You are on page 1of 448

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV


Kolektyvin monografija

Vilnius 2006

UDK 342 Ja487

Monografijos autoriai: Vaidotas Baceviius, doc. dr. Darijus Beinoraviius, prof. dr. Toma Birmontien, Darius Butvilaviius, prof. dr. Egidijus Jarainas, prof. dr. Gediminas Mesonis, prof. dr. Alvydas Pumputis, dr. Milda Vainiut, doc. dr. Elena Vaitiekien, doc. dr. Saul Vidrinskait, prof. dr. Juozas ilys, doc. dr. Edita iobien, Mantas Varaka.

Recenzavo: Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto prof. dr. Saulius Katuoka; Vilniaus universiteto Teiss fakulteto doc. dr. Armanas Abramaviius. Monografija svarstyta Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros 2005 m. lapkriio 17 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 1 KTK-3) ir rekomenduota spausdinti. Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini ir kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2006 m. balandio 27 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-7) monografij patvirtino spausdinti.

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.

ISBN 9955-19-034-5

Mykolo Romerio universitetas, 2006

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

TURINYS
Pratarms vietoje........................................................................................... 4

I. Daugyb iuolaikins konstitucijos veid: bendri ir individuals bruoai (Egidijus Jarainas).................................................................................

II. Belgijos Konstitucija (Egidijus Jarainas).............................................. 37 III. veicarijos Konfederacijos 1999 m. balandio 18 d. Konstitucija (Milda Vainiut, Darijus Beinoraviius)........................................................ 64 IV. vedijos Konstitucija (Alvydas Pumputis).............................................. 110 V. Danijos Karalysts konstitucin sranga (Gediminas Mesonis)............ 120 VI. 1975 m. Graikijos Konstitucija (Elena Vaitiekien).............................. 139 VII. ekijos Respublikos konstitucin sranga (Gediminas Mesonis)...... 183 VIII. Latvijos Respublikos Konstitucija (Satversme) (Juozas ilys)......... 207 IX. Estijos Respublikos 1992 m. Konstitucija (Darius Butvilaviius)........ 273 X. Ukrainos Konstitucija (Vaidotas Baceviius).......................................... 302 XI. Piet Afrikos Respublikos Konstitucija (Edita iobien).................... 334 XII. Australijos Sandraugos Konstitucija (Saul Vidrinskait).................. 351 XIII. Indijos Konstitucija (Saul Vidrinskait).............................................366 XIV. Japonijos Imperijos konstitucin sistema (Mantas Varaka)............ 380 XV. Kinijos konstitucin santvarka (Toma Birmontien)........................... 420

Summary........................................................................................................ 446

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

PRATARMS VIETOJE
Konstitucinio reguliavimo problemos nagrinjamos daugybje knyg. Vienose raoma apie konstitucij apskritai. Tai daugiau teorinis poiris. Tokio tyrimo tikslas atskleisti ios teisins kategorijos esm. Kitose knygose analizuojamos konkreios alies konstitucin sistema, daniausiai tokia, kokia ji yra raant knyg. Treiose vyrauja istoriniai aspektai, apvelgiama, kaip buvo nustatytas ir kaip kito konstitucinis reguliavimas. Jose daug dmesio skiriama konstitucins tradicijos paiekoms, vairi tak reikms nacionalinei konstitucinei sistemai vertinimams, nacionalins kultros atspindiams. Ketvirtsias galtume pavadinti lyginamosios konstitucins teistyros darbais. Keli ali, regiono arba pasaulio ali konstitucini sistem lyginamoji analiz atskleidia konstitucinio reguliavimo raidos dsningumus, konkrei ali konstitucini sistem specifik, dar kitose analizuojama konstitucin praktika. Galimi ir kitokie poiriai. Neretas dalykas mirieji tyrimai, jungiantys kelis nagrinjimo aspektus. Nacionalinis, regioninis, lyginamasis sinchroninis, lyginamasis diachroninis, atskir konstitucini institut analizs, sociologini konstitucins teiss aspekt tyrimai gausina ms inias apie socialin reikin, kuris vadinasi konstitucija. Lietuvos konstitucinio reguliavimo istorija, konstitucin teisin mintis ir praktika, 1992 m. Konstitucijos primimas ir jos teisiniai bruoai, lietuviko konstitucinio reguliavimo ypatumai, konkrets konstituciniai institutai, konstitucin praktika Lietuvos mokslinink konstitucinink nagrinjamos temos. Taip pat raoma apie nauj konstitucijos vaidmen teiss sistemoje, apie konstitucins justicijos reikm formuojant konstituciniais imperatyvais grindiam teisin sistem, apie konstitucini princip reikm, konstitucin stabilum ir dinamik. Viename kitame darbe autoriai prisimena, kad lietuvika konstitucin tikrov tik viena i daugelio pasaulyje, kad lietuvikos patirties vertinimas neatsiejamas nuo pasaulins patirties. Dar daugiau, matyt, galtume teigti, kad lietuvika konstitucin tikrov gali bti suprasta tik atsivelgiant platesn konstitucionalizmo raidos kontekst, iuolaikines konstitucinio reguliavimo tendencijas, modernios konstitucijos reikm ir vaidmen valstybikai organizuotos visuomens gyvenime. Lietuviko konstitucinio reguliavimo tikrieji dydiai, ms konstitucini skmi ir neskmi mastas irykja tik lyginant su kit ali konstituciniu reguliavimu, kit konstitucini sistem skmmis arba neskmmis. Bet kok lyginim galima atlikti ianalizavus konkrei ali konstitucin tikrov. Kol kas Lietuvoje galime kalbti apie toki tyrim pradi.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Akivaizdus poreikis painti usienio ali konstitucines sistemas. Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros dstytoj parayta ir 2005 metais ileista monografija iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim pradjo knyg cikl apie usienio ali konstitucijas. 1787 m. Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija, 1958 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija, 1949 m. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas, 1947 m. Italijos Respublikos Konstitucija, Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts konstitucin sistema, 1983 m. Nyderland Karalysts Konstitucija, 1978 m. Ispanijos Konstitucija, 1999 m. Suomijos Konstitucija, 1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucija, 1993 m. Rusijos Federacijos Konstitucija pirmosios ciklo knygos autori nagrinjimo objektas. Autoriai siek atskleisti i ali konstitucini sistem esm, aptarti svarbiausius konstitucinius institutus. I pirmo vilgsnio pirmojoje knygoje nagrinjam konstitucij pasirinkimas galjo atrodyti kiek eklektikas, bet tik i pirmo vilgsnio. Autoriai pasirinko, j manymu, reikmingiausias konstitucines patirtis. Tai patirtis, reikminga ne tik nacionaliniu mastu. Apvalga pradta 1787 m. Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija, vertintos Europos Sjungos ali senbuvi Konstitucijos. Lenkijos Respublikos Konstitucija nagrinta kaip alies, skmingai veikusios pereinamojo laikotarpio sunkumus ir tapusios Europos Sjungos nare, konstitucinio reguliavimo pavyzdys. Rusijos Federacijos Konstitucija autorius domino kaip didels valstybs, besiblakanios tarp praeities ir noro demokratikai tvarkyti bendr gyvenim, teisinis aktas. Konstitucinio reguliavimo vairov antroji ciklo, nagrinjanio usienio ali konstitucijas, knyga. J galima vadinti pirmosios knygos (iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim) tsiniu. Abi knygas vienija tas pats tikslas, suformuluotas pirmosios ciklo knygos pratarmje painti usienio ali iuolaikinio konstitucinio reguliavimo vairov. Konstitucinio reguliavimo vairov para i esms tas pats pirmosios knygos autori kolektyvas. Panaiai idstyta ir mediaga. Taigi abiej knyg koncepcija ta pati. Ir antrojoje knygoje mus domina vairios konstitucins patirtys, taip pat ir konstitucinio reguliavimo VAIROV (btent is aspektas), kurioje galime velgti ir individuali, ir bendr bruo. Btent ji vien visum jungia naujosios knygos skyrius. Vaizdiai kalbant, Konstitucinio reguliavimo vairov yra kolektyvin monografija apie daugyb iuolaikinio konstitucinio reguliavimo bd. Monografijoje analizuojamos konstitucijos konkreios alies konstitucins raidos tam tikro etapo iraika. Nagrinjamos konstitucijos labai skirtingos; jos skiriasi savo turiniu, forma, primimo ir keitimo tvarka. Kita

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

vertus, jos visos laikytinos konstitucijomis. Taigi tame margumyne, toje vairovje rasime joms visoms bding bruo, leidiani jas visas vardyti kaip iuolaikinio pasaulio ali konstitucijas. Teisinje literatroje kartais bandoma iskirti kelis pasaulyje vyraujanius konstitucinius modelius. Kalbama apie vakarietikai demokratijai bdingas konstitucijas (skiriami europietikas arba amerikietikas konstituciniai modeliai), islamo pasaulio ali konstitucijas, ilikusias socialistines konstitucijas ir kt. Konstitucijos priskyrimas tam tikram modeliui visada susijs su tam tikr, visai konstitucij grupei bendr, poymi pabrimu. Kita vertus, neturtume pamirti konkrei valstybi konstitucins raidos ypatum. Antai Jacquesas Robertas rao apie Pranczijos konstitucij nelengv likim, j atsiradim sieja su nacionalinmis dramomis1. Originalios pusiau Prezidentins valdymo formos atsiradim lm daugyb aplinkybi. Yra ali, kuriose konstitucionalizmo raida buvo maiau dramatika. Kaip tokios alies pavyzdys nurodoma veicarija: sava specifika naujajame pasaulyje. Be to, matome stabili konstitucini sistem raid JAV ir Kanadoje. Kita vertus, matome ir Lotyn Amerikos ali bandymus tvirtinti modern valdym ir toki bandym neskmes, pakartotinius bandymus. Konstitucionalizmas sitvirtina ir Afrikoje, Azijoje. ios pasaulio dalies ypatumai lm ir konstitucins raidos ypatumus. Koki ali konstitucijos nagrinjamos ioje knygoje? Pats knygos pavadinimas skatino siekti kuo didesns vairovs, juo labiau kad kontrastikos patirtys geriausia mediaga tolesniam lyginimui atlikti. Monografijos turin atskleidia skyri pavadinimai. Pirmasis skyrius Daugyb iuolaikins konstitucijos veid: bendri ir individuals bruoai (Egidijus Jarainas), toliau Belgijos Konstitucija (Egidijus Jarainas), veicarijos Konfederacijos 1999 m. balandio 18 d. Konstitucija (Milda Vainit ir Darijus Beinoraviius), vedijos Konstitucija (Alvydas Pumputis), Danijos Karalyst: konstitucin sistema (Gediminas Mesonis), Graikijos Konstitucija (Elena Vaitiekien), ekijos Respublikos konstitucin sistema (Gediminas Mesonis), Latvijos Respublikos Konstitucija (Juozas ilys), Estijos Respublikos 1992 m. Konstitucija (Darius Butvilaviius), Ukrainos Respublikos Konstitucija (Vaidotas Baceviius), Piet Afrikos Respublikos Konstitucija (Edita iobien), Australijos Sandraugos Konstitucija (Saul Vidrinskait), Indijos Konstitucija (Saul Vidrinskait), Japonijos Imperijos Konstitucin sistema (Mantas Varaka), Kinijos Konstitucija (Toma Birmontien).
1

Robert J. Fin de rgne? // Revue du droit public, tome 121, 2005. Nr. 5. P. 1215.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Taigi knygos autoriai nagrinja ir pripaint demokratinio valdymo tvirtovi, ir demokratijos naujoki, ir nedemokratini, nors ir turini konstitucij, ali (Kinija) patirt. Kiekviena konstitucin sistema vis kitokia konstitucin patirtis. Paymtina, kad pirm kart Lietuvos konstitucins teiss moksle aptariamos Australijos, Piet Afrikos, Indijos, Japonijos konstitucins sistemos, dar daugiau socialistins Kinijos Konstitucija taip pat apvelgiama. Konstitucins sistemos tyrintojas neturt pamirti, kad nueitas konstitucins demokratijos kelias atspindi ir visuomens kultros raid. Kultra ugdoma nuolat. Negalima sakyti, kad tauta m ir visiems laikams imoko teisins kultros. Tautos socialini struktr brand rodo ir institutai, utikrinantys taik konflikt sprendim visuomenje. Konstitucinje demokratijoje tai yra konstitucinis kelias. Konstitucinje demokratijoje visi pilnameiai pilieiai gali dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Konstitucin demokratija reikia bendro intereso tvirtinim nepaeidiant asmens teisi ir laisvi. Konstitucija reikia konstitucin tvark. Konstitucins tvarkos tvirtum nuolat ibando vairiausi ikiai: ir vidiniai, kylantys i paios valstybikai organizuotos visuomens gyvenimo, ir ioriniai. Tik taip paaikja, ko verta alies konstitucin sistema. Belgijos, veicarijos, vedijos, Danijos konstitucini sistem istorija rodo ir t ali visuomeni sugebjim isprsti vairias bendro gyvenimo problemas. ekijos, Latvijos, Estijos Konstitucijos domios kaip demokratini pertvarkym konstitucijos. Saviti Japonijos ir Indijos konstitucins raidos keliai. Remdamiesi Fr. Fukuyama, XXI amiaus pradios nebegalime laikyti istorijos pabaiga. Tai tik dar viena pakopa monijos istorijoje iekant tinkamiausios visuomens gyvenimo organizacijos formos, taip pat tinkamiausios i dien visuomenei konstitucijos. Tai galima padaryti tik vertinus vairi ali konstitucines sistemas, todl prasminga nagrinti Belgijos Konstitucij, veicarijos Konfederacijos Konstitucij, vedijos Konstitucij, Danijos Karalysts Konstitucij, Graikijos Konstitucij, ekijos Respublikos Konstitucij, Latvijos Respublikos Konstitucij, Estijos Respublikos Konstitucij, Ukrainos Respublikos Konstitucij, Piet Afrikos Respublikos Konstitucij, Australijos Sandraugos Konstitucij, Indijos Konstitucij, Japonijos Konstitucij, Kinijos Konstitucij, analizuoti j pranaumus ir trkumus. Juk Konstitucijos idja protingo ir teisingo visuomens gyvenimo sutvarkymo idja. Ir iandien ji reikia pilietins tautos valdi, Konstitucija steigtos valdios kontrol, asmens teisi ir laisvi garantijas. Autori vardu Egidijus Jarainas

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

I. DAUGYB IUOLAIKINS KONSTITUCIJOS VEID: BENDRI IR INDIVIDUALS BRUOAI


I
XX a. pabaiga ymi nauj etap konstitucionalizmo istorijoje. Konstitucionalizmo tvirtinimo kelio pradi ymi Jungtini Amerikos Valstij 1787 m. rugsjo 17 d., Pranczijos 1791 m. rugsjo 3 d., Lenkijos Lietuvos valstybs 1791 m. gegus 3 d. konstitucijos, o ketvirtasis konstitucionalizmo raidos etapas siejamas su totalitarins socializmo sistemos lugimu ir isivadavusi taut siekiu tvirtinti konstitucin demokratij. Naujosiose konstitucijose siekiama garantuoti teising visuomens organizavim, mogaus teisi apsaug. Konstitucij tekstuose tvirtinamos bendramogikosios ir demokratins vertybs. Demokratin sistema gali funkcionuoti tik politinei bendruomenei susitarus, kaip bus sprendiami svarbiausi bendro gyvenimo klausimai. Tok susitarim ireikia konstitucija. Neatsitiktinai socialiniu aspektu tyrinjama konstitucija daniausiai siejama su demokratija. Demokratin konstitucija padeda laiduoti pagarb asmens teisms, socialin santaik, ekonomin pltr. Daniausiai kit ali konstitucin reguliavim vertiname pagal mums prastus ir daugiau arba maiau neblogai inomus lietuvikus konstitucinius standartus. Kit konstitucinius laimjimus ir neskmes bandome matuoti lietuviku matu. Galimas ir kitoks poiris. Lietuvik teisin tikrov reikt vertinti atsivelgiant globalios arba regionins konstitucionalizmo raidos kontekst. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija pagal jos primimo epoch ir bdingus bruous priskirtina ketvirtosios konstitucionalizmo bangos konstitucijoms. Tai viena i XX amiaus pabaigoje Vidurio Ryt Europos ali, isivadavusi i totalitarins sistemos gniaut, priimt konstitucij. Toks Lietuvos Respublikos Konstitucijos priskyrimas tam tikrai konstitucij grupei padeda suprasti lietuvikos konstitucins tikrovs viet globaliame konstitucionalizmo raidos kontekste, o grupavimas yra lyginimo, lyginamosios analizs, analizs apibendrinimo rezultatas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Lyginti galima tik vertinus visus savos ir svetimos konstitucins patirties aspektus. Pirmiausia btina painti lyginimo objekt vairi ali konstitucin tikrov, ne tik teisinius tekstus, bet ir j atsiradimo, funkcionavimo kontekstus, konstitucinio reguliavimo gyvendinimo praktik.

II
G. Sartori Lyginamojoje konstitucinje ininerijoje teigia: I madaug 170 i dien pasaulyje2 konstitucijomis vadinam dokument daugiau nei pus parayta po 1974 m.3. Dl tikslaus galiojani konstitucij skaiiaus galima ginytis, o su pastaba apie XX amiaus paskutinio ketvirio konstitucins krybos aktyvum reikt sutikti. Toks nauj konstitucij primimas susijs su vis didesniu konstitucins demokratijos, iuolaikins civilizacijos, laikomos teisingausia bendr reikal tvarkymo forma, reikms pripainimu. Konstitucionalizmas, konstitucija, konstitucins vertybs i dien valstybinio gyvenimo btinas elementas. Kartais diskutuojama: kokia yra i dien konstitucija? Kuo ji skiriasi nuo vyresnij konstitucij? Francis Delpre teigia: Old constitutions, kaip jas vadina Eivindas Smithas, tai XVIII a. ar XIX a. pradios formuluotse sustingusios konstitucijos. Jos nra new constitutions, kurios raytos XX a. pabaigoje ios konstitucijos jautresns vertybms, taip pat ms laiko madoms4. Konstitucinse teorijose kuriami ideals iuolaikikos konstitucijos modeliai. Tai siekiamyb, noras teisin reikin apibrti grietomis ribomis. Ms poiris paprastesnis. Tiesiog teigiame, kad iuolaikin konstitucij ireikia daugelis dabar galiojani konstitucij. Tai lyg daugyb iuolaikinio konstitucinio reguliavimo veid. ios konstitucijos konkreios visuomens istorins raidos rezultatas. Jos labai skirtingos: skiriasi savo turiniu, forma, primimo ir keitimo tvarka. Kita vertus, jos visos laikytinos konstitucijomis. Konstitucinio reglamentavimo teisinje vairovje rasime joms visoms bding bruo, leidiani jas visas laikyti iuolaikinio pasaulio ali konstitucijomis.

2 T. y. 1994 m., kai pasirod pirmasis G. Sartori knygos Comparative Constitutional Engineering leidimas. 3 Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija: struktr, paskat ir rezultat tyrimas. Vert E. Kris. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001. P.191. 4 Delpre F. Linterprtation de la constitution ou la leon de musique // Linterprtation constitutionnelle (sous la direction de Ferdinand Melin-Soucramanien). Paris: Dalloz, 2005. P. 243.

10

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Pirmiausia reikia pasakyti tai, kad konstitucija ir vakar, ir iandien lieka tautos aktu, nustataniu paios tautos steigtos valdios gali ribas. Konstitucionalizmo esm valdios ribojimas konstitucija, siekiant apsaugoti asmens teises ir laisves. Valdi padalijimas, pagarba asmens teisms ir laisvms buvo ir lieka nenuginyti konstitucionalizmo postulatai. Akivaizdus konstitucini tekst ir turinio, ir formos panaumas. Raydama apie naujausias pasaulio konstitucijas Ch. Saunders teigia: Dvideimto amiaus pabaigoje daugelis konstitucini sistem yra arba buvo ivestos viena i kitos, iskyrus, atrodo, tik Jungtins Karalysts, Jungtini Amerikos Valstij ir Pranczijos konstitucini sistem prototipus5. Taigi atrodyt, originali sprendim rastume nedaug. Matyt, pagal konstitucini problem sprendimo originalum galtume skirti konstitucinius aktus, kuriems bdingi: a) originals sprendimai; b) kuriuose krybikai panaudojama kit konstitucini sistem patirtis; c) konstituciniai sekimai. Aiku, tai labai slygin tipologija, nes neretai viename konstituciniame akte galima rasti visus mintus elementus. Krybin inspiracija, modifikuotas transplantas ar net vyks kitos patirties tiesioginis naudojimas neturt bti vertinami neigiamai, prieingai, tai monijos patirties naudojimas, tik ia patirtimi reikia naudotis krybikai. Kritikuotinas tik aklas mgdiojimas, nekrybikas sekimas. Kita vertus, turime matyti ne tik konstitucinius skolinius, transplantus, bet ir nepriimtinos konstitucins patirties atmetim6. Tai irgi kit patirties vertinimas, tik neigiamas, tiksliau tariant, pripainimas, kad toks konstitucinis problemos sprendimas iai aliai netinka. Diskutuojama, kas lemia konstitucinio reguliavimo originalum: konkreios visuomens gyvenimo ypatumai? Konstitucijos teksto autori kokios nors specifins pairos? Tuo metu alyje vyravusios teisins doktrinos? Pagaliau, ar konstitucinio reguliavimo originalumas gali bti laikomas tikslu savaime? Kiekvieno konstitucinio reguliavimo tikslas utikrinti konkreiai visuomenei geriausi valdios organizavimo ir asmens teisi apsaugos model, kuris labiausiai tikt konkreiai visuomenei, tvirtint konstitucin demokratij. Dl to originalumo ir sekimo kokiu nors konstituciniais pavyzdiais aspektas domus tik akademiniu poiriu. Juo labiau kad ir originaliausios konstitucijos negali neturti daugelio savo meto konstitucijoms bendr bruo.
Saunders Ch. Constitutional Culture in Transition // Constitutional Cultures (Ed. by M. Wyrzykowski). Warszawa: ISP, 2001. P. 37. 6 Scheppele K. L. Aspirational and aversive Constitutionalism: The case for studying crossconstitutional influence through negative models // International Journal of Constitutional Law. 2003. No. 2. Vol. 1. P. 296324.
5

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

11

Dar vienas aspektas: jeigu konstitucionalizm velgsime kaip tam tikr moni visuomens raidai bding reikin, turtume bandyti naujo konstitucij raidos etapo konstitucini akt bendruose bruouose irykinti ir naujus elementus. Konstitucinio reguliavimo daugiau kaip dviej ami istorija, vairs konstitucij raidos etapai, nauj konstitucinio reguliavimo modeli sitvirtinimas verst galvoti ir apie naujausio laikotarpio konstitucijos bruo iskyrim.

III
Kiekvieno tyrimo pradioje kyla svok klausimas. Ms atveju konstitucijos svokos. Visiems gerai inomas konstitucijos apibrimas: konstitucija daniausiai suvokiama kaip pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka. Dar pridedama, kad is pagrindinis statymas nustato valstybs valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus, apibria asmens ir valstybs santykius. Tokia konstitucijos juridine prasme samprata. Teisinje literatroje minima ir materialin konstitucija reals valstybs organizacijos ir asmens statuso pagrindai. Kai kuriems autoriams materialin konstitucija sistema teiss norm, nustatani valstybs valdios organizavim, asmens santykius su valstybe. iuo poiriu nesvarbu, ar ios normos idstytos viename akte, ar keliolikoje, ar neraytins teiss altiniuose. konstitucij velgsime kaip teisin reikin. Teiss tyrintojas, nordamas paaikinti, kas yra konstitucija, siekia atskleisti jos esm, svarbiausius teisinius metmenis, reikm teisinje sistemoje. Suprantama, kad tokiam tyrintojui konstitucija pirmiausia yra teis, tiksliau tariant, aukiausioji teis. Analizuojamos konstitucijos, kaip teiss, iskirtins savybs: aukiausioji galia, jos taka visai teisinio reguliavimo sistemai, teisinis stabilumas. Konstitucija integruoja vis teis. Konstitucijos, kaip teiss akto, ypatumai lemia jos primimo ir keitimo tvarkos specifik. Konstitucij galima nagrinti vairiais aspektais: kaip teiss akt, kaip teisin tikrov, kaip politinio proceso taisykles, kaip valdios galiojim ribas, kaip ideal siekiamybs paveiksl. ie ir kiti aspektai padeda painti teisins tikrovs reikin. Daniausiai konstitucija analizuojama kaip statikas aktas, t. y. kaip galiojani norm ir princip sistema. Konstitucij galima nagrinti ir kaip dinamik teisin kategorij, kaip nuolat pltojam aukiausij teis. iuo atveju ypa reikminga konstitucin jurisprudencija, kurioje oficialiai aikinami konstitucijos principai ir konstitucins normos.

12

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

IV
Taigi pagal kokius poymius apibdinama iuolaikin konstitucija? Pasak Silvio Gambino, iuolaikinis konstitucinis modelis reikia demokratijos principo sujungim su formomis, susijusiomis su pagrindini teisi nepaeidiamumo legitimavimu ir kodifikavimu7. Georgesas Vedelis apibdindamas konstitucij teigia, kad ji apibriama kaip gyjama, vykdoma ir prarandama valdia, ji nustato viej valdi struktr ir veikl, ji apibria ir garantuoja teises ir laisves8. Dominiqueo Chagnollaud nuomone, Konstitucija iandien ikyla kaip aukiausiosios taisykls, tautos sukurtos ir nustatanios valdanij status bei formuluojanios teises ir laisves9: Blacks Law Dictionary, pateikianiame amerikiei ir angl teisei bdingus apibrimus ir terminus, konstitucija suprantama kaip organinis, pagrindinis alies (arba valstijos) statymas, kuris gali bti ir raytinis, ir neraytinis. Jis nustato alies valdymo pobd ir tvirtina principus, kuriuos turi atitikti vidaus gyvenimas. is statymas nustato valdios organizavim, apibria jos struktr funkcijas, reglamentuoja suvereni gali vykdymo apimt ir pobd10. Tai valdios chartija, kurios altinis yra pilieiai. Tai oficialus raytinis dokumentas, dl kurio sutar visi susivienijimo (pvz., Jungtini Amerikos Valstij) arba tam tikros valstijos gyventojai. Remiantis Ernstu Volfgangu Bckenfrde, juridin konstitucija iandien daniausiai suprantama kaip valstybs pagrindin teisin tvarka, taigi plaiausia prasme ji yra bendruomens pagrindin teisin tvarka, kuri turi ypating rang, palyginti su statymais ir kitais teiss altiniais, ir kuri daro tak visoms teisins tvarkos sritims11. Lietuvoje ne vienas autorius konstitucij apibria kaip tautos priimt arba aprobuot aukiausij teis, tvirtint didiausios teisins galios teiss akte, nustataniame valdios organizavim ir asmens teisins padties
7 Gambino S. Rflexion sur les rcentes transitions constitutionnelles des Etats ex - socialistes: propos des rapports entre le pouvoir constituant et pouvoir constitu // Constitution Lex superior. Mlanges Pavle Nicoli, (rdacteur S. Djordjevi). Belgrade, 2004. P. 136. 8 Vedel G. Les options juridiques fondamentales // Le procesus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg: Les ditions du Conseil de lEurope, 1994. P. 37. 9 Chagnollaud D. Droit constitutionnel contemporain, tome 1, 2e dition. Paris: Armand Colin, 2001. P. 23. 10 Blacks Law Dictionary. Definitions of the Terms and Phrases of American and English Jurisprudence, Ancient and Modern (by Henry Campbell Black, M. A.), Abridged Sixth Edition. St.Paul, Minn.: West Publishing Co, 1991. P. 214215. 11 Bckenfrde E.-W. Le droit, ltat et la constitution dmocratique (Essais de thorie juridique, politique et constitutionnelle. Runis, traduits et prsents par Olivier Jouanjan). Paris: L. G. D. J., Bruxelles: Bruylant, 2000. P. 205.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

13

pagrindus. Konstitucija ne tik nustato teiss krimo procedras, bet ir kreipia teisinio reguliavimo turin. Konstituciniais imperatyvais btina vadovautis visose valstybikai organizuotos visuomens gyvenimo srityse. is aktas priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, jo virenyb teiss sistemoje utikrina konstitucin kontrol. Aiku, iuos poymius atitinka vakarietika demokratin konstitucija. Galimos ir kitokios konstitucijos koncepcijos. Bet tokiu atveju konstitucijos svokos vartojimas galt tapti daugiau slyginis. Konstitucija bt ne tik tautos patvirtintas aktas, skirtas valdiai riboti, bet ir jga primestas aktas, nustatantis valdios sistem.

V
Apie konstitucij raoma kaip apie valstybikai organizuotos visuomens esmin element, vykdant reikmingas socialines funkcijas. J.-C. Acquaviva teigia, kad konstitucijai tenka dvejopa funkcija: - ji turi nustatyti politins valdios ribas; - kita vertus, ji turi apibrti socialin tvark, kuriai palaikyti ir yra nustatyta i politin valdia12. M. Herero de Minonas, sekdamas Rudolfu Smendu, konstitucijai priskiria ias esmines socialines funkcijas: politinio gyvenimo racionalizavim ir politin integravim13. Politinio gyvenimo racionalizavimas reikia siekim socialin gyvenim organizuoti pagal tam tikrus principus. Taip organizuotos visuomens priimami sprendimai bus numatomi. Tai garantuos ir socialin aktyvum. Politikoje konstitucija simbolizuoja demokratikos, dinamikos, brandios visuomens tvirtinimo siek. Konstitucijai tenka ir visuomens politins integracijos priemons vaidmuo. Konstitucija visuomen telkiantis institutas. Valstybinis gyvenimas pagal konstitucijoje tvirtintas taisykles procesas, kuriame dalyvauja vairs asmenys, socialiniai sluoksniai, bendrijos ir organizacijos. Konstitucija yra to proceso, kur Rudolfas Smendas vardija kaip kasdien plebiscit, integracijos mechanizmas.

Acquaviva J.-C. Droit constitutionnel et institutions politiques, 7e dition. Paris: Gualino diteur, 2004. P. 53. 13 Herrero de Minon M. Transition dmocratique et choix constitutionnels // Le procesus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg: Les ditions du Conseil de lEurope, 1994. P. 20.

12

14

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

VI
Demokratinse konstitucijose skelbiama, kad valdios altinis tauta. Antai Azerbaidano 1995 m. Konstitucijos 1 straipsnyje tvirtinta: Azerbaidano Respublikoje vienintelis valstybins valdios altinis yra Azerbaidano tauta. Bulgarijos 1991 m. Konstitucijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visa valstybin valdia priklauso tautai. Ispanijos 1978 m. Konstitucijos 1 straipsnio 2 dalyje pabriama, kad nacionalinis suverenitetas priklauso ispan tautai, valstybins valdios altiniui. Lenkijos 1997 m. Konstitucijos 4 straipsnis nustato, kad Lenkijos Respublikoje aukiausioji valdia priklauso tautai, kad tauta gyvendina valdi tiesiogiai arba per savo atstovus. Suomijos 1999 m. Konstitucijos 2 paragrafo 1 dalyje nustatyta, kad visa valstybin valdia Suomijoje priklauso tautai. Tauta irenka valdi, kuri privalo laikytis konstitucijoje nustatyt taisykli. Valstybs institucijos gali veikti tik Konstitucijos pagrindu ir neperengdamos joje nustatyt rib (Slovakijos 1992 m. Konstitucijos 2 str.). Valstybs valdia gyvendinama tik vadovaujantis konstitucija ir su ja suderintais statymais (Estijos 1992 m. Konstitucijos 3 str.). Valstybs valdi suprantame kaip politin valdi, todl turime konstatuoti, kad pagal toki samprat konstitucija yra ir <...> modernios politikos instrumentas <...>14. Visos politins jgos politins partijos ir organizacijos konkuruoja, siekia politins valdios. Politin valdia gyvendinama tik pagal konstitucij. Paymtina, kad vienais atvejais konstitucijoje tvirtinamos realiai politinio gyvenimo praktikoje susiformavusios taisykls, o kitais atvejais konstitucija pirmiau nustato politinio proceso taisykles, kurios vliau gyvendinamos politinio proceso dalyvi veikloje. Tarkime, jei konstitucijoje tvirtinta konkreti parlamento nari rinkim sistema, tai statym leidjas negals nustatyti kitokios. Taigi vienais atvejais konstitucijos teksto krjai seka susiformavusia praktika, kitais j teisikai formuoja.

VII
Konstitucijoje, kaip svarbiausiame teiss akte, tvirtinta atitinkama valstybs valdios organizacijos, asmens ir valstybs santyki doktrina. Taigi konstitucij galima velgti ir kaip politins filosofijos iraik. i dien demokratin visuomen konstitucijose skelbia mogaus teisi ir laisvi
14

Herrero de Minon M. Op. cit. P. 21.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

15

prioritet, atvir pilietin visuomen, teisin valstyb. Demokratinms konstitucinms vertybms priskiriamas ir tautos suverenitetas, ir atstovaujamoji demokratija, valdi padalijimas, parlamentarizmas, politinis ir ideologinis pliuralizmas, pagarba privaiai nuosavybei ir t. t. Konstitucija ireikia tam tikr asmens ir valstybs santyki koncepcij, tam tikr valstybikai organizuotos visuomens pageidaujam model. Demokratinio konstitucionalizmo alininkams prasminga tik asmens teises ir laisves utikrinanti valdia. Tai esmi esm. i valstybinio gyvenimo prasm grindianti filosofija konstitucijoje gauna teisin form.

VIII
konstitucij ilgai buvo velgiama kaip politin teis. Tokia konstitucija yra tik bendriausia tautos nusistatymo gyventi vienaip arba kitaip iraika, tam tikras politinio gyvenimo orientyras, tam tikra bendro gyvenimo filosofija, bet ne konkreios, aikiai apibrtos teiss normos. Konstitucijos tapimas tikra teise, tiksliau tariant, aukiausiaja teise, susijs su konstitucins kontrols instituto sitvirtinimu. Btent konstitucini gin nagrinjimas atskleid ir irykino pagrindin konstitucijos aspekt, parod, kad konstitucija pirmiausia yra teiss norm aktas. Tai aukiausiosios galios teiss taisykls, reguliuojanios svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus. ios taisykls visiems privalomos, jas galima taikyti tiesiogiai. Moderni konstitucij tekstuose siekiama pabrti normin konstitucijos pobd. Antai Lenkijos 1997 m. Konstitucijos 8 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucija yra Lenkijos Respublikos aukiausioji teis, kad Konstitucijos nuostatos taikomos tiesiogiai, jei Konstitucija nenustato kitaip. Albanijos 1998 m. Konstitucijos 4 straipsnyje tvirtinta, kad Konstitucija aukiausiasis statymas Albanijos Respublikoje, kad Konstitucijos nuostatos taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai Konstitucijoje nustatyta kitaip. Dar viena svarbi aplinkyb: Jeigu taikant statymo normas byloje, kuri nagrinja teismas, paaiks, kad jos prietarauja Pagrindiniam statymui, teismas privalo taikyti Pagrindinio statymo normas (Suomijos 1999 m. Konstitucijos 106 paragrafas). Konstitucijos virenyb teiss sistemoje utikrina konstitucin justicija. Konstituciniams teismams ir kitokioms konstitucins kontrols institucijoms patikta tikrinti, ar statym ir kit teiss akt normos neprietarauja konstituciniam reguliavimui. Antai Lenkijos 1997 m. Konstitucijos 188 straipsnyje tvirtinta, kad Konstitucinis Tribunolas priima sprendimus dl

16

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

statym ir tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, dl statym atitikties ratifikuotoms tarptautinms sutartims, kurioms ratifikuoti reikia iankstinio statyme pareikto sutikimo, centrini valstybs institucij leidiam akt atitikties Konstitucijai, ratifikuotoms tarptautinms sutartims ir statymams. Estijos Konstitucijos 152 straipsnyje nustatyta, kad sprsdamas byl teismas netaiko Konstitucijai prietaraujani statym, kad Aukiausiasis Teismas statymus, prietaraujanius Konstitucijai, skelbia negaliojaniais.

IX
Teisinje literatroje teigiama, kad nauj konstitucini akt rengjai link isamiai reglamentuoti daugel klausim. G. Sartori tiesiog sprogsta i pykio raydamas apie konstitucin grafomanij, apie konstitucini tekst ilgjim po Antrojo pasaulinio karo, apie Brazilijos 1988 m. Konstitucij, kuri yra didel kaip didmiesio telefon knyga15. i tendencija bdinga ne tik i autoritarins arba totalitarins sistemos isivadavusiai visuomenei. Isamus tekstas yra tarsi garantija, kad institucijos funkcionuos, kaip nustatyta, kad nebus perengiamos tiksliai apibrt galiojim ribos, kad valdia bus gyvendinama tik siekiant gyvendinti konstitucinius imperatyvus. Kita vertus, tokie pranaumai gali virsti trkumais. Ms mintas Georgesas Vedelis pasisako prie pernelyg plaius ir isamius pagrindinio akto tekstus. Jis pabria, kad tokios konstitucijos negals suprasti daugelis piliei, nes toks tekstas daniausiai bna pernelyg sudtingas; isami konstitucij gali reikti danai taisyti, taigi nuolat reiks galvoti apie sudtingas patais procedras. Siloma galvoti apie tinkamiausi konstitucinio reguliavimo apimt suvokiant, kad konstitucija negali pakeisti vis statym. Remiantis G. Vedeliu, konstitucija turi apimti: 1) pagrindines teises ir laisves, nors ir jas reikt ne itin isamiai apibrti, tik visada btina nustatyti j garantijas; 2) viej valdi organizacijos, kompetencijos ir funkcionavimo principus, valdios veiklos pagrindines procedras (pvz., vykdomosios valdios atsakomyb, statym leidybos procedros ir t. t.), 3) valstybs pobd (federacin ar unitarin valstyb)16. vairi ali konstitucij turinio analiz leidia daryti ivad apie konstitucinio reguliavimo sriiai priskirt klausim vairov. Tai suprantama,
15 16

Sartori G. Op. cit. P. 192. Vedel G. Op.cit. P. 3738.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

17

nes visk lemia tikrojo konstitucijos krjo suverenios tautos laisva valia. Tik jai vienai priklauso teis sprsti, k ir kaip tvirtinti konstitucijoje. Konstitucijos ireikia tautos dvasi, tam tikr bendro gyvenimo princip samprat. Konstitucijos tekste tvirtinamas politini jg konstitucijos krimo procese pasiektas susitarimas dl bendr reikal tvarkymo. Tautos valia is susitarimas virsta pagrindiniu statymu. Ir vis dlto, kuo panaus skirting konstitucij turinys? Atsakymas bt toks: Vis j tas pats objektas: jos nustato valdios organizacij ir funkcionavim, taip pat valdanij ir valdomj santykius17. Kitaip tariant, visos konstitucijos reguliuoja iuos santykius18. Tai universalus konstitucinio reguliavimo objektas, taiau konstitucijos kartais reguliuoja ne tik iuos santykius. vairi ali konstitucij tekstuose dar galime rasti vairiausi nuostat, kurios tik konstitucijos krjo valia gijo konstitucin rang. Gal todl autoriai, analizuojantys konstitucinio reguliavimo apimt, rao apie tradicins, optimalios arba perteklins apimties konstitucin reguliavim. Aiku, tik inodami, kokios konkreios konstitucijos primimo aplinkybs lm nuostat apie miko mokesius, archyv paskirstym ar konkretaus pareigno algos dyd raym konstitucin tekst, nesistebsime konstitucijos krj pasirinkimais. Konstitucija visada kompromisas. To kompromiso kartais iekoma ir raant konstituciniam reguliavimui visai nebdingus dalykus svarbiausio teiss akto tekst.

X
Pirmoji konstitucijos reguliuojam santyki grup asmens statusas, mogaus ir pilieio teiss ir laisvs. Prisiminkime, kad asmens teisinio statuso tvirtinimas, jo apsauga nuo valstybs valdios savivals laikoma viena i konstitucijos atsiradimo prieasi. Aukiausios teisins galios normos laiduoja, kad jau tvirtintas teisinis asmens statusas nebus varomas, kad valstybs institucijos ir pareignai j gerbs. Dar daugiau konstitucija gina mogaus teis gyvyb, mogaus laisv, asmens nelieiamyb, orum, privat gyvenim, nuosavybs teis ir kitas pagrindines teises ir laisves. staArdant P. Institutions politiques et droit constitutionnel, 4e dition. Paris: Librairie gnrale de droit et de jurisprudence, 1982. P. 65. 18 G. Sartori teigia, kad <...> Konstitucija be teisi deklaracijos vis tiek yra Konstitucija, tuo tarpu Konstitucija, kurios erdis ir pagrindas yra ne valdymo schema, tai ne Konstitucija (r: Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija: struktr, paskat ir rezultat tyrimas. Vert E. Kris. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001. P. 191.). Tai minimalistinis konstitucinio reguliavimo objektas. Pagal dabar vyraujani konstitucinio reguliavimo samprat aikiai neapibrus asmens ir valstybs santyki konstitucinio reguliavimo nepakakt.
17

18

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tymui, teismui, kitoms valstybms institucijoms ir pareignams visi asmenys lygs. Asmuo, kurio konstitucins teiss arba laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Pirmosios konstitucijos i esms valdios organizavim apibriantys aktai. Vliau konstitucij sudtine dalimi tampa ir asmens teisi bei laisvi katalogai. Konstitucijos svoka iplsta integruojant pozityvij konstitucin teis teisi deklaracij<...>, ivardijant pagrindines teises ir j garantijas19. iuolaikinse konstitucijose asmens konstituciniam statusui skiriama reikminga vieta. Minjome Brazilijos 1988 m. Konstitucij. mogaus teisi katalogas sudaro nemao io konstitucinio akto dal. ios teiss fiksuojamos antrame Brazilijos Konstitucijos skirsnyje, pavadintame Pagrindins teiss ir garantijos. Skirsn sudaro keli skyriai, kuri pavadinimai rodo juose tvirtinto reguliavimo turin: Apie individualias ir kolektyvines teises ir laisves, Apie socialines teises, Apie pilietyb, Apie politines teises, Apie politines partijas. Asmenins ir kolektyvins teiss ivardijamos 5 straipsnyje, kur sudaro 77 punktai ir 2 paragrafai. mogaus teisi katalogo sampratai svarbi io straipsnio 2 paragrafo nuostata, kad teiss ir garantijos, idstytos ioje Konstitucijoje, nepaneigia kit teisi ir garantij, kylani i Konstitucijoje tvirtintos santvarkos ir princip, taip pat i tarptautini sutari, kurias sudar Brazilijos Federacin Respublika. Taip pripastamas prigimtinis mogaus teisi pobdis ir galimyb per jurisprudencij plsti ginam asmens teisi sra. Taip mogaus teises velg Brazilijos Konstitucijos teksto krjai. Tai tik vienas i laik konstitucinio mogaus teisi tvirtinimo pavyzdys. Kitas pavyzdys Rumunijos 1991 m. Konstitucija. Jos antroji dalis pavadinta Pagrindins teiss, laisvs ir pareigos. Joje yra keturi skyriai: 1 skyrius Bendrosios nuostatos, 2 skyrius Pagrindins teiss ir laisvs, 3 skyrius Pagrindins pareigos, 4 skyrius Tautos advokatas. ioje Konstitucijos dalyje tvirtinti asmens teisi pripainimo ir apsaugos principai teisi visuotinumas, lygiateisikumas, teismin gynyba. Rumunijos pilieiai usienyje, usienieiai ir apatridai, tarptautins sutartys dl mogaus teisi, isiuntimas ir idavimas taip pat yra konstitucikai reguliuojami klausimai. Rumunijos Konstitucijoje tiesiogiai tvirtintas is teisi katalogas: teis gyvyb, teis fizin ir psichin integralum, asmens laisv, teis gynyb, judjimo laisv, teis intymaus, asmens ir eimos gyvenimo apsaug, susiinojimo paslaptis, sins laisv, iraikos laisv, teis informacij, teis isilavinim, teis sveikatos apsaug, balsavimo teis, teis bti irinktam,
19

Portelli H. Droit constitutionnel, 5e dition. Paris: Dalloz, 2003. P. 24.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

19

susirinkim laisv, teis jungtis susivienijimus, darbas ir socialin darbo apsauga, priverstinio darbo draudimas, teis streikuoti, privaios nuosavybs apsauga, paveldjimo teis, pragyvenimo lygio apsauga, eimos, vaik ir jaunimo apsauga, invalid apsauga, peticij teis, asmen, kuri teises paeid vieoji valdia, teiss ir t. t.

XI
Antroji konstitucini santyki grup valstybs valdios organizavimo ir funkcionavimo santykiai. ie santykiai neretai ir konstitucijos apibdinimo pagrindas. Konstitucija aktas, kuriuo pilieiai apibria politins valdios vykdymo slygas20. Valstybs valdios organizavimas grindiamas tautos suverenitetu. Ji turi utikrinti atstovaujamj valdymo pobd ir valdios padalijimo princip. Atstovaujamojo valdymo principas reikia, kad valdia, bent jau statym leidiamoji, renkama tautos, ireikia ir formuoja jos vali. Valdios padalijimo principas nustato, kad statymo leidiamj, vykdomj ir teismin valdi gyvendina skirtingos valstybs institucijos, kurios viena kit atsveria, kad bt ivengta kurios nors j savivals. Konstitucija i pat pradi nustat pagrindinius valstybs valdios formavimo principus, kompetencij ir tarpusavio sveik. Kai kuri ali konstitucijose valdi padalijimo principas skelbiamas tiesiogiai. Lenkijos 1997 m. Konstitucijos 10 straipsnyje tvirtinta, kad Lenkijos Respublikos valstybin santvarka grindiama statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi padalijimu ir pusiausvyra. statym leidiamj valdi gyvendina Seimas ir Senatas, vykdomj Lenkijos Respublikos Prezidentas ir Ministr Taryba, o teismin teismai ir tribunolai. Estijos 1992 m. Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad parlamento (Riigikogu), Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir teism veikla grindiama valdi padalijimo ir pusiausvyros principu. Panaios ir Rusijos 1993 m. Konstitucijos 10 straipsnio nuostatos: Valstybs valdia Rusijos Federacijoje padalyta statym leidiamj, vykdomj ir teismin. statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijos yra savarankikos. Kartais valdi padalijimo principo esm idstoma konstitucijos preambulje, pavyzdiui, kaip Turkijos 1982 m. Konstitucijoje, skelbianioje, kad valdi padalijimo principas nenustato kurios nors valstybs instituci20

Rousseau D., Viala A. Droit constitutionnel. Paris: Montchrestien, 2004. P. 38.

20

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

jos pavaldumo kitoms, kad tik kai kuri valstybs galiojim ir pareig padalijimas, kartu pripastant konstitucijos ir statym virenyb. Dar kitose konstitucinse sistemose is principas, nors tiesiogiai neskelbiamas konstitucijos tekste, ivedamas i konstitucijoje tvirtintos valstybs valdios organizavimo sistemos. vairiose konstitucijoje pabriami tai vienokie, tai kitokie valstybs organizavimo aspektai. Kai kuriose konstitucijose isamiai apibriama alies valdymo forma (Islandijos 1944 m. Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta, kad Islandija yra parlamentins valdymo formos respublika, o Kipro 1960 m. Konstitucijos l straipsnyje kad Kipro valstyb yra nepriklausoma ir suvereni Prezidentinio tipo respublika, Bulgarijos 1991 m. Konstitucijos 1 straipsnyje kad Bulgarija yra parlamentin respublika, Kazachijos 1995 m. Konstitucijos 1 straipsnyje kad Kazachijos Respublika turi prezidentin valdymo form). iai santyki grupei taip pat priskiriama valstybs sandara, konkrei valstybs valdios institucij galiojimai, kit valstybs institucij kompetencija, svarbiausi valstybs ir savivaldos santyki pagrindai ir t. t. Be to, konstitucijoje idstomos normos, nustatanios ekonomin socialin santvark, teisinio reguliavimo pagrindus, usienio politikos orientyrus ir kt.

XII
Atitinkam visuomens materialinio ir dvasinio gyvenimo srii raida lemia ir konstitucijos turinio pokyius. Vienos nuostatos tampa nebeaktualios, j nelieka nauj konstitucij tekstuose, kitos gauna didel reikm ir tvirtinamos pagrindiniame statyme. Galima paminti kelet turinio raidos tendencij. Pagrindini teisi ir laisvi srityje tai akivaizdiai patvirtina konstitucijoje tvirtinamos naujos teiss ir laisvs. Moderniose konstitucijose tvirtinta teis aplinkos apsaug, informacijos laisv, mokslins krybos laisv, teis motinysts apsaug ir kt. Pavyzdiui, Bulgarijos Konstitucijos 54 straipsnyje tvirtinta kiekvieno asmens teis naudotis nacionalinmis ir bendramogikomis kultrinmis vertybmis, pripastama menins, mokslins ir technins krybos laisv, kuri garantuojama statymu, taip pat numatyta, kad iradjo, autoriaus ir panaaus pobdio teiss saugomos statymo. Bulgarijos Konstitucijos 55 straipsnyje tvirtinta piliei teis sveik ir palanki gamtin aplink pagal nustatytus standartus ir normatyvus.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

21

Kitas kelias teiss ir laisvs tikslinamos ir aikinamos isamiau. Tai lyg kodifikavimas konstitucijos lygmeniu. Be to, didel tikimyb, kad jeigu vienos alies konstitucija fiksuoja tam tikras teises ir laisves, tai anksiau arba vliau jos pasirodys ir kit ali konstitucijose. is procesas neatskleidia senj konstitucij, jos prisitaiko prie nauj teiss pokyi. Kartu paymtina, kad kai kurios teiss ir laisvs inyksta i konstitucij tekst. XX amiaus pabaigos konstitucijose nerasime nei teiss sukilim, nei pasiprieinimo priespaudai, kitaip tariant, ie klausimai ne vienai iuolaikinei visuomenei atrodo nebeaktuals ir todl neverti konstitucinio tvirtinimo. Keiiasi ir aukiausij valstybs valdios institucij santyki konstitucinis reguliavimas. Teisinje literatroje, analizuojanioje iandienos konstitucinio reguliavimo tendencijas, pabriama vykdomosios valdios stiprinimo tendencija. inoma, tai daroma ne tiesmukai (neretai vykdomj institucij gali stiprinimas ireikiamas subtiliomis formomis). Konstitucijose siekiama plsti vyriausybs galiojimus arba bent itin isamiai ir tiksliai sureguliuoti vyriausybs ir parlamento santykius. Konstitucijoje neretai tvirtinamos normos, stiprinanios vyriausybs stabilum (vadinamasis konstruktyvusis votumas, sudtingesn nepasitikjimo pareikimo procedra ir t. t.), smulkiai fiksuojami vyriausybs atsakomybs klausimai. Kai kuri ali konstitucijose i tendencij atspindi konstitucijos normos, nustatanios statym leidim ir vyriausybs veikl esant ypatingajai padiai, ir t. t. Po Antrojo pasaulinio karo priimtoje ne vienoje naujoje konstitucijoje rasime norm, nustatani valstybs ekonomini ir socialini institucij (ekonomini taryb, ekonomini ir socialini taryb ir pan.) status, j ekonomin ir socialin veikl. Valstybs vaidmens augimas socialinje ekonominje srityje dar viena tendencija, bdinga iems laikams, todl ir konstitucijoje tvirtinamos normos, atspindinios reguliavimo vaidmens stiprjim siekiant ukirsti keli ekonominms krizms, socialiniams sukrtimams. Konstitucijose fiksuojami valstybs sipareigojimai visuomenei ekonominje ir socialinje srityse. Tuo tikslu kuriamos specialios valstybs institucijos, staigos, taip pat ir skirtos reguliuoti galimus socialinius konfliktus. Raoma, kad XX amiaus pabaigoje prasidjo informacijos epocha, kuri galbt sumains valstybs socialin reikm. Tai turt atsispindti ir konstitucijos normose. Tiesa, isivysiusios alys kol kas apsieina be konstitucini reform, todl galima tik splioti apie konstitucij raidos krypt. Visuotin tendencija: konstitucijoje tvirtinami konstitucins teismins teiss pagrindai. Daugelio demokratini ali konstitucijose, ypa po Antrojo pasaulinio karo, tvirtinamas konstitucins justicijos institutas. Dauge-

22

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

lis Europos ali pasirinko europin konstitucins justicijos model, kuris skiriasi nuo amerikietikojo konstitucins justicijos modelio. Jam bdinga tai, kad teiss akt konstitucin kontrol vykdo bendrj teism sistema. Europos alyse funkcionuoja speciali kontrols institucija tai konstitucinis teismas. inoma, daugelio ali konstitucins kontrols sistemose rasime daug savit bruo. Konstitucijose tvirtintos vairios konstitucins justicijos institucijos sudarymo, kompetencijos (jurisdikcijos), teisenos taisykls. Antai remdamasis Lenkijos Konstitucija, Konstitucinis Tribunolas priima sprendimus bylose dl statym ir tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, dl statym atitikties ratifikuotoms tarptautinms sutartims, kurioms ratifikuoti reikia iankstinio statyme pareikto sutikimo, dl centrini valstybs institucij leidiam teiss akt atitikties konstitucijai, ratifikuotoms tarptautinms sutartims ir statymams, dl politini partij tiksl arba veiklos atitikties konstitucijai, dl konstitucini skund, nurodyt Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalyje, be to, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sprendia ir ginus dl centrini konstitucini valstybs institucij kompetencijos. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, remdamasis Rusijos Konstitucijos 125 straipsniu, sprendia, ar atitinka Konstitucij federaliniai statymai, norminiai Prezidento, Federacijos Tarybos, Valstybs Dmos, federalins vyriausybs aktai, Rusijos sudtyje esani respublik Konstitucijos ir statutai, taip pat Federacijos subjekt statymai ir kiti norminiai aktai, ileisti Rusijos Federacijos valstybs valdios kompetencijos klausimais ir bendros Federacijos ir Federacijos subjekt valstybs valdios institucij kompetencijos klausimais, sutartys, sudarytos Federacijos ir Federacijos subjekt valstybs valdios institucij, taip pat Federacijos subjekt valstybs valdios institucij sudarytos sutartys, nesigaliojusios Rusijos Federacijos sutartys. Be to, Konstitucinis Teismas sprendia federalini valstybs valdios institucij, Federacijos ir Federacijos subjekt valstybs valdios institucij, Federacijos subjekt aukiausi valstybs valdios institucij ginus dl kompetencijos. is teismas nagrinja skundus dl asmens konstitucini teisi ir laisvi paeidimo, teism paklausimus, federalinio statymo nustatyta tvarka tikrina konkreioje byloje taikyto arba numatomo taikyti statymo konstitucingum. Konstitucinis Teismas Konstitucijoje nustatytu subjekt praymu aikina Konstitucij, taip pat teikia ivad, ar Prezidentui keliant kaltinim valstybs idavimu arba kito sunkaus nusikaltimo padarymu laikytasi nustatytos tvarkos. Seniai matyti tendencija konstitucijoje tvirtinti valstybs funkcijas tarptautini santyki srityje. Taip konstitucijose atsiranda nuostata apie valstybs usienio politikos principus, tarptautini konflikt, karo ir taikos klausim sprendim, nacionalins ir tarptautins teiss norm santyk,

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

23

valstybs institucij galiojimus sudarant, ratifikuojant ir denonsuojant tarptautines sutartis ir t. t. Po Antrojo pasaulinio karo priimt konstitucij normos deklaruoja taiki usienio politikos krypt. Tai lm masinio naikinimo ginklo naudojimo pavojus, tarptautinio bendradarbiavimo pltra, tarptautin integracija. ie reikiniai daro tak ir konstituciniams procesams. Be to, valstybs neretai dalyvauja vairiose tarptautinse organizacijose, tampa regionins integracijos proceso dalyvmis. Taip Europos Sjungos ali konstitucijose atsiranda nuostat, nacionalinms institucijoms suteikiani galimyb kai kuriuos galiojimus perleisti supranacionalinms organizacijoms.

XIII
Konstitucins taisykls knijamos tam tikra forma. Kalbti apie konstitucijos form reikia kalbti apie konstitucinio reguliavimo tvirtinimo bd. Pasaulio patirtis patvirtina vairov. Teisinje literatroje skiriamos: raytins ir neraytins konstitucijos (pastarosioms apibdinti labiau tikt konstitucini teisini jungini pavadinimas). ali, neturini raytins konstitucijos, pavyzdiais teisinje literatroje laikoma Didioji Britanija, Naujoji Zelandija, iki 1986 m. pavyzdiu laikytas ir Izraelis. Ir iose alyse daugelis valstybs valdios organizavimo ir veiklos santyki reguliuojami raytine teise. Didiojoje Britanijoje svoka konstitucija apima visum statym (statut), precedent ir konstitucini susitarim, kurie nustato, kaip formuojamos valstybs institucijos ir kokius jos turi galiojimus, kokie yra valstybs institucij tarpusavio santyki principai, taip pat kokie yra valstybs ir piliei santykiai. Didiosios Britanijos Konstitucij sudaro trys sudtins dalys: statutin teis Statute law, bendroji teis Common law, konstituciniai susitarimai Constitutional conventions. Statutin Konstitucijos dal sudaro ir istoriniai, ir moderns teiss aktai. Istoriniai statutins Konstitucijos altiniai yra 1215 m. Didioji laisvi chartija, 1689 m. Teisi bilis, 1701 m. Sosto paveldjimo aktas, 1706 m. Sjungos su kotija aktas ir kt. Kita grup Statute law altini apima iuos parlamento aktus: 1911 m. ir 1949 m. aktus dl parlamento, 1958 m. ir 1963 m. aktus dl per, 1949 m., 1969 m., 1974 m., 1983 m., 1985 m., 1989 m., 2000 m. tautos atstovavimo aktus, 1948 m., 1964 m., 1981 m. pilietybs aktus, 1971 m. imigracijos akt, 1967 m. Royal Assent Act (karalikosios sankcijos akt), 1931 m. Vestminsterio statut, 1937 m., 1964 m., 1975 m. karnos ministr aktus,

24

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

1999 m. akt dl Lord Rm, 1978 m. akt dl Bendruomeni Rm, 1999 m. vietos savivaldos akt, 2000 m. akt dl iaurs Airijos ir kt. Precedentin Didiosios Britanijos Konstitucijos dal sudaro teism praktikoje suformuoti konstitucins teiss principai. Juos rasime analizuodami Auktojo teismo, Apeliacinio teismo arba Lord Rm nagrint byl sprendimus. Tai i teism sprendim ratio decidendi. Teisinje literatroje minima daugyb precedentins teiss altini ir juose suformuluotos taisykls. Antai principas ubi jus ibi remedium Lord Rm suformuluotas 1703 m Ashby v. White byloje. Stocdale v. Hansard byloje (1839 m.) suformuluotas principas, kad statym galima pakeisti tik parlamentui primus kit statym. Att. Gen. V. Wilts United Dairies byloje (1922 m.) suformuluotas principas, kad be parlamento sutikimo mokesi rinkti negalima, o Ridge v. Baldvin byloje (1964 m.) principas audi alteram partem. Constitutional conventions dar viena Konstitucijos altini grup. Diskutuojama dl j teisins prigimties. Paeidus tok susitarim, taikomos ne teisins, o politins sankcijos. Statute law ir Constitutional conventions kolizijos atveju pirmenyb tenka Statute law. Skiriamos dvi pagrindins konstitucini susitarim grups: konstituciniai susitarimai, kuriais reglamentuojami monarcho ir ministr kabineto santykiai (pvz., monarchas paveda sudaryti vyriausyb laimjusios Bendruomeni Rm nari rinkimus politins partijos lyderiui), ir konstituciniai susitarimai, reguliuojantys parlamento rm santykius (pvz., parlamento dauguma neturi teiss atimti galimybs pasisakyti parlamento maumai). Britai nuolat diskutuoja dl konstitucins reformos. Kalbama apie tokios, vadinamos neformalizuota21, Konstitucijos (tiksliau, konstitucinio teisinio junginio) archaikum, piliei sunkumus, kylanius bandant susigaudyti ioje sistemoje, ir pan. Britikasis konstitucinis junginys, nepaisant altini gausos, veiksmingas. Valstybs institucij sistema funkcionuoja, asmeniui utikrinama jo teisi gynyba teisme. Paymtina, kad brit konstitucins teiss specialistai teigia, jog netikslu Jungtins Karalysts Konstitucij vadinti neraytine. J tikt vadinti konstitucija. I esms tokia neformalizuota konstitucija tai konstitucinio turinio normos, tvirtintos skirtingos formos teiss altiniuose. Teisinje literatroje pabriamas Izraelio Konstitucins sistemos unikalumas. ioje alyje nra vienos bendros konstitucijos kaip pagrindinio alies statymo. Izraelio konstitucininkai vartoja termin pagrindinis statymas, taiau is terminas apima daugel parlamento prastine tvarka priim21 Johnson N. In Search of the Constitution: Reflection on State and Constitution in Britain. Oxford, 1977. P. 31.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

25

t statym. Pagrindinio statymo svoka apima statymus, nustatanius valstybs valdios institucij sistem, parlamento, prezidento, vyriausybs galiojimus, teism teisin padt, reguliuojanius kariuomens, finans santykius, taip pat nustatanius sostin statymus. iuo metu pagrindiniais statymais laikomi ie Kneseto priimti aktai: 1958 m. Kneseto statymas, 1960 m. Izraelio emi statymas, 1964 m. Valstybs prezidento statymas, 1968 m. Vyriausybs statymas, 1975 m. Valstybs kio statymas, 1976 m. Kariuomens statymas, 1980 m. statymas dl Jeruzals, Izraelio sostins, 1984 m. Teism statymas ir kt. Teisinje literatroje diskutuojama, ar Izraelis tinkamai formuoja savo konstitucin teis. Raoma, kad Izraelio konstitucin sistema nelogika, kad pagrindinio statymo statusas nepripastamas ne vienam svarbiam aktui, pavyzdiui, statymui dl moter lygiateisikumo. Izraelio konstitucin sistem galima suprasti tik atsivelgiant ios alies atsiradimo istorines aplinkybes, nuolatinius konfliktus su prieikai nusiteikusiomis gretimomis arab valstybmis, esant neaikioms ios valstybs riboms (pvz., siena su Egiptu nustatyta tik sudarius Egipto ir Izraelio taikos sutart). Izraelio visuomenje reikming vaidmen vaidina ortodoksikos pakraipos ydai, kurie nepalankiai vertina raytins konstitucijos idj.

XIV
Raytins konstitucijos tvirtinimo istorijos pradia JAV 1787 m., Pranczijos, LenkijosLietuvos bendros valstybs 1791 m. konstitucijos. Kodl priimamas raytins teiss aktas? Raytins konstitucijos reikmingumo doktrina idstyta 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos preambulje. Joje nurodomas ir prancz liaudies atstov siekis utikrinti, kad statym leidiamosios ir vykdomosios valdi aktai, kuriuos be kada bt galima palyginti su kiekvienos politins institucijos tikslu, bt labiau gerbiami, kad piliei reikalavimai, nuo iol grindiami paprastais ir neginijamais principais, visada remtsi konstitucija ir siekt visuomens gerovs. Siekis aikus raytiniame dokumente tvirtinti normas, turinias aukiausi gali. Toks teiss norm tvirtinimo bdas geriausiai utikrins j laikymsi. Raytin konstitucija vientisas aukiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisins padties pagrindus bei valstybs valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus. Raytin konstitucija isiskiria savo formalia aukiausia teisine galia, t. y. savybe, kuri nra bdinga neraytinei konstitucijai. Tokios yra daugelio ali konstitucijos.

26

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Raytins konstitucijos daniausiai skirstomos dvi grupes: 1) kodifikuotos ir 2) nekodifikuotos raytins konstitucijos. Kodifikuota konstitucija vientisas teiss norm aktas, turintis aukiausi teisin gali. Tokios konstitucijos pavyzdiai: Vokietijos Federacins Respublikos 1949 m. Pagrindinis statymas, Lenkijos 1997 m. Konstitucija, Estijos Respublikos 1992 m. Konstitucija ir kt. Nekodifikuot konstitucij sudaro keli arba daugiau teiss norm akt, turini aukiausi teisin gali. Antai vedijos Konstitucij sudaro keli aukiausios galios statymai: 1974 m. Valdymo forma, 1810 m. Sosto paveldjimo aktas, 1949 m. Spaudos laisvs aktas (visi aktai su pataisomis), 1991 m. Iraikos laisvs pagrindinis statymas. Kanados Konstitucij sudaro ne tik 1982 m. konstitucinis aktas, bet ir aktai, ivardyti jo priedlyje, taip pat 19671975 m. priimti konstituciniai aktai. Panai padtis susiklost ir Austrijoje. Po Antrojo pasaulinio karo tiktasi, kad Austrija priims nauj konstitucij. Deja, politins jgos nepajg susitarti. Dar 1945 m. gruodio mn. buvo atkurtas 1920 m. Austrijos federalinio konstitucinio statymo ir 1867 m. Pagrindinio valstybs statymo Dl karalysi ir emi, atstovaujam Imperijos Taryboje, piliei pagrindini teisi galiojimas. Manyta, kad is konstitucinis reguliavimas galios tik kur laik. XX a. etame ir septintame deimtmeiuose vl tiktasi, kad bus parengta nauja konstitucija, taiau politins jgos, susidrusios su kilusiais sunkumais, pasitenkino tik kai kuriomis pataisomis. Austrija neturi konstitucijos kaip vieno aukiausios galios akto. Austrijos Konstitucij sudaro daugyb raytins teiss altini. C. Grewe ir H. Oberdorffas rao: I viso Austrijoje iandien yra madaug 500 konstitucins reikms akt22: danai susidarius pakankamai daugumai parlamente, federalinis statymas priimamas kaip konstitucinis, nors tai nra btina. Taigi minti 1920 m. Austrijos federalinio konstitucinio statymas ir 1867 m. Pagrindinis valstybs statymas Dl karalysi ir emi, atstovaujam Imperijos Taryboje, piliei pagrindini teisi yra tik nedidel konstitucinio reguliavimo dalis. I kit akt iskirtin reikm tekt 1955 m. Federaliniam konstituciniam statymui dl Austrijos neutraliteto, 1978 m. statymui dl asmens duomen apsaugos, 1988 m. Federaliniam konstituciniam statymui dl asmens laisvs apsaugos, 1994 m. Federaliniam konstituciniam statymui dl Austrijos stojimo Europos Sjung,
22 Grewe C., Oberdorff H. Les constitutions des tats de lUnion europenne (Documents rassembls et prsents par Constance Grewe et Henri Oberdorff). Paris: la Documentation franaise, 1999. P.12.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

27

1998 m. federaliniam konstituciniam statymui dl Amsterdamo sutarties ir kt. ios sistemos trkumai: konstitucins sistemos rib neaikumas, ir teiss praktikams, ir eiliniams pilieiams kylantys sunkumai. Kai kurie autoriai skiria trei raytins konstitucijos form kodifikuot sudtin konstitucij. Toki sudtin kodifikuot konstitucij sudaro aktas, oficialiai vadinamas konstitucija, ir j papildantys teiss aktai. ekijos 1992 m. Konstitucij sudaro aktas, oficialiai vadinamas ekijos Respublikos Konstitucija, taip pat Pagrindini teisi ir laisvi chartija, kiti konstituciniai statymai. Visi ie aktai sudaro konstitucin tvark, priimami ir keiiami laikantis tos paios procedros (ekijos Konstitucijos 3 ir 112 str.). Kitas sudtins kodifikuotos konstitucijos pavyzdys yra 1958 m. Pranczijos Konstitucija, kuri savo sudtinmis dalimis pripasta 1789 m. mogaus teisi ir pilieio teisi ir laisvi deklaracij bei 1946 m. Pranczijos Konstitucijos preambul. ie aktai, nors ir pripastami galiojanios konstitucijos dalimi, turi sav ypatum. Kai kurie prancz konstitucininkai, pavyzdiui, B. Chantebout, mano, kad vidinje konstitucini norm hierarchijoje j normos yra emesns nei 1958 m. Konstitucijos norm. Tuo atveju, jei kilt Deklaracijos, 1946 m. Konstitucijos preambuls tekst ir 1958 m. Konstitucijos nuostat prietaravimas, turt bti taikomos pastarosios23. Sudtin kodifikuota konstitucija skiriasi nuo raytins nekodifikuotos konstitucijos tuo, kad pirmj konstitucij sudaranios dalys yra viena su kita tiesiogiai susijusios ir vertinamos kaip vientisas sudtinis dokumentas, o ne kaip savarankik teiss akt visuma. Kodifikuot konstitucij pranaumai yra i esms praktinio pobdio. Nekodifikuotus teiss aktus visada sudtingiau taikyti. Reikia pabrti, kad ir pilieiams sunkiau susivokti, kai konstitucins normos tvirtintos ne viename teiss akte.

XV
Kodifikuot konstitucij sudaro vairs struktriniai elementai. Kiekvienos alies konstitucija savo struktros poiriu unikali, taiau konstitucinio reguliavimo logika veria konstitucij krjus engti panaius ingsnius. Daugelio ali pagrindin statym daniausiai sudaro ios dalys: preambul (vadin dalis), pagrindin dalis, baigiamosios, pereinamosios arba papildomosios nuostatos, kartais priedai.
23

Chantebout B. Droit constitutionnel et science politique. Paris: Collin A., 1986. P. 645.

28

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Preambulje ivardijami konstitucinio reguliavimo tikslai, nurodomos istorins konstitucijos primimo aplinkybs. JAV Konstitucijos preambulje skelbiama, kad Konstitucija priimta siekiant sukurti tobulesn sjung, tvirtinti teisingum, utikrinti rimt alyje, organizuoti bendr gynyb, rpintis vis gerove ir isaugoti laisvs teikiam gr. Laisv valstij sjunga, teisingumas, rimtis alyje, piliei gerov pripastamos konstitucins santvarkos esminmis vertybmis, kurias utikrinti turs vieoji valdia. Kartais konstitucini akt preambulse nurodomi svarbiausi valstybs politikos principai, net skelbiamos pagrindins teiss ir laisvs. Tai reikminga konstitucijos dalis, vadas konstitucini norm sistem. Kai kuri ali (Norvegijos, Olandijos, Belgijos, Italijos, Graikijos ir kt.) konstitucijos preambuls neturi. Teisinje literatroje diskutuojama dl preambuls teisins prigimties. Vien autori nuomone, preambuls nuostatos nra teiss normos, jos statym leidjui gali daryti tik moralin poveik. Toks argumentavimas grindiamas tuo, kad preambuls nuostat, kitaip nei kit konstitucijos dali norm, teismai negali tiesiogiai taikyti. Raoma, kad jos nuostatos yra pernelyg abstrakios, programinio pobdio, kad iose nuostatose tvirtint princip negalima vertinti kaip tikr teiss norm. Yra ir kitas poiris. Jo esm preambuls nuostatos turi toki pai reikm, kaip ir bet kokios konstitucins nuostatos. Pranczijoje ilgai buvo diskutuojama dl 1958 m. Pranczijos Konstitucijos preambuls reikms. ios alies Konstitucijos preambulje skelbta, kad prancz tauta ikilmingai skelbia savo pagarb mogaus teisms ir nacionalinio suverenumo principams taip, kaip jie apibrti 1789 m. Deklaracijoje, patvirtinti ir papildyti 1946 m. Konstitucijos preambulje24. Taigi nurodytuose dokumentuose skelbtos pilietins, politins, socialins, ekonomins teiss ir laisvs. Ginai dl Konstitucijos preambuls reikms baigsi tik 1971 m. Pranczijos Konstitucinei Tarybai primus sprendim, kuriuo pripainta preambuls nuostat normin reikm25. Taigi lemiamas odis vertinant preambuls nuostat reikm priklaus konstitucins justicijos institucijai. Dar vienas galimas poiris: preambuls nuostatas atsivelgtina interpretuojant ir taikant kit konstitucijos dali normas, o tais atvejais, kai Konstitucijos preambulje skelbiamos pagrindins teiss ir laisvs, neabejojama, kad ios nuostatos turi toki pai juridin reikm, kaip ir kit konstitucijos dali normos.
Les Constitutions de la France depuis 1789. Paris: Garnier-Flammarion, 1970. P. 424. r.: Favoreu L., Philip L. Les grandes dcisions du Conseil constitutionnel. Paris: Dalloz, 1993. P. 250251.
25 24

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

29

Pagrindin konstitucijos dalis daniausiai skirstoma skyrius, skirsnius, straipsnius, kartais paragrafus. Teisini nuostat idstym lemia pasirinkti konstitucinio reguliavimo struktros principai. Tradicikai ne viena konstitucija pradedama skyriumi, kuriame idstytos normos, tvirtinanios konstitucins santvarkos pagrindus (tautos suverenitet, demokratij, pagarb pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, valdi padalijim ir j gali ribojim ir t. t.). Kai kuri naujj konstitucij pagrindinio teksto dalis pradedama mogaus teisi ir laisvi tvirtinimu. Taip idstant Konstitucin institut pagrindinio teksto pradioje parodoma, kokia reikm teikiama mogaus statusui visuomens konstitucinje sistemoje. Kituose konstitucijos skyriuose idstomos valstybs valdios organizavim nustatanios normos. Daniausiai kiekvien valdi apibrianios normos idstomos atitinkamuose skyriuose: parlamentas, valstybs vadovas, vyriausyb, teismai. Vienose konstitucijose pradedama nuo statym leidybos, kitose pirmiausia nustatoma valstybs vadovo teisin padtis. Toks idstymas sietinas su alies valdymo forma, nors ne visada. Atskiruose konstitucijos skyriuose nustatytas vietos valdymas ir savivalda, taip pat tokie klausimai kaip finansavimas, usienio politika ir valstybs apsauga. Baigiamsias nuostatas sudaro normos, nustatanios konstitucijos sigaliojimo tvark. Bna atvej, kad joje idstomos ir normos apie konstitucijos keitimo tvark, jeigu is klausimas nebuvo sureguliuotas pagrindins dalies normomis. Pereinamosiose nuostatose nustatomi atskir konstitucijos nuostat sigaliojimo terminai, sen konstitucini institut pakeitimo naujais tvarka ir terminai. Kartais konstitucijoje yra ir papildom nuostat. Jose aikinamos kai kurios pagrindins konstitucijos dalies normos, nustatomos tam tikros iimtys. Panagrinkime Ukrainos 1996 m. Konstitucij. J sudaro preambul, 1 skirsnis Bendrosios nuostatos, 2 skirsnis Asmens ir pilieio teiss, laisvs ir pareigos, 3 skirsnis Rinkimai. Referendumas, 4 skirsnis Ukrainos Aukiausioji Rada, skirsnis Ukrainos Prezidentas, 6 skirsnis Ukrainos ministr kabinetas ir ir kiti vykdomosios valdios organai, 7 skirsnis Prokuratra, 8 skirsnis Teisingumas, 9 skirsnis Ukrainos teritorin sandara, 10 skirsnis Krymo Autonomin Respublika, 11 skirsnis Vietos savivalda, 12 skirsnis Ukrainos Konstitucinis teismas, 13 skirsnis Ukrainos Konstitucijos pataisos, 14 skirsnis Baigiamosios nuostatos, 15 skirsnis Pereinamosios nuostatos. Airijos 1937 m. Konstitucij, be preambuls, sudaro ios nesunumeruotos dalys: Tauta, Valstyb, Prezidentas, Nacionalinis parlamentas. Konstitucija ir valdios, Atstov Rmai, Senatas, statym lei-

30

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

dyba, Finansini statym projektai, statym projekt svarstymo terminai, statym pasiraymas ir promulgavimas, statym projekt perdavimas Aukiausiajam Teismui, statymo projekto perdavimas tautos sprendimui, Vyriausyb, Tarptautiniai santykiai+, Generalinis atornjus, Valstybs taryba, Kontrolierius ir generalinis auditorius, Teisjai, Nusikaltim teisena, Pagrindins teiss (Asmenins teiss, eima, vietimas, Privati nuosavyb, Religija), Socialins politikos pagrindiniai principai, Konstitucijos keitimas, Referendumas, Laisvosios Airijos Valstybs Konstitucijos panaikinimas ir statymo galiojimas laike. Palygin iuos konstitucij tekstus, galtume nesunkiai iskirti kiekvienai aliai, kiekvienai epochai bdingus akcentus, prioritetus. Naujosiose konstitucijose, be tradicini skyri, rasime skyrius apie kontrols institucijas, kariuomen ir alies saugum, konsultacines institucijas, ekonomines ir socialines tarybas, komisijas ir pan.). Tarptautins teiss klausimai neretai reguliuojami atskiruose skyriuose. iuolaikins konstitucijos struktroje neretai atsispindi ir integraciniai procesai. Konstitucijos papildomos specialiu skyriumi dl valstybs dalyvavimo regioniniuose valstybi susivienijimuose. Europos Sjungos nari konstitucij tekstuose atsiranda nuostatos ir net skirsniai, pavyzdiui, Pranczijos Konstitucijoje integracijai skirti Pranczijos Konstitucijos XV skirsnis Dl Europos bendrij ir Europos Sjungos. Federacini valstybi konstitucijose gali bti specialus skyrius apie federacijos ir jos vienet kompetencijos atribojim. Kais kurias konstitucijas lydi ir priedai. J turinys ir reikm nevienodi. Indijos 1949 m. Konstitucij lydi daugiau kaip deimt pried, Pakistano 1973 m. Konstitucij ei, 1993 m. Seieli Respublikos Konstitucij septyni priedai. Kartais prieduose rasime ir norm, kuri vieta neabejotinai turt bti pagrindinje konstitucinio teksto dalyje. Mintos Seieli sal Konstitucijos prieduose nustatyta Prezidento, parlamento nari, renkam pagal partinius sraus, rinkim tvarka, ombudsmeno galiojimai. Raytins kodifikuotos konstitucijos skiriasi ne tik savo struktra, bet ir apimtimi. XX amiaus antrojoje pusje irykjo ta tendencija, kad konstitucij tekst apimtis daug didesn, lyginant su amiaus pradios ir tarpukario konstitucijomis. Kai kurie autoriai link kalbti apie konstitucijas kaip valstybikai organizuotos visuomens gyvenimo kodeksus.

XVI
Teisinje literatroje pabriama, kad konstitucijos priimamos trimis atvejais.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

31

Pirmasis atvejis naujos valstybs atsiradimas. iuo atveju konstitucija yra valstyb ir jos valdi tiesiogiai steigiantis aktas, tvirtinantis naujos valstybs atsiradim. Tokios buvo daugelio ali, isivadavusi i kolonijinio jungo, pirmosios konstitucijos. I naujj konstitucij reikt paminti ekijos ir Slovakijos 1992 m. Konstitucijas, priimtas ekoslovakijai suskilus dvi nepriklausomas valstybes. Tanzanijos 1965 m. Konstitucija priimta Tanganikai susijungus su Zanzibaru ir vietoj dviej valstybi atsiradus vienai Tanzanijai. Antras atvejis politins santvarkos pasikeitimas. iuo atveju po tokios santvarkos pasikeitimo arba prievartins socialins revoliucijos priimama nauja konstitucija. Be to, konstitucijos neretai priimamos po karinio perversmo arba atkrus civili valdi (treiojo pasaulio ali konstitucin praktika). Treias atvejis sietinas su visuomens politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo pokyiais, t. y. nauja konstitucija priimama tada, kai vykusi visuomens gyvenimo permain nebegalima tvirtinti tik senos konstitucijos pataisomis, griaunaniomis senj konstitucin sistem. Logika bendra ivada: konstitucijos primimas visados yra gana sudtingas procesas, ypa demokratinse sistemose26. Ypatinga konstitucijos primimo ir keitimo tvarka iuolaikinse konstitucins teiss teorijose grindiama ta aplinkybe, kad statym leidiamoji ir steigiamoji valdios nesutampa. statymai priimami ir keiiami gyvendinant statym leidiamj valdi, o konstitucija priimama gyvendinant steigiamj valdi. P. Bastidas rao: Konstitucinius tekstus kuria ne statym leidiamoji valdia, kuri yra subordinuota, bet aukiausioji valdia, kuri vadinama steigiamj27. Skiriama pirmaprad steigiamoji valdia, kuri priklauso tik tautai, ir ivestin steigiamoji valdia, kuri gyvendinti patikima irinktiems tautos atstovams. Pirmoji valdia neribota, o antrosios gyvendinimas saistomas tam tikr rib.

XVII
Du raytins konstitucins istorijos imtmeiai liudija kelet konstitucijos primimo bd. Jie skiriasi pagal tai, kas gyvendina steigiamj valdi. Vienu atveju konstitucij tautai dovanoja valstybs vadovas (daniau26 Osiatinski W. A Brief History of the Constitution // East European Constitutional Review. 1997. Vol. 6. No. 23. P. 67. 27 Bastid P. Lide de constitution. Paris: Economica, 1985. P. 19.

32

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

siai monarchas), kitu atveju j priima atstovaujamoji institucija, kuri sudaro galioti tautos atstovai, treiu pati tauta tiesiogiai priima konstitucij. Dovanotoji (dar vartojamas terminas oktrojuota konstitucija) konstitucija kitados paplits konstitucijos primimo bdas. iais laikais is bdas jau iimtis. Konstitucijos dovanojimas ne itin demokratikas kelias, todl tokia konstitucija ymi tik pirm ingsn konstitucionalizmo link. Toki konstitucij pavyzdiai galt bti 1962 m. Kataro, 1992 m. Saudo Arabijos Konstitucijos. iuolaikiniame pasaulyje vyrauja tautos atstov arba paios tautos tiesiogiai priimtos konstitucijos. Kartais konstitucijai priimti renkama speciali tautai atstovaujanti institucija (steigiamasis susirinkimas, steigiamasis kongresas, konstitucinis konventas, konstitucinis susirinkimas). i institucija parengia ir priima konstitucij. Tokios institucijos pavyzdys seniausi raytin 1789 m. JAV Konstitucij prims Filadelfijos konventas. I iuolaikini konstitucij paymtina 1991 m. Bulgarijos Konstitucija, kuri prim Didysis nacionalinis susirinkimas. Primus konstitucij, daniausiai renkamas parlamentas, nors kai kada steigiamasis susirinkimas funkcionuoja kaip parlamentas. Kartais konstitucij parengia ir priima parlamentas. Taip buvo priimtos 1991 m. Slovnijos, 1992 m. ekijos, 1992 m. Slovakijos Konstitucijos. Parlamentinis primimo kelias atspindi vairi parlamente atstovaujam jg tak. Treias konstitucijos primimo bdas tautos referendumas. iuo atveju svarbu parengti konstitucijos tekst. Neretai steigiamojo susirinkimo ir parlamento priimt konstitucij referendumu turi patvirtinti tauta. 1991 m. Rumunijos Konstitucija buvo aprobuota Konstitucinio susirinkimo ir tautos priimta referendumu, 1997 m. Lenkijos Konstitucija, priimta Nacionalinio susirinkimo, taip pat sigaliojo tautai pritarus refendumu. Atrodyt, tai priimtiniausias konstitucijos primimo i dien pasaulyje bdas. iuo atveju pirmame etape vyksta rimta teisin-politin diskusija, irykinanti vairias nuostatas. Jos rezultatas projektas, kuriam pritar politins jgos, vliau naujas etapas: referendumo kampanija. Referendumu tauta ireikia savo nusistatym dl pasirinkto konstitucins santarvs modelio. Kartais projekt parengia vyriausyb arba jos sudaryta komisija, o tauta referendumu priima sprendim. Nors turime tautos valios iraik, vis dlto is kelias nusileidia prie tai apraytajam. Vietoj vieos parlamentins diskusijos reikia apsiriboti propaganda prie referendum. Tai itin apsunkina visapusikais vertinimais pagrsto proceso suformavim. Neretai toks konstitucinis referendumas virsta savotiku plebiscitu dl pasitikjimo vyriausybe.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

33

XVIII
Konstitucija laikoma tikra teisinio reguliavimo stabilumo iraika. Ji ir projektuojama atsivelgiant ilgalaikio veikimo perspektyv. Konstitucinio reguliavimo tyrintoj darbuose kaip konstitucijos teksto krj darbo pagyrimas nereti tokie teiginiai: 1975 m. Konstitucija atrodo kaip aktas, kuris, jei nebus nenumatyt dalyk, dar ilgai tvarkys Graikijos politin gyvenim<...>28. Kita vertus, konstitucinis stabilumas nereikia konstitucinio sustabarjimo. F. B. Vasilescu primena, kad naujj konstitucij krjams nevalia pamirti, kok pavoj vliau gali sukelti konstitucijos nepajudinamumas, sukauljimas29. Konstitucin dinamika ne maiau reikmingas konstitucins teiss aspektas. Vienais atvejais dinamizm utikrina konstitucin justicija, naujai aikinanti konstitucines nuostatas, kitais atvejais konstitucijos pataisos. Daniausiai konstitucijai pakeisti numatyta sudtingesn procedra nei reikalinga paprastiems statymams pakeisti, kitaip konstitucija virst tik statymu, apie j nebt galima kalbti kaip pagrindin, aukiausios galios, akt. Tai nebt esminio tautos pasiekto kompromiso iraika. Pagal konstitucijos keitimo procedr sudtingum jas galima skirti lanksias ir grietas. Lanksti konstitucijos keitimo tvarka nra labai sudtinga. Tokios konstitucijos keiiamos paprasta statym leidybai nustatyta tvarka. Taip Didiosios Britanijos parlamentas bet koki konstitucijos norm gali priimti arba j pakeisti prastine statym leidimo tvarka. Lanksiomis taip pat laikomos tokios konstitucijos, kurias gali pakeisti valstybs parlamentas absoliutine arba nuosaikiai kvalifikuota bals dauguma. Kitaip keiiamos vadinamosios grietos konstitucijos. Pataisos priimamos laikantis sudting procedr, reikalinga kvalifikuota bals dauguma. Kartais konstitucij galima pataisyti tik tautos referendumo sprendimu. Remiantis Armnijos Konstitucijos 111 straipsniu Konstitucija priimama ir keiiama referendumu Prezidento arba Nacionalinio susirinkimo iniciatyva. Pagal Konstitucijos 114 straipsn nekeiiami Konstitucijos 1 ir 114 straipsniai. Ir kit ali Konstitucijose rasime nuostat, kurios nuostatos apskritai yra nekeiiamos (pvz.: respublikin valdymo forma pagal Pranczijos Konstitucijos 89 str. 5 d. negali bti konstitucini patais objektas).
Koutsoubinas S. Le peuple dans la Constitution hllenique de 1975. Nancy: Presses universitaires de Nancy, 1989. P. 4. 29 Vasilescu F. B. Les effets des dcisions de la Cour constitutionnelle concernant les initiatives de rvision constitutionnelle // A VI-a Ediie a Zilelor Constituionale Romno- Franceze. Bucureti, 2000. P. 317.
28

34

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Kai kurias konstitucijas galtume apibdinti kaip mirisias. Dalis j nuostat keiiamos palyginti lengvai, kitoms pakeisti nustatyta sudtinga keitimo tvarka.

XIX
vairs konstitucinio reguliavimo modeliai, nevienodas konstitucinio reguliavimo turinys, struktra, skirti konstitucij primimo ir keitimo tvarka pasaulinio konstitucinio proceso patirtis. Konkreios valstybikai organizuotos visuomens skiriasi savo istorija, tradicijomis, ekonominiu, kultriniu isivystymu, skirtingos j ir politins kultros. Vienos dabar galiojanios konstitucijos buvo priimtos esant vienoms istorinms slygoms, kitos susidarius naujai situacijai. Globalizacija, regionins valstybi organizacijos, teisini sistem suartjimas, tarptautiniai mogaus teisi apsaugos standartai tai dabarties realijos. Realijos, kurios veikia ir nacionalines teiss sistemas, grindiamos konstitucijos virenybe. Keiiantis kontekstui, reikia i naujo inagrinti konstitucini kategorij turin. Minti veiksniai skatina vienodinti konstitucin reguliavim. Dl j takos konstituciniuose aktuose tvirtinami panas standartai, taiau, be konteksto, yra ir nacionalin tikrov. Nacionalins tikrovs ir pasaulinio (regioninio, gretim ali) konteksto sandroje kartais sukuriami originals problem sprendimo modeliai. Konstitucionalizmo istorijoje iskiriami pakilimo laikotarpiai. Galtume kalbti ir apie konstitucini krizi met. Minta, kad konstitucinio reguliavimo raid konkreioje alyje lemia daugyb ir vidini, ir iorini veiksni. Konstitucins demokratijos tvirtinimas rodo ir tos visuomens smons brand. Visos demokratins konstitucijos geriausio, labiausiai tai visuomenei tinkanio valdios organizavimo bei valdios ir asmens santyki modelio paiekos. Konstitucinio reguliavimo vairovje galime velgti daugyb bendr bruo. Vienas j siekimas konstitucine forma tvirtinti tinkamiausi tai visuomenei valdios organizavim, apsaugoti asmen nuo galimo jo teisi paeidimo.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

35

LITERATRA
1. Acquaviva J.-C. Droit constitutionnel et institutions politiques, 7e dition. Paris: Gualino diteur, 2004. 2. Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel, 4e dition. Paris: Librairie gnrale de droit et de jurisprudence, 1982. 3. Bastid P. Lide de constitution. Paris: Economica, 1985. 4. Bckenfrde E.-W. Le droit, ltat et la constitution dmocratique (Essais de theorie juridique, politique et constitutionnelle. Runis, traduits et prsents par Olivier Jouanjan). Paris: L. G. D. J., Bruxelles: Bruylant, 2000. 5. Blacks Law Dictionary. Definitions of the Terms and Phrases of American and English Jurisprudence, Ancient and Modern (by Henry Campbell Black, M. A.), Abridged Sixth Edition. St.Paul, Minn. West Publishing Co, 1991. 6. Chagnollaud D. Droit constitutionnel contemporain, tome 1, 2e dition. Paris: Armand Colin, 2001. 7. irkin V. Konstitucionnoje pravo: Rossija i zarubenyj opyt. Moskva: Zercalo, 1998. 8. Delpre F. Linterprtation de la constitution ou la leon de musique // Linterpretation constitutionnelle (sous la direction de Ferdinand MelinSoucramanien). Paris: Dalloz, 2005. 9. Gambino S. Rflexion sur les rcentes transitions constitutionnelles des Etats ex - socialistes: propos des rapports entre le pouvoir constituant et pouvoir constitu // Constitution. Lex superior. Mlanges Pavle Nicoli, (rdacteur S. Djordjevi). Belgrade, 2004. 10. Grewe C., Oberdorff H. Les constitutions des tats de lUnion europenne (Documents rassembls et prsents par Constance Grewe et Henri Oberdorff). Paris: la Documentation franaise, 1999. 11. Herrero de Minon M. Transition dmocratique et choix constitutionnels // Le procesus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg: Les ditions du Conseil de lEurope, 1994. 12. Les Constitutions de la France depuis 1789. Paris: Garnir-Flammarion, 1970. 13. Meduevskij A. Sravnitelnoje konstitucionnoje pravo i politieskije instituty. Kurs lekcii. Moskva: GU VE, 2002. 14. Osiatinski W. A Brief History of the Constitution // East European Constitutional Review. 1997. Vol. 6. No. 23. 15. Portelli H. Droit constitutionnel. 5e dition. Paris: Dalloz, 2003. 16. Rousseau D., Viala A. Droit constitutionnel. Paris: Montchrestien, 2004.

36

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

17. Sajo A. Limiting Government. An Introduction to Constitutionalism. Budapest: Central European University Press, 1999. 18. Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija: struktr, paskat ir rezultat tyrimas. Vert E. Kris. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001. 19. Saunders Ch. Constitutional Culture in Transition // Constitutional Cultures (Ed. M. Wyrzykowski). Warszawa: ISP, 2001. 20. Schwartz B. Constitutional Law. A Textbook. Second Editon. N. Y.- L. Macmillan Publishing Co., Collier Macmillan Publishers, 1979. 21. Turpin D. Le rgime parlementaire. Paris: Dalloz, 1997. 22. Vedel G. Les options juridiques fondamentales // Le procesus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg: Les ditions du Conseil de lEurope, 1994.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

37

II. BELGIJOS KONSTITUCIJA


I
Mykolas Romeris 1932 m. ileistoje knygoje Dabartins konstitucijos teigia, kad Belgijos 1831 m. Konstitucijos reikm pasireikia ne tik nacionalins teiss mastu. Pasak jo, <...> Belg demokratin 1831 m. konstitucija, pagrsta pirmja (1791 m.) Didiosios Prancz Revoliucijos Konstitucija, sudaro moderninje konstitucinje istorijoje tam tikr ryk tip, kuris buvo priimtas pavyzdiu daugeliui kit valstybi konstitucij30. Belgijos konstituciniame akte tvirtint reguliavimo model orientavosi 1848 m. konstitucini judjim Vokietijos emse lyderiai. Belgijos Konstitucija, kaip tam tikru konstituciniu etalonu, vadovavosi ir XX a. pirmosios puss konstitucij krjai. Rumunijos 1923 m. kovo 28 d., Egipto 1923 m. balandio 19 d. konstitucij tekstai parayti vadovaujantis belgiku konstituciniu ablonu. Belgijos Konstitucija tvirtino monarchin valdymo form. Paymtina, kad ios Konstitucijos skyriaus Apie valdias pagrindiniame straipsnyje skelbta, kad visa valdia kyla i tautos, kad ji gyvendinama Konstitucijoje nustatyta tvarka. Belgijos Konstitucija neatspindjo tuo metu itin paplitusio tautos susitarimo su monarchu dl alies valdymo doktrinos. Konstitucijoje buvo pripastama, kad valdios altinis ne monarchas, o tauta. Belg konstitucija steigia grynai demokratin monarchij31. Tai buvo naujas poiris. Pagal i Konstitucij karalius buvo tik steigtosios valdios institucija, kuriai patikima tam tikra Konstitucijoje apibrta veiklos sritis. Belgija, kaip nepriklausoma valstyb, Europos emlapyje atsirado tik XIX amiuje. Bsimosios Belgijos ems romn ukariavim laikais sudar Gallia Belgica, vliau priklaus Karolio Didiojo imperijai, dar vliau Verdeno sutartimi (843 m.) dalis j atiteko Karolio Plikagalvio Francia Occidentalis, dalis Lotaro Francia Media. Viduramiais didesn dalis i emi priklaus Burgundijos hercogystei. Dar vliau dabartin Belgija tapo
30 Rmeris M. Dabartins konstitucijos. Antrasis rinkinys. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 1932. P. 182. 31 Rmeris M. Op. cit. P.183.

38

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Ispanijos karali valda Ispanijos Nyderlandais. Jie 1713 m. pagal Utrechto sutart atiteko Austrijos Habsburgams ir buvo pervadinti Austrijos Nyderlandais. Po Didiosios Pranczijos revoliucijos Belgijos teritorij um pranczai. Napoleonui I pralaimjus Vaterlo m, baigsi pranczikasis Belgijos istorijos laikotarpis. 1815 m. Vienos kongresas Belgijos ir Olandijos provincijas sujung Jungtin Nyderland karalyst, kurios karaliumi tapo Vilhelmas I Oranietis. Joje vyravo protestantikas oland elitas. Belgikos Nyderland dalies politins jgos siek abiej karalysts dali provincij lygiateisikumo. Valonijos dalies liberaliosios jgos ypa prieinosi bandymams visose administracins veiklos srityse primesti oland kalb, o flamandikos dalies katalikai buvo nepatenkinti protestant sivyravimu. 1830 m. liepos revoliucijos Paryiuje dav impuls pietins Nyderland dalies politinms jgoms imtis aktyvi veiksm. 1830 m. rugpjio 25 d. Briuselyje prasidjo sukilimas. Jis greitai persimet kitus miestus ir provincijas. Oland kariuomen nepajg numalinti sukilimo ir buvo priversta pasitraukti i Belgijos. 1830 m. rugsjo 27 d. Belgija, iskyrus Antverpen, buvo laisva. 1830 m. rugsjo 25 d. buvo sudaryta Laikinoji Vyriausyb. Ji 1830 m. spalio 4 d. paskelb nepriklausomyb, o lapkriio 3 d. buvo irinktas Nacionalinis kongresas, kuris pradjo posdiauti 1830 m. lapkriio 10 d. Nacionalinis kongresas 1830 m. lapkriio 18 d. patvirtino Belgijos nepriklausomyb. Nyderlandus valdanti Oraniei dinastija buvo paalinta i Belgijos sosto. 1830 m. lapkriio 25 d. Laikinosios Vyriausybs suformuotos komisijos parengtas Konstitucijos projektas buvo pateiktas Nacionaliniam kongresui. Nacionalinis kongresas 1831 m. vasario 7 d. prim Belgijos Konstitucij. Konstitucijos teksto rengjams dar tak Pranczijos 1791 m., 1814 m. ir 1830 m. konstituciniai aktai, taip pat Olandijos 1814 m. Konstitucija, Anglijos konstitucin teis. Paymtina, kad parengtas Konstitucijos tekstas tvirtino gana originalius teisinius sprendimus, vliau tapusius pavyzdiu kitoms Europos alims. Konstitucija tvirtino Belgijos nepriklausomyb, konstitucin monarchij, unitarin valstybs sandaros form. Valstybs valdymo formos pasirinkim ymi jau 1830 m. lapkriio 22 d. Nacionalinio kongreso dekretas, kuriame konstatuota, kad belg tauta pritaria atstovaujamajai konstitucinei monarchijai, kurioje sostas perduodamas pagal paveldjimo princip. Nacionaliniame kongrese kartai disku-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

39

tuota, k rinkti Belgijos valdovu savik ar usieniet32. 1831 m. vasario 3 d. Nacionalinis kongresas Belgijos karn pasil Pranczijos karaliaus Luji Filipo snui Nemuro hercogui Luji arliui Orleanieiui, taiau spaudiamas Didiosios Britanijos, kuri tok pasirinkim vertino kaip paslpt Pranczijos ekspansij, Luji arlis Orleanietis atsisak uimti sost. Monarcho paiekos usits. Belgijos elitas turjo paisyti ir to meto didij valstybi pozicijos. Tik joms pripainus alies nepriklausomyb, Belgija galjo tapti visateise valstybe. 1831 m. birelio 4 d. J. Lebeau33 silymu sostas atiteko Saks-Koburg dinastijai. 1831 m. liepos 21 d. buvo karnuotas pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I (Lopold-GeorgesChrtien-Frdric de Saxe-Cobourg). Mirus karaliui, karna turjo bti automatikai perduota jo palikuonims34. 1831 m. lapkriio 15 d. galiot Austrijos, Pranczijos, Didiosios Britanijos, Prsijos, Rusijos atstov su Belgija pasiraytoje sutartyje kaip viena i Belgijos pripainimo slyg buvo tvirtintas nuolatinis Belgijos neutralitetas. Taip naujoji valstyb sitrauk Europos ali bendruomen35.

II
1831 m. Belgijos Konstitucija buvo laikoma liberalaus teisinio reguliavimo pavyzdiu XIXXX amiais. Joje tvirtintu reguliavimu buvo vadovaujamasi, ne viena vliau atsiradusi valstyb i io teisinio akto skolinosi teisines idjas, kaip organizuoti valstybs valdi. alies istorijos peripetijose nuolat bandytas konstitucins sistemos tvirtumas. Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar okupacijos, irykj Belgijos tautini bendruomeni nesutarimai, ekonominis Flandrijos ikilimas, federalizacija ymi valstybikai organizuotos visuomens raidos keli. 1831 m.
32 Svarbiausi kandidatai Belgijos sost buvo Pranczijos karaliaus Luji Filipo snus, Nemuro hercogas Luji arlis Orleanietis (Louis Charles dOrlans, duc de Nemour) ir Leuchterbergo hercogas Karolis Augustas Eugenijus Napoleonas (Charles AugusteEugneNapolon, duc de Leuchterberg). 33 Joseph Lebeau (17941865) inomas belg politikas, js Belgijos ministro pirmininko, usienio reikal ministro pareigas (r.: Le petit Robert. Des noms propres. (Rdaction dirige par Alain Rey), Nouvelle dition refondue et augmente. Paris: Dictionnaires le Robert, 2001. P. 1189. 34 Saks-Koburg dinastijos atstovai Belgijos soste: Leopoldas I (Lopold I, vald 18311865 m.), Leopoldas II (Lopold II, vald 18651909 m.), Albertas I (Albert I, vald 19091934 m.), Leopoldas III (Lopold III, vald 19341951 m.), Boduenas I (Baudouin I, vald 19511993 m.), Albertas II (Albert II, Belgijos karaliaus soste yra nuo 1993 m.). 35 Apie tai r: Nys E. Le droit international. Les principes, les thories, les faits. Tome premier. 2 d. Bruxelles: Alfred Castaigne, Paris: Albert Fontemoing, 1904. P. 387389.

40

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Belgijos Konstitucija ne kart keista. Pataisomis keistos nuostatos, nustatanios rinkimus, parlamento teisin padt, alies sandar. XX a. antrojoje pusje ypa reikmingos 1970, 1980, 1988, 1993 m. priimtos konstitucins pataisos. Jos ymjo laipsnik perjim i unitarins valstybs sandaros formos federalin valstybs sandaros form. Be to, daug pasenusi 1831 m. Konstitucijos teksto nuostat reikjo keisti siekiant jas pritaikyti prie pasikeitusi gyvenimo slyg. Valstybs sandaros formos pasikeitim tvirtino Belgijos Konstitucijos 1994 m. vasario 17 d. konsoliduoto (suderinto) teksto 1 straipsnis: Belgija yra federacin valstyb, kuri sudaro bendruomens ir regionai. Paymtina, kad 19931994 m. konstitucins reformos rezultatas i esms naujas konstitucinis aktas. Itin padidjo ir Konstitucijos apimtis. Kalbant apie dabartin Belgijos Konstitucij, kartais vartojama formuluot Belgijos 1831 m. Konstitucijos 1994 m. redakcija36 (laikantis valstybs steigj valios 1831 m. Konstitucij priimti amiams). Teisinje literatroje dabartin Belgijos Konstitucija daniausiai vadinama tiesiog 1994 m. vasario 17 d. Belgijos Konstitucija37 arba Belgijos Konstitucija, 1994 m. vasario 17 d. konsoliduotu (suderintu) tekstu (la Constitution belge, texte coordonn du 17 fvrier 1994; Belgische Grondwet, Gecordineerde tekst van 17 februari 1994). Paymtina, kad Belgijos Konstitucijos 1994 m. vasario 17 d. konsoliduotame (suderintame) tekste nebuvo nurodyta, kaip kad tiktasi, Konstitucijos keitimo aktyvaus etapo pabaiga. Nauju konstituciniu reguliavimu nepavyko isprsti vis bendro gyvenimo organizavimo klausim. Kartais atrodo, kad pradtos reformos sukl tolesni reform (didesni arba maesni) lavin. Kilo klausimas, ar ios reformos tvirtins naujas daugiaelements Belgijos visuomens bendro gyvenimo formas, ar tik kuriam laikui sulaikys valstybs suirim? Ar galima numatyti Belgijos bendruomeni konfliktus? Belgijos bendruomeni santyki tyrintojai A. Letonas ir A. Miroir teigia, kad nereikt pamirti vienos aplinkybs: Belgijos istorija rodo, kad jos gyventojai, susidr su sudtingomis bendro gyvenimo problemomis, ne kart rado originalius sprendimus38.

La Constitutions belge (Texte coordonn du 17 fvrier 1994). C. Grewe ir H. Oberdorff parengtame Europos Sjungos konstitucij rinkinyje Belgijos Konstitucija vadinama 1994 m. vasario 17 d. Belgijos Karalysts Konstitucija (Constitution du royaume de Belgique du 17 fvrier 1994): Grewe C., Oberdorff H. Les constitutions des tats de lUnion europenne (Documents rassembls et prsents par Constance Grewe et Henri Oberdorff). Paris: La documentation franaise, 1999. P. 142. 38 Leton A., Miroir A. Les conflits communautaires en Belgique. Paris: PUF, 1999. P. 362.
37

36

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

41

Belgijos 19942005 m. Konstitucija keista dvideimt kart. Taigi mindami akt turime nepamirti, kad dabar galioja Belgijos Konstitucijos 1994 m. vasario 17 d. redakcija su vlesnmis pataisomis. Dabartin konsoliduot (suderint) Belgijos Konstitucij sudaro devyni skirsniai. Kai kurie skirsniai dalijami dalis. Skirsni pavadinimai apibdina juose reguliuojam santyki turin. I skirsnis vadinasi Apie Belgijos Federacij, jos sudtines dalis ir jos teritorij, II skirsnis Apie belgus ir j teises, III skirsnis Apie valdias (I skyrius Apie federalinio parlamento rmus, kurio I poskyris vadinasi Apie Atstov rmus, II poskyris Apie Senat, II skyrius Apie federalin statym leidiamj valdi, III skyrius Apie karali ir federalin Vyriausyb, kurio I poskyris yra Apie Karali, II poskyris Apie Federalin Vyriausyb, III poskyris galiojimai, IV skyrius Bendruomens ir regionai (I poskyris Apie organus, kurio I dalis Apie bendruomeni ir region parlamentus, II dalis Apie bendruomeni ir region vyriausybes, II poskyris galiojimai, kurio I dalis Bendruomeni galiojimai, II dalis Region galiojimai, III dalis Specialios nuostatos), V skyrius Apie Arbitrao Teism, konflikt prevencij ir sureguliavim (I poskyris Apie konflikt dl galiojim prevencij, II poskyris Apie Arbitrao teism, III poskyris Apie interes konflikt prevencij ir sureguliavim), VI skyrius Apie teismin valdi, VII skyrius Apie Valstybs Taryb ir administracinius teismus, VIII skyrius Apie provincij ir komun institucijas), IV skirsnis Apie tarptautinius santykius, V skirsnis Apie finansus, VI skirsnis Apie ginkluotsias pajgas, VII skirsnis Bendrosios nuostatos, VIII skirsnis Apie Konstitucijos keitim, IX skirsnis sigaliojimas ir pereinamosios nuostatos. Konstitucijos IVIII skirsni nuostatos idstytos 198 straipsniuose. IX skirsnio sigaliojimas ir pereinamosios nuostatos nuostatos idstytos gana specifikai.

III
Belgijos konstitucinje teisje federalizmo problemai tenka ypa didel reikm. Belgijos patirtis domi keliais poiriais. Nacionalini santyki raida vert iekoti originalaus j sprendimo. Belgija pagal savo sandar i

42

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pradi buvo unitarin valstyb. Ji laipsnikai nuo 1970 m. transformavosi federacin valstyb39. Unitarin valstybs sandara pasirinkta dl keli prieasi. Literatroje nurodomi politinio, doktrininio ir istorinio pobdio argumentai dl btinybs nustatyti bendr valdios organizavim. Siekianiai tarptautinio pripainimo naujai Belgijos valstybei reikjo vientisos politikos. Nacionalinio kongreso deputatai man, kad alies nepriklausomyb gali laiduoti tik stipri centrin valdia. Sjungini valstybi didiausia yda yra centrins valdios silpnumas (J. Lebeau). 1830 m. Belgijoje galima iskirti kelias teritorijas: Valonij kurioje gyvena pranczikai kalbantys valonai, Flandrij kurioje gyvena olandikai kalbantys flamandai, rytins Belgijoje pakrat, kuriame gyvena vokikai kalbanti mauma. Nepaisant tokios etnins ir kalb vairovs, Belgija pusantro amiaus buvo unitarin valstyb. Valstybs gyvenime vyravo prancz kalba40. Belgijos kalbins ir kultrins bendruomens nesiliejo vien belg taut. Be bendros valstybs, iuos faktinius moni junginius maai kas siejo. Bendruomens skyrsi savo kalba, kultra, nevienodu ekonominio isivystymo lygiu, dydiu. XX a. antrojoje pusje Flandrija m spariai vystytis ir pagal savo isivystymo lyg pralenk anksiau vyravusi Valonij, stiprjo flandrikasis nacionalizmas41 kaip reakcija valon vyravim valstybs valdymo struktrose. Flamandai m kelti politinius reikalavimus tvirtinti visik lygyb su valonais. Flamand partijos reikalavo nustatyti lygyb Belgijos valstybins valdios institucijose, kurti specifines Flandrijos valdios institucijos. Didiausi radikalai prakalbo apie Belgijos padalijim ir Flandrijos nepriklausomybs paskelbim. 1970, 1980, 1989 m. Konstitucijos pataisymais siekta isprsti kilusias Belgijos bendruomeni tarpusavio santyki problemas. 1970 m. Konstitucijos patais padariniai: parlamento nariai suskirstyti dvi atskiras kalbines grupes, vyriausyb sudaryta i lygaus skaiiaus pranczikai ir olandikai kalbani ministr, statymai, reguliuojantys kalbos vartojimo santykius, ir konstituciniai statymai priimami pagal speciali procedr, tvirtinta taisykl, kad jei, trij ketvirtadali kurios nors kalbins grups parlamentar nuomone, statymo projektas kenks flamand ir pranczikai kalbani
39 Delpre F. Le droit constitutionnel de la Belgique. Bruxelles: Bruylant, Paris: L. G. D. J., 2000. P. 378. 40 Tai atspindi ir tokia aplinkyb, kad 1831 m. Konstitucijos oficialus tekstas buvo tik prancz kalba. Paymtina, kad oficialiai Belgijos Konstitucija oland kalb iversta tik 1967 m. 41 Ypa reikmingas flamand tautins savimons formavimuisi buvo po Pirmojo pasaulinio karo prasidjs taalstrijd (kovos u kalb) judjimas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

43

drupi santykiams, jo svarstymas bus atidedamas ir projektas perduodamas Vyriausybei. Konstitucins pataisos turjo tvirtinti valon, flamand ir vokiei kultrin autonomij, taip pat Flandrijos ir Valonijos region socialin ekonomin autonomij. i patais gyvendinimas kl problem. Socialins ekonomins autonomijos tvirtinimo procesas sustojo. Pagal 1980 m. konstitucines pataisas kultrins bendruomens virto tik bendruomenmis, j kompetencija iaugo, jos galjo turti savo parlamentus ir vyriausybes, steigti Flandrijos ir Valonijos regionai, j kompetencijai priskirti reikmingi klausimai. Ypa svarbus ingsnis Arbitrao teismo, turinio sprsti ginus dl kompetencijos paskirstymo valstybs sudtinms dalims, steigimas. Taigi ia reforma tvirtintas regionalizmo principas valstybs gyvenime. Greitai paaikjo, kad centrini ir region struktr funkcionavimas komplikuotas. Kartai buvo ginijamasi, koks principas kalbos ar teritorinis yra svarbesnis valstybikai organizuotos visuomens gyvenime, todl 1989 m. reformomis Belgija dar labiau priartjo prie federalins valstybs sandaros. Konstitucijos pataisomis steigtas sostins Briuselio regionas, viej paslaug sritis patikta regionams ir bendruomenms, regionams ir bendruomenms suteikta teis teikti subsidijas kultrai, organizuoti ir remti finansikai mokymo programas, rpintis varia aplinka ir kt. Tiksliau apibriant region ir bendruomeni kompetencijos ribas, siekta suderinti centrins ir vietos valdios santykius. 1993 m. mirus karaliui Boduenui I, kuris vald Belgij daugiau nei 40 met, naujasis alies politinis elitas su karaliumi Albertu II ryosi imtis esmini alies sutvarkymo reform. 1993 m. pabaigos 1994 m. pradios reformos Belgij pavert tikra federacine valstybe. Belgijos Konstitucijos 1 straipsnyje buvo tvirtinta, kad Belgija yra federacin valstyb, kuri sudaro bendruomens ir regionai. Belgijos Federacijos unikalumui apibdinti vartojama dvigubo federalizmo modelio svoka. Belgijos Federacija vienu metu dalijama bendruomenes ir regionus. Taigi nra vienos federacijos dalijimo sudtines dalis sistemos.

IV
Minta, kad Belgijos Konstitucijos skirsnis vadinasi Apie Belgijos Federacij, jos sudtines dalis ir jos teritorij, kad Konstitucijos 1 straipsnis skelbia, jog Belgija yra federacin valstyb, kuri sudaro bendruomens ir regionai. Federacin valstybs sandaros forma, sudtinga alies teritorinio ir kalbinio padalijimo sistema dabartins konstitucins sistemos er-

44

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

dis. Dauguma belgikojo konstitucinio reguliavimo naujovi susijusios btent su specifiniu valstybs sandaros modeliu. Belgij sudaro trys bendruomens: prancz bendruomen (la Communaut franaise), flamand bendruomen (la Communaut flamande, Vlaamse Gemeenschap) ir vokikai kalbanij bendruomen (la Communaut germanophone, Deutschsprachige Gemeinschaft). Belgij sudaro trys regionai: Valonijos regionas (la Rgion wallonne), Flandrijos regionas (la Rgion flamande, Vlaamse Gewest) ir Briuselio regionas (la Rgion bruxelloise). Belgij sudaro keturi kalbiniai regionai: prancz kalbos regionas (la rgion de la langue franaise), oland kalbos regionas (la rgion de la langue nerlandaise, Nederllandse taalgebied), dvikalbis sostins Briuselio regionas (la rgion bilingue de Bruxelles-Capitale, tweetalige gebied Brussel-Hoofdstad) ir vokiei kalbos regionas (la rgion de la langue allemande, deutsche Sprachgebiet). Kiekviena Karalysts komuna priklauso kuriam nors i mint kalbini region. Kalbini region ribos gali bti pakeistos arba patikslintos tik statymu, kuriam bals dauguma pritar kiekviena kalbin grup abiejuose parlamento rmuose, jei kiekvienos grups nari dauguma dalyvavo balsuojant ir jeigu teigiamai balsavusij abiejose grupse skaiius sudaro du tredalius i viso balsavusij. Valonijos regionas apima Valonijos Brabanto (le Brabant wallon), Eno (le Hainaut), Ljeo (Lige), Liuksemburgo (le Luxembourg), Namiro (Namur) provincijas. Flandrijos region sudaro Antverpeno (Anvers, Antwerpen), Flandrijos Brabanto (le Brabant flamand, Vlaams-Brabant), Vakar Flandrijos (La Flandre occidentale, West-Vlaanderen), Ryt Flandrijos (la Flandre orientale, Oost-Vlaanderen) ir Limburgo (le Limbourg, Limburg) provincijos. Remiantis Konstitucija, provincij padalijim nustato tik statymas. Taigi i Konstitucijoje tvirtinto reguliavimo matyti, kad Belgijos Federacija vienu metu dalijama vairiais pjviais steigiant bendruomenes ir regionus bei pripastant kalbinius regionus. Valstybs, provincij ir komun sienos gali bti keiiamos tik statymo pagrindu.

V
Asmens statuso konstituciniai pagrindai tvirtinti Belgijos Konstitucijos II skirsnyje, pavadintame Apie belgus ir j teises. Toks io Konstituci-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

45

jos skirsnio pavadinimas kelia klausim, ar Belgijos Konstitucija gina tik Belgijos piliei teises. Paymtina, kad Konstitucijos VII skirsnyje esanio 191 straipsnio nuostatos skelbia, kad bet koks usienietis, esantis Belgijos teritorijoje, naudojasi teise asmens ir turto gynyb, iskyrus statyme nustatytas iimtis. Atrodyt, tai tik labai ribota apsauga. Apsauga, kurios saugomo objekto apimtis i pradi kl daug klausim. Klausta, ar pagal Belgijos Konstitucij ginamos usieniei socialins ekonomins teiss. iuo aspektu Luveno katalikikojo universiteto profesorius, vienas ymiausi i dien Belgijos konstitucinink, Francis Delpre teigia: Konstitucij traukus 23 straipsn, pripastant kiekvieno teis gyventi mogikai oriai, neginijama, kad usienieiai naudojasi Konstitucijoje tvirtintomis ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis laisvmis42. Toki samprat patvirtino ir Arbitrao teismo, kuriam patikta konstitucins kontrols misija, jurisprudencija. Pavadinus II skirsn Apie belgus ir j teises visikai suprantama, kodl jame Konstitucijos krjai pirmiausia idst nuostatas dl Belgijos pilietybs instituto pagrind. Remiantis Belgijos Konstitucijos 8 straipsniu, Belgijos pilietyb (qualit de Belge) gyjama, isaugoma ir prarandama pagal civilinio statymo nuostatas. Natralizacij nustato federalin statym leidiamoji valdia. Pagal Konstitucij Belgijoje nra luomini skirtum: visi belgai lygs statymui; tik jie gali uimti civilines ir karines pareigas, iskyrus statyme ypatingais atvejais nustatytas iimtis. Vieosios pareigos uimamos laikantis lygiateisikumo principo. Tiesa, iimtys i ios taisykls gali bti grindiamos atsivelgiant objektyvius pagrindus. Tokiais pagrindais gali bti laikomas amius, pasirengimo dirbti lygis, kandidato moralins savybs. Taigi teis uimti lygiais pagrindais vieas pareigas nra absoliuti. Kai kurie Belgijos statymai tam tikroms piliei kategorijoms nustato prioritetines teises lyginant su kitais pilieiais43. Vis dlto Belgai Konstitucijoje tvirtintomis teismis ir laisvmis naudojasi vienodai. Paymtina, kad pagal Konstitucij (11 str.) tuo tikslu statymas arba dekretas ypa garantuoja ias teises ir laisves ideologinms ir filosofinms maumoms (des minorits ideologiques et philosophiques). Belgijos Konstitucijos 13 straipsnyje skelbiama, kad i niekieno negali bti atimta prie jo vali teis teismin gynyb, kuri jam pripasta statymai. Tai viena svarbiausi asmens teisi garantij. Pagal Konstitucij bausms nustatomos ir taikomos pagal statym. Teis bsto nelieiamyb
42 Delpre F. Le droit constitutionnel de la Belgique. Bruxelles: Bruylant, Paris: L.G.D.J., 2000. P.142. 43 r.: Delpre F., Rasson Roland A., Verdussen M. Les discriminations positives. Belgique // Annuaire international de justice constitutionnelle, 1997. T. XIII. P. 75.

46

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

klasikinio asmens teisi katalogo btinas elementas (Konstitucijos 15 str. nustatyta: Bstas nelieiamas: buto krat galima vykdyti tik statyme nustatytais atvejais ir jame nustatytu bdu). Konstitucija taip pat garantuoja religijos laisv, vie religini apeig atlikim, taip pat laisv reikti savo nuomon visais bdais, nebent naudojantis iomis laisvmis bt daromi teiss paeidimai. Konstitucijoje numatyta, kad niekas negali bti veriamas dalyvauti kokiu nors bdu kokios nors tikybos aktuose arba ceremonijose, laikytis j nustatyt poilsio dien. Konstitucijos 22 straipsnis numato asmeninio, eimos gyvenimo nelieiamyb, iskyrus statyme numatytus atvejus. Pagal Belgijos Konstitucij susiinojimo paslaptis nelieiama, spauda yra laisva, cenzra niekada negali bti nustatyta; draudiama reikalauti ustato i raytoj, leidj arba spaudos platintoj. Belgai turi teis susirinkti taikiai ir be ginklo, laikydamiesi statymo, nustatanio ios teiss gyvendinim, taiau visais atvejais be iankstinio leidimo. i nuostata netaikoma susirinkimams po atviru dangumi, kuriuos reguliuoja policijos statymai. Belgai turi teis jungtis susivienijimus. iai teisei gyvendinti negalima numatyti koki nors prevencini priemoni. Pagal Belgijos Konstitucij (28 str.) kiekvienas turi teis kreiptis su peticija vieasias valdios institucijas. Toki peticij gali pasirayti vienas arba keli asmenys. Kiekvienas turi teis susipainti su visais administraciniais dokumentais ir gauti j nuoraus, iskyrus statym, dekret ir taisykli, nurodyt 134 straipsnyje, nustatytus atvejus ir slygas. Siekiant utikrinti teistum vieojo sektoriaus darbe nustatyta, kad valdinink (iskyrus ministrus ir bendruomeni ir region vyriausybi narius) pradti persekioti dl veiksm, padaryt einant administracines pareigas, galima pradti be kokio nors iankstinio leidimo. Pagal Konstitucijos 30 straipsn Belgijoje prastini kalb vartojimas nra privalomas. Taigi Belgijoje nra oficialios valstybs kalbos. prastini kalb vartojim galima reguliuoti tik statymu ir tik dviejose srityse. Tokios sritys vieosios valdios aktai ir teisminis byl nagrinjamas. Konstitucijos 23 straipsnis atskleidia reikmingus socialini, ekonomini ir kultrini teisi aspektus. i teisi samprata grindiama asmens teise gyventi mogikai oriai. Btent tokiu tikslu statymas, dekretas ar norma, numatyta 134 straipsnyje, garantuoja ekonomines, socialines ir kultrines teises bei nustato j gyvendinimo slygas. I i teisi iskirtinos: 1) teis laisvai pasirinkti darb ir profesin veikl gyvendinant bendr uimtumo politik, kuria siekiama laiduoti stabil ir pagal galimybes aukt uimtumo lyg;

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

47

2) teis tinkamas darbo slygas ir teising atlyginim, 3) teis gauti informacij, konsultacijas, taip pat teis kolektyviai dertis; 3) teis socialin draudim, sveikatos apsaug, socialin, medicinos ir teisin pagalb; 4) teis pador bst; 5) teis sveik aplink; 6) teis visavert socialin ir kultrin gyvenim. Pagal Belgijos Konstitucij mokymas yra laisvas. Paymtina, kad svarbus vaidmuo vietimo srityje pripastamas bendruomenms. statymas reguliuoja vietimo organizavim, diplom pripainim, vietimo subsidijavim. Bendruomens privalo laiduoti tv laisv renkantis savo vaik mokym. Mokymas, kur organizuoja bendruomens, turi bti neutralus. Pagal Konstitucij mokymo neutralumas reikia ir pagarb tv ir mokini filosofinms, ideologinms ir religinms pairoms. Viej valdi steigtose mokymo staigose galima pasirinkti, ar mokytis vienos i pripaint religij tikybos ar nekonfesins morals. Privalomas mokslas nemokamas. Kiekvienas turi teis mokytis gerbti teises ir laisves. Visi moksleiviai, studentai, tvai, mokymo staig personalo darbuotojai lygs statymui ir dekretui. Vertinant Belgijos Konstitucijos tekste tvirtint teis katalog, reikia pabrti jo idstymo chaotikum. Konstitucijos II skirsnyje nerasime modernioms konstitucijoms bdingo nuoseklaus teisi ir laisvi dstymo pagal grupes (asmenins, politins, socialins, ekonomins ir kultrins teiss). Iliko ir iais laikais archaikai atrodani nuostat (antai Konstitucijos 18 str. skelbia, kad civilin mirtis panaikinama ir kad ji negali bti atkurta). Pertvarkant Konstitucij XX a. pabaigoje, vargu ar reikjo minti kadaise pasaulyje pasmerkto instituto panaikinim.

VI
Pagal Belgijos Konstitucijos 33 straipsn visos valdios kyla i tautos. Valdia gyvendinama Konstitucijoje numatytais bdais. Federalin valdia turi galiojimus veikti neperengdama Konstitucijos ir jos pagrindu priimt statym rib. Federalin vykdomj valdi sudaro karalius, ministrai, valstybs sekretoriai, taip pat priskirtos vykdomosios tarnybos. Federalin statym leidiamj valdi sudaro karalius, Atstov rmai ir Senatas. Teismin val-

48

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

dia apima Arbitrao teism, Kasacin teism, Valstybs Taryb, teismus ir tribunolus, prie kuri reikia priskirti administracinius, karinius teismus.44 Valdi sistemos organizacijos pagrindas valdi padalijimo principas. Pagal Belgijos Konstitucij federalins statym leidiamosios valdios gyvendinimas patiktas karaliui (le Roi, Koning), Atstov Rmams (La Chambre des Reprsentants, Kamer van Volksvertegeneswoordigers) ir Senatui (Le Snat, Senaat). Atstov Rmai ir Senatas sudaro dviej rm parlament. Teisinje literatroje raoma, kad dar XX a. pradioje statym leidiamosios institucijos padalijimas dvejus rmus atrod kaip politikos mokslo aksioma. Dviej rm parlamento pasirinkim lm Konstitucijos autori sitikinimas, kad toks modelis utikrins statym leidiamosios valdios nuosaikum, apsaugos nuo vien rm parlamento sikariavim. Dveji rmai turjo skatinti vairi poiri kompromiso paiek. Tiktasi ir geresns statym rengimo kokybs. iandien tokios nuostatos ginijamos. Dar daugiau, galime prisiminti ir G. Burdeau valdios organizacijos tyrim ivad: dl demokratijos raidos poveikio bikameralizmas arba inyksta, arba sumaja auktutini rm galiojimai45. Neatsitiktinai 1893 m., 19201921 m., 1970 m., 1980 m. 1993 m. debat dl Belgijos Konstitucijos patais sudtin dalis dviej parlamento rm sistemos pranaum ir trkum aptarimas. Pagal Konstitucij (42 str.) abiej parlamento Rm nariai atstovauja tautai, ne tik tiems rinkjams, kurie rinko parlamentarus. Taigi Belgijos konstitucin sistema nepripasta imperatyvaus mandato, deputatai neataukiamai. Konstitucijoje numatytais atvejais kiekvien parlamento rm nariai statymo nustatyta tvarka suskirstomi prancz kalbos arba oland kalbos grupes. Vokiei kalbos grups Konstitucija nenumato. Karalius turi teis paleisti parlament. Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad karalius gali paleisti Atstov Rmus, jeigu ie absoliuia savo nari bals dauguma: 1) balsuoja prie pasilyt pasitikjimo votum federaline vyriausybe ir per tris dienas nuo pasitikjimo votumo atmetimo nepasilo karaliui naujos ministro pirmininko kandidatros; 2) balsuoja u nepasitikjim federaline vyriausybe ir nepasilo karaliui ministro pirmininko kandidatros.
44 Delpre F. Le droit constitutionnel de la Belgique. Bruxelles: Bruylant, Paris: L.G.D.J., 2000. P. 469. 45 Burdeau G. Trait de science politique. T. IX. Paris: L.G. D. J., 1976. P. 67.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

49

Dl pasilym balsuoti u pasitikjim arba nepasitikjim vyriausybe turi bti balsuojama per keturiasdeimt atuonias valandas nuo pasilymo pateikimo. Be to, karalius atsistatydinus federalinei vyriausybei gali paleisti Atstov Rmus gavs sutikim, pareikt absoliuia i Rm nari dauguma. Atstov Rm paleidimas reikia ir Senato paleidim. Paleidus parlament, per keturiasdeimt dien turi bti surengti nauji rinkimai ir per du mnesius turi bti irinktas naujas parlamentas. Parlamento rm posdiai viei. Praant rm pirmininkui arba 10 j nari, gali bti rengiami slapti posdiai. Vliau Rmai absoliuia bals dauguma sprendia, ar tas pats klausimas gali bti svarstomas vieai. Pagal Konstitucijos 49 straipsn negalima bti abiej parlamento Rm nariu tuo paiu metu. Parlamento narys, karaliaus paskirtas ministru ir sutiks uimti tas pareigas, nebedalyvauja Rm posdiuose. statymas nustato, kaip toks ministras pavaduojamas parlamento Rmuose. Parlamentaro mandato gyvendinimas atnaujinamas, jeigu asmuo atleidiamas i ministro pareig. Kiekvienai sesijai Rmai skiria savo pirminink, jo pavaduotojus, sudaro valdyb. Sprendimai priimami bals dauguma, iskyrus parlamento Rm reglamentuose numatytas iimtis dl rinkim ir kandidat iklimo. Balsams pasidalijus po lygiai laikoma, kad silymas, u kur balsuojama, yra atmestas. Sprendimai Rmuose priimami tik dalyvaujant daugumai j nari. Parlamento Rm nari negalima persekioti arba sulaikyti u pareikt nuomon arba balsavim vykdant savo funkcijas. Atitinkam Rm parlamentaro be Rm sutikimo sesijos metu negalima persekioti arba sulaikyti u baudiam veik, nebent jis bt sulaikytas su kaliais nusikaltimo vietoje. Kiekvieni parlamento Rmai priima savo reglament, kurio laikydamiesi vykdo savo galiojimus. Atstov Rmus sudaro 150 nari, renkam keturiems metams visuotiniais, tiesioginiais rinkimais pagal proporcin rinkim sistem, kuri nustato statymas. Paymtina, kad pagal Konstitucij (62 str. 3 d.) pilieiai privalo dalyvauti rinkimuose. Atstov Rm nariu gali bti renkamas asmuo, kuris: a) yra Belgijos pilietis; b) gali gyvendinti visas pilietines ir politines teises, c) jam sukako 21 metai, d) gyvena Belgijoje. Pagal Konstitucij asmeniui, kur galima rinkti Atstov Rmus, negalima nustatyti joki kit reikalavim. Senato formavimo tvarka yra sudtingesn. Senato sudtis 71 senatorius. Senatoriumi gali bti renkamas visateisis (galintis gyvendinti pilietines ir politines teises) Belgijos pilietis, sulauks 21 met ir gyvenantis

50

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Belgijoje. I 71 senatoriaus 40 senatori renkami tiesiogiai, 21 senatorius skiria bendruomeni parlamentai, 10 senatori yra kooptuoti. Be to, yra ir senatoriai pagal teis. Pagal Konstitucijos 67 straipsn 25 senatorius renka Nyderland rinkim kolegija, 15 senatori prancz rinkimin kolegija. 10 senatori skiria flamand bendruomens parlamentas (Vlaams Parlement) i savo nari, 10 senatori skiria prancz bendruomens parlamentas (le Parlement de la Communaut franaise) i savo nari, 1 senatori skiria vokikai kalbanij bendruomens parlamentas (Parlament der Deutschsprachigen Gemeinschaft) i savo nari, 6 senatorius skiria senatoriai, irinkti ir paskirti flamandikai ir vokikai kalbani gyventoj, 4 senatorius skiria pranczikai, flamandikai, vokikai kalbantys gyventojai. Pagal teis senatoriai yra karaliaus vaikai, sulauk 18 met tiesioginiai karaliaus palikuonys, turintys teis paveldti sost. Teorikai jie gali dalyvauti posdiuose ir balsuoti sulauk 21 met. Pagal susiklosiusi praktik jie nebalsuoja. Jie neskaitomi ir skaiiuojant kvorum. iuo metu kaip senatoriai yra prisiek: princas Filipas (Philippe), princes Astrid, princas Loranas (Laurent). Karaliaus ir Atstov Rm bendra kompetencija statym leidybos srityje apima Belgijos pilietybs teikim, taip pat statymus dl karaliaus ministr civilins ir baudiamosios atsakomybs, biudeto ir jo vykdymo, ginkluotj pajg kontingento nustatymo. Sprendiant iuos klausimus, Senatas nedalyvauja. Federalin Vyriausyb politikai atsakinga Atstov Rmams. Konstitucijos pataisos tvirtino specifin senato vaidmen. Jo akiratyje atsidr ir dalis statym leidybos, tarptautiniai santykiai, federalins valdios ir bendruomeni, region santykiai, taip pat parlamentiniai tyrimai. Raoma, kad iems Rmams bdingas apmstym rm46 vaidmuo. Visi statym projektai teikiami Atstov Rmams, iskyrus karaliaus teikiamus statym projektus dl tarptautini sutari, teikiam Senatui. Konstitucija tvirtina parlamento rm paritet Konstitucijos 77 straipsnyje jiems priskirtais klausimais: - dl silym perirti Konstitucij ir Konstitucijos perirjimo: - dl statym, nurodyt atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose (5, 39, 43, 50, 68, 71, 82, 115, 117, 118, 121, 123, 127131, 135137, 140 143, 145, 146, 163, 166 ir kt.); - dl statym, priimt bals dauguma, numatyta 4 straipsnio paskutinje dalyje, taip pat statym, priimt juos gyvendinti;
46

http://www.senate.be/doc/rol_fr.html

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

51

- dl statym, nurodyt 34 straipsnyje, - dl statym, kuriais pritariama sutartims, - dl statym, priimt pagal 169 straipsn garantuojant tarptautini ir supranacionalini pareigojim vykdym; - dl statym, susijusi su Valstybs Taryba; - dl teism ir tribunol organizacijos; - dl statym, kuriais pritariama susitarimams dl bendradarbiavimo, sudarytiems valstybs, komun ir region. Be to, pagal Konstitucij statymu, priimtu bals dauguma, numatyta 4 straipsnyje paskutinje dalyje, gali bti nustatyti kiti statymai, kuriuos Atstov Rmai ir Senatas priima laikydamiesi lygybs principo. Toks konstitucinis reguliavimas leist kalbti apie tikr bikameralizm tam tikroje parlamentins veiklos dalyje. statym leidybai labiau tikt riboto bikameralizmo47 svoka. Parlamento Rm konfliktus dl j galiojim sureguliuoti paritetitiniu pagrindu i abiej Rm nari sudaroma parlamento taikinamoji komisija. Oficialiai statymus aikina tik parlamentas.

VIII
Konstitucijoje nustatyti karaliaus statuso pagrindai, sosto paveldjimo principai, karaliaus asmens nelieiamyb, regentyst bei globa, kai sostas neuimtas arba sosto pdinis yra nepilnametis. Konstitucijos 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karaliaus konstitucinius galiojimus paveldi tiesioginiai, tikri ir teisti jo didenybs Leopoldo Sakso-Koburgo palikuonys, vadovaujantis pirmagimysts principu. Tai reikia, kad sost uimti gali tik tiesioginiai palikuonys, kad karali ir jo pdin turi sieti kraujo ryys (vaikinti asmenys negali paveldti), kad sosto pdinis turi gimti teistoje santuokoje (pavainikiai negali pretenduoti Belgijos sost). Iki 1991 m. sost galjo uimti tik vyrai. Pagal dabartin reglamentavim sost gali uimti Leopoldo I palikuonys, neatsivelgiant j lyt. Pereinamose nuostatose buvo nustatyta, kad Konstitucijos 85 straipsnio nuostatos pirm kart bus taikomos Alberto II palikuonims. Laikinosiose nuostatose tvirtintu Salij principu siekta ukirsti keli pretenduoti sost ozefinai arlotei (Josphine Charlotte), Leopoldo II vyriausiajai dukrai, ir jos palikuonims.
47

http://www.senate.be/www/webdriver?MIval=/Overzicht/bevorgdheden&M=17LA

52

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

iuo metu sost gali pretenduoti tokia sosto paveldtoj eil48: 1. Brabanto hercogas, Belgijos princas Filipas (Philippe), vyriausiasis karaliaus Alberto II snus; 2. Belgijos princes Elizabet (Elisabeth, vyriausioji princo Filipo dukt); 3. Belgijos princas Gabrielis (princo Filipo snus); 4. Belgijos princas Emanuelis (antrasis princo Filipo snus); 5. Belgijos princes, Austrijos-Este erhercog Astrid (Alberto II dukra); 6. Belgijos princas, Austrijos-Este erchercogas Amdo (princess Astrid snus); 7. Belgijos princes Maria-Laura (princess Astrid dukra); 8. Belgijos princas, Austrijos-Este erchercogas Joachimas (princess Astrid snus); 9. Belgijos princes Luisa-Maria (princess Astrid dukra); 10. Belgijos princes Leticija Marija (princess Astrid dukra); 11. Belgijos princas Loranas (Laurent), treiasis Alberto II vaikas; 12. Belgijos princes Luiza (Louise), princo Lorano dukra. Paymtina, kad paveldtoj eil skaiiuojama ne pagal asmenis, bet pagal valdanios eimos akas. Pagal i eil tik princas Filipas yra tiktinas sosto pdinis. Kiti laikomi tik galiniais paveldti sost. Karaliaus asmuo yra nelieiamas. statymu nustatomas kiekvienam karaliavimui skirtos los. Mirus karaliui abeji parlamento rmai turi bti suaukti ne vliau kaip per 10 dien po jo mirties. Jeigu iki tol parlamento rmai buvo paleisti, o j suaukimo data parlamento paleidimo akte numatyta velesn nei mintos 10 dien, buvusieji parlamento nariai vl gyja galiojimus, kol susirinks naujas parlamentas. Paymtina, kad po karaliaus mirties, kol neprisiekia jo pdinis arba regentas, belg tautos vardu konstitucinius karaliaus galiojimus vykdo taryb susirink ministrai. Jeigu mirus karaliui sosto pdinis yra nepilnametis, abeji parlamento rmai susirenka bendr posd paskirti regent ir glob. Paaikjus, kad karalius negali valdyti alies, tai konstatav ministrai privalo nedelsdami suaukti parlamento rmus, kurie nustato glob ir skiria regent. Regento funkcijos gali bti patiktos tik vienam asmeniui. Regento priesaikos tekstas atitinka Konstitucijos 91 straipsnyje nustatyt karaliaus priesaikos tekst. Pilnameiu laikomas 18 met sulauks karalius (Konstitucijos 91 str. 1 d.). Karalius sost uima abiej Rm posdyje prisieks gerbti Konstitucij ir belg tautos statymus, utikrinti nacionalin nepriklausomyb ir teritorijos integralum. Pagal Konstitucij karalius vykdo tik galiojimus, numatytus Konstitucijoje ir ypatinguose statymuose, priimamuose Konstitucijos pagrindu. Joks karaliaus aktas negalioja, jeigu jo nepasirao ministras. U akt atsako j kontrasignavs ministras.

48

http://fr.wikipedia.org/wiki/Liste_des_monarques_de_Belgique

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

53

Karalius priima reglamentus ir nutarimus, skirtus statymams gyvendinti. ie karaliaus priimti aktai negali sustabdyti statym arba atleisti nuo j vykdymo. Karalius tvirtina ir skelbia statymus. Karalius teikia karinius laipsnius, skiria pareigas bendrojo administravimo ir usienio santyki valstybs institucijoje, iskyrus statyme nustatytas iimtis. kitas pareigas jis skiria tik remdamasis tiesiogine statymo nuostata. Karaliui priklauso malons teis. Laikydamasis statymo nuostat, karalius apdovanoja kariniais ordinais ir vykdo kitus galiojimus.

IX
Ministrus49 skiria ir atleidia karalius. Federalin Vyriausyb (le Gouvernement fdral, Federale Regering) politikai atsakinga Atstov Rmams. Vyriausyb pateikia karaliui praym dl atsistatydinimo, jei Atstov Rmai absoliuia savo nari bals dauguma balsuoja u nepasitikjim Federaline Vyriausybe, kartu pasilydami karaliui ministro pirmininko kandidatr arba per tris dienas nuo pasitikjimo votumo atmetimo pasilo karaliui nauj ministro pirmininko kandidatr. Karalius skiria ministru pirmininku pasilyt kandidat, kuris pradeda eiti savo pareigas prisiekus naujajai Federalinei Vyriausybei. Ministr Taryb sudaro ne daugiau kaip 15 ministr. Iskyrus ministr pirminink, Ministr Taryb sudaro lygus skaiius pranczikai ir olandikai kalbani ministr. Vyriausybs sudt eina ir valstybs sekretoriai, kuriuos skiria ir atleidia karalius. Valstybs sekretoriai nra Ministr Tarybos nariai. Ministrai turi teis bti iklausyti parlamento rmuose. Ministrais gali bti tik Belgijos pilieiai. Karalikosios eimos nariai negali bti skiriami ministrais. Ministrai gali dalyvauti parlamento rm posdiuose, parlamente jiems turi bti suteikta galimyb pasisakyti. Atstov Rmai gali pareikalauti, kad ministras dalyvaut posdyje. Senatas gali reikalauti, kad jie dalyvaut svarstant Konstitucijos 77 straipsnyje numatyt statym pasilymus arba Konstitucijos 78 straipsnyje numatyt statym projektus, arba kai gyvendinama 56 straipsnyje nustatyto tyrimo teis. Svarstant kitus klausimus, galima tik prayti, kad ministras dalyvaut. Ministrai atsakingi Atstov Rmams. Ministras negali bti persekiojamas, negali bti skelbiama jo paieka dl pasakytos nuomons vykdant savo pareigas. Paymtina, kad nei odiu, nei ratu ministrui duotas kara49

Konstitucijos tekste savo ministrus (r. Belgijos Konstitucijos 96 str.).

54

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

liaus sakymas ministro neatleidia nuo atsakomybs. U nusikaltimus, padarytus einant pareigas, ministrus teisia apeliacinis teismas. statymas nustato, kaip pradedama byla ir teisminis nagrinjimas.

X
1980 m. Konstitucija buvo papildyta 107ter straipsniu, kuriame buvo numatytas Arbitrao Teismas (la Cour darbitrage, Arbitragehof). Dabartinje redakcijoje tas straipsnis virto 142 straipsniu, kuriame tvirtintos kelios konstitucins kontrols instituto esm atskleidianios nuostatos. Belgijos arbitrao teismo nari statusas patvirtina ios institucijos nepriklausomyb. Teismo nariai pareigas skiriami iki gyvos galvos, jie neataukiami, jiems taikomas pareig nesuderinamumo reimas, jie naudojasi kai kuriais imunitetais. Teisj materialin aprpinim nustato statymas. Arbitrao teismo narius skiria karalius i dvigubai ilgesnio kandidat srao, kur pakaitomis teikia Atstov Rmai ir Senatas. Kandidat sraui turi bti pritarta dviej tredali posdyje dalyvaujani parlamento rm nari bals dauguma. Tokia procedra turi garantuoti teismo nari nepriklausomyb ir pasitikjim jais. Arbitrao teism sudaro dvylika nari. Teisjai prisiekia karaliui: A pasiadu bti itikimas karaliui, paklusti belg tautos Konstitucijai ir statymams. Teismo sudtis turi atspindti prancz ir oland kalb atstov paritet. Arbitrao teismo teisjai sudaro dvi kalbines grupes. ei pranczikai kalbantys teismo nariai sudaro Teismo prancz kalbos grup, o ei olandikai kalbantys nariai oland kalbos grup. Autonomikos teismins kompetencijos grups neturi. Kiekviena kalbin grup renka savo pirminink. Prancz ir oland kalb grupi pirmininkai paeiliui po vienerius metus vykdo Teismo pirmininko funkcijas. Kiekvienoje kalbos grupje trys teisjai privalo turti ne maesn kaip penkeri met parlamentaro patirt federaliniame, bendruomens arba regiono parlamente, kiti trys privalo turti Valstybs Tarybos nario, Kasacinio teismo teisjo, taip pat Arbitrao teismo patarjo arba Belgijos universiteto teiss profesoriaus penkeri met darbo sta, be to, bent vienas i j turi pakankamai gerai mokti vokiei kalb. Minimalus amius skiriant pareigas keturiasdeimt met. Pagal Konstitucijos 142 straipsnio 2 dal Arbitrao teismas priimdamas nutarimus sprendia: 1) dl konflikt, nurodyt Konstitucijos 141 straipsnyje;

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

55

2) dl Konstitucijos 10, 11 ir 24 straipsni paeidim, padaryt statymu, dekretu arba norma, kurie ivardyti 134 straipsnyje, 3) dl Konstitucijos straipsni, apibrt statymu, paeidimu statymu, dekretu arba norma, ivardyt 134 straipsnyje. I pradi Arbitrao teismo kompetencija buvo tik federalinio pobdio; teismas nagrinjo federacins valstybs, bendruomeni ir region statym leidj priimam norm konfliktus. Tiesa, jis kontroliavo ir tai, kaip statym leidjai laikosi Konstitucijos 10, 11 ir 24 straipsni. Tai Konstitucijos 10 ir 11 straipsniuose suformuluot lygiateisikumo ir nediskriminavimo princip, taip pat 24 straipsnyje laiduotos mokymo laisvs apsauga. 2003 m. kovo 9 d. specialus statymas dl Arbitrao teismo iplt io teismo kompetencij. Jam buvo patikta saugoti, ar nepaeidiami Konstitucijos II skirsnio Apie belgus ir j teises straipsniai, taip pat 170, 172 ir 191 straipsniai, atitinkamai nustatantys lygyb mokesi srityje, belg ir usieniei, esani Belgijos teritorijoje, lygyb.50 Arbitrao teism su praymais anuliuoti akt gali kreiptis Ministr Taryba, bendruomens arba regiono vyriausyb, bet koks fizinis arba juridinis asmuo, galintis pagrsti savo suinteresuotum bylos iklimu, valstybs, bendruomeni ir region statym leidiamj susirinkim pirmininkai, praant ne maiau kaip dviem treiosioms j nari. Prejudiciniu klausimu dl nurodyt akt atitikties Konstitucijai, jei klausim isprsti btina, gali kreiptis bet kuris alies teismas. Pirmas Arbitrao teismo posdis vyko 1984 m. spalio 3 d. M. Melchioras (Arbitrao teismo pirmininkas, priklausantis prancz kalbos grupei) teigia, kad i pradi visuomenje susiklsiusi nuostata nebuvo palanki teismui, suabejota tokio teismo steigimo tikslingumu.51 Teismas moksi sprsti sudtingas konstitucins apsaugos problemas. Gerai, kad i pradi jis nebuvo perkrautas darbu. Du Arbitrao teismo veiklos deimtmeiai patvirtino ios institucijos reikm saugant Belgijos federalin sistem, ginant atitinkamas asmens teises. Teismas gijo didel autoritet. Iaugo nagrinjam byl skaiius. 2003 metais Arbitrao teismas prim 177 nutarimus (159 nutarimai susij su lygybs ir nediskriminavimo princip apsauga, kiti su mokymo teiss apsauga ar kompetencijos paskirstymu)52. Byl daniausiai nagrinja septyni teisj kolegija, kuri sudaro du teismo pirmininkai, trys teisjai, priklausantys vykdanio funkcijas pirmiRigaux A. Le statut de la magistrature belge // Annales de droit de Louvain. 2005. Vol. 62. Nr. 12. P. 5. 51 r.: http:// www.conseil-constituionnel.fr/cahiers/ccc12/04cour2.htm 52 Delpre F., Horevoets C., Moline F., Renauld B. La Cour dArbitrage. Chronique de jurisprudence 2003 // Revue belge de droit constitutionnel. 2004. Nr. 2. P. 153.
50

56

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ninko klabos grupei, du teisjai, priklausantys kitai kalbos grupei. Tokioje kolegijoje visada turi bti du teisjai, turintys teisinio darbo patirt, ir du teisjai, turintys parlamentins veiklos patirt. Sprendimai priimami bals dauguma. Kai kuriuos klausimus nagrinja maesns trij teisj kolegijos (pirmininkas ir du pranejai, priklausantys skirtingoms kalb grupms). Visos sudties Arbitrao teismas byl nagrinja statyme numatytais atvejais arba vieno i teismo pirminink sprendimu. Sprendimai taip pat priimami bals dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia funkcijas vykdanio pirmininko balsas. Tuo atveju, kai praymas anuliuoti akt yra priimtinas nagrinti ir yra pagrstas, Arbitrao teismas visikai arba i dalies anuliuoja apskstj statym, dekret ar ordonans. Teismas priima nutarim praym atmesti, jei praymas anuliuoti akt yra nepriimtinas arba nepagrstas. Arbitrao teismui primus nutarim dl kreipimosi prejudiciniu klausimu, teismas, pras atsakymo, ir kiti teismai savo sprendim negali grsti normomis, kurios tokiame nutarime pripaintos nekonstitucinmis.

XI
Belgijos teismin valdia yra nepriklausoma nuo kit valdi. Tai lemia iai valdiai konstitucinje struktroje skirta vieta, taip pat teismins valdios atstovams nustatytos garantijos. Nei valstybs vadovas, nei statym leidiamosios ar vykdomosios valdi atstovai negali kitis teismins valdios funkcij vykdym. Teismai savo galiojimus vykdo neatsivelgdami kitas institucijas. Kiekvienas teismo sprendimas turi bti motyvuotas. Sprendimas skelbiamas vieame posdyje. Konstitucijoje tvirtintos ios teisj nepriklausomumo garantijos: skyrimas pareigas iki gyvos galvos (i pareig atleidiami statyme nustatyto amiaus sulauk teisjai) ir neataukiamumas, teisjo perklimas tik jam sutikus ir j naujai paskyrus, teisjo materialinio atlyginimo nustatymas statymu. Belgijos teism sistem sudaro teismai ir tribunolai, penki apeliaciniai teismai (Briuselio, Gento, Antverpeno, Ljeo, Monso), Belgijos kasacinis teismas. Taikos teisjus ir tribunol teisjus pareigas tiesiogiai skiria karalius. Apeliacini teism teisjus, tribunol pirmininkus ir j pavaduotojus skiria karalius atitinkam teismo instancij ir provincijos taryb arba sostins Briuselio tarybos teikimu. Kasacinio teismo, vykdanio Aukiausiojo Teismo funkcijas teism sistemoje, teisjus karalius skiria i dvigubai ilgesnio

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

57

kandidat srao, kur pakaitomis teikia Atstov Rmai ir Senatas bei Kasacinis teismas. Kasacinio teismo, Apeliacinio teismo ir Darbo teismo teisjai i t teism teisj isirenka atitinkam teism pirmininkus ir vicepirmininkus. Karaliaus misija skiriant teisjus garantuoti teisj tinkam teisj parinkim ir nepriklausomum. teisjo pareigas jis skiria asmenis, raytus sraus, kuriuos, kaip matme, vienais atvejais pateikia ir patys teismai, ir atstovaujamosios institucijos. Be bendrosios jurisdikcijos teism, Belgijos Konstitucijoje numatyti ir administraciniai teismai, nagrinjantys piliei ir administracijos ginus. ie teismai steigiami statymu. Aukiausioji administracins justicijos instancija Valstybs Taryba (Conseil dtat, Raad van State), kurios sudt, kompetencij ir veiklos tvark nustato statymas. Valstybs Taryba buvo steigta 1946 m. gruodio 23 d, statymu dl Valstybs Tarybos. Konstitucijos pataisomis aukiausiajai administracins justicijos institucijai pripaintas konstitucinis rangas.53 1999 m. gegus 25 d. statymu io aukiausiojo administracinio teismo kompetencija buvo i esms iplsta.54 Pagal Konstitucijos 161 straipsn administraciniai teismai gali bti steigiami tik remiantis statymu. Konstitucija draudia steigti ypatinguosius teismus. Prokuratros prie teism valdininkus skiria ir atleidia karalius.

XII
Bendruomeni ir region valdios sistemos reguliuojamos Konstitucijos IV skyriuje. Pagal Konstitucijos 115 straipsn yra prancz bendruomens parlamentas (Parlement de la Communaut franaise) ir flamand bendruomens parlamentas, vadinamas flamand parlamentu (Parlement flamand, Vlaamse Parlement), kuri sudt ir veikl nustato statymas, priimtas Konstitucijos 4 straipsnio paskutinje dalyje numatyta dauguma. Vokiei bendruomens parlamento (Parlement de la Commmunaut germanophone, Parlament der Deutschsprachigen Gemeinschaft) sudt ir veikl nustato statymas. Prancz ir flamand bendruomeni parlamentai ir j vyriausybs yra atitinkamai Valonijos bei Flandrijos region parlamentai ir vyriausybs.
Rigaux F. Op. cit. P. 6. Hendrichx B., Depr S. Le droit daccs au Conseil dtat // Les droits de lhomme au seuil du troisime millenaire. Mlanges en hommage Pierre Lambert. Bruxelles: Bruylant, 2000. P. 403.
54 53

58

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Parlament nariai renkami penkeri met kadencijai. Daniausiai rinkimai ias institucijas vyksta kartu su rinkimais Europos parlament. Bendruomeni ir region vyriausybi narius renka j parlamentai. Prancz ir flamand bendruomeni parlamentai dekretais reguliuoja kultr, vietim (taiau negali nustatyti privalomo mokslo pradios ir pabaigos, minimali reikalavim, kuriuos turi atitikti iduodami dokumentai, vietimo darbuotoj pensij reimo), bendruomeni bendradarbiavim, taip pat tarptautin bendradarbiavim, iskyrus tam tikr sutari sudarym. Parlament priimami dekretai turi statymo gali prancz, oland ir vokiei kalb regionams, taip pat dvikalbio sostins Briuselio regiono staigoms, pagal savo pobd priskirtoms vienai arba kitai bendruomenei (Konstitucijos 127 str.). Pagal Konstitucij prancz ir flamand bendruomeni parlament kompetencijai priskiriami kalb vartojimo valdymo srityje, mokymo viej valdi kurtose ir finansuojamose vietimo staigose, socialini darbdavio ir personalo santyki ir dokumento tvarkymo vieosiose (arba viej valdi kontroliuojamose) staigose. Parlament dekretai tais klausimais turi statymo gali prancz ir oland kalb regionams. Iimtys taikomos komunoms, kurios ribojasi su kitais kalbiniais regionais, tarnyboms, kuri veiklos sritis perengia lingvistinio regiono ribas, federalinms ir tarptautinms staigoms, kuri veiklos sritis perengia vienos bendruomens ribas. Keli Konstitucijos straipsniai nustato sostins Briuselio kalbini bendruomeni veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo formas. Pagal Konstitucij daug klausim, susijusi su bendruomeni ir region atstovaujamj ir vykdomj institucij organizavimas, kompetencija, veiklos tvarka, reguliuojami statymais.

XIII
Konstitucijoje tvirtinti provincij ir komun staig organizavimo ir veiklos principai. Tai tiesioginiai provincij ir komun taryb nari rinkimai, i taryb teis reguliuoti visus vietinio gyvenimo klausimus, galiojim decentralizacija pirmenyb teikiant provincij ir komun staigoms, j posdi ir finansins veiklos vieumas, galimyb valstybei sikiti siekiant ukirsti keli statymo paeidimui arba alos nacionaliniams interesams darymui (Konstitucijos 162 str.). Iimtinei komunalini valdi kompetencijai priskirtas civilins bkls akt registravimas ir registr tvarkymas. Konstitucijoje numatytos vairios vietinio bendradarbiavimo formos, gali bti sudaromos komun federacijos arba aglomeracijos, turinios savas atstovaujamsias ir vykdomsias institucijas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

59

XIV
Karalius sudaro sutartis, iskyrus sutartis, kurias sudaryti pagal Konstitucij teis turi bendruomeni ir region vyriausybs. Karaliaus sudarytos sutartys sigalioja tada, kai joms pritaria abeji parlamento rmai. Bendruomeni ir region vyriausybi sudarytoms sutartims turi pritarti parlamentai. Teis denonsuoti ias sutartis turi karalius, jeigu vyriausybs to prao. Pagal Konstitucij parlamento rmai turi bti informuojami dl vis deryb, susijusi su sutari dl Europos bendrij steigimo bei susitarim ir juos keiiani akt. Valstybs mokesiai nustatomi statymu. Vietinius mokesius gali nustatyti tik vietins atstovaujamosios institucijos. Konstitucijoje numatyta, kad kasmet turi bti balsuojama dl mokesi valstybei, regionui arba bendruomenei. Mokestins privilegijos draudiamos. Iimtis taikyti leidiama tik statymo pagrindu. Kasmet Atstov Rmai atitinkamu statymu tvirtina biudet ir finansin ataskait. Parlamentas nustato bendruomeni ir region finansavimo sistemas. Imokos i valstybs ido (pensijos, atlyginimai) galimos tik statymo pagrindu. Valstyb dvasininkams moka atlyginimus ir pensijas i l, nustatyt valstybs biudete. Ido teismas (la Cour des comptes, Rekenhof) kontroliuoja, kaip naudojamos valstybs los. Ido teismo narius statymu nustatytam laikui skiria Atstov Rmai. io teismo organizavim nustato statymas.

XV
Konstitucijos 187 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucijos galiojimas negali bti nei visikai, nei i dalies sustabdytas. sigaliojus Konstitucijai, bet koks jai prietaraujantis statymas, dekretas, nutarimas, reglamentas panaikinami. Konstitucijos tekstas idstytas trimis kalbomis: prancz, oland ir vokiei. Konstitucijoje nustatyta, kad bet koks statymas, nutarimas arba reglamentas, priimtas bendrosios, provincijos arba komunos administracijos, galios tik j paskelbus statymo nustatyta forma. Pagal Konstitucij negalima reikalauti priesaikos, jei ji nenumatyta statyme. Konstitucijos 193 straipsnyje nustatytos Belgijos nacionalins spalvos: raudona, geltona, juoda. Karalysts herbas Belgijos litas su devizu Vienybje jga55. Belgijos sostin ir Federalins Vyriausybs bstin yra Briuselio miestas (Konstitucijos 194 str.).
55

LUnion fait la Force (pranc.), Eendracht maakt macht (ol.).

60

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

XVI
Federalin statym leidiamoji valdia turi teis paskelbti kilusi btinyb perirti vien arba kit jos nurodyt konstitucin nuostat. Po tokio pareikimo abeji parlamento rmai paleidiami. Nauji rmai suaukiami pagal Konstitucijos 46 straipsn. ie rmai bendru sutarimu su karaliumi priima sprendim dl keistin Konstitucijos nuostat. Tokiu atveju rmai svarsto pataisas dalyvaujant ne maiau kaip dviem tredaliams kiekvien rm nari; pataisa priimama, jeigu jai pritarta ne maiau kaip dviem tredaliais dalyvavusij bals. Konstitucijos negalima keisti karo metu, taip pat kai parlamento rmai negali laisvai susirinkti alies teritorijoje. al valdant regentui, negalima keisti konstitucini karaliaus galiojim bei Konstitucijos 8588, 9195, 106 ir 107 straipsni. Bendru sutarimu su karaliumi steigiamieji rmai gali adaptuoti Konstitucijos straipsni ir padalijim numerius, taip pat Konstitucijos dalijim skirsnius, skyrius ir poskyrius, keisti neperirim nuostat terminij, siekiant jas suderinti su naujosiomis nuostatomis ir laiduoti Konstitucijos tekst prancz, oland ir vokiei kalbomis atitikt. Tokiais atvejais rmai gali priimti sprendimus ir nedalyvaujant dviem tredaliams kiekvien rm nari; visi pakeitimai bus adaptuoti, jeigu u visas naujoves balsuos ne maiau kaip du tredaliai dalyvavusij balsavime.

XVI
Konsoliduotasis Belgijos Konstitucijos tekstas ne kart keistas56. Patais prieastys aptartos skyriaus pradioje. Aktyvi konstitucin kryba ska56 r.: 1. Modifications du 25 mars 1996 (art. 66, 71 et 118bis) // Moniteur belge du 19 avril 1996; 2. Modifications du 28 fvrier 1997 (art. 59) // Moniteur belge du 1er mars 1997; 3. Modifications du 11 mars 1997 (art. 41) // Moniteur belge du 2 avril 1997; 4. Modifications du 20 mai 1997 (art. 130) // Moniteur belge du 21 juin 1997; 5. Modifications du 12 juin 1998 (art. 103) // Moniteur belge du 16 juin 1998); 6. Modifications du 17 juin 1998 (art. 125) // Moniteur belge du 18 juin 1998; 7. Modifications du 20 novembre 1998 (art. 151) // Moniteur belge du 24 novembre 1998; 8. Modifications du 11 dcembre 1998 (art. 8) // Moniteur belge du 15 dcembre 1998; 9. Modifications du 12 mars 1999 (art. 41) // Moniteur belge du 9 avril 1999; 10. Modifications du 7 mai 1999 (art. 150) // Moniteur belge du 29 mai 1999; 11. Modifications du 23 mars 2000 (art. 22bis) // Moniteur belge du 25 mai 2000; 12. Modifications du 16 mai 2000 (art. 147) // Moniteur belge du 27 mai 2000; 13. Modifications du 30 mars 2001 (art. 184) // Moniteur belge du 31 mars 2001; 14. Modifications du 21 fvrier 2002 (art. 10 et 11bis) // Moniteur belge du 26 fvrier 2002; 15. Modifications du 17 dcembre 2002 (art. 157) // Moniteur belge du 31 janvier 2003; 16. Modifications du 10 juin 2004 (art. 67) // Moniteur belge du 11 juin 2004; 17. Modifications du 9

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

61

tina belg autorius kalbti apie patais valgomj pobd57, apie siekim nuolat vystyti konstitucin sistem, veikti atsirandanias klitis. Konstitucijos patais sraas bt toks: 1) 1996 m. kovo 25 d. Konstitucijos pataisa pakeisti Konstitucijos 66, 71 straipsniai, Konstitucija papildyta 118 bis straipsniu. 2) 1997 m. vasario 28 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 59 straipsnis. 3) 1997 m. kovo 11 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 41 straipsnis. 4) 1997 m. gegus 20 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 130 straipsnis. 5) 1998 m. birelio 12 d. Konstitucijos pataisa pakeistas 103 straipsnis. 6) 1998 m. birelio 17 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 125 straipsnis. 7) 1998 m. lapkriio 20 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 151 straipsnis. 8) l998 m. gruodio 11 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 8 straipsnis. 9) 1999 m. kovo 12 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 41 straipsnis. 10) 1999 m. gegus 7 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 150 straipsnis. 11) 2000 m. kovo 23 d. Konstitucijos pataisa Konstitucija papildyta 22 bis straipsniu. 12) 2000 m. gegus 16 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 147 straipsnis. 13) 2001 m. kovo 30 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 184 straipsnis. 14) 2002 m. vasario 21 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 10 straipsnis, Konstitucija papildyta 11 bis straipsniu. 15) 2002 m. gruodio 17 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 157 straipsnis. 16) 2004 m. birelio 10 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 67 straipsnis.
juillet 2004 (intitul) // Moniteur belge du 13 aot 2004; 18. Modifications du 2 fvrier 2005 (art. 14bis) // Moniteur belge du 17 fvrier 2005; 19. Modifications du 25 fvrier 2005 (terminologie) // Moniteur belge du 11 mars 2005; 20. Modifications du 26 mars 2005 (art. 41) // Moniteur belge du 7 avril 2005. 57 Bombois T. Faut-il rviser les articles 41 et 162 166 de la Constitution? // Revue belge de droit constitutionnel. 2004. Nr. 1. P. 3.

62

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

17) 2004 m. liepos 9 d. Konstitucijos pataisa vardyta III skirsnio IV skyriaus I poskyrio l dalis. 18) 2005 m. vasario 2 d. Konstitucijos pataisa Konstitucija papildyta 14 bis straipsniu. 19) 2005 m. vasario 25 d. Konstitucijos pataisa pakeisti Konstitucijos 41 str., 68 str., 111 str., 115 str., 116 str., 118 str., 118 bis, 119 str., 120 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 128 str., 129 str., 130 str., 132 str., 136 str., 137 str., 138 str., 139 str., 140 str., 162 str., 166 str., 167 str., 175str., 176 str., 177 str., 178 str., IX skyrius. 20) 2005 m. kovo 26 d. Konstitucijos pataisa pakeistas Konstitucijos 41 straipsnis.

LITERATRA
1. Bombois T. Faut-il rviser les articles 41 et 162 166 de la Constitution? // Revue belge de droit constitutionnel. 2004. Nr. 1. 2. Croisat M. Le fdralisme dans les dmocraties contemporaines. Paris: Montchrestien, 1995. 3. Croisat M. Quermonne J. L., LEurope et fdralisme. Paris: Montchrestien, 1996. 4. Delpre F. Le droit constitutionnel de la Belgique. Bruxelles: Bruylant, Paris: L.G.D.J., 2000. 5. Delpre F. La Cour darbitrage de Belgique // Cahiers du Conseil constitutionnel. 2002. Nr. 12. 6. Delpre F. Le fdralisme en Europe. Paris: PUF, 2000. 7. Delpre F. Depr S., Le systme constitutionnel de la Belgique. Bruxelles: Bruylant, 1998. 8. Delpre F. Rasson Roland A., Verdussen M. Les discriminations positives. Belgique // Annuaire international de justice constitutionnelle. 1997. T. XIII. 9. Dehousse F. Introduction au droit public. Bruges: La Charte, 1995. 10. La Constitution fdrale du 5 mai 1993 (dir. F. Delpre). Bruxelles: Bruylant, 1993. 11. La Constitution belge, lignes et interlignes (dir. Marc Verdussen). Bruxelles: Ed. Le Cri, 2004. 12. La procdure de rvision de la Constitution (sous la direction de Francis Delpre). Bruxelles: Bruylant, 2003.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

63

13. Les constitutions des tats de lUnion europenne (Documents rassembls et prsents par Constance Grewe et Henri Oberdorff). Paris: La documentation franaise, 1999. 14. Les rformes institutionnelles de 1993. Vers un fdralisme achev? Bruxelles: Bruylant, 1994. 15. Le code constitutionnel, 3e dition. Bruxelles: Bruylant, 2000. 16. Leton A., Miroir A. Les conflits communautaires en Belgique. Paris: PUF, 1999. 17. Martens P. Le mtier de juge constitutionnel // La saisine du juge constitutionnel. Aspects de droit compar. Bruxelles: Bruylant, 1998. 18. Nys E. Le droit international. Les principes, les thories, les faits. Tome premier. 2 d. Bruxelles: Alfred Castaigne, Paris: Albert Fontemoing, 1904. 19. Rigaux A. Le statut de la magistrature belge // Annales de droit de Louvain. 2005. Vol. 62. Nr. 12. 20. Texte intgral de la Constitution belge et ses modifications sur le site du Snat belge http://www.senate.be/doc/const_fr.html/ 21. Wigny P. Droit constitutionnel. Principes et droit positif. Bruxelles: Bruylant, 1952. Vol. 2. 22. Verdussen M. Les douze juges. La lgitimit de la Cour constitutionnelle Bruxelles: Labor, 2004. 23. http://www.lachambre.be 24. http://www.senate.be 25. http://premier.fgov.be 26. http:// www.arbitrage.be 27. http://www.vlaanderen.be 28. http://www.vlaamsparlement.be 29. http://www.cfwb.be 30. http://www.pcf.be 31. 31.http://www.dglive.be 32. http://www.rdg.be 33. 33.http://www.wallonie.be 34. 34. http://parlement.wallonie.be 35. 35. http://www.bruxelles.irisnet.be 36. 36. http://www.parlbru.irisnet.be

64

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

III. VEICARIJOS KONFEDERACIJOS 1999 M. BALANDIO 18 D. KONSTITUCIJA


I
veicarijos Konfederacijos (Schweizerische Eidgenossenschaft, Confdration Suisse, Confederazione Svizzera, Confederziun Svizra)58 1999 m. balandio 18 d. referendume priimta Konstitucija, sigaliojusi 2000 m. sausio 1 d., yra treioji jos istorijoje.59 17981848 m., nuo Senosios Konfederacijos lugimo iki iuolaikins valstybs sukrimo, veicarija igyveno daugel valstybins santvarkos pokyi. Apvelgiant konstitucionalizmo raid ioje valstybje, galima iskirti kelet svarbi etap.60 Pirmasis i j tai Senoji Konfederacija, egzistavusi XIIIXVIII a., kuri pagal dabartin terminologij buvo valstybi sjunga, sudaryta i trylikos vietovi, vliau pavadint kantonais (ris (Uri), vicas (Schwyz), Untervaldenas (Unterwalden), Liucerna (Luzern), Cirichas (Zrich), Glarusas (Glarus), Cgas (Zug), Bernas (Bern), Fribras (Freiburg), Zoloturnas (Solothurn), Bazelis (Basel), afhauzenas (Schaffhausen), Apencelis (Appenzell). i kanton teisin padtis buvo gana skirtinga. Vienintelis bendras ios Senosios Konfederacijos organas buvo periodinis kanton pasiuntini susirinkimas (Tagsatzung), kurio metu turjo bti aptariami bendri klausimai ir dl j daniausiai vienbalsiai priimami sprendimai. Btent tai, taip pat ta aplinkyb, kad nebuvo galima, kantonams nesutinkant, tokius sprendimus gyvendinti, liudijo, kad susirinkimas nebuvo veiksminga priemon. Reformacijos metu, sjungos partneriams suskilus jo alinink ir prieinink stovyklas, susirinkimas ir toliau nebuvo veiksmingas. Senosios Konfederacijos kantonai nebuvo demokratiki i dien prasme, vienuose i j
Toliau administracini vienet, institucij ir pan. pavadinimai nurodomi tik vokiei k. Tekstas: www.bj.admin.ch; www.verfassungen.de Plaiau r.: Kstli T. Die Schweiz eine Republik in Europa/Geschichte des Nationalstaates seit 1798. Zrich, 1998. S. 17351; Klz A. Geschichtliche Grundlagen / Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 111127; Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 2630; Wittibschlager M. Einfhrung in das schweizerische Recht. Mnchen, 2000. S. 16.
59 60 58

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

65

viepatavo tam tikros eimos, kituose gildijos. N viename kantone renkamo parlamento nebuvo. Kitas laikotarpis, apimantis 17981802 m., vadinamas helvetikuoju. Prancz trupms ygiavus dabartins veicarijos teritorij 1798 m. kovo mn., Senoji Konfederacija lugo. Suauktas nacionalinis susirinkimas 1798 m. balandio 12 d. prim Paryiuje Peterio Ochso parengt helvetin Konstitucij, pagal kuri Senoji Konfederacija tapo centralizuota vieninga valstybe, sudaryta i 22 vienodas teises turini kanton, kurie pirmiausia atliko rinkimini apygard ir administracini vienet vaidmen. Konstitucijoje buvo tvirtintas parlamentas ir vyriausyb, formaliai buvo garantuotos ir kai kurios veicar teiss. Paymtina, kad iuo laikotarpiu nesiliov vieningos valstybs (unitarist) ir senosios santvarkos (federalist) alinink konfrontacijos. ie esminiai pokyiai, prievarta paenklintas laikas, ali kovos lm tai, kad i Konstitucija nebuvo gyvendinta. Bandymai j reformuoti lugo, taiau tai vis dlto nulm antrosios helvetins Konstitucijos atsiradim, kuri kantonams grino dal j prarast galiojim. Nors iai Konstitucijai 1802 m. birel pilieiai balsuodami pritar, ji niekada negavo praktins reikms. 1803 m.1813 m. vadinamasis Mediacijos laikotarpis. Helvetikoji Konstitucija 1803 m. vasario 19 d. vadinamaisiais Mediacijos aktais buvo panaikinta, kai Napoleonas Bonapartas veicarijai pateik nauj Konstitucij, pagal kuri trylika Senosios Konfederacijos ir ei nauji kantonai (Sankt Galenas (St. Gallen), Graubiundenas (Graubnden), Argau (Aargau), Turgau (Thurgau), Tiinas (Tessin), Vo (Waadt) gavo savarankik valstybi teisin padt. Bendras ios valstybi sjungos organas vl buvo susirinkimas. Sjungos kompetencijai priklaus tik usienio politika ir vidaus saugumas, visa kita buvo atskir kanton reikalas. 18131830 m. laikotarpis vadinamas Restauracijos laikotarpiu. Po Napoleono Bonaparto pralaimjimo 1813 m. ruden neeiliniame susirinkime 1813 m. gruodio 27 d. Mediacijos aktai buvo paskelbti negaliojaniais, o po dviej dien buvo kurta Federalin Sjunga, kuri Konfederacijai turjo parengti nauj Konstitucij. Po gin tarp reakcini kanton (pagrindinis j reprezentantas Bernas (Bern), kurie norjo vl vesti prierevoliucin santvark, ir paangi kanton, vadovaujam Ciricho (Zrich), 1815 m. rugpjio 7 d. buvo priimta federalin sutartis. Naujieji ei kantonai Sankt Galenas (St. Gallen), Graubiundenas (Graubnden), Argau (Aargau), Turgau (Thurgau), Tiinas (Tessin) ir Vo (Waadt) buvo pripainti lygiateisiais, o susirinkimo 1814 m. rugsjo 12 d. nutarimu Val (Wallis), Neatelis (Neuenburg) ir eneva (Genf) buvo priimti sjung. Taip federalin sutartis sujung 22 lygiateisius kantonus, kurie i esms buvo suvere-

66

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nios laisvos valstybs, galjusios tvarkytis savo nuoira. Federacijai priklaus tik usienio reikalai, tarptautini sutari sudarymas. Kitus galiojimus Federacija galjo vykdyti tik vieno i jos nari paprayta. Tolesnis etapas 18301848 m. vadinamas Regeneracijos laikotarpiu. Jau 1830 m. pradioje daugelyje kanton, pirmiausia Zoloturne (Solothurn), Liucernoje (Luzern), Ciriche (Zrich), Sankt Galene (St. Gallen), Turgau (Thurgau), Argau (Aargau), afhauzene (Schaffhausen), Vo (Waadt) ir Berne (Bern) vyko reformos. Buvo puoseljamos tautos suvereniteto, atstovaujamosios demokratijos, mogaus teisi idjos. Bandyta liberalizuoti federalin sutart, taiau ie bandymai lugo 1832 m. ir 1833 m. susirinkimuose. tampa tarp atsinaujinusi ir konservatyvi kanton nuolat augo, o Liucernai (Luzern) 1841 m. prisijungus prie konservatyvi kanton, savanori briai stojo kov su io kantono trupmis. tai reaguodami katalikiki konservatyvs kantonai Liucerna (Luzern), ris (Uri), vicas (Schwyz), Untervaldenas (Unterwalden), Cgas (Zug), Fribras (Freiburg) ir Val (Wallis) 1845 m. gruodio 10 d. kr slapt speciali sjung kariniais tikslais, kuri, iam faktui paaikjus, 1847 m. liepos 20 d. buvo pripainta prietaraujania federalinei sutariai, todl panaikinta. is nutarimas turjo bti gyvendintas kariniu bdu 1847 m. lapkriio 429 d. vykusiame kare, kuris baigsi mint 7 kanton pralaimjimu. Pasibaigus iam karui, susirinkimas nusprend i naujo perirti 1815 m. federalin sutart. Buvo parengtas ir 1848 m. vasar pateiktas kantonams balsuoti Konstitucijos projektas. Daugumai j iam Konstitucijos projektui pritarus, susirinkimas 1848 m. rugsjo 12 d. paskelb i Konstitucij esant priimta. Ji sigaliojo 1848 m. lapkriio 16 d. Svarbu tai, kad i Konstitucija nebuvo federalins sutarties modifikacija tai savarankikas teiss aktas, kuris tvirtino perjim nuo valstybi sjungos prie demokratins federacins valstybs. Joje pagal 1787 m. JAV Konstitucijos pavyzd, gyvendinant valdi padalijimo princip, buvo tvirtintas dvej rm Federalinis susirinkimas, taip pat Bundesratas ir Federalinis teismas. Tolesn konstitucin raida pasiymjo tuo, kad nuo 1860 m. sustiprjo demokratinis judjimas. Jo rezultatas parengtas naujos Konstitucijos projektas, pagal kur Federacija gavo daugiau teisi. iam projektui 1872 m. gegus 12 d. vykusiame referendume nebuvo pritarta. Netrukus buvo parengtas dar vienas Konstitucijos projektas, kuriam pritarta 1874 m. balandio 19 d. ir kuris sigaliojo 1874 m. gegus 29 d. Lyginant i Konstitucij su 1848 m. Konstitucija paymtina, kad naujojoje Konstitucijoje tvirtinti tiesiogins demokratijos elementai (fakultatyvinis referendumas), iplsta Federacijos kompetencija karo dalyk, civilins teiss ir kitose srityse, reglamentuotos tokios pagrindins teiss kaip nemokamas atuonmetis mo-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

67

kyklinis mokymas, prekybos ir amat laisv, tikjimo ir sins laisv, santuokos laisv ir kt. Kaip minta, i Konstitucija galiojo iki 1999 m. pabaigos, kai buvo priimta nauja Konstitucija.

II
Pagrindins prieastys, lmusios konstitucin reform,61 kuri prasidjo prajusio amiaus septintajame deimtmetyje, buvo 1874 m. Konstitucijos formos ir turinio trkumai. i Konstitucija, savo esme panai pirmj 1848 m. Konstitucij, tik dl pakeitim, kuri jos galiojimo laiku buvo priimta daugiau nei 140, atitiko laiko poreikius. Btent tokia daugyb pakeitim padar alos jos aikumui ir rilumui. Be to, ioje Konstitucijoje irykjo spragos pagrindini teisi ir teisins valstybs princip poiriu, todl formavosi nuomon, kad, siekiant paalinti iuos Konstitucijos trkumus, nebeutekt tik tam tikr pakeitim, todl btina i naujo perirti vis alies pagrindin statym. Laikui bgant ne tik ie, bet ir kiti pokyiai, ypa valstybs organizavimo srityje, darsi btini. iuo tikslu Bundesratas 1967 m. sudar darbo grup, o 1974 m. ekspert komisij. Pastaroji 1977 m. pateik Konstitucijos projekt, kuris po met buvo iklausytas ir skirtingai vertinamas. Daugiausia kritikos is projektas susilauk dl naujo ekonomins ir socialins santvarkos reglamentavimo (rykesnis socialins valstybs principo tvirtinimas), taip pat dl kompetencijos tarp Federacijos ir kanton padalijimo (nauji galiojimai Federacijai galjo bti suteikiami paprastais statymais). Svarbiausia buvo tai, jog formavosi nuomon, kad Konstitucij btina pakeisti i esms. iuo klausimu Bundesratas 1985 m. lapkriio 6 d. parlamentui pateik isam praneim. Nors i idja Federaliniame susirinkime i pradi vertinta skeptikai, 1987 m. birelio 3 d. nutarimu federalins Konstitucijos perirjimo procesas buvo pradtas. Minto nutarimo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad 1874 m. gegus 29 d. federalin Konstitucija turi bti i esms perirta, o 2 straipsnyje Bundesratui pavesta parengti Konstitucijos projekt. Konstitucin reforma dl prasidjusi debat
61 Plaiau r.: Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 1924; Koller H., Biaggini G. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Neuerungen und Akzentsetzungen im berblick/Europische Grundrechte-Zeitschrift (EuGRZ). Bd. 27 (2000). Heft 1113. S. 337338; Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 3235; Wittibschlager M. Einfhrung in das schweizerische Recht. Mnchen, 2000. S. 67; Kayser M., Richter D. Die neue schweizerische Bundesverfassung // Zeitschrift fr auslndisches Recht und Vlkerrecht (ZaRV). Bd. 59 (1999). S. 986992.

68

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Europos Sjungos klausimais buvo atidta. Tik po to, kai veicarijos tauta 1992 m. gruodio 6 d. vykusiame referendume narystei Europos Sjungoje nepritar, vl grta prie pradt darb. Taigi reformos koncepcijos aimi turjo tapti svoka papildymas. Naujoji Konstitucija turjo papildyti raytin ir neraytin konstitucin teis, j pateikti suprantamai, sistemikai sutvarkyti, supaprastinti jos kalb. Be to, kai kurios Konstitucijos funkcijos turjo bti labiau irykintos, pirmiausia ji turjo parodyti veicarij kaip teisin, demokratin, liberali, socialin valstyb. Taigi pasak P. Tschanneno, i uduotis turjo apimti kodifikavimo, redagavimo ir aktualizavimo darbus.62 Bundesratas 1995 m. birelio mn. parengt Konstitucijos projekt pateik visuomenei svarstyti. 1996 m. lapkriio 20 d. Federaliniam susirinkimui buvo pateikti trys projektai: federalinis nutarimas dl papildytos federalins Konstitucijos (projektas A), federalinis nutarimas dl tautos teisi reformos (projektas B) ir federalinis nutarimas dl teisins reformos (projektas C). Pastarieji du projektai buvo taip parengti, kad prireikus jie, kaip baigti moduliai, bt terpti Konstitucij. Projektas A turjo sudaryti tam tikr pagrind, kuris, keiiant tam tikras jo dalis, galjo bti nenutrkstamai atnaujinamas. Taigi sumanytus pokyius buvo galima pavadinti konstitucine reforma, vykdoma tam tikrais etapais. Projekto A svarstymas parlamente utruko tik dvejus metus, nes jis abejuose parlamento rmuose (kitaip nei esant prastoms procedroms) buvo svarstomas tuo paiu metu. Konstitucija buvo priimta 1998 m. gruodio 18 d. Kanton taryboje, jai pritarta vienbalsiai, Nacionalinje taryboje 134 u, 14 prie, 32 susilaikius. Tauta ir kantonai naujai Federalinei Konstitucijai pritar 1999 m. balandio 18 d. vykusiame referendume. Reikia pasakyti, kad bdas, kuriuo iai Konstitucijai pritarta, neatitiko oficialiosios alies politikos. Nors pasiekta 59,2 proc. dauguma, dalyvavo tik 35,9 proc. rinkj (daugiametis vidurkis madaug 40 proc.). Prie Konstitucij daugiausia pasisak kaim regionai, partins deiniosios krypties alininkai ir vyresnio amiaus asmenys. Nebuvo pritarta Konstitucijai vidurio veicarijos kantonuose (ryje (Uri), vice (Schwyz), Obvaldene (Obwalden), Nidvaldene (Nidwalden), iaurinje alies dalyje (Glaruse, (Glarus), afhauzene (Schaffhausen), Apencelyje (Appenzell), Auserodene (Ausserrohden), Sankt Galyje (St. Gallen), Turgau (Thurgau); Konstitucijai taip pat nepritar Argau (Aargau) ir Val (Wallis). Reikia pasakyti, kad visoms trims 1848, 1874 ir 1999 m. veicarijos Konstitucijoms nepritar ris (Uri), vicas (Schwyz), Obvaldenas
62

Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 75.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

69

(Obwalden), Nidvaldenas (Nidwalden), Auserodenas (Ausserrohden) ir Val (Wallis). Kaip jau minta, reformos vykdytos ir kitose srityse.63 Bundesrato parengtame projekte B siekta upildyti kai kurias spragas tautos teisi kataloge. Kai kurie pasilymai nesulauk pritarimo nei Nacionalinje taryboje, nei Kanton taryboje dl to, kad nesusitarta dl para, reikaling referendumui inicijuoti, skaiiaus. Vadinamajai maajai tautos teisi reformai, apmusiai pakeitimus, susijusius su tautos iniciatyva, jos teisi ipltimu sudarant valstybines sutartis ir kt. (139a str., 141 str. 1 dalis d punktas ir 141a str.), pritarta 2003 m. vasario 9 d. vykusiame tautos ir kanton balsavime. Teisinei reformai, vadinamajam projektui C, tauta ir kantonai pritar 2000 m. kovo 12 d. vykusiame balsavime. i reforma pirmiausia paliet pagrindines teises (tvirtinta kreipimosi teism garantija) ir Federacijos kompetencij (Federacijai priskiriama statym leidyba civilinio proceso teiss ir baudiamojo proceso teiss srityje). Svarbiausi pakeitimai buvo susij su Federaliniu teismu (188191 c str.), (pavyzdiui, kreipimosi Federalin teism ribojimas, teisj nepriklausomumo garantavimas ir kt). veicarijos valdymo institucijos, steigtos 1848 m. Konstitucijos pagrindu, nuo to laiko pasikeit nedaug, todl prajusio amiaus pabaigoje ypa irykjo, kad toki institucij struktra nebeatitinka joms keliam uduoi apimties. Tam, kad pirmiausia Bundesratas galt deramai vykdyti svarbiausias uduotis valdant valstyb, turjo bti sumainta jo kompetencijos apimtis, todl Bundesratas 1992 m. nusprend valstybs valdymo reform vykdyti dviem etapais. Pirmiausia tai turjo bti padaryta nekeiiant Konstitucijos. Pirmasis etapas baigsi 1997 m. kovo 21 d. primus nauj Valdymo ir administravimo organizavimo statym. Antrasis ios reformos etapas susijs su Konstitucijos keitimu. 1998 m. Bundesratas pasil du reformos variantus. Viename j buvo numatyta stiprinti Federalinio Prezidento galias. Kitame projekte, kur siekiama gyvendinti, numatyta paskirti Bundesratui pavaldius ministrus, kurie sudaryt lyg ir antr Vyriausyb. Dar viena reforma susijusi su finans derinimu. Bundesratas 2001 m. lapkriio 14 d. praneime iuo klausimu minjo, kad vienas i svarbiausi Konstitucijos princip federalizmas paskutiniaisiais deimtmeiais gavo nauj bruo, nes galiojimai, anksiau priklaus kantonams, perjo Fe63 r.: Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 35 41; Kayser M., Richter D. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Zeitschrift fr auslndisches Recht und Vlkerrecht (ZaRV). Bd. 59 (1999). S. 992997.

70

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

deracijai, todl l cirkuliavimas tarp Federacijos ir kanton tapo nebeaikus. Naujas finans derinimas iam procesui turt ukirsti keli, todl reformos tikslas sustiprinti Federacijos ir kanton vaidmenis, o priemon tam atriboti jiems priskiriamas uduotis ir finansavim. is projektas apima daugiau nei 20 Konstitucijos pakeitim, i kuri madaug du tredalius paliest skyri, reglamentuojant galiojimus (54125 str.). Kiti svarbs pakeitimai susij su Federacijos ir kanton tarpusavio santykiais (4253 str.).

III
1999 m. balandio 18 d. priimta veicarijos Konfederacijos Konstitucija pasiymi nauju dizainu64: jai pirmiausia bdingas teksto aikumas ir suprantamumas (kalbos stilius daniausiai paprastas, nepretenzingas, negausus simboli, patetikas tik preambulje),65 nauja struktra. gyvendinus konstitucins reformos sumanym, ji gali bti apibdinama kaip jau esamos konstitucins teiss sisteminimo ir konsolidavimo rezultatas. i Konstitucija tai iuolaikikas, pilieiams artimas pagrindinis statymas, kuriame vl aikiai tvirtinti keturi pagrindiniai veicarijos Konfederacijos principai: laisva teisin valstyb, federalizmas, pusiau tiesiogin demokratija ir socialin valstyb.66 Konstitucij sudaro preambul ir 197 straipsniai, suskirstyti 6 dalis. ie (iskyrus pirmj) savo ruotu suskirstyti skyrius, skyriai skirsnius. Kiekvienas straipsnis turi pavadinim, o vliau priimtieji paymti maosiomis raidmis. Pirmojoje dalyje, kuri pavadinta Bendrosios nuostatos (16 str.), tvirtinti esminiai Federacijos elementai ir principai, programins nuostatos, daugiausia dmesio skiriant federalizmui ir teisinei valstybei. Antrojoje dalyje (741 str.) po vien skyri skirta pagrindinms teisms, pilietybei bei politinms teisms ir socialiniams tikslams. Treioji dalis Federacija, kantonai ir bendruomens (42135 str.) suskirstyta tris skyrius: pirmajame reglamentuojami Federacijos ir kanton tarpusavio santykiai, antrajame tvirtintas Federacijos kompetencijos ir uduoi katalogas, treiajame nustatyta finansin sistema. Ketvirtojoje dalyje Tauta ir kantonai (136142
64 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 24. 65 Konstitucijos kalbos modernumas, be kita ko, pasireikia ir tuo, kad, vardijant pareigas ar pan., vartojamos ne tik prastos vyrikosios, bet ir moterikosios gimins formos. 66 Koller H., Biaggini G. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Neuerungen und Akzentsetzungen im berblick // Europische Grundrechte-Zeitschrift (EuGRZ). Bd. 27 (2000). Heft 11 13. S. 338.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

71

str.) nustatytos slygos politinms teisms Federacijos lygmeniu gyvendinti, taip pat atskiros tautos teiss inicijuojant Federacijos Konstitucijos pakeitimus (ios nuostatos i dalies pakartojamos etosios dalies pirmajame skyriuje, reglamentuojaniame Konstitucijos keitim) bei atskiri privalomojo ir fakultatyvinio referendumo atvejai. Penktoji dalis (143191 a str.) skirta Federacijos institucijoms: po bendrj nuostat eina skyrius, reglamentuojantis Federalinio susirinkimo organizavim, darbo tvark bei galiojimus, kitame skyriuje analogikai tvirtintas Bundesrato ir Federalins administracijos bei Federalinio teismo, i dalies ir kit teism teisinis statusas. etojoje dalyje (192197 str.) nustatyta Konstitucijos keitimo tvarka, tvirtintos pereinamosios nuostatos. Pastarosios idstytos dviejuose straipsniuose: 196 str. (Pereinamosios nuostatos pagal 1998 m. gruodio 18 d. federalin nutarim dl naujosios Federacijos Konstitucijos), kurio atskirose dalyse nustatytas eils tvarka idstyt atskir Konstitucijos straipsni gyvendinimas pereinamuoju laikotarpiu, ir 197 str. (Pereinamosios nuostatos primus 1999 m. balandio 18 d. Federacijos Konstitucij) dl veicarijos stojimo Suvienytj Nacij Organizacij.67 Kaip jau minta, Konstitucijai bdinga ir kai kurios jos turinio naujovs, taip pat naujai dedami akcentai.68 Tai pasakytina apie nuostatas, naujai reglamentuojanias Federacijos ir kanton tarpusavio santykius ir taip adekvaiai atskleidianias iuo metu susiformavusio konstitucinio federalizmo padt. Viena i toki nuostat tai Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis, kurioje ireiktas subsidiarumo principas, nors i svoka iame straipsnyje nepavartota. Prie mintos nuostatos liejasi Konstitucijos 44 straipsnis, pareigojantis Federacij ir jos narius teikti abipus param ir siekti tarpusavio supratimo, bei nuostata, garantuojanti kanton savarankikum (47 str.). Usienio politikos formavimo srityje naujoji Konstitucija pabria ypating parlamento vaidmen (166 str. 1 d.). Taip pratsiama jau susiformavusi veicarijos konstitucin tradicija ir kartu atsiribojama nuo Europoje vyraujanios nuostatos, kad usienio politika yra vykdomosios valdios veiklos sritis. Naujoji veicarijos Konstitucija daugelyje savo nuostat pabria alies siliejim tarptautin valstybi bendruomen. Tai minima ne tik
67 Pereinamojo laikotarpio nuo senosios prie naujosios Konstitucijos klausimai reglamentuojami ne paioje Konstitucijoje, bet 1998 m. gruodio 18 d. federalinio nutarimo dl naujos Federalins Konstitucijos baigiamosiose nuostatose (IIIV). 68 Plaiau r.: Koller H., Biaggini G. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Neuerungen und Akzentsetzungen im berblick // Europische Grundrechte-Zeitschrift (EuGRZ). Bd. 27 (2000). Heft 1113. S. 339340.

72

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Konstitucijos preambulje, kurioje ireikiamas solidarumas ir atvirumas pasaulio atvilgiu, bet ir Konstitucijos 2 straipsnio, nusakanio valstybs tikslus, 4 dalyje, kurioje Federacija ir visos jos institucijos imperatyviai kvieiamos dti visas pastangas siekiant isaugoti taiki ir teising tarptautin santvark. Be to, Konstitucijos 54 straipsnio, reglamentuojanio usienio politik, 2 dalyje nustatyta, kad Federacija, be kita ko, prisideda prie sunkum ir skurdo mainimo pasaulyje, gerbiant moni teises, skatinant demokratij, prie taikaus taut bendradarbiavimo, taip pat ilaikant natralius gyvybs pagrindus. Labai aktualus veicarijos nuostatos Europos integracini proces atvilgiu klausimas Konstitucijoje smoningai nutylimas. Kaip teigia A. Epiney, neutralitetas yra ne usienio politikos tikslas, bet priemon iam tikslui gyvendinti.69 Nauja Konstitucijoje yra tai, kad joje tvirtinta daug nuostat, kurias nulm veicarijos tarptautiniai sipareigojimai. Tarptautini norm konstitucionalizavimo pavyzdys galt bti Konstitucijos 41 straipsnyje tvirtintas socialini tiksl katalogas. Jam turjo takos 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas. Nuostatas, reglamentuojanias pagrindines teises (736 str.), inspiravo tarptautins pagrindini teisi garantijos, pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.70 Pamintinos ir kai kurios kitos naujovs, pavyzdiui, Konstitucijos 8 straipsnyje statym leidjas pareigojamas tinkamomis priemonmis alinti negalij diskriminavim; numatoma supaprastinti kanton teritorinius pasikeitimus (53 str.); iplsta Federacijos kompetencija, ypa vietimo (63 str.) ir statistikos (65 str.) srityse, skatinant men ir muzikos vystym (69 str.). Be to, pamintina ir tai, kad Konstitucijoje naujai reglamentuojami Federalinio susirinkimo ir Bundesrato tarpusavio santykiai. Taigi galiojant ir naujajai Konstitucijai veicarija yra laisva, teisin, demokratin, socialin federacin valstyb. Taip Konstitucija saugo tradicijas, utikrina tstinum ir konstitucini institucij stabilum. Joje tvirtintos nuostatos ne tik atspindi dabartinius tikruosius visuomeninius santykius, joms bdinga ir ateities perspektyva bei atvirumas pasauliui.

69 Epiney A. Beziehungen zum Ausland/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 871. 70 Plaiau r.: Threr D. Verfassungsrecht und Vlkerrecht/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 179206; Cottier Th., Hertig M. Das Vlkerrecht in der neuen Bundesverfassung: Stellung und Auswirkungen/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft/Tagung vom 21./22 Oktober an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 134.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

73

IV
veicarijos Konstitucijoje tvirtinti keturi esminiai principai, sudarantys veicarijos Konfederacijos valstybins santvarkos ir politins visuomens pamatus: veicarija yra demokratin, federalin, socialin ir laisva teisin valstyb. Demokratijos principas ireiktas Konstitucijos preambulje, kurioje skelbiamas veicarijos tautos ir kanton siekis stiprinti demokratij. Konstitucijos 2 straipsnis, nusakantis veicarijos Konfederacijos tikslus ir besiorientuojantis ties klasikine kvadriga, btent laisvs, saugumo, visuomens ir gerovs tikslais, taip pat federalins valstybs, integracijos bei lygybs siekiais, taip pat deklaruoja tautos teisi apsaug, tad is Konstitucijos straipsnis nra tiesiogiai taikomas. Jis turi programin vert, taiau svarbus interpretuojant kitas nuostatas.71 Reikia pasakyti, kad veicarijos Konstitucijai bdinga tai, kad joje tvirtinti ir reprezentatyviosios, ir tiesiogins demokratijos elementai. Nors reprezentatyvioji demokratija veicarijoje turi senesnes tradicijas, tiesiogin demokratija iuo metu alyje taip pat vaidina didel vaidmen. Taigi pilieiai turi galimyb pareikti savo nuomon konstituciniuose referendumuose, konstitucinse iniciatyvose, referendumuose dl statym ir referendumuose dl tarpvalstybini sutari (136 str. 2 d., 138142 str.).72 Demokratijos lygmuo valstybje, kaip inoma, priklauso ir nuo pagrindini teisi, kurios garantuoja laisv ir dialogu grst komunikacij, konstitucinio tvirtinimo: veicarijos Konstitucijos 1618 straipsniuose laiduojamos nuomons, informacijos, iniasklaidos, kalb laisv, o 2023 straipsniuose mokslo, meno, susirinkim ir susivienijim laisv. Politins teiss, suteikianios pilieiams teis dalyvauti formuojant valstybin vali, garantuojamos Konstitucijos 34 straipsnyje ir ivardijamos atskiroje ketvirtojoje dalyje. Partij pripainimas konstitucins santvarkos dalimi svarbus konstitucins reformos rezultatas, o kartu ir veiksnys, utikrinantis demokratin santvark. Pagal Konstitucijos 137 straipsn politins partijos dalyvauja formuojant tautos nuomon ir vali. Svarbus vaidmuo partijoms tenka ir statym leidybos procese, ypa klausym procedroje: pagal Konstitucijos 147 straipsn, be kita ko, partijos kvieiamos pareikti savo nuomon dl

71 Richli P. Staatsaufgaben Grundlagen. Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 863. 72 r.: VII skirsn.

74

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

svarbi nutarim, kit plan bei tarptautini sutari.73 iame kontekste reikia paminti tai, kad veicarijos partinei sistemai bdingi du esminiai bruoai: didelis fragmentikumas, pirmiausia pasireikiantis dideliu partij skaiiumi, ir stabilumas. i dviej bruo sutapimas tarptautiniu mastu yra stebtinas, nes fragmentikos partins sistemos daniausiai laikomos nestabiliomis. Esamos partins sistemos susiformavim lm daugyb visuomenini konflikt: konfesiniai, klasiniai prietaravimai, miesto ir kaimo trkumai. alies kalbin vairov, prieingai nei kitose valstybse, pavyzdiui, Belgijoje, beveik nra esminis veiksnys tam, kad formuotsi partijos, eksplicitikai ireikianios kalbini maum interesus. vairs profesiniai, religiniai ir kitokie susivienijimai bei sjungos, kuri struktra yra maiau fragmentika nei partij, taip pat turi svarbi reikm formuojant valstybs politik (147 str., 178 str. 3 d.).74 Dabartin veicarijos federalizm nulm daugelis veiksni, taiau pirmiausia istorins aplinkybs: 26 nedideli bendruomeni gyventojai, siekdami isaugoti savo politin, kultrin savarankikum ir nepriklausomyb, susivienijo vien valstybin darin. Laikui bgant, nepriklausomi valstybi sjungos nariai tapo naujos valstybs dalimis, taiau jos isaugojo suverenias teises, kurios btinos norint nustatyti ir vykdyti autonomines valstybines funkcijas. Prie to prisidjo ir kultriniai motyvai. Keturios kalbos, daugyb konfesij ir kratovaizdio bei gyvenviei skirtumai lm veicarijos nevienalytikum. Kaip paymi P. Tschannenas, federalins valstybs struktra suteikia palankesnes slygas isaugoti kultrin vairov, priimti adekvaius regioninius sprendimus, garantuoti vairi gyventoj grupi sutarim (bet kokiu atveju ios slygos palankesns nei unitarinje valstybje, kurioje ne tik politinis, bet ir kultrinis gyvenimas sukoncentruotas sostinje).75 veicarijos federalizmo tikslas suderinti individuali laisv ir vairi kultrini bendruomeni daugiakultrikum, politikai teisint institucij egzistavim ir tam tikromis procedromis utikrinti taik sugyvenim.76 veicarijos Konstitucijoje tvirtintas iuolaikikas federalizmas, kuriam bdinga ne tik kompetencijos padalijimas, bet ir Federacijos ir kanton

73 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 3538; 328332. 74 Plaiau r.: Kriesi H. Grundlagen der politischen Willensbildung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 413425; Linder W. Grundzge des politischen Systems/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 10061007. 75 Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 96. 76 Fleiner Th., Misic A. Fderalismus als Ordnungsprinzip der Verfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 432.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

75

partneryst bei kooperavimasis.77 Konstitucijoje pabriama, kad veicarija yra dirbtinis darinys, kuriamas integruojant vairias maumas, kalbines ir kultrines bendruomenes. Tai liudija vairios konstitucins nuostatos. Pavyzdiui, Konstitucijos preambulje yra tvirtintas veicarijos tautos ir kanton siekis gyventi vienybje abipusikai atsivelgiant ir gerbiant j vairov. Ypa svarbi iuo poiriu yra Konstitucijos 3 straipsnio nuostata, kurioje tvirtinta, jog kantonai yra suverens, jeigu j suverenitetas nra apribotas Federacijos Konstitucijos; jie turi visas teises, kurios nra perduotos Federacijai. Konstitucijos 2 straipsnyje ir 69 straipsnio 3 dalyje sipareigojama skatinti alies vidin vienyb ir kultrin bei kalbin vairov. Konstitucijos bendrosiose nuostatose (4 str.) pabriamas keturi alies kalb vokiei, prancz, ital ir retoroman egzistavimas. Be to, Konstitucijos 70 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra tvirtintas reikalavimas saugoti kalbini bendruomeni tarpusavio supratim bei kalbines maumas, skatinti j sutarim bei tarpusavio mainus, tuo tarpu Federalinis susirinkimas renkant Bundesrat pareigojamas atsivelgti tai, kad bt tinkamai atstovaujamos visos alies vietovs bei kalbiniai regionai.78 Aptariant veicarijos valstybs valdymo form, vienas esmini jos poymi yra tas, kad parlamentas ir Vyriausyb vienas nuo kito yra gana nepriklausomi. Nors Federalinis susirinkimas kas ketveri metai renka Bundesrat, is, vykdydamas politik, nra priklausomas nuo parlamento daugumos. Federalinis susirinkimas negali Bundesratui pareikti nepasitikjimo, o pastarasis neturi teiss parlament paleisti nepasibaigus jo kadencijai. Taigi jau vien iais poymiais ios valstybs valdymo forma skiriasi nuo parlamentins demokratijos ir tam tikra prasme primena prezidentin valdym. I esms ji negali bti priskiriama nei parlamentiniam, nei prezidentiniam valdymo tipui ir apibdinama kaip iskirtin. Kaip minta, veicarijos Konstitucijoje tvirtintas ir socialins valstybs principas, taiau kartu pabriamas subsidiarumas ir asmenin atsakomyb. Konstitucijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas pats u save ir pagal savo igales turi prisidti prie valstybs ir visuomens vykdom uduoi. Pagal Konstitucijos 41 straipsnio 1 dal nustatyt socialini tiksl turi bti siekiama ir asmenine atsakomybe, ir pasitelkus privai iniciatyv. Net ir turint konstitucin teis gauti pagalb, esant sunkiai padiai pagalba suteikiama tik tada, kai asmuo negali pats savimi pasirpinti (12 str.).
r.: VI skirsn. Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 35.
78 77

76

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Socialinio valstybingumo esm atskleidia Konstitucijoje tvirtinti socialiniai tikslai ir kitos programins nuostatos bei socialins teiss. Pirmosioms pirmiausia priklauso Konstitucijos preambuls motyvas, kad tautos stipryb matuojama silpnojo gerove. Vienas i veicarijos Konfederacijos tiksl yra skatinti visuotin gerov, taip pat pagal galimybes siekti vis piliei galimybi lygybs (2 str. 23 d.). Konstitucijos 94 straipsnyje, kuriame tvirtinti ekonomins santvarkos principai, atsiskleidia ir jos socialin dimensija, kartu ir socialins ir ekonomins politikos ryys: socialinis valstybingumas galimas tik esant stipriai ekonomikai. Socialiniams tikslams, tvirtintiems Konstitucijos 41 straipsnyje, palyginti su jau mintais, nustatytais preambulje ir 2 straipsnio 2 dalyje bei 94 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia bdingas konkretumas (ia iskiriamos septynios iuolaikins socialins politikos sritys: socialin apsauga, sveikata, eima, darbas, gyvenamosios patalpos, vietimas ir jaunimas). ie tikslai pareigoja Federacij ir kantonus pagal jiems suteikiamus galiojimus tikslus sukonkretinti ir vykdyti, ir tai padaryti pirmiausia priimant atitinkamus teiss aktus. Nors Konstitucijoje nra nurodyta, kaip keliamus tikslus gyvendinti, visoms Federacijos ir kanton institucijoms jie, kaip formali konstitucin teis, yra privalomi. Taigi minto straipsnio 1 dalyje, kurioje ivardytos septynios keliam tiksl sritys, taip pat pagal 2 dal utikrinama apsauga, esant tam tikriems socialins rizikos atvejams, formuluojamos ne kaip tam tikr padt fiksuojanios, bet kaip naujos ateities ikiams atviros nuostatos. Paymtina, kad io straipsnio 3 dalyje tvirtinta ilyga: socialini tiksl gali bti siekiama nevirijant turim l, taiau tai nereikia, kad socialini tiksl gali bti siekiama tik tada, kai kiti tikslai jau gyvendinti. 1999 m. veicarijos Konstitucija pagerino fizikai, protikai ir psichikai negali asmen teisin padt. Naujai tvirtintas diskriminavimo draudimas (8 str. 2 d.), taip pat i asmen lygybs principas (8 str. 4 d.). Kaip jau minta, Konstitucijoje tvirtintos ir kitos socialins teiss. tai jau aptartame 12 straipsnyje garantuojama teis gauti pagalb, glob ir las, btinas mogaus egzistencijai. Teis nemokamai gyti atuonmet isilavinim tvirtinta Konstitucijos 19 straipsnyje. Taip gali bti gyvendinama vis asmen lygyb, nes gij bent minimal isilavinim jie gali atsiskleisti ir pasinaudoti kitomis pagrindinmis teismis. Be to, i teis negali bti ribojama. Procesini galimybi lygyb garantuojama Konstitucijos 29 straipsnio 3 dalyje: kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l ir jo teisinis siekis neatrodo neperspektyvus, turi teis gauti nemokam teisin pagalb.79
79

Plaiau r.: Meyer-Blaser U., Gchter Th. Der Sozialstaatsgedanke/Threr D., Aubert J.-F.,

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

77

Teisinio valstybingumo principas naujojoje veicarijos Konstitucijoje pasireikia dvejopai: jis tvirtintas kaip bendra nuostata, be to, irykja ir visame Konstitucijos kontekste. Konstitucijos 5 straipsnyje reglamentuoti veiklos, pagrstos teisiniu valstybingumu, principai. io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybins veiklos pagrindas ir jos ribojimas yra teis. Taigi ia minimi pripainti du klasikiniai legalumo principo aspektai: statymo virenybs ir btinumo principai, o svoka teis apima vis teis, ir tai nepriklauso nuo jos norminio lygmens, formos arba kilms. Teis sudaro valstybs pagrindus, kita vertus, jos veiklos ir valdios potencialas ribojamos tos paios teiss. Pagal io straipsnio 2 dal valstybin veikla turi bti pagrsta vieuoju interesu ir proporcingumu. Vieasis interesas grindiamas visuomenikumu, o ne privai asmen arba gyventoj dalies interesais. Proporcingumo svoka ia apima tris elementus: tinkamum tam tikras valstybs veiksmas arba priemon turi bti tinkamas tam tikram tikslui pasiekti, tokio veiksmo arba priemons btinum ir proporcingum siaurja prasme (btina isaugoti reikiam siekiamo tikslo ir poveikio santyk). Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje tvirtintas abipusio pasitikjimo principas, kuris galioja ne tik valstybs institucijoms, bet ir privatiems asmenims. is principas taip pat tvirtintas ir Konstitucijos 9 straipsnyje. Minto straipsnio 4 dalyje Federacija ir kantonai pareigojami laikytis tarptautins teiss. Pagal vyraujani teorij bei nusistovjusi praktik galiojanti tarptautin teis yra sudtin veicarijos teiss dalis.80 Pamintini ir kiti momentai, atskleidiantys teisinio valstybingumo esm. Kaip inoma, teisins valstybs principo pagrind sudaro vienas i formalij jo element konstitucinis valstybingumas. 1999 m. veicarijos Konstitucijai, lygintai su senja veicarijos 1874 m. Konstitucija, bdingi tokie bruoai kaip skaidrumas, aikumas ir suprantamumas, joje didesne apimtimi nei anksiau tvirtintos esmins teiss normos, todl ir teisinio valstybingumo principas joje daug labiau irykintas. Taip pat paymtina, kad jau mintas statymo virenybs principas vienas i teisinio valstybingumo principo komponent veicarijos Konstitucijoje yra aikiai vardytas: pagal 164 straipsnio 1 dal svarbiausios nuoMller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 549563; Murer E. Wohnen, Arbeit, soziale Sicherheit und Gesundheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 967978; Rhinow R. Wirtschafts-, Sozial- und Arbeitsverfassung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Kosequenzen fr die Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 169 176. 80 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 421425.

78

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

statos turi bti tvirtintos federaliniuose statymuose. ia pat ivardijamos atskiros sritys, kurios turi bti reglamentuotos statymais: naudojimasis politinmis teismis; konstitucini teisi apribojimas; asmen teiss ir pareigos; mokesi moktojai, taip pat mokesi dalykas ir j nustatymas; Federacijos uduotys ir j vykdymas; kanton sipareigojimai gyvendinant ir vykdant federalin teis; federalini institucij organizavimas ir procedros. Pagrindini teisi tvirtinimas, j garantavimas jau nuo seno laikomas vienu esmini teisins valstybs poymi. Kaip jau minta, rengiant naujj veicarijos Konstitucij, pagrindini teisi katalogo ipltimas, j susisteminimas buvo vienas svarbiausi konstitucins reformos tiksl, tad ir teisins valstybs principas, naujai sukomponavus jas reglamentuojani Konstitucijos dal, buvo i esms iplstas. Pavyzdiui, tai liudija Konstitucijoje tvirtintos tokios pagrindins teiss kaip mogaus orumas (7 str.), jau minti 5 ir 9 straipsniai, taip pat 35 straipsnis, kuriame reglamentuojamas pagrindini teisi gyvendinimas, ir 36 straipsnis, kuriame nustatytos pagrindini teisi apribojim galimybs. Kaip inoma, vienu i teisins valstybs poymi taip pat laikomas valdi padalijimo principas, kuris naujojoje veicarijos Konstitucijoje, kaip ir anksiau, tvirtintas implicitikai: valstybs valdios funkcijos atitinkamai padalijamos Federaliniam susirinkimui, Bundesratui ir Federaliniam teismui. Personalinio pobdio valdios padalijimas tvirtintas Konstitucijos 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kuri Nacionalins tarybos, Kanton tarybos, Bundesrato nariai, taip pat Federalinio teismo teisjos ir teisjai negali tuo paiu metu priklausyti kitai i i institucij. Be to, Konstitucijoje tvirtintos ir teisingumo garantijos bei proceso principai (pvz., 29 str. Bendrosios proceso garantijos, 30 str. Teisminis procesas, 31 str. Laisvs atmimas, 32 str. Baudiamasis procesas ir kt.). Konstitucijoje taip pat eksplicitikai tvirtintos nuostatos dl pareigos atlyginti nusavinimo atvejais (26 str. 2 d.), taip pat valstybs (Federacijos) atsakomyb, kai al padaro jos institucijos (146 str.). Taigi paskutinioji nuostata prasmingai patvirtina ir papildo teisins valstybs element ansambl.81 Tai, kad veicarijoje konstitucins kontrols objektais negali bti federaliniai statymai, silpnina teisins valstybs princip.82
81 Schmid G., Uhlmann F. Idee und Ausgestaltung des Rechtsstaates/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 226229; Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 419420. 82 r.: XI skirsn.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

79

Be jau aptart klasikiniais vadinam princip, veicarijos Konstitucijoje tvirtinti ir kiti principai.83 Pirmiausia pamintina tai, kad joje nuostatos, reglamentuojanios ekonomin santvark, yra orientuotos konkurencij. Tai garantuojama nustatant tam tikras pagrindines teises (26 str. Nuosavybs utikrinimas, 27 str. Ekonomin laisv), taip pat institucikai tvirtinant, kad Federacija ir kantonai turi laikytis ekonomins laisvs principo, saugoti visos ekonomikos interesus ir rpintis vientisa veicarijos ekonomine erdve (94 str. 13 d., 95 str. 2 d.). Nustatyta, kad visos valstybins priemons, nukreiptos prie konkurencij, turi bti konstitucikai pagrstos (94 str. 4 d.).84 Subsidiarumo principas valstybs ir visuomens, Federacijos ir kanton santykiuose irykja daugelyje Konstitucijoje reglamentuojam srii. is principas palieia valstybs ir individo santykius: valstyb turi vykdyti tik tokias uduotis, kuri privatus asmuo atlikti negali. Kita vertus, tai susij su federalins valstybs ir jos teritorini vienet tarpusavio santykiais: tai, k geriau galima atlikti emesniu lygmeniu, neturi bti perduodama aukiau, tuo tarpu valstybs, visuomens ir individo santykiuose is principas gauna ypating iraik jau mintuose Konstitucijos 6, 12 ir 41 straipsniuose, kuriuose pabriama asmenin atsakomyb. Dar vienas bruoas, bdingas Konstitucijai, yra tas, kad joje ikeliamas isaugojimo principas, pirmiausia pasireikiantis tuo, kad keliamas tikslas dabarties poreikius tenkinti taip, kad ateities kartoms nebt sunku tenkinti j reikmes. io principo esm atskleidia trys veiksniai: natralios aplinkos apsauga, ekonomikos efektyvumas ir visuomeninis solidarumas. Be to, turi bti siekiama isaugoti ekonomins raidos, aplinkos bkls ir socialini santyki pusiausvyr. Taigi tokie momentai Konstitucijoje minimi ne kart. tai jos preambulje pabriama atsakomyb Dievui ir ateities kartoms. Konstitucijos 2 straipsnio 2 dalyje keliamas tikslas skatinti ilgalaik raid, o 2 straipsnio 4 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje ilaikyti natralias gyvenimo slygas. is principas pabriamas ir kitur: 73 straipsnyje, kuriame keliamas Federacijos ir kanton siekis nuolat ilaikyti gamtos ir jos galimybs atsinaujinti ir moni naudojimosi ja pusiausvyra, taip pat 75 straipsnyje (Vietovi planavimas), 76 straipsnyje (Vanduo), 77 straipsnyje (Mikai), 78 straipsnyje (Gamtos ir tvyns apsauga), 79 straipsnyje (vejyba ir mediokl), 80 straipsnyje (Gyvnijos apsauga), 89 straipsnyje (Elektros energijos politika), 104 straipsnyje (ems kis).
83 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 3942. 84 Plaiau r.: Vallender K. A. Wirtschaft/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 955966.

80

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Konstitucijai bdinga ir tai, kad joje daug dmesio skiriama veicarijos siliejimui pasaulio taut bendruomen. Nepaisant veicarijos konstitucinei teisei bdingo neutralumo Europos politikos atvilgiu, raudona gija driekiasi praktikai per visas konstitucikai reguliuojamas sritis. tai Konstitucijos preambulje pabriamas alies sipareigojimas stiprinti nepriklausomyb ir taik, 2 straipsnio 4 dalyje dti visas pastangas dl taikios ir teisingos tarptautins santvarkos. Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalyje, nusakanioje usienio politikos tikslus, Federacija pareigojama prisidti mainant sunkumus ir skurd pasaulyje, gerbiant moni teises, skatinant demokratij, prie taikaus taut bendradarbiavimo ir ilaikant natralius gyvenimo pagrindus. Konstitucijos 5 straipsnio 4 dalyje ir 191 straipsnyje pripastama principin tarptautins teiss virenyb, o 193 straipsnio 4 dalyje ir 194 straipsnio 2 dalyje absoliuti privalomosios tarptautins teiss virenyb. Aptartieji svarbiausi konstituciniai principai demokratija, teisin valstyb, socialin valstyb ir federalin valstyb nors vertinami kaip lygiaveriai, vis dlto yra priklausomi vienas nuo kito ir konkuruoja tarpusavyje. 85 Pavyzdiui, gyvendinant demokratijos princip, siekiama visiems pilieiams, kaip tam tikram kolektyvui, suteikti galimyb dalyvauti politiniuose procesuose, tuo tarpu teisins valstybs principo esm yra valstybs valdios saistymas ir individo laisvs apsauga, todl i abiej princip konfliktas yra neivengiamas. Tai gali bti sprendiama vienam i i princip teikiant pirmenyb, o atskirose valstybse tai daroma skirtingai: veicarijoje linkstama demokratijos principui skirti daugiau reikms nei teisiniam valstybingumui, tuo tarpu socialins valstybs princip galima gyvendinti tik esant demokratinei daugumai, o socialinis valstybingumas tokiu atveju negali bti nei nubrauktas, nei bet kaip ipltotas, nes grst pavojus paiai demokratijai. Esant federalinei valstybs sandarai, demokratijos princip, be kita ko, utikrina glaudesni valstybs ir piliei tarpusavio santykiai bei galimyb labiau apsaugoti maum teises, taiau dauguma kylani klausim yra aktuals ir visoje valstybje, ir atskiruose j sudaraniuose subjektuose. Federalinje valstybje egzistuoja visos valstybs ir j sudarani nari teisinis reguliavimas, veicarijoje 27 teisins sistemos (federalin teis ir 26 kanton teis). Tai teisins valstybs principui suteikia pranaumo, nes valstybms narms autonomikai priimant teiss aktus atsiranda galimyb ibandyti teisines nuostatas, o joms pasiteisinus, jas perimti kitoms valstybms narms arba net paiai Federacijai. Be to, statym leidjas federalinje
85

Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 96102.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

81

valstybje gali labiau atsivelgti vietinius ypatumus ir taip juos teisingiau ir tinkamiau isprsti. Negalima nepastebti ir kai kuri dalyk, kurie gali susilpninti teisin valstyb. Autonomika Federacijos subjekt statym leidyba gali bti ne tik paangi. Be to, teiss akt konkurencija skirtingais valstybs lygmenimis nulm tai, kad turi bti nustatytos gana sudtingos konkurencins taisykls. Norm konkurencija apsunkina teiss taikym ir tam tikra prasme neigiamai veikia teisinio saugumo princip. Gali atsitikti ir taip, kad panas teisiniai santykiai atskirose valstybse narse gali bti reglamentuojami skirtingai, o tai nesuderinama su teisins lygybs principu teritoriniu poiriu. Negalima nuneigti ir to, kad valstybs nars savo pilieiams gali teikti privilegij, o atvykusiuosius atitinkamai diskriminuoti. Aptariant socialinio valstybingumo ir federalizmo tarpusavio santyk reikia paminti, kad valstybi nari laimjim finansavimas priklauso nuo j finansinio pajgumo. Finansiniai skirtumai gali apsunkinti ne tik visuomenin sutarim, bet ir federalin vienyb, todl Federacija tam turi panaudoti tinkam finansin suderinamum.

V
Viena svarbiausi veicarijos 1999 m. Konstitucijos naujovi yra ta, kad joje tvirtintas platus pagrindini teisi katalogas (736 str.). Ankstesnje 1874 m. Konstitucijoje tebuvo tvirtintos vos atuonios i dabartini trisdeimties pagrindini teisi. i sprag i dalies upild kanton konstitucins nuostatos ir plati Federalinio teismo jurisprudencija. Taigi neraytos pagrindins teiss buvo kodifikuotos, kai kurios j dalys tapo savarankikomis teismis (pvz., mokslo ir meno laisvs buvo susijusios su nuomons reikimo laisve), dar kitos teiss buvo perimtos i Europos mogaus teisi apsaugos konvencijos. Atsakant klausim, ar galiojani pagrindini teisi sraas veicarijos Konstitucijoje yra baigtinis, pabriama, kad joje tvirtintos pagrindins teiss suformuluotos glaustai, jas btina konkretinti, o Federalinis teismas, kaip Konstitucinis teismas, jas turi ir toliau puoselti ir pltoti. Teigiama, kad pagrindini teisi katalogas ir ateityje ilieka atviras.86 Taigi Konstitucijos antrosios dalies pirmasis skyrius skirtas pagrindinms teisms (736 str.). Jame tvirtintos visos dabarties laikams bdingos
86 Mller J. P. Allgemeine Bemerkungen zu den Grundrechten/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 623624; Koller H., Biaggini G. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Neuerungen und Akzentsetzungen im berblick/Europische Grundrechte-Zeitschrift (EuGRZ). Bd. 27 (2000). Heft 1113. S. 342343.

82

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

garantijos, todl ia daug dmesio skiriama tam tikriems ypatumams aptarti.87 Pagrindini teisi katalogas pradedamas 7 straipsnyje: mogaus orumas turi bti gerbiamas ir saugomas. i teis turi trejop reikm: ji yra esminis Konstitucijos principas, kit teisi pagrindas, taip pat suprantama ir kaip savarankika teis.88 Ir ne tik tai: kaip pabria R. Rhinow, mogaus orumas yra ne tik teis, ji svarbiausias laisvos ir demokratikos valstybs tikslas, jos pamatas.89 Tolesniuose Konstitucijos 8 ir 9 straipsniuose tvirtinti svarbs teisingumo principo aspektai: teisin lygyb, savivals draudimas ir pasitikjimo apsauga. Bendrasis lygybs principas (8 str. 1 d.), galiojantis visiems monms visose valstybins veiklos srityse, skirtas statym leidjui ir kitoms institucijoms. Pagal turinio esm jis taikomas ne absoliuiai, bet reliatyviai. Kitose io straipsnio dalyse nustatyti ypatingi lygybs principo atvejai: bet kokios diskriminacijos draudimas, pavyzdiui, dl gyvenimo bdo, amiaus, fizins arba protins negalios (2 d.)90, taip pat lyi lygyb (3 d.), o 4 dalyje statym leidjas pareigojamas imtis priemoni, kad bt paalintas negalij diskriminavimas.91 Konstitucijos 1028 straipsniuose tvirtintos vadinamosios laisvs teiss, pradedant teise gyvyb ir asmens laisve, baigiant koalicij steigimo laisve. Pagal Konstitucijos 13 straipsn, kuriame nustatyta privaios srities apsauga, 2 dalyje kiekvienas asmuo turi teis reikalauti, kad nebt piktnaudiaujama jo asmeniniais duomenimis. i teis, be kita ko, iuos duomenis apdorojanioms valstybs institucijoms nustato tam tikrus apribojimus. Konstitucijos 15 straipsnyje tvirtinta tikjimo ir sins laisv. Tikjimo laisv suprantama kaip laisv tikjimui formuotis, taip pat propaguoti ir praktikuoti tikjim, t. y. garantuojama vidin ir iorin tikjimo laisv.
87 r.: Koller H., Biaggini G. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Neuerungen und Akzentsetzungen im berblick/Europische Grundrechte-Zeitschrift (EuGRZ). Bd. 27 (2000). Heft 1113. S. 343344. 88 Plaiau r.: Mastronardi Ph. Menschenwrde als materielle Grundnorm des Rechtsstaates?/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 233246. 89 Rhinow R Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 32. 90 Plaiau r.: Mller J. P. Die Diskriminierungsverbote nach Art. 8 Abs. 2 der neuen Bundesverfassung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Kosequenzen fr die Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 103129. 91 Plaiau r.: Weber-Drler B. Rechtsgleichheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 657675.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

83

Reikia pasakyti, kad Konstitucija garantuoja ir negatyvi, ir pozityvi tikjimo laisv: pagal minto straipsnio 2 dal kiekvienas asmuo turi teis laisvai pasirinkti religij ir pasaulir, sitikinimus ir vienas arba bendruomenje su kitais juos ipainti, o pagal 3 dal teis stoti religin bendruomen arba jai priklausyti ir mokytis religijos. Taigi valstyb turi gerbti aktyvius tikiniuosius; 4 dalyje eksplicitikai nurodoma, kad niekas negali bti veriamas stoti religin bendruomen arba jai priklausyti, atlikti religinius veiksmus arba mokytis religijos. Negatyvus ios teiss aspektas rodo, kad, sprendiant religijos reikalus, prievarta negali bti naudojama.92 iame kontekste pamintina ir tai, kad veicarijos Konstitucijos preambul pradedama kreipimusi Diev. Invocatio dei pabria sen tradicij tstinum ir savo turiniu primena, kad egzistuoja auktesn nei moni ir valstybs jga. Konstitucins reformos metu taip pat pabrta, kad Dievas, atsivelgiant vairias religijas ir pasauliras, gali bti suprantamas ne tik krikionikja prasme.93 Konstitucijos 17 straipsnyje iniasklaidos laisv garantuojama spaudos, radijo ir televizijos bei kitomis vieosiomis ryio priemonmis platinamos informacijos bei program laisv. Pamintina, kad io straipsnio 2 dalyje draudiama cenzra, o 3 dalyje garantuojama vadinamoji redakcijos paslaptis.94 Kaip inoma, veicarija nra valstyb, kuriai bt bdinga kultrin ir kalbin vienov. Prieingai ji isiskiria tuo, kad kalbin vairov yra vienas esmini ios alies poymi. Jau mintuose Konstitucijos 2 ir 4 straipsniuose pabriama vairi kalbini ir kultrini bendruomeni svarba, o 18 straipsnyje garantuojama kalb laisv. Tai reikia, kad kiekvienas mogus gali odiu arba ratu vartoti vien i alies kalb pasirinktinai. Tai siejama su gimtja kalba, taip pat ir antrja arba treija kalba, kuri fizinis arba juridinis asmuo pasirenka. Kantonai pareigojami gerbti tam tikr srii tradicines kalbines gyventoj grupes ir atkreipti dmes kalbines maumas (70 str.). Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta, kad veicars ir veicarai turi teis apsigyventi bet kurioje alies vietovje. Jie turi teis ivykti i veicari92 Plaiau r.: Hafner F. Glaubens- und Gewissensfreiheit/Threr D., Aubert J-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 707719. 93 2000 m. 41,8 proc. veicarijos gyventoj save priskyr Romos katalik bendruomenei, 35,3 proc. protestantams, 4,3 proc. musulmonams. Madaug 11,1 proc. gyventoj nepriklaus jokiai religinei bendruomenei (Bundesamt fr Statistik (Hrsg.). (Statistisches Jahrbuch der Schweiz 2003. Zrich, 2003. S. 700.). 94 Plaiau r.: Kley A. Die Medien im neuen Verfassungsrecht/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Kosequenzen fr die Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 183222.

84

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

jos arba j atvykti. i nuostata yra svarbi slyga alies integracijos, pavyzdiui, gyventoj mobilumo aspektu. Tokia raida turjo teigiamos takos ir kuriant vientis veicarijos ekonomin zon. Be to, i teis svarbi ir asmens individualumui atsiskleisti. Su mintu straipsniu bei su asmens orumo teise, teise gyvyb ir asmens laisve susijusios Konstitucijos 25 straipsnyje tvirtintos nuostatos, kurios gali bti taikomos skirtingiems teiss subjektams. Pagal io straipsnio 1 dal veicarus ir veicares draudiama isisti i alies, taip pat prie j vali perduoti juos kitai valstybei baudiamajam persekiojimui arba bausmei atlikti; pagal 2 dal draudiama iduoti pabglius tai valstybei, kurioje jie persekiojami, o pagal 3 dal draudiama visus mones iduoti tai valstybei, kurioje gresia kankinimas arba kitoks iaurus ir nemonikas elgimasis, arba bausms. Tai, kad Konstitucijoje garantuojama nuosavyb (26 str.), rodo, kad valstybje teisinama tokia tvarka, kai galimi iimtiniai reikalavimai daikt ir teisi atvilgiu. Pagal minto straipsnio 2 dal nusavinim ir nuosavybs apribojim, kurie lygs nusavinimui, atvejais turi bti visapusikai atlyginama. Taigi Konstitucija utikrina jau susiformavusius nuosavybs santykius. statym leidjas pareigojamas ne tik saugoti nuosavyb, bet ir j krybikai didinti pirmiausia formuojant tinkam politik nuosavybs atvilgiu (plg. 108 str.).95 Konstitucijos 27 straipsnyje garantuojama ekonomin laisv, ankstesnje 1874 m. veicarijos Konstitucijoje vardijama kaip prekybos ir amat laisv. io straipsnio 2 dalyje pabriamos trys individualaus pobdio ekonomins laisvs elementai: laisv renkantis profesij (valstybei draudiama kitis siekiant, kad bt mokomasi tam tikr profesij pagal poreik), laisv pasirinkti tam tikr darb (garantuojama apsauga nuo valstybs veiksm, kurie trukdo arba pernelyg apsunkina tam tikros veiklos pradi) ir laisv tok darb atlikti (saugomi i esms visi su tam tikra veikla susij aspektai, pvz., mons formos, buveins, darbuotoj, verslo partneri pasirinkimas, reklama ir kt.). Kitos nuostatos, reglamentuojanios ekonomin sistem, tvirtintos Konstitucijos 94107 straipsniuose. Ypa svarbi 94 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad Federacija ir kantonai turi laikytis ekonomins laisvs principo. Ekonomins laisvs principas, be kita ko, garantuojamas ir tuo, kad draudiami valstybs veiksmai, ikreipiantys konkurencij, t. y. kurie konkurencijos atvilgiu nra neutrals. Jie galimi tik tokiais atve-

95 Plaiau r.: Riva E., Mller-Tschumi T. Eigentumsgarantie/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 765777.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

85

jais, kai yra numatyti paioje Konstitucijoje arba kanton regalij teisse (Konstitucijos 94 str. 4 d.).96 Pastebtina, kad ekonominei laisvei gyvendinti labai svarbios tokios jau mintos teiss kaip nuosavybs garantavimas, teis pasirinkti gyvenamj viet, taip pat 28 straipsnyje tvirtinta koalicij sudarymo laisv, kuri darbdaviams ir darbuotojams suteikia teis jungtis susivienijimus arba j veikloje nedalyvauti. ali ginai turi bti sprendiami derybomis arba tarpininkaujant (2 d). Kai tai nepavyksta, galimi streikai ir atleidimas i darbo (3 d.). Pagal io straipsnio 4 dal statymai gali drausti streikuoti tam tikroms kategorijoms asmen. Apvelgiant Konstitucijoje tvirtint pagrindini teisi katalog, toliau iskirtina bendrsias ir specialisias procesines teises garantuojani straipsni grup (2932 str.), kurie suformuluoti remiantis Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 5 ir 6 straipsniais. Pagrindini teisi kataloge tvirtintos ir socialins teiss (12 str., 19 str., 29 str. 3 d.), kurios pamintos aptariant socialins valstybs princip,97 taip pat 11 straipsnis Vaik ir jaunuoli apsauga. Pereinant nuo procesini teisi (2932 str.) prie 34 straipsnio, kuriame garantuojamos politins teiss, peticijos teis reglamentuojama 33 straipsnyje. Pagal tai kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo arba asmen grup turi teis Federacijos, kanton arba bendruomeni institucijoms pateikti peticijas odiu arba ratu; dl to jam arba jiems neturi atsirasti jokios alos. Nors valstybs institucijos turi apie tai inoti, jos nra pareigojamos tokias peticijas svarstyti, jas atsakyti arba patenkinti. Kita vertus, tai atlikti taip pat nra draudiama.98 Katalogas baigiamas bendrosiomis nuostatomis dl pagrindini teisi gyvendinimo (35 str.) ir dl j apribojimo (36 str.). Taigi Konstitucijos 35 straipsnyje valstyb sakmiai raginama gyvendinti pagrindines teises, pagal io straipsnio 1 dal jos turi irykti visoje teistvarkoje. Pagal minto straipsnio 2 dal visi asmenys ir organizacijos, kurios vykdo valstybines uduotis, yra saistomos pagrindini teisi ir yra pareigojamos prisidti jas gyvendinant. Taigi pagrindini teisi adresatas
96 Plaiau r.: Biaggini G. Wirtschaftsfreiheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 779793; Rhinow R. Wirtschafts- und Eigentumsverfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz Zrich, 2001. S. 565577; Rhinow R. Wirtschafts-, Sozial- und Arbeitsverfassung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Kosequenzen fr die Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 159169. 97 r.: IV skirsn. 98 Plaiau r.: Hotz R. Petitionsfreiheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 823848.

86

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pirmiausia yra valstybs valdia, visos valdios institucijos, taip pat privats asmenys, vykdantys valstybs valdi arba gyvendinantys viesias funkcijas. Pagal io straipsnio 3 dal visos institucijos statym leidjas, vyriausyb, teimai turi rpintis, kad pagrindins teiss bt veiksmingos ir privatiems asmenims. Tad ia pakartojama minto straipsnio 1 dalyje ireikta mintis, kad valstyb eksplicitikai raginama pagrindines teises aktyviai gyvendinti visoje visuomenje.99 Dauguma teisi nra absoliuios, esant tam tikroms slygoms jos gali bti ribojamos. Pagal straipsn turi bti kumuliatyviai vykdytos keturios slygos tam, kad pagrindins teiss ribojimas bt pateisinamas: ribojimas turi bti grindiamas statymu arba nulemtas nepaprastosios padties arba pavojaus, paaikinamas visuomeniniu interesu arba tuo, kad btina apsaugoti treij asmen teises, be to, ribojimas turi bti proporcingas (iskiriami trys jo elementai: tinkamumas, reikalingumas, reikalavimo leistinumas), o jos esm turi bti nelieiama. Pabrtina tai, kad is straipsnis taikytinas tik su asmens laisve susijusioms pagrindinms teisms, o, pavyzdiui, tokioms teisms, kaip mogaus orumas (7 str.), teisin lygyb (8 str.), negali bti taikomos.100 Apvelg Konstitucijos pirmosios dalies pirmajame skyriuje tvirtintas pagrindines teises, trumpai aptarsime jos antrajame skyriuje reglamentuojamas pilietines bei politines teises. Pirmiausia pabrtina tai, kad veicarijos pilietybei bdinga trinarikumas: pagal Konstitucijos 37 straipsnio 1 dal veicarijos pilietis arba piliet yra tas asmuo, kuris turi bendruomens ir kantono pilietyb. Kaip teig R. Schaffhauseris, veicarijos pilietybs gijimas neivengiamai susijs su kantono ir bendruomens pilietybs gijimu.101 Svarbiausia nuostata, nusakanti kompetencij pilietybs klausimais, tvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje: Federacija reglamentuoja pilietybs gijim ir praradim kilms, santuokos ir snijimo arba dukrinimo bdu; ji taip pat reglamentuoja pilietybs praradim kitais pagrindais bei repatriacij. Konstitucija visiems veicarams, neatsivelgiant tai, kokiu bdu jie gijo pilietyb, pripasta vienodas teises ir pareigas. Svarbiausios teiss, suteikiamos veicarijos pilieiams ir pilietms, yra politins teiss, taip pat teis apsigyventi (24 str.),
99 Plaiau r.: Mller J. P. Allgemeine Bemerkungen zu den Grundrechten/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 633637. 100 Plaiau r.: Weber-Drler B. Grundrechtseingriffe/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Kosequenzen fr die Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 131155. 101 Schaffhauser R. Brgerrechte/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 318319.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

87

apsauga nuo isiuntimo arba idavimo kitai valstybei (25 str.), diplomatin apsauga usienyje. Pamintinos ir tokios veicarijos pilieiams priskiriamos pareigos: pareiga atlikti karin arba alternatyvij karin tarnyb, kai kuriuose kantonuose nustatyta pareiga balsuoti arba dar egzistuojanti pareiga uimti antraeiles pareigas. I esms darytina ivada, kad pilietyb reglamentuojanios veicarijos Konstitucijos nuostatos nedaug kuo skiriasi nuo kit Vakar Europos valstybi. Tolesnis Konstitucijos 39 straipsnis reglamentuoja politines teises. io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Federacija nustato politini teisi gyvendinim Konfederacijos mastu, o kantonai kanton ir komunaliniu lygmeniu. Politins teiss daniausiai gyvendinamos pagal gyvenamj viet (2 d.), ir niekas negali politini teisi gyvendinti daugiau nei viename kantone (3 d.). Konstitucijos 40 straipsnyje nustatyta usienyje gyvenani veicar ir veicari teisin padtis. Socialiniai tikslai, nustatyti treiajame, taigi ir paskutiniame ios dalies skyriuje (41 str.), aptarti analizuojant veicarijos socialin valstybingum.102

VI
Kaip jau minta, veicarija yra federalin valstyb,103 nors paioje Konstitucijoje nra tokio jos apibdinimo, nevartojama ir svoka federalizmas. Jai, kaip specifiniam federaliniam dariniui, bdinga tam tikra jo autonomini dali tampa, o kartu ir j permanentin integracija, pasiyminti tradiciniu konfederalizmu ir subsidiarumo principu. Jos pliuralizmas ne tik formuojasi valstybini institucij lygmeniu, bet yra susijs ir su kalbinmis, kultrinmis, religinmis bendruomenmis, miestais, aglomeratais, taip pat teritorijos ypatumais: kaimo vietovmis, alies viduriu, kaln ir pasienio sritimis. Konstitucijoje daug dmesio skiriama tokiai vairovei, skatinama ja gyventi, j atnaujinti, taip pat rpintis vidine vienybe.104 Atsivelgiant tai natralu, kad Konstitucijoje gana daug dmesio skiriama kalb ir kultros klausimo reglamentavimui. Kalb teisinis statusas tvirtintas trijuose Konstitucijos straipsniuose. Jau mintame 4 straipsnyje nustatytos keturios alies kalbos: vokiei, prancz, ital ir retoroman, o 18 straipsnyje garantuojama kalb laisv. Konstitucijos 3 dalies 2 skyriuje, kuriame nustatyta Federacijos kompetencija, kalboms skirtas atskiras 70
r.: IV skirsn. r.: IV skirsn. Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 99100.
103 104 102

88

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

straipsnis. Jo 1 dalyje yra nustatytos Federacijos oficialios kalbos vokiei, prancz ir ital, o su asmenimis, kalbaniais retoroman kalba, ir retoroman kalba yra oficiali Federacijos kalba; 2 dalyje tvirtintas vadinamasis teritorinis principas, pagal kur kantonai nustato savo oficialias kalbas, o 3 dalyje skatinamas kalbini bendruomeni savitarpio supratimas ir mainai. Kultrin vairov alyje garantuoja Federacijos kompetencija, ribojama ioje srityje. I esms tai perduodama kantonams (69 str.). Skelbiamos vairovs kriterijumi laikomi maum apsaugos bdai ir priemons. Nors Konstitucijoje nra tokio specialaus straipsnio, taiau tam joje skiriama daug dmesio. Tam pirmiausia pasitarnauja tokie federalizmo principai kaip subsidiarumas ir solidarumas, kanton autonomijos apsauga, taip pat kanton galimyb veikti Federacijos lygmeniu. Taip pat svarbs instrumentai yra kanton galimyb dalyvauti formuojant Federacijos politin vali (45, 55 str.) arba kanton kompetencija gyvendinant federalin teis (46 str.). Didiausi reikm maum apsaugai turi pagrindins teiss, pavyzdiui, 8 straipsnio 2 dalyje tvirtintas diskriminacijos draudimas, privaios srities apsauga (13 str.), tikjimo ir sins laisv (15 str.), nuomons ir informacijos laisv (16 str.) ir t. t. Svarbus veicarijos federalizmo poymis yra jau mintas subsidiarumo principas, tvirtintas Konstitucijos 42 straipsnio 1 dalyje, jis siejamas su 46 straipsnio 3 dalimi bei su 47 straipsniu. io principo esm yra tokia, kad tam tikros uduotys tam tikroje erdvje turi bti vykdomos kaip galima ariau piliei. To, k galima geriau gyvendinti emiausiu federaliniu lygmeniu, neturi perimti aukiau esantys lygmenys. Subjektai taip turi utikrinti, kad piliei poreikiai bt kaip galima geriau patenkinti. Konstitucijoje daug dmesio skiriama kanton padiai gyvendinant federalin teis (46 str.). iame straipsnyje tvirtinti keturi principai: kanton pirmenyb gyvendinant federalin teis, Konstitucijos arba statym virenyb, kaip galima didesns iraikos laisvs suteikimas ir atsivelgimas kanton finansinius iteklius. Reikia pasakyti, kad vienas esmini Konstitucijoje tvirtinto modernaus federalizmo poymi yra Federacijos ir kanton bei kanton tarpusavio bendradarbiavimas. Anksiau buvo pabriamas kompetencijos padalijimas tarp Federacijos ir kanton, o dabar pabriama j partneryst. Tai ypa atsispindi Konstitucijos 44 straipsnyje, kuris Federacij ir kantonus pareigoja bendradarbiauti, atsivelgti ir paremti vieni kitus. R. Rhinow iskiria iuos veicarijos federalizmo bruous: - trij pakop valstybs struktra (Federacija, kantonai, bendruomens);

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

89

- Federacijos ir kanton kompetencijos nustatymas remiantis subsidiarumo principu; - kanton valstybingumas ir autonomija (savarankikumas), skirstoma organizacin, uduoi, finansin, gyvendinimo ir sutari autonomij; - valstybi nari dalyvavimas Federacijos lygmeniu (participatyvus federalizmas); - vairiapus ir solidari Federacijos ir kanton sveika partneryste grsto federalizmo prasme; - horizontalus ir vertikalus finansinis derinimas; - kanton lygiateisikumas; - federalins teiss virenybs garantija; - Federacijos garantija kanton padties, teritorijos ir konstitucins santvarkos atvilgiu.105 Pagal Konstitucijos preambul ir jos 1 straipsn veicarijos federalizmo pagrind sudaro du elementai: valstybs nars ir tauta. Btent jie yra aukiausia valdia, galinti keisti Konstitucij, todl suverens yra ir kantonai,106 ir visa tauta. Konstitucijos 1 straipsnyje tvirtintas ir kanton, kaip lygi Federacijos nari, principas.107 Konstitucijos 3 straipsnyje tvirtintas kanton suverenitetas, i nuostata buvo perimta i ankstesns Konstitucijos. Kaip teigia T. Jaagas, nors kantonai vadinami valstybmis, j valstybingumas yra apribotas: kantonai turi btinus valstybs elementus taut ir teritorij, bet aukiausioji valstybs valdia priklauso Federacijai. Be to, ir tarptautins teiss subjektas yra Federacija, o ne kantonai. Taigi iuo poiriu kantonai nra suverens, suve105 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 106. 106 iuo metu pagal Konstitucijos 1 straipsn veicarijos Konfederacij sudaro ie kantonai: Cirichas (Zrich), Bernas (Bern), Liucerna (Luzern), ris (Uri), vicas (Schwyz), Obvaldenas (Obwalden) ir Nidvaldenas (Nidwalden), Glarusas (Glarus), Cgas (Zug), Fribras (Freiburg), Zoloturnas (Solothurn), Bazelio miestas (Basel-Stadt) ir Bazelio sritis (Basel-Landschaft), afhauzenas (Schaffhausen), Apencelis-Auserodenas (Appenzell Ausserrhoden) ir Apencelis-Inerodenas (Appenzell Innerrhoden), Sankt Galenas (St. Gallen), Graubiundenas (Graubnden), Argau (Aargau), Turgau (Thurgau), Tiinas (Tessin), Vo (Waadt), Val (Wallis), Neatelis (Neuenburg), eneva (Genf) ir Jura (Jura). Tokia paia tvarka jie buvo ivardyti ir ankstesnje 1874 m. Konstitucijoje. 107 Kitaip nei 1874 m. Konstitucijoje, nebevartojama svoka pus kantono (Halbkanton), taiau ir dabartinje Konstitucijoje tam tikras ypatumas ilieka. Tarpusavyje susij kantonai Obvaldenas (Obwalden) ir Nidvaldenas (Nidwalden), Bazelio miestas (Basel-Stadt) ir Bazelio sritis (Basel-Landschaft), Apencelis-Auserodenas (Appenzell Ausserrhoden) ir Apencelis-Inerodenas (Appenzell Innerrhoden) tekste sujungiami jungtuku ir. Pagal Konstitucijos 142 straipsnio 4 dal ir 150 straipsnio 2 dal jie, palyginti su kitais, turi pus svorio, t. y. po pus balso, taiau visais kitais atvejais j teisin padtis yra vienoda. Taigi pirmuoju atveju vartojama svoka Stnde, kitais atvejais Kantone. iame tekste visais atvejais vartojama svoka kantonas.

90

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

renitetas tam tikra prasme yra padalytas tarp Federacijos ir kanton, todl tinkamesn bt Konstitucijos 47 straipsnyje pavartota svoka savarankikumas.108 Kantonai taip pat turi teis priimti savo Konstitucijas (Konstitucijos 51 str. 1 d.). Pagal minto straipsnio 2 dal kanton Konstitucijas ir j pakeitimus Federacija turi utikrinti. Kaip paymi R. Rhinow, tokia ypatinga Federacijos kontrol turi utikrinti politin homogenikum, kita vertus federalins teiss laikymsi.109 iuo poiriu svarbi ir Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad federalin teis turi virenyb prie kanton teis. Taip siekiama isaugoti teiss vienov, o kartu utikrinti ir teisin saugum. Pagal Konstitucijos 49 straipsnio 2 dal Federacija priiri, ar kantonai laikosi federalins teiss. ios prieiros tikslas yra tai, kad bt laikomasi ne tik Federacijos nustatytos kompetencijos, bet ir visos federalins teiss apskritai. Pirmiausia tuo rpinasi Bundesratas (Konstitucijos 182 str. 2 d., 186 str. 4 d.), tam tikr priemoni gali imtis ir Federalinis susirinkimas. Kantonams suteikta galimyb dalyvauti formuojant Federacijos politin vali; Federacija turi laiku ir isamiai informuoti kantonus apie savo sumanymus ir suinoti j nuostat, kai tai susij su j interesais (45 str.). Federacija taip pat garantuoja kanton padt ir j teritorij (53 str.). Tai reikia, kad nepakeitus Konstitucijos kantonai neturi secesijos teiss, Federacija negali bti iplsta naujais kantonais, egzistuojantys kantonai negali bti naujai suskirstyti, t. y. jie negali susijungti arba bti naujai padalyti. Kaip jau minta, veicarijos federalizmo ypatyb yra ta, kad jam bdingi bendruomeni, kanton ir Federacijos lygmenys. Konstitucijos 3 dalis taip ir pavadinta Federacija, kantonai ir bendruomens. Bendruomenms joje skirtas vienas Konstitucijos skirsnis, sudarytas i vieno straipsnio (50 str.). Kanton ir bendruomeni santykiai yra kitokie nei Federacijos ir kanton. Federacija sudaryta i istorikai suvereni kanton ir turi tuos galiojimus, kuriuos jai priskiria Federacijos Konstitucija, tuo tarpu kantonai nra sudaryti i suvereni bendruomeni ir jos turi tik tuos galiojimus, kuriuos joms suteikia kanton teis. Pasak H. Sellerio, bendruomens nra tik kanton administraciniai vienetai, jos yra savarankiki valstybs valdios subjektai su savo savivalda ir statym leidyba. Bendruomens yra valstybs

108 Jaag T. Die Rechtsstellung der Kantone in der Bundesverfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 477478. 109 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 157.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

91

valdios decentralizavimo elementas ir kartu knija pilieiams artim valstybingum.110 Tuo, kad Konstitucijoje yra tvirtintas bendruomeni teisinis statusas,111 pabriamas j svarbus vaidmuo ir autonomikumas, taiau Federacijos ir j santykiai ia nereglamentuojami. Pagal Konstitucijos 50 straipsnio 1 dal bendruomeni autonomij utikrina kanton teis. Neperengdamos kanton nustatyt rib, bendruomens savo reikalus gali reglamentuoti savarankikai, taiau kantonai j atvilgiu gali vykdyti teisin prieir. Iskiriamos kelios bendruomeni rys.112 Svarbiausia forma yra gyventoj, arba politin, bendruomen. Kai kuriuose kantonuose yra piliei bendruomens, pamintinos ir banyi bendruomens, kurios apima tam tikroje teritorijoje gyvenanius ir tam tikrai banyiai priklausanius narius. Konstitucijos 50 straipsnio 3 dalyje minimi miestai,113 aglomeratai114 ir kaln sritys.115 ia ekspressis verbis ireikta, kad juose vyrauja ypatinga situacija, o Federacija turi j atsivelgti. i nuostat gyvendinti nra paprasta, nes joje nra nustatyta koki nors nauj Federacijos galiojim. Toliau svarbu aptarti kompetencijos ir uduoi Federacijai ir kantonams padalijim (42 str. ir 43 str.).116 Vienas i kompetencijos padalijimo princip yra tai, kad Federacijai priskiriama tik ta kompetencija, kuri nurodyta Federacijos Konstitucijoje. Kitas svarbus momentas yra tai, kad Federacija turi teis nustatyti, kaip kompetencija padalijama Federacijai ir kantonams. Taip pat svarbu atsakyti klausim, kokia kompetencija priskiriama kantonams. Galioja principas, kad kantonai vykdo tas uduotis, kurios nra priskiriamos iimtinei Federacijos kompetencijai. Konstitucijoje

110 Seller H. Gemeinden im schweizerischen Staatsrecht/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 492. 111 Plaiau r.: ten pat. S. 494504. 112 iuo metu veicarijoje yra madaug 2 900 (politini) bendruomeni, j skaiius per pastaruosius 150 met sumajo madaug 10 proc.; jos ir toliau jungiasi. Pagal dyd ir gyventoj skaii jos gana skirtingos. Vidutinis gyventoj skaiius yra madaug 2 400, taigi lyginant tarptautiniu mastu jos nra didels. 113 Miestas nra teisin svoka; jais vadinamos bendruomens, kurioms bdingas ekonominis, kultrinis ir socialinis intensyvumas. Daniausiai juose reikia sprsti daug visai veicarijai aktuali problem: susisiekimo, nedarbo ir kt. Miestams priskiriami Bazelis (Basel), Bernas (Bern), eneva (Genf), Lozana (Lausanne), Luganas (Lugano), Liucerna (Luzern), Sankt Galenas (St. Gallen), Vintertras (Winterthur) ir Cirichas (Zrich). 114 Aglomeratai sunkiai apibriami vienetai, kuri teritorijos ieina u bendruomeni, kanton ir net alies rib. 115 Kaln sritims bdinga ypatinga geografin padtis; jos taip pat danai ieina u kanton rib. 116 Pastebtina, kad svokos kompetencija ir uduotis nra tapaios. Tai matyti Konstitucijos 42 ir 43 straipsniuose.

92

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tvirtintas kompetencijos padalijimas laikomas baigtiniu, kuris gali bti keiiamas tik keiiant pai Konstitucij.117 Federacijos kompetencija nustatyta Konstitucijos 3 dalies 2 skyriuje (54125 str.) kuris suskirstytas deimt skirsni. Be to, tai reglamentuojama ir skyriuje, kuriame nustatyta finansin sistema (126135 str.).118 Svarbiausi Federacijos galiojimai susij su usienio reikalais (54 str.), teiskros kompetencija vairiose teiss srityse, ypa civilinje ir baudiamojoje teisje (122 str., 123 str.), jurisdikcija konstitucins, administracins, civilins ir baudiamosios teiss srityse (189 str., 190 str.), administraciniai galiojimai vairiose srityse (173 str.) ir kt. Konstitucijoje tvirtintas ir baigtinis federalini mokesi sraas (128132 str.). Kantonai labai autonomiki vietimo, sveikatos apsaugos, susisiekimo, naudingj ikasen naudojimo ir kitose srityse. Kanton galimyb realiai vykdyti jiems priskirtas uduotis priklauso nuo finansins autonomijos: kantonai turi teis nustatyti savo mokesius. Kanton autonomikumas taip pat pasireikia ir tuo, kad jie gali su kitais kantonais sudaryti sutartis (48 str.),119 turi svarbi galiojim usienio politikos srityje (55 str.).120

VII
Politins teiss, dar kitaip vadinamos tautos teismis,121 yra labai svarbios apibdinant veicarijos demokratij, kuri dl to ir vadinama pusiau tiesiogine. Jos tvirtintos Konstitucijos 4 dalies Tauta ir kantonai 2 skyriuje Iniciatyva ir referendumas.122 Konstitucijos 138 ir 139 straipsniuose reglamentuojama tautos iniciatyva i esms arba i dalies keiiant Konsti117 Plaiau r.: Zimmerli U. Bund-Kantone-Gemeinden/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Kosequenzen fr die Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. S. 4447. 118 Plaiau r.: Reich M. Grundzge der fderalistischen Finanzverfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 11991210; Locher P. Finanzordnung des Bundes/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 12111224. 119 Plaiau r.: Hnni P. Vertrge zwischen den Kantonen und zwischen dem Bund und Kantonen/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 443455. 120 Plaiau r.: Pfisterer T. Auslandbeziehungen der Kantone/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 525. 121 Tautos teiss buvo reformuotos 2003 m. vasario 9 d., kai federaliniam nutarimui pritar tauta ir kantonai. 122 Iniciatyvos teis suteikia grupei rinkj galimyb pasilyti pakeisti teisines nuostatas, o ie pasilymai privalomai turi bti pateikti tautos balsavimui. Referendume tauta balsuodama gali pasisakyti dl parlamento sprendim, t. y. jiems pritarti arba juos atmesti.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

93

tucij, 139 a. straipsnyje visuotin tautos iniciatyva, o 140 ir 141 straipsniuose privalomasis ir fakultatyvinis referendumas.123 Tautos iniciatyva 100 000 rinkj gali reikalauti pakeisti vis Konstitucij, panaikinti, pakeisti arba priimti Konstitucijos arba statym nuostatas. Taigi iskiriamos trys tautos iniciatyvos formos: iniciatyva i esms pakeisti Konstitucij, suformuluota tautos iniciatyva i dalies pakeisti Konstitucij ir bendroji tautos iniciatyva, siekiant i dalies pakeisti Konstitucij arba statymus. Tais atvejais, kai inicijuojamas esminis Konstitucijos pakeitimas, diskutuojama dl viso jos teksto. 100 000 rinkj pasilius pakeisti Konstitucij, pirmiausia toks silymas pateikiamas tautos balsavimui (140 str. 2 d. a punktas, 193 str. 2 d.). Jei tauta pritaria tokio Konstitucijos pakeitimo pradios procedrai, turi bti naujai renkamos tarybos (193 str. 3 d.). Po to, kai Federalinis susirinkimas parengia nauj Konstitucij, projektui turi pritarti tauta ir kantonai (privalomasis tautos ir kanton referendumas, dar vadinamas dvigubu referendumu; 140 str. 1 d. a punktas, 142 str., 195 str.). Taip pat 100 000 rinkj gali reikalauti pakeisti Konstitucij pateikdami parengt projekt (139, 194 str.), t. y. tok, kurio parlamentas jau nebeturt konkretinti arba tobulinti. Taigi toks tekstas turi bti pateiktas tautai ir kantonams balsuoti (140 str. 1 d. a punktas, 142 str. 24 d, 195 str.). Visuotins iniciatyvos bdu 100 000 rinkj gali reikalauti priimti, pakeisti arba panaikinti Konstitucijos arba statym nuostatas (139 a str.).124 i nauja tautos teis kaip ir pagal galiojani tvark suteikia galimyb i dalies pakeisti Konstitucij, taiau i iniciatyva gali bti gyvendinama jos nuostatas pakeiiant federaliniu statymu. Tokiu atveju Federalinis susirinkimas turi nusprsti, kaip silymas turi bti gyvendintas. Federalinio susirinkimo parengtos konstitucins nuostatos pateikiamos privalomajam tautos ir kanton referendumui, atitinkamos statym nuostatos tik privalomajam tautos referendumui. Abiem atvejais parengtoms nuostatoms Federalinis susirinkimas gali pateikti alternatyv projekt (139 str. 3 d., 139 a str. 4 d.). Konstitucijos keitimui paioje Konstitucijoje nustatyti tam tikri apribojimai (193 ir 194 str.). Keiiant Konstitucij, btina laikytis Konstitucijoje nustatytos procedros, privalomj tarptautins teiss nuostat, silomos pataisos negali bti nemanomo turinio (139 str. 2 d., 139 a str. 2 d., 193 str. 4 d. ir 194 str. 4 d.). Konstitucij keiiant i dalies, turi bti utikrina123 Rasta tam tikr ioje Konstitucijos dalyje tvirtint nuostat sutapim su kai kuriomis Konstitucijos 6 dalies, kurioje reglamentuojama Konstitucijos perirjimo tvarka, nuostatomis. 124 is straipsnis iuo metu, t. y. 2006 m. birelio mn., dar negalioja.

94

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mas materijos vienovs principas (atskiros projekto dalys turi bti tarpusavyje susijusios). Kai Konstitucija keiiama pateikiant parengt tekst, visuotins iniciatyvos atveju dar btina ilaikyti ir formos vienov (194 str. 3 d.). Taigi toki iniciatyv, kuri paeidia formos vieningumo, materijos vieningumo principus ir privalomsias tarptautins teiss nuostatas (ius cogens), Federalinis susirinkimas gali pripainti visai arba i dalies negaliojania (139 str. 2 d.). Daniausiai skiriamos dvi svarbiausios referendum formos: privalomieji ir fakultatyviniai referendumai. Pagal veicarijos Konstitucij privalomasis referendumas yra tautos referendumas, taip pat tautos referendumas ir kanton referendumas (vadinamasis dvigubas referendumas). Konstitucijos 140 straipsnyje ivardyti visi atvejai, kai privalomasis referendumas turi bti rengiamas. Pagal io straipsnio 1 dal tautai ir kantonams turi bti pateikti Federacijos Konstitucijos pakeitimai, klausimai dl stojimo kolektyvinio saugumo organizacijas (pvz., SNO) arba supranacionalines bendruomenes (pvz., ES) ir tam tikri statymai, pripainti skubiais.125 Tautos referendumas pagal minto straipsnio 2 dal rengiamas siekiant isiaikinti, ar Konstitucija turi bti keiiama i esms, kai pareikiama iniciatyva arba kai dl to nra vienos taryb nuomons, kai Federalinis susirinkimas visuotinei tautos iniciatyvai nepritaria ir kai Federalinis susirinkimas pateikia alternatyv projekt statymo projekto, pateikto visuotins iniciatyvos bdu. Pagal Konstitucijos 141 straipsnio 1 dal fakultatyvinis referendumas rengiamas dl federalini statym ir federalini nutarim, kai tai numatyta Konstitucijoje ir statymuose, ir dl tarptautini sutari, kai jos yra neterminuotos ir jas galima tik vienaalikai nutraukti, taip pat kai numatoma stoti tarptautines organizacijas ir kai jose yra svarbi teiskros nuostat ir j gyvendinimas reikalauja priimti federalinius statymus. gyvendinant tautos teises svarbu tai, kokioms slygoms esant tautos iniciatyva ir fakultatyvinis referendumas gali bti pradedamas. iuo poiriu svarbu, kad bt surinktas reikiamas para skaiius, nustatytas terminas, per kur paraai turi bti surinkti.126 Nuo 1977 m. tautos iniciatyvos atveju reikalaujama 100 000 rinkj para, kurie turi bti surinkti per 18
125 Kitaip nei ankstenje Konstitucijoje, kanton teritorijos pakeitimo klausimai tautos ir kanton balsavimui nebeturi bti pateikti. Pagal Konstitucijos 53 straipsnio 3 dal tam turi pritarti tik tie gyventojai ir tie kantonai, su kuriais tai susij, ir tai turi patvirtinti Federalinis susirinkimas savo nutarimu. Dl kanton padties turi balsuoti tauta ir kantonai (53 str. 2 d.); atvej apima Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalies a. punktas, nes tokiu atveju turt bti pakeista Konstitucija. 126 Btinas para skaiius visada buvo nustatytas Konstitucijoje, o j rinkimo terminai statymuose; tik pakeitus Konstitucij 2003 m. vasario 9 d. terminai nustatyti ir Konstitucijoje.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

95

mnesi, o fakultatyviniam referendumui 50 000 rinkj para per 100 dien. Fakultatyvinis referendumas gali bti surengtas to reikalaujant ir 8 kantonams (141 str.).127 Tam, kad projektai bt laikomi priimtais, u tai turi pasisakyti rinkj dauguma, taip pat kanton dauguma (142 str. 2 d.). Referendumo rezultatai atskirame kantone laikomi to kantono balsu (142 str. 3 d.). Rengiant dvigub referendum, tautos ir kanton nuomon gali ir nesutapti, todl projektas tokiu atveju patiria neskm.128 Taigi tokio referendumo atveju ypa irykja demokratijos ir federalizmo princip abipusis ryys.

VIII
veicarijos Konstitucijoje yra tvirtintas valdi padalijimas, kuriam pirmiausia bdinga tai, kad parlamentui Federaliniam susirinkimui (Bundesversammlung) kit valdi (Bundesrato ir Federalinio teismo) atvilgiu suteikiama virenyb. Tai liudija Konstitucijos 148 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad Federalinis susirinkimas, atsivelgdamas tautos ir kanton teises, Federacijoje vykdo aukiausi valdi. Tai paaikinama tuo, kad j renka tauta ir kad jam priskirti ypatingi galiojimai statym leidybos ir prieiros srityse, taiau tai nereikia, kad Federalinis susirinkimas gali duoti nurodymus Bundesratui ir Federaliniam teismui. Taigi i nuostata, ireikianti parlamento virenyb, nekeiia valdi padalijimo principo, kuris nuo seno yra veicarijos Konstitucijos pagrindas, esms.129 Pagrindin parlamento funkcija yra atstovauti tautai. Federalins valstybs legitimumo pagrind sudaro tauta ir valstybs nars, todl Federalinis susirinkimas turi garantuoti dvejop reprezentacij. Atsivelgiant tai, Federalin susirinkim sudaro dveji rmai: Nacionalin taryba (Nationalrat) ir Kanton taryba (Stnderat) (148 str. 2 d.). Nacionalin taryb sudaro 200 tautos130 deputat (149 str. 1 d.), kuri vietos kantonams paskirstomos pagal j gyventoj skaii; kiekvienas kantonas turi maiausiai vien viet (149 str. 4 d.).131 Konstitucijoje paskirstyiuo atveju kiekvienas kantonas turi po vien bals. Iki iol jau buvo 10 toki atvej: 8 projektai buvo atmesti kanton referendumuose, 2 tautos referendumuose. 129 Zimmerli U. Bundesversammlung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 1028. 130 Svoka tauta suprantama kaip apimanti ne tik turinius teis balsuoti, bet visus veicarijos gyventojus. 131 2003 m. vietos Nacionaliniame susirinkime buvo pakirstytos taip: Cirichas (Zrich) 34, Bernas (Bern) 26, Liucerna (Luzern) 10, ris (Uri) 1, vicas (Schwyz) 4, Obvaldenas (Obwalden) 1, Nidvaldenas (Nidwalden) 1, Glarusas (Glarus) 1, Cgas (Zug) 3, Fribras
128 127

96

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mo tvarka nra numatyta.132 Pagal Konstitucijos 149 straipsnio 2 dal deputatus renka tauta tiesiogiai pagal proporcin rinkim sistem. Kas ketveri metai Nacionalin taryba atnaujinama i esms.133 Pagal Konstitucijos 143 straipsn Nacionalin taryb gali bti renkami visi asmenys, turintys teis balsuoti. Taigi kitaip nei daugelyje kit valstybi, ia nra nustatyta amiaus cenzo skirtum ir aktyviajai, ir pasyviajai rinkim teisei gyvendinti. Kanton taryb sudaro 46 kanton deputatai (150 str. 1 d.). Kiekvienam kantonui, ir tai nepriklauso nuo jo gyventoj skaiiaus, Kanton taryboje atstovauja du deputatai.134 Taip Kanton taryba garantuoja lygiateisi valstybi nari dalyvavim priimant federalinius sprendimus. Kanton tarybos nari rinkim procedr, j kadencij nustato patys kantonai (150 str. 3 d.).135 Kaip ir Nacionalins tarybos, Kanton tarybos deputatai balsuoja laisvai, draudiama jiems duoti kokius nors nurodymus (161 str.). Abejuose Nacionalinio susirinkimo rmuose atstovaujama vienodai (148 str. 2 d.). Federalinis susirinkimas savo galiojimus gali gyvendinti tik tada, kai priimami sutampantys atskirai posdiaujani taryb sprendimai (156 str.). Tarybos daniausiai posdiauja ne vienu metu, kiekviena taryba sudaro savo komisijas. Kai kuriais atvejais, numatytais Konstitucijos 157 straipsnyje (rinkimams surengti, aukiausi federacijos institucij kompetencijos konfliktams sprsti, malonei suteikti), Nacionalin taryba ir Kanton taryba posdiauja kartu kaip Suvienytas federalinis susirinkimas, pirmininkaujant Nacionalins tarybos pirmininkui arba pirmininkei. Be to, Suvienytas federalinis susirinkimas gali rinktis ypatingais atvejais tam, kad iklausyt Bundesrat. Nacionalins tarybos taka tokiais atvejais yra didesn nei Kanton tarybos dl didesnio jo deputat skaiiaus. Federalinio susirinkimo kompetencija nustatyta Konstitucijos 2 dalies 3 skirsnyje. Svarbiausia jo uduotis yra teiskra konstitucini nuostat, fe(Freiburg) 7, Zoloturnas (Solothurn) 7, Bazelio miestas (Basel-Stadt) 5, Bazelio sritis (BaselLandschaft) 7, afhauzenas (Schaffhausen) 2, ApencelisAuserodenas (Appenzel Ausserrhoden) 1, ApencelisInerodenas (Appenzell Innerrhoden) 1, Sankt Galenas (Sankt Gallen) 12, Graubiundenas (Graubnden) 5, Argau (Aargau) 15, Turgau (Thurgau) 6, Tiinas (Tessin) 8, Vo (Waadt) 18, Val (Wallis) 7, Neatelis (Neuenburg) 5, eneva (Genf) 11, Jura (Jura) 2. 132 Tai reglametuoja 1976 m. gruodio 16 d. Politini teisi statymas. 133 Plaiau r.: Polenda T. Wahlrecht im Bund/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 363371. 134 Iskyrus iuos kantonus, kuriems atstovauja po vien deputat: Obvalden (Obwalden), Nidvalden (Nidwalden), Bazelio miest (Basel-Stadt), Bazelio srit (Basel-Landschaft), Apencel Auseroden (Appenzell Ausserrhoden), ApencelIneroden (Appenzell Innerrhoden). 135 Iskyrus Cgo (Zug), Apencelio-Inerodeno (Appenzell Innerrhoden) ir Graubiundeno (Graubnden) kantonus, kiti kantonai deputatus Kanton taryb renka kartu su Nacionalinio susirinkimo deputatais ketveri met laikotarpiui.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

97

deralini statym arba nutarim forma (163 str.). Konstitucijos 164 straipsnyje tvirtinta, kad svarbiausios teisins nuostatos, ypa tokiose srityse kaip politini teisi gyvendinimas, konstitucini teisi ribojimas, asmen teiss ir pareigos, mokesi moktojai, mokesi objektas ir j nustatymas, Federacijos uduotys, kanton pareigojimas gyvendinti ir vykdyti federalin teis, Federacijos institucij organizavimas ir veikla, turi bti suformuluotos federaliniuose statymuose. Usienio politikos formavimas yra taip pat vienas svarbiausi Federalinio susirinkimo galiojim, jis taip pat turi pritarti tarptautinms sutartims (166 str.). Pagal Konstitucijos 167 straipsn Federalinis susirinkimas turi plaius galiojimus finans srityje: jis sprendia apie Federacijos ilaidas, nustato preliminari smat ir kt. Jau nuo federalins valstybs krimo maai pakito Federalinio susirinkimo galiojimai renkant Bundesrato, Federalinio teismo narius ir kt. Federalinis susirinkimas gali bti statymu galiotas rengti ir patvirtinti ir kitokius rinkimus (168 str.). Federalinis susirinkimas vykdo aukiausij prieir Bundesrato, Federalins administracijos, federalini teism ir kit Federacijos institucij atvilgiu. (169 str.). Tai pasireikia tuo, kad gali bti kritikuojama Vyriausybs ir administracijos veikla ir duodami nurodymai ateities veiksmams. Tam panaudojami tokie instrumentai kaip vairi komisij sudarymas, metiniai praneimai ir kt. Tiesa, prieira teism atvilgiu ribojama ir gali apimti tam tikra prasme tik vadovavim, bet ne teisingumo vykdym. Parlamentin kontrol pasireikia ir tuo, kad federalinius teisjus Federalinis susirinkimas turi teis perrinkti kas eerius metus. Federalinis susirinkimas pagal Konstitucijos 170 straipsn rpinasi, kad bt patikrintas Federacijos priemoni veiksmingumas. Tai atlikti gali jis pats arba pavesti kitoms institucijoms, ypa Bundesratui. Taigi tokiu atveju stengiamasi atsakyti klausim, ar pasirinkta tam tikra priemon, ypa statymas, pasiekia usibrt tiksl. Anot R. Rhinow, is klausimas ieina u aukiausiosios prieiros rib, nes j turi atsakyti ne tik jo kontroliuojamos institucijos, bet ir jis pats kaip statym leidjas. Taip gali bti nustatyti statym vykdymo trkumai, nurodoma, kad tam tikri statymai turi bti pakeisti.136 Pagal Konstitucijos 172 straipsn Federalinis susirinkimas rpinasi Federacijos ir kanton tarpusavio santykiais, garantuoja kanton Konstitucijas, patvirtina kanton sutartis ir su usienio alimis, kai Bundesratas arba
136 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 384.

98

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

kantonas pareikia prietaravim. Dar kiti Federalinio susirinkimo galiojimai nustatyti Konstitucijos 173 straipsnyje, pavyzdiui, imtis priemoni vidiniam ir ioriniam saugumui, nepriklausomybei ir neutralitetui isaugoti, federalinei teisei gyvendinti ir kt. Nacionalin taryba ir Kanton taryba reguliariai renkasi sesijas (156 str. 1 d.). Kiekvienai tarybai vadovauja prezidentas arba prezident ir du viceprezidentai arba viceprezidents, kurie renkami i taryb nari vieneriems metams be galimybs juos vl perrinkti (152 str.). Prezidentai pirmininkauja plenariniams posdiams, atstovauja taryboms, vadovauja kanceliarijoms, kurios daniausiai nustato sesij programas, renka komisijas ir duoda joms nurodymus. Abi kanceliarijos sudaro koordinacin konferencij, kuri pirmiausia suderina abiej taryb sesij ir met planus. Jie taip pat atsakingi u santykius su Bundesratu, usienio parlamentais ir tarptautinmis organizacijomis. Klausimams, kurie patenka taryb plenumus, preliminariai svarstyti pagal Konstitucijos 153 straipsn sudaromos komisijos. Konstitucijoje taip pat tvirtintas frakcij teisinis statusas (154 str.). Federalinio susirinkimo darbui organizuoti sudaromos parlamentins tarnybos (155 str.). Kaip jau minta, vienas i svarbiausi Federalinio susirinkimo veiklos princip yra tai, kad j sudaranios tarybos, iskyrus kai kuriuos atvejus, posdiauja atskirai, ir j sprendimai svarstomais klausimais turi sutapti. Be to, kaip ir daugumai parlament, jam bdingas veiklos vieumo principas; iimtys gali bti numatytos tik statyme (158 str.). Abi tarybos gali posdiauti tik dalyvaujant j nari daugumai (159 str. 1 d.). Priimant sprendimus reikalinga paprasta bals dauguma (159 str. 2 d.). Absoliuti vis taryb nari dauguma (nesant laisv viet, 101 Nacionalins tarybos ir 24 Kanton tarybos) reikalinga tada, kai federaliniai statymai skelbiami skubiais ir sprendiant tam tikrus ilaid ir skol klausimus pagal Konstitucijos 159 straipsn. Pagal Konstitucijos 160 straipsn kiekvienam tarybos nariui, kiekvienai frakcijai ir parlamentinei komisijai (pagal Konstitucijos 181 str. ir Bundesratui) suteikiama teis Federaliniam susirinkimui pateikti nutarimo projekt arba reikalauti, kad jis bt parengtas arba pakeistas. Aptariant Federalinio susirinkimo nario teisin status pirmiausia pamintina tai, kad jiems suteiktas laisvas mandatas: pagal Konstitucijos 161 straipsnio 1 dal jie balsuoja be nurodym. Tam, kad bt utikrintas Nacionalinio susirinkimo nari neparlamentini ryi ir veiklos skaidrumas, pagal Konstitucijos 161 straipsnio 2 dal jie turi atskleisti interes ryius. Jie turi imuniteto teis (162 str.). Ypatinga yra tai, kad Federalinio susirinkimo nariai kadencijos metu gali ir toliau eiti savo pareigas, kurias jie jo prie juos irenkant. Taip utikrinamas j nuolatinis ryys su rinkjais, jie

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

99

gali savo profesin patirt pritaikyti parlamentinje veikloje ir bti maiau priklausomi nuo partij ir frakcij.

IX
Kaip jau minta, vienas i veicarijos valstybs poymi yra tiesiogins demokratijos institutas, taiau tai pasakytina ir apie jos Vyriausybs konstitucin status.137 Pagal Konstitucijos 174 straipsn Bundesratas (Bundesrat) yra aukiausioji vadovaujanti ir vykdanti Federacijos institucija. Tai, kad ia vartojamas odis vadovaujanti, reikia, kad Bundesratas yra ne tik vykdanioji institucija: jai tenka svarbus vaidmuo ir planuojant, koordinuojant, kontroliuojant, reprezentuojant ir integruojant valstybs veikl (180 str. 1 d.). Bundesratas turi svarbi galiojim ir usienio politikos srityje, taip pat utikrinant iorin ir vidin saugum (184, 185 str.). Ne tik Federalinis susirinkimas, bet ir Bundesratas atlieka svarbi reprezentavimo funkcij. Federalinis susirinkimas atstovauja vairi visuomens sluoksni interesams, taiau kaip visuma dl didelio jo nari skaiiaus yra maiau aprpiamas, todl Bundesratas, sudarytas i 7 nari, visuomens smonje knija tikrj federalins valstybs esm. Reprezentacin Bundesrato funkcija pasireikia ir tuo, kad j sudarant turi bti atstovaujami kaip galima platesni visuomens sluoksniai. Be to, Bundesratas vadovauja Federalinei administracijai (178 str. 1 d.). Ne tik Federalinis susirinkimas, bet ir Bundesratas dalyvauja statym leidyboje. Pagal Konstitucijos 181 straipsn Bundesratas turi iniciatyvos teis, t. y. teis Federaliniam susirinkimui teikti nutarim projektus. Jis taip pat turi teis teikti pasilymus dl nutarim projekt keitimo (160 str. 2 d.). Federalinio susirinkimo nutarimuose Bundesratas danai galiojamas nustatyti j sigaliojimo laik. Kiekybiniu poiriu didiausi dal teiskros procese sudaro Bundesrato leidiami nutarimai (182 str. 1 d.). Pagal Konstitucijos 182 straipsnio 2 dal Bundesratas taip pat rpinasi statym, Federalinio susirinkimo ir teismini institucij sprendim vykdymu. Tai atlieka ne jis pats, o paveda Federalinei administracijai. Kaip jau minta, pagal Konstitucijos 175 straipsnio 1 dal Bundesrat sudaro 7 nariai,138 kuriuos renka Federalinis susirinkimas ketveriems mePlaiau r.: Mader L. Bundesrat und Bundesverwaltung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 10471069. 138 Toks Bundesrato nari skaiius pasiteisino. Jis buvo nustatytas jau veicarijos 1848 m. Konstitucijoje, o visi bandymai j padidinti iki 9 arba 11 lugo. Nors Vyriausybei priskiriam galiojim daugja, centrin veicarijos Vyriausybs institucija Bundesratas ir kitais poiriais nuo
137

100

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tams. Rinkimai vyksta irinkus nauj Federalin susirinkim. Bundesrato nariu gali bti renkamas kiekvienas veicarijos pilietis arba piliet, kurie gali bti renkami Nacionalinio susirinkimo nariais (175 str. 23 d.). Renkant Bundesrato narius, turi bti atsivelgiama tai, kad bt atstovaujama visoms alies vietovms ir kalbiniams regionams (175 str. 4 d.).139 Paymtina, kad Bundesrato nariai kadencijos metu i pareig negali bti ataukti, taigi veicarijai, kitaip nei daugeliui kit parlamentini demokratij, nebdingas nepasitikjimo votumas. Bundesratas taip pat neturi teiss paleisti Nacionalinio susirinkimo. Vienas i svarbiausi Bundesrato veiklos princip yra kolegialumas. Tai reikia, kad kiekvienas Bundesrato narys turi lygias teises ir pareigas ir yra bendrai su kitais nariais atsakingas u Bundesrato veikl. Nors Bundesratas sprendimus priima kolegialiai (177 str. 1 d.), balsuojant galioja daugumos principas atskirj nuomoni daniausiai neskelbiant. Kiekvienas Bundesrato narys vadovauja ministerijai, kuri parengia ir vykdo Bundesrato kompetencijai prikirtus galiojimus (177 str. 2 d.). Taigi Bundesrato nariams tenka dvigubas vaidmuo: jie yra kolegijos nariai ir ministerij vadovai. Jiems taikomos tokios paios imuniteto nuostatos kaip ir Federalinio susirinkimo nariams. Bundesratui vadovauja Federalinis prezidentas arba prezident (176 str. 1 d.). Juos, taip pat viceprezident arba viceprezident vieneri met laikotarpiui i Bundesrato nari renka Federalinis susirinkimas (176 str. 2 d.). Perrinkti negalima, o Federalinis prezidentas arba prezident kitais metais negali bti renkami viceprezidentu arba viceprezidente (176 str. 3). Federalinis prezidentas vadovauja kolegijai, taigi jis nra nei valstybs vadovas, nei Vyriausybs pirmininkas. Jis neturi teiss kitiems Bundesrato nariams duoti nurodymus. Anot R. Rhinow, jis yra tik Primus inter pares.140 inoma, atsivelgiant tai, kad Federalinis prezidentas arba prezident rengia Bundesrato posdius ir jiems vadovauja, jie turi gana plaius galiojimus.141
federalins valstybs krimo maai kuo pakito, todl numatomos reformos, pavyzdiui, siekti stiprinti jo politin vadovavim, didinti asmenin atsakomyb, ir pan. 139 Tai yra vienintelis Konstitucijoje nustatytas Bundesrato sudties kriterijus, taiau yra kit, politinje praktikoje vaidinani svarb vaidmen, pavyzdiui, lytis, konfesija. Bundesrato sudtis taip pat atspindi veicarijos politin sistem. 140 Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrechts. Basel, Genf, Mnchen, 2003. S. 410. 141 Pavyzdiui, Federalinis prezidentas arba prezident koordinuoja Bundesrato darb, o tais atvejais, kai Bundesratas negali posdiauti, priima sprendimus, kuriems Bundesratas vliau turi pritarti. Jis arba ji taip pat reprezentuoja valstyb alyje ir usienyje, rpinasi Federacijos ir kanton santykiais ir t. t.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

101

Konstitucijos 178 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Bundesratas vadovauja Federalinei administracijai ir rpinasi, kad ji bt tikslingai organizuota ir laiku vykdyt uduotis. Federalin administracija suskirstyta departamentus, kuriems vadovauja Bundesrato nariai. Pagrindin Federalins administracijos funkcija yra federalins teiss, ypa federalini statym ir nutarim gyvendinimas ir taikymas, ji taip pat padeda Bundesratui vykdyti jam priskirtus galiojimus. Bundesrato ir Federalinio prezidento arba prezidents dispozicijoje yra Konstitucijos 179 straipsnyje minima Federalin kanceliarija, kuriai vadovauja Federalinis kancleris arba kancler. Federalin kanceliarija ia vardijama kaip Bundesrato tabo bstin.

X
Kaip jau minta,142 1999 m. spalio 8 d. federaliniu nutarimu dl teisins reformos, kuris buvo priimtas 2000 m. kovo 12 d. vykusiame referendume, buvo numatyta vykdyti esmini pakeitim reglamentuojant Federalinio teismo (Bundesgericht) konstitucin teisin status.143 Pagal Konstitucijos 188 straipsnio 1 dal Federalinis teismas yra aukiausioji teisingum vykdanti federalin institucija. Taip is teismas ikeliamas vir kit teism, kita vertus, atsivelgiant analogik Konstitucijos 174 straipsnio formuluot, kurioje nustatyta, kad Bundesratas yra aukiausioji vadovaujanti ir vykdanti federalin institucija, jis prilyginamas Bundesratui. Federalinis susirinkimas, kaip jau minta, yra aukiausioji valdia Federacijoje apskritai (148 str.). Konstitucijos 188 straipsnio 1 dalies nuostata taip pat atskleidia, kad tik Federalinis teismas, bet ne Federalinis susirinkimas ar Bundesratas gali vykdyti teisingum. Dabar galiojanioje 189 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad statymu tam tikras bylas gali bti pavesta sprsti kitoms federalinms institucijoms. Taigi dar 1848 m. steigtas, 1874 reorganizuotas Federalinis teismas iuo metu yra aukiausias veicarijos teismas apskritai, kuriam pavesta sprsti vis teiss srii (civilins, baudiamosios, administracins ir konstitucins) klausimus; iimtis socialinis draudimas.144 Valstybs viduje jo sprendimai negali bti skundiami, iskyrus individualius skundus dl Europos mor.: II skirsn. Nors priimti pakeitimai iuo metu dar negalioja, ia analizuojamos ir naujosios konstitucins nuostatos. 144 Tam 1917 m. buvo steigtas Federalinis draudimo teismas (Versicherungsgericht), kuris nuo 1969 m. organizaciniu poiriu yra Federalinio teismo skyrius, taiau faktikai yra savarankikas teismas.
143 142

102

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

gaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos garantuojam teisi paeidimo, kurie pateikiami Europos mogaus teisi teismui. Federalinio teismo struktr ir jo darbo tvark pagal Konstitucijos 188 straipsnio 2 dal reglamentuoja statymas, kuriame nustatyta, kad j sudaro 30 nari (Federalin draudimo teism 11), ir analogikai tiek pat antraeilse pareigose dirbani nari, kuriuos renka Federalinis susirinkimas 6 met kadencijai.145 Konstitucijos 189 straipsnyje (nauja redakcija) nustatytas Federalinio teismo galiojim katalogas, kuris pagal io straipsnio 3 dal nra baigtinis. Svarbiausia Federalinio teismo uduotis yra sprsti ginus dl federalins teiss (apimant Konstitucij, statymus ir nutarimus) paeidimo (189 str. 1 d. a. punktas). Pagal Konstitucijos 189 straipsnio 1 dalies b. punkt Federaliniam teismui pavedama sprsti, ar nepaeidiama tarptautin teis. Nors, kaip jau minta, ji laikoma federalins teiss dalimi, taiau atsivelgiant tai, kad kanton sudaromos valstybins sutartys nra priskiriamos federalinei teisei, toks atskiro punkto nustatymas yra prasmingas. Toliau Konstitucijos 189 straipsnio 1 dalies c. punkte nustatyta, kad Federalinis teismas sprendia ginus dl teiss tarp kanton paeidimo. Pagal io straipsnio 1 dal ir e. punkt Federalinio teismo kompetencijai priskiriama sprsti kai kuriuos ginus dl kanton teiss, o pagal f. punkt dl Federacijos bei kanton nuostat apie politines teises paeidimo. Federacijos nari tarpusavio arba Federacijos nari ir centrins valstybs ginus, jei jie pagal Konstitucijos 44 straipsnio 3 dal nesureguliuojami tarpusavio susitarimu ir derybomis, taip pat sprendia Federalinis teismas. Reikia pasakyti, kad Konstitucijoje nustatyta, ne kokie teiss aktai Federaliniam teismui gali bti skundiami, bet kokie negali bti skundiami, t. y. Federalinio susirinkimo ir Bundesrato aktai (189 str. 4 d.). Iimtys gali bti nustatytos statymu. Galimyb kreiptis Federalin teism reglamentuoja Konstitucijos naujos redakcijos 191 straipsnis. Jo 1 dalyje tvirtinta, kad tai nustatoma statymu. Jame gali bti nurodyta, kad kreipimsi gali riboti iekinio suma. Sprendiant ypa svarbius teisinius klausimus, teis kreiptis negali bti ribojama, nors tam tikra iekinio suma ir nebt pasiekta (191 str. 2 d.). statyme taip pat gali bti nustatyta, kad tam tikr srii klausimais Federalin teism taip pat negali bti kreipiamasi, o aikiai nepagrstiems skundams sprsti gali bti numatytas supaprastintas procesas (191 str. 3 ir 4 d.).

145 Plaiau r.: Schubarth M. Bundesgericht/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 10711081.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

103

Konstitucijos 191 a straipsnyje tvirtinta galimyb Federacijoje steigti ir kitas teismines institucijas. Konstitucijos 191 a straipsnio 1 dalyje146 nustatyta, kad steigiamas Federalinis baudiamj byl teismas. Jis, kaip pirmoji instancija, sprendia klausimus, kuriuos statymas priskiria Federacijos teismingumui. statymu jam gali bti pavesti ir kiti galiojimai. Pagal Konstitucijos 191 a straipsnio 2 dal turi bti steigtos teismins institucijos sprsti vieuosius teisinius ginus, susijusius su Federalins administracijos galiojimais. Taip pat gali bti steigiamos ir kitos Federacijos (191 a str. 3 d.) teismins institucijos.

XI
Konstitucins justicijos funkcijas veicarijoje atlieka vairios teismins institucijos vairiomis procedromis, todl tokia sistema vadinama difuzine.147 J pirmiausia gyvendina Federalinis teismas, taip pat kanton teismins institucijos, kurios turi teis tikrinti, ar kanton teis atitinka federalin Konstitucij. Kaip inoma, pagrindin konstitucins justicijos funkcija yra Konstitucijos apsauga. i funkcija veicarijoje yra apribota, nes iuo metu Federalinio teismo tyrimo objektas yra ne federaliniai statymai ir federaliniai nutarimai, o individualaus pobdio aktai. Btina pabrti tai, kad pagal Konstitucijos 191 straipsn,148 kuriame nustatyta, kad federaliniai statymai ir tarptautin teis Federaliniam teismui ir kitoms teis taikanioms institucijoms yra labai svarbi, Federalinis teismas turi teis tikrinti, ar federaliniai statymai atitinka Konstitucij. Nustaius, kad jie neatitinka Konstitucijos, j taikyti negalima. Taigi veicarijos konstitucins justicijos koncepcijos esm yra individuali teisi apsauga, taigi tuo paiu metu Federalinis teismas saugo teisins valstybs principo esm. Be to, konstitucin justicija atlieka svarb vaidmen utikrinant demokratins ir federalins valstybs principus. Pastaraisiais deimtmeiais sprendiami ir tarptautins teiss bei alies teiss derinimo klausimai. veicarijai, kaip federalinei valstybei, labai svarbu, kad Federalinis teismas pagal Konstitucijos 189 straipsnio 2 dal gals sprsti kylanius Federacijos ir kanton arba kanton ginus. Taip utikrinama federalins teiss
iame straipsnyje tvirtinta nuostata sigaliojo 2003 m. balandio 1 d. Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. S. 184. Tiesa, is Konstitucijos straipsnis, kaip ir kiti Konstitucijos 5 dalies 4 skyriaus Federalinis teismas ir kitos teismins institucijos straipsniai (iskyrus 191 a str. 1 d.), dar negalioja.
147 148 146

104

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

virenyb kanton teiss atvilgiu, teiss taikymas, j autonomikumas, derinama kanton teiskra ir kt.149

XII
veicarijos 1999 m. Konstitucijos keitimo tvarka nustatyta jos etosios dalies 1 skyriuje. iame skyriuje tvirtintos nuostatos glaudiai susijusios su Konstitucijos ketvirtosios dalies, kurioje nustatyta teiss pareikti iniciatyv ir referendum keiiant Konstitucij tvarka, nuostatomis. Pagal Konstitucijos 192 straipsnio 1 dal ji gali bti i esms arba i dalies perirta bet kuriuo metu, tam nra numatyta joki apribojim; speciali procedra taip pat numatyta (192 str. 2 d.). ioje Konstitucijoje taip pat nra tvirtinta toki nuostat, kuri nebt galima pakeisti.150 Pagal Konstitucijos 193 straipsnio 1 dal pasilyti Konstitucij perirti i esms gali tauta (pagal Konstitucijos 138 str. 1 d. tai 100 000 rinkj) arba viena i taryb, t. y. Nacionalin taryba arba Kanton taryba. Tai nutarti gali ir Federalinis susirinkimas. Kai Konstitucija peririma i esms, daniausiai diskutuojama dl vis arba daugumos joje nustatyt institut. Jeigu iniciatyv pakeisti Konstitucij pareikia tauta arba abi tarybos bna skirtingos nuomons, dl Konstitucijos keitimo i esms sprendia tauta (193 str. 2 d.). Jei tauta pritaria esminiam Konstitucijos pakeitimui, naujai renkamos abi tarybos (193 str. 3 d.). Konstitucij keiiant i dalies, teis pareikti iniciatyv reglamentuojama panaiai kaip ir Konstitucij keiiant i esms. Yra tik vienas skirtumas tokios teiss neturi nei Nacionalin taryba, nei Kanton taryba (194 str. 1 d.). Konstitucij keiiant ir i esms, ir i dalies, btina laikytis paioje Konstitucijoje nustatyt apribojim, iimtiniais atvejais ir t, kurie priskirtini neraytinei konstitucinei teisei. Apie visa tai jau buvo usiminta aptariant politines teises.151 Pagal Konstitucijos 195 straipsn visai arba i dalies pakeista Konstitucija sigalioja tada, kai j priima tauta ir kantonai. Nuo 1999 m. jau buvo priimti atuoni veicarijos Konstitucijos pakeitimai. Kaip jau minta, esminiai Konstitucijos pakeitimai susij su teisine re149 Plaiau r.: Klin W. Verfassungsgerichtsbarkeit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. S. 11671181. 150 Pavyzdiui, Vokietijos Federacins Respublikos pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jo pakeitimai, susij su Federacijos padalijimu federalines emes, esminiu federalini emi dalyvavimu statym leidyboje arba su 1 ir 20 straipsniuose tvirtintais principais, negalimi. 151 r.: VII skirsn.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

105

forma (1999 m. spalio 8 d. federalinis nutarimas),152 veicarijos stojimu SNO (2001 m. spalio 5 d. federalinis nutarimas), nauju tautos teisi reglamentavimu (2002 m. spalio 4 d. federalinis nutarimas)153, finansiniu suderinimu, uduoi paskirstymu tarp Federacijos ir kanton (2003 m. spalio 3 d. federalinis nutarimas) ir su finansine sistema (2004 m. kovo 19 d. federalinis nutarimas).

LITERATRA
1. Achmid G., Uhlmann F. Grundzge der Staatsfunktionen im Staatsrecht der Kantone/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 2. Biaggini G. Rechtsprechung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 3. Breitenmoser S. Regionalismus insbesondere grenzberschreitende Zusammenarbeit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 4. Cottier T./Hertig M. Das Vlkerrecht in der neuen Bundesverfassung: Stellung und Auswirkungen/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 5. Ehrenzeller B. Reformprozesse im Verfassungsrecht von Bund und Kantonen/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 6. Hafner F. Glaubens und Gewissensfreiheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 7. Epiney A. Beziehungen zum Ausland/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 8. Fleiner T., Misic A. Fderalismus als Ordnungsprinzip der Verfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 9. Hotz R. Petitionsfreiheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 10. Jaag T. Die Rechtsstellung der Kantone in der Budesverfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001.
152 153

r.: II skirsn. r.: VII skirsn.

106

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

11. Hnni P. Vertrge zwischen den Kantonen und zwischen dem Bund und Kantonen/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 12. Kgi-Diener R. Grundrechtsschutz durch die Kantone/Threr D., Aubert J.F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 13. Klnin W. Verfassungsgerichtsbarkeit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 14. Kstli T. Die Schweiz eine Republik in Europa/Geschichte des Nationalstaates seit 1798. Zrich, 1998. 15. Kayser M., Richter D. Die neue schweizerische Bundesverfassung/Zeitschrift fr auslndisches Recht und Vlkerrecht (ZaRV). Bd. 59 (1999). 16. Kiener R. Bildung, Forschung und Kultur/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 17. Kley A. Die Medien im neuen Verfassungsrecht/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 18. Koller H., Biaggini G. Die neue schweizerische Bundesverfassung/ Neuerungen und Akzentsetzungen im berblick/Europische GrundrechteZeitschrift (EuGRZ). Bd. 27 (2000). Heft 1113. 19. Koller H. Regierung und Verwaltung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 20. Klz A. Geschichtliche Grundlagen/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 21. Krkemeyer S. Direkte Demokratie und Europische Integration. Inaugural-Dissertation. Mnster, 1994. 22. Kriesi H. Grundlagen der politischen Willensbildung/Threr D., Aubert J.F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 23. Linder W. Grundzge des politischen Systems/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 24. Locher P. Finanzordung des Bundes/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 25. Mader L. Bundesrat und Bundesverwaltung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 26. Mastronardi Ph. Menschenwrde als materielle Grundnorm des Rechtsstaates?/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 27. Meyer-Blaser U., Gchter Th. Der Sozialstaatsgedanke/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 28. Mller G. Rechtssetzung und Staatsvertrge/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

107

29. Mller G. Formen der Rechtssetzung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 30. Mller J. P. Die Diskriminierungsverbote nach Art. 8 Abs. 2 der neuen Bundesverfassung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 31. Mller J. P. Allgemeine Bemerkungen zu den Grundrechte/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 32. Murer E. Wohnen, Arbeit, Soziale Sicherheit und Gesundheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 33. Nuspliger K. Grundzge der Behrdenstruktur im Verfassungsrecht der Kantone/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 34. Nuspliger K. Wechselwirkungen zwischen neueren Kantonsverfassungen und der Bundesverfassung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 35. Pfisterer T. Auslandsbeziehunden der Kantone/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 36. Palenda T. Wahlrecht im Bund/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 37. Rausch H. Umwelt und Raumplanung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 38. Reich M. Grundzge der fderalistischen Finanzverfassung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 39. Rhinow R. Grundzge des schweizerischen Verfassungsrecht. Bassel, Genf, Mnchen, 2003. 40. Rhinow R. Wirschafts-, Sozial- und Arbeitsverfassung/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft. Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 41. Richli P. Staatsaufgaben-Grundlagen/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 42. Riva E., Mller-Tschumi T. Eigentumsgarantie/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 43. Ruch A. ussere und innere Sicherheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001.

108

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

44. Ruch A. ffentliche Werke und Verkehr/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 45. Schmid G./Uhlmann F. Idee und Ausgestaltung des Rechtsstaates/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 46. Schaffhauser R. Brgerrechte/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 47. Schweizer J. R. Homogenitt und Vielfalt im schweizerischen Staatsrecht/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 48. Schubarth M. Bundesgericht/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 49. Seller H. Gemeinden im schweizerischen Staatsrecht/Threr D., Aubert J.F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 50. Sigg O. Die politische Schweiz. Zrich, 1. Auflage, 1996. 51. Sigg O. Die politischen Institutionen der Schweiz. Zrich, 5. Auflage, 1990. 52. Stiftung fr Demokratie (Hrsg.). Brevier fr Demokratie: Funktionsweise eines demokratischen Staates am Beispiel der Schweiz, 1993. 53. Tschannen P. Die Auslegung der neuen Bundesverfassung/Zimmerli Ulrich (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft/Tagung vom 21./22 Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 54. Tschannen P. Staatsrecht der Schweizerischen Eidgenossenschaft. Bern, 2004. 55. Tschni H. Das neue Profil der Schweiz: Konstanz und Wandel einer alten Demokratie. Zrich, 1990. 56. Threr D. Verfassungsrecht und Vlkerrecht/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 57. Tschannen P. Verfassungsauslegung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 58. Vallender K. A. Wirtschaft/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 59. Weber-Drler B. Grundrechtseingriffe/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 60. Weber-Drler B. Rechtsgleichheit/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 61. Weber R. H. Energie und Kommunikation/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 62. Wittibschlager M. Einfhrung in das schweizerische Recht. Mnchen, 2000.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

109

63. Zimmerli U. Bund-Kantone-Gemeinden/Zimmerli U. (Hrsg.). Die neue Bundesverfassung: Konsequenzen fr Praxis und Wissenschaft, Tagung vom 21./22. Oktober 1999 an der Universitt Bern. Bern, 2000. 64. Zimmerli U. Bundesversammlung/Threr D., Aubert J.-F., Mller J. P. (Hrsg.). Verfassungsrecht der Schweiz. Zrich, 2001. 65. www.admin.ch 66. www.parlament.ch 67. www.bger.ch 68. www.bj.admin.ch 69. www.rechtsinformation.admin.ch 70. www.verfassungen.de

110

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

IV. VEDIJOS KONSTITUCIJA


I
vedijos konstitucinio reguliavimo patirtis gana turininga ir savita. i alis niekada neturjo ir dabar neturi vientisos Konstitucijos, kokias turi dauguma Europos ir pasaulio ali, taiau niekam nekyla abejoni, jog jos raytin Konstitucija gana tobula, nes visais savo raidos etapais vykusiai ir paangiai reglamentavo santykius visuomenje. vedijos konstitucin raida panai, bet ne visikai sutampa su pasaulio bei Europos konstitucins raidos periodais154. alies konstitucinio reglamentavimo itakos XIV amiaus viduryje, kai buvo ileistas Didysis Eriksono teisynas (Magnus Ericssons Law), o konstitucinio reglamentavimo istorij galima suskirstyti kelet etap. Pirmajam etapui bdinga smulkij dvarinink, pirkli, besiformuojanios buruazijos kova su absoliutine karaliaus valdia, bandymai j riboti teisikai. 1544 m. ileistas paktas nustat sosto paveldjimo tvark, 1560 m. paktas tvirtino karaliaus galias, 1594 m. paktas nustat atjimo sost tvark155. ie paktai neabejotinai buvo konstitucinio reglamentavimo uuomazga. 1809 m. karalius buvo priverstas atsisakyti sosto, ir Rikstagas vedijos karaliumi irinko Karol XIII. Reikt paminti ir tai, jog vedijai, kaip ir visai Skandinavijai, tuo metu didels takos turjo Pranczijos revoliucija. vedijoje taip pat kilo gana aktyvus judjimas, kuris lm ekonomines, politines permainas, taiau aplinkybs ia gerokai skyrsi nuo Pranczijos. Pirmasis vedijos Konstitucijos krimo etapas baigsi primus keturis labai svarbius statymus: 1809 m. birelio 6 d. Akt dl valdymo formos, 1810 m. vasario 10 d. Rikstago statym, 1810 m. rugsjo 26 d. Akt dl sosto paveldjimo, 1812 m. birelio 12 d. Akt dl spaudos laisvs. Taigi visi ie keturi aktai sudar vedijos Konstitucij156.
Jarainas E. Nuo pirmosios iki naujausi konstitucij: keletas mini apie konstitucinio reguliavimo raid / iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 2030. 155 The Constitution of Sweden. Stockholm, 1996. P. 11. 156 Konstitucii gosudarstv Evropy. . 3. oskva, 2001. S. 585587.
154

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

111

Vienas i svarbiausi vedijos konstitucins raidos antrojo etapo dokument buvo Aktas dl valdymo formos (1809 m.), kuris su pakeitimais ir papildymais galiojo iki 1974 m. is dokumentas tvirtino absoliutin monarchij, karaliui suteik nemaai privilegij, o Rikstago galias apribojo. Pagal statym karaliui priklaus visa vykdomoji valdia ir gana plaios statym leidybos teiss. vedijoje tuo metu vyriausybs nebuvo, o jos funkcijas i dalies vykd karaliaus vadovaujama Valstybs Taryba. Taiau i Taryba i tikrj buvo tik patarianti institucija, visikai pavaldi karaliui, kuris vienasmenikai skyr visus aukiausius valstybs pareignus bei banyios hierarchus, buvo vyriausiasis kariuomens vadas, sprend visus tarptautinius klausimus bei sudarydavo tarptautines sutartis157. Kitas itin svarbus vedijos statymas nustat Rikstago sudt ir veikl. Rikstagas buvo sudarytas luominiu principu i keturi kurij dvarinink, dvasinink, valstiei ir miestiei. statymas bdavo laikomas priimtu, jeigu jam pritar bent trys kurijos, o konstituciniam statymui turjo pritarti visos keturios kurijos. Kad konstitucinis statymas bt galutinai priimtas, btinas kito aukimo Rikstago pritarimas. Rikstagas turjo gana plaias teises tvarkant finansus. Jis skyr savo galiotinius, kurie kontroliavo vedijos valstybinio banko veikl. Be Rikstago sutikimo negaljo bti imamos valstybins paskolos. Taip pat Rikstagas patvirtindavo mokesius ir biudet. i nutarim karalius netvirtino, kadangi jie nebuvo laikomi statymais. Tokie plats galiojimai Rikstagui buvo suteikti siekiant apsaugoti karali nuo galim finansini piktnaudiavim. Vykdomj valdi kontroliuoti buvo pavesta ombudsmenui. vedijos ombudsmeno veikla turjo takos formuojantis panaioms institucijoms ne tiktai Skandinavijoje, bet ir kitose Europos alyse, taip pat ir Lietuvoje. Treias svarbus statymas 1810 m. priimtas Aktas dl sosto paveldjimo. is aktas vedijoje tvirtino vadinamj solistin sosto paveldjimo sistem, pagal kuri vedijos karaliaus sost galjo paveldti tiktai vyrai. Pabrtina tai, jog tuometinje vedijoje buvo tvirtinta gana demokratika spaudos laisvs samprata. 1809 m. Akte dl valdymo formos pasakyta (86 sk.), kad karaliaus pavaldiniai turi teis laisvai spausdinti savo krinius be iankstinio valstybini institucij leidimo, taiau tvirtinta ir atsakomyb prie teism u piktnaudiavim spaudos laisve. Karalius Bernadotas pasiek, kad 1812 m. bt priimtas Aktas dl spaudos laisvs, kuriame tvirtinta karaliaus teis riboti i laisv.

157 Miin . . Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Moskva, 2004. S. 251260.

112

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Antrasis vedijos Konstitucijos krimo laikotarpis 18121866 m. Tai buvo kapitalizmo sigaljimo laikas, kuris keit ir politinius santykius. vedijos valdymo sistema tuo laiku taip pat kito, nes 1814 m. vedija susijung su Norvegija, ir buvo apribota karaliaus valdia. Svarbus io etapo konstitucins raidos vykis 1863 m. tvirtintas dvej rm Rikstagas. 1866 m. Rikstagas prim statym dl Rikstago, kuriuo visikai atsisak luominio parlamento sudarymo principo ir tvirtino nauj Rikstago formavimo tvark. Auktuosius parlamento rmus sudar vietos savivaldos institucijos, o emieji buvo formuojami visuotini rinkim bdu. Treiasis vedijos konstitucins raidos etapas prasidjo XIX a. septintojo deimtmeio pabaigoje ir tssi iki XX a. etojo deimtmeio pabaigos. io laikotarpio konstitucinei raidai takos turjo politins sistemos demokratizavimo tendencijos ir tarptautiniai faktoriai, taip pat ir padtis Europoje. Pirmiausia buvo pakeistos 1809 m. Akto dl valdymo formos formuluots, nes 1905 m. unija su Norvegija buvo nutraukta, pastaroji tapo savarankika valstybe. Vlesnmis konstitucinmis pataisomis buvo nuolat pleiamos Rikstago, o siaurinamos karaliaus teiss. Parlamentas gijo teis grieiau, isamiau kontroliuoti vyriausybs veikl, ypa tarptautini santyki srit. Politinis gyvenimas buvo nuosekliai demokratizuojamas, tvirtinta visuotin ir lygi rinkim teis. Turto cenzas buvo nuolat mainamas, o po Antrojo pasaulinio karo visai panaikintas. Moterys gavo rinkim teis, vietoje maoritarins tvirtinta proporcin rinkim sistema. 1949 m. buvo priimtas naujas Aktas dl spaudos laisvs, kuriame buvo panaikinti ios teiss suvarymai. Prie svarbesni valstybins valdios pokyi iame etape priskirtinas dvej rm parlamento atsisakymas ir vieneri rm Rikstago tvirtinimas. Nagrinjant parlamento sudarymo tvark, Auktj rm atstovai pareik, kad Auktieji rmai sudaryti dirbtinai ir dubliuoja emj parlamento rm veikl. 1876 m. Valstybs Taryboje steigta ministro pirmininko pareigyb. Taip ilgainiui Valstybs Taryba tapo Vyriausybe. Vyriausybs narius skirdavo karalius, taiau vliau priprasta, kad karalius, sudarydamas Vyriausyb, atsivelgt politini jg santyk Rikstage. Pltsi ir grietjo parlamentin kontrol. Padidjo Vyriausybs atsakomyb u veikl gynybos srityje, isiplt ombudsmeno funkcijos bei veiklos apimtys.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

113

Nors treiajame vedijos Konstitucijos raidos etape nebuvo priimta esmini konstitucini patais, taiau faktini pokyi buvo gana daug. Kai kurie pokyiai egzistavo kaip konstitucinis paprotys ir sudar prielaidas konstitucinms pataisoms, o kai kurie buvo tvirtinti paprastuosiuose statymuose. Ketvirtasis vedijos konstitucins raidos etapas prasidjo XX a. etojo deimtmeio antrojoje pusje ir tsiasi iki iol. 1969 m. buvo i dalies pakoreguota valdymo forma, taiau esmin konstitucinio reguliavimo reforma prasidjo primus 1974 m. vedijos Konstitucij ir tsiasi iki iol. Teigiama, jog vedijoje iuo metu galioja Konstitucija, priimta 1974 m. vasario 27 d., taiau tai nepakankamai tikslu, nes i alis niekada neturjo vientisos Konstitucijos, neturi tokios ir dabar. Pagal Konstitucijos pirmos dalies 3 paragraf dabartin vedijos Konstitucij sudaro tokie pagrindiniai teisiniai aktai: 1974 m. vasario 27 d. Aktas dl valdymo formos, 1810 m. vasario 26 d. Aktas dl sosto paveldjimo, 1949 m. Aktas dl spaudos laisvs (su papildymais ir pataisomis, priimtomis 1974 m.) ir 1991 m. Pagrindinis statymas dl odio laisvs. Ypa intensyvi vedijos konstitucinio reguliavimo pltra vyko XX a. paskutin deimtmet konstitucini papildym bei pataisym buvo padaryta daugiau nei ankstesniais laikotarpiais158. Akte dl valdymo formos buvo tvirtinta, jog alies Konstitucij sudaro ne tik trys pagrindiniai ms paminti statymai, bet ir 1991 m. priimtas (su 1994 m. papildymais) statymas dl odio laisvs. is statymas isamiai reglamentuoja odio laisv, kaip demokratijos tvirtinimo prielaid alyje. iame teiss akte iplstos usieniei teiss naudotis spaudos laisve. Reikt paminti, jog tikrai ne kiekviena Europos alis turi toki ivystyt ir teisikai ginam spaudos ir visos informacijos sklaidos sistem, koki turi vedija. Be i nuostat, buvo padaryta daug kit konstitucini patais koreguojant teisin reguliavim. Nustatyta Rikstago kadencija 4 metai, sosto paveldtojo pilnametysts amius 18 met (anksiau buvo 25 metai), apribota parlamento teis pavesti statym leidybos teis Vyriausybei. Nuolat kito konstitucins normos, reglamentuojanios privaios nuosavybs teis. vedijoje, kaip inoma, jau seniai vykdoma socialiai orientuota politika, todl nuolat svarstomi mokesi klausimai, koreguojama mokesi sistema, o tai veikia privaios nuosavybs dyd bei status. vedijos Konstitucija numato privaios nuosavybs nacionalizavimo galimyb, taiau taip pat teigiama, jog privat turt nacionalizuoti galima tik tenkinant
158

http:www.confinder.richmond.edu

114

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

labai svarbias visuomens reikmes, pabrtina, jog nekilnojamas turtas (em, statiniai) negali bti nusavintas. Nemai konstitucinio reguliavimo pokyiai siejami su vedijos rengimusi stoti Europos Sjung. Aktas dl valdymo formos buvo papildytas konsultacinio referendumo galimybe, i esms pakeistos tos konstitucins normos, kurios reglamentavo vedijos santykius su kitomis valstybmis. I esms pakeistas Akto dl valdymo formos deimtos dalies 5 paragrafas tvirtino, jog Rikstagas gali perduoti sprsti klausimus Europos Sjungos institucijoms, jeigu j priimti sprendimai nepaeis vedijos pagrindiniuose statymuose tvirtint mogaus teisi. Parlamentas gali perduoti sprsti klausimus, jeigu tam pritar ne maiau kaip trys ketvirtadaliai dalyvavusi balsavime deputat. Pasilymui perduoti Europos Sjungos institucijoms sprsti klausimus, susijusius su pagrindini vedijos konstitucini statym pakeitimais, turi pritarti ne maiau kaip penki etadaliai balsavusi ir ne maiau kaip trys ketvirtadaliai vis Rikstago deputat. Kaip matome, vedijos Konstitucija gana isamiai nustato kompetencijos pasiskirstym su Europos Sjunga, bet apskritai ios alies pastarojo meto teiskroje sustiprjo tarptautini organizacij bei Europos Sjungos institucij sprendim taka. vedijos Konstitucija tvirtina parlamentins monarchijos valdymo form. Konstitucijos pirmos dalies 1 paragrafas skelbia, jog valstybins valdios altinis yra liaudis, kuri dalyvauja valdyme naudodamasi visuotine ir lygia rinkim teise.

II
vedija, kaip ir kitos Europos alys, apibrdama individo teisin status, laikosi tarptautini dokument nuostat didinti valstybs dmes mogui. vedijos Konstitucijos pirmos dalies 2 paragrafe sakoma, jog valstybin valdia turi bti gyvendinama gerbiant vis moni ir kiekvieno mogaus atskirai laisv ir savigarb. Asmenins, ekonomins bei kultrins kiekvieno mogaus gerovs puoseljimas turt bti pagrindinis valstybs tikslas. Ypa dmesingai vedijos Konstitucijoje tvirtinamos teiss informacijos, odio, sjung, miting, demonstracij laisv. vedijos Konstitucijoje yra ir savit konstitucinio reguliavimo norm, saugani mogaus teises. Antros dalies 2 paragrafe skelbiama, jog pilietis turi bti apsaugotas nuo prievartos skelbti savo politines, religines, kultrines pairas visuomenje. Taip pat jis turi bti apsaugotas nuo prievartos

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

115

dalyvauti mitinguose ar susirinkimuose, politini, religini ar kitoki jungini veikloje. odio, informacijos, susirinkim, demonstracij laisv gali bti apribota tik dl valstybs saugumo bei siekiant apsaugoti individo garb, gyvenimo privatum bei ukardant nusikaltimus. Iskirtinis vedijos Konstitucijos bruoas yra atidus usieniei teisinio statuso tvirtinimas. Konstitucijos antros dalies 22 paragrafas skelbia, jog usienieiai danai prilyginami vedijos pilieiams, tai gana demokratika ir usienio pilieiams patraukli norma. Pagal Konstitucij usienio pilieiai visikai prilyginami vedijos pilieiams tokiais atvejais: 1) saugant nuo prievartos dalyvauti susirinkimuose ir demonstracijose, siekianiose formuoti viej nuomon, arba priklausyti kokiai nors religinei ar kitokiai organizacijai; 2) saugant asmenin informacij; 3) saugant nuo mirties bausms, fizini bausmi ir kankinim; 4) saugant teis teisin nagrinjim padarius arba tariant padarius nusikaltim; 5) saugant teis gynyb; 6) saugant nuo nepalankaus poirio dl rasins, etnins ar lytins priklausomybs; 7) saugant nuo inaudojimo, taip pat nuo apribojim naudotis eme ar statiniais; 8) saugant teis isilavinim; 9) saugant raytoj, meninink ar fotograf teises savo krinius ir kt. Kartu pastebima, jog ios normos negali bti taikomos, jeigu tai prietaraut vedijos sipareigojimams laikytis Europos mogaus teisi ir laisvi konvencijos.

III
Pagal vedijos Konstitucij aukiausias atstovaujamasis organas yra Rikstagas, kuris leidia statymus, nustato valstybinius mokesius, valstybini l naudojimo tvark. Rikstagas kontroliuoja Vyriausybs ir visos administracijos veikl, taip pat tvirtina ombudsmenus, kuri pareiga yra kontroliuoti civilin ir karin administracij, vietos savivaldos organus. Pagal Akt dl valdymo formos (1974 m.) tiktai Rikstagas gali priimti statymus dl: 1) vedijos pilietybs; 2) eimos santyki; 3) privaios nuosavybs;

116

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

4) mogaus teisi ir laisvi; 5) dl nusikaltim ir atsakomybs; 6) dl referendumo surengimo; 7) dl mokesi; 8) dl administracinio teritorinio suskirstymo. Rikstagas renkamas laisv, slapt bei tiesiogini rinkim bdu ketveriems metams pagal proporcin rinkim sistem. iuo metu Rikstag sudaro 349 vieneri rm nariai. Pagal Konstitucij Rikstago nariai privalo turti pavaduotojus. Rinkti Rikstag gali vedijos pilieiai, kurie gyvena ar kakada gyveno ioje valstybje. Prie rinkimus visa alis suskirstoma rinkim apygardas, kurioms paskirstoma 310 mandat. Kiti 39 mandatai paliekami atsargai, vliau juos Centrin rinkim komisija padalija partijoms skirstydama likusius balsus. Jeigu partija visoje alyje gavo maiau kaip 4 proc. rinkj bals, tai negali papildomai gauti vadinamj lyginamj arba atsargini mandat. Pagal vedijos Konstitucijos treios dalies 4 paragraf Vyriausyb gali paskelbti neeilinius rinkimus Rikstag. Tokie rinkimai turi vykti per 3 mnesius nuo Vyriausybs nutarimo primimo. Taiau Konstitucijoje taip pat pabrta, jog Vyriausyb negali organizuoti prielaikini rinkim tris mnesius nuo pirmojo naujai irinkto Rikstago posdio. Pirmajame posdyje Rikstagas irenka talman (pirminink), pirmj, antrj, treij vicetalmanus, taip pat eiolika komisij: 1) Konstitucijos; 2) finans; 3) mokesi; 4) teiss; 5) statym leidybos; 6) usienio reikal; 7) gynybos; 8) socialinio draudimo; 9) socialini reikal; 10) kultros; 11) vietimo; 12) komunikacij; 13) ekologijos ir ems kio; 14) ekonomikos; 15) darbo rinkos; 16) gyvenamojo bsto.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

117

Rikstago narys arba nario pavaduotojas negali atsisakyti savo pareig be Rikstago sutikimo. Be Rikstago sutikimo negalimas jo nari ar nari pavaduotoj teisinis persekiojimas arba kitoks teisi suvarymas. ie veiksmai gali bti pradti tik leidus penkiems etadaliams vis balsavusi Rikstago nari, nors visus kitus klausimus parlamentas sprendia paprasta bals dauguma. Aktas dl Rikstago tvirtina vedijos statym keitimo tvark. Paprastj statym primimo ir keitimo tvarka nesudtinga, daniausiai tai atlieka absoliuti parlamentin dauguma. Konstituciniai statymai priimami bei keiiami gana sudtingai. Konstitucijos pataisos svarstomos ir priimamos dviej aukim Rikstage. Jeigu pateiktam konstitucini patais projektui nepritaria vienas tredalis Rikstago nari, jis gali bti teikiamas referendumui. Jeigu rinkjai bals dauguma pritaria statymo projektui, tai jis perduodamas naujojo aukimo Rikstagui, kuris priima galutin sprendim. i tvarka gana savita, palyginus su kitomis Europos alimis 159. vedijos Konstitucija nereikalauja, kad Rikstago priimtus statymus tvirtint karalius. Karalius taip pat nesinaudoja ir veto teise. Rikstago talmanas priimtus statymus siunia ministrui pirmininkui ir kompetentingam ministrui pasirayti jie neturi teiss nepasirayti. Ministras pirmininkas priimtus statymus daniausiai paveda pasirayti ministrui.

IV
vedijos valstybs vadovas yra karalius. 1979 m. pakeitus solistin sistem, vedijos karaliumi gali tapti vyras arba moteris, ne jaunesnis kaip 18 met vedijos pilietis. Pagal Konstitucij tuo paiu metu jis negali bti talmanas, ministras arba Rikstago narys. Pagal Konstitucijos penktos dalies 5 paragrafo reikalavim Vyriausyb turi informuoti Rikstag, jeigu karalius eis mnesius nevykd ar negaljo vykdyti savo pareig. Rikstagas turi nusprsti, ar karalius paliko sost. Jei karalius paliko sost arba vedijos karaliaus dinastija pasibaig, Rikstagas turi paskirti regent, atliksiant valstybs vadovo funkcijas. Jeigu regent paskirti itin sudtinga, tai Vyriausybs sprendimu laikinai vykdyti regento pareigas gali bti pavesta talmanui. Kaip ir kiekvienoje parlamentinje monarchijoje, taip ir vedijoje karaliaus vaidmuo yra nominalus. Jis atlieka daugiausia reprezentacines, ritualines funkcijas. alies valdyme karalius dalyvauja kaip autoritetingas as159

Sartori G. Comparative constitutional engineering. New York, 1994. P. 84.

118

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

muo. Konstitucijos penktos dalies 2 paragrafe pasakyta, jog prie ivykdamas usien karalius turi pasitarti su ministru pirmininku. Karalikosios eimos veiksmus taip pat privalu derinti su Rikstagu arba Vyriausybe. Pagal 1810 m. Akto dl sosto paveldjimo 5 paragraf princas ar princes negali susituokti, jeigu Vyriausyb, karaliui pasilius, nesutinka. Jeigu minti asmenys susituokia negav minto leidimo, jie ir j palikuonys praranda teis sost.

V
Valstybse, kuri valdymo forma yra parlamentin monarchija, svarbiausia institucija yra vyriausyb. Formaliai iose valstybse vyriausybs atsiskaito parlamentams ir turi atsistatydinti joms pareikus nepasitikjim. Taiau faktikai jos daro didel tak parlamento darbui. Nereikt pamirti, jog vyriausyb sudaro viena ar kelios valdaniosios partijos, o tai reikia, jog parlamentin daugum saisto partin drausm, todl faktin parlamento priklausomyb nuo vyriausybs tik padidja. Pagal vedijos Konstitucij Vyriausyb pagal svarb yra lyg ir antroje vietoje po Rikstago. Pagal galiojanias teiss normas Vyriausybei atiteko tos funkcijos, kurias anksiau vykd karalius. 1974 m. priimto Akto dl valdymo formos 6 paragrafe Vyriausyb pavadinta institucija, kuri valdo valstyb. Jos sudtis priklauso nuo politini jg santykio Rikstage. Konstitucijoje tvirtintas Vyriausybs teisinis statusas ir pasakyta, jog j sudaro ministras pirmininkas ir kiti ministrai. Pagal Konstitucij ministro pirmininko kandidatr, pasikonsultavs su politinmis partijomis ir vicetalmanais, Rikstagui tvirtinti teikia talmanas. Gautas pasilymas ne vliau kaip ketvirt dien be joki papildom svarstym komisijose turi bti pateikiamas balsuoti Rikstage. Jeigu prie silom ministro pirmininko kandidatr balsuoja daugiau negu pus vis Rikstago nari, tai kandidatra atmetama. Visais kitais atvejais jai pritariama. Jeigu Rikstagas keturis kartus i eils atmeta ministro pirmininko kandidatr, tai daroma pertrauka ir skelbiami nauji Rikstago rinkimai. Rikstagui pritarus ministro pirmininko kandidatrai, talmanas ileidia potvark dl io pareigno skyrimo. Naujai paskirtas Vyriausybs vadovas pats skiria ministrus ir juos tik pristato Rikstagui. Pagal Konstitucij ministru gali tapti asmuo, kuris ne maiau kaip 10 met yra vedijos pilietis. Jeigu Rikstagas pareikia nepasitikjim ministru pirmininku ar kuriuo nors ministru, tai talmano potvarkiu ie asmenys turi bti atstatydinti. Mi-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

119

nistrui pirmininkui mirus arba jam atsistatydinus, arba j atstatydinus, Rikstago talmanas paleidia vis Vyriausyb. vedijos Vyriausyb, kaip jau buvo minta, turi labai daug galiojim. Pagal Akto dl valdymo formos atunt dal Vyriausyb sprendia visus klausimus, kurie neeina Rikstago kompetencij. Pagal mint Akt Vyriausyb gali priimti nutarimus dl: 1) asmens saugumo, gyvybs ir sveikatos apsaugos; 2) usienieio teisinio statuso; 3) preki bei valiutos veimo ir iveimo tvarkos; 4) mediokls, uvininkysts bei aplinkos apsaugos; 5) vieosios tvarkos; 6) vietimo ir mokslo; 7) valstybins paslapties ir asmens duomen apsaugos. Pastaruoju metu Vyriausybs veikla labai isiplt, visas problemas sprsti centralizuotai pasidar neracionalu. Aktas dl valdymo formos Vyriausyb galina darbus paskirstyti pavaldioms institucijoms. Mintas teiss aktas kartais riboja Vyriausybs galias. io statymo deimtos dalies 2 paragrafe pasakyta, jog Vyriausyb negali savarankikai sudaryti tarptautini sutari, kuriose priimami valstybiniai sipareigojimai. Tokias sutartis turi ratifikuoti Rikstagas.

LITERATRA
1. Jarainas E. Nuo pirmosios iki naujausios konstitucij: keletas mini apie konstitucinio reguliavimo raid / iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005 m. 2. The Constitution of Sweden. Stockholm, 1996. 3. Miin . . Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Moskva, 2004. 4. Konstitucii gosudarstv Evropy. . 3. Moskva, 2001. 5. Wheare K. C. Modern Constitutions. Oxford, 1980. 6. Jowell I., Oliver P. The Changing Constitution. Oxford, 1994. 7. Sartori G. Comparative constitutional engineering. New York, 1994. 8. Leanaerts K. Constitutional law of the European Unijon. London, 2005. 9. http:www.confinder.richmond.edu.

120

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

V. DANIJOS KARALYSTS KONSTITUCIN SRANGA


I
Valstybs ir konstitucingumo raida. Dan gentys priskirtinos prie german geni grups, pasiymjusios ypatingu karingumu. IX a. dabartinje Norvegijos teritorijoje gyven vikingai, vadovaujami Hardegono, ukariavo Jutlandijos pusiasal. Hardegono snus Gormas Senasis laikomas Danijos monarchijos, kurtos X a., pradininku, todl Danijos Karalyst (Kongeriget Danmark) laikoma seniausia arba viena i seniausi monarchini Europos valstybi. Gormo Senojo snus Haroldas galutinai jga suvienijo visas dan gentis, o jo paveldtojai iplt Danijos valstybs ribas iki dabartins Anglijos krant. Danijos ir visos Skandinavijos vidurami istorija pasiymjo tiems amiams bdinga kova dl takos ir valdios. Vidurami Danijos valstybs istorija glaudiai susijusi su kit Skandinavijos valstybi istorija. XIV a. Kalmaro unija numat personalin vedijos, Norvegijos ir Danijos sjung (toki sjung iandien vadintume konfederacija). Danijos karalien Margrethe suvienijo vis Skandinavij. Unija egzistavo iki 1523 m., kuomet Gustavas Vaza tapo vedijos karaliumi. Kalmaro unija iiro, nors Norvegija iki XVII a. liko pavaldi Danijos Karalystei. Labai reikmingas Danijos valstybs istorijoje yra XVI a., kuomet Reformacijos epochoje valstybei teko rinktis katalik arba protestant tikjim. i dramatika kova baigsi protestantizmo alinink pergale. Valdant karaliui Kristianui III, 1536 m. Evangelik liuteron banyia paskelbta valstybine, o alies vadovas monarchas ios banyios galva160. itie XVI a. pokyiai buvo labai reikmingi Danijos teiss raidai, kadangi i religija, jos principai yra ir iandieninio Danijos konstitucingumo sudedamoji dalis. 1665 m. lapkriio 14 d. priimtas Karaliaus statymas (Kongeloven) dan teiss istorijoje pagrstai vadinamas viena i pirmj konstitucij, nustaiusi absoliutin monarchij Europoje.
160 MacCulloch D. Reformation. Europes House Divided 14901700. London: Penguin books, 2004. P. 335.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

121

Valdant Kristianui IV (XVII a.) ir Frederikui III, Danijos karai su vedijos Karalyste buvo neskmingi, nes Danija neteko didiosios dalies emi Skandinavijoje, taiau tai paskatino visuomenines reformas valstybje. XIX a. pradioje vedija uvald iki tol Danijos valdyt Norvegij, ir Danijos Karalyst tada liko dabartini valstybini sien ribose. XIX a. pradios kultrinis pakilimas turjo takos ir demokratiniams procesams visuomenje, o tai lm Danijos Karalysts Konstitucijos primim 1849 m. birelio 4 d. is teiss aktas valstybje tvirtino konstitucins monarchijos valdymo form. reikming Danijos teiss istorijai akt prim monarcho suaukta Nacionalin Konstitucin Asamblja (18481849). ioje Konstitucijoje buvo apribota monarcho valdia, pirm kart steigtas dvej rm parlamentas. Rigsdag sudar dveji rmai: Folketingas ir Landstingas. Folketingo nariai buvo renkami tiesioginiais rinkimais. Rinkjais galjo bti tik vyrikos lyties Danijos pilieiai, kuriems suj trisdeimt vieneri metai, todl tik madaug 14 nuoimi Danijos gyventoj galjo rinkti alies parlament. Landstingas buvo renkamas netiesiogiai per rinkik kolegij, kuri sudar pasiturini Danijos piliei atstovai. Parlamentui ir monarchui priklaus statym leidiamoji valdia, veik nepriklausoma teism sistema. Nors absoliuios monarchijos nebebuvo, bet karaliaus valdia buvo nemenka, jam buvo suteikta nemaai galinim. Monarchas galjo vetuoti parlamento priimtus aktus, skyr vykdomosios valdios pareignus, atstovavo dan tautai usienyje. Nors monarchas skyr teisjus, teismin valdia savo sprendimuose buvo nepriklausoma valdia. Konstitucija tvirtino ir pagrindines mogaus teises ir laisves. ioje Konstitucijoje tvirtintas ir nuosavybs nelieiamybs principas, ir asmens iraikos, taip pat susirinkim, asociacij laisvs. Taip pat ioje Konstitucijoje tvirtintos vadinamosios procesins teiss nustat, kad bet kuris suimtas asmuo per 24 valandas turi bti pristatytas teismui, sprsianiam sumimo pagrstum, bei tai, kad reikmingos baudiamosios ir politins bylos gali bti sprendiamos prisiekusij teisme. Naujajai Konstitucijai nepritar dalis dan, o ypa vokiei tautins maumos atstovai Vokietija pasinaudojo tuo ir um lezvigo provincij. Taiau is teiss aktas vis dlto tapo Danijos Karalysts demokratins politins raidos pagrindu. Pastebtina, kad XIX a. Danijoje priimta ne vien tik 1849 m. Konstitucija, po jos buvo priimta nemaai kit konstitucij, kurios mgino sprsti konkreiu valstybs raidos etapu ikilusius udavinius. Stipriausi postm tolesnei Danijos konstitucingumo raidai suteik Danijos Karalysts politin ir karin kova su Prsija dl lezvigo ir Holteino. Danijos valstyb, siekdama isaugoti lezvigo ir Holteino emes, turjo atsivelgti juose gyvenani vokiei teises, todl naujoje 1855 m.

122

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Konstitucijoje buvo numatytas lezvigo ir Holteino hercogysi (kunigaiktysi) ypatingas statusas tam tikra autonomija, garantuojanti kalbin, kultrin ir administracin autonomij. Taiau autonomini garantij suteikimas lezvigui ir Holteinui netenkino didiosios kaimyns Prsijos, kuri kovsi dl i emi ir jas perm i Danijos. 1863 m. priimta Konstitucija i esms sprend tik vien karalikosios dinastijos klausim. Konstitucijoje tvirtinta Gliuksburg eimos teis Danijos Karalysts sost. Po trej met, 1866 m., alyje buvo priimta nauja Konstitucija, kuri buvo panai 1849 m. Konstitucij, taiau tvirtino grietesnius turtinius cenzus asmenims, siekiantiems politins valdios. XX a. pradioje, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m., Danijoje priimta Konstitucija tvirtino daugum nuostat, kurias vliau pakartojo 1953 m. Konstitucinis Aktas, kuriame iplstas mogaus teisi ir laisvi skyrius, taip pat numatyta visuotin rinkim teis, o Folketingo nustatyta miri rinkim sistema utikrino partins sistemos tvirtjim. Pirm kart Danijos istorijoje moterys ir samdomi darbuotojai gavo rinkim teis.

II
Danijos Karalysts 1957 m. Konstitucija161 (Danijos Konstitucinis Aktas ir Paveldjimo Aktas). Po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu Danijos Karalyst okupavo Vokietija, buvo persvarstyta daug dalyk nuo mogaus teisi sampratos iki valstybs valdymo formos tobulinimo. Politins ir teisins diskusijos tssi beveik deimtmet, kol buvo sudarytas Konstitucinis komitetas, kuriam buvo pavesta parengti nauj alies Konstitucij. Naujj Danijos Karalysts Konstitucij (Danmarks Riges Grundlov) pasira Danijos karalius Frederikas IX, ji sigaliojo 1953 m. birelio 5 d. ir tebegalioja dabar. Konstitucija nurodo Sosto paveldjimo statym, priimt 1953 m. kovo 23 d. alies Konstitucija tvirtina konstitucin parlamentin monarchij, sosto paveldjimo tvark, numato galimyb moteriai uimti monarcho sost. 1972 m. mirus Frederikui IX, monarcho sost po ilgos pertraukos paveldjo moteris Danijos karalien Margrethe II. Konstitucija tvirtino parlamentin valdymo form, tad vyriausyb tapo politikai atskaitinga parlamentui. Danijos parlamentas yra vieneri rm institucija Folketingas. Danija atsisak dvej rm parlamento.
161 Konstitucins teiss doktrinoje naudojama Danijos Konstitucijos svoka, taiau tikslus pavadinimas Danijos Konstitucinis Aktas ir Paveldjimo Aktas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

123

Danijos Konstitucija palyginti nedidelis 11 skyri teiss aktas, kur sudaro 89 paragrafai. Pirmas skyrius apibria Danijos valstybs valdymo form konstitucin monarchij ir nustato oficiali valstybs religij. Evangelik liuteron banyia pripastama oficialija valstybs (Danijos Konstitucinio Akto 4 prg.) banyia ir nurodoma, kad valstyb privalo j paremti. Evangelik liuteron banyia Danijoje nuo XVI a. iki iol turi oficialiosios banyios status. Konstitucinis Aktas (6 prg.) numato, kad monarchas privalo bti Evangelik liuteron banyios narys. Antras skyrius (511 prg.) reglamentuoja monarcho teisin padt, tvirtina bendriausius sosto paveldjimo principus. Treias skyrius (1227 pgr.) nustato aukiausij valstybins valdios institucij (Karaliaus, Ministr Tarybos, Folketingo bei Valstybs Tarybos) galiojim ir tarpusavio santyki principus. Ketvirtas Konstitucijos skyrius (2835 prg.) apibria Danijos Karalysts Folketingo rinkim ir sudarymo tvark. Penktame skyriuje (3658 prg.) nurodomi Folketingo galiojimai, veiklos principai. etas skyrius (5965 pgr.) skirtas teismins valdios galiojim apibrimui. Septintas, atuntas ir devintas skyriai skirti mogaus teisi ir laisvi reglamentavimui. Deimtas skyrius, kur sudaro tik vienas 88 paragrafas, numato Konstitucinio Akto keitimo tvark konstatuoja, kad Danijos Konstitucija priskirtina prie grietj konstitucij grups. Danija dl savo Konstitucijos keitimo sudtingumo neretai lyginama su Jungtinmis Amerikos Valstijomis162 numatyta ypatingai sudtinga jos nuostat keitimo procedra. i procedra numato kelet etap, joje privalomai dalyvauja ir Folketingas, ir dan tauta. Pirmiausia reikalaujama, kad Konstitucinio Akto pakeitimo silymui pritart Folketingas, po to tokiam pakeitimui turi pritarti ir naujasis Folketingas. Taip Konstitucijos keitimo klausimas tampa parlamento rinkim kompanijos politini debat objektu. Jeigu naujasis Folketingas visikai pritaria Konstitucinio Akto pataisoms, per eis mnesius tam turi pritarti dan tauta referendume. Toks referendumas laikomas legitimiu, jeigu pataisai pritaria ne maiau kaip pus referendume dalyvavusi piliei, Taiau referendume dalyvauti turi ne maiau kaip 40 nuoimi rinkim teis turini Danijos Karalysts piliei. Pritarus Folketingui ir dan tautai, btinas alies karaliaus pritarimas, kad Konstitucinio Akto pakeitimai sigaliot163. Dl toki sudting Konstitucijos keitimo procedr patais negali bti daug. Danijos Konstitucinis Aktas unikalus, nes per vis jo galiojimo laik nebuvo pakeistas n vienas paragrafas. Vienuoliktame, paskutiniame, Da162 Smith E. The Constitution between Politics and Law / Smith E. (ed.). The Constitution as an Instrumento f Change. Stockholm: SNS Frlag, 2003. P. 34. 163 Rasch E. B. Rigidity in Constitutional Amendment Procedures / Smith E. (ed.). The Constitution as an Instrument of Change. Stockholm: SNS Frlag, 2003. P. 115116.

124

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nijos Konstitucinio Akto skyriuje nustatyta ios Konstitucijos sigaliojimo tvarka. Danijos Konstitucija priskirtina prie siauro konstitucinio reguliavimo konstitucij grups tai bdinga visai Skandinavijai.

III
Konstitucin monarchija: monarchas ir vykdomoji valdia. Kaip jau buvo minta, pirmieji Danijos Konstitucijos skyriai apibria monarcho teisin status. Taiau j apibria ne tik Konstitucinis Aktas, bet ir Paveldjimo Aktas (1959 m. kovo 27 d.). Jis taip pat yra konstitucinis aktas, todl pateikiamas prie Danijos Konstitucinio Akto. Tai labai nedidelis teiss aktas, kur sudaro septyni straipsniai. Juose tvirtinta valdanti lezvig, Goltein, Zondenburg ir Gliuksburg dinastija, kuri yra karaliaus Kristiano X ir karaliens Aleksandros palikuonys. Paveldjimo Akte nustatoma, kad sost gali paveldti ir vyrai, ir moterys, taiau net ir jaunesnis snus turi pirmenyb prie vyresn seser. Esant tik tos paios lyties pdiniams, sost paveldi vyresnysis. Aktas numato situacij, kuomet monarchas mirta neturdamas vaik, tuomet sost paveldi mirusiojo brolis arba sesuo. Pirmenyb neatsivelgiant ami teikiama vyrikos lyties atstovams. Aktas grietai nurodo, kad tik teistoje santuokoje gim monarcho vaikai turi teis paveldti sost. Karalius negali tuoktis be Folketingo sutikimo. Jeigu potencialus sosto paveldtojas tuokiasi be monarcho leidimo, kuris turi bti duotas Valstybs Taryboje, tuomet toks asmuo ir jo palikuonys netenka sosto paveldjimo teiss. iuo metu Danijoje valstybs vadov yra karalien Margrethe II164. Ji po savo tvo Frederiko IX mirties sost um 1972 sausio 14 d. Monarchas, jo teisin padtis ir galiojimai aprayti pirmuose trijuose Konstitucijos skyriuose. Pirmuose Konstitucijos paragrafuose pabriama, kad alies valdymo forma yra konstitucin monarchija, kad karalikajai valdiai atstovauja vyrikos ir moterikos lyties dinastijos atstovai (Danijos Konstitucinio Akto 2 prg.). Kaip jau buvo minta, monarchas privalo bti Evangelik liuteron banyios narys. Konstitucija draudia be Folketingo leidimo alies karaliui uimti kitos valstybs sost. Tik 18 met sulauks karalikosios eimos atstovas gauna sosto paveldjimo teises. Konstitucija numato griet sosto umimo procedr. Prie uimdamas sost bsimasis monarchas, stebint Valstybs Tarybai, privalo pasirayti priesaik, kurioje sipareigoja nepriekaitingai vykdyti alies Konstitucijos nuostatas
164

www.kongehuset.dk. Danijos monarchs Margrethe II interneto svetain dan ir angl kal-

bomis.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

125

(Danijos Konstitucinio Akto 8 prg.). Konstitucija garantuoja monarchui ilaikym. Folketingas statymu numato pili ir rm, perduodam monarcho inion, sra. Karalikosios eimos nariai gauna valstybin ilaikym, kurio dydis ir naudojimo aplinkybs taip pat tvirtinamos specialiame statyme (Danijos Konstitucinio Akto 10 prg.). Danija yra klasikin parlamentin monarchija, turinti parlamentinei valdymo formai bding bruo. Folketingas yra akivaizdiai svarbiausia institucija, taiau, analizuodami Konstitucinio Akto 3 paragraf, galime pastebti savito valdi padalijimo modelio pagrind. Jame teigiama, kad statym leidiamj valdi gyvendina karalius kartu su Folketingu, vykdomoji valdia priklauso monarchui, o teismin valdi gyvendina teismins institucijos. Sudaryta trinar valdi sistema, bet tik monarchas dalyvauja dviejose valdiose. Taiau, kaip jau pastebjome, dauguma monarcho galiojim vykdomosios ir leidiamosios valdios srityse yra formals, paremti pagarba ilgalaikei monarchins valstybs tradicijai. Konstitucinis Aktas tvirtina monarcho valdi teigdamas, kad karalius atstovauja aukiausiajai valdiai alyje, taiau i valdi jis gyvendina per ministrus. Konstitucija numato, kad monarchas naudojasi visiko imuniteto teise. U valdymo kokyb atsako ministrai. Formaliai karalius ar karalien skiria ir atleidia ministr pirminink ir kitus ministrus (Danijos Konstitucinis Aktas 14 prg.), taiau ministru pirmininku ir vyriausybe turi pasitikti Folketingas. Todl monarcho teis paskirti yra gana simbolika, nes kandidatras ministro pirmininko ir ministr postus lemia ne monarcho valia, o politin dauguma Folketinge. Pagal Konstitucij (17 prg.) karalius vadovauja Valstybs Tarybai, kuri sudaro jis pats, vyriausybs nariai, ministrai bei pilnametis sosto paveldtojas. Visi statym projektai bei svarbiausi vyriausybs nutarimai turi bti svarstomi Valstybs Taryboje. Jeigu monarchas nutaria nedalyvauti Valstybs Tarybos posdyje, jis gali t klausim pavesti nagrinti Ministr Tarybai, vadovaujamai ministro pirmininko (Danijos Konstitucinio Akto 18 prg.). Nusistovjusi konstitucini teisini santyki praktikoje Ministr Taryba yra daniau sprendimus priimanti institucija. Monarchai tradicikai nelink kitis vykdomosios valdios priimam sprendim turin. Formaliai monarchas gali nesutikti su Ministr Tarybos sprendimu ir perduoti klausim svarstyti Valstybs Taryboje, kuriai jis pirmininkauja. Taiau, kaip jau inome, Valstybs Taryb sudaro Ministr Taryba ir karalius bei pilnametis sosto paveldtojas, todl politin dauguma negali keistis reikmingai, be to, Valstybs Taryboje sprendimai taip pat priimami paprasta bals dauguma.

126

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Monarchas atstovauja valstybei usienio reikaluose. Taiau be Folketingo pritarimo jis negali pasirayti joki akt, keiiani Danijos Karalysts sienas, negali denonsuoti tarptautini sutari, kurios buvo sudarytos pritarus parlamentui. Nors karalius (ar karalien) yra vyriausiasis ginkluot gynybos pajg vadas, jis negali be Folketingo inios naudoti karin jg. O jeigu aplinkybs neleidia gauti tokio leidimo, tai, prims sprendim panaudoti karines pajgas, monarchas privalo nedelsdamas kreiptis Folketing pritarimo tokiam sprendimui. Monarchas gali naudotis statym leidybos iniciatyvos teise (Danijos Konstitucinio Akto 21 prg.). statymo projektas, priimtas Folketingo, tampa statymu, jeigu j per 30 dien nuo primimo pasirao monarchas. Monarchas turi veto galiojimus, taiau konstitucini teism praktika rodo, kad monarchai siekia bti neutrals ir todl nesikia alies politin gyvenim, nenaudoja Konstitucijoje numatytos galimybs, pasirao visus parlamento priimtus teiss aktus. Danijos monarchas turi galiojimus teikti malon ir skelbti amnestij, taiau i teis Karalysts Aukiausiojo Teismo nuteistiems ministrams gali bti taikoma tik gavus Folketingo sutikim. Vykdomoji valdia: Ministr Taryba. Ministr Taryba yra atskaitinga Folketingui. Kiekvienos parlamentins sesijos pradioje ministras pirmininkas (Statsministeriet)165 skaito praneim apie situacij alyje, po to vyksta parlamentiniai debatai (Danijos Konstitucinio Akto 38 prg.), po kuri Folketingas turi galimyb kelti Ministr Tarybos vidaus ir usienio veiklos kokybs klausimus. Ministr Taryba atskaitinga Folketingui ne tik politikai, btent parlamentas turi galiojimus patraukti ministrus teisminn atsakomybn. iam tikslui sukurta speciali institucija Auktasis Karalysts Teismas. J sudaro 30 teisj 15 vyriausi pagal ami Aukiausiojo Teismo teisj ir 15 teisj, Folketingo skiriam 6 metams. Ministr Taryba galiota tvarkyti vykdomosios valdios vidin organizavim. i institucija gali savarankikai kurti ir panaikinti jai pavaldias institucijas. Nors formaliai didioji dalis paskyrim galima tik monarchui pritarus, taiau nusistovjusi konstitucini paproi sistema lemia, kad monarchas pritaria tik gavs Ministr Tarybos rekomendacij. Dauguma Ministr Tarybai pavaldi institucij nepolitins, todl nesikeiia keiiantis politinei daugumai Folketinge. Tokiu bdu yra utikrinamas vykdomosios valdios perimamumas, profesionalumas ir, daniausiai, veiklos efektyvumas. Ministr kabinetas atsakingas u alies vidaus ir usienio politik. Dal tarptautins teiss akt pasirao i institucija, jai nereikia Folketingo prita165 www.statsministeriet.dk. Danijos Karalysts ministro pirmininko interneto svetain dan ir angl kalbomis.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

127

rimo. Ministrai, nors ir Ministr Tarybos nariai, pakankamai savarankikai vykdo savj politik. Toki padt nulemia daniausiai koalicinis Danijos Ministr Tarybos sudarymo ir veiklos pobdis. Tad politins partijos, gavusios tam tikrus ministro postus, gauna galimyb kontroliuoti ir vykdyti savj politik atitinkamoje srityje. Danijoje Ministr Taryba sudaroma taip: irinkus naujj Folketing, monarchas paskiria karalikj atstov, kuriam paveda vesti derybas su parlamentinmis partijomis dl ministro pirmininko skyrimo ir Ministr Tarybos sudarymo. Tuo monarcho atstovu pagal nusistovjus paprot skiriamas parlamentins daugumos atstovas, turintis didiausi galimyb vadovauti Ministr kabinetui. Po konsultacij su Folketingo politinmis partijomis suderintas Ministr Tarybos sraas pateikiamas monarchui, kurio siloma Ministr Taryba pristatoma Folketingui. Gavs Folketingo pritarim, monarchas skiria ministr pirminink ir ministrus. Ministr Taryba atsistatydinti gali savo valia ir privalo atsistatydinti, jei parlamentas pareik jai nepasitikjim. Taiau Danijos parlamentai itin stabils, paskutin kart klausimas dl nepasitikjimo Ministr Taryba svarstytas 1909 m., t. y. galiojant ne dabartinei, o 1915 m. Konstitucijai. Konstitucija numato galimyb ministrams dalyvauti Folketingo posdiuose ir pasisakyti debatuose. Taiau ministrai gali balsuoti Folketinge tik tokiu atveju, jeigu jie yra ir deputatai. Taigi danikas valdi padalijimas ypatingas tuo, kad vienas ir tas pats asmuo gali uimti ir ministro, ir parlamento nario post.

IV
Danijos Karalysts parlamentas ir parlamentarizmas: Folketingas ir partin sistema. Parlamentinje valdymo formoje parlamentas yra pagrindin institucija, nustatanti svarbiausias valstybs raidos tendencijas. Danijos Karalystje statym leidiamoji valdia priklauso karaliui ir Folketingui (Danijos Konstitucinio Akto 3 prg.). Taiau, kaip jau minjome, de facto monarcho vaidmuo yra maesnis, negu apibria Konstitucinis Aktas. Akivaizdu, kad Danijos Karalystje de jure ir de facto suprema institucija yra parlamentas. Danijos parlamentas Folketingas (Folketinget) tai vieneri rm institucija.166 Jos teisin status nustato alies Konstitucija ir Folketingo reglamentas (1953 m. gruodio 17 d., paskutins pataisos 1999 m. gegus 25 d.). Folketingo reglamentas reikmingas teiss aktas,
166 www.folketinget.dk. Danijos Folketingo interneto svetain dan, angl, vokiei ir prancz kalbomis.

128

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

kur sudaro XVII skyrius suskirstyti 60 straipsni. Prie reglamento yra priedliai. Danijos ujrio teritorijoms Farer saloms ir Grenlandijai atstovauja po du deputatus, todl Danijos Folketing sudaro 179 deputatai. Folketingas renkamas ketveriems metams, taikoma proporcin rinkim sistema. Bet kuris Danijos Karalysts pilietis turi teis dalyvauti Folketingo rinkimuose. Konstitucinis Aktas numato, kad statyme gali bti numatyti apribojimai asmeniui dalyvauti rinkimuose. Konstitucinis Aktas nustato, kad tam tikrai asmen grupei (gavusiems baudiamj bausm arba gaunantiems socialines imokas dl neturto) gali bti apribota rinkim teis (Danijos Konstitucinio Akto 29 prg.)167. Folketingas renkamas tiesioginiuose ir visuotiniuose rinkimuose (Konstitucinio Akto 34 prg.). Danijos Konstitucinis Aktas labai iraikingai tvirtina Folketingo, kaip institucijos, imunitet. Akte teigiama, kad bet kuris asmuo, kuris ksinasi Folketingo laisv ir saugum, priima sakym, grasinant Folketingui, arba j vykdo, yra pripastamas kaltu vykdiusiu valstybs idavim. Tokios raikos nerastume n vienoje XX a. pabaigoje ar XXI a. pradioje priimtoje konstitucijoje. Akivaizdu, kad tokia formuluot Danijos Konstituciniame Akte turi istorin kovos su monarch vienvaldyste ir savivale pagrind. Naujai irinktas Folketingas turi susirinkti ne vliau kaip po trij mnesi po rinkim. alies monarchas turi galiojimus suaukti Folketingo posd anksiau, neprajus trim mnesiams. Susirinks Folketingas pirmiausiai turi patvirtinti irinkt deputat mandat teistum bei irinkti Folketingo pirminink ir jo pavaduotojus. Folketingo reglamentas numato keturias galimas pirmininko pavaduotojo pareigybes. Pirmininkas ir pavaduotojai sudaro Folketingo prezidium, kuris vadovauja parlamento veiklai. Folketingo pirmininkas renkamas be debat, daniausiai tai daugumos atstovas. Pavaduotojai turi atstovauti kitoms politinms grupms, nei atstovauja parlamento pirmininkas. Keturios politins partijos gauna po parlamento pirmininko pavaduotojo post. Pagal turim deputat viet skaii partijos gauna pirmojo, antrojo, treiojo ar ketvirtojo parlamento pirmininko pavaduotojo post. Folketingo pirmininkas turi galiojimus aukti parlamento posdius ir nustatyti j dienotvark, taip pat privalo suaukti parlamento posd, jeigu to pareikalauja ne maiau kaip du penktadaliai deputat, arba jei tok pageidavim ireikia ministras pirmininkas (Danijos Konstitucinio Akto 39 prg.). Kaip nurodo Konstitucinis Aktas (49 prg.),
167 Tai konstitucin nuostata, dl kurios kyla nemaai teorini diskusij dl to, kiek tai atitinka iuolaikin mogaus teisi ir laisvi koncepcij. Taiau i Konstitucinio Akto nuostata galioja ir gali bti taikoma praktikoje.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

129

Folketingo posdiai prastai vyksta vieai, taiau tam tikrais atvejais sprendiant nacionalinio saugumo, tarptautini santyki ar etikos klausimus Folketingas gali rengti udarus posdius. Folketingo deputatai turi laisv mandat: kaip teigia Konstitucinis Aktas (56 prg.), deputatas vadovaujasi tik savo sine, o ne savo rinkj nurodymais. Deputatai turi imuniteto teis. Jie negali bti persekiojami, negali bti ribojama j laisv be Folketingo sutikimo. Taiau yra iimtis, numatanti, kad Folketingo narys gali bti sulaikytas fragrante delicto168 metu. Vieni i svarbiausi parlamento padalini yra komitetai. Kaip numato Folketingo reglamentas, iuo metu yra dvideimt keturi komitetai. Tai Reglamento reikal, Energetikos, Prekybos ir industrijos, Europos reikal, Finans, Gynybos, Natralizacijos, Religijos reikal, Aplinkos ir region planavimo, Ekonomikos ir politikos reikal, Sveikatos, Transporto, vietimo, Usienio reikal, Uimtumo, Energetikos politikos, Rinkim rezultat, Savivaldos reikal ir kiti komitetai. Jie formuojami proporcingumo principu. Daugiau viet Folketinge turinti partija turi daugiau nari ir komitetuose. Didiausias komitetas, kur sudaro 21 narys, yra Reglamento reikal komitetas, kur eina Folketingo prezidiumo nariai. Visus kitus komitetus sudaro po 17 deputat. Komitetai rengia ir nagrinja statymo projektus, parlamento rezoliucijas. Komitetai gali rengti jungtinius posdius. Be nuolatini komitet, Folketingas gali sudaryti laikinuosius komitetus konkreiai problemai nagrinti, tokie laikinieji komitetai daniausiai bna sudaromi vykdomosios valdios veikai tirti. Folketingas vykdo parlamentin kontrol organizuodamas tyrimus, formuluodamas klausimus, numatydamas plenarinius svarstymus. Peticijos teis gyvendinama tik per Folketingo deputat. Pagal Konstituciniu Aktu Folketingui suteiktus galiojimus Danijos parlamentas priskirtinas prie Europos valstybi parlament, turini didiausius galiojimus. Folketingas galiotas priimti statymus, reguliuojanius bet kuri visuomeninio gyvenimo sfer. Kaip jau minjom, Folketingo priimtiems teiss aktams btinas monarcho pritarimas, taiau praktikoje susiformavs konstitucinis paprotys numato monarchui labiau pareig negu teis pasirayti parlamento priimtus aktus. statym leidybos iniciatyvos teis turi karalius, Ministr Taryba, deputatai, nuolatiniai Folketingo komitetai. Taiau statym leidybos praktika rodo, kad Ministr Taryba daniausiai naudojasi statymo leidybos iniciatyvos teise. statym leidybos procedra yra keli stadij. Pirmojo svarstymo metu deputatams pristato168 Fragrante delicto tai teiss paeidimas, u kur asmuo gali bti sulaikomas. Taigi iuo atveju kalbama ne tik apie baudiamj atsakomyb.

130

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mas statymo projektas ir priimamas sprendimas apie projekto persiuntim atitinkamam komitetui. Toliau tas statymo projektas svarstomas nuolatiniame komitete. Antrojo svarstymo Folketinge metu visi statymo projekto straipsniai peririmi atskirai. Treiojo svarstymo metu diskutuojama dl viso statymo projekto ir balsuojama dl jo primimo. statymas priimamas, jeigu u j balsavo daugiau nei pus vis Folketingo nari. Priimtas statymas persiuniamas karaliui, kuris j pasirao per trisdeimt dien. Danijos parlamentas turi ypatingai daug galiojim finans srityje. Tiktai Folketingas turi teis vesti mokesius, priimti sprendimus dl valstybini paskol, vykdomosios valdios etat skaiiaus ar pareigini alg dydio. Ne vliau kaip prie eis mnesius iki valstybs finansini met pabaigos Ministr Taryba pateikia Folketingui praneim apie prajusius finansinius metus. Mint finansin ataskait Folketingas perduoda paskirtiems auditoriams, kurie turi galiojim gauti vis reikiam informacij i Ministr Tarybos. Auditori ivados ir Ministr Tarybos ataskaita nagrinjama Folketingo sesijoje. Folketingas tvirtina ir naujj finansini met biudet, kur Ministr Taryba privalo pristatyti prie keturis mnesius iki naujj finansini met pradios. Jeigu iki balandio 1 d. alies biudetas nebuvo patvirtintas, Folketingas gali priimti Laikinj asignavim statym, galiosiant iki biudeto patvirtinimo. Kaip jau minjome, Folketingo politin dauguma teikia ministro pirmininko ir ministr kandidatras. Nors Ministr Taryba sudaryta parlamento valia ir pritarimu, Folketingas gali bet kada pareikti nepasitikjim kuriuo nors ministru, ministru pirmininku arba visa Ministr Taryba. Jei Folketingas ireik nepasitikjim ministru, jis turi nedelsdamas atsistatydinti, taiau jeigu nepasitikima ministru pirmininku arba Ministr Taryba, tuomet privalo atsistatydinti visa Ministr Taryba. Tada turi bti sudaroma nauja Ministr Taryba, taiau galimas ir kitoks susidariusios problemos sprendimas. Monarchas gali paleisti Folketing ir paskelbti jo rinkimus anksiau, taiau toki teis gauna tik tuomet, kai Ministr Taryba (kuriai ireiktas Folketingo nepasitikjimas) silo monarchui paleisti Folketing ir surengti naujus rinkimus. Negavs Ministr Tarybos silymo, karalius negali paleisti parlamento jokiu kitu bdu. Partin sistema. Nors politins partijos neminimos Danijos Konstituciniame Akte, taiau btent is dokumentas yra alies politins sistemos pagrindas. iame Akte numatytas politinis pliuralizmas ir saviraikos laisv tapo piliei brimosi asociacijas ir partijas pagrindu. Danijoje yra daugiapartin sistema, veikia apie trisdeimt partij. Dl proporcins Folketingo rinkim sistemos susikr tik trys takingos partijos, nors Folketing gali patekti eios partijos.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

131

Danijos liberal partija (Venstre) yra klasikin deinioji partija, palaikanti liberalias ekonomikos reformas169. i partija pasisako u glaudesn Danijos ir Europos Sjungos bendradarbiavim. Partijos lyderis Anders Fogh Rasmussenas iuo metu yra ir alies ministras pirmininkas. i partija turi dvylika ministr (i devyniolikos) post170. Danijos socialdemokrat partija tai tradicin kairioji partija, pasisakanti u didesn valstybs socialin aktyvum171. i partija skeptikiau vertina Europos integracinius procesus. Dan tautos partija (Dansk Folkeparti) vardijama kaip deinioji partija, taiau jos ekonomin politika artimesn socialdemokrat, o ne liberal principams. Jos, kaip deiniosios, vertinim nulm grieta nuostata, silanti riboti imigracij, bei skeptikas poiris Europos integracij172. Danijos konservatyvioji tautos partija (Det Konservative Folkeparti) yra tradicin deinioji partija, pasisakanti u reformas ekonominiame sektoriuje, taiau pripastanti nuosaiki socialin valstybs politik173. Danijos socialliberal partija (Det Radikale Venstre) save vadina centro partija174. Taip pat parlamente iuo metu savo atstov turi Danijos socialist bei Danijos raudonj ir alij aljansas.

VI
Danijos teism sistema. Danijos Karalystje veikia nepriklausom teism sistema175. Jos nepriklausomyb garantuoja alies Konstitucija ir statymai. Konstitucinio Akto 62 paragrafas teigia, kad teismai turi bti nepriklausomi nuo statym leidiamosios valdios ir numato nepriklausomybs statymines garantijas. Danijos Karalysts teismin sistem sudaro 82 emiausios grandies grafysi teismai, Jr ir Komercinis Kopenhagos teismas, du Auktieji teismai ir Aukiausiasis Teismas. Farer salose yra vienas grafysts teismas, o Grenlandija turi vien Auktj teism ir 18 regionini magistrato teism. Svarbiausias Danijos Karalysts teismas Danijos Aukiausiasis Teismas (Hjesteret) istorin institucija, kurta 1661 m. Aukiausij Teism sudaro 18 teisj ir Teismo prezidentas. Teismas posdiauja dviejose kowww.venstre.dk. Danijos liberal partijos interneto svetain dan ir angl kalbomis. 2005 met politin realija. 171 www.socialdemokratiet.dk. Danijos socialdemokrat partijos interneto svetain dan ir angl kalbomis. 172 www.danskfolkeparti.dk. Dan tautos partijos interneto svetain dan kalba. 173 www.konservative.dk. Dan tautos konservatorikos partijos interneto svetain dan kalba. 174 www.radikale.dk. Danijos socialliberal partijos interneto svetain dan kalba. 175 www.domstol.dk. Danijos teism interneto svetain dan ir santrauka angl kalba.
170 169

132

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

legijose, kurias sudaro ne maiau kaip penki, bet ne daugiau kaip septyni teisjai. ios abi kolegijos nagrinja vis tip bylas verbalinio proceso bdu. Aukiausiasis Teismas savo sprendimais apibendrina ir suvienodina teism praktik, privalom emesns pakopos teismams. Kaip numato Konstitucinis Aktas, teismai, vykdydami teisingum, vadovaujasi tik statymu. Antrieji pagal svarb yra du Auktieji teismai. J jurisdikcija padalinta: vienam Auktajam teismui priskirtas Ryt Danijos regionas, kitam Vakar Danijos. Pirmasis (stre Landsret) reziduoja sostinje Kopenhagoje, antrasis (Vestre Landsret) Viborgo mieste. Didesnis yra Ryt auktasis teismas, j sudaro teismo prezidentas ir 63 teisjai. Vakar auktasis teismas maesnis, jame teismo prezidentas ir 38 teisjai. Auktasis teismas posdiauja trij teisj kolegijos forma. Teism sprendimai priimami bals dauguma. Iskirtinse baudiamosiose bylose Auktasis teismas (trys teisjai) gali posdiauti su 12 prisiekusij kolegija, kai sprendia asmens kaltumo klausimus. emiausios grandies grafysi teismus vidutinikai sudaro po 20 teisj. iuose teismuose civilines bylas sprendia vienas teisjas, o baudiamsias 24 teisjai. Visus teisjus skiria karalius Teisingumo ministerijos silymu. Prie Teisingumo ministerijos veikia Teisj skyrimo taryba, kurios funkcija yra atrinkti asmenis, galinius dirbti teisj darb. Teisjai skiriami iki gyvos galvos, taiau sulauk 70 met gali ieiti pensijon.

VII
mogaus teiss ir laisvs. Ombudsmenas. mogaus teiss ir laisvs garantuojamos teisiniu ir instituciniu bdu. mogaus teiss ir laisvs Danijos Konstituciniame Akte reglamentuotos gana lakonikai, taiau iame Akte pateiktas isamus mogaus teisi ir laisvi katalogas. Pirmiausia reikt aptarti evangelik liuteron religijos oficialiojo statuso ir religijos ipainimo laisvs santyk. Oficialj status religija turi Norvegijoje, vedijoje, Argentinoje, ilje, Graikijoje Danija nra vienintel pasaulio valstyb, kurioje viena religija turi oficialj status. tvirtindamas Evangelik liuteron banyi kaip oficialij, Danijos Konstitucinis Aktas numato monms teis laisvai dalyvauti bet kurio kito religinio judjimo veikloje arba j kurti (67 prg.). Konstitucinis Aktas sakmiai draudia versti mog aukoti kokiai nors kitai banyiai, iskyrus t, kuriai jis priklauso (Danijos Konstitucinio Akto 67 prg.). Danijos Konstitucinis Aktas nustato oficialj Evangelik liuteron banyios status, taiau bet ku-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

133

riam Danijos pilieiui suteikia teis ipainti ir remti bet koki kit religij. Tokiu bdu oficialios religijos buvimas nepaeidia moni teisi ir laisvi laisvai pasirinkti pasaulir, taip pat visuomenin grup, kurios veikloje dalyvauti. Oficialiosios banyios konstitucinis pripainimas tra duokl istorinei valstybs raidos tradicijai, ios banyios moralinio autoriteto pripainimas. Asmens laisv tvirtinta Konstitucinio Akto VII skyriaus pradioje. Konstitucinis Aktas (71 prg.) nurodo, kad negali bti apribota jokio pilieio laisv dl jo politini, religini ar kilms motyv. Jeigu asmuo buvo sulaikytas, Konstitucinis Aktas pareigoja tok asmen per 24 val. po sumimo pristatyti teisjui, kad jis sprst sumimo teistumo klausim. Bet koks teisjo sprendimas gali bti skundiamas auktesns instancijos teisme. Bsto nelieiamumas tvirtinamas Konstitucinio Akto 72 paragrafe, ten pat numatoma, kad bsto krata, pato ir telegrafo korespondencijos bei telefonini pokalbi slaptumas gali bti paeidiamas tik teismo sprendimu. Nuosavybs nelieiamyb taip pat garantuojama konstituciniu lygmeniu. Nuosavybs pamimas galimas tik visuomeninio poreikio tikslu, taiau tokiu atveju turi bti visikai kompensuojama savininkams (73 prg.). Garantuodama nuosavybs nelieiamum, Konstitucija nuosekliai tvirtina ir verslininkysts laisv (74 prg.). Be pagrindini mogaus teisi ir laisvi, is teiss aktas tvirtina socialines teises. tai Konstitucinio Akto 75 paragrafe valstyb skatinama utikrinti, kad kiekvienam darbingam alies gyventojui bt suteikta galimyb dirbti ir taip prasminti ir utikrinti savo igyvenim. Negebantiems ilaikyti savs ir turintiems ilaikytini asmenims valstyb pagal statym garantuoja socialin pagalb. Kaip jau minjome kalbdami apie religin pliuralizm, alyje garantuojama minties ir saviraikos laisv. Danijos Konstitucinis Aktas (77 prg.) utikrina spaudos laisv, draudia bet koki cenzr. Valstybs pilieiai gali burtis politines partijas ar kitokias organizacijas, nes Konstituciniame Akte garantuojama teis vienytis ir kurti politines ir visuomenines organizacijas, taip pat susirinkim laisv. Visuomeniniai dariniai gali bti paleisti tik teismo sprendimu, jei siekdami savo tiksl naudojo ar propagavo smurt. Konstituciniame Akte, siekiant utikrinti politin pliuralizm, atskirai pabriama, kad toki institucij paleidimas negalimas jokiais vykdomosios valdios aktais. Nors Danija yra monarchin valstyb, taiau Konstitucinis Aktas nenumato luom privilegij. io teiss akto 83 paragrafas teigia, kad bet kokios privilegijos, susijusios su aristokratika kilme, titulu ar vardu, turi bti panaikintos.

134

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Danijos Konstitucinis Aktas numato ir tiesiogins demokratijos institut referendum. Referendumo iniciatyvos teise gali naudotis ne maiau kaip tredalis vis parlamentar. Jei ne maiau kaip tredalis Folketingo nari nesutinka su priimtu, bet dar nesigaliojusiu statymu, jie gali inicijuoti tautos referendum dl to statymo primimo. Taip pat referendumai gali vykti ir pagal Konstitucinio Akto 20 paragraf, numatant referendumo galimyb sprendiant apie Danijos suvereniteto delegavim tarptautinms organizacijoms. Danijoje vyko keletas referendum dl narysts Europos Sjungoje. 1992 m. danai referendume 51 proc. prie 49 proc. nepritar Mastrichto sutariai, taiau po met 1993 m. referendume tauta teisino Danijos Karalysts naryst Europos Sjungoje. Taiau Danija referendumu nepritar alies prisijungimui prie Europos valiut sjungos. Konstituciniame Akte numat galimyb vykdyti referendumus, Konstitucijos krjai apribojo klausimus, kurie gali bti sprendiami referendume. Konstitucinio Akto 42 paragrafe numatyti klausimai, kurie negali bti sprendiami referendumu, j sprendim gali priimti tik Folketingas. statym projektai, susij su valstybs tarnyba, finansiniu asistavimu, atlyginim ir pensij dydiu, natralizacijos, nacionalizacijos, mokesi, tarptautini sutari ir sipareigojim ir kitais klausimais, negali bti sprendiami referendume. Ombudsmenas (Folketingets Ombudsmand).176 Skandinavai, taip pat ir danai, didiuojasi tuo, kad ombudsmeno institucijos istorija prasideda btent ia Skandinavijoje. Doktrinoje primenama, kad ombudsmenas tai Skandinavijos dovana pasauliui177. i institucija beveik visuotinai paplito pasaulio konstitucinse sistemose. Sunku surasti demokratin pasaulio al, kurioje nebt ombudsmeno institucijos analogo. i institucija Danijoje veikia jau seniai. Konstitucinis Aktas suteikia Folketingui teis skirti vien ar du asmenis, kurie, nebdami parlamento nariai, galioti priirti vieosios administracijos veikl civilinse ir karinse valdios institucijose. Taiau tai tik lakonika Konstitucijos nuostata. Netrukus buvo priimtas statymas, isamiau reglamentuojantis ios institucijos teisin padt, Ombudsmeno aktas, kuris buvo nuolat redaguojamas, kad atspindt gyvenimo aktualijas. iandien galiojantis Ombudsmeno aktas priimtas 1996 m. birelio 12 d. Tai nedidelis teiss aktas, kur sudaro 32 straipsniai, sudarantys devynis skyrius. Akte nustatyta ombudsmeno irinkimo tvarka, galiojim ribos, santykiai su Folketingu, byl tyrimo procedra, galim
176

www.ombudsmanden.dk. Folketingo ombudsmeno interneto svetain dan ir angl kalbo-

mis.

Holm N. E. The Ombudsmam A Gift from Scandinavia to the World / The Danish Ombudsman. Ed. Hans Gammeltoft-Hansen, Fleming Axmark. Copenhagen, 1995. P. 14.

177

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

135

sprendim variantai bei ombudsmeno kanceliarijos formavimo ir galiojim specifika. Pirmasis Danijos ombudsmenas buvo paskirtas 1955 m. Juo tapo Stefanas Hurvitzas (Stephan Hurwitz) ir dirbo beveik dvideimt met. Su jo vardu danai sieja ombudsmeno institucijos autoriteto didjim. Nors Danijos Konstitucinis Aktas leidia skirti du asmenis ombudsmeno veiklai vykdyti, tradicikai skiriamas tik vienas asmuo178. Ombudsmen renka parlamentas po kiekvien rinkim, jeigu vieta yra laisva. Asmuo gali bti perrinktas post ne vien kart. Jis negali bti parlamento narys ar uimti kit pareig be Folketingo teiss komiteto sutikimo. Ombudsmeno aktas numato, kad kandidatas privalo turti teisin isilavinim. Netekus Folketingo pasitikjimo ombudsmen galima atleisti i pareig. Ombudsmenas veikia pagal statymus ir nepriklausomai nuo Folketingo, nors pateikia savo veiklos ataskait Folketingo teiss komitetui. Pagal Ombudsmeno akt jis priiri valstybs, savivaldybi tarnautoj ir karins administracijos veikl. Valdininkai, kurie pareigas uima rinkim bdu, netraukti ombudsmeno tyrimo objek rat. Ministr, kaip valdymo institucij vadov, veikla yra ombudsmeno tyrimo objektas. Taiau ombudsmenas negali tirti ministr dalykini santyki su Folketingu. Teisj veiklos ombudsmeno jurisdikcija neapima, taiau j veikla, nesusijusi su teisingumo vykdymu, gali bti tiriama. Kadangi ombudsmenas veikia tik valdymo prieiros srityje, tai jis negali sprsti Folketingo veiklos teistumo. Ombudsmenas nagrinja skundus dl vieojo administravimo, jis taip pat galiotas sprsti valstybs tarnautoj skundus dl j darbinimo. Pagal Konstitucin Akt ombudsmenas tiria civilins ir karins administracijos veikl, o Ombudsmeno akto 2 skyriuje ivardyta, koki valstybs tarnautoj veikla yra ombudsmeno tyrimo objektas. Paymtina, kad kontroliuojam institucij sra traukta ir banyia, iskyrus su religijos principais ir doktrina tiesiogiai susijusius reikalus. Ombudsmenas tyrimus atlieka pagal skundus arba savo iniciatyva. Ombudsmeno aktas ir direktyvos pareigoja j informuoti Folketingo ombudsmeno komitet ir ministr, kurio pareigos tiesiogiai susijusios su nagrinjamu klausimu. Ombudsmenas gali pasilyti, kaip tinkamai utikrinti statymo vykdym. Ombudsmeno galiojimai: a) nustats, kad turi bti imamasi teisini priemoni prie ministr ar buvus ministr, jis teikia Folketingo teiss komitetui rekomendacij;
178 The Danish Ombudsman. An institution with far reaching consequences. Copenhagen, 1994. P. 35.

136

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

b) nustats nusikaltimo poymius valdinink veikloje, jis gali kreiptis prokuratr dl bylos iklimo ir kaltinimo teisme palaikymo; c) jeigu ombudsmenas mano, kad u tam tikr valstybs pareigno ar savivaldybs tarnautojo elges galima skirti drausmin nuobaud, jis gali kreiptis administracij dl drausmins atsakomybs taikymo. Ombudsmeno veiklos praktikoje daniausiai taikomas nuomons dl pateikto skundo pareikimas. Paprastai vykdomos net ir neturinios galios panaikinti neteistus sprendimus ombudsmeno rekomendacijos tai paremta institucijos ir ombudsmeno asmenybs autoritetu179. Skstis gali ne tik tiesiogiai susijs su atitinkama byla asmuo. Paymtina, kad ir valdininkai gali pateikti skund. Danijoje buv vietos savivaldos valdios skund dl centrins valdios veiksm. Ombudsmeno aktas nenumato pagrind, kada ombudsmenas gali pradti tyrim savo iniciatyva. Todl ombudsmeno apsisprendim pradti tyrim gali nulemti skundo mediaga ir iniasklaidos pateikta informacija. Ombudsmeno veikla panai administracini teism veikl: jis pateikia nuomon dl sprendim teistumo, suteikia pilieiams daniausiai nemokam teisin pagalb, silo teismine tvarka apsksti abejotin sprendim. Skstis ombudsmenui gali kiekvienas asmuo, net jeigu jis nra ginijamo fakto alis. Ombudsmenas neturi formalios pareigos tirti, jis laisvai sprendia, kada skunde nurodytu pagrindu btina pradti tyrim. Pareikjai privalo gyvendinti dvi formalias slygas: pirma, turi bti skundiama ne senesn kaip vieneri met veikla, nebent ji buvo nagrinta auktesnje institucijoje, antra, ombudsmenui neskundiami tie sprendimai, kuriuos gali apsvarstyti auktesn institucija. Jeigu galiojaniomis apskundimo priemonmis nepasinaudota, ombudsmenas paprastai siunia skund atitinkamai inybai ir informuoja pareikj. Skundas ombudsmenui pagal nustatyt tvark pateikiamas raytine forma. Skund pateikusiam asmeniui nereikia apmokti ombudsmeno tyrimo. Jeigu skundas priimtas nagrinti, tai informuojamas ir pareikjas, ir skundiamoji institucija. Institucija gali bti praoma pasiaikinti ginijamu klausimu. Gautas argumentuotas paaikinimas ir susijusi mediaga siuniama pareikjui, norint patikrinti pateikt informacij. Tyrimui pasibaigus, ombudsmenas savo nuomon pareikjui idsto laike. Ombudsmeno atsakymo kopija taip pat isiuniama institucijai, pridedamos ir kritins pastabos, rekomendacijos, gali bti pateikti papildomi klausimai. Sudtingesniais atvejais, kai reikalinga isami teisin argumentacija, nagrinjimo
179 Olsen J., Abdersen J. Selected Ombudsman Cases. The Danish Ombudsman / Ed. H. Gammeltoft- Hansen, Fleming Axmark. Copenhagen, 1995. P. 165.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

137

ataskaita su lydimuoju ratu siuniama susijusiai institucijai ir pareikjui. Ombudsmeno rekomendacijos dl staig procedr ir valdinink elgesio tobulinimo, sprendim primimo bd daniausiai yra vykdomos180. Ombudsmenas veikia kaip piliei ir vieojo administravimo tarpininkas. Jo veikla neapima vis piliei ir institucij konfliktini situacij, bet inagrint byl skaiius rodo, kad ombudsmeno veikla yra svarbi ir dl savo egzistavimo fakto. Registruodama vieojo administravimo netobulumus, ji formuoja tinkam valdymo praktik. Valdininkai siekia ivengti ombudsmeno kritikos. Ombudsmeno tyrimai svarbs tuo, kad jais siekiama ne tik isprsti individualius konfliktus, bet ir priimti bendruosius sprendimus bei dalyvauti teiskroje. Teiskr ombudsmenas veikia dviem bdais: a) jei neaikios taisykls, nra pagrst teiss norm ar teism praktikos, ombudsmenas savo sprendim konkreiame tyrime gali pagrsti teisine nuomone, kuria paremiami tolimesni sprendimai; b) ombudsmenas gali rekomenduoti priimti teiss akt, valdymo taisykli ir administravimo praktikos papildymus. Pirmuoju atveju ombudsmenas veikia panaiai kaip teismai, remdamiesi teiss taikymo praktika, teism sprendimais, visuotinai pripaintais teiss principais. Ombudsmenas atkreipia dmes teiss akt, valdymo taisykli trkumus ir silo juos alinti.

LITERATRA
1. Busk L. The History and Development of the Institution of Ombudsman. The Danish Ombudsman. Ed. Hans Gammeltoft-Hansen, Fleming Axmark. Copenhagen, 1995. P. 25. 2. Christiansen P. M., Rommetvedt H. Parliaments and organized interests in Denmark and Norway. Aarhus: Aarhus University, 1997. 3. Damgaard E. Parliamentary control and questions in Denmark. Aarhus, 1993. 4. Human rights in Denmark. Status 2000 / The Danish Centre for human rights. Copenhagen, 2001. 5. Gammeltoft-Hansen H. Communicating with Complaints. The Danish Ombudsman. Copenhagen. 1995. P. 103. 6. Green-Pedersen C. Small states with big success: party politics and governing the economy in Denmark and the Netherlands from 1973 to 2000. Aarhus, 2001.
180 Vidrinskait S. Ombudsmeno institucij veikla Vakar Europos valstybse / Konstitucingumas ir pilietin visuomen. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003.

138

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

7. MacCulloch D. Reformation. Europes House Divided 14901700. London: Penguin books, 2004. 8. Maddex L. Robert Denmark / Constitutions of the World. Washington D.C., 2001. 9. Olsen J., Abdersen J. Selected Ombudsman Cases. The Danish Ombudsman. Ed. H. Gammeltoft-Hansen. Copenhagen, 1995. P. 165. 10. Rasch E. B. Rigidity in Constitutional Amendment Procedures / Smith E. (ed.). The Constitution as an Instrument of Change. Stockholm: SNS Frlag, 2003. 11. Smith E. The Constitution between Politics and Law / Smith E. (ed.). The Constitution as an Instrument of Change. Stockholm: SNS Frlag, 2003. 12. Small states with big success: party politics and governing the economy in Denmark and the Netherlands from 1973 to 2000/Christoffer GreenPedersen. Aarhus, 2001. 13. The Danish Ombudsman. An institution with far reaching consequences. Copenhagen, 1994. 14. Vidrinskait S. Ombudsmeno institucij veikla Vakar Europos valstybse / Konstitucingumas ir pilietin visuomen. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. 15. www.kongehuset.dk. Danijos karaliens Margrethe II interneto svetain dan ir angl kalbomis. 16. www.folketinget.dk. Danijos parlamento (Folketingo) interneto svetain dan, angl, vokiei ir prancz kalbomis. 17. www.ombudsmanden.dk. Folketingo ombudsmeno interneto svetain dan ir angl kalbomis. 18. www.venstre.dk. Danijos liberal partijos interneto svetain dan ir angl kalbomis. 19. www.socialdemokratiet.dk. Danijos socialdemokrat partijos interneto svetain dan ir angl kalbomis. 20. www.danskfolkeparti.dk. Dan tautos partijos interneto svetain dan kalba. 21. www.konservative.dk. Dan tautos konservatori partijos interneto svetain dan kalba. 22. www.radikale.dk. Danijos socialliberal partijos interneto svetain dan kalba. 23. www.domstol.dk. Danijos teism interneto svetain dan ir santrauka angl kalba.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

139

VI. 1975 m. GRAIKIJOS KONSTITUCIJA


I
Graikija181 turi didiausi visoje Europoje parlamentins demokratijos patirt. Parlamentarizmo tradicijos turjo takos alies konstitucingumo ir politins sistemos raidai, nors alies politinis gyvenimas ne visada buvo stabilus. Visos Graikijos konstitucijos (iskyrus 1968 m. ir 1973 m. konstitucijas, priimtas karins diktatros laikotarpiu) tvirtino parlamentin demokratij, demokratines vertybes ir j apsaug. Kita vertus, sudtinga ir nestabili ios alies socialin politin padtis XIXXX a. lm, kad tikrovje danai nepaisyta konstitucijos nuostat. Tikrovs ir raytins konstitucijos neatitikimas rykus Graikijos konstitucingumo raidos (iki 1975 met) bruoas182. alies valstybingumo ir konstitucingumo raidai didel tak turjo glauds Graikijos ryiai su Vakar valstybmis. ios valstybs ne tik padjo Graikijai isikovoti nepriklausomyb, bet ir veik Graikijos politin gyveGraikija (gr. Hellas, Hellada) viena i seniausi pasaulio valstybi. Ji garsja turininga praeitimi ir kultra, liudijania aukt senovs graik (gr. hellenes) civilizacijos lyg. Senovs graik mokslo, filosofijos, literatros ir meno pasiekimai padar didiul tak kitoms alims. Politikos bei teiss moksl raid veik senovs graik mstytoj (Platono, Aristotelio, Polibijaus ir kt.) mintys apie visuomens ir valstybs sutvarkym, prigimtin (tikrj) teis, teisingum, statym prigimt, esm ir kt. Graikija laikoma ne tik Vakar civilizacijos, bet ir demokratijos tvyne. Senovs graikai demokratij (gr. demokratia liaudies valdia) siejo su piliei dalyvavimu valstybs valdyme. Vergvaldin demokratija, kaip valstybs valdymo forma, buvo sigaljusi kai kuriuose senovs Graikijos miestuose poliuose, ypa klestjo Atnuose. 146 m. prie m. e. Graikij ukariavo romnai, ji tapo Romos imperijos provincija, taiau graik kultra tebeklestjo. Po Romos imperijos padalijimo (395 m.) iki 1453 m. Graikija buvo Bizantijos imperijos dalis. 1453 m. Bizantijos sostin Konstantinopol ukariavo turkai. 1458 m. jie um Atnus ir iki XV a. pabaigos paverg vis al. Iki 1829 m. Graikija priklaus Osman imperijai. 1821 m. kovo 25 d. sukilimu prie Turkij prasidjo Graik nepriklausomybs karas, kuris truko iki 1829 met. 18281929 metais pralaimjusi kar su Rusija, 1829 m. balandio 9 d. Turkija Adrianopolio taikos sutartimi pripaino Graikijos autonomij. 1830 m. vasario 3 d. Londono protokolu, kur pasira Didioji Britanija, Pranczija ir Rusija, buvo oficialiai pripainta Graikijos valstybs nepriklausomyb. Taiau Didiosios Britanijos reikalavimu Turkijai liko nemaai graik gyvenam emi. 182 Katrougalos G. The Constitutional History of Greece in the Balkan context // http://www. oefre.unibe.ch/law/icl/gr00m_.html.
181

140

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nim XIXXX amiuje. Graikijos konstitucin santvarka buvo kuriama pagal keli Vakar valstybi konstitucin model. Kita vertus, orientavimasis Vakar politines ir teisines tradicijas lm tai, kad Graikija, kitaip nei kitos Balkan valstybs, isivadavusios i Osman imperijos, sugebjo sukurti gana tvirt teisin valstyb ir tapti Vakar Europos valstybi bendruomens dalimi. Iki iol yra vairi nuomoni dl to, kiek Graikijoje priimta konstitucij, nes dauguma j buvo keiiamos ar priimamos redaguojant prie tai galiojusias konstitucijas. Pirmoji nepriklausomos Graikijos valstybs konstitucija buvo priimta 1844 m., kitas (1864 m., 1911 m., 1927 m., 1952 m., 1975 m.), kaip konstitucijos pataisas arba kaip naujsias konstitucijos redakcijas, prim vadinamieji reviziniai parlamentai, iuo pavadinimu lyg ir nordami pabrti prie tai galiojusios konstitucijos tstinum.

II
iuolaikin Graikijos valstyb tai karo prie Osman imperij, trukusio nuo 1821 iki 1832 met, rezultatas. Graik nepriklausomybs karas turjo reikms ne tik Graikijos istorijai. Tai buvo pirmasis toks galingas isivadavimo karas, vyks po Amerikos nepriklausomybs karo, pirmasis skmingas isivadavimo i Osman imperijos karas ir pirmoji nacionalin revoliucija, kuri tapo pavyzdiu vlesnms nacionalinio isivadavimo kovoms183. Su Graik nepriklausomybs karu susijusi ir Graikijos konstitucingumo pradia. Tik prasidjus karui buvo priimti pirmieji laikino pobdio lokaliniai teiss aktai: dl Vakar Graikijos Senato, dl Peloponeso Senato bei Ryt Graikijos teisins sistemos. 1821 m. Epidauro mieste (Peloponese) buvo suaukta pirmoji Nacionalin taryba (Nacionalinis susirinkimas). J sudar mint region bei Graikijai priklausani sal atstovai. Nacionalin taryba paskelb Graikijos nepriklausomyb ir 1822 m. sausio 1 d. prim demokratin Graikijos konstitucij (Epidauro konstitucija)184. Nacionalin taryba, baimindamasi v. Sjungos valstybi reakcijos, pavadino teiss akt laikinja Graikijos konstitucija. 1822 m. konstitucija buvo parengta pagal 1791 m. Pranczijos konstitucijos model. Ji paskelb Graikij res-

183 Greece out of the Ottoman Empire // http://workmall.com/wfb2001/greece/greece_history _index.html. 184 i konstitucija sigaliojo 1822 m. sausio 15 d.: Provisorische Verfassung Griechenlands (von Epidaurus), vom 15. Januar 1822 // http:www.verfassungen.de.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

141

publika, tvirtino pagrindines mogaus teises ir laisves, atstovaujamj demokratij, valdi padalijim, teism nepriklausomum. 1823 m. balandio 23 d. Astro mieste suaukta antroji Nacionalin taryba (Astro taryba) prim nauj konstitucij ir nauj rinkim statym, kuriuo rinkim teis suteik ne jaunesniems kaip 25 met vyrams (iki tol rinkim teis turjo vyrai, sukak 30 met). Astro taryba konstitucij pavadino Epidauro statymu, taip pabrdama 1822 m. konstitucijos tstinum185. Teisiniu poiriu 1823 m. konstitucija, palyginti su ankstesnija, aikiau reglamentavo valstybs valdios institucij tarpusavio santykius. Ji tvirtino neymi statym leidiamosios valdios virenyb santykiuose su vykdomja valdia. Pagal naujj konstitucij vykdomajai valdiai vietoje anksiau turtos absoliuios veto teiss liko suspensyviojo veto teis leidiant statymus. Joje atsirado nauj nuostat mogaus teisi klausimais, buvo tvirtinta asmens teis nuosavybs nelieiamum, asmens teis garb ir orum, spaudos laisv, panaikinta vergija. Siekiant suvienodinti ir centralizuoti valstybs valdym, buvo panaikintos vietos valdios institucijos. Paymtina, kad ios konstitucins nuostatos tvirtinimas itin suprieino konkuruojanias politines grupes ir turjo takos pilietiniam karui, kuris kilo netrukus. i dviej konstitucij poliarchin prigimtis186 lm prietaringus parlamento ir vykdomosios valdios santykius. Dl alies politinio susiskaldymo ir politini grupuoi nesutarim vyriausybs danai keitsi. Netrukus ie nesutarimai tapo ginkluotu konfliktu: 1823 m. pabaigoje 1825 m. pradioje vyko du pilietiniai karai. Treioji Nacionalin taryba, 1825 m. susirinkusi Piado, o 1827 m. gegus mn. Trezeno mieste, septyneri met kadencijai irinko pirmj alies vadov (prezident) J. Capodistri ir prim nauj alies konstitucij (Trezeno konstitucij)187. 1827 m. konstitucijos rengjai siek sukurti stabilios valstybs valdios model, pagrst demokratinmis ir liberaliomis idjomis. Pirm kart alies konstitucijoje buvo tvirtintas tautos suvereniteto principas. Nuo tada is pamatinis demokratinis principas deklaruojamas visose Graikijos konstitucijose (iskyrus 1844 m. konstitucij). 1827 m. konstitucija tvirtino griet valdi padalijim. statym leidiamoji valdia buvo suteikta tautos atstovaujamai institucijai Bulei (gr. boule taryba) 188,

The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. 187 Verfassung Griechenlands (von Troizen), vom 17. Mai 1827 // http:www.verfassungen.de. 188 Bul istorinis graik piliei renkamos institucijos pavadinimas. Senovs Graikijoje buls atsirado Homero laikais. I pradi tai buvo didik, renkam iki gyvos galvos, tarybos, o vergval186

185

142

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

vykdomosios valdios galiojimai valstybs vadovui189. Valstybs vadovas turjo suspensyvinio veto teis leidiant statymus leidyboje, taiau negaljo paleisti parlamento. Valstybs vadovui garantuota teisin nelieiamyb. Atsakomyb u valstybs vadovo politinius sprendimus teko valstybs sekretoriams (ministrams). Formaliai Trezeno konstitucija galiojo iki 1832 met, taiau faktikai neteko galios netrukus po to, kai 1828 m. pradioje J. Capodistrias pradjo eiti valstybs vadovo pareigas. Jo vykdoma provakarietika politika ir despotizmas, neigiantis konstitucijoje tvirtintus demokratinius valstybs valdymo principus, sukl visuotin nepasitenkinim. 1831 m. jo valdym nutrauk teroristai. Tuomet Graikijos politiniu nestabilumu pasinaudojo Didioji Britanija, Pranczija ir Rusija. ios valstybs nulm tolesn Graikijos likim. Graikijos valstybs sienos, jos valdymo sistema buvo nustatytos pagal i valstybi pasiraytus susitarimus. Pagal juos Graikija tapo nedidele ir visikai nuo i ali priklausoma valstybe. Nepaisant to, pirmkart alies istorijoje Graikija m gyvuoti kaip vieninga valstyb. Pagal Londono protokol, kur 1830 m. vasario 3 d. pasira Didioji Britanija, Pranczija ir Rusija, Graikija tapo monarchija (Graikijos karalyste). 1832 m. jos karaliumi buvo paskirtas Didiosios Britanijos ir Pranczijos remiamas Bavarijos princas Otonas I (Bavarijos karaliaus Liudviko I snus). Nuo 1833 m., kai Otonas I eng sost, iki 1844 m., kai buvo priimta pirmoji nepriklausomos Graikijos valstybs konstitucija, Graikija buvo absoliutin monarchija. Per laikotarp buvo pradta kurti valstybs administracini institucij sistema, sigaliojo nauji civiliniai, baudiamieji, civilinio ir baudiamojo proceso statymai. 1834 m. Graikijos sostin i Nauplio miesto buvo perkelta Atnus. Kita vertus, tai neribotos karaliaus valdios, autokratins teisins sistemos ir nestabilios ekonomins padties laikotarpis. Nuo karaliaus Otono I valdymo pradios Graikijos visuomeniniame gyvenime ypating padt um bavarai. alyje buvo steigiamos vakarietikos institucijos, kurios neatitiko graik socialini, politini ir teisini tradicij. Klestjo korupcija. alies kis buvo visikai priklausomas nuo usienio (ypa Didiosios Britanijos) kapitalo. Visa tai kl visuomens nepasitenkinim ir pasiprieinim. Politin nesantaik stiprino ir tai, jog Graikijos karalius Otonas I priklaus Romos katalik banyiai. 1833 m. Konstantinopolio patriarchas steig Autokefalin Graikijos karalysts staiatiki banyi ir jos vadovu
dins demokratijos laikais tai buvo aukiausios valstybs vykdomosios valdios institucijos, renkamos piliei tam tikram laikotarpiui. 189 1827 m. konstitucijoje nebuvo svokos prezidentas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

143

paskyr Oton I. Taiau karalius nebuvo links keisti tikjimo. Politinis konfliktas baigsi 1843 m. gruodio 3 d. Atn karini dalini ginkluotu sukilimu. Karaliui teko isisti i Graikijos bavar kariuomen, paalinti bavarus ministrus ir suaukti Nacionalin taryb. 1844 m. kovo 2 dien Nacionalin taryba prim pirmj nepriklausomos Graikijos valstybs konstitucij190. 1844 m. Graikijos konstitucija buvo parengta vadovaujantis 1830 m. Pranczijos ir 1831 m. Belgijos konstitucijomis. Ji paskelb al konstitucine monarchija. Kaip ir visos Graikijos konstitucijos, ji tvirtino valdi atskyrim ir pagrindines mogaus teises bei laisves. Kita vertus, konstitucija suteik suverenias galias monarchui, todl konstitucins teiss poiriu ji danai apibdinama kaip konstitucinis paktas konstitucinis monarcho ir tautos susitarimas191. Pagal konstitucij karalius aukiausia valstybs valdios institucija. Karalius turjo teis dalyvauti sudarant visas valstybs valdios institucijas. Jis skyr parlamento Auktj rm narius, ministrus, teisjus. statym leidiamoji valdia priklaus karaliui ir dvej rm parlamentui (Atstov rmams ir Senatui). Atstov rmus sudar ne maiau kaip 80 nari, renkam trejiems metams remiantis visuotine rinkim teise (rinkim teis turjo 25 met sulauk vyrai). Senato narius skyr karalius. Senat sudar ne maiau kaip 27 nariai. Karalius turjo teis skirti daugiau senatori, taiau j skaiius negaljo viryti puss Atstov rm nari skaiiaus. Karalius turjo statym iniciatyvos, statym veto teis, galjo paleisti parlament ir leisti dekretus, turinius statymo gali. Pagal konstitucij Graikija buvo viena i demokratikiausi to meto Europos valstybi192. Tikrov buvo kitokia. Nors konstitucija apribojo karaliaus valdi, Otonas I nebuvo links laikytis konstitucijos nuostat ir stengsi sutelkti savo rankose vis valdi. is valstybs valdios institucij konstitucinis teisinis nihilizmas, prasidjs Graikijoje dar Nepriklausomybs karo metais, vliau tapo tam tikra konstitucine tradicija, apibdinania Graikijos konstitucingumo raid iki 1975 met. Paymtina ir tai, kad to meto Graikijos parlamentin demokratija buvo pagrsta ne politini partij veiklos skatinimu, bet frakcionizmu, inom politini veikj protegavimu. Btent tokiu pagrindu buvo suformuota pirmoji po 1844 m. konstitucijos primimo J. Koleio vadovaujama vyriausyb, kuri pareng Didiosios idVerfassung Griechenlands vom 2. Marz 1844 //http:www.verfassungen.de. The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. Katrougalos G. The Constitutional History of Greece in the Balkan context // http://www.oefre. unibe.ch/law/icl/gr00m_.html. 192 Greece after the First Constitution, 1844-62 // http://workmall.com/wfb2001/greece/ greece_history_index.html.
191 190

144

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

jos (Megali Idea) koncepcij, pagal kuri graik ems turjo bti suvienytos atgavus turk ukariautas graik teritorijas. i idja vienijo skirtingas politines grupes ir kvp isivadavimo kovai graikus, gyvenanius turk okupuotose emse. Ji buvo pagrindinis XIX a. Graikijos usienio politikos elementas. Kita vertus, neskmingas ios idjos gyvendinimas Krymo kare buvo viena i pagrindini prieasi, dl kurios karalius Otonas I neteko sosto. 1862 m. vasario mn. Graikijoje kilo revoliucija, kuri i dalies pavyko numalinti, taiau ruden (spalio 10 d.) vyko kitas ginkluotas sukilimas, po kurio Otonas I buvo nualintas nuo sosto. Spalio mn. 23 d. buvo sudaryta Laikinoji vyriausyb, kuri suauk Nacionalin taryb. Nacionalin taryba, posdiavusi Atnuose (18631864), turjo du tikslus: irinkti nauj karali ir parengti nauj alies konstitucij. Nualinus nuo sosto Oton I, Didiajai Britanijai, Pranczijai ir Rusijai reikjo rasti kit tinkam kandidat karaliaus sost. I pradi Graikijos karaliumi buvo silomas princas Albertas Didiosios Britanijos karaliens Viktorijos snus, todl 1862 m. lapkrit buvo organizuotas pirmasis alyje referendumas, kuriame 95 procentai Graikijos piliei pritar silomai karaliaus kandidatrai. Taiau Pranczija ir Rusija, bijodamos stiprjanios Didiosios Britanijos takos Graikijai, atmet sprendim. Galiausiai buvo susitarta, kad Graikijos karaliumi taps Danijos princas Vilhelmas G. Gluksburgas (Jurgis I, tituluotas graik (helen) karaliumi, vald 1863 1913 m.). i karalikoji dinastija su pertrkiais vald iki monarchijos panaikinimo 1974 metais. 1864 m. spalio 21 d. Nacionalin taryba prim nauj alies konstitucij193. 1864 m. Graikijos konstitucija buvo parengta atsivelgiant 1831 m. Belgijos ir 1849 m. Danijos konstitucijas. Naujoji konstitucija tvirtino parlamentin monarchij, pagrst tautos suvereniteto principu. Karalius neteko teiss dalyvauti konstitucijos keitimo procese. Teis priimti statymus buvo suteikta tik parlamentui. Konstitucija panaikino Senat, tapus karaliaus valdios rankiu, ir tvirtino vieneri rm parlamento model. Parlamentas slaptu balsavimu buvo renkamas ketveriems metams, remiantis visuotine, tiesiogine rinkim teise. Pagal konstitucij parlamento nariai tuo paiu metu negaljo dirbti samdomais darbuotojais vieosiose institucijose ar bti merais, taiau parlamento nariais galjo bti neij atsarg karininkai. Karaliui liko teis skirti ir atleisti ministrus. Ministrai buvo tiesio193 1864 m. konstitucija sigaliojo t pai met lapkriio 16 d. // Verfassung Griechenlands vom 16. November 1864 //http:www.verfassungen.de.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

145

giai pavalds ir atsakingi karaliui, taiau parlamentas galjo sudaryti komisijas j veiklai tirti. Karalius turjo teis aukti eilines ir neeilines sesijas, teis pritarus Ministr kabinetui paleisti parlament. Nors vyko konstitucins reformos, Graikijai nepavyko pasiekti politinio stabilumo. Nuo 1865 iki 1875 m. buvo surengti septyneri parlamento rinkimai, keliolika kart keitsi vyriausybs194. 1869 m. Ch. Trikoupis (modernistins politins krypties alininkas) ikl vyriausybs sudarymo reformos idj. Pagal jo silom reform karaliaus sudaryta vyriausyb galt veikti tik turdama parlamento daugumos pritarim (pasitikjimo mandat). Jeigu nepavykt tokiu bdu sudaryti vyriausybs, karalius turt paleisti parlament ir skelbti naujus rinkimus. Karalius sutiko pritarti iai reformai tik po to, kai 1875 m. Ch. Trikoupis spaudoje vieai apkaltino karali politini maum vyriausybi toleravimu. Ch. Trikoupio reforma padjo trumpam stabilizuoti alies politin padt. Iki XIX a. pabaigos politin valdi pakaitomis ikovodavo nacionalistai ir progresistai. Nacionalistai buvo prie usienio kapitalo sigaljim, pasisak u vis Graikijos emi suvienijim. Progresistai gyn stambiosios buruazijos interesus, dalijo koncesijas usienio akcinms bendrovms, m dideles paskolas i Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Vokietijos. Tai skatino alies ekonomin pltr, taiau lm Graikij priklausomyb nuo usienio kapitalo. 1893 m. progresist vyriausyb, nebegaldama imokti skol usienio valstybms, paskelb Graikijos valstybs bankrot. 1897 m. Graikija pralaimjo kar su Turkija dl Kretos. Graikijoje prasidjo politin ir socialin bei ekonomin kriz. Pasikeitus socialinms ir politinms slygoms, buvusios politins lyders prarado visuomens pasitikjim. J viet um naujos politins partijos. Po karinink vadovaujamo 1909 met Atn sukilimo pagrindine politini partij varove kovojant dl valdios tapo Liberal partija (steigta 1910 m.), vadovaujama E. Venizelos ymaus XX a. Graikijos politinio veikjo195. 1911 m. buvo suauktas parlamentas, kurio pagrindinis tikslas buvo parengti ir priimti 1864 m. konstitucijos pataisas 196. Dl i patais, priimt 1911 m. birelio 1 d., svarbos (konstitucija tvirtino teisins valstybs model) ir skaiiaus (buvo pakeista daugiau kaip 50 konstitucijos nuostat) nau-

Greece: The Age of Reform, 18641909 // http://workmall.com/wfb2001/greece/greece_ history_index.html. 195 E. Venizelas kils i Kretos teisininkas, vienas i takingiausi XX a. pirmosios puss Graikijos politini veikj. 19091935 metai Graikijos istorijoje vadinami Venizelos periodu (era). 196 1911 m. posdiavs parlamentas yra vadinamas Antruoju reviziniu parlamentu.

194

146

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

joji 1864 m. konstitucijos redakcija buvo vertinama kaip nauja originali konstitucija ir vadinama 1911 m. konstitucija197. Pagrindinis 1864 m. konstitucijos pakeitimo ir papildymo tikslas buvo tvirtinti naujas mogaus teisi ir laisvi konstitucines garantijas ir modernizuoti valstybs institucij veikl. 1911 m. konstitucija isamiau reglamentavo mogaus ir valstybs santykius. Ji tvirtino asmens teis vienodus mokesius, susirinkim laisv, bsto nelieiamyb ir kt., nustat nuosavybs teiss ribojimo pagrindus: nuosavyb galjo bti paimama visuomens poreikiams statymo nustatyta tvarka ir u tai teisingai atlyginama. Pirm kart alies konstitucijoje buvo numatytas visiems privalomas ir laisvas pradinis mokymas. Konstitucija steig nauj institucij Specialj tribunol (vadinamj Rinkim teism198), kuris nagrinjo ginus dl parlamento rinkim. Tribunolo nariai buvo renkami vieame Kasacinio teismo posdyje burt keliu i vis Kasacinio ir Apeliacinio teismo teisj. Konstitucija atkr Valstybs taryb Aukiausij administracin teism (i institucija buvo tvirtinta 1827 m. konstitucijoje). Valstybs taryba buvo ne tik kasacin administracini byl nagrinjimo instancija, bet turjo ir kitus konstitucijoje numatytus galiojimus (reng statym ir legislatyvini dekret projektus, tikrino administracini teiss akt teistum, sprend administracini institucij pareign drausmins atsakomybs klausimus ir kt.). Konstitucija taip pat nustat, kad oficiali valstybs kalba yra ta, kuria skelbiama Graikijos konstitucija ir statymai; iplt pareig, nesuderinam su parlamento nario pareigomis, sra (taip pat panaikino teis neijusiems atsarg karininkams bti parlamento nariais); tvirtino teisj nepriklausomumo garantijas (nesuderinamum su kitomis pareigomis, teisj nekeiiamum). Paymtina, kad 1911 m. Graikijos konstitucijos keitimo tvarka buvo ypa grieta. Draudiama buvo keisti vis konstitucij ir pamatines jos nuostatas. Kitos konstitucijos nuostatos galjo bti keiiamos po deimties met nuo ios konstitucijos sigaliojimo dviej tredali parlamento nari iniciatyva. ios pataisos turjo bti svarstomos ir dl j balsuojama parlamente du kartus. Tarp i balsavim turjo bti daroma ne maesn kaip vieno mnesio pertrauka. Po to parlamentas turjo bti paleidiamas ir skelbiami nauji parlamento rinkimai. Naujo aukimo parlamentas pirmoje sesijoje turjo pritarti silomai konstitucijos pataisai absoliuia parlamento nari bals dauguma.
197 The Greek Constitution of 1 (14) June 1911 // http://www.geocities.com/dagtho/grconst 19110614.html; Verfassungen Griechenlands vom 1/14. Juni 1911 // http:www.verfassungen.de. 198 The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

147

Vadovaudamasi 1911 m. konstitucija ir to meto statymais, E. Venizelos vyriausyb vykd mokesi, ems, administracijos reform, pertvark kariuomen. Kur laik vyriausybei seksi usienio politikoje: per Balkan karus (19121913 m.) Graikijai atiteko Piet Makedonija, dalis Vakar Trakijos, Emyras ir Kreta. Taiau vyriausybs ir karaliaus nesutarimai dl Graikijos dalyvavimo I Pasauliniame kare vl sukl socialin politin kriz alyje. Per I Pasaulin kar Graikija i pradi buvo neutrali, taiau karalius Konstantinas I (vald 19131917 m. ir 19201922 m.) buvo palankus Vokietijai, o vyriausyb rm Antant. 1915 m. karalius atstatydino E. Venizel ir suformavo nauj vyriausyb. Taiau E. Venizelas 1916 m. Salonikuose sudar opozicin vyriausyb, 1917 m. birelio mn., remiamas Antants, nualino karali Konstantin I nuo sosto (sostas atiteko jo snui Aleksandrui, kuris vald iki mirties 1920 m.) ir stojo kar Antants pusje. Pasibaigus I Pasauliniam karui, 19191920 m. kilo Graikijos ir Turkijos karas, kur Graikija pralaimjo. Karai nualino al. Joje kilo visuomens nepasitenkinimas valdia, stiprjo revoliucins nuotaikos, atrjo kova tarp monarchistini politini jg ir respublikos alinink. 1920 m. lapkriio mn. vykusius parlamento rinkimus laimjo monarchistai. Referendumu pritarus, karaliaus sost gro Konstantinas I. 1922 m. rugsjo mn. Graikijoje vyko sukilimas, karalius Konstantinas I vl buvo nualintas nuo sosto ir priverstas ivykti i alies. Karaliaus titulas atiteko jo snui Jurgiui II (vald 19221923; 19351941; 19461947 m.). 1923 m. gruodio mn. parlamento rinkimus laimjo respublikos alininkai. 1924 m. sausio 2 d. susirinkusi Nacionalin taryba paskelb nutarim dl monarchijos panaikinimo. is sprendimas buvo patvirtintas referendumu. 1924 m. kovo 25 d. Graikija buvo paskelbta respublika. Nacionalin taryba pradjo rengti nauj alies konstitucij. Taiau darb nutrauk 1925 m. birelio mn. generolo Th. Pangalos organizuotas karinis perversmas. Parlamentas buvo paleistas ir vesta karin diktatra. 1926 m. rugpjio mn. lugus karinei diktatrai, buvo paskelbti nauji parlamento rinkimai. Parlamentas, kurio daugum sudar liberal partijos atstovai, atnaujino konstitucijos rengimo darb. Ji buvo priimta 1927 m. birelio 3 d. ir vadinama Antrosios Graikijos respublikos konstitucija199. 1927 m. konstitucija buvo siekiama sukurti demokratins, socialins ir teisins valstybs model. Pirm kart alies konstitucijoje buvo tvirtintos konkreios socialins teiss (teis darb, eimos apsaug ir kt.) vadina-

199

Verfassung der griechischen Republik vom 3. Juni 1927 // http://www.verfassungen.de

148

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

masis socialini teisi bilis200. Konstitucija tvirtino nauj valstybs valdymo form (respublik) ir valdios institucij sistem. statym leidiamoji valdia priklaus dvej rm parlamentui (Atstov rmams ir Senatui). Atstov rmus sudar ne maiau kaip 200 ir ne daugiau kaip 250 nari, renkam ketveriems metams remiantis visuotine rinkim teise. Senat sudar 120 nari. Jis buvo renkamas devyneriems metams, kas trejus metus atnaujinant jo sudt vienu tredaliu. Ne maiau kaip devyni dvyliktadaliai Senato nari buvo renkami piliei, vien dvyliktj senatori dal rinko Senatas ir Atstov rmai bendroje sesijoje, likusios dvi dvyliktosios dalys buvo renkamos profesinio atstovavimo pagrindu. Konstitucija tvirtino Atstov rm virenyb statym leidyboje. 1927 m. konstitucija steig prezidento institucij. Prezident rinko Atstov rmai ir Senatas penkeriems metams. Prezidentas, Senatui pritarus, turjo teis paleisti Atstov rmus. Pirm kart alies konstitucijoje buvo tvirtinta nuostata, jog vyriausyb privalo turti parlamento (Atstov rm) pasitikjim. Minta Ch. Trikoupio reforma, numaiusi, jog vyriausyb turi turti parlamento pasitikjimo mandat, buvo gyvendinama konstitucinio paproio bdu. Primus konstitucij, buvo sudaryta E. Venizelos vadovaujama vyriausyb. i vyriausyb dirbo ketverius metus ir jai pavyko kelerius metus ilaikyti stabili alies socialin politin ir ekonomin padt. Taiau netrukus po pasaulio ekonomins krizs Graikijoje vl prasidjo suirut. Po 1935 m. spalio perversmo valdi ugrob monarchistai. 1927 m. konstitucija buvo pripainta netekusia galios. Vl m galioti 1911 m. konstitucija. Po falsifikuoto plebiscito parlamentas prim sprendim dl monarchijos atkrimo. Graikij gro karalius Jurgis II. 1936 m. rugpjio mn. ministras pirmininkas I. Metaxas201 komunizmo grsms dingstimi, remiamas karaliaus ir karinink, vykd faistin perversm. Jis ved faistin diktatr, paleido parlament, udraud vis politini partij ir demokratini organizacij veikl. II Pasaulinio karo pradioje Graikija pasiskelb esanti neutrali. 1940 m. spalio ir lapkriio mn. ji atrm Italijos agresij. 1941 m. balandio 6 d. Graikij siver Vokietijos kariuomen ir iki birelio mn., padedama ital kariuomens, um vis Graikij. Jurgis II ir vyriausyb pabgo Egipt. 1944 m. balandio mn. liberal partijos veikjas G. Papandreou Kaire

Katrougalos G. The Constitutional History of Greece in the Balkan context // http://www. oefre.unibe.ch/law/icl/gr00m_.html. 201 I. Metaxas 1921 m. kr monarchistin Laisvamani partij, 1935 m. buvo karo ministras, 1936 m. balandiorugpjio mn. ministras pirmininkas, nuo 1936 m. rugpjio iki mirties (1941 m. sausio mn.) valstybs vadovas.

200

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

149

sudar emigracin vyriausyb, kuri 1944 m. pabaigoje, Graikijai isivadavus i okupacijos, gro Graikij. Graikijai isivadavus i vokiei okupacijos, alyje prasidjo politiniai nesutarimai, kova tarp komunistini ir monarchistini grupuoi, pasireikusi ginkluotais ipuoliais, perversmais, mginimais vesti diktatr. Vyriausybs keitsi viena po kitos. 1946 m. kovo mn. rinkimus laimjo monarchistai. Naujoji K. Tsaldario vyriausyb msi teroro. Po falsifikuoto plebiscito (1946 m. rugsjo mn.) Graikija buvo vl paskelbta monarchija. Karalius Jurgis II gro sost. Po Jurgio II mirties 1947 m. karaliumi tapo jo brolis Povilas I (19471964 m.). Graikija darsi vis labiau priklausoma nuo usienio valstybi (ypa JAV)202. 19461949 m. alyje kilo pilietinis karas prie usienio ali diktat. Vokiei okupacija ir pilietinis karas visikai isekino Graikij. Po Baisiosios dekados203 aliai ekonomikai atsigauti padjo JAV, siekianios sustiprinti savo pozicijas strategikai svarbioje Graikijoje. 1950 m. vasario mn. vyko pirmieji parlamento rinkimai po 1946 met. Nei iuose, nei 1951 m. rinkimuose n vienai politinei partijai nepavyko laimti absoliuios daugumos. 1951 m. gruodio 22 d. parlamentas prim nauj Graikijos konstitucij204. Ji sigaliojo 1952 m. sausio 1 d. Dl to meto socialini politini aplinkybi ir politik siekio suderinti demokratin parlamentin sistem su monarchiniu valdymu 1952 m. konstitucija nebuvo originali. Ji buvo kuriama atsivelgiant 1911 m. ir 1927 m. konstitucijas, tekstas nedaug skyrsi nuo i teiss akt. Konstitucijoje tvirtinti karaliaus galiojimai beveik nepakito. Konstitucija numat, kad karalius turjo teis leisti statymus nesant parlamento arba laiku tarp sesij, suderins su specialiu parlamento komitetu. Tokius komitetus sudarydavo kiekvienos sesijos pradioje. Konstitucija tvirtino kai kurias naujas nuostatas, reglamentuojanias parlamento sudarym ir rinkim teis. Nustatyta, kad renkam parlamento nari skaiius nustatomas atsivelgus rinkim apygardoje esani rinkj skaii, taiau bendras parlamento nari skaiius negali bti maesnis kaip 150 ir didesnis kaip 300 nari. Konstitucija tvirtino dispozicin norm, leidiani parlamentui statymu suteikti rinkim teis moterims ir nustatyti pilieiams pareig dalyvauti rinkimuose.

202

1947 m. Graikija prim Trumeno doktrin, 1948 m. Maralo plan, 1952 m. stojo

NATO.

203 Greece: The Terrible Decade: Occupation and Civil War, 1940-50 // http://workmall. com/wfb2001/greece/greece_history_index.html. 204 Verfassung Griechenlands vom 1. Januar 1952 // http://www.verfassungen.de.

150

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Bijodamos nestabilumo, siekdamos savo tiksl, JAV pasil Graikijos parlamentui 1952 m. rinkimus organizuoti ne pagal proporcin, o pagal maoritarin rinkim sistem. Parlamentas nenoriai, taiau pritar iam silymui. Rinkim sistemos pakeitimas buvo veiksmingas. 1952 m. rinkimus absoliuia bals dauguma (247 i 300 viet parlamente)205 laimjo feldmaralo A. Papagos vadovaujama Tautos aliarmo partija206, pradjusi deinij partij valdymo deimtmet Graikijoje. A. Papagas buvo paskirtas ministru pirmininku. Po jo mirties (1955 m.) ministru pirmininku buvo paskirtas C. Karamanlis207. Po vyki Kipre ir Graikijos deryb su Turkija dl Kipro valdymo208 C. Karamanlis ir jo vadovaujama Nacionalin radikal sjunga prarado visuomens pasitikjim. Politin tamp didino C. Karamanlio konfliktai su karaliumi, ypa dl karaliaus ir kariuomens santyki. 1963 m. vasario 21 d. parlamentui buvo pateikta konstitucijos pataisa, vadinama didiuoju liu209. Ji nebuvo priimta, nes 1963 m. birelio mn. C. Karamanlio vyriausyb turjo atsistatydinti. 1963 m. parlamento rinkimus laimjo i keli partij sudaryta Centro sjunga (kurta 1961 m.). Vyriausybs vadovu buvo paskirtas ios partijos lyderis G. Papandreou. Vyriausyb vykd kai kurias socialines ir politines reformas. Taiau 1965 m. deinij jg veriamas karalius nualino G. Papandreou vyriausyb. Prasidjo politin kriz, kurios metu kelis kartus keitsi vyriausybs. Nepaisant alies ekonomikos paangos, blogjo gyventoj socialin padtis, didjo emigracijos mastai. Blogjo santykiai su Turkija. Artjant parlamento rinkimams, kurie turjo vykti 1967 m. gegus mn., Centro sjungos pergal atrod akivaizdi. Siekdama jos ivengti ir baimindamasi kariuomens pertvarkym, grup deinij karinink 1967 m. balandio 21 d. organizavo vadinamj Prometjo operacij ir vykd karin perversm. sigaljo karin diktatra (chunta arba pulkinink reimas210). Ministru pirmininku buvo paskirtas K. Kollias, taiau i tikrj
205 Greece Reconstruction and Retribution, 1950-67 // http://workmall.com/wfb2001/greece/ greece_history_index.html. 206 Feldmaralas A. Papagas kr Tautos aliarmo partij 1951 m. ios partijos modeliu buvo Pranczijos Tautos aliarmo partija, vadovaujama . de Golio. 1956 m. ministras pirmininkas K. Karamanlis Tautos aliarmo partij reorganizavo Nacionalin radikal sjung. 207 K. Karamanlis buvo ministras pirmininkas 19551963 ir 19741980 m.; Graikijos prezidentas 19801985 ir 19901995 m. 208 1960 m. Kipras buvo paskelbtas nepriklausoma respublika. Pagal 1960 m. Kipro konstitucij didesn dalis parlamento nari renkama Kipro gyventoj graik, kita dalis turk. alies prezident renka Kipro gyventojai graikai, viceprezident turkai. 209 The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. 210 Greece: The Accession of the Colonels, 1967 // http://workmall.com/wfb2001/greece/ greece_history_index.html.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

151

valdia priklaus trim karininkams: G. Papadopoului, G. Spandakiui ir S. Patakui. Naujuoju reimu buvo nepatenkintos net deiniosios partijos. 1967 m. gruodio mn. jos mgino vykdyti kontroperversm (jam vadovavo karalius Konstantinas II, kuris vald 19641967 m.). Perversmas nepavyko. Karalius buvo priverstas bgti i Graikijos. Karaliaus regentu buvo paskirtas generolas G. Zoitakis. Nauj vyriausyb sudar karins chuntos vadovas pulkininkas G. Papadopoulas. Jis buvo paskirtas ministru pirmininku, jo pavaduotoju S. Patakas. Karins diktatros laikotarpiu buvo priimtos dvi konstitucijos: 1968 ir 1973 metais. Danai ie teiss aktai vadinami ne konstitucijomis, o konstituciniais tekstais, kuriems bdingas nedemokratinis pobdis, konservatyvus mentalitetas ir neveiksmingumas211. Daugelis juose tvirtint nuostat niekada nebuvo gyvendintos. 1968 m. Graikijos konstitucija212, patvirtinta tautos referendumu, sumaino karaliaus ir iplt ministro pirmininko galias. Naudodamasis konstitucijos suteiktomis galiomis, 1972 m. ministras pirmininkas G. Papadopoulas pasiskelb karaliaus regentu. 1973 m. birelio 1 d. Graikij paskelbus respublika, jis tapo alies prezidentu. Konstitucins santvarkos pakeitimai buvo tvirtinti 1973 m. konstitucijoje. 1973 m. lapkriio 25 d. grup auktj karinink organizavo karin mait, nualino G. Papadopoul nuo valdios ir Graikijos prezidentu paskyr generol Ph. Gizik. 1974 m. liepos mn. Graikija inspiravo valstybin perversm Kipre, ketindama j aneksuoti. iam planui nepavykus, vyriausyb atsistatydino. 1974 m. liepos 24 d. C. Karamanlis, gris i emigracijos, sudar Deiniojo centro vyriausyb. Vyriausyb msi demokratini pertvarkym. alyje liovsi teroras, buvo panaikintos koncentracijos stovyklos, legalizuotos visos politins partijos, i emigracijos gro daugelis graik politikos veikj. Buvo atkurta 1952 m. Graikijos konstitucija, iskyrus nuostatas, reglamentuojanias karaliaus teisin padt.

III
1974 m. lapkriio mn. 17 d. Graikijoje vyko parlamento rinkimai. Juos laimjo C. Karamanlio vadovaujama Naujosios demokratijos (konservatori) partija (sutrumpintai ND). 1974 m. gruodio 8 d. buvo surengtas referendumas dl valstybs valdymo formos (i viso Graikijoje buvo surengti
211 212

The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. Verfassung Griechenlands vom 15. November 1968 // http://www.verfassungen.de.

152

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ei referendumai dl valstybs valdymo formos213). 69 nuoimiai Graikijos piliei balsavo u respublik (gr. Demokratia tes Hellados)214. 1975 m. birelio 9 d. Graikijos parlamentas, pasivadins Penktuoju reviziniu parlamentu, prim nauj alies konstitucij215. Pagrindiniai naujosios konstitucijos altiniai buvo 1952 m., 1927 m. Graikijos konstitucijos ir 1963 m. parlamentui pasilytos 1952 m. konstitucijos pataisos. Kai kurios konstitucins nuostatos buvo parengtos atsivelgiant 1949 m. Vokietijos bei 1958 m. Pranczijos konstitucijas. 1975 m. konstitucijos projekt reng C. Karamanlio vadovaujama vyriausyb. Projektas buvo rengiamas skubotai, jo rengjai nesiek parengti konstitucij, kuri bt pagrsta socialiniu politiniu konsensusu ir priimtina visuomens daugumai. U galutin konstitucijos projekt balsavo tik valdanioji politin dauguma. Opozicija atsisak balsuoti, tokiu bdu protestuodama prie valdaniosios daugumos nenor tvirtinti konstitucijoje silomas nuostatas, ypa susijusias su prezidento galiomis. 1975 m. konstitucija tvirtino Graikij kaip prezidentin parlamentin respublik ir suteik Respublikos prezidentui dideli galiojim. Pvz., ikilus pavojui valstybs vidaus saugumui ir vieajai tvarkai, prezidentas turjo teis riboti konstitucijoje tvirtintas fundamentines teises, vesti alyje karo padties statymus ir steigti ypatinguosius teismus. Esant tokioms slygoms, prezidentas, pasitars su Valstybs taryba (prezidentui ios institucijos sprendimai buvo tik rekomendacinio pobdio), turjo teis atstatydinti vyriausyb, savo nuoira skirti marionetin vyriausybs vadov ir pasiskelbti konstituciniu alies diktatoriumi. Esant ypatingoms aplinkybms, net ir nepaskelbus karo padties, prezidentas savo iniciatyva galjo suaukti vyriausybs posdius ir jiems pirmininkauti. Jis taip pat turjo teis paleisti parlament, jeigu tai, jo nuomone, atitiko visuomens lkesius; galjo skelbti referendum, nepaisydamas vyriausybs valios. Nors faktikai Graikijos prezidentas nepasinaudojo jam suteiktomis konstitucinmis galiomis, taiau dl jo galiojim konstitucinio tvirtinimo buvo diskutuojama nuolat, ypa 19801985 metais, kuomet prezidentas ir vyriausyb atstovavo skirting politini interes grupms. 19801985 m. Graikijos prezidentu buvo irinktas C. Karamanlis Naujosios demokrati213 Greece: Dealing with the Monarchy and the Military // http://workmall.com/wfb2001/greece/ greece_history_index.html. 214 The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. 215 i Konstitucija sigaliojo 1975 m. birelio 11 d.: The Constitution of Greece // http://confinder.richmond.edu/greek_2001.html; Die Verfassung der Griechischen Republik // http://www. verfassungen.de/griech/verf75.htm; Constitution de la Grece. Athenes, 1992; Constitution de Grecia // http://confinder.richmond.edu/admin/docs/GreeceSp.pdf.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

153

jos (konservatori) partijos atstovas. 1981 m. ir 1984 m. parlamento rinkimus laimjo Graik socialistinis judjimas (PASOK), vadovaujamas A. Papandreou, tuo nutraukdamas 35 metus trukus provakarietik konservatori valdym216. Nuo tada dl politins valdios Graikijoje varosi dvi takingiausios alies politins partijos: Naujosios demokratijos (konservatori) partija ir Graik socialistinis judjimas (PASOK). 1986 m. kovo 6 d. parlamentas (vadinamas etuoju reviziniu parlamentu) pakeit vienuolika konstitucijos straipsni, reglamentuojani prezidento teisin status. Konstitucins pataisos labai sumaino prezidento ir iplt parlamento bei vyriausybs galias. Taip buvo gyvendinti 1974 met parlamentins opozicijos reikalavimai. Primus mintas pataisas, Graikija i pusiau prezidentins tapo parlamentine respublika. 2001 m. pavasar Graikijos konstitucija buvo dar syk perirta. kart buvo keiiamos septyniasdeimt devyni konstitucijos straipsni nuostatos. Dauguma i patais buvo priimta keturiais penktadaliais vis parlamento nari bals. Tai tam tikru mastu atspindjo to meto stabili politin padt. Neatsitiktinai 2001 m. konstitucins pataisos yra vadinamos konstitucijos sutartine revizija217. Konstitucija buvo papildyta naujomis nuostatomis mogaus teisi klausimais. Joje buvo tvirtinti nauji politinio gyvenimo skaidrumo utikrinimo bdai (pvz., susij su politini partij finansavimu, rinkim ilaidomis, valstybs ir visuomens informavimo priemoni turtoj santykiais ir kt.), iplstos valstybs decentralizavimo galimybs, pakeistos kai kurios nuostatos, reglamentuojanios parlamento darb.

IV
Graikijos 1975 m. konstitucija yra vientisas aukiausios teisins galios statymas, nustatantis alies politins, socialins ekonomins ir teisins sistemos pagrindus. Konstitucijoje yra 120 straipsni, suskirstyt skirsnius, skyrius ir dalis. Konstitucij sudaro pagrindin dalis (IIII dalys, apimanios 1105 straipsnius) ir specialieji, pereinamieji bei baigiamieji nuostatai (IV dalis, 106120 straipsniai). Konstitucija neturi preambuls, bdingos daugelio valstybi pagrindiniams statymams. Kaip ir visos ankstesns Graikijos konstitucijos, ji pra216 The Columbia Encyclopedia, Sixth Editon. 20012005 // http://www.bartleby.com/65/gr/ Greece.html. 217 The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/

154

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

dedama odiais Vardan veniausiosios Trejybs, Vienesms ir Nedalomos, [...] tuo tvirtinamos graik tradicins dvasins vertybs. Konstitucijos I dalyje Pagrindins nuostatos (13 straipsniai) formuluojamos bendrosios nuostatos, apibdinanios Graikijos valstyb, jos konstitucin santvark ir vertybes. Konstitucijos 1 straipsnyje tvirtinama, kad Graikijos valstybs valdymo forma yra parlamentin respublika. Suverenitetas priklauso Tautai. Valstybs valdia kyla i Tautos ir gyvuoja dl Tautos. Suvereni gali Tauta vykdo konstitucijos nustatyta tvarka. ioje dalyje (2 str.) tvirtinamos visuotinai pripaintos vertybs: mogaus teiss ir laisvs, taikaus sambvio ir bendradarbiavimo su kitomis valstybmis principai. Konstitucijoje nurodyta, kad pagarba mogaus teisms ir j apsauga yra pagrindin valstybs pareiga. Graikija, vadovaudamasi visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis, siekia utikrinti taik ir teisingum, stiprinti draugikus ryius su kitomis tautomis ir valstybmis. Konstitucijos pagrindins nuostatos apima ir Banyios santykius su valstybe. Konstitucijos 3 straipsnyje pripastama, kad pagrindin Graikijos religija yra staiatikyb (Ryt ortodoks Kristaus banyios tikjimas). Graikijos (Elados) staiatiki banyia, pagal doktrin nedalomai susijusi su Konstantinopolio ekumenine banyia218 ir kitomis tos paios doktrinos banyiomis, beslygikai vadovaujasi ventaisiais apataliniais ir Sinodo kanonais bei veniausiomis tradicijomis. Graikijos staiatiki banyia yra autokefalin. Banyi valdo Archijerj (Vyskup) ventasis Sinodas ir jo renkamas Nuolatinis ventasis Sinodas, veikiantys pagal Banyios statut, 1850 m. birelio 29 d. Patriarcho rat ir 1928 m. rugsjo 4 d. Sinodo akto nuostatas. Konstitucija nustato, kad ventojo Rato tekstas yra nekeiiamas. io teksto oficialus vertimas kit kalb be iankstinio Autokefalins Graikijos banyios ir Konstantinopolio ekumenins banyios leidimo yra draudiamas. Konstitucija numato, kad tam tikruose valstybs regionuose nustatytas kitoks banytinis reimas neprietarauja konstitucinms nuostatoms, tvirtinanioms viepataujanios Graikijos staiatiki banyios status. Kaip ir daugumoje demokratini valstybi, Graikijos konstitucijoje deklaruojamas mogaus teisi ir laisvi prioritetas. i teisi reglamentavimui skirtas konstitucijos II skyrius Asmenins ir socialins teiss (425 str.). Konstitucijos III dal Valstybs sutvarkymas ir funkcijos (26105 str.) sudaro ei skyriai, reglamentuojantys valstybs institucij teisin padt ir valstybs valdymo organizavim. J eilikumas atspindi valstybs valdymo formos, tvirtintos konstitucijos 1975 met redakcijoje, ypatumus. Pirmiau218

Konstitucijoje ji yra vadinama Konstantinopolio Didija Kristaus banyia.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

155

sia reglamentuojama Respublikos prezidento, po to kit valstybs valdios institucij teisin padtis. Konstitucijos III dalies 6 skyrius nustato valstybs valdymo pagrindus. Konstitucijos IV dalyje Specialieji, pereinamieji ir baigiamieji nuostatai (106120 str.) nustatoma konstitucijos sigaliojimo, jos keitimo tvarka, konkrei konstitucini norm sigaliojimo laikas, valstybs valdios institucij perimamumas, nauj institucij sudarymo tvarka ir terminai, nurodomi konkrets teiss aktai, kuri galiojimo laikas pratsiamas iki nauj teiss akt primimo ir kt. Paymtina, kad tam tikros ioje dalyje tvirtintos teiss normos nevisikai atitinka klasikins konstitucijos struktros model, kuriame prastai idstomos pagrindinje ir vadinje dalyje. Graikijos konstitucijos specialiuosiuose nuostatuose reglamentuojami kai kurie socialins ekonomins sistemos aspektai, nustatoma valstybs pareiga globoti graikus, gyvenanius kitose valstybse, rpintis kitose valstybse dirbani graik vietimu, socialiniu ir profesiniu ugdymu (Konstitucijos IV dalis, I skyrius, 106, 108 str.). Konstitucijos baigiamuosiuose nuostatuose (IV dalis, 4 skyrius, 120 str.) ne tik nurodoma konstitucijos sigaliojimo data, bet ir skelbiama, kad pagarba konstitucijai ir nuo jos neatskiriamiems statymams, itikimyb Tvynei ir Demokratijai yra kiekvieno graiko pareiga. Ksinimasis Tautos suverenitet ir Tautos steigtos valdios ugrobimas yra nusikaltimas, u kur baudiamasis persekiojimas pradedamas i karto po teistos valdios atkrimo. Nuo io momento pradedamas skaiiuoti senaties terminas u vykdyt nusikaltim. Konstitucija baigiama nuostata: Konstitucijos apsaugos garantas yra Graikijos Tautos patriotizmas. Kiekvieno graiko teis ir pareiga prieintis visais manomais bdais bet kam, kas prievarta ksinasi nutraukti Konstitucijos galiojim.

V
Graikijos konstitucijoje tvirtinti pagrindiniai principai, kuriais remiantis reglamentuojami asmens ir valstybs santykiai. Jie atitinka tarptautins teiss principus ir normas mogaus teisi klausimais. Kaip ir daugumoje valstybi konstitucij, Graikijos konstitucijoje tvirtinta nuostata, jog mogaus teiss vertintinos labiau u visuomens ir valstybs interesus. mogaus ir valstybs santykiai reglamentuojami vadovaujantis prigimtins teiss, lygiateisikumo ir asmens laisvs principais. Konstitucijoje tvirtintos kelios asmens teisinio statuso nuostatos, kurias draudiama keisti, tai: pagarba mogaus teisms ir j apsauga yra pagrin-

156

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

din valstybs pareiga (2 str. 1 d.); visi graikai lygs prie statym (4 str. 1); tik Graikijos pilieiai turi teis dirbti valstybs tarnyboje, iskyrus atvejus, kuriuos numato specials statymai (4 str. 4); Graikijos pilieiams nesuteikiami ir nepripastami didik ar kitokie titulai (4 str. 7 d.); Kiekvienas turi teis laisvai ugdyti savo asmenyb ir dalyvauti alies socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. gyvendindamas ias teises mogus privalo nevaryti kit moni teisi ir laisvi, nepaeisti Konstitucijos ir morals nuostat (5 str. 1 d.); mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti persekiojamas, sulaikytas, kalintas ar jo laisv atimta kitaip, kaip nustato statymas (5 str. 3 d.); Tikjimo laisv yra nelieiama. mogaus asmenini ir politini teisi bei laisvi negalima varyti dl jo sitikinim (13 str. 1 d.). Paymtina, kad Graikijos konstitucijos dalyje, skirtoje asmens ir valstybs santykiams, nepateikiamas visas mogaus teisi ir laisvi sraas, reglamentuojamos tik asmenins ir socialins ekonomins bei kultrins teiss, tvirtinamos j garantijos. Taiau kai kuri teisi, vardyt kaip asmenins ar socialins, turinys atitinka prast politini teisi turin, pvz., taiki susirinkim laisv (konstitucija numato, kad policija gali bti tik susirinkimuose, vykstaniuose lauke; susirinkimai lauke gali bti udrausti, jeigu jie kelia pavoj valstybs ar visuomens saugumui) (11 str. 2 d.), asociacij laisv (asociacij veikla gali bti nutraukta tik teismo sprendimu) (12 str. 2 d.), odio, spaudos laisv, teis pateikti peticijas valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijoms, piliei teis dirbti valstybs tarnyboje ir kt.). Rinkim teis ir piliei teis vienytis politines partijas tvirtinta konstitucijos dalyje, reglamentuojanioje valstybs sutvarkym ir funkcijas. Paymtina, kad konstitucija nenumato Graikijos pilieiams statym iniciatyvos, referendum iniciatyvos, konstitucijos keitimo iniciatyvos teisi. Konstitucija isamiai nereglamentuoja pilietybs santyki (pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas). Joje tvirtinti tik pilietybs netekimo pagrindai: statymo nustatyta tvarka Graikijos pilietybs netenkama Graikijos pilieiui savanorikai gijus kitos valstybs pilietyb arba stojus usienio valstybs tarnyb, neatitinkani Graikijos nacionalini interes (4 str. 3 d.). Graikijos pilieiams garantuojamos visos teiss ir laisvs, tvirtintos konstitucijoje. Konstitucijoje tvirtintos asmenins teiss: teis gyvyb (mirties bausm gali bti taikoma tik karo padties slygomis u nusikaltimus, kuriuos numato kariniai baudiamieji statymai) (7 str. 3 d.), teis asmens nelieiamum, teis garb ir orum, judjimo laisv (iskyrus atvejus, kai asmuo tariamas padars nusikaltim ir jo atvilgiu pradtas baudiamasis persekiojimas arba kai tok sprendim priima kriminalinis teismas) (5 str. 4 d.),

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

157

teis asmens laisvs apsaug (niekas negali bti sulaikytas ar kalintas be teismo sprendimo, iskyrus kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje. Tokiu atveju sulaikytas asmuo turi bti ne vliau kaip per 24 valandas atvesdintas pas teismo pareign magistrat, kuris ne vliau kaip per tris dienas turi priimti sprendim dl asmens sumimo arba tuojau pat paleisti sulaikytj. statymo nustatyta kardomoji priemon sulaikymas negali bti ilgesn kaip vieneri metai, jei padaromas nusikaltimas, ir ei mnesiai, kai padaromas nusiengimas) (6 str. 2, 4 d.), teis bsto nelieiamum, asmenin ir eimynin paslapt, minties, tikjimo laisv, teis teismin teisi apsaug ir procesines garantijas, teis materialins ir moralins alos, padarytos neteistai asmen sulaikius ar kalinus, atlyginim ir kt.; socialins ekonomins teiss: nuosavybs nelieiamumas (nuosavyb gali bti paimama tik pagal statym visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama) (17 str. 2 d.), teis darb, teis bst, teis socialines garantijas ir sveikatos apsaug, teis burtis profesines sjungas, teis streikuoti ir kt.; kultrins teiss: teis moksl (privalomojo mokslo trukm ne maiau kaip 9 metai) (16 str. 3 d.), laisv mokym, krybos ir mokslini tyrinjim laisv ir kt. I mint teisi reikt iskirti konstitucijoje tvirtintas teises, kurios apibdina Graikijos konstitucingumo raidos ir iuolaikinio konstitucinio reguliavimo ypatumus. Vis pirma tai nuostatos, tvirtinanios odio ir spaudos laisv (14 str.). Konstitucijos leidjas tam skyr ypating dmes. Konstitucija draudia spaudos cenzr ir kitas prevencines priemones spaudos atvilgiu. Draudiama konfiskuoti laikraius ir kitus spaudos leidinius, iskyrus konstitucijoje numatytus atvejus. Spaudos leidinius galima konfiskuoti esant prokuroro orderiui, kai juose skelbiamos publikacijos, eidianios krikioni ar kitas religijas, eidianios Graikijos Respublikos prezident, skelbianios informacij apie alies ginkluotj pajg struktr, ginkluot, dislokavim, alies gynybin sistem. Taip pat galima konfiskuoti leidinius, kuri publikacijomis siekiama prievarta pakeisti konstitucin santvark, ksinamasi valstybs teritorin vientisum arba aikiai paeidiama visuomens moral. Mintais atvejais prokuroras ne vliau kaip per 24 valandas nuo spaudos leidinio konfiskavimo turi perduoti byl teismo tarybai, kuri per kitas 24 valandas turi priimti sprendim dl tolesnio leidinio konfiskavimo. Jeigu teismo taryba nepriima tokio sprendimo, konfiskavimo procedra nutraukiama ipso jure. Jeigu per pastaruosius penkerius metus ne maiau kaip tris kartus spaudos leidjas padaro mintus paeidimus, teismas priima sprendim laikinai arba visikai udrausti leidinio leidyb, o asmenims, itin iurkiai paeidusiems spaudos statymus, statymo nustatyta tvarka udrausti usiimti urnalistine veikla.

158

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ios nuostatos netaikomos kitoms iniasklaidos priemonms ir kinematografijai. Radij ir televizij tiesiogiai kontroliuoja valstyb. Kontrols funkcij statymo nustatyta tvarka vykdo nepriklausoma Radijo ir televizijos taryba. Dar vienas 1975 m. Graikijos konstitucijos ypatumas nuostatos, tvirtinanios religijos ir tikjimo laisv. Konstitucija garantuoja religijos ir tikjimo laisv, religini apeig laisv, jeigu jos neprietarauja visuomens tvarkai ir moralei, draudia bet koki diskriminacij religini pair pagrindu ir prozelitizm (13 str.), nepaisant to, suteikia Graikijos staiatiki banyiai viepataujanios banyios teisin status. Konstitucija nustato, kad vedus karo padt gali bti ribojamos kai kurios konstitucins teiss: judjimo laisv, asmens laisv, bsto nelieiamumas, teis rinktis taikius susirinkimus, teis laisvai vienytis asociacijas, laisv reikti sitikinimus, spaudos laisv, susirainjimo ir kitokio susiinojimo nelieiamumas, taip pat leidiamas priverstinis darbas, galima nutraukti asociacij veikl, keisti teism jurisdikcij ir steigti ypatinguosius teismus.

VI
Graikijos konstitucijos III dalies Valstybs sutvarkymas ir funkcijos pirmajame skyriuje suformuluoti bendrieji valstybs struktros pagrindai. Konstitucija skelbia, kad statym leidiamj valdi vykdo parlamentas ir Respublikos prezidentas, vykdomj valdi Respublikos prezidentas ir vyriausyb, teismin valdi teismai, kurie priima sprendimus Graikijos Tautos vardu (26 str.). Tai pamatin konstitucin nuostata, kuri draudiama keisti. Konstitucijos leidjas, apibdindamas valstybs sutvarkymo ir funkcionavimo pagrindus, ypating dmes skiria keliems aspektams: valstybs sien nustatymui, usienio ali kariuomens buvimui Graikijos teritorijoje, tarptautins ir nacionalins teiss santykiui, Graikijos narystei tarptautinse organizacijose bei politini partij veiklai. Konstitucija tvirtina, kad valstybs sienos gali bti keiiamos tik statymu, u kur balsuoja absoliuti dauguma parlamento nari. Usienio ali kariuomen negali eiti Graikijos teritorij, taip pat draudiamas jos dislokavimas ir tranzitas per Graikijos teritorij kitaip, kaip numato statymas, kur priima parlamentas absoliuia bals dauguma (27 str.). Visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos, taip pat Graikijos parlamento ratifikuotos sutartys yra sudedamoji Graikijos teisins sistemos

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

159

dalis ir turi virenyb nacionalini statym atvilgiu. Usienio pilieiams tarptautins teiss ir tarptautini susitarim nuostatos taikomos abipusikumo pagrindais (28 str. 1 dalis). Siekiant utikrinti alies nacionalinius interesus ir stiprinant bendradarbiavim su kitomis valstybmis, konstitucijoje numatyt institucij funkcijos tarptautine sutartimi gali bti perduodamos tarptautinms organizacijoms, jeigu iai sutariai pritaria ne maiau kaip trys penktadaliai vis parlamento nari (28 str. 2 dalis). Graikijos valstyb, nepaeisdama mogaus teisi, demokratini alies valdymo pagrind ir vadovaudamasi abipusikumo principais, turi teis statymu, priimtu absoliuia parlamento nari dauguma, apriboti Tautos suverenitet, jeigu tai btina nacionaliniams alies interesams utikrinti. Graikijos pilieiams utikrinama teis laisvai vienytis politines partijas, jeigu j veikla ir tikslai neprietarauja demokratiniams valstybs valdymo pagrindams (29 str. 1 dalis). Pilieiai, neturintys rinkim teiss pagal ami, gali dalyvauti politini partij jaunimo grupse. Politins partijos turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs param. Reglamentuojant politini partij ir politini kampanij finansavim, turi bti nustatomi bdai politini partij finansins veiklos, rinkim ilaid, parlamento ir atstovaujamj vietos valdios institucij nari ir kandidat ias institucijas l panaudojimo skaidrum utikrinti. Bet kokios formos manifestacijose u ar prie politin partij konstitucija grietai draudia dalyvauti: teisjams, teissaugos, vis statutini institucij tarnautojams (taip pat kariams ir valstybs saugumo pareignams), taip pat valstybs ir vietos savivaldos institucij tarnautojams bei moni, kuriose valstyb turi savo kapitalo, vadovams (29 str. 3 dalis).

VII
Graikijos valstybei vadovauja Respublikos prezidentas. Konstitucijoje numatyta, kad Respublikos prezidentas reguliuoja vis valstybs institucij veikl (30 str. 1 dalis), kartu su parlamentu vykdo statym leidiamj, kartu su vyriausybe vykdomj valdi (26 str.). Respublikos prezident renka parlamentas penkeri met kadencijai. Tas pats asmuo Respublikos prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus. Karo atveju prezidento galiojimai pratsiami iki karo pabaigos. Prezidento pareigos nesuderinamos su kitomis pareigomis ar veikla.

160

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Respublikos prezidentu gali bti renkamas Graikijos pilietis, turintis Graikijos pilietyb ne maiau kaip penkerius metus, esantis graik kilms pagal tv arba motin (1975 ir 1986 met konstitucijos redakcijoje tik tv), turintis ne maiau kaip keturiasdeimt met ir rinkim teis. Prezident renka parlamentas specialiame posdyje atviru balsavimu. Parlamento posd, kuriame turi bti renkamas prezidentas, aukia parlamento pirmininkas ne vliau kaip prie vien mnes iki einanio pareigas prezidento galiojim pabaigos pagal tvark, kuri nustato parlamento reglamentas. Tais atvejais, kai Respublikos prezidentas atsistatydina, mirta, nualinamas nuo pareig ir kitais konstitucijoje nurodytais atvejais, specialus parlamento posdis yra aukiamas ne vliau kaip per deimt dien nuo prezidento galiojim nutrkimo. Nepaisant to, prezidentas renkamas visai kadencijai. Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos prezidento viet, u kur balsuoja ne maiau kaip du tredaliai vis parlamento nari (200 bals). Jeigu u kandidat balsuoja maiau parlamentar, po penki dien rengiami pakartotiniai rinkimai. Jeigu ir io balsavimo metu kandidatas nesurenka dviej tredali parlamentar bals, po penki dien vl rengiami pakartotiniai rinkimai. Kandidatas laikomas irinktu, jeigu u j balsuoja ne maiau kaip trys penktadaliai vis parlamentar (180 bals). Jeigu treiojo balsavimo metu n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, parlamentas per deimt dien nuo io balsavimo dienos paleidiamas ir skelbiami nauji rinkimai (32 str. 4 d.). Naujai irinktas parlamentas nedelsdamas atviru balsavimu turi irinkti alies prezident. iuo atveju kandidatui reikia surinkti tris penktadalius vis parlamento nari bals. Jeigu kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po penki dien rengiamas pakartotinis balsavimas. Irinktu laikomas kandidatas, u kur balsavo absoliuti parlamentar dauguma (151 balsas). Jeigu nesurenkamas reikiamas bals skaiius, po penki dien skelbiami pakartotiniai rinkimai, po kuri i dviej kandidat, surinkusi daugiausiai bals, Respublikos prezidentu irenkamas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu prezidento rinkimai turi vykti nesant parlamento (paleidus parlament), rinkimai atidedami, kol bus irinktas naujas parlamentas. Prezidento rinkimai turi bti surengiami per dvideimt dien nuo naujojo parlamento suaukimo. Kol bus irinktas naujasis prezidentas, pratsiami buvusio prezidento galiojimai. Konstitucija nustato, kad Respublikos prezidentas, atsistatydins i pareig nepasibaigus kadencijai, netenka teiss dalyvauti prezidento rinkimuose. Naujai irinktas prezidentas pradeda eiti pareigas rytojaus dien pasibaigus Respublikos prezidento kadencijai, visais kitais atvejais kit

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

161

dien po rinkim, po to, kai prisiekia parlamento nariams bti itikimas Graikijos valstybei ir konstitucijai. Priesaikos tekstas yra konstitucijoje (33 str. 2 dalis). Respublikos prezidentui ivykus usien ilgiau kaip deimiai dien, jam mirus, atsistatydinus, nualinus j nuo pareig ir kitais atvejais negalint eiti pareig, jo pareigas laikinai eina parlamento pirmininkas; nesant parlamento ankstesniojo aukimo parlamento pirmininkas; jeigu pastarojo nra arba jis atsisako i pareig, prezident kolegialiai pavaduoja vyriausyb (34 str. 1 d.). Laikino prezidento pavadavimo laikotarpiu draudiama paleisti parlament, iskyrus atvejus, kai parlamentas turi bti paleidiamas neirinkus prezidento konstitucijos 32 str. 4 dalyje nurodytais atvejais; draudiama atstatydinti vyriausyb ir aukti referendum konstitucijoje numatytais atvejais. Kai prezidentas daugiau kaip 30 dien negali eiti pareig, btina suaukti parlament, net ir tuo atveju, jeigu jis yra paleistas, ir irinkti nauj alies prezident trimis penktadaliais vis parlamento nari bals. Prezidento rinkimai turi vykti ne vliau kaip per eis mnesius nuo prezidento, negalinio eiti pareig, pavadavimo dienos (34 str. 2 d.). Graikijos Respublikos prezidento kompetencija apima tik tuos galiojimus, kuriuos jam numato konstitucija ir j konkretinantys statymai (50 str.). Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia teiss aktus-dekretus. Kad dekretai turt teisin gali, jie privalo bti pasirayti atitinkamo ministro ir paskelbti Vyriausybs iniose. Atsakomyb u tok teiss akt tenka j pasiraiusiam ministrui. Vyriausybei atsistatydinus, dekretus pasirao tik prezidentas (35 str. 1 d.). Prezidento dekret dl referendumo statymo projektui pritarti paskelbimo privalo pasirayti parlamento pirmininkas (35 str. 3 d.). Konstitucija numato, kad ministro kontrasignacija nereikalinga prezidento aktams: dl ministro pirmininko paskyrimo; dl pasitikrinimo (bandomojo) mandato suteikimo sudaromai vyriausybei; dl parlamento paleidimo konstitucijoje nurodytais atvejais; dl statymo grinimo parlamentui pakartotinai svarstyti; dl prezidento administracijos pareign skyrimo (35 str. 2 d.). Respublikos prezidentas atstovauja Graikijos valstybei tarptautiniuose santykiuose, skelbia kar, sudaro taikos sutartis, susitarimus dl aljanso, ekonominio bendradarbiavimo ir dalyvavimo tarptautinse organizacijose ar sjungose ir apie tai skelbia parlamentui, pateikdamas reikiamus paaikinimus, jeigu tai atitinka valstybs interesus ir jos saugum. Konstitucija nustato, kad slapto pobdio sutari nuostatos negali prietarauti vieai

162

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

skelbiamiems sutari straipsniams (36 str. 3 d.). Tarptautins sutartys prekybos, muit, ekonominio bendradarbiavimo, dalyvavimo tarptautinse organizacijose ar sjungose klausimais ir kiti susitarimai, kuriuose numatytos tam tikros nuolaidos, kurios, vadovaujantis konstitucijos nuostatomis, gali bti nustatomos tik statymu ir gali bti nenaudingos Graikijos pilieiams, gyja teisin gali tik parlamentui jas ratifikavus (36 str. 2 d.). Respublikos prezidentas skiria ministr pirminink, ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidia kitus vyriausybs narius ir ministr pavaduotojus (37 str. 1 d.). Ministru pirmininku skiriamas politins partijos, turinios absoliui daugum parlamente, lyderis. Jeigu n viena politin partija neturi daugumos parlamente, prezidentas paveda partijos, turinios daugiausia viet parlamente, lyderiui itirti vyriausybs, galinios turti parlamento pasitikjim, formavimo galimybes (suteikia pasitikrinimo mandat formuojamai vyriausybei, 37 str. 2 d.). Nepasisekus tokiu bdu suformuoti vyriausybs, prezidentas paveda tai padaryti antros pagal viet skaii parlamente partijos lyderiui, neskms atveju treios pagal eil politins partijos lyderiui. Konstitucija numato prezidentui teis suteikti pasitikrinimo mandat ir ketvirtos pagal eil partijos lyderiui. is pasitikrinimo mandatas galioja tris dienas. Jeigu n vienas mandatas nepatvirtinamas, prezidentas turi suaukti vis partij lyderius ir, sitikins, kad nra galimybs suformuoti daugumos vyriausyb, paveda j formuoti i vis parlamentini partij atstov tam, kad bt galima suaukti visuotinius rinkimus. Jeigu ir tokiu bdu nepavyksta suformuoti vyriausybs, tuomet formuojama vadinamoji Santarvs vyriausyb. Prezidentas tai padaryti paveda Valstybs tarybos, Areopago arba Audito rm pirmininkui ir paleidia parlament (37 str. 3 d.). Konstitucija numato, kad tais atvejais, kai politins partijos turi vienod deputat mandat skaii, pirmenyb teikiama daugiausia rinkj bals surinkusiai politinei partijai ir seniau susikrusioms politinms partijoms. Prezidentas paleidia vyriausyb, kai ji atsistatydina ir kai parlamentas pareikia jai nepasitikjim (38 str. 1 d.). Jeigu atsistatydinusios vyriausybs vadovas yra politins partijos, turinios absoliui daugum parlamente, lyderis ar atstovas, prezidentas paveda formuoti vyriausyb antros pagal mandat skaii partijos lyderiui ir t. t., kaip numato aukiau aptartos konstitucijos 37 str. 2, 3 ir 4 dalies nuostatos. Jeigu ministras pirmininkas atsistatydina, mirta ar negali eiti pareig dl sveikatos bkls, prezidentas skiria ministru pirmininku asmen, kur pasilo parlamentin frakcija, kuriai priklaus buvs vyriausybs vadovas. Silymas dl ministro pirmininko kandidatros turi bti pateiktas ne vliau kaip per tris dienas. Iki tol, kol bus paskirtas naujasis ministras pirminin-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

163

kas, jo pareigas eina pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas, kai jo nra, pirmasis pagal nustatyt tvark ministras. Sprendim, ar ministro pirmininko sveikatos bkl neleidia jam toliau eiti savo pareig, priima parlamentas absoliuia bals dauguma, kai to reikalauja absoliuti parlamentins grups, kuriai priklauso ministras pirmininkas, dauguma arba ne maiau kaip du penktadaliai vis parlamento nari (38 str. 2 d.). Prezidentas kart per metus konstitucijos nustatyta tvarka aukia eilines sesijas ir gali aukti neeilines sesijas, kai, jo nuomone, tai yra btina. Sesijos metu prezidentas tik vien kart gali nutraukti jos darb, atiddamas jos pradi arba nutraukdamas parlamento posdius ne daugiau kaip trisdeimiai dien (40 str. 2 d.). Prezidentas gali paleisti parlament, kai atsistatydina dvi vyriausybs arba kai dviem vyriausybms ireikia nepasitikjim parlamentas, kurio sudtis neutikrina vyriausybs stabilumo (41 str. 1 d.). Rinkimus organizuoja vyriausyb, turinti paleidiamo parlamento pasitikjim. Jei to nra, vyriausyb formuojama pagal anksiau mint tvark (37 str. 3 dalis). Prezidentas gali paleisti parlament vyriausybs, turinios parlamento pasitikjim, silymu, kai reikia atnaujinti parlamento sudt prie priimant nacionalins svarbos sprendim (41 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybms, draudiama paleisti naujo aukimo parlament. Prezidento dekretu skelbiami parlamento rinkimai turi vykti ne vliau kaip per trisdeimt dien paleidus parlament; pirmasis parlamento posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per trisdeimt dien irinkus parlament. Naujai irinktas parlamentas negali bti paleidiamas anksiau kaip po met, iskyrus atvejus, kai formuojant vyriausyb nepasiseka gauti parlamento pasitikjimo mandato (37 str. 3 dalis). Parlamentas turi bti paleidiamas ir tuo atveju, kai trei kart balsuojant u prezidento kandidatr nepavyksta surinkti reikiamos parlamento nari bals daugumos (32 str. 4 dalis). Prezidentas kartu su parlamentu vykdo statym leidiamj valdi (26 str.). Jis turi teis priimti deleguotus statymus (43 str. 2 d.), esant ypatingoms ir neatidliotinoms aplinkybms, karo padties laikotarpiu arba laikotarpiu, kai btina nedelsiant atkurti demokratini institucij veikl ir patenkinti visuomens poreikius ir interesus, statymus dekretus (44 str. 1 d., 48 str. 5 d.). Prezidentas pasirao ir skelbia parlamento priimtus statymus, turi statym suspensyvinio veto teis (r. toliau). Prezidentas leidia dekretus, kurie nustato statym gyvendinimo tvark, taiau negali sustabdyti j vykdymo ar apriboti j galiojimo asmen atvilgiu (43 str. 1 d.). Prezidentas, Ministr kabinetui pasilius ir parlamentui absoliuia bals dauguma pritarus, skelbia referendumus svarbiais valstybs gyvenimo

164

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

klausimais. Prezidentas skelbia referendumus dl statym, reglamentuojani svarbius visuomeninius santykius (iskyrus finans klausimus), projekt, jeigu toki iniciatyv ireikia du penktadaliai parlamento nari ir jai pritaria trys penktadaliai vis parlamento nari (44 str. 2 d.). Ypatingais atvejais prezidentas, pritarus ministrui pirmininkui, turi teis kreiptis taut su pareikimu (44 str. 3 d.). is pareikimas yra kontrasignuojamas ministro pirmininko ir skelbiamas Vyriausybs iniose. Respublikos prezidentas yra vyriausiasis alies ginkluotj pajg vadas. U valstybs ginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms yra atsakinga vyriausyb. Prezidentas statymo nustatyta tvarka suteikia aukiausius karinius laipsnius, skiria valstybs apdovanojimus. Prezidento galiojimai yra susij ir su teisingumo vykdymu. Pasilius teisingumo ministrui, pasitars su taryba, kurios daugum sudaro teisjai, jis turi teis teikti malon nuteistiesiems; pritarus parlamentui gali teikti malon ministrui. Prezidentas gali skelbti amnestij asmenims, nuteistiems u politinius nusikaltimus, pagal statym, kur priima parlamentas trij penktadali nari dauguma (48 str. 3 d.). Kai kyla grsm nacionaliniam saugumui ar demokratinei valstybs santvarkai ir nra parlamento ar galimybi suaukti parlament, prezidentas turi teis, pasilius Ministr kabinetui, priimti sprendim dl karo padties vedimo visoje alyje ar jos dalyje, steigti ypatinguosius teismus, paskelbti ypatinguosius statymus ir sustabdyti kai kuri konstitucini nuostat galiojim. Vyriausyb turi pateikti prezidento dekret parlamentui tvirtinti i karto, kai tik bus galimyb suaukti parlament, bet ne vliau kaip per penkiolika dien. Prezidento dekretas laikomas patvirtintu, kai jam pritaria absoliuti parlamento dauguma (48 str. 2 d.). Konstitucija nustato, kad karo padties statymas negali bti keiiamas jam galiojant (48 str. 5 d.). Karo padties metu nepraranda teisins galios konstitucijos 61 ir 62 straipsniai, nustatantys parlamento nario teisin nelieiamyb ir garantijas, net ir tais atvejais, kai parlamentas yra paleistas ar pasibaigusi jo sesija. Konstitucija garantuoja prezidento teisin nelieiamyb. Respublikos prezidentas neatsako u savo veiksmus, kuriuos vykdo eidamas prezidento pareigas, iskyrus valstybs idavim ir smoning konstitucijos paeidim (49 str. 1 d.). U veiksmus, nesusijusius su einamomis pareigomis, prezidentas gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn tik pasibaigus jo kadencijai. Konstitucija numato, kad vienas tredalis parlamento nari turi teis inicijuoti apkalt prezidentui. Nutarimas pradti apkaltos proces laikomas priimtu, kai u j balsuoja ne maiau kaip du tredaliai vis parlamento nari. Nuo tos dienos, kai prezidentas stoja prie teism, jo galiojimai su-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

165

stabdomi ir perduodami konstitucijoje (34 str.) nurodytam asmeniui, turiniam teis pavaduoti prezident (parlamento pirmininkui, nesant parlamento ankstesniojo aukimo parlamento pirmininkui, jeigu pastarojo nra arba jis atsisako i pareig vyriausybei). Teismui primus iteisinamj nuosprend, prezidentas toliau eina pareigas, jeigu nra pasibaigusi jo kadencija.

VIII
Graik tautos atstovaujamoji institucija yra parlamentas Nacionalin Bul (gr. Boule ton Ellenon graik taryba). i valstybs valdios institucija vykdo tradicines parlamentui bdingas funkcijas: leidia statymus, vykdo parlamentin vyriausybs kontrol, tvirtina valstybs biudet, turi kit konstitucijoje numatyt galiojim: renka Respublikos prezident, ratifikuoja tarptautines sutartis, organizuoja apkalt Respublikos prezidentui, vyriausybs nariams ir kt. Paymtina, kad konstitucijos skyriuje, reglamentuojaniame parlamento teisin status, nepateikiamas parlamento galiojim sraas. Daugelis parlamentui suteikt teisi ir pareig tvirtinama konstitucijos skyriuose, skirtuose kitoms valstybs valdios institucijoms. Graikijos parlamentas yra vieneri rm. Konstitucijoje numatyta (51 str. 1 d.), kad parlament turi sudaryti ne maiau kaip 200 ir ne daugiau kaip 300 nari. Tiksl deputat skaii nustato statymas. iuo metu galiojaniu statymu nustatytas parlamento nari skaiius 300219. Deputatai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Aktyvij rinkim teis turi Graikijos pilieiai, kuriems rinkim dien yra 18 met. Rinkimuose negali dalyvauti pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais, ir pilieiai, teisti u nusikaltimus, kuriems statymas nenumato senaties termino. Piliei dalyvavimas rinkimuose yra privalomas (51 str. 5 d.). Iimtis ir baudiamsias sankcijas nustato statymas. Rinkim teiss laisvs varymas, rinkim rezultat falsifikavimas yra nusikaltimai, u kuriuos statymas numato baudiamj atsakomyb. Parlamento kadencijos laikas skaiiuojamas nuo visuotini parlamento rinkim dienos. Eilinius parlamento rinkimus skelbia Respublikos prezidentas ne vliau kaip 30 dien iki kadencijos pabaigos. Pirmasis parlamento posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per 30 dien nuo parlamento irinkimo dienos. Respublikos prezidento dekret dl parlamento rinkim
219

Hellenic Parliament // http:www.parliament.gr/.

166

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ir suaukimo turi pasirayti visi Ministr kabineto nariai (53 str. 1 d.). Paskutiniaisiais parlamento kadencijos metais papildomi rinkimai laisvoms deputat vietoms uimti negali bti skelbiami, jeigu laisv viet skaiius nevirija vieno penktadalio bendro parlamento nari skaiiaus. Karo atveju parlamento galiojim laikas pratsiamas iki jo pabaigos. Jeigu tuo metu parlamentas paleistas, naujojo parlamento rinkimai atidedami iki karo pabaigos ir nedelsiant (ipso jure) aukiamas paleistasis parlamentas (53 str. 3 d.). Rinkim sistem ir rinkim apygardas nustato statymas. Konstitucijoje tvirtinta, kad deputat skaii rinkim apygardoje, atsivelgdamas gyventoj skaii, nustato prezidentas. Joje numatyta, kad dalis parlamento (ne daugiau kaip viena dvideimtoji vis parlamento nari) gali bti renkama pagal proporcin rinkim sistem bendra tvarka visoje valstybs teritorijoje (54 str. 3 d.). Parlamento nariu gali bti renkamas Graikijos pilietis, kuris turi rinkim teis ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met (55 str. 1 d.). Deputatas, neteks Graikijos pilietybs ar rinkim teiss, savaime (ipso jure) netenka parlamentaro mandato. Kandidatais parlamento narius negali bti keliami etatiniai valstybs pareignai ir tarnautojai, kiti vieojo sektoriaus darbuotojai, krato apsaugos sistemos karininkai, saugumo tarnyb darbuotojai, vietos valdios institucij tarnautojai, vienasmeni vietos valdios institucij atstovai, viej teis gyvendinani institucij, valstybini institucij, registruojani civilins bkls aktus ir civilinius sandorius, valstybini moni, moni, kuri akcinink yra valstyb ar kurios vadovus skiria valstyb, municipalini moni vadovai, jeigu jie neatsisako i pareig iki savo kandidatros iklimo dienos. Karininkai, atsistatydin i uimam pareig, netenka teiss grti krato apsaugos tarnyb. Antrojo lygio administracini vienet renkam vienasmeni vietos valdios institucij atstovai negali kelti savo kandidatros ir tuo atveju, jeigu atsistatydina (56 str. 1 d.). Nurodyti apribojimai netaikomi universitetini auktj mokykl profesoriams. Konstitucija numato, kad, pasibaigus parlamento kadencijai, pastariesiems isaugomas profesoriaus etatas. Rinkiminje apygardoje kandidatais parlamento narius negali bti keliami pilieiai, kurie pastaruosius 18 mnesi (ankstesnje konstitucijos redakcijoje 3 mnesius) iki parlamento kadencijos pabaigos rinkimins apygardos teritorijoje tarnavo ar jo konstitucijoje nurodytas pareigas: viej teis gyvendinani institucij vadovai, krato apsaugos sistemos karininkai ir saugumo tarnyb pareignai, ministerij generaliniai sekretoriai, etatiniai valstybs ir vietos valdios institucij tarnautojai, valstybs ar savival-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

167

dybi moni vadovai. Valstybs tarnautojai ir kariai, kuri pareigos pagal statym siejamos su tam tikru terminu, negali kelti savo kandidatros ir bti renkami parlamento nariais nepasibaigus nustatytam terminui. Parlamento nario pareigos nesuderinamos su jokia administracine ar profesine veikla. Parlamento narys turi teis atsisakyti pareig, nesusijusi su parlamentine veikla, per atuonias dienas nuo oficialaus parlamento nario mandato patvirtinimo. Parlamentaras, nepateiks atitinkamo ratiko pareikimo, automatikai netenka mandato. Konstitucija draudia parlamentarams turti privilegij. Pvz., konstitucijoje nurodyta, kad parlamento nariams negali bti teikiamos nuolaidos naudojant nekilnojamj turt, draudiama gauti pajam u paslaugas, umokesio u statym projekt rengim ar valstybs usakym vykdym ir kt. (57 str. 1 d.). Paaikjus ioms aplinkybms, parlamentaras netenka mandato ipso jure. Parlamento rinkim prieir vykdo ir ginus dl parlamento rinkim statym paeidim nagrinja Aukiausiasis specialusis teismas. Irinktas parlamento narys visas tautos atstovo teises gyja po to, kai parlamente prisiekia bti itikimas Graikijos valstybei ir konstitucijai. Priesaikos tekst nustato konstitucija (59 str. 1 d.). Parlamento nariai turi laisvo mandato status: neribot laisv reikti savo nuomon ir balsuoti pagal savo sin (60 str. 1 d.). Jie turi teis nevaromi atsisakyti parlamento nario mandato. i teis parlamentarai gyvendina, pateikdami atitinkam praym parlamento pirmininkui. Deputatams garantuojamas parlamentinis imunitetas: kadencijos metu parlamento narys negali bti persekiojamas, sulaikytas, kalintas ar kitaip suvaryta jo laisv be iankstinio parlamento sutikimo, iskyrus kai jis utinkamas darantis nusikaltim (62 str. 1 d.). U politinius nusikaltimus negali bti persekiojami ir paleistojo parlamento nariai iki tol, kol nesusirinks naujai irinktas parlamentas. Jeigu per tris mnesius nuo prokuroro teikimo dl praymo leisti patraukti parlamentar baudiamojon atsakomybn (neskaitant parlamento atostog) parlamentas nepriima atitinkamo sprendimo, laikoma, kad parlamentas nedav sutikimo patraukti parlamento nar baudiamojon atsakomybn. Konstitucija tvirtina ir parlamento nario indemnitet: deputatai negali bti persekiojami u savo nuomon ar kalbas (61 str. 1 d.). Taiau u meit, parlamentui sutikus, parlamento narys gali bti traukiamas atsakomybn statymo nustatyta tvarka. Parlamentas turi duoti sutikim per 45 dienas nuo praymo pateikimo parlamento pirmininkui. Konstitucija taip pat tvirtina, kad deputatas neprivalo aikintis ir duoti parodym dl informacijos altini ir informacijos, kuri jis surinko ar gavo eidamas parlamento nario pareigas (62 str. 3 d.).

168

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Parlamento nario darbas, taip pat ilaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i valstybs biudeto. Jeigu deputatas per vien mnes be pateisinamos prieasties nedalyvauja penkiuose posdiuose, i jo atlyginimo ne gino tvarka iskaiiuojama viena trisdeimtoji mnesinio darbo umokesio dalis u kiekvien praleist posd (63 str. 3 d.). Parlamentas be specialaus aukimo (ipso jure) kiekvienais metais pirmj spalio mnesio pirmadien renkasi eilin sesij. Konstitucijoje numatytais atvejais neeilin sesij gali aukti Respublikos prezidentas. Eilins sesijos trukm ne maiau kaip penki mnesiai. Eilin sesija turi bti pratsiama tais atvejais, kai reikia patvirtinti valstybs biudet ir priimti atitinkam statym. Parlamento veikl ir struktr nustato vidaus reglamentas. Parlamentas reglamente nustatyta tvarka kadencijos laikui renka savo vadovus: pirminink ir prezidium. Konstitucija numato, kad parlamentas turi teis pareikti nepasitikjim parlamento pirmininku ir prezidiumo nariais, kai to pareikalauja 50 parlamento nari (65 str. 3 d.). Parlamento nariai buriasi politines frakcijas ir grupes. Parlamente veikia nuolatiniai komitetai, kuri skaiius ir kompetencija atitinka veikiani ministerij skaii. Kiekvienos eilins sesijos pradioje parlamentas reglamento nustatyta tvarka sudaro komitetams pavaldias komisijas, kurios turi nagrinti teikiamus statym projektus. Vienas penktadalis parlamento nari turi teis silyti parlamentui sudaryti laikinsias tyrimo komisijas. Tokios komisijos sudaromos, kai tam pritaria ne maiau kaip du penktadaliai vis parlamento nari. Usienio politikos ar valstybs gynimo klausimams tirti gali bti sudaromos komisijos, jeigu tam pritaria absoliuti parlamento nari dauguma. Parlamento komitetai, parlamentins ir tyrimo komisijos sudaromos reglamento nustatyta tvarka pagal proporcingo politini partij, grupi ir nepriklausom deputat atstovavimo princip. Vienas i nuolatini komitet ypatum, numatyt konstitucijoje, yra tas, kad jiems suteikta statym leidybos teis, iskyrus teis priimti statymus, kurie priklauso iimtinei parlamento kompetencijai. Graikijos parlamentas paprastai posdiauja vieai, taiau konstitucija nedraudia rengti ir udar posdi. Udari posdiai gali bti rengiami, kai to prao vyriausyb ar penkiolika deputat ir tam pritaria absoliuti parlamento dauguma (66 str. 1 d.). Parlamento sprendimai priimami posdyje dalyvavusi parlamento nari dauguma, taiau ne maesne kaip vienu ketvirtadaliu vis parlamento nari bals (67 str.). Balsams pasiskirsius po lygiai, balsuojama pakartotinai. Jeigu ir antr kart balsuojant balsai pasidalija, silymas priimti sprendim atmetamas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

169

IX
Graikijos teisin sistema pagrsta teiss akt hierarchijos principu. Aukiausi teisin gali turi alies konstitucija. Konstitucijos virenybs principas tvirtintas konstitucijos skyriuje, reglamentuojaniame teism veikl: teismas negali taikyti statymo, kurio turinys neatitinka konstitucijos (93 str. 4 d.). Parlamento priimt statym, kuriais pagrsti Graikijos aukiausij administracini, baudiamj, civilini ir audito teism sprendimai, konstitucingum tikrina speciali teismin institucija Aukiausiasis specialusis teismas (100 str.). Graikijos teisins sistemos dalis yra visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos ir Graikijos parlamento ratifikuotos tarptautins sutartys. Konstitucijoje tvirtinta j virenyb nacionalini statym atvilgiu (28 str. 1 d.). statym leidiamj valdi vykdo Respublikos prezidentas ir parlamentas (26 str.). Parlamentas priima dviej ri statymus: specialiuosius (bilius) ir paprastuosius. Konstitucija nustato statym, kuriuos gali svarstyti ir priimti tik parlamentas, sra. Parlamentas priima vidaus reglament; Parlamento rinkim statym; statymus, reglamentuojanius banyios teisin padt, tikjimo ir religini sitikinim laisv, valstybs sien keitim, usienio valstybi kariuomens buvim Graikijos teritorijoje, valstybs institucij funkcij perdavim tarptautinms organizacijoms ir tautos suvereniteto ribojim, karo padt, tarptautini sutari sudarym; mogaus teisi apsaug, politini partij veikl, statym leidybos teiss delegavim Respublikos prezidentui, ministr atsakomyb, karo padt; biudet; interpretacinio pobdio statymus ir kitus visuomenei svarbius statymus bei statymus, kuriems priimti reikia kvalifikuotos parlamento nari daugumos (72 str. 1 d.). Visi kiti statym projektai parlamento reglamente nustatyta tvarka gali bti svarstomi ir priimami parlamento komitetuose. statym iniciatyvos teis priklauso parlamentui ir vyriausybei (73 str. 1 d.). Konstitucija numato kai kuriuos i subjekt iniciatyvos teiss ribojimus ir papildomus reikalavimus. Pvz., statym projektus pensij klausimais turi teis teikti tik finans ministras, pasitars su Audito rmais, o statym projektus dl pensij, mokam i vietos savivaldos ar kit viej teis gyvendinani institucij biudet, finans ministras ir kompetentingas ministras. Konstitucijoje nurodyta, kad pensij klausimai gali bti reglamentuojami tik specialiuoju statymu. Draudiama pensij klausimus reglamentuojanias nuostatas tvirtinti statymuose, susijusiuose su kitais

170

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

visuomeniniais santykiais (73 str. 2 d.). Parlamentas negali svarstyti statym, kuriais siekiant imokti atlyginimus, pensijas ar suteikti kitas socialines garantijas, bt didinamos valstybs, savivaldybi, viej teis gyvendinani institucij ilaidos, mainamos pajamos ar turtas (73 str. 3 d.). statym, kuriais nustatomi vietiniai ar specials mokesiai ar rinkliavos, projektai turi bti patvirtinti finans ministro ir koordinacijos ministro paraais (73 str. 5 d.). Paprastieji statymai priimami posdyje dalyvaujani deputat dauguma, bet ne maesne kaip viena ketvirtja vis parlamento nari, iskyrus statymus, kuriems priimti konstitucija ir parlamento reglamentas reikalauja kvalifikuotos parlamento nari daugumos. Teis priimti statymus turi ir parlamento komitetai: parlamentas gali suteikti (deleguoti) jiems statym leidybos teis, iskyrus teis priimti statymus, kurie pagal konstitucij paskirti iimtinei parlamento kompetencijai (70 str. 2 d). Tokie statymai laikomi priimtais, kai u juos balsavo ne maiau kaip du penktadaliai komiteto nari (70 str. 5 d.). Dl vis abejoni ar nesutarim priimant statym komitetai absoliuios nari daugumos sprendimu turi teis kreiptis parlament. Parlamento sprendimas komitetams yra privalomas. Komiteto priimt statym tvirtina parlamentas vidaus reglamente nustatyta tvarka. Paymtina, kad tokio reikalavimo nebuvo ankstesnje konstitucijos redakcijoje (19751986 m. redakcijoje buvo numatyta kita nuostata: parlamentas plenariniame posdyje gali absoliuia vis parlamento nari dauguma priimti sprendim ir pareikalauti, kad komitete svarstomas statymo projektas bt perduotas parlamentui svarstyti ir priimti). statymai sigalioja, kai juos pasirao ir Vyriausybs iniose paskelbia Respublikos prezidentas. statymai turi bti pasiraomi ne vliau kaip per vien mnes nuo j primimo. Per laikotarp prezidentas turi teis grinti statymo projekt parlamentui pakartotinai svarstyti, nurodydamas savo argumentus (42 str. 1 d.). Parlamentas gali atmesti prezidento veto absoliuia vis parlamento nari bals dauguma. Tokiu atveju prezidentas turi pasirayti ir paskelbti statym ne vliau kaip per deimt dien nuo pakartotinio balsavimo. Parlamentui priklauso statym autentiko aikinimo teis. Konstitucija nustato, kad statymas, nereikalaujantis papildomo aikinimo, sigalioja po jo oficialaus paskelbimo (77 str.). statym gyvendinimo tvark nustato Respublikos prezidentas, taiau jis negali sustabdyti statym vykdymo ar apriboti j galiojimo asmen atvilgiu (43 str. 1 d.). Konstitucijoje numatyta, kad priimant statymus, reglamentuojanius ypa svarbius visuomeninius santykius (iskyrus finans klausimus), gali

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

171

bti skelbiamas tautos referendumas, jeigu toki iniciatyv ireikia du penktadaliai parlamento nari ir jai pritaria trys penktadaliai vis parlamento nari (44 str. 2 d.). Respublikos prezidentas priima dviej ri statymo lygmens teiss aktus: deleguotus statymus (legislatyvinius dekretus) ir statymus-dekretus. Konstitucijoje numatyta, kad parlamentas gali statymo nustatyta tvarka suteikti Respublikos prezidentui teis tam tikrais klausimais priimti legislatyvinius dekretus (43 str. 2 d.). Esant ypatingoms ir neatidliotinoms aplinkybms, Respublikos prezidentas, Ministr kabinetui pasilius, turi teis leisti statymus-dekretus (44 str. 1 d.). iuos teiss aktus turi patvirtinti parlamentas per 40 dien nuo j ileidimo arba per 40 dien nuo parlamento sesijos pradios. Jeigu prezidentas nepateikia i teiss akt tvirtinti parlamentui nurodytu laiku arba jeigu jie nebuvo parlamento patvirtinti per tris mnesius nuo j primimo, prezidento ileisti dekretai-statymai netenka teisins galios. Karo padties metu arba laikotarpiu, kai btina nedelsiant atkurti demokratini institucij veikl ir patenkinti visuomens poreikius ir interesus, Respublikos prezidentas vyriausybs silymu turi teis leisti statymusdekretus, taiau negali keisti Karo padties statymo jam galiojant (48 str. 5 d.). iuos teiss aktus turi patvirtinti parlamentas per 15 dien nuo j ileidimo arba per 15 dien nuo parlamento sesijos pradios. Tam tikr ypatum turi finansini statym primimas. Parlamentas kiekvienais metais eilinje sesijoje tvirtina valstybs biudet. Parlamentui biudeto projekt teikia finans ministras spalio mnesio pirmj pirmadien. Po svarstym komitete finans ministras, atsivelgdamas pateiktas pastabas, turi pateikti pataisyt biudeto projekt parlamentui ne vliau kaip prie keturiasdeimt dien iki biudetini met pradios. Biudeto statymo primimo tvark nustato Parlamento reglamentas. Konstitucija nustato, kad svarstant biudeto projekt visoms parlamento frakcijoms turi bti garantuojama teis pareikti savo nuomon (79 str. 3 d.). Tais atvejais, kai patvirtinto biudeto vykdyti nemanoma, parlamentas turi teis priimti specialj statym. Jeigu pasibaigus parlamento kadencijai biudetas nebuvo patvirtintas ar nebuvo priimtas specialusis statymas, prajusi ar besibaigiani biudetini met biudeto vykdymas pratsiamas keturiems mnesiams. Sprendim dl biudeto vykdymo pratsimo priima Respublikos prezidentas Ministr kabineto silymu (79 str. 5 d.). Konstitucija numato, kad statymu gali bti patvirtintas dvej met biudetas (79 str. 6 d.). Be specialaus statymo valstybs biudet negali bti traukiamos ilaidos darbo umokesiui, pensijoms, subsidijoms ar apdovanojimams (80 str. 1 d.). Kontroliuoti valstybs biudeto vykdym ir teikti

172

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ivadas dl biudeto statymo projekto pavesta aukiausiajam audito teismui Audito rmams (98 str.).

X
Vyriausybs funkcijas vykdo Ministr kabinetas, kur sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Ministr pirminink, ministro pirmininko teikimu ministrus skiria Respublikos prezidentas (r. aukiau). Vyriausybs sudt ir veikl reglamentuoja statymas. Konstitucija numato, kad Respublikos prezidentas, ministrui pirmininkui pasilius, turi teis skirti ministr arba kelis ministrus ministro pirmininko pavaduotojais (81 str. 1 d.). Ministro rang turini ministro pavaduotoj (alternatyvij ministr), ministro pavaduotoj ir ministro be portfelio, kurie gali bti vyriausybs nariais, teisin status nustato statymas. Vyriausybs nariais gali bti skiriami tik tokie asmenys, kurie atitinka parlamento nariui keliamus reikalavimus. Vyriausybs nariams draudiama usiimti kita profesine veikla. statymas gali nustatyti ir kitus j veiklos apribojimus. Vyriausyb, vadovaudamasi konstitucija ir statymais, formuoja ir gyvendina bendrj alies politik (82 str. 1 d.). Ministras pirmininkas vadovauja vyriausybs veiklai ir utikrina jos vienyb. Ministras vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus, vykdo kitas statym nustatytas funkcijas. Ministras be portfelio vykdo ministro pirmininko pavestas funkcijas. Vyriausyb yra solidariai atsakinga u bendr vyriausybs veikl, o vyriausybs nariai u veikl j kompetencijos ribose (85 str.). Vyriausyb turi turti parlamento pasitikjim (84 str. 1 d.). Vyriausyb turi gauti parlamento pasitikjimo votum per penkiolika dien nuo ministro pirmininko priesaikos. Vyriausyb savo iniciatyva bet kuriuo metu turi teis pateikti parlamentui praym dl pasitikjimo vyriausybe. Parlamentas turi teis pareikti nepasitikjim vyriausybe ir jos nariais. Inicijuoti i parlamentin procedr gali vienas etadalis parlamento nari: jie turi pateikti pasilym ir aikiai suformuluoti klausimus, dl kuri vyks debatai. Parlamentiniai debatai dl pasitikjimo ar nepasitikjimo prasideda po dviej dien nuo praymo pateikimo, jeigu vyriausyb (tais atvejais, kai siloma pareikti jai nepasitikjim) nepareikalauja j pradti i karto. Debatai negali trukti ilgiau kaip tris dienas. Balsavimas dl pasitikjimo ar nepasitikjimo vyriausybe ar jos nariais pradedamas i karto po debat, taiau vyriausybs praymu j galima atidti 48 valandoms.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

173

Pasitikjimas vyriausybe ar jos nariais pareikiamas posdyje dalyvavusi parlamento nari dauguma, taiau ne maesne kaip dviej penktadali vis parlamento nari. Nutarimas dl nepasitikjimo laikomas priimtu, kai u j balsavo absoliuti vis parlamento nari dauguma. Nesurinkus reikiamo skaiiaus bals, inicijuoti nepasitikjimo procedr galima ne anksiau kaip po ei mnesi, iskyrus kai toki iniciatyv ireikia daugiau kaip pus vis parlamento nari (84 str. 2, 3 d.). Konstitucija numato, kad vyriausybs nari baudiamosios atsakomybs klausimas dl padaryt nusikalstam veik einant vyriausybs nario pareigas gali bti sprendiamas tik sutikus parlamentui pagal procedr, kuri numato konstitucija. Tik parlamentas turi teis pradti apkaltos proces esamos ir buvusios vyriausybs nariams ar ministr pavaduotojams (86 str.). Inicijuoti proces gali ne maiau kaip vienas tredalis parlamento nari. Parlamentas, absoliuia nari dauguma pritars iai iniciatyvai, steigia parlamentin komisij, kuri turi atlikti iankstin tyrim. Atlikusi tyrim, komisija savo ivadas pateikia parlamentui, kuris, atsivelgdamas jas, sprendia, ar pradti apkaltos proces. Atitinkama parlamento rezoliucija turi bti priimta absoliuia parlamento nari bals dauguma. Parlamentas turi teis bet kuriuo metu nutraukti pradt proces. Apkalt vykdo specialus parlamento sudarytas teismas. Nagrinjant konkrei byl, jo sudtyje turi bti ei Valstybs tarybos (Aukiausiojo administracinio teismo) ir septyni Areopago (Aukiausiojo civilinio ir baudiamojo teismo) nariai. Juos plenariniame parlamento posdyje burtais irenka parlamento pirmininkas i mint teism nari.

XI
Teisingum Graikijos Respublikoje vykdo teismai. Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik konstitucijos ir statym. Teismas negali taikyti statymo, kurio turinys neatitinka konstitucijos (93 str. 4 d.). Teismui gietai draudiama vadovautis nuostatomis, tvirtintomis teiss aktuose, priimtuose negaliojant konstitucijai (87 str.). Nuolatini teisj veiklos prieir statymo nustatyta tvarka vykdo auktesniojo rango teisjai, Areopago220 (Graikijos aukiausiojo civilinio
220 Areopagas (gr. Areios pagos Arjo kalva) senovs Atn aukiausioji valstybs taryba, posdiaudavusi Atnuose ant karo dievo Arjo kalvos. Taryba kontroliavo kitas valstybs institucijas, nagrinjo kriminalines bylas, saugojo vergovins aristokratijos tradicijas; vliau vykd tik kriminalini ir religini byl nagrinjimo funkcijas.

174

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ir kriminalinio teismo) prokuroras ir jo pavaduotojas; prokuror veiklos prieir Areopago nariai ir auktesniojo rango prokurorai. Graikijos teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis gali bti udaras, jeigu, teismo sitikinimu, tai gali kenkti bendroms morals nuostatoms arba jeigu reikia apsaugoti mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptum. Teismo sprendimas skelbiamas vieai; jis turi bti teistas ir pagrstas atsivelgus visas byloje esanias aplinkybes. statymo nustatyta tvarka vieai privalo bti skelbiama ir teismo atskiroji nuomon. Teisin atsakomyb u i nuostat nesilaikym nustato statymas. Teisjus ir prokurorus221 skiria Respublikos prezidentas. J skyrimo tvark ir kvalifikacinius reikalavimus nustato statymas. Konstitucija nustato, kad teisj ir prokuror darbo umokestis turi atitikti j atliekamas funkcijas. J rang, darbo umokesio dyd ir kitus tarnybins padties klausimus reglamentuoja specialus statymas. Prie skiriant teisjus ir prokurorus statymu gali bti nustatytas bandomasis laikotarpis arba stauot, bet ne daugiau kaip trim metams. iuo laikotarpiu jie vykdo visas nuolatinio teismo pareigno pareigas. Teisjus ir prokurorus galima atleisti i pareig statymo nustatyta tvarka ir tik esant konstitucijoje nustatytiems pagrindams: kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai; dl iurktaus teisj drausms paeidimo; sveikatos bkls arba kai savo poelgiu paemina teisjo ar prokuroro vard. Teisj ir prokuror, turini ne auktesn kaip apeliacinio teismo prokuroro ir jam prilygint pareign rang, galiojimai nutrksta jiems sulaukus 65 met; auktesnio rango pareign 67 met. Taikant i nuostat, visais atvejais turi bti laikomasi taisykls, kad pareign galiojimai nutrksta t met, kai pareignas sulaukia pensinio amiaus, birelio 30 dien (88 str. 5 d.). Teismo pareignus draudiama perkelti i vienos teism grandies kit, iskyrus atvejus, kai statymo nustatyta tvarka asocijuoti teisjai ar prokurorai j pai praymu perkeliami pirmos instancijos teismus ar prokuratras. Paprastj administracini teism teisjai statymo nustatyta tvarka gali bti perkelti ir paauktinti iki Valstybs tarybos (Aukiausiojo administracinio teismo) teisj rango, taiau jie negali sudaryti daugiau kaip vien penktadal Valstybs tarybos nari (88 str. 6 d.). Teismo pareignai negali usiimti jokia kita veikla ir gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim, taip pat kitais konstitucijoje numatytais atvejais. Konstitucija nustato, kad teismo pareignai gali bti Atn akademijos nariai; dirbti pedagogin darb universitetinio lygio institucijo221

Konstitucijoje danai vartojama bendroji svoka teismo pareignai.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

175

se; bti speciali taryb ar komisij, sprendiani drausms, audito ir teiss klausimus, nariai; taip pat statymo nustatyta tvarka dalyvauti teiss akt rengimo komisijose; usiimti teismo pareign mokymu; dalyvauti tarptautini organizacij, kuriose reprezentuojama valstyb, veikloje (89 str. 3 d.). Leidiama steigti teismo pareign asociacijas. Dl teisj ir prokuror paskyrimo, paauktinimo, perklimo kitas pareigas Respublikos prezidentui pataria statymo nustatyta tvarka veikianios specialios institucijos aukiausiosios teism tarybos: Aukiausioji civilini ir kriminalini teism taryba, Aukiausioji administracini teism taryba ir Aukiausioji audito teism taryba. i taryb sudt eina atitinkamos aukiausiosios instancijos teismo pirmininkas ir burtais renkami io teismo nariai, dirb jame ne maiau kaip dvejus metus. Aukiausiosios civilini ir kriminalini teism taryboje turi bti Areopago prokuroras ir du jo pavaduotojai, renkami burtais i prokuror, dirbusi Areopago prokuratroje ne maiau kaip dvejus metus. Aukiausiosios administracini teism tarybos ir Aukiausiosios audito teism tarybos sudtyje turi bti generalinis valstybs komisaras (Valstybs tarybos pirmininkas). Konstitucija numato, kad tais atvejais, kai teisingumo ministras nesutinka su aukiausiosios teism tarybos sprendimu, jis turi teis statymo nustatyta tvarka reikalauti, kad klausimas dl teismo pareign skyrimo, paauktinimo ar perklimo kitas pareigas bt svarstomas atitinkamos aukiausiosios instancijos teismo plenume. Tok praym gali pateikti ir asmuo, tiesiogiai susijs su svarstomu klausimu. Plenumo nutarimas ir aukiausiosios teism tarybos sprendimas, dl kurio teisingumo ministras neireik abejoni, ministrui yra galutinis. i institucij sprendimai negali bti skundiami Valstybs tarybai. Areopago, Valstybs tarybos ir Audito rm pirminink ir pavaduotojus skiria Respublikos prezidentas Ministr kabineto teikimu. Areopago prokuror ir pavaduotojus skiria Respublikos prezidentas. i pareign kadencija yra ketveri metai. Aukiausio rango teism pareign drausmins atsakomybs klausimus statymo nustatyta tvarka sprendia Aukiausiasis drausms teismas (taryba), kuriam vadovauja Valstybs tarybos pirmininkas. Kit pareign drausmines bylas nagrinja pirmos ir antros instancijos teism sudaryti drausms teismai (tarybos). Teis ikelti drausmin byl teismo pareignui turi teisingumo ministras. Paymtina, kad konstitucija reglamentuoja ir kai kuriuos teism administracijos tarnautoj teisinio statuso klausimus (92 str.). Pvz., nustatyta, kad teism administracijos darbuotojai gali bti statymo nustatyta tvarka atleidiami i pareig: kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai;

176

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

drausms teismo sprendimu, padarius drausmin nusiengim; dl ligos; invalidumo arba kai darbuotojas neatitinka tarnybinms pareigoms keliam reikalavim. Graikijos teism sistem sudaro administraciniai, civiliniai ir kriminaliniai teismai, kuri veikl reglamentuoja statymas. Administraciniai teismai nagrinja administracinius ginus, iskyrus tuos, kurie priskiriami audito teismams. Administraciniams teismams statymu gali bti perduotos nagrinti tam tikros civilins bylos, o civiliniams teismams tam tikros administracins bylos. Valstybs taryba (Aukiausiasis administracinis teismas) yra kasacin administracini byl nagrinjimo instancija, turinti teis perirti emesnij administracini teism sprendimus ir priimti galutin sprendim. Valstybs taryba taip pat nagrinja praymus ir turi teis panaikinti administracinius aktus, prietaraujanius statymams, ir administracinius aktus, kuriais virijami pareign galiojimai; formuoja bendrj administracini byl nagrinjimo praktik; rengia norminio pobdio dekretus. Vieojo administravimo institucijoms Valstybs tarybos sprendimai yra privalomi. Baudiamieji teismai nagrinja bylas ir skiria kriminalines bausmes, numatytas Baudiamajame kodekse. statym leidjas turi teis perduoti nagrinti tam tikros kategorijos bylas kitoms institucijoms, pvz., policijos institucijoms nagrinti bylas dl policijos pareign padaryt teiss paeidim, u kuriuos numatyta bauda; gali bti steigiami nepilnamei teismai. statymo nustatyta tvarka gali bti steigiami specials teismai (tribunolai), nurodyti konstitucijoje (sausumos karini pajg, karini oro pajg, karinio laivyno ir trofj reikal teismai, 96 str. 4 d.). Audito rmai priiri, kaip panaudojamos valstybs, vietos valdios ir kit juridinio asmens status turini vieojo pobdio institucij, numatyt statyme, los; nagrinja bylas dl ioms institucijoms padarytos alos; teikia parlamentui ataskaitas dl biudeto vykdymo, ivadas dl pensij statym; nagrinja ginus dl pensij ir kt. Konstitucijoje numatyta speciali teismin institucija Aukiausiasis specialusis teismas (100 str.). is teismas kontroliuoja ir atlieka teismin tyrim dl parlamento rinkim teiss paeidim; tikrina, ar nebuvo paeisti statymai organizuojant referendum, taip pat jo rezultatus; sprendia, ar parlamento nariai nepaeidia pareig suderinimo principo; priima sprendimus dl parlamento nari nualinimo nuo pareig; sprendia ginus dl kompetencijos paskirstymo tarp teism; sprendia, ar parlamento priimt statym turinys ir atskiros statymo nuostatos neprietarauja konstitucijai, kai j pagrindu buvo priimti Areopago, Valstybs tarybos ar Audito rm sprendimai; aikina visuotinai pripaint teiss norm turin, vadovauda-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

177

masis konstitucijos 28 straipsnio 1 dalyje idstytomis nuostatomis, tvirtinaniomis, kad visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos yra sudedamoji Graikijos teisins sistemos dalis ir turi virenyb nacionalini statym atvilgiu. Aukiausiojo specialiojo teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato statymas. Aukiausiojo specialiojo teismo nariais skiriami Valstybs tarybos, Areopago ir Audito rm pirmininkai; dvejiems metams burtais renkami keturi Valstybs tarybos nariai ir keturi Areopago nariai. Teismui vadovauja vyresnio amiaus Valstybs tarybos arba Areopago pirmininkas. Nagrinjant ginus dl teism kompetencijos paskirstymo ir statym konstitucingumo, teismo sudtyje turi bti burtais irinkti du etatiniai universitet teiss fakultet teiss krypties profesoriai. Aukiausiojo specialiojo teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami. statym nuostatos, pripaintos prietaraujaniomis konstitucijai, netenka teisins galios nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos arba jame nurodytos datos. Konstitucijos 2001 m. pataisomis steigta speciali teisin institucija Valstybs teiss taryba. Jos kompetencija apima galiojimus, susijusius su teisine parama valstybei, valstybs atstovavimu sprendiant ginus, susijusius su skundais prie valstyb, ir j nagrinjimu (100 A str.).

XII
Centrins ir vietins valdios santykiai viena i seniausi Graikijos problem. alies geografin padtis (apie 20 procent teritorijos uima salos, apie 70 procent kalnai), istorins ir politins aplinkybs lm tai, kad nuo seno ia buvo tam tikros istorins sritys, daugyb vietos bendruomeni su savitomis vietos valdymo tradicijomis. Valstybs valdios bandymai suvienodinti vietos savivald ir valdym visuomet sukeldavo visuomens pasiprieinim, kuris neretai baigdavosi politine krize alyje. Neatsitiktinai konstitucijoje tvirtintos teiss normos, reglamentuojanios vietos savivald ir valdym, yra bendro pobdio, tvirtina tik bendruosius centrins ir vietins valdios santyki principus ir suteikia teis statym leidjui paiam nustatyti konkret i santyki turin. Isamiau reglamentuojamas Atono konstitucinis statusas. iai autonominei Graikijos sriiai netaikomi bendrieji vietos savivaldos ir valdymo pagrindai. Graikijos konstitucija nustato, kad valstybs valdymas organizuojamas decentralizavimo pagrindais (101 str.). Administraciniai teritoriniai vienetai sudaromi atsivelgiant alies geografines, ekonomines, socialines ir su-

178

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

sisiekimo slygas. Vietos valdios institucijos sprendia klausimus, susijusius su vietos bendruomens poreikiais ir interesais. J veikl statymo nustatyta tvarka koordinuoja ir kontroliuoja centrins valdios institucijos, nepaeisdamos j laisvs ir savarankikumo. statymas gali suteikti centrins valdios institucijoms ir kitus galiojimus. Konstitucija numato, kad statym leidjas ir valstybs valdymo institucijos, priimdamos teiss aktus, privalo atsivelgti sal region ypatumus. Konstitucija numato dviej lygi administracinius teritorinius vienetus, turinius savivaldos teis. Toki teis turi pirmo ir antro lygio administraciniai teritoriniai vienetai (102 str.). i konstitucin norma tvirtinta 2001 met pataisomis, atsivelgiant vietos savivaldos reform, pradt 1995 metais. Anksiau galiojusi konstitucijos redakcija numat savivaldos teis tik pirmo lygio administraciniams teritoriniams vienetams municipalitetams (demams) ir bendruomenms (kinotams). 1994 m. Graikijos parlamentas patvirtino regioninio ir vietos valdymo reform (statymai Nr. 2218/94 ir 2240/94222). Pagal j savivaldos teis gijo antro lygio administraciniai teritoriniai vienetai prefektros (nomai), i teis gyvendinanios per renkamas prefektr tarybas ir prefektus (nomarchus). Tokiu bdu buvo siekta vienyti municipalitetus ir bendruomenes, skatinti j tarpusavio bendradarbiavim ir ryius. 1997 m. parlamentas patvirtino vadinamj J. Capodistrio223 reform (statymas Nr. 2539/1997, sigaliojo nuo 1998 m.224), kurios tikslas buvo modernizuoti alies viej administravim ir vietos valdios sistem, sumainti pirmo lygio administracini teritorini vienet skaii, sujungti gretimai esanias bendruomenes ir tokiu bdu ivengti j smulkumo225. Galiojanti konstitucijos redakcija, kitaip nei ankstesnioji, nevardija administracini teritorini vienet, turini savivaldos teis (nenurodo j pavadinim). Administracinius teritorinius vienetus ir vietos savivaldos institucij kompetencij nustato statymas. Reglamentuodamas centrins ir vietins valdios santykius, paskirstydamas j kompetencij, statym leidjas turi vadovautis vietins valdios prioriteto principu.

222 Xithali-Kerkyra T., Valatsos A. Structure and Nature of Government in Greece // http://www.ceec-logon.net/download/material/str_gren.doc. 223 J. Capodistrias 18281831 m. buvo Graikijos Respublikos vadovas. Jo valdymo metais buvo gyvendinama reforma, kurios tikslas buvo unifikuoti vietos valdymo sistem naikinant vietos valdios institucijas. 224 Xithali-Kerkyra T., Valatsos A. Structure and Nature of Government in Greece // http://www.ceec-logon.net/download/material/str_gren.doc. 225 Iki ios reformos Graikijoje buvo apie 6000 municipalitet ir bendruomeni, i j municipalitetai sudar tik 6,5 procento // Local Government in Greece // http://www.legal.coe.int/.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

179

Vietins valdios institucijos veikia laisvai ir savarankikai. Jos renkamos remiantis visuotine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Vietins valdios institucij rinkim tvark nustato statymas. statymo nustatyta tvarka gali bti steigiamos joms pavaldios vykdomosios institucijos. Galiojantys statymai numato, kad vietins valdios institucijos (prefekt tarybos ir prefektai, municipalitet tarybos ir merai) tiesiogiai renkamos ketveriems metams. Konstitucija numato, kad drausmins nuobaudos atstovaujamj vietos valdios institucij nariams, iskyrus atvejus, kai i pareig netenkama savaime, statymo nustatyta tvarka gali bti skiriamos tik pritarus tarybai, kurios daugum sudaro nuolatiniai teisjai. Valstyb sipareigoja utikrinti vietos valdios institucij finansin nepriklausomyb, sudaryti finansines galimybes gyvendinti joms pavestas funkcijas, kartu nustatydama priemones finans panaudojimo skaidrumui utikrinti. Mokesi mokjimo ir rinkliav tvark nustato statymas. Konstitucija tvirtina, kad perduodant centrins ir regionins valdios funkcijas, vietos valdiai perduodamos ir atitinkamos los bei finansiniai fondai. iuo metu Graikijoje yra trij lygi administraciniai teritoriniai vienetai: 13 region (periferij), kuriuose valdym organizuoja vyriausyb; 54 prefektros; 900 municipalitet ir 133 bendruomens226. Atskir administracin teritorin vienet sudaro Atonas (gr. Athos227) savivaldi staiatiki vienuoli sritis Graikijos Chalkids pusiasalio rytiniame kyulyje, kurio gale yra Ajon Oro kalnas. Nuo ankstyvosios krikionybs laik ioje emje buvo atsiskyrli buvein, o nuo VII a. ji priklauso vienuoliams. 963 m. ia buvo kurtas pirmasis vienuolynas (laura). iuo metu Atone yra 20 vienuolyn. Konstitucijos leidjai, atsivelgdami istorikai susidariusi ios srities privilegijuot padt, suteik Atonui autonomins srities status. Konstitucijoje (105 str.) nustatyta, kad Atonas yra savivaldi Graikijos valstybs dalis. Dvasikai Atonas yra pavaldus Konstantinopolio ekumeniniam patriarchatui, yra patriarchato jurisdikcijoje. Visi asmenys, gyvenantys vienuolik gyvenim Atone ir ventinti vienuolius, gyja Graikijos pilietyb be papildom slyg ir procedr. Aton valdo 20 vienuolyn, kurie pasidalij Atono emes. Prievarta nusavinti Atonui priklausani teritorij yra draudiama. Konstitucija nustato, kad Atono valdymo funkcijas vykdo ventoji bendruomen (ventasis
226 Xithali-Kerkyra T., Valatsos A. Structure and Nature of Government in Greece // http://www. ceec-logon.net/download/material/str_gren.doc. 227 Nesutrumpintas pavadinimas gr. Ajon Oras arba Agion Oras ventasis kalnas.

180

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Kinotas), kuri sudaro ventj vienuolyn atstovai. Draudiama keisti Atono valdymo sistem, ventj vienuolyn skaii ir j hierarchij. Atono teritorijoje gali gyventi tik staiatikyb ipastantys asmenys. ios srities vidaus tvark nustato Atono statutas. Statut, kur rengiant dalyvauja ir valstybs atstovas, priima visi vienuolynai. Statutas gyja teisin gali, kai j patvirtina Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas ir Graikijos parlamentas. Banytins drausms prieir vykdo Konstantinopolio patriarchatas, administracini funkcij vykdymo prieir valstyb. Valstyb privalo utikrinti Atono bendruomens saugum ir viej tvark. ias valstybs funkcijas vykdo valdytojas, kurio galiojimus nustato statymas. statymas nustato teismins valdios, kuri gyvendina vienuoli valdios institucijos ir ventasis Kinotas, kompetencij, muit ir mokesi lengvatas, taikomas iai autonominei sriiai.

XIII
Pagal keitimo tvark Graikijos konstitucija priskirtina prie grietj Konstitucij. Nustatyti specials konstitucijos keitimo reikalavimai ir apribojimai. Draudiama keisti konstitucijos nuostatas, nustatanias Graikijos valstybs valdymo form ir nuostatas, tvirtintas: antro straipsnio 1 dalyje (pagarba mogaus teisms ir j apsauga yra pagrindin valstybs pareiga); ketvirto straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse (visi graikai lygs prie statym; tik Graikijos pilieiai turi teis dirbti valstybs tarnyboje, iskyrus atvejus, kuriuos numato specials statymai; Graikijos pilieiams nesuteikiami ir nepripastami didik ar kitokie iskirtiniai titulai; penkto straipsnio 1 ir 3 dalyje (Kiekvienas turi teis laisvai ugdyti savo asmenyb ir dalyvauti alies socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. gyvendindamas ias teises mogus privalo nevaryti kit moni teisi ir laisvi, nepaeisti konstitucijos ir morals nuostat; mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti persekiojamas, sulaikytas, kalintas ar jo laisv atimta kitaip, kaip nustato statymas); trylikto straipsnio 1 dalyje (Tikjimo laisv yra nelieiama. mogaus asmenini ir politini teisi bei laisvi negalima varyti dl jo religini sitikinim); dvideimt etame straipsnyje (statym leidiamj valdi vykdo Nacionalin Bul ir Respublikos prezidentas; Vykdomj valdi vykdo

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

181

Respublikos prezidentas ir vyriausyb; Teismin valdi vykdo teismas. Teismas priima sprendimus graik tautos vardu). Konstitucijos keitimo iniciatyvos teis turi ne maiau kaip 50 parlamento nari. Konstitucijos pataisoms turi pritarti ne maiau kaip trys penktadaliai vis parlamento nari du kartus i eils. Tarp i balsavim turi bti ne trumpesn kaip vieno mnesio pertrauka. Naujai irinktas parlamentas pirmajame posdyje turi pritarti konstitucijos patais projektui. Nutarimas dl konstitucijos patais laikomas priimtu, jeigu u j balsavo ne maiau kaip pus vis parlamento nari. Tais atvejais, kai konstitucijos pataisoms pritaria maiau nei trys penktadaliai, taiau daugiau nei pus vis parlamento nari, kito aukimo parlamentas pirmajame posdyje turi teis priimti nutarim dl konstitucijos keitimo, jeigu u j balsuoja ne maiau kaip trys penktadaliai vis parlamento nari. Parlamento nutarimas dl konstitucijos nuostat keitimo skelbiamas Vyriausybs iniose per deimt dien nuo jo primimo ir sigalioja po specialaus parlamento sprendimo. Pasibaigus konstitucijos keitimo procedrai, naujas konstitucijos pataisas galima priimti ne anksiau kaip po penkeri met.

LITERATRA
1. The Constitution of Greece // http://confinder.richmond.edu/greek_2001.html. 2. Die Verfassung der Griechischen Republik // http://www.verfassungen.de/griech/verf75.htm. 3. Constitution de la Grece. Athenes, 1992. 4. Constitution de Grecia // http://confinder.richmond.edu/admin/docs/GreeceSp.pdf. 5. Provisorische Verfassung Griechenlands (von Epidaurus), vom 15. Januar 1822 // http:www.verfassungen.de. 6. Verfassung Griechenlands (von Troizen), vom 17. Mai 1827 // http:www.verfassungen.de. 7. Verfassung Griechenlands vom 2. Mrz 1844 // http:www.verfassungen.de. 8. Verfassung Griechenlands vom 16.November 1864 // http:www.verfassungen.de. 9. The Greek Constitution of 1 (14) June 1911 // http://www.geocities.com/dagtho/grconst19110614.html.

182

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

10. Verfassungen Griechenlands vom 1/14. Juni 1911 // http:www.verfassungen.de. 11. Verfassung der griechischen Republik vom 3. Juni 1927 // http://www.verfassungen.de. 12. Verfassung Griechenlands vom 1. Januar 1952 // http://www.verfassungen.de. 13. Verfassung Griechenlands vom 15. November 1968 // http://www.verfassungen.de. 14. A Brief Review or the Hellenic Parliamentary History // http://www.hri.org/MPA/voulh/eng/istorija/index.html. 15. The Columbia Encyclopedia, Sixth Editon. 2001-2005 // http://www.bartleby.com/65/gr/Greece.html. 16. The Constitution of Greece // http://www.parliament.gr/english/politeuma/. 17. Greece // http://en.wikipedia.org/wiki/Greece. 18. Greece Government-2004 // http:www.theodora.com/wfbcurrent/greece/greece_government.html. 19. Greece History // http://workmall.com/wfb2001/greece/greece_history_index.html. 20. Katrougalos G. The Constitutional History of Greece in the Balkan context // http://www.oefre.unibe.ch/law/icl/gr00m_.html. 21. Lietuvi enciklopedija. T. 7. South Boston, USA, 1956. P. 414442. 22. Hellenic Parliament // http:/www.parliament.gr/english/. 23. Presidency of the Hellenic Republic // http://www.presidency.gr/en/index.htm. 24. Prime Minister of the Hellenic Republic // http://www.primeminister.gr/gr/lang/en/primeminister.asp. 25. Greece Now Government //http://www.greece.gr/index.htm/. 26. Greek local government // http://www.oultwood.com/locagov/greece.html. 27. Greece in brief: Political system, constitution and institutions // http://www.mediainfo2004.gr/. 28. Local government in Greece // http://www.citymayors.com/government/greece_government.html. 29. Xithali-Kerkyra T., Valatsos A. Structure and nature of Government in Greece // www. ceec-logon.net/download/material/str_gren.doc. 30. Konstitucii gosudarstv Evropy. Moskva, 2001. T. 1. S. 639645.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

183

VII. EKIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIN SRANGA


I
ekijos konstitucionalizmo kilm ir raida. ekijos valstyb turi senas valstybingumo tradicijas, ji ilgai gyvavo kitu Bohemijos Karalysts vardu. 1212 m. spalio 26 d. ventosios Romos imperatorius ir Sicilijos karalius Fridrichas II Auksinje Sicilijos bulje (Zlat bula sicilsk) suteik paveldim Bohemijos karaliaus titul Pemislui Otokarui I (Pemysl I Otakar)228. Nuo tada Bohemijos Karalyst tapo Europos proces dalimi. XIV amius, valdant Karlui IV (13421378), ek istoriografijoje vadinamas aukso amiumi. Tuomet Bohemijos karaliui priklausiusi ventosios Romos imperijos karna leido ek valstybei pajusti imperijos privilegijas. XIV a. kurtas Prahos Karlo universitetas, statoma stabaus didumo v. Vito katedra, Prahos karali pilis. Tame amiuje Prahoje kurta ek teiss istorija ir priimti aktai svarbs visai ventajai Romos imperijai. 1356 m. Karlas IV ileidia Aukso bul, kurioje aprayta ventosios Romos imperijos imperatoriaus rinkim tvarka. Paskelbus i bul, Bohemijos karalius tapo vienu i septyni ventosios Romos imperijos imperatoriaus elektori. Bohemijos Karalyst buvo savarankika valstyb, prim daug svarbi teiss akt. 1619 m. ek emi atstovai generaliniame Prahos suvaiavime prim labai pana konstitucij ekijos valstybs dokument (Ustavy ceskeho statu), kuris tvirtino ekijos, Moravijos ir kit emi konfederacin sjung. Taiau Bohemijos geografin ir politin padtis nebuvo palanki isaugoti nepriklausomyb. Ilgainiui ek valstyb pateko Habsburg valdomos Austrijos takon. ekija iki pat 1918 m., kuomet susikr ekoslovakijos Respublika, buvo tam tikra autonomijos teis turinti karalyst (Kralovstvi eskeho) Austrijos ir Vengrijos imperijoje. is laikotarpis ek istoriografijoje vertinamas kontroversikai, nes didioji teis tuomet vis dlto buvo kuriama ne Prahoje, o Vienoje. Deja, tokia padtis iliko iki Pirmojo
228

www.korunaceska.org/zlataBulla.htm. Auksin Sicilijos bul ek kalba.

184

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pasaulinio karo pabaigos XX a., kuomet lugo Vokietijos, Rusijos, Austrijos ir Vengrijos imperijos. lugus Austrijos ir Vengrijos imperijai, susikr nemaai nepriklausom valstybi. 1918 m. spalio 18 d. buvo paskelbta ekoslovakijos nepriklausomyb (Prohlen eskoslovensk Samostatnosti), o Nacionalinis susirinkimas, gavs ekoslovakijos nacionalinio komiteto ir Slovakijos nacionalins tarybos pritarimus, 1918 lapkriio 14 d. paskelb apie ekoslovakijos Respublikos sukrim. Pirmuoju prezidentu tapo T. G. Masarykas (Tom Garrigue Masaryk)229 iskirtin asmenyb ekoslovakijos valstybingumo atkrimo laikmeiu. ekoslovakijos valstybje (19181993) ekija buvo reikmingesn federacijos dalis ir ekonomikai, ir politikai. Todl suprantama, kad iuolaikinis ekijos mokslas dabartin valstyb vertina kaip ekoslovakijos valstybs raidos rezultat, ekoslovakijos istorinis ir teisinis paveldas analizuojamas kaip ek tautos nacionalinis paveldas. Kai kurie teiss istorijos tyrintojai ekijos konstitucionalizmo raid vadina kontroversika230. ekijoje sukurta ikili teiss akt pavyzdi visai Europai, taiau taip pat akivaizds komunistins diktatros, paniekos mogaus teisms ir laisvms pdsakai. Tarpukario ekoslovakijos Konstitucija buvo viena i paangiausi visoje Europoje. Ji buvo priimta 1920 m., galiojo iki 1947 m., kuomet komunistinis reimas visikai ugniau demokratij ekoslovakijoje231. Istorikas S. P. Wandyczas teigia, kad ekoslovakijos politin sistema, paremta 1920 met Konstitucija, atrod nusiirta i prancz, taiau buvo nepalyginamai stabilesn232. i Konstitucij sudar preambul ir ei skyriai, i viso 134 straipsniai. Paiuose pirmuose Konstitucijos straipsniuose tvirtintas KonstituciTom Garrigue Masaryk (18501937) ekoslovakijos politikos veikjas, filosofas, profesorius, ekoslovakijos valstybs krjas, pasaulyje pripaintas didis demokratinis valstybs lyderis. Jis baig Brno ir Vienos universitetus, pastarajame apsigyn daktaro laipsn. Masarykas buvo Austrijos ir Vengrijos imperijos parlamento narys, nuolat kovojo dl ekijos autonomijos. Pirmojo pasaulinio karo metu sudar ekoslovakijos nacionalin taryb, kuri, sulaukusi vakar valstybi pripainimo, paskelb ekoslovakijos valstybs nepriklausomyb. Masarykas tapo pirmuoju ekoslovakijos Respublikos prezidentu ir ibuvo juo iki pat savo mirties 1937 m. Masarykas ispausdino daug mokslini veikal politikos, sociologijos, teiss srityse. r. Kdo byl kdo v naich djinch do roku 1918. Praha: Libri,1993. P. 197199. 230 Hendrych D. Constitutionalism in the Czech Republic / Ed. by Priban J., Young J. The Rule of Law in Central Europe. The Reconstruction of Legality, Constitutionalism and Civil Society in the Post Communist countries. England: Aldershot, 1999. P. 16. 231 Gronsk J., Hebejk J. Dokumenty k stavnmu vvoji eskoslovenska 1. Praha: Karolinum, 1997. 232 Wandycz P. S. Laisvs kaina. Vilnius: Baltos lankos, 1997. P. 223.
229

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

185

nio Teismo institutas. Tai vienas i pirmj konstitucini teism visoje Europoje. Jam buvo paskirta tikrinti teiss akt konstitucingum. Konstitucija numat tautos suvereniteto princip, dvej rm Parlament, vykdomj valdi, kuri sudar Prezidentas ir Vyriausyb, nepriklausom teism sistem. Vienas Konstitucijos skyrius reglamentuoja mogaus teises ir laisves. iame skyriuje pateikta gana isami (net ir iandienos poiriu) mogaus teisi ir laisvi sistema, tvirtintas moni lygybs principas, nuosavybs nelieiamyb, teis laisvai palikti al, odio ir minties teis, spaudos, susirinkim, asociacij laisv. Taip pat tvirtinta sins ir tikjimo laisv. Konstitucijoje neiskirta jokia religija, teigiama, kad visos religijos yra lygios prie statym. i Konstitucija nurodo tik vien pareig paklusti aukimui ginti valstyb. Atskiras Konstitucijos skyrius skirtas utikrinti tautini, religini ir etnini maum teises. Nagrinjant 1920 m. Konstitucijos V skyri Teiss, laisvs ir pareigos susidaro spdis, kad tai iuolaikikas teisi ir laisvi katalogas. i Konstitucija buvo reikminga ne tik ekoslovakijos teiss istorijoje, ji tapo sektinu pavyzdiu Vidurio ir Ryt Europos valstybms (Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai ir kitoms). Po Antrojo pasaulinio karo, Soviet Sjungai primetant ivaduotosioms Vidurio ir Ryt Europos valstybms komunistinius reimus, 1920 m. ekoslovakijos Konstitucija nebetiko, todl 1948 m., 1960 m. priimtos naujos Konstitucijos, kurios tvirtino Komunist partijos monopolij alies valdyme. Nors Konstitucija buvo taisyta 1968 ir 1971 m., taiau nedemokratinis dokumento pobdis iliko. Situacija keitsi tik Velvetins revoliucijos metais (1989 1992), ekoslovakijoje atkrus demokratin politin reim. ekoslovakija tautos valia buvo transformuota ekijos ir Slovakijos Federacin Respublik233. 1993 m. sausio 1 dien nustojo egzistuoti ekijos ir Slovakijos Federacin Respublika, o jos vietoje buvo sukurtos dvi nepriklausomos ekijos ir Slovakijos Respublikos. ekijos Respublikos sukrimo dien pradjo galioti ir ios alies naujoji Konstitucija. i Konstitucija kurta dar ekijos ir Slovakijos skyryb proceso metu tuomet, kai dar egzistavo federacin valstyb ir galiojo jos Konstitucija. 1992 m. gruodio 16 d. ekijos nacionalinio susirinkimo priimta ekijos Respublikos Konstitucija (Ustava eske Republiki) sigaliojo 1993 m. sausio 1 dien. ekijos Respublikos 1992 m. Konstitucijos bruoai. ekijos Respublika, turdama nedemokratinio ekoslovakijos valstybs valdymo patirties, naujojoje Konstitucijoje siek tvirtinti demokratins valstybs principus.
233 Priban J. Legitimacy and Legality after the Velvet Revoliution/Ed. by Priban J., Young J. The Rule of Law in Central Europe. The Reconstruction of Legality, Constitutionalism and Civil Society in the Post Communist countries. England: Aldershot, 1999. P. 2931.

186

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Kaip teigia ek konstitucins teiss specialistai, ekijos Respublikos 1992 m. Konstitucija yra pabrtinai neideologizuota234. Joje akcentuojamos mogaus teiss ir laisvs, tvirtinamas politinis pliuralizmas. ekijos Respublikos Konstitucij sudaro preambul ir atuoni skyriai. Dokumente yra 113 straipsni. Nors ekijos Respublikos Konstitucij prim ekijos nacionalinis susirinkimas, taiau preambulje teigiama, kad i Konstitucija priimta ekijos Respublikos piliei, gyvenani ekijojoje, Moravijoje ir Silezijoje, valia. Taip pat preambulje pabriamos ekijos valstybingumo tradicijos, nurodoma, kad iuolaikins valstybs raida turi bti grindiama laisvos ir demokratikos visuomens krimu ir raida. Konstitucijos pirmame skyriuje Pagrindins nuostatos (114 str.) tvirtinti pagrindiniai valstybs gyvavimo principai. iame skyriuje tvirtintas tautos suverenitetas ir politinis pliuralizmas, nurodyta, kad ekijoje egzistuoja unitin valstybs srangos forma, o valdymo forma yra respublika. Iskirtinis yra 9 straipsnis, draudiantis Konstitucijos nuostat, tvirtinani demokratijos ir teisins valstybs pagrindus, keitim. Konstitucijos antras skyrius statym leidiamoji valdia (1553 str.) atskleidia ekijos Respublikos dvej rm Parlamento rinkim dat ir sistem, galiojimus, j formavimo pagrindus, Parlamento veiklos principus, Parlamento nario teisin status. Trei Konstitucijos skyri Vykdomoji valdia (5480 str.) sudaro du poskyriai Respublikos prezidentas ir Vyriausyb. Nustatyti valstybs vadovo bei Vyriausybs galiojimai, Vyriausybs sudarymo ir Respublikos prezidento rinkim tvarka. iame skyriuje taip pat tvirtintas valstybs vadovo imunitetas, nustatyti Vyriausybs veiklos principai, jos atskaitomybs parlamentui klausimai. Ketvirt Konstitucijos skyri Teismin valdia (8196 str.) taip pat sudaro du poskyriai Konstitucinis teismas ir Teismai. Konstituciniam Teismui priskirta konstitucins kontrols funkcija, nustatyta teismo sudarymo tvarka, veiklos principai, galiojim apimtys. iame skyriuje taip pat tvirtinta tokia ekijos Respublikos teism sistema (91 str.): Teism sistem sudaro Aukiausiasis Teismas, Aukiausiasis administracinis teismas, auktesnieji srii ir rajon teismai. Btent ioje Konstitucijos dalyje tvirtinti pagrindiniai teism veiklos principai teismo nepriklausomyb, proceso dalyvi lygiateisikumas, kiti principai. Penkt Konstitucijos skyri Aukiausioji kontrols valdyba sudaro tik vienas 97 straipsnis. Jame nurodyta, kad Aukiausioji kontrols valdyba nepriklausoma institucija. Ji vykdo valstybs turto bei valstybs biudeto
234 Pavliek V. O ustavnich zmenach po rozpadu sovetskeho bloku/Transformace ustavnich systemu zemi stredni a vychodni Evropy. Sbornik stati a texty ustav. I ast. Praha. 1999. P. 13.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

187

panaudojimo kontrol. Straipsnis nurodo, kad ios institucijos galiojimai, organizacin struktra turi bti nustatyta ordinariniu statymu. etame Konstitucijos skyriuje ekijos nacionalinis bankas taip pat yra vienas 98 straipsnis. Jame tvirtinta, kad ekijos nacionalinis bankas yra valstybs bankas ir kad jo pagrindinis tikslas yra utikrinti valiutos stabilum. Konstitucija suteikia galimyb kitis ekijos nacionalinio banko veikl tik statym numatytu bdu. Septintame Konstitucijos skyriuje Teritorin savivalda (99105 str.) labai glaustai apraytas valstybs teritorinis suskirstymas, taip pat suformuluotas pagrindini teritorij savivaldos institucij teisinis statusas. Paskutiniame, atuntame, skyriuje Pereinamosios ir baigiamosios nuostatos (106113 str.) apibrti principai, kuriais buvo vadovautasi ekoslovakijos Federacin Respublik pertvarkant dvi suverenias ekijos ir Slovakijos Respublikas. ekijos konstitucinje srangoje iskirtin yra mogaus teisi ir laisvi reguliavimo forma. ekijos Konstitucijoje nra skyriaus, reglamentuojanio mogaus teises ir laisves, taiau Konstitucijos 3 ir 112 straipsniai nurodo Pagrindini teisi ir laisvi svad235, todl is teiss dokumentas yra Konstitucijos dalis. ekijos Respublikos konstitucin reguliavim galima lyginti su Penktosios Pranczijos Respublikos konstituciniu reguliavimu, kur taip pat nepateiktas mogaus teisi katalogas, bet yra nuoroda Visuotin mogaus ir pilieio teisi deklaracij. Skirtumas tik toks, kad Pranczijos Respublikos 1958 m. Konstitucija nurodo nacionalin, istorin (200 m. senumo) teiss akt, o ekijos Respublikos 1992 m. Konstitucijos nuoroda sietina su teiss dokumentu, priimtu valstybs krimosi metu, kaip ir Konstitucija. ekijos Respublikos Konstitucijoje nra straipsni, reguliuojani ekonomin alies gyvenim. Nuosavybs teis, savininko teis ir pareigos kildinamos i Pagrindini teisi ir laisvi svado nuostat. ekijos nacionalin taryba, 1992 m. priimdama ekijos Respublikos Konstitucij, j vertino kaip konstitucin statym, todl ios Konstitucijos keitimas galimas tik pagrindu konstitucini statym, kuriuos gali priimti ekijos Respublikos Parlamentas236. Konstitucijos 39 straipsnio 4 dalis nu235 Pagrindini teisi ir laisvi svadas (Listin zkladnch prv a svobod) buvo priimtas ekoslovakijos Federacins Respublikos federalinio susirinkimo ekijos ir Slovakijos nacionalini taryb silymu. 1992 m. gruodio 16 d. (ta pai dien, kai priimta ekijos Respublikos Konstitucija) ekijos nacionalins tarybos prezidiumas prim rezoliucij, kuria Pagrindini teisi ir laisvi chartija yra pripastama ekijos Respublikos konstitucins srangos integralia dalimi. 236 ekijoje konstitucins teiss doktrina konstitucinius statymus traktuoja skirtingai negu kai kuriose kitose Europos alyse. Pvz., Lietuvoje konstituciniai statymai suprantami kaip teiss aktai, juridine galia neprilygstantys Konstitucijai. ia konkurencijos atveju Konstitucija turi prioritet. Tad Konstitucijos keitimas Lietuvoje nra galimas konstitucini statym pagrindu. ekijoje pati

188

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

stato, kad konstitucinio statymo primimui reikalingi trys penktadaliai deputat ir trys penktadaliai dalyvaujani posdyje senatori bals. Konstitucijoje numatytos kvalifikuotos daugumos leidia teigti, kad is teiss aktas priskirtinas prie grietj konstitucij grups. Akivaizdu, kad surinkti mintas kvalifikuotas daugumas (tik tada galima priimti konstitucin statym) yra sunku, o btent tai utikrina konstitucins srangos stabilum.

II
Konstitucin justicija. Konstitucijos keitimo procedra nra vienintelis Konstitucijos apsaugos bdas ir instrumentas. ekijos Respublikoje konstitucin justicij vykdo ekijos Respublikos Konstitucinis Teismas (stavn soud esk republiky)237. Kaip jau buvo minta, i valstyb gali didiuotis turtinga konstitucins justicijos tradicija. ekijoje gyvendintas konstitucins justicijos modelis priskirtinas europietikajam (austrikajam) konstitucins justicijos modeliui, kuriam bdinga abstrakti konstitucins kontrols forma238. Siekiant garantuoti Konstitucinio Teismo nepriklausomyb nuo kit valstybins valdios institucij, jis kurdintas ne ekijos Respublikos sostinje Prahoje, o Brno mieste. Konstitucinis Teismas savarankika konstitucin institucija su apibrtomis funkcijomis ir galiojimais. ios institucijos teisin padtis apibrta alies 1992 m. gruodio 16 d. priimtos Konstitucijos ketvirtame skyriuje ir Konstitucinio Teismo statyme, priimtame 1993 m. birelio 16 dien. Konstitucijoje teigiama, kad i institucija yra teismin ir vykdo konstitucingumo gynybos funkcijas (83 str.). Konstitucin Teism sudaro 15 teisj, skiriam deimiai met. Teismo teisjus ekijos Respublikos Senato pritarimu skiria ekijos Respublikos prezidentas. io teismo teisju gali bti skiriamas tik nepriekaitingos reputacijos pilietis, atitinkantis reikalavimus, keliamus kandidatams, renkamiems ekijos Respublikos Senat. Kandidatas Konstitucinio Teismo teisjus taip pat turi turti auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio darbo sta. Konstitucinio Teismo teisjas pradeda vykdyti savo funkcijas nuo to momento, kai prisiekia ekijos Respublikos prezidentui. alies Konstitucija numato ir teisjo priesaikos tekst (85 str.). Konstitucinio Teismo teisjas naudojasi imuniteto teise. Konstitucinio
Konstitucija yra suprantama kaip konstitucinis statymas. Todl ioje alyje konstituciniu statymu keiiama ar pildoma Konstitucija. 237 www.concourt.cz. ekijos Respublikos Konstitucinio Teismo interneto svetain ek ir angl kalbomis. 238 Suchanek R. Nova role Ustavniho soudu v procesu evropske integrale / Suveranita a Europska integrace. Praha, 1999. P. 224.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

189

Teismo teisjui be alies Senato sutikimo negali bti taikomas baudiamasis persekiojimas. Reikminga tai, kad ekijos Respublikos Senatui nesutikus patraukti teisj baudiamojon atsakomybn, baudiamasis persekiojimas dl to paties dalyko atmetamas visam laikui ir tam, kuomet is asmuo nebeturs imuniteto teiss. Konstitucija daro ilyg, jog Konstitucinio Teismo teisjas gali bti sulaikytas tik tuomet, jeigu buvo ukluptas darantis nusikaltim (flagrante delicto) arba i karto po nusikaltimo padarymo. Atitinkama institucija apie sulaikym privalo nedelsdama praneti Senato pirmininkui. Jeigu Senato pirmininkas per 24 valandas nuo sulaikymo momento nesutinka perduoti sulaikytj teismui, institucija, sulaikiusi teisj, privalo paleisti sulaikytj. Artimiausiame posdyje Senatas turi priimti galutin sprendim dl sulaikyto Konstitucinio Teismo teisjo baudiamojo persekiojimo. Konstitucinio Teismo teisjas turi teis atsisakyti liudyti apie faktus, kurie jam tapo inomi atliekant teisjo funkcijas, taip pat ir nutrauks savo, kaip Konstitucinio Teismo teisjo, veikl. ekijos Respublikos Konstitucinis Teismas turi daug galiojim, priima sprendimus: a) dl panaikinimo statym ar j atskir dali, prietaraujani konstituciniam statymui arba tarptautinei sutariai; b) dl panaikinimo kit teisini akt ar j atskir dali, prietaraujani konstituciniam statymui, statymui arba tarptautinei sutariai, numatytai 10 str.; c) dl savivaldos institucij konstitucini skund dl neteisto valstybs sikiimo j veikl; d) dl konstitucinio skundo dl valstybs valdios institucij sprendimo ar kitokios veikos, paeidianios Konstitucijos garantuotas pagrindines teises ir laisves; e) apskundus sprendimus dl deputato arba senatoriaus irinkimo teistumo; f) kilus abejoni dl pasyvios rinkim teiss netekimo ir deputato arba senatoriaus funkcij nesuderinimo; g) pagal konstitucin Senato kaltinim, ikelt prie Respublikos prezident; h) dl Respublikos prezidento silymo dl Deputat rm ir Senato nutarimo panaikinimo; i) dl priemoni, btin gyvendinti tarptautinio teismo sprendim, privalom ekijos Respublikai, jeigu tas sprendimas negalimas gyvendinti kitokiu bdu;

190

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

j) dl sprendimo paleisti politin partij arba kitokio sprendimo, leidianio politins partijos veikl, atitinkani konstitucin arba kitokius statymus; k) pagal ginus dl valstybs ir teritorins savivaldos institucij kompetencijos, jeigu statymas i gin isprendimo nepaskiria kitos institucijos kompetencijai. ekijos Respublikos Konstitucinis Teismas gali dirbti visos sudties (plenarinis posdis) arba trij keturi teisj tarybose. Taiau tik plenarini posdi metu galima sprsti teiss akt konstitucingumo, Respublikos prezidento apkaltos bei partij veiklos konstitucingumo klausimus. Kaip jau buvo minta, Konstitucin Teism sudaro penkiolika teisj, o plenarinio posdio kvorumas yra deimt teisj. Taiau pastebtina, kad Parlamento teiss akt konstitucingumo klausimas, Respublikos prezidento apkaltos bei Konstitucinio Teismo anksiau priimto sprendimo pakeitimas galimas tik pritarus ne maiau kaip devyniems Konstitucinio teismo teisjams. Kiti sprendimai priimami esant kvorumui paprasta bals dauguma. Konstitucinio Teismo sprendimas vykdytinas, jeigu jis statymo nustatyta tvarka buvo vieai paskelbtas ir jeigu Konstitucinio Teismo sprendimu nebuvo nustatytas kitoks io sprendimo sigaliojimas. Konstitucinio Teismo sprendimas privalomas visoms alies institucijoms ir pilieiams. ekijos Respublikai tapus Europos Sjungos nare, i dalies keitsi ir Konstitucinio Teismo paskirtis. Kaip teigia kai kurie ek teiss mokslo atstovai, teiss akt konstitucingumo klausim sprendimas liko pagrindine ios institucijos funkcija, taiau atsirado dar viena pareiga apsaugoti ir apginti ekijos Respublikos valstybingum Europos Sjungoje239.

III
Valstybs valdymo forma. Parlamentas. ekijos Respublikos Konstitucijoje pasakyta, kad valstybs valdymo forma yra respublika. Taiau nra tiesiogiai vardyta, kokia respublikos valdymo formos atmaina gyvendinta ekijoje. Konstitucijos struktra, valstybins valdios institucij tarpusavio galiojim turinys leidia teigti, kad ioje alyje gyvendinta parlamentin valdymo forma240. Toki ivad galima daryti ianalizavus konstitucines
239 Suchanek R. Nova role Ustavniho soudu v procesu evropske integrale / Suveranita a Europska integrace. Praha, 1999. P. 232. 240 Mesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003. P. 121.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

191

normas, nustatanias valstybins valdios institucij Parlamento, Prezidento ir Vyriausybs tarpusavio galiojim apimtis. Vienas i rykiausi poymi, leidiani teigti, kad tai parlamentin respublika, yra Vyriausybs politin atskaitomyb Parlamentui (Konstitucijos 68 str.). Taip pat paymtina, kad alies prezident renka abeji Parlamento rmai (Konstitucijos 54 str.). Be to, alies Vyriausybs sudtis tiesiogiai priklauso nuo Parlamento emj rm valios (politins daugumos). ekijos Respublikos Parlamentas (Parlament eske republiky) sudarytas i dvej rm: Deputat (arba Atstov) rm (Poslaneck snmovna) 241 ir Senato (Sent)242. Konstitucija numato, kad statym leidybos valdia ekijos Respublikoje priklauso Parlamentui. Deputat rmus sudaro 200 deputat, kurie renkami 4 metams. Senat sudaro 81 senatorius. Senatoriai renkami ilgesniam laikui 6 metams. ekijos Respublikos Senatas rotacijos bdu besikeiianti institucija, nes kas 2 metus perrenkama viena treioji senatori dalis taip utikrinamas Senato veiklos tstinumas. Skiriasi ir rinkim sistemos. Deputat rmai renkami taikant proporcin balsavimo sistem, o Senat renkama taikant maoritarin rinkim sistem. Renkant deputatus taikomas penki procent barjeras tik tos partijos, kurios surinko per penkis procentus rinkj bals, dalyvauja skirstant mandatus. Balsavimo teis turi kiekvienas 18 met sulauks ekijos Respublikos pilietis. Deputat rmus gali bti irinktas bet kuris turintis teis balsuoti ekijos Respublikos pilietis, kuriam sukako 21 metai. Kandidatui ekijos Respublikos Senat nustatytas 40 met amiaus cenzas. ekijos Respublikos Konstitucija ir statymai draudia vienam asmeniui tuo paiu metu bti abej rm nariu. Taip pat numatyta, kad su deputato ar senatoriaus funkcija nesuderinamos Respublikos prezidento, teisj ir kitos statymu numatytos pareigybs. Tiek deputatas, tiek ir senatorius privalo prisiekti. Deputato ar senatoriaus mandatas nutrksta dl toki prieasi: a) atsisakius nuo priesaikos arba davus priesaik su ilyga; b) pasibaigus galiojimo laikui; c) atsisakius mandato; d) netekus pasyviosios rinkim teiss; e) Respublikos prezidentui paleidus Deputat rmus (Konstitucija nenumato galimybs paleisti Senat). Abej parlamento rm nariai naudojasi imuniteto ir indemniteto tei241 www.psp.cz. ekijos Respublikos Parlamentas: Deputat rmai. Interneto svetain ek, angl, vokiei, prancz kalbomis. 242 www.senat.cz. ekijos Respublikos Parlamentas: Senatas. Interneto svetain ek ir angl kalbomis.

192

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

se. Deputatai ir senatoriai gyvendina savo mandat pagal priesaik ir nesusij su jokiais sipareigojimais politinms grupms ar partijoms. Deputatas ar senatorius negali bti patrauktas atsakomybn dl balsavimo posdio metu. Abej rm nariai taip pat negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn u pasisakymus. U padarytus nusiengimus deputatas ar senatorius atsako drausmins atsakomybs pagrindu atitinkamai Deputat rmams arba Senatui. Deputat rmai renka ir ataukia Deputat rm pirminink ir jo pavaduotojus. Senatas renka ir ataukia Senato pirminink bei jo pavaduotojus. Parlamento rmai savo funkcijoms ir pareigoms gyvendinti sudaro komitetus ir komisijas. Deputatas arba senatorius, bdamas Vyriausybs narys, negali bti Deputat rm ar Senato pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, taip pat Parlamento komitet, tyrimo komisij arba kit komisij narys. Kaip jau buvo minta, Deputat rmus gali paleisti Respublikos prezidentas, taiau tai gali vykti tik esant tam tikroms aplinkybms: a) jeigu Deputat rmai neireik pasitikjimo vl paskirtai Vyriausybei, kurios pirminink prezidentas paskyr pagal Deputat rm pirmininko pasilym; b) jeigu per tris mnesius Deputat rmai neprim nutarimo dl vyriausybinio statymo projekto, su kuriuo Vyriausyb sieja klausim dl pasitikjimo; c) jeigu Deputat rm sesija buvo nutraukta daug ilgesniam laikui nei numatyta Konstitucijoje; d) jeigu Deputat rmai daugiau kaip tris mnesius nesugebjo priimti sprendimo, nors sesija ir nebuvo nutraukta bei jie rinkosi pakartotinai posd. Deputat rmai prim i rm veiklos reglament. Tok teiss akt turi ir Senatas. ekijos Respublikos Konstitucija grietai apibria statym leidybos iniciatyvos subjekt rat. Jais gali bti deputatai, deputat grups, Senatas, Vyriausyb arba auktesnij savivaldos institucij atstovybs. Parlamento rmai turi teis priimti sprendimus, jei dalyvauja ne maiau kaip viena treioji vis rm nari dalis. U sprendimo primim turi balsuoti daugiau kaip pus dalyvaujani deputat arba senatori. Kaip jau buvo minta, konstitucini statym primimui reikalingi trys penktadaliai deputat ir trys penktadaliai senatori bals. statymo projektas, patvirtintas Deputat rmuose, neatidliojant perduodamas Senatui. Senatas svarsto statymo projekt ir priima nutarim per 30 dien nuo jo gavimo. Senatas nutarimu gali statymo projekt patvirtinti, atmesti, grinti Deputat rmams su pataisomis arba atsisakyti svarstyti t statymo

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

193

projekt. Jei Senatas nepareikia savo nuomons dl statymo projekto numatytu laiku, statymo projektas laikomas priimtu. Jei Senatas atmeta statymo projekt, Deputat rmai balsuoja pakartotinai. statymo projektas laikomas priimtu, jei u j balsavo daugiau kaip pus vis deputat. Jei Senatas grina statymo projekt Deputat rmams su pataisomis, balsuojama u Senato pateiktas pataisas. statymo projektas priimamas Deputat rm nutarimu. Jei Deputat rmai nepriima Senato patais, tai balsuojama pakartotinai dl Senatui pateiktos redakcijos. statymo projektas laikomas priimtu, jei u j balsavo daugiau kaip pus vis deputat. Svarstant Deputat rmuose atmest ar papildyt statymo projekt, neleidiama projekto keisti. Jei Senatas nutarimu atsisako nagrinti statymo projekt, statymo projektas laikomas priimtu. Tarptautins sutartys, reikalaujanios Parlamento pritarimo, tvirtinamos Parlamente statym projekt primimo tvarka. Respublikos prezidentas turi teis grinti priimt statym, iskyrus konstitucin statym, su pataisomis per 30 dien nuo jo gavimo. Dl grinto statymo Deputat rmai balsuoja i naujo. Pataisos negalimos. Jei dl grinto statymo pakartotinai balsavo daugiau kaip pus vis deputat, statymas paskelbiamas vieai. Prieingu atveju statymas laikomas nepriimtu. Priimtus statymus pasirao Deputat rm pirmininkas, prezidentas ir Vyriausybs pirmininkas. Kad statymas sigaliot, jis turi bti paskelbtas vieai. Kaip numato ekijos Konstitucija (51 str.), priimtus statymus pasirao Deputat rm pirmininkas, prezidentas ir Vyriausybs pirmininkas. Akivaizdu, kad ekijos Respublikoje raytin teis yra pagrindinis instrumentas, reguliuojantis konstitucinius teisinius santykius. Taiau tiek konstitucins teiss doktrina, tiek ir konstitucini teisini santyki praktika suteikia galimyb teigti, kad neraytin teis taipogi egzistuoja kaip reguliuojantis, pareigojantis, nustatantis instrumentas. Konstitucini teisini santyki praktika ekijos Respublikoje yra neilgalaik, taiau kai kurie doktrinos atstovai (V. Pavliek, J. Gronsk243) teigia, kad neraytin teis ek konstitucinje struktroje taip pat pasireikia ir konstitucini paproi forma (ustavni zvyklosti)244. Toki paproi daniausiai laikomasi sudarant Vyriausyb ir Parlamento veikloje. Pavyzdiui, ekijos Parlamente susiformavo paprotys, jog parlamentin opozicija pareigoja atitinkam savo nari skaii nebalsuoti priimant sprendimus, jeigu keletas daugum atstovaujani deputat dl objektyvi prieasi negali dalyvauti balsavime.
Prahos Karlo universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros profesoriai. Pavliek V. Ustavni pravo a statoveda. Ustavni pravo ske republiky. ast 1. Praha: Linde, 2003. P. 134.
244 243

194

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Tokiu bdu utikrinamas parlamentins veiklos stabilumas, nebijoma, kad opozicija bet kada gali pasinaudoti susidariusia padtimi ir priimti sau palankius arba atmesti nepriimtinus daugumos sprendimus. Konstituciniai paproiai taip pat nustato prezidento pareig Vyriausybs sudt derinti su parlamentins daugumos atstovais. Apibendrinant galima konstatuoti, kad gyvuojant seniems ir susidarant naujiems konstituciniams paproiams ek valstybins valdios institucij sranga daugiausia vadovaujasi raytine teise. Partin sistema. ekijos Respublikos Konstitucijoje tvirtintas demokratinis politinis reimas, tad politin pliuralizm, teis burtis ir kurti politines institucijas taip pat garantuoja Konstitucija. ekijos Respublikos Konstitucija (5 str.) numato, kad valstybs politin sistema grindiama laisva bei savanorika veikla, laisv, gerbiani pagrindinius demokratijos dsnius ir nevartojani jgos, kaip priemons savo tikslui pasiekti, politini partij konkuravimu. Dauguma savo vali ireikia laisvu balsavimu, taiau Konstitucija numato (6 str.), kad daugumai gyvendinant sprendimus turi bti utikrintos ir politins maumos teiss ir laisvs. Kaip jau minjome, Deputat atstov rmai renkami naudojant proporcin, o Senatas maoritarin rinkim sistemas. ekijos Respublikos politins partijos (kaip iaikino ekijos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje Dl rinkimini koalicij) turi teis dalyvauti rinkimuose savarankikai arba koalicijose su kitomis partijomis arba kitais politiniais junginiais, taip pat partijos po rinkim laisvai gali sudaryti koalicijas245. Nors ekijoje veikia daugiau kaip dvideimt partij, taiau tik penkios arba eios i tikrj dalyvauja mandat dalybose. Be tradicini kairij ir liberalij pakraip partij, ek partinje sistemoje yra toki partij, kuri programiniai tikslai yra gana kontroversiki. tai partija ekijos karna (Koruna esk) save vadina monarchistine partija, siekiania atkurti ekijos Karalyst246. i partija referendumo bdu siekia pakeisti Konstitucij ir respublikos valdymo form keisti monarchij. ek partinje sistemoje gausu partij skambiais pavadinimais: Deinij blokas, Socialistin alies alternatyva, Ateities pasirinkimo ir kitos. Akivaizdu, kad tik penki procent barjeras Parlamento rinkim sistemoje garantuoja tam tikr partij, dalyvaujani realiame valstybs valdyme, skaii. iuo metu ekijos Parlamente deputat ir senatori mandatus pasidalijo penkios po245 test.concourt.cz/angl_verze/doc/1-127-96.html. ekijos Konstitucinio Teismo byla Dl rinkimini koalicij Pl. S 26/94. 246 www.korunaceska.org. Politins partijos ekijos karna interneto svetain ek kalba.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

195

litins jgos. Didiausia politin jga yra ekijos socialdemokrat partija (SDP)247 europietika, socialin valstybs paskirt teigianti partija. Antroji pagal gaut deputat skaii yra Demokratin piliei partija (DPP)248 deinioji centro partija, pasisakanti u liberalesnes reformas ekonomikoje, bet pasiyminti skeptikesniu poiriu Europos integracinius procesus. Buvs ios partijos lyderis Vaclovas Klausas (Vaclav Klaus) iuo metu yra ekijos Respublikos prezidentas. ekijos ir Moravijos komunist partija (MKP) tai buvusios ekoslovakijos komunist partijos teisi ir tradicij permja249, jos politin veikla remiasi socialini negand kritika. Krikioni demokrat sjunga-ekoslovakijos liaudies partija (KDS)250 tai krikionikoji (besiremianti katalikik pair elektoratu) partija, akcentuojanti krikionikojo solidarumo idjas, taip pat nuosaikiai remianti europinius integracinius procesus. Maiausia parlamentin partija yra Laisvs sjunga-Demokratin sjunga (LS)251. Tai labiausiai liberalias reformas palaikanti partija, aktyviai remianti ekijos Respublikos naryst Europos Sjungoje.

IV
Vykdomoji valdia: Respublikos prezidentas, Vyriausyb. Kaip jau buvo minta, ekijos Respublika yra parlamentin, tad ir Respublikos prezidento galiojimai yra menkesni nei prezidentinse respublikose. Nors Respublikos prezidentas renkamas abej Parlamento rm bendrame posdyje, taiau jis yra valstybs vadovas252. ekijos Respublikos prezidentas (Prezident republiky) savo pareigas pradeda eiti nuo priesaikos momento.
247 www.cssd.cz. ekijos socialdemokrat partijos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 2002 met rinkim rezultatas 70 deputat Atstov rmuose. 2004 met rinkim rezultatas 6 Senato nariai. 248 www.ods.cz. Demokratins piliei partijos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 2002 met rinkim rezultatas 57 deputatai Atstov rmuose. 2004 met rinkim rezultatas daugiausiai viet Senate 35 Senato nariai. 249 www.kscm.cz. ekijos ir Moravijos komunist partijos interneto svetain ek kalba. 2002 met rinkim rezultatas 41 deputatas Atstov rmuose. 2004 met rinkim rezultatas 2 Senato nariai. 250 www.kdu.cz. Krikioni demokrat sjungos-ekoslovakijos liaudies partijos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 2002 met rinkim rezultatas 21 deputatas Atstov rmuose. 2004 met rinkim rezultatas 11 Senato nari. 251 www.unie.cz. Laisvs sjungos-Demokratins sjungos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 2002 met rinkim rezultatas 9 deputatai Atstov rmuose. 2004 met rinkim rezultatas 4 Senato nariai. 252 www.hrad.cz. ekijos Respublikos prezidento interneto svetain ek, angl, vokiei kalbomis.

196

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Prezidento galiojim terminas yra penkeri metai, jis pradedamas skaiiuoti nuo priesaikos dienos. Konstitucija numato (56 str.), kad Respublikos prezidento rinkimai vykdomi per paskutines trisdeimt esamo prezidento kadencijos dien. Respublikos prezidentu gali bti renkamas pilietis, atitinkantis Senato nustatytus reikalavimus, tad Respublikos prezidentu negali tapti jaunesnis nei keturiasdeimties met asmuo. Konstitucija nustato, kad asmuo negali bti irinktas Respublikos prezidentu daugiau kaip du kartus i eils. Taigi asmeniui, ibuvusiam Respublikos prezidentu dvi kadencijas, yra galimyb vl tapti alies vadovu tiktai po penkeri met pertraukos. Silyti prezidento kandidatr turi teis ne maiau kaip deimt deputat arba ne maiau kaip deimt senatori. Kandidatas irenkamas Respublikos prezidentu, jei u j balsavo daugiau kaip pus vis deputat ir daugiau kaip pus vis senatori. Jei n vienas kandidatas nesurinko daugiau kaip puss vis deputat ir daugiau kaip puss vis senatori bals, tai per keturiolika dien vykdomas antras rinkim turas, kuriame dalyvauja kandidatas, surinks daugiausia bals Deputat rmuose, ir kandidatas, surinks daugiausia bals Senate. Jei keli kandidatai surinko vienod bals skaii Deputat rmuose arba Senate, tai skaiiuojami balsai, gauti abejuose rmuose. Antrame ture dalyvauja daugiausia bals surinks kandidatas. Irenkamas tas kandidatas, u kur balsavo daugiau kaip pus dalyvaujani deputat ir daugiau kaip pus dalyvaujani senatori. Jei Respublikos prezidentas neirenkamas ir antrame ture, per keturiolika dien vykdomas treias rinkim turas; irenkamas tas antrame ture dalyvavs kandidatas, u kur balsavo daugiau kaip pus dalyvaujani deputat ir senatori. Jei Respublikos prezidentas neirenkamas ir treiame ture, tai rengiami nauji rinkimai. Respublikos prezidentas prisiekia Deputat rm pirmininkui bendrame Parlamento posdyje. Respublikos prezidento atsisakymas duoti priesaik arba nukrypimas nuo priesaikos teksto laikomas Respublikos prezidento neirinkimu. Respublikos prezidentas gali atsistatydinti apie tai pareiks Deputat rm pirmininkui. ekijos Respublikos prezidentas naudojasi plaiais galiojimais: a) skiria ir atleidia Vyriausybs pirminink ir kitus jos narius, priima j atsistatydinim, paleidia Vyriausyb ir priima jos atsistatydinim; b) aukia Deputat rm sesij; c) paleidia Deputat rmus; d) galioja Vyriausyb, kurios atsistatydinim prim arba kuri paleido, laikinai vykdyti savo funkcijas iki naujos Vyriausybs paskyrimo;

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

197

e) skiria Konstitucinio Teismo pirminink ir jo pavaduotojus bei teisjus; f) skiria Aukiausiojo Teismo pirminink ir jo pavaduotojus; g) gyvendina malons teikim, lengvina teismo paskirtas bausmes, duoda nurodym nepradti baudiamojo tyrimo arba j sustabdyti; panaikina teistum; h) turi teis grinti Parlamentui priimt statym, iskyrus konstitucin statym; i) pasirao statymus; j) skiria Aukiausios kontrols valdybos prezident ir jo pavaduotoj; k) skiria ekijos nacionalinio banko tarybos narius. Be to, valstybs vadovas: a) atstovauja valstybei usienio santykiuose; b) sudaro ir ratifikuoja tarptautines sutartis; tarptautini sutari sudarym jis gali pavesti Vyriausybei arba, jai sutikus, atskiriems Vyriausybms nariams; c) yra vyriausiasis gynybini pajg vadas; d) priima diplomatini misij vadovus; e) skiria ir ataukia diplomatini misij vadovus; f) skiria rinkimus Deputat rmus ir Senat; g) suteikia generolo laipsnius; h) priima sprendim dl vyriausybini apdovanojim suteikimo ir juos teikia, jei negalioja kitos institucijos; i) skiria teisjus; j) turi amnestijos suteikimo teis. Tam tikrus Respublikos prezidento sprendimus turi pasirayti Vyriausybs vadovas. Respublikos prezidentas turi teis dalyvauti abej Parlamento rm, j komitet ir komisij posdiuose. Jo praymu bet kuriuo metu jam suteikiama galimyb pasisakyti. Respublikos prezidentas turi teis dalyvauti Vyriausybs posdiuose, reikalauti informacijos i Vyriausybs ir jos nari, svarstyti su Vyriausybe ar jos nariais klausimus, priklausanius j kompetencijai. ekijos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad prezidento dalyvavimas Vyriausybs posdiuose nra nuolatinis, jis priklauso nuo nagrinjam klausim bei nuo prezidento valios dalyvauti svarstant vien ar kit problem. Politikai aktyvesnis prezidentas turi galimyb daryti didesn tak Vyriausybje vykstantiems procesams253.

253 Mesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003. P. 104.

198

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Respublikos prezidentas negali bti sulaikytas, persekiojamas u administracin paeidim. Respublikos prezidentas gali bti patrauktas atsakomybn u valstybs idavim Konstitucinio Teismo sprendimu, remiantis Senato pateiktu kaltinimu, ir gali bti baudiamas nualinant nuo prezidento pareig ir atimant teis bti renkamu prezidentu. Kriminalinis persekiojimas u nusikaltimus, vykdytus prezidento kadencijos metu, visikai nemanomas. Iskirtin konstitucinio reguliavimo forma numatyta nustatant ekijos Respublikos prezidento pavadavimo (esant vakansijai) galimyb. Konstitucija nustato, kad tokiu atveju prezidento galiojimai padalijami, tam tikrus galiojimus vykdo Vyriausybs pirmininkas, kitus Deputat rm pirmininkas. Jei tuo metu Deputat rmai paleisti, nurodytus prezidento galiojimus vykdo Senato pirmininkas. ekijos Respublikos Vyriausyb (Vlda esk republiky)254 yra vykdomosios valdios institucija. Vyriausyb sudaro Vyriausybs pirmininkas, jo pavaduotojai, ministrai. iuo metu veikia penkiolika ministerij: Finans, Usienio reikal, vietimo, Jaunimo bei sporto reikal, Kultros, Darbo ir socialini reikal, Sveikatos, Teisingumo, Vidaus reikal, Pramons ir prekybos, Regionini reikal, ems kio, Gynybos, Transporto, Aplinkos apsaugos, Informatikos. Kaip numato alies Konstitucija, Vyriausyb tiesiogiai atsiskaito Deputat rmams. Respublikos prezidentas skiria Vyriausybs pirminink ir jo teikimu kitus Vyriausybs narius, paveda jiems vadovauti ministerijoms. Po to Vyriausyb turi prisistatyti Deputat rmams ir prayti politinio pasitikjimo. Jei Deputat rmai neireikia pasitikjimo nauja paskirta Vyriausybe, ji sudaroma i naujo. Jei ir tada Deputat rmai neireikia pasitikjimo Vyriausybe, Respublikos prezidentas skiria Vyriausybs pirminink Deputat rm pirmininko teikimu. Prie praddamas vykdyti savo galiojimus Vyriausybs narys turi prisiekti. Ministro priesaik priima Respublikos prezidentas. Vyriausyb gali prayti Deputat rm ireikti pasitikjim. Deputat rmai gali ireikti politin nepasitikjim Vyriausybe. Klausim dl nepasitikjimo Vyriausybe Deputat rmai svarsto pagal ratik pasilym, kur pateik ne maiau kaip 50 deputat. Sprendimas dl nepasitikjimo priimamas gavus daugiau kaip puss vis deputat pritarim. ekijos Respublikos prezidentas turi galiojimus ataukti Vyriausybs nar tik gavs Vyriausybs pirmininko silym.

254

www.vlada.cz. ekijos Respublikos Vyriausybs interneto svetain ek ir angl kalbomis.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

199

Vyriausybs pirmininkas pateikia atsistatydinimo praym Respublikos prezidentui. Kit Vyriausybs nari atsistatydinimo praymus Respublikos prezidentui pateikia Vyriausybs pirmininkas. Vyriausyb atsistatydina, jei Deputat rmai nepatenkina jos praymo ireikti pasitikjim arba pareikia jai nepasitikjim. Vyriausyb atsistatydina po naujai irinkt Deputat rm steigiamojo posdio. Taip pat Respublikos prezidentas ataukia Vyriausyb, kuri neatsistatydino, nors turjo tai padaryti. Vyriausyb kolegialiai priima sprendimus. Vyriausybs nutarimas priimamas pritarus daugiau negu pusei vis jos nari. Vyriausybs pirmininkas organizuoja Vyriausybs veikl, pirmininkauja jos posdiams, veikia jos vardu bei vykdo kitas pareigas, kurias jam paveda Konstitucija arba statymai. Vyriausybs pirminink pavaduoja Vyriausybs pirmininko pavaduotojas arba kitas galiotas Vyriausybs narys. Vykdydama statymus Vyriausyb turi teis priimti nutarimus, juos pasirao pirmininkas bei atitinkamas Vyriausybs narys. Ministerijos bei kitos administracins staigos steigiamos ir j kompetencija apibriama tik statymu. Ministerij ir kit administracini staig valstybs tarnautoj teisinius santykius apibria statymas. Ministerijos, kitos administracins staigos ir teritorins savivaldos institucijos gali remdamosis statymu leisti teisinius aktus, jeigu statymas suteikia joms tokius galiojimus.

V
mogaus teiss ir laisvs. Teismin valdia. Kaip jau buvo minta, ekijos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis yra ekijos Respublikos pagrindini teisi ir laisvi svadas (Listin zkladnch prv a svobod). is svadas yra isamus mogaus teisi ir laisvi katalogas. J sudaro preambul ir ei skyriai: Bendrieji nuostatai, Pagrindins teiss ir laisvs, Nacionalini ir etnini maum teiss, Ekonomins, socialins ir kultrins teiss, Teis teismin ir kitoki teisin gynyb, Baigiamosios nuostatos. Skyrius sudaro straipsniai, i viso svade yra 44 straipsniai. Preambulje idstytos aplinkybs, nulmusios tokio dokumento atsiradim ir tikslus, dl kuri jis buvo priimtas. ia minimas mogaus teisi ir laisvi universalumas, j prigimtinis pobdis. Svado preambulje pabriama, kad tik pagarba tokioms teisms ir laisvms lemia ekijos Respublikos galimyb tapti pilnaverte laisv ir demokratik valstybi bendrijos nare. Pirmojo svado skyriaus pirmas straipsnis sinonimikai apibria teisi ir laisvi neatimamum, neataukiamum, fundamentalum. ia konsta-

200

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tuojama, kad visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Antrajame svado straipsnyje tvirtinama demokratin valstybs forma, atmetamos monopolistins ideologijos ar religijos egzistavimo galimybs. Treiajame straipsnyje nustatoma, kad mogaus teiss ir laisvs nepriklauso nuo jo rass, lyties, odos spalvos, kalbos, ipastamo tikjimo, politini sitikinim pobdio, socialins ar tautins kilms, turtins padties. Taip pat is straipsnis suteikia mogui galimyb laisvai apsisprsti dl tautybs. Paioje svado pradioje (3 str. 3 p.) apibriamas pamatinis principas, numatantis, kad asmuo, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvmis, negali paeisti kit moni teisi ir laisvi. Tad svade vardintos teiss ir laisvs turi galiojimo ribas ir jos sietinos su kito mogaus tiek pat gerbtinomis teismis ir laisvmis. Analizuodami straipsn galime pastebti ne tik teisi ir laisvi tvirtinimo aspekt, bet ir pareig ireikimo form. Antrasis Pagrindini teisi ir laisvi svado skyrius sudarytas i dviej poskyri: Pagrindins teiss ir laisvs ir Politins teiss. io skyriaus pradioje (6 str.) tvirtinama prigimtin mogaus teis gyvyb. Tame paiame straipsnyje sakmiai udrausta mirties bausm. Septintame straipsnyje tvirtinama privataus gyvenimo nelieiamyb, taip pat grietai draudiami kankinimai, nemogikas ar eminantis mogaus orum elgesys. Atuntj straipsn sudaro net ei punktai, apsakantys asmens laisv. ia teigiama, kad laisv gali bti ribojama tik statymo pagrindu. Taip pat straipsnyje sakmiai nurodoma, kad sulaikytasis asmuo turi bti iklausytas ir per 24 valandas arba paleistas, arba pristatytas teismui. Teismas per 24 valandas privalo priimti sprendim dl asmens paleidimo arba sulaikymo. Devintas straipsnis draudia priveriamuosius darbus. Deimtas straipsnis tvirtina privataus gyvenimo nelieiamyb siekiant apsaugoti mogaus garb ir orum. Vienuoliktas straipsnis tvirtina nuosavybs nelieiamyb bei paveldjim, kaip turto gijimo bd255. Taiau numatoma, kad nuosavyb negali bti naudojama kenkiant visuomens interesams arba kit moni teisms ir laisvms. is straipsnis, numatydamas nuosavybs konfiskavimo galimyb, nustato, kad tai gali bti atlikta tik dl visuomeninio intereso ir tik teisingai atlyginus. Dvyliktas straipsnis tvirtina bsto, gyvenamosios vietos nelieiamyb. Ji taip pat nra absoliuti. Teismas galiotas esant tam tikroms aplinkybms (kurias numato baudiamojo proceso statymai) duoti leidim bsto apirai. Tryliktame straipsnyje tvirtinama asmens susirainjim paslaptis. Keturioliktas straipsnis numato asmens kilnojimosi laisv:
255 Reikminga tai, kad ekijos Respublikos konstitucin sranga tvirtina paveldimumo teis (Ddn se zaruuje 11 str.) ne ordinariniuose, o konstituciniuose statymuose. Daugumoje ali paveldimumas yra Civiliniame kodekse tvirtinta teis.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

201

mogus turi teis pasilikti ir gyventi ekijos Respublikoje, taip pat jis turi teis laisvai ivykti i alies. Straipsnis nurodo, kad usienietis gali bti isistas i alies tik statyme tvirtint nuostat pagrindu. Penkioliktas ir eioliktas svado straipsniai skirti tvirtinti minties, sins ir religijos laisv. ia teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teis ipainti tikjim, keisti j arba neipainti jokio. Taip pat yra teis laisvai skelbti ipastamas religines tiesas. Banyiai suteikta teis savarankikai tvarkytis, taiau nei ekijos Respublikos Konstitucija, nei Pagrindini teisi ir laisvi svadas nenumato valstybins religijos, tad banyia atskirta nuo valstybs256. ekijos Respublikos Konstitucinis Teismas Religijos laisvs byloje nustat, kad i laisv statymas gali apriboti tik tuomet, kuomet ja ksinamasi demokratins ar moralines visuomens vertybes, kito mogaus teises ir laisves257. Taip pat toje paioje byloje ekijos Respublikos Konstitucinis Teismas apibr banyi ar kit religini grupi autonomikum, kuriame gldi valstybs pareiga nesikiti banyios vidaus reikalus nei administracine, nei teismine forma. Taip pat ia tvirtinta mokslini tyrinjim ir krybos laisv. Poskyryje Politins teiss tvirtintos odio ir teiss informacij laisvs. Taip pat (17 str.) udrausta cenzra bei garantuojama (18 str.) peticijos teis. ias teises galima apriboti tik dl vieojo intereso ir kito mogaus teisi ir laisvi. Pagrindini teisi ir laisvi svadas utikrina susirinkim, susivienijim teises, taip pat apibria piliei teises laisvai dalyvauti valdant savo al per laisvus, demokratikus rinkimus. Politini teisi skyrius baigiamas nuostata, numatania, kad bet koks teisi ir laisvi reguliavimas ar aikinimas turi garantuoti politin pliuralizm ir sining konkurencij. Treiasis Pagrindini teisi ir laisvi svado skyrius (2425 str.) skirtas sureguliuoti tautini maum teises. ia konstatuojama, kad priklausymas tautinei ar etninei grupei negali pakenkti kit moni teisms ir laisvms, todl mons turi teis vienytis tautines bendrijas, gauti ir skleisti informacij gimtja kalba, puoselti savj kultr. Tai pat numatyta, kad esant tam tikroms slygoms258 yra laiduojama teis isilavinim gimtja kalba, teis vartoti gimtj kalb oficialiuose santykiuose. Ketvirtajame Pagrindini teisi ir laisvi svado skyriuje tvirtintos asmens ekonomins, socialins bei kultrins teiss. tvirtinta, kad kiekvieek konstitucins teiss doktrina pabria, kad banyios atskyrimas nuo valstybs nereikia teiss reikti savo nuomon ar dalyvauti politiniame gyvenime banyios tarnams atmim. Tokia sekuliarizacija turt bti suprantama kaip faktas, kad banyia nra tas oficialus subjektas, kuris privalomai turi dalyvauti priimant sprendimus dl valstybs valdymo. 257 test.concourt.cz/angl_verze/cases.html. ekijos Konstitucinio Teismo byla Dl Religijos laisvs Pl US 6/02. 258 Terminas tam tikros slygos sietinas su tautins ar etnins maumos dydiu, valstybs ekonominiu pajgumu bei kit tautini ar etnini grupi teismis.
256

202

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nas asmuo turi teis laisvai pasirinkti profesij bei naudotis verslo bei kins veiklos galimybmis. Teis pasirinkti profesij gali bti apribota tik statymu numatytomis slygomis ir isilavinimo ar kvalifikaciniais reikalavimais. 26 straipsnio 3 dalis, numatanti valstybs pareig suteikti materialin aprpinim pilieiams, kurie ne dl savo kalts negali gyvendinti savo teiss gyventi i savo darbo, nurodo ekijos Respublikos socialin pakraip. 27 straipsnis numato teis streikuoti, teis laisvai burtis profsjungas, taip pat garantuoja i institucij nepriklausomyb nuo valstybs. Tiesa, nuostatose yra iimtis, nesuteikianti teiss streikuoti teisjams, prokurorams, ginkluotoj pajg bei valstybs saugumo institucij darbuotojams. Pagrindini teisi ir laisvi svadas iskiria tam tikr subjekt rat, akcentuodamas j teisi ir laisvi apsaugos btinum, moterys, nepilnameiai, negalieji turi teis didesn sveikatos apsaug darbo metu bei iskirtines darbo slygas. Nepilnameiai, negalieji taip pat naudojasi ypatinga apsauga darbo santykiuose ir parama siekdami profesinio pasirengimo. is teiss aktas numato valstybs pareigas garantuoti socialini pensij sistem, tad asmuo gali gauti senatvs, negalumo bei maitintojo netekimo pensijas. Pagrindini teisi ir laisvi svadas tvirtina teis nemokam gydym asmenims, apsidraudusiems socialiniu draudimu, neapsidraud asmenys gali tiktis tik nemokamos pirmins medicinins pagalbos. eima ir vaikai taip pat yra io Teisi ir laisvi svado objektas. eimai, vaikams, nepilnameiams, nioms moterims laiduojamos visos teiss ir numatoma tam tikra socialin parama. Pagrindini teisi ir laisvi svadas numato teis isilavinim (33 str.) bei pareig lankyti mokykl iki nustatyto amiaus. is aktas numato, kad nemokamas mokslas yra pradinse ir vidurinse mokyklose, o auktosiose mokyklose mokslas gali bti nemokamas tik asmenims, gebantiems gerai mokytis ir valstybei turint ekonomini galimybi. ekijos Respublikos pagrindini teisi ir laisvi svade mes galime rasti teisi, priskirtin vadinamajam ketvirtam mogaus teisi raidos etapui. 35 straipsnis tvirtina kiekvieno teis tinkam gyvenamj aplink (pzniv ivotn prosted). Tai jau ekologijos problematika, sietina su mogaus teisi ir laisvi turiniu. Penktasis skyrius Teis teismin ir kitoki teisin gynyb apibria procesines asmens teises. ia numatyta, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prie save ar savo artimj. Taip pat 37 straipsnis garantuoja juridin pagalb teisminio proceso metu bei proceso dalyvi lygiateisikum. iame skyriuje yra nuostatos, numatanios teismo nepriklausomyb bei proceso laik. Be to, tvirtinta nuostata, jog tik teismas sprendia asmens

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

203

kaltumo klausim, tvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas259. Taigi teismin valdia yra pagrindin mogaus teises ir laisves ginanti ir garantuojanti nepriklausoma institucija. Teismin valdia yra savarankika, jos pagrindinius veiklos principus apibria ekijos Respublikos Konstitucija. Teismai. Ombudsmenas. Teismin valdi gyvendina nepriklausomi teismai. Teisjai, atlikdami savo funkcijas, yra nepriklausomi. Kaip ir dauguma aukiausi teismini institucij, Aukiausiasis Teismas sikrs Brno mieste. ekijos Respublikos Konstitucija ir teism ir teisj statymas (Zkon o soudech a soudcch) reguliuoja teism veikl, teisj skyrimo tvark, nelieiamumo garantijas. Niekas neturi teiss ksintis j nealikum. Teisjas prie savo vali negali bti atauktas i savo pareig arba perkeltas kit teism. Teisjo funkcija nesuderinama su Respublikos prezidento, Parlamento nario funkcija, taip pat su kokia nors vieojo administravimo funkcija; statymas apibria ir kitas veiklos ris, nesuderinamas su teisjo funkcijos atlikimu. Teismai privalo utikrinti teisi apsaug statym nustatyta tvarka. Tik teismas sprendia klausim dl kalts ir bausms u nusikaltimus. Teism sistem sudaro Aukiausiasis Teismas (Nejvy soud esk republiky)260, Aukiausiasis administracinis teismas, auktesnieji srii ir rajon teismai. statymas gali nustatyti ir kitas teism ris. Aukiausiasis teismas yra aukiausioji teismin institucija bylose, paskirtose teism kompetencijai, iskyrus bylas, sprendiamas Konstitucinio arba Administracinio teism. Teisjus skiria Respublikos prezidentas, neapribodamas galiojim laiko. Teisjas pradeda eiti savo pareigas nuo to momento, kai prisiekia. Teisju gali bti skiriamas nepriekaitingos reputacijos pilietis, turintis auktj teisin isilavinim. Kitas skyrimo slygas ir procedr nustato statymas. statymas numato atvejus, kai teisjai priima sprendimus Senate. Kitais atvejais teisjai priima sprendimus vienasmenikai. statymas gali nustatyti, kokiose bylose ir kokia tvarka teismuose sprendiant klausimus kartu su teisjais dalyvauja ir kiti pilieiai. Priimantis sprendimus teisjas suvarytas statymo, jis turi teis nustatyti, ar tam tikras teisinis aktas atitinka statym. Jeigu teismas prieina prie ivados, kad statymas, kuris taikytinas sprendiant konkrei byl, prietarauja konstituciniam statymui, jis perduoda klausim nagrinti Konstituciniam Teismui. Visi teismo proceso da-

Nekaltumo prezumpcija asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas nerod kitaip. www.nsoud.cz. ekijos Respublikos Aukiausiojo Teismo interneto svetain ek, angl ir prancz kalbomis.
260

259

204

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

lyviai turi lygias teises. Byl nagrinjimas teisme odiu yra atviras, ios taisykls iimtis nustato statymas. Sprendimas visada skelbiamas vieai. Taiau teismai tra tik viena, kad ir labai svarbi grandis mogaus teisi ir laisvi apsaugos sistemoje. Kita reikminga institucija, ginanti mogaus teises ir laisves, yra ombudsmenas. ekijos Respublikoje veikia visuomeninis teisi gynjas ombudsmenas (Veejn ochrnce prv)261, kuris nra konstitucin institucija, ji kurta tik 1999 m. gruodio 8 d. primus Visuomeninio teisi gynjo (ombudsmeno) statym. Kaip nurodo jau pirmasis io statymo skyrius, Visuomeninis teisi gynjas gina mogaus teises ir laisves nuo valstybins valdios ir kit administravimo institucij netinkamo poveikio. Visuomeninio teisi gynjo kompetencijon neeina Parlamento, Vyriausybs, prezidento, teism, prokuror, speciali institucij veiklos tyrimai. pareign eeriems metams renka Atstov rmai. Po du kandidatus ombudsmeno post gali silyti Senatas ir Respublikos prezidentas. Visuomeniniam teisi gynjui keliami panas reikalavimai kaip kandidatams alies Senat. statymas numato visuomeninio teisi gynjo darbo viet Brno mieste. Ombudsmenas, prie praddamas gyvendinti savo funkcijas, privalo prisiekti Atstov rmams. Visuomenis teisi gynjas naudojasi imuniteto teise. Be Atstov rm sutikimo jis negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Ombudsmenas gali veikti, kai gauna tiesiogin skund i fizinio ar juridinio asmens. Senato ar Atstov rm nariai gautus piliei skundus dl mogaus teisi ir laisvi gali perduoti nagrinti ombudsmeno institucijai. Gynjas gali padti tyrim ir savo iniciatyva. Gynjo sprendimai nra privalomi, taiau dl didelio ios institucijos autoriteto daniausiai vykdomi. Matydamas, kad yra paeistas visuomeninis interesas, gynjas turi galimyb kreiptis prokurorus, kad tie inicijuot teismin visuomeninio intereso gynybos bd. Be to, visuomeninis teisi gynjas privalo informuoti Atstov rmus apie savo veikl.

LITERATRA
1. apek K. Panekesiai su T. H. Masaryku. Vilnius: Amius, 1994. 2. Deviatnikovait I. ekijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos: lyginamoji analiz. Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos teiss universitetas. Vilnius, 2003.
261 www.ochrance.cz. Visuomeninio teisi gynjo (ombudsmeno) interneto svetain ek ir angl kalbomis.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

205

3. Gerloch A., Zoubek V. Ustavni system ske republiky. Praha: Prospektrum, 2002. 4. Gronsk J., Hebejk J. Dokumenty k stavnmu vvoji eskoslovenska 1 (19181945). Praha: Karolinum, 1997. 5. Gronsk J. Dokumenty k stavnmu vvoji eskoslovenska 2 (1948 1968). Praha: Karolinum, 1999. 6. Hendrych D. Constitutionalism in the Czech Republic / Edited by Priban J., Young J. The Rule of Law in Central Europe. The Reconstruction of Legality, Constitutionalism and Civil Society in the Post-Communist countries. England: Aldershot, 1999. 7. Maddex L. R. Czech Republic / Constitutions of the World. Washington D.C., 2001. 8. Mesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. 9. Pavliek V. Ustavni pravo a statoveda. Ustavni pravo eske Republiky. ast 1. Praha: Linde, 2003. 10. Pavliek V. Suverenita v procesu integrace (Retrospektyva a perspektiva) / Suveranita a Europska integrace. Praha, 1999. 11. Pavliek V. O ustavnich zmenach po rozpadu sovetskeho bloku / Transformace ustavnich systemu zemi stredni a vychodni Evropy. Sbornik stati a texty ustav I. ast. Praha, 1999. 12. Priban J. Legitimacy and Legality after the Velvet Revoliution / Edited by Priban J., Young J. The Rule of Law in Central Europe. The Reconstruction of Legality, Constitutionalism and Civil Society in the PostCommunist countries. England: Aldershot, 1999. 13. imiek V. Loajalita ke statu jako predpoklad jmenovani do statni sluby / Bezpenost ske republiky a potreba ustavnich zmen. Sbornik prispevku z mezinarodni konference. Praha, 2004. 14. Suchanek R. Nova role Ustavniho soudu v procesu evropske integrace / Suveranita a Europska integrace. Praha, 1999. 15. Vaniek J. Omezovani prav a svobod a ukladani povinnosti za krizovych stavu / Bezpenost eske Republiky a potreba ustavnich zmen. Sbornik prispevku z mezinarodni konference. Praha, 2004. 16. Wandycz P. S. Laisvs kaina. Vilnius: Baltos lankos, 1997. 17. www.ochrance.cz. Visuomeninio teisi gynjo (ombudsmeno) interneto svetain ek ir angl kalbomis. 18. www.vlada.cz. ekijos Respublikos Vyriausybs interneto svetain ek ir angl kalbomis. 19. www.hrad.cz. ekijos Respublikos prezidento interneto svetain ek, angl, vokiei kalbomis.

206

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

20. www.psp.cz. ekijos Respublikos Parlamentas: Deputat rmai. Interneto svetain ek, angl, vokiei, prancz kalbomis. 21. www.senat.cz. ekijos Respublikos Parlamentas: Senatas. Interneto svetain ek ir angl kalbomis. 22. www.concourt.cz. ekijos Respublikos Konstitucinio Teismo interneto svetain ek ir angl kalbomis. 23. www.ods.cz. Demokratins piliei partijos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 24. www.cssd.cz. ekijos socialdemokrat partijos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 25. www.kscm.cz. ekijos ir Moravijos komunist partijos interneto svetain ek kalba. 26. www.kdu.cz. Krikioni demokrat sjungos-ekoslovakijos liaudies partijos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 27. www.unie.cz. Laisvs sjungos-Demokratin sjungos interneto svetain ek ir angl kalbomis. 28. www.korunaceska.org. Monarchistins partijos ekijos karna interneto svetain ek kalba. 29. www.electionworld.org/czech.htm. Nuolat atnaujinama rinkim rezultat ir politini partij interneto svetain angl kalba. 30. www.nsoud.cz. ekijos Respublikos Aukiausiojo Teismo interneto svetain ek, angl ir prancz kalbomis.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

207

VIII. LATVIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA (SATVERSME)


I
Istorikai pripasta, kad kai kuri valstybingumo form poymi iuolaikins Latvijos teritorijoje buvo jau X a. Tuo metu vystsi amatai ir prekyba, krsi j centrai, i kuri atskirai paymtini Jersika, Kuoknes, Daugmal, Meuotn, Tervet, Kuldyga, Ludza, Ryga. Ryt Latvijos teritorijoje sikr trys latgali kunigaiktysts Jersika, Kuoknes, Talava, j teritoriniai padaliniai apygardos, kuriose buvo pastatytos pilys ir kurti valsiai. Nors nedidels kunigaiktijos spariau radosi ir vystsi Ryt Latvijoje, t. y. latgali emse, taiau ir vakarinje Latvijos dalyje, kurioje gyveno kuriai ir iemgaliai, XIII a. pirmojoje pusje buvo kai kuri valstybs krimo poymi. Valstybingumo reikini raida Latvijos teritorijoje nutrko XII a. antrojoje pusje, kai ia gyvenusias balt gentis paverg vokiei feodalai. 1185 m. Ikkilje ir 1201 m. Rygoje sikr vokiei vyskupai, o 1202 m. vyskupas Albertas kovoti su pagonimis kr Kalavijuoi ordin. XIII a. pradioje Kalavijuoi ordinas paverg lyvius, 1209 m. um Jersik, 1214 m. Talav. Vokiei invazijas iuolaikins Latvijos teritorij lm strategikai patogi latgali kunigaiktysi geografin padtis Baltijos jra, Dauguvos up. 1237 m. buvo kurtas Livonijos ordinas. Jis taip pat didino savo agresyvi tak iame regione. Istorikai teigia, kad atkakliausiai vokiei invazijai prieinosi iemgaliai ir kuriai. Kartu su lietuviais jie 1236 m. Sauls myje sutriukino vokiei feodal kariuomen. 1260 m. Durbs myje lietuviai, kuriai ir estai sumu Livonijos kryiuoius. XIII a. pabaigoje Latvijos emse, kurios priklaus Rygos arkivyskupijai, Kuro vyskupijai ir Livonijos ordinui, galutinai sigaljo vokiei feodalai ir kryiuoiai. ioje teritorijoje buvo kurta Livonijos valstyb, o XVI a. pradioje paplito evangelik liuteron tikjimas. Per Livonijos kar 15581583 m. teritorija iaur nuo Dauguvos atiteko Lietuvos ir Lenkijos valstybei, o teritorijoje pietus nuo Dauguvos bu-

208

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

vo sukurta nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybs priklausoma Kuro kunigaiktyst (15611795). Po 16001629 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybs bei vedijos karo, pasiraius Altmarko paliaubas, vedijai atiteko Videm su Ryga, o Lietuvos ir Lenkijos valstybei Latgal. Per 17001721 m. iaurs kar Rusijos kariuomen um Ryg. Po iaurs karo pagal Nitato taikos susitarim (1721) Videm tapo Rusijos imperijos dalimi, o po Lietuvos ir Lenkijos valstybs padalijim ir visa likusi Latvijos dalis buvo prijungta prie Rusijos: 1772 m. Latgal, 1795 m. Kuro kunigaiktyst ir Piltens sritis. Taigi nuo XVIII a. pabaigos Latvija tapo Rusijos imperijos dalimi. Vokiei baronai, sigalj visose Latvijos gyvenimo srityse, po Latvijos teritorijos prijungimo prie Rusijos ir toliau vaidino reikming vaidmen visuomeniniame gyvenime. Valdydami didiulius ems plotus vokiei baronai ir toliau naudojosi plaiomis privilegijomis. J inioje buvo viet savivaldos institucijos landtagai, kuriems buvo suteiktos net didesns teiss negu kit Rusijos gubernij savivaldos institucijoms. Landtag kompetencijai priklaus sprsti kai kuriuos klausimus dl Pabaltijo gubernij, dalyvauti rengiant teiss aktus iais klausimais. Landtagai skyr valdininkus, teisjus, policininkus. J inioje buvo mokyklos, banyios, teismo institucijos, spauda ir cenzra. Paymtina ir tai, kad nemaai Pabaltijo baron jo auktas pareigas Rusijos imperijos administracinse staigose ir armijoje. Visa tai lm ir privilegijas, prsikj kultros tak vairiose socialinio gyvenimo srityse. XIX a. viduryje plito jaunalatvi tautinis judjimas, kuriame aktyviai pradjo veikti latviai inteligentai mokytojai, teisininkai, valdininkai ir kitose srityse dirb mons. Spaudoje vis atriau bdavo isakoma nuomon prie vokiei baron privilegijas, tautin priespaud. Jaunalatvi judjimas reikalavo ems, teismo ir kit reform, vartoti latvi kalb vietos institucijose bei mokyti latvi kalba. Jaunalatviai nebuvo sukr partijos, turinios konkrei veikimo program, status ir veik vairiose draugijose, brsi prie leidiam laikrai redakcij. Jie reikalavo mainti ems arendos mokest, simpatizavo latvi valstieiams, ragino latvius aktyviau dalyvauti prekyboje, pramonje, kaupti kapital, ugdyti tautin kultr. Taigi jaunalatvi judjimas vertintinas kaip isivadavimo i Rusijos imperijos priespaudos judjimas, adins tautos dvasi ir savimon. Jaunalatvi propaguojamos idjos buvo svarbus veiksnys telkiant taut gyvendinti lkesius dl savarankikos Latvijos valstybs krimo. Tokios prielaidos atsirado tik XX a. pirmaisiais deimtmeiais.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

209

II
Nepriklausomos Latvijos valstybs krim lm palankios istorins politins aplinkybs ir latvi tautos rytas sukurti nepriklausom valstyb. Taiau is procesas buvo labai sudtingas ir dramatikas, nes Pirmojo pasaulinio karo ir revoliucij Europoje laikotarpiu Latvijos visuomenje buvo reikiamos ir kirtosi vairios nuomons dl Latvijos valstybingumo. Latvi politins partijos ir visuomeniniai judjimai Pirmojo pasaulinio karo pradioje siek Rusijos imperijoje ikovoti latviams tik autonomin status. Kryptingiau buvo reikalaujama mokyklose dstyti latvi kalba, j vartoti teismuose, savivaldybse bei kitose vietos staigose. Konservatyvesns latvi politins grups nesiek net autonomijos ir bt pasitenkin gavusios Rusijos emietij pobdio savivald. Taiau 1903 m. Latvijos socialdemokratas M.Valteris ir jo pasekjas Zriche steig latvi socialdemokrat organizacij ir propagavo idj atsiskirti nuo Rusijos. I Latvijos socialdemokrat partijos pasitraukusi latvi socialist revoliucionieri grup 1913 m. reikalavo Latvijos nepriklausomybs, taiau Rusijos Federacijoje.262 Po Vasario revoliucijos Rusijoje 1917 m. liepos 30 d. latvi organizacij bei darbinink ir kareivi taryb atstov konferencija prim rezoliucij, kad latvi tauta, kaip ir kitos tautos, turi teis pati kurti savo ateit. Buvo pareikta, kad Latvija yra sudtin demokratins Rusijos Respublikos dalis. Taiau tuo metu vyks Valstiei suvaiavimas buvo u Latvijos nepriklausomyb ir neutralum. 1917 m. spalio viduryje Latvi tautos atstov susirinkime buvo pareikta, kad btina siekti visikos Latvijos politins autonomijos. Po bolevik perversmo Rusijoje, 1917 m. lapkriio 1719 d., latvi deiniosios partijos susirinko Valkoje ir sudar Tautos Taryb (Tautas Padome). Tomis dienomis Tautos Taryba paskelb deklaracij, kurioje buvo ireikta latvi teis turti nepriklausom valstyb. Netrukus Tautos Taryb papild latvi socialdemokrat atstovai, taiau joje nebuvo bolevik ir vokiei. Nuo to laiko kova u Latvijos nepriklausomyb gijo konkrei politin organizacin form. Tarybos parengtoje Politinje platformoje buvo pabriama, jog btina kuo spariau suaukti Konstitucin Asamblj (Satversmes Sapulce), paskelbti nepriklausom demokratin Latvijos Respublik, utikrinti tautini maum teises. 1917 m. gruodio 14 d. Taryba reikalavo, kad Rusijos vyriausyb sujungt Latgal su kita Latvijos teritorija ir krato valdymo bd leist nustatyti patiems gyventojams. Usieniui
262

epnas P. Naujj laik Lietuvos istorija. II tomas. Vilnius: Lituanus, 1992. P. 490.

210

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

skirtoje deklaracijoje Tautos Taryba, remdamasi taut apsisprendimo teise, protestavo prie Kuro prijungim prie Vokietijos.263 Tautos Taryba 1918 m. lapkriio 18 d. prim Akt, kuriuo paskelb, kad kuriama nepriklausomos Latvijos Respublika. Akte buvo deklaruojama, kad Tautos Taryba yra vienintel Latvijos suverenios valdios reikja ir kad Latvijos valstybs valdymo forma yra demokratin respublika. Tarybos pirmininku buvo irinktas Jnis akst, o ministru pirmininku Krlis Ulmanis. Taigi 1918 m. lapkriio 18 d. Akto primimas enklino Latvijos valstybingumo raidos pradi, paskatino kryptingiau ir nuosekliau organizuoti valstybs kuriamj veikl. Beje, 1918 m. lapkriio 11 d., t. y. dar prie Akto primim ir paskelbim, Anglija jau pripaino Latvijos valstyb de facto. 1918 m. lapkriio 19 d. K. Ulmanis, ignoruodamas okupacin vokiei valdi, sudar Latvijos laikinj vyriausyb ir i pradjo organizuoti krato gynyb. 1918 m. pabaigos ir 1919 m. pradios laikotarpis buvo ypa sudtingas besikurianiai Latvijos Respublikai, nes reikjo kovoti ne tik su vokieiais, kurie susijung su baltj rus daliniais, vadinamaisiais bermontininkais, bet ir su bolevik kariuomene bei j sudaryta vyriausybe.264 Pradjusi veikti Latvijos laikinoji vyriausyb msi priemoni veikti ne tik kin suirut, bet ir sprsti neatidliotinai aktualius kuriamos valstybs teisini pagrind stiprinimo klausimus. Tuo galima sitikinti vertinant, kaip buvo sprendiamos alies teism sistemos organizavimo ir teismins valdios grandi funkcionavimo problemos. tai, pavyzdiui, nedelsiant buvo pradtas rengti teism veikl reglamentuojantis aktas Latvijos teism ir teisminio proceso laikinieji nuostatai. akt Tautos Taryba prim 1918 m. gruodio 6 d. Beje, iki io teiss akto primimo teisingumo sistema veik vadovaudamasi carins Rusijos teiss principais. ie Nuostatai turjo didel reikm rengiant kitus teiss aktus, formuojant teism sandar ir teism veikimo mechanizm. Pirm kart buvo tvirtinta, kad teismuose ir kitose teisminse institucijose dalykinio bendravimo kalba yra valstybin latvi kalba. Taiau i tikrj dar kur laik buvo vartojamos rus ir vokieepnas P. Naujj laik Lietuvos istorija. II tomas. P. 492. Per Vasario revoliucij Rusijoje vokiei neokupuotoje Latvijos dalyje susikr darbinink, kareivi ir beemi valstiei tarybos, kurioms vadovavo bolevikai. 1917 m. rugpjio 12 d. kurtas Latvijos darbinink, kareivi ir beemi deputat tarybos vykdomasis komitetas, o lapkriio 21 d. Valkoje Taryba paskelb taryb valdi. Gruodio pradioje sudaryta P. Stukos vadovaujama vyriausyb gruodio 17 d. manifestu paskelb taryb valdi. 1918 m. gruodio 22 d. dekretu Rusija pripaino Taryb Latvijos nepriklausomyb, o 1919 sausio 1315 d. vykusiame Latvijos taryb I suvaiavime paskelbta LTSR ir priimta Konstitucija, tapati Rusijos Konstitucijai. Latvijos bolevik valdios struktros nustojo egzistuoti 1920 m. pradioje, kai Raudonoji armija pasitrauk i Latvijos teritorijos.
264 263

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

211

i kalbos. 1918 m. gruodio 16 d. Laikinoji vyriausyb nutar, kad nuosprendiai turi bti skelbiami Pagal Latvijos laikinosios vyriausybs sakym, o gruodio 25 d. nusprsta, kad Senato (aukiausia teismin institucija) nariai ir kit teism teisjai turi prisiekti Latvijos laikinajai vyriausybei, dalyvaujant ministrui pirmininkui ir teisingumo ministrui arba pastarojo pavaduotojui. 1919 m. rugsjo 5 d. buvo paskelbtas Pilietybs statymas265, kuris turjo ne tik teisin, bet ir politin reikm. statyme numatyta, kad Latvijos valstybs pilieiai yra visi Rusijos valstybs pilieiai, nepriklausomai nuo j tautybs ir tikjimo, gyvenantys Latvijos teritorijoje, gim Latvijai priklausaniose srityse ir iki statymo sigaliojimo negij kitos valstybs pilietybs. Asmenys, kurie gyveno u Latvijos teritorijos rib, taiau atitiko pagrindinius Latvijos pilietybs reikalavimus, neprarado teiss Latvijos pilietyb, jeigu jie per vienerius metus nuo Pilietybs statymo paskelbimo gro gyventi Latvij arba registravosi Latvijos diplomatinse atstovybse usienyje kaip Latvijos pilieiai, arba prane vidaus reikal ministrui, jog pageidauja likti Latvijos pilieiais. statyme nustatyta atskira tvarka, pagal kuri Latvijos pilietyb galjo gyti ir buvusios Rusijos pilieiai, gyvenantys ne Latvijoje, taip pat j palikuonys, gyvenantys Latvijoje, bet ne visikai atitinkantys pagrindinius Latvijos pilietybs reikalavimus. Tokie asmenys pilietybs praymus galjo pateikti Latvijos vidaus reikal ministrui, o sprendim turjo priimti vyriausyb. Kit valstybi pilieiams Latvijos pilietyb galjo bti suteikta, jeigu jie be pertraukos gyveno Latvijoje penkerius metus. Tautos Tarybos sprendimu Latvijos pilietyb, nesilaikant prastins tvarkos, galjo bti suteikta asmenims u ypatingus nuopelnus Latvijos valstybei. Dviguba pilietyb nebuvo pripastama. Vienas pagrindini udavini, kur sprend Tautos Taryba ir laikinoji vyriausyb po 1918 m. lapkriio 18 d., buvo suaukti Latvijos Respublikos Konstitucin Asamblj (Satversmes sapulce). iuo tikslu 1919 m. rugpjio 19 d. Tautos Taryba pareng ir prim Latvijos Respublikos Konstitucins Asambljos rinkim statym.266 Paymtina, kad Tautos Taryba suvaidino iskirtin vaidmen kuriant Latvijos valstybs politinius teisinius pagrindus. Dvideimt du steigiamieji Tarybos komitetai rpinosi vairiomis socialinio gyvenimo sritimis. Iki Konstitucins Asambljos Tautos Taryba sureng 8 sesijas ir dirbo 57 pa265 266

Latvijas Pagaidu Valdbas Lkumu un Rkojumu Krjums. 1919, 5 septembris. Latvijas Pagaidu Valdbas Lkumu un Rkojumu Krjums. 1919, 27 septembris.

212

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

grindiniuose posdiuose. Taryba prim teiss aktus, reguliuojanius savivaldybi status ir j rinkim tvark, Latvijos finans sistem, pilietybs teisinius pagrindus ir kitus svarbius teiss dokumentus.267 1920 m. balandio 1718 d. vykusiuose rinkimuose buvo irinkta Konstitucin Asamblja. pirmj sesij susirinko 1920 m. gegus 1 d. Konstitucin Asamblja, kuri sudar 150 atstov. Vienas pirmj dokument, kuriuos prim Konstitucin Asamblja, buvo 1920 m. gegus 27 d. Deklaracija dl Latvijos valstybs.268 Joje buvo skelbiama, kad suvereni valstybs valdia priklauso Tautai, o Latvija yra nepriklausoma suvereni respublika, kurioje demokratins politins sistemos pagrindas Latvijos moni valia. 1920 m. birelio 1 d. Konstitucin Asamblja pareng ir prim Latvijos valstybs Laikinj Konstitucij (Satversme), kuri laikytina pirmuoju konsoliduotu teiss aktu, tvirtinaniu pagrindinius valstybs sandaros organizavimo klausimus. is konstitucinis dokumentas suvaidino labai svarb kuriamj vaidmen, nes 19201922 m. btent jo pagrindu buvo grindiama valstybs kuriamoji veikla. Laikinojoje Konstitucijoje buvo sprendiami valstybs institucij sistemos, atstovaujamosios institucijos ir vykdomosios valdios sveikos klausimai. Vienas pagrindini Konstitucins Asambljos tiksl buvo parengti ir priimti nuolatin Latvijos Respublikos Konstitucij. is udavinys gyvendintas 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad Latvija yra nepriklausoma demokratin respublika, kurioje suvereni valdia priklauso Tautai. Pagal Konstitucij vienintelis statym leidjas buvo parlamentas (Saeima), kur sudar 100 atstov, renkam 3 metams. Valstybs vadov prezident rinko parlamentas 3 metams. Konstitucijai buvo bdingi visi tie bruoai, kurie buvo ireikti to meto naujosiose Europos valstybi konstitucijose (1919 m. Vokietijos Konstitucijoje, 1919 m. Suomijos Konstitucijoje, 1920 m. Austrijos Konstitucijoje, 1920 m. Graikijos Konstitucijoje, 1921 m. Lenkijos Konstitucijoje, 1920 m. Estijos Konstitucijoje, 1922 m. Lietuvos Konstitucijoje). Kai kurie autoriai nurodo, kad Latvijos konstitucionalizmo raidos doktrin lm vadinamasis Vestminsterio politins sistemos modelis, taip pat Veimaro Konstitucija.269 Lyginamosios konstitucins teiss kontekste 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucija priskirtina antrajam konstitucij raidos etaBalodis R. The Constitution of Latvia. Institut fr Rechtspolitik an der Universitt Trier, 2004. P. 4. 268 Latvijas Pagaidu Valdbas Lkumu un Rkojumu Krjums. 1919, 31 augusts. 269 Taube C. Constitucionalism in Estonia, Latvia and Lithuania. A study in comparative constitutional law. Uppsala: Justus Frlag, 2001. P. 112.
267

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

213

pui. Plaiau nenagrinjant to laikotarpio konstitucij turinio ir formos vis dlto reikt atkreipti dmes kai kuriuos bendruosius bruous. Tai buvo konstitucionalizmo laikotarpis, kai konstitucij leidjai, perimdami pirmosios konstitucij bangos patirt, toliau tobulino valstybs valdios organizavimo sistem ir valdi tarpusavio santykius. Iskirtinai daug dmesio buvo skirta parlamentins demokratijos tvirtinimui. iuo atvilgiu ir Latvijos Konstitucijos rengjai, ir leidjas Konstitucin Asamblja, atspinddami europietikj tradicij, pasuko ne prezidentins demokratijos, o parlamentarizmo vertybi pltojimo ir tvirtinimo keliu. To meto Konstitucijoje nemaa dmesio skiriama valstybs socialiniam vaidmeniui, pripastamos universalios ir nekintanios mogaus laisvs ir teiss.270 Politinio liberalizmo principai, kuriais vadovavosi tautos, kurianios savo nepriklausomj valstybingum, atsispindjo ir Latvijos Respublikos Konstitucijoje. Nors Veimaro Konstitucija ir nelaikytina svarbiausiu politiniu teisiniu veiksniu, turjusiu takos Latvijos parlamentarizmo kultros formavimuisi, taiau neverta ir neigti, kad tuo metu Veimaro Konstitucijoje politins valdios ir kit valstybs institucij reguliavimo (ribojimo) teisiniai receptai buvo priimtini daugeliui taut, krusi nepriklausomas demokratines valstybes. Galima daryti visikai akivaizdi ivad, kad Latvijos Respublikos Konstitucija buvo vienas i europini reikini, simbolizuojani to meto konstitucins demokratijos kultr. Konstitucijos primimu i esms buvo baigtas pirmasis Latvijos valstybs krimo etapas, o Konstitucijos reikm dar labiau atsiskleid XX a. paskutiniame deimtmetyje, kai buvo sprendiama, kokiu keliu einant ir kokiais konstituciniais pagrindais reikia atkurti Latvijos valstybingum. Konstitucin Asamblja suvaidino iskirtin vaidmen Latvijos valstybingumo istorinje raidoje jau vien todl, kad ji enklino parlamentarizmo pradi Latvijoje. Nors reikmingiausi darbai buvo laikinosios Konstitucijos, o vliau nuolatins Konstitucijos parengimas ir primimas, taiau tai buvo tik dalis darb, kuriuos nuveik Konstitucin Asamblja. Tuo metu buvo sukurtas valstybs aparatas, vesta sava valiuta (latas), steigtas Rygos universitetas, priimti ems reform reglamentuojantys statymai, bsimojo parlamento rinkim statymas bei daugelis kit. Apskritai Konstitucin Asamblja per savo veiklos laikotarp prim 205 statymus, 291 kitus teiss aktus, organizavo 213 plenarini posdi.271 Konstitucin Asamblja
Jarainas E. Nuo pirmosios iki naujausij konstitucij: keletas mini apie konstitucinio reguliavimo raid // iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005. P. 2325. 271 Balodis R. The Constitution of Latvia. Institut fr Rechtspolitik an der Universitt Trier, 2004. P. 6.
270

214

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

savo istorin misij baig 1922 m. lapkriio 7 d., kai savo pirmj sesij susirinko pirmasis Latvijos parlamentas Saeima, kuris 1922 m. spalio 78 d. buvo irinktas visuotiniuose, lygiuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu. Konstitucins Asambljos darbo laikotarpis (19201922) buvo reikmingas ne tik tuo, kad buvo sukurti Latvijos konstitucionalizmo politiniai teisiniai pagrindai, bet ir tuo, kad Latvijos Respublika buvo pripainta visateise tarptautins bendruomens nare. 1920 m. rugpjio 11 d. buvo pasirayta Latvijos Respublikos ir Rusijos taikos sutartis. Latvijos valstyb de jure netrukus pripaino 22 valstybs. 1921 m. rugsjo 2 d. Latvija buvo priimta Taut Sjung. Latvijos Respublikos pirmasis parlamentas, susirinks Rygoje 1922 m. lapkriio 7 d., pirmuoju Latvijos Respublikos prezidentu irinko J. akst. Vliau prezidentais irinkti G. Zemgalas (19271930), A. Kviesis (1930 1936) ir K. Ulmanis (19361940). Antrasis Latvijos Respublikos parlamentas (Saeima) irinktas 1925 m., treiasis 1928 m., o ketvirtasis 1931 m. Visais laikotarpiais parlamente savo atstovus turjo 35 Latvijos politins partijos ir organizacijos. Pirmajame parlamente buvo irinkti atstovai nuo 18 politini partij, antrajame 24, treiajame 23, ketvirtajame 21. Daugiausia atstov per vis parlamentarizmo laikotarp turjo Socialdemokrat partija, kinink sjunga, Latgalos krikionys kininkai. Paskutiniajame parlamente, kuris dirbo 19311934 m., socialdemokrat blokui priklaus 28 atstovai, tautiniam 7, kinink 36, demokratiniam centrui 12, tautini maum 17 atstov. takingiausios tautins maumos, kuri remiamos partijos buvo atstovaujamos parlamente, buvo vokiei, rus, yd, lenk tautins bendruomens. Parlamentarizmo laikotarpiu buvo stiprinami Latvijos Respublikos teisiniai pagrindai, kuriama paangi teisin sistema, gyvendinamos socialinio gyvenimo reformos, taiau demokratin santvarka dl daugelio vidaus ir iorini prieasi nebuvo patvari jau vien todl, kad nesugebta ukirsti kelio kariniam perversmui. 1934 m. kovo 17 d. Latvijos Respublikos ministru pirmininku septint kart buvo paskirtas Krlis Ulmanis. Jis ikl konstitucins reformos idj, taiau Saeima jos neparm. Tada K. Ulmanis ir karo ministras J. Balodis 1934 m. i gegus 15 16-j paskelb karin padt, paleido Saeim ir udraud politines partijas. Vienas i Latvijoje vykusio perversmo bruo buvo tas, kad Latvijos Respublikos prezidentui A. Kviesiui buvo leista eiti savo pareigas iki kadencijos pabaigos, t. y. iki 1936 m., kai prezidento pareigas i jo perm Krlis Ulmanis. Taigi Latvija pasek 1926 m. Lietuvos, 1934 m. Estijos, kit Europos krat (Italijos, Portugalijos, Vokietijos,

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

215

Lenkijos, Austrijos, Balkan valstybi) pavyzdiu. Nors politini reim turinys ir skyrsi prievartos, represij mastu, taiau visur buvo apribotos atstovaujamosios institucijos, ypatingas galias gijo karins struktros, o politin valdia buvo paremta autoritarizmu. Tokioje politinje tikrovje brendo Antrojo pasaulinio karo prielaidos, kurios lm daugelio taut likimus ir konstitucin virsm. Beje, nagrinjant Latvijos valstybs konstitucin raid ir matant, kad daugelis konstitucini reikini panas Estijos ir Lietuvos konstitucinius reikinius, prisimintina ir Baltijos valstybi sjungos idja, kuri prie Antrj pasaulin kar buvo ne kart svarstoma vairiuose politiniuose kontekstuose. ias idjas ireik 1934 m. rugsjo 12 d. enevoje pasirayta Latvijos, Lietuvos ir Estijos santarvs ir bendradarbiavimo sutartis. Sutartyje, apibriant jos tikslus, buvo skelbiamas pasiryimas pltoti trij ali bendradarbiavim ir skatinti glaudesn Baltijos valstybi santarv. Sutarties alys deklaravo ryt prisidti prie taikos palaikymo ir garantavimo, koordinuoti usienio politik Taut Sjungos sandaros princip dvasia. Trys vyriausybs pasiadjo tartis usienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti savitarpin politin ir diplomatin pagalb savo tarptautiniuose santykiuose. Laikantis sutarties turjo bti rengiamos periodins ali usienio reikal ministr konferencijos ne reiau kaip du kartus per metus. Nustatant bendradarbiavimo principus buvo skelbiama: Auktosios Susitarianios alys stengsis likviduoti geruoju ir teisingumo bei teistumo dvasia kiekvien klausim, kuris galt pastatyti j interesus vienus prie kitus, ir tai kiek galima trumpesniu laiku. Jos sutaria tartis tarpusavyje dl susitarim, kurie galt pasirodyti naudingi iam tikslui pasiekti. 272

III
Latvijos, kaip ir Estijos bei Lietuvos, politin likim lm 1939 m. pavasar prasidjusios slaptos TSRS ir Vokietijos derybos. 1939 m. rugpjio 23 d. Reicho usienio reikal ministras J. von Ribbentropas ir TSRS Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas bei usienio reikal liaudies komisaras Viaeslavas Molotovas Maskvoje pasira abiej valstybi nepuolimo sutart ir slaptuosius jos priedus (protokolus), pagal kuriuos TSRS interes
272 Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis. T. II. 19241939. Recueil des Traits sonslus par Lithuanie avec les Pays trangers. Vol. II. 19291939. Kaunas: Usienio reikal ministerijos leidinys, 1939. P. 348351.

216

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

zonai buvo priskirtos Suomija, Estija, Latvija, rumunikoji Besarabija ir visa Ryt Lenkija. Vokietijai atiteko likusi Lenkijos dalis ir Lietuva. Jau prasidjus Antrajam pasauliniam karui J. von Ribbentropas antr kart atskrido Maskv ir po deryb su Josifu Stalinu bei V. Molotovu 1939 m. rugsjo 28 d. pasira Vokietijos ir TSRS sienos ir draugysts sutart, kurios sudedamoji dalis buvo slapti priedai. Pagal i sutart Berlynas perleido Maskvai Lietuv. Maskva nedelsdama pareikalavo, kad visos Baltijos valstybs pasirayt su TSRS vadinamsias draugysts ir savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurias j teritorijose turjo bti dislokuojamos Raudonosios armijos gulos. 1939 m. spalio 5 d. i sutart buvo priversta pasirayti ir Latvijos Respublikos vyriausyb. Pasiraiusi mintas sutartis Latvija, kaip ir Estija bei Lietuva, nors formaliai ir neprarado nepriklausomybs bei esamos konstitucins santvarkos, taiau nustojo bti neutrali valstyb ir nebegaljo vykdyti savarankikos usienio politikos. is aktas buvo bsimosios okupacijos ir aneksijos preliudija. Reali pavoj valstybei akivaizdoje Latvijos Respublikos vyriausyb 1940 m. birelio 7 d. nutar, kad usienio intervencijos atveju aukiausiosios valdios funkcijas turs gyvendinti Latvijos ministras Londone Karlis Zlinis, o po jo ministras Vaingtone Alfredas Bilmanis. 1940 m. birelio 16 d. TSRS, pateikusi Latvijos vyriausybei not dl neva Savitarpio pagalbos sutarties nesilaikymo, pareikalavo i Latvijos vyriausybs sutikimo, kad Latvijos teritorij bt vesti papildomi Raudonosios armijos daliniai. Buvo veikiama pagal scenarij, gyvendinam Lietuvoje ir Estijoje. Papildomi Raudonosios armijos daliniai Latvijoje buvo dislokuoti 1939 m. birelio 17 d. ir i data yra laikytina Latvijos valstybs okupacijos ir aneksijos pradia. Dl karinio ir politinio spaudimo, kuriam vadovavo Maskva ir TSRS pasiuntinys Latvijoje A. Viinskis, 1940 m. birelio 20 d. atsistatydino Latvijos Respublikos vyriausyb. T pai dien prezidentas K. Ulmanis sudar Liaudies vyriausyb, kurios vadovu buvo paskirtas A. Kirchenteinas ir kuri vykd direktyvas, gaunamas i A. Viinskio. 1940 m. liepos 1415 d. vykusiuose rinkimuose irinktas vadinamasis Liaudies Seimas. Liepos 21j is Liaudies Seimas paskelb taryb valdi ir Latvijos TSR, prim Deklaracij dl Latvijos TSR primimo TSRS. Kit dien buvo priimti sprendimai dl ems, bank, stambi pramons ir prekybos moni nacionalizavimo, o sudaryta konstitucin komisija turjo parengti Latvijos TSR Konstitucij. 1940 m. rugpjio 5 d. TSRS Aukiausiosios Tarybos sesijoje Latvijos TSR kartu su Lietuvos TSR ir Estijos TSR buvo inkorporuotos TSRS. Latvijos okupacija ir aneksija lm tstin proces dl Latvijos inkorporavimo TSRS sudt.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

217

1940 m. rugpjio 24 d. savo antrj sesij susirinko Liaudies Seimas. Rugpjio 25 d., remdamasis konstitucins komisijos praneimu, Seimas prim Latvijos TSR Konstitucij. i Konstitucija parengta pagal TSRS 1936 m. Konstitucij ir kit respublik standartus. Netrukus Liaudies Seimas pasivadino Aukiausija Taryba, irinko Aukiausiosios Tarybos Prezidium ir patvirtino nauj vyriausyb Liaudies komisar taryb, jos vadovu paskyr V. T. Lac. Konstitucijoje skelbiama, kad Latvijos TSR yra socialistin darbinink ir valstiei valstyb, o jos politinis pagrindas Liaudies deputat tarybos. Taip pat kad Latvijos ekonominis pagrindas socialistin kio sistema ir socialistin gamybos priemoni nuosavyb. tvirtinta, kad socialistin nuosavyb gali bti dviej form valstybin (visos liaudies) arba kooperatyvin. Be i dviej nuosavybs form, buvo leidiami asmeniniai valstiei individuals kiai, amatinink veikla, smulkios pramons ir prekybos mons, kuri veiklos ribos buvo nustatytos statymu. Taigi paneigus privatin nuosavyb, kaip prigimtin mogaus teis, buvo primesta svetimos valstybs kio sistema, pagrsta politine ideologija. Okupacijos ir aneksijos slygomis Latvijoje buvo sunaikinta ir valstybs sandara. Pagal Rusijos etalon steigta nauja valstybs valdymo ir teismo institucij sistema, pakeisti vis lygi valstybs tarnautojai. Latvijos okupacij ir aneksij ymjo politinis teroras, trmimai Sibir, sukurt tautini institucij ir kultros naikinimas. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui Latvij okupavo Vokietija (19411944). Latvijoje, kaip ir kitose okupuotose valstybse, buvo sukurta vokikoji valdymo tvarka, funkcionavo centralizuota teism sistema bei kitos okupacins valdios institucijos. Be centralizuotos okupacins valdios, buvo leidiama ribot gali administracin savivalda. Po Antrojo pasaulinio karo vl atkurta 1940 m. Latvijos TSR Konstitucija ir ja grindiama valdymo tvarka, valdios ir valdymo institucij struktra, o politinje sistemoje vl sigaljo Komunist partijos vienpartinis reimas. i Konstitucija, iek tiek pataisyta, veik iki 1978 m., kai buvo priimta ir sigaliojo nauja 1978 m. Latvijos TSR Konstitucija.

IV
Latvijos valstybs atkrim ir konstitucionalizmo raidos naujj etap XX a. pabaigoje, t. y. 9 ir 10 deimtmetyje, lm esminiai pokyiai TSRS vidaus ir usienio politikoje, M. Gorbaiovo persitvarkymo politika, komunistini reim kriz tiek TSRS, tiek ir Ryt bei Vidurio Europoje. Per-

218

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tvarkos politika ir ideologija lm demokratinius pokyius politinio, socialinio, ekonominio gyvenimo srityse. Deklaruotas vieumo principas padjo vis plaiau ir atviriau nagrinti istorinius politinius reikinius, lmusius daugelio Europos taut likim, ir, aiku, Baltijos krat okupacij bei aneksij. Nagrinjant politinius procesus Ryt ir Vidurio Europoje bei Baltijos regione dera pabrti esmin aplinkyb, kad M. Gorbaiovo politika buvo tik vienas i veiksni, paskatinusi visuotinai prabilti, o vliau imtis reali veiksm atkuriant prarastj valstybingum. Palyginti staigius pokyius i esms lm ne kas kita, o verlus taut siekis nepriklausomai tvarkyti savo gyvenim, atgaivinti ir pltoti demokratin turin konstitucionalizm, kurio esm mogaus teisi ir laisvi prioritetas, valstybs valdi gali ribojimas, konstitucij virenybs utikrinimas gyvendinant konstitucin teistum ir t. t.273 Nors XX a. pabaigos Europos taut demokratini sieki gyvendinimas turi daug bendr poymi, taiau kiekviena tauta jo savu keliu, kur apibdina tautos istorins raidos patirtis, politins, teisins vertybs. Baltijos krat taut siekius atkurti nepriklausomas demokratines valstybes, nors ir vienijo bendri tikslai, taiau priemons ir bdai, politini veiksm sparta, politins kovos taktikos prioritetai skyrsi. Viena pagrindini problem, kuri aktualizavosi latvi tautos visuomeniniuose judjimuose, buvo Molotovo ir Ribentropo pakto reikm netenkant valstybins nepriklausomybs. tai 1987 m. rugpjio 23 d., minint Molotovo ir Ribentropo pakto metines Rygoje, vyko pirmasis didelis mitingas.274 Nors Rusijos ir Vokietijos sandr okupacin valdia kruopiai slp, bet apie j vis plaiau buvo raoma ir kalbama. 1988 m. rugpjio 23 d. Rygoje, minint Molotovo ir Ribentropo slaptj protokol metines, neoficialiose demonstracijose dalyvavo 35 tkst. moni.275 Visuomeniniai judjimai, Latvijos mogaus teisi gynimo grup Helsinkis 86, krybins sjungos, atgimstanios politins partijos, adinanios tautos atmint, populiarino Latvijos Respublikos nepriklausomyb enklinanius faktus ir reikinius 1987 m. lapkriio 18 d. surengtas Latvijos nepriklausomybs vents minjimas, o kitais metais i latvi tautos vent paymta labai plaiai. 1988 m. birelio 2 d. Latvijos raytoj suvaiavimo priimtoje deklaracijoje buvo reikalaujama Latvijai suteikti didesn politin nepriklausomyb. Dokumentui pritar latvi urnalistai, architektai, artistai, kinematografininkai ir kitos krybins organizacijos. Buvo reikalaujama, kad latPlaiau apie tai r.: Jarainas E. velgiant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste // Jurisprudencija. 2002. Nr. 30 (22). P. 4758. 274 Baltijos krat kelias nepriklausomyb. 19871988 metai. vyki kronika / Sud. V. Skuodis. Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997. P. 6. 275 Baltijos krat kelias nepriklausomyb. P. 89.
273

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

219

vi kalba bt paskelbta valstybine kalba, kad Latvija bt tikrai suvereni valstyb TSRS sudtyje, kad turt savo atstovus Jungtinse Tautose ir olimpinse aidynse, kad latviai patys galt kontroliuoti savo spaud ir viz idavim, karins slaptosios policijos (KGB) veikl, kad nebt trukdoma ryiams su usienio latviais. Deklaracijoje jau usimenama apie Latvijos atsiskyrim nuo TSRS.276 Latvijos, Estijos ir Lietuvos valstybi istorinio likimo klausimas buvo nuolat keliamas Jungtinse Tautose, vykdytos i krat aneksijos nepripaino JAV ir kitos valstybs. Vis daniau ir aktyviau iuo klausimu buvo reikiama nuomon Europos Parlamente. tai jau 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas prim rezoliucij Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kurioje pasmerk Baltijos valstybi okupacij ir pareikalavo pripainti j teis laisv apsisprendim.277 1987 m. spalio 1 d. Strasbre buvo priimta rezoliucija dl padties Pabaltijo valstybse, kreiptasi TSRS, kad ji labiau gerbt laisv apsisprendim ir mogaus teises Pabaltijo kratuose. Reikalauta, kad Europos Bendrijos spauda, televizija skirt daugiau dmesio iam klausimui. 1988 m. gegus 21 d. Europos Parlamente buvo steigta Balt reikal grup (Baltic Intergroup), kuri sudar vairi Parlamento frakcij deputatai. Nuo tada Europos Parlamento dmesys Baltijos kratams tapo kryptingesnis ir nuoseklesnis. tai 1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas didele bals dauguma (98 proc.) prim socialist ir krikioni demokrat grupi parengt rezoliucij Pabaltijo krat klausimu, kreipimsi TSRS vyriausyb, kad ji pripaint pabaltijiei reikalavimus ir leist jiems tvarkyti savo kinius bei kultrinius reikalus, nutraukt rusinim, sugrint j tautinms kalboms oficiali kalb status. Kreiptasi Europos politinio bendradarbiavimo srityje veikianius usienio reikal ministrus, kad jie paremt pabaltijiei siekius ir padt taikiai isprsti problemas atsivelgiant vis suinteresuot grupi teistus interesus. Rezoliucijoje primintas Helsinkio Baigiamojo akto 8-asis punktas, kuriuo utikrinamas vis taut laisvo apsisprendimo principas.278 Latvi tautos isivadavimo judjimui ypa reikmingas Liaudies Fronto krimas. 1988 m. spalio 8 d. Rygoje prasidjusiame Latvijos Liaudies Fronto steigiamajame suvaiavime, kuriame dalyvavo 1083 delegatai, buvo svarstytas latvi kultros nuopolis, ekonominis suverenitetas, bsimoji LatBaltijos krat kelias nepriklausomyb. P. 57. Resoliution on the situation in Estonia, Latvia and Lithuania (Adopted by the European Parliament in Strasbourg on January 13, 1983 (Document 1-777/80) // European Parliament Working Documents. 19821983. 278 Baltijos krat kelias nepriklausomyb. P. 70.
277 276

220

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

vijos, Estijos, Lietuvos federacija, kova su biurokratija, daugiavaiki eim padtis, latvi kariuomens sukrimas, tikinij teisi grinimas, stalinizmo nusikaltim atskleidimas, katastrofika imigracija. Priimti nutarimai dl ekonominio savarankikumo, dl Latvijos TSR statym virenybs TSRS statym atvilgiu, dl imigracijos ir emigracijos kontrols, dl sav pinig sistemos, dl ateizmo dstymo mokyklose udraudimo. Irinkta Liaudies Fronto Taryba, jos pirmininku tapo Dainis Ivanis.279 Reikt paymti, kad ie Steigiamajame suvaiavime suformuluoti klausimai tapo tais orientyrais, kurie daugeliu atvilgi lm konstitucinio proceso turin bei pagrindines kryptis. Viena svarbiausi politini aktualij, kurios svarstyme 1988 m. ruden plaiai dalyvavo Latvijos, Estijos ir Lietuvos visuomen, buvo spaudoje paskelbti TSRS Konstitucijos patais bei rinkim statymo projektai. ie dokumentai buvo svarbus akstinas dar intensyviau nagrinti klausimus dl Baltijos krat santyki su TSRS, suvereniteto turinio ir jo gyvendinimo bd. ios visuotins diskusijos procese jau ne tik aktyviai dalyvavo sikr Liaudies frontai Estijoje ir Latvijoje bei Lietuvos Persitvarkymo Sjdis, taiau jie tapo tais centrais, kurie akumuliavo visuomens lkesius ir juos reik vairiais bdais bei kryptimis. 1988 m. lapkriio 8 d. kreipimesi TSRS Aukiausij Taryb ir sjungini respublik aukiausisias tarybas Estijos ir Latvijos liaudies front valdybos bei Lietuvos Persitvarkymo Sjdio Seimo Taryba paymjo, kad rengiant paskelbt statym projektus sjungins respublikos nedalyvavo, o planuojama reforma dar labiau atitolino valdi nuo liaudies, stiprino valstybs aparato absoliui galyb, kad atsisakoma rinkim teiss demokratikj princip, atimamos i sjungini respublik suvereniteto garantijos, kuriama unitarin valstyb. Liaudies frontai ir Sjdis skelb, kad statym projektai turi bti atmesti, o nauj TSRS konstitucin srang turi parengti komisija, sudaryta pariteto pagrindu i vis sjungini respublik atstov, ir tik tada, kai bus perirtos ir priimtos sjungini respublik Konstitucijos.280 1988 m. lapkriio 8 d. Estijos ir Latvijos liaudies front valdybos ir Lietuvos Persitvarkymo Sjdio Seimo Taryba dokumente Sjungini respublik ekonominio savarankikumo pagrindins teisins garantijos281 buvo suformuluota vientisa politini teisini veiksm programa, kuria buvo vadovaujamasi politiniame procese. Pamintinos ios pagrindins pozicijos: TSRS statymai sigalioja sjunginse respublikose tik tada, kai juos patvir279 280

Baltijos krat kelias nepriklausomyb. P. 108. Lietuvos kelias. 1. Vilnius: Viltis, 1989. P. 79. 281 Ten pat. P. 80.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

221

tina respublik aukiausiosios tarybos; TSRS valstybins santvarkos ir sjungini respublik tarpusavio ryi bei santyki su TSRS organais pagrindas yra sjungini respublik pasiraoma sjungos sutartis; sjungins respublikos turi teis pasirayti tarptautines sutartis su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, jeigu tos sutartys neprietarauja sjungos sutariai; TSRS aukiausiasis atstovaujamasis organas renkamas i lygaus vis sjungini respublik atstov skaiiaus visuotini, lygiateisi ir tiesiogini rinkim bdu; sjungos sutartyje turi bti nustatyta, kokiais klausimais TSRS aukiausiasis atstovaujamasis organas gali priimti sprendimus tik vis sjungini respublik delegacij pritarimu; sjungini respublik ginai su TSRS organais, taip pat atskir respublik ginai abipusiu susitarimu gali bti nagrinjami: a) treij teisme, b) TSRS Konstituciniame Teisme, c) tarptautiniame teisme; visi teissaugos organai (prokuratra, teismai, tardymo organai, vidaus reikal ir valstybs saugumo organai) formuojami sjunginse respublikose ir tik joms pavalds; politiniams, ekonominiams ir kultriniams ryiams palaikyti sjungins respublikos turi savo atstovybes kitose sjunginse respublikose, TSRS sostinje, taip pat kitose valstybs; Liaudies frontai ir kitos visuomenins politins organizacijos politiniame gyvenime turi lygias teises su egzistuojaniomis politinmis ir visuomeninmis organizacijomis. dokument reikia atkreipti dmes todl, kad vlesnje politinje teisinje vyki ir reikini raidoje jis buvo kaip pagrindas, kurio kontekste pltsi ne tik valstybs nepriklausomybs atkrimo siekini deklaravimas, bet ir formavosi reali politin teisin tikrov. sikrusi Baltijos asamblja, kuri vienijo Estijos ir Latvijos liaudies frontus bei Lietuvos Persitvarkymo Sjd, 1988 m. gegus 14 d. prim Baltijos taut teisi deklaracij, kurioje paskelb, kad natralios neatimamos taut teiss yra: teis gyventi istorikai susiklosiusioje savo teritorijoje; teis apsisprsti ir laisvai nustatyti savo politin status; teis isaugoti ir ugdyti savo kultr ir savitum; pareiga garantuoti pilietines teises ir suteikti teis kultrin savivald visoms jos teritorijoje gyvenanioms tautinms ir etninms grupms; teis pasirinkti tokias kininkavimo formas, kurios utikrint socialin ir kultrin vientisum ir raid, taip pat gamtos itekli tausojim ir aplinkos isaugojim; teis savarankikai bendradarbiauti su kitomis tautomis ir valstybmis. Asamblja pabr, kad btent ios teiss ir pareigos turi bti Baltijos taut politins ir ekonomins raidos pagrindas taip ireikiamas Baltijos taut siekis atgauti valstybin suverenitet neutraliame ir demilitarizuotame Baltijos ir Skandinavijos regione.282
282

Lietuvos kelias. 1. P. 89.

222

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

1989 m. rugsjo 9 d. deklaracijoje Apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorin vientisum skelbiama, kad trij Baltijos ali teritorijos yra j valstybinio vientisumo pagrindas, o administraciniai pakeitimai gali bti daromi tik teisiniu ir konstituciniu bdu, taip pat sudarant tarpvalstybines sutartis. Bet kurie mginimai pakeisti Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorin vientisum, kaip antai iaurs ryt Estijos, Daugpilio, pietryi Lietuvos atvilgiu, traktuotini kaip iurkti politinio spaudimo priemon, tokie veiksmai nukreipti prie Baltijos ali savarankikumo ir nepriklausomybs siekius, prie ten gyvenani taut interesus. Estijos, Latvijos liaudies frontai ir Lietuvos Persitvarkymo Sjdis pakviet suvienyti pastangas pasiprieinti veiksmams, kuriais siekiama ardyti valstybi teritorin vientisum.283

V
Latvi tautos pastangos ir siekiai, reikiami vairiomis politinmis formomis, pradjo daryti vis akivaizdesn tak tuo metu buvusios valdios sprendimams. Tam tikra atskaitos riba galima laikyti Estijos TSR Aukiausiosios Tarybos 1988 m. lapkriio 16 d. paskelbt deklaracij Dl Estijos TSR suvereniteto. Joje skelbiama, kad tolesn Estijos raida turi vykti suvereniteto slygomis, Estijos TSR Aukiausioji Taryba nesutiko su TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui svarstyti teikiamomis TSRS Konstitucijos pataisomis ir papildymais, kurie siaurino Estijos konstitucin teis atsiskirti nuo TSRS. Deklaracijoje tvirtintas Estijos statym pirmumas Estijos TSR teritorijoje. Paskelbta, kad TSRS Konstitucijos pataisos ir papildymai Estijos teritorijoje ateityje sigalios tik tada, kai jiems pritars Estijos TSR Aukiausioji Taryba ir bus padarytos Estijos TSR Konstitucijos atitinkamos pataisos ir papildymai. Aukiausioji Taryba kviet visus, susiejusius savo likim su Estija, vienytis demokratins socialistins visuomens sukrimo vardan.284 Buvo tikimasi, kad ir kitos Baltijos alys Latvija ir Lietuva paseks Estijos pavyzdiu. Taiau 1988 m. lapkriio 22 d. Latvijos TSR Aukiausioji Taryba nutar neskelbti visiko Latvijos TSR suvereniteto. Nors iuo klausimu ir nebuvo priimta jokio dokumento, taiau Latvijos TSR Aukiausioji Taryba, svarstydama klausim dl TSRS Konstitucijos patais projekto, nutar pritarti jam tik tada, jeigu Maskva sutiks su Latvijos reikalavimu pripainti daugiau teisi respublikoms. Latvijos Liaudies Fronto steigjas Janis Peteris pareik, kad toks Aukiausiosios Tarybos spren283 284

Lietuvos kelias. 1. P. 100. Baltijos krat kelias nepriklausomyb. P. 125.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

223

dimas nepriimtinas, nes turi bti gyvendintas Latvijos TSR statym virenybs principas. 285 Taiau Latvijos TSR Aukiausioji Taryba prie io klausimo gro 1989 m. liepos 28 d. priimdama deklaracij Dl Latvijos valstybinio suvereniteto ir pabrdama, kad Molotovo-Ribentropo paktas yra kriminalinis aktas, kuriuo buvo padtas pagrindas okupuoti ir aneksuoti Latvijos valstyb. Deklaracijoje skelbiama, kad turi bti atkurtas Latvijos valstybs suverenitetas, garantuotas Latvijos statym virenybs principas, suteiktas politinis, ekonominis bei kultrinis savarankikumas.286 1990 m. gegus 4 d. Latvijos TSR Aukiausioji Taryba prim deklaracij Dl Latvijos Respublikos nepriklausomybs atkrimo.287 Deklaracijoje atkreiptas dmesys esminius Latvijos konstitucionalizmo istorinius reikinius, vertinti 1940 m. politiniai vykiai ir pabrta, kad 1940 m. birelio 16 d. TSRS stalinins vyriausybs ultimatyvi nota Latvijos Respublikai, kurioje pareikalauta pakeisti vyriausyb, taip pat 1940 m. birelio 17 d. karin agresija turi bti kvalifikuojamos kaip tarptautinis nusikaltimas, kurio rezultatas Latvijos okupacija ir suverenios Latvijos Respublikos valdios likvidavimas. Atsivelgiant tai, kad naujoji Latvijos vyriausyb buvo sudaryta TSRS vyriausybs atstov nurodymu, vadovaujantis tarptautine teise konstatuota, jog i vyriausyb nebuvo Latvijos Respublikos suverenios valstybs valdios vykdomasis organas, nes ji atstovavo ne Latvijos Respublikos, o TSRS interesams. Aukiausioji Taryba konstatavo, kad 1940 m. liepos 14 ir 15 d. okupuotoje Latvijoje politinio teroro slygomis ir neteistai priimto nekonstitucinio rinkim statymo pagrindu buvo surengti Seimo rinkimai. I 17 pateikt kandidat sra rinkimuose leista dalyvauti tik vadinamajam Darbo liaudies bloko sraui, kurio rinkim programoje nebuvo reikalaujama paskelbti taryb valdi ir Latvijos Respublikai stoti Taryb Sjung. Deklaracijoje taip pat nurodyta, kad rinkim rezultatai buvo klastojami, o neteistai suformuotas Seimas neireik Latvijos tautos suverenios valios, neturjo konstitucins teiss sprsti klausimo dl valstybs santvarkos pakeitimo ir Latvijos valstybs suvereniteto likvidavimo. iuos klausimus galjo sprsti tik tauta referendumu, taiau jis nebuvo surengtas. Deklaracijoje, apibendrinant istorinius politinius vykius ir teisikai akivaizdius faktus, dl kuri buvo nutraukta Latvijos valstybingumo raida,
Baltijos krat kelias nepriklausomyb. P. 132. Balodis R. The Constitution of Latvia. Institut fr Rechtspolitik an der Universitt Trier, 2004. P. 9. 287 The Republic of Latvia Supreme Council and Government Reporter No. 20. 1990. P. 1096 1098.
286 285

224

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

skelbiama, kad Latvijos Respublikos inkorporavimas TSRS sudt pagal tarptautin teis neturi galios, o Latvijos Respublika, kaip tarptautins teiss subjektas de jure, egzistuoja iki iol ir tai patvirtina 50 pasaulio valstybi. Remdamasi 1989 m. birelio 28 d. Latvijos TSR Aukiausiosios Tarybos deklaracija ir atsivelgdama Visos Latvijos liaudies deputat susirinkimo 1990 m. balandio 21 d. kreipimsi, taip pat vadovaudamasi Latvijos gyventoj valia, pareikta per rinkimus irenkant tuos deputatus, kurie savo programose deklaravo pasiryim atkurti Latvijos Respublikos nepriklausomyb, Latvijos TSR Aukiausioji Taryba nutar pripainti tarptautins teiss pagrindini princip prioritet valstybins teiss norm atvilgiu. Pripainta, kad TSRS ir Vokietijos 1939 m. rugpjio 23 d. sutartis, kuria remianis buvo likviduota 1940 m. birelio 17 d. Latvijos Respublikos suvereni valstybs valdia, prietarauja teisei. 1940 m. liepos 21 d. Latvijos Seimo deklaracija Dl Latvijos stojimo TSRS paskelbta neturinia teistos galios nuo jos primimo momento. Aukiausioji Taryba atnaujino 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucijos veikim visoje Latvijos teritorijoje, taiau iki naujos redakcijos Konstitucijos primimo nusprend sustabdyti Konstitucijos veikim, iskyrus tuos straipsnius, kurie gali bti pakeisti tik referendumu (Latvija yra nepriklausoma demokratin respublika, Suvereni valdia Latvijos valstybje priklauso Latvijos liaudiai, Latvijos valstybs teritorij, nustatyt tarptautinmis sutartimis, sudaro Videm, Latgal, Kurem ir iemgal, Seimas renkamas visuotini, lygi, tiesiogini rinkim pagrindu slaptai balsuojant ir proporcini rinkim bdu). Esminis Deklaracijos bruoas tas, kad joje nustatytas Latvijos Respublikos atkrimo de fakto pereinamasis laikotarpis, kuris turjo baigtis Latvijos Respublikos Saeimos suaukimu. iuo laikotarpiu aukiausi valstybs valdi turjo gyvendinti Latvijos Respublikos Aukiausioji Taryba. Buvo numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu galima taikyti Latvijos TSR Konstitucijos normas ir kitus galiojanius teiss aktus tiek, kiek jie neprietarauja 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucijos pagrindinms nuostatoms, apie kurias minjome prie tai. Pabrta, kad pereinamuoju laikotarpiu teis priimti naujus teiss aktus arba keisti galiojaniuosius turi tik Latvijos Respublikos Aukiausioji Taryba. Latvijos Respublikos ir kit valstybi pilieiams, nuolat gyvenantiems Latvijos teritorijoje, buvo garantuotos socialins, ekonomins ir kultrins, taip pat politins teiss pagal visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas. ios teiss ir laisvs visa apimtimi buvo taikomos ir TSRS pilieiams, kurie ireik pageidavim gyventi Latvijoje nepriimdami jos pilietybs.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

225

Deklaracijoje pareikta, kad Latvijos Respublikos ir TSRS tarpusavio santykiai turi bti grindiami 1920 m. rugpjio 11 d. Rusijos ir Latvijos taikos sutartimi, kurioje visiems laikams pripainta Latvijos valstybs nepriklausomyb. Deryboms su TSRS turjo bti sudaryta vyriausybin komisija.288 1991 m. rugpjio 21 d. Latvijos Respublikos Aukiausioji Taryba prim konstitucin statym Dl Latvijos Respublikos valstybinio statuso, skelbiant, kad Latvija yra nepriklausoma demokratin respublika, kurios suvereni valdia priklauso Latvijos liaudiai ir kurios tarptautin teisin status nustato 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucija. statyme pripainta, kad 1990 m. gegus 4 d. Deklaracijos nuostata dl pereinamojo laikotarpio nustatymo neteko galios. Taip pat pabrta, kad iki Latvijos okupacijos ir aneksijos likvidavimo ir Saeimos irinkimo bei suaukimo aukiausi valstybs valdi Latvijos Respublikoje gyvendina Latvijos Respublikos Aukiausioji Taryba, o Latvijos Respublikos teritorijoje galioja tik tie teiss aktai, kuriuos prim Latvijos Respublikos valstybins valdios ir valdymo aukiausios institucijos. iuo konstituciniu statymu buvo ubaigtas Latvijos Respublikos konstitucionalizmo raidos pereinamasis laikotarpis, kai suverenios valstybs valdios vykdomos funkcijos buvo derinamos su svetimos valstybs primestos teisins sistemos veikimu ir io veikimo padariniais. Konstitucinio statymo politinis teisinis pagrindas buvo 1990 m. gegus 4 d. deklaracija Dl Latvijos Respublikos nepriklausomybs atkrimo, 1991 m. kovo 3 d. vykusios Latvijos gyventoj apklausos rezultatai, taip pat tas faktas, kad dl 1991 m. rugpjio 19 d. karinio perversmo Taryb Sjungoje nustojo veikti konstitucins institucijos ir nra galimybi realizuoti Deklaracijoje numatyt deryb su TSRS.

VI
Pagrindiniai Konstitucijos bruoai. I Konstitucijos 1 straipsnio, kuriame nustatyta, kad Latvija yra nepriklausoma demokratin respublika, iplaukia teisins valstybs principai. Vienas svarbiausi i j valstybs valdi padalijimo ir teistumo principas. Valstybs valdi padalijimo fundamentin demokratins sistemos nuostata yra esmin, remiantis ja kuria288 Plaiau apie Deklaracij r.: Levits E. 4. maija Deklarcija Latvijas tiesbu sistm // 4. mais Rakstu, atminu un dokumentu krjums par Neatkarbas deklarciju (Red. Jundzis T.). (4 Day declaration in the legal system of Latia / 4 May Collection of Articles, Memories and Document on tje Declaration of Independence). Rga: 2000. P. 53.

226

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ma valstybs valdios organizacija ir funkcionavimas. is principas suponuoja darn vis valdi bendradarbiavim, tarpusavio kontrol ir ribojim, taip pat valdios nuosaikum. statym leidiamoji valdia priklauso Tautai ir statym leidjui parlamentui. Vykdomosios valdios funkcijas gyvendina vyriausyb, priimdama visuotinai privalomus (iorinius) norminius teiss aktus tais atvejais, kurie nustatyti Konstitucijoje ir statymuose.289 Teismin valdia ir jos sudtin dalis Konstitucinis Teismas turi utikrinti kit dviej valstybs valdi kontrol.290 I valstybs valdi padalijimo iplaukia, kad teismin valdia kontroliuoja statym leidimo ir vykdomj valdias. U kontrols rib negali bti n viena vykdomosios valdios ileista teiss norma ir veiksmas, jeigu su jais susijs kokio nors asmens interesas.291 Daugelis Latvijos mokslinink teisinink paymi, kad konstitucinis latvi kalbos principas yra vienas svarbiausi Latvijos valstybingumo pagrind.292 Latvi kalbos, kaip valstybins kalbos, konstitucinis statusas reikia, kad Latvijos gyventojai turi teis vartoti latvi kalb odiu ir ratu. Atsivelgiant istorines aplinkybes, tai, kad latvi tautybs moni skaiius XX a. Latvijos teritorijoje sumajo, o didiuosiuose miestuose ir Rygoje latvi tauta vis dar yra mauma, ir tai, kad latvi kalbai buvo suteiktas valstybins kalbos konstitucinis statusas, Konstitucinis Teismas pabr, kad reikia ginti latvi kalb ir stiprinti jos vartojim. Visa tai susij su demokratine valstybs santvarka. Teismas pabr, kad Latvija yra vienintel pasaulio vieta, kur galima garantuoti latvi kalbos vystymsi ir vartojim. Latvi kalba yra pagrindin tautos ilikimo garantija, todl siaurinant latvi kalbos vartojimo ribas kyla grsm valstybs demokratinei santvarkai.293 Latvijos valstybs valdymo forma yra demokratin respublika, o valstybs valdios sranga grindiama atstovaujamosios demokratijos prioritetu. Konstitucinje tikrovje tai reikia, kad atstovaujamoji Latvijos valstybs valdios institucija Saeima yra parlamentins demokratijos garantas,

289 Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 21 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republik of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 323. 290 Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republik of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 341. 291 Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republik of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2002. P. 228. 292 Balodis R. The Constitution of Latvia. Institut fr Rechtspolitik an der Universitt Trier, 2004. P. 16. 293 Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodio 21 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republik of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 287308.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

227

konstitucins srangos erdis. iuos fundamentinius konstitucinius nuostatus atkreipia dmes daugelis Latvijos mokslinink.294 I teisins valstybs principo iplaukia vienas pagrindini konstitucins demokratijos dsni, kad Latvijos valstybs suverenitetas priklauso Tautai. Tuo pripastama, kad niekam kitam, o tik Tautai priklauso steigiamosios valdios galios, o steigtoji valdia turi gyvendinti Tautos vali, reikiam referendumuose295, parlamento rinkimuose ir kitomis konstitucinmis formomis. Paymtinas Konstitucijos 3 straipsnyje suformuluotas Latvijos valstybs teritorijos vientisumo ir integralumo principas, kuriame skelbiama: Latvijos valstybs teritorija ribojama sien, nustatyt tarptautinmis sutartimis, susideda i Videms, Latgals, Kurems ir iemgals. I Latvijos valstybs demokratins, teisins prigimties iplaukia demokratini rinkim, kuri pagrindu formuojama atstovaujamoji institucija, principas. Jo esm yra ta, kad rinkimai yra visuotiniai, lygs, tiesioginiai, o rinkim teiss gyvendinimo procedrin forma slaptas balsavimas. Labai svarbus Latvijos konstitucins teiss bruoas yra ir tas, kad Konstitucijoje, ireikiant iuolaikines politinio teisinio proceso tendencijas, tvirtinamos Latvijos integracijos demokratines tarptautines bendruomenes prielaidos. Konstitucijoje deklaruojama, kad Latvija, siekdama stiprinti demokratij ir sudarydama tarptautines sutartis, gali perduoti dal valstybs institucij funkcij tarptautinms institucijoms. Nustatoma ypa grieta toki sutari ratifikavimo tvarka: tarptautins sutartys, kuriomis remiantis dalis valstybs institucij funkcij perduodamos tarptautinms institucijoms, turi bti ratifikuotos parlamente, pritariant dviej tredali Saeimos nari bals daugumai. Klausimas dl Latvijos narysts Europos Sjungoje turi bti sprendiamas referendumu. Tik referendumu gali bti sprendiamas klausimas dl esmini pakeitim, susijusi su Latvijos naryste Europos Sjungoje. Negalima neatkreipti dmesio konstitucinio reguliavimo konstruktyvum ir lakonikum. iuo konstitucinio reguliavimo bruou Latvijos konstitucin sistema isiskiria i kit regiono ali. Konstitucijoje nra preambuls, nra deklaratyvi nuostat, ymini visuomens ir valstybs ateities siekius. Taigi Konstitucija pagrsta pozityviojo teisinio reguliavimo kultra,

Vildbergs H., Feldhne G. Atsances Satversmei (References to the Satversme). Riga: Eurofaculty, 2003. P. 2. 295 Tautos referendumo teis tvirtinta Konstitucijoje, o konkreiau reglamentuojama 1994 m. kovo 31 d. statym leidimo iniciatyv referendumo statyme. r.: The Republic of Latvia Saeima and Cabinet Reporter. No. 9. 1994. P. 849853.

294

228

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

saikingais valstybs valdios institucij gali apibrimais, o daugelis teisinio reguliavimo klausim perkeliama statym leidimo srit.

VII
Latvijos Respublikos Saeima. Konstitucijoje nustatyta, kad Saeim sudaro imtas Tautos atstov. Nors plaiau nekomentuojama, kodl btent tiek Saeimos nari vykdo Saeimos nari funkcijas, taiau galima daryti prielaid, kad remiamasi tradicija, kuri formavosi Latvijos parlamentarizmo itakose. Tsiama ir kita Latvijos parlamentarizmo tradicija, pagal kuri parlament sudaro vieneri rmai. Saeima renkama visuotiniais, lygiais, tiesioginiais rinkimais ir slaptu balsavimu, pagrstu proporcingu atstovavimu 4 metams. Beje, proporcini rinkim principas Latvijos parlamentinje demokratijoje yra taip pat paveldtas i 1918 1940 m. Respublikos patirties. iuo metu parlamente gali bti atstovaujamos tik tos politins partijos, kurios rinkimuose surinko ne maiau kaip 5 proc. rinkj bals. Konstitucinis Teismas, nagrindamas byl, kurioje buvo ginijamas ios normos teistumas, pripaino, kad tai neprietarauja visuotin rinkim principui, nevaro subjektins rinkj teiss. ia nuostata nekvestionuojamas ir lygi rinkim principas, reikiantis, kad skirting kandidat sra, kandidat galimybi naudotis iniasklaidos priemonmis ir vieo partij rinkim kampanijos finansavimo klausimais valstyb yra neutrali. Teismas pabr, kad proporcins rinkim sistemos esm yra ta, kad ireikiamas politini partij proporcingo atstovavimo principas. Proporcin rinkim sistema, kitaip nei maoritarin, garantuoja atstovavim ir toms politinms jgoms, kurios turi nedidel elektorato palaikym. Konstitucinis Teismas pripaino, kad argumentai, kuriais motyvuojamas 5 proc. barjero btinumas, yra pagrsti, nes tokia norma ivengiama pernelyg didelio Saeimos politinio isiskaidymo. Teismas teig, kad tokio barjero nustatymas yra pateisinamas siekiant sudaryti parlament, kuris bt pajgus sprsti Konstitucijoje numatytas funkcijas.296 Pripastant, kad visi visateisiai Latvijos pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi teis balsuoti, taiau nustatyti aktyviosios rinkim teiss ribojimai. ios teiss neturi: asmenys, kurie atlieka bausm laisvs atmimo vietose; tariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji, kuriems pri296 Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsjo 23 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2004. P. 343361.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

229

taikyta kardomoji priemon aretas; asmenys, kurie statymo nustatyta tvarka pripainti neveiksniais. Pasyvij rinkim teis turi visi visateisiai pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 21 metai. Taiau nurodyti ir aktyviosios rinkim teiss suvarymai. Kandidatais Saeimos narius negali bti asmenys: statymo nustatyta tvarka pripainti neveiksniais; atliekantys bausm laisvs atmimo vietose; kurie buvo nuteisti u tyin nusikaltim ir kuriems yra neinyks arba nepanaikintas teistumas, iskyrus reabilituotus asmenis; asmenys, kurie nusikaltimo metu buvo nepakaltinami arba padar nusikaltim susirgo psichikos liga, kuri neleido suprasti savo veiksm arba juos valdyti, ir kuriems pritaikyta priveriamojo medicininio pobdio priemon arba byla nutraukta netaikant ios priemons; buvo etatiniai TSRS, Latvijos TSR, usienio valstybi saugumo, valgybos ar kontrvalgybos tarnyb darbuotojai; po 1991 m. sausio 13 d. buvo Kompartijos, Latvijos TSR darbo moni internacionalinio fronto, Darbo kolektyv jungtins tarybos, Karo ir darbo veteran organizacijos, Visos Latvijos visuomens gelbjimo komiteto ir jo regionini komitet nariai. Rinkimai Saeim rengiami pirmj spalio etadien Rygos, Videms, Latgals, Kurems ir iemgals rinkim apygardose. Kandidat sraus gali pateikti statymo nustatyta tvarka registruotos politins partijos, taip pat j susivienijimai. Naujoji Saeima pirmj posd renkasi pirmj lapkriio antradien. Tuo metu baigiasi anksiau irinktos Saeimos nari galiojim laikas. Saeimos posdiai vyksta Rygoje ir tik esant ypatingoms aplinkybms Saeima gali rinktis kitoje vietoje. Studijuojant Latvijos konstitucin teis reikt atkreipti dmes Saeimos galiojim nutrkimo iki kadencijos pabaigos problem. Paymtina, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad Saeima galt pati priimti sprendim dl savo paios paleidimo, taiau teis inicijuoti Saeimos paleidim prie baigiantis kadencijai turi valstybs prezidentas. iuo klausimu rengiamas referendumas. Jeigu per referendum daugiau kaip puss jame dalyvaujani bals dauguma pritariama Saeimos paleidimui, skelbiami naujos Saeimos rinkimai, kurie turi vykti ne vliau kaip po dviej mnesi nuo ankstesns Saeimos paleidimo. Jeigu per referendum nebuvo priimtas sprendimas dl Saeimos paleidimo, laikoma, kad valstybs prezidentas netenka savo pareig, o Saeima renka nauj prezident. Latvijos konstitucinei tradicijai priskirtinas dar vienas Saeimos konstitucinio statuso bruoas, kurio esm ta, kad Konstitucijoje nra susisteminto bendro Saeimos konstitucini gali srao. Nors Saeimos galiojimai nurodomi Konstitucijos 2 skirsnyje Saeima ir kitose Konstitucijos nor-

230

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mose, taiau dauguma Saeimos teisi ir pareig siejami su statym leidyba ir apibriami Konstitucijos 5 skirsnyje. Pagrindins Saeimos organizacins struktros yra renkamas Prezidiumas ir sudaromi komitetai. Prezidium sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir sekretoriai. Aikindamas konstitucines nuostatas dl Saeimos Prezidiumo statuso Konstitucinis Teismas paymjo, kad Saeimos Prezidiumas, nors ir pamintas Konstitucijoje, taiau jam nesuteiktas savarankikos konstitucins institucijos statusas. Jo teises ir pareigas lemia Saeimos statusas ir galiojimai. Prezidiumas vykdo organizacines funkcijas aukia sesijas, nustato eilinius ir neeilinius posdius, utikrina nepertraukiam Saeimos funkcionavim tarp sesij ir posdi. Prezidiumas nra u Saeim auktesn instancija jau vien todl, kad Saeima rengia ir priima savo Reglament, kuriame nustato vidaus tvark. Pagal Konstitucij Prezidiumas negali bti ta institucija, kuri leidia visuotinai privalomus (iors) norminius teiss aktus. iuo atvilgiu Saeimos Prezidiumas skiriasi nuo Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo, kurio daugelis akt turjo visuotinai privalomj gali. Saeimos Prezidiumo aktai neskelbiami pagal statyme nustatytas Saeimos, vyriausybs, valstybs prezidento teiss akt skelbimo taisykles.297 Saeima sudaro komitetus, nustato j nari skaii ir pareigas. Komitetai turi teis reikalauti i ministr arba savivaldybi j veiklai reikaling duomen ir paaikinim, kviesti valstybs institucij ir savivaldybi atstovus komitet posdius ir reikalauti i j atitinkamos informacijos. Saeima privalo sudaryti tardymo komisijas, jeigu to reikalauja ne maiau kaip viena treioji Saeimos nari dalis. Saeima sprendimus priima posdyje dalyvaujani Saeimos nari absoliuia bals dauguma, iskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus. Saeimos darbo organizavimo tvarka reglamentuojama Saeimos procedr taisyklse (Reglamente).298 Saeimos nari konstitucinio statuso pagrindai nustatyti Konstitucijoje, Saeimos reglamente, kituose statymuose, taiau pagrindinis poymis yra tas, kad Latvijos konstitucinje teisje tvirtintas laisvojo mandato principas. Konstitucijoje skelbiama, kad rinkjai negali panaikinti Saeimos nario galiojim, t. y. ataukti Saeimos nari. Saeimos nari veikla pagrsta vis j lygiateisikumu. Komentuodamas Konstitucijos 6 straipsn, nustatant, kad Saeima renkama visuotiniais, ly297 Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 339340. 298 1996 m. gegus 6 d. statymas dl Saeimos reglamento (Rules of Procedure of the Saeima // The Republic of Latvia Saeima and Cabinet Reporter. No. 13. 1996. P. 15051525.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

231

giais, tiesioginiais rinkimais, kurie pagrsti proporcingu atstovavimu, ir slaptu balsavimu, Konstitucinis Teismas pabr, kad kiekvienas asmuo turi turti galimyb gyvendinti savo pilietines teises lygiais pagrindais su kitais. Teismas teig, jog i nuostata taikytina ne tik aktyviajai ir pasyviajai rinkim teisei, bet ir gyvendinant mandat. Rinkim ir parlamentinje teisje nepripastama, kad gali bti kokios nors aplinkybs, kurios lemt arba pateisint Saeimos nari nelygiateisikum, skirting status. Visi nariai yra formaliai lygs tarpusavyje, nepriklausomai nuo socialini skirtum, turtins padties, visi turi turti lygias galimybes bti irinkti Saeimos nariais ir lygiais pagrindais su kitais gyvendinti gytj mandat.299 Saeimos nari imunitetas pagrstas lyginamojoje konstitucinje teisje pripaintomis nuostatomis, susiklosiusiomis ilgametje parlamentarizmo praktikoje ir parlamentinje teisje. Kaip ir daugumoje demokratini teisini sistem, Latvijoje nustatyta, kad be Saeimos sutikimo Saeimos nario negalima suimti, atlikti krat jo gyvenamojoje patalpoje arba kitaip suvaryti jo laisv. Saeimos narys gali bti suimtas, jeigu sulaikomas darant nusikaltim. Apie tok sulaikym per 24 valandas turi bti praneama Saeimos pirmininkui, kuris apie tai informuoja Saeim artimiausiame jos posdyje. Saeima sprendia, ar Saeimos narys gali bti ir toliau laikomas suimtas, ar j reikia paleisti. Laikotarpiu tarp sesij klausim sprendia Saeimos Prezidiumas. Be Saeimos sutikimo negali bti pradtas baudiamasis arba administracinis Saeimos nari persekiojimas. Svarbi Saeimos nari veiklos garantija yra ta, kad jie turi teis atsisakyti duoti parodymus teissaugos institucijoms apie asmenis, kurie jiems, kaip Tautos atstovams, patikjo kokius nors faktus ar inias, taip pat apie asmenis, kuriems jie, kaip Tautos atstovai, patikjo kokius nors faktus ar inias. Saeimos narys turi teis apskritai atsisakyti duoti parodymus apie mintus faktus ar inias. Nors didij dal Saeimos nari statuso klausim reguliuoja Saeimos reglamentas, taiau pagrindiniai atsispindi Konstitucijoje. Paymtina, kad Saeimos nariai gali bti Ministr Kabineto nariai. Taip ireikiama parlamentinje demokratijoje toleruojama ilgaam tradicija, kai valstybs valdi padalijimo principas gyvendinamas kitaip nei prezidentinje respublikoje. Siekiant igyvendinti korupcijos problem valstybs valdios institucijose, Konstitucijoje nurodoma, kad Saeimos narys negali nei savo, nei kito asmens vardu gauti valstybs usakym arba koncesij.

299 Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 358.

232

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Negali bti pradedamas Saeimos nario teisminis persekiojimas, jis negali bti traukiamas administracinn ar drausminn atsakomybn u balsavim Saeimoje ar nuomons reikim vykdant savo pareigas. Taiau Saeimos narys gali bti traukiamas atsakomybn inant, kad jis skleid melagingas inias, taip pat inias, kuriomis paeidiama asmens garb, asmeninis arba eimos gyvenimas. statym leidimo konstitucin funkcij gyvendina du subjektai, t. y. Latvijos Respublikos Saeima ir Latvijos pilieiai, dalyvaujantys referendume dl statymo primimo. Ne maiau kaip deimtadalis Latvijos piliei, turini aktyvij rinkim teis, gali teikti valstybs prezidentui tinkamai parengt Konstitucijos pataisos ar kito statymo projekt, kur prezidentas silo Saeimai. Jeigu parlamentas nepriima silomo statymo be esmini jo patais, rengiamas referendumas. statym leidimo iniciatyvos teis turi ne tik valstybs prezidentas, bet ir Ministr Kabinetas, Saeimos komitetai ir ne maiau kaip 5 Saeimos nariai. statym leidyboje reikmingas vaidmuo suteikiamas konstituciniam referendumo institutui. Referendumu turi bti pritariama Saeimos priimtam Konstitucijos pakeitimo statymui, jeigu juo remiantis tikslinamas Konstitucijos 1 straipsnis, nustatantis, kad Latvija yra nepriklausoma demokratin respublika, 2 straipsnis, kuriame skelbiama, kad Latvijos valstybs suvereni valdia priklauso Tautai, 3 straipsnis, tvirtinantis Latvijos valstybs teritorijos vientisum, 4 straipsnis dl latvi kalbos konstitucinio statuso, valstybs vliavos, 6 straipsnis, nustatantis Saeimos rinkim demokratinius pagrindus, ir 77 straipsnis, kuriame reikalaujama i straipsni patais klausim sprsti tik referendumu. Tik referendumu gali bti sprendiamas klausimas dl Latvijos narysts Europos Sjungoje arba dl esmini ios narysts slyg pakeitimo. Negalima neatkreipti dmesio ir tai, kad Konstitucijoje numatytas didelis sraas klausim, kuriais referendumas negali bti organizuojamas: biudeto primimas, valstybs skolos, mokesiai, muitai, transporto tarifai, karo prievol, karo skelbimas ir pradjimas, taikos sutartys, nepaprastosios padties vedimas ir ataukimas, mobilizacija ir demobilizacija, tarptautins sutartys. Latvijos konstitucinje teisje pripastamas statym leidimo delegavimo institutas. Konstitucijos 81 straipsnyje nurodoma, kad Ministr Kabinetas tarp Saeimos sesij, esant neatidliotinam reikalui, gali priimti taisykles, turinias statymo gali. Taiau iomis taisyklmis negalima keisti Saeimos rinkim tvarkos, Teism ir teisminio proceso, Biudeto statym, taip pat statym, kuriuos prim paskutiniuose rinkimuose irinkta Saei-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

233

ma. Vyriausyb negali keisti statymais nustatyt mokesi, muit ir priimti amnestijos akt. Susirinkus Saeimai sesij Ministr Kabinetas privalo iuos aktus per 3 dienas pateikti Saeimai. Prieingu atveju ie Ministr Kabineto aktai netenka galios.

VIII
Valstybs prezidento instituto status, paskirt, konkrei galiojim sritis apibria Konstitucija ir kiti statymai. Ir iuo atveju reikt atkreipti dmes tai, kad prezidento instituto turinys maai pakito, palyginti su prajusio amiaus treiajame deimtmetyje suformuluota prezidentins valdios koncepcija. Apibendrinant prezidento institucijos esm iuolaikinje Latvijos konstitucinje sistemoje galima pagrstai teigti, kad ji paremta klasikine parlamentins respublikos idja, kuri vienokia ar kitokia politine teisine forma pripaino ir pritaik daugelis Europos valstybi. iuo atvilgiu valstybs prezidento konstitucinis statusas Latvijoje patvirtina Tautos politines vertybines orientacijas ne prezidentizm, o parlamentarizmo pranaumus demokratijoje. Valstybs prezident slaptu balsavimu renka Saeima 4 metams. Prezidentas irenkamas ne maesne kaip 51 Saeimos nario bals dauguma. Kandidatas prezidentus gali bti asmuo, turintis visas pilietines teises ir sulauks 40 met amiaus. Asmuo, turintis dvigub pilietyb, negali bti renkamas valstybs prezidentu. Prezidento pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis. Valstybs prezidentu irinktas Saeimos narys turi atsistatydinti i Saeimos nario pareig. Tas pats asmuo negali eiti valstybs prezidento pareig daugiau negu 8 metus i eils. Valstybs prezidentas, prie praddamas eiti savo pareigas, Saeimos posdyje ikilmingai prisiekia: A prisiekiu, kad visa mano veikla bus skirta Latvijos moni gerovei. A padarysiu visk, kas yra mano galiose, kad skatiniau Latvijos valstybs ir jos gyventoj gerov. A ventai gerbsiu ir vykdysiu Latvijos Konstitucij ir valstybs statymus. Kitiems a bsiu teisingas ir siningai vykdysiu savo pareigas. Valstybs prezidentas gyvendina tradicines valstybs reprezentacijos funkcijas, kurias vykdo valstybi vadovai kitose alyse ir kuri genezs galima iekoti monarchijose. Latvijos Konstitucijoje skelbiama, kad prezidentas atstovauja valstybei tarptautiniuose santykiuose, skiria Latvijos ir priima usienio ali diplomatinius atstovus. Prezidentas vykdo Saeimos nutarimus dl tarptautini sutari ratifikavimo. Kaip valstybs vadovas, prezidentas yra vyriausiasis Latvijos ginkluotj pajg vadas, o karo metu jis

234

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

skiria vyriausij karo pajg vad. Remdamasis Saeimos sprendimu prezidentas skelbia kar, turi teis imtis btin karini gynybos priemoni, jeigu kuri nors valstyb paskelbia kar Latvijai ir siveria jos teritorij. Tokiu atveju prezidentas nedelsdamas suaukia Saeim ir i priima sprendim dl karo paskelbimo bei jo pradios. Prezidentas turi teis suteikti malon nuteistiesiems, kuriems siteisjo apkaltinamasis nuosprendis, taiau malon negali bti teikiama statymo numatytais atvejais. Prezidentas suteikia Latvijos pilietyb, bet iimties tvarka u nuopelnus valstybei pilietybs suteikimo klausim sprendia tik Saeima. Valstybs prezidentui netaikoma politin atsakomyb u jo veikl, nes visus prezidento aktus turi kontrasignuoti ministras pirmininkas arba atitinkamas ministras, kurie ir prisiima atsakomyb u iuos aktus. Taiau prezidentas gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, jeigu yra gautas Saeimos sutikimas, u kur balsavo ne maiau kaip du tredaliai vis Saeimos nari. Nors Latvijos konstitucinje sistemoje nra svarbiausij valstybs pareign, teisj politinio apkaltinimo (impimento) procedros, taiau ne maiau kaip puss vis Saeimos nari silymu prezidentas gali bti atleistas i pareig dviej tredali Saeimos nari bals dauguma. Primus tok sprendim nedelsiant renkamas naujas valstybs rezidentas. Parlamentins respublikos valdios tarpusavio santyki pobd ireikia Latvijos prezidento teis inicijuoti Saeimos paleidim. is klausimas sprendiamas referendumu. Taiau prezidento teis paleisti Saeim yra siejama ir su prezidento politine rizika dl savo statuso, nes referendume neprimus sprendimo dl Saeimos paleidimo prezidentas laikomas atleistu i pareig, o Saeima renka nauj prezident likusiam kadencijos laikui. Ypa reikmingos prezidento galios teiskroje. Jis ne tik turi statym leidimo iniciatyvos teis, bet ir statym promulgavimo bei veto teis. Vadovaudamasis klasikine parlamentins demokratijos nuostata valstybs prezidentas promulguoja Saeimos priimtus statymus ir privalo juos ne anksiau kaip per 7 dienas ir ne vliau kaip per 21 dien oficialiai paskelbti. Taiau prezidentas negali delsti paskelbti statym, jei Saeima dviej tredali bals dauguma priima skub statym. Tok statym prezidentas turi paskelbti per 3 dienas. Jis negali bti teikiamas referendumui. statymo promulgavimo konstitucinis procesas siejamas su valstybs prezidento gyvendinama veto teise. Per 7 dienas nuo statymo primimo prezidentas gali kreiptis Saeimos pirminink motyvuotai reikalaudamas statym svarstyti pakartotinai. Jeigu Saeima statymo nepakeiia, prezidentas privalo j paskelbti.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

235

Valstybs prezidento veto teis susijusi taip pat su jo oficialija prerogatyva delsti paskelbti statym, kai to reikalauja ne maiau kaip tredalis Saeimos nari. Neskelbiamas statymas gali bti teikiamas referendumui, kai to reikalauja deimtadalis rinkj. Jeigu per 2 mnesius toks reikalavimas nepateikiamas, valstybs prezidentas privalo statym paskelbti. Referendumas iuo klausimu negali bti organizuojamas ir tuo atveju, jei Saeima dviej tredali bals dauguma statym priims pakartotinai. Prezidento teisines galimybes veikti teiss krimo proces papildo jo teis kreiptis Konstitucin Teism dl statym ir Latvijos tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, dl kit normini teiss akt arba j dali atitikties auktesns teisins galios teiss normoms (aktams), dl nacionalins teiss norm atitikties Latvijos tarptautinms sutartims. Valstybs prezidentas taip pat turi teis kreiptis Konstitucin Teism dl Saeimos, Ministr Kabineto, Saeimos pirmininko, ministro pirmininko kit teiss akt atitikties statymams. Valstybs prezidento santykius su vykdomaja valdia lemia parlamentins demokratijos dsnis, reikiantis, kad vyriausyb politikai atsakinga parlamentui. Nors jis ir paveda konkreiam asmeniui po Saeimos rinkim sudaryti Ministr Kabinet, taiau i funkcija labiau primena valstybs vyriausiojo notaro atliekamus veiksmus nei real politin teisin sprendim. Kita vertus, reikia turti galvoje ir tai, kad esant konkreioms politinms situacijoms, politini jg sanklodoms, kai sunku surasti politinius kompromisus, prezidentas gali suvaidinti reikming vaidmen skatinant ir darant tak vyriausybs sudarymo politiniam procesui. Konstitucijoje nurodoma, kad prezidentas turi teis sukviesti nepaprastj Ministr Kabineto posd, jam pirmininkauti ir nustatyti jo dienotvark. Atsivelgiant tai, kad Latvijos konstitucinje sistemoje nenumatytas viceprezidento institutas, tais atvejais, kai valstybs prezidentas atsistatydina, mirta arba j i pareig atleidia Saeima, prezidento pareigas laikinai vykdo Saeimos pirmininkas tol, kol bus irinktas naujas prezidentas. Saeimos pirmininkas prezidento funkcijas gyvendina ir tuomet, kai prezidentas yra usienyje arba dl kit prieasi negali eiti savo pareig. Beje, Konstitucijoje nenumatoma riboti Saeimos pirmininko prezidentini galiojim, kai jis vykdo valstybs vadovo funkcijas. Toks sprendimas yra netradicinis lyginamojoje konstitucinje teisje, nes daugelyje teisini sistem is klausimas sprendiamas iek tiek kitaip, t. y. atitinkamu mastu ribojamos asmens, laikinai einanio valstybs vadovo pareigas, galiojim ribos.

236

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

IX
Teisinis vyriausybs statusas apibdintas Latvijos Respublikos Konstitucijoje IV skirsnyje. Atkreiptinas dmesys tai, kad Konstitucijoje tvirtinti tik bendrieji vyriausybs veiklos pagrindai ir jos veiklos principai. Isamiau ie klausimai reglamentuojami 1993 m. liepos 16 d. statyme Dl Ministr Kabineto sandaros, kuris vliau buvo ne kart keiiamas ir papildomas. Beje, iki 1996 m. gegus 31 d., kai buvo padaryta esmin statymo teksto korekcija, jis vadinosi statymu Dl 1925 m. balandio 1 d. statymo Ministr Kabineto sandara atkrimo. gyvendinant konstitucin nuostat, kad vyriausyb sudaro ministras pirmininkas ir jo pakviesti ministrai, iuo metu galiojaniame statyme nustatyta, kad vyriausyb sudaro ie ministrai: gynybos, usienio reikal, ekonomikos, finans, vidaus reikal, vietimo ir mokslo, ems kio, susisiekimo, gerovs, teisingumo, aplinkos, kultros, sveikatos apsaugos, regionins pltros ir savivaldybi. Be i ministr, kurie tradicikai yra vyriausybs sudtyje ir kurie vadovauja atitinkamoms ministerijoms, ministras pirmininkas (ministr prezidentas) gali pakviesti vyriausyb visateisiu Ministr Kabineto nariu vien asmen ministro pirmininko pavaduotoju bei vien ar kelis ministrus ypatingiems pavedimams. Ministras pirmininkas ministro, vadovaujanio atitinkamai ministerijai, sutikimu gali paskirti valstybs ministru asmen, vadovaujant atskirai atitinkamos ministerijos jurisdikcijai priklausaniai valdymo sriiai. Valstybs ministras vadovauja iai sriiai atitinkamoje ministerijoje, taiau inant ministrui. Valstybs ministras gali dalyvauti Ministr Kabineto posdiuose patariamojo balso teise, o sprendiamojo balso teis turi tais klausimais, kurie priklauso jo vadovaujamos valdymo srities kompetencijai. Ministras pirmininkas, be savo tiesiogini funkcij, gali perimti vienos i ministerij vadovo funkcijas, taip pat atsivelgdamas atitinkamo ministro rekomendacijas gali paskirti ministerijos parlamentinius sekretorius. Pagrindins j funkcijos yra padti ministrui palaikyti ministerijos ir Saeimos bei jo komisij ryius. Ministras pirmininkas taip pat gali ministro ypatingiems pavedimams silymu paskirti ministro ypatingiems pavedimams parlamentin sekretori, turint tokius paius galiojimus kaip ir ministerijos parlamentinis sekretorius. Vyriausybs sudarymo tvarkos ir atsakomybs pagrindai suformuluoti Konstitucijoje. Remiantis Konstitucijos 56 straipsniu, kuriame skelbiama, kad vyriausyb formuoja asmuo, kuriam valstybs prezidentas paveda tai

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

237

daryti, Latvijoje, kaip ir daugelyje kit parlamentins demokratijos ali, i valstybs vadovo prerogatyva pagrsta vykusi parlamento rinkim rezultatais, t. y. politini jg sankloda statym leidimo institucijoje. Valstybs vadovas tiesiog neturi kit konstitucini galimybi kaip tik pavesti rinkimuose nugaljusios politins partijos arba j koalicijos atstovui sudaryti vyriausyb. statyme nustatyta, kad valstybs prezidento pakviestasis asmuo, sudars vyriausyb, privalo tai praneti valstybs prezidentui ir Saeimos pirmininkui, o pastarasis tai pranea artimiausiame Saeimos posdyje. Konstitucijoje (59 str.) tvirtintas vienas pagrindini parlamentins respublikos (demokratijos) princip, reikiantis, kad vyriausyb (ministras pirmininkas ir ministrai) privalo turti Saeimos pasitikjim. I io principo iplaukia, kad vyriausybs nariai atskaitingi Saeimai u savo veiksmus. gyvendinant iuos esminius parlamentins demokratijos dsnius statyme pabriama, kad Ministr Kabinetas pradeda vykdyti savo galiojimus po to, kai Saeima, iklausiusi ministro pirmininko praneim apie vyriausybs sudarym nurodant ir valstybs ministrus, taip pat deklaracij apie Ministr Kabineto bsimosios veiklos kryptis, pareikia pasitikjim ministru pirmininku. pasitikjim Ministr Kabinetu, taip pat valstybs ministrais Saeima pareikia priimdama atitinkam sprendim. Politinis Saeimos pasitikjimas turi bti pareiktas ir tais ministrais ar valstybs ministrais, kurie buvo paskirti jau sudarius vyriausyb. Parlamento pareiktas politinis nepasitikjimas ministru pirmininku arba ministru sukelia tradicines politines pasekmes ie asmenys privalo atsistatydinti. Taiau pareikus nepasitikjim ministru pirmininku atsistatydina visa vyriausyb. Nepasitikjim Ministr Kabinetu Saeima pareikia priimdama atitinkam sprendim. Nepasitikjimas Ministr Kabinetu gali bti taip pat pareiktas atmetus vyriausybs pateikt kit finansini met valstybs biudeto projekt. Parlamento pareikto nepasitikjimo ministru ar valstybs ministru pasekms taikomos ir atitinkam ministerij parlamentiniams sekretoriams. Jeigu ministras atsistatydina savo noru arba ministro pirmininko reikalavimu, pareig netenka atitinkamos ministerijos valstybs ministrai ir parlamentiniai sekretoriai. Atsistatydin ministras pirmininkas, atskiri ministrai bei valstybs ministrai, jeigu Saeima nepareik arba pareik jais nepasitikjim, toliau eina savo pareigas, iskyrus tuos atvejus, kai Saeima priima kitok sprendim ir paskiria kitus asmenis laikinai eiti atitinkamas pareigas vyriausybje. Latvijos teisinje sistemoje nustatytas dar vienas pagrindas, kuriuo remiantis vyriausybs narys gali netekti savo galiojim. Turimi galvoje tie atvejai, kai vyriausybs vadovas pareikalavo, kad ministras ar valstybs ministras atsistatydint. Tokiais atvejais ministro pirmininko reikalavimas yra

238

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nedviprasmikai privalomas, nors Saeima ir nepareik nepasitikjimo iais pareignais. Beje, vyriausybs statyme numatyta ir tai, kad valstybs ministras ar parlamentinis sekretorius privalo atsistatydinti ir tada, kai to pareikalauja atitinkamas ministras. Tokiu atveju ministras turi teis silyti ministrui pirmininkui nauj kandidatr. Vyriausybs ir jos nari teiss akt leidimo pagrindai ir tvarka reglamentuojama vyriausybs statyme. Norminius aktus taisykles vyriausyb gali priimti iais atvejais: 1. Tarp Saeimos sesij esant neatidliotinai btinybei vyriausyb gali priimti teiss aktus taisykles, turinias statym gali. Taiau remiantis iais aktais negalima keisti rinkim tvarkos, statymo, nustatanio teism struktr ir teismin proces, biudeto statymo, statym, priimt tuo metu veikianio parlamento, mokesi, muit statym, taip pat leisti amnestijos akt. ie vyriausybs aktai turi bti pateikti Saeimai svarstyti per 3 dienas nuo sesijos pradios, o jeigu i taisykl paeidiama, aktai netenka galios. 2. Vyriausyb gali priimti taisykles tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai nurodyta statyme, taiau statyme turi bti suformuluotos pagrindins teisinio reguliavimo kryptys, kuri privalo laikytis vyriausyb. Beje, dl ios kategorijos vyriausybs teiss akt konstitucins prigimties ir santykio su statymais savo pozicij suformulavo Konstitucinis Teismas. Sprsdamas byl dl 1995 m. spalio 3 d. Latvijos Respublikos Ministr Kabineto priimt gyvn laikymo taisykli atitikties Gyvnijos apsaugos statymui, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vyriausyb paeid Konstitucijoje nustatytas galiojim ribas, nes nustat papildomus nuosavybs teiss apribojimus asmenims, laikantiems naminius gyvnus. Tada teismas pabr, kad Saeima galjo pavesti vyriausybei nustatyti atitinkamus nuosavybs teiss ribojimus, taiau tokie ribojimai turjo bti vieai paskelbti, kad savininkai inot savo pareigas ir teises. Siekiant ukirsti keli vykdomosios valdios kiimuisi asmens nuosavybs teisi gyvendinim, statyme turjo bti nustatyta visikai aiki vyriausybs galiojim apimtis ir j gyvendinimo bdai. Atsivelgiant tai, kad vyriausybs akte nustatyti ribojimai nebuvo paremti statymo norma, tokie veiksmai neatitiko Konstitucijos.300 3. Vyriausyb gali priimti norminius teiss aktus, jeigu atitinkamo klausimo nereglamentuoja statymas. Visais iais atvejais priimami teiss aktai negali prietarauti Konstitucijai ir statymams. Juose turi bti nuorodos apie tai, kuriuo statymu remiantis jie priimti.

300 Konstitucinio Teismo 2002 m. gegus 20 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Riga: Tiesu namu agentra, 2004. P. 292, 293.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

239

Ministr Kabinetas ir atskiras ministras gali priimti pavaldioms valdymo struktroms privalomas instrukcijas iais atvejais: jeigu Ministr Kabinetas arba atskiras ministras galioti statymo arba taisykli; jeigu atitinkamo klausimo nereglamentuoja statymai ir taisykls. Ministr Kabinetas ir atskiras ministras gali ileisti vadovaujamoms struktroms rekomendacijas, jeigu statyme ar taisyklse numatyta, kad i struktra, priimdama konkret sprendim, turi pasirinkimo laisv. Instrukcijos ir rekomendacijos oficialiai skelbiamos remiantis ta paia tvarka kaip ir statymai bei taisykls, iskyrus tuos atvejus, kai Ministr Kabinetas arba ministras atskiru sprendimu pagal specialj statym skelbia instrukcijas arba rekomendacijas, arba j dal slaptomis. Priimant sprendim dl instrukcijos arba rekomendacijos slaptumo ar konfidencialumo, jeigu tai nenumatyta statymuose ar taisyklse, turi bti gautas sutikimas, formintas atskiru parlamento nutarimu. Instrukcijose ir rekomendacijose turi bti nurodyta, kuriuo statymu ar taisykle vadovaujantis jis yra priimtas. Instrukcijos yra privalomos toms valdymo struktroms, kurioms jos adresuojamos. Savo vieuosius valdymo veiksmus valstybin valdymo struktra gali grsti tik nuoroda Konstitucij, statym ir taisykl, taiau ne instrukcij ar rekomendacij. ios taisykls turi bti ypa laikomasi priimant administracin teiss akt. Ministras pirmininkas, ministro pirmininko pavaduotojai ir ministrai turi teis leisti potvarkius tais atvejais, kurie nurodyti statymuose ir Ministr Kabineto priimtose taisyklse. Vyriausybs posdiuose turi teis dalyvauti valstybs kontrolierius patariamojo balso teise. Vyriausybs posdiuose ministro pirmininko pavedimu taip pat gali dalyvauti jo patarjai, o ministro pavedimu ir ministro pirmininko sutikimu atitinkamos ministerijos darbuotojas patariamojo balso teise. vyriausybs posdius ministras pirmininkas gali pakviesti atitinkam srii specialistus teikti paaikinimus svarstomais klausimais. Ministr Kabinetas gali sudaryti komitetus parengti atitinkamus klausimus vyriausybs posdiams. Ministrui pirmininkui ivykus arba esant kitoms aplinkybms, dl kuri jis negali vykdyti savo galiojim, ministro pirmininko pareigas eina ministro pirmininko pavaduotojas. Jeigu Ministr Kabinete yra keli ministro pirmininko pavaduotojai, ministras pirmininkas kiekvien kart vienam i j paveda eiti vyriausybs vadovo pareigas ir pranea tai valstybs prezidentui ir Saeimos pirmininkui. Jeigu ministro pirmininko pavaduotojo ar atitinkamo ministro nra arba jeigu yra kitos klitys, dl kuri ministro pirmininko pareig atitinkamas ministras negali eiti, ministro pirmininko pareigas eina ministro pirmininko paskirtas kitas ministras.

240

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Prie Ministr Kabineto veikia Valstybs kanceliarija. Jai vadovauja direktorius. is pareignas, taip pat kiti Valstybs kanceliarijos tarnautojai skiriami remiantis Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Valstybs kanceliarija utikrina Ministr Kabineto ratvedyb, organizuoja dokument rengim, o savo veikloje vadovaujasi vyriausybs, ministro pirmininko leidiamais teiss aktais.

X
Teismins valdios konstitucinio statuso apibrimas, kaip, beje, ir kit konstitucini institucij apibdinamas, formuluojamas bendrais bruoais, tvirtinami esminiai teism sudarymo bei veiklos pagrindai. Latvijos Respublikoje teisingum gyvendina rajon (miest) teismai, apygard teismai ir Aukiausiasis Teismas, o karo ir nepaprastosios padties metu ir karo teismai (82 str.). Konstitucijoje tvirtintas teisinje demokratinje valstybje visuotinai pripaintas principas, reikiantis teisjo nepriklausomum. i fundamentin teismins valdios funkcionavimo nuostat plaiau aikino Konstitucinis Teismas ir teig, kad teismas, vykdydamas teisingum, t. y. iekodamas teisingo ir pagrsto sprendimo byloje prielaid, vertina tik konkreias bylos aplinkybes. Aikindamas ir taikydamas statym teisjas vadovaujasi tik savo smone, kuri lemia teisjo profesins inios ir sitikinimai, teisini ir visuomenini proces suvokimas, kultra, pilietin pozicija ir kiti veiksniai.301 Konstitucijoje (84 str.) pabriama, kad teisjus skiria Saeima ir kad teisjai yra nepakeiiami, o sprendim dl j nualinimo nuo pareig vykdymo gali priimti tik Saeima, tik statymo numatytais atvejais ir tik tada, kai iuo klausimu priimamas Teisj drausmins kolegijos sprendimas. Teisjai gali bti nualinti ir tuo atveju, kai teisjo atvilgiu priimamas nuosprendis baudiamojoje byloje ir kai jis sigali. Teismins valdios institucij sudarymo, organizavimo, kompetencijos ir visus kitus klausimus reglamentuoja 1992 m. gruodio 15 d. statymas Dl teismins valdios302, kuris vliau buvo pakeistas remiantis 1993 m. gruodio 16 d., 1995 m. rugsjo 28 d., 1997 m. sausio 29 d., 1997 m. spalio 1 d., 1998 m. spalio 15 d. ir 1999 m. lapkriio 11 d. statymais.
301 Konstitucinio Teismo 2003 m. vasario 4 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republik of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra. P. 333342. 302 The Republic of Latvia Supreme Council and Government Reporter No. 12. 1993. P. 74 104.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

241

Apibdinant teismins valdios funkcionavimo Latvijos Respublikos konstitucinje srangoje pagrindinius aspektus vadovaujamasi iomis konstitucinmis vertybmis: asmuo turi teis teismin gynyb nuo pasiksinim jo gyvyb, sveikat, asmens laisv, garb, orum ir turt; kiekvienam asmeniui garantuojama teis siekti, kad visiko lygiateisikumo pagrindais vieai nagrinjant byl nepriklausomame ir objektyviame teisme bt nustatytos asmens teiss ir pareigos arba jam pateikto kaltinimo pagrstumas laikantis vis teisingumo kriterij; visi asmenys yra lygs prie statym ir teism; teisingum teismas vykdo nepriklausomai nuo asmens kilms, socialins ir turtins padties, rass ar tautinio priklausomumo, lyties, isilavinimo, kalbos, santykio su religija, usimimo ries, gyvenamosios vietos, politini ir kitoki pair. Teismo nepriklausomumo turinys apima: teisj ir teismo tarj nepriklausomum ir j pavaldum tik statymui; draudim kitis teismo veikl (neleidiamas joks teisingumo gyvendinimo ribojimas ir kitas neteistas poveikis nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu tai daroma. Tokia veika baudiama statymo numatyta tvarka. Niekas neturi teiss reikalauti i teisjo ataskaitos arba paaikinim dl to, kaip inagrinta konkreti byla, arba paskelbti teisj pasitarime reiktas nuomones); atsakomyb u teismo negerbim (nepaklusnumas teismui, siekimas ivengti atvykimo teism, teismo ir teismo teisjo, vykdanio teisingum, eidimas, taip pat kiti veiksmai, kuriais reikiama nepagarba teismui); teisjo ir teismo tarjo nelieiamum (teisj imuniteto turin sudaro speciali tvarka, kuria remiantis galima patraukti teisj baudiamojon atsakomybn, sulaikyti, priverstinai atvesdinti, draudim taikyti administracinio poveikio priemones, teisjas neatsako u materialin al, kuri atsirado dl nepagrsto ar neteisto teismo sprendimo); teisjai ir teismo tarjai negali dalyvauti nagrinjant toki byl, jeigu jie asmenikai tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kit abejoni dl j objektyvumo (alys gali reikalauti nualinti teisj ar teismo tarj); teisjas ir teismo tarjas negali dalyvauti byloje, kuri pakartotinai nagrinjama teisme. I teisins demokratins valstybs prigimties iplaukia teisminio proceso principai, kurie laiduoja teising ir objektyv bylos inagrinjim ir pagrsto sprendimo primim. Atskirai paymtini ie principai: 1) tiesa. Ji suponuoja teismo, nagrinjanio byl, pareig iaikinti objektyvij ties ir, remiantis patikrintais rodymais, konstatuoti faktus; 2) teistumas. Teisminis procesas vykdomas pagal statym akt reikalavimus, o nuosprendiai ir sprendimai skelbiami Latvijos Respublikos vardu. statymo nustatytais atvejais teismas taiko tarptautins teiss normas ir kit valstybi statymus; 3) vieumas. Visos bylos nagrinjamos vieai, udari teismo pos-

242

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

diai gali bti surengti tik statym numatytais atvejais. Nuosprendiai ir sprendimai visada skelbiami vieai; 4) kolegialumas. Bylos nagrinjamos kolegialiai, iskyrus tuos atvejus, kai byl nagrinja teisjas vienasmenikai. Nagrinjant byl visi teisjai ir teismo tarjai turi lygias teises, o sprendimai priimami bals dauguma; 5) teisminio proceso kalba. Teisminis procesas vyksta valstybine kalba. Teismas bylos ali, j advokat ir prokuroro sutikimu gali leisti vartoti ir kit kalb. Prireikus teisminiame procese dalyvauja vertjas; 6) gynybos teis teisiamajam utikrina teismas ir garantuoja valstyb. Nagrinjant byl teisme, teisin pagalb teikti gali tik advokatas;303 7) nekaltumo prezumpcija reikia, kad niekas negali bti pripaintas kaltu ir nuteistas tol, kol kalt nerodyta statymo nustatyta tvarka ir nepripainta sigaliojusiu teismo nuosprendiu. Teisiamasis neturi rodinti savo nekaltumo. Visos abejons dl teisiamojo kalts vertinamos teisiamojo naudai; 8) bylos ali lygyb. statymas nustato, o teismas privalo utikrinti, kad bylos alims bt sudarytos lygios galimybs naudotis procesinmis teismis ginant savo interesus; 9) rungtynikumas paremtas tuo, kad bylos alys turi visas galimybes pateikti rodymus ir pareikimus teismui, dalyvauti apklausoje, rodym tikrinime ir j vertinime, ali ginuose ir vykdant kitus procesinius veiksmus; 10) teisminio posdio nepertraukiamumas reikia, kad procesas vyksta be pertrauk, iskyrus poilsio laik; 11) odikumas ir tiesiogikumas. teism pakvieiami asmenys parodymus ir paaikinimus teikia odiu. Visos tiriamos teisminiame posdyje mediagos perskaitomos ir svarstomos odiu. Pirmosios, taip pat apeliacins instancijos teismas, nagrindamas byl, pats tikrina rodymus byloje; 12) procesins ekonomijos princip teismas turi atsivelgti kiek galima greiiau nagrindamas jo inioje esanias bylas; 13) byl skirstymas teisjams turi remtis kalendoriniu met planu, kur rengia atitinkamo teismo pirmininkas. Keisti plan galima tik padidjus teisjo darbo krviui, pasikeitus teisjams arba dl kit svarbi aplinkybi (teisjo liga). Teismini institucij hierarchija. Jau minta, kad Latvijos Respublikos teism sistem sudaro rajon (miest) teismai (34), apygard teismai (5), Aukiausiasis Teismas.
303 Konstitucinis Teismas, apibdindamas advokato profesijai keliamus reikalavimus, paymjo, kad advokato sugebjimas utikrinti kvalifikuot atstovavim ir suteikti teisin pagalb ypatingi. Kasaciniame teisminiame procese vertintinas kaip prezumpcija. Advokatros institutas turi svarbi reikm ne tik utikrinant kvalifikuot teisin atstovavim. Advokatas yra ne tik atstovas, kurio udavinys atstovauti aliai teisme ir siekti atstovaujamojo asmens jam ikelt tiksl. Jis yra ir teiss gynjas, o duodamas priesaik tampa asmeniu, priklausaniu teisminei sistemai, ir sipareigoja ginti teisme asmens teises dl visuomens gerovs. r.: Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 27 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 353.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

243

Rajon (miest) teismas yra pirmosios instancijos teismas, nagrinjantis baudiamsias, civilines bylas, taip pat bylas dl administracini teisini santyki. Civilines ir administracines bylas rajono (miesto) teismo teisjas nagrinja vienasmenikai, o baudiamsias kolegialiai (teisjas ir du teismo tarjai). statym nustatytais atvejais ir kai kurias baudiamsias bylas teisjas gali nagrinti vienasmenikai. Rajono (miesto) teism sudaro teismo pirmininkas ir teisjai, o atitinkamais atvejais gali bti steigta ir teismo pirmininko pavaduotojo pareigyb. Apygard teismai yra ie: Rygos, Kurems, Latgals, Videms ir iemgals. Apygardos teismas yra pirmosios instancijos teismas, nagrinjantis civilines ir baudiamsias bylas, kurios pagal statym teismingos apygardos teismui. Apygardos teismas taip pat yra apeliacin instancija, tirianti civilines, baudiamsias ir administracines bylas, kurias inagrinjo rajon (miest) teismai arba i teism teisjai vienasmenikai. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo posdiuose visas bylas nagrinja kolegialiai. Teismo sudt sudaro vienas apygardos teismo teisjas ir du teismo tarjai. Apeliaciniame teisminiame procese bylas nagrinja trys apygardos teismo teisjai. Apygardos teismo teisjais yra pirmininkas, pavaduotojai ir teisjai. Visuose apygard teismuose yra civilini byl, baudiamj byl ir administracini byl kolegijos. Kolegijoms vadovauja pirmininkai, kurie gali bti paskirti ir pirmininko pavaduotojais. Prie apygard teism veikia ems knyg skyriai, kurie yra teismo staiga. Skyri teisjai traukia ems knygas nekilnojamj turt ir nustato jo savininkams atitinkamas teises. iems teisjams taikomas rajon (miest) teism teisj statusas. Aukiausij Teism sudaro Senatas, civilini byl ir Baudiamj byl teismo rmai bei Plenumas (vis teisj susirinkimas). Aukiausiojo Teismo pirmininko teikimu Saeima tvirtina Teismo teisj bendrj skaii, teisj skaii Senate ir rmuose. Senato ir teismo rm sudt tvirtina, Senato departament ir teismo rm pirmininkus renka Plenumas. Teismo rmai (baudiamj byl ir civilini byl) yra apeliacin instancija bylose, kurias inagrinjo apygard teismai pirmja instancija. Bylos nagrinjamos kolegialiai trij teisj. Senatas yra kasacin instancija visose bylose, kurias inagrinjo rajon (miest) teismai ir apygard teismai. Senatas yra pirmosios instancijos teismas, tiriantis bylas dl Valstybs kontrols tarybos sprendim. Senat sudaro Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir senatoriai (Senato teisjai). Senato organizacin struktr sudaro Civilini byl departamentas, Baudiamj byl departamentas, Administracini byl departamentas ir

244

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Drausmini byl departamentas. Trij teisj sudties Senatas bylas nagrinja kolegialiai304. Plenumas yra vis teismo rm teisj ir Senato teisj bendras susirinkimas, kuriame svarstomi aktuals teiss norm interpretavimo klausimai, sudaromi teismo rmai ir Senato departamentai. Plenumas taip pat teikia ivad, ar yra pagrindas nualinti nuo pareig Aukiausiojo Teismo pirminink, atleisti i pareig generalin prokuror. Beje, tobulinant teismins valdios strultr ir gyvendinant iuolaikines tendencijas buvo tikslinamas ir Aukiausiojo Teismo plenumo statusas, jo galiojimai. tai kur laik ir po nepriklausomybs atkrimo Plenumas, apibendrins atitinkam byl kategorij nagrinjimo teismin praktik, priimdavo nutarimus, kuriuose bdavo formuluojami vadinamieji vadovaujamieji nurodymai teismams. Taiau kuo toliau, tuo labiau buvo sitikinama, kad tokia Plenumo veiklos sritis visikai nedera su teisingo teismo konstitucine samprata, varo teism veikl gyvendinant teisingum ir paeidia teismo nepriklausomumo princip. Remdamasis iomis konstitucinmis vertybmis Konstitucinis Teismas vertino, ar privalomosios direktyvos teismams nusikaltim kvalifikavimo ir kitais klausimais atitinka teisins demokratins valstybs prigimt. Konstitucinis Teismas atkreip dmes, kad tokia Plenumo prerogatyva yra tarybins teiss reliktas, atspindintis vadinamj valdios vieningumo ir nedalomumo doktrin. Netgi tvirtinus naujj teism sistem ir jos veiklos principus, Plenumo nutarimais teismas rmsi ne kaip papildomu teiss altiniu, o kaip privalomus norminius pagrindus priimdamas sprendimus teisminse bylose. Nustatydamas teismams bylos aplinkybi vertinimo privalomus kriterijus Aukiausiojo Teismo plenumas tapo savotiku statymo leidju ir tai visikai neatitiko teismins valdios konstitucins sampratos.305 Teisj statusas. statyme Dl teismins valdios nustatytas kandidat teisjus institutas. Kandidatu rajono (miesto) teismo teisjus gali
304 Konstitucinis Teismas aikino, kad kasacin instancija vykdo ypating misij, o tai lemia iame teisme vykstanio proceso ypatybes. Kitaip nei tarybinio laikotarpio kasacijos modelis, iuo metu gyvendinamo kasacijos instituto modelio bruoas yra tas, kad kasacinje instancijoje lemiam reikm turi ne bylos ali interesai, o vieieji teiss interesai. Kasacinje instancijoje nagrinjami tik teiss klausimai, t. y. materialini ir procesini norm taikymo tikslumas. Kasacinis procesas yra vieojo teisinio pobdio, nes juo siekiama vienodai taikyti ir aikinti teiss normas visoje alyje. Skundo padavimas kasaciniam teismui pagrstas tose bylose, kuriose yra galimybi iaikinti statym arba padti formuojant vienod statymo aikinimo praktik teismuose. r.: Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 27 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 351. 305 Konstitucinio Teismo 2003 m. vasario 4 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2002. P. 333342.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

245

bti Latvijos pilietis, puikiai mokantis valstybin kalb, turintis auktj teisin isilavinim ir penkeri met teisinio darbo sta, ilaiks kvalifikacin teisjo egzamin ir sulauks 30 met. Kandidatas turi atlikti praktik teismo institucijose. Apygardos teismo teisjo kandidatu gali bti rajono (miesto) teismo teisjas arba apygardos teismo ems knyg skyriaus teisjas, kuriam suteikta ne emesn kaip treioji kvalifikacin klas. Kandidatu taip pat gali bti asmenys, turintys 10 met teisinio pedagoginio darbo auktojoje mokykloje patirt, prisiekusieji advokatai, prokurorai. Kandidatais Aukiausiojo Teismo teisjus gali bti rajono (miesto) teismo, apygardos teismo teisjai, turintys ne emesn kaip antrj kvalifikacin klas, taip pat auktj mokykl dstytojai, advokatai arba prokurorai, ilaik kvalifikacin teisjo egzamin. Kandidatus rajon (miest), apygardos teism teisjus silo teisingumo ministras remdamasis teisj kvalifikacins kolegijos ivada. Kandidatus Aukiausiojo Teismo teisjus Saeimai silo Aukiausiojo Teismo pirmininkas remdamasis Teisj kvalifikacins kolegijos ivada. Rajon (miest) teismo teisj skiria Saeima teisingumo ministro teikimu trejiems metams. Vliau asmen Saeima teisingumo ministro teikimu, remdamasi Teisj kvalifikacins kolegijos ivada, skiria be galiojim termino ribojimo arba trejiems metams pakartotinai. Jeigu teisjo veikla nepatenkinama, teisingumo ministras gali nebeteikti asmens toliau dirbti. Apygardos teismo teisj skiria Saeima teisingumo ministro teikimu neribodama galiojim termino. Aukiausiojo Teismo teisj Teismo pirmininko teikimu pareigas taip pat skiria Saeima neribodama kadencijos trukms. Rajono (miesto) teismo teisjo maksimalus amius yra 65 metai, apygardos teismo teisjo 65, o Aukiausiojo Teismo teisjo 70 met. Rajono (miesto) teismo, taip pat apygardos teismo teisj darbas gali bti pratstas penkeriems metams pagal teisj kvalifikacins kolegijos ivad teisingumo ministro ir Aukiausiojo Teismo pirmininko bendru sprendimu, o Aukiausiojo Teismo teisj Aukiausiojo Teismo pirmininko sprendimu. Aukiausiojo Teismo pirmininko galiojimus penkeriems metams gali pratsti Saeima valstybs prezidento teikimu. Aukiausiojo Teismo pirmininkas arba teisingumo ministras gali pasilyti Saeimai suteikti Garbs teisjo vard rajono siningai dirbusiems ir baigusiems teisjo veikl (miesto) teismo, apygardos teismo, Aukiausiojo Teismo teisjams. Esant teisj vakancijai atitinkamuose teismuose, statymo nustatyta tvarka Garbs teisjams gali bti pavesta ribot laik vykdyti teisj funkcijas.

246

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Teismo tarj skaii nustato teisingumo ministras, o juos renka rajon (miest) savivaldybs penkeriems metams. Eiti savo pareigas teisme teismo tarjai kvieiami burtais ilgesniam kaip 30 dien laikotarpiui. Kviesti teism teismo tarj privalo moni, staig ir organizacij administracijos. statymas numato tvark, kuria remiantis galima atleisti teisj i pareig arba nualinti nuo pareig vykdymo. Atleisti teisj galima iais atvejais: teisjo praymu; irinkus j arba paskyrus kitas pareigas; dl sveikatos bkls, jeigu jis negali dirbti teisjo darbo. Nualinti teisj nuo pareig galima: jeigu teisjas nuteisiamas ir jo atvilgiu sigalioja teismo nuosprendis; teisj drausmins kolegijos sprendimu. Rajono (miesto) teismo, apygardos teismo teisjus i pareig atleidia Saeima teisingumo ministro teikimu, Aukiausiojo Teismo teisj Saeima Aukiausiojo Teismo pirmininko teikimu, o Aukiausiojo Teismo pirminink Saeima Ministr Kabineto teikimu. Vis grandi teism teisjus nuo pareig nualina Saeima Teisj drausmins kolegijos teikimu, o Aukiausiojo Teismo pirminink Saeima teisj drausmins kolegijos, besiremianios Aukiausiojo Teismo plenumo ivada, teikimu. Teismo tarjus atleidia i tarjo pareig atitinkama savivaldyb, vadovaudamasi rajono (miesto) ar apygardos teism pirminink pareikimu statymo numatytais pagrindais. statyme nurodoma, kad su teismais susij: 1) prokurorai. ie teisminei sistemai priklausantys pareignai dalyvauja nagrinjant bylas teisme ir vykdo kitas statymo numatytas pareigas. Prokuror veikl reglamentuoja Prokuratros statymas; 2) prisiekusieji advokatai. Teisinis j statusas nustatytas Advokatros statyme, teises ir pareigas teisme tvirtina proceso statymai; 3) prisiekusieji notarai. J statusas apibrtas Notariato statyme ir veikia prie apygard teism. Laikoma, kad teisminei sistemai priklauso ios staigos: 1) Prisiekusieji teismo vykdytojai. Jie yra prie apygard teism ir prilyginami valstybs pareignams. Veikl reglamentuoja Teismo vykdytoj statymas; 2) Nalaii teismas, laikomas teisminei sistemai priklausania staiga, vykdania statymo numatytas globos ir rpybos funkcijas; 3) Valsiaus teismas gyvendina nalaii teismo funkcijas valsiuje bei kitus statymo numatytus veiksmus; 4) Civilins bkls akt ra skyrius registruoja santuok, gimim, mirt, o veikl reguliuoja specialus statymas. Teism savivalda. gyvendinant teism savivald svarbiausi vaidmen atlieka teisj konferencija, kurioje dalyvauja visi teisjai. Pagrindins funkcijos yra ios: svarstyti aktualius teism praktikos klausimus; teikti Aukiausiojo Teismo pirmininkui pasilymus dl teiss norm interpretavimo, kur turt atlikti Aukiausiojo Teismo plenumas; svarstyti teisj materialinio ir socialinio aprpinimo bei kitus aktualius teisj veiklos klausi-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

247

mus; slaptu balsavimu rinkti Teisj kvalifikacin kolegij, Teisj drausmin kolegij ir j pirmininkus ketveriems metams. Teisj kvalifikacins kolegij sudaro du Aukiausiojo Teismo senato teisjai, vienas Aukiausiojo Teismo Civilini ir vienas Baudiamj byl teismo rm teisjas, du apygard teism teisjai, du rajon (miest) teism teisjai ir du ems knyg skyri teisjai. Posdiuose gali dalyvauti Saeimos juridins komisijos pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Latvijos universiteto Teiss fakulteto dekanas, Latvijos policijos akademijos rektorius, taip pat Latvijos teisj asociacijos valdybos atstovas. Pagrindins funkcijos yra: vertinti kandidat teisjo pareigas pasirengim dirbti, surengti kvalifikacin egzamin; organizuoti teisj atestacij; suteikti arba paeminti teisj turim kvalifikacin klas (5 kvalifikacins klass). Teisingumo ministras, gyvendindamas ministerijos galiojimus, vykdo ias funkcijas: teikia Saeimai nustatyti rajon (miest) teism teisj skaii; skiria rajon (miest) teism pirmininkus; teikia Saeimai nustatyti apygard teism teisj skaii; kartu su Aukiausiojo Teismo pirmininku teikia Saeimai skirti apygard teism pirmininkus; skiria apygard teism pirminink pavaduotojus; apygardos teismo pirmininko teikimu tvirtina apygardos teismo teismines kolegijas; remdamasis Teisj kvalifikacins kolegijos ivada parenka rajon (miest) teism ir apygard teism teisj kandidatras ir teikia Saeimai; bendru sprendimu kartu su Aukiausiojo Teismo pirmininku gali pratsti rajono (miesto) teismo ir apygardos teismo teisj galiojim termin iki penkeri met; nustato teism tarj skaii; silo Saeimai suteikti Garbs teisjo vard; nustato teisj mantijos ir enklo naudojimo tvark kartu su Aukiausiojo Teismo pirmininku; skiria laikinai eiti rajono (miesto) teismo pirmininko pareigas vienam i teisj; paveda laikinai (ne ilgiau kaip 2 metams) eiti rajono (miesto) teismo teisjo pareigas kito rajono (miesto) teismo teisjui, Garbs teisjui, apygardos teismo teisjui arba teismo tarjui; Teisj kvalifikacins kolegijos teikimu paveda laikinai eiti apygardos teismo teisjo pareigas rajono (miesto) teismo teisjui; teikia Saeimai atleisti i pareig rajono (miesto) teismo ir apygardos teismo teisj; teikia Saeimai nualinti nuo pareig teisjus, kuriems sigaliojo teismo nuosprendis; gali laikinai nualinti teisj nuo pareig, jeigu jam ikelta drausms byla iki sprendimo sigaliojimo; priima potvarkius dl teisj skyrimo laikinai eiti pareigas kitame teisme, Teisingumo ministerijoje, tarptautinje organizacijoje; gali teikti Teisj kvalifikacinei kolegijai silym paeminti teisjo kvalifikacin klas; skiria apygard teism ems knyg skyri vadov ir jo pavaduotoj; skiria premijas

248

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

teisjams; teikia silymus aprpinti teisj gyvenamja patalpa. Teisingumo ministras vykdo ir kitus statym numatytus galiojimus. Apibendrinant Teisingumo ministerijos ir ministro funkcijas organizuojant teism sistemos valdym darytina ivada, kad ios valdymo institucijos galios yra reikmingos. iuo atvilgiu Latvijos patirtis skiriasi nuo Lietuvoje gyvendinamos teism savivaldos koncepcijos.

XI
Konstitucinis Teismas. 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucijoje, kurios idjomis remiasi iuolaikinis Latvijos konstitucionalizmas, nebuvo numatyta teismin teiss akt konstitucins kontrols funkcija. i konstitucins sistemos problema Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo pradta svarstyti ir imta gyvendinti atkrus Latvijos ir Lietuvos nepriklausomas valstybes. Pirmasis etapas kuriant konstitucins justicijos organizacin form Latvijoje buvo 1992 m. gruodio 15 d. statymo Apie teismin valdi primimas. statymo 2 ir 9 straipsniuose buvo ne tik pripaintas konstitucins kontrols neivengiamumas iuolaikinje konstitucinje sistemoje, bet ir tai, kad Aukiausiame Teisme bus steigta kolegija, tursianti sprsti konstitucinius ginus.306 Vliau buvo prieita prie ivados, kad konstitucins kontrols funkcij turi gyvendinti atskira konstitucin institucija Konstitucinis Teismas. is klausimas buvo sprendiamas sudtinguose politiniuose teisiniuose debatuose.307 1996 m. birelio 5 d. Saeima prim statym, kuriuo pakeit Konstitucij, o 85 straipsnis apibr pagrindinius Konstitucinio Teismo statuso bruous. Nustatyta, kad Latvijoje veikia Konstitucinis Teismas, kuris, neperiangdamas statymo nustatyt kompetencijos rib, nagrinja bylas dl statym atitikties Konstitucijai, taip pat kitas bylas, kurios statymu perduotos jo kompetencijai. Konstituciniam Teismui suteikta teis pripainti netekusiais galios statymus ir kitus aktus arba j dalis. Numatyta, kad
306 Beje, Konstitucinio Teismo krimo idja buvo reikiama dar 1989 m. spal, kai Latvijos teisinink draugija pateik Latvijos TSR Aukiausiajai Tarybai Konstitucijos pakeitimo projekt, kuriame buvo numatytas Prezidento instituto atkrimas ir Konstitucinio Teismo krimas. Tada Aukiausioji Taryba nepritar silymui dl Prezidento instituto atkrimo, taiau pakeit tuo metu galiojusi Konstitucij ir numat Konstitucinio Teismo steigim. r.: Vedomosti Verchovnovo Soveta i Pravitelstva Latvijskoi SSR. 1989. Nr. 48. P. 697. 307 Endzin A. The Constitutional Courts of the Republic of Latvia and the Republic of Lithuania. Similarities and differences // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Constitutional justice: the present and the future. Vilnius: Klaipdos rytas, 1998. P. 370.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

249

Konstitucinio Teismo teisjus statymo nustatytam laikui tvirtina Saeima, jeigu u tai slaptai balsavo ne maiau kaip 51 Saeimos narys.308 1996 m. birelio 5 d. Saeima taip pat prim Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo statym309, kuris sigaliojo birelio 28 d. 1996 m. spal ir lapkrit Saeima patvirtino 6 Teismo teisjus, o pirmj byl Konstitucinis Teismas inagrinjo 1997 m. balandio 27 d. 1997 m. rugsjo 11 d. Saeima pakeit kai kuriuos Konstitucinio Teismo statymo straipsnius (18 str. dl pareikimo padavimo tvarkos, 23 str. dl atstovavimo Konstituciniame Teisme, 25 str. dl Konstitucinio Teismo teisjo nualinimo, 29 str. dl teisminio proceso nutraukimo, 31 str. dl Konstitucinio Teismo sprendimo turinio, 34 str. dl Konstitucinio Teismo teisjo kitos veiklos ribojimo.310 Pagal to meto Konstitucinio Teismo status ios institucijos galios buvo ribotos, nes nebuvo numatytas ne tik konstitucinio skundo institutas, bet ir kontroliuojam objekt sraas buvo santykinai siauras. Konstitucinio Teismo statymas i esms buvo pakeistas 2000 m. lapkriio 30 d. statymu311. Juo buvo patikslinti Konstitucinio Teismo galiojimai, teisminio proceso tvarka, suformuluota konstitucinio skundo koncepcija. Konstitucinio Teismo pirmininko A. Endzino teigimu, toki statymo raid lm Latvijos Respublikos Konstitucijos papildymas 8 skirsniu Pagrindins mogaus teiss.312 2003 m. birelio 19 d. statymu buvo patikslinti Konstitucinio Teismo statymo straipsniai dl teisj darbo umokesio. Taigi Konstitucinio Teismo statuso pagrindai tvirtinti jau mintame Konstitucijos 85 straipsnyje. Atkreiptinas dmesys tai, kad Latvijos Respublikos, kitaip nei Lietuvos Respublikos, Konstitucinio Teismo statuso konstitucinis pagrindas (85 str.) yra skyriuje Teismas. Tai esmin aplinkyb, leidianti teigti, kad Konstitucinis Teismas beslygikai priskiriamas teisminei valdiai. Konstitucinio Teismo statuso turinys visapusikiau atskleidiamas Konstitucinio Teismo statyme. Jame nurodoma, kad Konstitucinis Teismas yra nepriklausoma teismins valdios institucija. Neperiangdama Latvijos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo statymo nustatytos kompetencijos rib ji nagrinja bylas dl statym ir kit normini akt atitikties Konstitucijai, taip pat kitas bylas, kurios statymu perduotos jo
The Republic of Latvia Saeima and Cabinet Reporter No. 14. 1996. P. 1603. The Respublic of Latvia Saeima and Cabinet Reporter No. 14. 1996. P. 16501663. 310 Latvijas Vestnesis. No. 242/245. 1997. 311 Latvijas Vestnesis. November 20. 2000. 312 Endzin A. The Constitutional Claim in Latvia // Interpretation and Direct Application of the Constitution. Vilnius: Baltijos kopija, 2002. P. 82.
309 308

250

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

kompetencijai. Savo sprendimus Teismas grindia Konstitucija ir Konstitucinio Teismo statymu. Nors rengiant Konstitucinio Teismo veikl reglamentuojanius teiss aktus, taip pat teismo veiklos pradioje buvo manoma, kad, be Konstitucinio Teismo statymo, turt bti parengtas ir Teismo proceso statymas, taiau i idja iki iol negyvendinta.313 iuo metu konstitucinio teisminio proceso taisykls nustatytos Konstitucinio Teismo statyme ir Konstitucinio Teismo reglamente, priimtame absoliuia vis Teismo teisj bals dauguma. Reglamente patikslinami ne tik teisminio proceso, bet sprendiami ir teismo struktros bei organizavimo klausimai. Vadinasi, dl Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso, jo santykio su kitomis valstybs valdios institucijomis vertinimo nekyla dideli teorini problem, dl kuri tradicikai diskutuojama konstitucins teiss moksle. Galima teigti, kad Konstitucinis Teismas, ireikdamas teismins valdios galias, vykdo statym ir kit teiss akt teistumo kontrols specifin funkcij. Konstitucinio Teismo teisjai. Latvijos Respublikos, kitaip nei Lietuvos Respublikos, Konstitucijoje nenumatytas Konstitucinio Teismo teisj skaiius, o Konstitucinio Teismo statyme nurodoma, kad Teism sudaro 7 teisjai, kuriuos tvirtina Saeima deimiai met. Trys teisjai tvirtinami ne maiau kaip 10 Saeimos nari silymu, 2 Ministr Kabineto silymu ir dar 2 Aukiausiojo Teismo plenumo silymu. Kandidatras Konstitucinio Teismo teisjus Aukiausiasis Teismas silo i Latvijos teism teisj. Reikt atkreipti dmes ir tai, kad Latvijoje, kaip ir daugumoje kit ali, laikomasi tradicijos, pagal kuri, sudarant konstitucinius teismus dalyvauja visos trys valstybs valdios statym leidiamoji, vykdomoji, teismin. Vadinasi, ir Konstitucinio Teismo iskirtin sudarymo tvarka apibdina jo aukt status konstitucini institucij srangoje, taip pat vis valdi bendradarbiavimo neivengiamum gyvendinant valstybs valdios funkcijas. Paymtinas dar vienas bdingas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso bruoas, reikiantis, kad Latvijoje nra Konstitucinio Teismo sudties nuolatins rotacijos, kuri tvirtinta Lietuvoje. Manoma, kad pagrindin prieastis, dl kurios Latvijos statym leidjas atsisak nuolatinio teisj korpuso atnaujinimo principo, buvo sitikinimas, jog bus sunku

313 Endzin A. The Constitutional Courts of the Republic of Latvia and the Republic of Lithuania. Similarities and differences // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Constitutional justice: the present ant the future. Vilnius: Klaipdos rytas, 1988. P. 371.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

251

rasti ger specialist, kuris sutikt tapti Konstitucinio Teismo teisju tik trejiems metams.314 Kandidatu Konstitucinio Teismo teisjus gali bti Latvijos pilietis, gijs auktj teisin isilavinim, taip pat turintis ne maesn kaip 10 met teisininko darbo sta arba turintis mokslins pedagogins veiklos jurisprudencijos srityje 10 met sta. Kandidatu Konstitucinio Teismo teisjus negali bti asmuo, kuris negali kandidatuoti bendrosios jurisdikcijos teismo teisjus. Saeimai pateikt kandidat asmens duomenys vieai skelbiami laikratyje Latvijas Vestnesis. Saeimos patvirtinti Konstitucinio Teismo teisjai duoda priesaik. J priima valstybs prezidentas. Priesaika turi teisinio fakto reikm, nes tik prisieks teisjas gali pradti vykdyti savo pareigas. Taiau bendrosios jurisdikcijos teismo teisjui, kuris jau buvo davs teisjo priesaik, i naujo prisiekti nereikia. Taigi ir iuo atvilgiu Konstitucinis Teismas siejamas su teismine valdia, su jos funkcionavimo konstituciniais pagrindais. Teismo teisjai teismo posdio metu dvi teisjo mantijas ir bna prisiseg teisjo enklus. Konstitucinio Teismo statyme tvirtinta viena pagrindini Teismo teisj statuso garantij, t. y. ta, kad teisjas negali bti atleistas i pareig, iskyrus statymo numatytus atvejus. Tas pats asmuo negali eiti Konstitucinio Teismo teisjo pareig ilgiau nei 10 met i eils. ios taisykls iimtis numato statymas. Jeigu Konstitucinio Teismo teisju buvo irinktas asmuo, prie tai js bendrosios jurisdikcijos teismo teisjo pareigas, pasibaigus kadencijai Konstituciniame Teisme jis turi teis grti ankstesnes pareigas, jeigu buvo paskirtas teisju neribojant galiojim laiko arba nesulauk teisjams nustatytos amiaus ribos. Maksimali Teismo teisjo amiaus riba yra 70 met. Teisjo, kuriam sukako 70 met, galiojimai nutrksta, iskyrus iuos atvejus: 1) jei Saeima vietoj jo nepatvirtina kito teisjo. iuo atveju Teismo teisjo galiojimai trunka tol, kol parlamentas patvirtina nauj teisj; 2) jei Teismo teisjas dalyvavo byloje, kurioje sprendimas dar nepaskelbtas. Esant tokiai padiai teisjo galiojimai trunka tol, kol paskelbiamas sprendimas atitinkamoje konkreioje byloje. Teismo teisjo galiojimai gali bti sustabdomi tik iais atvejais: 1) jeigu Konstitucinis Teismas dav sutikim pradti baudiamj teisjo persekiojim. Tokiu atveju teisjo galiojim sustabdymas trunka iki nuosprendio
314 Endzin A. The Constitutional Courts of the Republic of Latvia and the Republic of Lithuania. Similarities and differences // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Constitutional justice: the present ant the future. Vilnius: Klaipdos rytas, 1988. P. 375.

252

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

atitinkamoje byloje siteisjimo; 2) jeigu ikelta drausmin byla dl teisjo padaryt veiksm, nesuderinam su Konstitucinio Teismo teisjo statusu. iais atvejais Konstitucinis Teismas gali priimti sprendim sustabdyti teisjo galiojimus ne ilgiau kaip vienam mnesiui. Teismo teisjas atleidiamas i pareig jeigu: 1) negali vykdyti savo pareig dl sveikatos. Tuomet jis atleidiamas i pareig absoliuia vis Teismo teisj bals dauguma; 2) yra nuteistas u padaryt nusikaltim ir jeigu jo atvilgiu yra sigaliojs nuosprendis; 3) padar nesuderinamus su teisjo statusu veiksmus, sistemingai nevykdo savo pareig ir dl to jam skirta drausmin nuobauda. Tokiu atveju jis gali bti atleidiamas vis Konstitucinio Teismo teisj absoliuia bals dauguma. Konstitucinio Teismo teisjo kito darbo ir visuomenins veiklos ribojimai. Teisjas negali eiti joki kit pareig arba dirbti kit mokam darb, iskyrus pedagogin, mokslin ir krybin. Jis negali bti Saeimos, savivaldybs tarybos (dmos) deputatu. Teisjo veikla yra nesuderinama su naryste politinse partijose arba j koalicijose. Nors teisjui leidiama dalyvauti kit visuomenini organizacij, susivienijim veikloje, taiau teisjas ia teise turi naudotis taip, kad nebt kenkiama teisjo garbei ir orumui, Teismo nepriklausomumui ir objektyvumui. Imuniteto ribos. Be Konstitucinio Teismo sutikimo teisjo negalima patraukti baudiamojon atsakomybn, aretuoti. is klausimas sprendiamas vis Konstitucinio Teismo teisj absoliuia bals dauguma. Teisjo negalima sulaikyti, atvesdinti ir atlikti krat be Konstitucinio Teismo sprendimo. klausim sprendia trij teisj kolegija. Drausmin teisj atsakomyb. Konstitucinio Teismo teisjas gali bti patrauktas drausminn atsakomybn, jeigu: 1) padar paeidimus, susijusius su ribojama kita profesija ar visuomenine veikla; 2) nevykdo tarnybos pareig; 3) netinkamai elgiasi; 4) padar administracins teiss paeidim. Drausmin byl gali ikelti Konstitucinio Teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, trys Teismo teisjai. Byl rengia Konstitucinio Teismo pirmininko arba jo pavaduotojo paskirtas teisjas. Toki byl nagrinja visi Konstitucinio Teismo teisjai. Teisjui gali bti pareikta pastaba, papeikimas, iki vieneri met 20 proc. sumaintas darbo umokestis, jis gali bti atleistas i pareig. Konstitucinio Teismo pirminink ir jo pavaduotoj slaptu balsavimu renka Konstitucinio Teismo teisjai, o sprendimas priimamas absoliuia bals dauguma. Pirmininkas vadovauja Teismo posdiams, organizuoja Teismo darb ir atstovauja Teismui. Pirmininko pavaduotojas padeda pirmininkui vykdyti savo funkcijas ir pavaduoja pirminink, kai jo nra. Kai kurias pirmininko funkcijas gali vykdyti jo paskirtas teisjas. Pirmininkas ir

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

253

jo pavaduotojas gali duoti teisjams tik tokio pobdio pavedimus organizaciniais klausimais, kurie yra susij su teisj tarnybinmis pareigomis. Konstitucinio Teismo kompetencija. Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinja ias bylas: 1. Dl statym atitikties Konstitucijai. 2. Dl Latvijos tarptautini sutari atitikties Konstitucijai. i sutari konstitucingumas gali bti tikrinamas ir iki j ratifikavimo Saeimos posdyje. 3. Dl kit normini akt ar j dali atitikties auktesns teisins galios teiss normoms (aktams). Beje, Konstitucinis Teismas aikino, ar Saeimos Prezidiumo priimtas teiss aktas (nutarimas) priskirtinas mint teiss akt kategorijai. Teismas teig, kad sprendiant inybingumo klausim teiss aktas vertinamas ne tik pagal jo pavadinim, bet ir pagal turin. Atkreiptas dmesys ir tai, kad neivengiamai reikia atsivelgti ir institucijos, ileidusios teiss akt, kompetencij. Taiau jeigu ir buvo paeista i taisykl, tai dar nereikia, kad aktas neatitinka norminio akto poymi, o jo teistumo negali ginyti Konstitucinis Teismas. Teismas paymjo, kad Saeimos Prezidiumo akt teistumo negali tikrinti bendrosios jurisdikcijos teismai, todl aikinimas, kad ir Konstitucinis Teismas toki gali neturi, prietarauja demokratins valstybs principui. Remdamasis iais argumentais Teismas pabr, kad Saeimos Prezidiumo normini teiss akt teistumo (atitikties auktesns galios teiss aktams) tikrinimas yra inybingas Konstituciniam Teismui, juo labiau tada, kai is klausimas ikeliamas konstituciniame skunde dl paeistos asmens teiss. Saeimos Prezidiumo akt, kuriais remiantis sprendiami deputat veiklos klausimai, negalima traktuoti vien tik kaip vidaus normini akt (t. y. laikantis tradicins sampratos). Vienas i pagrindini poymi, pagal kur teiss aktai skirstomi vidaus ir iors, yra konkretaus akto adresatas. Vieosios teiss subjektas vidaus norminius aktus priima nustatydamas savo vidaus tvark jam pavaldi institucij darbo organizavimo klausimais arba paaikindamas kurio nors iors norminio teiss akto taikymo tvark. Tokie aktai yra privalomi tiktai paiam leidjui, jo struktriniams padaliniams ir darbuotojams. Iors norminiai aktai privalomi abstrakiam asmen ratui, jais reguliuojami vieosios teiss subjekt, taip pat individ ar kit vieosios teiss subjekt teisiniai santykiai.315

315 Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 328363.

254

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

4. Dl Saeimos, Ministr Kabineto, valstybs prezidento, Saeimos pirmininko, ministro pirmininko kit akt (iskyrus administracinius teiss aktus) atitikties statymams. 5. Dl ministro potvarkio, kuriuo ministras, remdamasis Ministr Kabineto galiojimu, sustabd savivaldybs tarybos (dmos) sprendim. 6. Dl Latvijos teiss norm atitikties Latvijos tarptautinms sutartims, kurios neprietarauja Latvijos Respublikos Konstitucijai. Galima konstatuoti, kad Konstitucinis Teismas gyvendina lyginamojoje konstitucinje teisje inom vadinamj vlesnij konstitucins kontrols form, t. y. t akt, kurie buvo priimti parlamento ir kuriuos oficialiai paskelb valstybs prezidentas. Taiau negalima neatkreipti dmesio ir tai, kad Latvijos tarptautini sutari konstitucingumo klausim Konstitucinis Teismas gali sprsti ir iki sutarties ratifikavimo. Beje, panaiai is klausimas sprendiamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Taigi ir Latvijoje taikoma ribota iankstin konstitucins kontrols forma, kuri yra labiau paplitusi kitose usienio alyse (pvz., Pranczijoje). iuo atvilgiu Latvijos Konstitucinis Teismas yra ne parlamento patarjas, o jo teisjas. Kreipimosi (pareikimo) Konstitucin Teism teiss subjektai. iai teisei pirmiausia bdinga tai, kad ja gali naudotis platus pareign ir institucij ratas tuo Latvijos konstitucin jurisprudencija lyginamojoje konstitucinje teisje isiskiria i kai kuri kit ali. 1. Dl statym ir Latvijos tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, dl kit normini teiss akt ar j dali atitikties teiss normoms (aktams), turinioms auktesn teisin gali, taip pat dl nacionalins teiss norm atitikties Latvijos tarptautinms sutartims, kurios neprietarauja Konstitucijai, Konstitucin Teism turi teis kreiptis: 1) valstybs prezidentas; 2) Saeima; 3) ne maiau kaip 20 Saeimos deputat; 4) Ministr Kabinetas; 5) generalinis prokuroras; 6) Valstybs kontrols taryba; 7) savivaldybs taryba (dma); 8) mogaus teisi valstybinis biuras; 9) teismas, nagrinjantis civilin, baudiamj ar administracin byl;316 10) ems knyg skyriaus
316 Teismo kreipimasis Konstitucin Teism priimamas tuo atveju, jeigu bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas byl kaip pirmosios arba kasacins ar apeliacins instancijojos teismas, mano, jog norma, kuri turi bti taikoma ioje byloje, neatitinka auktesns galios teiss normos (akto). ems knyg skyriaus teisjas, sprsdamas nekilnojamojo turto traukimo ems knyg klausim arba susijus su iuo klausimu nuosavybs teiss tvirtinim ems knygoje klausim, gali kreiptis Konstitucin Teism, jeigu mano, kad teiss norma, kuria turi bti pasiremta priimant sprendim, neatitinka auktesns galios teiss normos (akto). ie kreipimaisi turi bti pagrsti motyvuotu teismo ar ems knyg skyriaus teisjo sprendimu. Laikomasi teisins nuostatos, kad teismo, teisjo kreipimesi galima kelti klausim tik dl toki norm, kurias reikia taikyti byloje, teistumo.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

255

teisjas, sprsdamas klausim dl nekilnojamojo turto traukimo ems knyg ir dl nuosavybs teiss tvirtinimo ems knygoje; 11) asmuo, jeigu buvo paeistos Konstitucijoje nustatytos pagrindins teiss. 2. Dl Saeimos, Ministr Kabineto, Saeimos pirmininko, ministro pirmininko kit teiss akt (iskyrus administracinius teiss aktus) atitikties statymams Konstitucin Teism gali kreiptis: 1) valstybs prezidentas; 2) Saeima; 3) ne maiau kaip 20 Saeimos deputat; 4) Ministr Kabinetas. 3. Savivaldybs taryba (dma) gali kreiptis Konstitucin Teism dl ministro potvarkio, kuriuo ministras, remdamasis Ministr Kabineto galiojimu, sustabd savivaldybs tarybos (dmos) sprendim, atitikties statymui. Dl statym, Latvijos tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, dl kit normini teiss akt ar j dali atitikties teiss normoms (aktams), turinioms auktesn teisin gali, taip pat dl nacionalins teiss norm atitikties Konstitucijai neprietaraujanioms Latvijos tarptautinms sutartims savivaldybs taryba (dma) gali kreiptis Konstitucin Teism tik tuo atveju, jeigu ginijamas teiss aktas susijs su atitinkamos savivaldybs teismis. Konstitucinis skundas (pareikimas), kaip jau minjome, buvo tvirtintas Latvijos konstitucins teiss sistemoje 2000 m. lapkriio 30 d. statymu ir sigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Su konstituciniu skundu (pareikimu) Konstitucin Teism gali kreiptis visi asmenys, kurie mano, kad j teises paeidia teiss norma, neatitinkanti auktesns galios teiss normos. Konstitucinis skundas gali bti paduotas tik tuo atveju, jeigu inaudotos visos kitos galimybs ginant teises bendrosiomis gynimo priemonmis (kreipimasis auktesn valdymo institucij arba auktesn pagal pavaldum pareign, skundas arba pareikimas dl iekinio bendrosios jurisdikcijos teisme) arba jei toki galimybi nra. I konstitucinio skundo apibrimo, suformuluoto Konstitucinio Teismo statyme, iplaukia, kad ne vis vieosios teiss akt teistum asmuo gali ginyti Konstituciniame Teisme. tai konstituciniu skundu negalima reikalauti patikrinti, ar teismins valdios institucij sprendimai, administracini teiss aktai yra teisti. Pasirinkdamas tok model statym leidjas siek aukso vidurio ir band ivengti keleto problem, su kuriomis susidr kitos i socialistins okupacijos isiverusios valstybs. Taigi Latvijos konstitucinio skundo modelis yra ypatingas, jis vadinamas imitaciniu (vok. unechte) konstituciniu skundu. Toks apibdinimas pagrstas tuo, kad, viena vertus, konstitucinis skundas gali bti pateikiamas asmens, jeigu jo pagrindins teiss yra paeidiamos, kita vertus, konstitucinis skundas gali bti

256

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pateikiamas tik tada, kai mogaus teiss yra paeistos teiss normomis, o ne bendrosios jurisdikcijos teismo sprendimu.317 Atsivelgiant tai, kad konstitucinis skundas gali bti paduotas tik tuo atveju, jeigu inaudotos visos kitos galimybs ginant teises bendrosiomis gynimo priemonmis, reikt pabrti, kad taikomos kai kurios ios taisykls iimtys. Jeigu konstitucinio skundo (pareikimo) inagrinjimas yra visuomenikai reikmingas arba jeigu teisi gynimas bendrosiomis gynimo priemonmis negali ukirsti kelio skundo autoriaus patirtai alai, Konstitucinis Teismas gali priimti sprendim dl skundo nagrinjimo nelaukdamas, kol skundo autorius gyvendins visas kitas savo teiss gynimo priemones. Iklus toki byl Konstituciniame Teisme turi bti sustabdytas atitinkamos civilins, baudiamosios ar administracins bylos nagrinjimas bendrosios jurisdikcijos teisme iki Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo. Aikindamas teisin konstitucinio skundo prigimt Konstitucinis Teismas pabr, kad terminas jeigu asmuo galvoja reikia asmens, o ne teismo nuomon, jog teis yra paeista. statyme reikalaujama, kad asmuo pagrst savo sitikinim. Tai reikia, kad ikelti byl remiantis konstituciniu skundu galima tik tada, kai konstatuojama, jog teisiniai argumentai pagrindia asmens nuomon dl teiss paeidimo. Konstitucinio Teismo kolegija, preliminariai nagrindama konstitucinio skundo pagrstum, gali atsisakyti ikelti byl tik tokiu atveju, kai akivaizdu, jog skundas teisikai nepakankamai pagrstas. Nuomon, kad kolegija, ikeldama byl pagal konstitucin skund, turi konstatuoti asmens teiss paeidim, yra klaidinga, nes prietarauja konstitucinio teisminio proceso esmei. Klausim, ar yra paeistos konstitucinio skundo pareikjo pagrindins teiss, gali konstatuoti tik pats Konstitucinis Teismas savo sprendimu.318 Konstitucinis teisminis procesas pagrstas Konstitucinio Teismo statyme tvirtintomis taisyklmis, o ios normomis, kuriomis, atitinkamai modifikuotomis ir pritaikytomis konstitucinio teisminio proceso reikmms, vadovaujamasi civiliniame procese. Konstitucinio Teismo teisj kolegija nagrinja gautus pareikimus ir sprendia klausim dl bylos iklimo ar atsisakymo ikelti byl. Kolegij sudaro trys Teismo teisjai, kuriuos vieneriems metams skiria Konstitucinis Teismas, o sprendimas priimamas vis teisj absoliuia bals dauguma. Kolegijai pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas bei jo pavaduo317 Endzin A. The Constitutional Claim in Latvia // Interpretation and Direct Application of the Constitution. Vilnius: Baltijos kopija, 2002. P. 83. 318 Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 22 d. sprendimas. P. 342343.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

257

tojas, jei jie yra kolegijos nariai. Jeigu j nra, kolegija pati isirenka pirmininkaujantj. Kolegijos posdiai yra udari, taiau juos gali bti pakviesti pareikjai, Konstitucinio Teismo darbuotojai ar kiti asmenys. Kolegija gali atsisakyti ikelti byl, jeigu: 1) byla neteisminga Konstituciniam Teismui; 2) pareikjas neturi kreipimosi teiss; 3) pareikimas neatitinka statymo nustatyt reikalavim; 4) pareikimas paduotas klausimu, dl kurio jau priimtas sprendimas. Kolegijos sprendimai neskundiami. Bylos rengimo pradiniame etape Konstitucinio Teismo pirmininkas paveda vienam i teisj rengti byl nagrinti teisme. Teisjas, atlikdamas parengiamuosius veiksmus, gali reikalauti i pareikjo, taip pat i pareign ir institucij papildom dokument, paaikinim klausimais, kurie ikilo rengiant byl. Teisjas turi teis skirti ekspertizes, sprendia kitus klausimus, susijusius su byla, nustato, kurie asmenys turi bti kvieiami teismo posd. Siekiant spariau nagrinti bylas ir utikrinti visapusik teismin nagrinjim kelios bylos gali bti sujungtos vien byl. Byla turi bti parengta per 3 mnesius. Konstitucinio Teismo, kur sudaro 3 teisjai, tvarkomajame posdyje is terminas gali bti pratstas 2 mnesiams. Teisjas, kuriam buvo pavesta rengti byl, surao ivad. Joje teisjas gali silyti bylos nagrinjimo raytin proces. Byl baigiama rengti Konstitucinio Teismo pirmininko sprendimu, kuriuo byla perduodama nagrinti teismui, nustatoma teismo sudtis, teismo posdio laikas ir vieta. Tvarkomajame teismo posdyje sprendiami organizaciniai klausimai, proceso forma (raytinis ar odinis) ir kt. Konstitucinio Teismo sudtis. Visos teisj sudties Teismas nagrinja ias bylas: 1) dl statym atitikties Konstitucijai; 2) dl Saeimos, Ministr Kabineto, valstybs prezidento, Saeimos pirmininko ir ministro pirmininko kit teiss akt, iskyrus administracinius teiss aktus; 3) dl nacionalini teiss norm atitikties Latvijos tarptautinms sutartims, jeigu jos neprietarauja Konstitucijai; 4) dl Ministr Kabineto normini akt atitikties Konstitucijai ir statymams; 5) dl Latvijos tarptautini sutari atitikties Konstitucijai. iems Teismo posdiams vadovauja Teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas. Visas kitas bylas nagrinja trys Konstitucinio Teismo teisjai. Juos skiria Konstitucinio Teismo pirmininkas. Tokiai Teismo sudiai pirmininkauja Teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas, o jeigu j Teismo sudtyje nra teisjai pirmininkaujantj isirenka i savo tarpo. Procesin byl nagrinjimo tvarka (odinis procesas) nustatyta Konstitucinio Teismo statyme ir Konstitucinio Teismo reglamente. Skiriant procesines sankcijas baudas taikomos civilinio proceso taisykls. Nesureguliuotus procesinius klausimus Konstitucinis Teismas isprendia pats.

258

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Raytinis procesas vykdomas tuo atveju, kai baigus rengti byl tvarkomajame Teismo posdyje prieinama prie ivados, kad bylos dokument utenka teisminiam nagrinjimui raytinio proceso pagrindu. Tokiu atveju byla nagrinjama ir sprendimas priimamas Teismo pasitarim kambaryje. Bylos dalyviai turi teis susipainti su bylos mediaga po 15 dien, kai praneama, kad byla inagrinta, ir ratu idstyti savo nuomon dl bylos mediagos. Bylos nutraukimo pagrindai yra ie: 1) ratikas pareikjo praymas; 2) jei ginijama teiss norma netenka teisins galios; 3) jei netenka galios teiss norma, kurios neatitinka kita teiss norma (aktas); 4) jei Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad sprendimas dl bylos iklimo neatitiko statymo numatyt reikalavim; 5) jei paskelbiamas Teismo nutarimas kitoje byloje, kurioje ginijama ta pati teiss norma (aktas); 6) kitais atvejais, kai nra galimybs tsti teismin proces. Nra pagrindo nutraukti pradt teismin proces, jei pasikeit renkamosios institucijos sudtis arba buvo pakeistas valstybs institucijos pareignas. Konstitucinio Teismo sprendimo galia. Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir sigalioja nuo jo paskelbimo. Sprendimas yra privalomas visoms valstybs institucijoms, staigoms ir valstybs bei savivaldybi pareignams, taip pat bendrosios jurisdikcijos teismams, fiziniams ir juridiniams asmenims. Teiss norma (aktas), kuri Konstitucinis Teismas pripaino prietaraujania auktesns galios teiss normai (aktui), netenka galios nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jeigu Konstitucinis Teismas nenumat kitoki sprendimo sigaliojimo slyg.319 Jei Konstitucinis Teismas pripasta, kad Latvijos tarptautin sutartis prietarauja Konstitucijai, Ministr Kabinetas privalo nedelsdamas priimti sprendim dl sutarties pakeitimo, denonsavimo, jos veikimo sustabdymo arba prisijungimo ataukimo. Teismo sprendimai skelbiami laikratyje Latvijas Vestnesis bei Latvijos Respublikos Saeimos ir Ministr Kabineto iniose.
319 2003 m. spalio 29 d. sprendime (Byla Nr. 2003-05-01) Konstitucinis Teismas nutar pripainti, kad Baudiamojo kodekso 271 straipsnis (Valdios atstovo ir kito valstybs pareigno garbs ir orumo paeidimas) neatitinka Konstitucijos 100 straipsnio ir negalioja nuo 2004 m. vasario 1 d., jeigu iki to laiko statym leidjas nesukonkretins pareigno, kuriam btina baudiamoji teisin gynyba. Atidedamj termin Teismas numat atsivelgdamas tai, kad ginijama teiss norma taikoma retai ir ji yra prevencinio pobdio. Teismas teig, kad panaikinus i teiss norm nuo Teismo sprendimo paskelbimo visuomenei bt padaryta didesn ala negu pasiekta nauda, nes ginijamos normos tikslas yra ginti pagrindines demokratines visuomens vertybes, numatytas Konstitucijos 116 straipsnyje (moni teisi gynimo btinumas, valstybs demokratin santvarka, visuomens saugumas, gerov ir moral. r.: Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. 2003. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 397, 398.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

259

XII
mogaus teisi ir laisvi konstitucins doktrinos raida Latvijoje, nors ir atspindi bendrsias tendencijas, bdingas daugeliui Europos valstybi, taiau ireikia ir specifinius bruous, kurie bdingi iuolaikinei Latvijos Respublikos politinei sistemai. Paymtina, kad 1922 m. vasario 15 d. Latvijos Respublikos Konstitucijoje nebuvo skyriaus, kuriame bt tvirtintos pagrindins mogaus laisvs ir teiss. io konstitucins teiss instituto turinys, t. y. konkreios mogaus teiss ir laisvs, buvo gyvendintos parlamento leidiamuose statymuose, kituose teiss aktuose.320 Vadinasi, XX amiaus pradioje, kuriant Latvijos nepriklausom valstybingum, daugiausia dmesio buvo skiriama valstybs, jos institucij struktrai, sveikai, o teisinis mogaus teisi ir laisvi reguliavimas buvo grindiamas vadinamuoju pozityviojo reguliavimo metodu. mogaus teisi ir laisvi konstitucins teiss instituto turinys visapusikiau buvo atskleistas ir tvirtintas XX amiaus pabaigoje, kai buvo atkurta demokratin nepriklausoma Latvijos valstyb. 1990 m. gegus 4 d. Latvijos TSR Aukiausiosios Tarybos deklaracijoje Dl Latvijos Respublikos nepriklausomybs atkrimo buvo skelbiama, kad Latvijos Respublikos ir kit valstybi pilieiams, nuolatos gyvenantiems Latvijos teritorijoje, garantuojamos socialins, ekonomins ir kultrins teiss, taip pat politins laisvs pagal visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas dl mogaus teisi. ios laisvs ir teiss taikomos TSRS pilieiams, kurie pareik pageidavim gyventi Latvijoje nepriimdami jos pilietybs.321 T pai dien Latvijos Respublikos Aukiausioji Taryba prim deklaracij Dl Latvijos Respublikos prisijungimo prie tarptautins teiss dokument mogaus teisi klausimais, kuria pripaino 1966 m. gruodio 16 d. Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt. is Paktas Latvijos Respublikoje pradjo galioti nuo 1992 m. liepos 14 d. 1991 m. gruodio 10 d. Latvijos Respublikos Aukiausioji Taryba prim konstitucin statym Dl mogaus ir piliei teisi ir pareig,322 kuriuo susistemino demokratinje pasaulio bendrijoje visuotinai pripaintas mogaus pilietines, politines, socialines, ekonomines, kultrines teises bei laisves ir ireik jas bendrame konsoliduotame teiss akte.
320 Balodis R. The Constitution of Latvia. Institut fr Rechtspolitik an der Universitt Trier, 2004. P. 40. 321 The Republic of Latvia Supreme Council and Government Reporter No. 20. 1990. P. 1096 1098. 322 The Republic of Latvia Supreme Council and Government Reporter No. 4/5. 1992. P. 74 77.

260

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

1997 m. birelio 4 d. Latvijos Respublikos Saeima ratifikavo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij. Konvencija sigaliojo 1997 m. birelio 13 d. iuo metu Latvijos Respublika yra ratifikavusi ir gyvendina visus pagrindinius tarptautins teiss aktus dl mogaus teisi ir laisvi, jie gyvendinami valstybs institucij teiss akt kuriamojoje veikloje, socialinje politikoje. Tarptautins teiss aktais remiasi Konstitucinis Teismas, bendrosios jurisdikcijos teismai sprsdami aktualiausias mogaus teisi ir laisvi gynimo problemas. Ypa reikmingas veiksnys yra Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija, daranti lemting tak kuriant teisines, politines ir socialines mogaus teisi utikrinimo prielaidas. 1998 m. spalio 15 d. Latvijos Respublika Saeima papild Latvijos Respublikos Konstitucij 8 skirsniu Pagrindins mogaus teiss. Jame pirm kart Latvijos konstitucionalizmo istorijoje mogaus teisi ir laisvi doktrina pateikta aukiausiu teisiniu politiniu lygiu. Nagrinjant Latvijos Respublikos Konstitucij reikt atkreipti dmes ir tai, kad Konstitucijos 8 skirsnis, nors ir pateikia pagrindini teisi ir laisvi katalog, taiau kitos konstitucins normos, neraytos 8-j skirsn, taip pat reglamentuoja mogaus teisi ir laisvi klausimus, tvirtina atitinkamos garantijas. tai Konstitucijoje deklaruojama, kad Latvijos valstybs suverenitetas priklauso Tautai (2 str.), tvirtintas latvi kalbos konstitucinis statusas (4 str.), nustatyta, kad parlamentas renkamas visuotiniuose, lygiuose, tiesioginiuose rinkimuose ir slaptu balsavimu (6 str.), tvirtinta piliei statymo leidybos iniciatyvos teis (78 str.) ir kt. Tiriant Latvijoje tvirtint mogaus teisi ir laisvi koncepcij ir pasitelkiant skirtingus altinius reikia atkreipti dmes tai, kad viena i pagrindini altini yra Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriais remdamasis Teismas formuoja vientis pozicij mogaus teisi ir laisvi klausimais, atskleidia Europos Sjungos kontekst, turint takos ir teoriniams pagrindams, ir praktinei institucinei veiklai utikrinant iuolaikin mogaus demokratin status. Konstitucinis Teismas, remdamasis vyraujaniomis tradicijomis, Konstitucijos VIII skirsnio normas aikina gramatiniu, sisteminiu, istoriniu, teleologiniu analizs metodais, taiau nustatyti j hierarchij bt sunku. Konstitucinis Teismas taiko bet kur aikinimo metod arba t metod, kurie reikalingi tam tikru atveju, grup.323

323 Uacka A. Fundamental Human rights and interpretation of the Constitution by the Constitutional Court of the Republic of Latvia // Interpretation and Direct Application of the Constitution. Vilnius: Baltijos kopija, 2002. P. 129.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

261

Konstitucijoje apibendrintai ireikiant mogaus teisi ir laisvi politik skelbiama, kad valstyb pripasta ir saugo pagrindines mogaus teises, tvirtintas Konstitucijoje, statymuose ir privalomuose Latvijai tarptautiniuose susitarimuose (84 str.), pabriama, jog kiekvienas mogus turi teis inoti savo teises. Kitaip nei kai kuri usienio valstybi teisinse sistemose, Latvijos Respublikos Konstitucijoje nepabriamas mogaus teisi ir laisvi prigimtinis pobdis, kuriuo remiantis grindiama teisi ir laisvi raidos genez. Vis dlto i pamatin nuostata yra konstitucins praktikos erdis ji lemia teorines mogaus teisi ir laisvi gynimo prielaidas, taip pat praktinius valstybs institucij veiksmus. Latvijos Respublikos pilietybs klausimas buvo ir yra viena aktualiausi politini teisini problem, sprendiam atkrus Latvijos valstybs nepriklausomyb. Latvijos Respublikos pilietybs statymas buvo priimtas 1994 m. liepos 22 d.324, vliau jame padaryta nemaai jo patais, kuri visuma ir apibria iuolaikin pilietybs santyki teisin reguliavim. Paymtina, kad pilietybs institutas Latvijos teisinje sistemoje nekontitucionalizuotas, o i santyki reguliavimo funkcij atlieka mintasis Pilietybs statymas. statyme nurodyta, kad Latvijos pilieiai yra: 1) asmenys, kurie Latvijos pilieiai buvo 1940 m. birelio 17 d., taip pat j palikuonys, jeigu jie usiregistravo statym nustatyta tvarka, iskyrus asmenis, kurie po 1990 m. gegus 4 d. gijo kitos valstybs pilietyb. iai kategorijai priklauso: latviai ir lyviai, nuolatos gyvenantys Latvijoje ir usiregistrav statymuose nustatyta tvarka, neturintys kitos valstybs pilietybs arba gav tos valstybs, kurios pilietyb jie turjo, leidim ekspatriuoti, jeigu tai numatyta tos valstybs statymuose; 2) moterys, nuolatos gyvenanios Latvijoje, kurios pagal 1919 m. rugpjio 23 d. Pilietybs statym neteko Latvijos pilietybs, taip pat j palikuonys, jeigu ie asmenys usiregistravo statymuose nustatyta tvarka, iskyrus asmenis, kurie po 1990 m. gegus 4 d. gijo kitos valstybs pilietyb; 3) asmenys, nuolatos gyvenantys Latvijoje, usiregistrav statym nustatyta tvarka, iklaus vis mokymo kurs latvi kalba bendrojo lavinimo mokykloje ir gij pagrindin isilavinim ar bendrj vidurin isilavinim, jeigu jie neturi kitos valstybs pilietybs arba yra gav valstybs, kurios pilietyb jie turjo, leidim ekspatriuoti. Kartu su tokiu asmeniu Latvijos pilietyb suteikiama jo nepilnameiams vaikams iki 15 met, kurie nuolatos gyvena Latvijoje; 4) asmenys, natralizacijos ar kitu bdu gij Latvijoje pilietyb; 5) vaikai, kurie rasti Latvijos teritorijoje ir kuri tvai neinomi; 6) vaikai, neturintys tv ir gyvenantys vaik namuose ar mokyk324

The Republic of Latvia Saeima and Cabinet Reporter No. 17. 1994. P. 14991509.

262

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

lose-internatuose; 7) vaikai, kuri tvai, jiems gimstant, buvo Latvijos pilieiai, nepriklausomai nuo j gimimo vietos. statyme tvirtintose natralizacijos taisyklse numatyta, kad natralizacijos bdu Latvijos pilietyb gali bti suteikta asmenims, kurie yra traukti Latvijos gyventoj registr ir kurie: pareikimo dl natralizacijos padavimo metu ne maiau kaip 5 metus gyveno Latvijoje pradedant nuo 1990 m. gegus 4 d. (asmenims, atvykusiems Latvij po 1992 m. liepos 1 d., penkeri met terminas skaiiuojamas nuo tada, kai buvo gautas leidimas nuolat gyventi); moka latvi kalb; yra susipain su Latvijos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinio statymo mogaus ir pilieio teiss ir pareigos pagrindinmis nuostatomis; moka Valstybs himno tekst ir Latvijos istorij; turi legal pragyvenimo altin; pasiadjo bti itikimi Latvijos Respublikai; prane apie tai, kad atsisak buvusios pilietybs ir gavo i valstybs, kurios pilietyb jie turjo, leidim ekspatriuoti arba dokument, patvirtinant apie pilietybs netekim. Buv TSRS pilieiai, iki 1990 m. gegus 4 d. gyven Latvijoje, turi patvirtinti, kad jie neturi kitos valstybs pilietybs. statyme nurodytos natralizacijos ribojimo slygos taikomos asmenims, kurie: nekonstituciniais bdais kovojo prie Latvijos nepriklausomyb; nuteisti u faizmo, ovinizmo, nacionalizmo, totalitarizmo idj propagand; yra usienio valstybs valdios, valdymo, teissaugos staig pareignai; tarnauja usienio valstybs ginkluotosiose pajgose, vidaus reikal kariuomenje, saugumo ar policijos (milicijos) struktrose; buvo KGB darbuotojai, informatoriai, agentai, jeigu tai konstatuota statymo nustatyta tvarka; po 1991 m. sausio 13 d. veik prie Latvijos Respublik bdami TSKP ir kit organizacij nariais. Latvijos teisinje sistemoje nepripastama dviguba pilietyb. Latvijos pilietis, jeigu pagal usienio valstybs statymus jis gali bti ir atitinkamos usienio valstybs pilieiu, teisiniuose santykiuose su Latvijos Respublika vertinamas tik kaip Latvijos pilietis. Latvijos pilietyb gali bti suteikta u ypatingus nuopelnus Latvijos Respublikai. Tok sprendim priima Saeima, jis skelbiamas vieai. iuo atveju natralizacijos reikalavimai netaikomi. Latvijos pilietyb gali bti atimta apygardos teismo sprendimu, jeigu asmuo gijo kitos valstybs pilietyb, be vyriausybs leidimo tarnauja kitos valstybs ginkluotosiose pajgose, vidaus reikal kariuomenje, saugumo, policijos (milicijos), teisingumo sistemoje, gaunant Latvijos pilietyb pateik apie save melagingus duomenis. Piliei teiss, atsivelgiant j tradicin samprat, apima teis gyvyb, asmens laisvs nelieiamum, asmens nelieiamum, privataus gyveni-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

263

mo nelieiamum, saviraikos laisv, teis informacij, nuosavybs ir bsto nelieiamum, lygiateisikum. iuo atvilgiu vertinant mogaus teisi katalog galima konstatuoti, kad Latvijoje pilietins teiss ne tik deklaruojamos, bet ir utikrinamos atitinkamomis garantijomis. moni lygiateisikumas pripastamas vienu pagrindini konstitucini princip, kuris aktualus gyvendinant visas kitas teises ir laisves. Lygiateisikumo principas taikomas visoms sritims, t. y. pilietinms, politinms, socialinms ekonominms, kultrinms teisms ir laisvms. Konstitucijoje (91 str.) pabriama, kad mogaus teiss negali bti varomos dl bet kokios diskriminacijos. Konstitucinis Teismas teig, kad lygybs principas suponuoja draudim valstybs institucijoms priimti tokias teiss normas, kurios be tvirto pagrindo leidia skirtingai vertinti asmenis, kuri, remiantis atitinkamai pagrstais kriterijais, padtis yra vienoda. Taiau vadovaujantis lygybs principu leidiama ir net reikalaujama skirtingai vertinti asmenis, kuri padtis vienoda, jeigu taip vertinti yra objektyvus ir protingas pagrindas. Konstitucinis Teismas daugelyje byl vadovavosi iais kriterijais: ar teiss norma siekiama legitimaus tikslo, ar fizini ir juridini asmen padtis yra vienoda ir palyginama, ar ginijama teiss norma nustato skirting vertinim ir ar tokiam vertinimui yra objektyvios ir protingos prielaidos.325 Konstitucijoje skelbiama (91 str.), kad kiekvienas asmuo, gindamas savo teis, turi teis kreiptis teising teism. i teis sukonkretina baudiamojo, civilinio, administracinio proceso, Teism sandaros ir kiti statymai. Konstitucinis Teismas, aikindamas ios konstitucins normos turin, atkreip dmes tai, kad teisingo teismo svoka apima kelet aspekt. Pirmiausia teisingas teismas turi bti suprantamas kaip nepriklausomas ir objektyvus teismins valdios organas, nagrinjantis byl. Teisingo teismo doktrina kildinama i valstybs valdi atskyrimo, taip pat i teisj nepriklausomumo konstitucini princip.326 Teisingas teismas suponuoja teisin valstyb atitinkant teismin proces, kurio metu kaltinamajam turi bti skiriama pakankamai laiko ir priemoni pasirengti gynybai.327 Teisingas teismas reikia ir bylos ali lygias galimybes, t. y. asmen, dalyvaujani teismo procese, teis paaikinti bylos aplinkybes neteikiant pranaum kuriai nors i ali oponento atvilgiu. Teis bti iklausytam iplaukia i teisinio teisingumo principo, numatanio visas teismo proceso garantijas: visi ro325 Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 9 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 575576. 326 Konstitucinio Teismo 2003 m. vasario 4 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2004. P. 337. 327 Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2002. P. 315.

264

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

dymai turi bti prieinami visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, j galimyb ikviesti liudytojus ir lygios galimybs pateikti jiems klausimus; pareiga iklausyti kiekvien al tiktai dalyvaujant kitai aliai; atstovavimo teis; galimyb reikti savo mintis dl vis klausim, fakt ir teiss norm.328 Asmens teis kreiptis teising teism glaudiai susijusi su labai svarbiu, teisingumo procedrose gyvendinamu nekaltumo prezumpcijos konstituciniu dsniu. Konstitucijoje pabriama, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodomas statym nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcija reikia, kad teismas ir jo pareignai, vykdydami savo pareigas, iki teismo neturi reikti prielaid, kad teisiamas asmuo yra kaltas dl padaryto nusikaltimo. Lygiai taip pat turi elgtis ir tardytojas, prokuroras prie byl perduodami teismui. Teisiamojo kalt rodoma ir konstatuojama tik teismo posdyje nagrinjant byl i esms.329 Konstitucijoje taip pat pabriama, kad asmeniui padaryta materialin ir moralin ala privalo bti teisingai atlyginta. Atlyginimo tvarka nustatyta statyme. Kiekvienas asmuo turi teis turti advokat. Konstitucin teis turti advokat reikia teis kvalifikuot teisin pagalb, taip pat valstybs pareig teikti toki param asmenims, kurie patys neturi galimybi gyvendinti ios teiss. Kiekvienas asmuo, kaltinamas dl padarytos nusikalstamos veikos, turi teis gauti kvalifikuot nemokam teisin pagalb, jeigu jam neutenka l sumokti u teikiam pagalb. Toki teis turi kiekvienas nepasiturintis asmuo visose bylose, kuriose turi bti utikrintas atstovavimas, arba tai lemia teisminio nagrinjimo interesai. Konstitucinis Teismas pabr, kad toks teiss advokat aikinimas yra neisamus, jis gali bti pleiamas, o ne siaurinamas.330 Viena pagrindini konstitucini vertybi yra mogaus laisv ir ji yra nelieiama. Skelbiant, kad mogaus laisv negali bti varoma kitaip, kaip tik statymu (94 str.), mogaus laisvs suvarymas labai glaudiai susiejamas su nekaltumo prezumpcijos principu. Pavyzdiui, taikant asmeniui aret turi bti laikomasi baudiamojo proceso ir kit statym, tarptautins teiss norm, nustatani garantijas mogaus laisvei. Konstitucinis Teismas teig, kad nors aretu ir suvaroma viena i pagrindini mogaus teisi laisv, teismas statym nustatytais atvejais turi teis taikyti tok as328 Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 27 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 342343. 329 Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 27 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 338339. 330 Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 27 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 354355.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

265

mens teisi suvarym. Taiau Konstitucinis Teismas pabr ir tai, kad teismas, priimdamas sprendim dl areto bylos teisminio nagrinjimo metu ir atsivelgdamas nekaltumo prezumpcij, privalo vertinti, ar pagrsti tarimai dl to, kad teisiamasis padar nusikalstam veik. Konstitucinis Teismas atkreip dmes tai, kad asmen sulaikant ilgiau tarimai dl asmens kalts turi bti pagrsti dar konkretesniais faktais negu prie asmens sulaikym turtais duomenimis. Teismas turi vertinti teisiamojo asmenyb, ar teisiamasis, bdamas laisvje, netrukdys teisminiam tyrimui ir ar jis nesudarys grsmi visuomens interesams, jos saugumui. Teismas negali neatsivelgti tai, kad bylos nagrinjimas dar yra nebaigtas ir kad visos abejons dl bylos aplinkybi aikinamos teisiamojo naudai.331 Konstitucijos 95 straipsnyje tvirtinta dar viena visuotinai pripainta mogaus teis garb ir orum. Valstyb prisiima pareig ginti mogaus garb ir orum kaip kiekvienos laisvos asmenybs neatimam teis. I ios teiss iplaukia kitas netoleruotinas elgesys. Jis ireiktas taip: Prievarta ar kitoks iaurus elgesys prie mog draudiamas. Niekas negali bti baudiamas iauria ar mogaus orum eminania bausme. Reikt atkreipti dmes tai, kad Konstitucinis Teismas, aikindamas mogaus teis garbs ir orumo gynim, velg kai kuriuos aspektus, atsivelgdamas visuomenin asmens padt. tai vertindamas Baudiamojo kodekso norm dl atsakomybs u valdios atstovo ar kito valstybs pareigno, vykdanio tarnybines pareigas, garbs ir orumo paeidim Teismas pabr tuos teisinius skirtumus, kurie egzistuoja tarp pareigno garbs ir orumo teiss turinio ir asmen, nevykdani i funkcij. Teismas aikino, kad Baudiamojo kodekso norma dl pareigno garbs ir orumo paeidimo gina ne tiek valstybs pareign tiesiogiai, kiek t valstybs valdymo tvark, kuriai pareignas atstovauja. Jeigu pareigno garbs ir orumo paeidimas nesusijs su valstybs einamomis pareigomis, tai baudiamoji atsakomyb asmeniui gali bti taikoma pagal kitus Baudiamojo kodekso straipsnius.332 Remdamasis Europos mogaus Teisi Teismo praktika Teismas pabr, kad vyriausybs atstov, palyginti su privai asmen, ribos yra daug platesns. Demokratinje sistemoje priirti ir tikrinti vyriausybs veikl turi ne tik parlamentas ir teismai, bet ir spauda. Nors vyriausyb yra dominuojanti, ji turi bti santri ir neinicijuoti teisminio nag-

331 Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 27 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra. 2005. P. 339. 332 Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 388.

266

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

rinjimo, ypa tais atvejais, kai yra prielaidos kreiptis dl oponent ar spaudos nepagrsto puolimo ir kritikos.333 Teis privataus gyvenimo nelieiamum, tvirtinta Latvijos Respublikos Konstitucijoje (96 str.), apibdinama ir kaip gyvenamojo bsto bei korespondencijos nelieiamumas. ios teiss gynimo teisiniai mechanizmai numatyti atitinkamuose proceso bei kituose statymuose. Akivaizdu, kad i teis yra susijusi su mogaus garbe ir orumu, todl ir i teisi gynimo utikrinimas pagrstas teisins demokratins valstybs prigimtimi, veikiania teisi gynimo teisine sistema. mogaus teis iraikos laisv apima teis gauti, turti ir skleisti informacij, taip pat reikti nuomon. Latvijos Respublikoje cenzra yra draudiama (Konstitucijos 100 str.). 2003 m. birelio 5 d. sprendime Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad odio laisv priskirtina pirmosios kartos mogaus teisi kategorijai ir laikoma viena svarbiausi mogaus teisi. odio laisv labiau negu kuri nors kita teis simbolizuoja pilietini ir politini teisi vientisum, todl i laisv priskirtina tiek pilietini, tiek ir politini teisi sriiai. odio laisv apima labai plai visuomeninio gyvenimo srit ir turi bti vertinama ir individualiu, ir vieuoju aspektu. Individo teisi kontekste odio laisv reikia, kad kiekvienas asmuo turi teis savo sitikinimus, teis j laikytis ir laisvai juos reikti. odio laisv, anot Konstitucinio Teismo, yra prielaida kurti toki visuomen, kuri pagrsta abipuse pagarba ir privaiu asmens gyvenimu, bti ginamu nuo paalinio poveikio. odio laisv, atsivelgiant viej gyvenim, priskirtina kiekvieno asmens teisei laisvai gauti informacij ir vairiais bdais reikti savo sitikinimus odiu, ratu, vizualiai, naudojant menins raikos formas, per radij ir televizij ir pan. Nors odio laisv yra viena svarbiausi mogaus teisi, ji nra absoliuti, nes daro esmin poveik kitoms mogaus teisms. odio laisv valstyb gali riboti tais atvejais, kai jos gyvendinimas tiesiogiai susijs su kit moni teismis, taip pat kai odio laisv sudaro nedviprasmik ir tiesiogin pavoj visuomenei. ios laisvs ribojimas gali bti grindiamas vadovaujantis tik iais kriterijais: ribojimas gali bti nustatytas tik statymu; ribojimas turi bti grindiamas siekiamo tikslo legitimumu; ribojimai turi bti grindiami proporcingumo principu.334 Nuosavybs teisms ginti skirtas Konstitucijos 105 straipsnis, kuriame reglamentuojami ios mogaus teiss utikrinimo klausimai. Teigiant, kad
333 Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 395. 334 Konstitucinio Teismo 2003 m. birelio 5 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 323325.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

267

mogus turi nuosavybs teises, pabriama, jog naudojantis nuosavybe negalima paeisti visuomens interes. Nuosavybs teiss gali bti ribojamos tik statymo numatytais atvejais, o nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams tenkinti ir teisingai atlyginama. Latvijos Respublikos Konstitucijoje tvirtinus teis nuosavyb, atkrus privaios nuosavybs institut savaime ikilo nuosavybs teisi iki 1940 m. turt turt atkrimo problema. Restitucijos procese ikilo tiek socialins politins, tiek ir teisinio reguliavimo aktualijos. Konstitucinis Teismas, kuriam ne kart teko interpretuoti teiss akt, nustatani nuosavybs teisi atkrim, turinio klausimus, pabr, kad Latvijos valstyb neatsako u mogaus teisi paeidimus, tarp j ir turto nacionalizacij, kurie buvo padaryti okupacijos laikotarpiu. Latvijos Respublika neturi galimybi ir neprivalo atlyginti vis okupacins valdios padaryt nuostoli monms. Teismas atkreip dmes tai, kad nuo ems nacionalizacijos prajo daug laiko, nacionalizuota em buvo naudojama vairiems tikslams, todl atkuriant nuosavybs teises reikia derinti buvusio politinio reimo padaryt al su btinybe atkurti teisingum. Todl, atsivelgiant tai, kad vykusi socialini pasekmi nemanoma visikai atkurti, reikia siekti maksimaliai derinti buvusi savinink teises su bendraisiais visuomens interesais. Teisingumas nereikia vienos alies visiko interes patenkinimo. Teisingumo principo turi bti laikomasi tiek individo, tiek ir visos visuomens atvilgiu. Konstitucinis Teismas buvo tos nuomons, jog teisingumo ir proporcingumo (interes balanso) principas nereikalauja, kad visiems buvusiems ems savininkams bt atkurta nuosavybs teis arba visikai kompensuota jos vert. Toki nuostat lemia socialiniai ekonominiai pokyiai, vyk okupacijos metu, tad buvusios padties nemanoma visikai atkurti.335 Politins teiss ir laisvs. Pagrindinmis politinmis teismis ir laisvmis Konstitucijoje pripastamos: teis dalyvauti valstybs valdyme, t. y. savivaldos valdyme, ir eiti pareigas valstybs tarnyboje; piliei statym leidimo iniciatyvos teis; rinkim teis; teis vienytis politines partijas, asociacijas ir kitokias visuomenines organizacijas, taip pat kitos teiss. Teis eiti pareigas valstybs tarnyboje sukonkretinama 2000 m. rugsjo 7 d. Valstybins civilins tarnybos statyme. Rengiant statym buvo atsivelgta daugel tarptautini teiss akt, tarp j Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt, Tarptautin ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakt. Gero valdymo principas reikalauja, kad valstybje funkcionuot patikima, kompetentinga ir motyvuota civilin tarnyba. Todl valstybs
335 Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 25 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2004. P. 389406.

268

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tarnybai keliami tokie reikalavimai, kuri nereikalaujama tradiciniuose darbo santykiuose. Sprsdamas byl, kurioje buvo abejojama dl to, ar yra teista statymo norma, nustatanti valdininko pareig jimo amiaus rib, Konstitucinis Teismas teig, kad valdininkai yra valstybs pareignai, kuriems patikta vykdyti valstybs udavinius valdymo sistemoje. Valdininkus ir valstyb sieja tokie vieieji teisiniai santykiai, kuriems, kitaip nei darbo teisje, netaikomas ali, sudariusi darbo sutart, lygybs principas. Teisiniai valstybs tarnybos santykiai atsirado ne darbo ar kitos sutarties, o skyrimo pareigas pagrindu. Atsivelgiant valdinink vaidmen ir udavinius, susijusius su valstybs valdymu, valstyb pati gyvendina valdinink galiojimus, nustato valdinink darbo teisi gynim ir darbo umokest, socialines garantijas, taip pat tarnybos pasibaigimo pagrindus. Konstitucinis Teismas prijo prie ivados, kad atsivelgiant valdininko funkcij pobd valstybs gali nustatyti tam tikrus j statuso ribojimus, kurie negalt bti taikomi tradiciniuose darbo santykiuose.336 Rinkim teis pagrsta teisins demokratins valstybs pagrindais ir ireikiama iais principais: visuotins rinkim teiss, lygios rinkim teiss; tiesiogini rinkim; slapto balsavimo; rinkim rengimo ir vykdymo vieumo. 1995 m. gegus 25 d. Saeimos rinkim statyme reglamentuojant rinkim organizavimo klausimus nustatyta, kad aktyvios rinkim teiss neturi tariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji, jeigu jiems pritaikytas aretas. 2003 m. kovo 5 d. sprendime Konstitucinis Teismas nesutiko su Saeimos tvirtinimu, kad asmenys, kurie yra laisvs apribojimo vietose ir izoliuoti nuo visuomens, negali bti visikai laisvi ireikdami savo vali todl, kad negali gauti visikos prierinkimins informacijos. Teismas atkreip dmes tai, kad asmenys, turintys rinkim teis, taiau gyvenantys usienyje, taip pat turi ribotas galimybes susipainti su prierinkimine informacija. Tokia yra ir gydymo staigose esani piliei bei kit piliei padtis, taiau iems pilieiams neribojama aktyvioji rinkim teis. Teismas teig, kad aretuoti asmenys turi galimybes naudotis iniasklaidos priemonmis, todl ir iuo atvilgiu nra pagrindo riboti j rinkim teiss.337 Piliei statym leidimo iniciatyvos teis numatyta Konstitucijos 78 straipsnyje. i teis turi ne maiau kaip deimtadalis Latvijos piliei, turini balsavimo teis. Pasilymas dl Konstitucijos pataisos ar statymo projekto turi bti pateikiamas valstybs prezidentui, o is pateikia projekt
336 Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 18 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2005. P. 449. 337 Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 5 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2004. P. 474.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

269

Saeimai. Jei parlamentas nepritaria projektui, jis gali bti teikiamas nacionaliniam referendumui. Socialins, ekonomins, kultrins teiss. Konstitucijoje deklaruojamos ios pagrindins teiss: teis gauti teist atlyg, kuris negali bti maesnis u valstybs nustatyt darbo umokesio minimum, taip pat teis poils, laisvalaik, kasmetines mokamas atostogas; teis socialin param senatvje netekus darbingumo; teis isilavinim. ios srities teises utikrina valstyb savo sipareigojimais visuomenei. Valstybs priederms socialinje srityje apibdinamos taip: valstyb gina profesines sjungas; saugo ir globoja eim, tv ir vaik teises; rpinasi moni sveikata ir garantuoja medicinos pagalb; pripasta mokslo ir kultros atradim laisv; privalo utikrinti slygas gyventi saugioje aplinkoje, gauti informacij apie asmens aplink. Socialini, ekonomini, kultrini teisi gyvendinimas daugeliui atvilgiu skiriasi nuo pilietini, politini teisi ir laisvi garantij sistemos, nes itin glaudiai susijs su visuomens, valstybs materialiniais finansiniais itekliais, kio galimybmis bei kitais socialiniais veiksniais. tai kad ir pensinio aprpinimo problema, kuri, atkrus Latvijos valstybs nepriklausomyb, reikjo keisti ir pagrsti nauja ekonomine socialine tvarka. Siekiant gyvendinti Konstitucijoje deklaruojam valstybs garantuojam socialin param sulaukusiems senatvs, netekusiems darbo, darbingumo Latvijoje radikaliai pakeistas klasikinis kart socialinio solidarumo principas: dirbaniosios kartos udirbti pinigai imokami pensininkams, taiau tuo paiu metu egzistuoja ir draudimo principas, reikiantis, kad kiekvienas gali pats kaupti santaupas savo pensijai. Nors tokia pensij politika ir negalima isprsti vis socialini klausim, taiau ji orientuojama ios srities socialinio gyvenimo problem efektyvesn sprendim. Naujoji pensij sistema vertintina kaip kurianti nuosavyb. Ji pagrsta principu, kad remiantis mogaus mokomis atitinkamus fondus sukuriamos atitinkamos dalys, kuri dyd bet kuriuo metu galima konstatuoti. Tokiu atveju atsiranda ir nuosavybs teis.338 Konstitucinis Teismas nurod, kad Latvijoje, kaip ir daugelyje kit valstybi, teis gyventi saugioje aplinkoje pripainta pagrindine mogaus teise, kurios gyvendinim utikrino valstyb teikdama inias apie aplinkos bkl, taip pat rpindamasi jos isaugojimu. Konstitucin norma sipareigoja valstyb sudaryti ir utikrinti veiksming aplinkos apsaugos sistem. Kita vertus, Konstitucija suteikia individui teis nustatyta tvarka gauti in338 Konstitucinio Teismo 2001 m. birelio 26 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 244257.

270

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

formacij apie aplinkos bkl ir kartu veikti priimant sprendimus dl gamtos itekli naudojimo.339 Vieosios valdios subjektai privalo ne tik padti ir utikrinti visuomens traukim sprendim rengimo ir primimo proces, taiau efektyviai informuojant visuomen apie jos teises ir galimyb gauti informacij apie aplink, vertinti visuomens nuomon, ireikt abipusio bendradarbiavimo procese.340 2002 m. kovo 19 d. Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendime dl bylos, ikeltos remiantis asmen konstituciniu skundu dl socialini teisi gynimo, buvo plaiau aikinama socialini teisi santykio su kitomis teismis problema, j ribojimo prielaidos.341 Sprsdamas klausim, ar gali statym leidjas nors ir laikinai riboti dirbanio pensininko pensijos dyd, Teismas pareik, kad jis sutinka su Saeimos atstovo paaikinimu, kad socialini teisi gyvendinimas priklauso nuo kiekvienos valstybs ekonomins padties ir turim itekli. Taiau jeigu statym leidjas, naudodamasis savo kompetencija kurti bei gyvendinti socialin politik ir nustatydamas socialini teisi apimt, ra Konstitucij socialines teises, o j turin patikslino statymuose, ios teiss tampa individo teismis. Tokiu atveju asmuo gali reikalauti, kad valstyb ias teises gyvendint ir jas gint teisme. Vadovaudamasis teisinje valstybje deklaruojamais proporcingumo ir teiss patikimumo principais Teismas, pripaindamas socialini teisi ribojimo galimyb, atkreip dmes tai, kad btina protinga pusiausvyra tarp asmens, valstybs ir visuomens interes. Aikindamas proporcingumo principo turin Teismas, kaip ir prie tai nagrintose bylose, pabr tris aspektus, pagal kuriuos galima sprsti, ar nebuvo paeistas proporcingumo principas. Pirmiausia reikia vertinti, ar statymo leidjo priemons atitinka legitim tiksl, kurio yra siekiama. Be to, reikia atsivelgti tai, ar i priemon yra vienintel i t, kurias bt galima pasitelkti sprendiant konkrei teisinio reguliavimo problem ir ar nra kit bd, kurie maiau ribot asmens teises ir teistus interesus. Pagaliau reikia sitikinti, ar statymo leidjo veikla visuomenei atnea daugiau naudos negu alos asmens teisms ir teistiems interesams. Konstitucinis Teismas pabr, kad jeigu vertinant teiss normas sitikinama, jog jos neatitinka bent vienos i i nuostat, darytina ivada, kad yra paeistas proporcingumo principas.

Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 317. 340 Ten pat. P. 421. 341 Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 19 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 402420.

339

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

271

Teismas, socialini teisi doktrinos kontekste atskleisdamas teiss patikimumo princip, teig, kad valstybs staigos turi bti nuoseklios leisdamos teiss aktus ir kad privalo atsivelgti visuomens lkesius dl teiss patikimumo. Individas turi bti tikras dl teisinio reguliavimo nekintamumo ir planuoti savo ateit pagal t teis, kuri sukuriama remiantis teiss norma. Pagrindini mogaus teisi ribojimo klausimas. Konstitucijos 116 str. nurodoma, kad asmens teiss, nurodytos Konstitucijos 96 str. (privataus mogaus gyvenimo nelieiamumas), 97 str. (asmens laisvo kilnojimosi teis), 98 str. (teis laisvai ivykti, grti Latvij, draudimas piliet iduoti usienio valstybei), 100 str. (iraikos laisv), 102 str. (teis jungtis politines partijas), 103 str. (teis mitingus, eitynes ir piketus), 106 str. (teis pasirinkti darb), 108 str. (teis kolektyvin darbo sutart ir teis streikuoti) gali bti ribojamos statymais siekiant apginti kit moni teistus interesus, valstybs demokratin valdym, tautos saugum, gerov ir moral. Dl i prieasi gali bti apribota ir tikjimo laisv, numatyta Konstitucijos 99 straipsnyje. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucijos 1 ir 89 straipsniais, padar ivad, kad veiksmai, kuriais ribojamos pagrindins teiss, leidiami tik tokios apimties, kuri reikalinga siekiant legitimaus tikslo. Valstybs valdia, priimdama norminius teiss aktus, turi numatyti ir procedr, kuria bt maksimaliai siekiama, kad bausm, susijusi su pagrindini teisi ribojimu, bt taikoma tik visapusikai ityrus bylos aplinkybes, iklausius kaltinamojo asmens paaikinimus.342

LITERATRA
1. Balodis R. The Constitution of Latvia. Institut fr Rechtspolitik an der Universitt Trier, 2004. 2. Baltijos krat kelias nepriklausomyb, 19901991 metai. vyki kronika / Sudar V. Skuodis. Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. 3. Baltijos krat kelias nepriklausomyb. 19871989 metai. vyki kronika / Sudar V. Skuodis. Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997. 4. Birmontien T., Buiien O., Jarainas E., Mesonis G., Staugaityt V., Vainit M., Vaitiekien E., Vidrinskait S., ilys J. iuolaikin konstitu342 Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 22 d. sprendimas // Judgments of the Constitutional Court of the Republic of Latvia. Rga: Tiesu namu agentra, 2003. P. 317.

272

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

cija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 368. 5. Endzin A. The Constitutional Courts of the Republic of Latvia and the Republic of Lithuania. Similarities and differences // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Constitutional justice: the present and the future. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998. P. 368389. 6. Endzin A. The Constitutional Claim in Latvia // Interpretation and Direct Application of the Constitution. Vilnius: Publiched by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. P. 8189. 7. Jarainas E. velgiant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste // Jurisprudencija. 2002. Nr. 30 (22). P. 4246. 8. Latvijos Respublikos Konstitucija // Usienio ali konstitucijos: mokomasis leidinys. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2004. P. 328. 9. Lietuvos kelias. 1. Vilnius: Lietuvos Persitvarkymo Sjdis, 1989. 10. Lieven A. Pabaltijo revoliucija. Estija, Latvija, Lietuva kelias nepriklausomyb. Vilnius: Baltos lankos, 1995. 11. Mikainis Z. The influence of the constitution upon the development of constitucionalizm of Latvia // Jurisprudencija. 2002. Nr. 30 (22). P. 173 181. 12. Mitiukov M. A. Konstitucionyje sudy stran SNG i Baltii (sravnitelnij oerk zakonodatelstva i sudebnoj praktiki // Konstitucionnoje pravosudije v stranach SNG i Baltii. Moskva: Zercalo, 1998. 13. The Baltic States at historical crossroads. Political, economic and problems and opportunities in the context of international co-operation at the beginning of 21 st century. Riga, Latvian Academy of Sciences. 2001. 14. Taube C. Constitucionalism in Estonia, Latvia and Lithuania. A study in comparative constitutional law. Uppsala: Justus Frlag, 2001. 15. Treenkova N. J. anginis straipsnis apie Latvijos Respublikos Konstitucij // Konstitucii gosudarstv Evropi. Moskva: Norma, 2001. 16. Uacka A. Fundamental Human rights and interpretation of the Constitution by the Constitucional Court of the Republic of Latvia // Interpretation and Direct Application of the Constitution. Vilnius: Baltijos kopija, 2002.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

273

IX. ESTIJOS RESPUBLIKOS 1992 M. KONSTITUCIJA


I
Estijos valstybingumo ir konstitucingumo raida 19181992 m. 1918 m. vasario 24 d. Estijos Nacionalin Taryba prim Nepriklausomybs Deklaracij. Adresuojant j visiems Estijos monms ir ireikiant j vali buvo paskelbta, kad per amius Estijos mons neprarado nepriklausomybs trokimo i kartos kart perduodami i slapt vilt. Deklaracija nustat, kad iki to momento, kol Estijos Steigiamasis susirinkimas, irinktas visuotiniais, tiesioginiais, slaptais ir proporciniais rinkimais, susirinks ir tvirtins konstitucin valstybs santvark, visa statym leidiamoji ir vykdomoji valdia bus patikta Estijos Nacionalinei Tarybai ir jos paskirtai laikinajai vyriausybei, o j veikla bus grindiama iais principais: Visi Estijos Respublikos pilieiai, nepriklausomai nuo j religijos, kilms ir politini pair, naudojasi tokia pat statymo numatyta gynyba ir Respublikos teismams vykdant teisingum. Visoms etninms maumoms, rusams, vokieiams, vedams, ydams ir kitiems, reziduojantiems valstybs teritorijoje, garantuojama kultrins autonomijos teis. Visos asmens laisvs, tokios kaip iraikos laisv, spaudos, religijos, susirinkim, asociacij laisv, teis streikuoti, taip pat asmens ir bsto nelieiamumas, nepaneigiamai galioja visoje Estijos Respublikos teritorijoje ir grindiamos statymais, kuriuos vyriausyb nedelsdama privalo parengti. Laikinajai vyriausybei pavedama nedelsiant sukurti teisingumo teism sistem, kad bt apsaugotos asmen teiss. Visi politiniai kaliniai privalo bti nedelsiant paleisti. Miest, apygard ir miesteli vietins vyriausybs kvieiamos tsti neteistai nutraukt darb. Vieajai tvarkai palaikyti steigiama milicija, pavaldi vietinms vyriausybms; miestuose ir kaimo vietovse telkiami piliei savigynos briai.

274

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Laikinoji vyriausyb, remdamasi demokratijos pagrindais, neatidliotinai sprendia agrarines, darbo, socialinio aprpinimo ir finans problemas.343 Estijos Nepriklausomybs Deklaracija tapo ne tik teisiniu, bet ir ideologiniu dokumentu, ireikianiu Estijos moni vali gyventi nepriklausomoje, tarptautins bendruomens pripastamoje valstybje, kurioje valstybs ir visuomens gyvenimas grindiamas statymu, pagarbos mogaus ir tautini maum teisms bei demokratijos vertybms principais. 1918 m. lapkrit prasidjo Isilaisvinimo karas. Estams teko ginti k tik sukurt valstyb nuo bolevik Raudonosios armijos ir vokiei Pabaltijo Landesvero. Tebevykstant karui, 1919 m. baland, est tauta irinko Estijos Steigiamj susirinkim, nors jo kompetencij ir santykius su kitomis valstybs institucijomis nustatantis statymas dar nebuvo parengtas. Naujai irinktas Steigiamasis susirinkimas, suprasdamas, kad kol bus priimta Konstitucija btina teisikai reglamentuoti valstybs valdios gyvendinim, 1919 m. birel prim dokument, pavadint Laikinoji Estijos Respublikos valdymo tvarka. is teiss aktas, kaip ir anksiau priimta Nepriklausomybs Deklaracija, tapo bsimosios Estijos Konstitucijos pirmtaku. 1920 m. birelio 15 d. Steigiamasis susirinkimas patvirtino pirmj Estijos Respublikos Konstitucij, kurios modeliui turjo takos JAV, Pranczijos, Veimaro Respublikos bei veicarijos Konstitucijos. Konstitucijoje Estija buvo skelbiama demokratine parlamentine respublika, kurioje valdia priklauso monms. ios liberalaus modelio Konstitucijos sukurta politin sistema apibdinama statym leidiamosios institucijos parlamento virenybe, todl nenuostabu, kad Konstitucija valstybs valdi sistemoje nenumat valstybs vadovo instituto. Vieneri rm Estijos parlament (Riigikogu) sudar 100 nari, renkam trej met kadencijai visuotiniuose ir tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinio atstovavimo sistem. Vykdomoji valdia priklaus Respublikos vyriausybei, kuriai vadovavo valstybs seninas. Vyriausybei esmin tak dar parlamentas, nes jam Konstitucija suteik teis skirti ir atleisti visus vyriausybs narius, taip pat pareikti nepasitikjim Ministr Kabinetu in corpore arba atskirais jos nariais. Estijos Respublikos pilieiai tiek aktyvija, tiek pasyvija rinkim teise galjo naudotis sulauk 20 met. Konstitucija numat, kad pilieiai valstybs valdyme gali dalyvauti pasinaudodami ir kitais tiesiogins demokratijos institutais: referendumu ir statym leidybos iniciatyvos teise, kai i susilaukia ne maesns kaip 25 000 piliei paramos. 1920 m. Estijos Konstitucija tvirtino
343 Estonian Declaration of Independence, 24 February 1918 // http://www.president.ee/ en/estonia/declaration.php

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

275

plat asmens pagrindini laisvi katalog, i kuri ypatingo tarptautinio dmesio susilauk tautini maum kultrinio savarankikumo teiss ir principai, vliau ipltoti Tautini maum kultrins autonomijos statyme. Konstitucijos autoriai, siekdami aukiausiu teisiniu lygiu tvirtinti Estijos nepriklausomumo garantijas ir utikrinti pirmosios Konstitucijos stabilum, numat, kad Konstitucijos nuostatos gali bti keiiamos tik referendumu. Politini partij vairov parlamente, atkakli politin kova, nuolatiniai nesutarimai sudarant alies vyriausyb ir dana jos kaita (nuo 1920 m. iki 1934 m. pasikeit 23 vyriausybs) neivengiamai vert galvoti apie konstitucines reformas. Buvo parengta keletas naujos Konstitucijos projekt, taiau i j didiausio palaikymo susilauk deiniojo sparno radikalaus judjimo Estijos nepriklausomybs karo veteran lygos (jos nariai buvo vadinami vapsais) pasilymas, i esms apribojantis parlamento galias priimant sprendimus, sumainantis Riigikogu nari skaii iki 50, tvirtinantis tiesiogiai renkamo valstybs vadovo pareigyb ir jo veiksming tak, skaitant veto teis parlamento priimtiems statymams. Vaps Konstitucijos projektas buvo pateiktas svarstyti pasinaudojant statym leidybos iniciatyvos teise ir atsivelgiant tai, kad i politin jga buvo tvirtai palaikoma tautos, be dideli sunkum 1933 m. patvirtintas referendume. Primus nauj Estijos Respublikos Konstitucij vyko esminiai valstybs struktros ir konstitucins srangos pokyiai. Ministro pirmininko pareigyb nualino valstybs senin nuo vadovavimo Ministr Kabinetui, taiau jis tapo tiesiogiai tautos renkamu valstybs vadovu. Ministras pirmininkas ir vyriausyb tapo priklausomi nuo valstybs senino, nes jam buvo suteikta konstitucin teis sudaryti vyriausyb, taiau Riigikogu isaugojo teis pareikti nepasitikjim vyriausybe arba atskirais jos ministrais. Valstybs vadovo vaidmen stiprino ir tai, kad neatidliotinais valstybinio btinumo atvejais jis galjo leisti dekretus, turinius statymo gali. Paymtina taip pat, kad valstybs seninas nuo iol pasiraydavo ir promulguodavo Riigikogu priimtus statymus. Kita vertus, tai suteik jam galimyb to nedaryti, jei statymas, jo nuomone, buvo netinkamas. Valstybs vadovas taip pat gijo teis skelbti iankstinius parlamento rinkimus arba vadovaudamasis valstybs interesais pristabdyti jo galiojimus. Atsivelgiant mintus konstitucinio reguliavimo pokyius galima teigti, kad valdia buvo sutelkta valstybs vadovo rankose, o Estijos Respublika i parlamentins virto prezidentine. Pereinamuoju laikotarpiu (1934 m. saus sigaliojus Konstitucijai) buvs Estijos valstybs seninas Konstantinas Petsas tapo ministru pirmininku, einaniu ir valstybs senino pareigas. Tai labai iplt jo galiojim ri-

276

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

bas. Pagal Konstitucij naujos sudties parlamentas (Riigikogu) ir valstybs seninas turjo bti irinkti per 100 dien nuo jos sigaliojimo, taiau rinkimai nevyko, nes 1934 m. kovo 12 d. Konstantinas Petsas, pasinaudodamas Konstitucijos suteikta teise, visoje valstybs teritorijoje paskelb nepaprastj padt. Vlesniu jo sprendimu iki nepaprastosios padties ataukimo buvo atidti valstybs senino ir Riigikogu rinkimai. Pagrindinis nepaprastosios padties paskelbimo ir rinkim atidjimo tikslas buvo ukirsti keli populiarij vaps atjimui valdi. iuo laikotarpiu taip pat buvo udrausta vaps politins organizacijos Nepriklausomybs karo veteran lygos veikla, pradta jos narius persekioti. 1934 m. rugsj vykusioje Riigikogu sesijoje buvo sukritikuoti valstybs senino veiksmai dl nepaprastosios padties paskelbimo ir rinkim atidjimo. Parlamento nari nuomone, tam nebuvo btinybs. Reaguodamas kritik valstybs vadovas netrukus prim jo sprendim dl parlamento galiojim sustabdymo. Nuo io momento prasidjo vadinamoji Riigikogu tylos era, apibdinama parlamentins demokratijos lugimo ir perjimo autoritarin valdym kategorijomis. De facto neveikiant parlamentui valstybs seninas leido statymus priimdamas dekretus ir visikai kontroliavo vyriausybs veikl, nes jos parlamentin kontrol negaljo bti gyvendinta. 1935 m. pradioje valstybs seninas pareik, jog btina keisti esam Konstitucij, nes ji sudaro prielaidas vienam asmeniui nusprsti visos valstybs likim. Tai i esms paeidia valstybs valdios institucij pusiausvyr bei suteikia valstybs seninui galimyb ignoruoti tautos atstovyb (Riigikogu). 1936 m. vasar vykusiame referendume Estijos tauta suteik valstybs seninui teis suaukti Nacionalin susirinkim, kuris nusprst, kokie valstybs valdios santvarkos pokyiai yra btini. Valstybs seninas Nacionaliniam susirinkimui svarstyti pateik naujosios Konstitucijos projekt, kuris su tam tikromis pataisomis buvo patvirtintas ir ikilmingai paskelbtas 1937 m. (sigaliojo 1938 m. sausio 1 d.). Naujoji Konstitucija pirm kart Estijos istorijoje tvirtino Respublikos prezidento pareigyb. Pagal Konstitucij prezidentas buvo renkamas 6 met kadencijai, o jo galiojimai labai primin tuos, kurie pagal 1933 m. Konstitucij buvo suteikti valstybs seninui. Prezidentui priklaus teis skirti ir atleisti vyriausyb bei paleisti parlament. Abej parlamento rm sprendimu priimti statymai sigaliodavo tik tada, kai juos patvirtindavo prezidentas, nepasinaudodamas jam suteikta suspensyvinio veto teise. Prezidento galiojimai neapsiribojo vien tik vykdomosios valdios funkcijomis, nes tarp parlamento sesij neatidliotino valstybinio btinumo atvejais valstybs vadovas turjo teis leisti statymus priimdamas dekretus. Taiau susirinks sesij Riigikogu galjo pakeisti tok prezidento dekret arba paskelbti j negaliojaniu. Naujoji

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

277

Konstitucija ne tik tvirtino daugel pagrindini asmens ir pilieio teisi, bet ir sudar galimybes riboti odio bei susirinkim laisves, motyvuojant visuomens saugumo, vieosios tvarkos ir morals interesais. Konstitucija iki 22 met padidino aktyviosios rinkim teiss cenz (ankstesnis cenzas 20 met). Dar viena Konstitucijos naujov buvo ta, kad nuo iol Estijos Respublikos parlament (Riigikogu) sudar 2 rmai: Deputat rmai (emieji) ir Valstybs Taryba (Auktieji). Pirmieji rmai, susidedantys i 80 nari, buvo renkami tiesioginiuose rinkimuose 5 metams pagal maoritarin sistem. i rm nariais galjo tapti ne jaunesni kaip 25 met amiaus asmenys. Valstybs Taryb sudar 40 nari, i kuri 10 skyr Respublikos prezidentas, 6 nariai ias pareigas jo ex officio, o kitus 24 rinko teritorini vienet valdios institucijos ir korporatyvins sjungos. Kalbant apie kitus demokratinius institutus atkreiptinas dmesys tai, kad Konstitucija eliminavo piliei statym leidybos iniciatyvos teis, o referendumas galjo bti organizuotas tik dl Konstitucijos keitimo. 1938 m. pradioje buvo irinkti Deputat rmai ir suformuota Valstybs Taryba, o naujuoju valstybs prezidentu tapo vienintelis kandidatas Konstantinas Petsas. 1939 m. rugsj Soviet Sjunga kategorikai pareikalavo Estijos sudaryti savitarpio pagalbos pakt, kur pasiraius Estijos teritorij buvo vestos SSRS ginkluotosios pajgos. 1940 m. birelio 16 d. Soviet Sjunga apkaltino Estijos vyriausyb savitarpio pagalbos pakto paeidimu ir pateik ultimatum nedelsiant sudaryti nauj Estijos vyriausyb, taip pat pagrindinse strateginse Estijos teritorijos dalyse leisti dislokuoti papildomus SSRS kariuomens dalinius. 1940 m. birelio 21 d. atsistatydino Juri Uluotso vadovaujama vyriausyb, o prezidentas Konstantinas Petsas patvirtino nauj vyriausyb, kurios sudiai pritar SSRS valdia. 1940 m. liep pagal Konstitucijai prietaraujanias taisykles buvo irinktas naujas parlamentas, tiksliau emieji jo rmai, o Valstybs Taryba, vl paeidiant Konstitucijos nuostatas, nebuvo sudaryta. Jau liepos 22 d. parlamentas prim deklaracij, adresuot SSRS Aukiausiajai Tarybai, kurioje ireik praym priimti Estij SSRS. Kit dien, nepaisant Konstitucijoje tvirtint teiss privai nuosavyb ir nuosavybs nelieiamumo princip, buvo nacionalizuota teist savinink em ir kitas turtas, kurio dydis, valdios manymu, virijo normalias ribas. 1940 m. rugpjio 6 d. Estijos praymas dl stojimo SSRS buvo patenkintas, o to paties mnesio 25 d. buvo patvirtinta nauja Estijos SSR Konstitucija, tvirtinanti visoms SSRS valstybms bding konstitucinio reguliavimo model. Sovietin okupacija Estijoje buvo susijusi su masiniais moni persekiojimais, trmimais, vairiomis represijomis. alies politinio gyvenimo dominante tapo Komunist partija, nes kit politini partij ir organizacij veikla buvo udrausta.

278

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

1941 m. birelio 22 d. Vokietijos armija pagal plan Barbarossa sureng staigi atak prie Soviet Sjung. Karo fronto linijai pasiekus Estij, t pai met rugpjt Soviet armija buvo priversta pasitraukti i Estijos teritorijos. Dauguma Estijos gyventoj pasitiko Vokietijos karines pajgas kaip ivaduotojus, taiau netrukus jiems teko nusivilti. Treiasis Reichas atsisak pripainti Estijos nepriklausomyb ir inkorporavo Estij jo Ryt provincijos (Ostland) sudt bei sudar Reicho atstovui pavaldi vietos vyriausyb (Selbstverwaltung). Nacistins Vokietijos okupacinis valdymas Estijoje i esms nesiskyr nuo sovietinio buvo suiminjami ir kankinami vietos gyventojai, persekiojami ir koncentracijos stovyklose kalinami yd bei rom bendruomeni nariai. Vokietijai pralaimint kar, 1944 m. ruden, Estijos teritorij vl okupavo Raudonoji armija. Nors Vakar valstybs de jure nepripaino Baltijos ali aneksijos, taiau nesim aktyvi veiksm nenordamos konfrontuoti su Soviet Sjunga. Sovietins okupacijos restauracija i karto atgaivino raudonj teror: aretus, egzekucijas, deportacijas ir kitus brutalius mogaus teisi paeidimus. ie okupant veiksmai sukl vietos gyventoj rezistencij ir partizanin pasiprieinim, taiau dl negausi rezistent ir partizan gret, menko organizuotumo ir okupacins valdios nuolat vykdomo persekiojimo ir slopinimo pasiprieinimas negaljo tapti stipria jga, galinia priversti i alies pasitraukti okupacin kariuomen ir valdi. Teroras prie vietos gyventojus truko iki Stalino mirties, o po 1956 m. tremtiniams ir politiniams kaliniams netgi buvo leista sugrti Estij. Okupacinis laikotarpis iki pat 1985 m. ilaik totalitariniam reimui bding tradicin vienos partijos vyravimo politinje veikloje model, vis valstybs valdi santalk Komunist partijos rankose, buvo grindiamas kolektyvizacijos principais bei akivaizdiai atspindjo deklaruojam konstitucini institut ir demokratini element fiktyvum. Perstroika, prasidjusi 1985 m., atjus valdi Michailui Gorbaiovui, tapo naujos politikos eros pradia. Permain ir reform siek skatino Soviet Sjungos ekonomins sistemos gritis, didiuls kolonijinio karo Afganistane ilaidos, smarkus naftos kain kritimas pasaulinje rinkoje ir Maskvos nesugebjimas pereiti kit JAV vaigdi kar programos inicijuot ginklavimosi tarp i didij valstybi varyb etap. Naujosios politikos tikslai sumainti vidin sovietins visuomens tamp bei iek tiek liberalizuoti jos politin ir ekonomin gyvenim tapo ir radikali valstybingumo permain Soviet Sjungos respublikose postmiu. 1988 m. baland Estijoje buvo organizuotas masinis opozicijos judjimas Liaudies Frontas (Rahvarinne). Desovietizacijos ir pilietins visuomens atkrimo procesas prasidjo. Pagrindins Estijos nepriklausomybs judjimo kryptys

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

279

buvo: radikalioji (Estijos nacionalin nepriklausomybs partija) ir centro nuosaikioji (Liaudies Frontas). Pirmosios krypties alininkai reikalavo neatidliotinai atkurti Estijos nepriklausomyb ir savarankikum, o centro nuosaikieji buvo u laipsnikas reformas ir politins autonomijos siek. SSRS vadovyb, matydama stiprjanias antisovietines nuotaikas, 1988 m. viduryje pateik Konstitucijos patais projekt, kuriuo bandyta apriboti sjungini respublik galiojimus. statymo projektas Estijos Aukiausioje Taryboje sukl audringas diskusijas, kurios baigsi keleto reikming teiss akt primimu: 1988 m. lapkriio 16 d. buvo priimta deklaracija Dl Estijos SSR suvereniteto, rezoliucija Dl sjungos sutarties ir statymas Dl Estijos SSR Konstitucijos pakeitimo. Minti aktai nustat iuos pagrindinius principus: aukiausioji valdia priklauso Estijos SSR institucijoms; SSRS Aukiausiosios Tarybos prezidiumui pasilyta sudaryti su Estija Sjungos sutart; Soviet Sjungos statymai Estijos teritorijoje galioja tik tuo atveju, jei juos Estija pripasta; em ir turtai, esantys Estijoje, skelbiami jos nuosavybe; pripastama privati nuosavyb; pripastamas Soviet Sjungos ratifikuotas mogaus teisi paktas; utikrinama konstitucini teisi teismin gynyba.344 1989 m. saus Estijos Aukiausioji Taryba prim kalbos statym, kuriame tvirtino est kalbos, kaip oficialios valstybs kalbos, status. T pai met vasario 24 d. pirm kart sovietins okupacijos laikotarpiu buvo veniama Estijos nepriklausomybs diena, o Talino Toompea pilies pagrindiniame bokte buvo ikelta valstybin mlynos, juodos ir baltos spalv vliava. 1989 m. lapkrit Estijos Aukiausioji Taryba paskelb sprendim dl 1940 m. vyki Estijoje, kuriame Soviet Sjungos veiksmus, nukreiptus prie Estijos Respublik, vardijo kaip karin agresij, okupacij ir aneksij, o Estijos inkorporavim SSRS sudt pripaino neteistu. Gruod Baltijos valstybi atstovai SSRS Liaudies deputat suvaiavime ikovojo reikming pergal Molotovo-Ribentropo paktas buvo paskelbtas neteistu nuo jo pasiraymo dienos. 1990 m. vasario ir kovo mnesiais vykusiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose buvo irinkta Estijos SSR Aukiausioji Taryba ir Estijos Kongresas. iuose rinkimuose dalyvavo asmenys, kurie pagal 1938 m.
344 Pold J., Kask O., Madise U., Rais M. Materialy dlia izuenija konstitucii Estonskoj Respubliki. Tallinn: Kirjastus Argo, 2004. S. 14.

280

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pilietybs statym turjo Estijos Respublikos pilietyb. Netrukus po rinkim, 1990 m. kovo 30 d., Estijos SSR Aukiausioji Taryba prim rezoliucij Dl Estijos valstybinio statuso, kurioje dar kart paskelb soviet valdi neteista nuo jos vedimo momento, patvirtino, jog Estijos okupacija de jure nenutrauk Estijos Respublikos egzistavimo ir paymjo, kad Estija iki iol yra SSRS okupuota. Gegus 8 d. priimtu Estijos valstybs simboli statymu Estijos Soviet Socialistins Respublikos pavadinimas pripaintas negaliojaniu ir paskelbtas naujas oficialus valstybs pavadinimas Estijos Respublika. Pripastant konstitucinio reguliavimo tstinum nusprsta gyvendinti 1937 m. Estijos Konstitucijos 1, 2, 4, 5 ir 6 paragrafus, kuri pirmasis skelb, kad Estija yra nepriklausoma ir suvereni respublika, kurioje aukiausioji valdia priklauso tautai. Dar po savaits, gegus 16 d., Aukiausioji Taryba prim Estijos valdymo pagrind laikinosios tvarkos statym ir nuo io momento Estijos SSR Konstitucija faktikai tapo negaliojanti. Tai reik, kad: Estijos valstybins institucijos tapo nepavaldios SSRS valdiai; Aukiausiajai Tarybai pavesta leisti statymus, o Estijos Respublikos vyriausybei suteikti vykdomosios valdios galiojimai; Estijos ir SSRS tarpusavio santykiai bus grindiami Tartu taikos sutartimi (sudaryta 1920 m. vasario 2 d. pasibaigus Isilaisvinimo karui); valstyb visiems Estijos gyventojams sipareigojo garantuoti visuotinai pripastamose tarptautins teiss normose tvirtintas teises, taip pat ir religijos pasirinkimo bei jos ipainimo laisves. 1991 m. rugpjio 20 d. (t. y. kit dien po Maskvoje vykusio Rugpjio puo) Estijos Respublikos Aukiausioji Taryba, atsivelgdama anksiau vykusio referendumo rezultatus (u Estijos nepriklausomyb buvo 77,8 proc. jame dalyvavusi piliei), prim nutarim dl Estijos nepriklausomybs, taip pat paskelb kreipimsi pasaulio valstybi parlamentus ir vyriausybes. Nepriklausomybs Atstatymo Akte pabrta, kad atkuriama 1918 m. vasario 24 d. paskelbta Estijos Respublikos nepriklausomyb, o kreipimesi pasaulio valstybes kvieiama pripainti atkurt nepriklausom Estijos Respublik ir atnaujinti dl okupacijos nutrkusius diplomatinius santykius. Kitas jau nepriklausomos ir suverenios valstybs valdios udavinys buvo parengti nauj Konstitucij. iam tikslui pariteto pagrindais (po 30 atstov) i Aukiausiosios Tarybos ir Estijos Kongreso nari buvo sudaryta Konstitucin asamblja. 1992 m. baland pagal parlamentins respublikos principus parengtos Konstitucijos projektas buvo pateiktas Aukiausiajai Tarybai, kuri Konstitucijos primimo klausim nusprend teikti referendumui. 1992 m. birelio 28 d. vykusio referendumo metu u balsavus beveik 408 tkstaniams, prie iek tiek daugiau nei 36 tkstaniams

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

281

buvo priimta naujoji Konstitucija ir jos gyvendinimo statymas. Konstitucija sigaliojo 1992 m. liepos 3 d. Vadovaujantis Konstitucijos gyvendinimo statymu 1992 m. rugsjo 20 d. buvo suvienyti Riigikogu ir Respublikos prezidento rinkimai. io statymo 4 paragrafas numat, kad gyvendinant Konstitucij Respublikos prezidento rinkimai, kaip iimtis, vyks kartu su rinkimais Riigikogu, t. y. prezidentas bus renkamas visuotiniuose, tiesioginiuose, lygiuose rinkimuose ir slaptu balsavimu penkeri met kadencijai. Taip pat tvirtinta, kad jei n vienas kandidatas negaus daugiau kaip puss vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals, Respublikos prezident irinks Riigikogu, i dviej daugiausia bals surinkusi asmen. Atsivelgiant tai, kad tiesioginiuose rinkimuose n vienas i kandidat prezidentus negavo reikiamo bals skaiiaus, neatidliotinu spalio 5 d. pirmj posd susirinkusi Riigikogu nari darbotvarks klausimu tapo Respublikos prezidento rinkimai. I pirmame rinkim ture daugiausia rinkj bals surinkusi dviej kandidat Lenarto Merio ir Arnoldo Riuitelio didesnio parlamento palaikymo susilauk Lenartas Meris. Jis ir tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Estijos Respublikos prezidentu. 1992 m. spalio 7 d. Riigikogu prim Deklaracij dl valstybs konstitucins valdios atkrimo, kuri faktikai reik 1990 m. kov prasidjusio pereinamojo laikotarpio pabaig. Deklaracijoje dar kart pabrta, kad dabartin Estijos Respublika yra tas pats tarptautins teiss subjektas, kaip ir 1918 m. vasario 24 d. paskelbta Estijos Respublika, kuri 1940 m. tapo Soviet Sjungos agresijos auka ir buvo neteistai inkorporuota Soviet Sjungos sudt. T pai dien prezidento ir ministro pirmininko tremtyje pareigas einantis Heinrichas Markas pateik parlamentui (Riigikogu) pareikim dl savo veiklos nutraukimo. Egzilin vyriausyb nutrauk veikl dl dviej prieasi: pirma, Estijos Respublika buvo atkurta, o antra, 1937 m. Konstitucija, kurios pagrindu veik i vyriausyb, neteko galios.

II
1992 m. Konstitucijos bruoai. Estijos Respublikos Konstitucij sudaro preambul ir pagrindin dalis, susidedanti i 168 straipsni, sujungt XV skyri. Konstitucijos preambulje ireiktas Estijos tautos rytas ir tvirta valia stiprinti ir pltoti sukurt ir 1918 m. vasario 24 d. paskelbt valstyb, pagrst laisvs, teisingumo ir teiss principais, utikrinani santarv alyje ir iorin taik, visuomens paang ir gerov, est tautos ir kultros isaugojim amiams. Pabriant konstitucinio reguliavimo tstinum ir

282

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nepertraukiamum preambulje nurodoma, kad i Konstitucij prim Estijos tauta referendumu, vadovaudamasi 1938 m. sigaliojusios Konstitucijos 1 straipsniu. Pagrindins Konstitucijos dalies I skyriuje (Bendrosios nuostatos) Estija skelbiama nepriklausoma ir suverenia demokratine respublika, kurios aukiausia galia priklauso tautai, o Estijos nepriklausomyb ir suverenitetas vardijami kaip amini ir neatimami. Kituose io skyriaus straipsniuose nustatomi Estijos teritorinio sutvarkymo, valdios gyvendinimo vadovaujantis tik Konstitucija ir statymais principai, tvirtinama valstybs valdi veikla, pagrsta j atskyrimu ir pusiausvyra, nurodomas naudingj ikasen ir gamtini itekli priskyrimas nacionaliniam turtui, ireikiamas est kalbos bei mlynos, juodos, baltos spalv, kaip valstybins kalbos ir valstybini spalv, statusas. Kiti Konstitucijos skyriai atitinkamai reglamentuoja pagrindines teises, laisves ir pareigas (II skyrius), tautos klausimus (III skyrius), parlamento, Respublikos prezidento ir vyriausybs veikl (IV, V, VI skyriai), statym leidybos ir jos procedr esminius principus (VII skyrius), finans ir valstybs biudeto pagrindus (VIII skyrius), usienio politik ir tarptautines sutartis, valstybs gynim, valstybs kontrol (IX, X, XI skyriai), teisingumo kanclerio bei teismo status ir veikl (XII, XIII skyriai), vietos savivaldos pagrindus, taip pat Konstitucijos keitimo tvark (XIV, XV skyriai).345 Skaitant Estijos Respublikos Konstitucijos tekst matyti, jog aukiausias valstybs statymas ireikia iuos pagrindinius principus: a) parlamentins demokratijos ir teisins valstybs (the rule of law); b) valdi atskyrimo; c) tautos suvereniteto; d) valdymo formos - res publica; e) valstybs unitarizmo. Vienas i esmini teisins valstybs element yra pamatini asmens teisi ir laisvi pripainimas bei reali j apsauga. 1992 m. Konstitucijoje joms skiriama nemaai dmesio. Paymtina, kad pati Konstitucijos pagrindins dalies struktra suteikia ypating reikm asmens teisms, nes jos tvirtinamos jau II Konstitucijos skyriuje, pirmiau idstomi tik pamatiniai valstybs ir tautos principai. fakt patvirtina ir tai, kad II skyrius sudaro daugiau nei ketvirtadal visos Konstitucijos teksto (t. y. 48 i 168 straipsni). Viename pagrindini Konstitucijos princip postuluojama Estijos piliei, usienio piliei ir pilietybs neturini asmen lygyb (9 str. 1 d.). Konstitucija, iplsdama pagrindines teises ir laisves, suteikia jas ir juridiniams asmenims, kiek jos sutampa su i asmen tikslais bei teisi, laisvi ir pareig esme (9 str. 2 d.). Pagrindinis valstybs statymas nustato lygyb prie statym ir draudia bet koki diskriminacij. Konstitucijoje tvirtintas
345

Jarainas E., Mesonis G. Usienio ali konstitucijos. Vilnius: LTU, 2004. P. 161195.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

283

teisi ir laisvi katalogas neapima kit teisi ir laisvi, kylani i Konstitucijos dvasios arba suderint su ja ir atitinkani mogaus orumo bei socialinio teisingumo, demokratins, teisins valstybs principus (10 str.). ioje teiss normoje galima pastebti ssaj su JAV Konstitucijos IX pataisa, nustatania, kad tam tikr teisi ivardijimas Konstitucijoje neturi bti vertinamas kaip kit moni teisi paneigimas ir sumainimas.346 Tarptautins sutartys taip pat vaidina svarb vaidmen mogaus teisi apsaugos sistemoje. 1996 m. kovo 13 d. Estija ratifikavo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, o 1998 m. kovo 18 d. buvo ratifikuotas j papildantis protokolas dl mirties bausms panaikinimo. Verta paminti, kad apskritai Estija yra daugiau nei 20 tarptautini sutari ar konvencij mogaus teisi apsaugos srityje dalyv, todl a priori galima teigti, kad jose numatytos teiss ir laisvs yra tiek pat reikmingos ir vienodai ginamos, kaip ir tos, kurios tiesiogiai tvirtintos Konstitucijoje. Nemaai pasaulio valstybi savo Konstitucijose tvirtina pagrindini teisi primat kaip konstitucin princip. Nors Estijos Konstitucija expressis verbis nenurodo io principo, jis gali bti aikiai ivestas i kit Konstitucijos princip, jos struktros, konstitucini institut ir procedr. Pavyzdiui, tiesiogine pagrindini teisi virenybs nuoroda gali bti Konstitucijos 11 straipsnyje nustatyta taisykl, kad teiss ir laisvs gali bti ribojamos tik remiantis Konstitucija, o tokie ribojimai turi bti btini demokratinje visuomenje ir neturi ikreipti ribojam teisi ir laisvi esms. Kitas teisins valstybs elementas statymo virenybs principas taip pat akivaizdiai ireiktas Estijos Konstitucijos normose. Vienas i io principo aspekt yra tiesiogiai atskleistas jau Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje. Joje pasakyta, kad valstybs valdia gyvendinama tik vadovaujantis Konstitucija ir su ja suderintais statymais. Tai pirmiausia reikia, kad statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios veikla yra galima neperiangiant tik konstitucinio teistumo rib, todl kiekvienas sprendimas privalo bti priimtas remiantis Konstitucija ir jai neprietaraujaniais statymais, todl jokia diskrecija ar savival yra negalima. statymo virenybs idja gyva ir kituose Konstitucijos straipsniuose. Antai 102 straipsnis nustato, kad Estijos Respublikos statymai priimami remiantis Konstitucija; Respublikos vyriausyb, vykdydama statymus, leidia nutarimus ir sakymus (87 str. 6 p.); ministerijai vadovauja ministras, sprendiantis ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus, statym nustatyta tvarka leidiantis potvarkius ir sakymus, taip pat vykdantis kitas statym suteiktas funkcijas; teismai yra nepriklausomi ir savo veikloje remiasi Konstitucija bei staty346

Jarainas E., Mesonis G. Usienio ali konstitucijos. P. 280.

284

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mais (146 str.). Estijos Aukiausiojo Teismo Konstitucins kontrols skyriaus teisjai daugelyje savo sprendim suteik iam principui konkret turin. 1994 m. sausio 12 d. sprendime teisj kolegija nurod, kad pagal statymo virenybs princip, kuris yra visuotinai pripastamas tarptautins teiss principas, ir remiantis Estijos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio nuostata pagrindins teiss ir laisvs gali bti apribotos tik vadovaujantis statymu. Vlesniuose sprendimuose pltodamas io principo turin Teismas nurod, kad pagal Konstitucijos 11, 26, 33 ir 43 straipsnius pagrindins teiss ir laisvs gali bti apribotos tik remiantis Konstitucija ir statymo numatytomis procedromis. Savo sprendimu suponuodamas statym leidjo prievol Teismas pabr, kad pats parlamentas (Riigikogu) turs nusprsti, kokiais konkreiais atvejais specialios priemons gals bti taikomos; jis taip pat privals nustatyti nuoseklius teisi apribojimus, nedeleguodamas ios uduoties Saugumo policijos pareignams arba Aukiausiojo Teismo teisjams. Galiausiai teisj kolegija nurod, kad pagal Konstitucij statym leidjui suteiktos teiss ir nustatytos pareigos negali bti deleguotos vykdomajai valdiai net ir laikinai arba numatant slyg, kad delegavimo kontrol vykdys teismas. statymo virenybs principas taip pat reikalauja pakankam asmens teisi apsaugos garantij ir teisini mechanizm, galini apsaugoti j nuo valdios savivals. iuo tikslu Estijos Respublikos Konstitucija nustato, kad kiekvienas asmuo, kurio teiss ar laisvs yra paeistos, turi teis kreiptis teism (15 str. 1 d.), o jeigu neteisti veiksmai padaro jam alos, asmuo turi teis moralins ir materialins alos atlyginim (25 str.). Konstitucija taip pat garantuoja, kad kiekvienas asmuo savo bylos teisminio nagrinjimo metu turi teis reikalauti, kad bet kuris statymas, kitas teiss aktas ar veiksmas, susijs su jo byla, bt pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai. Taiau kalbant apie mogaus teisi ir laisvi apsaug pamintini ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai j apsaugos teisiniai instrumentai. Estijai ratifikavus Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij kartu buvo pripainta ir Europos mogaus Teisi Teismo jurisdikcija, kuri utikrino papildomas pagrindini teisi apsaugos garantijas Estijos Respublikoje. Pereinant prie valdi atskyrimo principo konstitucinio tvirtinimo pabrtina, kad is klausimas buvo aktualus per vis Estijos nepriklausomybs laikotarp. Pavyzdiui, 1920 m. Konstitucija buvo kritikuojama dl to, kad joje nebuvo tinkamai suderintos parlamento ir vyriausybs galios, taip pat priekaitaujama dl akivaizdaus parlamento dominavimo. 1937 m. Konstitucija pasiymjo kitu kratutinumu prezidento, parlamento ir vyriausybs gali pusiausvyra buvo paeista ir sudarytos prielaidos prezidento insti-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

285

tucijos virenybei aukiausi valstybs valdios institucij srangoje, tiesiogiai atveriant keli autoritariniam reimui. Atsivelgiant neigiam istorin patirt, valdioms atskirti ir j gali pusiausvyrai nustatyti buvo skiriama nemaai dmesio rengiant 1992 m. Estijos Respublikos Konstitucij. Todl neatsitiktinai is principas deklaruojamas jau pirmame Konstitucijos skyriuje, kuris dl ypatingos jo keitimo tvarkos (vadovaujantis Konstitucijos 162 str. io skyriaus nuostatos keiiamos tik referendumu) yra vadinamas privilegijuotu. Taigi Konstitucijos 4 straipsnis nurodo, kad parlamento, Respublikos prezidento, vyriausybs ir teism veikla pagrsta valdi atskyrimo ir pusiausvyros principu. i norma apima kelet element ir nustato, kad: Estijos Respublikoje yra trys konstitucins valdios statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin; valstybs valdios funkcikai ir institucikai yra atskirtos; valstybs vadios yra suderintos (tarp j yra pusiausvyra); valstybs valdios yra abipusikai priklausomos viena nuo kitos. Valdi atskyrimo principas detalizuojamas bei gyvendinamos kitose Konstitucijos normose, nustataniose valstybs institucij kompetencij ir galiojimus. Konstitucijos 59 straipsnis nurodo, kad statym leidiamoji valdia priklauso parlamentui, 86 straipsnis skelbia, jog vykdomoji valstybs valdia priklauso Respublikos vyriausybei, 146 straipsnis teisingumo vykdym paveda teismui. i norm turin aikiausiai atskleidia konstitucin prieir vykdanio Estijos Aukiausiojo Teismo jurisprudencija. 1996 m. gruodio 20 d. sprendime Teismas paymjo, kad pagal Konstitucij vieosios valdios gyvendinimo konstitucinis ir demokratinis pagrindas yra tai, kad jis privalo bti pagrstas teise (Preambul), valdi atskyrimo ir pusiausvyros (4 str.), demokratijos (10 str.) bei teisins valstybs principais. Tuo tikslu, siekiant apsaugoti kiekvieno asmens teises, statym leidybos ir vykdomosios valdios funkcijos turi bti atskirtos bei tiksliai apibrtos, o i funkcij vykdymas privalo atitikti Konstitucij ir pripaintus teiss teorijos principus. Kompetencijos dviprasmikumas arba valdios pertekliaus teisin tikrov kelia pavoj tiek valstybs valdios gyvendinimui, tiek ir kiekvieno teisms bei laisvms. Tautos suvereniteto principas prasmintas Konstitucijos 1 straipsnyje, skelbianiame, kad Estija yra nepriklausoma ir suvereni demokratin respublika, o jos aukiausia galia priklauso tautai. is principas pirmiausia pabria taut kaip valstybs valdios turtoj ir altin bei jos vaidmen t. y. monms suteikt teis nustatyti politins valdios struktr. Taiau svarbu paymti, jog is procesas turi bti tiesiogiai susijs su legitimumu ir valia, kylania i tautos. Kita vertus, is principas reikia, kad tauta turi konstitucines galias. Tauta yra ir bus valstybs valdios turtoja, nors vykdyti i valdi pavesta statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei val-

286

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

diai. Tauta taip pat gyvendina savo valdi vairiomis formomis, numatytomis Konstitucijoje. Estijos Konstitucijos III skyriuje, pavadintame Tauta, nustatyta, kad aukiausi valstybin gali tauta vykdo per pilieius, galinius balsuoti parlamento rinkimuose ir referendume (56 str.). Paymtina, kad Konstitucija numato atvejus, kai sprendimas tam tikru klausimu gali bti priimtas tik referendumu bei reglamentuoja sritis, kurios negali bti referendumo objektas. Pavyzdiui, Konstitucijos 162 straipsnyje tvirtinama, jog pirmojo ir penkioliktojo Konstitucijos skirsnio nuostatos gali bti keiiamos tik referendumu, o 106 straipsnyje numatoma, kad klausimai, susij su biudetu, mokesiais, finansiniais valstybs sipareigojimais, nepaprastosios padties vedimu ir ataukimu, tarptautini sutari ratifikavimu, negali bti svarstomi referendume. Nagrinjant Konstitucijoje tvirtintus tiesiogins demokratijos institutus, per kuriuos tauta, bdama aukiausios suverenios galios turtoja, tiesiogiai dalyvauja priimant svarbiausius valstybs sprendimus, pasigendama daugelio pasaulio valstybi pripainto konstitucinio demokratinio instrumento statym leidybos iniciatyvos teiss tvirtinimo. is klausimas rengiant 1992 m. Estijos Konstitucijos projekt susilauk dideli diskusij. Nemaai Konstitucijos rengj laiksi nuomons, kad Konstitucija turi numatyti statym leidybos iniciatyvos teis, tvirtint 1920 m. Estijos Konstitucijoje. ios Konstitucijos 31 straipsnis skelb, jog 25 000 balsavimo teis turini piliei gali silyti, kad statymas bt priimtas, pakeistas arba pripaintas netekusiu galios. Taiau silymai pagrindiniame alies statyme numatyti toki piliei teis nesusilauk tvirto palaikymo. Konstitucin Asamblja nepritar ios teiss tvirtinimui motyvuodama tuo, kad kiekvienam Riigikogu nariui bus suteikta galimyb pateikti statymo projekt ir kad tas narys, bdamas tautos atstovu ir suprasdamas tam tikros visuomenei aktualios problemos reikmingum, inicijuos atitinkamas statym leidybos procedras. Trumpai aptariant kit Konstitucijos ireikiam princip pabrtina, kad respublikos valdymo forma buvo tvirtinta visose Estijos konstitucijose, arba, kitaip sakant, Estijos valstyb niekada ir nenaudojo jokios kitos valstybs valdymo formos. Kaip jau minta, Konstitucijos 1 straipsnis nustato, kad Estija yra demokratin respublika. Btina paymti, kad nei 1920 m., nei 1937 m. Estijos konstitucijose nebuvo vartojamos svokos demokratin respublika. J tekstuose Estija buvo skelbiama nepriklausoma ir suverenia respublika. Dabar galiojanios Konstitucijos projekto pirminiame variante taip pat nebuvo respublikos payminio demokratin, taiau Konstitucijos tekst jis buvo trauktas vliau, svarstant projekt. Demokra-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

287

tins respublikos principas Konstitucijos kontekste gali bti ireiktas kaip tautos ir valstybs valdios sjunga, kurioje tauta yra kertinis vieosios valdios akmuo. Valstybs unitarizmo principas tvirtinamas Estijos Konstitucijos 2 straipsnyje Estija savo sandara yra vientisa valstyb, jos teritorija, teritoriniai vandenys ir oro erdv yra vientisa ir nedaloma visuma. is principas taip pat reikia, kad pagal Konstitucij Estijos Respublikoje negali bti autonomini nacionalini teritorini vienet. Analogikas io konstitucinio principo turinys buvo atskleistas ir Estijos Aukiausiojo Teismo Konstitucins kontrols skyriaus 1993 m. birelio 28 d. ir rugsjo 6 d. sprendimuose, susijusiuose su Narvos ir Sillamae miest taryb mginimais sukurti autonominius teritorinius vienetus.347 Nagrindamas ias bylas Aukiausiasis Teismas paymjo, kad nacionalins teritorins autonomijos krimas yra ne teritorinio administracinio vieneto, o valstybs interesas ir jis turi bti isprstas numatytais bdais. Taigi vietos valdios sprendimas surengti referendum dl autonomijos pranoksta jos kompetencij ir prietarauja Konstitucijos 154 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Konstitucijos 50 straipsnis tautins kultros puoseljimo tikslais suteikia tautinms maumoms teis kurti savivaldos staigas Nacionalini maum kultros autonomijos statymo nustatytomis slygomis ir tvarka. Konstitucija nenumato nacionalins-teritorins autonomijos.

III
Parlamentas (Riigikogu). Estijos vieneri rm parlament, reziduojant Toompea pilyje Taline, sudaro 101 narys, renkamas ketveri met kadencijai laisvuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem, remiantis visuotine, tiesiogine ir lygia rinkim teise bei slaptu balsavimu. Riigikogu nariu gali bti renkamas ne jaunesnis kaip 21 met ir balsavimo teis turintis Estijos Respublikos pilietis. Pasyvija parlamento rinkim teise negali naudotis asmenys, teismo pripainti neveiksniais ar teismo sprendimu nuteisti ir atliekantys bausm laisvs atmimo vietose. Parlamento nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybs monse ir organizacijose. Riigikogu narys negali bti Respublikos prezidentu, mi347 Decision No. 2 of the Constitutional Review Panel of the Supreme Court, Review of Proposal of the Legal Chancellor Made under 142 (2) of the Constitution to Repeal the Decision No. 15/163 of the Narva City Council of 28 June 1993 Attitude Towards the Aliens Act (11 August 1993). RT I 1993, 59, 841.

288

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

nistru, teisju, Europos parlamento nariu, teisingumo kancleriu, vietos valdios institucij nariu, miesto meru ir kitu valstybs pareignu ar tarnautoju. Parlamento nar paskyrus Respublikos vyriausyb jo galiojim laikas yra sustabdomas ir atnaujinamas tik tada, kai asmuo atleidiamas i pareig vyriausybje. Parlamento nario, jam dirbant vyriausybje, pareigas eina j pakeiiantis parlamento narys. Per 10 dien nuo rinkim parlament rezultat paskelbimo Respublikos prezidentas kvieia naujos sudties Riigikogu pirmj posd. Naujos kadencijos parlamento pirmajam posdiui, iki bus irinktas Riigikogu pirmininkas, vadovauja Nacionalinio rinkim komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmojo posdio metu irenkamas parlamento pirmininkas ir du vicepirmininkai. I i trij parlamento nari susideda Riigikogu valdyba kolegiali vadovaujanti institucija, kuri organizuoja Riigikogu darb ir utikrina jo administravim. Kalbant apie kitus parlamento struktrinius elementus pasakytina, kad jame veikia nuolatiniai komitetai (iuo metu j yra 11), taip pat gali bti sudaromos vairios laikinosios komisijos. Riigikogu procedros statymas taip pat numato, kad ne maiau nei penki i tos paios politins partijos srao irinkti Riigikogu nariai gali jungtis frakcijas. Estijos Konstitucijos 59 straipsnis nustato, kad statym leidiamoji valdia priklauso parlamentui, taiau be ios pagrindins savo funkcijos Riigikogu taip pat priima nutarimus dl referendum; renka Respublikos prezident; ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis; galioja kandidat ministro pirmininko post suformuoti Respublikos vyriausyb; tvirtina valstybs biudet ir jo vykdymo ataskait; Respublikos prezidento silymu skiria Aukiausiojo Teismo pirminink, Estijos banko tarybos pirminink, valstybs kontrolieri, teisingumo kancler, karini pajg vad ar vyriausij vad; Aukiausiojo Teismo pirmininko silymu skiria Aukiausiojo Teismo narius; skiria Estijos banko tarybos narius, vyriausybs teikimu sprendia klausimus dl valstybini paskol naudojimo ir kit finansini valstybs sipareigojim prisimimo; daro pareikimus, deklaracijas ir reikia apeliacijas Estijos tautai, kitoms valstybms ir tarptautinms organizacijoms; teikia valstybinius apdovanojimus, karinius ir diplomatinius laipsnius; gali pareikti nepasitikjim Respublikos vyriausybei, ministrui pirmininkui ar ministrui; veda Respublikoje nepaprastj padt; Respublikos prezidento teikimu veda karo padt, skelbia mobilizacij ar jos pabaig; sprendia kitus valstybs klausimus, kuri Konstitucija nepriskiria Respublikos prezidentui, Respublikos vyriausybei, kitoms valstybinms staigoms ar savivaldybms.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

289

Kelet pastab bt galima pasakyti ir apie parlamento vykdom vyriausybs politin kontrol. I galim ios kontrols mechanizm pamintini: 1) interpeliacijos teis. Pagal Konstitucijos 74 straipsn parlamento nariai turi teis pateikti paklausimus Respublikos vyriausybei ir jos nariams. paklausimus turi bti atsakyta parlamento posdyje per 20 sesijos dien; 2) rezoliucijos teis. Tai parlamento teis kreiptis vyriausyb arba jos nar dl tam tikr veiksm atlikimo ar atliekam veiksm nutraukimo. Taiau is kreipimasis nra teisikai pareigojantis. Konstitucijos 65 straipsnio 11 punktas tvirtina, kad parlamentas skelbia pareikimus, deklaracijas ir reikia apeliacijas Estijos tautai, kitoms valstybms ir tarptautinms organizacijoms. Taigi, nors Konstitucija tiesiogiai ir nenurodo, taiau iuo atveju darytina ivada, kad toks parlamento pareikimas, adresuotas vyriausybei, nra privalomas. Visai kitos teisins pasekms kyla, kai parlamentas, vadovaudamasis Konstitucijos 103 straipsnio nuostata ir remdamasis sprendimu, priimtu jo nari bals dauguma, kreipiasi vyriausyb silydamas inicijuoti parlamento rekomenduoto projekto primim; 3) tyrimo teis. iuo atveju kalbama apie parlamento teis sudaryti laikinj tyrimo komisij turint tiksl itirti aukiausi vykdomosios valdios pareign veikl; 4) balsavimas dl nepasitikjimo. Estijos Konstitucijos 65 straipsnio 13 punktas nustato, kad parlamentas gali pareikti nepasitikjim Respublikos vyriausybe, ministru pirmininku ar ministru; 5) biudeto tvirtinimas. Parlamentas priima statym dl vis valstybs pajam ir ilaid biudeto, kurio projekt ne vliau kaip prie tris mnesius iki nauj biudetini met pradios parlamentui teikia Respublikos vyriausyb.

IV
Respublikos prezidentas. Estijos Respublikos prezidento institucijos statusas istoriniu poiriu nebuvo pastovus. Jos taka ir autoriteto laipsnis laikui bgant keitsi kelet kart (pavyzdiui, pagal 1920 m. Konstitucij Respublikos prezidento pareigybs i viso nebuvo, o valstybei atstovavo Riigikogu pirmininkas ir Valstybs seninas, js vyriausybs vadovo pareigas. 1937 m. Konstitucija jau labai aikiai nustat prezidentins respublikos valdymo model, kuris utikrino prezidento dominavim valstybs valdyme ir valstybs institucij sistemoje). Pagal dabar galiojani 1992 m. Konstitucij Estijos Respublikos prezidentu gali bti irinktas ne jaunesnis kaip 40 met amiaus Estijos pilietis pagal kilm. Valstybs vadovo pareigos nra suderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis. Konstitucija taip pat nu-

290

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mato irinkto prezidento pareig jo galiojim metu sustabdyti savo veikl politinse partijose. Prezidentas renkamas penkeri met kadencijai, o tas pats asmuo negali bti renkamas Respublikos prezidentu daugiau kaip du kartus i eils. Estijoje tvirtintas parlamentins respublikos valdymo modelis suponuoja iam modeliui bding prezidento rinkim tvark ir jo galiojimus. Pagal Konstitucij Respublikos prezident renka parlamentas arba rinkim kolegija. Kandidat Respublikos prezidento post turi silyti ne maiau kaip penktadalis parlamento nari. Kiekvienas Riigikogu narys gali silyti ne daugiau kaip vien kandidat. Eiliniai Respublikos prezidento rinkimai vyksta ne anksiau kaip likus 60 dien ir ne vliau kaip likus 10 dien iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos. Renkant Respublikos prezident parlamente gali vykti ne daugiau kaip trys rinkim turai. Antras ir treias turai vyksta tuo atveju, jei pirmojo balsavimo metu n vienas i registruot kandidat nesurenka dviej tredali vis parlamento nari bals daugumos. Antras prezidento rinkim turas yra rengiamas kit dien po pirmojo balsavimo. Antrajam turui yra pateikiamas naujas kandidat sraas. Jei ir io balsavimo metu n vienas i kandidat nesurenka reikiamos bals daugumos (dviej tredali vis parlamento nari), t pai dien yra rengiamas treiasis rinkim turas, kuriame prezidentas renkamas i dviej kandidat, antrame ture surinkusi daugiausia bals. Treiajame rinkim ture neirinkus Respublikos prezidento Riigikogu pirmininkas per vien mnes aukia rinkim kolegij. Rinkim kolegij sudaro parlamento nariai ir savivaldybi taryb atstovai. Savivaldybi taryb atstov skaiius rinkim kolegijoje nustatomas pagal Estijos nacionaliniame rinkim registre esant io administracinio teritorinio vieneto balsavimo teis turini piliei skaii (atsivelgdamos piliei skaii savivaldybi tarybos gali deleguoti 1, 2, 4 arba 10 atstov). Vietos savivaldos institucij (taryb) atstovais rinkim kolegijoje gali bti Estijos pilieiai savivaldybs tarybos nariai. Savivaldybi taryb atstovai rinkim kolegij turi bti irinkti ne vliau kaip prie 7 dienas iki Respublikos prezidento rinkim datos. Kandidat Respublikos prezidento post gali silyti ne maesn kaip i 21 rinkim kolegijos nario sudaryta grup. Pirmojo rinkim kolegijoje vykstanio rinkim turo metu balsuojama u tuos kandidatus, kurie dalyvavo Riigikogu vykusi prezidento rinkim treiajame ture, ir tuos, kuriuos kandidatais pasilo nustatytas rinkim kolegijos nari skaiius. Pirmajame ture vykusio balsavimo metu irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gauna daugiau nei puss vis rinkim kolegijos nari bals daugum. Jei n vienas i kandidat nesurenka reikalaujamos daugumos, t pai dien yra rengiamas kitas rinkim turas, kurio metu prezidentas renkamas i daugiausia bals

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

291

surinkusi dviej kandidat. Jei ir io turo metu kandidatas prezidentus negauna reikalaujamo bals skaiiaus, ne vliau kaip po 14 dien nuo neskmingai rinkim kolegijoje pasibaigusi prezidento rinkim, neeilinius prezidento rinkimus rengia Riigikogu348. Jau minta, kad prezidento galiojim apimt lemia valstybs valdymo modelis. Atsivelgiant tai, kad Estija yra parlamentin respublika, negalima tiktis, jog prezidentas disponuos plaiomis konstitucinmis teismis, o prezidento institucija uims vyraujani padt valstybs institucij sistemoje. Estijos Respublikos Konstitucija numato, jog Respublikos prezidentas atstovauja valstybei tarptautiniuose santykiuose; vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Estijos Respublikos diplomatinius atstovus, taip pat priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; skelbia eilinius ir pirmalaikius parlamento rinkimus; suaukia naujai irinktus Riigikogu narius pirmj posd; teikia silymus parlamento pirmininkui dl neeilini sesij suaukimo; skelbia statymus ir pasirao ratifikavimo ratus; leidia dekretus; inicijuoja Konstitucijos pataisas; Konstitucijos nustatyta tvarka skiria ministr pirminink, skiria ir atleidia vyriausybs narius; teikia parlamentui Aukiausiojo Teismo pirmininko, Estijos banko tarybos pirmininko, valstybs kontrolieriaus, teisingumo kanclerio ir karini pajg vado arba vyriausiojo vado kandidatras; Estijos banko tarybos silymu skiria Estijos banko prezident; Aukiausio Teismo silymu skiria teisjus; vyriausybs ir gynybos pajg vado silymu skiria ir atleidia gynybos pajg karin vadovyb; teikia valstybs apdovanojimus, karinius ir diplomatinius laipsnius; prezidentas yra aukiausias Estijos nacionalins gynybos vadas; teikia silymus parlamentui dl karo padties vedimo, mobilizacijos paskelbimo ar ataukimo, nepaprastosios padties paskelbimo; upuolus Estij skelbia karo padt ir mobilizacij bei skiria vyriausij gynybos pajg vad; teikia malon nuteistiesiems; Konstitucijos nustatyta tvarka inicijuoja baudiamj kaltinim teisingumo kancleriui. Konstitucija suteikia valstybs vadovui teis vetuoti Riigikogu priimtus statymus tvirtindama, kad Respublikos prezidentas turi teis neskelbti parlamento priimto statymo ir per 14 dien motyvuotai grinti j parlamentui pakartotinai svarstyti. Jei parlamentas pakartotinai priima grint statym be prezidento silom patais, Respublikos prezidentas arba paskelbia statym, arba kreipiasi Aukiausij Teism silydamas statym paskelbti prietaraujaniu Konstitucijai. Jei teismas statym pripasta neprietaraujaniu Konstitucijai, prezidentas j paskelbia. Konstitucija taip
348

President of the Republic Election Act // http://www.legaltext.ee/en/andmebaas/ava.asp?

m=026

292

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pat numato, kad jei parlamentas negali susirinkti posd, Respublikos prezidentas, jeigu tai neatidliotinai reikalinga, turi teis leisti dekretus, turinius statymo gali, kuriuos pasirao parlamento pirmininkas ir ministras pirmininkas. Parlamentui susirinkus posd, prezidentas pateikia dekretus parlamentui ir is nedelsdamas priima statym dl j patvirtinimo arba ataukimo.

V
Respublikos vyriausyb. Estijos Respublikos Konstitucija vykdomj valstybs valdi paveda Respublikos vyriausybei, kuri vykdo valstybs vidaus ir usienio politik; vadovauja vyriausybs staigoms ir koordinuoja j veikl; vykdo statymus, rezoliucijas, Respublikos prezidento dekretus; teikia parlamentui ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis; rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j parlamentui; vykdo valstybs biudet ir teikia parlamentui jo vykdymo ataskait; leidia nutarimus ir sakymus; palaiko ryius su usienio valstybmis ir t. t. Respublikos vyriausyb sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Pagal iuo metu galiojant Estijos Respublikos vyriausybs statym Estijoje veikia 12 ministerij: vietimo ir mokslini tyrim, Teisingumo, Gynybos, Aplinkos, Kultros, Ekonomikos reikal ir ryi, ems kio, Finans, Region reikal, Vidaus reikal, Socialini reikal, Usienio reikal349. statymas taip pat numato, kad Respublikos prezidentas, ministro pirmininko silymu gali paskirti ministrus be portfelio, kurie nevadovaus ministerijoms, taiau atliks specialius pavedimus arba funkcijas. Respublikos prezidentas taip pat turi teis skirti ministr vadovauti dviem ministerijoms. Vyriausybs statymas apibria jos nari skaii nurodydamas, kad Respublikos vyriausyb negali bti sudaryta daugiau nei i 15 nari. Kalbant apie vyriausybs nari teisin status paymtina, kad jie negali eiti joki pareig valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat priklausyti privaios komercins mons valdybai ar jai vadovauti. Baudiamojon atsakomybn Respublikos vyriausybs nariai gali bti patraukti tik teisingumo kanclerio silymu, jei tam pritaria dauguma parlamento nari. Atskleidiant vyriausybs formavim, be abejons, pirmiausia tenka pradti nuo ministro pirmininko skyrimo procedros. Pagal Konstitucij Respublikos prezidentas per 14 dien nuo Respublikos vyriausybs atsistatydinimo skiria ministr pirminink, kurio pareiga suformuoti nauj vy349 Government of the Republic Act (consolidated text Aptil 2004) // http://www.legaltext.ee/ en/andmebaas/ava.asp?m=026

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

293

riausyb. Kandidatu vyriausybs vadovo post paprastai tampa daugum parlamente laimjusios partijos atstovas arba valdaniajai politini partij koalicijai priimtinas kandidatas. Per 14 dien nuo paskyrimo sudaryti nauj vyriausyb ministras pirmininkas teikia praneim parlamentui apie bsimosios vyriausybs formavim. Ministras pirmininkas, parlamentui atviru balsavimu suteikus galiojimus formuoti vyriausyb, per 7 dienas pateikia vyriausybs nari sra Respublikos prezidentui ir prezidentas per 3 dienas paskiria vyriausyb. Jei prezidento paskirtas ministras pirmininkas negauna Riigikogu nari daugumos pritarimo, nesuformuoja vyriausybs arba atsisako j suformuoti, Respublikos prezidentas turi teis teikti kit ministro pirmininko kandidatr. Jei per 7 dienas valstybs vadovas to nepadaro arba paskirtas ministras pirmininkas vl negauna galiojim i parlamento, taip pat jei ministras pirmininkas nesuformuoja vyriausybs ar atsisako tai padaryti, teis teikti ministro pirmininko kandidatr pereina parlamentui. Tokiu atveju parlamentas teikia Respublikos prezidentui ministro pirmininko kandidatr, o is prezidentui vyriausybs nari sra. Jei sraas per 14 dien nuo teiss teikti ministro pirmininko kandidatr perjimo parlamentui nepateikiamas, Respublikos prezidentas skelbia pirmalaikius parlamento rinkimus. Apibdinus esminius Respublikos vyriausybs sudarymo momentus dert atskleisti ir Konstitucijoje nustatytus pagrindinius teisinius mechanizmus, leidianius vyriausybei daryti tak statym leidiamajai valdiai. Pirmiausia pamintina, kad pagal Konstitucijos 103 straipsn Respublikos vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis. Kaip rodo praktika, btent vyriausyb pateikia didij dal statym projekt (7580 proc.). Kitas atsvaros mechanizmas tvirtintas Konstitucijos 97 straipsnio 4 dalyje, kurioje sakoma, kad pareikus nepasitikjim vyriausybe arba ministru pirmininku Respublikos prezidentas per tris dienas vyriausybs silymu gali paskelbti neeilinius parlamento rinkimus. Kita, ne taip jau danai valstybi Konstitucijose pasitaikanti vyriausybs poveikio parlamentui priemon numatyta Konstitucijos 98 straipsnyje. Jis skelbia, kad Respublikos vyriausyb, teikdama statymo projekt parlamentui, turi teis projekto primim sieti su balsavimu dl pasitikjimo vyriausybe. Jei parlamentas nepriima statymo projekto, Respublikos vyriausyb atsistatydina. Nepaisant konstitucini garantij, statym leidiamoji ir vykdomoji valdios tampa glaudiau susijusios tarpusavio ryiais, jeigu vyriausybs formuojamos politini koalicij pagrindu. Tuomet konkreios politins partijos ar politins grups gali kontroliuoti ir parlamento, ir vyriausybs veikl. vertinant tai, kad tokios tendencijos negali bti absoliuiai eliminuojamos ir siekiant iki mini-

294

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mumo sumainti valdios sutelkim, sukuriamas veiksmingas administracins ir konstitucins justicijos mechanizmas, garantuojantis abiej valdi konstitucin funkcionavim.

VI
Teismai. Asmens teisi ir laisvi apsauga neivengiamai susijusi su j teismins gynybos utikrinimu. Estijos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui, kurio teiss ir laisvs yra paeistos, garantuoja teis kreiptis teism, teis dalyvauti nagrinjant jo byl teisme, taip pat paduoti auktesns instancijos teismui apeliacin skund dl teismo sprendimo, priimto jo byloje. Konstitucija tvirtina teismo proceso vieumo princip numatydama konkreias aplinkybes, kai io principo taikymas gali bti apribotas (siekiant apsaugoti komercins veiklos paslaptis, moral, eimos ir asmenin gyvenim arba utikrinti nepilnameio, nukentjusiojo ar teisingumo interesus), taip pat nustato nekaltumo prezumpcij teigdama, kad asmuo negali bti laikomas kaltu iki teismo kaltinamojo nuosprendio siteisjimo jo atvilgiu, skelbia draudim bausti u t pai veik du kartus (ne bis in idem) ir pan. Mintiems principams utikrinti bei asmens teisms ir laisvms garantuoti sukuriama teisin sistema, kurioje galutinis odis tenka teismui. Todl neatsitiktinai teismui suteikiama iimtin teis vykdyti teisingum ir tvirtinamas teismo nepriklausomumas bei paklusimas tik Konstitucijai ir statymams. Estijos Respublikos teism sistem sudaro apskrii, miest ir administraciniai teismai, apygard teismai ir Aukiausiasis Teismas. Speciali kategorij byloms sprsti Konstitucija leidia steigti specializuotus teismus, taiau draudia sudaryti ypatinguosius teismus. Minti apskrii, miest ir administraciniai teismai yra pirmosios instancijos teismai. iuo metu Estijoje veikia 14 apskrii teism 2 miest (Talino ir Narvos) ir 4 administraciniai teismai (Talino, Tartu, Piarnu ir Johvi). Apskrii ir miest teismai nagrinja civilines ir baudiamsias bylas, o administracinius ginus sprendia administraciniai teismai. Atkreiptinas dmesys, kad administraciniai teismai yra atskirti nuo bendrosios kompetencijos teism tik pirmojoje teisminje instancijoje, nes civilines, administracines ir baudiamsias bylas apeliacine tvarka nagrinja trys apygard teismai (Talino, Tartu ir Viru). Apygardos teismai atsivelgiant nagrinjam byl r suskirstyti skyrius

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

295

(civilini, administracini, baudiamj byl). Aukiausia teismin instancija Estijoje yra Aukiausiasis Teismas, kurio buvein yra Tartu mieste. Aukiausiasis Teismas periri teism sprendimus kasacine tvarka ir vykdo konstitucin kontrol. Estijos Respublikos Konstitucija ir Teism statymas nustato, kad teisjai yra skiriami iki gyvos galvos, o i pareig jie gali bti paalinti tik teismo sprendimu. Teism statymo 48 straipsnyje nurodoma, kad maksimalus teisjo amius yra 67 metai. Teisju gali tapti Estijos Respublikos pilietis, gijs auktj teisin isilavinim, mokantis est kalb, pasiymintis aukta morale ir asmeniniais gebjimais dirbti teisju. Kandidatas pirmosios instancijos teismo teisjus privalo bti atliks teisjo praktik ir ilaiks teisjo egzamin. Apygardos teismo teisju gali bti skiriamas patyrs ir pripaintas teisininkas, ilaiks teisjo egzamin, iskyrus t atvej, kai apygardos teismo teisju skiriamas asmuo, prie tai js teisjo pareigas. statymas draudia skirti teisju asmen, nuteist dl nusikaltimo; paalint i teisjo, notaro ar antstolio pareig; paalint i Estijos advokat asociacijos; atleist i vieosios tarnybos dl drausminio nusiengimo; taip pat bankrutavus asmen. Pirmosios instancijos ir apeliacins instancijos teism teisjus skiria Respublikos prezidentas Aukiausiojo Teismo en banc silymu. Aukiausiojo Teismo pirminink skiria parlamentas Respublikos prezidento teikimu, o io Teismo teisjus taip pat skiria Riigikogu i t kandidat, kuriuos jam pateikia Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Teisj pareigos nra suderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis, iskyrus pedagogin ar mokslin veikl, taiau i veikla neturi trukdyti teisjui atliti oficialias pareigas ir bti nepriklausomam vykdant teisingum. Teism statymas numato, kad teisjas negali bti Riigikogu, savivaldybi taryb nariu, politini partij nariu, bendrovs steigju, valdybos ar stebtoj tarybos nariu, usienio bendrovs skyriaus vadovu ir t. t. Teisj imuniteto nuo baudiamosios atsakomybs panaikinimo klausimas reglamentuojamas Konstitucijos 153 straipsnyje. Jame numatyta, kad teisjas baudiamojon atsakomybn gali bti patrauktas tik Aukiausiojo Teismo silymu ir Respublikos prezidento sutikimu. Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir jo nariai baudiamojon atsakomybn gali bti patraukti tik teisingumo kanclerio silymu ir daugumos Riigikogu nari pritarimu. Pagal Konstitucij teismai vykdo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi kontrol, kuri pirmuoju atveju pasireikia tuo, kad: Aukiausiasis Teismas, vykdydamas konstitucin kontrol, turi teis statym ar kit teiss akt pripainti prietaraujaniu Konstitucijai ir paskelbti j negaliojaniu (152 str. 2 d.); teismas, sprsdamas byl, netaiko Konstitucijai prie-

296

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

taraujani statym (152 str. 1 d.); Aukiausiasis Teismas gali pripainti Riigikogu nar negaliniu toliau eiti pareig parlamente. Tokio sprendimo pagrindu nutrksta parlamento nario galiojimai (64 str. 2 d. 4 p.). Teismins valdios taka statym vykdomajai valdiai gyvendinama: administraciniams teismams kontroliuojant vykdomosios valdios veiksm teistum, kad bt apsaugotos asmens teiss ir laisvs (15 str., 148 str. 1 d.); teismams tikrinant, ar vykdomosios valdios priimti teiss aktai atitinka Konstitucij (15 str., 152 str. 1 d.); Aukiausiajam Teismui sprendiant, ar Respublikos prezidento bkl leidia jam toliau eiti savo pareigas (83 str. 1 d.). Kita vertus, teismin valdia nra visikai izoliuota nuo kit valdi takos. Pagal Konstitucij statym leidiamoji valdia gali turti takos teisminei valdiai iais bdais: a) leidiant statymus (65 str. 1 d.), b) tvirtinant valstybs biudet (t. y. numatant biudeto statyme atitinkamus jo asignavimus, skiriamus teismams finansuoti ir pan.), c) skiriant Aukiausiojo Teismo pirminink ir Aukiausiojo Teismo teisjus (150 str. 1 d. ir 2 d.). Konstitucija taip pat nustato mechanizm, sudarant galimybes vykdomajai valdiai daryti tak teismams. Pavyzdiui, is poveikis manomas rengiant valstybs biudeto projekt ir j vykdant (87 str. 1 d. 5 p.), darant tak teism veiklai srityse, nesusijusiose su tiesioginiu teisingumo vykdymu, per nepriklausomas prieiros institucijas Valstybs kontrol ar Teisingumo kancler (133 str. 1 d. 2 p. ir 139 str. 3 d.), Respublikos prezidentui skiriant teisjus (150 str. 3 d.), rengiant statym projektus (103 str. 1 d. 4 p.). Taigi remiantis Estijos Respublikos teiss sistemoje tvirtintais konstitucinio reguliavimo pagrindais galima teigti, kad statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios kompetencija bei galiojimai yra aikiai atskirti, o teisingumo vykdymas, kaip viena i pagrindini valstybs funkcij, yra grietai atskirtas nuo kit valdi poveikio.

VII
Konstitucin kontrol. Kitaip nei iuolaikinse konstitucijose, Estijos pagrindiniame statyme nra atskiro skyriaus ar poskyrio, reglamentuojanio konstitucin kontrol. Kita vertus, Estijoje nra ir atskiro Konstitucinio Teismo. Penki Konstitucijos straipsni, idstyt skirtinguose jos skyriuose, nuostatos susijusios su konstitucine kontrole: 15 str. (II skyriuje Pagrindins teiss, laivs ir pareigos), 107 str. (VII skyriuje statym leidyba), 142 str. (XII skyriuje Teisingumo kancleris), 149 str. ir 152 str.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

297

(XIII skyriuje Teismas). Tai lyg ir parodo, kad Konstitucinei asambljai rengiant dabartins Konstitucijos projekt buvo nemaai politini gin ir nesutarim dl kit konstitucini institut (pavyzdiui, Respublikos prezidento rinkim klausimu), dl to konstitucins kontrols technika neatkreip Konstitucijos krj dmesio. Pagal Konstitucij konstitucins kontrols funkcij vykdo: a) Respublikos prezidentas, skelbdamas Riigikogu priimtus statymus; b) teisingumo kancleris, priirintis statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, taip pat vietos savivaldos institucij leidiam teiss akt atitikt Konstitucijai ir statymams; c) teismai, ypa Aukiausiasis Teismas. i institucij vykdoma konstitucin kontrol gali bti suprantama dviem poiriais. Konstitucin kontrol suprantant plaija prasme galima sakyti, kad Respublikos prezidentas, teisingumo kancleris ir visi teismai vykdo konstitucin prieir vertindami teiss aktus, lygindami juos su Konstitucijos nuostatomis ir pasinaudodami atitinkamomis teisinmis priemonmis, jei nustatomas Konstitucijos ir kit teiss akt prietaravimas. Taiau konstitucin kontrol, suprantant j siauruoju poiriu, vykdo tik aukiausia teismin instancija, nes autoritetingas sprendimas, ar teiss aktas prietarauja Konstitucijai, priklauso iimtinai Aukiausiajam Teismui. Respublikos prezidento vykdoma konstitucin prieira, galima sakyti, yra labiausiai apribota, palyginti su kitais i funkcij atliekaniais subjektais. Vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalimi prezidentas turi suspensyvinio veto teis Riigikogu priimtiems statymams. I esms prezidentas, prie skelbdamas parlamento priimt statym, patikrina, ar statymas atitinka esmines teisines Konstitucijos nuostatas, ar skelbti pateiktas statymas yra autentikas (t. y. tekstas, priimtas Riigikogu), ar parlamentas, priimdamas statym, laiksi Konstitucijoje nustatyt procedrini reikalavim. Paymtina, kad prezidentas neturi teiss tikrinti referendumu priimt statym konstitucingumo. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies nustato, kad statym, priimt referendumu, nedelsdamas skelbia Respublikos prezidentas. Kita vertus, ar referendumu priimti statymai atitinka Konstitucij gali bti patikrinta ex post, t. y. juos paskelbus. Kitas konstitucin prieir vykdantis valstybs pareignas yra jau mintas teisingumo kancleris, kuris, kaip nustatyta Konstitucijoje, yra nepriklausomas asmuo, priirintis statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij leidiam teiss akt atitikt Konstitucijai ir statymams. Jeigu teisingumo kancleris nusprendia, kad statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij leidiami teiss aktai prietarauja Konstitucijai ar statymams, jis silo tok akt pri-

298

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

musiai institucijai per 20 dien suderinti j su Konstitucija arba statymais. Jei institucija nepaiso tokio teisingumo kanclerio silymo, teisingumo kancleris kreipiasi Aukiausij Teism silydamas akt pripainti negaliojaniu. Tam tikri konstitucins prieiros galiojimai teisingumo kancleriui yra suteikti ir vertinant nacionalini teiss akt ir tarptautini sutari prietaravimus. Pavyzdiui, teisingumo kanclerio statymas numato, kad teisingumo kancleris, padars ivad, jog nacionalinis teiss aktas prietarauja tarptautinei sutariai, gali pasilyti nacionalin teiss akt primusiai institucijai apibrtam terminui sustabdyti io akto galiojim (15 str. 2 d.). Dar viena institucija, galinti inicijuoti konstitucin kontrol, yra teismas. Konstitucin kontrol gali bti atliekama teisme nagrinjant tiek civilin, tiek baudiamj, tiek ir administracin byl. Konstitucijos 15 ir 152 straipsniai laikytini pagrindiniais jos straipsniais, nustataniais teism teis vykdyti konstitucin justicij. Pirmuoju atveju teismas gali pripainti prietaraujaniu Konstitucijai bet kur statym, kit teiss akt ar veiksm, antruoju teismas netaiko statym, prietaraujani Konstitucijai. Atsakymas klausim, kada Teismas skelbia teiss akt prietaraujaniu Konstitucijai, o kada jo paprasiausiai netaiko, pateikiamas Konstitucins kontrols teismins procedros statyme. io statymo 5 straipsnyje nurodoma, kad jei teismas, nagrindamas byl, padaro ivad, jog byloje taikytinas statymas ar kitas teiss aktas prietarauja Konstitucijai, jis privalo pripainti t teiss akt prietaraujaniu Konstitucijai ir jo netaikyti, t. y. tokiu atveju teismas atlieka abu veiksmus. Prims tok sprendim teismas informuoja Aukiausij Teism bei teisingumo kancler ir tuo pagrindu yra pradedama konstitucins kontrols procedra. Viena vertus, kiekvienas teismas turi teis atlikti statymo, kito teiss akto ar veiksmo konstitucin vertinim, kiekvienas teismas gali paskelbti juos antikonstituciniais ir j netaikyti, taiau, kita vertus, galutin sprendim iuo klausimu priima Aukiausiasis Teismas. emesnij teism sprendimas konkreioje byloje nepaalina tokio teiss norm akto i teiss akt sistemos, nes tik Aukiausiajam Teismui Konstitucija suteikia teis jai prietaraujanius statymus skelbti negaliojaniais. Atkreiptinas dmesys tai, kad teismo inicijuota konstitucin kontrol turi vien didel trkum. Pavyzdiui, emesniosios instancijos teismui savo sprendime pripainus teiss akt prietaraujaniu Konstitucijai ir atsisakius j taikyti toje byloje neatmetama galimyb, jog Aukiausiajam Teismui ityrus minto teiss akto konstitucingum gali bti nusprsta, kad jis atitinka Konstitucijos nuostatas. Taigi anksiau priimtas emesniosios instancijos teismo sprendimas lieka galioti, nors sprendiant t byl nebuvo taikytas statymas, kuris, kaip paaikjo vliau, neprietarauja Konstitucijai. Btinyb teismui suteikti teis sustabdyti bylos nagrinjim,

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

299

kol Aukiausiasis Teismas priims sprendim dl teiss akto atitikties Konstitucijai, buvo pabrta teiss ekspert ivadose rengiant Konstitucins kontrols teismins procedros statymo projekt, taiau tai nebuvo atsivelgta350. Be abejons, procesins normos numato galimyb atnaujinti byl, taiau tokia praktika prasilenkia su proceso koncentruotumo, operatyvumo, teiss tinkam teism principais, nes kiekvienas asmuo, gindamas paeistas teises, siekia manomai greito sprendimo savo byloje ir padties, buvusios iki jo teisi paeidimo, skubaus atkrimo. I esms Estijos Aukiausiasis Teismas vienais atvejais yra panaus aukiausi teismin instancij bendrosios teiss tradicijos alyse, kitais kontinentins teiss sistemos valstybms bding konstitucin teism. Norint aikiau apibdinti Estijos Aukiausiojo Teismo vykdom konstitucin kontrol btina atskleisti paties teismo sudt, struktr ir teismines procedras. Estijos Respublikos Teism statymas nustato, kad Aukiausij Teism sudaro 19 teisj. Veikia keturi teismo skyriai: 1) Civilini byl; 2) Baudiamj byl; 3) Administracini byl; 4) Konstitucins kontrols. Konstitucins kontrols skyri sudaro devyni Aukiausiojo Teismo teisjai, kuriuos paskiria Aukiausiasis Teismas en banc (visos sudties teismas). io skyriaus pirmininkas yra Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Aukiausiojo Teismo vidaus taisykls nustato, kad teisjai Konstitucins kontrols skyri skiriami penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Konstitucins kontrols procedr gali inicijuoti: a) Respublikos prezidentas, jei Riigikogu pakartotinai priima vetuot statym be prezidento silom patais; b) teismas, jei sprsdamas byl nustato, kad statymas arba kitas teiss aktas prietarauja Konstitucijai ir jei atsisako j taikyti, c) teisingumo kancleris, jei nusprendia, kad statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij ileistas aktas prietarauja Konstitucijai, o teiss akt primusi institucija atmeta teisingumo kanclerio silym suderinti j su Konstitucijos nuostatomis; taip pat jei teisingumo kancleris nusprendia, kad dar nesigaliojusi Estijos Respublikos tarptautin sutartis prietarauja Konstitucijai. Taigi Estijoje taikoma tiek prevencin, tiek ir represyvioji konstitucin kontrol. Btent tokio konstitucins justicijos modelio Estijoje tvirtinim jo autoriai ir alininkai motyvavo galimybe sumainti valstybs administracines ilaidas, eliminuoti galimus auktesns instancijos bendrosios kompetencijos ir administracini teism konfliktus aikinant Konstitucij ir statymus, galimybe utikrinti integruot ir nuosekl teismins praktikos raid, i350

Roosma P. Constitutional Review under 1992 Constitution. Tallinn: Juridica, 1998. P. 35

42.

300

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

vengti konstitucins kontrols politizavimo ir efektyviai gyvendinti vien i pagrindini konstitucins kontrols funkcij aukiausios atstovaujamosios institucijos (parlamento) priimam sprendim atitikt Konstitucijoje tvirtintoms normoms ir principams.

LITERATRA
1. Jarainas E., Mesonis G. Usienio ali Konstitucijos. Vilnius: LTU, 2004. 2. Merusk K. The Right to Issue Regulations and its Constitutional Limits in Estonia. Tallinn: Juridica, 1996. 3. Merusk K. Estonian Constitutional System of Government. Tallinn: Juridica, 1998. 4. Narits R. Fundamental Rights and Freedoms in Estonian Constitution. Tallinn: Juridica, 1998. 5. Narits R. The Republic of Estonia Constitution on the Concept and Value of Law. Tallinn: Juridica, 2002. 6. Pold J., Kask O., Madise U., Rais M. Materialy dlia izuenija konstitucii Estonskoj Respubliki. Tallinn: Kirjastus Argo, 2004. 7. Roosma P. Constitutional Review under 1992 Constitution. Tallinn: Juridica, 1998. 8. Roosma P. Protection of Fundamental Rights and Freedoms in Estonian Constitutional Jurisprudence. Tallinn: Juridica, 1999. 9. Schneider H. Relations Between State Bodies in Implementing Constitution. Tallinn: Juridica, 1998. 10. Schneider H. The Principle of Separate and Balanced Powers in Estonian Constitutions. Tallinn: Juridica, 1997. 11. The Constitution of the Republic of Estonia. http://www.legaltext.ee/ en/andmebaas/ava.asp?m=026 12. The Constitution of the Republic of Estonia Implementation Act. http://www.legaltext.ee/en/andmebaas/ava.asp?m=026 13. Courts Act (consolidated text July 2004). http://www.legaltext.ee/en/ andmebaas/ava.asp?m=026 14. Government of the Republic Act (consolidated text April 2004). http://www.legaltext.ee/en/andmebaas/ava.asp?m=026 15. President of the Republic Election Act. http://www.legaltext.ee/en/ andmebaas/ava.asp?m=026 16. Riigikogu Rules of Procedure Act (consolidated text March 2004). http://www.legaltext.ee/en/andmebaas/ava.asp?m=026

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

301

17. Riigikogu Internal Rules Act (consolidated text Jan 2003). http://www. legaltext.ee/en/andmebaas/ava.asp?m=026 18. Riigikogu Election Act (consolidated text Feb 2004). http://www.legaltext. ee/en/andmebaas/ava.asp?m=026 19. http://www.estonica.org/ 20. http://www.legaltext.ee/indexen.htm 21. http://www.nc.ee/english/ 22. http://www.president.ee/en/ 23. http://www.riigikogu.ee/?lang=en 24. http://www.valitsus.ee/?lang=en

302

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

UKRAINOS KONSTITUCIJA
I
Bendroji Ukrainos valstybs charakteristika ir valstybingumo raida. Norint geriau painti ir suvokti Ukrainos, kaip ir bet kurios kitos valstybs, Konstitucij reikt susipainti su ios alies geografine padtimi ir prisiminti kai kurias istorines aplinkybes. Ukraina yra rytinje Europos dalyje ir jos valstybin siena ribojasi su Rusija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Moldova. Pietuose jos pakrantes skalauja Juodosios ir Azovo jros vandenys. Ukrainos teritorija 603,7 tkst. kv. km. sudaryta i 24 srii ir vienos autonomijos Krymo.351 Ukrainoje yra apie 48,8 mln. gyventoj. Valstybs teritorins sandaros forma unitarin valstyb. i nuostata tvirtinta Ukrainos Konstitucijos 2 straipsnyje. Nuo 1945 m. spalio 24 d. Ukraina JTO nar. Ukraina stojo Europos Taryb 1995 m. lapkriio 9 d., taiau dar nra nei ES nar, nei oficialiai pradjusi derybas dl narysts joje,352 nors tokius savo siekius nedviprasmikai deklaruoja. 1990 m. rugsjo 20 d. priimta deklaracija dl valstybinio Ukrainos suvereniteto. Ukrainos nepriklausomyb buvo paskelbta 1991 m. rugsjo 24 d. ir t pai met gruodio 1 d. aikia 90 proc. bals dauguma buvo patvirtinta visuotiniame referendume.353 Po keleri met kart gin ir debat 1996 m. birelio 28 d. buvo patvirtinta naujoji Ukrainos Konstitucija, o senoji priimta dar 1978 m. neteko galios. Ukrainos nacionalin tapatyb dar tiktai formuojasi. Jos formavimuisi turjo takos tiek senosios Kijevo Rusios, tiek Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, o vliau ir Lenkijos karalysts, galiausiai ir maskolikosios Rusijos imperijos paveldas. Ukrainos pakraiams dar nuo Kijevo Rusios laik takos turjo ir vengrai, ir vairios tiurk tautos. Dar didesni problem io krato nacionaliniam integralumui ir tapatybei kilo dl naujausij laik pokyi: prie 1917 m. kurtos Ukrainos TSR (nuo 1922 m. tapusios TSRS sjungine respublika) buvo prijungta ligi tol nieko bendra
http://www.google.lt/search?q=cache:1LBS2JsCTE4J:www.inturlita.lt Constitutions of Europe. Texts Collected by the Council of Europe Venice Commission. Leiden-Boston, 2004. Vol. II. P. 1943. 353 Ten pat.
352 351

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

303

su Ukraina neturjusi, etnikai miri Odesos sritis, o 1954 m. i Rusijos TFSR perduotas iki to laiko nuo krato senbuvi totori apvalytas ir rus apgyvendintas Krymas. Tiesa, Ukraina kartu su Baltarusija ir Rusija yra sudariusios sutart dl susijungimo Nepriklausom valstybi sandraug (NVS), bet visos ios alys turi savo valdios institucijas, atskiras finansines sistemas ir nacionalines valiutas. Ukrainos nacionalin valiuta grivina. Ukraina deklaruoja siekius tapti Europos Sjungos ir NATO nare, taip pat nepamirta nuolat deklaruoti itikimybs demokratijos vertybms ir sieki integruotis Vakar pasaul bei jo vertybi sistem. Ukrainos Konstitucijos 1 straipsnyje tvirtinta, kad Ukraina suvereni ir nepriklausoma, demokratin, socialin ir teisin valstyb. Pasakytina, kad mintoji definicija daugiau apibdinama kaip deklaratyvi ir politin nei teisin. O. N. Litvinovas paymi, kad kai kurioms valstybms visikai suprantamas siekis lygiuotis vakar valstybes ir j teisins valstybs ideal, taiau kai kalbama apie Ryt kultros alis ar alis bei tautas, kurios vis laik formavosi ant ribos, t. y. balansuodamos tarp Ryt ir Vakar (Ukraina taip pat balansavo tarp pietvakari), tai j orientacija Vakar model iandien daug kam atrodo utopin354. Ukrainos Respublikai Vakar teisins valstybs modelis yra priimtinas, nes jame pagrindin figra yra mogus ir jo teiss. Taiau jau parengt norm perklimas ne visada turi takos arba lemia tinkam ar teigiam rezultat. Tai ypa matyti ms dienomis. Pavyzdiui, laisvs svoka, priimta be tam tikro kritinio mstymo, yra ne kuriamojo, o griaunamojo prado uuomazga. Deja, danai mogus, pirm kart gavs odio ir saviraikos laisv, ima ja naudotis tam, kad ireikt su morals nuostatomis prasilenkianias mintis, veiksmus ir vaizdinius. Taigi itin svarbu suprasti pereinamojo laikotarpio valstybi specifik ir kritikai nagrinti j konstitucines nuostatas bei vertinti konstitucij materialumo laipsn. Daugelis autori, nagrindami Ukrainos Respublikos teisins valstybs pltr, sieja j su SSRS lugimu bei atitinkamomis io proceso pasekmmis nepriklausom valstybi susikrimu. SSRS lugimo pradia galime laikyti 1990 m. vasar Rusijos liaudies deputat suvaiavime priimt deklaracij apie Rusijos Federacijos valstybin suverenitet. is SSRS lugimo procesas baigsi 1991 m. gruodio 1 d. Ukrainoje vykusiu referendumu. Absoliuti piliei dauguma balsavo u Ukrainos nepriklausomyb.

354 Litvinov O. N. Ideia pravovogo gosudarstva i Ukraina (opit kulturno istoriiskogo analiza) // Jurisprudencija. 2001. T. 19. S. 38.

304

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Politinis Ukrainos savarankikumas nors ir sukrt Maskv, bet paskatino ir kitas sjungines respublikas galutinai apsisprsti. Dokumentai, kuriuos Beloveo girioje 1991 m. gruodio 8 d. pasira trys slav respublikos, tik oficialiai formino jau vykus SSRS lugim. I pradi buvo numatyta, kad B. Jelcinas ir Baltarusijos Aukiausios Tarybos pirmininkas S. ukeviius bandys kalbti tuometin Ukrainos vadov L. Kraviuk isaugoti bent kok Sjungos variant. B. Jelcinas ir S. ukeviius rimtai vylsi, kad dar manoma k nors padaryti, bet Ukrainos prezidentas L. Kraviukas net nenorjo girdti odio Sjunga ir kategorikai atsisak vykti Maskv. Todl buvo nusprsta L. Kraviuk, kaip azartik mediotoj, privilioti Beloveo giri surengus didel mediokl. Ir dabar komunistai bei imperijos atgaivinimo alininkai bando aikinti, kad Beloveo susitarimai neteisti, vadina juos idavyste ir pan. Taiau juridikai viskas buvo padaryta nepriekaitingai. Mat Soviet Sjunga 1922 m. oficialiai buvo kurta keturi respublik Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir tada buvusios Ukaukazs Federacijos sutartimi. Bet Ukaukazs Federacija nustojo egzistavusi 1936 m. Tad 1922 m. signatarai turjo absoliui juridin teis sunaikinti, k patys buvo sukr, ir visas juridines teises sprsti SSRS likim. Taip atsirado dokumentas, kurio pagrind sudar du punktai: valstybs SSRS krjas konstatuoja j sukurtos valstybs pabaig; Rusija, Ukraina ir Baltarusija skelbiasi naujos struktros Nepriklausom valstybi sandraugos (NVS) sukrimo iniciatormis. Primus nutarim buvo nusprsta kreiptis Kazachstano prezident N. Nazarbajev ir prayti jo nedelsiant atvykti Beloveo giri prisijungti prie B. Jelcino, L. Kraviuko ir S. ukeviiaus pasiraytos sutarties. Taiau N. Nazarbajevas neatvyko tuo metu jis buvo Maskvoje, M. Gorbaiovo rezidencijoje. Kaip teigia Kremliaus virtuvs ukulisi tyrintojai, M.Gorbaiovas u N. Nazarbajevo neprisijungim prie Beloveo smokslo adjo jam SSRS ministro pirmininko post... Nesulauk N. Nazarbajevo, B. Jelcinas, L. Kraviukas ir S. ukeviius pasira SSRS likvidavimo ir NVS sukrimo sutart. Tada buvo nusprsta praneti tai telefonu M. Gorbaiovui ir tuometiniam JAV prezidentui D. Buui vyresniajam. Su D. Buu kalbjosi B. Jelcinas, su M. Gorbaiovu S. ukeviius. Beje, gana ilgai Beloveo smokslininkai negaljo prisiskambinti Kremli, nes jau nualinto KGB vadovo V. Kriukovo mons vis dar kontroliavo Kremliaus telefonini ryi sistem. Suinojs apie Beloveo girioje pasiraytus susitarimus M. Gorbaiovas ikart kreipsi armijos vadovyb. Iki pat savo atsistatydinimo 1991 m. gruodio 25 d. M. Gorbaiovas nuolat skambino karini apygard vadams

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

305

praydamas pagalbos, taiau maralai ir generolai ignoravo M. Gorbaiovo praymus. Juridikai likviduoti Soviet Sjung baig Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos Aukiausiosios Tarybos, faktikai vienbalsiai ratifikuodamos Beloveo sutart dl SSRS likvidavimo ir NVS krimo355. Ukraina dalyvauja daugelyje NVS sutari bei program, NVS Tarpvalstybiniame ekonomikos komitete, taiau atsisak prisijungti prie esmins, 1992 m. gegus mnes Takente pasiraytos Kolektyvinio saugumo sutarties. Ukraina nedalyvauja ir NVS muit sjungoje, 2000 m. steigtoje Eurazijos ekonominje bendrijoje bei kituose svarbesniuose NVS projektuose.356 Pastaruoju metu Ukraina vis aktyviau dairosi Vakarus nei NVS ar Rusij.

II
Konstitucijos struktra. Ukrainos Respublikos Konstitucija sudaryta i Preambuls ir XV skirsni, padalint 161 straipsn. Preambulje nurodoma, kad Ukrainos Verchovna Rada, ukrainietikos liaudies vis tautybi Ukrainos piliei vardu ireikdama suvereni tautos vali, remdamasi imtmetine ukrainietiko valstybingumo krimo istorija bei gyvendintos ukrainietikos nacijos apsisprendimo teise, ireikdama susirpinim dl mogaus ir pilieio teisi bei jo vert gyvenimo slyg utikrinimo, dl pilietinio sutarimo Ukrainos emje stiprinimo, siekdama pltoti ir stiprinti demokratin, socialin, teisin valstyb, suprasdama atsakomyb Dievui, savo sinei, buvusioms, esamoms ir bsimoms kartoms, vadovaudamasi 1991 m. rugpjio 24 d. Ukrainos nepriklausomybs paskelbimo aktu, patvirtintu 1991 m. gruodio 1 d. visos liaudies balsavimu, priima i Konstitucij Pagrindin Ukrainos statym. Beje, danai Ukrainos teisininkai bei vairi mokslini straipsni autoriai Konstitucij ir vadina Pagrindiniu statymu, nors tikrinis dokumento pavadinimas Ukrainos Konstitucija, o Preambuls pabaigoje esantys odiai Pagrindinis Ukrainos statymas veikiau parodo Konstitucijos virenyb prie kitus Ukrainos statymus, o ne vardija visai valstybs teisinei sistemai itin svarb dokument. Konstitucijos I skirsnis Bendrosios nuostatos, sudarytas i 20 straipsni, tvirtina bendrus valstybs ir jos valdios organizavimo princi355 http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011214/pasa_02.html+ukrainos+KONSTITUCIJA&hl=lt&ie=UTF-8 356 Toritsyn A., Miller E. A. From East to West, and Back Again: Economic Reform and Ukrainian Foreign Policy // European Security. Spring 2002. Vol. 11. No. 1. P. 115.

306

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

pus, taip pat tokius pagrindinius Konstitucijos principus kaip suverenitetas, valdi padalijimas, teiss virenyb ir kt., apibria mogaus ir valstybs santykius, nustato valstybs teritorins sandaros form (unitarin valstyb), valdymo form, valstybs simbolik ir atributus (vliav, herb, himn, valstybin kalb). II skirsnis mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei pareigos yra itin didels apimties (48 straipsniai), jame tvirtinti lygiateisikumo, nediskriminavimo, teisi neatimamumo principai. Plaiai reglamentuojamos visos mogaus ir pilieio teiss: socialins, ekonomins, politins ir dvasins kultrins. Skelbiamas valstybs ir Banyios bei vietimo (mokyklos) ir Banyios atskyrimo principas. Kaip pilietins pareigos vardijamos pareiga ginti Tvyns nepriklausomyb ir teritorin vientisum, gerbti valstybin simbolik, atlikti karin tarnyb (65 str.), nedaryti alos gamtai ir kultriniam paveldui bei atlyginti padaryt al (66 str.), mokti statym nustatytus mokesius ir rinkliavas, kasmet teikti mokesi inspekcijai turto ir pajam deklaracijas (67 str.), nenukrypstamai laikytis Ukrainos Konstitucijos ir statym, nepaeisti kit moni teisi ir laisvi, garbs ir orumo (68 str.). III skirsnis tvirtina pagrindinius tiesiogins demokratijos institut gyvendinimo principus, o IVVI skirsniai (net 46 straipsniai) isamiai reglamentuoja parlamento (vadinamo Verchovna Rada), prezidento ir vyriausybs (Ministr Kabineto) kompetencij ir veiklos principus. VII ir VIII skirsniai (Prokuratra ir Teisingumas) yra nedidels apimties, sudaryti tik i 11 straipsni. IX skirsnis (2 straipsniai) nustato teritorin Ukrainos srang, X skirsnis (net 6 straipsniai) tvirtina Autonomins Krymo Respublikos status, o XI skirsnyje tvirtinti vietos savivaldos pagrindai. XII skirsnis skirtas Ukrainos Konstitucinio Teismo institutui, XIIIXV skirsniai apima Konstitucijos keitimo reglamentavim, baigiamsias ir pereinamsias nuostatas. Konstitucijos sudedamja dalimi taip pat laikytinas 1996 m. birelio 28 d. Ukrainos statymas Dl Ukrainos Konstitucijos primimo ir jos sigaliojimo. Pastaruoju statymu Verchovna Rada patvirtino priimanti Konstitucij ir pripaino netekusia galios 1978 m. balandio 20 d. Ukrainos Konstitucij (Pagrindin statym) su visomis jos pataisomis ir pakeitimais. iuo statymu taip pat buvo pripainta netekusia galios labai svarbi pereinamojo laikotarpio ir iki tol buvusi reikalinga konstitucin Verchovnos Rados ir Ukrainos prezidento sutartis dl pagrindini valstybins valdios ir vietos savivaldos organizavimo bei funkcionavimo princip. Taigi sigaliojus naujajai Ukrainos Konstitucijai neteko galios iki tol galiojusi dar sovietmeiu priimta 1978 m. Konstitucija.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

307

III
Pagrindiniai Konstitucijos principai: Demokratin valstyb. Demokratine vadinama valstyb, kurios valdymas ir veikla atitinka tautos vali bei yra utikrinamos visuotinai pripaintos mogaus ir pilieio teiss ir laisvs. Demokratin valstyb esminis pasaulietins visuomens elementas, grindiamas moni laisvmis. Tokioje valstybje vis institucij valdios altinis liaudies suverenitetas, kur jos demokratini ir laisv rinkim bdu perduoda mintoms institucijoms. ios demokratins valstybs ir liaudies suvereniteto idjos tvirtintos Ukrainos Konstitucijos 1 ir 5 straipsniuose, bet taip pat atsispindi ir kitose Konstitucijos nuostatose. Neutenka valstyb vien tik deklaruoti esant demokratine (nes tai daro ir autoritarins, ir net totalitarins valstybs), daug svarbiau utikrinti jos sutvarkym ir veikl atitinkanius demokratins valstybs institutus. Demokratins valstybs svoka neatsiejama nuo konstitucins ir teisins valstybi svok. Paymtina, kad demokratin valstyb galima tik ten, kur yra susikrusi laisva pilietin visuomen. Demokratin valstyb negali eiti etatizmo keliu, ji turi laikytis grietai nustatyt rib dl nesikiimo ekonomin ir dvasin gyvenim. Kai kuri autori nuomone, svarbiausias demokratins valstybs institutais galima vadinti atstovaujamj demokratij bei mogaus teisi ir laisvi utikrinim357. Atstovaujamoji demokratija. Ji gyvendinama tautai renkant rinkimuose valdios institucijas, kurios atstovauja savo pilieiams ir naudojasi iimtine teise priimti statymus. Ukrainoje tokia demokratijos forma gyvendinama vykdant rinkimus parlament Verchovn Rad, taip pat rinkimais formuojant vietos savivaldos valdios organus. mogaus teiss ir laisvs itin svarbus demokratins valstybs poymis. Btent per j parodomas valstybs ir politinio reimo ryys. is institutas gali bti tvirtintas, garantuojamas bei gerbiamas tik esant demokratiniam reimui, nes tik btent tokiomis slygomis teiss ir laisvs tampa realios. Jokie tikslai ar deklaracijos negali suteikti valstybei demokratikumo, jei joje nra de facto utikrinamos ir ginamos mogaus ir pilieio teiss bei laisvs. Ukrainos Konstitucija tvirtina visas pagrindines pasaulinje teisinje praktikoje inomas teises ir laisves, taiau, kaip paymi tos alies konstitucins teiss specialistai, daugumai i j gyvendinti dar reikia sukurti ati357

Baglaij M. V. Konsttitucionoe pravo Rosijskoj Federaciji. Moskva, 2002. S. 108.

308

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tinkamas slygas358. Antra vertus, daugelis politolog ir apvalginink pripasta per pastaruosius 2005-uosius metus esant didels paangos spaudos laisvs utikrinimo, mogaus teisi pagarbos srityse. Taip Konstitucija tampa vis labiau faktin ir materiali, taip stiprinama jos taka valstybs raidai ir teisins sistemos stabilumui, didinama visuomens pagarba svarbiausiajam ir pagrindiniam alies statymui. Valstybs sandara. Ukraina yra unitarin valstyb ir tai tvirtina Ukrainos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis. Pagal administracin teritorin suskirstym iskiriami ie Ukrainos teritoriniai vienetai: Krymo Respublika, sritys, rajonai, miestai, miest rajonai, kaimai ir gyvenviets. I viso Ukrainoje yra 24 sritys, o Sevastopolio miestas turi special status. Suverenitetas galioja visoje Ukrainos teritorijoje359 ir tai reikia, kad sudtin Ukrainos teritorijos dalis Krymo Autonomin Respublika negali atsiskirti ir joje taip pat galioja Ukrainos Konstitucija. Ukrainos teritorija tarp esani jos valstybs sien yra vientisa ir nedaloma, teigiama Ukrainos Konstitucijos 2-ajame straipsnyje. Kad aikiau suvoktume Krymo Autonomins Respublikos status, reikia prisiminti autonomij formas. Teritorin autonomija isiskiria tuo, kad jos subjektas turi iorinius valstybs poymius: vyriausyb, Konstitucij ir pilietyb. Vietin autonomija toki teisi neturi. Egzistuoja ir nacionalin teritorin autonomija, bdinga teritoriniams vienetams, kuriuose gausu kit tautybi atstov ar isiskiriantiems savo buities ypatumais. Ukrainos regionins valdios struktra, aliai tapus nepriklausoma, daug kart keitsi. i evoliucija laipsnikai pakeit vis valdios struktr, taiau vietos savivaldoje i dalies yra lik sovietins sistemos bruo. 1991 m. Ukrainoje egzistavusi sovietin sistem sudar: Rada (statym leidiamoji valdia) ir vykdomasis Rados komitetas (vykdomoji valdia). Tuo tarpu vietins valdios struktra buvo identika iuo metu egzistuojaniai sistemai regionuose, miestuose, kaimuose, rajonuose, gyvenvietse. Kaip ir kitose Sovietinse Respublikose, vietins tarybos buvo renkamos 4 metams. 1990 m., sugriuvus egzistavusiai politinei vertikalei, ios tarybos tapo vietos valdios centrais, turiniais tam tikr autonomij. Taigi Ukrainai tapus nepriklausoma Respublika buvo tvirtinta prezidentinio valdymo forma. Laipsnikai keitsi ir regioninis valdymas. Vietini taryb funkcijos buvo apribojamos ir stiprinama vykdomoji valdia. Anksiau egzistavusius vykdomuosius komitetus apskrityse pakeit prezidento skiriami apskrities vykdomosios valdios vadovai, vadinami prezidento atstovais, kurie vado358 359

http://ncpi.gov.by/ Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 508.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

309

vauja apskrities administracijai. Tokie regionins valdios pokyiai pakeit vadinamj integruot sovietin sistem ir atskyr vykdomj bei legislatyvin valdias. Taiau tokia sistema egzistavo iki 1994 m., t. y. iki eilini prezidento ir vietins valdios rinkim. Tok neilg ios sistemos egzistavim suponavo teisins sistemos nebuvimas. Taigi po 1994 m. vl vyko yms regionins valdios pokyiai. Dar soviet laikais irinktos apskrii rados, kuri politinis statusas krus prezidento atstovo institucij buvo sumenkintas, paskelb savo atstov visuotinius rinkimus, juose buvo tiesiogiai renkamas regiono statym leidiamosios valdios vadovas. Vl atkuriami apskrities vykdomieji komitetai. Tuo tarpu prezidento atstov institucijos praranda savo galiojimus. 1995 m. alyje antr kart pradedama kurti prezidentui pavaldios vykdomosios valdios institucij valdia. Sukuriamas vietins valdios institutas ir paskiriami apskrii valstybs valdios administracijos vadovai. Taiau miestuose padtis i esms nesikeiia, nes valdia lieka vietos savivaldos rankose. Miestus valdo miest rad pirmininkai ir miest vykdomj komitet vadovai jie pradedami vadinti merais. Centro ir region santykiai. Ukraina savo teritorine sandara ir struktra nra vienanar valstyb. Savo sudtinga teritorine struktra ji labiau primena Rusijos Federacij arba Vokietij. Tokiose valstybse teritorinis vientisumas grindiamas dviem i esms prieingais modeliais. Tai federatyvinis valstybs ir unitarins valstybs modeliai. Federatyvinje valstybje numatoma politin nevienanari dali (federacijos subjekt) autonomija, o unitarinje valstybje tokios teiss valstybs teritorijos dalys neturi. Abu ie modeliai turi savo pranaum ir trkum. Federalizmas, esant silpnai teisinei bazei ir neefektyviam centrui, veda separatizm, unitarizmas kelia region, labiausiai isiskiriani i vidurkio, nepasitenkinim. Ukrainos nacionalin idja remiasi unitarizmu arba kyla i jo, nes yra ivestin i imperatyvo, kad jauna valstyb turi konsoliduoti nacij tam, kad igyvent, ilikt. Ukrainoje buvo ikilusi ir alies federalizavimo idja, taiau politiniam procesui didels takos ji nepadar. i idja buvo ugniauta valstybs biurokratijos ir nacionalins valstybins orientacijos jg. Nors unitarizmo idjos buvo plaiai palaikomos, Ukrainai nepavyko ivengti Krymo autonomijos klausimo. Kryme aktyviai veik prorusikos politins jgos, o io regiono padties kontrol buvo susilpnjusi, todl pasiskelbus save Respublika Krym teko priimti kaip ypating Ukrainos dal, turini specialius galiojimus. De facto Krymo Respublika tapo federatyviniu unitarins Ukrainos elementu. Naujosios Ukrainos Konstitucijoje tam teko paskirti atskir X skirsn ir priimti atskir statym dl Krymo Respublikos teisins padties. Taigi Ukrainos Konstitucija skelbia Krymo Res-

310

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

publik neatskiriama Ukrainos teritorijos dalimi, nors tuo paiu metu Krymui suteikiama teis turti savo Konstitucij, kuri, tiesa, turi patvirtinti ir Ukrainos Verchovna Rada. Krymo Respublikos Konstitucija nustato valdios organ srang vadovaujantis parlamentins respublikos principais, Respublikoje veikia Aukiausioji Taryba ir Ministr Taryba, kurio Pirminink skiria ir atleidia Krymo Aukiausioji Taryba Ukrainos prezidento sutikimu. Krymo Autonomins Respublikos galiojimai apima ems kio normin reguliavim, viej darb, amat ir verslo, statybos ir nam kio, turizmo, kultros, vieojo transporto, keli, vandens tiekimo, kls ir mediokls, sanitarijos ir medicinos tarnyb normin reguliavim. Svarbu tai, kad Ukrainos prezidentas gali sustabdyti Krymo Respublikos Aukiausiosios Tarybos priimto norminio teiss akto galiojim bei kreiptis dl jo vertinimo Konstitucin Teism. Apibendrinant galima pabrti, kad Krymo Respublika, bdama Ukrainos teritorijos dalimi, turi gantinai plai autonomij, savo Konstitucij (kuri Verchovna Rada patvirtino 1998 m. gruodio 31 d.), centro deleguotos ir todl ribotos kompetencijos statym leidybos ir vykdomosios valdios organus. Be to, veikia centro sikiimo mechanizmas prezidento atstovo institutas. Taigi jau pats Krymo Respublikos autonomijos egzistavimas, atsivelgiant jos ribotum, leidia teigti, kad Ukrainos teritorin sandara yra netipika, netaisyklinga, asimetrika, palyginti su prastine unitarins valstybs sranga. Paymtina ir tai, kad Kijevui ir Sevastopoliui politiniame emlapyje tenka ypatingas vaidmuo. Pagal Konstitucij jie abu turi ypating status, j detalizuoja Ukrainos statymai. Nuo sovietmeio Kijevas buvo savarankikas teritorinis administracinis vienetas, nepriklausantis Kijevo sriiai. Taps nepriklausomos valstybs sostine jis i padt isaugojo ir turi savo valdios organus. Kartu 1999 m. Kijeve buvo vestas renkamo administracijos vadovo institutas ir Kijevas tapo vieninteliu Ukrainos regionu, kuriame pirmasis asmuo yra renkamas tiesioginiuose, visaliaudiniuose rinkimuose. Tokia padtis tapo manoma primus statym Dl Ukrainos sostins. 1999 m. gegus 30 d. Kijeve vyko pirmieji miesto vadovo (mero) rinkimai. Pagrindin Ukrainos dalis 24 sritys neturi joki ypating (regionins autonomijos) galiojim ir yra centralizuotos, unitarins valstybs teritorijos dalis. Teisin valstyb. Taip apibdinama valstyb, kurioje visi teisiniai santykiai gyvendinami laikantis teiss virenybs principo, o valstybin valdia pagrindiniu savo tikslu laiko mogaus teisi ir laisvi utikrinim. Kad valstyb bt teisin, neutenka vien tik deklaruoti tai, ji turi funkcionuoti kaip

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

311

garantija arba apsauga nuo administracinio kiimosi visuomens vidaus reikalus. Teisin valstyb tai veikiau filosofin samprata. Tokia valstybs santvarka turt bti idealas, kurio privalu siekti. Ukrainos Konstitucijoje teisins valstybs samprata yra tiesiogiai tvirtinta ir jos Preambulje, ir 1ame straipsnyje. Be to, teisins valstybs status paymi ir tokie poymiai kaip mogaus ir pilieio tiesi bei laisvi prioritetas (Konstitucijos 3 str.), garantuojamas paeist teisi ir laisvi teisminis gynimas, teismo nepriklausomumas, Konstitucijos ir teiss virenyb (Konstitucijos 8 str.), valdi padalijimas (Konstitucijos 6 str.) ir kt. Antai labai svarbu, kad Ukrainos Konstitucijos 3 straipsnyje tvirtina, jog mogus, jo gyvyb ir sveikata, garb ir orumas, nelieiamyb ir saugumas pripastami Ukrainoje aukiausija socialine vertybe. Tame paiame straipsnyje tvirtinta ir nuostata, jog mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas bei utikrinimas yra svarbiausia valstybs pareiga. Taip pat ypa svarbi Konstitucijos 8 straipsnio nuostata, tvirtinanti, jog Konstitucijos normos yra tiesioginio taikymo normos. Garantuojama mogaus ir pilieio teis kreiptis teism dl konstitucini teisi ir laisvi gynimo, remiantis tiesiogiai Ukrainos Konstitucija. Siek sukurti teisin valstyb ypa aikiai apibdina naujosios Ukrainos Konstitucijos 22 straipsnio nuostata, numatanti, kad priimant naujus ar keiiant galiojanius statymus neleidiama mainti ir siaurinti egzistuojani teisi bei laisvi ar j turinio360. Socialin valstyb. Taip vadinama valstyb, kuri prisiima pareig rpintis socialiniu teisingumu, utikrinti savo piliei socialin apsaug. Ukrainos Konstitucijoje socialins valstybs svoka vartojama Preambulje ir 1 straipsnyje. Be to, Konstitucijos 13 straipsnyje numatyta, kad valstyb utikrina socialin ekonomikos pakraip. Ukrainos Konstitucijos 4345 straipsniai numato dirbanij teises, o 46 straipsnis tvirtina socialins apsaugos pagrindus, i j ir teis aprpinim netekus darbingumo, maitintojo, taip pat nedarbo atveju, teis pensij. Konstitucijos 49 straipsnyje nustatyta teis valstybs finansuojam sveikatos apsaug, medicinos pagalb ir medicinos draudim. Suverenitetas. Suverenitetas ne tik nacionalins, bet ir tarptautins teiss svoka. Suverenitetas valstybs poymis, elementas, nusakantis valstybs virenyb, savarankikum ir nepriklausomyb vykdyti savo funkcijas valstybs viduje (vidinis suvereniteto aspektas) ir u jos rib (iorinis suverenitetas). Valstyb, kad bt pripainta tarptautins teiss subjektu, btinai turi turti suverenitet. Jis atspindi valstybs galimyb savarankikai, be jokio paalinio sikiimo vykdyti savo politik.
360

Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 513.

312

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Valstyb gali tinkamai ireikti savo liaudies vali, utikrinti jos teises ir laisves tik tada, kai ji yra suvereni. Naujosios Ukrainos Konstitucijoje is principas tvirtintas Preambulje, 1, 2 ir 5 straipsniuose, kur pasakyta, kad Ukraina suvereni valstyb, jos suverenitetas apima vis alies teritorij ir priklauso tautai, kuri yra vienintelis valdios altinis. Tarptautinje teisje suvereniteto principas glaudiai siejamas su valstybs teritorijos bei sien nelieiamumo principu. Naujojoje Ukrainos Konstitucijoje i ssaja taip pat tvirtinta 2 straipsnyje. Suverenitetas, atsivelgiant jo turin, gali bti nagrinjamas ir iais trimis aspektais: valstybinis suvereniteto, tautos suvereniteto ir nacijos suvereniteto. Valstybs suverenitet apibdina valstybinio, tautos ir nacionalinio suvereniteto santykis. Deklaracija Dl Ukrainos valstybinio suvereniteto skelbia Ukrainos suverenitet kaip Respublikos valdios virenyb ir savarankikum, nedalomum valstybs teritorijoje ir santykiuose, nepriklausomyb ir lygiateisikum ioriniuose (tarptautiniuose) santykiuose. Tautos suverenitetas tautos visavaldikumas. Ukrainos Respublikos pilieiai, nepriklausomai nuo j tautybs, sudaro Ukrainos taut, kuri yra vienintelis valstybins valdios altinis Respublikoje. Tautos visavaldikumas gyvendinamas remiantis Konstitucija ir tiesiogiai, ir per tautos atstovus, irinktus Aukiausij bei vietines tarybas. Visos Tautos vardu gali kalbti ir jai atstovauti tik Aukiausioji Taryba. Ukraina utikrina aukiausij valdi, jos vienyb ir vientisum visoje alies teritorijoje. Nacionalinis suverenitetas pasireikia per nacijos teis apsisprendim ir savo valstybingumo pasirinkim. Tauta suvereniteto valdovas ir valdios altinis. Tiesioginio tautos valdymo ir tiesiogins demokratijos teisins organizacins formos yra referendumai ir rinkimai. Tai nustato Ukrainos Konstitucijos 69 straipsnis ir Referendumo statymo 1 straipsnis. i nuostata numato, kad siekiant utikrinti tiesiogin tautos valdym ir tiesiogin piliei dalyvavim sprendiant valstybs ir vietos savivaldos reikalus Ukrainoje rengiami referendumai. Referendumas tai bdas balsuojant Ukrainos pilieiams priimti Ukrainos statymus, taip pat priimti sprendimus kitais visai valstybei svarbiais arba vietins reikms klausimais. Valdi padalijimas. Valdi padalijimas vienas labiausiai ipltot princip konstitucinje doktrinoje. Svokos valdi padalijimas ir valdi atskyrimas nra tapaios. Pirmoji ymi horizontal, antroji vertikal valdi atribojim (valstybs valdios atskyrim nuo vietos savivaldos)361. Ukrainos Konstitucijoje is principas tvirtintas 6 straipsnyje. Jame sakoma, kad valstybje valdia padalijama statym leidiamj, vykdomj ir tei361

Birmontien T. ir kt. Lietuvos Konstitucin teis. Vilnius, 2002. P. 259.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

313

smin, o visos mintos valdios, vykdydamos savo funkcijas, remiasi statymais ir Konstitucija. statym leidiamj valdi gyvendina parlamentas (Verchovna Rada), vykdomj valdi Ministr Kabinetas ir prezidentas (vykdomoji valdia srityse, rajonuose bei Kijevo ir Sevastopolio miestuose yra gyvendinama vietins valdios), o teismin teismai. Ukrainos Konstitucija numato ne tik valdi padalijimo, bet ir valdi atskyrimo principo gyvendinim. Ukrainos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis pripasta vietos savivaldos teis, o io principo gyvendinimas smulkiai aptariamas Konstitucijos XI skirsnyje.

IV
Naujosios 1996 m. Ukrainos Konstitucijos primimo aplinkybs. Iki pat vadinamosios naujosios Ukrainos Konstitucijos primimo referendumu 1991 m. galiojo Ukrainos SSR Konstitucija. Konstitucijos primimas vainikavo ilg ir sudting konstitucin proces, turint savo istorij ir iskirtin tris pagrindinius etapus. Pirmasis Ukrainos konstitucinio proceso etapas apima laikotarp nuo 1990 m. liepos 16 d. iki 1993 m. spalio 26 d. iuo laikotarpiu pradtas rengti naujas Ukrainos Konstitucijos projektas. Minto proceso pradia susijusi su Ukrainos Verchovnos Rados 1990 m. liepos 16 d. priimta Deklaracija dl Ukrainos valstybs suvereniteto. Deklaracija paskelb Ukrainos valstybs suverenitet esant aukiausia, savarankika, visika ir nedaloma Respublikos valdia jos teritorijoje bei nepriklausomyb ir lygiateisikum iors santykiuose. iuo teiss aktu buvo gyvendinta Ukrainos tautos neatimama teis laisv apsisprendim, paskelbti pagrindiniai tautos valdios bei valstybs valdios organizavimo ir gyvendinimo principai. Taip pat skelbiama, kad valdia gyvendinama laikantis valdi padalijimo ( statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdi) principo ir tai yra pirmas altinis, kuriame is principas tvirtintas gyvendinant Ukrainos valstybs valdi. Deklaracija dl Ukrainos valstybs suvereniteto tvirtina naujus mogaus ir pilieio teisinio statuso principus, skelbiamas visikas Ukrainos suverenitetas dvasinio, kultrinio, ekonominio ir kitose gyvenimo srityse, nustatomi pagrindiniai tarptautini santyki principai, tvirtinamos mogikosios vertybs, visuotinai pripaintoms tarptautins teiss normoms suteikiama virenyb prie valstybs vidaus (nacionalines) teiss normas. 1990 m. spalio 24 d. Verchovna Rada prim nutarim Dl komisijos naujai Ukrainos SSR Konstitucijai parengti, kuriuo iai Komisijai buvo pavesta sudaryti darbo grupes atskiriems Konstitucijos projekto skyriams

314

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

parengti. Verchovnos Rados Prezidiumui buvo pavesta pateikti 1990 m. gruodio mnes sesijoje svarstyti naujosios Konstitucijos koncepcij. 1990 m. lapkriio 1 d. pirmajame naujosiosios Konstitucijos rengimo Komisijos posdyje, kuriam vadovavo Verchovnos Rados vadovas L. Kraviukas, buvo pabriama, kad rengiama valstybs Konstitucija Pagrindinis statymas konstituciniu lygiu tvirtins pagrindines Deklaracijos dl Ukrainos valstybs suvereniteto nuostatas ir taps patikimu pamatu kuriant suvereni teisin valstyb. Siekiant operatyviai isprsti klausimus, susijusius su naujos Konstitucijos ir jos koncepcijos rengimu, buvo sukurta mokslinink ir liaudies deputat darbo grup. 1990 m. gruodio 4 d. vyko eilinis Verchovnos Rados Konstitucins komisijos posdis, kuriame jau buvo svarstomas parengtas naujosios Konstitucijos koncepcijos projektas. Projekt pareng Komisijos sudaryta darbo grup. 1991 m. vasar Komisija, atsivelgdama deputat, ekspert, teisinink pastabas, apsvarst patobulint ios koncepcijos projekt. Komisijos posdyje pirmininkas L. Kraviukas pabr, kad is laikotarpis yra labai sudtingas, padtis Soviet Sjungoje ir Respublikoje nuolat keiiasi. Visai neseniai buvo priimtas Krymo autonomijos atkrimo statymas, rengiama nauja Sjungin sutartis (dl NVS krimo), politinje arenoje kuriasi naujos partijos. Minti veiksniai stabdo naujos Ukrainos Konstitucijos primim. Daugelis posdyje dalyvavusi deputat nesutiko su tokiu padties vertinimu ir ragino paspartinti Konstitucijos rengimo bei primimo darb. Taip pat buvo pabriama, jog naujojoje Konstitucijoje reikia aikiai deklaruoti Ukrainos itikimyb mogikosioms vertybms, tarptautins teiss normoms. Konstitucijoje pagrindinis turjo bti humanikos, demokratins, teisins ir pilietins valstybs principas, tokios valstybs atrama turjo tapti valdi padalijimo principo tvirtinimas. 1991 m. kovo 18 d. Ukrainos (SSR) Verchovnos Rados Prezidiumas, siekdamas plataus ir visapusikai parengto naujosios Konstitucijos projekto aprobavimo, prim nutarim Dl Respublikins konferencijos Naujosios Ukrainos SSR Konstitucijos koncepcija ir principai surengimo. Konferencija vyko 1991 m. balandio 1820 d. ir joje buvo pateikta keletas svarbi ir konkrei rekomendacij. 1992 m. gegus 22 d. Verchovna Rada vertino naujosios Konstitucijos koncepcij, paved Komisijai ubaigti projekto tobulinim ir pateikti galutin koncepcijos variant, priimt 1991 m. birelio 19 d. Koncepcijoje buvo tvirtinti ie pagrindiniai bendrieji metodologiniai koncepcijos ir paios Konstitucijos principai: 1. Naujoji Ukrainos Respublikos Konstitucija turi remtis Deklaracija dl Ukrainos valstybs suvereniteto, tvirtinti, ipltoti ir sukonkre-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

315

tinti jos nuostatas. Visoje Konstitucijoje turi atsispindti teisins valstybs principas. 2. Konstitucija daugiausia dmesio turi skirti mogui, kaip paiai svarbiausiai socialinei vertybei, jo teisms ir laisvms bei j garantijoms. Pagrindinis konstitucinio reguliavimo objektas piliei, valstybs ir visuomens santykiai. i ir kit santyki konstitucinis reguliavimas turi bti nukreiptas mogaus orum atitinkani gyvenimo slyg garantavim ir pilietins bendruomens krim. 3. Konstitucija turi nustatyti mogikj vertybi prioritet, tvirtinti socialinio teisingumo principus, utvirtinti demokratin ir humanik Ukrainos moni pasirinkim aikiai ireikti Ukrainos atitikt visuotinai pripaintoms tarptautins teiss normoms. 4. Naujosios Konstitucijos nuostatos tiesioginio veikimo (taikymo). Neleistinas atsisakymas taikyti jos nuostatas dl to, kad nra jas sukonkretinani statym ir kit normini teiss akt. 5. Nauja Konstitucija turi bti stabili. Tam tikslui numatytinas grietas Konstitucijos keitimo ir papildymo mechanizmas. 6. Utikrinant Konstitucijos stabilum ir efektyvum turi bti sukurtas konstitucini statym institutas numatant nuorodas tokius statymus paios Konstitucijos tekste. 1992 m. liepos 1 d. Verchovna Rada apsvarst naujosios Konstitucijos projekt, parengt pagal patvirtint koncepcij. Buvo priimtas sprendimas pateikti projekt svarstyti visuomenei. 1993 m. spalio 3 d. Verchovna Rada prim nutarim, kuriuo nurodyta naujosios Konstitucijos projekt patobulinti atsivelgiant vieo visuomens svarstymo metu ir svarstymo Verchovnoje Radoje metu gautas pastabas. Baigusi tobulinti projekt, 1993 m. spalio 23 d., Komisija pateik galutin jo variant. Taigi i data laikoma pirmojo Ukrainos konstitucinio proceso etapo pabaigos diena. Po to konstitucinis procesas sultjo. Politin padtis, susidariusi alyje tuo metu, beveik sustabd konstitucin proces. Itin paatrjo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi grandi santykiai. Prasidjo iankstini (pirmalaiki) rinkim Verchovn Rad ir prezidento rinkim rengimo procesas. Rinkimai Verchovn Rad buvo surengti 1994 m. kov, o prezidento rinkimai birel. Antrajame Ukrainos konstitucinio proceso etape (1994 m. rugsjo 20 d. 1995 m. birelio 8 d.) buvo tsiamas pradtas darbas. 1994 m. rugsjo 20 d. Verchovna Rada nutarimu Dl Konstitucins komisijos sudties sumaino Komisijos nari skaii, paskyr Komisijai vadovauti Verchovnos Rados pirminink A. Moroz ir prezident L. Kum. Verchovna Ra-

316

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

da ir prezidentas Komisij delegavo po 15 nari, Krymo Autonomins Respublikos Verchovna Rada 1, teismins institucijos ir Generalin prokuratra 7 Komisijos narius. Konstitucins komisijos sudtis atspindjo vairias valstybs valdios grandis. 1994 m. spalio 10 d. Verchovna Rada patvirtino visos Konstitucins komisijos sudt. Btent ios sudties Komisija ir pareng naujosios Ukrainos Konstitucijos projekt. Treiasis konstitucinio proceso etapas Ukrainoje, apimantis laikotarp nuo 1995 m. birelio 8 d. iki 1996 m. birelio 28 d., susijs su Konstitucijos projekto tobulinimo ubaigimu ir naujosios Ukrainos Konstitucijos primimu. 1995 m. birelio 19 d. abu paskirtieji Konstitucins Komisijos vadovai, siekdami vertinti visus alternatyvius Konstitucijos projektus (j buvo net 10) ir pagreitinti Konstitucijos projekto parengim, sudar darbo grup, kuri ir pareng Konstitucijos projekt. 1996 m. kovo 11 d. Konstitucin komisija projekt patvirtino, o kovo 20 d. pateik svarstyti Parlamentui (Verchovnai Radai). Parlamentas (VR) 1996 m. gegus 5 d. prim nutarim, kuriuo frakcij ir deputat grupi proporcinio atstovavimo principu sudar Laikinj specialija komisij ir paved jai baigti tobulinti Konstitucijos projekt. i Komisija inagrinjo daugiau kaip du tkstanius pasilym ir baig Konstitucijos projekto tobulinimo darb. 1996 m. liepos 4 d. Verchovna Rada apsvarst parengt Konstitucijos projekt ir po pirmojo svarstymo jam pritar, taiau kairiosios ideologijos deputatai prietaravo kai kurioms Konstitucijos nuostatoms ir ypa nuostatoms dl privaios nuosavybs bei prezidento valstybs vadovo statuso. 1996 m. liepos 26 d. Ukrainos prezidentas L. Kuma ileido sak surengti visuotin referendum dl Konstitucijos. Toks netradicinis prezidento ingsnis ir Verchovnos Rados stimuliavimas paskatino j dirbti kelias paras ir 1996 m. liepos 28 d. naujoji Ukrainos Konstitucija 315 parlamento deputat bals buvo priimta, o Respublikos prezidentas pripaino savo sak dl referendumo surengimo netekusiu galios.

V
1996 m. Ukrainos Konstitucijos bendroji charakteristika. Bendrosios nuostatos. Konstitucijoje tvirtintas valdi padalijimas statym leidiamj, vykdomj ir teismin, nustatyta valdios sranga ir struktra, tvirtinta vietos savivaldos teis. Ukraina apibdinama kaip pusiau prezidenti-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

317

n respublika. Parlamentas Verchovna Rada yra vienintelis statym leidybos organas. Verchovna Rada yra vieneri rm parlamentas i 450 deputat, renkam ketveriems metams visuotiniuose, lygiuose ir slaptuose rinkimuose. Pagrindin Verchovnos Rados veikla statym leidyba ir valstybs biudeto tvirtinimas. Ukrainos prezidentas yra valstybs vadovas. Jis turi galiojimus atstovauti valstybei ir vadinamas valstybs suverenumo, Ukrainos teritorinio vientisumo, Konstitucijos vykdymo, pilietini teis ir laisvi gerbimo garantu. Jis renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams ne daugiau kaip dviems kadencijoms. Ministr kabinetas (vyriausyb) yra aukiausioji Ukrainos vykdomoji valdia. Ministr Kabinetas atsakingas Ukrainos prezidentui ir atskaitingas Verchovnai Radai. Jis vykdo valstybs vidaus ir usienio politik, utikrina Konstitucijos, kaip ir prezidento akt, vykdym, rengia ir gyvendina Ukrainos nacionalines ekonomikos, mokslo ir technologij, socialins ir kultrins pltros programas. Ministras pirmininkas vadovauja Ministr Kabinetui, nukreipia j gyvendinti Verchovnos Rados patvirtintos vyriausybs program. Teismin valdia Ukrainoje priklauso iimtinai teismams. Jai vadovauja Konstitucinis Teismas, vienintelis vykdantis konstitucin prieir Ukrainoje, ir bendrosios kompetencijos teismai. Ukrainos Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin institucija bendrojoje teism sistemoje. Valstybs sranga ir valstybs forma Ukrainoje: samprata ir santykis. Valstybs valdymo forma pagrsta valdi padalijimu statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias bei atskiriant centrins valdios institucij ir vietos savivaldos institucij kompetencij. is valdi padalijimo principas tvirtintas Ukrainos Konstitucijoje ir grindiamas Konstitucijos virenybe prie Ukrainos statymus. Pagrindiniai Ukrainos valstybs srangos principai atsivelgiant Konstitucijos pirmj straipsni nuostatas suverenumas ir nepriklausomyb, demokratija ir socialin valstybs pakraipa, vientisumas (unitarin valstyb) ir teiss virenyb (teisin valstyb). Valstybs (teritorins) sandaros forma tai jos teritorinis sutvarkymas, valstybini sait sistema valstybje ir tarp jos dali bei teritorini vienet teisin padtis. Ukrainos teritorin sandara grindiama valstybs teritorijos vienybs, nedalomumo, nelieiamybs ir vientisumo principais. Sprendiant bet kokius valstybs teritorins sandaros klausimus vadovaujamasi valstybs interesais, toje teritorijoje gyvenani piliei nuomone, regionins ir vietos savivaldos pltros poreikiais. Unitarins Ukrainos valstybs teritorija turi administracin teritorin suskirstym sritis, rajonus ir miestus, rajonus miestuose, kaimus ir

318

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

gyvenvietes. Ukrainos sudtin dalis yra Krymo Autonomin Respublika, kurios teisin padt nustato Verchovnos Rados 1995 m. kovo 17 d. priimtas statymas Dl Krymo Autonomins Respublikos. Mintas statymas tvirtina, kad Krymo Autonomin Respublika yra administracin-teritorin autonomija Ukrainos sudtin dalis. Krymo Autonomin Respublika savarankikai sprendia Ukrainos Konstitucijos ir minto statymo priskirtus jos kompetencijai klausimus, taip pat vadovaujasi ir kitais Ukrainos statymais bei savo Konstitucija. Krymo Autonomins Respublikos Konstitucija laikoma organine Ukrainos Konstitucijos dalimi ir negali jai prietarauti.362

VI
Ukrainos Konstitucijoje tvirtintos ios valdios institucijos: parlamentas (Verchovna Rada) vyriausyb (Ministr Kabinetas) prezidentas teismai363. Aukiausieji atstovaujamieji (statym leidybos) organai statym leidiamj valdi Ukrainos Respublikoje pagal ios alies Konstitucij gyvendina parlamentas, vadinamas Verchovna Rada. J sudaro 450 deputat, irinkt 4 metams visuotiniuose, lygiuose ir tiesioginiuose rinkimuose. Kandidatuoti Verchovn Rad gali asmuo, kuriam rinkim dien yra suj 21 metai ir kuris gali pats balsuoti rinkimuose bei pastaruosius 5 metus gyveno Ukrainos valstybje. Be Ukrainos Konstitucijos 76 straipsnyje kandidatams nustatyt amiaus ir sslumo cenz, numatytas draudimas kandidatuoti asmenims, kurie vykd tyin nusikaltim ir kuri teistumas nra inyks arba panaikintas statymo nustatyta tvarka. Parlamentas turi galiojimus pradti veikl, kai irinkta ne maiau kaip du tredaliai (t. y. 300) jos deputat. Eiliniai parlamento rinkimai rengiami paskutin kovo sekmadien ketvirtaisiais parlamento galiojim (darbo) metais. Neeilinius parlamento rinkimus Ukrainoje gali skelbti Ukrainos prezidentas ir tokie rinkimai turi bti surengti per 60 dien nuo sprendimo apie pirmalaik Verchovnos Rados galiojim nutrkim paskelbimo. Pirmalaikiai parlamento rinkimai negali bti skelbiami, kai iki kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip 6
362 Zakon Urainy Ob Avtonomnoj Rexpublike Krym ot 17 marta 1995 g. / Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 567571. 363 http://www.elaw.org/resources/text.asp?ID=1481

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

319

mnesiai. Parlamento galiojimai nutrksta, kai posd susirenka naujai irinkta Verchovna Rada.364 Verchovnos Rados darbo tvark ir vidaus struktr nustato Verchovnos Rados darbo reglamentas. is reglamentas tvirtinamas statymu. Ukrainos deputato galiojimai prasideda nuo priesaikos primimo momento. Deputatai negali uimti kit pareig valstybs tarnyboje ir negali turti jokio kito (atstovo) mandato365. Beje, Konstitucijos 81 straipsnyje tvirtinta nuostata numato, kad deputato, uimanio su jo statusu nesuderinamas pareigas, galiojimus pirma laiko nutraukia statymo nustatyta tvarka ir btinai esant teismo sprendimui. Kitais atvejais deputato galiojimai gali bti pirma laiko nutraukiami Verchovnos Rados deputat absoliuios bals daugumos sprendimu. Deputatams suteikiama nelieiamyb (imunitetas), be Verchovnos Rados sutikimo jie negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, sulaikyti ar aretuoti, jie taip pat negali bti persekiojami u balsavim ar kalbas parlamente (indemnitetas). Ukrainos Verchovnos Rados kompetencij sudaro: Konstitucijos keitimas ir jos patais primimas; valstybs biudeto tvirtinimas bei jo gyvendinimo kontrol; vidaus ir usienio politikos formavimas; vidaus ekonomikos, mokslo ir technikos program patvirtinimas; Ukrainos prezidento rinkim skelbimas Konstitucijos nustatyta tvarka; prezidento praneim iklausymas; karo skelbimas bei prezidento nutarimo panaudoti karines pajgas ginant Ukrainos valstyb patvirtinimas; apkaltos procedros prezidentui inicijavimas; Ministr Kabineto kontrol; Konstitucijoje numatyt tarnautoj skyrimas ir atleidimas i pareig bei kitos funkcijos, numatytos Konstitucijos 85 straipsnyje bei statymuose.366 Konstitucijos 94 straipsnyje ivardyti statym leidybos iniciatyvos subjektai: Ukrainos prezidentas, Ukrainos liaudies deputatai, Ukrainos Ministr Kabinetas ir Ukrainos nacionalinis bankas. Taip pat numatoma, kad Ukrainos prezidento pateikti statym projektai, kuriuos jis vardija neatidliotinais, svarstomi be eils. Verchovnos Rados priimtus statymus pasirao jos Pirmininkas ir nedelsiant perduoda Ukrainos prezidentui. Prezidentas per 15 dien priimt statym pasirao ir oficialiai paskelbia arba su savo suformuluotais pasilymais motyvuotai grina j parlamentui pakartotinai svarstyti. Jeigu per nustatyt termin negrina statymo pakartotinai svarstyti, laikoma, kad prezidentas jam pritar ir jis privalo pasirayti tok statym bei j oficialiai paskelbti.367 Ukrainos prezidento veto parla364 365 366

Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 534. Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 528. http://www.elaw.org/resources/text.asp?ID=1481 367 Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 537.

320

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

mentas gali veikti pakartotinai pritardamas priimtam statymo projektui dviej tredali konstitucins parlamento sudties bals dauguma. Tok pakartotinai priimt statym Ukrainos prezidentas privalo per 10 dien pasirayti ir oficialiai paskelbti. statymas sigalioja per 10 dien nuo jo oficialaus paskelbimo, jeigu paiame statyme nenumatyta kita sigaliojimo data, bet ne anksiau kaip jo oficialaus paskelbimo dien. mogaus bei pilieio konstitucini teisi ir laisvi gyvendinimo parlamentin kontrol atlieka parlamento paskirtas Ukrainos Verchovnos Rados mogaus teisi galiotinis. Jo status, funkcijas ir darbo tvark nustato statymas. Prezidentas. Ukrainos istorijoje prezidento institutas yra gana naujas. XX a. II deimtmeio pradioje Centrin Taryba prim 4 dekretus (Universalus). Paskutiniuoju i j, ileistu 1918 m. sausio 22 d., Centrin Taryba paskelb visik Ukrainos nepriklausomyb nuo Rusijos, o balandio 29 d. irinko M. Chruevsky Ukrainos Liaudies Respublikos prezidentu. Ukrainos Respublikos prezidento postas (institutas) buvo kurtas 1991 m. liepos 5 d., kai tuomet dar Ukrainos SSR Verchovna Rada (parlamentas) prim nutarim Dl Ukrainos SSR Prezidento rinkim. 1991 m. gruodio 1 d. buvo surengtas piliei referendumas, kuriame tauta, skelbdama Ukrainos nepriklausomyb, taip pat buvo u ir u prezidentins vyriausybs (valdymo) form. T pai dien vyko ir pirmieji Ukrainos Respublikos prezidento rinkimai. Ukrainos prezidentas valstybs galva ir veikia jos vardu (102 str.) Jis yra renkamas Ukrainos piliei, turini aktyvij rinkim teis visuotini, tiesiogini ir lygi balsavim bdu 5 metams. Kandidatui keliami reikalavimai amiaus cenzas (35 metai), sslumo cenzas (pastarieji 10 m. pragyventi Ukrainoje), taip pat reikalaujama, kad jis ir pats galt balsuoti bei mokt ukrainiei kalb. Maksimalus prezident kadencij skaiius dvi.368 Ukrainos Respublikos prezidentas utikrina valstybs nepriklausomyb bei jos saugum, taip pat atstovauja savo aliai tarptautiniuose santykiuose; skiria ir ataukia Ukrainos diplomatus; isako savo nuomon Verchovnoje Radoje dl vidaus ir usienio politikos; skelbia rinkimus Ver368 Ukrainos Konstitucinis Teismas yra pareiks savo nuomon dl dvi kadencijas i eils poste ibuvusio prezidento L. Kumos kandidatavimo post 2004 m. Teismas paskelb, kad pirmoji L. Kumos kadencija prasidjo 1994 m., t. y. likus dvejiems metams iki Konstitucijos sigaliojimo, todl ji negali bti skaiiuojama ir jis gali kandidatuoti, nes 1999 m. kandidatavimas (ir irinkimas) turt bti laikomi pirmja jo kadencija. Toks Konstitucinio Teismo verdiktas atvr L. Kumai galimyb trei kart i eils siekti prezidento posto, bet kartu susilauk ir tarptautini institucij bei mokslinink dideli abejoni.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

321

chovn Rad, skelbia valstybinius referendumus; skiria ir atleidia generalin prokuror, ministr pirminink, ministrus bei kitus Konstitucijoje numatytus pareignus; teikia malon; pasirao statymus; turi veto teis ir kitas teises bei pareigas, numatytas Konstitucijoje ir statymuose (106 str.). Ukrainos prezidentas priima aktus: sakus ir potvarkius. Dal prezidento priimt akt turi kontrasignuoti Ukrainos ministras pirmininkas ir ministras, atsakingas u akt ir jo gyvendinim. Prezidento galiojimai nutrksta pirma laiko jam atsistatydinus, negalint eiti pareig dl sveikatos bkls, nualinus nuo pareig apkaltos proceso tvarka ar mirus. Ukrainos prezidentas gali bti nualintas nuo posto pirma laiko apkaltos proceso tvarka, jeigu jis idav valstyb arba padar kit nusikaltim. Respublikos prezidento apkaltos proces gali inicijuoti tik absoliuti parlamento nari dauguma. Sprendimas dl Prezidento apkaltos gali bti priimtas dviej tredali, o dl nualinimo nuo pareig trij tredali Verchovnos Rados deputat bals dauguma. Prezidento pareigas, jo galiojimams nutrkus prie termin, laikinai eina Ukrainos ministras pirmininkas. Pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas L. Kraviukas buvo irinktas 1991 m. gruodio 1 d. pirm kart surengtuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose. is prezidentas buvo vienas i Beloveo girios pakto, kuriuo remiantis nustojo egzistuoti buvusi SSRS ir buvo kurta NVS, dalyvi (signatar). Jis taip pat inicijavo referendum, kuriame 90,32 proc. Ukrainos piliei parm Ukrainos nepriklausomybs paskelbimo akt. Antrasis Ukrainos prezidentas L. Kuma buvo irinktas per pirmalaikius rinkimus 1994 m. liep, o antrai kadencijai perrinktas 1999 m. L. Kuma inicijavo laisvos rinkos ir ekonomikos reformas Ukrainoje. Jo vadovavimo valstybei laikotarpiu buvo priimta naujoji Ukrainos Konstitucija ir pasirayta daugyb tarptautini sutari su vairiausiomis valstybmis (Rusija, Rumunija, Baltarusija, Lenkija ir kt.) bei NATO. iuo metu al valdo jau treiasis prezidentas V. Juenko, irinktas 2004 m. gruodio 26 d. Jo irinkimo prezidentu istorija buvo ypatinga, nes antrj rinkim tur laimjusiam oponentui postas neatiteko. Po antrojo rinkim turo kilo masiniai protestai, ESBO stebtojai kritikavo, kad rinkimai neatitiko demokratini standart, o rinkim rezultatai buvo apsksti teismui, net usienio valstybi prezidentai vyko Kijev, kad bt taikiai isprstas konfliktas ir kad skmingai baigtsi vadinamoji oranin revoliucija. Taigi Ukrainos Aukiausiojo Teismo sprendimu dl iurki rinkim statymo paeidim antrojo rinkim turo rezultatai buvo pripainti negaliojaniais ir surengtas pakartotinis balsavimas. is atvejis yra unikalus viso pasaulio rinkim proces istorijoje.

322

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Vyriausyb. Ukrainos Respublikos Konstitucija paymi, kad vyriausyb (Ministr Kabinetas) yra aukiausioji vykdomosios valdios institucija, atsakinga Ukrainos Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldi parlamentui, sudaryta i ministro pirmininko, pirmojo viceministro pirmininko, trij viceministr pirminink ir kit ministr. Ministras pirmininkas yra skiriamas prezidento ne maiau kaip puss Verchovnos Rados nari grups pritarimu. Vis Kabineto sudt tvirtina prezidentas parlamento sutikimu. Ministr Kabineto veiklai vadovauja ministras pirmininkas. Jis taip pat rpinasi, kad ministr kabinetas tinkamai vykdyt savo program, steigia, reorganizuoja, likviduoja ministerijas ir kitas vykdomosios valdios institucijas.369 Ukrainos Respublikos vyriausyb utikrina alies suverenitet bei ekonomin nepriklausomyb, vidaus ir usienio politikos gyvendinim, statym ir kit teiss akt gyvendinim; imasi priemoni, kad bt utikrintos bei gyvendintos mogaus teiss ir laisvs; utikrina finans, pinig, investicij bei mokesi politikos gyvendinim; rengia alies biudeto statym ir gyvendina j bei atsiskaito u tai parlamentui; imasi priemoni, kad bt utikrintas alies gyventoj saugumas, kovoja su nusikalstamumu; kontroliuoja ministerij ir kit vykdomosios valdios institucij veikl; gyvendina kitas statymo jai pavestas funkcijas (116 str.). Vyriausyb turi turti parlamento pasitikjim. Parlamentas gali priimti sprendim (rezoliucij) dl nepasitikjimo Ministr Kabinetu, o teikti silym svarstyti (ne)pasitikjimo vyriausybe klausim gali ne maesn kaip tredalio Ukrainos deputat grup.370 Savo veikloje vyriausyb vadovaujasi Konstitucija, statymais ir Ukrainos prezidento aktais. Vyriausyb grina savo galiojimus naujai irinktam Ukrainos prezidentui. Bet kuris vyriausybs narys turi teis pareikti prezidentui apie savo atsistatydinim i Kabineto. Ministro pirmininko pasitraukimas i posto lemia ir visos vyriausybs atsistatydinim. Visas Kabinetas taip pat atsistatydina, jeigu Verchovna Rada ireikia nepasitikjim vyriausybe. Vyriausyb, vykdydama savo galiojimus, priima aktus: nutarimus ir potvarkius, kuriuos vykdyti privalu. Vyriausyb taip pat turi ir statym leidybos iniciatyvos teis parlamente. Teismin valdia. Ukrainos Konstitucija taip pat daug dmesio skiria teisminei valdiai. Ir ne veltui, nes Konstitucijos 124 straipsnyje numatyta, kad teisingum alyje vykdo tik teismai. Teisingumui ir teismams ioje Konstitucijoje skirtas visas VIII skirsnis.
369 370

http://www.elaw.org/resources/text.asp?ID=1481 Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 533.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

323

Teisingumas iimtin Ukrainos teism kompetencija. Teisingumo vykdymo funkcijos negali bti deleguojamos jokiems kitiems organams ar pareignams. Teismin veikl Ukrainoje vykdo Konstitucinis Teismas ir bendrosios jurisdikcijos teismai. Tautai suteikiama teis dalyvauti vykdant teisingum per tarjus ir prisiekusiuosius, kurie statym nustatyta tvarka turi teis dalyvauti teism procesuose. Bendrosios kompetencijos teism sistema sudaryta atsivelgiant teritorin ir teism specializacijos principus. Bendrosios kompetencijos teism sistemoje hierarchijos virnje yra Ukrainos Aukiausiasis Teismas. Specializuotj teism sistemoje aukiausieji yra atitinkam specializacij aukiausieji teismai. Konstitucija draudia steigti nepaprastosios padties ir ypatinguosius teismus. Suvokdami btinyb garantuoti teism nepriklausomum ir savarankikum, o kartu ir nealik teisingum, Ukrainos Konstitucijos krjai tvirtino iuos teism organizavimo principus: teisj nepriklausomyb ir nelieiamum, draudim daryti tak teisjui ir jo sprendimams, draudim sulaikyti ar aretuoti teisj iki apkaltinamojo teismo nuosprendio siteisjimo be Verchovnos Rados sutikimo, neterminuot teisj paskyrim pareigas (iskyrus Konstitucinio Teismo teisjus ir teisjus, skiriamus pareigas pirm kart), valstybs garantijas dl teisjo ir jo eimos nari visiko saugumo utikrinimo.371 Konstitucijos 127 straipsnis taip pat draudia teisjui verstis kita veikla arba eiti pareigas, nesuderinamas su teisjo pareigomis, iskyrus mokslin, pedagogin ir krybin veikl. Be to, jiems draudiama bti politini partij nariais ar dalyvauti politinje veikloje. Kvalifikacin komisija kandidatu teisjus gali silyti asmen, ne jaunesn kaip 25 met, turint Ukrainos pilietyb, auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip trej met teisinio darbo sta, ne maiau kaip deimt met gyvenant Ukrainoje ir mokant valstybin kalb. Specializuot teism teisjais gali bti asmenys, turintys profesin pasirengim pagal t teism kompetencij. Atskiroms teisj kategorijoms statymas numato atskirus amiaus, stao ir profesinio pasirengimo reikalavimus. Pirm kart penkeriems metams teisj skiria Ukrainos prezidentas, visus kitus teisjus (iskyrus Konstitucinio Teismo) neterminuotam laikotarpiui skiria Verchovna Rada. Aukiausiojo Teismo pirminink slaptu balsavimu renka io Teismo plenumas. Vykdydami teisingum teisjai yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Vykdant teisingum turi bti vadovaujamasi statym virenybs, teismo proceso dalyvi lygiateisikumo, ali rungtynikumo, teismo proceso vieumo, teismo sprendim vykdymo privalomumo ir kitais principais. Kal371

Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 551.

324

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tinamajam garantuojama teis gynyb, o valstybin kaltinim palaiko prokuroras. Teism veiklos vidaus klausimus sprendia teism savivaldos institucijos. Ukrainoje veikia ir Aukiausioji teism taryba, teikianti skiriam teisj kandidatras, nagrinjanti teisj drausmins atsakomybs ir kitus klausimus.

VII
Konstitucin prieira. Ukrainos Konstitucijos normos yra tiesioginio veikimo (taikymo). vardyta nuostata yra skirta Konstitucijos, kaip teiss akto, norminiam reguliavimui, jo taikymui bei privalomumui visiems subjektams utikrinti, nepriklausomai nuo to, ar yra statymas ar kitas norminis teiss aktas, sukonkretinantis Konstitucijos normas. Tiesioginis konstitucini norm galiojimas lemia ir tai, kad net ir esant bei taikant konkreius statymus arba kitus norminius teiss aktus btina remtis ne tik jais, bet ir ta konstitucine norma, kuriai ipltoti ar kurios pagrindu buvo sukurtas toks aktas. Kreipimasis teism dl konstitucini teisi ir mogaus bei pilieio teisi ir laisvi gynimo tiesiogiai remiantis Ukrainos Konstitucija yra garantuojamas (Konstitucijos 8 str. 3 d.). Remiantis pasauline konstitucine patirtimi, kuriant galiojanios Ukrainos Konstitucijos projekt, buvo numatytas platus Konstitucijos teisins apsaugos institut spektras. Konstitucijoje numatytos priemons ir bdai nuo galim ksinimsi. Jie atlieka prevencin funkcij ir ukerta keli statym neatitinkanioms Konstitucijos nuostatoms. Tokioms priemonms vis pirma priskiriama prezidento priesaika tautai (Konstitucijos 104 str.), statym leidybos iniciatyvos gyvendinimo tvarka, numatyta statyme Dl Ukrainos Verchovnos Rados reglamento (Konstitucijos 82 str. 5 d.), prezidento teis ir pareiga per 15 dien pasirayti bei paskelbti Ukrainos statymus ir teis motyvuotai grinti statym su suformuluotais pasilymais pakartotinai svarstyti Verchovnai Radai (Konstitucijos 94 str.). Pagrindinis konstitucins apsaugos instrumentas konstitucin kontrol (prieira), kuri viena ar kita forma egzistuoja visose dabartinse demokratinse valstybse. Nors konstitucin kontrol kartais atlieka prevencin funkcij iankstin kontrol, taiau pagrindin jos paskirtis yra jau galiojani statym ir kit normini teiss akt atitikties Konstitucijai patikrinimas bei vieosios valdios organ ir visuomenini susivienijim, gyvendinani viesias funkcijas, veiksm atitikties Konstitucijai vertinimas.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

325

Ukraina atsisak galiojusios konstitucins prieiros sistemos ir perjo prie paangesns jos formos. Respublikinio rango Konstitucins kontrols komitetas buvo panaikintas ir sukurtas Konstitucinis Teismas. Jau 1990 m. spalio 24 d. Ukrainos SSR statyme Dl Ukrainos SSR Konstitucijos pakeitimo ir papildymo buvo numatyta, kad Ukrainos SSR Konstitucin Teism renka Aukiausioji Taryba. Konstitucinio Teismo organizavimo ir darbo tvarka turjo bti numatyta statymu, taiau toks statymas buvo priimtas tik 1992 m. birelio 3 d. Konstitucinis Teismas apibdinamas kaip nepriklausomas teismins sistemos organas, kuris turi utikrinti statym ir kit normini teiss akt atitikt Konstitucijai, saugoti konstitucines mogaus teises bei laisves (statymo Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo 1 str. 1 d.). Konstitucinio Teismo kompetencijai buvo priskirta vertinti ir sprsti dl galiojani, taip pat ir nesigaliojusi Aukiausiosios Tarybos priimt statym ir kit akt, Ukrainos prezidento sak bei potvarki, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarim, Krymo Respublikos Aukiausiosios Tarybos statym ir kit akt bei jos Prezidiumo akt, Ukrainos Ministr Kabineto bei Krymo Respublikos Ministr Kabineto nutarim ir potvarki, taip pat tarptautini sutari ir susitarim, pateikt ratifikuoti Aukiausiajai Tarybai, atitikties Konstitucijai (statymo Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo 14 str. 1, 2, 8 dalys). Be to, Konstitucinio Teismo kompetencijai priklaus nagrinti klausim dl statymo ar bet kurio kito teiss akto, paeidianio konstitucines mogaus teises bei laisves, (ne)atitikties Ukrainos Konstitucijai ir Ukrainos pripaintiems tarptautins teiss aktams. io Teismo kompetencijai taip pat priklaus priimti sprendimus dl normini akt, priimt statym leidiamosios ar vykdomosios valdios organ, pripainimo negaliojaniais.372 Konstitucinis Teismas taip pat buvo galiotas pateikti ivadas dl prezidento sak ir Ministr Kabineto nutarim, kuriuos vetavo Aukiausioji Taryba, konstitucingumo ir statymikumo.373 Konstitucijos apsaugai buvo reikmingi ir kiti Konstitucinio Teismo galiojimai, numatyti statyme Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo. Tie galiojimai buvo arbitrainio pobdio sprsti ginus dl kompetencijos, nacionalini teritorini ar teritorini vienet ginus (14 str. 3, 6 d.), taip pat sprsti kitus ginytinus klausimus, turinius konstitucin reikm: pareign veiksm atitiktis Konstitucijai ir Ukrainos statymams, taip pat Prezidento veiksm ir politini partij bei nacionalinio masto visuomeni372 373

r. Ukrainos statymo Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo 14 straipsnio 4, 5 dalys. r. 1978 m. Ukrainos Konstitucijos 97 straipsn ir io straipsnio 1992 02 24 redakcij.

326

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

ni organizacij veiklos konstitucingumo vertinimas, rinkim ir referendum paskelbimo statymikumo vertinimas (14 str. 3, 7, 9 d.). Numatyta, kad Konstitucinio Teismo organizavimo ir veiklos tvark turi reglamentuoti statymas dl konstitucins justicijos.374 Visi valstybs, savivaldos ir regioninio valdymo organai, staigos, organizacijos, mons, j atstovai, pilietins organizacijos ir pilieiai privaljo beslygikai vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimus. Aktai, pripainti neatitinkantys Ukrainos Konstitucijos ir statym ar ratifikuot Ukrainos tarptautini sutari, pripastami negaliojaniais nuo j sigaliojimo momento, skelb Ukrainos statymo Dl Konstitucinio Teismo 22 straipsnis. Taiau dl tam tikr prieasi Konstitucinis Teismas taip ir nebuvo suformuotas. Pagrindines Konstitucijos apsaugos funkcijas vykd Ukrainos prezidentas ir Ukrainos Aukiausioji Taryba. 1991 m. birelio 19 d. primus 1978 m. Ukrainos Konstitucijos pataisas buvo papildytas XII skirsnis Ukrainos SSR Aukiausioji Taryba ir numatyta, kad parlamentas turi teis panaikinti ne tik Aukiausios Tarybos Prezidiumo bei Aukiausios Tarybos Pirmininko aktus, bet ir Ukrainos SSR Ministr Kabineto, Krymo ASSR vyriausybs aktus bei sustabdyti SSRS Ministr Kabineto bei jam pavaldi organ akt galiojim Ukrainoje, jei ie aktai neatitinka Ukrainos SSR Konstitucijos ir statym, tuo pat pateikiant klausim SSRS Ministr Kabinetui ar SSRS Aukiausiajai Tarybai dl i akt panaikinimo. 1991 m. liepos 5 d. primus Ukrainos SSR statym Dl Ukrainos SSR Prezidento posto steigimo ir Ukrainos SSR Konstitucijos pakeitimo bei papildymo, Konstitucijos teisins apsaugos mechanizme svarbus vaidmuo atiteko prezidentui vykdomosios valdios vadovui, Konstitucijos vykdymo garantui. Prezidentui buvo suteikti galiojimai panaikinti Ukrainos SSR Ministr Kabineto, Krymo ASSR vyriausybs, Ukrainos SSR ministerij ir kit jam pavaldi organ, taip pat vietini taryb vykdomj komitet aktus, jis taip pat panaikindavo SSRS vykdomosios valdios organ sprendimus, jei jie prietaraudavo Ukrainos SSR Konstitucijai ir statymams. Prezidentui taip pat buvo suteiktas atidedamasis veto Aukiausios Tarybos priimtiems statymams. Konstitucij ir statymus paeidus prezident, remdamasi Konstitucinio Teismo ivada, Ukrainos SSR Aukiausioji Taryba galjo nualinti nuo pareig. Tok sprendim galjo priimti tik dviej tredali vis deputat dauguma.

374

r. Ukrainos statymo Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo 3 straipsn.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

327

Ukrainai gijus nepriklausomyb, gyvendinant valdi padalijimo princip ir paalinant esamas kolizijas, 1992 m. vasario 14 d. Ukrainos Aukiausioji Taryba prim statym Dl Ukrainos Konstitucijos pakeitimo ir papildymo, kuriuo i esms buvo pakeisti aukiausios alies valdios organ galiojimai ir statusas. Prezidentas tapo valstybs vadovu ir vykdomosios valdios vadovu. Jis tik galjo naikinti Ukrainos Ministr Kabineto aktus, ministerij ir kit centrinio valstybs vykdomosios valdios valdymo organ aktus, jeigu jie neatitiko Ukrainos Konstitucijos, statym ir prezidento sak. Prezidentas taip pat galjo kreiptis Ukrainos Aukiausij Taryb silydamas nutraukti vietos taryb deputat galiojimus ir pirmalaikius rinkimus tuose savivaldos vienetuose, kuri taryb deputatai paeid Konstitucij ir statymus. Ukrainos AT galiojimai apm teis vetuoti prezidento sakus ir Ministr Kabineto nutarimus, jeigu jie prietaravo Ukrainos Konstitucijai ir statymams, bei teis kreiptis dl j konstitucingumo ir statymikumo Konstitucin Teism. Parlamentas taip pat vykd Ukrainos piliei konstitucini teisi bei laisvi gyvendinimo kontrol. Toks susidars konstitucins apsaugos mechanizmas, kurio pagrindins grandys buvo prezidentas ir Ukrainos AT, i esms buvo isaugotas ir prezidentui bei Ukrainos Aukiausiajai Tarybai 1995 m. liepos 8 d. sudarius Konstitucin sutart. Sutartis numat pagrindinius valstybs valdios ir vietos savivaldos organizavimo bei funkcionavimo bdus, kol bus priimta nauja Ukrainos Konstitucija. Tiesa, kai kurie ios srities galiojimai ir buvo pakeisti: Ukrainos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas neteko galiojim dl Konstitucijos vykdymo kontrols ir atidav juos tiesiogiai Aukiausiajai Tarybai (Konstitucins sutarties 17 str. 1 d.). Dabar galiojani Ukrainos Konstitucijos teisin apsauga yra stabilesn ir labiau atitinka kit demokratini valstybi patirt. Specializuotas Ukrainos Konstitucijos apsaugos organas Konstitucinis Teismas vienintelis konstitucins justicijos organas Ukrainoje.375 i nuostata tvirtinta Ukrainos Konstitucijos 147 straipsnyje. Konstitucinio Teismo teisin padt apibria Konstitucijos XII skirsnis. Konstitucinio Teismo teisjams taikomos nepriklausomumo, nelieiamybs garantijos, reikalavimai dl pareig nesuderinamumo (tokie pat kaip ir bendrosios teism sistemos teisjams). Ukrainos Konstitucijoje numatyta i Konstitucinio Teismo kompetencija: klausim dl statym ir kit parlamento, prezidento ar vyriausybs, taip pat ir Krymo Autonomins Respublikos, teiss akt konstitucingumo nagrinjimas, ivados dl galiojani Ukrainos tarptautini sutari konsti375

Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Moskva, 1997. S. 559.

328

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

tucingumo ir dl tarptautini sutari, kurios pateikiamos Verchovnai Radai pritarti, ivados dl Konstitucijos patais projekt pateikimas, oficialus Ukrainos Konstitucijos ir statym aikinimas, ivados dl Krymo Respublikos Aukiausios Tarybos veiksm, paeidiani Ukrainos Konstitucij ar statymus, ivados dl konstitucins procedros ilaikymo tiriant ir sprendiant Ukrainos prezidento nualinimo nuo pareig apkaltos tvarka pateikimas. Ukrainos Konstitucinis Teismas vykdo retrospektyvij (paskesn) konstitucin kontrol. i kontrols forma jam yra bdingiausia, iskyrus atvejus, kai pateikiama ivada dl tarptautini sutari, prie kuri ketina prisijungti Ukrainos Respublika, konstitucingumo ir ivados dl Konstitucijos patais projekt. Be to, Konstitucinis Teismas vykdo tiek abstraki, tiek ir konkrei konstitucin kontrol. Konkreios konstitucins kontrols atvejai kai remiantis Ukrainos Aukiausiojo Teismo teikimu sprendiamas klausimas dl statymo, kuris buvo pritaikytas arba turt bti taikomas konkreioje byloje, konstitucingumo. i nuostata tvirtinta Ukrainos statyme Dl Konstitucinio Teismo (83 str.). statymas taip pat numato, kad Konstitucinis Teismas gali pripainti, jog tam tikras teiss aktas ar jo dalis neatitinka Konstitucijos dl turinio, Konstitucijoje tvirtintos teiss akt svarstymo ir primimo procedros paeidimo, paskelbimo ar sigaliojimo ir konstitucini galiojim virijimo priimant tok teiss akt (15 str.). Taigi darytina ivada, jog vykdoma tiek materialioji, tiek ir formalioji konstitucin prieira. Ukrainos konstitucins prieiros ypatyb ta, kad tikrinamas tik teiss akt konstitucingumas, bet Konstitucinis Teismas negali nagrinti klausimo dl teiss akto atitikties parlamento priimtam statymui. Tai iplaukia i Ukrainos Konstitucijos 150 straipsnio. Oficialiai aikindamas statymus ir Konstitucijos nuostatas Ukrainos Konstitucinis Teismas privalo surasti teis, bet nra galiotas j kurti.376 Konstitucijoje ir statymuose apibrta Konstitucinio Teismo kompetencija nesuteikia jam teiss vykdyti teiskros funkcij, iskyrus savo darbo organizavim reglamentuojanius klausimus. Negana to, V. Skomorocha teigia, kad Konstitucinio Teismo mginimas imtis teiskros paeist Konstitucijos 6 straipsnyje tvirtint valdi padalijimo princip.377 Beje, ir Konstitucinio Teismo praktika formuojasi tokia, kad Teismas nustojo vykdyti konstitucin teiskr, nes statym teiss sprag upildy376 Harbijeva T. J. olkovanije nstituciji Rosijskoj Federaciji: teorija i praktika. skva, 1998. S. 54. 377 Skomorocha V. Konstitucijnij Sud Ukraini: dosvid i problemi // Pravo Ukraini. 1999. 1. S. 10.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

329

mas nra inybingas iam organui.378 Btina paminti, kad gyvendinant konstitucines normas gali pasikeisti j turinys, nes is procesas yra ilgalaikis, o visuomens ekonominio, socialinio ir politinio gyvenimo slygos kinta. Atsivelgiant Ukrainos Konstitucijos, kaip akto, grietum, jos paskirt ilgai galioti, galima teigti, kad oficialus aikinimas, kur atlieka Konstitucinis Teismas, turi suartinti Konstitucij su gyvenimu. Kartu daugiausia dmesio skiriama konstitucinms normoms sukonkretinti neignoruojant statym leidjo valios.379 Beje, Konstitucinis Teismas ne pagal visus konstitucinius skundus imasi aikinti Konstitucijos nuostatas ir jas interpretuoti, o tik tais atvejais, kai yra poreikis isamiau atskleisti j turin konkreioje byloje.380 Konstitucinio kreipimosi dl oficialaus Ukrainos Konstitucijos nuostat aikinimo ir statym oficialaus aikinimo pagrindas yra skirtinga teismin praktika taikant iuos aktus arba skirtinga kit valdios institucij praktika taikant tas paias normas, jeigu subjektas, turintis teis konstitucin skund, rodo, kad tai paeid ar gali paeisti jo konstitucines teises bei laisves. i nuostata yra tvirtinta statyme Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo (94 str.). Taigi tai beveik reikia, kad oficialaus iaikinimo galima kreiptis tik nagrinjant konkrei byl. Paymtina, kad statymas Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo ipleia subjekt, turini teis kreiptis Konstitucin Teism, rat, palyginti su Konstitucijos 150 straipsniu. Kitaip nei mintas statymas, konstitucin norma nenumato tarp subjekt Ukrainos liaudies deputat. Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai, privalomi ir neskundiami. Visi Konstitucinio Teismo sprendimai skelbiami oficialiai laikratyje Ukrainos Konstitucinio Teismo inios ir kituose oficialiuose leidiniuose. statymo Dl Ukrainos Konstitucinio Teismo 70 straipsnis nustato pagrindinius Konstitucinio Teismo sprendim ir ivad gyvendinimo tvarkos principus: teiss aktai, pripainti neatitinkaniais Konstitucijos,
378 Uchvala Konstitucijnogo Sudu Ukraini pro pripinenia konstitucijnogo provadenia u spravi po konstitucijnomu podaniu pro vidpovidnost Konstitucii Ukraini (konstitucijnist) ukaziv Prezidenta Ukraini pro priznaenia perich zastupnikiv, zastupnikiv ministriv ta zastupnikiv kerivnikiv inich centralnich organiv vikonavoj vladi, vidannich protiagom lipnia grudnia 1996 roku ta sinia 1997 roku vid 10 bereznia 1998 r. // Visnik Konstitucijnogo Sudu Ukraini. 1998. 2. S. 40. 379 Skomorocha V. Okremi pitannia podilu vladi jurisdikcija Konstitucijnogo Sudu Ukraini // Pravo Ukraini. 1998. 5. S. 14; Harbijeva T. J. Ukaz. so. S. 26, 3536; Ebzejev B. S. nstitucija. Pravovoje gosudarstvo. nstitucionij sud. skva, 1997. S. 126. 380 Uchvala Konstitucijnogo Sudu Ukraini pro vidmovu u vidkritti konstitucijnogo provadenia u spravi po konstitucijnomu podaniu Centralnoi viboroi komisii pro oficiijne tlumaennia poloen astini etviortoi statti 44 ta astini tretjoi statti 45 Zakonu Ukraini Pro vibori deputativ miscevich rad ta silskich, selinych, miskich goliv vid 26 bereznia 1998 r. // Visnik Konstitucijnogo Sudu Ukraini. 1998. 2. S. 43.

330

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

skelbiami negaliojaniais ir netenka galios nuo sprendimo primimo. Beje, minto statymo 68 straipsnis numato galimybes atnaujinti byl Konstituciniame Teisme paaikjus naujoms aplinkybms.

VIII
Tolesns Ukrainos konstitucionalizmo pltros perspektyvos. Ukrainos Konstitucijos taikymo praktik lemia poreikis isprsti kelet teisingumo sistemos funkcionavimo klausim. Konstitucijos patais projekte siloma pirmiausia suteikti statym leidybos iniciatyvos teis Aukiausiajam Teismui, kuris turi ypa plaias galimybes apibendrinti teism praktik dl statym taikymo ir iuo pagrindu formuluoti bei teikti silymus tobulinti statymus. Tai leist per statym leidybos procedr operatyviau sprsti susikaupusius klausimus dl geresnio teism praktikos nustatyt visuomenini santyki teisinio sureguliavimo. Labai svarbiu ir aktualiu vardijamas klausimas, susijs su galimybi teisjams piktnaudiauti einamomis pareigomis panaikinimu ir utikrinimu, kad jokie organai ir asmenys, taip pat ir dalyvaujantys j renkant ar skiriant pareigas, neturs takos jo sprendimams. Todl iuo metu silomos Konstitucijos 128 straipsnio pataisos atsisakant galiojanios tvarkos, pagal kuri Verchovna Rada renka teisjus pareigas be jokio apibrto termino, numatant 10 met j irinkimo pareigas termin. Taip pat reikia inoti, kad kai kurie Ukrainos Konstitucijos straipsniai buvo silomi keisti atskirais statym projektais. Pavyzdiui, 153 Ukrainos liaudies deputatai registravo statymo projekt, kuriuo sil keisti Konstitucijos 81 straipsn numatant pirmalaikius pagal partijos (bloko) sra irinkto Ukrainos liaudies deputato galiojim nutraukimo pagrindus, jeigu deputatas ieina i tos partijos (bloko) frakcijos. is klausimas itin aktualus nedidelms frakcijoms, kai dl toki deputat veiksm ikyla grsm apskritai tokios frakcijos egzistavimui ir ilikimui. Vien treiojo aukimo liaudies deputatai inicijavo per 50 perjim i vienos frakcijos kit. Suprantama, kad tai negaljo nesukelti nuogstavim frakcijoms ir daugeliui deputat. Todl buvo parengtas ir registruotas atitinkamas statymo projektas, kur preliminariai vertino Ukrainos Konstitucinis Teismas dl jo atitikties Ukrainos Konstitucijos 157 ir 158 straipsniams. 2001 m. liepos 11 d. Ukrainos Verchovna Rada prim nutarim Dl pirminio Ukrainos Konstitucijos 81 straipsnio pakeitimo statymo projekto patvirtinimo. Daugelis Ukrainos mokslinink teigia, kad Konstitucijos XIII skyriaus konstitucini procesini norm ir kit norm, reglamentuojani Konsti-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

331

tucijos patais primimo tvark, visuma utikrina nuosekl svarbiausio alies statymo nuostat tobulinimo proces ir apsaugo nuo nepagrsto kiimosi konstitucinio reguliavimo srit. Tiksliai nustaius Konstitucijos patais primimo tvark utikrinamas konstitucini nuostat stabilumas ir lankstumas, o prireikus galima pakeisti konkreias nuostatas. Ukrainoje numatyta atlikti parlamento reform, kurios gyvendinimas vertinamas kaip svarbi teiskros proceso tobulinimo slyga. Minta reforma numato stiprinti rinkj galias kontroliuoti irinkt Ukrainos liaudies deputat ir utikrinti parlamento galias kontroliuoti vykdomj valdi bei Ukrainos statym gyvendinim. i funkcija bdinga daugumai pasaulio parlament, taiau skiriasi jos formos ir gyvendinimo mastas. Ukrainos Konstitucijos 85 straipsnis labai aikiai apibria Verchovnos Rados kontrolinius galiojimus, pagrindinius j gyvendinimo principus bei sritis, ypa pabrdamas Ukrainos valstybinio biudeto vykdymo, Ukrainos Ministr Kabineto veiklos ir usienio kredit panaudojimo kontrol. Ukrainos Konstitucijos 85 straipsnio 1521 punktuose numatyti parlamento galiojimai valstybs pareign skyrimo pareigas procese taip pat traktuotini kaip specifin kontrols forma. iuo metu Ukrainoje vykdoma valstybin teisin reforma, kurios pagrindins kryptys yra: parlamento reforma; administracin reforma; teismins ir teisingumo sistemos reforma; vietos savivaldos (municipalin) reforma. Daugelis politik ir apvalginink pripasta, kad Ukrainoje reform ir esmini permain reikia visoms sritims, taiau dar nesurasti optimals vis problem sprendimo bdai. Nuo Deklaracijos dl Ukrainos valstybs suvereniteto primimo Verchovna Rada prim per 2 tkst. statym ir 6 proc. i j jau neteko galios. Reikia taip pat pabrti ir tai, kad 2004 m. gruodio mnes Kijeve vyko daugiaals derybos (tarpinink vaidmen jose atliko ir Lietuvos bei Lenkijos valstybi prezidentai). Daryb metu, be kit dalyk, buvo sutarta dl priemoni politinei krizei, kilusiai po antrojo prezidento rinkim turo, veikti ir dl politins reformos, kuri apimt Konstitucijos ir prezidento rinkim statymo pataisas. Verchovna Rada 2004 m. gruodio 8 d. prim, o prezidentas t pai dien pasira mintas Konstitucijos ir prezidento rinkim pataisas. iose 2006 m. sausio 1 d. sigaliojusiose Konstitucijos pataisose numatoma pereiti nuo prezidentins prie parlamentins valdymo formos, pratsti parlamento galiojimo termin iki 5 met, taip pat kad

332

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Ministr Kabinet formuos parlamento frakcij ir grupi koalicija, o ministr pirminink skirs parlamentas prezidento teikimu. Europos Tarybos Venecijos komisija, inagrinjusi i Konstitucijos patais projekt, sil atsisakyti nuostat dl pagal partijos sra irinkto deputato mandato panaikinimo, jeigu deputatas nepriklauso j iklusios partijos frakcijai arba i jos ieina, nes ios nuostatos neatitinka europietik standart, taiau ias Komisijos pastabas nebuvo atsivelgta. Komisija taip pat nurod, kad prokuratros teisi ipltimas bendrosios statymo vykdymo prieiros srityje yra ingsnis atgal demokratijos pltros procese.

LITERATRA
1. Constitutions of Europe. Texts Collected by the Council of Europe Venice Commission. Leiden-Boston, 2004. Vol. II. 2. Opriko V. Konstitucyjny osnovy rozvitija zakonodatelstva Ukrainy. Kijev, 2001. 3. Vedomosti Verchovnoj Rady Ukrainy 30.08.1994.-35-. 338. Reglament Verchovnoj Rady Ukrainy. 129/94-, 129/94-. 4. Novyje konstituciji stran SNG i Baltiji. Sbornik dokumentov. Moskva: Manuskript, 1997. 5. Politieskaja sistema sovremenoj Ukrainy: osobinosti stanovlenija, tendenciji razvitija. Red. Rudi F. Kijev: Parlamentskoje izdatelstvo, 2002. 6. Andresiuk B. Na puti k gradanskomu obestvu: jevropejskij konstekst obestveno-politieskogo razvitija v Ukraine. Kijev, 2000. 7. Skripnik O. Socealnoje, pravovoje gosudarstvo v Ukraine: problemy teoriji i praktiki. K 10 letiju nezavisimosti Ukrainy. Kijev, 2000. 8. Konstitucijny Sud Ukrainy. Reenija, zakliuenija. Red. Jefgrafov P. 1997 2001. Kijev: Jurinkom Inter, 20012002. T. I-III. 9. Toritsyn A., Miller E. A. From East to West, and Back Again: Economic Reform and Ukrainian Foreign Policy // European Security. Spring 2002. Vol. 11. No. 1. 10. http://www.president.gov.ua/stateauthority 11. http://www.reforma.org.ua/receptions 12. http://prognosis.kiev.ua/ukr/articles/zovn_pol/page.php?xml=e_int.xml 13. http://www.rada.kiev.ua/const/conengl.htm 14. http://www.infoukes.com/history 15. http://www.yuschenko.com.ua

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

333

16. http://www.kmu.gov.ua/control%5Cen%5Cpublish%5Carticle?art_id=235 436&cat_id=32672 17. http://en.wikipedia.org/wiki/Constitution_of_Ukraine 18. http://www.ukraineinfo.us/politics/politics.html 19. http://www.ukrainegateway.org.ua/gateway/gateway.nsf/webcontent/02010000

334

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

XI. PIET AFRIKOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA


I
Istorin konstitucin raida. Dabartins 1996 m. Piet Afrikos Respublikos Konstitucijos primimas vadinamas Piet Afrikos gimimu, i esms pakeitusiu i valstyb.381 ios Konstitucijos atsiradimas siejamas su sunkiomis derybomis ir ilgalaike istorine patirtimi. 1902 m., pasibaigus Britbur karui (18991902), sudaryta Vereenigingo sutartis, pagal kuri boer teritorijos buvo trauktos Britanijos Karalyst. 1909 m. Brit parlamento priimtame Piet Afrikos akte (South Africa Act) buvo tvirtinti pagrindiniai konstituciniai principai: Piet Afrik valdys Vestminsteriui pavaldus valdytojas ir ji taps unitarine valstybe, kurioje parlamentas bus suverenus, o rinkimai bus laimimi paprastja bals dauguma. Taiau ar suteikti juodaodiams balsavimo teis, palikta sprsti kiekvienai kolonijai (Kapo (Cape) ir Natalo kolonijos nusprend suteikti juodaodiams balsavimo teis atsivelgiant nuosavyb, o Oranins ups (Orange River) kolonija ir Transvalis (Transvaal) nusprend juodaodiams balsavimo teiss nesuteikti. 1910 m. buvo kurta Piet Afrikos Sjunga. kolonij suvienijim britai ir afrikieiai traktavo skirtingai. Britams is suvienijimas reik imperijos stiprinim, tuo tarpu afrikieiams atrod, kad dl to susilpns brit taka. Nagrinjant Piet Afrikos teiss sistem reikt paymti, kad oland valdymas lm tai, kad Piet Afrikos teis rmsi romn teise. Anglija uvald Kap (Cape) ir prijung j prie Imperijos dar prie Napoleonui panaikinant romn-oland teis Nyderlanduose ir 1809 m. pakeiiant j savo garsiuoju kodeksu. Angl procesin teis pirmiausia buvo primesta Kapo romn-oland teisei; vliau buvo priimta daugyb Anglijos statym, susijusi vis pirma su komercija. Tais atvejais, kai i angl ir romnoland teiss samplaika sukeldavo neaikum, Piet Afrikos teisininkai, beveik visi mokslus baig Anglijoje, buvo link vadovautis angl preceden381 The History of the Constitution. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/theconstitution/ history.htm.

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

335

tine teise. 1910 m. Piet Afrikos Sjungai isikovojus politin nepriklausomyb, atsirado prielaidos atkurti oland kultr, atgaivinti teiss moksl, kuris daugiausia orientavosi oland teis. Taigi Piet Afrikos teis yra hibridin sistema, turinti romn-oland materialins teiss element, bet jai bdinga ir angl procesins teiss metodologija, ir struktros aspektai.382 1909 m. Piet Afrikos aktas buvo laikomas Piet Afrikos Sjungos Konstitucija. Beje, btina paymti, kad 1934 m. Vestminsterio statutas nustat, kad joks teiss aktas, priimtas brit parlamento, negali bti taikomas Piet Afrikos Sjungoje, nebent jos parlamentas nusprst kitaip. 1961 m. Piet Afrika tapo respublika, remiantis 1960 m. referendumo, kuriame balsavimo teis buvo suteikta tik baltaodiams, rezultatais. 1961 m. Konstitucijos pagrind sudar Piet Afrikos aktas, ilaiks glaud ry su Brit Taut Sandrauga, svokas karalius, karalien ir karna keiiant svoka valstyb. Piet Afrika, kaip ir kitos buvusios kolonijos, stengsi imituoti senj metropolij konstitucines sistemas, jas perkelti nauj dirv.383 i Konstitucija valstybs Prezidentui suteik visas galias, priklausiusias brit monarchui ir vietos valdytojui. Konstitucija taip pat tvirtino vyriausybs, bikamerini parlamento rm ir nepriklausomos teismins valdios galiojimus. Taiau i Konstitucija tvirtino baltaodi politik dominavim, nes juodaodiams, spalvotiesiems ir azijieiams nebuvo suteikta teis balsuoti parlamento rinkimuose. Tiesa, neilgai trukus spalvotieji ir azijieiai laimjo ribot politin dalyvavim: 1964 m. buvo kurta Spalvotiesiems atstovaujanti taryba (Coloured Persons Representative Council), o 1968 m. kurta Afrikos ind taryba (African Indian Council). Po ilgai trukusi deryb 1983 m. priimta Konstitucija sigaliojo 1984 m. rugsjo 22 d. Ji nustat Prezidento kaip valstybs vadovo galias, teisino trij Asambljos rm (baltj), Atstov rm (spalvotj) ir Delegat rm (ind) parlament ir suteik balsavimo teis spalvotiesiems ir indams. Prezident rinko rinkik kolegija, susidedanti i 50 baltj, 25 spalvotj ir 13 ind, irinkt i j parlamento rm. Prezidentas atsakomyb dalijosi su Ministr Kabinetu, kur jis paskyr i trij parlamento rm nari. Svarbiems valstybs klausimams sprsti buvo kurta 60 nari Prezidento taryba (20 nari i Asambljos rm, 10 i
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius, 1993. P. 166. Jarainas E. Nuo pirmosios iki naujausi konstitucij: keletas mini apie konstitucinio reguliavimo raid // Birmontien T., Buiien O. ir kt. iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Vilnius, 2005. P. 26.
383 382

336

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Atstov rm, 5 i Delegat rm, 15 paskirti Prezidento ir 10 opozicini partij atstov). Kiekvienas i trij parlamento rm, suskirstyt pagal rasin kilm, sprend sau aktualius (sveikatos, vietimo ir kitus socialinius) ir bendrus (saugumo, finans, usienio politikos, teiss, transporto, komercijos ir pramons, energijos, vidaus, ems kio) klausimus. Jei klausimas buvo susijs tik su konkreia bendruomene, paprastai klausim sprsdavo tik vieni rmai, taiau jei klausimas buvo svarbus visiems arba bendras, sprendim priimti privaljo visi rmai. Rmams neprijus prie bendro sutarimo, galutin sprendim priimdavo Prezidento Taryba. Reikt paymti, kad daugeliu atvej Asambljos rm sprendimai bdavo pranaesni. Btina paymti, kad segregacija ir apartheidas Piet Afrikoje ne tik nesuteik juodaodiams mogaus teisi, tarp j ir politini, bet ir pablogino j socialines ekonomines gyvenimo slygas ir padidino visuomenje ne tik politin, bet ir socialin atskirt. Su apartheidu kovojo ne tik vietiniai gyventojai, bet vairias sankcijas, boikotus taik ir paviens alys bei Jungtins Tautos.384 Konstitucinei raidai nema tak turjo 1992 m. N. Mandelos ir F. W. De Klerko pasiektas Savitarpio supratimo susitarimas (Record of Understanding). Jis nustat, kad Prezidentu bus skiriamas laimjusios rinkimus partijos lyderis (Jungtins Karalysts modelis), bus sudaryta daugumos vyriausyb (kiekvienai partijai, veikusiai 5 procent rinkim barjer, suteikta galimyb uimti viet ministr kabinete). Beje, u susitarim 1993 m. N. Mandela ir F. W. De Klerkas buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.385 1993 m. buvo priimta laikinoji Konstitucija, pirmkart alies konstitucingumo istorijoje tvirtinusi daugiapartin demokratij, valdi padalijimo princip, mogaus teises bei panaikinusi rasin diskriminacij. Laikinoji Konstitucija tvirtino Konstitucijos virenybs princip, nacionalinius simbolius, suverenitet, statym leidiamj ir vykdomj valdi (Prezident, du viceprezidentus, Ministr Kabinet), teismin valdi, Visuomens gynjo institucij, mogaus teisi komisij, Lyi lygybs komisij, ems teisi restitucijos komisij ir kt. Konstitucija taip pat nustat valstybs suskirstym devynias provincijas. Vadovaujantis ia Konstitucija buvo kurtas Konstitucinis Teismas, kurio pareiga buvo utikrinti Konstitucijos virenybs princip. Be to, Konstitucija suteik Konstituciniam Teismui teis panaikinti statym ar kit tei-

384 385

The End of Apartheid. http://www.info.gov.za/aboutsa/history.htm Chronology of Important Events. www.countrystudies.us/south-africa/chronology.htm

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

337

ss akt, kuris nepagrstai riboja mogaus teises ir laisves.386 Konstitucinio Teismo veiklos pradia teik daug vili. Tik pradjs veikl, Teismas panaikino mirties bausm.387 Btina paymti, kad prigimtins mogaus teiss nebuvo ginamos, kol nebuvo tvirtintos 1993 m. laikinojoje Konstitucijoje. Joje buvo nustatytos tokios mogaus teiss kaip teis gyvyb ir orum, religijos, iraikos, asociacij laisv, teis kalb ir kultr ir kt. Laikinoji Konstitucija nustat, kad dvej rm parlament sudaro 400 nari Nacionalin Asamblja, irinkta pagal proporcin rinkim sistem, ir 10 nari Senatas, atstovaujamas vis provincij. Vienas i esmini ios Konstitucijos bruo vadinamosios Nacionalins vienybs (National Unity) vyriausybs tvirtinimas. Nacionalins vienybs vyriausyb sudaro visos partijos, veikusios 5 procent rinkim barjer. Laikinoji Konstitucija reglamentavo Konstitucins Asambljos, kuri sudar abej parlamento rm nariai, krim bei pareigojo parengti Konstitucijos projekt. Buvo nustatyta, kad iam projektui btinas 2/3 parlamento nari ir Konstitucinio Teismo pritarimas. 1996 m. buvo parengtas Konstitucijos projektas. Jis sulauk kontroversikos kritikos. Pavyzdiui, Konstitucijos projekte buvo atsisakyta Nacionalins vienybs vyriausybs idjos. Toks reglamentavimas sukl nepasitenkinim teigiant, kad rinkimus laimjusieji laimi visk, o opozicins partijos tiesiogiai nedalyvauja valstybs valdyme.388 1996 m. Konstitucijos projektas sil pakeisti parlamento struktr: palikti nepakeist Nacionalin Asamblj, renkam visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose, o vietoj Senato kurti Nacionalin provincij taryb, kur bt atstovaujama kiekvienai provincijai. Pagal laikinosios Konstitucijos nuostatas is projektas buvo pateiktas Konstituciniam Teismui nustatyti, ar atitinka konstitucinius principus. Konstitucinio Teismo kvietim aktyviai reikti nuomon dl projekto atsiliep vairios partijos (Demokrat, Konservatori, Afrikos krikioni demokrat ir kt.), organizacijos (Afrikos ems kio sjunga, Tarprasini santyki institutas ir kt.) ir pavieniai asmenys. Jiems Teismo posdiuose atstovavo 47 advokatai. Tai buvo bene didiausias procesas per Konstitucinio Teismo gyvavimo laikotarp.389 Konstitucinis Teismas nusprend gr386 The history of the Constitution. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/theconstitution/ history.htm 387 Favoreu L. Konstituciniai teismai. Vilnius, 2001. P. 112. 388 The Constitution. http://countrystudies.us/south-africa/73.htm 389 The Certification Process. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/theconstitution/thecertificationprocess.htm

338

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

inti projekt Konstitucinei Asambljai patikslinti. Konstitucinis Teismas 1996 m. rugsjo 6 d. nutarime, remdamasis vedijos, Danijos ombudsmen veiklos reglamentavimu, konstatavo, kad Konstitucijos projekte nepakankamai utikrintas Visuomens gynjo (Public Protector) institucijos nepriklausomumas. Taip pat Teismas abejojo dl provincij teiss akt leidybos galios ribojimo bei dl provincij autonomijos.390 Konstitucinei Asambljai sutikus su visomis Konstitucinio Teismo pastabomis, Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodio 4 d. sprendimu pritar Konstitucijos projektui.391 Taigi 1996 m. gruodio 10 d., minint Tarptautin mogaus teisi dien, Piet Afrikos Respublikos Prezidentas N. Mandela pasira Konstitucij. Ji sigaliojo 1997 m. vasario 4 d.

II
Konstitucijos bruoai. Piet Afrikos Respublikos Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aukiausios teisins galios aktas, nustatantis politins, teisins ir ekonomins sistemos pagrindus. i Konstitucij sudaro preambul, 14 skyri (1 Konstitucins santvarkos pagrindai, 2 Teisi bilis, 3 Valstybs valdymas, 4 Parlamentas, 5 Prezidentas ir vykdomoji valdia, 6 Provincijos, 7 Vietos savivalda, 8 Teismai ir j administravimas, 9 Valstybs institucijos konstitucinei demokratijai palaikyti, 10 Vieasis administravimas, 11 Saugumo tarnybos, 12 Tradiciniai lyderiai, 13 Finansai, 14 Baigiamosios nuostatos) ir 7 priedai (1 Nacionalin vliava, 2 Priesaikos ir ikilmingi pasiadjimai, 3 Rinkim procedros, 4 Nacionalins ir provincij statym leidybos kompetencijos konkurencingumas, 5 Iskirtin provincij statym leidyba, 6 Pereinamosios nuostatos, 7 Pataisos). Konstitucijos preambulje, tvirtinanioje pagrindinius valstybs siekius, teigiama, kad Piet Afrikos Tauta, pripaindama praeities skriaudas, gerbdama tuos, kurie kovojo u teisingum ir laisv, tikdama, kad Piet Afrikoje vieningai gali gyventi visi, neatsivelgiant j skirtingum, per tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose irinktus atstovus prim Konstitucij kaip aukiausi alies teisins galios akt, tvirtinant () vieningos demokratins suverenios Piet Afrikos sukrim.
The Judgement of 6 September 1996. In re Certification of the amended text of the Constitution of the Republic of South Africa, 1996 http://www.constitutionalcourt.org.za/uhtbin/cgisirsi/ L9QXkHBbKG/198780060/9#top 391 The Certification Process. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/theconstitution/ thecertificationprocess.htm
390

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

339

Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybins valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin, mogaus teises ir laisves, valstybs valdios ir federacini subjekt (provincij) kompetencijos ribas, tradicini lyderi galias. Piet Afrikos Respublika yra demokratin, federacin respublika, jos valdymo forma parlamentin. Konstitucija reglamentuoja parlamento kaip atstovaujamosios ir statym leidiamosios valdios vaidmen gyvendinant valstybs valdi formuojant kitas valstybs valdios institucijas. Piet Afrikos Konstitucija nustato vykdomosios valdios politin atsakomyb parlamentui. iai Konstitucijai bdingi ir kiti parlamentins respublikos bruoai: Respublikos Prezident renka parlamentas, Prezidentas, formuodamas Kabinet, vis pirma siekia, kad tai bt parlamento daugumos pasitikjim turintis Kabinetas.

III
mogaus teiss ir laisvs. Btina paymti, kad prigimtins mogaus teiss pirm kart Piet Afrikos konstitucingumo istorijoje buvo tvirtintos tik 1994 m. laikinojoje Konstitucijoje. Dabartins Konstitucijos 2 skyrius, reglamentuojantis Teisi bil (Bill of Rights), pradedamas tokiais odiais: Teisi bilis yra Piet Afrikos demokratijos pamatas, nustatantis vis moni teises bei tvirtinantis tokias demokratines vertybes kaip mogaus orumas, lygiateisikumas ir laisv. Konstitucijos 8 straipsnis skelbia, kad Teisi bilis nustato vis moni teises ir yra privalomas tiek statym leidiamajai, tiek vykdomajai, tiek ir teisminei valdioms. Be to, is straipsnis suteikia teismams teis, esant btinybei, naudotis bendrosios teiss (common law) taisyklmis ir iplsti mogaus teisi turin taip, kad bt utikrinta mogaus teisi apsauga, arba riboti mogaus teises pagal Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyt tvark. Beje, domu tai, kad Teisi bilis nustato ne tik fizini, bet ir juridini asmen teises.392 Teisi bil sudaro asmenins teiss: teis gyvyb, orum, asmens nelieiamum (i teis apima ne tik asmens laisvs apsaug, bet ir teis nebti kankinamam, teis asmens fizin ir psichologin vientisum, t. y. asmens apsisprendimo teis dl reprodukcijos, teis nebti medicinos ar mokslini tyrim objektu), teis privat gyvenim, religijos, tikjimo ir minties laisv
392 Konstitucijos 8 str. 3 d.: A provision of the Bill of Rights brings a natural or a juristic person if, and to the extent that, it is applicable, taking into account the nature of the right and the nature of any duty imposed by the right.

340

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

(kadangi alyje nra valstybins religijos, tvirtinamas vienod slyg principas, nors, oficialiais duomenimis, 80 proc. gyventoj yra krikionys393, be to, pripastamos visos santuokos, sudarytos pagal religines ar kitokias tradicijas), iraikos laisv (iraikos laisv apima: teis gauti ir skleisti informacij ar idjas, spaudos laisv, krybos laisv, akademin bei mokslini tyrim laisv), demonstracij bei peticij laisv, asociacij laisv; politins teiss: teis kurti partijas bei aktyviai dalyvauti j veikloje, teis dalyvauti statym leidybos organ rinkimuose ir juose balsuoti slaptai, teis dirbti valstybs tarnyboje; socialins ekonomins kultrins teiss: prekybos, darbo ir veiklos laisv, teis sveikatos apsaug (skaitant reprodukcin sveikat), teis moksl, kultr, kalb, teis jungtis kultrines, religines ar kalbines bendruomenes ir kt. Socialini ekonomini teisi sraas atspindi Piet Afrikos Konstitucijos krj siek konsoliduoti visuomen, mainti socialin atskirt, integruoti labiausiai paeidiamas visuomens grupes. Be anksiau mint teisi, Konstitucijoje tvirtintos tokios teiss kaip teis gyvenamj bst (26 straipsnis skelbia, kad kiekvienas turi teis gyvenamj bst, ir nustato, kad valstyb, jei turi itekli, privalo teisinmis ir kitokiomis priemonmis siekti, kad i teis bt gyvendinta), teis vanden ir maist, teis skubi medicinos pagalb. Teisi bilis nustato atskir visuomens grupi teises: vaik teises (teis vard ir tautyb, teis eimos ar alternatyvi glob, apsaug nuo blogo elgesio, smurto ar degradacijos, nuo inaudojamo darbo; Konstitucija taip pat nustato, kad nepilnameiams turi bti skiriamos manomai trumpiausios kalinimo bausms, be to, nepilnametis negali bti kartu kalinamas su suaugusiaisiais); aretuotj, suimtj ir kaltinamj teiss (teis inoti, dl ko suimamas ir kuo kaltinamas, teis neduoti parodym prie save, teis per priimtin laik teismin nagrinjim arba paleidim iki teismo, teis nebti teisiamam u nusikaltim ar nusiengim, kuris nebuvo kriminalizuotas pagal tarptautin ar nacionalin teis jo padarymo metu, teis turti advokat, teis nepriklausom ir nealik teism, teis skstis auktesnei teisminei instancijai ir kt.). Teisi bilis, kaip ir daugelis moderni Konstitucij, tvirtina ne tik vadinamsias pirmosios ir antrosios kartos pilietines ir politines bei socialines, kultrines ir ekonomines teises, bet ir treios kartos teises: teis aplinkosaug, vystymsi ir kt.

393 South Africa Yearbook 2004/ 05, p. 5 http://www.gcis.gov.za/docs/publications/ yearbook.htm

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

341

Kaip matyti, Teisi bilis yra gana modernus ir kartu atspindi nacionalinius ypatumus, gal todl kai kurie autoriai teigia, kad Piet Afrikos Konstitucija yra pati aviausia pasaulio Konstitucija, tvirtinusi apartheido ivargint moni viltis ir siekius394. mogaus teiss nra absoliuios, todl Konstitucijos krjai 36 straipsnyje nustat teisi ribojimo pagrindus. is straipsnis teigia, kad Teisi bilyje nustatytos teiss gali bti ribojamos statymu, esant btinybei bei pagrstam ir teistam tikslui atviroje ir demokratinje visuomenje, grindiamoje mogikuoju orumu, lygiateisikumu ir laisve. Konstitucija taip pat nustato, kad teismai, tribunolai ar forumai, interpretuodami Teisi bil, privalo vadovautis atviros ir demokratins visuomens, grindiamos mogikuoju orumu, lygiateisikumu ir laisve, vertybmis, vadovautis tarptautins teiss normomis bei gali atsivelgti usienio ali teis. Galima bt teigti, kad Teisi bilis yra ne tik modernus, bet ir nuolat prie visuomens pokyi derinamas dokumentas. Mat Konstitucija tvirtina nuostat, kad Teisi bilis neneigia jokios kitos mogaus teiss ar laisvs, pripastamos pagal bendrj teis, paproi teis ar statymus, todl ji gali bti laikoma Teisi bilio dalimi. Piet Afrikos Konstitucija ne tik tvirtina mogaus teises ir laisves, bet nustato ir j institucines teisines garantijas. Konstitucijoje nustatyti trys pagrindiniai mogaus teisi gynimo bdai: teis kreiptis ombudsmen Visuomens gynj (Public Protector) bei kitas ikiteismines institucijas (Piet Afrikos mogaus teisi komisij, Kultrini, religini ir lingvistini bendruomeni teisi apsaugos komisij, Lyi lygybs komisij, Rinkim komisij, Nepriklausom iniasklaidos reguliacin tarnyb), teis kreiptis teism ir teis kreiptis Konstitucin Teism.

IV
Parlamentas: Nacionalin Asamblja ir Nacionalin provincij taryba. Piet Afrikos parlament sudaro dveji rmai. Nacionalin Asamblja tai tautos atstovyb, kuri nariai renkami visuotiniuose, tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose slaptu balsavimu. ios institucijos pagrindins funkcijos statym leidyba ir vykdomosios valdios kontrol. Nacionalins provincij tarybos, reprezentuojanios provincijas, pagrindin funkcija yra utikrinti, kad provincij interesai bt atstovaujami nacionaliniu lygiu statym leidybos procese.
394 Kende M. S. Why the South African Constitution is better than the US. http://academic. udayton.edu/race/06hrights/GeoRegions/Africa/Safrica03.htm

342

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Nacionalin Asamblj sudaro ne maiau kaip 350 ir ne daugiau kaip 400 deputat, renkam penkeri met kadencijai. Nacionalin provincij taryb sudaro kiekvienos provincijos delegacija, susidedanti i 10 nari (4 speciali delegat ir 6 nuolatini paskirt delegat). Kiekvienos provincijos delegacijai vadovauja tos provincijos premjeras arba jo paskirtas provincijos Vykdomosios tarybos (Executive Council) narys. Nuolatiniai paskirti provincijos delegatai proporcingai atstovauja provincijos statym leidiamojoje valdioje esanioms partijoms. Taiau Konstitucija nurodo, kad kiekvienos provincijos statym leidiamasis organas privalo utikrinti, kad provincijos delegacijos sudt bt traukti ir maum viet turini partij atstovai. Parlamento ir jo rm veikl bei struktr nustato vidaus reglamentai, priimami absoliuia Nacionalins Asambljos ir Nacionalins provincij tarybos bals dauguma. Tiek Nacionalin Asamblja, tiek ir Nacionalin provincij taryba renka pirminink, jo pavaduotojus. Parlamento nariai jungiasi politines frakcijas, dalyvauja nuolatini ir laikin komitet bei komisij veikloje. Konstitucija suteikia visuomenei teis dalyvauti vieuose parlamento ar komitet posdiuose. i teis gali bti ribojama, kai tai yra teista ir btina atviroje demokratinje valstybje. Piet Afrikos Konstitucija numato labai konkreias parlamento veiklos ribas, labai aikiai atskirtos nacionalinio parlamento ir provincij statym leidiamosios valdios funkcijos statym leidybos procese. Nacionalinis parlamentas priima statymus valstybei svarbiais klausimais: valstybs valdymo, pinig politikos, ems kio, aplinkos apsaugos, valstybs kio, kultros, vietimo ir kitais svarbiais valstybei klausimais. Provincij statym leidybos organai priima statymus, reglamentuojanius provincij archyv, bibliotek, vietimo staig, muziej, sveikatos staig, krematorium ir kit staig veikl, keli, papldimi prieir, alkoholio licencijas ir kitus klausimus. Piet Afrikos parlamento abeji rmai renka Prezident, organizuoja referendumus, priima statymus bei priiri vykdomj valdi ir visas valstybs valdymo institucijas. statym leidybos procedra prasideda nuo statymo projekto teikimo rmams. statym iniciatyvos teis suteikta parlamento nariams, parlamento komitetams, Kabinetui, taiau su pinig politika susijusi statym (biudeto, mokesi, akciz ir kt.) iniciatyvos teis priklauso tik Kabinetui. Pirmojo svarstymo metu statymo projektas pristatomas parlamento rmams ir pateikiamas svarstyti atitinkamam parlamento komitetui. Kitam svarstymui komitetas parengia statymo projekt, atspindint komiteto na-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

343

ri, ekspert ir visuomens nuomon, ir teikia parlamentui svarstyti. Jeigu statymo projektui pritaria vieni rmai, jis perduodamas kitiems. Konstitucija numato, kad, kilus nesutarim, sudaromi derinamieji komitetai. Taiau galimi atvejai, kai statymo projektui utenka tik Nacionalins Asambljos pritarimo. Tais atvejais, kai statym projektai, svarstomi Nacionalinje Asambljoje ir nesusij su provincij klausimais, yra priimami tik Nacionalins Asambljos nari bals dauguma. Parlamento priimt statym pasirao valstybs Prezidentas. Taiau jis gali ir grinti statym pakartotinai svarstyti. Parlamentui dar kart pritarus toms paioms nuostatoms, Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl priimto statymo konstitucingumo. Dl priimto statymo konstitucingumo, prajus ne daugiau kaip 30 dien nuo dienos, kai pasira Prezidentas, taip pat turi teis kreiptis Konstitucin Teism 1/3 Nacionalins Asambljos nari.

V
Vykdomoji valdia. Piet Afrikos Respublikos Konstitucija vykdomosios valdios funkcijas paveda Prezidentui. Pagal Konstitucijos 85 straipsn valstybs Prezidentas yra vykdomosios valdios ir valstybs galva bei svarbiausias valstybs pareignas. Taiau Konstitucija taip pat nustato, kad vykdomj valdi Prezidentas gyvendina su Viceprezidentu ir kabinetu. Piet Afrikos Respublikos Prezident renka Nacionalin Asamblja i savo nari absoliuia bals dauguma. Tas pats asmuo gali bti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils. Konstitucijos 89 straipsnis nustato, kad Nacionalin Asamblja 2/3 bals dauguma gali nusprsti paalinti Prezident i pareig tik iais atvejais, t. y. jei: 1) rimtai paeidia Konstitucij ar kit statym, 2) sulauo priesaik ar padaro nusikaltim, 3) nesugeba eiti pareig. Beje, tame paiame straipsnyje nustatyta, kad asmuo, paalintas i Prezidento pareig, netenka joki privilegij bei galimybs dirbti valstybs institucijose. Prezidentui suteikti visi galiojimai pagal Konstitucij ir statymus, btini valstybs vadovo ir vyriausybs vadovo funkcijoms vykdyti. Prezidentas yra atsakingas u ias veiklas: - parlamento priimt statym pasiraym ir paskelbim; - parlamento priimt statym grinim Nacionalinei Asambljai persvarstyti;

344

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

- kreipimsi Konstitucin Teism dl parlamento priimt statym atitikties Konstitucijai; - diplomatini ir konsulini atstov skyrim ir ataukim, taip pat usienio diplomatini ir konsulini atstov primim ir pripainim; - statym nustatyta tvarka pareign skyrim ir atleidim; - valstybini apdovanojim skyrim; - malons nuteistiesiems teikim (baud, bausmi ar konfiskavim atidjim ar atleidim); - statym vykdym; - nacionalins politikos gyvendinim; - statym projekt rengim ir iniciavim; - kit funkcij atlikim pagal Konstitucij ir statymus. Kabinet sudaro Prezidentas, Viceprezidentas ir ministrai. Konstitucija suteikia Prezidentui teis paskirti ir atleisti Viceprezident ir ministrus bei nustatyti j galias ir funkcijas. Taiau vesti tam tikri apribojimai, t. y. Viceprezidentas turi bti skiriamas i Nacionalins Asambljos nari, Prezidento nuoira nustatomas ministr, pasirenkam i Nacionalins Asambljos nari, skaiius, bet Prezidentas gali paskirti ne daugiau kaip du ministrus ne i Nacionalins Asambljos nari. Prezidentas taip pat turi teis skirti ir atleisti viceministrus, j pasirinkim riboja tie patys reikalavimai kaip ir ministr pasirinkim. Viceprezidentas ir ministrai yra tiesiogiai atsakingi Prezidentui, taiau Konstitucija numato individuali ir solidari Kabineto nari atsakomyb Nacionalinei Asambljai. Be to, Kabinetas privalo Nacionalinei Asambljai reguliariai pateikti veiklos ataskaitas. Nacionalinei Asambljai pareikus nepasitikinjim Kabinetu, iskyrus Prezident, Prezidentas privalo i naujo sudaryti kabinet. Jeigu nepasitikjimas didija bals dauguma pareikiamas Prezidentui, atsistatydinti turi ne tik Prezidentas, bet ir visi Kabineto nariai. Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia teiss aktus. Juos kontrasignuoja kitas kabineto narys, jeigu teiss aktas yra susijs su jo veiklos sritimi. Be kit svarbi vykdomosios valdios funkcij, Kabinetas, gavs Provincij tarybos pritarim, gali provincijose vesti tiesiogin valdym, jei provincija negali vykdyti arba nevykdo Konstitucijoje ir statymuose nustatyt pareig.

VI
Teismin valdi Piet Afrikos Respublikoje gyvendina teismai. Pamatinis teism veiklos principas yra tvirtintas Konstitucijos 165 straipsny-

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

345

je, nustataniame, kad teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi, nealiki ir klauso tik Konstitucijos bei statym be baims, palankumo ar iankstinio nusistatymo. Valstybs organai per statym leidyb bei kitas priemones privalo utikrinti teism nepriklausomyb, nealikum, autoriteto apsaug, j veiklos prieinamum bei efektyvum. Konstitucija taip pat tvirtina teisj nepriklausomumo, nekeiiamumo ir atlyginimo nemainimo principus. Prezidentas gali teisj atleisti i pareig tik Teism tarnybos komisijai (Judicial Service Commission) pateikus duomenis, kad is asmuo yra nepajgus atlikti jam patikt pareig, yra nekompetentingas ar padars nusikaltim ir iam atleidimui pritaria ne maiau kaip 2/3 Nacionalins Asambljos nari. Teism tarnybos komisijos sudt eina Konstitucinio Teismo pirmininkas, Aukiausiojo apeliacinio teismo pirmininkas, Kabineto narys, atsakingas u teism administravim, du praktikuojantys teisininkai, du praktikuojantys advokatai, teiss krypties mokslininkas, atstovaujantis Piet Afrikos universitetams, ei Nacionalins Asambljos nariai, keturi nuolatiniai Provincij tarybos nariai, keturi Prezidento skirti asmenys ir, prireikus, kurio nors emesnio teismo pirmininkas. i komisija pataria statym leidiamajai ir vykdomajai valdioms dl teisj skyrimo, atleidimo ir kit teism administravimo klausim. Konstitucija nustato, kad teism sistem sudaro: Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis apeliacinis teismas, auktieji teismai (High courts), magistrat teismai ir bet kokie kiti teismai, steigti pagal parlamento priimt teiss akt. Konstitucinis Teismas yra aukiausioji teismin institucija alyje, utikrinanti Konstitucijos interpretavim, apsaug ir gyvendinim. Aukiausiasis apeliacinis teismas yra apeliacin instancija auktj teism priimtiems sprendimams. Be to, Aukiausiasis apeliacinis teismas formuoja teismin praktik ir vykdo emesni teism prieiros funkcij. Aukiausiojo apeliacinio teismo priimti sprendimai yra svarbus teiss altinis. Auktieji teismai (j yra deimt) yra magistrat teism sprendim apeliacins instancijos. Beje, auktj teism priimti sprendimai taip pat yra teiss altinis, bet vienam auktajam teismui neprivaloma vadovautis kito auktojo teismo sprendimu. Vis dlto praktikoje gana danai yra atsivelgiama ir kit auktj teism sprendimus. Magistrat teismams privaloma vadovautis auktj teism sprendimais.395

395 The Courts Position in the Justice System. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/ thecourt/role.htm

346

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

VII
Konstitucinis Teismas ypa svarbus Piet Afrikos Respublikos teism sistemoje. Jis buvo kurtas 1994 m. vadovaujantis 1993 m. laikinja Konstitucija. statym konstitucingumo principo tvirtinimas 1993 m. laikinojoje Konstitucijoje reik, kad konstitucinio teistumo doktrina buvo pripainta kaip vienas svarbiausi visuomens ir valstybs raidos dsni. Laikinosios Konstitucijos autoriai daug laiko paskyr konstitucins justicijos modeli analizei. Jau buvo minta, kad tiek laikinj Konstitucij, tiek ir dabartin Konstitucij veik JAV konstitucin teis, be to, Piet Afrikos politikai gana danai ssaj link iekoti su anglakalbmis valstybmis. Todl suprantama, kad buvo keliamas klausimas, ar Aukiausiasis apeliacinis teismas negalt vykdyti konstitucins justicijos funkcij.396 Konstitucinio Teismo steigimas buvo traktuojamas kaip politinis kompromisas, utikrinantis, kad nauja institucija, nesietina su apartheidu, segregacija, diskriminacija ir kitokiu blogiu, gyvendins konstitucingumo princip. Laikinosios Konstitucijos autoriai pasirinko Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo model, kur Konstitucinis Teismas yra aukiausia teismin institucija, atliekanti svarb vaidmen ginant mogaus teises ir laisves, taigi ir nagrinjanti apeliacijas dl Aukiausiojo Teismo sprendim, utikrinanti, kad visi teismai vienodai interpretuot konstitucines normas.397 Piet Afrikos Konstitucin Teism sudaro pirmininkas, jo pavaduotojas ir devyni teisjai. Respublikos Prezidentas, pasitars su Teism tarnybos komisija, skiria Teismo pirminink ir pavaduotoj, o pasitars su Konstitucinio Teismo pirmininku, kitus teisjus i Teism tarnybos komisijos sudaryto srao, kuriame pateikiama trimis kandidatais daugiau, negu reikia. Teisjo galiojim trukm neatnaujinama 12 met kadencija. Beje, teisjo kadencija gali baigtis ir anksiau, kai asmuo sulaukia 70 met. Konstitucijos 167 straipsnis nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra aukiausia teismin institucija konstituciniais klausimais, priimanti galutin sprendim. Konstitucinis Teismas tikrina parlamento ir provincij priimt statym ir teiss akt konstitucingum, atlieka iankstin statym kontrol, sprendia ginus tarp valstybs institucij dl kompetencijos, taip pat ginus dl kompetencijos tarp valstybs ir provincij, tikrina statym dl Konstitucijos pakeitimo konstitucingum, sprendia, ar parlamentas arba Prezidentas nevykdo konstitucini pareig, sertifikuoja provincij Konsti396 397

The History of the Idea. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/thecourt/history.htm The History of the Idea. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/thecourt/history.htm

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

347

tucijas, utikrina mogaus teisi ir laisvi apsaug, interpretuoja Konstitucij bei atlieka visas kitas funkcijas, susijusias su Konstitucijos norm apsauga ir gyvendinimu. Konstituciniam Teismui, kaip ir kitiems teismams, taikomas pamatinis veiklos principas, tvirtintas Konstitucijos 165 straipsnyje, nustataniame, kad teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi, nealiki ir klauso tik Konstitucijos bei statym be baims, palankumo ar iankstinio nusistatymo. Be to, Konstitucijos 39 straipsnis nustato teismams pareig interpretuoti statymus taip, kad nebt paeista Teisi bilio dvasia, esm ir turinys. Konstitucinis Teismas byloje Carmichele v. Minister of Safety and Security and another398 konstatavo, kad teism pareiga vystyti bendrj teis (common law) neleidiant jai nukrypti nuo Teisi bilio esms. Konstitucinis Teismas pradeda nagrinti klausim, jei yra vienai i i slyg: gavs apeliacin skund dl auktj teism ar Aukiausiojo apeliacinio teismo sprendim, gavs tiesiogin kreipimsi, praant nagrinti byl kaip pirmoji ir paskutin instancija skubiu klausimu; jei Aukiausiasis apeliacinis teismas ar kuris nors auktasis teismas deklaruoja, kad taikomas teiss aktas negalioja, ir prao tai patvirtinti; gavs praym dl iankstins teiss akt kontrols.399 Paprastai bylos, pasiekianios Konstitucin Teism, prasideda auktuosiuose teismuose, kuriems suteikta galia taikyti vairias teiss gynimo priemones ir deklaruoti teiss akt negaliojim. Kiekvienas i teism sprendimas, deklaruojantis teiss akto negaliojim, privalo bti patvirtintas Konstitucinio Teismo. Visais kitais atvejais asmuo ar institucija, besikreipiantys Konstitucin Teism kaip apeliacin instancij, privalo rodyti, kad kreipimasis susijs su Konstitucijos norm interpretavimu. Taigi Konstitucinis Teismas neturt bti traktuojamas kaip dar viena vis byl apeliacin instancija. Konstitucijos 167 straipsnis iimtiniais atvejais numato tiesioginio kreipimosi Konstitucin Teism, nesikreipiant kit instancij teismus arba apeliuojant bet kokios grandies teismo sprendimui, teis esant teisingumo interesui ir Konstitucinio Teismo pritarimui.400
398 399

http://www.constitutionalcourt.org.za/uhtbin/hyperion-image/S-CCT48-00 Rules of the Court. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/thecourt/rulesofthecourt. when it is in the interests of justice and with leave of the Constitutional Court.

htm#s2
400

348

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

Pasak L. Favoreu, Piet Afrikos Konstitucinio Teismo veiklos pradia teik daug vili401, nes pirmuoju 1995 m. priimtu sprendimu402 panaikino mirties bausm. Nagrinjant Konstitucinio Teismo svarb Piet Afrikos konstitucinei teisei, btina prisiminti, kad is teismas sertifikavo dabartin Konstitucij, prim daugel svarbi sprendim utikrinant politines teises, socialines ekonomines teises, asmen lygiateisikum, visuomens dalyvavim politiniame gyvenime.403

VIII
Provincijos. Piet Afrikos Respublik sudaro devynios provincijos, turinios savo Konstitucijas. Jas sertifikuoja Konstitucinis Teismas. Valstybs Konstitucija nustato, kad kiekvienos provincijos statym leidiamasis organas yra renkamas penkeriems metams. Provincij statym leidybos organai priima statymus, reglamentuojanius provincij archyv, bibliotek, vietimo staig, muziej, sveikatos staig, krematorium ir kit staig veikl, keli, papldymi prieir, alkoholio licencijas ir kitus klausimus. Be to, iai institucijai yra atskaitingos vykdomosios valdios ir kitos provincijos institucijos. Provincijos vykdomoji valdia yra pavesta provincijos premjerui, kuris vykdomosios valdios galiojimus gyvendina kartu su Vykdomosios tarybos (Executive Council) nariais. Vykdomosios tarybos funkcijos yra gyvendinti provincijos teiss akt reikalavimus, vykdyti provincijos politik. Provincijos premjeras yra renkamas provincijos statym leidj bals dauguma, taiau negali bti renkamas daugiau nei dvi kadencijas. Premjeras yra atsakingas u provincijos statym pasiraym, tyrimo komisij sukrim, provincijos referendum organizavim. Valstybs Konstitucija suteikia provincijos statym leidjams teis paalinti provincijos premjer i pareig, jeigu is iurkiai paeidia Konstitucij ar statymus, padaro nusikaltim ar nesugeba atlikti funkcij. Paalintas i pareig asmuo nebegali dirbti valstybs tarnyboje.

Favoreu L. Konstituciniai teismai. Vilnius, 2001. P. 112. 1995 m. vasario 15 d. sprendimas byloje S v. Makwanyane. http://www.constitutionalcourt. org.za/uhtbin/hyperion-image/J-CCT3-94 403 Plaiau r.: Landmark Cases. http://www.constitutionalcourt.org.za/site/thecourt/history. htm#hearing
402

401

KONSTITUCINIO REGULIAVIMO VAIROV

349

IX
Konstitucijos keitimas. Pagal Konstitucijos keitimo tvark Piet Afrikos Konstitucija galt bti priskiriama prie griet Konstitucij. Konstitucijos keitimo tvarka nustatyta Konstitucijos 74 straipsniu. is straipsnis reglamentuoja, kokiais atvejais ir kokia forma gali bti pakeistos vienos ar kitos Konstitucijos nuostatos. Kai keiiamas pirmasis Konstitucijos skyrius Konstitucins santvarkos pagrindai, Konstitucijos pataisoms turi pritarti maiausiai 75 proc. Nacionalins Asambljos nari ir ne maiau nei 6 provincijos Nacionalins provincij tarybos nariai. Kai keiiamas antrasis Konstitucijos skyrius Teisi bilis, Konstitucijos pataisoms turi pritarti ne maiau nei 2/3 Nacionalins Asambljos nari ir ne maiau nei 6 provincijos Nacionalins provincij tarybos