You are on page 1of 38

I SEMINARAS Laisvas

p r e k i ų judėjimas

1. Muitų mokesčių panaikinimas ir muitų sąjunga Laisvosios prekybos erdvei būdinga bendra vidaus politika (laisvas prekių judėjimas tarp dalyvaujančių valstybių) ir skirtinga išorės politika (kiekviena valstybė išlaiko kompetenciją reguliuoti prekybą su valstybėmis ne narėmis). Taip veikiama Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ir Šiaures Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) erdvėje. Laisvosios prekybos erdvė (LPE) – valstybės narės pašalina visas kliūtis, trukdančias prekėms laisvai judėti iš vienos valstybės į kitą, bet kiekviena valstybe pasilieka teisę reguliuoti prekybinius santykius su valstybėmis ne narėmis. Muitų sąjunga (MS) – LPE kartu su bendra išorės politika, vykdoma su valstybėmis ne narėmis (pvz., vienodi muitų tarifai). LPE trūkumas yra tai, kad prekės iš valstybių ne narių į šia erdvę patenka per tą valstybę, kurios prekybos režimas yra palankiausias (paprastai būna mažiausi tarifai), o tada, pasinaudojus laisvosios prekybos teikiamais pranašumais, gaunama nauda iš laisvo prekių judėjimo toje erdvėje. MS gali padėti išspręsti šia problemą. Iš vidaus tai panašu į LPE, bet iš išorės skiriasi, nes dalyvaujančios valstybės ne narių atžvilgiu vykdo bendrąją politiką. Pagal EB sutarties 23 str. 1 d. ES iš dalies yra grindžiama muitų sąjunga, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendras muitų tarifas. Bet ES teisė pažengė toliau, nei būtų galima tikėtis pagal klasikinę ekonomikos teoriją. Buvo uždraustos ne tik netarifinės kliūtys, pvz., kiekybiniai apribojimai, kurie gerovės požiūriu laisvajai prekybos gali būti ne mažiau kenksmingi ir neatnešti jokių pajamų, bet ir visos lygiagrečios poveikio priemonės. ES taip pat draudžiamas antikonkurencinis privačių rinkos dalyvių, kurie gali bandyti sudaryti prekybos kliūtis, dėl kurių rinka būtų padalyta pagal valstybių sienas, elgesys ir valstybės pagalba. 2. Prekės samprata Europos Bendrijų teisėje ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje Pirmoji, pati svarbiausioji laisvė yra prekių judėjimo laisvė. Nuo šios laisvės ir prasideda visos kitos laisvės. EB Sutartyje minėtai laisvei laiduoti skirta I Antraštinė dalis, kuri apima 2 skyrius: 1) muitų sąjungą (25 – 27 str.); 2) kiekybinių apribojimų tarp valstybių narių uždraudimą (28 – 31 str.). „Prekės“ sąvoka EB Sutartyje nėra pateikta. Tačiau tai būtina padaryti dėl dviejų priežasčių: apibrėžti sritį, kurioje galioja teisinės normos, reguliuojančios prekių judėjimą, ir atskirti šią laisvę nuo kitų laisvių, pirmiausia nuo paslaugų teikimo laisvės. Nuostatos apie laisvą prekių judėjimą pagal EB Sutarties 23 (2) str. yra taikomos valstybių narių kilmės gaminiams, taip pat valstybėse narėse laisvoje apyvartoje esantiems iš trečiųjų šalių įvežtiems gaminiams. Apibrėžiant „prekės“ sąvoką būtina atkreipti dėmesį į 3 svarbiausius aspektus: 1) prekės kaip materialaus pavidalo daiktai: pagal EB Sutarties 23 (2) str. prekės apibūdinamos kaip produktai, kurie „gali būti įvertinti pinigais ir kurie gali būti prekybinių sandorių objektu“1. Tokį prekės apibrėžimą pateikė Teisingumo Teismas, ir jis yra taikomas valstybių narių kilmę turinčioms bei iš trečiųjų šalių importuojamoms
1

2)

3)

prekėms. Būtent materialus prekių pavidalas skiria šią laisvę nuo paslaugų judėjimo laisvės. Be to, „prekės yra materialūs objektai2“. Bet sąvoka „prekė“ apima ne tik kasdienio vartojimo prekes (medikamentus, drabužius, maisto produktus, transporto priemones), bet ir kitus gaminius, turinčius piniginę vertę. Teisingumo Teismas nustatė, kad įvairūs produktai, tokie kaip paveikslai ir kiti meno kūriniai3, naftos produktai4 ir tiek perdirbamos, tiek neperdirbamos5 atliekos, yra prekės. Prekės sąvoka gali apimti ir monetas, kurios buvo, tačiau nebėra laikomos teisėta mokėjimo priemone6. Piniginiai ženklai arba pinigai, kurie yra laikomi teisėta mokėjimo priemone, nėra priskiriami prekės kategorijai. Jų sienas peržengiantį pobūdį užtikrina kapitalo ir mokėjimų judėjimo laisvė. Tačiau yra išimčių bei ypatingų atvejų, kurie netelpa į šios Teisingumo Teismo pateiktos universalios formuluotės rėmus. Pvz., elektra ir gamtinės dujos taip pat priskiriamos prekės sąvokai, nors ir neturi materialaus pavidalo. Tokios specifinės prekės gali būti laikomos pardavimo objektu. prekės, turinčios valstybių narių kilmę: Europos laisvo prekių judėjimo teisės nuostatos pirmiausia taikomos prekėms, turinčioms valstybių narių kilmę. Problemų nustatant prekės kilmės šalį nekyla, kai prekė yra pagaminta vienoje šalyje. Tačiau kaip būna tais atvejais, kai vieną prekę gamina keletas valstybių narių? EB Sutartyje nėra apibrėžtos prekės kilmės šalies nustatymo taisyklės. Bendriausio pobūdžio nuostatos, nustatančios prekės kilmės šalį, suformuluotos Tarybos reglamente 2913/927. Šiame teisės akte pažymima: „jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, jos laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas“ (24 str.). trečiųjų šalių prekės: laisvai cirkuliuoti valstybėse narėse gali tik tos trečiųjų šalių prekės, kurios teisėtai pateko į tų šalių rinkas. Remiantis EB Sutarties 24 str. „iš trečiosios šalies įvežti gaminiai laikomi valstybėje narėje esančiais laisvoje apyvartoje, jei toje valstybėje narėje yra atlikti importo formalumai ir sumokėti mokėtini muitai arba lygiaverčio poveikio mokėjimai ir jei šiems gaminiams nebuvo taikytas visiškas arba dalinis atleidimas nuo tokių muitų ar mokesčių“.

Remiantis Tarybos reglamentu Nr. 2913/92, Bendrijos prekės – tai prekės: • išgautos arba (ir) pagamintos tik Bendrijos muitų teritorijoje, laikantis 23 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurių sudėtyje nėra prekių, importuotų iš šalių arba teritorijų, nesančių Bendrijos muitų teritorijos dalimis,
2 3

Generalinio advokato nuomonė byloje C-97/98 Peter Jägerskiöld v Torolf Gustafsson Byla 7/68 Komisija prieš Italiją (Meno vertybių byla) 4 Byla 72/83 Campus Oil Ltd and others v. Minister of Industry and Energy and others. Kaip aiškino Teisingumo Teismas, Sutartis tokioms prekėms negali būti netaikoma vien dėl jų svarbos valstybės narės gyvenimui ar ekonomikai. 5 Byla C-2/90 Commission v. Belgium 6 Byla 7/78 Regina v. Ernest George Thompson, Brian Albert Johnson ir Colin Alex Norman Woodiwiss 7 TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d. nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą

Byla 7/68 Komisija prieš Italiją (Meno vertybių byla)

1

importuotos iš šalių arba teritorijų, nesančių Bendrijos muitų teritorijos dalimis, ir išleistos į laisvą apyvartą, • išgautos arba pagamintos Bendrijos muitų teritorijoje tik iš antrojoje įtraukoje nurodytų prekių arba iš prekių, nurodytų pirmojoje ir antrojoje įtraukose. Nepažeidžiant 163 ir 164 straipsnių, prekės netenka jų turimo Bendrijos prekių statuso, kai jos fiziškai išgabenamos iš Bendrijos muitų teritorijos. 3. Prekių ir paslaugu skirtumas Pagal LR Vartotoju teisiu apsaugos įstatymą: Paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Prekė – kiekvienas daiktas, siūlomas parduoti arba parduodamas vartotojui. Šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos taip pat laikomos prekėmis Prekes – tai produktai, kurie gali buti įvertinti pinigais ir kurie gali buti komerciniu sandoriu dalyku. Tais atvejais, kai prekės pagrindinės veiklos atžvilgiu tėra šalutinis veiksnys, taikomos kitos EB sutarties nuostatos. Pvz. Schindler byloje Teismas teigė, kad loterijų organizavimas nėra su prekėmis susijusi veikla, nors loterijos apima reklamines medžiagos ir bilietu platinimą. Pagrindinė veikla buvo paslauga, taigi taikytos paslaugoms skirtos sutarties nuostatos. Pagal EB Sutartį 50 str. „paslaugos“ – tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės. „Paslaugas“ sudaro: a) pramoninio pobūdžio veikla; b) komercinio pobūdžio veikla; c) amatininkų veikla; d) laisvųjų profesijų veikla. Taigi, prekė skiriasi nuo paslaugos tuo, jog paslauga – tai bet kuri veikla ar nauda, kurią viena šalis gali pasiūlyti kitai ir kuri yra nemateriali bei negali tapti nuosavybe. Paslaugos teikimas gali būti susijęs arba nesusijęs su materialiu produktu. 4. Fiskaliniai (tarifiniai) laisvo prekių judėjimo apribojimai 1968 m. kartu su Muitų sąjunga tarp Europos Bendrijų valstybių narių ne tik buvo panaikinti tarpusavio prekybos tarifai, bet ir įsigaliojo prekybos su trečiosiomis šalimis Bendrasis išorinis tarifas. Jo dydis buvo apskaičiuotas išvedus aritmetinį vidurkį iš tuo metu egzistavusių valstybių narių muitų tarifų. Buvo numatyta, jog importuojamoms į Muitų sąjungos teritoriją prekėms bus taikomi vienodi tarifai ir kvotos nepriklausomai nuo to, per kurią valstybę prekės įvežamos, tačiau bus skirtingi atitinkamoms prekių grupėms priklausomai nuo jų prekių ekonominio jautrumo ir nuo prekių kilmės valstybės. Teisėtai įvežtos į Muitų sąjungą iš trečiųjų valstybių prekės (įforminus visus muitinės formalumus ir sumokėjus mokesčius), laisvai cirkuliuos Muitų sąjungos viduje.

Nuo 1993 m. prekybai tarp ES šalių narių netaikomi nei muitai, nei kiekybiniai apribojimai. ES valstybių narių prekyba su trečiosiomis šalimis remiasi tarifinėmis ir netarifinėmis reguliavimo priemonėmis. Kaip jau buvo minėta, svarbiausias ES šalių užsienio prekybos reguliavimo instrumentas yra Bendrasis muitų tarifas. Jis susideda iš Kombinuotosios nomenklatūros (CN) papildytos subpozicijomis, įvedamomis siekiant taikyti specifines Bendrijos prekybos politikos nuostatas, ir muitų bei tam tikrų kitų mokesčių normų. Kombinuotoji nomenklatūra buvo sukurta vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir paskelbiama Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio L serijoje. 5. Muitų mokesčiai Muitai – mokesčiai, kurio dydis nustatomas tarifu ir kurį importuotojas turi sumokėti priimančiajai valstybei. Muitai yra protekcionistiniai: dėl jų importuota prekė tampa brangesnė už konkuruojantį vietos produktą. Muitai yra vienas iš seniausių nacionalinės prekybos apsaugos būdų. Muitai yra pirmoji kliūtis, kurią EB siekė panaikinti. Kad nacionalinė valdžia neišvengtų muitų draudimų, EB sutartyse nustatytas ir „rinkliavoms, turinčioms lygiavertį poveikį“, kurias nustačius taip pat yra varžoma prekyba, nors jos oficialiai ir nevadinamos muitais. 6. LYGIAVERČIO POVEIKIO PRIVALOMŲJŲ MOKĖJIMŲ SĄVOKA Sutartis niekur neapibūdina lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų sąvokos. Lygiaverčio poveikio privalomojo mokėjimo apibrėžimą ETT pateikė Komisija v. Italija (dar galima rasti tokius šios bylos pavadinimus – Statistinės rinkliavos; Statistinių duomenų mokesčio) byloje: „Kiekvienas piniginis privalomas mokėjimas, kad ir koks mažas, nesvarbu, kokia jo paskirtis ir kaip jis taikomas, vienašališkai nustatytas vietinėms arba užsienio prekėms vien dėl to, kad jos kerta sieną, <...> yra lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas <...>, net jeigu jis nerenkamas valstybės naudai, jo poveikis nėra diskriminuojantis ar apsauginis, o produktas, kuriam jis taikomas, nekonkuruoja su vietos produktais.“ Šio apibrėžimo aspektai: • „kiekvienas piniginis privalomas mokėjimas“ – parodo, kad EB sutarties 23 ir 25 str taikomi tik mokestinėms priemonėms; su prekėmis susijusios nemokestinės nuostatos yra 28 – 30 str. • „kad ir koks mažas“ – rodo, jog 25 str netaikoma mažareikšmiškumo (de minimis) taisyklė. Minėtoje ETT byloje pažymėjo: „Labai mažas privalomojo mokėjimo dydis negali pakeisti jo pobūdžio atsižvelgiant į Sutarties principus, kurie nustatant šių privalomųjų mokėjimų teisėtumą neleidžia pakeisti kiekybiniais kriterijais tų kriterijų, kurie yra pagrįsti jų pobūdžiu“. • „nesvarbu, kokia jo paskirtis ir kaip jis taikomas“ – pabrėžiama, kad nesvarbu, kaip valstybė narė pavadina privalomąjį mokėjimą, – jis bus laikomas turinčiu lygiavertį poveikį. ETT lygiaverčiais yra pripažinęs statistikos mokestį, mokėjimą už

2

sanitarinį patikrinimą, taikytą produktams iš kitų valstybių narių, pašto mokestį už siuntinio, siųsto iš vienos valstybės narės į kitą, mokestį už meno kūrinių eksportą į kitą valstybę narę. Tačiau PVM nėra lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas. „vienašališkai nustatytas vietinėms arba užsienio prekėms vien dėl to, kad jos kerta sieną“ – nuoroda į sienos kirtimą yra pabrėžiamas EB sutarties 25 ir 90 str skirtumas. Sutarties 90 str taikomas importuotų, eksportuotų ir vietos produktų apmokestinimui valstybėje narėje, o 25 str – pasienyje renkamiems privalomiesiems mokėjimams. Buvo tariama, kad nuoroda į sienos kirtimą reiškė mokėjimus už prekes, kertančias nacionalines sienas (t.y. sieną tarp valstybės A ir valstybės B). Tačiau ETT Legros byloje paaiškino, kad 23 ir 25 str taikomi ir mokėjimams, renkamiems kertant sieną tam tikroje valstybėje narėje (t.y. iš vienos valstybės A dalies į kitą). „net jeigu jis nerenkamas valstybės naudai, jo poveikis nėra diskriminuojantis ar apsauginis, o produktas, kuriam jis taikomas, nekonkuruoja su vietos produktais“ – visiškas lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų draudimas taikomas ir tais atvejais, kai pinigai nenaudojami protekcionistiniais tikslais. Tai matyti Diamantarbeiders (deimantų mokesčio) byloje, kurioje 0,33 proc importuotų deimantų vertės mokestis buvo naudojamas papildomai socialinei deimantų pramonės darbuotojų paramai. ETT pareiškė, kad muitai draudžiami nepriklausomai nuo visų svarstymų, kokio tikslo siekiant jie įvedami ar kokia yra gautų pajamų paskirtis. Taigi Teismo nuomone, jeigu valstybės tikslai – siekti gerovės, jiems reikalingos įplaukos turi būti gautos iš bendros visoms prekėms taikomos mokesčių sistemos.

Šios trys situacijos nėra teismo praktikoje išrutuliotos 25 straipsnio išimtys; greičiau šios situacijos nepatenka į muitų ar lygiaverčio poveikio privalomųjų mokejimų sąvokas, todėl visiškai išvengia 25 straipsnio draudimo. Panagrinėsime kiekvieną atvejį iš eilės. 1. Privalomieji mokėjimai, priklausantys vidaus mokesčių sistemai: Jeigu mokėjimai yra „susiję su bendra vidaus mokesčių sistema, taikoma sistemiškai ir vadovaujantis tais pačiais kriterijais panašiems tiek vietos, tiek importuotiems produktams“, tuomet mokesčio teisėtumas vertinamas pagal EB sutarties 90, o ne 25 str., nes 25 ir 90 straipsniai vienas kito atžvilgiu yra išimtiniai. Apmokėjimas už administracines paslaugas, tikrai suteiktas importuotojui ar eksportuotojui: Jei apmokejimas yra atlygis už tam tikrą paslaugą, suteikiančią tie sioginę naudą importuotojui ar eksportuotojui, jis nėra lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas. Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Belgiją (sandėliavimas) teigė, kad EB sutarties 25 straipsnis nebus taikomas, jeigu nacionalinis teismas mano, jog "svarstomas mo kėjimas yra atlyginimas už paslaugą, iš tikrųjų suteiktą importuotojui, ir jis yra proporcingo tai paslaugai dydžio < ... >“. Teismas isreiškė ir susirupinimą dėl piktnaudžiavimo šia taisykle. Antai byloje Komisija prieš ltaliją Italijos valdžia apmokestino prekybininkus už muitinės postų darbą pasibaigus įprastoms darbo valandoms, kuriomis dirba Italijos valstybės tarnautojai. Italijos vyriausybe įrodinejo, jog dėl to, kad tai buvo paslauga prekybininkams, privalomasis mokejimas yra teisėtas. Teismas nesutiko su tuo ir teige, kad pagal Bendrijos direktyvą muitinės postai bet kuriuo atveju turejo būti tomis valandomis dirbti, todel tai buvo lygiaverčio poveikio privalomasis mokejimas. Teisingumo Teismas pabrėžė, jog tam, kad mokestis nepatektų į 25 straipsnio taikymo sritį, paslaugos turi teikti konkrečią naudą atskiram importuotojui ar eksportuotojui. Ir paprastai Teismas nustato, kad taip is tikrųjų nėra. Taigi, nors Statistinės rinkliavos byloje Italijos vyriausybe įrodinejo, kad 10 lirų rinkliava buvo atlygis už paslaugą (kadangi pateikta informacija suteike importuotojams konkurencingesnę padetį Italijos rinkoje, o eksportuotojai įgijo panašų pranašumą užsienyje), Teismas su tuo nesutiko. Jis teige, jog dėl to, kad statistinė informacija buvo apskritai naudinga ekonomikai, už ją turejo mokėti visuomenė, bet ne atskiras importuotojas. Jis pridūre, jog ryšį tarp bet kokio konkurencinio pranašumo, kuri gavo importuotojai ir eksportuotojai, ir statistinių duomenų rinkimo taip sunku nustatyti, kad mokestis negalejo buti laikomas atlyginimu už iš tikrųjų gaunamą konkrečią naudą. Tačiau esama bylų, dėl kurių kyla abejonių. Sandėliavimo byloje nagrinėta tai, kad Belgija rinko mokesčius už naudojimąsi šalyje specialiu sandėliu, kuriame galejo buti atlikti muitinės formalumai, to nedarant pasienyje. Komisija ginčijo, kad šie sandėliavimo mokesčiai pažeide EB sutarties 23 ir 25 straipsnius. Generalinis advokatas Mancini tam nepritarė. Jis mane, kad galimybė naudotis sandeliavimo paslaugomis buvo konkreti nauda importuotojui, nes muitinės formalumai prekems buvo atliekami arčiau jų numatytos paskirties vietos ir importuotojui nereikejo patirti komercinio sandėliavimo išlaidų. Tačiau Teisingumo Teismas pritare Komisijai ir nustatė, kad tuo atveju, kai mokejimų už 2.

7. Lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų draudimo apimtis EB sutartis nepateisina jokio 25 str. pažeidimo, muitai ar lygiaverčio poveikio privalomieji mokejimai negalimi, kad ir koks naudingas butų jų tikslas. Teisingumo Teismas ryžtingai pasipriešino valstybių narių bandymas remtis 30 straipsnio išimtimis ir taikyti jas pagal 25 straipsnio analogiją. Pavyzdžiui, byloje Komisija pries Italiją (meno vertybės) Teismas pareiškė, kad 30 straipsnyje esančios išimtys "neabejotinai ir išimtinai" taikomos 28 ir 29 straipsniams ir negali buti taikomos 25 straipsniui. Vis dėlto Teismas pripažino, kad privalomieji mokejimai gali buti teisėti esant trims atvejams, išvardytiems bylos Komisija pries Vokietiją sprendime: 1) < ... > jeigu jie yra susiję su bendra vidaus mokesčių sistema, taikoma sistemiškai ir 2) 3)
vadovaujantis tais pačiais kriterijais tiek panašiems vietos, tiek importuotiems produktams; išorė = vidus jeigu jie yra apmokejimas už paslaugą , iš tikrųjų suteiktą ūkio subjektui, ir proporcingi tai paslaugai < ... >; arba vėlgi esant tam tikroms sąlygoms, jeigu jie yra susiję su patikrinimais vykdomais laikantis Bendrijos teises nustatytų įpareigojimų < ... >.

3

jeigu yra tenkinamos keturios sąlygos: a) jie neviršija faktinių patikrinimo. Pagal antrąją dalį – protekcionizmas apmokestinant konkuruojančias prekes. kaip TT sprendžia. už kurį yra mokami. Darytina išvada. yra geras pavyzdys. kad jie bus ir panašūs. galioja visai Bendrijai. kurių reikalauja nacionaline teisė. Teisingumo Teismas lFG v. b) aptariami patikrinimai yra privalomi ir vienodi visiems tokiems produktams Bendrijoje. Tokie privalomieji mokejimai nelaikomi turinčiais lygiavertį poveikį. išlaidos. Todėl iš importuotojo negalima reikalauti sumokėti už patikrinimą. TT taip atsižvelgia į tokius veiksnius kaip gaminio gamyba ir sudėtis. ar vietinės prekės turi naudos dėl tam tikros „netiesioginės mokestinės apsaugos“. Minėtas straipsnis valstybėms narėms leidžia mokesčiais padidinti biudžeto pajamas. kurių imamasi remiantis Sutarties 30 straipsniu. išlaidas. vykdomas kilmes valstybėje. Skirtinga mokejimų. Byloje Komisija v Danija TT pareiškė: „Pirma. jeigu mokesčių sistema nėra diskriminuojanti ar protekcionistinė. taikomas sutarties 90 str. nes sumažėja tokių pačių patikrinimų pasienyje.y. kurios kitu atveju kiltų dėl nacionalinių sistemų skirtingumo. 2. Vėliau TT pasirinko • Platesnis kriterijus: pagal kurį faktinį produktų palyginimą derino su jų panaudojimo ekonomine analize. ar jos viena su kita konkuruoja. 2 d. dėl to palengvėja laisvas prekių judėjimas. jog nacionalinės mokesčių sistemos palankesnės 3. kad gaminius sudaro tos pačios žaliavos sudedamosios dalys. gali ar ne abi gėrimų kategorijos patenkinti tuos pačius vartotojų poreikius. ar tiriami produktai įprastai priskiriami tai pačiai mokestinei. net jeigu pats patikrinimas (pagal EB sutarties 28 straipsnį laikomas lygiaverčio poveikio priemone) pateisinamas remiantis 30 straipsniu. pagal 90 str. TT požiūris į 90 str. nagrinėti. nes jie turi „akivaizdžiai skirtingas savybes“. 2 d. Nustačius. patiriamos dėl privalomų patikrinimų. todėl produktai yra konkuruojantys. mokestis galėtų turėti Sutartyje nurodytą apsauginį poveikį.“ Taigi Sutarties 90 str. Pagal šio straipsnio pirmą dalį yra draudžiamas diskriminacinis panašių prekių apmokestinimas. veikimo sritį.. esamas ir būsimas vartotojo pasirinkimas. koks gamybos metodas. taikomas sutarties 90str. joms nustatyti didesnį mokestį nei panašioms vietinėms prekėms. būtent – iš ko jie pagaminti. draudžia v-bei narei. taip pakenkiant panašiems arba lygiaverčiams produktams. pagamintiems kur nors kitur. skirianti produktus pagal objektyvius kriterijus (nesusijusius su kilme).sandėliavimą buvo reikalaujama tai siejant išimtinai su muitinės formalumų tvarkymu. c) juos Bendrijos teisė nustato dėl bendrų EB interesų. išlaidų. į kurią importuojamos prekės. netiesiogiai ar potencialiai. Jei taip yra. 1 d. kad nacionalinė mokesčių politika pagrįsta diskriminacija kilmės pagrindu. II SEMINARAS 1. Teismas nusprendė.) EB sutarties 90 str. žaliavos „proporcijos abiejuose produktuose turi būti daugmaž vienodos“. kurios galetų kilti dėl vienašalių tikrinimo priemonių. 1 d. TT nagrinėja. TT pažymėjo. mokestis nepatenka į 90 str. d) jie skatina laisvą prekių judėjimą. kuriuos atlikti reikalaujama pagal Bendrijos teisę. jog kiekviena mokesčių sistema. yra lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas. TT keletu metodų stengiasi nustatyti. Tai galima matyti Johnny Walker byloje. ar dvi prekės (alus ir vynas) konkuruoja. t. bet pagal panašų ir palyginamą jų vartojimą Tačiau vien tai. nacionaliniams produktams. Vidaus mokesčių sąvoka EB sutarties 90 straipsnis skirtas valstybėse narėse sudaromoms mokestinėms kliūtims. Spręsdamas dėl pakeičiamumo. yra suderinama su EB sutarties 90str. 1 d. renkamų dėl patikrinimų. jei taip. Todėl Vokietijos Länder buvo suteikta teisė rinkti mokėjimus siekiant padengti importuojamą gyvq gyvulių veterinarinių patikrinimų. kad reikia atsižvelgti į galimus pakaitalus. taikomas 90 str. Jei tokia produktų diskriminacija nesusijusi su prekių kilme. kad prekės nėra pakankamai panašios EB sutarties 90 str. Konkuruojančios prekės (90 str. kad Bendrijos teise suderinti patikrinimų reikalavimai pašalina kliūtis laisvam prekių judejimui. Teismo teigimu. mokėjimas už patikrinimus. taikymo sritis nustatoma ne atsižvelgiant į griežtai tapatų gaminių pobūdį. požiūriu TT tirs. Teisingumo Teismui įtarus. Daugelį metų Teisingumo Teismas (TT) taikė du panašumo nustatymo kriterijus: • Formalus kriterijus: nagrinėjama. kad ir tik iš dalies. 2 d. ypač skonį ir alkoholio tūrį. ne visuomet reiškia. kad produktai būtų laikomi panašiais. Freiestaat Bayern byloje pažymejo. Pati nacionalinė mokesčių politika savo prigimtimi yra diskriminuojanti – valstybei paliekama diskrecija viena produktą apmokestinti skirtingu tarifu nei kitą. kad jeigu visuomenės sveikatos patikrinimas. Panašios ir konkuruojančios prekės Panašios prekės (90 str. Privalomieji mokėjimai už patikrinimus. padėtis paaiškinama tuo. kurių reikalauja Bendrijos ir nacionalinė teisė. Komisija v Jungtinė Karalystė. ir jų organoleptines savybes. Kartais jis taiko paklausos kryžminiu elastingumu pagrįstą ekonominį metodą. kurioje buvo iškeltas klausimas. Galiausiai TT vadovaujasi bendru įspūdžiu: ar. 1 d. antra. ar padidėja vieno produkto pardavimai.) Jei manoma. Priešingai. vykdomus laikantis Bendrijos teisės nustatytų įpareigojimų: Remiantis sprendimu byloje Komisija pries Vokietiją. jei pakyla kito produkto kaina. kad šiedu gėrimai nėra panašūs. draudimas. 2 d. ypač pašalindami kliūtis. atliekamų pagal Direktyvą 81/389 dėl gyvunų apsaugos juos vežant tarptautiniu transportu. atsiradusius išsiplėtus laisvai prekybai: siekiant nustatyti galimą pakeičiamumo lygį. Britų vyno ir alaus byla. atsižvelgiant į jam būdingas savybes. ar viskis ir vaisių likeriniai vynai yra panašūs. reikia nagrinėti abiejų gėrimų rūšių tam tikras objektyvias savybes. nustatyti savo biudžeto politikos turinį. yra pakeičiamumas ir paklausos kryžminis elastingumas. negalima apsiriboti v-bės narės arba tam tikro 4 . tai negali būti laikoma atlyginimu uz importuotojui iš tikrųjų suteiktą paslaugą. ir. gali buti perkeltos importuotojui. Jį taikant nagrinėjama. Jei taip. ar prekės yra konkuruojančios. muitinės naudojamai prekių ar statistinei klasifikacijai.

kad nacionalinė nuostata. Taigi nauda teikiama vietos produktui ir kartu pabloginamos cigarečių importo sąlygos. Tiesioginė diskriminacija Tiesioginė diskriminacija reiškia. Pastovus mokesčio tarifas (specialus mokestis . „apskritai gali būti be skirtumo taikomas visiems nagrinėjamiems produktams. Jei nesulyginamos – tai diferenciacija. susijęs su taikyto metodo apsauginiu poveikiu. bet šios privilegijos netaikė importuotai perdirbtai alyvai. y. Pagal Prancūzijos teisę tamsiojo tabako cigaretės buvo apmokestintos palankiau nei šviesiojo. jog privilegija menka.. Tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi. neturi aiškiai nurodytų išimčių. Komisija v Italiją (bananai)). Byla 169/78 Commission v. tam tikrų teisių apribojimas. ir negali būti taikomas.. pažeidžiantis 90 str. kad maža dalis tamsiojo tabako patekdavo į Prancūziją iš kitų valstybių narių. tačiau importuojamų produktų diskriminacija ne mažiau akivaizdi. 2 d. Tai pasireiškia pavyzdžiui. TT nagrinėjo apsaugos poveikio klausimą. iš Liuksemburgo į Vokietiją buvo importuojami pieno milteliai. 5 . nustačiusi vieną mokesčio tarifą vietos produktams. Komisija v Italiją9. 2. teisių sumažinimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių (tarpt. Tačiau Sutartis leidžia atvirkštinę diskriminaciją.5000 8 9 Byla 171/78 Commission v. aiškiai matosi išoriškai – mažiau palanki produkto padėtis dėl jo kilmės įtvirtinta nacionalinėje teisėje. 1 ir 2 d. Kita byla Komisija prieš Italiją. kai esant vienodoms aplinkybėms yra skirtingas traktavimas. 1 d. 2 d. diskriminacija – tai tie atvejai. kad tai yra netiesioginė diskriminacija. kad šios prekės buvo konkuruojančios. kurio nereikėjo mokėti už vokiškus produktus. taip sustiprindama pranašumą. būtent „silpniausių ir pigiausių rūšių“. Airijos gamintojams buvo nustatytas ilgesnis mokesčio mokėjimo terminas nei užsienio gamintojams. reikalauja jį pašalinti. 2 d. kaip skirtingas poveikis). o esant skirtingoms aplinkybėms – vienodas. Taip pat kai importuojami produktai apmokestinami didesniu tarifu nei vietos arba valstybė narė vietinėms ir importuojamoms prekėms taiko skirtingus mokesčio apskaičiavimo metodus. reikėtų sulyginti mokesčio tarifus. OBJEKTYVIAI SKIRTINGI VIDAUS MOKESČIAI Diskriminacija – tai: 1. didesnis mokestis nei vietiniam transportui. TT trijose „alkoholinių gėrimų“ bylose – Komisija v Daniją8. ir. ir taip suteikė apsaugą vietinei alaus produkcijai bei kartu nuslopino bet kokius galimus konkurencinius santykius. taip pat gali sukelti tiesioginę diskriminaciją. Apie diskriminaciją galima kalbėti tik tada. Netiesioginė diskriminacija Prima facine atvejo nustatymas Netiesiogiai diskriminuojanti priemonė išoriškai tiesiogiai (nacionalinėje teisėje) nesusijusi su produkto kilme. tačiau importuojamoms prekėms nustato naštą (kartais apibūdinamą. kurių variklio galingumas neviršijo 16 arklio jėgų. kad pažeidimas. lygiateisiškumo atėmimas (lietuvių kalbos žodynas). Bobie byloje ETT teigė. išskyrus. kuriomis mokamas mokestis arba atleidimas nuo mokesčio. Italy [1980] ECR 385. o šviesiojo patekdavo iš kitų valstybių narių. apmokestinant vien importuojamus produktus. kuria tarptautiniam transportui nustatytas 40 proc. France [1980] ECR 347. kad į importuojamą produktą žiūrima mažiau palankiai dėl jo kilmės. 3. tai 90 str. EB Sutarties 90 str. ETT pareiškė. Sąlygos.laikėsi bendresnio požiūrio. kad 90 str. 2 d. o tam tikra šviesiojo tabako cigarečių dalis buvo pagaminama Prancūzijoje. kad automobilių mokestis buvo netiesiogiai diskriminuojantis. (pvz. TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI DISKRIMINUOJANČIŲ VIDAUS APMOKESTINIMO PRIEMONIŲ DRAUDIMAS. Peureux byloje Prancūzijos teisėje buvo įvirtinta norma. 10 Byla 168/78 Commission v. Humblot byloje nustatyta. Ir v-bės narės mokesčių politika neturėtų tikslingai įtvirtinti vartotojų tam tikrų įpročių.. kad valstybė narė. Todėl JK apmokestinimo metodas pažeidė Sutarties 90 str. Lutticke byloje. Šioje byloje Teismas nusprendė. ar prekės panašios pagal EB sutarties 90 str. Jis teigė. y. Byloje Komisija prieš Prancūziją (tabakas) yra tokios diskriminacijos pavyzdys. Padaręs išvadą.. Pavyzdžiui. kai 2 situacijos sulyginamos. kai tai objektyviai pateisinama.. TT nusprendė. byloje Komisija prieš Airiją. 1 ir 2 d. 90 str.regiono vartotojų įpročiais. Kartais TT aiškiai neatskiria. Prancūzijoje nustatytas laipsniškai didėjantis mokestis visiems automobiliams. ar konkuruoja pagal 90 str. t. jog Prancūzijos distiliuotojai mokėtų mokestį. Neturi reikšmės. 1 d. pažeidžia EB sutarties 90 str. kiekvienas tiesiogiai diskriminuojantis mokestis pažeidžia 90 str. --Jeigu nustatoma. kad apmokestinimo metodas yra diskriminuojantis pagal 90 str. kuriems nustatytas mokestis. kurį turi šiuos įpročius tenkinančios nacionalinės pramonės šakos. TT teigė. Žodžių žodynas). Vėliau TT daug tiksliau atskyrė 90 str. 1 d. kurio nemokėjo tokio pat importuojamo alkoholio distiliuotojai. nes nors Prancūzijos teisės aktuose nebuvo nurodoma produkto kilmė. Komisija v Prancūzija10 . nes Italija perdirbtai alyvai nustatė mažesnius mokesčius nei paprastai alyvai. kai nacionalinė teisė vietos produktus vertina mažiau palankiai nei importuojamus. nagrinėja kartu. laikydamasis bendresnio požiūrio. kad buvo svarbus konkurencinis ryšys tarp „populiaraus ir plačiai vartojamo gėrimo“ – alaus ir prieinamesnių vynų. Denmark [1980] ECR 447. Remiantis ETT suformuota praktika. tamsiojo tabako cigaretės buvo beveik vien vietos gamybos. ETT nusprendė. jog diskriminacija yra. Jeigu nustatoma. bet laipsniškai didinanti tarifą importuojamiems produktams. kad JK mokesčių sistema nustatė papildomą mokestinę naštą importuojamam vynui. Bendresnis požiūris į 90 str. taip pat pažeidė 90 str. Haahr Petroleum byloje ETT nusprendė. t.

y. 7. kurių variklio galingumas viršijo 16 AJ. Taigi Prancūzijos teisė turėjo įtakos vartotojų pasirinkimui. o 90 str. kad tokia mokesčių sistema galėjo palankiai paveikti graikiškų automobilių pardavimus. gali nurodyti savo nacionalinį interesą. todėl specialus mokestis buvo nepalankus kitose valstybėse narėse pagamintiems automobiliams. ir todėl automobilių su galingais varikliais pirkimo neskatinantys mokesčiai yra pateisinami. vietos gamybos automobiliams sumažinęs konkurenciją. jog specialus mokestis. valstybė narė. kurių variklio galingumas viršytų 16 AJ.y. sprendimo 11 punktas. Po vidaus mokesčių draudimu patenka tiek tiesioginių. kad Sutarties 90 str. Kitas svarbus atribojimo kriterijus galėtų būti tai. kurio dydis nustatomas tarifu ir kurį importuotojas turi sumokėti priimančiajai valstybei. kad kai yra įtarimas dėl netiesioginės diskriminacijos. Vidaus mokesčiai taikomi valstybės viduje. Čia dar svarbu paminėti. jie gali būti didesni vietinės gamybos prekėms nei importuotoms prekėms. Amministrazione delle Finanze dello Stato [1987] ECR 2085. kurių imamasi siekiant apsaugoti tą interesą yra proporcingi. prieštarauja 90 str. nors bet kokia diskriminacija tiesioginių mokesčių atžvilgiu gali pažeisti kitas Sutarties nuostatas). Vidaus mokesčiu gali būti pripažintas ir mokestis. juos importuoja ir apmokestina – tai bus vidaus mokestis. t. Lietuva automobilių negamina. jog Graikijai būdingos taršos problemos dėl menkos kelių infrastruktūros. sistemiškai taikomas tiek vietinėms. kurių variklio tūris viršiją 1800 kubinių cm. o 90 str. Komijai šioje byloje nepavyko įrodyti. kurių variklio tūris mažesnis negu 1600 kubinių cm. Šiais pagrindais valstybės narės sėkmingai rėmėsi. o muitai EB leidžiami tik prie išorės sienos. t. jei mokesčių sistema nėra nei diskriminuojanti. jis neturi įtakos tiesioginiams mokesčiams (tokiems kaip gamintojams taikomas pelno mokestis). 3. vadovaujantis tais pačiais objektyviais kriterijais ir neatsižvelgiant į prekės kilmę). Byloje nustatytas prima facine netiesioginės diskriminacijos atvejis.frankų) Prancūzijoje buvo taikomas automobiliams. nebuvo pažeistas. kad muitas yra neteisėtas pats savaime (per se). kad specialus mokestis buvo mokamas kelerius metus. kuriuo remiasi. Juo remtasi byloje Komisija prieš Graikiją. – pačiose valstybėse narėse sudaromoms mokestinėms kliūtims (draudžiama panašių prekių diskriminacija ir konkuruojančių prekių protekcionizmas). kad vargu ar atsirastų tokia valstybė. kuri tam tikrus produktus išskyrė pagal objektyvius kriterijus. 1 d. nei protekcionistinė. draudžia muitus ir lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus. o ne lygiaverčio poveikio privalomasis mokestis). jei rinkliava yra vidaus mokestis. kuri nustatytu tokio pobūdžio vidaus mokestį. jei rinkliava yra muitas. tačiau jie gali būti ir priešingo pobūdžio. Tai reiškia. kad prekė kerta sieną (Muitas – mokestis. tiek importuojamoms prekėms. ypač todėl. Tai yra vadinamieji egzotiniai importo mokesčiai. 5. jai valstybė atsakovė negali jo objektyviai pateisinti. Vienas iš svarbiausių 25 ir 90 str. Vienas iš galimų pasiteisinimų – aplinkos apsauga.). 25 str. o vidaus mokestis pats nėra neteisėtas. 6. ir atvirkščiai. kad šie du mokesčiai „šalina“ vienas kitą. o vadovėlyje parašyta. prekėms net ir tokių prekių importo metu. jo neteisėtumą ar diskriminuojantį poveikį dar reikia įrodyti. Objektyvus pateisinimas Jis galimas netiesioginės diskriminacijos atveju. Ši byla rodo. tiek netiesioginių diskriminuojančių mokesčių draudimas (taip sakė dėstytojas per paskaitą. kad prie šio klausimo dar reikia paminėti ir egzotinį mokestį. o muito mokestis dėl to ir uždedamas. t. Byloje Komisija prieš Graikiją. tačiau tokia galimybė vis tiek išlieka). Prancūzijoje nebuvo gaminami automobiliai. Prima facie diskriminacijos atvejis nebuvo įrodytas. pažeidimo. taip padarydami vidaus gamybos prekes brangesnėmis ir mažiau konkurencingomis (per paskaitą dėstytojas teisingai pastebėjo. Jeigu nėra panašių ar konkuruojančių vietos produktų (arba tam tikrų prekių vietos gamyba yra labai maža11). tai trumpai ir apie jį parašysiu. ir nustatyti savo mokesčių politikos turinį.y. EB Sutarties 25 str. žemės ūkio skatinimas ir degalų saugojimas svarbesnėms reikmėms. Tačiau veiksmai turi būti proporcingi. Graikijos vyriausybė didesnį mokesčio tarifą nustatytė automobiliams. 2. valstybės narės vis dar turi laisvę apmokestinti importuojamas prekes. tačiau jei pati valstybė tokių prekių negamina (pvz. netiesiogiai diskriminuojantis mokestis pažeidžia Sutarties 90 str. ETT konstatavo. taikomas netiesioginiams mokesčiams (produktų apmokestinimui). Per seminarą dėstytoja minėjo. Tai bendrą vidaus mokesčių sistemos dalį sudarantis vidaus mokestis. sienos kirtimas vidaus mokesčiams reikšmės neturi (Vidaus mokestis – tai privalomas. kad kai įrodomas prima facie diskriminacijos atvejis. 6 . tai ji nebus muitas. 4. regioninė plėtrą Natūraliųjų saldžiųjų vynų byloje. t. jei našta tenka tik imp. Jei tas nacionalinis interesas nėra susijęs su produkto kilme. ETT iš ieškovo reikalauja akivaizdžiai įrodyti faktinį (o ne galimą!) skirtingą poveikį importuojamoms prekėms ar faktinę naudą vietos gamintojui. 4. neskatinimas naudoti tam tikrų lošimo automatų (Bergandi byla. y. valstybėms narėms leidžia ir mokesčiais padidinti biudžeto pajamas. siekdamos pateisinti savo nacionalinę mokesčių politiką. Vidaus mokesčių ir muitų atskyrimas t. 11 Byla 193/85 Co-frutta v. Graikijos vyriausybė teigė.y. kad kiekvienos valstybės muitinės įstaigų surinkti muitai pervedami į ES biudžetą... pateisindama savo mokesčių politiką. skirtas pasienyje mokestinėms prekybos kliūtims. Graikija gamino automobilius. pateisinimas dėl vartotojų apsaugos. 90 str.. tai ji nebus vidaus mokestis. neatlygintino pobūdžio mokestis. Galimi ir kiti pateisinimai: 1. Muitai yra protekcionistiniai: dėl jų importuota prekė tampa brangesnė už konkuruojantį vietos produktą. valstybės nustatytas. o muitai būna aiškūs savo forma. atribojimo kriterijų yra nuoroda į sienos kirtimą. santykiuose su trečiosiomis šalimis. tada nėra 90 str. Vidaus mokesčiai taip pat pasižymi šia savybe. Galima būtų sakyti. 8. 2. 3. o veiksmai. 1.

o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. Muitinės sankcionuoti veiksmai. Teisiniai pagrindai (EB sutartis): Muitų sąjunga (25.nei apsauginis. 29 str. tranzito ar muitinės sandėliavimo procedūrai yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priemimo momento iki tų prekių išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos ar sunaikinimo momento. Prekėmis. skirtą aukštos kokybės darbų skelbimui subsidijuoti ir bibliotekoms skirtoms knygoms (prancūziškoms ir užsienio kalbomis) pirkti. Visos prekės. Bendrasis muitų tarifas (26 str. turi reglamentuoti kiekybinius importo apribojimus ir visas LPP. reikalavimais. Ši taisyklė turi prasmės: jeigu būtų kitaip ir 25 straipsnis būtų taikomas. Bendrasis muitų tarifas. Prekybos apsaugos priemonės . jeigu tas mokestis tinka bendrai mokesčių sistemai.. Teismas nusprendė. Importuojamų prekių muitinę vertė laikoma sandorio vertė. pagal 90 straipsnį galėtų būti laikomas bendrosios vidaus mokesčių sistemos neatskiriama dalimi. Pagal 90 straipsnį. Tarptautinės sutartys (300 str. BPP (133str. muitai taikomi priklausomai nuo prekių galutinio vartojimo. neatsižvelgiant į jų rūšį arba kiekį. byla 90/79 Commission v. skirtas importui: “Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo16 apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės”. užkertanti kelią įvairioms laisvo prekių judėjimo kliūtims bei apribojanti valstybių narių 16 Ibid. nes jis buvo nustatytas iš dalies siekiant sręsti autorių teisių pažeidimo problemas. kurie pagrįsti visuomenės dorovės. kur buvo atliekamas baigiamsis.darniai plėtoti pasaulio prekybą.). laikomos prekės.29 str.. ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas. šios prekės apibūdinamos kaip esančios . autonominiai – nustatomi vienašališkai (daugiausiai Europos Komisijos sprendimu). Antidempingo priemonės – taikomas daugiau kaip 200 prekių atžvilgiu (pvz. visiškai išgautos arba pagamintos tik toje šalyje (sąvoką šalis apima ir tos šalies teritorinę jūrą). nes jis buvo vienas iš devyniolikos vartotojų mokesčių. prekyboje su JAV taikomi papildomi muitai). sprendimo 13 punktas. kad jis nėra nei diskriminuojantis . tai yra kaina. 231. ES Steigimo dokumentų leidinyje įsivėlė klaida. prekėms. Prekybos apsauga (134 str. kertančioms vidaus sieną. BPP tikslai nurodyti EB sutarties 131 straipsnyje:. kuris sudaro EB BPP dalį. Amsterdamo sutartis. kilusiomis iš tam tikros šalies. Taigi kai tik trečiosios šalies prekės teisėtai patenka į ES.28. Bendrieji muitai: konvenciniai : nustatyti vykdant Pasaulio prekybos organizavijoje prisiimtus įsipareigojimus. Todėl Italijos mokestis. iš kurių trys buvo nustatyti tropiniams produktams (kavai. Nefiskaliniai (netarifiniai) laisvo prekių judėjimo apribojimai Nefiskaliniams laisvo prekių judėjimo draudimams (apribojimams) priskiriamos įvairios priemonės – ir kvotos. jų kilmės. ir nacionaliniai reikalavimai produkto turiniui bei pateikimui. Directeur regional des impots de Bourgogne [1999] ECR I-2237. geležies ir plieno produktai. kurioje sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną. Bendrijos prekės. kai nustatyta kitaip. Kaip jau žinome. faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes. kurioms pageidaujama įforminti muitinės procedūrą. EBS 29 str. Nicos sutartis. Atsakomosios priemonės ( pvz.Kaip Teisingumo Teismas teigė Co-frutta12 byloje. kurių pačios negamina. toks mokestis vistiek bus nagrinėjamas Teisingumo Teisme siekiant užtikrinti.).. nustatytas Italijoje beveik neauginamiems bananams. France [1981] ECR 283. Byla C-109/98 CRT France International SA v. kurioje buvo nustatytas 3 proc. Šių straipsnių nuostatos draudžia dvi nacionalinių priemonių rūšis: • kiekybinius apribojimus (iš esmės tai kvotos ir draudimai) bei • kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemones. skirtas eksportui: “Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės“. taisyklė – viena esminių efektyviam EB vidaus rinkos funkcionavimui. sprendimo 14 punktas. 12 Prekių kilmė.).. Tuo tarp Sutarties 28 str. Išskyrus tuos atvejus. kad bananams nustatytas mokestis turėjo apsaugini poveikį. Taip pat žr.laisvojoje apyvartoje”. Protekcinės priemonės (pvz.). nuosekliai taikomai produktų grupėms atsižvelgiant į objektyvius kriterijus ir nepaisant produktų kilmės 13. kakavai ir bananams)14. turi būti deklaruojamos atitinkamai muitinio procedūrai. Bendroji prekybos politika (BPP) Teisiniai BPP pagrindai : EB steigimo sutartis.). III SEMINARAS 1. BMT rodo akivaizdų EB prekybos politikos vidaus ir išorės aspektų skirtumą. 7 . draudžia taikyti tarifus prekėms. Jei prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje. mokamas į nacionalinį knygos fondą. kad šis mokestis patenka į 90 straipsnio taikymo sritį. čia abu straipsniai (28 ir 29) išversti kaip draudžiantys kiekybinius eksporto apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones (LPP). Muitinės procedūros . jos laikomos kilusiomis iš tos šalies. sprendimo 21 punktas. Mokestis reprografinės įrangos pardavimui. sumokėjus. Gali būti nustatyti draudimai ir apribojimai. bet leidžia taikyti tarifus kertant ES išorės sieną. Pagrindinis muitų sąjungos komponentas yra bendrasis muitų tarifas (BMT). Konstitucijos sutartis Europai. o vidaus mokestis. Prekybos skatinimas (27 str. chemijos prekėms). Teisingumo teismas nusprende. Prekių muitinis įvertinimas .). saugumo ir pan. laikinojo išvežimo perdirbti. išsiuntimo arba paskirties šalį. Atsižvelgiant į faktus.. bet koks mokestis yra nelygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas pagal EB sutarties 25 straipsnį.). Prekybos sankcijos ( 301 str. BMT sąvoka apima: kombinuotąją prekių nomenklatūrą. bet kuriuo metu gali būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas.).. 5.. 13 Sprendimo 10 punktas 14 Sprendimo 12 punktas 15 Byla 184/85 [1987] ECR 2013. nustatytas ES teisės aktais..). parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją . Byla 27/67 Fink-Frucht [1968] ECR 223. valstybės narės negalėtų apmokestinti produktų. o tai reiškia. Sutarties 25 str. kaip ir byloje Komisija prieš Italija (bananai) 15. šalinant tarptautinės prekybos kliūtis ir mažinant muitus…”. kad privaloma pateikti prekių kilmę įrodantį dokumentą. deklaruotos eksporto. Prancūzijoje tokios įrangos gamyba buvo labai maža. kai tai reikalinga. Muitų teisės aktai arba Bendrijos teisės aktai gali nustatyti. BMT. 28 str. BPP tikslai (131str. kad dabar jos turi tokį pat statusą kaip ES kilmės prekės. Tačiau nors ir leidžiamas pagal 90 straipsnį. aptarta pirmiau 89 išnašoje 2005 m. lašišų importui). svarbus. tarifines ir netarifines užsienio prekybos reguliavimo priemones. Co-frutta byloje.. Eksporto konkurencija (132 str.

Šios teisės gali apimti ir teisę arba laisvę imtis kt veixmų. kaip energijos šaltinio. Tai reikštų. daro nemažą žalą jų veikiamiems asmenims ir kai dėl jų būtina imtis neatidėliotinų veixmų. jei “tokie apribojimai iš tikrųjų atitinka bendrųjų interesų keliamus tixlus. įskaitant teisę ir laisvę streikuoti. Jis nustato. jei tos nac priemonės yra proporcingos ir netampa savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu v-bių narių tarpusavio prekybos apribojimu. tokios kaip licencijos. numatytų specifinėse v-bių narių darbo santykių sistemose. istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. kad Prancūzijos teisė aktai. eksportas reiškia eksportą iš vienos EB valstybės narės į kitą ir netaikomas prekybai tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių. 30 str. nei tixliai nustatytieji  Leidžiančios nukrypti nuostatos negali būti naudojamos ekonominiams tixlams. kad nacionalinės inst-jos turi laisvę surasti pusiausvyrą tarp konkuruojančių interesų – laisvo prekių judėjimo. ir. pasirinkta forma apibrėžia visuomenės dorovės reikalavimus savo teritorijoje”. kurias pripažino v-bės narės. atsižvelgiant į tokių apribojimų apimtį. kad v-bė A gali pateikti skundą Komisijai dėl v-bei B priskirtinų laisvo prekių judėjimo kliūčių – dėl veikimo ar neveiklumo. pažeidė 28 str. išskirtinės svarbos šiuolaikinei ekonomikai jų tiekimo 8 . Tačiau tokie draudimai arba aribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. kad importo draudimas yra griežčiausia draudimo forma. kad lėlės buvo skirtos vitrinoms. kad jis gali tik “tikrinti. kad prekės šokiruoja. 2679/98. atsižvelgiant į aplinkybes. o bet kokios sankcijos galimos tik tuomet. nustatantį įsikišimo mechanizmą siekiant apsaugoti laisvą prekybą vidaus rinkoje. exporto arba prekių tranzito suvaržymui”. viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo. reikalavo. v-bės narės. remdamasi savo vertybių skale.o tai trukdė importuotojams patekti į rinką. KAmus gali apsaugoti tik 30 str leidžiančios nukrypti nuostatos. kad apimtų vartotojų apsaugos aspektus”. yra nepakankamai svarus argumentas laisvo prekių judėjimo apribojimams pateisinti. Tai reiškia. Be to. kurie yra pateisinami „visuomenės dorovės. gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos. Kiekybinių apribojimų poveikis v-bių tarpusavio prekybai žalingiausias. nors atsakovai įrodinėjo. kad jis nedaro įtakos pagr teisėms. Henn and Darby byloje JK visuomenės dorovės labui uždraudė porno filmų ir žurnalų importą iš Olandijos. tebeturėdamos išimtinę kompetenciją palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. kad šių produktų importuotojai tam tikrą jų poreikiams reikalingų naftos produktų dalį pirktų iš v-bės valdomos naftos perdirbimo gamyklos Airijos vyriausybės nustatytomis kainomis. reikalavimai produkto pakeitimui) Byla 2/73 Geddo v Ente Nacionale Risi: ETT KA apibūdino kaip “priemones. Taryba priėmė reglamentą Nr. nustatę minimalias degalų kainas. pagrįstomis perdirbimo gamyklos patiriamomis išlaidomis. kurios naftos produktų atsargos visiškai priklauso nuo importo. jie pažeidžia 28 str. pagr teisių. kylančių iš laisvės reikšti mintis bei isitikinimus. ir v-bės narės savo elgesį gali pateisinti tik nurodžiusios vieną iš 30 str leidžiančių nukrypti nuostatų. kurių jos inst-jos ėmėsi ar ketina imtis. ETT nustatė du v-bių narių laisvės remtis 30 str leidžiančiomis nukrypti nuostatomis apribojimus:  Kadangi 30 str yra laisvo prekių judėjimo taisyklės išimtis. netgi tais atvejais. kai “atitinkama v-bė narė nėra patvirtinusi baudžiamųjų ar kitokių rimtų ir veixmingų piemonių dėl tokių pat jos teritorijoje gaminamų ar pardavinėjamų prekių.veiksmų laisvę reguliuoti atskiras EB vidaus rinkos sritis. Kiekybiniai apribojimai Sutarties 28 str draudžia dvi nacionalinių priemonių rūšis:  Kiekybinius apribojimus importui (iš esmės tai kvotos ir draudimai)  Lygiaverčio poveikio priemones (iš esmės tai nuostatos dėl produkto importo. kad JK uždraudė sexualių termosų ir žmogaus dydžio pripučiamų lėlių importą iš Vokietijos. tam pritarė ir ETT. Todėl Airiškų suvenyrų byloje ETT pareiškė. ribojančias prekių. nacionalinių meno.“ 2. kad tik “kieviena v-bė narė. kai v-bės “neveiklumas yra akivaizdus”. ETT teigė. Teisės gali būti apribotos . kokios priemonės labiausiai tinka kliūtims pašalinti konkrečiu atveju. ♦ byla 72/83 Campus Oil. Pagal sutarties 29 str. Pg EB 30 str pirmenybė teikiama laisvo prekių judėjimo atžvilgiu teikti nacionalinėms priemonėms. kurios prilygsta visiškam ar daliniam. kad dėl naftos produktų. patenkančių į v-bę kiekį. bet jis pagr teisių nelaiko aiškia leidžiančia nukrypti nuostata viešosios tvarkos pagrindu. Todėl byloje Komisija prieš Italiją šalis negalėjo kiaulienos importo draudimo pateisinti ekonominiais sunkumais savo kiaulininkystės pramonėje. kad JK nustatytas draudimas porno medžiagai. Schmidberger byloje ETT pagrindinių teisių apsaugą laiko pretextu riboti judėjimo laisvę. kai kliūtys gerokai trikdo laisvą prekių judėjimą. pažeidė EB 28 str. ji privalo pranešti Komisijai apie veixmus. kad užkirstų kelią tokių prekių platinimui savo teritorijoje”. kai jos naudojamos svarbiems interesams. ETT sutiko. ir protestavimo laisvės bei tokių veixmų finansavimo dydžio. ♦ ETT Ringelhahn byloje: kad ir kokie pateisinami sąvokos : “viešoji tvarka” aiškinimai.V-bė B “imasi visų reikalingų ir tinkamų priemonių užtikrinti laisvą prekių judėjimą v-bėje narėje pg sutarties nuostatas”. ką jos laiko visuomenės dorove. jis turi būti aiškinamas siaurai. Airija. kad apimtų kt atvejus. Todėl kiekybiniai apribojimai apima kvotas. ETT toliau teigė. Bendrijos pripažintais vertingais. numato nuostatas. kurios leidžia nukrypti nuo 28 ir 29 straipsnių. ji negali būti išplėsta taip. nėra neproporcingas ir nepriimtinas įsikišimas. neginčijamai turi laisvę pasirinkti. Byloje Komisija prieš Prancūziją (ispaniškos braškės) ETT pripažino. Tuomet v-bė B privalo paaiškinti. ♦ V-bės narės turi laisvę nustatyti.. Byloje Henn and Darby ETT pažymėjo. Cullet byloje ETT nusprendė. ar atitinkama v-bė narė ėmėsi tinkamų priemonių laisvam prekių judėjimui užtikrinti”. jog tai. Jis pripažino. Atsižvelgdamas į v-bės narės veixmų laisvę. kad teismo kontrolė yra išlikusi. Reglamente nustatyta. žmonių. Tai apribojimai. dėl jų aprašymo kaip “meilės lėlių” ir “nepaprastosios mis pasaulis” buvo galima įtarti kitokią paskirtį. pažeidžiantis pačią garantuojamų teisių esmę. nes leido Prancūzijos v-džios inst-joms manipuliuoti kainomis. kai valstybė yra paavusi prašymą stoti į ES. Byla 121/85 Conegatev HM Customs and Exercise iškelta dėl to. kokių veixmų ėmėsi arba ketina imtis spęsdama problemą. Ši byla rodo. Airija teisino šį reikalavimą visuomenės saugumu.jog 30 str išvardintos leidžiančios nukrypti nuostatos negali būti išplėstos. Reaguodama į ETT sprendimą byloje Komisija prieš Prancūziją.

sukeliančių šiltnamio efektą. jog EB sut 6 str yra reikalaujama nustatant ir įgyvendinant kitas Bendrijos politikos kryptis atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus. kad patikrintų jų paskirtį. kad “pg šiuo metu galiojančią Bendrijos teisę” nacionalinė teisė nebuvo “nesuderinama su 28 str”. nebent vartojami nesaikingai. leidžiančia riboti prekybą. o ne viešųjų interesų apsaugai. kurią kt v-bės narės ir toliau vykdė. ETT priėjo prie išvados kad JK priemonės “nebuvo gerai apgalvotos sveikatos politikos dalis”. nes “priemonių tikrasis tixlas buvo dėl komercinių ir ekon piežasčių blokuoti paukštienos importą iš kt v-bių narių. istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos leidžiančia nukrypti nuostata. kad joms tikrai rūpi sveikatos apsauga. ETT pridūrė. jos teigimu. ETT pažymėjo. kad 30 str antrojo sakinio paskirtis – neleisti. Atsižvelgiant į tai.379/98 Preussen Elektra AG v Schleswag AG leidžia manyti. kadangi kt gėrimuose naudoti tokius pačius priedus ji leido. kad Vokietijos nuostata negali būti pateisinta. Visos priemonės. exportas ir tranzitas galėjo turėti įtakos v-bės narės visuomenės saugumui. Ši byla susijusi su vbės įstatymu. Richardt byloje ETT pareiškė. kadangi. ♦ Dėl pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos leidžianti nukrypti nuostata apima patentus. kurie įpareigojo ES plačiau naudoti atnaujinančius energijos šaltinius. Jis taip pat pažymėjo. Jis pažymėjo. ETT pažymėjo. jis pareiškė. 30 str antras sakinys nebuvo pažeistas. ji yra skirta privačių. kiek jis prisideda prie dujų. bet ir parodyti. ETT šios frazės reikšmę aptarė Henn and Darby byloje. Tuo pačiu metu ji uždraudė naminių paukščių mėsos ir kiaušinių importą iš visų kt v-bių narių (išskyrus Airiją ir Daniją) siekdama apsaugoti gyvūnų sveikatą. ir JK kalakutų augintojai. dėl kurių yra remiamasi kuria nors 30 str numatyta leidžiančia nukrypti nuostata. JK priemonės buvo užslėptas importo apribojimas. prarastų savo tikrąjį tixlą ir būtų naudojami taip. ir pridūrė. ♦ ETT nėra nagrinėję nei vienos bylos remdamasis dėl nacionalinių meno. Todėl jis iš v-bių narių reikalauja ne tik pateikti įrodymus. prekių ženklus. šioje srityje ETT veikė subtiliai išlaikydamas pusiausvyrą tarp EB sut 28 ir 30 str pirmojo bei antrojo sakinių. Šių veixmų laikas buvo sąmoningai pasirinktas siekiant užkirsti kelią kalakutų importui iš Prancūzijos Kalėdoms. siekdama išspręsti paukščių pulkų. jog dėl to. ETT nustatė.pertrūkiai. kėlę pavojų v-bės egzistencijai. kiekviena v-bė narė turi teisę nustatyti norimą savo piliečių sveikatos apsaugos lygį. nei grynai ekonominiai sumetimai”. pagamintą jų aptarnaujamoje teritorijoje. Dėl šios priežasties Liuxenburgas turėjo teisę reikalauti specialaus leidimo prekių. v-bės narės gali nuspręsti.iš esmės – kad aplinkos apsauga gali būti “įskaitoma” aiškinant 30 str numatytą dėl visuomenės sveikatos leidžiančią nukrypti nuostatą. ♦ Žmonių. visų pirma iš Prancūzijos”. o ilgalaikis priedų poveikis nežinomas. kad visuomenės saugumo sąvoka apima v-bės ir vidaus. jog apskritai JK įst-mai draudė nepadorių ir nešvankių leidinių ar prekių gamybą. tranzitui. kad diskriminuotų kt v-bių narių kilmės prekes arba netiesiogiai apsaugotų tam tikrus nacionalinius produktus. kai pakaktų jas grąžinti į jų kilmės v-bę. ypač iš Prancūzijos. kad Vokietijos vyriausybės politika buvo nenuosekli. jog dėl to. kad dėl visuomenės sveikatos leidžiančios nukrypti nuostatos gali apimti aplinkos apsaugą. kuria serga ir naminiai paukščiai. pateisinamos tik tuo atveju. jei jos “netampa savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu v-bių narių tarpusavio prekybos apribojimu”. griebėsi lobizmo. autorių teises ir kitas dizaino teisių rūšis. grindė tuo. tokius kaip v-bės klimatas. kad dėl to buvo pažeistas EB 30 str antrasis sakinys. Airijos teisės aktai buvo skirti visuomenės saugumui. Byla 178/84 Commission of the European Communities v Federal Republic OF Germany (Beer Purity): Vokietijos vyriausybių draudimą pardavinėti alų. kad nacionalinės nuostatos buvo pagrįstos. kuria v-bės narės dažniausiai naudojasi. tačiau nors ETT pripažįsta. ši byla gali būti pagrindas teigti. kokį sveikatos apsaugos lygį jos žada garantuoti. atsižvelgdama į įvairius veixnius. Skirtingai nei kitos leidžiančios nukrypti nuostatos. kad šie priedai nekėlė pavojaus visuomenės sveikatai. Byla C. iš elektros tiekimo įmonių reikalavusiu pirkti visą atnaujinančią elektros energiją. Nors argumentai nėra aiškūs. kad “minimalių naftos produktų atsargų užtikrinimas visais laikais buvo laikoms platesniu tixlu. kad “žmonių sveikata ir gyvybė yra svarbiausios iš pg [30] str saugomų vertybių”. ETT pareiškė. atsižvelgdamos į laisvo prekių judėjomo Bendrijoje reikalavimus – byla 174/82 Offiicier van Justitie v Sandoz BV: tirtas Olandijos institucijų atsisakymas suteikti leidimą iš Vokietijos importuoti javainius su vitaminų priedais (Vokietijoje jie buvo pardavinėjami teisėtai). Kalėdas Jungtinė Karalystė. ETT pripažino. ėmėsi skerdimo politikos. 9 . kad lb padaugėjo į JK importuojamų kalakutų. kurių pavojingumo įrodymų buvo pateikta). pagrįsti viena iš 30 str pirmame sakinyje paminėtų leidžiančių nukrypti nuostatų. problemą. ETT: įrodymai atskleidžia visai kt vaizdą. 297 ir 298 str. ir išorės saugumą. kad yra gerai apgalvota sveikatos politika. ETT su tuo nesutiko. jis įtariai vertina v-bių narių bandymus pasinaudoti sveikatos apsauga kaip priemone. Anksčiau JK laikėsi vakcinavimo politikos. ETT nustatė. kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas elektros energijos gamybai yra naudingas aplinkos apsaugai tiek. kad teisės aktai nėra suderinti. paragino šalies vyriausybę imtis veixmų. turintį bet kokių priedų (ne tik tokių. Bendrijos maisto moxlinio komiteto darbus ir JTO bei Pasaulio Sveikatos organizacijos mitybos kodexą. strateginių prekių importas. kad prekybos apribojimai. Bendros nuostatos dėl visuomenės saugumo: EB 296. laikomų strateginėmis. Jungtinėje Karalystėje skyrėsi jos atskirų sudedamųjų vnt įst-mai dėl nepadorių ir nešvankių prekių. Be to. gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsaugai”. Tada jis nurodė įvairius Bendrijos dokumentus. Atsižvelgęs į atliekant moxlinį vitaminų tyrimą gautų įrodymų nepatikimumą. galėjo smarkiai paveikti visuomenės saugumą. kad tokio leidimo neturėjusių prekių konfiskavimas gali būti laikomas neproporcingu tais atvejais. ETT pareiškė. jis nusprendė. “kad politika taip pat yra skirta žmonių. ETT taip pat manė. nors patys savaime vitaminai nėra kenxmingi. jis padarė išvadą. Atsakovai įrodinėjo. kad to nebuvo JK draudimo atveju. Byla 40/82 Komisija v JK (kalakutų byla): prieš pat 1981 m. kad vokiečiai geria daug alaus. kad dėl politikos pakeitimo nebuvo konsultuojamasi su ES institucijomis ir kad nebuvo atlikta išsamaus pagrindžiančio moxlinio tyrimo. yprasta gyventojų mityba ir jų sveikata. kad aplinkos apsauga yra privalomasis reikalavimas arba . Jis nustatė. Jei moxliniai tam tikro produkto pavojingumo sveikatai įrodymai nėra patikimi. kad priemonės buvo neproporcingos – buvo ne tokių griežtų būdų siekti gyvūnų sveikatos apsaugos. Nepaaiškindamas ar jo spr-mas buvo pagrįstas 30 str. gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsauga yra ta leidžianti nukrypti nuostata. Išnagrinėjęs tarptautinio moxlinio tyrimo išvadas. nevykdant vakcinavimo JK paukščių pulkai galėtų užsikrėsti nuo importuotų paukščių. jog dėl to. ar privalomaisiais reikalavimais. išskyrimo sumažinimo. todėl nėra svarbu tai. užsikrėtusių Niuskalio liga. kad jie buvo naudojami ir ekonominio pobūdžio tixlais.

„VISOS PREKYBOS TAISYKLĖS“ 28 str. Dauguma tyrėjų laikosi nuomonės. kad priemonė galėtų potencialiai pažeisti 28 str. Šioje byloje ETT teigė: „tai. kurio jomis siekiama. Jis taip pat taikomas įstaigoms.. „TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI. o ne gamybos etapui. Airijoje darančios poveikį prekybininkų ir vartotojų elgsenai. reguliuojančioms tam tikrą profesinį elgesį. Yra du proporcingumo princ aspektai:  Tinkamumas (rodo santykį tarp priemonių ir tixlų: naudojamos priem turi būti adekvačios. kad nacionalinės taisyklės. kad v-bė narė negali vienašališkai remtis dalies visuomenės požiūriu ar elgesiu. „VALSTYBIŲ NARIŲ ĮVESTOS“ Kaip jau minėta. Dėl to ETT Kramer byloje pareiškė. kaip ir aktyvūs veiksmai“. kuriomis pasiekiamas tox pat rezultatas. Teismas vis tiek nustatė. gali būti pateisinamos tik jeigu jos yra naudingos šio str saugomiems interesams ir Bendrijos vidaus prekybos neriboja labiau negu absoliučiai reikalinga. bet ir būti proporcingos pavojui. kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė. Komisijos direktyvoje 70/50 skiriamos tiesiogiai importą diskriminuojančios priemonės ir netiesiogiai importą veikiančios priemonės. Bendrą lygiaverčio poveikio priemonių sąvoką galima rasti Dassonville byloje: „ Visos valstybių narių įvestos prekybos taisyklės. taikomas ne tik vyriausybinėms ar pusiau vyriausybinėms institucijoms.Ši byla leidžia manyti. Todėl priemonės. veiklą (byla Komisija prieš Prancūziją (ispaniškos braškės)). apsaugai ir kad priemonės. reikalingų siekiant konkretaus tixlo. kurias patvirtina valstybės federalinė valdžia ir kitos jos teritorinių vienetų valdžios institucijos. Ši direktyva jau nebegalioja. kad priemonės. ir net jei nėra mažiau ribojančių priemonių. kurie kliudė taikyti 28 str. kad terminas „taisyklės“ apima praktiką ir politiką. Pvz. išskyrus vietos arba importuojamiems gaminiams vienodai taikomas priemones. 28 str. Teismas pareiškė. lygiai taip pat gali trukdyti prekybai Bendrijoje.. kad ji patektų į 28 str. apribojančios žvejybą siekiant išsaugoti žuvų išteklius. kad EB sutarties 28 str. kad nelieka v-bės narės kompetencijos. Ši byla rodo. interesams.pakanka ir nuoseklios politikos ar praktikos. kylančiam dėl vyriausybės privalomojo pobūdžio priemonių. Esminis proporcingumo princ ypatumas tas. tai matyti byloje Komisija prieš Prancūziją (žąsų kepenėlės). kurių imamasi remiantis 30 str. taikomas ekonominio proceso prekybos. REALIAI AR POTENCIALIAI“ Užtenka. ypač tas. Ši byla rodo. galimas poveikis importui prilygintinas poveikiui. taikomas ir priemonėms. kurių imasi v-bės narės. ar esama mažiau ribojančių priemonių. realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Bendrijoje. kurių imamasi remiantis šiuo str. Tai matoma Hedley Lomas byloje. kad jo taikymas nebūtų išplėstas labiau nei reikalinga interesų. 2 str. 3. turinio ir pakuotės. reguliavimo sritį. prilygo nacionalinei praktikai. bet ir institucijoms. kad šios priemonės nebūtinai turi būti teisiškai privalomos. kur ETT teigė: “remtis 30 str nebegalima tose srityse. priklausomai nuo aplinkybių. kad v-bės narės privalo imtis lygiaverčių veixmų prie savo gamintojus. Šie sprendimai palaiko nuomonę. kad 28 str. išskyrus intelektinės nuosavybės atvejus. Kartais žiūrima. kuriems ji taikoma. ETT tai aiškiai pažymėjo Campus Oil byloje: 30 str kaip Sutarties pagrindinio princ taikymo išimtis. 28 str. skatinanti piliečius pirkti airiškas prekes. kurios visos gali kliudyti tarpvalstybinei prekybai. Byloje Komisija prieš Prancūziją (pašto automatinio žymėjimo aparatai) šis apibrėžimas išplėtotas dar labiau: prie taisyklių yra priskiriama ir administracinės taisyklės ir veiksmai. kad 28 str. nesukurtų tiems tixlams neproporcingų importo kliūčių. Draudžiama tiek tiesioginė. laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis“. veikimas yra tik tiesioginis vertikalus. kurio taip pat siekiama pg šią nuostatą”. Ex parte Association of Pharmaceutical Importers byloje ETT nustatė. 28 str. todėl netaikomas veiklai tarp asmenų. kad kampanijos. tiek netiesioginė importuojamų prekių diskriminacija. ETT daug kartų yra pabrėžęs. tačiau jų negalima vadinti kiekybiniais apribojimais. turi būti pagrįstas ryšys tarp v-džios inst-jų nustatytų priemonių ir kontrolės vykdymo)  Reikalingumas (pasveriami konkuruojantys interesai: ETT įvertina priemonės neigiamo poveikio teisiškai saugotiniems interesams pasekmes ir nustato. kad dėl taisyklės „bent jau potencialiai galėjo sudaryti kliūtis prekybai Bendrijoje“ ji pažeidė 28 str. nacionalinės priemonės nebūtina „įvesti“. pateikiamanuoroda į bendresnio pobūdžio terminą „priemonės“ (ne „taisyklės“). kad Airijos vyriausybės finansuojama kampanija. Cullet byloje ETT teigė. kurios kyla jos teritorijoje dėl privačių asmenų veiklos ir yra nukreiptos prieš produktus. tokių kaip nacionalinės taisyklės dėl prekių formos. kuriose Bendrijos direktyvos numato suderinimą priemonių. tačiau yra svarbus šaltinis šiai terminijai suprasti. trukdančioms importui. kad pašalintų laisvo prekių judėjimo kliūtis. kuriuos siekiama garantuoti. galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai. kad galėtų prieštarauti Bendrijos inst-jų patvirtintai teisės derinimo priemonei. privalo ne tik tikrai būti skirtos tixlui. kad. galiojo ir profesinei farmacininkų organizacijai. kuris kitu atveju galėtų 10 . o ETT atkakliai teigia. turi būti aiškinamas taip. Lygiaverčio poveikio priemonės Prie lygiaverčio poveikio priemonių priskiriama daug priemonių. Tačiau valstybei gali tekti prisiimti atsakomybę už tų asmenų. apibūdinamos skirtingai taikomos priemonės: „Ši direktyva taikoma priemonėms. kad ETT įvertina priemone siekiamus tixlus ir jos neigiamas pasekmes ginčyti konkrečiai laisvei. kad valstybė narė susilaiko nuo veiksmų arba. įvestai Airijos vyriausybės ir vykdytai jai padedant. už kurių veiksmus atsako valstybės vyriausybė(byloje Komisija prieš Airiją). „kuriems būdingas tam tikras nuoseklumas ir bendrumas“. Šis str. Nors kitose valstybėse žąsų kepenėlių buvo gaminama labai mažai. V-bė narė EB sut 30 str leidžiančiomis nukrypti nuostatomis gali remtis tik nesant Bendrijos taisyklių ir jei sritis suderinta taip. Jų veiklą varžo tik (mažiau reiklios) konkurencijos taisyklės. priemonė negali daryti pernelys didelio poveikio tų. kurį kelia importas. ar šios pasekmės pateisinamos atsižvelgiant į siekiamo tixlo svarbą. kad neprarastų galimybės sėkmingai remtis dėl visuomenės sveikatos leidžiančia nukrypti nuostata. veikimas yra tiesioginis vertikalus ir straipsnis gali būti panaudojamas prieš pačią valstybinių ar pusiau valstybinių atsakovų kategoriją. nesiima pakankamų priemonių. netaikoma jokia de minimis taisyklė. Dėl to byloje Komisija prieš Airiją („pirk airišką prekę“) Teismas konstatavo. nesisieja su prekybos taisykle ir dėl to nėra lygiaverčio poveikio priemonė.

. nes dėl jo neįmanoma pelningai prekiauti nustatytomis sąlygomis arba yra panaikinamas žemesnių kainų teikiamas pranašumas. Atsakovei valstybei narei yra svarbu. kaip vietinės prekės. konkretaus dydžio. susiję su prekių kilmės nurodymu. Ji vadinama esmine diskriminacija. bet faktiškai importuojamoms prekėms sudaromos kliūtys.. apskritai nėra lygiaverčio poveikio priemonė. kurie galioja vienodai taikomoms priemonėms. arba sąlyga gali būti susijusi su prekių sudėtimi. Jos pavyzdys yra kainų nustatymo bylos – kai valstybė narė konkrečioms prekėms nustato mažiausią arba didžiausią kainą. Skirtingai taikomos priemonės yra maždaug lygiavertės tiesioginėms diskriminuojančioms priemonėms: importuojamos prekės traktuojamos ne taip palankiai. Pagal skirtingai taikomas priemones importuojamos prekės traktuojamos akivaizdžiai nepalankiau. vadinama formaliąja diskriminacija. Diskriminacija. nes jei didžiausia kaina nustatyta per maža. taikomos vietinėms ir importuojamoms prekėms. išdėstytas sąlygas. nedarydamos poveikio importuojamiems produktams. kai nustatomas toks jos dydis. taikoma vietinėms ir importuojamoms prekėms. kad ji 23 24 Byla 104/75 Kilmės nuorodos yra skirtos vartotojams informuoti. Nacionalinė priemonė numato skirtingą teisinę ir faktinę prievolę vietinėms ir importuojamoms prekėms. ji galėtų turėti tokį poveikį. Jei tikrovėje priemonė reiškia skirtingą teisinę ir faktinę prievolę importuojamoms prekėms. o ne savikainos procentine dalimi nustatytą mažiausią pelno maržą. 3) vietinėms prekėms pirmenybę teikiančios nacionalinės taisyklės: nacionalinės taisyklės. pvz. kai nacionalinės taisyklės diskriminuoja vietines prekes. palyginti su identiškais vietos produktais. kurios kelia sąlygas tik importuojamiems produktams arba reikalauja. Nustačius mažiausią kainą importuojamos prekės taip pat gali būti diskriminuojamos. Teismas Jongeneel Kaas25 byloje išaiškino. Dėl to ETT konstatavo. „Atvirkštinė diskriminacija“ Tai situacija. tai bent sudėtingiau nei vietos produktus. ir. be jokių skirtumų taikytini vidaus ir importuojamiems produktams tik pagal formą. kad prekės yra pagamintos pagal kokybės reikalavimus arba gamybos standartus. kur. nustatytus valdžios institucijos aktu. bet gali ja būti. nes reikalaujama. kylanti dėl skirtingo nacionalinių ir importuojamų prekių traktavimo. dėl to vartotojas gali būti skatinamas suteikti pirmenybę nacionaliniams produktams. kad yra kilę iš konkrečios geografinės srities 20 (bendras ETT praktikos šioje srityje požymis yra tas. jei jos dydis yra toks mažas. „turi paskirtį tobulinti vietinės produkcijos kokybę. antra. kad parduoti importuotus produktus tampa jei ne neįmanoma. nei vietinės.vykti. nes pačia savo prigimtimi jie turi leisti vartotojui atskirti šias dvi 17 18 produktų kategorijas. kad prieš joms patenkant į priimančiosios valstybės rinką būtų įvykdyti papildomi reikalavimai. tinkamumo pažymėjimą. draudžiančią mažmeninę gaminių prekybą už mažesnę nei mažmenininko mokėta pirkimo kaina. o toks lygiavertis traktavimas nėra objektyviai pagrįstas. Kadangi EB sutarties 28 str. Tada ETT apibrėžė dvejopas teisėtas mažiausias pardavimo kainas: pirma. pvz. Diskriminacija. kad kainos kontroliavimo taisyklės. nes paremia nacionalines taisykles. 2) taisyklės. Bendrai ir atskirai taikomos. kai importuojamų produktų padėtis tampa nepalanki. yra lygiaverčio poveikio priemonė (De Peijper17 byla). 19 Kilmės vietos nuorodos garantuoja ne tik tai. leidžiančių nukrypti nuostatų. Nustačius didžiausią kainą importuojamos prekės gali būti diskriminuojamos. jei jos atitinka 30 str. ji vertinama kaip taikoma skirtingai. Skirtingai taikomos priemonės pažeidžia EB sutarties 28 str. kad iš tikrųjų taisyklė nėra taikoma skirtingai. o kitiems to daryti neleidžiama“. Tasca byloje ETT konstatavo. sąrašu. kad nors didžiausia kaina. kuriomis reikalaujami pirkti tam tikrus vietos produkto kiekius. kad produktas su šia nuoroda yra iš konkrečios vietos. kokiomis aplinkybėmis galima reklamuoti prekes. nors gali būti pateikta kaip taikoma vienodai. atsakydamas į JK argumentą. Van Tiggele byloje ETT konstatavo. nes tuomet yra pašalinti bet kokie galimi jų konkurenciniai pranašumai. Tai aiškiausiai matyti byloje Komisija prieš JK (kilmės žymėjimas)22. nėra atsižvelgta į importuotojo patiriamas transporto išlaidas. kad norintys importuoti produktą į valstybę narę platintojai galėtų tuo užsiimti tik nuostolingai. Kartais diskriminacija gali atsirasti. bet ir tai. dėl savo akivaizdaus poveikio tarpvalstybinei prekybai. kad ETT primygtinai reikalauja išnagrinėti priemonės poveikį21. Šie klausimai buvo išnagrinėti van Tiggele23 ir Tasca24 bylose. kilmės žymėjimo atvejai. 20 Byla 12/74 21 Pvz. nacionalinę nuostatą. o pagal vienodai taikomas priemones iš pirmo žvilgsnio vietos ir importuojamos prekės traktuojamos vienodai. atvirkštinė diskriminacija suderinama su Bendrijos teise. tai trukdo importui dėl tokio nacionalinės institucijos nustatytos kainos ar pelno maržos dydžio. kylanti iš vienodo nacionalinių ir importuojamų prekių traktavimo: kainų nustatymas. kad jie atitiktų aukštesnius standartus nei vietos produktai.įskaitant priemones. jas galima palikti tik tada. Skirtingai taikomų priemonių pavyzdžiai: 1) papildomi reikalavimai importuojamoms prekėms: priemonės. tokia sąlyga taip pat gali būti skirta reguliavimui. dėl kurių importuoti yra sunkiau ar brangiau nei realizuoti vietos gaminius”. kad importuojamos prekės (bet ne vietinės) turėtų licenciją arba kitokį oficialų dokumentą. kitos neteisėtos sąlygos susijusios su reikalavimu. Visa apimtimi vidaus situacijoms netaikomas. diskriminuojančios ir nediskriminuojančios priemonės SKIRTINGAI TAIKOMOS PRIEMONĖS. nors objektyviai turėtų būti traktuojamos vienodai. kad atvirkštinė diskriminacija leidžiama.. byla 45/87 22 Byla 207/83 Byla 82/77 Byla 65/75 25 Byla 237/82 11 . ribojančios platinimo būdus. jei. kad didžiausia kaina yra lygiaverčio poveikio priemonė. o ne platesniu privalomųjų reikalavimų. ETT: „taisyklės arba praktika. nes priešingu atveju ji gali pagrįsti šią priemonę tik nuoroda į vieną iš 30 str. pati savaime nebuvo lygiaverčio poveikio priemonė. kad tik tam tikri prekybininkai gali tas prekes importuoti. 4. kurios. kad produkto geografinė kilmė yra būtent ta. Kilmės nuorodos18 ir kilmės vietos nuorodos19 yra teisėtos tik jei produktai turi skiriamųjų savybių ir ypatumų dėl to. ETT konstatavo: reikalavimai. kad jos priemonė nebūtų priskiriama prie skirtingai taikomų. kai nacionalinės ir importuojamos prekės traktuojamos taip pat. dėl kurių importo platinimo būdai taip apribojami. regiono ar valstybės.

Vokietijos valdžios institucijos neleido Vokietijojo pardavinėti Prancūzijoje pagaminto serbentų likerio. kad nacionalinis gamintojas turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus. Turėjo būti mažiausiai 25 proc. kad priemonė galėtų potencialiai pažeisti 28str. nes jos importuojamų produktų prekybos galimybes gali paveikti tiek. Visi 26 27 Bylos C-267 ir 268/91 Keck Byla C-126/91 28 Bylos C-1/90 ir 176/90 12 . žymėjimas. kad draudimas taikyti akį patraukiančią kainas lyginančią reklamą (matosi nubraukta senoji kaina. Tai rodo. Ši Dassonville formulė apima net priemones. ETT taip pat mano. Įst. draudžiantis tam tikrų alkoholinių gėrimų reklamą viešosiose vietose. galimą poveikį prekybai ir dėl to pažeidžiančias EB sut. realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Bendrijoje. o importuojamos prekės turi pakelti dvigubo reguliavimo (kilmės valstybės ir priimančiosios valstybės) naštą ir papildomas dėl to kylančias išlaidas. Nacionalinė priemonė turi tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti kliūtis prekybai bendrijoje. TT pripažino. ir ETT atkakliai skelbė jas esant neteisėtas. pateikimas.kad 28str. VIENODAI TAIKOMOS PRIEMONĖS. Pagrindiniai principais. kad vienoje v-bėje narėje teisėtai pagamintos ir pardavinėjamos prekės iš esmės be papildomų suvaržymų gali būti pardavinėjamos kitoje v-bėje narėje.nes jo alkoholio tūris procentais buvo per mažas. forma. leidžianti nukrypti nuostata. kad 28str. Kiti su produkto sudėtimi ir jo (bendrąja) paskirtimi susiję reikalavimai taip pat laikomi vienodai taikomomis lygiaverčio poveikio priemonėmis. ar – skirtingai taikomų priemonių atveju – yra viena iš 30 str. turinčias tik netiesioginį. taip pat institucijoms. kurias patvirtina v-bės federalinė valdžia ir kitos jos teritorinių vienetų valdžios institucijos. nagrinėtas Aragonesa28 byloje. Dėl reklamos Yves Rocher27 byloje ETT nutarė. o šalia jos raudonai užrašyta naujoji) buvo vienodai taikoma lygiaverčio poveikio priemonė. jeigu jie teisėtai pagaminti ir yra pardavinėjami vienoje iš v-bių narių. kad valstybės narės negali rezervuoti bendrinio pavadinimo produktams.prie taisyklių priskiriama ir administracinės taisyklės bei veiksmai. kad draudžiama tiek tiesioginė. nebent valstybė narė kaip nors galėtų jas pagrįsti.reguliuojančioms tam tikrą profesinį elgesį. įpakavimas26. ir išvis nekreipia dėmesio į diskriminaciją arba labai nedaug apie ją užsimena prieš imdamas svarstyti. svoris. realiai ar potencialiai“. Tokios vienodai taikomos priemonės – ar tai būtų absoliuti kliūtis. suformuluoti TT Dassonville. leidžiančių nukrypti nuostatų arba – vienodai taikomų priemonių atveju – ar yra taikomas privalomasis reikalavimas arba 30 str. Nacionalinės taisyklės. sudėtis. negalėtų patekti į bet kurią kitą v-bę narę. gaminamiems iš specifinių žaliavinių sudedamųjų dalių. ETT ligšiolinėje teismo praktikoje laikėsi dviejų etapų metodo. kad nacionaliniai reklamos ir kitų prekybos skatinimo formų apribojimai bei prekybos vietas ribojančios nacionalinės taisyklės yra vienodai taikomos priemonės.vaisių ir uogų likerių sudėties. leidžianti nukrypti nuostata. Šis teiginys vadinamas lygiavertiškumo prezumpcija arba abipusiu pripažinimu. Tai reiškia. jog užtenka. CASSIS DE DIJON byla Tai byla dėl reikalavimų produktui. laikytinos kiekybinams apribojimams lygeverčio poveikio priemonėmis. • „Tiesiogiai ar netiesiogiai. Taisykles nebūtinai turi įvesti centrinė v-bės narės vyriausybė. arba tokiems. DASSONVILLE byla Šioje byloje randame kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonių sąvoką. Byloje Komisija v Prancūzija šis terminas dar daugiau išplėtotas. Terminas „taisyklės“ apima praktiką ir politiką(byla „Pirk airišką prekę“). paprasčiausiai pažymi. prancūziškas likeris tebubvo 15-20proc. kuriems būdingas tam tikras nuoseklumas ir bendrumas. Cassis de Dijon ir Keck bylose. Jis reiškia.taikomas ekonominio proceso prekybos. kuriuose yra tik atitinkama dalis žaliavinių sudedamųjų dalių. galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai.taptų patrauklesnė vartotojams“. ribojančios tam tikrų prekių prekybą tik tam tikros rūšies parduotuvėse. jis klasifikuodavo priemonę kaip skirtingai arba vienodai taikomą ir nustatydavo EB sutarties 28 str. Dassonville formulės aspektai: • „Visos prekybos taisyklės“. kad nėra pateisnamos priežasties.. dydis. ar paprasčiausias užsienio prekių importo ribojimas – gali būti labai veiksmingos laisvo prekių judėjimo kliūtys. dėl kurios alkoholiniai gėrimai. Tokia skirtinga našta gali atsirasti dėl to. ar taikytinas privalomasis reikalavimas arba 30 str. Jis taip pat taikomas įstaigoms. taip pat gali būti vienodai taikoma lygiaverčio poveikio priemonė. prisimindamas Dassonville formulę. Vienodai taikomos priemonės yra taisyklės ir praktika. Dauguma bylų dėl vienodai taikomų priemonių siejasi su pakuotės ir pateikimo reikalavimais. o tada išnagrinėdavo. kaip ir įstatymas. dėl kokybės jie gali įgyti konkurencinį pranašumą. • „Valstybių narių įvestos“.28str. kiek riboja pardavimus tik tam tikrais platinimo kanalais. TT kostatavo: Visos valstybių narių įvestos prekybos taisyklės. Dėl paskirties ETT nutarė.) TT konstatavo. už kurių veiksmus atsako v-bės vyriausybė. tačiau iš tikrųjų tampa ypač sunkia našta importuojamoms prekėms. Pirma. EB 28str taikomas priemonėms. kad nacionalinė priemonė kliudo tarpvalstybinei prekybai. veikimas yra tiesioginis vertikalusnir straipsnis gali būti panaudojamas preš plačią v-binių ar pusiau v-binių atsakovų kategoriją. Reikalavimai produktui nėra vienintelės vienodai taikomos priemonės. Tai reiškia. 5. Vienodai taikomų priemonių pavyzdžiai: reikalavimai produktams. kurios teisiškai taikomos vietos ir importuojamiems produktams. o ne gamybos etapui. Nors nacionaliniai gamintojai turi pakelti papildomų išlaidų dėl savo vyriausybės veiksmų naštą. Tačiau pastarojo laikotarpio bylose Teismas atsisakė šio dviejų etapų metodo ir. Reikalavimas produktui: pavadinimas. pažeidimą. tiek netiesioginė importuojamų prekių diskriminacija.(Pagal Vok.

. . kol nėra diskriminacijos įrodymų. ši Sutartis neleidžia taikyti Bendrijos vidaus prekybai nacionalinių nuostatų. Taip pat yra draudžiama taikyti nacionalines taisykles. pvz..nacionaliniai standartai yra lygiaverčiai. kad yra objektyvios 28str. pažeidimas yra tyčinis. visuomenės sveikatoas apsauga. Nuostatos taikomos visiems atitinkamiems subjektams. kurie pažeidžia 28str. vykdantiems savo veiklą nacionalinėje teritorijoje. jeigu šios nuosttos taikomos visiems atitinkamiems subjektams. ir jeigu jos taip pat teisiškai ir faktiškai veikia prekybą nacionaliniais produktais ir prekyba kitose v-bėse narėse pagamintais produktais“.. Dėl tam tikru prekybos sąlygų TT. KECK byla TT išskyrė reikalavimus produktui ir tam tam tikras pardavimo sąlygas.dvigubo produkto reguliavimo(kilmės v-bėje ir priimančioje v-bėje)pakeitimas vienu reguliavimu(kilmės v-bėje). Taigi minėtąją prezumpciją priimančioji v-bė gali atmesti. išskyrus išimtis. Kiekybiniai apribojimai. kas buvo pasakyta iki šiol. ribos. jei yra tenkinamos sprendime numatytos dvi sąlygos(16 punkto nuostatos): 1. kurias numato Bendrijos teisė. Tai. kurio pagal abipusio pripažinimo principą(prezumpciją) turi laikytis priimančioji v-bė. vykdantiems savo veiklą teritorijoje. 2. draudžia nacionalines taisykles. Bouhelier byla: nacionalinė taisyklė.realiai ar potencialiai negali apriboti nacionalinių nuostatų. tokią kaip atitikimą standartams 13 . 6.apsisaugojimas nuo rizikos smarkiai pakenkti finansinei socialinės apsaugos sistemos pusiausvyrai.. Tai ypač svarbu nagrinėjant pavojingų atliekų laidojimo atvejus. ir valstybė narė tai pripažįsta. todėl pažeidė 29 str. Pvz. kad kliūtys judėjimui Bendrijoje.aplinkos apsauga. kad Dassonville formulė neapima „kaikurių prekybos sąlygų“ir. ginklams. Šitaip keisdamas ankstesnę praktiką.. reikalaujančių eksporto licencijų ar atlikti kokią nors panašią procedūrą. kas CASSIS principai tebera taikomi: „kliūtys prekių judėjimo laisvei. JK Hedley Lomas byloje. kad eksportuojamo vyno kiekiui į kt. kad „tam tikros prekybos sąlygos“ nepažeidžia 28str. Inter – Huiles byloje ETT nurodė. . Taigi KECK sprendimas patvirtina. kurios nesant suderintų teisės aktų.. kurios netaikomos vietos produktams. Pvz. TT nurodė. . Dėl produktų reikalavimų TT patvirtino. Šis straipsnis svarbus ekonomiškai jautriems eksportuojamiems produktams pvz. kitaip nei kiekybiniai apribojimai bei skirtingai ar vienodai taikomos lygeverčio poveiko priemonės. Cassis byloje TT sudarė privalomųjų reikalavimų sąrašą(sąrašas nėra baigtinis). jei tokos nuostatos gali būti pripažintos būtinomis. taikymas iš kitų v-bių narių kilusiems produktams. Lygiaverčio poveikio priemonės. . kad v-bė narė praranda kompetenciją. -pagrindinių teisių apsauga. Privalomaisiais reikalavimais galima naudotis tik kai nėra teisės suderinamumo. žaliava (nafta). kad būtų užtikrinti privalomi reikalavimai. o ne skirtingai taikomoms priemonėms. Čia galima atrasti tiesioginių sąsajų su 28 str. jeigu nacionaline politika nesiekiama grynai ekonominių tikslų.verslo sandorių sąžiningumas.visuomenės sveikatos apsauga.pareiškė: „Bendrijos vidaus prekybos tiesiogia ar netiesiogiai. Delhaize byloje buvo nustatyta. kurią reguliuoti palikta v. komercinių sandorių sąžiningumu ir vartotojų apsauga. kad jos teisės aktus galima pateisinti pagal vieną iš privalomųjų reikalavimų ir kad nacionalinės taisykls yra proporcingos. netgi jeigu šios taisyklės vienodai taikomos visiems produktams ir jei jų taikymo negalima pateisinti visuomenės interesu. Cassis de Dijon bylos padarinys. kylančios dėl nacionalinių įst. • PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI. sukėlė šių dviejų tipų produktų „vienašališką diskriminavimą“ ir pažeidė 29 str. pagal kurias buvo sukurta panaudotų tepalų surinkimo ir šalinimo sistema ir draudžiamas eksportas į šalinimo arba perdirbimo įmones kitose valstybėse narėse. skirtų konkrečių gaminių išleidimui į rinką. arba politiškai jautriems eksportuojamiems produktams. tačiau to nereikalavo valstybėje narėje parduodamiems produktams.kino kaip kultūros išraiškos formos apsauga. kyla dėl kitose v-bėse narėse teisėtai pagamintoms ir parduodamoms prekėms taikomų taisyklių. . Eksporto apribojimų draudimas Kiekybiniai apribojimai ir lygiaverčio poveikio eksportui priemonės reglamentuojamos EB sutarties 29 str. TAČIAU: TT pažymėjo. . kurias turi atitikti šios prekės. yra 28str. kad eksportuojamiems produktams kokybės tikrinimo tikslais būtų išduota licencija. TT atskyrė sritį(tam tikras prekybos sąlygas). ribojančių ar draužiančių kai kuriuos prekybos būdus. Teismas teigė: „taigi. draudžiamos lygiaverčionpoveikio priemonės. o v-bės narės turi pagrįsti jų teisėtumą. Matyti. valstybes nares nustatyti apribojimai nebuvo taikomi vidaus prekybai. Nuostatos nėra diskriminuojančios(tos pačios teisinės ir faktinės prievolės). yra galimos. skirta teismo praktika. kuris yra svarbesnis už prekių juėjimo laisvės reikalavimus“.darbo sąlygų sauga. pažeidė 29 str. parodžiusi. Pvz. kuris reguliuoja sritį taip. priešingai. jie nepažeidžia 28str. pvz. . klausimas.pagal DASSONVILLE sprendimą.vartotojų apsauga. tuomet buvo spręstas pateisinimo pagal 30 str. pagal nacionalinį standartą pagamintos prekės turėtų patekti į visų kitų v-bių narių rinkas. skirtumų.fiskalinės priežiūros veiksmingumas. išskiria jas iš produktams taikomų reikalavimų. Šie reikalavimai galioja tik vienodai.kad TT sutinka su dauguma v-bių narių iškeltų privalomųjų reikalavimų. kurios kliudo taikyti tam tikrus prekybos metodus. reikalavusi.spaudos įvairovės išlaikymas .. 29 str.. visų pirma susiję su mokesčių kontrolės veiksmingumu. kad nacionalinės taisyklės. Kartais 29 str.bių institucijoms ir į kurią jis nesirengia kištis tol. Teismas pripažino tokį nebaigtinį reikalavimų sąrašą: . eksportuojamiems produktams nustatančias tam tikras sąlygas. kuriose nurodomos sąlygos..

prekių ženklai. turi tokį pat statusą. skirtos eksportui.( pvz.. Oebel byla: jei nacionalinės taisyklės buvo „ekonominės ir socialinės politikos dalis ir jos remiantis objektyviais kriterijais buvo taikomos visiems ūkio subjektams tam tikroje pramonės šakoje <. alaus grynumo byla. ETT patvirtino. Šie pagrindai aiškinami siaurai. skirtos šalies vidaus rinkai.Dėl šios priežasties EB 30 str. kad tokią nuostatą būtų galima laikyti ribojančia prekybą tarp valstybių narių“. **Visuomenės saugumas. kurios nustato apribojimus. šalies poreikius. o ne viešų interesų apsaugai. Campus Oil. meno. turi būti aiškinamas siaurai. Importą apriboti siekiančioje v. EB 30 str nustato: „ 28 ir 29 str. 1968m. kad nac. bus taikoma net ne visoms tiesiogiai diskriminuojančioms priemonėms ir kad turėtų būti taikomas netiesioginio ryšio (de minimis) įvertinimo kriterijus.turi būti tikrai realus pavojus nustatytas. jei tokie sertifikatai gali tiesiogiai ar netiesiogiai. Tačiau JK to neleido ir muitinėje atsakovai buvo suimti. tačiau galėtų būti svarbesnės priežastys. nes jie nustato pagr. istorijos. įst. gali turėti importą ribojantį poveikį. kad „galimybė. ETT pabrėžė.> nesukeliant nelygybės pilietybės pagrindu“. tuomet skirtingas požiūris nebus laikomas diskriminuojančiu: Denkavit byla susijusi su tuo. kurios ir nėra atsiskaitymo priemonė nuo išlydymo ar sunaikinimo. realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai“. nors pats arklienos pardavimas nebuvo draudžiamas. kiekviena v-bė narė turi nustatyti apsaugos lygį. negali ginčyti jų teigdamas. Tai buvo reikalinga ne tik vbės ekonomikai. tik eksporto atvejais.bėje turi būti vykdoma tinkama sveikatos apsaugos politika. kad eksportuojamiems produktams dokumentų tvarkymas truko ilgiau nei skirtiems pardavimui šalyje. Buvo diskriminuojantis ir protekcionistinis. str. Skirta privačių . pasirinkta forma gali apibrėžti visuomenės dorovės reikalavimus savo teritorijoje. IV SEMINARAS Laisvas d a r b u o t o j ų judėjimas 14 . draudė tik tiesiogiai diskriminuojančias priemones. kad kilus krizei būtų galima patenkinti pagr.pvz. remdamasi savo vertybių skale. nurodydamas. jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės. viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo. istorijos.visuomenės dorovę turi apibrėžti pačios v-bės narės remdamosi savo vertybėmis( byla 1979m. žmonių. dėl visuomenės dorovės.patvirtinančių sertifikatų išdavimas. 30 str. Tai gali būti matoma Groenveld byloje. draudžiantis išvežti meno. degalų iš airiškos degalų kompanijos fiksuotomis kainomis. kad tam tikri nac. nacionalinių meno. Šis įst.R prieš Henn ir Darby).“ Išvardintų pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti papildomas( byla 1982 m. gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos. kurios tiesiogiai ir iš esmės riboja patekimą į rinką. leidžiančiomis nukrypti nuostatomis apribojimus. kurių specialus objektas ar poveikis yra eksporto pobūdžio ribojimas ir dėl to skirtingų sąlygų vidaus prekybai valstybėje narėje ir jos užsienio prekybai nustatymas tokiu būdu. Pirma. TT pripažino. nuostatos nekliudo taikyti prekių importo. įst. pagrindais. Jei šie du atvejai objektyviai skiriasi. jog nacionaliniai subjektai dėl šios priežasties nesiryš parduoti prekių kitose valstybėse narėse įsisteigusiems pirkėjams. Komisija prieš Vokietiją) ** Nac. Pvz.): **Visuomenės dorovė. Komisija prieš Italiją( meno vertybės) **Pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga. patentai). Atsakovai importavo iš Danijos į JK partiją porno filmų ir žurnalų. draudžia skirtingai taikomas lygiaverčio poveikio priemones.. kurių šioje valstybėje privaloma laikytis. tik v-bė narė. kuris suteikia konkrečią naudą nacionalinei produkcijai ar tokios valstybės vidaus rinkai kitų valstybių narių produktų ar prekybos su jomis sąskaita“. jog tai JK darė teisėtai. TT sutiko. archeologijos vertybių apsauga. įst. Skirtas Airijos naftos perdirbimo pramonės gyvybingumui palaikyti. Prieš Thompson( 1978m) draudimas eksportuoti sidabrines monetas iš JK buvo pagrįstas viešosios tvarkos sumetimais. Šioje byloje taisyklė buvo taikoma vienodai (nediskriminuojant). bet ir gyventojams.išimtį. laikomos teisėtomis. tokia nuostata buvo numatyta užtikrinti. ar prekės. Kyla klausimas. **Žmonių. **Viešoji tvarka. Teisingumo Teismas nustatė du valstybių narių laisvės remtis 30 str. Reikalavo iš naftos importuotojų pirkti 35 proc. kad 29 str. 29 str.Antra. Taip siekiama saugoti savo monetas. JK grindė 30 str.byla R. ar kituose mėsos produktuose yra arklienos.pateisinamas nac. eksporto ar tranzito draudimų ar apribojimų. kai Nyderlandų įstatymas draudė visiems mėsos produktų gamintojams laikyti arklienos atsargas. savo argumentus.pvz. kad 29 str. kad finansinė pagalba už eksportuojamus pašarus mokėta vėliau nei už vidaus rinkai skirtus. nes toks reikalavimas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė. Airijos įst. kuriose arklienos pardavimas buvo draudžiamas. teisei teikiama pirmenybė prieš EB teisę. Komisija prieš Italiją). vienodai taikomos lygiaverčio poveikio priemonės ir prekybos sąlygos.laisvo prekių judėjimo. bet buvo pripažintas pagrįstu. dėl kurių bus nac. ETT teigė. nes JK buvo suinteresuota apsaugoti savo monetų kalimą. ir prekės. todėl būta šių dviejų situacijų esminių skirtumų ir diskriminacijos nebuvo. archeologijos vertybes. kad šie standartai apsunkina prekių eksportą ir jų pardavimą valstybėje B.apima intelektinės nuosavybės teises( autorių teises. visuomenės dorovės apsaugai. pažeidimo nebuvo. Kadangi neįmanoma nustatyti. Nors buvo pastebima tiesioginė diskriminacija. susidūręs su techniniais standartais. byla 1982 m. Išimtys( įteisintos 30 str. Italo Fenocchio byloje buvo parodyta.JK grindė . leidžia pirmenybę laisvo prekių judėjimo atžvilgiu teikti nac. istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavbės apsaugos sumetimais. nustato.principo. 7 Laisvo prekių judėjimo išimtys EB sutarties rengėjai pripažino.. gyvūnų ir augalų sveikatos bei gyvybės apsauga. kad 29 str. todėl nepažeidė 29 str. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. kad mėsos produktus būtų galima eksportuoti į tas valstybes. gali būti pateisinami įv. yra pernelyg neapibrėžta ir netiesioginė. kad niekas kitas. 29 str. priemonėms. yra susijęs tik su „nacionalinėmis priemonėmis. leidžiančios nukrypti nuostatos negali būti naudojamos ekonominiams tikslams. jog tai buvo tyčinis pažeidimas draudimo importuoti porno preke. Todėl valstybėje A esantis eksportuotojas. Dauguma jų buvo teisėtai pagaminti ir platinami Danijoje.

1. jų finansinį ar fizinį priklausomumą nuo Sąjungos piliečio. remiantis valstybės narės teisės aktais. Laikantis diskriminavimo pilietybės pagrindu draudimo. (apie darbuotojo šeimos narių sąvoką ir jų teises yra atskiri klausimai). valstybių narių vyriausybės neleido ne valstybių narių pilietybę turintiems fiziniams asmenims atvykus į ES naudotis 39-55 str. Todėl britė negali pasinaudoti Bendrijos teise. Tačiau galima išskirti tokius požymius: • Pavaldumas darbdaviui (tam tikrą laiką asmuo atlieka veiklą kitam asmeniui jo prižiūrimas ir gauna už tai mokestį). jų teisės priklauso nuo darbuotojo turimų teisių. su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę. saugančius nuo piktnaudžiavimo. jog laisvo judėjimo nuostatos negali būti taikomos „valstybių narių išimtinai vidaus“ situacijose. kurias aiškiai numato Sutartis ir antrinė teisė. Pagal 39 str. 15 . 43 ir 49 str. turėtų būti imamasi priemonių užtikrinti. (daugiau apie darbuotojo sąvoka yra atskiras klausimas). gali pasiremti tik tie nacionaliniai subjektai. gyvenantys valstybėje narėje remiantis šia direktyva. ir kuri visais aspektais yra susijusi tik su viena valstybe nare. jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvės ir orumo reikalavimus. kuriems nesukakę 21 metų amžiaus. jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų. c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys. kuri neturi veiksnio. Laisvas darbuotojų judėjimas ir vidaus situacijos EB sutarties 39. ginčydama Anglijos baudžiamųjų bylų teismui duotą įsipareigojimą grįžti į Šiaurės Airiją ir 3 metus nesilankyti Anglijoje ir Velse. kurie jau gavo leidimo gyventi šalyje kortelę. numatytomis laisvo judėjimo teisėmis. Šeimos nariai turėtų būti teisiškai apsaugoti Sąjungos piliečio mirties. ES piliečiai dabar gali naudotis bendra ir savarankiška teise laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungoje. jungiančio ją su kuria nors iš Bendrijos teisės reguliuojamų situacijų. priimančioji valstybė narė asmenų. Sutarties). EB sutartis darbuotojo sąvokos nepateikia. Iš Direktyvos 2004/38/EB: Sąjungos pilietybė kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikia pirminę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. padėtį nagrinėja pagal savo teisės aktus ir nusprendžia. Darbuotojui svarbu. pvz. darbuotojo sąvoka. • Darbuotojas turi būti užsiėmęs realia ir veiksminga veikla (dauguma veiklos rūšių atitinka šį reikalavimą). jam buvo suteiktos specialios teisės ir pareigos (17-22 str. 2. Kol šeimos nariai nėra patys įgiję savarankiškų teisių. "Šeimos narys" — tai: a) sutuoktinis. Vėliau Teismas išplėtė darbuotojo sąvoką ir įtraukė į ją darbo ieškančius asmenis (tam jiems turi būti suteikti bent trys mėnesiai). Siekiant palengvinti šeimos narių ne valstybės narės piliečių laisvą judėjimą. atsižvelgdama į jų santykį su Sąjungos piliečiu ar bet kurias kitas aplinkybes. b) partneris. d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai. santuokos anuliavimo ar registruotos partnerystės nutraukimo atvejais. neatsižvelgiant į pilietybę. kad tokiomis aplinkybėmis priimančiosios valstybės narės teritorijoje jau gyvenantys šeimos nariai išsaugotų savo teisę gyventi joje iškirtinai asmeniniu pagrindu. Teisingumo Teismas Saunders byloje nurodė. Nuogąstaudamas dėl spaudimo savo nac. Šioje direktyvoje: "Sąjungos pilietis" — tai bet kuris asmuo. esantys aukščiau pagal giminystės liniją. toje valstybėje narėje turėtų būti laikomi lygiaverčiais piliečiams Sutarties reglamentuojamose srityse. skyrybų. tie. Darbuotojų judėjimo laisvės taikymas asmenų atžvilgiu: ES pilietybės reikalavimas. Siekiant išlaikyti šeimos vienybę platesne prasme ir nepažeidžiant diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimo. taikant Sutartyje ir jai vykdyti patvirtintose priemonėse nustatytus apribojimus ir reikalavimus. (apie diskriminaciją dėl pilietybės yra atskiras klausimas). • Veikla turi būti ekonominė (ji neturi būti tokios mažos apimties. Todėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė gyventi šalyje ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį turėtų būti suteikiama taikant tam tikrus reikalavimus. kad Bendrijos teisė netaikoma veiklai. kad darbas būtų laikomas visiškai nedideliu ir papildomu). Visų Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti suteikiama ir jų šeimos nariams. taip pat svarbu. kurie neįtraukti į šeimos narių apibrėžimą pagal šią direktyvą ir todėl neturi automatinės įvažiavimo ir gyvenimo teisės. darbuotojams suteikta teisė laisvai judėti visoje ES ieškant darbo ir įsidarbinant kitoje valstybėje narėje jos piliečiams nustatytomis sąlygomis. Tinkamai atsižvelgiant į šeimos gyvenimą ir žmogaus orumą bei tam tikrus reikalavimus. darbuotojo šeimos nariai Kiekvienam valstybės narės piliečiui buvo suteiktas „Sąjungos piliečio“ statusas. arba išlaikytiniai. visi Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai. turintis valstybės narės pilietybę. kad darbuotojas ir jo šeima integruotųsi priimančioje valstybėje narėje nepatirdami jokio skirtingo traktavimo lyginant su tos valstybės piliečiais. kurie juda iš vienos valstybės narės į kitą. Tačiau savo teisėmis gyventi besinaudojantys asmenys neturėtų tapti nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai per pradinį gyvenimo joje laikotarpį. be to. turėtų būti atleisti nuo reikalavimo gauti įvažiavimo vizą.. taikant tokias specialiąsias nuostatas. kad su juo būtų šeima. ETT pažymėjo. darbo rinkai ir gerovės sistemai. ar tokiems asmenims galėtų būti leista įvažiuoti ir gyventi šalyje.

Britanijos pilietę. kad šios normos garantuoja „laisvą judėjimą tik tiems asmenims.Karalystės išsiųsti su britu susituokusią Filipinų pilietę. taikymą. taigi keliuose savo sprendimuose apibrėžė kokiomis sąlygomis šis apibrėžimas taikomas. Akrich byloje Teismo sprendimas buvo kitoks.aktus teikiamais privalumais. Carpenter byloje Teismas pareiškė.Brit. o už tai gauna atlyginimą (byla 197/86 Brown v. gali naudotis palankesniu traktavimu nei piliečiai. nors ir menką. W. nes Carpenteris teikė paslaugas kitose valstybėse narėse įsisteigusiems reklamos užsakovams. kad pas ją atvyktų ir apsigyventų sutuoktinis). patenka į šios teisės taikymo sritį ir todėl turi būti sprendžiami pagal tos valstybės vidaus teisinę sistemą“. Singh‘as galėtų atvykti į D. net ir prieš savo pačių valstybes). kai Sąjungos pilietis. kad Belgijoje kvalifikaciją įgijęs ir čia santechniku dirbantis Olandijos pilietis. kad neleidus dalyvauti kursuose jam buvo užkirstas kelias siekti mokytojo pareigų kitų valstybių narių mokyklose. siekdamas dirbti pilietybės valstybėje pgl Belgijoje įgytą kvalifikaciją. Singh sprendimas patvirtina ankstesnį Knoors sprendimą. Ministre van Ondervijs en Wetenscheppen). turinčia teisę.. jog Bendrijos teisė taikytina. ES t. Surinder Singh byloje matyti. Atlieka tam tikrą darbą (efektyvi ekonominė veikla). Kilo klausimas. dar kartą patvirtino Ucker ir Jacquet byloje.. p. kur ji prižiūrėjo vyro vaikus iš ankstesnės santuokos. a.2m. ta aplinkybė. kad Bendrijos teisė taikoma: piliečiai. kad nacionaliniai subjektai negali pasinaudoti laisvo judėjimo nuostatomis prieš savo valstybes nares. 1988. Darbuotojas neveikia savo sąskaita ir savo rizika. 16 . kad taisyklės susijusios su bendru darbuotojų judėjimu taikomos tik „vertimuisi efektyvia ir tikra veikla. Šiose dviejose bylose buvo aiškus Bendrijos elementas (Knoors beveik 10 m.Karalystėje.Cairns Nei EB Sutartyje. Taigi nors ETT pagrindinę taisyklę. nei tas. Ši taisyklė buvo smarkiai kritikuojama. cit. Secretary of State for Scotland.Brit. Darbuotojo sąvoka Iš paskaitos Darbuotojas – asmuo. iš tiesų jis palengva mažina jos reikšmę. neturinčioms jokio ryšio su Bendrijos teise. byla C-357/89 Raulin v. jei jie naudojasi (arba yra naudojęsi) jiems suteikta teise laisvai judėti. nėra „mažiau palankus traktavimas. Levin (1982) ECR 1035. ir čia pasilikti. Case 53/81. ETT nustatė bendrą principą. kad jis pagal Bendrijos teisę neturėjo teisės įsikurti Airijoje su savo sutuoktiniu. gali remtis Bendrijos teisės suteikiamomis teisėmis. 1050. kuris jiems buvo taikomas iki to momento. įsikūręs valstybėje narėje (Jungtinėje Karalystėje). pastarajam vadovaujanti. Bet kokia diskriminacija. kas yra „ūkinė veikla“. o jau kitose bylose Teismas buvo pasirengęs rasti bet kokį. kurioje yra įsisteigęs“. tačiau ETT Ucker ir Jacquet byloje galutinai paneige kritikų argumentus: „EB sutarties 17 str. Vokietijoje ). kokiomis – ne. kai buvo norima iš J. kur Singh žmona dirbo pusė darbo dieno s(pgl Vok. kurią valstybės narės nacionaliniai subjektai gali patirti pagal šios valstybės teisę. kad Carpenter žmona buvo J. dirbo Belgijoje. Jam vadovauja kitas asmuo. nei Singh byloje. jog ši „teorinė„ galimybė nesukūrė pakankamo ryšio su Bendrijos teise. Todėl judėjimo laisve besinaudojantys darbuotojai. Teisingumo Teismo praktika rodo. taigi ETT savo praktikoje gvildeno tai pats ir pirmą kartą išsamiai pateikė apibrėžimą Levin29 byloje.Britaniją. kad būtų taikoma Bendrijos teisė. 2. Darbuotojo požymiai (reikalingi dirbančiojo statusui nustatyti): 1. 4. išskyrus tokios mažos apimties veiklą. kad pakanka ir netvirto. 29 30 Case 53/81. kuris tam tikrą laiką teikia paslaugas kitam asmeniui. kurie buvo išvykę į kitą valstybę narę dirbti. kad tais atvejais. ETT nurodė. Po to jie grįžo į D. įtvirtinta Sąjungos pilietybė nesiekia išplėsti Sutarties taikymo srities ratione materiae vidaus situacijoms. kad nacionaliniai subjektai prieš savo valstybes nares gali pasiremti Bendrijos teise. jog Bendrijos teisė taikytina tuo atveju. kad EB teisė nataikoma išimtinai vidaus situacijoms. po metų jie apsigyveno Vokietijoje. ir antrinės t. nes jis buvo komunistų partijos narys. jis galėjo vykti į užsienį ir teikti šias paslaugas. nes buvo „tam tikras užsienio elementas dėl to. kuri gali būti laikoma labai menka ir pagalbine“30. Jis nurodė. Moser byloje vokietijos piliečiui nebuvo leista dalyvauti mokytojų rengimo kursuose Vokietijoje. nei kt. kad užsiimtų verslu. nustatydamas.aktų nuostatomis. Gauna atlyginimą (‘‘). op. ryšį su Bendrijos teise: Deliege byloje ETT nurodė. susituokia su trečiosios šalies piliečiu.teisę buvo laikoma darbuotoja. ar tai buvo išimtinai vidaus situacija. ir tokie atvejai vadinami „atvirkštine diskriminacija“. ETT nusprendė. kurie verčiasi ar nori verstis ūkine veikla“.Singh vedė D. turėjo teisę pasinaudoti ir pgl Bendrijos antrinės t. kuriai turėjo būti taikoma vidaus teisė ir dėl to Singh galėjo būti išsiųstas iš D. nėra pateikta „darbuotojo“ sąvokos. Jis teigė. kad būtų galima pagrįsti 39 str. kad negalima Sutarties nuostatomis remtis kaip priemone siekiant išvengti nacionalinių teisės aktų taikymo ar norint uždrausti valstybėms narėms imtis reikiamų preimonių užkertant kelią tokiam piktnaudžiavimui. 3. ETT nusprendė. o Singh. Tačiau saugodamasis piktnaudžiavimo Teismas Singh byloje nurodė. 3. kai pilietis pasinaudojo pagal Sutartį suteikta teise asmenims judėti“. kad sportininkas varžybose dalyvavo ne toje valstybėje narėje. kuriame ETT nustatė. ar turi būti taikoma Bendrijos teisė ir remiantis 39 ir 43 str. labiau „potencialaus“ ryšio su Bendrijos teise. Netiesiogiai dėl to. suteikiamomis teisėmis. jei jie kokiu nors būdu nėra pasinaudoję laisvo judėjimo teisėmis.Vien teorinės perspektyvos įsidarbinti kitoje valstybėje narėje nebus pakankamos. kurie gali pasinaudoti Bendrijos teisėje suteikiamų teisių privalumais. kad pasinaudotų Bendrijos teisės pgl Sutarties 39 ir 43 str. Teismas nenurodė. išvyksta dirbti į kitą valstybę narę (Airiją) samdomu darbuotoju. kurie negali jomis pasinaudoti.( S. neturinčiu teisės būti toje valstybėje narėje.

. skirtuose kitoms vidaus rinkos laisvėms. Tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. Tačiau. o tai reiškia. Jeigu priimančioji valstybė susaistoma vien tik draudimu diskriminuoti užsieniečius. 33 Case 196/87. gali įsidarbinti ir dirbti joje pagal tas pačias taisykles kaip ir vietos valstybės piliečiai. Kiekvienas ES pilietis. turinti savarankišką reikšmę. Plačiąja prasme apribojimų draudimas apima tiek diskriminacijos pilietybės pagrindu. EB sutarties 39 straipsnyje neminimas apribojimų draudimo terminas. 2 d. Vėlesniame sprendime ETT nurodė dar vieną diskriminacijos sąlygą. Taip pat EB sutarties 39 straipsnio 4 dalyje numatyta dar viena išimtis – valstybės tarnyba. 34 ES užsieniečiais vadinami ES piliečiai. kad ES pilietis turės teisę. atvykęs į kitą valstybę. kaip ir netiesioginės diskriminacijos atvejai. kurie siekia įsidarbinti arba dirba ne savo pilietybės valstybėje narėje. apribojimų draudimo terminas yra minimas. Netiesioginės diskriminacijos samprata. Bernardas teigia. visuomenės saugumas. kad jo negalima būtų laikyti darbu) arba 2) atlyginimo tarifas yra žemesnis nei minimalus garantuotas užmokestis 32. ar bus pažeistos EB sutarties 39 straipsnis? Kitaip tariant. kad „darbuotojas“ yra EB teisės sąvoka. remiantis valstybės narės teisės aktais. taikymo srities dėl to.). Praktinė apribojimų draudimo principo taikymo reikšmė yra didelė. d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai. Visgi apribojimų draudimo terminas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. jei toks skirtingas vertinimas negali būti pateisinamas objektyviais kriterijais. esantys aukščiau pagal giminystės liniją. ar ES užsieniečiai 34 yra traktuojami taip pat kaip ir vietos valstybės narės piliečiai. ETT Sotgiu bylos sprendime paslėpta diskriminacija apibrėžiama kaip diskriminacija. t. ETT 1963 m. diskriminaciją apibrėžė kaip situaciją. Schwanderis teigia. nereikia lyginti dviejų teisės subjektų grupių teisinės padėties. dieną. kuri taikant kitokius negu pilietybė kriterijus iš esmės siekia to paties rezultato. Tačiau ši teisė bus veiksminga tik tokiu atveju. Laisvai judantiems darbuotojams pirmiausia draudžiami diskriminuojantys apribojimai pilietybės pagrindu. kad Teismas linkęs būtinu diskriminacijos elementu laikyti neteisėtą elgesį. Elgesio turinio šis principas neatskleidžia. ES teisėje žiūrima. kad jis uždirba mažiau negu nustatytas MGL bei bandė papildyti savo uždarbį „kitais teisėtais pragyvenimo šaltiniais“. aiškindamas EB sutarties 6 straipsnį (dabartinis 12). arba išlaikytiniai. kalbant apie apribojimų draudimą. kad esminis paslėptos diskriminacijos požymis yra tas. 5. Ar vietos valstybės piliečiai yra ginami EB tiesės? Remiantis ETT jurisprudencija. Staatssecretaris van Justitie (1986) ECR 1741. case 139/85 Kempf v. kad netiesioginė diskriminacija apima reikalavimus. visuomenės sveikata (rašytiniai diskriminacijos pateisinimo kriterijai). net jeigu jis 1) dirba ne visą darbo dieną (nebent darbas būtų toks menkavertis. nėra tokie aiškūs. O valstybė gali ir nesuteikti tokių pačių garantijų savo piliečiams. kurias suteikia EB teisė. negali būti išskirtas iš 48 str. arba net jeigu 3) atlyginimas iš viso nemokamas (pvz. turi nacionalinį diplomą). jeigu ES pilietis atitinka reikalavimus. skirtingai negu diskriminacijos atveju. su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę. taikoma tos valstybės nacionalinė teisė. Apribojimų draudimo samprata pateikiama literatūroje. kad su juo būtų elgiamasi taip pat. tokiu atveju. D. jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų. A. nors atitinkamos normos aiškiai apie pilietybę net neužsimena. Pavyzdžiui. Laisvo darbuotojų judėjimo ribojimo draudimas: diskriminacijos dėl pilietybės draudimas.y. nes asmeniui. tačiau sukelia sunkumų kitų valstybių narių piliečiams. Tarp šių teisių nėra minima teisė į vienodas kaip ir vietos piliečių darbo sąlygas (ši teisė minima EB sutarties 39 str. vadovaujantis jo vėlesniu sprendimu galima teigti. taikomus vietiniams piliečiams (pvz. b) partneris. dirbantis efektyvų ir tikrą darbą ne visą d. kad ES užsieniečiui de fakto suteikiamas prastesnis statusas nei vietiniam piliečiui. Kituose sutarties straipsniuose. „panašios situacijos negali būti vertinamos skirtingai. kuriems nesukakę 21 metų amžiaus. kai esant vienodoms aplinkybėms asmenys traktuojami skirtingai arba esant skirtingoms aplinkybėms asmenys traktuojami vienodai. kad diskriminacija darbo sąlygų atžvilgiu negali būti pateisinama jokiais pagrindais. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB „šeimos narys“– tai: a)sutuoktinis. kurią valstybės narės gali palikti uždarą kitų valstybių piliečiams. Su paslėptos diskriminacijos atvejais glaudžiai susijusi vietinių piliečių (vadinamoji atvirkščioji diskriminacija) diskriminavimo problema. tiek nediskriminuojančių priemonių draudimą. Nors ETT yra pateikęs skirtingas diskriminacijos sąvokas. kurie savo pobūdžiu pilietybės atžvilgiu atrodo neutralūs. ar laisvas darbuotojų judėjimas turi būti suprantamas tik kaip diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimas ar ir kaip nediskriminuojančių apribojimų draudimas. Jei ES pilietis neatitiks visų reikalavimų. tai toks valstybės suvaržymas reikštų tik tai. kad. 6. Nediskriminuojančių ribojimų draudimas Kertinė laisvo darbuotojų judėjimo laisvė – teisė nebūti diskriminuojamam pilietybės pagrindu. Staatssecretaris van Justitie (1986) ECR 1741. iš esmės valstybės vidaus piliečiai savo pilietybės valstybės atžvilgiu negali remtis laisvo asmenų judėjimo nuostatomis. 17 . Būtina pabrėžti. EB sutartis taip pat draudžia ir netiesioginę (paslėptą) diskriminaciją. Tokie asmenys priklauso nacionalinei jurisdikcijai ir yra ginami nacionalinės teisės. Ji apima bet kurį faktiškai ir realiai dirbantį arba norintį dirbti asmenį. atžvilgiu. Case 53/81 Levin (1982) ECR 1035. jeigu nacionalinė nuostata nebus diskriminuojančio pobūdžio. religinėje bendruomenėje33). Elgesio turinio šis principas neatskleidžia.. dirbančiam kitoje valstybėje narėje. taikomų vietiniams piliečiams. Tatham ETT pažymėjo. tarp jų ir teisę nebūti diskriminuojamam pilietybės pagrindu. Iš įvairių netiesioginės diskriminacijos sampratų galima spręsti. EB sutarties 39 straipsnis draudžia diskriminaciją pilietybės pagrindu darbo srityje. Steymenn v. C. Apribojimų draudimo principas suteikia tiesės subjektui konkrečias teises. siaurąja prasme – tik nediskriminuojančių priemonių draudimą. Staatssecretaris voor Justitie (1988) ECR 6159. kaip ir su priimančios valstybės piliečiais. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos laisvo darbuotojų judėjimo išimtys – viešoji tvarka.Kempf31 byla – asmuo. nes EB užsieniečiui taikoma valstybės narės nacionalinė teisė. kad minėtos išimtys taikomos tik EB sutarties 39 straipsnio 3 dalyje išvardytų teisių 31 32 Case 139/85 Kempf v. c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys. bet sudarys kliūtis pasinaudoti laisvu darbuotojų judėjimu.

gali būti pateisinamas. o dar konkrečiau – iš šios teisės išplaukiančią teisę palikti savo kilmės valstybę. tiek netiesiogiai) užsieniečius diskriminuojančias priemones. Būtent šiuo atveju Teismas konstatavo. Kalbos mokėjimas (v-bės gali nustatyti sąlygas. tačiau šis straipsnis turėtų būti suprantamas plačiąja prasme. sprendžiant Bosmano bylą. 2. Pvz. Teisės. 7.. nustatančias vadinamąją užsieniečių išlygą ir sportininko perėjimo į kitą klubą mokestį (transfero mokestis). kad laisvas darbuotojų judėjimas yra fundamentalus EB teisės principas ir kad EB sutarties nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo. įtvirtintos kitose Sutarties normose (papildomos teisės): teisė į abipusį kvalifikacijų pripažinimą. todėl su jomis negali būti suderinamos nacionalinės nuostatos. pagal kurią nacionalinė priemonė. turint tikslą įsidarbinti kitoje valstybėje narėje. ETT iš pradžių visas vidaus rinkos laisves. nes sudaro kliūtis (apribojimus) laisvam prekių judėjimui. neatsižvelgiant į tai. Scholz byloje Italijoje nepripažintas Vokietijos pilietės Vokietijoje įgytas darbo stažasnepateisinama netiesioginė diskriminacija. nes dėl tokio sertifikato gavimo kitų v-bių piliečiai atsidūrė mažiau palankioje padėtyje lyginant su šios provincijos gyventojais. kurį galima gauti tik Bolcane) yra netiesiogiai diskriminuojantis. kad EB Sutarties nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo yra skirtos sudaryti kuo palankesnes sąlygas ES piliečiams patekti į kitos valstybės narės darbo rinką. ji turi būti būtina valstybės viešojo intereso labui ir proporcinga siekiamo tikslo atžvilgiu. Kalbant apie apribojimų draudimo koncepciją. Groener byloje atsisakymas įdarbinti Nyderlandų pilietę dailės dėstytoja Airijos valstybiniame koledže dėl to. nes riboja asmens galimybę patekti į kitos valstybės narės darbo rinką. teisė pasilikti (nuolatinio gyvenimo teisė). teisė į ♥ ♥ 39 str. ETT priimdamas preliminarų nutarimą šioje byloje visų pirma priminė. 3 d. kuris reikalingas dėl užimamų pareigų pobūdžio. teisė į socialinę apsaugą. reikalingas senojo klubo sutikimas arba naujasis klubas turi sumokėti mokestį senajam klubui (mokesčio dydį nustato senasis klubas). gali būti pateisinama nerašytiniais pagrindais. Draudžiama taikyti bet kokias (tiek tiesiogiai. turintys dviejų kalbų sertifikatą (specialų.). įtvirtintos Sutarties 39 str. kuria siekiama skatinti vartoti nacionalinę kalbą. traktuojant laisvą darbuotojų judėjimą plačiąja prasme. tačiau ar toks normos traktavimas leistų iki galo pasiekti EB sutarties tikslus. Laisvas darbuotojų judėjimas turėtų būti suprantamas ir kaip nediskriminuojančių apribojimų draudimas. Angonese byloje pripažinta. Laikui bėgant teismas išplėtojo apribojimų draudimo doktriną. t. Taigi transfero mokestis sudarė kliūtis (apribojimus) laisvam darbuotojų judėjimui. visuomenės saugumas ir visuomenės sveikata. teisės. dalis ir šis reikalavimas buvo taikomas laikantis proporcingumo ir nediskriminavimo principo). Todėl nacionalinės nuostatos. kad šioje byloje Teismas pritaikė vadinamąją Cassis formulę. kad priimant į darbą konkurse gali dalyvauti tik asmenys. įtvirtintos Sutarties 39 str. ar likeris yra importuojamas. nediskriminuojančio pobūdžio teisės norma). Toliau Teismas pažymėjo. ETT pripažino nesuderinamomis su ES teise Belgijos futbolo klubo taisyklių nuostatas. nepažeisdama ES teisės. 2 d: teisė įsidarbinti. pirmasis impulsas Dassonville‘o byla. nors ir nėra diskriminacinio pobūdžio. kuri numato nediskriminuojančio pobūdžio apribojimus laisvam prekių judėjimui. savo pobūdžiu yra pateisinamas pagal Reglamento 1612/68 3 str. nustatančios taisykles.y. įtvirtintos Tarybos reglamente 1612/68. teisė apsigyventi priimančioje valstybėje narėje.y.: teisė laisvai judėti. Tačiau ETT nuomonė dėl asmenų judėjimo laisvės ilgą laiką nebuvo visiškai aiški: Teismas nei griežtai atmetė. kliudančios asmeniui pasinaudoti šia teise. skaičiaus. kurios galėtų kliudyti asmeniui pasinaudoti šia laisve. Netrukus apribojimų draudimo doktriną ETT pritaikė ir paslaugų teikimo laisvei. net ir tuo atveju. laikytis savo nacionalinės tiesės nuostatų. kai kontraktas yra pasibaigęs. kad transfero taisyklės pažeidžia asmens teisę laisvai judėti. kurioje nacionalinė nuostata. Kalbos mokėjimo reikalavimas dėstytojo pareigoms valstybinėje mokymo įstaigoje užimti. 1 d. kad likeryje turi būti ne mažiau kaip 25 proc. išplaukiančios iš laisvo darbuotojų judėjimo: ♥ teisės. aiškino kaip vienodo elgesio reikalavimą. esančią pirmąja valstybine kalba. Tačiau teisė įsidarbinti gali būti ribojama šiais pagrindais: 1. gruodžio 31 d. 2 d. yra nesuderinamos su laisvo darbuotojų judėjimo principu. Pirmiausia apribojimų draudimo doktrina buvo pritaikyta laisvam prekių judėjimui. Teisė įsidarbinti Visi ES v-bės narės piliečiai turi teisę įsidarbinti ir dirbti kitoje v-bėje narėje turėdami tokią pat pirmumo teisę kaip ir tos v-bės piliečiai. susijusias su kalbos mokėjimu. Nors EB sutarties 39 straipsnyje neminimas apribojimų draudimo terminas. 18 . buvo pripažinta nesuderinama su EB teise. 3. nustatanti. tokiu atveju valstybės narės suverenitetas nebūtų apribotas. teisė į vienodas socialines ir mokestines lengvatas ir kitos teisės.y.: vienodas darbo sąlygas. Be abejo. galinčių įsidarbinti. darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama v-bių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės. nepaisant EB sutartyje vartojamo „apribojimų draudimo“ termino. viešoji tvarka. t. ar ne (t.priimančioji valstybė galės ir toliau. alkoholio. teisės. kad ji neišlaikė airių kalbos testo. kurios nustatė. yra tiesiogiai veikiančios. kad Bolcane provincijoje (Italijoje) veikusio banko reikalavimas. nes šiuo atveju kalbos reikalavimas buvo numatytas kaip politikos. nei aiškiai pripažino apribojimų draudimo doktriną. vėliau Cassis de Dijono byla. tačiau ją pritaikė ne visoms vidaus rinkos laisvėms. Šioje byloje Teismas aiškiai pripažino draudimą taikyti ir nediskriminuojančio pobūdžio apribojimus laisvam darbuotojų judėjimui. Svarbu ir tai. kad sportininkui pereinant žaisti į kitą klubą. valstybės tarnyba. Lūžis ETT praktikoje. Teisė į vienodas darbo sąlygas Įdarbinimo. svarbios yra būtent transfero taisyklės. V-bė neturi teisės skaičiais ar procentais riboti kitų v-bių piliečių. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (1968 m. įvyko 1995 m. ir kaip nediskriminuojančių apribojimų draudimas.

Dažniausia čia yra netiesioginė diskriminacija. iš eilės išvykos dėl svarbių priežasčių. visi Sąjungos piliečiai. • teisę gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius 7 str. išskyrus reikalavimą turėti tapatybės kortelę arba pasą. arba ilgesnių išvykų.: Teisė laisvai judėti (Pagal Direktyvą 2004/38/EB) Šią teisę sudaro: išvažiavimo teisė 4 str. Clean Car byla. kad Vienoje įsikūrusių įmonių vadovai gyventų Austrijoje (gyvenamosios vietos reikalavimai yra netiesiogiai diskriminuojantys). kad tai nebūtinai palengvinančios judėjimą lengvatos. Taip pat Direktyvoje nustatomas sąrašas asmenų. reglamentuojamus administracinius formalumus. turi pragyvenimo šaltinį ir įgyvendina 8 str. Toks nustatymas netiesiogiai diskriminuojantis. Bachmann byloje pateisinančia priežastimi buvo pripažintas poreikis apsaugoti mokesčių sistemos darnumą. kad lydėtų santuokos nesudaręs partneris ir kt. teisė kalbėti gimtąja kalba. Jei rezidento ir ne rezidento mokesčio mokėtojo padėtis panaši. įvažiavimo teisė 5 str: Valstybės narės suteikia tapatybės kortelę ar pasą turintiems Sąjungos piliečiams <. iš eilės laikotarpiui.. bet tiesiog padedančios atvykusiam darbuotojui lengviau integruotis priimančioje v-bėje lengvatos. Įgyta nuolatinio gyvenimo šalyje teisė gali būti prarasta tik išvykus ilgesniam kaip 2 m. Įrodžius diskriminaciją dar galima ją pateisinti.. Gyvenimo šalyje tęstinumas nenutrūksta dėl trumpalaikių išvykų. 3 d.. galinčių įgyti nuolatinio gyvenimo teisę neišgyvenus 5m. kad jos palengvina darbuotojų judėjimą Bendrijoje. ne ilgesnių kaip 6mėn/metus. nėštumo ir gimdymo. įgyja teisę nuolat gyventi toje v-bėje narėje. Even byloje socialinės lengvatos apibrėžtos plačiai ir pabrėžta. rodo. tai skirtingas jų vertinimas yra diskriminacija. Pvz. ypač nustatant atlyginimą ir atleidžiant iš darbo. Ugliola byla. kol jie netampa nepagrįsta našta. turintys galiojančią tapatybės kortelę ar pasą <…> turi teisę išvažiuoti iš valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę.: ES piliečiai turi teisę gyventi kitos v-bės narės teritorijoje iki trijų mėnesių trukmės laikotarpį netaikant jokių reikalavimų ar formalumų. o Cassis byloje fiskalinės kontrolės veiksmingumas.: Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi <…> teisę gyventi šalyje tol. Vokietijoje nustačius darbdavio pareigą skaičiuojant darbo stažq į jį įtraukti tik Vokietijoje atliktą karo prievolę (kitose v-bėse narėse atliktos neįskaičiuoti) buvo pažeistas lygaus traktavimo principo taikymas apskaičiuojant darbo stažą. susijusių su privalomąja karine tarnyba. studijų ar profesinio parengimo. Teisė pasilikti (nuolatinio gyvenimo teisė) Pagal Direktyvą 2004/38/EB ES piliečiai. reikalingų nacionaliniam pasienio patikrinimui. jei. Tačiau nagrinėjant kitas ETT bylas socialinėms lengvatoms priskirtos pašalpos. kurios tiesiogiai darbo santykių nereguliuoja. ar vienos ne ilgesnės kaip 12 mėn. Teisė apsigyventi priimančioje valstybėje narėje apima: teisę gyventi iki trijų mėnesių 6 str.> teisę įvažiuoti į jų teritoriją. Darbo sąlygos nebūtinai turi kilti iš darbo teisės.: visi ES piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje ilgiau kaip tris mėnesius. teisės apsigyventi išlaikymą 14str. tai socialinėms ir mokesčių lengvatos ši sąlyga tiesiogiai nebūtina. 39 str. tiesiogiai su darbo santykiais nesusijusi nauda. Italijos įstatyme buvo numatytas darbo sutarties galiojimo terminas tik užsienio kalbų dėstytojams (dauguma jų ne Italijos piliečiai). o gali kilti ir iš kitų teisės sričių. Austrijos reikalavimas. 19 .: Nepažeidžiant nuostatų dėl kelionės dokumentų. sunkios ligos. Sąjungos piliečiams netaikomas įvažiavimo vizos ar lygiaverčio formalumo reikalavimas. teisė. arba paskyrimo į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį. mokesčių teisė. pvz. Allué ir Coonan byla.grąžinant ar vėl priimant į darbą. išmokos mirties atveju. kurie priimančioje v-bėje narėje legaliai išgyveno 5m. pavyzdžiui socialinio draudimo teisė. Teisė į vienodas socialines ir mokestines lengvatas Atvykusiam darbuotojui turi būti suteikiamos tos pačios socialinės ir mokesčių lengvatos kaip ir tos v-bės narės piliečiams darbuotojams.. Jei įsidarbinimo ir darbo sąlygos išimtinai remiasi darbo santykiais. o kitiems dėstytojams toks terminas nenumatytas.Atvykusiems darbuotojams privalo būti sudarytos tos pačios įdarbinimo ir darbo sąlygos kaip ir priimančios v-bės piliečiams. o nedarbo atveju.

trečiųjų šalių piliečiai. Teisė į socialinę apsaugą EB Sutarties 42 str. nereikalaujama turėti vizos.: Sąjungos piliečiai. jei jie neturi galiojančio paso ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB darbuotojo šeimos nariams galima išskirti šias teises: TEISĖ IŠVYKTI. Darbuotojo šeimos narių teisės Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB preambulės 5 punkte nurodyta: »Visų Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti suteikiama ir jų šeimos nariams. kuris nėra valstybės narės pilietis. ETT byloje Akrich yra pažymėjęs. turi turėti įvažiavimo vizą pagal Reglamento (EB) Nr. Visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje ilgiau kaip tris mėnesius. neturi būtinų kelionės dokumentų arba. Taigi. jei jie: a) yra darbuotojai ar savarankiškai dirbantieji priimančiojoje valstybėje narėje. kurie turi 10 straipsnyje nurodytą galiojančią leidimo gyventi šalyje kortelę. gali įrodyti savo tapatybę bei santuokinius ryšius bei nėra įrodymų. arba b) turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams. o Bendrijos teisė reguliuoja judėjimą tarp valstybių narių po to. Nepažeidžiant nuostatų dėl kelionės dokumentų. Jei valstybių narių įstatymai nenumato išduoti tapatybės kortelių. Valstybės narės suteikia tokiems asmenims visas galimybes gauti būtinas vizas. 2 d. Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius 7 straipsnis 1. neatsižvelgiant į pilietybę. teisė gyventi kitos valstybės narės teritorijoje iki trijų mėnesių trukmės laikotarpį. kurie nėra valstybės narės piliečiai. kurie nėra valstybės narės piliečiai. kai jis vyksta į kitą valstybę narę.“ Kol šeimos nariai nėra patys įgiję savarankiškų teisių. Teisė gyventi šalyje iki trijų mėnesių 6 direktyvos straipsnyje aptariama Sąjungos piliečių šeimos narių. Taigi visi trečiųjų šalių piliečiai prieš atvykdami į kurią nors valstybę narę turi įvykdyti nacionalinių imigracijos įstatymų reikalavimus. kuo greičiau ir skubos tvarka. 539/2001 nuostatas arba. atitinkama valstybė narė. kurie nėra valstybės narės piliečiai ir turi galiojantį pasą. O 4 dalyje nurodyta: jei Sąjungos pilietis ar šeimos narys. kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje. bet MRAX byloje ETT nustatė. kad „Pirminį įvažiavimą į teritoriją reguliuoja nacionalinė taisyklės.: 1. 4 d. visuomenės saugumui ar sveikatai. kai jam jau buvo leista pirmą kartą atvykti. arba 20 . vizos. judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl valstybinės politikos. Pagal šią direktyvą iš tokių šeimos narių. Sąjungos piliečio sutuoktinis turėtų „teisėtai gyventi valstybėje narėje. kai taikytina. Pagal 27 str. 2 dalyje numatyta. kad šeimos nariai.: Šiems asmenims netaikomas išvažiavimo vizos ar lygiaverčio formalumo reikalavimas. kurias turėtojas turi kirsti vykdamas tarp valstybių narių.: Pasas turi galioti bent visose valstybėse narėse ir šalyse. Šioje direktyvoje "šeimos narys" turėtų reikšti ir registruotą partnerį. jų teisės priklauso nuo darbuotojo turimų teisių. 1d. nacionalinės teisės aktus. neatsižvelgiant į pilietybę. 8. ir jų šeimos nariai. ir . bet kurio išduodamo ar pratęsiamo paso galiojimo trukmė turi būti ne mažesnė kaip penkeri metai. Norėdamas pasinaudoti teikiamomis privilegijomis. jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvės ir orumo reikalavimus. jei reikalaujama. turintys galiojančią tapatybės kortelę ar pasą.papildomos teisės: (???!!!) Teisė į abipusį kvalifikacijų pripažinimą Reglamentuojama įvairiomis direktyvomis. kad jie turi laisvo judėjimo ir gyvenimo šalyje teisę. būtinų vizų. Šiomis priežastimis nesinaudojama ekonominėms reikmėms patenkinti. patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti. kad toks atsisakymas įsileisti būtų neproporcingas. taikomų nacionaliniam pasienio patikrinimui. kad jie keltų grėsmę viešajai tvarkai. Įvažiavimo teisė 5 straipsnis 1 d. suteikia tokiems asmenims visas pagrįstas galimybes gauti būtinus dokumentus ar pristatyti juos jiems per pagrįstą laikotarpį. prieš grąžindama juos. jei reikia. Tokios vizos turi būti išduodamos nemokamai. ĮVAŽIUOTI IR GYVENTI: Išvažiavimo teisė 4 str. jei priimančiosios valstybės narės teisė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai. jei sutuoktiniai. Sutuoktiniams trečiųjų šalių piliečiams gali būti neleista įvažiuoti. turi teisę išvažiuoti iš valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę. visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių. šeimos nariams taikomas įvažiavimo vizos ar lygiaverčio formalumo reikalavimas. kurie lydi ar atvyksta pas Sąjungos pilietį ir turi galiojantį pasą. valstybės narės suteikia tapatybės kortelę ar pasą turintiems Sąjungos piliečiams ir pasą turintiems šeimos nariams teisę įvažiuoti į jų teritoriją.

kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams. turi teisę joje įsidarbinti arba savarankiškai dirbti. iki jų mokslų užbaigimo. tačiau: nepertraukiamai išgyvenęs priimančioje valstybėje a) Jis buvo mažiausiai dvejus metus b) arba Jo mirties priežastis buvo nelaimingas atsitikimas ar profesinė liga c) Likęs sutuoktinis yra valstybės. teisę gyventi šalyje kaip Sąjungos piliečio. 13 straipsnis Gyvenimo šalyje teisės išlikimas šeimos nariams skyrybų. Sąjungos piliečio mirtis ar išvykimas iš priimančiosios valstybės narės neturi įtakos jo šeimos narių. lydintiems ar vykstantiems kartu su Sąjungos piliečiu priimančiojoje valstybėje narėje. lydintys ar kartu vykstantys šeimos nariai. 4. Nepažeidžiant antros pastraipos. santuokos panaikinimas ar jo registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą 21 . akredituotą ar finansuojamą priimančiosios valstybės narės pagal savo įstatymų ar kitų teisės aktų praktiką. -TEISĖ ĮSIDARBINTI 23 straipsnis Susijusios teisės Neatsižvelgiant į pilietybę.c) . Prieš įgydami nuolatinio gyvenimo teisę atitinkami asmenys turi atitikti 7 straipsnio 1 dalies a. b. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta gyvenimo šalyje teisė taikoma šeimos nariams. ir išlaikomi vaikai. Jei darbuotojas yra įgijęs teisę pasilikti arba 2. Nepažeidžiant antros pastraipos. jei toks Sąjungos pilietis atitinka 1 dalies a. santuokos anuliavimo ar registruotos partnerystės nutraukimo atvejais 1. arba d) yra Sąjungos pilietį. b arba c punkto reikalavimus. Sąjungos piliečio šeimos nariai. 3. šeimos nariai turi tik sutuoktinis. Prieš įgydami nuolatinio gyvenimo šalyje teisę atitinkami asmenys turi įrodyti. Šiai teisei netaikomi direktyvos III skyriuje numatyti reikalavimai. kai šeimos nariai nėra ES piliečiai. "Pakankami ištekliai" – tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrėžti ištekliai. Tokie šeimos nariai išlaiko teisę gyventi šalyje išskirtinai sau asmeniškai. kurie nėra valstybės narės piliečiai. Sąjungos piliečio išvykimas iš priimančiosios valstybės narės arba jo mirtis nereiškia teisės gyventi šalyje praradimo jo vaikams ar tėvams. kurie nėra valstybės narės piliečiai ir kurie kaip šeimos nariai gyveno priimančiojoje valstybėje narėje bent vienerius metus iki Sąjungos piliečio mirties. gyvenimo šalyje teisei. kurie yra valstybės narės piliečiai. b arba c punkto reikalavimus. esantiems aukščiau pagal giminystės liniją. Tai apima ir tuos atvejus. Jei darbuotojas prieš įgydamas teisę pasilikti miršta darbingo amžiaus. įskaitant profesinį rengimą ir . nurodytas 2 straipsnio 2 dalies b punkte.yra priimti į privačią arba valstybinę instituciją. kuriuos globoja vaikai. turėdami pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą.turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje ir užtikrina atitinkamą nacionalinę instituciją pateikdami deklaraciją ar kitokiu jos pasirinktu lygiaverčiu būdu. kurie turi teisę gyventi šalyje arba nuolatinio gyvenimo teisę valstybėje narėje. kurie nėra valstybės narės piliečiai ir legaliai gyveno priimančiojoje valstybėje narėje su Sąjungos piliečiu ištisinį penkerių metų laikotarpį. 2. neatsižvelgiant į pilietybę. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies d punkto ir 2 dalies. -TEISĖ PASILIKTI PRIIMANČIOJE VALSTYBĖJE NARĖJE Pagal Reglamento 1251/70 3 straipsnį darbuotojo šeima įgyja teisę pasilikti gyventi priimančioje valstybėje kuriuo nors iš šių dviejų atvejų: 1. kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir priimančioje valstybėje narėje turi visavertį sveikatos draudimą arba kad jie yra priimančiojoje valstybėje narėje jau sukurtos šiuos reikalavimus atitinkančio asmens šeimos nariai. atitinkančio šio straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. c arba d punktuose nustatytus reikalavimus. kurioje jis gyvena. 3 straipsnio 2 dalis taikoma asmens ir jo sutuoktinio ar registruoto partnerio išlaikomiems tiesioginiams giminaičiams. Sąjungos piliečio išsiskyrimas. 16 straipsnyje nurodyta nuolatinio gyvenimo valstybėje narėje teisė taikoma šeimos nariams. jei vaikai gyvena priimančiojoje valstybėje narėje ir mokosi švietimo įstaigoje. Nepažeidžiant antros pastraipos. registruotas partneris. pilietis arba praradęs tos valstybės pilietybę dėl santuokos su minėtu darbuotoju. Šį reglamentą pakeičia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB. kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai. kad yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams. kuris atitinka a. 12 straipsnis Gyvenimo šalyje teisės išlikimas šeimos nariams mirus arba išvykus Sąjungos piliečiui 1. Sąjungos piliečio mirtis neturi įtakos jo šeimos narių. gyvenimo šalyje teisei. 2.

bet ir tuos. Gaal byloje ETT pažymėjo. kad prie šių soc. Teisės į mokslą svarba pabrėžiama ir tais atvejais. ir tiek ilgai. 2. Lengvatų priskiriama ir pensija. ETT nusprendė. nebeturi teisės būti vienodai traktuojami dėl socialinių išmokų. arba c) tai apsprendė ypač sunkios aplinkybės. gyvenimo šalyje teisei. jei teismas nusprendė. pagal šią direktyvą gyvenantiems priimančiosios valstybės narės teritorijoje. b. kurie nėra valstybės narės piliečiai. Sąjungos piliečio išsiskyrimas. -dėl profesinio mokymo Byloje Bernini v. kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir priimančioje valstybėje narėje turi visavertį sveikatos draudimą arba kad jie yra priimančiojoje valstybėje narėje jau sukurtos šiuos reikalavimus atitinkančio asmens šeimos nariai. kadangi jie nebėra darbuotojo išlaikytiniai ir nebeturi darbuotojo statuso. kad vaikai galėtų šias mokslo ar profesines mokyklas lankyti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai. arba d) sutuoktinių arba partnerių pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą sutarimu arba teismo nutarimu. Nepažeidžiant antros pastraipos. kad atvykusio darbuotojo vaikai galėtų tęsti savo mokslus ir sėkmingai juos baigti.kitokia nauda -Reglamento 12 str. pensininkų. turi globoti nepilnametį vaiką. Prieš įgydami nuolatinio gyvenimo teisę atitinkami asmenys turi atitikti 7 straipsnio 1 dalies a. kiek reikia. Christini ir Castelli bylose ETT patvirtino. pvz. jei: a) iki skyrybų. kurios aiškiai numatytos Sutartyje ir antriniuose teisės aktuose. amatų ir profesines mokyklas. darbuotojas. kad šeimos nariai turi teisę naudotis lygiavertėmis socialinėmis lengvatomis. ar „priežastis“ reikalauti teisės. 9. smurtas šeimoje. -KITOS TEISĖS Vienodas požiūris 24 str.. Tokie šeimos nariai išlaiko savo teisę gyventi šalyje išskirtinai asmeniškai. Valstybės narėms tenka pareiga skatinti tokius vaikus lankyti šias mokyklas ir prireikus stengtis užtikrinti. ieškantieji darbo arba šeimos nariai. ji pageidavo. sutuoktinis arba partneris. įskaitant vienerius metus priimančiojoje valstybėje narėje arba b) sutuoktinių arba partnerių pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą sutarimu arba teismo nutarimu sutuoktinis arba partneris globoja Sąjungos piliečio vaikus. santuokos panaikinimo ar registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą nutraukimo proceso pradžios santuoka ar registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip trejus metus. visiems Sąjungos piliečiams. Pateikta sąvoka „vaikai“ apima ne tik mokyklinio amžiaus vaikus. kai vaikai nusprendžia siekti mokslo savo pilietybės valstybėje (Di Leo byla). Teisė gauti pragyvenimo stipendiją galioja net tada. kuris nėra valstybės narės pilietis. yra gyvas. kuriems yra sukakę 21 metai ir nebėra dirbančių tėvų išlaikomi. Castelli byloje Teismas nusprendė.y. kurie nėra išlaikomi) negali naudotis šio straipsnio teikiamais privalumais. kad jai būtų skirtas Belgijoje mokama minimex. kad palikuonys. . Taikant tokias specialiąsias nuostatas. kai jiems sukanka 21 metai. kad yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams. c arba d punktuose nustatytus reikalavimus. santuokos panaikinimas ar jo registruotos partnerystės pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą nutraukimas neturi įtakos jo šeimos narių. kad tai turi būti atliekama priimančiojoje valstybėje narėje. t. Sąvoka „tomis pačiomis sąlygomis“ apima ir pragyvenimui bei mokslui skirtas stipendijas. gyvenusios Belgijoje kartu su savo tėvu (Prancūzijos piliečiu). 2 d. kurie. -dėl darbo sąlygų -dėl socialinių ir mokesčių lengvatų Tiek iš kitos valstybės narės atvykę darbuotojai.. 1612/68 7 str. Lengvatos taikomos visiems. vaikai būtų priimami į tos šalies bendrojo lavinimo. Ministre van Onderwijs en Wetenschappen C-3/90 ETT nusprendė. dėl to dėmesį sutelkė į tuos asmenis. "Pakankami ištekliai" – tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrėžti ištekliai. Lebon byla buvo iškelta dėl Prancūzijos pilietės. Reglamento 12 str.nutraukimas neturi įtakos jo šeimos narių. išlaikant santuoką arba registruotą partnerystę. Sutarties taikymo srityje taikomas vienodas traktavimas kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Kaip iš kitos valstybės narės atvykusio darbuotojo palikuonė. kad atvykusio darbuotojo vaikai turi teisę lankyti mokslo ir profesines mokyklas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai. tiek jų šeimos nariai gali naudotis iš priimančiosios valstybės teikiamomis socialinėmis lengvatomis. Ši nuostata taip pat taikoma toje valstybėje negyvenantiems atvykusių darbuotojų vaikams. Baumbast byla). kad gautų mokslų finansavimą tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos valstybės pilietybę turinčio darbuotojo vaikai. kai išsituokus tėvams vaikai lieka su ES pilietybės neturiniu vienu iš tėvų (R byla. yra nurodyta. dėl įvairių priežasčių 22 . sportininkų) judėjimas Besiplėsdama Bendrija žengė toliau nuo vien ekonominių motyvų ir ėmė akcentuoti socialinės politikos svarbą. Prieš įgydami nuolatinio gyvenimo teisę atitinkami asmenys turi įrodyti. Caristini byloje Teismas nurodė. dirbančio arba dirbusio kitoje valstybėje narėje. kad tam tikos grupės (pvz. Laisvas kitų asmenų (ne dirbančiųjų – studentų. Lebon byloje įtvirtinta taisyklė. kad ES piliečio. nepaisant to. kurie yra valstybės narės piliečiai. kad. reikalaujama. kad darbuotojo palikuoniai gali remtis Reglamento Nr. kad soc. kad pagal vienodo traktavimo principą yra reikalaujama. kuris jau nebedirbo ir gavo Belgijos pensija. Vienodas traktavimas 1.

kad jo gavėjas iš tikrųjų yra aukštojo mokslo įstaigos studentas. Jeigu asmuo dirbo valstybėje narėje naudodamasis laisvo darbuotojų judėjimo teise. Vadovaujant kitam asmeniu 3. balandžio 6 d. Teismas pripažino. Koch v Association Union cycliste internationale) olandai Walrave ir Koch padavė Tarptautinę. balandžio 6 d. senatvės pensiją. 1974. kurie yra EB piliečiai. Jei asmuo nesinaudojo darbuotojų judėjimo laisve. Dona/Mantero 1976) byloj 36/74 (B. tai yra veikla. kad jis nėra Belgijos pilietis.ar Sutarties 48 str. dėl trukdymo valstybės narės piliečiams palikti jų kilmės valstybę ar jų sulaikymo. tuo tarpu teisė apsigyventi suteikiama asmenims. kad jos nedraudžia labai turtingiems klubams naudotis aukščiausio lygio žaidėjų paslaugomis. jei varžybos turi ekonominį aspektą. Iš Direktyvos nuostatų galima suprasti. Pensininkai Asmenų judėjimo laisvė pensininkams suponuoja du elementus: teisę pasilikti ir teisę būti valstybėje narėje. Pirmuoju klausimu.) Direktyva 90/365 dėl pensininkų apsigyvenimo teisės (panaikinama nuo 2006 m. atsakovai aiškino.diskriminacijos draudimas pilietybės pagrindu principas netaikomas tada. veikimo sritį patenka darbinė veikla turinti ekonominį pobūdį. Tokiam leidimui taip pat taikoma arba studento pilietybės valstybės. C 13-76) Teismas konstatavo iš esmės tą patį: .N. šeimų nariai. kad jie turi pakankamai lėšų savo studijų laikui irtodėl neprašys paramos iš studijų vietos valstybės socialinės apsaugos sistemos. 23 . tai jam sulaukus pensinio amžiaus pradeda veikti pasilikimo teisė. studentams.EB sutartis yra tiesioginio galiojimo. bet ir privačioms sporto asociacijoms diskriminacija draudžiama visoje Bendrijos teritorijoje byloj 13/76 (Doña v Montero (ECJ.y. kad Belgijos pilietis šiomis sąlygomis būtų gavęs stipendiją. arba pensiją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. kurias jie organizuoja? ETT į abu klausimus atsakė teigiamai.76. kurioje jie gyvena. kad asmuo galėtu pasinaudoti apsigyvenimo teise pagal Direktyvą: 1.7. taikymo sritį patenka ir profesionalūs sportininkai (bylos: Walrave/Koch.) Nuo 2006 m. Buvo priimtos trys direktyvos. case no. Laisvas sportininkų judėjimas Į EB sutarties 39 str. nes jos palaiko sportinę ir finansinę futbolo pasaulio pusiausvyrą. 3 d. balandžio 6 d. netgi ir tuo atveju. pradėta taikyti nauja Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoj Pagal EB Direktyvą 90/366. Ir už tai gauna atlyginimą. kuris dirbo valstybėje narėje.ir nebūdami ekonomiškai aktyvūs. perėjimą į kitą klubą ir jį gauti ir ar ta pati norma draudžia nacionalinėms ir tarptautinėms futbolo organizacijoms įtraukti į jų atitinkamas taisykles nuostatas.dėl studentų. reguliavimo sferą. Pensininkų teisė apsigyventi valstybėje narėje nustatyta Direktyvoje 90/365. kad stajerių (dviračių) varžybose abu komandos nariai turi būti tos pačios pilietybės. arba studijų vietos valstybės sveikatos draudimo schema. d punkte ir konkretizuojama Reglamente 1251/70. draudžia futbolo klubui reikalauti mokesčio už vieno iš žaidėjų. kurie nesinaudojo darbuotojų judėjimo laisve. taikoma asmenims. apskųstosios perėjimo taisyklės varžė laisvą darbuotojų judėjimą. nori įgyvendinti savo teisę į laisvą judėjimą ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje. Centre public d'aide sociale d'Ottignies-Louvain-la-Neuve“ prancūzo studijuojančio Belgijoje prašymas gauti sipendiją pragyvenimui buvo atmestas motyvuojant tuo. Sąlygos. Direktyva 90/364 dėl apsigyvenimo teisės (panaikinama nuo 2006 m. jis turi turėti pakankamai pragyvenimui toje valstybėje lėšų turi turėti medicininį draudimą.sporto organizacijos negali riboti futbolininkų teisės dalyvauti varžybose vien remiantis pilietybės pagrindu.) Direktyva 93/36 dėl Studentų apsigyvenimo teisės (panaikinama nuo 2006 m. kad Bosmanas priėmė įdarbinimo pasiūlymą kitoje valstybėje narėje ir ši situacija pateko į 39str. Taigi. ribojančias užsienio žaidėjų iš ES dalyvavimą varžybose. balandžio 30 d. išėjusių į pensiją asmenų bei dėl ekonomiškai neaktyvių asmenų. kuris nutraukė savo sutartį. Byloje C-184/99 „Grzelczyk v. suteikiama asmenims. rinktinės) . Walrave and L. Darbinės veiklos atlikimas. 14.N. tai jis turi teisę apsigyventi valstybėje narėje. sutuoktinis ir išlaikomi vaikai turi teisę įsidarbinti samdomais darbuotojais arba vykdyti savarankišką darbinę veiklą. kad paskelbus tokias taisykles neteisėtomis būtų pakenkta futbolui.O. kai formuojama nacionalinė rinktinė arba komanda neturinti jokio ekonominio aspekto ir susijusi tik su sportinio interesu diskriminacijos draudimas galioja ne tik valstybinėms viešosioms institucijoms. Nebuvo ginčijama.J. kad buvo pažeistas EBSS 12straipsnis. Į 39 str. Teismas nusprendė. kurie gauna invalidumo pensiją. Teismas atmetė šį argumentą ir pareiškė. Kaip ir tikėtasi. Pasilikimo teisė numatyta EBSS 39 str. Šis leidimas turi būti kasmet pratęstas su sąlyga. jei jie neturi EB valstybės narės pilietybės. 3. a. todėl asmenys gali remtis nacionaliniuose teismuose gindami savo teises dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu Bosmano byloje teismas nusprendė. studentai raštu turi patvirtinti. pasilikimo teisė. t. Studentų. jog prieš gaudami leidimą. jų sutuoktiniams bei išlaikomiems vaikams turi būti suteiktas leidimas studijų metu gyventi kitoje valstybėje narėje. kad . Olandijos ir Ispanijos dviračių asociacijas dėl nuostatos teigiančios. turinti darbo santykių požymius: 1. asmuo dirbo bendrijos teritorijoje 2. ETT buvo pateikti 2 klausimai: . tai netaikoma vien sportinio intereso varžybos (nac. 2.

atliktas darbas pasiekia vartotoją nekirsdamas sienos. kad: . jo įsikūrimas nėra apspręstas kokia nors laiko trukme ar įvykiais kurie turėtų įvykti ateityje. neleidžia pagal nacionalines taisykles reikalauti. Todėl galima teigti. Vilnius : Rosma.Antruoju klausimu Teismas nusprendė. jog asmuo teikiantis paslaugas gali laikinai savo veikla verstis toje valstybėje narėje. t.y. kurie patenka į įsisteigimo laisvės reglamentavimą. periodiškumą ir tęstinumą. b) subjektyvus kriterijus . kuris yra susijęs su “laikinos” ar “nuolatinės” veiklos apibūdinimu. tai visuomet.kokiu tikslu asmuo atvyko į priimančią valstybę. nepateikia šios teisės apibrėžimo. kai asmuo priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigia tvirtai ir neribotam laikui. su tikslu tvirtai joje įsikurti ir užsiimti nuolatine savarankiška profesine ar kita ekonomine-komercine-ūkine veikla. biurais. nesvarbu tai ar gavėjas atvyko pas paslaugos davėją. Žalimienė. 24 . kurioje yra subjektas kuriam teikiamos paslaugos. 50 str 3 dalis numato. reguliarumą. Tačiau tai. kad paslaugos patenka į šios laisvės taikymo sritį. Pagal Sutarties 43 str. Atsakovų argumentai iš esmės buvo tokie pat kaip ir pirmuoju klausimu. Pagal 50 str. Sutarties 43 straipsnio tiesioginis veikimas 36 S. Sisteminis skirtumas tarp šių laisvių yra tas. visada paslauga kerta valstybės sieną. tačiau paslaugos teikimo momentu jis yra užsienyje. arba paslaugos teikėjas ir gavėjas yra įsisteigę toje pačioje valstybėje. paslaugų teikimo laisvė visu pirma reiškia gaminių (kurie nėra prekės) judėjimo laisvę. 2. 1 d. kad nacionaliniai klubai atitinkamoms rungtynėms priimtų tik ribotą skaičių užsienio žaidėjų. 286/82 and 26/83. Laisvas asmenų judėjimas pagal EB teisę : įsisteigimo teisė. 12 Graziana Luisi and Giuseppe Carbone v Ministero del Tesoro. jog asmuo negali apsirūpinti tam tikrais infrastruktūros objektais (pvz. reikia atsižvelgti į tos veiklos trukmę. kai jų nereguliuoja nuostatos susijusios su “laisvu prekių. Europos Tarybos direktyva “Dėl Europos Sąjungos valstybių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo apribojimų panaikinimo Europos Bendrijų teritorijoje įsikūrimo ir paslaugų teikimo laisvės srityje”. padalinius. tam tikro darbo rezultato vartotojas ir šio darbo atlikėjas yra nuolat įsikūrę vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje. Gebhard byloje Teismas pabrėžė. kurie kartu su fiziniais asmenimis Sutartyje yra įvardijami kaip nacionaliniai subjektai. Reikia atsižvelgti į kelis kitus įsisteigimo laisvės aspektus: a)“veiklos trukmės” kriterijus. komercine ar pramonine veikla bet kurioje valstybėje narėje nekeičiant įsisteigimo vietos taip pat teisę gauti paslaugas kitoje valstybėje narėje negu yra įsisteigęs ar gyvena. fiziniams asmenims yra prilyginamos “bendrovės arba firmos. ir Teismo įvertinimas buvo toks pat trumpas ir neigiamas. jog įsisteigimo santykiai yra susiję su persikraustymu (ar juridinio asmens buveinės perkėlimu) iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę. P. Europos Teisingumo Teismas. laisvė teigti paslaugas yra “taikomos valstybių narių nacionaliniams subjektams. tai tokiu atveju ta veikla yra laikoma paslaugų teikimu. apribojimai steigti atstovybes. Paslaugos teikimo atveju. kuria siekiama pajamų. Išimtį sudaro ta situacija. įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinčios savo registruotas būstines. kad asmenys inter allia turi teisę kirsti sieną. kurioje teikia paslaugas.suteiktų paslaugas kitoje valstybėje narėje negu yra įsisteigęs ir kad: . kad jei veikla tęsiasi ne ilgiau kaip 3-is mėnesius.y. kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybėje.) toje valstybėje. centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą”. V SEMINARAS 1. Pagal Sutarties 49 str. teigia. kai asmuo.: Įsisteigimo laivė reiškia teisę Europos Sąjungos valstybių nacionaliniams subjektams persikelti ar įsteigti atstovybes. tam. veikiant kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui arba įsteigiant įmonę ar bendrovę. kad įsisteigimo santykiai yra tada. jog santykiai. kuriam tos paslaugos yra teikiamos”. turi būti tvirti ir nuolatiniai. kaip teisę savarankiškai dirbantiems ES piliečiams ar ES įsteigtoms kompanijoms laikinai užsiimti profesine. Jei asmuo teikdamas paslaugas atvyksta į tą valstybę narę.gautų paslaugas kitoje valstybėje narėje. yra įsisteigęs toje pačioje valstybėje kaip ir 35 paslaugos davėjas. dar nereiškia. negu yra įsisteigęs ar gyvena. kuris reiškia. Laisvę teikti paslaugą galima apibrėžti. Skirtumai: 1. yra laikomasi nuomonės. Valstybės sienos kirtimo požymis. 2002 (Vilnius : Grafija).. Įsisteigimo laisvës sąvoka ir atskyrimas nuo laisvës teikti paslaugas ir laisvo darbuotojų judëjimo Bendrijos sutarties normos. Įsisteigimo laisvės atveju. kapitalo ir asmenų judėjimu”.y. sprendžiant apie vykdomos veiklos laikinumą. kurios subjektu yra asmuo. 2. kabinetais ir pan. tačiau gavėjas paslaugos teikimo momentu yra kitoje valstybėje narėje. Papildomai apie paslaugų teikimo laisvę. dukterines įmones bet kurioje kitoje valstybėje narėje. kad galėtų tinkamai įgyvendinti paslaugų teikimą. nes su ja dar nesusipažinom. t. kuriam teikiama paslauga. kitos valstybės negu yra įsikūręs nacionaliniams subjektams. Atribojimas Panašumai: visais atvejais yra užsiimama veikla. kad veikla laikina. padalinius ar dukterines bendroves”. kur paslauga yra teikiama. Paslaugų teikimo atveju. Sutarties 48 str. c) „tvirto įsisteigimo priimančiojoje valstybėje” kriterijus. 1 d. kontoromis. steigimo laisvė . Gebhard byloje. teismas įtvirtina “tvirto įsisteigimo priimančioje valstybėje” kriterijų. Ši norma įtvirtina taip vadinamojo “antrinio įsisteigimo” teisę. t. Tačiau Sutarties 43 str. paslaugų gavėjas ir tiekėjas yra paprastai įsisteigę skirtingose valstybėse narėse.y. Teismas akcentuoja paslaugų teikimo. Ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. jei norima užsiimti profesine ar kita komercine-ūkine veikla. Luisi ir Carbone36 byloje išplėtė laisvės teikti paslaugas apimtį nurodydamas. reglamentuojančios įsisteigimo santykius.tai teisė apsigyventi bet kurioje kitoje valstybėje narėje. įsisteigusių kitos valstybės narės teritorijoje. t. jog “draudžiami vienos valstybės nacionalinių subjektų. paslaugos gavėjas ir paslaugos davėjas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse. 3. nurodo. laikinumą. todėl įsisteigimo laisvę turi ir juridiniai asmenys. o įsisteigimo laisvės atveju – asmenų (jų darbinės veiklos) judėjimo laisvė35. jog 48 str.

ir buvo išlaikęs Prancūzijos advokatūros egzaminus. 71/76 Thieffry byloje ETT nukreipė dėmesį nuo nediskriminavimo princ į abipusio pripažinimo princ. remdamasi ne nediskriminavimo princ. garantuojamą EB sut 43 str." Šis str. kad Prado muziejus turėjo “ idealias galimybes” įvertinti tikrąsias jos žinias bei sugebėjimus. C-234/98 Bobadilla byla. steigti atstovybes. bet nebuvo priimtas į Paryžiaus advokatūrą remiantis tuo. kad išsiaiškintų. ETT Reyners prieš Belgiją byloje įtvirtino tiesioginį Sutarties 43 str. "pasibaigus pereinamajam laikotarpiui direktyvos. Įsisteigimo laisvė apima "teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis tomis pačiomis sąlygomis. kad ji buvo įgyjusi atitinkamas žinias ir kvalifikaciją. kuris privalo būti Paryžiaus regione. ETT pridūrė. kurį kompetentinga Prancūzijos institucija buvo pripažinusi lygiaverčiu. pastovaus darbo jame negavo. šiame skyriuje prilyginamos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims. kad jei nac teismas nuspręs. įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinčios savo registruotas buveines. „Bendrovės arba firmos“ – tai bendrovės arba firmos. išskyrus nesiekiančiuosius pelno. įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje. kad šis reikalavimas buvo nepagrįstas įsisteigimo teisės apribojimas. Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis. jis gavo Prancūzijos avocat pažymėjimą. Paryžiaus advokatūra atmetė jo prašymą remdamasi tuo. nors atitinkamoje srityje ir nebuvo priimtos direktyvos". Jei tox palyginimas būtų parodęs. Jis pareiškė. centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą. išlaikęs Prancūzijos egzaminą. pažeidė 43 str. nes J. susijusio asmens jau anksčiau įgytas kt v-bėje narėje. Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir pagrindiniai Europos Teisingumo Teismo sprendimai įsisteigimo laisvės srityje Savrbiausios EB steigimo sutarties nuostatos įsisteigimo laisvės srityje (daugiausiai analizuojamos TT sprendimuose): 43 straipsnis Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. būtent bendroves ar firmas.. v-bė narė galėjo reikalauti iš pareiškėjos pateikti įrodymus. tomis pačiomis sąlygomis. sprendimus priimanti institucija turi pagrįsti savo sprendimus. Taigi. Abipusio pripažinimo princ svarba buvo atskleista 340/89 Vlassopoulou byloje. bet kartu likti ir Diuseldurfo advokatūros nariu ir išlaikyti šiame mieste savo gyvenamąją vietą bei kontrą. yra tiesiogiai taikoma nuostata. kad nebuvo įgijęs laipsnio Prancūzijoje.TT pareiškė. ETT nusprendė. ETT konstatavo.y. Ispanijos pilietė Bobadilla JK studijavo pg pouniversitetinių studijų dailės kūrinių restauravimo programą ir gavo pagrindinio Ispanijos muziejaus. Šioje byloje Belgijos advokatas turėjo Belgijos teisės moxlų daktaro diplomą. nustatydama ribojimus visus reikalavimus atitinkančiam Olandijos piliečiui teisininko veiklą atlikti Belgijoje. Thieffry turėjo diplomą. apibūdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje.. Taip gali būti tuomet. tapo nereikalingos nacionalinio režimo taisyklei įgyvendinti.kuris suteikia FA teisę turėti daugiau nei vieną buveinę. nusprendė: Nacionaliniai kvalifikacijos reikalavimai gali trukdyti kt v-bių narių piliečiams įgyvendinti savo įsisteigimo teisę. jog siekiant užtikrinti. Pagrindiniai ETT sprendimai: Klopp byla:Vokietijos pilietis ir Diuseldorfo advokatūros narys norėjo Paryžiuje verstis teisininko praktika. o taisykle." 3. ETT pareiškė. kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę. Pagal Prancūzijos taisykles advokatas galėjo turėti tik pirminę. 25 . kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra numatytos jos pačios subjektams. nebuvo išlaikiusi dviejų Vok vbinių egzaminų ir nebuvo atlikusi parengiamosios praktikos. Vlassopoulou dirbo Vokietijoje – konsultuodavo Graikijos ir EB teisės klausimais. ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų. taip pat steigti ir valdyti įmones. kurį Prancūzijos universitetas buvo pripažinęs lygiaverčiu Prancūzijos licenciato laipsniui teisės srityje. nes jos tiesioginį veikimą nuo to momento numato pati Sutartis. Jos prašymas įstoti į vietinę advokatūrą Vokietijoje buvo atmestas remiantis tuo. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams. padalinius ar dukterines bendroves. 48 straipsnis Bendrovės arba firmos. kad diplomo savininkės žinios ir kvalifikacija yra tegul ir ne identiškos. pagrįsta trukdymu patekti į rinka. Bet palyginumui parodžius.EB sutarties 43 str. ar pareiškėja turi tinkamus įgūdžius verstis pg atitinkamą profesiją. draudžia visus nacionalinius reguliavimus. kad pareiškėjos kvalifikacija tik iš dalies tenkina reikalavimus. sutelkęs dėmesį į kvalifikacijos reikalavimų sukuriamas kliūtis laisvam judėjimui. kad ji nebuvo studijavusi Vok universitete. finansinę paramą. numatytos skyriuje „Įsisteigimo teisė“. kurie gali sudaryti kliūtis savarankiškai dirbantiems asmenims. kurių yra reikalaujama nac sistemoje. ir tada į juos atsižvelgti. kad kitų v-bių teisininkai savo įsisiteigimo teisę galėjo įgyvendinti tik atsisakę savo pirmosios įsisteigimovietos. Belgija. ETT. jog priimančioji v-bė turėjo palyginti judėjimo laisve besinaudojančio asmens kvalifikaciją ir sugebėjimus su tais. ETT pridūrė. priimančioji v-bė būtų privalėjusi diplomą pripažinti. jog "Sutarties 52 ( dabar 43) str. kad tai pažeidžia 43str. kai svarstomose nac taisyklėse neatsižvelgiama į žinias ir kvalifikaciją. nors ir turėjo Vokietijoje suteiktą daktaro laipsnį. draudžia Bendrijos ribose apriboti piliečių laisvę savarankiškai pradėti ir vykdyti veiklą. tai bent lygiavertės v-bėje suteikiamo diplomo savininko žinioms ir kvalifikacijai. Vėliau. įskaitant kooperatyvus ir kitus pagal viešąją ar privatinę teisę veikiančius juridinius asmenis.t. ne antrinę buveinę. ETT galėjo plačiau paaiškinti abipusio pripažinimo princ. Nors ji tuo metu pg laikiną sutartį dirbo Prado muziejuje. veikimą bei konstatavo draudimą tiesiogiai diskriminuoti. Prado. ar Bobadillos diplomas ir prof patirtis buvo lygiaverčiai reikalaujamai kvalifikacijai.kad advokatas gali turėti tik vieną kontorųb tinklą. Graikijos teisininkė I. kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams. nes jis padėjo finansuoti jos studijas ir jau buvo ją įdarbinęs. kad v-bės narės laikytųsi abipusio pripažinimo princ būdingų įsipareigojimų. jos ši profesija nebuvo reglamentuojama pg dvi horizontaliąsias direktyvas. Prado muziejus turi išnagrinėti. nes jos JKje įgyta kvalifikacija neatitiko Ispanijoje suteikiamo laipsnio. o jų suderinamumą su Bendrijos teise turi būti galima patikrinti teismuose.

teisės be jokių apribojimų ir trukdymų perkelti savo centrinių valdymo. jei būtų norėję Nyderlanduose įsteigti tik atstovybę. atrodo. Jos privalo užtikrinti. Atkreipęa dėmesį į nacionalinių įstatymų dėl veiksnių liudijančių ryšį su nacionaline teritorija. ETT Reyners prieš Belgiją byloje įtvirtino tiesioginį Sutarties 43 str. kad įsisteigtų Danijoje. bendrovėms negalioja. nustatydama ribojimus visus reikalavimus atitinkančiam Olandijos piliečiui teisininko veiklą atlikti Belgijoje. Taisyklė ribojanti avvocato vardo naudojimą. Bryde‘as. Nors pareiškėjai „Daily mail“ byloje pralaimėjo. 4. Centros Ltd buvo privati bendrovė. Belgija. v-džios institucijos Argentinoje gautą jo medicinos specialisto diplomą pripažino. Tai privalo būti tik tos priemonės. kad jie. norėjo išvengti JK mokesčio mokėjimo už parduodamą nemažą dalį savo turto. tačiau ji. kur 1986 m. Bryde ir T. jei ji nepažeidžia EB sut 43 str. pagal Anglijos teisę įsteigta investicinė bendrovė. TT sutelkė dėmesį į Italijos sudarytas kliūtis įsisteigimo laisvei. buvo „nesvarbus“. kurio kontora buvo Štutgarte. pažeidė Sutarties 48 straipsnį. jam buvo leista imtis urologijos (wau) specialisto praktikos. jog tai. Bet Prancūzijoje jam nebuvo leista imtis praktikos remiantis tuo. nei 48 straipsnis nesuteikia bendrovėms. priežiūros padalinių ir administracijos aparatų į valstybę B. Jo prašymas buvo atmestas. Byloje C-154/93 Tawil-Albertini tirtas atvejis.“ Daily Mail byloje (81/87) TT pareiškė. todėl jis pažeidė EB sut 43 str. kad 43 straipsnis uždraudė valstybei iš kurios išsikeliama. kurie buvo vieninteliai jos akcininkai. kad ne v-bės narės suteiktą kvalifikaciją yra pripažinusi viena v-bė narė. įsisteigti kitoje valstybėje narėje“. jog "Sutarties 52 ( dabar 43) str. esą faktas. Šis sprendimas nereiškia. kartu iįlaikant bendrovės statusą valstybėje A.. Jis pareikalavimo. kad remiantis EB sutarties 43 ir 48 straipsniais nebuvo būtina reikalauti sutikimo. priimančioji v-bė narė išlieka kompetentinga reguliuoti šios veiklos vykdymą. kur turėjo būti vykdoma jos pagrindinė arba visa veikla. nei ne piliečiai negalėjo čio vardo naudoti. buvo labiau tikėtina. Jos privalo buti pagrįstos būtinaisiais bendrojo intereso poreikiais. veikimą bei konstatavo draudimą tiesiogiai diskriminuoti. Prašymo įregistruoti padalinį pateikimo metu Centors niekada nebuvo vertusis verslu JK. "pasibaigus pereinamajam laikotarpiui direktyvos. nes jis avvocato praktika vertėsi neužsiregistravęs. Taigi Švedijos įstatymas.M. kadangi nacionalinės 26 . kad šių kriterijų neatitiks kitų valstybių. Argentiniečiui Hocsmanui 1986 m buvo suteikta pilietybė. turinčioms dukterinių bendrovių kitose valstybėse narėse. kad kiekvienas priimančios v-bės reikalavimas gali trukdyti įgyvendinti įsisteigimo laisvę ar padaryti tokį įgyvendinimą mažiau patrauklų. atsižvelgtų į visas kt v-bėse įgytas oficialias kvalifikacijas ir į praktinę patirtį. pažeidė 43 str. kai jis gali būti pateisinamas. „Daily Mail“. ir Bryde‘ai stengėsi apeiti danijos reikalavimus dėl minimalaus kapitalo. jis kreipėsi į Prancūzijos ministeriją su prašymu leisti verstis praktika Prancūzijoje. „trukdyti bendrovei. padalinį ar dukterinę bendrovę. o ne Italijos piliečiai)š tikrųjų ETT nepasirinko nė vieno iš šių požiūrių. yra tiesiogiai taikoma nuostata. įsteigė kontoras Milane ir pasivadino avvocato. gauti tam tikrų mokesčių lengvatų. Iš tiesų tai reiškia. taip pat į jo atitinkamą patirtį." Byloje Gebhard(C-55/94) Vokietijos teisininkas Gebhartas. neleidžiantis Švedijos bendrovėms. nes jis profesine veikla vertėsi „pastoviai ir nepertraukiamai“. atlikdama Vlassopoulou bylos sprendime nurodytą palyginimą. Jos privalo būti taikomos nediskriminuojančiu būdu. TT nusprendė. išskyrus atvejį. jog negalima remtis EB teise. kad v-bė B. bet šioje Bendrijos teisės raidos stadijoje kilmės valstybė išsikeliančioms bendrovėms gali taikyti apribojimus. numatytos skyriuje „Įsisteigimo teisė“. jei neatitiko Milano advokatūros nustatytų kriterijų. kai Prancūzijos pilietis Libane įgijo stomatologo kvalifikaciją. Nusprendęs. Remdamasis šiuo faktu ir stomatologams skirtos direktyvos nuostatomis. Gebhardas buvo įsisteigęs Italijoje. pažymėjimus ir kitus oficialios kvalifikacijos įrodymus. o ne padalinį. kai šiuose dokumentuose nurodytas specialiąsias žinias. privalo tenkinti 4 sąlygas: 1. kt v-bių narių niekaip neįpareigoja. nors ir kreipėsi dėl leidimo persikelti savo buveinę į Nyderlandus perkėlė nesulaukus Finansų ministerijos atsakymo. jos tai nebuvo piknaudžiavimo atves. nors atitinkamoje srityje ir nebuvo priimtos direktyvos".. nes jos tiesioginį veikimą nuo to momento numato pati Sutartis. kurios registruota buveinė buvo Londone. tačiau išlaikyti juridinio asmens ir JK bendrovės statusą. įsteigtai pagal jos teisės aktus ir patenkančiai į 48 straipsnyje pateiktą apibrėžimą. taip pat ir skirti kt v-bės narės piliečiui baudžiamąsias sankcijas už neteisėtą vertimąsi reglamentuojama profesija. ir dėl šios priežasties Danijos bendrovių registro tvarkytojas atsiosakė įregiostruoti padalinį. Todėl prieš parduodama sav akcijas ji nusprendė savo centrinius valdymo ir priežiūros padalinius perkelti į Nyderlandus. kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas. kad R. kad bendrovė JK buvo įsteigta tik tam. ir šį sprendimą palaikė ETT. kurią Belgijos v-džios institucijos vėliau pripažino. kad bendrovės negali perkelti savo bendrovės buveinės. Danijos bendrovė jos steigimo metu privalėjo turėti bent 200 000 Danijos kronų (maždau 17 000 svarų) kapitalą. Patixlindamas savo anxtesnę praktiką. TT nepalaikė šios nuomonės. ETT pareiškė. kad registro tvarkytojo atsisakymas įregistruoti padalinį buvo įsisteigimo laisves kliūtis ir pareiškė. kad Prancūzijos v-džios institucijos turėjo atsižvelgti į visus susijusio asmens diplomus. nei nepiliečiai negalėjo šio vardo. Tai buvo patvirtinta „X AB“ (200/98) bylos sprendime – jame TT pareiškė. kurios būtinos tikslui pasiekti. Ilgainiui jo narystėMilano advokatūroje buvo sustabdyta. kurią JK įsteigė du Danijos piliečiai . tapo nereikalingos nacionalinio režimo taisyklei įgyvendinti. įsteigtoms valstybėje A. o 1998 jis tapo Prancūzijos piliečiu. kad nei 43. jei jis nebuvo pagrįstas“ „Centros Ltd“ byloje (212/97) paneigė principą. kurios gali trukdyti naudotis pagal Sutartį garantuotomis pagrindinėmis laisvėmis arba dėl kurių jos gali būti mažiau patrauklios.Kai nėra derinimo. bendrovė iš tiesų siekė įregistruoti pagrindinę įmonę. pareiškęs. Jis pareiškė: „Nacionalinės priemonės. įvairovę ir koordinavimo direktyvų nebuvimą. kad taisyklė užtikrinanti fiziniams asmenims teisę iš kilmės valstybės išvykti be apribojimų. Jo manymu. 2. Prieš pakeisdama savo buvimo vietą bendrovė Daily Mail turėjo gauti JK Finansų ministerijos leidimą. įsisteigimo kitoje valstybėje narėje laisvė įgyvendinti prieš kilmės valstybę (JK) būtų galėję remtis sutarties 43 straipsniu. gebėjimus ir tą patirtį lygino su pg nacionalines taisykles reikalaujamomis žiniomis ir kvalifikacija. Jis taip pat pareiškė. galėtų būti laikoma nediskriminuojančia(nei Italijos piliečiai. 3. Norėdami užsiimti verslu Danijoje jie kreipėsi dėl bendrovės padalinio įregistravimo Danijoje. jei siekiama piknaudžiauti ar nesąžiningai elgtis. Vėliau „Daily Mail“ paprašė paskelbti. jei neatitiko Milano advokatūros nustatytų kriterijų) arba netiesiogiai diskriminuojančia (nors nei Italijos piliečiai. ETT konstatavo. jis padarė išvadą. kad jo diplomas buvo išduotas Argentinoje. JK nebuvo jokių taisyklių dėl minimalaus kapitalo. kad būtų galima valstybėje imtis savarankiškai dirbančio asmens veiklos. Išsprendęs C-238/98 Hugo Fernando Hocsman bylą ETT įžengė į kt etapą. Ispanijos.

kad Uberseering. Iki bylos iškėlimo visas Uberseering akcijas buvo įgiję 2 Vokietijos piliečiai. „Uberseering“ byloje (208/00) Nyderlandų bendrovė Uberseering padavė į teismą Vokietijos bendrovę NCC už tai.: Gullung byloje Prancūzijos reikalavimas visiems teisininkams prieš imantis praktikos užsiregistruoti advokatūroje gali būti pateisinamas siekimu užtikrinti „moralinių ir etinių principų laikymąsi ir teisininkų veiklos drausminę kontrolę“. t. ką Sutartis aiškiai leido . ir visų pirma su vienos valstybės narės (Vokietijos) suteikiamu pripažinimu (tiksliau su nepakankamu pripažinimu) pagal kitos valstybės narės (Nyderlandų) teisę isteigtai beidrovei. Įsisteigimo sąvoka pagal sutartį labai plati. jog nediskriminuojanti taisyklė. Pvz. ir priimančios valstybės valdžios institucijoms reikia įrodyti savo tinkamumą užsiimti praktika. kokį Uberseering turėjo pagal Nyderlandų teisę( pgl Nyderlandų teisę turi net ir tuomet. Ji aprašyta Barnard vadovėlio II dalies 117-126 psl. 3. 2. įsisteigimo laisvė apima „teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis tomis pačiomis sąlygomis. kuri neleido patekti į rinką. ar nacionalinė taisyklė gali apsunkinti galimybę pasinaudoti įsisteigimo teise ar jos įgyvendinimą arba padaryti tokią galimybę ar įgyvendinimą mažiau patrauklius. Netiesiogiai diskriminuojančių pvz. 27 . Atrodo. Gebhard kontora buvo Štutgarte. kurios gali trukdyti naudotis Sutartyje garantuotomis pagrindinėmis laisvėmis arba dėl kurių jos gali būti mažiau patrauklios.įsisteigti vienoje valstybėje narėje ir įsteigti antrinę įmonę kitoje. Factortame bylos nelabai suprantu pati. užtikrina. kad savarankiškai dirbantis asmuo galėtų užsiimti valstybėje narėje vykdoma pramoninio. nes jos uždeda dvigubą naštą ant judėjimo laisve besinaudojančių asmenų (ir buveinės. profesija ar verslu. buvo bendrovių steigimą reglamentuojančios taisyklės. kad nors tam tikromis aplinkybėmis ir esant tam tikroms sąlygoms būtų galima pagrįsti įsisteigimo laisvės apribijomus dėl imperatyvių bendrajam interesui apsaugoti nustatytų reikalavimų. jais negalima pagrįsti visiško įsisteigimo laisvės panaikinimo. 2. bet kartu išlaikyti DB bendrovės statusą. pgl Vokietijos teisę neturėjo jokios kitos alternatyvos. Aiškinamasi. su bendrove. perkėlusi savo centrinę administraciją į Vokietiją. jie Bendrijos teisės nuostatomis nesinaudojo apgaulingai. FIZINIAI ASMENYS Fiziniams asmenims leidžiama imtis įvairios ekonominės veiklos ir išlikti savarankiškai dirbančiais asmenimis. ETT nustatė. 4. kad jomis siekiams tikslas bus pasiektas. kad „Daily Mail“ byla buvo susijusi su išsikėlimu. Teisė imtis savarankiškai dirbančio asmens veiklos Pagal 43 str. Vokietijoje netinkamai atliko darbą. Turi būti atlikta griežta nacionalinės priemonės proporcingumo analizė. Įsisteigti kitoje valstybėje narėje ir veikti kaip savarankiškai dirbantiems asmenims. pažeidė EB teisę ir nebuvo pateisinama. Įsisteigimo laisvės subjektai Įsisteigimo laisvės subjektai: 1. o nacionaliniai subjektai tai įrodinėja tik vienai valstybei). kai yra objektyvių priežasčių arba jas galima palikti dėl aiškios leidžiančios nukrypti nuostatos. atstovaudama Uberseering. Nediskriminuojanti taisyklė taip pat gali pažeisti 43 str. jei norėjo Vokietijos teisme apginti savo pagal Sutartį turimas teises. Netiesiogiai diskriminuojančios priemonės galimos. Fiziniai asmenys įsisteigimo teisę gali įgyvendinti ir dalyvaudami steigiant bendroves kitoje valstybėje narėje (gali tapti bendrovių akcininkais ar direktoriais). Ex parte Barconi ir Malik byloje ETT pareiškė. todėl neaprašinėsiu. 3. kurias Bryde‘ai bandė apeiti. būtinos tikslui pasiekti. kad „Uberseering“ būdama pagal Nyderlandų. komercinio pobūdžio veikla. 2. nes reikalavimas tai pačiai Bendrovei pakartotinai įsisteigti Vokietijosje prilygsta visiškam įsisteigimo laisvės panaikinimui. amatininko ar profesine veikla. Milane neužsiregistravo. jeigu ji tiesiogiai ar netiesiogiai nediskriminuoja pilietybės pagrindu. 4. norintiems: 1.” Taip TT pareiškė. dar vieną įsisteigė Milane. kurios yra nustatytos jos pačios subjektams. Tačiau „Uberseerng“ byla buvo susijusi su atsikeliančia bendrove. TT iš pradžių paaiškino „Daily Mail“ ir „Uberseering“ bylų faktų skirtumus.y. Vokietijos teismas nusprendė. 3. Bendrovės Savarankiškai dirbantys asmenys (Jany (prositučių) byloje ETT išaiškino): 1. tik iš naujo įsisteigti Vokietijoje.: licencijos. vykti į kitą kaip paslaugų gavėjui Nesant konkrečių bendrijos taisyklių kiekviena valstybė gali laisvai reglamentuoti galimybę imtis profesinės veiklos savo teritorijoje imtis profesinės veiklos. o ne taisyklės. teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Valstybė narės privalo panaikinti judėjimo ir gyvenimo apribojimus piliečiams. prisiima riziką sau. pagrįstos būtinaisiais bendrojo intereso poreikiais. uždraudžiant naudoti avvocato vardą. 2. Kitaip tariant. Atskiriama teisė imtis veiklos ir teisė verstis veikla (įgyvendinimas ir vykdymas). ETT pareiškė. nes ji nebuvo įsteigta pagal Vokietijos teisę ir todėl negalėjo iškelti bylos. kad kai kurie netiesiogiai diskriminuojantys reikalavimai yra pateisinami. neturi pavaldumu paremtų santykių. kad ši. kai pagal Nyderlandų teisę įsteigta bendrovė neturėjo teisnumo Vokietijoje. Gebhard byloje ETT nustatė. kad teisingumo teismas pritaria savo „Daily Mail“ bylos sprendimu. reglamentuojančios vertimąsi tam tikrais amatais. taikomos nediskriminuojančiu būdu. Jis pažymėjo.taisyklės. kur buvo jos registruota buveinė. kuri nori įsisteigimo valstybės (JK) atžvilgiu pasinaudodama pagal Bendrijos teisę suteiktomis teisėmis perkelti savo centrinę administraciją.Taigi Vokietijos teisė nepropažino tokio juridinio asmens statuso. kad priemonės. Fiziniai asmenys. TT pareiškė. Tai prieštaravo EB sutarties 13 ir 48 straipsniams. jiems mokama tiesiogiai ir be išskaičiavimų. ir advokatūra Italijoj buvo nutraukta. nes darė tai. privalo tenkinti 4 sąlygas: 1. kai jos centrinė administracija buvo perkelta). įstatymus teisėtai įsteigta bendrovė. todėl Vokietijos teismai iš esmės bendrovei neleido bylinėtis Vokietijos teismuose.

43 ir 48 str. turėti buveinės Italijoje. dvi nagrinėjamos situacijos turi būti palyginamos. ji gali būti leidžiama tik 46 str. steigti įmones (pirminis įsisteigimas). iš esmės teikia pirmenybę Italijos bendrovėms. Italija nepripažino padaliniuose suteikiamų diplomų. Wielockx byloje ETT netiesiogine diskriminacija pripažino taisyklę. tiek antriniam įsisteigimui. Byloje Komisiją prieš Prancūziją (mokesčių lengvatos)ETT nusprendė. Byloje Komisija prieš Italiją (duomenų apdorojimas) ETT nusprendė.. reikalaujanti. Kad galiotų vienodo požiūrio principas. nors asmuo jas jau buvo sumokėjęs buveinės valstybėje. turinčioms dukterinių bendrovių kitose valstybėse narėse. Pirminio ir antrinio įsisteigimo laisvė EB sut. 1 d. kokios suteikiamos tos valstybės bendrovėms. jurisdikcijos teritorijoje. kad advokatūros nariai gyventų teismo. centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą.. steigti atstovybes padalinius ar dukterines bendroves. pažeidžia 43 str. todėl nusprendė centrinius valdymo ir prie-iūros padalinius perkelti į Nyderlandus. nes norint perkelti savo padalinio Liuksemburge patirtus nuostolius. • FIZINIŲ ASMENŲ ĮSISTEIGIMAS PIRMINIS ĮSISTEIGIMAS. uždraudė valstybei iš kurios išsikeliama.. įsteigtoms valstybėje A. susiejantis su konkrečios valstybės teisine sistema. Futura Participations taisyklė. jei ją galima pagrįsti viešojo intereso reikalavimais ar aiškiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. „varžo vertimąsi profesine veikla už tos narės teritorijos ribų.(Pvz. kad Italijos praktika turbūt atgrasys studentus nuo dalyvavimo „ESE“ teikiamuose kursuose ir dėl to labai trukdys „ESE“ vykdyti savo ekonominę veiklą Italijoje. kurioje nuolat gyveno. ir direktyvos 73/148 užtikrinančioms fiziniams asmenims teisę iš kilmės valstybės išvykti be apribojimų. EB 48 str. 5. įkurtos pagal valstybės narės teisę ir bendrijoje turinčios savo registruotas buveine. Tiesioginė diskriminacija – diskriminacija dėl bendrovės būstinės. leidimą gauti nebuvo būtina. įsisteigusiems kitose valstybėse narėse. kad 43 str. todėl buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo.K. netiesioginė – kai taikant kitus diferencijavimo kriterijus pasiekiami tokie pat rezultatai. Daily Mail byloje ETT nusprendė. šiame skyriuje prilygintos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims. ANTRINIO ĮSISTEIGIMO atveju FA išlaiko buveinę v-bėje A ir kartu įkuria bei išlaiko antrą profesinės veiklos sritį(pvz. nes baudžiamasis teistumas pakenktų jo gebėjimui verstis tam tikru verslu ar profesija. BENDROVĖS Bendrovės gali įsisteigti 2 formomis: 1. kad neproporcinga tokį asmenį laikyti vairuojančiu be pažymėjimo. įsisteigusiai ar įsteigusiai savo padalinį priimančiojoje valstybėje. Kemmler byloje ETT nusprendė. kad socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nacionalinėje sistemoje. kuria remiantis ne Nyderlandų gyventojams nebuvo leidžiama sudaryti pensinio rezervo. kad būtų galima kitoje valstybėje imtis savarankiškai dirbančio asmens veiklos. kurioje bendrovė ar firma. Skanavi byla: graikė gyveno Vokietijoje. Neri byla: JK bendrovė „ESE“ įsteigė padalinius Italijoje. Norėjo išvengti J. Tiesiogine diskriminacija pažeidžiamas 43 str. ETT nusprendė. kad remiantis 43 ir 48 str. kurioje yra būstinė taisykle r pagal taisykles Liuksemburge.Klopp byla:Vokietijos 28 . Švedijos įstatymas.: Komisija prieš Italiją byla – Italijos įstatymas reikalavo. Vienodas požiūris turi būti ir mokesčių srityje. Dėl juridinio asmens dirbtinio pobūdžio yra sunku tiesiog pritaikyti bendrovėms principus. ETT nusprendė kitaip. privalo būti suteiktos tokios pat privilegijos ir garantijos. kuriomis naudojasi jo konkurentai tos valstybės piliečiai. gauti tam tikrų mokesčių lengvatų pažeidė 43 str. kad norint užtikrinti visišką konkurencinę lygybę. kuriam būtų taikomos tokio pat mokestinės lengvatos kaip ir Nyderlandų gyventojams. norintys Liuksemburge perkelti nuostolius.biurą ar kontorą)v-bėje B.. jei jis nebuvo pagrįstas. skirtų valdžios institucijoms. Šis įstatymas pažeidė 43 str. kur ji turi padalinį. „Daily Mail“ įsteigta pagal Anglijos teisę. Bendrovės būstinė – tai vieta valstybėje. kad taisyklė. o tai dar labiau ir ilgam laikui suvaržytų judėjimo laisvę. kad 43 ir 48 str. pripažinta prieštaraujančia 43 str. kad priimančios valstybės taisyklė. kad mokesčių mokėtojai. nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo į vokišką (to reikalavo EB teisė). nustatantis. Netiesioginė diskriminacija galima. Netiesioginio pvz. įsisteigti kitoje valstybėje narėje“. jis nustatė. 2. turi savo registruotą buveinę. pateiktą apibrėžimą. nes neleido advokatūros nariams. Apie pirminį ir antrinį įsisteigimą kitas klausimas. kad Italijos įstatymas. kad būtent bendrovės būstinė yra veiksnys. centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą. kuriam buvo priskirta jų advokatūra. mokesčio už parduodamą nemažą dali turto. negalioja bendrovėms. Mokesčiai Daugelis nacionalinių mokesčių taisyklių yra netiesiogiai diskriminuojančios. Tai atvejis. kad įsteigtų nuolatinę buveinę v-bėje B. kartu išlaikant bendrovės statusą valstybėje A. „trukdyti bendrovei. kad tik bendrovės. teisė be jokių apribojimų ir trukdymų perkelti savo centrinių valdymo. Bendrovei. savarankiškai dirbančiam asmeniu turėjo būti sudaryta galimybė įsigyti būstą tokiomis pačiomis sąlygomis. neleidžiantis bendrovėms. įkurta pagal valstybės narės teisę. įsisteigti pagal jos teisės aktu ir patenkančiai į 48 str. gali sudaryti sutartis dėl duomenų apdorojimo sistemų.Savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymas Draudžiama tiek tiesioginė. kai FA(fizinis asmuo) išvyksta iš v-bės A.. taikomi tiek pirminiam. nesuteikė bendrovėms.: Bendrovės arba firmos. ETT nustatė. kuriuos gana lengva taikyti fiziniams asmenims. priežiūros padalinių ir administracijos aparato į valstybę B. Socialinės garantijos Komisija prieš Italiją (socialinė pagalba būstui įsigyti) ETT nustatė. tačiau to nepadarė. X AB byloje ETT nustatė. Teisme ginčijo. tiek netiesioginė diskriminacija. kurių daugumą akcijų ar visas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo valstybė ar visuomenė. leidžianti nekilnojamąjį turtą pirkti tik Graikijos piliečiams. kad 43 str. aiškių išlygų. apskaitą privalo tvarkyti Liuksemburge. Prieš pakeisdama buveinę „Daily Mail“ turėjo gauti JK ministerijos leidimą. Komisija prieš Graikiją ETT nusprendė. turi tvarkyti dvejopą apskaitą: pagal valstybės.

jog 46 str. Bendroji ir specialioji (atskirų profesijų) diplomų pripažinimo sistemos. būtent bendroves ar firmas.Šis perkėlimas galimas trimis būdais: a)centrinės administracijos perkėlimas. steigti atstovybes. 2. jei ginčijama priemonė yra vienodai taikytina tiek piliečiams. ji vis tiek gali būti teisėta.. b)centrinės administracijos perkėlimas.dukterines įmones. 2. Kvalifikacijų pripažinimas.. keičiant taikytiną teisę. kurie nurodyti Sutarties 46 str. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės 29 . kuris suprantamas ne tik kaip formali lygybė tarp piliečių ir užsieniečių.1d. leidžia direktyvas pirmiau minėtoms nuostatoms koordinuoti. padalinius ar dukterines bendroves. kurie numato kitokį užsienio subjektų traktavimą ir yra pateisinami viešosios tvarkos. visuomenės saugumo ar sveikatos pagrindais.) • JURIDINIŲ ASMENŲ ĮSISTEIGIMAS Remiantis EB 48str. c)įmonei taikytinos teisės pakeitimas. Galimybė steigti atstovybes. nekeičiant taikytinos teisės įmonei. taikomi kvalifikacijų pripažinimui nacionaliniams subjektams. ETT jurisprudencija pagrįsta lygiaverčio elgesio koncepcija. Taryba. trukdančios realizuoti sutartimi garantuojamas laisves arba galinčios jas padaryti mažiau patraukliomis. kurios atitinka keturias sąlygas: 1. taip pat steigti įmones ir vadovauti joms. Akivaizdu. kad taikomas pilietybės pagrindu skirtingas statusas nesuderinamas su EB Sutarties 43 str. ar ne. jog toks statusas būtų pateisinamas viešosios politikos. šių priemonių taikymas turi būti nediskriminuojamo pobūdžio. -ANTRINIS. Taigi. filialus ir dukterines įmones. jos turi būti pateisinamos bendrojo intereso būtinaisiais pagrindais. specialų statusą su sąlyga. bet ir kaip tikslinis lygiavertis elgesys su jais. įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje. Vien tik nesąžiningų tikslų galimybė negali pateisinti bendro fizinių bei juridinių asmenų steigimosi teisės suvaržymo (kalbama apie bendrovės steigimą pagal užsienio šalies teisę. Reikalavimai. Taip pat EB Sutartis savo taikymo srityje draudžia kiekvieną paslėptojo diskriminavimo formą. labiau traktuojamas ne kaip diskriminavimo draudimas. Šis draudimas diskriminuoti taip pat galioja ir bendrovių atžvilgiu. kad tai pažeidžia 43str. praktiškai nustato skirtingą statusą vietiniams piliečiams ir užsieniečiams. ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų. Segers byloje Teismas pastebėjo.dukterinės įmonės sąvokų. susijusiose su paslėpta diskriminacija. jos turi tikti tam tikslui pasiekti. Paryžiaus advokatūra atmetė jo prašymą remdamasi tuo.). Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. apibūdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje. taip pat steigti ir valdyti įmones. JA pagal analogiją su FA suteikia: 1. Neaiškina atstovybės. Atvirosios diskriminacijos atvejais valstybės narės.EB sut. galima daryti išvadą. bet kartu likti ir Diuseldurfo advokatūros nariu ir išlaikyti šiame mieste savo gyvenamąją vietą bei kontrą. visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais.TT pareiškė.Turi būti interpretuojama plačiau. JA yra prilyginamas FA. keičiant taikytiną teisę įminei. ETT sprendimas Gebhard byloje aiškiai liudija. Pirmiausia EB Sutartis draudžia atvirtąjį diskriminavimą. ne antrinę buveinę. 6. kad Sutarties 43 str. nuolat ar tam tikrą laiką fiziškai joje būnant. jos neturi peržengti to. tiek nepaliečiams. išplečia vienodo elgesio principą. 38 1. kuris privalo būti Paryžiaus regione. kad kitų v-bių teisininkai savo įsisiteigimo teisę galėjo įgyvendinti tik atsisakę savo pirmosios įsisteigimovietos.kad advokatas gali turėti tik vieną kontorųb tinklą. tomis pačiomis sąlygomis. Draudimas riboti įsisteigimo laisvę ir įsisteigimo laisvės ribojimo pagrįstumo kriterijai Klasikiniu požiūriu įsisteigimo laisvė draudžia kiekvieną kitų valstybių narių piliečių diskriminavimą pilietybės pagrindu. nuostatų taikymui.37(ex 52 str. teisę steigti atstovybes. tam tikru mastu leidžia bendrovių. jei yra pateisinama imperatyviais viešojo intereso motyvais bei tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti. 4. 37 Remiantis ETT svarstymais ir motyvais bylose. 3. Valstybės narės rėmėsi įvairiausiais motyvais. Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis. Jei konkretus apribojimas yra grindžiamas nuoroda į pilietybę. įtvirtindamos nacionalinės teisės nuostatuose reikalavimą turėti atitinkamos valstybės pilietybę. turėtų būti aiškinamas kaip apribojimų draudimas.38 (ex 56 str. vieninteliai teisėti pagrindai yra tie. neatsižvelgiant į tai. įsteigtų pagal kitos valstybės teisę. Antrinio steigimosi teisė neapribojama tik minėtų formų bendrovių steigimu. jog 43 str. filialo. siekiant išvengti mokesčių). siekdamos pateisinti bendrovių steigimosi laisvės apribojimus. Šiuo sprendimu ETT konstatavo. teisę pradėti ir vykdyti savarankišką įmonės veiklą kitoje v-bėje narėje.t. filialus.y. kurioje v-bėje yra įmonės centrinė administracija. jog įsisteigimo teisės neriboja tos nacionalinės priemonės. o kaip apribojimų draudimas. ir ar ji yra perkialiama į kitą v-bę.kuris suteikia FA teisę turėti daugiau nei vieną buveinę. EB 43str. kas būtina norimam tikslui pasiekti. kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams.). laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos. Tokio įsisteigimo atveju bendrovė savo įsisteigimo teisę gali įgyvendinti: • Dalyvaujant bendrovės steigimo kitoje v-bėje narėje veikloje(naujos įmonės kūrimas) • Perkeliant vadovybę ar įmonės kontrolę(centrinės administracijos(realios buveinės) perkėlimas). Taigi pripažįtami du įmonių steigimosi būdai: -PIRMINIS. 2. Šio skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemonės neturi poveikio įstatymų ir kitų teisės aktų. kaip bet koks įmonės ūkinės veiklos vykdymas kitoje v-bėje narėje. 7. Pagal Prancūzijos taisykles advokatas galėjo turėti tik pirminę.pilietis ir Diuseldorfo advokatūros narys norėjo Paryžiuje verstis teisininko praktika. tačiau jos poveikis diskriminuojantis.

71/76 Thieffry byloje ETT nukreipė dėmesį nuo nediskriminavimo princ į abipusio pripažinimo princ. bet nebuvo priimtas į Paryžiaus advokatūrą remiantis tuo. kuris nori kaip savarankiškai dirbantis asmuo arba samdomas darbuotojas priimančioje v-bėje narėje dirbti pg reglamentuojamą profesiją. kelios direktyvos dėl daugelio pramonės šakų. Direktyvoje taip pat pripažįstama ne tik oficiali kvalifikacija. jis gavo Prancūzijos avocat pažymėjimą. stomatologų ir veterinarijos gydytojų. kad jį turintis asmuo po vidurinio moxlo baigė mokymo ar lavinimo kursą. Reglamentuojama profesija . v-bė narė galėjo reikalauti iš pareiškėjos pateikti įrodymus. v-bės narės arba teisiškai pripažintos profesinės institucijos išlieka kompetetingos nustatyti reikalingas priemones.Priimančios v-bės atsisakymas pripažinti kitose ES v-bėse narėse įgytą kvalifikaciją yra svarbi praktinė įsisteigimo laisvės klūtis. Šios direktyvos nustato minimalius reikalavimus mokymui. Tokiu atveju v-bė narė gali taip pat reikalauti. Joje pažymėjimai atskiriami nuo diplomų.  patvirtinantis. kad šis reikalavimas buvo nepagrįstas įsisteigimo teisės apribojimas. 4 str 1 d a punktas susijęs su buveinės v-bės ir priimančios v-bės lavinimo trukmės skirtumais. aukštojo moxlo įstaigoje ar kitoje panašaus lygio įstaigoje. Graikijos teisininkė I. kad pareiškėjas pateiktų profesinę patirtį įrodantį dokumentą. ar pareiškėja turi tinkamus įgūdžius verstis pg atitinkamą profesiją. baigtų po vidurinės mokyklos. Jis pareiškė. daugelį metų reikalavimas balsuoti Taryboje vieningai stabdė procesą. kad jį turintis asmuo turi profesinę kvalifikaciją. jei reikia. kuri apibrėžiama kaip veikla. taip pat. kad asmuo tenkintų kt reikalavimus. Thieffry turėjo diplomą. išskyrus atvejus. Pažymėjimas patvirtina. 4 str 1 d b punktas skirtas atvejams. kad pareiškėjos kvalifikacija tik iš dalies tenkina reikalavimus. kad jį turintis asmuo po vidurinės mokyklos yra sėkmingai baigęs ne mažiau kaip trejų metų trukmės kursus arba lygiavertės trukmės vakarinius ar neakivaizdinius kursus universitete. kai svarstomose nac taisyklėse neatsižvelgiama į žinias ir kvalifikaciją. ETT pridūrė. kurių yra reikalaujama nac sistemoje. kad. kad kai pareiškėjo mokymo ir lavinimo trukmė yra bent vienais metais trumpesnė negu reikalaujama priimančioje v-bėje. 30 . Jis pareiškė. Abipusio pripažinimo princ svarba buvo atskleista 340/89 Vlassopoulou byloje. Horizontalus metodas. kad jo turėtojas po vidurinės mokyklos yra baigęs ne trumpesnius kaip 1 metų kursus ir turi reikimą prof išsilavinimą arba yra baigęs vieną iš direktyvos priede išvardintų mokymo ar lavinimo kursų. Jei tox palyginimas būtų parodęs. o jų suderinamumą su Bendrijos teise turi būti galima patikrinti teismuose. kurį Prancūzijos universitetas buvo pripažinęs lygiaverčiu Prancūzijos licenciato laipsniui teisės srityje. sprendimus priimanti institucija turi pagrįsti savo sprendimus. pasirinko vertikalųjį metodą. Direktyvos 3 str nustatytas pagrindinis priimačios v-bės automatiško pripažinimo princ. susijusio asmens jau anksčiau įgytas kt v-bėje narėje. sutelkęs dėmesį į kvalifikacijos reikalavimų sukuriamas kliūtis laisvam judėjimui. kad apimtų ir profesijas. kurie direktyvose nėras nustatyti. Jos prašymas įstoti į vietinę advokatūrą Vokietijoje buvo atmestas remiantis tuo. Šis požiūris išdestytas Patrick byloje. nusprendė: Nacionaliniai kvalifikacijos reikalavimai gali trukdyti kt v-bių narių piliečiams įgyvendinti savo įsisteigimo teisę. kad kai Bendrijos teisės aktuose nėra nuostatų. b) kai Bendrijos teisės aktai reguliuoja Vertikalusis metodas. reikalingą norint toje v-bėje narėje pradėti dirbti arba toliau dirbti pg reglamentuojamą profesiją. tiesiogiai ar netiesiogiai priklausanti nuo diplomo turėjimo.tai “reglamentuojama profesinė veikla”. Taigi buvo priimtos direktyvos dėl gydytojų. a) kai Bendrijos teisės aktai nereguliuoja Pirmiausia ETT įgyvendino EB sut 43 str minimą nediskriminavimo princ. ji yra pripažįstama automatiškai: priimančioji v-bė privalo pripažinti kvalifikacijos lygiavertiškumą ir negali reikalauti. Taigi. kad v-bės narės laikytųsi abipusio pripažinimo princ būdingų įsipareigojimų. slaugytojų. o taisykle. Vėliau. Diplomas – pažymėjimas arba kitas oficialią kvalifikaciją įrodantis dokumentas:  išduotas v-bės narės kompetetingos institucijos. Vlassopoulou dirbo Vokietijoje – konsultuodavo Graikijos ir EB teisės klausimais. kurioms tinka ir žemesnio lygio išsilavinimas. ETT galėjo plačiau paaiškinti abipusio pripažinimo princ. tai bent lygiavertės v-bėje suteikiamo diplomo savininko žinioms ir kvalifikacijai. Pirmajame teisės aktų derinimo etape Taryba. kad kai asmuo baigia mokymus ir įgyja reikalingą kvalifikaciją. kad ji buvo įgyjusi atitinkamas žinias ir kvalifikaciją. pagrįsta trukdymu patekti į rinka. remdamasi ne nediskriminavimo princ. jog siekiant užtikrinti. be kursų. jis papildomai yra sėkmingai įgijęs prof išsilavinimą. derindama skirtingas kiekv profesijai nustatytas nac taisykles. Bet palyginumui parodžius. kurį kompetentinga Prancūzijos institucija buvo pripažinusi lygiaverčiu. jog priimančioji v-bė turėjo palyginti judėjimo laisve besinaudojančio asmens kvalifikaciją ir sugebėjimus su tais. garantuojamą EB sut 43 str. išlaikęs Prancūzijos egzaminą. Direktyva 89/48 taikoma kiekvienam v-bės narės piliečiui. priimančioji v-bė būtų privalėjusi diplomą pripažinti. kad išsiaiškintų. kad ji nebuvo studijavusi Vok universitete. nebuvo išlaikiusi dviejų Vok v-binių egzaminų ir nebuvo atlikusi parengiamosios praktikos. Jame nustatyta. ir tada į juos atsižvelgti.  patvirtinantis. nors ir turėjo Vokietijoje suteiktą daktaro laipsnį. apsaugančių įsisteigimo laisvės tixlą. Taip gali būti tuomet. ir buvo išlaikęs Prancūzijos advokatūros egzaminus. Jos yra naudingos todėl. Direktyva 99/42 išplėtė abipusio pripažinimo princ ir apima pramonės ir profesijų sektorius. kai tai profesijai taikoma konkreti sektorinė direktyva. jei jos laikosi 10 str nustatytos bendradarbiavimo pareigos ir nediskriminavimo princ. Nors pg EB sut 47 str leidžiama Tarybai priimti direktyvas dėl abipusio diplomų pripažinimo. Šioje byloje Belgijos advokatas turėjo Belgijos teisės moxlų daktaro diplomą. kad nebuvo įgijęs laipsnio Prancūzijoje. kuriems anksčiau buvo skirtos vertikaliosios direktyvos. kad pareiškėjas laikytų kvalifikacinį testą arba kad baigtųsi ne ilgesnis kaip 3 metų adaptacijos laikotarpis. kai lavinimo turinys buveinės v-bėje ir priimančioje vbėje labai skiriasi. Abipusio pripažinimo sistema buvo išplėsta direktyva 92/51/EEB. ETT nusprendė. priimančioji v-bė gali reikalauti. kad diplomo savininkės žinios ir kvalifikacija yra tegul ir ne identiškos. dėstomą švietimo ar mokymo įstaigoje ar darbe. ETT. Dėl to ETT teko užduotis suderinti priimančios v-bės teisėtą norą turėti kvalifikuotus darbuotojus tam tikriems darbams atlikti su pagrindiniu judėjimo laisvės principu. Direktyvos 4 str nurodomos 3 str išdėstyto pagrindinio abipusio pripažinimo princ išimtys. bet ir patirtis ir įgūdžiai. Diplomas patvirtina. nes J.

Jis pareikalavimo. kurią Belgijos v-džios institucijos vėliau pripažino. nes jis padėjo finansuoti jos studijas ir jau buvo ją įdarbinęs. kad ši taisyklė iš esmės pažeidė Sutarties 49 str. tiek kilmės valstybės (A) nustatytas taisykles. Argentiniečiui Hocsmanui 1986 m buvo suteikta pilietybė. Sutarties 49 straipsniu buvo galima remtis ginčijant Austrijos valdžios institucijų sprendimą apriboti švartavimosi vietų skaičių Konstanco ežere laivų savininkams užsienio valstybių rezidentams. Ispanijos. kai jis gali būti pateisinamas. 31 . tad nebegalėjo toliau atstovauti savo klientui byloje. Kai nėra derinimo. kuriose nagrinėjamos kilmės valstybės (A) sukurtos kliūtys teikti paslaugas. kad ne v-bės narės suteiktą kvalifikaciją yra pripažinusi viena v-bė narė. Nors taikant šį princ buvo išvengta kai kurių problemų. Prado muziejus turi išnagrinėti. ir šį sprendimą palaikė ETT. Sutarties 49 straipsniu galima remtis ginčijant tiek priimančiosios valstybės (B). o 1998 jis tapo Prancūzijos piliečiu. kt v-bių narių niekaip neįpareigoja. jos ši profesija nebuvo reglamentuojama pg dvi horizontaliąsias direktyvas. ETT pridūrė. pagal kurias jo filipinietė žmona būtų buvusi deportuota. įsisteigusiam kitoje valstybėje narėje. priimančioji v-bė narė išlieka kompetentinga reguliuoti šios veiklos vykdymą. Išsprendęs C-238/98 Hugo Fernando Hocsman bylą ETT įžengė į kt etapą. EB sutarties 49 ir 50 straipsniuose yra nustatytas vienoje valstybėje narėje įsisteigusio asmens laisvės ribotą laiką teikti paslaugas gavėjui. Ispanijos pilietė Bobadilla JKje studijavo pg pouniversitetinių studijų dailės kūrinių restauravimo programą ir gavo pagrindinio Ispanijos muziejaus. ši nauda neatėjo veltui. kaip prieštaraujanti Sutarties 49 straipsniui. nes jos JKje įgyta kvalifikacija neatitiko Ispanijoje suteikiamo laipsnio. kur 1986 m. Vis daugėja bylų. kad deportacija „pakenktų jo šeimos gyvenimui“ ir todėl „pablogintų sąlygas. taip pat į jo atitinkamą patirtį.Šios horizontaliosios direktyvos gerokai skiriasi nuo jų sektorinių pirmtakių: jos taikomos visoms profesijoms. ne kuriai nors vienai profesijai.. Ciola byloje (C-224/97). Remdamasis šiuo faktu ir stomatologams skirtos direktyvos nuostatomis. tuomet. Pripažinimas grindžiamas abipusio pasitikėjimo princ.“ Taigi joje yra numatyta situacija. c) trečiosiose šalyse įgyta kvalifikacija Byloje C-154/93 Tawil-Albertini tirtas atvejis. ar Bobadillos diplomas ir prof patirtis buvo lygiaverčiai reikalaujamai kvalifikacijai. toliau taikomi Gebhard ir Vlassopoulou bylose priimtų srendimų principai. Gourmet byloje (C-405/98) byloje ETT pareiškė. kad jei nac teismas nuspręs. teikia paslaugas valstybėje B ir baigęs veiklą grįžta į valstybę A. Jei veikla neaptenka į vieno iš bendrosios sistemos direktyvų taikymo sritį. atsižvelgtų į visas kt v-bėse įgytas oficialias kvalifikacijas ir į praktinę patirtį. Prado. turi būti įsisteigę Nyderlanduose. Dauguma bylų siejasi su priimančiosios valstybės (B) taikomomis kliūtimis. kai šiuose dokumentuose nurodytas specialiąsias žinias. Bylų žymiausi pavyzdžiai čia būtų trys: Ciola. kad Prado muziejus turėjo “ idealias galimybes” įvertinti tikrąsias jos žinias bei sugebėjimus. jis kreipėsi į Prancūzijos ministeriją su prašymu leisti verstis praktika Prancūzijoje. kurioje Didžiosios Britanijos pilietis sėkmingai užginčijo DB imigracijos taisykles. atlikdama Vlassopoulou bylos sprendime nurodytą palyginimą. taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams. susijusių su derybomis dėl konkrečių sektorių direktyvų.. atitinkančioms direktyvoje išdėstytus kriterijus. taip pat ir skirti kt v-bės narės piliečiui baudžiamąsias sankcijas už neteisėtą vertimąsi reglamentuojama profesija. kad v-bė B. Iš tiesų tai reiškia. Jo atstovas teisme bylos nagrinėjimo metu persikėlė į Belgiją. v-džios institucijos Argentinoje gautą jo medicinos specialisto diplomą pripažino. kuris yra vienos iš valstybių narių (bet nebūtinai valstybės A) nacionalinis subjektas. Jo prašymas buvo atmestas. remdamasis tuo. Horizontaliųjų direktyvų netaikymas. kad teisiniai atstovai . Paslaugų teikimo laisvės sąvoka: laisvė teikti ir laisvė gauti paslaugas Pagal plačiai paplitusią nuostatą paslaugų teikimo laisvė suprantama kaip apribojimų draudimo išraiška. pagal kurią reikalaujama. jei ji nepažeidžia EB sut 43 str. Bet Prancūzijoje jam nebuvo leista imtis praktikos remiantis tuo. kai valstybėje A įsisteigęs paslaugų teikėjas. kad nacionalinė taisyklė. trukdančias teikti paslaugas. Būtų neteisinga reikalauti iš kitos ES valstybės narės piliečio laikytis visų priimančiosios valstyvės (priimančioji valstybė – tai valstybė. kai Prancūzijos pilietis Libane įgijo stomatologo kvalifikaciją. Būtent tuo ir remiasi apribojimų draudimo galiojimas EB sutarties 49 straipsnio požiūriu. kad jo diplomas buvo išduotas Argentinoje. kad galėtų asmenims atstovauti teismuose. VI SEMINARAS 1. Sutarties 50 straipsnyje yra apibrėžtos paslaugos ir numatyta paslaugų tiekėjui taikyti veinodo požiūrio principą. kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė. ETT pareiškė. kurioje teikiamos paslaugos) vidaus teisės nuostatų. jam buvo leista imtis urologijos (wau) specialisto praktikos. Van Binsbergen byloje (33/74) Nyderlandų pilietis ginčijo Nyderlandų taisyklę. Paslaugų teikimo laisvei būdinga maža integracija. pastovaus darbo jame negavo. pareiškęs. todėl jis pažeidė EB sut 43 str. kad Prancūzijos v-džios institucijos turėjo atsižvelgti į visus susijusio asmens diplomus. kurios subektu yra asmuo. kad kiekvienas priimančios v-bės reikalavimas gali trukdyti įgyvendinti įsisteigimo laisvę ar padaryti tokį įgyvendinimą mažiau patrauklų. Pavyzdžiui. jeigu jis tik trumpam atvyko teikti palaugų į priimančiąją valstybę. kuriam tos paslaugos teikiamos. Nors ji tuo metu pg laikiną sutartį dirbo Prado muziejuje. pažymėjimus ir kitus oficialios kvalifikacijos įrodymus. pripažinimas yra suteikiamas “galutiniam produktui” – pakankamą kvalifikaciją turintiems profesionalams. ETT pareiškė. Gourmet ir Carpenter bylos. Patixlindamas savo anxtesnę praktiką. kurie jau turi profesinį išsilavinimą. kaip paaiškėjo iš C-234/98 Bobadilla bylos sprendimo. Žymiausias pavyzdys – yra Carpenter byla (C-60/00). finansinę paramą. kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas laisvę teikti paslaugas. valstybėje A galėjo būti ginčijama. gebėjimus ir tą patirtį lygino su pg nacionalines taisykles reikalaujamomis žiniomis ir kvalifikacija. neleidžianti valstybėje A įsisteigusioms įmonėms siūlyti savo leidinyje reklamos užsakovams kitose valstybėse narėse. EB sutarties 49 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatyta: „Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. jog tai. principas. išskyrus atvejį. ETT nutarė. kai išankstinis parengiamųjų ir mokomųjų kursų derinimas įv profesijoms nereikalingas.

Tik išimtiniais atvejais priimančioji valstybė gali reikalauti. EB sutarties 49 ir 50 str. kad iš Italijos vežė daugiau pinigų nei leido tuomet valiutą reguliavusios taisyklės. ** Bond bylos (352/85) sprendimas. profesinės kvalifikacijos. Todėl ETT pareiškė. kad EB Sutarties 59 (49) str. kai Nyderlandų finansų ministerija uždraudė Nyderlandų bendrovei telefonu skambinti fiziniams asmenims Nyderlanduose ir kt valstybėse narėse ir jiems siūlyti įvairias finansines paslaugas. nes nelabai supratau tiesa pasakius. be to nemanau kad jis mano klausimui lb svarbus. kad jis yra įsikūręs kitoje valstybėje narėje nei ta. pateisinamas visuomenine nauda – ypač organizacines. kurias nacionaliniai teismai privalo apsaugoti. kad Sutarties 49 str. iš kitos pusės. ar 59 str. elektroniniu paštu. taikomų toje valstybėje. susijusiam su jo socialine apsauga. vykdantiems tam tikrą veiklą (pvz. kad Bendrijos teisė paslaugų srityje situacijoms būdingoms tik šaliai. kai galima remtis bendrųjų interesų būtinaisiais pagrindais. 32 . kurioje teikiamos paslaugos).. Tačiau reikalavimas dėl buvimo vietos negalėtų būti nustatytas. gruodžio 18 d. taip pat atsižvelgiant į įsisteigimo laisvę. numatyto 59 str. kuriose Nyderlandų žiūrovams skirtos reklamos. 3 d. į kurią daroma nuoroda 66 str. kad EB sutarties 49 ir 50 straipsniai taikomi tada. susijusius su sau dirbančių asmenų veiklos priežiūra. jeigu tai yra objektyviai pateisinama. jeigu klientai pirma nėra davę tam rašytinio sutikimo. sprendime. stengdamasis panaikinti principą. 20. 1 d. Šis klausimas turi būti išspręstas atsižvelgiant į visą paslaugų skyrių. kurios yra privalomos kiekvienam. ir 60str. jeigu norimi tikslai galėtų būti pasiekiami mažiau varžančiomis priemonėmis. Tačiau.. (Jo čia neaprašau. taip pat norėjo ten gauti medicininio gydymo paslaugas. nuostatos panaikina bet kokią diskriminaciją prieš paslaugą teikiantį asmenį dėl jo pilietybės arba dėl to. Asmenims. EB sutarties 49 str. Kitas klausimas yra: ar paslaugų teikimo laisvei taikomas priimančiosios valstybės (priimančioji valstybė – tai valstybė.145147). kai paslaugą teikiantis asmuo nėra įsikūręs valstybėje. Olandijos valdžia užginčijo teisininko teisę atstovauti ieškovui tuo pagrindu.apribojimų draudimo principas (vietoj tiesiog vienodo elgesio su užsieniečiais kaip su vietiniais piliečiais principo). Remiantis paslaugų skyriumi šios direktyvos turi atlikti skirtingas funkcijas: pirma – pereinamojo laikotarpio metu panaikinti ribojimus laisvei teikti paslaugas. 63 str. 2. kurioje įgyvendinama paslauga. 49 str. kurios 1 straipsnio b punkte reikalaujama panaikinti judėjimo ir gyvenimo apribojimus „piliečiams. apima paslaugas. Šios direktyvos taip pat sprendžia specifines problemas. yra tisiogiai taikomi ir kuria individualias teises. Taryba šio požiūrio laikėsi Direktyvoje 73/148.Pripažinti užsienio teisės standartus lygiaverčiais yra įpareigota priimančioji valstybė. Tačiau jei paslaugų teikėjai gali keliauti į gavėjo valstybę . etikos. kaip paslaugų gavėjams“. ETT pareiškė. pereinamuoju laikotarpiu. teikiančiam tą paslaugą konkrečioje valstybėje narėje. 1 d. ETT nuėjo ilgą kelią. ETT nustatė. ** Alpine Investments byloje (C-384/93) tirtas atvejis.Šie pavyzdžiai rodo. kuris buvo numatytas Tarybos 1961 m. ETT pripažino. neišvykdamas iš valstybės narės. faksu. Žaltauskienės-Žalimienės jurisprudencijos straipsnio) Moksle ir praktikoje diskutuojamas su paslaugų teikimo laisve susijęs svarbus klausimas – ar EB sutarties 49 str. norintiems vykti į kt valstybę narę. kad laisvė teikti paslaugas apima ir laisvę gauti paslaugas. kad šiuo metu susiformavo nauja paslaugų teikimo laisvės koncepcija . kaip to neišvengiamą rezultatą. kurioje paslauga turi būti suteikta. Ištrauka iš bylos: 18. ir kurio tikslas . Siekiant progresyvaus apribojimų panaikinimo. būtų logiška.sukurti direktyvų seriją. Nyderlandų įstatymais buvo uždrausta platinti iš kitų valstybių narių perduodamas kabelinio radijo ir televizijos programas.. gali būti nustatytas reikalavimas dėl nuolatinės buveinės. kad turistams. 22. kad būtų laikomasi jos nacionalinių nuostatų būtent tada. kaip su vietiniais piliečiais. keliaujantiems (privačių) studijų ar verslo tikslais. kad laisvė gauti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo paslaugas buvo laisvės teikti paslaugas „neatskiriama dalis“. yra taikoma tiesiogiai. kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas. Pavyzdžiai čia yra dvi bylos: Alpine Investments ir Bond. nei gavėjas nekeliauja. kad paslaugų teikėjai gali remtis Sutarties 49 ir 50 straipsniais prieš savo buveines valstybes. tiesioginis veikimas Šį klausimą ETT išnagrinėjo Van Birsbergen byloje (33/74). tad jei norėsit pasiskaityt trumpą aprašymą – jį rasit Barnard vadovėly psl. antra – integruoti į valstybių narių teisę normas. (Iš S. laidavimą). tekste apsiribojama teisių suteikimu tik paslaugų teikėjams. kurios efektyviai įtvirtintų šią laisvę. ar ir kiekvieno nediskriminuojančio pobūdžio apribojimo draudimą. ETT taip pat pareiškė. kad tokiai situacijai Sutartis taikoma. kad būtų užtikrintas profesinio elgesio taisyklių laikymasis. Du italai buvo nubausti piniginėmis baudomis už tai. kylančias. turi būti suteikta teisė laisvai judėti be jokių suvaržymų netgi susijusių su mokėjimais. Vėliau Luisi ir Carbone byloje (286/82 ir 26/83) ETT patvirtino. ETT pripažino. ypač remiantis abipusiu profesionalų kvalifikacijos pripažinimu bei koordinuojant įstatymus. Teismo taip pat paklausta. apima tik diskriminavimo draudimą (vienodo elgesio su užsieniečiais. netaikoma. Galima teigti. ETT nusprendė. teisingumo vykdymą). medicininio gydymo paslaugas gaunantiems asmenims ir asnmenims. kad specifiniai paslaugų tiekėjui nustatyti reikalavimai nepažeistų Sutarties 59 str. internetu ar kabeliniais tinklais). ar kilmės valstybės jurisdikcijos pricipas? Paskutiniu paminėtu klausimu ETT jurisprudencijoje yra pasiektas priimtinas kompromisas tarp kilmės valstybės ir priimančiosios valstybės principo. Ieškovas Belgijoje gyvenantį teisinį atstovą olandą paprašė ginti jį Olandijos teisme iškilus ginčui. 19. priežiūros ir atsakomybės taisykles. 21. numatė „Bendros programos“ įgyvendinimą. kai nei paslaugos teikėjas. jeigu tokiais reikalavimais būtų siekiama taikyti profesines taisykles. Jie norėjo vykti į kt valstybes nares kaip turistai. jog tiktai Olandijoje įregistravę savo veiklą asmenys gali būti teisniai atstovai teisme. kad Olandijos įstatymai numato. bet keliauja pati paslauga (telefonu. kurias teikėjas telefonu siūlo kitose valstybėse narėse įsisteigusiems potencialiems gavėjams. kad ir paslaugų gavėjas galėtų keliauti į teikėjo valstybę. ir neatitinka profesinių taisyklių.

rugsėjo 7 d. kurios turėjo būti priimtos remiantis 63 ir 66str. 1 d. pagal kurią įsisteigimo sąvoka apima faktinį ekonominės veiklos vykdymą neribotam laikui įsteigiant nuolatinį subjektą.: teikėjas – tai bet koks fizinis asmuo. įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinčios savo registruotas buveines. 3 str. kad teikėjas vykdytų faktinę ūkinę veiklą įsisteigimo vietoje. Teikėjo sąvoka turėtų apimti ne tik peržengiantį sieną paslaugų teikimą. sąlygos. remiantis laisve teikti paslaugas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/ 123/EB dėl paslaugų rinkos viduje. laikoma. kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas. 3 d. svarbu nustatyti. valstybės narės gavėjo sąvoką gali išplėsti ir ją taikyti kitiems trečiųjų šalių piliečiams. Šis subjektas neprivalo būti pavaldžioji įmonė. kuri taikoma valstybėje narėje įsisteigusių teikėjų teikiamoms paslaugoms : 2 str. Be to. ypač jei siekiama panaikinti paslaugas teikiančio asmens diskriminaciją pilietybės pagrindu ar jei jis gyvena kitoje valstybėje narėje. Kai sunku nustatyti. Kita vertus. nustato griežtą draudimą net dėl menkiausių apribojimų pilietybės ar rezidencijos pagrindu. draudžia ne tik kiekvieną turinčio buveinę kitoje valstybėje narėje paslaugų tiekėjo diskriminavimą dėl pilietybės.: gavėjas – tai bet koks fizinis asmuo. 26. siekdamas ten plėtoti savo paslaugų veiklą. ir 60str. ir 60 str. 59 str. centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą. 4. jau esantiems jų teritorijoje. bet taip pat turėtų apimti ir tuos atvejus. kad 59 str. „Paslaugas“ sudaro: a) pramoninio pobūdžio veikla. kai subjektas įsisteigia valstybėje narėje. Šis draudimas negali būti neįgyvendintas dėl valstybių narių delsimo ar nepriėmimo reikiamų normų. kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės. Vieta. Tais atvejais. susijusios su šia konkrečia paslauga. kadangi pagal Sutarties 48 straipsnį įsisteigimo laisve arba laisvo paslaugų judėjimo principu gali naudotis tik bendrovės. Be to. b) komercinio pobūdžio veikla. kurioje įsisteigimo vietoje minėta paslauga faktiškai teikiama.23. kaip yra atstovybės atveju. veikia tiesiogiai ir jais gali būti remiamasi nacionaliniuose teismuose. iki paskutinės datos. 25. 59 str. kuris joje vykdo paslaugų teikimo veiklą valstybėje narėje naudodamasis įsisteigimo laisve arba laisvu paslaugų judėjimu. kad teikėjo sąvoka turėtų apimti bet kurį fizinį asmenį. kaip nurodyta Sutarties 48 straipsnyje. kad tai turėtų būti ta įsisteigimo vieta. kur teikiama paslauga. ir siūlantis arba teikiantis paslaugą. ir kuris profesiniais arba neprofesiniais tikslais naudojasi arba pageidauja naudotis paslauga. turintis ilgalaikius įgaliojimus atstovauti įmonei. Paslaugų gavėjo ir paslaugas teikiančio asmens pilietybė. atsakymas turėtų būti. kad jis įsikūręs kitoje valstybėje narėje nei ten. vien tik pašto dėžutė negali būti laikoma įsisteigimu. 2005 m. arba juridinis asmuo. kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių. kai teikėjas turi kelias įsisteigimo vietas. kai bendrovė įsteigiama tam tikram laikotarpiui arba kai ji nuomoja pastatą ar įrangą. fone. kurios turėjo būti įgyvendintos remiantis pereinamojo laikotarpio direktyvomis. bet ir kiekvieną laisvo paslaugų teikimo apribojimą ir kiekvieną trukdymą. kuris yra valstybės narės pilietis. kaip nurodyta Sutarties 48 straipsnyje. interpretuojamas Sutarties 8 (7) str. arba bet koks valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo. kas išdėstyta. c) amatininkų veikla d) laisvųjų profesijų veikla Teisingumo Teismo praktikoje šis sąrašas gerokai išplėstas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (Tekstas svarbus EEE) 5. Remiantis tuo. Direktyvoje pabrėžiama. turėtų būti nustatyta vadovaujantis Teisingumo Teismo teismine praktika. kuris yra valstybės narės pilietis arba kuris naudojasi Bendrijos teisės aktuose jam suteiktomis teisėmis. Pagal nusistovėjusią ETT praktiką (Binsbergen. arba bet kuris juridinis asmuo. centras. Šio straipsnio sąlygos panaikina bet kokią paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės ar dėl to. kai valstybė narė išduoda leidimus ribotam laikotarpiui tik konkrečiai paslaugai. „paslaugos“ – tai tokios paslaugos. kai trečiųjų valstybių bendrovės steigia savo padalinius valstybėje narėje. kai visos Sutarties normos įgauna galią. filialas ar atstovybė. teikėjo sąvoka neturėtų apimti atvejo. tampa besąlyginėmis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Sager ir kt. Gavėjo sąvoka taip pat turėtų apimti trečiųjų šalių piliečius. kuris yra valstybės narės pilietis. nuolatinė gyvenamoji / registracijos vieta. kurie jau naudojasi Bendrijos teisės aktų suteiktomis teisėmis. Pagal šį apibrėžimą būtina. kuriam vadovauja teikėjo personalas arba nepriklausomas asmuo. Paslaugų sąvoka Pagal EEB Sutarties 50 str. 33 . kurioje iš kelių įsisteigimo vietų teikiama ši konkreti paslauga.) EB 49 str. Šio reikalavimo taip pat laikomasi. ir kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje. kuriuos naudoja veiklai vykdyti. 59 str. kurioje yra teikėjo veiklos. bet gali būti biuras. Jo taip pat gali būti laikomasi. 27. išreiškia tikslą panaikinti visus apribojimus paslaugų teikimo laisvei iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Laipsniškai žvelgiant į visą paslaugų skyrių. jeigu jie turi skirtingą poveikį vietiniam paslaugų teikėjui ir turinčiam buveinę kitoje valstybėje narėje paslaugų teikėjui. o paslaugos gaunamos kitoje 3. 24.

• Sutarteis 49 ir 50 str. Pvz valstybinis švietimas. tiek tuomet. kelia didelių problemų Bendrijos teisės sistemoje. TT nusprendė. laikomos socialinės gerovės v-bės dalimi. kai jis teikia paslaugas į užsienį. pagal kurią reikalaujama. medicininio gydymo paslaugas gaunantiems asmenims ir asmenims. jie norėjo vykti į kitas valstybes nares kaip turistai. galėjo remtis ginčydama Austrijos valdžios institucijų sprendimą apriboti švartavimosi vietų skaičių laivų savininkams užsienio valstybių rezidentams. sportinė veikla.biurą. 6. kad Austrijos bendrovė. Carpenteris vadovavo įmonei.b. sritį „ tiek tuomet.Britanijos imigracijos taisykles. Jam buvo pranešta. kai kliūtis teikti paslaugas sukuria valtybė A. Laisvės teikti paslaugas ribojimai ir ribojimo pagrįstumo sąlygos. Gebhard byla/ veiklos laikinumas t. TT tai patvirtino Luisi ir Carbone byloje. greičiausiai bus taikomos įsisteigimo t-klės. T. jei ji būtina paslaugoms teikti. tiek kilmės valstybės ( valstybės A) nustatytas taisykles. Konstanco ežere parūpinanti laivų švartavimosi vietas laivų savininkams kitų valstybių narių rezidentams. verslo ir švietimo paslaugas. tai. finansines. susijusių su mokėjimais. kai valstybėje A įsisteigęs paslaugų teikėjas. kad veikla būtų pelninga.Britaniojoje. Tačiau vis dažniau nagrinėjamos bylos. kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje. neleidžianti valstybėje A įsisteigusioms įmonėms siūlyti savo leidinyje reklamos plotų potencialiems reklamos užsakovams kitose valstybėse narėse. o „laikinai“ apsigyvenęs asmuo greičiausiai bus laikomas teikiančiu paslaugas. reiškia. kad tokios palaugos patenka į 49 str. TT pareiškė. o jį finansuoja visuomenė. kad jis nebegali atstovauti savo klientui byloje. kad teisiniai atstovai būtų įsisteigę Nyderlanduose. taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams. Taigi. kur buvo žurnalų leidyklą. Du italai buvo nubausti piniginėmis baudomis už tai. Sutarties 49 str. nei leido tuomet valiutą reguliavusios taisyklės. jei paslaugų tiekėjai gali keliauti į gavėjo valstybę. atskiriantis paslaugas nuo įsiteigimo. neišvykdamas iį valstybė narės. kuris nuolat apsigyvena priimančioje v-bėje. kai teikėjas tuo tikslu vyksta į gavėjo valstybę narę. kurioje yra įsisteigęs“. bylos nagrinėjimo metu persikėlė į Belgiją. banko paskolos statyboms. • Van Binsberger byloje Nyderlandų pilietis ginčijo Nyderlandų taisyklę. kuriam tos paslaugos teikiamos“. kad nacionalinė taisyklė. Carpenter byla. Paslaugų laikinumas/ pagr. skolų išieškojimas. medicinos. ji tik vykdo savo pareigas savo piliečiams socialinėje. tik nedaugeliui (laikinai) atvykusių asmenų nėra suteikiama joje numatyta apsauga. apibrėžtas „atsižvelgiant ne tik į paslaugos teikimo trukmę. jei Carpenteriui būtų trukdoma ja naudotis sudarius jo kilmės valstybės kliūtis jo sutuoktinei atvykti ir apsigyventi“. norintiems vykti į kitą valstybę narę kaip paslaugų gavėjams“. bet ir į jos reguliarumą. televizijos signalo perdavimas kabeline televizija. kultūros ir švietimo srityse. kontorą ar konsultavimo paslaugas). TT nusprendė. Kadangi dauguma tokių paslaugų yra vbės apmokamos. kad iš Italijos išvežė daugiau pinigų. Direktyvoje 73/148. Taigi. Byla SPUC prieš Grogan – TTeismas šią t-klę panaudojo. dažnumą ar tęstinumą. normoje įtvirtinta situacija. Humbel byla/ valstybinis švietimas nėra paslauga. Paslaugos ir socialinės gerovės v-bė: paslaugos. įtvirtintos Europos Bendrijos steigimo sutartyje ir ETT praktikoje EB 49 str. kad turistams. „paslaugos paprastai teikiamos už užmokestį“ – ekonominio ryšio poreikis. Nors įmonė buvo įsteigta Dž. kad tarp jų teikėjų ir gavėjų nėra atsiskaitymo. draudimas. pardavinėjančiai reklamos plotą medicinos ir mokslo žurnaluose. yra trukmė: Asmeniui. Šiuo straipsniu galima remtis ginčijant tiek priimančiosios valtybės ( valstybės B). Kortmanas. taikymo sritį. taip pat norėjo ten gauti medicinio gydymo paslaugas. 34 . kad Nyderlandų taisyklė pažeidė Sutarties 49 str. • Gourmet byloje TT konstatavo. Dauguma bylų siejasi su priimančios valstybės ( valstybės B) taikomomis kliūtimis. Paslaugos ir socialinės gerovės v-bė Ekonominio ryšio poreikis: tuo siekiama neatlygintinas paslaugas pašalinti iš Sutarties taikymo srities. įdarbinimo agentūrų atliekama darbuotojų paieška. Tačiau paslaugų teikėjai vis tiek gali v-bėje narėje turėti kokią nors infrastruktūrą (pvz. trukdančias teikti paslaugas. Teismas pareiškė. teikia paslaugas valstybėje B ir baigęs veiklą grįžta į valstybę A. • Ciola byloje TT Pareiškė. pirmoje pastraipoje nustatyta: „ Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. remdamasis tuo. kad gautų iš Sutarties taikymo srities pašalintų paslaugas.Britanijos pilietis užginčyjo Dž. tekste apsiribojama teisių suteikimu paslaugų tiekėjams. loterijos. jis daug dirbo su reklamos užsakovias kitose valstybėse narėse. kuris kilmės valstybėje nėra prieinamas. reikalaujama panaikinti judėjimo ir gyvenimo apribojimus „ piliečiams. tai ir gavėjas gali keliauti į tiekėjo valstybę. keliajantiems ( privačių) studijų ar verslo tikslais. bet teikiamos nemokamai. valstybėje A galėjo būti ginčyjamas kaip prieštaraujanti 49 str. kuris yra vienos iš valstybių narių ( bet nebūtinai valstybės A) nacionalinis subjektas. pagal kurias jo filipinietė žmona butų buvusi deportuota. kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas laisvę teikti paslaugas. Taigi šiuo sprendimu įtvirtinta teisė plėtoti medicininį turizmą siekiant gauti gydymą. kad „ ši laisvė nebūtų visiškai veiksminga. turi būti sutiekta teisė laisvai judėti be jokių suvaržymų.veiksnys.Luisi ir Carbone sprendime prie paslaugų priskyrė turizmą. nes v-bė nesiekia. kurios subjektu yra asmuo. jei tarp teikėjo ir gavėjo nėra tiesioginio ekonominio ryšio.p. kurios 1 str. būdamas Van Binsberger atstovu Nyderlandų socialinio draudimo teisme. kad deportacija „ pakenktų jo šeimos gyvenimui“ ir todėl pablogintų sąlygas. kad galėtų asmenims atstovauti Nyderlandų teismuose. jog jos nepatenka į EB sutarties 49 ir 50 str.. Atsižvelgiant į platų paslaugų apibrėzimą ir taikymo sritį. Dž.

Teisininkams. teisė atvykti ir apsigyventi (judėjimo laisvė) bei teisė įsidarbinti. Leido teisininkams paslaugas kitose valstybėse narėse teikti su jų buveinės valstybės priežiūra ir naudojant jų buveinės valstybėje suteiktą profesinį vardą bei laikantis priimančioje valstybėje teisininkams nustatytų sąlygų. bet ir panaikinti bet kokius apsribojimus. net ir tuos. kurių mokymosi sistema skyrėsi nuo priimančios valstybės sistemos. pagal kurį buvo reikalaujama. ir gali inter alia teikti konsultacijas savo buveinės valstybės narės teisės. kad Vokietijoje taikoma taisyklė neleido užsienyje įsteigtoms įmonėms teikti paslaugų patentų savininkams. Laisvo darbuotojų judėjimo. už tai gaunančio atlyginimą. Dž. Teisininkas. teisininkui. Laisvas asmenų judėjimas 1. kai ateidavo laikas sumokėti mokesčius už jų pateisinimą. kaip teisininkui. kad jie yra registruoti buveinės valstybėje. valstybės tarnybos išlyga. kurioje jie įgijo savo profesines kvalifikacijas. tap pat teisę gauti paslaugas kitoje valstybėje narėje nei yra įsisteigęs ar gyvena. TT teigė. taikomos tos pačios profesinės veiklos taisyklės. kol jų diplomus pripažins kita valstybė narė. įsisteigusiems valstybės teritorijoje. Dennemayer tvirtino. Trukmė – tam tikrą nustatytą laikotarpį. visuomenės sveikatos. turintiems pakankamą kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje. kad Vokietijos įstatymas pažeidė 49 str. kurioje jis įsisteigęs. Teisininko profesija ES yra reglamentuota griežčiau. 77/249/EEB direktyva: Ši direktyva taikoma teisininkų veiklai.. veikla“. nes pripažįstama. kad bendrovė verčiasi be licencijos. Direktyva taip pat leidžia lengviau įsigyti priimančios valstybės profesinį vardą. įsisteigimo laisvės ir laisvo prekių judėjimo skirtumai. Bendrijos teisės. Britanijos bendrovė „ Dennemayer“ klientų vardu prižiūrėjo patentus. pati paslauga nemateriali. besiverčiantis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą. taikomos taisyklės. kurie taikomi nedarant skirtumo tarp nacionalinių ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjų. materialus tik suteiktos paslaugos rezultatas. jei jais gali būti uždrausta ar kitaip apribota paslaugų tiekėjo. Sienos kirtimas – darbuotojas kerta valstybės sieną. kaip numatyta šioje direktyvoje. komercine ar pramonine veikla bet kurioje kitoje valstybėje narėje nekeičiant įsisteigimo vietos. Kiekvienas advokatas turi teisę verstis nuolatine advokato praktika. Judėjimas – veiklos rezultatų (gaminių).. TT teigė: „ laisvė teikti paslaugas gali būti ribojama tik taisyklėmis. kurie apskundė ją. pageidaujantis verstis advokato praktika ne toje valstybėje narėje. ir neleido patentų savininkams pasirinkti. Esminis požymis – paslauga – tam tikros veiklos rezultatas vartotojo poreikiui tenkinti. nei kitos. 98/5/EEB direktyva: Numatytas naujas kvalifikacijos pripažinimo etapas. Judėjimas – darbuotojų. bet kurioje kitoje valstybėje narėje pagal savo buveinės šalyje vartojamą profesinį vardą. jei jos nebuvo galima pagrįsti. Esminis požymis – pavaldumas. visa veikla besiverčiančiam priimančiosios valstybės narės teritorijoje. tereikės priimančios valstybės advokatūroje ar kitoje institucijoje užsiregistruoti remiantis tuo.TT Sager byloje teigia: „ 49 str. kuri remiasi paslaugų teikimu. vykdo tas pačias profesinės veiklos rūšis kaip teisininkas. kad patentus prižiūrintis asmenys turėtų licenciją. Sienos kirtimas – paslauga visada kerta valstybės sieną. Bet kuriuo atveju jis turi laikytis nacionaliniuose teismuose taikomų procesinių taisyklių. paslaugų teikimo. 7. ir jiems pranešdavo. Įsisteigimo vieta nekeičiama. ir nereikalaujama nei testo. besiverčiančiam advokato veikla pagal savo buveinės šalies profesinį vardą. visuomenės saugumo. kurioje jis įgijo savo profesinę kvalifikaciją. kitam asmeniui vadovaujant realiai atliekančio ar siekiančio atlikti efektyvią ekonominę veiklą. 35 . Direktyva sudaro sąlygas teisininkams be jokių apribojimų ir savo buveinės šalyje naudojamu vardu kitoje valstybėje narėje priimančiosios valstybės teisininkams taikomomis sąlygomis verstis nuolatine praktika. kurioje jis teisėtai teikia panašias paslaugas. Laisvė teikti paslaugas – teisė savarankiškai dirbantiems JA ir FA (ES piliečiams) laikinai užsiimti profesine. todėl ši taisyklė pažeidė 49 str. iki 3 mėn. paslaugų teikėjo ar gavėjo. tokiu mastu ir tokiomis sąlygomis. kad priimančioji valstybė privalo atsižvelgti į asmens turimą teisę verstis praktika savo buveinės valstybėje narėje. kuri buvo suteikiama. registruojasi tos valstybės kompetentingoje institucijoje. Teisininkas. Apribojimai – dėl viešosios tvarkos. reikalaujama ne tik panaikinti bet kokią paslaugas teikiančio asmens diskriminaciją dėl nacionalinės priklausomybės. ypač Vokietijoje. VII SEMINARAS. besiverčiančiam advokato praktika pagal atitinkamą priimančiosios valstybės narės profesinį vardą. tam tikrą nustatytą laikotarpį. jei fizinis asmuo turėjo tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Nepaisant profesinės veiklos taisyklių. besiverčiantis advokato praktika pagal atitinkamą priimančiojoje valstybėje narėje vartojamą profesinį vardą. pagrįstomis privalomomis bendrojo intereso priežastimis ir taikomomis visiems asmenims ir įmonėms. nei adaptacinio laikotarpio. Laisvas darbuotojų judėjimas – tai ES piliečio. užsiimantiems veikla paskirties valstybėje. kaip jų patentai bus prižiūrimi. jei šio intereso negina paslaugas teikainčiam asmeniui valstybėje narėje. kurios jam taikomos jo buveinės valstybėje narėje. įsisteigusio kitoje valstybėje narėje. Trukmė – laikinai. Sanger byloje buvo nagrinėjamas Vokietijos įstatymas. 89/48/EEB direktyva: Iš teisininkų. tarptautinės teisės ir priimančiosios valstybės narės teisės klausimais. Laisvas asmenų judėjimas reiškia galimybę dirbti pagal profesiją kaip savarankiškai dirbantys asmenys ar pastovų atlyginimą gaunantys darbuotojai ne toje valstybėje narėje. Laisvas teisininkų judėjimas Europos Sąjungoje. Bendrovė ėmė mažesnį komisinį atlyginimą nei Vokietijos patentiniai patikėtiniai. buvo pareikalauta laikyti kvalifikacinį testą arba baigti adaptacijos laikotarpį.

Faktinis ir rimtas pavojus. yra užtikrinama laisvo asmenų (darbuotojų) judėjimo laisvė. tačiau nacionalinė kompetencija aiškinant ordre public išimtį nėra absoliuti.. kvalifikacijos. tvirtai ir neribotam laikui. elgesys. laisvai nuspręsti ar priimti į darbą ar ne. Sienos kirtimas – prekė visada kerta valstybės sieną.1. Viešosios tvarkos. veikiant kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui arba įsteigiant įmonę ar bendrovę. kad asm. taip pat ir teisė įsidarbinti negali būti ribojamos viešosios tvarkos. 5.Apribojimai – tik pagrįstas privalomojo bendrojo intereso priežastimis. galima būtų susidurti su nepagrįstu laisvo darbuotojų judėjimo ribojimu. siejamas su tuo. Van Duyn byloje ETT spendė ar asmens priklausymas atitinkamai grupei ar organizacijai pats savaime gali būti laikomas „asm. ETT teises laisvai judėti ir apsigyventi. Išimčių pateisinimo kriterijai. Ribojimų dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo taikymo sąlygos Remiantis direktyva 2004/38 ir ETT sprendimais. gali būti laikoma asm. Jei VN turėtų absoliučią teisę šios išimties atžvilgiu. kurių VN privalo paisyti ir gali įvertinti. Teisės įsidarbinti paminėjimas 39 str. o teisė įsidarbinti ppr. kad teisė laisvai judėti ir apsigyventi yra sudėtinė teisės įsidarbinti dalis. turint tikslą įsidarbinti VN.narystė.elgesiu“. 2. Ši išimtis – tai savotiškas valstybės saugumo garantas. apčiuopiamas daiktas. kad išimties taikymas apsiriboja tik laisvo judėjimo teisėmis. Trukmė – nuolat. 3. kildina iš EB sut. visuomenės saugumo. Apribojimai – teisės išvykti (antrinis steigimasis) atžvilgiu.. Priešingas teisei elgesys. kurioje pateisino išimties taikymą nepaisant to. buvo pasakyta. kuri pasireiškia dalyvavimu grupės ar organizacijos veikloje. išplaukiančios iš nediskriminacijos dėl pilietybės principo. visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais (toliau – ordre public išimtis). Judėjimas – asmenų (darbinės veiklos). 2 d. straipsnis draudžia bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės ir suteikia teisę. Bet kokiu atveju potencialus darbdavys gali. tačiau nebuvo uždraustas. Laivas prekių judėjimas – laisvas produktų. Ribojimų ribojimo taisyklė taikant ordre public išimtį Ordre public išimties įtvirtinimas visų pirma remiasi pagarbos valstybės suverenitetui principu. Sieja su EB sut 39 str. ar valstybės veiksmai taikant 39 str. Vertinant faktinį pavojų reikia atkreipti dėmesį į tokias apl. o išimtys – siaurai. Glaudžiai siejasi su asm. EB-je judėjimas. Proporcingumo principas – ordre public išimties taikymo pateisinimo pagrindas. Sienos kirtimas – atliktas darbas nekerta sienos. 3 d. privalomos kiekvienam teikiančiam tokias paslaugas toje valstybėje: organizacinės. 4. nors ir laikomas soc. 3 d. 3 d. neatsižvelgdamas į ordre public išimtį. Ordre public – nacionalinės teisės samprata. netaikant muitų ir rinkliavų turinčių muitams lygiavertį poveikį apribojimų ir diskriminavimo vidaus mokesčiais. kuria galima apriboti tik viešosios tvarkos. Įsisteigimo vieta keičiama. 39 str. asmeninis elgesys.žalingu. įtvirtinta ir ordre public išimties taikymo taisykles šių teisių atžvilgiu. Esminis požymis – prekė – materialus. todėl teisės. atsakomybės) Įsisteigimo laisvė – teisė apsigyventi bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Taisyklės. Išimtys dėl laisvo asmenų judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės: 2. reglamentuojanti ES piliečių teisę laisvai judėti. Draudimas. apsigyventi ir pasilikti). Asmeninis elgesys. Judėjimas – prekių. kad „asm. elgesio sąlyga. Apribojimai – turi būti aiškinami kuo plačiau. nepažeidžia EB teisėje nustatytų išimties taikymo sąlygų. 6.elgesiu“. visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais (tai ir ETT pozicija). Esminis požymis – veikiant savarankiškai/ įsteigiant įmonę. taip pat jos tikslų ir siekių rėmimu. ribojantis įsidarbinimo teisę remiantis ordre public. sunkumas. valstybės narės gali palikti valstybės saugumui „jautrias“ sritis vietos valstybės piliečiams. kaip pažeidimo rūšis. kad laisvo judėjimo teisių suteikimas tiesiogiai išplaukia iš teisės įsidarbinti. Ordre public – išimties taikymas reguliuojamo dalyko atžvilgiu EB doktrinoje vyrauja nuomonė. kad pagrindiniai EB teisės principai 36 . ETT yra pabrėžęs. ES nustato tam tikras išimties aiškinimo ribas. todėl ordre public išimtis tokiu atveju nebūtų pagrįstas. EB Sutarties 39 str. Van Duyn Byloje. Ordre public išimties taikymas reiškia ES teisės ribojimą. esančių laisvoje valstybės narės apyvartoje. 2. priežiūros. apsigyventi ir nuolatinio gyvenimo teisę (teisę pasilikti). ETT griežtai palaiko siaurą išimties aiškinimą ir jis turėtų apsiriboti tik laisvo judėjimo teisėmis (laisvai judėti. Trukmė – neribota. galima išskirti šias ribojimų dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pateisinimo sąlygas: 1. Taip pat ETT nustatė. EP ir T Direktyva 2004/38. Bouchereau byloje ETT nukrypo nuo savo spr. Vienas pagrindinių kriterijų yra atitinkamo asm. visuomenės sveikatos sampratos Europos Bendrijų teisės aktuose ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Nei direktyva nei ETT nepateikia apibrėžimo. kurie gali būti įvertinti pinigais ir gali būti komercinių sandorių objektais. profesinės etikos. remiantis valstybės tarnybos išimtimis. taikydama ordre public išimtį. gali būti grindžiamas šiais argumentais: 1. ETT yra pabrėžęs. kad VN turi vadovautis proporcingumo principu. Ordre public išimtis siejama tik su priešingu teisei elgesiu. 2. 3. leidžiantis valstybėms narėms savo nuožiūra nukrypti nuo prisiimtų įsipareigojimų ir remiantis aukštesniais valstybės interesais apriboti ES teisės garantuojamas teises. jei tvirtai ir nuolat norima užsiimti profesine ar kita komercine veikla.

Šie reikalavimai netrukdė importuotojui atlikti mokėjimo Liuksemburgo frankais ar prekiautojui galvijais gauti tokį mokėjimą. užsienio valiutos pervedimus. Šio atskyrimo reikšmę sumažino Mastrichto sutartis. Tarnyba viešosios valdžios sektoriuje (valstybės tarnybos išimtis). Asmens socialinės integracijos priimančioje VN laipsnis. kuria nuostatos dėl kapitalo ir mokėjimų buvo iš esmės persvarstytos atsižvelgiant į naujas taisykles dėl bendros valiutos. kad 106 straipsnis apima einamuosius mokėjimus. kad 106 straipsnio 1 dalis yra tiesiogiai veikianti. Dalinio ribojimo taikymas turėtų būti traktuojamas kaip švelnesnė ordre public išimtis.y. ją vertindamas ETT tradiciškai laikėsi šiek tiek atsargesnio požiūrio. kad valstybės narės oficialiai leistų mokėjimo priemones kaip atlygį už prekybą prekėmis. Tai dvi priešingos sąvokos. Italo Fenocchio [1999]. ETT yra konstatavęs. būtų pagrindas taikyti išsiuntimo iš visos VN teritorijos priemonę. turi remtis tik asmeniniu asm. kurioje yra kreditoriaus ar naudos gavėjo gyvenamoji vieta.4. paslaugų arba kapitalo). 3 Byla 308/86 Ministere public v. Todėl jie nekliudė liberalizuoti mokėjimų. kai tokį draudimą valstybė gali taikyti savo piliečiams. 37 . kapitalo ir asmenų judėjimas. susijusius su prekių. Laisvas mokėjimų judėjimas Originalioje EEB sutarties 106 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos redakcijoje buvo numatyta: Kiekviena valstybė narė įsipareigoja oficialiai leisti valstybės narės. paslaugomis arba kapitalu. Laisvas kapitalo judėjimas: kapitalo judėjimo tipai ir kapitalo judėjimo suvaržymų panaikinimas Europos Sąjungoje EB sutartis termino „kapitalo judėjimas“ neapibrėžia. Lambertas paimdavo grynuosius pinigus už kitose valstybėse narėse parduodamus galvijus.. Pagal 56 straipsnio 2 dalį. Asmens išsiuntimas iš VN dėl ordre public išimties gali turėti rimtų padarinių asmeniui. Šiuo metu EB sutarties 56 straipsnio 1 dalyje numatyta. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas iškėlė prielaidą. kurie yra atlygis pagal pagrindinį sandorį (prekių. kad uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai“. kad ši Sutarties nuostata tikriausiai buvo pati svarbiausia kuriant bendrąją rinką. kad Liuksemburgo įstatymų reikalavimai buvo teisėti. Šis draudimas įtvirtinas dir. Prekiautojas galvijais R. privalančiam sumokėti pinigų sumą už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą. 2. Byla 286/82 ir 26/83 Luisi and Carbone v. Lambert byla taip pat išryškino skirtumą tarp 106 ir 67 straipsnių. tai piliečiai. ir nuostatos dėl mokėjimų buvo perkeltos į vieną skyrių. Priešingai Liuksemburgo įstatymams. 7. iš dalies pakeistos daugiausia siekiant atkartoti Direktyvą 88/361. elgesiu. Kuo didesnis integracijos laipsnis. telmologinę prasmę bei EB teisės doktrinoje plačiai pripažintą ir ETT patvirtintą siauro išimties aiškinimo principą. Šia nuostata buvo reikalaujama. kapitalo judėjimas. o kreditoriui – galimybę be apribojimų gauti šį mokėjimą“. Europos pinigų sąjunga 1. todėl reikia atsižvelgti į jo integracijos laipsnį (2004/38) ir kitus aspektus.2. 3. ir kapitalo bei darbo užmokesčio pervedimus tokiu mastu. asmenų. 2. 5. Pagal Sanz de Lera bylą. ES sutartimi nuostatos dėl kapitalo. kuriuo eksportuotojas turi gauti mokėjimą.tai tiesioginės investicijos kitose valstybėse narėse (įskaitant į nekilnojamąjį turtą) arba vertybinių popierių įsileidimas į kapitalo rinkas. kad mokėjimai užsienio valiuta būtų gaunami tik banko pavedimu arba banko apmokamu čekiu (bet ne grynaisiais pinigais). nesant nustatytos galimybės taikyti dalinį ribojimą. pakeičiančią EEB sutarties 106 straipsnį. valiuta atlikti mokėjimus. skaičius ir kt. finansinėms operacijoms. paslaugų. VIII SEMINARAS Laisvas kapitalo judėjimas. „Rimtas pavojus“ – vertinamoji teisės kategorija – plati veikimo laisvė valstybėms. Luisi ir Karbone2 byloje ETT konstatavo. arba nepilnamečiai. tačiau nustato 3 privalomas dalinio ribojimo taikymo sąlygas: 1. reikalaujantiems. siekdama užkirsti kelią žalingam elgesiui. išskyrus atvejį. o 67 straipsnis taikomas kapitalo judėjimams. 1 d. jų veiksmai ES užsieniečių atžvilgiu yra ribojami tik proporcingumo principu. šią Sutartį tarp valstybių narių buvo liberalizuotas prekių. šis draudimas taip pat taikomas „visiems mokėjimų ribojimams“ (uždraudžiami visi mokėjimų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai). asmeniniu elgesiu“. suteikti galimybę be perdėtų apribojimų savanoriškai įvykdyti šią sutartinę prievolę. asmenimis. Tai labiausiai atitiktų EB sutarties 39 str. ETT pripažino. kokiu pagal 39 2 Byla C-412/97 ED Srl v. draudimas remtis bendrosios prevencijos tikslais. kai egzistuoja tam tikras pakartotinumas. kad 56 straipsnio 1 dalis yra tiesiogiai veikianti. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo ED Srl39 byloje. iš esmės susijusioms su tam tikrų lėšų investavimu. priemonių. nusikaltimais. Išimties taikymas neturėtų būti automatinė socialinės paramos sistemos regreso teisės pasekmė. 2004/38 27 str.y. ETT atsisako dalinio ribojimo taikymą sieti su vietos valstybės piliečiais. Lambert [1988]. tuo didesnė apsauga nuo išsiuntimo jam ir jo šeimos nariams. už analogišką vietos piliečių elgesį valstybė turi imtis represinių ar kt. nuostata dėl mokėjimų buvo siekiama „asmeniui. nepaisant 106 straipsnio 1 dalies svarbos. Ministero del Tesauro [1984]. Lambertas buvo Liuksemburgo pilietis. ordre public išimtis taikoma tada. 2. t. Asmens teisnumai per se negali būti išimties taikymo priežastys. Ordre public išimties taikymas VN teritorijos atžvilgiu ETT Rutili byloje nusprendė. atsižvelgiant į jų sunkumą. Kaip rodo ankstesnioji Lambert3 byla. kad draudimas apsigyventi gali būti taikomas tik visos nacionalinės teritorijos atžvilgiu. R. t. aplinkybės. draudimas paisyti ekonominių tikslų. ekonominiai tikslai turėtų būti aiškinami plačiai. Tokie tikslai nėra suderinami su reikalavimu taikant ordre public išimtį remtis „išimtinai asm. Šioje byloje nustatyta. 6. kadangi jais buvo nustatyta tik būdas. paslaugų ar kapitalo judėjimu. Kita grupė asmenų. o ne užmokesčiu už paslaugą. draudimas remtis vien ankstesniais asm. kurie gyveno priimančioje šalyje pastaruosius 10 m.

Yra tokia Tarybos direktyva dėl Sutarties 67 str. nes įtvirtino visišką kapitalo judėjimų liberalizavimą (iki jai įsigaliojant kapitalo judėjimo apribojimai nebuvo visiškai panaikinti. ir Direktyvos 1 str. Nepažeisdamos toliau pateikiamų nuostatų. Taigi šios direktyvos I priedu galima remtis skirstant kapitalo judėjimą į rūšis (tipus). apribojimus. Pačiame priede nurodyta. įsigaliojimo (tai išaiškinta Trummer & Mayer byloje). 1 d. 38 . Kadangi EB sutarties 56 str. į šiame straipsnyje nurodyto I priedo pateikiamą nomenklatūrą reikia atsižvelgti lygiai taip pat kaip buvo atsižvelgiama dar iki 56 str. Sandoris gali būti laikomas kapitalo judėjimu pagal 56 str. nors ir nenurodytas priede. turinys sutampa. 1d. gyvenančių valstybėse narėse. minima Direktyva labai svarbi. Beje. kad jame nėra išvardytas išsamus kapitalo judėjimo rūšių sąrašas. įgyvendinimo (88/361/EEC) 67 straipsnis (dabar EB sutarties 56str. Verkooijen byloje pripažinta. kad dividendų užsienio valstybėje gavimas. valstybės narės panaikina kapitalo judėjimo tarp asmenų. Šios direktyvos taikymui palengvinti kapitalo judėjimas skirstomas pagal I priede pateiktą nomenklatūrą. uždraudžia visus kapitalo judėjimo apribojimus tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. net jeigu jis nėra nurodytas minėtame priede (pvz.) EB Sutarties 56 str. 1 d. 56 str. turinį: Direktyvos 1 straipsnis 1. Kapitalo judėjimo rūšis pasižiūrėkite patys 88/361 Direktyvos I priede. patenka į Sutarties taikymo apimtį). valstybėms narėms buvo įmanoma įvairiais būdais riboti kapitalo judėjimus). nes pagal 67 str. iš esmės atkartoja 88/361 Direktyvos 1str. 1 d.