ir jo de­ talėms braižyti.82. t a i ­ k y t i s t a n d a r t ų n u s t a t y t u s s u p a p r a s t i n i m u s . Tačiau tų standartų paprastai mokyklos neturi. k a d braižybos kursui skirtu laiku s u n k u išnagrinėti vis didėjančios apimties informaciją. Todėl greta vadovėlio 258 paveikslo pravartu demonstruoti pla­ katą. Del |o hj b i ė / i u ) liks linga pateikti technologiniu aspektu. t. o v ė l i a u p a s a k y t a . taupyti laiką. t u o p a č i u m e t u pateikti d u o m e n i s . Kodėl pjūvis subrūkšniuotas įvairiomis kryptimis? S m e i g i n i o s u j u n g i m o b r ė ž i n i o b r a i ž y m o procesą g a l i m a pani. Jie sužino. kurių vėliau praktiškai nereikia. p a s k u t i n i a i s i a i s m e ­ tais išleista g a n a d a u g įvairių tvirtinimo detalių s t a n d a r t ų ir m o k i n i a m s j u o s e s u s i g a u d y t i n e tik s u n k u . D ė l t o a n k s č i a u kartais s u s i d a r y d a v o keista padėtis. apie standartinių detalių ž y m ė j i m ą s u r i n k i m o brėžinio specifikacijoje. kuris patvirtintų informacinės m e d ž i a g o s naudojimo tikslingumą.. tokius klausimus:1. M e d ž i a g ą reikia dėstyti logiškai. pirma. kuriame varžtinis sujungimas būtų parodytas su nuožulom i s ir tarpu. mokiniai pirmą kar­ tą susipažįsta su supaprastinimais. kas yra s u p a p r a s t i n i m a s . P a p r a s t a i mokymo literatūroje iš pradžių detaliai aiškinama. Iv e t a p a i s . P e r ­ nelyg atsidėjus darbui su tvirtinimo detalių standartais. C i a s v a r b u . skaitant tokius b r ė ž i n i u s . Toks požiūris. T u o jis p a l e n g v i n s mokytis medžiagą.T o d ė l m o k i n i a m s reikia p a a i š k i n t i . kad braižyti p a g a l s a n t y k i n i u s m a t ­ m e n i s yra lengviau. M o k i n i a i turi suprasti. Pavyzdžiui. 4. D a u g dėmesio. t i k s l i n g a n u o ž u l o s linijas n u b r ė ž t i r a u d o n a s p a l v a . „Veržlė M 1 6 " ? 3. k a d s u r i n ­ kimo brėžiniuose sujungimo detalių matmenys nerašomi. B r a i ž a n t varžtinio s u j u n g i m o pjūvį. kad surinkimo brėžiniuose rekomenduojama tų nuožulų nerodyti. p a d e d a v a i k a m s s u p r a s t i s u r i n k i m o b r ė ž i n į ir. p a g a l a t i t i n k a m u s santykius. taikomais braižant surinkimo brėžinius. kurių reikia jai rasti G O S T . antra.

S t e b ė d a m i įsitikiname. kad i š o r i n i o skers­ m e n s m a t m u o yra d i d e s n i s . y r a k l a i d a . M o k y m o praktikoje d a ž n i a u s i a i a t l i e k a m i vie­ no tipo pratimai — arba srieginių s u j u n g i m ų brėžinių braižymas. o virš j o s — sriągiklis. k u r i p a s i t a i k o vaizduojant skylės gale kūginį e l e m e n t ą . Jei n e p a a i š k i n a m a . M36 kair. žymint sriegius (išskyrus vamzdinį ir kūginį). o kituose p a d a r y t o s bū­ dingos klaidos: a) b) c) d) M36 kaki.5 LH. į g r ę ž t a v i e ­ noje j u n g i a m ų j ų detalių. kaip budingas mokinių klaidas. V a d i n a s i . žymint sriegį skylėje. sutartinis r a i d i n i s profilio ž y m ė j i m a s . m a t m e n y s . 262 paveiks­ 10 p a v . Aklinoji skylė su sriegiu ir įsriegta s r a i g t o d a l i s v a i z d u o j a m a beveik taip pat. Ją atlikdami. Iš savo patirties žinome. P a v y z d ž i u i . Iš -pradžių atvaiz­ d u o t a a k l i n o j i . k u r turi eiti linijos. s r i e g i n i o su­ j u n g i m o brėžinį reikia detalizuoti. mokiniai geriau supranta tokių brėžinių ypatybes. iš kur a t s i r a n d a ir kaip braižomas kūginis elementas skylės gale. kad skylių su sriegiu braižymo klaidos daromo!s labai dažnai.261 paveiksle. kaip taisyklingai brai­ žyti b r ė ž i n i u s . p a d e d a išvengti daugelio klaidų. L y g i n a n t įvairių tipų s r i e g i u s bei jų žy­ m ė j i m u s . P r a d ė s i m e n a g r i n ė t i m e d ž i a g ą a p i e s r i e g i ų v a i z d a v i m ą i r žy­ mėjimą. T a d a v a i k a m s pa­ s i d a r o aišku. iškeltinės linijas brėžia ne n u o išorinio skersmens. Pirmą kartą su sriegiais mokiniai susipažino vadovėlio 8 s k y r i a u s § 30. Tai reikia panaudoti aiškinant medžiagą. brėžinius. m o k i n y s . mokiniai daž­ n a i d a r o d a u g klaidų. T o k i o j e l e n t e l ė j e (žr. — k l a i d i n g a s b r ū k š n i a v i m a s . M o k i n i a m s u ž d u o d a m a s k l a u s i m a s : kaip teisingai žymėti kairinį metrinį sriegį. Dėl to svarbu su mokiniais išnagrinėti m i n ė t u s vadovėlio paveikslus ir (paaiškinti. p a t e i k t i i r n e ­ teisingus. S k a i t y d a m a s juos jis p a - . Tokia užduotis parodyta 10 paveiksle. kuris teisingas. kad iškeltinės linijos. K a d sriegių žymėjimą būtų lengviau išmokti. kaip ir s m e i g i n i a m e sujungi­ me. D ė s t a n t sraigtinio s u j u n g i m o braižymo taisykles. m o k i n i a i turi atkreipti dėmesį į sutartinį išdrožų vaizda­ vimą.. Sraigto atvaizdas labai panašus į varžto atvaizdą. kurie n u r o d o m i žymėjime. tikslinga suda­ ryti l e n t e l ę . atitinkančias išorinį sriegio skers­ m e n į skylėje. kaip tokių klaidų galima išvengti. T a u p a n t laiką. b. nuo didesniojo. kurio i š o r i n i s s k e r s m u o 3 6 m m i r s m u l k u s ž i n g s n i s 1. rašo skersmens ženklą. t.srie­ giais.. kurios atsiranda braižant detalių.. m o k i n i a i brėžia iškeltinės linijas n u o v i d i n i o s k e r s m e n s . vaizduo­ jančiomis taisyklingą ir klaidingą tų elementų braižymą.skylė. laikydami jį išoriniu. žymėjimo pavyzdžiai ir srie­ g i ų profilio a t v a i z d a i . g a l i m a m o k i n i a m s paaiškinti sriegių profilių s k i r t u m u s ir jų žymėjimų sistemą. p o t o t a p a t i s k y l ė atvaizduota su sriegiu. Cia verta p a n a u d o t i sriegių pavyzdžius. v a d o v ė l i o 4 l e n t e l ę ) p a t e i k i a ­ m a : sriegio p a v a d i n i m a s . 5 kair. M o k i n i a m s reikia p a p a s a k o t i apie įvairius srie­ gių tipus. Mokinys. Po to g a l i m a pereiti prie konkrečių sriegių žymėjimo. kad visų tipų sriegiai vaizduojami vienodai. n e n u r o d o žingsnio (kada to r e i k i a ) . peržiūrėjęs atsa­ kymus. pradėję sriegius žymėti savarankiškai. Tačiau. Tokios užduotys gerai paruo­ šia mokinius detalizuoti surinkimo brėžinius. o nuo vidinio. turi pasakyti. ž y m i n č i o s s r i e g i o tipą. 0 3 6 X 1 . le. tai g a n a dažnai. parodyti kiekvieno žymėjimo elemento vietą užraše. k a i b r ū k š n i u o j a m a tik iki linijų a t i t i n k a n č i ų skylės s r i e g i o i š o r i n į skersmenį. pavyzdžiui: vietoj raidės. Būdingų klaidų d u o m e n y s p a d e d a m o k y m o procesą organizuoti taip. Tokios iliustracijos parodytos vadovėlio 262 ir 263 paveiksle. kad šiuo atveju yra teisingas c) a t s a k y m a s . m o k i n i u s tikslinga (supažin­ dinti su iliustracijomis. Apžvelgsime mokinių grafinių darbų klaidas. g a l i m a m o k i n i a m s r e k o m e n d u o t i užduotis atlikti per kalkę — apvesti iš r a n k o s idetalės k o n t ū r u s ir padaryti brėži­ nyje r e i k i a m u s p a k e i t i m u s . A p i b e n d r i n t a i i š m o k ę s s r i e g i ų ž y m ė j i m ą . Kad išvengtume klaidų braižy­ dami a k l i n ą s i a s s k y l e s s u . brėžiamos nuo sriegio išorinio skersmens. o virš jois — g r ą ž t a s . arba jų skaitymas. Reikia parodyti. Nagrinėdami sraigtinius sujungi­ m u s .Xl. o 263 p a v e i k s l e . o kituose padarytos budingos mokinių klaidos. g a m i n a m u s Pavlovo-Posadskio mokymo vaizdinių priemonių ga­ mykloje.galės p e r s k a i t y t i į v a i r i u s žy­ mėjimus. b . mokiniai t u r i n u b r a i ž y t i / arba 2 d e t a l ė s b r ė ž i n į . (galima pa­ lyginti ir sugretinti. M36Xl. pabrėžti. Aišku. Iš pradžių tikslinga atskleisti žymėjimų sistemą apibendrin­ tai.5. ir kodėl pjūvio brūkš•niavimo l i n i j o s b r ė ž i a m o s i k i i š t i ­ sinės p a g r i n d i n ė s linijos. kad būtų g a l i m a j ų i š v e n g t i . j u n g i a m ų sriegiais arba tvirtinimo detalėmis.5 m m ? A t s a k y m a i g a l i būti keli — v i e n a s jų bus t e i s i n g a s . g r e t a t e i s i n g ų ž y m ė j i m ų k a r t a i s verta. S p r ę s d a m i šiuos uždavinius. y.

Stebėjimai rodo. vadovėlyje n u r o d o m a s dėstant daugelį klau­ simų. T o k i u b ū d u m o k i n i a i įgijo p a k a n k a m a i žinių. Ar atitinka atvaizdų išdėstymo surinkimo brėžiniuose tai­ syklės jų išdėstymo detalių brėžiniuose taisykles? 3. D a r ­ bas atliekamas languoto popieriaus lape. S u p a ž i n d i n u s su sriegių žymėjimo taisyklėmis. panašius į anksčiau nagrinėtus. atsakydami į tokius k l a u s i m u s . įrašyti virš b r ū k š n e l i ų ? Taip paruošti k l a u s i m a i p a d e d a aktyvinti mokinių m ą s t y m ą . Ir šiuo atveju. G a m i n y s s u d a r y t a s iš o r i g i ­ n a l i ų ir iš s t a n d a r t i n i ų detalių. vadovėlyje sumažėja: Kai^ mokiniai savarankiškai atsako į klausimus. vadovėlyje pa­ teikti p r a t i m a i m e d ž i a g a i įtvirtinti. S U R I N K I M O B R Ė Ž I N I A I Bendros žinios apie surinkimo brėžinius. nagrinėjant vieno gaminio brėžinį. kuriuose atsakymus sugalvoja mokiniai.). m o k i n i a i įgijo e l e m e n t a r i ų žinių apie surinkimo brėži­ nius. Vadinasi. Kur surinkimo brėžiniuose nurodomi g a m i n į sudarančių de­ talių pavadinimai? 2. reikia paaiškinti braižymo proceso racionalizavimą. kirtimai. J a m e p a v a i z d u o t a k r a š t u t i n ė m e c h a n i z m o p a d ė t i s ir pa­ teikti kiti s u t a r t i n i a i v a i z d a v i m a i . Jeigu mokykloje nėra srieginių sujungimų modelių. Dėl to 266 paveikslas. g i l i n a m o s . kurių reikia toliau gilinant ir plėtojant žinias apie surinkimo brėžinius. v a d o v a u d a m i e s i v a d o v ė l y j e p a t e i k t a i s pavyzdžiais. Toliau tobulinami detalių darbo brėžinių braižymo įgūdžiai. šie a t s a k y m ų atrin­ k i m o p r a t i m a i p a p i l d o m i tokiais. kuri n a g r i n ė j a m a vė­ liau. Toliau turi būti l a v i n a m a s mokinių sugebėjimas o p e r u o t i e r d v i n i a i s v a i z d i n i a i s n a u d o j a n t į v a i r i u s g r a f i n i u s at­ vaizdus. Eskize reikia pažymėti pozicijų numerius. kad taip žymėti ne­ galima.stebi neteisingų atsakymų klaidas ir įsitikina. N o r s kumštelimo m e c h a n i z m o surinkimo brėžinys yra sudėtingai. P r a v a r t u m o k i n i a m s leisti savarankiškai atsakyti į keletą klausimų. kurios reikalingos s u r i n k i m o brėžinių braižymo taisyklėms demonstruoti. Mokytojas. Yra ir tokių detalių. M o k i n i a i . m a t m e n ų rašyti nereikia. Jei m e d ž i a g ą b ū t i n a įtvirtinti i š s a m i a u . Tokie p r a t i m a i m o k y m o m e d ž i a ­ g ą p a d e d a įtvirtinti per labai t r u m p ą laiką. j i s yra paprastos konstrukcijos ir mokiniai jį nesunkiai išardo. kaip b brėžinyje. kad. Ar reikia surinkimo brėžiniuose žymėti visus g a m i n i o deta­ lių m a t m e n i s ? 5. P a g r i n d i n i s m o k y t o j o u ž d a v i n y s d ė s t a n t šią t e m ą — išmokyti m o k i n i u s skaityti surin­ kimo brėžinius ir suvokti surinkimo vieneto detalių konstruk­ cinę formą. kurios forma pateikta vadovėlio 267 § 18. N e r e i k i a d r a u s t i . J i s p a s i r e n k a m a s dėl kelių priežasčių. tai yra klaida. S u r i n k i m o brėžiniai š i a m e skyriuje n a g r i n ė j a m i r e m i a n t i s mo­ kinių įgytomis žiniomis. jei iškeltinės linijos n u b r ė ž t o s ne taip. pade­ dančių suprasti pagrindines surinkimo brėžinių braižymo taisyk­ les. Ar taikomi pjūviai ir kirtimai b r a i ž a n t surinkimo brėžinius? 4. g a l i m a pateikti tokius k l a u s i m u s : 1. išnagri­ nėjęs su mokiniais surinkimo brėžinį. Po to aiškinama m o ­ kymo brėžinių specifikacija. Vėliau. S p r e n d ž i a n t šiuos uždavinius. kad. o k a i p tik m o k i n i u s s k a t i n t i n a u d o t i s infor­ macine medžiaga. ) . m o k i n y s įsitiki­ na. atliekant grafinį darbą. galima pateikti beveik visas bendras žinias apie surinkimo brėžinius.eskizą. Sią priemonę gamina Pavlovo-Posadskio mokymo vaizdinių p r i e m o n i ų gamykla. braižant detalių s u j u n g i m ų brėžinius. Vadovėlyje šie k l a u s i m a i n a g r i n ė j a m i r e m i a n t i s k u m š t e l i m o m e c h a n i z m o m o d e l i u ( 2 6 5 — 2 6 6 p a v . m o k i n i a i g e r i a u i š m o k s t a ir tą m o k y m o m e d ž i a g ą . skiria apibūdinti pagrindi­ nius detalių brėžinių ir surinkimo brėžinių skirtumus. m o k i n i a i turi atlikti 7 d a r b ą „ S r i e g i n i o su­ j u n g i m o e s k i z a s " . J u o s e iš kelių a t s a k y m ų rei­ kia išrinkti t e i s i n g ą (244 pav. D i r b d a m i mokomosiose dirbtuvėse ir n a g r i n ė d a m i įvado me­ d ž i a g ą . p r a d e d a m o s nuosekliai nagrinėti surin­ kimo brėžinių braižymo bendros taisyklės. tai­ k o m u s įvairiose liaudies ūkio srityse. S i a m tikslui buvo skirta daug vadovėlio 8 skyriaus „Detalių tipiniai sujungimai" pratimų. Ką reiškia skaičiai. visą laiką reikia pratinti mokinius savarankiškai naudotis informacine medžiaga. kuriame pavaizduotas kumštelinio m e c h a n i z m o surinkimo brėžinys. i e š k o d a m a s teisingo a t s a k y m o .o įvestus s u p a p r a s t i n i m u s . Išnagrinėję temą „ G a m i n i ų su sriegiais ir jų sujungimų supa­ p r a s t i n t i a t v a i z d a i " . tos žinios . b u v o p l e č i a m o s . Aiškinant valstybinių s t a n d a r t ų nurodytus sutartinius vaiz­ d a v i m u s ir s u p a p r a s t i n i m u s . turi pritaikyti G O S T . kurios išilgi­ n i a m e pjūvyje n e b r ū k š n i u o j a m o s . Pavyzdžiui. vietinis v a i z d a s . pademonstravęs g a m i n į sudarančių detalių brėži­ nius. pjūviai. o s v a r b i a u s i a — m o k i n i a i i š m o k o įskai­ tyti p a p r a s č i a u s i u s s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . jo vaizdųjį brėžinį (geriau patį g a m i n į natūroje). M e ­ c h a n i z m o brėžinyje parodyti vaizdai. Taigi skaičius iliustracijų. galima išimtiniu atveju nubraižyti eskizus pagal vadovėlio 237 paveiksle p a t e i k t u s v a i z d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s ir n u r o d y t i s r i e g i ų bei sujun­ g i a m ų detalių matmenis. J a m e reikia n u b r a i ž y t i v i e n o i š s r i e g i n i ų su­ j u n g i m ų . ir kiekviena mokykla ją gali įsigyti. A t i t i n k a m o s v a d o v ė l i o t e m o s t u r i n y s bei p a t e i k t ų u ž d u o č i ų ir p r a t i m ų pobūdis p a d e d a mokytojui spręsti iškeltus uždavi­ nius.

kaip vaizduojamos pagalbinės reikšmės detalės. užduoties kortelę ir popierių reikia pakeisti.. turi patarti mokytojas. naudojamais braižant surinkimo brėžinius. t o d ė l j u o s r e i k i a i l i u s t r u o t i vado­ vėlio 268 paveiksle parodytais pavyzdžiais. 272. kurią mokiniai nagrinėja mokydamiesi sujungimo detalių vaiz­ davimo. L a i k a n t i s tų taisyklių. tai darbo r e z u l t a t a i būtų geresni. neperbraižant jų sąlygų. b a i g u s mokyklą. a t i m a n č i o n e p r o p o r c i n g a i d a u g laiko. Toje kalkėje ir atliekamas pratimas. N a g r i n ė j a n t t e m ą . A p t a r t i p r a t i m a i b u s ypač n a u d i n g i . Tokių užduočių pavyzdžiai yra vadovėlio 269—271 paveiksluose. reikia r e m t i s ką tik į g y t o m i s ž i n i o m i s . Taigi 269—271 paveikslų užduotys sudarytos pagal medžiagą. V a d o v ė l i o 266 paveiksle yra m e d ž i a g o s š i o m s taisyklėms aiš­ kinti. B r ė ž i n i u o s e įrašyti pozicijų numeriai. M o k i n i a i s u p a ž i n d i n a m i tik s u p a g r i n d i n i a i s s u t a r t i n i a i s v a i z ­ davimais ir supaprastinimais. o šalia j o s p r i ­ tvirtinamas švaraus popieriaus lapas. 274. J a m e n u b r a i ž y t i m o k i n i ų j a u n a g r i n ė t i t i p i n i a i d e t a l i ų s u j u n g i m a i . n e s p r o g r a m o j e n e n u m a t y t a j u o s braižyti. ir pozicijos n u m e r i o į r a š y m o virš b r ū k š n e l i ų ties d e t a l i ų atvaizdais taisyklės. Surinkimo brėžinių skaitymas. 269 paveiksle pavaizduotas varžtinis ir smeiginis sujungimas. Apskritai kalkėje g a l i m a atlikti g a n a įvairias užduotis. atkreipti dėmesį reikia į tokių brėžinių s k a i t y m ą . g a l i m a m o k i n i a m s pateikti įvairių pratimų. „ S u r i n k i m o brėžiniai". įtvirtinama nagrinė­ j a m a m e d ž i a g a ir p a k a r t o j a m a anksčiau išeita. kuri paleng­ v i n a b r a i ž y t i i r ypač s k a i t y t i b r ė ž i n i u s . Jei būtų galima išvengti parengiamojo. t. Ž i n i o m s įtvirtinti. išvardyti detales. Vadinasi. b e t i r t u r ė t i p a k a n k a m a i išl. kai pjūvyje vaizduo­ j a m o s trys ir d a u g i a u detalių.p a v e i k s l e . Toks. Aiškinant pjūvių braižymo surinkimo brėžiniuose taisykles. M e t o d a i g r a f i n i ų d a r b ų a t l i k i m o laikui s u t r u m p i n t i . Kai darbą p a t i k r i n a m e ir įvertiname. Kokius būtent pjūvius reikia taikyti. p a t e i k i a Teikiamus d u o m e n i s detalei apibūdinti ir jai surasti atitinkamuose standartuose. ir paaiškinti supaprastintą braižymą paviršių susikirtimo linijų. pavyzdžiui: brūkšniavimas. reikės juos suprasti.gali būti l a i k o m a s p e c i a l i a m e dėkle. b e k o n t r o l i n i ų k l a u s i m ų . verta pabrėžti. o atlikti tik n ū n a i r e i k a l i n g ą p r a t i m o dalį. D a u g u m a vadovėlyje pateiktų .yra p r i e š i n g a s .surinkimo brėžinių turi kontrolinius brėžinių s k a i t y m o k l a u s i m u s . Aišku. kuris pavaizduotas 269 ir 270 paveiksle. r e i k i a a t m i n t i . k a d s t a n d a r t i n i ų d e t a l i ų į r a š y m o į s p e c i f i k a c i j ą f o r m a . 2 7 0 p a v e i k s l e p a t e i k t o s u ž d u o t i e s t u r i n y s . pravartu pasinaudoti k a l k e . pasikartojančių elementų atvaizdai. t. požiūris a t s i s p i n d i ir p r o g r a m o j e . ir vadovėlyje. D a u g m a ž i a u mo­ kyklos absolventų turės juos braižyti. nes t a m reikia profesinių įgūdžių. bet nesubrūkšniuoti. M o k y k l o s b r a i ž y b o s kurse p a k a n k a i š n a g r i n ė t i k r a š t u t i n ę de­ talės padėtį. Atitinkamas vietas reikia subrūkšniuoti. o v a d o v ė l i o § 34 yra a i š k i n a m a . kad tai nėra f o r m a l u s reikalavi­ m a s . rel k i a n e t i k ž i n o t i t e o r i n ę m e d ž i a g ą . kur i ą į r a š o m a s i r d e t a l ė s ž y m ė j i m a s . 275 paveikslai. kortelė . nors ir labai n a u d i n g o darbo. Išmoktos surinkimo brėžinių braižymo taisyklės įtvirtinamos skaitant brėžinius. S a n d a r i n i m o įtaisų vaizdavimo taisyklės n a g r i n ė j a m o s remian­ tis riebokšlio pavyzdžiu. pateikiant kontrolinius klausimus. kuriuos atliekant. kai atliksime j u o s per t r u m p e s n į laiką. D ė l t o m o ­ kytojas turi atkreipti d ė m e s į į s u r i n k i m o b r ė ž i n i ų s k a i t y m ą . M o ­ kiniams galima pateikti pratimų. su­ brūkšniuoti pjūviai. g y v e n i m e teks dirbti su s u r i n k i m o brėži­ niais. kaip skai tyti s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . M o k i n i a i turi žinoti. y. bet ir a n a l o g i š k u s p r a t i m u s . nubraižyti pjūviai.i . kaip. į kuriuos a t s a k a n t . k a d p r i s p a u d ž i a m o j i -įvorė v i s a d a v a i z d u o j a m a p r a d i n ė j e padėtyje. Pavyzdžiui. ištraukta. kuriame ir sprendžiama. T a i liečia ne tik šiuos. y. K a d b ū t ų g a l i m a s ė k m i n g a i s k a i t y t i s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . ant vadovėlio 2 6 9 — 2 7 0 paveikslų brėžinių u ž d e d a m a kalkė. Kai atliekant darbą. didesnė laiko d a l i s s k i r i a m a kūrybinei u ž d u o č i a i . reikia nubrėžti kokias n o r s linijas arba atlikti ž y m ė j i m u s duo­ tuose atvaizduose. S ą ­ lygos perbraižyti nereikia. n u b r ė ž t o dviejų ir m a ž i a u mili­ m e t r ų pločio kirtimo p l o t o užjuodinimas. kaip braižoma san­ d a r i n a n t i į k a m š a . T a m tikslui gali būti n a u d o j a m i vadovėlio 266. Mokinys grafiškai atlieka užduotį pačioje kortelėje. Dėl to reikia atkreipti dėmesį į m o k i n i a m s dar n e ž i n o m u s k l a u s i m u s . Reikia nubraižyti būtinus pjūvius. kaip braižomi s a n d a r i n i m o įtaisų. I š s a m i a i reikia išdėstyti vientisų detalių v a i z d a v i m o pjūvyje taisyklę. Yra keli b ū d a i . Braižyti m o k o m a per fakultatyvinius u ž s i ė m i m u s . spe­ cialiose m o k y m o į s t a i g o s e bei a u k š t o s i o s e m o k y k l o s e . B e to. pasitaikančių braižant surinkimo brėžinius. K a d a n g i šie k l a u s i m a i p r o g r a m o j e n u r o d y t a a p i m t i m i m o k i ­ n i a m s a i š k i n a m i p i r m ą k a r t ą . kai vientisose detalėse skylių ir į d u b ų formai išaiškinti taikomi vietiniai pjūviai. B r ė ž i n i o skaitymui skirtas šios t e m o s 18 darbas. kad j a s m o k i n i a i i š m o k o b r a i ž y d a m i s u j u n g i m o detales. dėl kokių p r i e ž a s č i ų taip da­ roma. mokėti perskaityti. k u r i o m s taikoma ši taisyklė. P a s a k o j a n t apie i š n a š ų b r ū k š n e l i ų i r s k a i t m e n ų virš j ų išdės­ tymo taisykles. Reikia įrašyti detalių pozicijų numerius. Vienas j ų — paruošti vadovėlyje esančių u ž d u o č i ų kor­ teles. susidaro aiški sistema. Cia reikia paaiškinti. d a u g u m a i pa­ a u g l i ų . 271 p a v e i k s l e p a r o d y t i keli p a p r a s č i a u s i s u r i n k i m o b r ė ž i n i a i . p a g a l . atliekant šiuos pratimus. kuri pri­ tvirtinama sąvaržėlėmis. vReikia p a r o d y t i pavyzdžių. perskaityti brėžinį.

3. . G a m i n i o gabaritiniai matmenys. 8 darbe „Surinkimo brėžinių skaitymas" mo­ kiniai pagal p l a n ą turi perskaityti surinkimo brėžinius. antras klausimas . kaip pasislenka judančios veikiančio gaminio dalys. G a m i n i o atvaizdų apibūdinimas. m o k y d a m a s skaityti surinkimo brėžinius. g a l i m a teigti. Detalių sujungimo būdų n a g r i n ė j i m a s ir išsiaiškinimas. 6 d e t a l ė s ? " . 11 < > 11 \ i i | į | l l l l l l | Uti <• d e t a l i ų a k s o n o m e l r i n i u s u t v n l z d u f t . 2. . kad keliant a t i t i n k a m u s k l a u s i m u s . 4. „ K a i p v a d i n a m o s . 1. . M o n t a ž i n i a i . IV. kuriais būtų galima patikrinti.• . T u o a t v e j u b r ė ž i n i a m s skaityti p a t e i k i a m i tik kai kurie p a p i l d o m i k l a u ­ simai. nubraižyti kai kurių detalių techninius piešinius. P i r m a s k l a u s i m a s „ K a i p v a d i n a m a s g a m i n y s ? " nukreips mokinio dėmesį į pagrindinį įrašą. formuojančią t a m tikrą jų suvokimo sistemą. suderintu su e s a n č i u vadovėlyje. t. „ K o k i o s f o r m o s š i o s d e t a l ė s ? " — s u d o m i n s specifikacija. ir turi r e m t i s mokytojas. nekreipia dėmesio į specifikaciją. 3.. T o k i u atveju d a r b o re­ zultatai iš tikrųjų būna menki. 2. Kiti k l a u s i m a i „Iš kiek detalių s u d a r y t a s ga­ m i n y s ? " . I I I . T u o atveju p a t e i k i a m i tik p a p i l d o m i k l a u s i m a i .al p l a k a t ą . p o s u r i n k i m o b r ė ž i n i o j/nlImH j h i m n I v I I u i | ifU d e t a l i ų b r ė ž i n i u s ir jų v a i z d ž i u o s i u s h i i V l n l i i n l ' i Mdi il-mi i . G a l i m a gauti 2 X 2 . laipsniškai išsiaiškinti vieną po kitos detalių konstrukciją. Atvaizdo mastelis. t a m t i k r a l o g i n e t v a r k a ty­ rinėti jo duomenis. T o k s b r ė ž i n y s a i š k i a i m a t o m a s i š b e i k u r i o s k l n s e s >ArbN įtini s a l ė s v i e t o s . p r i j u n g i m o ir kiti m a t m e n y s . T a i p keliant k l a u s i m u s .Kokie atvaizdai pateikti brėžinyje?" — n a g r i n ė t i brėžinyje pa­ teiktus a t v a i z d u s . Brėžinyje pateiktų projekcijų apibudinimas. 7 m dydilo į t v i l l d u s . brėžinio suprasti nepavyksta.1. n e g r e t i n d a m a s jo su kitais. 1. visus 5. V. B e t o . p a d ė t i s ir forma. 1. . I š p r a d ž i ų p a g a l de­ t a l ė s p a v a d i n i m ą reikės rasti j o s pozicijos n u m e r į ir p a č i ą de­ t a l ę .«> t y t i s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . . r e i k i a n a u d o t i tik p l a n ą . n e p a n a u d o j a brėžinyje e s a n č i ų d u o m e n ų . y. V ė l i a u . K l a u s i m ų t u r i n y s ir k ė l i m o tvarka čia bus tokia. 1. turi m o ­ k i n i ų į g ū d ž i u s . n u k r e i p s k a r t u n a g r i n ė t i de­ t a l ė s s p e c i f i k a c i j ą i r j o s a t v a i z d ą b r ė ž i n y j e . B r ė ž i n į r e i k i a s k a i t y t i n u o s e k l i a i . T e c h n i n i a i r e i k a l a v i m a i ir kiti n u r o d y m a i . T o k s pavyzdys pateiktas vadovėlyje. 2. Kaip tai g a l i m a pasiekti? Iš p r a d ž i ų g a l i m a kelti a t i t i n k a m a tvarka išdėstytus klausi­ 1 m u s . F r o n t a l i a i n a g r i n ė t i g a l i m a pap. m o k i n i a i mokysis skaityti brėžinius reikiama tvarka. Visų detalių skaičius. ar išsamiai mokinys skaito brėžinį. Kiekvienos detalės formos tyrimas p a g a l specifikaciją ir brėžinyje esančius duomenis. kylantys n a g r i n ė j a n t brėžinio savybes. D e t a l i ų s u j u n g i m ų rūšys. Kad mokiniai išmoktų savarankiškai. m o k y d a m a s skaityti surinkimo brėžinius. p a n a u d o t i ga­ m i n i ų b r ė ž i n i a m s skaityti. P a t e i k i a m e s u r i n k i m o brėžinių skaitymo p l a n ą . G a m i n i o konstrukcijos n a g r i n ė j i m a s . 272 paveikslo k l a u s i m a i sudaryti pagal pateiktą brėžinio skaitymo planą. nesilaikant nustatytos sistemos. n u m a t y t a m skaityti brėžiniui reikia pa­ r u o š t i k l a u s i m u s p a g a l p a t e i k t ą p l a n ą .v i n t ą e r d v i n ę v a i z d u o t ę bei s p e c i a l i ų į g ū d ž i ų . T a č i a u t i k s l i n g i a u lai tilllkll demonstruojant diafilmą. Ta p a č i a tvarka skaityti brėžinį g a l i m a ir p a g a l kitaip suformuluotą p l a n ą . raštu atsakyti į p a p i l d o m u s k l a u s i m u s . bet šiek tiek p a p i l d y t a s dėl surinkimo brėžinių specifikos. N e g a l i m a leisti m o k i n i u i skaityti brėžinį. Mokytojas. kaip r e k o m e n d u o t a š i a m e skyriuje. Išrašų ir kitų brėžinio d u o m e n ų skaitymas. p i a v a i I u j >. m o k i n y s p a m a ž u išmoks skai­ tyti b r ė ž i n i u s . l y g i n a n t į v a i r i u s b r ė ž i n i o atvaizdus.kai m o k i n i a i į g i s brėžinių skaitymo įgūdžių. Pavyzdžiui. formuoti surinkimo brėžinių skaitymo sistemą. R e m i a n t i s stebėjimais ir m ū s ų atliktų tyrinėjimų rezultatais. B e n d r a s s u p a ž i n d i n i m a s su brėžiniu. 1. Čia turėta g a l v o j e štai kas. G a m i n i o p a v a d i n i m a s . nes t a d a jis n a g r i n ė j a kokį nors vieną atsitiktinai pasirinktą atvaiz­ dą. II. arba kontroli­ niai klausimai. įgytus s k a i t a n t detalių (brėžinius. T o l i a u b r ė ž i n i u s r e i k i a s k a i t y t i n a u d o j a n t i s tik p l a n u . Mokytojo uždavinys — mokyti skaityti brėžinį ir n u o s e k l i a i protauti. b r ė ž i n i ų s k a i t y m o p l a n a s B e n d r a s supažindinimas su brėžiniu. kuris yra pa­ n a š u s į detalių b r ė ž i n i ų s k a i t y m o p l a n ą . 3. pateikiami atsakymai. Bendra jo kon­ strukcijos analizė. Visa tai buvo skirta i n d i v i d u a l i e m s p r a t i m a m s . S u r i n k i m o I. susidaryti bendrą gaminio vaizdą. . Pagrindinio įrašo ir gabaritinių gaminio m a t m e n ų skaitymas. 2. n u b r a i ž y t ą s t a m b i u m a s t e l i u . Atvaizdų ir specifikacijos skaitymas. n u l i p d y t i v i e n ą ar dvi g a m i n i o detales. T o k l U i1li»ludU HlgCllllj«"fiMvadovėlio 272 paveikslas. Dėl to kiekvienam . 2. Detalių judėjimo pobūdis. G a m i n i o konstrukcija ir įrengimas. P r i e š j u o s mokiniai kartu su mokytoju turi frontaliai i š n a g r i n ė t i surinkimo b r ė ž i n į . 2 . G a m i n i o pavadinimo ir jo dydžio nustatymas. n a g r i n ė j a n t brėžinį tam tikra tvarka. o po to i š s i a i š k i n t i j o s įformą. kad įvairaus turinio brėžinių skaitymui tikslinga taikyti vieningą metodiką. Anksčiau buvo kalbama. S i u o planu. teisingai ir p a k a n k a m a i išsamiai atsakyti į klausimus..

— «IĖKOJia h npoH3BOflCTBO». Jį visada mokykla gali įsigyti. jo paskirtį ir veikimą: 1. D ė l t o t o l i a u m e s l i e s i m e t i k t u o s klausimus. S u r i n k i m o b r ė ž i n i a m s skaityti taikomi kai kurie specialus pratimai.n a k i t ą . . įsijungia elektrinis skambutis ir įspėja a p i e klaidą. jie pa-dnro dvtJODM k i l i ' d a s : bendro pobūdžio ir specifines. nudažyti įvairiomis spalvomis.„detalės brėžinio s k a i t y m a s " suteikėme savitą p r a s m ę ir t u r i n į .VI -CKm. Vidinėse a p l a n k o p u s ė s e įdėti s u r i n k i m o vieneto b r ė ž i n i a i . išpjaustyti iš šakniavaisių. P a s t a r u o j u m e t u pasirodė elektrifikuoti brėžinių skaitymo pla­ katai. — «iIIlK0fla h npoH3BOacTBO». O h xe. Vadovėlio § 34 b a i g i a m a s nagrinėti 18 darbu. D a ž n a i s a k o m a : „ M o k y m a s skaityti . 1969. kad jie turi a t i t i n k a m a s užduotis. 2 A. p a a i š k i n t a . i š t i r t i . Cia ne­ a i š k i n a m a . K a d n e s u g a d i n t u m e b r ė ž i n i o . kad surinkimo brėžinių detalizavimas kartu yra ir jų skaitymo m o k y m o priemo­ nė.gilintis -nerei­ kia. Kai kuriems pateiktiems p r a t i m a m s aiškinti rekomenduojami plakatai su judančiais elementais. tioTRHIIIIHHtlM. taikomų automobilizme. HccJiejiOBaHHe b o 6 j i a e r n npHMeHeHHH HeKOTOpbix TexHimecioH cpeflCTB b Kypce lepųeHHH b By3ax. d a i l i u o s e . Kanu. Hremie c 6 o p o m i b i x ųep-reJKeft b VIII h 1966. M e d ž i a g o s apie n a u j a s technines mokymo priemones mokytojas ras specialiose brošiū­ rose '. V e r t i d ė m e s i o . K i t a i s a t v e j a i s n u b r a i ž o m i i š a n k s t o t r y s g a m i n i o detalės variantai ir m o k i n i a m s siūloma išrinkti reikiamą a r b a teisingą brėžinį. kurie pa­ deda suvokti atvaizduoto g a m i n i o veikimą. T. k a i p ir dėl ko reikia n a u d o t i s ž nynais. Į b r a i ž y b o s k u r s o „ b e n d r o j o v a i z d o " s ą v o k ą . kaip suderinti sujungiamų detalių paviršių m a t m e n i s ir 1. kai atskirų detalių atvaizdai yra skirtingų spalvų.1. kaip įrengti tokie plakatai. c6opc«Hbix ųepTeJKeft. putų plast­ m a s ė s . 1967. T a i atitinka p a g r i n d i n į naujos p r o g r a m o s tiks­ lą. m e d ž i o i r k i t ų m e d ž i a g ų . kurie moko iš brėžinio suprasti gami­ nio įrengimą. k a i p d e t a l ė s v e i k i a vie. Dėl to vienai pirmųjų surinkimo brėžinio skaitymo užduočių parinktas brėžtuvas. Jei mokinys apveda teisingai. kad mokymo praktikoje detalizuo­ j a m a ne pagal bendrojo vaizdo brėžinius. pavyzdžiui.K> TC. ir p a d a r y t a . „ D i n a m i n į " a l b u m ą s u d a r o k i e t a s a p l a n k a s . 2 O c h n h iu h h A. S u r i n k i m o brėžinio skaitymas.Skaitant brėžinį. kurį g a l i m a (įsisavinti tik m o k a n t skai­ tyti s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s .. kuriuose parodytos ypač įdo­ m i o s . C. apie kurį j a u buvo kalbėta. kurių nėra vadovėlyje ir kurie gali sudominti mokytojus. kad d e t a l i z a v i m a s yra s u d ė t i n g e s n i s p r o c e s a s . K MeTOflHKe IX KJiacH3yieHHJt c a x . Todėl mokymo procese leistina vartoti sąvoką „surinkimo brėžinio detalizavimas". Vadovėlyje plačiai pateiktos žinios. S u r i n k i m o brėžinio skaitymas pagal klausimus. ahcc. o pagal specialiai mo­ kymo tikslams supaprastintus surinkimo brėžinius. N° 1. p o l o i š d ė s t o m o s b ū t i n o s ž i n i o s a p i e d e t a l i z a v i m ą >(§ 3 5 ) . k a d p a n a š i a i k a i p v a d o v ė l i o § 17 są­ vokai . m o k i n i a m s galima parodyti n a g r i n ė j a m ą m e c h a n i z m ą . sukūrimo principu. o jei r o d y k l ė p a t e n k a a n t n e p r i k l a u s a n č i o s tai d e t a l e i li­ nijos. r e m d a m a s i s plačiai V D R taikomu vaizdinių priemonių. Tie v a r i a n t a i skiriasi vienas nuo kito detalės dalių forma arba m a t m e n i m i s . o tai turi e s m i n ę r e i k š m ę g a m i n i o surinkimui arba darbui. Surinkimo brėžinio skaitymas. 3. P a k a n k a m a i i š s a m i a i i r aiškiai i š d ė s t y t a de­ t a l i z a v i m o d a r b o tvarka. kurių reikia aiškinant šią n a u j ą g r a f i n ę veiklą.M. t a i p i r (čia turime įžvelgti y p a t i n g u s surinkimo brėžinio skaitymo ir d e t a l i žavimo uždavinius. . D a ž n i a u s i a i reikia skaityti brėžinius. I š p r a d ž i ų i š d ė s t o m a i r į t v i r t i n a ­ ma mokymo medžiaga tokiems brėžiniams 'M) skaityti. N° (2. Kai kuriuose tų plakatų variantuose iš mokinių reikalau­ j a m a apvesti rodykle kurios n o r s surinkimo brėžinyje atvaizduo1 tos detalės kontūrą. išrenkant vienas kitą ati­ t i n k a n č i u s d e t a l ė s a t v a i z d u s su s k i r t i n g o m i s . 2. Osipišinas aprašė dar vieną surinkimo brėžinių skaitymo didaktinės m e d ž i a g o s formą. D e t a l i z u o d a m i s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s .modeliavimas. i r kt. Tokia tvarka m e d ž i a g a p a t e i k i a m a todėl. n e s j i i š t i k r ų j ų a t i t i n k a m o k i n i ų d a r b o s u t o k i a i s b r ė ž i n i a i s .ir p e r m a t o m o s plėvelės lapai. vaiz­ duojančius skirtingas judančių detalių padėtis. . ir pasiūlė t a m tikslui skirtus „ d i n a m i n i u s " a l b u m u s naudoti ir skaitant brėžinius. i š s k i r d a m i „ . P. o p e r m a t o m u o s e l a p u o s e n u b r a i ž y t i s u n k i a u s i a i . N a g r i n ė j a n t 33 ir 34 skyreliuose pateiktus brėžinius. galima savarankiškai atpažinti k i e k v i e n ą s u r i n k i m o v i e n e t o d e t a l ę . S u r i n k i m o b r ė ž i n y s b ū n a . 1 «IIoiii. MDIMI I H HlIMfl M * .i iii'iii'iiiii nflyNeitlIH* < rmĮiiiHh 6 o t u /Tlofl peA. Visų metodininkų pripažinta.ya\zdesnis. D u o t a s i r d e t a l i z a v i m o p a v y z d y s .brėžinius deta­ lizuojant".surinkimo . D ė l to reikia p a s a k y t i .pa­ tirtį. A. N a u d o j a n t tokius albumus. S a l 1 nikovo pateikti p r a t i m a i . D ė l to braižybos vadovėlyje b r ė ž i n i a m s skaityti skirta d a u g klausimų. Albumas taip įrištas. Iš p r a d ž i ų a t k r e i p s i m e d ė m e s į į klaidais vaiki. 1MH B M fHf C a J i b H H R O B M. dega signalinė l e m p u l ė . Detalizavimas. V a d o v ė l y j e t a i p .detalių p a d ė t i m i s g a m i n i o darbo procese. Reikia pažymėti. s k a i t y m o " i r „ b r a i ž y m o " p r o c e s u s . k a d p e r m a t o m u o s e l a p u o s e n u b r a i ž y t o kiekvienos de­ talės brėžinio k o n t ū r a i s u t a m p a su tos pačios detalės k o n t ū r a i s surinkimo brėžinyje. Atskiras gaminio detales ga­ lima nulipdyti iš plastilino.suvo­ kiamų detalių brėžiniai. galima pastebėti. lyginant du brėžinius. — M . n a u d o k i m e k a l k ę .detalės.

s k o n s t r u k c i j o s d a l y s . T o l i a u u ž d u o t i s s u n k i n a m a : reikia n u b r a i ž y t i v i e n ą de­ t a l ė s brėžinį. D a u g u m a jų yra l a b a i p a p l i t u s i o s ir m o k y t o j a m s gerai žinomos. išnagrinėti eksplikaciją. bet ir loginiu būdu. Jei brėžinyje viena detalės dalis yra paslėpta ir pirmame plane d u o t a s kitos. B e j e . T o l i a u rei­ kia papasakoti apie altitudes ir jų žymėjimo brėžiniuose taisykles. l a i p t i n i ų . C i a a t s i r a n d a sąlygos p r i e š p a s t a t y t i ir pa­ lyginti. arčiau e s a n č i o s detalės a t v a i z d a s . k a i p organizuoti brė­ žinių detalizavimo darbą ir kokius metodinius mokymo b u d u s taikyti. kai. reikia b e n d r a i s u p a ž i n d i n t i s u sta­ tybiniais brėžiniais. s a n i t a r i n i ų . skylėse. kuriai l e n g v i a u išskirti r e i k a l i n g ą detalę iš kitų. m o k i n i a i t u r i a t l i k t i g i l i ą l o g i n ę . palyginti su m a š i n ų g a m y b o s brėžiniais.atliktų s t e b ė j i m ų paaiškėja. p r a l e i d ž i a s r i e g i o at­ vaizdus. STATYBINIAI BRĖŽINIAI Šios temos p a g r i n d i n i s tikslas — išmokyti statybinių brėžinių skaitymo m e t o d ų ir n a u d o t i s informacine m e d ž i a g a . kad tokios klaidos nestabilios.gauti k e i č i a m a de­ talės padėtis. k i e k v i e n u atveju s i ū l o m a nubraižyti dviejų trijų detalių darbo brėžinius.. Įvairios spe­ cialaus pobūdžio žinios pateikiamos skaitant brėžinius. Ž i n i a s įtvirtinus. š i l d y m o . P r a d e d a n t n a g r i n ė t i t e m ą . kur reikia. K a d išskirtume uždavinio sąlygai reikalin­ g a s figūras. paaiškinti statybinių brėžinių mastelius. J o m s priskiriamos deformuotos detalių ir jų dalių konstruk­ cijos . p l a n ą . Tų klaidų išvengsime nuolat lavindami. neteisingi ž y m ė j i m a i . b e t ų b r ė ž i n i ų .konstrukciją. n e s r e m t i s tik e r d v i n i u m ą s t y m u n e u ž t e n k a . m a t m e n ų rašymą juose. o tai p a p r a s t a i atliekama g r e i t a i . tačiau jų i š g y v e n d i n i m a s nėra p a g r i n d i n i s s u r i n k i m o brėžinių m o k y m o tiks­ las. galinia apibū­ dinti statybinių brėžinių atvaizdus. Jei reikės nubraižyti taip pat dviejų trijų detalių brėžinius. o kartais ir iškraipo) jų. Detalizuojant bendri detalių kontūrai labiau atkreipia dėmesį. kurie nustatyti valstybinių s t a n d a r t ų . n a g r i n ė j a m i lan­ g ų i r durį) a n g ų . P s i c h o l o g i n i a i s t y r i m a i s nustatyta. i r j ą a t i t i n k a m a i n a g r i n ė j a n t . anali­ z u o d a m i ir s u v o k d a m i s u r i n k i m o brėžinius. ne­ t e i s i n g a i n u b r a i ž y t i d e t a l ė s k o n t ū r a i ir kt. kurios suvokia­ m o s paviršutiniškai. k u r i a m e s v a r b i a u s i a j a m v a i z d u i . D a b a r aišku.). skirtą brėžinių su d e t a l i ų s u j u n g i m a i s skai­ t y m u i bei b r a i ž y m u i . klysta n u s t a t y d a m i įvairių detalių dalių formą. Ypač reikia atkreipti dėmesį į . R e m i a n t i s šių s t a n d a r t ų d u o m e n i m i s . Tokių brėžinių užduo­ tis g a l i m a formuluoti taip. šių k l a i d ų ga­ lima išvengti. neparodytas.t e c h n i n i i ) į r e n g i n i ų sutartiniai žymėjimai. ) . Dirbant su silpnais mokiniais. pateikti pradinių žinių apie f a s a d ą . savybes ir i š d ė s t y m ą . atliekant e s k i z u s iš rankos. taip pat g a l i m a n a u ­ doti kalkę. Žinios įtvirtinamos a t s a k i n ė j a n t į vadovėlio k l a u s i m u s ir skai­ t a n t 291 paveiksle pateikto tipo brėžinius. L a b a i d a ž n a i m o k i n i a i n e t e i s i n g a i atskleidžia detalių formą arba defor­ m u o j a (pakeičia. i š d r o ž o s . jų n e s u n k i a i i š v e n g i a m a . kai mokiniai kitų d e t a l i ų d a l i s p r i j u n g i a prie v a i z d u o j a m o s i o s . n e g u j ų g a l i m a skirti m o k y k l o j e . nes t u o m e t m o k i n i a m s reikėtų atlikti p r a t i m ų d a u g i a u . p r i j u n g t o s kitų de­ t a l i ų d a l y s p r i e v a i z d u o j a m o s i o s . sriegio a t v a i z d a s jr kt. kai d e t a l i ų at­ v a i z d a i v i e n a s k i t ą d e n g i a . D a ž n i a u s i a i yra p r a l e i d ž i a m o s skyles.(išdrožos p a k e i t i m a s skyle. kodėl m o k i n i a i n e t e i s i n g a i vaiz­ d u o j a skylių. n e g u jų konstrukcijų savybės. ypač mažo skersmens. Tuomet jos bus akivaizdžios.srieginių s u j u n g i m ų klaidas. T a č i a u tik iš dalies. ir kt. kurios v i s a d a išryškėja m o k y m o procese. . i š d r o ž ų i r k i t ų d a l i ų f o r m ą . S p e c i f i n ė s s u r i n k i m o b r ė ž i n i ų d e t a l i z a v i m o k l a i d o s jyra š i o s : p r a l e i s t o . išaiškinti jų savybes.Bendro pobūdžio klaidos: praleistos m a t o m o ir n e m a t o m o kon­ tūro linijos. g a l i m a p r a d ė t i aiškinti p a g r i n d i n i u s staty­ binių brėžinių sutartinius žymėjimus. V i s o s šios ^grafinės mokinių veiklos klaidos buvo pastebėtos jau anksčiau. I š . t u r i m e atsisakyti daugelio j a s kertančių linijų ir mintyse atkurti brėžinį. skylės v a i z d a v i m a s ne ten. Į n a u j ą p r o g r a m ą ir va­ dovėlį įtraukus temą. Dėl sudėtingo suvokimo proceso ir sunkumų. pasitaiko klaidų. neteisingai nubraižytas arba nebaigtas braižyti pjū­ vis. n e t e i s i n g a i n u s t a t y t a d e t a l ė s for­ ma (praleistos skylės. gerų rezultatų galima pasiekti panaudojant detalių piešinius kartu su jų surinkimo brėžiniu. V a d o v ė l y j e d e t a l i z a v i m u i skirti septyni b r ė ž i n i a i . P e r e i s i m prie kai kurių rekomendacijų. r e g i m a i s u v o k d a m i s k a i t o m u s b r ė ž i n i u s . tai d e t a l i z u o j a n t jos forma aiškinama.). suda­ r a n č i ų s u r i n k i m o vienetą. pjūvį. n e g u nubraižyti penkių šešių detalių brėžinius p a g a l vieną surinkimo brėžinį. S i u o atveju. § 19. k v a d r a t i n ė s skylės — apskrita. tai bus galima supažindinti mokinius su dides­ niu įvairių brėžinių skaičiumi. Mokytojui padedant. mokinius analizuoti b r ė ž i n į . jų paskirtį. p r a l e i s t o s a š i n ė s ir centrų linijos. susijusių su kon­ krečių vaizdinių formavimu. remiantis ne tik stebėjimu suvoktais pradi­ niais d u o m e n i m i s . m o k y t o j a i s k i r s m o k i n i a m s d e t a l i z u o t i _ir kitų g a m i n i ų brėžinius. S u p a ž i n d i n u s mokinius su generaliniu planu.brė­ žinio analizę. Taip n a u d i n g i a u . r e m i a s i tik b e n d r a objekto konstrukcija. Ž i n o m a . ( s t r y p a s /su s r i e g i u s k y l ė j e i r p a n . neteisingai pavaizduotos srieginių s u j u n g i m ų dalys. kad v i e n ą su kita susiker­ tančias figūras mokiniai sunkiai išskiria net d a u g paprastesnėje grafinėje medžiagoje. Iš p r a d ž i ų m o k i n i a m s g a l i m a skirti kal­ kėje apibrėžti atskirų detalių kontūrus. kaip 291 paveikslo užduotis. nors reikia stengtis jų išvengti.

Prie terasos šliejasi tambū­ r a s . T o d ė l p r a l e i d ž i a m a d a u g . t a i a p i b e n d r i n i m a s y r a d a u g a u k š t e s n i s p r o c e s a s . taikomuose . aplink terasą yra neaukšta tvorelė su turėklais. kad mokytojui bus sunku vesti tokio turinio p a m o k ą . b e d u r ų . T o k i u atveju tik p a k a r t o s i m e va­ d o v ė l y j e i š d ė s t y t ą m e d ž i a g ą . Išnagrinėjus įvairius brūkšniavimo tipus.ir. g a l i m a m o k i ­ n i a m s skirti į d o m i ų p r a t i m ų . kad čia galima naudotis informacine medžiaga. N a m a s s u keturiais langais. T e r a s o j e s t o v i k v a d ­ rato formos stalas ir keturios kėdės. .ą 2 . dešinėje — vienvėrės durys į virtuvę. p a n a š i ų į v a d o v ė l i o p r a t i m u s .siekiamu iiiislnlvli j i e m l r u s i r s k i r t i n g u s p o ž y m i u s . aišku.deta­ lių. k u r i a m e dalis žodžių pa­ keista sutartiniais žymėjimais. g a l i m a . k a d a p i b e n d r i n i m o p r o c e s a s yra p a g r i n d i n i s budms .reikia vesti p o k a l b i o f o r m a . d a u g u m a a u t o r i ų laiko. r e i š k i n i ų . P i r m a s k a m ­ barys. kaip ja naudotis. R e m i a n t i s š i a i s p a g r i n d i n i a i s t e i g i n i a i s . y r a atskiri a p i b e n d r i n i m o a t v i j a i D a r v i e n a s s v a r b u s išeities laškas. A p i b ū d i n a n t n a m o v i d a u s i š p l a n a v i m ą . k a d m o ­ kiniai p a s a k o t ų i š s a m i a i i r detaliai a t s k l e i s t ų n e tik n a m o v i d a u s i š p l a n a v i m ą . B. CMHpHOBa. t a č i a u į j o s a p i b e n d r i n i m ą reikia y p a t i n g o požiūrio. kurinis . Jos plotas t i k 8.statybiniuose brėži­ m u o s e (žr. Abejos durys a t i d a r o m o s taip pat „traukiant". nagri­ nėjant brėžinį. 1972. <Cia r e i ­ k i a m o k y m o m e d ž i a g o j e r a s i i b e n d r u s . d r a u g ų a t s a k y m u s . 2 4 3 H1 . įr paaiškinti. B e to. 3 9 6 — 6 8 * ) . Į ė j i m a s į n a m ą iš kairės p u s ė s p e r . k M d a p i ­ b e n d r i n i m a s v i s a d a t u r i b ū t i s i e j a m a s ( p a g a l V . . k a i r ė j e — dvivėrės. K u o turi pasireikšti apibendrinantis vaidmuo? . Štai koks gali būti pasakojimas: „Brėžinyje. K a r t u p a ž y m i m a . 2 .durys. l ) a v \ d o v o niil b r ė ž i m ą ) s u a b s t r a h a v i m u . yra tas. Emu ofiofiiuciiiui n <>r>v'iriiiin.į ! . Į terasą reikia užlipti n e d i d e l i a i s dviejų p a k o p ų laipteliais (visa tai matyti fasade)". a t v a i z d a v i m o b u d o — A .li I'. J e i g u k a r t o j i m a s yra išmoktos m e d ž i a g o s a t g a m i n i m o f o r m a .durys . reikia jį atskirti n u o k i t ų b ū d i n g ų ar pavienių kokybinių požymių. yųeČHHK linu iic. yra n e d i d e l i s l a n g e l i s . Terasa užtraukta m a r g o s m e d ž i a g o s užuolaidomis. 2 I l c H x o J i o r n a. Vadovėlyje yra įvairių užduočių p r a t i m a m s . Iš pokalbių su mokytojais paaiškėjo. kad d a u g u m a jų api­ bendrinančiąja p a m o k ą įsivaizduoja taip: remiantis vadovėlio skyriuje duota grafinių atvaizdų a p ž v a l g o s m e d ž i a g a . turi dalyvauti visi m o ­ k i n i a i i r p a p i l d y t i s a v o . kaip įeiti į n a m ą . priešais į ė j i m ą . (v m i/. reikia p r a d ė t i p a s a k o t i n u o to. reikia sukurti pasakojimą apie mokyklos p a t a l p a s ir vietovės sklypą. < l :i v i m o m e t o d ų ) p a l y g i n i m o budai. R e i k i a t u r e l i g a l v o j e .sąvokoms jivirliuii. 419. i š l e i s t ą G O S T . reikia duris „traukti". .ir e s m i n i u s d a l y k u s i r 1 j C Į a B U f l O B B. baigiamas (naudojantis MOKYMO PROCESE P i r m ą kartą tarybinės mokyklos istorijoje dabartinėje progra­ moje numatyta užbaigti braižybos kursą tema „Grafinių atvaizdų a p ž v a l g a " . M. vadovėlyje p a t e i k t i k l a u s i m a i . . k o . . kurių reikia s t a t y b i n i a m s b r ė ž i n i a m s skaityti. 3 m2 ploto sandėlį. skirtus grafiniam m e d ž i a g ų žymėjimui kirtimuose. lieji. reikia m o k i n i a m s pasakyti. — M . " Apsvarstykime tokią pasakojimo pradžią. k a i p išdėstyti k i e k v i e n o s p a t a l p o s l a n g a i ir . o toliau n u s a k o m a s tik n a m o p l a n a s n e g r e t i n a n t j o s u f a s a d u . p r o c e s ų . n e s jis neturi p a n a š i ų p a m o k ų dėstymo patirties.išmo­ k o m e a t l i k d a m i g r a f i n i u s d a r b u s . kuris apibūdinamas remiantis dviem brėžinyje esančiais atvaizdais. į kurią p u s ę atsidaro. — P. : y-nic/irin. k a d „ a p i b e n d r i n d a m i m e s atskleidžiame. kas yra bendra atskiriems tikrovės d a i k t a m s ir r e i š k i n i a m s " 2 .) p e r e i n a m a prie tų savybių ieškojimo ir išskyrimo iš visos p a n a ­ šių daiktų klasės" '. nagrinėti 20 darbu „Statybinių brėžinių žinynais)". H 3 « . Skaitant pasakojimą. g r a f i n i ų ž i n i ų a p i b e n d r i n i m o p r o c e s ą .atsakymą g a l i m a laikyti i š s a m i u . bet ir jo išorinį vaizdą iš visų pusių. R e i k i a . į kurį m e s į e i n a m e . Apibūdinant ž o d ž i u t a m e paveiksle a t v a i z d u o t ą n a m ą .siekti. T o k i e p r a t i m a i p a d e d a įtvirtinti ž i n i a s . P o t o m o k i n y s t u r i d e t a l i a i a p i b ū d i n t i . apibūdinančiais medžiagą. K a d m o k i n i a i laikvtųsi t a m tikros statybinio brėžinio skaitymo tvarkos. Ž o d i n į . I š s a m e s n i s b u s toks p a s a k o j i m a s : „ Į ė j i m a s į n a m ą yra kairė­ je pusėje pro atvirą terasą.: IIcyun'OniKa. l'. Vienoje jų. yra virtuvė. nrgMtlIziloJjtnl « . k ą m a t y s „ į ė j ę s " į vir­ tuvę. k a d d a i k l i j . A.4 m. T a i ^ v i s i š k a i s u p r a n t a m a . n e s i. Toliau pasakojama pagal planą: „Terasa nedidelė. 1982 m .. jeigu detaliai apibūdinta kiekviena p a t a l p a . S i n u o m o n ė t e i s i n g a tik t u o .būdo_ a r r ū š i e s k o k į n o r s k o k y b i n į požymį. telegrafo stulpai. prie j o p r i s t a t y t a t e r a s a . Išnagrinėsime vadovėlio 293 paveikslo pavyzdį. ĮGYTŲ ŽINIŲ APIBENDRINIMAS Skyrius skaitymas § 20. organizuoti p o k a l b į apie t u r i m u s d u o m e n i s . Į ė j i m a s į t e r a s ą a t v i r a s .u>i'()iii<iccKiix M I I C T I M yioii / Ilo/i. Į e i n a n t į jį. D i d a k t i n i u o s e v e i k a l u o s e i r p s i c h o l o g i n ė j e p e d a g o g i n ė j e lite­ ratūroje apibendrinimu v a d i n a m a s toks procesas. kuo skiriasi m o k y m o m e d ž i a g o s kartojimas ir apibend­ r i n i m a s . A.šskl r i a n t v i e n o a r k i t o v a i z d a v i m o . k a d tokio t u r i n i o p a m o k ą . į kiekvieną kambarį. n e s . J u o s e n u r o d o m a skaityti nedidelį pasakojimą.visai a i š k i a i nustatyti. Pavyz­ d ž i u i : „ G e l e ž i n k e l i o s a n k a s o s d e š i n ė j e stovi (čia p a r o d y t a s m e d ž i o žymėjimas pakeičia žodį „ m e d i s " ) . kai_„nuo atskiro d a i k t o s a v y b i ų a p i b ū d i n i m o ( a r b a .atvaizduotas vienaaukštis čerpėmis deng­ t a s mamas. . Joje atkreipiamas dėmesys į n a m o išorinį vaizdą. B.terasą ir t a m b ū r ą . !<*Mvvij m o k i n i ų . Aišku. bet n e a p ž v e l g s i m e v i s o to. reikia sutartinius žymėjimus pakeisti jais ž y m i m ų m e d ž i a g ų p a v a d i n i m a i s . T a m b ū r o sienoje. o po jų — a t s a k y m a i .Aiškinant sutartinius žymėjimus. 2.

C i a k a l b a m a a p i e metodo pamokai vesti p a k e i t i m ą . Mokinys a t s a k o ir. skailanl brėžinius. pateikti k n y g o j e : B o t b h h h h k o b A . tokius p r a t i m u s g a l i m a atlikti ir kitaip: lentoje projektoriu­ mi projektuojami du vaizdai. p a d a r y t i nedidelių „ a t r a ­ dimų". 88 K a d a n g i diafilmą galima projektuoti ir paprastoje klasės len­ toje. Po kiek laiko e k r a n e d e m o n s t r u o j a m a s daikto v a i z d u s i s brėžinys. T a i efektyvi m o k i n i ų p a ž i n t i n ė s v e i k l o s s k a t i n i m o . todėl jie geriau įsisavina žinias. žiūrėdami į ekraną. Tokių matmenų brėžinys visiems mokiniams yra gerai matomas. : F I p o c BeuieHHe. k a i d i a f i l m a s s u d a r o o r g a n i n ę pamokos dalį ir derinasi su kitomis užsiėmimų vedimo formomis bei "metodais. Tačiau. kad projektorių pastačius n u o e k r a n o apie . Tai reiškia. Tiek pat plakatų užimtų g a n a d a u g vietos. gali nusibraižyti b ū t i n u s a t v a i z d u s ir užsirašyti į sąsiuvinius. Apie frontaliojo b r ė ž i n i ų skaitymo. K a d a n g i „ J 1 3 T H " tipo projektoriumi diafilmai demonstruoja­ mi neužtemdytoje auditorijoje. k a i p atlikti baigiamąją pamoką. D i a f i l m a s kaip tik tokias gali­ m y b e s ir suteikia. o po to — teisingas atsakymas. mokiniai iš paskutinių suolų blogai m a t o ir ne visiškai įsisavina medžiagą. giliai ir įvairiapusiškai išanalizuoti sąvokas m o k y m o veikloje. P a v y z d ž i u i . p a k a r t o j a m a ir į t v i r t i n a m a a n k s č i a u išeita medžiaga. atvaizdas užima visą s t a n d a r t i n į mokyklinio tipo ((1. Projektorius paruošiamas per keletą m i n u č i ų . E k r a n i z u o t o s p a m o k o s m o k i n i a m s įdomesnės. p a d e d a n t i giliau ir tvirčiau įsisavinti žinias. T o k i u b ū d u p e r s k a i t o m i 2—3 b r ė ž i n i a i . D v i trys diafilmo dalys. kai d e r i n a m a su kitomis m o k o m o j o d a r b o formomis. § 21. KINO FILMŲ IR D I A F I L M Ų NAUDOJIMAS PAMOKOJE M o k a n t braižybos.p r i e m o ­ nė. Lyginant su kitomis vaizdinėmis priemonėmis. k u r i u o s e a t ­ vaizduotos įvairių formų detalės. pravartu demonstruoti kino filmus ir diafilmus. aktyviai mąstyti. j e i r e i k i a . mokiniai. Susiprojektavusių ekrane iš diafilmo kadrų atvaizdų matmenys p r i k l a u s o n u o k l a s ė s i l g i o . verčia ieškoti. Moki­ nys prieina prie ekrano.priešpastatyti juos atskiriems. kurių visos detalės būtų m a ­ t o m o s iš bet kurios k l a s ė s vietos. A p i b e n d r i n a n t m o k y m o medžiagą. o mokinys lentoje kreida turi nu­ braižyti trečią. Kai mokytojas demonstruoja brėžinius ir vaizdžiuosius brėžinius. 1983. p a g a l du d u o t u s v a i z d u s nubraižyti trečią. T a č i a u reikia turėti galvoje. D i a f i l m a i gali būti n a u d o j a m i ne tik kaip iliustracijos. Paruošti kabinetą pamokai. pasižymintys konkrečiu mąstymu. Efektingai gali būti n a u d o j a m i diafilmai kartojant m e d ž i a g ą . D i a f i l m u s laikyti p a t o g u . G e r a s m o k o m a s i s kino filmas įtraukia žiūrovą į reiškinių ana­ lizę. JX. 8 0 — 1 2 0 kadrų. | B a i g i a m o j i pamokos d a l i s skiriama I n d i v i d u a l i n i į k a i t y t i b n ž i n i u s p a g a l j i e m s p a r u o š t u s k l a u s i m u s . E k r a n e projektuojamas vienas diafilmo kadras. lengvai telpa nedidelėje cilindri­ nėje dėžutėje.ir p r o j e k t o r i a u s š v i e ­ sos srauto stiprumo.. o ne vietoj jų. Ypač pravartu n a u d o t i d i a f i l m u s per detalių brėžinių skai­ t y m o p a m o k a s . k u r i a m e yra u ž d a v i n i o sąlyga. K o n k r e t ū s n u r o d y m a i . e k r a n o m a t m e n ų . D i d ž i a u s i o efekto p a s i e k i a m a . mokomieji dia­ filmai turi keletą p r a n a š u m ų . kad p a m o k ų e k r a n i z a v i m a s yra ne tiksiąs. abstrahuoti arba atsiriboti n u o jų požymių. nereikia nukrypti į grafinių atvaizdų a p i b ū d i n i m ą (tai išsamiai atlikta vadovėlyje). o priemonė. ku­ r i s i š d v i e j ų a r trijų p a r o d y t ų b r ė ž i n i ų yra t e i s i n g a s a t s a k y m a s į pateiktą klausimą. — 128 p. Ekranizuota brėžinių skaitymo pamoka organizuojama maž­ d a u g taip.8—10 m e t r ų atstumu. atliekant tokius pratimus. M o k i n i u i j |ii'• i l ikn raštu. 80 . nepriekaištingai atliktą ir gerai m a t o m ą grafinę medžiagą. nėra sudėtinga. i r e s a n t o p t i m a l i o m s p r o j e k c i n ė s a p a r a t ū r o s p a n a u d o j i m o sąly­ goms. t r ū k s t a m ą vaizdą. kad gerai paruoštų diafilmų m e d ž i a g ą labai sėkmingai suvokia vaikai. — M . « n y ™ c o B e p i n e H C T B O B a H H H M e i o flHKH o6y«ieHHH ųeptieHHK)». bet ir į d o m i e m s p r a t i m a m s atlikti. P a m o k ų e k r a n i z a v i m a s padeda mokytojui išdėstyti me­ d ž i a g ą per t r u m p i a u s i ą laiką. k a d diafilmų n a u d o j i m a s p u linilžvliu p a m o k a s n ė r a i š o r i n i s e f e k t a s . Klasėje esantys mokiniai pataiso ir papildo savo d r a u g o a t s a k y m u s . m o k i n i a i t u r i n u s t a t y t i . pagal kurį mokiniai patikrina savo spren­ dimus. J i e labai k o m p a k t i š k i . |atitinkančiu įprastą klasės ilgį. P e r pamokas gali būti s ė k m i n g a i n a u d o j a m i ir mokomieji kino f i l m a i . o mokytojas rodomosios lazdelės šešėliu parodo reikiamus vaizdo elementus ir pateikia klausimus. t. Frontaliai. N a u j a u s i mokomieji filmai braižybos tematika greta įprastiniu k i n e b ū d u p e r d u o d a m o s i n f o r m a c i j o s d a r suteikia ž i n i ų ir per t r u m p a l a i k i u s p r a t i m u s .efektyvumą j a u buvo kalbėta. mokytojas liepia m o k i n i a m s sugalvoti atsakymą arba sąsiuvinyje nubraižyti brėžinį: pavyz­ džiui. nes jie pateikia plačią. Ji n a u d i n g a . r i o c o Č H e RJin ymiTeJieu. Iš gausių stebėjimų ir eksperimentu d u o m e n ų matome.5X2 m) ekraną. aiški­ n a n t n a u j ą m e d ž i a g ą . b r ė ž i m o e l e m e n t u s t a i p p a t p a r o d o l a z d e l ė s šešėliu. M o k i n i a i m o k o s i ž o d ž i u t i k s l i a i a p i b u d i n i i brėžinyje į t V l I l d U O t l d a i l i . bet reikia parodyti jų esminį vaidmenį ir pritaikymo ypatybes žmonių kū­ rybinėje veikloje. per kurią bus demonstruojamas diafilmas. y. S i e p a v y z d ž i a i įtikina. P a r o d ę s k a d r ą . Jie n e b r a n g ū s . reikia visų pirma turėti p a k a n k a m o didumo atvaizdų.

t a i d a r nereiškia. Daugeliu tyrimų nustatyta. B r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų p r o j e k c i j ų s i s t e m o j e — 2 d a l y s . I š a r d o m i e j i s u j u n g i m a i ir jų a t v a i z d a i b r ė ž i n i u o s e — 2 dalys. reikia v e n g t i k r a š t u t i n u m ų . Išnagrinėsime pirmąjį klausimą. r o d a n t frag­ m e n t u s per atskiras p a m o k a s ar jį visą temos m e d ž i a g a i api­ b e n d r i n t i ir įtvirtinti. deja. į ką reikės kreipti d ė m e s į . kai jie rodomi nedi­ deliais fragmentais. N e ­ reikia užmiršti. kad j e i g u i š n a g r i n ė t a m e d ž i a g a tuojau neįtvirtinama. gali ekrane sulaikyti atskirus kadrus. Juos kymo § 22. MOKINIŲ ŽINIŲ IR MOKĖJIMŲ PATIKRINIMAS BEI galima l a b a i efektyviai n a u d o t i m o ­ [VERTINIMAS S u m o k i n i ų ž i n i ų i r m o k ė j i m ų p a t i k r i n i m u bei į v e r t i n i m u su­ sijusius klausimus reikia nagrinėti dviem požiūriais. demonstruojami 8—12 minu­ č i ų . S p r e n d ž i a n t k l a u s i m ą . prieina tokias išvadas. J i e p r a d e d a de­ t a l i a i ištirti k o k i o n o r s b r ė ž i n i o b r a i ž y m o o p e r a c i j ą . n a g r i n ė t i . n o r ė d a m i patobulinti šį procesą. P r i e š denioiislriiojiinl liliiuis. kuriose n a u d o j a m i filmai. B e t . M o k o m a ­ j a m e filme g a l i m a parodyti n e t g i s p r e n d i m ų tvarką. p a v y z d ž i u i . Stebėjimais nustatyta. d ė m e s i o dėstomajam. P r o j e k t a v i m o b ū d a i — 2 d a l y s . Mokomojo kino pranašu­ m a s — tai ne vien tik reiškinių d i n a m i k o s p e r d a v i m a s . p a r u o š i m a s g e r i a u į s i s a v i n t i tem. ir parodyti atskirus fragmentus. pavyzdžiui. Prieš demonstruodamas fragmentą. kad dėstytojas turi iš karto parodyti visą filmą. S v a r b i a u s i a s tikslas šiuo atveju — e m o c i n i s poveikis. v e s d a m a s pokalbį arba skirdamas atlikti grafinių pra­ timų. P i r m ą . p a i n o k a s m e d ž i a g a i perteikti. u ž d a r o s j u o s t o s b r a i ž y b i n i u s f i l m u s iki š i o l a i k o k u r i a t i k m ė ­ gėjai. v i e n a s p a č i ų s u n k i a u s i ų i r a t s a k i n g i a u s i ų m o k y m o p r o c e s o m o m e n t ų . o tik p r i e m o n ė naujai. kad s ė k m i n g i a u s i a i į s i s a v i n a m a filmų m e d ž i a g a . 4. o antra — išnagrinėti kai kuriuos į kurso programą įtraukto skyriaus „Pagrindiniai reikalavimai mokinių žinioms ir mokėjimams" nuostatus. kurių kiekvienas atskleidžia kurią n o r s užbaigtą temos dalį. o netrukus po peržiūros įtvirtina ją. reikia aptarti visa tai. J i e y r a n e d i d e l ė s a p i m t i e s (iki 150 m ) . mokykloms buvo išleisti šie m o k o m i e j i braižybiniai kino filmai: 1. Pamokų. I š t i s i n i u o s e m o k o m u o s i u o s e fil­ m u o s e t e m a dėstoma taip. išleisti iki 1968 m . procese. Susiję su mokinių mokymosi rezultatų patikrinimo ir įvertinimo metodika klausimai visada j a u d i n a m o k y t o j u s . m i n t i e s eigą. reikia atsižvelgti į įvairių ekra­ n i n i ų p r i e m o n i ų r ū š i ų p a s k i r t į . kas siejasi su m o k i n i ų žinių ir mokėjimų įvertinimo kriterijais. da­ l y k u i s u ž a d i n i m a s . ž u r n a l e „IllKOJia H . „Brėžinio reikšmė šiuolaikinėje gamyboje". T u o fragmentai ypač vertingi. P a v y z d ž i u i . o po to a p i b e n d r i n a n t ir įtvirtinant m e d ž i a g ą po filmo. tiek s u visa t e m a apskritai. „Surinkimo brėžinių braižymas ir skaitymas". kokia forma ir m e t o d a i s vesti užsiėmi­ mą ir kokią pasirinkti aparatūrą. tai labai s u m a ­ žėja kinofikuotos p a m o k o s efektyvumas. „Pjūviai ir kirtimai techninėje braižyboje". v e d i m o m e t o d i k a l a b a i į v a i r i . ką b ū t e n t reikia. api­ b e n d r i n t i i r įtvirtinti m e d ž i a g ą . a š t u o n i ų m i l i ­ metrų pločio neįgarsintoje juostoje. F r a g m e n t i n į filmą galima demonstruoti ir ištisai.. M o k o m a s i s f i l m a s y r a e f e k t y v i a u s i a s . k a i r e i k i a d e t a l i a i . kuriomis. K a r t a i s kai kurie mokytojai. n e s jie karinis į s i m e n a n e r e i k š m i n g a s filmo de­ tales.. Mokomieji f i l m a i — g e r a vaizdinė priemonė. K i n o f i k u o l ų pamokų v e d i m ą s u n k i n a t a i . su­ t r u m p i n u s braižybos k u r s o mokymosi laiką. Iki 1982 m. Tai. Tokį filmą g a l i m a organiškai susieti tiek s u p a m o k o s turiniu. t i k r i n t i ir ką daryti. nurodyti.Mokomieji kinofilmai — nepakeičiama erdvinio m ą s t y m o ir erdvinės vaizduotės lavinimo priemonė. tiesiogiai susijusiais su vedamos pamokos turiniu. 5. Sie filmai atitinka V K D S naujus standartus ir šiuolaikinius pedagogikos principus. Tokiu būdu sukurtas filmas „Detalės brėžinio skaitymo taisyklės". visais a t v e j a i s t i k s l i n g a s u p a ­ žindinti mokinius su mokomąja m e d ž i a g a . 2. D e t a l ė s b r ė ž i n i o s k a i t y m o t a i s y k l ė s — 2 d a l y s . k a d m o k i n i ų ž i n i o s ir mokėjimai būtų vertinami vienodai. kai ž m o g u s skaito brėžinį arba sprendžia tipinį brai­ žymo uždavinį.ą. 3. kad pats filmas n ė r a n a g r i n ė j i m o tikslas. Todėl reikia nuspręs­ ti. F r a g m e n t i n i a i filmai pritaikyti operatyviam n a u d o j i m u i pa­ m o k o j e . negalima rem­ t i s m o k y k l ų d a r b o p r a k t i k o j e . K i n o filrnai n a u d o j a m i i r m e d ž i a ­ gai pakartoti prieš kontrolinį darbą. k a d d a l i s f i l m ų y r a gerokai p a s e n ę ir neatitinka m o k y m o p r o g r a m o s ir V K D S siste­ mos standartų. D e m o n s t r a v i m o t i k s l a s — p a g i l i n t i . į v a d i n ė j e p a m o k o j e . D e t a l ė s e s k i z a s ir t e c h n i n i s p i e š i n y s — 2 d a l y s . vednnl pokalbį prieš peržiūrą. kad m e d ž i a g a bus visiškai įsisavinta. n o r s . S i e k l a u s i m a i t a p o a k t u a l e s n i . M i n i a t ū r i n i a i u ž d a r o s j u o s t o s filmai skirti p a r o d y t i cikliškai p a s i k a r t o j a n t i e m s a r b a v i e n o d i e m s v e i k s m a m s . T a č i a u . dėstytojas supažin­ dina mokinius su nagrinėjama medžiaga. pavyzdžiui: „Surinkimo brėžinys". 6. Kita mokomojo kino panaudojimo forma — demonstravimas b a i g i a n t n a g r i n ė t i temą. K i r t i m ų ir p j ū v i ų m e t o d a s — 2 d a l y s . m ū s ų nuomone. Reikėtij mokyklą būtinai aprūpinti n a u j a u s i a i s m o k o m a i s i a i s filmais braižybos tematika. k a i j o f r a g m e n t a i su­ daro neatskiriamą pamokos dalį. K a r t a i s t e n k a p a r o d y t i v i s ą filmą. M o k y t o j a s p a t s a i š k i n a f i l m ą ir.

nerišliai.. N e m covo straipsnis. Vi" .3 n u r o d o . D a b a r t i n ė j e p r o g r a m o j e n u m a t y t a d a u g i a u d ė m e s i o skirti m o ­ kinių mokymosi rezultatų įvertinimui. siekiant sutaupyti laiką tikri­ n a n t g r a f i n i u s darbus. logiškai ir nuosekliai dėsto mintis. PH-2 — n e t o l y g ų r ė m e l i o l i n i j o s s t o r į . T u o s ž e n k l u s m o k i n i a i turi u ž s i r a š y t i są­ siuvinyje. ženklas P H . Pažymys 4 rašomas. kai mokinys: a) gerai įsisavino p r o g r a m i n ę m e d ž i a g ą . kad dalis mokytojų stengiasi daugiau d ė m e s i o skirti b r a i ž y m o t e c h n i k a i . b) grafiniuose darbuose padaro esminių klaidų. b) n a u d o j a s i informacine m e d ž i a g a . į darbo sąsiuvinį braižo ir rašo nerūpestingai. c) skaitydamas brėžinius ne visiškai i š s a m i a i atsakinėja. a t s a k i n ė j u teisingai. k u r i a m e siūloma. greitai pasitaiso. pa­ daro neesminių klaidų. brėžinius skaito laisvai. kai mokinys: a) braižo ir skaito b r ė ž i n i u s n e p a s i t i k ė d a m a s . kai mokiniai atsakinėja žodžiu. bet laikosi pa­ grindinių brėžinių apipavidalinimo" taisyklių. pa­ d a r o n e e s m i n i ų k l a i d ų . t i n k a m a i n a u d o j a s i informacine m e d ž i a g a . bet k a r t a i s a p s i r i n k a s k a i t y d a m a s b r ė ž i n i u s . c) k l a i d ų n e d a r o . kai mokinys v i s i š k a i n e ž i n o ir n e s u p r a n t a mokomosios medžiagos. kai mokinys: a) nežino arba nesupranta didesnės arba svarbiausios moko­ mosios medžiagos dalies. o po to aptarsime kai kurias jų ypa­ tybes.1 reiškia neteisingą rėmelio linijų a t s t u m ą n u o f o r m a t o k r a š t ų . tikrinant mokinių žinias ir mokėjimus.ą i r 1. j a m nuolat reikia mokytojo pagalbos (nukreipiančių klausimų) ir iš dalies naudoti vaizdines priemones. T a m tikslui rekomenduoja­ ma mokinių žinias ir m o k ė j i m u s tikrinti ir vertinti diferencijuotai. b) atsakinėja aiškiai ir t e i s i n g a i tuo parodydamas. kurių nesu­ geba ištaisyti net mokytojo p a d e d a m a s .VAVAC '\ P a v y z d i n ė s mokinių braižybos žinių vertinimo normos /. programoje numa­ tytus p r i v a l o m u s d a r b u s atlieka ne v i s a d a laiku. ar supranta mokiniai grafinių atvaizdų p a g r i n d i n e s rūšis ir ar laikosi bendrų reikalavimų juos braižydami. kai mokinys: a) brėžinius braižo ir skaito savarankiškai n e d a u g klysdamas ir p a l y g i n t i r ū p e s t i n g a i braižo ir r a š o į d a r b o sąsiuvinį. b) atsakinėja neišsamiai. Atskirai pateiksime m o k i n i ų braižybos žinių ir m o k ė j i m ų pavyz­ dines vertinimo n o r m a s . b e t d ė l n e p a k a n k a m a i iš­ vystytos erdvinės v a i z d u o t ė s šiek tiek klysta s k a i t y d a m a s brėži­ nius. Sie pavyzdžiai rodo. Mokykloje. žino vaizdavimo taisykles ir sutartinius žymėjimus. ž e n k l a s P H . b) atsakinėja nenuosekliai. Grafinių ir praktikos darbų vertinimo normos ^eHHH qepieHHK)». 1 9 8 1 m . 4 . Pažymys 1 rašomas. vartodamas braižybos terminologiją. M o k y t o j o d ė m e s y s turi būti n u k r e i p t a s į tai. U 1 P — š r i f t ą .. m i n t i s r e i š k i a l o g i š k a i i r n u o s e k l i a i . bet parodo. J I B K — m a t o m o k o n t ū r o l i n i j a s i r 1. Vertinimo normos tikrinant ir mokėjimų žodžiu žinias Pažymys 5 tašomas. o tai į m a n o m a tik s p e c i a l i o s e mokymo įstaigose. kiekvienas ženklų detalizuojamas p a g a l klaidų pobūdį. b) kai reikia. PaŽĮ/nu/s . JĮ. kurias mokytojo perspėtas ištaiso sava­ rankiškai. kad iš esmės klausimą supranta.1. . Ženklai sudaryti iš žodžių s a n t r u m p ų . c) brėžinius skaito abejodamas. . //. Pažymys 2 rašomas. c ) a t v a i z d u o s e k l a i d ų n e d a r o . ženk­ l a s P Y ž y m i b r ė ž i n i o r ė m e l i o k l a i d a s . * OH " . tačiau mokytojo paklaustas. bet p a s i t a i k o n e ž y m i ų t r ū k u m ų bei a p s i r i k i m ų . bet joje sunkiai orien­ tuojasi. Pavyz­ džiui. T o d ė l j ų k a r t o t i n e r e i k i a . kai mokinys: a ) netvirtai į s i s a v i n o p a g r i n d i n ę p r o g r a m i n ę m e d ž i a g ą . b e t žino d a u g u m ą nagrinėtų sutartinių vaizdavimų ir žymėjimų. k a d r ė m e l i o l i n i j o s s t o r i s n e a t i t i n k a G O S T . k u r i a s t r u p u t į m o k y t o j o p a d e d a m a s iš­ taiso. daro esmines klaidas.npoHSBOACTBo". N r . kruopščiai ir laiku atlieka grafinius bei praktikos d a r b u s ir r ū p e s t i n g a i braižo ir r a š o į darbo sąsiu­ vinį. c) b r a i ž y d a m a s brėžinius ir a t l i k d a m a s p r a k t i k o s darbus. Pažymys 2 rašomas. kai mokinys: a) visiškai savarankiškai. nebraižo ir n e r a š o į d a r b o s ą s i u v i n į . Pažymys 4 rašomas. OHH — p a g r i n d i n į b r ė ž i n i o į r a š ą . aiškiai suvokia daik­ tų erdvinę formą p a g a l jų atvaizdus. kai mokinys: a) neatlieka privalomų grafinių ir praktikos darbų. ' v ' ' 'r.') rašomas. Pavyzdžiui. reikalavimų d e t a l i z u o t i nereikia. B e t o . tvirtai žino i š m o k t a s tai­ s y k l e s ir s u t a r t i n i u s v a i z d a v i m u s bei ž y m ė j i m u s . pateikti knygoje: BOTBHHHHKOB A. mokytojo ištaiso. b u v o p a s k e l b t a s m o k y t o j o A .1. papildomai nepaaiškinus. Kai kurie bendri reikalavimai ir žinių patikrinimo metodika. kai mokinys: a ) į s i s a v i n o p r o g r a m i n ę m e d ž i a g ą . Pažymys 3 rašomas. kurias nuro­ domas ir p a d e d a m a s . « I l y T H COBepUieHCTBOBaHHH MeTOAHKH o6y- b ) . n a u d o t i j o s u g a l v o t u s 3 0 ž e n k l ų i r ž y m ė t i k l a i d a s b r ė ž i n i o lauke. kad gerai m o k a dalyką. Pažymys 5 rašomas.

buvo galima atvaizduoti detalę mažiausiu atvaizdų skaičiumi. . normalizuoti m o k y m o s i procesą. 4. iš priekio ir iš š o n o : 15. kai mokinys visiškai n e t u r i p r o g r a m o j e i š v a r d y t ų m o k ė j i m ų bei . a t v a i z d ų b r ė ž i n y j e t u r i b ū t i k u o m a ž i a u . Pateiksime pažodžiui atsakymus 34 vienos klasės mokinių. Pažymys 1 rašomas. aiškiai perteikti jos formą ir supaprastinti brėžinio braižymą". B r ė ž i n y s c ) . kuris brėžinių . nes j a m e yra m a ž i a u s i a i v a i z d ų ir įrašyti visi m a t m e n y s . b) ar c) nubraižytas geriau. k a d a n g i j a m e yra trys v a i z d a i ir įrašyti visi m a t m e n y s . būtent: konsta­ tuojanti. Reikia atsižvelgti ne tik į a t s k i r u s m o k y m o s i t r ū k u m u s . K a d būtų galima gerai įsivaizduoti detalę. 2U 020 Mokinių bniižybos žinių ir mokėjimų vertinimo normose kal­ b a m a apie esmines ir antraeilės reikšmės klaidas. b e t b ū t ų visiškai aiški brėžinyje a t v a i z d u o t o daikto forma ir ir anks­ mokiniai l i e k . T a i k a n t p a t e i k t a s p a v y z d i n e s m o k i n i ų ž i n i ų i r m o k ė j i m ų ver­ t i n i m o n o r m a s . motyvuojanti ir rezultatinė. . R a c i o n a l e s n i s brėžinys a ) . kad „ . : 9 . Iš braižybos vadovėlio ž i n o . kurios d a r o m o s n e ž i n a n t ir n e s u p r a n ­ t a n t p r o g r a m i n ė s m e d ž i a g o s bei n e s u g e b a n t taikyti V K D S pa­ g r i n d i n i ų n u o s t a t ų . reikia žinoti v a i z d ą iš viršaus. B e to. ) . 3. tikslui a p t a r s i m e užduoties.a). t e i s i n g a i a t l i k t a s m o k i n i ų ž i n i ų ir m o k ė j i m ų p a t i k r i n i m a s turi g r į ž t a m ą j į ryšį. prie antrųjų klaidų p r i s k i r i a m o s : tokios. a t l i k i m o r e z u l t a t u s (11 p a v . racionaliau. mokytojas turi žinoti mokinių i n d i v i d u a l i a s savybes. . nepasiruošęs įgūdžių. j a m e nurodyti visi r e i k a l i n g i m a t m e n y s .\ a) 1 JO IX 1 • \ 10 020 " J " - 7 ^ b) ( y ) <)• t 1 30 w . kad matme- c) 11 pav.6%. P a t e i k s i m e pavyzdį. ir pagal jį galima greitai p a g a m i n t i detalę : 23%. Tai padėtų suvienodinti reikalavimus vertinant mokinių mo­ kymosi veiklos rezultatus. 2. b) brėžinius skaito ir braižo m i n g a i daro esmines klaidas. pavyz­ džiui. k u r i s pa­ deda. g a l i m a d a u g g e r i a u o r g a n i z u o t i d a r b ą šia kryp­ timi. kurioje aiš­ kiai išsiskiria trys viena1 su kita susijusios dalys. R a c i o n a l i a u s i a s yra brėžinys a ) . 1 % . ku­ rios a t s i r a n d a dėl netvirtų žinių ir m o k ė j i m ų a r b a n e s u g e b a n t sutelkti dėmesį. Tam. bet ir į v i s ą g r a f i n ę veiklą. sprendusių šį uždavinį. B r ė ž i n y s u ž i m a m a ž a i vietos. J a m e gerai įrašyti m a t m e n y s i r p a r o d y t i g e o m e t r i n i a i k ū n a i (yra d a u g ž e n k l ų ) . Taikydamas mokinių p a ž a n g u m o vertinimo normas. Toks a t s a k y m a s turi t a m tikrą loginę struktūrą. R a c i o n a l u s yra v a i z d a s a ) . . . Vienas g a l i m ų teisingų a t s a k y m o v a r i a n t ų gali buti. . tik mokytojo padedamas. U ž ­ duotyje reikia atsakyti į k l a u s i m ą . P r i e pirmųjų p r i s k i r i a m o s tokios klaidos. : 2 5 . bet racionaliausias brė­ žinys a). ir paaiškinti kodėl. m o k y t o j u i v e r t i n t i d ė s t y m o m e t o d i k ą i r r e z u l t a t u s . kurioje r e i k ė j o i š a n a l i z u o t i b r ė ž i n į . nurodydami jų d a ž n u m ą procentais bend­ rame visų atsakymų skaičiuje: 1. 7 % . Panaudojus sutartinius skersmens ir kvadrato ženklus. Mokinių atsakymus vertinsime pagal vertinimo normas čiau pateiktą atsakymo etaloną. labiau s u d o m i n t i m o k i n i u s s a v o d a r b u . toks: „Visi trys brėžiniai atlikti teisingai. siste­ dirbti. nes p a g a l jį g a l i m a nubraižyti kitus du vaizdus.

T o b u l i n a n t m o k y m o pro­ cesą.k u r t i v a i z d i ­ n i u s p a g a l įvairią grafinę m e d ž i a g ą . apie mašinų detalių sujungimų a t v a i z d a v i m o b ū d u s ir s u r i n k i m o bei s t a t y b i n i ų b r ė ž i n i ų a p i p a ­ v i d a l i n i m o ypatybes. kuris rašomas mokiniams. kad m o k i n i ų b r a i ž o m u o s e a t v a i z d u o s e yra visi d u o m e n y s . jį g a l i m a įvertinti p a ž y m i u 5. k a d p r o g r a m a r e i k a l a u j a iš mokytojo di­ ferencijuoto p o ž i ū r i o į m o k o m o s i o s m e d ž i a g o s į s i s a v i n i m o lygį. kurios pateikiamos m o k i n i a m s sąvokomis. perteikiantys būtiną informaciją apie atvaizduotą daiktą. reikia remtis m o k i n i ų m o k y m o s i veiklos rezultatyvumu (pla­ čiąja to žodžio p r a s m e ) . t į s u m o ) . t. A . Dėl to iškyla mokytojo veiklos. į v a i r i ų j o p o ž y m i ų (for­ mos. m o k i n i a i t u r ė j o s u f o r m u l u o t i a t s a k y m ą .). s u g e b ė j i m a s v i e n o d a i laisvai. Iš to g a l i m a daryti kai kurias išvadas apie m o k i n i ų grafinės veiklos rezultatus mokantis braižybos. Iš to padarome išvadą. 1 d i n i o d i n a m i š k u m ą . — M . h h k o b . k a d reikia atsižvelgti į grafinį p a g r i n d ą ( v a i z d u s i s pie­ šinys arba projekcinis brėžinys). K a i dėl p a s k u t i n i ų dviejų a t s a k y m ų . 137. kurį pateikė 2 3 % mokinių. P i r m a j a m e punkte keliama m i n t i s . Cia galima remtis I.nys".. e r d v i n i o i š s i d ė s t y m o . Tačiau į pateiktus programoje reikalavimus mokinių ž i n i o m s ir m o k ė j i m a m s r e i k i a p a ž i ū r ė t i ir iš k i t o s p u s ė s . k a d brėžinyje visada turi būti braižomi trys vaizdai.a t s k l e i d i m a s . t . taip pat ir į vaizJtKHMaiiCKafl H . T o d ė l šiuo atveju o p t i m a l u s p a ž y m y s butų 4. tai n e p a k a n k a vien tik k o n s t a t u o t i . Pa3BHTIie npOCTpaHCTBeHHOrO MHIHJieHHH IHKOJIb- . B. R e i k i a atsižvelgti.. S i e r e i k a l a v i m a i a p i m a n e tik p a g r i n d i n e s ž i n i a s i r m o k ė j i m u s . d y d ž i o . kad programoje keliami reikalavimai m o k i n i ų ž i n i o m s ir m o k ė j i m a m s kartu yra ir u ž d u o t i s m o k y t o j u i efektyvinti m o k y m ą ir gerinti kokybę. Mokinių išsilavinimo objektyvaus v e r t i n i m o lygių k l a u s i m a s dabar yra d a u g e l i o ž y m i a u s i ų psicho­ l o g ų d ė m e s i o centre. Vadovaudamiesi šiuo bendru nurodymu ir savo samprota­ vimais. Anksčiau pateikti duomenys apibūdino pažymį. Cia t u r i m a s galvoje vaizdinės informacijos „ p e r k o d a v i m a s " . P a t e i k t i rodikliai iliustruoja diagnozavimo metodikos pagrindines savybes. C. Stai m o k i n i ų erdvinį m ą s t y m ą detaliai tyrė I. arba. Už ketvirtąjį a t s a k y m ą g a l i m a rašyti 3. T a č i a u jis n e i š s a m u s ir jį p a g r i n d ž i a n t n e p a v a r t o t i braižybos k u r s o t e r m i n a i (yra d a u g ž e n k l ų ) . f o r m u o j a n ­ čios reikiamus mokinių protinės ir praktinės veiklos metodus. k a d tie m o k i n i ų p a s i s a k y m a i k l a i d i n g i . į jo p a s l a n k u m ą p e r d i r b a n t p r a d i n i u s d u o m e n i s į a t v a i z d ą .. c) daikto atvaizdo pertvarkymas kartu keičiant daiktų erdvinę padėtį ir struktūrą (pateiktas tris rodiklių rūšis pritai­ k ė m e n a g r i n ė j a m a m a t v e j u i . bet ir tas žinias. l. 2 ) o p e r a v i m o e r d v i n i u v a i z d i n i u tipai. kaip kartais rašoma pedagoginėje literatūroje. kurį reikia n u b r a i ž y t i p a g a l u ž d a v i n i o są­ lygąO p e r a v i m o grafiniais a i vaizdais (pagal antrąjį p u n k t ą ) tipai skirstomi pagal jų sudėtingumą. To­ kį atsakymą vertiname 2. kad atkreiptų jo dėmesį į formuo­ j a m ų m o k i n i ų g r a f i n ė s veiklos m e t o d ų t u r i n į a r lygį. Vaizdinio išbaigtumu laiko­ m a tai. n e s kas ketvirtas m o k i n y s įsitikinęs. J a k i m a n s k a j a J i p a r i n k o t o k i u s p a g r i n d i n i u s r o d i k l i u s : 1 ) sėk­ mingas adekvataus grafiniam atvaizdui erdvinio vaizdinio suda­ rymas. y . su kuriomis supa­ žindinama. T e i s i n g a s yra ir pirmasis atsakymas. P r i e tokių žinių reikia priskirti ž i n i a s apie n e s u d ė t i n g ų akso­ nometrinių atvaizdų braižymą. b) duo­ tojo grafinio atvaizdo pertvarkymas pergrupuojant jo atskirus elementus. T i e rei­ k a l a v i m a i keliami ir mokytojui. y. k a s y r a operavimo p l a t u m a s .y. kuriuo r e m i a n t i s formuojamos v i e n o s ar kitos m o k i n i ų žinios arba mokėjimai. Tada galima mokinių neperkrauti. J a k i m a n skajos nurodytais trimis s u d ė t i n g u m o tipais p a g a l tokius rodik­ lius: a) pradinių erdvinės padėties d u o m e n ų pakeitimas. o trečiojo a t s a k y m o turinys n e p a t e n k i n a m a s . 3 ) o p e r a v i m o pla­ t u m a s i r 4 ) v a i z d i n i o i š b a i g t u m a s . R e i k i a p a g a l ­ voti apie d ė s t y m o m e t o d i k ą . efektyvumo diagnostikos problema. 1980. Cia reikia nustatyti tą mo­ k y m o m e d ž i a g o s į s i s a v i n i m o lygį i r j u o r e m i a n t i s t e i g i a m a i įver­ tinti mokytojo darbo metodiką. . R e i k i a i š s i a i š k i n t i . — P. I š s a m i a u s i a s ir t e i s i n g i a u s i a s yra a n t r a s i s a t s a k y m a s .

D a r b o vietos paruošimas. B r a i ­ ž y m o įrankiai. 4 pamoka. 2 pamoka. 3 KAI K U R I O S R E K O M E N D A C I J O S . 3 d a r b a s g a l i buti t o l i a u a t l i e k a m a s ir per a n t r o ketvirčio p i r m ą s i a s pa­ mokas. s k a i t m e n y s ir ž e n k l a i . kuriose mokslo m e t a i s k i r s t o m i ketvirčiais. 10 11 II II III IV 10—11 12—15 16 Tęsiamas projektavime metodų nagrinėjimas Aksonometrinės projek­ cijos. kai yra būtina. braižymas). KAIP P L A N U O T I P A M O K A S I R P A R I N K T I P R A T I M Ų T U R I N Į VII K L A S Ė J E Pirmasis m o k s l o m e t ų ketvirtis 1—3 T e m o s „ Į v a d a s " mokomoji m e d ž i a g a gali būti paskirstyta taip: 1 p a m o k a . 1 grafinis darbas. 5 P a v y z d i n i s V I I klasės m o k o m o s i o s m e d ž i a g o s teminis p l a n a v i m a s 1 Mokslo metų ketvirtis Progra­ mos tema I II III Pamoka Trumpas mokomosios medžiagos turinys Privalo­ Valandų mų darbų skaičius Nr. 3 p a m o k a . L i n i j o s : s t o r a išti­ sinė pagrindinė. 1 III IV 17—26 10 4. 9. (Vert. a k ­ sonometrinės projekcijos.) 2 N a g r i n ė j a n t I V t e m ą a n t r a m e a r b a t r e č i a m e m o k s l o m e t ų ketvirtyje. B r ė ž i n i ų r a i d ė s . plona brūkšninė t a š k i n ė .2 17—19 20—26 27—29 30—32 33 34 3 6 6. 6. rėme­ lis ir p a g r i n d i n i s į r a š a s . „ P l o k š č i o s " d e t a l ė s b r ė ž i n y s . 7. b r a i ž o m o s kartu su s t a t m e n o s i o m i s pro­ jekcijomis. III. Mastelio taikymas ir žymėjimas. rodyklės. į g y t ų per d a r b ų i r k i t ų d a l y k ų p a m o k a s . T e c h n i n i s p i e š i n y s B r ė ž i n i ų ir e s k i z ų skaity­ m a s bei b r a i ž y m a s Toliau skaitomi ir braižo­ m i b r ė ž i n i a i bei e s k i z a i 2 2—42 2. k u r i u o s e t a i k o m o s p a g r i n d i n ė s b r ė ž i n i o l i n i j o s . 2. D a r b a s s u b r a i ž y m o į r a n k i a i s ( k a m p ų . 5. Žinių apie g r a f i n ę d o k u m e n t a c i j ą . S u p a ž i n d i n i m a s s u v a l s t y b i n i a i s s t a n d a r t a i s . detalės storio ir ilgio žymėjimas. 8 I 1—5 6—9 Įvadas Projektavimo būdai ir b r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų pro­ jekcijų s i s t e m o j e 5 4 1 IV III. tech­ ninių d e t a l i ų e l e m e n t ų a t v a i z d ų . reikmenys ir m e d ž i a g o s . 1 2—4 5—9 10—15 16 Projektavimo m e t o d ų ir brėžinių apipavidalinimo taisyklių kartojimas Kirtimai Pjūviai Pjūviai (tęsinys) P a p i l d o m i ir v i e t i n i a i vaiz­ dai B e n d r o s ž i n i o s a p i e de­ talių s u j u n g i m u s Detalių tipiniai sujungi­ mai Surinkimo brėžiniai j S u r i n k i m o b r ė ž i n i a i (tę­ sinys) S t a t y b i n i ų b r ė ž i n i ų skai­ tymas Kontrolinis darbas • Grafinių atvaizdų apžvalga 1 3 5 1. 7 IV IV 27—33 34 v T o l i a u s k a i t o m i ir b r a i ž o ­ m i b r ė ž i n i a i bei e s k i z a i Žinių apibendrinimas 7 1 8. k u r i a m e p a n a u ­ d o t o s p a g r i n d i n ė s brėžinio linijos. F o r m a t a s . Šriftas.l III. s k e r s m e n s ir spindulio ženklai.Mokslo m e t ų ket­ virtis I - Prog­ ramos tema I II II Pamoka Trumpas mokomosios medžiagos turinys Privalo­ Valandų mų darbų skaičius Nr. 5 p a m o k a . P a g r i n d i n ė s žinios apie m a t m e n ų r a š y m ą (iškeltinės ir m a t m e n ų linijos. past. M ū s ų r e s p u b l i k o s m o k y t o j a i g a l i k ū r y b i š k a i p a s i n a u d o t i š i u o p r i e d u . plona ištisinė. 4. 3 1 • II II III 7 1 3. p l a n u o d a m i m e d ž i a g ą t r i m e s t r a m s . B r a i ž y b o s d a l y k a s i r j o r e i k š m ė p r a k t i n ė j e ž m o n i ų veikloje.2 IV V VI 3 3 1 1 9. brūkšninė. 10 1 M o k o m o j i m e d ž i a g a suplanuota R T F S R mokykloms. vingiuota ištisinė. . p l o n a b r ū k š n i n ė d v i t a š k ė . m a t m e n ų skaičių i š d ė s t y m a s ) . a p i b e n d r i n i m a s bei susisteminimas.

darbų atlikimo tvarką. braižomi brėžiniai p a g a l eskizus. Dalies vaizdo ir dalies pjūvio j u n g i m a s . D e t a l ė s eskizas su reikiamu pjūviu. B r ė ž i n i o su p j ū v i a i s ž o d i n i s s k a i t y m a s . s i e n ų ir kt. D e t a l i ų b r ė ž i n i ų b r a i ž y m a s . palyginami a n a l i z u o j a m i įvairiais būdais atlikti atvaizdai. su vaizdžiuoju brėžiniu ir n a t ū r a . Kirtimų žymėjimas. a t l i e k a m i ^pratim a i . t a i k a n t p j ū v į ( p a g a l du a r b a tris v a i z d u s ) . . s u s i d e d a n t i s iš dviejų projekcijų. K e t v i r t a s mokslo metų k e t v i r t i s Sį ketvirtį giliau n a g r i n ė j a m a temos „Brėžinių ir eskizų skaitymas ir brai­ žymas" medžiaga. B r ė ž i n i o s k a i t y m a s ž o d ž i u ( p a g a l k l a u s i m u s . D a i k t ų b r ė ž i n i ų braižymas keičiant daiktų formą ir erdvinę daiktų arba jų dalių tarpusavio pa­ dėtį. Kūrybinio m ą s t y m o lavinimo uždaviniai (technologinio pobūdžio. braižomi j u n g i m a i . Grafinis m e d ž i a g ų žymėjimas kirtimuose. Pjūviai surinkimo brėžiniuose. Sį darbą rekomenduojama derinti su trumpais anksčiau nurodytais pratimais. Techninis piešinys P a g r i n d i n ė s žinios. 2 7 — 3 3 pamoka. į v a i r i a i s b u d a i s at­ liktų atvaizdų palyginimas. 3 grafinis darbas. k e i č i a n t d a i k t ų f o r m ą i r erdvinedaiktų arba j ų dalių padėtį. KAIP P L A N U O T I VIII K L A S E S PAMOKAS IR PARINKTI PRATIMŲ TURINĮ P i r m a s i s mokslo m e t ų ketvirtis 1 pamoka. at­ k a r p ų . D a i k t o b r ė ž i n i o su t r i m i s v a i z d a i s b r a i ž y m a s . Sutartinių vaizda­ vimų ir supaprastinimų taikymas braižant pjūvius. Antrasiis m o k s l o m e t ų ketvirtis 1 0 — 1 1 p a m o k a . Detali­ zavimas. A k s o n o m e t r i n ė s projekcijos. 8 praktikos ir grafinis darbas. savarankiškai). 4 grafinis darbas. 2 0 — 2 6 p a m o k a . 1 6 p a m o k a . p a g a l d u o t ą planą. 16 pamoka. Detalių eskizai iš natūros. 12—15 pamoka. 7 grafinis darbas. P r i v a l o m i e j i g r a f i n i a i darbai_ a t l i e k a m i a t s k i r u o s e A 4 ( 2 1 0 X 2 9 7 m m ) for­ mato lapuose. Brėžinio su dviem vaizdais braižymas pagal vieną atvaizdą (turintį sutartinių žymėjimų) ir brėžinio su trimis vaizdais braižymas pagal du atvaizdus. t a i k a n t r e i k i a m u s pjū­ vius. taikomus braižant. skaitomi ir braižomi brėžiniai. a n a l i z u o j a m a s brėži­ n y s s u v i e n u a t v a i z d u . 3 grafinis darbas. apskritimą ir k a m p ą į lygias dalis. t a i k a n t g e o m e t r i n ė s b r a i ž y b o s e l e m e n t u s (tarp j ų s u j u n g i m u s ) . r a n d a m o s v i r š ū n ė s . 2 grafinis darbas. k u r i a m e kai k u r i o s d a l y s p a ž y m ė t o s s u t a r t i n i a i s ž e n k l a i s 0 i r • . p r o g r a m o j e n u r o d o m a p a č i a m m o k y t o j u i n u s t a t y t i p r i v a l o m ų j ų . kuriuose taikomi išmokti sutartiniai vaizdavimai ir s u p a p r a s t i n i m a i . taikomi sutartiniai v a i z d a v i m a i ir s u p a p r a s t i n i m a i m a ž i n a n t atvaizdų skaičių. 8 g r a f i n i s darbas. S u r i n k i m o brėžinių skaitymas techninius piešinius).II lema „Projektavimo būdai ir brėžiniai statmenųjų projekcijų s i s t e m o j e " p r a d e d a m a n a g r i n ė t i a n t r a m e i r t ę s i a m a t r e č i a m e m o k s l o m e t ų ketvirtyje. P a r e n g i a m ų j ų už­ d a v i n i ų s p r e n d i m a s ( b a i g i m a s b r a i ž y t i b r ė ž i n i ų s u p j ū v i a i s . s u d a r o m o s i o s i r p a v i r š i ų k ū n a i . D a i k t ų b r ė ž i n i ų b r a i ž y m a s . Pjūviai. p r o j e k c i j ų r a d i m a s . 5 grafinis darbas. pagal aksonometriją ir apibūdini­ mą žodžiu. 1 0 g r a f i n i s d a r b a s . G e o m e t r i n i ų kūnų projekcijos. Srieginio s u j u n g i m o eskizas. b r ė ž i m ų skaitymas. D a i k t o b r ė ž i n i o b r a i ž y m a s p a g a l a k s o n o m e t r i n ę projek­ ciją. D a i k t ų b r ė ž i n i a i ir a k s o n o m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s . Į g y t ų p e r d a r b ų p a m o k a s ž i n i ų a p i e s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s api­ bendrinimas ir susisteminimas. k u r i e su­ d a r o daikto formą. D e t a l ė s e s k i z o iš n a t ū r o s b r a i ž y m a s . braižomi daiktų brėžimai taikant geometrinės braižybos elementus: dalijant atkarpą. r e i k i a de­ m o n s t r u o t i d e t a l i ų į v a i r i ų r ū š i ų i š a r d o m ų j ų bei n e i š a r d o m ų j ų s u j u n g i m ų p a v y z ­ d ž i u s ir palyginti juos su jų brėžiniais ir vaizdžiaisiais brėžiniais. 7 grafinis darbas. Kuo skiriasi pjūvis n u o kirtimo. k u r i u o s e reikia n u s t a t y t i b ū t i n ą i r p a k a n k a m ą a t v a i z d ų s k a i č i ų b r ė ž i n y j e . 5—9 pamoka. kirtimus. Į t e r p t ų j ų i r i š k e l t ų j ų k i r t i m ų b r a i ž y m o taisyklės. k u r i a s v a i z d u o j a n t reikia t a i k y t i k i r t i m u s . 2 praktikos darbas. Supažindinimas su konstrukcinėmis dalimis detalių. J o s e reikia i š n a g r i n ė t i m o k o m ą j ą m e d ž i a g ą a p i e p j ū v i ų žy­ mėjimą. 6 grafinis darbas. K a i tai b ū t i n a . B e t o . p j ū v i ų t a i k y m u a k s o n o m e t r i n ė s e p r o j e k c i j o s e . 5 grafinis darbas. b r a i ž o m i eskizai iš n a t ū r o s ir p a g a l daiktų vaizdžiuosius brėžinius. brėžinys braižomas p a g a l vaizdųjį brėžinį. P e r š i a s p a m o k a s tikslinga braižyti t r ū k s t a m a s linijas viename arba dviejuose vaizduose. 6 — 9 pamoka. Cia gaii buti n a g r i n ė j a m a s ir braižomas daikto brėžinys su v i e n a projekcija. sutartinius v a i z d a v i m u s ir s u p a p r a s t i n i m u s . Trečiasis mokslo m e t ų ketvirtis 17—19 pamoka. Standartai ir informacinė medžiaga. 6 praktikos darbas. Treniruojamo pobūdžio užduotys atliekamos darbo sąsiuviniuose. P e r t e i k i a n t b e n d r ą s i a s ž i n i a s a p i e d e t a l i ų s u j u n g i m u s . 1 grafinis d a r b a s . pleištiniai ir kaištiniai s u j u n g i m a i . Projektavimo b ū d ų ir brėžinių apipavidalinimo taisykles tikslinga k a r t o t i d e m o n s t r u o j a n t ir s k a i t a n t b r ė ž i n i u s . įdomieji uždaviniai. S u p a p r a s t i n t a s srieginių sujungimų vaizdavimas. Brėžinių skaitymas ir braižymas. pavyzdžiui: a n a l i z u o ­ j a m a daiktų geometrinė forma ir atvaizdų grafinė sudėtis. Uždaviniai. Srieginiai. M a t m e n y s surinkimo brėžiniuose. b r i a u n o s . sudaromas brėžinys iš atskirai išdėstytų daikto atvaizdų. T r e č i o s i o s p r o j e k c i j o s b r a i ž y m a s p a g a l dvi d u o t ą s i a s . kartu nubraižant ir techninį piešinį. KAI KURIOS R E K O M E N D A C I J O S . Cia gali būti labai įvairūs pratimai. Trečiasis mokslo m e t ų ketvirtis 1 7 — 2 6 p a m o k a . k u r i o j e į r a š u n u r o d o m a s d a i k t o s t o r i s . Metrinio sriegio žymėjimas. D e t a l ė s b r ė ž i n i o b r a i ž y m a s . (kartu braižant . Detalės eskizas su r e i k i a m u vaizdų skaičiumi. sutartinius vaizdavimus ir supaprastinimus. Detalės eskizas su kirtimais. su p a p i l d o m a i s i a i s ir vietiniais v a i z d a i s . b r a i ž o m a s brėžinys su trimis projekcijomis. Ant strypo ir skylėje esančio sriegio vaizdavimas. A n t r a s i s m o k s l o m e t ų ketvirtis 1 0 — 1 5 p a m o k a . parodantys brėžinio braižymo ir d e t a l ė s r u o š i n i o ž y m ė j i m o ( a p d i r b a n t d e t a l ę p a g a l a t ž y m a s ) ryšį. 2—4 pamoka Kirtimai. Surinkimo brėžinių skaitymas. Brėžinių skaitymas. t a š k u . K ū n ų grupės brėžinio skaitymas. kalkės p a n a u d o j i m a s b r a i ž a n t d a l i n į pjūvį). su konst­ ravimo elementais). p a l y g i n a m a s b r ė ž i n y s . Pleištinio sujungimo brėžinys. 9 g r a f i n i s d a r b a s . M o d e l i a v i m a s p a g a l b r ė ž i n į . supa­ žindinti su vietiniais ir sudėtingaisiais pjūviais. Gretimų detalių kirtimų brukšniavimas. P a p r a s t i e j i pjūviai. 4 grafinis darbas.

pjūviai. — M . — M .HKa n p e n o a a B a H H a l e p ^ e hhh n cpefliuii iiiKOJie. . savarankiškai). l I IpiiciiciHi'iine. — M . : npocBemeHHe. 1 9 8 5 . C. : I Ipiiciiciiu line. IX. K y 3 b M e H K 0 B. • — M .zi. — M . — M . — K. : TIpoCBeuienHe.jipcbeKTiiBHiOCTH h K a i e c r a a npenoaaBaHHH qepqeHHa. H . — 171 p . 1 9 8 8 . — M . Žinynai G o r d o n a s V. — 175 c. 1974. H. j į . 1 9 8 1 . 0 6 y q e H H e ocHOBaM npoeimpoBaHHH. — V. B h m h c n o J\ ii c k ii fl H. 1982. JX e m Ci n n c i< ii ii C. 1977. C 6 o p h h k 3 a a a i n o l e p i e n n i o . C č o p h h k CTareli. — 319 c. 1 0 praktikos darbas.: Š v i e s a . Metodinė B o t n n n u n K iii n A J{. — 63 c. K o d ė l t a i p b r a i ž o m a ? — K. Į d o m i o j i b r a i ž y b a . C 6 o p h h k 3aAaHHH no ųepieHHK) ajih 7-ro KJiacca. Oo aK'ryaJibHbix B o n p o c a x MeTOflHKH o6yieHHH ųepnemctoahkh io6yqeHHH iepie- niiio.I m c n n c .Ketvirtasis mokslo m e t ų ketvirtis 27—29 pamoka. C. 1977. Detalizavimas. — 20 c.. p l a n a i . — 2 5 6 c. 1977. — 4 4 6 c. III k o ji h h h k E. B o t b h h h h k o b A . Z u k o v a J . JI o m o b B. : T I p o c B e u i e H H e . 1977. / C o i ' T a u n T e j i b B o t b h h h h k o b A. JI. R.bi n o t c p t c h h i o (ajih 7-ro KJiacca). — 191 c. O. 1975. Ta6jiHu. S t a r o ž i 1 e c a s J. — 2 2 4 c. B o t b h h h h k o b a A. — 128 c. — M . D e t a l i ų b r ė ž i n i ų b r a i ž y m a s p a g a l s u r i n k i m o b r ė ž i n į . Z u k o v a J . C 6 . P a s t a t o dalių ir sanitarinių techninių įrenginiųsutartiniai atvaizdai. H a y r a u e ochobm (bopMupoBaraH r p a <pHieCKIIX illailllil II liaBHKOB HlKOJIbHHKOB. 34 pamoka. . — 2 5 6 c. JX. F a s a d a i .. 1 9 8 1 . T o Aw h a E.: M o k s l a s . — M . 1 9 7 3 . B o t b n u n ii K 0B A. n o ii i. Rišlūs pasakoji­ m a i apie atvaizduotus objektus. — M . : npocBemeHHe. M ^ep^eHHe. V o r o t n i k o v a s I .: Š v i e s a . — 2 2 9 p. X a ck h h A. 1978. MeTO.: Š v i e s a . Grafinių atvaizdų apžvalga pagal pateiktą vadovėlyje schemą ir p o k a l b i s a p i e j ų s a v y b e s bei t a i k y m ą p r a k t i n ė j e ž m o n i ų veikloje. 1 9 8 7 . H . : I T p o c B e menHe. — M . • . V a s i l e n k a J. : M a u i H H O c T p o e H H e . B r ė ž i n i o b r a i ž y m a s p a g a l s u r i n k i m o b r ė ž i n į . 1975.. T e x H H ų e c K o e ą e p i e H H e c sjieMeHTaMH nporpaMMHp o B a i i i i o i o ofiyiicinm. S t a t y b i n i ų b r ė ž i n i ų s k a i t y m a s ( p a g a l k l a u s i m u s . — K. naudojantis informacine medžiaga.. — 110 p. : I T p o c B e m e H H e . P r a d i n ė s ž i n i o s apie a r c h i t e k t ū r i n i u s s t a t y b i n i u s b r ė ž i n i u s . B r a i ž y b o s u ž d u o t y s V I I k l a s e i . p a g a l duotą planą. 3 0 — 3 2 p a m o k a . C n p a B o ų H H K no TexHHiecKOMy ųepieHHio. : ITpoCBeiuemie. B o t n n n h h k o b A. m a s t e l i a i . — 3 3 6 c.aHHH no qepHeHHio (ajih nporpaMMHpoBaHHoro o n p o c a h HTeHHH qepTe}Keft). 1 1 grafinis d a r b a s ( k o n t r o l i n i s ) . cTaTeft. : n p o c B e m e H H e . 1983. / TIor p e a . 1979. B o t n u n n n k d n A. — M . — 151 p. JX. 9 grafinis darbas. I T y ™ coBepiueHCTBOBanHH hhio. T. — 191 c. M a t m e n y s s t a t y b i n i u o s e b r ė ž i n i u o s e . — KneB: B u c u i a a uiKOJia. M a K a p o e a M . C C o p H H K 3afl. • • Įvairi V a s i l e n k a J. B r a i ž y b o s u ž d u o t y s V I I I k l a s e i . 33 pamoka. — 128 c.

24 29 30 36 41 50 52 56 57 60 64 65 67 76 85 87 88 91 98 103 BENDRI BRAIŽYBOS DĖSTYMO MOKYKLOJE KLAU­ 6 6 11 14 19 3 II. redaktorė D . JX. 13. Men. 22. 25 Spaudė V. 12. 233000. leid. Iškilioji spauda 6. KAI § § § § 1. Literatūrinė garnitura. 8.T U R I N Y S Į v a d a s I . 1.. O n a i t y t ė s . nepepa6oTaHHoe rViaBHbiM ynpaBJieHneM IUKOJI M H H H C T e p c T B a npocaemeHHa CCCP Ha J1HTOBCKOM H3bIKe KayHac. 3. P a v a l k i e n ė Viršelis A . s p . ! AjieKcaHAP Hropb B H K T O p . 17. atsp. Korektorė R . r i e i t e KURSO MENDACIJOS Įvadas į braižybos kursą P r o j e k t a v i m o būdai ir brėžiniai statmenųjų projekcijų sistemoje Aksonometrinės projekcijos. redaktorė N . Formatas 60X90Yi«. Leid. 7. H3AaTeJibCTBO « I I l B H e c a » HB Ni 6352 Duota rinkti 87. 4. 10 punktų..5 sąl. 11104. B H H O T p a A O B . 10. Kaina 25 kp Leidykla „Šviesa".24.16. JleHHHa.72 apsk. Pasjrašyta spaudai 87. 16. 11.ZTaBbiflOBHi H H K O H O B H Ca »ynjiOB8i B u i m e n o JbCKiii 4 E P H E H H E B CPEflHEH HIKOJIE n o a pe«.. Lenino pr. 1079. B O T E H U B K O I I OpnrHHaji IlepeBeji c OpHTHHaji peKoMeHAOBaH pyccKoro B u t a y i a c y p H H B H i r o c H3^aHHe BTopoe. np. Popierius spaudos Nr. A. 233000 Kaunas. G r i n k i e n ė Vertimą recenzavo technikos mokslų kandidatas J o n a s J u r g a i t i s CepHH « K H H r a JŲIJI 1 yqnTeJifl» B O T B H H H H K O B . 18. V i t k e v i č i e n ė Techn. 15. L. 21. Lenino pr. . Nr. 7. Igoris Vyšnepolskis BRAIŽYBA VIDURINĖJE MOKYKLOJE Redaktorė H . 1. Viktoras Vinogradovas. 25.87 sąl. Užsakymo Nr.07. 14. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė. 23 JlHTOBCKaB CCP. 6. KURIE SIMAI Braižybos Vadovėlio K a i kurie Braižybos k u r s o t u r i n y s ir s v a r b i a u s i o s t e m o s iliustracijų spalvos pamokos efektyvinimo klausimai ir k i t ų d a l y k ų r y š i a i SKYRIŲ NAGRINĖJIMO METODINĖS REKO­ 24 . 19.12. 9. techninis piešinys Brėžinių braižymo būdai Brėžinio analizė Brėžinio skaitymas Geometrinis braižymas M a t m e n ų rašymas brėžiniuose Eskizų braižymas K i r t i m a i ir p j ū v i a i B ū t i n o ir p a k a n k a m o v a i z d ų skaičiaus brėžinyje n u s t a t y m a s Kai kurios pratimų taikymo metodikos ypatybės Detalių tipinių sujungimų brėžiniai Surinkimo brėžiniai Statybiniai brėžiniai M o k y m o procese įgytų žinių apibendrinimas Kino filmų ir diafilmų n a u d o j i m a s pamokoje M o k i n i ų ž i n i ų bei m o k ė j i m ų p a t i k r i n i m a s i r į v e r t i n i m a s d a s r a t ū r a m o k y t o j a m s Aleksandras Serija „Mokytojo knyga" Botvinikovas. M i e l d a ž y t ė . 6. A T S K I R Ų § § § § § § § § § § § § § § § § § § P L 5. Tiražas 3000 egz.. 233000 Kaunas. 2. spalv. 20.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful