VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Algimantas Krenevičius, Mindaugas Kazimieras Leonavičius

EKSPERIMENTINĖ MEDŽIAGŲ MECHANIKA
Mokomoji knyga

Vilnius

2007

UDK 620.1(075.8) Kr 177

Algimantas Krenevičius, Mindaugas Kazimieras Leonavičius. EKSPERIMENTINĖ MEDŽIAGŲ MECHANIKA. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2007. 139 p. Medžiagos ir konstrukcijų elementų stiprumas, standumas, defektai, atsparumas irimui, eksploatacinė būklė patikimai nustatomi tik eksperimentais. Kompleksinis medžiagos mechaninių savybių nustatymas ir irimo proceso analizė priskiriami prie eksperimentinės medžiagų mechanikos uždavinių. Mokomoji knyga skirta technologijos mokslų srities mechanikos, medžiagų, informatikos ir transporto inžinerijos mokslo krypčių studentams, magistrantams, doktorantams ir dėstytojams, kurie domisi medžiagų ir konstrukcijų elementų stiprumo ir irimo problemomis.

Leidinį rekomendavo VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: doc. dr. A. Jakštas, doc. dr. S. Stupak

VGTU leidyklos „Technika“ 932 mokomosios metodinės literatūros knyga

ISBN 978-9955-28-121-4

© Algimantas Krenevičius, 2007 © Mindaugas Kazimieras Leonavičius, 2007 © VGTU leidykla „Technika“, 2007

TURINYS
Įvadas .............................................................................................................5 1. Metalų tamprumo rodikliai ........................................................................7 2. Srieginio strypo deformavimas tempiant .................................................19 3. Sriegio vijų deformavimo savybės ir apkrovos pasiskirstymas srieginės jungties vijose...........................................................................27 4. Kompaktinio bandinio su plyšiu statinis irimas.......................................40 5. Srieginių jungčių statinis stiprumas .........................................................56 6. Plastikų tempimo bandymas ....................................................................64 7. Plyšių ir defektų matavimas įvairiais neardomosios kontrolės metodais...................................................................................................76 8. Suirusių bandinių ir detalių tyrimas .........................................................88 Priedas ........................................................................................................108 Literatūra ....................................................................................................138

.

defektų ir kitų veiksnių įtaka. šiuolaikines matavimo priemones ir specialias eksperimentinių duomenų apdorojimo programas ir susipažins su kai kuriais EB šalių ir JAV standartų reikalavimais. Fraktografinei suirusių detalių analizei skirtame laboratoriniame darbe mokoma taikyti svarbiausią mokslinę metodiką. apkrovimo sąlygų. kurios atsiskleidžia naudojant kompiuterizuotas bandymo mašinas. Atlikdami šiuos darbus. kuriuos atliekant sprendžiami mokslinio pobūdžio eksperimentinės medžiagų mechanikos uždaviniai. taikant modernias skaičiavimo metodikas. kuriais aprašomi ribiniai įtempių ir deformacijų būviai. skirti daugiausia originaliems tyrimams. Knygoje pateikti laboratoriniai darbai.ĮVADAS Projektuojant šiuolaikinius įrenginius. jų teoriniais pagrindais ir aparatūra. kartu numatant sistemišką jos elementų kokybės kontrolę. keliamais bandymų technikai ir bandymų procedūroms. elementų tarpusavio sąveikos. Medžiagų atsparumo mokymo programos supažindina studentus su standartiniais bandymais. Eksperimentiniai metodai taikomi. kuriuos atliekant nustatomi pagrindiniai medžiagų mechaninių savybių rodikliai. kai dėl sudėtingos detalių konfigūracijos ar irimo procesų sudėtingumo teoriniai stiprumo problemų sprendimo būdai yra neįmanomi. iškilus būtinybei patikrinti teorinius kriterijus. medžiagos struktūros ypatumų. naudojama plyšiams ir defektams nustatyti. Daugelis šiuolaikinių konstrukcijų projektuojamos taikant irimo mechanikos kriterijus. Šie metodai nepakeičiami. nustatant kompleksines irimo priežastis. studentai išsiaiškins mokslinių tyrimų galimybes. Laboratoriniai darbai suteikia galimybę studentams susipažinti su įvairiais neardomosios kontrolės metodais. – kai pagal lūžius nustatoma detalės formos. dažnai remiamasi medžiagų bei konstrukcijų elementų stiprumo eksperimentinių tyrimų rezultatais. 5 . atliekamą eksploatavimo metu. Viename laboratoriniame darbe numatomas eksperimentinių rezultatų naudojimas analitinio konstrukcijos modelio skaitiniam realizavimui pagal studento sudarytą skaičiavimo programą.

būsimiesiems inžinieriams vadybininkams – potencialiems eksperimentinių darbų užsakovams – ir būsimiesiems inžinieriams eksperimentatoriams. kurie atlieka medžiagų ir konstrukcijų savybių eksperimentinius tyrimus. 6 . kurie skaičiuodami naudoja eksperimentais nustatomus medžiagų mechaninių savybių rodiklius.Knyga bus naudinga būsimiesiems mokslininkams ir inžinieriams projektuotojams.

Huko dėsnis užrašomas taip: σ = E·ε. Projektuojant konstrukcijų elementus. kad konstrukcinės medžiagos deformuojasi pagal proporcingumo – Huko – dėsnį. (1) Proporcingumo koeficientas E yra vadinamas medžiagos tamprumo moduliu. Reikia dar žinoti rodiklius.1. nusakančius plastinių deformacijų pradžią. Pavyzdžiui. didėja. METALŲ TAMPRUMO RODIKLIAI Darbo tikslas: nustatyti metalo tamprumo savybių rodiklius ir susipažinti su standartais. kurie neapima visos medžiagos. Teorinė dalis Įvairių pramonės šakų konstrukcijų projektavimo normos beveik visada riboja konstrukcijų elementų įtempių didumą taip. 7 . atliekant metalo tempimo bandymą pagal standartus ASTM E111-82 arba GOST 1497-84. dažnai jie neišvengiami įtempių koncentratoriuose. Kai plastinės deformacijos apima didesnes elementų sritis. taikomus šiems rodikliams nustatyti. apibrėžiančius Huko dėsnio taikymo ribas. reglamentuojančiais bandymų metodus. kad neatsirastų plastinės (liekamosios) deformacijos. jos kaupiasi. labai pakeičia jų geometriją. trikdo jų sąveiką ir padaro neįmanomą visos konstrukcijos eksploatavimą. Tamprumo modulis yra tempiamo bandinio tiesaus pradinio įtempių diagramos ruožo krypties kampo tangentas – tgα = σ / ε = E. Proporcingumo prielaida (Huko dėsnis) sako. ir įtempius. Taigi konstrukcijų elementai dažniausiai projektuojami darbui tampraus (grįžtamojo) deformavimo srityje tariant. kad tamprumo srityje normaliniai įtempiai σ yra proporcingi linijinėms deformacijoms ε. nepakanka žinoti vien tik medžiagų tamprumo modulių reikšmes. 1. Leidžiami tik vietinio pobūdžio tampriai plastinio deformavimo procesai. Jo reikšmė nustatoma eksperimentais.

Dažnai ši įtempio reikšmė sutampa su proporcingumo riba arba yra šiek tiek didesnė už ją (tai reiškia. deformacija vis dar tebėra grįžtamoji. ties kuriuo pirmą kartą prasideda įtempio sumažėjimas. EN 10002-1/2003 ir GOST 1497-84 tamprumo ribos nustatymas nereglamentuojamas. σp0. Standarte EN 10002-1/2003 jis žymimas simboliu ReH. kurį sudaro pradinė tiesioji diagramos dalis su įtempių ašimi. pvz. atitinkantis įtempių diagramos tašką. Dažnai takumo aikštelėje įtempio didumas šiek tiek svyruoja. išnyksta pašalinus apkrovą). Tačiau standarte GOST 149784 leidžiama sąlyginį takumo įtempį.Įtempis.05 %). Standartuose EN 10002-1/2003 ir GOST 1497-84 jis žymimas atitinkamai ReL ir σTH . 8 . kai tempiamo bandinio įtempių diagramoje yra išreikšta takumo aikštelė.. vadinamas tamprumo riba. vadinti tamprumo riba. Mažiausiąją reikšmę takumo aikštelėje turintis įtempis vadinamas apatiniu takumo įtempiu. esančiu takumo aikštelės pradžioje. iki kurio medžiagoje nepastebima jokių plastinių (liekamųjų) deformacijų. Šis įtempis vadinamas viršutiniu takumo įtempiu. todėl standartai šiuo atveju nurodo. Takumo įtempis yra mažiausias įtempis. iki kurio galioja įtempių ir deformacijų proporcingumo (Huko) dėsnis. Pagal šį standartą tai yra įtempis. kuriam veikiant plastinė deformacija didėja nedidinant apkrovos. ties kuriuo nubrėžtos liestinės ir įtempių ašies sudaromo kampo tangentas yra 50 % didesnis už tangentą kampo. kad. ASTM A 370-92. Viršutinė takumo įtempio reikšmė atitinka tą įtempių diagramos tašką. kuriame jis žymimas simboliu (σПЦ). žymint ją pagal sąlyginio takumo įtempio žymėjimo taisykles.005 arba σp0. Didžiausias įtempis. Metalų tempimo bandymų standartuose ASTM E 111-82.005 % iki 0. Toks įtempis pastebimas. vadinamas proporcingumo riba. net ir tapusi neproporcinga įtempiui. o standarte GOST 1497-84 – simboliu σTB.05. kaip reikia nustatyti jo didžiausiąją ir mažiausiąją reikšmes. – ties pirmuoju įtempio piku. kuris atitinka nedidelį plastinės (liekamosios) deformacijos didumą (nuo 0. Proporcingumo ribos nustatymą reglamentuoja tik standartas GOST 1497-84.

Stiprumo skaičiavimų praktikoje laikoma. Plastiškai deformuotas metalas tamprumo savybių nepraranda. 2. kai įtempių diagrama neturi išreikštos takumo aikštelės. o standarte GOST 1497-84 – σp0. Kartais konstrukcijų elementai eksploatavimo metu arba net neprasidėjus eksploatavimui dėl montavimo paklaidų patiria perkrovas ir plastiškai deformuojasi. Eksperimentinė dalis 2. Tokiu atveju tenka nagrinėti šių elementų tolesnio eksploatavimo galimybes ir jas pagrįsti atitinkamais stiprumo skaičiavimais. Jo simbolio indeksas rodo jį atitinkant liekamosios (plastinės) deformacijos didumą procentais.2. Šis įtempis nustatomas tais atvejais. Jos viduriu einančios tiesės krypties kampą sąlygiškai vadinsime plastiškai deformuoto metalo tamprumo moduliu (standartuose šis rodiklis nereglamentuojamas). kad plastiškai deformuoto metalo nukrovimo ir apkrovimo histerezės kilpos viduriu einanti tiesė yra lygiagreti su pradiniu tiesiniu įtempių diagramos ruožu. jo deformacija mažėja ir vėl didėja beveik proporcingai normaliniam įtempiui. Bandymo priemonės Bandymo mašina: TIRA test 2300 (100 kN). y. Šie skaičiavimai atliekami naudojant jau plastiškai deformuotos medžiagos mechaninių savybių rodiklius. Nukraunant ir vėl apkraunant plastiškai deformuotą bandinį. šios tiesės krypties koeficientas yra lygus tamprumo moduliui E. 9 . Konstrukcijų skaičiavimų praktikoje labiausiai paplitęs medžiagos sąlyginis takumo įtempis. t. Šiame darbe plastiškai deformuoto metalo tamprumo modulį reikia nustatyti eksperimentais ir jo reikšmę palyginti su standartinio tamprumo modulio reikšme. Įtempių diagramoje šį procesą parodo labai siaura histerezės kilpa.2.Sąlyginis takumo įtempis yra įtempis. atitinkantis 0.1. dėl kurio medžiagoje atsiranda nustatyto didumo liekamoji (plastinė) deformacija.2 % liekamąją deformaciją. pravartu žinoti paklaidas. kuris standarte EN 10002-1/2003 žymimas simboliu Rp0. Atliekant perkrovas patyrusių elementų įtempių ir deformacijų skaičiavimus. atsirandančias dėl šios prielaidos taikymo.

2. Deformuojant bandinį iki proporcingumo ribos.2. 1 pav. rekomenduojama naudoti kiek įmanoma didesnę deformacijos matavimo bazę L0 ≥ 50 mm. Tempimo bandymas Metalo tempimo bandymo schema parodyta 2 pav. 10 .3. • kompiuterinė matavimo sistema su analoginiu skaitmeniniu keitikliu SPIDER-8.5 % tikslumas. tuo didesnis yra skirtumas tarp šių dydžių ir mažesnė nustatyto tamprumo modulio reikšmės paklaida. jo pailgėjimo reikšmės yra mažos ir yra lyginamos su deformometro jautrumo riba. • dinamometras (mašinoje TIRA test 2300) – ±0.Matavimo priemonės: • indukcinis deformometras DDA 50 (bazė 50 mm) – ±1 % tikslumas.01 mm. Kuo didesnė yra bazė L0. Nustatant metalo tamprumo modulį. pad. Cilindrinis tempimo bandinys 2. 0. Bandinys Standartinis cilindrinis metalo tempimo bandinys parodytas 1 pav. • duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS. • mikrometras MK (0–25) mm.

5 – dinamometras (tamprusis elementas). proporcingas jėgos pokyčiui). 16 – analoginis signalas (elektrinis signalas. 8 – apatinis griebtas. 13 – analoginis skaitmeninis keitiklis. 17 – skaitmeniniai signalai 11 . 14 – kompiuteris (su įdiegta duomenų registravimo ir apdorojimo programa CATMAN 3). Tempimo bandymo schema: 1 – bandymo mašinos TIRA test 2300 korpusas (pagrindas). 7 – viršutinis griebtas. 15 – analoginis signalas (elektrinis signalas. 3 – kolonos (kreipiančiosios). 6 – dinamometro tenzodavikliai. 10 – deformometro korpusas. 4 – stacionari skersė. 11 – deformometro svirtys. 12 – deformometro indukciniai davikliai. 9 – bandinys. 2 – paslanki traversa. proporcingas bandinio ilgio pokyčiui).2 pav.

. (4) Δσvid.1. = (σ 2 − σ1 ) + (σ3 − σ 2 ) + . naudojamas pradinės tiesinės įtempių diagramos ruožas. ..8 σpr.Tempimo bandymo metu mašinos TIRA test 2300 dinamometras matuoja didėjančią jėgą F.3. iki 0. Šių dydžių sekas kompiuterio laikmenose registruoja matavimo duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS. kurias atitinkantys įtempių ir deformacijų pokyčiai yra beveik vienodi (4 pav.4. Tamprumo modulio nustatymas pagal GOST 1497-84 (4. parodytos 3–5 pav. esantis apytikriai nuo 0. (5) Δε vid.. = .4. Čia imama apytikslė (numanoma) proporcingumo ribos (σpr.8σpr.. apskaičiuojamos atitinkamos bandinio deformacijų ε = (ΔL0/L0) ·100 % ir įtempių σ = F/A (A – bandinio skerspjūvio plotas) sekos ir sudaroma įtempių diagrama.. o deformometras – bandinio deformacijos bazės pokytį ΔL0. Tamprumo modulio nustatymas 2. Δε vid..1 σpr. 2. Naudojant šias sekas.): (σ2 – σ1) ≈ (σ3 – σ2) ≈ … ≈ (σn – σ(n–1)). (6) 12 . Šis ruožas padalijamas į (n – 1) dalių.1 skyrius) Skaičiuojant tamprumo modulio reikšmę.) reikšmė. (ε2 – ε1) ≈ (ε3 – ε2) ≈ … ≈ (εn – ε (n–1)). čia σ1 ≈ 0. Tokios diagramos dalys (pavyzdžiai) naudojamos nustatomiems rodikliams skaičiuoti. ir σn ≈ 0.1σpr. + (ε n − ε ( n −1) ) n −1 . + (σ n − σ( n −1) ) n −1 (ε 2 − ε1 ) + (ε3 − ε 2 ) + . Tamprumo modulis apskaičiuojamas pagal formulę: (2) (3) E= Δσvid.

1σpr. (ε n − ε1 ). . (7) (8) (9) (10) Yi = (σ 2 − σ1 ). (σ 4 − σ1 ).2 skyrius) Skaičiuojant tamprumo modulio reikšmę.) reikšmė. naudojamas pradinės tiesinės įtempių diagramos ruožas. 2⎤ ⎡ ( Xi ) ( ΣYi )2 ⎤ ⎥ ⋅ ⎢ Yi 2 − ⎥ X i2 − ( n −1) ⎥ ⎢ ( n −1)⎥ ⎦ ⎣ ⎦ ⎡ ⎢ ⎢ ⎣ X Y⎤ ∑X Y − ∑ ∑ ⎥ i i i i 2 ∑ ∑ 13 . . Tamprumo modulio nustatymas pagal ASTM E 111-82 (9. Čia imama apytikslė (numanoma) proporcingumo ribos (σpr.4. iki 0. = ∑X i n −1 . (σ3 − σ1 ). . X i = (ε 2 − ε1 ). (σ n − σ1 ).. Yvid. ⋅ Yvid. (ε3 − ε1 ). = ∑Y . i n −1 X vid. 2 vid..2.. Šis ruožas padalinamas į (n – 1) apylygių dalių Tamprumo modulis skaičiuojamas mažiausiųjų kvadratų metodu pagal formulę: E= ∑ ( X ⋅ Y ) − (n − 1)X ∑ X − (n − 1)X i i 2 i vid.. (11) Variacijos koeficientas: V = 100 čia 1/ r 2 − 1 ( n −1) − 2 (%)..2.8σpr. esantis apytikriai nuo 0. (12) r = 2 ⎡ ⎢ ⎢ ⎣ ∑ ( n −1) ⎥ ⎦ . (ε 4 − ε1 ).

3.4.2.1 sk. Tamprumo modulio nustatymas pagal ASTM E 111-82 (9.1σpr. ir σn ≈ 0.8σpr. esantis apytikriai nuo 0.3. (ε a − εb ) (14) čia σa. Naudojant tik kraštines šio diagramos ruožo įtempių ir deformacijų reikšmes.) numato paprastesnį būdą... kurias nustatysite pagal standartus.4. taip pat naudojamas pradinės tiesinės įtempių diagramos ruožas.8 σpr. Pagal šį būdą skaičiuojant tamprumo modulio reikšmę. εb tiesės. 14 . Tamprumo modulio reikšmę apskaičiuokite pagal formulę: E= (σa − σb ) . 2. εa ir σb.) ir GOST 1497-84 (4. Imama tik apytikslė (numanoma) proporcingumo ribos reikšmė. iki 0.1 σpr.2 sk. (ε n − ε1 ) (13) čia σ1 ≈ 0.1 skyrius) ir GOST 1497-84 (4. Plastiškai deformuoto metalo tamprumo modulis Plastiškai deformuoto metalo tamprumo modulį palyginkite su tamprumo modulio reikšmėmis. tamprumo modulis apskaičiuojamas pagal formulę: E= (σn − σ1 ) .).4.2 skyrius) Apytikslei tamprumo modulio reikšmei nustatyti standartai ASTM E 111-82 (9.3. einančios histerezės kilpos viduriu. Tamprumo modulį apskaičiuokite naudodami plastiškai deformuoto metalo nukrovimo ir apkrovimo histerezės kilpą įtempių diagramoje. pradžios ir pabaigos koordinatės (5 pav.

0981 – – – 0. Δεvid.0264 0.00943 0.0377 0.0113 0.01132 0.0321 0.00943 0.01132 0.0736 0.0924 0.0773 0.0472 0.5 107. Bandymo rezultatai 1 lentelė. Xvid.01132 0.96 18. σi – σ(i – 1) MPa (2) form.01132 0. Įtempių ir deformacijų pokyčiai tampriųjų deformacijų srityje i – 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 σi MPa – 33.1 211.39 19.89 52.0717 0. (11) form.18 174.1075 0.2 156.84 142.0887 0.29 18.85 17.5.00566 0.59 – – – εi – ε(i – 1) – (3) form. 52.0528 0.83 – εi – ε1 – (9) form.66 Deformacijos matavimo bazė L0 mm 50 – Plienas – Plienas 45 2 lentelė.0472 0.41 εi – – 0.64 17.2. (12) form.38 13.74 70. 0.46 107.70 15.06 88.7 70.1 88.32 18. Yvid.00943 0.0557 Δσvid.77 227. 18.47 193.0962 0.4.0151 0.01 Skerspjūvio plotas A = πd02 / 4 mm2 78. 0.22 156.00566 – 0.0358 0.46 16.00566 0.92 17.8 142.8 227.00892 – – σi – σ1 MPa (8) form. Bandinio parametrai Medžiaga Markė Skersmuo d0 mm 10. 15 .0208 0.0623 0.0623 0. (6) form.1132 (5) form.07 211.9 124.2 174.92 124.60 18.0566 0.4 – – 140.5 193.00755 0.0811 0.

GPa 186 5 lentelė. Mechaninių savybių rodikliai Viršutinis takumo įtempis GOST 1497-84 ASTM A 370-92 EN 10002-1:2003 Apatinis takumo įtempis ASTM A 370-92 EN 100021:2003 Apatinis takumo įtempis GOST 1497-84 Stiprumo riba GOST 1497-84 ASTM A 370-92 EN 10002-1:2003 FeH. GPa 197 4 lentelė.) ASTM E 111-82 (9.σB ReH.89 193.73 289 43. jeigu įtempių diagrama turi takumo aikštelę.3. Įtempių ir deformacijų pokyčiai tamprumo srityje Įtempiai σn σ1 σn – σ1 MPa 227. σTB FTB kN MPa kN MPa kN MPa kN MPa 23.8 Deformacijos εa εb εa – εb – 0.FB Rm.2 sk.00174 Tamprumo modulis E (13) form. Tamprumo modulis Standartas GOST 1497-84 (4.1 sk.0001510 0.3.03084 0.2 sk.001132 0. Plastiškai deformuoto bandinio histerezės kilpos parametrai Įtempiai σa σb σa – σb MPa 373.000981 Tamprumo modulis E (13) form.3 lentelė.78 323.4 33.6 49.73 289 22.395 – 6 lentelė.) GOST 1497-84 (4. FeL ReL FTH σTH Fm.03258 0.5 Deformacijos εn ε1 εn – ε1 – 0.) Formulė (4) (7) (13) E (GPa) 197 201 197 V (%) – 1.1 sk.05 293 22. 16 .) ASTM E 111-82 (9. 6 lentelė pildoma.26 550 Pastaba.

7 lentelė pildoma.05 kN Rp0. 3 pav.2 MPa Fm kN σm MPa Pastaba.7 lentelė. Mechaninių savybių rodikliai Proporcingumo riba GOST 1497-84 Sąlyginis takumo Sąlyginis takumo įtempis įtempis EN 10002-1:2003 EN 10002-1:2003 Stiprumo riba EN 10002-1:2003 FПЦ kN σПЦ MPa Fp0.2 kN Rp0. kai įtempių diagrama neturi takumo aikštelės. Įtempių diagrama 17 .05 MPa Fp0.

Bandymo rezultatai.1.3. Laboratorinio darbo ataskaita 3. Bandymo schema ir aprašymas. 3. Tampriųjų deformacijų sritis ir takumo aikštelė 5 pav. Nukrovimo ir apkrovimo histerezės kilpa 3. 3.2. 18 . Įtempių diagrama.4 pav.

Palyginsime eksperimentais nustatytus plieno mechaninių savybių rodiklius su atitinkamais rodikliais. mažėja labai greitai. dėl relaksacijos eksploatuojant ar paveikus perkrovoms. 1.2. kad kitaip negu glotnių cilindrinių strypų tempimo atveju jų deformavimą varžo netolygus srieginis paviršius. Teorinė dalis Projektuojant sriegines jungtis. Srieginis strypas (1 pav. kai smeigių (varžtų) įtempiai viršija proporcingumo ribą. Didelė grėsmė jungiamųjų elementų sandarumui atsiranda. reikia atlikti varžtų ar smeigių įtempių ir ilgio pokyčių skaičiavimus. Vis dėlto tai yra tiesus strypas. nustatytais tempiant specialius bandinius – srieginius strypus. kurie taikomi 19 . Todėl jo nominaliųjų įtempių ir deformacijų skaičiavimui patogu naudoti žinomus medžiagos mechaninių savybių rodiklius. kad jo vidurinės tiriamos dalies cilindriniame paviršiuje yra suformuotas sriegis. Bet kuris varžtas arba smeigė visada turi ruožą. dangčio ir indo korpuso) sandarumui užtikrinti. Tempiamųjų srieginių strypų mechaninių savybių rodiklių pavadinimai atitinka apibrėžimus. užtikrinanti sandarumą. Šiame darbe eksperimentais patikrinsime jų taikymo galimybes. Tuomet dėl smeigėse atsiradusių tampriai plastinių deformacijų ir žymaus jų pailgėjimo įveržimo jėga. bet panaši į ovalą. kai srieginės jungtys naudojamos aukštojo slėgio induose jungiamųjų elementų (pvz. kurio cilindriniame paviršiuje yra suformuotas sriegis. Srieginių jungčių ilgio pokyčiai atsiranda jas įveržiant. taip pat jų skerspjūvio forma nėra skritulinė.) yra panašus į medžiagos standartinį tempimo bandinį ir skiriasi tik tuo.. SRIEGINIO STRYPO DEFORMAVIMAS TEMPIANT Darbo tikslas: nustatyti plieninių srieginių strypų mechaninių savybių rodiklius ir palyginti juos su atitinkamais to paties plieno rodikliais. pagamintus iš to paties plieno. Varžtų ar smeigių įtempių ir ilgio pokyčių skaičiavimai yra ypač svarbūs tais atvejais. Tokio ruožo ašinio deformavimo ypatumas yra tas.

kai deformavimo diagramoje yra takumo aikštelė) eksperimentines reikšmes. 2. • įrankinis mikroskopas BMI-1C. 0. • mikrometras MK (0–25) mm. 2.. Eksperimentinė dalis 2. • kompiuterinė matavimo sistema su analoginiu skaitmeniniu keitikliu SPIDER-8.2 (arba viršutinio ir apatinio takumo įtempių ReL ir ReH. sąlyginio takumo įtempio Rp0.eksperimentais nustatomiems medžiagos mechaninių savybių rodikliams. proporcingumo ribos Rpr.. • duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS.005 mm.5 % tikslumas. 0. Standartinis cilindrinis plieno tempimo bandinys parodytas laboratorinio darbo Nr. 1 aprašyme.1. Bandiniai Siekiant sumažinti medžiagos mechaninių rodiklių sklaidos įtaką bandymų rezultatams. didinimas iki ×50. kad srieginiams smeigių ruožams galima taikyti medžiagos mechaninių savybių rodiklius. supjaustytos į tris dalis. pad. standartinis plieno tempimo bandinys ir du srieginiai bandiniai turi būti pagaminti iš tos pačios plieno paruošos. Srieginio strypo 20 . jeigu atitinkamų eksperimentinių reikšmių skirtumas neviršija 4–8 %. • dinamometras (mašinoje TIRA test 2300) – ±0. Bandymo priemonės Bandymo mašina: TIRA test 2300 Matavimo priemonės: • indukcinis deformometras Instron GL 25MM (bazė 25 mm) – ±1 % tikslumas.2. Vertindami eksperimentinius rezultatus.01 mm. laikysime. Palyginsime plieno ir iš to paties plieno pagamintų srieginių strypų tamprumo modulio E. pad.

144P (P – sriegio žingsnis).tempimo bandinys parodytas 1 pav. Bandinys – srieginis strypas 2.3. Srieginių strypų tempimo bandymo schema parodyta 2 pav. 1 pav. kuris tikrinamas naudojant įrankinį mikroskopą. Šioje bandinių dalyje sriegio įdubos užapvalinimo spindulys R = 0. Srieginio strypo tempimo bandymas Eksperimentiniam tyrimui naudojamo plieno ir srieginių strypų tempimo bandymai atliekami pagal standartą EN 10002-1/2003. 21 . Srieginio strypo bandiniai gali turėti skirtingą tiriamos vidurinės dalies sriegio žingsnį P.

Srieginio strypo tempimo bandymo schema: 1 – bandymo mašinos TIRA test 2300 korpusas. matuojamas mikroskopu arba apskaičiuojamas pagal formulę: d3 = d – 22 . Naudojant šias sekas apskaičiuojamos atitinkamos bandinio deformacijų ε = (ΔL0/L0)·100 % ir įtempių σ = F/A sekos ir sudaromos įtempių diagramos (3–5 pav. atitinkantis srieginio strypo vijų įdubą. čia d0 – bandinio skersmuo. o deformometras – bandinio deformacijos bazės pokytį ΔL0.). Srieginio strypo skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal ISO 3800:1993 taip: π ⎛ d + d3 ⎞ ⎟ . 2 – dinamometras. 6 – kompiuteris Tempimo bandymo metu mašinos TIRA test 2300 dinamometras matuoja didėjančią jėgą F. Standartinio me2 džiagos tempimo bandinio skerspjūvio plotas – A = A 0 = πd 0 / 4 . 3 – bandomasis srieginis strypas. A = As = ⎜ 2 ⎜ ⎟ 4⎝ 2 ⎠ 2 (1) čia d3 – skersmuo. Šių dydžių sekas kompiuterio laikmenose registruoja matavimo duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS. matuojamas mikrometru. 4 – deformometras.1 2 SPIDER SPIDER-8 3 L0 F F 5 6 ΔL0 4 F 2 pav. 5 – analoginis skaitmeninis keitiklis SPIDER-8.

kai sriegio įdubos užapvalinimo spindulys yra R = 0.2 418.66 L0 mm 25 2 lentelė.0 M10 × 1.1.35 9. Naudojant plieno ir iš to paties plieno pagamintų srieginių strypų eksperimentines įtempių diagramas.33 AS mm2 64.2 (arba viršutinio ir apatinio takumo įtempiai ReL ir ReH) nustatomi pagal standartą EN 10002-1/2003. apskaičiuojamas pagal formulę: d 2 = d − 0.01 A0 mm2 78.051 0. Bandomųjų srieginių strypų geometriniai parametrai – M10 × 1. Standartinio cilindrinio bandinio parametrai – Plienas 65 d0 mm 10.205 203.3 23 .052 427.6 0. d2 – sriegio vijų vidurio skersmuo. 1 lentelė.5 103 99.210 0. Proporcingumo ribos Rpr. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai įrašomi į 1–4 lenteles. čia d – nominalus srieginio strypo skersmuo. sąlyginio takumo įtempiai Rp0.12 L0 mm 25 25 3 lentelė.144P.026 d3 mm 8. Plieno ir srieginių strypų tamprumo moduliai Srieginio strypo žymuo 1 σ1 MPa 2 ε1 % 3 σn MPa 4 εn % 5 E GPa 6 M10 × 1. pagal metalų tempimo bandymų standartus apskaičiuojami mechaninių savybių rodikliai. nustatomos pagal GOST 1497-84 (kiti standartai nereglamentuoja šio rodiklio nustatymo).0 M10 × 1.9 208.2 0. P – sriegio žingsnis. tamprumo moduliai – pagal ASTM E 111-82 (9.81 8.72 59.6495 ⋅ P.1 skyrius).227P. Plieno ir iš to paties plieno pagamintų srieginių strypų mechaninių savybių rodiklių reikšmių skirtumai įrašomi į 4 lentelę.5 – Plienas 65 Plienas 65 d mm 10 10 d2 mm 9.

8Rpr. σn ≈ 0.0 M10 × 1..5 Pastaba.2 MPa 711 688 725 Skirtumas % 1.054 420.3 – Rpr.3 lentelės pabaiga 1 2 3 4 5 6 Standartinis medžiagos bandinys 98.3 0.7 6. E = (σn – σ1) / (εn – ε1).1Rpr. 24 . 4 lentelė.9 – Rp0. σ1 ≈ 0.9 208.1 – Pastaba.9 5. Skirtumas = plieno ⎛ srieginio ⎞ ⎛ ⎞ ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎜ strypo ⎟ − ⎜ standartinio ⎟ ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ rodiklis ⎠ ⎝ bandinio rodiklis ⎠ plieno ⎛ ⎞ ⎜ ⎟ ⎜ standartinio ⎟ ⎜ bandinio rodiklis ⎟ ⎝ ⎠ ⋅ 100 %.9 0.2 0.209 208.5 Skirtumas % 2. Srieginių strypų mechaninių savybių rodikliai Srieginio strypo žymuo M10 × 1. MPa 518 501 538 Skirtumas % 3.3 208..5 Plieno standartinis tempimo bandinys E GPa 203.

3 pav. Srieginio strypo M10 × 1 tempimo diagrama 25 . Medžiagos cilindrinio bandinio įtempių diagrama 4 pav.

Srieginių strypų tempimo diagramos.5 tempimo diagrama 3. Srieginio strypo M10 × 1. Laboratorinio darbo ataskaita 3. 3. Bandymų rezultatai.1. 26 .5 pav. 3. Bandymo schema ir aprašymas.3.2.

pašalinus kitas vijas 3. 1. SRIEGIO VIJŲ DEFORMAVIMO SAVYBĖS IR APKROVOS PASISKIRSTYMAS SRIEGINĖS JUNGTIES VIJOSE Darbo tikslas: eksperimentais nustatyti sriegio vijų poros deformavimo savybių rodiklius ir apskaičiuoti apkrovos pasiskirstymą srieginės jungties vijose. kurio gylis lygus vijų aukščiui. Vienos vijų poros deformavimas tempiant Specialią jungtį sudaro veržlė 1 ir smeigė 2. Specialios jungties veržlė 1 turi lygiagretų su ašimi siaurą vidinį griovelį.).3. turinti tik vieną viją. Teorinė dalis Vienos vijų poros deformavimo ir stiprumo rodikliai dažniausiai naudojami skaičiuojant apkrovos pasiskirstymą srieginių jungčių vijose ir jų statinį stiprumą. kuri pasilieka įprastame smeigės sriegyje. Šie rodikliai nustatomi tempiant specialią jungtį (1 pav. 4 3 2 M 1 δ N 3 F 1 pav. kad vijos atsiskirtų ir 27 .

Literatūroje šis poslinkis vadinamas tiesiog vijų įlinkiu. Čia vyrauja plastinės deformacijos. kuris yra lygus taškų M ir N tarpusavio poslinkiui δ . qa. Vijų deformavimo intensyvumą diagramos ruožuose nusako vijų poros paslankumas (žymimas γ). veikianti tiriamąją vijų porą. Gautąją laužtę atitinka tokie rodikliai: qy. kaip parodyta 2 pav.. Toliau deformavimo pobūdis akivaizdžiai yra netiesinis. Bandymo pradžioje taškai M ir N yra vienoje horizontalėje. Atliekant vienos vijų poros tempimo bandymą. Δy. kad smeigės vija per visą perimetrą būtų sukibusi tik su viena veržlės vija.bandymo metu būtų deformuojama tik viena veržlės vija. Vijų poros deformavimo diagrama gali būti aproksimuojama trimis tiesėmis. Ši priklausomybė vadinama vijų poros deformavimo diagrama ir naudojama sriegio vijų poros deformavimo rodikliams nustatyti. Jos schema yra parodyta 2 pav. o smeigės vijos pradžia ir galas būtų veržlės išilginiame griovelyje. Bandymui naudojamo deformometro 4 kojelės. čia q = F/P (q – ašinis jėgos intensyvumas. Δu. Realių srieginių jungčių eksperimentinės priklausomybės δ = f(q) pradiniame ruože turi tiesinį pobūdį. kurį pasiekus jos suyra. kurį pasiekus vijos pradeda deformuotis plastiškai. qu. kur vyrauja tampriosios deformacijos. Dėl to smeigė 2 ir veržlė 1 turi būti susukamos taip. šlyties ir jų paviršiaus glemžimo. qu – vijų stiprumo jėgos intensyvumas. Δa. kuris yra proporcingas vijų deformavimo diagramą aproksimuojančių tiesių posvyrio kampui: 28 . yra įremtos į nedeformuojamas (šviesias) detalių 1 bei 2 dalis ir matuoja smeigės šerdies ir veržlės sienelės tarpusavio poslinkį. Ypatingieji rodikliai turi atskirus pavadinimus: qy – vijų takumo jėgos intensyvumas. P – sriegio žingsnis). čia F – ašinė jėga. gaunama kita priklausomybė δ = f(q). Poslinkis Δ įvyksta dėl poroje sujungtų sriegio vijų lenkimo. Šie rodikliai toliau vadinami vijų poros deformavimo rodikliais. kaip matyti iš 1 pav. Ją perskaičiavus. gaunama priklausomybė δ = f0(F).

29 . (1) qu − qa 2 pav. atitinkantis kerpamą vietą smei- gės vijoje (šis skersmuo yra lygus vidiniam veržlės kiaurymės skersmeniui). 4⎠ ⎝ (3) čia d1 = (d − 1. Ais (2) Smeigės vijos kerpamasis plotas: P⎞ ⎛ A1s = π ⋅ d1 ⋅ ⎜ P − ⎟ . (P – P/4) – kerpamo paviršiaus plotis vijoje.γ = ctg α = δy qy .0825 ⋅ P ) – skersmuo. γ a = ctg α a = δu − δ a . Sriegio vijų poros deformavimo diagrama Sriegio statinį stiprumą atspindi sriegio vijos stiprumo riba kerpant. Vijos kirpimo stiprumo riba yra maksimalios bandymo jėgos Fu santykis su nukirptos vijos kerpamuoju plotu: τ vu = Fu . γ y = ctg α y = δa − δ y qa − q y .

Veržlės vijos kerpamasis plotas: P⎞ ⎛ A2 s = π ⋅ d ⋅ ⎜ P − ⎟ . • įrankinis mikroskopas BMI-1C. 30 . • kompiuterinė matavimo sistema su analoginiu skaitmeniniu keitikliu SPIDER-8. 2. Eksperimentinė dalis 2.2. sudaro veržlė 1 ir smeigė 2.1. turinti vieną sriegio viją 3. Jungties sriegis – ISO M20 × 2. didinimas iki ×50. Specialus srieginės jungties bandinys Specialią bandomąją jungtį. pad. 0.5 % tikslumas. Bandymo priemonės Bandymo mašina: TIRA test 2300 (100 kN) Matavimo priemonės: • indukcinis deformometras ID 25 (bazė 25 mm) – ±1 % tikslumas. Kitos vijos nuo smeigės darbinės dalies yra pašalintos. kurios detalės vija buvo nukirpta. 2.5. apskaičiuotą pagal (2) arba (3) formulę. • duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS. Priklausomai nuo to.005 mm. 4⎠ ⎝ (4) čia d – strypo vijos išorinis skersmuo (nominalusis srieginės jungties skersmuo).. į formulę (2) reikia įrašyti kerpamojo ploto reikšmę. kuri parodyta 3 pav. • dinamometras (mašinoje TIRA test 2300) – ±0.

3 – viena smeigės vija. Sriegio vijų poros tempimo bandymo schema: 1. 2 – smeigė.2. Duomenims registruoti ir tvarkyti naudojama programa KATMAN – EXPRESS. Sriegio vijų poros tempimo bandymas Vienos sriegio vijų poros tempimo bandymo schema parodyta 3 pav. 8 – cilindrinė smeigės dalis centravimui. naudojant tempimo bandymo mašiną TIRA test 2300 su kompiuterine jėgos ir deformacijų (arba poslinkių) matavimo sistema. 10. 12 – griebtas 31 . 5* – deformometro kojelės.3. 9 – centruojanti įvorė. 4* – dešinioji ir kairioji deformometro dalys. Bandymas atliekamas. 4. 1* – deformuojama ir nedeformuojama veržlės dalys. 3 pav. 5. 11 – sferinė atrama. 6 – srieginė galvutė. 7 –pagalbinė veržlė.

parodyta 2. Speciali jungtis tempiama.8) 2 Fu kN 56. Šių detalių tarpusavio centravimui skirta įvorė 9. kuriuo matuojamas pagalbinės veržlės 7 poslinkis δ atžvilgiu. kad vijos galėtų visu šoniniu paviršiumi liestis taip. nedeformuojamos darbinės veržlės dalies 1* iš abiejų pusių ir suformuoja suminį signalą.9 – 32 2 A2s mm – (117. užmauta ant smeigės cilindrinės dalies 8.617 – . Bandymui naudojamas dvipusis deformometras.5 1052 2.3 – 2 lentelė.5 20 20 17. Atlikus bandymą. sudaroma vienos vijų poros deformavimo diagrama ir apskaičiuojami sriegio vijų poros deformavimo rodikliai. ReL) MPa 900 900 Rm P d d1 MPa mm mm mm 1052 2.5 200 200 Ry (R0.4. naudojant gautas jėgos F ir vijų įlinkių δ duomenų sekas. kad bandymo metu negalėtų judėti.5 Veržlė M20 × 2. Kaip pateikti bandymo rezultatus. Srieginės jungties rodikliai Jungties detalė Medžiaga. markė plienas 25X1MF plienas 25X1MF E GPa Strypas su viena vija M20 × 2.55 – τvu MPa 555 – τvu/σu – 0.2. Išoriniu paviršiumi įvorė 9 vos liečia veržlės vijų viršūnes ir bandymo metu lengvai be trinties gali slysti jų atžvilgiu.3 – A1s mm 101. Bandymo rezultatai 1 lentelė.Atliekant šį bandymą yra svarbus veržlės ir smeigės tarpusavio centravimas. kaip jos liečiasi standartinėje jungtyje.4 poskyryje. Sferinės atramos detalės 10 ir 11 leidžia veržlei 1 šiek tiek pakrypti taip. nes vijų sąlyčio plotas yra nedidelis. kol vijų pora visiškai suyra (nukerpama). Vijos stiprumo riba kerpant Detalės su nukirpta vija pavadinimas Varžtas – d1 mm 17. 2. Veržlė 7 įveržiama tiek.

218 γy mm/(kN/mm) 1. Vijų apkrova schematizuojama kintančiu ašiniu jėgos intensyvumu q(z).1. Bet kurio jungties ruožo jėgos intensyvumui skaičiuoti reikalingos išraiškos gaunamos teoriškai.28 × 10–2 3.10 × 10–1 Δu 0. sh(mH1 ) (5) 33 .26 γ 3. Šiuose ruožuose jėgos intensyvumas yra atitinkamai q(z1) ≤ qy ir qy ≤ q(z2) ≤ qa. Didžiausia apkrova tenka pirmajai vijų porai. Giliau veržlėje esančių vijų apkrova tolygiai mažėja.65 qu 22. Srieginę jungtį veikianti jėga F tarp vijų pasiskirsto labai nevienodai.112 γa 1.78 × 10–3 qa kN/mm 21. naudojant vijų įlinkių.069 Δa mm 0. o veržlę gniuždo. Pirmojo ruožo tampriai deformuojamų vijų jėgos intensyvumas: q ( z1 ) = Nvm ch(mz1 ) . kurių aukščiai žymimi H1 ir H2. Dėl šios priežasties jungtis skaidoma į du ruožus. varžto stiebo ir veržlės sienelės skerspjūvių ašinių poslinkių darnos lygtis. kuris varžtą tempia.3 lentelė. Apkrovos pasiskirstymo srieginės jungties vijose modelis Eksperimentais nustatyti vienos sriegio vijų poros deformavimo rodikliai naudojami jėgos pasiskirstymui srieginės jungties vijose skaičiuoti. Skaičiuojamoji dalis 3. o jėgos intensyvumas čia viršija takumo jėgos intensyvumo qy reikšmę. Giliau veržlėje esančių vijų jėgos intensyvumas lieka mažesnis už qy reikšmę. esančiai ties gniuždomos veržlės atrama. Kai išorinės jėgos F didumas viršija tam tikrą reikšmę.62 Δy 0. Vijų poros deformavimo diagramos tiesinės aproksimacijos rodikliai qy 18. arčiausiai atramos esančios vijos deformuojasi plastiškai.

matuojamas mikroskopu arba apskaičiuojamas pagal formulę: d3 = d – 1. Jėgų pasiskirstymas srieginėje jungtyje Šiose formulėse E1 A1 ir E2 A2 varžto stiebo ir veržlės sienelės standumai.144P. Varžto stiebo skaičiuotinis skerspjūvio plotas nustatomas taip: A1 = π ⎛ d 2 + d3 ⎞ ⎜ ⎟ .227P. 4⎝ 2 ⎠ 2 (6) čia d2 – sriegio vijų vidinis skersmuo. q(z 1) q(0) q(z) q(z 7) H1 qy N v2 F N v1 z2 H2 z q(z 2) F z1 H N v1 N v2 q(z 2) q(H 2) 4 pav. Nv2 –antrajame ruože varžtą tempianti ir veržlę gniuždanti ašinė įrąža ties koordinate z2 = 0). Nv – varžto ir veržlės ašinė įrąža + E1 A1 E2 A2 pirmojo ruožo gale. d3 – skersmuo..čia m = β / γ . E2 ir A1 . Nv = Nv1 = Nv2 (Nv1 – pirmajame ruože varžtą tempianti ir veržlę gniuždanti ašinė įraža ties koordinate z1 = H1. 34 . kai sriegio įdubos užapvalinimo spindulys yra standartinis R = 0. kaip parodyta 4 pav. apskaičiuojamas pagal formulę: d 2 = d − 0. A2 – varžto stiebo ir veržlės sienelės medžiagų tamprumo moduliai ir jų skerspjūvių plotai. atitinkantis varžto vijų įdubą. β = 1 1 . čia E1 .6495 ⋅ P .

čia H1 = H ir H2 = 0. dar galima atlikti skaičiavimus naudojant kitas šių parametrų reikšmes 35 . 4 4 (7) čia D – veržlės išorinis skersmuo. q y = m y F − N v ch(m y H 2 ) / sh(m y H 2 ) . kokią įtaka jėgų pasiskirstymui vijose turi parametrai H ir D. kuriuos atitinkamai aprašo formulės (5) ir (8).8d. kad standartinės veržlės aukštis H = 0. (10) Kad galima būtų pasinaudoti formulėmis (5). Jėgos intensyvumas vijose ir ašinė įrąža tuomet kinta pagal dėsnius. (9) čia m y = β / γ y . (11) (12) [ ] Jeigu išorinė jėga F nėra didelė.Veržlės sienelės skerspjūvio plotas yra lygus: A2 = πD 2 πd 2 − .5d. Antrojo ruožo ašinė įrąža skaičiuojama pagal formulę: N ( z 2 ) = ∫ q ( z 2 )dz 2 + N v = N v ch(m y z 2 ) + 0 z qy my sh(m y z 2 ) . Norint išsiaiškinti. sh(mH1 ) (8) Antrojo ruožo plastiškai deformuojamų vijų jėgos intensyvumas yra: q( z 2 ) = m y N v sh(m y z 2 ) + q y ch(m y z 2 ) . naudojant jose Nv = F. per visą jungties aukštį H vijos deformuojasi tik tampriai. o jos išorinis skersmuo D = 1. Atliekant skaičiavimus reikia žinoti. (8–10). Tuomet skaičiuojamąjį modelį sudaro vienas ruožas. reikia nustatyti H2 ir įrąžą Nv iš lygčių: N v = q y th[m( H − H 2 )] / m . Pirmojo ruožo ašinė įrąža skaičiuojama pagal formulę: N ( z1 ) = ∫ q ( z1 )dz1 = 0 z Nv sh(mz1 ) .

Skaičiavimo rezultatai 4 lentelė. 3.5 Varžto medžiaga – Plienas 25X1MF Veržlės medžiaga – Plienas 25X1MF d d3 mm 20 16. Prieš sudarant grafiką. reikia nustatyti tą jėgos F* reikšmę. Srieginės jungties elementų geometriniai rodikliai Srieginė jungtis – M20 × 2.2). vijų apkrovos intensyvumo ir ašinės įrąžos reikšmės naudojamos maksimaliems vietiniams įtempiams nustatyti. kuris parodytas 6 pav. Maksimalūs vietiniai įtempiai atsiranda pirmosios varžto vijos įduboje.35d. H = 1. Toliau pagal pirmosios varžto vijos įdubos vietinius įtempius apskaičiuojamas ir varžto ciklinis (eksploatacinis) ilgalaikiškumas.93 29 16 D H 36 . reikia nepamiršti. Atliekant skaičiavimus. veikiant įvairaus didumo jėgoms.0d arba imant H = 0. Apskaičiavus vijų jėgos intensyvumo ir ašinės įrąžos reikšmes.(pvz. reikia iliustruoti gautus rezultatus grafiškai. Turi būti F ≤ Fy. Atliekant inžinerinius srieginių jungčių stiprumo skaičiavimus. čia Fy = RyA1 (tai priklauso nuo medžiagos: Ry = ReL arba Ry = R0. H = 2.. Kai išorinė jėga F pradeda viršyti šią reikšmę.8d ir D = 1. imant D = 1.0d. H = 1. D = 1.. kad didžiausia išorinė jėga neturi viršyti varžto medžiagos takumo įtempią Ry atitinkančią jėgą.5d ir H = 0. kurią naudojant pirmosios ties atrama esančios vijos jėgų intensyvumas įgyja qy reikšmę (tada q(z1 = H) = qmax = qy).5d. pirmojoje vijoje atsiranda plastinės deformacijos. kaip parodyta 4–6 pav.6d. kurioje yra didžiausia įtempių koncentracija.2.7d). Šių įtempių didumas priklauso nuo bendro vijos apkrovos ir ašinės įrąžos poveikio.

3 41.3 13.8 9.6 15.7 A2 mm2 346.9 H1 + z2 mm 12.787 z1 mm 0 2.2 E1 GPa 200 E2 GPa 200 β 1/kN 3.6 119.0 q(z1) kN/mm 7.5 19.78 × 10–3 γy mm/(kN/mm) 1.0 14.28 × 10–2 m 1/mm 0. Srieginės jungties elementų standumo rodikliai A1 mm2 244.1 111.1 15.1 8.5 lentelė.5 18.8 8.2 13.1 160.6 66.4 11.0 2.5 q(z1) kN/mm 9.7 28.9 13.0 16.1 16.0961 6 lentelė.3 10.0522 γ mm/(kN/mm) 3.0 z1 mm 0 2.26 q(z2) kN/mm 18.1 90.8 220.6 12.9 H1 mm 12.7 14.2 my 1/mm 0.0 10.1 30.26 18.9 138. Jėgos pasiskirstymas vijose F/Fy – 1.5 N(z2) kN 160.0 8.6 11.7 193.1 5.8 10.0 6.0 12.3 37 .0 4.8 173.0 60.9 4.26 Fy kN 220.4 18.5 168.6 8.5 7.1 87.1 15.49·10-5 qy kN/mm 18.3 207.0 10.7 19.4 139.5 176.26 H mm 16 N(z1) kN 0 15.4 13.2 10.1 19.0 Nv kN 160.8 11.4 16.8 47.1 N(z1) kN 0 19.9 H2 mm 3.2 F*/Fy – 0.5 18.

5 25 × 1MF 6 pav.5 25 × 1MF 38 . Jėgos pasiskirstymas sriegio vijose M20 × 2. Srieginės jungties ašinė įrąža M20 × 2.5 pav.

1. Maksimalus jėgos intensyvumas pirmojoje vijoje 4.1.2. pateiktus 5 pav. Trumpas vijų poros tempimo bandymo aprašymas. Smeigės (varžto) ašinės įrąžos kitimo grafikai.5.. Duomenis. Jėgos pasiskirstymo srieginės jungties vijose grafikai. Vijų maksimalaus jėgos intensyvumo priklausomybė nuo išorinės jėgos didumo. 39 . Sriegio vijų poros tempimo diagrama ir deformavimo rodikliai.3.2.4. 5. grafiškai iliustruokite naudodami santykines koordinates: z/H ir q/qvid. 5. čia qvid. 5. Laboratorinio darbo ataskaita 5.. 5.7 pav. 5. Užduotys savarankiškam darbui 4. Sudarykite programėlę jėgos pasiskirstymui vijose skaičiuoti ir skaičiavimo rezultatams grafiškai iliustruoti. = F/H. 4.

Toliau panagrinėsime šios sąvokos prasmę. KOMPAKTINIO BANDINIO SU PLYŠIU STATINIS IRIMAS Darbo tikslas: eksperimentais nustatyti kompaktinio bandinio su plyšiu statinio irimo rodiklius. kai plyšys. Šiame kūne toli nuo plyšio statmena plyšio paviršiams kryptimi (1 pav.) veikia nominalieji (vienodo didumo) įtempiai σ. Įtempiai plyšio viršūnėje Srityje D aplink plyšio viršūnę atsiranda tokie įtempiai: σx = K1 3θ ⎞ θ⎛ θ cos ⎜1 − sin sin ⎟ . atsirandančiam plyšio viršūnės srityje.5D σz τzx σ 1 pav. 1.4. yra neriboto didumo idealiai tampriame kūne. kurio ilgis a. σ y σy τyz τzy r θ a rp τxz σx τzy x 0. Teorinė dalis Tiesinėje irimo mechanikoje įtempių būviui. 2⎝ 2 2⎠ 2πr 40 (1) . išreikšti vartojama sąvoka įtempių intensyvumo koeficientas K1.

3. 5). 2. 2. Kad taip atsitiktų. Išraiškose (1. kad įtempių intensyvumo koeficientas K1 susieja plyšio ilgį ir nominalųjį įtempimą: K1 = σ·√(πa). išlaikant vienodą K1. kurioje galioja tiesinės irimo mechanikos išraiškos (1. 3. kad visi įtempiai priklauso tik nuo vieno parametro – įtempių intensyvumo koeficiento K1. 2 2 2 2πr (5) čia r ir θ – nagrinėjamo taško. Srities D (1 pav. 2 2πr (3) (3a) (4) τ xz = τ yz = 0 .σy = K1 3θ ⎞ θ⎛ θ cos ⎜1 + sin sin ⎟ . ir tiems. 2νK1 θ cos . Nagrinėjant lygtis (1. 4. kurie yra 41 . tereikia. 5). (6) Lygtis (6) rodo. polinės koordinatės. Todėl tiesinėje irimo mechanikoje laikoma. skersmuo (realiuose konstrukcijų elementuose apytikriai D ≈ 5–20 mm). svarbu žinoti. 5) matome. kad kūnus su tais plyšiais veiktų atitinkamų dydžių nominalieji įtempiai σ. kurie sudaro plyšio viršūnės paviršių. kad įtempių būvis ties plyšio viršūne yra visiškai apibrėžtas. 2⎝ 2 2⎠ 2πr (2) dviašiam deformacijų būviui: σz = dviašiam įtempių būviui: σz = 0 . ν – Puasono koeficientas. esančio srityje D. 2. jeigu yra žinoma įtempių intensyvumo koeficiento K1 reikšmė. τ xy = K1 θ θ 3θ sin cos cos . 4. kad ir skirtingo ilgio plyšių viršūnių aplinkoje įtempių būvis ir K1 gali būti vienodo dydžio. Taigi D iš tikrųjų yra srities. 4.) įtempiai ir joje sukaupta potencinė energija didžiausią ardomąjį poveikį turi tiems medžiagos mikrostruktūros elementams. 3. kurių reikšmės tenkintų lygtį (6).

nuo apkrovos pobūdžio ir jos išsidėstymo plyšio atžvilgiu. jos ydų. 42 (8) . Šio plono sluoksnelio aplink plyšio viršūnę dalelių sukibimo jėgos. K1C. Taikant tiesinę irimo mechaniką. Kadangi K1C reikšmės didumas priklauso nuo medžiagos mikrostruktūros savybių. medžiagos stiprumo rodiklis yra stiprumo riba. kaip medžiagos irimo rodiklis. priklauso nuo medžiagos kristalinės sandaros ypatumų. Įvyksta trapusis irimas – spartus savaiminis (nestabilus) plyšio plitimas net nedidėjant apkrovai. kuris vadinamas irimo tąsumu. Taigi K1C yra medžiagos irimo rodiklis analogiškai kaip. tai K1C gali būti laikomas medžiagos rodikliu. ar tai būtų aukštojo slėgio indo sienelė su plyšiu. kuri priklauso nuo kūno ir plyšio geometrijos. (7) čia f1k – funkcija. pagamintas iš tos pačios medžiagos.1 mm. Kai srityje D įtempių būvis tampa kritiniu. lemiančių jos pasipriešinimą irimui. realiems ribotų matmenų konstrukcijų elementams su plyšiais įtempių intensyvumo koeficientas K1 įgyja tokią išraišką: K1=σ√(πa)·f1k. ar tai būtų varžtas su plyšiu. dėl joje sukauptos energijos medžiagos dalelės plyšio viršūnėje atplėšiamos viena nuo kitos. pavyzdžiui. arba pasipriešinimas irimui. Šį sluoksnelį aplink plyšio viršūnę apytiksliai galima būtų apibrėžti spinduliu r ≤ 0. Tuomet irimo tąsumas K1C yra: K1C =σC√(πa)·f1k. gali būti naudojamas bet kurios formos elementų su plyšiais stiprumui tikrinti – visais atvejais. Kritinis įtempių būvis plyšio viršūnėje apibrėžiamas vienu parametru K1C. ar tai būtų kitas konstrukcijos elementas su plyšiu.labai arti šio paviršiaus jau medžiagos gilumoje. nuo medžiagos grūdelių sąlyčio netolygumų ir šiame sluoksnelyje esančių defektų. arba K1C = σ√(πaC)·f1k. kiekybiškai apibūdinančiu medžiagos savybę priešintis plyšio plitimui arba priešintis trapiajam suirimui.

Naudojant lygtis (8).. aplink plyšio viršūnę susidaro plastinė deformacija. kurio ilgis a žinomas. kuri išplinta zonoje. kad tiesinė irimo mechanika praktiškai be jokių apribojimų gerai tinka tik esant labai trapioms medžiagoms (pvz. veikiant žinomiems įtempiams σ.). Eksperimentiniai įvairių medžiagų su plyšiais tempimo bandymai parodė. tampa nestabilus ir dėl to įvyksta trapusis suirimas. Todėl šiais atvejais įtempių būviui aplink plyšio viršūnę apibrėžti taip pat galima naudoti įtempių intensyvumo koeficientą K1 (K1 < K1C). galima apskaičiuoti kritinį įtempį σC. kaip teoriškai turi atsitikti idealiai tamprioje medžiagoje). keramika. plyšys. kaip medžiagos konstantą (t. kurios spindulys rp. Kai kada tokia įtaka ir mažos plastinės deformacijos plyšio viršūnėje išlieka iki pat suirimo (šiuo atveju vadinamo kvazitrapiuoju). jos didėjimą. pateiktas 2 pav. Yrant šioms medžiagoms ir susidarant naujiems plyšio paviršiams. energijos kiekis. Vykstant tokiam irimui. o kritiniam būviui – K1 = K1C. Arba galima apskaičiuoti kritinį plyšio ilgį aC. kurio reikia naujam plyšio paviršiui susidaryti. kad visų bandinių (pagamintų iš tos pačios medžiagos). lemia tampriai deformuotos medžiagos tūris. ji priklausomai nuo medžiagos plastiškumo ir konstrukcijos elemento didumo apytikriai siekia 1–10 mm (1 pav. stiklas). ketus. parodė. kuriam veikiant. kurių storis B viršija tam tikrą dydį Bcr. plyšio plitimo pradžią atitinkančių įtempių intensyvumo 43 . visa ardanti energija sunaudojama medžiagos dalelėms vieną nuo kitos atplėšti (taip.. yra nepalyginamai didesnis už sunaudojamą trapiojo irimo atveju. aliuminis). Bandinių su plyšiais statinio irimo bandymai. įvyktų trapusis suirimas. kuris turi būti konstrukcijos elemente. Moksliniais tyrimais yra nustatyta: kol plastinės deformacijos zona ties plyšio viršūne maža. kurių rezultatus atspindi grafikas. y. kad. galima naudotis tiesine irimo mechanika ir išraiškomis (7) ir (8)). Kai yra plastiškesnės medžiagos (pavyzdžiui metalai: plienas. didėjant apkrovai. kuris yra netoliese už plyšio viršūnės ir yra artimas srities D tūriui.

Šio storio bandiniuose medžiaga ties plyšio viršūne iki pat suirimo visada yra dviašės deformacijos būvio (εz = 0. Pagal standartus ASTM E 399-83 ir GOST 25.5 ⋅ 12 . šio bandinio matmuo a. σy ≠ 0. σ t2 σt σt (10) 44 . kol plastinė zona neviršija (9) formule apibrėžiamo dydžio. εx ≠ 0 ir.5 ⋅ 12 . B ≥ Bcr . kur plastinės deformacijos spindulys viršija rp1. σx ≠ 0). σz ≠ 0. c). b.5 ⋅ K12C K 2C K 2C .. σt – sąlyginis takumo įtempis R0.koeficiento KC reikšmės yra vienodos.2 (arba medžiagos fizinio takumo įtempis Ry. Bcr = 2.) neturi būti per maži ir turi tenkinti tokias pagrindines sąlygas: a ≥ 2. esant dviašiam deformacijų būviui. Todėl ši reikšmė dažniausiai tampa eksperimentais nustatyta irimo tąsumo K1C reikšme (prieš tai patikrinus dar kai kurių bandymo standarto reikalavimų atitikimą). storis B ir plotis be plyšio (W–a) (2 pav. kad ties plyšio viršūne plastinės deformacijos nebūtų per didelės. plyšio viršūnėje plastines deformacijas labai suvaržo aplink esanti medžiaga ir dėl to jos gali išlikti mažos net iki pat suirimo. 2 pav.506-85 tam. irimą lemia tamprusis įtempimų būvis. yra nežymios (palyginti su visu plyšio fronto ilgiu) tik storesniuose bandiniuose (2 pav. yra parodyta. a. kai medžiagos tempimo diagrama turi takumo aikštelę). susidaręs medžiagoje aplink plyšį ir aprašomas tiesinės irimo mechanikos lygtimis. Žinoma. apskaičiuota po bandymo. kaip prieš pat bandinio suirimą priklausomai nuo jo storio per visą plyšio viršūnės frontą 1 (per visą ilgį. Ši reikšmė yra mažiausioji – visada mažesnė už tas. kad tos sritys ties bandinio kraštais. kad. Pagal tiesinę irimo mechaniką. čia plastinės deformacijos zonos spindulys ties plyšio viršūne yra: 1 K12C . Galima matyti. kurios gaunamos išbandant plonesnius bandinius. W − a ≥ 2. εy ≠ 0. c. kur viršūnė tęsiasi bandinio storio B kryptimi) išplinta plastinė deformacija 2.. (9) rp1 = ⋅ 6π σ t2 čia K1C – irimo tąsumo reikšmė.

kad irimo pradžioje plyšio viršūnė praktiškai per visą plyšio frontą buvo dviašės deformacijos būvio. Šiuo atveju nustatytoji KC reikšmė vadinama sąlyginiu kritiniu įtempių intensyvumo koeficientu. bet paaiškėja. Bandinio storio įtaka irimui Šios sąlygos tikrinamos po bandymo ir jeigu jos yra tenkinamos. Priešingu atveju K1C reikšmė lieka nenustatyta. kuris charakterizuoja tik naudoto bandinio irimo są- 45 . tai rodo. kad jai nustatyti reikia didesnių matmenų bandinio.2 pav.

o plastinė zona ties plyšio viršūne rp per visą arba beveik per visą jo frontą viršija apskaičiuotąją pagal (8). kad.. f. Šiuo atveju irimo kriterijus nustato gretima mokslo šaka – netiesinė irimo mechanika. iki bandiniui suyrant. reikia žinoti. susidarę dviašio deformacijų būvio sąlygomis. bet ne plastiniam bandinio šonų deformavimui.lygas. (11) Irimas. Kuo mažesnis bandinio storis B ir kuo plastiškesnė medžiaga. Tokio paviršiaus visai nebūna ploniausiųjų bandinių lūžio vietose (2 pav. kurios po bandymo yra matomos bandinio lūžio šonuose 2 pav. Tik tokiu atveju galima būti tikriems. didėja šių sluoksnių gylis ir plastinės deformacijos. e. Didėjant apkrovai. tuo intensyviau bandinio šonuose vyksta šis procesas. b. kai šonų plastinės deformacijos daro per didelę įtaką bandymo rezultatui. esanti plyšio fronto šonuose (bandinio šonuose). Taigi plyšio viršūnės medžiaga. kai medžiagos plastinis deformavimas beveik neapribotas. σz ≈ 0 ir εz ≠ 0 εy ≠ 0. Vidurinėje lūžio dalyje matomi plokštieji paviršiai 4 yra kvazitrapaus irimo paviršiai. kad abiejuose šonuose dėl juose esančių laisvų paviršių tam tikro gylio sluoksniuose susidaro dviašis įtempimų būvis (σy ≠ 0. a. Standartai rekomenduoja neplokščiąją lūžio paviršiaus dalį įvertinti procentais: ϕ= B − Bf B ⋅ 100 % . bet negali būti taikomas kitokių matmenų konstrukcijų elementams ar bandiniams. 46 . Plastines bandinio šonų deformacijas rodo ir šlyties nuožulos 3.. a. εx ≠ 0).. kad praktiškai visa bandinį suardžiusi jėga buvo panaudota kvazitrapiajam irimui ties plyšio viršūne sukelti. bandymą apsimoka atlikti tik tada. o likusioje plyšio fronto dalyje – tik bandinio viduje – medžiaga deformuojasi esant dviašio deformacijų būvio sąlygoms. Tie atvejai. kurį lemia dviašis įtempių būvis (2 pav. σx ≠ 0. kai plastiškai deformuotų sluoksnių gyliai šonuose. palyginti su visu bandinio storiu B (2 pav. deformuojasi esant dviašio įtempių būvio sąlygoms. c).. vadinamas kvazitąsiu. išlieka labai maži. Nagrinėjant bandinio matmenų įtaką. b). nustatant K1C reikšmę. Aišku. d).. yra iliustruojami 2 pav.

Eksperimentinė dalis 2.5 % tikslumas. Kompaktinis bandinys su plyšiu Medžiagų su plyšiais statinio irimo rodikliai nustatomi eksperimentais.55W. • duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS. 47 . • įrankinis mikroskopas BMI-1C. Lpl – plyšio ilgis. 0. Tam labai dažnai yra naudojamas necentrinio tempimo plokščias bandinys su įpjova ir pradiniu plyšiu joje (vadinamas kompaktiniu bandiniu) (3 pav.5W ir 0.1.). 0. Matavimo priemonės: • tenzometras plyšio prasivėrimui matuoti DDS-10-1 (bazė 10 mm) – ±1.005 mm. pad. • dinamometras (mašinoje TIRA test 2300) – ±0.). Kompaktinis bandinys yra tvirtinamas bandymo mašinos griebtuose ir iki suirimo apkraunamas necentriniu tempimu (1 pav. • kompiuterinė matavimo sistema su analoginiu skaitmeniniu keitikliu SPIDER-8.45W ≤ a ≤ 0. pad. didinimas iki ×50.506-85 reglamentuoja pagrindinius bandinių ir plyšio matmenis: H = 1.2. Bandymo priemonės Bandymo mašina: TIRA test 2300. Standartai ASTM E 399-83 ir GOST 25. • mikrometras MK (0–25) mm. čia a = L0 + Lpl. L0 – atstumas tarp įpjovos viršūnės ir kaiščiams skirtų bandinio kiaurymių bendros ašies.5 % tikslumas.01 mm. B = 0.2W.2. 2.

o vėliau ir plintančio nuovargio plyšio viršūnėje būtų gerokai mažesni už įtempimus. 48 . kurie atsiranda čia vėliau atliekant statinio irimo bandymą. Standartai ASTM E 399-83 ir GOST 25. kad. o jų tarpusavio priklausomybės diagrama tuo metu yra matoma monitoriaus ekrane. Šie standartai yra skirti tik bandymams su metalo bandiniais. Ciklo didžiausios apkrovos dydis turi būti toks. Kompaktinio bandinio statinio irimo bandymas Kompaktinio bandinio statinio irimo bandymo schema parodyta 4 pav. varginant bandinį.506-85 pateikia taisykles.3.01W Lp l W L0 a F B 3 pav. Kompaktinis bandinys Kompaktinio bandinio plyšys prieš statinio irimo bandymą suformuojamas nuovargio bandymo mašinoje naudojant ciklinę apkrovą. kaip turi būti užauginamas pradinis plyšys ir kaip po to turi būti atliekamas bandymas eksperimentais nustatant medžiagos irimo tąsumo K1C reikšmę. Atliekant bandymą.H 0. 2. kompiuterinė matavimo sistema registruoja kintamosios jėgos dydį F ir kiek atsivėrė plyšys v. nominalieji įtempimai įpjovos.

7 – kompiuteris Jėgos FQ reikšmė. 6 – SPIDER-8. proporcingas jėgos dydžiui. didėja atstumas tarp bandinio įpjovos galų (dydis v). Yra trys tokių diagramų tipai. – iš specialaus tenzometro. o signalas. kuris matuojamas naudojant tenzometro tampriuosius elementus su priklijuotais ant jų tenzodavikliais. II ir III. 4 pav. 4 – kompaktinis bandinys su plyšiu. jie 5 pav. 1 2 4 3 6 SPIDER . pažymėti: I. kurią reikia panaudoti apskaičiuojant irimo tąsumą K1C arba kritinį įtempių intensyvumo koeficientą KC. kad tampriųjų elementų antgaliai yra įsirėmę ties bandinio įpjovos galais ir bandymo metu kartu su jais tiek pat tolsta vienas nuo kito. 3 – griebtai.Analoginis (elektros srovės) signalas. 5 – plyšio atsivėrimo tenzometras. ateina iš dinamometro. 2 – dinamometras. Bandymo schema: 1 – bandymo mašinos korpusas. galima matyti. nustatoma atlikus jėgos ir plyšio atsivėrimo priklausomybės diagramos analizę.8 SPIDER-8 SR30 SR01 SR55 F F v 5 3 7 δ F 4 pav. Atsiveriant plyšiui. 49 . proporcingas plyšio atsivėrimui.

atitinkanti šios tiesės susikirtimą su diagrama. Laiptelis diagramoje ties lokaliuoju jėgos maksimumu atspindi staigų. FQ = F5. bet nedidelį plyšio ilgio padidėjimą. Ši jėga yra tinkama irimo tąsumo K1C reikšmei apskaičiuoti. naudojant gautąjį FQ dydį. Su ašimi v ši tiesė sudaro kampą α. tai. t. jeigu tenkinama tokia sąlyga: Fmax ≤ 1. Antrojo tipo diagrama ypatinga tuo. galima apskaičiuoti tik šį bandinį charakterizuojančią kritinio įtempių intensyvumo koeficiento KC reikšmę. po kurio plyšio plitimą sustabdo plastinės deformacijos. Tiesė 0–b su ašimi v sudaro kampą α5. Plyšio atsivėrimo diagramos 50 . Jėga. atsiradusios aplink plyšį esant naujai jo viršūnės padėčiai.1. Ši jėga yra tinkama irimo tąsumo K1C reikšmei apskaičiuoti. jeigu ją atitinkantis diagramos taškas yra tarp tiesių 0–a ir 0–b ir FQ > F5 ir kartu tenkinama sąlyga (12). kad turi lokalųjį jėgos maksimumą.Pradžioje gautoje diagramoje brėžiamos dvi tiesės – 0–a ir 0–b. Jeigu lokaliojo jėgos maksimumo taškas yra dešinėje nuo tiesės 0–b. tai naudojant gautąjį FQ dydį. kurio dydis ir yra laikomas FQ reikšme. kurio tangentas 5 % mažesnis už kampo α tangentą. Tiesė 0–a sutampa su diagramos pradinio ruožo tiese. y. 5 pav. FQ (12) Jeigu sąlyga (12) netenkinama. Pirmojo tipo diagramoje jėga FQ atitinka diagramos ir tiesės 0–b susikirtimo vietą. toliau žymima simboliu F5. galima apskaičiuoti tik KC reikšmę.

Šių trijų matavimų vidurkis yra Lpl skaičiuojamoji reikšmė. ją sudaro dvi dalys: a = L0+Lpl. Irimo tąsumui K1C skaičiuoti. Tuomet Fmax = FQ. be jėgos FQ reikšmės.). Vienas matavimas atliekamas ties bandinio viduriu. 6 pav. (13) čia Lpl. min (L ) ( 0 + L pl . kurio plyšio fronto linija pernelyg kreiva. Plyšio ilgio Lpl skaičiuojamoji reikšmė nustatoma įrankiniu mikroskopu atlikus tris plyšio ilgio matavimus jau bandinio lūžio vietoje (6 pav. kad pagal 3 pav. L0 matuojamas įrankiniu mikroskopu dar prieš pradinio nuovargio plyšio auginimą. o kiti du šonuose. 3 – kvazitrapaus statinio irimo paviršius 51 . Kiekvieną kartą tai yra atstumas tarp įpjovos viršūnės ir plyšio fronto linijos. Kompaktinio bandinio lūžio schema: 1 – įpjovos apatinė plokštuma. Ji yra tinkama K1C skaičiuoti tik tuo atveju.min – didžiausioji ir mažiausioji pamatuoto plyšio ilgio reikšmė. dar reikia su plyšio ilgiu susijusio parametro a tikslios reikšmės. kad irimo tąsumas nebūtų nustatytas naudojant bandinį.Trečiojo tipo diagrama ypatinga tuo. max − L0 + L pl . 2 – nuovargio plyšio plitimo paviršius. atitinkantis Fmax.max ir Lpl. min ) ) ⋅ 100 % < 10 % . Ši sąlyga apsaugo nuo to. kad jos taškas. abiejų pusių viduryje. Prisiminkime. jeigu yra tenkinama sąlyga: (L 0 + L pl . yra tarp tiesių 0–a ir 0–b.

Nustačius Lpl skaičiuojamąją reikšmę ir apskaičiavus parametro a dydį, dar turi būti patikrinta jau anksčiau minėta sąlyga:
0,45W ≤ a ≤ 0,55W .

(14)

Ši sąlyga nurodo ribas, kur galima taikyti toliau pateiktą įtempių intensyvumo koeficiento K1 skaičiavimo formulę kompaktinio bandinio naudojimo atveju. Ši formulė yra tokia:
K1 =
⎛a⎞ f ⎜ ⎟; B W ⎝W ⎠

F

(15)

čia

a 2+ ⎛a⎞ W f⎜ ⎟= 3/ 2 ⎝W ⎠ ⎛ a⎞ ⎜1 − ⎟ ⎝ W⎠

2 ⎡ ⎛a⎞ ⎛a⎞ ⎤ 0,886 + 4.64⎜ ⎟ − 13,32⎜ ⎟ + ⎥ ⎢ ⎝W ⎠ ⎝W ⎠ ⎥ ⎢ ⎢ ⎥. 3 4 a⎞ a⎞ ⎛ ⎛ ⎢ ⎥ + 14,72⎜ ⎟ − 5,6⎜ ⎟ ⎢ ⎥ W⎠ W⎠ ⎝ ⎝ ⎣ ⎦

(16)

Atlikus bandymą nustatytas jėgos FQ ir plyšio ilgio parametro a reikšmes įrašius į (15, 16) formulę, apskaičiuojama kritinio įtempių intensyvumo koeficiento KC reikšmė. Naudojant šią reikšmę ir kitus žinomus ar nustatytus bandinio ir medžiagos rodiklius, turi būti patikrintos sąlygos (10), (12), (13) ir (14). Jeigu visos jos tenkinamos, apskaičiuotasis KC yra medžiagos irimo tąsumo rodiklis K1C, kurio reikšmė įrašoma apatinėje lentelės eilutėje. Jei nors viena sąlyga netenkinama, apskaičiuotasis KC yra tik šio bandinio irimą apibūdinantis kritinio įtempių intensyvumo koeficientas (literatūroje kartais vadinamas sąlyginiu kritiniu įtempių intensyvumo koeficientu KC), kurio reikšmė įrašoma į priešpaskutinę lentelės eilutę. Jėgos ir plyšio atsivėrimo priklausomybės diagrama pateikiama taip, kaip parodyta 7 pav.

52

BANDYMŲ REZULTATAI
Bandinio eilės Nr. – Bandinio kodas – Medžiagos markė – Bandinio matmenys W×B Atstumas nuo kiaurymių L0 iki įpjovos viršūnės Pradinio plyšio ilgiai Lpl,k (Lpl1 ; Lpl2 ;Lpl3) Pradinio plyšio ilgis Lpl Lpl = (Lpl1 + Lpl2 + Lpl3)/3 Vidutinis atstumas iki plyšio viršūnės a a = L0 + Lpl [(amax – amin) / amin] · 100 % Sąlyga (13) 0,45W ir 0,55W (14) sąlyga 0,45W ≤ a ≤ 0,55W Sąlyginė takumo riba R0,2 Fizinio takumo įtempis Ry Stiprumo riba σu Apkrovimo diagramos tipas – (I, II, III) Maksimali jėga Fmax Jėga F5 Skaičiuojamoji jėga FQ Įtemp. intensyv. K(FQ) koeficientas (15), (16) Fmax / FQ – (12) sąlyga, kai grafiko tipas I ir II 2,5 ⎜ ⎜
2 ⎛ KC ⎞ ⎟ 2 ⎟ ⎝ σt ⎠

– – – mm mm mm mm mm % mm MPa MPa MPa – kN kN kN MPa⋅m1/2 –

1 bandinys G2A-2 Ketus G2A 50 × 25 10,3 15,2; 14,2; 13,7 14,37 24,67 6,25 (13) sąlyga tenkinama (6,25 < 10) 22,5 mm; 27,5 mm 22,5 < 24,67 < 27,5 (14) sąlyga tenkinama 462 – 631 II tipas 20,22 18,84 19,09 32,2 1,059 (12) sąlyga tenkinama (1,059 < 1,1) 12,1

mm

53

lentelės pabaiga Bandinio storis ir (10) sąlyga Bandinio ilgis be plyšio (10) sąlyga Atstumas iki plyšio viršūnės (10) sąlyga Plokščiojo lūžio paviršiaus plotis Neplokščia lūžio paviršiaus dalis, (11) sąlyga Kritinis bandinio įtempių intensyvumo koeficientas, kai kuri nors iš sąlygų (10, 12, 13, 14) netenkinama Irimo tąsumas kai visos sąlygos (10, 12, 13, 14) tenkinamos B W–a mm mm 25 > 12,1 (10) sąlyga tenkinama 25,4 (10) sąlyga tenkinama (25,4 > 12,1) 24,67 (10) sąlyga tenkinama (24,7 > 12,1) 24,66 1,36

a

mm

Bf ϕ

mm %

KQ

MPa⋅m1/2

– 32,2 tenkinamos visos sąlygos (10, 12, 13, 14)

K1C

MPa⋅m1/2

54

Bandymų rezultatai.1.3. Bandymo schema ir aprašymas.2. Kompaktinio bandinio G2A-2 statinio irimo diagrama 3. 55 .7 pav. 3. Kompaktinio bandinio su plyšiu statinio irimo diagrama. Laboratorinio darbo ataskaita 3. 3.

1.. tai pirmosios ir paskutinės vijos apkrova skiriasi nežymiai. jungtis turi mažesnį sukibusių vijų skaičių. atsiranda vijų nukirpimo grėsmė.8 d.5. kurios reikia vijai nukirpti. Didžiausia apkrovos dalis tenka pirmajai sukibusių vijų porai. Teorinė dalis Statinį srieginių jungčių stiprumą lemia smeigės (varžto) stiebo tempiamasis stiprumas arba jungties vijų kerpamasis stiprumas. kuri yra ties veržlės atrama. nukerpamos varžto vijos. Kai veržlė ir varžtas pagaminti iš tos pačios medžiagos arba panašaus stiprumo medžiagų. Jų skersmuo di ties kerpama vieta yra mažesnis. Tokiais atvejais ir jėga.8 d aukščio veržlių naudojimą. bet tokiais atvejais reikia tikrinti ir vijų kerpamąjį stiprumą. Tai reiškia. stiprumo. Kai veržlės aukštis yra mažesnis kaip 0. srieginės jungties stiprumą dažniausiai lemia smeigės (varžto) stiebo tempiamasis stiprumas. kad srieginių jungčių statinis stiprumas priklauso ir nuo medžiagų. kad. dvi ar trys). jeigu jai skirta medžiaga yra silpnesnė už varžto medžiagą. yra mažesnė. Kai veržlės aukštis yra H ≥ 0. Tačiau tais atvejais. iš kurių yra pagamintos jungties detalės. Šios apkrovos didumas priklauso nuo jos pasiskirstymo vijose. Eksperimentais tiriant srieginių jungčių statinį stiprumą. Veržlės vijos gali būti nukirptos tuo atveju. nustatoma jungčių stiprumo priklausomybė nuo sukibusių vijų skaičiaus 56 . kad apkrova vijose pasiskirsto beveik tolygiai. Akivaizdu. esant mažesniam veržlės aukščiui.8 d (d – išorinis sriegio skersmuo). kai jungtyje yra mažai vijų (pvz. Srieginių jungčių standartai numato ir mažesnio už 0. SRIEGINIŲ JUNGČIŲ STATINIS STIPRUMAS Darbo tikslas: eksperimentais nustatyti srieginių jungčių statinio stiprumo priklausomybę nuo veržlės aukščio ir palyginti ją su teorine priklausomybe. Akivaizdu. kuris priklauso nuo jungties detalių susukimo aukščio H. nes jų kirpimo plotas mažesnis. Vis giliau veržlės ertmėje esančių vijų apkrova laipsniškai mažėja.

87). di – nukirptų vijų (smeigėje arba veržlėje) skersmuo ties sriegio įduba.6. Kai sriegio žingsnis didelis arba pirmasis žingsnis yra mažas.min. τu. čia P – sriegio žingsnis. tai km = 0. didžiausias ir vidutines koeficiento km ir medžiagos kerpamojo stiprumo ribos τu reikšmes. kuris priklauso nuo vijos formos (metriniam varžto ir veržlės sriegiui atitinkamai kp = 0. km – koeficientas.(nuo veržlės aukščio H).70 ÷ 0. (1) čia Fs – jėga. di = d. di = d1= (d – 1. kp – sriegio vijų pilnumo koeficientas. ir τu. Visiems – didelio ir mažo žingsnio – sriegiams km = 0.7)·Rm. Kai nukerpamos veržlės vijos. τu. km.vid.75 ir kp = 0. Grafiškai lyginant srieginių jungčių statinio stiprumo eksperimentinius ir teorinius duomenis. Teoriškai pagal srieginių jungčių statinio stiprumo modelį smeigės (varžto) ir veržlės vijų laikomoji galia nustatoma pagal formulę: Fs = π ⋅ di ⋅ H ⋅ τu ⋅ k p ⋅ km .6 ÷ 0. patogu nusibraižyti tris tieses. km. 57 .75.max.. apskaičiuotas pagal formulę (1): Fs. Kai nukerpamos smeigės vijos formulėje (1).max. H – sriegio susukimo aukštis (veržlės aukštis).min = f(H/d). o Rm1 / Rm2 > 1. kuriai veikiant dėl kirpimo suyra smeigės (varžto) arba veržlės vijos. Plieno kerpamojo stiprumo riba τu apskaičiuojama naudojant plieno stiprumo ribą τu = (0. Fs.3. Šie dydžiai toliau žymimi taip: km.vid.min.max = f(H/d) ir Fs.0825·P).65 ÷ 0. o Rm1 / Rm2 > 1. Kai sriegio antrasis žingsnis mažas arba dar mažesnis. Jos apskaičiuojamos naudojant formulėje (1) mažiausias. τu – nukirptų vijų (smeigėje arba veržlėje) medžiagos kirpimo stiprumo riba.55 ÷ 0. tai km = 0. Dvi ribinės tiesės nusako visą teorinių kirpimo jėgos reikšmių intervalą.3.3 (smeigės ir veržlės medžiagų stiprumo ribų santykis).vid. kai Rm1 / Rm2 ≤ 1. kuriuo įvertinamas apkrovos Fs pasiskirstymo vijose netolygumas.7. = f(H/d).

5 % tikslumas.1. Bandymas atliekamas. 0.2.3. 2.2. 0.005 mm. sudaro smeigė 1. 58 . Jungties sriegis – ISO M14 × 1 (gali būti ir kitas sriegis). Srieginės jungties smeigė-veržlė tempimo bandymas Srieginių jungčių tempimo bandymo schema parodyta 1 pav. • duomenų registravimo ir tvarkymo programa KATMAN – EXPRESS. Atraminės veržlės aukštis – Hatr. naudojant tempimo bandymo mašiną TIRA test 2300 su kompiuterine jėgos ir poslinkių matavimo sistema.. todėl vijos nukerpamos gali būti tik jungtyje su bandomąja veržle. bandomoji veržlė 2. • įrankinis mikroskopas BMI-1C. kurios aukštis H. Bandomųjų veržlių aukštis keičiasi nuo 0. • kompiuterinė matavimo sistema su analoginiu skaitmeniniu keitikliu SPIDER-8. Matavimo priemonės: • dinamometras (mašinoje TIRA test 2300) – ±0.5 % tikslumas. • žingsninis poslinkio matavimo įrenginys (mašinoje TIRA test 2300) – ±0. • mikrometras MK (25–50) mm. Visų bandinių atraminės veržlės aukštis yra gerokai didesnis už bandomosios veržlės aukštį (Hatr. 2. pad. Duomenims registruoti ir tvarkyti naudojama programa KAIMAN – EXPRESS. parodytą 1 pav. Eksperimentinė dalis 2. Srieginės jungties bandiniai Bandomąją jungtį.01 mm. > H). = 2 d.8 d. Bandymo priemonės Bandymo mašina: TIRA test 2300 (100 kN).2 d iki 0. ir atraminė veržlė 3. didinimas iki ×50. pad.

Bandomąją jungtį centruoja sferinės atramos. esančios abiejuose griebtuose. Jas sudarančių detalių 6 ir 7 sferiniai paviršiai sutepami prieš bandymą. galima stebėti monitoriaus ekrane. Prieš pat vijų suirimą grafikas tampa akivaizdžiai netiesinis dėl atsirandančių didelių sriegio 59 . Jį atspindi ekrane matoma didėjančios jėgos F ir apatinio griebto poslinkio Δ priklausomybės grafikas. Apatiniame griebte 5 yra smeigės jungtis su atramine veržle 3. 8. 7 – sferinės atramos detalės. kol vijos suyra. kad viršutiniame griebte 4 būtų smeigės 1 ir bandomosios veržlės 2 jungtis. Bandymo procesą. proporcingi jėgai ir apatinio griebto poslinkiui. 5 – viršutinis ir apatinis griebtai. 11 – kompiuteris Bandomoji srieginė jungtis bandymo mašinos griebtuose įstatoma taip. 4. 3 – atraminė veržlė. 10 – analoginis skaitmeninis keitiklis SPIDER. 6. Srieginių jungčių tempimo bandymo schema: 1 – smeigė.F 8 2 7 6 4 9 10 H SPIDER-8 1 5 6 7 3 L0 + Δ F Fs Δ Hatr 11 F 1 pav. 9 – elektriniai signalai. 2 – bandomoji veržlė.

Toliau pagal šią priklausomybę apskaičiuotus duomenis reikia palyginti su atitinkamais teoriniais duomenimis. Reikia atlikti mažiausiai 12 bandymų. Realūs šių veržlių aukščiai neturi skirtis vienas nuo kito daugiau kaip 0.2 mm. Srieginės jungties parametrai Jungties detalė Smeigė M14×1 Gniuždoma veržlė M14×1 Medžiaga. vid. Bandymų rezultatai Bandymų ir skaičiavimų rezultatai pateikiami taip. = a·(H/d) + b (nustatyti koeficientus a ir b) ir atitinkamą koreliacijos koeficientą. apskaičiuotais pagal formulę (1). kaip pavyzdyje. 3.2 d iki 0. mažiausiųjų kvadratų metodu reikia nustatyti tiesinę eksperimentinę priklausomybę Fs.2 d. Didžiausioji jėgos reikšmė lieka matoma monitoriaus ekrane ir nutrūkus bandiniui. Pradiniai duomenys ir bandymų rezultatai 1 lentelė. 3. Apžiūrėjus nutrūkusį bandinį. Turint daugiau bandinių. Vienodą veržlių aukštį turinčių jungčių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3. vid. keičiant bandomųjų veržlių aukštį H intervalu nuo 0. Pagal tai nustatomas formulėje (1) naudojamas vijų kirpimo skersmuo di. tai atliekamas ir jų palyginimas.1. eksp. Jeigu eksperimentinė tiesė yra artimesnė kuriai nors ribinei teorinei tiesei. šį intervalą galima praplėsti. išreikštas procentais). markė Plienas 50 Plienas 50 d mm 14 – Rm MPa 680 680 Rm1/Rm2 – 1 60 . kuriai jungties detalei priklausė nukirptosios vijos – smeigei ar veržlei.8 d žingsniu 0. naudojant vidutines km. kuris parodytas šiame skyriuje.vijų plastinių deformacijų. Jos reikšmė įrašoma į rezultatų lentelę. Naudojant programos KAIMAN – EXPRESS (arba kitos standartinės programos) duomenų apdorojimo įrankius. ir τu. reikšmes (nurodomas skirtumas. dar reikia nustatyti.

= π ⋅ di ⋅ ⎜ ⎟ ⋅ d ⋅ τu .2 54.9404.8574 .9 68.6 0.6 58.8 H/d – 0.2. Kirpimo jėgos skaičiavimo parametrai (nukirptos smeigės vijos) Jungties detalė Smeigė M14×1 di mm 12. Eksperimentinių ir teorinių duomenų palyginimas Palyginimui naudojami eksperimentiniai ir teoriniai duomenys apskaičiuojami pagal (2 ÷ 5) formules.19 ⋅ H + 8. Nustatytos tiesės lygtis yra tokia: Fs. vid .1 3. vid . = 107. Teorinės vidutinės sriegio vijų kirpimo jėgos tiesės lygtis: ⎛H⎞ Fs .).4 0.6 3 lentelė. eksp.2 78. ⎝d ⎠ (3) Pateikiamame pavyzdyje eksperimentinė tiesė yra arti maksimalios ribinės teorinės tiesės (2 pav.6 95. ⋅ k p ⋅ km.6 8.8 5.92 τu MPa 408 ÷ 476 kp 0.2 0.8 91.77 Fs kN 19.. todėl jos turi būti palygintos. vid .2 85.6 71. Tam 61 . Eksperimentinė kirpimo jėga H mm 2.55 ÷ 0. d (2) Koreliacijos koeficiento kvadratas r2 = 0.4 10.75 km mm 0.3 Fs kN 24.0 45.2 lentelė.6 Fs kN 33. Sriegio vijų kirpimo jėgos eksperimentinės tiesės lygtis ir koreliacijos koeficiento kvadratas nustatomi naudojant programos KAIMAN – EXPRESS (arba kitos standartinės programos) statistinio duomenų apdorojimo įrankius.

5 6. vid . max . vid .3 0.74 73. eksp. 5 lentelė.6. max = 0.77 (2) formulė Fs.33 48. τu.74 73. max = 476 MPa. Rezultatų palyginimas H/d – 0. 62 .34 (5) formulė skirtumas % 40.4 Pastaba. kN 30. km.66 (5) formulė skirtumas % 24.3 51. max kN 24.5 12.0 19.naudojama teorinės maksimalios sriegio vijų kirpimo jėgos tiesės lygtis: ⎛H⎞ Fs.18 91. km.3 -2. = 442 MPa. τu. kN 21.94 83.4 0. Rezultatų palyginimas H/d – 0. vid.98 93.77 (2) formulė Fs.33 64.3 51.65 73.40 (3) formulė Fs.575. vid.2 0. eksp kN 30.65 43. vid.2 0. eksp − Fs .6 0.40 (4) formulė Fs.4 0. max ⋅ k p ⋅ k m. = 0.(max) ⋅ 100 %.6 0.18 91.(max) Fs . ⎝d ⎠ (4) Eksperimentinių ir teorinių duomenų skirtumas: ζ= Fs .7 9. max = π ⋅ d i ⋅ ⎜ ⎟ ⋅ d ⋅ τu .7 Pastaba. (5) 4 lentelė.

3 – mažiausiųjų teorinių reikšmių tiesė.2 0.1.8574 = 107.3. Bandymo schema ir aprašymas.8 H/d 0.9404 100 5 80 3 60 1 4 2 40 20 0 0.6 0. 63 . Eksperimentinių ir teorinių duomenų palyginimas: 1 – eksperimentinė tiesė.2. Grafinis eksperimentinių ir teorinių duomenų palyginimas. 4.8574 R22= 0.3 0.9 2 pav.19x + 8. Laboratorinio darbo ataskaita 4. 4. 2 – vidutinių teorinių reikšmių tiesė. Bandymų rezultatai.1 0.120 F (kN) y = 107.4 0.19x + 8. 5 – eksperimentiniai taškai 4.5 0. 4 – didžiausiųjų teorinių reikšmių tiesė.7 0.9404 R = 0.

Mechaninių bandymų metu gauti mechaninių savybių rodikliai naudojami medžiagos inžineriniam įvertinimui.6. kietumas. Teorinė dalis Atsižvelgiant į plastikų paskirtį nustatomos cheminės. Tuomet tam tikruose taškuose susidaro tvirti cheminiai ryšiai. Taip sukuriamos reikiamų savybių turinčios medžiagos. kurių irimo procesui įvertinti reikia specifinių žinių. Ilgos makromolekulės dalys gali būti armonikos tipo ir sudaryti kristalinio tipo sritis. susidedantys iš daug kartų pasikartojančių vienodų arba skirtingų atomų grupių – mažos molekulinės masės junginių – monomerų. deformacija suirimo metu. Polimerai yra pagrindinė ir svarbiausioji plastikų dalis. suirimo įtempimai skirtingais deformavimo atvejais. kurių atomai tarpusavyje yra susiję tvirtais ryšiais. tarp kurių veikia kovalentinio ryšio jėgos. polimeruose gali būti sudaryta mikrostruktūra – orientuota makromolekulių padėtis arba atskiros zonos gali turėti skirtingą cheminę sudėtį. o tarpmolekuliniai ryšiai yra silpni. Pagrindinė struktūrinė polimerų ypatybė – ilgos ir lanksčios makromolekulės. deformacijos priklausomybė nuo laiko tempiant arba gniuždant ir kiti įvairios paskirties rodikliai. fizikinės. atsparumas kirpimui. 64 . tamprumo modulis. Kaip ir metaluose ar kompozituose. Polimerais vadinami stambiamolekuliniai (didelės molekulinės masės) junginiai. mechaninės ir technologinės savybės. smūginis tąsumas. 1. Polimerinės medžiagos – dangiausia plastikai – yra naudojamos įvairiose srityse – pradedant buitimi ir baigiant inžinerinėmis konstrukcijomis. Galimas makromolekulių jungimasis į trimatį tinklelį. PLASTIKŲ TEMPIMO BANDYMAS Darbo tikslas: nustatyti kai kurių plastikų mechaninius savybių rodiklius tempiant. Atliekant skirtingus bandymus gaunama: tempimo (gniuždymo) įtempių ir deformacijų diagrama.

Linijinės struktūros polimeruose susijungę monomerai sudaro ilgą liniją. arba konstrukcinis organinis stiklas (pleksiglazas). Poliizobutilenas yra labai lengva. praleidžia apie 75 % ultravioletinių spindulių (silikatinis stiklas – tik 0. natūralusis kaučiukas). kaučiuko pavidalo medžiaga. šilkas. • kietieji (tamprumo modulis E > 1·103 MPa). • vidutinio kietumo (4·102 < E < 1·103 MPa). vilna. štampuojamos ir suvirinamos įvairios detalės.Polimerai skirstomi į gamtinius (celiuliozė. Polietilenas yra vienas pigiausių ir plačiausiai naudojamų polimerų. plonas bespalvis ir skaidrus. arba grandinę. tarp kurių veikia taprmolekulinės jėgos. gerų antikorozinių savybių. viskozė. Tokį polimerą sudaro daugybė linijinių makromolekulių. Erdvinės (tinklinės) struktūros polimerų grandinės erdvėje sudaro uždarą tinklinę sandarą. yra skaidrus..6 %). minkšta. atlaiko dideles deformacijas nesuirdamas. Šakotos struktūros polimerų linijinėse grandinėse yra šoninių atsišakojimų. jie naudojami plėvelių ir indų gamybai. Storas jo sluoksnis baltas. elastinga. kazeinas) ir sintetinius (kryptingos sintezės produktas). dirbtinius (gaunami perdirbus gamtinius. atsparus vandeniui. Polimerų savybės priklauso ne tik nuo monomerų sudėties. Sintetiniai polimerai gaunami dviem būdais: polimerizacijos ir polikondensacijos. Termoplastiniai polimerai suminkštėja aukštesnėje temperatūroje ir sukietėja ataušę. oda. šarmams ir vandeniui. turinčios didelės įtakos polimero tankiui ir jo mechaninėms savybėms. Pagal plastikuose vykstančius procesus aukštesnėje temperatūroje jie skirstomi į termoplastinius ir reaktoplastinius. Pagal fizikines bei mechanines savybes plastikai skirstomi: • minkštieji (E < 4·102 MPa). Gaminamos dvi polietileno rūšys: didelio slėgio ir mažo slėgio (didesnio tankio). 65 . lengvai dažomas. Iš termoplastikų liejamos. bet ir nuo jų erdvinio išsidėstymo. atspari rūgštims. Polimetilmetakrilatas. baltymai. krakmolas. pvz.

Polivinilacetatas yra bespalvė, skaidri sintetinė derva. Ji yra plastiška, atspari šviesai, tačiau neatspari šalčiui ir vandeniui, tirpi spirite ir kituose skysčiuose. Poliamidai kapronas, nailonas ir kt. yra stiprūs, elastingi, nedegūs, gerų dielektrinių ir antifrikcinių savybių, atsparūs smūginei apkrovai, tepalams, spiritui, eteriui, silpnoms rūgštims, mikroorganizmų, pelėsių ir plovimo priemonių (muilo, šarminių preparatų) poveikiui. Polikarbonatai (makrolonas, diflonas) yra stiprūs, atsparūs smūgiams, senėjimui aukštesnėje temperatūroje, labai lengvai apdirbami mechaniškai, gerų dielektrinių savybių, atsparūs termiškai ir chemiškai (jų neveikia druskų tirpalai, riebalai, skiestos rūgštys ir šarmai). Poliuretanas savo savybėmis primena poliamidus, bet yra gerokai atsparesnis atskiestoms rūgštims, šarmams, tepalams, vandens ir vandens garų poveikiui. Poliacetaliai pasižymi kietumu, standumu, atsparumu smūgiams. Poliformaldehidas – dažniausiai naudojamas poliacetalis. Jis yra mažo valkšnumo, atsparus dilimui, tepalams, benzinui ir vandeniui, patvarus atmosferos sąlygoms, tačiau neatsparus rūgščių ir šarmų tirpalams. Poliakrilnitrilas naudojamas nitrono pluoštui (primena vilną, tik dvigubai stipresnis) formuoti. Pridėjus stireno, vinilchlorido, vinilidenchlorido, gaunamas akrilanas. Jis atsparus drėgmei, šviesai daugeliui cheminių junginių. Polivinilidenchloridas naudojamas kaip kopolimeras polietileno, polivinilchlorido, polistireno ir kitų termoplastinių medžiagų savybėms gerinti. Iš jo gaminamos hermetinės pakuotės plėvelės, polimerinė tara ir kt. Plėvelės yra nelaidžios dujoms ir organiniams skysčiams, netirpios. Reaktoplastikai – tai kompozitiniai plastikai, kuriuos sudaro termoreakcinės dirvos užpildai, plastifikatoriai ir specialieji priedai. Reaktoplastikai yra minkšti tik pirminės būsenos. Įkaitintuose ir ilgiau palaikytuose aukštesnėje temperatūroje reaktoplastikuose įvyks-

66

ta cheminės reakcijos ir jie negrįžtamai sukietėja dar karšti, tampa stiprūs ir netirpūs. Medžiagos iš kaučiuko skirstomos į elastomerus, ebonitą (labai kieta guma), hermetizuojančias medžiagas bei antikorozines dangas. Elastomerai yra stambiamolekulinės medžiagos, kurioms būdingos didelės tampriosios deformacijos ir mažas tamprumo modulis (pailgėjimas nėra proporcingas apkrovai). Būdingiausi elastomerai – natūralus ir sintetinis kaučiukas bei iš jų pagaminta guma. Guma – elastomerų vulkanizacijos produktas. Tamprumo modulis E = 1–10 MPa, Puasono koeficientas v = 0,4–0,5. Projektuojant detales ir konstrukcijas iš plastikų, reikia atsiminti, kad plastikų deformacinės savybės labai skiriasi nuo kitų tradicinių konstrukcinių medžiagų, pavyzdžiui, plieno, deformacinių savybių. Deformuojant plienines detales arba bandinius laikantis proporcingumo ribų, kaip žinoma, galioja Huko dėsnis. Deformuojant detales arba bandinius beveik iš visų rūšių konstrukcinių plastikų, jau nuo pat deformavimo pradžios kartu su tampriosiomis deformacijomis vystosi ir plastinės (valkšnumo) deformacijos. Tai rodo, kad deformuojant plastikus tarp įtempių ir deformacijų nėra tiesinio ryšio ir todėl negalima besąlygiškai taikyti Huko dėsnį plastikams. Įsidėmėtina, kad plastikų stiprumas ir deformacinės savybės labai priklauso nuo plastikų amžiaus, aplinkos temperatūros, drėgmės, deformavimo greičio ir daugelio kitų veiksnių. Visa tai rodo, kad plastikų mechaniniai bandymai turi būti atliekami griežtai vienodomis sąlygomis, kurios išdėstytos atitinkamuose standartuose. Tempimo bandymas yra atliekamas pagal standartą ISO 527-1:1993 (E) Plastic – Determination of tensile properties – Part 1 (General principles), standartą ISO 527-2:1993 (E) – Part 2 (Test conditions for moulding and extrusion plastics) ir standartą GOST 1126280 „Plastmasės. Tempimo bandymo metodika“. Bandymai pagrįsti tempiant tiriamąjį bandinį reglamentuojamu greičiu ir fiksuojant apkrovą bei bandomosios dalies pailgėjimą bet kuriuo momentu, t. y. gaunama tempimo diagrama.

67

Standartų ISO ir GOST reikalavimai, keliami bandiniams, bandymo ir skaičiavimo metodikoms, yra panašūs. 1–3 pav. parodyti bandiniai reglamentuojami pagal ISO standartą, kuriame nurodomas matmenų tikslumas ir gamybos būdas. Specialiaisiais tyrimais bandomi natūriniai arba pusiaunatūriniai konstrukcijų elementai arba iš jų gaminami specialūs bandiniai. Bandiniai gaminami formavimu arba mechaniškai apdirbant pusfabrikačius ir specialius ruošinius. Bandinių gaminimo būdas ir režimas nurodomi standartuose arba medžiagos techninėse sąlygose. Prieš bandant, pirmiausia išmatuojami bandinių skerspjūvių matmenys 0,01 mm tikslumu ne mažiau kaip trijose vietose. Jei bandinio bandomosios dalies skerspjūvio matmenų trijų matavimų rezultatai skiriasi daugiau kaip 0,2 mm, jis bandymui nenaudojamas, o pakeičiamas kitu. Skaičiuojant įtempius imamas mažiausias bandinio skerspjūvio plotas. Išmatavus bandinius, jų paviršiuje pažymima bandomoji dalis. Padarytos atžymos neturi sumažinti bandinio stiprumo ir bandinys neturi trūkti ties atžymomis. Plastikų tempimo bandymai atliekami bandymo mašinomis, kuriomis tempimo jėgą galima išmatuoti 1 % tikslumu. Bandant stikloplastus mašinos griebtų paviršius susilietimo su bandiniu vietoje turi būti lygus. Trinties jėgoms padidinti naudojamos šlifuotos odos arba gumuoto audinio intarpas. Nerekomenduojama naudoti griebtus su savaime susiveržiančiais įdėklais ir griebtus su šiurkščiu rifliuotu paviršiumi. Bandinys tvirtinamas griebtuose pagal padarytas atžymas taip, kad bandymo metu neslydinėtų ir jo išilginė ašis griežtai sutaptų su tempimo jėgos linkme. Bandant stikloplastus, slėgis į griebtais suspaustą bandinio dalį turi būti tolygus per visą sąlyčio plotą. Bandymo metu mašina turi užtikrinti pastovų griebtų judėjimo greitį. Mašinos griebtų judėjimo greitis nurodomas standartuose arba medžiagos techninėse sąlygose. Lentelėje pateikti rekomenduojami apkrovimo greičiai ir leistinasis nuokrypis.

68

0 ± 0.0 ± 0.0 ± 0.0 ± 0.2 10. Bandinys Dimensijos.2 10.0 ± 0.0 ± 0.0 ± 0.2 20. Trumpas bandinys Dimensijos.5 115 ± 1 l3 h l2 l1 b1 r +5 l20 l3 l1 r l2 b2 b1 h L0 L bandinio tipas bendras ilgis susiaurėjimo ilgis spindulys atstumas tarp šoninių briaunų galų plotis bandomosios dalies plotis bandinio storis bandomasis ilgis atstumas tarp griebtų L0 L 2 pav.5 20–25 ≥60 104–113 106–120 20.2 50.0 ± 0. mm 1A 1B ≥150 ≥150 80 ± 2 60.l3 h l2 l1 b1 r L0 L 1 pav.2 4. mm 1BA 1BB ≥75 ≥30 69 l3 bandinio tipas bendras ilgis b2 b2 .2 4.5 50.0 ± 0.

% 2 1 2 5 1 ±20 ±20 ±20 2 70 b2 r2 1 .5 ≥2 25 ± 0.2 ≥2 10 ± 0.1 12. Trumpas bandinys Dimensijos.5 ± 1 3 ± 0.5 ± 1 6 ± 0.1 50 ± 2 20 ± 2 20 ± 0.5 ≥12 23 ± 2 4 ± 0.l1 r l2 b2 b1 h L0 L siaurosios dalies ilgis spindulys atstumas tarp šoninių briaunų galų plotis bandomosios dalies plotis storis bandomasis ilgis atstumas tarp griebtų h l2 l1 30 ± 0.1 2 ± 0.5 10 ± 0.5 ≥30 58 ± 2 10 ± 0.5 3 ± 0. mm/min 1 Leistinasis nuokrypis.1 8 ± 0.5 25 ± 1 12 ± 0.2 2 ± 0.5 5 ± 0.2 ≥2 ≥1 l2 b2 l1 b1 r1 r2 L L0 h bandinio tipas bendras ilgis (minimalus) galų plotis siaurosios dalies ilgis bandomosios dalies plotis mažas spindulys didelis spindulys atstumas tarp griebtų bandomasis ilgis storis Apkrovimo greitis Greitis.5 4 ± 0. mm 5A 5B ≥75 ≥35 12.5 +2 l20 12 ± 0.2 +1 l20 r b1 L0 L 3 pav.

Kai kurių plastikų deformacijos. gaunamų tempiant plastiško. padarytas bandinio paviršiuje. kad jais būtų galima matuoti bandinių deformacijas neišeinant iš šių ribų: kai deformacija 0. deformacijų matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip 0. turintiems takumo ribą.5–10 mm. Naudojamų prietaisų ir tenzometrų tikslumas turi būti toks. Tokiais atvejais tenzometrai prie bandinių netvirtinami ir deformacijos matuojamos optiniais prietaisais pagal atžymas. Diagramos (2. Tipiškos plastikų tempimo diagramos pavaizduotos 4 pav. kai deformacija didesnė kaip 10 mm.01 mm. mažaanglio plieno bandinius. A – pradinis bandinio skerspjūvio plotas. Jas matuoti galima bet kokios konstrukcijos tenzometrais. Bandant stikloplastus. Kreivė 1 būdinga trapiems plastikams. Įtempiai skaičiuojami pagal formulę: σ= F . 71 . Kaip matyti. išreiškiami megapaskaliais. A (1) čia σ – tempimo įtempiai. prieš bandiniui nutrūkstant.Lentelės pabaiga 10 20 50 100 200 500 ±20 ±10 ±10 ±10 ±10 ±10 Atliekant plastikų tempimo bandymus dažniausiai matuojamos ir bandinių deformacijos. F – tempimo jėgos (bandinio ašinės jėgos N) didumas niutonais. plastikų tempimo diagramos skiriasi nuo diagramų. 3 kreivė) būdingos plastikams. būna didelės.1 mm. paklaida turi būti ne didesnė kaip 1%. o kreivė 4 – neturintiems aiškiai išreikštos takumo ribos. matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip 0.

3 – tąsūs plastikai su takumo aikštele. σ M = σ B – kreivė 1. parodyti 4 pav. σ M = σ B – kreivė 4. kuriems esant bandinys suyra.1 1B B 1M 1B M B y M 2 1 3 4 M y B B x M 2 1 1 2 B M y M y x% B M 4 pav. 4 – tąsūs plastikai be takumo aikštelės Eksperimento metu fiksuojant jėgą Fy. Tempimo įtempiai σ x apskaičiuojami pasirinkus deformaciją x plastikams. σ M = σ B – kreivė 2. 72 . kurie neturi takumo (kreivė 4). Maksimalūs įtempiai σ M . Tempimo įtempiai σ B . kreivės 2 ir 3). 2. pagal formulę (1) galime apskaičiuoti takumo įtempius (4 pav. σ M = σ y – kreivė 3. Tipinės tempimo įtempimų diagramos: 1 – trapūs plastikai. kuriai esant prasideda takumas. Deformacija x gali būti nurodyta medžiagos techninėse sąlygose ir nustatytas įtempis gali būti laikomas sąlyginiu takumu. gaunami užfiksavus tempimo jėgą FB. kuriuos atlaiko tempiamas bandinys.

l0 – bandinio bandomosios dalies ilgis prieš bandymą. Nominalioji pradinė tempimo deformacijos reikšmė gali būti apskaičiuota pagal bandinio griebtų eigą: ε1 = Δl . l0 (2) čia ε – išilginė deformacija. atitinkanti takumą (kreivės 2 ir 3). l0 ε (% ) = 100 × Δ l0 . l – bandinio griebtų eiga. sukeliančią takumą (kreivė 2). 73 . l ε1 (% ) = 100 × (3) čia ε1 – nominalioji (pradinė) tempimo deformacija. išreiškiama santykiniu dydžiu arba procentais. Δ l0 – matuojamasis bandinio ilgio pokytis. atitinkanti tempimo jėgą. išreiškiama santykiniu dydžiu arba procentais. Tamprumo modulis apskaičiuojamas įvertinus dviejų deformacijų skirtumą. kaip parodyta 4 pav. atitinkanti suirimą. kaip parodyta 4 pav. kaip parodyta 4 pav. mažesnę už jėgą. Δ l – at- stumo tarp griebtų pokytis. Pagal formulę (3) galima apskaičiuoti deformacijas. l Δl .: ε t B – nominalioji deformacija.: ε y – santykinė deformacija.Deformacijos skaičiuojamos pagal bandinio ilgio pokytį: ε= Δ l0 . ε B – santykinė deformacija. Pagal formulę (2) galima apskaičiuoti deformacijas. ε t M – nominalioji deformacija. jeigu nėra takumo (kreivės 1 ir 4). jeigu bandinys teka (kreivės 2 ir 3). ε M – maksimali santykinė deformacija. atitinkanti trūkimą (kreivės 1 ir 4).

Remiantis visų bandinių bandymo rezultatais. Puasono koeficientas skaičiuojamas kaip dviejų statmenų deformacijų santykis: ε μn = − n . kurio matavimo tikslumas 0. ε 2 − ε1 (4) čia Et – tamprumo (Jungo) modulis megapaskaliais. slankmatis. Bandymo įranga ir įrankiai: bandymo mašina.0005. matuojanti apkrovą 1 % tikslumu. vidiniai plyšiai ir pan. atitinkantis deformaciją ε1 = 0. σ2 – įtempis megapaskaliais. Bandiniai.Et = σ 2 − σ1 . Eksperimentinė dalis 2. neaiškūs intarpai. yra brokuojami ir jų skaičiavimas neatliekamas.). 2. 2. atitinkantis deformaciją ε2 = 0. kurie suyra už bandomosios zonos ribų arba kuriuose bandymo metu nustatyti defektai (burbuliukai. Bandiniai: eksperimentiniams bandymams pateikiami vienodi standartiniai arba specialūs bandiniai. ε ε – išilginė deformacija. l0 b1 h 74 . σ1 – įtempis megapaskaliais. εn – skersinė deformacija bandinio pločio n = b arba aukščio n = h kryptimi.2.1. įrenginys bandiniams žymėti. skaičiuojami statistiniai rodikliai.0025.1 mm.

MPa Santykinis ištįsimas εB pasiekus takumą (%) Santykinės deformacijos ε1 = 0. 75 . kN Takumo įtempiai σy.5. iš tempimo diagramos sudaroma tempimo įtempių diagrama (koordinatės σ − ε ). 2. Laboratorinio darbo ataskaita 3. MPa 2. 3. Darbo rezultatai. kN Stiprumo jėga FB. MPa Stiprumo riba σB. Bandinio matmenys. Statistiniai rodikliai apskaičiuojami naudojant standartinę programinę įrangą arba programą CATMAN-EXPRESS. atitinkantis ε2 E tamprumo modulis.2.0025 Santykinės deformacijos ε2 = 0. grafinė dalis. Bandymo rezultatai Bandinio eilės Nr.3.1. išvados. mm2 Takumo jėga Fy.0005 Įtempis σ1 (MPa).2. Bandymo statistiniai rodikliai. Tempimo įtempių diagramos: remiantis gautais duomenimis.4. mm Bandomasis ilgis l0 Plotis b1 Storis h 1 2 3 4 5 6 7 8 Skerspjūvio plotas A. Trumpas darbo aprašymas. 3. atitinkantis ε1 Įtempis σ2 (MPa).

struktūros. pločio. Dėl to kontrolė skirstoma į: • neardomąją defektų kontrolę. įtrūkių ir kitokių defektų aptikimas. 1. radiacinius. magnetinius. Teorinė dalis Konstrukcijų elementų ir mašinų detalių suirimo priežasčių analizė rodo. sienelės storio. įtempių. • pavojingų reiškinių. elektrinio laidžio. įdubų. Neardomosios kontrolės metodų paskirtis: • defektoskopija – tuštumų. • fizikinių ir cheminių objekto savybių (magnetinės skvarbos. tankio ir pan. • neardomąją savybių kontrolę. nuotėkių paieškos. kontrolė. kokiais fizikiniais reiškiniais remiamasi.7. elektromagnetinius. diagnozavimas. kapiliarinius. plyšių. Neardomosios defektų kontrolės metodai pagal tai.) matavimu neardomosios kontrolės metodais. PLYŠIŲ IR DEFEKTŲ MATAVIMAS ĮVAIRIAIS NEARDOMOSIOS KONTROLĖS METODAIS Darbo tikslas: susipažinti su defektų (porų. plyšių ir pan. skirstomi į optinius. šiluminius.) nustatymas. vykstančių konstrukcijoje (plyšių. akustinius. paviršiaus sluoksnio (pvz.. elektrinius. kietumo. tarpų didėjimo. • neardomąją įtempių kontrolę. kad eksploatacinis ilgalaikiškumas gali būti padidintas laiku atlikus techninės būklės įvertinimą. užgrūdinto) storio. aukščio. sienelių plonėjimo). nustatyti defektų formą arba dydį. eksploatacijos ir remonto metu. 76 . • matmenų nuokrypų nuo verčių: gaminio ilgio. Techninės būklės įvertinimas gali būti atliekamas gaminant detalę technologinio proceso metu.

galima aptikti ultragarsiniu ir radiografiniu metodais. užvartos ir kt. įpjovos. sūkurinių srovių. Vidinius defektus. taip pat defektus ant paviršių. Defektų kontrolės metodų taikymo galimybės 1. Eksploatacijos metu žmogaus akis yra pagrindinis kontrolės prietaisas atliekant defektoskopinę apžiūrą. kapiliariniu ir visais kitais metodais. šie metodai paprasčiausi. kai nustatomas paviršiaus poringumas. parodytos neardomųjų kontrolės metodų taikymo galimybės.1.1 pav. radiografinis ir kiti metodai. paviršinės dangos pokytis ir pan. kontrolės rezultatus lemia subjektyvios operatoriaus savybės – regėjimas. prie kurių neįmanoma prieiti. 77 . Paviršinius defektus galima aptikti optiniu-vizualiniu. Optinis-vizualinis metodas Technologinio proceso metu išoriniu medžiagos paruošų ir gaminių apžiūrėjimu nustatomas geometrinės formos pokytis ir išoriniai trūkumai (erozinės ir korozinės pažaidos.). Jeigu defektas yra tam tikrame gylyje. makroplyšiai. todėl ir taikomi dažniausiai. tai taikomi magnetinis – miltelinis. 1 pav. spalvos. žinios ir patyrimas. Optinės kontrolės metodus sąlygiškai galima suskirstyti į tris grupes: • vizualūs kontrolės metodai. ultragarsinis.

teleskopiniai ir projekciniai įtaisai. spektrinis ir televizinis metodai. susidaro papildoma kapiliarų sistema. negu yra iš tikrųjų. todėl kontrolė objektyvesnė. Labai perspektyvios televizinės sistemos. poliarizacinis. o defektuose likęs skystis matomas kaip tam tikros formos juostelė. kaip parodyta 2 pav.2. žmogaus akies galimybes padidina optiniai prietaisai: lupos. Atliekant vizualinę optinę kontrolę. Penetranto paviršių pabarsčius milteliais. Darbinis skystis vadinamas indikatoriniu penetrantu. Jų techninės charakteristikos labai pagerėjo pritaikius šviesolaidžius. bet aparatūra yra sudėtingesnė. nefelometrinis.fotometrinis. mikroskopai. dėl to defektą 78 . Tai fizikinė adsorbcija. refraktometrinis. kurios remiasi techninės regos laimėjimais. ją galima automatizuoti. densitometrinis. naudojami gerai objektą drėkinantys skysčiai. Didžiausias jų trūkumas – mažas kontrolės našumas. Tam tikslui kuriami specialūs optiniai prietaisai endoskopai. naudojami tam tikri prietaisai. Kapiliarinis metodas • Kapiliarinis metodas paremtas drėkinimo reiškiniu. Išryškinus defekto matmuo matomas didesnis. difrakcinis. Vizualiai sunkiau kontroliuoti vidines objekto ertmes. fazinio kontrasto. Šis reiškinys atsiranda dėl kietojo kūno ir skysčio atomų bei molekulių tarpusavio traukos. Vėliau skystis nuvalomas nuo detalės paviršiaus. todėl dažnai šie prietaisai naudojami įtartinoms objekto vietoms patikrinti. Kontrolė atliekama švariai nuvalytą paviršių sudrėkinus raudonos spalvos arba liuminescenciniu skysčiu. remiasi šviesos banginėmis savybėmis. Dirbant kapiliariniu metodu. 1. todėl kartais jų jautris siekia dešimtąsias šviesos bangos ilgio dalis. Kartais panaudojama penetranto cheminė sąveika su ryškalu – cheminė adsorbcija. skystis prasisunkia į kūno paviršių ir drėkina miltelius – ryškalą. holografijos metodai. kuris gerai užpildo tuštumas. • interferencinis.

Liuminescencinis apsvietimas a b d Defektas c 2 pav. b – paviršiaus valymas. talkas) ir nitroemaliai.. kurio spalvotas variantas: kreida. ryškalas. matyti detalės paviršiuje defekto vieta. Spalvoto ir liuminescencinio metodo defektų kopijos medžiagų komplektą sudaro: • raudonas arba liuminescencinis indikatorinis penetrantas (noriolas ir kt. forma ir ilgis. d – defekto matavimas 79 . pasižymintys geromis adsorbcinėmis savybėmis. talkas.). emulgatorius. 2 pav. Kontrolė kapiliariniu metodu: a – paviršiaus drėkinimas penetrantu.lengviau aptikti. techninis spiritas). c – ryškalo užpylimas. d. Išryškintas defektas apžiūrimas optinėmis priemonėmis arba ultravioletinėje šviesoje (taip paryškinamos defekto ribas). liuminescencinis variantas: įvairūs milteliai (kreida. • valymo skystis (vanduo. silikagelis.

Magnetinimui naudojami nuolatiniai magnetai. kuris taikomas didelių matmenų detalių lokalizuotam magnetiniam srautui sukurti. Magnetinio srauto sklaida defekto aplinkoje 4 pav.1. 3 pav. vamzdžiai ir pan. Geležies dalelės pritraukiamos prie tų vietų. Feromagnetiniai milteliai būna juodi arba padengti liuminescenciniu apvalkalu. Tiriamas objektas įmagnetinamas ir apibarstomas feromagnetiniais milteliais. spėjamos defekto vietos ir dydžio gali būti taikomi įvairūs įmagnetinimo metodai. parodyta magnetinio srauto sklaida plyšio aplinkoje. Priklausomai nuo detalės matmenų. parodytas įmagnetinimas rite. 3 pav. 5 pav. varžtai. parodytas įmagnetinimas jungu. pastovios ir kintamosios srovės šaltiniai. Magnetinis metodas Magnetinis-miltelinis metodas pagrįstas magnetinio lauko skirtumais metale be defektų ir metale su defektais. Apibarstytos tokiais milteliais detalės defektas ultravioletinėje šviesoje ryškesnis ir jo dydį lengviau nustatyti optinėmis priemonėmis. kuriose yra magnetinė sklaida.3. kuris taikomas nedidelio ir vidutinio dydžio detalėms (velenai. Esant kintamajai srovei.). didžiausias magnetinio srauto dydis yra detalės paviršiuje. 80 .

6 – magnetinis srautas 5 pav. 2 – srovės šaltinis. 5 – srovė 1. 3 – magnetinio srauto sklaida.4 pav. 5 – virintinė siūlė. tai 81 . Jeigu kintamąja srove maitinamas solenoidas įtaisomas arti detalės. 3 – plyšys. Magnetinimas rite: 1 – detalė.4. Sūkurinių srovių metodas Sūkurinių srovių metodas gali būti taikomas visoms laidžioms srovei medžiagoms. 2 – ritė. 4 – plyšys. kuri padaryta iš laidžios srovei medžiagos. 4 – magnetinis srautas. Magnetinimas jungu: 1 – jungas.

3 – ritė. Metodas taikomas vamzdžių ir kitų detalių defektoskopijai. Neardomosios kontrolės prietaisuose taikomas 0. Ultragarsinis metodas Ultragarsinis metodas yra plačiai taikomas.5. 6 – sūkurinių srovių sklaida 1. 5 – defektas. kuriame nėra defektų. Tiesioginis pjezoefektas (elektros krūvių atsiradimas. Sūkurinių srovių metodas: 1 – srovė. Nevienalytiškumai medžiagoje iškraipo magnetinį lauką taip. Jeigu medžiagoje nėra defektų. Rodmens dydis priklauso nuo defekto dydžio. deformuojant pjezoelektrinės medžiagos plokštelę) naudojamas garso bangoms priimti. kurios ir sužadina medžiagoje tamprius svyravimus. 5 6 4 6 pav. 82 . nes juo galima nustatyti defekto plotą ir gylį detalėje.medžiagoje susidaro magnetinis laukas. kurį fiksuoja kontrolinis prietaisas. Šiuo atveju sukūrinės srovės nueina didesnį atstumą medžiagoje. tai pirminis ir antrinis magnetiniai laukai bus vienodi. kaip parodyta 6 pav. o atvirkštinis pjezoefektas (plokštelės deformacija. Elementas. Pirminis magnetinis laukas – tai prietaiso balansavimas etaloninu bandiniu. 2 – magnetinis srautas. kad antrinis magnetinis laukas sumažėja.5–10 Mhz dažnis. 4 – sukūrinės srovės. pridėjus potencialų skirtumą) – garso bangoms spinduliuoti. Gaunamas sudėtinis magnetinis laukas. Pjezoelektriniu kristalu sukuriamos ultragarso bangos.

spinduliuojantis garso bangas. kad iš karto galėtų parodyti atstumą milimetrais. Ultragarso impulsai siunčiami į detalę ir. kaip parodyta 7 pav. Ultragarsinis metodas: a – pradinė pjezogalvutės padėtis. jeigu defekto nėra. Šiam metodui pritaikytos išilginės garso bangos tam. kaip parodyta 7 pav. įvertinant tolesnę eksploatacijos trukmę. Defektoskopo ekrane pradinis impulsas atitinka išspinduliavimo momentą. Skalė sudaryta taip. Signalo aukštis ekrane yra bangos plitimo laiko funkcija. kad pirminis difrakcijos signalas nuo plyšio viršūnės taip pat būtų išilginė banga. galima nustatyti detalės storį arba atstumą iki defekto. Elementas. priimantis garso bangas. Ultragarsinis kontrolės metodas TOFD (Time-of-flight-diffraction Technique) taikomas defektų padėčiai detalėje nustatyti. 5 – signalas nuo defekto Defekto dydis ir vieta detalėje yra svarbus veiksnys. 7 pav. vadinamas ieškikliu. vadinamas imtuvu. 1 – pjezogalvutė (siųstuvas-imtuvas. Ultragarsinės kontrolės informacinis parametras yra aido signalo amplitudė ir jų išsidėstymo ekrane vieta. 2 – detalė. 3 – defektas. Atsispindėjęs spindulys matomas ekrane kitoje vietoje. 83 . b – pjezogalvutė ties defektu. Žinant ultragarso plitimo medžiagoje greitį. 4 – ekranas. atsispindi nuo priešingo detalės paviršiaus.

Žinoma. Mikrofonais garsas perduodamas registruojančiai ir analizuojančiai aparatūrai. reakcijos jėgos amplitudė sumažėja. Jo veikimas grindžiamas mechaninio impedanso kontroliuojamo gaminio defektiniuose ir bedefekčio ruožuose skirtumu. kokias bangas matuojame. jeigu žinosime. Akustinio impulso metodas taikomas daugiasluoksnių konstrukcijų neardomajai kontrolei. kuriame atšokęs sluoksnis. arba nelaiko klijai. nustatoma defekto vieta. Paprastai dirbant TOFD metodu matuojamos išilginės atspindžio bangos.6. Jis dažniausiai taikomas slėginiams indams kontroliuoti. Akustinės emisijos metodas Akustinės emisijos metodas priklauso tūriniams kontrolės metodams. 84 . todėl rezultatą gausime. 5 – ultragarsinių bangų pluoštas. jeigu įtempimai pasiekia tam tikrą ribinį dydį. 8 pav. pritvirtintais prie indo sienelių. nes atsisluoksniavusios konstrukcijos dalies standumas yra mažesnis negu bedefekčio ruožo. 8 pav. Plyšio didėjimą lydi įvairaus dažnio garso bangos. 6 – vaizdas ekrane 1.Jeigu ultragarsinė banga pasiekia paviršių arba defektą tam tikru kampu į jos normalę. matuojami triukšmai. kad plyšys konstrukcijos elemente pradeda didėti. 3 – kontrolės objektas. 2 – ieškiklis. Kontrolės metu indas apkraunamas ir kintant slėgiui mikrofonais. kaip parodyta 9 pav. 4 – plyšys. tai atspindžio banga sudarys išilgines ir skersines dedamąsias. Jeigu keitiklis yra virš ruožo. parodytas įvairiai orientuotų defektų matavimas. Šių dedamųjų greičiai skirtingi. Keičiant mikrofonų padėtį. Įvairiai orientuotų defektų matavimas: 1 – keitiklis (pjezogalvutė).

spinduliavimo intensyvumas keičiasi. plyšius ir poras.9 pav. 85 . Matavimų informaciniai parametrai yra tam tikrų plėvelės ruožų patamsėjimai. 4 – akustinė emisija. Akustinis metodas: 1 – kontroliuojamas objektas. Radiografiniai metodai Radiografinis metodas pagrįstas elektromagnetinių spindulių poveikiu į fotojuostą. Tiriamas objektas dedamas tarp spindulių šaltinio ir fotojuostos.7. 5 – defektas 1. Jei yra tuštumų ar vientisumo pokyčių. kurie gali prasiskverbti į gilius sluoksnius. 3 – analizatorius. 2 – mikrofonas. Šiuo metodu galima aptikti storio ir tankio nevienodumus. Spindulių šaltiniu taip pat gali būti neutronų ir kitų elementariųjų dalelių srautai. Principinė defektų matavimo radiografiniais metodais schema parodyta 10 pav. Tuštumos vietoje intensyvumas yra didesnis negu vientisoje ir vienalytėje medžiagoje. Spindulių šaltinis – tai rentgeno arba gama spinduliai.

galimą trūkumą (plyšius.2. 2. magnetinis ir kt. 2 – tuštuma (ertmė). Liniuotė. sukūrinių srovių. 5 – patamsėjimo pasiskirstymas juostoje Aprašytieji neardomosios kontrolės metodai konkrečioms detalėms arba bandiniams su defektais matuoti parenkami atsižvelgiant į detalės paskirtį.2. formą ir būklę).1. Didinamasis stiklas (lupa). ultragarsinis.1. 4 – fotojuosta. miksroskopas. Bandiniai Defektų matavimui pateikiami įvairūs bandiniai ir detalės su plyšiais ir įvairios formos bei dydžio defektais. intarpus. Slankmatis. Radiografinis metodas: 1 – rentgeno spindulių šaltinis. 2. 86 . Neardomosios kontrolės prietaisai: liuminescencinis. 2.10 pav. poras.4. Eksperimentinė dalis 2.1. 2. Matavimo priemonės 2. 2.1.1.1. tarpus. tuštumas ir kitų galimų defektų padėtį.3. 3 – tiriamas objektas.

Parinktu metodu nustatoma defektų padėtys ir dydžiai. Išmatuojami (pagrindiniai matmenys) ir nubraižomi turimi bandiniai ir detalės. parodomi brėžinyje. 2. 4. 87 . Vizualiai apžiūrint bandinius ir detales. apytikriai nustatoma defekto vieta. 3. Trumpas darbo aprašymas. Bandymo atlikimo tvarka ir rezultatų apdorojimas 1.3. Darbo rezultatai. 3.2. Išsiaiškinama.1. Laboratorinio darbo ataskaita 3.2. kaip laboratorijoje galima bus taikyti neardomosios kontrolės metodus ir parenkamas metodas skirtingiems defektams matuoti. grafinė dalis. išvados. 3.

Teorinė dalis Statinis.8. nustatyti lūžimo priežastis. veikiant mechaninėms apkrovoms normalioje. analizė rodo. Pagal eksploatacinį (detalių) ir laboratorinį (bandinių) suirimą galima spręsti apie apkrovimo istoriją. kuri yra veikiama aplinkos. tačiau bandoma klasifikuoti įvairiausius irimus: 1) plastinis trūkis. temperatūros ir kitų sudėtingų veiksnių. dinaminis ar ciklinis apkrovimas palieka pėdsakus deformuojame konstrukcijos elemente. 4) korozijos veikiamo elemento nuovargis. nustatyti apkrovimo ir suirties pobūdį. 88 . kurie susidaro suirus konstrukcijoms. radiacinėje arba kitokio poveikio aplinkoje. greitinančių arba lėtinančių irimo procesą. besišakojančių ertmių ir plastiškai deformuotų zonų. kad suirimo procesas mažai susijęs su medžiagų atsparumo. SUIRUSIŲ BANDINIŲ IR DETALIŲ TYRIMAS Darbo tikslas: atlikti bandinių ir detalių suirimo sąlygų analizę. atsiradęs dėl neriboto plastinio tekėjimo (neriboto formos pasikeitimo) arba dėl laipsniško pažeidimų susikaupimo ir plyšio plitimo. 3) nuovargis. vientisumo ir vienalytiškumo prielaidomis. 6) valkšnumas. Visišką suirimą reikia suprasti kaip kūno išsiskyrimą į dalis.ir makroplyšių. terminėje. lūžio sandaros požymius. Makroplyšys ieško pažaidų ir silpnų taškų sistemos medžiagoje. agresyviojoje. Yrant realioms konstrukcijoms susidaro daug mikro. 1. Paviršių. Atsparumo irimui teorija nėra visai aiški. 5) įtemptojo elemento korozija. Suirimas – bandinio (konstrukcijos elemento) laikomosios galios praradimas. 2) trapusis trūkis.

a b 1 pav. suirimo makropobūdis neatitinka mikropobūdžio. b – trapios Medžiagų mechanikos laboratoriniuose darbuose (minkštojo plieno tempimas. inžinerinės) medžiagos trūkiai: a – plastinės. 1 lentelėje pateikti pagrindiniai trapiosios ir tąsiosios suirties atvejai priklausomai nuo apkrovimo pobūdžio. Kai kurie iš jų gaunami atliekant medžiagų mechanikos laboratorinius darbus. įvairių medžiagų gniuždymas. 89 . Jie atsiranda įvairiose gamybos stadijose ir eksploatacijos metu. Todėl didelę reikšmę turi medžiagos struktūra ir jos ydos nedideliame irimo proceso apimtame tūryje. Konstrukcinės (realios.Tamprioji. 2) kirpimas – suirimo paviršius yra lygiagretus su šlyties įtempiu. Pagal suirimo makropaviršiaus orientavimą skiriami du pagrindiniai irimo atvejai: 1) plyšimas – suirimo paviršius yra statmenas maksimaliems normaliniams įtempiams arba maksimalioms deformacijoms. Irimo procesui didelės įtakos turi įvairiausi defektai. arba plastinė. o suirimas vyksta lokalizuotoje kūno dalyje. Kartais sunku atskirti plyšimą ir kirpimą. kirpimas) aptariami pagrindiniai suirimo atvejai pateikti 1 lentelėje. deformacija gali apimti visą kūną.

• jei δ ≤ 3 %. Ψ – santykinis liekamasis bandinio skerspjūvio ploto pokytis.). Ψ ≤ 6 %.1 lentelė. tai medžiaga trapi. Sąlygiškai skirstoma: • jei δ ≥ 6 %. tai realios (konstrukcinės) plastinės medžiagos irimas vyksta esant ir trapumo požymių (1 pav. 90 . tai medžiaga plastinė. Konstrukcinių medžiagų plastiškumą apibūdina šie rodikliai: δ – santykinis liekamasis bandinio ilgio pokytis. tai tempiant gautume plastinį arba trapųjį trūkį. Pagrindiniai suirimo atvejai Apkrovimas Suirimo priežastis Įtempiai Deformacija τmax εmax Suirties pobūdis Plyšimas Kirpimas Jei medžiaga būtų idealiai plastinė arba idealiai trapi. Kadangi idealiai plastinių ir idealiai trapių medžiagų nėra. Ψ ≥ 10 %.

1. kurios gaunamos tempiant plieno bandinį. didėjant deformacijoms atsiranda daug mikroertmių ir sąsajų. Plastinis trūkis: a – ertmių susidarymas. parodytos irimo stadijos. būna mikroskopiško dydžio. Visos konstrukcinės medžiagos netgi mikrolygiu yra nevienalytės (įvairūs intarpai. b – šlytis sąsajose. c – makroplyšis ir šlytis prie bandinio paviršiaus. Plastinis trūkis Plastinį trūkį lydi žymios plastinės deformacijos. kurios susidaro ertmių vietoje. apie kietąjį intarpą susidaro plyšiai. Tam tikru momentu dėl šlyties poveikio sąsajos suyra. 2 pav. Lūžyje matyti duobučių. poros ir pan.1. atitinkantis makroplyšio susidarymą 91 . kur ertmė susidarė: kūno gilumoje ar netoli jo paviršiaus. o mikroertmės susijungdamos padidėja iki plyšio. 2 pav. Duobučių dugne galima aptikti šlako intarpų. d – suiręs bandinys. Jos pasireiškia ir nedideliame tūryje. e – bandinio vaizdas.). koks įtempių būvis tai lėmė. Jos gali būti apskritimo arba elipsės formos priklausomai nuo to. kurie plinta deformacijos kryptimi ertmėje tarp intarpo ir pagrindinio metalo masės. Nors iš pradžių medžiaga buvo beveik vienalytė. Kai medžiaga plastiškai deformuojama.

1. Trapus trūkis: a – grūdeliais. Plyšio didėjimas ir plyšimas vyksta statmenai normaliniams įtempiams. jei įtempiai viršija takumo ribą. Trapusis trūkis Trapiajame trūkyje plastinių deformacijų nėra arba jos labai mažos. 2) tarpkristaliniais paviršiais – tarpgrūdelinis. suirtis gali būti tokia. b – tarpgrūdelinis. 2 pav. 3 pav. c – bandinio lūžis 1. ir 1 lentelėje. 92 .2. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta. kad lygiuose bandiniuose. Iš lūžyje pastebimų skirtumų galima spręsti apie irimo pobūdį (3 pav. Mikrolygiu pastebima ir didesnių skirtumų tarp jų. kuris gali vykti dvejopai: 1) per kristalo vidų – grūdelinis.). Nuovargis Veikiant cikliškai pasikartojančiai apkrovai. taip pat ir tąsumo požymių. kaip parodyta 1.3.

Nuovargio proceso metu plastinėje medžiagoje atsiranda ir plinta plyšys.iki tam tikro ciklų skaičiaus plastinėje medžiagoje deformacijos kaupiasi ir suirtis įvyksta. dėl kurio sumažėja ilgalaikiškumas. plyšys gali įvairiai plisti. Tokia suirtis vadinama kvazistatine. parodytas bandinio su žiedine išpjova lūžis. Židinyje pradeda susidaryti plyšio užuomazgos. Reiškiniai. pasireiškia nuovargio procesas. intarpai. t. atsiranda plyšys. be to. sukelia likusios bandinio dalies atotrūkį. pasiekęs kritinį dydį. kad jis visada pradeda plisti nuo paviršiaus – nuo išorinio kūno paviršiaus arba vidinio jo paviršiaus (tuštumos. vykstantys nuovargio proceso metu. 4 pav. Suminė liekamoji deformacija suirimo metu yra ne mažesnė už plastinę deformaciją vienkartinio apkrovimo metu (irimo mechanizmas parodytas 2 pav. kaip ir statinio apkrovimo atveju. Nuovargis – laipsniškas pažeidimų kaupimosi procesas. Manoma. Kai yra toks koncentratorius. y. veikiant kartotiniams kintamiesiems įtempiams. susidaro kakliukas. gali būti vienas ar keli židiniai. Tolesniam jo plitimui didžiausios įtakos turi medžiagos savybės. ir bandinys suyra. kuris.). 4 pav. Lūžis 93 . Nežymiai sumažėjus įtempiams ir padidėjus ciklų skaičiui. matomi bandinio arba detalės lūžyje. defektai). kūno forma ir apkrovimo sąlygos.

Plyšio dydis yra klasifikuojamas. medžiagos struktūra. medžiagos gebėjimo priešintis plyšio plitimui (irimo tąsumo) ir kitų veiksnių. 2 25 m austenitinio kristalo dydis 2 3 atstumas tarp atomų 5 pav. Plyšių klasifikacija Plyšio susidarymą ir plitimą lemia deformavimo tipas. stabdantis plastines deformacijas ir tolesnis jo plitimas yra staigus pagal vieną iš aprašytų mechanizmų.Bandinio su koncentratoriumi lūžyje stabilaus prieaugio sritis užima didelę paviršiaus dalį. Kiekvienoje nuovargio proceso stadijoje pasireiškia vienoks ar kitoks irimo mechanizmas. kaip parodyta 5 pav. ties aštria jo viršūne susidaro triašis įtempių būvis. Plyšiui pasiekus kritinį dydį. detalės forma ir daugelis kitų veiksnių. Lūžio sričių dydis priklauso nuo medžiagos savybių (plastinė ar trapi). įtempių kitimo intervalo. 2 ir 3 lentelėse parodyti būdingi plyšio plitimo dėsningumai pri94 . deformavimo tipo. apkrovimo lygis. Šioje srityje pastebimos nuovarginės linijos (rievės).

kai ciklų skaičius 106–107: • lenkiant σ −1 ≈ 0.4 σu . • tempiant-gniuždant σ −1 ≈ 0.28 σu . Reikia pažymėti. 95 . Priklausomai nuo deformavimo tipo kinta nuovargio (patvarumo) riba. Plyšio plitimas cilindriniuose bandiniuose Lygūs Apkrovimas Bandiniai Su išpjova Lygūs Nominaliniai įtempiai Dideli Su išpjova Maži Tempimas Pulsuojantis lenkimas Kintamojo ženklo lenkimas Lenkimas ir sukimas Medžiagos savybė priešintis nuovargiui yra patvarumas. 2 lentelė. kad šios lentelės neparodo visų galimų plyšio variantų.klausomai nuo deformavimo tipo ar apkrovos lygio.

• sukant τ−1 ≈ 0.22 σu ( σ u – stiprumo riba. σ u . 3 lentelė. τ −1 – simetrinio ciklo patvarumo riba). Plyšio plitimas stačiakampio skerspjūvio bandiniuose Apkrovimas Lygus bandinys Švelnus koncentratorius Maži įtempiai Tempimas ir gniuždymas Aštrus koncentratorius Pulsuojantis lenkimas Kintamojo ženklo lenkimas Dideli įtempiai Ciklinis tempimas ir gniuždymas Pulsuojantis lenkimas Kintamojo ženklo lenkimas 96 .

4. patiria ir agresyviosios aplinkos poveikį. jeigu eksploatacijos sąlygomis kartais nebeveikia ciklinai įtempiai. aplinka ir deformavimo tipas. Tai kompleksinis procesas. 1. Jie pradeda plisti. Irimas gali būti grūdelinis ir tarpgrūdelinis. nors įtempiai pastovūs. Didelę įtaką plyšiui susidaryti ir plisti 97 . Įtemptojo elemento korozija Išorinių apkrovų poveikis pasikeičia. bet ir daug skirtumų. Dažniausiai plyšio viršūnė būna ne tokia aštri kaip paprasto nuovargio atveju. pagreitina jo plitimą. veikiama ciklinių apkrovų. Šiuo atveju nebėra patvarumo ribos. Tai yra įtemptojo elemento korozija. o nuovargio veikiant korozijai kreivė visą laiką mažėja. Tarpgrūdelinės korozijos atveju plyšys eina kristalų paviršiumi. Elektromechaniniai procesai paspartina plyšio susidarymą.5. Kai detalė cikliškai vėl apkraunama. Nuovargio (Vėlerio) kreivė turi asimptotinį pobūdį. Esant toms pačioms medžiagos mechaninėms savybėms ir apkrovimui irimo procesas detalėje nevyktų. Aplinka turi įtakos plyšio susidarymui ir jo plitimui. Plyšys atbunka. Nuovargio ir nuovargio veikiant korozijai plyšys turi ne tik bendrų bruožų. Tačiau nuovargio veikiant korozijai plyšiai turi atsišakojimų ir gali atsirasti daugelyje vietų. plyšio plitimas prasideda nuo bukosios viršūnės. pagamintų iš kai kurių legiruotųjų plienų. Plyšio ertmė būna pripildyta korozijos atliekų. jeigu nebūtų agresyviosios aplinkos poveikio. Detalių. Abiem atvejais jie beveik tiesūs ir plinta pagal tarpgrūdelinį mechanizmą. Irimo pradžioje atsiranda sunkiai aptinkamų plyšių.1. jeigu konstrukcijos elementas yra veikiamas agresyviosios aplinkos. kuriam įtakos turi medžiagos mechaninės savybės. jeigu jų nuovargis vyksta agresyviojoje aplinkoje. ilgalaikiškumas sumažėja keletą kartų. Korozijos veikiamo elemento nuovargis Jeigu detalė. Grūdelinės korozijos atveju plyšys perkerta kristalą. tai toks irimas vadinamas korozijos veikiamo elemento nuovargiu. Agresyviosios aplinkos poveikis šiuo atveju yra lemiamas.

Ilgainiui tas procesas intensyvėja ir sukelia trapią ar plastinę suirtį. plastinis ir kt. Fraktografinis suirusių detalų tyrimas yra pats svarbiausias metodas irimo priežasčiai nustatyti.6. Valkšnumo procesas trunka ilgai.). susidaro sritys. Gali būti daug plyšių ir daug atsišakojimų. 1.turi elektrocheminiai procesai. gamybos procese. Eksploatacinių lūžių sandaros analizė Detalių ir konstrukcijų suirimas eksploatacijos metu turi specifinių požymių. virintinėse jungtyse. kur sumažėjęs medžiagos plastiškumas. t. • plyšio susidarymo mechanizmas.7. Jo viršūnė būna aštri. Esant aukštoms temperatūroms. 98 . ir pastebėta. kad pavienės ertmės (tuštumos) atsiranda didesnių įtempių srityje arba ten. kad irimo pobūdis dažniausiai yra kompleksinis. Tik reikia turėti omenyje. pavyzdžiui. 1. Tačiau tarp detalės irimo pobūdžio ir apkrovimo sąlygų yra ryšys ir jį nusako: • irimo pobūdis. apkrovimo sąlygas. gali susidaryti ir plisti dviejų tipų plyšiai: • poringieji plyšiai (susidaro susijungiant tuštumoms). medžiaga patiria įvairias deformacijas ir aplinkos poveikį. kadangi jos struktūrinės dalelės nėra vienalytės ir izotropinės. Plyšio formai didelės įtakos turi ir medžiagos mikrostruktūra. • irimo paviršiaus reljefas. y. Valkšnumas Valkšnumu vadinama medžiagos savybė laikui bėgant deformuotis nuo to paties dydžio įtempių. veikiant pastoviems įtempiams. struktūros defektus ir pan. • kiliniai plyšiai (susidaro trijų kristalų aplinkoje). o ertmėje nedaug korozijos atliekų. Be to. elementų tarpusavio sąveiką medžiagos. kurių skirtingos mechaninės savybės. nes irimo pobūdis visada turi specifinių irimo mechanizmo požymių (trapusis. kurie atspindi detalės formą. Esant tam tikroms sąlygoms vienu metu gali vykti grūdelinis ir tarpgrūdelinis irimas.

Sąlygiškai klasifikuojant. kai irimo paviršius patiria ilgalaikį poveikį (kartu su apkrova) ir susideda iš trijų neryškių zonų: lėto irimo. kai irimo paviršius orientuotas statmenai didžiausių normalinių įtempių veikimo krypčiai. vienodo visomis kryptimis triašio įtempių būvio atveju plastiško kūno irimas visada bus trapusis. t. o galutinio irimo zona yra pluoštinės sandaros. o jo reljefas yra kristalinės arba grūdinės sandaros (blizgančių suskaldytų kristalitų ar jų briaunų derinys). parodytas plieninės detalės lūžis. o tąsieji lūžiai turi trapumo požymių. • tąsusis lūžis – tai toks lūžis. greito irimo ir galutinio irimo. ypač įtempių būviu. Tąsusis irimas – tai kūno dalijimasis. 6 pav. Tačiau irimo procesas praktiškai nusakomas ne tik medžiagos savybėmis: trapi ar plastiška. parodytas detalės lūžis. Pirmoji ir antroji zonos yra orientuotos statmenai didžiausių normalinių įtempių krypties. Pirmosios zonos reljefas grūdėtas. kaip parodyta 7 pav. • valkšnumo lūžis – tai toks lūžis. Detalių lūžius galima suskirstyti pagal tam tikrus požymius. Vienkartinio apkrovimo metu dauguma konstrukcinių medžiagų suyra pagal tąsiojo irimo mechanizmą. Pavyzdžiui. 99 . Trapusis irimas – tai trapaus kūno dalijimasis. bet ir apkrovimo sąlygomis. antrosios – grūdėtas ir pluoštinis. 6 pav. susiliejant mikroertmėms. kai irimo paviršius orientuotas didžiausių tangentinių įtempių veikimo kryptimi ir jo reljefui būdinga pluoštinė sandara (matinis kristalitų derinys). nesant plastinės deformacijos. Dauguma trapiųjų lūžių mažesnėje ar didesnėje mikrojungtyje turi ir tąsumo požymių. kuris prasidėjo iš vieno židinio. • trapusis lūžis – tai toks lūžis. Strėlėmis parodytas irimo plitimas.. y. visas kietųjų kūnų suirtis galima suskirstyti į trapiąsias ir tąsiąsias. Detalės paviršiuje pastebimas plyšėjimas. Lūžyje matomos duobutės ir matinis suirusių ir deformuotų kristalitų darinys. esant plastinei deformacijai.

• terminio nuovargio lūžis – tai toks lūžis. 8 ir 9 pav. c – plieninės detalės trapusis lūžis (lūžio detalės trapusis lūžis (lūžio židinys viršuje kairėje) 100 . Pagal susidarymą ir sandarą jis panašus į daugiaciklio nuovargio lūžį. oksidacija ir paviršiaus glotnumas (tarsi paviršius būtų aplydytas). atsiradęs plastiškojo grūdelinio irimo procese. nėra ryškai atskirų zonų. Tąsusis ir trapusis lūžiai: a – plastiško plieno lūžis tempiant (kakliuko kraštuose pastebima šlytis 45° kampu). grūdėtos reljefo zonos. Lūžiui būdinga: nuo vieno iki trijų susidarymo židinių. b – pluoštinis lūžis. parodytas terminio nuovargio lūžis ir medžiagos mikrostruktūra. a b c 6 pav. kurį sukelia cikliniai temperatūriniai įtempiai. mažas plyšio didėjimo zonos ilgis.

2 – nuovargio plyšio didėjimo zona. Turbinos disko paviršius: 1 – pradinio terminio plyšio zona. 3 – galutinio lūžio zona 101 .7 pav. Valkšnumo plyšiai plieninės detalės paviršiuje. veikiant tempimo įtempiams σ = 250 MPa ir kai temperatūra 850 °C 8 pav.

Disko medžiagos mikrostruktūra lūžio pakraštyje ties terminiu plyšiu (rodyklėmis parodytos zonos. Jie parodo plyšio plitimo frontą ir siejami su plastine deformacija plyšio viršūnėje. kuriose sumažėjęs legiruojančiųjų elementų kiekis. turi trapumo. tik paviršius ne toks glotnus. neryški plyšio didėjimo zona ir labiau pastebimi plastinės deformacijos pėdsakai (ypač galutinio lūžio zonoje).9 pav. laipsniško plyšio didėjimo zonos reljefas yra kristalinis. 102 . parodyta įvairių detalių nuovargio lūžiai. laipsniško plyšio didėjimo ir galutinio lūžio. galutinio lūžio zona yra kristalinės sandaros. be to. plyšio plitimo greičio sumažėjimu arba padidėjimu dėl vidinio arba išorinio poveikio. Šio lūžio struktūra tokia pat kaip daugiaciklio nuovargio lūžio. Irimo židinio zona turi smulkių kristalų reljefą. kai irimo paviršius yra orientuotas statmenai didžiausių įtempių krypties ir susideda iš trijų zonų: irimo židinio. kai irimo paviršius orientuotas didžiausiems tempimo įtempiams statmena kryptimi. Nuovargio slenksčiai ir rievės yra makroskopiniai įrimo požymiai. padidinta ~500 kartų) Nuovargio lūžis – tai toks lūžis. • mažaciklio nuovargio (iki 100 000 ciklų) lūžis – toks lūžis. 10 pav.

d – ašies 103 . Kintamųjų įtempių įtaka pastebima atlikus mikroanalizę. c – stebulės. 11 pav. mažas nuovargio linijų ryškumas.• korozijos nuovargio lūžis – tai lūžis sukeltas daugkartinės korozijos. a b c d 10 pav. ryški pirmoji nuovargio irimo stadija (nuovargio plyšio didėjimo trajektorija sudaro 450º kampą su svarbiausiais normaliniais įtempiais). nuovargio rievės sutampa su grūdelių briaunomis. yra daug plyšio židinių. Nuovargio lūžiai: a. Plyšiai plinta grūdelių paviršiais. parodytas kniedės iš aliuminio lydinio lūžis. Jam būdinga: daug židinių. Pagal orientaciją ir sandarą jis analogiškas daugiaciklio nuovargio lūžiui. oksidacija. korozijos pažeidimai ir korozijos produktai. b – kakliuko.

a b 11 pav. kai irimo paviršius susideda iš dviejų uždelsto irimo ir galutinio lūžio zonų. 12 pav. Uždelstas irimas pasireiškia vamzdžiuose. Cu) lūžis. parodytos detalės iš aliuminio lydinio (Al. Pirmojoje srityje (uždelsto 104 . Mg. Zn. Uždelsto irimo zona orientuota statmenai didžiausių tempimo įtempių krypties. jos sandara grūdinė ar kristalinė. veikiamuose vidinio spaudimo. b – lūžio paviršius • uždelstas trapusis lūžis – tai toks lūžis. Korozijos nuovargio irimas: a – plyšio plitimas tarpgrūdeliniais paviršiais. balionuose ir induose. galutinio lūžio zona iš pradžių sutampa su uždelsto irimo zona ir jos sandara plokščia.

korozijos lūžis – toks lūžis. Uždelstas trapusis lūžis 13 pav. 13 pav. Antriniai plyšiai plinta tarpgrūdeliniais paviršiais 105 . Viršuje matomas korozijos produktų sluoksnis. o antrinių plyšių paviršiuje tarpkristalitinės korozijos požymiai.• irimo) vyrauja tarpgrūdelinis irimas. parodytas korozijos lūžis. Paprastai korozijų plyšiai plinta tarpkristaliniais paviršiais. tačiau tai patvirtinti galima tik papildoma mikroanalize. Korozijos lūžio profilis. 12 pav. Magistralinio plyšio paviršiuje matomi korozijos produktai. kai irimo paviršius ilgą laiką yra veikiamas korozijos.

Matavimo įrankiai 2. Lokalizuotų suirimo zonų analizė. naudojant optines priemones ir įvairius prietaisus. 3. galima nustatyti lūžio struktūrą. irimo mechanizmą. Lūžių analizės tvarka ir rezultatų apdorojimas Praktiškai nagrinėjant detalių ir konstrukcijų elementų suirimo priežastis siūloma tokia analizės metodologija: 1. labai svarbu gauti fraktografinę kokybinę ir kiekybinę informaciją.3. Bandiniai arba detalės yra pagaminti iš plastiškų arba trapių medžiagų. plieno. Slankmatis. mikroskopas. detalės ir lūžių nuotraukos. ketaus.1. bandinius ir remiantis įvairia informacine medžiaga. kinetiką.1 mm. t. Apžiūrint irimo paviršių vizualiai. Nagrinėjant lūžius. Eksperimentinė dalis 2. Liniuotė. detalės arba tik lūžiai.2.1.1.1. nustatant kuo didesnį skaičių galimų suirimo sąlygų. 2. 2. kurio matavimo tikslumas ne mažesnis kaip 0. irimo proceso dėsningumus. 2. Suirimo sąlygų analizė ir fiksavimas: atskiras kiekvieno suirimo nagrinėjimas.2. Iš dažniausiai paplitusių irimo rūšių reikia išskirti nuovargio suirimą – nagrinėti tokius medžiagos struktūros ir 106 . priedą) parodyti suirę bandiniai. Nuotraukose (žr. irimo pobūdžio ir apkrovimo sąlygų ryšio nustatymas. Išvadų formulavimas įvertinant subjektyvų požiūrį.2. 2. Didinamasis stiklas (lupa). naudojant suirusias detales. Bandiniai Suirimo sąlygų analizei pateikiami įvairūs bandiniai. spalvotojo metalo lydinių. struktūrinių ir technologinių veiksnių įtaką irimui.3.1. y. 2.

sukimo. 3. Kokie yra kritiniai įtempiai suirimo metu? Juos galima apskaičiuoti remiantis papildoma literatūra arba kompaktinio bandinio su plyšiu statinio irimo aprašu. Laboratorinio darbo ataskaita 3. kokios plyšio atsiradimo priežastys. Kokio dydžio (bent apytikriai) šie įtempiai? 3. Kokie įtempiai (tempimo. Kur plyšio židinys. kurie bent apytikriai leistų nustatyti tam tikras priežastis: 1.2. šlyties ar sudėtingo deformavimo) lėmė visišką detalės suirimą? 2. Koks kritinis plyšio dydis? 5. išvados. Trumpas darbo aprašymas. grafinė dalis. Darbo rezultatai. 107 .1. 3. koks aplinkos poveikis plyšio plitimui? 4.nuovargio lūžio sandaros požymius. lenkimo.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful