KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

GraZina Startiene. dr. d r .lektordReda 7 8 Ker5iene.lektord Aldona Markauskiene. nacionalinio produkto apskaita. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius . tl .2ir 6 skyrius. 12 skyrir4. Virginrja Kavaliauskiene. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui.prof. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg. dr. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai. ll skyriq . Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. 3 ir 4 . JuliusUrbonas. Dalia Bematonytd. makroekonominiais rodikliais. studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr.doc. ir l7 skyrius. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje. dr. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi.5 skyriq . Vytautas Snie5ka. dr.lektore Bron€ Mrazauskiene. grafine ir matematine forma. l 4 s k y r i q . dr.doc.doc.Baigiamojoje dalyje .doc. dr. gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu. dr. dekanui prof. Vytautas Snie5ka. Jadvyga Ciburieneir doc. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c . dr.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq.doc.prof. Aldona Juozapavidiene. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes. [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg.I skyriq .l vadybininkq rengimo programq. habil.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. Violeta Pukeliend. dr. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4. skyriq. ji pateikta verbaline.lektore Valerija Baurniliene.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba. skyriq prof.9 skyriq . Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams.rs. Jadvyga Ciburiene. habil.d r . kuri [eina 1 daugelio JAV.doc. Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr. dr.d o c . 10 dr.l3 skyriq .

kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: . 2003 m. Zmoniq.. konkurencingumo ir pletros kitimo spart4.Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo. yra ypad svarbus. Broniui Martinkui. visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba.jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei. pataisyti pastebeti netikslurnai. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo.5 mln. Zinios lemia darbo naSumo. Lietuva . padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. todel padidejo i5silavinirno. tiek pagal teritorijos plotS .. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J .) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape. lemianti progresyvrl Salies vystym4si. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu.Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis. km.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. . KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei. mokesdiq rnokejimo ir pan...Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei.kaip mai. . kv.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla. Dabartiniu laikotarpir. dr.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys. a Makroekonornikos mokslas. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje.veikiandiusveiksnius.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq.65 tlkst. taupymo. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos .a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. Ar.

ir statistika". kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui. tokiuose kaip maternatika. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds. . . . Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais.9. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE.priimant svarbius sprendimusmokesdiq. 2003 rn.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius. dalykiSka.ypad spardiais. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje. Praktika rodo.rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu.). mikroekonornika. analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis.Ekonornikos studrjqivadas". Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis .Vadyba".kaip .6. Autoriai sieke..Mikroekonomika". valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse).. logiSka.. pareigunui.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq.Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu. [sigr. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais.6 proc.. Salies uZsienio prekybos politikos.valstybdsiSlaidq.6 proc.tarptautines prekybos ir investicijq augimas .l istatymuose. igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose. l4 . uZsienio prekybos politikoje.. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus.. pabraukimais. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai. vaizdi ir aiSki. kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista. i5rySkinirnais.veiksniusar strukt[ras.yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir.vadyba..numeravirnu.kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. priimandiamgamybinius sprendimus. nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr.tiesiogiai sr.. infliacijos ar nedarbo politikoje.

todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai.padeti studentarns dalykq. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema. Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. iSskiriamos pagrindinds s4vokos. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose. Kartojimo klausimai .kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui. Savaranki5kas galimybes. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai .pateikiami kartojimo klausimai. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as. pamatys.tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. patobulintas kalbos stilius.geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas . kad tiek teorijoje. nuolat tobuleja. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai.skelbiamomisperiodikoje.

ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas . Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno.makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. 1 .teorija.teorijas. 1 . tai ekono'riniq ziniq srstema.r. teorijas.iju. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas.(hypothesis)paZinimobfidas.-motsliniq s4vokq formavimo. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas . 1 . sukurtaper mokslinq v. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi.ru. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq.Iai palinrine veikla.. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. desnis. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE.hipotezes.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. clesnius) bei logika. t6 .tutego.eiklq.ekonomikos rnokslo saka. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis. re'rdamasis 'rokslinio "p.I.rinru. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras. Kita vertus. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r. _ Hipotez. sistemizauirno. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika.1. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I. Makroekonornika . kurios pagrindinis tikslas .d. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq. principais. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi.

Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi. Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. remiantis loginilris samprotavimais. empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai. ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika.6 Ekonornikos paZinirnas. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos.rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll.4 skyriuje. ekonorniniq lygiai: bendrasis. abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen. apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus.tai esrnirtis. Jos patikrinantos. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. taikom4sias ir bendramokslines. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). Tai surinkus ekonomikoskitimo dr. pastovus. teorijos krypdir.lai silvoka.ra). yra tarpusavio sqveika akivaizdi.rornenis. vadinamas sisteminiu knowledge). geriau paai5kinanditl tikroves faktus. skirstornos i bendrqsias ekonomines. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). pasikartojantis procesq ry5ys. yra laipsnis ekonominiai desniai. remiantis Teorija (theory). \ $ tt- \ k.

i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u . kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys.reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie.equilibriurn) tai ekonomikos bukle.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. .rsvyrandra pastovi. Subalansuotumas reiSkia.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. tenkinantis visq visuotnenq.tai pusiausvyros kaina. paklausos pasiulos pan.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna. i5tekliq ir jq panaLrdojimo. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos. apirnanti visus rinkos procesus. Remiantis abstrakcijos metodu.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr.vartojimo ir naudojirnoblsena. Rinkos sisternos pusiar.Ekonomikosmokslas.tai ekononrinis idealas.tai pasirinkimas. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE. sr. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno.rsidarymq. esant netobulajai konkurenciiai. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e . Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra. l8 .j 1 1 pusiausvyros busenE. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas.tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja. Realioji pusiausvyra (real equilibrium) .realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . yra Pusiausvyra(E . kita vertus. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna.

arba ekonominiaimodeliai. Politikai. tarp garninamqprekiq ir pan. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl.' EKONOM.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius.IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br. ' .loginio sarnprotavirr. Indukcija (induction) . Dedukcija (deduction). . B t .r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i . rodo ryS[tarp faktr4. teorijosir politikos. .formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus. Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja. kuriarneatskiri faktai.ro budas. Supaprastinimai.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq. daugybeslvairiausiq irnonir4. [vertina alternatyvas. remdamiesi makroekonomika..1 pav.aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.' yeikiandios 1. 1. kai suformuluojama hipotez6. : ekonomini elgesi) .1 pav. Ziniosyra apiber. efektil. ': . l9 .:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) .Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus.ant faktus. kuri tikrinama analizuo. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles.'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami.rdas dedukcija.Duomenys. Faktq.loginio samprotavirnobIdas. rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas.teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) .rdrinamos.

2. vartojimas sun.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. Lentele.yra pastovIs. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai.. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l. Tarkime. padvigubejuskainai.kitiems veiksniams nekintant. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti. Zinoma. vidiniai . Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti. 2.los paklausoskiekiui. Supaprastinin.kad kiti veiksniai yra pastovus.supaprarstinta teorija. 3. kaip parodyta | . Matematine iSrai5ka.Ekonomikos modelis (econouricmodel) . tik madoskryptis.Si priklausomybe egzistuoja tuomet.tai yra tarsijo veiklosrezultatas.kai pajarnos. nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. . Tadiau. kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai.sr-rsidaro padiame o modelyje.rs.2 pav.. ISoriniai veiksniai.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. makroekonorniniame rnodelyje. 4. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia. galima padaryti neteisingasiSvadas.Jr rei5kia.raZija du kartus.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove.2 pav. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | . Grafiniuiliustravimu. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius.s4lyga. kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo.) . PavyzdZiui. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u .

Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. jeigu pasirenkarni kintamieji.. vnt. N{atematin6i5rai5ka P^:30 .. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante.4 paveiksle. rodo. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos.rojama situacija. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2.Q".3 pav. 4.Svarbuatkreipti dernesiir I tai. Ta5ko Ar (3. daZniausiai yra pirmajame kvadrante.nybcs. tiek neigiami dydZiai.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I . .rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor. Modeliq sudarymas netikslingas. trys vienetai nuo ar-rk5tyn. nesusijq su analizr.1. kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. Prekes kiekio kitirnas 3. prie5 laikrodZio rodyklE. tt 0 l0 20 30 Kiekis. Grafikai.Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . Lenteld Kaina. Grafikas paklausos 1.

.: V.Snie3ka ir Mikroekonornika...3 pav. Kaunas:Tcchnolosiia.. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar.. Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r..nuolydis..rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P..pavaizduotus tiesdmisar kreivernis.| ) o... 1 t 2 -.....tai liestinds..-) (-..) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'.. jq apibudina nuolydis...Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio. PavyzdLtui.. i5vestos ta5ke...---? Ar (3. +) 3 i A: (-3.+) I kvadrantas (+....4 pav.. Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) . analizuojarname II kvadrantas (-.........2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+.-) atvejai 1.... 1. Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru.. 2002... p { ? _ 7 5 I kt 22 .tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs.

macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus...sutna" arba . 5. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4.Feieras... o kainq atvirkSdiai.1.valstybes busena. 2. didejirnas. UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. makroekonornikasusijusi su ekonomikos . j4 maZina. Vadinasi.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia.lstorine patirtis rodo. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2. 4. ValstybesbiudZetobfisena. palukanqnomros lygis ir pan. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes.valstybdsskolos. 23 . Pavadinimas.didelis". prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. iSskyre veiksnius. 6. ar pakartotiniarns rinkimams.PavyzdLrui. remdamasis istoriniais faktais.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius.visuma".2. Kitaip tariant. kad rnakroekonomikos Praktika parodd. [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. metiniaiaugimo ternpai. bu. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose. 3. R. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis.kad prezidentq gana tiksliai. reiSkiandio . lygis. ValdZiojeesantipartija.1. 3.i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg. prekybos busena.

visutrr4. ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon.oi laiio veiksniui. arba guti-u 24 . lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas). analizes tikslas . nuostolius.11ika PavyzdZiui.rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus.iu. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai .ktno. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas. turindios skirtingus savo objektus. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq. yra kintamqjq suma. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai .. bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus.. padidejirnas 2.bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. Makroekonomika. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. principopaZeidimas konkurencijos l.4. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos.ro ir taupymo apimties sprendimus. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . uZimtr'tmas 3. Socialine Sie trukr.l ukio vartojimo veiksnius. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas).perbrangls" ekonourikai. mikroekonornikai.. glaudZiaisusijusios. . politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali.]akro. Laisvosios (infliacija).a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus..) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama.ii.defektus": valstybdsreguliavimas. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si. juos prognozuott. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. galirna blsimojo vartojin.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq.ir neigiamalinkrne.

pletros. M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. reguliuodama uki ekonorninepolitika. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler. pasiZynrintis problemr. vyriausyb€s subsidijos).ras padaro daugiau Zalos negu naudos.valstybes biudZeto valstybds b[isena. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros. 3 . Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos..reguliuoti" ekonomikos.t. vadinarni politikos kintamaisiais. s4vokqjungimas ir naudojirnas.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar. mokslo teorijrl. kad vyriausybei nedera . kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu.skirtingq. lvairurnu.Kiti ekonomistaiteigia. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos. Mokslas. 2. 4.arbapolitikos priemonemis.mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l. kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida. 3.rsius Salies[kio problemr4 lvairove. Toddl ndra .vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic). siekiantSiqtikslq. 6.priimtq mikroekonomikoslygiu..vienintelio" teisingo ekonornikos modelio. Visi5kouZirntumo.koncepcijr. taikyrnas. nedarbolygis. infliacija.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq. kuriuos vyriausybe keidia. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos. Kai kurie ekonomistai teigia. Kainq stabilumo. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes.Politikos elernentai. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs.valiutoskursai. tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns. 1 . vyriausybes iSlaidos.l nagrinejam14 eklektiSku. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. Makroekonomika.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. 1 . ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. nederandiq. 25 .l. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq. Ekonomin€ politika (economic policy) . Saliesvyriausybd.

yra riboti.rota komandine ekonomika. i5 MiSri ekonomika. i5tekliLrs kai skirstoir rinka. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. UKIS 26 . kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. 3. pakankarnos ekonomikospldtros. 1 . Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas.r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. kapitaio). EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. 1 .Todel kyla klausimas. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. glaudZiai yra susijusisu politika. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus. vykstant dinaminiamsprocesams. kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti. 3.ir valstybe. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa. netgi ekspe. 2.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. Makroekonomika. tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. per i Centralizr. Zernes. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai. Tai. Kiti ekonornistai.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq. kuri4 iStekliai patenka rinke. kaip fikio vystymosirezultalas. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. Rinkoje. 2. Rinkos ekonornika. PavyzdZiui. besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr. 4 .

pavyzclLiui. KiekvienosSalies specifines galimybes. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. bet ir politika. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes. nepriklausomainuo to.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. cheminestrEsas vaistus. dydZius. akrnens anglies.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu.-. T. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. religrja. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes. ar rinkos mechanizmas. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni.. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje.pu. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. 27 .lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas.r. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai. duiq.rosi procesorezultatas. ir diferencijuotas. rnineraliniq n-redZiagqir pan. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. Atskirq !. yra lygiavinis.'.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. ideologija. pagrlstos turirnaisistekliais. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. rnesq ar pieno prodLrktus. 2. kas priima sprendimus:ar valstybe. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas.

rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq.nedirba.kitirnq.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) .vartojimui ir fimroms . Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq.darbo na5umo galimybes. realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. 4. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos. jdgos strukthra nuolat keidiasi. 28 .darboj€gos.r tokiomis problernomis. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai.finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq.).SaliesLrkiosugebejimas garr. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs. gamtiniq iStekliqir pan. kad. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq. kuriuos gali sunaudotiekonon-rika. Tai rei5kia. iSskirdamos savo ekonomikossiekius.investicijorns. Sios Salys. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq .rpinti darbu norindiuosiusdirbti. 3. Todel kyla ekonominio augimo. ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr. socialind r[pyba ir pan.1. tuo paskolqpakiausamaZds. PraktiSkaipasiekti visiSko. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai.stabilumas. 2.pabreZia visi5ko uZimtumotikslq. objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos. Be to. priartejusi prie potencialaus produktoribos. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu). tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams .Simtaprocentinio uZimturrro negalirna. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio. Svietimas.

Mok6jimq balanso pusiausvvra.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o .kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. Pagrindindsvalstybdsi5laidos. 1 . Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet.apskaidiavimas. BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan. iSlaidos lygios pajamoms.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i . per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis. regr. 5 . policrlos ir kt. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan.kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas.roja Salyje. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena. analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje.). tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas .lr prie5ingai. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis.priemond. 6. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams.s ' .ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas.5. i . Bet jeigu jie yra neZymus. 1 . I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq).

rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams.. ) 3. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse.lizingas.iskaitantnaujasindustrinesvalstybes).y. sqmondje sunkumus. iSugde. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur.Ryt{' stereotipus.lsiki5imo") fomq pasekmes.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys).). AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi.jq ekonomikai tampant vis atviresnei. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais.Vakarq" ir.. Afrikos. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq. kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus. i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds. bei Lotynq Amerikos Salys. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys.. lygybes principo realizavimtl visuomendje. valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. kitais . 30 . frandizeir pan. Be to. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys). Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju). Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. dideja tarptautiniai rySiai.praradoprasmQ. ypad senyvo amZiaus. Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai.Sie principai gyvybingi net ir tuomet. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. t.

ysiiusias rinkus ekottomikosSali.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l . sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. i b politika reguliuoti garnybos apimti. kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema.rant bendrov€spranaSesnes. uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq.tai ekonomikosmoclelis.Praktika rodo. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. Ji apinra iisit. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise.kiSasi"i ekonornikq. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. Si pasaulio valstybes.geriausia" ta vyriausybe. kurti.kuri yra maZiausiai. Ekonomikos sistema. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. kai vyriausybd numato.. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq.gaunadideliuspelnus.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis. Prekiq. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s. pasitelkus rinkos mechanizmq.ja kokia nors rnonopolija. Tuo pat metu monopolistai.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq).r.. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. visuomend labiau suinteresuojamadirbti.s. ir l.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . prekiq bei fondq birZos. reguliuojaniios verslininlqtstq. apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. veikia lstatymai ir teisinds normos.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4. Pagal5i4 teorijq . su uZsienio konkurentais. 1.as.km'iante ganrybos veiksniai (prekes. ekonomines Be to. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika). Rinkos ekonomika . neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4.2. jos viena nuo kitos skiriasi. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos. jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. Bet tai nerei5kia. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq. kai susiforrnuo. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas. rizikuoti.

Gvatemala) Salys. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. Bangladesas. Del to labai padidejo pajarnos. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos.1.Gabonas. Nepalas.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. didelis neraStingumas. Ekvadoras. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. 2. Libanas. [kurta 1960 m. turindiq naftos iStekliq. SaliLL.Be to.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos. Saudo Arabija. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin. Tradicine pereinamoji ekonomika .organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. Kita ypatybe . kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija.Sios Salysyra turtingos.2. 32 .Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje. Afganistanas.. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK.tiek Japonijoje. Kataras.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds.Salys.vystyrn4si. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos.Bolivija. Organizacijos nariai: AlZyras. Sios apsaugospriernones yra laikinos. Jungtiniai Arabq Ernyratai. ribotas pinigq keitimas. pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti. Svietimqbei sveikatosapsaugq.Indonezija. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo.Peru. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija. 2. didelis uZimtumolygis. elektros energetikq. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis.ekonomines si. Paprastai. o ne . Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos.ro lygiai.palyginti nedideli rnokesdiai. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas. darbuotojqiSsilavinimas. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje. Venesuela. PavyzdLiui. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2. Nigerija.stemos.Organizacija ikurta naftos kainonrs. Kuveitas.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui.Irakas.

susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . Kinrja). fndZiq. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor.ekonontika.imoniq ekonomind veikla. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas. nusakantys b[sen4. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu.be to.prekybos. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro.valstybes.kr. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq.rojarni vykdorni. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse. bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos. valstybes.paklausosstruktlra. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose.1. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui. Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais. gaunamosjq pajamos. 3. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones. sudarindjamuose vyriausybes. 1. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp.Sios grupesSalys. perejimo tipas. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes.nikos sisternos. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4). pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu.3. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje.2. DaZniausiai. Naujo tipo pereinamoji ekonomika . reuriasi JJ .2. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja.2.rinkotyros ir pan. Jie buvo centralizuotaiplanr.1. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. Toddl ekonomine politika.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. (pavyzdZiui. kainq lygis ir pan.

bet ir jo socialin€spadeties."r'' (l.Visas prekes (irengimus. obuolius. kai visi galintys ir norintys dirba. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. 3.visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai.labour force) . Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus. 2.sudejus visq prekiq ir paslaugLl.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas.Todel tiek atskiras asmuo. 1. neturindiqdarbo irjo ie5kandiq. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product. amZiaus gyventojai (E . bei atliekantyskaring tarnyb4. Trumpaijuos aptarsime. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. Darbo j6ga (LF . Nedarbolygis. q. BVP .tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse. prekiq kainos. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. darbingq Jq .) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama.t..pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). 2. . . Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. [staigose ir organizacijose. vaistus.makroekonomikos specialisttt pagalba. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. .Saldytuvus.GDP). per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). tiek visa visuomend laimi. vnt.Yra ir t.rinkos kainas. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq.prekiq grupiqskaidius. Saliesgamybosapirntis.Lt. n . duon4 mastu netenkaprasmds.bendrasis i :1.l) i=l vidausproduktas. Lt..employed) . bedarbiq. BVP= f t. Zaislus ir t. Darbas yra ne vien Zmogauspajamq. Ekonornikos poZiuriu darbas . 2. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l. y. naudojant Salies ekonornikos iSteklius. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas.

Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. sk.. po dia P .bedarbiai. U .price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis. U. santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka.Bedarbiai (U .Zm.Zm. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi.unemployed) . nesimokantys dienindse mokymo istaigose.nedarbolygis. bet darbo nerandandiostinkamo darbo. kitos . P = & x 1 0 0% . .. . sk.tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys.uZimti gyventojai.2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas.nedarbo LF . Kainq indeksas (P . 35 (1 .atvirk5diai. Bendrasis kainq lygis (gross price level) . sk.=fl x l o o% LF dia lygis. sk.yksta netolygiai. x100 . tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje.unernployment jegos. Tod6l.esamqjqmetq kainq indeksas. be to.Zm. Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu. 3. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis. . 3 ) . Pladiausiai naudojamas. % (1. Sie procesai r.pinga.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui. U . kainq lygis. rate) . nustatomas. kaip kainq visiemsopausklausirno.: E . Tikriausiaindrasuddtingesnio.tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl. tadiau galindios ir norindios dirbti. augirnas.tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis.darbojega. Zm.maZinanedarbolyg1.

Inlliacija (inflation) . p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t. I . Kaintl indekso didejimas. lRo. PavyzdLiui. galirna: Kainq indeksr. kr.baziniq rnetq duomenys. prniginio vienetoperkamoji galia kyla.kainq lygis SalyjemaLeja. Defliacija (deflation) . tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE.r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. perkamosios galios srnukirnu..tuomet.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze.t.Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). infliacij4 o sumaZejirnas.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo.esamrjqmetrlkainos. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti.4) tempai. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%). bei su nonnatyviniais rodikliais. palyginti su lyginarn4ia baze. P1. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu). 0 . galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR . IRp. kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . galima nustatyti. pakitus kainouis ar garnybosapirndiai.ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%.lyginamqjq rnetq duotnenys. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles.infliacijospadidejimo . 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu). kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese.t.inllation rate) nustator. PavyzdZiui. PavyzdZiui. Pt-l L l4 (t.P11 baziniq uretqkainos. rodo prie5ingai defliacij4. tuomet galima daryti i5vadq.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas. pokydiusper rnetus.

. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. ) l . e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu.siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE. e f e k t y v u s pati rinka.. balsuojantuZ tam tikr4 partijq. P.2. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas. PavyzdLiui.esamojolaikotarpiokainos. sumaZinti nedarbo lygi 2.. padidinti ekonominio augimo tempus 1. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2.-1 praejusiolaikotarpiokainos. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to. .infliacijosdidejimoternpai. vykdymq.t. nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd. infliacija * 2. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius.0 "/o per metus. svarbiausios Ekonominis augimas. . nedarbas.o t r ^ J.. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni . . dia =Ixl00%: pt I (1. .kaip pavyzdliui.Netgi ir tuo atveju. Ekonomindspolitikos tikslai. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. .0yo per metus. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh. politiniai ir norminiai.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " .rs. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. tiksline funkcrja. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. Todel tokios fonnuluotds.Tikslai.2.P. I I ir l2 skyritrje. problernos pladiau analizuojamos 10. ekonomines l. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. kuriq negali uZtikrinti rinka.5) lRj. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai. makroekonomikos 1. gamybosveiksniq paskirstymas" t.

valstybes p r. r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' .ekonomin€spolitikos priemoniq ir n . Vyriausybe.vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje.ekonorniniq.rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. 38 . leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma.o tiksline tunkcla susidedai5: k . DaZniausiai naudojami tokie lrankiai.nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius . kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo.Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) . kaip fiskalin€. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas.. ankstoturi numatyti. TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. Monetarind politika (monetarypolicy) . os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika.vyriausybdi5 veikti. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu.s . Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. Tarkime. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen).kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai. Fiskalin0 politika (fiscal policy) . Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas. funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius. regr.Saliescentrini<-r banko politika.rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes.visun-rapriernonitl (1'rnlr. kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami. Tikslasbendriausia veiksniq. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq.toddl.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje.elementq.

amerikieiiq ckonornistas 39 . yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1.ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr. o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines.z ..kaip vystyrnosi temose.. Tuomet bet kuris tikslas Yi x1.. .. .derlius. . o ne politikosprietnones. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas.. tolimesnese rezultatui.x . Y .veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis. Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds.. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq. . . poveiki ekonominds politikos tikslams . A\ .yield" .. s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. a ) dia vidausproduktas. . ir rinkos kintamqiq (kai i:1.i5 anglq kalbos ZodZio ..Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones.. Ayi m .. i 6xj dia (1. (1 . . Vyriausybei. . Nustatyta. kito. . .bendrojovidausproduktopokytis. politikospriemoniq . .leinandios" rinkos sistem4.. k) yra daugybes znfunkctja: zt. .. ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema...rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. Multiplikatorius (rn .. ji sqlygojandio. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq. x. lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad. pavyzdLiui. .koeficientas.7) AY.multiplier) . \ 2 1 . i= .rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones. monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell). 6 ) Y i : f ( x 1 .

rerniasivyriausybdir verslininkai. pavyzdZiui. apklausos apie galimq i5laidqapimtis. Barometrin€sprognozds.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas.ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai. 2. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. naujq statybq.jog istorinesraidos kryptis. 3.universalinirl pardavirnq apimtys.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan.t. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje. vafiotojq pirkimq. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t . bet ir Ekonomistqtikslas. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. Sociologiniaityrimai. b[dinga praeidiai.mokesdiaiir t. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t.1. Ekonomikos prognozavimas procesus. Ekstrapoliacijos metodus..3. 40 .teigiama.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. kai. Eksperimentiniusmetodus. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas. menesinis pajamq kitirnas.naudojamadaugiau kintamqiq. Siuo atveju. kuria. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. Tobuli matematiniai rnodeliai..jq.geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst.2.pavyzdLiui. blsimqlq bendrr. Tikslesni. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus.taikornaanalize.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema.t. tEsisir ateityje. 4.irengirnq [sigijimo iSlaidos. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. parametrq. priimdarnasprendimus. 2 .

pagal kuriuos sudaromi patikimus. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje. reikia numatyti paklaidosribas. arba nar. tod6l prognozuojantvisuon.daZniausiai atitinkami modeliai.rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais.rodandiospramondsSakqsantykius.gaunamos koeficientai.Kokybiniai. susijusioje.. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis. nustatant nepriklausornus kintamqli.). l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. PavyzdLiui. 5 . Svarbiausi skiriamieji . bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq.roto. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. a. kintamuosius. Ekonometrijos metodus.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to.metodaiprognozuojant .regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius.q nuojaut4 nuomonQ ir pan.). Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 .kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq.jautrid' informacij4 (darbr.nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) . Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius.tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. Y . ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). todel ir prireikia daug lygdiq. kokia informacija jie remiasi.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl.5 pav. pajamos.iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. su ja Sakoje. c . kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq.rdoja subjektyvhs. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje.kr. Sprendimai daromi. o . kuri reikia numatyti. Remiantis kokybiniais metodais. 1. dia kiekis. makroekonomikosprognozds modell. kintamqjq dydZius. af .Jos padeda i5siaiSkinti.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina. b.

tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai. sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa. dalims). prugnords esmd .r esmd.subjeklyvi.". kiton. ne.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai .jq valdymo leisingus tikitis.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq. i5vaclos.a tikslusmokslas. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1. Kokybiniai metodai apirla prognozes. esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis. Pagrindiniar A' .u.-'itiekkokybiniai.iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.5pav. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit".1u. aclministracijos' nr.r.-. kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas.rotnonds). ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir .y.skirstorni i prognozavimo n.

XVIII a. ) Aristotelis (384 . pr.4. teorija.4.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m. Kr.: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V . ) a. II puse. keinsizmas. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr.2. 2.cs.) .ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1.). e. Senavis lndlj0s.monetarizmasir XX a. Ekonominds mintis (V a.2.f [rpto. Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .1. teorijos (XlX a.'.4 3 m . K r . K r . p r . tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams.suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq. p r .XX a. ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu.)."' Scholastike (XIl :. p r .6 pav.) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . pr.). .) Katonas (234 . Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla.apibendrinimu. Antikos ekonomine 3.XIV a.X \ ' l a .). m.l pailurcs gkonominis. mintis:marZinalizrno 6. nuo XVlll a. klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas. Kr.ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. iki mintiesprieSistore l. ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov. (XV .).322 m. taut.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 . Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll . Kr. pr. KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ.I a.XIX a. 4. ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m .149 m. (seniausieji Antikos laikai).istorindmokykla. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r. pr. K r .'-: . Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas.jI nuolat pledia. Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija. Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1.. uZuomazgos 5.). 1.

Hildcbrandas 1878) (1760 H.Ro5eris 817 1894) 1 K . I t j 3 4 ) . O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) . . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I . Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) . rornantizmas ) (i 7 (s L .litin0 konomija (XVIll . S .Furje R .1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po.1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a.1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7. Z .) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F.) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2.1 8 .vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a .) . (I F. { 2P. S.H....1825). S i s m o n d 1s 7 3. .1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9. T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a .Engelsas820 I 895) . .) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1. Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a.P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 . o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .1 8 2 3 ) . (1772 1837).Nliuleris(1779 1829) (1 V.XtX a.l\Iarksasl8l8 -' 1883).1 177.) l-ransua Kene ( 169. K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B.Sen-Simonas .Listas A.l 7 8 l ) T a.

C o s c n a(s 8 1 0 . marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas . tl puse XX a.Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857.1 9 1 7 ) s NI.I 866). : : . S .g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 . Z.DZevonsas . Kurno ( I 801. + 8 ) .Diupuji (l 804. J . (l tt35 V.1877). .Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas . i . V. ' .Robinson I 903. P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : .S. (1848 1823).1 8 5 8 ) .Vagneris ( 1 8 3.1967) Keinlizmag (l J. T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H .N{.Keinsas 883.Nliticlas (1 ( DZ. r ' . (1840 1921).Pareto (1851 1926) K.Nlengcris ( A.I 8S2).stuolatrtNl. (1 A.Komonzas ( 1 8 6 2.Valrasas 83.Btm-Baverkas K.eemberlinas 899.K.E. I puse mikot mok)klos It arlin alizmas.929) 1 DZ.B.Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos. O.1926). psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4). u A .1-l9l0). ".l9ti3). N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A .l 9 ' 1 5 ) V. .1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M. (amerikiediq istorjnOmokykla)' T.R. EKoNoMINE MINTIS XIX a. Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V. F.Vizerisl85l .Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 .Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G. i Vokieliq mokykla G.

N. L e o n t j e v a s . A. S a m u e l s o n a sD Z .valstybine rcionalineekonomija.Kaldoras.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai..ekonomirrds R. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. visuomen0 PoindustrinE D . ekonomikos R.politineekonon.Hansenas L. multiplikatorius ekselcratorius. KozoUno. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1. F.V .Minskis. Feldstainas. D.Tobinas. Z.Gclbreitas plitra iSlyginimas.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P .Sibata O.Drekeris. B e l a s . . S o l o u . K. (Monkretjen.R. Ncoliberalizrno. R.Belas.P.SardZcntas.Politinds ekonomijostlaktatas. D. uZsieniokapitalo isiverZimo. R.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 .Hajckas A.XX a. 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas. H i k s a s .KIaucris.ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos. ' f o f l e r i s .Bortkeviiius. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m.Kantoras T.F . E.Ntachlupas.rija". R.skirtas karalienei" monarchui pataria.Laferas. F. kaip valdyti valstybds turt4 ginti .Anthuan.Trifinas.Srafa. ..kaip nacijos geroves sistema.Tofleris.Domaras. angliSkasis kairysir. P.6 pav.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis. d upos. K.Robinson. V.Lukasas.'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' . R . A l l e .Aronas. E. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu.Erchardas DZ.Patinkinas.Debro.Klarkas.Monkretjenas savo darbe.I{utas. Neokeinslzmasi.ncorikardinis.Harodas. D. E.Mizesas. neomarksistinis D. Merkantilizmas (merkantilisrn) . E. R. L. DZ.Spengle ris. Saltinio. .M . bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo. C.

rics) ekonornikos idejq rnokykla. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) . Fransua.remiantis sprendimq gerovq. politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. 1694-1114) . prigimtiesir prieZasdirl . iSleido knyg4 . jei monetariness4lygos yra stabilios. Adam.klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m.Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo. (tikrosios) vertds lnatas.jt1 nes mainomqjaverte.Skotas.atsiradim4.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. L Fransua Kene (Queanay.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams.y' su . 1623-1681). Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas.galimybg. tuornetiiole valstybe. kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina.Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais. . o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire.klasikinespolitines ekonornijos. darbininkq ir kapitalistq.Jis pabreZe.. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti.. pokydiqprieZastis.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2. kurios esrnd '. gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas. kr-rrie .feodalinio natflrinio hkio (. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai.Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais. ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon.ekonomijos")ribas. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija. t. Aclamas Srnitas (Srnith.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ.).garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4..kuri sukelia maZa bendroji paklausa. 1123-1190) .. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos. teige.pranc[zt1 lentelq" (1758 m.ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido .

t.rid[re . ku. o paskirstymo desnius .Rikardas. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14. todel A. o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas. A. to.i.darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje. tgiz'm. Todel.r . Jis pripaZino.l) rinkq neturi kistis varstybe.David. 176l-1832). didejant pakraLrsai. yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4.u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas. Tai rei5kia.).o... kuri4 bande issprgsti D. I 806-1873). parasEsknygq .).pur". garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus.. yra lygi iq ! darbo kiekiui. 17gB .politines ekonomijos principai" 1848m. savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say. Jean Baptiste. kuris' jeigu i5leidZiamas. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds.t. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se.t kurios prekesvertd asmeniui. iSt.. To'ras Martus (Malthus. Tadiau. Thomas.faiiau.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. .neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo.iOq. 1766_1834).) isvysteA. { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo. kad darbas visada nulemia vertg..Smitasteige. tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq. knygas .in..RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai. Pagrindine problema. rZi2_1g23).kJd srstema veiktq. rsreidgs ..Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m.t b.snis (Say's Law) .numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us.lel .politin. 48 .Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se. ( D.tono. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu.' jeigu klestes konkurencija.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas.. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui. negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje..1or'p.y.. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti.. .Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii.visuomeninius ir istorinius. kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t. tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[.Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d.

Milis tvirtino. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis.Kend rnokinio.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. kaip mokslininko.ekonomikosteorijospletra.Gustav. E. kad reikia analizuoti ir desnir.). kaip kad teige Z.rs.Torstein.ranticism economics) of ekonomikos teorijos. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller.B. pabaigojepastarasis 49 . susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas. o politine j. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4. XIX a. Adam Henrich. tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m.1789-1846) kt.Rikardo. o ne darbin6svertes desni. ir atstovq . figlra. kapitalizmo vystymosi baigtinurno. Jis irode. Karl. l8l8-1883). Georgas Fridrichas Knapas(Knap. kaip D.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei. Wesli Kler. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga. Apie 1870m.1838-1917). tarptautines prekybos atveju). Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. Fridrichas Listas(List. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m.gu parlijai. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri. teigianti. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell. George Friderich.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen. F. kad kiekviena taula savita.l ekonornistoKarlo Markso (Marx. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros. Jo.1857-1929). I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . lll9-1829). Ekonominis romantizmas (rorr.Sejus. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. vdliau ekonorninis rornantizmas. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla.paklar"rsospasihlos DZ. Fridrich.ekonomika. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. K.

arba ekonomistqV. buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio.[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) . Neoklasikineanalizt.Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth. Vilfredq Pareto (Pareto.MarSalo darbais. Fricleric. 1883-1946) veikla..rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW. 1877-1959). XX a. ir XX a.Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1. ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras..rso (Keynes.).. lS48*1923). FrancesYcidro. ekonomikos mokslas neatmetdnieko. Jos tyrd individualiq subjektq.ekonomikos idejq visuma. 1835-1882). l85l-1926). perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq. nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis. MarZinalizmas (rnargin economics).Arthur Cecil.S.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth. pradZioje. (Lozanos.John Maynard. 1845-1926. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 . psichologine. 1851-1926).S. Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk. 1834-1910).Mari Espri Leon. su bet ir papildo tai tornis kryptimis.neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos). k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai. pagrista A.austrq (Vienos.poZifiris pakeistas. Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr.marZinalistine revoliucija".Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . arnerikiediq.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing. Makroekonomikos aspektas. Fridrichil Vizerl (Vizer.Teorijos.185l-1914).ugen. Karl.E. 1840-1921). pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija. anglq .paplitusios XIX a. kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd.Vilfredo.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger. XIX a. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. r Si teorija daiznaivadinama.ekonomikos teorija. tEsia. ir nuo naudingumo(paklausos).

tai nustatymas fakto.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants. JAV ekonomisto.2. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. Nobclio prernijos SirnonSrnith.2.rinkos fikio teorijoje. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas. 2r. Richard. . laurcatu. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m. mokslas.rinkimas ir sisteminimas. 3.l90l-1985). 1971rr. (Stonc. kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus. Procesq dinamikos elementas.rromis. tiria dinaminius procesus. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t . Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna . ukyje. suvokim4+. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i . tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai.4.rltatq.Didelis demesys .kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets. ne stl tobulqja konkurencija. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS).g. Antrasis ivykis. Netobulos konkurencijos analiz6. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys.Pladiatr 2 skyriq. s 1.Jos vystymuisi didelg [tak4 tr. 1913).taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai. tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu.susijusius kariniaisveiksmais.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode. o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq.susifonnuojandius ekonor. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci.

.Mitdelasnustatd.o Vokietijoje. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc.kainq lygis. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti. tiek politiniaisprocesais. DZ.verslocikle kinta tendencingai. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse.30 proc. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis.lmejusi ekononrik4 | depresijq. DidZiojojeBritanijoje-. kaip atsargq garnybos ir apimtis. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti.pavyzdZiui.Lotynq Ar. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui.. 1933rn. pastr.rnikalaus lygio defliacija.bedarbiq. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus..kritus jq paklausai iSvystytose valstybese. ltahjoje.. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano.verslo ciklai. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. Vokietrjoje 40 proc.oje daugiaLr 30 proc. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis. nedarbu. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq.. JAV buvo 25 proc.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu.lik" 10 proc.DidZioji depresija.K. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu.Keinsas kaip pagrindini veiksni. depresijos todel ir laikorna.palaipsniuiap€mr-rsir. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[.. l5vystytosSalyssusidfiresu r.JAV ir Vokierr-. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos. Pranc[zrjoje.. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e.tai star.50 proc.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. . 1929-1932 m. nedarbas.pavyzdLiu| JAV . ivesdamos importo prekybos barjerus. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos. todelji buvo netoliaregiSka. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse. DidZioji depresija . tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo. sqlygojEs tai .. V.nerikos.

Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r.). visiSkai nepasitvirtino. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. sausio I 933 rn. Sk4 (Kindleberger.7 pav. kovo meneslals 53 .o JAV jo dar nefgavo. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. Jo manymu. 1. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln. tariftl polrtikos. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq. Autoriai tvirtino.7pav.finansinespagalbos suteikimas.g. 1930 m. ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio.

gaivojo. Si krize priverte suabejotr. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[.kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams. susijusiossu ekonornikossvyravirnais. priklausomai nuo to. t. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis. Pagrindinis DZ. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms.y.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs.o ji. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus. pasakdaugelioekonomistq.. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto.rlissr. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos. Kaip veliau paroddpraktika. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas. Piter) tvirtino. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin.y. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims. Pagrindinesiddjos. t. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. Taigi.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. P. Salys.uZdelstoveikirno bomba".rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje.Teminomanymu. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 .o po to ir visE iikusl pasaull. ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu.M. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis.Keinso teorijos teiginys buvo tas. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu.su kuriuo pasar. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos.isdestytos jo Zymiausioje knygoje . kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju. DZ. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas..PrieSingai.depresija. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq.). Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos. ir ypad ekonominiarn augimui.BendrojiuZimtumo. kad DidZioji depresija.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq . jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. Zymus angh. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus.1 ekonomistas DZ.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn.

Monetarizmas (rnonetarism) teorija. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos. Keinsistind teorija Siam atvejr. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. skiriarnas neZymusvaidmuo. ldejos. kad. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos.y. Tai analizes.keinsistines revoliucijos" vard4.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. Daugelis DZ. Pasak DZ. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman. Keinsas teige. taip pat vidutinis darbo uZmokestis.nuo pesirnizrnoiki optimizmo.t. t. g. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi. pagrindas. teigianti. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). kad kainos realiarne gyvenirne. Si teorija teigia. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija). Milton. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu.Jo ideja. nedarbo ir kitus pokydius.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui . ir atvirk5diai. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq. Rinkos ekonomika principu. rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. valstybesbiudZetui. ypad pladiai paplito ir igavo . Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas.Keinso principiniq idejLl. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. kad: pagrlsta l. tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis.kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4.Keinso. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. ypad vyriausybds iSlaidq. augant karnoms (infliacija).. 55 .y.15 dalies tai tik priklauso nuo to.

rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku. hipotezeneteigia. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq. M. pavyzdLiui. jeigu verslininkai veiktq.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics). tvirtindami. Taigi tik . Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. infliacijos ternp4.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus. g.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. Manorna. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai.o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai. I 56 . verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas.rZrnokesiio lygio. rnonetaristineje. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai.nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. o ne jos sprendimas. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu.kad finnos ir asmenys. kad. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e . pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius. tiek darbininkai) turi nur. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq.ratyti busimus [vykius. kai prirmarnas sprendimas. 1931) ir RobertasBaras (Barro.kr. Robert. 1e44).rosi. objektyviainumatoateities lvykius. kad rinkos principas.ekonomikos analizds Saka. Sios teorijos Salininkq nuomone. jei Salyjeyra didele infliacija. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip. neokeinsistineje.2.l egzistavqs. StatistikospoZiuriu. tai. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4.r. g. tr. Jo manymu.teigianti. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr.. Robert.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino.

kad tiek keinsistai.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. Skurdo sp4stai (poverty trap) .Keinso teiginius. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'). vadinam4j4neorikardinE 57 .Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai. kai bedarbis.Reigano administracijai. kurios leistq moketi darbo uZmokestl.Rikardo ekonotnines idejos. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat. Evesey David.Keinso pasekejai . teigianti. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE. Nuo XIX a. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. 1914). Forbs. DZ.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. R. socialinio aprfipinirnolyg[.Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika. Ray. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe . Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis.1a.Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ.uas ie5koti darbo. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. g' l9a0). Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer. Dabartiniai DZ.. Robert Merton. o technologiniaisokai. aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4.neokeinsistai . pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti. Rojaus Forbso Harodo (Harrod. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo.padetis. Arthur. g. kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. neskatinandius spEstus. Piero. sukritikavusiame D. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl. si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas. nuotnone.tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. pabaigos iki dabar pletojasi D.

ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos.Shurnpeter. 1902-1986)darbais.atmetamos.i5laidos . Vadovaujantis Sia teorija. kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo.tai doktrina. 'T. I 995. Tam kuriamos ekonomikos teorijos.Rikardo tyrirno programosatnar.nepriklausanti ideologijos politikos. Mokslas. Rerniantis L.raidos. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J. Vienos jq pripaZistamos.Negishi. pagrista rnokslu. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui. bei tos. valstybei paliekamos tik tos funkcijos.tai D.raidos ir i5nykirnoklausimus. oM. kurios bltinos sukuriant strukt[ras. kuriq.Bortkevidiar.Percvods anglijskogo.A. kitos .1985.Negisi? ir kitq darbai.rjinirnas.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi). Adaspektprcss.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais.koordinuojantlking veiklq panaudojim4. Kozo. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai.Bortkievicz. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno. praktinio panaudojimoklausirnai 5J. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji.Sumpeterio5. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4. .(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics).visuomeninir{gerybiq gamyba).Blaug. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui. Oxford UniversityPress. Istorija ekonornideskich udenij.rs (L. labai daug. Historyof Econornic Analysis. T. 58 .visais laikais Zmones bande suprasti.Blaugo6. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla.. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. kaip maldme.M. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) . M.1954. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6. CarnbridgeUniversity Press. EconornicTheory in Retrospect..[statymai.

kad teorijos ir eksperimento tik tariamas. Deja. marZinalistine revoliucija.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. kuri nepasitvirtinusias. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. ir "K.Jei teorija pasitvirtina. nekalbant apie socialinius mokslus.Kuhnas'.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija.tai rei5kia. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s.kad teorija atitinka realq gyvenim4. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai. ''T. PavyzdZiui. a Kitas mokslo metodologasT. Be to.1959).nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. leorija ar jos dalis atmetarna. keinsistind revoliucija. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis. Jei tikrinant. Konstruojamas hipotezds. visada kyla abejones.Kuhn. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose. Sakorna.R.Poperasn.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq.S. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K. Jei.ri. o daugeliu tveju nelneimanomi.Poper. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. Juos pertraukia mokslo revoliucijos. Hutchison. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija. The Logic of Scientific Discovery.1970 59 .ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr. tai. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. ikikeinsistiniai modeliai. pasirenkant hipotezes.University of Chicago Press. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. tarkirn.R.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei. k4 vdliau pripaZino ir Poperas. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. The Structureof ScientificRevolution. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta.Tai hipoteziq sistema. Be to. pavyzdLiui. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys.jas empiri5kai tikrinant.S. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines.kad sisternos nar"rjas modelis. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje.

patvirtinamosarba atmetamos.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq. kuris yra nepaneigiarnas.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. turedamasnaujas hipotezes.. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli. 'ul. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas.Jos ir yra tikrinamos. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas. Lakatosas teigia.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v . Tarkirn. i5 tai merkantilizmo.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu. atgime P.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. Kaip matome.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr.kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. criticis'r and Growth of Knowledgc. cambritlge UniversityPress.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis. ko nebuvo ankstesndje teorijoje. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus. Vertinant ir keidiant hipotezes. Rikardo rnodelis. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug. kurio esme .Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje. 60 .Mengero ir L. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &. t.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4.Mizeco teorijos branduoliu.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. atgime jau po keinsistinds revoliucijos.Musgrave.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu. kad iSsaugotrl branduoli. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i . reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq. besiremiantiK. kuriq brandLroliai yra skirtingi.Kova tarp rnodeliqnesibaigia. senasis branduolys. Tadiar. 1970. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. pradedamostarpusavyje lyginti.Lakatos and A. Be to.y.Maltuso. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu. turintys skirtingusbranduolius. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s.

Kartojimo klausimai L 2. Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. t 2 . 4. Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o .Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl.rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai.ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. 3. lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . Kokius pagrindinius I l . 6l .

Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. fofi. i":i galima ivertinti bhsim4sias . palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. koki. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. teiginiai? iS. 20. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti.ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. kar. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b.

R .r bendradarbiavimopl6tra. Lietuvojenacionalindrns (MPS). s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms.b[dus bei s4rysius. tarptautiniu ir 2. kuriuosklasifikuotipadeda . ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. 199I m. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt. nacionalinio sqvokq bei desningurnq. 1953rn.). rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas.vartojimal.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4.bet ir sr.Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas. siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia.P . NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn.Antra.. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu. redaktorius . 1 0 4 . fonnavimas ir 3. suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. . V a l k a u s k a s .kaLrpi ir tur14. nustatymometodus. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas. NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m.2. praktikos apybraiZos).).Ats.kainE 2..1. 1 9 9 5 . NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'. ir dabar).Pinna.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V. Balansiniai mastu(1938-1953nt')..

Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l. Namq flkiai. Naudoja namq ikiq patciktusgan. rodantysjqtarpusavio 2. 2. galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. Jic yra gamybosvciksniq. Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius. . lmonds (firmos). 3.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2.1 lentel6. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai. ry5i (2. prekesar teikiantispaslaugas.ttrrintis juridinio asrtens teisg.kuri sudaro individai.gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. sektorius.ns 3.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai.1 lentele).Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime". geriau pritaikytas 1995m. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l.).labdaros bei megejq sporto draugijos. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar.produkto sistetuq pateiktQ 1977m. kuriais apruplna i m o n c s . ligonines ir pan. antra. veikiantis kornerciniais pagrindais. 4. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra. Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. 64 . tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius.s a v i n i n k a i 2. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95).kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. gamybos savininko' veiksniq (darbo. . Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. Vyriausybds Saliqsubjektai..

susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model).1) . gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar.kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. Taigi. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai. 2.dydf. nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema.pinigq srautLl judejimq.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus. Firmos. sektoriq.kurios naudojamos ar paslaugq. Gamybos(susumavus 2. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. vietinds.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem).o i5 finlq . Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. uZsienioSaliq firmomis.rgq isigijimo i5laidas). o i3orinis . l5 Ekonomikos sistema. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos..susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq). kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai. 3.prekesbei yra paslaugas. paslar. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema. perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui. darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE.

Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna.regionines statistikos formavimas. Be to. pardar. vidaus prekybos.us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos.1 pav.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki.antra. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq.informacija. Statistika siekia. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti.t.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros.sprendimai veikla. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus. statybos. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. 66 . pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos. visos gautos pajarnos iSleidZiamos.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN). Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius. pramonds.

miestqbei rajonq statistiniaiduomenys. Ketvirtaslygis . istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu).tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq.larr. Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr. sukurtos 5a1ies teritonjoje. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas. Antras lygis .apskritys. taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje. piliediqgautos Salies Trr. lS esmds bendrasis vidaus produktas artit. Trediaslygis . Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF .2. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas).visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos.Lietuvos apskritys.visa Lietuvos teritorija. BVP . sudarydamos pajamq srautus.rmpiautariant. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas . kaip viena ES narystes duomenq varlotojq.gross national product). regioniui statistika.net florv of factorsof o/ .savivaldybes.r regionopaskirtimiLietuvosukyje. n-rinus iios pajamos uZsienyje.tai bendrosiospajtrlros. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma.rs. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP .aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien. 2.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Penktaslygis .seniunijos. yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis ..nas bendrai. Ekonomine ir socialine raida". Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija.t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i .poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika. Leidinyje pateikiarniapskridiq.tai pajarlos.

gaunamLl uZsienyje. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO. Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos. suma.2) 1/1F.Lt. Ilro. gaunarnll konkrediojeSalyje. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / . teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai.production income/net income flow of propeny) .---. cra Q.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq.-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2.3) Q4) Wo .2 pav.IFT. uZsieniogamybosveiksniq.uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.Lt. Lt. 1Fr . (2. 68 . IFr=Wo+iD+RD+llD. suma.-) Eksportas _.Lt. uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje. Lt.

kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX. Rr . Statistikos s4skaitas. Lietr. lr.611.P.. Lt.nuoffiospajamosi5 uZsienio.. -I..612.. Lt.66. *P. dia C .nuomospajamosi uZsieni. R. (2.2 lentel6. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo. kadangigrynosios 2. BNP: apskaidir. Lietuva:ataskaita apie nacionalines ..Lt.Nr. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . bus didesnis mln.P.ras gamybos veiksniqpajarnas.71 9 -658 1194 departamento darbai.LietuvosBVP. 1999.tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. i5 Z6. I .V.P. neguBNP. Lt) kainornis.investiciios: 69 . ir NIF visq 1994m. V... i6 . analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus. 1998. . Lt.pal0kanqpajarnosI uZsieni.kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos.Lt.619.. 2.P.pelno pajamosi uZsieni. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003. lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF.588.rvos statistikos 2004. Lietuvos statistikosmetra5tis2001.540.5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0. Zp. Lietuvosstatistikos rinkinys.pelnopajamos uZsienio.namq tikio vartojimo iSlaidos.palukanqpajamosi5 uZsienio.2 lentelerodo. buvo neigiamas.588. laikq i5skyrus B[tina paZymeti. Saltinis.rojan./-Lt.

baziniq metq duorrrenys. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis. kurie vartojami kaip lyginamoji baze. .. Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs..1xPisl dia (2.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. Lt. gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1.pagarnintqper 70 . n . suma.rstatyti. 0 . KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. .i-osiosprekds metais. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp).reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. esandiriuZsienyje. . . 2. Jei Y = BNP . Jei Y = BVP.Lt.lyginarnqjq metq duomenys. I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .s1 RBVPT .. r reiks BVP arba BNP.lVX. 2 . ir Saliesgamybos veiksniq.3. i = 1 . ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product). naudojamos kitq metq BVp nr.visq galutiniLl prekiq ir paslaugq. IT RBV\= L Q. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) . I . kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s . apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis.i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. kaip apibudinamas NX.G .vyriausybines i5laidos.visq galutiniq prekiq ir paslaugq. kiekis ataskaitiniais {.pajamosnera itraukiarnos| . matuodamibaziniq metq kainornis. . P. vnt. l/X.Baziniq metq kainos. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to. ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X. pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus).

apskaiiir. kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais. I .Lt.. . n . ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius.Z.rodiklis. parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .yra BVP defliatorius... Lt. indeksas. statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas.t q RBVPI arba n Z q. BVP deJliatorius (BVPa"n.apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq.rota kainomis. faktiSkomis ^ID r\u t.deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) . .tr/t.D r t | n I4. x P. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas. (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius.lyginamqjq metq duomenys. . " BVP.-l x looo"o: Pio . . Pats bendriausias kainq indeksas. 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.qt... kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje. .neatsiZvelgiant tai.1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais. tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus. t= J x l 0 0 7 o .tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr. . esamaisiais i = 1 .i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P. '71 .' .r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina.xP'l (2. 2 . -1. g.. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas.vnt.rs)suma. metais.

. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais).238 0. apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br.Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m.00 gauname.6 koeficientas 0. 100 . x ( 1 0 0 + e . .566x 100%)+ (0.p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s . seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd.3 lenteleje.= RBVP NBVP B V Pr . ) : '-r I ' .t L t.pateiktu2. . .196x t00%) = 100%. todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes. (2.l N . x 100'.varlojirnoprekiq kainq indeksas. e. c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas. kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0. toctel 2004 m. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) .0) l dia CPI . 2 .u (2e) 2. i = 1 .3 lentel€.0 r.vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis. . n C P I= L c . Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19. * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas .tadiau pasikeite kainos: maisro 72 . BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri. Kadangi ElVP.196 t00.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu.6rnustatyti palyginli keblu. r 2.238x 100%)+ (0.i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais. n .566 0.

paslaugq Tuomet.i-os prekeskaina baziniaismetais. P. .. n xP . 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 ..5procentais. 2000m. MarSkiniai Kiekis.1I formulg: ivertinti.238x 102.3%) (0.jeigu 2000m.nemaisto produktqkainos vidutini5kai .\-ra " dia metais.prekiq .4 lentel6. 200. n ..i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P. apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq. pateikti2.1 5 arba 73 . ataskaitiniais CPIl . Kojincs 2. I '.029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12.krepSelyje"(ataskaitiniais metais)..2. kad nuo 2000 m. Pavyzdliui. vnt.i-osios prekes kiekis . . Bandclcs 3.rr) io 4o . : = + + cPl:oo+ (0.196x 131. vnt. 2 .5%) rt2.3 proc.Lt. kainq indeksq 2. i = l ..Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2. r r=t r l00i C-P l .67 l00o/o 267"/o 389 145. = n " -t (2.3 proc. gauname: /-D L'. Knygos 4.4 lenteleje.029yo. . baziniais metais.Lt...37.3o/") (0.vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q. iki 2004 rn.Lt 2004m. laikomi baziniais.. Vartojimo prekds Pavadinimas l.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .566x 101. . kuriq duomenys 2004m.1l) fonnulg.. . 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2. padidejo7. t2 25 6 3 Kaina. Gali b[ti skaidiuojamas m L q .

qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq. o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e .1996m. L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . Lietuvoje nuo 1992m. atvirk5diai.y.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil.Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose. n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. Indeksas.vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. liepos menesiais. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. G.kitaip tariant. kaip taisykle.. ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai.iq kainq pasikeitimus. garbei. L Q ' . Nuo 1991m. atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. Sie roclikriai. .kad vartojirno prekiq kainos 2004m. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2. 74 .1993m. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . apskaidiuojamasnekintandiam prekir.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = . sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes. "n 145'75 ' Pio Z . todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.n \' t /. svoriai. 1994 . 100%= 261. o kintandiamprekiq rinkiniui . Tai rei5kia.didesnes negubaziniais rnetars. Laspeyres)vardu. iq arba.67.Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. . 7 5 h = P = + + . rugpj[dio . PaSe indeksas.x P .t. kainosbuvo 167proc. kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. Lasperreso (E. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. atliktus 1992m.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose.Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t .l rinkiniui. l9g2 1993m. buvo naudojami 1991m. sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli.10fbnnule). gruodZio menesi.

producer produkcijos. namq lkiq biudZelqtyrin.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. prekiqir paslaugq 1. pasirei5kiandiq 3.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis. 2. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai.rdojant gaminirl 1996m. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse. BVP6"6. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. tiksliai neparodo Tadiau.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq. nuo prekiq rinkinys keidiasi. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. kaip svorius t. gruodZio min.ir pana5iai. nar. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan. spalio .Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas. pagal Siq formulE.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo.o 3. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n. PavyzdZiui. neparodo. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 .o CPI indeksas prekiq ir paslar.n.r.gruodziombr. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui). rugsejomdn. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn.2004 m. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP. 2005 rn.. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq.rgq rodo l. produktq kokybE. 3 . tik prekiq ir paslaugq. BVP6"11. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. pagamintq Lietuvoje. jis: . Kadangi prekesir paslaugas. pardavimo apirntis vertine iSraiSka.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. CPI indekse. DaZniausiaikokybines 4.tai apdirbamosios indeksas(PPI.y..ais. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2. drabuZiq prekybos pokydiq. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. irnportuojamos Vartojirno prekiq. veiklos(nuo 1996rn. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. bazindskainosir 1995m. nustatant BVP6.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje. pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. automobiliq ar nuomai. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index).

parduotqtik vidausrinkoje. 5.stes gwulininlq.keidiantsvorius 76 . buvo pasirinkti baziniais. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus. t. administraciniq paslatq. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. Statyboskain4 indek. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.bor ob.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP .. 4.sas pagal sta+.y.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. atlyginirnq.parduotiems vidausrinkoje.building price index). irengimq. vidutinemis su kainornis. Gaminiams. kainq indeksq. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq.ji nustatant.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos. vandensvalymo. parduotostiek vidaus.purchasing price indices of agricultural production). b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones.jektotipq. 1995rn. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti.franko. Statyboskainq indeksas(Bpl . kor.rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines .tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai.ir apskaidiuojami pagal (2. sveikatos apsaugos.dujq ir vandenstiekirnui. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu. Svietimo.nunalines infrastrukt[ros. na.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq. tiek uZsieniorinkose. t.10)fonnulE. c) elektros.y. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti.

gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to.Taigi. kuras. yra tarpinis produktas. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds.rodiklis. supirkimokainomis..tai prekds (Zaliavos.pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. indeksas(price index of irnportedproduction). Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui.4. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga. PavyzdZiui.tai preke ar kaip paslauga. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus. pusfabrikadiai) ir paslaugos. iskaitomos subsidijos). skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas. 4 . . parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. kur naudojamos arba galutinds. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq. Galutinis produktas (final goods/product). 2. prekds.rodiklis.ji nenaudojarna gaminti. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 . Toks . Tarpinis produktas (intennediate goods/product) .ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma.plienas. Importuojamos produkcijos kainr. medZiagos.kas ketvirtl. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6. elektros energija. elektros energija. 1 . Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai.Tuo tarpu kuras ar elektros energija. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) . yra galutines prekds.rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo.skirta galutiniam vartojirnui. daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose. kuras.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir.

1) lygybespusiq. statyboje ir t.pirkimai.r.24. visos Salies pridetine vertd. galilna bendraji vidausprodukttl. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei.kuri. firrnq tarpiniq produktq.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas.1e. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai.6 lentele). isigytus i5 kitq firmq. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms. kad (2003m.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added).na. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. produktus. fikio Saka pro.utoonei".8 proc. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas). (2. prideringvertE.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno. prekiqir Paslaugq 2.. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2. pirma.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky. p.gausime. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt).12) Vadinasi.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. apskaidiuotiir Salies kad (2. surnuo.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos. (2.susidarymq' 2. gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq. u. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases.. . 2) Salies gamybos apimti iSlaidq.arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr.lygi namqlkiq (kapitalo. patvirtina 2'l pav.nor-gamybosstadijos 7000 Lt.jei iSvengiar. kita vertus.kui.Dabar i5 (2.3) pajamq. kad iSvadas.galutiniq vartotojq pirkirnai. Lentelds duomenys rodo.viso BVP apimties). arbagalutiniq pridetin€s ki.ron" yra stambiausia 78 .plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai.1. antra. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai. naudojarnqjos gamybos procese.

F L P P A A - *- J - e *< F i.' a = .I =' a' a ^ :r E d . + a . o ' > O r ) O U a] .() ra e.J ) cr) F- E L.: E . E e c 9 t - # : .Eeg q q = c c:-e O 9 q.q) {) o c a O 2 > F O .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'.: .O L t i P F ! t h - a . . ) -r r- . q ) C : 6 r U) N I-- J .s .l 'a : . i d .al .qJ L ?| . ! 6 E ' 4 ) N O r a. - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € .c) j c .

Negamybiniai sand€riai.4 q 5 2003m.7 6. Svcikatosapsauga I l. mln.4 t6904. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo. [statymarns veiklas. 2.2. procentais m. nors ekonomistaiir pripaZista. 675t.2 8975.2 100. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius. gydyrno. P 2001.-V. 1994 10. metra5tis l.6 r q I3.2 1 1 t 55 BVP.6 2806. 6 1.590.9 q ?15s 3608. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3.7 2403. pavyzdZiui. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP. Lietuvos statistikos metraStis 2004. draudimas y. Finansinistarpininkavimas v 8 .6 lentel6. . Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai.0 I 138.8 2. tais Jei analizuojamaisiais l. 8 385 7 .5 2732.8 20.6 22t.8 16. A 5 4 5.2 l 789. t706. Kitos l5 viso: BVP. bei nerealizuotos 2. svlctrmas 10.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999.6 410.6 1 1 4. s o c .1 561 9.I t5 5 22. Statyba 4. 8 I 155. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais. rySiai 7. Lt m 2003m. dujq. Transportas. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v . tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika.3 12879.0 2827. policijos.8 794. be jq pirkitno-pardavimo. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos. A') tt6'10.P.6 1. gaisrininkq.0 I 804.2 4.0 1. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.4 l6ll.P.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros.V . (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. Prckyba 5. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.3 14. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V .rl 4. .0 . 0 4 58 .kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai. 6. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l.1 t 1. 671.nrs kainomis) BVP elementai l.2 10276. 1994 .2 4 31 5 .r 7 24.0 t493. Galutiniqprekiq verte.0 100.sudaroZymiq BVP dali. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau). 80 .

o senatvds invalidumo pensijos. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . o pal[kanos. be jokio prekinio ekvivalento. o tik le3q perskirstyrnas. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui. teikiama be jokio prekinio ekvivalento.narnLl ir pan.) operacijos. . Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities). i5 atskirq remejq ir pana5iai. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. paslaugospirkimu ar pardavimu.tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui).prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) . vienkartineparatna pavyzdlziui.rokatni. t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams. socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu. o pa3alpos skurdo atveju. 8l . sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos.l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia. s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl.tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas. padengiant iq ivairius nuostolius. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . subsidijos valstybindms imon6ms.kai suteikiamos: . Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) .teikiarni mokejimai asrnenims. ar r paSalpos karo veteranams.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms.

2. gamybiniarns pastatams. c) paslaugos bankr4.t savininkas. yra pasyvtts aktyvai. 82 .Perkant ar parduodant vertybinius popierius.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui. kirpyklq paslaugos pan. I 2. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai. kaip ir gamybiniai objektai. gatavq prekiq atsargoms papildyti. lrenginiams pirkti. galintys savininkams duoti nuomos pajamq. automobiliai. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos.y.t.baldai ir pan. valstybes vartojirnui. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. ir fiuridineskonsultacijos. Atsargq likudiq pasikeitirrai . isigytq perpardavirnui.).y. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje.kalbant apie realqjl investavunq. vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma.irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz. l. investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui). b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai.unpalaikio vartojimo prekes(maistas. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq. medZiagq. likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu.investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. stakldms.). lnvesticijos(l . skirlurnas. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. obligacijq isigijirn{.gatavqgaminiq ir prekiq. drabuZiaiir pan. t. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. irengirnams.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus.).. lnvestavirno tenninas vartojamas. Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl.Prekes bei paslaugos.kai savininkaijr4 neiSnuomoja. kad gyvenamieji narnai. tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet.2. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr. pagarnintos Salyje.tat Laliavq. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis.4. keidiasi tik j. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl. nebaigros gamybos. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms. Namq iikio vartojimo i5laidos (C .consumption). Tai yra atsargrl.

t. D". Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina.y. investicijos.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti. Grynosios privaiios vidaus investicijos..ekonomikosnuosmukis. vidar'rs privadios . islaidas virSijaatstatymo 2.. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo.Skiriamos gerasekonomikos . kai bendrosiosprivadios /r>D.investicijos.ar tik pakeitesenas gamybos priemones).tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui.3 vidaus. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6.1" bendrosios Lt. neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras.Lt. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis.13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t.gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai.ekonomikos pakilimas. Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet. arba lleto investicijos(1" .pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo). investicin€rnis nepatenka. arjos buvo skirtos prekds. .. Kapitalo (2. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds. D..y. 83 .ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE.net investrnent) investicijos. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation). pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl.atstatyrno (2.grynosios Kitais ZodZiais I">0.3 pav.kaip pavaizduota pav. atstatanaios darbo priemones.). Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr ... vidaus privadios grynosios -1.inveslicijos. investicrjos. dia Lt.investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1. rekonornikos stptingis. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis.

o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo .t4) 3. be to.555 mln.rn.rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0). Lt. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui . daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime.y. Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet.: 0.todel ekonomikayra pakilimo blklds. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. jeigu bendrosios Lt. per metusbuvo 965 mlt. pabaigoje 410 mln.governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms. reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI.1.r.3 pav. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje.y.Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet.ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^.kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas). Pastatai. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti. : D". t. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2... Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr. ir organizacijose 84 . Lt investiciniq br. Vyriausyb€s i5laidos(G . pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2. t.

exports). investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan. Lt.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. ivertiname uZsienio i5laidas. Z . Kaip jau mineta.rdoti NX:X-Z.). nustatantBVP kaip atskirEG dal1. pagarnintos Eksportas (X . sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX .tai Salies eksportoir importo skirtumas. BVP:C+I+G. uZdararniSriojiekonomika.tai prekds ar paslaugos. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP. arba 5ia i5laidqb[du.b) keliq tiesimas ligoniniq statyba.i eksportq. (2r5) . Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. negu vyriausybes didesnes 85 . dia Lt. arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. NX.prekiq ir paslaugqeksportas. 4.tai prekes ar paslaugos.net exports).toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas. uZsienyjeir nupirktos nar.apskaidiuota 2. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas.Lt. ir vartojimo iSlaidos.11) (2.prekiq ir paslaugqimportas. uZsienyje. parduotos paganrintos lmportas (Z .imports) . jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu. apskaidiuojant Salirnis.neturintiry5io Taigi. o tik j[ perskirsto. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx.prekiq ir paslaugqgrynq. kitoje Salyje. kainq suma. bet Salyje. i5laidas (2. X. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc.

Bendrasis vidaus produktas. 3. medicinos aptamavimo.8 tq4 ) 12024.. apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l .l I 0370. BVP glaudZiai (G. Darbo uZmokestis . 3904.rent income).6 I ti.iSlaidq metodu 2.3 1t.3 3 31 9 . i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I. ar 2. 67. Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos . 86 .tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus.4.593..9 19. 0 1 0I. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai. 16)R1 1 2003m. PNI aptarnaujandios 4. 2. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne).1 1 1| 1 1 2003m.$qdarbuotojqdarbouZmokesdio.P.540. Samdonl.kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti. Pelno. sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos.VP.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns.5 0. .616-611.8 5 16 100. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo. 2.6 29t20.6 0.3 100. N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2. 2004.5 9360.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 . Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 .wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4.7 lenteld. 4.(l 1. Pallkanq. Ll 1994m. 64.insurance). Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 .P. 8 56179. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6.1 6r. .8 r0378.. n4't9. socialiniai Inetra5tis1999.P. Nuomos pajamos (R .0 PNI .9 -79t.3. kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G.iarns l.1 s59.2 Procentais 1994nt. (W darbuoto. Nuomos pajarnr. metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003.4 t6904.tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos. vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas. P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln.9 32 3 7 3 .0 51. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3.VP"1).l.

Paliikanos (i .= l t t + R + i + f l j .y. Nepaskirstytqjipeln4 .VP. .y. dividendai. ..jos yra tarsi firrnos pajamos. t. Netiesioginiaimokesiiai (T.i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq.taxesindirect). Paskirstytqj[ peln6 t.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4. 3. pelno dall. IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP.profit) .nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai. gautos uL paskolintuspinigus. kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos. prek6msir paslar'rgoms.| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq.pajamos.rgas. butq tarirtura visq namq del to. 2. Taip skaidiuojama formos. ( 1 . partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos. Pamindti elementai yra pajamos. Akcines bendrovds 3. nuomos pajamq.y. . Jq suma neapimaviso BVP.tai likusi pelno dalis. apskaidiuotas G r V P . tai pinigrl skolinirnosikaina. 4. Kadangi dalis galutiniq form4 t. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. padengus liekandios. Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna.I 8 ) BVP pajamqbudu. I kaip darbo uZrnokesdio. kad G. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai.interests) . Pelnas ( fl . todel amortizacines atstatymas. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius.mokesdiai. le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos.Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. pelno mokesdius. sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus. garnybos ka5tus. nuosavybes nepaisant paslar.tai lvairiq tipq firmq (individualiq. gamybosveiksniq kainomis. tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui. toddl sakoma.

": .r. (2.tai suma visq i5laidq.t. muitus ir t.. = W + R + l + f l + D r + 7 . Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq..rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp . (2.I=BVP.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[. .21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai. nuomos mokesdiuibei palfikanoms.20) 6a BVP.rai clu skirtingi poZi[riai I BVP. apskaidiuotas rinkos kainomis. apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis. apskaidiuoto is rinkos kainornis. tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos.Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu . pardavimo mokest[. @rbaBVP.1-71 . kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie. ISlaidq metodo poZi[riu.akcizus. 88 ..BVP. pelno.Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. kadangi tai.rai produkcijai nustato vyriausybd. Taigi BVP.rentos. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas.Siuos mokesdiusfirmos gaminan. licencijq mokesdius. kadangi jos yra iskaitornos i pajamas.. kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui.k.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp..tai pirminesvalstybds pajarnos.produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg.BVP.' B V Pk . siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas.r) . ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina. amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?. apskaiciuojant pajamq rnetodu. BVp .palOkanq.rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio. p . Taiiar. kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel.. r. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t. da BVP.kad balansLrojanris elementas yra pajamos.

tai visq pajamq. Kartu ji parodo. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999.1 40.-P. gautq arba sukurtLl procese.6 5 1496. l q 1 1563.8 36 . P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 .544. Pinigines pcr prekesir paslar. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn. Lt 2003m.7 il.3 1. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos. gamybos suma.9 lentele.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe. 1994 m.9 ()? 2003m.0 20734. Zemg.9 447.-P. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l. dvi Kita vertus.618. nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas .t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). 6956.I 31.l 56179.2. pavyzdZiui. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu.9 I1.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.3 8.8 100. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP.8 269.4 5lq1 ) Procentais m.9 0.2 7 t14.8 I I 6904.Jie yra glaudliai susijg. -P.3 4396.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai.socialiniaiinaSai p 2 . 89 .0 *Pelnas gaunamas. 1994 41.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje.5 1. yra pajamos tq.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas. 9 t2.0 31.4 t7692. BVP .rokijimas . P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 . Lietuvos bendrasis vidaus produktas.8 lentel6. kurie idejo garnybos. mln.595.7 66s8.6 t00. 22088. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai. metra5tis 2003. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 .2 681 . mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos .tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas). kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp. Lietuvos statistikos 2004.1 1905.

Apib[dinsime keletil svarbiausiq. n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2.kaip fondai. 1.5. gali b[ti apibudintakaip srautai.uZsienioinvesticiiq saldas.praejusiqmetq kapitalo fondas. (2. valstybesbiudZetoskola ir pan. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) .Lt.t. BVp. Lt. Kr-r.esamqjq metq investicines i5laidos. Fondas (found) .22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. naudojamos kitq prekiq garnyboje. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp.9 lentel6.. 1. dia K. matuojamaskiekiu per laiko vienetq.2. Investicijos pagrindinis ir kapitalas.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes. 90 . Todel: K': K" + I. .rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas.o kapitalas.fondas-srautai'.tai pastatai.dydis.dydis..Lt. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje. valstybes israidosir t.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2. investicijos.turtas. Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje. Srautas (flow) . fiksuojauras konkrediam laiko momentui. Investicines i5laidos.

.kad einamoji s4skaita srautas. (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime.+ $ . metais. 1 4 / ' .tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas. rodantis.1 . Einamoji s4skaita (CA ..) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno.net intemational inveshnent position) . disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti..worth) . naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti.'.24) srautodydZiui.-rri u 2.-t+l-De. Q.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D. ir nesuvartotqpajamq dalis. .1. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui.o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje.tai kokia nors nuosavybd.tod€l: K. I:K.jusiq metq turto dydis. PavyzdZiui. metq pabaigoje. .Iurto dydis esamLilq Ll/'. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus). : W ' . makroekonomini poZir. Turtas (Wt . Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3. Jau anksdiaupaZymdta. kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes.23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt. Lt.Tadiaujeigu Sis 9l .taupynras esamaisiais (?.-K.prad.S. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti.:K.yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms. W. UZsienio investicijq saldas (NIIP . Santar"rpos turtas. Lt.kuria tam tikrais metais.

. balansas.fondq'. Valstybes skola (skolos fondas) dideja. skolingi iSoriniampasauliui. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG .atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. dia (2. (Bor: .einan-rosios (2.balansas neigiarnas.USD). JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m. tai gaunamoms mokesdiq. ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola. arba. buvo 500 mlrd. investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP.fbnd4' iSoriniam pasauliui. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m.government budgetdeficit).25) NIIPT . JAV. Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. Valstyb€s biudZetas (B .rZsienio tr. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras. 92 . pasikeitimas PavyzdLiui. Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas.iai r. biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t. kad Saliesgyvento. buvo 140. Tadiau nuo 1982m. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq.Lt.visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais.y.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje.fondas.Tokia Salis Tuotlet priklausomybe . NeigiarnasNllP reilkia.public (governrr-rcnt) debt) . kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA. investicijq uZsienio neigiarn4 4. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl .rri grynqjq skolq . Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas. valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas. Lt.USD. s4skaitos Cl .y.governtlent budget) .= NIIpt t+ CA . Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola.9mlrd. saldas.ir maLeja.. kitaip tariant.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams. uZsieniovalstybes jai yra skolingos. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns..24\ formule rodo.Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). t.-t praejusio Lt.

dia G.4 paveiksle. G. Bendrasis 3. 4. 6.. pajarnos. nacionalinisproduktas. 2. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l.. Do.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti.2 trilijonq USD 1990metais.-t .Lt.-. arba iia Borf : DG.D" .valstybesbiudZetodeficitas.4 .rr-rojalnos pajamos. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2. toddl aptarsime kitus rodiklius.t+ Bn"/. 29 valstijose 3l buvo neigiamas.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams.grynasis vidausproduktas.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4. Crynasisvidausproduktas. apskaidiuotu rinkos kainornis.VP: BVP. 93 .: DG. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu. . vadinama grynuoju vidaus produktu (G. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd. (2. lkt 3. Bendrasis vidausproduktas. D.2. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti.. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g.VP * net domestic product). Federalines 2.Da. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor.amortizacija.VP. yra uZsieniediai. Jau pabreZerne.26) Vadinasi. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos..6. Lt. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 . PavyzdZiui. biudZeto skolapra6jusiais 8. Bendrojo vidaus produkto apimtis.kuriq 20 proc. (2.valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. D".DG. metinis JAV brudZetas1960-1990 m.21) G.USD 1960rn.valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui..Lt. valstybes metais.

Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq. latn tikra ekonomineveikla.(Ti .Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.indirecttaxes). rentos ir pehlo i5raiSka..tai visq garnybosveiksniq.net domestic income (national incorne) at factor cost) . gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.VP. arba dia G. income).rami G.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments).T1.28) 7.arba nacionalines veiksniqkainomis.!1 G. (2. Z.tai pajanros.j:BVP * D"- G. jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G.2e) Zp .rs gana netiksliai..gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas.VP .VP. Del to problerna. asmeninius 94 .Paprastumo NI:W+i+R+n (2. verslomokesdiai. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija.VP"i(arbaBVP). produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar. daZniaunaudojamas t'nokesdius.nis. kuriais apmokestinama G. apimanti darbo uZmokesdio.VP".30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese.VPqi: G. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis. (Nl) .VP.Til : dia (2. savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4. Asmenindspajamos (AP .1-grynosiosvidauspajarnos.tai rnokesdiai. pujamqsurna.personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius.kyla ta rinkos kainor. .VP .netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms. .

turto bei paveldejimomokesdiai. viena vertus. patenka nesanti narntl fikiams.7. padidina reali4 gamybos apimti.Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. kurie.VP. sumokdjus astneniniusn.31) pajamos. sumaZina arba. pavyzdLtui.rq s4voka: DI: 2.T. 15 asrneniniq pajamq. G.AP: AP . GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis.r.. AP . Taigi asmenin€spajamos .transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq.nukreiptosi rink4 rodrklis..mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus.Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq.akciniq bendroviqpelno mokesdiai. ne visuomet gamybos 95 .r peln4 ir draudimui. AP: G.disposablepersonal incorne) . Jis turi tam tikrq tnlkunq. akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus. atvirk5diai. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s .7.asmeniniaimokesdiai. dia pajamos. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T.AP .grynosiosasmeninds I. lP .nepaskirstytas Zp. pajamos. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.1 personal . I/.rokesiius gauname paJamas. akciniq bendroviqpelnas. tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio.o dalis. kita vertus. transferiniai i5mokejimai.tai pajamq. I17. (2. BNP tera tik metindsgarnybosapimties.). taxes) G.tai fakti5kai gaunamospajanros.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2.y . nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns. tadiau.asrneninds l4f .31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan. atdmus ina5us socialiniar"r.

noredar. Prekds ir paslaugos.r t .alkoholisir kt. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . gauto realizavusprodukcijQ. Salies didinandiusekonorninE 96 . Visa tai maLinaBNP aPimtf.o kartu ir j11gerov€skilirnd.blogybirlgarlyba". bet del to visuomends geroves lygis nekyla. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose.tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis. statandio savo namE. tiesiogiai gerovE. tai vadinama.). Jarnes)[ved€ naujq rodikll.. Prekes ir paslaugos.). vanduo ar dirvoZernis). p i n i g u si. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. neitraukiama: l. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun. o ne kokybinis rodiklis. taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s). 1912m.bedarbis. Legalios. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis.teisetosSeselines (pavyzdZiui. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. prof. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. Apskaidiuojant BNP apimti. ) : 3. 2.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese. (nikotinas.t. sau siuvandio batus. Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. murininko.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. 4. apimanti vartojirnE ir investicijas.veikla ir t. t . Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui. todel jis neatspindi gerovdskilirno). issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr. batsiuvio.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. kurie ekonomikosveiklos rezultatai.rriose skaiiiaus pasikeitimai.net econornic welfare).retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus. Prekesir paslaugos. [skaidiuojamos: l. Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2.t.gyvenirnogerovdslygi.

.r.'a = z a a Y E d = Q .=-..\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (. E d a a E O E .-.1 v E o 6 .. E .4.= I t c 6 ( ) U I i a t a t €. ? a 2 a t r o > 3.4 O X z U z . = e t v ^ e o e z R 6l S i E.

Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'. r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'.-"prk. acJa r* laisvalaikis.radiaujos tikrai negalima d[t."i..t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE."il.uaitingu. nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema .aZejo.rdojimo . Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v. u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti. ne realizr'roja'.r-. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW .uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt .hotogq. '*u#".i"k. ir paslaugas. kad DidZiosios PavyzclZiui. Pagrindindssqvokos ... po\ydiltl..-fui pri.ras per rinkq. .nu . Legalios. y ..nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl. e . DiJejandio laisvalaikiopoveiki. Se3elines 2.-: .r..r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.*ii.-..aptillo. . .. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs . Tobino nllolllone.".t.i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui.r*iiu. patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar.i.rzo ir DZ.o. 4. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 ... . ekonomikosveiklos rezultatus. Nordhar. depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt. .teiseto-s 3.ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . gantybosrnetodas ..omisi ekonomikos.^.. . fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo ..

99 . Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. Apib[dinkite NEW rodikl[. A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . Kaip nustatomas 14. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Kas nera iskaiiiuojama i BVP. l.a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. 3. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9. Koks yra bendriausias 10. . 16. ji nustatant? 12. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. 17. f o n d a s .nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. Kas yra BVP? 7.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. 2. Kas iskaidiuojamai BVP. jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13.

Nagrinejarna tobulosios konkr. 3 . 100 . PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. 5 .o pal[kanqnoma . Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti.labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis.capital) . remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika.IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4. kurioje funkcionuoja du 1. Gamybos veiksniai (F . Juo rerniantis. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje .parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros. kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. o finna juos nuomoja.3.factorsof production) i5tekliai. gamybos veiksniqrinkoje.l pasiulos. gamybai.galirna paai5kinti. reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas.-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas.kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. darbcr Darbas (L . pe1no. gamybos priernonds Kapitalas (K . Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas. kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai. 4 . 1 .rrencijosrinka. VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. Tarkime.Tuomet: K = K . i3tekliqrinkoje. abr-r priklausonamq lkiui. nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus. PASKIRSTYMAS. Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 . GAN. Nagrin€jama r. 2 .

L = L . K . gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. (ia z .darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas). (3. t. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi.L). MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K.kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija. . Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia. ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK.ni visi5kai.zL).Y.r-l=T.keidiasi l0l .gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd.r. kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s. Jei gamybos apimtis .bet kuris teigiarnas skaidius. kad.yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale). kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq. panaudojar. ai. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) . tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos.finr-ros kiekis. nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija.' 'n. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai.Laikui b6gant.naudojamq ma5inq(kapitalo) L . dia garnybosapimtis vienetais.didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. Be to. x. lygybe rodo.. (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi. Y .y. kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl.

paklar"rs4 lemia finnq.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. kainq. arba rinkos. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija. Kaip parodyta 3.1 pav.2.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus. naudojandiq tuos gamybosveiksnius.1 paveiksle.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.1. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje.tuo daugiaupagaminama produkcijos. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr.gamybos apimtis. Konkuruojanti firma . i Gamybos veiksnio kaina (factor price) . NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai. 3. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 .reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4.skaidius. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros.

bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. Mikroekonomika. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. tuo dar.55. Pelnas ( lI .os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY.pajarnq dalis. Zr. ( 3 . moketqjiems maZiau.profit) . pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo.tadiau.Snieikair kt. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. " Si lygybe rodo. Pladiau 103 (3. moka nuomq R. kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. s4naudos lygios RxK.:V. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. panaudojr.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii. likusi atskaidius garnyboska5tus. t. konkuruojanti firr.rgiau prodr.4) gamybosfunkcija Y= f (K. Kapitalo W lygios WxL.marginal producl of labour) .6) . lI=P x f (K. naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq.rstatytas. Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas. pajamos dia TR . L). fl:PxY-(Wxl+f{xK).pagamintos produkcijos prieaugis.pelno maksitnizavimas. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir. Vadinasi. t.L).L+l)-f(K.y.jei tai didesninei rinkos. Ribinis darbo produktas (MP1 .rkcijos. kad pelnq lemia produkcijos kaina P. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. -Ii (3.rs papildomqdarbovienet4. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK).na priirna kainaskaip nr. ' P. dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai.y.

ribinis darboproduktasmaZdia. (3. 3.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4.8) r04 .dideja. kaip keidiasi garnybosapimtis.finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos.Si lygybe parodo. arba MP.. Vadinasi. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios. kai kapitalo kiekis yra pastovus. 3. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l).o darbo .1) Rerniantis Sia lygybe.2 pav. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. (3.: y77p. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4. lygios P x MP. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. Jei papildomospajamosP x MPr. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. Didejant darbo kiekiui. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas.virsys darbo uZmokesdio surn4 w.

MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas.3 pav.calusis Zrnokcstis 3.kai. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) . kapitalo veiksnio s4naudas 105 .kiek panaudoti darbo vienetq. darbo .tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w.iSreikStas W/P . MPL maZdja. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga.gamybos apimties prieaugis. MP1 : w. siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq. kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w .prekiq ir paslaugqkiekis. kur MPr.tai situacija. priklauso nuo to. Vadinasi. kreive. Noredama gauti didZiausiq pelnq. produkcijos vienetais.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu.rnarginal prodr"rct capital) .ir MPp kreivd yra Zemejanti.Finna sarndodarbuotojus iki momento. kad didejant L kiekiui. 3. uZrnokestis. (3. finna samdo darbuotojus tol. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr .real wage) . gautas padidinus vienu vienetu.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio. [sigytasuZ pinigines pajamas.susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. kiek naudojamakapitalo.

lI : Y . Ribinis kapitalo produktas mald. kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti. kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za. panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. x L. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto. arba: An:(PxMPr)-R. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11.MP6. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol. Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. kai pajamos. firma didins [rengimq skaidiq tol. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas.bendrqlq pajarnq dalis. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. ( 3 . kol papildornos masinos sukr.3) l 106 . f 1. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas.(MP1 x L) . Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. l l .t i r . ( 3 . Finnos pelno padidejimas.ja.1. o irengimqrealioji kaina . g Zinome. (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties. likusi firmos savininkui.M P K = ( K+ t . 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital). pardavuspapildornqprodukcijE. Konkuruojanti firma. ir gamybos apirnties. firmai lieka ekonorninis Delnas.12 ) Si lygybe rodo.Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. Ekonominis pelnas (economic profit) . (3. L): (MPx x K) + (Ml.didinant kapitalo vienetq skaidiq. x 1-1.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. pasitelkLrs papildom4 gaurar.prekiq ir paslaugqsuma.(MPr K). panaudojusK vienetq kapitalo. sprEsdarna. (3.

0)xY.y.New York: Macrnillan.o ) kokia.0 . K0 x Ll-0. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:. kad tokia funkcija Y:f(K.Pastovi gamybos masto grqZa." o.rglas o kapitalo savininkr. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto. Vadinasi. 1934.t. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus. z t .:2. 107 . parodantiskapitalo dall pajarnose. y. kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK. o parodo. visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus.a r A x u Kadangi ta * . t. f ( z K .koeficientas. matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. . Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. ta\'. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. z L ): z x A " K 0 x L r . 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages.L):A*K0'Lr-0. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode.. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui.o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l . (1 . 1114) dia A . z L ) . Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.ri. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes. lygias jq ribiniarn produktui.teigiamas koeficientas.firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. dia cr . K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K . kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr. darbouZrnokesdiui. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml.zL):Aza.

rdojamos produktyvumo. ( 3 r5 ) . galima nustatyti. proporcingai kintant gamybos apirldiai.koeficientas. f(zK.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6.kurio reik5md svyrr'roja vieneto. taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa. (3. kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l .d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte.s ) . MP1.r-o : i(K.16) (3. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. zL): z x f(K.A x K0 x . Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas. V a d i n a s i ( l .l 8 ) u xY/K. tenkandiai vienam darbuotojui.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o. kapitalo dalis.kinta. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui. MPL:(l-0) MPK: " Y/L. galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. 0<a<1.c . ( 3 . L. kuri . x y . gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr. vidutiniarn [rodZius.kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. kad s .kapitalo vidutiniu na5urnu. tenkandiai vienatn kapitalo vienetui.kapitalui. nei nuo kapitalo kiekiq. MPr .kur[ rodo koeficientas A. vadinasi. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos. L) : 2 xY . nei nuo nar. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai.Y/K . Matome. kad koeficientascr rodo. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu.kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte. L).gamybos apimdiai. Darbo apmokejimo r5laidos . Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo. (3le) .rs. tarp nulio ir Zinant.y. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui.Analogi5kai. tar o yra pastovr.

Si lygybe rodo. taip pat pnelaida. 3. Vartojimo funkcija (C . pajarnas.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE. Vartojimo paklausa (consuurption den. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl.kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin. namq [kiL1 g.20) Y:C+l.1. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti.u4.kapitalo dalis sudaro0.Taigi: Y:C tS. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija.3.vartojimo paklausa.2r) S . produkcrjai naudoti. Remianlis 3ia lygybe. dia Y . Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3. o kra5tuose. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa.consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos.aukitesnisir vartojimo lygis.and). viriija kapitalo pajarnas. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis.privataushkio santaupos. Kuo jos didesnes.3. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija.3.iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. kur didesnds nacionaiines pajamos.taupyti. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos.ptys.3.kokiE.o deSineje pajarnqnaudojirno krl.arba taupymui.kokiq jq dali vartoti. C . PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3. t09 . kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui. I . cra (3.investicijq paklausa. arba taupyti.

/ c: f(Y).dydis. kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug.gaunantys Il0 .disPonrrojatnos Pajarnos' (3.4 pav.vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3.23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c .r. iia C . pajamq vienetaspadidina vadinasi.likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3.aJamas APC maZeja.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.viinu vienetu. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .24) p. Vartojimo lunkcija .rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3.averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume).vartojirnas. Y .a. kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas. Didelespajarnas .

M. 0 < c <l .autonomous pajamoslygios nu[ui.autonominisvartojirnas. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms. tai vartojimas. ankstyvosios keinsistines DZ. c<APC.tiesd. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis. nes: didejant lil .Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys. kuriosvisuose taikuose line). I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto.M.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr.la.M. yr:r teorijospagrindineideja.negu neturtingi. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms. (3. a > 0 .y.Keinsas.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja. Tredioji taisykle tvirtina.Keinstri. 3) didejant pajarnoms.M. kad vidutinis polinkis vartoti q. Sis postulatas.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ. DZ. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis. o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq. pajarnoms.l padidejirno. 4) didejantpajarnoms.2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3.t. pajanros. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. kad ar. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.Keinso nuomone. consumption) Autonominis vartojimas (a .Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros.0 < c < 1 : dia a. priklaLrso DZ.5 paveiksle. Remiantis pirmqja taisykle.aZeja. ribinis polinkis vartoti maZeja.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. vadinasi.

Mokslininkai.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali.. atsiraclo problemq.RemiantisKeinso vartojimo funkcija.. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY. Laikui begant. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis..y. tuomet. ekonomistaiiskdle . tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6.C a +c. kad. nubreZtos koordinadiq 3. s*cxY APCJ: .todel c<I. pirma.turindios didesnespajar]las. sistemos tai nedi6eles. didejant Seimq pajamoms. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio.(-J'' I .'t r 3. kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. kacl 0<c<1. /vl c .tU.c taip pat.taigi c>0. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad. Be to.kad Seimos. I5 tiesq 5io_s. Taigi APC rnaZeja.5 pav. matome. pajamos Didejantpajamoms. Ketvirtoji taisytle ai5kina.arnZinos 112 .5 pav. APC maLeja.vartoja daugiau.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq.kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. . buvo nustatyta. APC>I. didejant paja'roms.t. didesnqdal[ taupo. kad Seimos' dideines pajamas.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. : ' a . Tai rodo C1kreiv€. DZ.

vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis. Praktika parod€. Antra probierna. USD): lt3 . vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m.shortrun consumptionfunction) .ronrs. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno. didejantpajamoms. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti.1rode.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite.long ntn consumptionfunction) ..jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p. yra pastovus.kr. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.ris.Keinsoprielaida.Kuznecas.iki 50 metq. ir parodd.o . kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i . kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ.6 pav. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3.6 oaveiksle.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. Jie norejo i5siai5kinti. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq.nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja. dvi Sios parodd. ir pajamq.Pasaulinepraktika po karo. L- * c x Y funkcijos 3.stagnacijos"hipotezg.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.o ilguoju.vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq.rris keiiiantis pajan.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.

Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3. Taigi ccAPC.c : 0 .Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o .y. .Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m. ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija. natome. susilygina nuliu.tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma. iki 1938m.gyvena santaupqarba skolq sEskaita.y. o APC:c.c < 1 . y . kad Zmonds.7 paveiksle. maleja.t. daugiau 0. vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq. didejantpajarnorns. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc. kad nuo 1933rn.padidejuspajamoms. Kuo didesnes pajarnos. PajaniLl funkcija 114 . pajamq.Tyrimq rezultatairodo. kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: .kad ndra laisvojo nario a. 8 6 .maLiau l.ja. nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. todel APC. didejant pajamoms.73.Keinso fonnule.6. Palyging su DZ. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 . infliacija).).d. nei c = 0. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta.gaunantysmaZaspajamas. APC ir c maZ. t Atkreipkite demesi. didejant pajamoms.7 pav. Deja.M.73xY.Csn=47. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: .APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja. nei a= 47. Toki 3. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja.t. veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra.todelji vadinamapajamq funkcija. . Tai rodo.6+0. o ilguoju laikotarpiu pajamos.M. 1946 m. amerikiediqekonouristas S. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus. 8 6x Y .

Taupymo funkcija. Si lygtis apibreZia.us naZcja. ir Analogi5kai. Rei5kia.minetasvartojimo funkcrjas. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.taupymo apirnlies pajamq.vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 . nes Gautoji (3. kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s .26) yra didejanti funkcija. (3. I lentel€. 3.21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I . bet sudaro jq jq maZesnq dal[.galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. taupymas taip pat susijQssu pajamolnis. kaip santaupq koeficientas.didcjant Y pasto\. didciant Y APC maZcja. kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .( a + c x Y ) : .rpomas. Jei.2. didejantpajamoms.a + ( l .C : Y . pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u . dal1. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali.27) (3. kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas.26) lygtis rodo.c )x Y . AS AY arba ^ -b I I l! (3.3.tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) . didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3. i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas.

(a) dalyje vartojirno funkcija rodo.8 pav.vartojimas vir5ija pajamas.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . esant maZoms pajamoms. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. ypatybegali buti pastebeta.APS=l-APC.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. pajarnorns. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 .o esantdidelernspajamoms.8 pav. kad. u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. 3. kuri roclo.kad pajarnoslygios vartojirnLri. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 .

no funkcrja paslenkaaukityn. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. 2.vartotojqiSlaidos. Lflkesiiai.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos.namq [kio turtq. Kai pajarnos maZos.virSrjapajamas. Esant neigiamam taupymui.Narnq frkiai. l.9 pav. I t'7 . 3. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn. taupymo .bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds). ISskiriarnitokie veiksniai. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei. tai vartotojo gerove maZeja. Taupytnasyra teigiamas.o taupymo* auk5tyn. turintys didelespajamas.mal€.tai laukiarnaekonomikosb[kle. tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo.rnkcija atvirk5diai. piniginesle5os(gryni pinigai. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas. taupyrno . Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti. tuo rnaZesnisnoras taupyti.o vartojimo . esant tarn padiam kainq lygiui. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba.gali taupyti. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla.). draudirropolisai. tai vartojimo apimtis gali padideti. 3. taupymas yra neigiarnas.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. ir prie5ingai. nes vartojimasmaZesnis pajamas. Namq ukio l[kesdiai.kai pajarnos o padideja.Kai pajamos lygios Ys. pasinaudojus vartojimo funkcija. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas. ilguoju .laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn. VartotojiSkas kreditas . KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia. sr"r kainornis ir prekiq gausa. santaupos).akcijos. padides. esanturaZoms pajarnoms.turi skolintis. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing). vartojimo fr.8 pav. Kuo didesnis sr. 1ai vartojinro i5laidos dideja. esant konkrediarn kainq lygiui (2r. Tuomet vartojir. yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo.susijgsu pinigindmis pajamornrs.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq).pensijos. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai. Vartotojo gerovO. 3.Vartotojui . didindami taupym4.tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais.ma5inos.Vadinasi.rkauptas turtas. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas.i virSq.namq ukis. taupymaslygus nuliui. (b) dalyje parodyta.kad.obligacijos. galirna nubreZti taupymo funkcijq. Jei taupymas augs. lr iSlaidos maZes. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui.Zemyn.ja.AtvirkSdiai.

nokesdiains 6idejant. kad santaupos investicijoms Firmos. 118 .tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2.3. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3.9 pav. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. lr atvirk$diai. vartojimo funkcija linkme.Mokesdiai. patenkinusvartojimo paklausq. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto.4. vartojirno i5laidos maZds. vadinamataupymu.lei kainq lygis dideja. dali. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i. proclukcijos. Y priklausonr-ro ir lygios i. roclys jei kainq iygis maZeja. norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq.lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina.. lsigyja investicinE dali.. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3.3.q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE).1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand). asmeniniams judes .tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs.

Nominalioji paliikanq norma (i . Realioji paliikanq norma (r . dia AP . l:l(r).kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas. Investicijq funkcija l19 .investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos.investment function). Investicijq funkcija (I . Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos. . Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ.tai norninalioji palukanq nonna. o nuo realiosios palukanq normos. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq.2e) 3.real interest rate) . kainq nestabilumo.10 pav. todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija.tai investiciniq prekiq kiekis.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna. metu. ivertinus infliaciia.* Or. 3. didejant pal[kanq nomai.=.kainqpasikeitimo lygis. nes. ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i .y. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3.Kai pajamos Y yra pastovios. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis. investicrjq paklausos dydis maZeja. perskaidiuota. (3.t.nominal interestrate)paskoloskaStai.

Tuornel palfikanqnoma dideja. palfikanqnormos.ro taip pat lemia pal[kanq norma. Taupymo. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas. 82. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija . nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos. Prie5inguatveju.parduodamijiems gaudami bankq kreditus. paskolq paklausa virSys pasir1l4.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 . arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq. Palukanq nonna nera pastovi. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis.y.vertikali linija. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE.nes.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds.1I pav. Pal[kanq norma maZ6ja. Taupyrno 3. tuo maZesnis ir normosrySys 3.suteikdamikreditus.funkcijq grafikai. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. palukanq norma nedidele. 3. tai investicijq paklausa viriys santaupas. Ji keidiasi tol. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing .auk5tyn.1I pav.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves. kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai. norma. Investicijos. lygi jr'tpasifilai.t. arba naudojasitarpininkq paslaugou.ris.jei palukanqnorma didel6. investicijtl funkcrja maZejanti.kurie savo ruoZtujuos panaudoja. obligacijas.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr.

kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs. parodyta.taupymo teikiamos pajamos. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas. esantribotai kreditiniq leSqpasiulai.kaip parodyta3.13 pav.12 pav. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. lnvesticijq didejimas Matorne. t2l . pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[. S(r) priklausomybd 3. Tarkime. 3. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. Remiantis tuo. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei. Kitaip tariant. kad palukanq norma .rE2 f r I l paklausos 3.14 pav. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas.13 paveiksle. tai sudarogalimybesdidinti investicijas. o didejanti.

eksploatavimo. lnvesticijr4 Kiti veiksniai. 3.M.dides. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. .rsos padetl(Zr. Didejant nacionalinernspajarnoms.): l. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas. o iSlaidomsmaZejant.14 pav. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius.padidina.laukiamas pelnas. kartu padidindamas investicijq paklausq. dideja galimybe investuoti. Sioms iSlaidoms didejant. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. Lflkestiai. santaupos 3. supranta 3.14pav.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. Investicijq didinimo stimulas . aptarnavimo iSlaidos. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies. Pagrindinio kapitalo dydis. pelnq investitoriai kaip pelno dali. 4. le ir maZ€s slinksis 2. maZes investicijq projekto numatytas pelnas. tai papildomq investicijq br. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. Verslo mokesdiai. Irengimq isigijimo.rs nedaug arba visai nebus. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. DZ.

marginal propensityto invest) . nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu. Ribinis polinkis investuoti (i* . . indukuotq investicijq (I.nuojq prieaugio: r.tai investicijos.investicijq prieaugis.. Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti. Autonominds. ) i. nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo. Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos.inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3. investment) Autonomin€s investicijos(lu . . (3. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo. us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi. .tiksliau.30) | lJ .: f(AY)..15 paveiksle. kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio.autonomous i5laidos.didejant BVP (BNP).priklausandios dydZio. kuriosauga. nacionaliniq Indukuotos investicijos(li .15 pav.) priklausornybe investicijos 3.

. . . Grafiskalpavaizduokit. . r . kaip konkuruojanti.koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . . e r vartojirnotunkctja. ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . . . . o . maksimalaus veiksniqjai reikia? . Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. . l pasktrstant vaidn-ruo' 2. Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. .Pagrindin€ss4vokos . PaaiSkinkite.r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. . kokios apimtiesgamybos sprendZia. . apimtys/ 3. Paai5kinkite. . .

pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje.vistl namq [kiq bendrapaklausa.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas.jei kainq lygis auk5tas. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. -Jei kainq lygis neaukStas. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. Namq 0kiq varlojirnas(C) . Crynasiseksportas ir skirtr. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje).verslofinnq paklausa investicinei produkcijai." 4. Bendrosios kitimo veiksnius. (NX) .l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai.rrines dalys: l'. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq.nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula.unas. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais.eksporlopaklausos importo paklausos 4.arbaatvirk5tind. (l) 2. . 4.. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama. BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos. lr atvirk5diai. 4.todel j4 sudaro keturiosslrukt. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes.1. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas. Finnq investicijos . PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4. (G) vyriausybes paklausa prekems 3.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.Vadinasi.

turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .Ytiu: l.rs. . ^ r ^ . tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil. tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos ..vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit". Bendrosios ..bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl.: paslaugqkiekius r i bei .nf.L i r r i vten4 Be to.1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r.th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti.. Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r .aggregate.' paslaugtl" lr kainq lygis.prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's.q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq. kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll..tikroefonomiiol. .o .. .o i5laidq visuma' p*kt.. nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq. verslo firmos' valstybe' uZsienio p. naftos.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr..ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos. m6sos.1 pav.'--orrti.lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4. ^ .demnnd). .

prekes krentanebeatskiros kaina. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta). ir pirkimus.kaina maZeja. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes. todel aiSkinimas. Kita vertus. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams. kE iSleidopirkejai. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi. kainq lygis kyla. obligacijon-rs.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. rernianlispakeitirno poveikiu. netinka. Kylant kainq lygiui. tai rei5kia. jas pelno. nes. Turto poveikis . gyventojai tampa realiai skr. kuri tikisi gaLrti i0 proc.o kainq lygis. kainos apskritai yra rnaZesnes. ji jq nepirks.7 procentai. o r.y.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. rnakroekonomikoje pajarnos. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto. sviesto. t. lmporto poveikis. importas padides. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui. mald. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau.lai kyla kainq lygis.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla.Be to.. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. Pavyzd'ziui. NX Apskritai suma26s paklar. 1.rintojarns yra pajamos. jeigu .[sigydarna naujasinvesticines prekes.firma.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina.rsa prekdns.tarkim.pal[kanq pelno). paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq.y. 3.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio. Salies 127 . bus suinteresuota pirkti.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4. l. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje.Tadiau tai. Pal[kanq poveikis . sumaZes. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl.Tai pakeitirno poveikis. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios.Tai pajarnqpoveikis. gan. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4. malejant sviesto kainai. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. Kylant bendrajam kainq lygiui.judant kreive AD Zemyn. padidejus Salyje kainq lygiui. rentos. perkarnojigalia. a 2. Makroekonomikoje.rrdesni. indeliarns banke) realiajai vertei. PavyzdZiui.o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje.kai atskirosprekds.

privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. be mokesdiq. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive. pavyzdLtu| kainai Po(4. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje . dia S . kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4.Taigi: vartojama. (4. ekonomikos rnodelyje . maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. kitos s4lygos.kita dalis Y:(+S. t. kur G:0 ir NX:0.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo. iSlaidq 3.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus. lr prie5ingai. o produkcijos vertd yra Y.taupoma. esant pastovios?Visq kitq veiksniq. uZra5ome: arbataupymui.Y yra privataussektoriaus .): 1. kai visos kitos sqlygos nesikeidia. pakeidiabendrq. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl.pajamq naudojimo kryptys.l4 kaip vaizdr.jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui. kad visos pajamos sunaudojamos (4. galirna tvirtinti. Finnq investicinir"l pasikeitimai. pasikeitimai. realizuotas 128 . bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4. Rerndamiesi c+l:v:c+. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai.3) ir (4. iSlaidq 2.Didejant kainq lygiui.5) paklausoseletnenlai.1 paveiksle linkme. G. remiantis prielaida.privatausflkio santaupos. G.4) lygybe. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas. Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai. esant nustatytaikainai. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai.3) pajamos. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I.1 pav. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks. (4.s. paklausq.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4.y. Vyriausybes 4.

l(. kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka. 129 .2 paveiksle linija AD. nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l). Autonomine. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _._r. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje.t:r. ir uZra5orna taip: __. kad rodo sr.___.ji apskaidiuojarna. gamybos. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) . kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. prekybosNX:0.arbapajamqdydis.galrnalne: r:Y-c:s.6) Si lygybe svarbi tuo. turi atitikti gamybos!ygi. pastovus.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis.Pasinaudojus(4.1) Atviros ekonomikos modelyje. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. (4.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX. l) forrnulE.5) lygybe. kurio reikalaujaprivati ekonornika. fi$ilr.__---_.y. Paprastumo delei tarkirne. bendras prekiq ir paslaugqkiekis. galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[. -l.bendrojo nacionalinio produkto dydis.. q atitinkantisbendrqj paklaus4.2.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{. dia )'. Vadinasi. pagal anksdiau nurodyt4(4..rr. (4.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas.j1' -f t- . Prirninsirne. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G.8) Y:C+1:C+9. -tl. t. Y:AD. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. 4. (4. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG.

Vadinasi. Fin. USD.Matome.uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd.2 pav. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 .prekiq ir paslaugq kiekis. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. AD. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. Tai pusiausvyros ta5kas. nukreipta I kairg. yra .r. daugiaunei uZ 300 mlrd.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq.t.y. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. Tarkime.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje.USD 250 300 350 4. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. Pusiausvyra. 4. USD. USD. Si4 situacijzl atsargoms.2 paveikslevaizduoja rodykle.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4. USD.300 rnlrd. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin. rnlrd. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis .arba sumaZdti.

verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau.investrnent gamybosapimtiesperteklius.o itraukdamos i investicijas. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. Deja. atsargqpadidejirnassudaro investicijas. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome.tai Ncnumatytos investicijos(lLr. ir paslaugq kiekis.kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y. kuri pirkejai nori ir gali pirkti. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6.. bet ir neplanuotos nenurnatylos.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto. prisirning. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio. tikra). Cia firmos parduoda tiek produkcijos.realiai nupirktas prekiq kiekis. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) . atsiranda unpland). Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu.r. kad firmos visus juos parduoti. flmra 4. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq.1 Naudodamiesi ]entele. investicijos. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne. paslaugq. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. ir numatom4 (arba planuojanlrl. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle.kiek yra pagarninta.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti. neplanuotqinvesticijq. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS.e) . kiek pageidauja. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos. investicijus.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. Finnos apskaidiuoja jas atsargas.o pirkejar perka tiek. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui. Tarkimc.virSijantisbendrqjilpaklaus4. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis.t?' Iu:Y-AD. kuriai pareikStabendroji paklausa. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna. suklydo.atsargas. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. AnalogiSkai.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq.Tai atsargas. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia.

natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis. 132 . USD. tai sumaZeja. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa.2 paveiksle ir apra5yt4 (4. produktas pusiausvyras.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo.k o k l n o r i : 3. atsargrl i jog fakti5kos Be to. Pastebekime. kai bendroji paklausa lygi produktui.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. tai neplanr-rotos investicijos dideja.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis. nei Vadinasi.y. Esant pusiausvyros produktui.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja.10) lygtimi. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio.eqr"rilibriun. kai Y: AD. (4. 2.g (a.r. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis. USD. USD. 4. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. bendroji paklausa nei virSija pagan.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. t. USD.2 paveiksle nenur. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd. Gaml.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga. kad pusiausvyros s4lygosnurnato. kuris lygus bendrajai paklausai.Tik produktui esant300 mlrd. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i . USD. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird. paZymetina.4. nenurnatytqatsargq nacionalinian.

kur didesndsnacionalines lygis. nepriklausanti spending).lygi ekonomikos rnodelyje. ( 4 .fpaklaustlsurna.tai bendrosios produktolygio Salyje. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4.kad paklausos dalis .rkStesnis Taip pat Salyse. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq. kuriarne nera Zinorne.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . o dideja. Pusiausvyros pajamoms.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio.ar. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos.ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa.investicijqpaklausa. 0<c<l.3 paveiksle. G. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios.3 paveiksle.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar. pagamintamprodr.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4.Pusiausvy. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos. pajarnoms.l2) 4.1 lentet6. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome). turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY. Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis.rktui arbabendrosiorns numatytos. yra autonomiSka. nacionalinio nuo bendrojo 133 .vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos. kai a>0. pajarnas. didejant pajamoms: Seirnq.

priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro. tiesds.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. naLeja. Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4. firmos Jei Rodykles4. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. Zinome. Tik taike E.dideja AD. pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq.3 pav. tuomet bendroji pak-lausa dideja. Esant 16 gamybos lygiui. [r atvirk5diai.kai gamybosapimtis didesnenei Y6. kad tieses. ir atsargos maZesndnei Ys.l2) lygybe. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E. AD Y_AD Iu>o AD:a+c. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa. Esantpajamqlygiui 16. sqlyg4.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. autonominiq i5laidq 7 dydzit. pakilusi vir3 lygi AD6. Bendroji paklausa yra ties6. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6. paskirtis .Rodykles rodo dinamiSkqprocesq.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is. o tada lJ+ .3 paveikslerodo. Ji rodo ta5kus.

Vertikalus atstumast.10)lygybe. yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE. autonominiq i5laidqtatpsnis. esanttam tikram gamyboslygiui. tuo didesnis produktolygis. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis.yra toks: Y"=-xA=l .13) Y(t-Q=7. S: I pusiausvyra kai 2. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas.lemiantispusiausvyros pajamasc.c 1 l 7 r . nepriklausandios pajamqlygio. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . Taigi. rodo santaupqdydi: . BendrosiospaklausosAD linija 4.du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. vertikalioje aSyje. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. Vadinasi. kuriame AD kerta 45. i5laidos.c x Y= V .C. pusiausvyros sqlygomis. produktolygi. AtlikE rnatematinius Y . didesnds autonominds iSlaidos. y. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti. jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E.arba: Y=Z+cxY.rrp vartojimo ir 45" linijq. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 . lJ) . pasiekiama. kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai. gauname: veiksrnus.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis. Analogi5kai. Vadinasi. Ta5ke E.Jei gamyboslygis virSija yr. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4.3 paveikslasrodo. arba (4.tai investicijosvir5ys santaupas. Atkarpa 7 nuo t.S: y .L - (4r4) .

10). $=-n+5x{ 4.Supaprastintosekonornikos.16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga. y.4 pav. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E. 6) r (4. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. pr. kad: Y-C:AD. gausirne.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas. kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.numatytos investicijos. modelyje.4 paveiksle. t. AD .C . Ji parodyta 4. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4. (4. dia Y-C-santaupos. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4. lSlaidq 136 .. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C.3. MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos.C.

Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus. nacionalinio produktopokytis.' t t-c xLA:LY..multiplier) . sukelusiu nacionalinio LY. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m . autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + .padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu. naudodamiesi 4.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento.1e) t37 . kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame.kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti.Cikl4 praclectame. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil. z1)'6 pusiausvyros A AE .+ c"..dia c : 0. reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. Tarkirne. kad kadangic < l. Tai rnaZejanti progresija.pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo. tai c. I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai.2 lentele.dyclZiu c x L 7. Tai analogi5kaipadiclinapajamas. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. tiek pat padides pajamos. AAE dia t4. +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje.bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu. nacionalinio produktokitirna.t< c.: - (4. pavyzdLiui.l 8 ) geometrind Kai c<1.6. I n . ( 4 . sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu. o vartojimq . kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=..tai gautume.rnultiplikatorius.. Pastebekime. . Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V . .. gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos.gamybos apimtis padidejo I USD.t1) z .

")t a] .0 1 +.6+0.r +.1 2 9 6Ix 0 .6 0. kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. 3 61 ..(i')x. kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE.3056 n v lso: 0 .autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius. A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +. .6x1.6 0 .20) lygybeje. I5 (4.19) lygybes daroma i5vada. Kartotinis . paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.. Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+.216 0. kaclc + s : .t76 2. 1 .0 1 I (4.0 6 0 .A 7 "L7 4 ct*AV cr.?l .c cra .kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.+.6"x .1.galirnepanaudoti^r: .36. 6 ' 11.1296 t. Multiplikatorius rodo. uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!.+r'r).t) t. 0 0.0 l.1. 0 " 0. 0. Zinodami.2 lentel6.96 z. r . .0 2 l 4 5 l. . = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi. Kadangi multiplikatorius 138 .xt 4 " 4 l-c - 1.+0.47 ( l + r ' + c : + .4.c ir pakeisti(4.20) A t .21 x I .36 0. I +0.0 I.

nesc<1. t.rvartojama. tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 . Pradindpusiausvyrayra taSkeE. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4. iki Kadangi 0<c<1. padidejim4 rei5kia.l tUi 7r. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'.5.4. 4.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t . i padetl AD1. padidejonuo . kiek padidejo autonomindsi5laidos. Firrnos i tai reaguoja. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0. PrieZastista. vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. Multiplikatoriaus analize parodo.didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio.6. tai rnultiplikatorius.2.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. dydZiu A 7..5 pav.V . f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq.y.

-Yo. cxA.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4. 19) fbrmulE: lr. . ' x L A = rtrxA.? B[tina paZyrneti. Pa.Antra. reikalingas grqZinti pusiausvyrai.rsi pajamqpasikeitimo.A | . tuo didesnis pajamq pasikeitimas. kuo didesnis autonominir. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7. tuo statesne bendrospaklausos tiese.y. (4.= 6tr + cx A. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas.Pirma.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1.Y.1arnqpasikeitirno dydis.22) LY. M a l o r n e . atsiradr.=fr*a/.Yn: LAD=L7+cxLyu. del t. priklauso nuo dviejq veiksniLl.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui. arba 140 . Matorne.22)lygri.gauname: L@.rsa lygi pajamoms. kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis.l iilaidLl augimas. arba: t L Y' o = . Panaudosime linrjE. prisirnenarne. kad pusiausvyros bendroji paklar. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti. (a. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4.21)lygtl lra5E (4.

t.o pasillos srar. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir. kol fir.6 pav.). ypad darbo rinkos. t}ENDROJI PASIULA. Taip yra todel.6 pav. esantatitinkarnam kainq lygiui.i r 1 9 7 9 . prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 . JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. Bendroji pasilla (AS . PrieZastis. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r. jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius.rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. ) m e c h a n i z ' r q .darbouZmokesdio. ir realios ekonomikos. (pavyzdziui. kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus).o v€liau stateja. 4.rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4.C 4. fim.AY ll1. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A).kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos.rikos sritis. s4lygas. r m Pasihla ekonomikoje .aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis.).tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.to. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli. kad.1 9 7 4 n .r 9 8 6 .mos turi .kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. nuo technikos lygio ir t.Jei kaina yra p1.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq.20) formule: I ' t . kuriasjos gaunapardavusios savo prekes.rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq.4. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.ir kainq.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 . 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni. Vaclinasi.rsiai iStyrineta makroekonol.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq. Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar.benclrosios kr.1 9 8 0n . kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4.

priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS . Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. Trumpr. kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i . tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms.1 pav. pasihios'kreive 4.short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis.Apra5ytieji laikotarpiams.potencial gross dornestic (national) product). produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq. nes inra diddti gamybos ka5tai.roju laikotarpiu. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas..didZiar"rsias lygis. kaip parodyta 4. tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius. laikotarpio bendrosios t12 . desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo . neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos.6 pav.

pavaizdr-rola 4. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) . y=F(K. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja.8 pav. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti.l kainos. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas. 4. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese. kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio.Vadinasi. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties.7 pav. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.klasikine ekonornikos teorija.tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is.T)=yP. irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria.4. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. todel remianlis 143 . o ilguoju laikotarpiu .8 paveiksle.

finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti. lr prieiingai. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4.kai nacionalinis antroji . kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. ar teisingas sis t44 . iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji .Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas. t. M. tredioji .Kitaip tariant.9 pav.jungiantis skirtingaspaZifiras. 5i AS atkarpa rodo. itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq. nedidinantiq tai kainq. Ar galirna tokia situacija. M.DZ. b[k19. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti. jei realioji garnybosapimtis maZdtq.tarpine dalis. esant visiskam uZimturnui.nagrinedamas 1929-1933m. Vadinasi.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr. Keinso garbei. o kainq lygis lieka nepasikeitqs. Keinsas.y.horizontali (arba keinsistin€). kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas. ai5kino. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. klasikine). gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. nar[raliajam nedarbo lygiui.vertikali (arba produktas kinta.16gos.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4.

paslinkdarna1 deSinEir rodydama.jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4. irengimr. jeg4 tiek 2) kitus materialinir. kad.kad kai kurios firmos ples gamybq.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui.darbo.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas.o kitose tr[kumas. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra.kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija). kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu.10 paveiksle rodo. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr. Vadinasi. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. 145 . KlasikineAS dalis rodo. esant tokiai situacijai. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. ji apib[dina AS.rkto dinamikq. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja). Galirnas tik vienas kelias . vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes. 2) garnybos technologijos lygio. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai.Tokia situacijasusidaro todel. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. produkto TarpineAS dalisrodo.pakyla kainos.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p.Del Siq procesLl kainos kils. gamybosveiksniusnei kitos t'innos. pasi[los realio.rs Todel. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami. tuornetnepanar. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4. kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq.

Firmos malina gamybosapirnt!.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja. bendrojipasiulapadideja. AS kreivepaslenka de5inE.darbo naSumas. 146 .10 pav.5. mal. darbo uZmokestispadidejo. tenkanlis vienam darbuotojui. TobLrlejanttechnikai ir technologijai. padidejareah.darbo Jei ka5tq elementas. dideja produkcijos kiekis. o I de5ing. P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. didesnds 4. esant nekintamam darbo uZmokesdiui. i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas.rsis Zemesnemis kainornis). Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi. paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. ir. esant ir ka5tams.Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq .teigiarnus.eja vidutiniai garnybos ka5tai. produkcijos gaminarnair parduodama AS' . uZmokestis.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. Y N 4.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys . AS kreivd paslenka I kairE. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje.

11 pav. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada.ra. dalis prekiq liktq neparduota. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. esant Siai kainai.<Yu. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.Jq susikirtimo produktas lygus )'6. AD kreive rodo. esant kainq lygiui P6. bendroji paklausayra Y2. uZimtr.P6'. skatindamas kainq lygiui P6. kainrl lygio pasikeitirno. Bendrosios kainq lygiui. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6.Esant kainq lygis kils.to: Qs. bendroji pasiulabus nepakankar.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio.t. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q.uno t4'7 . nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo. kad. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4. o pusiausvyroskainq lygis . Bendroji paklausa yra nepakankar. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4.ra. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. kad. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q). kai. lygl ir kainas. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/.r. Jei Y.

Kadangi kainq lygis nekinta. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq.e 4. prie padidejusiosbendrosios paklausos. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius. AD kreive paslinks i de5inq. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. padiddja pardavirnr-1 apirntis.13 paveiksle. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl.kreive AD paslinks i deSinE. Padidejus bendrajai paklausai. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai . padidejo bendroji paklausa. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo. Padidejusbendrajaipaklausai. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to. kad padidejokainos nuo Ps iki P/.jos lieka nepasikeitusios. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2.. kuris . 148 .ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas.12 pav. kaip parodyta 4.produktosusidaryrnas keinsistine. kaip parodyta 4. Jei AS yra vertikali linija. o ne gamybos apimti. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E.14 paveiksle. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4.darbas ir kapitalas.trumpasisar ilgasis. Naujoji pusiausvyra rodo.

Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.Y I Y 2 Y 4. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4.13 pav.14 pav. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais.todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi. t49 .15 paveiksle.

bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE.sukeliapaklausos infliacijq.. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta. kaip dideja. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. Deja.unaZes )r. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr. P7.16 pav.AD.15 pav.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis.Kitaip tariant. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3. Yr Yp 4. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio. 4. prie5ingai.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . kartais ekonomikoje. iki Y3 Yl I P 4. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir.

gamybos apimtis sumaZeja I2. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus. padet[ AS1. nepakankamas r. . vadinamas stagfliacija.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q. toks derinys. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma.kad. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes. kaip jaLr mineta.11 Jei bendrosios paveiksle. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos. finnos.Antra. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. priemones. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. PaZymetina. kaip parodyta4. pasifiloskreive paslenkai kairE. o pasinaudojoaltematyva.esantvisi5kamuZimtumui. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P.i kainosP.nesumaZinus darbo uZmokesdio. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. neturi tendencijos rnaZeti. l5l .konkurencijos apribojinras. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti.sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. dideja nedarbas ir infliacija. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. leidZiantis padideja. profsqjungq veiklos aktyvinirnas . darbo uZmokestis. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq.jie vadinamikainq Sokais. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes.rotojLl skatinimas. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE. Vadinasi. esant pastoviai bendrajai paklausai..naterialinis darbr. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla. gaminandios Zemes flkio padargus. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!. sausros.

Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki.antrasisatvejis.kaip susiklostopusiausvyra. parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr.. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. 4. Siq pradinis lygis yra 4E11. kuris b[tq pagamintas.kai AD>ADg.rZirntumas. kad nacionalinis visi5kas taSke. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e.17 pav. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. Bhna atvejq.6. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui.infliaciniu tarpsniu.______j___\9 Y2 YE Yr 4.rkto kiekio. t52 . Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) . tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'. kai AD<ADg. skirtumas.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra. vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu. . ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama. Pirmasis atvejis.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime.nuosmuki s4lygojantisatotrukis.AS. AS ---> i\ ___-____.Realusis kai produkto dydi.

kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. Taip atsitinka. liks nepanaudota darbo jega. AD paklausos potencialiojo produkto 4.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio. pavaizduoto karnpotieseje. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. parodantisverlikalq atsturnil kurir. paZymet4 ta5ku B. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1.18 pav. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba. atsiranda nedarbas.19 paveikslo matome. poreikis.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. E. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio.Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni.paklar. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf.20 paveikslas vaizduoja atveji. bendrosios kai iSlaidos 153 . kai bendroji pasiula virSr. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) . visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154. tLrripadidetibendrosios iSlardos.infliacijq sqlygojantisatotr[ikis. 45o 4. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. pasiekiamas bendrosios kyla kainos.rsa investicijorns. paZyneto taSku A. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti.

os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 . SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis. AD Nuosmukio tarpsnis YE 4. kad ateityje prekes labai pabrangs.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes.19 pav. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.spardiai dideja.20 pzv. pavyzdliul pasklidus gandui.Jis rodo.

Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y. Taupymo paradoksas. Situacija paradoksali ir tuo. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. Taupymo paradoksas .7. absoliudiaineelastingos t.Esant nuosmukio tarpsniut. esantautonominems investicijoms Tarkime. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) . ekonornik4 i5tikgs nuosmukis. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . parodytas4.rrisvadinamas taupymo paradoksu.darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui.veikia kainq augimo veiksniai.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds. nacionaliniqpajamq atZvilgiu.y. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi. kr.juodai dienai". ir taupyrno 155 .keinsistinesteorijos dalis. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje. MaZejant kainoms.21 pav. kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada. S.21 paveiksle.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. nuosmukio tarpsnis iSnyksta. Esant infliaciniam tarpsniui.Didejant kainorns. maLdja kainos. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. 4. kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas.infliacinis tarpsnisi5nyksta.I 4.

pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds.Santaupqperteklius (E1F). Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. palyginti su numatytomis investicijomis. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. tiesd S1 paslinks i paderi 52. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. Siuo atveju investicijq trflkumo AI. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1.lygt S'. reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. arba supermultiplikatoriurni. SumaZejEs vartojirnasnesr. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr).rkelia investicijq priear-rgio. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju. Siasinvesticijas 4. Taupymo paradoksas.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio.nacionalindspajarnos iki Y2. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. kuris rodo. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 . Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82. sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. nes surnaZejo santaupq Saltinis . Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo.22 pav. AY 4.

t. kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio. o visuomends.blogybe. r o . Pagrindin€ss4vokos . arba supennultiplikatorius Sokas. r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr. . kas teisingaatskiro individo poZiuriu. taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. r r r o .y. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. .rs. Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas.rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir. . . . srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . . Atskiro Zrnogaus poZilriu. o visai visuomenei daugiau taupant.m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo.neb[tinai tinka visai ekonomikai.

. 2. pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. 3. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. 4. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE.Kartojimo klausimai l. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. 5.

valstybinio sektoriaus. reguliuojant bendr4j4 paklaus4.tai [vairus rnokesdiai. 159 . valstyb€s vykdoma ekonomine politika. akcizai. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar.y. yra 5. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas. kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes. 1 . O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui. tLrrtornokesdiai.I i I 5.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. Zinoma. nekilnojarnojo t. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole. prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. 1 . nuosavybds. kaintl lygiui bei ir uZimtumui. yra biudZetas subalansuotas. Fiskaline politika .y.tai valstyb6s finansq naudojimas.palikimo mokestisir kiti mokesdiai. t. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ.biudZetasyra deficitinis.Zemdsnuomos mokestis.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas.M. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos .Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. .1. r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. Siq gmpE leina Zemes | mokestis. importo muitai. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu. biudZetosaldaslygus nuliui.

1.6 ll.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele.9 23. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos..0 3. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis.0 inis: Dz D . bcsivystandiose pavyz<IZiui.M .3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai. 1 9 9 6 .q 41. L a r e n .y. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t. GlobalnY podchod. B .? ( 26.l 14. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes. maZas yra regresyv[s. tokie mokesdiai.nq. P e r e v .kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld.7 13.5 2ls. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji. : D e l o .Tik tuo atveju. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose. atvirkSdiai. a n s l .0 25.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn.jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq. M kroekonomika.{) iSvysrytos )s 1 l -1. pajamqdal[. o prekir4 ir paslaugq grupei..P . imonitl.o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos.0 1.6 )1 | 1.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. s 160 .kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds.0 33.vietin€s pajamos. F . S a k s .0 +. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9. tadiausie mokesdiai mokesdius.1 30.1 17. 2 2 3 .6 21. didelespajamas. bei i5 rinkliavos.

S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai.Cornrnision. 2 lentel€. Bendra tendencija.nuo tsVP) m.)..3 32. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui. Salyse .investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc. dideja.) dar XIX amZir4e nurnatd.D..Globalnyj podchod.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc.ti 2r. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos. 161 .B. keliq tiesimo.u 48.9 48. 1835-1917 rn.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas.).8 50. ir . tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas. Sis teiginys Zinomas kaip A. valstybes skolospalukanos. 0 57. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq. EU .teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis. I 50. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. l 30.OECD.Laren. 8 41 l 4 l.5 36. subsidijos imondms. Vagnerio ddsnis (Wagner law) . P. rodanlys. transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai. pensijq.6 4 1. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan. Saltinis: DZ. .. EUROSTAT. pradZios.Saks.I Italij a Anglija 28 . Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph.F. pavyzi2iut.9 38 . . dai : 1 1 a JAV l 8.karinestechnikospirkimas ir kt. palyginti su privadiu sektoriumi.valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys.prognoze. o kapitaliniq idejimq i5laidos . kad valstybds iSlaidqdalisbendra.Vagnerio ddsniu").lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos.pastebimapasaulyje nuo XX a. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides.uostqstatybos i5laidos kt. iSlaidos. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i .1 .3 54 1 4)4 46.rai valstybds investicijos. Vagnerio sufbrmuluotas .3 34. Makroekonomika.223.Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai.

ir Todel ekonorniniupoZir. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur. t s ukio subjektams vienodas.1. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai).tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. paskirstyrr.jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4. Pirmoje temoje i5siaiSkinome.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. valdymu ir kt. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas. tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. susijusios su Salies teisesauga. kuri skiriarnainvesticijoms.2. Strukturines. Svietimas.kita vertus.Lafero kreivd Kaip jau min€ta. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1.na. Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . gynyba. . pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai). bet ne su jr1 lol . policija.tokiaskaip sveikatosapsauga. siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui.viena vertus. 5. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds. vystantis Salirns. vadinama mokesiiq sistema (tax system). .ras panaudojimas. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. l\Iokesiiq sistema. pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai). todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . socialine rupyba.lriu racionali rnokesdir.institucinesir psichologinessElygos lernia tai. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai.PavyzdZiui.. .

periodi5kumo.. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq. ji gaunamas pa. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas. nebus stirnulo dirbti.augair mokesiio larifas. 5. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. Taigi per5asi iSvada.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu).jamas.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. nustatydau. imo poZiiirir.1 pav. kad vyriar-rsybd. Ci. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui. Pajarnq r.r turetq bflti apmokestinan.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas.l tarifasn6ra aukitas. taip pat gauti pervedirnai (dovanos.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr.pladiqlaprasme. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.garbei. nes. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui.ra 163 .Pajamomsdidejant. palikimas). lairnejimai loterijose.

didinant valstybesvidaus skolq.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq.rgirn4nuo iki T. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta .tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir.tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams.G . gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. esantauk5tiems mokesdiarns. sLrbsidijos skolospal[kanos. F5 < 0.valstybes biudZeto saldas. Taigi. jei Jei Fq > 0. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. valstybes biudZeto lygti: F s = B r.G . [monemsir valstybds 3. nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. tai Bp: F5. esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. tai biudZetas defrcitinis. kaip rodo Lafero kreive.Tp . Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l.T r i dia Fs .3. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka. Be to. 5. l6'1 . ValstybesbiudZetodeficito finansavimas. Taigi grafike gaunameapverstos .. kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. tardarni. Valstybes i5laidos. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4. 2.1. Pagrindin6 Lafero kreives problema ta.. Valstybes pajamos 81 ftudget income). auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. Zinoma. Transferai .b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl.". esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius.alrkStus mokesdiq tarifus.dal1gautq pajamq nuslepti. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti. siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo . tai bilrdZetas perteklinis.U" fonnos kreivg.. jog sunku teisingai ivertinli.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos.

Atsiradus gryniesierns mokesdiams.kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui.2. Prirninsirne.-rkiuitransferines iSmokas. keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s . kita vertr"rs moka iSmokos didina nar. pajarnoms (Y : Dl).nrlr. ukio Grynieji mokesiiai (NT . iia pa DI .l) Esant privadiai ekonomikai.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas.tai narr.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir.narnqukio vartojimo i5laidos. jog privadioje pajamotns. kadangi jq dali.nacionalines s a . valstybd aprnokestina narnq [ki.disponuojarnos jarnos: Y . Dl=Y-NT.jog nera grynr-lqrnokesdiq. Viena vertus. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius. visadarnaZesnis l. (5.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas. Grynieji mokesdiaiparodo.gryniejimokesdiai. MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui. naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. dia (52) C . Gaunamos transferinds pajamas. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 .n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT . pasisavina vyriausybe.net taxes) . c . Y . susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo.POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai.kai neveikia vyriausybinissektorius. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{. uZ pajamos. Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns.rs.

< a . tai autonorninis vartojimas surnaZes mln.6) SI vartojimo fr. dia Ca . kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. didejant pajamoms. Lt.c:&-cx NT.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq.2. lvertinr. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT). Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. Lt (0. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4. o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me.vartojimas. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. Kad analize britq paprastesni. (5. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY. esantautonominiams rnokesdiams. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 .8 x 500 = 400).y. kurl paZyrnesimeNT .Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis. o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y. Pavyzdliui.t. tarsime.8. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c). /5 <\ (5.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. /5 t\ 5.f.nl:(a-cx NT)+cxY. k a ia . .jei mokesdiai yra autonominiai. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne.1. maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai. kaip pasikeisvartojimo funkcija. o su nacionaliner-nis pajamomis. kuo didesnes jq nes pajamos.

f. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) .2. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui.0. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 . Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.taupymas.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo." Nt dydZiu. pajamas. Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr.26 r 3. Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.2 pav. PavyzdLiui. o ribinis 100 rnln. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci. bet ir taupyrnui. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos.I padet[Ca.kEpaveiksle lygiui. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s. ivedus mokesdius.5.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq. esantautonominiaurs Sa .nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5.8) t6'7 .kai ndra mokesdiq. Lt.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s).21aformulemis: Sa:-a+sr(Y..lar 5.jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln.7) mokesdiams.

l.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. paJamq.: T: f(Y). Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. kai nera mokesdir.Taupyrno tiese Sa roio. mokesdiq dydis. 5. kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY.y. Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5. lvedus autono-iniu.<_a. padiakryptimi keisisir absoliutus ta . taupyrnas surnaZejo. jei l0 proc. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn.azesnrs u Zv i e n e t q ) . Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui.'arizg. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne. NT dydZiu. cta (5. grynuosiu.l 0) t . Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 . x. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav.l. t. mokesdius. . kai_a.2.. tai t:0. Noredami supaprastintia. Pavyzdliui. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu.i paaeti sn .grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas.Ss:-as+sxy. tarkime.2.

4 pav..8x (l-0.1)x100:0. pavaizduosime 4 . tai NT:0. Jei c:0.t x Y: Y x (l-t). Lt. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c.1 2 ) g C* ..72x100:72). (5. tai NT:20 mln.1x150=15 ln.1. iia ( 5 . Lt ir t. tg0:c*) t69 .Lt(0.gausrme: Dl:Y .10)fonnulEi (5.8 x 100: 80). jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5. negu prie5 [vedantrnokesdius. tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin.. tai gautavartojimo funkcija rodo.vartojimas.t.8 ir t:0. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei. esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams. jei 200mln.t ) x Y . Lt.11) Si lygybe rodo.Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0. 100 mln.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l .11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln. (5. tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln.1)formulq.Lt (0. lra3p(5.Todel disponuojamos pajamq. Kadangi 0<(l-t)<1. (5. Lt.m l50mln.

Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5. kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu.x:sx(l_t). cla ( 5 .Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay.14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl. c . keidiantisnacionalinems pajamorrs. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos. c*< c.4 paveiksle rodomas.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui.12) lygti.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. rai nauja taupymo funkcija rodo. (5. ir lra59 (5.t ) x { . t . keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti.y. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr). past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms).Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma. Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui.grynqiq mokesdiqnorma. kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t.t ) } : . gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje. nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu. jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y. (5.Linija C rodo vartojimo i5laidas. AC*< AC.a 1 s x { { x ( l . - jei Kitaip tariant. Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r. jog. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 . apmokestinus narnq [ki. nesikeidia.3 1 s x ( l .ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: .13) lygti i (5. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =. lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. Salyje neivesta rnokesdiq sistema. Tai rei5kia.

2 x ( l . 1 8 . t. 0 0 0 ) . gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl. taupymqpadidins tik 180 tfikst. cla ( 5 .2 t t: 0.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. Lt ( 0 . 0 0 0 .D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln. 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. taupymaspadidetq 200 tnkst.ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas. Lt.15) lygt[.1. S*:_a+S*xY. Nacionalindms pajamomspadidejus. s .lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas. kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. lraSg(5.2x1000000=200000).ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. dabar bus taupoma maZiau. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln.Tai 5.5 pav.s * = s x ( l _t ) . kai nera mokesdirl.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2.1 8 x1 .0 . tai.jei s : 0. Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq.i 6 ) s* .16) iSrai5kq (5. Lt (0. 1 ) = 0 . Lt. -a'l L 0 I I 5. 0 0= 1 8 0 .l 7) Sakykirn. t * grynqjq mokesdiqnorma. (5. t7l .y. taupymo padidejimasdabar bus tik A S*. tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 .

q a 2. yra bendrosios paklausos dalis. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq.3. lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui.kai ndramokesdiq(t: 0). Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines. aptarsime 5.. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. teikiamos ivietimo. nepriklausandios nr. nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai. Jais apmokestinamos narnq ukir. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1.5. Kainq lygis i5liekapastovus.y.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq.esantceterisparibus.t.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. Valstybines investicijos. kaip pavaizduota pav. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) . t72 . valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. 5. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje. perkarnakarine technikair t. Pirmiausia. kuri4 paprastai. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. tenkina privati gan.t. jog 3. gydymo paslaugos.).ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s .ryba. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq.1 gaunamos pajamos.3. kaip ir privadios investicijos. reiSkia.4 nediskretinE fiskaling politik4.

6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G .pusiausvyrosproduktas). Naudodamiesi I9) lygybe. Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4. t. VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l.namq ukiq vartojimo iSlaidr1.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) .tai 5.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq .20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q .y.e) r (5. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste. Siuo atveju. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.6 pav. * (5. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD.Y=AD AD.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5. S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5. S t73 .

Ye.Tai rei5kia.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos.20)ir (5.I . Papildomomsvyriausybdsi5laidorns. S . G G E o l 5. .sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius. yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du. kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese. Atsiradus valstybei. 2)1 I (5.= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq.randamepusiausvyros produktq: Y .yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 .kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 . kaip ir papildornorns privadioms investicijoms.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr.7 pav. naudojant (5.iliustruoja 5.7 paveikslas. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje . ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1.bfidingasmultiplikacijos efektas. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai). Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne.

A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister. Vadinasi. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio.1 skyrelyje i5siai3kinome.rktui.Lt Vadinasi. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5.3. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. Lt. I. I aY = -x l-0. Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju. 5. AY:5x50:250rnln. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr.2. AG : 50 mln.23) jei i5laidos Pavyzd2iui. produktuipaaiSkinsirne.2.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui.8. vyriausybesiSlaidorns.(AY>AG). ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas.3. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti. Lt: AY: rn. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns. paskesniq. maZejanl produktasmaZeja.' x 6Q.8 50. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t. tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus. 175 .y. o c : 0.nos 5. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus . ivedus autonominius mokesdius.2.

nesant mokesdiq.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo. kai Bendrqjq paklausq AD. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. Y : AD.8 paveikslas.+c*Y+i. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja. sumaZes. l Y r . sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5. ac< a. esant autonominiams mokesdiams. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 .8 pav. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. jog ivedLrs autonominius mokesdius. iki AD Y:AD Y2 5.= ( a . Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I. lvedus autonominius mokesdius.

srautus. rodo ta5kas E1.k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. t. lvedus autonorninius mokesdius. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq. : kai s o + N T :i .s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . Vistl pirrna. 5.25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas. 5.i padeti Sa. sumaZejataupymas. r . Antra.9 paveiksle tai rodo 171 . palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT). kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l).tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. s r a u r u .kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o .y. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu. autonominiaimokesdiai.NT )'l (s.Sie s4lygoja dvejopq poveiki.9 pav. y .2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. parodytas paveiksle.9 Se+NT S SA I 1sxNT 5.Yr. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn. naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius.

Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus. Jar.3. Y : AD. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5.6:0. esant proporcingiems mokesdiams. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas.Kitaip sakant. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui. kai Bendr4j4 paklaus4 AD. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. tarkime. g. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 . 30 5. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas.5). atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0).rmaZejo Y2. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas.jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. MaZejant vartojimo paklausai. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius.lygiagretus tar.ynqill mokesdir4 tai nonnadides.5 x 20 =-30).rZinoma.4.2.4: 1. Pavyzdiitti.jei c : 0. Pavyzdliui. Tai rodo. Lt (-1.6 ir s : 0.5 (0. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1. Lt. 20 mln.2.26) Minuso Zenklasrei5kia.

tai dides produktas. l .c (5.* Y=a+c xY+I. nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5. l .ralinis autonorninius l . vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama.! prodr. Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber.10paveikslas.jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds.10 pav.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo.r ^ r . 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) . kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui. nes mokesdius. Pusiausvyros ta5kas. bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti. pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0).Kartu pusiausvyros Prieiingai. Er i Ez padet[. Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1. 1 Yu=(a+l)x *. nacior.rkto pasikeitinqrodo 5. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 . jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2. 5 .c l { < .rdrosios produktui ber.

nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius. sqlygojadvejopq poveiki. 5.y.I padeti S-. pusiausvyros nacionalines pajamos.raZejusio 180 . veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq.5.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE. sumaZeja laupymas. t.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas. lvedusproporcingus jie mokesdius. t. I t Yo=(a+l)x.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. Visq pirma. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT).tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto. parodytas I paveiksle. rodo ta5kas Er.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l). Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui.I 5.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu. srautus.Y1.todeljr. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne. su ekspansiniaisdydZiais ( I ). didejant nacionalindmspajamoms.tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. Sudejg sun.tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. tai ir NT = o. Antra. proporcingimokesdiai.1I pav. kai Y = 0. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:.y.s +t (s. srautu.

r. s : 0.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT.Taigi matome.jog mokesdiqpadidejirnas r. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4.2x50) .mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius. .ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas.lsr. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*.pakeitus mokesdius. Lt ir (0.8. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT.rs. l-c* (5. c* . Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq.8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa. maZinantmokesdius dideja. nacionalines l8l . .r4 sumokds. Lt (0. Minuso Zenklas rodo.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui. AY . tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas.. o ne ANT:50 tnln. padidinus rnokesdir. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita.todel ir (5.taupyrnq.PavyzdZiui. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT. Lt.pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. Lt.u.2e) multiplikatoriaus koeficientas. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti.40rnln. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento.jei c : 0. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. mr ..pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.29) formules skaitiklyje iraSytas c. ANT . Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns. o tik tai jo daliai.nln.2. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.grynqtqmokesdiq pasikeitimas. pajamosmaldja.

_ Zinoma.t. t. kita atirna. : Q.3.Dabar nagrinesin.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr.jog valstybesbiudZetas subalansuotas.y. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns. nes tai. Galima bItq tiketis. t. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms.3.B0tent 51 atveji ir nagrinesime. g.1.rbalansavirnq.y. esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[. pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. k4 valstybe viena ranka duoda. Ilaveh. Parodysirnetai.: C=NT (arbaAc:ANT). Esant sr.y. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. Bp : F.5. valstybes iSlaidos lygios pajamorns. l9a5).3.nas(Haavelmo Trygve. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms. subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui.rbalansuotam biudZetui.rsybes poveiki. kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui.3. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. bendr4 2) vyriar.esantautonominei mokesdiqsistemai. nereikiafinansuoti t. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi.y. gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 . reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr. 5. biudZetodeficito. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns).

nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =. r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius. nacionalinds ekonomikoje. ^Y J= -9 ' N r. nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-.L b) Ar. S S l f - Kadangi G = NT . ^.oo t G.y.I x N T . S ( 5 .ro *N T . Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos. taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ).\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r. 1\Y. pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat. I . tai galirneuZra5yti: AYr: = l .32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui. Sr. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1.. kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai.Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius.\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5. l2 paveiksle. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 ..padides nacionalindspajamos.G = -x t | - . gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y. t.rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq. A Y F= l x G .

Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui. biudZetornultiplikatorir.rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 . pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti.12 pav. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. I 3 paveiksle. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1.3. t = 0). i5laidosC . kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc.dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5. Taigi. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5.2. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas.subalansuoto lygus 1.3. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2.

Nagrinejamu alve. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar. s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti.todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t ..rgimu pajamq dydZiuAYu.kai. ir pr. y . AG ).p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A .rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : .13 pav.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE.y.rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.13 paveiksle matome. jog AYu . Tadiau visais atvejais. I I ^Yi.todel bendroji paklausa surnaZeja. esant proporcingqmokesdiqsisternai.rsvyros pasikeitimaspriklar. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas.pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1. Proporcingi netiesiogiai. Kiekybinispusiar. bendrosios t. lvedus proporcingq r85 . planuojamassubalansuotas biudZetas. t . AD ADr ADr AD.

galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I . _ ^ _ x A G + . kaip jau rnineta.33) (5. galime apskaidiuotitaip: AYrc. planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-.. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) . ^_ l . pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja. dia AB .rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr.slaugasis ekonorninds sisremos. Kadangi vyriausybdperka prekesir p. (5. Siuo atveju.34) (5. = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG. yra: rai AG: ANT = AB. ] arba -c I A Y E= . l c O lnr.35) planuojamas subalansuotas 186 .biudZetopasikeitirnas. jog vyriausybds biudZetas.u Anksdiau remdmes prielaida. xANT. kurioje egzistuojamokesdiai.rni r aC .Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs.

a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l.19 paveiksle.Ji apima: iSlaidqdidinimq.jogc>c*.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4. nedarbolygis. t.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar.obligacijas. 187 . Salyjeauk5tas y t . kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4. Vadinasi. subalansuotas 5.35)lygti.(5.y.rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo.36) parodo. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus .Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus.3. Zinome. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5. (5. Naudojant51biudZeto nuolatdideja. kai planuojarnas valstybes biudZetas. 1) Ekonomika patiria nuosmuki. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s .4. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos. priemoniqderinim4. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti. T o k i u a t v e j us a k o r n aj.37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais.

20paveiksle. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. bet lygis Zemas. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . investicinds privadias iSlaidosmaLdja. Kiekviena ekonomind sistema turi savair. Manoma. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to. neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. (autornatinius) stabilizatorius.4. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus.kuriant naujus pinigus. le5as.kad vyriausybesi5laidos. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki.t. Tokiu atveju sakorna. 5. atsiradimas.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones. iSlaidqir mokesdiqdydi. investicijas.t.y. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai.tq l65q laikinai nenaudojant.Todel sakoma. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos.y.. buvo pateikta tarpsnis. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. 4. esant potencialiajani produktui. finansuojamas. jog deficito finansavimas. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla. 188 .

Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. pensijos. parlamentas). tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. pavyzdLitti. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. firrnq pelno mokestis. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. kitos socialin€s paSalpos). maZejant nacionalinerns 189 . Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5. Mokesdir4 apimtis auga.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2.Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. BiudZeto deficitas naLdja.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki.14 pav. r 0 5. esant tai padiai mokesdiq normai. Vadinasi. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. Vadinasi.. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai. lr prieSingai. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. augant nacionalinems pajarnoms. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd.l ir suSvelnina nuosmuki.14 oaveikslas.1a. jog.rgimq. ir susidarobiudZeto perteklir"rs. diclOjant nacionalinems pajamoms. pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma.Mokesdiq linija NT rodo.

tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu. kr-rris atsiranda. jog.14 paveikslas. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog. Kas gi atsitikssu valstybes bir.rdZetu? paveiksle 5.5.maleja mokesdiqiplaukos.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq. nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq. palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika.jog. :. ekonomikil iStikus nuosmukiui. 51 teiginf iliustruoja 5.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas. dideja biudZeto deficitas.14 matome. s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. atsiranda biudZeto citas. yra tas. defi BiudZeto deficitas.Vadinasi. PavyzdZiui.Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE.pajamoms. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 . esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai.kai nacionalinio produkto apimtisY1. prana5umas.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas.ne. Tadiau b[tq klaidinga manyti. 5. politikq nuosmukio metu.rotarn valstybdsbiudZetui.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo).vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit). VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS . rerniantis valstybes biudZeto balansu.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija).iki Y1 lygio). jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos.Tarkime.Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. jog jie veikia savair. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime.

rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. kad ekonornikq slegia nedarbas.rs. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4.Ar tai rodo. jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. jei ekor.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti. lveikti ekonomikos 5. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. PavyzdLiui. butq deficitinis. tai rodytq. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai.6. koks butq biudZeto balansas. Pavyzdliui. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon. IeSkant kriterijar.Taigi reikia apskaiiiuoti.priemones. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. Todel. tarkime. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas.gamyba auga letai. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. negalima teigti.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. bus tai akivaizdu.ikos fiskalinE nuosmuki. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus. susiduriama su problemq. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos. t91 .

statantuZtvankasir pan. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome. Todel politikai.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. Vyriausybds iSlaidq didinimas. didele infl iacija). i) manoma. pavyzdLiui.tiesiant naujus kelius. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. Antra. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti.karo metu vyriausybedidina i5laidas. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia. atsiribojame nuo uZsienio prekybos. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas. ciklq lemia politiniai motyvai. 5.uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4. todel 5i priemonddaZnai naudojama.). pavyzdLiui.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko..kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 . Siekdamakitq tikslq. o ne kainq stabilumouZtikrinimas. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui. reikalauja laiko statybos projektui parengti.7. noredamibuti perrinkti. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika.. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq.jog Sio sektoriaus eksportas. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones.Todel.uZsienioprekybq.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq.Klasikinis pavyzdys . Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. praeina tam tikras laikas. jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. Kadangi naujorns mokesiir. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq. ekonomikos augimq skatinanti priemon6.

rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r. Eksporto paklar. produktu. Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur. tai ir irnporto paklausalygi nuliui. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas. palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas.tai koeficientas.rportuoti.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti.rZsienio 5a1iL1 keidiasi.rporlo pasikeitirlai.importo paklausa dideja.marginal propensityto import) . Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.Todel g a l i r n a s a k y t i . jog Siekdarni supaprastinti analizg. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas. rodantis ribinl polink[ in. Didejant nacionalinerns pajamoms. z: 193 . Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo.porloi5laidqpasikeitimas.nybd: Z:zxY. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5. tarsirne.31J) (5. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse. dia z .Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y). produktopasikeitimas.1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. Ribinis polinkis importuoti (z . const. AY . todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.ji dalis (AD : C + I + G + NX). PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa.NX=X-2.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. yra tiesine priklausor.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto.augant ir Salies viduje.vadinasi. AZ * in.nacionalinio 5. rodantis.koeficientas. sudaromaZil produktodal1.kiek padidejairnporto iSlaidos. 5.

t. pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) .Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. deficitine.ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0).ir grynasis eksportas neigiamas bus . 5. irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0). Vadinasi. kai Y>Yo. eksporlaslygus irnportui.15 pav. uZsienio prekyba yra pertekline. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 . kai Y:Ye. yra .y. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra.

zxY (5.MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i .I 6 paveiksle.41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5. . ) : s 195 .40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD. 1 6p a v .5 .16 pav. 1 5i r 5 . Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO.. I Yr=(a+l+G+X) i.t{ 5. pusiausvyros produktq nacionalini Y6.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y . apskaidiuolar. Y:AD AD . Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r . l-c +z (5.:C*+i C .

Arba galima sakyti. Kai Salis imporluoja prekes. . kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr. NX:0. (TieseAD2 kerta tiesEAD1.bet ir importinesprekds.6 0. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0.Y.jei Y : 0. Lt. vadinasi.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1). bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1). Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 . Padidejus yra pajamoms100 rnln. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje. tai NX<0.c*.60 rnln. o jei Y>Yg. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. o jei Y<Y6. e e Bendrosios paklausos linr. o z : 0. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. tai rei5kia. tai NX : X. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. tai NX > 0. AtsiZvelgiant i tai. Pavyzdiziut. Lt.6.2. Todel i5 papildornq 60 n-rln.2).la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. kai Y:Ye. Tai reiSkia.ldinantis koeficientas 0. yra 5. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr. Lt. Tadiau perkamos ne tik Salyje. ). toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu.4 (0. tarkime.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni.6. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. kad c* : 0.

4. i s Pagrindindss4vokos . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . r . jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje. Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a . Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. 2. o . .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti.e diskretine fiskalinepolitika? 197 . . 3. o o . .Si forrnule rodo. o Kartojimo klausimai l.

Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. . autonorninds 6. Paai5kinkite. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. 8.5. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l.

atliekantis mainq. Kita ar parduoti. pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. raida.tai visa.tai preke. Pinigai atsirandapletojantis mainarns. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose. Pinigai (M . pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. mainuose. Pinigai.pinigai. pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais. be bnti paai5kintas kainos.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq.kr. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas.grEZinau-ros skolos.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4. kad pinigai yra visa. Pinigais apmokama uZ prekes.1.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura. taupoma ir t. i kuriil mainomoskitos prekes.6. Viena vertus. darbuotojaidarbo paslaugas vertus. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas.Pinigus. prekiq apskaitos vieneto. galima i5reik5ti taip: Pr .rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams.Pr'.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. eia pr . Pinigai .t.kas Pinigaiyra tai.kaip n. 6. apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla. kaip prekiq rnaintl prodr.visuotinis vert€s ekvivalentas. paslaugas. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai.lstorine patirtis rodo. kaip mainq priernong. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent). taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. Svarbiausios Sios: priernone. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas.rrios deka vyksta l. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas.money) .atliekantivairius sanderius: maino i pinigus.bet kaip priernond.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. be to.P .rktq.preke t99 . Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime. yra rezultatas.tai priernond. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4.

Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra.1. paZyrnetina. pinigarns tiek pirkejui. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. Kainos paprastainustatomos nacionalir. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita. iSeikvojama daug pastangq. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir. tarkirne. gali Kita vertr. Galimybe.svarais 200 .rs.nes nesunku suprasti. yra abejotina.metrfu o kainos .t.kilograrn4 ilgis . kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4. Barterind ekonomika (bartereconomic). 2. sugai5tan. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . reikalingasdvigubasnonl sutapimas. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[. kad Pr nesutaptitiek laiko.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq.Pr. kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. Tarkirne. ekonomikoje. Pinigai .ra daug laiko.apskaitos (lvertinimo) vienetas. o knygos pardav€jui reikia popieriaus. Sie du procesai .o prekiq mainaivykstatiesiogiai. tiek vietos atZvilgiu.re valstybis valiuta: Anghjoje . o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. rnainq priernon€yra pinigai. .parduodama pinigus. Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. kurio jDs neturite.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus. v i s k a i n e r av i e n o s .pinigus. kai yra auk5tos kainos. tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai.tai ekonornika. Pinigai. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: . infliacija.r. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune.P ir P . o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq. Tai patogutiek prekiq pardavejui. ir prek€s mainomos viena1kit4.y.

2. kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq.raZeti intliacijos. kai uZ prekes ir 201 . Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai.t.bet papildomas(ribinis) produktokiekis. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. vadinamikvazipinigais.4. p i 1 . i5laidos. juos parduoti. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i . naudingumas. Turtas . kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi).pinigai.akcijos.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus. draudirno iSleisti. Pinigai n6ra vienintele turto forma. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai.kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai. bet yra labai Aktyvai. taupomieji indeliai. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll.kuris gali n. 2 . l turtas.rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4.Pranclzloje . verlybiniai polisai. turto saugojiruo 3. jot paklausa. j 1. Finansiniai aktyvai .ll'ankais. Pinigai.JAV .) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai. ir t. toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas.litais sterlingr4. pasi[la.tai: sr"rbjektas.prekes kokybe.garntiniai i5tekliai.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . pana5[si itrauktuosius.rmq ji l.nuosavybe. Zerne. uZsienio valir-rtos.. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. llgojo vartojimo reikrnenys.tai atidetLi mokijimq matavimo priemone. G 1 . a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i . kuria Turtas. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas. Tadiau yra daug prekiq . atlieka trediEj4funkcij4.Lietuvoje . reklatna.todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai. kad Tar. Tai.u r o n e . yra tarn likra vertybiqatsarga. ir 3.C y v e n a r n i e ni a r n a i .kaip mokejimo priernond . pagamintas naudojantSiasprekes. Turto likvidr. 4. Pinigai . popieriari. 3 . 2.Amerikos doleriais. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to.

kir.g I JJ6 J*rl 6. Azrjoje. Turirna Ziniq.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau.Todel daugelyjetautq Lodliai. pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos. Skotijoje. visos rauros..Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* . veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje. I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti. kuriq . Kai Salyje didele infliacija. centrineje Arnerikoje .p . besiplediant prekiLlmainams. Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis.Filipinulse .iai.pinigai" ir . Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai. Afrikoje . pavyzdliul lotynq kalbos Zodis. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t.naminiai gyvuliai. 1 9 9 0 . turejo bendrq piniginl vienetq . visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes. Zemdirbia'rs. raiyzaziui.t. p a v y z d L i u i .arbaprekiniaipi'igai.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje.2.'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. kauptukai.Rusijos.. rei5kiagyvul!. persijoje.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s . Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai.vertes Zenklus. DaugelyjeSkandinavijos.t..-Airijoje. r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . Pinigai . .jaut1.. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos. Sri Lankoie .y. p i n i g q f e ' o r n e n a .siaurdsAr.v . kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. nominaliojivertedidesne realiq4. ' visaverdius pinigus.. Nevisavertes monetos . g 7 V s .gyvuliai' yra bendros kilmes.y. Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai..kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus . .kukur[zai.tai lnonetos. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone. : M i n t i s . 'roliniai ir metaliniai indai... T e r l e c k aV .pinigLlistorineraida apima kelis erapus. kai kainos stabilios. . uZ .gr[dai.rylitti rr t.prekes.pecus'. . t atitai. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" .pecunia"_ plnlgus. o . Baltijos.t. visaveriiq prnlgq pakaitalus.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. kavos pupeles.g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i . pinigus. ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys. Indijoje. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1.vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros.t.

Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda.padideja"). atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo.. I ) tai buvo mainqpriemone. palyginti su jq brangumu.. ir taip atsirado moneta. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4. . bet l) buvo pakankamai. svorio ir prabos priemoni. milteliq pavidalo.moneo" . Jie 2. pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. buvo tiesiogiai nar"rdingi. bet neZymiai didejanti. t. laikymo ir transportavimoi5laidos. nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta.. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4.ispeju). .kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai.rdoti pinigq raidosetapas. Suteikta liejiniams forma. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla. nar. 203 . 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki. kad: tarpininkas. Moneta (coin) . Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai.tenkinusios kabliukai.y. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla. yra reti. todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg.rodandiusprabq ir svor!. Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus. Jie buvo nepatogus.bet tuometpinigq surnapati . . nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs.prJ{r. yra neZymios. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis.ir pirmiausiasidabras auksas: . ir panaSiai. neypatingai vertq.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. gyvLrliai. gyvuliai 2) sunkLr. nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. nuo (pavyzdZiui. Prekiq-pinigqnaudabuvo ta. Pinigq raidosistorijarodo. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi).tai nustatytos formos. kailiai. Ziedtl. brangieji akmenys.vielos. jie nepraranda (negenda. cirkuliacijos liejinys. 273 m. Bet tai irgi buvo nepatikirna.

devisi. r patvar[s (geroskokybdspopierius). UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) . Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4. kaip ir. spausdinti Japonija (1337m. kurie metalai naudojarni monetq gamyboje. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel.XVII arnZiuje. 2. pinigais. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin. Valstybejuos deklaruoja jr. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.r-rurnas.kad. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai.y.pradiniosvorio.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas. patogus. popieriniai .Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. sirnboliniaipinigai. nes brjorna jq padirbinejirno. Veliau juos peremdpersija (1294n. tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas.pinigq sistema.. paties popieriausgamybos iSradirnas. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br. negu jq realioji verte. priklauso Kinijai.atpaZin0s. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. todel jie yra nevisaverdiai. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t.Per 50 metqmonetanelenka proc. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds). ne paprasta paverdia jq o preke.t.nedideli).Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. 650 rn. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone. l. r turi bfiti dalus. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna.pr. buvo daromiis baltqjq elniq odos.daug sveria. juos ekonomine. 4.). besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq.ribodarna kiekl.).privalomaismainuoseir grqZinant skolas.Kr. portatyvus(lengvi.2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds.Jie griozdiSki. 3.Pagal tai. o JAV . Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. Popieriniaipinigai. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto.-rti stabil[s.y. deramaiapsaugoti nuo klastojimo.

turi nemaZaprivalumq.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai. o ne iSra3omidekiai.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke. tai Sisindelis yra pinigai. centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy .o cirkuliavo jo kvitai.rti.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo . atidarantdeking. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6. pavyzdiini..negrynieji. rySys auksu. XIX ir XX a.Kodel? Todel. 205 .indeliai . banknotai paplinta visrune pasaulyje.Prancfizijoje.tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits).pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai.banknotai. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras. Banko pinigai .Austrijoje-Vengrr. 4. s jokio ry5io sr. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais. Zrnonds visuomet buvo tikri. nebekeidiamais pinigais. Stokhohne.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. valstyb€savoautoritetu.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel. Be to. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis. Bankopinigai. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta.kai patstabakas buvo sanddliuose.kiek veliau .Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. 1000 Lt.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas. techniniarns.taupom4jqar kitE s4skait4.. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e . neparnesi.vadinasi. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4.loje. arbakreditiniaipinigai. Zinoma. rnedicinosporeikiams tenkinti. atliekapinigq funkcijas. pladiai nar. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais. r p lnd0lis (deposit) pinigai. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar. Jeigujls banko sqskaitoje turite.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[.kurierns galirna iSraiyti dekius. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era.4.r nebeturdjo prekernis auksu. Tai panair. patiketifinansiniam tarpininkui.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6. iekis (check) . jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq.

jas leido stambiosnaftos kornpanijos. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone.popieriniai. apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds. 706 . Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate. Terminuotasindelis .l.atsiskaitant prekesir paslaugas. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme. Bankai ir kompanijos. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s .Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . kad tai patogi pirkimo priemone.tai indelis.jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir.agar. Tadiau kredito kortele . tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE .pavyzdLiui. Siuolaikiniaipinigai .Fordq" savininkusprie savo degaliniq.Kredito korteld (credit card) .rsiau sqskaitos.tai taupornosios 5.r2jas fiksuot4 metini mokesti.Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl. bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr. Priklausornai nr.. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone.rsybds vertybiniai popieriai.iSdavusikredito kortelp. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s . kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui.kad priri5tq .ro kliento kreditingurno. i5duodantyskreditines korteles.ne pinigai.ra r. monetos. taip pat ir aktyvq likvidumas.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas. Netikri pinigai arba pr. liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas. atidedanti pirkinio apmokejirnq. naudojant sanderiams vykdyti. jam nustatoma maksimalikredito suma. p Pasaulinepraktika rodo. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. in.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas. uZ pinigai . Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas. kol apmokarnakredito korteles sqskaita.nernokant grynais inigais.

ir pinigq pasiDla sumaZdja. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek. Nuo 1879rn. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol. Vadinasi.rsitarimas. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr. ir atvirk5diai. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis.'arus]. Tai reiSkia.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq. infliacija susilpn€ja.tai pinigq verte sumaZdja kartus. Tadiauar. ir du atvirk5diai. 29 galirna buvo gauti50 Silingq.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. yra 2. Saliespiniginio vienetoauksoturini. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq. iki 1934rn. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq. pinigq yra t. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui. PavyzdLiui.6g.palyginti su kitornis prek6rnis.rgrqZinti. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis.rkso nuperka daugiau.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. Salies vyriausybenustato: l . Jq argumentai: I . . Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr. PavyzdLiui.Saliq sr. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild.I5augusauksopaklausai. t. Laikantis aukso standarto. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. J. ?I svaras lygus453. z . antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. Jeigu valstybd ar. Rinkosekonornika stabili.Todel jis jI atpinga.vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils.y. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta.sv6rus[ sr.y. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. Laikydamasiauksostandarto. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE. 20'7 . kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. kLrri valstybe turejo savo atsargose. mokddarni pinigus. kol. XIX a. kiek ji nori. . Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai.Zmonds supirkineja.

o kartu ir pinigLl pasilla.o jo pasifilaaugal6tai (.susijusisu auksu.y. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs.y.[vykusioje 1944m. kai iAV prezidentas (Nikson. aukso gavybai aLlgant2 proc. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas. r[Sies cigaretes. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq.per metus. JAV.tai tarn tikras socialinissusitarimas. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. Jei apyvartoje du pinigq tipai. poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. karui. gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai.. kad. Pinigq istorind raida rodo. 3. liepos ndn. per metus. 3.pasauliniamkarui. Ndra garantijq. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos).rarn. Priimtas bendrasaukso kr.. pasiula. to. dZemo. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai.. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl. ElZbietos Thom. bet iq perkamoji galia. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc.ir kainosbus stabilios.paremtasJAV dolerir"r. aLrgsldtai. Kadangipinigq pasiDla per metus). Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 .tai ir pinigq pasifila augaldtai. yra prieSininkai.2 proc.gerus" apyvartos. 1944tn. kad svarbu ne pinigq fbnna. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras. yra nors vienoda. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti. i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose.nikos hipotezd.ekonor.margarino ir cigarediq. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje. Sis standartas. 2.kuriose buvo s[rio. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. sufomrulavusiojo patardjovardu.Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. N*eragarantijq.Baigiantis Antrajarr. jei tarn t. kad .kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls. j4 Zlugo. Pinigai .blogipinigai" i5stun-ria .

Pinigai dabar laikomi. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding). Zmondslaiko pinigustik tuomet.nainais r.'ru.y. PrNrCrJ ! : . 209 . Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau. ir paskolqobligacrjas. arba pinigLl atsargossudarornos tam. l. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos. dalyvaudami prekiq. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq. kad palankiai progai. bei gamybosveiksniq rnainqprocese.filyJ. nori tureti pinigq. finansinisturas.irengimai.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus.iiliJ Palukanq prieaugis.rs mainq prien.ffiT1i.Kyla klausimas. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq. duodandiu pal[kanq. pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas. nekilnojamuoju turtu.o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje). 3 .planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai. kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis.. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq. neduodandiq palukanq. t. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni. banko sEskaitomis.rones funkcija. Tai fondai. paslaugLl turi tur6ti pinigq.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. pinigais. Pinigai . todel nr. paprastosiornis akcijomis.rZ parduotas prekes bei paslaugas.cukrui.kodel Zmones Jau pabr€Zdme. I RrNKA 6.kuris b[tq gautas.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan.kai jq naudapadengia ka5tus.pasitaikir. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas. o gaunami r. Ii:' f.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas..jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis).tai viena iS turto formq. garnybosrezultatas. obligacijomis. 1 . kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai. obligacijos.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. t ( l paklausa pasi[la.3. 6 .li'f ""Ji'"-::ffil.i ji maZina.

tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. " . Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki).perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. kad juos perparduotumtuo metu. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand). mes neZinome. pavyzdliui. padalytasi3 kainq lygio. tol.Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. dia Z . Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: . nei laiko ir pastangq.kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt.grynq pinigLlpaklausa. Pinigq paklausa nominaliojiir realioji.o kitos sqlygosnepasikeidia. ir Kitu laiku.tai pinigq laikymas. realusispinigLg o 210 . Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma. (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus. pinigai yra nominalusii.bendrasis kainq lygis.rs akirnirksn[.P . pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas.rs. Jei kainos padvigubeja. kai reikalingi pinigai.realiojipinigqpaklausa.money demand)_ tai turto kiekis. Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil. i5skyrr. pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio. Mp .pinigai btrtq visi5kainereikalingi. o ne realusiskintamasis. Pinigq paklausa (Mp .Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir.tuomet pajarnosbutq gaunamos.norninaliojipinigq paklausa. -Mo .reikalingq tokios politikos igyvendinirnui. P . kol neZinorneprekes kainos. nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq). Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai.tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis.

nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. del prekiq bei paslaugq.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. o ilguoju .y. PavyzdZiui. Tarkime. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis.ursinio palu. auga ir sanderir-1 motyvas. nesikeistr4. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. Kita vertus. produkto apimtiesdinamika.t.t.y. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis. bet jam turirntl pinigLlnepakako. Suprantama.Apibldinant sanddrir-1 1. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. realizuojantys mainq galimybg. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi. Trumpuoju laikotarpiu flur.Klausimas. pramonesakcijos.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas.0procento.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu.todel BNP padidejirnas proc. duoda auKtas pallkanas.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq.y. kad Zmones tiksliai Zino.y'ra nuostolingi. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai. prasme(arba M I ) kieki.Kai kurie aktyvai..gantumete trukstamqpinigq. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP.kanquZtikrinilras.kitais .kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 . galios.arba r.kai augsrealiojo BNP apirntis. tadiauZmones turetqmaZiau 2. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[. didesne. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia. sudarymogalimybds. kurias galima uZjuos nupirkti.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4. kitiems veiksniamsesantpastovielns.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP).0 laikomasiprielaidos. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3.o kitam pasiseke televizoriq. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi. pavyzdliui. tarpinitl prekiq sanderius.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis. kad jie yra pastov[s.t. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. Tarkirne.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta. realiLgq 1) bendrojo r. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas. pallrkanas dr. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.

saugiq aktyvq forma.bet palhkanornis.u. Snic5ka kt. apdovanotas Nobelio premija. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai. i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno. Mikoekonontika. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. ir 212 .todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi. teigianti. Turto motyvas (assets motive) .ir nuo jq kainq lygio.money transactions dernand) tai pinigai. Ir prie5ingai.y.i . Teorija. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio.obligacijas pinigus.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve. esandiorinkose. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq. Tadiau. l. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema.l9l 199. todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m.pinigrl forma. AptarsirneSiuosdr. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas.P. bttini sand€riams atlikti. tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant. Didejant ' V. Teorija remiasi prielaida. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. nulemia pal[kanq dydis. kiek .kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas.. nes stamb[s tern.bet nelinkgjornis rizikuoti. kai palukanq norma didele .tr. Ji nagrineja. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis .rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka.teorijos kuso dalyjer. kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai.Svarbiausia ir raisykle. t.r elementus. vadinamaKeinso pinigq teorija..

Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur . Mplxy. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6.Tai bendrosiorns parodyta 6.turto sudarymo . pinigq paklausa jis rnaZesnis. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. dideja ir sanddriopinigq paklausa. MoarrpadOti.1 paveiksle.pajarnomsbei kainoms. didejantkainq lygiui.assets money dernand) . Sanddrio pajamqsqry5is 6.1 pav. persikeliai deSinq. p . pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio. pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6. tuo 2.y. pav.jarnnacionaliniam produktui.1. Trediasis pinigq laikymo motyvas . ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6. obligacijoms. padidejapinigq paklausa. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to.sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4.). t. Padidejus bendra.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms.2 pav.

priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais. PaZymetina. likusieji 600 Lt yra taupomi.veikla. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai. be to. obligacijas. lr atvirk5diai. obligacijqpahkanq noma.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. kai obligacijq palukanq norma maZa. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas.metq. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to. kuri neduoda palukanr4.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje.). o tuo labiau . Apskritai. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa). turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina. esant didelei obligacijq pal[kanq normai. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6. Vadinasi. Kuo gi vadovaujamasi. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. Vertybinir. o Pinigq paklausa. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 . Del tokiq numatomqateitiesprocesq. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes. uZ koki4 isigyti obligacijtl. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. PavyzdZiui. siekiantpelningaii5destyti santaupas. pavyzdZiui.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt. sprendZia. tikslinga obligacijas pirkti. labiausiai tiketinq. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. bus Spekuliacija (speculation) . kurios duoda ir palukanqir. Kiekvienas individas.t. tai labiar-rsiai tiketina.. siekdamasgar. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq. yra netiesiogine mokejimqpriemone. Niekas neZino.ru'r= L(r) (6.y.3 pav. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. bet kokiq vertybir"i pirkimas. kokios jos bus po savaites. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma. Jeigu. siekiant greitai pasipelnyti.po keleto rnetq.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. koki4 jlt dali palikti grynaisiais.

tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis. Bendroji pinigq paklausos kreive. Mu"r \ \_ 6. 6.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio. 0 M l 6.vertinimus. dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive.sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq . Bendrojipinigq paklausa .).4 pav.tiek grafiSkai: Mo=Mo(.3) Mo=f(. nes.4 pav.r).rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle. afDa (6. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq . Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar.3 pav.Mp .surna tiek absoliudiais skaidiais.\*Mr(o\. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis. realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos. didejant palukanqnorulai. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr. kuo didesndpallkanq norma.

nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas. nes pinigq kiekis. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi. kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja. greitisir realusis Monetaristai teigia. sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei. MS MD dia (6. nusakol91l m. todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. Duotoji tapatybeparodopusiausr. Z. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai.4) . pinigq paklaus6 nulemiantis M x V .parodo pinigtl kieki.arba ankstyvosios. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais. bet ir pinigq ne rinkose.pinigq kiekis apyvartoje.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija.juoinvestuoli. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r).tai ir bendrasis PavyzdLlur.{1.yr4 tik prekiq.kLrrios laikosirnonetaristai. turi keistisir kita lygybespuse.kad bhtq iSlaikyta tapatybe. nes vartotojai turi.KeinsopoZiuriu. L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2.kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus.jis pinigLlpasi[14. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje.pinigq kiekio padidejimas nr.nes Ms : Mp.rlemia 2t6 . Alternatyvi teorija. P . Vadinasi. nacronalinis P * Q .Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius). kainq lygis turetil padvigubeti. O . teigianti.bendrasis kainq lygis. nulemia Si vaclinamosios senosios. Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija. uZrnoketq perkant prekes.pinigq apyvartos greitis.5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus. s o ne.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas).

pavyzdZtui. kad Mar5alo koeficientas k:l/V. kainq lygis. vyks infliacija: )'. kuris savo nonrrq I procentu.bendrasis )'. prekiq ir Todel. prekiq atsargos pinigLltaupymas.kad laikui begant jis keidiasi. produktas. ir pinigq srautai. Q pakeitimas)'reiSkia. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.MarSalokoeficientas.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas. o bendrqjl nacionalini produktq . kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas.esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas. nacionalinis bendrasis P x Y .jie teigia. nes kr.i5vardytos rr. darbo na5umas. dia M =kxPxY. tai gausime. kai k:l/V.6) cirkuliacijoje. M. (6. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M. t. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis. bet ir pinigq rinkose. -n. parodantis.rrie P x Qz P * Y.pinigq kiekis.infliacijos lyg[. P . kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes.rodantisnominaliqiq pajamq dali. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta.y. kad ivertinami tik tokie sanderiai. 217 .nesM5 : Mp.kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas. rinkoje arbarealusisbendrasis k .Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu. u g p .Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. to.visas prekiq ir paslaugqkiekis.

Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. pinigq pasi[la .5 oaveiksle. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai . uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra. Tarkirne.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis.todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius.6 paveikslevaizduojaAB linija.rties. ir pasisako si. nominaliqiq pajarnq. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt.. tuo maZiaubus taupoma. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus.sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t. Tokiq situacijq 6. Tai reiskia.y. Kuo didesnepalukanq norina.P= M kxY (6.ir atvirksiiai. PavyzdLiui. 6. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq. arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis. pastoviutempu kiekvienaismetais.5 pav. 218 .1) Monetaristrl nuorrone.I. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. kuris nulemia gamybos apin.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4.tai vienintelis svarbus veiksnys. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6.ir santaupqpasifil4s.

y.y.2. kaip pinigq kiekis.2.t.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 . JAV naudojarna pinigq elementai. arba ll2 x 2152:1152 PxY. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. Pinigq pasiula pinigq judejirnas. arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis. Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms .3. pavyz<Liiui. Anglijoje ir Pranc[zijoje .6 pav. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau. kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A.B'). pinigqpaklausa. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:).3.money supply/stock). t. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. sanddrio tuo maZesnd 6. 4 Japonijojeir Vokietijoje . kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo. Vadinasi. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. Lt.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. Lt 400 0 1 2 3 4 t.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6.

s a n d e r i o i n i g a i . pinigus arbanetikruspinigus.3.kLrrie bankelaikoni valiLrta.M l .daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. 2. Piniguspladiqja prasme M2 .rr4ja prasrne). JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml. LikvidZiusaktyvus L . bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba.2. Tar. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq.3. priklar"rson. 1.Kornerciniuose bankr.2. 220 .rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes.likvidus aktyvai. Klausimas. 3) M3 .sanderio pinigai (pinigaisiar. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas. 2.neduodantys pahkanr4.sudaro: l. Pinigqrinkosindeliai.M3 .sudaro: 4.sudaro: p 2 .5.4.rose laikomi dekiniaiindeliai. M I .pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai.l. 4.arbapinigussiaurqja l.pasirodd esanti nestabiii. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai.Kelionesdekiai. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai. 3. 2.* vienoje ar kitoje Salyje.3.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai. 2. 1. Pr"rsiau 3.1. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds.pinigaipladi4ja prasme. Sanderio prasme.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas. pinigus.2. sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I . Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai. esantyscirkr-rliacijoje C (currency).pusiaupinigai(netikripinigai). M2 . Starnb[steminuoti indeliai.sudaro: 3. 1.1. 3. kr.palygintisu bendruoju vidar"rs produktu. 1 . Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L. 4) L.pinigai pladiqja prasme.4. Srnulkus tenninuotiindeliai.nes: M2 l) Ml dalis. 2) M2 .pymoindeliai. Pinigqrinkossavitarpio fondai. duodantys pal[kanq. 2. M3 .

4 .0 78 . J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| . 6 .0 I 10.rs dekius. 3 t5. naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas.proc. Valstybes vertybiniai 4. daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl. t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4. M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l. kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita. 3 . Be to.0 t00. (6.o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l . 4. Taupomosios obligacijos. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100.3.automatinio pinigq pervcdirno sistenra.6 29. s4skaitos duodzi ir l. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 .9 M2 M3 L 100. pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai . 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d . G r v n ip i n i r a i 1.2.6 32.bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml. 69. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami. nes jais negalimanaudotisneribotai.2. o L M 3 p u s i a up i n i s a i l.T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris.l 6. leidZianti laisvui per. ATS (Autornatic Transfer Systern) .pavyzdlziui'.l M2 .U S D ) .5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r . J .1 lentele). P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 . S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . 2 .l.2.0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo. . Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui. tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq.tinkamq sanderiuose.5 10. Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn.0 :5.0 18. ckiniaindcliai C : .popieriai. naudojarna komerciniuose bankuose.1M3 .r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai.panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2.6 350 221 .0 r00. \ .Mt 2 .uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos.lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos.3 2.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 .L-likvidDsaktvvai 4.tai turto fbrmq naujoves. inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr. 1 . Nuo 1980rn.kaupiantsavo skolinamqjg fond4. 4.Jos sifilo iekines privilegijas.

n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=.aa r + s v.1 >Q 2?2 .i q c N € r -. € r r 6 6 n O @ N r @ . € cd I N s o A o r r r. r @_ r o .1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) . 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r. X q { a = r '.- F C) c) C) *€ r s. r N r. r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c.c..l 6 dl -j t > .! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-.q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\.9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . Z d J . r N n @ r o r d N r N r r N .. G ct s. d q r o al .

pav. arba pinigaiapyvartoje.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai.esantysuZ bankq sistemos ribq.nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd.ro Praktika rodo. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . 6. Pinigai apyvartoje (currency in circulation) . P2 . pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio.nuo pinigq Pl sumos.banknotqir monetqkiekis. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl. sudaro apie50 proc.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6.2 Kaip rodo lentelds duomenys.esantis gyventojus. USD) 6.indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai.7 pav. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 . Nominalioji pinigq pasiiila (Ms .banknotai ir monetos. n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl .7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.norninal rtoney supply). Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio. atsiskaitymaigrynais pinigais. kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas. Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje. r. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla. Kylant palukanq nonnai.

P P 114 .. 6. sqlyg4uZra5ysirne (6. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet.=#' dia M5 .8 pav. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4.).3.e) M. nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus.rsvyros kaina yra 16. kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. CB. . kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai.tai kaina.yq nonnos(6.3. Tuomet pinigq pusiar..equilibrium interest rate).8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB). f6 f1 fe 0 6. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje.nominaliojipinigqpasilla.8 pav. P . kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais.bendrasis kainq lygis. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE . Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq. pinigq rinkos pusiausvyros taip.M. Pusiausvyrapinigq rinkoje (6. rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr.

realio.l 0 ) dia I4l.real wealth) . Realusis turtas (W. Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti.: W": LD + BL. Bx . pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg). Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin. . ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius.Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr. .norimi tureti pinigai. ZD . pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti.LD.kad pinigLllikvidumasdideja.jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar.i pinigq pasi[la.Mu. h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas.tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai. Norint. 225 .* Bt. Lo .Tai sudarys realqji turtq.B o : L D . kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq. pal[kanqrorm& ]ra /6.Zinonre. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro.r'r produktui koeficientas.norirnos turetiobligacijos. ( 6 . BD.M o ._ realusisturtas.Bo . Nesvarbu. kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera. ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma.kaip jie padalins savo tr. Jeigu pallkanq nonna kyla. Kadangi (6.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC.rrtq tarp nonmq obligacijq .obligacijqpasi[la.BD ir norimq tureti pinigq . Zmondspinigus perves! obligacijas. dia Bu . todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 .obligacijqpasi[losperteklius.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas..pinigq paklausos perteklius. Mo .9a) t .10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6.

keidiantis pinigq pasillai arba paklausai. pertekliuslygus nuliui. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki.reikia pallkant1norrn4.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 .Tai reiSkia.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry.tai 6. kad pinigq likvidumas sumaZdjo.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. Esant palfikanq normai 16.kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK.9 pav. surnaZinti 2. Pinigq paklausos kitimas.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq.9 6. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui.rsiausvyros poslinkiai l. o pallkanr1 pah. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina. Pinigrl rinkos pr. Todel obligacijq rinkos kaina kris. Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje. S i u o a t r e j u k L 226 . Siuos 6. i padeti M1.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq.jt1 rinkos kaina taip pat padides. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas. . Vadinasi. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. PinigLl pasiOloskitimas.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1. keis savopadeti.

Senovds Rornoje.ras. ir .bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio . pr.Kr.tl P M. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e . o greitis..Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines.kad pinigq.4. Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas. pr.). kurie uZ kvitus.palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos.. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose. laikeme..k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . BANKAI. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje. AtvirkSdiai. l " " " r ' JP " (6.formuojasinuo nulio. sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius.pajarnos. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti .. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje. Sis patikslinimas netr. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas .S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna. Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx.. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq.Kr.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq. tik pinigq kiekio prieaugl. = . padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m. Pinnosios jas teike baZnydios. JIJ ATSIRADIMAS. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio . Graikijoje (lV a.1r) 6. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas.: I l v P '.Laikui begant auksakaliaipastebejo. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. palhkanq normoslygi.banco" . realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2. esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui. realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir.pana5iasI tas.pallkanas.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me. kurias dabar teikia bankai. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M..).r.Bankq istorija siekia sededavo stalas.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. " M.pinigLlpaklausos kiekis. i5laikydamas padides.tai pinigq keitejai.uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[.atvirk5diai.:((:'{.

i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais.apimandiussmulkauskredito draugijas. Oficialus banko tikslas . Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l.suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel. firmos bei valstybd. Banko paskola .Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas.riesto kaimo gyventojq . Municipaliniusbankus. Lombardrjoje . Atlikdami Siasfunkcijas. Akcinius bankus. turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas. lkurta 1944m. vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l.tai finansrq institucija.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. Vykdant [kinius sanderius. Bankas (bank) . kur jq truksta.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3. 6.tai komercinis pasitikejimas. PavyzdLtui.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. Centrin[bankE.miestqsavivaldos jie organqnuosavybE.n.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. ir 4. savo nariq . 5. e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . Tarptautinius bankr.kurl bankas iSreiSkia. MiSriuosiusbankus* bankus. 5.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF). 2. atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams.valstybes nuosavybq. Kooperatiniusbankus . 3.rs bankus. 228 .bankus. bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja.vadinarnqjipimoseilesbank4. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq. Breton Vude (JAV).kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai. Konsultuoja jiems reikiarnq klientus. I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . LeidZia apyvarlon pinigus.ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas. Valstybinius bankus . ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais.bankus. 4. Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys.indelius ir iS ar . l. 2.. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija.

rkliu. ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq. . 2.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl. paskolq t. esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai. nes dalis bankq pasyvq. KB. o tik aprr. ir 2. (NFT): finansinius 3. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus.komerciniaisbankais.kreditines sqjungas. Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu . pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis. Nebankinius tarpininkus .pello maksimizavimo.tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns.tai institucija.o veliau juos skolinasavoskolininkams. Vadinasi.hipotekos.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita.inovacinius. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius.ro paskolqasociacijas.5.2. bankas 6. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas. tai jis tapspatrar.rpomuosius.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas. butent dekiniai indeliai. l.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. ir . b) finansiniai taryininkai rnainuose. Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos.2.y. . KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius.tar.KB. l.y. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance). 229 . palyginti su kitais bankais. tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq. Kornercinius universalius bankus. Finansinis tarpininkas savovardu. siekia visorns imonerns budingo tikslo . 2. Komercinius bankus(KB). savoskolininkus.t. atidarantindelio s4skaitas. tiekejai.taupyn. nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. Finansinis tarpininkas . .

0 t04.t. pasyvams ( 6 . kuo bankas disponuoja. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) . kuri4 bankas kam nors skolingas. bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai.vadinamus[sipareigojimais.tai verte.K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2. savininkams. visuornet visuometlygus pasyvams.0 322. 199112 3l (mlrd. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. o pasyvo .0 t224. 2 .Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena.kurie pateikiarni finr-rai.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. reikalavimus.0 0.0 Lentelesduomenysrodo.0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50. 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras.0 6 l6 . l . [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai. banko turtasbei kita banko nuosavybd. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai. USD) ataskaita 6. Sutciktos askolos 3.0 0.0 l5 viso: t:24.+.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 .y. kaip verslo imones. tai tttrtas. 3 .0 832. tai. Jis yra lygus reikalavimams. t.tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos.y.vadinamusnuosavukapitalu.Banko balansind Aktyvas l. Vadinasi.dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos.R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 . visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas .arba l€Sq panaudojimobr--rdas. kad paskolos. banko.tai skolos. skolintomis leSorns.3 lentel€.suteiktospaskolos. Banko turtas: pinigai). Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70. kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl. a) gryni pinigai (kasos CB.0 50. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 .0 20. 3l e n t e l e ) . Rczcrvai l . Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui.0 0. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis.ypatybeta. Turimi vcrtybiniai popicria 4.

Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo. ( 6 .rezervonorTna. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. R rn=D. Akcinis kapitalas.A.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). Tarkime.ui. kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. o .rezervelaikomq ld5qsuma.tai banko aktyvas. R . PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti.kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q.KB-l paruo5imas veiklai.jis privalo tureti rezervq. Lt) . D . o nupirktos akcijos .tai reikalavimai. 231 . pastataiigyjami uZ 350 tfikst. Tarkime.Banko nuosavokapitalok[rirnas. kad grupe Zmoniq. I sand6ris.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu.pirm4 pareikalavim4.kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas. Vadinasi. dali pardave rinkoje. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys. Tarkirne.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas.ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris.l (t[kst. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq. cla rn . Lt. atsiradonuosavybe. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq. 1ai rei5kia. viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas. KB-l balansindataskaita Nr. nutarta gauti.indeliqsuma. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai.30 t[kst. Lt. Gauta valiuta uZ akcijas .

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a . Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas. jos 6. 17.Kaip.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. jlsq nuor. pinigq pasitrlanesikeis? 14.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12. Kas nulemiapinigq vertE? 8.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. LietLrvoj e)'? 7.5.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? .none.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq. Pagriskiteteigin[.Tarkime.Tarkime. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10. r 13. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.

Federalind rezervq sistema (FRS). rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas.suteikiarna vienarnbankui. atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams. Vokietijoje .bankqbankas".Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais). S Pirma. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra. Lietuvoje . Antra. JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese. PavyzdLiui.Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a . turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus.Japonijos bankas. CB. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai. didelese maZose. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. CB pagrindinefunkcija . . o jeigu ir yra.SaliesCB.p r i e r n o n d s . CB pagrindinis tikslas . Sios s4skaitosneduodapalfikanq.j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i . r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq . CB. Japonijoje .bankqtevas". reguliuojanti mlinq priernones.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB.pinigtl leidirnas(emisija). politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas. Emisijos bankas (bank of issue).Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. r p problemos.7.. lndividual[s bankai turi indelius CB.Be to. DidZiojoje Britanrjoje . JAV CB ..1. Bankines sisternos raidos praktika parod6. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises. pavyzdZiui. CB. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius. atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. Sios sqskailos ir naudingos tuo. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas. kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. bet yra naudingos. jo pagrindinds funkcijos.jeigu jiernsjq reikia. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB.kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina.nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas.kaip taisykle. pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: . s4skaitos bankams l+) .specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje.. rnonetarinds 7. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.Lietuvos bankas. aptariamaCB nepriklausomybes problema. ir Centrinis bankas (Centralbank) . CB yra .Anglijos bankas.Bundesbankas.emisijosteise.

CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti. ir Daugeliui Saliq.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. arba kraStutinis.Jeigu valiutq keitimo ribq nera. Laikantis metalo standarto. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema. skolintojas. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. Aprupinant likvidZiais aktyvais. nes CB nemokaoal0kanu. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. valiutq keitimo normai. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. Tredia. Kaip bankq bankas. Tadiau nevalia uZmir5ti. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . kuri4 vykdo centrinisbankas.sprendZiant sr.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. kaip buvo Europos pinigq sisternoje. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. spaliol7 d. PavyzdLiui. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold.trediameskyrelyje). Ketvirta. s 246 .rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai.vadinama valiutq keitimo mechanizmu. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. infliacrjai ir verslo ciklui. kad tai kainuoja. i5reik5ta kitos Salies valiuta. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis.

l9l3 m. bet ne tiesiai i5 iZdo (. l9l3 m.y. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe .2. saugomus CB. kuri. taip pat komerciniq bankq rezervus. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. Numatyta. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. bankq sistemabuvo decentralizuota. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime. kai JAV iki l9l3 m.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. verslo ir visuomendsinteresams.. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus. todelj! ir analizuosime. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. r Valdandiqjqtaryba. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. operacijoms.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai.jos valiutos rezervai. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc.7. grynq pinigq kiekl rinkoje. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. Direktoriq taryba atstovaujabankq.Valiutos rezervai ne tik 24'7 .y. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas.kadangijq esrneanalogi5ka. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t. dividendus uZ akcijas.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. tadiau skiriasi ataskaitos turinys. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . o ne privadiq sanddriqpagrindu). JAV sukurtaFRS. Numatyta. kuri funkcionuoja 14 metti. tvirtina Senatas.

3 ' 248 .Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. bet veikia kaip komercinisbankas.rrsu. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. I FRS aktyvus ieina auksorezervai.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian.JAV FRS balansine ataskaita 1990m. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr. 7.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.svarbDs vertine iSraiSka. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms. ypai zemesLikyje.. kas to pareikalaudavo.1 lentel6. kaip IBM ar GeneralMotors. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. tokiq isipareigojimqnera. auksokaina.kurie vertinami ne rinkos kaina. uZ uncii4 I. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. gruodis(mh. o po 42 dol. esantispas Zmones. 1973m. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu. tiip lav. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. 7. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle.y.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. FRS suteikia paskolas. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje.

filialus. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose.rs popierir. USD.tai per paskolos.LB turi teisE steigti skyrius.) ir vertybinir. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta.Nors banko balansas I esminisskirtumas.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. 7. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai.327 573 mln.5 Avansai 0. Siekiant.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0.y.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq.2 lentel6.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB). kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. yra vienas koordinuojama.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4.4 l.rs.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei.6 Kiti aktyvai 1. kaip Anglijos bankas.kaip rnineta. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus.3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12.Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius. esant vertei)4846 mh.2 lentele). taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 .+.Sisbankasnegalibankrutuoti.0 1 1 2. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). Avansai . vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan. atskaitingasLR Seimui. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei. USD.1 1.6 Kiti vcrtvbiniai 8. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq. t. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai.vadinamus Diskonto namais.

pal[kanos. 9. palukanos. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . laikornasuZsienyje. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. ir i LB pagrindinistikslas. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. SudaroLR mokejirnqbalansq. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si.priirna teisesaktus ir pan. ir 5. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. LB vadovaujabanko valdyba. form4 apsaugos prietnones.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. LR 2. LB istatiniskapitalas50 mln. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. 7. 4. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. tarptar. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4. | 2. 3.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais.siekti pinigq stabilumo. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. gautos uL pinigq leidimo 250 . jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas. tarpjq ir kliringini[ tvarkq. 10. 14. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . litq formuojamasiS LR valstybesle5q. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. 11. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. nustatoLR pinigq nominalus. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos.tt. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius.y. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. 13. pajamos. t . LB pajamas sudaro.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. 6. 8.

tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas.ne pelno siekimas.trr. 251 ..prieS" nepriklausomurnq.14 metq. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. ir iSlaidos. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds.kaip tai buvo 1982 rn.iant yra pasekmiq. rnokamosuZ kredito istaigq indelius.Taiiau. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. Vokietijoms susijungus.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. JAV. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq. politikai gali buti . kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga. ar jq veikla buvo per leta.ttL" ir .Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai. aukStesni 2. EuropojeVokietijos.. Jungtinds Karalystes. vykdyti.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje. materialiniq vertybiq amortizacija. Japonijos. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus.gautosuZ operacijas.Sveicarijos yra nepriklausomi.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. tauriatstats metalais. Kai apribojirno. Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria.. LB iSlaidas sudaro: palDkanos.ro. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. susijusios su banknotq gamyba.Kadangi yra deu.kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe.rmparegiai".bendros personalui kitos specifinds i5laidos. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira.Kitas argumentas nepriklausomumE tas. pajamos. 1p a v . ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta. savo strukturqir veiklos organizavimE l. iSlaidos. pateikiama argumentq . ) .organizavimq pajamos. ndra pavaldusvyriausybei. kad monetarind politika. neprie5taraujandias istatymams. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB. politik4 ginti ne vyriausybes. iSlaidos. o CB 3. CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota. kiekvienoCB tikslas. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta. erdveje. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas.ar turi bfiti CB nepriklausornas. iSlaidos eksploatacijos pastebeti. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas. Ekonomistaipladiai diskutuoja.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr.

pavaizduot4 7.5 2. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. cB. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4.kad pagrindinisjos tikslas.JungtinCKaralyste '*^*.Belgija Olandija 7. nepriklausandir-1 euro zonai.c.5 --a. Daugelis anaiitikq Europoje. Salyse.ECBS ir ECB statutenumatyta. Italijoje ir Prancfzijoje. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone. Kaip matome iS 7.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. valstybiq nariq.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi.t0 d8 A x o 0.2 pav.0 3.Vokietija r 4. vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.1 pav.0 Ncpriklaus0mumo --fl. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z . kuriose cB buvo labiau priklausomi. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS).lspanija -*Pranclzija -4*Japonija . Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS). JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD. infliacija buvo aukStesne. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau..5 4. vadovavosi FRS.i5laikyti kainq stabilum4.Danija -X-JA\' t.0 -+- 3.1 pav.s s.0 --x*..0 t.Naujoji Zelandija --ts Australija --.

2002 m. kol centre esama nedidelespolitines valdZios. ECB .fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl. sausio I d. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol.rs rronetary misions. pagrindine funkcija . 2002n. Taip pat jie nustate.taigi. jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus. bendroji taryba.kaip dabaryra ES.patirtimi.. Valstybiq nariq. Nuolat vyksta diskusrja. CB constitutior. kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. visi atsiskaitymai valiuta. euro zonai. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos. Jurgcn and Roland Suppel (1994). valdytoiq taryba. Roland)'. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai.viena naujausiqinstitucijq.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4.o nuo 1999 m.euras. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. . NCB valdytojai. No . Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel. valdyba.1.kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. kuriq sudaroECB pirmininkas. Be to. kuriq sudaro ECB pirmininkas. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta . palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas. 919. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. suforrnuota oficialiai l99tl nt. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli.stabilizacijosbus maZiau. kuriose ivestaseuras. argumentuoja. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. 'Von for Hagen. . Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen. birZelioI dienrl. CEI']R Discussion Paoer.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir.

ES" ::be s q'rF o. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >.F (J'E ^ 3 ! ' 4 a .s o * ooO x'vo\ AO\ .U'r o tr= H O > . r f F?EF.X* € 6 v f .^. dz gx .{t l a o' .\ q o 'E . : i t q> ol .Ki b > = .i .^EE t. .t. €': g " s' -x N x o > ( ) .s .: R E : E.l . : = > r) () o.o 9': L ril 6.a cl Egs.X ' = x C d E d a A O >'. i r \ r t4 Z l 254 . H 6 tr. J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J.1 F- 8'6 oJl rrl .9 f ^E ' i i ' J A o c d '5. t s ? V E c d : ' t 6 .

MONETARINE POLTTIKA. Atviros rinkos operaciios . CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas . (b) rezyvai Pasyvas 255 . 1.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone.. galinra analizuoti. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis.namq ukiai gali jas pirkti.roniq. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn.komerciniqbankq rezervai bet tas dideja.Paseksime. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose.firmos. I5analizuosime. Vertvbiniu popieriu pirkimas. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus.3. kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus.y.3 pav. Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis. .jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB. kad teminas . kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. 4. Tarkime. Jau rnineta. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius.t.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7. kuriuo atveju rezultatas pals . komerciniai CB ir bankai. CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) .atviros rinkos operacijos" reiSkia.7.

. '. o pliusuojami CB aktyvuose. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB.Sio sanderio svarbiausias momentastas. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7. kad.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7. pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas.4 pav. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq.3 paveiksle. Antra. Rodykle Zemynrodo. todel yra pliusasprie KB aktyvq. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. PliusasCB pasyvuoserodo.Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl. i5raSytq CB. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje. kad CB perdaverezervusI(-B.Tuornet: . Tarkime. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi. superkant KB vertybiniuspopierius.Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai .. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts. ar paclicreja KB 256 . (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma. Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n . kad KB rezervaipadideja. itaka KB rezervalnsyra ta pati.nepriklausomai nuo to. Rodykle 1 virsq rodo.4 pav.). Visq pinua. todel jq aktyvuosejie minusuojami.

.Senr.rezervai. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai.reikalaujamas privalomasisrezervas.kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq.5 pav.5 pav. juos (7.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus. 1. LI. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq.taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. Galima pastebetiskirtumus. t. tai jis atitinkamaididina KB rezervus.Pavyzdliui... padidina pinigq pasiulq 5 tlkst.5 pav. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 . Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose). obligacijq i5 finlq..a 20 proc. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine.y. ir. pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt. tai 200 Lt . einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7.rkai" jie balanse padidejo.jeigu CB perka 1000 Lt.y. Lt.. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas. kai rezervq nonr. apatinddalis).o 800 perteklinisrezervas. vir5utine daiis). 1000 Lt.

kuri surnoka dekiu. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina. Kaip matome is 7.pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt.6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas . kuriuos [sigyja KB. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 .rs.jeigu cB parduotq vertybinir. Nesunkupastebeti.).Senukams"jq dek[. KB c) Viiniaus bankas grqZina.Senukai".KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7. kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui). b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus. ar obligacijaperkarnaii KB. t.Tarkime. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai . Tarkirne. jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt. ar iS firmq... rezervams. kai .Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje. (7. kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to. pinigq pasi[la dideja. susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt. a) CB perduodavertybiniuspopierir. . Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats.iSraSytu Vilniausbanke.Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje.5 jei paveikslo.. CB.y. kadangi.6 pav. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius .rs popierius finnorns. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .7 pav. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia.). KB rezervai dideja.iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav.

Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos. paklausapadideja. R3 i . ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina. 1 (a. pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. kaina rnaZeja. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja. CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . . . kai CB nurnato juos parduoti. Ir atvirkidiai.kainos dideja.KB rezcrvai(b) . . Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius. nonnalioji obligacijosverte 259 .lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . .edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) .Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB.rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje. pahkanos dideja. Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. rinkos pallkanq nonna. . . vertybinius KB rezervaisumaZeja. pinnqjq rnctqpajarnos.Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7.Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) . o palukanosmaZeja.jL1 pirkimas sparteja.' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas. f - Rn+M. .7 pav.

1 2. Globalnyj podhod. Makrockonornika. 1. jai brldingos dideles apimtys. PaZyrnetina. sandoriaigali bnti dinami5ki.6 976 9tt0 985 990 409 03.Diskonto norma nuolat kinta.8 224.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq.3 8 8 .T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti. t. vietindms o r g a nz a c i j o r n s .7 344.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . nemaZa dalis tenka individarns. rinka rnenkaSalyse.8 760.g a u t i i S C B . didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. ) .8 4 5 0 . Kai KB ima paskokl iS CB. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ. Taigi.PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai. Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna.p.l. irnantis paskol4 CB. 4 t 2 . Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB. Kornerciniai bankai.CB speciali pahlkanq norma paskoloms.1 122. i u in 7.sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto. Diskonto norma (discount rate) .9 87 .2 l. 6 ll7. bet Todel rinka labai aktyvi.3 59.l I54. jo rezervaiCB padideja. 0 l 0 l.visi n a u j i r e z e r v a i . 9 78. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s .l ?1s valdZia 40. l 1 4 n .0 t29. atvirk5diai. 297 . 2 98.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais.3 lentel€. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus. kad KB. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas.regllliuojanti priemone.2 2207.juos lgyvendintinesunku.0 33.r 226. pasiskolinE iS CB. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. Larren F.I . r(B poZifiriu diskonto nonna .+04. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq.8 ) tR 5 24.9 19.Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s . jos labiau garantuotos. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir..Jos yra lanksdios. privatusasmenys kai ima paskolasKB. I Kaip matome. kad ji surnokes skolas.5 l]8. B. ir Salyse. 8 p a v . ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB. y r a p e r r e k l i n i a( 7 . kur Zmonesnepasitiki vyriausybe.y..0 78. I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44. D.5 6 t6 .6 99. irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir.1 9 9 0m e t a i s m l r d . U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo.

diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta. Diskonto lango prieZiura. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. arba skolinarnqjtl leSq kaina. bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) . teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas. Diskonto langasnaudojamas. Diskonto norna. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1. kurie buvo FRS tik nariais.laikotarpis. kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas. FRS rnaZinadiskonto norTnal. kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB.8 pav.visiemsbankams. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos.tai visos priemones. 2. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos.). . gautos CB i5 7.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje. . Finansin€ panika (financial panics) . Daugelio ekonornistq nuomone.pinigq pasifilE lr atvirk5diai. Nuo 1980m.didindamas jq likvidum4.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. 261 . ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan.Jeigususidaro didesnis skiftumas.

5 tukst.ir bankamsbutinaskaip rezervas. procentais.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai.33 zol . 7.tiek ir ateityje.minirnalus grynq pinigq kiekis. 7. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis.4 lentel6.3. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s. Reikalavimai rezervams . Lt) Bankas Privalo. MUJQ rezervrl norrnal nrne. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva.darantiltakq pinigq pasiDlai. Lt. a Taigi ekonornistai teigia.rjamasisrezervas.KB indeliq sumos dalis. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) .kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas. laikoma atsargoje.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar. Paseksime. Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst.4 lentelejepateikta infonnacija. Rezervq norma (reserve ratio) .tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq. 3. Lt.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. o fakti5ki rezervai. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti. daugiau. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos. bet ne maZiau kaip reikalar. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. tam tikro rezervqdydZio. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e .

[veclusindeliq draudimq5. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst. Tarkime. Noredamas padidinti rezervus. kreditas lengvai gaunarnas pigus.6 proc. ekonomikoje atsiradonedarbas.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai. 3 proc. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. 1989 m. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq.oJ . Lt iki 0. ir 0 proc. Jos laikantis.ja.Lt. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. eme kilti kainos. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. . padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc.1./. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. kuriq priernonq geriaupasirinkli. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). turi atsiZvelgti. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd. tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys.5 m. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc.padidejusreikalavirnams.. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. CB. padideja pinigq multiplikatorius. Lt iki 0. Kita vertus. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst. rezervus galima maZinti. CB darbuotojai. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. 199I m.ilgalaikiams indeliams. dekiniams indeliams. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. .. rezervq. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. visq rezervq sumos. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. rizika surnaZejo.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. * ne maZiau kaip 1. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. terminuotiems indeliams. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB.arbajis pasiskolins. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami .

pinigusi5 CB. kaip matome (b) breZinyje. sumaZejimas [ kairE. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo.jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga.M5 .9 pav. 264 . i a p Z ! deiing.nos padidinirnas sr. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai. Lt. palrikanq normai. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . | 1V. t. Lt. irengimams ir t. ir. (c) grafike 20 mlrd. kai BVp yra 470 rnlrd. Ekonomistai yra vieningos nuomonds. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio). kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus. naudinga investuoti 20 mlrd. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. realiajaipal0kanqnormai.9 pav. 7. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams. Kai yra 150 rnlrd. kad. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus. esant 8 proc. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje.i . 2) privalomqjq rezervq non.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. Analizuosime. Jos tikslas.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos.4. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. Pagaliau 7 .t. Nesunku pastebeti. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. nustatant pusiausvyros BVp.Tarkime.tai sumaZins KB rezervus.kaip aptarta. 7.. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika. 7.). kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. Pinigq paklausa. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. Lr pasilla. Tarkirne.9 pav. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq.Nesunku pastebeti.y.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje.

5 mlrd. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. Lt lygio. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. padidins visi5kEuZimtumq. Lt (b) grafike. pusiausvyros BVP.pai[kanq norma dideja. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje. Jos augirnasmaZina investicijas. kad jq rezervai sumaZejo. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd. kai multiplikatorius 4. Tokiu atveju KB pastebi. Lt BVP. Lt lygio. Lt. Monetarine BVP 470 rnlrd. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike.i5laidos mai.9 pav. sumaZins 6 proc. Lt. nors pinigai griZta. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. Lt skirtumas.investicijos..jie rnaZina kreditus. (a) grafike.ir maLejainfliacija. Tada dideja pertekliniai rezervai. Lt padidins iki 20 mlrd. o tai garantuos lr atvirk5diai. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas. Lt (b) grafike. ir sumaZins l5 rnlrd. pinigq pasifila maLeja.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc.dja. parduodamas atviroje rinkoje KB. likviduoi ant infl iacini atotr[ki. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. Lt.jeigu 470 mlrd.pinigq pasiula. 265 .lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme.CB jq igyvendina. Lt produktas. iki l0 proc. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7.

kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp. Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis.ja Inflracija aZcja m 7.oo kryptis.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas.esant skatinandiajaimonetarinei politikai. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc.santykinaielastinga.10 pav. politikos.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp. 7. nustatdme. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig.kaip ir fiskalines. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq.ne politika galimasuraSyri lentelg(7. investicijqpaklausos o kreive -.sii rysys eg-zistuoja todel.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki.Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus. Monetarinds. ir 266 .9 pav.t fakrausos. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne. BVp clidejimas. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros. Galima nubraiZytikitas kreives. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc. remiantis monera. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai. kad yra kita prieZaitingu. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo.5 lenrele).Ir atvirksdiai. Reikia pripaZinti. n. Makroekonominiqproblernqsprendimas. 7. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina.-rkanq norrnE. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius. igyvendinimq lemia ir AS kreive.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd. Apibendrintai.maZinandi4 palukanqnorrna.9 pav. i 7'5 lentel€. ii nesunku pastebeti. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4..raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki.

jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. lengviau 2. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki. esantduotajai AS kreivei. Monetarine Tarkime. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai. priima ilgojo laikotarpiopriemones. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 .monetarizmas. 3. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio. pinigq pasiula yra fiksuota. esrninis veiksnys. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. kad. 5i politika labai padidintq infliacij4. Greita ir lanksti. Izoliuota nuo politikos. Palyginti su fiskalinepolitika.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. Ji nei konservatyvesnd fi skaline.Tad visiSkai aiSku. CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje.suddtingasklausirnas. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas .10 pav.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. susiformavoekonomikosteorija . kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo. Monetarizmas.ji gali keistisgreidiau. paklausos kreivq I deSinq. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. 267 .

Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. jei apyvartos greitis . tai bendras pinigq kiekis bus 600. Ir prie5ingai.3 apyvartos per metus. kaijq apyvartos greitis . Ciktinis asimetri5kumas. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno. gali buti panaudojami paskoloms padengti. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui. Kai kurie ekonomistai abejoja. Taigi tokie procesai galimi. jeigLr BVP rnaZeja. Pinigq pasiillos kiekis. ir pinigq kiekis padides. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. 2. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. padaugintas apyvartosgreidio.4. pinigai. pinigq pasiula sumaZds. Kaip jau aptareme. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas. lnfliacijos metu. destabilizuojarna ir visa ekonomika.pasifilosir pal[kanu normosdilema. Pinigr. CB.rmai: l. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. tadiau nera garantijq. sudarobendr4pinigq kieki. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu.tai monetarines politikos pagrindine problema . todel pal[kanLlnorma dideja. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. Tarkime.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti.Lt. CB turi 268 . Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. kad bankai i5 tikro duos paskolq. kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. kai pinigq pasiula maZinama. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u .Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. DZ. Analogi5kasscenarijusbus. Be to. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. 3.Lt. ir 450 mlrd.k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. tai. kurie ateina i ekonornik4 del to. Keinso Salininkai teigia.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti. Investicijq tipas. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. kad CB superka obligacrjas. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia.bankai surnaZins kreditus.i n i g r l .

litq ir t.sumaZinti pinigq pasitilq.valstybd. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore.rubliq.todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista. 1 1 p a v . Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s . dideja investicijos.5.t. Analizuosimeprocesus. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. kad pinigq (doleriq.)rinkojevyriausybe monopolistas. todel dideja ekonornikoje nuosmukis. galima sakyti. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6. kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4.1.5.kuriuos leidZia kornerciniaibankai.o pasill4. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . kur Mp: Msr. jeigu CB nustatd150 rnlrd.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6. o ne pal[kanq normos stabilizavimas. pajarnos. Jeigu CB politikos tikslas. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. kas vyktq rinkoje. 269 . kurie lernia ekonornikos nestabilurnq. 7. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome.pinigq pasi[los.PavyzdLiui. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai. ) . Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius. I5analizuosime.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. Pasitaikoatveiq. ir kendia visi. todel 16. neribotaididindamapinigq pasi[14. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta.: rp. Taigi dar kart4 galirna pabreZti. Padidejr. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G. Kadangi pinigq paklausanepasikeite.Atpigus kreditui. kai keidiasijq pasilla.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar. ( 7 .plediasigamyba.

Viena vertus. Tarkirne.rsonuopelnus. Sunku rasti Sali. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai. kaip buvo aptarta teorijoje. M. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine. Tiesa. dviejq menesiq palukanqnonna padides.numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija. Keir. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto.PavyzdZiui. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5.).rs.u laikotarpiu. padidejo pinigq pasifila.l rinkos 270 . tai galima tikdtis. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu.MS Msr Msz Ms: M 7. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus.11 pav..pabreZiantDZ. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba.Kita vertr. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr. Vyriausybe. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. kad po vieno. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti.11 pav. maL|ja nedarbas. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas. pastoviai tikslingai pai.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini . (7.

sustoja investicijq. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma.kad obligacijq ir g p .rr"r prekiq kiekiu.pirmiausiasumazes palukanqnonra. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. PaZi[resime. bet ir daugiau taupys. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius. Kadangi ekonornikoje. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro.tai prekiq rinkose.t supranta.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos.t. a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap).q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4. Ly. bendrqjq pajarnr4 didejimo.rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks. ir t. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. tai s4lygojainfliacijel.tai riba. patekusiai i likvidumo spEstus.kuri yra likvidumo spqstuose. Vyriausybe. uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. Santaupr. sudaro pavojq likvidumui. didinanti pallkanL1norm4 rinkoje. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs.tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje. ne kiek nesunraZe. esant neribotam didejimui.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus. i5lieka 16 lygio.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s . p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l . Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s .IS tikro.Taigi. kuris padengtasnepakankan. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa. ISvada: Ms.jusi. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn. vyksta 211 . nebus kapitalo ldejirnq augirno. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos.ekonornikai pavojinga situacija. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai. tarpr.l savininkas.kas gi atsitinka ekonomikai. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq.

tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa.infliaciniskainq augimas. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui.l P l ) (7.nusistovi pusiausvyra. AkivaizdLiai rnatyti.1) vrcMs 2'72 . keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar. taupomosios realiosios sqskaitos).raZiau vartos. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. pavyzdLiui. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. Sie procesaigalimi tuo atveju. kadangiji galima. n. kadangi ne tik auga kainos. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas.tai ivykiq seka ekonomikoje. padidejus kainLllygiui. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo. vertdssumaZdjimas. Pigu efektas (Pigou effect).jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. pahkanq norma padideja.daugiau taupys. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. gerejant investiciniam klimatui. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns. vartotojaielgsispagalPigu efektq. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga.Pigu efektas sustoja veikgs.kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne. kuris veikia ekonominius sprendirnus. Jeigu ekonomika yra spqstuose. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje.

Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime. pavaizduota kai situacija. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms. 7. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. taSkeN.y.bet iSlieka maZesnd Ms . rK>rF. I jie padidejusias pajamasne taupys. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds.2.5.Ukio subjektai. t.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju.I2 pav. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. didindamas bendr4siaspajamas. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.12 pav. uZ5trichuotu Akivaizdu.7.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas. parodytas plotu EFG.t 7. kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai. ir taps elastingesne. Tarkime. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. mumsjau Zinomas. pinigq pasilla dideja. L I J .o i5leiseinamajam vartojirnui.y. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52. rinkos nrocesus.

Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo).esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M. 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams).t.kad. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to. kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq.tai bendroji paklausamaLeja (dideja). Nesunku pastebeti.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita. nei t.2) . pinigq pasiulair t.y. parodyti 7. didejant infliaciniams procesarns. akivaizdLiai padideja). vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu.i 11A . ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas. Fridmeno rygtis.: palukanq nonna svyruoja . Akivaizdu. t. rR>rK.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne.). pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais. kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai.y.pinigq paklausoskiekis. t.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna.y.i5 pradZir4 sumaZeja. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE.ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai.tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula.12 pav. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas). FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 . pirkimq apimtis.r ankstesne. rn=y+p. rx)r6)ro.

ne. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. investicijqir gamybosreguliavitlo. p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4. nlrstatantteising4 m dyd!. pavyzdliui.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas . p" . ir kai laukiarnas rodiklis. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7.y . tarkime. reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni. ilguoju laikotarpiu. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4. y. FiSerioefektu. i JAV. kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos.. ir del to formulejejos nera. ir jq itaka neanalizuojama. Raidesm. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas.kainq lygis.y. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau.11 pav.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. Atkreipiant demesii tai. kuris budingasekonomikai. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr.) kainq kitimo nera. iSreik5tel Prisiminsime.ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas. ly 7.kaip rninejorne.kai pinigq rinka t. y dydis yra Zinornas.l fonnulE). Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda . kaip galetq ar"rgti kainos. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje. 7.tai. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7.6.Jeigu. visai paleisinama.5 lenteles stulpelyje. infliacijosnera Kadangi vyriausybe. negaliura Infliacijos.7.2 fotmulE).Vyriausybegali pasickti. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos.y. Y ir P) kitittt4 procentais. (Zr.laukiamasinfliacijos augimo tempas.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. t. politik4. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6. tokiomis sqlygornis. sprendZiant5i uZdavini. 275 .

Tai rei5kia.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'.erikiediams ir. i JAV. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr.pastebdsime.nukreipta taip. kaip buvo priimta.i eksportq. arba. kitais ZodZiais.o eksporlaspl6sis. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . PavyzdLtui. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio.. t. tarkime.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV. JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas. sumaZins. atvirkSdiai. be vidinio makroekonominio stabilumo. JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t. Analizuojant 7.Todel Saliesimportas maZes. o irnportas maZdja.GriZtant prie 7. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta.Rezultatas. Analogi5kai galin-ra (2) analizg. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos.ja. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas.grynasis eksportasi5augs. maLeja. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje.5 lenteld. egzistavoprie5 tai. lSvada: skatinandioji monetarine politika. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams. jen4 ar eurq. kurian-r esant eksportas plediasi. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. pavyzdLiui.5 lentelds.prekybos balanso deficit4 kuris. Sis padidejimas . finansinio kapitalo atejinras. bendrosiosiSlaidos ir padides. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. kad. Pal[kanq normai sumazejus.y.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7. 7.pataisys".kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an.y. bet jo veikimas yra prie5ingas tam. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE.

. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq. Analize leidZia teigti. kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti. l5analizavus pinigq rinkos pokydius. Analizuojant 7.JAV. Nesunku pastebeti. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika .rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4.tai reiSkia.kad Siuolaikine. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai.balans4. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq.je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks. Reikia pripaZinti.ir tai padidinsinfliacijE. kad iS pradZiq. lemiandius pallkanq norrntot.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. tarkime. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4. rinkoje.veikiantpaklausai pasillai. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins.akivaizdLiaivir5ija import4 t.kad grynasis eksportas sumaZds.t. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. Jeigu pradZiojeeksportas. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno.y. 2.y.y. Vystysispinigrl ir spekuliacija. kur palukanq nonla nusistovi. 277 1. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai.y. prie5ingai. pavyzdZtui..tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. t. yra didelis prekybosbalansodeficitas. Santaupos palaipsniui persikels ten. lSvada: stabdandioji monetarine politika.5 lenteles(2) stulpel[.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje. taikoma infliacijai su5velninti. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros. eksportassurnaZds. klestes juodoji rinka. importas padides.prekybos o balansodeficitasaugs.

ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq.. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui.kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o. 2'.Ir priklausomainuo to. kadangi prieSingu atveju .neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq.pakankamaistabilus.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus. nesitikima. kad vartojimo grafikas.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. tokia bus ir visa rinkos ekonomika.tarkirne. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL. . Daugelis ekonomistq mano. Bet kurie sprendimai.). uZimtumo. situacija.analizuotus Siameskyriuje i vienE . kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos. kad dia sujungti analizuoti principai.kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[. tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu.78 . kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus. kategorijos ir parodyta. Sios diagramospagrindinis vertingumastas. reikia i5 kairesi de5ing. Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus.2). koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys.paveikslq'(7.3.rretq b[ti tokie. analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas.13pav. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 . apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7.7.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti.13 pav. tr. P avyzdZiui. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7. kad gamybos.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo. Zinoma. i5leidZiamo Sioms prekems.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/". Be to.

tokiu b[du veikia valiutq kursus. investicijq ir grynojo eksporto tuo.-51 . Vyriausybes iSlaidos... i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t.i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi.lll. I G. veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje.I . Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos .. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.:""' l. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika...I uZimtumo..fj1rta fi.latine I *rrcIIrt..kitq Saliq BVP lygis. | [Skrrin. kurias veikia valiutos kurso kaita. Eksportas [* | 2.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis. tadiauimportq veikia savosSalies BVP.{3[i.n''o.tu.n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -.| J apimties.skiriasi nuo vartojimo.kori..i"iJ""c-" l.ouc.. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > .c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-.T.p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h .Palrkanu| | :. kad jas netiesiogiai lemia 279 .--. ypai politika._. Moncrrr.l .. Fiskaline ir monetarine politika. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b. I e)Mokcseiai r f 2 . 'rr...'. ir todel tiketina.lir"r"r^ ( . o eksportq . p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " .. I (1.. [. ff#--*.'eioji Inqncrlnnc I t \. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni.nvetygr.--. kad yra gamybos apimties. kaip bendrqiq i5laidq elementas. uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis.{ 3vartojimas | I | 14.[' r.l)Liuki'nu.--.{ I I. mokesdiai. I . Laukianra rynojo f p i n i. | oolitika | | I bi. ilil"'""?:'.. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7.\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy...tiek monetarine Zinoma.-lr*. . Itu"'o"unT'*' c.13 pav. NX ]2.tipo..

Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai.Auromatine polirika.Tadiau realiai negalima tiketis. kuris parodytas7.p. esant atitinkamai pinigq pasifilai.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus. palfikanq norma dideja (7. Diskretin€ politika remiasi.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo. 5 mlrd. Kita vertus..Plediantis gamybaiir BVP. didejasanderiq pinigq paklausa. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl. investuoti ir koks yra grynasis eksportas.rus. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. liks nepakitusios. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin. Iki tol.9 (b) pav.ri..) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian. kad. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to.). ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. truksta BVp 25 mlrd.numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms.r augimui. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia. Sprendimai. Vadinasi. stabilias kainas. nustatyta.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi.9 (a) pav.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. imoniq interesus. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE.13 pav.9 paveiksle. USD. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq. kada ekonornika.valstybes politika. Mokesdiq didinimas.kiek vartoti.9 (c) pav. arba stabilizuojanli-pt-rlitika. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 .Taigi ir fiskalines. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7. kad s4lygos.I"glesyniai skalei. aptardami 7.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo.5 lentelE. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos. pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. priimami. atsiZvelgiantI narnq [kiq.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. kai rnultiplikatorius yra 5. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. o ypad palukanq noma. Esmd yra ta. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". pradesaugti (7.). Monetarines politikos itakq analizavome. Mp juda i de5ing ir. esant kitoms nekintandiornss4lygorns.atsiradus papildornoms iSlaidoms. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. Vyriausybesi5laidos. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos. Tadiau paZymetina. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu. 7. PavyzdZir.Tarkime..sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni.

PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq. privalomqjq rezervqnorrn4. Pagrindin€ss4vokos r r . pinigq pasiLtl4 iSlaidas. . todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. . atvirosrinkos operacijas. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. . centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. . Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos. b) paltikanq normq.politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai.kaip KB rezeryuose ataskaitas. infl iacija. KB rezervus. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. Ekonornikojeviespatauja 2. b) KB ima paskol4i5 CB. l. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. 281 . . . r . Tarkime.

Einarnieji indeliai . jeigu taip.Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd.t. USD paskol4. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd. USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 . 2 ir 3 stulpeliaipo to.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: .Vertybiniai popieriai . USD) Aktyvai: .IZdo indeliai .Kornerciniq bankqrezervai . tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd.y.kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais. d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila.Suskaidiuokite. kaip atrodysSiq ataskaitql. USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq.Verfybiniai popieriai .Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime. USD) Aktyvai: .Rezervai . Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd.Paskolos Pasyvai: . kai bus atliktos nurodytos trys operacijos.UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[. I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd. isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis.paaiskinkitepladiau. UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli.

Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. kuri realizuoja monetaringpolitik4. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos.tiek monelarines priemones. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq. kuris apirnatiek fiskalines. jeigu privalornqjr. 8. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite.5. paai5kinkite. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais. Pagal 7.l kontrolespriemone. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4. o. 9.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu. - 283 . b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi.9 pav. PaaiSkinkite. 7. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. Tarkime. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos.rikos s4lygomis ir paai5kinkite. b) tolygesniupajamqpaskirstymu.

Keinso teorijosinterpretacija.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius. P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas. Modelis parodo. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje.8. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8.situacij4pinigq rinkoje. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. o LM kreive . Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas.1 pav. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis. 1937m. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ. Sis modelis parodo. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive.r. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui.1 pav. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. arba IS kreive. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu.vaclinarnas IS-LM modeliu.). kainq lygis pastovus (8. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8. kokir. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai. parodanti. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli. .

oli"kil. Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas.' 'u l-c*' (8.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = ._K* 1-p +a13.tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq.1 ) jeic*=cx(l-t).lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje. 4 skyrirf. Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas. likusios sumokej .ly!ie*' 8 .n*g*pqlr. i u-s thg. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme. Kadangi pajamos bus gautos ateityje. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti.tjg9 saiaT as f4 kb yso. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq.Tai b[tina s4lyga.Rlbinispolinkis y?rlo. kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas..glqq}. il. Firrnos investuoja.o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris.-"* p. firma turi palyginti bnsimq. kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4.q p$. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti.Kuo didesnes pahikanos. pelno prieaugiu. I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r .r.nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba.la9\.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. 1 ."iLr6' lilaeiiiii "". Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda.t!_llacrio+glinel ql_g-. 1 . gyvenamqjq namq. o i5laidos atsirandai5 karto.kad 285 .rausy.mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il.-i.aJ"qrq. t.y. del to ir ji turi buti tikra.ti. ros.

naudojantsavo turimr. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni.nes tokioje situacijojenebutina. 286 .jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. Visa tai rei5kia.realioji pallkanq norma. ar ndra galimybesgauti dar. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma. Tadiau.didZioji projekrq dalis bus pelninga. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq.2) r . jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as.autonornines investicines iSlaidos. Kuo didesn€palukanqnorma.rspinigus kitu budu. perkant obligacrjas.nei nuo pal[kanq norrnos.2. ne o investuoti savoprojektus. tarkime. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro. kai pal[kanq norma Zema. Firrna turi patyrineti. I .1. dia b=Al/Ar. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. jei kainos pastovios.2 paveikslas. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq. jei b>0.investicijq nonnaikoeficientas.rgiau pajarnq. o kai ji Lerna. investavirno mastas auga. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai.projektastaptq priimtinas.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq. kai palukanq nonna auk5ta.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. 3 skyriq). Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. ar firn-rai reikia skolintis. lr atvirk5diai. skolinant kitorns finnoms. ar ne. Tadiau. jautrumopalhkanq b . 8. Bet kurir. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai.. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r. Priimant investiciniussprendirnr-rs. (8.

o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE.3.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE.t x Y ) . Bendroji paklausa susideda iS vartojimo. palukanq nonnai esant re lygio. Kreive yra neigiamo nuolydZio. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai. firmos planuoja investuoti daugiau.1.Taigi gaunarne: AD=C+I+G. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. pavyzdZiui. investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq. padidejimas i reiikia. kad.L) t. lt L .2 pav. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi. 287 r I l. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija. T . tuomet kreivs yra beveik nuoZulni. I sumazdjimas reiSkia.Ir Is 8. C _ a r c x D I: a + c x ( Y .T -bxr.i p . Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. esantis investicijq paklausos kreiveje. Ir atvirkidiai. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas. 8. esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. tuomet kreive vertikalesne.

rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. Tiek. formulg: AD=A*c*xY-bxr. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas.b x r . 2.yros nacional produkt4. tai tuometbendroji paklausanustatoma 8. Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas. tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq. ir namq flkiq turtaspadideja. Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas.4. dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas.4) lygties matorne.tx Y ) + l .3) pagal Kadangi c*= cx(1{).i*C-c x ( l .3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8. Kai palukanq nonna krinta. 8. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD .t )x Y . (8.jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu.3 O A 8.b x r + G . kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas. veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. ini E Atskirq bendrosios paklar.3 pav.A D : a + c x T p + c x ( Y .4) t IS (8. AD:a+c rTn .

o funkcija A + c* x Y.nuo pahkanq normos. o 289 .re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius.1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos.4 (a) paveikslas). IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes. 4p a v . Pusiausvyra pusiausvyros E.y.TaSkas atidedamas atitinkamai 8. kai pallkanq norrnalra 11. I S k r e i v e Tarkime. nacionalinioprodukto apimtis. visuoseIS kreivdstaikuose prekir. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr. IS kreivd (IS cur. pradind realioji pallkanrl flonl& 11. [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 .yra.o pastaroji .o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy.b x rr. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie.Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra.Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos.Y1. paklausalygi prekiq pasifllai. Si rysi parodolS kreive.l t.4 (b) paveiksle.

gaunamekreivq IS. IS kreive yra neigiamo nuolydZio. Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. teigiandia. Kreivd persikelia auk5tyn. kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. IS (8. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso.6) lygties rnatorne. susidarymq IS kreivp galima nubreZti. Lygti (8. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus.iki Sakysim. kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo.Del to padidejainvesticijr.). tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A. 8.4 (b) paveiksle matome. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive.kad pusiausvyrasusidarotnornet. 8. kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. Y:A+c*xY-bxr. Ka1 : m dia I I .6) m-investicijqmultiplikatorius.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje.l paklausa (8. remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga.4 (c) pav. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai.6) palyginamesu (8. bDdingatai.L^ * | ( 8. Pertvarkiuslygti.bxr).palflkanqnonla surnaZejo 12. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 .1) lygtimi.s) (8.

Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar.. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams.rsos krerviq uZ 291 I i .. tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu).nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[..taip pat nuo (8...-. .pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis... ":: E.' .6) lygtVje.. : . atitinkandios skirtingus multiplikatorius.5 pav.5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis).. o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS... Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.ir kreive IS bus labai stati.. .-') \*c*'x\'-bxrr ."" A+c* rY -br rr " b ) 8. Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas). Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8.

1l e n t e l e j e .kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS .koeticient4 c*'. tuo statesne kreive. kaiA-a+cxL*T-G.kaip pavaizduota8.ikairg.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82.iki Y2. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas.5 paveikslo (b) dalyje matome. 8 .tuo daugiaupadidejaproduktas. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu. pakituspalfikanqnormai. IS IS kreive persikelia atsturnu.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. 292 . y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. atitinkanti du taikr. o apatiniajai. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus.5 pav. kreivE de5ing.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. Kadangi pallkanr. (a) dalyje. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma. kuo didesnismultiplikatorius.tuo statesne kreive.E3 ir Ea. Taigi kr.yros ta3kai. tatyra. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12.4 paveiksleyra dar du nepusiausr.6) lygtis. kuo didesnismultiplikatorius. Atitinkamai. 8. IS SiE iSvaaq patvirtina (8.kaip ir ta5ke 82. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'. 8. Multiplikatoriq m veikia mokesdir.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai.rs.kad kuo maZesnis multiplikatorius. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija. tuo statesne kreive.

Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.6 pav. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis. yra taSke E+. excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG. (ta5kasEa).rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG.4 (a) paveiksle. kr.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje. 293 .4 (b) pav. excesssupply of goods).yra prekiq Del to visi ta5kai.arbaprodukto lygis per maZas.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai.esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai.Todel 8.esantysIS kreives kaireje (E3). kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.Ta5kai. sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8. IS kreives persikelimas. atitinkanti ta5kq 8.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq. Pal[kanq Dorrrla 11.

k>0.lS 8. o reali4jq uZra5ome. palukanqnoffna./P:M. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5.1 lentel€. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja. h . Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar. siejanti pinigq pasi[I4.2. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. MD/P :L. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui. h>0. Kaip jau Zinome. 294 .

o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina. i5augair pinigq paklausa. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 .ir pinigq (money) .7. kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys. kainq lygis pastovusP.7 (a) pav). LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius. kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra.pinigq paklausos. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8. Esant Siai paltrkanq normai. matome. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. kad palfikanq norma i5augo iki 12. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g. 8. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko. Padidejus nacionaliniam produktui.kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra. 8. padideja reikalingq pinigq kiekis.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. Tarkime. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) . Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2.8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1.

LM yra vertikali. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. Ir atvirk5diai. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. arba pakitus kainoms. LM kreive yra teigiarnonuolydZio. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. LM kreivebeveikhorizontali.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. kylandiq kreivE LM. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti. a) Mo P M/P U Y b) r 8. kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui.Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0). sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis.7 pav.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai.8) lygtis. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. Tai gali patvirtinti ir (8.Siuo atvejudel produktas. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive.+ m). kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. nekintant iSlaikymui.pinigq kiekio atZvilgiu. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash).

esantis LM kreives deiineje. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2.2 lenteleje. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. yra pinigq paklausospertekliaustaikas. kad pinigq rinkoje sr. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8.esantiskaireje ptrseje. E3E2Ta3kas 8. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome. bet kuris ta5kas. Del to padideja realioji pinigq paklausa. Atitinkarnai ta5kas Ea 8. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira. bet palflkanq norna yra per auk5ta. pradin[ produkto lygi Y'. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui.rsidarytqpusiausryra.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. o bet kuris ta5kas. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 .7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas .Tarkirne. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. pateikiami 8. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2. Esant pradinei palukanq nonnai r1. supply of money) pertekliausta5kus. 297 . yra pinigq pasiulospertekliausta5kas.8 pav. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai.

rinkose susidaro pinigq pasiula.LM kreiveje 8. Kreive IS parodo. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - . 8.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis.Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .).vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.9 pav. naudojamas pav.3.Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu.kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje. kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos .2 lentel€.

pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo). vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla. pinigq paklausa. artirnas potencialiajam produkfui. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. palukantlnorrnakrinta tol. ProcesastQsiasitoi. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. didinantis pal[kanq norrnE. verslo ir vartotojo optirnizrnas. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1.4. monetarinds 299 . kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo.nacionalinisproduktasir pinigq paklausa.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. Egzogeniniai kintamieji. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G.Ir taip.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. Palfrkanq normai r.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. kai pallkanq norma yra rr. Ir atvirkidiai. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai.Kai susidaropinigq pasillos perteklius. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* .o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. kol pasiekialygi r*. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. 8. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis.

nr. LM kreivenuoZulniir kai kai 8. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas.4. LM pateiktas 8.jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[. 8.Prakti5kai nustatyta. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis.10 pav. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq .10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.rolydZio. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 .1.arba silpnas.IS ir LM .

2. pastoviai esant IS kreivei. 8.r virsutiniarne grafike.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus. palyginti su virsutiniu grafiku. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai.10 pav. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). kad abiejuose 8.8. (a) grafikas).10 pav.Kai LM kreive nuoZulni(8. kaip (a) grafike. Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2.pavaizduotas virsutiniarnegrafike.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra.Tarkirne. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome.CB mano. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq.4. kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. Y2. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. bet LM kreive yra verrikali. / l 301 .jog produktas yra per maZas.jog produkto lygis y0 (8. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams. o palukanq noma sumaZejadvigubai. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par . yra kaip tik toks.kuris turi padideti zymiai daugiau negr.pinigq paklausa. kokio reikia. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su . iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano. Kai LM kreive verlikali. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0).. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r.

) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike.8. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A.kai iSlaidq 8. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. kad IS kreive yra vertikali. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.1I pav. Produktas . atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK).. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. Tai ivyksta tada.pasilieka" taSke Y0. sumaZejuspal[kanq normai. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3. kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq. Autonon-riniq nonnai nulemia tai.11 paveikslo Vertikali IS kreive.

k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o . l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . S K A T I N A N E I O . Didesne pal[kanq nonna paai5kina.ra labai nr.1.5.d c l t o . ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s . perkeliant LM kreivE. todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke.rilir investicines iSlaidas. bet iki tik iki Y1. Bet dabar LIVI kreive i.NuoZLrlni LM kreive. atsakydama didcsngpinigq pasinlq.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos .skatinandioji fiskalinepolitika. I 303 .rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6. E6 Tik taike E5 ir prekiq. A 8. kai IS kreivepaslovi. 8. kad.5.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE. Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq. centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq. Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi. i a v a d i n a n r a i s .1 apatiniarne grafike.palhkanq nonna turi dideti. taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.m". ir pinigq rinkos yra pusiausviros. . Tadiauta5keE6. Kai LM ir kreive beveik horizontali. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK.padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams. jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui .skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. pradiniodydZio.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos. Fiskalines rnultiplikatorir. kuri ncbcpakciiia savo padctics.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG.kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli.kai l-M pastovi. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis . norspinigqpasifilair padidinama. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin. Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas. k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q . tiek pal0kanrl nonnoskontrolE. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c . i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . Tarkirne.roZulni. padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq..12 paveiksleparodyta.kaip pavaizduota I paveikslo LM 8.pinigq rinka n6rapusiausvira. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian. a r s . Realusis produktas nepadideja y2.r 8.T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus.

304 . l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui.realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. vyriausybes iSlaidq padidejirno.rrntas lSst[nimo poveikis 8.yra maZesnisuZ tn. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. ir i Sstr.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6.bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas. padidinusio bendrqjq paklausq.12 pav. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto). bet ir vartojimo. sukelto didesnio produkto lygio. yra hipotetinis. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja.

S i u o a t v e j u s m poveikio nera. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8. Siuo kraStutiniu.5. horizontaliosLM kreives. 305 . Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus.kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m).2.8. a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i . kaip pavaizduota8.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike.13 pav. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0). Fiskalines politikosstirnulq poveikis.

sukeltas politikos stimulq. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai.rlq. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. Tai pavaizduota 8.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje. i5stfinrirnasyra visi5kas. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. nei beribis. FISICA. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis. o LM kreive tarnpavertikali. kuo labiau .6. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo.PrieSinga situacija susidaro. Tai pavaizduota (b) 8. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. ne realus. bet realusis (b) produktas negalejo padideti.LINEPOLITIKA.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas.rirnas yra clalinis. kiek padideja vyriausybds i3laidos. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. nes ar. E7.6. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. 8. kr.l2 paveiksle.1. fi 8. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno.13 paveiksloapatiniame grafike. kaip pavaizduota8. l5stumirnas yra visi5kas.kai lS kreive persikelia i cleSinE.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. i5stfin.

LM kreive lieka pradineje padetyje LMo. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014.12 paveiksle. ir Ekonomika -)--. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq. pinigq pasiIlai .nagrindtas 8. skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[.14 paveiksle pateikti trys atvejai.14 pav. 8. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. sukelta didejandio produkto. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4. 8.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia. didesne pinigq paklar-rsa. Fiskalinds politikos stimulai.

. 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8.. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu. nei pal0kanqnonna. bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus.6. jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1. kurie yra ta5ke E6. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17. Kai centrinisbankastaip elgiasi. paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis.Prie5ingai.. Fiskalines politikospoveikis.pritaiko" fiskalinq politikq. bet veikia tik palukanqnonnq.iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6.ratyva yra tada. bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje. o ta5kas E7 .Taigi.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87.y.. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8..ris bankas .perkeldamas LM judejimui. monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys.Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq.. t. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m). Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio. Galimemanyti. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp). lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles.kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4.Ta5kasE6 yra .2.la paveikslogratike.Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu.centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1. Tredioji alten.prieSingai. 8.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 .jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos. kad .turi blti leidZiarna inerti3kai keistis.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq). Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq. anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys. kad centrir. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE).

6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. Jeigu tai vyriausybes vartojimas. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje. Vienodos altematyvos yra tinkarnos. kurios atid€tos ateidiai.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. jeigu tai vyriausybes investicijos. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl. 309 I - l . jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais.rgomsprie5 tas. jautriai G.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui.kad b[tent vyriar-rsybd. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. Aktyvaus paklausosregr. rengdamapolitikq. ne privatussektorius.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4.rk5tesnis.siekiant visiSko uZimturno. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo.Jq nuomone. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. mokyklos). sukeliarnus privataus sektoriaus. todel ekonomikakurrama ateidiai. Salinant Sokus. ar privat[s. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. 8. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo. Daugelisekonomistq pajuto.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. kurioms susidarius. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. ar investicijos(pagrindiniai keliai.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs.7. i Tadiau. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas. Jo sprendimas priklauso nuo to.

verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais.l ateityje. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir. Asrnenys. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje. 2.Abejoniq del aktyvaus paklar. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje. priimantys sprendimus. kaip ilgai jq augimolaukiama.o sukeliatik kainq augim4.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1.kokiu padidesG.y.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai. pasirodo t.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. tuo padidejus C. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. esanti 4. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai.tuo daugiausumaZes vartojimas.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. ar tlskalines l. nusakane iq bendrosiospaklausos. 5.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu.IS ir LM kreives. o kreive IS nepajudes. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. ddl to skatinandioji politika paklar.ypad laiku. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq. Didinant mokesdiusateityje. veikiami politinio spaudimo. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu. tadiautarp poZifirio. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. 3r0 . netoliaregiSka.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s . Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje. modelisnesugeba apimti.diktuojamoIS-LM modelio. Sunku identifikuoti.

kai nagrinejamos . 6. o . o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa .Pagrindin€ssqvokos .vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite. 3.prekiq ir abi pinigq . Paai5kinkite. .vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. Parodykiteir paai5kinkite. 4. kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8. o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr. r . Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai. 2. produktui. 10. . 5. . Kada kreive IS tampahorizontali. nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. negu tada. . 7.kai nagrinejamatik prekiq rinka. . vartojimui ir investicijoms? 9. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. kodel multiplikatoriusyra didesnis.rinkos? lr 31r t .rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I.

Sios ternos analizg iliustruoja 9. Pasak monetaristq. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas.klasikini ekonomikos modeli. Analiz0 suskyla I dvi ctalis . Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. Abstraktus Keinso modelis teigia.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi. nepriklausomainuo paklausospokydiq. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. Ji P i n i g L lr i n k a 9. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. Pinigtl. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq.1 pav. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq . jie keidiasi. kad auganti bendroji paklar.1 paveikslas. Jq poZiDriLr.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. M. padetikeidiabendrosios paklausos kreive. Didejantbendrosioms i5laidoms. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s. bet ir kainq pokydius. pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta. prekiq ir darborinkq s4veika J lz . Keinsistqpoziuriu. sukeldarnine tik realiojo produkto. pinigq ir darbo rinkq sqveikq. apima prekiq ir darborinkq s4veikq.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo.todelpasikeidia produkto apimtis.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus.Nagrinesime prekir4. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos.Tuo mesjau [sitikinome. sutrikus jos pusiausvyrai.9.

(t. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra). kai kainq lygis yra pastovus. vyriausybes iSlaidos. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose. Ji parodoprekiq kiekl.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas.tarianre. yra Tarkime. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos.Teigeme.2 (b) grafike .Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe.tai nominalioji pinigq pasitla. darantys itak4 bendrajai paklausai. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la.kad pastovusir visi kiti veiksniai. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E. padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. Jau rnin€ta. suprantarna.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis.Prin. produkto 9. o 9.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa.kainq lygio priklausomybe produkto.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis.PraktiSkai. kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula. t.y.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne.o planr.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE. ' 313 . pasiulalygi paklausai. mokesdiq lygis. kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose. kad realioji pinigLl pasifila .K A T N U . nera. Vadinasi. Galirna teigti. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn.ir tiesesLMe padetf. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi.ir flrmos sekrr.1. 9. padalytai5 kainq lygio.y.

t. kai p b ) 0 Y .) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. Del to sumaZeja palukanq norma. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs.9.y.2 (a) pav. Ta5kasEr (9. Y ' Y 9. kainq lygis yra Px. rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. ir tiesd LMe persikelia de5indn.Zemesnis kainq lygis. o bendrojipaklausa Ia lygio.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira.i LMl padeti. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros.2 pav. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta. kaip Zinia.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 .

o tieseMDS paslinksauk5tyn.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai. paZymesime taSk4E1. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti. SujungE Siuos taSkus.2 (b) pav. esant nustatytamkainLl iygiui.rodanti. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82. Pinna.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. kodel finnos.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS.ne.produktoapirniiai. tokiLl kaip Ee ir E. kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!.y4 prekiq paklausq). nomrzL. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. kai kitos sqlygosnekinta.rkos ryS[. Tiese MDS tenkina dvi sElygas. aibEtaSkq. pal[kanL1 Antra.kai kad nominalioji pinigq pasi[la.2 (b) pav. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti. kad Zemesneskainos. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir.). paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti.1 (9. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. kai produkto lygis )'7yra r-7. Norddami nustatyti. Primenar. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. kuri patenkina paklaus4. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. bendroji pasifilapadideja. tieseMDS yra gauta.ras. Pana5iaiatsitiks. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr. padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. 9. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. Vadinasi. bendrosios 315 .

2.1'ai iliustruoja 9. Todel.Antra vertus. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio.y. Mikroekonouika. produktas maZeja.kuri4 fimros kreivd. P. (darbo. yra prodr"rkto Todel.kol gaunamos P x MP1 > I/. kol ribinis darbo prodr.rgis. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja.. firma tol didina darbuotojq skaidiq. Snie5ka kt. yra padidinusdarbqvienu vienetr. Kiekviena firma.realusisdarbor"rZrnokestis. ribinis darbo produktasMP1 ar. Zr. kol t.rgandio prieaugis.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. Tariant. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams. Siekdama tnaksirnalatts pelno. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai.Kaip jau mindta(Zr. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: . produkto garnybos proces!l (Zr. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12.120).Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!.Trun.puoju laikotarpiu.9.r.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. kapitalo) kiekio.kai ribines pajarnosbus t.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs.3 skyriq). Firmos pelnas maksitnalus. . tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i.Y.3 paveikslas. gautE uZ realizuotusprodr-rktus.rqgatnybos pasi[los kreivq. siekia rnaksimizuotipeln4. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4. 3 skyriq). didejant darbo kiekiLri. pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V.rktas 2 produktas produkq kiekis. flrmos pajamqpriear. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto. papildornos Firmos pelnasaugs. didindarnadarbo kiek[. kai P x MP1. kad produkto kaina P yra pastovi.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w .las. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan.ji rodo produkcijos siekiapateikti.: W.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri. paZymejorne ir darbo. t. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus.esanttam tikrarnkainq lygiui.y. P x MP7. 3r6 .y.y.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas.7. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu.rsvyr4.9 pav.Todel. firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1.lq Pateiksime analizes i5vadas.M. 329 . KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar. Kainos yra nukritusios tiek.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2.). Siosyra tiesejeSAS.Keinsomodelio savybe. jei produkto paklausa naldja. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. jei kainos kris ir toliau.9 pav. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr. 9. Tai DZ.rs. Tai yra klasikinio modelio savybe.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis. nes o y u y p y 9. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip. Vadinasi. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. fimos pradeda atleisti darbuotojr. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9. bendrq. o ne kainq pokydius. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS.jei paklausai5lieka maZa. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio.sumaZintika5tus. o pasiulos tiese. tieses I 0 pav. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4.).[ SAS2. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu.

Tarkime.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9. Detaliau i5siaiSkinsime. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek. ekonomikayra ta5ke Ex. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio.). Tarkime. P3 o--f-F v. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize). rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis. P. ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu.10 pav. kiek nori. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. esant tarn tikram kaintl lygiui. Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ . Ps P. I 9. u.perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. 330 . Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3.10 pav. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti.kad produkto apimt[ lemia paklausa. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun..ro potencialiojoprodukto lygio. kad darbo rinka yra pusiausvira.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs.

Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[.Kadangi pakankamai nukritusios. Realioji pinigq pasiula padidejo. tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs.jos maZinaprodukcijos apirnti. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82.o kainq lygis P7 .y.P).lEs)..naZe.Bet kadangi negu taSke 81. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime. kaip ir darbo veiksniq rinkoje. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. Analize rodo.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi. palukanq norma krito.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis.8. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi. reah. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1.Atsiras priverstinisnedarbas. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi. kada gamybosiStekliqapimtis. didejant isteklill apimdiai (9.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt.y. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas.Priverstinis nedarbasi5nyko.).3 pav. Kitq gamybos veiksniq rinkoje. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. ribinis na5umas)maZeja.Zemesnisu2.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 .t. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[. ribinis produktas (t. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS. 9. Kainos nukritusios tiek. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas. kuriai yra bendroji paklausa. rinka. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[.

Ta5kai A. rodo ribiniai ka5tai. lStekliq pasiUla dideja tol.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. Ta5kai A. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E. B.11 pav. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS. Didejant i5tekliq apirndiai. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. IStekliqkaitq kitimo greiti. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. 9. veiksniqkainosPp.ralus. savininkq poZi[riu.ka5tq augimo tempai staigadideja. veiksniqrinkospusiausvyra 9.kapitalas). Fo:. Jau min€ta (Lr. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns.veiksnius F.darbas. Foz. kaip parodyta I paveiksle.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt. C 9. nubreLiame parodytq I 2 paveiksle. Fi. 3 temq). visi5ko uZimtumolygis Fp. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). JJZ . kai garnybos 9. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1. kainq lygius Pt. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. didejant i5tekliq naudojimui.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. kur kreivbs Fs ir Fp.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin. Fz.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. 9. Pz. naudojamigamybosprocese.12 (a) paveiksle paklausoskreivds For. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq. kad gamybos veiksniai .1 maZ6ja.

parodytas l3 paveiksle. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. \ Y Y Y Y(r-) 9. 9. kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra.12 pav.Bendrosiospusiausvyros modelis. I . Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius.yra pr"rsiausviros. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos . IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius.gamybos veiksniq. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives. derinius.. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. darbo ir prekiq . Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos .

esant pusiauslyros kainq lygiui p6.rsiausvyros produktq Y6. kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra.13 pav.F derinius. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. 9.13 paveikslas rodo. kad.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr. d) a) 9. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq . Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike.kuris atitinka iitekliu 334 .

t p t n i g qp a k l a u s a ) . didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf . Ribind mokesiiq norma (MT .nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr. M. nacionalines pajarnosauga.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) .9. 9. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis. DZ.infliacijoslukesdiai. kad C: a+cxY: dia a .no. )'.ribinio polinkio vartotikoeficientas. nes pusiausvyros prodr.tai kintarnasis. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. iemia Jie vartojimo pokyti. kuri vadinameautonominiuvartojirnu. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l . Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9. r.rktas gali bfiti pasiektas.M . ( p i n i g r l . P./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v . Priminsime. t . naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp. Tai pal[kanq norma. jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli. iStekliq. Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama. kurie veikia vartojirnqC.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) .pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. PavyzdLiui.ar iSoriniuvartojirnu.kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1.ri.marginal taxes rate) . pasi[la). egzistLroja i5oriniai kintamieji.kurio neveikia modelio rySiai.tai kinlamieji. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4.13 paveikslas.arba iiorinis vafiojirnas.Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji.bendrasis produktas. e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. c . Keinso poZilriu. r. Uf giAine mokesdiqnorma). F. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. P. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) .autonominisvartojimas. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y.

kad kreiviq AS. Prirninsime.spardiai augant inlliacinerns kainoms.ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17. Pusiausvyra.Y1 ir r7. p a d i d e j oM . M. T a r k i n e . nesant visiSkan. l5oriniqkintamqjq U. analizuosime dviem atvejais. v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 . o pinigq rinkoje . iY: I A S 9.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M. Tarkirne. T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. or M o k a r t u s u m a Z d j o u . l.rZimturnr. I gali dideti nedaLrg.rr. kaip parodyta 9'14 paveiksle. FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje.14 pav.uZimtumo sqlygornis.. Pusiausvyr4 (Y<YB).

tikdtina. dideja ir.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. Siuo atveju. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 . y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. iki Labai pakilus kainoms. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3.r4.veikiant i5oriniamsveiksniarns. pinigq pasiulasurnaZejo.kainq lygis kyla iki P j. p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq. o M11 Ms maleja. Kadangi kainos labai pakilo.l)el to. tr p.i padetiAS2. D e l n l . Y. Jei .rvesticijos. todel MDS dideja.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) .W ir MT .13 paveiksle. 337 . didejant ar M. M o paclidettl. Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas. todel r kyla. Pinigq pasilla sr. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:. kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties. maZdjant. kaip parodyta 9. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa.1 kreivemis. Tarkirne. Galutinis rezultatas: padideja iki rj.pavaizduotomis 9.todel M5 > Mp.o Pl nr. 9. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9.investicijosmaZejair ).{1. kainq lygiui. MaZejanlr.u. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai. Kai kainos pakilo. padidetrl r.r. sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5.. o veliau griZrq ! LMs padetl. G ar rnaZdjant o. o p1 ri didejaiki P:. . padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2. todel r7 dideja iki r_. o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ). i padeti LM2. pasiekus visiskq uZirntun.Del to. padidejobendrosios i5laidosAE. i r t t t .naZeja nedaug.r l.bet P lygis pakyla nedaug. iki 2 . yt padideja )z. o Ii neZymiai padidejaiki fi. anksdiau.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti.bet kokybiniaipokydiairinkose.kreivd LM1 paslenka kair€n..Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS.kad padidesi5tekliq kainos.Kadangi AS2<MDS. < Mo. kairdn. ir r naLdla.rkristq P5. padidejus{ padideja pinigq paklausaMp. lyntai padidejaY.nes Mo > Ms. sumaZetq.5. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 .. kai labiau domina ne kiekybiniai.14paveiksle. P r r s i a r r s v y r e..15paveiksle. Yldideja iki yj.o paklausarnaZejo. M.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt.r padideja. Del iSoriniq kintanrtjq M..galimapasinaudoti lenteleir 9. Kadangi ry pakilo iki 13. .

gatnybos apimtis maleja. Tarkime. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE. didinant valstybespirkimus G . kad paskatintqverslo aktyvumq. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. vyriausybespolitika b[tq sekrninga.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. ZodLiu. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. o kainq lygis padidetr-1 nedaug.1 lenteleje. 338 . Jos duomenys liudija.15 pav. AE augimo galima pasiekti. kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui.

.G :t . . 339 I .t 2t+ F . E .N Z . * = . " J l a e e > l L l .G E E ^ a . l \ -lF.-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.. > e t < j l\ lF+ t < : .N :t t :t :n a .N :6r IF :t .a .N E 1t :t .1) .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + .

pagal . Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus. . ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius. paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz.ro sElyga.. Keinsornodel[. . .M. 4. Naudodamiesi 9. r t t . Keinso ir klasikini rnodell. r r . 2. ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin.llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l.M. . . Keinso model[.kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. padidejusvyriausybdsiSlaidoms. 3. . K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. . M. .iSstumimo" klasikini ir DZ. priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir. PaaiSkinkite poveiki. pagalD1. .Pagrindin6ss4vokos r . Nurodykite esminiusDZ. 1.7 paveikslu. Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o . 9. . PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. . . 340 . . M. pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. 8. M. 5. 6.palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju.. kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. .

nubreZkite bendrosios I3.7 . esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i . m b) pasiekiama o. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius.paai5kinkite il. P poky(. MDS. Y. kreiviq lS. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. LM. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. 12. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. Naudodamiesi 9.ius. iSoriniaikintamieji: a) M s dideja.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. I . kai pusiausvyra pasiekiama. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. pusiausvyra kai esant. o M o maZeja. Galiausiai pasifiloskreivq. ir 14. G dicleja. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F).pasiuloskreivg. 10. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. visi5karn uZirntumui.

o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas..1. Robert).r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia.kapitalq darb4 technikospaZang4 pan. Neoklasikine. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos.gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar. realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L . Roberto Mertono Solou (Solow. Romeras (Romer P. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10. 1924). 10..nulinio augimo" problema. g. papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. Evesey David.a d r i n k a . Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos.endogenine" . g. naudosir kaStqproblemq.t. atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius.augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. pagrinding augimo problem4 . Robert).rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq.. 1890-1978)ir kt. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius. Ray Forbs.eko_nominig yra stabiffiffiitili. Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas. P.) k S t o k e iN . tokioms kaip: . DZono Hikso (Hicks. vykstantis del jq kainq pasikeitimo.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. ) ) .r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius. S i t e o r i j ap a b r e Z i a .y. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas. 1904-1989). Robert Merton. vadinami . l S t o k e i . nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius.. Robertas Baras (Barro. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas.N . John Richard. kad ekonomika l. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija.naujEja" (Lucas. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai.. ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. pavyzdLiui.t. 19l4).

Manorna. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos.kapitalo ribiniam produktui. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui.Pasak Sios Gorijos Salininkq. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir. M.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. tobulinant esamus augimo modelius. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. kad jie i5pledia DZ.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. geroves kilimas. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq . M. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq. DZ. kad JAV ekonomikos augimo 343 .antpeilio aSrnenq". nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra. kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq. Keinsoteorijostaikymoribas. vaidmeniui. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. nepaliaujamaijuos modifikuojant. Kita vertus. rodo. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. Kita vertus. tempai.. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[.Galirna sakyti. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas. ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. 2. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. jo Ekonominis augimas.patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti.

kurias iveikia iiro.jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis..iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:..flnif. jos strateginepldtra konfliktus.S-kil.iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i .. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga. tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP. varlol1mo. apibfidinakaip Pirmql4 .tu' igyvendinim4 .tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso. tempais' ir 5akos.stadijq kriteitii".ocly. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu. . (1999). 3) pakilimas. upiui" hygoje . paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje .|..v1s.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. 1916) i.Nekomug.stadija. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas ."^ Siuolaikinrspuruulir. iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas. paieskos apibudinsime.un. dk uZdavinYs'.o. iSriuyrty.. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' .ne pradetakurti.ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine . a) Lai.potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ. Wtrirr-t-.u". Das 21 Jahrhundert/In: B. iuruufJ valstybiq. tai: l) traclicind stadijas. .t taikyti kit. Bruel (Hg). fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq.ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G. pasiZyroindios reik5rningospru*o*.qga^rtineiaplinkai. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.Ekonominio m.. Europos . Globaline aptint or potititu au.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is.ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim.pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 . Agenda 21: Vision Janicke M.)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo.. palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros.2) pereinamoji survr.rr: -:^ ^r. ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .uomend' ir uiruo-"n".o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene.Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue. b) susidr.

Garnybosapimtieskitimo tempqdydis. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas.pagaminusdaugiauprodukcijos. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje.rnkcionavimas.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis). I0. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. elektrolechnikos pramond. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. d) optimalLis. bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas. s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas.rcij4. Rostou vertinimus. Penktojoje .pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. knygos raSymo metu (1959m. Pagal V. b) nulinio augimo.pletim4si. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio. jeigu gaminama ? 345 .nes. r 2. Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis. sudetingr4ma5inq gamyba). c) neigiami. ir daugiau. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V.vyksta visuomendsurbanizavitnas. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to.kuriq svarbiausieji Sie: yra t.stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. fr.baigiasiindustrializavirno 60 procesas. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. Ketvirlojoje .lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus.aukSto masinio vartojirno visuomends .2. revolir. iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos. Zinoma.1. pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas.kelio i brand4 . Garnybosveiksniq naudojimopobfidis. trunkandioje metq. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas.

ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij. kulthriniq. pletra. kaip [rodo makroekonomika. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq . moraliSkai ir pramonejeir kt. paruo5irnas.tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema. kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius. neiSvengiamaisukelia infliacij4. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta.produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. Nonvay.. 2 Syrnposiun. akcentuojama. Sustainable 346 . Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota .ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius.kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai.kooperaciniq ry5iq nutrukimas. nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. paZymetina. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq).kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui). technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone. 19 20 january.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. Consutnption. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE.r: Oslo. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). 1994.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[).IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai. Kornisijos nuomone.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo . Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq.Jie neturi b[ti labai auk5ti. sprendimq.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq.

verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai . T 347 . kapitalas. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties. J.laisvalaikiotrukmd ir kt. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne..todeljis nuolatoskeidiasi. Kobo H.gamtiniaii5tekliai.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno. 6tl procentr. BNp padidejo t. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija. a b l c8 l . Washington. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami. H. (Cobb.bendroji paklausa. 10. talento.y. AtsiZvelgusI tai.mokslas ir technologrja.Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar.C 1 9 7 9 . Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. D.) ir J.y.3. Accounting for Slower Econornic Growth. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4.kokybes. kartaisnet uki prie5laringai. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai.Denison. netiesioginio poveikio augimui. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas. uZsienio ry5iq intensyvumo.valstybesfiskaline politika. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio.t.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. JAV BNP prieaugio. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti. Antroje.Kita vertus. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly. kokybiniu poZifiriu. Vertinant ekonominio augirnotempus.rs.darbo istekliai. padidinimasuZtikrino 32 proc. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek . veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai.o darbo na5umas likusiruq dal1. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai. ' Edward F. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn. visossistemos subalansavimo.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio. mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo. PavyzdLiui.

Mtisq SalyjeXX arnZiar. del parengimo l4 proc. t. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento. Velesni. 302.: del MTP . Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas. bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.r.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio. smukimo tempais su minuso Zenklu. naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. 7.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996.4. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais.antiaugirnas".-9" procentai. augimotelnpalns virstantprieSingais. t. .p. 348 . The World Development Report Waslrington. Pasauliobanko duomenimis'. 10.rs de5imtmet[ (1985-1995m. svorio rnalavinro ir t. vienetais). augimo tempqspartejantis letejimas.t.maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu.del kapitalos4naudq didinimo . pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai.patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.. uZ kurios prasideda. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius.C. labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i . Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse. 9 Svietirno profesinio gerinimo ...8 procenlai. Septernber. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas. I0.net 78 proc.4 Vadinasi.buvo neigiami.gamybos ir mastoekonornijos-.y. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija. o aplinkosapsaugai.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns..D. 1996.proc.28 proc.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika.y. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus. Pirminiai.19 proc.k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i . taip pat ir Lietuvoje. IES.

o a o.. : o 2 E = e > o : .9 : z > : 2 0 . - b O o = ^ = : \ * 9 J r . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a . .F 'o I (..l o € tr ! . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 .= ! = h C t > . ! - >.2 F N O a .o d u .Y > .a O . = Z a 2 1 N i :- > ^ . Eo * 6 C q ) t r . c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i . " = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a . - L z v . o . . i tr.: i: = o rj ' * d a .= N 6 o n ' 9 .3 'C = 2-4 ! . a ... a I LCts o < Z Q.r. Y:= € . . c bO 6 x 6 v > ' . o. N d olJ . .Y .J .= d ) d 6 = N o .! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .. F o F = q '. = i L A .U 6 : . L .o:= a J . )z . : > t r > = 'E a E c 9 .4 o ' l > :t € € c o 6 '.O v i a c - t4 Ef' 7s I .i : u F ' t h o O E u . = Oi: d .

.demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui.4. K .vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq. 5 ) 350 . S . ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K.darboiStekliqkiekis. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E.R.teorindspaZihros.l.s:const. esant tobulajai (DZ. dK ^K(t)=-(r). dt 6 7 =g x L .3) cla nonna.0 < p < l . I 0. lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas). AK .pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. taip pat universalius modelius. S=sxI/i (r0. Harodo ir (R. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) .1) ( r0 . Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis. 2 ) (10. C . matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.taupymo(kaupimo) K=AK+pxK. ( r0 . nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis. I=C+S.Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R.narnq [kiq vartojimas. Keinso. s.taupylxas (kaupimas). 4) dra (10.0 < s < l. Domaro rnodeliai). SoloLrmodelis .L).4) yr .Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes. .grynasis iSvestine. p:const.kapitalo i5tekliqkiekis.M.

renyjespecializacijos. turint on. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). tenkanti kuriarn nors subjektui. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). nustatoma produkto. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo. 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: . Zcrncs.tenkantisvienam darbuotojui. valdyrno ir t.t. darbo. darbo.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas.saugls" visuornencs poZi[riu. laiko) pasikeitirno. R. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai .arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z.dia Al ..darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine). kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq.'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. L ir kapitalas.g : const. kooperavirno. Zernes.r ) ( r0 . g . Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip. 35t . karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra. skaidiuojant vienam darbuotojui. be to.. pasikeitirnus. apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo. gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r. laiko) pasikeitirne.nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. apimtis (arba darbo produktyvurnas. naSumas): Y v= . R.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. Naudojantis pateikta gamybos funkcija. ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes.

Kiekvienais rnetais pajamq(1 .r. tenkantis vicnanrdarbLrotojLri.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei. kad. dalis s x y .l pav. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te .l0.jui: l=c+r' dia c . Si lygyberodo. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0. kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. .taupymo nonla. Kiekvieno darbuotojo pagan. parodyta. yra nLrolydZio tai karnpas naleja.r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk.e) s . parodanti pagarninto produkto dal1. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo . PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija.sutauporna.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl. ir tenkandius vienamdarbuoto. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu. naudoj amtl kapitaliniamsidejimams.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas. l0.t. tenkandios vienamdarbuotojui. (r0.=sx. kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs./(fr). o Naudodamiesivartojirno funkcija. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . (10. R.s) dalisyra suvartojarnc.investicijos. didejantaprupinirnui kapitalu.vartojimas. apskaidiuota vienam darbuotojui.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe. tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l. (10.8) Funkcija rodo. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir. i . iStekliais Garnybosfunkcija rodo.y.y=(1-s)*y+i.

I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' .s x f ( k ) .sx .Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis. : .kapitalu t reiksmes. i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) .f(k) .(S + tt)x ft = 0 . (g + p)x k . f ( k ) .investicijq apimtis.apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis.toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo. a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo. reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. pavaizduota ta5ke A. vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. o v a r t o j i r n a-s . jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams.y.(g + tt)x k =. daugiau nusidevi.1 pav. gamybosapimtis yra . tenkanti vienam ciarbuotojui. Kuo daugiau apr0pinama kapitalu. 353 . Tadiau.1 pav. parodo funkctja rp(k). Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija. f ( k ) . 10. investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+. dia Ak .kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui. dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos.kuo didesnes kapitaloatsargos. ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i . tai jis nesikeis laiko poZiLiriu. (g+tr)'t a(k) 10. t.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift. tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis.

as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides. Kita vertus. b) kai (g+p) x k > s x.ne vaizcle matome. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti.). didindamasgamybos apimti tol. Vadinasi. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k). tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas. tenkantis vienarn asmeniui. i5lieka ekonomikos . Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 . jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x .l(k). tarus.tadiaLr kapitalo i5drnirnas. Tadiau. Analize supaprastes. R. ypad aktualu. pradZio.je lieka nepakitqs. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB.s:./(k).koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4.nononnos optimalurnas.vartojimas. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar. tadiau tai nesitEsia nuolatos.. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas.rnkcija kyla i virSq. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas. Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi.ruo sr iki . didesnis darbo produktyvurr. SoloLr modelis rodo.1 pav. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol. kuriai pasitvirtinus. Tai bus pasiekta taske A.2 pav. ypad sumaZis. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti. priimantis sprendimLrs. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. aprupinarna kapitalo iStekliais.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl..Grafiniar. kol ekor.kad subjektas.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys.perkaitinimo" rizika. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x .f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10.paZyrnetoje r ta5ku. investicijq tai fr.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo. tarkime.r ". esant pradinei stabiliaibtsenai.

Pertvarkius (10..lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i. kad (g+1t:t71.auksine'.51. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10.ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis.ekonomines gerovds.r. 355 . or Kaip suZinoti. o investicijos.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. esant stabiliai busenai.September. o t Kapitalo kaupimo lygis. ekonominiai ar rodikliai atitinka. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow. 1961. yra f(k ).7)lygt1. esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-.2pav. p..auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu.. vadinamas. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui. kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE. tai ..th).vol. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl.yra t7*k*.ican A Econornic Review. 638 643.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos. arba .auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' . Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal .

lr) Lygybe rodo. Vadinasi. Kuo didesn6taupymo norrna.f(k.ryxk' . atitinka . Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis. kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t .3 pav.Soloumodelisparodo.). atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10.auksines"taisykleslygis.auksin€s"taisykles blsenq.. o kartu ir garnybosapirntf. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu . 10. kad Salims. reikia padidinti investicijasir. vadinasi.. (l0. o j q k l S .tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis.+4/.bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais. ApibendrinusSolou rnodeli.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis.surnazintidabartines kartos vartojimo lvei. l. A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s . 356 .c-: .3paveiksle. Norint pasiekti Si lygi.tiek pagarlintasproduktas. kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai.rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g. kr.

Specialistai. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis. 4.63 22.82 2.auksinds" taisykles sqlyga.. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai.07 3. R. July 199I Vdlesniuose. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai.7-] 3.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R. Yo 1' {l )7 4\ 5.87 2.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui. R. pateikti 10. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. Tadiau. Kuo didesni Sie tempai. m Taupymo norn.vadinamas. rate tiorn OECD Economic Outlook. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl. tuo maZesne gamybos apimtis. skaidiuojant vlenalll darbuotojui. BVP padid€jimas.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta.72 16.2 lenteleje.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol. ir 5.36 )) 1A 3. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta.Praktiniai duornenysrodo. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. 10.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 .jirno apimti. Solou modelis yra neabejotinai svarbus.2 lentel€.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis.34 17. skatinant privatr-1 taupym?U pan. vidutiniSkai 1973-1989 ..05 I 8.46 1. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 . PavyzdLiui: l. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai. itakosgarnybos 3. kol pasiekianra nauja stabili bfisena.

. 1986.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). 141*156. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. specialius rnodelius. Jansson R.l. Costanza Dasgupta Folke C.i l0. Technologijos palanga parodoma R. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl. M.riniaugirr. Levin S.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz.TI. Domaro ir kt.. Bolin 8. 2. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe.. Keinso pasekejq.kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. carrying capacity.-O.. Nr. Harodo ir E. I5(20). Kita vertus.rose modeliuoseR.jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics. P. 88(2). and the cuvironrncnt//Ecological Economics. teiginiais.Kitr. 358 . rnocleliai.. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq...-G. ekonon. rnodeliai.tenkandir4 vienamasmeniui. Pirnentcl D. 9l-95. M.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias. jis gali vykti tolygiai. Kur kas sudetingesniuose nei R. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R. atliktasDz. Solou ir Kenetas Arou (Arow. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos..Arrow K. Econornic growth. kaip multiplikatorius. Tai R.p. Juose vartojamos tokios s4vokos.kurios svarbiausias elementas yra investicijos. Holling C. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis. kaip isorinis kintarnasis. i995. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. Pcrrings C. J. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. S.M.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr.j=o.Nr. Maler K. ' Solow R.p. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis. KEInsol*. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija. akceleracijos principas.rs..vartojirxo ir laupyrno rytdienai. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3. B.2. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ. bei jau kuriarni Svartru kacl tai.

Keir. UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'..i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg. vadinama akceleratoriumi(A1. teigianti. kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija. + . Naujos investicijos.rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. Tolialr nagrinesime atskirasDz. f)omaro rnodeliq. kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt.: r Y .s.nacionaliniqpajarnqprieaugis. A D (10. pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D. * L I : ) .Teorija. lsrySkejanerobulosios konkr. Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti. lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg.r-a didesnes kelet{kartq.kiek kartq padides nar. Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 . M. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI .tai DL. LI . . Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 .rstoetlcientas.accelerator). ri i \ I f .s). n * t t 7 i . larp kuriq svarbiausios investicijos. Lygtis rodo. = _ A .akceleracijos koeficienias. AY . Jos yra strateginis kintarnas dyclis. . t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria. c dia c . . dia L a . A.nos papildyrnas sElygornis.i .rjos investicijosz1. .rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = . L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . .kad (l . o tai trunka ne vieneriusmetus. 211-investicijq prieaugis. pradddami nuo R.. kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime. 1. . M. D a 4 . l' '-". Harodoir E. Keinso modelio 'rodifikacijus. rodantis. = -I .c):./.rsostatiikos sister.Be to. . Kaip jau mineta anksdiau.r2) 17 . palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu..Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti.ribinispolinkisvartoti.

r ' A V al (10. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R. iSvesta iio rnodelio: iS 360 . leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E.Pokydius. rodo Harodo.r4) R. Harodo modelis . Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus. E. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius). Be to. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais.bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4. paZymetina. Domaro modelis.nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4.R.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq. idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams.rySystarp taupymoir investicijq. Kaip ir E. santykis: AY (10. Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni. Harodo-E.r3) dia G .tai tarsi E. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis. Dornaro modelio pletote. R.. pridmr. skirtasnustatyti tempui. lI. Harodas.suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) .kad R. R. Panagrinekirne detaliau.. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo). pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos. Dornaro. Tadiau.rnultiplikatoriaus teorija. Domaro rnodelyje.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu.G: r:_ " .tai modelis. R. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4. jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE.

r. t tui (10.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti. gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : . Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn. suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais. uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4.y. t. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. G*>Gn.natural/necessary rate of growth) . G*>G. y L y Y Kaclangi . 1 3 ) r ( 1 0 ..veikiant inercinemsjegoms. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus. jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_.C=s. 6) 1 R. tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus. 1 5 )l y g t i ( 1 0 . (10. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G.tai tokie augimo tempai. G>G*.1 . . kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes. (10.15) lygt[ isreikSirne. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas. tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios. I. dia s .warranty rate of growth) .tai tokie augimo tempai.Gv. iraSydamireikianas reikSmes. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno.15) i l g { r a S E ( l 0 .y. 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s .y. 361 . kuriq rezultatai patenkinadarbdavius. Jo nuomone. tai lsigalesnuolatiniss4stingis. FaktiSki augimo tempai (G .r=f.a u s i m e : [ G x c = L Y .ribinispolinkistaupyti.u!" garantuoiqaugirn4 t.

polinkio taLrpyti Sr. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju. Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) .Jei G*>Gn. arba 5n = I .rtralios techninespaZangos variantus..Jos parodo. Jei S<Sr. pr-rsiausvyros lygis. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . M. pasi[ie 3 ar. Do'raro E.s . nesant pusiausvyrai.. Keinso modeliuose.= Jt-.Be to. 2) G.r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:. 3) GnxCr=sr lygiui. norint pasiektivisiikq gyventojq r. * koeficientq. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas. .iant 1 darbE spausclinimo stakres. Tadiau.yra nepriklausomas kintamasis. a r b a c . .skirtingai nei pradiniuose DZ.realizuojamas augirnoprocese.tai teorija. tai bLrssantaupqperteklius. arba G.. esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ .lmonininkq ekonorninis aktyvurnas.bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni.. l. dia 5l . o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl. S:$.o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes. x C r = S l. c n Dabar aptarsime E. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros.. nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . xcr.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls. Todel Si situacijapriimtinesne. nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui. egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm. Atlikps 5i4analizg. Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes. = + . Jei S>S. nepusiausvyros ir b[isena.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. .rgimo fomules iSraiikas: l) G n . pajamosauga spardiau ir negu reikia. . tai bus santaupq tr[kr. Haroclas R. 2. .t. galirnidu augimoatvejai.rmas.rZimturn4. i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq). Sie dydZiainusako C. Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner.polinkis taupyti .

r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T.rpr. 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq.kaip ternp4.reikalingas produkcijos vienetogamybai. : t 1 .r8) Deiineje (10.. kad: Dabar(10.{ r . ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot.taupymas (S:k). j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai.rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas.l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 . kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu.grynosioskapitalo investicijos. pastovi. b) garantuot4 augim4. .vyksn. ternpas). ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo. ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas. Jis sprendZiamas.Ip . Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka. ternpus.kapitalo ar. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y . Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys.nacionalines p pajamos.esant visi5kam uZimtumui.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr.Zy .18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes.nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + . kr.gyventojq . =Tr.K .Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams. ia 3) darbo ir kapitalokiekis. O tai reiSkia. skiriarna santaupoms.rgimo tempas.F skaidius.L .S .1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr. pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten. K gaunama.tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu.r .gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i .kad nera gamybos rnaslo ekonornos. o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s .l7) (r0. Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4. 4) nacionaliniq pajarnq dalis.ro greitis.paJamqaugintotempas. yra pastovtrs. . ij E.kapitalas. .

_ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E. a) fr.: c) (r0. Tokiu kapitalo augimo tempu.1e) ir fakti5k4 augim4 .pasiDlos (r0.l b) fp .20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija.20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' . Domaras.. pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis.sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika. kai ekonorrikoje dideja neclarbas.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10.rrI (10.l . A I.=|=r.r.ui situacija. 7. subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija.kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10. . i u o a t v e j t r s. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.22) 364 .21) Taigi. kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s . atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr.

R. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus. pinigai ir pana5iai. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 .lygybe tarp paklar. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui. Tada. net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl.pavyzdliui.tokius kaip techninepaLanga. Vasilij. : Ft. o. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE. igalindami itraukti kitus veiksnius. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A . / [rengirnai.lI pastoviu. .F .) laiko momentais ir t+1. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10. Harodo ir E. Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. Jei dia L F .2) nuolatinio augimo tikimybE. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius. Harodo ir E.gaunam4investicijq vienetui. t.1. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. laikant pastarq. F 1. 1 : A I.[renginiaiir kt. esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. : F .vidutinisinvesticijq na5umas.23) dia cr* ribinispolinkistaupyti. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev. * 1. R.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis .24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq. Harodo ir E.investicijq dydis.sudaroprodukcijosprieaugi.y.

y . jei dia ( t0 . . 2. . kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe.vartojimo vektorius. kurioje koeficientai di1 roclc.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica. kaupir.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais.t .t) I .26) 1 ' = 1 X I' ..kaip.matrica.) v i s u m i n i op r o d u k t o . dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas. kad specialiojoje literat[roje. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti. Be to. t. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr. . Si i5vada darytina. . PaZymetina.Be to.nX ' -. neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10. ..y. D .X-AxX-DxLX=C.nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante.. kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais. rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO . r/4tai kartu ir produkto I s4naudq. kapitalines statybos trukmds skirtingumas. Koeficientai r/.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu. koeficientai.skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7. iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X .f.no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai.. .i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius. 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr... b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas.. . . kad produkto. kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams.gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis. X . C . X ' . t. .y. t.visuminio produkto. Svarbutai.

.y = S+ C . . F2..rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais..nodelir-1.r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir. ..nasyra sr. p v ) .n F =(Ft.g specialiqjqekonominesdinamikosr. . sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!. .ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais). vektorius.2.. x2. arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui.produktqskaidius. .. ! . S = /r xAF . .. . y : Ut. k t . xn) .Ax x = 1. arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq.pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius. Y l. rr .v. /xx:F./ x x = F .x.n) . ).. arba: visuminio produkto iSleidimas.tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica... rr .galulinio rodukto eklorius... arba: kaupir.produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica. L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10.. . 2..rl. pajegumais su 3. dia visurninio produkto iSleidimo "d= (.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius. U) r. . b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti..xnr -. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r ... 4.P-..

f(/0) .28) ) . S : ( .. s4naudqmatrica. Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) . .. 2 9 ) . .C : ( c r . o k. C(l) . Tn. .r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) . 1 1 Aix x ( t ) l . . ( t ).(to) 'r E r . c ..E(r11) ita Est.y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki. . kai galutinis produktas yra y=s+c. L \U . Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. Et = . i " F. .. 'F t r .c.struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency). . 'j E . c 2 . kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais. . L . S t r .' F s r r_.' L\r0.Etr\ L r . kai vykdoma sElyga. c _= \ a t |\ .rgimo galutini poveiki: Esrr. . . r r / ' \ t (10'30) dia Ep. s . : . E ( t ) S " Str. . .1. c) pagal vartojirnoar. s r. . '. ) .su. .' -Sr.r.g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s .U.g1=. .E . ..Oopirulines statybos materialiniq it). ) k f vartojimo fondas. .. .sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti. 368 . .vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency). s 2 . 1t. gaminandiais produkcijE.C.i rh5iesproduktas. .v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10.i \ / \ / \ ^ ^ 1 . 1 ' ) (1 0 .

y. v . kad a' . ) .vienetindmatrica). apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*. kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. .visq produktq.Ll:AxX. o* --a*(U*. . v 2 . Neimano modelis. iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys. v : .A.rris gali buti pasiektas. kr. U2 . Pagal Sias sqlygas DZ. sqnaudq iSleidimq rinkinys. . Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E .n .v*). - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. palyginti su rodikliais.r.maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . . ( x >0). x20\. U U . n). r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r . . . . gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. x panaudojimo intensyvumas. Tarkime. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni.r") t. 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli.** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel. . . uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. .Jerzy.r1.. Pateikti rodikliai svarbusdel to. . f i= ( Ur . Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman. kad B:E (E . . Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. \ .visurninio produkto. v=BxX. . naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 .Tt.jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U".

x > 0 ) .x).t. kad ekonomikai budingas susireguliavimas). kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai..kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius. DZ.pakeidia kit4 pasiIlos periodq). V. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x .uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas. 370 . Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos.=lexx.Leon Mari. kad produktas bus pagamintastik tada. Makroekonomikoje DZ. arba z = \ 1 U .k a xp x A = p x B . Taigi. Leontjevo modelis . Neimano modelio atveju tai reiskia. diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. Jis parodo. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos. UZdavinys . arba esantn rinkq.I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka. DZ. Jei "*t0 gar"rsirne.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras. v U.y.kaip pasi[los vektoriaus. kad ir p* >0. 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje. tai pagal DZ. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. x>o).jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq. dydis BxX . y Savo ruoZtuDZ. paklausos.= A x X . veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. .padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. v = E x X .sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. Neimanomodelioatveiis: . Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. Valraso ddsnis (Walra's law) teigia.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq.

kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu.1dubimas" kuri laikq uZtrunka. nedarbo lygio. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 .pakilimas. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji.pagyvejimas. III stadija* Wizd. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt.) svyravimus.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4.kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD.4pav. i5 I stadija . bendrojo kainq lygio. tai stadija. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B.Zemes [kio ciklq. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq.5. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja.. I0. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq. s Vadinasi. Jei gilus ciklo .tai gamybosmaZejimostadija. i5 Ekonominisaugimas.tai stadija. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai. bendrosios pardavimq apimties. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. II stadija.vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) . susidedantis 4 stadijq(10. vadinamadepresija. kai gamybos apirntis pradeda dideti. tai lV stadija.Taigi paklausayra lygi pasi[lai.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo.einanti po krizes ar depresijos. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus.).Tai vyksta intervale BD.nuosmukis. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE. tiesqjos ndra tapadios.

pasireiSkimo formas. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10. Zyrnfis ekonomistai P. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. bDdingas ekonornikai. tipus. Samuelsonas. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. Ciklas suprantamas kaip vidinis.4 pav.v. gyventojq migracija ir jq dinamika. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. Dabar manoma.rybos animties ta5kas B. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. 2. psichologiniq ir kt. kad i5oriniai veiksniai. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. 372 .Tai paklausos svyravimq teorija. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus.r. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq. Leontjevas ir kiti. 3. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. naujq Zerniq atradirnai.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves.intervalasDE.

Rusij4 1920m. . 1 8 9 0 .). judejimas. m m m m 1907m. i m m i 8 6 4 .JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn. 1 9 0 0 . .. tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. . o nuo XIX a. krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m.1 8 9 3 . 1 8 8 2 . 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes.Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams. kylandiasdel prekiq perprodukcijos. Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams.vario gamyb4). * bankq ir birZq sektorius. .. nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos.atsiradusios nepakankamos ddl gamybos. kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 .1 8 8 4 . tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes. pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4.pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. Karl. Neoliberaline. . . valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti. l. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais.vienija teorijas. 1 8 5 7r n . le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. 3.1 9 0 4 . dar labiau gilinandius krizg. Marksistind analize. Klasikine liberaline mokykla. cikliniai svyravimai neiSnyko. 1967-1969m. kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq.rinkos paklausos.Japonijq 1922m. . 2.I 893 m. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!. . kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 .1 8 4 8 . . 1907m. nedarbo augim4 bankrotus.visuotinio nepakankamo vartojimo krizds. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. o kita vertus . n..Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. .DidZioji depresrja). jo. pateikianti nevykus[ Zmogaus. Marksas (Marx. 1920-1922m. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki. .1 8 1 7 . vidurio . Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. Po 1950m. 1 8 3 6m . . pasauline ekonomind krize . Vokiediq filosofas K. . Kriziq prieZastis. 1 8 7 3 . Prielasdiq sukeliandiqkrizes. 1 8 2 6m . 1 8 4 7 .1929-1932 1948-1949 PradZioje m.1 8 6 6m . 17801950m.1 7 8 8 . pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize.eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. viena vertus.tadiau 1956-1959rn. .. nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq.geleZinkeliq.I 890.. 1913m. 1980-1982 rn.. .

.ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio. komerciniai ciklai (6-10 metq.. Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'. tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. 5) Lebruso.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo . vadinasi. abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. vidutini5kai men.maZieji" Kitdino.iki I men. 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos. Socialistai..Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai.statybosclkLai(15-22rnetai). kadangi sie ciklai . Del sudetingq. 3) . gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa.. Visi Sie ciklai interferuoja. viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq. 6) Kuznecovo. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai.investicijq ciklai (10-12 metq). 40 4) nonnalus .didieji" Zugliaro. . cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys.. 200_400 metq). vidutini5kai 8 metai). Vadinasi.isuka" ekonomik4 [ ciklus. Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. 7) .didZiuosius" Svarbi4 viet4. vadovaudamiesimarksistine analize.). tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus..ilgosios bangos".ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq).neisvengiamai sukelia krizes. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. Sis. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4.74 . Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai.). susijusir-1 ekonomika.

Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets. m Be to. 1905-1989). atlikti tyrimai rodo. Wesli Kler..a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus). visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos. 1923) ir kiti. . kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6.(Kondratiev.infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose. ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai . c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn.ilgajaibangai". J t) . Simon Srnith. pereinama prie naujo technologijos lygio. 18741948).ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell.n u o s m u k i( 1 8 7 3 .n u o s m u k i( 1 8 1 4 .). ) . pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus. .. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2. jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus. anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin. jos egzistavimo bfidas. Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti .1 8 4 9 . l 9 8 l m . kad po to. ). 1 9 8 8m . l97l m.. Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle.Xra. Donald Flemming. g.ilgoji banga".arnerikiediq ekonomistas statistikas. JosefAlois. Taigi galima tvirtinti.1 8 7 4 .. . [renginiq. (1883-1950). i r 1 9 9 2m e t a i s . puseje . kad tredioji . kai. 1 9 8 5m .ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn. Nikolai.). ).5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 .Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu.. . m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 .1 8 7 3 .1 8 9 6 . vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter. b) nukrypstama del [rengimq. ketvirtoji .Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. ir yra pastebimipramonindsstatybos.. ) .ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn. '' Antrojq. m s m ( 3) pakilimas1896*1920 .Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. l90l-1985). kad XX a. statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq. paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji . o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas.X.Manoma.

lJ. 2. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius.PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris.Apibldinkite krizes. Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai.auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . 376 . . I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn. PaaiSkinkite.. 1o{e_lius. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 ..r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. 8. 5. 12. . . 6. l. 1 7 . I l . 3 4. ekonomines raidoscikliSkumas . iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias. . . ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd. PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis.Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. 9. 7. I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. 1 4 .Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . .Pagrindindssqvokos .

yzdziui.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais.gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi.Prancuztjoje 12. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. pavyzdZiui.taiyramalrau negupusp 1933m. pozi[ris i nedarbq.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq. tesudard 10. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. palyginrisLr tuo. nedarbo lygio. praranda pajamr4Saltini. bhclingus dinarniSkai ekonornikai. Suomijoje.12. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. b[na bedarbiais.-.ir kt. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje.vidutini5kai apie I I procentq. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo.Imta manyti. noredarninustatytijo lygi.6proc.JAV sr-rdare procentus. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse. jo lygis jAV 1982 ber rn..Jame pabrdZiarna. prieZastis. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas.Vokietijoje 1991 m.. to. vengdarniapsirikti. Par.r1.2 proc.sveikatos"rodikliq. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio. -V. visiSkai kitas. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. Nedarbasbuvo rei5kinys.p 377 . 2001 .7. kuri dirbo.. 2001 . netekE darbo. Ekonomistai tyrineja neclarbq. kad nedarbas atspinditik pokydius.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. Gana auk5tas1997 m. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius. 622.6. ir todel. kuris.3proc. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4. buvo priirntas UZimtumo istatymas. jo kLrri laik4 ie3ko. JAV r946 rn.Daugelis politikq. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. Italijoje-l 1. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris.XX a. Tuo remiantisteigiama..8 proc. pradZioje buvo 12. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4.y. Tadiau reikia pripaZinti. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas. o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse. . Salyser. jis buvo Ispanrjoje 20. Daugelis Zmoniq. t. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje.. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas.

NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll. kuris visr. kitaip tariant. II. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis.population) .l. kaip jau Zrnorne.I. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq. Toddl ekonomikosteorija.gyventojq dalis. Sios temostikslas.skaidiuojamimetq pradZioje. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. PavyzdLiut.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1.Tarptautine darboorganizacijair kt. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF . Zinoma. Todel akivaizdu. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos.kodel neclarbas nei5vengiamas.tai nuolatiniai Salies gyventojai.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas.bei nedarborodikliai.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai.o vyriausybei.kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe.). nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti.pasirinktioptimaliussprendimus. 378 . Gyventojai (P . nedarbas egzistuoja. Ankstesnese temose remdmesprielaida.juo labiau. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq.1pav. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos.Zmones. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius.econornrc active population/labour force) .Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds. Kaip mineta.atskleisti. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. kurie nori ir gali dirbti.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja.

1 pav.icr nebeie5kantys.dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys. kurie neturi darbo. 379 . organizacijosebei rikiuose.darbingi asmenys. istaigose..atostogq. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius. d) rnokslciviai studcntri. Dabar tik priminsime. Knygos I skyriuje. kurie nenori dirbti. taip pat asmenys.lengvatines invaliduar rno pensijas.r) LF . bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . Bedarbiai . tureti darb4 ir bhti bedarbiai. ir c) dirbanrys savaranki5kai. darbdavius kt. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr.).Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis.t.rridarbo. kad uZimti gyventojai. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) . ir streikuojantys kt. kiti asrnenys. nctckp vilties rasti darbqir.darbojega. I1.-".l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. c) pasiruoSg dirbti. narnqSeirnininkcs asrncir nys. pri2i[rintys vail<rrs. scnatves.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. gaunantys aslncnys. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas.unemployment). bet aktyviai jo ieSko. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais.Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika.y.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11. tiesiog I c) istaigas. patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema. GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. gamybosveiksniq . t.panaudojimolaipsnl.

P . . 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis.activity rate) . ir (l 1 . E * uZirntqgyventojqskaidius. ll.=#" rco%.4) E. * gyventojqaktyvurnolygis. ( 11 .uZirntqgyvento. . .darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis.=T" fto%. J[ galima uZra5ytiSiaformule: o. P . Aktyvumo lygis (A. dia U. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis.tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar. .fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius. ir Sie rodikliai gana dinami5ki.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis.xloo%o. tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq.employrnent rate). UZimtumo lygis (8. = . LF .bedarbiqskaidius.darbojega. U . vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje. dia A.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis.l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo.E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius.atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E.uZimtumo lygis. darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u. dia ( l 1. .Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai.

.| . = € r o o 6 E .> o o . € N o.i- co $ € @ F-- t@ r N V @ .bo x>.l .l N N r r rc r r r r $ \ rc $ . i d 6 . e4 z.1 N ct @ r -l .v q < : >N :r bI >' o q I. Y € o = t s 6 .i rc oo € F- *i. tr E E 'N d Fr .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .o cn c] E 11 X .1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.l @ r c v N € r .r a.l .:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) ..O r cl a N \ cl @ . ! @ c.O Y > > > d r. ol .N N € € . : > . >.) $ r ol o1 € a r . c O . N ' N J o '-' < d t r L .tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n .= A. N F r:i d d 'o : ^ N J o . ^1.f fFG a c\€ € .:1.f.J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <. 381 .i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a.

7 68.1 5 l '7q l3.9 8.7 15. Ur.Tai parodyta I 1.4 71.0 2.2 lenteleje.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.6 64. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.1 6 8 .0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.9 79.4 75.1 60.4 69.8 3.I 71. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno.4 a ^ 69) ES 15 63. I1.8 58.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn.9 \'7 ) 6 l.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.6 5.6 9. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.2 lcntel6.3 7t. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.1 75.4 10.9 63.64 m.0 70.7 62.2 q. procentais. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.4 59.9 76.5 t2. 9 68.2 554 54R 56. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.8 7t .r 16..1 68.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi. 382 .0 A A 71 4 . .Gyventojqekonominioaktyvun-ro.2 pav.9 62.7 65.6 4 1 10.uZimtr.gis 3. 68.9 14.6 6. l Nedarbo l1.6 64.0 63.2 paveiksle.

tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys. 3) darbo paie5kqkriterijaus.. PavyzdLiui JAV. buvo Liuksemburge(2.) ir Craikijoje (10. Nors ir nevisai uZimti.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo. 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes. Svedijojeir 383 . i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites.ketvirtose.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls. o auk5diausias lspanijoje(10.5procento. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu..16.).dirbti" ar .2 proc.darbo birZos duornenysir kt. kaip ir daugelyje kitq Saliq.nes nesitiki jo rasti. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai.t. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose .sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq. b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq. kurie darbo nebeie5ko.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka).15 pateiktq duomentl matome. p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq . 5) nau..dar yra didele dalis . Baltrjos Salyse 2001 m. kad.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. ypadauk5tas buvo Lietuvoje. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos.todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas.nusivylusiq".trediose * oficialios statistikos. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno. kitose .Pavyzd2iui. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos.prekyba gatvdse ir t. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui.).0 proc. Kaip rodo lenteles duomenys. nedarbo lygis nustalomas apklar.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i .Kitas budingas bruoZas.rsiant gyventojus.apie 6-5 000 Seirnq.pavyzdZiui. nedarbolygis Japonr-1oje.6 proc.aktyviai ieskoti darbo". Sie Zmoneslaikorni dirbandiais. paprastaiyra a.) ir Nyderlanduose (2. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys.4 proc.

Taigi. l. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose. Lietuvos statistikos metra5tis2001.. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n. todelnedarbo ir lygis liekaZemas. Japonijojenet ndra darbojega.2 I 12.1 241.1 262.P. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst.SioseSalyse pakito neZyrniai.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega.3 lenteli.2 t 4 81 204. 7.9 2235 6. p. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima..sr. Daugelisdarb4praradr.Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje.taip pat kitais budais: per paZistamus.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1. 1999. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs.107. l5.4 6.2 3 4 1l .roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi.8 99l .3 6.1 317. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius. Pastarr.3 I 10.4 ll.0 215.1 4.sprendZiant uZimtumoklausimus. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo.tai lemia ir kitos aplinkybes.. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo.) (%\ 34't.5 t? { 384 .p.0 3.2 8. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV.ir jie bedarbiais netampa..V. ll.4 5 6 r98.7 5.Lietuvosstatistikos metraStis 2003. naujq leiciirnq dirbti.9 3.Japonijoje.P. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida.) 6l.4 I t. Nr.14: Darbo birZos naujienos.9 4. ..rasto valstybes perkvalifikavirno programomis. I 10. PavyzdZiui.+.93.3lenteles duomenys.2000. nes valstyb€spriemoniq mastas. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali.4 255.rmaZejo.

5 karto ji sumaZina. visadaatsiranda Zmoniq.ie5kodamikito darbo. GriZQI savoankstesnes darbovietas. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl.nuolat besikeidiantis rei5kinys. kai kuo pana5us i vandens baseinq. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio . Nedarbo mastas kyla. Laikinai nedirbantys (al.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt. nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas. . tai baigg mokslus. Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq. kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. 11. Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. .maZdaug2.kai dalis respor. ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4. 385 I .sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes.kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. Be to. Nedarbasyra dinami5kas. Siq srautqintensyvumas nevienodas. DaZniausiai asmenys. kad jie ie5ko darbo. ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos.leisti). . . kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq. kiti . laikinai atleisti. Nebepriklausantys darbojegai.rclentq tvirtina. Zinoma.gaunandiqdarb4 skaidiq).naujai priirnarni i darb4 treti . ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4.3pav. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje.lS lenteles matome. Dirbantieji tampa bedarbiais.

Pus rodo tikirnybE.Nedarbo lygis keidiasi. kai asmenq.ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U. Taigi. Pu6 ..perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. ParyzdZiui. isiliejandio i nedarbo .perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq. PuN. 386 . 5 ) dia Ppx .Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka. PLrE). Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis. kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[. Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq. nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo. P6g . PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq). (r 1 .PN1u.nedarbolygis auga.tapusiq bedarbiaisskaidiui. PNE. Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . nedarbo. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.:f (Psx. kai srauto.(minus) rei5kia.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo.perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq.4 pav. * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. P6u. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes.4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll.

rsiausvyrq.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq. sukeliandios I 1. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze. pan. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4.2.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir.5 paveiksleparodyta.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr.y. pavyzdLiui. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus. taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq.darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis. maZejant dideti). kuris b[tq pakankamas. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti. PavyzdLiui.1. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. 1. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas . kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E). Todel.pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis. Neoklasikqnuomone. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. Teori5kai bus lygis. suderindamas paklausq ir pasifilq. kurie ie5ko darbo.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu). 387 . maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. Neoklasikai teigia.11. taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr). reguliuojant nedarbo lygi. nedarbo padidejimo. o kartu didinti pensininkq. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui.

pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1. bfitina i5siai5kinti. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4. kuri rodo atkarpa E1A. butq idarbinta N0 darbuotojq. susidarantis Siomis s4lygomis. vadtnamas savanoriSku nedarbu.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti. No Darbuotojqskaidius 11. kad.nepaisant darbo pasiulos 388 .ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas.o kai darbo uZmokesdiolygis w1.tik N1. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg.nedarbas.ji sutampa su visiSku uZimturnu. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). Viso to pasekmd. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis.5 pav. Nedarbas. . kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas.esantdarbo uZrnokesdiui ws.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko.jos vertinimu. nes. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui.

nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl.-M. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus. P. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai. Tadiau yra nuomoniq. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. Dalies ekonomistq nuomone.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq. ' Menkju G. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4..c angl. o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4.Vadinasi.N. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq.ypad nekvalifikuotai. l. Tyrinejimai parode. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[.:lzd-vo MCU.Perev.213 389 . 2) paaugliai fimose labai daZnai . nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr.pertekliaus.neleisdamos lygio. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. Kyla klausimas. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti. Makroekonornika. 1994. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. Vyriausybds. negaudami dalies darbo uZmokesdio. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. Manoma.

.. 1985m.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m.) Vadinasi. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq.. darbininkq.35 USD/val. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje .B.o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos.98.minimalusdarbouZmokestis.95. L i e t u v o j e1 9 9 8m .-P. JAV valstijose. Globalnyjpodhod. 548.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje . 1938 m.iSskyrus.70. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis..nedarbo lygis padidejo1. Makroekonornika.apie 50 procentq. ir tik 1989m. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. j i s s i e k e .-P.monopoline profsq. 4 6L t / v a l . o Darbo aprnokejimas 1997m. LarrenF.Globalnyj podhod.' Zrnoma. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes. o n€ w1. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems. D. Svedijoje .25 USD/val. 'Saks. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio. 'Saks.ir auga l[kesdiq neclarbas. p.-P.B. DZ. a 2 Kyla klausimas.. *iki 3. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius.85 proc. Makroekonornika. DZ. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m.ir l98l m. DidZioje Britanijoje . darbo rinka labai marga. ilg4 laikq nekito. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse. jau siekEs3. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra. 6 Menkju. kur profsqjungq vaidmuo didesnis. jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. prezidentas Bu5as DZ. 214. kodel priimami [statyrnai. Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi.ungq vaidZia darbo rinkoje. PavyzdLivt.iki 4. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis. Jei ne Sis istatymas.543.per 60 proc. kadangi yra daugybe prof-esijL1. nustatytas 0.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi. 2. . duomenimis. parnaZu Jis augo.80 USD/val. LarrenF. Makroekonomika. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6.-V.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta. 390 . Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5.N.ir l99l m. Suomrjoje .2procentuo.25 USD/val. 1998. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. valdymo sferosdarbuotojus.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. G. D.padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc.

ar 3. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims. Antroji teorija teigia. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. Sakines. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4. regionines firmos lygio. ir. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai.nors yra perteklinedarbopasiula. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio.vadinasi. firmq pelnas. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. Taigi darbo sutarfys.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. JAV. nepriklausantiems profsqjungoms. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis. profs4jungas. kokiu lygiu vedamos derybos.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. Jos galt b[ti valstybines. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[. Ekonomistq nuomone.na5iauir dirba. Pasak vienos i5 Siq teorijq. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. Skandinavijos ar (Svedijoje.jq Be to.Tuo tarpu Kanadoje. Tai propaguojandios teorijos skelbia. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . Gresme. prie5ingai.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. Jei Zmonesgeriau maitinasi. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu.

Tokiq atrankQekonomistai vadina . kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas. Ekinominia.neigiamos selekcijos". todel. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai.iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi.morarinesrizikos" problema. rizikuodami buti atleisti..virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti.n aktyvumui didejan1 vyk1tq.investiciiq mastas). prasideius ekonomikos .kad.. Akivaizdu. Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis.6 paveikslas.. o verslo ciklui pasiekur aep. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.. ekonomika pagyveja. susvelnina .ilin" rizika'.kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis. Tuo tarpu DZ. k. Tai veikia 392 . darbuotojai dirba blogiau..iukeliandiomis bentlrosios ..4w_r1!$9.maZela.M. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1. bedarbiq pradeda mazeti.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina.litq .. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais. sumaZeja ekonominis aktyvumas.rg5 ameequs.firrnoje liktq tik neturintys altematyvos.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq.. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias.nuosmukiui.ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b). plediasi gamyb.neigiama selekcija".lsilos (krizes) stadij4 -i. Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma.pnvadiq ir ir vyriausybds. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis. Jei darbo uZrnokestis zemas. Taip_yra . Mokedama darbo uzrnokest[.iuo necrarbo lygis labiau maZeja. Finna.. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai. taip elgtis nusprendE patys. o kartu ir darbo paklausa. Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina . paklausai padidejus.jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti. kad firrnos dirbandiosefektyviau.vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja.mo. mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti. Taigi verslo ..priimumu darluotoiq.pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq . jo IS matome.Kitaip tariant. verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a.darboryg*@.padaugejabedarbiukylane. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams.

Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros.6pav. % lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11.darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. irgi maZinandios darbojegos paklausE.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos.Nedarbq didina ir tai. Darbuotojai. tampa bedarbiais. Y. kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 .

PavyzdZiui. M.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis.6. PavyzdLiui. Nuo 1979 m.Fridmenas.regionuose. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja. Kuo auk5tesnis rodiklis.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas. kr. JAV savaitinebedarbio pa5alpa. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. ir dia sukelia nedarbo augim4. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus).JAV iki 1978 m. p. pavyzdLiut. Kai kurie Zym0s teoretikai. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. 5. mano. Olandijoje . Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq.darbo uZrnokestisapmokestinarlas. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas. 1998. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq. kadangi lengvina bedarbiq padet[.rrdidesne darbo jegos paklausa.5 metq. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei.Nr.ras atskiruosemiestuose. Kita verlus. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis.kur pakeitimo koeficientas didesnis. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin. uZ 200 USD atlyginimq nes. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama. atskaidius pajarnq mokesti. kurl jie gautq.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta. jis gautq tik 146 USD.2. 394 . tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. Mokslininkq nuomone.DidZiule migracija i miestus. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. dalis bedarbiq jas gauna.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. tarkime. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo.Si problema aktuali ir Europos Salims. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites.rsiose Salyse.

7 7. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme.8 t t l < 0.3 2.7 I 1.o ne jq dydis.6 2.3 4 5 t a 2.4 10. Tuo tarpu JAV..8 10.8 8.2 1 l 6. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.0 . Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.0 a? 8.3 t 4 7..4 lentel€. Panagrinesime 1.0 8. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.J.6 2.8 10.7 0.9 7 l 4.9 3.New York.3 '7.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.0 7 5 8.8 6.7 t ) 4. Saltiniai: Gordon R.5 n.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus. 1993. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis. .-6'h ed.9 q 5 lt 1 7. Macroeconomics.0 a5 2.3 4.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.negalima nepastebeti.8 9.2 1 A 3.4 t. I ll.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas.6 10. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti.2 I 1.1 q4 5 5 o( 10.0 t 5 0.vaizd?Lkeidia.7 0.586-5 87: http://www/eurooa.0 ? o q s 5 l 1 R 6.0 ) 1 0.2 7.6 5 0 'rl 8. inVeurostat.1 0. Atlikus tyrinejimus. 39s .2 1. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis.0 0.4 6. kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai.9 2.8 8. Harper Collins College Publishers.7 2.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.0 2.0 l ) ) 7 7.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.7 '7 1 7. Nagrinejant nedarbo prieZastis.8 9.8 \ tl +.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.7 | 1. *1994 rn.0 t.htm eu.8 3.5 10. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6.2 1 4 6.1 \ '7\ q 4 5 6 6.9 4 5 5 l 10.* P.6' 4.7 o 1 4 6 4.334. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .9 8.1 t.6 9.0 I 1.4 lentel€jepateiktusduomenis. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai.r It.tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4. duomenys.7 0.3 2.9 8.2 \4 54 ) 1 0.

per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo. dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai.siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns). Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo. ir tas. .rstoja jais rlpintis. jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai. t.rployrnent) reiskinys.rZmokest[.gali tapti ir bedarbiais. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem.Profsqjungos. toki. laikolarpiu.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas.insaideriai autsaideriai".Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu .) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e .i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. tampa autsaideriais.rsiausvyros darbo r.Strukturalistind8 hipotezd teigia. netekE darbo.Cambridge. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis.y. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas.1986. kad ilgi r. kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga. Tarp nedarbo prieZasdiq. I . Mokslininkq nuomone. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus.. dideliq bedarbiq pa5alpq. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi. veikiandiq nedarbo lygi. Nedarbo histerezA(hysteresof unen. lnsaideriai..3skyrinjc.nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m. nurodoma rr nedarbohistereze'. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms .1. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko. Lawrence)teigia. 396 .Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga.nes profsEjungosnr. e Histercsis (i5 graiktl k. Todel. .

pirm4 kart4 ie5ko darbo. l . l l . ketvirti nedirba. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina. 3 . kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. Tuo padiu metu.kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu. baigEmokslus.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas. Treti.Ekonomistq nuomone.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4. Kita teorija. rerniasiprielaida.ba nepakankarnos paklausos.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue . nes maZina verslininkystespaskatas. .. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos. ir Vakarq Europos Salyse. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios. atleisti i5 ankstesnio. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq. Todel ir JAV . pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje.ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai.Del to. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4.strukturinisir ciklinis. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. kad konkretls del 39'7 i i. n l Nedarbo histereze ir bar. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias.-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina.sugebejimus. N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis).darb4 arba grlLtai senq1i. irgi turi neigiamEpoveiki r.pasir.kiti ie5ko naujo darbo.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais.tampa autsaideriais. ar.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir.t. kad bedarbiai prarandasavo igudZius. N e d a r b o t i p a i . kad darbininkq darbo r.r. sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali.dainai jq b[na visaskompleksas. . apmokestinant finnq pajarnas.nes baigesijq darbo sezonas t. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 .rZimtumui.frictional unernployment) nedarbas. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese.

Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas. . keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. Tuo tarpu . Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka. kuriuos buvo galima gauti. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo.nesutapimas. veikla. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas. kuriuos gali parduoti.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus.r. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms. nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti.ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga.. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq..Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta.moterys. Siuo atvejubedarbiai . atsirandantis. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt.galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje.Kitaip tariant.auga ir realusisnacionalinis produktas. Del to dideja Zmoniq palamos.structuralunernployment) nedarbas.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 . ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas.. norsyra ganadinami5kas.Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu.tuo tarpu paklausakitq. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. Struktiirinis nedarbas (U5 . iskaitantnaujasprofesijas.Todel neatsitiktinaidarbo . kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai.kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu). kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos. vadinasi.i5auga.JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai.investuojantys"I darbo paie5k4. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis . racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai. turl darbo igfidZiq. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos.aslnenys. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga.Esrninis skirturnas tas. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje. ar abiejq kartr.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios. darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros.Nedarbas atsirandad6l to. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas.

neiSvengiarrrr. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu. yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali. U6 . Visi5kas uZimtumas (Ee . nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis..6) I5naginejE nedarbo tipus. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius).bedarbiqskaidius(nedarbas). kai bendrasis nedarbo lygis.mokytis.7 procento. Pastoviausi.1933 m.t.tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis. (11.ilgesn€s yra trukmes.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. Yra dar vienas nedarbo tipas . pavyzdZiut. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas.Ciklinis nedarbas.PavyzdLrui. oras atiyla. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. Be to. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 ..ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs). o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn. Ciklinis nedartras(Uc-. Vadinasi. nedarbo tipai yra tie patys.o strukthrinis. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 .kaip jau rnin€ta. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas. sieke25 procentus. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo. Us .sezoninis nedarbas. JAV. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. Ciklinis nedarbas su sulaZeja.y.full employment) . kai ekonominis aktyvurnas i5auga. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas.Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni. ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus. bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U . laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis.

didejant darbo uZmokesdiui. tikedaniesi didesnio atlyginimo. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq..). Ji galima apskaidiuoti.Si kreive yra kaireje kreives LF puseje.8) . ir yra bedarbiai.7) ..Infliacija". nesukeiiant didesnes infliacijos. norindiq dirbti daugeja. . o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6.Kreive AJ parodo. Krypstanti I desinE. kad ekonomika veikia.unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo. kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo..c i k l i n i sn e d a r b oy g i s . natlralusis nedarbolygis. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti.-r-xl}}o/o. manoma. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas.kreive roclo.Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti. . U. strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius).Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti.tai nedarbo lygis.Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E. darbojega. . kad irnones samdo daugiau darbuotojq.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui. 400 (lr.U. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius).7 pav.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka. Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui. Tarkime. l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" . U . pavyzdliui.natural rate of unemployment) . Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I . . ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq.kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai. Toks rySysnagrindjamas skyriuje. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0... kad..

daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais. kai nedarbasbuna Zemiar. tai 40r . nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. I l. esant.Kita vertr.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas. b0na sunkumr4. pavyzdLtu| JAV.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis. Siarn tikslui. Kaip Zinia..2 procentq. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais.7 pav. sudaremaZiaukaip 2 proc.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. PavyzdLiut. Po to bazinis natlrah.r Sio lygio. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc.rs.o. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro. keidiantis sElygoms. esant stabiliorns kainoms. o 1944 m.. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos.. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a . N. Jis perZiurirnas. 'l . Kyla klausirnas. iki 1945m. galimi atvejai.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi.PavyzdLiui.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus. tai ciklinis nedarbas.rsis nedarbo lygis koreguojamas. nukrito iki 1.

antruoju . Pavyzdziui.rorniniai nuostoliai. vidutinio darbo uZrnokesdio.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4.i5dirbE dien4.r tai rnikroekor. 11. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme.Kitaip tariant. Svedijoje. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis.o 402 . nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo. palyginti su patyrusiais darbuotojais. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms. pramondsrestrukt[rizacija..Zymus ekonomikosnuosmukis. Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys.4 proc. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. Pa5alpos 9l dyclis. jis ekonomistrq nuomone. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc.Pirmuoju atvejr. gauto atlyginimo dydlio.Pav yzdlitti.5 procentus. JAV ekonomisttl nuorlone.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc. visiskas uZirntumas buvo tuomet.privatizacija.kol netenkama teisds 1 pa5alpq.makroekonominiainuostoliai.1987199lm.5 proc.kai kainq lygis buvo stabilus. padaryti Znrogui. praradusiarn darb4. ekonorni5kai aktyviq gyventojq .2. kai dirbo 95. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4.nuostoliai.ja. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai.kad jis visose Salyse vienodas. darbojegos.5J.5 proc. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment).natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio. laikotarpiu.nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus. Zemes r-rkiopertvarka. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku. per dvylika paskutiniqjqmenesiq.darbojegos.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse. Si surna maLd.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. turdjo b[ti apie 8 procentus.Tadiau tai nerei5kia. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq. medicinin[draudim4ir kt. o 9-atne..

nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar.rogui priimtinas. SavanoriSkai atsisakydamidarbo. savo sLrgebejimais.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus. 650 lvykdo ZrnogZr. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. Sirdies Seimai. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment). Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka.250 Lt). su^papildor.nuostoliai pladiqla prasrne. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne. nedarbo lygiui padiddjus I proc. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos.Be to. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq. Zmondsmano. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas. mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes. Pa5alpa laikotarpi. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. kadangi laisvalaikisirgi naudingas.iki 45 menesir4. kad savanori5kasnedarbas Zn. 333 403 .J.Macrocconomics. vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi.rtigeriau apmokarn4darbq..rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn. [skaitant 20 t[kst. Kartu padmus.rdystes.rsrnq kt.baigusprofesini rnokyrntl. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo. Salyse vertinin. ir nepasitikejimq ateitimi. dar 920 Zrnoniq nusiZudo. Zmondstikisi ateityje gar.3000 .nornrs priepuoliq''.rais).saviZudybiq skyrybq. per 12 rninesiq 05 0l . Be to.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti. I2 GordonR. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines. nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq.trumpejagyvenimo trukrnd.vyresniems kaip 50 metq .[ kalejimus. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano. P.

.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp).a). Salyje nepagaminamas potencialusis produktas. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. DZonsono adrninistracijoje. Un. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr. Jau 4 skyriuje rnineta. Kitaip tariant. Yp . koks li. e ) okuno desnis re'iasi trediuoju . Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. Arthur. . h . prii'ra toki.cikriniu necrarbotipu. Kita vertus.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U"). Y . JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0. ka<lprocentinis nedar.rnas(okun. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U. nepasiekian.Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas.faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba.u. nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0.Todel (1r.8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U .100]. (r l . y.) itin aukstas.natfiralusis nedarbolygis.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 . okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon.:Un -h x [00x (Y/Yp) .h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] . Kai bendrasisnedarbo lygis (U. tszs-tqso). buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. arba Okuno kreivds nuolydi.4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme. RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m.ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia. dia (l Ll0) U. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq.U n : .

.5 arba2:5. 18.5 8. JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5.5 6. 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) .gip (nroc. kad. Taigi fakti5kasnedarbolygis .4 x (-5). tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2.340. (.ll) Formuld rodo.2 5 5 Realiojo un lrl. USD).* ornika ir valstvbinisreguli V.P. 5 x 5 1 0 0 i mlrd."u"i (mlrd.t. . .. 4x ( 9 J .5lentel€.2l. leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius.100" prie5 Y/Yp butinas del to. ' U. Akivaizdu. 405 .y. 5 m b d . t.10)formule. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau. New York. patiria milZiniSkq nuostoliq.5 lentele).y.1 trilijono USD.j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 . . PavyzdZiui. padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"). (lr. kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais).T.l g g .jog fakti5kasnedarbolygis (U.Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly. Remdarniesi 1. U S D ( 1 x 2 . minus nuolydZiokoeficientas (h).Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!.nurodant.8 procentai. 1988.esant auk5tam nedarbo lygiui.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis. jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc.6: -0.Sis santykisl:2. : U n . 11.0 .U . kad produktq santykis yra 95 proc.8 6..Tarkime.1 0 0 ] . esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui.-P.:$+l:$. kad visuomend.6 : . o natfiralusisnedarbo lygis ..0 .5 procento. 1990. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq.gauname: (1 U .6 procentai.) .7 5 q 8.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas. U. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1.* P. Samuelson Economics.

3 proc.Zinorna.. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. menkas darbo jegos mobilumas). Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai.5 proc. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4.kodel.tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . Ketvirta. Neoklasikq nuomone. o b[tina apriboti tik tai. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos.1arnq rnokesdius. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais. Antra. nedarbas atsiranda ne del to. tadiau jie niekada nebus kompensuoti. kuris turi tarn tikr4 vertE. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. Tredia. Buvo nustatyta. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos. surnaZdja verslininkq pelnas.I5 lentelesmatome. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. kad. neoklasikq nuomone. vyriausybe patiria nuostoliq. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus. Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio.kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. iSauga.Okunas to neivertino). darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq.privalu maZinti nedarbo paSalpas. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu.). puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. vildamosi. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius.3. (ankstesniais apskaidiavimats 2.padidejusnedarbui.i firmos pasilieka darbuotojus. nelanksti darbo apmokejimo politika. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. o tada. 11. Kyla klausirnas.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. BNP padidejo 2. o toddl. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. kad ekonomika greitai atgis). atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. j. Antroje XX a.

P.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq.l firmoms. Ypad tai bDdingaJAV."p aLj. maL1javalstybdspoveikis darborinkai. . Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai.. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q . ekonomistqnuomone. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata.3.7 -Tv €f 407 .augo socialiniai profs4jungq Salyse. todel.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas. Todel. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus.V.*"* "e_[ti.b 9l{1gA $.g.aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas.todel.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r . Pagal D2.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO).y p a i E u r o p o s P k judejimas. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa._Jar_*gg!g1 .nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l.. .g{p iry. sustiprejo fondai. Nuo XX a. subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems.).uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas. Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo. nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja. . o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos.ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq.plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos. o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o . 1996. Svedija ir kt.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa.. [kurta l9l9 metais. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: .darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir . DidZioji Britanija.

8paveikslu. 2) darbo jegos pasifilai. kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. y . bendras ukio stabilizavimo priemones. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es..makroekonomines.didindarna bendrqjq paklaus4. I tokiqpadeti. 408 . Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes. Aktyvi politika (active policy) . Tarkime.t. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[.pajamqpraradim4.nes tai stabdo darbo paieikas. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza. pirmiausia. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas.Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. .eik" ciklq. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos.. negalima mokdti per dideliq paSalpq. Naudodama makroekonomines priemones.Mokslininkq nuolnone. kad skatina kainq augimE (infliacrjq). Tadiauji brangiaikainuoja.gamyba padides. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas.3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui.r ' : : : . iS Tai efektyvr.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st.1. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: . mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1.Jai padidejus.ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes.y.1ogiStinka didelis nedarbas. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje. ! / r r * . aktyvi ir pasyvi.stok. nedarbas sumaZds. didindamavyriausybesi5laidas. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq.. amZiausir kitq veiksniq. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq.y. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti. t. pusiausvyranusistovdsta5ke E. tadiaujis pavojingas tuo.specialias uZimtumopolitikos priemones. Pasyvi politika (passive policy) . Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti. Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t .taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties.visurna finansiniq priernoniq.

uZimtumo didinimas. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:. Viena vertus. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija.e ". . Zemes ukyje).socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas.t. o pagrindineproblema.prlemones: . nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 . padidejadarborinkos stabilumas.8 pav. jog Tarkime.darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4. Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'. infliacijos tempai sumaZeja.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais.rldtdja.smulkausir vidutinio verslordmimas. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. . tadiau i5auganedarbas. . Gamyba sr.pavyzdLiui.ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos. v Yl 11.pavyzdZiLti. . darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas). infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti. Taip ciklas tEsiamas. Kita vertus.1945-1978 m.--.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas. kad vyriausyb€konstatuoja. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.

maZintipajamq mokest| 410 . . laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq. . .skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys. 2.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq.]S!t9I9AIg. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti. Tai galimapasiektididinantpensijas. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas.Darbo jegos pasi[14 gp.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. .U$9". .surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui.ne tik su5velninanedarbopasekrnes. kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas.liir strukt[rini nedarb4.apriboti pensinio amZiausZrnoniq. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas. . .apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[. ir Salyse.pratqstimokymosi laik4. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt.nera didelis. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i . a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo. konkuruojandiqdarborinkoje.Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija.Darbojegos pasi[lq galima didinti: . To siekiarna 5iq prieZasdiq: del . nes dali darbo uZmokesdio valstybd. atitinkandirl darbo paklausq.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes.gaunandiq pensijas.skatinti darbojegos mobilum4 .darbojegos pasiul4.r_p_. tai . aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema.tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas).*meZ1gll_Ug':H.

. MokslininkLlnuornone. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq.legalizuoti paslept4uZimturnq. .UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos. pan. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija.rones.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!. Mokslininkq duomenimis. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai.naikinantvir5valandZius. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje. kurimq.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja.Be to. kurios padetq: . Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos. kuris skatintqdarbopaieSkas. Tai skatintLl naujq firmq. 4ll .Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno. Moksliniai tyrinejimai rodo.didinti darbojegos mobilumq. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios. Todel.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt. patentqir kitq mokesdiqtarifus. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. * didinant atostogrl trukmg. taigi ir darbovietq.rZirntumo politikai parengti. ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti. ekonominiq ir politiniq nuostatrl. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp. taikyti lengvatas.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu.riboti bedarbiopa5alpqdyd[. patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq. . kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r. bfitina naudoti prien. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4. . ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika..

neigiarnos darbdavir.metai ir daugiau. 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. nagnnela. lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas.rri (darbuotojas) bedarbis. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai.4. . maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui.kr. IS esmes tai laikinasisnedarbas. 1998. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. nesnesitiki sulauktirealiospagalbos. 4 . p. kurio kontingentas nuolatoskeidiasr.kuris trunka trumpiau nei metus. Kitos prieZastys .iaiko tarpas.todelji pladiaupanagrindsime. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. II. atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. Nedarbo trukm€ (unemloyment period) . Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U").jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. l .p '" Darbo birZosnaujicnos.arba norninaliojo. 412 . Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu.Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti.4. l l .nedarbo lygio (U. . o kartais asmeniniailmoffiksdiau . intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t. N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl. Nr. Be anksdiaunagrindtqbendrojo. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq. Kai kuriuosjq panagrinesime.t. kurio trukmd . 18. . kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira.

'farybos Europos inioiatyva 1990 m. 413 . O l99lm. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc.P.53.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti. p.ltalijoje ir lspanijoje. atliktq tyrirnq duonrenimis. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE.Ispanija. Nedarbas Europoje. apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas.. amZius ir kt.Olandija.Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija.Kita vertus.uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze. Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius.Macroeconomics. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. . nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus. duomenimis.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira. . Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: . DidZioji Britanija.l99l rn. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos. nes fakti5kai dirba nelegaliai. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. Jo atsiradimui Vakarq E.u. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai.t.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t. PavyzdZiui. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties. Tr. Bclgija. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys. Danija.t. Vokietija. '" CordonR. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t.326.buvo ilgalaikis.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. ItaL.1a. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k . tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc. l99l m.): . kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose. eruodis).skaidius. bendrojobedarbitlskaidiaus.J. silpnaimigrantq adaptacijars. .daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose. Manoma.

3 51 5 58 .l 34. JAV dominuoja laikinasis nedarbas..2 59. 414 . Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie. 7o 5.Anksdiau mineta.kad jis didesnisEuropojenegu JAV. kada bendrasis demografinerns b[dinga.3 t56 13. ll.4 37. darbo jegos.6 '7\ 7 4.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli. Be to.I 39.redarbo Akivaizdu.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis. todel aiSku.lyg1.8 10.8 rpy I t i n i s : M nkj u G.kad jauniemsdarbuotojan.2. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq. Princiovekonomiks. jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. P. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas.6 10. palyginti su kitomis amZiausgrupetnis.) buvo 7. o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr.N. ypad tose Salyse.s nedarbo lygis. 5i tendencija grupiLl1995m.6 lenteli. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu.0 5q5 t7. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4. ir bet Nors duomenys senoki.6 4 q 66. sr-rkeltas lvairiausiq I 1. iki l9 m. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U.562.4.2 nedarbo grupems1985tn. beveiknuolatos procento. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4.0 69. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas . ll. 5 5 55 4 0 . budingas 15pateiktqduomenqmatome. kad vyriausybds psichologinespasekmes.

. jaunirno nedarbas.2t).l o. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai..7 5'. pavyzdLrui.6 17.1 16.3 12.6 ) 1 4 14J I 993 2t .6 5 q 1t o 992 8.9proc.7 45.4 I5. Salyse. kad Sian.1 t?{ 5fr 16. 147*162.9 1 11 22.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno.5 14 A l 998 t9. Jaunimo (15-24 rn.le.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai. 6 t6.0 21.kur ypad aukStas Ispanijoje* 42. Suomijoje.susiderinimo" ir procesas.s 5..7 7.6 9.1 14.7 27.EuropeanCommission 1998a:149.6 3l. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis.4 25.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6./ 8. 13.0 I 995 21.9 t9. U i r 1 7 .0 8.9 I 1.7lenteleje.0 1)) 7.5 10.0 14) I 1. ltahjoje .8 11' 26.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l . to.8 7.t 5 1a A 27. Austrijoje.0 30.melynosioms apykaklems".6 6.l .jie daugiuusir priklauso. suvokdami. Darbdaviai.7 l 5.7 11.0 29.6 t7.8 1 15 t6.European Com'rissiouy. 3 218 .2 6.8 l') | 3 5J il.33.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.* P..8 14. )\7 13 .l 1 16 22.1 8. Zmogaus darbo. kad.1 ).8 43.. kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.9 26. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl. laip pat tai.Luxemburg. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo. Vokietijoje ir Danijo.3 t t.5 31.J 8.8 10I . o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo. 1996.2 8.2 4.1 )5) 1994 22. JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai. I ll. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.1 9..4 proc. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.1 7.baltq1q apykakliq".9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.64.4 5 4 II.8 t4 5 27.9 7. Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.7 fentel6.3 6. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1. .1995 rn.8 ?? Q t1 a 22.6 )qq Junctinc Karalvstc 7. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu .8 6.2 proc. 0 n 1t5 .2 34.

reiketq ira5yti ir ketvirtEl4.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti.darbo jegos.. Tyrimo duornenimis. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas.1996m. sios (15remiantis 24 m.b[dingos visorns Salims.31.yra ta.-V. 18-29 m. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais. 1996. amZiaus asmenys.i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq . Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. ieikojo patalpq.procentq.8 proc. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq.Todel. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. jei remsimes ne Darbo birZos. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel.Svietimosistem4. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks. Zmonesnera mobilus.Nr. o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas.0 proc. orientuotas darbo rinkos poreikius. 4t6 . Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs. studentai. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq.turgLtose. Tai daugiausiajaunimas. Lietuvos darbo birZos duornenimis. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios. Kita vertus.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34.neoficialiose darbo I darbdavius. sprendZiant nedarbo probrernas.65. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. amZiausjaunrmo grupeje. . . kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones..no nedarbo prieZastys. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema.18. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis .2 procento. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose.o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti. Jo pagrindine prieZastista.kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. gimines ar paZistamus. birZose.8 proc.

nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . 12. K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. 3. 2. 13. Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? .Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1. tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. 8. nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. . 6. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. 9. . 4. 10. o . uZimtumolygis . maZinantnedarbq? 417 . uZimti gyventojai . Paai5kinkite. s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d .. . . . (nedarbas) bedarbiai . . r r . darbojega .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. 1. vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti.Pagrindin6ss4vokos . kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. 14. lukesdiqnedarbas . pakeitimo santykis . I l. 5. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro .

JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 . Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a. Net ir XX a. Todel kai kada tvirtinarna. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme. kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo. rei5kiandio i5putim4. t e b e r a k t u a l i . DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. Be to. antroje puseje.). tai ne vienkartiniskainq pakilirnas.tai ne bet koks kainq kilimas. tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. daugiausia susijusi su karais. I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas. l . 418 .INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. jq sukeliandios prieZastys. TNFLIACIJA. trunkantis gana ilgai. atsiradus piniginiams Zenklams. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti).l2.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. 12. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos.1.Infliacija reiSkia. Tadiau iki XX a.nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos.inflatio". todel viena Zmoniq karta beveik nepajr. vargo vaikais. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq. Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio .pasekmes. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. lnfliacija . Manorna. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq. tai nukrisdavo.. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd. aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis. l . Infliacijos bruoZai eme rySketi. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio. tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas.

infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. CPI. (l163.t.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns.9 proc.198: http://www. Vokietijoje.Veliaujie pastoviai maZejo. Galima tvirtinti..148.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai. (pagal 66 Salis).).0 proc.% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997.. l paveiksle.7 proc. (i5tyrus150 SaliL).100 procentq. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. l9ll-1996m. pateikti l 2.51. laikotarpiu buvo 46.1999m. (pagal178 Saliqduornenis). Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. kaip Sios Salys.8 proc. kad joks kitaspasaulio regionas. .std. pavyzdliui.. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc.1 pav.Kaj kuriose Salyse. o dar kitose . 12. P. l99l-1996 m. Sveicarijoje ir t.palyginti su ankslesniais rnetais Matome.ltlweb/main. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. . taip pat ir Lietuvai. . buvo 12.php?parenF3 79. infliacijostempainukrito iki 0. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m. per metus.9proc. Vartotojq kainq indeksodinarnika.4 procento.

2 .Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine. V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m. 9 p r o c . (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais).2 proc. . kad tLromet.l 9 . Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline. kuris rei5kia . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais.nup[sti".Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA. 1 9 1 0. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1. pasauline. kylanti del ribotos pinigq pasiIlos. ji sukeliandios kainq srnukirnq.tai teigiarnas reiSkinys.2.5 procento. .1 9 6 0. 2 . ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes. 2.daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis.matoma" i5oreje. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq.Piktoji" monetarind.taip pat ir besivystandiose Salyse. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki. 1 9 9 0 m . Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. pagalviet4 pasirei5kimo pobndi. 8p r o c e n t o ' .deflare". pasireik5davoatskiroseSalyse. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija. Tikroji.eu.y.Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir . kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno. pasireiSkianti atskirose Salyse.atsiradimo prieZastis. 9 8 0 m . Nepaisant to. 92 96. .rstrinese Salyse.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io. Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. 1 p r o c . 3 p r o c . .No8..1 9 9 6m .Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. . ta 12. 2 0 0 0 m .. Dabar vykstanti infliacija yra pasauline.1. Kai kurie ekonomistai mano. 7 1 p r o c .3 . Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. i pp a t i r L i e t u v c r j e . vidutiniai metiniai tempai buvo 3. kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 .t. .1 4 5 . Tai bendrojo visq prekiq ir paslar. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq. p r o c ..rgq kainq lygio srnukirnas. jie sudare 1. .svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks.t. technologine.* 2 .. .2 6 ... Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e . ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr. mast4ir t. rost 1997.5 . p. l p r o c . 2 0 0 l m . DaZniausiai vertinaura neigiamai. ' http://europa.

A a 1 .786.esme ta. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. kai kainos kyla l6tai. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut.kaip esantatvirai infliacijai. P. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. taiiaujos tempaineradideli. tai. inlliacrja. Makroekonornika. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. Paslepta infliacija atsirandatuomet. Keigeno nustatytos ribos. D. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. Be to. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . be to. hiperinfliacija yra tuomet. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius.. Ji trunkailgai. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes.ber pastoviai.ivertinus infliacijos lyg[.kai daugelyje ' SaksD2.Ekonomistq nuomone.q. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan. kai kainos kyla gana staigiai. kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta. ne vienasjq nepasieke F. per menesi. Si infliacija gali siekti 3-7 proc.gali bfiti ivedami talonai ir t. Globalnyjpodhod.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai. Philip) apib[dinimu.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. l€toji. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. arba siejamossu tvirta valiuta. LarrenF. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija. nustatantvirSutines kilimo ribas. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai. Ukines sutartystuomet sudaromos.tai infliacija. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. B.t. saikingainfliacija. Tai slenkandioji. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve.tai infliacija. per metus.

atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E. pokario sunkumai.oficialiai buvo keidiamaI du USD. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq.inflation rate) . [kio chaosas..4. vartojimo kainq prieaugis 1993m. sudard20 mln. 12. pavyzdZiui.rlinio karo. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris.tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4.ra //Voprosy ekonorniki..Detskijebolezni" postsocializn. Armenija ir Ukraina 1993m. kas menesi.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga.1. karai.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m.. 1919m. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo). Zmones nustojatikejg pinigais.J[ nustatant. Infliacijos matavimo biidai Pinigq . lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. Rusija. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms.100 000 pesq kupilra .5. 1997. Hiperinfliacijos prieZastys.Armenijoje.Gruzijoje7488procento".3.. hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli. Vengrijoje. 1984-1985 m. Ukrainojebuvo 10 155proc. Kinijoje. Japonijoje .politiniai sukrdtimai.o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis. 422 . p. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai.10 996 proc. pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq.No. USD. Infliacijos lygis (tempas) (IR . .po Antrojo pasar.. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq.CPl.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas.vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus. Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. Pavyzdiziui. kad didZiausiasbanknotas.Taip buvo. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai..

infliacrjos tempq nustatymas. eksporto prekdms.9943 (154 Saliq vidurkis)s.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta. .bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina). praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu.2. per kuri kainos padvigubeja.y.-"". Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai. investicinems prekdms. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus.realiosios P .nominaliosios pinigq pasillos pokytis. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM . metiniai CP] dydLiai. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus. | . kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera.Tyrimais nustatyta. %o.J' I' (12. Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs. tuomet IR = LM .. apskaidiuojamas laikas.paklausosir kainq kilimo tempus. 1997. nustatant infliacijos lyg[.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose.38. nustatant realrij! BVP.nl --2 s "[ (M \ " .%.o%./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. -_--. 1R. problemabus aptarta. buvo lygus 0.%. No.siejantpinigq pasiulos. galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas. Todel. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. . Vienas jq .Priminsime.1) dia LM . SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus.. Apie tai buvo kalbeta. ' 423 .nagrinejantinfliacijos prieZastis. p...infliacijos tempai. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. kad jis parodo. Pladiau 5i . Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki. I..kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus.Gali b[ti nustatomimenesiniai.JeiinTliacija IllarionovA. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns.Vadinasi. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau.ketvirtiniai.taisykle 70'lJa remiantis.

. Taip gali bDti. nuo praejusiqmetq I l0 proc. 5 proc.t..Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys.pavyzdLiui. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc.2.tai baziniq metq kainq indeksasbus 100.Tai kainos. jei jos kasmet kyla.i:iygLg jei Vadinasi. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS). lnfliacijq sukelia bendrosios paklar. kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme.pull inflation). veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra.y.y. pavyzdZiui..kai turima pakankamai kapitalo. per metus. Kainos kyla tuomet. kai bendroji paklausapadideja.jal+a!s3:_li*. Bendroji paklausagali keistis. Dideiant be[drajai paklausai. lygio. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . t.push inflarion).:S*S. 1 0 : 1 2 1 ) . 2.ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i .arbavartotojq. l0 proc.suddtinga ir diskutuotina problema. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai.gt9tl!-i9-"*il!l".[a. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e.%i-srglB5tq " !. septynenrrsmetus (70i l0:7).e fJidt". Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell. antrqiq metq .. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq. tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l. 12. dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. @. pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p.Ceja-lT--proc. kasmet dideja vis daugiau. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .y.kuri gali blti lvairiq ligq poZymis. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai.y.yra laisvosdarbojegos. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija. s t.. 424 .( 1 1 0 x 1 . l0 proc.110 procentq.infliacija (demand.'nyfrg.rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) . 12. t. Nepaisanttam tikrq skirtumq.rmfiff. tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14).vartojimui.. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost . investicijoms..1. vadinama paklausos.V a d i n a s ii. -:eltp. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas .2.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui.lg-: plg-.

tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol.ggr-q p5illtit<as. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip.-J*.o ilgalaikis procesas. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. o kainq lygis vistl laik4 kils. 425 . AS lr ADr ADo 0 Yr. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje. Sios yra l. Tarkime. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes. 3. Pakilus galutiniq produktq karnoms..buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2. realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In.kaling iq molet?Itn-q.ta5ke E0.todel ADg kreivd persikeliai de5inE. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje..1 padeti AD1. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra. kad bendroji paklausapadideja. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. Tai pavaizduota 12. naujoje AD1 padetyje.. Kainq lygis pakils dar daugiau. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe).3paveiksle.Taip pat jau Zinome.2 pav.fis. Ynr Y 12. Deficitiniai valstybiqbiudZetai.kad bendroji dideja. 2.2 paveiksle. naudojant skatinandiqsias.pageidautinaekonomind pusiausvyra. infl I Pradine padetis .

o prie jo turi prisiderinti kainos. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu . koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai).1. jos . Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis.Be to. Tai lyg piktasis dZinas.S i a sprieZastis aptarsime atskirai.. P D YE Y 12.3 pav. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. Priminsime. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus.pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4.2. Dabar pinigq sfera gali . Fridmenas yra pabreZgs.1. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. it jq kiekis gali dideti nevarZomai. Remiantis kiekybine pinigq teorija. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds.Saknys" gludi pinigq sferoje. galima tvirtinti. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki.. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 . Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet. leidZiandio nustatyti. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys. riboja objektyvios s4lygos. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg.

1 9 9 7N o . i . All . " : ! MxV:PxQ. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4.6 1.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp).l lenteleje.5 2.6 1. laikotarpiu pateiktas l2.6 1. Pana5inuornone ir M. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. 2 8 . padidejuspinigq pasiDlai.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP).5 0. p . P. 6a MZP* p - arba xV:PxY. Fridrneno. //Voprosy ekonorniki. Px Y .7 1.0 1 q t. PavyzdZiui. . pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. JAV ekonomistas Samuelsonas. keidiantispinigq kiekiui. l2..nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq. sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis. vidutind prekesvienelo kaina. Tuomet o='.n Vadinasi.2 1. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. PrQ . pinigq apyvartos greidiui didejant.l lentel6. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq.9 1.pakyla ir kainq lygis. l 0 . kinta ir pinigq apyvartosgreitis.9 :. M pinigq pasihla.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m.jis pabrdLd.l 1995 1. Jeigu.0 l 5 1990 l.8 0.0 1. a.6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I.0 8.1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I.. )'. . : .t 2. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri. piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais).

. y). Remiantis kiekybine pinigq teorija. o kainq lygio pasikeitirnas. jei m--y.. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki. o pinigq kiekis Ml . jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n. r N t Lr l l L -.) pinigq pasiulosvienetq. ir y) kitimq i5reikStE procentais.norint pasiekti nulini infliacijos lygi. 1990-1994m. ' t r .y.Nepaisantto. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai.Japonijoje 6 ir 27. kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr. JAV atitinkamai9 ir 33 proc. v. i " Sendagovv. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis. arba infliacrlos tempas. p=m*y_r. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu. .. Kinijoje . l r r .i I f.vadinasi. Vadinasi. f f Matome. ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq. m. Raidesp.f l i .Tiffi.t.8 proc. kai 1. r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo. Tai reijkia. keliasdeiimtir t.kainq lygis automati5kai kai kyla. tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja.aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus.t. kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. atrnetus realiojoBVP didejimotempus. p:0..realiojoBVP prieaugio tempai. M.. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika. i.56 ir 207 procenro6.33 proc.0). 1 9 9 7N o .rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai)..y . tuometp : m . v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p. Jei V : const. t.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai. : 0 . pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo). 2 2 . PavyzdLiui. 1 p . 1 0 .:n'*uostempai. Je. - Jei v : 0.i realusis BVP nekinta. p 428 . tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui. p : m.1. Mus domina ne absoliutus kainq lygis. y ..-i1ruiffi?ifi'I:"d. . daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 . V.

nuo jr4 .Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris. 4 1 .7 proc. Die Deutsireinflatio 1914-23. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.7 1. ir gali bltijaudiamaspinigq stygius.7 0.l. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija. parodytq12.Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina.kodel gi .9 t00.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. 2 . Holtfrerich.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai. kas iSdestyta.begarna".. kad galimi du atvejai.-l 1991*1995 9 5 .3lentel6.badas". proc. pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus. o . pinigq .0 1981*1995 98. 12.. surlaZdja realioji pinigq paklausa. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980.2 lentel€.y. antra.1 100. I 2. sausis 923 m.2lenteleje.kai infliacijos tempai ypad dideli. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro.y. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 . per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97.I. pavyzdLiut.procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97. N infliacii //Voprosy Vadinasi.1 0.8 0.. Todel kyla klausimas.I 0. Walter de Grr. sausis 923 m.3lenteleje. esantliiperinfliacijai. lerne pinigq pasiulospokydiai.kainr. licoa 923 m.. m>p.1 100. Apibendrinus tai.5 0.3 0.p ./m€n. p>m.rvter.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus. .0 154 t. Pirma. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m.kuriq duornenys paleikti 12.4 2.

naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4.y.1.obligacijas.ruoja deficitinir"rs biudZetus. PaZymdtina. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus.los laipsnis.radidinti rnokesdiq ir sur. kad daugelisvalstybiq fbrn.y.2. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. Pirmiausia.vyriausybes) ir bankq sistema. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. bet ir iSlaidos. 12.qZsienio. ir uZsienyje. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui).. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta. j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali. kodel negalin. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus.2. suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq. pavyzdLiui. 12. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas.kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas. t. norddamos padengti valstybes skolE. t. LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq.reikia tureti daugumq parlamente. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti.3.skolgs .rt popierius). Gali trnkti rinkq. skokl grqZinti. negalirna tvirtinti. Vadinasi.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis. Taigi vyriausybds. Anrra.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija. to.p4. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq).2. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes.tuo maZesnis infliacr. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel. rnokesdius padidinti sunku . Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . Cia tik priminsime. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti.1. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms.

Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio . ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 . .kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus.seigneuriage". . Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 . Italij oj e).. Be ro. Lafero kreive). Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu. C .silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. p .inflation tax) .pirmiausia dekiniai indeiiai. Tredia.p x H P dia (12. (12. sumaZdja ir . gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui. SenjoraZas(SE . kas turi grynq pinigq.seigniorage) tai pajarnos.A. Kylant kainoms.senqjq'. i * nominalioji palukanqnonra.infliacinis mokestis. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu.g r y n ip i n i g a i : D .4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos.bendrasis kainq lygis.tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos..rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T .jq realioji verte krinta.indeliai. fl . . arba dideles perkamosios galios pinigai. Tai vadinamasis senjoraZas. Be abejo. yra Saliq. Jis apskaidiuojamas taip: Ir . P .apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai.. Kai i5leidZiama daugiaupinigq. anksdiau i5leistq pinigr{ verte.3) 1. lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi.kainq lygio pasikeitimas.pinigq pagrindas.infliacijostempas.

Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos. perkarnqja galia.y. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties. t. paprastumo deleijuos galitna sulyginti.y. . Lafero kreive infliacijai). I. Toliau didejantinfliacr.Kiek gi surenkamapajamq (.4 pav. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio.[plaukos maL.kat p -dideja.eja(atkarpa ML). =o. i5leistqi apyvartEtam tikru metu.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t. Taip pat Zinoma.kacl Ir=sE dia . kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[. vadinasi. kurios neperZengus.9t senjoraZas. vyriausybdgali padidinti savas i5laidas.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama).los ternpui.GrafiSkaitai primena A. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui. pinigus +.t. Ir=!T^u*. senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio.t I . Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA.taip pat dideja. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. kai p = px. tarkirne. egzistuoja tam tikras infliacijos tempas. " Irnro* Ir 12. 1.y. vyriausybespajamospradeda maZdti.y. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. t.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas. )? Zinona. Mat.

pinigq naudojirno sfera susiaurdja. gaunarnai5 pinigq spausdinimo.ivairiose Salyselabai nevienoda.stengiamasii5leisti kuo greidiau. LarenF.2. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2.t. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis.28 proc. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas.D. t. Pajamq dalis.. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni .g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas. Peru. Kita vertus. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12. . vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis. +55 . Vokietrjoje . Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. " SaksDz. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai. PavyzdLiu| 1975-1985m.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc.l3tlyl*k*s"!ll:.@ tai--viikq!13l_-g$r.y.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta. Todel ir kilimo.y. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. kuri sukelia kitos prieZastys.. P. Pasifilos Globalnyjpodhod. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu.3. i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu.5 procento". sieke 139. Vadinasi. ltalijoje . zumaZej Pirmiausia a. Jau mineta. pinigq leidimas. svarbiausia 12.V. valstybesiSlaidas. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai.o e5ant ka5tq intliacijai . Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd.priklausomybe prie5inga.apie treddali.5pav. Makoekonomika.379.5 paveiksle. siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis.. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq.pinigq pasi[los didinimas.2. valstybespajamq.

Ypad nukentejo Anglija. Infliacrjoslukesdiai. sausros. per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a. susiklostonauja.. 12. Pasiulos . Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai. clalnaivadinarnq. PavyzdZiui.. tadiau laikini. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos).pageidautinapusiausvyrata5ke E0.2. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi. padideja gamybos ka5tai.Pavyzdliui.Sokais". E. pasi[los .Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio. o kainq 434 . tgsiasi vienerius ar dvejus metus.del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje.Sokas"(supply shock) .konornines pasekrnes. del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis. suyra.. Pasiiilos .Sokq" r[Siq trunka neilgai.Zemesdreb€jimai ir t. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos. audros. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos. Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio.ivykis.buvusi taSkeE0. smunka gamybos apimtis. Dauguma . Tarkirne.ij.1.Pradind b[sena .2.. sustingimas) ir . Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai). Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l.. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt. trurnpalaike. ekonomikos b[sena.infliatio" (iSptitimas). Gamybos apimtis smuko.. 2. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys. statybq transport4. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. o kaififllfgiskyla.jos neigiamai veikia Zernes Dkl.. Tokia.stagnatio" (s4sringis. llgalaike pusiausvyra. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/.4 .Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu. vadinama st"gfi. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1... antroje puseje mire mihjonai Zmoniq.staigus. netiketas bendrosiospasi[los smukimas.kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq. Suoliq.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. Jei bendroji paklausanekinta. pusiausvyrata5ke 81. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). 3. kad bendroji pasiula surnaZdja.t..

Jei P : const. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'.7 pav. kainos pradedakilti.2-oje laiko atkarpoje. pavaizduota12..D. infliacrjos tempas. ' SaksDZ..todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai. B. todel ir infliacijos tempaspadideja. paZymetamel-uoju numeriu. j o s veliau nebesumai. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12.atsiranda defliacrla. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime. Makroekonornika.veliaujos vel rei5kinys.y.eja..l paveiksle. Globalnyj podhod.y. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi.y. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms.kainq lygis i3lieka nepakitEs.6paveiksle.lygis pakilo net 50 proc.6 pav. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. t. Laren F. Laiko intervale. 365 435 .. p : 0.. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs. jos nebesumaZeja buvusio lygio.. Tai parodyta12.P. Padidejair t.esantbet kokiam kainrl lygiui.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia. kad pakilus kainoms. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka.t.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const.

ir naudingi. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog .2. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius.t. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. jq keliamq reikalavimq.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq. 12. Dabartiniu metu. Italijoje. staigq. paprastainustatomas darbo sutartyse. lrakui isiverZusiKuveitrl.numatorna.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq.teigiamai bet veikti ekononrik4. Kai infliacrjos tempai spartfis. Vadinasi.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo. Naftos kainos pakilo ir 1990m. ir t. Nepaisant to.Sudarantilgalaikes sutartis. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4. profs4jungq ir vyriausybds ir t. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. Pavyzdliut.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m. Darbo uZmokesdiolygis. pavyzdLiut.. dujq. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus). spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 .kad atlyginimai kiltq. S[ procesqsustiprinotai. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais.2.llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys. ypad bendrieji..lenergijos Saltiniq kainolns. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos. Profsqjungosvisada stengiasi. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq.t.1969m. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. elektros energijos. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi.2. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius. PavyzdZrui.

dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). rl *r* laukiamas v . pakoreguotai.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v .koeficientas.perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai.laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai.Infliacine inercija suprantama . 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai. prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos.kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq.gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. lv . p" . Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti. subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja. daZnum4. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p. (p. dia p .3. Jie ypad aktualls tuomet. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu.2. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams.. i5 praeities i ateiti mechanizmq.tai Zmonestikisi. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. klaidas. kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. Kai v 437 . kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija. pladiau. Si formule rei5kia.p").darbo uZmokesdio didejimo tempai. Jau mineta. I 2.5) p .pn). Kyla kiausimas. formuojant darbo uZmokest[.2. dia (12. atsiZvelgiant prognoziq netikslumus.kainq kitimo tempai. kai infliacija jau lsitvirtina. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas. Supaprastintai galima butq tvirtinti.

birZose ir t.Kyla i klausinrai. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai. kad nesistengiarna nuspeti. pavyzdLiui. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius.ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.t.Tai ypad isryskeja tuomet.).bankuose.kaip ji veiks ekonominiusprocesus. Tarkime. stengiasinuspeti. . infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai.t. metus.dydis maZas. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo. ruomer i pi+t = p " .nedarbo ir infliacijos . (12. remdamiesivisa imanornainformacija. Tuomet infliacijayra nepastovi.infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai. Alban) 1958m. priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. Jie teigia. Nepaisant to. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t. Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui. pavyzdZiui. lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq . b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi).3. manymu. atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. .Zmones ir firmos elgiasi taip. iverlinti tai. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui.phillips curve). olbanas Filipsa. tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. paskelbtame darbeirode.parodo Filipso kreive (PC . kai infliacijos tempai labai dideli. kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 . Kai v artimas vienetui.).6) Tai reiSkia. yra paZangus tuo.. Be to. 12.y. ar gali pavyzdLtui. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. kokia ji bus ateityje. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. Kai v : .paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. INFLIACIJA IR NEDARBAS. bet ir ateiti. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi. (anglq ekonornistas Phillips. Lukesdiai.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. fermeriui. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[.ukio subjektai gali samprotautitaip. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis./.nesiimamaprognozuoti. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq).

Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const. Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. Darbo uZmokestis. (t2.. atkreipus demesi i tai. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. jq savitarpio sEveik4.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom.Econornicnew series.p. Tokias i5vadas 1968m. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s. Felpsas (Phelps. * dabartinisnedarbo lygis.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b .1.Suprantama. ir pavadintas .S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi.W..priklausomyber0.Jo veikalaspaskelbtas1926n.AS atradau Filipso kreivg" (. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos.. atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). kad Zmonesdomina realusis.koeficientas. infliacija ir nedarbas O.-bxUr cra w. 12. kaip keidiasiw.7) Koeficientasb parodo. 1973m. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris. 283-299. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti. 1861-1957. 'o 439 . naudojant Filipso metodq buvo patobulinti.kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi.I Discovered the Philips Curve"). Todel pradine Filipso kreive .1958).pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr].25 (Novernber. maZdaugpo 10 metq. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas. S. o ne nominah. Edmund).rs darbo uZmokestis. pinigus ir kainas. Velesni tyrimai.3. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos. Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius. t.A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes".y. kaip dabartiniai. padare ekonornistai M. arba Phillip. A. U. keidiantis U' . Fridmenas ir E.

b " ( U. . .Koeficiento 6 reik5me teigiama. kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo.U . : s w t + t= l l * . Dydis 6x(U.8) wt*t .9) Koeficientas b parodo. r ) t dia (U.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U. Todel formule (12.negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p. (12.wt+t=pt+t-bxUr..10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U.-Un).t2) Koeficientas b parodo.Todel galimareigri. (t2. (12. p a k e i i i a r n ad y d Z i up j .r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi.b x ( \ J .u r ) .atiZvelgiant! laukiamqyl. Tai nera esminis skirtumas..o ne tikrqji infliacijos l y g i . ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui.jis nustatomasempiriniu budu. Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis. dia (12. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti. p .kad Filipso kreives lygtis .*r. . kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.-Ur)) rei5kia. t . y .-Ur\. t + t= p t + t . _ . Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota.1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p. ruomet (12. -U ) ). kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas. [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U.ir nedarbolygio. (12. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h . jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir .tai priklausomybe tarp infliacijos. . .ciklinisnedarbo lygis.kad ciklinis nedarbas gali ir didinti.bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis.

e lvgiu.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. dra s .priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo._q.3. del to maZejanedarbas. matome.r-. i_------:-i-' '. :5%).pateiktoje 12. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja. o rnflracr.nes sukeliakainq kritimq.. ruomet juda taskoA link.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link.n.. -r( ad.kad tuo atvejLr nario b x((/."9. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio. b e t i r r e a l i o j i s r . (iiuo atveju U. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai. tuo rnaZesnis nedarbo lygis. Tai rei5kia. kuo aukitesni infliacijos ternpai. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 .1giLe' In jgil -. kad sukuriarnurpoi. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis.. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju.1' Fi Iipso .ffiii?ijil-ternpui.. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui.r)+s.13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus.bg.jE maZina. vadinasi.. Ji paZyrnesirne raide s.Ifrias Ip. t2.:'J.Trumpojo taikotarpio l.Tuomet infliacijos tempasp:0.. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s .y.-Vaclinasi. Rerndamiesi formule.Jljg9l31glf. =U) . nodntJalai&y. kuo maZesni infliacijostempai... -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.* .Pasiekustaikq.-itipso kreivo '. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai. ir priesingai.8paveiksle.prilygstanathraliajam.2._ l. Remiantis (12. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc.kreiv_e_do.-ir.. Tai reiSkia. Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti. garnybos apimtis.r-r*j**.t.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh. kar (tJ.12) formule.tuo nedarbo lygis yra autstesils. 1'1 a.1 ' i. K3i . (r2. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U.li nedgl. Ji pasiekus.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje. / proc..o-Jygrs. (U" = 0) . iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq.a rnaZeja. I :lt 1'E|L_:!. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro.neg1i@1_:@qi. o1@ar. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U.-U.. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis. _r. nes ruo metu kyla kainos.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112. realusis nacionalinis produktas.--*. sukuriama daugiau darbo vietq. o naudingi .

p ..'.9 pav.tl . Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 . o k a i U r .r. Tai rei5kia. k a i U r > U r . Galimos Filipso kreivdspateiktos 12. r f P C 5 12..\ { . Si problemabus aptarta v€liau.8pav. PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A. tai < 1 t . p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> .ll formules. p (lR 4 2 I 0 12.1 p . o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai. Tai matyti ir i5 l2. l u o m e l p 1 . L a i p t + t . ir didesni infliacijos tempai. kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo. U n . * rp ' .Kai U.=U. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe.sutampasu nat[raliuoju.9paveiksle. kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis.

tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu.nedarbas iniliacija'. Tq pastebejoM. Tai parodyta12.Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj. uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos.j. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu . Tai rei5kia.10 pav. Er). kad natfiralusis nedarbolygis tJ.J. Fridrnenas 1968 m. Jis teige..i:fil oru.p=4%o (kreive PC2). . Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I . Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 .'Vadirids-i.' .Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje. '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A..10 paveiksleparodyta.kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo. neiSkyla. n (IR A 12.Tidoj. 12.. = 5% . kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties. ' '! .3. Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija.r '' . Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo).l AD1+pt-+yf-+U.Tarkime.10paveiksle. .3.fa*otarpiu dilema . didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi.

.' 444 . Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai.produkto dydis I. kol pakyla darbo uZmokestis. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas. trr. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i . kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko. Jis laikinas nedarbo surnaZejimas.. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp . AS.on". AS. todel nedarbas nemaZeia.padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1. 12. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne. bet nemaZeja nedarbas.11pav.) Matome. Norint. produkcijos kainomis.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. Y paklausos infliacija slrkelta 12. realiajam nacionaliniam produktui .jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. Kainq lygis pakyla dat daugiau . Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt. (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. . Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle.iki P2. ISvada: didejant bendrajai paklausai. bendroji paklausavel turetq dideti.kad. trunka 1ol. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi.on. l Yn. Pakilus kainoms. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui.-)U.

Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada. Norint efektyviai prognozuoti.Tai ivertinama.butina Zinoti galimus jq veiksmus. uZprogramuotosinfliacijos.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t.aL lI+t wu - )' . Tai reiSkia.y.ro klausimo poZi[riu. kokiomis prien. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. paremta visa turima infonnacija. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis.tai geriausia ateities prognoze. r .kai darbo rinka yra pusiausvira. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki. bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika.t4) dia / "' | . tai Zrnonesir firmos tikisi. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. kad. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu. politikai turi paskelbti.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. numatomais politikq veiksrnais. Jei llkesdiai racional[s. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais.4. pavyzdZiui. nepaisant koks bus infliacrjos tempas. todel nera ir inercinds. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui. kuris susiklosto.t. 5 procentais. sudarantdarbo ir kitas sutartis.numatomas .faktiSkas to. Racionalfs lukesdiai . Tarkime. vel u 12. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes. pagristi ateitiesnumatymu.€ (t2.. l 4 + tI p l fr+l / r.Jei pries tai infliacija buvo nulind. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. infliacijos lukesdiaiyra racionalls. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo.Tai rei5kia. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE.larbou2mokestis. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis.3. t. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 .veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. kas nurnalorna daryti ateityje.

wr*.t > t r . AiSku.+. kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu. = r r r .kintarnasis. Lygtis rodo. a i wt . t.W t* t = P l* t " w r Prirninsime.(r + t). E. S .ir prie5ingai.tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo. blsimojo laikotarpio nedarbo .Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1.t < r yt :. kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi. (12. kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo.p i * t ) .busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas. .y. Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t . Ur(t+t)=Un. t u o m e tU K rL ru+l) .Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12. atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio. ..numatomokainq indekso. < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo. Prognozirl klaidos .. > Un k a i wI . kuris susidaro.r.nedarbolygis * Zemas.. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra.) . l a i + Ur ( l + . kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju. .16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. kai n r' r. rodantis.15) lygis.b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis. o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 . dia lygus gxw ft .

y. Kai infliactja bus tokia. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam.kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t..Nat[ra]usisnedarbolygis U.Tarkime.Ur.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos. infliacijos lygis ir naturalusis proc. (IR 5 12. kad ekonornika yra ta5ke E0.jo pusiausvyros lygio. o infliacijos lygis p : 0 procentq. Racional[s llkesdiai Tarkime. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg.. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet .Sudaromosnaujos sutartys. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus. Sio ta5ko padetis . pp= pf+t.y.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet. numatytas4 proc.t. 5 447 .y. kad kainos pakils irgi 4 procentais.t.12 pav. lkio subjektai tikisi. U. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p. I5 to daroma i5vada. v Ur.. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[.y. =5vo. Tai reiSkia. esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives. r. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija. r.=L/ .*1> pf*t. nedarbolygis.12paveiksle. U. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii. kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq. >U n.

pinigq perkarnoji galia sr'unka. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. tai liga. yra ne sistemingos.4. apibrezdamas .Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos.rojant infliac14 yra atsitiktines. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas. iunri tig*. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K. 5 proc.. infliacijosl[kesdiaitiksrls. tik 3 proc.infliacijospasekmds. Pavyzdiiui. o pirkejai pralaimi.Jei lukesdiainepasitvirtins. vadinasi. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. Tai rei5kia.. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali. nedarbas 'ebemaZeja. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. Daugelio ekonomistq nuomone.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc.ar netikdta. Egzistuojantinfliacijai. Kiti ekonornistaitvirtina. Antra.y. tuomet ekonomikaatsidursta5keL. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. kad.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. ir vis delto. Tuo atveju pagyveja investicine veikla.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. ar ji laukiama. M. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. Jei klaidos. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga. aiskiai matomi du dalykai .tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. prognozr.jq kitimo ir nuo to. Del to parctavelajlaimi. jei Vadinasi. okunas. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis.Rerniantistam tikrais 448 . Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil. ruul. o prekiq ir paslaugqkainos kyla. Pirmiausia. sakykime..kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam.numatyta.t. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq. pat ir suja susijgnuostoliai. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. 12. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. o atsitiktines. kartais net mirtina.ttq kluido.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A.larkime. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii. kylant infliacijos lygiui.

t.ivertinti reali4jq(tihSjd. 449 _ / .//Voprosyekonorniki. bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis.tyrinais nustatyta. tai atsispindds visuose sprendimuose. r n= i . Infliacija i ekonornideskij rost.1iki 4. y .kad kritinis in_fliacijos lygis . didejant infliacijos tempams. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. 12. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE. p.4.Be to.ta. virSijus infliacijoslygi. Tarkime.yra 25jos 49 procentai''. rei5kia.t .7 procentqr2.1. I tai atsizvelgta. i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. finansq rinka prisitaiko.1997. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) .r8) I2 Illarionov A. Tai rei5kia. jei infliacija perZengia Siasribas. Viriutine metinds infliacijos riba. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus.1. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) .tiketina infliacija.p " taigi: i=r" + pe (12.visuomend Zino.tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1. Nagrinejant infliacijos pasekmes.11) (12. I I I I en Dai. tikslas. Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " .1. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi. 12. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc. prisitaikys pal[kanq norma ir t. Tai kad. Tuo atveju ekonomika dar kyla. sudarant visasekonomines sutarlis.No 8.4. kurios tikimasi..o ji praejusiais buvo lygi nuliui. [vedamospal[kanq nonnos pataisos.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas.ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui. palfikanqnorrn4.

j4 lemia kiti veiksniai. Irwing.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r . nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. smarkiai nesvyruoja. Fi5erio lygtimi (Fisher equation). tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. FiSerio nustatyta. Tai yra: r=t-p. Vadinasi.17) lygybe vadinamal. Tuo atveju.t) 1 .kad. su (12. ^ € L A P (r2. 1867-1941) garbei. Manoma. (r2. (t2. spardiai augant pinigq pasiflai. Fi5erio.actualreal interest rate) . r.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p. 450 . Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. Taigi.y). bet ir nominalioji oal[kanu nonna. kyla ne tik infliacijos tempai. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna.nominalioji palukanq nonna.Tai vadinama I.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p .(12.22) Pasak l. kad. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu.garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1. nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. {12. Tai reiSkia.. .21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 .2) lygtimi (p : m + . l. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja. atmetus faktiSkE infliacijos lygip.

Kylant karnorns.120crn. Penkta. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. (reikia papildornq itaisq).nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. nagrinejantinfliacijos prieZastis.1.la tai mokestis. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes. Tada dazniau einama I bankus. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko. 4.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. kuria matuojarneekonominesoperacijas.perspausdinti iskabas. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis). Kylant infliacijos tempams. pajamq mokesdionorrnas.meniu kastais" (menu cost). kylant kainoms. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. kur mokesdiq nonna didesne. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq.4. kad infliacr.katalogusir t.susijusiqsu tuo. Siq kaStq grupe vadinama . nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant.. Pirma.tai liniuote. Ketvirta. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. infliacija sukelianuostoliq.l l0 cm. nes kyla kainos. Nepaisantto. Sie ka5tai vadinami . kitE menesi. . o dar veliau. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. 2.batq ple5ymu'.. bfitinos kelios sqlygos. Dideli kastai susidaro. prekiavimo automatais ir t. Tredia.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. reikia keisti etiketes. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos. Tai pardavejqislaidos. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt.2. A n t r a .nespas gyventojusgauseja tie pinigq.t. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai.100 cm. Del to 451 . susijusiossu kainq kilirnu. jq svarbiausios yra Sios: l. kad S[ menesi I m . ii igivo sutrumpint4 .Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais.Kaclangigaistarna daugiaulaiko. panasiai b[tq.Kylant norninaliomspajamoms. ka5taidideja. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu.12. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti. pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. Pinigai .. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. 3. praktiskai taip nera.t.pladiau apie tai aiSkinta. nuostoliq niekas neturetqpatirti. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s .

Tadiau jau kitais metais. Kai infliacrjos ternpai dideli. 388 A<1 . Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi.o ne atstatomojiverte.y.t. .t.3 proc. p > p" . bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta. iplaukos. investicijq stimulai. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. Tarkime. l. 12.. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje. suk. mokesdiq na5ta.(8-9: -l). todel ir mokesdiai dideja. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai.. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. l0 proc. artimiausiamlaikotarpiui.2. sumokejr. Todel. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus. infliacijos tempas . Makroekonornika. Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc. net jei realioji palukanq nonna nekinta. sumokamipo tam tikro laiko. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc. 4 proc. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns. Dz. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl.kurias iteisina ivairus [statymai.ra.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns. bet ir daugumai industriniq Saliq. t. -l proc. bendrojo vidaus produkto. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t.y. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia. Larren B. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta..y. Clobalnyjpodchod.prarandama dalis grynqq pajamq. F. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo. kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" . Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. nuolaidas. (12-9).valstybes vidausprodukto''. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc..9 procentai.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais. P.lieka.rs mokesdius.D. palhkemos. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m.atiduodama yaneigiarnos. kad sudard tik 1. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an. (tai yra l/3). tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. kyla infliacijos lygis.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine.4.Pavyzdlivi. ji daZniausiai virSydarnast.. per metus.

kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. kas gyvena i5 darbo pajarnq.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas.duomenysrodo. ligotas. del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas.grynaisiais skolininkais. savininkai:jo kainos kyla.5 proc. kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq.. gaivaliSkai. kurie skolinasi pinigr. kad sioje situacijoje infliacrja vienus .apmokestina".. Sakykime. Ypad skaudZiaiinfliacija . pralairni tie. sveikas. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys.I5 to kas pasakyta. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds. Antra. kitiems teikia . ii vienq atrma. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais.ar senas.rs. nominaliq palfikanqnonna. jos maZeja numatymogalimybes. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg .y.subsidijas". negu numatytos infliacijos padariniai. Kyla klausimas. Jis dar daugiau praranda. t.y. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). pavyzdZiui. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. Laimi tie. Visada pralaimi tie.nustatyta 10 proc.ar turtingas. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku. Vadinasi. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu.Daugelio Saliq.baudlia" Zmones. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s.Todel sakorna.Tai reiskia. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto. kreditoriq ir skolininkq susitarimu. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju.. ar ar ar vargSas. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. Numatoma realioji palukanq nonna . ir numatomas infliacijos lygis .praras. Si problernai5 esrnes nekiltq. Tarkime. kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq.Galima tvirtinti.. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai. kad.kurie 453 . kad.Tai rei5kia.infliacija neturi visuomenines s4rnonds". potencialus skolintojai.Tanr tikrais laikotarpiais. Be to. o t. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. tas perskirstymas vyksta savaime. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas. jaunas.o kitiems prideda.. nepalsant ar Zmogus to.5 procentai. Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis. kuriq le5as bankai skolina kitiems.

INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. mineta. Pirma.daZniausiai esant hiperinfliacijai. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti. gali b[ti imamasipinigq reformq. taip pat ir infliacijos lygi.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. V€liau.Keitimo tikslas.t.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. Tai priklar. firma tikejosi nedidelesinfliacijos.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei.pensininkus. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q . lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu. Svarbiausias tikslasjos 454 . Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq.kad. sudarantdarbo sutartis.gauna t'iksuotas pajamas . Tredia.realusis darbo uZmokestisyra aukStas. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[. kitus Zrnones.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs.ir t. Be to. Antra. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis. stipendininkus.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai.susikurusnaujomsvalstybems. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs. bet ir tos firmos kainos. 12.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . nepagristai bftq padidintabendroji pasiula. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones. intensyvumo.pavyzdZiui.Tarkime.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai. realusis darbo uZrnokestismaZeja.Kai kuriais atvejais. kainq lygiui toliau kylant. arba turedami jt4maLai. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada. gaunandius retai kintandiusatlyginimus.bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq.5.

sudarantdarbo uZmokesdiosutartis.o kainos pakyla. Visi5kas. jei buvo rnanoma. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. tarp jq ir M. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli.Tvirtinama.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq.. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. nepadidinus gamybos. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje. o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. dideja ir indeksavimo daZnumas. Del to anksdiauar veliau pakils 455 . Antiinfliacine politika.Pirmiausia. kai kurie ekonomistai. kad infliacija sieks 5 proc. atitinkantis infliacijos tempus. ir 3. Jau mindta. Be to. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos. Pajamqindeksavimas. Indeksuojant pajamas. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). Antra. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . 12. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas. pasparteti tempai. yra iSsakE nuomone.5. indeksuojant pajamas. daZniausiai blna dalinis. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq.. pallkanos ir t.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui. o kainos vis kyla. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas. bendroji paklausapadidejadar labiau.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke. Be to.t. vyriausybdne tik daugiau surenka. t. PavyzdZiui.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis.Darbo rinkai prie to prisitaikius.Kai pajamosindeksuojamos. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l.bet ir daugiaui5moka. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. Taip yra tuo atveju. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. pensijos. jas stengiantis paialinti. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas.1. 2. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. Fridmenas. stipenclijos.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma.y. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. susidaropadetis.

Tais atvejais ji .. pradedantgana Svelniomisir formomis.2. Be to. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis.bendroji pasilla. kai darbo uZmokestis.y.Tai rei5kia.. t. ir gamybos ka3tai. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas.-P. Vadinasi.motyvuojant tuo. kad del jos pakyla gamybos ka5tai. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. sudarantilgalaikes sutartis. siejami su infliacijos ternpu.i5aldymas". jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti.. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais.. 301 mDsq eros metais. Makoekonornika.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''.Antra. lr darbo uZmokesdiobei kainq .t.jo paskirtisyra kita.5. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. 12. praktika parode. edikte buvo nustatytoskainq . todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis.O inercini procesfu kaip ir fizikoje.pasmaugiama".V. 'n Globalnyjpodchod. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas. 456 . Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) . reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai.infliacijos tempai gali suleteti. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos. LarenF. .tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti.781 . Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus.Jau mindta. kad darbo uZmokesdio. SaksDz D. tai.. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis. pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu.lubos" daugiau . vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq.Manoma. sumaZds pal[kanos ir t. visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE. Tai gali blti pateisinama. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. Pirma. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. visiSkaisustabdornas kilimas. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais.

krinta ne tik kainq lygis. Kartais tvirtinama. ekonomika.5. Nepaisant to.fl . Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus. apeliuodarna moralE.Dar kartq priminsime. t. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas).. Todel infliacija gali buti iveikiama. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas.1. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas.kosmetines" priemones.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau.. maZinamos vyriausybesiilaidos. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines. Tai rei5kia.Remiantis tam 457 . kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos.5.o grera ir juodoji rinka. Todel bendroji paklausapakyla.t. Tarkime. 12. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma.infliacijos tempaigerokaipasparrdja. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti.3.3.tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd. MaLejantbendrajaipaklausai. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq. bet smunka ir realioji gamybos apimtis.. prekesi5perkamos.atsiima"k4 praradusi.pasibaigusreguliavimo laikui. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika.Antiinfl iacind politika Buvo mineta. susidaroprekiq stygius.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. didinami mokesdiai. Tarkime. naudojama iacijai maZinti infl 12. maZinamapinigq pasilla. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis.y. tauros i interesus t. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos.

drabuZiq. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq. 1gg4.. sumaZeja tik kainos.t. Pirma.dar neai5ku.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau. Kainq kitimo yra .Be to. PavyzdZiui.2g2. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to. kuriose kainos keiciasi staigiai. bendrosios paklausos maZinimo padarinius. Antra.t-+PJ.LindseiD. bet padidinti garnybos apimti. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U.-P.erzintl"savoklientq. Antra. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq. o likg 0. Tredia.pavyzdLiui.pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis. Vadinasi.norint pakeisti kainas tq prekiq. yra rinkq. nustatyta. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0.ar tai tik jos s€kmesrodiklis. kurios pasiZymi didele ivairove. 2 atvejis.44 proc. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki. kai padidejafirmos prekiq paklausa. Vadinasi.kaip atsakasi paklausos svyravimus. Sankt Peterburg. kai bendroji paklausadideja.taisykles" (laipsniSkumas.tikrais tyrimais.. padideja nedarbas. bet ir realioji ne gamybos apimtis. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai.E.realioji gamybos apimtis. metalo arba grudq birZose.L-+PJ..automobiliq daliq ir kt. Pastebetitokie desningumai:pirma. Makroekonomika. 't Dolun E.pavyzdZiui.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo . kad kainq koregavimo procesasgana brangus.DZ.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. kad jq ribojant. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. 458 .y. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq. Yra rinktl. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. kartais Zaibi5kai.Matorne. o tik v€liau krinta kainos..taisykles" Sios. Reikia daug pastangq.ADt+Pt-+Yt.ADJ-+Y..56 proc. keidiantisbendrajaipaklausai. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos.nuoseklutras). ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas. kai bendroji paklausamaLeja.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau. Vadinasi. o vdliau . nenorddami.

Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. maZdjant bendrajai paklausai. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U.9 proc. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. kad. ir nedarbas sumaZds. : U" : 5o/"). o nedarbo lygis * 5 procentai. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. palaikyti buvusio kainq lygio. kai infliacijos lygis 5 proc.. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc.. Situacija darbo rinkoje gera.y.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn. Tuomet ekonomikapagyves. Sis procesaspavaizduotas 12. Taip yra toddl.13 pav. ir jos pradedamaZeti. padidejus prekybos sunkumams. o nedarbo lygis . 5 orocentams. Tik veliau. Tarkime. infliacijos lyg[.. padidejo 4 procentiniais punktais. darosi vis sunkiau parduoti prekes.Pakyla nedarbolygis. t. pasiekus 5 proc.y. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12.realioji gamybosapimtis pradeskilti. ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai.13 aveiksle. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. kad ekonomikayra ta5keK. kad. ir bendroji paklausanebebussiaurinama. (sumaZejo2 procentiniais punktais). i5augus konkurencijai. verslininkai nebeistengia Vadinasi.PaZymdtina. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive. 459 . t.

norint surnaZinti infliacrj4. 3 . RemiantisA.. Tarkime.santykis tarp nedarbo lygio.I5 to.lR='"'n ""'''" t l l .5 proc.12) Jis parodo. Taigi. arba ka5tq. Zalos koeficientas (SR .0procentq. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978).t6 J e i S R : 2 .+ ( U .8 proc. t a i r e i 5 k i a . Okuno ddsniu.sacrifice coefficient) . i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2.Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu. Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina . problema. su kuriuo reikia taikytis.)18. M.6 ) + ( e . . tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina.Vadinasi. 0 .kiek turi padidetinedarbolygis. 't Ok..I 1. 6 .18 procentiniopunkto auk5diau natr. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 .6 proc. (t2. a d .U . O tik veliau pasiekiamas rezultatas.apmokant"jq ka5tus.6 ) + ( 1 1 .rk5diau nat[ralaus X procentq. Kuo maZesnisSis dydis.ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2.n A. kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio.infliacrja maLija.. ) ..l l \ L t 1 1 . Tai rei5kia. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu.6 ) + ( 1 0 .pereinamasis"nedarbo lygis. kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos. ..2 procentiniaispunktais. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8.6 )1 5 . . rnetais 9. kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7. antraisiais trediaisiais metais 10.U .P. . 1 8 . ketvirtaisiaismetais. 8 .) .tam tikras .-rraliojo. . iSkyla jos kainos.galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4...infliacijq sumaZinus procentu. . ) + \Pr.3proc. 460 . p. kas pasakyta. kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis. 7 = 12=t. Kitaip tariant. 348 352.

Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€. sumaZeja pardavimq apirntys. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai.Nepaisantto. vadinasi.bendr4j4 paklausributina apriboti. vyriausybei belieka rinktis . vadinasi. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki. gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq. kad.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq.yra dar.ir kylantisneclarbo lygis.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a . A.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. okuno. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu. R. Dar kart4 priminsirne. norint infliacijil sumaZinti.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama . toks kelias bus Zymiai ilgesnis. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi.Darbuotojai. Jis parodo. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula.Ypad sudetinga problematuo atveju.Be abejo. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. Tai rei5kia. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis. ypadjei iis tr-unka ilgai. Toddl. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq.tadiaube staigiq sukretimq.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. brjodami nedarbogr€smds.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. Tadiau.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti.eiktinuosmuki. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. Norint [r. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai. o realioji garnybosapimtis kilti.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki. kito kelio nera. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu.(Be to. vis delto sis b[das labai skausrningas.

inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas).kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo.5. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1. Tarkime.eik" (stop.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija. rodantys. kad bendroji paklausapadidejo.stok. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir.12..Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina. ji turi savo Salininkq. produktodyd1. pusiausrryros Sakykime. kas isdestyta. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 . Ekonorninesisterna ta5k4E1.Nepaisantto. Infl iacijos 12.Tai parodyta 12.. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/.. 12.14(a) ir (b) paveikslodalyse.l 4 p av.Tvirtinama.2.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas. Atrtiinfliacint pasialos politika . realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. ribojant bendrq4 paklaus4.15 nacionalinio Tai reiskia. paveikslografinis modelis padessuprasti. Susiklosto 12. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2.bendroji pasiUlaprades dideti.go) politika' Apibendrinant tai. ilgojo laikotarpio b[senos. vadinama. kad ekonomind sistema yra taSke Es. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq.tuomet AD kreive padetiesnekeis.3. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq.pateikiami modeliai. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle). butq sumaZinti.

pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas. Tai jigali claryti. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas. del mokslo ir technologines paZangos. pavyzdliui.15pav. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir . Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. nors ir neilgam raikui. Galiausiai tenka paZymdti.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2.. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus). t. kurni b[dinga infliacrja. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla. vadinasi. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena. pirmiausia. ir infliacijos pavyksta iivengti.naruraliu"bfidu.y.ADo i padeti ADr. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4.mokesiius ir subsidijq politikQ. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. Ypo Ypr 12.t. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. Antra. tobulindama [statymus. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. 463 .

Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18. K4 parodo Filipso kreive? 9. infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r . Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. 8. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. 15. 13. Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. o r r . . . Nurodykite numatytos. . Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos.Pagrindin€ssqvokos . Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. Kokiq problemq i5kyla. 2.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . . Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. Paai5kinkite. r . Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. rnaZinant 17. A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . ' ' r . Kokiq problernqkyla. Nurodykite infliacijos formas. 3.

FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. Tokios rinkos finansiniai instrumentai. Ainloje 60 proc.apie 60-70 procentq..30 proc. vertybiniai popieriai). Sioje temojebus nagrinejama. monetos. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai. Belgijoje . i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. BNp apimties. Norvegijoje * 40 procentq.tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. Lietuvoje.75 proc. Sis Prancuzijoje. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie.Svedijoje. su 13. Anglijoje. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso.13. JAV tiek eksportas. Nacionalinio piniginio vieneto kaina. PavyzdZtui.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq.. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu.1. 1980rn. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai. 1987m. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. 1980-1981m. apyriksliais duomenimis. Tai pasiekiatna per valiutq rink4. 465 . Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. VALIUTV RINKA. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai.. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e .lvairiq Saliq pinigai (banknotai.Vokietijoje. Danijoje.exchange rate). kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq. . Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas.Japonijoje.

lito kainai rnaZdjant. nes 1i nacionalines Kita vertus.y.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje.l pav. maZdjant kursasbus l Lt:0. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV.jcigu Lietuvoje.Tai rodo. D linijoje .-r. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. Antra. Lito kursas (el.yktq tiktai litais.mechanizmus. kilograrnasmdsos kainuos 2. Todel.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. pavaizduota pasifila paklausa. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. 2 Siu.25 USD.. litq Tai rei5kia. ' 466 .5 USD.tik tada.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus. valiutoskain4tarptautineje doleri. daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas.kad ta5kas kiekis. USD/Lt eo:0. Tada.2.istatyrnaireikalaus. Taigi. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje. perkantturt4JAVr.kad litas amerikieiian. lietuvi5kosprekestaps pigesnes.PavyzdZiui.lqSaltiniq. Todel galima tarti. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso. e1 : 0 . o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni.kad vidiniai atsiskaityrnai \. Litu nasiula atsiranda. susiejavisas vidines kainas (t. tuo didesnis litq paklausoskiekis. juda litqpaklausos kiekis. atpigs.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0. Jei lito kainabus tik 1. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13.1pav. amerikiediai.ir bus pasiekta. o karlu ir uZimtumq.25Lt. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina. rnesos ir kursui. uZ lietuviSkas dvie. Vadinasi. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim. . analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas.Pinna. litq l3. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3. Anglija ir kt. kaip ir daugurnojcSaliq.125 USD.

ee. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje. skoniq pasikeitimas. l3. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui.l pav.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. tai JAV valiutos kursas nukris.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje . lito kainai kylanl. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq.ir s4lygojalitq kainq doleriais. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. Tai rodo. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio. Taigi. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje. ir USD pasifilasumaZes. prekes is JAV kainuos daugiau litq.lieka nepakitEs. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos. viena vertus. jo didejantlito paklausai. kad USD nuvertis. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje. Tarkime.Tarkimi. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. y. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas. Toks procesas vyks todel. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides. l3. vadinasi. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn.o tai reiikia. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje.y. 46'7 . kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils.l paveikslelaikome.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos.t. Santykiniskainq pasikeitirnas. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0. Santykinispajarnqpasikeitirnas. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje.rs.25USD uZ I lit4. 3.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. Kitos Saliesvartotojq poreikiq. 4. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai.kad importasi Lietuvqyra elastingas.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. paslaugLl turto kainon. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu. linija S butu krintanti.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. lito kainadoleriaisdides. JeigupaklausaJAV prekemselastinga. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. o JAV .o dil ro tai. o didejantjo pasiiilai. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils.kreive D zemyn.tiek importuojamq prekiq.kita verlus. vadinasi. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to. t. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. keisis ir valiutos kursas. kursaskils. Krintant lito kursui. 2.USD paklausos didejimas.kris.

valiutoskursqreguliuojavalstybe. susidurs didesneinfliacga. Tarkime. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. jog JAV ekonomika.Tarkime. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai. sakome. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje. keidiant pinigus. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka.y. kad. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. Spekuliacrla. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. kad ateityjedolerio kursaskris. o lito. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . 468 . kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo.tai nusistovi pusiausvyroskursas e. kai. pakils. Noredama ji palaikyti.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje.5. kad dolerisnuvertdjo.2 pav. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. atvirkSdiai. Vadinasi.c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. kad tikimasi. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos. o jei atvirk5diai* krinta. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) .valiutos kurso reguliavimo metodas. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq.

tai bfitq leiclZia'ra. reguliuojatarptautiniqprekiq.jei paklausa butq D2.nei pardavindja savo valiutos. Pavyzdziui.paklausai tapusD1.o antruojumaZds.jeigu vidutind paklausa yra D2. kristi iki e2. geresndi5eitis. nustatytasper didelis lito kursas.o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . li i r3. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4.eE. Joje yra Siosdalys: 469 . vadinasi. bfitq parodytasituacija. kursui iSaugtilki e1. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa. tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc . kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. Kita.rtq rinkos pusiausvyros taske. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u. esantvidutinei reik5meiD. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e). Tadiau. sumaZinimas (padidinimas). Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso. .Tiktai pirmuoju atveju. visi tarptautiniaisanderiai.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13. ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund).jei nenorima labai isiskolinti. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas.Vyriausybenei supirkineja. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee . b[na ir tarpiniq variantq.Analogiskai.2. Jeigu 13.1lentel€je. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq. Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. l. paklausoskreiviq pasikeitimams. Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. jam leidZiama buti laisvos valir. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . Einamo_ii saskaita.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e.padidejolitq paklausa.2 pav.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides.. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui. keidiant litus ir 1 dolerius.

9 | 470 . Kiti sektoriai 19.25 204.91 balansas 720.24 435.1.59 balansas 301.00 balansas balansas 1.10 p kreditas 3 . KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.43 dcbetas 4'71. a i n o r n i s ) 5735.D a r b op a j a r r o s 109.2. 1 . FINA. ir paslaugos.LietuvosRespublikos 2003m.75 debetas 1 490.67 kreditas 4. transporto (mln. PAJAMOS -2 210.70 kreditas 4. 2 . 2 . banko paslaugos kt. KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B.k a i n o r n i s ) -28 525.2.1. b .2. EINANiIOJI SASKAITA .ios l.1lentel6. b .28 debetas IR FINANSINES II.92 dcbetas 1887.turiztnas.91 kreditas 3 .69 kreditas 4.22 -2.9'7 3 t58..Privadiuasmenu t7. Lt) mokejimqbalansas 13. E k s o o r t a(s o .18 debetas 100.74 balansas 248. 2 8 kreditas I. l .83 kreditas 2.I r n p o n a sf .84 ( k 1 . PREKES 2 33 8 5 .32 debetas 913.3 46 0 8 .59 debetas 611.17 dcbetas 889. Vvriausvbe -4.97 perlaidos kreditas 4.01 kreditas 3. ir .36 kreditas 4. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 .90 debetas 510.Z I A. 0 8 L l . Tiesiogin€s 207. EINANIIEJI PERVEDIMAI -23.2.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) . 2 8 debetas -3854.prekiLteksportas importas(matomoji prekyba).\SINE SASKAITA (I+2+3) investici. PASLAUGOS -3 847. o .Kiti pervedirnai 1.I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101.

Konvertuoiamosios valiutos 5. 2 .2.5. uksas A 5. Beje.90 I 647.Kiti lsiparcigo 5.Skolosverrybiniai 2.63 734. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004. Grynicii pinieaiir indeliai 4. l . 2 . { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.69 2 991. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.l.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq.17.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A.U2sienvie 1 .45 -5.o pajamos parodo darbo. r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.89 12.56 104.71 I 8 2 .4.26 -86. 5 0.1.3.34 98.97 1820.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4.31 816.* P. N u o s a r .1 l.07 3 920. Kitas uZsicnioturras 4. pelno. Lietuvos nvesticiios uZsienv B.63 490.66 172.17 172. kaip mineta anksdiau.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai. 3 .l.29 3 6 11 .74 2-s6. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i .2.2.1. askolos P 4. kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq.2. Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27. Specialiosios skolinimosi tcises 5. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4.2.579-583.4.66 -146.2. Jsipareisoiimai 2. 2sienioturtas U 3.Paskolos valstybes vardu 4 .2. Investiciiu portfelis 2. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.1. 471 .78 144. v i priemonds 3. 5 7 -308. I . U2sienioturtas 4 . Kitos investiciios 4. L4.[sipareigojirnai 4.2.AtsargupoziciiaTVF 5.30 551 ?1 8.01 '746.1. l . pahikanq.'79 -)41 )) 5. l . Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 . fsipareigojirnai 4.78 3. L3.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita.1.2.L i c t u v o i e 2.15.1.7 7 t7.2. 1. 2 . fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4. dividendq sraut4 kuris atsiranda.92 85.UZsienio turtas 2 .2.

finansiniais sanddrius Ji Il. Jei neigiamas. ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui.atlikdarni savo sand€rius.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. Bet kapitalo s4skaitoje. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. gausime skaidiq. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais . Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus.kapitalasiteka i Lietuv4. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama. USD".firmos ir vyriausyb€. Tarkime.kai asmenys.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All . Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui. ir Tarkim.uZsienio vaiiutq litais. 20 tfikst. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms.del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose.kuriuos vyriausybd turi atlikti.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). deficitas. reiks. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms). Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. o jq suma bus lygi nuliui.jei ivyks atvirk5diai. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. bus gautasapmokdjimas. teks parodyti . kad pirkejui suteiktaskreditas.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose.vadinasi.. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama.Jis SusumavgI ir II sqskaitas. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. Kapitalo saskaita.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos.kol doleriq. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. nei i5ve5. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst. Tada lito kursas nusistovdstoks. bus teigiamas. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa.

v t Esant fiksuota'r kursLri.3. vertes rodiklis. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo.25 USD.kels lito kurs4 ir atvirk5diai. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. vadinasi. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. ir atvirkSdiai. k Realusisvaliutos kursas (e .kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas..uZ 5 dolerius.ir jq bus perkamadaugiau. o JAV .ir atvirkidiai. Tai yra.rnokdjirnu jo balansas. pavyzdziui. Beje. taip turetq blti ne tik Salies. jos rietuviams nes pabrangs. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4.o voki5kq prekiq importassumaZds. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta. lito. 13.valstvbinis finansavimas". Jei krinta lito kursas. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes.bet ir atskiro asmenssanddriuose.Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu. lito kursasnenukristik tuo atveju.Svarbu.) 473 - / .turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius. PavyzdZiui. Gali bUti. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius . einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i . moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui.. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq . Vokietijos markes atlvilgiu. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq. Taigi. ar atvirksdiai.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. sakysim. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq.

S i a m ep a v v z . l v i . kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4. siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr. Be to. valiutq kursai nuolat koreguojami. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. RySiamsstiprejant.kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas.ar Sispakeitimaslaikinas. . 3. Saliq. svarbu. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. Perkamosios galios paritetas (PPP . 5 l Toks santykis rodo. tinka tie patys argumentai.protekcionistiniq priernoniqir kt. turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos. tenka maZintivaliutLl kursq.rrencingum4. kiek i5eikvota le5q reklamai. l. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. Perkamoji galia (purchasing power). Dabar taip nevyksta.tik jie taikomi atvirk5diai.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. ar ilgalaikis. Beje. tiek lito kursas. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje. nes pirkejai neZino. kuo. . 2. USD litui I('^(t'15 g.5 . Kalbant apie importq i Lietuva. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. Neretai Salims.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis.4.purchasingpower parity) . 13. santykis.

Ai5ku. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas. Investavg pinigusi dolerius. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui. laikydarni litus banke..0. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas. palukanq.y.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos. 2. . galima ir pralo5ti. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc.ekonomine pagalba uZsieniLri pan. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. 475 .kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. kad turite 1000 litq.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles.i000 = 6000 Lt. siekiant vdliau parduoti. kurios gali bfiti gautosaktyvuose. .varZgtarptautinfkapitalojudejimq. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis. tikintis. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . kad tokios einamosiossqskaitosdalys. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq. Taigi. kai vyks atvirkitinis procesas. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. galite uZdirbti 200 litq per metus.yra labai svarbus. Tarkime. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. Del to ir dabar. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius.l rentabilurn4.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje.n e s : l.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse. atsirandanlis del kurso pasikeitimo. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 . siekiant didesniq pajamq. o JAV banke . Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai.Sakykirn. t. Kapitalo saskaita. Beje.

Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq. ir vidine pusiausvyra. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z). bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to.Ir tik tada. kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso . 2 ) )'. kitose . plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1. (X-Z) . ir vidinis balansas atsistatys.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas.del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine. X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada. G . arbavidine absorbcija.neigiamas.vidine bendroji paklausa. gali 13.Zmones.3 pav. Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada. 13. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje. kai kainos ir atlyginimai nukris. iis rySys nera paprastas. ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos.o kita lygties pusd .ir ESIB pertekliaus deficito. 476 . dia (l 3 .vidaus produktas. Kodel? 13. Ai5ku.noredami lairneti kapitalo.5. paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB).vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns. AiSku.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). Ji " Beje.investicijorns. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas. produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio.

o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. t. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui.inE ir fiskaling politik4. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q . gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas.3 pav. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is. l3'3 pav. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn. rodo tuos sukrdtimus (sokus). nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur.usiausvyros artejama per letai. tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje.y. tai galima paspartinti pei mbneta. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc. ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl. pasekmes gali bfiti visai kitokios. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas.iti is nuosmukio. 477 .ras. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas. jei prie vidines p. kad. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki.bet ir sumaZina imporla. maZija cksportas.

6 .esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. kad 418 . Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai. Jei taip nebr. siekiant neutralizr. koks yra mokejirnqbalansodeficitas.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai. littr. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.1 3 .Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. esantfiksuotan.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa).rs. B PRISIDERINIMAS. tai.i5ima i5 cirkuliacijos. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal).ro daugiauprispausdinti.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. Taigi. Tada vyksta tokie procesai. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq.p I N t G U p A S l u L A . realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng. l. arba perteklius. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin.je.r keitimo kursui.rsa.rtq rinkoje. atitinkamai. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori. atvirk5diai. litus. Tai padidina pinigq pasi[Ie1. pavyzdZiui. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad. Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje. 2. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui.2 lygll ir tarkime. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. Tarkime. N T O K E J T M U A L A N S A S . o esant balanso i5 pertekliui. del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. kad sumaZetqpinigq pasiIla.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti. o ir vidine pusiausvyra.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus. bus arba prekybos balanso deficitas. kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. pasikeis realusis kursas. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. PavyzdLrui.

Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio.padengtqrnokejimq balansodeficit4. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. pasireiSkia vidinis nuosmukis. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. kurio. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 . llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti. del to ir padides skirtumas (X-Z). I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas.o del to krinta ir irnportopaklausa. GriZta vidine pusiausvyra. esant pastoviam pinigq tiekimui. (X-Z) lygus nuliui. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z).1c. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor.rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. Tadiau tobr. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius.rdirnas mokejimq balanse.rlasis kapitalo judrurnas . didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius.ror-nikoje. r).ras krinta. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio. pajamosirgi maZ€ja.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna . kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr.. kr. Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl.Vadinasi. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos. Cia panagrindsime.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. MaZa to.*.rZernins vidines kainas ir atlyginimus. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose.

Del to.skatinimo mokesdiai. prieZastys. kad neveiks ir sterilizacija. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq. atsitiktq. nes.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). kad atkurta tiek vidine.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali .kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq. Veliau pamatysime.susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. kol paltkanq norrnq. tai reik5.O esanttobulajamkapitalojudrumLri. kylant mokejimq balanso deficitui.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. llgesniu laikotarpir. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui.atvirojoje visi5kai (t. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime. kad vyriausybd nereaguojai Sokus. Kol kas laikom6s nuomonds.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni. Dabar paZiuresime. pallkanr.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio. ZodZiu.jei Sioapribojimonebutq. i5vadakitokia.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu.Kai Sis procesas i5sivystys tiek.vidaus rrinieu politika yra bejdgd.o todel ir pinigq paklausa. tai tgsis tol. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada.)2. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina.Taigi. 480 . tiek i5orine pusiausvyra. O tai rei5kia. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti. pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa.. Padideja bendroji paklausair produktas. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq.

kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. iSaugs t. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai .Taigi. ir iSorinE pusiausvyrq.7. esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. O kas vyks.y. Tadiau dia svarb[s du momentai. o ne ilguoju.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y. veliau paZi0resirne.UZdarojoje ekonomikoje. konkurencingumas. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. yru tik vienintele fiskaline politika.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. o tai lerina I didejim4. vidinis uZimturnasgarimas. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq.* . Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti. naudinga devalvacijq atlikti. didindarna r tol. kaip mateme. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. pirma. Atvirojoje ekonomikoje. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. nes tikerina. Grynasrs eksportas turetq padideti.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 . PavyzdLiui. 15 pradZiq tarsirne. bet uZkelia r. keidiantisvaliutoskursui? I3.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles.. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje. VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu. veikusi 1945_19i0 m.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. kai kainq prisitaikymas nerangus. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai.

kai. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug.kainq. Po to ry5keja teigiami poslinkiai. nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. J kreiv€s poveikis (J . sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu.kai ta5keE deficitasbus likviduotas. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai. esant ncclastingaipaklausai. pavaizduota J kreive. (X-Z) ar. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada. ar Antra.4 pav.y.6 o eksportuotojai .kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti. o eksportas spejo padideti labai nedaug.situacija. o veliau susidaro perteklius. Be to. tarkim.prie padidejusios paklausos. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. NX 13. t. ir galimasatvejis. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. reikia laiko. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. litais.curve effect) . rnaZesnes nei 482 . pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju. kai importuotojai prisitaikys prie kainr.rk5tesniq padides.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako. Lodliu. o vdliau pagerds. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13.4 pav.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko).

einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. ZodZiu. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. Galima [rodyti. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[. kad svarbune nominalieji. 1. del to.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius.1ar. padid€jus bendrajai paklausai AD. Tarkime. Tadiau devalvacija . kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. taip pat ir atlyginimq. prodr"rkcijos. jei vyriausybe.Y=(C+r+G)+(X_Z). kritimas -+ tarptautinio 483 . Taigi. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. o realieji dydZiai. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. o realieji iSliks nepakitE. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. greitai pa5okakainos ir atlyginimai.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4. devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. pagaminamapapildomq prekiq. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. 2. naudodamasi devalvacija. o trumpojo laikoterpio efektas. Kaip matdrne. Vadinasi. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). padidejusAD. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G).Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos. kad buvo padarytataip. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas.ir [vyko realus Sokas. ir i5orine pusiausvyra. kiek devalvavo valiuta. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq. maLelanedarbas. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes.sumaZ6joeksportopaklausa. Tada. ZodLtu.

nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso. vel nukris. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant.sumaZds padid€skonkurencingumas. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. Pakeitusvidines kainas. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas.8. o eksporto paklausa. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. kai Salyjevidines kainos krinta. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. vdlesniuose skyreliuose. t.Sieprocesaiivyksta i5 karto. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. Beje. 13. Kai yra plaukiojantis kursas. 2. Tarkime.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. Ai5ku. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). Pakeitusnorninalqjikurs4.y. kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. ir vidine pusiausvyra.Jei prie5insis. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos.nes mokejimq balansas 484 .o esantplaukiojandiam abu.

kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. kuri galima gauti.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. Nepasikeis tiek importo.Cia svarbu: l. o JAV dolerio infliacrjos ndra. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto.125USD. o nominalieji kursai keisis taip. panagrinej spekuli os kursaisteorii a.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. Tada. T4 geriau suprasime. 3. Kursas gali staiga Sokteleti. ' 485 .ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas.. 2. su pajamingumu. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus. litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta).25 USD iki I Lt =0. i5liks 2 USD/kg. Todel tada. O kaip bus. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas.tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo).PrekiLlkainos prisitaiko vangiai.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos. o kursui kritus nuo I Lt :0. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu.visada lygus nuliui. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. m€sos kaina doleriais nepasikeis.

Vadinasi. pennetimqi5 vienos Salies kit4. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius.ZodLiu. tai bus gauta 110 JAV doleriq. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 . pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. kol dauquma spekuliantupatikes. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. nes jie laimetq 4-2:20/". Kiek? Kursas kils tol. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo. nustos skverbtis. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. auk5tesnd nei JAV. patrauklesnE Todel. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV. Kaip prisimename.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti. tada pirkti litus. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. kad lito kursas vis delto kris? Todel.paprastai nes palfikanqnormos. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. pajamq. pavyzdLiui.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. vel favertus dolerius litais. nors.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. tada spekuliantas neinvestuos litus. galios pariteto lygi. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo . Jei obligacijos davd l0 proc.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. kad lito kursas nukris 2 proc. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4.. del atsirandandius kurso kritimo. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio.) del lito kurso kritimo. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. Vadinasi. kad litai paverstidoleriais. Todel spekuliantainenukentds. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. vietine valiuta laikinai pabrangs. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. bet jei tikimasi. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. bus gauta 2200 litq.prieaugis(nuostolis)del to.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais.

kad Salyje/ momentu (13. Tarkime.. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege. Be to. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq. 481 . kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai. Mateme. kad. t.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota.5 pav.Todel.9.) staiga50 proc. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. nesitikintiems uZdirbti. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. uZsienyje nera infliacijos.Taip pat tarkime.yra atvirk5diai.I3. ir fiskalind. Tada vidines kainos kris 50 proc. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la.y. Esant plaukiojantiemskursams. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu. Taigi tokiu atveju spekuliantams. I savoilgalaikds o t r t 13. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje. Tarkime. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme.5 pav.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis.

palaipsniuikrintant vidinems kainoms. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus. Pastarajai keidiantis. Esant fiksuoto kurso reZimui. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. Bet b0tina pabrezti. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. Tarkime. pavyzdliut. Monetarine politika. Joms krentant.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4. nera tarptautiniq piniginiq srautq. Beje.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. taip pat ir atlyginimams. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. ZodLiu nesvarbu. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). Esant plaukiojandiokurso reZimui. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. kurie tik palaipsniui bus likviduoti.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. bendrosios 488 . vyriausybegali paskelbti. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio.Bet.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. d6l to padides. esant plaukiojandiam kursui. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. mokejimq balansasvisada lygus nuliui.

DaugumaSaliqnuo 1973m.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos.10. lygtys: Y = a +c x V .. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming.pasauiines palukanqnomtos r. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija. taigi susidare menkesnis. kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) . nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-. I proc. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. Salies prekiqkonkurencingumas. Marcus) garbei).abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu.3) /114\ v M _I(Y. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas. negu 1973m. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. Apskaidiuota. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell. (13. Tai reiSkia.kad. Pavyzdliut. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6.rrsrl sq'ravimq 489 . 1981-1986 m.. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq. I3. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai.3 proc. padvigubejusnaftos kainorns.kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. Be to. bet iSliko auk5tesnis net 1973m.

toddl sudaromi du grafikai. dides.Kylant valiutos kainai. o vertikalioje * r.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. Nauja Siamemodelyje horizontali linija. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13.3) lygtis rei5kia. kadangi jis daro prekiq paklausai. r. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. e. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. kris.). kad horizontalioje a5yje atidedama)'. Sie du bfidai . o tai maZinseksportqir skatinsimport4. 490 . Kadangi modelyje daroma prielaida. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai. santykines. kainos irnportuojamomsprekems.6 pav. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma.( r3 .tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa.6pav. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis.todel grynasiseksportas maLls. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13.Tai rei5kia.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. kad (13.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos. kad. ir IS kreivejudes i kairq. kad kainLllygis yra pastovus. didejant nominaliajam valiutos kursui.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. 5 ) Priminsirne. kaip ir IS-LM modelyje. Pinigq rinkoje (13. Todel Mandelo-Flemingo modelyje. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e.

uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo. Y6 Yr 13.7 pav. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds. Mandelo-Flemingo modelis..todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4.jos kaina kris. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos.7 pav.Jis keidiasi taip. Yr Yo 13. o tai padidinajos kain4. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 .kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna.8pav.. ir lS kreive slinks i de5ing tol.kaip pavaizduota13. Todel kapitalas[teka I sal[. kaip pavaizduota 13. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio.kreiviq susikirtimo taskq.. Tai nule'ria valiutos kursas. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol.8pav. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. kad kreive lS kirstq LM ir r.

esantplar-rkiojandiam valir.2 formule).iSlikspastovus. 13.kaip pavaizduota pav.lS kreive yra neigiamonuolydZio. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike.).d. l. o Ye dydis. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13. 13.l.9 pav.10 pav. mal.didinant vyriausybdsiSlaidas. kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus.rtos kursui.nes.lS kreive judes i de5inE.. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. MgZa atviroji ekonomika. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo. didejantnacionalinds valiutoskainai. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13. Siuo atveju laikoma. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai.ja grynasiseksportas. l.10 0 Y e Y 13.Nacionalinesvaliutos kursas kils.9 pav. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 .

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4.2. tuo didesnis darbo pasillos kiekis. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai.Ekonomikos sukretimai. realiosios bendrosios pasifllos kiekis. Y 14. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis. didejimas. esant pah"rkanqnormos svyravimams. didejant realiajai palfikanq normai. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis. 14.Kuo didesne pal0kanq norna. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. bet teigiamo nuolydZio.y.Tuo pat metu. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq. su kosmoso tyrinejimo programq pletimu.3 pav. pavyzdZiui. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti. kad ir kokia b[tq palukanqnorna. dideja. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui.3 paveiksle. YoY. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . susijusiq. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje. keidiasiir uZimtumolygis. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi. Siuo atveju. o kartu . t. o kartu ir gamybos apimtis.ir garnybosapimtis..1.

Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. 14.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis.automobilius ir kt. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. Camybos funkcrja pasikeidia taip. ekonorninds 2.. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. kita vertus. bendrosios paklausos didejim4.2.2. didejant vyriausybesi5iaidoms. pasill4.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais.ipakavimo linijas ir pan. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. kaip pavaizduota 14.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. Laiko pakeitimo poveikis.o palukanqnorma maZeja. prieZastis. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis. 506 .de5ing. tuo stipresni isidarbinimo. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius.4 paveiksle. 1. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. 2. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. Tat yra.3 paveiksle.nelanksdios. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis.

nuo to. nedarbo.keidiantis pal[kanq normai. Laikinosios pasekmes yra tos. del kuriq (ptavyzdLiui.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE. pinigq neutralurno.3. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai.t. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens. Suprantarna. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija.1. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 . kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos. lodel daZnaikyla klausimq. gero oro.a) 14. 14. Pastoviospasekmesyra tokios.3. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.paveikiamasir uZimtumolygis.y. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai.ar laikinos. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!.4 pav. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. Be to. 14.

pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi. kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu. Daugelisekonomistqabejojatuo. kad. (l+. kadangi gali suleteti. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei). nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali.y. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq.tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E . Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. 508 . kad dabartiniulaikotarpiugan. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg. rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams. Solou likutis (Solow residual) .r a d i s k u t u o j a m a . Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. (Prescott. Palyginimas buvo atliekamas.grieZtosaplinkos apsaugos norrnos.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima. analizuojant pladi4ja prasme.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4. t. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis.c t l x +\ y dia AL L* AA A. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t . transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos.

kapitalo dalis nacionaliniame produkte.bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro.produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq. nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis.nries padidejirno. arba Solou likudio. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll.\ Si lygybe yra pagrindas. Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas. 509 . garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai. PavyzdLiui.. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. iSvedantiS ( 1 4 . kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu. l4.)'KI a- gamybos apimtis. investicijos gali dideti ir be produkto apir. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . todel jis nustatomas netiesioginiubDdu. kapitalo s4naudos.Kita vertus.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai. ZodLm ( 14.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu.kapitalo bei darbopoveikius. darbosqnaudos.o garnybosapimtis padideja. negalima nustatyti betarpiSkai. Vadinasi. . 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. likgs atmetus luos augimo veiksnius. tai darbas tampa produktyvesnis. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio.o A K y x--(1 A AA -a)" AL .kurie lengvai nustatomi. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui.

..0 3. Makroekonomika. kad. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs. 191.5 1 ) I.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas.5 proc. technologine gamybosbaze pablogejo3.3 1. G.-P.9 I 9 5 0 98s I.6 t.y.1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'. kaip rodo atlikti tyrirnai.9 0. Tai rodo. rnokslo ir technikospaZangos 14. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais. o 1984m.1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4. 1982m.5 1 ) Pastaba:a:0._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas.8 ? 5 t. pavyzdLiui. 14.l lentel6. Pasaulis..rlyje paZangos letejimo stadrjE. Kita vertus. 2. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 . pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais.3... Preskoto nuomone.ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo. 510 .I lenteles duomenys rodo.6 0. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija. o kartu ir darboproduktyvumq. E.l 0.7 0.5 pav. t.Be to.8 0.Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L. kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja.Todel E. galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui.8 2. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi. Lymtaianksdiau 3. idejq.Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus...2 0. Mokslo pasar. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq.1 950960 970 980 960 970 980 985 t.naudojandiq daugkwo. Saltinis:Menkju N. pagerdjo3. kadangi gengimq.4 procento.procentaisper metus 3.l4.

+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .oo oo $ E '^ 63 a r') .

Nedarbo UZimtumosvyravimai.3. todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin. darb4 gali rasti. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui. ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl. UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio 512 h .realausekonomikoscikloteorijos vertinimais. Tokia situacija rodo. sumaZejus sumaZinimas.y. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma...n v e n t o r i z a c i j o s . i t v a r k y m o . 1. kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu.kyrno ii pan..Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio.'u.susi<larantis sumazejimas neivertinamas. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i . kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui.atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas. Tai reiskia. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14.ru. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t. todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim. pusiausvyra.2. kurios apibfidinamos hoarding. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq.. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4.uZini. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. Suprantama.

nepalaikantysSios teorijos.ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus.kad. kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZiajos panaudoti. Siosi5vadosdaromos. Laikornasi nuomonds. kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno. ir Ekonomistai. todel jos ndra absoliudios. ZmonesstengiasidaLrgiau uZdirbti.darbo uZrnokest!. tikrinant teorines hipotezes. Todel. Tai rei5kia. Siam poveikiui skiriamaypad daug demesio. jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikio esarna. nedirbantys esamu momentu. Jeigr-rZmones. nors darbo laiko oakeitirno l a i s v a l a i k i up o v e i k i s s r a t i s t i n i u n a l i z e sm e t o d u i r n e r a p a t v i r i i n r a s t a r a .jaisclirbtq Zrnogaus darbo valandq kiekis (t. pasikeitimqnebuvo pastebdta. kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni. kacl duomenys. 513 .naudojami analizuojantdarbo pasillq yra nepakankatni. kad n€:rapusiausvyros darbo rinkoje.jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. kurie pasireiikia tuo. vertinarna.kad jie neapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti.kai darbouZmokestis didelis). tvirtina.jq verlinimu.y.todel bedarbiaissave daznai vadina Zrnonds. darbuotojai maZiau dirba esarnuojLr laikotarpiu.tai tuo laikotarpiu.btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje. kuriais bandyta i5siai5kinti.negu j iems priirntinas. kuri galetq gauti asmenys.darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. Tyrimq rezultatairodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybEnuo realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimq. savanoriSkai atsisakytqdarbo. kadangi. didejant arba rnaZejant numatytam darbo uZmokesdiui.i5 tiesq nenorintys dirbti.kad realiojo ekonorniniociklo teorijos prielaidos apie realiojo darbo uZmokesdiolygio pasikeitimfu uZtikrinant pusiausvyrostarp darbopaklausosir pasillos busene5 neatitinkatikroves. jr-1manymu.teigia. Tai susilpnina realaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirno laisvalaikiuefekto reikSmE. bet tik siekiantys gauti neclarbo pa5alp4 taip pat tie.rlu statistiniq duornenq analizds metodu. maLd.remiantisgananetobr. kad uZirnturno sryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiauspasikeitirnq. Didelis nedarbo rygis gamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq. kacr esminiq laiko pasiskirstymotarp darbo ir laisvalaikio(poilsio).Aukstas nedarbo lygis pats savairne nemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes. kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas. i5dirbtq valandr4 tai skaidius dideja (t. perkeldami savo darbiniq pastangqdalg I ateit[). darbo pasi[la nedaug tepriklausonuo realiojo darbo uZmokesdio pallkanq no'''ros.y. sElygojamuclarbo uZmokesdio paihkanqnornos lygio pasikeitimars. Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarniI Siuos samprotavirnus. Kita verlus. tai jie nevadintqsavEsbedarbiais.lrodydami5i savoteigini. Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcr laisvalaikiu efektas yra pagrindas.

ir jos pasikeitirnai yra tik gamybos apirnties svyravimq pasekmd.jq rnanymu.paprastai. tvirtina. yra pinigq pasiul4 tai visos kiekybinis rodiklis. t. uZirntumo.yzdZiui. pinigq pasifila yra vidinis kintamasis.realausekonominiociklo teorijoskaip tokios.o piniginio vienetokaina sumaZdja patys pasikeitimai ivyktq. kad. kad pinigai n€ra neutralfls.kad pinigq pasikeitimasneveikia Saliesfikio realiqlq rodikliq: kiekio gamybosapimtiesir strukt[ros. kad teiginys apie pinigLl neutralum4prakti5kai neveikia. Bfitent Sierei5kiniai. Realausekonominio ciklo teorijos Salininkai. Pinigq neutralumo vaidmuo realausekonominiociklo teorijoje Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuo realaus ekonorninio ciklo teorijoje. maZdjantpinigq pasifilai ir letejant infliacijos tempams. tarkime.panaiiai kaip ir metras. todel jo poveikio.rsos padidej imq. Toks ai5kinimasmotyvuojamas tuo. atstumai ar ilgiai (realieji dydZiai) iSliktq stabil[s. del realiqjq pinigq likudio poveikio pinigq rinkoje tam tikr4 pinigq kainos pinigq pasiulos padidejim4 atitinka proporcingaspusiausvyros poveiki. Pasak jq. teorijospagr[sturno 14. 514 . Todel ir gali susidaryti neteisingasispudis. Pinigai. Piniginiai vienetai doleriai. Pinigq neutralumas (neutralityof money) . ivedusnauj4mato vienet4 visi taiiau esarni n-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4.. t. litai .toks pinigtl vaidmensnacionalineje ekonornikojesuvokimas.JAV Federalindsrezervq sistemosvykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kai gamybosapimtis plediasidel palankiq technologiniqpokydiq. Zymiai padidejanedarbas. kaip vertds rnatasivertinant sanderiusekonomikoje.3.rodo monetarinds politikospoveiki realiesiems rodikliams. jeigu.y. gindami savo paZiDras. diskusijosdel Sios nepaneigia tebevyksta.galiausiailemiantisneutrah4 Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiu pavyzdLiu. didejimas.3. tera tik reakcija i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigq paklar. yra iprasti mato vienetai.Par. vertespasikeitimaineturijokio realaus Realausekonominiociklo teorijosprie5ininkaiteigia. Jeigu SaliesCB padvrgubina perpus. politika neveikia realiLiq rei5kia.kad monetarine PinigLlneu