1

23. ATSKIRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI Šiame skyriuje nagrinėjami: 1) bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai; 2) bylų dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, bylų dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo taisyklės; 3) bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai; 4) bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai; 5) dokumentinis procesas; 6) bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka; 7) bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai. 23.1. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą, bei įpareigoja valstybę šeimą globoti ir saugoti, todėl ginant šeimos narių teises ir teisėtus interesus kartu ginamas ir viešasis interesas. Sustiprėjęs viešasis interesas, egzistuojantis šeimos teisinių santykių reguliavimo srityje, be abejo, negali likti nuošalyje ir nagrinėjant iš šių teisinių santykių kylančius ginčus bei pasireiškia padidėjusiu visos visuomenės suinteresuotumu šeimos bylų baigtimi. Tai lemia nagrinėjimo ypatumus – įstatymų leidėjas šių bylų procesui daro reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. [1] Atsižvelgiant į šeimos santykių ypatumus, LR CPK įpareigoja teismą siekti, kad šeimos bylos būtų išspręstos taikiai, nepažeidžiant įstatymų ir šeimos narių teisių. LR CK imperatyviai nustato, kad teismas turi imtis priemonių sutaikyti sutuoktinius ar kitus šeimos narius (LR CK 3.4, 3.64, 3.75 str.). LR CPK bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimas reglamentuojamas atsižvelgiant į LR CK trečiosios knygos nuostatas, kadangi LR CK įtvirtinta nemažai su šeimos bylomis susijusių nuostatų. LR CPK nustato, kad šeimos bylos nagrinėjamos pagal LR CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nurodo kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (LR CPK 1 str. 1 d.). Jeigu yra LR CPK ir kitų įstatymų, reguliuojančių šeimos teisinius santykius, prieštaravimų, teismas vadovaujasi LR CPK normomis, išskyrus atvejus, kai LR CPK pirmumą teikia kitiems įstatymams (LR CPK 1 str. 2 d.). Šeimos bylas teismai nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nurodytomis LR CPK XIX skyriuje, išskyrus atvejus, kai šeimos byla nagrinėjama ypatingąja teisena (LR CPK 375 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, taip pat vadovaujasi LR CK nustatytomis proceso teisės normomis (LR CPK 375 str. 2 d.). LR CPK XIX skyriuje atskirai reglamentuojamos keturių rūšių šeimos bylos: 1) santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylos; 2) tėvystės (motinystės) nustatymo bylos; 3) tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos; 4) tėvų valdžios ribojimo bylos. Šis šeimos bylų sąrašas nėra baigtinis. Tai gali būti išlaikymo priteisimo, išlaikymo pakeitimo dydžio ir formos pakeitimo bei jo nutraukimo (LR CK 3.194 str.), vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia (LR CK 3.106 str.), turto padalijimo nenutraukus santuokos (LR CK 3.124 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.169, 3.174 str.), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant (LR CK 3.175 str.), vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais (LR CK 3.176 str.) bylos ir kiti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių. Nurodytos šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, taikant CPK 375-380 straipsniuose nurodytas išimtis. LR CPK išskiria keletą šeimos bylų ypatumų: 1) aktyvus teismas. Teismo aktyvumas pasireiškia tuo, jog jis: • privalo imtis priemonių sutaikyti šalis, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Pavyzdžiui, LR CK 3.64 straipsnis, LR CPK 384 straipsnio 3 dalis įtvirtina teismo pareigą sutaikyti sutuoktinius; • turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pavyzdžiui, ieškinyje prašoma priteisti iš vaiko tėvo išlaikymą, nurodant konkrečią sumą per mėnesį, tačiau teismas atsižvelgdamas į tėvo materialinę padėtį gali priteisti didesnę sumą; • turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 160 str. 1 d. 5 p.); • savo iniciatyva gali taikyti įstatymuose nurodytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas; • atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje: įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. 2) ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (LR CPK 377 str.); pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėlesnis ieškinio elementų pakeitimas galimas tik jeigu tokio pakeitimo būtinumas atsirado vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai nevilkins bylos nagrinėjimo (LR CPK 141 str. 1 d.). Šeimos bylose teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, kad jie pateikiami siekiant vilkinti procesą, tačiau įrodymus galima pateikti ir nagrinėjant bylą teisme. Pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles jie paprastai turi būti pateikiami kartu su ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį bei rengiantis teisminiam nagrinėjimui ir tik išimtiniais atvejais – nagrinėjant bylą teisme.

2
3) Šeimos bylose draudžiama priimti sprendimas už akių. Už neatvykimą į teismo posėdį ši procesinė priemonė netaikoma, tačiau šiose bylose galima skelbti atsakovo paiešką arba priverstinai atvesdinti į teismo posėdį (LR CPK 132 str., 384 str. 2 d., 388 str. 3 d.). 4) viešumo principo išimtys. Ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu šito prašo bent viena šalis (LR CPK 379 str.). Tokiu būdu siekiama apsaugoti šeimos gyvenimo, nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių gyvenimo privatumą. 5) užtikrinama galimybė vaikui teisme išdėstyti savo nuomonę. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (LR CPK 380 str. 1 d.). Vaikas nuomonę gali išreikšti žodžiu, raštu arba kitais savo pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas dėl sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas (LR CPK 380 str. 2 d.). 6) pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui galima tik parengiamojo posėdžio būdu, nes šeimos bylose teismas paprastai privalo imtis priemonių, kad šalys susitaikytų (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.), o pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu – tik išimtiniais atvejais. 7) Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdžiui, tėvų valdžios ribojimo (LR CK 3.184 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (LR CK 3.178 str.) ir kitose bylose. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teismo įtraukiama dalyvauti procese arba įsitraukia į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą byloje, siekdama įvykdyti jai pavestas funkcijas ginant vaikų interesus (LR CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija į procesą savo iniciatyva neįsitraukia, visais atvejais ją turi įtraukti teismas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi pateikti teismui išvadą dėl ginčo. Vaiko teisių apsaugos institucijos yra rajonų (miestų) savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kai vaiko teisių apsaugos tarnyba dalyvauja procese kaip valstybės valdymo institucija pagal CPK LR 49 straipsnio antrąją dalį išvadai pateikti, ji į bylą negali būti įtraukiama kaip tretysis ar suinteresuotas asmuo. Tačiau vaiko teisių apsaugos tarnyba gali būti ieškovu, kai pareiškia ieškinį vaiko interesais. 23.2. Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) Santuokos nutraukimo bylos gali būti nagrinėjamos ginčo (ieškinio) teisena arba ypatingąja teisena. LR CK 3.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisena. Tačiau prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (LR CK 3.55 str.) nagrinėjama ypatingąja teisena (LR CPK 381 str. 4 d.). Toliau nagrinėsime santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylų nagrinėjimą pagal LR CPK XIX skyriaus II skirsnio taisykles. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ginčo teisena. Be to, ginčo teisena santuoka nutraukiama ir kai ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti grindžiamas viena iš šių aplinkybių: 1) santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio, t. y. atsakovo, kaltės; 2) dėl to yra kalti abu sutuoktiniai (LR CK 1.8, 1.9 str., 3.1 str. 2 d., 3.3 str., 3.4 str. 1-2 d., 3.13, 3.60-3.61 str.), tačiau atsakovas gali atsikirsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Teismu sprendimu gali nustatyti, kad dėl santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių arba abu sutuoktiniai. Bylos dėl santuokos nutraukimo teismingos apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas ir apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 381 str. 1 d.). Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą (LR CPK 381 str. 2 d.). Šių bylų, turinčių tarptautinį elementą, jurisdikcija gali būti nustatoma dvišalėse ir daugiašalėse tarptautinėse sutartyse. Europos Sąjungos valstybėse santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylų jurisdikciją nustato Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamento (EB) Nr. 1347/2000 2-8 straipsniai. Ieškinį dėl santuokos negaliojimo gali pareikšti asmenys, nurodyti LR CK 3.38-3.40 straipsniuose. LR CPK 382 straipsnis nustato, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta; 2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją); 3) jeigu sutuoktiniai turi vaikų, - duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas nustatyti jų gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatyti tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui pateikiamas toks susitarimas; 4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi, taip pat reikalavimas priteisti sutuoktiniui išlaikymą arba nuoroda, kad išlaikymo nereikalaujama arba šis nustatytas šalių susitarimu; 5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (LR CK 3.126 str.); 6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas LR CK 3.60 straipsnyje nurodytu pagrindu; 7) prašymas dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką; 8) pridedamų prie ieškinio dokumentų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, šalių gaunamų pajamų pažymos, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybės pateikti šiuos dokumentus. Ieškinyje privaloma nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, taip pat dėl kurio sutuoktinio (ar abiejų) kaltės iširo santuoka, ieškovas pateikdamas ieškinį gali nurodyti, kad jis yra kaltas dėl šeimos iširimo. Nagrinėdamas bylą teismas privalo nustatyti, dėl kurio sutuoktinio (ar abiejų) kaltės iširo santuoka. Svarbus yra ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, todėl ieškovas privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus įrodymus, patvirtinančius jo priklausymą abiem sutuoktiniams, jo įsigijimo teisėtumą ir jo vertę (Nekilnojamojo turto registro ar kitokių viešų registrų išduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus, patvirtinančius turto įsigijimo teisėtumą, ir t. t.). Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) ir suformuluoti reikalavimą jį padalyti yra ieškovo. Jeigu ieškinyje apskritai nėra duomenų apie bendrą sutuoktinių turtą (arba kad jo neturima) ar jis nurodomas, bet nereikalaujama jo padalyti, pripažintina, kad ieškovas neįvykdė LR CK 3.59 ir 3.62 straipsnių bei LR CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis LR CPK 115

3
straipsnio antrąja dalimi, turi nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas taip pat turi nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti, jeigu iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tas turtas nėra nurodytas pareiškime kaip bendras sutuoktinių turtas. Pagal LR CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos kainomis. Sutuoktiniams nesutarus dėl turto vertės ar sutuoktinių nurodytą turto vertę ginčijant jų kreditoriams, turto vertei nustatyti gali būti skiriama ekspertizė. Jeigu yra teismo tvarka dalijamas esant susituokus įgytas turtas, kreditoriai turi teisę įsitraukti į bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, todėl ieškovas turi juos informuoti apie bylos iškėlimą. Kai sutuoktiniai yra pasidaliję turtą notarine tvarka ar teismo sprendimu, kreditoriai apie bylą nėra informuojami. Teismas privalo kontroliuoti ieškinio turinį, tačiau neprivalo pats aiškintis, ar sutuoktiniai turi kreditorių. Tačiau teismas privalo išsiaiškinti, ar sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, pripažintinų sutuoktinių kreditoriais. [1] Jeigu pareiškime nutraukti santuoką nėra jokių nuorodų dėl sutuoktinių kreditorių, teismas turėtų nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareikalauti, kad pareiškime būtų nurodyta, ar sutuoktiniai turi kreditorių, o jeigu taip – duomenys apie juos. Įstatymas nustato draudimą santuokos nutraukimo bylose kelti reikalavimus, nenurodytus LR CPK 385 straipsnio pirmojoje dalyje. Ieškinyje dėl santuokos pripažinimo negaliojančia turi būti nurodyta, kokiu pagrindu prašoma pripažinti santuoką negaliojančia ir kokios santuokos sudarymo sąlygos buvo pažeistos. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, gyvenimo skyrium nustatymo apmokestinamas žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. – vienas šimtas litų) Kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie yra išvestiniai ir neatsiejamai susiję su minėtais reikalavimais, pavyzdžiui, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, sutuoktinių pavardes nutraukus santuoką, atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau turtiniai reikalavimai (pvz., padalinti sutuoktinių turtą) yra atskirai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai išlaikymo priteisimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tačiau pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, patenkinus ieškinį (visiškai ar iš dalies), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva (LR CPK 144 str. 1-2 d.) gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Teismas santuokos pripažinimo negaliojančia byloje siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus gali įpareigoti esant galimybei sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus išnagrinėta jų santuokos pripažinimo negaliojančia byla (LR CK 3.43 str. 1 d.). Šeimos bylose negalima priimti sprendimo už akių, todėl be LR CK 246 straipsnyje nurodytų šalių neatvykimo į teismo posėdį padarinių, gali būti taikomi ir LR CPK 384 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti specialūs šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniai. Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, o kai tai padaro atsakovas, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Tačiau atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir apie tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti atvesdinamas (LR CPK 384 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į asmeninį šeimos santykių pobūdį, gali pripažinti būtinu asmeninį šalies dalyvavimą teismo posėdyje, nes tam tikrų klausimų (galimybės susitaikyti, nustatyti sutuoktinių kaltę, vaiko gyvenamąją vietą ir pan.) negalima spręsti be pačios šalies paaiškinimų. [2] Teismas rengdamasis teisminiam nagrinėjimui privalo paskirti parengiamąjį teismo posėdį (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.). Į parengiamąjį teismo posėdį teismas turėtų išsikviesti sutuoktinius ir išsiaiškinti, ar dar yra galimybių išsaugoti šeimą. Teismas vieno sutuoktinio, abiejų sutuoktinių ar savo iniciatyva gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 384 str. 3 d.). Tokiu atveju byla sustabdoma (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 163 str. 9 p.). Bylos nagrinėjimas atnaujinamas praėjus nustatytam terminui bent vieno iš sutuoktinių prašymu. Įstatymas nedraudžia esant svarbių priežasčių prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui, ir teismas, nustatęs, kad yra svarbių priežasčių, atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas pats savo iniciatyva, net ir pasibaigus susitaikymo terminui, negali atnaujinti bylos nagrinėjimo, o jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinis nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (LR CK 3.54 str. 3 d., LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Tokia teismo nutartis neatima iš sutuoktinių galimybės pakartotinai pateikti prašymą nutraukti santuoką (LR CPK 297 str.). Sutuoktiniams susitaikius, pripažįstama, kad ieškovas atsisakė ieškinio, ir byla yra nutraukiama (LR CPK 293 str. 4 p.), tačiau tokia nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Įstatymas nustato, kad terminas susitaikyti gali būti neskiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. Ši nuostata taikoma ir sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose. Sutuoktinis, kuriam iškelta santuokos nutraukimo byla, turi teisę pareikšti priešinį reikalavimą nustatyti gyvenimą skyrium (LR CK 3.74 str. 2 d.). Teismas nutraukia santuoką, kai konstatuoja, kad bendras sutuoktinių gyvenimas yra negalimas ir nėra galimybių išsaugoti šeimą (LR CPK 384 str. 6 d.). Santuokos nutraukimo priežastys gali būti labai įvairios. Įstatyme nustatytos ir kaltės prezumpcijos: sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau nei vienus metus visiškai nesirūpina ja (LR CK 3.60 str. 3 d.). Įrodžius nors vieną iš šių faktų pripažįstama, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, todėl atsakovas gali įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų nebuvo, o jeigu ir buvo, tai tos aplinkybės yra ginčytinos, arba įrodyti ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo.[3]LR CK 3.49 straipsnio 2 dalis suteikia ištuokos teisę, todėl teismas, nustatęs, kad sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nėra galimybės jį atnaujinti (LR CK 3.53 str. 1-2 d.), turi nutraukti santuoką.[4] LR CPK 384 straipsnio 7 dalis nustato, kad mirus vienai iš ginčo šalių, teismas bylą nutraukia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 22 d. konsultacijoje teigiama, kad santuokos pasibaigimas reiškia, jog baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, pareiga išlaikyti ir kita (LR CK 3.100 ir kiti straipsniai. Mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldima LR CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pasitraukusio iš bylos

4
mirusio sutuoktinio teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina. Kai mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalis, neleidžiama perimti teisių, bylą būtina nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 7 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.), t. y. ji gali būti nutraukta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, nes teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. [5] Teismas santuoką pripažįsta negaliojančia, kai nustato nors vieną iš santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų, nurodytų LR CK 3.37 straipsnio 1 dalyje. Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti vieno sutuoktinio išlaikymą ir padalinti turtą. Teismas dėl reikalavimo išlaikyti vaikus nusprendžia vadovaudamasis LR CK 3.192-3.200 straipsnių nuostatomis, o išlaikymo formą ir dydį nustato pagal LR CK 3.196 straipsnio taisykles (periodinė išmoka, konkreti suma ar tam tikro turto vaikui priteisimas). Kai tėvai prieš pateikiant ieškinį ar jau nagrinėjant bylą susitaria dėl vaikų materialinio išlaikymo (LR CK 3.193 str. 2 d.), rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstomas išlaikymo susitarimo turinys. Teismas dalydamas sutuoktinių turtą turi nurodyti viso dalytino turto (pripažinto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe) sudėtį, vertę, konkrečiai kiekvienam sutuoktiniui priteisiamą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą, pinigines lėšas. Teismo sprendimas padalyti konkretų bendrą sutuoktinių turtą reiškia, kad konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.[6]Kai turtas yra padalytas notarine tvarka ar teismo sprendimu, tai tik pažymima teismo sprendime. Nagrinėjant bylą šalys gali susitarti dėl turto padalijimo. Tada sutarties turinys perkeliamas į rezoliucinę teismo sprendimo dalį. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal LR CK 3.72 straipsnio nuostatas. LR CK 3.61 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokiu atveju teismas turi nustatyti, dėl kurio sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės santuoka iširo, nes atsižvelgdamas į tai įstatymas nustato skirtingus santuokos nutraukimo teisinius padarinius (LR CK 3.70 ir kiti straipsniai). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo ir atsakovo pareikštų reikalavimų (LR CPK 265 str. 2 d.), todėl reikalaujant nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (-ių) kaltės rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta, dėl kurio (ar abiejų sutuoktinių) kaltės santuoka nutraukiama. Atkreiptinas dėmesys, kad ateityje negali būti keičiamas tik pats sprendimas nutraukti santuoką – jis yra galutinis ir turi res judicata galią, taip pat negali būti keičiama sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, tačiau pasikeitus aplinkybėms gali būti keičiama sutuoktinių sudarytos sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams skyrimo. Pavyzdžiui, tokios aplinkybės gali būti materialinės buvusių sutuoktinių padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, gyvenimo sąlygų pasikeitimas, nepilnamečių vaikų interesai ir kita. Santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės atsiranda LR CK 3.70 straipsnyje nurodytų santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinio prašymu teismas gali priteisti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turtinę ir neturtinę žalą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.).
[7]

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti ją negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (LR CPK 385 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra kilęs klausimas dėl bažnytinės santuokos nutraukimo, kai bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtąją dalį valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją. Įstatymas, LR CK 3.24 straipsnio antroji dalis, įtvirtindamas šią konstitucinę nuostatą, teigia, kad bažnyčios (konfesijų) nurodyta tvarka sudaryta santuoka, įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje LR CK 3.304 straipsnyje nustatyta tvarka, sukelia tokių pačių teisinių padarinių kaip ir santuoka, sudaryta civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. išvardytų LR CK trečiojoje knygoje – asmenys tampa sutuoktiniai, įgyja sutuoktinių asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1 d.). Todėl bažnytinę santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje prašymas dėl civilinių teisinių padarinių – santuokos pabaigos, turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir kita (LR CK 3.49 str. 2 d., 3.59 str.) – nagrinėtinas teisme (LR CPK 22 str. 1 d., 381 str.). Bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama. Bažnytinės santuokos pabaigos klausimus sprendžia atitinkamos bažnyčios institucijos (Konstitucijos 43 str. 4 d.).[8] LR CK 3.53 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sprendimą nutraukti santuoką priima teismas, todėl valstybės pripažintos bažnytinės santuokos nutraukimo klausimas yra nagrinėtinas teisme, tačiau tokios santuokos nagrinėjimas teisme nereiškia, kad baigiasi bažnytinė santuoka, nes jos pasibaigimą reglamentuoja atitinkamos bažnyčios ir religinės organizacijos bažnytinė (kanonų ir kt.) teisė. Bet jeigu bažnytinė santuoka nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įtraukta į apskaitą, teisme pareiškimas nutraukti santuoką nenagrinėtinas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).[9] Prašymai nustatyti sutuoktinių gyvenimą skyrium (separaciją) nagrinėjami LR CPK XIX skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į LR CK 3.73-3.80 straipsniuose nurodytus ypatumus. Sutuoktinių gyvenimo skyrium byla nagrinėjama ieškinio teisena (LR CK 3.75 str. 2 d.). Tačiau jeigu abu sutuoktiniai sutaria dėl gyvenimo skyrium ir sudaro gyvenimo skyrium teisinių padarinių sutartį, jų bendras prašymas patvirtinti gyvenimą skyrium nagrinėjamas taikant analogiją ypatingąja teisena (LR CPK 3 str. 5 d., 538-541 str.).[10] Teismas privalo imtis priemonių sutaikyti sutuoktinius (LR CK 3.75 str. 2 d.), taip pat taiko laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 3.65 str., 3.75 str. 3 d.). LR CK 3.76 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudarę gyvenimo skyrium teisinių padarinių sutartį, teismas ją patvirtina, jeigu ji neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui iš esmės pasikeičia aplinkybės, reikšmingos sprendžiant sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad teismas apsvarstytų ankstesnį sprendimą ir, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, LR CK 3.76 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus klausimus išspręstų kitaip (LR CK 3.76 str. 5 d.). Teismas, priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti sutuoktinių sudarytoje sutartyje, ir nustatydamas jo dydį privalo atsižvelgti į

5
santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.78 str. 1-2 d.). Priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie neišspręsti sutuoktinių vedybų sutartyje (LR CK 3.77 str. 3 d.). Nagrinėjant tokias bylas, kai sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ir pateikti išvadą, ar sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus nebus pažeistos vaikų teisės (LR CK 3.80 str.). Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas patvirtinti gyvenimo skyrium pabaigą ir panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas patvirtinti gyvenimą skyrium (LR CK 3.79 str. 1 d.). Ar gali būti atnaujinamas procesas santuokos nutraukimo byloje? LR CPK 366 straipsnio trečioji dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena šalis įsiteisėjus sprendimui sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį – užtikrinti monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principo (LR CK 3.3 str. 1 d.) įgyvendinimą ir tokiuose santykiuose išvengti poligamijos, t. y. sutuoktinių arba partnerių daugeto, darytina išvada, kad LR CPK 366 straipsnio 3 dalis draudžia atnaujinti procesą ne apskritai santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos nutraukimo klausimu, taigi būtent dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra nutraukta, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką arba įregistravęs partnerystę. Todėl manoma, kad suinteresuotiems asmenims nedraudžiama, kai yra LR CPK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylose dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria buvo padalytas sutuoktinių esant susituokus įgytas turtas.[11] 23.3. Tėvystės (motinystės) nustatymas Tėvystę gali nustatyti teismas, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta (LR CK 3.146 str. 1 d.). Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę galima nustatyti tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (LR CK 3.146 str. 2 d.). Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu jis yra susilaukęs palikuonių. LR CPK 387 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti asmenys, nurodyti LR CK 3.147 straipsnyje. Teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo turi vyras, laikantis save vaiko tėvu. Tai galima padaryti tik kai vaikas gimė nesusituokusiai motinai, gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą ir vaiko motina atsisako paduoti kartu su juo civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės pripažinimo pareiškimą arba yra nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys. Tokiu atveju ieškinyje, vyras, laikantis save vaiko tėvu, yra ieškovas, o vaikas ir vaiko motina yra atsakovai. Vaikas kaip atsakovas nurodomas neatsižvelgiant į tai, jis yra nepilnametis ar sulaukęs pilnametystės. Nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą yra jo motina. Vaikas nuo keturiolikos metų amžiaus dalyvauja nagrinėjant bylą ir turi pareikšti savo nuomonę dėl tėvystės nustatymo. Nepilnametis, laikantis save vaiko tėvu, jeigu nėra sudaręs santuokos ar pripažintas veiksniu, negali savarankiškai pareikšti ieškinio. Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pateikdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (LR CK 3.147 str. 2 d.). Vaikas turi būti gimęs nesusituokusiai motinai arba tėvo duomenys vaiko gimimo įraše turi būti nuginčyti. Vyro mirties atveju tėvystė nustatoma tik teismo tvarka, nesvarbu, jis būdamas gyvas tėvystę ginčijo ar pripažino. Atsakovas byloje yra vyras, iš kurio siekiama nustatyti vaiko kilmę. Kai ieškinį pareiškia vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko motina ir vyras, laikomas vaiko tėvu, nurodomi kaip atsakovai. Kai ieškinį dėl tėvystės nustatymo pareiškia vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, tai jie ir vaikas ieškinyje, kaip procesiniame dokumente, nurodomi kaip ieškovai. Ieškinį pareiškiantys mirusio asmens palikuonys yra ieškovai, o mirusiojo vaiko motina ir vyras, laikomas tėvu, ieškinyje nurodomi kaip atsakovai. [1] Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 387 str. 3 d.). Be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas (LR CPK 387 str. 4 d.). Tėvystės nustatymo byloje ieškovas gali pareikšti ir reikalavimą skirti vaikui išlaikymą, nes šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu – nustatyti tėvystę. Šios kategorijos byloms būdingi tam tikri ypatumai, susiję su šalių dalyvavimu teismo posėdyje. Įstatymas nustato, kad jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Tačiau teismas vaiko interesais gali nuspręsti bylą nagrinėti iš esmės, nes šito reikalauja vaiko teisių ir interesų apsauga, tai tiesiogiai susiję su vaiko teise žinoti savo tėvus (LR CK 3.161 str.). Įstatyme nustatytas būtinas atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje. Teismas išimtiniais atvejais turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimą ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 str. 2 d.). Todėl teismas siekdamas užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje gali pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir paskelbti jo paiešką per policiją (LR CPK 132 str.). Atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos teismo sprendimo priėmimui, kai byloje yra atlikta medicinos ekspertizė ir surinkti kiti bylai reikšmingi įrodymai – tokiu atveju byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Be to, atsakovui, kuris gavęs šaukimą be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti policijos atvesdintas į teismą (LR CPK 388 str. 5 d.). Tai vienas iš išimtinių atvejų, nurodytų įstatyme, kai atsakovas remiantis teismo nutartimi gali būti priverstinai atvesdintas į teismo posėdį. Vienas iš pagrindinių įrodinėjimo proceso ypatumų yra tai, kad įstatymas nurodo, jog tėvystės nustatymo pagrindas yra eksperto išvada (LR CK 3.148 str. 1 d., 389 str.). Tėvystės nustatymo byloje teismo medicinos ekspertizės išvada yra didesnę įrodomąją galią turintis, t. y. prima facie, įrodymas. Ekspertizės išvada yra patikimiausias įrodymas nustatant vaiko kilmę iš tėvo, nes ji patvirtina arba paneigia, kad vaikas biologiniu atžvilgiu buvo pradėtas konkretaus vyro. Paprastai tėvystės nustatymo ekspertizei atlikti naudojamas DNR tyrimas. Prima facie įrodymu laikytini tik teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizės duomenys, nes jie atsižvelgiant į patikimumą gali būti pakankamas įrodymas nesant kitų tėvystės įrodymų. Šalių iniciatyva atliktos ekspertizės išvada laikytina rašytiniu įrodymu.[2]Biologinė ekspertizė tiriant DNR gali beveik šimto procentų tikslumu atsakyti, ar atsakovas yra vaiko tėvas. Tik kai šalys atsisako ekspertizės, tėvystės nustatymo pagrindas gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas prieš vaikui gimstant, bendras vaiko auklėjimas ar

Speciali ieškinio senaties skaičiavimo taisyklė yra nustatyta nepilnamečiams ir neveiksniems asmenims (LR CK 3. vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvo. Tokie faktai gali būti dar prieš vaikui gimstant vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas viename būste.. Tėvystės (motinystės) ginčijimas Gimimo įrašo duomenis apie vaiko motiną ar tėvą galima ginčyti tik teismo tvarka (LR CK 3.). jeigu miršta vaikas. įrašytų remiantis teismo sprendimu (LR CK 3. 1 p. papildymo. asmuo. Pagal LR CPK 394 straipsnį ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys. laiškai. nes teismas turi ištirti visas aplinkybes. Panaikinus tokį sprendimą tėvystės (motinystės) ginčijimo byla iš naujo negali būti keliama. atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ieškinys dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 395 str.). bendros nuotraukos. ištaisymo ar anuliavimo bylų nagrinėjimo tvarka. Ginčyti tėvystę (motinystę) teismo tvarka galima tik kai vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvus nurodyti laikantis įstatymo nustatytų taisyklių arba kai jie privalėjo būti įrašyti kaip vaiko tėvai. 1 p. susijusias su gimimo įrašais. įrodymai. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai.149 str. kuris nėra nurodytas LR CK 3. keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai.. y. LR CPK 397 straipsnis sako. Duomenys apie vaiko motiną ir tėvą iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą nustatyti motinystę ir tėvystę. pateiktą asmens. 138 str. jei jis neturi palikuonių (LR CPK 390 str. teismas gavęs vaiko gimimo liudijimą nutraukia bylą (LR CPK 390 str. ar nepilnametis. ji turi būti nutraukta (LR CPK 293 str. arba paaiškėjo aplinkybės. 2 d. leidžiančios teigti. negali pareikšti ieškinio teisme.152 straipsnyje. Nagrinėjant tėvystės (motinystės) ginčijimo bylas. pareiškimai dėl civilinės būklės akto ištaisymo nagrinėjami ypatingąja teisena LR CPK XXXII skyriuje nustatyta civilinės būklės aktų registravimo. esančius vaiko gimimo įraše. 2 d. padavęs ieškinį. Vaiko teisių apsaugos institucija byloje pateikia išvadą dėl vaiko teisių augti ir tobulėti tinkamomis sąlygomis (LR CPK 49 str. pakeitimo. Reikalavimas nurodyti ieškinyje sužinojimo apie ginčijamus duomenis ar aplinkybių paaiškėjimo laiką yra siejamas su LR CK 3. atitinkamai pakeisdama vaiko gimimo įrašo duomenis (LR CPK 392 str.152 str. miršta spėjamas vaiko tėvas. sulaukęs pilnametystės.). jeigu šis byloje buvo pareikštas. o vaiką – atsakovo vaiku.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir sudaroma galimybė atsakovui nustatyti vaiko kilmę paduodant tėvystės pripažinimo pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai.). tėvystės nuginčijimo.148 str.[4] Byla taip pat nutraukiama. Tačiau jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta. Tokiu atveju gali būti naudojamos visos įrodinėjimo priemonės. 1 d. jeigu asmuo yra įrašytas kaip vaiko tėvas. laikantis save vaiko tėvu. o ne viena iš jų. Ieškinį dėl vyro. 2 d. esančius vaiko gimimo liudijime. 1 d. Civilinės būklės aktus esant pakankamam pagrindui ištaiso civilinės metrikacijos įstaigos Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (LR CK 3. 2 d. t. Tokį ieškinį. kad vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. įrodymai. 1 p. kad vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. Šios kategorijos bylos negali baigtis taikos sutartimi. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą papildyti. parama vienas kitam.313 str. Teisę atsisakyti ekspertizės turi abi šalys. Tad teismas turi išsiaiškinti vengimo atlikti ekspertizę priežastis ir tik tada tai laikyti tėvystės įrodymu.[3] Įrodymai. Galimi atvejai. pavyzdžiui. kai įsitikina. nurodyti LR CK 3.). Tačiau tėvystės (motinystės) nuginčijimas turi būti skiriamas nuo neteisingų vaiko gimimo įrašų duomenų ištaisymo. kad teismas. 2 p. ieškinyje turi būti nurodyta. t.).). arba kada paaiškėjo aplinkybės. o vaikas – ieškovo vaiku.). vaiko gimimo įraše nurodytas kaip vaiko motina ar tėvas. Asmenys. teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. nepasibaigus ieškinio senačiai. neturi teisės kreiptis į teismą.). atsakovo pareikštą ekspertizės atsisakymą gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3. vaiko lankymas ir panašiai. Teismas taip pat nusprendžia dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. Kai atsakovas kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigą su tėvystės pripažinimo pareiškimu ir ši įregistruoja atsakovą kaip vaiko tėvą. nepilnamečio vyro. arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (LR CPK 392 str. tačiau byloje turi būti pateikta kitų įrodymų. asmuo. Jeigu byla buvo iškelta. kuri saugo ir gina vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų nuginčijus tėvystę (motinystę). patvirtinantys šeimos santykių egzistavimą dar vaikui ne tik negimus. leidžiančios teigti. 2 d. vaiko gimimo įraše nenurodytas kaip motina ar tėvas.).). nenurodyti įstatyme. todėl ieškovas ieškinyje turi tiksliai nurodyti konkrečią dieną. Jeigu vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs. nes asmuo. kad atsakovas pripažino tėvystę. Kai ieškinį paduoda asmuo. kad spėjamas vaiko tėvas yra biologinis jo tėvas. t. 1 d. įgijęs visišką veiksnumą. kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo. Negalima ginčyti vaiko gimimo įraše nurodytų tėvų ar vieno iš jų duomenų. bendras turtas. leidžiančios teigti.). y.). kuris yra miręs. Motinystės nustatymui taikomos LR CPK 387-392 straipsnių nuostatos su atitinkamais pakeitimais. Teismas priima sprendimą tenkinti ieškinį. Tokiu atveju teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu. pagal kurią ieškovas buvo įrašytas kaip vaiko tėvas (motina). LR CPK 389 str. vaikas. įrašų atkūrimo.). 2 d. dėl kurio tėvystės nustatymo buvo pradėta byla. Teismas priima sprendimą nuginčyti tėvystę tik kai yra nustatyti LR CK . y. ir kita.6 išlaikymas. ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui (Civilinės metrikacijos taisyklių 121 p. ieškinį gali pateikti jų globėjai ar rūpintojai. kai sužinojo apie ginčijamus duomenis. Jeigu tai nėra nurodyta ieškinio pareiškime. gali būti. kai atsakovas atsisako ekspertizės teismo posėdyje ar tai nurodo paruošiamajame dokumente. taip pat paskyrus ekspertizę be svarbių priežasčių neatvyksta į ekspertizės įstaigą ar kitaip jos vengia. kai paaiškėja aplinkybės. teismas toliau ypatingąja teisena nagrinėja tėvystės fakto nustatymo bylą (LR CPK 391 str. t.). Šalims susitarus dėl vaiko kilmės iš tėvo ginčo nebelieka. kad duomenys neatitinka tikrovės. teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą ypatingąja teisena dėl tėvystės fakto nustatymo (LR CPK 392 str. kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis. rašyti tiek prieš vaikui gimstant. ieškovas pripažįstamas vaiko tėvu. įregistravusiai vaiko gimimą. patvirtinančių atsakovo tėvystę. 50 str. bet ir moteriai dar netapus nėščiai. kurie patvirtina.4.151 straipsnyje. Teismas. rengdamasis bylą nagrinėti teisme. savo iniciatyva privalo išreikalauti iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą. kad asmuo pripažino save vaiko tėvu. 2 d.149 str. Jeigu kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti tėvystės nustatymo byla.152 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta vienų metų ieškinio senatimi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. nurodytos LR CPK 177 straipsnyje. tėvai ar globėjai (rūpintojai). kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą. privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Be bendrųjų reikalavimų. 23. nustatytai LR CK 3..151 straipsnyje.). 2 d. gali pareikšti jo įpėdiniai. tiek jam gimus. y. teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Ieškinio senatis tėvystės nuginčijimo bylose skaičiuotina nuo tada. bet laikantis save vaiko motina ar tėvu. 2 d. teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str.

2. nenustatoma objektyvių aplinkybių. Vaikų globos (rūpybos) įstaiga nurodoma. kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. 3. jog padėtis gali pasikeisti (LR CK 3. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė. teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Šiose bylose paprastai taikomos LR CK 3. taip pat duomenys apie asmenis. Tėvų valdžios ribojimas Išskiriamos dvi tėvų valdžios ribojimo rūšys: 1) vaikų ir tėvų atskyrimas. y. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta vaiko gimimo įrašo data.). peržengti pareikštų reikalavimų ribas ar taikyti alternatyvius vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdus. t. Riboti tėvų valdžią kitais nei įstatyme nurodytais atvejais negalima. Taip pat atsižvelgdamas į vaiko interesus. Jeigu vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo ieškovo įtraukta į bylą kaip proceso dalyvė.[1] Kai ieškinys tenkinamas. 4 d. patvirtinančius ar paneigiančius ieškinyje (prašyme) nurodytas aplinkybes.65 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos apsaugos priemonės – uždrausti vienam iš tėvų matytis su vaikais ir kitos. Ieškinyje. kai kartu egzistuoja dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku. atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. kurių tėvystę (motinystę) reikia išregistruoti. kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3. 4) daro žalingą įtaką vaikams amoraliu elgesiu. kai priimamas sprendimas riboti abiejų tėvų valdžią. y.). turi būti nurodytas tėvų valdžios ribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas. nes asmuo. Nenustatęs pagrindo riboti tėvų valdžią.). Šios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis. teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 1 d. ir įvertinti jų pobūdį.). y. ji turi būti nutraukta (LR CPK 293 str. t.182 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. teismas nusprendžia. rengdamasis nagrinėti bylą. ieškinys.). 1 d. y. kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais pagrindais. jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. nenurodyti įstatyme. padavęs ieškinį. nes ginami vaiko interesai (LR CPK 144 str. išreikalauja iš atitinkamų institucijų duomenis. prašymą atskirti vaiką ir tėvus gali paduoti vaiko tėvai. Tėvų valdžios ribojimo bylose teismui suteikta teisė ieškinį patenkinti kitu nei ieškinyje nurodytu pagrindu.).).150 str. taikoma. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus.181 straipsnio 5 dalį. nurodyti LR CK 3. 1 p.180 str. neturi teisės kreiptis į teismą. dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas (LR CPK 405 str. keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. y. taip pat laikinai ar neterminuotai riboti tėvų valdžią gali paduoti asmenys. teismas savo iniciatyva įtraukia ją. kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia. tėvystė gali būti nuginčyta vaikui gimus susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos. negali pareikšti ieškinio teisme. prokuroras. nes vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms.150 str.). 2) laikinas ir neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. kurių valdžią siekiama apriboti. 3. 5) nesirūpina vaikais.7 3. steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) nėra pagrindo. 1 d.179-3.[2] 23. Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo). kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (LR CK 3. Vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę riboti tik LR CK trečiojoje knygoje nurodytais pagrindais.).179 str. Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas galimas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismo iniciatyva. pagal LR CK 3. Tie neturtinio pobūdžio reikalavimai. turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.180 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos.). arba motinystę ar tėvystę. t. 2 d. ji turi būti vertinama siejant su kitais įrodymais. t. Tėvų veiksmai neturi būti kalti. kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų. 2 d. Įstatymas nustato teismo pareigą . artimieji giminaičiai. pripažintą tėvystės pripažinimo pareiškimu. LR CK 3. Numatytos dvi tėvų valdžios ribojimo rūšys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia. kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios ribojimas. kad nevykdo pareigų vaikams. arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 401 str.180 str. be bendrųjų reikalavimų.). 3) žiauriai elgiasi su vaikais. teismas gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę. Asmenys. o ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios ribojimo gali paduoti vienas iš tėvų. remdamasis LR CK 3. vaiko artimieji giminaičiai.). teismas esant pagrindo turi steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą (LR CPK 407 str. kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę) (LR CPK 399 str. kai įrodoma. 2 d. Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (LR CK 3.182 straipsnyje. kuriuos priėmęs sprendimą riboti tėvų valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų teismas turi išspręsti tuo pačiu sprendimu – steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą. su kuriuo gyvena vaikas. atsižvelgdamas į ieškinio (prašymo) pagrindą. Kai tenkinamas vieno iš tėvų. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar vaiko globėjas (rūpintojas). [2] Teismas. o nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes.).) yra tarpusavyje susijusios. su kuriuo vaikas gyvena. o jeigu byla buvo iškelta.).). o būtent kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus. kad ji siekdama atlikti jai pavestas pareigas pateiktų byloje išvadą (LR CPK 49 str. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios ribojimo pagrindų taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. pateiktą asmens.). 2) reikia nuspręsti. Teismui ši išvada nėra privaloma. taikomas tėvų valdžios ribojimas. [1] Prašymą atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Rengdamasis nagrinėti bylą teismas.183 straipsnio antrąja dalimi. ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 401 str. 2d. taip pat tai patvirtinantys įrodymai. 4 d.[3] Šiose bylose teismas savo iniciatyva gali pakeisti ieškinio pagrindą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo bylą yra privalomas (LR CK 3. dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti.150 straipsnyje nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. 50 str. Ieškinio pareiškimas riboti tėvų valdžią apmokestinamas šimto litų žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. t. 2 p.. kur turi gyventi vaikas (LR CK 3. nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga. Jeigu tėvai kalti.).179 straipsnio 2 dalį. kai teismas padaro išvadą. ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 404 str. kuriomis grindžiamas reikalavimas atskirti vaiką nuo tėvų arba laikinai ar neterminuotai riboti tėvų valdžią. Nagrinėjant bylą turėtų būti skiriama teismo medicinos ekspertizė siekiant paneigti tėvystę (motinystę). Tokį ieškinį. Šios aplinkybės turi būti nurodytos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus pagrindus. 1 d. 1 p. galima nuginčyti tik įrodžius. įrašą padariusios civilinės metrikacijos įstaigos pavadinimas. kuriai vaikas bus perduotas patenkinus ieškinį (LR CPK 403 str. Šias bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. pateikiamomis LR CPK XIX skyriuje. Procesiniame dokumente nurodomos aplinkybės. 2 d. savo nesutikimą su ja teismas turi motyvuoti. 1 d.180 straipsnio 1 ir 2 dalis. kuris nėra nurodytas LR CK 3. 2 d.5. numeris.184 str.

ar ieškovas pasinaudojo privaloma ginčo ikiteisminio sprendimo tvarka. 1 d. LR CPK 411 straipsnio 2 dalis nustato. LR CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyta. Tėvų valdžios ribojimo panaikinimą ar tėvų valdžios ribojimo būdo pakeitimą reglamentuoja LR CK 3. ir į ją teismas atsižvelgia spręsdamas tėvų valdžios ribojimo klausimą (LR CK 3. Ar kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimui taikomi LR CPK nustatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai? Kolektyviniams darbo ginčams Darbo kodekso 71 straipsnis nustato specialųjį priklausomumą. kurie nebuvo pareikšti. 1 d. Jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai. kad yra pagrindo tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai riboti. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.). y. jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.183 str. Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams ribojama arba ieškinys atmetamas (LR CPK 406 str. teismas taip pat gali: a) savo iniciatyva rinkti įrodymus.).181 straipsnio 3 ir 4 dalys. spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. 1 d. kad ieškinys gali būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą. Įstatyme nurodytas tėvų valdžios ribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios ribojimo būdo pakeitimas nagrinėjamas ypatingąja teisena vadovaujantis LR CPK V dalies XXV ir XXXIX skyrių taisyklėmis. 1 d. d) nustatęs. Be CPK 159 straipsnio pirmojoje dalyje įvardytų teisių.) arba palieka jį nenagrinėtą (kai tai paaiškėja iškėlus civilinę bylą) ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti darbo ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. Darbo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodyti ginčai. Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose. teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis (LR CPK 406 str. todėl tuo pačiu sprendimu steigia vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR LR CK 3. t. tačiau jis visada turi atsižvelgti ir į tai. c) peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Ieškinio dalykas yra konkretus ieškovo materialusis teisinis reikalavimas. išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus LR CPK nurodytus ginčų atvejus.).6. tokiu atveju teismo sprendimu vaikas perduodamas valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai. t. Palyginus su šeimos bylomis įstatymas nedraudžia priimti sprendimą už akių. kokiu įstatyme nurodytu pagrindu yra ribojama tėvų valdžia.. Bylų. teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti į bylą antrąjį atsakovą. kurią baigta rengtis bylą nagrinėti teisme (LR CPK 413 str. Ginčą. Ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina). Jeigu ieškinį patenkinus vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai.).). nei prašyta.). vaiko globėjas (rūpintojas).). [4] 23. 2 d. 3 d. kylančių iš darbo teisinių santykių. darbo arbitražas arba trečiųjų teismas. t. 4 d. Kai tėvų valdžia ribojama terminuotai. LR CPK 410 straipsnio 2 dalis nustato. Iš esmės tai reiškia darbuotojo galimybę pateikti ieškinį ne tik pagal juridinio asmens buveinės. LR CPK 415 straipsnio 2 dalis nurodo.). Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti tiksliai įvardyta. kad darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų. kad kai kuriems darbo ginčams nėra taikomas reikalavimas iš pradžių pasinaudoti ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo procedūra.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai. kad teisminiam nagrinėjimui darbo bylose rengiamasi parengiamajame teismo posėdyje. Teismas. artimieji vaiko giminaičiai. Darbo ginčo sąvoka pateikiama Darbo kodekso 285 straipsnyje. kylantį iš valstybės tarnybos santykių. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena.8 išklausyti vaiką. kurios kyla iš darbo teisinių santykių. kuriam konkrečiai vaikui ir kurio konkrečiai iš tėvų ji ribojama. kuri ir įpareigojama pasirūpinti globėjo (rūpintojo) vaikui skyrimu. Teismas priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią privalo pasirūpinti. Tėvų valdžios ribojimo panaikinimo bylas nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas (LR CPK 409 str. 2 d. b) savo iniciatyva įtraukti į bylą antrą atsakovą. ar ta nuomonė atitinka vaiko interesus. Teismas trūkstamus įrodymus turėtų išreikalauti savo iniciatyva (LR CPK 415 str. kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. t. kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas (LR CK 3. 3 d. 3 d. kad jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija buvo pripažinusi esanti nekompetentinga spręsti ginčą. y. kad tenkinti pareikštą reikalavimą ieškovo nurodytu būdu nėra pagrindo. kurie tiesiogiai nagrinėjami teismuose. buvo ar turėjo būti dirbamas (alternatyvusis teismingumas). darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (kuris nagrinėjamas Darbo kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka).). kuriam asmeniui arba kuriai vaikų globos (rūpybos) institucijai vaikas perduodamas. Jeigu nagrinėjant tokią bylą paaiškėja. Globėjo (rūpintojo) skyrimo klausimas išsprendžiamas LR CPK XXX skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka. nagrinėja administraciniai teismai vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymu. Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai . vienas iš tėvų. tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.7. kuriais šalys nesiremia.182 str. o ne darbo ginčų komisijos sprendimas. 23. kituose norminiuose teisės aktuose. nustatytas terminas turi būti nurodytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.183 str. kad tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 414 str. kylančių iš darbo teisinių santykių. teismas perduoda bylą nagrinėti ginčo teisena. LR CPK 407 str. 4 d. Be to. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.). Teismas turi įspėti šalis apie savoteisę viršyti pareikštų reikalavimų ribas ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 414 str. galintį suformuluoti savo nuomonę. 3 p. 3 d. bylą nagrinėja tiesiogiai teismas. teismas atsisako priimti ieškinį (LR CPK 137 str. o prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai. kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami iš darbo teisinių santykių kylantys ginčai.182 str. ar jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją. kad vaikas net laikinai nebūtų paliktas be priežiūros ir apsaugos.). Darbo kodekso 302 straipsnio 3 dalyje nustatyta. taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų. patenkinti daugiau. 2 d. Rengtis bylą nagrinėti teisme turi būti baigta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (LR CPK 413 str.). nagrinėjimo ypatumai LR CPK XX taikomas tik toms byloms.). jeigu mano. juos nagrinėja tik taikinimo komisijos. bet ir pagal jo filialo buveinės vietą. y. kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos. – savo iniciatyva taikyti įstatymų nurodytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 418 str. nurodytai ieškinyje. nurodytiems ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. matydamas. privalo patikrinti. To paties straipsnio antrojoje dalyje sakoma.). kurioje darbas yra. rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodoma. y. jeigu ieškovo nurodytasis yra netinkamas (LR CPK 414 str. prokuroras (LR CK 3. Darbo byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos.

Jeigu turi būti ginamas savininko pažeistas valdymas. Pagal LR CK 4. Tuo tarpu pats valdymas. dokumentinio proceso atveju kalbama apie įprasto ginčo nagrinėjimą ginčo teisena. LR CPK 421 straipsnis nustato.35 str. kurios būtinos norint pasirinkti dokumentinį procesą (leistinumas). Jeigu tokių išimčių nėra. LR CPK nurodo keletą sąlygų. LR CK 4. Ieškinio dėl kilnojamojo arba nekilnojamojo daikto valdymo gynimo dalykas yra reikalavimas pašalinti pažeidimą ir atkurti iki jo buvusią faktinę būklę. skelbiamas teismo posėdis. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos. Ieškovas privalo pateikti teismui ieškinį. Valdymo pažeidimo sąvoka suformuluota materialiojoje teisėje. [1] Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Pakanka įrodyti paskutinį valdymo ir jo pažeidimo faktą. ir ypatingosios teisenos bei vykdymo proceso bruožų. Šiuo atveju kalbama apie valdymą kaip apie savarankišką daiktinę teisę. Todėl nekilnojamojo daikto valdytojas turi būti ginamas. kad LR CPK XXI skyriuje nustatytos tik bendrųjų taisyklių išimtys. tuo. nesvarbu. Apgindamas pažeistą valdymą teismas apibrėžia būsimo proceso šalis. Atsakovui pateikus prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo.23 straipsnio 2 dalyje sakoma. valdymas yra įregistruotas ar ne. jėga arba pavogtas. atitinkantį visus bendruosius jam keliamus reikalavimus. ar atitinkamą ieškinį bus atsisakyta tenkinti. kad įgytų nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties būdu. kuri iš esmės atsieta nuo tokių sąvokų kaip teisė į daiktą ir panašiai.). [1] Asmeniui siekiant apginti pažeistą valdymą užtenka įrodyti pačios faktinės būklės egzistavimą. Pateikiant teismui prašymą išduoti teismo įsakymą. y. 2) daikto aprašymas. nustato realų terminą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais. Jis priklauso nuo to. kol bus išspręstas teisės į jį klausimas. Tačiau neteisėtas valdymas nėra ginamas. Tai reiškia. Skirtingai nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros. paprastai bus reiškiamas vindikacinis arba negatorinis ieškinys. kad šalis. LR CK 4.). kad ginant valdymą buvo pažeista jo teisė į daiktą. kurie nelaikomi valdymo pažeidimais. nei jo geros valios (LR CPK 422 str. priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti. Norint pasinaudoti dokumentiniu procesu turi būti visos sąlygos: . kuriose nėra ko ginčyti materialiosios teisės atžvilgiu ir pats ginčas pasireiškia tik tuo. Skirtumą lemia skirtinga šių daiktų prigimtis. Tad valdymas yra apibrėžiamas kaip tam tikra faktinė būklė. kuris bus nagrinėjamas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo taisykles. 2 d.22 straipsnio 1 dalyje sakoma. jeigu pats ginčas atitinka kai kurias specialias sąlygas. t. taip pat teises į jį arba trukdant valdyti daiktą. Taigi materialiojoje teisėje galioja valdymo teisėtumo prezumpcija. kad rengtis teisminiam šios kategorijos bylų nagrinėjimui turi būti baigta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Dokumentinis procesas Dokumentinis procesas – tai viena iš supaprastinto proceso formų. manydamas. turi būti nurodoma: 1) įrodymai. 1 d.8.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų valdymas atsiranda įregistravus valdymą viešame registre. 1 d. nes ieškovas nėra valdytojas pagal LR CK ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus nuostatas? Valdymo įregistravimo faktas turi įtakos tik sprendžiant. kurios paskirtis yra užtikrinti greitesnį tam tikros rūšies ginčų nagrinėjimą. Buvęs atsakovas. be LR CPK 135 straipsnyje išvardytų duomenų . reikalavimas net neturi būti pagrįstas įrodymais – teismas visiškai nesigilina į šalių ginčo esmę. bus taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. kurią buvo baigtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme.9 Procesiniai daikto valdymo pažeidimo bylų nagrinėjimo ypatumai reglamentuojami LR CPK XXI skyriuje (419-423 str. tačiau jo nagrinėjimo specifiką lemia tai. kad valdymas – tai faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas (LR CPK 422 str. Teismo įsakymo procedūra iš esmės skirta nagrinėjimui visiškai aiškių bylų. praktiškai pripažindama savo prievolę. Ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. 3) registruotiniems daiktams – duomenys iš viešo registro. nevykdo jos. [2] Ieškinyje. Teismo įsakymo institutas iš esmės turi ir ginčo. nekinta ir nepriklauso nuo įregistravimo fakto.28 straipsnį kilnojamųjų daiktų valdymas atsiranda iš esmės nuo faktinio daikto užvaldymo. Atsakovas tokiame procese gali grįsti savo atsikirtimus valdymo neteisėtumu. Nustatomi tik tam tikri šio nagrinėjimo ypatumai. daiktas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis. Teismas. Jeigu dokumentinio proceso normos nereguliuoja kokio nors konkretaus procesinio veiksmo atlikimo tvarkos. Valdymo atsiradimo momentą reglamentuoja materialioji teisė. per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus (LR CPK 423 str. kad daikto valdymas laikomas teisėtu. patvirtinantys daikto valdymo faktą. o teismas nesiaiškina nei atsakovo teisės į daiktą. Valdymo gynimą reglamentuojančios normos yra specialiosios. o ne kaip apie nuosavybės teisės turinio sudedamąją dalį. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyti atvejai. Iš esmės valdymo gynimo tikslas yra laikinai nustatyti. taikomos bendrosios bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės.). kad visi ieškovo reikalavimai gali būti pagrįsti rašytiniais įrodymais. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar mėginant paimti daiktą ar jo dalį. jog daiktas iš jo buvo paimtas klasta. o dėl kilnojamojo daikto – vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklėmis (paprastai pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės vietą). CIVILINIO PROCESO TEISĖ 23. o pagal LR CK 4. kaip tam tikra faktinė būklė. kuriame yra pateikiami ir vertinami įrodymai. ar valdytojas valdė nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties terminą. sukeliančiais realų pavojų valdymui (LR CK 4. Tuo tarpu esant dokumentiniam procesui taip nėra – šios kategorijos bylose paprastai yra ginčas. pas ką liks daiktas. kol įrodoma priešingai. išskyrus LR CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis. turi teisę pareikšti atitinkamą ieškinį teisme. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas darant pažeidimą nėra įregistruotas.).

Ieškovui neprimokėjus žyminio mokesčio. dokumentinis procesas iš esmės baigiasi. [5] Teismas. kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (LR CPK 425 str. keliamus ieškinio turiniui (LR CPK 135 str. 4) atsakovo gyvenamoji vieta arba jo buveinė nėra užsienyje (LR CPK 424 str. 1 d. Neprimokėjus ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl šios priežasties jam negalima įteikti sprendimo.). ir 2) ar įvykdyti LR CPK 425 straipsnio reikalavimai. kad preliminaraus sprendimo likimas. o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles(LR CPK 424 str. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti. sujungiami keli savarankiški reikalavimai.).). 8 d. LR CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str. padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį.). Jeigu ne visi ieškovo reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. delikto. 3 d. Tad teismas šiame procese (tiksliau kalbant.). 2 d. Ieškinyje turi būti ir aiškus ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka. priklauso nuo to. Tokia nuostata egzistuoja todėl.10 1) dokumentinio proceso būdu gali būti nagrinėjami visi ieškovo piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties. būdingi pirmajam etapui. teismas. išlaikymo priteisimo ir kt. susiję su nekilnojamojo daikto nuomos sutartimis. Minėti procesiniai dokumentai atsakovui negali būti įteikiami nei viešo paskelbimo būdu. nes atsakovo prieštaravimas yra labai . Preliminarus sprendimas priimamas tik jeigu yra pagrindo tenkinti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus. LR CPK 425 straipsnio 3 dalyje nurodyta. Iš esmės visi dokumentinio proceso privalumai. vadovaudamasis LR CPK 138 straipsniu. Preliminarus sprendimas įsiteisėja. nei atsakovo. y. mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos. teismas nutartimi turi panaikinti preliminarų sprendimą ir nustatyti ieškovui terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti. principo pažeidimą. kaip ir dokumentinio proceso tąsa. byla perduodama nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nesant minėto pagrindo.). teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus.). Preliminarus sprendimas priimamas rašytinio proceso tvarka. jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti. Žyminį mokestį primokėjus byla perduodama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles. tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų. Ieškovui preliminaraus sprendimo nuorašas išsiunčiamas ne vėliau kaip per tris dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo. priima preliminarų sprendimą (LR CPK 428 str. garantuojantys greitą bylos išnagrinėjimą. 1 d. kad už ieškinį. Ieškovas savo reikalavimus šiuo atveju gali grįsti tik rašytiniais įrodymais – kitos įrodinėjimo priemonės neleidžiamos. 4 d. bet koks šio sprendimo vykdymas reikštų šalies teisės būti išklausytos. Preliminarus sprendimas negali būti skubiai vykdomas. kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. atsakovas pareiškia ar nepareiškia prieštaravimų. Ši sąlyga sudaro galimybes taikyti rašytinį procesą ir priimti preliminarų sprendimą nedalyvaujant teismo posėdyje ginčo šalims.). Visas dokumentinis procesas gali būti skirstomas į du etapus: 1) procesas iki preliminarus sprendimo ir 2) procesas priėmus preliminarų sprendimą. Jeigu ieškinyje. paduodamą dokumentinio proceso tvarka. 3) tinkamai surašytas ieškinys ir jame esantis ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka (LR CPK 425 str. 1 d. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo. taip pat reikalavimai priteisti kilnojamąjį daiktą. Dokumentinio proceso atsisakymą reglamentuoja LR CPK 426 straipsnis: ieškovas turi teisę atsisakyti dokumentinio proceso iki preliminarus sprendimo priėmimo. nes teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį (LR CPK 428 str. [4] Jeigu priėmus preliminarų teismo sprendimą paaiškėja. tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.). 2) dokumentinio proceso tvarka ieškinys gali būti nagrinėjamas tik jeigu visi jame nurodyti reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. nurodyti ir pridėti visi rašytiniai įrodymai. ne vėliau kaip kitą darbo dieną jo nuorašą kartu su ieškiniu ir jo priedų nuorašais išsiunčia atsakovui (LR CPK 429 str. LR CPK 428 straipsnio 8 dalis nustato.). 7 d.) ir reikalavimus. darbo santykių. pirminiu jo etapu – prieš pateikiant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo) gali tirti tik rašytinius įrodymus. ieškinio ir jo priedų nuorašų. kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. priėmęs preliminarų sprendimą. Kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio byloje nėra aiški. kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (LR CPK 424 str.). nustatęs. Žyminį mokestį primokėjus. kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena. [3] Teismas. jei atsakovas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų (LR CPK 428 str. nei kasacine tvarka. nekviečiant į teismo posėdį nei ieškovo. vertybinius popierius ar reikalavimai. ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.). nei kuratoriui. įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį. kad preliminarus sprendimo neskundžiamas nei apeliacine. teismas privalo patikrinti dvi grupes sąlygų: 1) ar nėra LR CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų pagrindų. Ieškinys dokumentinio proceso atveju pareiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (LR CPK 424 Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. nuomininko iškeldinimu (LR CPK 424 str. t. gali paskirti terminą trūkumams pašalinti.

9 d. Ten pat. Teismas. kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas. Pasirengimo bylai nagrinėti etapas pagal dokumentinio proceso taisykles yra trumpesnis nei bylą nagrinėjant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. nes mažiau procesinių dokumentų. 233. Laužikas E. P. bet ne pareiga. 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Teismų praktika. Prieštaravimus. Vokietijoje) ir vienpakopę (kai kreditoriaus prašymu iš karto yra išduodamas teismo įsakymas ir tik tada skolininkui siūloma pareikšti prieštaravimus. Ten pat.. Teismo posėdis turi būti skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos. 239.9.). 2. teismas rengiasi nagrinėti bylą tik raštu ir neprivalo priimti LR CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. prieštaravimams pateikti.). 23. pavyzdžiui. teismas atsisako priimti (LR CPK 430 str. t. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir teismui tai patvirtinančius dokumentus. Galima išskirti dvi teismo įsakymo išdavimo procedūros sistemas: dvipakopę (kai iš pradžių skolininkui siunčiamas atitinkamas pranešimas su pasiūlymu pateikti prieštaravimus.). priėmęs atsakovo prieštaravimus. prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. 2005. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Nekrošius V. [1] LR CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato. Gautą ieškovo atsiliepimą teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovui ir skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. 19. jame turi būti nurodyti nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvai ir įrodymai. ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia jų nuorašą ieškovui ir šis per keturiolika dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos turi teisę teismui pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (atsiliepimo nepateikimas nesuteikia atsakovui teisės reikalauti priimti sprendimą už akių (LR CPK 430 str.).. teismas byloje priima galutinį sprendimą. Teisminis nagrinėjimas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 234. 1 d. jeigu prieštaravimai nepareiškiami. gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. teismas taip pat skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atsakovo prieštaravimai gali būti grindžiami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str. delikto. kuris yra skaičiuojamas nuo sprendimo jam įteikimo dienos (sprendimas turėtų būti įteikiamas pagal LR CPK 124 str. 4 d. – Vilnius: Justitia. 3) preliminarų sprendimą pakeisti. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta. taip pat reikalavimas priteisti kilnojamąjį daiktą gali būti nagrinėjamas išduodant teismo įsakymą. 240. išlaikymo priteisimo ir kiti). kad bet kuris piniginis reikalavimas (atsirandantis iš sutarties. Ten pat. P. Teismo nutartis. Supaprastinimas pasiekiamas neskelbiant teismo posėdžio (procesas vyksta raštu) ir nenaudojant įprastos procesinių dokumentų įteikimo bei pateiktų reikalavimų pagrįstumo tikrinimo procedūros. kuriais tie motyvai grindžiami. Galutinis sprendimas turi atitikti LR CPK 270 straipsnio reikalavimus. pareiškiamus praleidus dvidešimties dienų terminą arba neatitinkančius nustatytų reikalavimų. tačiau ne mažesnis negu dešimt litų. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas prieštaravimams pateikti gali būti teismo atnaujinamas pagal LR CPK 78 straipsniu. nuo kurio priklauso atsakovo teisės būti išklausyto įgyvendinimas ir dokumentinio proceso tąsa. 2003. [6] Preliminariame sprendime teismas nustato atsakovui dvidešimties dienų terminą. Teismas šiuo atveju tikrina tik formalų pateikto pareiškimo aspektą.. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies. 430 str. 262. Išnagrinėjęs bylą. tiek kasacinį skundą. . P. P. Mikelėnas V. P. 5 d. byla nagrinėjama pagal dokumentinio proceso taisykles ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus. tokia sistema yra Austrijoje ir Lietuvoje). Ieškovas atsiliepime ne tik vertina atsakovo argumentus. darbo santykių. Byloje priimtas galutinis sprendimas įsiteisėja ir gali būti skundžiamas tiek paduodant apeliacinį. teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą (LR CPK 430 str. ir paskui. Prieštaravimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. y. t. Civilinio proceso teisė. tokia sistema galioja. ar jis atitinka įstatymo numatytus reikalavimus. išduodamas teismo įsakymas. 3 d. Atsakovui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus. išskyrus atvejus. dėl kurių šalys praktiškai nesiginčija. Ten pat. 238. kuria atsisakoma priimti pateiktus prieštaravimus. Nepateikus prieštaravimų preliminarus sprendimas įsiteisės ir juo remiantis bus išduotas vykdomasis raštas. bet ir savo reikalavimams pagrįsti gali pateikti naujų įrodymų ar motyvų. kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena. kai teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba baigėsi terminas atsiliepimui pateikti (LR CPK 430 str. Pateikti prieštaravimus yra atsakovo teisė. nes teismui nereikia dukart siųsti skolininkui procesinių dokumentų. Prieštaravimo forma turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas. Per nustatytą terminą negavęs ieškovo atsiliepimo. jeigu jis nesutinka su pareikštais reikalavimais. kuriais šis grindžia savo prieštaravimus. y. kad už pareiškimą išduoti teismo įsakymą mokamas žyminis mokestis.11 svarbus dokumentinio proceso elementas. lygus ketvirtadaliui tos sumos.). T. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka Teismo įsakymo institutu siekiama supaprastinti ir pagreitinti teismo procesą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas. P.). Vienpakopė teismo įsakymo išdavimo sistema yra kiek operatyvesnė. Pagal LR CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovui neužtenka pateikti tik formalaus prieštaravimo (skirtingai nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros). Nr.

Šiuo požiūriu LR CPK 433 straipsnis yra specialioji norma. 3) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė. Priimtas byloje teismo įsakymas neskundžiamas paduodant nei atskirąjį. y. o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies. o skolininkas reikalauja ją įvykdyti. teismas atsisako priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą (LR CPK 435 str. jeigu: 1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies).). Teismo įsakymas taip pat turi atitikti visus vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus (LR CPK 648 str. Skolininko prieštaravimai dėl paduoto pareiškimo (ar jo dalies) pateikiami teismo įsakymą išdavusiam teismui (LR CPK 439 str. jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Paduoti pakartotinį pareiškimą kreditorius gali tik tuo atveju. tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. 4) pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.12 LR CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodyta. 3) informacija apie tai. taip pat jei yra pašalintos kitos kliūtys.) arba bylą nutraukia (pvz. LR CPK 435 str. 2) informacija.[4] Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų kreditoriui įvykdo arba nors ir neįvykdo. už kurią reikalaujama sumokėti. o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės. y. nei apeliacinį. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį. jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.[2] Jei šios formos nesilaikoma. LR CPK 435 str.). bet jų dalį pripažįsta. pareiškimą palieka nenagrinėtą (pvz. Tolesnė proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų. Jeigu pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų (LR CPK 431 str. Pagal LR CPK 437 straipsnį ne vėliau kaip kitą dieną po teismo įsakymo išdavimo teismas skolininkui išsiunčia kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir teismo įsakymo nuorašus. LR CPK 433 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniui. 1-2 d. kad skirtingai nei pateikiant ieškinį. 1 p. kad jis prieštarauja išduotam įsakymui. išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. byla bus nagrinėjama toliau. grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Siekiant kiek galima labiau supaprastinti teismo įsakymo išdavimo procedūrą. jeigu ne – teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas. kad neįvykdžius 1 punkte paminėtų reikalavimų. taip pat panaikina teismo įsakymą. 2 d. o tai reiškia. t. 1 d. Bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai įvardijami LR CPK 111 straipsnyje. turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui. Teismo įsakymo turiniui keliami reikalavimai nurodyti LR CPK 436 straipsnio 2 dalyje. formaliai nurodyti. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama. teismas nedelsdamas.). nereikalauja pridėti prie pareiškimo įrodymų. sudariusios pagrindą atsisakyti priimti ankstesnį pareiškimą. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą. kai teismas atsisako priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą: l) pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų. teismas. 4) informacija apie tai. 2) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis. kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. jei ankstesnis pareiškimas neatitiko formalių šios rūšies procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų. vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio 3 dalimi. vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio antrosios dalies 1 punktu turėtų atsisakyti priimti pareiškimą. teismo įsakymas įsiteisės. . 4 p. 2 p. jog juo remiantis nėra išduodamas vykdomasis raštas. LR CPK 433 straipsnis reikalauja nurodyti tik faktinį pareiškimo pagrindą. išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. nei kasacinį skundus. LR CPK 433 straipsnio trečiojoje dalyje sakoma. nes pagal LR CPK 587 straipsnio 2 punktą teismo įsakymas yra išduodamas kaip savarankiškas vykdomasis dokumentas.). kad LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas. Pranešime nurodoma: 1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas). šiuo atveju nebūtina nurodyti įrodymų. Pareiškimo priėmimo arba civilinės bylos iškėlimo klausimas reglamentuojamas LR CPK 435 straipsnyje.). tiesiog pats prieštaravimo faktas lemia tolesnę proceso eigą. kuriais remiantis grindžiamas pareikštas reikalavimas. kad procesinių dokumentų (tarp jų ir prašymo išduoti teismo įsakymą) formas tvirtina teisingumo ministras. išdavus teismo įsakymą. ne vėliau kaip kitą dieną. t. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. todėl LR CPK 111 straipsnio antrosios dalies 4 punktas neturėtų būti taikomas[3] 2) pareiškimas neatitinka LR CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų leistinumo reikalavimų. keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai. Jeigu prieštaravimas bus pareikštas. jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija. Iš esmės skolininkui užtenka paties prieštaravimo fakto. Jeigu aptarti pagrindai paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą. LR CPK 435 straipsnio 2 dalis nurodo atvejus. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus. 4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. taip pat atitinkamą pranešimą. 2 d. Išduodamas teismo įsakymą. atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį. kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius. teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. jeigu jis yra išduotas. 2 d... tą pačią dieną jo nuorašas išsiunčiamas antstoliui. 3) yra LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones. ir apie tai. 1 d. keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Teismas neturi teisės tikrinti paties prieštaravimo pagrįstumą.). teismas taip pat turi teisę nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių. kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimą. 5 p. Atkreiptinas dėmesys. ir LR CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų. kuris turi būti įvardytas prašyme išduoti teismo įsakymą (LR CPK 433 str. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus. teismas. kad priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikys tik motyvuotu kreditoriaus prašymu.

[4] 23. Taigi. konkurencijos bylas bei kitas bylas. 8 d. bet ne pareigą nagrinėti bylą taikant LR CPK 441 straipsnio taisykles. Civilinio proceso teisės doktrinoje teigiama. kreditorių teises ir interesus.). kuo remdamasis teismas priėjo vienokios ar kitokios išvados. nustatyto įstatymų. priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. kai išaiškėja. Ši nutartis gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. [1] Tūkstančio litų suma rodo tik aukštutinę ribą.).11.). 7 d. kitų teisės aktų. kai terminas nenustatytas. kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi jam grąžinamas..). restruktūrizavimo. 3 d. Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 2) savininkas (savininkai). teisėjas remiasi ne tik ginčo turtinės vertės kriterijumi. kaip praėjus trims mėnesiams po termino. Jei ginčo vertė nesiekia šios ribos. t. jog kai kurių rūšių bylų nagrinėjimo ypatumus gali nustatyti kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.[2] Bankrotas – tai nemokios įmonės būsena. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2003 m. o visų kreditorių interesus. Prieš kreipdamiesi į teismą kreditoriai apie savo ketinimą privalo raštu informuoti įmonės vadovą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti.). 5 p. kad likviduojama įmonė negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams. kad kreditorius neprivalo informuoti įmonę apie ketinimą inicijuoti jos bankroto procesą ir neprivalo suteikti papildomą laikotarpį įsipareigojimams . praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus. taikomos išimtinai bankroto bylų iškėlimui ir nagrinėjimui. t. tai spręsdamas. 4) likviduojamos įmonės likvidatorius. 23. 3) įmonės administracijos vadovas. Taip pat užkertamas kelias nesąžiningam įmonės bankroto proceso inicijavimui. žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį. išskyrus LR CPK 441 straipsnyje numatytas išimtis. [2] LR CPK 441 straipsnyje kalbama apie teismo teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo formos ir tvarkos. teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia (LR CPK 439 str. Kartu LR CPK numato. o jeigu ji būtų. o sąvoka „tvarka“ – kaip procesiniu atžvilgiu bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo. [3] Įstatymas nustato supaprastintą teismo sprendimo formą (įžanginė ir rezoliucinė dalys. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas vietovės. kurią peržengus LR CPK 44 straipsnio taisyklės nebegali būti taikomos. kylančias iš privatinių teisinių santykių. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numatyta išimtis. kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 6 d. Šios išimtys – tai Įmonių bankroto įstatymo nustatytos papildomos teisminio proceso taisyklės. jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.). žodinio ar rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla. nemokios įmonės būsena. kad pagal LR CPK 441 straipsnį sąvoka „forma“ reiškia žodinį ar rašytinį bylos nagrinėjimą (LR CPK 153 str. teismas ne vėliau kaip per tris dienas privalo pranešti kreditoriui. nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. darbo. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma (Įmonių bankroto įstatymo 2 str.10. taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti arba. ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas (LR CPK 439 str. bus ar nebus pasirengimo nagrinėjimui teisme stadija. y. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (LR CPK 439 str. kiek jų neišvengiamai būtina teismo sprendimui pagrįsti. Iš trumpų teismo motyvų bylos šalims turi būti aišku. šeimos. LR CPK 440 straipsnis numato galimybę skirti nesąžiningai pareiškusiam aiškiai nepagrįstą reikalavimą kreditoriui iki vieno tūkstančio litų baudą. įtvirtina ir nemažai procesinių teisinių nuostatų. o bylos nagrinėjimas nutraukiamas (LR CPK 293 str. tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. y.[1] Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko. Jeigu per keturiolika dienų ieškinys nepareiškiamas. supaprastinto proceso taisyklės galėtų būti taikomos ir ginčams dėl nedidelių nepiniginių reikalavimų.). teismas gali pats spręsti. kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pavyzdžiui. 1-2 d. apygardos teismui (LR CPK 27 str. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai LR CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato kodekso taikymą nagrinėjant civilines. LR CPK 441 straipsnis nustato teisėjo teisę. neviršijančių vieno tūkstančio litų. Kai kreditorius ir skolininkas išdavus teismo įsakymą sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina. Ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo ypatumai Bylos dėl pinigų sumų. bankroto. paruošiamųjų dokumentų ar parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriamas teismo posėdis). kad nepaisant LR CPK 441 straipsnio 1 dalies lingvistinę išraišką („pinigų sumų“). Motyvų turi būti tiek. tai kokiu būdu vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui (t. trumpi motyvai). kurioje yra įmonės buveinė. išskyrus tam tikras išimtis. bet įvertina ir kitas su byla susijusias aplinkybes. intelektinės nuosavybės. Kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau. bylos sudėtingumą. Bankroto procedūra siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių. Jeigu skolininkas per prieštaravimui pateikti skirtą terminą įvykdo teismo įsakymą ir pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus.13 Gavęs skolininko prieštaravimus. kurios taikytinos nagrinėjant bankroto bylas teismuose. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas be materialinio teisinio reglamentavimo. konsultacijoje paaiškino. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali pateikti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys: 1) kreditorius (kreditoriai). ar taikyti supaprastinto proceso taisykles. Tačiau byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šios nuostatos paskirtis – bankroto procesų nepagrįsto inicijavimo prevencija. nes įpareigoja įmonės kreditorių suteikti įmonei laikotarpį jos įsipareigojimams bei prievolėms įvykdyti. 4 p. y.[3] Bankroto byla iškeliama ir nagrinėjama LR CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. proceso šalių suinteresuotumą byla.

tačiau jam nepavyko išieškoti skolos ir jis grąžino vykdomuosius dokumentus įmonės kreditoriui. Šis termino ribojimas padeda išvengti bankroto proceso vilkinimo. nustato laikotarpį iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. delspinigių) už visas įmonės prievoles. valdybos narius. skaičiavimas. Bankroto byla nutraukiama teismo nutartimi esant bent vienai iš įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei: a) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. Įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. vyr. Tačiau tai. 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių. objektyviai įvertinti įmonės turtą bei nustatyti kitas bylai reikšmingas aplinkybes. 4 d. ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. 5 d.) ir priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalį įmonės kreditorius. Teismas priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą privalo remtis visais per įstatyme nurodytą terminą įmanomais surinkti įrodymais. Siekdamas užtikrinti. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Taip pat nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą draudžiama išieškoti skolas iš įmonės teismine ar ne ginčo tvarka. atliktus darbus (paslaugas). Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organų įgalinimai pereina įmonės administratoriui. kad ji negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės bankroto byla gali pasibaigti: 1) bankroto bylos nutraukimu.14 įvykdyti. teismas gali priimti sprendimą areštuoti dalį įmonės turto. kurios nebuvo įvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. jeigu teismas nustatė. pateikti visus bankroto bylai nagrinėti ir įmonės turto įvertinimui reikalingus dokumentus. 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą. tame tarpe palūkanas. jeigu yra bent viena iš Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje nurodytų sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. 5) įmonė neturi turto ar pajamų. 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes. 4) LR LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. areštuoja įmonės nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą. finansininką. kurie leistų spręsti apie įmonės nemokumą. Jeigu to nepadaro administracijos vadovas ar savininkas. susijusių su darbo santykiais. Todėl teismas turi teisę išimtiniais atvejais pratęsti minėtą terminą dar iki 1 mėnesio (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. bet gali būti kliūtis visapusiškai tinkamai atlikti įmonės auditą. kad pareiškimo nagrinėjimo metu bei bankroto bylos nagrinėjimo metu nebūtu švaistomas įmonės turtas. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas paskiria įmonės administratorių. kad turintys teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenys kreipėsi į teismą. 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams). Įmonių bankroto įstatymas numato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą. įmonė tęsia savo veiklą. 2 d. o kreditorius per 1 mėnesį pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. pavėluotą mokėjimą. Jis gali įpareigoti savininką. suteikia labai plačias galimybes ir teises teismui surinkti visą reikalingą informaciją apie skolininką ir jo finansinę būklę. baudas. tarp jų už išmokų. paskelbusios kreditoriams apie tai. kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. vykdyti visas finansines prievoles. turi galimybę juos pareikšti ir praėjus nustatytam terminui. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą. mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus. jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių). Bankroto bylos iškėlimo stadija baigiasi teismui priėmus nutartį dėl bankroto iškėlimo ar atsisakymo iškelti bankroto bylą. 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. pareikalauti papildomų dokumentų. . Pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima. kviesti juos ir kreditorius atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus. kad bankroto byla bus iškelta.). kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Teismas turi nustatyti ne ilgesni nei 15 dienų terminą. išsiaiškinti faktines aplinkybes dėl įmonės finansinės padėties (turimo turto vertės. Laikotarpis. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta.).). duomenų. kai teismo antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. uždrausti įmonei vykdyti tam tikrus sandorius bei prisiimti tam tikro pobūdžio naujus įsipareigojimus ar sandorius. administracijos vadovą. sąskaitoje esančias pinigines lėšas bei duoti pavedimą bankui sustabdyti mokėjimų vykdymą iš į šią įmonės sąskaitą įplauksiančių piniginių lėšų. informacijos bei atsakingų įmonės darbuotojų ir valdymo organų narių paaiškinimų. dėl svarbių priežasčių pavėlavęs pareikšti savo reikalavimus. 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams). nutraukiamas palūkanų ir netesybų (baudų. per kurį valdymo organai turi perduoti įmonės turtą bei dokumentaciją įmonės administratoriui. dar nereiškia. įsipareigojimų ir pan. Teismas atsisako kelti bankroto bylą. iš kurių galėjo būti išieškomos skolos. reikalavimus. kad įmonės. kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. per kurį teismas turi išnagrinėti pateiktą pareiškimą. Bankroto byla iškeliama. kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. yra pakankamai trumpas – ne trumpesnis nei 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 dienos po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. tai kreditorius remdamasis šiuo pagrindu gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. likvidatorių ir kitus atsakingus įmonės darbuotojus (ir tuos kurie buvo atleisti per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos). informuoja apie iškeltą bylą suinteresuotus asmenys ir institucijas (tai gali pavesti įmonės administratoriui). administracijos vadovas ar savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui priėmus nutartį nutraukti bylą.

o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti. pozityvizmo. tiesioginio dalyvavimo ir viešumo ribojimo) ir procesiniai ypatumai (draudimas priimti sprendimą už akių. dalyko.1. atribojamos ginčo ir ypatingosios teisenos. Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė Lietuvoje kaip ir daugelio kitų Europos valstybių civiliniame procese dviejų savarankiškų teisenų – ginčo (ieškininės) ir ypatingosios – egzistavimą nulėmė romėnų civilinės teisės recepcija.4. nei tų. sąlygos tiems kreditoriams. kad tuo atveju. 3) įmonės likvidavimu.3. likusio turto grąžinimo. civilinio proceso teisės teorijoje egzistuoja kelios teorijos – tikslų. aptariami pagrindiniai bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka principai (oficialumo. jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienosnebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė (Įmonių bankroto įstatymo 30 str. sumažinti ar jų atsisakyti (Įmonių bankroto įstatymo 2 str.1. nuosavybėn. Šiam laikotarpiui pasibaigus teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. jeigu taikos sutartyje numatytos sąlygos pažeidžia kieno nors teises ir interesus arba prieštarauja įstatymams.[4] 24. Dalyko teorija ginčo teiseną nuo ypatingosios atriboja pagal ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijų. Kito turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.2. Atkreiptinas dėmesys. tardomojo proceso. administratorius. Teismas. Nurašytas nekilnojamasis turtas perduodamas savivaldybei. kad Įmonių bankroto įstatymo 13(1) straipsnis įteisina supaprastintą bankroto procesą. nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą. 24. likvidavimo tvarką. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą. darbuotojų. kad nebūtu pažeistos kreditorių teisės. įmonės savininkas (savininkai). o likęs neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditorių sprendimu nurašomas.1 d. 3 d. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti. Nepardavus viso įmonės turto ir neatsiskaičius pilnai su visais įmonės kreditoriais per 24 mėnesius nuo bankrutavusios įmonės likvidavimo pradžios.). kurios teritorijoje jis yra. Taikos sutarties sąlygos negali pažeisti interesų tų kreditorių. Pozityvizmo teorijoje nėra keliamas uždavinys apibūdinti ypatingosios teisenos esmę. Taikos sutartį turi patvirtinti teismas. kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus (Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 2) įmonės restruktūrizavimu. Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė 24. Atskirų ypatingosios teisenos bylų procesiniai ypatumai Kontroliniai klausimai Rašto darbų temos Praktinė užduotis Rekomenduojama papildoma literatūra 24.11 d. taikos sutartį tvirtina notaras. Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę administratorius privalo pateikti duomenys apie bankrutavusią įmonę bei paskelbti šiuos duomenys „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. apibūdinami ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo modeliai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo. Ginčo teisenos tikslas – pašalinti subjektinės materialinės teisės pažeidimo padarinius. siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo. Ypatingosios teisenos principai 24. kurie nedalyvauja šioje sutartyje t. Įmonių restruktūrizavimo proceso pradžios. pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto. c) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.). teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.). Dviejų teisenų buvimas lėmė jų atribojimo problemą. kadangi. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pagrindiniai bruožai 24. trečiųjų asmenų interesai. 2 d.15 b) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus. kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus. nustatant bylos nagrinėjimo tvarką. y. Nekilnojamas ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių. kad likviduojant bankrutavusią įmonę nebūtų pažeisti kreditorių. Įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus 1 mėnesiui nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimas taip pat sprendžia kaip panaudoti antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotą nekilnojamąjį turtą bei įkeistą turtą. vienintelis kriterijus yra tikslingumas. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą. analizuojami bylų priskyrimo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka kriterijai. Tikslų teorija grindžiama keliamais skirtingais teisenų tikslais. rašytinio proceso. CIVILINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMAS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA Šioje temoje aptariama ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė.).). įmonės bankroto byla nutraukiama. Todėl Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje yra numatyta. Įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininko prievoles turi būti įvertinti ir parduodami. laikoma. Bandant pagrįsti dviejų teisenų skirtumus. kurie pasirašo taikos sutartį. kurie nėra sutarties šalys negali būti blogesnės. analizuojamas teismo vaidmuo nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 28 str. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai. eigos ir pabaigos ypatumus nustato Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Šia įstatymo nuostata siekiama. rašytinis procesas ir kt. patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą. kad kreditorių reikalavimai būtu patenkinti kuo greičiau. Administratoriui pateikus likvidavimo balansą. teismas taikos sutarties netvirtina. jog yra visiškai baigtas išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimas bankrutavusios įmonės darbuotojams. taip pat pažymą. patvirtinančią. o ypatingosios – užtikrinti tinkamą tam tikrų materialinių teisinių santykių įforminimą. o bankroto bylą nagrinėjant ne teismo tvarka tam. kad įmonės likvidavimo procedūra yra baigta. Atsižvelgiant į viešąjį interesą ir civilinio proceso tikslus (proceso operatyvumą ir .

neatsižvelgiant į tai. pareiga išreikalauti atitinkamus duomenis apie įvaikinamojo vaiko kilmę. y. tiriamojo) principo įtvirtinimą ypatingojoje teisenoje. 4) dėl įvaikinimo. rungimosi ir pan. 8) dėl teisių pagal paprastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena). 14) dėl teismo leidimų išdavimo. ypatingojoje teisenoje įtvirtinamas oficialumo principas. veiksnumo suteikimas. apribojimas ar atėmimas). Be to. išskyrus atvejus. kad sąlygų ir faktų. hipotekos registravimas). ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu). kai įstatymas numato privalomą dalyvaujančių asmenų dalyvavimą teismo posėdyje (pvz. galima daryti išvadą. kad kai kurios ypatingosios teisenos bylos galėtų būti sprendžiamos vykdomosios valdžios institucijų (pvz. t. LR CPK 477 str. tiek ir teismo iniciatyva. paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo.[4] Nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendra norma. išskyrus tuos atvejus. teisėjo nesaisto dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai. LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra pareiga teismui imtis visų būtinų priemonių. 3 d. 11) dėl hipotekos (kilnojamo turto įkeitimo) teisinių santykių. Pavyzdžiui. pasikeitimą ar pasibaigimą.) bei kitas bylas. nagrinėdamas šias bylas. 3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. yra ypač svarbūs. nagrinėjantis visas. egzistavimas būtų kruopščiai patikrintas nepriklausomos institucijos. kad lemiamą reikšmę. nustatanti. pavyzdžiui. įrašų atkūrimo. kad procesas ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareiškimą. bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai. kuriais remiantis turės būti priimamas sprendimas. kad bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.) taikymo ypatingojoje teisenoje ribojimą. LR CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta. Šis modelis grindžiamas oficialumo. sąrašo įtvirtinimą LR CPK. jo nuomone. kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja tokias bylas: 1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. kuriuos nustato ir patvirtina teismas. nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles.. nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal LR CPK IV dalies XIX skyrių. LR CPK 484 str. 9) dėl daiktinių teisių. Faktai. kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.[3] LR CPK nustatytas inkvizicinis (tardomasis. Šiose bylose. dalyvauja jis nagrinėjant bylą ar ne. galima sakyti. Šio principo veikimas pasireiškia tuo. jis turi teisę ir pareigą pats rinkti įrodymus. LR CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga imtis visų būtinų priemonių.). nepilnamečio pripažinimo veiksniu. Išanalizavus dabartinę ypatingosios teisenos reglamentaciją LR CPK ir teisės mokslininkų darbus. jog rungimosi ir dispozityvumo principai priverstų teisėją kapituliuoti šalių atžvilgiu. bylose dėl įvaikinimo numatytas būtinas pareiškėjų. turi: 1) bylų pobūdis. turto aprašo sudarymo. be privataus intereso. Ypatingojoje teisenoje viešumo principas taip pat ribojamas. nėra. yra siekiama sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (teismas netiesiogiai dalyvauja sudarant tam tikrus sandorius: pvz. pareiškimų ar faktų patvirtinimo. 7) dėl civilinės būklės aktų registravimo. globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir pan. Teismas. išskyrus bylas. atribojant ginčo teisena nagrinėtinas bylas nuo ypatingosios teisenos bylų. Žodinis bylos nagrinėjimas yra įtvirtintas bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu. 6) dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. neapsiribodamas byloje pateikta medžiaga ir nepriklausomai nuo ginčo dėl teisės buvimo. Inkvizicinis (tardomasis) principas draudžia teismui priimti sprendimą už akių. svarbias bylos aplinkybes. o viešąjį interesą įgyvendinti. Tam tikros kategorijos bylų priskyrimas vienai ar kitai teisenai yra paremtas tikslingumu bei įstatymo leidėjo valia. išsiaiškina visas. Nurodyti LR CPK įtvirtinti principai lemia aktyvų teismo vaidmenį procese. 13) dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo. kokią bylos nagrinėjimo formą pasirinkti (žodžiu ar raštu). testamento paskelbimo ir pan.[1] Tačiau jau dvidešimtojo amžiaus pradžioje vyravo nuomonė. 12) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo.. Šiuo atveju teismas iš esmės elgsis kaip vykdomosios valdžios atstovas. 5) dėl globos ir rūpybos. asmens pripažinimas nežinia kur esančiu. asmens pripažinimas mirusiu). nes jie lemia teisinių santykių atsiradimą. ištaisymo ar anuliavimo. kai kodeksas nurodo kitaip. LR CPK 483 straipsnyje numatyta teismo. esmines bylos aplinkybes bei atsako į pateiktą klausimą. turinčios tam visus įgaliojimus. 2) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu. 10) dėl šeimos teisinių santykių. Šiuo motyvu būtų galima pagrįsti ir nebaigtinio bylų. teismas privalo patikrinti visas aplinkybes. nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka. būtų neįmanoma. kuri numato įvaikinimo bylų nagrinėjimą uždarame teismo posėdyje. aktyvaus teismo principais. kad dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą. tiriamasis) ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo modelis.. priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. pravartu būtų pasiremti germaniškosios koncepcijos atstovų motyvu.[5] Žodiškumo principo taikymas ypatingojoje teisenoje yra apribotas. 4 d. hipotekos registravimas. kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. viešumo. šių klausimų sprendimas yra perduotas teismams. kad bylų nagrinėjimas pradedamas gavus pareiškėjo pareiškimą. 2) tikslingumas – geresnė asmenų privačių interesų apsauga (globos ar rūpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai veiksniems pilnamečiams asmenims. Toks draudimas įtvirtinamas LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje. teismo leidimo išdavimas. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė nuspręsti. veiksnumo suteikimas. išskyrus bylas. tačiau atsižvelgiant į jų svarbumą bei į tai. pakeitimo. galinčias turėti įtakos sprendimui. įvaikinimo ir kai kuriose kitose bylose.[6] . Pavyzdžiui. o 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga. nagrinėjančio įvaikinimo bylą. turto administravimo.16 paprastumą). atribojančio ginčo teiseną nuo ypatingosios. savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo. valstybinės įvaikinimo institucijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų dalyvavimas ir kt. Akivaizdu. Teismas privalo atsižvelgti į dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus. kad teismo procesas vis dėlto geriausiai pritaikytas nustatyti neakivaizdžius faktus.[2] LR CPK 442 straipsnyje nurodoma. įtvirtintas reikalavimas būtinai dalyvauti visiems dalyvaujantiems asmenims byloje dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu. egzistuoja dar ir viešasis interesas. jog objektyvaus kriterijaus. jo nuomone. kituose straipsniuose numatytos specialios teismo pareigos dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo ar kitokių veiksmų atlikimo. Ši teismui numatyta funkcija ypatingojoje teisenoje paaiškina klasikinių civilinio proceso principų (dispozityvumo. kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai ir pan. LR CPK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma. kada konkreti byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta. Bandant paaiškinti inkvizicinio (tardomojo. papildymo. Paliekama teisė teisėjui pačiam nuspręsti. Priešingai ginčo teisenoje galiojančiam dispozityvumo principui.

kurios nagrinėjant bylas ypatingąja teisena gali būti taikomos tik iš dalies.17 Normos. b) normos. tardomojo proceso. Tad vienintelis motyvas nustatant bylos nagrinėjimo tvarką yra tikslingumas. nes jos reglamentuoja tipinių ginčo teisenai institutų funkcionavimą (pvz. kurias įstatymų leidėjas nurodo įsakmiai. kurios pagal LR CK ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. ar yra ginčas. Būtent viešasis interesas lėmė savarankiško proceso. LR CPK 442 straipsnio 14 punkte sakoma. Lemiami dalykai yra tikslingumas ir įstatymų leidėjo apsisprendimas.[7] LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta. dalyko. Tad apibrėžus ją kaip ne ginčo teiseną. kad atitinkamos nuostatos ypatingosios teisenos atveju bus aiškinamos kiek kitaip nei nagrinėjant bylą ginčo teisena.). rungimosi. nes viena teisena šiuo atveju nesiskiria nuo kitos. kurias valstybė tikslingumo sumetimais (atsižvelgdama į viešąjį interesą. Atsižvelgiant į šio principo galiojimą. Sprendimai čia gali būti priimami be žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės ir tik išimtiniais atvejais įstatymai nustato privalomą žodinį procesą (pvz. trečiųjų asmenų ar priešieškinio pareiškimo teisinius santykius). kurios apskritai negali būti taikomos nagrinėjant bylą ypatingąja teisena. tardomojo (inkvizicinio) proceso principo galiojimas. byla šia tvarka bus nagrinėjama. todėl aiškaus vienos teisenos atribojimo nuo kitos kriterijaus nėra ir negali būti. Sprendžiant ginčo ir ypatingosios teisenos atribojimo problemas civilinio proceso teorijoje šiuo klausimu buvo sukurta nemažai įvairiausių teorijų (tikslų. galiojimas visiems. Ypatingojoje teisenoje šie principai ribojami. o teismui paprastai reikia formaliai patikrinti. kad tik bylos. žodinio proceso. Ginčo dėl teisės buvimas ar nebuvimas yra ne vienintelis šia teisena nagrinėtinų bylų bruožas. Jų nuomone. būtų galima priskirti normas. Ypatingosios teisenos principai Esminiai ypatingosios ir ginčo teisenos skirtumai civilinio proceso teisės moksle paprastai atskleidžiami nagrinėjant proceso principus. rašytinio proceso. jeigu: 1) LR CPK V dalis nedaro atitinkamų išimčių. neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Šios teorijos atstovai nekelia sau tikslo apibūdinti ypatingosios teisenos esmę. Be to. ir. procesinius terminus. Paprastai minimi šią teiseną apibūdinantys bruožai – ginčo nebuvimas. kad tam tikroje byloje teisėjas vadovautųsi tardomojo proceso principu. LR CPK 505 str. kad turėtų teisę neatsižvelgdamas į vieno ar kito asmens valią pradėti bylą ir kiek galima greičiau ją išnagrinėti bei pagaliau kad nebūtų saistomas tik bylos dalyvių argumentų. tačiau apribotas tam tikromis įstatymuose nurodytomis sąlygomis: pirma. Taigi tais atvejais. Esminis bruožas.. teismas privalo patikrinti visas aplinkybes. Oficialumo principas paprastai yra ribojamas tik įstatymų nurodytais atvejais (pvz. kuri iš bylos nagrinėjimo formų konkrečiu atveju yra priimtinesnė. Tardomojo (tiriamojo) proceso principas. skirtos nagrinėti visiškai kitokios prigimties byloms. bylos išnagrinėjimo greitumo ir proceso paprastumo poreikį) įstatyme priskyrė prie ypatingosios teisenos bylų. galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. yra nagrinėtinos ypatingąja teisena. kad šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena. Teismas pats sprendžia. Tuo tarpu sąvoka „ypatingoji teisena“ rodo. kad ypatingąja teisena teismas taip pat nagrinėja kitas bylas. pavyzdžiui.. su išimtimis ir papildymais. normos. proceso lankstumas. sąrašo. teorijoje paprastai skiriamos trijų rūšių ginčo teisenos normos: a) normos. Tiesioginio dalyvavimo principas. įstatymai nustato tokias bylas nagrinėti ypatingąja teisena. kai jų dalyvavimas yra privalomas. kuriose dažniausiai nėra ginčo dėl teisės. kurios nurodytos LR CK ar kituose įstatymuose. Gali kilti klausimas. c) normos. kad tai yra speciali tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo tvarka.. Šiai grupei būtų galima priskirti bendrąsias nuostatas. kodėl ši teisena yra vadinama „ypatingąja“. atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę. Įstatymas.[1] Oficialumo principas. nagrinėjant bylas. lėmęs savarankiškos ypatingosios teisenos susiformavimą. išskyrus tuos atvejus. todėl atsižvelgiant į jų svarbą vienos buvo pavestos įgyvendinti valstybės administraciniam aparatui. gana priešingo ginčo teisenai.). tiek teismo iniciatyva (pvz. kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. o ne byloje dalyvaujantys asmenys sprendžia. reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atidėjimą ar sustabdymą. tiesioginio dalyvavimo ir viešumo principai. paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas ir pan. Todėl gali atsitikti taip. Ginčo teisenoje taikomi dispozityvumo. paprastai ypatingosios teisenos atveju nėra leidžiama priimti sprendimo už akių. kuris reiškia. iš kurių labiausiai paplitusi pozityvistinė teorija. o teismo teisės nebūtų varžomos šių teisinių santykių dalyvių valios.. kylančias iš šeimos teisinių santykių). kai valstybėje egzistuoja viešasis interesas. Šiai kategorijai. Priskirta nagrinėti ypatingąja teisena. ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šis principas nagrinėjant bylą ypatingąja teisena galioja tik ribotai. nesvarbu. viešų registrų tvarkymas. Tą patį galima pasakyti ir apie viešumo principą. ypatingąja teisena yra nagrinėjamos bylos. Įsakmaus žodinio proceso principo nebuvimas nereiškia. priemonių ir pozityvistinė). o ne tik konkrečioms ginčo šalims). Lietuvoje ypatingosios teisenos byloms taikomas sąrašo principas.2. kad teismas negali skirti žodinio bylos nagrinėjimo. Taikyti ginčo teisenos normas ypatingosios teisenos atveju teismas turėtų. . kurios visa apimtimi taikomos teismui nagrinėjant bylas ypatingąja teisena.. teismo sprendimo absoliutumas (t. reglamentuojančios ypatingąją teiseną. t. Žodinio proceso ir viešumo principai.[8] 24. tiesioginio dalyvavimo ir viešumo ribojimo principai. Tokių sričių kasdieniame gyvenime yra gana daug (pvz. tėvų valdžios ribojimas. Procesas ypatingosios teisenos byloje gali būti pradedamas tiek pareiškėjo. susiformavimą. LR CPK nepateikia išsamaus bylų. Nors sąrašas ir nėra išsamus. y. procesinių dokumentų sąvoką. o ne „ne ginčo“. galime kalbėti tik apie tų kategorijų bylas. Teismo pareiga yra nustatyti. o ypatingojoje – oficialumo. nagrinėtinų ypatingąja teisena. y. kurie dažniausiai yra visiškai priešingi. byloje dalyvaujantys asmenys negali savo valia pakeisti įstatymų leidėjo nustatytų ginčo ir ypatingosios teisenos kompetencijos ribų. reglamentuojančios bendrininkavimo. antra. teismo posėdžius). kitos – teismo valdžiai. nes dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą. jeigu yra tam įstatymo nustatytos sąlygos. kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai. reglamentuojančias tam tikrus procesinius veiksmus (procesinių dokumentų įteikimą. būtų visiškai be reikalo susiaurinta šios teisenos taikymo sritis. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus. kuria galima teisena turi būti nagrinėjama konkreti byla. 2) ginčo teisenos normų taikymas neprieštarauja ypatingosios teisenos esmei. įstatyme turi būti nustatyta. kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles. LR CPK šis sąrašas yra 442 straipsnyje. kokia teisena bus nagrinėjama konkreti byla. ištuokos byla bendru abiejų sutuoktinių sutikimu gali būti pradėta tik sutuoktinių pareiškimu). – ypatingas viešasis interesas.

Tai priklauso nuo bylos pobūdžio ir konkrečių aplinkybių. kad įstatymai gali nustatyti kitokias nei LR CPK ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisykles. Šalių sudaryta sutartis yra niekinė. tiek būti įtrauktas teismo iniciatyva. Teismas. reglamentuojančios konkretų veiksmą.3. tiek tam tikras įstatymas. pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pateiktą pareiškimą pateikimo. teismas atsisako tenkinti jo prašymą. su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nustatęs. Proceso dalyvių (pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų) interesai byloje. Esant dviejų specialiųjų normų (atitinkamos LR CPK ir tam tikro įstatymo) konkurencijai. kad byloje dalyvaujantys asmenys. o ne šalys sprendžia. Pareiškėjas yra asmuo. kuriai taikytinos ypatingosios teisenos normos. kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. yra perduodama nagrinėti ginčo teisena arba atvirkščiai. kad byla. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sąvokos nėra tapačios. 377-379. Šiuo atveju teismas neturėtų išskirti to reikalavimo į atskirą bylą. LR CPK 443 straipsnio 3 dalyje pateikiama suinteresuoto asmens sąvoka: suinteresuotas asmuo ypatingosios teisenos byloje yra kiekvienas asmuo. kokia turi būti konkrečios bylos nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju skirtingiems reikalavimams bus taikomi skirtingi teisėjo aktyvumo standartai. kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias civilinių bylų nagrinėjimo taisykles su išimtimis ir papildymais. Be to. Suinteresuoti asmenys gali įsitraukti į bylos nagrinėjimą prieš teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį.[3] Byloje dalyvaujantys asmenys.18 Atkreiptinas dėmesys. LR CPK. suinteresuoti asmenys. ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Ribų tarp ginčo ir ypatingosios teisenos apsauga yra teismo pareiga. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pagrindiniai bruožai Pirmiausia tikslinga išskirti pagrindinius ginčo ir ypatingosios teisenos santykių bruožus:[1] 1) teismas visas civilines bylas nagrinėja ginčo teisena. LR CPK 443 straipsnis nustato. bus taikoma būtent tam tikrame įstatyme nustatyta proceso taisyklė. tai kokia apimtimi ir kurią proceso normą taikyti. kurią jis vykdo ex officio. kuriuos nustato LR CPK V dalis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis. nagrinėtina ypatingąja teisena. ar galima konkrečiu atveju taikyti bendrąją proceso normą. kad siekiantis įsitraukti į bylą asmuo nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. prašymas gali būti pareiškiamas žodžiu ir įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Jeigu nėra specialiosios normos. nustato teismo teisę ex officio įtraukti asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. pavyzdžiui prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti jo sutuoktinis. teismas vadovausis tardomojo proceso principu. Labiausiai bendrųjų civilinių bylų nagrinėjimo taisyklių turinį veikia tardomojo proceso ir oficialumo principai bei jų lemiamos visiškai kitokios teismo aktyvumo ribos ypatingosios teisenos bylose. Nevartojamos ieškovo. Byloje dalyvaujantys asmenys ypatingojoje teisenoje yra pareiškėjai. jeigu jis byloje paskirtas. neturi būti priešingi. o jeigu taip. kad ne visada pareiškėjas turi materialųjų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. kokios bylos turi būti nagrinėjamos ypatingąja teisena. yra ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose. remiantis oficialumo ir tardomojo proceso principais ypatingosios teisenos bylose. jų atstovai ir kuratorius.[2] Žemiau aptariami tik bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai. ar jis nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Kitais atvejais ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio nuostatomis. kad čia byloje dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. be šalių. Prokuroras arba globos (rūpybos institucija) pateikdami atitinkamą prašymą (pareiškimą) teismui vykdo tam tikrą viešojo pobūdžio funkciją ir byloje priimtas sprendimas neturės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms.). Taigi ginčo teisena yra pagrindinė ir jos išimtys gali būti nustatytos tik įstatyme. konkrečioje byloje. Atsisakymas įtraukti asmenį į procesą yra įforminamas rašytine nutartimi. skirtingai nuo ginčo teisenos. nes spręsdamas dėl tos reikalavimo dalies. Vadovaudamasis ginčo teisenos pirmumo principu teismas turėtų visus reikalavimus išnagrinėti viename procese. kai įstatymas nustato kitaip. kuria teisena turi būti nagrinėjama byla. LR CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato. kad čia nėra ginčo šalių. kurio prašymu ar pareiškimu remiantis pradedama nagrinėti konkreti byla. kad jeigu paaiškėja. [1] Ten pat. vadovaujantis LR CPK 1 straipsniu. Jas aiškindamas ir taikydamas teismas privalo atsižvelgti į ypatingosios teisenos esmę. LR CPK 37 straipsnio 2 dalis numato. taip pat privalo patikrinti. kuris turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str. o tik pareiškėjas. Suinteresuoti asmenys paprastai įsitraukia į jau prasidėjusį procesą pareikšdami teismui atitinkamą rašytinį prašymą. priimdamas sprendimą įtraukti konkretų asmenį į bylą. jei joje nustatyta. pirmumas turi būti teikiamas ginčo teisenai. kuo pasireiškia asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Vienas iš pagrindinių ypatingosios teisenos bruožų yra tas. LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Pavyzdžiui. globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Taigi sprendžiant. 2)šalims draudžiama sutartimi pakeisti įstatymų leidėjo nustatytas ypatingosios teisenos ribas. 24. nes tai prieštarautų civilinio proceso tikslams (proceso koncentruotumas). atvirkščiai – jie gali sutapti. Ypatingosios teisenos normos yra išimtinės. Suinteresuotų asmenų skaičius ypatingosios teisenos byloje priklauso nuo to. pilnamečiai vaikai. jeigu joje nėra suinteresuotų asmenų. tėvai. kiek asmenų gali turėti materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. nurodyti LR CPK 443 straipsnyje. . Įstatymų leidėjas. Kitas skirtumas yra tas. LR CPK 1 straipsnio 1 dalis numato. Suinteresuotus asmenis savo pareiškime (prašyme) turi nurodyti pareiškėjas. Jeigu asmuo nori įsitraukti į bylą žodiniame teismo posėdyje. kai konkretaus procesinio veiksmo turinį reglamentuoja tiek LR CPK V dalis. teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Suinteresuotas asmuo į konkrečią bylą gali įsitraukti tiek savo iniciatyva. nes pati byla iš esmės nėra dvišalė. kai reikia atsakyti. Kilus abejonei dėl to. taikomos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. išskyrus atvejus. gali kilti normų konkurencijos klausimas. Jame taip pat turi būti nurodyta. Dažnai įstatymas pateikia baigtinį galimų pareiškėjų sąrašą. P. nebus atsiliepimo į pareikštą pareiškimą. Išskirtini dviejų rūšių ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai: bendrieji (būdingi visų ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimui) ir specialieji (būdingi tik tam tikros kategorijos bylų nagrinėjimui). Pirmumas ginčo teisenai turėtų būti teikiamas ir kai pareiškus ieškinį teisme vienas iš reikalavimų arba dalis reikalavimo yra nagrinėtina ypatingąja teisena. atsakovo ir trečiųjų asmenų sąvokos. nes ne kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę paduoti pareiškimą (prašymą) teismui. kad ypatingojoje teisenoje nėra šalių. Ypatingosios teisenos normų bruožai.

privalo savo iniciatyva pradėti globos ar rūpybos jam steigimo. 2 d. taip pat turi teisę skirti LR CPK 162 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą. kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. 6 d. Kokie pareiškėjo ar suinteresuotų asmenų neatvykimo į teismo posėdį padariniai? LR CPK 443 straipsnio 5 dalis nustato taisyklę. siekiant įtvirtinti tam tikras asmens materialiąsias subjektines teises. o ne ieškinys. . ko iš jų yra prašoma. kuriais remiantis gali būti pradedama byla. nėra saistomas byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais. būtinus įrodymus. 454 straipsnio 1 dalyje. Ypatingosios teisenos atveju praktiškai neįmanoma taikyti ir ieškinio pripažinimo instituto. skundas). o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas. nagrinėtinas ypatingąja teisena. LR CPK 459 straipsnio 1 dalis nustato. o teismo nutartimi ar sprendimu (LR CPK 505 str. Ypatingosios teisenos bylose byloje dalyvaujantiems asmenims jų išlaidos neatlyginamos (LR CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylose taikomas tardomojo (tiriamojo) proceso principas. LR CPK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta. 510 straipsnio 2 dalyje. kad tam tikros kategorijos ypatingosios teisenos bylos gali būti pradėtos ir teismo. globėjo ar rūpintojo skyrimo bylos nagrinėjimą. Nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena teismas privalo nustatyti materialiąją tiesą. 517 straipsnio 2 dalyje. kad fizinio asmens pripažinimo mirusiu ar nežinia kur esančiu bylą gali atnaujinti ir teismas savo iniciatyva. išskyrus atvejus. Minėtais atvejais ypatingosios teisenos byla bus pradėta remiantis ne pareiškimu. kad jų interesai yra priešingi). 467 str. Įstatyme minimos išimtys yra nurodytos LR CPK 445 straipsnyje. Be to. 462 straipsnio 1 dalyje. priimdamas tuo klausimu atitinkamą nutartį. nagrinėdamas faktinį bylos aspektą.. Vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 10 dalimi pareiškimai paduodami ne atsakovo gyvenamosios ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismui. nustatytų LR CPK V dalyje (pvz. kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas. kai LR CPK nurodo. Jeigu šių sąlygų nėra. sąrašas nėra išsamus. ir proceso dalyką. o ne pareiškėjo iniciatyva. Tai jokiu būdu nereiškia. 530. taigi nėra aktuali ir LR CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta šimto tūkstančių litų ieškinio sumos riba. jeigu tokie keliami konkrečių kategorijų byloms. kitaip bylos nagrinėjimą reikėtų atidėti arba pareiškiamą palikti nenagrinėtą taikant LR CPK 246 straipsnio 1 dalies normos analogiją.). Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylų teismingumą atkreiptinas dėmesys ir į rūšinio (dalykinio) teismingumo ypatumus. kai viršijus šią ribą bylos tampa teismingos apygardos teismams kaip pirmajai instancijai. LR CPK numato keletą minėtos taisyklės išimčių. bet pareiškėjo gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui. Ypatingojoje teisenoje nereiškiami ieškiniai. teismas. Kyla klausimas. skirtingai nei esant ginčo teisenai. kad jis turi pareikalauti pateikti atitinkamus įrodymus. išskyrus LR CPK V dalyje daromas išimtis. LR CPK 467 str. kad ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškimai ir prašymai. Šis principas atitinka pačią ypatingosios teisenos bylų esmę – nėra priešingų interesų.[5] Ypatingosios teisenos bylų teismingumo klausimai. jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.. visas ypatingosios teisenos bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismai. prašymo arba skundo. jog nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių. kodėl ypatingojoje teisenoje naudojamos pareiškimo. 480 straipsnio 1 dalyje. Prašymas.). teismas tai ir turėtų padaryti. 2 d. LR CPK 443 straipsnio 8 dalis nustato. 543 straipsnio 2 dalyje. o jeigu byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti arba nesupranta. pareiškimas. Teismo išlaidos gali būti padalijamos.. kai nagrinėjant bylą kyla ginčas dėl teisės arba skundžiami antstolių ar notarų veiksmai). gali nurodyti. pareiškime pareiškėjas neturi išdėstyti savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo. Visos su konkretaus asmens procesiniu veiksmu susijusios išlaidos tenka tam asmeniui. kad teismas. Su pareiga nustatyti materialiąją tiesą tiesiogiai yra susijęs ir LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas ypatingosios teisenos bylose priimti sprendimą už akių. Ypatingosios teisenos bylose nėra ieškinio sumos. Taigi apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams ypatingosios teisenos bylos teismingos tik kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme. Jeigu ypatingosios teisenos byla pradedama teismo iniciatyva. oficialumo principas lemia. Matydamas galimybę išnagrinėti bylą iš esmės nesant kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų.19 Ar ypatingosios teisenos bylose galimas kuratoriaus paskyrimas? LR CPK 443 straipsnis šio proceso dalyvio atžvilgiu nedaro jokių išimčių. Teismo aktyvumas šiuo atveju reiškia tai. kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti. administruojamos materialiosios teisės normos. Kai kurių kategorijų ypatingosios teisenos bylose yra paduodamas skundas (LR CPK 510 str. todėl čia nėra ieškinio sumos sąvokos.[4] Procesiniai dalyvaujančių byloje asmenų dokumentai (prašymas. turi atitikti LR CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus. jo nuomone. Kadangi ypatingosios teisenos bylose negalima priimti sprendimo už akių. Jeigu teismui pripažinus asmens atvykimą būtinu šis be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. 449 straipsnio 1 dalyje. Teismas šiuo atveju. 576 straipsnio 2 dalyje. iš esmės kuratoriaus dalyvavimas ypatingosios teisenos bylose yra galimas vadovaujantis LR CPK 39 straipsniu. Jeigu materialiajai tiesai nustatyti įrodymų byloje nepakanka ir jų neįmanoma surinkti. Teismas jau rengdamasis teisminiam nagrinėjimui turėtų išsireikalauti. priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu. kad teismas turėtų darbuotis už byloje dalyvaujančius asmenis. Ypatingojoje teisenoje bendrasis teritorinis teismingumas yra priešingas palyginus su ginčo teisena. 497 straipsnio 4 dalyje.). 459 straipsnio 2 dalyje. bet ne ieškinio sąvokos? Ypatingosios teisenos bylų tikslas paprastai yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas (yra išimčių). Ypatingosios teisenos prigimtis lemia prašymo turinio ypatumus.[7] Bylinėjimosi išlaidos ypatingojoje teisenoje. LR CPK 443 straipsnio 4 dalis (LR CPK 5 straipsnio 4 dalis) nustato. arba 2) byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi (pvz. 534 straipsniuose. jog šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (pvz.). kad byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylos. 2 d.[6] Teismo iniciatyvos klausimai ypatingojoje teisenoje. 526 straipsnio 2 dalyje. jų administravimas. – išreikalauti juos savo iniciatyva. atitinkamoje nutartyje (teismo sprendime) teismas turėtų nurodyti. todėl pareiškime ji taip pat nenurodoma. Šiame straipsnyje pateiktas šalies procesinių dokumentų. be specialių teisių. kurie asmenys yra įtraukiami į procesą kaip suinteresuoti asmenys. Apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas veiks ir kai nagrinėjant bylą ginčo teisena kyla klausimas. jeigu: 1) byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu būdu nereiškia. teismas tiesiog netenkins atitinkamo prašymo.

7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo. Šiuo atveju taikytinos ir atitinkamos LR CPK nuostatos. mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo. žemės ar miško valdymo nuosavybės teise. Teismas nagrinėja bylas dėl tokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo: 1) dėl giminystės santykių nustatymo. Konkrečiau juridinę reikšmę turinčius faktus apibrėžia LR CPK 444 str. 3) dėl gimimo. santuokos sudarymo ar nutraukimo. o esant LR CPK 228 str. jeigu įstatymai nenumato kitokios jų nustatymo tvarkos (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus. Jeigu be pareiškėjo kitų suinteresuotų asmenų nėra. Iš to seka.). reglamentuojančios asmens atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir panašiai. 1 d. nurodyti dokumente. Pagal LR CPK 445 straipsnį asmuo gali kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo tik prieš tai nustatyta tvarka kreipęsis dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. o tik tam tikrai įstatymų apibrėžtai situacijai. kai juos nustačius pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti. priežastys. Ypatingosios teisenos atveju nė vienos iš pasirengimo formų gali nebūti dėl galiojančio tardomojo proceso principo. Dėl to įstatymas ir numato galimybę suinteresuotam asmeniui tokiais atvejais kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. gali iš karto priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.). Ypatingojoje teisenoje pasirengimas teisminiam nagrinėjimui turi tam tikrų ypatumų. partnerystės. 3 punktuose esančiomis nuostatomis. jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.). be pareiškėjo. kad byla yra parengta nagrinėti teisme. teismas iš karto gali skirti parengiamąjį teismo posėdį arba skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. 8) dėl palikimo priėmimo. ar konkrečioje byloje. kreditorius ir pan. įvaikinimo. neišsamus. jis turi sprendime nurodyti. patvirtinančiame jo tapatybę. [9] 24. nutarimo Nr. patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. išskyrus bylas dėl pastato. 2 d. 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“). Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jei teismas pripažįsta faktą esant nustatytą. taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. nesutampa su to asmens dokumente. nurodytos sąlygos. išskyrus asmens dokumentą. teismas gavęs suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą arba pasibaigus nustatytam atsiliepimų pateikimo terminui ir nusprendęs. 5) dėl pastato. Pareiškime dėl asmens paskelbimo mirusiu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą. tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems dokumentams (LR CPK 448 str. žemės ar miško buvimo vietos. patvirtinančių tuos faktus. patvirtinantį asmens tapatybę. 1 d. kuriam tikslui šis faktas nustatytas. kad čia taikomos ginčo teisenos normos. Kai yra LR CPK 227 str. Minėtame teismo pranešime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes. pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda. taip pat turi nurodyti įrodymus.). t. Juridiniai faktai – įvairūs įvykiai. arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų. 1 d. kad teisę nustatantys dokumentai. taikomas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas. žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.“[8]. palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. turi teisę iš karto priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Atskirų ypatingosios teisenos bylų procesiniai ypatumai Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškimą teismui dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo (asmens sutuoktinis. nustatymo. Pareiškimai šiose bylose paduodami atitinkamai pastato. kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (LR CPK 447 str. pripažinimo nežinia kur esančiu bei šių bylų atnaujinimas. Šie faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino. pavarde ar tėvo vardu. papildomai turi būti nurodomi duomenys. numatyti LR CPK 450 str. su pareiškimu kreipiamasi į šio asmens paskutinės žinomos gyvenamosios . 4) dėl fakto. Turinčių juridinę reikšmę faktų sąrašas. pagal kurias į teismą gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo (LR CPK 5 str. Pasirengimas teisminiam ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimui. Šie ypatumai sujsiję su tuo. Jei juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba jei nėra juos patvirtinančių dokumentų. kad paprastai ypatingosios teisenos atveju nėra byloje dalyvaujančių asmenų priešingų interesų. Teismas.20 Esant šioms išimtims bylinėjimosi išlaidos yra padalijamos proporcingai. yra ir kitų suinteresuotų asmenų. nurodytoms sąlygoms turi būti skiriamas parengiamasis teismo posėdis. taip pat patvirtinantys. atsižvelgiant į suinteresuotumą bylos baigtimi arba į tai. y. Bylos dėl asmens paskelbimo mirusiu. matydamas. Todėl kyla keli klausimai: ar būtina reikalauti pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą ir ar būtinas pasirengimas nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu arba parengiamajame posėdyje? Atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo to. o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma. be bendrųjų reikalavimų keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje arba įformintas kitose institucijose. Jeigu minėtuose straipsniuose nurodytų sąlygų nėra. kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu. dėl kurių atsiranda. 2 d. pateiktas LR CPK 444 straipsnio 2 dalyje.4. patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. kitokios aplinkybės. palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 446 str. pavardė ar tėvo vardas. nes teismas šios kategorijos bylose neturi teisės priimti sprendimo už akių. asmenų veiksmai ar neveikimas.) ar prokuroras (LR CPK 449 str. įrodymai. Teismai nagrinėja bylas ir dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo. ar gimimo liudijime nurodytais vardu. priklauso asmeniui.). pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą pateikimo. dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų. kieno interesas byloje buvo patenkintas (esant priešingiems interesams). Būtina sąlyga juridiniam faktui ypatingosios teisenos tvarka nustatyti yra negalėjimas kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų. lapkričio 26 d. pareikšto pareiškimo nuorašą ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti. arba nusprendęs pats išsireikalauti būtinus įrodymus. [1] Pareiškime dėl bylos iškėlimo turi būti nurodoma: kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo. LR CPK XXVI skyrius „Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ nenumato kas gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. kad „ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio 2. kad pareiškus atsiliepimą padėtis yra pakankamai aiški. kurio vardas. jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos.

arba teismas savo iniciatyva (LR CPK 459 str.). teismas rašytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendimą (LR CPK 461 str.). teismas nutartimi panaikina savo sprendimą paskelbti fizinį asmenį pripažinti nežinia kur esančiu ir nustatytą asmens turto administravimą. atsiranda.28 str. teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir savo iniciatyva. Tačiau. sprendimas paliekamas galioti. pareiškimas gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki termino. taip pat ir prokuroras (LR CPK 454 str.28 str. taip ir bylose dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu. atnaujinimo gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. kad jis tikrai žuvo (lėktuvo. Taip pat LR CPK numato terminus. Veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės. kaip praėjus 30 mėnesių nuo to laiko. pats atvyksta į teismą ir patvirtina savo tapatybę. kreipiantis į teismą yra svarbu laikytis įstatyme nustatytų terminų..). 1 d. jei asmens nuolat vienerius metus nėra jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje ir kai nėra duomenų. pabaigos (LR CPK 449 str. t. asmens mirties data laikoma nurodytoji rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. Tokiu atveju pareiškimą dėl bylos. Pagrindas pripažinti asmenį nežinia kur esančiu yra.5 str. Teismo sprendimas pripažinti asmenį nežinia kur esančiu neįgyja jam prejudicialumo ir nepaneigiamumo savybės. Pasitaiko atvejų. tai tokiu atveju pareiškimas paduodamas paskutinės žinomos to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 454 str. jei asmuo dingo be žinios tam tikromis ekstremaliomis aplinkybėmis.). Mirusiu asmuo gali būti paskelbtas. nurodytos aplinkybės. 3 d. Tai traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. kuris teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. tai asmens mirties prezumpciją galima taikyti. kad į teismą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu galima kreiptis ne anksčiau. prokuroras. gaunama žinių kur jis yra ir panašiai. prokuroro. t. kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu.). Bylų dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu negalima painioti su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylomis dėl mirties fakto tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis (LR CPK 444 str. 7 p. kuriam suėjus. o nustačius mirties faktą. kuris teismo sprendimu paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu. kai negalima nustatyti dienos. Teismo sprendimas bylose dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu atnaujinimo priklauso nuo konkrečių aplinkybių. jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų kur jis yra. gamybinė avarija ar pan. bet ir jos datą bei aplinkybes.). kai apie asmenį negaunama jokių žinių. pabaigos (LR CPK 449 str. kad dingęs fizinis asmuo mirė. dingusį anksčiau minėtomis aplinkybėmis.). 1. 3 d. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu). remdamasis LR CK 2. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reiškia jo mirties prezumpcijos patvirtinimą. potvynis. pats atvyksta į teismą ir patvirtina savo tapatybę. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reiškia jo mirties prezumpcijos patvirtinimą. kuriomis remiantis byla atnaujinama: a) jeigu ištyrus įrodymus paaiškėja pripažinto nežinia kur esančio fizinio asmens buvimo vieta. kai apie asmenį negaunama jokių žinių.30 straipsnio 1 dalimi ir LR CPK 461 straipsnio 1 dalimi. Asmens veiksnumas suprantamas kaip. negaunama jokių žinių. kurią gauti apie nesantįjį paskutiniai duomenys.21 vietos apylinkės teismą. laivo katastrofa. Asmens silpnaprotystės arba psichinės ligos faktas gali būti įrodytas tik teismo psichiatrinės ekspertizės aktu. LR CK 2. teismas rašytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendimą. Pareiškimas paduodamas tam apylinkės teismui. Įrodinėjimo dalykas šios rūšies bylose yra LR CK 2.). teismas nauju sprendimu panaikina ankstesnį sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu suinteresuoto asmens. kuriam suėjus tas fizinis asmuo gali būti pripažintas nežinia kur esančiu. Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali paduoti asmenys. pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino.. kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindo manyti. kai bylą dėl fizinio asmens pripažinimo mirusiu reikia atnaujinti. kai apie jį nėra jokių žinių šešis mėnesius po šių aplinkybių. kuriam išimtinai bus teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos (LR CPK 449 str. kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu. nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena (LR CK 2.31 str. kuris serga psichikos liga ar silpnaprotyste ir jei dėl tos psichikos ligos ar tam tikros silpnaprotystės formos jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai reiškia. jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta. Kaip ir bylose dėl asmens paskelbimo mirusiu. 18 metų (LR CK 2. kaip praėjus trims mėnesiams nuo to laiko. Bylose dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu pareiškimui keliami papildomi reikalavimai yra nustatyti LR CPK 455 str. Tais atvejais. 1 d. artimieji giminaičiai. kad į teismą dėl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksčiau. taip pat numato bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu atnaujinimą.y. jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio. pripažintas nežinia kur esančiu. 2 d. 1 d. Pastaruoju atveju yra patikimų įrodymų. jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta. partneris. Į teismą dėl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksčiau. tik jeigu trejus metus jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nėra žinių apie jo buvimo vietą (LR CK 2.28 str. jeigu ištyrus įrodymus nepaaiškėja pripažinto nežinia kur esančio fizinio asmens buvimo vieta. kur tas asmuo yra (LR CK 2. patvirtinančių ne tik asmens mirties faktą. paties atsiradusio asmens prašymu. Neveiksniu gali būti pripažintas tik toks asmuo. kai apie asmenį. galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pareiškimą teismui tuo tikslu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo. darbdavys ir kiti. nes fizinio asmens pripažinimas veiksniu ar ribotai veiksniu sukelia jam labai reikšmingų teisinių padarinių. duotus kreiptis į teismą. 1 d.). Pvz. kad teismas asmenį gali pripažinti nežinia kur esančiu. 461 str. Pareiškėjas paduoda pareiškimą nežinia kur esančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. pabaigos (LR CPK 454 str.31 str. 1 dalyje numatyta.). dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.). Teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir savo iniciatyva (LR CPK 459 str. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą. Iš to seka.). kuris priėmė sprendimą fizinį asmenį pripažinti nežinia kur esančiu. Jeigu fizinis asmuo. Jei asmuo. kreditoriai. 1 d.). 2 d. kuriame . 3 d. LR CPK 459 str. žemės drebėjimas. 1 d. kuris duoda pagrindo manyti. tai tuomet. Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Suinteresuotu asmeniu gali būti dingusio asmens sutuoktinis. Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama.). Jei dėl to paties įvykio dingo ne vienas. o du ar daugiau fizinių asmenų. o jei gyvenamoji vieta nežinoma ir jos nustatyti neįmanoma. Šios kategorijos bylose pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti ribotas asmenų ratas. b) jeigu fizinis asmuo. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino. 3 d. y. 3 d. kurių teisėms ar pareigoms šis pripažinimas gali turėti įtakos. dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu. Šių dviejų kategorijų bylose mirties data nustatoma skirtingai: paskelbto mirusiu asmens mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data. atvyksta į savo ankstesnę gyvenamąją vietą. kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo to laiko.

narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis turi būti papildomai išdėstomos pareiškime (LR CPK 470 str. Sandorius dėl turto disponavimo. po kurio laiko nustoja piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Teismas. kokius vaikus galima įvaikinti.22 pateiktoje eksperto išvadoje. numato papildomus reikalavimus pareiškimui dėl nepilnamečio pripažinimo emancipuotu. teismas gali priimti naują sprendimą ankstesniam sprendimui panaikinti. bet ir ribotai veiksniu. 1 d.9 str.). turintis ir Lietuvos Respublikos. Pripažintam neveiksniam asmeniui pasveikus arba labai pagerėjus jo sveikatai. Kad nepilnametį būtų galima pripažinti veiksniu yra būtinos tokios LR CK 2. Piktnaudžiavimas suprantamas. LR CK 2.9 str. įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos. ir LR CPK 463 str. b) užsienio valstybės pilietis. besaikis alkoholio.). 1. teismas remdamasis LR CK 2. Taigi įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnį kaip trijų mėnesių nepilnametį vaiką. d) prokuroras (LR CK 2.).10 str. 3. gali panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu. Išnagrinėjęs bylą. 1 d. kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. tėvų. yra pakankamas pagrindas leisti nepilnamečiui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. LR CK 2. kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu. 4.y. gali pripažinti asmenį neveiksniu.214 str. šeimos nariai. kurį prašoma pripažinti neveiksniu. Pripažinto ribotai veiksniu asmens arba jo sutuoktinio. teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu. Teismas išimtiniais atvejais turi teisę asmenį pripažinti ne tik neveiksniu. emancipuotu nuo 16 metų (paprastai visišką veiksnumą asmuo įgyja sulaukęs 18 metų). pastarojo globėjas. nuolat gyvenantis užsienyje. kurį prašo pripažinti neveiksniu. teismas gali atmesti tik išnagrinėjęs bylą (LR CPK 468 str. jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. globos ir rūpybos įstaiga bei psichiatrinė gydymo įstaiga gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti pripažinti jį veiksniu. 2 d. tėvai. 1 d. 3 d. be kita ko. Asmuo.11 str. b) asmens. savarankiškai gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. taip pat gali nepanaikinti pirmiau priimto sprendimo ir asmenį palikti pripažintu neveiksniu. narkotikais.9 str. patvirtinanti vaiko tėvų. 2 d. kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas. be privalomų reikalavimų. Kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo gali tie asmenys. pastovus. o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs. 5 d. jeigu pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda: a) Lietuvos Respublikos pilietis. 3) jeigu yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją). Teismo paskirtas globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. pripažinti asmenį neveiksniu. išskyrus atvejus. LR CPK 475 str.). numatyti LR CPK 481 straipsnyje.). 1 d. Taigi dėl asmens pripažinimo neveiksniu. c) asmuo be pilietybės. pilnamečių vaikų prašymu.). 4) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių. esant išvardytų subjektų pareiškimui. apibrėžia. Būna atvejų kai yra pakankamas pagrindas leisti nepilnamečiui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti civilines pareigas.). Teismas gali pripažinti asmenį ribotai veiksniu. kai tėvai yra nežinomi ar mirę. gali priimti sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu (LR CPK 468 str.). Įvaikinimo bylos.). Įvaikinimo veiksmą galima apibrėžti kaip tam tikrą teisės aktą. c) globos (rūpybos) institucija. 4 d. išnagrinėjęs bylą. pareiškimą gali paduoti: a) asmens. išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio įvaikinimo srityje normos.242str. Tokiu atveju atsiranda pagrindas panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą (LR CPK 479 str. kurį prašoma pripažinti neveiksniu. 2 d. 4 d . Tačiau pripažintas veiksniu nepilnametis gali ir nesugebėti savarankiškai įgyvendinti visų savo civilinių teisių. jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais (LR CK 3. kuris daro žmogų nuo jų priklausomą. narkotikų ar toksinių medžiagų vartojimas. t. neprotingas.. kai . jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimas įvaikinti. išskyrus tuos atvejus. rodančios. ir užsienio valstybės pilietybę (LR CPK 480 str. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs. kaip nuolatinis.11 str. atsiimti darbo užmokestį. Jei teismas nustato. Aplinkybės. 463 str. 1 d. vykdyti pareigų ir savo veiksmais gali daryti žalą savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti. pilnamečiai vaikai. jo tėvai arba globos (rūpybos) institucija (LR CPK 462 str. LR CK 3.y. bei teismas gali pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu. notaro patvirtintas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. kaip ir dėl pripažinimo ribotai veiksniu. teismo nutartis. o kokius draudžiama.). išskyrus atvejus. remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. 2. Tokiu atveju. sutuoktinis. 1 d. Jam įgyvendinti savo teises padeda teismo paskirtas rūpintojas. Šis vaikas turi būti įrašytas į įvaikinamų vaikų apskaitą. Tarpvalstybinio įvaikinimo atveju yra taikomos 1993 m. numatomos LR CPK 465 str. Pareiškimas dėl įvaikinimo paduodamas apylinkės teismui pagal pareiškimą paduodančio asmens arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. turi būti atsakyta ir į klausimą. priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu (LR CPK 473 str. tokiu atveju teismas pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą priima sprendimą. turi būti nurodytos aplinkybės. narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. narkotikais. Pripažintas ribotai veiksniu asmuo taip pat negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.. jeigu yra galimybė. teismas gali pripažinti nepilnametį veiksniu.209 str. d) asmuo. Teismas. gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 462 str. Prie pareiškimo įvaikinti pridedama: 1) įvaikintojų ir. pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jomis gali tik turėdamas rūpintojo sutikimą.). Jei pripažintas ribotai veiksniu asmuo.). narkotikais. Tik teismas remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis. kurie turi teisę įvaikinti. gegužės 29 d.. kuriuo panaikina asmens veiksnumo apribojimą (LR CPK 474 str. gali atmesti prašymą pripažinti asmenį ribotai veiksniu. išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Įstatymas įtvirtina galimybę pareiškimą padavusiam asmeniui iki bylos nagrinėjimo užbaigimo reikalavimą pripažinti asmenį neveiksniu pakeisti reikalavimu pripažinti tą asmenį ribotai veiksniu (LR CPK 463 str. patvirtinti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti. ar asmuo sugeba suprast savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. apriboti jo veiksnumą. kuriuo vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui ir biologiniams tėvams būdingas ir įstatymo nustatytas teises ir pareigas bei su kuriuo kartu baigiasi visos įstatymo nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos. Pareiškimas paduodamas asmens. Teismas. Pareiškime dėl įvaikinimo papildomai turi būti nurodomi duomenys. Dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismui pareiškimą gali paduoti pats nepilnametis. išskyrus valstybinę globos instituciją. teismo nutartis. narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (LR CK 2. numatytos sąlygos: nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų.). 2 d. Teismo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu neįgyja išimtinumo pobūdžio.). savo sprendimu šį asmenį gali pripažinti visiškai veiksniu t. ir 6 d. gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Prašymą. Pareiškime. Pareiškimas paduodamas Vilniaus apygardos teismui. 2) jeigu yra galimybė. yra jo sutikimas. sprendime taip pat privalo nustatyti ir asmens globą bei skirti šiam asmeniui globėją (LR CK 3. kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti..

5) duomenys.).262 str. 2 d.y. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (LR CK 3. trumpalaikių.). Šiuo teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais. teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų (LR CPK 485 str. LR CK 3. Tada vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (LR CK 3. numato tokius atvejus. t. 3 d. Teismas privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Sutikimo įvaikinti atšaukimo galimybė įtvirtinta LR CPK 489 str. LR CK 3. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo. Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ar skyrimo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras pagal vaiko. gyvenamąją vietą. Taigi vaiko nuolatinė globa (rūpyba) yra nustatoma ir skiriama teismo tvarka (LR CK 3. patvirtintas teismo (LR CK 3. Teismui leidus.212 str. duomenis.). be kurio įvaikinti vaiko negalima (LR CK 3. numatyti LR CPK 498 str. 6) valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo įvaikinti (LR CPK 482 str. kuris teismo pripažintas ribotai veiksniu. suėmimo. nesidomi vaiku. 6 d. Taigi vaiko globa (rūpyba) galima tik vaiko interesais.239 straipsnio 1 dalis). globėjų (rūpintojų) asmeninėmis savybėmis. kai vaikas lieka be tėvų globos ne dėl laikinų. kuris teismo pripažintas neveiksniu. išnagrinėjęs bylą dėl įvaikinimo. Pareiškime papildomai turi būti nurodomi duomenys. Tokiu atveju vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą (LR CK 3. Nuolatinė globa (rūpyba) steigiama tais atvejais. paduodami pareiškimą įvaikinti.222 str. 2 d. 1 d. 3. ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę. Skiriama nepilnamečių globa ir rūpyba (LR CK trečiosios knygos VII dalies XVIII skyrius) ir pilnamečių asmenų globa ir rūpyba (LR CK trečiosios knygos VII dalies XIX skyrius). globos (rūpybos) tikslais. Svarbu yra tai. o jis – įvaikintojų vaiku.215 str. 2 d.).257 str. protiniam. kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu arba siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą (LR CPK 485 str. Globa gali būti nustatoma nepilnamečiui iki 14 m. priimdamas sprendimą. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą.). 2 d. Globos (rūpybos) tikslas yra apsaugoti ir apginti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) fizinio asmens teises ir interesus (LR CK 3. naudoja fizinį ar psichologinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam. Teismas atsisako priimti įvaikinamojo sutikimą būti įvaikintam.264 str.). t. būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas.23 teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu (LR CK 3.352 straipsnio 1 dalis nustato tokias vaiko globos (rūpybos) rūšis: laikinąją vaiko globą (rūpybą) ir nuolatinę vaiko globą (rūpybą).254 str. Vaikas gali būti įvaikintas tik jo sutikimu. turi atsižvelgti į vaiko norą. kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar rūpintoją. ar vaikas sutinka: a) būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis. kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. 1. kuris turi išsiaiškinti. c) kad būtų pakeistas jo vardas. 4 d. patvirtintas teismo. Įstatyme yra numatyta galimybė perkelti vaiką į šeimą iki įvaikinimo norint įsitikinti ar įvaikinimas atitiks vaiko interesus (LR CK 3.). jei jis neprieštarauja jo paties interesams (LR CK 3.). dvasiniam. kai vaiko: 1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs.264 str. Teismas privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. jeigu yra pagrindas manyti. 6 d.209 str. kai vaikas laikinai lieka be tėvų priežiūros. išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. būtinas jo rašytinis sutikimas.). Laikinoji globa (rūpyba) steigiama tais atvejais. Taigi. 7 d. 1 d.). rašytine forma ar kitais jo pasirinktais būdais. ilgalaikių priežasčių arba yra visiškai netekęs tėvų globos. ir kitu atveju būtina vadovautis tik vaiko . 2. ir teismas.215 str. teismas nutartyje privalo išaiškinti įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą (LR CPK 488 str. Vaiko interesų neatitiks materialine nauda grįstas įvaikinimas ar kai įtėviai neturi sąlygų ir dėl kokių nors priežasčių negali įgyvendinti tėvų valdžios arba nėra tam pasirengę. 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. 1 d. Kaip ir tvirtindamas sutikimą. 1.216 str.). Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės. patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. susijusioms su vaiko interesais. jo neprižiūri. išreikštu tam tikra forma: 1) kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas. bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. amžiaus arba pilnamečiui. o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. pavardė. ir išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas (LR CPK 485 str.). jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę. 1 d. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine.). 1. Ir vienu. bet dėl svarbių. Dokumentai turi būti legalizuoti. kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą. doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) (LR CK 3. 1 d. b) įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (LR CK 3. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. 2) kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas. būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas.). Nustatyti. turi būti išklausytas teisme. 1. b) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos.). 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu. Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais (LR CK 3. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai asmenys ar neveiksnūs.263 str. 2. amžiaus arba pilnamečiui.). netinkamai auklėja.). Šio principo įgyvendinimas steigiant globą (rūpybą) gali būti dvejopas: parenkama globos forma ir asmuo skiriamas globėju (rūpintoju). 4 d. kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamųjų sąrašą. Sutikimą vaikas duoda teismui. rūpyba gali būti nustatoma nepilnamečiui nuo 14 iki 18 m. c) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina. tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. kad sutikimas įvaikinti yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (LR CPK 488 str. 5. 1 d. pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus. ir 499 str. ). Teismas tai pažymi savo sprendime (LR CPK 487 str. Globos ir rūpybos bylos. 4) tėvystės ar artimo giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius. uždaviniais ir pasekmėmis. kai vaiko: a) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).242 str. 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu. Taip pat įvaikinimui būtinas ir vaiko tėvų teismo patvirtintas rašytinis sutikimas. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją). Vaiko globa (rūpyba) skiriama tik esant visoms sąlygoms.). 3 d.238 straipsnio 1 dalis. teismas gali priimti sprendimą leisti vaiką įvaikinti.y. o jeigu tokios nėra – pagal šio vaiko buvimo vietą (LR CPK 497 str.).

3) nustatyti asmeniui. Teismas. teismo patvirtintų taikos sutarčių užsienio teismų ir arbitražų sprendimų (jei tai numatyta tarptautinėse sutartyse ir įstatymuose). pastatas ir kt. globos ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių (LR CPK 506 str. teismo nuosprendžių. leidžiančio daryti tai. jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas). c) prokuroras (LR CPK 509 str.). globą ar rūpybą. Toks asmuo negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.). jam turi būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė (LR CPK 503 str.). teismo nutartimi vaikui gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas). teismas gali paskirti šio turto administratorių (LR CPK 508 str. Taip pat yra būtina išskirti vaiko. kuriam reikalinga rūpyba. Prie pareiškimo turi būti pridedama globos ir rūpybos institucijos išvada (LR CPK 509 str.). jeigu pateikiama globėjo ar rūpintojo kadindatūra. papildomai nurodo duomenis apie globėją ar rūpintoją (LR CPK 508 str. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais).279 str. tinkamai augti. kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų.). kurioje nurodo: duomenis apie asmens. raidą amžių. Rūpyba steigiama pilnamečiam fiziniam asmeniui. kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. nutartimi gali paskirti šio turto administratorių. gali būti ligos ar garbaus amžiaus pasekmė.250 str. 1 d.). 1 d. Skiriant vaiko globą (rūpybą) negalima išskirti brolių ir seserų. nei šalys civiliniuose santykiuose. Bylose dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos globa steigiama dėl to. kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje. Globėjo (rūpintojo) paskyrimui būtina vaiko teisių apsaugos tarnybos arba jos įgaliotų socialinių partnerių išvada dėl vaiko būsimo globėjo (rūpintojo) kompetencijos (LR CK 3.24 interesais. užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje. nustato valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. nesančiam gydymo. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais).). 8 d. 2 d. nuomonę ir kitas svarbias aplinkybes. Vaiko globos (rūpybos) paskyrimas turi atitikti įstatymo nustatytus tikslus. privalo savo iniciatyva: 1) pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo..). 4 d. Ši institucija.). turint omenyje jo sveikatą. Tokia sveikatos būklė. gavusi informaciją apie vaiką. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais). kai rūpyba skiriama veiksniam asmeniui. jeigu reikia skirti globėjo ar rūpintojo. 3 d.). Išnagrinėjus bylą dėl vaiko globos (rūpybos) paskyrimo. Tais atvejais. turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį. 2) nustatyti asmenį. 3. Globa nustatoma vaikams. b) globos ir rūpybos institucijos. kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų (LR CK 3.). buvimo vietą ir globėjo ar rūpintojo paskirimo reikalingumą. Rūpyba – vaikams nuo 14 iki 18 metų (LR CK 3. teismo nutarimų administracinėse bylose (tiek.). Taip pat teismas privalo išaiškinti vaikui globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo pasekmes. išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Teismui leidus.270 str. kuriam skiriama globa (rūpyba) nuomonę. 2 d. narkotinėmis ir toksinėmis medžiagomis. O tais atvejais. Į teismą su pareiškimu dėl rūpybos skyrimo veiksniam asmeniui gali kreiptis: a) pats veiksnus asmuo. CPK 509 str. o jeigu tokios vietos nėra – pagal asmens buvimo vietą (LR CPK 509 str. nustatyti. teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę. priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. tuomet turi būti nurodyti rūpybos nustatymo reikalingumo motyvai ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai (LR CPK 509 str. institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose (tiek. Jie pareiškimą paduoda apylinkės teismui pagal asmens. o tenkindamas pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo. kai tai pažeidžia vaiko interesus (LR CPK 249 str.248 str. Tenkindamas pareiškimą. 1.). Vaiko globa (rūpyba) gali būti skiriama vaikams. pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos būklės pažyma. Kai tas asmuo grįžta į posėdžių salę.). Galimas atvejis. Globos ir rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą. kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė. Antstoliai atlieka vykdymo veiksmus dėl: teismo ir arbitražo sprendimų. 1 d. Teismas. auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje. Rūpyba gali būti steigiama ir veiksniam asmeniui.). Jeigu pareiškimą paduoda veiksnus asmuo. vystytis ir tobulėti (LR CK 3. 5 d.. jam būtų paskirta per 3 dienas (LR CK 3. todėl jam tai padaryti padeda teismo paskirtas rūpintojas. kuriems nustatyta globa (rūpyba). globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją (LR CPK 505 str. 2 d. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu. 4 d. kurio veiksnumas teismo tvarka yra apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. be bendrųjų reikalavimų. narkotikais.y. tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per 10 dienų pateikti teismui duomenis. kuris negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (LR CK 3.). Kai pareiškimą paduoda globos ir rūpybos institucija. atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir priešingai. priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. raštu ar kitais jo pasirinktais būdais. išskyrus atvejus. Priimdamas sprendimą. Teismo paskirtas vaiko turto administratorius prižiūri vaiko turimą turtą. nutarčių. 2 d.). Teismas. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. teismas nutartyje nurodo duomenis apie rūpintinį ir rūpintoją (LR CPK 509 str.).). dėl kurio nagrinėjama byla. kurioje jis galėtų saugiai. dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. t. Atlikdami šių dokumentų vykdymo veiksmus. pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra. kuriam reikalinga globa (rūpyba). turi laikytis principo. 1 d. Teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva. LR CPK 509 str.279 str. Vaikas. taip pat ir kitas asmuo (LR CPK 493 str. jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams (LR CPK 503 str. nutartyje nurodo duomenis apie globotinį ar rūpintinį. nutarčių ir nutarimų baudžiamosiose bylose (tiek. žemė. teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų. antstoliai negali viršyti jiems suteiktų įgaliojimų. 3 d. Tokiu atveju tai jam padeda padaryti teismo paskirtas globėjas. kad neveiksnus fizinis asmuo negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.). gyvenamąją vietą. esančiam gydymo.). kitų institucijų ir pareigūnų sprendimų (kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka) (LR CPK 584 str.251 str. 1 d. Vaikus. nutarimų ir įsakymų civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių. 4 p. kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją bei rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. žemė. kurie neturi keturiolikos metų. kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė. tenkindamas pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo. kai būtina priežiūra ar slauga. Antstolis. kuriems reikalinga globa (rūpyba). globėjo ar rūpintojo paskirimo nagrinėjimo.). būtinus bylai išnagrinėti. pastatas ir kt. . kokia aplinka jam priimtinesnė. kas tiesiogiai nurodoma įstatymu.

Vadinasi. ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti. yra nenagrinėtinas teisme. Į teismą su skundu dėl antstolių veiksmų gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. papildyti. kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. siekdamas. papildyti. Tais atvejais. asmuo su pareiškimu dėl civilinės būklės aktų įregistravimo. ištaisymo ar anuliavimo. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba teisėtas interesas (LR CPK 5 str.25 kai antstoliai procesinius veiksmus atlieka pažeisdami šį reikalavimą ar darydami kitus teisės pažeidimus. 1 d. 1 d. Jis pareiškimą turi paduoti tą dokumentą išdavusio asmens gyvenamosios vietos ar buveinės vietos apylinkės teismui (LR CPK 517 str. atlikdamas notarinius veiksmus. jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti. 4 d.). kad notaras ne viską atliko.).). santuokos nutraukimo. Patenkinęs skundą. Skundas. Skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (LR CPK 510 str. nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. papildyti.). kai jie atsisako atlikti procesinius veiksmus. pakeisti. papildymo. pakeitimo. akto įrašo neatkūrus.). ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (LR CPK 514 str. . Tokie skundai neapmokestinami žyminiu mokesčiu (LR CPK 510 str. 3 d. pakeisti. Pareiškimą teismui turi teisę paduoti kiekvienas asmuo. Pareiškime papildomai nurodoma prarasto pareikštinio vertybinio dokumento skiriamieji požymiai. Vertybiniai popieriai – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės. aktų įrašų keitimo. lemiančius asmens civilinį teisinį statusą.). kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (LR CPK 511 str. akto įrašą atkurti. 1. teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (LR CPK 513 str. pažeidžia įstatymus ar nesilaiko duotos priesaikos. paduotas teismui praleidus šį trisdešimties dienų terminą. Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro (kito asmens.). LR CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. Skundas dėl konsulinio pareigūno atliktų notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti pateikiamas teismui pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinę. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. tai yra prielaida svarstymui. bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 str.). siekdamas. Dėl jų svarbos civiliniams teisiniams santykiams įstatymas nustato privalomą šių civilinės būklės aktų registraciją: asmens gimimo. įvaikinimo. Bylos dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena). patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teisės. faktai turi būti nustatyti ir tinkamai kvalifikuoti. taip pat turi būti nurodyta. nepapildžius. kylančios iš kreditinių santykių bei suteikiančios teisę gauti dividendus.). Teismo priimta nutartis gali būti apskundžiama atskiruoju skundu. vardo ir pavardės pakeitimo. Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo. Patenkinęs skundą. palūkanas ar kitas pajamas.). patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones. pakeitimo. Notarinius veiksmus gali atlikti notarai. Notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą. pakeisti. aktų įrašų atkūrimas. taip pat tais atvejais. ištaisyti ar anuliuoti (LR CPK 516 str. Notaras privalo užtikrinti. teismas notaro veiksmą panaikina arba įpareigoja notarą veiksmą atlikti (LR CPK 513 str. Finansiniai instrumentai. atkurti. Jeigu notaras (ar kiti notarinius veiksmus atliekantys asmenys). Pareiškime turi būti nurodytas pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą. Civilinės būklės aktus būtų galima apibūdinti kaip svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius ir veiksmus. aktų įrašo atkūrimo. 3 d. kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. papildyti. papildymas. Tuo tarpu pasibaigus LR CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdešimties dienų terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių ar notarinių veiksmų.18 str. skųsti teismui tokį veiksmą jau negalima. pakeičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. ištaisyti ar anuliuoti. neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos. kuriuos atlieka notarai. nėra naikinamasis.). galima kreiptis į teismą dėl šių veiksmų apskundimo (LR CPK 510 str. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai. Asmuo. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. kurias teismas pripažįsta svarbiomis. santuokos sudarymo. 1 d. praradęs vertybinį dokumentą. Su pareiškimu į teimą gali kreiptis asmuo. praradęs vertybinį dokumentą. Skundo dėl antstolių veiksmų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (LR CPK 510 str. 2 d. papildymo ir ištaisymo tvarką reglamentuoja LR CK ir Civilinės metrikacijos taisyklės. tiek atsisakymą jį atlikti (LR CPK 511 str. įrašų atkūrimo. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti. Pareiškimas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 514 str. 1 d. 2 d.). todėl asmeniui. kuris skaičiuotinas nuo tos dienos. Tai numato Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas. ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą padavusiu asmeniu ir kiti suinteresuotieji asmenys. o Notariato įstatymo nustatytus veiksmus – taip pat ir konsuliniai pareigūnai bei seniūnai. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį. todėl šį skundą teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė bei turi būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (LR CPK 514 str.). tėvystės (motinystės) pripažinimo ir nustatymo. ištaisymo ar anuliavimo gali kreiptis į teismą. Šie aktai laikomi juridiniais faktais. jeigu civilinės būklės aktų registravimas. 1 d. numato veiksmus. gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą (LR CPK 517 str. asmens lyties pakeitimo. Jeigu nuo skundžiamo antstolio ar notarinio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip trisdešimt dienų. Į teismą su skundu gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos. galima kreiptis į teismą apskundžiant tiek atliktą notarinį veiksmą. teikia teisines paslaugas. 1 d. jo turėjimo fakto įrodymai. ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.). atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Skundas dėl notaro veiksmų (arba atsisakymo juos atlikti) pateikiamas notaro darbo vietos apylinkės teismui (LR CPK 511 str.).).). papildymo.). 2 d. šį terminą praleidusiam dėl priežasčių. Teismo priimta nutartis gali būti apskundžiama atskiruoju skundu. Šių aktų registravimo tvarką. pakeisti. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d. todėl jas turi suteikti tinkamai. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. Skundas pateikiamas tam apylinkės teismui. kurie sukuria. akto įrašą atkurti. 1 d. 4 d. nepakeitus. asmens mirties. papildyti. 443 straipsnio 1 dalis). LR CPK 512 straipsnyje nustatytas dešimties dienų skundų dėl antstolių ar notarinių veiksmų padavimo terminas. 2 d. partnerystės (LR CK 2. pakeisti.). jeigu civilinės būklės akto neįregistravus. pakeitimas. taip pat yra vertybiniai popieriai. Į teismą asmuo gali kreiptis tik tada.

). numatyti LR CPK 535 ir 536 straipsniuose. įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu. Jeigu pareiškėjo pareiškimas patenkinamas. gyvenimą skyrium (seperaciją) (LR CPK 381-386 str.).). kad sutuoktinis neveiksnus. negyvi kilnojamieji daiktai. sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jis nežinomas. arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teismas gali priimti sprendimą nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą arba pareiškėjo pareiškimą atmesti (LR CPK 533 str. 2 d. nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą.34 str. Šiame skelbime siūloma dokumento. Tas terminas neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Šiose bylose reikalavimų pagrindas yra LR CK 3. 1 d. t. Bylos dėl daiktinių teisių.).). priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. norėdamas santuoką nutraukti. šios pasekmės neatsiranda. Nesant ginčo galutinis rezultatas pasiekiamas žymiai greičiau ir paprasčiau. . Šioje situacijoje teismas atidžiai išnagrinėja bylą LR CK 3.22 str. o dokumento turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 520 str. kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančio reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 526 str. Priėmęs pareiškimą teismas priima nutartį paskelbti pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje.228 str. Kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai. Tai bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Jeigu pareiškėjo prašymas atmetamas. Dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu pareiškimą gali paduoti finansų. tėvystės (motinystės) nustatymą (LR CPK 387-393 str.). 3. 3. 1 d. Dėl nekilnojamojo daikto pareiškimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 530 str. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo.60 str.68 str. Pagal LR CK 4. LR CPK XXXV skyrius numato bylos nagrinėjimo ypatumus santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu. kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė. Dėl valdymo fakto patvirtinimo pareiškimą gali paduoti suinteresuotas asmuo savo gyvenamosios vietos. bei aplinkybės.).).).57 str. Teismas. Pagrindinis šeimos bylų priskyrimo ginčo ar ypatingajai teisenai kriterijus – tai ginčo buvimas ar nebuvimas. jis įgyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas. Jeigu pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas.). daiktus arba vietoj pripažinto negaliojančio dokumento išduoti naują dokumentą. pavardė ar pavadinimas. priėmęs pareiškimą gali priimti nutartį pareiškėjo lėšomis paskelbti vietiniame ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių apie bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą (LR CPK 528 str. Bylose dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.). ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (LR CPK 522.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas teismo sprendimu gali būti perduotas nuosavybėn tik valstybei ar savivaldybei. šios pasekmės neatsiranda. vaiko gyvenamosios vietos nustatymas (LR CK 3. pripažintas teisėtu daikto valdytoju. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas. kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. ar nėra kliūčių pareiškimui tenkinti.). per kurį išdavusiai dokumentą organizacijai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti vertybinius popierius. Teismo sprendimas taip pat yra ir pagrindas išmokėti pareiškėjui pinigus.). Bylose dėl valdymo fakto nustatymo teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: valdymo faktą pareiškėjui patvirtinti ar pareiškėjo prašymą atmesti (LR CPK 529 str. Jeigu pareiškėjo prašymas atmestas..). b) pareiškėjo pareiškimą atmesti (LR CPK 537 str. teismas nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato terminą.). Kreiptis į teismą dėl valdymo fakto patvirtinimo galima tik tais atvejais.). Bylose dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti priimamas vienas iš šių sprendimų: a) pripažinęs. nustatyti LR CPK 527 straipsnyje. išskyrus bylas. Daikto valdymas laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti ji kaip savą (LR CK 4.58 str. asmuo.).). Pareiškėjas. 3 d. 1-3 d. kuriomis dokumentas prarastas (LR CPK 517 str. teismas priima sprendimą prarastą dokumentą pripažinti negaliojančiu. Jeigu dokumento turėtojas dėl kokių nors priežasčių nepareiškia apie savo teises į tą dokumentą. daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai (LR CPK 518 str. tarp jų ir lobis (LR CK 4.y. Bylos dėl šeimos teisinių santykių.). daiktus. Pareiškime dėl valdymo fakto patvirtinimo papildomai turi būti nurodyti duomenys. kilę iš šeimos teisinių santykių. tėvų valdžios apribojimą (LR CPK 400-409 str. tai yra.57 str. jis gali pareikšti asmeniui.51 str. patikrina.149 str.55 str. išskyrus bylas. Pareiškimas dėl nekilnojamojo daikto paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 526 str. Pareiškimas paduodamas suėjus vieniems metams nuo dienos.). kurią daiktas įtrauktas į apskaitą. o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo – į jo buveinės apylinkės teismą. taip pat pagal įgyjamąją senatį įgyja nuosavybės teisę į teisėtai valdomą daiktą (LR CK 4. dėl to. Pareiškime papildomai nurodomi duomenys. kurio naudai priimtas teismo sprendimas.). Jis kreipiasi į savo gyvenamosios vietos. teismas skiria bylą nagrinėti (LR CPK 251 str. jeigu įstatymu nenustatyta kitaip (LR CK 4.).209-3.).). Dauguma iš šių bylų yra nagrinėjamos ginčo teisena. 3 d. Jeigu pareiškėjui valdymo faktas patvirtinamas. per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą. kontrolės institucija arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 534 str. įgyja teisę ginti savo valdymo teisę nuo visų teisės pažeidimų (LR CK 4. nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyrių. nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles.). Šios bylos kildinamos iš LR LR CK trečiosios knygos nuostatų.. bešeimininkis yra toks daiktas. tėvystės (motinystės) nuginčijimą (LR CPK 394-399 str.). Jeigu teismas gauna dokumento turėtojo pareiškimą prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos.26 išdavusio tą dokumentą asmens vardas. o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo – į buveinės apylinkės teismą.) ir visi kiti šalių ginčai. Jeigu pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos iš dokumento turėtojo negautas pareiškimas ir dokumento originalas. išduoti vertybinius popierius. daikto pripažinimo bešeimininkiu. tėvystės (motinystės) nuginčijimas (LR CK 3. aspektu. kad daiktas neturi savininko. Valdymo fakto patvirtinimas sukelia svarbias teisines pasekmes. apie kurio praradimą pareikšta turėtojui. įvaikinimas (LR CK 3. Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimą gali paduoti daikto valdytojas (LR CK 4.174 str. Šeimos bylos apima santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia bylas. Kartu su nutartimi paskelbti skelbimą vietiniame laikraštyje teismas priima nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus ar išduoti vertybinius popierius. Tai santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės (LR CK 3. 523 str.50 str. nežinia kur esantis. jis įgyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas.68 str. 1 d.

gali priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą.). Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams sutaikyti. Tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai negyvena arba termino sutaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams.). numato prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo teismingumą. jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (LR CPK 540 str. gyvenamosios vietos apylinkės teismui. išnagrinėjęs prašymą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytnių.). Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdimą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas. kurias jie bendru sutarimu nustatė santuokos nutraukimo sutartyje (patvirtintoje teismo sprendimu). jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo (LR CK 3. gali priimti nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių.27 atlieka bausmę už netyčinį nusikaltimą. kad santuoka faktiškai iširo. Paduoti prašymai (pareiškimai) turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo hipotekos skyriui dienos. nekaltina kito sutuoktinio dėl santuokos iširimo. Hipoteka suprantama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdimą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.53 str. Nuo to momento Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas neteko teisinės galios. 3. Visais šiais atvejais svarbiausia yra tai. pirmiausiai privalo imtis priemonių jiems sutaikyti. 3 d. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. sutuoktinių bendro turto padalijimo (išskyrus atvejus. 2 d. Neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas.200 str.53 str. išieškojimas (LR CK 4.). 3 d. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. išskyrus atvejus. LR CPK 543 str. vieno sutuoktinio išlaikymo. 1 d. Hipotekos skyriui reikia pateikti teisingumo ministro nustatytos formos hipotekos ar įkeitimo lakštą ir kitus Vyriausybės patvirtintuose hipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus (LR CPK 546 str. kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu. Įsigaliojus naujam LR CPK. Hipotekos teisėjas. šios kategorijos byloms priskiriamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3. Skiriamas santuokos pripažinimas iširusia ir jos preziumavimas iširusia. išnagrinėjęs prašymą įregistruoti sutartinę ar priverstinę hipoteką ar įkeitimą. Įkeitimu gali būti užtikrintas bet kurios piniginės prievolės įvykdymas (LR CK 4. Išnagrinėjęs prašymą dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. kad santuoka faktiškai iširo.). Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoka įsiteisėjimo dienos išsiunčia sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Išnagrinėjęs prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.).). gali priimti vieną iš šių nutarčių: prašymą atmesti. Hipotekos teisėjai nagrinėja prašymus dėl: a) hipotekos ar įkeitimo įregistravimo. kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (LR CPK 541 str. 1d.51 str. teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. išnagrinėjęs pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. kuris kreipiasi. 1 d. vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą (LR CK 3. vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo pripažintas neveiksniu. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Prašyme papildomai turi būti nurodyti duomenys. Paskutiniu atveju taikinimo priemonės nėra taikomos (LR CK 3. vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui.55 str. prokuroras arba globos ir rūpybos institucija (LR CPK 538 str. netesybų bei teismo išlaidų susijusių su hipotekos vykdymu. iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiunčia sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos. gali priimti vieną iš šių nutarčių: už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Prašyme be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų papildomai nurodomi duomenys. e) hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo. o po to tik atsirastų pagrindas tokiu būdu nutraukti santuoką. išregistravimo.). paskirti terminą kliūtims pašalinti.) ar vieno sutuoktinio prašymu (LR CK 3.). kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (LR CPK 541 str. gali tekti pirma teismo keliu įrodyti sutuoktinio neveiksnumą. Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu yra galimas esant tokioms sąlygoms: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.2 d. d) hipotekos ar įkeitimo perleidimo įregistravimo. Hipoteka gali būti užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas. teismas taip pat privalo išspręsti klausimus dėl: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo. prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. gali priimti nutartį perduoti šį daiktą .54 str. kad sutuoktinis. numatyti LR CPK 539 str. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. 1 d. f) priverstinio skolos išieškojimo. 1d. Santuoka pripažįstama iširusia.). taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės. gavęs sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką. kaip minėta. 3 d.174 str. g) kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių (išskyrus. procesinius hipotekos ir nekilnojamojo turto įkeitimo klausimus reglamentuoja LR CPK V dalies XXXVI skyriaus nuostatos.). trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. norintis nutraukti santuoką. 1 d. kad yra nežinia kur. Teismas. išregistravimo. abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs (LR CK 3. patvirtintu notaro. kurioje sutuoktiniai yra aptarę savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. privalo pateikti įrodymus apie tokių faktų buvimą. b) hipotekos ar įkeitimo pakeitimo įregistravimo. kai yra numatyti kiti jų išnagrinėjimo terminai (LR CPK 545 str.). arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo) (LR CPK 541 str. 2 d.51 str. numatyti LR CPK 539 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 4 d. kai LR CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip) (LR CPK 542 str. Todėl. Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 538 str. terminas susitaikyti nenustatomas (LR CK 3. Hipotekos teisėjas.). išregistravimo. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.. Prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu paduodamas sutuoktinio. c) hipotekos ar įkeitimo baigimo įregistravimo.). kad jie vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3. prašymą patenkinti. Sutuoktiniams kyla santuokos nutraukimo teisinės pasekmės.57 str. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu yra galimas esant bent vienai iš šių sąlygų: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus. Preziumuojama. jeigu sutuoktiniai kartu negyvena ir negalima tikėtis.55 str. LR CPK 540 str. Hipotekos teisėjas. 2 d.).). Taigi.).). jeigu įsitikina. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Hipotekos teisinių santykių bylos.

kuriame pažymėta. sutuoktinių teises. Prašymų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo ypatumus nustato įstatymas (LR CPK 443 straipsnio 1 dalis. Hipotekos teisėjas. dėl teisės tvarkyti įkaito davėjo banko sąskaitą perdavimo kreditoriui. Bylas dėl teismo leidimų išdavimo teismai nagrinėja supaprastinto proceso tvarka. Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. nagrinėtinų supaprastinto proceso tvarka. numatyti LR CPK 571 straipsnyje. sausio 1 d. 1 d. tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą. išnagrinėjęs pareiškimą sumažinti įkeistų daiktų skaičių. hipotekos lakštas pripažįstamas negaliojančiu ir kreditorius praranda reikalavimo teisę. 1 d. kurios pagal Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka. Žodinis procesas skiriamas. Teismas byloje dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo gali priimti sprendimą atkurti visą prarastą bylą ar jos dalį. kad visi hipotekos ar įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai. atkūrimo gali būti paduotas per dešimt metų nuo bylos praradimo dienos ar sužinojimo apie praradimą dienos (LR CPK 570 str. taip pat baigti priverstinę hipoteką ar įkeitimą. patvirtinantys aplinkybes. 579–582 straipsniai).). priima nutartį dėl jame išdėstytų reikalavimų tenkinimo. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų. bei kai prašymas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. jų teisės ir pareigos vykdymo procese. Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. nagrinėtinų supaprastinto proceso tvarka. Terminas yra juridiškai reikšmingas faktas. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos. b) atmesti pareiškimą jo netenkinant. atskirų priverstinio vykdymo priemonių taikymo ypatumai. Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (LR CPK 83 str. hipotekos teisėjo nutartimi hipoteka baigiama. 2 d. pakeisti įkeistą daiktą kitu nė karto neįkeistu daiktu (išskyrus atvejus. dėl reikalavimų. Terminai gali būti atnaujinamieji. o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (LR CPK 580 str. 2 d. kad teismas nebeliko vien ginčų sprendimo institucija. kurią teismo nuomone reikia atkurti arba palikti pareiškimą nenagrinėtą. Pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo gali būti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą dienos. gavęs kreditoriaus prašymą baigti hipoteką ar įkeitimą. Hipotekos skyrius. Prašymus teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos (LR CPK 582 str. Prašymai dėl klausimų. papildomai turi būti pridėti įrodymai. patvirtinti pareiškimą ar faktą.). paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (LR CPK 580 str. 25. Bylos dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo. 3 d. 4 d. kurios nagrinėjimas nebuvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). oficialiame leidinyje „Valstybės žinios” įspėja kreditorių. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atkūrimo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą pirmosios instancijos teismui. 1-2 d. išnagrinėjęs įkaito davėjo ir skolininko raštišką reikalavimą dėl hipotekos ar įkeitimo pabaigimo. kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turinti veiksmas. pasikeitus aplinkybėms. bylą vykdęs teismo antstolis ir teismas bylą gali pradėti savo iniciatyva (išskyrus atvejus.117 str. klausimus. paveldėjimo procedūrų taikymas ir panašiai). Nuo 2003 m. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui. prašymų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja LR CPK XXXIX skyrius. turto administravimo kontrolė. Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti. tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (leidimų išdavimas. kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas atsirado įstatymų pagrindu). faktų ir pareiškimų patvirtinimas.). išregistruoja hipoteką ar įkeitimą iš hipotekos registro gavęs hipotekos ar įkeitimo lakštą.). Prašymas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas kviečiant į jį byloje dalyvaujančius asmenis (LR CPK 153 straipsnio 1 dalis). o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo – vykdymo vietos apylinkės teismui (LR CPK 570 str. 2 d. jo teisinė prigimtis.). Teismas byloje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo gali priimti vieną iš šių nutarčių: a) patenkinti pareiškimą (šiuo atveju prašomas atnaujinti terminas yra atnaujinamas). išnagrinėjęs pareiškimus dėl įkeisto daikto areštavimo ir perdavimo kreditoriui. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo termino papildomai turi būti pridėti įrodymai. Teismo nutartis išduoti leidimą.). patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo. pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą. gali patenkinti šiuos reikalavimus. išskyrus šiuos atvejus. sudarančias pagrindą terminui atnaujinti (LR CPK 576 str. paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos. Hipotekos teisėjas. Analizuojamos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės.).). nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu. Teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų. turto administravimo. gavęs suinteresuoto asmens (įkeisto daikto savininko ar skolininko) prašymą su reikalavimu baigti hipoteką. išklausyti vaiką ar valstybės ar savivaldybės institucijos atstovų paaiškinimus dėl šios institucijos duotos išvados. Pareiškime dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo papildomai turi būti nurodyti duomenys. CPK. kurios nagrinėjimas buvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). susijęs su tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimu. panaikina hipotekos ar įkeitimo raštą. įsigaliojus 2002 m. 13 p. gali būti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą dienos. Dėl kitose supaprastinta tvarka išnagrinėtose bylose priimtų nutarčių kasacija negalima (LR CPK 582 str.). Hipotekos skyrius. Ši teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu (LR CPK 578 str. reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. kai byla prarasta dėl stichinės nelaimės. vykdymo proceso dalyviai. kad šis per šešis mėnesius gali pareikšti apie savo hipotekines teises. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų.). šiuo atveju teismas gali ją atkurti tik pagal pareiškimą). neatima iš pareiškėjo teisės. atsirandančių iš įkeistos teisės perdavimo kreditoriui. Aptarimai aktualūs šalių ir kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių gynimo klausimai. Prie prašymo dėl klausimų.). kai reikia apklausti pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis. kai prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 580 str. Į teismą dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo su pareiškimu gali kreiptis byloje dalyvavę asmenys. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos.). Jeigu per nurodytą terminą kreditorius neatsiliepia. nagrinėjamą supaprastinto proceso tvarka (LR CPK 581 str. VYKDYMO PROCESAS Šis nuotolinių studijų modulio skyrius skirtas išsamiai aptarti pagrindinius baigiamosios civilinio proceso stadijos – vykdymo proceso. Skyriuje atskleidžiama vykdymo proceso samprata. 1–3 d. apklausti liudytojus ir pan. Hipotekos teisėjas. . Šalia savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo – teismas pradėjo atlikti ir apsaugines funkcijas. kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos). įgyjamieji ar naikinamieji (LR CK 1. Įstatymų pakeitimai sąlygojo tai. 6 d. pasikeitimu ar pabaiga. pareiškimo ar fakto patvirtinimo. 4-6 d.28 administruoti hipotekos kreditoriui.

15. institutas[2]. Dažnai teisinėje literatūroje pabrėžiama. ir net po sprendimo priėmimo tam tikrais atvejais yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą. 25. procesinių dokumentų įteikimas 25. Lietuvoje vykdymo procesą reglamentuoja LR CPK VI dalis. „Galima teigti. kad būtų atlikti tam tikri veiksmai. Vykdymo proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibrėžiamos teisminiu procesu ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymu.10. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės.7. Bet. baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. šalys vykdymo procese. Pagal LR CK 1. Teismo antstolių kodeksas (vok. kai kuriose vykdymo proceso normos numatytos ir specialiuose įstatymuose arba net kodifikuotos į atskirus teisės šaltinius. Nagrinėjant civilinio proceso esmės klausimus tiek plačiąja (kuomet į civilinio proceso reguliavimo ribas įtraukiamas ne tik teisminis procesas. išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis išieškojimo ypatumai 25. Vykdymo procesą reguliuojančios normos daugelyje valstybių yra inkorporuotos į civilinio proceso kodeksus. kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas. tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo . bet ir tokių neteisminių institucijų kaip arbitražo ir notarų veikla bei kiti teisių ir interesų gynimo būdai)[7]. nei vykdymo sąvoka.18.12. Išieškotų sumų paskirstymo tarp išieškotojų ir išmokėjimo išieškotojams tvarka. jei toks yra būtinas. reikalavimų patenkinimo eilė 25. procesinės teisės ir pareigos. Priverstinio vykdymo priemonės 25. o tam tikrais atvejais net ir jo autonomiškumas. antstolių įgaliojimai. Gesetz über die Zwangsversteigerung und die Zwangsverwaltung ). Vykdymo proceso metu realiai atkuriama ginčijama ar pažeista materialinė subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo. realizavimo būdai ir tvarka 25. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai 25. jų procesinės teisės ir pareigos. tiek siaurąja prasme. nes jį vykdo ne tik teismas. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka. Ją sudaro trys elementai: teisė atlikti tam tikrus veiksmus. kad tai yra civilinio proceso dalis. nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo“[8].14. Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija 25.9. Vokietijoje . užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai. Net jeigu teigti. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. vykdymo vieta. paremtos savigynos draudimu. Įgyvendinami visi teismo sprendimai. Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. teismo sprendimų vykdymas nurodomas kaip baigiamoji teisingumo vykdymo dalis.13. Išieškotojo. priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra būtinas kiekvienos išsivysčiusios valstybės teisės sistemos.1. jog civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu.1. raginimas įvykdyti sprendimą 25. Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. terminai ir vykdymo išlaidos 25.11. Code de ľorganisation judiciaire)[6] ir kt. Rusijos Federacijoje be civilinio proceso normų.29 antstolių procesinės veiklos kontrolės realizavimo. Kaip teisingai nurodo vokiečių procesualistai. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Įgyvendinimo sąvoka platesnė. jeigu nėra atliekami reikalaujami veiksmai[1]. Atskirų turto rūšių arešto ir realizavimo ypatumai 25. jų atliekami procesiniai veiksmai. Gerichtsvollzieherordnug )[5]. teisė reikalauti. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto ypatumai 25.8. Sprendimų įvykdymo atgręžimas Kontroliniai klausimai Rašto darbų temos Praktinė užduotis Rekomenduojama papildoma literatūra 25.5.Varžytinių įstatymas (vok. faktinių aplinkybių konstatavimas. Užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai 25. tiek savigalba įgyvendinant ar atkuriant pažeistas subjektines teises (yra išimčių) draudžiama. Vykdytini teismų ir kitų institucijų išduoti dokumentai 25. vis tiek akivaizdu.17.3. ar kils būtinybė pasinaudoti tomis procesinės prievartos priemonėmis. ir teisė reikalauti teisminės gynybos. turto areštas. vykdymo procesą reglamentuoja ir Federalinis vykdymo proceso įstatymas. Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija Civilinio proceso egzistavimo būtinumą lemia jau pati civilinės materialinės subjektinės teisės struktūra.139 straipsnį panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik kodekso numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų.6. vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui. areštuoto turto įkainojimas.2. Prancūzijos civilinio proceso tyrinėtojų nuomone. Valstybė prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektinių teisių gynimą. vykdymo procesas neatskiriama civilinio proceso dalis .4. šių normų taikymo tvarką (LR CPK 583 straipsnio 1 dalis) nustato Sprendimų vykdymo instrukcija[4]. kad teismo sprendimų vykdymas yra specifinė. Prancūzijoje – Teismo santvarkos kodeksas (pranc. žinoma. nes visi teismo sprendimai ir daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams[3]. Tačiau tuo pačiu nurodoma vykdymo proceso specifika. priklauso ir nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. laikas. taikos sutartis ir teisių perėmimas vykdymo procese 25.16. tai įgyvendina.tik realizavus teismo sprendimą įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba[9]. vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė 25. Šiuolaikinėje visuomenėje tiek savigyna. skolininko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimas vykdymo procese 25. vykdomosios bylos nutraukimas 25.

principų ir tikslų tiek civiliniame procese. kuriems vykdant įstatymų suteiktus įgaliojimus suteikta teisė įpareigoti piliečius.4. priklauso ir teismo sprendimų vykdymo modelis. pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka. išduotas teismo sprendimų. pagal kurį vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji raštai. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo[1]. Būtent tokia sistema šiuo metu .) vykdymą pagal civilinio proceso nuostatas numato ir Vokietijos civilinio proceso kodeksas (toliau – ZPO[2]). Skirtingos vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijos grindžiamos teisinio reguliavimo dalyko. sprendimų vykdymo funkcijas perduodant privačiam asmeniui arba valstybės institucijai. Dažniausiai vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu yra vykdomasis raštas. y. nutarimai ir įsakymai civilinėse. operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas[10]. y. Privataus priverstinio vykdymo modelio atveju sprendimų vykdymo funkcijos yra perduotos privatiems asmenims – antstoliams. bet ir kitų organų aktai. faktinių aplinkybių konstatavimas. Valstybė teismo sprendimo vykdymo funkcijas gali pavesti atlikti specialioms institucijoms. Vykdymo procesas – tai teismo ar valstyb ės suteiktus valdingus įgalinimus turin či ų subjekt ų. išduoti teismo sprendimų.2. Nejurisdikcinių sprendimų (taikos sutarčių. atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo. Vykdytini teismų ir kitų institucijų išduoti dokumentai Dokumentai.30 nuomone civilinis procesas nesibaigia vien teismo sprendimo priėmimu ar bylos išnagrinėjimu. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. kai bus teisėtai. kurių pagalba būtų galima priverstinai įvykdyti šių institucijų priimtus sprendimus. kiek jie susiję su turtinio išieškojimais. nutarčių pagrindu. 25.). antstolių įgaliojimai. subjektų ypatumais. vykdymo proceso šalys neturi pasirinkimo teisės atliekant tam tikrus vykdymo veiksmus. kad tiek administraciniame procese. kam yra pavesta atlikti teismo sprendimų vykdymo funkcijas. tiek arbitraže ir kt. Priešingos nuomonės laikosi procesualistai teigiantys. ir autoriai. nuosprendžių. pavyzdžiui. bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. teismo įsakymas. metodo ir principų bei šio proceso metu susiklostančių teisinių santykių ypatumais. notarinių aktų ir kt. apibrėžiančių vykdymo proceso teisinę prigimtį ir jo vietą teisės sistemoje. vykdymo procese atliekant vykdymo veiksmus jokia privati iniciatyva pasireikšti negali. nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek. t. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nuo to. Code de procedure civile) [3] bei Austrijos vykdymo kodeksas[4]. pavyzdžiui. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. procesinių dokumentų įteikimas Priklausomai nuo to. Pagal Rusijos Federacijos 1997-06-21 Federalinio vykdymo proceso įstatymo 1 straipsnį vykdomi ne tik bendrosios kompetencijos ir arbitražinių teismų aktai. Iš šiame straipsnyje pateikto sąrašo matyti. 7) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai. 25. egzistavo buvusioje TSRS. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo. Viena iš vyraujančių vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijų. veikiančioms prie teismų. bet ir kitų institucijų išduoti vykdytini dokumentai. Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. t. jog vykdytinais dokumentais laikomi: 1) teismų ir arbitražų sprendimai. kad vykdymo procesą reguliuojančios teisės normos yra administracinės teisės dalimi. net ir nesant išieškotojo iniciatyvos galėjo atlikti valstybės tarnautojai – teismo antstoliai. taip pat administracinių teisinių santykių bylose. tiek baigiamojoje jo stadijoje – vykdymo procese vienovė. nutarimų. kam valstybė yra delegavusi teismo sprendimų ir nejurisdikcinių aktų vykdymo funkcijas skiriami trys priverstinio teismo sprendimų vykdymo modeliai: viešas. Viešojo modelio atveju priverstinio sprendimų vykdymo funkcijas atlikti pavesta išimtinai valstybės tarnautojams. Rusijos civilinio proceso teisės doktrinoje skiriami jurisdikciniai (išduodami teismų) ir nejurisdikciniai aktai[1]. Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. pripažįstanti vykdymo procesą baigiamąja civilinio proceso stadija. 6) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek. vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. arba šias funkcijas pavedant atlikti pačiam teismui. o teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada. 2) teismų nuosprendžiai. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai. nutartys. 3 p. teismo vykdytojai. teisinio reguliavimo metodo. procesinės teisės ir pareigos. 5) užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais. 2) teismo įsakymai. nuosprendžių ir nutarčių pagrindu. Vykdymo modelis – priverstinio teismo sprendimų vykdymo organizavimas. kitą turtą. 25.3. 4) teismo patvirtintos taikos sutartys. Vykdymo procesą esant baigiamąja civilinio proceso stadija patvirtina ir civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas. Prancūzijos civilinio proceso kodeksas (pranc. Toks išgrynintas modelis. Antstoliui tokiu atveju paprastai suteikiamas laisvo profesines paslaugas teikiančio asmens statusas. arba privatiems profesines paslaugas teikiantiems asmenims. Egzistuoja keletas koncepcijų. Civilinio proceso tvarka šie dokumentai vykdomi todėl. kurie mano. vykdymas (LR CPK 587 str. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. tuo pačiu laikant jį vienu iš civilinio proceso teisės institutų. kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vadinami vykdytinais dokumentais. institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose tiek. institucijų išduotiems vykdytiniems dokumentams vykdyti nėra sukurti specialūs procesai. organizacijas perduoti pinigines lėšas. pareigūnui. 3) teismų nutarimai administracinėse bylose tiek. Šios koncepcijos grindžiamos vykdymo procesą reguliuojančių normų metodo. vykdymo proceso šali ų ir kit ų asmen ų veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kit ų institucij ų sprendimus . kuriame nustatyta. Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis. jog vykdymo procesą reguliuojančios teisės normos sudaro savarankišką teisės šaką – vykdymo teisę. kai tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą. 4) kiti institucijų ir ir pareigūnų sprendimai. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir kitų šalių įstatymuose. privatus ir mišrus[1]. jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. jų atliekami procesiniai veiksmai. kada visus vykdymo veiksmus.

skolininkas turi būti tikri.. turto vertinimo bei saugojimo agentūros. Pagal LR Antstolių įstatymo 30 straipsnį antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus. Atlikdamas procesinius vykdymo veiksmus. atlikdami savo funkcijas. vykdymo proceso institucija ir kt. bauda. laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. Tam tikrus procesinius vykdymo veiksmus gali atlikti ir antstolio padėjėjas. bet ir teismo aktų vykdymas[4]. antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą. LR Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais. išieškojimą iš įkeisto turto. tačiau dalį vykdymo veiksmų gali atlikti ir kiti asmenys – paieškos. jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus. saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis. kad jis veikia antstolio vardu ir pažymėti apie tai. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Antstoliui valdingi įgalinimai suteikti tik vykdant funkcijas. nevykdantiems antstolio reikalavimų teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą. kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo. atlikti procesinius veiksmus. vykdymo išlaidų skaičiavimą. taip pat civilinio proceso principais. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus. statusas. susiklostė ir Ispanijoje. išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų. vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą. pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį. išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams. nesusiję su sprendimų vykdymu. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių. Pagal LR Antstolių įstatymo 21 straipsnį skiriamos antstolio funkcijos ir kita veikla (antstolio teikiamos paslaugos). šios išlaidos išieškomos iš skolininko. vykdymo procese priverstinius vykdymo veiksmus pavesta atlikti teismo antstoliams. Atskirus antstolių veiklos klausimus reglamentuoja ir kiti teisės aktai. Tokių ne teisminių institucijų veikla vykdymo procese turi būti prižiūrima teismo. Esminiai šio modelio bruožai: antstolio – profesines paslaugas teikiančio asmens. Pagal LR Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese. Vykdydamas savo funkcijas. vykdomojo dokumento grąžinimą. Pagal LR CPK 610 straipsnį visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. kurios įgyvendinamos procesine forma. Už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą.2) konstatuoti faktines aplinkybes. 2 d. areštas. 3) teisines konsultacijas. nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. dokumentų nuorašus. kai teismo sprendimus vykdo pats teismas. faktinių aplinkybių konstatavimo. išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. reikalingą jo paslaugų teikimui. ikiteisminio tyrimo pareigūno. Pagal Ispanijos įstatymus tam tikrus vykdymo veiksmus. lėšas. Antstolių profesinės etikos kodeksu. Antstolis negali reikalauti pateikti minėtą informaciją. privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo. privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. pavyzdžiui. teikiant tarpininkavimo ar kt. Kai kuriose valstybėse teismo sprendimų vykdymas yra pavestas patiems teismams. Pagal LR BK 231 straipsnį greta atsakomybės už kitus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už trukdymą teisėjo.). Už tokias veikas gali būti taikomi viešieji darbai. Trečiojo arba mišraus modelio atveju. ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. Pagrindiniai antstolio teisinį statusą reglamentuojantys aktai . kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. turto realizavimą. veikdamas kaip žemės registro tvarkytojas. reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (LR Antstolių įstatymo 22 straipsnis). Išieškotojas. Antstoliui vykdymo procese numatyta eilė procesinių teisių ir pareigų. atlieka ir administracines funkcijas. paslaugas. Antstolis teikdamas paslaugas tokių valdingų įgalinimų neturi ir veikia tik kaip laisvas profesines paslaugas teikiantis asmuo. o teisminės valdžios turinį pagal tą patį straipsnį sudaro ne tik teisingumo vykdymas. nepaisant jų pateikimo formos ir būdo. antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija. išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis. paslaugas jis gali teikti tik.[2]. Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenybė turi būti teikiama funkcijų atlikimui. pastarajam tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojant visus vykdymo veiksmus. kitais teisės aktais. Valdingi įgalinimai užtikrinant teisingumo vykdymą antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas. Antstolio nešališkumas aiškintinas sistemiškai su LR antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu principu. antstolis turi teisę neatlygintinai gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Atlikdamas vykdymo veiksmus. Pagal LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas. Asmenims. kiek tai numatyta įstatymu. Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai. išieškotojo advokatai ir pan. advokato ar antstolio veiklai. dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų finansavimas vykdymo proceso šalių lėšomis ir kt. Antstoliai. prokuroro. Antstolis vykdydamas teismo sprendimus turi būti nešališkas. Pagal Ispanijos Konstitucijos 117. Danijoje apygardos teismas be bylų nagrinėjimo pirmąja instancija. LR tarptautinėmis sutartimis. galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. nepažeisdamas kitų vykdymo . antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus.LR Antstolių įstatymas[5] ir LR CPK.3 straipsnį teisminė valdžia bet kokia forma įgyvendinama tik teismų ir tribunolų.4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą. jog antstolis neturi asmeninio suinteresuotumo konkrečioje vykdomojoje byloje ir atlieka vykdymo veiksmus veikdamas tik pagal įstatymą. antstolio reikalavimai. valstybės tarnautojams. perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. gali atlikti ir ne teisminės institucijos. Įvykdžius sprendimą. antstolio padėjėjas turi nurodyti. pajamas. kooperacijos ir demokratiškumo. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus. vykdymo kliūtims pašalinti kviesti policiją. Analogiška tradicija. antstolio turtinė atsakomybė prieš vykdymo proceso šalis ar trečiuosius asmenis už vykdymo proceso metu padarytą žalą. neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių. tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis. jei tai netrukdo funkcijų atlikimui. kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų. kitiems asmenims privalomi tiek. kad jis turi tokiems veiksmams atlikti antstolio išduotą rašytinį įgaliojimą. Atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 straipsnio 2 dalis ). susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų.5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.[3].31 Prancūzijos pavyzdžiu įtvirtinta ir Lietuvoje. pvz.

pvz.. Visais atvejais patvarkyme turi būti nurodyta antstolio kontoros adresas. Siekiant užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą nušalinimo institutas taikomas ir vertėjui bei ekspertui. Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą. Jie gali būti nušalinami tais pačiais pagrindais. o prasidėjus vykdymo procesui – antstolis (LR CPK 589 straipsnis). smulkiai jas aprašant. Sprendimo išaiškinimas . LR CPK 589 straipsnio pagrindu negalima kreiptis kilus neaiškumams dėl kitų institucijų (ne teismo ) ar pareigūnų išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo. 2 d. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo. Šiuo atveju jau turi būti prasidėjęs civilinis procesas. Kai kurių patvarkymų formos. Patvarkyme antstolis turi nurodyti patvarkymo surašymo datą. kuriam gali būti skundžiami antstolio veiksmai. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Jų nušalinimo klausimas išsprendžiamas ta pačia tvarka kaip ir antstolio. apie kurių naudojimą pažymima faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. . apibendrinimų. Antstolis gali būti nušalintas tais pačiais pagrindais kaip ir bylą nagrinėjantis teisėjas (LR CPK 65 straipsnis). teisingumo ir protingumo principams. 3 d.). kad spręstų nušalinimo klausimą. jos vykdytinumas pasireiškia kartu su pagrindinio teismo sprendimo vykdytinumu.32 proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. ir kitais atvejais. konkretus teismas. ypač skolininko. kliūtis tokio teismo sprendimo vykdymui. Jame nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Antstolio nušalinimo klausimas gali būti sprendžiamas tiek rašytinio. kaip ir kitose civilinio proceso stadijose (LR CPK 67 straipsnis). savo vardą ir pavardę. 2 d. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos į antstolius dažnai kreipiamasi siekiant nustatyti žalos padarymo faktą (vandentiekio. antstolis turėtų nusišalinti pats. Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas. taip įgyvendinamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. todėl gali būti negalima atlikti vykdymo veiksmų arba jų atlikimas gali pasunkėti. išskyrus vaizdo ar garso įrašus. pagrindu vykdomasis raštas negali būti išduodamas. jeigu tai prieštarautų sąžiningumo. Procesinio sprendimo išaiškinimo instituto tikslas .. ar kliento prašymu teikdamas paslaugą. savo samprotavimų ir pan. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės. nešališkumo bei tikslumo principų. LR CPK 733 str. antstolis turi užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.) arba. Šiuo atveju civilinis procesas gali būti neprasidėjęs ir jo gali iš viso nebūti ateityje. tačiau tokiu aiškinimu turi būti pašalinti visi neaiškumai dėl tokio sprendimo vykdymo. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais. išskyrus liudytojų parodymus. yra patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcija. tiek žodinio proceso tvarka. Pagrindinė antstolio atliekamų procesinių veiksmų išraiškos forma – antstolio patvarkymas. kuria užtikrinamas vykdymo proceso teisėtumas. bylos šalis. Antstolio nušalinimo klausimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi išspręsti antstolio buvimo vietos apylinkės teismas. kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Viena iš galimų antstolio paslaugų – faktinių aplinkybių konstatavimas. jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga.vienas iš sprendimų trūkumų pašalinimo institutų. Vienas iš jų išduodamas asmeniui.Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. nušalinimą raštu (nušalinimo pareiškimas) gali pareikšti išieškotojas arba skolininkas. LR CPK 682 str. faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos kliento prašymu. sprendžiamo klausimo esmę. skiriasi protokolo įforminimo tvarka. ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų[6] nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę. Faktinių aplinkybių konstatavimas –tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (LR CPK 635 str. Teismo nutarties. LR CPK 630 str. jog antstolis vykdo funkcijas ir teikia paslaugas. Teismo sprendimo išaiškinimas galimas tik iki tokio teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 278 straipsnio 2 dalis). Antstolis neturi tapti tik išieškotoju atstovu vykdymo procese.). Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodamas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. šia teise. o antras saugomas antstolio kontoroje. 1. Patvarkymo nuorašą antstolis turi išsiųsti vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Jeigu antstolis nenusišalina. Dėl teismo sprendimų išaiškinimo iki vykdymo proceso pradžios gali kreiptis dalyvaujantys byloje asmenys arba tai gali atlikti teismas savo iniciatyva (LR CPK 278 straipsnis). kuria išaiškintas teismo sprendimas. LR Antstolių įstatymo 21 straipsnis antstoliui nustato. Tokiu būdu siekiama išvengti galimo piktnaudžiavimo. Tokį išaiškinimą vykdo procesinį sprendimą priėmęs teismas. Teismui sprendžiant antstolio nušalinimo klausimą pasireiškia teisminė priežiūra. Vykdydamas teismo sprendimus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Esant tokiems pagrindams.2 ir 7 d. Konstatuoti faktines aplinkybes pagal LR CPK antstolis gali tik teismo pavedimu. Pagal LR CPK antstolio patvarkymo nuorašai siunčiami tokiais atvejais: Faktinių aplinkybių konstatavimas. tačiau jam nenusišalinus. kuriose užfiksuotos faktinės aplinkybės yra sudedamoji protokolo dalis.pašalinti visus teismo sprendimo neaiškumus.). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. jeigu tai numatyta LR CPK (LR CPK 625 str. Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi vengti vertinimų. patvarkymo areštuoti lėšas. kanalizacijos avarijos ir pan. jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus (LR CPK 636 straipsnio 2 dalis). Teisėjas nušalinimo klausimą išsprendžia užrašydamas rezoliuciją nušalinimo pareiškime. Priklausomai nuo ar antstolis aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (vykdydamas funkciją). Antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus gali kilti tam tikrų neaiškumų dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos. kviečiant ir išklausant nušalinimą pareiškusį asmenį. 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma. vykdomosios bylos numerį.. Faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas tiksliai ir objektyviai užfiksuoti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.. Laikmenos. Sprendimo išaiškinimas negali pakeisti aiškinamo sprendimo turinio ir esmės. motyvus. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir kt. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Teikiant paslaugas. be to. antstolį ir kitus vykdymo proceso dalyvius. Konstatuodamas faktines aplinkybes teismo pavedimu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo surašymo persiunčia pavedimą davusiam teismui (LR CPK 635 str. nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui.). 1 d. 3 d. kiti asmenys antstolio nušalinimo teisės neturi..

). Pagal LR Teismų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį[8] taip pat numatyta galimybė apylinkės teismų teisėjams atlikti vykdymo teisėjo funkcijas. Antstolio pavedimu dokumentus įteikti (perduoti) gali antstolio padėjėjas.) tvirtinimas.). kai tokių klausimų sprendimas pavestas teismo kompetencijai. 618 str. teisėjas. gali būti taikomos ir kitos civilinės atsakomybės priemonės: atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimas. kai tai daroma teismo pavedimu.) bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (LR CPK 704 str. Sankcijos gali būti taikomos tiek skolininkui. leistų užtikrinti veiksmingą. jog perduodamas dokumentas (visa jame esanti informacija) bus perduotas (taps žinomas) gavėjui. išieškant iš fizinio asmens turto taikymo (LR CPK 663 str. 14) dėl sankcijų taikymo. darbo. Teismo vykdoma antstolio procesinės veiklos kontrolė pasireiškia antstolio surašytų vykdymo proceso dokumentų patikrinimu ir patvirtinimu. antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu. sutrukdžiusių įvykdyti išieškojimą gali būti reikalaujama atlyginti nuostolius (LR CPK 617.). 13) dėl vykdomosios bylos nutraukimo. surašo motyvuotą patvarkymą. teisėjas. kiti teismo sprendimai. Šis atlyginimas sumokamas iš teismo. kuris yra bendras su kitais asmenimis. pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis. trukdančiais jam atlikti vykdymo veiksmus. darbo ar buveinės vietoje (jei įteikiama juridiniam asmeniui). skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo.). 9) apribojimų. Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami (perduodami): 1) įteikiant asmeniškai pasirašytinai šio asmens (gavėjo) gyvenamojoje. ir kt. atsisakiusiam būti kviestiniu ir kt. 600 str. Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami. nevykdymą ir kt. Antstolis negali tikrinti prašomų įteikti dokumentų turinio ir už jį neatsako. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta.). Austrijoje. Antstolių procesinės veiklos kontrolė. 4) kitu būdu. jeigu antstolis į jas neįleidžiamas (LR CPK 615 str. Toks trukdymas gali pasireikšti tiek veikimu (kliudymu). asmenimis. turto perdavimo išieškotojui akto (LR CPK 702 str. tiek tretiesiems asmenims (skolininko darbdaviui. vertėjo ir eksperto nušalinimo klausimų sprendimas LR CPK 596. darbo užmokesčio skirtumo išieškojimas. Vykdymo procese be procesinių sankcijų. 8) dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 744 str. neteisėtai perkėlus darbuotoją į kitą darbą (LR CPK 772 straipsnis). 6 d. nustatyta tvarka. tiek neveikimu. kai sudaroma taikos sutartis (LR CPK 595 str. Ginčai dėl žalos ir nuostolių atlyginimo nagrinėjami ginčo teisenos . (LR CPK 585 str. Kai kuriose užsienio valstybėse (Vokietijoje. Už tokio teismo pavedimo vykdymą Sprendimų vykdymo instrukcijoje antstoliui nustatytas 30 Lt už dokumento (dokumentų) įteikimą vienam asmeniui atlyginimas. 6) skolininko kuratoriaus paskyrimas (LR CPK 601 str. duodančio tokį pavedimą lėšų. 3) įteikiant asmeniškai pasirašytinai antstolio (antstolių) kontoroje. Jei antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas. Antstoliui yra pavesta ir procesinių dokumentų įteikimo funkcija. Tokia teismo nutartis nereikalinga. tam tikrų duomenų nepateikimą. 2 d. antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja. pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). 12) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (LR CPK 611 str. iš kurio galima išieškoti (LR CPK 674 str. jis į jas turi teisę įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Iš asmenų. 4) antstolio. jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. operatyvų ir koncentruotą vykdymo procese kylančių klausimų sprendimą. Tokiu atveju asmeniui (gavėjui) ar jo įgaliotam atstovui pasiūloma atvykti į antstolio (antstolių) kontorą. 2 d. 598 str. 7) skolininko turto. dalies nustatymo (LR CPK 667 str. kuriame yra vykdantis sprendimą antstolis. 3) dėl teisių perėmimo vykdymo procese (LR CPK 596 str. Šį patvarkymą tvirtina apylinkės teismo. 10) dėl reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. 3 d. sukliudžiusi darbuotojui stoti į kitą darbą. Atlyginimas už dokumentų perdavimą ir įteikimą juridinių ar fizinių asmenų prašymu nustatomas antstolio ir prašančio perduoti ir įteikti dokumentą asmens susitarimu. 2) leidimas įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas. 1 d. kurios dydis gali būti nuo 200 iki 2000 litų.. 5) procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimas (LR CPK 598 str. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo.33 Procesinių dokumentų įteikimas. kai nevykdomas sprendimas grąžinti darbuotoją į darbą arba nepakeičiama atleidimo iš darbo formuluotė. teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esantį turtą. Tuo atveju. 2) siunčiant registruotu laišku nurodytu asmens (gavėjo) gyvenamosios. kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas (LR CPK 615 str. Antstolio procesine veikla laikytinos visos antstolio vykdymo procese atliekamos funkcijos. Vykdymo procese teismas tvirtina procesinius antstolio veiksmus ir nagrinėja tokius antstolio ar kitų asmenų pareiškimus: 1) leidimas tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (LR CPK 591 straipsnis).).). jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. t. jeigu vykdomas teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas. įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus arba juos nutraukti. kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose. buveinės ar kitu adresu.0. Kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu. y. jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto. 3-4 d.).).. teismo sprendimo. Bauda. jei šis perdavimo (įteikimo) būdas užtikrina.). Antstolis. norėdamas tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. atsižvelgiant į prašomų įteikti (perduoti) dokumentų apimtį ir jų įteikimo (perdavimo) būdą. suteikiant vykdymo teisėjo funkcijas atskiriems apylinkių teismų teisėjams. 11) varžytinių akto (LR CPK 725 str. Teisėjų specializacijos nustatymas. 619 straipsniai).).). Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus gali susidurti su tam tikromis kliūtimis.). Dokumentų perdavimas ir įteikimas fizinių ar juridinių asmenų prašymu – antstolio teikiama paslauga (LR antstolių įstatymo 24 str.). kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta. skiriama už atsisakymą vykdyti antstolio reikalavimus. Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami LR CPK nustatyta tvarka. perduodamų ir įteikiamų kitiems Lietuvos respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu įteikimo ir perdavimo tvarką nustato Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka[7]. teisėjas savo rezoliucija. asmeniui. Prancūzijoje) teismo sprendimus vykdančių subjektų veiklą kontroliuoja vykdymo teisėjai. 2 d. Dokumentų.

Žinoma. . kai buvęs atsakovas taps išieškotoju. išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Taikos sutartis. Skolininko pagrindinės teisės numatytos LR CPK 642 straipsnyje.). pavyzdžiui. ir kitais LR CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (LR CPK 593 str. Skolininkas turi teisę: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus. Pagrindinės skolininko ir išieškotojo teisės ir pareigos nurodomos ir raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatyto. 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. 5 d. 6) apskųsti antstolio veiksmus. kai ir kitose civilinio proceso stadijose. Pagal LR CPK 639 straipsnį išieškotojas turi teisę: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus. Išieškotojas yra asmuo. 1 d.). o vykdomąją bylą nutraukia. Todėl įtvirtinant išieškotojo ir skolininko procesines teises ir pareigas įstatymo leidėjas stengėsi išlaikyti jų pusiausvyrą. jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. 4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Išieškotojui ir skolininkui vykdymo procese yra suteikta eilė procesinių teisių ir pareigų. išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ( LR CPK 654 straipsnis). Pagrindinės skolininko pareigos įtvirtintos LR CPK 644 straipsnyje: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Išieškotojas ir skolininkas. 8) atsisakyti išieškojimo. 25.34 tvarka. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. išskyrus dokumentus. priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. 8) kitas LR CPK numatytas teises. 9) kitas LR CPK numatytas teises. 3) kviečiamas atvykti pas antstolį. kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (LR CPK 642 str. Dėl teismo nutarties.). kuria patvirtinama taikos sutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių. 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą. Gavęs taikos sutartį. Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos. antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui. kuris siunčiamas išieškojimuose iki 200 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1-2 priedai). o ieškovas – skolininku. Antstolio ir kitų asmenų pareiškimai teismui vykdymo procese turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų gavimo. dėl baudų skyrimo. 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą. atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą. pavyzdžiui. nušalinimus. Antstolis. Teismo nutartis. 7) sudaryti taikos sutartis. kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (LR CPK 638 str. dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo. 184. šalys vykdymo procese. 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. 7) reikšti prašymus. su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. darbo vietos pasikeitimą. galima ir atvirkštinė situacija. Teismas tokią taikos sutartį patvirtina nutartimi. Skolininkas yra asmuo. gali iškviesti skolininką ir išieškotoją. teismui atmetus ieškovo ieškinį. 3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Pagrindinės išieškotojo teisės ir pareigos įtvirtintos LR CPK 639-640 straipsniuose. perleidimą ar paslėpimą. išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.). LR CPK 640 straipsnyje nurodytos pagrindinės išieškotojo pareigos vykdymo procese: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. 5) vykdyti kitas LR CPK jam numatytas pareigas. kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo. o LR CPK numatytais atvejais vykdymo procese kylantys klausimai išsprendžiami teisėjo rezoliucija. 4) domėtis vykdymo eiga. 2 d. 4) sudaryti taikos sutartis. taikos sutartis ir teisių perėmimas vykdymo procese Vykdymo proceso stadijoje buvusios proceso šalys – ieškovas ir atsakovas paprastai tampa išieškotoju ir skolininku. jų procesinės teisės ir pareigos. vykdymo procese turi teisęs sudaryti taikos sutartį. turto saugotojui (administratoriui) už turto išeikvojimą. išaiškinti jiems jų teises ir pareigas. 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą. taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą (LR BK[9] 183. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. nušalinimus. Viena iš praktinių vykdymo proceso problemų – užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą. o atsakovo naudai priteisus iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas arba ieškinį atmetus ir patenkinus atsakovo priešieškinį. sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. 2) domėtis vykdymo eiga. 6) reikšti prašymus. Vykdymo proceso dalyviai. 187 ir kt. 5) apskųsti antstolio veiksmus. 5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą. Skolininko ir išieškotojo sudaryta rašytinė taikos sutartis pateikiama išieškojimą vykdančiam antstoliui.5. 2) nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės. Atkreiptinas dėmesys. straipsniai). skolininko – LR CPK 643-644 straipsniuose. 5) vykdyti kitas LR CPK numatytas pareigas. jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms arba viešajam interesui (LR CPK 42 str.

).). Teisių perėmimas galimas tik pagal tuos vykdomuosius dokumentus. padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. fizinio asmens mirtis ir kt. Bylose dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtiniais atvejais (LR CPK 683 str. jis šių asmenų nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui. Kviestiniais negali būti nepilnamečiai ir neveiksnūs asmenys. kada materialinio teisinio santykio šalys dėl įvairių priežasčių (reikalavimo teisės perleidimas. 1 d. Klausimą dėl teisių perėmimo teismas sprendžia nutartimi teismo posėdyje kviesdamas suinteresuotus asmenis. Tokio instituto paskirtis – užtikrinti proceso koncentruotumą. 11 p.turto saugotojui (administratoriui). Kviesti atliekant vykdymo veiksmus kviestinį yra antstolio teisė. prokurorui ar advokatui. be svarbių priežasčių atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. Dažnai nėra aišku. Kviestinis nėra savarankiškas vykdymo proceso dalyvis. Paprastai teismo sprendimai vykdomi tik jiems įsiteisėjus. kuriame išnagrinėta byla. Jeigu antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka. 2 d. o jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui. 1 d. Turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas. kuria nustatytas teisių ar pareigų perėmėjas. Šalių pasikeitimas materialiniame teisiniame santykyje nulemia ir šalių pasikeitimą procese bei jame susiklostančiuose procesiniuose teisiniuose santykiuose. Vykdymo procese. atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 p. Jeigu vykdymo proceso šalys nemoka lietuvių kalbos. jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas (LR CPK 626 str.6. antstolio pakviestas būti kviestiniu. skolos perkėlimas. perleidimą ar paslėpimą. Skundas išsprendžiamas teisėjo rezoliucija (LR CPK 598 str. jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. y.). o vykdymo proceso šalys turi teisę kvieti ne daugiau kaip po vieną kviestinį (LR CPK 600 str. taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį.). Kviestinio dalyvavimas būtinas. iškeldinimo akte ir kt. Skolininko arba išieškotojo teisių perėmimo klausimą pagal LR CPK 596 str. Kviestinis privalo pasirašyti vykdymo atlikimo metu antstolio surašytą procesinį dokumentą. pas kurį tą turtą areštavo. sprendžia pirmosios instancijos teismas. Apie tokio asmens paskyrimą pažymima turto arešto akte (LR CPK 678 str. Todėl asmuo. taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 5 d. Vertėjui ir ekspertui pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu. kaip ir kitose civilinio proceso stadijose galioja valstybinės klabos principas. jų turinio nebūtų ginčų[2]. Asmenims. Kadangi ši veikla susijusi su teisės taikymu. todėl būtų netikslinga procesinio teisių perėmimo klausimą spręsti dar vienoje byloje. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius. kurie buvo atlikti vykdomojoje byloje iki teisių perėmėjo įstojimo į bylą jam (teisių ar pareigų perėmėjui) privalomi tiek. jis vykdymo procese atlieka pagalbines funkcijas. Antstolio kviečiamų kviestinių skaičius neribojamas. teisių perėmimas nieko nebekeičia[1]. Turto saugotojas (administratorius) už perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimą. Vertėjas ir ekspertas turi nusišalinti. Būti kviestiniu yra kiekvieno asmens pareiga.). terminai ir vykdymo išlaidos Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu. laikas.). Tačiau prireikus areštuotas skolininko turtas gali būti perduotas saugoti arba administruoti kitam asmeniui . pavaldūs asmenys ir pan. Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus (LR CPK 597 str.). trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 619 str. Pagal LR CK 6. jeigu toks naudojimasis nesukelia turto sunaikinimo arba nuo to nesumažėja turto vertė. šiai šaliai pasitraukus iš proceso. Materialinis ginčas tarp šalių yra išspręstas. kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti. 25. Kviestinį antstolis. Visi veiksmai. Tokais ribojimais siekiama užtikrinti kviestinio nešališkumą. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Procesinis teisių perėmimas – tai šalies procesinių teisių ir pareigų. išskyrus skubaus vykdymo atvejus. Vertėjas ir ekspertas vykdymo procese gali būti nušalinti ta pačia tvarka. skolininkas ar išieškotojas gali kviesti žodžiu. tai turi spręsti teismas. kaip ir antstolis. Toks teisių perėmimas gali vykti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą. vykdymo vieta. Turtą gali saugoti ir pats antstolis arba išieškotojas. Tam būtina taikyti materialinės teisės.). už saugojimą yra mokamas atlyginimas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus. Kviestiniais negali būti kviečiami ir kiti antstoliai ar antstolių kontorų darbuotojai. o ne pareiga. Toks antstolio patvarkymas neskundžiamas. kuris yra skolininkas ar išieškotojas. įvyksta materialinių teisių ir pareigų perėmimas. Turto saugotojui atlyginamos faktiškai turėtos saugojimo išlaidos. Areštuoto turto administravimas vykdomas pagal LR civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus taisykles. kurios neatsiejamai susijusios su jų turėtoju. Kviestinis gali būti kviečiamas atliekant bet kokį vykdymo proceso veiksmą. Už perduoto saugoti (administruoti turto praradimą. kiek jie būtų privalomi teises arba pareigas perleidusiam asmeniui. nemokantiems valstybinės kalbos.35 Teisių perėmimas. t. perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui. Vykdymo procese antstolio patvarkymu turto vertei nustatyti gali būti skiriamas ekspertas.). kai tokį teisių perėmimą numato materialinės teisės normos. LR CPK 600 straipsnis nustato kviestinių dalyvavimo vykdymo procese tvarką.) gali pasikeisti. Paprastai negalimas tokių teisių ir pareigų perėmimas. Paprastai areštuotą turtą saugo asmuo. ar apskritai galimas materialinių teisių perėmimas. 1 p. kadangi jie taip pat laikomi suinteresuotais vykdomosios bylos baigtimi. kai yra LR CPK 67 str. jei galimas tai kokia apimtimi jos perimamos ir pan.102 str. numatyti pagrindai. Tokiais asmenimis laikomi skolininko. jo turto . Turto saugotojas perduotu saugoti turtu gali naudotis. Materialinėje teisėje galimi atvejai. procesinių teisių perėmimo klausimą išsprendžia vykdymo vietos apylinkės teismas. kad vėliau dėl vykdymo veiksmų atlikimo fakto. juridinio asmens reorganizavimas. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. normas. draudžiama perleisti reikalavimą. Kviestinių dalyvavimo tikslas – padėti neginčijamai užfiksuoti ir patvirtinti tai. t. garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. suinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi. kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas. Taip pat kviestiniais negali būti asmenys. išskyrus skolininką ir jo giminaičius.). Antstolis apie kviestinio dalyvavimą pažymi surašant dokumentą apie atliekamą procesinį veiksmą (turto arešto. Saugotojui. kurios pagrindu susiklostė ginčijami materialiniai teisiniai santykiai. reikalavimą atlyginti žalą. išieškotojo giminaičiai. 2 d. jų rašytiniu prašymu antstolis kviečia vertėją . Vykdomoji byla turi būti atnaujinta įsiteisėjus teismo nutarčiai. kas atliekama vykdant sprendimą. draudžiama perleisti tokį reikalavimą. Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų dydžio piniginę baudą LR CPK 616 straipsnio nustatyta tvarka.

dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą. į naują senaties terminą neįskaičiuojamas. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais. kai vykdymo veiksmų atlikimas dienos metu nedavė jokių rezultatų. antstolis pareiškimu. o laikas. vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus. Pagal LR CPK 606 str. kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. grąžinus išieškotojui. Prie išlaidų. kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. kuriam priteistos išmokos. be to. kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį. valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. kai išieškotojas apmoka jų atlikimą. Vykdomąjį dokumentą. bendrasis senaties terminas – dešimt metų taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą vykdomasis procesas negali prasidėti. Pagal LR CPK 606 straipsnį galime išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis raštu praneša teisėjui ne vėliau kaip kitą dieną. teisėjas. vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. LR CPK 590 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui. Senaties termino eiga taikant sutrumpintą vieno mėnesio terminą prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. 3) antstolio motyvuotą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkės teismo. Tokiu metu teismo vykdytojui Vokietijoje draudžiama vykdymo veiksmus atlikti skolininko bute[3] be specialios teismo nutarties. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti. Įvykdžius sprendimą. viena kitą papildančios. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tik neatidėliotinais atvejais. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. nustato atitinkami įstatymai. kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus veiksmus gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal LR Antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vieno ar kelių apylinkės teismų veiklos teritorija. pagal LR CPK 88 str. priskiriamos ir išlaidos. turint galvoje. pažymimas sisteminis LR CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatytų normų ryšys. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. vėliau šį sprendimą vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma. per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai. atliktų kito antstolio veiklos teritorijoje. o LR CPK 591 straipsnyje reglamentuojama išimtinė situacija. kreipiasi į . Vien šis esminis įstatymo reikalavimų (pastaba – dėl vykdymo vietos) pažeidimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. nebetenka ir vykdytinumo savybės. kai skubiai neįvykdžius sprendimo. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtas. išduotiems pagal teismo sprendimus.). dėl kurių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanomu sąrašas nepateikiamas. 4 p. kuris tęsiasi nuo dvidešimt pirmos valandos iki šeštos valandos (ZPO § 758a (4)). Suėjus vykdymo senaties terminui tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. susijusių su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje[1] nustatant antstolio veiksmų. įvykdžius sprendimą. kad išieškomas turtas gali būti paslėptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus vykdymo veiksmus be teisėjo leidimo tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje. nes tokio sprendimo vykdymas nebegali būti užtikrintas prievarta. vykdančio antstolio procesinės veiklos kontrolę. Austrijoje vykdymo veiksmus nakties metu ar nedarbo dienomis vykdytojas gali atlikti tik tais atvejais. nes skiriasi šių terminų sukeliamos teisinės pasekmės. o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju. išskyrus atvejus. Terminus. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. todėl aiškintinos ir taikytinos sistemiškai. pagal kurį visas vykdymo išlaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos šalys. jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda. Aplinkybių. naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokio dokumento grąžinimo dienos. taikant bendrąjį senaties terminą – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str. tai spręsti palikta antstolio nuožiūrai. Pagal LR CPK 592 straipsnį antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos.36 buvimo vietą arba jo darbo vietą. Įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą. Vokietijoje nakties laiku pripažįstamas paros laikas. vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios išreiškimu (prašymu taikyti senaties terminą). Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą. kai būtina atlikti skubius vykdymo veiksmus ir vykdymo tikslas nebus pasiektas kitu būdu arba tais atvejais. susijusios su teismo sprendimo vykdymu. 2) tai antstoliui leidžiama tik tuo atveju. kai išieškotojo ir antstolio susitarimu pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. 2 d. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą reikia skirti nuo ieškinio senaties termino. Vykdymo veiksmai atliekami po to. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 – 627 str. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. praėjęs iki nutraukimo. teisėtumą. Pagal LR CPK 610 str. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Austrijoje – nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos[2]. Tokiu atveju ir teismo sprendimas. buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas. visos LR CPK 591 straipsnio normos savo ruožtu yra tarp savęs susijusios. kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Kita ne mažiau svarbi aplinkybė – vykdymo veiksmų atlikimo laikas. 1 d. pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota. o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas.

Negali būti atstovaujamas skolininkas. jog veikia pats juridinis asmuo.3) ryšių išlaidos. įkainojimu. Tačiau šiuo atveju atstovavimas turi ypatumą. LR CPK nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus. prokurorai. Vykdymo išlaidų dydį. išskyrus tuos atvejus. atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Vykdymo išalios antstoliui priteisiamos teismo nutartimi. Procesinius klausimus rezoliucija teisėjas gali išspręsti tik LR CPK numatytais atvejais (LR CPK 290 str. Įstatyminiai atstovai gali pavesti juos atstovauti kitiems asmenims. Kai skolininko buvimo vieta nežinoma. pavyzdžiai atsiprašyti. Atstovai vykdymo procese visus veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu ir jo pavedimu.Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. jeigu buvo išieškota dalis išieškotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą minimalų atlyginimą. vykdymo procese kylančius klausimus išsprendžia nutartimi ar rezoliucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą (LR CPK 51 str. Šie įgalinimai privalo specialiai būti aptarti įgaliojime. 5 d. 4 d. nes tokiu atveju pripažįstama. dėl iškeldinimo. kai jie yra atstovai pagal įstatymą. 2) tais atvejais. vykdymo išlaidas. Skolininką ir išieškotoją gali atstovauti bet kuris fizinis asmuo.5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos. Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė. išskyrus sudaryti taikos sutartį. atstovavimo sutartyje. Piniginių išieškojimų bylose valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. nei reikalavimai būti advokatais. internete. Skirtingai nei atstovavimui ankstesnėse proceso stadijose. Atstovavimas vykdymo procese skiriasi nuo atstovavimo kitose civilinio proceso stadijose. jų padėjėjais. Tuo atveju. keliamus jų įgalinimų formai. Teismo vykdymo procese priimta nutartis skundžiama atskiruoju skundu LR CPK 593 str. susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. dalyvaujantiems vykdymo procese. asmenys. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: 1. pateikiami steigimo dokumentai.37 antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. turto varžytinių vykdymas ir kt. Nustatant atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentinė išraiška nuo išieškomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis. Specialiai aptarti teisės sudaryti taikos sutartį.). Konkretūs šių vykdymo išlaidų dydžiai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.7) išlaidos. kai skolininko buvimo vieta nežinoma.). gauti turtą (LR CPK 59 straipsnis ). pažymos. kuriems nustatyta globa ar rūpyba ir asmenys. Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkrečius įkainius už veiksmo atlikimą (kopijos. gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui.6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse. pervežimu. gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių.2) atlyginimas ekspertams.). dėl įkeldinimo ir kt. iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną (LR CPK 605 str. susijusios su turto apžiūra. Skolininką ir išieškotoją vykdymo procese gali atstovauti jų atstovai. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar LR CPK nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos. individualios įmonės nuostatai ir pan. skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima.4) skolininko. 4 d. 3. kai juridinio asmens vardu veikia jo organas arba dalyvis. išskyrus atvejus. veikiantiems pagal įstatymus ar steigimo dokumentus. susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. perįgalioti. Teismas. siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams. Tokia pačia tvarka valstybė atstovaujama ir vykdymo procese. Tais atvejais. Pagal LR CPK 60 straipsnį atstovais negali būti teisėjai.). Kitų juridinio asmens atstovų pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime arba atstovavimo sutartyje (jos išraše). kai raginimas įvykdyti sprendimą spaudoje. teisėjo rezoliucija neskundžiama. susijusios su kuratoriaus paskyrimu. Atstovavimas vykdymo procese. kurie gali būti skolininko ir išieškotojo atstovais pagal pavedimą vykdymo procese ir reikalavimus. kuris sprendimą turi įvykdyti asmeniškai. 3) fizinių asmenų išduodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba notariniam patvirtinimui prilyginta tvarka. jam negalima pranešti apie pradėtą priverstinį išieškojimą. kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu. išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbimas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. jo turto arba vaiko paieškos išlaidos. 5 d. kuriems tokią teisę riboja įstatymai. jiems suteiktas teises ir pareigas. Tais atvejais. arba per savo atstovus. kai nežinoma skolininko buvimo vieta. saugojimu ir realizavimu.). . Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir jų įteikimas. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo įteikimo diena (LR CPK 660 str. Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) išlaidos. bendrovės įstatai. ir kitais numatytais atvejais. Bendrųjų vykdymo išlaidų dydis priklauso nuo išieškotinos sumos (vykdant piniginius išeikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daiktų perdavimo. areštu. Vykdymo procese procesiniai dokumentai. perįgalioti. antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydžiui pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį remiantis instrukcijoje nurodytą specialia formule. bei asmens išrinkimą ar paskyrimą patvirtinantis dokumentas. laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. jeigu yra galimybė. tačiau yra skolininko turto. bendrąsias vykdymo išlaidas. Asmenys gali dalyvauti vykdymo procese patys. Vykdymo išlaidos. gauti turtą nebūtina juridinių asmenų organams ar dalyviams. Nutarties nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (LR CPK 593 str. apmokėjimo ir atleidimo nuo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. vertėjams ir kitiems asmenims.2. įstatymų numatytais atvejais .). Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia asmeniui teisę atlikti visus veiksmus atstovaujamojo vardu vykdomojoje byloje.). Atstovo įgalinimai turi būti aptarti įgaliojime. jis pats savo teisių ginti neturi galimybės. kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai. išskyrus atvejus. CPK 599 straipsnis nustato subjektus. atstovams vykdymo procese nekeliami nei išsilavinimo reikalavimai. Atstovų įgalinimai vykdymo procese patvirtinami šiais dokumentais: 1) advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos. pensijos.gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos. 7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį. 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. . vykdomosios bylos nutraukimas Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti. 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. 2) skolininkui sunkiai susirgus. Priklausomai nuo aplinkybių.) ir kt. 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. 3) nutraukus vykdomąją bylą. bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. 3) iškėlus skolininkui bankroto bylą. kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas. 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje. neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės. Priverstinio vykdymo priemonės Skolininkui antstolis raginimu praneša apie tai. kuris yra skolininkas ar išieškotojas. Tokio patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. esančių pas kitus asmenis.7. vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. 2) nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.): 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Tokios priemonės pradedamos taikyti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos.). dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą. vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui. . jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga. 6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo. sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str. 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti. sudarančių vykdomosios ylos sustabdymo pagrindą. patvirtinančių skolininko teises. priverstinai vykdantis teismo sprendimą. 5) kai yra iškeldinimo byla. . 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui. jei šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti.). paėmimas. 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą. 4) dokumentų. 1 d. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Skolininko kuratorius turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz.8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti. kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai (LR CPK 601 str. 25. Antstolis. jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Sustabdžius vykdomąją bylą. Vykdomoji byla pagal LR CPK 632 straipsnį laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. 4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas. 5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių.. 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus.). o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui. Skolininko savanoriškai nevykdančio teismo sprendimo atžvilgiu taikomos priverstinio vykdymo priemonės. išskyrus teisę turėti atstovą. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį. kad yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir kad. turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones.). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus.). sustabdžius ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d. jeigu išieškoma iš įkeisto turto. 4) kai paskelbta skolininko paieška (LR CPK 620 str. dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami. stipendijos ar kitų jo pajamų. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas. Vykdomoji byla sustabdoma.38 Išieškotojas rašytinį prašymą skirti skolininko kuratorių turi paduoti antstoliui. jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų. kai paaiškėja aplinkybės. 25. jeigu liga nėra chroniška. jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. 2) skolininkui netekus veiksnumo. Priverstinio vykdymo priemonės yra (LR CPK 624 str. turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles. 2 d.8. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to. 2 d. jeigu liga ne chroniška.

6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį. Vykdomąją bylą nutraukus. kuriame buvo nustatyta ieškovo teisė. Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Nutraukus vykdomąją bylą. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo. kadangi ieškovo subjektinės teisės gynimo tikslas pasiekiamas juos priėmus[2]. 3) jeigu mirus asmeniui. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali būti pateiktas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. kai išieškomas išlaikymas. Skubaus vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios. apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas. išskyrus tuos atvejus. išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala. visos vykdymo priemonės. Gestaltungsurteil) nereikalauja priverstinio vykdymo. jog teismo sprendimai dėl pripažinimo (vok. kurių ėmėsi antstolis. pavyzdžiui. Nuo vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo skiriasi tokiu užbaigimu sukeliami teisiniai padariniai. padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą. 25. vykdomasis raštas išduodamas ir be išieškotojo prašymo. vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Vykdomojo rašto išdavimą įstatymų leidėjas sieja su tokiu teismo sprendimo teisinės galios požymiu kaip vykdytinumas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. kai yra priimamas teismo sprendimas dėl priteisimo (vok. Tokia teismo sprendimo dalis laikytina sprendimu dėl priteisimo. mokymo įstaigą. Priešinga situacija susiklosto.. atlikti nereikia. santuokos nutraukimo įregistravimas atitinkamose įstaigose. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo nuorašą antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims (LR CPK 630 str. kuriems toks vykdymas nereikalingas[1]. kuris esant viešajam interesui. pakeisti ar nutraukti tam tikrus materialinius teisinius santykius. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų baigtinis sąrašas įtvirtintas LR CPK 629 straipsnio 1 dalyje. todėl minėtais įstatyme įtvirtintais atvejais. Šie teismo sprendimai teisinį efektą sukelia patys savaime. apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui. Vokiečių civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama. tėvystės nustatymas). nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis. 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo. išskyrus tam tikras išimtis (LR CPK 631 straipsnio 3 dalis). reikalingų sprendimui įvykdyti. Vykdymo procese galioja dispozityvumo principas. Tokių teismo sprendimų pagrindu atliekami veiksmai.).39 5) vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę. tėvystės fakto. Tais atvejais. antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. kad įvykdyti teismo sprendimą. Feststellungsurteil) ir dėl teisinių santykių pakeitimo (vok. Vykdomasis raštas išduodamas tik vykdytino teismo sprendimo pagrindu. Tokį antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. žalos. Priverstinio vykdymo paprastai nereikalauja ir teismo sprendimai. patikrinama: . be priverstinio vykdymo. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo. kai atsakovas iš ieškovo reikalauja atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas arba tokiu teismo sprendimu priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. 1 d. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje[3]. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymimą byloje. Teismo sprendimu dėl teisinių santykių modifikavimo siekiama sukurti. nuorašai.9. raginimas įvykdyti sprendimą Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi. reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo (LR CPK 646 str. Teismo sprendimu dėl pripažinimo yra išsprendžiamas klausimas dėl tam tikros teisės (pavyzdžiui. atsakovui jokių veiksmų tam. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Pagal vykdytinumo požymį teismo sprendimai skirstomi į vykdytinus priverstinai ir tuos. jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas. nelaikomi vykdymu. 2 d. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą) pripažinimo ieškovui arba pripažįstama egzistuojant tam tikrus materialinius teisinius santykius (pavyzdžiui. vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai. kuris buvo išieškotojas arba skolininkas. 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį. išskyrus tuos atvejus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. socialinio draudimo įstaigą ir kt. siekiant apsaugoti labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupes yra ribojamas. 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. kurie buvo vykdymo pagrindas. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka. ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Leistungsurteil). kuriais ieškovo ieškinys yra atmetamas. o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas. turi būti pratęstas vykdymo procesu. atlyginimas. antstolio patvarkymu panaikinamos. patikrina.). 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį. Tokiu atveju civilinis procesas nesibaigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu. taip pat atimant maitintojo gyvybę. Visiškai kitas teisines pasekmes sukelia vykdomosios bylos nutraukimas. kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą. nurodytus teismo sprendime. Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai. bet tiriamasis procesas. kad padėtų ieškovui tinkamai patenkinti jo reikalavimus. per tris dienas. Teismui priėmus teismo sprendimą dėl pripažinimo ar teisinių santykių modifikavimo. Pagal LR CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Prie vykdomojo rašto pridedami turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų.

kuriuo antstolis praneša skolininkui. gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiškinti jiems jų teises. kuriam priteistos išmokos. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių. Teisių ir pareigų perėmimo galimybė siejama su materialinių teisinių santykių prigimtimi. taikant bendrąjį senaties terminą – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. keliami vykdomajam dokumentui. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais. nuorašai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis). Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. tačiau pats atsisakyti jį vykdyti. pavyzdžiui. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui. jeigu išieškotoją arba skolininką juridinį asmenį likvidavus arba reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas? Šiuo atveju antstolis turi įsitikinti ar likviduoto ar reorganizuoto juridinio asmens teises perėmė kitas subjektas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 – 627 str. reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. 6) ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas. o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. praėjęs iki nutraukimo.).40 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo? Teisę pateikti vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti turi išieškotojas arba jo atstovas. Antstolis. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais. tiek kitų šalių įstatymuose nustatyti reikalavimai. kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. Senaties termino eiga taikant sutrumpintą vieno mėnesio terminą prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dokumentų ir turėtų nusišalinti. Antstolis. bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (LR CPK 655 str. Terminus. kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus. kad jam yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti. grąžinus išieškotojui. Prie vykdomojo rašto turi būti pridėti turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų. o 5 dalyje nurodoma. bendrasis senaties terminas – dešimt metų taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams. darbuotojo reikalavimas grąžinti į darbą. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas. per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai. jeigu išieškotojui arba skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti įpėdinis? Gavęs vykdomąjį dokumentą vykdymui antstolis privalo patikrinti ar pagal pateiktąjį vykdomąjį dokumentą galimas mirusio išieškotojo ar skolininko teisių ir pareigų perėmimas. į naują senaties terminą neįskaičiuojamas. naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokio dokumento grąžinimo dienos. pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. jog kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai. pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota. kurios neatsiejamai susijusios su išieškotojo ar skolininko asmeniu. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo tikslu gali būti patikrinami juridinio asmenų registro duomenys bei šiame registre esantys juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo dokumentai. valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą. asmens kodas. bankų rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. 2) ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio? Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju. juridinio asmens registravimo kodas.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str. ar reikalavimas išlaikyti. suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu. mirus darbuotojui. Ar galimas teisių ir pareigų perėmimas. reikalingų sprendimui įvykdyti. ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis)? Tiek LR CPK. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo taisykles nustato LR CK II knygos normos bei atitinkamo juridinio asmens veiklą reglamentuojantis specialusis įstatymas. nustato atitinkami įstatymai. išduotiems pagal teismo sprendimus. priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti. Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. teisės neturi[4]. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. nustatoma pagal tokių teisių ir pareigų atsiradimą. 7) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti? Tokiomis kliūtimis gali būti pripažįstamos aplinkybės. o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomąjį dokumentą. taip pat išieškotojas.). Nebus galimas tokių teisių ir pareigų perėmimas. Tokie reikalavimai vykdomajam raštui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį. vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose _ ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. mirus išlaikytiniam ir pan. Antstoliui. 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino? Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą vykdomasis procesas negali prasidėti.). 1 d. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti . Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus. kitose bylose – ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str. pasikeitimą bei pasibaigimą nustatančias materialinės teisės normas. Pagal LR CPK 606 straipsnį galime išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti. 5) ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas. o laikas.

naudojimosi ar disponavimo . nustatomas ne trumpesnis kaip penkiolika ir ne ilgesnis kaip trisdešimt dienų terminas įvykdyti sprendimą. kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas (LR CPK 661 str. Pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui. jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai. įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento.41 pirmą kartą. išskyrus tuos atvejus. atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. o jeigu nėra galimybės paskelbti. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą. Ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. o tais atvejais. taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje.). taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai. terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas. antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.laikinas uždraudimas ar apribojimas. pervesta išieškotojui. Areštuodamas skolininko turtą. išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbimas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. perduoda skolininkui žodžiu ir pasiūlo sprendimą vykdyti nedelsiant. įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. realizavimo būdai ir tvarka Vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus. kuriame nurodo aplinkybes. antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą. Raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas ne visais atvejais. antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą. raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą. jeigu jis yra sudarytas. o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos. 2) kai turi būti vykdomas teismo skubiai vykdyti nukreiptas sprendimas. 25. Turto arešto aktas ir turto aprašas.ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos. Už ekspertizės atlikimą skolininkas ar išieškotojas turi prieš skiriant ekspertizę . areštuodamas skolininko turtą. Kai iškeldinama iš gyvenamosios patalpos.nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre[1]. per kurį skolininkas neatliko raginime nurodytų veiksmų. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paieškos. Išsiųsdamas raginimą antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo išsiuntimo datą. Ta pačia tvarka registruojami turto arešto akto ar aprašo pakeitimai. kad skolininkas gali turtą paslėpti. Turto arešto aktas ir turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui. turto areštas. kai yra pavojus. o jeigu nedalyvavo areštuojant turtą . Išsiuntęs skolininkui siūlymą ar raginimą sumokėti skolą. jis siunčiamas registruotu laišku (LR CPK 679 str. nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui. kad yra pavojus turtą paslėpti. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui. Siunčiant raginimą nustatomas ir sprendimo įvykdymo terminas. 1 d. Bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis. areštuoto turto įkainojimas. įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą. kiti greitai gendantys daiktai. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą. kokia yra tikroji to turto vertė. antstolis išieškojimuose iki 200 litų siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas. Raginimo turinys detalizuotas LR CPK 656 straipsnyje. 5) vykdant preliminarius teismo sprendimus ir teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. areštuoja skolininko turtą nedelsiant (LR CPK 658 str. gyvūnai ir jie nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti. priima patvarkymą. negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima.). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. .10. patvirtinantys skolininko turtines teises. kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių . Skolininkas ar išieškotojas. išieškoma iš skolininko turto. 4) bylose dėl turto konfiskavimo. prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo turto arešto dienos. išskyrus atvejus. ar visas šis turtas priklauso skolininkui. Pagal LR CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas tais atvejais: 1) kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. antstolis jį įkainoja rinkos kainomis. kurią gavo turto arešto aktą. turto arešto panaikinimas. taip pat atvejais. Antstolis. numatyti atvejai).). Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės. antstolis nustato. kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu ir vėl pateiktas vykdyti. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui gali būti įteiktas: 1) išsiunčiant jį registruotu laišku arba įteikiant skolininkui asmeniškai (skolininkui pasirašant vykdomajame dokumente). kai yra areštuojami produktai. atskaičius vykdymo ir kitas išlaidas. Siūlymas siunčiamas skolininkui registruotu laišku. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau. antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų. Vykdant sprendimus. 3) bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. kiti greitai gendantys daiktai.). Tais atvejais. jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą. Turto aprašas sudaromas ir tais atvejais. kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Pasibaigus raginime nurodytam sprendimo įvykdymo terminui. 3 d. 2) kai nežinoma skolininko buvimo vieta. Turto arešto aktas ir turto aprašas. antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimo skubaus vykdymo atvejais antstolis raginimą įvykdyti sprendimą. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. toliau seka tokio turto areštas ir priverstinis turto realizavimas. antstolis pradeda priverstinio vykdymo procedūrą. antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą (LR CPK 645 str. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai. Teismo sprendimu priteista pinigų suma iš skolininko turi būti išieškota realizuojant turtą ir gauta suma. jeigu yra galimybė.valdymo. jeigu jis yra sudaromas. nurodant ekspertą ar ekspertizės įstaigą. o raginimo forma yra patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. gyvūnai) nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti. skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (LR CPK 659 str.

Jeigu skolininkas iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai antstoliui pagal antstolio kvitą sumoka ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnę sumą. todėl tai sudaro sąlygas apie parduodamą turtą sužinoti kuo platesniam asmenų ratui ir parduoti turtą už aukščiausią kainą. Areštuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto areštus (LR CPK 693 str. Jeigu vykdant išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai. apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje. Pirkėją gali surasti pats skolininkas arba pavesti jį surasti kitiems asmenims.). 3 d. jiems siūloma paimti turtą proporcingai pagal perduodamo turto vertę ir kiekvieno išieškojimo dydį. kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų. Apie varžytynes skelbiama viešai. pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra. turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei specialiame interneto tinklapyje (www. kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu. kurios išieškotojas paima turtą. Vykdant teismo nuosprendį. jeigu išieškojimo procese dalyvauja keli išieškotojai.lt) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Šį skirtumą išieškotojas turi sumokėti prieš paimdamas daiktą. 5) greitai gendančio turto pardavimas antstolio nustatyta tvarka. turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. platinos. įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis. jų vedimo tvarką nustato LR CPK. areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 3) turto perdavimas išieškotojui. kai realizuojami vertybiniai popieriai. Turtas išieškotojams gali būti perduodamas LR CPK 719 str. laikantis proporcingumo principo ir eilės. turtas. kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota. LR CPK 701 straipsnyje nustatyta neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojams eilė. Teise surasti pirkėją skolininkas gali pasinaudoti iki varžytynių pradžios. kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu. nustatyta tvarka. gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai. Išieškotojui. Konfiskuoto ir perduodamo valstybei turto realizavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. Turto realizavimo būdą išieškotojas turi pasirinkti per antstolio patvarkyme nurodytą terminą. 1 d. 6) ribotos apyvartos turto realizavimas įstatymų nustatyta tvarka. nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo. sidabro) luitai. perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 691 str. taip pat kitas kilnojamasis turtas.. jis turi sumokėti kitiems išieškotojams dalis proporcingai nuo išieškotinų sumų (LR CPK 720 str. jį siūloma paimti paskesnės eilės išieškotojams.). turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.). Jeigu vienas išieškotojas paima perduodamą daiktą. Varžytinių sąlygas. jeigu turto nepavyko parduoti iš varžytynių. Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. laikantis proporcingumo principo ir eilės. Todėl LR CPK 704 straipsnyje numatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui pačiam surasti turtui pirkėją. 1 d. įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. nustatytais atvejais ir tvarka. Varžytynės . Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas Geriausiai parduoti savo turtą gali pats turto savininkas. taip pat kitas kilnojamasis turtas. pavyzdžiui turto pardavimo tarpininkams ir pan. Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Turto vertę nustačius ekspertui. turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso. Antstolis gali nuo ekspertizės išlaidų mokėjimo atleisti arba jų mokėjimą atidėti. areštuoti produktai. Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos. skolininko turtas perduodamas realizuoti po to.. per įmones. Jeigu išieškotojas per antstolio patvarkyme nustatytą terminą raštu nepranešė antstoliui apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos (LR CPK 755 str. Jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis ir skelbiamos antrosios varžytynės skolininkas gali pasinaudoti šia teise ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis. sidabro. 3 d. Varžytynės ir jų pravedimo tvarka. kaip ir parduodant turtą pirmą kartą rengiamose varžytynėse. Toks antstolio patvarkymas neskundžiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui. 4) vertybinių popierių pardavimas vertybinių popierių biržoje. brangakmeniai. 2) turto pardavimas per įmones. Išieškotojas taip pat negali pasirinkti turto realizavimo būdo. kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų. būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Tokiu atveju turtas dalinamas tarp visų pirmesnės eilės ir tos eilės.). 722 str. Jeigu turtas gali būti realizuojamas keliais būdais.42 įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas. jeigu įstatymai nenustato kitaip. atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis. nustatytos pirmesnės eilės išieškotojams. tauriųjų metalų (aukso. grynuoliai. Turto realizavimas . Jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai. 634 patvirtintas taisykles[2].antstoliai. Jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas. išieškotojų. Kitais atvejais apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia interneto tinklapyje ne . Teisėjas tvirtina aktą LR CPK 725 str. kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas. Nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas. Areštuotą turtą. nustatyta tvarka. Turto realizavimo būdai: 1) turto pardavimas iš varžytynių. jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. gali būti realizuojamas tik parduodant jį iš varžytynių. Šis aktas tvirtinamas teisėjo LR CPK 725 str. Nurodytais atvejais išieškotojas neturi teisės pasirinkti turto realizavimo būdo. 1 ir 5 dalyse. 727 str. Jeigu pirmesnės eilės išieškotojai nesutinka pasiimti turto.tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių. 731 str.dažniausiai taikomas priverstinio turto realizavimo būdas. neparduotą iš varžytynių turtą pirmiausia siūloma pasiimti LR CPK 754 str. platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. jį savo patvarkymu nustato antstolis. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti antstolio kontoros buvimo vietos apylinkės teismo teisėjui.

antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia: "Kas daugiau?" Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas. Jeigu pirkėjas. numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį. Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis LR CPK 717 straipsnyje numatytais pagrindais: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas. kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos. Prieš baigdamas varžytynes. kurios gali kelti abejonių vykdomų varžytynių teisėtumu: abejonės dėl parduodamo turto priklausomybės ir pan. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. protokolą surašęs asmuo. Protokolą gali pasirašyti išieškotojas. varžytynių vieta ir laikas. 2) jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Tais atvejais. 3 p. Apie būsimas varžytynes yra informuojami ir išieškotojas bei skolininkas pasirašytinai arba registruotu laišku. Jeigu asmuo nenupirko turto arba jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. turtas nesiūlomas paimti pirkėjui. Jeigu didesnės kainos niekas nesiūlo. rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią. negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas. taip pat dėl to. antstolio vardas ir pavardė. prieš pradėdamas varžytynes. Norintis dalyvauti varžytynėse asmuo privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti. kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas. varžytynių vieta ir laikas.. duomenys. kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta. kokia pradinė parduodamo turto kaina. kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. 3) jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. Varžytynes veda priverstinį vykdymą byloje atliekantis antstolis. Antstolis. Jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo bet kokios aplinkybės. turto pardavimas iš varžytynių anksčiau. Jeigu asmuo nupirko iš turtą iš varžytynių. turtas siūlomas perduoti išieškotojui už tą kainą. Varžytynių protokole nurodoma visa varžytynių eiga. kaip buvo nurodyta skelbimuose. varžytynėse turtą nupirkęs asmuo (jeigu jis dalyvavo varžytynių metu). kad pirkėjas už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos. 2 d. Šios tvarkos būtina laikytis. teisėjui. Pirkėjo prašymu antstolis savo patvarkymu gali pratęsti visos sumos sumokėjimo terminą iki vieno mėnesio. pradinė parduodamo turto kaina ir kt. Turto pardavimo skelbime nurodoma informacija apie parduodamą turtą. nurodyti LR CPK 707 str. jog paaiškėjo. Pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse. varžytynių dalyvio mokestis proporcingai tenka skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti ir varžytynės skelbiamos neįvykusiomis (LR CPK 717 str. kad nėra LR CPK 709 str. pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos. skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys.). Protokolą rašo antstolio paskirtas raštvedys arba kitas antstolis.). kaip numatyta LR CPK 713 str. kurios buvo atšauktos. kuris žinomai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse pinigai negrąžinami. 4 p. 5) jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. antstolis visiems varžytynėse dalyvaujantiems asmenims žodžiu paaiškina antstolio veiksmų apskundimo tvarką. varžytynes vykdančio antstolio rekvizitai. kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (LR CPK 709 straipsnis). Turtas laikomas parduotu tam asmeniui. jo savininką. Toks atidėjimas galimas dėl įvairių priežasčių. įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis įskaitomas į pirkimo kainą. dėl kurių antstoliui kyla abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo. jeigu yra galimybė. antstolis paskelbia. kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą. ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų. Varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas. Tokiu atveju antstolis savo patvarkyme turi nurodyti iki kokios datos jis pratęsia dalies ar visos likusios pinigų sumos sumokėjimą. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to. kai laimėjęs varžytynes turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos arba paaiškėja. Patvarkyme antstolis turi nurodyti motyvus dėl kurių jis sustabdo varžytynes. Pradėdamas varžytynes. . ir ne mažiau kaip tris procentus .43 vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki varžytynių dienos.jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų. kam parduotas turtas. skolininkas ir kiti varžytynių dalyviai. o turtas pereina valstybės nuosavybėn (LR CPK 711 str. todėl antstolis turi nustatyti tvarką. kas pasiūlė didesnę kainą. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to. Suinteresuoti asmenys turi teisę apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą. kad jose dalyvavo tik vienas pirkėjas. 4) jeigu iki teisėjui patvirtinant varžytynių aktą paaiškėja. nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dėl to. Asmuo nupirkęs turtą varžytynėse visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą privalo sumokėti per penkias dienas nuo varžytynių pabaigos. už kurią jis nupirko turtą. antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. kas dalyvauja varžytynėse. Tokiu atveju sumokėta pinigų suma panaudojama įsiskolinimams padengti. varžytynių dalyvio mokestis ne vėliau kaip per tris dienas nuo varžytynių pasibaigimo dienos grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui. Tais atvejais. 4 d. kuria galima susipažinti su parduodamu turtu. o varžytynių dalyvio mokestis panaudojamas LR CPK 711 str. Parduodant turtą iš varžytynių. jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų. turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia tvirtinti apylinkės teismo. sumokėjo visą kainą už nupirktą turtą. kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse. ar dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. kada varžytynės pradėtos ir baigtos. gali būti pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą teismine tvarka pripažinti negaliojančiu. turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. nes pagal LR CPK 602 str. nustatyta tvarka. Atšaukus varžytynes visas varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims. Protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis. Varžytynės vykdomos toje vietoje ir tuo laiku. kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos. antstolis tris kartus klausia: "Kas daugiau?" Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo. Visose informavimo priemonėse skelbimo turinys turi būti vienodas. kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. kad turtas parduotas. Kai pirkėjas sumoka visą sumą.

per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. susijusių su varžytynėmis. 1 d. skirtumą. varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. nustatyta tvarka už tą kainą. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą. Pareiškęs sutikimą paimti turtą. susijusių su varžytynėmis. Pagal LR CPK 715 str. išskyrus tam tikras išimtis. Tokiu atveju antstolis turi jam grąžinti varžytynių dalyvio mokestį. Nutarties. kurio nutartimi turtas buvo areštuotas. Toks terminas nustatytas dėl to. kaip ir dalyvaujant varžytynėse įprasta tvarka. gali atsisakyti savo ketinimų. Dalyvavimo varžytynėse raštu sąlygos ir teisinės pasekmės yra tos pačios. Jeigu tokio skundo nėra ir teisėjui nekyla abejonių dėl varžytynių teisėtumo. turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims.). ). nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems asmenims. Pradėjus varžytynes. varžytynės negali būti paskelbtos neįvykusiomis. aktas tvirtinamas nutartimi. apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau nustatyta tvarka užregistruotas pirkėjas. Jeigu varžytynėse dalyvauja tik vienas pirkėjas. neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojams eilė nustatoma pagal LR CPK 701 str. aktas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. laikoma. Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlė vienodą kainą. kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. numatyta galimybė išieškotojui perimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą. ar ne. varžytynėse dalyvaujantis skolininkas turi teisę nurodyti. padarytus parduodant turtą iš varžytynių. kad turtas parduotas. pareiškęs norą raštu dalyvauti varžytynėse. nustatęs esminius pažeidimus (LR CPK 602 str. LR CPK 722 str. kai jis siūlomas LR CPK 719 str. Asmuo. Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka nurodytus reikalavimus. Nutarčiai. Jeigu vykdant išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai. įsiteisėjus. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį. teisėjui. tais atvejais. klausimą dėl akto patvirtinimo išnagrinėjus teismo posėdyje. Turtas išieškotojui perduodamas surašant turto perdavimo išieškotojui aktą. ar jam nekyla abejonių dėl varžytynių teisėtumo bei. Grąžindamas skolininkui turtą. arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. nustatytų kliūčių dalyvauti varžytynėse. 2 d. to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes (LR CPK 721 str. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teisėjo rezoliucija gali būti tvirtinamas nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. Išieškotojo prašymu antstolis savo patvarkymu visos sumos sumokėjimo terminą gali pratęsti iki vieno mėnesio. Iki varžytynių praplėšti voką draudžiama. Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos. ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina. arba vienas pirkėjas dalyvauja tiesiogiai. laimėjęs varžytynes.). Prie akto pridedamas surašytas varžytynių protokolas ir skelbimas apie varžytynes. ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (LR CPK 721 str. ketinantis dalyvauti varžytynėse raštu. už kurią jis nupirko turtą. kuria išspręstas varžytynių akto patvirtinimo klausimas. kad suinteresuoti asmenys galėtų paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Aktą teisėjas tvirtina priklausomai nuo to. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis. kuriame nurodo savo rekvizitus bei patvirtinimą. jei varžytynės prasidėjo. nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis. pavardę (pavadinimą) ir jo siūlomą pirkimo kainą. Asmuo savo pasiūlymą dėl kainos antstoliui pateikia užklijuotame voke. Antstolis surašo kiekvieno iš varžytynių parduodamo daikto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynėse raštu dalyvavęs asmuo. antstolis viešai atplėšia voką ir paskelbia pirkėjo vardą. nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą. kuriuose pateikiami raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymai. Antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis. raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos. pateikęs savo pasiūlymą dėl kainos. ir kt. norintis pirkti turtą iš varžytynių gali nenorėti ar negalėti pats ar per atstovą tiesiogiai dalyvauti varžytynių procese. . Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. išieškotojas turi per penkias dienas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos. kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. kad jam nėra LR CPK 709 str. turi iki varžytynių pradžios sumokėti nustatyto dydžio varžytynių dalyvio mokestį ir kvitą pateikti antstoliui. kurio turinio reikalavimai nustatyti LR CPK 724 straipsnyje. ar yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų. Tačiau jeigu ne mažiau kaip du pirkėjai dalyvauja varžytynėse raštu. kuria patvirtintas varžytynių aktas. turtas grąžinamas skolininkui. Toks atsisakymas negalimas. todėl toks asmuo varžytynėse gali dalyvauti raštu. 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia tvirtinti apylinkės teismo. Teisėjas. skolininkui. Vokai. pagal LR CPK 602 straipsnio 5 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo gali būti pripažintas negaliojančiu. už nupirktą turtą turi sumokėti bendra tvarka. antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą iš varžytynių turtą LR CPK 719-720 str.44 Asmuo. Tame pačiame voke varžytynių dalyvis prideda raštą. susijusių su varžytynėmis. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama antstoliui. laimėjusiu varžytynes pripažįstamas asmuo. Jeigu tokia skolininko teisė pažeista. registruojami Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. 2 d. tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą. Jeigu teisėjui kyla abejonių dėl varžytynių teisėtumo arba yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu išieškotojas atsisako perimti tokį jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. Kai pirkėjas sumoka visą sumą. Aktą pasirašo antstolis ir pirkėjas. antstolis savo patvarkymu grąžina areštuotą turtą skolininkui ir tuo pačiu patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui. Iki varžytynių pradžios asmuo. išieškotojui. o kitas raštu. kurie tose varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų. Varžytynių aktas turi būti surašomas iš karto pasibaigus varžytynėms.

kurie nepriimami realizuoti. nustatyti LR CPK 694 str. transporto priemonės. platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas realizuojami per prekybos įmones.). Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę.).). finansų maklerio įmonėms. bet neįmokėjus pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas dar du mėnesius. ir apie tai nedelsdami praneša antstoliui. grynuoliai. kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnį laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Parduodant iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas. valstybės institucijos įsigyjant šį turtą gali dalyvauti bendra tvarka. Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai. neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę) perduodami sunaikinti į Ginklų fondą. per tris dienas nuo pardavimo dienos turi būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. juos vėl siūloma paimti išieškotojui už dvidešimčia procentų sumažintą pradinę kainą. pardavusios perduotą joms skolininko turtą. kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui.11. taip pat kitas kilnojamasis turtas. sidabro. kurias gauna įmonės. Jeigu per prekybos įmonę realizuoti turto nėra galimybių. Sumos. Išieškant iš vertybinių popierių. gauti informaciją apie turto. kurie laikantis LR medžioklės įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti. gali būti realizuojamas tik parduodant jį iš varžytynių. Vienas iš objektų. Antstolis. gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai.). vertybinių popierių emitentams bei Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pasiunčia patvarkymą patikrinti. platinos. antstolis bankams. Registruojamu turtu laikomi vertybiniai popieriai.). arba sutikus. 1 d. realizuojami akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka (LR CPK 729 str. priklauso nuo realizuojamo turto: bet koks nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas. Jie gali būti civilinių teisių objektais tik įstatymų numatytais atvejais (LR CK 1. tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe. Turtas. Netinkami saugiai naudoti ginklai ir šaudmenys. laikantis išieškotojų eilės (LR CPK 701 str. atskaičius realizavimo išlaidas. Pagal LR CPK 699 straipsnį turtas. kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas paprastai realizuojamas per prekybos įmonę. realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (LR CPK 699 str. 1 d. Toks pranešimas sudaro galimybę valstybės kultūros institucijoms. antstolis raštu praneša Kultūros ministerijai (LR CPK 698 str.). turintį istorinę. nustatytą pagal paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos šiais vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje kursą. įstatyme numatytais atvejais paėmusi ginklus ir priėmusi sprendimą juos realizuoti. jos realizuojamos antstolio nustatyta tvarka. kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta apribota. Apie areštuotą ir realizuojamą turtą. Jeigu turtas šio straipsnio pagrindu realizuojamas ne per prekybos įmonę. arba neįmokėjus pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo. jis gali būti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu (LR CPK 697 str. Ginklų ir šaudmenų klasifikaciją.). Pagal LR Medžioklės įstatymo[2] 2 str. Tokio pranešimo pobūdis tik informacinis. Išieškotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepranešus apie savo sutikimą per antstolio nustatytą terminą. Jeigu per penkias dienas nuo pranešimo apie skolininko turimus vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos nurodyti asmenys negauna patvarkymo areštuoti vertybinius popierius. tai realizavimo tvarką nustato antstolis savo patvarkymu. realizavimą vykdymo proceso nustatyta tvarka. kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti. nebūtų pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius (pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 2 str. Tauriųjų metalų (aukso. Pakartotinai į tuos pačius vertybinius popierius pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas parėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo arešto panaikinimo dienos (LR CPK 731 str. realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 4 d. neparduotus per vieną mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių popierių biržoje. Kai kurių daiktų ir turto apyvarta yra ribota. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. sidabro) luitai. Kiti vertybiniai popieriai realizuojami varžytynėse bendra tvarka. turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus. visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai panaikinami.97 str. kad būtų nustatytas ginklų tinkamumas naudoti. laivai. turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų skaičius taip apskaičiuojant.). kurių civilinė apyvarta ribojama – ginklai ir šaudmenys. bei sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą. Tokia įmone gali būti bet kokia prekybos įmonė. jų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus nustato LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas[1]. turinčio istorinę. ar skolininko vardu yra vertybinių popierių. kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų.45 25. Areštuoti produktai. kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (LR CPK 728 str. Medžiojamieji gyvūnai realizuojami Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių[3] nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 2-4 dalis institucija ar įstaiga. ribotos civilinės apyvartos objektams priskiriami ir medžiojamieji gyvūnai. Patvarkyme nurodytas asmuo areštuotus vertybinius popierius privalo saugoti iki antstolio atskiro patvarkymo. gavęs pranešimą apie tai. per tris dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. mokslinę ar meninę vertę. Areštuoti produktai. besirūpinančioms kultūros vertybių išsaugojimu.). o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkams. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba įmones. sumokama ginklo kaina. įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. Vertybinius popierius. brangakmeniai. išskyrus medžioklės trofėjus. tų vertybinių popierių areštas panaikinamas. 7 d. Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui. 2 d. orlaiviai.. mokslinę ar meninę vertę. jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai. kuri pagal galiojančius įstatymus gali verstis konkretaus areštuoto turto pardavimo. kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei. Nerealizavus vertybinių popierių ir per pratęstą terminą. privalo organizuoti. Išieškotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepranešus apie savo sutikimą per antstolio nustatytą terminą. uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų). Tokiu atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą. . Tokie asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek. taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso. antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už kainą. kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota. 3 d. kurios verčiasi šio turto prekyba ( LR CPK 696 str. Vertybiniai popieriai. Atskirų turto rūšių arešto ir realizavimo ypatumai Skolininko turto realizavimo būdai. atskaičius realizavimo išlaidas. Realizavimo sąlygos nustatomos antstolio ir prekybos įmonės sutartimi. 1 d.

jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus. pensijos. Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. išmokų dydžio. išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. iš kurio galima išieškoti. Reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį. išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis išieškojimo ypatumai Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą. tarp jų ir iš užsienio subjektų. kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai turto (lėšų): 1) jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. Priklausomai nuo to. vertybinių popierių. kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti. skirtų tiesiogiai gamybai. . išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto. Siunčiant vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis. išskyrus iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų.). pensijos.13. kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas. atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). iš kurių gali būti išieškoma ketvirtąja eile. išskyrus išimtis. vertė. išieškojimo įsiskolinimas apskaičiuojamas nurodant įsiskolinimo sumą. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti. Įstatymas nustato ir ribojimus išieškojimas iš kai kurių rūšių pajamų. jo prašymu tai patikrina antstolis. Be svarbių priežasčių nepranešusiems nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ypatumus tais atvejais. negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių įvairaus pobūdžio kompensacinių išmokų ir pašalpų. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui pateikdamas vykdomąjį dokumentą. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto ypatumai Išieškojimas iš juridinių asmenų turto vykdomas bendra tvarka. taip pat žaliavų ir medžiagų. kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai. bet jos neperdavė per sutartyje numatytus terminus.12. Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas: 1) į tikrųjų komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai. 2 d. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkymą. bet ne daugiau. jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. nustato LR CPK 733 str. antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. kai skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo. nesilaikant nurodytos eilės (LR CPK 669 str. jo nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti darant išskaitas iš darbo užmokesčio per 6 mėnesius. Išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas. padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą. išieškoma iš viso jo turto. Išskaitų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies dydį nustato LR CPK 736 straipsnis. ar išskaitos teisingos. įrengimų. bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos. jei paaiškėja. Papildomų prievolių nustatyta ir asmenims. Reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąją eile (LR CPK754 str. į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Asmuo gali ir savo noru mokėti išlaikymą. apie papildomą uždarbį. kontroliuoja išieškotojas. nesusijusias su bendrijos veikla. stipendijos ar kitų pajamų. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio.46 25. nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. pensijos. Vykdant išieškojimą iš juridinio asmens turto. staklių. Jeigu išlaikymą privalantis mokėti asmuo. skiriasi išieškojimo vykdymas. darbdavio atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą bei kitus sprendimo vykdymui būtinus nurodymus. nors toks išlaikymas ir būtų priteistas teismo sprendimu. kitų pagrindinių priemonių. tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. kai jų suma nenustatyta. Pagal LR CPK 739 str. išskyrus administracines patalpas. 2) jeigu j individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. Toks asmuo privalo per tris dienas pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą. 5 d. Likviduojant juridinį asmenį. Išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų. taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. grąžinti vykdomąjį dokumentą. Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis. Tokiu atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą. išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Trečiąja eile išieškoma iš kito turto. Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų. vykdomi pagal bendrąsias taisykles. Tokiu atveju jis turi teisę pateikti darbdaviui ar kitam išmokas darančiam asmeniui rašytinį prašymą padaryti išskaitas. nurodydamas kokius veiksmus privalo atlikti asmuo. Išskaitų dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobūdžio. jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. periodiškumas. negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto.). nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. iš kokios rūšies juridinio asmens turto vykdomas išieškojimas. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles. kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus. pagamintos produkcijos (prekių). taip pat atėmus maitintojo gyvybę (LR CPK 738 str. kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui. privalantiems mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų. stipendijos ar kitų pajamų taip pat gali būti išieškomos periodinės išmokos. 25. Tokia išieškojimo tvarka netaikoma. ar tinkamai daromos išskaitos.). tačiau įstatymas numato tam tikrus ribojimus bei išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eiliškumą. 3) jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto. 2) į narių komanditorių turto dalį. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą.

Be to. 25. LR CPK 754 str. jos dalinamos pagal LR CPK 753 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilės tvarką. nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo. antstolis turi pateikti teisėjui tvirtinti išieškotojams išmokėtinų sumų paskirstymą. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams.47 25. prie išieškojimo galima prisijungti. Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. išieškotojui išmokamos tik įsiteisėjus nutarčiai. grąžinama skolininkui. atskaičius išieškotojui grąžintinas ir kitas vykdymo išlaidas. jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. apie prisijungimą prie išieškojimo.). 1 d. 2) pastato eksploatavimo išlaidoms. Tokiais atvejais. Priklausomai nuo to ar išieškotų sumų pakanka visiems išieškotojams. ir proporcingumo principas. kurie buvo atlikti iki jo prisijungimo prie išieškojimo. pinigų išmokėjimo išieškotojams tvarka skiriasi priklausomai nuo to. kuria patvirtinamas varžytinių aktas. Iš sumų. padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. pirmesnis ir teisėje). parengia pinigų paskirstymo išieškotojams patvarkymą ir pateikia jį tvirtinti teisėjui. Prioritätsprincip) arba prior tempore potior jure (pirmesnis laike. nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė. nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito nuteistojo asmens turto. kai yra keli išieškotojai ir jų reikalavimams visiškai patenkinti neužtenka išieškotos iš skolininko sumos. Jeigu nuosprendyje. jau atėmęs vykdymo išlaidas. kurie turi būti konfiskuoti. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams. kai nėra kito turto. antstolio išieškotų iš skolininko. gaunamų iš areštuoto nekilnojamojo turto. turintis vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš to paties skolininko. kuris reiškia. Antrąja eile patenkinami darbuotojų piniginiai reikalavimai. kad kai išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti. kurie turi būti konfiskuoti. Žinoma keletas išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams modelių: prioriteto (vok. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai . pirmąją eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą. Iš areštuoto nekilnojamo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka: 1) saugotojo išlaidoms. Patvarkymas parengiamas laikantis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo. Ši nuostata taikoma tais atvejais. jie tenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai[1] (šis principas taikomas Lietuvoje. kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos (LR CPK 609 str. paskirstymo tvarka. Iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada.) LR CPK 753 str. LR CPK 757 straipsnyje nustatyta speciali pajamų. Tais atvejais. Kartu turi būti pateiktas vykdomasis dokumentas. LR CPK nustatyta ir teismo nuosprendžio. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Vykdant teismo nuosprendį. Jeigu išieškotojas yra valstybė. išieškotas iš skolininko sumas antstolis pirmiausia įskaito į antstolio depozitinę sąskaitą. 2 d. Sumos. tačiau jis negali reikalauti iš naujo atlikti procesinius veiksmus. Išieškotos sumos išmokamos išieškotojams tokia tvarka: išieškotos sumos dalinamos į dvi dalis: vykdymo išlaidoms padengti reikalingos sumos ir išieškotojams išmokėtinos sumos. paskirstant jas LR CPK 753-755 straipsniuose nustatyta tvarka. 4) nekilnojamo daikto draudimo įmokoms. kada pilnai įvykdytas vykdomasis dokumentas. pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos. Jeigu išieškotų pinigų neužtenka visiems įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. išieškotojui pinigai turi būti išmokėti teisėjui patvirtinus antstolio paskaičiavimą išieškotoms sumoms paskirstyti. o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. Suma. kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. kuri taikoma tais atvejais. tai sumos.15. Išieškotų sumų paskirstymo tarp išieškotojų ir išmokėjimo išieškotojams tvarka. gautos pardavus turtą iš varžytynių. išieškotojas turi visas procesines išieškotojo teises. Analogiška tvarka antstolio patvarkymu skolininkui turi būti grąžinama suma. Užbaigus išieškojimo procesą. Jei varžytynių aktas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. Išieškojimo procesas laikomas užbaigtu. Antstolis tais atvejais. Visiškai patenkinus hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimus iš įkeisto turto. likusi suma paskirstoma pagal LR CPK 754-755 straipsniuose nustatytą eilę. reikalavimų patenkinimo eilė Išieškotos iš skolininko sumos tam tikrais atvejais gali neužtekti vykdymo ir juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Nuo prisijungimo prie išieškojimo momento. kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. paskirstymo tvarka.). pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos. Likusios pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimas padengti. bet kuris išieškotojas. kai teismas nuosprendyje. LR CPK 753 str. skiriasi galimas prisijungimo prie išieškojimo laikas. arba kai jo neužtenka. grąžinama skolininkui (LR CPK 758 str. Kadangi iš sumų. Tuo atveju. iš kurio gali būti išieškoma. kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas. Prisijungęs prie išieškojimo. o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. kai išieškotojais yra kiti asmenys. Pagal LR CPK 759 str. kada išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. gali prisijungti prie išieškojimo. Suma.14. nutartyje ar nutarime nenurodė konkrečių daiktų. kas yra išieškotojas. gali būti tiesiogiai įmokamos į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose. išieškotojas gali dalyvauti atliekant visus procesinius veiksmus. išieškotojams išieškotos pinigų sumos gali būti išmokėtos iš karto teisėjui patvirtinus varžytynių aktą. nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo pagal išieškojimo eiliškumą. Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to. jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti. išsiunčiamos arba pervedamos išieškotojui. skolininko turtas perduodamas realizuoti po to. kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. atsirandantys iš darbo teisinių santykių. išieškotos sumos nedelsiant išmokamos. Prisijungdamas prie išieškojimo išieškotojas turi pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui pareiškimą. kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo eilė. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti. išieškotų iš skolininko. išieškotų iš skolininko. prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento. nutartyje ar nutarime yra išvardyti daiktai. kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. Iš sumų. kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. 3) mokesčiams už nekilnojamąjį turtą.

Iškeldinimas vykdomas LR CPK 768769 str. Turto įkainojimas atliekamas LR CPK 681 str. Tarp skolininko ir išieškotojo gali kilti ginčas dėl perduodamų daiktų tapatumo. antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui. Paimdamas sprendime nurodytus daiktus bei juos perduodamas išieškotojui antstolis surašo turto paėmimo ir turto perdavimo aktus. atskaičius vykdymo išlaidas. nustatyta tvarka. 2 d. arba nesumokėję už gyvenimą viešbutyje. arba pažeidę naudojimosi jais tvarką (LR CK 6. gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės. nei psichologinė prievarta. Aprašytas turtas kartu su aprašo nuorašu perduodamas saugoti asmeniui. Viena iš nepiniginio pobūdžio vykdomų sprendimų kategorijų – vaikų perdavimas išieškotojui. kada iškeldinama iš gresiančių sugriūti patalpų. o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui. Šią patalpą suteikia pastato.). grąžinimo į darbą ir kt. Jeigu vaiko.). Atstovavimo institutas taikytinas tais atvejais. kai vaikas turi būti perduotas juridiniams asmeniui (vaikų globos įstaigai). 3 d.vaiko interesai. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrųjų vykdymo nuostatų. įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių. Iškeldinant iš gresiančių sugriūti arba tapusių netinkamomis gyventi patalpų. Priverstiniu įkeldinimu siekiama sudaryti išieškotojui galimybę netrukdomai patekti į patalpą. įkeldinti asmenį į gyvenamąją patalpą įkeldinamajam (išieškotojui) nedalyvaujant. nesvarbu. Iškeldinamo juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamo juridinio asmens atstovui ar atsakingam darbuotojui. – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). kad negalima sprendimo įvykdyti. Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą. kad perduodami ne tie daiktai. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią būtinas kviestinių dalyvavimas. kad jie yra sugedę. Asmuo gali būti iškeldintas pagal prokuroro sankciją: 1) jeigu dėl stichinių nelaimių.). kurių pagrindu išieškomos piniginės lėšos laikomi piniginio pobūdžio sprendimais. ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui.). bet pats daikto paėmimas ir perdavimas išieškotojui. be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties. užsiimančios socialiniu aprūpinimu. Fiziniai asmenys gali būti iškeldinami pagal prokuroro sankciją (LR CPK 768 str. Vykdydamas sprendimą dėl vaiko perdavimo antstolis turi surašyti protokolą apie vaiko perdavimą. Todėl įkeldinamojo asmens dalyvavimas vykdant įkeldinimą būtinas. Antstolis negali vykdyti iškeldinimo iš gresiančios sugriūti ar tapusios netinkama gyventi gyvenamosios patalpos. Tokiais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Neatidėliotinais atvejais laikytini atvejai. antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. perduodamos skolininkui. Apie suteiktos kitos gyvenamosios patalpos tinkamumą gyventi sprendžia prokuroras. kad vaiko perdavimas susijęs su vaiko emociniais išgyvenimais.626 str. antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda išieškotojui..) ir pagal teismo sprendimą (LR CPK 769 str. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą. atsižvelgiant į LR CPK LVII skyriuje nurodytas išimtis.). antstolis gali spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui (LR CPK 631 str. Asmeniui. antstolis į pagalbą kviečiasi policiją ir įkeldina išieškotoją priverstine tvarka. toks turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. . neįmanoma. 3 d. kuriame yra gresianti sugriūti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa. jeigu iškeldinamiesiems asmenims realiai nesuteikta kita gyvenamoji patalpa. teismai. antstolis privalo paskelbti vaiko paiešką per policiją (LR CPK 620 str. iškeldinimo. to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. išsikelti nedelsiant. jeigu yra galimybė. kad skolininkas įvykdė sprendimą gera valia. komplektiškumo.48 Vykdymo procese visi vykdomi sprendimai. gali būti pradedama turto realizavimo procedūra. nekomplektiškumo. Faktiškai. priklausomai nuo jų pobūdžio skiriami į piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimus. Tačiau antstolis gali išaiškinti skolininkui jo pareigą netrukdyti įkeldinamajam asmeniui naudotis patalpa. paskirtam turto saugotoju. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina iškeldinamas asmuo (skolininkas). laikoma. nes tokio sprendimo vykdymas negalimas neįėjus į skolininko gyvenamąsias patalpas (LR CPK 615 str. buvimo vieta nežinoma. Iškeldinamieji asmenys paraginami. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. kuriam perduodamas vaikas (išieškotojas). Paprastai įkeldinama dalyvaujant skolininkui ir išieškotojui. savininkas. Aprašo nuorašas išsiunčiamas ar kitaip perduodamas skolininkui. Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai. Vykdant sprendimus dėl vaiko perdavimo išieškotojui turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga. Vykdydamas sprendimą dėl vaiko perdavimo antstolis kartu su išieškotoju ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu gali įeiti į asmens. Jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą. Jeigu skolininkas paklūsta antstolio reikalavimui. iš kurio turi būti paimtas vaikas (skolininko). gyvenamąsias patalpas. kurią jie yra užėmę. reglamentuoja teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui procedūrą. savivaldybių ar juridinių asmenų gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi (LR CK 6. Jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra. Nepiniginio pobūdžio sprendimais laikomi visi kiti vykdytini sprendimai (dėl turto perdavimo natūra. Iškeldinamo asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamajam. gyvenantys viešbučiuose ilgiau. o gautos pajamos. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. 2) fiziniai asmenys. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo. 5 d. kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti. turėtų dalyvauti pats asmeniškai. kuriam perduodamas vaikas. kuris teismo sprendimu turi būti perduotas kitam asmeniui. sankcionuojantis iškeldinimą. LR CPK 765 str. Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto.). antstolis surašo aktą. Iškeldintam asmeniui pareiškus norą pasiimti iškeldinimo metu antstolio iškeldintą ir perduotą saugoti turtą. Turtas realizuojamas bendra tvarka. Apie įkeldinimo laiką prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. nustatyta tvarka. Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per septynias dienas nuo jos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems asmenims dienos. suteikiama kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant.615 str. tinkamumo naudoti. administracijos ar įstatymų leidimo organai. svarbiausia . negu buvo susitarta. Nepiniginio pobūdžio sprendimams priskiriami ir sprendimai dėl įkeldinimo bei iškeldinimo. Sprendimai. o jeigu ir šių nėra. Jeigu negalima perduoti daiktų dėl to. kartu išaiškinant jo teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.). nekomplektiniai ir pan. Šiuo atveju išieškojimo tikslas ne daikto paėmimas su tikslu jį realizuoti. kuriam teismas nusprendė perduoti vaiką vengiant su antstoliu atvykti paimti vaiką. ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos. Vykdant sprendimą prieš vaiką negali būti naudojama nei fizinė. Pagal Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Atsižvelgiant į tai. Jeigu paties iškeldinamojo nėra. kai gyvenimas tose patalpose kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei. Išieškotojas gali atsisakyti paimti iš antstolio daiktus dėl daiktų kokybės ar kiekio trūkumų. vykdant tokio pobūdžio sprendimus ribotai taikytinas atstovavimo institutas ir fizinis asmuo. kurie yra priteisti ir pan.

jeigu skolininkas neįvykdė arba nepilnai įvykdė teismo sprendimą dėl paneigimo tikrovės neatitinkančių duomenų. Kai sprendimo. taikomos to paties straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės. jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo. Išieškotojas privalo įrodyti. jeigu jis per teismo sprendime nustatytą terminą arba per antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdė arba nepilnai įvykdė teismo sprendime nurodytus veiksmus. Bauda gali būti paskirta. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Tokiu atveju vaiko teisių apsaugos institucija turėtų pasirūpinti. o iškeldinant iš negyvenamųjų patalpų – turtas. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Tais atvejais. kad vaikai būtų apgyvendinti kitoje gyvenamojoje patalpoje. išskyrus tokius sprendimus. gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą. žeminančius asmens garbę. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. kad atleidimo iš darbo formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą. Teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka. kurių vykdymo ypatumai aptarti atskirai. Tačiau jeigu sprendimą gali įvykdyti tik asmeniškai pats skolininkas. Asmenys. įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.49 iškeldinama padedant policijai. kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. Jeigu neįvykdytas sprendimas. o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes. teismas vėl pritaiko sankcijas skolininkui. Priverstinis iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų vykdomas tik iškeldinamiesiems asmenims atsisakius išsikelti iš užimamų patalpų gera valia.).16. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. ar tik pats asmeniškai skolininkas gali įvykdyti sprendimą. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tokia speciali procedūra (exequatur) netaikoma kai kuriems Europos Sąjungos valstybių narių teismo sprendimams. įvykdymo ypatumus. numatytos LR CPK 273 str. Piniginio pobūdžio išieškojimai vykdomi litais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko . jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja. užsienio teismo sprendimo nuorašas ir vertimas į lietuvių kalbą.24 str. teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Pagal LR CK 2. tačiau jie turi būti pripažinti ir turi būti leista juos vykdyti Lietuvos Respublikoje. jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus. Paskleistų žinių paneigimo būdą esant galimybei teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ieškovo prašymą.. paduodamas pareiškimą. LR CPK 770 str. kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. kurie taikomi vykdant teismo sprendimus. antstolio nustatyta tvarka surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui. Tačiau iškeldinamojo asmens nebuvimas vykdant iškeldinimą nėra kliūtis atlikti vykdymo veiksmus. kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas. nustatęs. kuris išsprendė ginčą dėl grąžinimo į darbą arba dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. nustato sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmes. sankcijos taikomos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai. kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Ta pačia nutartimi teismas gali išspręsti klausimą dėl sprendimo vykdymui reikiamų lėšų išieškojimo. antstolis turi surašyti nustatytos formos aktą. Baudos dydį nustato teismas. nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. LR CPK 771 str. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą. Užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai Civilinio proceso tvarka gali būti vykdomi ir kitų valstybių išduoti vykdomieji dokumentai. kada sprendimą įpareigojantį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. neįvykdo juridinis asmuo. LR CPK 771 str. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. antstolis iškeldina jį priverstine tvarka. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui. kad skolininkas sprendimo neįvykdė. kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti LR. LR CPK 772 str. Žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą. apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties. kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (LR CPK 774 str. Vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui. numatyti antstolio veiksmai taikomi tais atvejais. jeigu tai nustatyta tarptautinėje sutartyje. jeigu nevykdomas teismo sprendimas. nustato bylų dėl garbės ir orumo sprendimų vykdymo ypatumus. Priklausomai nuo to. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. teismas. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti. o paskui jas išieškoti iš skolininko. Jeigu išieškotojas turi lėšų. tiek juridinis asmuo. kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos. taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą. davęs sankciją iškeldinti prokuroras. Jeigu yra pateisinamų priežasčių. skiriasi tokio sprendimo neįvykdymo teisinės pasekmės. tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą. 7 p. Sprendimo vykdymo vietos apylinkės teismas nutartimi leidžia ieškovui atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. žeminančius asmens garbę ir orumą. nustato sprendimų. galima įvykdyti be paties skolininko. jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. antstolio surašytas aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui. Tais atvejais. 25. kad darbdavys neįvykdė teismo sprendimo. 2-3 d. Skolininku (iškeldinamuoju asmeniu) gali būti tiek fizinis. patvirtintoms taikos sutartims ir autentiškiems dokumentams. nuorašas. nenurodyti vykdomajame rašte negali būti iškeldinti. Išieškotojas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą. įpareigojančius paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis.. Laikoma. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas.

Tokius klausimus sprendžia Lietuvos apeliacinis teismas. o skolininkas tam tikrų veiksmų atlikimą[1]. kuriose atsakovas pripažįsta ieškinį. Teismo informavimas apie tai. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam teismui. Gali būti apskųsti tik tie antstolio veiksmai ar neveikimas. Gali būti skundžiami ne tik patvarkymo forma išreikšti antstolio veiksmai. kurių teises arba teisėtus interesus vykdymo procese pažeidžia antstolis. Neginčytinomis bylomis laikytinos bylos. komercinėms bylos bei teismo sprendimams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo[5]. Kadangi Europos vykdomasis raštas vykdomas ta pačia tvarka.vykdomasis dokumentas. Tam tikromis ypatybėmis vykdant užsienio teismų ir arbitražų sprendimus pasižymi skolininko paieška. nustatant jiems minimalius reikalavimus. suteikta Lietuvos Apeliaciniam teismui. Dėl svarbių priežasčių praleistas dešimties dienų terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas pagal . Skundas negali būti paduotas dėl tokių antstolio veiksmų. Šis Reglamentas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2005-10-21[2]. kurio darbdavys yra antstolis. kurie yra būtini tam. Todėl. Informacija apie ketinimą ateityje siekti Europos vykdomojo rašto išdavimo teismui reikalinga tik tam. Antstolis pagal LR Antstolių įstatymo 16 straipsnį atsako ne tik už savo. Kaip nurodo H. 805/2004[1]. netaikant užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros ir nereikalaujant gauti leidimą vykdyti užsienio teismo sprendimą[3]. Išimtinė kompetencija spręsti klausimus dėl skolininko atsisakymo vykdyti Europos vykdomąjį raštą (Reglamento 21 straipsnis) suteikta nacionaliniams teismams. skolininko ir kitų asmenų teises. Jis vykdomas pagal tas pačias taisykles. skundas paduodamas dėl atstovo veiksmų. Tokiu atveju teismo nutartis. antstolis apie tai praneša išieškotojui. kuriose priimtas sprendimas už akių[4]. ar pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles. sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą. Viena iš vykdymo proceso teisėtumą laiduojančių garantijų. jog jis sieks Europos vykdomojo rašto išdavimo. ar byla dėl jo sprendžiama pagal specialias šių bylų kategorijai skirtas nacionalines taisykles (pavyzdžiui. 25. nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių[2]. balandžio 21 d. taip pat bylos. skolininko darbdavys. suteikimas vykdymo proceso dalyviams. jog ketinama siekti Europos vykdomojo rašto išdavimo. nesuteikia teisės skolininkui skųsti tokius veiksmus. jeigu ginčijamą veiksmą atliktų antstolio padėjėjas. Jeigu skolininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos arba jei nežinoma skolininko gyvenamoji vieta. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 510 – 513 straipsniai). kurių atlikimą sankcionuoja teisėjas. gindamas išieškotojo. o vykdomasis raštas grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo ar arbitražo sprendimo pripažinimo. kreipdamasis į teismą ieškinyje gali nurodyti. Išieškotojo. kaip ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimai.). kaip ir Lietuvos teismų priimti sprendimai. teismo patvirtintų taikos sutarčių ir autentiškų dokumentų. Kiti veiksmai. Reglamentu siekta sukurti laisvą visų Europos Sąjungos valstybių teismo sprendimų. vykdomoji byla užbaigiama. skolininko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimas vykdymo procese Vykdant teismo sprendimus valdingi įgalinimai yra suteikti antstoliui. remiantis minėta įstatymo nuostata skundas paduodamas dėl antstolio veiksmų. teisėjas. skaičiuojamas nuo tos dienos. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti (LR CPK 512 straipsnis).). užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas. kaip ir pripažįstant bei leidžiant vykdyti užsienio teismų sprendimus. vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir kt. Antstolio veikimo vieta nustatoma pagal vykdomojo dokumento vykdymo vietą.50 nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą (LR CPK 776 str. kad procesas vyktų laikantis Reglamente numatytų minimalių proceso reikalavimų. jog pasibaigus procesui dėl sprendimo byloje (šalių taikos sutarties) būtų galimas Europos vykdomojo rašto išdavimas[7]. Europos vykdomasis raštas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų veiklos teritorijose. Tam tikrų problemų kyla. išduodamas teismo sprendimų. kuri gali būti paskelbta tik esant atitinkamam išieškotojo prašymui (LR CPK 779 str. kurie sukelia teisines pasekmes. Skundų nagrinėjimui taikomos specialiosios teismingumo taisyklės – skundas paduodamas tam apylinkės teismui. atlikdamas vykdymo veiksmus arba atsisakydamas juos atlikti.). o teismo rezoliucija neskundžiama. pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas[3]. Teismas kontrolės funkcijas vykdymo procese realizuoja ne tik vykdydamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (patikrinami ir patvirtinami LR CPK nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai). Skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėja apylinkės teismas. tokiu atveju skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo. teismo patvirtintų taikos sutarčių ir autentiškų dokumentų (notarų daromi vykdomieji įrašai) pagrindu. tačiau įstatymų nustatyta tvarka. sumarinio proceso tvarka (bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procesas ir kt. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta. Asmuo. Europos vykdomąjį raštą išdavusio teismo kompetencijai pavesta spręsti klausimus dėl jo ištaisymo ir panaikinimo (Reglamento 10 straipsnis). taip pat dokumentinio proceso tvarka išnagrinėtos bylos bei bylos. Skundams dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nustatytas dešimties dienų padavimo terminas. bet ir savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą. Jei tokius veiksmus atliko antstolio atstovas. Teisė skųsti antstolio veiksmus suteikta ne vien vykdymo proceso šalims: išieškotojui ir skolininkui. kuria patvirtintas antstolio patvarkymas. varžytynėse dalyvaujantys asmenys. Skundas dėl antstolio veiksmų ar jo neveikimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Neginčytinomis bylomis laikytinos bylos dėl teismo įsakymo išdavimo. Įstatymu nustatytos ir skirtingos tokio teismo sprendimus vykdančio subjekto veiklos kontrolės formos. tai teisės skųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą juos atlikti. kurios baigiamos teismo patvirtinta taikos sutartimi. įkaito davėjas.17. gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui bendra tvarka. Pagal LR CPK 639 ir 643 straipsnius tokia teisė suteikta išieškotojui ir skolininkui. judėjimą. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. Reikalavimas laikomas neginčijamu nepriklausomai nuo to. Europos vykdomasis raštas . nėra Europos vykdomojo rašto išdavimui būtina sąlyga. Europos vykdomasis raštas negali būti išduotas skubiai vykdytino teismo sprendimo pagrindu[6]. kurio teritorijoje veikia antstolis. nes jis veikia kaip savarankiškas subjektas. dalyvaujantys vykdymo procese. kitus klausimus spręsti pavesta apylinkės teismo kompetencijai. antstolio veiksmų atlikimas skolininkui nepriimtinu laiku ar būdu. bet ir bet kurie kiti veiksmai ar neveikimas. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti (LR CPK).). bet ir kitomis procesinėmis formomis. pavyzdžiui. Reglamentas taikomas civilinėms. Pagal šį Reglamentą Europos vykdomasis raštas gali būti išduotas tik neginčytinose bylose. kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta. 2004 m. skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti ir kiti asmenys (pavyzdžiui. Lietuvoje tokia kompetencija. Teismo vaidmuo vykdant Europos vykdomąjį raštą pasireiškia keliais aspektais. Kiuper paprastai išieškotojai skundžia antstolio neveikimą. vienam iš pagrindinių vykdymo proceso subjektų.

tiek išieškotojas gali pasinaudoti ir abiem savo teisių gynimo būdais: pateikti skundą ir ieškinį. paduotas teismui praleidus šį trisdešimties dienų terminą. reglamentuojančiame proceso atnaujinimą. . kai daiktas perduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tačiau kai kurie autoriai mano. susiję su antstolio teikiamomis paslaugomis. priklausymu bei ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo. kad šio straipsnio taisyklės netaikomos. Išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese gali pareikšti įvairaus pobūdžio ieškinius: dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis. LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje sprendimų įvykdymo atgręžimas apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko. kad tokiu atveju tretysis asmuo gali reikalauti nuostolių atlyginimo. arba dėl kitų priežasčių. Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. taip pat pateikiamas sprendimo įvykdymo atgręžimo apibrėžimas – panaikinus arba pakeitus sprendimą arba nutartį.96 straipsnyje numatyti atvejai. Tokiu atveju ieškovas turės įrodyti antstolio civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. kurie taip pat laikytini suinteresuotais asmenimis LR CPK 443 straipsnio 3 dalies prasme[4]. iš kurio išieškoma. y. Įstatymas nenustato jokių specialiųjų skundo dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti turinio reikalavimų. kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą sprendimą. Išieškotojo. ką jos yra gavusios vykdydamos sprendimą (LR CPK 373 straipsnis). Tokiu atveju ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje nebereikia įrodinėti antstolio veiksmų neteisėtumo. turėti būti nurodytas skundžiamas veiksmas arba atsisakymas jį atlikti bei tai pagrindžiančios aplinkybės. ja būtų galima pasinaudoti sprendžiant ginčą ginčo teisenos tvarka (prejudiciniai faktai) [8]. kuriuo ieškinys atmetamas. Tai reiškia.51 bendrąsias terminų atnaujinimo taisykles. išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. ir valstybinė mokesčių inspekcija.18. kurių turtas areštuotas. toks asmuo negalėjo dalyvauti varžytinėse. jeigu skundas tenkinamas. 25. Vokiečių civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama. Lyginant su skundų dėl antstolių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nagrinėjimu. Skundas negali būti paduotas vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 straipsnis). kad turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcija gali būti nuginčyta. pavyzdžiui. panaikina neteisėtu antstolio veiksmu sukeltas teisines pasekmes. todėl šį skundą teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. turto areštą. Iš šių LR CPK pateikiamų sprendimų įvykdymo atgręžimo apibrėžimų aišku. Tokioje byloje suinteresuotu asmeniu trauktinas dalyvauti ne tik antstolis. vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai. toks teismo sprendimas panaikinamas apeliacine arba kasacine tvarka ir byla nutraukiama. nedalyvaujantys vykdymo procese. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma. Tokiu atveju būtų pažeidžiamos atsakovo teisės arba įstatymo saugomi interesai. pavyzdžiui. Teismo nutartimi pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais. šis teisių gynimo būdas – universalus. bet ir išieškotojas bei skolininkas. turinčių teisę reikšti ieškinius. kad. Kitais asmenimis vykdymo procese pripažintini bet kurie kiti asmenys. ir teisėtas tokio turto valdytojas. Vykdant išieškojimą gali būti areštuotas ir kitam asmeniui priklausantis turtas arba toks turtas gali būti išieškojimo objektu. o turtą realizavus taip pat ir asmenims. Šiuo atveju turto priklausomybė skolininkui preziumuojama. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas. LR 443 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CPK 603 straipsnio prasmę turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcija gali būti nuginčyta. Sprendimų įvykdymo atgręžimas Įvykdžius teismo sprendimą. priima nutartį. kurio veiksmai ar atsisakymas. t. Skundas. arba konstatuoja atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus neteisėtumą ir įpareigoja tokius veiksmus atlikti. kad sprendimas buvo neteisėtas. Jais pripažįstami: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo ieškinį atmesti priėmimas. Trečiųjų asmenų teisių gynimo pareiškiant ieškinį institutas žinomas ir kitų valstybių civilinio proceso teisei[5]. bet ir kita vykdymo proceso šalis (išieškotojas arba skolininkas). Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Tokia teismo nutartis įsiteisėja per septynias dienas. Siekiant atkurti teisingumą. kurių interesai susiję su priverstinio vykdymo objektu (turtu). įrodžius. Visi ieškiniai vykdymo procese nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. t. jeigu pripažįsta tai esant reikalinga. yra nenagrinėtinas teisme. Ginčo teisenos tvarka taip pat nagrinėjami ieškiniai. bet ne daikto grąžinimo[7]. LR CK 4. Sprendimų įvykdymo atgręžimo instituto taikymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 760 straipsnyje. Teismas. buvusią iki teismo sprendimo įvykdymo) šalių materialinių teisinių santykių padėtį. būtina taikyti sprendimų įvykdymo atgręžimo institutą. Teismo sprendimus vykdantis subjektas areštuodamas turtą. Tai įrodinėjama civilinėje byloje. Ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles. jeigu jie jau buvo įvykdyti arba pradėti vykdyti. gali paaiškėti. nes subjektų. keičiančių įvykdytąjį teismo sprendimą. skundžiami. Taip atsitikti gali dėl to. Šio instituto paskirtis – atkurti ankstesnę (pirminę. nagrinėjamoje pagal ginčo teisenos taisykles. LR CPK XVIII skyriuje. Savo teises vykdymo procese ginti ieškinio pareiškimu gali ne tik tretieji asmenys. esantį pas skolininką neprivalo tikrinti tokio turto priklausomybės. Turtą realizavus vykdymo proceso nustatyta tvarka taikoma turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcija. tokie ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. priėmimas. Tai vienintelis būdas vykdymo procese savo teises apginti kitiems asmenims. Paprastai skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. y. nes jokie apribojimai turto išreikalavimui nenustatyti. pareiškimas paliekamas nenagrinėtas arba priimamas naujas sprendimas. kad sprendimo panaikinimo pagrindas gali būti bylos išnagrinėjimas ir apeliacine. kuriems pagal LR CPK 709 straipsnį draudžiama dalyvauti varžytinėse[6]. ir kasacine tvarka. Kartais tiek skolininkas. jeigu jis yra susijęs su turto. taip pat taikant proceso atnaujinimo institutą ir naujo sprendimo arba nutarties. tačiau teismas. Vykdymo procese kai kuriais atvejais (LR CPK 603 straipsnis) nustatytas galimas civilinės bylos dėl arešto turtui panaikinimo arba teisės priklausymo subjektų ratas – atsakovais tokioje byloje traukiami išieškotojas ir skolininkas. kad suėjus trisdešimties dienų terminui išnyksta pati teisė skųsti antstolio veiksmus. jei turtas konfiskuotas – atsakovais traukiami asmenys. kad skolininkas laikinai valdo trečiajam asmeniui priklausantį kilnojamąjį turtą. Teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu. ratas neapsiriboja tik vykdymo procese dalyvaujančiais asmenimis. patenka į asmenų. Skundo turinyje be bendrųjų procesinių dokumentų reikalavimų. Pagal LR CPK 603 straipsnį kiti asmenys vykdymo procese gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės. kada turtą galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). ieškinį dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pan. kuria. tokį turtą įgijusiems. Skirtingai nei skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju. skolininko ir kitų asmenų teisių gynimas vykdymo procese gali būti realizuojamas teismui nagrinėjant šių asmenų ieškinius.

Nuostoliais laikytinos atsakovo turėtos išlaidos vykdant panaikintąjį sprendimą bei negautos pajamos. nesusijusius su turto arba pinigų perdavimu. kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (LR CPK 762 straipsnio 3 dalis). išnagrinėjęs bylą apeliacine arba kasacine tvarka. kai sprendimas nukreiptas skubiai vykdyti išieškotojo (ieškovo) prašymu. Atlyginti nuostolius atsakovas gali reikalauti tik tais atvejais. leisdamas skubiai vykdyti sprendimą bylose.47. Sprendimo įvykdymo atgręžimas išsprendžiamas teismo nutartimi. gauta jį realizavus (LR CPK 760 straipsnio 3 dalis). arba palieka ieškinį nenagrinėtą. grąžinimu atsakovui. Gali būti ir taip. taip pat bylose. Sprendžiant šiuos klausimus. kuriems mokamos periodinės išmokos dažniausiai užtikrina tik minimalų pragyvenimo lygį. Jeigu sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas bus išspręstas bylą . neišsprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo. turėtų būti remiamasi ir tokiais civilinės teisės principais kaip draudimas piktnaudžiauti savo teise. Akivaizdu. kuriam buvo perleistas teismo sprendimo vykdymo metu gautas turtas. kad įstatymas negina civilinių teisių tais atvejais. kuriose sprendimo įvykdymą leidžiama atgręžti tais atvejais. kad turto negalima grąžinti. turi būti remiamasi ir materialinės teisės normomis. kuris buvo įvykdytas taikant skubaus sprendimų vykdymo institutą. o ne teismo iniciatyva. 3. atsakovui įrodinėjant nuostolius.205 straipsniai). Šis ribojimas nėra absoliutus. viešajai tvarkai. atsiradusius skubiai vykdant teismo sprendimą bendraisiais pagrindais. kai turto negalima grąžinti. padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą. Sprendimo įvykdymo atgręžimas dažniausiai siejamas su visko. Būtent pastarasis taikomas teismo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų prašymu atsižvelgiant į LR CPK 283 straipsnyje įtvirtintus pagrindus. šalių grąžinimu į iki panaikintojo teismo sprendimo buvusią padėtį. kad turi būti atlyginta šio turto vertė. Šių nuostolių atlyginimas siejamas būtent su šalių grąžinimu į ankstesnę padėtį. kai įvykdytas teismo sprendimas bus panaikintas. privalo pareikalauti. Atsakovo dėl svarbių priežasčių praleistas vienerių metų terminas. sąžiningumo ir protingumo. Sprendimų įvykdymo atgręžimo taikymo instituto objektas – panaikinti įvykdyti teismo sprendimai.196. kuris nelaikytinas naikinamuoju. įsiteisėjimo dienos (LR CPK 761 straipsnio 2 dalis. turėtų būti išspręsti teismo. 3. Šis įvykdymo atgręžimo ribojimas taikytinas ir sprendimams. sprendimų įvykdymo atgręžimo instituto taikymas neribojamas[1].96 straipsnis). Teismas. Toks sprendimų įvykdymo atgręžimo užtikrinimas taikomas tik skubaus vykdymo atveju. gali nepakakti duomenų. Tokiu atveju. jeigu nustatoma vadinamoji ieškovo bloga valia. kuriais remiantis būtų galima išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Svarbu ir tai. kad ieškovas užtikrintų sprendimų įvykdymo atgręžimą tuo atveju. priimtiems atnaujinus procesą. tačiau toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas ir kitoje byloje. Ieškovo nesąžiningumas gali pasireikšti melagingų duomenų bei suklastotų dokumentų pateikimu. Tokiu atveju šis klausimas apeliacinės instancijos arba kasacinio teismo nutartimi perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Tai gali padaryti teismas. Tokie duomenys arba dokumentai turi būti pagrindas palankiam ieškovui teismo sprendimui priimti. išskyrus bylas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. Visi klausimai. kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti. – suma. Dažniausiai tai būna sprendimai turtinio. 762 straipsnio 2 dalis). Toks ribojimas grindžiamas siekiu apsaugoti pažeidžiamiausias asmenų grupes – nepilnamečius. Skubiai vykdytini teismo sprendimai pasižymi tam tikromis ypatybėmis ne tik nukreipiant juos vykdyti. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą privalo išspręsti teismas savo iniciatyva. tačiau gali būti ir neturtinio pobūdžio bylose. civilinių teisių įgyvendinimo principais – teisingumo. taikančio sprendimų įvykdymo atgręžimą. jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu (LR CPK 760 straipsnio 2 dalis). jų realizavimą (apsauginė civilinio proceso funkcija). ir taip baigdamas bylą (LR CPK 762 straipsnio 1 dalis ir 761 straipsnio 1 dalis). Naujo sprendimo priėmimas apeliaciniame procese įtakos turi tik tokio teismo sprendimo. todėl pagrįstas ir šių normų subsidiarus taikymas sprendžiant klausimus. bet ir taikant sprendimų įvykdymo atgręžimo institutą. geriems papročiams arba visuomenės moralės principams (LR CK 1. Be to. kas buvo pagal panaikintą sprendimą išieškota iš atsakovo ieškovo naudai. bylose dėl garbės ir orumo. Pagal šiuo metu galiojančio LR CPK sprendimų įvykdymo atgręžimo instituto teisinį reglamentavimą. Toks atsakovo pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo gali būti paduotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo arba nutarties. Jis galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą. kai byla buvo nagrinėjama apeliacine arba kasacine tvarka) arba į teismą. 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimas. Jeigu apeliacine arba kasacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas arba teismas. kai įstatymas apskritai draudžia išreikalauti turtą iš sąžiningo trečiojo asmens (LR CK 4. kad skųsti bus galima tik pirmosios instancijos teismo nutartis. o kai turtas realizuotas. kurias jis būtų gavęs. susijusius su teismo sprendimu nustatytu materialinių teisinių santykių atkūrimu. kuriais neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimas. teismas savo sprendime arba nutartyje numato. jei teismo sprendimas nebūtų vykdomas skubiai. sprendime arba nutartyje. kuri atskiruoju skundu gali būti skundžiama apeliacine tvarka. atgręžtiniam įvykdymui. kai sprendimas įvykdytas net prieš keletą metų. galėtų būti atkurtas remiantis bendrosiomis praleistų terminų atnaujinimo taisyklėmis. pranešus apie jį byloje dalyvaujantiems asmenims. nedarbingus ir paramos reikalingus asmenis (LR CK 3. Sprendimo įvykdymo atgręžimas tokio pobūdžio bylose galimas. kaip tai apibūdinama teismų praktikoje „siekimas žinomai neteisėtai prisiteisti jam nepriklausančias lėšas“[2]. kuriose priimtas sprendimas įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai. kurios nenurodytos LR CPK 283 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą. buvusią iki panaikinto teismo sprendimo įvykdymo.137 straipsnio 5 dalis). kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti. Proceso teisės normų paskirtis – užtikrinti materialinės teisės normų įgyvendinimą. įstatymas numato galimybę atsakovui reikalauti išieškotojo atlyginti nuostolius. Ypač dažna tokia situacija taikant proceso atnaujinimą tais atvejais. Šių asmenų neatvykimas į tokį teismo posėdį nėra kliūtis teismui išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą (LR CPK 761 straipsnis). Skiriamas privalomasis ir fakultatyvusis skubus vykdymas. Atsakovo pareiškimas dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. nagrinėjusį bylą iš naujo. Kai kuriose neturtinio pobūdžio bylose sprendimo įvykdymo atgręžimas apskritai neįmanomas. pavyzdžiui. Civilinio proceso principai tokiu atveju reikalauja kuo greičiau grąžinti šalis į ankstesnę. kuris vėliau buvo panaikintas. Be to. Nagrinėjant bylą apeliacine arba kasacine tvarka. ši situacija galima ir tais atvejais.52 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties nutraukti bylą priėmimas. nuostolių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su sprendimo įvykdymo atgręžimu. atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą (tais atvejais. padėtį. nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka. jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali apskritai pasidaryti negalima arba labai sunku sprendimą įvykdyti. priimdamas naują sprendimą ar nutartį. susiję su grąžintino turto vertės nustatymu.

tokio skundo atsakovas pateikti negalės (LR CPK 334 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo nutartis dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo bus galutinė ir neskundžiama (LR CPK 362 straipsnis). . tačiau motyvai dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo nutartyje gali būti įtraukti į kasacinį skundą.53 nagrinėjant apeliacine arba kasacine tvarka.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful