You are on page 1of 35

G.

Lastauskiene Teises teorija

Be teisės žmonija negalėtų egzistuoti. Visos kitos normatyvinės sistemos pripažįstamos nepakankamomis. Tačiau iki šiandien nerimsta diskusija kokie yra skiriamieji teisės požymiai kurie padėtų atskirti teisę nuo kitų žmogaus elgesio reguliatorių. Bet kokia normatyvinė tvarka (moralinė, politinė, teisinė) yra išreiškiama normomis ir(arba) principais. Visos normos savo turiniu ir išraiškos pavidalu yra vienododos, o šių normų privalomumą lemia ypatingi kriterijai. Kaip tik dėl teisės normos kriterijų ir nesutaria skirtingos teisės sampratos šiandieninė teisės teorija, teisės normos privalomumą sieja su vienu ar daugiau kriterijų. I) Bihevioristinis II) Formalusis III) Akseologinis Pagal I-ą kriterijų norma galioja, kai iš tikrųjų daro poveikį adresatui. Kai jos laikomasi ir ja naudojamasi (ryški sociologinio pobūdžio teisės mokyklose). Pagal II-ą kriterijų yra nagrinėjamas normos sukūrimo mechanizmas ir jos prievartinis garantas (pozityvistinė ir normatyvistinė teisės samprata). Šiuo požiūriu norma yra teisinė, jei ji sukurta tinkama teisėkūros procedūra ir garantuota vasltybės sankcija. Pagal III-ą kriterijų norma laikoma galiojančia jei ji tinkamai įtvirtina ir gina vyraujančią vertybių sistemą (nuoroda į vertybines teisės sampratas). Norma- privalomo elgesio modelis. “Skolas privaloma grąžinti” I krieterijus- jei laikomasi, tai yra teisės norma. II kriterijus- jei įstatymas tai nurodo ir baudžia-tai teisės norma. III kriterijus- jei ji gina tam tikrą vertybę tai yra teisės norma. Skirtingos teisės sampratos atstovauja skirtingus normos galiojimo arba teisės virtimo kriterijus. Pagal teisės ontologinę (būties) prigimtį visas teisės mokyklas galima suskirstyti į dvi skirtingas grupes: I) Šiai grupei priskiriamos teisės mokyklos teigiančios, kad teisė savo būtimi yra vienarūšė, todėl reikai nustatyti tik, kokie vienarūšiai faktai teisę sudaro. I.I Pagal tai kokius faktus akcentuoja, galime išskirti tris pogrupius. Teisės mokyklos akcentuojančios teisinę idėją (Prigimtinės teisės mokykla, psichologinė teisės samprata, solidarumo teorija..) Teisės mokyklos akcentuojančios teisės normą. (formaliai apibrėžtą elgesio modelį-Teisinis pozityvizmas, teisinis normatyvizmas, marksizmas) Teisės mokyklos akcentuojančios realius susiformavusius, susiklosčiusius žmonių santykius (Įvairios sociologinio instrumentinio pobūdžio teisės sampratos) Pirmąjį teisės sampratos tipą galime vadinti siauraja teisės samprata. II) Teisės mokyklos teigiančios, kad teisės neįmanoma apibrėžti per vienarūšius ontologinius faktus, nes teisė per daug sudėtinga. Šios mokyklos analizuoja teisę kaip dviejų ar daugiau ontologinių lygmenų sistemą. Į Lietuvos teisės teoriją A.Vaišvila perkėlė tokį teisės supratimą iš Livšico teorijos ir apibrėžė teisę kaip trijų ontologinių lygmenų visumą:

1

Teisės idėja Teisės norma Teisiniai santykiai Pagal šiuos autorius, reiškinį galima vadinti teisiniu tik tada kai jis egzistuoja ir kaip teisinė idėja, ir kaip teisės norm air kaip teisniai santykiai. Šį teisės sampratos tipą galime vadinti plačiąja teisės samprata. Šio tipo pagrindinė problema – skiritngiem teisės ontologiniams lygmenims tirti taikomi skirtingi ir prieštaringi tyrimo metodai, todėl gali būti abejojama tyrimo rezultatu. (pvz: teisės normos daugiausia yra tiriamos formaliaisiais (lingvistiniais) tyrimo metodais, o vertybinė teisės analizė tyrėja dažnai perkelia į filosofinę teisės tyrimo sritį taikant spekuliatyvius tyrimo metodus). Pagal teisės tyrimo metodologiją, mokyklas galime skirstyti į dvi grupes: I) Mokyklas taikančias empirinius teisės tyrimo metodus (analizuojami teisės tekstai, teismų sprendimai) II) Teisės mokyklos taikančios spekuliatyvius folosofinius teisės tyrimo metodus. Tradicinės prigimtinės teisės mokyklos grupės kai bandoma suprasti teisės gilumą. Tik iš pirmo žvilgsnio teisės samprata yra teisininkui praktiškai nereikšminga problema. Kaip tik teisės sampratos turiningieji požymiai nulemia konkrečių bylų sprendimus ir leidžia prognuozuoti teisės reikšmingų veiksmų rezultatą bei ta linkme organizuoti teisininkų darbą. Taigi vyraujanti teisės samprata, suvokimas, kokia ji vyrauja, suteikia pagrindą teisiniam argumentavimui ir teisinių reikalavimų pagrindimui. Teisinis pozityvizmas Europoje yra vyraujanti teisės samprata. Teisinis pozityvizmas yra glaudus su filosofiniu pozityvizmu. Taigi pozityvizmas tiria realiai egzistuojančią tikrovę taikant empirinius tikrovės tyrimo metodus. Pozityvistinę koncepciją galime apibūdinti dviem teiginiais: I) Mokslas apsiriboja visiškai patikimais teiginiais, jų patikimumą tapatinant su faktais. II) Tyrėjas nagrinėja ne daiktų vaizdinius, o daiktus išlaikant objektyvią tyrėjo poziciją. Modernusis pozityvizmas yra siejamas su atgimimo laikotarpiu. Teisinis pozityvizmas taip pat kaip ir filosfoinis siekia sukurti mokslinę teisės tyrimo schemą. T.y. teisę tirti empiriškai ir gautus rezultatus fiksuoti ir analizuoti. Nuo XVIII a. pozityvizmas įtvirtinogriežtą ribą gamtinės tikrovės ir normatyvinės tikrovės. Buvo išskirtos dvi tikrovės sritys: I) Faktų sritis, kurioje visi teiginiai gali būti patvirtinti kaip teisingi arba paneigti kaip klaidingi. II) Privalomybės sritis kurioje nustatoma, kokia daiktų tvarka TURĖTŲ būti. Kadangi neįmanoma padaryti išvadų apie II-ąją sritį iš faktų stebėjimo, ši tirkovės sritis turi būti eliminuota iš mokslinio tyrimo lauko. (pvz: mirties bausmė egzistavo visose valstybėse. Ar turėtų būti mirties bausmė? Nežinome.) Pagrindiniai teiginiai:

I) Teisė tai valstybės nustatytos (sukurtos arba sankcionuotos) elgesio taisyklės. II) Teisinė normatyvinė sistema atskiriama nuo moralinės normatyvinės sistemos. Pozityvistai neneigia, kad tarp teisės ir moralės yra sąveika, tačiau nurodo, ka dir nemoralūs
2

įstatymai yra teisė. Morlainis teisės vertingumas yra eliminuojamas iš tyrimo lauko.

III) Atribojamos dvi tikrovės sritys (YRA ir PRIVALO BŪTI) .Teisė yra priskiriama prie YRA būties, kurią galima pažinti loginėmis operacijomis. Būtis PRIVALO BŪTI nėra mokslinio pažinimo objektas, nes grindžiama susitarimais ar kažkieno subjektyviais sprendimais. IV) Kiekvienos valstybės teisinė sistema formuojama formaliais kriterijais, kuriuos lengva nustatyti: a) Taisyklę skelbia teisine tam įgaliojimus turinti valstybės institucija. b) Taisyklė yra oficialiai paskelbiama žmonėms. c) Taisyklė yra garantuojama valstybine prievarta. V) Iš teisės tyrimo lauko dingsta teisės genezės, teisėkūrinės politicos, vertybinio teisės pagrindimo kalusimai ir kiti.. Šiandien teisinis pozityvizmas užima releatyvią poziciją ir teigia: “Jei būtų galima nustatyti visuotinai paplitusias vertybines nuostatas, tai vertybės galėtų būti įtrauktos į teisės tyrimo schemą. Pozityvizmo kritika remiasi dviejų tipų argumentais: I) Vertybių teisėje neigimas leido susikurti totalitariniems rėžimams. II) Bendražmogiškos veretybės iš tikrųjų egzistuoja ir tai galima įrodyti. Pagrindiniai atstovai: Džonas Austinas.Pagal jį teisę sudaro teisės normos. Austinas teigia, kad teisės norma tai generali ir abstrakti elgesio taisyklė, nustatyta suvereno, kurios laikymasis garantuojamas valstybės prievarta/sankcija. Pagal jį teisę sudaro tik tos normos, kurios formuluoja draudimus ir įsipareigojimus. Taigi leidimus formuluojančios normos nelaikomos savarankiškomis. Austino teorijos kritikai pabrėžia, kad šioje teorijoje yra naudojami ir sociologijai būdingi elemnetai. Pagal Austiną: I) Suverenas neturi įpročio paklusti kitų įsakymams, o normų adresatai tokį įprotį turi. II) Suverenas sugeba tinkamai įsakynėti. Teise Austinas laikė tik valstybės vidaus teisę. O tarptautinę teisę vadino pozityviaja morale, nes ji neturi teisei būdingų požymių. Neopozityvistas Haartas XX a. teisės teoretikas. Kritikavo Austino teoriją. Hartas kritikavo perdaug paprastą teisės struktūrą ir tai, kad teisė remiasi įpročiu paklusti suverenui. Haartą pozityvistu vadiname dėl jo pastangų aiškinti teisę ja pačia. Neišeinant į kitas plotmes. Pagrindinis Haarto teiginys: Teisės sistema susideda iš dviejų tipų taisyklių. Pirminių normų ir antrinių normų. Pirminės normos tai taisyklės kurios nustato pareigas adresatams elgtis tam tirku būdu (ši norma atitiktų Austino normų supratimą). Pagal Haartą pirminių normų pilnai pakanka primityviai bendruomenei funkcionuoti (nevok, nežudyk, skolas grąžink..) Pasak Haarto, jeigu teisę sudarytų tik pirminės normos, ji būtų nelanksti ir negalėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Todėl Haartas išskiria antrines normas. Tokias taisykles, kurios skirtos kurti. Keisti ir taikyti pirmines normas. Haartas išskiria tris antrinių normų grupes. I) Pripažinimo taisyklės ledžia nustatyti, kad viena ar kita taisyklė priklauso pirminėms normoms. II) Keitimo taisyklės suteikia galias asmeniui ar asmenų grupei sukurti naujas pirmines normas. III) Bylų sprendimo taisyklės suteikia galimybę spręsti ar tam tikru atveju nebuvo pažeistos pirminės normos.

3

Teisė normos galioja. Kelzenas remiasi neokantizmu ir būties bei privalomumo sferų atribojimu. Pagal jį ši norma nepriklauso teisės normų sistemai. Suteikia tirkajai teisei „ius naturale“ vardą. Prigimtinės teisės raidoje išskiriami tam tikri etapai: I) Senovės Graikų etapas (ypač daug dėmesio skiriama teisės būčiai/sampratai). Kelzenas šios normos netapatina su Konstitucija. Gamtinėje tikrovėje veikia dėsnis. Normatyvinei tikrovei veikia kitas dėsnis: Jei yra X. Pagal Kelzeną. susiformavo racionalsitinės filosofijos kryptis. Prigimtinės teisės samprata Prigimtinės teisės samprata kalba apie dualistinę teisės sampratą: I) Teisę kaip žmonių kūrinį (pozityviąją teisę) dažniausiai tai įstatymai (žmonių sukurti). bet leidžia jau veikti ir funkcionuoti. kad ji yra arčiausiai tos normos. teisė talpinama į normatyvinės tikrovės sritį ir normatyvinis metodas leidžia teisę tirti kaip normų sistemą taikant logines lingvistines priemones (Jei kažkas nužudė žmogų. kurioje įtvirtintos neigiamos poveikio priemonės (sankcija) ir aprašomas teisės pažeidimas. kaip sankcijos taikymo prielaida. jeigu jas akceptuoja visuomenė. kurie reguliavo vienos bendruomenės santykius ir nereguliavo santykių tarp romėnų ir svetimtaučių. tai jis privalo būti nubaustas). Prasidėjo visiems žmonėms bendros teisės paieška. kad jei teisės normų sistemoje yra norma nustatanti sankciją ir nurodanti sankcijos taikymo sąlygas arba prielaidas tai norma uždraudžianti kažkokius veiksmus yra perteklinė arba nebūtina.Skriama. Kelzenas teisę siūlo tirti be jokio sąlyčio su faktine tikrove. b) Prigimtinė teisė yra kriterijus pozityvios teisės kokybei įvetinti. Juristas Paulius suformavo tokius pozityviosios ir prigimtinės teisės skirtumus: a) Prigimtinė teisė yra pozityviosios teisės pagrindas. o Kelzenas teisę priskiria ne gamtinei. Pagal Kelzeną tikrosios teisės normos ir yra tokios normos. Piramidės viršuje Kelzenas talpina Konstituciją. bet nurodo. Į savo mistinę pagrindinę normą Kelzenas perkelia visas įmanomas įtakas funkcionuojančiai teisei. Teisinis Normatyvizmas Pagrindinis atstovas Kelzenas. o normatyvinei tikrovės sričiai. II) Tikrąją aukštesniąją teisę (dieviškos arba natūralios kilmės) kuriai žmonių teisė turi paklusti. taikant „grynąją teisės teoriją“. tai privalo būti Y. kas teisinga žmogaus prigimtyje ir kas teisinga įstatymuose. III) Nuo XVIII a. Klezenas atriboja gamtinę tikrovę ir normatyvinę tikrovę. Romėnai kūrė įstatymus. Jis teigia. 4 . Pozityvistai teisę laikė realia ir empyriškai pažįstama tikrovės sritimi. kurią Kelzenas vadina pagrindine norma. atsisakydamas jas tirti normatyviniu metodu. tai elgesio taisyklė. Pagal Kelzeną teisė funkcionuoja kaip nuosekli hierarchiška. Pabandyta matematikos ir gamtos mokslų dedukcinius metodus pritaikyti prigimtinei teisei.Haarto teiginys iškrentantis iš pozityvizmo sampratos: Haartas apibrėždamas pripažinimo taisykles įveda akceptavimo sąvoką. Teorija kurta kritikuojant teisinį pozityvizmą. Pagal Kelzeną teisinės tvarkos skiriamoji savybė tos tvarkos prievartinis taikymas. kūrį galima išreikšti taip: Jei yra X tai yra Y. Pagal Kelzeną teisės norma. loginiais ryšiais susijusių normų sistema (piramidė). Impulsą veikti teisės normų sistemai suteikia ypatinga norma. II) Senovės Romos etapas. Prigimtinis teisingumas ir įstatyminis teisingumas laikomas skirtingomis sąvokomis. žemiau Konstitucijos pagrindu kuriamus teisinius norminius aktus ir piramidės pabaigoje įtvirtinamos individualius paliepimus formuluojančios normos.

pažiūra.Isliko dvieju skirtingu versiju teisinis pozitywizmas: amglosaxu ir kontinentinis. IV) Nuo XVIII a. o Europoje istorinė teisės mokykla. XIX a. 1766m. JAV nepriklausomybėsz deklaraciją. kad žmogaus gyvenimas prikaluso nuo Dievo kaip aukščiausios ar net vienintelės vertybės. Teisė – tai valstybes sukurtu teises normu rinkinys. Filosofinė prigimtinė teisė Kanto mintys. tačiau dažnaiusiai tai daroma tokiomis miglotomis formuluotėmis ir dažnaiusiai neturi jokio mokslinio pagrindo. Moderni žmogaus sauga siejama su 1789m. Teisinis pozityvizmas Tai teisine ideologija. Antropocentrizmas. Šios aksiomos pagrindu bandoma suformuoti prigimtinių dėsnių visumą. Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Prigimtinė teisė pačią teisę supranta kaip: I) Taisykles reguliuojančias ir įvertinančias žmogaus elgesį. II) Taisykles. Jo pasiekėjas Štamleris bandė loginiais būdais išvesti normas iš Kanto kategorinio imperatyvo ir kūrė jau kintamo turinio teisės koncepciją. kad žmogus yra visatos centras ir aukščiausias jos raidos tikslas. III) Galioja neprikalusomai nuo pozityvios teisės. Sociologinės krypties prigimtinės teisės koncepcija tiria žmonių poreikių ir siekių sistemą ir šiuo pagrindu bando kurti normas tiem poreikiams ir siekiams realizuoti. Dauguma jos nuostatų perkelta į Europos šalių konstitucijas.Pasak Johno Austino . Teocentrizmas. abstrakti suvereno nustatyta elgesio taisykle. teises norma tj bendra. Prigimtinės teisės sampratos šiandien: Teologinė Filosofinė Sociologinė Teologinė išlaiko panašią formulę kaip ir A. Prigimtinės teisės renesansas po II-o Pasaulinio karo .pažiūra.Teisiniam pozitywizmui bendri bruozai: 1) Subjektivystine teisės samprata.o kartais ir V) Galiojimo pagrindą. išvaliusi teisę nuo vertybių. IV) Sudaro pozityvios teisės įvertinimo. V) Renesansas. prigimtinės teisės nuostatos apie žmogaus teises ir valstybės pareigą jas ginti persikelia į pozityviąją (žmonių skurtą) teisę. Racionalizmo dėka prigimtinė teisė yra išlaisvinima iš sekuliarinio jos pobūdžio. Šiandien teoretikai mėgsta demonstruoti savo simpatijas prigimtinės teisės tradicijai. kad prigimtis yra laisva.Formuluojama aksioma. Bendražmogiškų vertybių sulaužymas tapo pagrindu spręsti problemą ar nėra dėl to kalta pozityvistinė teisės samprata. pagrista valstybes vaidmens teiseje pabrezimu.Akviviniečio. nors jau yra kintamo turinio. šią mokyklą visiškai užgožė teisinis pozityvizmas. kurios nėra tikslingos žmonių veklos rezultatas. kuri ka nors isako arba 5 . Prigimtinė teisė yra teocentristinės arba antropocentristinės krypties. tačiau prigimtinė teisė netapo vyraujančia teisės samprata ir nuo XVIII a. Tačiau Prancūzijos prigimtinė teisė išgyveno visišką fiasko. yra jaučiama visiška prigimtinės teisės krizė.

kaip empirine tikrove yra pazinus o privalejimo pasaulis yra tas kuris vertinamas kaip geras teisingas priwalomas ir kuris esa neprieinamas pazinimui. loginio aiskumo reikalavimus. 3) Teise grieztai skiriama nuo morales. kuriu vykdymas garantuotas valstybes priewarta (kelzenas).y. tai teises problema cia is esmes pakeiciama istatymo problema: kiekwienas istatymas – teisnis. operatywumo.Teise. nesanri valstybes valia. ekonomiskumo. bet teige kad toks wertinimas nera teises mokslo reikalas. kuri prasideda norm air baigiasi jos taikymu. kad jos atitiku nepriestaringumo. 5) Teises mokslas priwalas uzsimineti uzsiimineti tik teisines dogmatikos problemomis ir tai daryti formaliu budu. nes jurisprudencija domisi ne elgesio tasykles turiniu. Todel ir pati teisekura teisiniams pozitywistams nera didesnio demesio verta sritis.pati valstybe yra sawoka. Ipareigojancios tesies normos esancios nepriklausomos nuo to. Todel teise cia nera procesas. kuriomeis baigiasi 6 .Pozityvistu silogistine teises taikymo koncepcija kaip tik ir sieke is esmes apsiriboti teises taikymo klausimais: a) ipareigojanciu normu nustatymu b) su sia norma saweikaujanciu faktiniu aplinkybiu nustatymu c) normos aiskinimu d) teises taikymo akto priemimu Teisiniam pozitywizmui teise – tai valstybes nustatytu ir valstybes walia isreiskianciu ipareigojanciu teises normu rinkinys.kaip priwalomo elgesio tasiykliu sistema.Mokslas galis iwertinti tik tai. bet ir individualias elgesio taisykles. Jurisprudencija turi tik tyrineti teise kaip grynaja t.Taciua neatskleidziant pagr normos saltinio sis teiginys liko neirodytas. o statine normu butis.y. o atsakymas I klausima. kuri turi tik metadologine prasme. Valstybes valia cia nera saistoma jokiu nuo valstybes nepriklausomai egzistuojanciu vertybiu.) . Normatyvistine (etatistine) teises samprata Normatyvizmas yra toks metodas tirti teise. Buties pasaulis . Kelzenas pradeda sawo teorija nuo Pagrindines normos. Teise normomis jsi laike ne tik bendras. t. kuris siekia susiaurinti teises samprata iki elgesio taisykles (teises normos) ir tyrineti teise tik logikos bei kalbos poziuriu. abstrakcias.Norma-Tarptautiniai istatymaikonstitucija-vidiniai istatymai-individualus istatymai. taikymo patogumo. nes nera istatymo kuris meturetu teises normu. siekada twarkyti ju tarpusawio santykius. atvirksciai .Uztenka atskleisti tik teisiniu tekstu prasme. tiksliai sutwarkyti teises normas. Cia postuluojama tik pareiga paklusti pozityviosios teises imperatyvams. pacias teises normas kaip elgesio taisykles. Teisniai pozitywistai neginciojo paziuros. Teise perkeliama I valstybes sriti.Teise tai sistema teises normu. o pacia elgesio taisykle (teises norma). Nebutinas. kas yra objektywiai gera. teisinga. 4) Buvo skiriami teiginiai KAS YRA nuo to KAS PRIVALO BUTI. O koks tu teises normu turinys – ne jurisprudencijos reikalas. jos realizuoja ar ignoruoja moralines wertybes.uzdraudzia ir kurios vykdimas garantuotas valstybes priewarta. determinuota teises: moralinio priwalomumo personifikacija. kuo gali buti grindzima butinybe ta pareiga vykdyti. pawirsta formalumais kurie iformina valstybes aparato komandas. Pagr. priwalu.Teises sistemai suteikiamas hierarchinis pobudis kai is aukstesniu normu wedamos zemesnes (Pagr. neiieskant jos turinio. Norma reikalinga suteikti teises normoms vidine twarka remiantis ju juridines galios diferencijacija. tirti teises forma. 2) Kadangi teise tapatinama su istatymu. kad teises normos gali rasti atramos moraleje irk ad teise is esmes gali buti vertinama morales poziuriu.

kad teise gali virsti ne bet kuris interesas. kartu isaugant objektyvistini poziuri I teises saltini.Bet tai nerejskia kad K. kurisis prigimties yra egoistas.Teologini teises objektyvuma isaugo ir antropocentristine teises samprata.Teise esanti ekonomiskai ir politiskai viespataujancios klases valia. o su institucijos kuriancios norma valia. o mtik disponuojantis socialine jega – pirmiausia ekonomine (priwacia nuosawybe). Juos mistifikawo tam kad padidintu teises autoriteta.Isnykus priwaciai nuosawybei. Marxistine teorija K.teises sistema. kurios pagrindine funkcija – priewartos priemonemis igyvendinti vienos klases viespatawimakitai. arba ju antstatas.Prigimtine teise visada buwo zmoniu kuriamos teises idealas ir kartu priemone diskwalifikuoti amoralia teise. taip pat kovoti del teisingos teises. isnyks isnaudotoju klases.Bet jeigu teise siekia visu gerowes. kuri gina isnaudotoju klasems naudinga socialine twarka.Teises priwalomumo turini siejo ne su abipuse santykio dalywiu nauda. pirmiausia zinantis tik sawo interesus ir to labiau linkes I agresija pries artima negu I santarwe su juo.y.Jis laikesi paziuros. nedalywauja kuriant teise (viusomenine tvarka). Klasine taeise jam kaip tik ir atrode priesinga prigimtinei teisei. susiedama ji su ano meto zmonems didziausia autoriteta turincia Diewo valia.o kurie slypi pacioje jo prigimtyje=gyvybeje. kaip formaliaaja teisiene laiswe pawersti faktine. pawersta istatymu. kad visuomene neagli buti islaiswinta. Teises sampratu diferencijacija pagal kildinima is jegos perswara garantuoto intereso: 7 . jo egzistencinius interesus.nesaliskumas Teologine teises samprata Istoriskai pirmoji teises samprata kuri teigia kad teise yra ne zmogaus o diewiskojo intereso pawertimas elgesio taisykle. o tik apie klasines teises isnykima. su kuria jis siejo teises esme. I jo prigimti. Prigimtines teises teorija Tai jurisprudencijos isiwadawimo is teologijos budas.t.K marxui rupejo ne sejp sklebti asmens laiswe. Teise kylanti is zmoniu materialiuju interesu ir nuosawybes santykiu. Visi.K. o ieksoti budu. tai ar ji gali atsirasti is zmogaus . o teise juos ginanti prigimtine. tas turi paklusti ir jo kuriniui-teisei.marxas nepripazino prigimtines teises.Marxas kalba ne apie teises apskritai. orume. kol nera suwisuomeninta priwati nuosawybe.Susikure meginant zemiskus dalykus paaiskinti nezemikomis priezastymis-teises propaguojamos sugywenimo wertybes kilme.Taigi teologine teises amprata mistifikawo visiskai nemistiskus dalykus. Sie interesai vadinami prigimtiniais. tik dabar jis turi buti siejams su tais zmogaus interesais. kuriuos sis ne sawawaliskai. tokios teises. Todel teise esanti antrinis reiskinys. kurie kiekwienam zmogui yra butini kad jis isliktu tuo kuo yra. kurie neturi priwacios nuosawybes (kapitalo) .Tam dawe pagrindo intuityviai suwokta pati teises paskirtis.Suwisuomeninima jis suprato kaip suwalstybinima.privalomumas buwo grinaj formalus. perkeliant teises saltini is diewo valios I zmogu.Marxas buwo isitikines. Kas paklusta Diewui. bet wisu zmoniu gerowe. darbas tapsias laiswas nuo isnaudojimo ir todel nereikesia tokios teises. Objektyvumas-nepriklausomybe.saugoti ne tik stipriuju. sweikatoje.

Teise tai tik sunormuota nelygybe.Erlichas Gywoji Teise Jis teise aiskino ne kaip abstrakciu elgesio normu sistema o kaip gywaja socialine twarka.Todel atsisakoma teises esmes tyrimo.Teise atsirandanti kuriant konkretu zmogaus teisiu apsuagos ir igywendinimo mechanizma. kuri sukurianti teise atsizwelgiant I zmoniu interesus.Iheringas glaudziai siejo teise su jegos sawoka. ugdas iproti elgtis pagal smurtu nustatoma twarka ir ta twarka.Todel ji esanti juridiskai apsaugotas interesas arba kitaip sakant .tesimu sprendimu. o tik weliau – istatymas. Tikroji istatymu werte yra ne patys istatymai o ju igywendinimas. teisinis psichologizmas.Raginama nuo teises esmes klausimo pereiti prie teises funkciju klausimo. E.Pirma atsiranda faktiniai santykiai ir ju formuojama elgesio taisykle.Teise anot Iheringo susideda is intereso ir jo apsaugos mechanizmo. Jis I pirma wieta isklele tiksline. kad \ kiekwiena tiesa – tai praktiskai pritaikoma hipoteze. von Iheringas maste panasiai kaip marxas.tai interesas ginamas organizuota valstybes jega. Sociologine teises samprata (pragmatinis instrumentalizmas.Gumploviciaus Priewartos teorija: Valstybe ir teise – tai organizacines priemones igyvendinti stipriuju valia. kuris turys apsaugoti zmogaus interesus darydamas atitinkama poweiki jo elgesiui. tiesiogiai taikoma teise.Pasak Erlicho istatymu leidejas ne sukuria nauja elgesio norma o tik ja atranda susiformavusia zmoniu santykiu praktikoje.Zmogus gimstas be teisiu. o hipotezes teisingumas visiskai priklauso nuo to. kaip konkreciu teisiniu istatymu tinkle.toliau tas mintis pletojo marxizmas.) Si idejine kryptis remiasi empirine teises samprata – laikomasi pragmatines nuostatos. Realistine teises samprata: R.Teise – tai jegos perswara besinaudojancios socialines grupes interesas. teise. remdamasi iprociu weliau isitiwrtina kaip teise.t. todel priwalas jas igyti kovodamas su kitais indiwidais. twirtinant. ar ji duoda reikiama rezultata. trukdanciais jam igyti subjektine teise ir ja naudotis. pawersti ju interesa visai visuomenei priwalomo elgesio taisykle. Teise – faktiniai zmoniu santykiai. reiskiasi asmens ar wisuomenes gywenime. gywoji teise.Tos krypties dewizas – tirti gywaja. pawerstas wisiems priwalomo elgesio taisykle. samoninga zmogaus weikla.ju wykdymu aktu.Rasytiniai istatymai laikytini teises normomis tik tada jei daro realu poweiki zmoniu elgesiui (jei taikomi faktiskai). susikloste realiame gywenime atsizwelgiant I to meto 8 . Priewartinis vienos grupes smurtinis valdymas. kad ji nepazini. sankcionuojantis ir atinkamai formuluojantis sia taisykle. ir t.Cia keliamas ne teises esmes ar buties klausimas o veikiau kokiais konkreciais pawidalais teise egzistuoja.Todel ir teises pazinimas pradedamas nuo realaus gywenimo:nuo analyzes sutarciu.

Skyre dwejopas emocijas: 1) vienpuses-zmogus jaucia pareiga elgtis tam tikru budu. c) Kiekiwenoj valstybei egzistuoja iwairios paziuros i wertybes ir ju apsauga.Ir ishskyre pozitywiaja teise ir tikraja teise. politines ekonomijos.teisingumo samprata.Todel petr. Psichologine teises samprata Siejama su Levo Petrazickio wardu.Vos jas uzrasius ir pawertus pozitywiosisos teises taisyklemis jos tampa pozitywiaja teise. sawizudybes. ja sudaro iwairios teieses sampratos konceptijos. b) Jis pripazino teises dualizma.Teise tai kartu ir teiseju sprendimai priimti fixuojant realiai susiformavusia zmoniu santykiu praktikoje taisykle ir remiantis vyraujancia teisingumo samprata. Jo teorija atsirado kaip opozicija teisiniam pozityw. istirijos.T.)Kol walstybe neitwirtina sawo pozicijos pozitywiosios teises normomis tol nera aisku kokia paziura yra laikoma tinkama wertybiu apsauga.Sukurta panaudojant psichologijos..remdamasis psichologija padare iswada: Uz zmogaus psichikos ribu teise praranda betkoki realuma. b) Materialines ir procedurines.mazaj kreipiant demesi i pacias wertybes ju anlayze. sociologijos ir kt. Susiaurinusiam teises samprata iki istatymo sampratos. PAWERSTA VISUOTINAI PRIWALOMO ELGESIO TAISYKLE ( teises norma).Pagr waidmuo skirtas psichologijai.Teise tj ypatingos zmogaus emocijos. Pozitywistu isakomi teiginiai apie prigimtine teise: a) Daufuma prigimtines teises nuostatu yra itwirtinta nacionalinese konstitucijose.Teise laikoma ne bendra taisykle o konkretus teismu sprendimai. Visom kitom prasmem tai buwo wisisikai sawarankiska teises koncepcija. abortai. d) Kolkas nepawyko surasti wieno autoriteto ( visuotinai priimtinos wertybiu sistemos) kuri galetu apspresti pozitywiosioss teises turini. O GALIAUSIAI – ZMONIU ELGESIO REALYBE (teisiniais santykiais). b) Visi kintamijei teises elementai ateje is prigimtines teises (teisingumas.. c) Naturalistines ir antinaturalistines. TRIS ONTOLOGINIUS TEISES LYGMENIS INTEGRUOJANTI TEISES DEFINICIJA: TEISE – TAI HUMANISTINE IDEJA (isisamoninti zmoniu interesai) . protingumas.. paplitusia visuomeneje. paprociai.Prigimtines tesises doktrinos gali buti suskirstytos: a) Absoliutines ir reliatywios priklausomai nuo to ar wertybes laikom neppriklausomas nuo laiko ir erdwes ar siejam jas su atitinkamomis kulturomis. .) yra apibreziami pozitywiojoje teiseje ir tik tada tampa teisiskai reiksmingais.Ja pawadines intuitywiaja teise.y.Priklausomai nuo to ar teises saltiniu laiko raciponaliai pazinta gamtos zmogaus ir wisuomenes esme ar kazkokia antgamtine butybe leidziancia pazinti sawo walia. formalios logikos. mokslu laimejimus. Prigimtines teises mokykla neegzistuoja kaip wienalyte teises samprata.Jis pasireme dwiem pagr prigimt teises teiginiais: a) jis pripazino kad teise egzistawo ir iki walstybes sukurimo.Priklausomai nuo to ar doktrina formuluoja wertybes kurias prigimtine teise gina ar akcentuoja teisingas proceduras.Jis pirmamsis pabande teises esme aiskinti per tai kaip ja supranta atskiras asmuo.(eutanazija. 9 .

Neilazas. 4) Int teise yra nefixuota.Int treise laiko ir terit atzwilgiu yra neribota. Be iswardytu teises sampratu yra dar lbj daug teises doktrinu. Pavadino dorowinemis. Vienpuses emocijas Pter.Valstybiniai nurodymai sudaro tik nedidele teises dali. Iskyre tokius intuitywiosios ir pozitywiosios teises skirtumus: 1) Pozit. Bendra: Visos doktrinos oponuoja kalsikinio pozitywizmo formalizmui ir akcentuoja teises realu funkcionawima(pasireiskima wisuomeneje).2) Dwipuses-(normatyvines-atributyvines) zmogus jaucia pareiga elgtis tam tikru budu ir suwokia kad kazkas gali pareikalauti ta pareiga atlikti. Sios mokyklos priespastate gywaja teise formaliajai teisej. sutarciu tekstuose ir kituose individ teises aktuose.Vienpusiu emociju pagrindu susiformuoja doroviniai teises santykiai o antruju teisiniai. 3) Int teise keiciasi grejciau ir lengwiau prisitajko prie gywenimo aplinkybiu nej pozit teise.Moderniu koncepciju pradzia yra siejama su laiswosios teises mokykla.Ypac jei ji pasenuis ar netinkamai reguliuoja situacija.petr.teises turetu sutapti. o int teise fixuoja wisus faktus.Gywaja teise kuria iwairius wisuomen susiwienijimai.Todel kalbame apie ju tam derini. O dvipuses – teisinemis.teise nustato sabloniskas elgesio taisykles didelem grupems. Iwairios teises sampratos koegzistuoja kartu. Bendrieji teises pozymiai veikiantis skirtingu intensywumu: 1) Teise pasireiskia kaip ypatinga normatywine twarka igijusi teises normu ir teises principu pawidala. 2) Teise tai ypatinga teises normu ir teises principu organizacija pasireiskianti specifiniais siu elementu rysiais. kuriai ytin budinga precedentines teises tradicija. o konkreciose bylu sprendimuose.Teismai turetu remtis gywjaa teise ir jos pagrindu priimti sprendimus.Labiausia si teises samprata isitwirtino JAV. o pozit teise wejkia tik islejdus tam tikras normas ir tik tam tikroje teritorijoje.Todel teismai nera susaistyti pozitywiaja teise.(Dr.Dazniausia apibendrintai si samprata wadinama sociologine jurisprudencija. iskirianciias ja is kitu reiskiniu. Pter. priesingu atweju pozit teise bus pakeista rewoliucijos keliu.) Teisinis funkcionalizmas (teisinis realizmas.Tokia teises samprata supina teisines taisykles su kitais socialiniais reguliatoriais.Ehrlich ir Zheni.Teises esmes yra ieskoma ne formaliose taisyklese. teisnis instrumentalizmas .Teisejai yra prilyginti istatymu leidejams. sociologine jurisprudencija) Siai teises sampratai priklauso iwairios teises doktrinos akcentuojancios teiseje realini elementa (zmoniu santyki). 3) Teise tai tokia normatyvine sistema kuri turi ypatingus rysius su walstybe. Skyre tokias zmoniu gywenimui reiksmingas sritis: 1) Sritis kur weikia tik pozitywioji teise (valstybes biudzeto sudarymas) 2) Sritis kur weikia tik intuitywioji teise (garbes ir orumo supratimas) 3) Sritis kur weikia ir konkuruoja abi teises (pagr.Tokios teises sampratos tiria teises funkcionawimo ir igywendinimo mechanizma. Teise. Pagal pozit ir int teisiu saweika.Dazniausiai Teigiama 10 .O int teise yra indiwiduali. 2) Pozit teise turi rysku unifikacini elementa(suwienodinimo) fiksuojant tik jai reiskmingus faktus. 5) Int teises intensywumas(teises normu laikymasis) yra didesnis negu pozit teises. o jej nesutampa turetu buti keiciama pozit.Remigijaus Simasiaus Teisinis Pliuralizmas). Dvipuses emocijas petr. Pavadino intuityviaja teise ir priespastate jas pozytiwiajai teisej. Ne wiena is ju jokioje teisineje bendruomeneje neegzistuoja grynuoju pawidalu.Ir tokiai teises sampratai didele ytaka daro filosofinis pragmatizmas: Teisinga tai-kas naudinga.Taciau pozit teises turinys yra daznaj geresnis negu int teises.

Ivadas i teises filosofija. baudziamoji teise.pasekme). 6) Teise kompensuoja kitu normatyviniu sistemu nepakankamuma tik todel kad jos iwykdyma garantuoja walstybe. Soc reiskiniuose norma visiiskaj kitokios prigimties kategorija. Bendroji jurisprudencija.Potiancila grasinant tam tikrais praradimais ar suwarzymais arba realia pritaikant pazeidejui neigiamas poweikio priemones t.. civ proceso.y. kriminalistika.Sie mokslaj tiria tiesiogiai zmogaus elgesi reguliuojancias teises normas. jis yra wisuotinas. sankcija. Bendras mokslas apie teise Fundamentalius teises klausimus psrendzia bendras mokslas apie teise vadinamas iwiariai: Teises teorija. tam kad butu galima is jo reikalauti atitinkamo 11 .) 4) Teises teorija nustato formalius teises atpazinimo pozymius. Sis desnis yra pastowus. Bendroji teises teorija. desninguma kuris isreiskia priezastini rysi (priezastis. Gamtiniuose reiskiniuose sawoka norma reiskia tam tikra desni. 2) Teises teorija atlieka tarpininko waidmeni tarp teisiniu ir artimu teisej disciplinu (logika. Wadowaujantis situo isskirti 3 teisines teorijos funkcijas (poweikio kryptis arba budas): 1) Metodologine 2) Analitine (pazinimo) 3) Prognozawimo Teises norma Norma gali reiksti tam tikru atsitiktiniu procesu bendra widutini lygi: pwz krituliu norma.. sawoka norma apibrezia tam tikra mata.kad normos tampa teisinemis kaip jas sukuria arba sankcionuoja valdingas galais turincios walstybes institucijos. Teises filosofija.. teises istorija.Sie mokslai nagrineja wisaj tesej bendras problemas. lyginamoji teisetyra. Soc norma yra nustatoma tam kad butu ivykdyta.) 2) Shakiniai teises mokslai.) 3) Pagalbiniai teises mokslai akumuliuojantys ir perkeliantys i bteises moksla kitu mokslu metodus (teismo medicina. 4) Teise isreiskiam valstybes kaip politiskai organizuotos wisuomenes walia kai teise yra pawerciami soc aktywiu wisuomenes grupiu interesai itwirtinant ju kompromisa. 5) Teises teorija tiria teisini zmogaus elgesio kwalifikavimo mehanizma.. taciau sawoka norma turi skirtingas reiksmes gamtiniams ir socialiniams reiskiniams apibrezti. jo negalima pazeisti.atsakomybe. Soc norma yra skirta tam tikram subjektui. teismo expertize ir kt.6 laipsniu normali zmogaus temperatura. Platesne prasme sawoka norma apibudiname naturalia objekto busena kuria salygoja sio objekto prigimtis: 36. teises filosofija. Jurisprudencija. nekintantis.(civiline teise. (teises teorija. sankcijas. specialiai tam sukurtu priewartiniu mechanizmu.ekinomika.(norma.Visus teises mokslus galima suskirstyti 3 grupes: 1) Bendrieji fundamentalus teises mokslai. 5) Teise yra garantuojama walstybine priewarta. kokybes ir kiekybes vienove kurios remuose egzistuoja tam tikras reiskinys.) 3) Teises teorija formuluoja pagrindines teisines kategorijas bendras wisiems teises mokslams.) Teises teorija priklauso pirmajai teises mokslu grupei: 1) Teises teorija formuluoja argumentus leidziancius iwertinti realiai funkcionuojancios teises teisinguma.. Pacia bendriausia prasme.etika. 6) Teises teorija analizuoja teisekuros politikos ir teisines technikos pagrindus.

Visa zmogaus gywenima regulioja daugybe elgesio taisykliu. Antrai grupei priklauso elgesio standartai. norma laikoma teisnie jei ji tinkamai gina wyraujancia wertybiu sistema. Pagal legalumo kriteriju. kad lauzydami sias normas mes nepasieksim norimo tikslo. etalonas). kai reguliuojamas zmogaus elgesys. Apibendrinus galime kalbeti apie dwejopa elgesio reguliavima. nes ju turini itakoja galimai iwairi normos kurejo pozicija. faktine galimybe ja pazeisti. ji yra laikoma teisine. Soc normu laikymasisi yra garantuojamas potencialia (realia) kitu asmenu reakcija I normu nesilaikyma. Teisingos teoses sampratos nusatato skirtingus tokios normos wirtimo teisine kritterijus. Vienai grupei priskirtini elgesio standartai. 3) Soc normos yra subjektywaus pobudzio. 4) Tikslo normu laikymaisis nera priwalomas. Soc norma visada reiskia ne buties o priwalomumo fakta. yra wadinamos komandomis. Kurios leidzia mums pasiekti norimus rezultatus. nenagrinejamas adresato poziuris I norma. Pagal biahievistini kriteriju norma yra teisine kai si tikruju daro poweiki adrestui . paprastai igydamos standarto pawidala. o tikslo normos leidzia pasiekti uzsibrezta tam tikra prisitaikymo prie aplinkos tiksla. Paklusimas normai. Siuo poziuriu wisas elgesio taisykles galima suskirstyti I 2 stambias grupes: 1) Socialines normos 2) Tikslo (technines) normos Siu normu grupiu skirtumai: 1) Socialines normos reguliuoja santykius tarp zmoniu. ju laikytis mus wercia turima info apie mus supancia tikrowe. priwaloma.Aplinkybes------Elgesio Modelis------Elgesio modelio Pobudis Tokia struktura yra budinga wisoms normoms. Pagal normos wertingumo kriteriju. kuriuose gamtines aplinkos iwaldymas yra antraeilis dalykas. ir sankcijos taikymas uz jois pazeidima reiskia kad norma yra teisine. ir uz kuriu neisilaikyma yra nuamtytos teisnes sankcijos. Standartas tai tam tirki nreikalavimai gaminiui ar procesui kurie isreiskiami teisine kalba.pvz: noredamas nesusalti. kai jos laikomasis ir ja naudojamasi. Ypac daznai tikslo normos tampa teisinemis normomis. akcentuojant jo santyki su gamtine tikrove ir siekiamaias tikslais. Bet pabreziama normos nustatymo procedura. derinti kiekwieno musu laiswe ir interesus su kitais. zmogus siltai apsirengia. Galimos situacijos kai kai kurios tiklso normos yra sankcionuojamos ir tampa soc normomis. Jei norma nustatyta reikiantis teisetos teisekuros proceduros. 2) Soc normos leidzia suderinti skirtingus zmoiniu interesus maziausiia skausmingomis priemonemis. Normos kuriose nera adresato ir aplinkybiu. ir suwokimas. Normu logikos pagrindu yra iskyriama tokia normu struktura: Adresatas----.elgesio. nes siais standartais yra reguliuojami zmoniu tarpusawio santykiai. tiklso normos yra objektyvios nes isreiskia objektyvius gamtinius desningumus. Visos soc normos turi tokius bendrus pozymius: 12 . Todel butina soc normos sawybe. objektyvus normu pobudis. o tikslo zmogaus santykius su isoriniu pasauliu ar isorine aplinka. Soc normos Soc norma tai sociailiai reiksmingas elgesio modelis (standartas.

Religiniu normu laikymasi nulemia tikejimo elementas. Paprociai turi daug bendru bruozu su morale. meile. skiriamasis normu pozymis: jos yra sukurtos nariu interesams.1) Reguliuoja santykius tarp zmoniu. Korporatyvines normos ir t. walstybes. Moralumas tai individo charakteristika. Teisines normos 3. kurie isreiskia zmoniu poziuri I geri. Labia konserwatyvus ir sunkiai beiskeiciantis. Vienas seniausiu elgesio reguliatoriu. partiju ir judejimu programiniais dokumentais ir kt. manifestais. Morales normos. 3) Sudaro dali visuomenines kulturos ir sukuria prielaidas kulturai pletotis. Didzioji siu normu dalis yra organizuojamo pobudzio. Sios normos isreiskiamos taisyklemis reguliuojanciomis tam tikros religines bendruomenes nariu poziuri I dieva. Visuomeniniu organizaciju ar judejimu nariu elgesio taisykles. Labai intensyvus. Paprotines normos 5.kt. Abu yra kildinami net is to paties zodzio: mores reiskia ir paproti ir morale. todel ju laikomasi sawanoriskai. bendruomenes organizacijos ir weiklos principus. Tradicija tai paprotys+testinumas+vertybine orientacija+socialines nuostattos+. Politika. Ypatinga waidmeni atlieka religinio pobudzio teises tradicijose pvz: musulmonu teises salyse. nariu tarpusavio santykius. Siu normu intensywuma salygoja skirtingos tradicijos valstybese. nariu teises ir pareigas.t. teisinguma. Santykius tarp walstybiu. bet labai skausmingai. Politines normos 6. Tai elgesio modeliai. Religines normos tai wienas seniausiu zmogaus elgesio reguliatorius. Religines normos. Jos apibrezia organizacijos sukurimo ir veiklos principus. garbe. taciua skiriama ir bendrazmogiska morale.. oruma ir kt. Politines normos. Moralines normos 4. Bendruoju poziuriu sios normos negaletu priestarauti teisei ir gerai moralei. Jokia walstybe negali ignoruoti wyraujancios religijos. Religines normos 2. Paprociu pagrindu formuojasi tradicijos. 4) Atlieka informavimo funkcija ir leidzia zmonems be dideliu pastangu susiwokti kokio elgesio is jo tikisi kiti.valstybes waldymo menas. Pparotys tai elgesio modelis isitwirtines wisuomenineje praktikoje del daugkartinio jo taikymo. Isreiskiamos skirtingom formom: politinem deklaracijom. Skiriamos tokios soc normu rusys: 1. kuri isreiskia 13 . Vystantis visuomenei paprociai kinta. santykius tarp tautu. grozi. Politines normos igyjusios walstybes sankcija tampa teisinemis. Politines normos reguliuoja santykius valstybines waldzios siekimo ir islaikymo sferoje. Religinio pobudzio rastuose ir kanonuose itwirtinamas tam tikras tikinciojo elgesio standartas ir dorowinis etalonas. tarp socialiniu grupiu walstybes widuje. Nes jos laikomos teisingomis ir butinomis. 2) Leidzia suderinti prieisngus interesus.. Paprociai. net ir moderniose walstybese. kur politine kultura auksta ir turi ilga istorija veikia labai intensyviai. Korporatyvines normos.

standartizaviams teisinėmis priemonėmis. Teisė reguliuoja tik tam tikra dalį žmonių tarpusavio santykių. Morales normu zmones laikosi del vidinio isitikinimo ju teisingumu ir visuomeninio spaudimo. kitaip ji nepasieks sawo tikslu. Jie susiformuoja nustatant valstybinių institucijų sistemą ir jų kompetenciją.ne. o teise – vienam pareiga. kad subjektai yra lygūs ir nepavaldūs vieni kietiems. Konstitucinės teisės. Daugiausia tokių santykių reguliuoja civilinė teisė.Asmuo suidūręs su situacija. o moraliniam wertinimui tai swarbaiusia.ginčas sprendžiamas pagal bendruosius teisės principus. Teiseje pasekmes grieztai apibreztos. Morale suteikia didesne veikimo laisve ir leidzia laisviau interpretuoti situacijas.visuomeneje vyruojancias nuostatas.tai visuomeninių santykių. Teisės analogija. Santykių subjektai nėra lygiateisiai. kurie padeda apibrėžti teisinio reguliavimo sferą. kad yra pritaikomas panašius santykius reguliuojantis įstatymas.visuomenės kultūros lygis. Jie susiformuoja žmonėms keičiantis paslaugomis ir vertybėmis. Tačiau įstatymo ir teisės analogija yra taikoma tik tais atvejais . ir nustatyti kokie snatykiai į ją įeina. Morale yra senesnis elgesio reguliatorius uz teise. Teise atspindi social aktyvios wisuomenes dalies interesus. kai situacija patenka į teisinio reguliavimo sferą. valstybės ekonominė padėtis ir kt. Įsttaymų analogija yra tai. Morale skirtingai negu teise yra nerasyta ir ne formalizuota ir egzistuoja kaip visuomenine nuomone. kai egzistuoja teisinė spraga. kad šią spragą pašalins teismas taikydamas įstatymo arba teisės analogiją. B) Valstybinę sąrangą įtvirtinantys ir išlaikantys santykiai. Skiriamos trys santykių grupės: A) Turtiniai santykiai. Teise dazniausiai netiria zmogaus poelgio motyvu. administracinės teisės (plačiąja prasme). bei piliečių teises ir pareigas šią sistemą formuojant. nes vyrauja pavaldumo santykiai. o morale . Skiriami vidiniai ir išoriniai pozžymiai: a) Vidiniai.. tradicijos. kuriuos būtina ir galima reguliuoti teise specifika. kai teise reguliuoja. Morale reguliuoja platesni wisuomeniniu santykiu rata. Šiuos santykius galime įvertinti piniginiu ekvivalentu. Jei laikysimes pozityvistines teises sampratos. Ją įtakoja vyraujanti religija. Skiriasi galimos reakcijos apibreztumas. bet yra situaciju. Gali tikėtis. Kiek intensyviai teisė gali ir turi kištis į žmonių santykius. Santykių savybė. Kai santykiai nesureguliuoti teisinėmis priemonėmis. o kitam teise reikalauti ta pareiga atlikti. Morale nustato zmogui tik pareiga. Teisinis reguliavimas Reguliavimo sąlyga reiskia tvarkimą pagal tam tikrą pavizdį. o morale wisos wisuomenes. Santykiai kurie gali ir turi būti reguliuojami yra vadinami teisinio reguliavimo sfera arba objektu. Teiisnga teise priwalo tureti tam tirka morlaes minimuma. Teises ir morales palyginimas. Teisės teorija tradiciškai skiria tam tikrus požymius. Teisinio reguliavimo ribų problema. Teisinio reguliavimo sferą nulemia daugybę faktorių ir skirtingose valstybėse jos skiriasi. Teisinis reguliavimas tai žmonių elgesio formavimas. o teises normu wewrcia laikytis valstybine priewarta. 14 . o moraleje galima tik speti. jų turinio ypatybės.

T.“ Teisinis leidimas – nustato teisiškai ginamo elgesio galimybę.. kurio normų adresatas negali keisti arba laisvai interpretuoti. normų kūrėjas nustato elgesio modelį kurį adrestas gali laisvai interpretuoti. b) Išoriniai požymiai išreiškia išorines teisinėmis priemonėmis reguliuojamas santykių savybes. suteikiant teisių ir pareigų pavidalą. D) Kurių neapima privačios asmens laisvės sfera. neprieštaraujantį įsakmiom teisinėm nuostatom. arba net susikurti savą veikimo modelį. kurie atitinka bent vieną vidinį ir visus išorinius požymius . Imperatyvusis ir Dispozityvusis. Pvz: pirkėjas įsigijęs netinkamos kokybės daiktą. Paprastai ši priemonė reiškia teisinę laisvę elgtis tam tirku būdu. Imperatyvus. kai normų kūrėjas tiksliai apibrėžia elgesio standartą. Greta nurodytų teisinio regulaivimo priemonių.C) Teisėsauginiai santykiai. pasirinkdamas vieną iš kelių pasiūlytųelgesio varinatų.. C) Kuriuos galima tirkinti tesiinės kontrolės priemonėmis. Regulaivimo metodai. Dispozityvaus reguliavimo atveju. kurie tik apibrėžia leidimų taikymo laisvę. Teisinio reguliavimo priemonės: a) Teisinis draudimas-įsako susilaikyti nuo negatyvių ir žalingų veiksmų ir formuoja pasyvų elgesio tipą. Susiformuojantys užkertant kelią teisės pažeidimams ir nubaudžiant pažeidėjus. Kalbame apie tokių metodų derinimą.. Civ teisėje vyrauja dispozityvus regulaivimo metodas.pasireiškia tada. Imperatyvus ir dispozityvus regulaivimo metodai. arba. 15 .Y. kurios nėra savarankiška teisinio regulaivimo priemonė. ATPK ir kiti. B) Kuriuos įmanoma išreikšti formalia teisine kalba. grynuoju pavidalu neegzistuoja. Teisinio reguliavimo priemonės Tai privalomo arba leidžiamo elgesio standartų nustatymo būdai. b) Teisinis įpareigojimas. o represinėse teisės šakose vyrauja imperatyvus metodas. „Daryk taip. Tam tirkais atvejais teisinis leidimas tikslina teisinių liepimų sferą. Į tesiinio regulaivimo sferą priklauso tokie viusomeniniai santykiai. Išskiriami du pagr. teisės ar normų kūrėjas naudoja teisinius liepimus. Teisiškai reguliuojami visuomeniniai santykiai: A) Kurie yra svarbiausi ir reikšmingiausi visai visuomenei. kurią garantuoja kitų subjektų pareiga šią laisvę gerbti. kurioms būdinga tiesioginė priklausomybė nuo teisės kitimo fono ir kurios kinta keičiantis laikmečiui. teisinius draudimus ir teisinius įpareigojimus. Dažnaiusiai dispozityvaus reguliavimo atveju yra derinami teisiniai leidimai su teisinaiis liepimais. Tokius santykius reguliuoja baudžiamasis kodeksas.įsako atlikti aktyvius ir teisei naudingus veiksmus ir formuoja aktyvų elgesio tipą. arba reikalauti daikta pakeisti. Tokio reguliavimo atveju. gali savo apsirinkimu daiktą grąžinti ir pareikalauti pinigų. teisės normų kūrėjas naudoja ir specifinę priemonę ir gali nustatyti tam tikras teisei reikšmingų veiksmų atlikimo procedūras. Teisinių liepimų ir teisinių leidimų deriniai yra vadinami teisiniais metodais. kai vienam iš jų suteikiamas primumas ir prioritetas.

politiniai. taip pat sakė. ji turi būti išreikšta objektyviu apčiuopiamu pavidalu ir perduota adresatui. (Liepimo procedūrų neislaikymas) Pirmos poveikio proiemonės vadinamos represinėmis. Visuomenės. teisės šaltinis yra plačiai vartojama sąvoka. 16 . filosofiniai. Šią sąvoką Titas Livijus pirmasiis panaudojo teisiniam pavidalui išreikšti. Vieni autoriai pripažista šitų sąvokų lygiareikšmiškumą ir nemati problemos tame. Šie elgesio standartai. teisės išoriniam pavidalui išreikšti. tai jai yra privaloma rašytinė forma. iš ko išeina. tai jų nesilaikymas reiškia teisinių liepimų pažeidimą. b)Teisės šaltiniai formaliuoju aspektu. ryžtingai apsisakęs už sąvokų atskyrimą. siūlydamas ieškoti tinkamesnės sąvokos. ekonominis politinis socialinis fonas. Tam kad teisė atliktu savo funkcijas ir reguliuotų žmonių elgesį. Pagrindinės teisės normos ir šaltiniai Tinkamo elgesio standartai yra formuluojami normų arba principų pavidalu. Sąvoka teisės šaltinis kalbiniu požiūriu turi tokias reikšmes: 1)tai kas duoda pradžia. Skiriamos tokios sąvokos reikšmės: a) Teisės šaltiniai materialiuoju aspektu. kad sąvoka turi būti pakeista. akd dėl įprastos konvencijos šios sąvokos gali būti vartojamos kaip sinonimai. Visgi stipriausia tendencija yra ta. dokumentas. Tokiems šaltiniams priskiriami: religiniai. Taigi kalbiniu pobūdžiu ši sąvoka tinka išreikšti išoriniam teisės pavidalui. Teisės šaltinių rūšys Pagal tekste nustatotmus normos adresatus: a) Bendro regulaivimo (bendrieji tesiės šaltiniai) – pvz: parlamento priimti įstatymai. Pvz: Kelzenas nebuvo įsitikinęs sąvokos teisinis šasltinis tinkamumu. Taip apibrėžiami teisės išoriniai pavidalai. o antrosios yra negaliojančios sankcijos.teisiniu tekstu. o teisinėje dferoje . Tai yra apibrėžiama visa nenormatyvinė info apie anksčiau galiojusią teisę. Šis objektyvus teisės išraiškos pavidalas yra vadinamas teisės forma arba teisės šaltiniu ir toliau tebevyksta diskusija. kuris iš terminų yra geresnis.. Tačiau pranc. nustatomi tekstu. Lietuvoje yra vienas autorius. Carinės Rusijos profesorius Švšvš. principai. Pasauilinėje jurisprudencijoje galima rasti įvairių požymių. Jei nesilaikoma teisiniams liepimams numatytų procedūrų. Nėra personifikuoto adresato ir galimas pakartotinumas. tai yra išreiškiami kalba. c) Teisės šaltiniai istoriniu aspektu. Kalbiniu požiūriu forma yra apibrėžiama kaip reiškianti pavidalą.. Situacijos ypatingumas laiko ir erdvės požymiu ir kt. kuriias teisė pateikiama adresatams. Jei nesilaikoma teisinių leidimų atlikimo procedūrų tai asmuo nepasiekia norimo teisinio tikslo. kad sąvokos būtų vartojamos kaip sinonimai. Nors sąvoka „teisės forma“ kalbiniu požiūriu ir būtų tinkamesnė. 2)Rašytinis paminklas.Pvz: jei norime sudaryti dovanojimo sutarti. už tai gresia neigiamos poveikio priemonės. Palaipsniui pasaulinėje jurisprudensijoje įsitvirtino teisės šaltinio sąvokos daugiareikšmingumas. Teoretikas Beržė nemato problemos. daikto reiškinio reiškimosi būdą. viena ar kita idėja yra paverčiama teisės norma. taip apibrėžiami visuomeniniai interesai ir visuomenės egzistavimo sąlygos dėl kurių. Ir šia prasme sąvokos teisės forma ir teisės sutampa. kad jos yra vartojamos abi ar kuri viena iš jų. Autoriai teigiantys teisės sąvokos „teisės forma“ tinkamumą teisės išoriniam pavidalui apibūdinti.

Papročio įtaka yra skirtinga skirtingose teisės tardicijose. Pagal privalomumo pobūdį: a) Adresatui privalomi teisės šaltiniai... bet ne keisti rašytinę teisę. Bendrojoje tesiės tradicijoje papročių pagrindu kūrėsi precedentinė teisė. tinklų džiovinimo. Pagal tekste formuojamo elgesio modelio apibrėžtumo laipsnį: a) Teisės principai – modelis apibrėžtas abstarkčiai. (žvejybos taisyklės. 17 . O pavieniais nesilaikymo atvejais buvo taikomos sankcijos.š. (doktrina. Vakarietiškoje teisės tradicijoje iki XX a.b) Individualaus reguliavimo (individualieji) – yra personifikuotas adresatas. Kalbama buvo apie visai laiudžiai bendrus papročius. pab.) Kontinentinėje teisėje paprotys tapo įstatymo kūrimo pagrindu. kuri buvo pirminis visų teisių pavidalas. Stebimasdidelis teisinio papročio reikšmės augimas. ypač komercinėje sferoje. kurių laikomasi dėl jų teisingumo. Buvo konstatuota. kur nacionalinis civilinis kodexas netaikomas santykiui reguliuojamam teisiniais papročiais. Vokietijoje įtvirtinta galima papročio ir rašytinės teisės konkurencija ir papročio galimybė keisti rašytinę teisę. teisės principai) Pagal įtaką teisiniam rguliavimui: a) Tieisogiai reguliuojantys elgesį t. (bendro pobūdžio sutartys (federacinės)) b) Valstybės valdingu nurodymu sukurti teisės šaltiniai (teisminisprecedentas. Teisiniais papročiai virto tesąmoninga ir organizuota žmonių veikla. Išimtimi nurodoma Ispainijos Katalonijos provincija.) c) Papročiu sukurti teisės šaltiniai (teisnis paprotys) d) Autoritetingu pranešimu sukurti teisės šaltiniai (teisės doktrina) Pagal teisinio teksto išraiškos formą: a) Rašytiniai teisės šaltiniai b) Nerašytiniai teisės šaltinia ( teisinis paprotys. pab. Taip atsirado paprotinė teisė. kai stipraiusia soc grupė sau naudingiausius papročius pavertė visuotinai privalomus ir prievarta ginamais. bet mažai reikšminga ir atgyvenusi. Tačiau nuo XX a. virnkartinumas. Nepalieka adresatui galimybės rinktis. Pvz: sprendimas konkrečioj byloj. Papročių daugiasia laikomasi buvo savanoriškai. Apie teisiniį paprotį kaip savarankišką teisės šaltinį teorijoje pradėta kalbėti XIX siejama su Vokietijos istorine teisės mokykla. (tokie kurie suformuoja nuosttaas teisiogiai įtakojančias adresato elgesį) Teisės norminis aktas. Jau tada formavosi tokie papročių požymiai kaip konservatyvumas.. tvirtumas. b) Teisiogiai nereguliuojantys teisės šaltiniai (teisės doktrina). b) Neprivalomi teisės šaltiniai. bet yra patariamojo pobūdžio del autoriaus autoriteto. kad teisiniai papročiai yra seniausia . Tokie kurie interpretatoriui nesuteikia privalomumo. pastovumas.. taikyti jį ar ne. norminis aktas. b) Teisės normos Pagal šaltinio atsiradimo pagrindus a) Sutartimi sukurti teisės šaltiniai. Prancūzijoje paprotys galėjo papildyti.. Tačiau ir ten likę papročių kurie neįgijo precedento pavidalo.) Teisinis paprotys kaip teisės norma Pirmosios žmonių pastangos reguliuoti santykius papročiais siekia kem syuku m. Jau primitivioje santwarkoje formavosi taisyklės perduodamos iš kartos į kartą. Ši mokykla papročio privalomumą siejo ne su valstybės pozicijos išsakymu o su papročio esme.

Jie parodo ar praktika yra paplitusi ir universali. Visuomeninė praktika tampa teisiniu papročiu. ar ji tikrai nuolatinio karotjimosi. kuri vadinasi ankstesnio sprendimo gerbimo ir tęstinumo tradicija. Nepozityvistinės tradicijos teisininkai visuomeninę praktiką laiko teisiniu papročiu jei ji atitinka kiekybinius ir kokybinius požymius nepriklausomai nuo to ar valstybės pozicija išsakyta. Anglija. Precedentinės teisės pradžia XIa. Tik nuo XIII a. Dėl privačios sprendimų užrašymo struktūros jie įgijo specifinį pavidalą. Šiuos požymius įtvirtina ne įstatymas o teisinė doktrina. Juos nustatant nėra kažkokių išankxtinių kriterijų pvz: anglijoje kalbama apie šimtemčius trunkančia praktiką. Paprotys tai visuomeninė praktika susiformavusi dėl nuolatinio ir vieningo tam tikrų faktinių santykių kartojimosi. sprendimai pradėti užrašinėti.laivų gamyboje. T. nes buvo užrašoma viskas kas įdomu. Iš pradžių teisėjui nebuvo pareigos laikytis anksčiau priimto sprendimo. Teisinis precedentas Teisinė sistema kurioje precedentas įvardijimas kaip oficialus teisės šaltinis vadinama precedentine teisės sistema. Sistema. Papročio virtimas teisniu momentu skirtingai apibrėžiamas pozityvistinės ir nepozityvistinės tradicijos. Karaliaus teisėjai važinėjo po šalį ir spresdavo ginčus vietinių papročių pagrindu. Vidiniai požymiai-vidinės papročio savybės. bet nedetalizuoja papročio turinio. Lietuvoje teisinis paprotys apibrėžiamas pozityvistine tradicija siejant ją su valstybės sankcionavimu ir net naujasis civilinis kodeksas nenurodo teisinio papročio prie savarankiškų teisės šaltinių. kuri būdinga bendrosios teisės tradicijai. Grįžę į žiemos rezidenciją Londone apibendrindavo skirtingus vietos papročius.. teigia kad paprotys tampa teisiniu kai valstybė jį sankcionuoja. Greta bendrųjų teismų egzistavo karališkieji teismai. Ši pareiga atsirado tik XVIII-XIX a. Tik XVI a antroj pusej normalūs teisininkai pradėjo užrašinėti sprendimus. išrinkdavo iš jų teisingiausius ir protingiausius ir išvežiodavo juos po šalį taip unifikuodami ir kurdami bendrą visai Anglijai teisę. Pozitivistinė tradicija šį momentą sieja su valstybinės pozicijos išsakymu. 1865 Įkuriama spec tarnyba registruoti sprendimus. Užkariautojai normanai nevertė anglų laikytis savo paprotinės teisės svarbiausiu uždaviniu laikydami centralizuotos valstybės išlaikymą. Juos rašė privatūs asmenys. 18 .y. kai jai būdingi specialūs požymiai. o prancūzijoje dešimtis. Taigi kokybiniai kriterijai tai visuomeninės praktikos moralinio vertingumo testas. Teisinis paprotys tai dviejųvisuomeninių reiįkinių junginys ir jam yra būdingi ir teisės ir paprasto papročio požymiai. Teisinis paprotys tai teisinis tekstas susiformavęs dėl nuoaltinio ir vieningo tam tikrų faktinių santykių kartojimosi ir interpretuojamas kaipvisuotinai reikšmingas ir privalomas. Šie požymiai yra vadinami keikybiniais. tarptautinėje prekyboje.Anglijos teisė buvo kuriama ne įstatymų. Vidiniai ir išoriniai. Ir išskiria du galimus sankcionavimo būdus: a) Valstybė paprotį sankcionuoja įrašydama į istatymą pareigą jį gerbti ir saugoti. b) Valstybė paprotį sankcionuoja konkrečioje byloje teismo sprendimu suteikdama visumeninei praktikai teisinę gynybą. Antroji grupė požymiu gali būti pavadinta kokybiniais ir parood ar analyzuojama praktika yra teisinga irbūtina teisinei tvarkai palaikyti.o karališkųjų teismų sprendimo pagrindu.

Jie yra visada įvertinami nagrinėjant panašias bylas. Precedentas tai sprendimas byloje. Tai neprivaloma sprendimo dalis. Analogiška laikoma tokia byla kuri sutampa su lyginamają byla esminiais faktais ir jų tarpusavio sąveika. Teisminis precedentas tai teismo sprendimas priimtas byloje ir tapęs privalomu kitam tos pačios ar žemesnės instancijos teismui nagrinėjančiam analogišką bylą. Tas kas ateina vykdyti teisingumą.Ją sudaro teismo komentarai. Teisėjas privalo kartoti precedento sprendimą tik analogiškoje byloje.precedentas leidžia operatyviai užpildyti teisės spragą priimant teismo sprendimą nelaukiant įstatymo leidėjo c) sprendimo tixlumas ir tikrumas – precedentas reisškia konkrečioje Minusia: a) teisės sitemos sudetingumas ir painumas – precedentų yra labai daug todel sunku rasti tinkamą b) precedentinės teisės nekonstucingumas – teigiama kad teisėjai kurdami naujas normas sugriauna valdžių padalijimo principą c) precedentų prigimtis apsunkina galimybę juos sisteminti d) per didelė tesiėjų laisvė sprendžiant bylas e) teisės sistemos konservatyvumas ir sąstingis – teisėjai siekdami išsaugoti precedeento tradiciją nėra linkę naikinti pasenusių precedentų. sprendimų analogiškose bylose yra laikomasi dėl psichologinių ir organizacinių priežascčių. Teisėjas pats turi nustatyti kur yra ratio decidenti o kur obiter dictum. (argentina.Precedentas – einantis priešakyje. turi ateiti švariomis rankomis. kurią turi karoti kita teisėjas. Precedento esmę sudaro du momentai: a) Teisėjo galimybė pačiam kurti normą. a) Ratio decidenti – priežastis sprendimui priimti. Joje yra formuojama privalomo elgesio taisyklė. kolumbija). Sprendimai tesinėje sferoje gali būti dvejų rūšių teisminiai ir administraciniai. Šį sprendimą pakartojus kitam teismui. Ši dalis yra vadinama įpareigojančiu precedentu. Teisminis precedentas leidžia išspręsti ginčą net ir tuo atveju kai nėra jam tinkamo įstatymo vadovaujantis bendraisiias teisės principais.y. Kai kuriose vasltybėse teisėjams yra palikta laisvė interpretuoti faktus ir gautas rezultatas panašėja į 19 . tapes privalomu sprendžiant analogišką bylą. Teismų praktika kontinentinėje Aukščiausių grandžių teismų sprendimai turi didelę įtakaą teisės sitemai. Vienodas bylas spręsk vienodai. b) Teisėjo pareiga pakartoti teismo sprendimą priimtą analogiškoje byloje. nors autoritetingo teisėjo obiter dictum yra įtraukiama į kito teismo sprendimą. T. pavyzdžiai. argumentai. Tačiau kontinnetinės teisės tradicijoje teismų sprendimai turi ne privalomą o autoritetingą reikšmę. b) Obiter dictum – dalykai pasakyti tarp kitko. Panašių bylų ratio decidenti gali būti apibendrinti ir suformuluojant bylų sprendimo principą. Patariamasis precedentas. Kiekvieną sprendimą sudaro dvi dalys. Tekste šios dalys nėra atskirtos. sprendimas tampa precedentu ir įgyja bendrumo požymį. Tradisiškai tra formuluojami tokie precedentinės teisės pliusai: a) teisinių [pasiekimų aiškumas – kiekvianma iš anxto aušku kuo paisbaigs byla turinti precedentą b) teisės sistemos lankstumas. Kontinentinės tesiėsvalstybėse aukščiausio teismo precedentui yra suteikiamas įstatymui precedetno autoritetas. jei įstatymo nėra arba jis pasenęs.

ypač vertinamas kontinentinės tesiės tradicijoje. kokia teisės samprata vyrauja visuomenėje. Normatyvinės sutartys nustato elgesio taisyklę. jei sprendime nukrypta nuo aukščiausio teismo aprobuotos praktikos. Plius yra numatytas pagrindas teikti kasaciją. Jau IIIa. kuri netrui personalaus adresato ir kurią galima kartoti. Imperatorius Valentianas išleido nurodymą dėl privalomų juristų citavimo sprendimuose išvardindamas kokie autoriai turi būti cituojami. Doktrina nulemia. monografijose. kuri tampa privaloma visiems adresatams patenkantiems į tos veikimo sferą. Skiriamops yra dvi sutartčių rūšys: a) Individualios sutartys b) Bendro pobūdžio (normatyvinės) Individualios sutartys formuoja individualią teisės normą. Nors jie dar nedirbo kai sukurtos taisyklės buvo. disertacijose.Pvz: automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Šių pavyzdžių istoriniai pavyzdžiai galėtų būti karalių ir miestų sutartys. Kontinnetinė teisė ypač įtakojama teisės doktrinos. teiisninkais buvo galima remtis taip pat kaip ir įsttaymų tekstu. Normatyvinės sutartys formuluoja bendro pobūdžio elgesio taisyklę. Nieku nėra įtvirtinta teismo pareiga kartoti auščiausio teismo sprendimą. publikacijose. sutartys dėl federacijos sudarymo. Teisinė sutartis Naujois teisės normos gali būti išreikštos arba įtvirtintos sutartyje. nusttato principų svorio įvertinimotaisykles. kurią formuluoja autoritetingi mokslininkai ir praktikai ir kuriia suteikiama visuotinai privaloma reikšmė. Ištakos siejamos jau su senovės Romos laikais.Pvz: kolektyvinė sutartis įstaigoje yra privaloma visiems darbuotojams. principų visuma. Kai kuriias Romos juristais. kurie dirba toje įstaigoje. Individuali sutartis tai savireguliacijos instrumentas kai bendros teisės normos pagrindu (pvz: civiliniam kodekse) sutarties šalys sukuria sau individualią teisės normą. Teisės doktrina atlieka daug reguliavimui svarbių funkcijų. taisyklių. Šis šaltinis taikomas kai nėra pirminių šaltinių arba kai priminiai šaltiniai neaiškūs ar nepilni. (kasacija – apeliacija apeliacijai ). nagrinėja teisėjo diskrecijos ribas. Teisės doktrina (autoritetingos nuomonės) tai nuostatų. Normatyvinė sutartis kaip ir individuali sutartis yra 20 . formuluoja kolizines taisykles ir tiria jų hierarchiją. Kontinentinėj teisėj nėra ataskiatų apie teismų sprendimus todėl teisės doktrina tampa vienintele galimybe susieti teisės sampratą. formuluoja reikalavimus teisės normų turiniui. kolektyvinės sutartys įmonėje ar įstaigoje. Teisės doktrina yra įtvirtinama kodeksų ir kitų įstatymų komentaruose.bendrų normų teismų įsttayme yra įtvirtinta nuostata kad teismai atsižvelgia į aprobuotas ir paskelbtas aukščiausio teismo nutartis. šiandien pavyzdžiai galėtų būti tarptatutinės sutartys. Teisės doktrina kaip teisės šaltinis Doktrina tai vienas seniausių teisės šaltinių. įstatymus ir teisinę praktiką. Šiandien doktrina formuluoja teisės principus. Vyrauja nuomponė kad teisės šaltiniu laikoma tik bendro pobūdžio (normatyvinės) sutartys. privalomą tik sutarties šalims. analizuoja jų turinį. Doktrina priskiriama šaltiniams kurie nėra tiesiogiai privalomi adresatams. 426m.

o TTA platesnis subjektų ratas. Tik kontinnentinėje teisėsje susidarė prielaidos teiginiui. Suerinta valia ir bendri tikslai paprastai nulemia savanorišką sutarties laikymąsi ir minimalią prievartą ja garantuojant. TNA suformuluoja elgesio taisyklę. Būdinga galimybė keisti arba naikinti teisės norminį aktą. todėl TNA stabilumas kaip pliusas gali transformuotis į TNA nelankstumą kaip minusą. nes įstatymas yra tik viena TNA rūšis. Teisės norminiai aktai yra valstybinių institucijų arba visos tautos kūrinys. O TTA priėmimo procedūra paprastesnė. logiškai sujungtų normų organizacija. Visa ankstyvoji teisė tai paprotinė teisė. kaip kad iš TNA išvedama vieninga hierarchiška. Suteikia galimybę nesunkiai kontroliuoti ar žmonės jų laikosi. tą problemą paaštrina dažnai sudėtinga teisės norminio akto priėmimo ir keitimo procedūra. o TTA turi personalų adresatą. jei jis pasenęs ir nebeatitinka gyvenimo realijų. Išsisikiria tiksliom ir nedviprasmiškom formuluotėmis. Teisės norminis aktas yra jaunesnis teisės šaltininis negu paprotys ar teisinis precedentas. TTA vienkartinį paliepimą. Europoje labiausia paplitčs ir svarbiausias teisęs šaltinis. TNA būdinga speciali paprastai gan sudėtiga ir griežtai teisiškai reglamentuota procedūra. o TTA sprendžia personalaim adresatui svarbius klausimus. Pasižymi stabilumu kir gali būti sėkmingai taikomas ilgą laikotarpį. Teisės taikymo aktai (TTA) – rašytiniai dokumentai formuluojantys individualų paliepimą bendros normos pagrindu. Suteikiant šiai sąvokai platesnę prasmę. TNA išreiškia visia visuomenei svarbią teisinę taisyklę. TNA neturi personalaus adresato ir skirtas visiems subjektams atitinkantiems rūšinius adresato požymius.Teisės aktas tai tautos kompetetingų valstybinių institucijų ar pareigūnų priimtas rašytinis dokumentas kuriame išreikšta (pritaikyta ar išaiškinta ) teisės norma. 21 . Valstybėje priimamus aktus įpratsa vadinti teisės aktais. nes socialinės realijos keičiasi greičiau negu vyksta akto priėmimo procedūros. Papročio pagrindu formavosi ir precedentas.sukuriama šalių susitarimu ir išreiškia sutarties dalyvių valią. TTA ir TNA palyginimas TNA formuluoja spec kompetenciją turinčios institucijos. kuriia budingas pakartotinumas. kuriias siekiama tikslingai tvarkyti ir įtakoti žmonių elgesį. Teisės norminiai aktai – tai tautos valstybinių poareigūnų rašytinis dokumentas formuluojantis bendro pobūdžio taisyklę. Interpretaciniai aktai (aiškinimo aktai) tai dokumentai išaiškinantys teisės normas. kad teisės sistema gali būti apibrėžta. Visada rašytinis teisės šaltinis. Vartojama ir kita sąvoka-statutinė teisė. Visus teisės aktus skirstome į III grupes. Reikalavimai TNA formai dažniausiai griežtesni negu reiklaavimai TNA reikalavimams. Kaip sinonimas yra vartojama sąvoka įstatymas. Lietuvoje apibrėžiant šį teisės šaltinį įsitvirtino sąvoka teisės norminis aktas ( TNA). Teisės norminis aktas Visose teisninėse sistemose dalis taisyklių yra kuriama spec galias turinčių instiucijų nurodymais. Kitavertus teisės norminiai aktai reaguoja į praeities realijas buvusias akto ruošimo metu ir dažnai pradeda senti nuo priėmimo momento.

diferencijuota sistema.. Pagal galiojimo trukmę I) Nuolatinio galiojimo ir II) terminuoto arba laikino galiojimo.y. II) Poįstatiminiai aktai a) Seimo nutarimai b) Prezidento dekretai c) Vyriausybės nutarimai d) Ministro pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos e) Ministerijų departamentų instrukcijos ir įsakymai f) Apskričių viršininkų įsakymai g) Savivaldybių tarybų sprendimai h) Savivaldybių valdymo organų priimti aktai Pagal veikimo pobūdį I) Pagrindiniai II) Pagalbiniai Pagal teisės šakas skirstoma I) Civilinės II) Baudžiamosios III) Ir kt. Pagal teisės juridinių aktu galią skirstoma: I) Įstatymai a) Konstitucija b) Konstituciniai įstatymai c) Seimo ratifikuotos tarptatutinės sutartys d) Kodifikuoti įsttaymai (kodeksai) e) Paprastieji įstaymai. Pagal veikimo apimtį I) Bendro veikimo TNA (visiems tos rūšies asntykiams ir visoje teritorijoje) II) Riboto veikimo (tam tikriems santykiams ir /arba tam tikroj teritorijoj) Teisės norminių aktų galiojimo ribos tai kriterijai kurie leidžia įvertinti ar teisės norminis aktas gali ir turi būti taikomas konkrečiam atvejui teisiškai kvalifikuoti. teritorijos ir asmenų atžvilgiu. T. TNA galiojimas vertinamas III kriterijais: Laiko. suderinta. Galiojimo pradžia ir jai nustatyti taikoma bendra taisyklė: aktas galioja ne anksčiau negu adresatas įgyja objektyvią galimybę 22 . Laiko Laike tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo iki galiojimo pabaigos.Teisės norminių aktų rūšys Teisės norminiai aktai funkcionuoja kaip hierarchiška. ar teisinis norminis aktas galioja. specializuota.

Aktai turi grįžtamąją galią. III) Aktas baigia galioti kai kompetetinga institucija priima kitą aktą kitaip reguliuojantį tuos pačius visuomeninius santykius. Galiojimo pradžia apibrėžta taip: aktas įsigalioja nuo paskelbimo (bendravalstybiniai aktai skelbiami Valstybės Žiniose. yra taikomi vėliau priimti aktai. II) Aktas baigia galioti kai jis panaikinamas kitu spec išleistu aktu. karo laivai. o vietiniai aktai savivaldos teritorijoje. griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis asmens padėtį neturi grįžtomosios galios. kuri tuos aktus priimė. Akto galiojimo pabaiga: I) Aktas baigia galioti kai baigiasi jame nurodytas terminas. kurie atsiranda po akto įsigaliojimo.susipažinti su jo turiniu. Akto galiojimas asmenims sutampa su akto galiojimo teritorija. o vietiniai vietinėje spaudoje. kurie įvyko anksčiau. Teisės aktai galioja visiems asmenims. Aktai galioja visoje teritorijoje valdžios. Lietuvos teisinė teritorija tai: valstybės sienomis apibrėžta sausumos teritorija. visi laivai su Lietuvos vėliava esantys atviroje jūroje. III) Vietiniai aktai įsigalioja kitą diena po paskelbimo vietinėje spaudoje >>>(visiem) jeigu aktuose nenurodyta kitaip. III dalis nusako. tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. kad Lietuvos teritorija yra Lietuvos ambasadų teritoriją kitose valstybėse. (baudž. IV) Aktas baigia galioti kai konstitucinis teismas pripažysta aktą nekonstituciniu. kurie yra valdžios išleidusios aktą teritorijoje. skraidančių ir kosminių aparatų kabinos esančios atmosferoje. Aktas įsisgalioja nedelsiant. kur negalioja kitos valstybės įstatymai. 23 . Yra dvi pagr. tačiau teisininkai teigia.) Teisės aktų galiojimas asmenų ir teritorijos atžvilgiu. (blogai).) I) Įstatymai ir konstitucnio teismo nutarimai įsigalioja paskelbimo dieną II) Referendumu priimti įstatymai ir visi kiti bendravalstybiniai poįstatyminiai aktai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Valstybibėse Žiniose. Aktas baigia galioti kai išnyksta jo reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teisinė teritorija yra platesnė sąvoka. Tai yra vadinama teisės recepsija. kad taip apibrėžti yra netikslu ir kad tai yra vieta. žemės gelmės. sudarant ypatingas sąlygas susipažinti su jo turiniu. Tai vadinama aktų galiojimu į praeitį. Tačiau tam tikrais atvejais įvertinant faktus. Teisės norminių aktų galiojimas į praeitį (retro aktyvus galiojimas) Aktai reguliuoja tik tuos santykius. Teisės teorija skiria dvi sąvokas: geografinę teritoriją ir teisinę teritoriją. b) Atgal galioja aktai jeigu tai tieisogiai nurodyta pačiame akte. Ji gali būti savanoriška ir prievartinė. Išimtis kada aktai gali galioti į praeitį: a) Atgal galioja aktai. Aktas įsisgalioja nuo momento nurodyto pačiame akte vadinamas atidedamasis galiojimas. Tradiciškai nurodoma. kurie naikina arba švelnina baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. išskyrus: normas nustatančias atsakomybę už genocidą. vidaus ir teritoriniai jūros vandenys. Bendravalstybiniai aktai galioja visoje valstybės teritorijoje. Valstybės teritorijoje gali galioti ir kitos valstybės teisė. Kodekso III str. Ta diena yra laikoma akto užregistravimas registracijos žurnale. Aktas įsigalioja nuo faktinio jo gavimo dienos jei jis nėra skelbtinas. kad baudž įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą. draudžiamą karo ataką ir kt. oro erdvė virš sausumos. esantys kitų valstybių teritoriniuose vandenyse.

administracinio ir techninio personalo nariai jei jie nėra Lietuvos piliečiai. overtybė kaip teisės saugomas objektas. o principai pliuralistiniai ir veikiantys su išimtimis. Asmuo gali įgyti pilną veiksnumą anksčiau. Papročių atveju. Teisės principų esmę galima atskleisti lyginant juos su panašiom kategorijom. Konstituciniai principai šiuo požiūriu priartėja prie vertybių. o pareiga elgtis sąžiningai ir protingai yra principas. Teisnumą asmuo įgyja nuo gimimo. jei tai numato konsulinės sutartys. Tačiau principas nėra tiksliai apibrėžtas ir palieka didelę interpretacijos laisvę. Tai įsitikinimas lemiantis žmogaus santykį su tikrove. Teisės principai. nustačius teismui emancipaciją (pripažinti asmenį veiskniu nesulaukus 18 metų) ar sudaręs santuoką. diplomatų šeimos nariai. Ribotai veiksniais. Nėra lengva atskirti teisės principą ir teisės normą. sąžiningumas tai pirmiausia yra vertybė. nors bene didžiausią reikšmę turi ne jos. pvz. nors jie dažnai įtvritinami aukščiausiuose teisės aktuose. Civilinės ir darbo teisės subjektai yra apibudinami dviem kategorijom: teisnumu (galėjimas turėti teises ir pareigas). Administarcinės atsakomybės subjektas nuo 16 metų. kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika. Pilnai veiksniu laikomas asmuo nuo 18 metų. c) Baudžiamąją ir administracinę atsakomybę įtvirtinantys įstatymai netaikomi prezidentui. o premjerui. pradinis teiginys. kad teisės principas formuluoja tam tikrą privalomo elgesio standartą. I) Principai kildinami iš funkcionuojančios pozityviosios teisės ar bent tradicijos. Tačiau asmenims iki 18 metų takomi tam tikri ribojimai skiriant baudžaiamasias ir administracines sankcijas. o tam tikrais atvejais ir iki jo. teisėjams. o nuostatos vadinamos teisės principais. 14-18 m. ir seimo nariams taikomi laikantis specialios tvarkos. tačiau ir teisės norma gali būti nerašyta. O vertybės turi etinę ar pilietinę politinę reikšmę ir egzistuoja už ar prieš teisę.T. Teisės principams nėra būtina rašytinė forma. Protingumas. Teisės principai Teisę dažnaiusiai tapatiname su konkrečiomis elgesio taisyklėmis. o principai yra tik priemonė šio tikslo siekiant. ministrams. b) Baud-iamąją ir administracinę atsakomybę įtvirtinantys įstatymai netaikomi diplomatinę neliečiamybę turintiems asmenims: diplomatinius rangus turintys ir diplomatines pareigas einantys asmenys. Principas lot. Darbo teisės subjektas įgyja darbini veiksnumą nuo 16 metų. baudžiamosios nuo 16 metų-kartais nuo 14 metų. Vertybės įvardija galutinį tikslą. nuo kada asmuo tampa teisiškai atsakingu už savo poelgius. Amžius teisėje žymi momenta. koncepsijos idėja. Principai ir vertybės.y.Tačiau galimos tam tikros išimtys: a) Kai kuriais atvejais akto galiojimui yra būtinas spec asmens ryšys su valstybe (pilietybė). Akto veikimas gali būti susietas su adresato amžiumi. III) Vertybės yra griežtos fundamentalios ir nekompromisinės. tai vertybėmis ir normomis. gaunant leidimus patraukti juos atsakomybėn. Galėjimas būti teisinių santykių subjektu yra vadinamas teisiniu subjektiškumu. Tai pagrindinė kurios nors teorijos. veiksnumu (gebėjima savo veiksmais įgyti teises ir nusistatyti pareigas). Konsulinių atstovybių pareigūnai. 24 . Principium reiškia pagrindo pradžią. Teisei ypač svarbu. Taigi sąvoka principas diktuoja dvi reikšmes: a) Išskirtinė nuostatos svarba b) šios nuostatos privalomybė teorijai ar koncepsijai. II) Principai pasireiškia kaip elgesio modelis. jo elgesio ir veiklos normas. kaip ir teisės norma.tai teisės sistemos pamatinės nuostatos.

kuris leistų pasverti ir įvertinti konkuruojančius principus. Niekas negali turėti naudos iš nusikaltimo. I) Valstybinės valdžios institucijos-seimas ir savivaldybių tarybos.vyriausybė. Bendrųjų teisės principų pvz: Tas kas ateina vykdyti teisingumo turi ateiti švariomis rankomis. o principui užrašymas nesuteikia svarbos. jei susikerta du teisės principai nėra netaikytino principo. todėl subsunkcijos būdu galima ją pritaikyti konkrečiam atvejui teisiškai kvalifikuoti. Išklausyk ir kitą pusę. Šiandieninėse publikacijose yra pabrėžiama. III) Teisės norma arba galioja arba ne. net kai nėra teisės normų. kuriančiam teisnes taisykles. II) Teisės principai tarnauja kaip betkurios teisės normos patikrinimo testas.stichiškas ir neorganizuotas visuomeninis procesas. Šio proceso metu gimsta nauji teisiniai siekiai. konstitucijoje. spręsdamas ginčą pagal bendruosius teisės principus. Teisėkūros subjektai-tai asmenys ir institucijos dalyvaujantys teisėkuros procese. privalo patikrinti ar ji neprieštarauja bendriesiems teisės principais. Stipresnis principas yra įtvirtinamas labiau nei silpnesnis. apibrėžiama teisės adresatų pažiūra į esamą ir siektiną teisinį regulaivimą. o skirtingas skirtingai.Taigi vertybė tampa teisės principu kai ji yra atpažįstama.Ir vyriausybės nutarimai skirti tam. (nebent nebūtų konkuruojančių principų). Teisės principai atlieka esmines funkcijas teisiogiai įtakojančias teisės veikimą. Tokiu atveju teisės spragą užpildo teisėjas taikydamas teisės analogiją.\ I) Teisės normos dažniausiai yra rašytinės. kurio metu formuluojamos teisinės idėjos. kad nėra sukurtas metodas. viena iš jų netaikoma vadovaujantis kolizijos taisyklėmis. II) Teisės norma nustato konkrečiai apibrėžtą elgesio modelį ir normos veikimo aplinkybes. Principai nurodo tik tikslo siekimo kryptį. Tegu niekas nebūna teisėjas savo paties byloje.. Teisėkūra siauraja prasme tai teisiškai sureguliuota valstybinių institucijų veikla joms kuriant. ministerijos. IV) Didžiausia problema yra ta. Seimo statutas ir kt. II) Valstybinio valdymo institucijos-prezidentas. kokios teisės žmonės norėtų. IV) Jei susikerta dvi teisės normos. LR įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įsttaymas. įstatymuose: dėl LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. I) Principai nubrėžia ribas įstatymų leidėjui. todėl jo pagrindu išspręsti konkretų atvejį beveik neįmanoma. savivaldybių administracija 25 . Vienodas bylas traktuok vienodai. Principai ir normos Ir principai ir normos įtviritna privalomo elgesio standartą. merai. kad teisėjas kiekvieną kartą taikydamas teisės normą. Niekada nebūna situacijų kai vienas iš principų apskritai negalioja. keičiant ar naikinant teisės norminius aktus. formuojamos kryptys. ir netaikyti normos jei ji prieštarauja. III) Teisės principai leidžia išspręsti teisinį ginčą. pavadinama ir įtvirtinama teisinėje tvarkoje. Teisėkūra Skiriamos dvi sąvokos teisėkūra reikšmės: plačiaja prasme teisėkūra tai. Ryškaiusi bandymai nustatyti tokius metodus yra siejami su Dvorkino ir jo teorijų vystytojo Aleksio vardais. o teisės principai taikytini visais atvejais. departamentai. vertinami jau išleisti teisės šaltiniai. procesas yra reglamentuotas teisės norminiuose aktuose.

4. 6. sankcionavimas (šiuo būdu visuotinis privalomumas ir valstybės garantas yra suteikiamas elgesio taisyklei atsiradusiia ne dėl tiesioginės valstybės veiklos ir jau reguliavusiai žmonių santykius iki tol.III) Įmonės. Skirtingi terminai apibrėžia skirtingas sąvokas. Pvz: Sankcionuojamas paprotys arba politinė norma. tai: 1. Vyriškos giminės žodis apima ir moterišką giminę. Kaip tik todėl kalbinis aiškinimo rezultatas yra tikrinamas taikant kitą aiškinimo kategoriją – sisteminį aiškinimą. Tai asmenys ir institucijos. konstitucinio lygmens. Taigi. o kai kurie net iki kelių šimtų. Kiekvienas teksto žodis i ženklas yra reikšmingas ir būtinas. žinojimas. 2. Jį taikant yra tiriamso žodžių reikšmės ir žodžių sąranga bei sąryšis siekiant nustatyti minties turinį. Kalbinis aiškinimas yra formalizuojamas tam tikrom prezumpcijoml kurios leidžia operatyviai pasiekti aiškinimo rezultatus. kurių pateiktą pasiūlymą ar įstatymų projektą. Bet apibendrintai galima išskirti tris pagrindines teisinio teksto tyrimo metodologijas: 1. IV) Piliečiai priimantys aktus referendumo metu. Kita plotmė – tekstui suprasti reikia specialios kalbos ir terminijos išmanymo. moralės ar sveiko proto požiūriu. kalbinis būdas yra pagrįstas kalbos tyrimo mokslo priemonių naudojimu: leksiniu (nustatomos teisiniame tekste naudotų žodžių prasmės). todėl kalbinio aiškinimo rezultatas yra privalomai tikrinamas kitais aiškinimo metodais ir patvirtinamas arba paneigiamas. tačiau sudėtingose teisinėse sistemose kalbinis aiškinimo būdas dažnai pasiūlo kelis alternatyvius rezultatus arba rezultatas būna abejotinas logikos. morfologinių (aiškinama žodžio sandara) ir sintaksės (nagrinėjamas žodžių jungimas į sakinius). Skiriamas tam tirkas sankcionavimo porūšis-ratifikavimas. Kas turi tokia galią lietuvoje: I) Seimo nariai II) Vyriausybė III) Prezidentas IV) 50000 rinkimų teisę turinčių piliečių. Teisės aiškinimo būdai Teisės aiškinimo interpretatorius naudoja įvarias priemones ir operacijas teisės prasmei atskleisti – įvairius aiškinimo būdus. seimas privalo svarstyti. Kalbinė. Teisės teorija nesutaria dėl baigtinio aiškinimo būdų sąrašo. 3. Iš teisėkūros subjektų išsiskiria ypatinga kategorija. Jeigu pačiame teisiniame tekste nenurodoma kitaip arba jei kitiokie svarūs argumentai neleidžia daryti priešingos išvados. Tapačios sąvokos turi patačias prasmes. Pradiniame tyrimo etape naudojamas kalbinis (lingvistinis) aiškinimo būdas. kai visuotinis privalomumas ir valstybės garantas suteikiamas tarptautiniam susitarimui ar kitokio pobūdžio tarptautiniam dokumentui. Pirmiausiai interpretatoriui būtinas bendrinės kalbos. Kt Kalbinis aiškinimo būdas interpretatoriui leidžia nustatyti pradinę elgesio standartų prasmę. Vieni autoriai išskiria keletą. o ne specialia prasme. 5. 26 . kuria išreikštas tekstas. Teisėkūros būdai Teisės teorija skiria du pagrindinius teisėkūros būdus: originalioji kūryba (šiuo būdu yra kuriama nauja iki tol visuomeninių santykių neregluliavusi elgesio taisyklė). Kalbinis aiškinimo būdas veikia dviem plotmėm. Bet kuri sąvoka pirmiausia interpretuojama įprasta. įstaigos ir organizacijos priima lokalinius aktus. Įstatymų iniciatyvos teisę seime turintys subjektai.

. Pirmuoju atveju profesorius siūlo taikyti psecialiosios normos taisyklę. Sisteminis teiksto tyrimas leidžia nustatyti teigininais formuluotą mintį atsižvelgiant į teiginių vietą teisės sistemoj ir sąveiką su kitais teisės elementais. Sisteminis aiškinimas nėra skirtas teiginiui suprasti. Todėl specialiosios normos taisyklė turi būti visais atvejais taikoma šalinant prieštaringumą tos pačios juridinės galios aktuose. tačiau numato kitokį teisinį reguliavimą negu bendroji norma. o sisteminis – iš teisės sistemos ar kažkurios jos dalies (pvz. Specialia laikoma tokia norma. veikimo sąlygomis). tai sisteminio aiškinimo įpareigoja pasirinkti tokią. Funkcinė. kai tokį sprendimą lemia tikrieji normos kūrėjo tikslai. Jos esmė: hierarchiškai aukštesnės institucijos aktai turi pirmumą žemesnės institucijos aktams (lex superior deroga legi imperiori). Iš teisinio teksto iššifravę normas. turi būti pasirinkta ta. vadinama chronologine taisykle: vėlesnis įstatymas turi pirmenybę prieš ankstesnį įstatymą. Sisteminė. giminingom teisės. Kurios pritaikymas leidžia nustatyti. privalo netaikyti teisės normos. bet nepaaiškinantis kaip elgtis. Kalbinia teisės tyrimas visus rezultatus kildina iš kalbos.kolizijos atveju – taikyti bendrąją normą. kuri bent dalinai sutampa su bendrosios normos veikimo sritimi (adresatu. o tik detalizuoja specialiosios normos reguliuojamus santykius) ir normų kolizija (kaip visuomeninį santykį reguliuoja viena kitai prieštaraujančios normos). Subjektyviojo aiškimo požiūriu tyrėjas turi galimybę nukrypti nuo teisinio teksto. Teisės teorijoj jau daugiau kaip šimtas metų tebediskutuojama ar teisės interpretatorius turi aiškintis konkrečios institucijos turėtus tikslus (toks aiškinimas vadinams subjektyviuoju) ar objektyviai egzistavusius normos atsiradimo tikslus. kuri įpareigoja taikyti normą. vaidnama specialiosios normos taisykle. Silpnėjant pozityvistinės teisės sampratos vaidmeniui. galioja tarptautinės teisės norma. Teisės teorijoje vyrauja požiūris. Nėra požymių. kuri yra speciali bendros normos atžvilgiu (lex specialis deroga legi generali). kuri derėtų su funkcionuojančia teisės sistema ir neprieštarautų nei vienai galiojančiai normai. ar ši norma neprieštarauja pamatinėm teisės vertybėms. ši taisyklė apskritai negali būti taikoma. Jei prieštarauja paprasta norma ir kodekse įtvirtinta norma. Tokia situacija vadinama teisine kolizija. kai taip yra. kai jis išleidžia naują taisyklę nepanaikinęs senos. kuri dera su artimiausiom. Sistemiškai aiškinant teisę galima nustatyti. besiremianti nurodymų išleidimų laiku. Jei prieštaringos normos įtvirtintos skirtingos juridinės galios aktuose. Kolizijos sprendžiamos taikant kolizines taisykles ir jos leidžia susiaurinti vienos iš normų veikimo sritį ar apskritai vienos iš jų netaikyti.Jei prieštarauja nacionalkinės teisės norma tarptautinės teisės normai. bet ir teisės principų požiūriu. Funkcinis aiškinimas verčia tikrti normą išleidusios institucijos tikruosius tikslus bei ketinimus. tai kalbinio aiškinimo uždavinys. Jei ir tokių prasmių yra keletas. kartais – konkurencija. atskleisti iš teisinio teksto rengimo dokumentų 27 . esant prieštaringam reguliavimui. šakos) ar elementų (pvz. taikoma kodekse įtvirtinta norma. nes abiem atvejais normos turi bendrą norminimo sritį ir skirtingai reguliuoja adresatų elgesį. Ši kolizija dažniausiai atsiranda dėl įstatymų leidėjo neraštingumo. todėl ši taisyklė labiau skirta įstatymų leidėjui ir kaip savarankiška taisyklė nėra taikoma. kai viena norma prieštarauja kitai. Sisteminiu aiškinimu yra tikrinamas kalbinio aiškinimo rezultato teisingumas. Viena iš dažniausiai ataikomų taisyklių. Su šia taisykle susijusi kita (lex inferiora non daroga legi superiori): žemesnės kompetencijos aktas negali prieštarauti aukštesnės kompetencijos aktui. sisteminis aiškinimas pradėtas taikyti ne tik teisės normų sistemos. privalo tikrinti. Pagal ją. nustatęs pradinį teisės normos turinį. Jei kalbinis aiškinimas pateikia keletą normos prasmių. Dar neseniai šis tyrimo būdas buvo siejamas išskirtinai su teisės normų sistema. Interpretatorius.. kuri prieštarauja teisės principam ir teisės tikslam. ar teisės norma dera su teisės leidėjo ketinimais bei tikslais. Darvienakolizinė taisyklė yra vadinama hierarchijos taisykle. Sisteminis aiškinimas leidžia patikrinti ir kalbinių požiūriu iššifruotos normos derėjimą su teisės principais ir galutiniais teisės tikslais. Kita dažnai taikoma taisyklė. Kita taisyklė – tai aksiologinio turinio direktyva (lex benignior). ar norma atitinka teisės egzistavimo tikslus. 3. teisės principų). susiduriame su situacija. ypač teismas. turi būti taikoma mažiausiai asmens padėtį apsunkinanti teisės norma. kad teisę taikantis pareigūnas. o ne specialiąją.2. O Vaišvila pasakė kitaip:-) Atribodamas normų konkurenciją jis įvedė kitą terminiją (kai specialioji norma neprieštarauja. teisės doktina pabrėžia. leidžiančių atskirti koliziją ir konkurenciją. kad ši taisyklė yra universali ir specialioji norma visais atvejais turi viršenybę prieš bendrąją normą.

bet taip pat priklausančias normų sistemai. Siaurinamasis aiškinimas. kurio siekė ar turėjo siekti įstatymų leidėjas. kuri įpareigoja užtikrinti padėtį R. Aiškinimo rezultatas yra privalomas normą vykdantiem subjektam. ką jis pasakytų dabar. 28 . Teisės teorija yra suformulavusi tokias netiesioginio normų istatymų taisykles: 1. gali ir mažiau. kad objektyviuoju aiškinimu gautas rezultatas neturėtų būti naudojamas kaip kalbinio aiškinimo pakeitimo ar sąmoningo sumenkinimo priemonė. Instrumentinio įpareigojimo taisyklė. Šiuo aiškinimu siekiama suvienodinti teisės taikymą. 3. o tai sukelia grėsmę subjektyviu ir skirtingu teisės suvokimu ir bet kokiu atveju pabrėžiama. Teisės analogija. 3. jei viską apie tam tikrą atvejį žinotų. o tai. kuri uždraudžia adresatui padaryti kažką. ką tiksliai kažką norėjo pasakyti įstatymų leidėjas. teisę privalomai aiškinti gali ir institucijos. Plėčiamasis teksto aiškinimas. kas taptų padėties R neužtikrinimo prielaida. 2 Teisinio teksto aiškinimo rūšys Pagal aiškinimo rezultato ir aiškinamo teksto santikį ir išskiriamos tokios aiškinimo rūšys: 1. Pagal aiškinimo rezulatų privalomumo pobūdį: 1. Tai pakankamai spekuliatyvi koncepcija ir tokios koncepcijos taikymui būtinas aukštas teisinės kultūros lygis plius kontinentinės teisės tradicijoj teisės analogijos taikymas yra uždraustas baudžiamosios ir kitose viešosios teisės šakose ir kitose srityse. kas būtina padėties R užtikrinimui. Jei tekste įtvirtinta norma N1. Šiam aiškinimui būdingi trys požymiai: 1. 2. Jei tekste įtvirtinta norma N1. Privalomas aiškinimas. Toks aiškinimas suteikia pirmumą įstatymų dvasiai ir siekia nustatyti bendrąjį idealą. Iš šio minimumo teisę taikantis asmuo loginėmis operacijomis išveda kitas teisės normas. kad iš teisinio teksto iššifruotos normos N1. N3. tai reikia pripažinti privalomą normą N3.ar kitų šaltinių. kuri įpareigoja adresatą padaryti viską. Pagal taisyklę kas gali daugiau. Kai aiškinimo rezutlatas yra platesnis nei aiškinamo teksto reikšmė. Objektyvaus aiškinimo atveju siekiama nustatyti ne tai. nustatęs tarp normų esant tam tikrą ryšį. kurios kompetencijos normose tai tiesiogiai įtvirtinta. Instrumentinio draudimo taisyklė. Plius – objektyviuoju aiškinimu neturėtų būti sukurtas visas teisinis nurodymas. aiškinančios jų pačių leidžiamus aktus. nustatęs. Kai aiškinimo rezultatas yra siauresnis nei aiškinamo teksto reikšmė. Tokia pozicija yra klasikinė pozityvizmo tradicija ir ilgą laika buvo vienintelė. Aiškinamo teksto prasmė sutampa su aiškinimo rezultatu. kurios negalime išvesti iš teksto. N2. 2. Adekvatus teisės aiškinimas. neįtvirtintas teisiniame tekste. Šiuo atveju teisės norma nustatoma remiantis išskirtinai vertybine situacijos analize. 3. Abiejų taisyklių nustatytas normas interpretatorius taip pat tikrina sisteminiu ir funkciniu požiūriu. kai tai susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu. tai reikia laikyti privaloma ir norma N2. Juo galima tik koreguoti ar pildyti atskiras nurodymo vietas. įpareigojanti užtikrinti R padėtį. bet kuri remiasi tuo pačiu vertybiniu pagrindu. Teisę privalomai aikšiniti gali tik tos institucijos. remiasi tuo pačiu vertybiniu pagrindu O privalo laikyti galiojančia NX. 1 Netiesioginis teisės normų įstatymas Normų leidėjas tekste įtvirtina tik norminančios informacijos minimumą. Ir didžiausiai objektyvaus aiškinimo problema – jis yra sunkiai formalizuojamas. Vykdo specialias galias turičios institucijos. 2. Tyrėjas.

Be to teisė yra linkusi vartoti daug skolintų terminų. Taip į tekstą patenka kalbos daugiareikšmingumas. principai. Teisinis tekstas leidžia įtvirtinti reikšmingą informaciją. elgesio modelį (turinį). I) Teisinis tekstas išreiškia privalomo legesio standartus tam. Sensu largo aiškinimas leidžia ištirti teisės šaltinių turinį ir prasmę.teisės aiškinimas. Teisinis tekstas tai teisei reikšmingų ženklų sistema. kad ji neveikia kaip kazualiniai nurodymai. Teisės aiškinimo priežastys. VI) Įstatymų leidėjo darbo brokas. ar mažai keičiasi bėgant laikui. suprastą. kiekvieną kartą tekstą aiškinamės.psichologinė intrepretatoriaus veikla. kad teisinį tekstą aiškinmae kiekvieną kartą jį taikydami. ar teisę reikia aiškinti tik tais ayvejais kai teisės tekstas yra neaiškus ar visais atvejais. dėl kurių darome išvadą. abejonių ir prieštaravimų atskirose teksto vietose pašalinimas. siekiant.teisės kaip sudėtingo soc fenomeno esmės ir paskirties suvokimo aspektas. plius teisė taiko daug spec. tokie interpretatoriaus veiksmai. vieningumas). Taigi teisinio teksto interpretavimas. Ir adresatams gauti informaciją. Sąvoka teisės aiškinimas tap pat vartojama panašiais aspektais. kurios elementai sąveikauja vieni su kitais ir papildo vieni kitus. ir kintamieji elementai (vertybiniai elementai) per kuriuos į teisę patenka vertybės. o sensus stricto aiškinimas pašalinti prieštaravimus tame tekste. Siauresniu aspektu arba sensu largo reiškia bet kurių tekstinių šaltinių prasmės nustatymas. Plačiauisu aspektu (sensu largissimo) tiriamo objekto prasmės. kad nurodymai būtų suprantami eiliniams teksto vartotojams. Todėl aiškindameiis nustatome ar nustatytas elementas dera su kitais elemnatis. bent minimalus išbaigtumas. Būtent vertybinių elemntų turinį. ir koherencija (darna. Kontinentinės teisės tradicjai visada buvo būdingas noras kontroliuoti teksto interpretatoriaus galias aiškinti tekstą. ją koduojant. III) Tekstą aiškinti verčia kalbinės (lingvistinės) priežastys. Jo metu teisės raidė arba forma transformuojama į suvoktą. kurie nesikeičia. Iš vienos pusės. kuriai būdinga tam tirkas apibrėžtumas. emocijos. mes nustatome aiškindamiesi teisę. tai mąstymo peocesas. Yprasta skirti tris sąvokos aiškinimo aspektus. pasikeitusiom aplinkybėm. todėl teisės aiškinimas leidžia pritaikyti tekstą. kurios metu jis nustato teisei reikšmingo elgesio standartą.Neprivalomas (neoficialus) aiškinimas Teisinio teksto aiškinimas Teisės suvokimas ir pažinimas apibrėžiamas koncentruota sąvoka. Yra eilė priežasčių. teisiniam tekstui būdingas formlaizmas (savitas minčių reiškimoi būdas). Ir sąvoka aiškinimas nėra vienareikšmė. V) Teisę aiškiname todėl. ją iššifruojant. Iš kitos pusės. Tolaiu kalbėsime tik apie siauresnią ir siauriausią teiksto aiškinimą. Taip teisė tiriama plačiausiu požiūriu ir gilinamės į jos ontoligiją. tekstas formuluojamas kiek įmanoma paprastesne kalba. turime galvoje teisinio teksto aiškinimą. parašyta ar kitaip formalizuota teisei rekšmingos informacijos išraiška. Teisės teorijoje visdar vyksta ginčas. Išskyriamos dvi interpretavimo galimybės. kurio metu iš teksto yra iššifruojami teisei reikšmingo elgesio standartai. Vartodami sąvoką teisės aiškinimas siaurresne ir siauriausia prasme. kai suvokimo rezultatas išreiškiamas objektyviu pavidalu. Aiškinimo rezultatas atsispindi moksliniuose doktriniuose reiklauose. kad juos nustatyyume. 29 . o veikia kiap vieninga sistema. Aiškinimo rezultatas – įvairios teisės koncepcijos (sampratos). II) Teisinio teksto paaiškinimas. Kiekvieną teisės normą sudaro pastovūs elementai. turinio prigimties nustatymas. Plačiausiai teisės aiškinimas reiškia. IV) Tekstą aiškinti verčia jos nuostatų neapibrėžtumas. terminų. I) Teisinio teksto išsiaiškinimas.2. tai išspausdunta. II) Teise reguliuojami santykiai sparčiai kinta. ir siauriausiu aspektu (sensu stricto) aiškinimas tai dviprasmybių.

.. Todėl interprecasinis procesas prasideda descriptyviu (apraomuoju) lygmeniu. kad veiksmai galiojančios teisės požiūriu nėra uždrausti. kiek tiklsina liepimais suformuluotų normų veikimą... Veiksmas indiferentiškas Jau iš schemų matome. kad galėtume suformuluoti savarankišką. smulkaiusias teksto elementas... arba normą........ Visias nurodytais atvejais leidimais.adrestas... Teisės norma suprantama kaip speciali kategorija. yra būtinas tam tirkas informacijos minimumas.. Jei norma nsutato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus. Leidžiančiomis vadinami labai įvairūs teisiniai nurodymai.. kad viena ar kita veika.. II) Leidimu yra formuluojamos nuosttaos..... normos adresatai įgyja teisines pareigas... Jei norma nustato veiksmą.. kuriias paskaoma. toks veiksmas kvalifikuojamas kaip teisiškai privalomas.. Tam teisinės nuostatos yra transformuojamos į deontinius teiginius nusttatančius. elgesio modelio pobūdis... kurie tik tikslina prieš tai sufomuotą elgesio taisyklę..... kurio negalima atlikti.. Teiisnių leidimų nesavarankiškumo problema yra išskyriama teisės teorijoje seniai... Normos adresato veiksmų kvalifikavimui galioja tam itkri moduliai. jei norma formuliuoja veikos draudimą arba įpareigojimą jas atlikti... todėl tirdami tekstą turime nustatyti keturis privalomus lementus. nustatant tekste aprašytus privalomo ar leidžiamo elgesio standartus. Veiksmai. kurie normos atžvilgiu nėra privalomi... jis normos atžvilgiu yra kvalifikuojamas kaip draudžiamas veiksmas. apribodami uždraustų veikų skaičių.. elgesio modelis.. Kartu indiferentiškas veiksmas nėre nei privalomas. analyzuojant informaciją aprašančią normas ir perauga į direktyvų lygmenį.. aplinkybė..Teisinio teksto aiškinimo schema. tam tikram adresatui yra leidžiama... kurie nėra uždrausti laikomi leistinais veiksmais. nebuvo rezultatyvūs.. kad dauguma leidimų teisėje neturi savarankiško veikimo... kad tiriant gramatinio teiginio (nuo taško iki taško.. kad šiuo minimumu laikome galimybę gauti informaciją apie elgesio modelį ir jo pobūdį.. nei draudžiamas. I) Taip vadinami nurodymai.... kurios reiškia priešingo elgesio draudimą.. Egzistuoja šio veiksmo realizavymo arba nerealizavimo laisvė.... Toks nurodymas teisinės technikos požiūriu yra beprasmis. 30 .. Teisės tyrėjai vartoja spec..... Teisės teorijoje sutariama....... III)Leidžiamais nurodymais normos kūrėjas gali panakinti anksčiau tam tikrą veiką draudusią normą.. Todėl nuo XX a.. Jei veiksmas yra fakultatyvinis ir leistinas jį traktuojame kaip indiferentišką. Veiksmai... išsiskyriantis santykiniu savarankiškumu ir gebėjimu daryti įtaką elgsenai.. Bandymai teisinį tekstą tirtį kaip jį sudarančių teiginių gramatinių visumą. draudžiama ar privaloma. Ir pabrėžiama. ar nuo taško iki kablelio ar kabliataškio) ir juo išreikštos normos snatykį.. teisiniai leidimai neatlieka savarankiškos funkcijos ir jie yra reikšmingi tik tiek... Veiksmas Privalomas Veiksmas Draudžaiams --------------------------------|-------------------------------Veiksmas leidžiamas Veiksmas Privalomas Veiksmas Draudžiamas --------------------------------|-------------------------------Veiksmas fakultatyvinis Veiksmas Privalomas Veiksmas Draudžiamas --------------------------|----------|---------------------------.. sąvoką teisės normą. prad... ar susiaurindamas normos veikimo aplinkybes.... Leidimu formuluojami nurodymai. vadinami fakultatyviniais veiksmais.. ..

jais paprastai apibrėžiamos tekste vartojamos sąvokos II) Ribojantys teiginiai. kurios įtvirtina asmens arba institucijos kompetenciją. kas nėra tieisogiai leidžiama. Kompetencijos normose veikia principas-viskas draudžiama. Ypač svarbu. o kompetencijos normos kuria dviem subjektam reikšmingą situaciją: Subjektui A suteikia teisiškai garantuotą galimybę nustatyti subjektui B privalomo elgesio modelį. kaip pavojinga ir priešinga teisei veika. Ir tik tokai apimtimi. Pabrėžiant.Pirminės normos gali būti suformuluotos išskiritnai teisiniais liepimais. kurie tiesiogiai išvardyti teisiniame tekste. kas nėra teisiogiai uždrausta. Tai reiškia. seimo tesinis nurodymas vyriausybei. Jai prie aplinkybiu T (nustatytų savrankiškoj teisės normoj) prisideda ypatingos aplinkybės Y (nusttaytos nesavarankiškam teisiniam teiginy) tai iš aplinkybių T+Y nekyla teisinės pasekmės R nurodytos. leidimai čia neturi savrankiškos funkcijos. 31 . Kompetencijos normos neigimas išreiškia ne draudimą. tai tokia veika yra interpretuojama kaip uždrausta. veiksmas nėra traktuojamas kaip teisiškai reikšmingas. O pirminėse normose veikia principas-leidžiama viskas. Privatūs asmenys savo kompetencija naudotis gali. Kompetencijos normos turi tiksliai išvardinti kompetencijos turėtojo teisinias galimybes. Kompetenciją deleguoti galima tik hierarchiškai žemesniam arba lygiam subjektui. kad valstybinių institucijų veikla yra reguliuojama išskirtinai kompetencijos normomis. kuri numatyta.tokie. I) Normos. II) Normos kurios įtvirtina asmens arba institucijos kompetenciją aktyvuoti jau įtvirtintas teisės normose pareigas (CK VI knyg. 2 dalis). Kitų valstybių teisės teorijoje seniai atkreiptas dėmesys į vadinamuosius neišsamius arba nesavarankiškus teisės teiginius. sukurti nauajas teisės normas. Kompetencijos normose leidimai atlieka savarankišką funkciją. kaip aplinkybiu T teisinės pasekmės. kad šios nuostatos nesuformuluoja privalomo elgesio modelio. Jei paneigiama paprastą leidimą įtvirtinanti norma. Valstybinės institucijos savo kompetencija naudotis privalo. kai kompetencijos normoje tiesiogiai tai nurodyta. 485 str. Požymia: I) Jie turi įtakos įstatymo galiojimui II) Nėra deskritpyvūs teiginiai III) Sudaro tik dalį valdingo paliepimo IV) Įgyja savo galią tik veikdami kartu su kitom teisės normom Paprastai skiriamos trys tokių teiginių grupės: I) Aiškinantieji teiginiai. o kompetencijos neturėjimą. kad kalbos požiūriu tai yra išsamūs. deklaratyvinės. Gautos kompetencijos delegavimas kitam subjektui leistinas tik tais atvejais. Teisės teorija išskiria dvi kompetencijos normų rūšis. Neatsižvelgiant į tą aplinkybę. Tačiau kompetencijos normos visada reiškė imperatyvų tesinį reguliavimą ir kaip tik tuo ypač išsisikiria iš priminių teisės normų. Bet nėra liakoma ir teisės pažeidimas. kad valstybinės institucijos gali atlikti tik tokius veiksmus. tačiau neformuluoja savarakkiškų teisės normų. kurie susiuarina savarakiškų teisės normų veikimo sritį.(pvz. parengti kažkokią veiklą reglamentuojančią tvarką). Kompetencijos normos gali remtis kompetencijos subjekto laisve naudotis kompetencija arba pareiga naudotis kompetencija. pilni teiginiai. Pirminėse normose yra reguliuojam vieno adresato teisinė situacija. (teisės taikymas kaip veikla išskirtinai sureguliuota kompetencijos normų) Nesavarankiški teisiniai teiginiai Lietuvos teisės teorijoje išskyriamos tokios normos kaip definityvinės. Kompetencijos normos pažeidimas tampa sankcijos taikymo prielaida tik spec įstatymuose nustaytais aktais. Netinkamai įgyvendinus kompetenciją.

mintys jausmai. sąvoka teisės pažeidimas yra suprantama kaip negatyviųjų teisinių sankcijų taikymo prielaida. nurodyti teisės taikymo akte. siekiai. Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas išvardina aplinkybes. kurios naikina veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei.juo yra pažeidžiami reikalavimai. Teisės pažeidimo turinys tai įpareigojančių ir draudžiančių teisės normų neislaikymas. Kurios gali būti dvejopos: restitucinės (reparacinės) kai valstybės prievartos pagalba yra atkūriama pažeidimu pažeista teisinė padėtis. nerealizuoti veika negali būti laikomi teisės pažeidimu. teisėtas elgesys realizuojamas teisės vykdymu. Siauraja prasme.išorinis pavidalas. Teisė gina tik teisėtus interesus. II) Teisės pažeidimas tai veika (veikimas arba neveikimas). o priteiisant baudą dėl netinkamo sutarties vykdymo bus realizuota represinė sankcija). Teisės pažeidimo forma. tie patys veiksmai. teisėtas elgesys įgyvendinamas. kuris nedera su teisėje įtvirtintais modeliais. Teisės pažeidimo požymiai padeda atskirti pažeidimą nuo teisėto elgesio..kai teisės pažeidėjui yra suformuluojama nauja teisinė pareiga (pvz. Pavojingumą visumenei naikinančios aplinkybės: būtinoji gintis.tai faktas.III) Nukreipiantis teisės teiginys ir jo ypatybę lemia būtinybė jį derinti su kitomis teisės normomis (ta pati veika. Jei teisėje įtvirtinti teisiniai įpareigojimai. Teisės pažeidimas siauraja prasme> Kiekvieną teisinį reiškinį apibūdinant yra analizuojama jo esmė.) Teisės pažeidimas Žmogaus elgesys teisės požiūriu gali būti dvejopas: I) Teisėj nereikšmingas elgesys II) Teisėj reikšmingas elgesys a) Teisėtas elgesys b)Teisėj priešingas elgesys. Plačiausia prasme. Juridiniai asmenys gali būti civilinės. Teisės pažeidimas tai neteisėtas juridins faktas. Jei teisėje yra įtviritnti teisiniai draudimai. kurio pagrindu atsiranda sankcijų taikymo teisinis santykis. Teisės pažeidimo esmė. finansų. betkoks elgesys kuris neatitinka teisės numatytų standartų gali būti apibrėžtas kaip teisės pažeidimas. Kontinentinės teisės tradicijoj nelaikomi pažeidimai administracinių ir badžiamųjų veikų. Jeigu teisėje įtvirtinti leidimai. kurios nėra sankcijos prielaidos.naudojimusi.tai teisę pažeidusio asmens veika. kuriuo pažeidžiama reguliuojanti elgesio taisyklė ir kuris tampa negatyviosios teisinės sankcijos taikymo prielaida. gamybinė ar 32 . baudžiamosios atsakomybės subjektais: A) bauda B)veiklos apribojimas C) juridinio asmens likvidavimas. Pavojingumas paima ne tik žalos padarymo faktą. svarbaiusi požymiai. III) teisės pažeidimui būdingas neteisingumas. turinys-reiškinio sudedamosios dalys ir forma. Iš neteisės nekyla teisė. Teisėtas elegesys kai atitinka teisėje įtvirtintą privalomą elgesio modelį. IV) teisės pažeidimui būdinga spavojingumo požymis. būtinasis reikalingumas. I) teisės pažeidimą gali padaryti tik žmogus arba žmonių susivienijimas turintis deliktinį subjektiškumą. bet ir grėsmę jai atsirasti.. Pažeidimu padaroma žala valstybės ir visuomenės interesams. . įstatyme ar sutartyje. ir represinės. grąžinantn daiktą iš neteisėto valdymo sąvininkui bus realizuota restitucinė sankcija. Teisėj priešingas elgesys tai faktinis elgesys. tai teisėtas elgesys pasireiškia teisės įgyvendinimo formateisės laikymusi.

teisės pažeidimo objektas. kuri gali būti fiksuota empyriškai. o tam tikra abstrakcija. kuris apima visus teisės ginamus santykius. darbo teisėje. tikslas (rezultatas. vieta ir kitos aplinkybės. Subjektyviosios pusės elementai. arba ne. Skiriami tokie pažeiidmo sudėties elementai. Skiriami tokie pažeiidmo sudėties elementai. Teisės pažeiidmo sudėtis plačiausiai nagrinėjama baudžiamojoje ir administracinėje teisėje. arba ne. Lietuvoje yra įsitviritnusi subjektyvioji kaltės teorija. todėl yra uždraustas. siejama su nusikaltimo sudėtimi. ). kurio pažeidėjas siekia). Teisės pažeidimas tai objektyviso tikrovės reiškinys. Šis požymis yra neryškus civilinei teisei. Skiriams bendras teisės pažeidimo objektas.teisės pažeidimo objektas. Teisės pažeidimo objektas. o proecesinei teisei ir buvo suprantama kaip visi pėdsakai. motyvas (paskatos. Teisės pažeidimo sudėtis tai obkjektyvių ir subjektyvių požymių visuma. o civilinėje teisėje labaiu vartojama kita sąvoka: civilinės atsakomybės sąlygos. kuris pagal konkrečioje valstybėje suformuotą teisinę tradiciją turi deliktinį subjektiškumą (gebėjimą atsakyti už padarytą teisės pažeidimą-BK subjektas nuo 16 kartais 14 m.. Sąvoka atsirado XVI-XVII a. CK nuo 18. Civilinėje teisėje šie požymiai yra nagrinėjami kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. darbo teisėje. Subjektyvioji pusė tai. Teisės pažeidimo sudėtis tai obkjektyvių ir subjektyvių požymių visuma. trys požymiai. kartais 14. teisės pažeiidmo subjektas. o vėlaiu paplito po kitas teusės šakas. Objektyvioji pusė: tai visuma teisje įtviritntų požymių. Šis požymis įeina į objektyviosios pusės sudėtį tik tada. kurių buvimas konkrečioje veikoje leidžia ją laikyti teisės pažeidimu ir taikyti teisines sankcijas. Pagrindinis požymis yra kaltė. nes ten galima atsakomybė be kaltės. Rūšinis objektas išskyria vienarūšius teisinius santykius į kuriuos nukreipta veika (pvz: nuosavybės santykiai). teisės pažeiidmo subjektas. faktinį elgesio modelį ir jį teisiškai kvalifikuoti: įvardyti teisės pažeidimu. Tai privalomi objektyviosios pusės požymiai. Rūšinis objektas išskyria vienarūšius teisinius santykius į kuriuos nukreipta nusikaltimo padarymo įrankiai.visuma požymių.jej nėra nėra ir teisės pažeidimo. kuria sturėjo amsuo atliekantis teisei priešingą veiką). Corpus delicti. kuri leidžia faktinį elgesio modelį ir jį teisiškai kvalifikuoti: įvardyti teisės pažeidimu. kuris kelia pavojų visuimenei ir valstybei.įsakymo vykdymas. Objektyviosios pusės požymiai: I) teisei priešinga veika II) žalingosveikos pasekmės III) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. loginė schema. kurie apibūdina teisės pažeidėjo psichinį santykį su teisei priešinga veika ir jos pasekmėmis. Aplinkybės kurios pašailna vaikos pavojingumą teisei. AK-). Subjektas. Teisės pažeidimo sudėtys.teisės ginami visuomeniniai santykiai į kuriuos kėsinasi arba kuriuos pažeidžia asmuo. kai tai yra tiesiogiai įstatymo numatyta įsttaymo. o civilinėje teisėje labaiu vartojama kita sąvoka: civilinės atsakomybės sąlygos.t. Teisės pažeidimo sudėtis.. Sąvoka susiformavo ne materialinei teisei. Sąvoka pradėta sieti su materialine baudžiamaja teise. Teisės pažeiidmo sudėtis plačiausiai nagrinėjama baudžiamojoje ir administracinėje teisėje. kurių buvimas konkrečioje veikoje leidžia ją laikyti teisės pažeidimu ir taikyti teisines sankcijas. kaip yra dabar. kuris apima visus teisės ginamus santykius. Dvi tyčios rūšys (Baudž. Subjektyvioji pusė.teisės ginami visuomeniniai santykiai į kuriuos kėsinasi arba kuriuos pažeidžia asmuo. kuriuos nusikaltėlis palieka išoriniam pasauly (kraujas. IV) Veikos padarymo būdas.analyzuojant teisės pažeidimą yra tiriamas pažeidimo subjekto psichinis santykis su veika ir veikos pasekmėm. loginė abstrakcija. teisės pažeiidmo objektyvioji pusė. Dvi formos: Tyčia ir neatsargumas.) 33 .kaltė (tiesioginis ryšys tarp veikos ir pasekmių). Tai matomoji teisės pažeidimo pusė. Pab. (pvz: atitiktų konkretaus BK straipsnio dispoziciją) .teis. teisės pažeidimo subjektyvioji pusė. XVIIIa. teisės pažeiidmo objektyvioji pusė.tai asmuo. teisės pažeidimo subjektyvioji pusė.ne tikrovės reiškinys. nukentėjusiojo sutikimas.. Teisės pažeidimas tai kalta veika. Skiriams bendras teisės pažeidimo objektas.ūkinė rizika ir t.. kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. Tiesioginis objektaskonkrečiu teisės pažeiidmu pažeidžiami teisiniai santykiai. Teisės pažeidimo objektas.

išlieka specifinės pasekmės. VII) CA gali būti ir nesant pažeidėjo kaltės (tėvai atskao už vaikus).yra įrodinėjamas tik skolos faktas. Civilinė teisė neskiria tokių detalių kaltės formų ir rūšių. teistumas. kai tarp šalių jau egzistavo teisiniai santykiai ir nesutartinė kylanti iš civilinės teisės normų. laisvės apribojimas. nes civilinės teisės pagrindinis principas – elkis taip. o nekaltumą įrodyti turi pats skolininkas III) Civilinės atsakomybės sankcijos yra išskiritnai turitinio pobūdžio ir patenka į kitos šalies kišenę. Realizavus baudžiamąją atsakomybę. areštas. jos atsiradimo pagrindas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas (tai tokia baudž.asmuo numatė galimus veikos pdarinius. juos kontroliuoti. civilinė atsakomybė remiasi skolininko kaltumo prezumpcija. kad nepadarytum žalos.teisė skiria specialią sąvoką: didelis neatsargumas. Teisės pažeidimu laikoma tik tokia veika. Tačiau civ. Viešųjų teisių atėmimas. o jei padareiprivalai ją atlyginti. bet sąmoningai leido jiems atsirast. bei senaties terminai.): Nusikalstamas pasitikėjimas (asmuo numatė padarinius. VI) Į CA valstybė kišasi mažai. teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas. viešieji darbai. įrodymų pateikimu ir rinkimu rūpiansi pačios šalys. o ne valstybės. Kontinentinės teisės tradicijoje baudžiamoji teiseje yra draudžiama taikyti įstatymo ir teisės analogiją ir plečiamai aiškinti teisinį tekstą. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tais atvejais. bauda (į valstybės biudžetą).veika nelaikoma teisės pažeidimu ir už ją negalima taikyti negatyviųjų teisinių sankcijų. Tai asmeniui pažeidusiam sutartį arba civilinės teisės normas prutaikomos neigiamos turtinio poveikio priemonės. skiriamos pagr. Nusikalstamas nerūpestingumas (asmuo nenumatė padarinių. nors galėjo ir turėjo juos numatyti). Baudžiamosios atsakomybės subjektu gali būti tam tikro amžiaus asmuo (16. Netiesioginė tyčia. netesybų sumokėjimas (bauda).kodekse įtviritnta pavojinga veika. CA formos: Nuostolio atlyginimas. Pvz: skolininkas pats grąžina skolą. Baudžiamoji atsakomybė siekia nubausti pažeidėją.14) jei veikos padarimo metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę. Baudžiamąsias sankcijas taiko išskiritnai teismai. o civilinė siekia atkurti iki pažeidimo buvusią nukentėjusio asmens turtinę padėtį. kai veikos padarymo metu veika buvo aprašyta baudž. Civilinė atsakomybė. Baudžiamosios atsakomybės sankcijos yra pačios griežčiausios.kodekse kaip nusikalstama. už kurią netaikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Bet egzistuoja išimtys (žiūrėti ten kur galioja retrokatyvūs aktai). Neatsargumas irgi dvejopas (Baudž.Sunkiausia kaltės forma. IV) Skiritnga civilinės atsakomybės įgyvendinimo procesinė tvarka. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BA visi procesiniai veiksmai atliekami valstybės institucijų. BA teismas aktyvus. o BA viešą interesą. Civilinė atsakomybė gali būti realizuota savanoriškai. V) CA teismas pasyvus. kai santykiai neegzistavo tarp šalių (pvz: pažeidus autorines teises). Negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys Baudžiamoji atsakomybė. jų nesiekė. Tai griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis. CA ir BA skitumai: I) CA atsiranda pažeidus privatų interesą. II) Skiritnga kaltės įrodinėjimo tvarka: BA remiasi asmens nekaltumo prezumpcija. tik tada kai šalys nesusitaria ir viena iš jų kreipiasi į teismą. be valstybės įsikišimo. nesant bent vienai iš jų. bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti). CA gali būti sutartinė. pats renka įrodymus. kuri kartais gali būti pagrindas netaikyti arba mažinti civilinę atsakomybę. kuriai būdingi visi sudėties elementai.teis. 34 . terminuotas laisvės atėmimas.

35 .

T ZVbVaSSa_^WYaSb[ZVbVaSWÊ ^S\W^_[ZXa[`S_SV^W_S`S_b^ZS^`ZaS_ b  _\^WZVS_[Z^W [T [  SYS`W_`WX[^a[S[WYW_[[VW[S\T^ e`a[S\_Z  SW_ _\^ZU\SÊ[VW_S\T^ e`S_ST_`S^ S TW_ _Z[^[_ SYS S`Z[S`_^SV[\SY^ZVa_ Sa`S^`_aa^``W_ _ S`ZSTWZV^[\[T Ve[_a`S^` _XWVW^SUZ _ TS_` T _bSVZYaZa^[V a_aa^``W_ _ S`ZS`W_Z_\^WUWVWZ`S_Z[^Z_S`S_ U S\^[ a_aa^``W_ _ S`ZS`W_Z_\S\^[` _ Va`[^`W`ZYa\^SZW a_aa^``W_ _ S`ZS`W_ _V[`^ZS SYS`W_Z[`W_`[ ^S [_X[^  SS `ZS`W_ _ S`ZS T W^S `ZS`W_ _ S`ZS`W_Z_\S\^[` _`W_ _\^ZU\S  SYS `S `W_ZS^YaSba SW_[YS^WYaa[SZ` _WYW_ ` `[Wa^W_aX[^a[SZa[_``SS_`W_[YS `S[SZ S_ SV^W_S`[WYW_ W_ _Z[^Z_S`S_ TW_[YSZW^WYaa[SZ` _`W_ _ S`ZS`W_ _V[`^ZS  SYS\^bS[a[\[T V  SV^W_S`a\^bS[`W_ _ S`ZS W\SWSSV^W_S`aYS T _^Z`_`S ` S^ZW T W\^bS[`W_ _ S`ZS[Wa^WZ`W^\^W`S`[^aZW_a`WS\^bS[a[TW` ^S \S`S^S[[\[T Ve[VWSa`[^Sa_Sa`[^`W`[V[`^ZS  W_Z_\S\^[` _S\`W_ _Z[^S  ^[_[_e[Z \S_`SZY[_^WYaa[`_SZ` a_\S\^[ S__WSW_ aa Sa\^`b[W _SZ`cS^[WX[^Sb[_`S_  _\W^Va[VS[_ S^`[_ S^`  S\^[  VSaYS_SS[S_Tab[ _SbSZ[^ S.

\SbWZS_ZW_S [S`bWS_Tab[`S[[__SZU[_ Sa`SVSX[^Sb[_`[W \S\^[  \[e SS\[Z_W^bS` baS_\S_`[baS_`b^`aS_W_ZS_\S\^[ Sb^`[ `W_ [ZZYS^[^YSZ a[`Se[Z bWSS_`\^Sa_S_[UY^a\ _SaZSaVZYSa_a_\S\^[ a_ \SbW^` b_a[`ZS\^bS[a_^\^WbS^`SYZSS_S\S`_^SV[\S\^[`Z `W_ a^Tab[\^Z_ b_ `W_ \SbVSS_\W`W_Z \S\^[` S\_SbS^SZ  `W_ _ S`Z `W[^[W\^SV `SST `  _WSS_a[W`[__`[^ZW`W_ _[ SA[ S\S\^[ [\^bS[a _W[ZW_abS_` T _ \[ U[_ _S a[_a\S\^[ [W_W STSSTab[S\Wb_SSaVeSTWZV^a_\S\^[ a_a^  S[S_V  `W_ZYa[ S\^[ [ `SS ^S_^`ZYS_^`ZY[_W`W_ _`S^VU[_WWZV^[[W `W_ _`^SVU[W\S\^[  \SY^ZVa ^ _\^WUWVWZ`Z `W_ S Sa^`WZ \S\^[  a^WZW Y[ \^WUWVWZ`[\SbVS[ebW T[_`S_  _`Z Ve[bZ[ [Z`ZWZ`Z W`W_ W\S\^[` _`S\[ _`S` [ ^[\SY^ZVaSS^W` [W`W_ _`^SVU[WS\STab[[Z_`S`a[`SSV `W_ZS\S\^[ S ^S_WZSa_STW`SeS^W ZYS^S`Y bWZa_ `Za^[V[S _\SZ[_ S`S[Z[_\^[bZUSa^ZSU[ZSZ_UbZ_[VW S_ZW`S[S__SZ` a^WYaa[SS `W_ZS_\S\^[ S_[W`[W `b^`Z`SYSS\S\^[ [^^S `Z _`W_ _[Za^WZUS^\S\^[ [ YS T W_`^S `Z `W_  ^SZU [W\S\^[` _YS [\S\V `TW`ZWW_`^S `Z `W_  S SaZa[S\ST`WTS_VVW_`W_Z[\S\^[ [^W  _SaYS_ \S [W^UZ W_XW^[W  .

Sb YS T[W`S^\`Sa`Z W\^W T[WW_Z_\S\^[` _`SVbW b_a[WZZ ^W Z aZYZ _^ S ^ST VZY^`W_ _^\S\^S_`[\S\^[ [\[e S S\^[` _`Sb_a[WZZ \^S`S_a_X[^Sba_V Za[S`Z[^bWZZY[`S`^ XS`Z _SZ`   S^`[[__a[WZZ \^S`S`S\S`W_Za\S\^[ aSST VZY_\WUS _\[e SVZS ^  [^ZSAa[_\[e a_ `b^`ZSZW _`S` S_[`W_Z V[`^ZSVZS\[e SbVZ _\S\^[ [ _Sb T _ W\S^[V[S^\^S`S ^S\S\`a_^aZbW^_S S^`^SZa[S`Z[S^[`[_AW \[e S ^SbSVZSW TZS_ a[_Za_`S`SZ`Z ^SSe[  SZ `Z ^`W^ \b SZY[W STSSS\W `W a_`^aZSZ S\^S` [\^SZU [WVW `_Z`^[Y^a\ \[e aYST ` \SbSVZ`S[ TZS_^\S^[[VS^SZS a[SS\^S`S ^S`W_ZYS^T `ZS`W_ZW`bS^S \SS `SY[ TZS^`W^S`Sb_a[WZZ _\^S`[_[^SZ[bW^`ZYa[`W_`S_ W_Z_\S\^[` _`S`W_Z_`W_`S__a_X[^Sb _V Za[S`Z[^bWZZY[`S`^ XS`Z _SZ`   S^`[[_^Z`W^\^W`a[SS_S\b_a[`ZS^W ZYS_^\^bS[S_ S\^[ [b^`S_`W_Za [WZ`a _^`ZYSS\T^ eSS_\[ ` b_`Z _^ZW\[ ` b_`Z _`^SVU[_ [ `b_`Z `^SVUS [WZ`  _WS_abS_` TZ _\[ U[_ _S a`WYSSV\S\^[` _`S\S`W_ZaSbS_` T  _SZU[Za[S ^  _^SVaYSa__SZU[ZSb[T Va_ SS_` T \S\^[` _SZU[Za[S ^S VSS _`S`  \S^WY  YW^T`^_SaY[`TW`ZWVW`S a[S \S\^[ [`a^Z[ TS_` T \S\^[` _SZU[Za[S[Z^W [WT [W`W_[_\^WZVa_a`WVSSb_aWZZW \^S`S`W_Z Y Z T  W\[ ` b_`Z _`^SVU[_`W_ZZSb_a[WZZ \^S` S[`W_Za \S\^[ aW S``ZSW TZa_^[ TZa_\[e a_ZW\^Sa_[SZa[`[S^bS_` T _\[ US _S `S W`ab[W`W_Z_\S\^[` _S\T^ eSS_\[ ` b_`ZW`^SVUS_WSZ` _abS_` T __SZU[ZSba ^ZW`ZSaS__UbZ_[VW_S_ZWZa^[V[`W_Z[\S\^[ [\^W_SbS^SZ  `W_ _ S`Z  W_Z_\^WUWVWZ`S_  W_Z __`WSa^[W\^WUWVWZ`S_ bS^VS_S\[XUSa_`W_ _ S`Z_bSVZSS\^WUWVWZ`ZW `W_ ___`WS_`WSa^T VZYSTWZV^[_[_`W_ _`^SVUS ^WUWVWZ`Z _`W_ _\^SVeS S ZYS eS^Sa`[SZ[^SZSZWbW^` SZY S `__Sb[\S\^[`Z _`W_ __bS^TSa_aaeVSbZaS VS UWZ`^S a[`[_bS_` T _ S   ^W`STWZV^  `W_ WY _`Sb[S^S W`W_S S^SSa_ `W_ SbSeZ [\[ S ^_\^W_VSb[YZ a_bW`Z \S\^[  \SY^ZVa ^ e  eW[_^W VWZU  [ZV[ZWS\TWZV^ZVSb[_^`ZYa_bW`[_\S\^[ a_ ^ZVSb[  `W_ZYSa_a_^\^[`ZYSa_a_^  bWe[VSb[a[_\[ S `S\aZXa[VS^a^VSTWZV^ b_SZYS`W_ ZY[_`W_ Tab[ a^SSZW _`S`  [S^S   `W_ _\^WZV[\SY^ZVa \^SVe `W_ aZWTab[\S^WY[_ S `_SZ_ Sa\^`[_\^WZV[A\S^WYSS`_^SV[`  Sa^bSVZS_SZ_`W_Z[ _\^WZV[YW^T[^` _`Za[`^SVUSZa[ S_\^WZVS\^SV `ae^S Z ` a[_^S  \^bS` _S_WZ _ \^bS [__\^WZV ae^S [_`^a` ^[_W Y[_\WUXZ \SbVS ZW_Tab[ ae^S [Sb_S_S_ V[a SSZ`^[\a_WZ[^S _`W_ZZS\^SV [ae^S Z ` _\^WZVa_ % 0a^SS_\WU`S^Z TS^WY_`^a[`_\^WZVa_   .

^WUWVWZ`S_ÊWZSZ`_\^W S W ^WUWVWZ`S_`S_\^WZVS_T [W`S\W_ \^bS[a_\^WZVeSZ`SZS[Y  T   \^WZVS`W_Z W_XW^[WYST `VbW ^  `W_ZS^SVZ_`^SUZSW_Z_\^WUWVWZ`S_ `S`W_[_\^WZVS_\^`S_T [W^`S\ _\^bS[a`S`[_\S [_S^eWW_Z _Z_`SZU[_ `W_aZSY^Z SZ SSZS[Y  T  W_Z_\^WUWVWZ`S_WVeS _\^ _`YZ ZW`^`a[S`bWa SZ ^SS`ZS[ _`S` [bSV[bSaSZ`_TWZV^S_S_`W_ _\^ZU\S_A _\^WZV \SS^`[a_ `S`W_a _\^WZVS_`S\S\^WUWVWZ`a^ Y STWZV^a[\[e   ^WUWVWZ`[W_ _aVS^[Va[WZ`S SW_ [YS T \S Sa^`Z[^ W _`S` [Z ^SS^TS_\S_WZ _ TW_ [\S^WYS\SS^`[``W_[_\^WZV \^` SZS[Y [WT [W WbWZ _\^WZV _aVS^[VbVS _ SS`[VWUVWZ`Ê\^WeS_`__\^WZVa\^`AVS_ ^SbSVZSS \S^WY[SZ a\^WUWVWZ`a [W ^SX[^a[SS\^bS[[WYW_[`S_  a^ `a^S^[``S`W_ S_ T.

T`W^VU`aÊVS S\S_S ``S^\`[ S`S^SS__\^WUWVWZ`S_ _aVS^[`W_[[WZ`S^S S^YaWZ`S\Sb VeSSZW\^bS[S_\^WZV[VS_Z[^_Sa`[^`W`ZY[`W_ [[T`W^VU`a ^S `^SaSS `[`W_[_\^WZV W_`W [_VS _Z ^SS`_^`[_W_ S_\S`_`a^Za_`S` ` a^ ^S^S`[VWUVWZ`[a^[T`W^VU`aW_ S_\^bS[S^`[`\^WUWVWZ`[_\^WZV ` SZS[Y [WT [WZS[Y SS[S`[ST Sa^_a`S\S_a YZSS T SW_ZS_XS`S_^  `S^\a_Sb[_ bWS SZS  T  ^S`[VWUVWZ`YST `S\TWZV^Z`^_aX[^aa[SZ`T   _\^WZV[\^ZU\ S_S_S`WZSb V ``W_ZYa `a^S`W` bS^[_^SZ[_ ^SV_ S`^SX[^aa[S`[W\^WUWVWZ`Z _`W_ _\a_S S`W_Z \S_W S aS_ÊWbSZS SZ `[Sa aa[\S_TSY_T S`a^Z`\^WUWVWZ`  T`W_ ___`W[_SZ_`aS_\^WUWVWZ`S_WVeS[\W^S` bSae\V ``W_ __\^SY  \^SZ``W_[_\^WZV ZWSaSZ` _`S` [WV [ U_\^WZV[` aS_^`^aS_Ê\^WUWVWZ`S_^W_ S[Z^W [W Za_S S`W_ __`W[__aVW`ZYaS_^\SZaS_Ê\^WUWVWZ`  ^SSTSVSaY`[VW_aZa^S_``ZS  T\^WUWVWZ`Z _`W_ _ZW[Z_`aUZYaS_Ê`WYSSSV`W_ Sa^VSZSaS_Z[^S__aY^SaZS bSVe \SVS[\^ZU\  U\^WUWVWZ` \^Y`_S\_aZZSYS T a[___`WZ`V\W^VVW `W_  S_b _\^WZVeSZ` T S_W`W_ ___`W[_[Z_W^bS` baS_^_ _`ZY_Ê`W_ S_WVS _SaY[`\^WUWVWWZ`[ `^SVU Z ^SZ  ZSZ`\S_WZa_ \^WUWVWZ`  W_ \^S`S[Z`ZWZ`Z W a Sa_ Y^SZVe `W_ _\^WZVS`a^VVW  `SS `W_ __`WS W ^Sb_SVS bW^`ZS ZSY^Z SZ`\SZS S_T S_WZ[VS_T S__\^ _bWZ[VSS Sa[Z`ZZW`Z _`W_ _`^SVU[W `W_ _\^WZVS`a^ZW\^bS[ [Sa`[^`W`ZY ^W   _\^WZV SZS[Y [_WT [_W ^S S[S_V \_U[[YZ ^[^YSZ SUZ \^WeS_U   [Z`ZWZ`Z _`W_ _bS_` T _WSa Sa_[ `W_[\^WUWVWZ`a ^S_a`WSS_ _`S` a\^WUWVW`Z[Sa`[^`W`S_S^YWZ`ZS[aTS S a^[_WbS_` T _W`W_ S_ ^S\S`SS_b Z`W^\^W`a[`XS`a_^YSa`S_^W a`S`S_\SZS S   .

TWZV^ Z[^ `W_  _``S W ^S `b^`Z`SZa[_`S`SSV`W_SS`_ebWYS S\^[Ta[`S_^ \S_WT`S_Sa Sa_[`W_[Za`S^`_ WaZ ^S `b^`Z`S`W_[\S^WYSS^`[`Sa Sa_[`W_[ _\^WZV  a_ ^SZaS` `S_ \SY^ZVS_`W`S_SU W_\^WZVWZa^ \`SZa[Sa Sa_[`W_[S\^[Ta[`[_\^S`[_ S_SUSÊS\WSUSS\WSUS W_ _V[`^ZSS\`W_ _ S`Z_ [`^ZS`SbWZS__WZSa_ `W_ _ S`Z  \S bW^`ZSS_[Z`ZWZ`Z _`W_ _`^SVU[W `S[_ _WS[_Sa_a_WZ[b _[[_SS_W_ _V[`^ZSSa`[^`W`ZY[_Za[[Z _`SZa[_`S`  `S_   \^ZU\ b_aSa^ X[^aa[SSa`[^`W`ZY[_ZZS^\^S`S^a^S_a`WSS b_a[`ZS\^bS[S^W   Sa S Sa^S_[[_a^_`S_`W_ZZS_Tab[YSS^W`_`S\ \S`S\^ _``S  `W_`a  \W^S`[^a_SWZ`SZS_ WV[Za^[V  V \^bS[ a^_`  U`Sb[_\^WZVa[_W bS^VZVSS_[WSa`[^S`a^T `U`a[S[`^ZS\^_^SS S`ZS_a^WZ ^S`W_[YS\^bS[SV^W_S`S_A_ S`Z_`S[S_SZ ^S\^Z  S`Z  S^TSS \^ZS S`ZSZWS  _S^ZW\ZW_ _V[`^ZSS`WSVSaY^WYaSba_bS^T XaZU  ASZVWZV[`^ZSX[^aa[S`W_ _\^ZU\a_SZS a[S `a^Z Za_``S`[\^ZU\ _b[^[ bW^`Z[`S_ W_X[^aa[S[ ZW_`S_ W_^`^S W^S^U ZSY^Z S`W_ [V_^WU[_ ^TS_X[^aa[S^WSSba_`W_ _Z[^ `a^Za[`^ZSZaWS[S`W_ __S\^S`Sb ^SaS b_a[WZ W [Z`ZZW`Z `W_  \S  `S[SS`W_ _V[`^Z[_W_ _V[`^ZS ^S `b^`ZSS[VW_ ^`  _`S`  [WZ`S^a[_W[Z[Y^SX[_WV_W^`SU[_W\aTSU[_W [Z`ZWZ`Z `W_ Z ^SS`S_S`  S\W `W_ _\^WZVa_`[V `W_ _V[`^ZS`S\SbWZZ`WWYS TW_a_W``W_ __S\^S`  _`S` a_ ^`W_Z \^S`  W_Z _a`S^`_ Sa[_`W_ _Z[^[_YST ` ^W `[_S^TS `b^`Z`[__a`S^` W ^S[\_ ^SVb_a`S^`  ^ _ S ZVbVaS[__a`S^` _ TWZV^[\[T Ve[Z[^S` bZ _  ZVbVaS[__a`S^` _X[^a[SZVbVaS `W_ _Z[^ \^bS[ `_a`S^`W_ S_ b  Sa`[[T[\^[\S^VSb[_a`S^`_ [^S` bZ __a`S^` _X[^aa[STWZV^[\[T Ve[WYW_[ `S_  a^ZW`^a \W^_[ZSSa_SV^W_S`[^a^ YSSS^`[` ZVbVaS_a`S^`_`S_Sb^WYaSU[_Z_`^aWZ`S_S TWZV^[_`W_ _Z[^[_\SY^ZVa\b UbZS[VW_W_a`S^`W_ S __aa^S_SaZVbVaS  `W_ _Z[^  [^S` bZ __a`S^` _Za_`S`[WYW_[`S_  a^`S\S\^bS[Sb_W_SV^W_S`S_ \S`WZSZ`W_ `[_bW[_XW^  b [W` bZ _a`S^`_ _`SY[W ^S\^bS[Sb_W_ VS^Ta[`[S_a^WV^TS`[W _`SY[W [^_WVS^ZWV^T[S_aa^`[_`S_  _Tab[ ^SaS Za[\[Z SV`W_ _ S`ZaS[S`TWZV^[\[T Ve[Z[^S` bZ __a`S^` _A \Sb Ve  _`[^ZS\Sb VeSYS ` T `S^S ^W_` _a`S^` _ SZVWZ\Sb VeSYS ` T ` `S^\`S`a`Z __a`S^` __a`S^` _V XWVW^SU[__aVS^ [[W` bZ __a`S^` _ [Z WS^ _`SY[W [^S` bZ _a`S^`_S\^ZVbVaS_a`S^`_ ^S  .

_aa^SS S _a_`S^a^ ^W S_a`S^`W_VS b bS aW^Z`SbSS^TWZV^`_S\S\^S_`S ZaWS_SbSZ[^  _a`S^`W_S  _^ZS \^WbS^` SYS^SZ`a[SZ` W_ _Z[^Z_S`S_ _[_W`W_ZZ _W__`W[_WVS_`S_   ^Sa^SS_\WUYSS_`a^Z  Z_`aU Za^[V S_ W`ab[WS\T^ eSZ` `W_ _ S`Z  _`b^`Z[_ b[S`W_ _Z[^Z_S`S_  S\_Z[ZS_ ^SbS^`[SS_ b[S _`S` S_a`WSZ` S_ b[S\S`W_Z \^S_ ZW_ _`S` S_ ^S`bWZS  ^ _S^`[SS^`S_ b[S_`S`a`Z `W_ W_ _Z[^ZSS`S ^SbS_` TZ Z_``aU  S^TSb_[_`Sa`[_  ^Z _a^S__WSS`_ZYS`bS^ `^ `S[`e[Z WYW_ a^[\[WSTSa_S\S\` _^ _bS^TSa_S_`W_ _ S`Z__SVS^S `Z_`W_ _ S`Z_ __^S`_[^ZWVb\^S_ [ X[^aa[` _a`WSYS T ZW_aZS[Z`^[a[`S^e[Z _ S[_ S_e _`STaa^ YST `_ ZYS`S[S_Y  S[`S^\  VZYSYS T W_`S^TSZSZ``W_ _Z[^Z S` W_\S_WZ _^ZWTWS``ZS Y bWZ[^WS  `SbW^`a_`W_ _Z[^ZSS`S^WSYa[S \^SW`W_^WSS_Taba_S_S`[^a[ [ W`a^VSeZS \^SVWVS_WZ`Za[\^ [[WZ`[ZW__[USZ _^WS[_W S_Y^W SaZWYab _`SS`[ \^ [\^[UWV ^[_`[V  _`STaS_S\\a_S_YS`^SZ_X[^a[`_  ZWSZ_`a S\ Za_ ` \^[TW \SS `^ZSVSeZS_aV `ZYS`W_ _Z[^Z[S`[\^ [^W`[\^[UWV ^S W_ _Z[^Z_S`S_ ^SSaZW_Z_`W_ _ S`ZZ_ZWYa\S\^[` _S^`W_Z_\^WUWVWZ`S__S SZ_` b[`W_ `S\S\^[`Z  `W_  S\^[ [\SY^ZVaX[^Sb[_^\^WUWVWZ`S_[Z`ZZWZ`Z W`W_ _W_a_VS^ \^WSV[_ `WYZaSV`W_ ___`WSYST `S\T^ e`SS\SV   bWVSSbWZZYSW^S^U S [Y S_aaZY` Z[^ [^YSZ SUS S_` T W\^Sa_S`a_ \^S`_SbSVZ``W_ _S`S_W_ _S`S_`S`Sa`[_[\W`W`ZY  bS_` TZ Z_``aU S^\S^WY Z \^`S_^S `Z_V[aWZ`S_a^SW ^W `S\^`S `SS^  S Z`S`W_ _Z[^S_a_`W_ _S`a__^_`[W  Y^a\W_W_ _Z[^ZSS`SÊ`S`Sa`[_ bS_` TZ \[S^WY Z ^S `Z_V[aWZ`S_X[^aa[SZ`_TWZV^[\[T Ve[`S_  W_ _ `S [S`S Ê^S `ZSV[aWZ`SX[^aa[SZ` _ZVbVaS \SW\ TWZV^[_Z[^[_\SY^ZVa Z`W^\^W`SUZSS`SS Z[S`S`SV[aWZ`S S ZSZ` _`W_ _Z[^S_  ^ \S YZS_  X[^aa[S_\WU[\W`WZU `a^Z [_Z_``aU[_[\S`W_Z__aTW` ^S`S_ ZW`a^ \W^_[ZSSa_SV^W_S`[^_^`S_b_W__aTW`S_S``ZSZ`W_^ Za_SV^W_S`[\[e a_[ `a^ \W^_[ZS SV^W_S`  _aX[^aa[SWYW_[`S_  a^STaVZYS_\SS^`[`ZaS_ bWZS^`Z \SW\   ^W Sb_Sb_a[WZW_bS^T `W_Z `S_  [_\^WZVeS \W^_[ZSSSV^W_S`a_bS^Ta_Sa_a_ T VZYS_\WUS\S\^S_`SYSZ_aV `YS^Y^We`S `W_ S^WYSWZ`a[`S\^[UWV ^S.

\^ [\^[UWV ^S\S\^S_`W_Z WSSbS X[^S VSeZSa_SY^We`W_ZZWYa^WSSbS ^WSSbS_   .

W_ _Z[^Z S` ^ _ W_ _Z[^ZSS`SXaZU[Za[SS\W^S^U S_aVW^Z`S_\WUS a[`SVXW^WZUa[`S__`WS SYS`W_ _a^VZ S`aYS _^_`[S 0_`S` S S [Z_``aUS T [Z_``aUZS _`S` S UW[^S`Xa[`[_`S^\`S`a`Z __a`S^` _ V [VXa[` _``S S[VW_S W S\^S_`W _`S S  [ _`S`ZSS`S SW[Za`S^S T ^W VWZ`[VW^W`S U ^Sa_ T _Za`S^S V Z_`^[\^ZZ[\[`bS^S^^W [aU[_ W Z_`W^ VW\S^`SWZ` Z_`^aU[_^ _S S X\_^  b^ ZZ  _S S YSbbSV T `S^ T _\^WZVS SbbSV T bSV [[^YSZ \^`S`S SYSbW[\[T V   SY^ZVZS  SYSTZS  SYS`W_ _ SS__^_`[S bZ _ SaVeS[_[_  ^`  SYSYS[[`^a   a[S`Z[YS[[^ `W^Za[`[S^TSSZ[YS[[   SYSbW[S\`  WZV^[bW[ b_W_`[_^ W_S_Z` S_^b_[W`W^`[^[W T[`[bW[`S`^W__SZ` S_^ÈS^TS`S`^[`W^`[^[  W_ _Z[^Z S` YS[[^T[_`S^`W^Sa^WWVeS bW^`Z`S^`W_ _Z[^Z_S`S_YS^ `a^T ``S[S_[Z^W SS`bWa`W_ SbSXa[` S^`W_Z_Z[^Z_S`S_YS[S  YS[S_bW^`ZSS_ ^`W^S_ S[`W^`[^[_^S_WZ S`ebYa  S[ SW`SS[`S^\S_Za[S`[ _YS[[YS[[\STSY[_ S[[\^SVeS^SZa_`S` ` `S[STWZV^S`S_  S`S_YS[SZWSZ_ SaZWYaSV^W_S`S_ Y S[TW` b YS T   .

_a_\SeZ`_a [`a^Za S[[\^SVeSS\T^ e`S`S\S`S_ _YS[SZa[\S_WT[TWZV^SbS_` TZSS`S _WTSS_` T _Z[_W[bW`ZSbW`Z W_\SaV[W  0_`S` S^[Z_``aUZ[`W_[Za`S^S _YS[S\S_WT[VWZ  WXW^WZVaa\^` _`S` S^b_`TWZV^SbS_` TZS\[ _`S` ZSS`S _YS[S`  VWZ \[\S_WT[S_` TT _WZ[_W W`ZSS`S _YS[S` VWZS\[\S_WT[bW`Z W_\SaV[Wb_WWYaS`a[_W ZWZa^[V `S`S\`S_ __YS[SZa[[WZ`[Za^[V `[\S SWS`WbSVZSS_S`VWVSS__ YS[S_`S_ __YS[SZWVW_SZ`_aVS^SZ` \S`ZYS__  YS__a_\SeZ`_a[`a ^Za`S_ _YS[SZa[XS`Z[[YSb[VWZ[_W_Z ^S_WT`ZS_SVWZS ^SS[SS`[ ae^WY_`^SbS_^WY_`^SU[_ea^ZSW `[YS[[\STSYS `S_TSYSYS[`STSYS_SWZa^[V `S_`W^ZS_ `S_TSYSYS[`S_\SZSZSS_`a_\WU W_`aS`a `S_TSYSYS[`S[\W`W`ZYSZ_``aUS\^S` S` `S\^WYaa[SZ` `a[_\S a_ b_a[WZZa__SZ` a_T[YS `S_TSYSYS[`S[Z_``aUZ_`W_S_\^\Se _`SS` ZW[Z_``aUZa`S_TSYSYS[` S Z _`S[^WYaa[Sb_a[WZZS_SZ` S  W_ _Z[^Z S` YS[S_ \^SW` ^W`^[S` ba_YS[S_  `S^WYaa[S``a[__SZ` a_a^WS`_^SZVS\[S`[ _YS[[S Sa`S`^S_S`bWS_ bW^`ZSZ`XS`a_a^W b [SZ_ Sa ^S`S[b Sa\^`S`SSbSVZSSS` YS[a  \^SW` `S`a^Y^ e`S  YS ^SVb\SY^ `_SVSS`SYSYS[` \^SW`  S`YSYS[SS`Sa^WZSZSS^TS bWZZSTSaVeS  ^SVZ_`^SUZ S`_S[ T  T`YSYS[SS`SWYa`S`W_[YSZa^[V `S\S SWS`WTSaVe [VW_[ _`^ VS_Za_S[ SVTSaVe _`S` S_Za_`S`SZ`_bW[_Za_S_`Sa Y^We`ZSZ`_TSa_ S^`S\_aZZSZ`_ S_WZ_\SV ` ZW`a^Y^ e`[[_[_YS[_ _ ^a_Z[^S_Za_`S`SZ S_S`_S[ T aeYWZ[UV  `S^\`Sa`Z _`W_ _V^SaVeS WYW_ _ae[Z _V^SaVeS S^[S`S ^`  W_ _S` YS[S_S_WZ ^`W^`[^[_S`ebYa`SYS[Sb_[W`W^`[^[WbSVe[_a^`a[_ S`a_\^ WZV^SbS_` TZSS`SYS[Sb_[WbS_` T _`W^`[^[W[bW`ZSS`S_SbbSV[_ `W^`[^[WW_ _`W[^S_^SVb_ b[S_YW[Y^SXZ `W^`[^ ^`W_Z `W^`[^ W_Z `W^`[^S ^S\S`W_Z _ b[S W`ab[_`W_Z `W^`[^S`SbS_` T __WZ[_S\T^ e`S_Sa_a[_`W^`[^S bVSa_^`W^`[^ZS ^[_bSZVWZ _[^[W^Vb b^ _Sa_a[_eW _YW _b_SbS_a W`ab[_ b SbSW_SZ` _S`b^[W ^[WS^[SbSW_SZ` _` bS_` T `W^`[^Za[_WbSZVWZ _W_^SVSZ   ^[_Z S\S^S` STZ[_W_SZ [_S`[_XW^[W^SVU SZa^[V[SSV W`ab[_`W^`[^S ^S W`ab[_STS_SV `W^`[^ `[_WbS_` T _W`S Sa`W_ZZS`WYSSV`S\S\T^ e` ^SZW`_a ^SV`S ^S bW`Sa^ZWYS[S`[_bS_` T _ _`S` SS_` T _`W^`[^[WYSYS[`^`[_bS_` T _`W_  S ^SbSVZSS`W_ _^WUW\_S YST `_SbSZ[^ S^\^WbS^`Z W_ _S`SYS[Sb_W_ S_WZ_a^W ^SbSVe[_ WVa_[_S` `W^`[^[W`[YS[S_S_WZ__a`S\S_aS`[ YS[[`W^`[^S  .

 S SaYS[_`S`^[_ ` _ S Sa^S_S`bWS_S`[YS[a ^ST `ZS__\WUS_WZ_^ __abS_` TW\W` T  TSaVS  ^SVZ_`^SUZ S`_S[ T  `b^`ZSZ` _ _`S` SZW`S[V\[S`Z  ZWW S T `a^Z`W_S_WZ_V\[S`Za_^SZYa_`a^Z` _^V\[S`ZW_\S^WYS_WZSZ` _ S_WZ _V\[S`  W[_ZS^SSVZ_`^SUZ[^`WUZZ[\W^_[ZS[ZS^SWWZ ^S W`ab[_ \W S [Z_aZ S`_`[b T \S^WY ZSW`SZaS`[[Z_aZ __a`S^` _ USaVeS  ^SVZ_`^SUZ S`_S[ T  `b^`ZSZ` _ _`S` SZW`S[\^W VWZ`a[ \^WW^aZ_`^S_`W_ S_^_W[ZS^S_`S[SSZ`__\WUS[_`bS^[_ YSaZSZ` WVa_\S`^Sa`a[_S`_S[ T Z  `[bWS_YST `_a_W`S__aSV^W_S`[Seaea_`W_ We [WZ`SZa[SVSS_a[ `S\S`W_ SS`_SZYaae_Sb[\[WYa_ S S_T ``W_Z _SZ`  _aTW`a ^SbSVZSS_ `W_Za _aTW` aabZ _^VS^T[`W_ __aTW`S ^SS\TaVZSVbWS`WY[^[`W_Zaa YS S_`a^ ``W_W_^\S^WYS_bW_ZaaYWT S_Sb[bW_S_ Y ``W_W_^Za__`S` ` \S^WYS_W_Za S_a[ Y SZa[Y[[`S`^S_S`bWS_^[ ZSbW_ZaS[S_ S_a[Za[ %W`   %T[`SbW_ZS__a[YS Y `\Z bW_Za SZ_ SaZa_`S a_ `W_aWSZU\SU \^\SeZ`S_WZ bW_ZaZW_aSaa_ %W` S^_aVS^ __SZ`a[ S^T[ `W_ __aTW`S_ Y SVS^TZbW_Za Za[ W` VZ_`S^UZ _S`_S[ T __aTW`S_Za[  W` TSaVeS[_[_Za[ W` S^`S_Za[ W` S SaS_WZ_ %W` `S[`S`^ ^T[S_^SZ`TSaVeSSS_S_^SVZ_`^SUZW__SZUS_  W_ _\^ZU\S W_ VSeZSa_S`S\S`ZSW_a[Z^W [_WYW_[`S_  _Z[^_TWZWVVeSa_ ^W  `a^ ZW[_[Za[_`S`[_bSVZS[_`W_ _\^ZU\S_ ^ZU\S_[` ^ZU\a^W S\SY^ZV[\^SVe S _`ZS_WSZ`_e[YSa__SZ`  _a`^[bW[WYW_[^bW[_Z[^S_S\SY^ZVZ a^[_ Z[^_`W[^[_[ZUW\_[_V S\^SVZ_`WYZ _SY_ b[S\^ZU\S_V`a[SVb^W W_S _^`Z  Za[_`S`[__bS^TST [_Za[_`S`[_\^bS[ T `W[^SS^[ZUW\_SW_ _\^ZU\S`S`W_ _ __`W[_\SS`Z _Za[_`S`[_a^[_Y^ZVeSS_`W_Z_^WYaSbS_^`W_Z \^S`SW_W \S _bS^TaSV`W_ _\^ZU\S_X[^aa[S`S`^ \^bS[[WYW_[_`SZVS^` S\^`W_ _ Z[^SS Sa\^ZU\S_Z ^S`_SS\T^ e`S_^\SWSVVW Z`W^\^W`SU[_S_b  ^SWZYbS S`_^``W_ _\^ZU\ ^ `W_ _Z[^ W_ _\^ZU\S_Z ^ST `ZS^S `Z X[^SZ[^_WVSeZS `b^`ZSSa Sa_a[_W `W_ _S`a[_W`S Sa^`W_ _Z[^SYST `ZW^S `S\b  S\^[  S`bWaW_ _\^ZU\ W_  YSSS`_W_` YZSZ`a[__a\SZS [S`WY[^[`SbW^` T _^Z[^[_ ^ZU\S^bW^` T _ ^[`ZYaS__ eZZYaS_`S\^Sa_S ^SbW^` T [\S^WYSWY`__ eZZYS ^\^[`ZYS ^S\^ZU\S_  ^ZU\SVZS XaZU[Za[SZ [_\[ ` b[_[_`W_ _S^TWZ``^SVU[_.

bW^` T _`a^W`Z  S^ \W`Z \[`Z ^W  ^WY _`a[SaeS^\^W `W_   ^ZU\S\S_^W SS\WYW_[[VW_[bW^` T S\`W_ __SaY[S_[TW`S_W^` T _ bS^VSYSa`Z `_ [\^ZU\S ^S`\^W[Z  [`_[_WSZ` [Z_``aUZS\^ZU\S a[ \[e ^a\^S^` S\^WbW^` T  W^` T _ ^SY^We`[_XaZVSWZ`S[_^ZW[\^[_Z _[\^ZU\S\a^S_`ZS^bWSZ` _ _a `_  .

 SYbW^` T `S\S`W_ _\^ZU\aS ^SS`\Se _`SS\SbSVZSS^ `b^`ZSS`W_Z W`bS^[W  ^ZU\S^Z[^[_  ^\^ZU\S^Z[^[_ `b^`ZS\^bS[[WYW_[_`SZVS^`   W_ _Z[^[_VSeZSa_S ^S^S `Z _[\^ZU\aae^S S_ZW_a`WS_bS^T[_ W_ _Z[^SZa_`S`[[Z^W SS\T^ e` WYW_[[VW ^Z[^[_bW[S\Z TW_`[V  _aT_aZU[_T VaYSS \^`S `[Z^W SS`bWa`W_ SbSXa[` ^ZU\S Za^[V[``_[_W[^ \` `[V [\SY^ZVa _\^ _`[Z^W` S`bW TWbWZW SZ[S ZWTWZ`ZWT ` [Za^a[SZ  \^ZU\  W_ _Z[^SS^TSYS[SS^TSZW[`W_ _\^ZU\S`S `Zb_S_S`bWS_ WSVSZWT ZS _`aSU SbWZS_ \^ZU\ S\_^`SZWYS[S  W_a_W^`SVb`W_ _Z[^[_bWZS  ZW`S[SbSV[bSaSZ`_[ [_`S_  _W _a_W^`SVa`W_ _\^ZU\SZ ^SZW`S `Z[\^ZU\[`\^W_Z_\^ZU\S_ ^S `b^`ZSS_STSaZW _\ZW_Z_ WZV^  `W_ _\^ZU\ \b S_S_S`WZSb V ``W_ZYa[`a^S`W` bS^[_^SZ[_ WS_ ZWYS`a^ `ZSaV[_ Za_S`[WZ[VS_T S_`^S`a[bWZ[VS[_^`ZYS__^`ZYS Sa_  ^` \a_  WYaZWS_ZWT ZS`W_ S__Sb[\S`W_T [W ASZVWZZ _W\aTSU[_W ^S\ST^ eSSSV`W_ S_WbWZ S^` `S VSS_`W_ _Z[^  \^bS[\S`^Z`S^ZW\^W `S^SaSTWZV^W_W_`W_ _\^ZU\S_^ZW`S `Z[^[_W \^W `S^SaS  W_ _\^ZU\SS`WSW_ZW_XaZUS_`W_[YS `S[SZ S_`W_ _bW   ^ZU\SZaT^ eS^TS_ _`S`  WV aa^SZ S`W_ZW_`S_ W_ W_ _\^ZU\S`S^ZSaSS\TW`a^[_`W_ _Z[^[_\S`^Z[`W_`S_ W_ _\^ZU\SWVeS _\^ _``W_Z YZ ZW`SZ ^S`W_ _Z[^ [aS`bWa`W_ __\^SY  ae\V[`W_ S_`S VSS_`W_ _SZS[Y _\^ _VSS_YZ \SYSTWZV^a[_a_`W_ _\^ZU\a_ VeSa_S\^[TWS ^S`SSVZ ^S_aa^`S_W`[VS_a^_W_` \S_bW^`^ bW^`Z` [Za^a[SZ a_\^ZU\a_ Sa_TSZV SZa_`S` ``[a_W`[Va_ ^S_WS_ab[^Z[^[ `W[^  b _` `[[W_[bS^VS_ W_  ^S ^S[_Vb_ b[[_`W_  ^S^W  _\S SS\^S_W`W_  ^S`S_`U S_^ZW[^YSZ a[`S_ b_a[WZZ_\^[UW_S_a^[W`aX[^aa[S[_`W_Z _V [_bW^`ZSSa W_``W_ _ S`ZS X[^a[S[_^ \` _[[_`W_ _e[Z _Z[^ ` A[\^[UW_[W`aY_`SZSa`W_ZS_WS S\T^ eSS`W_ _SV^W_S` \Se ^S W_S ^_W`Z `W_Z ^WYaSb W_  ^S_Sa^SS\^S_W `S`W_ S_a^WYaa[`SbS_` TZ Z_``aU bWS[_a^SZ`W SZ`S^ZSZSZ``W_ _ Z[^Za_S`a_\^[UW_S_ ^S^WYSWZ`a[`S_`W_ _Z[^Za[_WS`a[_W[Z_``aU[W _`S` a[_W V   _`S`  ^` `W_ _S` _WT[^ _YS[[`bS^[_  _`S`  ^` `W_ _S`  ^WZY[`bS^[_ _``S S_W[_`S`a`S_^` ^b ^Sa_ T _Za`S^S_^``S W_  ^[__aTW`S`SS_WZ _^Z_``aU[_VS bSaSZ` _`W_ a^[_\^[UW_W S_` TZ _bSVe[_Z_``aU[__WS_^_SbbSV T `S^ T[_ S_` TZ[bSV [Z_``aU[_\^W VWZ`S_b ^Sa_ T Z_`W^[_VW\S^`SWZ`SW^S _SbbSV T  SVZ_`^SUS  .

0[Z _ _`SY[_^[^YSZ SU[_\^S[SZa_S`a_  W S\^SZ` _S`a_^WXW^WZVa[W`a `W_  ^[__aTW`  __^S \S`ZYSS`WY[^S[Z_``aUZ[ YWZ_0_`S`  ZUS` b[_`W_  _WW`a^Z` __aTW`SSS_WZ _^Z_``aU[_a^ \S`W` \S_   S^ _`S`  \^[W`  _WS_\^bS[_bS^_` ` S_`a^`[SYS W`ab[W W[ZS^S  ^Sa_ T   ^W VWZ`S_  ^Z `W_ `a^Z  \W   W_  ^[_T VS  W_ _`W[^S_^SVa\SY^ZVZa_`W_  ^[_T Va_[^YZS[ ^ TS a[T Va ^Sa^SS ZSaS`[b_a[WZZ _SZ`  ZW^WYaSba_WYW_[`S_  _SZU[ZSbS_ a[T Va b_a[`Z_\^bS[aS_^bS_` T _YS^SZ`S_ ^S_a`WSS_WYW_[`S_ WS`_^SVa_SZWV  `W_[YZ _bS_` T _bW[_^Sa^WYaSba_Se[Z _SZ` a_`[ b SZU[Za[SS_ \S\^[` _S^TS\[`Z Z[^S^SS_`S `^S__SZU[ZSb[\[^ _^S`XSbS_Sb_a[`Z_\^bS[aS_^bS_` T _YS^SZ`S_ _a`WSS_`S^\`Sa`ZS_a_`S^aS^`[[\[T Ve[`S^\`Sa`ZSV[aWZ`a   W_ _S Z[T VS  W_ _S Z[Z`W^\^W`S`[^a_ZSaV[S bS^S_\^W[ZW_^[\W^SUS_`W_ _\^S_WS`_W_`Ê bS^a_S Z[T Va_W_ _`W[^SZW_a`S^SV TSY`Z[S Z[T V _ ^S [WZSa`[^S  _^SWW` [Sa^WZW`W  ` W`S\TWZV^Z`SYSS _^``^_\SY^ZVZW_`W_Z[ `W_`[` ^[W`[V[[YS_   STZ  ^SVZSW` ^[W`S\WZSaV[SS_STZ_ZYb_`Z_S Z[T VS_ `SSZ` ^S `^S_[e[Ve ^W  _^e[Ve _ ^SZYSTW_ ^ __WSZ`Za_`S` `Z`W_`a^Z SYSTZ_ T VS_ ^S\SY^ _`S_ST[_` ^[[_[\^W[Z ZSaV[aW_ZaZa_`S`[[_`W_ZSW `W_`WZSaV[` e[Ve \^S_ _[^X[[YZ S ZSSe[Ve[_SZVS^S^_Z`S_ _ZSY^Z SS_ e[Ve aZYS_ _SZa_ STZ_S Z[T VS_bWSVbW\[`  ^Sa_S Z`W^\^W`S`[^aT `ZS_TWZV^Z _ST[_a^S ^W `S_`W_`S_eZ[S_ `S\[` Ê`W_`a _a\^S_`^WS_\WUS[_ST[_^`W^Z[_ SZ [ STZ_S ZS_ ^SX[^S a[SS_`S `^[\^W a\U[a^[_WVeS[\W^S` bS\S_W`S Z[^W a`S`a_ WYa\S SW `W_ZSW`W_`WZWZa^[V[S`S\S^TSW`[W_bS^ _S^YaWZ`SZWWVeSVS^ `\^W ZY[_  bSV[_`S W`a^_ b[S\^Sa_SZ`W^\^W`a[SS \^S_`S[ZW_\WUSS\^S_W ^`ZY`W^ZSS\T^ eS_^`ZYS__ b[S_ S\S [__ b[[_`a^\S`S S_\^S_W_  WbWZS_`W_`[e[V_eWZS_ ^S^W ZYS_^T `ZS_  ^ [_YZ _e[V_S\S^[`W^  YZ   ` STZ_S Z[T VS_Z`W^\^W`S`[^aWVeSZa_`S` `\^SVZ WYW_[_`SZVS^` \^S_ `S Sa _aV `ZY[_W`W_Z _W__`W[_WSTZ_S Z[T VS_VSeZS\S_ [W_S`W^ZS` ba_^W a`S`a_ S^TS^W a`S`S_T ZSSTW[`ZS_[Y[_[^S _S^_bW[\^[`[\[e ^a`[V STZ[S Z[ ^W a`S`S_ ^S\^bS[S`^ZSS_`S_S Z[W`[VS_^\S`b^`ZSS_S^TS\SZWYSS_ S\``[V STZ_S Z[^W a`S`S_ ^S`^ZSS_`SSZ`` S Z[S`WY[^ Ê__`WZ  S Z   .

_`WZ _`WZ_`W_`[` ^S_WVeSZa_`S` ``WYZZS_X[^aa[` Z` S`_ebWYSZ`  `WYZ bW` `W_ ___`W[^_ bW _a`S_`W_ _WWWZ`S_S^ZW_WZS _` ^[T VS_ Tab[_WSS_ _^`ZS_a`W_ _Z[^ __`WS\Z SZ`\[ ` b_`Z _`W_ __S\^S`[_ bSVWZa__`WZ_S ZS_\^SV `S_`S `ZW``W_ _Z[^ __`W[_TW`^`W_ _\^ZU\  \[e ^a STZS`W_ _` ^S_b_a_^W a`S`a_VZS ST[_[__`WZ_Ê `W_ ___`W[_S^ Sea^[_[_VSW_\b  S[_S^WWWZ` \b `W_ _\^ZU\ _`WZ_S ZS_Z ^S_^`S_ `WYZa_a\^S_``SSTZ[S Z[aeVSbZ __`WZaS Za ^S`^ZSS_STZ[ S Z[^W a`S`[`W_ZYaS_ WSTZ_S ZS_\S`WSWW` Z[^[_\^S_ `S__`WZ[ S Z[ \S^WY[S\S_^Z``[ a^VW^ ` _aXaZU[Za[SZ S`W_ ___`WS^ZW\^W `S^Sa`  ZWbWZSYS[SZ SZ[^S W^`[ \^S_  ^SWW`S_`a^T `\S_^Z`S`Sa^VW^S_a S^`Sa_[YZZY[`W_ _ _`WZ_S ZS_WVeS\S`^Z`^STZ \[e ^a X^a[`[_Z[^[_VW^  _a`W_ _ \^ZU\S_^YSa`ZS_`W_ _`_S_ Z`W^\^W`S`[^a_Za_`S` _\^SVZ `W_ _Z[^[_`a^Z \^bS[ `^Z`S^ Z[^SZW\^W `S^SaS\SS`Z `W_ _bW^` T __`W SS ZSZ``W_ YSS Za_`S` `S^Z[^SS``ZS`W_ _WY _`Sb[`_a_`W_ _V[`ZS\ST^ eSSV`W_ `SSZ`_ \S^WY ZS_ \S `W_S_\^bS[ZW`S ``W_ _Z[^[_a^\^W `S^SaS`W_ _\^ZU\S^`W_ _ `_S `W_Z[`W_`[ X^Sb Z[^S__a_Va^SW_a_`aSUSSbWZSZ[^S\^W `S^SaS`S [S_`aSUSbSVZSS`W_ZW[ SS^`S_Ê[Za^WZUS [ [__\^WZVeS[_`SSZ` [ ZW_`S_ W_^[_WVeS_a_Sa^Z`bWZ[_ Z[^ bW[_^` S^S\_^`SbWZ[_   ZW`S `WZS VSeZSa_SS`S[ `S_  TW_^WSZ`Za^[V   WV SabSVZSS U^[Z[[YZW`S_ Wb W_Z_ _`S` S_`a^\^WZ T \^W SZ_`W_Z  _`S`  A[ S VSeZSa_SS`_^SZVSV  _`S`  WV [ZW^S `ZYa[S_ WVeSZSa `S_  ZW\SZSZ _ _WZ[_ `SVSeZS`S[S`S_  bSVZSS_\WUS[_[_Z[^[_`S_ Wa^ \S^WY[S`S ` Z[^ a^ ^S_\WUSTWZV^[_Z[^[_S`ebYaW _\WUS_VW^[YSWYYWZW^S\WUSS S[S`[SZ[^Sa^TWZ`VSZS_a`S\S_aTWZV^[_[_Z[^[_bW[_^`SV^W_S`a bW[_  Y[_`S SaZaS`[`[ `W_Z ^WYaSb ZWYaTWZV^[Z[^SW_ _`W[^[W b ^SaS\[e ^_SV `S_   ^SaZbW^_S^_\WUS[Z[^Sb_S_S`bWS_`a^b^ WZ T \^W  TWZV^  Z[^ .

S bS\S_S `S\`^T[VSS_Z[^ [Za^WZU _ bWV ` `W^Z  S_\WUS[Z[^SZW\^W `S^SaS[`VW`S a[S_\WUS[_[_Z[^[_^WYaa[Sa__SZ` a_ ^Z[^ [ SS\b_a[WZZ _SZ`  ^WYaa[SbWZS`S\^W `S^SaSZ [_Z[^[_ ^a[a S`bWa\^[XW_[^a__ [`S `\_WUS[_[_Z[^[_`S_  [ [_S`bWaÊ`S `TWZV^  Z[^  [ZW_\WUS   ^S \[e  WVeSZ  S`_^`[  ^[Za^WZU ZW_STWS`bWS_Z[^[_`a^TWZV^  Z[^Z[_^` ^_^`ZYS^WYaa[SSV^W_S` WYW_ [V _\WUS[_[_Z[^[_`S_  `a^T ` b_S_S`bWS_`S[S SZSZ`\^W `S^ZYa `[_\S [_a^VZ _YS[_S`a[_W W\^W `S^ZY[_ Z[^[_ `b^`Z`[__^`ZY[_a^VZ _YS[_S`a[_W `S_  S\_^`SZWYST ``S[S S^bWZS[ Z `S_   ^SbSVZSSW^S^U[_`S_ W [_W_ W^S^U SSa `W_Z _ Z_``aU[_S`S`a^\^a eWW_Z _Z_``aU[_S`S_W _a\W^[^VW^[YSWY\W^[^a S`S_ W_a_a_`SW ZXW^[^SZ[ZVS^[YSWY_a\W^[^eWW_Z _[\W`WZU[_S`S_ZWYS \^W `S^Sa`Sa `W_Z _[\W`WZU[_S`aTW`ZW\SS ZSZ`_S\WY`_S`S\ ^S`[V   `S_  STSa_^`S _`S`  WV a^S\_SbS^SZ S`S_  Z ^S`S[S `S`S_  Ê`S S_[[YZ[`a^Z[V^W` bSW TWZYZ[^ SYS W_SZ`\^W `S^ZYS^WYaSba`a^T ` `S[SSeSa_SS_WZ_\SV ` S\_aZZSZ``W_ _Z[^S W\^W `S^SaSZSU[ZSZ _`W_ _ Z[^S`S^\`Sa`Z _`W_ _Z[^SYS[S`S^\`Sa`Z _`W_ _Z[^S W\^W `S^SaS\S\^S_`SZ[^S^ [VW_W `b^`Z`SZ[^S`S[S[VW_W `b^`Z`SZ[^S  aZUZ  a^[_\^`S S_WVeSZa_`S` `S^`W_ _Z[^SVW^S_a`W_ _WV [W`ZS_TW `_S_ aZUZ_S ZS_bW^ S`^`Z[^  WVa_[_Z_``aU[_`^a[_a_`_a_TW W`Za_W_ _`W[^[SaVSaYSaS\ `S_W` `WTWV_a`a[SSS^`W_ _Z`W^\^W`S`[^a_ `a^S Z`_[Z^W [_Z_``aU[_`a^ `a_`_a_`[_S ZS_bSVZS__aTW` ba[aS^ [TW` bSWY _`Sba_a_Z[^[_S`_^SV[`_a_aTW` b[[S [\[e ^a` ^ S_`a^ YS T Za^ \`Za[`W_Z[`W_`[ S`[ _\^WZV WS`^WZ[^[_ ^ [`_SS`_W_` `W_Z[`W_`[^WZY[V[aWZ`   .

S^`  S`Z [S\[ US ^SS_Z \[ ` b [`^SVUS^Y SSTab[bWZZ`W  .

TW` bSa_S Z[S`bWa_WSSZa_`S` `ZW`S `_SSe Z[^ [\S_S ` _`S`   WV S_[`S _\S_S ` VSTS^Wb_ S\W`S`^ S`bW eZ[` [_S ZS__a`WS \^a  _`S`  VbS_S^_WSZa_`S` `TWZV^  VWS a^[_W S^`a^ [_W` _`S`   WV S_ ^VVeSa_S[TW` bSa_S Z[\^[TWSÊ_ ^S_aZSX[^S a[SS_[`S_aWS Y^ _ _aTW` ba^_^`ZYa`W_ __ab[a^TW`[aS`bWa\ST^ eSSSV[TW` ba[a S ZaYSa`S_^W a`S`S_ZW`a^ ` T `ZSaV[SS_S\STZ[S Z[\SW`[S^_ [ZZY[ _aWZZ[\^W[Z  a_Ê[TW` ba[aS ZaZW`a^ ` T `_aa^`S_b_S_`W_Z_ Za^[V S_ a[YSS`[^WYa[`S^\V `S`_^S_Za^[V [bW`S_  W`W_[YZ_`W_ _Z[^  _`S` S_  [^ WV S_`W_`W `b^`ZS`Z[^ZSZ [_ZX[^SU[_Za   [Za[`W_  `SSZ`_S_a[[YZ _[\W^SU[_ bWVS`S_`W_ _Z[^S_ZW `b^`Z`S_`W_ZSW`W_`WTW` `S\\S`\^Sa_SZ S_Z[^ __`WSZa_`S` _`S^\Z[^ W_SZ``S`^ ^ W_ _`W[^S ^S _aX[^aSba_`[S_ZW`W_[YZ[Z[^ _`S`  `S_ W_  Z_`^aWZ`Z[ \S^WY[[`S_   W`W_`W `b^`Z`SZ[^S  \S^WY[SZ`ae`^Z`\SV `  `S^WSS `\^bS[S^Z[^S a^ \S^WY[SSV^W_S` \SVS^ `b_ S_T `ZS\SV `W_ ae`^Za  Z_`^aWZ`Z[V^SaV[`S_   W`W_`W `b^`Z`SZ[^S a^ \S^WY[Sae`^Z`\SV `  `S^WS\^\SeZ`\^bS[ Z[^  a^aeV^SaVeSSV^W_S`a\SVS^ `Se S_`S\` \SV `W_ ZWae`^Z[\^WSVS TW `S_  Za_`S` `S_Z[^S_Z`W^\^W`S`[^a_`S\\S``^ZS__`WZa^XaZUZa\[e ^a W_ _SZS[YSAa[S`bWa`W_ _Z[^SZa_`S`[S^WSZ`_ _^`ZSbW^` TZW_`aSU[_ SZS W ^ S_Za_`S` _SV `W_Z[`W_`[ X^a[`[_Z[^[_   ^WS_`a[\S a bW^` TZa\SY^ZVa.

\^bS[S `YS[SZ S a^[_ZWYSW bW_` `W_`[TW`a^^WS_ `a[\S abW^` TZa\SY^ZVaS\SSZSS_\WaS` b[ZUW\US^`[[_[ZUW\U[_`S a T `ZS_Sa `S_`W_Z _a` ^[_ Y_\a_[Z`ZWZ`Z _`W_ _`^SVU[`W_ _SZS[Y[_`S S_ ^SaeV^Sa_`S_TSaVeS[_[_^`[_WbW [_[_`W_ _ S[_W^`[_W_^` _WS`S_a_ _a \SY^ZVZ e[YSa_`W_ ^S_b ^T[a W_Z[`W_`[S Z[^ _  SYSS Z[^W a`S`[^S ZS[`W_`[_SZ` ^ _^S[_`[[_S Z[^ _  VWbS`a_`W_ _S ZS_ ZS[`W_`[\^S_ _a`S\S_aS Z[^W a`S`a   SS__`W_`[S ZS_ SS Z[^W a`S`S_ ^S\S`W_Z_ZWS ZS[`W_`[^W   Sa^ZSS__S ZS_ SS Z[^W a`S`S_ ^S_Sa^W_Z_ZWS ZS[`W_`[^W   SYSS Z[^W aS` \^bS[a[\[T V    ^bS[S_S ZS_ASS ZaT VZY`^ _\[e S  V[_\WUSS_YSS_`a^ [_Z_``aU[_  Z[^W a`S`S_ ^S\^bS[S_Z[^ b VSZ`W_aTW`S Aa[S Za_WSS_abWZ[VZ``W_ _`S   W_ \^bS[SS Z`YS``[_Z_``aU[_a^[_[\W`WZU[_Z[^[_W`S`W_[YS `b^`Z`S SYS`S_  S_YSVSaYSaYS^SeSa`W_ \^bS[SS Z`YS^Z_``aU[_ S ZSZ [_ \S  WVeSa_S`a_   .

 W\^bS[S_ZW[XUSa_S ZS_ W_Z[`W_`[S ZS_ W_ __ab[S_^\SeZS_S\T^ eSS_[ZUWZ`^a[`S_ b[S`W_ _S ZS_ ^ _ b[SS ZS_Z ^SbWZS^W  \^S_`S_^``^__ b[[_S Z[S_\W`a_ S Sa_aS_\W`a_WZ_aS^Y__[`^S[[TW`[\^S_ _`a^Z[\^Y`W_Za_`S` S_ Sa^W_ZaS_\W`aS^TS_WZ_aS^Y[^W STW`a^ `W_`Z  S`Z \^S_ _Za_`S` S_ ^_Sa^Sa_aS_\W`a_WZ_a_`^U`[S ZS_`SVb\^S_ T STW[Z ^\^W `S^Sb  S`_^[_W`W_`[bW`[_W\S SZS_ b[S`W_ _S ZS_`S\\S`bS^`[SS\SZS S_ S_\W`S_ S Sa_S`W_ _S ZS_^W S`W_ _S\_aV `ZY[_[UXWZ[WZ[W_ _^ \S_^`W__ab[[S_\W`S_S\`W_ `^SS\S Sa_a\[e ^a^YZS _ [_[Z`[Y   Z[^W a`S`S_Ê bS^[_`W_ _[ZUW\U[__S\^S`[_ Z[^W a`S`S_S`__\ZV [_Za[_WV[`^Za[_W^WSa[_WS^`[VS_ b[ `W_ _S ZS__Sa^^W_ZW^_Sa^Sa_S \^S_W`a^WYSb[W`W_Z[`W_`[S Z WZ_aS^Y[S ZS_WVeS `^``W_ _ S`Z  `a^Z ^\^S_ [_WZ_a__`^U`[S ZS_\S SZ`\^W `S^Sba_`SW`W_`W[SaST _W` S\W_Sa^W_Z ^_Sa^Sa_ `W_`[S Z W_Z_`W_`S_`S`W_W^W ZY eWZ __`WS`S  _\Sa_VaZ`S\S^S `SS^`S\X[^S a[`S`W_W^W ZY[_ZX[^SU[_ ^S Sa^ST VZYS `S`^S_S\T^ e`aS_TWZ`ZSa_ TSY`aS_^[W^WZUSVS^ZSbWZZYaS_W_Z_ `W_`S_WVeS `b^`Z`^W ZY ZX[^SU  [Va[SZ` ^SV^W_S`S_YSa`ZX[^SU    X^a[SZ`SY`W_Z[`W_`[Z`W^\^W`SbS_`S _` [\W[UW_S_a^[W`a `W_`[ ^S  X^a[S`W_W^W ZY[WYW_[_`SZVS^`S [W`a`W_ _^SV S^TSX[^S`^SZ_X[^a[SS  _ab[` _a\^S_` WYW_[[VW `a^Z  _ ^S[_VbZ`W^\^W`Sb[YS T _   W_Z[`W_`[ _S ZS_\_U[[YZ Z`^W\^W`S`[^Sa_bWSa^[_W`a_Za_`S`[`W_W ^W ZY[WYW_[_`SZVS^`   W_Z[`W_`[\SS ZS_`[WZ`W^\^W`S`[^Sa_bW_SS_ab[[^W a`S`S_ ^W SS_ [TW` ba\SbVSaW_ _S Z[\^WeS_` _W_ _`W[^[Wb_VS^b _`SYZ S_S^ `W_ ^WSS Z```S_S bWS_S`W_ _`W_`S_ ^SZWS a_S^b_S_S`bWS_ [Z`ZWZ`Z _ `W_ _`^SVUSb_SVSTab[T VZYS_Z[^S_[Z`^[a[``W_`[Z`W^\^W`S`[^Sa_YSS_S Z``W_`  ^SW \^WeS_  V a^ VS^[W bSV SV`W_Z `W_` S ZSWWbWZ S^`  `S VS   W_Z_`W_`S_ ^W S\^bS[[WYW_[_`SZVS^`a_`SSVa[_Za_`S` aWWbWZ S^`  `W_` S ZS _ W_W^WYaa[S_SZ` S_\S^ SZ`S`[V `W_ _S ZS_WVeS\^`S ``W_`  \S_W`a_[S\Z T   W_` S Z`bW^ SSTZ _ZYb_`Z _\^WeS_` _ bWZ[_\a_ _`W_ZS`W_`a T VZYS_X[^S S__Sb`S_Z  ^W [T VS_\a_`W_ `S[VSaY_\WU`W^Z  `[_ \a_ __WSZ`SVZa^[V ST ` _a\^SZ`SWZS_`W_`[bS^`[`[S_`W_`S_X[^aa[SS_ W SZ[S\S\^S_`W_ZWSTSS\ `W_` \S`WZSST[_VSaYS^W ZYaS_W`[`W_  ^S Za_bS^`[`VSaY_[Z` `W^Z  W_` S Z`bW^ S[_Za[_`S` ZWS\T^ e`aS_  WbWZ `W_ _Z[^ _aVS^[\S_`[b _WWWZ`Sa^WZW_W SS^SeSW S_T YSZ`Sa^ Z`SWWWWZ`SbW^` TZSWWWZ`S\W^a^a[_ `W_ \S`WZSbW^` T _\^ZU\SW[U[_  `WZ`bW^` TZ WWZ` `a^Z W_Za_`S`[WS ZVSW_`W_  W_ S ZSW`[V SVZWbWSS\S aSZSZa^[V S[bWSS\bWZZYS__`WS a^[_WWWZ`S_ bWSaSbWZ_a`S_^\S\V[bWZ`a_[V S ZVSW_Za_`S`[WS^ Za_`S` `S_WWWZ`S_VW^S_a`S_WWZS`_  0_`S`  WV [VS^T[T^[S_   .

 W_Z[`W_`[S Z[_UWSSZV S`W_Z `W_` `^` S\ _aVS^SZ  `WYZ Y^SS`Z  b_a ZWTab[^W a`S` b _[V Za[S\^SVW_ _` ^ SbS^`[S_\WU_ b[ `W_ _Z[^  W_ _Z[^S_a\^SZ`SSS\_\WUSS`WY[^S_aSa_S_`W_`[WWWZ`S_ __ ^SZ`_ _SZ` Za_SbS^SZ aa^YWT aVS^ ` `S WY_WZS[V Z`W^\^WUS_Z_\^[UW_S_\^S_VWVS VW_U^\` baS\^S[a[a YWZaSZS a[SZ`ZX[^SU S\^S SZ  Z[^S_^\W^SaYS  V^W` b  YWZ Za_`S`SZ``W_`WS\^S `a_\^bS[[S^WVeS[WYW_[_`SZVS^`a_S`W_Z _ Za[_`S`[_ ^S`^SZ_X[^a[S[_ VW[Z`Za_`WYZa_Za_``S`SZ a_SVbWZSS^`SbWS`S `^SSV^W_S`a ^SWVeSSV^SaVeSSS^\^bS[S`[V `^VS`W_` `a^WZa_`S` `W`a^_ \^bS[a_WWZ`a_SV^W_`S_S\Z T WYW_[[VW_WYW_[[VW[\[T V_W_ _`W[^[W _a`S^SSSV`^SZ`Y^SS`Z[`WYZ[Za[`S [`S [S^Za[`S [STW[S^STS`S [ ^a[ ^W `[_Z[^[__ZS`   ^ST `ZS_`S`^S_ZX[^SU[_ZaS_SVYS `aW _aX[^aa[`_SbS^SZ  S^TS°¯  ^\ST^ eSSSV a[ZaaS[WYS T YSa` ZX[^SU S\WWYW_[[VW ^[\[T V  [^[_SV^W_S`[bW_ bSXSbaYS[S`S`^ [VaSZ[^[_SV^W_S`S Y S`W_ZW_\S^WYS_WZ[^SX[^aa[SbW[_V^SaV S^TS \S^WY[ S_S`` WZ[^SZ_a`S`[\S^WY S```S`^a_bW_a_`[_bW_S_ bSXa[SS_S\`W_ S\^bS[S_ WZ[^SZa_`S`[bW_ a^[ZWYSSS``_ Z[^[_S`ebYa ^SbSXa[SS_S\V^SaVeSS_bW_S_W_Sa^WZ ^SaeV^Sa_` S[W_`ZS_bW_S_W_Sa^WZ[^[_S`ebYaZ ^S\^bS[bSVZS XSa`S` bZS_bW_S_ WbW_S_ ^SXSa`S` bZ_^W_`ZS_ `^S`a[SWS\ ZVXW^WZ`   S^`aZVXW^WZ` S_bW_S_Z ^WZW\^bS[S_ZWV^SaVeSS_Y _`a[S [ bW_[^WS Sb [S^TSZW^WS Sb[S_b  W_S_ ^bS[S_W_S_^SaVeSS_ É W_S_WVeSS_ W_S_ ^bS[S_W_S_^SaVeSS_ É W_S_XSa`S` bZ_ W_S_ ^bS[S_W_S_^SaVeSS_ ÉÉ   W_S_ZVXW^WZ` S_ Sa _UW S`[WSVVSaYaSWV `W_ WZW`a^_SbS^SZ [bW[W_Z WV  ZW_SbS^SZ a[\^[TWS ^S _ ^SS`W_ _`W[^[W_WZS WVeSZ [_bSVZSSTS bS^ _`W_ZSZa^[V S S\bSVZSZa^[V Sa^S_\S_S[SSVbW_SYS[SZ [_`W_ _\[e ^aZ ^S aeV^Sa_`[_Za^[V S_`W_Z _`WUZ[_\[e ^a ^STW\^S__  WVa ^SX[^aa[S[_Za[_``S[_a^[_^W S\^W ZY[WYW_[V^SaV  WVa X[^aa[SZa^[V Sa^W``_ZS\^W `S_aX[a[` WYW_[`S_  S\^T[VS aeV^Sa_` bW _S  S^_a_Sa^ZVSS_Z[^[_bW[S\Z TW_   WVeSS_Za^[V S_Z[^[_ ^ S_YS\SZSZ`SZ_ Sa`S`^ bW V^SaVa_ Z[^  _S_Za^[V `S_S`bWS_WVS_`W_ZSWVSZWS`WS_SbS^SZ [_XaZU[_^W ^S ^W ZY``WW`_ZSW\S__aX[^aa[` Z[^ bW   .

^Z _Z[^[_YST `_aX[^aa[`[_ _^`ZS`W_ZS_W\S_WVS SZW`a^ _Sb^SZ [_XaZU[_ [\W`WZU[_Z[^[_WWVSS`WS_SbS^SZ  XaZU  ^Z _W Z[^[_W ^S^WYaa[SbWZ[SV^W_S`[`W_Z _`aSUS[[\W`WZU[_Z[^[_a^SVbW _aTW`S^W ZY _`aSU aTW`a_a`WS`W_ SYS^SZ`a[` YS T Za_`S` `_aTW`a \^bS[[WYW_[[VW  [\W`WZU[_Z[^[_WbWS\^ZU\S_b_S_V^SaVeSSS_Z ^S `W_[YSWVeSS [\W`WZU[_Z[^[_`a^`_S bS^VZ`[\W`WZU[_`a^ `[[`W_ZS_ YS TW_.

\^Z _WZ[^[_WbWS\^ZU\S_WVeSSb_S_S_Z ^S`W_[YSaeV^Sa_`S W \SZWYSS\S\^S_` WV  `b^`ZSZ`Z[^S`S`[SbWS ^SZ`W^\^W`a[SSS\aeV^Sa_`S [\W`WZU[_Z[^[_ZWYS_ ^W SZWV^SaV [[\W`WZU[_ZW`a^   W`ZSS Y bWZVZa_[\W`WZU bW_S_Z ^S`^S`a[SS_S\`W_ S^W ZYS_W`Z ^SS[S^ `W_ _\SeWVS_S\\Sb[ZYS^\^W ZYS`W_WbWS [\W`WZU[_Z[^[_\SeWVS_`S\S _SZU[_`S [\^WSVS`_\WU _`S` a[_WZa_`S `S_S`S_W_ _`W[^S _^SVb [\W`WZU[_Z[^ ^ _   [^[_a^[_ `b^`ZSS_WZ_S^TS Z_``aU[_[\W`WZU _aa^`ZSaSS_`W_ _Z[^S_\b _W[`W_Z_Za^[V S_b ^Sa_ TW \S^WZY`Se[ bW ^WYSWZ`a[SZ  `bS^   [^[_a^[_ `b^`ZSS_WZ_S^TSZ_``aU[_[\W`WZU S` ba[`Sa `b^`Z`S_`W_ _ Z[^[_W\S^WYS_  Z Y % _`^ VS_ [\W`WZU[_Z[^[_YS^W`_[\W`WZU[_ _aTW`[S_bW ZSaV[`_[\W`WZUSS^TS\S^WYSZSaV[`_[\W`WZUSS_` TZ _Z_``aU[__Sb[[\W`WZUS ZSaV[`_\^bS[ ^bS` _S_WZ __Sb[[\W`WZUSZSaV[`_YSS Sa[\W`WZU[_Z[^[_ b_SVS^W  \W^S` b `W_Z ^WYaSb ^S\``a[ \S  __^S \^Z `W_ _Z[^  Sa`[_[\W`WZU[_VWWYSbS_`S_aTW`aW_`ZS_``S_S`bWS_S[\W`WZU[_ Z[^[W`W_[YS`SZa^[V `S [\W`WZU VWWYa[`YSS`W^S^U SeWW_ZSS^TS  YS_aTW`a\S _bS^TaSVbS_` TZ Z_``aU bWS ^S^WYaa[SS _^`ZS [\W`WZU[_Z[^[_S^W SSVbS_` TZ _Z_``aU[_YSS````[a_bW_a_a^W `W_[YS bS^V ``W_ZSW`W_`W ^``[SS\`a^ZaS` `S`W_ _`S S_S\bWS  _^`ZS_a^WYaa[`S[\W`WZU[_Z[^  W_SbS^SZ `W_ZS`WYZS W`ab[_`W_ _`W[^[W _ ^S[_`[[_Z[^[_S\VWXZ` bZ _VWS^S` bZ _ WS`_ebWYSZ` ` S\Z T SV [_Za[_`S`[_ZW_aX[^aa[S\^bS[[WYW_[[VW[ ` bS_` T `W_ _ `W[^[W_WZSS`^W\`S_V W_ _ bSVZSa[_a_ZW _Sa_S^TSZW_SbS^SZ a_`W_ _`WYZa_ ST^ eSZ`SVST[_\[e ^a`S ^S _S _\Z`WYZS`S SaZWX[^aa[S_SbS^S  `W_ _ Z[^   [e S  W`a^ `S[_ _`S` [YS[a  ^SVW_^`\ b _`WYZS aVS^[`VS bSVZY[\SW\[ 0Y S_Sb[YS `bWVSS^`a_a`[`W_ _Z[^[ S\^S_`S_^S[_`^ _`[ `WYZ Y^a\ _  ZSZ`W`WYZSS_\S\^S_`SS\T^ eS[_`W_`WbS^`[S[__ b[[_ T[SZ` _`WYZS`[Wa^W_a_aS^ZS_SbS^S  `W_ _Z[^ bW[_^`  S\^W S\Z TaZa_`S` ` _Sb^SZ [`W_ _Z[^[\^_VWVS \S`ZY[_S\Z T _Za_``S `[_ ZW_SbS^SZ S`W_ZS`WYZ `S S\Z T ZW S`W_Z _\S_W _Za^[V `[_S\ S\Z Ta`W_Z _\S_W _  .

  a^W\SZ`_`W_ _`WYZ _^[ \S` T WST `Z T  VW^Z`_a`[_`W_ _Z[^[_`S \S`bWS`W\S` _bW_S W_ _\SeWVS_  [YSa_WYW_ _`W_ _\[e ^aYST `VbW[\S_ W_ ZW^W ZYS_WYW_ _ W_ ^W ZYS_WYW_ _ SW_ `S_WYW_ _ TW_ \^W ZYS_WYW_ _W_ `S_WWYW_ _SS``ZS`W_ W `b^`Z` \^bS[ WYW_[[VW  W_ \^W ZYS_WYW_ _`SXS`Z_WYW_ _a^_ZWVW^S_a`W_ W `b^`Z`S_[VWS_ S Sa_S \^S_W TW`[_WYW_ _a^_ZWS``ZS`W_ _ZaS` ` _`SZVS^` YST `S\T^ e`S_S\`W_ _\SeWVS_ W`W_ W ^S `b^`Z``W_ZSV^SaVS`S`W_ `S_WYW_ _\S_^W S`W_ _ Y bWZVZ[X[^S `W_ _S a_ W`W_ W `b^`Z``W_ZS \S^WY[S`W_ `S_WYW_ _^WS a[SS_`W_ _ b V a WYa`W_ W `b^`Z`WVS`W_ `S_WYW_ _ Y bWZVZSS_ZSaV[a_Sa^SS \^S_W_ b[S`W_ _ \SeWVS_ ^S_a\^SZ`SSS\ZWYS` b  `W_Z _SZU `S [\^WSVS a^[_YST ` VbW[\[_^W_``aUZ _^W\S^SUZ _SbS_` T _\^WbS^`[_\SYSTS ^SS` ^SS\SeWVa \SeW_`S`W_Z  \SV `_^^W\^W_Z _S`W_ _\SeWV a ^S_aX[^aa[SSZSaS`W_Z \S^WYS\b Y^ eZSZ`Z VS`  ZW`W_ `[bSV [_ bZZaTa_^WS a[`S^W_``aUZ _SZUS[\^`W_SZ`TSaV V  ZW`ZS[_a`S^`W_b V [Ta_^WS a[`S^W\^W_Z _SZUSW_ _\SeWVS__Sa^SS\^S_W WbWZ `W_Z ^W Z S\T VZSZ` ^SSZS a[SS[W_ _bS^TSa_\[e S`a^Z _^W Z[ _aVWVS[_[_VS _^X[^S [^Z_\SbVSS_W_ _\SeWV[W_ `SXS`S_a^[\SY^ZVa S`_^SZVS_SZU `S [`W_Z__SZ` _W_ _\SeWV[`a^Z _`S \S^WY[SZ  ^V^SaVeSZ   `W_ _Z[^ ZW_S S_ W_ _\SeWV[X[^S`S`W_ \SeWVa_[S_WZ_bWSW_ _\SeWVS_`SZW`W_ `S_a^VZ_ XS`S_a^a[\SeWVeSS^WYaa[SZ`WYW_[`S_  ^a^_`S\SZWYS` b[_[_`W_Z _ _SZU[_`S [ \^WSVSW_ _\SeWV[\[e S\SVWVSS`_^`\SeWV Za[`W_ `[WYW_[ `W_ _\SeWV YS\SVS^ ``e[Ya_S^TSe[Z _a_bWZS_`a^Z`_VW`Z  _aTW` a  a^VZSS_WZ _YST `UbZ _XZSZ_ TSaVeS[_[_S`_S[ T __aTW`S_ TSaVS bW[_S\^T[S_ a^VZ[S_WZ_bVSbS_ W_ _\SeWVS_`SbWSbWS_S^TSZWbWS_Z` _Sa_S_WSZW^WS a[`bWS ZWYST `S[`W_ _\SeWVa  `W_ _\SeWVaT VZYS_ZW`W_ZYaS_a[ ^S\SeWVeS^WSSbSZa^[V ``W_ _ `S [S`W _`S` WS^_a`S^` W [Z`ZWZ`Z _`W_ _`^SVU[ZWS[\SeWVS SVZ_`^SUZ ^TSVeS  bW a^[_Z ^S_SZU[_\^WSV[_  `W_ _\SeWVaT VZYS_\Sb[ZYa[\[e _ SeWVa\SVS^[SeSSbS_` T _^ b_a[WZ _Z`W^W_S_ Sb[ZYaS_\SSZW`eS[_\SVS^ [XS` TW`^Y^ _ SS`_^S_` W_ YZS``W_ `a_Z`W^W_a_ ZW`W_ _ZW S`W_ S`^S_S`bWS_ _`S`  WV S_  bS^VZSS\Z TW_a^[_ZSZSbW[_\Sb[ZYa b_a[WZW^\^W ZYa `W_W Sb[ZYa b_aWZWZSZSZ [_S\Z T _T `Z[YZ`_T `ZS__^WSZYaS_YS TZ S^  .

Z ^ S^``\Z T _a^[_\S SZSbS[_\Sb[ZYa `W_W _S [b V S_ ZaWZ` a_[[_a`S_W_ _\SeWVS_`SS`SbWSSZS a[SZ``W_ _\SeWV  ^S `^SS_\SeWV[_aTW`[\_UZ__SZ` __a bWS^bW[_\S_W A_\[e _ ^SZW^ a_UbZW`W_WZW_`WZYSSS`_S[ T TW S` _ W_ _\SeWV[_aV `_ b[SS`_^SV[  S_WSS_aZa_S`[_aV `[^\a_VWU`  b[S_a_X[^Sb[ZWS`W^SZW`W_WS\ ^SVSTS^[\^[WUW_ZW`W_W^Tab[_a\^SZ`SSS\ b_ \ V_SSa^a[_Za_S` _\SWS [^ZS\S_Sa ^SaS_XS`Z WYW_[[VW ^ `W_ S bSXa[` bS^V ``W_ _\SeWVaS^TSZWW_ _\SeWV[_aV `_\S Sa_SZSY^Z SS TSaVeS[[W^SVZ_`^SUZ W`W_ WVS^T[`W_ W[UbZ W`W_ WSTSabS^`[SS`S _ b[SUbZ _S`_S[ T __  Y[_W_ _\SeWV[_aV `_`S[TW` b ^_aTW` b  \[e  b_aSa^ TabS_[Z^W [WbW[WWVeS S ``W_ _\SeWVa^`S ` `W_ZW__SZUS_^S`[W\SeWV[_aV `W_WWWZ`S`W_ _\SeWV[[TW`S_`W_ _ \SeWV[[TW` b[\a_ `W_ _\SeWV[_aTW`S_`W_ _\SeWV[_aTW` b[\a_ W_ _ \SeWV[[TW`S_`W_ _YZSb_a[WZZS_SZ` S a^a[_ _ZS_S^TSa^a[_\SeWVeS S_a[^S_TWZV^S_`W_ _\SeWV[[TW`S_a^_S\Sb_a_`W_ _YZSa__SZ` a_  Z_[TW`S_ _ ^SbWZS^ a_`W_Za__SZ` a_ a^a[_Za^W\`SZa_S`[\SVS^ [ ^SZS S ST b[S\^SV `S_W`_aS`W^SZWTSaVeSSS`W_W[b Sa\S\`[\[`S_ `Wa_ _ SS_W_ _\SeWVS_`S[TW` b_[`^[b _^W Z _a^_WS\Sb[ b_aWZW^ bS_` TW`[V  ^SaeV^Sa_`S_W_ _\SeWV[_aV ` _ZW`^[b _^W Z _[`S`^S ST_`^SUS[YZ ST_`^SUS[YZ _UWSa^WVeSXS`Z WYW_[[VW ^ `W_ S bSXa[` bS^V ``W_ _\SeWVaS^TSZWW_ _\SeWV[_aV `_ \S Sa_SZSY^Z SSTSaVeS[[W^SVZ_`^SUZ W`W_ WVS^T[`W_ W[UbZ W`W_ W STSabS^`[SS`S_ b[SUbZ _S`_S[ T __  Y[_W_ _\SeWV[_aV `_`S[TW` b  ^_aTW` b \[e  b_aSa^ TabS_[Z^W [WbW[WWVeS S ``W_ _\SeWVa^ `S ``W_ZW__SZUS_^S`[W\SeWV[_aV `W_WWWZ`S`W_ _\SeWV[[TW`S_ `W_ _\SeWV[[TW` b[\a_ `W_ _\SeWV[_aTW`S_`W_ _\SeWV[_aTW` b[\a_  W_ _\SeWV[[TW`S_`W_ _YZSb_a[WZZS_SZ` S a^a[_ _ZS_S^TSa^a[_ \SeWVeSS_a[^S_TWZV^S_`W_ _\SeWV[[TW`S_a^_S\Sb_a_`W_ _YZSa_ _SZ` a_ Z_[TW`S_ _ ^SbWZS^ a_`W_Za__SZ` a_ a^a[_Za^W\`SbWS\b  Za[_Sb T __SZ` SW_[YZ_[TW`S_ [Z^W a`W_ _\SeWVa\SeWVeS`W_ZS_SZ` S\b S``` [Z^W`Sa_ _`^S\_Z[ V_\[ U .

TW` b[\a_ `Sb_aS`W_W `b^`Z` \[e  a^WS\T VZS [^Z bW[_ \S_^W  SS`[[`W_ _\SeWV[\a_ a^YST `X_a[`SW\ ^ S .

TW` b[_[_\a_ _\[e S  `W_W\^W ZYSbWS eSZY[_bW[_\S_W _ \^WeS_`Z_^ _`S^\bW[_^\S_W S\^bS[[TW` b[_[_\a_ _\[e SWZ ^S Z ^S^`W_ _\SeWV[ W[_\SVS^ [T VS_bW`S^`[_S\Z T _A_\[e _ WZS [TW` b[_[_\a_ __aV `  ``SVSS`S ^S`W_[YS _`S` [ZaS` `S _``S [bZ W`W_ W W\[e S ^S ZSY^Z SS\UbZ _S`_S[ T _S`_^SV[_  Y[_`^ _\[e SaTW`S_`SS_a[a^_ \SYS[Z^W [WbS_` T W_aX[^a[` `W_Z `^SVU `a^VW`Z _aTW` a YWT   S`_S `ae\SVS^ ` `W_ _\SeWV  _aTW`S_Za[ S^`S_  Za[ %S^`S_   aTW` b[\a_  W`ab[W ^S _`b^`Za__aTW` b[S` _`W[^SaTW` b[\a_ `Sb_aS \[e  a^WS\T VZS`W_ _\SeWV [\_UZ _SZ`  _a`W_W\^W ZYSbWS^[_\S_W _ aTW` b[_[_\a_ _WWWZ`SS` `W_[YZ_^ _`S^\bW[_^\S_W [` bS_\S_S`[_ a^S_`a^ [S_a[S`WSZ`_`W_W\^W ZY bW `_S_^W a`S`S_a^[\SeWV S__WS SY^ZVZ_\[e _ ^SS` bX[^[_ S^ZWS`_S^YaS_b` [_^ _SaVe`W_  .

aZSa_SS` _X[^S W`W_[YZ ` SS_a[ZaS` YSa_bW[_\VS^Za_ ZW_W TW` _ [ZZYSWV[W_S`_^S_` WS`_S^YaS_^YVbW[\S_SaVe`W_ a_S_`SS_\S_` S_ S_a[ZaS` \SVS^Za_TW`WZYbST V S` [_  bWZY` a_S_`SS_ZW^ \W_`ZYaS_ S_a[ZWZaS` \SVS^Z Z[^_YS [^`a^ [a[_ZaS` `bZ `W_ ZW_^S`[ VW`S  S` _X[^ ^^  ZW_UbZ _`W_ _\SY^ZVZ_\^ZU\S_ÊW_`S\SVZW\SVS^ `aeS[_[W \SVS^W \^bSS S` YZ`S SaUb`W_ _^S_\WUS _ b[ VVW_ZWS`_S^YaS_a^S^`S_YST ` \SY^ZVS_ZW`S `S^TSSeZ`UbZ S`_S[ T W_ _\SeWVaS[S``[SbWSa^S T VZYb__aV `W_WWWZ`SZW_SZ`TWZ`bWZS  bWSZWS[S`W_ _\SeWVa^ae  ZWYSS`S `ZWYS` b  `W_Z _SZU  WYS` b[_[_`W_Z _S`_S[ T _^ _ SaVeS[S`_S[ T SY^We Sa_S`W_Z _S`_S[ T _^ _[_S`_^SV[\SY^ZVS_ Za_S`S_S^TSTSaVeSS__Za_eWZYS_`S`[STSaVe[VW_W `b^`Z`S\Sb[ZYSbWSae a^ ZW`S[S^WS S_b _S` [TSa_ SaVeS _S__SZUS_`S[ _^`ZS`W_SSaVeS[_[_ S`_S[ T __aTW`aYST ``S`^[SeSa_S_a[  WbW[_\SVS^[W`a_YS [ _ab[`_Sb[bW_ W_ a[_[Z`^[a[`SaVeS[S`_S[ T `S[S``S_S`bWS_S bW[_ \SVS^ [W`abWSTab[S\^S `STSaVe[VW_WS\Za_S_`SSW`WY _`a[S ` _e ^ ` `WZa^YS[S^W`^[S` b _S`S [Z`ZWZ`Z _`W_ _`^SVU[WTSaVeS[`W_WW ^SV^SaVeSS `S ` _`S` [^`W_ _SZS[Y ^\W SSS Z``W_Z `W_` SaVeS[_[_S`_S[ T __SZU[_ ^S\S [_Y^We Sa_[_W  `W_ S` S_`W_ _V^T``S`^ VS^T S` S_bW W VS^TSTSaVS bS_` T _TaVeW` S_b _S\^T[S_S^W `S_`W^Za[`S_S_b _S` S_ S_b _S` S_Y b[_YSb[_WS Sba_TSaVeS  S`_S[ T  WS_\WUXZ _\S_W _ `W_`aS_bZ S`_S[ T SS_WZa\SeWVa_S_a`S^` S^TSUbZ _`W_ _Z[^S_ \^a`S[[_ZWYS[_`a^`Z[\[bW[\^W[Z _SaVeS[S`_S[ T _WSZaTSa_` \SeWV  [UbZ _WSS`a^`\SeWV[Taba_ ZaWZ` a_[S_WZ_`a^`Z \SV ` bZ  S`_S[ T YST `^WS a[`S_SbSZ[^ STWbS_` T _ _ [  b _[ZZS_\S`_Y^ eZS_[ ^_`aS S`_^SZVS\SeWVa_\^bS` Z`W^W_ [bW Z`W^W_  ^`ZYSS` _ ^[VZ [`bS^S^WS_S_WZ_ZWS`a[\^W a\USUbZ  S`_S[ T  ^WS__[ZZ[S`a[\^W a\US ^S ^[VZ SS_`_[[_XS`S_[ZWS`a  ^[V ``a^ \S`__[ZZS_  bZ _S`_S[ T __SZU[_ ^S _^`ZS`a^`Z[\[T Ve[^\S`WZS `[_ SW_ WZ [ ZWbS_` T _ ^`ZYSUbZ _S`_S[ T _ Y bWZVZ[\^[UW_Z `bS^STW_WZS`W_`W^ZS `W_S_\S_ ba_ ^[V  \S`Wa^^Za^ \SZ_\S [_ S _`W_S_S` ba_\S`_ ^WZS ^[V a_  0bS_` T  S_SeS``SVSS S _ZW_a_`S^S^bWZS  ^W\S_ `W_ b_ \^[UW_ZSbW_SS`WSbS_` T _Z_``aU   YST `^ZW_SZ`\SeWV [S` _` bSS`_S[aebSa__^S[_\SY^X[^[_ a[_`[[S` YZS_ZW`W_ T _a[ S_TSaVSYST `_a`S^`Z S`S^\ S Sa WY _`Sb[`W_ZS_SZ` S^ZW_a`S^`Z  SZ` UbZ _`W_ _Z[^ S_SZ` SZWWY _`Sb[ `S^\ S \b \SeWVa_Sa`[^ZW_ `W_W_   .

   .