You are on page 1of 98

ERICH FROMM

MEILS MENAS

Kaunas 2004

Pratarm
Kiekvienas, kuris tikisi lengvai valdyti meils men, perskaits i knyg, veikiausiai nusivils. Ji, prieingai, siekia rodyti, kad meil nra sentimentas, kuriam gali pasiduoti bet kas, nepriklausomai nuo brandos lygio. i knyga siekia tikinti skaitytoj, jog visos jo pastangos mylti bus neskmingos, jei jis nesistengs i esms pakeisti savo asmenyb, kad gyt produktyvi orientacij. Pasitenkinimas, kur teikia meil, nemanomas be gebjimo mylti savo artim, be tikro kuklumo, drsos, tikjimo ir drausms. Kultroje, kurioje ios savybs pasitaiko retai, nedanas tesugeba mylti. I ties, kiekvienas galt savs paklausti, ar daug pasta tikrai mylini moni. Ir vis dlto, nors uduotis sunki, tai neturt mums trukdyti painti sunkumus bei siekti tikslo. Kad ivengiau bereikaling nesusipratim, a stengiausi gvildenti i problem kuo paprastesniais odiais. Dl tos paios prieasties kiek manoma maiau naudojausi jau esama literatra apie meil. Kita problema taip ir liko neisprsta: man nepavyko nekartoti savo ankstesnse knygose ireikt mini. Skaitytojas, susipains su Laisvs baime, mogumi sau u Sveikja visuomene, ioje knygoje ras mano jau isakyt idj. Taiau Meils menas anaiptol nra vien j santrauka. Knyga pateikia daug nauj idj, tad natralu, kad ir ankstesns gauna kit prasm, mat yra sutelktos apie vien tem- meils men. Tas, kas nieko neino, nieko ir nemyli. Tas, kas nieko negali, nieko nesupranta. Tas, kas nieko nesupranta, yra nieko vertas. Taiau tas, kas supranta, kartu ir myli, pastebi, mato... Kuo geriau pasti, tuo labiau myli... Kiekvienas, kuris mano, kad visi vaisiai prisirpsta tuo paiu metu kaip emuogs, nieko neimano apie vynuoges.
PARACELSAS

I Ar meil yra menas?


Ar meil yra menas? Jei taip, tai jai reikia ini ir pastang. O gal meil - tik malonus pojtis, kur mums dovanoja atsitiktinumas, kai kakas kakam, nusiypsojus laimei, krenta ak"? i knygel pagrsta pirmja prielaida, nors daugelis iandien, be abejo, tiki antrja. Ne, mons anaiptol nemano, kad meil nesvarbi. Jie jos trokta. iri begales film apie laiming ir nelaiming meil, klauso imtus banali dain apie meil, bet... vargu ar kas pagalvoja, jog mylti reikia mokytis. i dana nuostata pagrsta keliomis prielaidomis. Daugeliui moni meils problema - tai ne mylti ar sugebti mylti, o pirmiausia bti mylimam. Taigi jiems svarbiausia bti mylimiems, bti myltiniems. io tikslo mons siekia keliais bdais. Vienas i toki, kur daniausiai renkasi vyrai, yra siekti pasisekimo, valdios ar turto, kiek tik leidia socialin padtis. Kitas, paprastai mgstamas moter, tai patrauklumo krimas, rpinantis savo knu, drabuiais ir 1.1. Esama ir kit bd, kuriuos, kad patraukt ak, naudoja ir vyrai, ir moterys: malonios manieros, sugebjimas bti domiu panekovu, paslaugumas, kuklumas, mandagumas. Daugelis bd tapti mylimiems yra tie patys, kokius mons taiko siekdami skms, nordami sigyti draug ir daryti tak kitiems". I tikrj tai, k daugelis ms kultroje laiko vertu meils, tra populiarumo ir seksualinio patrauklumo junginys. Poir, kad apie meil nesuinosi nieko naujo, lemia ir sitikinimas, jog meil yra objekto, o ne sugebjimo problema. mons mano, kad mylti yra paprasta - tik sunku rasti tinkam meils objekt ar pelnyti jo meil. i nuostata turi kelias

7
prieastis, siaknijusias iuolaikins visuomens raidoje. Viena i j - dvideimtajame amiuje labai pasikeits poiris meils objekto" pasirinkim. Karaliens Viktorijos epochoje, kaip ir daugelyje tradicini kultr, meil paprastai nebdavo spontanikas asmeninis igyvenimas, galjs vesti santuok. Prieingai, vedybos vykdavo pagal sutart, sudaryt garbing giminaii, pirlio arba ir be tarpinink pagalbos. Tai rmsi visuomeniniu susitarimu, ir buvo tikimasi, kad meil atsiras po vedyb. Kelios pastarosios Vakar pasaulio kaitos susikr kone universali romantikos meils samprat. Nors JAV pragmatikas poiris nra visai inyks, daugelis ieko romantikos meils", asmeninio meils igyvenimo, kuris vest santuok. i naujoji laisvos meils samprata labai sureikmino objekt, palyginus su funkcija. Su iuo veiksniu glaudiai susijs kitas iuolaikins visuomens bruoas. Visa ms kultra persmelkta pirkimo aistros, abiem pusms nauding main idjos. iuolaikinis mogus virpa i laims, velgdamas parduotuvi vitrinas ir pirkdamas visk, k gali, - grynais ar isimoktinai. Lygiai taip pat jis iri ir mones. Patraukli mergina vyrui ir patrauklus vyrikis moteriai - tai tarsi geidiamas prizas. Patrauklus" - paprastai reikia gerj savybi komplekt, kuris yra populiarus ir turi paklaus asmenybi rinkoje. Kas btent padaro asmen patraukl, priklauso nuo to meto mados - ir fizine, ir dvasine prasme. Treiajame deimtmetyje patrauklia buvo laikoma gerianti ir rkanti, grubi ir seksuali mergina; iandien mada reikalauja daugiau eimynikumo ir kuklumo. XIX amiaus pabaigoje ir XX pradioje vyrikis turjo bti agresyvus ir ambicingas; iandien, kad bt patrauklus savybi komplektas", jis privalo bti socialus ir tolerantikas. Bet kuriuo atveju, simyljimas paprastai yra susijs su tomis savybmis, kurios pasiekiamos mainuose pagal galimybes. A esu pasirengs sandriui; objektas turt bti geistinas dl savo socialins verts ir kartu turt norti mans dl akivaizdi ar slapt privalum. Du mons simyli vienas kit, kai pasijunta rad rinkoje

8
tinkamiausi objekt pagal j pai main gali. Danai iame sandryje, kaip ir perkant nekilnojam turt, svarb vaidmen atlieka slaptos galimybs. Kai kultroje vyrauja rinkos orientacija ir materialin skm yra ypatinga vertyb, nenuostabu, kad meils ryiai atkartoja tuos paius main modelius, kurie valdo preki ir darbo rink. Treiasis veiksnys, sudarantis spd, kad mokytis mylti nereikia, - tai pradinio "simyljimo " ir pastovios meils bsenos painiojimas. Kai du mons, buv visai svetimi, kaip mes visi esame, staiga sugriauna tarpusavyje sien ir pasijunta artimi, is vienybs momentas tampa vienu i nuostabiausi, labiausiai jaudinani gyvenimo vyki. Jis ypa nuostabus tiems, kurie lig tol gyveno udarai, atsiskyr, be meils. is staigaus intymumo stebuklas atrodo dar didesnis, jei j lydi ar sukelia lytinis potraukis ir suartjimas. Aiku, tokia meil dl savo prigimties trunka neilgai. Du mons vis geriau pasta vienas kit, j artumas vis maiau regisi toks stebuklingas, kol pagaliau abipusis prieikumas, nepasitenkinimas, nuobodulys numarina visk, kas dar buvo lik po pradinio susiavjimo. Taiau i pradi jie viso to neinojo: begalin susiavjim ir proto praradim" jie palaik karta meile, nors tai tik rod, kokie jie buvo vienii. Sis poiris - kad nieko nra lengviau, kaip mylti - vis dar dominuoja, nors ak ria visai kas kita. Kain ar rastume kit srit, kit veikl, kuri bt pradedama su tokiomis milinikomis viltimis bei lkesiais ir kuri taip danai lugt, kaip meil. Jei taip bt kurioje nors kitoje srityje, mons trokt isiaikinti neskms prieastis ir imokti elgtis tinkamiau arba apskritai atsisakyt tokio usimimo. Kadangi atsisakyti meils nemanoma, atrodo, telieka vienintelis bdas veikti neskmes - ianalizuoti j prieastis ir toliau studijuoti meils reikm. Pirmasis ingsnis iame kely - tai sismoninti, kad meil yra menas, kaip ir pats gyvenimas. Nordami imokti mylti, turime stengtis taip pat, kaip ir mokydamiesi bet kokio kito

9
meno, sakykime, muzikos, tapybos, dailids darb, medicinos ar ininerijos. Kokie svarbiausi bet kurio meno mokymosi etapai? Bet kurio meno mokymasis dl patogumo gali bti padalytas dvi dalis: teorijos sisavinim ir praktikos valdym. Kad imokiau medicinos meno, pirmiausia turiu visk suinoti apie mogaus kn ir vairias ligas. ios teorins inios, be abejo, suteiks kompetencijos. Taiau tikru medicinos meno meistru tapsiu tik po ilgos praktikos, kai teorins inios ir praktiniai rezultatai susilydys mano intuicijoje - meninio meistrikumo esmje. Be teorijos ir praktikos sisavinimo, yra ir treias dalykas, btinas, kad taptume bet kokio meno meistrais, - didiausi dmes turime skirti meistrikumui; u men neturi bti nieko svarbiau pasaulyje. Tai tinka muzikai, medicinai, dailids amatui ir... meilei. Galbt ia ir slypi atsakymas klausim, kodl mons taip retai mokosi io meno, nors nuolat patiria neskmes. Nors kiekviename yra giliai siaknijs meils ilgesys, beveik viskas pasaulyje laikoma svarbiau u meil - skm, prestias, pinigai, valdia. Mes dedame kone visas jgas, siekdami i tiksl, ir beveik nieko nedarome, kad imoktume mylti. Nejaugi i ties verta mokytis tik t dalyk, kuriais udirbami pinigai ar prestias, o meil, naudinga tik" sielai, iandien atrodo visai nereikalinga prabanga, dl kurios neverta eikvoti energijos? Kad ir kaip ten bt, toliau aptarsime meils men: pirmiausia panagrinsiu teorinius klausimus - tai sudarys didesn knygos dal; po to pakalbsiu apie meils praktik- tai bus maiausia, k galima pasakyti apie i, kaip ir bet koki kit, praktik.

10

II Meils teorija 1. Meil - atsakymas mogaus egzistencijos problem


Bet kokia meils teorija turi remtis mogaus ir jo egzistencijos samprata. Nors mes matome meil, o tiksliau meils atitikmen, gyvn tarpusavio santykiuose, tai tra instinktyvaus elgesio sudtin dalis; moguje veikia tik io instinkto reliktai. Svarbiausia mogaus egzistencijoje yra tai, kad jis kils i gyvn karalysts, i instinktyvaus prisitaikymo, ir kad jis pereng gamtos ribas - nors niekada nuo jos neatsiribojo. mogus - gamtos dalis, taiau kart atskirtas nuo gamtos, jis nebegali j grti; kart ivarytam i rojaus - pirmins vienovs su gamta - cherubinai liepsnojaniais kardais ukirst jam keli. mogus tegali engti priek, ugdydamas savo prot, iekodamas naujos, mogikosios, harmonijos vietoj negrtamai prarastos prie mogikosios. Vos gims mogus - ir visos monijos, ir atskiro individo prasme - i konkreios situacijos, kiek yra konkrets instinktai, imetamas neapibrt, netikr bei atvir. ia gali bti tikras tik dl to, kas jau prajo, - ateityje tikra tiktai viena mirtis. mogus apdovanotas protu. Jis yra gyvenimas, suvokiantis pats save; jis turi supratim apie save, savo artimuosius, praeit ir ateities galimybes. is suvokimas savs kaip atskiros visumos; suvokimas savo gyvenimo kaip trumpo vysteljimo ir to fakto, kad ne savo valia gims ir mirs prie savo vali, kad mirs anksiau negu tie, kuriuos myli, arba tie pirma jo; suvokimas savo vieniumo ir bejgikumo prie gamtos bei visuomens

11
jgas, - visa tai jo udar egzistencij paveria nepakeniamu kaljimu. Jei negalt itrkti ir vienaip ar kitaip susieti save su monmis, su ioriniu pasauliu, jis ieit i proto. Atskirtumo igyvenimas sukelia nerim; btent jis ir yra visokeriopo nerimo altinis. Bti atskirtam, vadinasi, neturti joki galimybi panaudoti savo mogiksias jgas. I atskirtumo kyla bejgikumas, negaljimas aktyviai veikti pasaul daiktus ir mones. Vadinasi, pasaulis gali ksintis mane, ir a nepajgsiu atsispirti. Taigi atskirtumas yra didelio nerimo altinis. Be to, jis sukelia gdos ir kalts jausmus. is kalts ir gdos dl atskirtumo igyvenimas atskleistas Biblijos pasakojime apie Adom ir Iev. Po to, kai Adomas ir Ieva suvalg vaisi nuo grio ir blogio painimo medio", po to, kai jie nepaklaus (jei nra laisvs nepaklusti, nra grio ir blogio), po to, kai tapo monmis, isivadav i pirmins gyvulio harmonijos su gamta, t. y. gim kaip mogikos btybs, -jie suprato es nuogi" ir susigdo. Kain ar sutiksite, kad toks senas ir pamatinis mitas ireikia itin drov devynioliktojo amiaus morals poir ir tenori perteikti sumiim dl pasimaiusi genitalij? Vargu ar taip. Tad traktuodami pasakoj im Viktorijos laik dvasia, mes nesuprantame esms, kuri, atrodo, yra tokia: kai vyras ir moteris suvok save bei vienas kit, jie suprato savo atskirtum ir skirtingum tik tiek, kad priklauso skirtingoms lytims. Taiau jie pasiliko svetimi, nes dar nebuvo imok mylti vienas kito (tai akivaizdu i fakto, kad Adomas gindamasis kaltina Iev, uuot mgins j ustoti). mogikojo atskirtumo suvokimas, neatgavus ryio per meil, yra gdos pagrindas. Kartu tai ir kalts bei nerimo altinis. Taigi didiausias mogaus poreikis yra veikti atskirtum, isivaduoti i vienatvs kaljimo. Absoliuti neskm siekiant io tikslo veda beprotyb. Mat panika dl visikos vienatvs gali bti veikta tik radikaliai atsiribojus nuo iorinio pasaulio - tada atskirtumo jausmas inykt dl to, kad nebelikt ir iorinio pasaulio, nuo kurio esi atskirtas.

12
Visais laikais ir visose kultrose mones kamavo vienas ir tas pats klausimas: kaip veikti atskirtum, kaip umegzti ry su kitais, kaip perengti savo individualaus gyvenimo ribotum ir atrasti vienyb. Tas pats klausimas kirbjo pirmykiam urviniam mogui, savo avis gananiam klajokliui, Egipto valstieiui, Finikijos pirkliui, Romos kareiviui, vidurami vienuoliui, Japonijos samurajui, iuolaikiniam tarnautojui ir gamyklos darbininkui. Klausimas yra tas pats, nes kyla i t pai pagrind: i mogikosios situacijos, i mogaus egzistencijos slyg. O atsakymai skiriasi. klausim gali bti atsakyta gyvuli garbinimu, moni aukojimu ar karinmis pergalmis, polinkiu prabang, asketiku atsiadjimu, maniakiku darbu, menine kryba, meile Dievui ir meile mogui. Nors atsakym daug - juos registravo monijos istorija, - jie nra nesuskaiiuojami. Prieingai, nekreipdami dmesio neesminius skirtumus, pamatysime, kad atsakym, kurie buvo pateikiami vairiose kultrose, skaiius ribotas. Religijos ir filosofijos istorija yra toki kokybikai ir kiekybikai skirting atsakym istorija. Atsakymai i dalies priklauso nuo pasiekto individualizacijos lygio. Kdikio a-ikumas beveik neisivysts; jis vis dar jauiasi motinos dalis ir, kol motina alia, nepatiria atskirtumo. Jo vienatvs igyvenim numaldo motinos knas, krtys, oda. Formuojantis individualybs jausmui, fizinio motinos artumo pradeda nebeutekti, atsiranda poreikis veikti atskirtum kitais bdais. Panaiai ir monija savo kdikystje dar jautsi viena su gamta. em, gyvuliai, augalai buvo ir mogaus pasaulis. Jis tapatinosi su gyvuliais ir tai ireik, neiodamas vris vaizduojanias kaukes, garbindamas totemin gyvul ar gyvul-diev. Taiau kuo labiau monija vadavosi i i pirmyki ryi, kuo labiau tolo nuo gamtos pasaulio, tuo intensyvesnis darsi poreikis iekoti nauj bd ivengti atskirtumo. Vienas i toki bd slypi vairiose orgikose bsenose. Tai gali bti paties mogaus ar narkotik sukeltas transas.

13
Rykus tokio sprendimo pavyzdys gali bti daugelis primityvi geni ritual. Laikinoje dvasinio pakyljimo bsenoje iorinis pasaulis inyksta, o kartu su juo ir atskirtumo jausmas. Kadangi ie ritualai atliekami bendrai, vienybs su grupe igyvenimas daro bd dar veiksmingesn. Jam artimas ir danai su ia orgika bsena painiojamas yra seksualinis potyris. Orgazmas gali sukelti bsen, panai trans ar tam tikr narkotik efekt. Bendros seksualins orgijos buvo daugelio pirmyki ritual dalis. Atrodo, kad po orgij atskirtumo jausmas mog kur laik taip stipriai nebekamuoja. Taiau ilgainiui nerimas auga, ir jis vl slopinamas ritualais. Kol ios orgijos yra prastas bendro genties gyvenimo reikinys, jos nekelia nerimo ar kalts jausmo. Taip elgtis atrodo teisinga ar netgi dorovinga, nes, skatinami genties gydytojo ar dvasininko, taip daro visi. Visai kas kita, kai sprendim pasirenka individas, gyvenantis kultroje, kur tai jau atmesta. Neorgikose kultrose individai renkasi alkoholizm ir narkomanij. Kadangi visuomen tokiam elgesiui nepritaria, jie jauia kalt ir sins grauim. Nors, stengdamiesi isivaduoti i atskirtumo jausmo, jie svaiginasi alkoholiu ar narkotikais, po toki orgik patiri jauiasi dar vieniesni ir vis daniau bei intensyviau grta prie to paties. Maai kuo nuo pastarojo skiriasi seksualinio orgazmo bdas. Tam tikra prasme tai natrali ir normali vienatvs veikimo forma, ioks toks izoliuotumo problemos sprendimas. Taiau jei individas nesistengia veikti atskirtumo jausmo kitaip, orgazmo poreikis daro j pana alkoholik ar narkoman. Tai virsta desperatikomis pastangomis atsikratyti vienatvs keliamo nerimo, bet atskirtumo jausmas vis stiprja, nes seksualinis aktas niekada nesujungia prarajos tarp dviej moni - nebent akimirkai. Visos orgikojo susijungimo formos pasiymi trimis savybmis: jos bna intensyvios, netgi aistringos; apima vis asmenyb - kn ir prot; bna laikinos ir vis pasikartoja. Visai kas kita pasakytina apie t susijungimo form, kuri ir anksiau, ir dabar mons rinkdavosi daniausia: prisitaikym prie

14
grups, jos paproi, veiklos ir tikjimo. ia mes taip pat matome akivaizdi raid. Primityvioje visuomenje tokia grup yra maa; ji susideda i moni, kuriuos vienija kraujas ir em. Vystantis kultrai, grup didja; ilgainiui ie mons tampa polio, didels valstybs pilieiais, banyios nariais. Net skurdius romnas didiavosi galdamas pasakyti civis romanus sum "; Roma ir Imperija buvo jo eima, jo namai, jo pasaulis. Taip yra ir iuolaikinje Vakar visuomenje, kur ryys su grupe tampa pagrindiniu bdu veikti savo atskirtum. Tai ryys, kuriame individo savastis beveik inyksta ir kurio tikslas - priklausyti miniai. Jei a esu kaip kiti, jei neturiu jausm ar mini, kuriais isiskiriau, jei laikausi grupei priimtin paproi, apsirengimo, idj, a esu igelbtas; igelbtas nuo bauginanio vienatvs jausmo. Kad skiepyt tok konformizm, diktatorikos sistemos naudoja grasinimus ir teror, o demokratins alys tikinjim ir propagand. ios dvi sistemos i ties labai skiriasi. Demokratikose alyse manoma nesitaikstyti, ir tokie mons anaiptol nra visikai inyk. Totalitarinse sistemose paklusti atsisako tik vienas kitas ypatingas herojus ar kankinys. Nepaisant io skirtumo, demokratinje visuomenje konformizmo mastas stulbinaniai didelis. Ir tai kodl: iekant atsako vienybs klausim ir nerandant geresnio, juo tampa minios konformizmas. Baim isiskirti, bent per kelis ingsnius nutolti nuo minios gali suprasti tik tas, kas jauia gilumin poreik nebti atsiskyrliu. Kartais nonkonformizmo baim siejama su dl to kylaniais pavojais. Bet i ties mons nori prisitaikyti kur kas labiau, negu yra veriami prisitaikyti - bent jau Vakar demokratijoje. Daugelis net nesuvokia savo poreikio prisitaikyti. Jie puoselja iliuzij, kad gyvena pagal savo idjas ir polinkius, kad yra individai, kad j nuomon -j pai mstymo rezultatas. Tik taip jau atsitinka, kad tos j idjos sutampa su daugumos. Vis pritarimas pasitarnauja kaip rodymas, kad ,j" idjos teisingos. Kadangi vis dar jauiamas poreikis ilikti bent kiek

15
savitiems, jis patenkinamas panaudojant smulkius iskirtinumo enklus: inicialai ant krepio ar megztinio, ekslibris ant banko praneimo, priklausymas ne respublikonams, o demokratams, ne elkams, o rineriams. Visa tai tampa individo savitumo iraika. Reklaminiai kiai apie kak nauja" rodo patetik poreik isiskirti, nors i tikrj vargu ar ia to esama. i stiprjanti tendencija vengti skirtum glaudiai susijusi su lygybs samprata isivysiusiose industrinse alyse. Lygyb religiniame kontekste reikia, kad mes visi esame Dievo vaikai, kad visi esame tos paios mogikos-dievikos substancijos, taigi visi vienodi. Be to, tai reikia, kad individo savitumas turi bti gerbiamas, nes mes ne tik esame tokie patys, bet ir kiekvienas i ms yra unikali esyb, savarankikas kosmosas. Toks sitikinimas individo unikalumu yra isakytas, pavyzdiui, Talmude: Igelbti vien gyvenim tolygu igelbti pasaul, lygiai kaip sugriauti vien gyvenim yra tas pats, kaip sugriauti vis pasaul". Lygyb, kaip individualumo ugdymo slyga, buvo Vakar vietj filosofijos esm. Tai reik (aikiausiai tai suformulavo Kantas), kad niekam nevalia pasinaudoti kitu mogumi, norint gyvendinti savo tikslus. Kad visi mons lygs tiek, kiek jie yra vieni kitiems tikslai, ir tik tikslai -jokiu bdu ne priemons. Remdamiesi vietimo epochos idjomis, vairi pakraip socialistai mstytojai apibdino lygyb kaip mogaus inaudojimo panaikinim - nesvarbu, ar tas inaudojimas bt iaurus ar mogikas". iuolaikinje kapitalistinje visuomenje lygybs prasm pasikeit. Lygyb siejama su automatais - monmis, kurie prarado savo individualum. Lygyb iandien labiau reikia tapatum " negu vienyb ". Tai abstrakcij tapatumas moni, kurie dirba vienod darb, taip pat pramogauja, skaito tuos paius laikraius, puoselja vienodus jausmus ir mintis. iuo poiriu su tam tikru skepticizmu reikt vertinti ir kai kuriuos laimjimus, laikomus paangos enklais, kaip antai moter lygyb. A, inoma, nesu moter lygybs prieininkas, bet teigiami ios tendencijos aspektai neturt klaidinti. Tai tik

16
dalis pastang alinti skirtumus. Lygyb pirkta didele kaina: moterys tapo lygios, nes niekuo nebesiskiria. Visuotinai sigaljo vietj filosof prielaida - / 'ame n 'a pas de sexe (siela neturi lyties). Lyi poliarikumas nyksta, o kartu su juo ir erotin meil, pagrsta iuo poliarikumu. Vyrai ir moterys tapo vienodi, bet ne lygiaveriai kaip prieingi poliai. iuolaikin visuomen propaguoja neindividualizuotos lygybs ideal, nes jai reikia tarpusavyje niekuo nesiskiriani monik atom, kuriuos galima priversti tvarkingai, be sutrikim funkcionuoti masiniame agregate ir kurie klauso komand, bet yra tikri, kad visk daro savo noru. Kaip moderniai masinei gamybai reikia standartins rangos, taip ir socialinis procesas reikalauja mogaus standartizacijos, vadinamos lygybe". Konformistin vienyb nra stipri ir aistringa; ji alta, padiktuota rutinos, todl danai nestengia numaldyti vienatvs nerimo. Alkoholizmas, narkomanija, seksualin prievarta ir saviudybs rodo, kad iuolaikin Vakar visuomen kenia dl minios konformizmo. Be to, is bdas i esms susijs tik su protu, bet ne su knu, todl neprilygsta orgikiesiems bdams. Minios konformizmas teturi vien privalum - yra pastovus. Individas supaindinamas su konformizmo modeliu nuo trej ar ketveri met ir jau niekada nepraranda ssaj su minia. Net jo laidotuvs, kurias mogus sivaizduoja kaip savo paskutin reikming socialin vyk, tiksliai atitinka prast ritual. Be konformizmo, kaip bdo atsikratyti dl vienatvs kylanio nerimo, reikt aptarti kit iuolaikinio gyvenimo veiksn: rutinos vaidmen darbe ir malonumuose. Nuo devyni iki penki" mogus tampa darbo jgos arba biurokratijos - tarnautoj ir vadybinink- dalimi. Jo iniciatyva yra labai ribota, jo uduotis lemia darbo organizavimas; taigi esantieji ios organizacijos laipt virnje, maai kuo skiriasi nuo t, kurie apaioje. Visi jie atlieka struktros diktuojamas uduotis - nustatytu greiiu, nustatytu bdu. Net jausmai yra reglamentuoti: gera nuotaika, tolerancija, patikimumas, ambicija, gebjimas bendrauti su kitais. Panaiai rutinizuoti yra ir malonumai, nors ir ne taip

17
drastikai. Knygas atrenka knyg klubai, filmus - kin ir teatr savininkai, kurie apmoka ir reklaminius skelbimus; poilsis taip pat suvienodintas: sekmadieniais pasivainjimas automobiliu, televizijos laidos, loimas kortomis, vakarliai pas draugus. Nuo gimimo iki mirties, nuo pirmadienio iki pirmadienio, nuo ryto iki vakaro - visa mogaus veikla yra rutinizuota ir standartizuota. Kaip, patekus ios rutinos tinkl, galima neumirti, kad vis dlto esi mogus, unikalus individas, kuriam duotas tik vienas gyvenimas, su viltimis ir nusivylimais, lidesiu ir baime, su meils ilgesiu ir nebties bei vienatvs siaubu? Treias bdas siekti vienybs yra krybin veikla - nesvarbu, menininko ar amatininko. Atlikdamas bet kok krybin darb, kuriantys susieja save su mediaga, kuri atstovauja pasauliui. Ar stalius daro stal, ar auksakalys -juvelyrin dirbin, ar emdirbys augina javus, ar dailininkas tapo paveiksl- visose iose krybins veiklos srityse veikjas ir jo objektas tampa viena, ir krybos procese mogus susijungia su pasauliu. Tai, aiku, pasakytina tik apie produktyvi veikl- toki, kuri a pats planuoju, pats darau, pats matau rezultatus. iuolaikiniame darbo procese tarnautojas ir niekada nesustojanio konvejerio darbininkas vargu ar gali pajusti, kad darbas jungia j su pasauliu. Darbininkas tampa mainos ar biurokratines organizacijos priedliu. Jis nustoja bti savimi, taigi nebelieka jokio ryio, iskyrus konformizm. Vienyb gamyboje nra tarpasmenin; vienyb orgikajame ryyje - trumpalaik; vienyb prisitaikant tra pseudovienyb. Vadinasi, tai tik daliniai atsakymai egzistencijos problem. Galutinis atsakymas slypi tarpusavio santykiuose, vienybje su kitu mogumi per meil. Sis tarpasmeninis ryys yra pats stipriausias mogaus poreikis. Tai fundamentaliausioji aistra, jga, kuri ilaiko moni gimins, klano, eimos, visuomens vienyb. Neskm to siekiant veda beprotyb ar destrukcij - savo arba kit gyvenimo griovim. Be meils monija negalt igyventi n dienos. Ir vis dlto, jei tarpasmeninio ryio siekim vadinsime meile",

18
susidursime su dideliais sunkumais. Ry galima umegzti vairiai, ir tie skirtumai ne maiau reikmingi negu tai, kas bendra vairioms meils formomis. Ar kiekvienas ryys gali bti vadinamas meile? O gal od meil" dert patausoti ypatingai vienybs formai, kuri yra aukiausia vertyb visose didiosiose humanistinse religijose ir filosofinse sistemose per pastaruosius keturis Vakar ir Ryt istorijos tkstantmeius? Kaip ir visais semantini sunkum atvejais, atsakymas gali bti ginytinas. Kas gali bti tikras, kad mes inome, koks tas ryys - meil? Ar mes irime meil kaip brand egzistencijos problemos sprendim? O gal kalbame tik apie tas nebrandias meils formas, kurias galtume vadinti simbioziniais ryiais? Tolimesniuose puslapiuose a meile vadinsiu tik pirmj, taiau diskusij apie meil" pradsiu nuo antrosios. Simbiozinis ryys turi savo biologin atitikmen - tai nios motinos ir gemalo vienyb. Jie yra dviese, ir vis dlto tai yra viena. Jie gyvena kartu" (sym-biosis), jiems reikia vienas kito. Gemalas yra motinos dalis, jis gauna i jos visk, ko reikia; motina yra jo pasaulis; ji maitina, gina j, bet kartu su juo stiprja ir jos paios gyvybingumas. Psichinje simbiozje du knai yra nepriklausomi, bet psichologiniu poiriu prisiriimas ilieka tas pats. Pasyvioji Simbiozinis ryio forma yra pavaldumas arba, klinikine terminologija, mazochizmas. Mazochistin asmenyb bga nuo nepakeniamos izoliacijos ir vienatvs, prisiridama prie kito asmens, kuris j valdo, nurodinja, gina, ir tai jai reikalinga kaip pats gyvenimas, kaip oras. Kad ir kas bt tas, kuriam ji lenkiasi - mogus ar dievas, jo galyb yra ipsta; jis yra viskas, a esu niekas, iskyrus tai, kad esu jo dalis. Ir kaip toks, a esu jo didybs, jgos bei tikrumo dalis. Mazochistiniam asmeniui nereikia priiminti sprendim, nereikia rizikuoti; jis niekada nebna vienas, bet jis nra nepriklausomas, nra integruotas, nes dar nra gims pilna to odio prasme. Religijoje toks garbinimo objektas vadinamas stabu; mazochistinis meils ryys i esms yra toks pat stabo garbinimas, tik

19
pasaulietikame kontekste. Mazochizmas gali bti sumis su fiziniu, seksualiniu geismu; tokiu atveju tai ne tik proto, bet ir kno atsidavimas. Galima mazochistikai atsiduoti likimui, ligai, ritminei muzikai, narkotik ar hipnozs transo sukeltai orikai bsenai - visais iais atvejais asmuo isiada savo integralumo ir tampa iorins jgos rankiu, kuriam nebereikia iekoti produktyvios veiklos bd. Aktyvioji Simbiozinis ryio forma yra dominavimas, arba, vartojant psichologijos termin, atitinkant mazochizm, sadizmas. Sadistikas asmuo siekia isivaduoti i vienatvs ir kalinimo jausmo, paversdamas savo dalimi arba rankiu kit asmen. Kontroliuodamas kit mog, kuris j garbina, jis ikelia ir tvirtina save. Sadistas yra taip pat priklausomas nuo jam paklstanio asmens, kaip is nuo pirmojo; abu negali gyventi vienas be kito. Skirtumas tik tas, kad sadistas vadovauja, inaudoja, skaudina, emina, o mazochistas leidiasi vadovaujamas, inaudojamas, skaudinamas, eminamas. Realistiniu poiriu, tai didelis skirtumas; taiau gilesne emocine prasme, is skirtumas ne toks reikmingas, kaip tai, k ie du atvejai turi bendra: ryys be vientisumo. Tai supratus, nebeatrodys keista, kad paprastai tas pats asmuo elgiasi ir mazochistikai, ir sadistikai, priklausomai nuo objekto. Hitleris elgsi aikiai sadistikai su monmis, bet mazochistikai - likimo, istorijos, auktesns jgos" atvilgiu. Jo gyvenimo pabaiga - saviudyb, aplinkui siauiant visuotinei destrukcijai, - tokia pat bdinga, kaip ir jo svajon apie skm - absoliui valdi.1 Skirtingai nuo Simbiozinis ryio, brandi meil - tai ryys, kurio slyga yra asmenybs vientisumo, individualumo isaugojimas. Meil yra aktyvi mogaus galia, kuri sugriauna sienas, skirianias mog nuo artimj ir sujungia j su kitais; meil padeda veikti izoliacijos ir atskirtumo jausm, kartu leisdama
1

r. isamesn studij apie sadizm ir mazochizm - E. Fromm, Fears oj'Escape from Freedom, Rinehart & Company, New York, 1941.

20
ilikti savimi, isaugoti savo individualum. Meilje manomas paradoksas - du mons tampa viena, ir vis dlto ilieka du. Jei sakytume, kad meil yra veikla, susidurtume su keblumu, slypiniu odio veikla" dviprasmybje. Veikla" iuolaikine io odio prasme paprastai reikia veiksm, kuris, eikvojant energij, pakeiia esam situacij. Taigi mogus laikomas aktyviu, jei usiima verslu, studijuoja medicin, dirba prie konvejerio, sukala stal ar sportuoja. Visus iuos usimimus jungia tai, kad jie nukreipti iorin tiksl. Neatkreipiamas dmesys tik veiklos motyvacij. Pavyzdiui, mogus, kuris pasineria darb, kad nuslopint giliai kirbant nesaugumo ir vienatvs jausm; arba kitas, kuris pliekiasi i ambicijos ar pinig godulio. Abiem iais atvejais asmuo yra aistros vergas, jo aktyvumas tra pasyvumas", nes jis yra genamas veikti; jis kankinys, o ne veikjas". Kita vertus, mogus, kuris ramiai sdi ir msto, neturdamas jokio kito tikslo, kaip tik sigilinti save bei savo ry su pasauliu, laikomas pasyviu", nes nieko nedaro". I tikrj i susikaupimo reikalaujanti meditacija yra pats tikriausias aktyvumas - sielos aktyvumas, manomas, tik gijus vidin laisv ir nepriklausomyb. iuolaikin veiklos samprata kalba apie energijos panaudojim, siekiant iorini tiksl; pagal kit veiklos samprat, mogaus vidins galios turi bti naudojamos nepriklausomai nuo to, ar tai atne kokias nors iorines permainas. Pastarj veiklos samprat aikiausiai suformulavo Spinoza. Jis skyr aktyviuosius ir pasyviuosius afektus, veiksmus" (akcijas) ir aistras" (pasijas). Veikiamas aktyvaus afekto, mogus yra laisvas ir atsakingas u savo veiksmus; patirdamas pasyvj, jis tampa pavaldus tokiems motyvams, kuri pats nesuvokia. Taigi Spinoza daro ivad, kad doryb ir galia yra tas pats.2 Pavydas, ambicija, bet kokia godulyst yra aistros, o meil - veiksmas, praktikas mogikosios galios panaudojimas, kuris gali bti tik laisvs, o ne prievartos padarinys.
2

Spinoza, Ethics IV, Def. 8.

21
Meil yra veikla, o ne pasyvus afektas; tai pastovi bsena", o ne laikinas simyljimas". Bendriausia prasme, aktyvus meils pobdis gali bti apibdintas pirmiausia kaip davimas, o ne gavimas. Kas yra davimas? Kad ir koks paprastas atrodyt atsakymas, i tikrj jis sudtingas ir prietaringas. Labiausiai yra paplits klaidingas poiris, kad duoti - tai kako netekti, kak prarasti, aukotis. itaip davim suvokia asmuo, kurio charakteris neperengia mimo, inaudojimo ar kaupimo orientacijos. Vartotojikas charakteris yra links duoti tik mainais u gavim; duoti be umokesio tolygu bti apgautam.3 Neproduktyvios orientacijos mons atiduodami jauiasi nuskurd. Todl daugelis duoti nemgsta. Kai kam davimas yra vertyb kaip auka. Tik dl to, kad duoti skausminga, jie jauiasi tur tai daryti. J poiriu, dorovin norma - geriau duoti, negu imti - reikia, kad veriau kentti nepritekli, nei patirti diaugsm. Produktyviam charakteriui davimas turi visikai kit prasm. Tai aukiausia pajgumo iraika. Duodamas a patiriu savo jg, gerov, gali. is gyvybingumo ir jg antpldis pripildo mane diaugsmo. A jauiuosi kupinas, eikvojantis, gyvas taigi laimingas.4 Davimas labiau diugina negu gavimas ne todl, kad tai yra netekimas, bet dl to, kad duodamas a ireikiu savo gyvybingum. io principo galiojim nesunku pastebti vairiuose reikiniuose. Paprasiausias pavyzdys - sekso sfera. Vyro seksualins funkcijos kulminacija yra davimo aktas; vyras duoda save, savo lyties organ, moteriai. Orgazmo momentu atiduoda jai savo skl. Bdamas lytikai pajgus, jis negali neduoti. Prieingu atveju, yra impotentas. Ne kitoks is procesas ir moteriai, nors kiek sudtingesnis. Ji taip pat atsiduoda, atveria vartus savo moterikj centr; taigi gaudama, ji ir pati duoda. Jei ji
3

Detal i charakterio orientacij aptarim r. E. Fromm, Man for Himself, Rinehart & Company, New York, 1947, Chap. III, p. 54-117. 4 Palyginkite su Spinozos diaugsmo definicija.

22
nesugeba atsiduoti, jei gali tik gauti, yra frigidika. Be to, moteris duoda ne tik kaip mylimoji, bet ir kaip motina. Ji atiduoda save viduje auganiam vaikui, duoda jam savo pien, teikia kno ilum. Neduoti bt skausminga kania. Materiali daikt sferoje duoti, vadinasi, bti turtingam. Ne tas yra turtingas, kuris daug turi, o tas, kuris daug duoda. yktuolis, labai susirpins, kad tik ko neprarast, psichologiniu poiriu yra vargas, menkas mogelis, kad ir kiek daug turt. Kiekvienas, kuris gali atiduoti save, yra turtingas. Jis mato save kaip dovan kitiems. Tik tas, kas neturi nieko, ko reikia pragyvenimui, nebegali diaugtis, dalydamas materialius daiktus. Taiau kasdien patirtis rodo, jog tai, k mons laiko minimaliomis reikmmis, priklauso ir nuo charakterio, ir nuo turimo turto. Visi gerai ino, jog vargai yra labiau link duoti negu turtingieji. Be abejo, visikai nuskurds mogus nebeturi k duoti, ir tai labai emina - ne tik dl tiesiogins kanios, bet ir dl to, kad negali patirti davimo teikiamo diaugsmo. Vis dlto svarbiausioji davimo sfera yra ne materiali daikt, o specifikai mogika. K vienas mogus duoda kitam? Jis atiduoda save, vertingiausia, k turi, atiduoda savo gyvenim. Tai nebtinai reikia, kad paaukoja kitiems savo gyvyb -jis duoda tai, kas jame yra gyva; duoda savo diaugsm dmes supratim, inias, humor ar lides - visas mogikojo gyvybingumo iraikas. Atiduodamas savo gyvenim jis praturtina kit mog sustiprina jo gyvybingum, kartu stiprindamas ir savj. Jis duoda ne tam, kad gaut: davimas pats savaime yra didiulis diaugsmas. Duodamas jis paadina kitame asmenyje kak, kas paskui atsispindi jame paiame. Nuoirdiai duodamas, jis neivengiamai gauna ir pats. Davimas padaro davju ir kit mog, ir abu su diaugsmu dalijasi tuo, k paadino gyvenimui. Davimo akte kakas gimsta, ir abu dalyvaujantys yra dkingi juose gimusiam gyvenimui. Meils atveju tai reikt: meil yra jga, kuri gimdo meil; impotencija yra nepajgumas paadinti meil. i mint graiai ireik

23
Marksas: Laikykite mog mogumi, o jo santyk su pasauliu mogiku, ir gausite meil tik u meil, pasitikjim u pasitikjim, ir t. t. Jei norite grtis menu, turite turti menin isilavinim; jei norite daryti tak kitiems, turite mokti juos skatinti. Bet koks santykis su mogumi ar gamta turi bti realaus, individualaus gyvenimo iraika. Jei mylite be atsako, tai yra, js meil nesukelia meils, jei js, kaip mylinio mogaus, gyvenimo iraika nepadaro js mylimu mogumi, tai js meil yra js bejgikumas, js nelaim".5 Bet ne tik meilje davimas reikia gavim. Dstytojas mokosi i savo student, aktori kvepia publika, psichiatr gydo jo pacientai su slyga, kad jie nelaiko vienas kito objektais, o yra susij nuoirdiai ir krybikai. Kain ar reikia akcentuoti, kad gebjimas mylti, kaip davimas, priklauso nuo asmens charakterio iugdymo. Tik turdamas dominuojani produktyvi orientacij, mogus veikia priklausomyb, narcisistin visagalyb, nor inaudoti kit arba kaupti turt, gauna pasitikjimo savo jgomis siekiant tikslo. Tiek, kiek ios savybs nra iugdytos, atitinkamai mogus bijo atiduoti save - taigi ir mylti. Be davimo, aktyvus meils pobdis pasireikia dar keliais esminiais elementais, bendrais visoms meils formoms. Tai rpinimasis, atsakomyb, pagarba ir painimas. Tai, kad meil nemanoma be rpinimosi, akivaizdiausia motinos meilje savo vaikui. Mes labai suabejotume jos meils nuoirdumu, matydami, kad ji nesirpina laiku pavalgydinti, imaudyti kdik, sukurti fizin komfort; ir prieingai - kai matome, kaip motina rpinasi vaiku, tai liudija jos meil. T pat galima pasakyti net apie meil gyvuliams ar glms. Jei moteris sakosi mylinti gles, bet pamirta jas palaistyti, mes netiksime jos meile" glms. Meil yra aktyvus rpinimasis ms meils objekto gyvenimu ir augimu. Kai nra io veiklaus
5

"Nationalokonomie und Philosophie", 1844, published in Kari Marx, Die Frhschriften, Alfred Kroner Verlag Stuttgart, 1953, p. 300-301.

24
rpesio, nra ir meils. Tai graiai atskleista Jonos knygoje. Dievas liep Jonai keliauti Ninev ir spti jos gyventojus, kad bus nubausti, jei nenusigr nuo savo nedorybi. Jon isisuko nuo tokios misijos, nes bijojo, kad mons atgailaus ir Dievas jiems atleis. Tai mogus, uoliai besilaikantis tvarkos ir statymo, bet nemylintis. Stengdamasis pabgti, Jon atsidr banginio pilve, simbolizuojaniame kalinim ir vienatv, kuriuos jam utrauk meils stoka. Dievas j ivadavo. Nuvyks Ninev, Jon kreipsi gyventojus, kaip Dievas buvo prisaks. Ir atsitiko tai, ko jis bijojo. mons gailjosi dl savo nuodmi, atsisak pikto, ir Dievas jiems atleido: nusprend negriauti miesto. Jon supyko ir nusivyl; jis norjo teisingumo", o ne malons. Pagaliau pranaas rado nusiraminim po mediu, kur Dievas iaugino, kad apsaugot j nuo sauls. Bet kai Dievo valia medis nuvyto, Jon nusimin ir piktai papriekaitavo Dievui. Dievas atsak: Tu gailiesi augalo, dl kurio nevargai ir kurio neauginai; jis idygo per vien nakt ir per vien nakt pradingo. Argi neturiau a gailtis Ninevs, to didiojo miesto, kuriame yra daugiau negu imtas dvideimt tkstani moni, nemokani atskirti kairs nuo deins, ir daug galvij?" Dievo atsakymas Jonai turi bti suprastas simbolikai. Jis paaikino pranaui, kad meils esm yra veikti" dl kako ir suteikti kakam gyvenim", kad meil ir veikla yra neatskiriamos. Kiekvienas myli tai, dl ko dirba, ir dirba dl to, k myli. Rpinimasis ir dmesingumas implikuoja kit meils aspekt - atsakomyb. Ms dienomis atsakomyb daniausiai suvokiama kaip pareiga, kaip kakas primesta i iors. Taiau i tikrj atsakomyb yra absoliuiai savanorikas aktas; tai mano atsakas kito mogaus ireikt ar neireikt poreik. Bti atsakingam" reikia bti pajgiam ir pasirengusiam atsakyti". Jon nejaut atsakomybs u Ninevs gyventojus. Jis, taip ir Kainas, galjo paklausti: Ar a savo brolio sargas?" Mylintis asmuo atsiliepia. Brolio gyvenimas jam yra ne tik brolio, bet ir jo paties reikalas. Jis jauiasi atsakingas u savo artim kaip pats u save. Motinos atsakomyb u kdik i esms yra

25
rpinimasis jo fizinmis reikmmis. Suaugusij meil paprastai susijusi su kito mogaus psichinmis reikmmis. Atsakomyb gali lengvai pereiti dominavim ar savininkikum, jei riebus treio meils komponento -pagarbos. Pagarba nra baim. Ji reikia (lot. respicere - irti ") gebjim matyti asmen tok, koks jis yra, suvokti jo unikal individualum. Tai rpinimasis, kad kitas mogus augt ir atsiskleist. Taigi pagarba implikuoja inaudojimo nebuvim. A noriu, kad mylimas asmuo augt ir atsiskleist savo paties labui ir savais bdais ir ne tam, kad tarnaut man. Jei a myliu kit mog, jauiuosi ess viena su juo - bet su tokiu, koks jis yra, o ne su tokiu, koks man reikalingas, kad galiau juo pasinaudoti. Aiku, kad pagarba manoma tik tada, kai a esu prisieks nepriklausomyb, kai galiu stovti ir eiti be rament, nestelbdamas ir neinaudodamas kito. Pagarba remiasi tik laisve, kaip sakoma senoje prancz dainoje: "L'amour est l'enfant de la libert" - meil yra laisvs, o ne inaudojimo kdikis. Pagarba asmeniui nemanoma be jo painimo; rpinimasis ir atsakomyb bt akli, jei nesiremt inojimu. Painimas bt tuias, jei nebt motyvuotas rpinimosi. Yra daug painimo lygmen; painimas kaip meils aspektas nelieka periferijoje, o skverbiasi iki pat esms. Tai manoma tik tada, kai a galiu perengti rpinimsi savimi ir irti kit mog jo akimis. Pavyzdiui, galiu suprasti, kad tas mogus pyksta, net jeigu jis ito atvirai neparodo; galiu painti j giliau: kai yra suirzs, susirpins, kai jauiasi vienias, kaltas. Maa to, a galiu velgti, kad jo pyktis - tik gilesni jausm iraika, ir tada matau j sunerimus ir sutrikus, t. y. ne pikt, o keniant. Painimas turi dar vien svarbesn ry su meils problema. Esminis poreikis susilieti su kitu mogumi ir taip itrkti i vienatvs kaljimo yra susijs su kitu iskirtinai mogiku trokimu painti mogaus paslapt". Kadangi gyvenimas jau vien savo biologine prasme yra stebuklingas ir paslaptingas, tad ir mogus lieka nesuvokiama paslaptis ir sau, ir savo artimui. Mes pastame save, ir vis dlto kad ir kiek stengtumms,

26
negalime savs painti iki galo. Mes pastame savo artim, ir vis dlto nepastame jo, nes nei mes patys, nei ms artimieji nesame daiktai. Juo giliau skverbiams savo ar kieno kito esyb, tuo labiau painimo tikslas tolsta nuo ms. Vis dlto mes negalime atsisakyti pastang skverbtis mogaus siel, slapiausi branduol to, kas yra Jis". Yra vienas desperatikas bdas painti paslapt: tai absoliuti valdia kitam mogui, verianti j daryti, galvoti ir jausti tai, k mes norime; i valdia sudaiktina j, paveria ms daiktu, ms nuosavybe. Aukiausias tokio painimo laipsnis - sadizmo kratutinumai, noras ir gebjimas priversti mog kentti, kol iduos savo paslapt. Sis trokimas siskverbti kito - taigi ir savo pai - paslapt padeda suvokti iaurumo ir destrukcijos masto bei intensyvumo motyvacij. i idj labai taigiai ireik Izaokas Babelis (Isaac Babel). Jis cituoja pastamo karininko, kuris Rusijos pilietiniame kare pasmerk savo buvus pon miriai, odius: Nuaudamas - pavadinsiu tai itaip nuaudamas mogumi tik atsikratai. [...] viu js niekada nepasieksite sielos, kuri yra js artimajame, ir nesuinosite, kaip ji reikiasi. Bet a, nesigaildamas savs, ne kart trypiau prie kojomis ilgiau kaip valand. Matote, a noriu suvokti, kas i tikrj yra gyvenimas, kas yra gyvyb, kai ji mus palieka".6 Stebdami vaikus, mes danai stebime keli painim. Vaikas ardo daiktus, lauo, kad paint juos, arba udo gyvnus, iauriai nuplia sparnelius platakei, kad suinot, igaut jos paslapt. iaurum motyvuoja giluminis trokimas suvokti daikt ir gyvybs paslapt. Kitas bdas painti paslapt" yra meil. Meil yra aktyvus skverbimasis kit asmen, ir mano trokimas painti bna patenkintas, pasiekus vienyb. Sryyje a pastu tave, save, visus ir... nieko. A inau tik vien painimo bd, kuris yra gyvybingas ir prieinamas mogui - tai ryio igyvenimas, o ne inojimas, kur mums gali duoti mintis.
6

1. Babel, The CollectedStories, Criterion Books, New York, 1955.

27
Sadizmas kyla i noro suvokti paslapt, bet a lieku toks pat neimanlis, kaip ir anksiau. Jei nupliau kitai btybei galnes, a j praudiau, ir nieko daugiau. Meil yra vienintelis painimo bdas, kuris atsako mano klausim. Meils aktu atiduodamas save, siskverbdamas kit, a atrandu save, atskleidiu save, atskleidiu mus abu, atskleidiu mog. Trokim painti save ir savo artim ireikia ir Delf orakulo moto: Paink save". Tai visos psichologijos esm. Taiau siekiant painti mog, jo giliausi paslapt, is trokimas niekada nebus patenkintas per prast painim, gyt vien mstymo keliu. Net jeigu inotume apie save tkstant kart daugiau, niekada nepasiektume dugno. Mes vis tiek liktume msle sau, kaip ir ms artimas liks mums paslaptimi. Vienintelis tikro painimo kelias slypi meils akte, kuris perengia mint ir odius. Tai drsus uolis ryio igyvenim. Aiku, protinis painimas, tai yra, psichologinis painimas, yra btina visiko painimo meilje slyga. A turiu objektyviai painti kit asmen ir save, kad galiau matyti j real, be iliuzij, iracionaliai ikreipiani jo vaizd. Tik objektyviai paindamas mog, galiu painti j aukiausia prasme, meils akte.7 mogaus painimo problema eina lygiagreiai su religine Dievo painimo problema. Konvencinje Vakar teologijoje mginama painti Diev protu ir suformuluoti teiginius apie Diev. Manoma, kad mstant galima painti Diev. Misticizme, kuris yra nuosekli monoteizmo pasekm (tai rodyti pamginsiu vliau), pastangos painti Diev protu pakeistos ryio su Dievu igyvenimu, kuriame nebelieka vietos - nei poreikio inioms apie Diev. Ryio su mogumi ar (religine prasme) su Dievu igyvenimas jokiu bdu nra iracionalus. Prieingai, pasak Alberto
7

is teiginys pasako kai k svarbaus apie psichologijos vaidmen iuolaikinje Vakar kultroje. Nors didelis psichologijos populiarumas neabejotinai rodo susidomjim mogaus painimu, kartu tai liudija ir esmin meils trkum moni santykiuose. Taigi psichologinis painimas, uuot tamps ingsniu visik painim meils akte, telieka jo pakaitalu.

28
veicerio (Albert Schvveitzer), tai drsiausia ir radikaliausia racionalizmo pasekm. Jis remiasi ne atsitiktinio, o esminio ms painimo ribotumo suvokimu. Tai supratimas, kad mes niekada neapiuopsime" mogaus ir pasaulio paslapties, bet vis dlto galime painti j meils akte. Psichologija kaip mokslas turi savo ribas: kaip login teologijos pasekm yra misticizmas, taip psichologija veda meil. Rpinimasis, atsakomyb, pagarba ir painimas yra tarpusavyje susij. Tai sindromas nuostat, bding subrendusiai asmenybei, kuri produktyviai ugdo savo galias, kuri nori tik to, k sukuria savo darbu, kuri nebepuoselja narcisistini svajoni apie visainyst ir visagalyb ir pasiymi kuklumu, pagrstu vidine jga, kylania i tikrai produktyvios veiklos. Lig iol a kalbjau apie meil kaip mogiko atskirtumo veikim, kaip ryio poreikio patenkinim. Bet universal, egzistencin ryio poreik danai nustelbia konkretesnis, biologinis: vyriko ir moteriko prado trokimas susijungti. io polikumo idja geriausiai ireikta mite apie tai, kad i pradi vyras ir moteris buvo viena visuma, vliau padalyta dvi puses, ir nuo to laiko kiekvienas vyrikis ieko savo moterikosios puss, kad vl su ja susijungt. (Ta pati pirmins lyi vienybs idja ireikta Biblijos pasakojime apie tai, kad Ieva buvo padaryta i Adomo onkaulio, nors iame patriarchalikame mite moteris laikoma emesne u vyr). Mito prasm pakankamai aiki. Lyi poliarizacija skatina mog siekti ypatingo ryio - susijungimo su kita lytimi. Be to, kiekviename vyre ir moteryje egzistuoja vyrik ir moterik princip polikumas. Kaip fiziologikai vyras ir moteris turi skirtingos lyties hormon, taip ir psichologine prasme jie yra dvilyiai. Jie turi savyje gavimo ir siskverbimo principus, materialum ir dvasi. Vyras ir moteris atranda savyje vienyb, tik susijungus vyrikajam ir moterikajam pradui. ios prieybs yra bet kokio krybingumo pagrindas. Be to, vyrikas ir moterikas polikumas yra tarpasmeninio

29
krybikumo pagrindas. Tai akivaizdu biologiniame spermos ir kiauialsts susijungime, i kurio gimsta kdikis. Ne kitaip yra ir psichikos srityje; myldami vyras ir moteris atgimsta. (Nepajgus pasiekti ios prieybi vienybs, atsiranda homoseksualiniai ikrypimai. Taigi homoseksualistas kenia neveikiam vienatv. Suprantama, is skausmas j suartina su eiliniu heteroseksualistu, kuris nesugeba mylti.) Tie patys vyriki ir moteriki pradai egzistuoja ir gamtoje; tai akivaizdu ne tik gyvn bei augal gyvenime, bet ir dviej fundamentali funkcij - gavimo ir skverbimosi - polikume. Tai ems ir lietaus, ups ir vandenyno, nakties ir dienos, tamsos ir viesos, materijos ir dvasios prieprieos. i idj nuostabiai ireik didysis musulmon poetas ir mistikas Rmis: Mylintysis niekada nepatirs meils i tikrj, jei jos nesieks ir jo mylimoji. Jei meils aibas nuviet vien ird, inok, kad meil pabudo ir kitoje. Jei meil Dievui auga tavo irdyje, nra abejoni- Dievas myli tave. Viena ranka neploja be kitos. Dievika Imintis sako mums mylti vienas kit. Taip jau lemta, kad viskas pasaulyje turi savo por. Imintingai irint, Dangus yra vyras, o em - moteris: em puoselja tai, kam Dangus leidia vykti. Kai emei trksta ilumos, Dangus j atsiunia; kai ji praranda savo gaiv ir drgm, Dangus juos grina. Dangus suka ratus, gaubdamas em kaip mon. O em gimdo ir maitina tuos, kuriuos ineiojo. Laikykime em ir Dang protingais, kadangi jie atlieka proting btybi darb. Jei jie neteikia vienas kitam diaugsmo, ko gi taip siekia vienas kito? Kaip gls ir mediai ydt be ems? Kam tada bt skirti Dangaus vandenys ir iluma?

30
Dievas suteik vyrui ir moteriai geism, kad j sjunga isaugot pasaul. Taip Jis paadino kiekvienos bties dalels trokim surasti savo antrj pus. Diena ir Naktis yra prieybs tik iorikai, o i ties tarnauja vienam tikslui. Kiekvienas myli kit, kad atlikt bendr darb. Be Nakties mogaus prigimtis niekuo nepraturtt ir nebt k eikvoti Dien.8 Vyrikumo ir moterikumo prieprie problema veda tolimesn diskusij apie meils ir sekso esm. Jau kalbjau apie Froido klaid - uuot pripains, kad seksualinis geismas yra viena i meils poreikio apraik, meil jis laiko tik seksualini instinkt iraika, arba sublimacija. Maa to, Froido klaida siekia dar toliau. Vadovaudamasis fiziologiniu materializmu, lytin instinkt jis laiko chemikai suadinta tampa kne, skausminga ir reikalaujania ikrovos. Seksualinio geismo tikslas yra paalinti i skausming tamp; seksualinis pasitenkinimas yra ios ikrovos pasiekimas. is poiris pagrstas tiek, kiek seksualinis poreikis panaus alk ar trokul. Seksualinis geismas ioje koncepcijoje yra tas pats alkis, o seksualinis pasitenkinimas - alkio panaikinimas. Jei i samprata priimtina, masturbacija bt idealus seksualinis pasitenkinimas. Taiau Froidas pakankamai paradoksaliai ignoruoja psichobiologin seksualumo aspekt, moterikumo ir vyrikumo prieybes bei poreik jas sujungti. Si keista klaida turbt kilo i Froido ypatingo patriarchalikumo, vertusio manyti, kad seksualumas per se yra vyrikas, ir neleidusio pastebti ypatingo moteriko seksualumo. Straipsnyje Trys naai lyties teorij" jis tvirtino, kad libido visada yra vyrikos prigimties", nepriklausomai nuo to, ar jis reikiasi vyre, ar moteryje. Ta pati idja racionaliai idstyta Froido teorijoje, kad maas berniukas suvokia moter
8

R. A. Nicholson, Rmt, George Allen and Umvin, Ltd.. London, 1950. p. 122-123.

31
kaip ikastruot vyrik ir kad ji pati siekia vairiausi kompensacij u prarastas vyrikas genitalijas. Taiau moteris nra ikastruotas vyras, jos seksualumas yra savitas, moterikas, anaiptol ne vyrikos prigimties". Seksualin potrauk tarp lyi tik i dalies lemia poreikis atsikratyti tampos; i esms tai sjungos su prieinga lytimi siekis ir vienas i lyi traukos poymi. Moterikumas ir vyrikumas reikiasi ne tik seksualinje funkcijoje, bet ir charakteryje. Vyrikas charakteris pasiymi skverbimusi, vadovavimu, veiklumu, drausmingumu ir avantirizmu; moterikasis - isiskiria imlumu, globa, realizmu, itverme, motinikumu. (Tiesa, kiekviename individe ios savybs yra susipynusios, bet vyrauja tos, kurios atstovauja ,jo" arba ,jos" lyiai.) Kai vyrikojo charakterio savybs yra silpnos dl emocinio infantilizmo, trkum jis danai mgina kompensuoti pabrdamas savo vyrikum sekse. Pavyzdiui, Don uanas rodinja vyrik aunum sekse, nes nra tikras dl savo vyrikumo dvasine prasme. Kai vyrikumas paralyiuotas labiau, jo ikreiptu pakaitalu tampa sadizmas (jgos panaudojimas). O susilpnjs ar ikryps moterikas seksualumas virsta mazochizmu arba savininkikumu. Froidas buvo kritikuojamas dl sekso pervertinimo. Todl norta paalinti i jo sistemos tuos elementus, kurie nepriimtini tradicikai mstantiems monms. Froidas tai gerai jaut ir prieinosi pastangoms k nors keisti. Tiesa, anuo metu jo teorija buvo iaukianti, revoliucinga. Bet, kas tiko XX a. pradioje, nebepasitvirtina dabar. Seksualiniai paproiai taip pasikeit, kad i teorija jau neokiruoja Vakar vidurinij klasi, ir donkichotikai atrodo tie ortodoksai analitikai, kurie lig iol tariasi drsiai ir radikaliai gin Froido seksualumo teorij. I tikrj dabar j pozicija yra konformistin, nes nebekelia psichologijos klausim, vedani iuolaikins visuomens kritik. A kritikuoju Froido teorij ne todl, kad jis pernelyg akcentavo seks, bet kad nepakankamai j suprato. Jis pirmasis prakalbo apie tarpasmenini aistr reikm, nors pagal savo

32
prielaidas aikino jas fiziologikai. Psichoanalizs raida reikalauja patikslinti Froido koncepcij, perkelti jo valg i fiziologinio biologin ir egzistencin lyg.9

2. Meil tarp tv ir vaiko


Gimdamas kdikis turt jausti mirties baim, jei mielairdingasis likimas nebt apsaugojs jo nuo visokeriopo nerimo - ir dl atsiskyrimo nuo motinos, ir dl embrionins bsenos praradimo. Net ir gims kdikis maai kuo skiriasi nuo negimusio; jis nepasta daikt, dar nesuvokia savs ir pasaulio kaip kako, esanio iorje. Jis teigiamai reaguoja ilum ir maist, bet dar neskiria j nuo altinio - motinos. Motina yra iluma, motina yra maistas, motina yra euforika pasitenkinimo ir saugumo bsena. Si bsena, Froido odiais, yra narcisizmas. Iorin realyb, mons ir daiktai, reikmingi tik tiek, kiek jie patenkina ar slopina vidines kno bsenas. Tikra yra tik tai, kas kdikio viduje, o kas iorje, realu tiek, kiek tenkina jo reikmes, bet ne savaime. Augdamas ir vystydamasis vaikas pradeda suvokti daiktus tokius, kokie jie yra; valgymo malonum ima skirti nuo spenelio; krt nuo motinos. Pagaliau vaikas pradeda skirti trokul, pien, krt ir motin kaip savarankikas esybes. Jis mokosi suvokti daugel kil dalyk - skirting ir turini savo bt. iuo laikotarpiu jis mokosi juos vardyti ir jais naudotis. Suino, kad ugnis yra karta ir kelianti skausm, kad motinos knas iltas ir malonus, kad medis sunkus ir kietas, o popierius lengvas ir plyta. Jis mokosi elgtis tarp moni, ino, kad motina ypsosis, kai a valgysiu, kad paims mane ant rank, kai verksiu, kad pagirs, kai tutinsiuos. Visi ie igyvenimai kristalizuojasi
'Froidas ir pats eng ia kryptimi, vliau kurdamas gyvenimo ir mirties instinkt samprat. Jo poiris eros, kaip sintetinant ir vienijant princip, visikai skiriasi nuo libido koncepcijos. Taiau, nors gyvenimo ir mirties instinkt teorij ortodoksai analitikai prim, tai nepaskatino i esms perirti libido sampratos, bent jau klinikiniuose darbuose.

33
ir susivienija patirtyje: a esu mylimas. A esu mylimas, nes esu mamos vaikas. A mylimas, kadangi esu bejgis. Esu mylimas, nes esu graus, pasigrtinas. A mylimas, nes motinai mans reikia. Bendriau tariant: a esu mylimas toks, koks esu, ar dar tiksliau, esu mylimas, kadangi esu. is patyrimas, kad esi motinos mylimas, yra pasyvus. ia nra nieko, k turiau daryti, kad biau mylimas - motinos meil beslygika. Viskas, k turiu daryti, - tai bti, bti jos vaiku. Motinos meil yra palaima, ramyb, jos nereikia isikovoti, usitarnauti. Taiau beslygika motinos meil turi ir trkum. Jos ne tik nereikia usitarnauti -ji negali bti gyta, sukelta, kontroliuojama. Jei ji yra, tai lyg Dievo dovana; jei jos nra, pats gyvenimas praranda aves ir a nieko negaliu padaryti, kad j griniau. Daugeliui vaik iki atuoneri su puse ar deimties met10 svarbiausia bti mylimam - bti mylimam, koks esi. Pats vaikas iki to amiaus dar nemyli, bet dkingai, diaugsmingai reaguoja tai, kad yra mylimas. iuo vystymosi laikotarpiu atsiranda nauj jausm, kyla noras paiam paadinti kit meil. Vaikas pirm kart nusprendia k nors duoti motinai (ar tvui) - sukurti eilrat, piein ar dar k. Pirm kart vaiko gyvenime meils idja transformuojasi i geismo bti mylimam gebjim mylti, meils krim. Nuo pirmj toki mginim iki meils brandos praeina daug met. Pagaliau vaikas, gal jau paauglystje, perengia savo egocentrizm, kitas asmuo nebeatrodo vien tik priemon patenkinti savo poreikius. Kito asmens reikms tampa tokios pat svarbios, kaip ir jo paties; gal net svarbesns. Duoti tampa maloniau, diugiau negu gauti, mylti - svarbiau negu bti mylimam. Per meil vaikas isivaduoja i vieniumo ir izoliacijos, kuri buvo sukrs narcisizmas ir egocentrikumas. Jis igyvena nauj ryio, dalijimosi, bendrumo jausm. Dar daugiau, jis pajunta gals suadinti meil myldamas pats, daugiau nebepriklausyti nuo meils,
10

r. Sullivano pateikt io vystymosi apraym: The Interpersonal theory of Psychiatry, W. W. Norton & Co., New York, 1953.

34
pelnytos u tai, kad esi maas, bejgis, silpnas - kitaip tariant, geras". Infantilika meil grindiama principu: A myliu, nes esu mylimas ". Brandi meil vadovaujasi kitu principu: A esu mylimas, nes pats myliu ". Nesubrendusi meil teigia: A myliu tave, nes tu man esi reikalingas". Brandi meil sako: Tu man esi reikalingas, nes a myliu tave ". Kartu su gebjimu mylti vystosi ir meils objektas. Pirmaisiais mnesiais ir metais vaikas labiausiai yra prisiris prie motinos. is prisiriimas atsiranda dar prie gimim, kai motina ir vaikas vis dar yra viena, nors kartu yra du. Gimimas kai k keiia, bet ne tiek daug, kaip gali atrodyti. Dabar vaikas gyvena nebe motinoje, bet vis dar lieka nuo jos visikai priklausomas. Taiau kasdien jis darosi vis savarankikesnis: mokosi vaikioti, kalbti, painti pasaul; ryys su motina praranda gyvybin reikm, vis svarbesnis tampa ryis su tvu. Kad deramai vertintume perjim nuo motinos prie tvo, turime aptarti esminius, kokybinius skirtumus tarp motinos ir tvo meils. Apie motinik meil mes jau kalbjome. Motinos meil i prigimties yra beslygika. Motina myli savo naujagim ne dl to, kad jis patenkino koki nors ypating slyg ar pateisino jos lkesius, o todl, kad tai jos vaikas. (Suprantama, kalbdamas apie motinos ir tvo meil, a kaip ir Maksas Vberis (Max Weber) turiu galvoje idealiuosius tipus" ar Jungo archetipus, bet tai nereikia, kad kiekviena motina ar tvas myli btent taip. A aptariu tik tvysts ir motinysts princip.) Beslygika meil yra giliausias ne tik vaik, bet ir kiekvieno mogaus trokimas; kita vertus, meil u tam tikr nuopeln", u tai, kad esi vertas", visada kelia abejoni: o kas, jeigu netiksiu asmeniui, kurio mylimas noriau bti? Tokiu atveju kyla baim, kad meil gali iblsti. Be to, utarnauta" meil palieka kartl, kad esi mylimas ne pats savaime ar esi mylimas tik tiek, kiek tikai, o tai gal gale reikia, jog i tikrj esi ne mylimas, o tik inaudojamas. Nieko nuostabaus, kad mes visi - vaikai ir suaug - ilgims motinikos meils. Daugelis vaik yra pakankamai laimingi, patirdami motinik meil (plaiau

35
tai aptarsime vliau). Patenkinti t pat suaugusij trokim kur kas sunkiau. Idealiu atveju tai ilieka kaip normalios erotins meils dalis; be to, tokia meil neretai gyja religines formas, o ypa danai - neurotines. Santykis su tvu visikai kitoks. Motina yra namai, i kuri mes visi ijome, ji yra gamta, em, okeanas; tvas neatstos n vien i i natrali nam. J maai kas tesieja su vaiku pirmaisiais gyvenimo metais, jo reikm iuo ankstyvuoju laikotarpiu negali prilygti motinos reikmei. Vis dlto, nors tvas neatstovauja natraliam pasauliui, jis atstovauja kitiems mogaus egzistencijos poliams - minties, mogaus padaryt daikt, statymo ir tvarkos, drausms, kelioni ir nuotyki pasauliui. Tvas moko vaik, nurodo jam keli pasaul. Pastaroji funkcija glaudiai susijusi su socialiniu ekonominiu vystymusi. Kai atsirado privati nuosavyb ir ji tapo paveldima vieno i sn, tvas m iekoti to snaus, kuriam galt palikti savo turt. Suprantama, jog tokiu tapdavo, tvo akimis, tinkamiausias pdinis, panaiausias j, taigi labiausiai jam patinkantis. Tvo meil yra slygika. Jos principas A tave myliu, nes tu atliepi mano lkesius, tinkamai atlieki pareigas, esi panaus mane". Slygika tvo meil, kaip ir beslygika motinos, turi privalum ir trkum. Neigiama yra tai, kad tvik meil reikia usitarnauti, kad j galima prarasti, jei nevykdysi to, ko i tavs laukiama. Tvikoji meil labiausiai vertina paklusnum; nepaklusnumas tampa didiausia nuodme, ir bausm u j - tvo meils praradimas. Ne maiau svarbi ir teigiama pus. Kadangi i meil yra slygika, vadinasi, a galiu kak daryti, kad j usitarnauiau, galiu jos siekti; i meil nra man nepavaldi, kaip motinos meil. Motinos ir tvo santykiai su vaiku atitinka paties vaiko reikmes. Kdikiui ir fiziologine, ir psichologine prasme reikia motinos beslygikos meils ir rpesio. Nuo eeri met vaikas ima siekti tvo meils, jo autoriteto ir vadovavimo. Motinos paskirtis yra saugoti jo gyvyb, tvo udavinys - vadovauti, mokyti veikti sunkumus, bdingus tai visuomenei, kurioje

36
vaikas gim. Idealiu atveju motinos meil nemgina stabdyti vaiko augimo, nepabria jo bejgikumo. Motina turt tikti gyvenimu, nebti pernelyg dirgli ir neukrsti savo nerimu vaiko. Ji turt siekti, kad vaikas pagaliau tapt nepriklausomas, atsiskirt nuo jos. Tvo meil turt vadovautis principais bei lkesiais; bti rami ir pakanti, o ne grsminga ir autoritarin. Ji turt diegti auganiam vaikui pasitikjimo savimi jausm ir pagaliau leisti jam pasijusti autoritetu paiam sau, nebesiorientuoti tv. Ateina laikas, ir mogus subrsta: pats tampa savo paties motina ir tvu. Paprastai jis gyja ir motinos, ir tvo sin. Motinos sin sako: Nra tokio blogio, tokio nusikaltimo, kuris galt atimti mano meil, geriausius mano linkjimus tau". Tvo sin sako:, Jei elgiesi blogai, neivengsi atpildo u savo nedorus darbus, o svarbiausia - tu privalai keisti savo bd, jei nori man patikti". Subrends mogus tampa laisvas nuo iorini motinos ir tvo esybi, bet susikuria jas savyje. Prieingai Froido super-ego koncepcijai, jis sukuria jas savyje ne susivienydamas su motina ir tvu, bet susikurdamas motinik sin, pagrst savo paties gebjimu mylti, ir tvik sin, pagrst savu protu ir vertinimu. Tada subrends mogus myli pagal savo motinik ir tvik sin, nors ir atrodo, kad jos viena kitai prietarauja. Jei jis vadovautsi vien tvikja sine, bt iaurus ir nemonikas. Jei vadovautsi vien motinikja, bijot pats vertinti ir taip stabdyt savo ir kit vystymsi. is perjimas nuo motinos prie tvo ir prie galutins j sintezs lemia dvasin sveikat ir brand. Neskms iame kelyje yra visoki neurozi prieastis. Nors tai neeina ms knygos problematik, trumpai paaikinsiu. Viena i neurozinio vystymosi prieasi gali bti tai, kad berniukas turi mylini, bet pernelyg slopinani ar valding motin, ir silpn, nesidomint juo tv. iuo atveju, nuo maens prisiris prie motinos, jis gali toks ir likti bei iaugti priklausomu, bejgiu mogumi, kuris gali tik imti, kur reikia ginti, globoti, kuriam trksta tvo savybi: drausms, nepriklausomybs,

37
gebjimo savarankikai kurti savo gyvenim. Jis gali mginti iekoti motin" kiekviename - kartais moteryse, kartais vyruose, uimaniuose autoriteting bei taking padt. Antra vertus, jei motina yra alta, abejinga ir valdinga, vaikas gali perkelti motinikos globos poreik tv ar j pakeiiant asmen - iuo atveju rezultatas bus beveik toks pat kaip ir pirmuoju arba jis gali tapti vienpusikai orientuotas tv, aklai paklusnus statymo raidei, tvarkai bei autoritetui, netikintis beslygika meile ir nesugebantis jos priimti. Tokia charakterio raida dar labiau tiktina, jei tvas yra valdingas ir tuo pat metu stipriai prisiris prie snaus. Visoms ioms neurozms bdinga tai, kad vienas principas - motinikasis ar tvikasis neisivyst arba (o tai yra dar atresns neurozs prieastis) motinos ir tvo vaidmenys susikeit vietomis ir iorikai, ir asmens viduje. Tolesnis tyrimas gali parodyti, kad tam tikri neurozs tipai (pvz., manijos neuroz) vystosi labiau dl vienpuss tvo takos, kitos neurozs (isterija, alkoholizmas, nesugebjimas savs tvirtinti ir realistikai velgti gyvenim, depresija) kyla i vienaalikos motinos takos.

3. Meils objektai
Meil nra pirmiausia ryys su tam tikru mogumi; tai santykis, charakterio nuostata, lemianti mogaus ry su visu pasauliu, o ne vien su meils objektu". Jei asmuo myli tik vien mog ir yra abejingas kitiems, tai ne meil, o simbiozinis ryys, arba praplstas egoizmas. Vis dlto daugelis yra sitikin, kad svarbiausia meils objektas, o ne gebjimas mylti. Jie netgi mano, jog meil vieninteliam mylimajam" ir niekam kitam rodo j jausmo stiprum. Apie i klaid jau kalbjome. Nesuvokdamas, kad meil yra veikla, sielos galia, mogus mano, jog svarbiausia rasti tinkam objekt, o po to viskas eisis savaime. Tai galima palyginti su mogumi, kuris nordamas tapyti nesimoko io meno, o pareikia ieks tinkamo objekto, - kai j atras, tada puikiai tapys. Jei a i ties myliu vien mog,

38
a myliu visus mones, myliu pasaul, myliu gyvenim. Kam nors sakydamas: A tave myliu", turiu bti pasirengs sakyti: A tavyje myliu visus, a per tave myliu vis pasaul, a tavyje myliu ir save". Tai, kad meil yra nuostata, susijusi ne su vienu mogumi, o su visais, nereikia, jog vairs meils tipai nesiskiria, priklausomai nuo objekto, kuris yra mylimas. Brolika meil Fundamentaliausioji meils ris, vis kit meils ri pagrindas, yra brolika meil. iuo terminu a vadinu atsakomyb, rpinimsi, painim, pagarb kiekvienam mogui, nor jam padti. Apie i meils r Biblija sako: Mylk savo artim kaip pats save". Brolika meil yra meil visiems monms. ia nra iimi. Isiugds gebjim mylti, a negaliu nemylti savo broli. Brolika meil - tai ryio su visais monmis, mogikojo solidarumo, mogikosios vienybs igyvenimas. Ji remiasi nuovoka, kad visi mes esame vienodi. Talento, intelekto, painimo skirtumai yra nereikmingi, palyginus su mogikumo esme, bendra visiems monms. Kad pajustume tapatum, btina smelktis nuo iors prie esms. Bendraudamas su kitu mogumi tik pavirutinikai, a tematau skirtumus - tik tai, kas mus skiria. O pasieks gelm, galiu suvokti ms tapatum, ms brolybs fakt. Toks ryys i centro centr - o ne nuo periferijos prie periferijos - yra centruotas ryys". Apie tai graiai pasak Simona Vail (Simone Weil): Tie patys odiai (pavyzdiui, kai vyras sako monai: A tave myliu") gali bti banals ar nuostabs, priklausomai nuo to, kaip jie pasakyti. O tai savo ruotu lemia mogaus esybs gelms, i kuri jie plaukia, ir visos valios pastangos ia yra bejgs k nors pakeisti. Per stebukling sutapim jie pasiekia t pat lygmen kitame moguje. Todl klausytojas gali atskirti, jei tik apskritai sugeba suvokti, ko verti yra odiai".11
11

Simone Weil, Gravity and Grace, G. P. Putnam's Sons, New York, 1952, p. 117.

39
Brolika meil yra meil tarp lygi. Tiesa, net ir lygs ne visada lygs" - tik ta prasme, kad visi esame mons, visiems reikia pagalbos. iandien man, rytoj tau. Bet tas pagalbos poreikis nereikia, kad vienas yra bejgis, o kitas galingas. Bejgikumas yra laikina bsena; gebjimas atsistoti ir eiti savo kojomis - pastovus ir visiems bendras. Taigi meil bejgiui, meil vargui ir svetimam yra brolikos meils pradia. Mylti savo kn ir krauj nra laimjimas. Gyvulys taip pat myli savo jauniklius ir jais rpinasi. Bejgis myli savo eiminink, nes jo gyvenimas priklauso nuo jo; vaikas myli savo tvus, nes jam reikia j pagalbos. Meil ima skleistis tik nesiekiant jokios naudos. Ne veltui Senajame Testamente pagrindinis mogaus meils objektas yra vargas, nepastamasis, nal ir nalaitis, ar netgi tautos prieas, egiptietis ar edomitas. Ujausdamas bejg, mogus paadina meil savo broliui; net myldamas save, jis kartu myli t, kuris reikalingas pagalbos, silpnas, nesaugus. Uuojautoje esama painimo ir susitapatinimo. Js pastate svetimojo ird, - sakoma Senajame Testamente, - nes patys buvote svetimais Egipto emje... todl mylkite nepastamj12 Motinos meil Mes jau kalbjome apie motinos meils prigimt ankstesniame skyriuje ir aptarme skirtum tarp motinikos ir tvikos meils. Kaip sakiau, motinos meil yra beslygikas vaiko gyvenimo ir jo reikmi tvirtinimas. Taiau prie io apibdinimo kai k reikt pridurti. Vaiko gyvenimo tvirtinimas turi du aspektus: pirmasis - rpinimasis ir atsakomyb, kurie yra absoliuiai btini, norint isaugoti vaiko gyvyb ir j auginti. Antrasis aspektas siekia toliau nei globa. Tai nuostata, skiepijanti vaikui meil gyvenimui, diegianti jam jausm: gyventi yra puiku, nuostabu bti mau berniuku ar
12

T pai idj ireik Hermann Cohen Religion der Vernunft aus den Quellen des Judentums, 2nd edition, J.lCaufmann Verlag, Frankfiirt am Main, 1929, p. 168.

40
mergaite, gera gyventi ioje emje! ie du motinikos meils aspektai labai glaustai ireikti Biblijos pasakojime apie pasaulio sukrim. Dievas sukr pasaul, mog. Tai atitinka paprast rpinimsi ir bties teigim. Bet Dievas eina toliau. Kit dien, kai gamta ir mogus jau buvo sukurti, Dievas pasak: Tai yra gerai". Kitas motinikos meiles ingsnis imokyti vaik jausti: gera gimti. Tai iebia jam meil gyvenimui, ne tik nor likti gyvam. T pai idj atskleidia ir kiti Biblijos simboliai. Paadtoji em (em visada yra motinos simbolis) aprayta kaip pertekusi pieno ir medaus". Pienas - pirmojo meils aspekto, rpinimosi ir tvirtinimo, simbolis. Medus simbolizuoja gyvenimo saldyb, meil jam ir diaugsm dl to, kad gyveni. Daugelis motin gali duoti pieno", bet tik nedaugelis turi ir medaus". Kad galt duoti medaus, moteris turi bti ne tik gera motina", bet ir laimingas mogus - o tiksl pasiekia nedaugelis. Motinos poveikis vaikui labai didelis. Jos meil gyvenimui tokia pat ukreianti, kaip ir jos nerimas. Abi nuostatos labai veikia vaiko asmenyb; nesunku atskirti tuos vaikus - ir suaugusius, - kurie gavo tik pieno", ir tuos, kurie gavo pieno ir medaus". Kitaip negu brolika ar erotin meil, tai yra, meil tarp lygi motinos ir vaiko ryys i esms reikia nelygyb: vienam reikia visokeriopos pagalbos, kitas j teikia. Dl savo altruizmo ir nesavanaudikumo motinos meil gali bti laikoma aukiausia meils iraika ir veniausiu emociniu ryiu. Vis dlto, atrodo, kad tikrasis motinikos meils laimjimas yra ne jos meil maam kdikiui, bet auganiam vaikui. Daugelis motin myli savo vaik, kol jis dar maas ir visikai nuo jos priklausomas. Moterys paprastai nori vaiko, diaugiasi naujagimiu ir trokta juo rpintis, nors paios mainais nieko negauna, iskyrus kdikio ypsen ir pasitenkinimo iraik veide. Panau, kad is meils santykis i dalies yra instinktyvus ir gyvuli patelms pasireikia lygiai taip pat, kaip moterims. Antra vertus, kad ir kok vaidmen atlikt is instinktyvumas, motinos meil lemia ypatingi mogiki psichologiniai veiksniai.

41
Vienas i j- narcisizmo elementas. Kadangi kdik ji laiko savo paios dalimi, myldama ir rpindamasi juo, moteris gali tenkinti savo narcisizm. Kita prieastis - tai valdios ar nuosavybs poreikis. Bejgis ir visikai priklausantis nuo motinos valios vaikas natraliai patenkina valdingum ir savininkikum linkusios moters savimeil. Kad ir kokie dani bt ie motyvai, tikriausiai jie ne tokie svarbs ir universals, kaip vadinamasis transcendencijos poreikis. Tai vienas i pagrindini mogaus poreiki, kylantis i savs suvokimo, i to, kad mogus nra patenkintas krinio vaidmeniu, kad nenori savs laikyti tik loimo kauliuku, imestu i puodelio. Jis nori jaustis krju, perengusiu pasyv krinio vaidmen. Yra daug bd pasiekti krybin pasitenkinim; natraliausias ir lengviausias - tai motinos rpinimasis ir meil savo kriniui. Ji perkelia save kdik, i meil prasmina ir sureikmina jos gyvenim. (Kadangi vyras negali patenkinti savo transcendencijos poreikio gimdydamas vaikus, jis siekia to kurdamas daiktus ir idjas.) Bet vaikas turi augti. Jis turi atsiskirti nuo virktels, nuo motinos krties; ilgainiui jis turi tapti visikai savarankiku mogumi. Pati motinikos meils esm yra rpintis vaiko augimu, ir i to kyla poreikis atskirti vaik nuo savs. ia irykja pagrindinis skirtumas tarp motinikos ir erotins meils. Erotinje meilje du mons, buv atskiri, susivienija. Motinos meilje du mons, sudar vien, atsiskiria. Motina turi ne tik toleruoti, bet ir skatinti vaiko savarankikum. Btent iame etape motinos meil tampa ypa sunkiu udaviniu, nes reikalauja nesavanaudikumo, gebjimo atiduoti visk ir nereikalauti nieko, tik linkti laims. ioje pakopoje motinos neretai suklumpa ir negyvendina motinikos meils paskirties. Narcizika, valdinga, savininkika moteris gali bti skmingai mylinti" motina tik tol, kol vaikas maas. iam pradjus nuo jos tolti, i ties mylinti motina lieka tik ta, kuri laimingesn duodama, negu imdama, ir yra tvirtai siaknijusi savo paios egzistencijoje.

42
Motinos meil auganiam vaikui, meil, kuri nieko netrokta sau, i ties yra sunkiausiai pasiekiama ir labiausiai apgaulinga meils forma, turint galvoje, kaip lengva motinai buvo mylti ma kdik. Taiau btent dl io sunkumo, moteris gali tapti i ties mylinti motina jei tik ji gali mylti; jei gali mylti savo vyr, kitus vaikus, svetimus, visus mones. Moteris, negalinti taip mylti, bus nuostabi motina tik tol, kol vaikas maas, taiau ji ne i t, kuri meil atlaiko ibandym - kurios siekia vaiko atsiskyrimo ir sugeba j mylti net po to. Erotin meil Brolika meil yra meil tarp lygij; motinos meil yra meil bejgiui. ios skirtingos meils rys yra panaios tuo, kad neapsiriboja vienu asmeniu. Jei a myliu vien brol, myliu ir visus kitus; jei myliu savo vaik, myliu visus savo vaikus; maa to, a myliu visus vaikus - visus, kuriems reikia mano pagalbos. Prieinga ioms dviems meilms yra erotin meil; ji siekia visiko susiliejimo su kitu asmeniu. I prigimties ji yra iskirianti ir neuniversali; be to, tai turbt pati apgaulingiausia meils ris. Pirmiausij danai painiojama su staigiu simyljimu", kai akimoju grina visi barjerai, egzistav tarp iki tol svetim moni. Taiau, kaip jau minta, is staigus intymumo igyvenimas yra trumpalaikis. Intymiai painus svetim mog, nebelieka barjer, kuriuos reikt veikti, nebemanoma pasiekti staigaus suartjimo. Mylimas" asmuo taip pat gerai inomas, kaip ir a pats. O, tiksliau, taip pat maai inomas. Jei bt siekiama geriau painti kit mog, jei bt suvoktas kito mogaus asmenybs neaprpiamumas, jis niekada netapt nedomus ir barjer veikimo stebuklas bt manomas kasdien. Bet daugeliui ir j pai, ir kit asmenyb yra greitai perprantama bei isemiama. Jiems intymumas pasiekiamas tiesiogiai per seksualin kontakt. Kadangi kito asmens atskirtum jie supranta pirmiausia kaip fizin atskirtum, tai fizinis susiliejimas jiems reikia atskirtumo veikim.

43
Atskirtumui veikti yra dar keletas bd. Pasakojimai apie asmenin gyvenim, viltis ir rpesius, vaikikumo demonstravimas, bendro susidomjimo vis-a-vis pasauliu rodymas - visa tai naudojama atskirtumui veikti. Intymumo pasireikimais laikomi net pykio, neapykantos ar nesivaldymo protrkiai, ir tai paaikina ikreipt potrauk tarp sutuoktini, kurie, atrodo, suartja tik lovoje arba duodami vali abipusei neapykantai ir pykiui. Taiau toks artumas ilgainiui vis labiau silpsta. Ir tai jau siekiama meils kitam asmeniui, naujam nepastamajam. Vlgi svetimas virsta artimu", vl svaigstama nuo simyljimo, kuris ilgainiui ima blsti ir baigiasi naujos pergals, naujos meils trokimu. Visk lydi iliuzija, kad nauja meil bus i esms kitokia. ias iliuzijas labai stiprina apgaulingumas seksualinio geismo pobdis. Seksualinis potraukis siekia susijungimo. Tai anaiptol nra vien tik fizinis apetitas, skausmingos tampos paalinimas. Seksualin geism gali paadinti vienatvs nerimas, noras valdyti ar bti valdomam, tutyb, noras eisti ar net sunaikinti i meils". Atrodo, kad seksualin potrauk gali lengvai suadinti ir stimuliuoti bet kokia stipri emocija, ir meil tik viena i j. Kadangi seksualin geism daugelis sieja su meile, pajut vienas kitam fizin potrauk, jie klaidingai palaiko tai meile. Meil gali paadinti geism suartti lytikai; iuo atveju fizinis ryys nepasiymi egoizmu, noru valdyti ar bti valdomam, o yra kupinas velnumo. Jei lytinis potraukis nra kvptas meils, jei erotin meil kartu nra ir brolika meil, tai tegali bti trumpalaikis orgazminis ryys. Lytinis suartjimas akimirksniui sukuria vienybs iliuzij, taiau be meils i vienyb" palieka svetimus mones tokius pat svetimus, kaip ir anksiau. Kartais tai veria juos susigsti ar net neapksti vienas kito, nes, kai iliuzijos isisklaido, jie dar labiau pajunta savo svetimum. velnumas jokiu bdu nra seksualinio instinkto sublimacija, kaip man Froidas; tai tiesiogin brolikos meils pasekm, pasireikianti ir fizine, ir nefizine meile.

44
Erotin meil, lyginant su brolika ir motinika, pasiymi polinkiu iskirti. erotinis meils bruo aptarsime plaiau. Danai specifine erotins meils ypatybe klaidingai laikomas egoistikas prisiriimas. Neretai galima pastebti du mones, mylinius" tik vienas kit, ir nieko daugiau. I tikrj j meil yra egoizmas a deux: du mons tapatina save vienas su kitu, jau kartu sprendia vieniumo problem. Jie jauiasi veik vienium, bet kadangi lieka atskirti nuo likusios monijos, lieka atskirti ir nuo vienas kito bei susvetimj sau; j bendrumo jausmas tra iliuzija. Erotin meil iskiria vien mog, bet myli jame vis monij, visa, kas gyva. Ji iskiria tik ta prasme, kad galima atsiduoti visikai ir visa esybe tik vienam asmeniui. Erotin meil atmeta meil kitiems tik lytinio susijungimo, visuminio ir pilnavertiko sipareigojimo atvilgiu, bet ne gilios brolikos meils prasme. Erotin meil, jei tai yra meil, turi vien slyg: mylti i savo bties esms ir kit asmen sijausti iki jo (ar jos) bties esms. O i esms visi mons vienodi. Visi yra Vieno dalis; visi yra Viena. Jei viskas yra taip, neturt bti skirtumo, k tu myli. Meil i esms turt bti valios aktas, sprendimas skirti vis savo gyvenim vienam mogui. Tai logikas daugelio tradicini vedyb patvarumo pagrindas - partneriai nesirinkdavo vienas kito, bet bdavo parinkti ir vis dlto tikdavosi abipuss meils. iuolaikinje Vakar kultroje i idja atrodo nemanoma. Meile laikoma tai, kas kyla i spontanikos, emocins reakcijos, i staigaus nesuvaldom jausm antpldio. iuo poiriu matomi tik dviej meils apimt individ ypatumai - o ne tai, kad visi vyrai yra Adomo dalis, visos moterys - Ievos dalis. Nepastebimas svarbus erotins meils veiksnys - valia. Meil nra vien stiprus jausmas; tai pasiryimas, apsisprendimas, paadas. Jei meil bt tik jausmas, nebt pagrindo pasiadti - mylsiu aminai. Jausmas ateina, bet gali ir praeiti. Kaip a galiu tiktis, kad tai truks aminai, jei mano veiksm nelemia nuostata, apsisprendimas.

45
Taip mstydami, galime prieiti prie ivados, kad meil yra iskirtinai valios ir sipareigojimo aktas, todl i esms nra skirtumo, kas tie du mons. Ar vedybos yra sutartos kit, ar tai asmeninis pasirinkimas, -jei jau nusprsta vesti, valios nuostata turt utikrinti meils tstinum. Toks poiris, atrodo, nesiskaito su mogaus prigimties ir erotins meils paradoksalumu. Mes visi esame Viena, taiau kartu kiekvienas i ms yra vienintelis, nepakartojamas. Tas pats paradoksas ilieka ir ms tarpusavio santykiuose. Kadangi visi esame viena, galime visus mylti ta paia brolika meile. Bet kadangi visi esame skirtingi, erotin meil reikalauja ypating, labai individualizuot element, kurie egzistuoja tik tarp tam tikr moni, bet ne tarp vis. Taigi teisingi abu poiriai: kad erotin meil yra individualus, unikalus potraukis tarp dviej asmen ir kad erotin meil yra ne kas kita, kaip valios aktas. O tiksliau - neteisingas nei vienas, nei kitas. Taigi mintis, kad neskmingas ryys gali lengvai iirti, yra tokia pat klaidinga kaip ir ta, kad ryys neturt iirti jokiomis aplinkybmis. Meil sau13 Nors niekas neprietarauja, kai meils samprata taikoma vairiems objektams, daugelis yra sitikin, kad mylti kitus doryb, o mylti save - nuodm. Manoma, jog tiek, kiek a myliu save, nemyliu kit; taigi meil sau prilyginama savanaudikumui. Vakaruose is poiris turi senas tradicijas. Kalvinas
13

Paulas Tillichas savo Sveikosios visuomens4' apvalgoje Pastorikoji psichologija" 1955 rugsjo mn. pasil atsisakyti dviprasmiko termino meil sau" ir vietoj jo naudoti natralusis savs tvirtinimas" ar paradoksalusis savs vertinimas". Kad ir kaip vertiniau iuos pasilymus, vis dlto negaliu su jais sutikti. Terminas meil sau" aikiau atskleidia paradoksalius meils sau elementus. Taip pabriama, kad meil yra vienoda nuostata vis objekt, taigi ir savs paties, atvilgiu. Be to, nereikia pamirti, kad terminas meil sau" ta prasme, kuria mes vartojame, turi istorij. Biblija kalba apie meil sau, kai reikalauja mylti savo artim kaip save pat labai panaia prasme apie meil sau kalba ir Meisteris Eckhartas.

46
kalba apie meil sau kaip apie piktaizd"14. Froidas komentuoja meil sau psichiatrijos terminais, bet vertina j taip pat kaip Kalvinas. Jam meil sau yra tas pats, kas narcisizmas, libido nukreipimas save. Narcisizmas yra ankstyviausia mogaus vystymosi stadija ir, jei asmuo vliau grta prie narcisizmo, jis nesugeba mylti, o kratutiniu atveju iprotja. Froidas man, kad meil yra libido pasireikimas, ir kai libido nukreiptas kitus - tai meil, o kai save - meil sau. Tuo paiu tai reik, kad meil kitiems ir meil sau yra prieingi dalykai: kuo daugiau vieno, tuo maiau kito. Jei meil sau yra blogis, tai nesavanaudikumas yra gris. Kyla klausimai: ar psichologiniai stebjimai patvirtina, kad tarp meils sau ir meils kitiems esama esminio skirtumo? Ar meil sau yra tas pats savanaudikumo fenomenas, ar tai prieybs? Be to, ar iuolaikinio mogaus savanaudikumas i ties yra rpestis dl savo paties individualybs su visomis intelektualinmis, emocinmis ir jausminmis potencijomis? Ar, jis" nra taps tik priedliu prie savo socialinio-ekonominio vaidmens? Ar jo savanaudikumas tapatus meilei sau, o gal j kaip tik ir sukelia jos trkumas? Prie praddami aikintis psichologinius savanaudikumo ir meils sau ypatumus, turtume irykinti poirio, kad meil kitiems ir meil sau yra vienas kitam prietaraujantys dalykai, nelogikum. Jei mylti savo artim kaip mog yra doryb, tai turt bti doryb (o ne yda) ir meil sau - juk a taip pat esu mogus. Nra tokios mogaus sampratos, kuri neapimt ir mans paties. Toki iimt turinti doktrina prietaraut pati sau. Biblijos imintis: Mylk savo artim kaip pat save" teigia, kad pagarba savo asmenybs unikalumui, meil sau ir savs painimas neatsiejami nuo pagarbos bei meils kitam individui. Meil sau yra neatskiriamai susijusi su meile bet kuriai kitai btybei.
14

John Calvin, Institutes of the Christian Religion, translated by J.AIbau, Prestbyterian Board of Christian Education, Philadelphia, 1928, Chap. 7, par. 4. p. 622.

47
Ir tai prijome prie pagrindini psichologini prielaid, vedani ms argumentus bei ivadas. Pagrindins prielaidos yra ios: ne tik kiti, bet ir mes patys esame ms jausm ir nuostat objektai"; santykiai su kitais ir su savimi anaiptol ne prietarauja vienas kitam, o yra i esms susij. Aptariamos problemos atvilgiu tai reikia: meil kiliems ir meil sau nra alternatyvos. Prieingai, meil sau bdinga visiems, kurie geba mylti kitus. Meil i esms yra nedaloma, nes negalima padalyti ryio tarp savasties ir objekt". Tikroji meil yra produktyvumo iraika, apimanti rpinimsi, pagarb, atsakomyb, painim. Tai ne kieno nors sukeltas susijaudinimas", o i gebjimo mylti kylanios aktyvios pastangos, kad mylimas asmuo augt ir bt laimingas. Meil kam nors - tai meils galios gyvendinimas ir sutelkimas. Beslygikas teigimas, slypintis meilje, nukreipiamas mylim mog, kaip esmini mogik gali knijimas. Meil vienam mogui reikia meil mogui apskritai. Darbo pasidalijimas", pasak Viljamo Deimso (VVilliam James), kai mylime savo eim, bet esame bejausmiai svetimiems", rodo nesugebjim mylti. Meil mogui - tai ne abstrakcija, kaip danai manoma, einanti po meils konkreiam mogui, bet jos prielaida, nors jos mokoms myldami konkret individ. Vadinasi, a, kaip ir bet kuris kitas mogus, galiu bti savo paties meils objektas. Savo paties gyvenimo, laims, augimo, laisvs tvirtinimas yra pagrstas gebjimu mylti, t. y. rpinimusi, pagarba, atsakomybe ir painimu. Jei individas sugeba mylti produktyviai, jis myli ir save; jei jis gali mylti tik kitus, jis i viso nesugeba mylti. Jeigu meil sau ir meil kitiems i esms yra susijusios, kaip galtume paaikinti savanaudikum, akivaizdiai eliminuojant bet kok nuoird rpinimsi kitais? Savanaudis mogus domisi tik savimi, nori visko tik sau, nejauia jokio malonumo duodamas-tik imdamas. Toks mogus iri pasaul vien tikdamasis i jo k nors gauti; jis nesidomi kit poreikiais, stokoja pagarbos j orumui ir asmenybs vientisumui.

48
Jis nemato nieko, iskyrus save; visk vertina tik pagal naud sau; i esms jis nepajgus mylti. Ar tai nerodo, kad rpinimasis kitais ir rpinimasis savimi yra prieybs? Taip ir bt, jei savanaudikumas ir meil sau bt tas pats. Taiau tai neteisinga prielaida, vedanti begales klaiding ivad. Savanaudikumas ir meil sau ne tik netapats, bet netgi prieingi dalykai. Savanaudis mogus myli save ne per daug, o per maai; ties sakant, jis neapkenia savs. Jo nepasitenkinimas ir nesirpinimas savimi - tik viena jo produktyvumo trkumo iraika -j sekina ir slopina. Jis neivengiamai jauiasi nelaimingas ir nerimastingai taikosi nutverti i gyvenimo tuos malonumus, kuri pats sau neleidia pasiekti. Nors atrodo, kad jis pernelyg rpinasi savimi, i tikrj jis tik neskmingai mgina paslpti ar kompensuoti nesugebjim pasirpinti tikrja savastimi. Froidas laik savanaud asmen narcistiniu, kadangi jis nukreipia savo meil nuo kit save. Savanaudiai mons i tiesti nesugeba mylti kit, bet jie nesugeba mylti ir savs. Savanaudikumas bus aikesnis, palyginus j su pernelyg rpestingos motinos globa. Nors ji mano, kad myli savo vaik, i tikrj pasmonje gniauia jam prieikum. Ji tpioja aplink vaik ne todl, kad be galo myli, o dl to, kad nori paslpti nesugebjim j mylti i tikrj. i teorija apie savanaudikumo prigimt sukurta, remiantis neurotinio nesavanaudikumo" psichoanalitiniais stebjimais. Pastebta, kad daugelis paprastai kenia ne dl io simptomo, o dl kit, su juo susijusi- depresijos, nuovargio, negaljimo dirbti, neskmi meils santykiuose ir panaiai. Nesavanaudikumas ne tik kad nesuvokiamas kaip simptomas", danai tai laikoma visk atperkania charakterio savybe, kuria tokie mons link puikuotis. Nesavanaudis" mogus nieko nenori sau, ,jis gyvena tik dl kit" ir didiuojasi, kad nelaiko savs reikmingu. Jis sutrinka suvoks, kad, nors ir nesavanaudis, yra nelaimingas, ir jo santykiai su artimaisiais neteikia diaugsmo. Tyrimai parod, kad jo nesavanaudikumas niekuo nesiskiria nuo kit simptom, kad yra tik vienas i j, danai

49
net vienas i svarbiausi, kad jo galios mylti ir diaugtis yra paralyiuotos, kad jis kupinas prieikumo gyvenimui, todl u nesavanaudikumo fasado slypi subtilus, bet ne maesnis egocentrizmas. is asmuo gali bti igydytas tik tuo atveju, jei jo nesavanaudikumas bus vertintas kaip neurozs poymis; tada bus galima atitaisyti i jo kylant neproduktyvum ir isprsti visas kitas problemas. Nesavanaudikumo" prigimtis atsiskleidia poveikiu kitiems, o ms kultroje tai daniausiai yra nesavanaudikos" motinos taka vaikui. Ji tikisi, kad jos nesavanaudikumas pads vaikui patirti, k reikia bti mylimam, ir imokys mylti. Taiau nesavanaudikumo poveikis, visikai neatitinka jos lkesi. Toki motin vaikai nepanas mones, kurie laimingi, nes sitikin, kad yra mylimi; jie nerams, sitemp, bijo motinos nepritarimo ir steigiasi gyventi taip, kad patenkint jos lkesius. Paprastai juos veikia uslptas motinos prieikumas gyvenimui, kur jie labiau jauia, negu smoningai suvokia, ir pagaliau patys tuo persiima. Nesavanauds" motinos poveikis nedaug kuo skiriasi nuo savanauds; jis net pavojingesnis, nes motinos nesavanaudikumas" neleidia vaikui jai prieintis. Jis jauia pareig nenuvilti jos. Prisidengus dorybingumo kauke, jie yra mokomi nemgti gyvenimo. Kas stebjo tikrai save mylinios motinos poveik, galjo sitikinti, jog btent tokios motinos meil labiausiai padeda vaikui suvokti, kas yra meil, diaugsmas ir laim. ias mintis apie meil sau geriausiai apibdina Meisterio Eckharto odiai: Jei js mylite save, mylite ir visus kitus, kaip patys save. Jei mylite kit asmen maiau negu save, jums nepavyks i tikrj mylti savs; bet jeigu mylite visus vienodai, skaitant ir save, js mylsite juos tarsi vien asmen ir tas asmuo kartu yra ir Dievas, ir mogus. Taigi didis ir teisingas yra tas, kas myldamas save, vienodai myli ir visus kitus".15
15

Meister Eckhart, translated by R. B. Blakney, Harper & Brothers, New York, 1941, p. 204.

50

Meil Dievui
Kaip minta, meils ilgesys kyla i vieniumo bei trokimo j veikti per ryio igyvenim. Psichologikai niekuo nesiskiria ir religin meils forma, vadinama meile Dievui. J taip pat sukelia poreikis veikti vienatv ir umegzti ry. I ties meil Dievui gali bti tokia pat vairialyp, kaip ir meil mogui, tik skirtumai danai yra tie patys. Visose teistinse religijose - politeistinse ar monoteistinse - Dievas yra aukiausia vertyb, geidiausias gris. Taigi iskirtin Dievo reikm priklauso nuo to, ko mogus labiausiai geidia. Todl norint suvokti Dievo samprat, reikia sigilinti Diev garbinanio mogaus charakterio struktr. moni gimins vystymsi, kiek mes j pastame, galima apibdinti kaip mogaus atsiradim i gamtos, i motinos, i kraujo ir ems ryi. monijos istorijos pradioje, nors ir prarads vienyb su gamta, mogus vis dar laiksi i pirmini ryi. Jis jautsi saugus grdamas atgal, atgaudamas iuos ryius. Jis vis dar tapatinosi su gyvuli ir medi pasauliu ir stengsi atrasti ry, likdamas vienas gamtoje. Apie isivystymo etap liudija daugelis primityvij religij. Gyvulys paveriamas totemu; mons dvi gyvulio kaukes ikilmingiausiose religinse apeigose, kare, garbina gyvul kaip Diev. Vlesnse raidos pakopose, kai mogaus gebjimai isivyst iki amat ir men lygio, kai neliko priklausomybs nuo gamtos maloni randam vaisi ir sumediojam gyvuli, -jis pavert dievu savo paties rank krin. iuo laikotarpiu garbinami stabai i molio, sidabro ar aukso. mogus projektuoja savo jgas ir gebjimus daiktus, kuriuos pats daro, ir tarsi atsiribojs nuo savs garbina savo aunum bei tai, kas jam priklauso. Dar vliau mogus suteikia savo dievams mogik btybi pavidal. Atrodo, jog tai galjo atsitikti tik tada, kai jis dar geriau suvok save, kai suprato, kad mogus yra reikmingiausias ir sudtingiausias dalykas" pasaulyje. ioje antropomorfinje diev garbinimo fazje rykja dvi raidos kryptys. Viena orientuojasi

51
moterik ar vyrik diev prigimt, kita - paties mogaus brandos lyg, lemiant ir jo diev prigimt, ir meils jiems pobd. Pirmiausia aptarkime religijos raid nuo matriarchato prie patriarchato. Po didij ir drsi Bachofeno ir Morgano atradim XIX a. viduryje, nors daugelis akademini sluoksni j nepripaino, beveik neliko abejoni dl to, kad daugelyje kultr prie patriarchalin bta matriarchalins religijos fazs. Matriarchalinje fazje aukiausia esyb yra motina. Ji yra deiv ir didiausias autoritetas eimoje bei visuomenje. Kad suvoktume matriarchalins religijos esm, utenka prisiminti, kas buvo pasakyta apie motinos meil. Motinos meil yra beslygika, visa apsauganti, visa aprpianti, nes negali bti kontroliuojama ar gyjama. Ji teikia mylimam asmeniui palaim, bejos apima nereikalingumo jausmas ir neviltis. Motina myli savo vaikus dl to, kad tai jos vaikai, o ne todl, kad jie geri", paklusns ir vykdo jos norus ar nurodymus - taigi motinos meil remiasi lygybe. Visi mons yra lygs, nes visi yra motinos vaikai, Motinos ems vaikai. Kita monijos vystymosi stadija gerai mums inoma, tad nereikalauja joki ivad ir rekonstrukcij. Tai patriarchatas. iuo laikotarpiu motina netenka vadovaujanio vaidmens, ir Aukiausia Esybe religijoje bei visuomenje tampa tvas. I prigimties jis kelia reikalavimus, kuria principus ir statymus, o jo meil snui priklauso nuo pastarojo paklusnumo. Tvui labiausiai patinka panaiausias j ir paklusniausias snus, kuris labiausiai tinka bti jo pdiniu bei nuosavybs paveldtoju. (Patriarchalin visuomen atsiranda kartu su privaia nuosavybe.) Todl patriarchalin visuomen yra hierarchin, broli lygyb uleidia keli konkurencijai ir tarpusavio vaidams. Ir Indijos, Egipto ar Graikijos kultros, ir yd, krikioni, ar islamo religijos - tai patriarchalinis pasaulis su vyrikais dievais, tarp kuri vienas svarbiausias dievas valdo kitus arba kur visi dievai yra inaikinti, iskyrus vien - tikrj Diev. Kadangi motinikos meils trokimas i mogaus irdies neiblsta, nieko neturt stebinti, kad mylinios motinos figra

52
niekada neinyko ir i panteono. yd religijoje motiniki Dievo bruoai atsiskleidia vairiose misticizmo srovse. Katalikybje Motin simbolizuoja Banyia ir skaisiausioji Mergel. Net protestantizme Motinos figra visikai neinyksta ir ilieka uslpta forma. Svarbiausias Liuterio principas skelbia, kad niekas i to, k mogus daro, negali utikrinti Dievo meils. Dievo meil yra malon, bti religingam - vadinasi, tikti ta malone ir laikyti save mau ir bejgiu; pagal katalik mokym, jokie geri darbai negali daryti takos Dievui ar priversti J mus mylti. Katalikikoje ger darb doktrinoje i dalies atpastame patriarchalik nuostat: a galiu pelnyti tvo meil, bdamas klusnus ir vykdydamas visus jo reikalavimus. O liuteron mokymas, nors yra akivaizdiai patriarchalinio pobdio, slepia matriarchalin element. Motinos meil negali bti usitarnauta - arba ji yra, arba jos nra; visa, k a galiu - tai tikti (Psalmyne sakoma: Tu davei tikjim mano motinos krtimis"16) ir tapti bejgiu, silpnu vaiku. Vis dlto Liuterio tikjimas isiskiria tuo, kad motinos vaizdinys ia uleidia viet tvui; vietoje tikrumo, kad esi motinos mylimas, atsiranda nuolatin abejon, ar gali tiktis beslygikos tvo meils. skirtum tarp matriarchalini ir patriarchalini element religijoje aptariau nordamas rodyti, jog meils Dievui pobdis priklauso nuo to, kokie poiriai religijoje vyrauja. Patriarchalinis poiris skatina mylti Diev kaip tv; a tikiu, kad jis teisingas ir grietas, kad baudia ir atlygina; kad pagaliau isirinks mane kaip mylimiausi sn; kaip Dievas isirinko Abraom-Izrael, kaip Izaokas isirinko Jokb, taip Dievas isirenka savo mylimiausi taut. Matriarchalini poiriu, a myliu Diev kaip visa apglbiani motin. Tikiu jos meile, tikiu, jog nesvarbu, kad esu vargas, bejgis ir nuodmingas, ji vis tiek mane myls, neikeis jok kit vaik; kad ir kas man atsitikt, ji mane igelbs, atleis. Savaime suprantama, mano meil Dievui ir Dievo meil man neatsiejamos. Jei Dievas yra
16

Psalmynas 22, 9

53
tvas, jis myli mane kaip sn, o a myliu j kaip tv. Jei Dievas yra motina, tai slygoja jos ir mano meil. Vis dlto is skirtumas tarp motinik ir tvik Dievo meils aspekt yra tik vienas i veiksni, lemiani ios meils prigimt. Kitas veiksnys - individo branda, taigi ir jo Dievo suvokimo bei meils Dievui lygis. monija vystsi nuo matriarchalins prie patriarchalins visuomens, tas pat vyko ir religijoje. Todl, kaip brendo meil, galime velgti patriarchalins religijos vystymesi." I pradi matome despotik ir pavyd Diev, kuris savo sukurt mog laiko nuosavybe, su kuria gali daryti k tik panors. iame etape Dievas ivaro mog i rojaus, kadangi is paragavo painimo medio vaisiaus ir pats galjo tapti Dievu; iame etape Dievas nutaria sunaikinti moni gimin tvanu, kadangi n vienas i j netiko, iskyrus mylimiausij Noj; iame etape Dievas reikalauja Abraomo nuudyti savo vienintel sn Izaok ir absoliuiu paklusnumu rodyti savo meil jam. Taiau tuo paiu metu prasideda naujas etapas; Dievas sudaro sandor su Nojumi, pasiaddamas daugiau niekada nenaikinti monijos; ia sandora Dievas sipareigoja. Dabar j riboja ne tik duoti paadai, bet ir jo paties principai, kaip teisingumas, todl Dievui tenka nusileisti Abraomo praymams ir pagailti Sodomos, jei ten atsirast bent deimt teisuoli. Taiau Dievas ne tik pasikeiia i despoto mylint tv, suvaryt savo paties princip; tolesnje raidoje Dievo Tvo figra virsta Jo ikelt princip, toki kaip teisingumas, tiesa ir meil, simboliu. Dievas yra tiesa, Dievas yra teisingumas. ioje raidoje Dievas nustoja bti asmeniu, mogumi, tvu; jis tampa reikini vairovje slypinios vienybs simboliu, vaizdiu gls, kuri i dvasins sklos iaugs mogaus viduje. Dievas negali turti vardo. Vardas visada ymi daikt, asmen, kak apibrta. Kaip gali Dievas turti
17

Tai ypa bdinga monoteistinms Vakar religijoms. Indijos religijose motinos figros ilaiko didel tak, pavyzdiui, deivs Kali vaizdinyje; budizme ir daosizme dievo ar deivs - samprata neturi esmins reikms arba yra visai eliminuota.

54
vard, jei nra nei asmuo, nei daiktas? Rykiausiai pokyt atskleidia Biblijos pasakojimas apie Dievo apsireikim Mozei. Kai Moz pasak, kad hebrajai nepatiks, jog Dievas j siunt, jeigu jis nepasakys Dievo vardo (kaip gali stabmeldiai priimti bevard Diev, jei pati stabo esm yra jo vardas?), Dievas nusileido. Jis pasak Mozei savo vard - A esu, kuris esu". A Esu" reikia, kad Dievas nra baigtinis, nra asmuo, nra btyb". Tiksliausias io sakinio vertimas bt: pasakyk jiems, kad A esu bevardis". Draudimas kurti bet kok Dievo vaizd, minti jo vard be reikalo, netgi i viso tarti t vard siekia to paties tikslo - ilaisvinti mog nuo minties, kad Dievas yra tvas, kad jis yra asmuo. Tolesnje teologijos raidoje idja virto principu, kad Dievui netgi neturi bti suteikiami jokie teigiami atributai. Sakyti, jog Dievas yra protingas, stiprus, geras, vlgi reikia teigti, kad jis yra asmuo; daugiausia, k a galiu padaryti, tai pasakyti, koks Dievas nra, nurodyti neigiamas savybes, tvirtinti, kad jis nra ribotas, nra negeras, nra neteisingas. Juo daugiau inau, koks Dievas nra, tuo daugiau apskritai inau apie Diev.18 Tolesn monoteizmo raida veda tik prie vienos ivados: neminti Dievo vardo i viso, nekalbti apie Diev. Tada Dievas tampa tuo, kuo jis yra monoteistinje teologijoje, bevardis Vienis, neireikiama gyvenimo jga, vedanti vieningum, slypint po fenomen pasauliu, visos egzistencijos pamatas; Dievas tampa tiesa, meile, teisingumu. Dievas esu a tiek, kiek a esu mogikas. i raida nuo antropomorfinio prie grynai monoteistinio principo akivaizdiai pakeit meils Dievui pobd. Abraomo Diev galima mylti, bijoti jo kaip tvo, kartais jis atleidia, kartais ima vir jo pyktis. Jei Dievas yra tvas, tai a esu jo vaikas. A dar visikai neisivaduoju nuo autistiko trokimo bti visainis ir visagalis. A dar objektyviai nesuvokiu savo, kaip mogaus, ribotumo, neinojimo, bejgikumo. A vis dar kaip
18

r. Maimonideso neigiam savybi samprat The Guidefor the Perplexed.

55
vaikas aukiuosi tvo, kuris manimi rpintsi, mane saugot ir baust, kuris myli mane, kai jo klausau, kur galima palenkti garbinimu ir kuris pyksta u nepaklusnum. Akivaizdu, kad daugelis moni nra pereng io infantiliko lygmens, todl tikjimas Dievu jiems tra tikjimas padedaniu tvu - vaikika iliuzija. Nors kai kurie didieji monijos mokytojai, taigi nedidel monijos dalis, i religijos samprat veik, daugeliui ji tebelieka vyraujania religijos forma. Jeigu taip, Froido pateikta Dievo idjos kritika yra visai teisinga. Taiau jis, aiku, klydo nepastebjs kito monoteistins religijos aspekto, jos tikrosios esms, kuri logikai veda visik ios Dievo sampratos paneigim. Tikrai religingas asmuo, suvokiantis monoteistins religijos esm, nieko neprao, nieko nelaukia i Dievo; jis myli Diev ne kaip vaikas myli tv ar motin; jis nuolankiai suvokia savo ribotum - bent jau ino, jog nieko neino apie Diev. Dievas jam yra simbolis, kuriuo pradiniuose vystymosi etapuose mogus ireik visum to, ko siekia: dvasinio pasaulio, meils, tiesos, teisingumo. Jis tiki Dievo" atstovaujamais principais; jis ieko tiesos, gyvena, kaip liepia meil bei teisingumas, ir laiko gyvenim vertingu tiek, kiek jame yra galimybi vis geriau atskleisti savo mogiksias galias - vienintel tikrov, kaip vienintel didiausio rpesio" objekt; pagaliau jis niekada nekalba apie Diev- net nemini jo vardo. Mylti Diev, jei jau vartosime od, reikt siekti visikai atskleisti savo gebjim mylti. iuo poiriu monoteistins minties logika veda prie bet kokios teologijos", bet kokio inojimo apie Diev" neigimo. Taiau reikt skirti radikal neteologin poir nuo neteistini sistem, pavyzdiui, ankstyvojo budizmo arba daosizmo. Visos teistins sistemos, net ir neteologins, mistikosios, remiasi prielaida, kad egzistuoja dvasin, mogui transcendentin, realyb, prasminanti jo vidines galias, isigelbjimo bei dvasinio gimimo siek. Neteistinse sistemose anapus mogaus ar nra jokio dvasinio lygmens. Meil, protas ir teisingumas realiai egzistuoja tik todl ir tik tiek, kiek mogus

56
savo evoliucijos procese pajgia isiugdyti ias galias. iuo poiriu nra kitos gyvenimo prasms, iskyrus t, kuri mogus pats jam suteikia; mogus veikia savo vienium tiek, kiek padeda kitam. Noriu pabrti, kad a pats, kalbdamas apie meil Dievui, negalvoju teistins sampratos svokomis, ir kad, mano poiriu, Dievo samprata yra tik istorikai slygota -ja mogus ireikia savo paties auktesnij gali patyrim, savo tiesos ir vienybs siek konkreiu istoriniu laikotarpiu. Vis dlto, manau, kad, nors grieto monoteizmo pasekms ir nonteizmo susirpinimas dvasine tikrove yra du skirtingi poiriai, jie neturt susiremti vienas su kitu. ia irykja dar vienas meils Dievui bruoas, kur reikt aptarti, kad visikai suprastume klausimo sudtingum. A kalbu apie esmin religini nuostat skirtum Rytuose (Kinijoje ir Indijoje) ir Vakaruose; tas skirtumas gali bti ireiktas logikos svokomis. Nuo Aristotelio Vakar pasaulis vadovavosi aristotelins filosofijos principais. i logika yra pagrsta tapatybs dsniu (A yra A), prieybs dsniu (A nra ne A) ir treio nebuvimo dsniu (A tegali bti ir A, ir ne A arba nei A, nei ne A). poir Aristotelis aikino taip: Tas pats daiktas tuo paiu metu negali priklausyti ir nepriklausyti tam paiam daiktui ir tuo paiu atvilgiu; jei kokie nors kiti skirtumai gali paneigti iuos dialektinius prietaravimus, tebnie jie ikelti. Taigi tai yra tikriausias i vis princip..."19 i Aristotelio logikos aksioma yra taip paveikusi ms mstymo proius, jog atrodo natrali" ir savaime suprantama, kita vertus, teiginys, kad X yra A ir nra A, skamba kaip nesmon. (Aiku, teiginys apibria subjekt X duotuoju laiku - ne X dabar ir X vliau, ar kai vienas X aspektas prieinamas kitam). Aristotelinei prieinga logika gali bti pavadinta
19 Aristotle, Melaphysics, Book Gamma, 1005B. 20. Cituojama i Aristotle's Metliaphvsics, trans. by Richard Hope, Columbia University Press, New York, 1952.

57
paradoksalija. Ji teigia, kad A ir ne A neiskiria vienas kito kaip X predikatai. Paradoksalioji logika dominavo Kinijoje ir Indijoje, Heraklito filosofijoje, o vliau dialektikos vardu atgijo Hgelio ir Markso filosofijoje. Pagrindin paradoksaliosios logikos princip aikiai suformulavo Lao-tse: Tikrai teisingi odiai atrodo paradoksals ".20 Chuang-tzu pasak taip: Tai, kas yra tas, yra tas. Tai, kas nra tas, taip pat yra tas". ios paradoksaliosios logikos formuluots yra teigiamos: tai yra ir to nra. Kita formuluot yra neigiama: Tai yra nei tas, nei anas. Pirmoji minties iraika danesn daosistiniame mstyme, Heraklito ir Hgelio dialektikoje, o antroji - Indijos filosofijoje. Nors detalus aristotelins ir paradoksaliosios logikos skirtum aikinimas nra ios knygos udavinys, pateiksiu kelet pavyzdi, kad tie principai tapt aikesni. Vakaruose paradoksalioji logika labiausiai atsiskleid Heraklito filosofijoje. Jis teig, kad prieybi vienyb yra visokios bties pagrindas. Jie nesupranta, - ra jis, - kad viskas yra Viena, prieika savyje ir tapatu sau: prietaringa harmonija kaip lanko templ ir styga lyroje".21 Arba dar aikiau: Mes brendame t pai up, ir vis dlto ne t pai, tai esame mes ir ne mes"22. Arba: Vienas ir tas pats pasireikia daiktuose kaip gyvas ir mirs, prabuds ir miegs, jaunas ir senas".23 Lao-tse filosofijoje ta pati idja yra ireikta poetikiau. tai bdingas daosistinio paradoksalaus samprotavimo pavyzdys: Sunkis yra lengvumo pagrindas; ramyb slygoja judjim"24. Arba: Dao i esms nieko nedaro, todl nra nieko, ko jis nedaryt".25 Arba: Mano odius lengva suinoti, labai lengva jais vadovautis, bet niekas pasaulyje negali j suinoti ir jais
20

Lao-lse. The Tao Teh King. The Sacred Books of the Easl, ed. by F. Max Mueller. Vol. XXXIX, Oxford University Press, London, 1927, p. 120. 21 W.Capeile, Die Vorsnkratiker, Alfted Kroener Verlag, Stuttgart, 1953, p. 134. 22 Ten pat, p. 132. 23 Ten pat, p. 133. 24 Mueller, op. cit., p. 69. 25 Ten pat, p. 79.

58
vadovautis"26. Daosizme, kaip ir Indijos bei Sokrato mstyme, aukiausia pakopa, kuri gali pasiekti mintis, tai suvokimas, kad nieko neinai. inoti ir kartu suvokti, kad mes nieko neinome, yra aukiausias pasiekimas; neinoti ir vis tiek manyti, kad inai, yra yda."27 Btent i filosofija mok, kad aukiausias Dievas negali bti vardytas. i absoliuti realyb, aukiausias Vienis negali bti apiuoptas nei odiais, nei mintimis. Pasak Lao-tse, Dao, kuris gali bti apibrtas, nra iliekantis ir nesikeiiantis Dao. Vardas, kuris gali bti atrastas, nra ilgalaikis ir nekintantis vardas".28 Arba, kitais odiais: Mes irime tai, bet nematome, ir vadiname tai pastoviu". Mes klausoms to, bet negirdime, ir vadiname tai negirdimu". Mes mginame tai apiuopti, bet nestengiame, ir vadiname tai subtiliu". Tokios savybs trukdo apibrti subjekt, ir vis dlto mes sujungiame jas ir laikome Vieniu".29 Ir dar viena tos paios idjos formuluot: Tam, kuris ino Dao, nerpi apie j kalbti; tas, kuris nori apie tai kalbti, nepasta jo".30 Brahmanizmo filosofija nagrinja santyk tarp begalins vairovs (reikini) ir vieningumo (brahmano). Taiau Indijos ir Kinijos paradoksalij filosofij nereikt painioti su dualizmu. J poiriu, harmonij (vienyb) sudaro konfliktuojanios prieybs. Brahmanizmo mstymas nuo pat pradi buvo sutelktas prieybi vienybs paradoks, t. y. viso fenomenaliojo pasaulio jg bei form prieyb ir kartu tapatum".31 Aukiausioji galia visatoje ir moguje perengia abu lygius - svokin ir jausmin. Todl tai yra nei tas, nei anas". Vis dlto, anot Zimerio (Zimmer), iame grietai nedualistiniame sivaizdavime nra prieybs tarp tikro ir netikro".32 Iekodami vairovje slypinios vienybs, brahmanai padar ivad, kad
Ten pat, p. 112. Ten pat, p. 113. Ten pat, p. 47. 29 Ten pat, p. 57. 30 Ten pat, p. 100. 31 H. R. Zimmer, Philosophies of India, Pantheon Books, New York, 1951. 32 Ten pat.
27 28 26

59
suvoktoji prieybi pora atspindi ne daikt, o suvokianiojo proto prigimt. Kad atitikt tikrov, valgi mintis turi pranokti save. Prieybs yra mogaus proto kategorija, o ne tikrovs elementas. Rigvedoje is principas ireiktas taip: A esu du gyvenimo jga ir gyvenimo materija - ir abu tuo pat metu". Idja, kad suvokti manoma, tik esant prietaravimams, ypating svarb gauna dar drastikesniame vedantinio mintijimo procese, kur postuluojama, kad mintis - su visu savo rafinuotu savitumu - yra tik subtilesnis neinojimo lygis, subtiliausias i vis majos klaidinim".33 Paradoksalioji logika stipriai paveik Dievo samprat. Kadangi Dievas atstovauja absoliuiai tikrovei, o mogaus protas tikrov suvokia kaip prietaravim, apie Diev negalima pasakyti nieko teigiama. Vedantoje poiris Diev, kaip visagal ir visain, laikomas visiku neimanymu.34 ia mes velgiame ry tarp Dao bevardikumo, bevardio Dievo, kuris apsireik Mozei, ir Meisterio Eckharto absoliutaus Nieko". mogus gali inoti tik neigin, o ne absoliuios tikrovs vard. Nors mogus negali inoti, kas Dievas yra, jis gali gerai suvokti, kas Dievas nra... Taigi viskuo nepatenkintas, protas aukiasi aukiausiojo grio".35 Anot Meisterio Eckharto, dievikasis Vienis yra neigimo neigimas ir atmetimo atmetimas... Kiekviena btyb turi savyje neigimo: kiekviena neigia tai, kad ji yra kita".36 Tolesnse ivadose Meisteriui Eckhartui Dievas tampa Absoliuiu Nieku" - taip pat, kaip Kabaloje absoliuti tikrov yra En Sof', Begalinis Vienis. Skirtum tarp aristotelins ir paradoksaliosios logikos a aptariau tam, kad pagrsiau svarbius pokyius meils Dievui sampratoje. Paradoksaliosios logikos mokytojai teigia, kad mogus gali suvokti tikrov tik prietaravimuose ir niekada
33 35

Ten pat, p. 424. Ten pat, p. 424. Meister Eckhart, trans. by R. B. Blakney, Harper & Brothers, New York, 1941, p. 36 Ten pat, p. 247. r. negatyvij Maimonid teologij.
34

60
negali mstydamas uiuopti absoliuios tikrovs-darnos, paties Vienio. Perasi ivada, kad nra prasms mstant iekoti galutinio atsakymo. Mstydami tesuvoksime, kad mintis negali duoti galutinio atsakymo. Minties pasaulis lieka sukaustytas paradokso. Vienintelis bdas, kuriuo pasaulis gali bti visikai paintas, yra ne mstymas, o veiksmas, vieningumo igyvenimas. Taigi paradoksalioji logika veda prie ivados, kad Dievo meil nra nei Dievo painimas mstant, nei mstymas apie meil Dievui, o vienybs su Dievu igyvenimas. Tai reikalauja teisingo gyvenimo bdo. Visas gyvenimas kiekvienas ir nereikmingas, ir svarbus poelgis - veda Dievo painim, bet painim ne teisingai mstant, o tinkamai elgiantis. Tai labai akivaizdu Ryt religijose. Brahmanizme, kaip ir budizme ar daosizme, galutinis tikslas yra ne teisingas sitikinimas, o teisingas elgesys. T akcentuoja ir yd religija. Kain ar kada nors bta skilimo dl tikjimo yd tradicijoje (vienintel iimtis - fariziejai ir sadukiejai, kurie i esms buvo dvi skirtingos socialins klass). yd religijoje visada (ypa nuo ms eros pradios) akcentuotas teisingas gyvenimo bdas, arba Halacha (is odis turi tapai prasm kaip ir Dao). iuolaikinje istorijoje tas pats principas ireiktas Spinozos, Markso ir Froido mstyme. Spinoza perkelia akcent nuo teisingo tikjimo teising gyvenimo bd. Marksas dst t pat princip, sakydamas, kad filosofai visaip aikino pasaul, o udavinys yra j pertvarkyti". Froido paradoksalioji logika atved prie psichoanalitini proces terapijos, prie vis giljanio savs painimo. Paradoksalioji logika akcentuoja ne mint, o veiksm. Tai lm kelias pasekmes. Pirmiausia ugd tolerancij, kuri akivaizdi Indijos ir Kinijos religijose. Jei teisinga mintis nra absoliuti tiesa ir kelias isigelbjim, nra prieasties kovoti su kitais, kuri mstymas veda prie skirting formuluoi. i tolerancija graiai atsispindi pasakojime apie mones, kuri papra tamsoje apibdinti drambl. Vienas, liesdamas straubl, sak: is

61
gyvulys yra kaip vandens vamzdis", kitas, liesdamas aus, pareik: is gyvulys primena vduokl", treias, liesdamas kojas, teig, kad dramblys panaus stulp. Antra, paradoksalus poiris, uuot pltojs dogm ar moksl, pabria mogaus kitim. Indijos, Kinijos ir misticizmo poiriu, religin mogaus pareiga yra ne teisingas mstymas, o teisingas elgesys, arba susijungimas su Vieniu meditacijoje. Vakar mstyme teisingais laikomi prieingi dalykai. Kadangi tikimasi rasti absoliui ties teisingai mstant, ypa akcentuojama mintis, nors vertinamas ir teisingas veiksmas. Religijos raidoje tai skatino kurti dogmas, ginytis dl j formuluoi, nepaksti netikini" ir eretik. Tai savo ruotu ved prie tikjimo Dievu" kaip pagrindinio religijos tikslo. inoma, nereikia, kad neliko nuostatos, jog gyventi dera teisingai. Vis dlto asmuo, tikintis Diev - net jeigu jis negyveno su Dievu jautsi pranaesnis u t, kuris gyveno Dievuje, bet juo netikjo". Mstymo akcentavimas turi dar vien istorikai svarbi pasekm. Poiris, kad ties galima rasti mstant, sukr ne tik dogmas, bet ir moksl. Moksle teisingas mstymas yra visa ko pamatas - ir intelektualinio patikimumo, ir mokslins minties taikymo praktikoje, t. y. technikoje. Trumpai tariant, paradoksali mintis ugdo tolerancij, skatina keistis. O aristotelin pozicija veda dogm, moksl, katalikyb ir atomins energijos atradim. Isiaikinus io skirtumo tarp dviej poiri meil Dievui pasekmes, pravartu glaustai visk apibendrinti. Vakaruose dominuojanioje religinje sistemoje meil Dievui yra i esms tas pats, kas tikjimas Dievu, jo buvimu, jo teisingumu, jo meile. Dievo meil i esms yra mstymas. Ryt religijose ir misticizme Dievo meil yra intensyvus vieningumo igyvenimas, neatsiejamas nuo ios meils apraik kiekviename ingsnyje. Tai aikiausiai apibdino Meisteris Eckhartas: Jei a virtau Dievu ir Jis padar mane savo dalimi, tada, pagal gyvj Diev, tarp ms nra skirtumo... Kai kurie

62
mons sivaizduoja, kad jie pamatys Diev, tarsi jis bt kakur toli, o jie ia. Bet taip nra. Dievas ir a esame viena. Paindamas Diev, a sileidiu j save. Myldamas Diev, a skverbiuosi j".37 Dabar galime grti prie svarbios paralels tarp meils tvams ir meils Dievui. I pradi vaikas bna prisiris prie motinos kaip prie visos bties pagrindo". Jis jauiasi bejgis ir reikalingas visa apimanios motinos meils. Paskui jis atsigria tv, kaip nauj susiavjimo objekt, vadovaujant jo mintims ir jausmams; iame etape vaikas jauia poreik susilaukti tvo pagyrimo arba ivengti jo nepasitenkinimo. Visikai subrends jis isivaduoja i priklausomybs ir nuo tvo, ir nuo motinos, kaip j saugani ir vadovaujani jg; tvo ir motinos principus jis suformuoja savyje. Jis pats tampa savo tvu ir motina; jis yra tvas ir motina. Taip pat vystsi ir monija: i pradi buvo meil Dievui, kaip bejgikas santykis su motina Deive, po to paklusnumas ir prisiriimas prie Dievo Tvo, vliau pasiektas brandus santykis, kai Dievas nustojo bti iorine jga, kai mogus pats perm meils ir teisingumo principus, kai tapo viena su Dievu, ir pagaliau pasiek t lyg, kai apie Diev kalba tik poetine, simboline prasme. I i apmstym ieit, kad meil Dievui neatskiriama nuo meils tvams. Jei asmuo nenutrauk kraujo ryio slygojamo prisiriimo prie motinos, klano, tautos, jei ir toliau lieka vaikikai priklausomas nuo baudianio bei girianio tvo ar kurio kito autoriteto, jis negali subrandinti meils Dievui. Tokiu atveju, jo religija lieka pirmykio lygio, kai Dievas buvo suvokiamas kaip visa globojanti motina ar baudiantis ir apdovanojantis tvas. iuolaikinje religijoje mes randame visas fazes - nuo ankstyviausi ir primityviausi iki pai aukiausi, kuri vis dar yra. odis Dievas" reikia genties vad lygiai kaip ir absoliut Niek". Taip pat ir kiekvienas individas talpina
37

Meister Eckhart, op. cit., p. 181-2.

63
savyje, savo pasmonje, kaip ra Froidas, visas stadijas, pradedant nuo bejgio kdikio. Kyla klausimas: iki kokio lygio jis subrendo? Viena yra tikra: jo meil Dievui atitinka jo meil mogui. Be to, tikroji jo meils Dievui ir mogui kokyb daniausiai yra nesmoningai slepiama po kur kas brandesni samprotavimu apie tai, kokia yra jo meil. Taigi nors meil mogui tiesiogiai iauga i eimos santyki, ji yra slygota visuomens struktros. Jei visuomenin santvarka teigia nuolankum akivaizdiam ar beasmeniam rinkos ar vieosios nuomons autoritetui, mogaus Dievo samprata lieka infantili ir labai nutolusi nuo brandios sampratos, kurios uuomazgos slypi monoteistini religij istorijoje.

64

III Meil ir jos irimas iuolaikinje Vakar visuomenje


Jei meil yra brandaus, produktyvaus charakterio gebjimas, vadinasi, individo sugebjimas mylti konkreioje kultroje priklauso nuo tos kultros poveikio eilinio mogaus charakteriui. Kalbdami apie meil iuolaikinje Vakar kultroje, norime isiaikinti, ar Vakar civilizacijos socialin struktra ir i to kylanti dvasia yra palanki meils raidai. is klausimas i karto implikuoja neigiam atsakym. Joks objektyvus ms Vakar gyvenimo stebtojas neabejoja, kad meil brolika, motinika, erotin - yra gana retas reikinys ir kad j daniausiai pakeiia gausyb pseudomeils form, kurios i tikrj tra tik yranios meils fragmentai. Kapitalistin visuomen, viena vertus, remiasi politins laisvs principu, kita vertus - rinka, reguliuojania visus ekonominius ir socialinius santykius. Preki rinka lemia slygas, pagal kurias vyksta preki mainai, darbo rinka reguliuoja darbo pasil bei pardavim. Ir daiktai, ir mogaus energija bei sugebjimai paveriami prekmis, kurios rinkoje mainomos be prievartos ir apgavysts. Batai, kad ir kaip jie bt naudingi bei reikalingi, neturi ekonomins (mainomosios) verts, jei nra paklausos; taip pat ir mogaus energija bei sugebjimai lieka be mainomosios verts, jei pagal rinkos slygas neturi paklausos. Kapitalo savininkas gali pirkti darb ir jam vadovauti taip, kad jo investicijos duot peln. Darbininkas turi parduoti savo darbo jg kapitalistui pagal egzistuojanias rinkos slygas, kitaip jis badaus. Si ekonomin struktra atsispindi ir vertybi hierarchijoje. Kapitalas vadovauja darbui; sukaupti daiktai -

65
tai, kas negyva, turi lemiam reikm darbui, mogaus galioms, taigi tam, kas gyva. Tokia buvo kapitalizmo struktra nuo pat pradi. Tai bdinga ir iandieniniam kapitalizmui, nors daugelis svarbi veiksni yra pakit ir kaip tik jie labiausiai veikia mogaus charakter. Vystantis kapitalizmui, matome, kaip vis didja kapitalo centralizacija ir koncentracija. Be paliovos auga didels mons, ir nyksta maesns. Savininkai, investav ias mones kapital, vis daniau atsisako jas valdyti. mon priklauso" imtams tkstani akcinink, o jai vadovauja vadybininkai biurokratai, kurie gauna ger atlyginim, bet kuriems mon nepriklauso. Jiems labiau rpi ne didinti peln, o plsti mon ir taip didinti savo gali. Augant kapitalo koncentracijai ir rykjant galingai biurokratijai, kartu vyksta dirbanij judjimai. Darbininkai vienijasi, ir mogus negali pats sudaryti sandri, nes darbo biroje yra trauktas dideles profesines sjungas, taip pat vadovaujamas t, kurie atstovauja vis-a-vis industrijos milinams. Gerai tai ar blogai, ir kapitalo, ir darbo sferoje iniciatyva atitenka ne individui, o biurokratijai. Vis daugiau moni netenka nepriklausomybs ir tampa pavalds didij ekonomini imperij vadybininkams. Kitas bdingas ms dien kapitalizmo bruoas, kur lemia kapitalo koncentracija, yra ypatingas darbo organizavimas. Itin centralizuotose monse su grietu darbo pasidalijimu individas praranda savitum ir tampa lengvai pakeiiamu mainos sraigteliu. mogaus problemos iuolaikiniame kapitalizme gali bti suformuluotos taip. Ms laik kapitalizmui reikalingi mons, kurie uoliai jungiasi dideles grupes, kurie vis labiau nori vartoti, kuri skoniai suvienodinti ir todl gali bti lengvai veikiami bei nuspjami. Reikalingi mons, kurie jauiasi laisvi ir nepriklausomi, nepavalds jokiam autoritetui, principui ar sinei ir vis dlto trokta bti valdomi, nori daryti tai, ko i j laukiama, sklandiai, be jokios trinties prisitaikyti prie visuomens mainos; kurie gali bti valdomi be jgos, vedami be vado,

66
kreipiami be tikslo, iskyrus vien - gaminti grybes, funkcionuoti, judti priek. Kas i to ieina? Dabartinis mogus yra susvetimjs sau, savo artimiesiems ir savo prigimiai.1 Jis tapo preke, igyvenania savo gyvybines jgas kaip investicij, kuri turi duoti didiausi peln, koks tik manomas esamoje rinkoje. mons bendrauja kaip susvetimj automatai; kad ilikt saugs, stengiasi laikytis bandoje ir neisiskirti mintimis, jausmais ar elgesiu. Nors kiekvienas stengiasi bti kuo ariau kit, jie lieka visikai vienii, persmelkti stipraus nesaugumo jausmo, nerimo bei kalts, kurie visada atsiranda, kai neveiktas svetimumas tarp moni. Ms civilizacija silo daugel priemoni, kurios padeda nesuvokti io vieniumo. Pirmiausia - tai grieta biurokratizuoto, mechaniko darbo rutina, neleidianti suvokti savo esmini mogikj reikmi transcendencijos ir vienybs sieki. Kadangi vien rutinos nepakanka, mogus slopina savo nesmoning desperacij prastinmis pramogomis, pasyviai vartodamas vaizdus ir garsus, kuriuos jam silo pramog industrija; be to, pasitenkina pirkdamas naujus daiktus ir veikiai keisdamas juos kitais. iuolaikinis mogus labai panaus t, kur Hakslis aprao auniajame naujajame pasaulyje" (Huxley, Brave New World): gerai pamaitintas, gerai aprengtas, seksualiai patenkintas, bet visikai be savasties, su aplinkiniais bendraujantis tik pavirutinikai ir besivadovaujantis lozungais, kuriuos taip vykusiai suformavo autorius: Kai individas jauia, visuomen svyruoja" arba Niekada neatidk rytdienai malonumo, kur gali patirti iandien", arba visa apvainikuojantis kis: iais laikais visi yra laimingi". iandien mogaus laim sudaro malonumai". Malonum patiriame, pirkdami ir vartodami daiktus, vaizdus, maist, grimus, cigaretes, mones, paskaitas, knygas, kino filmus; viskas kaipmat suvartojama,
1

Detalesnis susvetimjimo problemos ir iuolaikins visuomens takos mogaus charakteriui aptarimas: E. Fromm, The Sane Society, Rinehart & Company, New York, 1955.

67
praryjama. Pasaulis yra vienas didelis objektas ms apetitui patenkinti, didelis obuolys, didelis butelis, didel krtis; mes esame indukliai, visada laukiantys, kupini vili ir aminai nusiviliantys. Ms charakteris priklauso nuo main ir gavimo, prekybos ir vartojimo; viskas - dvasiniai ir materials objektai - tampa main ir vartojimo objektais. Tokia pati situacija yra ir meilje, nes iuolaikin visuomen daro tak mogaus socialiniam charakteriui. Automatai negali mylti; jie gali tik keistis asmenini savybi komplektais" ir tiktis lygiaverio sandrio. Viena rykiausi meils, o ypa santuokos, apraik ioje susvetimjimo struktroje yra partneryst". Daugelyje straipsni apie laimingas vedybas apraomas idealas yra sklandiai funkcionuojanti partneryst". itoks apraymas nedaug skiriasi nuo sklandiai funkcionuojanio tarnautojo apibdinimo; jis turi bti pakankamai nepriklausomas", draugikas, tolerantikas ir tuo pat metu ambicingas bei agresyvus. Taigi ir vedyb patarjas moko, kad vyras turt suprasti" savo mon ir padti jai. Jis turt pagirti jos nauj suknel, skan patiekal. Ji savo ruotu turt suprasti, kada jis grta namo pavargs ir suirzs, turt dmesingai iklausyti, kai jis pasakoja apie savo darbo problemas, neupykti, bet suprasti, kai umirta jos gimtadien. Tai gerai sustyguoti santykiai tarp dviej asmen, kurie lieka svetimi vis gyvenim niekada taip ir nesuranda centruoto ryio", bet vienas su kitu elgiasi mandagiai ir stengiasi, kad abu gerai jaustsi. ioje meils ir vedyb sampratoje svarbiausia atsikratyti nepakeniamo vienatvs jausmo. Meilje" pagaliau randamas isigelbjimas nuo vienatvs. Sukuriama dviej sjunga prie vis likus pasaul, ir is egoizmas a deux klaidingai laikomas meile ir intymumu. Komandos jausmo, abipusio pakantumo ir panai dalyk iklimas - palyginti naujas reikinys. Lig tol, po Pirmojo pasaulinio karo, vyravo poiris, kad meils ryi ir ypa laiming vedyb pamatas yra abipusis seksualinis pasitenkinimas. Buvo manoma, jog dana nelaiming vedyb prieastis yra partneri

68
seksualinis neatitikimas", tai yra teisingo" elgesio neimanymas - neteisinga vieno ar abiej partneri sekso technika. Norint itaisyti trkum ir pagelbti nelaimingoms poroms, daugelyje knyg pradta silyti seksualinio elgesio instrukcijas ir konsultacijas, netiesiogiai ar visai atvirai adant meil ir laim. Visa tai buvo grindiama mintimi, kad meil sukelia seksualinis malonumas, taigi jei mons ino, kaip vienas kit patenkinti, jie vienas kit myls. Tai buvo tsa bendros to meto iliuzijos, kad teisingas technikos panaudojimas gali isprsti visas - ir industrijos, ir mogaus - problemas. Niekas neatkreip dmesio, jog i tikrj yra visai kitaip. Ne meil gimsta i seksualinio pasitenkinimo, o seksualinis pasitenkinimas - net vadinamosios sekso technikos sisavinimas - yra meils pasekm. Jei be kasdienins patirties dar reikt ir rodym j galima bt rasti gausiuose psichoanalitik tyrinjimuose. Labiausiai paplitusi sekso problem - moter altumo ir didesns ar maesns psichins vyr impotencijos - tyrimai rodo, kad prieastis yra ne tinkamos technikos imanymo trkumas, o tos klitys, kurios neleidia mylti. Baim arba neapykanta prieingai lyiai neleidia mogui visikai atsiduoti, elgtis spontanikai ir betarpikai, pasitikti partneriu bet kuri fizinio artumo akimirk. Seksualiniu poiriu suvarytas asmuo, atsikrats baims ar neapykantos, tampa pajgus mylti ir visos jo ar jos sekso problemos isisprendia. Prieingu atveju, nepadeda jokios inios apie sekso technik. Vis dlto, nors psichoanalitinio gydymo duomenys rodo, jog teisingos sekso technikos imanymas neatnea seksualinio pasitenkinimo ir meils, Froido teorijos dieg sitikinim, kad meil yra abipusio seksualinio pasitenkinimo pasekm. Froidui meil i esms buvo seksualumo fenomenas. mogus savo igyvenimu atranda, kad seksualin (genitalin) meil atnea jam didiausi pasitenkinim, ir tai jam tampa visokios laims prototipu. Todl ir ateityje jis iekos laims lytiniuose santykiuose, paversdamas lytin jausmingum gyvenimo

69
aimi."2 Brolikos meils igyvenimas, pasak Froido, yra seksualinio potraukio pasekm, tik pastarasis iuo atveju yra virts impulsu su nuslopintu tikslu". Meil, kurios tikslas yra nuslopintas, i pradi buvo kupina jausmingumo, tad mogaus pasmonje tokia ir lieka."3 Susiliejimo, vieningumo (okeanin") jausm, kuris yra mistins patirties esm ir dviej moni artumo pagrindas, Froidas aikino kaip ikrypim, grim ankstyvj berib narcisizm".4 Trksta tik dar vieno ingsnio, ir Froidui meil bt iracionalus reikinys. Jam nra skirtumo tarp iracionalios meils ir meils kaip brandios asmenybs saviraikos. Savo straipsnyje apie meils perklim5 jis rao, kad perkelta meil i esms nesiskiria nuo normalios". simyljimas visada ribojasi su tuo, kas nenormalj visada lydi aklumas tikrovei, vidin prievarta ir vaikysts meils objekto perklimas. Froidas netyrinjo meils, kaip racionalaus reikinio, kaip visa vainikuojanio brandos pasiekimo, nes tokia meil jam neegzistavo. Aiku, nevertt pervertinti Froido takos poiriui, kad meil yra seksualinio potraukio pasekm ar, tiksliau, kad tai yra tas pats seksualinis pasitenkinimas, atsispindjs smoninguose jausmuose. Tikrasis prieastinis ryys visai kitoks. Froido mstym i dalies veik bendra devynioliktojo amiaus dvasia; i dalies jo mintis ipopuliarino po Pirmojo pasaulinio karo vyravusios pairos. Ir visuomens nuostata, ir Froido teorija pirmiausia buvo pasiprieinimas grietiems Viktorijos laik paproiams. Kitas veiksnys, slygojs Froido pairas, kilo i kapitalizmo suformuotos mogaus sampratos. Norint rodyti, jog kapitalizmas atitinka gimtus mogaus poreikius, reikjo atskleisti, kad mogus i prigimties yra links konkuruoti ir pilnas prieikumo. Ekonomistai tai rod" nepasotinamu
2

S. Freud, Civilization and Its Discontents, translated by J. Riviere, The Hogarth Press, Ltd., London, 1953, p. 69. 3 Ten pat, p. 69. 4 Ten pat, p. 21. 5 Freud, Gesamte Werke, London, 1940-52, Vol. X.

70
ekonomins naudos vaikymusi, o darvinistai - biologiniais dsniais apie stipriausij ilikim. Froidas prie to palies prijo teigdamas, jog vyr valdo neabota aistra seksualiai ukariauti visas moteris, tik visuomens spaudimas neleidia jam patenkinti savo geismus. Todl vyrai neivengiamai pavydi vienas kitam, ir is pavydas bei konkurencija ilikt net tuo atveju, jeigu inykt visos juos slygojanios socialins ir ekonomins prieastys.6 Ilgainiui Froido mstym labai paveik XIX amiaus materializmas. Buvo manoma, kad vis smons reikini pagrindas yra fiziologija; taigi meil, neapykant, ambicijas, pavyd Froidas aikino kaip vairs seksualinio instinkto pasireikimus. Jis nesuprato, kad esmin tikrov yra mogaus egzistencijos visuma: pirmiausia - visiems bendra mogikoji situacija, antra - gyvenimo praktika, slygota konkreios visuomens struktros. ( materializm pereng Marksas su savo istoriniu materializmu", kuriame mog padeda suprasti ne knas, ne instinktas, kaip maisto ar nuosavybs poreikis, o mogaus gyvenimo proceso visuma, jo gyvenimo praktika".) Pagal Froid, nevaromas vis instinktyvi nor patenkinimas turt garantuoti dvasios sveikat ir laim. Taiau klinikiniai duomenys aikiai rodo, kad vyrai ir moterys, laisvai tenkinantys savo seksualines aistras, nra laimingi ir labai danai kenia nuo stipri neurotini simptom ar konflikt. Absoliutus vis instinkt patenkinimas ne tik nra laims pamatas, jis netgi neutikrina sveikatos. Froido idjos galjo ipopuliarti tik po Pirmojo pasaulinio karo, nes tuo metu irykjo pokyiai paioje kapitalizmo dvasioje: nuo taupumo pereita prie ilaidumo, nuo savo poreiki ribojimo dl ekonomins skms - prie besaikio vartojimo, kaip vis besipleianios rinkos pamato ir bdo
6

Vienintelis Froido mokinys, niekada neatsiskyrs nuo savo mokytojo, taiau paskutiniaisiais gyvenimo metais pakeits poir meil, buvo Sandoras Ferencis (Sandor Ferenczi). dom ios temos aptarim skaitykite: izette de Forest, The Leaven of Love, Harper & Brothers, New York, 1954.

71
patenkinti nerimstant, atbukus individ. Vyraujania nuostata tapo nepraleisti n vienos progos patenkinti seksualinius geismus taip pat, kaip bet kur kit materialin poreik. domu palyginti Froido samprat, atitikusi jo meto kapitalizmo dvasi, su vieno i geriausi iuolaikinio psichoanalitiko H. S. Salivano (Sullivan) vlyvja teorija. Salivano psichoanalitinje sistemoje, prieingai negu Froido, grietai skiriamas seksualumas ir meil. K reikia meil ir intymumas Salivano koncepcijoje? Intymumas yra toks dviej moni santykis, kuris teigia vis j asmenybs pusi vertingum. Asmenybs vertei patvirtinti reikia tokio santykio, kur pavadiniau bendradarbiavimu - vieno asmens prisitaikym prie kito poreiki, siekiant vis didesnio identikumo, t. y. nuolatinio artjimo prie abipusio pasitenkinimo ir saugumo".7 Savo painoku stiliumi Salivanas teigia, jog meil i esms yra bendradarbiavimo situacija, apie kuri du mons mano: Mes aidiame pagal taisykles, kurios turi apsaugoti ms garb ir pranaumo bei vertingumo jausmus".8 Reikt paymti, kad nors Salivanas apibrim sieja su paauglysts reikmmis, jis kalba apie integruojanias, paauglystje irykjanias tendencijas, kurias, galutinai isivysiusias, galima vadinti meile". Pasak jo, i paauglika meil yra kako, labai panaaus visikai isivysiusi, psichiatrikai apibdinam meil, pradia". Kaip Froido meils samprata XIX a. terminais apibdina patriarchalinio tipo vyrikio patirt, taip Salivanas kalba apie XX amiaus susvetimjusios, parsiduodanios asmenybs patirt. Tai egoizmo a deux" iraika, dviej bendrus interesus turini moni pasiprieinimas atiauriam ir susvetimjusiam pasauliui. is intymumo apibrimas i esms apibdina bet
7

H. S. Sullivan, The Interpersonal Theoiy ofPsychiatiy, W. W. Norton & Co., New York, 1953, p. 246. 8 Ten pat, p. 246. Kitame meils apibrime vartotojikas aspektas ne toks rykus.
Jame Salivanas teigia, jog meil prasideda, kai asmeniui kito mogaus reikms tampa

tokios pat svarbios, kaip jo paties.

72
kokios komandos tarpusavio santykius, kai visi dl bendro tikslo prisitaiko prie kito asmens ireikt poreiki. (domu, kad Salivanas ia kalba apie ireiktus poreikius, nors meilje svarbiausia atsiliepti neireiktas kito mogaus reikmes.) Meil, kaip abipusis seksualinis pasitenkinimas, ir meil, kaip darbas komandoje" bei gelbjimasis nuo vienatvs, yra dvi normalios" meils suirimo iuolaikinje Vakar visuomenje apraikos, socialiai pateisinta meils patologija. O juk yra daug individuali meils ikrypimo apraik, vedani smoning kentjim ir psichiatr bei daugelio eilini moni laikom neurotinmis. Pateikdami pavyzdi, trumpai aptarsime kelet daniausi. Pagrindinis neurotins meils poymis yra tai, kad vienas arba abu simyljliai" lieka prisiri prie gimdytojo ir savo jausmus, lkesius bei baimes, kurias kadaise patyr tvo ar motinos atvilgiu, perkelia mylim asmen. Nestengdami isivaduoti i infantiliko prieraiumo, jie to paties siekia ir bdami suaug. iuo atveju emocikai asmuo taip ir lieka dvej, penkeri ar dvylikos met vaikas, nors intelektualiniu ir socialiniu poiriu jau yra visai kito amiaus. Sunkesniais atvejais is emocinis nesubrendimas sukelia socialins veiklos sutrikim; lengvesniais - konfliktai kyla intymiuose, asmeniniuose santykiuose. Prisiminus ms ankstesn diskusij apie motin ar tv orientuot asmenyb, kitas iandien danai pasitaikantis neurotins meils pavyzdys gali bti nuo vaikysts liks emocinis vyr prisiriimas prie motinos. Tokie vyrai pilna to odio prasme taip ir neatjunko nuo motinos. Jie vis dar jauiasi vaikai, pasigenda motinos globos, jos meils ilumos, rpinimosi ir avjimosi; trokta motinos beslygikos meils, teikiamos vien todl, kad jiems jos reikia, kad yra motinos vaikai, kad yra bejgiai. Siekdami moters meils ir net pasiek j, tokie vyrai danai bna velns ir avs. Taiau j santykis su moterimi (kaip ir su visais kitais monmis) lieka pavirutinikas ir neatsakingas. J tikslas - ne mylti, o bti mylimam. Tokie vyrai

73
pilni tutybs, geriau ar blogiau umaskuot grandiozini idj. Rad sau tinkam moter, jie jauiasi saugs, pasiek pasaulio virn, ir gali atrodyti be galo susiavj. tai kodl ie vyrai danai tokie nepatikimi. Taiau, kai po kurio laiko moteris nepateisina j fantastini lkesi, prasideda konfliktai ir apmaudas. Jei moteris vis laik juo nesiavi, jei nori turti savo paios gyvenim, jei ir pati nori bti mylima bei globojama ir jei nenori atleisti vis jo roman su kitomis moterimis (ar net jais domtis), vyrikis pasijunta didiai eistas ir apviltas, tad daniausiai teisina savo jausmus mintimi, kad moteris nemyli jo, yra savanaud ir valdinga". Bet koks nukrypimas nuo mylinios motinos ir avaus vaiko santyki laikomas meils stokos rodymu. ie vyrai danai painioja savo susiavjim, nor patikti su tikra meile ir todl mano, kad su jais elgiamasi negarbingai; jie tariasi es puiks meiluiai ir sielvartingai skundiasi savo meils partneri nedkingumu. Tik retais atvejais tokie prie motinos prisiri asmenys gali gyventi be didesni problem. Jeigu motina i ties myljo" j pernelyg globodama (galbt bdama valdinga, bet be destruktyvumo apraik), jei jis randa tokio pat motiniko bdo mon, jei ypatingi sugebjimai ir talentai padeda ilikti dmesio centre (kaip tai bna su kai kuriais skms lydimais politikais), toks vyrikis gerai prisitaiko" socialine prasme, nors taip ir nesubrsta iki galo. Maiau skmingais atvejais - kurie, aiku, pasitaiko gerokai daniau, - neskms meilje, o neretai ir visuomeniniame gyvenime j stumia nevilt; kai toks asmuo paliekamas vienas, kyla konfliktai, didiulis nerimas ir depresija. Kai patologija stipresn, prisiriimas prie motinos bna didesnis ir iracionalesnis. iame lygyje geidiama, vaizdiai tariant, grti ne saug motinos glb ne prie jos maitinanios krtins, bet jos visa priimanias ir visa griaunanias sias. Sveika prigimtis stengiasi isiverti i si pasaul; o sunkus psichinis ligonis nori grti atgal, t. y. pasitraukti i gyvenimo. is prieraiumo atvejis paprastai irykja, kai motinos sikimba" vaikus kaip tik taip destruktyviai - tarsi nordamos apioti

74
ir praryti. Kartais dl meils, o kartais i pareigos jos geidia laikyti vaik - vliau paaugl ar suaugus sn - prie savs, kad is negalt be j kvpuoti, negalt mylti, nebent pavirutinikai seksualiai - emindamas visas kitas moteris; kad negalt tapti laisvu, nepriklausomu, nebent tapt ikryplis ar nusikaltlis. i destruktyvi, save siurbianti motina yra neigiama motinos meils pus. Motina gali duoti gyvenim ir gali j atimti. Ji yra ta, kuri gaivina, ir ta, kuri griauna; ji gali daryti meils stebuklus ir taip sueisti, kaip niekas kitas. iuos du prieingus motinos meils aspektus danai galima aptikti religiniuose vaizdiuose (kaip ind deiv Kali) ir sapn simbolikoje. Kitokia neurotins patologijos forma pasireikia tais atvejais, kai prisiriama prie tvo. Mintinas yra atvejis, kai vyras turi alt ir abejing motin, o jo tvas (i dalies dl monos altumo) vis savo velnum ir dmes skiria snui. Jis yra geras tvas", bet kartu ir autoritarikas. Kai jis patenkintas snaus elgesiu, mielai j giria, apdovanoja, yra meilus; kai snus j apvilia, atla ar bara. Snus, kuriam tvo meil yra vienintel, vergikai prisiria prie tvo. Svarbiausias jo gyvenimo tikslas tampa noras tikti tvui. Kai pasiseka, jis jauiasi laimingas, saugus, patenkintas. Bet kai suklysta, nesugeba tikti tvui, jauiasi sugniudytas, nemylimas, atstumtas. Toks vyrikis vis savo gyvenim stengsis rasti tvik asmen, prie kurio galt panaiai prisiriti. Visas jo gyvenimas taps pakilim ir nuopuoli virtine, priklausomai nuo to, kaip sekas ukariauti tvo palankum. Tokiems monms danai sekasi kopti socialins karjeros laiptais. Jie yra siningi, patikimi, energingi, tarsi juos valdyt pasirinktasis tvo vaizdinys. Taiau su moterimis jie lieka abejingi ir ilaiko distancij. Moteris jiems niekada nebna svarbi. Paprastai iri j su velnia panieka, danai gaunania tviko rpinimosi maa mergaite pavidal. I pradi jie gali imponuoti moterims vyrikumu, bet ilgainiui u tokio vyro itekjusi moteris vis labiau nusivilia, nes suvokia, kad jai skirtas tik antraeilis vaidmuo, o svarbiausias jos vyro gyvenime liks jo tvas. Iimtis bt atvejis, jei mona taip

75
pat likt priklausoma nuo savo tvo - taigi bt laiminga su vyru, kuris iri j kaip kaprizing vaik. Sudtingesnis neurotinis sutrikimas yra infantilika meil, atsirandanti, kai tvai nemyli vienas kito, bet yra pernelyg santrs, kad pyktsi arba rodyt nepasitenkinim. Susvetimjimas tarpusavyje veria juos bti nenuoirdius ir su savo vaikais. Maa mergait gyvena korektikumo" atmosferoje, kur nemanomas artimas ryys nei su motina, nei su tvu, taigi mergait lieka sutrikusi ir baili. Ji niekada nra tikra dl to, k jos tvai jauia ar galvoja. Visada persekioja neinomybs, netikrumo jausmas. Todl mergait usisklendia savo pasaullyje, svajonse, tampa udara ir visa tai perkelia vlesnius meils santykius. Be to, udarumas kelia intensyv nerim bei jausm, kad nesi tvirtai siaknijs pasaulyje. Todl danai atsiranda mazochistiniai polinkiai, kaip vienintelis bdas patirti stiprias emocijas. Tokios moterys veriau pasirenka vyr, keliant scenas ir barnius, negu normal ir suprating, nes tai vis dlto nuima tampos ir baims nat; paprastai jos nesmoningai provokuoja tok elges, kad nutraukt kankinani jausminio neutralumo neinomyb. Kitas danas iracionalios meils formas apibdinsime, nesigilindami jas suklusius vaikysts veiksnius. Viena i gana paplitusi netikros meils form, kuri paprastai igyvenama (o dar daniau vaizduojama filmuose ir romanuose) kaip didioji", yra stabmeldika meil". Kai mogus nesugeba krybikai atsiskleisti, todl nejauia savo tapatumo, savo aikumo", jis links sudievinti" mylim asmen. Neinodamas savo paties sugebjim jis projektuoja juos mylim mog, kur ima garbinti kaip sumnum bonum, kaip tikrj meil, tikrj vies, tikrj diaugsm. iame procese jis isiada savo jgos jausmo ir, uuot atrads, praranda save mylimajame. Kadangi paprastai joks asmuo negali ilgai gyventi pagal stabmeldiko garbintojo lkesius, neivengiamai ateina nusivylimas. Tada kaip vaisto reikia kito stabo, ir kartais tai

76
pasidaro udaras ratas. iai stabmeldikai meilei bdinga nepaprastai stipri ir staigi pradia. Tokia meil danai suprantama kaip tikroji, didioji meil; bet uuot atskleidusi jausm stiprum ir gelm, ji tik parodo gerbjo alk ir nevilt. Vis dlto neretai tokie du mons ima dievinti vienas kit, ir kratutiniais atvejais tai virsta folie a deux. Kita netikros meils forma gali bti pavadinta sentimentalia meile". Tokia meil igyvenama tik vaizduotje, o ne tikrovje. Jos objektus sutinkame kino filmuose, urnaliniuose apsakymuose, meils dainose. Visa tai vartodami mons patenkina savo neisipildiusius meils ir artumo siekius. Vyras ir moteris, kurie savo santuokoje nepajgia perengti svetimumo ribos, puola aaras, kai tampa laimingos ir nelaimingos meils istorijos liudininkais. Daugeliui por toki film irjimas yra vienintel proga patirti meil - ne vienas kitam, o abiem kartu, kaip kit moni meils" liudininkams. Kai meil yra tik svajon, jie gali dalyvauti abu; bet vos tik grta savo real gyvenim, isyk atla. Dar vienas sentimentalios meils aspektas yra atsitraukimas nuo jos laike. Por gali be galo jaudinti j prajusios meils prisiminimai - nors kai ta praeitis buvo dabartimi, jokios meils nebuvo - arba svajons apie bsim meil. Daugyb susiadjusi ar k tik susituokusi por svajoja apie laim ateityje, nors kiekvienu esamj gyvenimo momentu jau ima bodtis vienas kitu. i nuostata bdinga iuolaikiniam mogui. Jis gyvena arba praeitimi, arba ateitimi, bet niekada ia diena. Jis jausmingai prisimena vaikyst ir savo motin arba kuria laims planus ateiiai. Meil yra patiriama netiesiogiai, dalyvaujant igalvotuose kit igyvenimuose, arba perkeliama i dabarties praeit ar ateit. i abstrakti ir susvetimjusi meils ris pasitarnauja kaip narkotikai, palengvinantys realybs keliam skausm, individo atskirtum ir vienium. Apsaugini mechanizm naudojim galima laikyti kita neurotins meils rimi. Siekiant ivengti savo problem, dmesys sutelkiamas mylimo" asmens ydas ir silpnybes. iuo

77
atvilgiu individai elgiasi taip pat, kaip skirtingos grupuots, tautos ar religijos. Jie pastebi net maiausi kito mogaus trkum, bet nevelgia to paties savyje; jie kaltina ir stengiasi pakeisti kit mog. Jei abu daro t pat - o taip bna danai, meil virsta viena i abipusi projekcij. Jei a esu valdingas, nerytingas ar yktus, kaltinu tuo partner ir, priklausomai nuo savo charakterio, noriu j perauklti arba nubausti. Kitas daro t pat, taigi abiem gerai sekasi ignoruoti savo problemas ir kartu nesiseka engti n ingsnio savo paties ugdymo linkme. Kita projekcijos forma yra savo problem perklimas vaikus. Beje, neretai btent dl to ir kyla noras turti vaik. Jausdamas, kad pats negali prasminti savo gyvenimo, mogus mgina tai padaryti, padedamas savo vaik. Bet neskm laukia ir jo, ir vaiko. Pirma, todl, kad kiekvienas turi pats sprsti savo egzistencijos problemas; antra, dl to, kad tas asmuo neturi svarbiausi savybi, reikaling tam, kad galt mokyti vaik savarankikai iekoti atsakym. Perklimo tikslams vaikas naudojamas ir tada, kai pradeda irti nenusisekusi santuoka. Svarbiausias tv aikinimas: es jie negali skirtis, kad neatimt i vaik saugi nam uuovjos. Isamesns studijos, aiku, parodyt, jog tampos ir nepasitenkinimo atmosfera vieningoje eimoje" vaikui kenkia labiau negu atviros skyrybos, kurios bent moko, kad mogus gali rytingu sprendimu ieiti i jam nepriimtinos situacijos. Dert paminti dar vien dan klaid. Kakodl sivaizduojama, kad mylint negali bti konflikt. sitikin, jog skausmo ir lidesio reikia tbt vengti, mons neabejoja, kad konfliktai griauna meil ir neduoda nieko gero. Bet tikroji viso to prieastis yra tai, jog daugelis kaip tik ir konfliktuoja" nordami ivengti tikr konflikt. Daniausiai nesutarimai kyla dl smulki ir pavirutinik dalyk, kurie net negali bti isprendiami ar isiaikinami. Tikri nesutarimai neskatina ko nors slpti arba perkelti; jie igyvenami giliame vidins tikrovs, kuriai priklauso, lygmenyje ir nra griaunantys. Jie padeda isiaikinti, dvasikai nuskaidrina abu asmenis, suteikia

78
iminties ir jg. Tai skatina darsyk pabrti kai k, kas jau buvo sakyta. Meil manoma tik tada, kai du asmenys yra susij savo egzistencijos esme, taigi kiekvienas i j turi j suvokti. Tik i esm" yra mogikoji tikrov, ia slypi mogaus gyvybingumas, tik tai yra meils pagrindas. Taip igyvenama meil yra nuolatinis ikis - ne poilsis, o judjimas, augimas, bendras darbas. Harmonija ar prietaravimai, diaugsmas ar lidesys tai vis antriniai dalykai, lyginant su pagrindiniu faktu, kad du mons susij vienas su kitu ir ne bga nuo savs, o ilieka harmoningi savo viduje. Yra tik vienas meils buvimo rodymas: santyki gilumas ir abiej gyvybingumas. Tai vaisius, i kurio atpastama meil. Kaip automatai negali mylti vienas kito, taip jie negali mylti ir Dievo. Meil Dievui iblso tiek pat, kiek iblso ir meil mogui. is faktas akivaizdiai prietarauja nuomonei, kad mes esame religijos renesanso ms epochoje liudininkai. Nra nieko toliau nuo tiesos. Tai, k i ties regime (nors, aiku, yra iimi), yra tik grimas prie stabmeldikos Dievo sampratos ir meils Dievui kitimas, prisitaikant prie susvetimjusiu charakterio struktros. Grimas prie stabmeldikos Dievo sampratos akivaizdus. mons yra nerams, be princip ir tikjimo, jie neturi tikslo, iskyrus vien-judti priek; taigi jie ir toliau lieka vaikai, besiilgintys tvo ar motinos pagalbos. Tiesa, religinse kultrose, kaip viduramiai, eilinis mogus taip pat velg Diev, kaip padedant tv ar motin. Bet kartu jis suvok Diev labai rimtai - svarbiausias jo gyvenimo tikslas buvo gyventi pagal Dievo priesakus; sielos iganymas" buvo pagrindinis rpestis, nuo kurio priklaus bet kuri kita veikla. iandien toki pastang nra. Kasdieninis gyvenimas grietai atsiskyr nuo religini vertybi. Jis skirtas siekti materialinio komforto ir skms asmenybi rinkoje. Principai, kuriais grindiamos visos ms pastangos iame pasaulyje, yra abejingumas ir egoizmas (pastarasis danai vadinamas individualizmu" arba asmenine iniciatyva"). Tikrai religins kultros

79
mogus primena atuonmet vaik, kuriam reikia tvo pagalbos, bet kuris pats pradeda taikyti jo pamokymus ir principus. iuolaikinis mogus panaesnis trej met vaik, kuris aukiasi tvo, kai jo btinai reikia, bet kitais atvejais - kai gali aisti - yra visai patenkintas savimi. Taip infantilikai priklausydami nuo sumoginto Dievo vaizdinio ir nekeisdami savo gyvenimo pagal Dievo principus, mes esame artimesni pirmyktms stabmeldi gentims negu vidurami religinei kultrai. Kitu poiriu, ms religin situacija atskleidia nauj bruo, bding tik iuolaikinei Vakar kapitalistinei visuomenei. A galiu tik pakartoti, k jau sakiau. iuolaikinis mogus save pavert preke, savo gyvenimo energij suvokia kaip investicij, kuri turt duoti kuo didesn peln, priklausomai nuo padties asmenybi rinkoje. Jis susvetimjs sau, savo artimiesiems ir gamtai. Jo pagrindinis tikslas yra naudingai imainyti savo mokjim, inias ir asmenini savybi komplekt" su kitais, lygiai taip pat sitraukusiais pelningus mainus. Gyvenime nra jokio kito tikslo - tik judjimas, joki princip - tik btinyb mainyti, jokio kito malonumo - tik vartoti. K iomis aplinkybmis gali reikti Dievo svoka? Jos pirmin reikm pakito taip, kad atitikt susvetimjusi, skms besivaikani moni kultr. i laik religinis atgimimas tikjim Dievu pavert psichologine priemone geriau pritaikyti individ prie konkurencins kovos. Religija priartjo prie autosugestijos ir psichoterapijos, padedanios mogui versle. Prajusio amiaus treiajame deimtmetyje dar niekas nesiauk Dievo, kad patobulint savo asmenyb". 1938 met perkamiausia knyga Deilo Karnegio Kaip sigyti draug ir daryti tak monms" (Dale Carnegie, How to Win Friends and Influence People) buvo visikai pasaulietinio pobdio. Ms dienomis Karnegio knygos funkcij atlieka didiai gerbiamo N. V. Peilo Pozityvaus mstymo jga" (N. V. Peale, The Power of Positive Thinking). ioje religinje knygoje net nekeliamas klausimas, ar ms svarbiausias rpestis

80
dl savo skms yra priimtinas monoteistins religijos dvasiai. Prieingai, iuo svarbiausiu tikslu niekada nesuabejota, o tikjimas Dievu ir malda rekomenduojami kaip priemons siekti skms. Kaip iuolaikinis psichiatras pataria tarnautojams bti linksmiems, kad pritraukt daugiau klient, taip kai kurie dvasininkai pataria mylti Diev, kad labiau sektsi. Padaryti Diev savo partneriu" veikiau reikia paversti Diev savo verslo bendrininku, negu susivienyti su Juo meilje, teisingume ir tiesoje. Kai brolik meil pakeit beasmenis padorumas, Dievas virto tolimu Visatos Generaliniu Direktoriumi; js inote, kad jis ten yra, vadovauja organizacijai (nors tai tikriausiai vykt ir be jo); js niekada jo nematte, bet, atlikdami savo darb", pripastate jo vadovavim.

81

IV Meils praktika
Inagrinj teorin meils meno pus, susidrme su kur kas sunkesniu klausimu - meils meno praktika. Ar galima imokti praktikuoti men be paios praktikos? Udavinys sudtingas dar ir dl to, kad iandien daugelis moni, taigi ir ios knygos skaitytoj, tikisi nurodym, kaip tai daryti paiam". Ms atveju tai reikia, kad jie nori bti mokomi mylti. Bijau, jog kiekvienas, taip nusiteiks, paskutiniuoju skyriumi labai nusivils. Meil yra asmeninis igyvenimas, kur kiekvienas gali patirti tik pats ir tik savyje; vargu ar atsiras toks, kuris niekada nra patyrs meils, bent jos uuomazgos - vaikystje, paauglystje ar jaunystje. Jei k ir gali kalbos apie meils praktik, tai tik aptarti meils menui btinas prielaidas ir nuostatas bei vertinti j praktik. Eiti prie tikslo gali tik kiekvienas asmenikai, ir kalbos baigiasi, kai engiamas rytingas ingsnis. Taigi manau, kad diskusija apie nuostatas gali bti naudinga valdant men tik tiems, kurie nelaukia recept". Bet kurio meno praktika kelia tam tikrus reikalavimus, nesvarbu, ar tai bt dailids amatas, ar medicina, ar meils menas. Pirmiausia meno praktika reikalauja disciplinos. A niekada nepasieksiu nieko reikmingesnio, jei nedarysiu to drausmingai; jei k nors darau tik tada, kai turiu nuotaikos", tai gali bti malonus hobis, bet a netapsiu to meno meistru. Be to, kalbame ne tik apie disciplin, praktikuojant tam tikr men (sakysim, skiriant jam kasdien po kelias valandas), bet ir apie viso gyvenimo disciplin. Kai kam gali atrodyti, kad iuolaikiniam mogui nra nieko lengviau kaip imokti drausms. Argi jis nepraleidia itin disciplinuotai atuoni valand per dien

82
darbe, kuris yra tikra rutina? Taiau is mogus visikai nesistengia laikytis drausms po darbo. Kai nedirba, jis nori tinginiauti, gulinti arba, vartojant graesn od, atsipalaiduoti". Jau pats noras tinginiauti i esms yra pasiprieinimas gyvenimo rutinai. Kadangi mogus yra veriamas atuonias valandas per dien savo energij eikvoti tokiems tikslams, kurie nra jo asmeniniai ir kuriuos diktuoja darbo ritmas, jis maitauja. is maitas gauna infantiliko nuolaidiavimo sau form. Be to, kovoje su autoritarizmu jis tampa nepakantus bet kokiai drausmei, prievartiniam iracionaliam autoritetui, ir racionaliai paties nusistatytai disciplinai. Be tokios drausms gyvenimas, aiku, tampa chaotikas, netvarkingas, jam trksta susitelkimo. Kain ar reikia rodinti, kad dmesio sutelkimas yra btina slyga, norint valdyti kok nors men. Tai ino kiekvienas, kada nors mgins mokytis men. Vis dlto susitelkimas yra dar retesnis dalykas ms kultroje negu drausm. Ms kultra, kaip jokia kita, formuoja isiblakym, nesusikaupim. Js darote daugyb dalyk vienu metu: skaitote, klausots radijo, kalbats, rkote, valgote, geriate. Js vartojate pilna burna", galite ir esate pasirengs praryti visk- paveikslus, liker, inias. is susikaupimo trkumas rykja ms nesugebjime pabti vienumoje. Ramiai pasdti, nekalbant, nerkant, neskaitant, negeriant daugeliui tiesiog nemanoma. Jie tampa nervingi ir nerams, privalo kak daryti rankomis ar burna. (Rkymas yra vienas i susikaupimo trkumo poymi; tai uima isyk rankas, burn, akis ir nos.) Treias veiksnys yra kantryb. Ir vlgi, kiekvienas, mgins valdyti kok nors men, ino, kad kantryb yra btina, jei norite k nors pasiekti. Vaikydamiesi greit rezultat, meno niekada neimoksite. Vis dlto iuolaikiniam mogui sunku bti kantriam, kaip ir drausmingam bei susikaupusiam. Visa industrin sistema ugdo visik prieyb - greit. Ms transporto priemons yra sukurtos greiiui: automobilis ir lktuvas greitai nugabena mus viet - ir kuo greiiau, tuo geriau. Automatas, kuris pagamina tiek pat, tik dvigubai greiiau, yra dvigubai

83
geresnis u senesn ir ltesn. Aiku, tam yra svarbi ekonomini prieasi. Bet, kaip ir daugeliu atveju, ios prieastys ima formuoti mogiksias vertybes. Kas tinka mainoms, turi tikti ir mogui - tokia logika. iuolaikinis mogus mano, jog neskubdamas jis kak praranda (laik), nors pats neino, k daryti su tuo laiku, kur laims - nebent j umuti". Pagaliau bet kurio meno valdymo slyga yra didiulis noras jo mokytis. Jei menas mokiniui nra labai svarbus, is niekada jo neimoks. Geriausiu atveju liks diletantas, bet niekada netaps meistru. i slyga btina ir meils menui, ir kitoms jo rims. Vis dlto, atrodo, kad meils meno mgj - prieingai negu kitose meno ryse - yra kur kas daugiau nei meistr. Kalbant apie bendrsias meno mokymosi slygas, reikt pabrti dar vien dalyk. Paprastai meno pradedama mokytis netiesiogiai. Prie imantis paties meno, tenka imokti daug kit, atrodyt, su tuo nesusijusi dalyk. Bsimasis dailid pirmiausia imoksta apdoroti med; pianistas mokosi gam; norintis valdyti dzen audymo i lanko men pradeda nuo kvpavimo pratim. Nordamas tapti kokio nors meno meistru, mogus turi skirti tam ar bent susieti su tuo vis savo gyvenim. Jo asmenyb tampa meno rankiu ir turi bti ilavinta pagal paskirt. Kiekvienas, kuris nori tapti meils meno meistru, turi pradti nuo kasdiens drausms, susikaupimo ir kantrybs praktikavimo visose gyvenimo srityse. Kaip isiugdyti drausmingum? Ms seneliai daug geriau inojo atsakym klausim. J patarimai bt tokie: keltis anksti, atsisakyti nebtinos prabangos, sunkiai dirbti. itokia disciplina turi aiki trkum. Ji nelanksti ir autoritarin, paremta taupumo bei tausojimo dorybmis ir daugeliu atvej prieika gyvenimui. Taigi m rykti nuostata prieintis bet kokiai drausmei ir kaip atsvar mums primestai atuoni darbo valand rutinai vis likus gyvenim leisti nedrausmingai bei tingiai. Laiku keltis, kasdien skirti laiko
1

E. Herrigel, Zen in the Art ofArchery, Pantheon Books, Ins., New York, 1953.

84
meditacijai, skaitymui, muzikos klausymui, pasivaikiojimui; nebgti nuo tikrovs, ar bent jau daryti tai minimaliai, skaitant detektyvinius romanus ar irint filmus, nepersivalgyti ir nepersigerti - tai tik kelios aikios ir paprastos taisykls. Svarbiausia, kad drausm neatrodyt prievarta, o bt savo valios raika; kad tai teikt malonumo; ir kad galtum pamau priprasti prie elgesio, kur, nustojus praktikuoti, galima greitai umirti. Nelemtas vakarietikas drausms (kaip ir kiekvienos dorybs) sampratos bruoas yra iankstin jos ssaja su kakuo kankinaniu - es tik tai, dl ko keniama, gali bti gera". Rytai jau labai seniai suprato, kad tai, kas naudinga mogui - jo knui ir sielai - turi bti ir malonu, nors i pradi ir tekt veikti tam tikr pasiprieinim. Susikaupti yra ypa sunku ms kultroje, kurioje, atrodo, viskas tam kliudo. Mokantis susikaupimo, svarbiausia gusti pabti paiam su savimi neskaitant, nesiklausant radijo, nerkant ir negeriant. Mokti susikaupti - tai mokti likti vienam su savimi, ir is gebjimas yra btina slyga mokantis mylti. Jei a esu prisiris prie kito mogaus, nes nesugebu bti savarankikas, jis ar ji gali bti mano gelbtojai, taiau toks santykis dar nra meil. Paradoksalu, bet gebjimas bti vienam yra gebjimo mylti slyga. Kiekvienas, pamgins likti vienas su savimi, suvoks, kaip tai sunku. Jis prads jaudintis, nervintis ir nenustygs vietoje. Jis teisins savo nenor tsti usimim rodindamas, kad visa tai beprasmika, kvaila, kad atima per daug laiko ir 1.1. Be to, pastebs, kad visos mintys sukasi apie j pat. Jis pagaus save galvojant apie planus likusiai dienos daliai ar sunkumus darbe, ar apie tai, kur eiti vakare, ar apie daugel kit dalyk, kurie upildo prot uuot padj jam itutti. iuo atveju praverst keletas paprast pratim, pavyzdiui, sdti atsipalaidavus (nei suglebus, nei sitempus), umerkti akis ir pamginti sivaizduoti balt ekran, i kurio stengtis ivalyti visus vaizdus bei mintis; paskui stebti savo kvpavim: negalvoti apie j, nekeisti jo, bet sekti juo, tai darant, j pajusti; dar po kurio laiko pabandyti pajusti savj a", kaip

85
savo jg centr, kaip savo pasaulio krj. Tok susikaupimo pratim reikt daryti kasryt po dvideimt minui (jei galima, ir ilgiau) ir kiekvien vakar prie einant gulti.2 Be i pratim, kiekvienas turi imokti susikaupti, kad ir k daryt - klausytsi muzikos, skaityt knyg, kalbtsi su mogumi, stebt vaizd. io momento veikla privalo bti vienintelis dalykas, kuriam esi visikai atsidavs. Jei esi susikaups, visai nesvarbu, k darai; ir reikmingi, ir nereikmingi usimimai gyja nauj realybs matmen, nes sutelkia vis asmens dmes. Mokantis susikaupimo, reikia vengti, kiek manoma, triviali pokalbi - toki, kurie nra nuoirds. Jei du mons kalba apie medio, kur abu ino, augim arba apie duonos, kuri kartu valg, skon ar apie bendrus igyvenimus darbe, toks pokalbis gali bti svarbus su slyga, kad abu igyvena tai, apie k kalba, ir tai nra pokalbis apskritai; kita vertus, pokalbis gali bti apie politik ar religij ir vis tiek likti trivialus; tai atsitinka, kai du mons vartoja klies, kai j irdys toli nuo to, k jie sako. A pridiau, kad ivengti lkt pokalbi yra taip pat svarbu, kaip ir blogos draugijos. Bloga draugija laikau ne tik tuos, kurie ydingi ir agresyvs; kiekvienas turt vengti tokios draugijos, nes jos taka veda nuopuol. A turiu galvoje ir zombius" - mones, kuri sielos mirusios, nors knai ir gyvi; mones, kuri mintys ir kalbos lktos, kurie plepa uuot kalbj, kurie silo nuomoni klies, uuot mst. Aiku, ne visada galima ivengti tokios draugijos ir netgi ne visada btina. Jei kas nors pradeda su jais bendrauti netiktai - ne standartikai ar banaliai, o nuoirdiai ir mogikai, tokie mons, apstulb i nuostabos, daniausiai pakeiia savo elges. Norint bendrauti susikaupus, pirmiausia reikia mokti iklausyti. Daugelis moni klauso kit ar net duoda patarimus,
2

iuo poiriu labai toli paengusi yra Ryt, ypa Indijos, kultros teorija ir praktika, nors pastaruoju metu t pai tiksl pradta siekti ir Vakaruose. Mano nuomone, reikmingiausia yra Gindler mokykla, kurioje siekiama pajausti savo kn. Gindler metodas aptaytas arlots Selver (Charlotte Selver) darbuose, jos paskaitose, skaitytose Naujoje Mokykloje, Niujorke.

86
i tikrj j nesiklausydami. Jie rimtai nevertina nei kito mogaus kalbos, nei savo pai atsakym. Paprastai pokalbis juos vargina. Jie mano, kad dar labiau nuvargt, jei klausytsi sutelk dmes. Bet i tikrj yra atvirkiai. Kiekvienas darbas, atliekamas susikaupus, sustiprina budrum (nors po to apima natralus ir naudingas nuovargis), o kiekviena veikla nesusikaupus tiesiog migdo, nors, dienai pasibaigus, umigti vis vien bna sunku. Bti susikaupusiam reikia gyventi tik dabarty, ia ir dabar, negalvoti apie bsimus darbus, kol atlieku esamus. Suprantama, susikaupimas turi tapti svarbiausia mylini moni savybe. Jie turi mokytis dmesingumo vienas kitam be isisukinjim, kaip tai prasta daryti. Pradti mokytis labai sunku: atrodo, niekada nepasieksi tikslo. Kain ar reikia priminti, kad ia btina kantryb. Jei mogus neino, jog viskas ateina savo laiku, ir nori k nors pasiekti jga, jis niekada neimoks susikaupti -meils mene taip pat. Kad suprastume, kokios kantrybs reikia, pairkime vaikioti besimokant vaik. Jis krenta ir krenta, bet nesiliauja stengsis, kol vien dien pradeda vaikioti be vargo. K galt suaugs mogus, jei turt vaiko kantryb ir susikaupim siekdamas to, kas jam svarbu! Imokti susikaupti nemanoma, jei nebsite dmesingi sau. K tai reikia? Ar kiekvienas privalo nuolat galvoti apie save, analizuoti" save? Jei kalbtume apie dmes mainai, nedaug tereikt aikinti. Kiekvienas, vairuojantis automobil, yra jam dmesingas. Pastebimas menkiausias neprastas garsas ar variklio veikimo pokytis. Be to, vairuotojas jautriai reaguoja pasikeitimus kelyje, kit automobili judjim. Betgi jis negalvoja apie visus iuos veiksnius; jo protas yra atpalaidavs ir kartu budrus, jautrus visiems galimiems pokyiams, kuriuos jis susikaups seka, kad vaiuot saugiai. Geriausias jautrumo kitam mogui pavyzdys - motinos jautrumas ir atsakomyb u savo kdik. Ji pastebi menkiausius kno pasikeitimus, reikmes, nerim dar prie tai, kai ie pasireikia. Pravirkus vaikui, ji prabunda, nors kitas, gal ir gerokai

87
stipresnis garsas jos neprikelt. Visa tai rodo, kad ji jautri vaiko gyvenimo apraikoms; ji nei nerimauja, nei susirpinusi, bet yra budri ir, isaugodama pusiausvyr, atsiliepia bet kur reikmingesn vaiko enkl. Taip pat galima bti jautriam savo paties atvilgiu. Jei jauiams, pavyzdiui, pavarg ar prislgti, uuot nugrimzd slogias mintis, veriau paklauskime savs: O kas gi atsitiko? Kodl a toks prislgtas?" Taip pat galima aikintis, kodl kakas kitas yra suirzs ar piktas, ar links svajoti, ar dar kitaip bgti nuo tikrovs. Kiekvienu atveju svarbiausias dalykas yra suvokti, kas vyksta i tikrj, ir nesiteisinti kaip paprastai vienu i tkstanio ir vieno bd; paskui siklausyti savo vidin bals, kuris pasakys, danai beveik akimoju, kodl a neramus, prislgtas, suirzs. Kiekvienas mogus yra jautrus savo knui, pastebi net maiausius pokyius ar skausm; tai pajusti gana lengva, nes daugelis ino, k reikia bti sveikam. Tok pat jautrum psichiniams procesams isiugdyti kur kas sunkiau, nes daugelis niekada nebuvo sutik mogaus, kuris bt be priekait. Jie perima savo tv ir artimj ar tos socialins grups, kurioje gim, psichines nuostatas kaip norm ir, kol jos tenkina, jauiasi gerai, nemato prasms kakuo rpintis. Yra daug toki, kurie niekada net nemat mylinio, harmoningo, drsaus, dmesingo mogaus. Kad btum jautrus paiam sau, reikia sivaizduoti, k reikia pilnavertis, sveikas mogaus gyvenimas. O kaip isiugdyti tokjausm, jei nepatyrei jo nei vaikystje, nei vliau? Atsakyti klausim nelengva, bet jis kreipia dmes vien labai svarb ms aukljimo sistemos bruo. Kaupdami inias, mes umirtame, kad svarbiausios ms mogikajam vystymuisi pamokos yra tos, kurias duoda paprasiausias subrendusio, mylinio mogaus buvimas alia. Ankstesnse kultros epochose arba Kinijoje ir Indijoje labiausiai vertinamas buvo tas mogus, kuris isiskirdavo dvasinmis savybmis. Netgi mokytojas pirmiausia buvo vertinamas ne kaip ini altinis, o kaip mogik nuostat nejas. Dabartinje kapitalistinje visuomenje - tas pats tinka ir Rusijos

88
komunizmui - auktinami anaiptol ne dvasingi mons. Tie, kurie nuolatos publikos akyse, eiliniam mogui kelia tam tikr pasigrjim. Kino vaigds, radijo komentatoriai, redaktoriai, urnalistai, reikmingi verslininkai ar politins figros tampa sektinais modeliais. Jie tinka tokiam vaidmeniui nes jiems pasisek bti originaliais. Vis dlto situacija neatrodo visai beviltika. Jei toks mogus kaip Albertas veiceris (Albert Schweitzer) galjo igarsti Jungtinse Valstijose; jei pastebsime, kiek daug yra galimybi supaindinti jaunim su gyvomis ir istorinmis XX a. asmenybmis, kurios parodo, k mons gali pasiekti kaip pilnaverts mogikos btybs, o ne kaip pramogautojai (plaija to odio prasme); jei prisiminsime didiuosius vis laik literatros ir meno krinius, sutiksime, kad dar yra vilties sukurti pilnaverio mogaus gyvenimo vaizdin, o kartu atkreipti dmes jo negeroves. Jei mums nepasiseks isaugoti brandaus gyvenimo vizijos, tada i tikrj ikils grsm, kad visa ms kultrin tradicija grius. i tradicija remiasi ne tik tam tikr ini perdavimu, bet ir mogik savybi isaugojimu. Jei ateinanios kartos i savybi nebematys, penki tkstani met kultra lugs, net jei jos inios bus toliau perteikiamos ir pltojamos. Lig iol aptarinjau, ko reikia bet kuriai meno praktikai. Dabar pakalbsiu apie tas savybes, kurios svarbios btent gebjimui mylti. Remiantis tuo, k jau sakiau apie meils prigimt, pagrindin meils slyga yra savo narcisizmo veikimas. Narcisistins orientacijos mogui tikra yra tik tai, kas jo viduje; iorinio pasaulio reikiniai patys savaime jam nereals ir igyvenami tik tiek, kiek yra naudingi ar pavojingi. Narcisizmo prieingyb yra objektyvumas; tai gebjimas matyti mones ir daiktus, kokie jie yra, ir atskirti objektyv vaizd nuo to, kuris susiformuoja dl subjektyvi trokim ir baimi. Visos psichozs formos - tai visikas nesugebjimas vertinti objektyviai. Psichikai nesveikam mogui vienintel realyb, kuri egzistuoja, tai realyb jo viduje, slygota jo bgtavim ir nor. Iorinis pasaulis tampa jo vidinio pasaulio simboliu, jo kriniu.

89
Taip pat elgiams, ir kai sapnuojame. Sapnuose kuriame vykius, statome dramas, kurios yra ms nor ir baimi (nors kartais ir valg bei sprendim) iraika. Miegodami esame sitikin, kad sapn vaizdiniai tokie pat tikri, kaip ir pati realyb, su kuria susiduriame atsibud. Iprotjusio ar sapnuojanio mogaus iorinio pasaulio supratimas yra visikai neobjektyvus; taiau visi mes esame daugiau ar maiau iprotj ir daugiau ar maiau miegantys; vis ms pasaulio vaizdas yra neobjektyvus, ikreiptas narcisistins nuostatos. Reikia pavyzdi? J nesunku rasti stebint save, kaimynus, skaitant laikraius. Skiriasi tik narcisistinio tikrovs ikraipymo mastas. Pavyzdiui, moteris skambina gydytojui ir sakosi norinti t pat vakar pas j apsilankyti. Gydytojas paaikina, kad vakar yra usims, bet gali priimti kit dien. Jos atsakymas toks: Bet, gydytojau, a gyvenu tik penkios minuts kelio nuo js staigos". Ji nesupranta, kad jam nuo to, jog ji gyvena taip arti, laiko nepadaugja. Moteris traktuoja situacij narcisistikai: kadangi ji turi laiko, vadinasi, ir jis turi laiko; vienintel realyb yra ji pati. Ne tokie ryks - o gal tik maiau akivaizds - yra kasdieni asmenini santyki ikrypimai. Daugelis tv savo vaik elges vertina pagal tai, kiek jie yra paklusns, jiems malons, pareigingi ir pan., uuot pamgin suvokti ar bent pasidomti, k jauia pats vaikas. Kiek daug vyr savo monas laiko valdingomis, nes dl prisiriimo prie savo motinos bet kok reikalavim supranta kaip laisvs suvarym. Kiek daug mon mano, kad j vyrai yra neaktyvs ar kvaili, nes negyvena pagal tuos spindinius pasak princ vaizdius, kuriuos jos susikr dar vaikystje. Visi ino, kaip neobjektyviai vertinamos kitos tautos. Ilgainiui sitvirtina itvirkusios ir tonikos kitos tautos vaizdinys, o savoji gina tikrj gr ir kilnum. Visi prieo veiksmai vertinami pagal vien standart; visi savi -pagal kit. Net geri prieo poelgiai laikomi velnio kerais, apgaudinjaniais mus ir pasaul; o ms pai piktadarysts yra btinos ir pateisinamos

90
kilni tiksl. I ties, patyrinjus taut ir individ santykius, galima prieiti prie ivados, kad objektyvumas yra tik iimtis, o didesnis ar maesnis narcisistinis ikreiptumas - taisykl. Gebjimas mstyti objektyviai yra imintis; emocinis santykis, kuriuo remiasi imintis, yra kuklumas. Bti objektyvus gali tik kuklus mogus, isivadavs i vaikik svajoni apie visainyst ir visagalyb. Kalbant apie meils meno praktik, tai reikia: mylint reikia santykinai atsisakyti narcisizmo, meil reikalauja ugdytis kuklum, objektyvum ir imint. Visas kiekvieno i ms gyvenimas turt bti skirtas iam tikslui. Aiku, kuklumas ir objektyvumas nedalomi, kaip ir pati meil. A negaliu bti i ties objektyvus savo eimos atvilgiu, jei negaliu bti objektyvus svetim atvilgiu, ir atvirkiai. Nordamas imokti meils meno, privalau siekti objektyvumo visais atvejais ir tapti dmesingas toms situacijoms, kur nesu objektyvus. Turiu stengtis velgti skirtumus tarp asmens ir jo elgesio mano sukurtame vaizdinyje, kuris gali bti narcisistikai ikreiptas, ir realaus asmens, koks jis yra nepriklausomai nuo mano interes, reikmi ir baimi. Objektyvumas ir imintis yra tik pus kelio valdant meils men, bet jis turi bti pasiektas vis, su kuriais mogus bendrauja, atvilgiu. Jei kas nort bti objektyvus tik mylimam mogui ir tuo poiriu nesiskaityti su visu likusiu pasauliu, jis greitai patirt visik neskm. Gebjim mylti lemia mokjimas isivaduoti nuo narcisizmo, nuo prisiriimo prie motinos ir klano; tai lemia ms gebjimas augti, formuoti produktyv poir save ir pasaul. is isivadavimas, gimimas, pabudimas reikalauja vienos btinos slygos - tikjimo. Meils meno praktika reikalauja tikti ta praktika. Kas yra tikjimas? Ar jis btinai susijs su Dievu ar religinmis doktrinomis? Ar tikjimas btinai yra proto ir racionalaus mstymo prieyb? Norint suvokti tikjimo problem, reikia skirti racional ir iracional tikjim Iracionaliu tikjimu a laikau tok tikjim asmeniu ar idja, kuris grindiamas

91
asmens paklusimu iracionaliam autoritetui. Racionalus tikjimas, prieingai, yra sitikinimas, pagrstas savo paties mstymu ir jausmais. Antra vertus, tai ne vien sitikinimas, o to sitikinimo tikrumas ir stiprumas. Tikjimas yra veikiau charakterio bruoas, persmelkiantis vis asmenyb, o ne konkretus sitikinimas. Racionalus tikjimas remiasi produktyvia intelektualine ir emocine veikla. Manoma, kad racionaliame mstyme tikjimui nra vietos, bet racionalus tikjimas yra svarbi jo sudtin dalis. Pavyzdiui, kaip mokslininkas padaro atradim? Argi jis nepradeda atlikti vien eksperiment po kito, dti fakt prie fakto, tikdamas tuo, k svajoja rasti? Svarbs atradimai retai padaromi be tikjimo savo numatymu. Vaikydamiesi svajones, mons neprieina prie svarbi ivad. Krybinis mstymas bet kurioje veiklos srityje visada prasideda nuo to, k galima pavadinta racionalia svajone", gimstania i ankstesni tyrim, mstymo ir stebjimo. Kai mokslininkui pasiseka surinkti pakankamai duomen ar sukurti matematin formuot, patvirtinani jo nauj valg, jis, galima sakyti, jau ikelia eksperimentin hipotez. Rpestinga ios hipotezs analiz, nagrinjanti visas ijos kylanias ivadas, ir j patvirtinantys duomenys veda prie dar tinkamesns hipotezs, kuri galbt bus traukta bendrj teorij. Mokslo istorijoje gausu tikjimo protu ir tiesos valgos pavyzdi. Kopernikas, Kepleris, Galiljus ir Niutonas - visi jie tvirtai tikjo mogaus protu. Todl Bruno buvo sudegintas, o Spinoza atskirtas nuo banyios. Tikjimas btinas kiekviename ingsnyje - nuo racionalios svajons iki teorijos suformulavimo: tikjimas valga, kaip racionaliai vertingas tikslas, tikjimas hipotezmis, kaip galimais ir tiktinais pasilymais, ir tikjimas galutine teorija dar iki tol, kol ji bus galutinai pripainta. is tikjimas pagrstas patirtimi, pasitikjimu savo paties mstymu, stebjimu ir vertinimu. Iracionalus tikjimas kak laiko teisinga vien tik todl, kad taip teigia autoritetas ar dauguma, o racionalus tikjimas - tai

92
nepriklausomas sitikinimas, pagrstas produktyviais savo paties stebjimais ir mstymu, nepaisant daugumos nuomons. Racionalus tikjimas pasireikia ne tik mstant ir vertinant. Tikjimas - nekainojama kiekvienos svarbios draugysts ar meils savyb. Tikti kitu mogumi reikia bti tikram dl jo pagrindini nuostat, asmenybs branduolio, meils pastovumo ir tvirtumo. A nenoriu pasakyti, kad asmuo negali keisti nuomons, bet pagrindins nuostatos lieka tos paios; pagarba gyvenimui ir mogaus orumui yra jo paties dalis, tad negali kisti. Taip pat mes tikime ir savimi. Mes suvokiame savo pai egzistencij, savo asmenybs erd, kuri nesikeiia ir ilieka per vis gyvenim, nepaisant kintani aplinkybi, nuomoni ir jausm. Toji erdis - tai u odio a" slypinti tikrov, kuria remiasi ms sitikinimas savo tapatumu. Jei netikime savasties pastovumu, ms tapatumo jausmas tampa lengvai paeidiamas, mes patenkame priklausomyb nuo kit moni, kuri vertinimas tampa ms tapatumo jausmo atrama. Tik savimi tikintis mogus gali tikti ir kitais, nes tik jis gali bti tikras, kad ir ateityje bus toks pat, kaip iandien, jaus ir veiks lygiai taip pat, kaip ir dabar. Tikjimas savimi yra gebjimo adti slyga, o kadangi, kaip sak Ny, mog galima apibdinti pagal jo gebjim testi paadus, tikjimas yra viena i mogaus egzistencijos slyg. Kalbant apie meil, tai reikia tikjim savo meile, t. y. jos patikimumu ir gebjimu adinti kit meil. Kitas tikjimo mogumi aspektas yra ms tikjimas kit sugebjimais. Pati seniausia jo ris yra motinos tikjimas savo kdikiu: kad jis gyvens, augs, vaikios, kalbs. Aiku, paprastai vaikai taip ir vystosi, todl, atrodyt, ir nebtina tikti. Kitaip yra su tais gebjimais, kurie gali ir nesusiformuoti: vaiko gebjimu mylti, bti laimingam, mstyti ir dar ypatingesniais, kaip meniniai gabumai. Tai sklos, kuri daigai auga tik tam tikromis slygomis ir gali nunykti, jei pastarj nebus. Viena i svarbiausi i slyg yra tai, kad vaiko galiomis

93
tikt reikmingas jam asmuo. is tikjimas skiria aukljim nuo manipuliacijos. Aukljimas prilygsta pagalbai realizuojant vaiko galimybes.3 Aukljimo prieyb yra manipuliacija, kuri remiasi netikjimu, kad ie gebjimai isivystys, ir sitikinimu, kad suaugs privalo sudti j visa, ko pats pageidauja, ir nuslopinti, kas atrodo nepriimtina. Robotui nereikia tikjimo, nes jame nra gyvybs. Tikjimo kitais virn -tai tikjimas monija. Vakar pasaulyj e is tikjimas buvo ireiktas judj ir krikioni religijoje, o pasaulietinje srityje jis akivaizdiausiai atsiskleid pastarj pusantro imto met politinse ir socialinse humanizmo idjose. Kaip ir tikjimas vaiku, is tikjimas remiasi mintimi, kad mogaus galimybs, esant palankioms slygoms, gali sukurti socialin tvark, valdom lygybs, teisingumo ir meils princip. Deja, mogus dar nesukr tokios tvarkos, todl reikia tikti, kad jis gali tai pasiekti. Taiau, kaip ir bet koks racionalus tikjimas, tai nra vien noris. Tai tikjimas, paremtas akivaizdiais monijos pasiekimais, vidiniu kiekvieno individo igyvenimu, savo paties proto ir meils igyvenimu. Iracionalus tikjimas yra pagrstas paklusnumu jgai, kuri laikoma stipria, visagale ir visaine, o savo vidinmis galiomis nepasitikima. Racionalus tikjimas remiasi prieingu igyvenimu. Mes tikime tam tikra mintimi todl, kad tai ms pai stebjimo ir apmstymo rezultatas. Mes tikime kit, savo ir monijos galiomis todl ir tiek, kiek patys esame patyr savo gali augim, to augimo tikrum, ms pai proto ir meils gali. Racionalaus tikjimo pamatas yra produktyvumas; gyventi tikint - gyventi produktyviai. Vadinasi, tikjimas jga (valdymo prasme) ir jgos panaudojimas yra tikjimo prieyb. Tikti esama jga yra tolygu netikti, kad galima iugdyti tas galias, kurios dar nepasireik. Taip nusakoma ateitis, remiantis tik tuo, kas yra regima dabarty; bet tai virsta didiule painiava, visikai iracionaliu mogik galimybi ir mogaus
J

odio e-ducere aknis reikia vesti priekin ar irykinti tai, kas potencialiai yra".

94
augimo nepaisymu. Jgai nereikia racionalaus tikjimo. Jgai reikia nuolankumo, o kita vertus, tie, kas j turi, nori j isaugoti. Nors jga daugeliui atrodo pats tikriausias dalykas, mogaus istorija rod, kad tai vienas i pai nepatvariausi pasiekim. Kadangi tikjimas ir jga yra prieprieos, visos religins ir politins sistemos, kurios i pradi rmsi racionaliu tikjimu, pasikliovusios jga arba su ja susisiejusios, isigim ir pagaliau j prarado. Tikjimas reikalauja drsos, gebjimo rizikuoti, pasiruoimo patirti skausm ir nusivylim. Kas orientuojasi saugum ir ramyb, kaip pirmines gyvenimo slygas, negali turti tikjimo; kas usisklendia savisaugos sistemoje, kur atsiribojimas ir nuosavyb tampa apsaugos priemonmis, tampa kaliniu. Kad btum mylimas ir myltum, reikia drsos, drsos laikyti tam tikras vertybes svarbiausiomis - pasiryti uoliui ir visk vertinti pagal jas. i drsa labai skiriasi nuo tos, apie kuri kalbjo garsusis pagyrnas Musolinis, mesdamas k - gyvenk pavojingai". Jo drsa nihilistin. Ji pagrsta gyvenimo griovimo nuostata, stengiasi paneigti gyvenim, nes nepajgia jo mylti. Nevilties drsa yra prieyb drsai mylti, lygiai kaip tikjimas jga prieingas tikjimui gyvenimu. Ar manoma lavinti savo tikjim ir drs? I tikrj tikjimas gali bti praktikuojamas kiekvien akimirksn. Tikjimo reikia kad uaugintum vaik, kad galtum umigti; kad pradtum bet kok darb. Taiau prie tokio tikjimo mes visi priprat. Kas jo neturi, pernelyg nerimauja dl savo vaiko, kenia nemig ar nepajgia imtis bet kokio produktyvaus darbo; arba yra tarus, bijo suartti su mogumi, ieko savy ligos, nepajgia planuoti ateities. Laikytis savo nuomons apie mog, net jei vieoji nuomon ar kai kurie nenumatyti faktai j griauna, laikytis savo sitikinim, net jeigu jie nepopuliars - visa tai reikalauja tikjimo ir drsos. Priimti sunkumus, pralaimjimus ir lides kaip ibandym, kur veik, mes tampame stipresni, o ne kaip neteising bausm, kuri neturjo bti mums skirta, -

95
visa tai reikalauja tikjimo ir drsos. Tikjimo ir drsos praktikavimas prasideda nuo kasdienybs smulkmen. Pirmasis ingsnis - pastebti, kur ir kada buvo prarastas tikjimas, nepasikliauti pasiteisinimais, kuriais dangstomas tikjimo praradimas, atpainti, kur buvo pasielgta bailiai, ir nepaisyti, kaip tai vl bus pateisinta. Suvokti, kad kiekvienas tikjimo isiadjimas mus silpnina, o didesnis silpnumas veda naujas idavystes, ir taip sukasi uburtas ratas. Nors smoningai kiekvienas bijo bti nemylimas, i tikrj, daniausiai pasmonje, pats bijo mylti. Mylti - tai nebijoti likti be garantij, visikai atiduoti save kitam, tikint, kad mano meil udegs meil ir mylimame moguje. Meil yra tikjimo veiksmas, ir kas maai tiki, maai ir myli. Ar gali kas daugiau pasakyti apie tikjimo praktik? Kai kas gali; jei biau poetas ar pamokslininkas, galiau ir a. Bet kadangi nesu, n nemginsiu k nors daugiau sakyti apie tikjimo praktik; esu sitikins, kad kiekvienas, kam i tikrj tai rpi, gali imokti tikti, kaip kad vaikas imoksta vaikioti. Dar viena btina meils meno slyga, kuri iki iol buvo numanoma, dabar turt bti aptarta aikiau, nes ji yra meils praktikos pagrindas. Tai veiklumas. Jau sakiau, kad veiklumas nereikia daryti bet k". Tai vidinis aktyvumas, produktyvus savo gebjim panaudojimas. Meil yra veikla: jei a myliu, esu nuolat veikliai dmesingas mylimam asmeniui. Ir ne tik jam ar jai. Jei tingsiu, jei nebsiu nuolat budrus ir veiklus, negalsiu savs aktyviai susieti su mylimu asmeniu. Miegas yra vienintel tinkama neveiklumo bsena, bet atsibudus tingulio nebeturt likti. Paradoksas, bet daugelis iomis dienomis ir atsikl lieka pusiau miegantys, o miegodami - pusiau budrs. Visikas atsibudimas yra slyga, kad nenuobodiautum ar nebtum kyrus; ir i ties viena i pagrindini meils slyg nepasiduoti nuoboduliui ar irzlumui. Vis dien bti aktyviam mintimis, jausmais, akimis ir ausimis, vengti vidinio tingulio, kad ir kokia forma jis pasireikt - vartotojika nuostata ar tuiu laiko vaistymu, - tai btinos meiles meno praktikavimo

96
slygos. Naivu manyti, jog galima paskirstyti savo gyvenim taip, kad btum produktyvus meilje, bet liktum neproduktyvus visur kitur. Produktyvumas nepasiduoda tokiam darbo padalijimui. Gebjimas mylti reikalauja pasitempimo, budrumo, didesnio gyvybingumo, o tai kyla i produktyvios ir veiklios nuostatos visose kitose gyvenimo srityse. Jei asmuo nra produktyvus kitur, jis nra produktyvus ir meilje. Meils meno aptarimas neapsiriboja iame skyriuje aprayt savybi ir nuostat asmeniniu isiugdymu. Tai neatsiejama nuo visuomens. Jei mylti reikia vadovautis meils kiekvienam nuostata, jei meil yra charakterio bruoas, tai ji btinai pasireikia ne tik eimoje ar draugystje, bet ir darbe, versle, profesijoje. Nemanoma atskirti meils saviems nuo meils svetimiems. Prieingai, pirmoji egzistuoja tik su ta slyga, kad egzistuoja ir antra. Norint vadovautis tokiu poiriu, reikia rytingai pakeisti prast bendravim su monmis. Nors mes daug kalbame apie religin meils artimui ideal, i tikrj ms santykius geriausiu atveju lemia padorumas. Bti padoriam reikia preki, paslaug ir jausm mainuose neapgaudinti ir nesukiauti. A duodu tau tiek, kiek tu duodi man" - tai svarbiausia etin kapitalistins visuomens maksima ir materialini vertybi, ir meils srityje. Galima bt netgi sakyti, kad padorumo etikos vystymas yra konkretus kapitalistins visuomens naas etik. Tai lemia pati kapitalistins visuomens prigimtis. Ikikapitalistinse visuomense preki mainus apsprsdavo tiesiogins jgos, tradicija arba asmeniniai meils ar draugysts ryiai. Kapitalizme visa lemiantis veiksnys yra preki, darbo ar paslaug mainai rinkoje. Kiekvienas pagal rinkos slygas, be prievartos ir apgavysts, k nors parduoda, kad k nors sigyt. Padorumo etika primena aukso taisykl. Maksima: Elkis su kitais taip, kaip nortum, kad su tavim elgtsi" gali bti suprasta: Bk doras mainuose". Tiesa, i pradi tai buvo formuluojama kaip populiaresn Biblijos priesako Mylk savo artim kaip pats save" versija. Taiau judj ir krikioni

97
brolikos meils norma labai skiriasi nuo padorumo etikos. Mylti savo artim reikia jaustis atsakingam u j, bti viena su juo; o padorumo etika moko ne jaustis atsakingam ar bti ivien, o atsiriboti ir ilaikyti nuotol - tai yra ne mylti savo artim, o gerbti jo teises. Nieko nuostabaus, kad auksin taisykl iandien tapo populiariausia religine maksima. Ji gali bti interpretuota kaip padorumo etika; tai tokia religin taisykl, kuri kiekvienas supranta ir noriai ja vadovaujasi. Bet meil gimsta tik tada, kai pradedama skirti padorum nuo meils. ia ikyla svarbus klausimas. Jei visa ms socialin ir ekonomin organizacija yra pagrsta asmenins naudos iekojimu, jei j valdo egoizmo principai, tik suvelninti padorumo etikos, kaip galima dirbti, vystyti koki nors veikl ioje visuomenje ir kartu mylti? Ar meil nereikalauja vis asmenini pasaulietik interes atsisakymo ir gyvenimo dalijimosi su vargais? klausim kl ir radikaliai j atsak krikionys vienuoliai bei tokie asmenys kaip Tolstojus, Albertas veiceris bei Simona Vail. Esama ir toki4, kurie mano, kad meil ir normalus pasaulieio gyvenimas ms visuomenje i esms nesuderinami. Jie prijo prie ivados, kad kalbti apie meil iandien reikia dalyvauti bendroje apgavystje. Jie skelbia, kad iuolaikiniame pasaulyje mylti gali tik kankinys ir beprotis, taigi visos kalbos apie meil tra pamokslai. is itin gerbiamas poiris ypa tinka cinizmui pateisinti. I tikrj juo slapta vadovaujasi eilinis mogus, kuris galvoja: A noriau bti geras krikionis, bet juk tada biau priverstas badauti". is radikalizmas" pasireikia moraliniu nihilizmu. Ir radikalieji mstytojai", ir eiliniai mons tra nieko nemylintys automatai, vienintelis skirtumas tarp j, kad pastarieji to nesuvokia, o pirmieji suvokia ir rodinja io reikinio istorin btinum". Esu sitikins, kad teiginys apie meils ir normalaus" gyvenimo absoliut nesuderinamum yra teisingas tik abstrakia
4

r. Herberto Marcuse'o straipsn The Social Implications of Psychoanalytic Revisionism", Dissident, New York, 1955.

98
prasme. Principai, kuriais remiasi kapitalistin visuomen, ir meils principai yra nesuderinami. Taiau iuolaikin visuomen, nuodugniai j ityrus, yra sudtingas reikinys. Pavyzdiui, beveri preki pardavjas negali ekonomikai isilaikyti nemeluodamas; o kvalifikuotas darbininkas, chemikas, fizikas - gali. Panaiai ir kininkas, darbininkas, mokytojas ir daugelis verslinink gali mylti nenustodami funkcionuoti ekonomikai. Jei kas ir tvirtint, kad kapitalizmo principai nesuderinami su meils dsniais, turt sutikti, kad kapitalizmas" yra sudtinga ir nuolat kintanti struktra, kurioje vis dlto atsiranda galimybi pasireikti nonkonformizmui ir asmeninei laisvei. Tai teigdamas, a, inoma, nenoriu pasakyti, kad esama socialin sistema gyvuos aminai, ir tiktis brolikos meils idealo gyvendinimo. mons, gebantys mylti dabartinje santvarkoje, yra iimtys; meil i dien Vakar visuomenje retas reikinys. Ne tik todl, kad daugelis veiklos ri neleidia mylti, o ir dl to, jog gamyb orientuota dvasia, preki godi visuomen yra tokia, kad tik nonkonformistas gali skmingai nuo jos apsiginti. Tie, kam meil yra vienintelis racionalus atsakymas mogaus egzistencijos problem, turi prieiti prie ivados: kad meil tapt socialiniu, o ne iimtinai individualiu, sunkiai pasiekiamu reikiniu, socialinje struktroje btini svarbs ir radikals pokyiai. Apie toki pakitim pobd ioje knygoje tik usimenama.5 Ms visuomen yra valdoma vadybinink biurokratijos, profesionali politik; mons motyvuojami masins propagandos, jie tesiekia daugiau gaminti ir daugiau suvartoti. Visokeriopa veikla nukreipta ekonominius tikslus, priemons tampa tikslais; mons yra automatai - gerai maitinami, gerai aprengti, taiau visikai nesuprantantys savo ypatingos mogikosios paskirties. Kad mogus gebt mylti, jam turi bti grintas jo iskirtinumas. Ne jis turi tarnauti
5

i problem detaliau mginau aptarti knygoje The Sane Society, Rinehart & Company, New York, 1955.

99
ekonominiam aparatui, o is jam. Jis turi galti dalytis patirtimi, dalytis darbu, o ne (geriausiu atveju) pelnu. Visuomen turt bti sutvarkyta taip, kad visuomenika, mylinti mogaus prigimtis nebt atskirta nuo jo socialins bties. Jei meil i ties yra vienintelis sveikas ir patenkinamas atsakymas mogaus egzistencijos problem, kaip a mginau rodyti, tada bet kuri visuomen, kuri slopina gebjim mylti, ilgainiui turi lugti, nes lugdo svarbiausias mogaus prigimties reikmes. Kalbos apie meil nra pamokslavimas" dl tos paprastos prieasties, kadangi tai kalbos apie svarbiausi mogaus trokim. Jei is trokimas ignoruojamas, dar nereikia, kad jo nra. Gilintis meils prigimt - tai suvokti jos stygi iandien ir pasmerkti dl to kaltas socialines slygas. Tikti meils galimybe kaip visuomeniniu, o ne vien individualiu reikiniu, yra racionalus tikjimas, pagrstas mogaus prigimties gelmi valga.

100

Apie autori
Ericho Fromo (Erich Fromm), intelektualo ir plai interes raytojo, karjer sunku suklasifikuoti etapais. Jei ir manoma velgti kokias nors pagrindines jo veikal charakteristikas, tai bt begalinis humanizmas ir nuoirdios pastangos iekoti gyvenimo prasms iais susvetimjimo laikais. Donas Dolardas (John Dollard) laikratyje New York Herald Tribune pavadino From sociologu, filosofu, istoriku, psichoanalitiku, ekonomistu, antropologu ir... mogaus gyvenimo myltoju, poetu, pranau". Erichas Fromas gim 1900 m. kovo 23 d. Frankfurte, Vokietijoje. Jo senelis i tvo puss ir du proseneliai buvo rabinai, o senels brolis i motinos puss - garsus Talmudo tyrintojas. Nors Fromo tvas buvo verslininkas, eimos nariai iliko pasivent ir praktikuojantys ortodoksai. Taiau dvideimt eeri met Erichas isiadjo judaizmo. Vliau jis aikino: A atsisakiau savo religini sitikinim ir praktik, nes nenorjau priklausyti jokiai monijos grupei - nei religinei, nei politinei". Vis dlto mokslo tradicijos, kurios buvo neatskiriama Fromo vaikysts dalis, aikiai formavo daugel jo teorij ir darb. Fromas studijavo Frankfurto ir Miuncheno universitetuose, Heidelbergo universitete 1922 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Toliau savo studijas jis ts Psichoanalizs institute Berlyne, kur moksi ne vienas garsus Froido pasekjas. Prieingai daugeliui psichoanalitik, Fromas neturjo medicininio isilavinimo, ir is faktas gali paaikinti jo labiau eklektik, naujovik poir i disciplin. 1934 m. Fromas ivyko i nacistins Vokietijos Jungtines Valstijas, kur vliau gavo pilietyb. ia dst daugelyje universitet (Jeilio, Kolumbijos, Niujorko) bei kolegij, bendradarbiavo Vaingtono psichiatrijos mokykloje, buvo vienas i Viljamo

101
Alansono Vaito (William Alanson White) psichiatrijos, psichoanalizs ir psichologijos instituto krj. Fromas, kaip svarbi figra XX amiaus psichologijoje, mgino sukurti sistem, geriau atitinkani iuolaikinio gyvenimo problemas negu froidikoji. Jis buvo sitikins, kad reikming tak mogaus elgesiui turi ne gimti vidiniai impulsai, o socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Fromo ratai intelektuals, taiau suprantami eiliniam apsiskaiiusiam mogui, ir daugelis i jo dvideimties knyg tapo populiarios. Laisvs baimje" (1941) kalbama apie iuolaikin mog, bijant laisvs ir siekiant autoritarizmo, konformizmo ar destrukcijos. Prieingai Froidui, Fromas laik neuroz moraline represins visuomens problema. Destrukcija yra nenugyvento gyvenimo pasekm", - teig jis. Didiai sukrstas dviej pasaulini kar, Fromas ra: Kai 1918 metais baigsi karas, a buvau labai sunerims jaunuolis, kuriam terpjo vienintelis klausimas - kodl kyla karai? - ir kilo begalinis trokimas suprasti monijos masi elgesio iracionalum". Fromas pasmerk 6-7 deimtmeio ginklavimosi varybas. 1955 m. ileistoje savo knygoje Sveikoji visuomen" jis teig, kad kiekvienas individas, susidrs su technikos dominavimu, turi isiugdyti auktus etinius standartus. Ateity mogui gresia pavojus tapti robotu, - ra jis. - Taiau turdami mogaus prigimt, robotai negals gyventi ir ilikti pilno proto. [...] Jie sunaikins pasaul ir patys save, nes neiks beprasmio gyvenimo nuobodybs." 1956 m. Fromas ileido Meils men", savo labiausiai igarsjus veikal, laikom svarbiu nau psichologijos studijas. Autorius pavadino meil vieninteliu patenkinamu atsakymu mogaus egzistencijos problem". Daugeliu atvilgi ioje trumpoje, bet itin turiningoje knygelje jis pasireik kaip raytojas-pionierius, sujungs naujas valgas su senovs imintim tokiu stiliumi, kuris bus madingas ir ateities deimtmeiais. Nuo ileidimo i knyga iversta 28 kalbas ir vien JAV jos parduota daugiau kaip penki milijonai kopij.