... Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tuðtuma arba visuotinybë. Aukðèiausiojo sprendimas tame padëjo taðkà. Tai buvo tvërimo pradþia, visatos aðis, pirminis grûdas, Visko vidurys. Taðkas plëtësi – daigas skëlë grûdà, prasidëjo Didysis sprogimas, visatos radimasis. Tuðtumoje atsirado ratas – pirmojo kûrinio simbolis, tvërinijos, Visatos pradþios þymë. Ðià sukurtàjà visumà – grûdà, kiauðiná – dalijo statmena (vertikali) linija – t.y. dvasinis, vyriðkasis pradmuo ir gulsèia (horizontali) linija – t. y. medþiaginis (materialus, þemiðkas), moteriðkasis pradmuo. Sutvërëjas visa tai (Visatà), pirmapradá kryþiø “ásuko”, ákvëpë gyvybæ, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas, plëtimasis, traukimasis. Besisukanèiam kryþiui judesys “uþlauþë galus”: judanti, gyva kryþma – t. y. svastika vël braiþë ratà, jungdama jau ávairiais kampais padalintà Visatà...

Rasa Ambraziejienë

ÞENKLAI. ÁVAIZDINIAI. SIMBOLIAI

Kauno tautinës kultûros centras 1

II-asis redaguotas leidimas Iðleido: Redagavo ir maketavo: Kauno Tautinës kultûros centras Rasa Ambraziejienë © Rasa Ambraziejienë ISBN 9955-9316-2-0 2 . tiesë. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai – taðkas.6 Am42 Ði knyga – tai pastanga dar kartà paþvelgti á simbolius. bet ir spalvø bei stichijø – ugnies. trikampis. Tyrinëjant remiamasi lietuviø tautinës kultûros áþvalgomis. aprëpti juos kaip visumà. vis dëlto bandant ávaizdiniø nesusieti su kurios nors vienos kultûros ar religijos átaka. kryþius. þemës ir vandens – simbolika. oro. tuo parodant simboliø visuotinumà visose senosiose kultûrose. jø prasmæ.UDK 003. svastika. kvadratas. ratas. kilmæ bei tarpusavio sàsajas.

ji iðranda naujà gyvenimà ir naujà dvasià. buvau visai tikras. padràsinimu. Tai ne fantazijos: palyginti su jomis.. /. jei jos auklëjimas prasidës ne patirtimis. Að ne galvojantis þmogus. kaip saulëta sveiko proto buveinë. Chestertonas) Tikrai pasakius. ji atveria viskà naujai reginèias akis. (G.. Niekas. jei patirtys ateis tik kaip jos svajoniø árodymai.. ir kad mes visi esam tik laðeliai pasaulio ir gyvenimo vandenyne – tik aðara ant Fatimos veido – ir kad visos mûsø galvos ir idëjos ir sistemos yra tik niekas. /. Bachelardas) Pirmà ir paskutinæ filosofijà. La– biausiai tikëjau tada. ðvelniu palietimu. atviru þodþiø pasikeitimu. labiausiai tikiu ir dabar tuo. tik niekas. að patyriau vaikø kambaryje. bandydamas atspëti. kad yra mënulis. kad mënulyje gyvena þmogus./ Senos auklës pasakoja vaikams ne apie þolæ. að negalvoju. Að tik sëdþiu taip ir klausaus./ Að þinojau apie stebuklingà pupos stiebà. o svajonëmis. (G. kas yra tikrai svarbu. mano manymu. þmogaus su þmogumi susitikimu. dar nebûdamas visai ásitikinæs. K.. kas vadinama pasakomis. Mekas) 3 ../ Vaizduotë iðranda kaþkà daugiau negu þodþiai ir dramos.. kad tikrumoje niekas nëra svarbu.Vaizduotë nëra sugebëjimas kurti tikrovës vaizdus. kad viskas praeina.. bet apie fëjas. kad viskas yra lygiai svarbu. pabuèiavimu. Pasakø ðalis – ne kas kita. /. ir racionalizmas yra nenormalûs: tiesa. Daugiausia iðmokau ið auklës. tai yra teisëtos. ðvelniu geru þodþiu.. Su galva toli nenueisi. Ir lyg girdþiu. ir religija. ðokanèias ant þolës. religija – nenormaliai teisinga. palyginant su ðirdimi. þvaigþdþiø paskirtos tradicijø ir demokratijos þynës. (J. kas ateina ið erdviø gilumos. draugyste. yra absoliuèiai teisingos. o racionalizmas `nenormaliai klaidingas. O jø turës. ji yra gebëjimas kurti tikrovæ perauganèius. Ji matys tik turëdama “vizijø”. kai dar nebuvau ragavæs pupø. Jos. kuria nesugriaunamai tikiu. jà dainuojanèius vaizdus.

paakinta aukðèiau pateiktø autoriø minèiø ir todël pernelyg nebesijaudindama dël daþnai keistokø ið vizijø iðplaukusiø vaizduotës dariniø.Knygoje pateiktos mintys pirmàkart nusëdo popieriuje 1991–1992 m. Tuomet raðiau tik sau ir. Ðiandien. paleidþiu ðá raðiná vieðumon. maniau. Uþ paskatinimus ir pagalbà dëkoju vyrui. 4 . draugams ir bendradarbiams. kad pakankamai blaiviai suvokiu kai kuriø savo vaizduotës padarø neárodomumà bei nemoksliðkumà. Man to ir nereikëjo.

................................................................................. Raudona .................. Svastika ................... 103 Pabaiga....... 100 Vanduo ....TURINYS Áþanga ..................................................................................................... Kryþius .................................................................................................... Ratas ................................................................................. Medis .............. Ketvirtainis . II skyrius SPALVOS .............. 94 Ugnis .............................................................................................................................................................................................. Geltona ..................................................................................................................... kurioje ieðkome virðsprendinio .................... 113 5 ......................................... Pabaiga................... 95 Oras ...................................... kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradþios taðkà ............................................................................... Þalia ........................................................................... 10 14 23 34 46 55 68 84 86 86 87 87 88 88 92 III skyrius PAMATINËS VISATOS GALIOS ............................ Juoda ........... 98 Þemë ............................................................................................................................. 109 Literatûra ................................. Balta ..................................................... Trikampis ......................................................................................................... 111 SIMBOLIØ LENTELË ............................... 6 I skyrius PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE .......................................................................................................................................... Mëlyna ........................................

Galbût galima pasakyti. uþðifruoja atvirà posakio ar vaizdo prasmæ. Skvarmingas – kuris tam tikros formos. stiprybë. ne vienà reikðmiø sluoksná. kaþkurios “sklendenanèios” Jo minties ` dvasios iðraiðka. Tas paèias reikðmes turi ir senþodþiai kvarma. apie Visatos tvarkà ir blogio áveikimo galimybes. giesme. Taèiau Visata ` tai þenklas. o jëga. apeigomis. Dievas yra gryna Esa. Jungas). Visø tautø tautosaka paremta simboliais. ratas simbolizuoja saulæ reikðtø labai susiaurinti apskritimo (skritulio) prasmes. garsiniu. pagal kurá kas dirbama. * Skvarma – tai forma. 6 . skvarmas. muzikos.ÁÞANGA Mintis ar dvasia gali apsireikðti. ásiþeminti ávairiai: þodþiais ir kalba. Nes þenklas rodo. uþ materialaus dësnio ribø. Tai greièiau poezijos. dvasia ar net dievybë. spalvomis. Simbolio nepaaiðkinsi protu. Simbolis – ávaizdinys visad talpina daug prasmiø. O simboliu tapæs þenklas paslepia. jo prasmëms atskleisti nepakanka logikos. kurià jis þymi. Pasakoje þaltys ` ne roplys. apie Pasaulio sutvërimà ir Tvërëjo ásakymus mums. dailës ar vaizduotës sritis. Ávaizdinio suvokimo reikðmë mûsø gyvenime dar per menkai suvokiama. pasakos. tuo tarpu simbolis visuomet iðreiðkia kaþkà daugiau. o iðmintis. kvarmas. I-àjá – nes áprastas. o meniniu. G. skvarmuoti – dëti á formà. ragas – ne galvijo kûno dalis. nei jo akivaizdi ir betarpiðka reikðmë” (K. kad pvz. þinia apie praeitá. prietaisas norimo pavidalo daiktui padaryti. tëvelio dvarelis dainoje – ne tik ûkis. modelis. ávaizdiniais**. dabartá ir net ateitá. Jis neturi jokios skvarmos*. Simboliø vartojimas – tai bûdas nukreipti þmogaus pasàmonës galias reikiama linkme. gyvybinë jëga. medþiaginis pavidalas. pavidalas. pavyzdys. galia. jis iðsiverþia uþ mokslo. II-àjá – nes lietuviðkas. kad bûtent ðiuo atveju ratas þenklina saulæ. vaizdiniu bûdu perduodamas mokymas. “Þenklas visuomet yra maþiau nei idëja. ** Lygiagreèiai vartosime simbolio ir ávaizdinio pavadinimus. Todël tarti. o gal net pasaulio vidurys ar pasakojimo apie Visatos kûrimà simbolis. þenklina tik kaþkà aiðkiai apibrëþto. jame visad slypi neatskleistø suvokimø gelmë. formuoti [2]. Mûsø senosios dainos ir pasakos – ne senoliø lakios vaizduotës vaisius.

ar atrakins tiesà tasai. malda.Pasak K. gal jau ir reikalo nebebûtø apie visus ðiuos dalykus kalbëti. O ðiuolaikiniam þmogui tai. bûtiniausiø buities dirbiniø raðtai (þenklinantys greièiau bûtá nei buitá). ji apsieina netgi be raðto. deja. Sveikas Medis visuomet duos sveikus vaisius. turbût. Neákainojamos senøjø þiniø lobyno saugyklos. aukðtybiø paukðèiø giesmiø jos nebegirdi. pasaka. Kaþin. tuo paèiu iðnyko ir jautrioji jëga. Viskas vël taptø savaime aiðku. Tinkamo santykio tarp ðirdies ir proto praradimas – viena pagrindiniø ðiødienio pasaulio bëdø ir ydø. ávaizdinius. jausmo. bandydamas suvokti. Deja. Tautai. kaþkada. besiskleidþianèiai kartu su jo ðakomis. materialistinës pasaulëþiûros sàlygomis tai ágyvendinti nelengva. Visa tai atgaivinti yra vienas pagrindiniø uþdaviniø. Ir dël to. kurià ðis ávaizdínis ryðys kûrë. kol kas uþrakintos. Antra vertus. ábûtinti. kad senieji simboliai neteko savo magiðkos galios. ðventë. ir yra sunkiausia. Esos) tauta ir jos þmogus. apsvarsto kiekvienà reiðkiná. rûmø. jis gyvena pagal Jo dësnius. ar yra þemëje kas pavojingesnio uþ protingà beðirdá. nereikëtø rûpintis dël ateities. pasàmonës. Ðaknys jø nebemaitina. Medþio ðakos nebejauèia ðaknø gelmës ir virðûnës aukðèio. áprasminti. apmàsto. Vienintelës Dievo suvokimo. ðakø (nebe Medþio) þmogus kûrë skvarmas – þenklus. persikeitus. Tokia tauta. Jungo. pajautos pagalba ámanoma suvokti bent dalá senøjø simboliø prasmiø. dvasia. ið tiesø buvæs. su amþinai gyva savojo Medþio ðaknimi. turëtume pasikeisti patys [18]. sàvokà ar þenklà. proto vieðpatavimas privedë prie to. Pakeitus save. ávyká. G. kuris vien logiðkai ávertina. Kaþin. þmogus prarado jautrøjá. pasaulio ir savæs iðraiðkos – tai daina. prieð iðdrásdami perimti senàjà iðmintá. Ðiandien geras. Taèiau tokia Dievo (Medþio. Jø raktus seniai esame pametæ. simbolius. kuri reikalinga kuo menkiausiø iðraiðkos priemoniø. jà be galo sunku áskvarminti. tikslus pavidalas – daugeliui vienintelis bûdas ið7 . bokðtø. lapeliais bei þiedais ir gebanèiai regëti dvasios aukðtybiø Paukðèius ant jo virðûnës. toks þmogus – Dievo vaikas. nepraradusiai ryðio su senove. manau. – ðiandien praeitis. pateisinti save. nesuvoktà tapatumà su gamtos reiðkiniais. Tik ðirdies. O Aukðèiausiojo dësnis – esa. Tokiai tautai nereikia didingø piramidþiø.

pranaðais. Kiti patiki tikrais ar ásivaizduotais mokytojais. apeigos pagalba arba gebanèiø iðgirsti medþio. Gal viskas jau pasakyta ir net skvarmuota – áþeminta ávairiais þenklais ir ávaizdiniais. o Dvasios ðviesos ðildomi. paproèius ir apeigas. pagal tûkstantmeèiø patikrintus dësnius. Perskaitykim jø iðlikusius “laiðkus”. Taigi bendràja prasme bet kuris pavidalas yra simbolis. meditacijos. Tokiø maþai. vargsta su senøjø raðtø vertimais. ginèijasi dël pirminës kurios nors kalbos senþodþio prasmës. Vieniems priimtiniausia mokslo. vadais. kà paliko mums protëviai. ir Þemë. Bandoma atspëti. Mûsø tautos uþduotis – padëti auginti savàjá medá. Treti turi viskà tikrinti “savu kailiu” – eina klaidø ir bandymø keliu. rasti ir palaikyti ryðá su maitinanèiomis ðaknimis ir stiebtis link dieviðkoje ðviesoje panirusios virðûnës. lietuviai – baltai – aisèiai? Patikimiausiai tiria senovæ. kurie gyvena pagal Dievo Þodá. bando ðventraðèiø raidëje áþvelgti tikràjà Jo mintá. pavardës. – tereikia áþvelgti juose tebeglûdinèià esmæ. Þmonija tai daryti. priklausomai nuo jø “imtuvø”. Taèiau dingus esmei tuðèia skvarma tampa saviapgaule ir galø gale veda tautos dvasios mirtin. pasakas. þodis – tai iðdava – pavidalas – þenklas juo apreikðtos minties. Yra bandanèiø priimti ir suvokti Aukðtybiø balsus maldos. bando. kurie laikosi senøjø paproèiø ne tuðèios apeigos vedini. Tautos – tai Medþiai Dievo sode arba Jo Medþio ðakos. Ávairiø tikybø dvasininkai aiðkinasi ir aiðkina Dievo Þodá. tiesos ieðko ir takus ateitin grindþia tie. Kà turime ir ko ieðkome mes. atrakinti senuosius þenklus. þinoma. paukðèio ar ðaltinio patarimà. aiðkinti padavimus. skaièiai. Kaip iðlaikyti lygsvarà ant ðiø lemties aðmenø? Pabandykime susirinkti tai. Ir Visata. O likusiems reikia kitø Tiesos perteikimo bûdø.saugoti besislepianèià nuo mûsø ankanèiø dvasios akiø dieviðkàjà Esà. asmeniniu Esos suvokimu laiminami. debesies. loginiai árodinëjimai. Raðtas trobos langinëje – ðeimininko dva8 . ir þmogus – Dievo minèiø skvarmos – simboliai. Bet kuris kalbos darinys.

ir suvirpa ðirdis. 9 . kad tai. Neátikinëju skaitytojo. matome ið puodo kylantá garà ar virð slënio besidraikantá rûkà. Tai galbût tik maþutëlytë Tiesos dalelë ir bandymas parodyti.. pavyzdþiui. ðlakstomës ðvæstu vandeniu. dermës – darnos suvokimo iðraiðka. – visa tiesa.sios. uþrakinta þinia. net ið pirmo þvilgsnio paprasèiausio dalyko neámanoma pilnai iðaiðkinti. – tik nedràsus þvilgtelëjimas á begalybæ. ávardinimas “paprasèiausiu” yra sàlyginis. laimës ieðkome uþ jûrø – mariø. kad tai – ne vien tobulas groþis. èiuoþinëjame ant uþðalusios balutës. mazgojame velioná. Vëliau pamatysime. dvasiniø dalykø iðreikðti þodþiø – þenklø iðvis neturime. Aiðku. Tad ir pradëkime nuo paprasèiausio þenklo – geometrinio brëþinio plokðtumoje. ateitá. iðpjaustyti. iðausti. apie kà kalbësime. atgyjame nuo gyvybës vandens. krikðtijamës. o Anapus keliamës per Maros vandenis ar Letos upæ.. kitomis – vaizduotës – akimis ir patiems ieðkoti atsakymø. spalvos ir skvarmos darni dermë. nemedþiaginiø dalykø – tikrø stebuklø. kas mus supa. þvelgti á tai. Paimi senà juostà ðimtaraðtæ. praeitá. groþio pajautos. bet ir pasakojimas. pajus skirtingus atspalvius – atgarsius. Jokio. plaukiojame eþere. maudome naujagimá. iðkalti. paslaptingais raðto þenklais áraðyta. kad paprasta tik já atvaizduoti – nubraiþyti. iðgirs. uþplûsta nuojauta. Taèiau kiekviename taðke – neiðsemiama gelmë. Þinome formulæ H2O. Ðtai mes pilame vandená á arbatinukà. Taèiau ar galime pasakyti tiksliai. jø esmës atskleidimas ar pan. suvoks vis kitas prasmes. kiekvieno jø sieloje suvirpës vis kita styga. aiðkiai ir vienareikðmiai – kas tai yra vanduo? Daugybei giluminiø. kad mus supanèiuose daiktuose – daugybë visai nedaiktiniø. roþë arba saulë? Kiekvienas þmogus ðiuose ávaizdþiuose – þodþiuose áþvelgs. Argi galima iðaiðkinti. Tai pastanga paskatinti ieðkoti. kas tai yra. kas èia bus aiðkinama apie simbolius. Taigi tai. Arba net senojo kaimo þmogaus pasàmonëje tebeglûdintis pasakojimas ávaizdiniø pagalba apie Visatos dësnius. Verkiame.

I skyrius PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE

Tai kas gi yra pradþia? Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tuðtuma arba Visuotinybë – Absoliutas. Dievo sprendimas Tame padëjo taðkà. Tai buvo tvërimo pradþia, Visatos aðis, pirminis grûdas, Visko vidurys, taigi – pirmasis Dievo simbolis. Taðkas plëtësi – daigas skëlë grûdà, prasidëjo Didysis sprogimas, Visatos radimasis. Tuðtumoje atsirado apskritimas, ratas – pirmo Dievo kûrinio simbolis, Tvërinijos, Visatos pradþios þymë. Naujai sukurtàjà visumà – grûdà, kiauðiná – dalijo statmena (vertikali) linija – dvasinis, vyriðkasis pradmuo ir gulsèia (horizontali) linija – medþiaginis (materialus, þemiðkas), moteriðkasis pradmuo. Dievas Visa Tai (Visatà), pirmapradá kryþiø “ásuko”, ákvëpë gyvybæ, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas, plëtimasis, traukimasis. Besisukanèiam kryþiui judesys “uþlauþë galus”; judanti, gyva kryþma – svastika vël braiþë ratà, sujungdama jau ávairiais kampais padalintà Visatà su pirmine Begalybe – Amþinybe – apskritimu ir jo centru – taðku. Pirminio Postûmio ásukta Visata – galaktikos, ûkai, pasauliai ir antipasauliai skleidësi á iðoræ vijomis, sûkuriais (kylanti, iðsiranganti gyvatë; iðorinë, atsiir jos judesio brëþiamas skaièius 9). Skleididaranti svastika masis – vyriðko postûmio judesys. Pirminiø sûkuriø iðsklaidytos atplaiðos jungësi, sukosi á savas galaktikas, þvaigþdynus ir planetø gaublius, þemes ir Þemæ (kryptis vidun – gyvatë susisuka poilsiui braiþo skaièiø 6). ar susikaupimui; vidinë, uþsidaranti svastika Judesys vidun, gilyn, á save – moteriðko prado veiksmas. Kûrëjà ir kûriná, skleidimàsi ir jungimàsi, gërá ir blogá, ðviesà ir tamsà, dvasià ir medþiagà, vyriðkumà ir moteriðkumà apjungia rytietiðkasis jin/ arba lietuviðkø juostø þalèiukas saulës rate. Sàlyginai sustabdyta svastika (poþiûris á jà ið vidaus, esant joje) – tveria tvorà tarp Tvërëjo ir tvëriapriboja tobulà kvadratà – jan
10

nijos – Tëvo Dvarà (t. y. saugià, patikimà erdvæ; plg. tverti, tvirtas, tvarka ir dvaras, rus. äâîð, äâåðü)*. Ið ðios pradþiø pradþios iðsisuka, iðnyra visi kiti þenklai ir ávaizdiniai – suspindi saulutës , subanguoja vandenys , pasiskirsto átakos lygmenimis dangiðka Trejybë–trejetas–trikampis ir grubokas, þemiðkas, pasaulio ðalimis padalintas ketvirtainiðkumas–ketvertas–kvadratas. O poþemá – þemæ – dangø, praeitá – dabartá – ateitá sujungia Paþinimo, Gërio ir Blogio, Esmës, Gyvybës Medis – Pasaulio aðis – jau ne vien Tvërimo, bet ir þemiðkas bei atperkantis Kryþius. Tai senøjø tautø þmonës þinojo (prisiminë?). Ðie dalykai iðliko ávairiais skirtingais pavidalais, bet visø esmë – bendra. Tai ir dagonø grûdas Po, ir Bramos kiauðinis Vedose, ir lietuviø dainos Tëvelio dvarelis mariø saloje. Ir paslaptingieji “pirmàjà dienà” sutverti dangus ir þemë Pradþios knygoje. Juk ir tvirtuma – Dangus, ir Þemë, ir Jûros, ir þvaigþdës buvo sutverti vëlesnëmis “dienomis” [1]. Vadinasi, “treèiosios dienos” Þemë ir “antrosios dienos” Dangus – visai ne tie patys dangus ir þemë, kuriuos Senojo Testamento Dievas sutvërë “pirmàjà dienà”. Patyrinëkime kiekvienà paminëtà ávaizdiná. Tik nepamirðkim, kad në vieno jø negalima aiðkintis ir suvokti skyrium. Jau pastebëjome, kad visi seniausieji simboliai susijæ tarpusavyje. Visus medþius, þalèius, þiedus, saules ir galaktikas galima “susukti” á vienintelá taðkà. O ið to Vieno Taðko iðskleisti Visatà.

* Dauguma senøjø kalbø þodþiø yra simboliai. Jie – nevienareikðmiai, jie – ne terminai. Tuo paèiu (ar labai panaðiu) þodþiu gali bûti pavadinti ið pirmo þvilgsnio net prieðingi dalykai (pvz., ðvæsti ir ðvaistyti; sviestas ir svastika; dvasia, dvësuoti ir dvësti; maitinti ir maitoti). Tik gilinantis pastebima, kuo ir kaip senas Þodis gali su mumis “þaisti” – vartytis, keisti priebalses vietomis, siûlytis skaitomas ið galo ir pan. Kadangi, mano akimis, nei pasakai, nei simboliui paaiðkinti nëra privaloma ðiuolaikinë mokslinë logika, leidþiu sau nemaþai dëmesio skirti þodþiams – ávaizdiniams, leistis jø vedþiojamai, t. y. þaisti. 11

Pav. 1 Pateiktuose pavyzdþiuose matome ávairius þenklus senuosiuose audiniuose. Ðiø raðtø raida – perëjimai nuo paprasèiausiø, lengviausiai iðaudþiamø drobiø prie sudëtingiausiø spalvingø daugiaraðèiø audiniø. Taèiau tai – tik gamybinë pusë. Nes LAHFJE (virpëti, varpas, varpa) ir =KIJE (esëti, esatis, ausis) – ne vien darbø ávardinimo, bet ir ðventi, pasaulio kûrimo – tvërimo þodþiai. Verpiamas Gyvybës siûlas, audþiamas Pasaulio audeklas. Matome, kad kiekvieno audimo pradþia, esmë – virpanèiø siûlø pluoðtø pakëlimas ir nuleidimas (aukðtyn – þemyn, ðviesa – tamsa, jin – jan ir t. t.).

12

13 .

kuriø iðorinis – Begalinë Riba. moteriðkas judëjimas yra ratu (ðirdis. Galima tai matyti ir kitaip: ratas – tai pasaulio simbolis. vyriðko ir moteriðko pradø – jo skersmenimis . o astrologijoje – saulës simbolis. – belytë ir beApskritimas (kartais su taðku viduryje) – galinë gamta. Dievas yra skritulys. neiðsiðakojæs kryþius. 14 . Taðkas – taip pat ir skaièiaus 1 þenklas – aiðkaus pavidalo neágijusios pradþiø pradþios simbolis ir kartu visuotinumo. Gyvatë.RATAS Visa randasi ið taðko. Kinijos iðminèiai Visatà vaizdavo trimis bendraviduriais ratais. y. o kûrybinës galios – t. Ir prieðingai. Savo Darbais jau apsireiðkæs Dievas gali bûti þymimas ðio rato skersmeniu . dar neiðplitæs ratas (apskritimas. Dvasia ir nemirtingumas taip pat vaizduoti apskritimu. apsireiðkia Brama. jo judesys tiesiðkas. kuris yra pats maþiausias. visad vaizduojamas skrituliu arba “nuliu” (absoliutus Niekas. sekantis – Dangus. kadangi yra begalinis ir savimi apreiðkia Viskà). á kurá siekia sugráþti visi daiktai ir bûtybës. skritulys. kurio centras visur. palaikanèià ir ákvepianèià pasaulá. o vidinis – Þemë . atsiskleidþia. tverianèioji Vedø dievybë. Kiauðinis. rutulys) arba dar neblykstelëjæs þaibas. ávaizdis. o apskritimas niekur (Paskalis). kita vertus. Taðkas spinduliuoja. ið kurio “iðsirita”. o taðkas centre atstovauja aukðèiausià Bûtybæ. vyriðkas (intelektas. beribiðkumo ratas. tai individualybës ávaizdinys [43]. magnetizmas) [44]. Tai vienovës ir kartu Dievo simbolis. elektra). Bekûniai Protai (planetos dvasios ir kurianèiosios jëgos) Egipte vaizduoti ratø pavidalo. ásikandusi savo uodegà – tai iðminties ir begalybës. Kitas to paties ávaizdþio raiðkos bûdas – vaizdavimas dievybës skritulio apskritimu.

Ratas – tai rita. dora. atsirado.. apjungianti viskà viename rate – vainike. kad baltø pasaulëjautoje rato sàvoka visiðkai netinkama apibrëþti dieviðkajam ar sielos lygmeniui. Taèiau priëmus. Jis priklauso labiausiai atsietø. kuriais mûsø protëviai iðsakydavo savàjà gyvenimo sampratà. kaip sàvokos. Ratà (Visatà) “laiko” ir “suka” tik centras (Dievas). o ið jo iðsirita. kad netgi tapo ðios sàvokos pakaitalu. viena svarbiausiø indoeuropieèiø sàvokø. Suvokiant ratà ne kaip Dievo simbolá. þodþiai: ðîä. rëtis. “Þodis rûta reiðkia ne tik darþelio rûtà. augalà ir þmogø. ritasi kûlio. kad ratas taip pat riboja þemiðkus. Rutulys ið tiesø yra tobuliausias pavidalas. Vainikas – rato ir þalio medþio jungtis. rateliu ðokti. saulë ridinëja. kaip antai: darna. visuotinumui apibrëþti ið tiesø tinkamiausias bûtent ratas ar rutulys. Vedose rta– yra esminë sàvoka. Taèiau Dievo Pasaulyje – be laiko ir be erdvës – nebegalioja mûsø dësniai. skaista. Darþelio rûta taip gerai iðreiðkia rûtos esmæ. o kaip tobulà Jo kûrinio pasireiðkimà. Rûtø vainikas Lietuvoje nuo senø senovës laikytas nemirtingumo. ten Jis Vienas esti Trejybëje. tyra. patikima slëptuvë. Ratas. kurio esmingiausioji prasmë dar lieka iki galo neatskleista” [15]. griaustinis nusirita. medþiagiðkumà. ritinys. ristas þirgas. Taèiau bûtent pavidalas. Ten 1=3. raitelis. rasa ir pan. tegu ir labai aukðtà lygá pasiekusius ar tobulus dalykus. ávaizdis. íàðîä). radynos (ið èia rusø k. veþimo ratas. Ðiame lygmenyje tobulumui.Ádomu. Tai jø abiejø ribojama saugi. rieda. radinys. apibendrintø (abstrakèiø) þodþiø eilei. aprëda. gaunama prieðtara. ritasi bangos. ðventykla. kurià mûsø protëviai ávardino þodþiu rûta. darnoje. Rta– kartu 15 . kodël daþnai rato ir kvadrato prasmë bûna ta pati. ðîäèëñÿ. kas sutverta. visuotinis dësnis. nesusipratimas dingsta. Taèiau ádomiausia – rûta. lengviau suprasti. rta–. maginë erdvë. vandená ir ugná. kiauðiná rita. Vainikas – rûtø ratas – vaizdingiausias bûdas apjungti apskritimà ir kryþmà. o ratà – kaip dieviðkumà. Bet kuris amþinai þaliuojantis augalas gali bûti vadinamas rûta. gyvøjø ryðio su mirusiaisiais. Ji jungia daugybæ ið pirmo þvilgsnio nesusietø dalykø: verpimo ratelis. rutulys vaizdþiausiai simbolizuoja Dievo tvërinijos tobulumà. Suvokiant keturkampá kaip keturpusá þemiðkumà. Visatà kaip Visa Tai. namai. lygsvaroje esanèios Visatos ávaizdiná. ðîäèíà. taura. rietimas. amþino þaliavimo þenklu.

kalboje ir pan. pilá. Mergelës kaip skaistos. aprëda – apriedëjimà aplink. dalios (astrologiniai) ratai. þymëjimas. romuva – apvali aikðtelë supama àþuolø. sukasi ir sukasi ratu. budynëse mirusájá taip pat apjuosdavo amþinybës þenklu ir apsaugodavo – apstatydavo deganèiomis þvakëmis ir apsësdavo ratu. Miesteliai ir miestai augo aplink ðventyklà. ritus). paþenklindavo. tobulëja ir auga ðeimos rate. kaip visaapimanèio. o visa sodyba apjuosta medþiais. Kita vertus. Iðlydëdami Anapus. þemës paros ir net þmonijos visuotinumà ir bendrumà galime pavaizduoti Rëdos ratu [23]. Rato. Amþinai sujungdami savo gyvenimus du jauni þmonës átvirtindavo. skritulys. ðvenèiø. jis ákûnija begalybæ. Ritualo ir visatos vienybë.yra ritualas (lot. savà erdvæ – iðdëstyti aplink kiemà. Rieda paros. amþinybës þenklà ir apsaugà neðiojo ant galvø rûtø vainikus. pasaulinio Kiauðinio. Pakanka paþvelgti dangun. saugià. kas privalomai kartojasi. jog Visa Tai “veikia” judanèio kryþiaus. saulës atvaizdas plokðtumoje (projekcija). sodyboje. Rëdos Ratas. Dar vienas poþiûris á ratà – tai Visatos rutulio. kurios sienos atskiria visatà (kosmosà) nuo chaoso. sukasi aplink motinà Saulæ planetos. þmogaus ir þmonijos gyvenimo ratai. 16 . atsispindinti þmoniø visuomenës sanklodose. rato pavyzdþiu. metø. apskritimas – erdvës. þmogaus gyvenimo. Rta– tai visatos aprëdos arba apeigos ritualas [11]. kad suvoktum. baþnyèià. beribiðkumà. ðvenèiø bei darbø ratai. renka ar sklaido debesis ciklonai ir anticiklonai. Þemiðkasis þmogaus gyvenimas prasideda nuo gemalo – susirietusio á kamuoliukà kûdikëlio motinos ásèiose. plokðtumoje galima atvaizduoti sudëtingiausius dalykus. ir daugybë kitø. Apeiga rodo á apëjimà ratu. visus medþiaginius lygmenis apjungianèio þenklo pagalba dvimatëje erdvëje. slibinas) susisukusi þiedu. kurios statiniai sukuria uþdarà. apsaugodavo save aukso þiedais. ritasi. Viena vertus. ir atomo branduolys su elektronø þiedais. Saugodami nekrikðtytà kûdiká brëþdavo aplink já ratà ðermukðnio lazda. ir metø laikø. kamuolio. Paplitæs beribiðkumo þenklas – pasaulio gyvatë (þaltys. Metø darbø. ir dangiðki likimo. Kaip ir ritualas – tai. – Saulës Ratas arba Ðviesratis. Senoji mûsø ðventykla. Vijomis spieèiasi þvaigþdynai. Tai ir saulës ðeima su 9 bendraviduriais planetø ratais. ratas.

Nenusiminkime. iðauðus rytui visuomet nuðvis diena. Mes galime pavasará nesëti. 2 Rëdos Ratas RASA KUPOLË GAVËNIA VELYKOS ILGËS VËLINËS KALËDOS Atkreipkime dëmesá. o rudená 17 . gyvenant Kali jugoje (anot Rytø pasaulëþiûros). á metø Rato dugnà. O po mirties visad seks Prisikëlimas. Po vasaros visad ateis ruduo. Dievo Valia Ratas riedës tolyn. taipogi nëra ko tikëtis. Mes galime miegoti iki pusiaudienio ir dirbti naktá. galime uþkirsti kelià besibeldþianèiai gyvybei gimties virsme arba klaidþioti vaiduokliu. nesugebëdami “eiti á priekᔠpo mirties. bet grimsim gilyn – á Kalëdas. Jis nuo pirmojo Postûmio rieda tam tikra Tvërëjo nurodyta kryptimi ir niekad nepasuka atgal. ir mes kartu su juo kilsim aukðtyn. kad ðis visuotinis Ratas sukasi. Taèiau maþesnieji ratai yra priklausomi nuo mûsø laisvos valios. Taigi ir Vieðpaties Ðviesos pergalës þemëje.Pav. paèiame sàmonës ir dvasios uþtemimo dugne. po Ilgiø niekad neðvæsim Rasos. o ne pavasaris. galime iðsiskirti ir bandyti tuoktis antràsyk.

Pav. 3 Riedantis “Rëdos ratas” ant senos molinës puodynës 18 .

Uþgavëniø kaukë 19 . astrologijos pagalba). ir rieðuto kevalas. Taigi – ta pati dar nepasireiðkusi gyvastis. kaukolë. ir kiauðas – kaukolë – þmogaus smegenø talpa. O kaukë – gaubtas. o þemiðkesná jos pasireiðkimà. nepasireiðkusio talpintojas. sauganti. slepianti kaukà (ar kità paslaptingà bûtybæ) taip. 4 niau tai bûdavo ðventës. vadovautis Visatos Raidos dësniais. ir kiauðinis – lukðtas. ankstyvesnes uþ tikràjá þmogaus gimimà [14]. kuriame glûdi branduolys.Pav. Tai ir grûdas. galime ðvenèiø neðvæsti. kuomet kar. Galbût. ir mes galime rinktis – klausyti. Kaukas – bûtybë. Ryðys. se. Mums Dievas davë laisvà valià. kiauðas. Dar du to paties “krûmo” þodþiai – kaukas ir kaukë. saugotojas. kaip kaukolë dengia þmogaus asmenybës medþiaginæ sankaupà – smegenis. dar neiðbaigtas gyvenimo skvarmas. savo dalià galime suþinoti ið dangaus ratø (þvaigþdþiø mokslo. Taèiau lëmimas. o prisigerti ir patriukðmauti. Þinoma. rutulio dalis pridengianti.derliø supûdyti nepjautà. ateities kryptis. kiautas [6]. kiekvienà dalios dalintojà galima pergudrauti (skaitykime senàsias pasakas!) – tai tos paèios laisvos valios galia. ar prieðintis – eiti prieð Dësná. Savo asmeniná likimà. ið kurio kalsis þelmuo. ratas dalijamas. atsineðtos karmos ar genø svoris vis dëlto yra. Ratas yra visuotinybë. riedëti Rëdos Rato kryptimi. Rutulys – erdvinis ratas – naujo. kiekvienà likimà galima pakreipti. bendrumas akivaizdûs net kalbos lygyje – kiauðinis. suktis. slepiantis gemalà. Vaizduojant ne dieviðkà Begalybæ. kevalas. atstovaujanti gemalines. Todël jis savimi iðreiðkia Viskà ir kartu nepasako nieko. Èia kyla mintis dël “kaukiø baliø” ar karnavalø senosios prasmës.

5 Kiauðiniai – marguèiai 20 .Pav.

medþiu ir kt. lietuviðkai – Pradþia pati. Lietuvoje ðis – neþemiðkos bûtybës slëpimosi po kauke lygmuo iðlikæs Uþgavënëse. Ið ðio kiauðinio randasi visata arba kaþkokia kûrybinë galia. atsiveria) Brama ir tæsia tvërimo darbà. riðantis ratà su staèiakampiu. mituose. apskritimas – Mandala – vienas pagrindiniø ðventø budizmo simboliø. auka ir t. visuomenë. ið kitos þemë (apskritimà kerta pirminis skersmuo) ir t. prisidengusios kaukëmis. kuomet dangus ir poþemis priartëja prie þemës. Mandala – sudëtingas simbolis. Ratas. ugná. t. vandená. pagimdæ Ugná kiauðiniðko auksinio gemalo pavidalu. O ir mes patys kaþkuria prasme esame kiauðinyje – toks yra mûsø medþiaginá kûnà gaubianèios auros pavidalas. velykiniø marguèiø daþymas. Ðis. ir t. 21 . ritinimas. Þemesniame sakmiø lygmeny ið kiauðinio gimsta ávairûs piktosios jëgos ásikûnijimai (pvz. Pasaulinio kiauðinio kosminis visuotinumas iðryðkëja metinëse ðventëse – pvz. kosminiuose vandenyse plaukiojæs ir visatos Pradþia tapæs Kiauðinis. dauþymas. t. kiauðinis. Kosminiu. visuma. giesmëse jis vaizduojamas kiauðiniu – Pasauliniu. kartais – þmoniø giminë. nepasireiðkusios bûties poþiûriu visos tautos ratà. pirmapradë skvarma. rutulá suvokia vieningai. Tame Kiauðinyje subræsta ir po metø apsireiðkia (randasi. erdvë. t. Þodþio “mandala” reikðmiø yra daug. susirinkimas. dievybë. Tai – þiedas. orbita. ritualo sritá (magiðki brëþiniai ir pavidalai) [10]. sakmëse. þemæ. apylinkë. Tokie kaukëtøjø suëjimai visiðkai tikëtini virsminiais. Daþniausiai pasakose. Tokiu – ateities (praeities). Bûtent ðiais laikotarpiais senovëje ir vykdavo visos ðventës. iðsirita. viena ið 10-ies Rigvedos daliø. Minties galia Brama dalija Kiauðiná pusiau á dvi dalis. Juk ne veltui senovëje taip bijota “nuplëðti kaukæ”. sukyla visos blogosios ir gerosios jëgos. kuriame paslëpta Kosèëjaus mirtis [10]). o kita – apeigos. ðalis. vadinama Pradþapati (Pradjapati). Auksiniu ir pan. Rigvedoje ir Upaniðadose pasaulio Sutvërimo pradþia atrodo taip: ið chaoso randasi Vandenys. Ratas pradeda suktis. ávairias apeigas atlikdavo visokiausios neþmogiðkos bûtybës. skritulys. iðsiliejimas. Tibeto budizme ryðkios dvi reikðmiø plotmës – viena apima apvalià ar rutulio pavidalo (sferinæ) erdvæ. didþiausios átampos laikotarpiais.tu su gyvaisiais ðvæsdavo. ið vienos susidaro dangus. sviedinys.

Taigi mes net ant velykiniø kiauðiniø daþniausiai braiþome savo medþius ar jø dalis. vyrauja lauþytos linijos. medþiø juosiama sodyba.Pabaigai norëtøsi pabrëþti. baltams. mûsø medis. plaukia upe vainikëlis ant kryþmos su deganèia þvakele vidury). baltø þenklas. apipinta kupolë. yra labai apibendrintas. O tai jau pirminio Tvërimo Rato dalijimo. ornamentai. Mûsø ratai visada þydi ar þaliuoja (rûtø vainikas. kad apskritimas. kaip ir visi kiti baltiðki þenklai. Tai – rytietiðko pasaulio suvokimo raiðka. kampuoti pavidalai. rutulys ar kiauðinis – ne pats bûdingiausias ir mëgiamiausias lietuviø. ratas. romuva ar ðventorius) arba juda – reiðkiasi per svastikà (rieda degantis ratas nuo kalno. Kà toliau ir aptarsime. Mums. 22 . Teisybë. skaidymosi bei ávairiopos veiklos pasireiðkimai. artimesnis pasaulio kaip Medþio (Kryþiaus) suvokimas. skritulys.

pirminë ir neveikli Gamtos apraiðka – moteriðko prado simbolis: . Pr 1. arba visuma dalijama ðtai taip: . paþinti. 27) kartu kaip vienà esybæ. Atsiranda virðus ir apaèia. arba ir . pilnatvæ savyje talpinanèiam þmogui nebuvo gera vienam (plg. nebûtø pradëjæs suktis visatos istorijos ratas. kartu. kas rûgðtu. neiðgyvenus kanèios? Visuotinybëje neámanomas joks vyksmas. neatgimtø daigu pavasará. Kad Biblijos istorija pradëtø riedëti. dalinti) – tai dieviðkas. kas yra ðiluma. trigubais tokiø linijø deþenklas – trûki linija 23 . Dangus ir Þemë . kalno ir slënio. Pirminis veiksmas. Taèiau net ðiam. tobulëjimas. neatskyrus jo nuo to. perskelia Bramos kiauðiná á dvi puses. Taigi. tenka visumà valingai padalinti – brëþti per skritulá skersmená. sutverto (ir sutvirtinto) rato tvërimas (plg.KRYÞIUS Beribë Visuma yra nepaþini. pradëjus kà nors kurti.18). visumà. kas yra dràsa. tverti tvorà – kaþkà atskirti. upë netekëtø. Dvigubais. Pr 2. Sunku suvokti. Þvelgiant ið Rytø pusës – jeigu Vedø Bramos kiauðinis nebûtø skilæs perpus. perkûniðkas poveikis – ugninis þaibas. Kaip patirti saldumà. niekad nejutus ðalèio. Senovës kinieèiai ðias sàvokas þymëdavo kiek kitaip: vyriðko prado (jan) þenklas – iðtisinë linija . kas yra ðviesa. Toji Valia (vertikalë): arba ðtai toks poveikis apskritimui padalija visuotinybës rutulá horizontaliai. trenkiantis ið Dangaus – statmena tiesë . kaita. atskiria. nepabuvusiam tamsoje? O ar ámanoma patirti palaimà. Ir Dievas sutvërë þmogø pagal savo paveikslà – vyriðká ir moteriðkæ (plg. vyriðkas. Jei nebûtø virðaus ir apaèios. veikti. Randasi Motina Gamta. màstyti. jei niekad nebûtume bijojæ? Ar pajëgtume iðaiðkinti. sukuria Dangø ir Þemæ. Rojuje apgyvendintam. teko sutvertàjá þmogø padalinti á dvi dalis – vyrà ir moterá. jei nemirtø grûdas rudená. o moteriðko prado (jin) . sûru? Ar þinotume.

Kryþiai statomi kryþkelëse. einant tiesiai – þengiama á tiesà. neveiklumà. kryþmoje. jo pastatymo taðkas – kryþma – tai vidurys. Ðiø dviejø visuotiniø galiø – vyriðkumo ir moteriðkumo. sankryþa – vieta. y. dieviðkoji begalybë ir kartu tvërinijos baigtinumas. heksagramomis – mokëta iðreikðti visà gamtos ir þmogiðkos bûties reiðkiniø ávairovæ. praslinkus tûkstantmeèiams ir mokslas sugebëjo panaudoti ðià visuotinæ dvejetainæ tvarkà. kryptingas poveikis yra. dieviðkon. Dievo) ir materijos (moterijos. aðis. jame susikerta visos þemiðkos ir dangiðkos. pasakos. kiniðkuosius “ taip: . kuris gali iðreikðti “ ir “ “ galima iðdëstyti ir Viskà. virsme. Kryþma. yra nesvarumo. begaliniais jø deriniais). Beje. – tai ir antgamtiniø bûtybiø. Tasai “1” reiðkia. veikia (vyriðka) jëga. kurie yra neatskiriami. ðviesos ir tamsos. esantis kryþkelëje. asmuo. po kryþiumi arba ant kryþiaus. Juk þmogus. Kryþius – tai ir Pasaulio medis. Kaip matome. jan ir inj – tarpusavio santykiais galima iðreikðti visà Visatà. Jo atspindys þemëje. skleidimosi ir traukimosi. laukimà (moteriðkumà). “ “ ir “ “ dermë – pirmoji visuma. Ðiandieniniuose skaitliukuose (kompiuteriuose) beveik visi medþiaginio pasaulio reiðkiniai apraðyti vienetu “1” ir nuliu “0” (t. tai – paprasèiausias ir geriausiai paþástamas simbolis. kur vyksta svarbiausi ávykiai. Medþiu gali kopti. medþiagos) santykis. visi lygmenys. gërio ir blogio. pereinamoje bûklëje. ákvëpimo ir iðkvëpimo. Kryþius – tai kurianèio Dievo ir Jo santykio su apreikðtu pa24 . kad veiksmas. dainos veikëjo) likimas. “þemës bamba”. kryþkelë. kurioje bûna sprendþiamas asmens (pvz. ritualai ir kur tampa prieinamos visos tvërinijos erdvës. Kryþkelë – gulsèioji kryþma – pasirinkimo. o “0” rodo tuðtumà. Kita vertus.riniais – trigramomis. dieviðkà statmená perkirtus þemiðka gulstine gaunamas Visatos Kryþius arba . ðviesiosios ir tamsiosios galios. Gaunama tas pat. Taigi. þemës. tamsiøjø jëgø susibûrimo vieta. apeigos. kurion sueina visø pasauliø keliai. Kà gi. Taigi kryþius – dvasios (dangaus. apsisprendimo vieta (einant á deðinæ ar á kairæ – laukia þemiðki pasiekimai ar pralaimëjimai ( ). dvasinën erdvën ( )).

kartotinumo. 4 pasaulio dalys – judesyje tampa metø ratu. Egipte ir Indijoje kryþius Anks vaizduotas paprasèiausia kilpa =. centrà. – graikø kryþius. Skandinavijoje tai – dievo Toro kûjis.sauliu ávaizdinys. Kryþius judesyje – svastika – besisukdamas brëþia skritulá. krikðèionybëje – ðv. – ðv. vaizdþiai jungianèia kryþiø ir apskritimà. “ðirdis” yra þvaigþdë – dieviðkà ðviesà skleidþiàs sankirtos taðkas. medþio raiþiniuose. Kryþiø skvarmos ávairios. Antano kryþius. Keturios kryþiaus pusës – 4 metø laikai. skryniø tapyboje ir kt. Jas sutiksime ir audiniø raðtuose. Petro kryþius. pakeièia vienas kità. esmës sankaupà (Dievo Sûnaus nukryþiavimo vieta). – lotynø kryþius. Saulutës (ir kryþiaus) vidurys. ar arba – Maltos kryþius. – Saulës kryþius. ratas ir kryþius daþnai pavaduoja. Skritulys. Kryþius gali þymëti ir spinduliais padalintos Visatos apibrëþtà taðkà. ir droþyboje. 25 . Kartaginoje jis vadintas stipiu. Kitame lygmenyje tai – keturiø Pasaulio daliø ar galiø (stichijø) simbolis. Daþniausiai sutinkami tokie kryþiai: – egiptieèiø tau kryþius. Skritulys sujungia kryþiø ir apskritimà á visumà. Ypaè vaizdþiai ðià kryþiaus ir rato jungtá iðreiðkia baltø kraðtuose mëgiamos saulutës. laiko rato þenklu (Rëdos ratas).

kuris vaizdþiai rodo ðviesos sklidimà ið vieno taðko – saulæ. Kiekvienas ðiø kryþiø turi savo istorijà. – Jeruzalës kryþius. nes – Þemës (gr. Baltø kraðtuose dukart sukryþiuotas (kitur vadinamas graikiðkuoju) kryþius su kryþmomis galuose (plg. þymëti duonos kepalai ir pelenø krûvelë. Juo. ir Amþinasis Gyvenimas. Seniausiojo kryþiaus (tau) simbolio pavidalas gaunamas ið skaièiaus (7) ir graikø kalbos raidës (gama). Tai ir þemiðkasis gyvenimas. Pasukant kryþiaus linijas susikirtimo taðko atþvilgiu didëja galiø sankaupa sankirtos taðke. ryðius su savu laikmeèiu ir t. nes skaièius – tos paèios gyvybës. suriðtos su Dieviðkuoju Gyvenimu ávaizdinys. juostø. þvaigþdæ ar dieviðkà jëgà: . susidaro Saulës ratas. daþnai minimas dainose [16]. Maltos ir ðv. – patriarchø. Dvigubas kryþius 26 taip pat daþnas audiniø. . primenantis 5 Kristaus þaizdas. – popieþiaus kryþius (3 skersiniai þymi tris popieþiaus tarnystes – kunigo. Tai labai senas ir daþnai naudotas simbolis. Aptarsime paèius seniausius bei baltiðkuose kraðtuose paplitusius kryþius. . prieð paðaunant á krosná. arba – pravoslavø kryþius. Lietuvoje ðie simboliai ypaè mëgiami. Taip keturdalis pavidalas tampa judanèiu. gea) þenklas. Kalavijo kryþiumi. Ugnies. Ðis þenklas randamas ant senøjø papuoðalø. Andriaus kryþius arba senovës þydø palaiminimo simbolis. aðtuoniø ir daugiau daliø þenklu. kryþelis arba þvaigþdutë . Taèiau visø jø esmë – bendra. Andriaus kryþius) – Perkûno. kurion áraustos þëruojanèios anglys. arkivyskupø kryþius. ganytojo ir mokytojo). Egipte áprasto krikðèioniðko pavidalo kryþius (tat) – pastovumo þenklas [24]. besisukanèiu ðeðiø. t. puoðy- .– ðv. – vadinamas Maros kryþiumi.

tis gilyn. Kadangi senø ðventøjø simboliø tikroji prasmë buvo pamirðta.Pav. roþës. pvz. jø pavadinimai taip pat kito – pradëta juos vadinti pagal panaðumà á kà nors. kaip dviejø keliø ar jëgø srautø kryþma þemës pavirðiuje. Ðis simbolis vël parodo kryþiaus ir rato ryðá. Ðulinys – tai Þemës akis. visiðkai suderinamas su ðuliniu. saulës ir ðulinio? Arba kuris vienas ðiø vardø teisingas. Pro èia pasiekiame 27 . ir kodël? Atrodo. Dvigubas kryþius atriboja ypatingà plotà þemës – paparèio þiedo simbolis). kad “roþele” Kryþiaus þvaigþdë pavadinta pradëjus jà “puoðti” ir tuo nutolus nuo pirminës prasmës. þenklai jau vadinami saulutëmis. Tai kas yra bendro tarp kryþiaus. kasti ðuliná. O senàjá kuklø simbolá ëmus graþinti. puoðti. Ðtai. Èia reikia skverbpavirðiuje (plg. O ðtai dvigubas kryþius. jo esmës ir vardo ryðys galëjo visai nutrûkti. 6 “Ðvieèianèios” prieverpstës bos raðtuose ir kitur. Jis vadinamas Kryþiaus þvaigþde arba ðuliniu.. Ir ne vien iðorinio panaðumo – rentinio jungimo – poþiûriu. arba ir vël – roþelëmis ar ðulinukais (bet ne kryþiumi). remtis vien liaudiðkais pavadinimais nëra patikima. kartais – roþele. Beje.

kambario sienos ir pan. brolybës. medis. bûtent á ðuliná (á kasdien þmogø gaivinantá vandená) leisdavosi ir Dangaus jëgø. Tai – ypatingu braiþymo bûdu gautas kryþiaus pavidalas. Tai darnos. Pagal Rytø pasaulëþiûrà þemæ sukûrë penki pradiniai elementai – ugnis. Gaila. ant trobos durø. Penkiakampë þvaigþdë – daugiaprasmis ir visuose kraðtuose paplitæs simbolis. [12]. juodosios istorijos jëgos labai iðniekino. kad ðá þenklà. Latviø tautiniu simboliu yra tapusi aðtuonkampë þvaigþdë – Auseklis (lietuviðkai Auðrinë). vanduo ir þemë. Tai savotiðkas kryþiaus. metalas. spindulëliais nuðvitæs “ðulinys” vadinamas “saulute” . Mûsø senøjø sodybø ðuliniai kasti þemës jëgø tinklo (energetinës gardelës) susikirtimuose. maitinanèiø Þemæ ir þmogø. bet ir aiðkiausias bei visaapimantis simbolis baltø kraðtuose yra paprasèiausia kryþma . Auseklá nubrëþæ neatitraukus rankos gausime Didájá sloguèio kryþiø .jos kraujà – poþemines tyriausio gyvybës vandens gyslas. nubrëþta neatitraukus rankos: . Pats kukliausias. srautai. kad ðiek tiek pagraþintas. Jie jungësi ávairiais deriniais 28 . apsaugos. gërio. Tai – Dievo kryþius arba Kryþelis (tarptautiðkai – graikiðkasis kryþius). kaip ir svastikà. Ðá þenklà kaip apsaugà iðrëþdavo ðermukðnyje. Auðriniø – Ausekliø pavidalai ávairûs: Kita Sloguèio kryþiaus iðraiðka yra penkiakampë þvaigþdë. medþio ir þmogaus ryðio bei bendrumo atitikmuo: . Tada jau nebëra keista. penkiø tvërimo pradø þenklas. Taigi dvigubas kryþius – senas ir svarbus ávaizdinys. Galbût.

kuris. Jis atstovauja nebent vidurá. bokðtai. kaip jungtis tarp visø daliø. kertantis orà – aurà. Lietuviðkasis pagrindiniø medþiaginës kûrybos daleliø suvokimas artimesnis ir visuotinai naudojamai astrologinei dermei. Taigi baltiðkasis kryþius rate ðiuo poþiûriu bûtø toks: Èia sankirtos taðke ðvyti ðventasis pradas arba tikimasi Ugnis èionai nusileisiant Aukðtybiø jëgà. Penkiakampë þvaigþdë Þemë gali atvaizduoti modelá þmogaus. – tarp dangaus ir þemës. mûsø pasaulëjautoje nëra iðskirta tokio aðtraus. – taip pat atskirai nepaþymimas. vietoj “medþio” ir “þemës” – ranMetalas Vanduo kas. Ci. senesnysis pirminiø daleliø iðdëstymo bûdas paplitæs ir baltø kraðtuose. Anksèiau Rytuose jie vaizduoti ðitaip: Ðis pavidalas artimesnis pirminei kryþiaus skvarmai. Ásivaizduokim vietoj “ugnies” galvà. statûs stogai) kaupia visatos galiø krûvá. tarp Vanduo ugnies ir vandens. Medis savo ruoþtu yra Visatos modelis (mikrokosmas). Taèiau mûsø simboliuose vidurys daþniausiai tuðèias – á já galime patys talpinti bet kurià ðventenybæ. Bûtent Ugnis toks. penkiakampis svarbiausiøjø pradø iðdëstymas yra vëlyvesnis. aðá. Toks.Ugnis Visatos jëgos (kosminës energijos. Medis Þemë Metalas ðalto ir kieto elemento kaip metalas (á já þiûrëta kaip á þemës dalá). Be to. pranos) pagalba. Visi iðsikiðæ pavidalai (aukðti medþiai. Medis. Kryþiaus skvarma yra nepaprastai veiksminga: vertikalë kaupia Þemë Þemë Oras Vanduo 29 . vietoj “vandens” ir “metalo” – kojas. Ki. Tai ðá simbolá priartina prie Mandalos sampratos.

ir kryþelio neðiojimo ant krûtinës prasmæ. Ðis þemiðkas – kosminis judesys yra erdvinis ir cikliðkas. Þegnonë mums tokia áprasta. Dievo nusileidimo þemën ir þmonijos Atpirkimo ávaizdinys. pagrindinis mûsø laikmeèio þenklas. ið apskritimo. dangiðkà. gaunamas teigiamas. Kryþius – svarbiausias.. Besisukantá kryþiø – svastikà kaip atskirà simbolá aptarsime vëliau. pirminio tvërinijos þenklo. moteriðkas. kad kaþin ar suvokiame viskà. visø lûkesèiø sankirta. Átvirtindamas vienà ið seniausiøjø simboliø – kryþiø – þmogus kryptingu judesiu (krikðèioniðkoje dvasinëje tradicijoje tai persiþegnojimas) sujungia dvi begalybes – vertikalià. apibrëþta – á bûties trejybæ arba tæstinumà. Jau nekalbant apie dvasiná nusiteikimà. ðirdies bûsenà ðiuos veiksmus atliekant (kas. po to: “. horizontalë jà paskirsto. ir Ðventosios Dvasios (lieèiam peèius)” – t. pasaulyje skelbiama Geroji Naujiena. Darydami kryþiaus þenklà mes pakartojame seniausià ir ðvenèiausià judesá pagal gyvybës susidarymo tvarkà ir kryptingumà. dieviðkà su horizontalia. kuri pajëgi iðgydyti ligà. ácentrinis kryþius. Tai dar syká atkreipia dëmesá á mûsø kryþkeliø ir sodybø kryþius. y.. ir þmoniø. y. atviras. bet koks judesys raiðkiausiai atvaizduojamas kryþiaus. Ásuktas visapasaulinis vyksmas. brëþiam horizontalæ – moteriðka Dvasios galia veikia materijoje. viltingo. nukreipti negandà. o tai padarius ið vidaus. þinoma. uþdaras. judëjimu. mylinèio Tvërëjo Paþado simbolis. þemiðka. Baþnyèia plinta þemëje. guodþianèio. kà ið tiesø darome. “Vardan Dievo Tëvo (lieèiam kaktà – protà) ir Sûnaus (krûtinæ – ðirdá)” – t. ir þegnonës. iðcentrinis kryþius 30 . vyriðkas. Dabar lengviau suvokti ir suklupimo prieð kryþiø. brëþiam statmená ið Dangaus (Sutvërëjas) á þemæ (ásikûnijimas – Sûnus) – vadinasi veikia vyriðka jëga. Vertikalios ir horizontalios linijø apibendrinantis simbolis – vienas ið seniausiø ir ðvenèiausiø þmonijos ávaizdiniø [17]. yra svarbiausia). riedantis Visatos Rëdos ratas. ið taðko. Taèiau kryþius gali judëti ir kitaip. Jis gali pulsuoti – spinduliuoti iðorën ir gûþtis á beribá ðvytintá taðkà. pats kryþiaus þenklas turi tokià galià. gaunamas neigiamas. Kryþiaus (saulutës) vidines plokðtumas uþpildþius ið iðorës.jëgà. daiktø ar maisto laiminimo kryþiaus þenklu.

Pav. “Moteriðki” ir “vyriðki” kryþiai 31 . 7.

Senø geleþiniø lietuviðkø kryþiø rinkiniuose tokiø nuostabiø kûriniø yra labai daug. Toks kryþius “tampa gyva. Tiesa. suþaliavæs medis – áasmeninta Baþnyèia (XII a.).[17]. auganèia. judanèia. kuriame vaizduojama praþydusi ir iðbaigta gyvenimo pilnatvë. duoti. Èia ðventas centras iðsiskleidþia á ðviesø saulëtà ratà. “moteriðki” kryþiai retesni. pulsuojanèia. “apgyventas” (XV a. Vis dëlto kryþiui bûdingiau skleisti.) ir planetø medis ið alcheminio veikalo [43]. besisukanèia.). 8 Seni krikðèioniø kryþiai: þydintis gyvybës medis (V a. Tai tobulas Pav. negu “imti”. besiskleidþianèia. 32 . þydinèia. banguojanèia. ðvytinèia. ðvieèianèia ir naujais ciklais pasikartojanèia visuma.

augalëliø lapus ir þiedus. atliktas su didele meile ir gilia viltimi” [17]. Ðis nepakartojamas.gamtos pamëgdþiojimas. Saulæ. kaip dar vienà kryþiaus pavidalà. Þvaigþdæ. Dievà. Pav. vëliø vëliavas ir paukðtelá apjungiantis lietuviðkas Kryþius gelbsti mums. Ir akivaizdus senøjø meistrø pasaulëjautos bei esmës suvokimo pavyzdys. bandant suvokti senàjá baltiðkà Medá. 9 “Lapojantis” ir “praþydæs” lietuviðki geleþiniai kryþiai 33 . Mënulá.

þemës gelmiø galios ir gaivalai – tai materialios stiprybës. kad ðioji gyvatë baltø kraðtuose – nenuodinga. Dievo Sûnus ðá iðniekintà medá – kryþiø vël paðventino. kas yra sumedëjæ. kurio statmuo – vyriðkasis pradas – veda á Dangø. gërio ir blogio paþinimo medis. Teisybë. taèiau tai. senovës lietuviams gyvatiðkoji apaèiÿ jëga nebuvo pavojinga. jis pramuða þemiðkus lygmenis ir iðkyla á dangiðkas erdves. o ne mirties bausmë. o ir ið Saulës. Be to. Ðios ðaknys – ðakos jau gali siurbti jëgas ne tik ið þemës. Medis tampa jungtimi (jievaro tiltu) tarp ðiapus ir anapus. kitur ðakos priskiriamos jau dausø erdvëms. Vëliau romënai toká kryþiø pavertë mirties medþiu. 34 . ir kalba sako. Tai Þiniø. Jà mokëta prisijaukinti. Visatos Aðies ir savojo vidinio Að iðraiðkø. Egipte áðventinimo apeigose bûdavo “nukryþiuojama” pririðant prie kryþiaus. praþysta Gërio þiedai ir uþauga Kûrybos bei Tikëjimo vaisiai. Indijoje. kad ðakos – tai tos paèios ðaknys. aprëpdamas þemiðkàjá gyvenimà. Baltiðka medþio samprata – tridaliðkumo suvokimo pavyzdys bei savita tokio sudëtingo dalyko iðraiðka.MEDIS Medis – viena esminiø baltø pasaulëvydos. tik kiek aukðtesniame lygmenyje. Amþino Gyvenimo medis. dieviðkos tvërinijos suvokimo. ant jo virðûnës nutupia Dvasios paukðèiai. paversdamas já Atpirkimo. Ásidëmëtina tai. Ðaknys – pagrindinë medþio medþiaginio maitinimosi priemonë. karnos. Iðminties. þievës ðvara. Tai dvasinis iðbandymas. Vaizdi poþemio jëgø iðraiðka – gyvatë po medþiu. Toliau medis savo kamienu iðkyla á antþemá ir skleidþiasi ðakomis á plotá. jungtis tarp èia ir Ten. o besiskleidþià ðakos – moteriðkasis pradas – jungia já su þemiðkàja gyvybe. negali bûti dangiðka. suþaliuoja. augimas apsprendþia mûsø buvimo èia ir dabar pobûdá bei lemia ateities lapojimo ir þydëjimo galimybes. o visuomenëje – tai juo vaizduojamo þmogaus praeities lygmuo. sveikata. Tai mûsø senoliø mylimas þaltys. kieta. Kai Medis lapoja. tarp jo ðaknø. Matyt. Ðaknys – poþemis. bet kartu ir visø þemiðkø pavojø ðaltinis. Paþado ir Amþino Gyvenimo simboliu. Paþinimo. ið Dangaus. Kryþius lietuviui – tai Gyvybës medis. tarp þmogaus ir Dievo. tarp dangaus ir þemës. Kamieno ðerdies. Ðiuo atveju Kryþius – tai Gyvybës medis. Taip atsiveria ateitis.

Lietuviðkai Medþio sampratai tinka visa, kas pasakyta apie kryþiø, ir kartu tai, kà talpina savyje ratas (kiauðinio pasaulëvaizdis). Juk medis iðauga ið sprogusios sëklos, paslaptingo maþuèio, taèiau begalybæ talpinanèio grûdo – to paties rutulio, kiauðinio. Ið taðko, vos matomos sëkliukës iðsiskleidþia po pasaulius ðakos, iðkyla á dieviðkas aukðtumas kamienas, suputoja lapais gyvastis, uþgieda virðûnëje dvasios paukðèiai. Pagrindinis rytietiðko Kiauðinio ir baltiðko Medþio skirtumas tas, kad ten vaizduojamas dar nepasireiðkæs, “po lukðtu” glûdintis pasaulis, o mûsø kraðte Gyvenimas jau auga, þaliuoja, þydi. Ir pats þmogus – Kryþius, pradþia ir vidurys (sanskr. madhyam) kartu, tiltas tarp dangaus ir þemës, tarpininkas (lot. medium), pasaulio Aðis (Að), tai – pats medis (arba mediam) [11]. Paþvelkime á þmogø iðkeltomis aukðtyn arba iðtiestomis á ðonus rankomis. Regëkime kraujotakos, nervø ir jëgø upes. Medis, besiðakojàs mumyse, taps akivaizdus. Èia iðryðkëja dar vienas rytietiðko rutulio – Kiauðinio ir baltiðko Medþio – þmogaus skirtumas. Ðtai þmogaus kiauðas – tam tikrø jo galiø talpykla, kurios tik menkas nuoðimtis pasireiðkia per visà þmogaus gyvenimà. O þmogaus Að – pasaulio Aðis – stuburas, Ðerdis einanti per Ðirdá – nuolatinë gyva Dangaus ir Þemës jungtis. Ja dauguma þmoniø taip ir neiðmoksta naudotis. Juk gyvatë (gyvybës energija), raitydamasi aplink Medþio kamienà (Aðá, stuburà) ir per jo jëgø ratus (èakras) kildama aukðtyn, turëtø iðsiverþti per vartus (bromà?) virðugalvyje – Bramos angà ir þmogø panardinti (nirvana) á tikràjà Ðviesà, sulieti já su Dievu. Ar daug pasaulyje þmoniø, gebanèiø naudotis savo asmeninio kiauðinio turiniu (smegenimis) ir savo vidiniu medþiu – jëgø aðimi? Pagal druidø sampratà þmogus sutvertas ið medþiø. Augalø gyvenimas paslaptingesnis nei priimta manyti. Mes labai maþai þinome apie augalø pasaulá ir þinome, daþniausiai, ið vartotojiðkos arba estetinës pusës. O senoliai þinojo, kad kiekvienas augalas turi dvasià [4]. Medis gyvas, jis geras, dosnus, iðmintingas ir galingas. Medþiai – mûsø broliai ir pagalbininkai, galintys priimti, ásiurbti dalá mûsø skausmo arba suteikti, iðspinduliuoti jëgos. Ðtai àþuolas ir klevas – stiprybæ, pastovumà, iðtvermæ skleidþiantys vyriðki medþiai, dvasinës jëgos teikëjai; berþas – visomis progomis reika35

Pav. 10 Medþiai ant kraièio skrynios (tapytas) ir ant kultuvës (droþinëtas)

36

lingas draugas, gydantis ir baudþiantis kartu (plg. berþines vantas pirty ir “berþinæ koðæ” – visa tai turi ir fizinæ, ir psichinæ, ir energetinæ galià); liepa – patarimø, pastovumo, susikaupimo jëgas teikiantis moteriðkas medis; tuja – gera apsauga; na o alksnis – ne duos, o atims – pvz. danties, pilvo ar galvos skausmà, iðvalys aplinkà – pvz. net uþterðtoje vietovëje ðaltinis po alksniu bus ðvarus (taèiau, jei ðalia alksnio bûsi nuolat, nusiurbs ir jëgas bei sveikatà). Lietuviðkuose, baltiðkuose simboliuose – audiniø, siuviniø, tapybos, droþybos ir kt. raðtuose – medis ar jo dalys daþniausiai sutinkami.

Tai Saulës medis, Dievo medis, Auðros medis, Ðventasis medis, raudonasis medis, Gyvybës medis, Pasaulio medis arba àþuolëlis, eglutë, didysis krûmas ir pan. Ði vardø ávairovë vël atsirado, pamirðus simboliø senàjà prasmæ. O esmæ atskleidþia paprasèiausias vardas – Medis. Net mûsø tautinis kostiumas – tam tikras Medþio simbolis, apibendrinantis visus tris jo lygmenis – ðaknis (kurpës, klumpës, vyþos, pentinai, raðtuotos kojinës ir pan.), ðakas (visi rûbai ir ypaè
37

þiurstas. Tai – pagrindinë koplytstulpio dalis. Stulpo stogelis visad smailus – piramidës. vyriðko prado ávaizdinys ir Mandalos vidurys). jo stiebas. su stogo kraigu. Stulpas ar stulpelis pats vienas yra religinis simbolis. kuri yra Jëzaus – þmonijos Atpirkimo aðies – þenklas (plg. jei ankstesnëse kultûrose nebûtø stipriai ásiðaknijæs dvasinis – religinis sauso medþio ávaizdis [26]. stogastulpis ir seniausieji koplytstulpiai 38 . Tai – stogastulpis. Daugelyje senøjø kultûrø stulpas yra dvasinës Bûtybës nusileidimo vieta. Pereikime prie dar vieno medþio – kryþiaus pavidalo. vainiku. kûgio pavidalo ar dviðlaitis. Plg. vaizdþiai paþymimas ar puoðia- Pav. 11. atsiveriantis karûna. garsas “I” – virðugalvio èakros (Bramos angos) virpesys. kuris laikomas ðventa vieta. Beje. Kartu tai – Visatos ar Pasaulio aðis ir raidë I. stulpas.gyvybës. vaisingumo ávaizdinys – prijuostë. skreitas) ir virðûnæ – iðsiskleidþiantis. Antkapio stulpas. su lotosu). Vargiai krikðèionybëje bûtø galëjæs iðaugti toks kryþiaus (ne Nukryþiuotojo) garbinimas. ðvytinèiu baltu nuometu ant galvos (plg. stabas.

jo ðaknø.mas. Tai kosminio Medþio. Tad ðitoks stogastulpis – 2–jø religiniø ávaizdiniø (trikampá aptarsime vëliau) junginys [26]. antþemá (þemæ) ir dangø (dausas). Pav. tasai statmenas – tai ir jau minëtas pirmasis veiksmas. Triaukðèiai koplytltulpis ir varpinë 39 . Beje. 12. Lietuviðkieji pakeliø koplystulpiai daþniausiai 3–jø aukðtø. atitinkanèiø tris Visatos sàrangos lygius: poþemá. ðakø ir virðûnës atitikmuo. liemens.

dangiðko ir þemiðko pradø ( ir ) junginio iðraiðka galëtø bûti senojoje statyboje ir taikomajame mene paplitæs stulpas su saulute arba liaudies dainose minimas ramstis. ið trobos á laukà ir pan. vaizdþiai “statydavo” já (rutulá ar kubà) á sankirtos taðkà. dvasinio ir iðorinio. kuriam taip pat tinka bendrinë Aðies samprata. þaibas ið virðaus þemyn. taèiau ðá prasmiø sluoksná mûsuose simboliðkai atstovauja. kuri þinanèiojo.. bûsenø ar pan. vyriðkas judesys (Mandaloje – nusileidþiantis dievas). kaip vyriðko ir moteriðko. O tai – virsmo simbolis. ið vieno gyvenimo tarpsnio á kità. senøjø þyniø.) ar linga (sanskr.poveikis materijai. kriviø lazdà su apsivijusiu þalèiu. Arba – pirmasis pavasario Perkûnas. stulpo. sujudinantis. Baltø kraðtuose nëra tokio paþodiðko vyriðkø ir vaisingumo galiø garbinimo (falo kulto) kaip Rytuose. þynio yra val40 . Ðiame stulpe galima áþvelgti ir pasuktà kryþiø . Krivûlë simbolizuoja aplink Aðá (þmogaus atveju – aplink stuburo energetiná kanalà) aukðtyn kylanèià gyvybinæ jëgà (gyvatæ). Virsmo akimirka ir yra tas sankirtos taðkas tarp dviejø skirtingø pradø. Tai galingos bûtybës ar stebuklingos jëgos þenklas. þadinanèios ið þiemos sàstingio ir skatinanèios pavasariðkà gamtos – þemës – materijos galiø pabudimà bei vaisingumà. perduriantis þemæ. vëlgi vyriðka galia apvaisinantis materijà – moterá. pvz. perëjimà ið “þemës” á “dangø”. o á sraigtà – á krivûlæ. atidarantis jà naujam gyvenimui [14]. – tai staèias falas (gr. medþiaginio kitimo bûtinybæ. O ðtai toks. Mûsø senø statiniÿ stulpuose pasikartoja tas pats pavidalas – rutulys arba kubas tarp dviejø piramidþiø [16]. vaisingumo ir ypatingø kosminiø jëgø. Taigi senosios trobos prieangio ramstis þmogui visàlaik primindavo jo vidinio. Medþio. taip pat daþnai sutinkamas stulpas. pavasario ðvenèiø verbos. Kai kur – net pasaulio aðies simbolis [43]. labiau panaðus ne á trikampiø jungtá. supurtantis. kuriamosios galios ir gyvybës ðaltinio simbolis.). laikotarpiø. Kita vertus. rodantis persikeitimà.

prasiverþusi pro Bramos angà (vartus). perkeisti á dvasinæ – paðventinti. galinèio ir privalanèio þemàjà. Tai vël þmogaus kaip jungties. sudvasinti medþiagà (materijà). Ta pati “gyvatë” raitosi ir apie tauræ senajame medicinos þenkle. Jis yra labai senas ir vaizduojamas kaip ðaka. þemiðkà jëgà iðkelti aukðtyn. o ir paprasèiausiø klëtelës atramø pagalba. þabas. Ádomi medþio – stulpo atmaina. O tasai prabudimas. Aðies tarp dangaus ir Þemës. vartø dievop atidarymas – tas pat Didysis virtimas – virsmas. spyglys. Rytietiðkai pasakytume taip: kundala praþysta tûkstantalapiu lotosu virð paðvæstojo (prabudusiojo. ðluota. ir kûniðkos sveikatos pagrindas. praðviesëjusiojo) galvos. Toji jëga “iðkiða galvà” pro lazdos virðuje esanèius vartus. 41 . negelianti (þaltys). senøjø apeigø. pareigos pavaizdavimas ir priminimas dvasiniø ávaizdiniø.doma ir nebepavojinga. lyg jø jungtis ar apibendrinimas – Laimos simbolis. Ðiais vardais liaudyje jis ir vadinamas. ir apie Eskulapo lazdà: paslaptingoji “gyvatës energija” – ir dvasinës.

13 Stiebiasi verbos 42 .Pav.

kaip Medis. paèiam kurti savo laimæ. èia ir vizualiai. Beje. Ádomu. koks keistas yra kai kuriø tyrinëtojø poþiûris á pasaulá. ir “staèias”. Aðis eina ir per esminá dieviðkà þmogaus Að. kaip Aðies. kad sugebëtø ið Ten siunèiamà pagalbà priimti. molinis. Stabas gali bûti medinis. kad jis stiebiasi Aukðtyn. kad þmogaus likimà. likimas priklauso 1) nuo asmens prigimties (genai. akmeninis. jis kelia nuostabà. ir prasmës poþiûriu vël regimas ryðys su verba (þabas – stiebas – statmuo) – yra ir poveikis ið Aukðtybiø. kyla daug pavojø. stabui. dvasios. perkûnà. kurios þemiðkà kilmæ rodo trikampëliai virðûnëmis þemyn. uþmirðus jo esmæ. Þinoma. ir kalboje. giltinæ ar marà vadina dievais. Gal bent ðie ávaizdiniai netaps paversti dievais. Laimos þabas. o latviðkai stabs – tai ‘stulpas’. dalià. Pametus. auksinis ir t. Tai rodo. paskata veikti savo dalià. raðyti didþiàja raide. kad baltø kraðtuose pasitaiko (tik þymiai reèiau) Laimos ðakø su kampeliais á virðø. y. stebulë. Stabas. kraujas. Taèiau retas moka tai iðmelsti. Visatos Aðis. Svarbu. iðtiesti savo Aðá taip. ir 2) nuo jo paties pastangø. ir per jo þemiðkà bûstà – stubà – kaip ir kryþius. Matome. velnià. besistiebiantis aukðtyn Rojaus Medis.. verèia stebëti ir stebëtis. kadangi pats þodis stabis prûsø kalba yra ‘akmuo’. t. kaip ir bet kuriam dvasiniam reiðkiniui. kaukà.Þmogaus laima – laimë. jo atsineðtos karmos sudeginimà. Ratas ar Aðis. ir kaþkuria prasme – ið tiesø gyvas. laimës – meilës ir pagalbos gavimà átakoja ir poveikis “ið virðaus” – Dievo valia. t. – jie laimæ. kaip svarbias ir dvasines. Kita vertus. jungia þemæ ir dangø. Iðvis. geleþinis. (kaip ir kryþius) – tai jo. spyglys – lyg varomoji priemonë (berþinë rykðtë). nuo aðies – Að kokybës. Þinoma. uþ ðiandieniná nusilenkimà kryþiui. Jo malonë ar atleidimas. galima ðias sàvokas. tai dvasios vëliavos stiebas. tuðèia skvarma sustabarëja.. veiklus skatinimas. auðrinæ. senovës baltø kaltinimai stabmeldyste tolygûs priekaiðtams uþ Dievo þenklo þemëje pagarbinimà. esmës nekeièia. netenka gyvybës. karma). laisvos valios – nuo jo dvasinio ir kûniðko stuburo tiesumo. Taèiau tai bus tas pat. Tikriausiai seniausieji stabai buvo akmeniniai ir mediniai (tiesiog dideli akmenys ir medþiai). 43 . Juk stabas – tai Pasaulio stuburas. jo dalia. stebuklus dalijantis Visuotinis Kryþius.

Akmens ypatingumà patvirtina ir pinigai – regimas atitikmuo kaþkokios vertybës ar jëgos. kad jie gyvi. altorius). turinèios visuotinæ reikðmæ. kur “linijø” susikirtimo taðkuose pasireiðkia ypatingos þemës ir dangaus galios. kuriø stogas bûtinai turi bûti smailus – “gaudyti” aukðtybiø siunèiamoms jëgoms. Dauguma ðiø vietø vienaip ar kitaip paþymëtos – aukuru. kuriø sukauptà ir skleidþiamà jëgà jautrieji þmonës jauèia. kyla jëgø srautai ið apaèios ir “lyja” visatos lietus ið aukðtybiø. “Gerosiose”. prigluskime. kad jau tada. dao iðminèiø nemirtingumo perlas. tik savaip. ryðys tarp þemës ir dangaus). Yra nuomonë. Taigi ádomiausi (gal kad sunkiausia sunaikinti) ðiø vietø akmenys – stabiai – stabai. stulpas artimi Mandalos centrui. kad lietuviðki koplytstulpiai – tai savà raidos kelià nuëjusiø akmeniniø stulpø – menhirø atmaina. Taigi. Á jas atsiþvelgiant statyti namai. pakilimas. kurios iðsidëstæ grieþta tvarka. lëèiau gyvi. ir aukø stalas (ðventasis akmuo. kaip dvasinë sàvoka ir tiesiog daiktas turi daug prasmës lygmenø. su Mandala). Po tuo akmeniu paslëpta visa pasaulio jëga ir iðmintis. t. Kaip ir medþiai. prieðtvaniniais lai44 . á kurá dievdirbiø paveiksluose remiasi Sofijos – dieviðkos Iðminties pëdos. iðsaugojo angelai Dievo mûðio su Ðëtonu metu ir nuleido á þemæ. stebuklingasis ðventasis akmuo. ásiklausykime á didþiuosius Lietuvos akmenis. Tai lyg ávairaus kraðtiniø ilgio korys. atsukime á juos delnus. baþnyèios. Gal pajusime. uþkalbëjimuose svarbiausioji ðventenybë yra sala. stebuklø. akmuo. akmeniu ar kitaip. Ði laukø ir giriø akmenø savybë kaupti ir tiekti visatos galias dar syká patvirtina jø bendrumà su kryþiumi. taèiau buvusá þinojimà dar ámanoma atsekti. Tai vadinamosios geros ir blogos vietos. kur guli ðventas akmuo. Á ðiø sàvokø laukà patenka ir kalnas (pasaulio “bamba”. kasti ðuliniai ir t. kurá. stuburo vietose protëviai statydavo ne tik ðventyklas.Toká poþiûrá patvirtina ir jëgø “tinklas” þemës pavirðiuje. bet ir savo sodybø stubas. Ðiuo poþiûriu medis. Dvasinëse rusø eilëse ir liaudiðkuose uþkeikimuose. Dauguma ðiø paminklø jau seniai sunaikinti. ir paaukðtinimas. Mitiniai Aukso vilna ir Auksinis akmuo. Akmuo kaip þenklas. pagal viduramþiø Europos sakmes. kelias aukðtyn. tiek transcendentinës bûtybës nusileidimo vieta [26] (plg. akmuo. ðventykla. Tai vël – ir aðis. Tokie akmenys gali bûti tiek mirusio þmogaus dvasios. kuris taip pat priima ir paskirsto visatos jëgas. centras.

O brangiøjø akmenø. Pats gintaro pavadinimas rodo. jog tai vëlgi keistos gyvybës rûðis. 45 . Aðies – Að. dalinti. Medis. apatinæ. apsaugos. kad ðis protëvynës medþio kraujas skirtas mums ginti. ir privalantis ðià sukauptà Visatos galià skleisti aplink save. Panaðiai. Tai mano. þemës gyvybinæ jëgà. kristalø stebuklai tikriausiai glûdi kristalinëje gardelëje. stebuklines ir burtø galias þinome ir jauèiame. Pagal Rytø padavimà visaþinojimo Akmens skeveldros ið Ðambalos pasklido po visà pasaulá. teikti. Tai tas pats Kryþius. Galime tik spëti. kaip ir visa mûsø Þemë – gyva (Gaja). pareiga. O Baltijos gintaro gydomàsias. sudvasinti medþiagà (materijà).kais. tvërinijos Aðis. galintis pakauðiu (virðûne) bei rankomis (ðakomis) kaupti dangaus galias arba savimi perkeisti gyvatiðkà. kurioje slypi dar neatskleista esmë. jis paþymëtø pasaulio vidurá ir taptø pergalës prieð blogá áþadu [8]. spinduliuoti saule ir trykðti ðaltiniu. Þmogus – tobuliausias Aukðtëjo kûrinys.

ágavo energetinæ iðraiðkà – sûkurá [17]: . Pasukta svastika rodo didesnæ jëgø sankaupà sankirtos taðke ir aukðtesná judrumo laipsná: . Tegu ðviesa mainosi su tamsa. Tai rodo judëjimo ratu kryptá ir iðryðkina bendrumà su skrituliu.SVASTIKA Dabar ásivaizduokime – Sutvërëjas “priverèia” kryþiø suktis. Ðie simboliai liaudyje vadinami iðverstu Ugnies kryþiumi. skvarmos virsmas (pvz. o þaibas áskelia gaisrà. virsmø ávaizdiniai. iðjudintos begalinës visatos kirstinës “uþlûþo”. Taèiau tokie vardai apie gautus simbolius nieko nepasako. Tegu padalintoji Visuma. tegu naktis keièia dienà. Taigi paþvelkime á svastikà – besisukantá kryþiø: arba . suprieðinti sûkuriai virsta naujais pavidalais: . “judrusis” kryþius. o sutemose brëkðta auðra. gimimas. sutvertieji ir atskirtieji Dangus ir Þemë vystosi. trikampiø jungties ir pan. Kryþiaus linijos. Te susiima uþ rankø bernelis su mergele ir ðoka rateliu. kabliø kryþiumi ir pan. pavidalø prasmë kita nei svastikos. Rombø. Baltø kraðtuose daþniau sutinkama pasukta svastika. Kitaip pasukti. mirga ir þëri. o Rytuose – nepasukta [17]. Staèias – 46 – tai iðorës. Tegu gimsta kûdikëlis ir mirðta senukas. tegu keièiasi vietomis ir papildo vienas kità. . Tai greièiau persikeitimø. tobulëja. Tegu vandenyno banga uþgesina ugnikalná.

geros sëkmës’. svadha. tuo metu svastika ypatingai ðvystelëdavo ne tik ðviesos blyksniu. tikriausiai bûtent nulenktais galais kryþiaus pavidalo daiktà. Jo kibirkðties ðvystelëjimas (svastelëjimas) tarp mûsø. bet ir jëgos pliûpsniu (energetiniu impulsu). ðveisti (mesti).mirtis). 47 ‘bûti’. kad. kaip sàvokos ir kaip apeiginës priemonës ypatingumà rodo bûtent lietuviø kalba. simbolio. y. jau tikriausiai niekad nebeatrakinsim. Pagal mûsø protëviø paþiûras iðoriniø persikeitimø (mirties. as . svetys. ðviesos. maldos. apsaugos priemonæ ávairiose. uþdarytos. þodis ‘suas’ sako. iðtisos jø grandinës . gimimo) kokybei didþiausià átakà gali daryti tik vidinis asmens gyvenimas – esminiai virsmai jo ðirdyje. Svastika – tai Dievo. Tai – lyg visa ko gero linkëjimas. ðvytintis. Taipogi + = = . Taèiau aiðkiausiai svastikos kaip Sanskrito kalba su reiðkia ‘gerai’ ir yra susijæs su palaima. vaidilø. Galbût. Jo kûrybos. kad svastikà mûsø protëviai naudojo kaip nusilenkimo. mûsø senøjø þyniø. Metraðtininkai ir tautosaka mini baltø ðviesos dievybæ Ðvaistikà ar Svaistikà (Suaixtix. rusø ñâåò (kas kartu yra ir ðviesa.. galbût. begalybë. átikina. Rytuose daþnesnis statmenasis simbolis (èia asmens tobulëjimui svarbiausia mirtis ir gimimas. taigi – ðventas simbolis. ir pasaulis). Net pati ðviesa kaip tokia. svotas. t. arba lenkø úwiat. didþiulës persikeièianèios energijos sankaupos samprata. kûnø keitimai – reinkarnacijos). Kalba rodo. svarus. mums jau nebeþinomose garbinimo apeigose. Swaikticks) [45]. ðvarus. sveikas. kriviø kapuosna nusineðtø dalykø. vestuvës. maþdaug. reikëdavo ypatingu apeiginiu bûdu ðveisti (trinti. Jau vien raidþiø derinys sv (ðv). dvasioje. jog svastika – ypatingai svarbus.. valyti) ir sviesti. Svastikos pavadinimas rodo. sanskr. o gulsèias – – tai vidinis. svastika) atliepianèiø þodþiø – pvz. O baltø kraðtuose daþniausiai vaizduojami esmës virsmai. Ðitø. esmës virsmas (pvz. ‘bûk laimingas. ðventës metu kaþkoká. begalinë kaita (erdvëje – Mebiuso juosta). Kalëdos) [23]. Ðtai dar keletas sàvokoms ðvæsti (sviesti. ðvystelëti. svotba (slavø ñâàäüáà ‘vestuvës’). Taèiau virsmo sàvoka visiðkai dera ir su suprieðintos.

14 Svastikos austinëse juostose ir marguèiø raðtuose 48 .Pav.

sanskr. Pagal senà dainà sûris spaustas devyniakampis (9 – ðventumo ávaizdis). aiðkiaregiø þenklas ir árankis. kad svieste sukaupta kosminë energija: jis gaunamas ið pirmojo ir maistingiausio maisto – pieno (kuris pats yra vaisingumo ir nemirtingumo simbolis). o apeigai. Svastika – toks talpus simbolis. o sanskrito kalba sûrya – tai saulë. rugys ir raugas. dangus. ðá muðant dieviðku “rimbu”. kurios uþdangà galës pakelti tik iðrinktieji. paðvæstøjø. Plg. sila. medus. pradþia ir pabaiga. Indijoje manoma. kaip Indijoje?) gaminamà penà vartodavo tik ðvenèiø progomis. 49 . rodàs sukimàsi Laiko cikluose. ið kanopiniø pieno (o gal tik ið ðventos karvës. Svastika – ir “griaustinio kûjis”. rega. Kas suvoks jos prasmæ. Budistams. jis taps nebereikalingu. apsaugos. amþinos tylos. kylanèios ið tyros Dvasios ir pasibaigianèios tankioje materijoje. siela. kurie patalpino já ant paties amþinybës slenksèio – ant Gyvatës Ðeðos galvos. Sudëtingi ðio simbolio ávaizdiniai slepia Visatos paslapèiø raktà. dovana. Tai “kûjis”. Tai ir “Tvërimo kûjis”. vaisiai – vaistai. Þiniø saugumo. þavesiø grandiniø [24]. rus. ávaizdinys.Ðia proga galim kitomis akimis paþvelgti ir á toká. rodos. kvaiðti. slaptumo. beveik visas senovinis mûsø maistas – dvasinis. Tai Visuotinës Kûrybinës Jëgos. saulë. iliuzijos) vilioniø. Kai kur * Taip þiûrint. sula ir sala. iðskeliantis þieþirbas ið Erdvës ugniakuro. nelieèiamumo. kvietys ir kviesti. visiems laikams iðsivaduos ið didþiojo Mono (majos. ragas. kinieèiams ir mongolams svastika reiðkia “deðimt tûkstanèiø tiesø”. Jis gimë mistinëje pasaulëvydoje ankstyvøjø arijø. Tai mistikø. Galbût ðá. kai blogio karalystë þlugs. dhana. midus ir medis. iðminèiø. gundymø. ir ðios þieþirbos tampa Pasauliais. alus. Svastika vainikuoja daugelio senø tautø religinius simbolius.: duona ir daina. diena. ragana. Kriðna vaikystëje vaizduojamas þaidþiantis su sviesto rutuliuku. labai jau ûkiðkà dalykà kaip sviestas. Þiebti kibirkðtá – kurti ugná ir kurti pasaulá – tas pats. – sviestà reiktø sviesti*. kad juo vaizduota daugybë ið pirmo þvilgsnio net prieðingos prasmës dalykø. O juk tai – svastikos brolis. ir tai ne maistui.

– kilmës ir tikybos simbolis. gyvybës bei derlingumo ðaltiniu. lietuviams. kabliø kryþius. Laimos kryþius. Perkûno kryþius. kilo ið svastikø. o ið kitos pusës – perkûno. Galima ðiame þenkle áþiûrëti ir 4 áëjimus – ið ðiaurës. kuriame vaizduojamos keturios upës. laimës. ðviesos þenklu. Ji reiðkusi senovës pasaulio þemëlapá. rytus ir vakarus (Rojus? dangiðkoji Jeruzalë?). latviams. rytø ir vakarø. svaidomø þaibø ávaizdþiu. iðdailinta 42 puoðniomis svastikomis. Taèiau. vandená. ðakø kryþius. nes esanti sudaryta ið keturiø viename taðke sujungtø raidþiø (gama) [7]. Lietuviø tautodailëje yra abi svastikos – kairioji ir deðinioji. Ji austa. rodantis Gráþulo Ratø padëtá ávairiais metø ketvirèiais [7]. Yra ir paprastesniø svastikos pavidalo aiðkinimø.svastika vadinama gamiruotuoju kryþiumi. sëkmës. Kiti teigia. kad svastika esanti dangaus planas. saulës. Ji laikyta slapta. Svastikos simbolá þinojo beveik visos senosios pasaulio tautos. dangaus rûstybës. orà. kaip ir skaièius 7. tekanèios ið vieno ðaltinio á 4 puses – ðiauræ. Liaudyje svastika vadinama ávairiai: Ugnies kryþius. Latvijoje rasta XII a. turbût bûtent raidë gama. ðviesos. pietø. o ir visiems senovës arijams. droþta. ugná. apsaugos ávaizdinys. Svastika gali þymëti ir keturis pirminius elementus – þemæ. pieðta ir siuvinëta. Svastika baltams – prûsams. kuriø èia yra 20 va- 50 . vilnonë skara. pietus. galinga burtø priemone.

iðgraþintø Ugnies kryþiais [12]. kad pasaulá sukûrë 7 jëgos. o devynias dienas. judëjø kosmologijoje. dovana ir devyni. pasakos. devyniø jûrø. Krikðèioniø ðventraðèiuose 7 – Sofijos – dieviðkos Iðminties skaièius [8]. Centrinës 51 . Indijos jogas atveria savo kûne septynias èakras. gieda 9 angelø chorai. kuri praþysta tûkstantalapiu lotosu virð jo galvos dþiugioje susijungimo su Aukðèiausiuoju. kuriuo kadaise perëjæs pranaðas Muhamedas. ‘labai daug’ – tai devynios galybës. Skaièiaus 9 ðventumas akivaizdus net kalbos lygmenyje – palyginkime þodþius Dievas. dyvas (stebuklas. senovës Graikijoje þinota apie 7 pasaulio stebuklus ir 7 garsius iðminèius. þalvario segiø. Buda sëdi po ðventu figmedþiu su 7 vaisiais. Biblijoje kalbama apie pasaulio sukûrimà per 7 dienas. 7 filosofinio akmens gaminimo eigos lygmenys. Laimës ieðkoma uþ devyniø kalnø. Eglë þalèiø karalienë þemëje vieðëjo 9 dienas. Lotynø liturgijoje “Kyrie eleison” kartojamas 9 kartus. Visais laikais ir daugumoje ðaliø skaièius 7 laikytas ðventu. Senojoje Mezopotamijoje dangiðkoji ðventykla ásivaizduota septyniapakope (piramide). dirbama iki devinto prakaito. Þinomi ir 7 dangûs. kodël kitur pasaulyje ðventu laikomas skaièius 7. panirimo Jo ðvieson palaimoje. per Rasà renkamos trejos devynerios þolelës. Kûèioms ruoðiami 9 patiekalai. – atsiduriama devintame danguje. Elenytë turi 9 brolius. kovojama su devyngalviu slibinu. pervesdamas per jas “gyvatiðkà jëgà” kundalini. Svastika padeda aiðkintis ir tai. davë. o jau kai viskas gerai baigiasi. vaivorykðtë yra 7 spalvø. devynetas svarbus ne tik baltams. o oktavoje – 7 natos [7]. Rasta ir III a. pakeldamas. kartodamas dangiðkàjá kelià. dabartinæ savaitæ sudaro 7 dienos. O baltø tautosaka. senoji baltø savaitë turëjusi ne septynias. indø tikyba teigia. ðventas skaièius yra 9. Kalëdø elnias – devyniaragis. Roma pastatyta ant 7 kalvø.riantø. apie 7 nuodëmes. 7 pirmosios krikðèioniø maldos “Tëve mûsø” praðymai – meldimai. visaapimantis. dainoje spaudþiamas devyniakampis sûris. dainos. lakðtingala vadinta devyngerkle. 7 dorybes ir 7 bado metus. Babilono bokðtas buvo 7 aukðtø. nuostaba). vis aukðtesni ir skaidresni. Lietuvoje toks dieviðkas. Islamo mistikas verþiasi link Dievo sosto per septynias paslaptingas “stoteles”. o baltø kraðtuose. Beje. simboliai ir visa pasaulëjauta rodo kà kita.

Ðtai paþiûrëkime. o jos sukurtas sûkurys brëþia ðeðetà: 52 . Ðios teigiamos. o ðventumà vaizdþiai iðplëtus. Taigi simboliai kumà. kad tokie seni. ásuktà. o 9 – jau ávykusá. rodo neigiama (prieð laikrodþio rodyklæ. ðitaip þiûrint.rios septyniukës – 7. Ði svastika “traukia” á vidø. kaip ir jau aptartu Kiauðinio bei Medþio (grûdo ir daigo) atveju. mitinio Kûjo áskeltà kibirkðtá. esminiai pasaulëþiûriniai dalykai ávairiose tautose bûtø suvokiami visiðkai skirtingai. svarbûs. chaoso) taðke ir jos plitimà á aplinkà. taip ir nëra. á aðies taðkà. besiskleidþianèios svastikos sukurtas sûkurys (atkreipkime dëmesá – sûkurys visada kà nors sukuria!) brëþia devynetà: Azijos mitologijoje devynaukðtë pagoda simbolizuoja dangø. Tai kur septyneto ir devyneto bendrumas? Juk negali bûti. 7 arba 9 iðreiðkia ðventumà. Teigiamà (pagal laikrodþio rodyklæ. vyriðkos. kûrëjus ákvepia 9 mûzos [43]. 7 rodo dar neávykusá poveiká (lyg “kûjo” pakëlimà). dieviðkûrybà. Na. Be abejo. islame maldos vërinyje yra 99 karoliukai. sukurtà sûkurá. sudaro keturios raidës kairën besisukanti) svastika? Svastikà (graikiðkai gama). “padidinus” gaunamas visuotinai priimtas Dievo skaièius – 777. . dieviðkos ugnies áþiebimà viename tuðtumos (begalybës. skleidimàsi. pirminá postûmá. jau áskeltà kibirkðtá. Èia vël matome tà patá baltø ir kitø tautø pasaulëþiûros raiðkos (ne esmës) skirtingumà. stebësudaro ketutojo atþvilgiu – deðinën besisukanèià) svastikà Taigi besisukanti svastika (septynetai) ir raðomas devynetas iðreiðkia tà patá – radimàsi ið vieno taðko. pagal islamo sampratà visatà sudaro 9 sferos. O kà.

“atðliauþæs” á Indijos mitus ið baltø þemiø bålø – nuo ðeðëliuotos upës Ðeðupës? Beje. nesugebant jos valdyti. Tai þiedu susisukæs roplys – begalybës simbolis [10]. þemiðkos gyvybës ðaltinis ir palaikytojas. Taigi simboliai . kuomet pastarasis miega laikotarpiuose tarp pasaulio kûrimø. gyvatë – gyvata – gyvybë). kuris laiko þemæ ir yra Viðnu guolis. ant valdovo 53 . raidë G – gyvatë – gyvybë – gea ir skaièius “6”) valdovas. spirale susisukusi apatiniame þmogaus jëgø rate (èakroje) ir vijomis. gea – gama – þemë – gemë). S. sudaro dvi raidës S ( ) – lietuviðki Kita vertus. gimdymo vietà. slëpimàsi. Ðeða – poþeminiame pasaulyje gyvenanèiø gyvaèiø (plg. Jis gal net ne nuodinga gyvatë. Tai patvirtina ir raidë gama – . o. Ði gyvatiðka (S) jëga gali iðkelti á tobulybës ðviesà. Graikø ea (gea) reiðkia ‘þemë’ (plg. O juk Ðeða – tai ðeði. svastikà þalèiukai arba gyvatës (plg. gyvybës gimimà. arba 6 þymi traukimàsi vidun. moteriðkumà.Taigi skaièius 6 Lietuvoje turëtø bûti þemës simbolis. gali “ásukti” á juodþiausià bedugnæ. Èia prisiminkime tûkstantagalvæ induistø gyvatæ Ðeðà. á ásèias. gyvatë – tai þemiðkoji gyvybinë jëga (Rytuose – kundala). sûkuriu kylanti aukðtyn. þaltys. o lietuviðkas þaltys. tamsà. þemiðkumà.

grafiðkai 6+9= . gausime visiðkà tamsà. ramybë nuo judëjimo. Kituose kraðtuose daþniausiai pasitaiko “moteriðkoji” svastika . Beje.Ðeðos galvos yra svastika. Tad ðiø dviejø simboliø suma ir yra dar nepadalintoji visuma. ðeðetà brëþianti ( ). tamsa nuo ðviesos. t. þemës galias ir apatines þemàsias þmogaus jëgas (energijas). o beprotiðkai “iðdidinæ” (suabsoliutinæ) þemiðkumà. 9 6 54 . ir bûtent “þemiðkoji”. Kinieèiø ðventraðtyje “I czin” net kiekvieno þmogaus bruoþai. jos galus deðinën “nulenkia” aplink þemæ sukdamasi saulë). Dël to Lietuvoje vienodai daþnai sutinkamos. vanduo nuo ugnies. linija) ir jan (þymima iðtisine linija) simboliai. geràja (atseit. Lygiai taip pat Rytuose naudojamas jin/jan simbolis arba . o þmogaus (Adomo) atveju – vyriðkumas ir moteriðkumas kartu. pragarmæ – þinomà ðëtono skaièiø 666. Èia vël galime pastebëti begalybës þenklà arba Mebiuso juostà (8) rate. Na. praþuvà. Þemë nuo dangaus. beveik visur bûtent ji vadinama vyriðka. Taèiau juk svastikos esmë – judëjimas savaime. kaupimas nuo teikimo. kryþiaus sukimasis (o ne sukimasis aplink kryþiø). y. kurie vadinami “devynetu” ir “ðeðetu”. þmuo prieð þmonos ir þmogaus atskyrimà. heksagramø ar pan. begalybë. moteris nuo vyro neatskiriami. juodà poþemá. aiðkinami kaip visuotiniø visapasaulinës kûrybos jëgø jin (þymima trûkia trigramø. begalinæ gelmæ. Teisybë. arba tà patá Rytø jin/jan. ávaiir (daþniausiai riems raðtams naudojamos abi svastikos: – pasuktos). teigiama.

moteriðkumà nuo vyriðkumo. kad jie vienas ið kito kyla. net dvasià. O rodo á þemæ. Tai nuo neatmenamø laikø þmonijos pasàmonëje glûdintis suvokimas. Visi kiti elementai – jø iðvestinës. lëtumà. jautrumà. viens kità papildo ir tik abu kartu sudaro dieviðkà visuotinybæ. Rytø pasaulëvaizdyje tai atrodytø ðitaip: . t.TRIKAMPIS Gráþkime prie valingai padalinto. intuicijà. Taigi Dangø. Jas nubraiþyti. Ðios dvi galios (stichijos) – ugnis ir vanduo – visapasaulinio vyksmo. kad 55 . – tai dieviðka aukðtybiø ugnis. Be to. astrologijoje jis þymimas Þemë – vandens stichijos pradmuo. tamsà. moteriðkumà. sielà ir Dievà. nebegaliojimà medþiaginio parodo á saulio dësniø Dvasios lygmeny (Ten 1=3) ir pan.) nëra. . trejetainiðkumas – tai ir Trejybës ávaizdis. kûrybos pagrindas. vyriðkumà. jëgà. Gavome simbolá arba vaizdþiau . þemyn ir simbolizuoja apaèià. perskelto pusiau rato. Já kertàs skersmuo atskyrë Þemæ nuo Dangaus. ðviesà. iðausti. Ðis þenklas galbût pranaðesnis. aukðtyn ir simbolizuoja virðø. tamsà nuo ðviesos. Ðiø dviejø pradø santyká (Rytuose – jin/jan) þymi Dovydo þvaigþdë (hebrajø tradicijoje). Trikampis. sudaryta ið abiejø trikampiø: Oras yra ugnies stichijos pradmuo. astrologijoje jos þenklas . trikampis – raiðkus bûdas grafiðkai vaizduoti dieviðkumà – Trejybæ. veiklumà. taigi ir apaèià nuo virðaus. . kad ðviesos be tamsos (vyriðkumo be moteriðkumo ir t. – tai þemiðkas gelmiø vanduo. iðpjaustyti ar iðkalti paprasèiau apibendrinus – atvaizdavus trikampiais. kadangi vaizdþiau rodo tai. Taigi gavome dvi rato puses: virðutinæ ir apatinæ .

taèiau Jo bûtis yra asmeniniai trijø Esybiø santykiai. begalybës – Visad (moteriðkasis pradas. Pavyzdþiui. Trejybæ. Jo vaizdinis pavidalas – nuostabi tokios sudëtingos sàvokos raiðka tautos kûryboje – lietuviðkasis kryþius – saulutë. Saulës . kad dieviðkame lygmenyje trejybiðkumas ir vienatinumas tampa tapaèiais. Krikðèionybëje Dievas suvokiamas kaip vienas Asmuo. kuris atspindi visiðkà darnà ir pusiausvyrà. nëra bûdingas vien krikðèionybei. Ðventoji Dvasia) ir vienkartybës – Estis (vyriðkasis pradas. Ðios dieviðkumo bûklës iðraiðka plokðtumoje – lygiakraðtis trikampis. pasaulio stogas. stogo simbolis. Tai Dievo akis trikampyje. Vienas svarbiausiø tikybos. Trikampis reiðkia Ðv. tiltas (tarp 56 . Arba baltiðkasis triasmenis Aukðtëjas Visad–estis. Kartais jis braiþomas ir virðutinio pusapskritimio pavidalo: . “Akis apskritime. Mokymas. Dangaus. trys viename ir vienas trijuose. Tai ávairiø tikybø motyvas.. dangiðka pastogë. Ðis trikampis daþniausiai atviras á apaèià. Tai raiðkus mûsø protëviø dievybës suvokimo ir tokios sudëtingos sàvokos vaizdavimo kûrinys. turto “krûva”. Trikampis neretai droþiamas ir kryþiuje (daþniausiai virð kryþmos)” [5]. dangiðkojo Tëvo. dvasiniø þenklø – – tai Die- vo.. apjungiantis dievybës kaip aukðèiausios galybës ir Dievo kaip asmens – Aukðtëjas (Tëvas) bei amþinybës. lygsvarà (visi jo kampø taðkai vienodai nutolæ vienas nuo kito ir nuo centro). skleidþianti ðviesos spindulius. Sûnus) sàvokas [13].dvasiniame lygyje 3=1. Á þmonijà þvelgia daug atidþiø akiø: Dievo Þemës . kuris daþnai bûna saulës rate arba ðvyti spinduliais. Trimutri induizme. Ið èia ir Apvaizda. . atkreipta á mus nuo ðventyklos durø: arba arba . Ðis pavidalas – tai dieviðka apsauga. Liaudies sàmonëje ðie visi vaizdiniai susiliejo á vienà – Apvaizdà – þmogø ir pasaulá globojanèio ir sauganèio Dievo simbolá. Kitame lygmeny – ðventas Kalnas. – amþino triasmenio Dievo ðventumo simbolis. taipogi vartai (iðëjimas – áëjimas).

ðaltiniai. vaizduojama ávairiai: Virð pagrindinio simbolio kai kur esantys ðviesuliai. Marà raðtuose þymi aðtriai lauþytos ir vingiuotos linijos. kalnai. vandeniu ir dangumi ir ákûnija visà medþiaginá pasaulá.). tai greièiau papuoðalai ar papildymai. Tai graþiai apjungia latviðka maros sàvoka. Taèiau ðie þenkleliai ðiuo atveju nëra esminiai. dangiðkos meilës sklidimà. Lygiai kaip ir trikampiø viduje esà raðtai – tai jau Dievo pasireiðkimo pavidalai. tarp 2 bûkliø. kraujas ir kt. þvaigþdës vaizduoja Dievo ðviesà. Ant indø jie randami nuo akmens amþiaus” [16].). Nuoþulnûs brûkðniai ðalia vingiuotø linijø jà sieja su þeme. Tai dar syká patvirtina kalbos lygmenyje ir tautosakoje pastebëtà skaièiaus devyni dyvinà dieviðkumà. Ádomu ir tai. kartais sàjungoje su kitais þenklais. vaivorykðtë. upës. Tai sieja su vandeniu. “Liaudies dainø Mara siejasi su þeme. Visø jø bendrumas – þemiðkume. o trikampio.dangaus ir þemës. bangelës (vandens simboliai) bei ávairiai uþbrûkðniuotos ar uþtaðkuotos juostos (þemës simboliai). “rodanèio” þemyn atmainos – zigzagai. Pats Aukðèiausiasis atvaizduojamas kukliu galima kaip nors vaizduoti. 57 (jei iðvis Já . Baltø kraðtuose ði dangiðka pastogë. ávaizdiniai pasaulio.. kad yra skaièiaus ‘devyni’ senasis grafiðkas pavaizdavimas [18]. marios ir visi skysèiai – pienas. dieviðkø kibirkðèiø áþiebimà. medþiagiðkume. esanèio po Juo ar Jame. Beveik ant kiekvieno liaudies meno kûrinio yra Maros þenklø.. Na. Jos valdos – þemë. net skaisèias sielas. laikotarpiø ar pan.

Lietuviðkai tai bûtø marios, kurios mums jau siejasi tik su vandeniu, na gal dar – gelmës ramybe ir tamsa. Taèiau su þeme, su tuo, kad “dulke buvai, dulke pavirsi” lietuviðkai sieja visa, kas miræ. Slavø þodis ìèð taip pat labai talpus – tai visas mûsø þemiðkas ‘pasaulis’ ir kartu ‘taika’ (plg. su aukðtesniu slavø pasaulio lygmeniu – su jau minëtu ñâåò, kuris kartu yra ir ðviesa). O visa apibendrinanti þemë – pasaulis – mara – tai Marë, Morë, Marija, materija, þemës moteris – motina ir Dievo sutvertas þmogus, galinti tapti net tiltu, pervedant á ðá regimà pasaulá Dievo Sûnø. Taigi, þemës simboliai atrodo taip:

– tai Maros vandenys, – tai Maros þemë, – tai ir taurë, ir luotas – valtis, ir karstas,
ir dauba – guolis, ir lopðys, ir ásèios. Raidë M mistinë beveik visose Rytø ir Vakarø kalbose ir yra bangø simbolis: Maitreye – paskutinysis mesijas (budizme, induizme); gr. Metis – dieviðkoji iðmintis; Mimra – þodis, Logosas; liet. Mirtis ir Motina; netgi Mozë; tvano vandenø vardas – Mabul. Judaizme ir krikðèionybëje Mesijas visada susijæs su Vandeniu, Krikðtu, su zodiako þenklu Þuvimis (gr. Meenam) [24]. Visos zigzaginës raidës: M, W, Z, V, N gali bûti vandens ir þemës simboliai. Dar vienas ádomus trikampiø (kampø) derinio simbolis – latviø

58

Jumis arba lietuviø ‘þirgeliai’ (liaudyje dar vadinamas ‘dviguba varpa, sukryþiuoti kirviai, þirgø galvos, gaidþiø galvos’ ir pan.): . Vienuose ðiø þenklø kampai nukreipti aukðtyn, kituose – þemyn. Dël to tikëtina, kad tai – dviejø skirtingø simboliø grupës (pavadinimø iðkraipymà jau esame aptaræ). Paþástamas ir áprastas simbolis yra senøjø stogø “þirgeliai”, paèia savo patalpinimo vieta rodàs, kad yra vyriðkas virðaus, dangaus stogo, aukðtybiø apsaugos (trobai, sodybai, jos gyventojams) ávaizdinys. Kiti “jumiai” nukreipti þemyn. Dël to turëtø reikðti kaþkà þemiðko. Tam visiðkai tinka áprastinis ðio simbolio aiðkinimas – tai moteriðkas derlingumo, vaisingumo þenklas. Latviø sakmëse Jumis yra vaisingumo dievybë. Jis gyvenàs dviguboje varpoje, rieðutø porelëje, ið vieno kamieno iðaugusiuose dviejuose medþiuose – þodþiu visur, kur yra ko dvejetas [12]. Tad tai þemës – maros ávaizdiniø atmaina. Simbolis þemiðkas ketvirtainis taip pat vadinamas Jumiu. Tai gali bûti po dvigubu Dievo stogu . Arba

tai þemës – motinos “bangos” – raidë M, sujungta su þemës ir dangaus jungties simboliu rombu virð paparèio þiedo . Arba dvasios paukðtis

– vydos ágijimo, iðsilaisvinimo

akimirka. Bet kuriuo atveju tai rodytø aukðtybiø, dieviðkumo prisilietimà prie materijos, prie þemës. Dël to suprantamiau, kodël latviai ðá Jumá vadina Dievo sûnaus simboliu. Taèiau aiðkintis þenklø deriniø prasmæ – ne mûsø uþduotis. Nuo raidyno mokymosi iki þodþiø ar sakiniø (pvz. juostø) perskaitymo – ilgas kelias. Ávairûs “moteriðkø” ir “vyriðkø” trikampiø ir kampø apibend-

59

rinimai – latviðki dvigubo Jumio (liaudiðkai ‘rupûþëlë, vëþiukas’) ir Martinio simboliai. Kokià esmæ juose regëjo senovës baltai taip pat anksti spræsti. Daþnai senuosiuose raiþiniuose, raðtuose grafiðkai vaizduojamas paukðtis: , ir pan. Paukðtis – dvasinio lygmens bûtybë, taèiau turinti tamprø ryðá su medþiaginiu pasauliu: tai du Dievo stogeliai ar virðutiniai Rato lankai, o kartu – panaðu á þemiðkàjà raidæ “M”. Paukðtis simbolizuoja þmogaus sielà ir ðventàjà Dvasià (balandis), tobulumo troðkimà, skrydá Aukðtyn; meilæ, iðtikimybæ, skaistà (gulbë), o kartu ir tiesos aiðkintojà, nelaimës pranaðà, kelio rodytojà, visaþinystæ (pelëda, varnas), likimo seikëtojà (varnas, gegutë). Paukðtis tupi baltiðkojo Medþio virðûnëje. Jis – tarsi siekiamybë, kelrodë þvaigþdë, bet kartu ir akivaizdi galimybë – juk siela yra kiekvieno þmogaus dalis. Netgi ne aukðtyn reikia þiûrëti, o iðvysti savo vidø. Tada jau skrisim. Trikampius ir vël sujungæ, gausime naujà þenklà – , kurio esmë bûtø ta pati kaip ir rato

rombà arba kvadratà:

( + ). Tai aptarsime vëliau. Dabar atkreipkime dëmesá á mûsø protëviø suvokimà. Kaip matëme, baltiðkos “roþelës” ar “erðkëèiai” – ne gëlës, o greièiau saulës, ðuliniai ar kryþiai, – taigi apibendrintos dvasinës sàvokos, o ne medþiaginiai þiedai. O ðtai gëlës – tulpës, lelijos þiedas audiniuose ar raiþiniuose yra þemyn nukreipto trikampio pavidalo: ir pan. Tai – jau moteriðkas simbolis, þemës gëlë, didþiausias jos, o ir moters medþiaginis papuoðalas. Taèiau paparèio þiedas audþiamas (braiþomas) taip: . Tai nebe þemiðkos gëlës, o visuotinybës, Dangaus ir Þemës jungties simbolis. Paparèio þiedas – tai tiltas tarp Ðiapus ir Anapus arba anga Ten, bedugnis ðulinys arba takas
60

sraigtà. 61 . arba ir . zigzagà. “S” pavidalas yra savarankiðkas simbolis. o . tai mënulis – saulës ðviesos atspindëtojas. Astrologijoje mënulis – dvasios. Tai nepilnumo. Taèiau ðioje “gyvatiðkoje” jëgoje yra daug “mënuliðkø” savybiø – ji judri. Liaudies raðtuose ðis simbolis braiþomas ar audþiamas ávairiai: . nepastovumo ávaizdinys. kad mënesio þenklais vadinami ir “S” pavidalai [17]. praþystantis tik skaisèioje ðirdyje. kaip nepilnumo simbolis.) galingesniø dvasiniø jëgø. kitimo ávaizdinys. gali þymëti papildymà ir virsmà ið vienos bûsenos á kità [17]. Pirmasis áspûdis. jautrumo. paslaptinga. Jis pats neðvieèia. Tai suprantama. vadinamieji “þalèiai”. Dabar padalintà perpus skritulá pasukime: Gausime ir . kadangi kitaip (ne á ratà) sujungus pusmënulius (trikampius) gaunamas bûtent “þalèiukas”: . paþvelgus á ðiuos þenklus. valdoma (bent jau taip turëtø bûti. Jei á ratà þiûrëtume kaip á saulæ (visumà. daþnai keièiàs savo matomà pavidalà. Be to. emocingumo. Du mënulio þenklai jau gali sudaryti “pilnus” pavidalus – kryþmà ir rombà: ir . gyvybës jëgà. Ádomu tai. aiðkus: tai – mënuliai. arba ir . . nepastovi.vaivorykðte. . þymi dylantá – pilnëjantá. atrandamas. mënulá. saulës (visumos) dalis. yra priklausomas nuo stipresnës jëgos. arba ir .. savaiminá ðviesos ðaltiná). perdavëjas. spiralæ. Tai visaþinystës ðaltinis. jis nepastovus. apibendrinus – gyvatæ (mûsø kraðte nenuodingà – þaltá). þaltys. Mënulis.. Teisybë. Baltiðkas tûkstantalapis lotosas. ir á “S” pavidalà galima þiûrëti kaip á visumos dalá – tai pusë svastikos (ugninës ir ðvytinèios savaime. vaizduojantis sûkurá.

Pav. 15 “Þalèiai” austinëse juostose 62 .

kad gráþimas – mara ). Dabar ásivaizduokime visø 4iø krypèiø trikampius horizontalioje plokðtumoje. þinoma.kaip ir saulë ). Saulë. dievop ( pamatysi. dangaus ir þemës simbolius ( ir ). kad ðis stulpas simbolizuoja dangaus ir þemës jëgø veikiamà. Ádomu tai ir kalbos lygmenyje. nuotykius. – tai kelrodë þvaigþdë – dangun pakylëta visø 4-iø krypèiø suma. Be to. o ðiuo atveju – dvasinë ar kûniðka praþûtis. O slavas yra teisus (ïðàâ). pabandysi gráþti – nes þengi aukðtyn. Prisiminkime dar kartà stulpus. ). Aukðèiau63 . saulutei vaizduoti visai netinka kubas. Ðtai lietuvis bus teisus. – viskas baigsis gerai. kaip dieviðkos sielos savininkas. senosios statybos klëèiø. kad kelio atgal nebûna. þengs á tiesà. tarp kuriø daþniausiai yra rutulys arba kubas. Taèiau juk ðiuose stulpuose “þemë” – virðuje. Ypaè jie daþni juostose. pergales ar pralaimëjimus. plokðtuminius). sukdamas deðinën (íà ïðàâî). jei eis tiesiai. gali bûti tarp dangaus ir þemës. jø saugomà ir jungtimi tarp jø esantá þmogø. kryptys kairën ( ir deðinën ( ir ) ves á medþiaginius (paþemës. Todël labiau tikëtina. o “dangus” – apaèioje. Paprastai ði piramidþiø jungtis vadinama “saulute”. kuris. “Þalèiukai” senojoje tautodailëje labai mëgiami. Taigi tarp “mënulio” ir “þalèio” ryðys yra. Jø apibendrintas pavidalas maþdaug toks: Ðie stulpai jungia dvi piramides. prieangiø ramsèius. Tai atsidûrusiojo kryþkelëje (virsme) galimos judëjimo kryptys. Kaip pasakoje: eisi tiesiai. mënuliðkus (nepastovius) pasiekimus.

laikà ir nepastovumà bei jø ryðá. 16 Aptartø simboliø ir mazgø – kryþiø atitikmenys (pieðiniai ið [27]) Gyvybës ar Gyvybës medþio mazgas Amþinasis ar laimës mazgas – tibetieèiø “Budos þarnos” – Gyvybës mazgas arba Laimës siûlas. begalinis mazgas. laimingà kelià persikûnijimø labirinte.Pav. 64 . senas simbolis. y. budizme þenklinantis sëkmæ. t.

juosta apriðtas þmogus atsiduria maginiame apsaugos rate. yra greièiau ne pasuktas kryþius (kuris taipogi. pinikai. apsauga. kuriam daþnai priskiriama ir “apaèios”. paþymintis persikeitimo taðkà. vestuviø paproèiø. – pakopomis [27]. taèiau sykiu ir saugomas. pinami ir aptvarai. tinklai (visa tai – apsauga nuo blogio iðorëje) [27]. mezginiai. uþmezgami (arba nutraukiami) tarpusavio ryðiai ar santykiai. Aðies. þinoma. gali bûti visuotinybës ávaizdinys – þenklinamas rutuliu (ratu) ar kubu (kvadratu). velnio – chaoso “ápynimo. Tam neprieðtarauja ir poþiûris á X pavidalà kaip á mazgà [27]. o ðventi dirbiniai. Kiekviena paslaptis ar máslë yra mazgas. supanèiojimo” ávaizdinys). sutuoktiniai suriðami. perkeitëjo ir persikeièianèiojo reikðmë visiðkai tinka þmogui – stulpui. O jei sankir65 . Lietuviðkos trobos ramstis rodo. “virðutiniø” ir “apatiniø” galiø sankirtoje esantis asmuo yra lyg virsme. Jau vien dël to mûsø senieji audiniai. Mazgas – kryþius – tai mûsø suriðimas su kuo nors (pvz. Ðiø dviejø. Mazgas – suriðimas (atriðimas) reikðminga dvasinë bei apeiginë sàvoka: pradþia – uþuomazga. Todël simbolis maginë apsaugos reikðmë. nepusiausviroje bûklëje. mezgami rûbai. pagalbà. juostos – ne buitiniai. pabaiga – atomazga. pinamos kasos (vidinës darnos. tad kosmosas simboliðkai kuriamas uþriðant ir atriðant mazgus. vainikai pinami (kryþiavimas – mazgas – vija – spiralë – ratas). dël to turi bûti susikaupæs. rakandai. Tai virsmo simbolis. Gal dël to ir vaikai þaisdami sako “èiur!” (“manæs nebegalima liesti”) ir sukryþiuoja du pirðtus? Be to. dieviðkà poveiká. susitaikymo sakramente gaunamas iðriðimas. Stabo sàvokas. tarpininko tarp Dangaus ir Þemës. o dangaus ir þemës galiø susitikimo vieta.siojo kibirkðties neðëjas. baldai. mirties. kad á ðá taðkà mûsø protëviai statë save. tvarkos. Rodyklë á já (þmogø) ið virðaus þymi dangiðkà. dangum ir þeme). prisiminus Medþio. atsiribojæs nuo aplinkos. Virsme esàs asmuo yra pavojuje – grasos srity. gali saugoti). vaisiai mezgasi. Simbolinis mazgo atriðimas neatsiejamas nuo gimimo. tvoros. pavojingoje. apsaugà. gyvybë uþsimezga. O rodyklë ið apaèios rodo þmogø veikianèias þemiðkas jëgas ir pavojus. átvirtinimas ir kartu uþrakinimas. paslaptis. ði jungties. o atsako radimas – mazgo atriðimas. globojamas ið “virðaus” .

Trikampis. audþiantis. 66 . Uþtenka paþvelgti á jø sodybas ir ðventyklas. mezgantis. Piramidþiø (ir kûgio) skvarma turi ypatingà galià kaupti ir paskirstyti Visatos jëgas (kosminæ energijà). kurioje visos 4 plokðtumos – lygûs trikampiai. kvadratas ir skritulys vël susivedë á viena. turi smailus bokðtus ar kupolus. tai bûtent jis – kosmoso kûrinys ir kûrëjas. trimatë iðraiðka – trikampë piramidë – dieviðkumo iðraiðka. bûtent dël savo piramidiðkumo kalnai yra nepaprastà Visatos jëgà kaupianti ir skleidþianti “dievø buveinë”. 7 ir t. tarpininkas (mediumas – medis). riðantis. jo erdvinë. jei jos nesuðiuolaikintos. mûsø sodybø ir Pasaulio Medþio meninës iðraiðkos – ðiaudeliø sodo pagrindas. yra kûgis. kuriø ðonus sudaro 5. Dar vienas svarbus ir paslaptingas trikampis. Ir dabartinës baþnyèios. 6. Gal su tuo susijusi ir ypatinga kalnø galia. nenumaldoma trauka vël juos aplankyti kiekvieno. riðamas ir iðriðamas. kadangi ji jungia dieviðkà skaièiø 3 su þemës skaièiumi 4. nors syká ten buvusio. Piramidë. gausime ratà. Padauginæ pagrindo kampus iki begalybës. savaime pasigalandanèius skutimosi peiliukus bei stebuklingus iðgijimus. Galbût. pinantis. trikampiai. Protëviams tai buvo þinoma. statytos senoviðkai. kurios pagrindas skritulys.toje – – Þmogus. neyranèias mumijas. Ðià piramidæ aptarsime nagrinëdami ketvirtainiðkumà. Daug þinoma pasakojimø apie piramidëse negendantá vandená. o visi 4 kampai yra pusiausvyroje – vienodai nutolæ viens nuo kito. Be to. Pamatui imant bet koká lygiakraðtá daugiakampá. galima gauti piramides. þûstanèias bakterijas. Ðioje piramidëje 4 lygûs trikampiai sudaro 4–ias sienas ir 4–ias “stogo” plokðtumas vienu metu. Keturkampë piramidë “paþástama” geriausiai. ðitokia piramidë – senosios baltiðkos statybos.t. Tokie yra didingieji Egipto statiniai.

Taigi Egipto piramidë padës mums pereiti á lietuviðkà trobà ir pradëti nagrinëti ketvirtainá þemës ir þmogaus gyvenimà Pav. 17 Ðventykla (I tûkstantmeèio I pusë) ir baþnyèia (XX a. I pusë) 67 .

gaunamas kryþius ( ): . medþiaginës Visatos pradþia – iðreiðkia save skaièiumi 4. medþiaginis pasaulis raiðkiausiai atvaizduojamas erdviniu ketvirtainiðkumu – kubu. Padarius kubo pavirðiaus iðklotinæ. 4 metø laikus (pavasaris. kampø taðkai iðsidëstæ skirtingais atstumais vienas nuo kito. diena. skaièius 4 – moteriðko prado. senatvë). vanduo). net patá þmogø (kûnas. susijungimas. Jie skyla (prisiminkime pagrindinæ kûrybos ir paþinimo sàlygà!) ir tampa 1+3. “santuoka” yra Gyvenimo dvasioje ir materijoje ávaizdinys. tai Jo “persikëlimas” ið bematës beribës erdvës á trijø matmenø ribas – kûrybinës veiklos. medþiagiðkumo simbolis. Tai gali sukurti tik á medþiagà álieta dvasia (kubà dengianti arba jo viduje áþvelgta piramidë). rytai). 3 68 . mintys. pusiausvyra. oras. 4. vienas trijuose ir trys viename. darna. tad ðiuose pavidaluose “áraðyta” nuolatinë átampa [19]. Jø dermë. y. t. jaunystë. dvasia – siela). branda. Kai 1=3 “iðeina” ið dieviðkos vienybës bûklës. ruduo.KETVIRTAINIS Jei Dievas. Skaièius 3 – vyriðko prado. þemë. Trimatë erdvë. vasara. arba O juk bûtent kryþius. Dvasios simbolis. þiema). pietûs. 4 gamtos stichijas (ugnis. 4 þmogaus gyvenimo laikotarpius (vaikystë. Kubo. suvokiamas kaip “rymantis pats savyje”. kaip ir kvadrato. jausmai – geismai. kryþma (kaip ir keturkampis) vaizduoja pasaulio ketvirtainiðkumà: 4 pasaulio ðalis (ðiaurë. vakarai. 4 paros tarpsnius (rytas. naktis). Medþiaginiam pasauliui nebûdinga ramybë. vakaras.

Mandala – apskritimo ir kvadrato derinys. O ðtai Dvasia. jo simbolis ar atvaizdas. riboja uþdarà. ja apribota erdvë – visada saugi. suðventinimas atrodytø taip: O juk tai – mûsø namas. Kvadratas nukreiptas pagal pasaulio ðalis. Pagal senàsias kinø paþiûras dangus laikomas apvaliu. Kiekvienos pusës viduryje bûna T pavidalo vartai. Visatos medþiagà (4) moksle galima “suvesti” á 4 cheminius elementus – deguoná. trikampio ir keturkampio (piramidës ir gretasienio) jungtis. Paprasèiausias Mandalos pavidalas yra iðorinis ratas su áraðytu á já kvadratu. Vidinio rato centre vaizduojama ðventenybë – dievybë. patikima “sala” ar ðventykla. Labai artima jam ir kvadratinë Jamos buveinë Rigvedoje [10] bei dangiðkoji Jeruzalë Apokalipsës knygoje. azotà. “kosmoso þemëlapio” atvaizdas. kaip matysime vëliau. o taip pat vaizduoja visatos sàrangà laiko poþiûriu. Vaizdi rato ir staèiakampio ryðio bei bendrumo iðraiðka – Rytø Mandala (kuri. Pats bendriausias Mandalos supratimas – tai visatos. patikimà erdvæ. vandenilá. Taigi ði 3jø ir 4-iø. Iðorinis ratas reiðkia visà visatà ir aprëþia jos ribas erdvëje. dalijanèios ðá ratà. nëra vien tolimø kraðtø sàvoka). aptvaras. kurá daþnai sudaro aðtuonialapis lotosas arba 8 atkarpëlës. iðsigelbëjimo nuo didþiausiø nelaimiø vieta – kvadratinis gardas. Kvadratinë skvarma. tasai medþiagos sudvasinimas. Ðiame 69 – nematoma.ir keturkampio sàjunga (3+4) sudaro ðventà skaièiø 7. Bûtent trikampio . teisuoliø susibûrimo. o þemë – kvadratine. dieviðka Jëga (3) – nepaþinu. Iranieèiø mitologijoje Vara – slëptuvë. á ðá kvadratà savo ruoþtu áraðytas vidinis ratas. Tai kvadratà sieja su ratu. o 4 – paþinu. Yra ávairiø ðio pavidalo atmainø. anglá. kuris taip pat yra apsauga.

Pav. 18 Rytø Mandalos 70 .

suvokti. Jungas pabrëþë mandalos. vidinis jos esmës iðgyvenimas padeda vieningu ritmu sustyguoti þmogø ir visatà. vaidila. Mandalos principas iðplitæs þymiai labiau nei Mandala kaip tokia. Mandalos sàvokà ir patá jos pavidalà. motyvas áveda mandalos sandaron statmenà aðá (vertikalø matmená). Abi ðios mandalos paskirtys sujungtos á viena: tas. paþymëtà lotosu. visatos erdvinius atskaitos taðkus. su taip vadinamom astrologinëm mandalom) atvaizdas ir kaip priemonë pasiekti pasàmonës gelmes apeigos arba asmeninës meditacijos metu.) [10]. Jis yra visuotinas ir kaip visatos (ar jos daliø: plg. t. mano namai). ðokëjai. pasireiðkimas) ið Dangaus nusileidþia á mandalos vidurá. iððaukianèiø ir uþtikrinanèiø gyvybinio srauto nenutrûkstamumà [10]. átakojanèios ypatingà visatos ritmà. þynys. kurio viduje daþnai talpinamas vyriðko prado simbolis (vadþa). Kvieèiamasis dievaitis (dievybë. tam tikras Dievo asmuo. architektai ir t. atskleidë ne tik skirtingos religinës sistemos. visuotinumà. Dievaièio judëjimo þemyn. kuris medituoja arba dalyvauja atitinkamoje apeigoje kaip vadovas (dvasininkas. Mandalos suvokimas. dangiðkoji. kaip ðio pasaulio atvaizdas. nepriklausomai viena nuo kitos. uþèiuopti. G. ásileisti savin Aukðtybiø matmená.iðoriniame þiede neretai atvaizduojami 12 sàryðyje esanèiø prieþasèiø. Pagal Rytø paþiûras regimas pasaulis – apgaulë (iliuzija. modelis – mono dalis arba þemiðkoji mano dalia (kadangi. kuriø áëjimo á gyvenamà pasaulá taðkus bûtina ypaè dëmesingai saugoti. jungiantá makro– ir mikro– kosmà. kryptis akivaizdþiai atsiskleidþia ir pasireiðkia netgi kaip pagrindinë tik ritualo metu [10]. dieviðkos Dvasios. gausa. sugauti ir perkeisti visatos jëgà (kosminæ ener-gijà). kunigas). kûne. K. mano aplinka. kaip psichokosminës sistemos. áeina mandalos vidurin ir laukia dievybës. ðventikas. Á kvadratà ápieðtas aðtuonlapis ratas (janta) simbolizuoja moteriðkà pradà. Mandala – tai savo pasaulëþiûros teigimas ávaizdiniø pagalba 71 . tarpusavio priklausomybëje esanèiø kilmës grandinës grandþiø. vaisingumas ir panaðios þemiðkos gërybës. bet ir kûrybingi þmonës (dailininkai. Maja). nusileisianèios ant jo. kol esu èia. tasai “monas” ir yra mano gyvenimas. Mandala. kirstines. Á iðoriná ratà áraðyto kvadrato kraðtinës vaizduoja pagrindines kryptis. kurio iðdava – sëkmë. ið dangaus á þemæ. á mandalos vidurá. gimdymo guolá. Èia ávyksta apvaisinimas. Taèiau ði.

Pavyzdþiui. tik veide.ir gyvenimas pagal ðià pasaulëþiûrà. 72 . Bûstas. siejantis já su Aukðtybëmis (s–t–b – b–s–t). Jo Esmës slëpynës. Sodyba – aukðtybiø Rojaus sodo – dausø atspindys (d–s – s–d). Namas – dieviðkos minties atspindys (m–n – n–m). Dausos ar Rojus. Jo menas. o atvirø linijø pavidalai vaizduoja tapsmà. Jei jà ámanoma kur iðvysti. pervirtæs Þemës – Dangaus ribà. butas – bûties ir buities vyksmo vieta. lietuviai savo mandalà braiþo. Aukðèiausiojo máslës minklë (prisiminkime kalëdines giesmes. jo dvasia – siela. Kvadratas. tai Aukðtëjo “aplinka”. keturiø ðventø namo kampø pavidalas – paprasèiausias pasaulio sàrangos atvaizdavimas. vaizduotës vaisius). Plg. þengimà tobulesnën bûtin [17]. bûstà. o uþdaras keturkampis – menamà anapusiná (transcendentiná) pasaulá . kur máslës ir minklës bûdu vaizduojama Pasaulio kûrimo pradþia). Jà dabar ir aptarsime. ðokdami rateliu arba sustodami “kvadrato kampuose” sutartinæ giedant. kaip mûsø protëviai ávardino savo apgyventà aplinkà. stabas. Jei tikrai taip. “ðulinukà” ausdami ar ugniakurà ádegdami trobos vidury. galutinë kûrybos iðdava. medþiaginá pasaulá. tai tik akyse. O tobuliausia mandala – tai lietuviðka sodyba. kuris yra Vidaus veidrodis. su latviø maja (namas) ir rytø kraðtø pasaulëþiûrine sàvoka maja (pasaulis kaip visuotinë iliuzija. Dievas sutvërë þmogø pagal savo atvaizdà. jo vëliavos stiebas. angelø lygmuo. prisidengimas þemiðkumu. Jo Meilës virsmo ið Ten á èia iðdava yra asmens esmingasis Að. Aukðèiausiojo Dvasios atspindys þemiðkame lygmenyje. apgaulë – monas. Uþdaras pavidalas – iðbaigtas bûvis. kaip menama tikrovë. Pasaulis. Ið kitos pusës – tai stuba – þmogaus gyvenimo stuburas. Jo þaidimas. Todël Dievas atsispindi veide (diev → veid) [13]. turëtø veidrodiðkai atsispindëti þemiðkoje þmogaus aplinkoje. skvarmø þaismëje paslëpusi dieviðkà tikrovæ. Atviras keturkampis turëtø simbolizuoti namà. Troba – Dievo bertas burtas (b–r–t – t–r–b). Ir tai turëtø bûti atsekama paèiose seniausiose kalbose. Paþiûrëkime.

ið dumpio. visiðkai ne buitinis dalykas yra mano namai. nusileidþianèiø ir pakylanèiø Aðimi. vieta. Tai Visatos (plaèiàja prasme) ir þmogaus namø (siauresne prasme) atvaizdas (modelis). Tai sodyba. kad lietuvio valstieèio pasaulyje. nepaþinta.Kaip matome. sava erdvë. visa já supanti ásavinta. upë. Matome. Namai – tai ne vienas pastatas. O namø aðis. marios. Tad jau vien kalba rodo. kur nebeveikia sodþiaus dësniø apsauga. Pav. kurioje mano namai jungiasi su Dievo namais. tai mano namø ugniakuras – dvasinis ir medþiaginis Þidinys – Aukuras. sankaupos vieta (èia Mandaloje apsireiðkia dievybë). chaoso iðplëðta. visiems pavadinimams galima taikyti “veidrodinio atspindþio dësná”. 19 Þvejø namas 73 . kalnai – kur neásavinta. stuburas. kur þmogaus gyvenimo Medis sutampa su Pasaulio Medþiu – tai trobos vidurys. koks ypatingai svarbus. sodþius. net kaimynai – kaimas. laukinë gamta. kur giria. sodas. Tai pagrindinë dangiðkø ir þemiðkø galiø. tai visa þmogaus aplinka. Nenamai prasideda ten. laukai. jo ásavintoje aplinkoje yra visi Mandalos bruoþai.

namas yra baltiðka piramidë. Be to. vis dëlto. o seklyèios. Tad kur.. Galø gale. Kad mano sielà (s–l – l–s) paliestø tai. Taigi svarbiausia Namø vieta yra ðalia Aðies.Kitu poþiûriu. leidþiama namus uþlieti Ðventajai Dvasiai. ið èia kyla siûlas á Saulæ. o ne kasamës po jo kamienu. priimti. apsaugos. o virð stalo (namø altoriaus) kabo ðiaudeliø sodas – Pasaulio Medþio bei Rojaus Sodo atspindys. Dievo Sûnus. að turiu laisva valia Tai priimti – leisti. ieðkoti poilsio. ramybës. svetainës kampe (senas ðios patalpos pavadinimas – menë. Tai kas tada yra krikðtasuolë. toji vieta kur “atsiveria dangûs” – þidinys ar krikðtasuolë? Mûsø senoji troba nëra tasyklinga keturkampë lygiaðonë piramidë. pritarti. senos lietuviðkos trobos stogas trimis piramidiðkomis plokðtumomis á vienà taðkà sueina dviejuose namo galuose. kuomet norime semtis jëgø. Tas milþiniðkas galias atlaikyti. èia sàla á naujà gyvenimà pervedama nuotaka. kodël ðvenèiausia trobos vieta yra ne jos viduryje – pagrindinëje Visatos jëgø sankaupos vietoje. tai þodþio namas veidrodinis atspindys – ryðio su dieviðkumu vieta). o ne jo viduje. be to turintis ir Visatos jëgø paskirstymo. – nuo galingø já supanèiø (jame susikryþiavusiø) jëgø eilinis þmogus tiesiog mirtø). einame prie medþio. suklumpame ir palaimà priimame prieð kryþiø. o 74 . kas ið Ten nuleista. Jo statybos sàranga aiðkiai piramidiðka. iðtiesiami stuburai Aðimi nusileisianèiai dievybei. kur trobos kampà ðventina kryþius ar ðventi paveikslai. Plg. gal dar kunigas (prisiminkime metraðèiø pasakojimus apie draudimus þiûrëti. aukuro ugnyje nesudegti ar nuo kryþiaus nuþengti gali tik paðvæstasis. ir joje jëgø srautai gali nukrypti priklausomai nuo stogo ðlaitø ir sienø santykio. èionai liejasi aukðtybiø sula. blogio “nuvaikymo” galià. ðildomës ðalia þidinio.. liesti kunigà (vaidilà. Bûti paèioje Aðyje esame per silpni. Ið pirmo þvilgsnio atrodo keista. þyná) susitikimo su Dievu metu ir dar kelias dienas po to. èia krikðto laukia naujagimis. o ne po jo kotu. leisti kà þemyn ir leisti – sutikti. Turbût ið èia – ir ðios vietos suolo ypatingumas: èia saugiausias paðarvotas velionis. ten kur prieð krikðtasuolæ kabo Sodas. Taigi minëtasis suolas – saugiausia sielos sala. Èia susikaupiama maldai ir kasdieniniø bei ðventiniø apeigø metu atveriamos ðirdys.

kûdra ir vaismedþiai.ne jo viduryje. Ið tiesø. virðûnæ – pastogæ. kad lietuviø kalboje sudëtinga rasti tinkamà þodá chaosui nusakyti. Matyt. Tegu ten ilsisi ramybëje “faraonas”. svarbiausio galiø taðko reikia ieðkoti po piramidëmis. greta krikðtasuolës. iðversti. Namas – tai Kryþius. kad pastogë – ne þmoniø. o ne jose. þemiðki ávykiai. palaukës akmenys ir pamiðkës þemuogynai. akiø dûmimas. kamienà – sienø ribojamas patalpas. upës. pelkës jiems nekëlë baimës ar prieðið- 75 . kad ir kokie svarbûs bûtø. Dar vienas namo lygmuo – jis pats kaip Pasaulio Medþio simbolis. medþiaginëje erdvëje . daþnai pavojingas ir nesuprantamas þemës gelmiø jëgas ) palikime paslaptyje. paþástamà ir saugø. Ádomu. kad piramidëje esàs Sarkofagas (ar net keli) – apgaulë. ðulinys ir pirtis. Ðis sankritos taðkas yra bûtent virð “sodo” prikabinimo vietos. ir kiemas. rûsá. suolas – virsmø vieta). O mûsø baltiðko namo menës suolas yra bûtent po stogo piramide (ne joje). Atsidurti tame stoge Dievo stogu (piramidës viduje) galësime tik palikæ (ar perkeitæ) kûnà. o Dievo vieta. iðdëstyti kvadratu. lyg pagrindiniu kanalu siunèiamø visatos bangø keitiklis ir perdavëjas (plg. Na o poþemá (sunkiai suvaldomas. mûsø protëviø namus supæ girios. darbu ir malda bandydamas pateisinti savo atëjimà á ðià Erdvæ ir ðá Laikà. ant kurio þmogus aukoja savo þemiðkà buvimà. ir ûkio laukai. ið to kas svetima iðplëðtà ir kûryba bei darbu paðventintà. tegu bus tai draudimo erdvë. rûtø darþelis ir kryþius prieð trobà. Pagal ðá paskirstymà taip pat matome. Troboje matome visus tris Medþio lygmenis: ðaknis – poþemá. Gal ir Egipte pagrindinës ðventenybës. vyksta po . o saloje – tikrasis sarkofagas. medþiaginis pasaulis . Þmogaus namai – tai ir gyvenamas namas. Herodotas yra teigæs. Mat po piramide esàs eþeras. Neþadinkim. ûkiniai pastatai. eþerai. jame – sala. tà mûsø Pasaulá. darþas ir sodybà ribojà medþiai. Þmogaus namai ir jo kaimynø namai – kaimas sudaro tëviðkæ. Mums gyventi skirtas antþemis. atribojanti snaudþianèius pavojus. lapus. Ðiuo poþiûriu ðiaudeliø sodas galbût veikia tarsi antena.

20 Baltø Mandala Sodþius Sodas Namas Sodyba Þidinys ir “sodas” 76 .Pav.

Arba medþiai. kas ne mano. kad giria – tai gëris ir gyrius.kumo. darþai. Vestuvinis yra tik vienas ið daugelio jo lygmenø. Net mûsø kalba teigia. kaip vaizdþiai senasis namas jungia Dangø ir Þemæ. Senos sodø augintojos sako. O juk sodas seniau ne gamintas. senosios baltø kultûros reiðkiniø. ir vaistai. Lietuviðkas ðiaudeliø sodas – vienas ádomiausiø. ir sodas (ðiaudinis. sodyba (kiemas. Todël lietuviðkos mandalos iðorinë riba – graþi. jau vien tuo sudvasindamas materijà. jëgø srautø. ir atpirkimo Kryþius. esàs tarp krikðtasuolës ir þidinio). vis dëlto. kad neiðkraipyti galiø lauko. ið uþ kurios á þmogaus gyvenimà ateis dieviðkumas. kaip jis vienu metu yra ir Visatos Medis. ir malkos. pereisime prie jo viduje esanèio maþojo Medþio. kad vërimo siûlas turás bûti netgi be mazgø. kur að sëdþiu. sodas (sodinami. ir uogos. papuoðalas. dar nëra blogai. kuris yra dausø (s–d – d–s) atspindys. kad Visa – ir namai ir nenamai – yra Viena. krûmai. Pamatæ. kad tai. Gal panaðià prasmæ – nemegsti mazgo – turëjo ir 77 . kurioje. jau nebeþino. Sodas daþniausiai augintas ið ávairiø javø ðiaudeliø. Protëviø laiðkø juostø raðtu nebeperskaitome. Siûlai turá bûti natûralaus pluoðto. kas gi senovës baltui buvo blogis? Lietuviðkà mandalà labai graþiai galima “nubraiþyti” mûsø kalbos þodþiais: ið esmës tai sodas. suveriant juos ant siûlø. – ir grybai. ir medus. kur mane lanko dieviðkasis mokytojas ir teisëjas – sûdþia). auginami medþiai. Dabar jis daþniausiai vadinamas “vestuviniu sodu” ir gaminamas tëra puoðybai ar vien iðorinei santuokos apeigai. ðulinys ir pan. senoji laukinë protëvynës giria. Tai arba Dangaus danga. Jie juto. su senosiomis dainomis ir juostomis ðimtaraðtëmis gretintinas. vaivorykðtës lankas. Iðvis – labai sunku atrasti. Lygiai kaip ir juosta – ðiandien tai tëra graþi spalvø pynë. já augindavo – rankomis ir ðirdimi.). vaizdi seniena. vieta. ûkiniai pastatai. Taèiau kaip tai atlikti. namas (mandalos vidurys. javai – dirbama þemë). O visi “ratai” atrodytø taip: sodþius (kaimas). ir piramidë. ir ðventieji nelieèiami àþuolynai. ir Mandala. geriausiai – linas.

ar net vietoj sujungtø ðiaudeliø kabinta eglaitës arba kadagio virðûnë [20]: Taèiau daþniausias ir geriausiai “sodo” – kaip Pasaulio Medþio. III. 2) antþemis. plotas – togë – 78 – namas–Medis: 1) poþemis. Apibendrintas jo vaizdas yra toks: Apþvelkime keletà ðios skvarmos lygmenø. Mandalos centro. gyvenamas – liemuo – dabartis. paklydæ vëlës. Visatos Aðies. þmogus. pasàmonë. kubo. Visata. nendriø. – Paparèio þiedas (visaþinystës þenklas). rûsys – – ðaknys – praei- tis. . Rojaus sodo atspindþio – esmæ atskleidþia dviejø piramidþiø pavidalo ðiaudeliø sodas. statinaitës pavidalo. kiaulës ðeriø gamintø. II. sàmonë. treèioji akis. pas– virðûnë – ateitis. Sodø bûta ávairiø – ið medþio vyteliø. rûtø stiebø.senovinis ðiaudeliø varstymas ant aðutø. I. kûgio. – dangus + þemë. suklijuotø vaðku. rutulio. demonai. dvasios. antmonë. angelai. 3) stogas.

Dël to pakankamai geri ir kitø. piramidiðka jo skvarma daþniausiai bûdavo visa uþpildoma maþesniais to paties pavidalo nareliais. ne visi pavidalai turi “piramidiðkà” galià kaupti ir teikti Visatos jëgas. Ðie trys pavidalai sudaro pilnumà – apibendrintà medþio sim- bolá. Ðtai kaip atrodo viena piramidiðka sodo sienelë ið ðono: 79 . kad bièiø korys – tobulas kûrinys. krikðtasuoly sëdintiems. Pastarasis þenklina dangiðkàjá Þmogø. “siunèianti” aplinkai. anksèiau atvaizduotø pavidalø sodai – ir kûgis. materijà ir mûsø Þemæ – dieviðkojo Þmogaus nuotakà. kas su jomis susijæ. – piramidë “surenkanti” aukðtybiø galias. Ðis vël tampa septynetainiðkumu. þmuo + þemë). þmonà (plg. prie stalo. bûstas. kiekviena savo akele teigiantis aptartø pavidalø ypatingumà. Taèiau kvadratas tarp trikampiø. iðreikðdamas ið savæs tris papildomus pradmenis: þemàjà þemiðkàjà arba apreikðtà fizinæ gamtà. ir medis gali bûti apibendrinta visuotinumo iðraiðka. Auginant senàjá ðiaudeliø sodà. Tai atskira tema. – piramidë.Aukðtutinis trejetainiðkumas apreiðkia ketvirtainiðkumà . ir kubas. Be to. baltø kultûroje yra ypatinga. belytá Adomà (Þmuo). bûti. Visi ðie prasmiø sluoksniai turi bendrà esmæ – tai Dievo sutvertos Visatos apibendrinimas þemiðkomis priemonëmis. suvokiamà kaip nepasireiðkusi Gamta. bitës (plg. Iðvis. Mums svarbu tai. rombas ir ypaè dvi keturkampës piramidës ðiuos be galo sudëtingus dalykus simbolizuoja vaizdþiausiai. Visas sodas atrodydavo tarsi didelis rombiðkas korys (prisiminkime ðiaudeliø jungimà vaðku). ir rutulys. su þodþiais bûtis. buitis) ir visa. Visumà vienybëje arba Visatà [24].

Lietuviðkai sakytume – tobula bûtis. Kristus. Taigi faraonas (beje. Maþiausias ir esminis informacijos vienetas. o tai þymás hieroglifas yra bendras bitei ir faraonui. kurioje slypi “visa saldybë”. Tà pat gausime. kuris pagal senovës Egipto paþiûras – ne þmogus. Ði dievybë bûna (ðiame ir pomirtiniame gyvenime) koryje (lietuviðkai) arba piramidëje (egiptietiðkai). Senovës Egipte vabzdys bitë buvo siejama su saule. Viduramþiø krikðèioniø mene avilys simbolizavo Marijà. kaip po ðeðis jungdamiesi lygiaðoniai trikampiai sudaro korio akeles (piramidëje susidaro erdvinis korys). o Dievo ásikûnijimas. O lietuviðkas ðiaudeliø sodas – Dievo buvimo þenklas ir mûsø protëviø visaþinystës pavyzdys – kartu yra ir piramidë. yra bitë.Matome. Marðkose “suvystyta” mumija taip pat akivaizdþiai siejasi su vabzdþio 80 . senieji valstieèiø vienkiemiai ir kristalëliai baltoje snaigëje. O ir visas medþiaginis pasaulis – korys: ðeðiakampiais iðsidësto plunksniniai debesys ir galaktikos. t. laikyta sielos simboliu ir vadinta “lietuviðkai” – bit. Graikijoje Efeso ir Eleusino ðventikës buvo vadinamos bitëmis. visos ðiuolaikinës skaièiavimo sistemos pagrindas yra bit’as. y. sujungæ sukryþiuotø þemës bei dangaus trikampiø (Dovydo þvaigþdës) kampus: . ir korys. ant jo kepurës rangosi þaltys – tas pats iðsiverþimo pro Bramos angà simbolis).

O jei á aptariamàjá. Medø per medá.lëliuke. Ir dar – prisiminkime. tai nebebus keista. Tad arba lietuviðkà Mandalà pernelyg “sumaþinom”. menant Jo 81 . neapibrëþiamos Dvasios bendrumà su sutvertuoju medþiagiðkumu. neneigiant ir neatmetant kurio vieno. tampa 1+3. ir egiptieèiams buvo bendras. kad trejete slypi ketvertas. Juk per Gyvybës Medá (kurio þenklas ðiame lygmenyje vël yra ðiaudeliø sodas – piramidë. Jei taip tobulai dera Þemës ir Dangaus trikampëliai. kad senovëje ir bitës. neprieðpastatant jø. kad dieviðka Trejybë (1=3). toká ið pirmo þvilgsnio paprastà ðiaudinukà þiûrësime kaip á Pasaulio Medá.. korys) dievybë – tobula bûtis – bitë lieja mums savo malones.. Juk Rojaus Sodas ir mums. pereidama á veiklos. o jungiant ir bûtent tuo vykdant Aukðèiausiojo Mintá. Gauname pirminio ketverto begaliná dauginimàsi – medþiaginio pasaulio augimà ir kartu iðliekantá ryðá su dieviðku 3.. y. jog ateityje ið jos bûtinai iðsiris bitë – prisikels faraonas – dievybë. t. Dabar prisiminkime trikampá. Matematiðkai tai reikðtø. “ásiþemina”. kartu sudarydami darnià visumà. tai ir þmoguje ámanoma suderinti kûnà ir sielà. Tai simbolizuoja dieviðkumà kûrybiniame vyksme. ið dausø á sodà. Teigëme. ir medus buvo girioje – t. uþ mûsø nubrëþtos Mandalos ribos. kodël medis ir medus Lietuvoje skamba beveik taip pat. arba – kiekviename lygiakraðèiame trikampyje yra keturi lygiakraðèiai trikampiai. arba anapus mûsø “sutvarkyto” pasaulio – irgi gëris (giria). Kiekvienà maþesná trikampá galime vël dalinti á keturis ir taip tæsti pasaulio tvërimo darbà – augintá sodà: ir t. O juk ðis trikampis – tai vël “sodo” sienelës dalis. Ir nieko èia keisto. atneða medø. o ne chaosas. midø. kûrybos lygmená. kuri savimi teigia..

Tarp jø esàs kvadratas – þmogaus simbolis – juos riðanti grandis. pastangomis. Tiksliau – ne vestuviø. taèiau uþ þemiðkàjá esame atsakingi. tai jis turi vykti sode (juo paðventintoje erdvëje) – prie Gyvybës Medþio. kuriuo Dievo siunèiama naujo þmogaus siela pervedama á þemiðkàjá pasaulá – motinos ásèiose paþadintà kûdiká [21].Máslæ. Tai jungtis tarp dangaus ir þemës. 82 . Sodas – erdvë. kriauðës. abiejø dalis. dieviðkumo áliejimas á þemæ þmogaus. susiliejimà. ar dviejø jaunø þmoniø atliekamas virsmas á naujà gyvenimà. obelys. Platesne prasme já galima suvokti kaip Þemës ir Dangaus santuokos ávaizdá.. o kartu – jø abiejø bendras kûdikis. bendra abiems piramidëms. nes veda vyras (mergina – teka). bet sutuoktuviø. Tiltu. ar ant ðirdies ðerdies vertas trapus javø ðiaudo mezginys. Ðiuo poþiûriu sodas simbolizuoja þmogaus gyvenimo Rato vidurá. gal kada vël pajëgsime perþengti veidrodinæ dausø ribà. metø rato virðûnæ – skaidrià Rasos ðventæ. Jei sugebësime bûti skaidrûs laidininkai dieviðkai ðviesai. siekiant pervesti á pasaulá naujà gyvybæ. visa þmogaus ásavinta erdvë – sodyba.16). Dangiðkà Sodà praradome. daikto sudvasinimo pavyzdys. Uþtat sodas – ðiaudeliø vërinys virð stalo. Kadangi vyro ir moters sàjunga. Pr 2. kurià privalome ágyventi ir sergëti (plg. kurin nusileidþia Dievo kibirkðtis – nauja Siela. yra vienas svarbiausiø þmogaus gyvenimo ávykiø. Vienas ðiaudeliø sodo lygmenø ið tiesø yra vestuviø simbolis. vasarovidþio nakties paparèio Þiedà. susodintos aplink trobà. – kai þmogus ir þmona kartu (þmuo) tampa tuo lotoso þiedu Mandalos viduryje. – yra Rojaus sodo veidrodinis atspindys þemëje: dausos – sodas. Dël to sodas – ar tai bûtø su meile sodintos ir augintos obelys. savo pasaulio kûrimo pradþia. slyvos bei serbentai.. kadangi sodas rodo bûtent vyriðko ir moteriðko pradø ( ir ) jungtá. kuris savo ruoþtu yra laikino kûno ir nemarios sielos jungtis. sodþius – yra materijos. O kûniðkosios sueities metu pati pora tampa Visatos Aðimi.

Pav. 21 Ðiaudeliø sodas su saule ir paukðèiu 83 .

suvokti Visumà. uþraðyti þinià. Jo meno mintá. nukryþiuojamas ant Paþinimo Medþio. Ið ðiø pagrindiniø “kaladëliø” jau galima sumeistrauti sudëtingiausià þenklà. net pasukiojom ir lyg kaladëles vienà ant kito statëm svarbiausius. To niekas nebeapraðinëja. O norint áminti Pasaulá. Tada stabtelës svaiginantis ir apgaulingas Svastikos sukimasis. Visa Tiesa yra vientisa. – reikia vël pakilti Aukðtyn ir aprëpti visà sumà.PABAIGA . Taip darëme ir su simboliais – karpëme visumà gabaliukais. privalai leistis prikalamas prie atpirkimo Kryþiaus. turi pajusti tave kertanèià Visuotinybës Aðá. visuotinius. Pamatëme. Jau vien todël visi simboliø aiðkinimai yra riboti. ásisàmoninti Aukðèiausiojo másliø prasmæ. kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradiná taðkà Palietëm.. kad norint suprasti (su protu) tenka suprastinti – dalinti visumà dalimis. 84 . Romuvoje ar savo vidinëje Pilyje – gali ásileisti savin Aukðtybiø matmená. Jo þaidimus – monus. visose senosiose tautose þinotus simbolius. ir nuolankøjá uþlies Tvërëjo Ðviesa. Ir gavome daug þenkliukø – atvaizdavimo plokðtumoje galimybëmis bei þmogaus suvokimu apribotø Tiesos lopinëliø. kurioje panirusi dëkinga siela patirs Romybæ. smulkinti. Atsidûræs svarbiausiame pasaulio Taðke – viduryje ðvento Rato – Baþnyèioje. jos apriboti erdvë ir laikas iðsiplës iki begalybës..

85 .

Juodumoje galime áþvelgti akivaizdþià viltá (bent jau mûsø platumose). o begalybë. þalia gyvybës galia sprogsta pavasario pumpuras. bet ir ðvytintis. þydra gelme vilioja giedras dangus. þaiþaruojantis þvaigþdynø akimis. Ar bet kurioje? Ar visos spalvos vienodai “geros”? JUODA – jokiø spalvø (svet’o=ðvieto) nebuvimas: kur ðviesos nëra – tamsa. Èia ir spalva. neribota. þiedas’. kurios svarbà rodo ðventumà nusakanti garsø jungtis sv(ðv). baltas sniegas ( ðviesoje – juodas taðkas. juoda spalva – ne niekas. ir ðviesa. juoduoja kapo duobë. o spalva – tas pats ðviesos bangos virpesys. Visatos “juodoji skylë” – tai besotë ryklë.II skyrius SPALVOS Tai – Lietuva. medaus ir gintaro spalva Roþiniais atðvaitais nuðvinta auðra. ávaizdinys. mitiniai van86 . kvapà gniauþia mëlynas rudens nakties aksomas. pirminis chaosas. ir bûsimosios gimimas vienu metu. Juodoj nakty nyksta praeitis ir noksta ateitis.. ir pasaulis jungiasi á darnià visumà. Vadinasi. kurio pagalba Aukðèiausiasis apreiðkia sutvertàjá Pasaulá. Juk metø rato naktá – þiemà – ne tik niûri tamsa ir dargana. ðvinu pilkuoja þiemos jûra. tamsoje – baltas blyksnis). Spalvos prasmë aiðkesnë slavø þodyje öâåò. kurá galime sieti su ñâåò ‘ðviesa’ ir ‘pasaulis’ bei öâåòîê ‘gëlë. Taèiau kas anapus? Gal kaþkur TEN toji juoda praþûtis sprogsta skaisèia balta Pradþios liepsna? Juk tamsi naktis – tai ir praëjusios dienos mirtis. skaistus. suèiulpianti viskà iki paskutinio ðviesos blyksnio. Taigi spalvoje yra ðventumo daþai. Dël to juodoje spalvoje – atgrasiausi pavojai ir kartu neribotos galimybës. taèiau dar nepasireiðkusi galimybë.. margu kilimu siûruodama akina birþelio pieva. auksine ðiluma uþlieja motina saulë. Spalva taip pat yra simbolis.

trikampis ar pan. o tik viena puse atspindi saulës (pilnumos) ðviesà. blyksteli balta ugnimi tamsoje (arba. Beje. tapti blogesniu). gausime juodà spalvà (tai – materijos lygmuo). (dausos. judesio. poreikis duoti ir kurti. plitimo. Ne tik todël. Taðkas arba visuotinis Rutulys “skyla” á Dangø ir Þemæ. taèiau ji yra nepilna. Taigi virðutinis mëlynas ratlankis. kuris pats neðvieèia. Taigi vël. tik jau gæstanti. kaip ir kalbëdami apie þenklus – pavidalus. galingos raudonos upës.. (tai taip pat aptarëme. Nors tai dangaus spalva. ridinys. maitinanèios þemës gyventojus. sielos). – palyginkim gesti (ðviesai. Molis netapo þmogumi (Adomu). Mûsø aukðtybiø spalva bus MËLYNA. kalbant geometriniø simboliø kalba. O mûsø pasaulio lygmeny – paèios þemës gyvybæ plukdanti spalva. tobulesnë. gausime baltà spalvà (tai – dvasios lygmuo). kol nebuvo ápûsta siela (mëlynæ nuðvietë saulë). ugniai ir pan. ir tasai þalias atspindys yra Þemë. aistrø. Sukreðëjæs kraujas. o nukreipæ visø vaivorykðtës spalvø ðviesos spindulius á vienà taðkà. apðviestas geltonos saulës (dieviðkos dvasios. nagrinëdami pavidalus plokðtumoje ir erdvëje). rojus). rutulys. Mëlis – tai meilë. tai Rojaus molis. ið kurio lipdoma tobula bûtybë (aukðtos kilmës þmoniø ir kraujas “mëlynas”). Beje. miðinys: sumaiðæ visø vaivorykðtës spalvø daþus. raudonas áþiebtos ugnies ridinys. kurià Vieðpats “apvaisina” – taria Þodá. virðø – apaèià ir t .denys. Raudona – karðèio. ratas. turinti bûti lyg ir “aukðtesnë”. vëstanti. kad paþvelgæ aukðtyn matome mëlynà dangø. – deda Taðkà).t. Raudona – tai pats Visatos radimasis ir riedantis visuotinis Rëdos ratas. virsmo plokðtumoje ar pan. RAUDONA – tai plintantis Visatos kamuolys. áþiebia ðviesà. Mëlynas – tai mënulis. visokiausiø galiø ir galimybiø spalva.. pradedame nuo Nieko (Visko) – Juodumos. ir balta spalvos yra kitø spalvø suma.) bei gesti (sugesti.. atsispindi Dangaus – Þemës veidrodyje. 87 . – mirðtanti. dar neapvaisintos Visatos ásèios. tai – kraujas. ir juoda. ruda – tai ta pati raudona.

Pirmiausiai – jau minëta raudona. kuri þemai. humus. Þodis þmonës taipogi kilæs ið þmonos. o ne ið þmogaus. Nedarna. randasi þmuo – þemë (geltonà áliejæ á mëlynà gauname þalià). kai þmuo skyla. gelmiø lava (apatinioji èakra). Þemëje daug ir mëlynos spalvos. ið kurio á krantà atëjo gyvybë. kraujo karðtis. ðiuo laikotarpiu ji daþnai tampa vyraujanèia). Raudonoji spalva neturëtø þemei bûti tokia svarbi (deja. Kas toji mûsø þemë? Þemë (lot. homo. Taèiau vandens mëlis daþniausiai yra þalsvas. adamâ) ir þmuo (lot. kai prarandamas þmogaus ir þmonos vieningumas (puolimas) ir dvi þmens pusës (lytys) skausmingai ieðko viena kitos arba kaunasi. GELTONA – saulës spalva. Prisiminæ ryðius medus – medis – bitës bei gintaras – gintis – þinoti (g~þ). eþerø.Tad þemë. O saulë – tai ðviesa ið virðaus. kad geltona. suvoksime.: nerti gylin – á vandená ir nirti á nirvanà). Prisiminkime pirmapradá vandenynà. t. apatinioji sutvertojo Rutulio pusë (Rëdos rato apaèioje – þiema) yra ÞALIA. neatskiriama rojaus vienybë. hebr. Tai lyg þmoniø kûnø gimdytoja. Tai – vandenys. Þemiðkame lygmeny tai bûtø saulës ðviesa ir ðiluma. Upiø. Èia prisiminkime ir þemës deivæ Þemynà. aklojo gydymà patepimu ðventojo seilëmis ir pan. kuri yra tarsi moteriðkoji (þemës ir þmonijos) pusë – þmona (þ–m–n). hebr. kad ðventøjø aura auksinë (lot. kuri tarytum “aukðèiau” uþ Dan88 . O þalia – tai mëlynos ir geltonos miðinys.). adam) – esmiðkai tas pats. kokia svarbi ði spalva mûsø tautai. aurum ‘auksas’). geltona + mëlyna = þalia). Teigiama. Geltona – tai medaus ir gintaro spalva. blaðkymasis ávyksta. y. toji. jûrø – mariø gelmë mus tampriai riða su dangumi (plg. Ádomiausia. kurià ápûtus á Rojaus molá. Tai pirmapradës (dar nepadalinto riedulio) galios. vandenynø gelmëse ákûrusi “gyvybës lauþà” (ugnis + vanduo = gyvybë. lemties siûlas. su mitais apie þmonijos kilmæ ið dieviðko spjûvio. giminës (þ virsta g) pradþia. Tad ið esmës tai siela. Þemëje spalvø daug. ádvasinanèios seilës (plg. dangiðka sula. Ðis raudonis artimas poþemiø juodumai.

kalbiðkai (kaip ir regimos ðviesos spektre) yra akivaizdþiai artimesnë þemës þalumai: geltona – æ¸ëòàÿ(rus.. vyksta Puolimas. jëgos garbinimo. vël primenanti þalios þemës ir geltonos saulës ryðá. – vadinasi. atstovaujanti vyriðkà pradà arba dievybæ.. su þaliàja gamta taikoje gyveno. krikðèionybëje ðëtonas).. Jame – juose pabudæs þaltys – gyvatë – gyvybinë galia (kundala) iðsivynioja. Tai sielos raidë. Simbolis “S” (þalias þaltys. O ðis pavidalas vël rodo visø ámanomø þenklo prieðprieðø (bei spalvø) sàveikà ir dermæ: vyriðkas ir moteriðkas pradai. o daþniausiai tik paðaipos vertas ir 89 . “Gyvatë” pradeda kandþiotis – jaukus þaltys tampa nuodinga angimi. Tad gyvatë (çìåÿ) – þmens dalis. Tai ir þolë. þemës gyvybë – gyvatë) – taip pat ir jin/jan pagrindas. Tad kas tas þaltys – gyvatë. puikybës) vergijon. Èia ryðkus atitikmuo ir su lietuviðku velniu. Þaltys – tai nenuodinga gyvatë. dangus ir þemë (geltona – mëlyna – þalia). Sakëme. Daugelio tautø mituose gyvatë. Slavø çìåé. suyra rojaus darna. já gerbë ir mylëjo. ðviesa ir tamsa (juoda – balta) ir pan. Þilvinas – Eglë (beje. ir àþuolas. kad þmuo – neatskiriama rojinë Jø vienybë. Gërá ir Blogá ar tapti “kaip dievai”. kurià paleidus ir nemokant suvaldyti. pakyla. Jau aptarëme. savo gyvybines galias valdyti mokëjo. jo protas (“gudrus kaip þaltys”.. slibinas. .) ir gyvybinë galia. Kalboje suskamba þalios þemës spalvos ir taip mûsø kraðte gerbto þalèio ryðys. suteikdama galimybes paþinti Gyvybæ. patenkama gyvatës (energijø. vël g~þ) çåë¸íàÿ (rus. valdþià ágyja nuodëmë.gaus mëlynàjà. apvaisina þemës moterá (mûsuose – þaltys Þilvinas). prûsø smoi ir lietuviø þmuo. ir mitologijoje simbolizuoja gyvybæ (gyvatà). gyvatë) beveik tapatus slavø senþodþiui çìàé. þmogaus ir þmonos. kodël Biblijoje jis – blogio simbolis? Gráþkime prie þemës. kad juostø ir audiniø raðtø “þalèiukai” audþiami “S” pavidalu.) – þalia. – visad þalias medis).. Tad vël gráþome prie þalios þemës spalvos. ir þaltys. O gyvatë ir kalboje. çìåÿ (þaltys. kuris baltø kraðtuose visai nebuvo metafizinio blogio ásikûnijimas (kaip pvz. reiðkiantiems þmogø.Bet mûsø protëviai þalèio nebijojo.

dorumas. Dësninga. Kà reiðkia þodis þilas? Tai iðmintis. zelta ‘auksas’ – latv. Kam gi tai paèiai spalvai reikalingas dar vienas þodis? Gal tuomi mums rodoma. kelti (su iðorine pagalba – aukðtyn). regos iðsiplëtimo atveju: þiûrëti. 90 . regëti. kulti (kryptis – stipriai þemyn). kalti (silpniau þemyn). þemiausioji – U. Kiekvienos jø virpesys atitinka tam tikro garso (lentelëje – já þyminèios raidës) virpesá. patirtis. galia~þala) nuodinga gyvate. o raudonas kraujas imti trupëti rûdimis. kilti (asmeniðkai. Neginèytina. garbingumas. ratai (energiniai centrai). kad þalioje þemëje labai daug balto – þilo dieviðkumo? Gal lietuviðkas kalbinis jin/jan (virðaus – apaèios vienybë) bûtø þodþiai – spalvos : èakra* Þ1LA Þ-LTA (æ¸ëòàÿ ‘geltona’ – rus. arba suvokimo. tada geltonais kaulais subarðka giltinë. mëlyna meilë virsti melu. kad kiekviena minëtøjø þemës spalvø – þodþiø – sàvokø turi ir “tamsiàjà” pusæ: galingas þalias þaltys gali tapti þalinga (g~þ. Tokiø kalbiniø sutapimø yra daug: pvz. kad yra kalbama apie baltà spalvà. Þaliàjà gyvybës spalvà jau ðiek tiek apðvietëme.. Èakros iðsidëstæ bûtent tokia tvarka: virðutinioji atitinka garsà I.lengvai nugalimas þioplys ar net þmogaus sumanumu ákinkytas pagalbininkas. Taèiau pereinant prie tobuliausios visø spalvø Spalvos dar kartà þvilgtelëkime á þemiðkà þalumà. be pagalbos – aukðtyn). matyti. vydëti.) Þ)LIA ÞALA balta geltona I E Dievas siela þalia raudonai r7da A U þemë poþemis * Èakros – Rytø pasaulëþiûroje þmogaus galiø sankaupos sûkuriai.

þemë ir þmogus – tai þalias dausø atspindys (aptariant mandalà tai buvo dausos~sodas. gintaro) ÞALIA (atspalvis þolës) RAUDONA (tamsiai) dvasios mentalo ir jausmø aistrø–geismø ir materijos skaistra aistra aitra Na. O tai tarsi mûsø (o ir visos þemës) vëlë.. kaip sakëme aptardami mëlynà spalvà. urzgianèiø materijos “R”. kad þalià þemës ir þmonijos spalvà atitinka mentalo ir jausminis paties þmogaus lygmuo. * Matome. karðtø ir net kruvinø. Tai vëlgi rodo. o toliau kylant “aukðtyn” – aisa bei esa. kaip tampriai visa tikrovë susieta su mûsø paèiø vaizduote.Dabar turbût nesunkiai atpaþástamos ir mûsø vëliø Vëliavos spalvos (visai ne atsitiktinës): raktinis þodis* skaista dvasia – siela protas. astralas. tautosakinis ir kalbinis simbolis) þemëje – tyras ryto gaivos laðas – rasa (= dangiðkoji beformë esa + áþeminanti r). Matome.. kaip “leidþiantis þemyn” maþëja ðventø saulës ir sielos raidþiø “S” ir daugëja raudonø. Tø nebesuvokiamø erdviø atspindys (medþiaginis. ** Aptartoje lentelëje “virð” geltonos spalvos (skaista) galëtø bûti raktinis þodis aista. iðmintis meilë pojûèiai kûnas lygmuo GELTONA (atspalvis medaus. informacinis laukas ar aura. o virðuje** “áraðæ” BALTÀ Vytá gausime mûsø tautos þenklø pilnybæ. 91 . mintimis. d–s ~ s–d). Ið èia ir Rytø menamoji tikrovë – maja arba. pojûèiais.

bet vis dar skaisèiai baltas lietuvës nuotakos nuometëlis. Matyt. Sunkiausiai apibûdinama tobula spalvø spalva yra BALTA. pradþiai. Taigi balta spalva – akinanti. Balti nuotakø. skaisti. Prisiminkime. Ji artima absoliutui. tobulëjimui. ðventøjø ir þyniø. Bet tai sàlyginis dalijimas – pvz. paþinimui. ant kurio iðsiu92 . kuri pati kitas aiðkina. beribë ðviesa – viena ið nedaugelio (sàlyginiø) galimybiø apibûdinti Dievà. Baltà suvokiame tik palyginæ su juoda – ðviesai apsireikðti bûtina tamsa. kad ðviesiausioji (balta) spalva yra tikroji Spalva (öâåò). Þodis “balta” mums beveik nieko nepasako. O paruduoti grasanti tamsiai raudona rodo kovas. taèiau ir dangaus mëlis. taèiau galingas visuotinës ðviesos “smûgis” gali apakinti (iðdava – tamsa). o þaliajai – ðviesiuosius jausmus. jog ir mes patys esame baltai. Balta – ðvaros ir gërio. vestuviø. ðviesos. Ji buvo gedulo spalva baltø ir slavø kraðtuose. Todël vël paþvelkime á svarbiausiame mûsø Valstybës þenkle tebeðuoliuojantá baltà raitelá ant balto þirgo. vyras – moteris ir pan. deginantá aistrø karðtá bei kûno laikinumà. Azijoje ir kitur. tyra. Kas padës suvokti (prisiminti) jo prasmæ? Gal senas. Tad ðviesa – tamsa. galime vël jà “iðskirti” ið þalios ir mëlynajai skirti minèiø lygmená (plg. pirminë sàvoka. kur pradëjome. dvasia – medþiaga. reiðkianèià “aukðtutinájᔠpasaulá ir ðviesà. vystymuisi. kà aptarëme. balta – juoda. mirtingumà. Vël prisiminkim slaviðkà spalvos ávardinimà öâåò ir sàvokà ñâåò. o ne atvirkðèiai. kandidaèiø á vienuoles.Paminëjæ vis aiðkios vietos nerandanèià mëlynàjà spalvà. Tai visø spalvø jungtis arba kiekvienos jø ðaltinis. Ði spalva – lyg visko. mëlynas – mënulis – mënuo – manas – menta – mentalas). Baltà spalvà ámanoma aiðkinti nebent ðviesos pagalba: vis dëlto balta – pati ðviesiausioji spalva. Matom. kûrybai. absoliuèioje ðviesoje ðviesos blyksnio nepastebësi. yra bûtinos sàlygos kaitai. meilë – jausmas. taip pat ir pabaigai bei jø jungèiai ir dël to yra daþna gimimo. áðventinimø ir mirties apeigose. skaistos ir tobulumo spalva. apibendrinimas ir tuo paèiu gráþimas ten. einanèiø pirmos komunijos iðkilmiø rûbai reiðkia skaistà ir mergystæ. tai tokia kertinë. iðkëlusá ðvytintá kalavijà.

nesugebëjusius savo uþduoties suvokti ir ávykdyti. ateities avataras. Arba mitinis Sventovitas (ðventasis Vytis) – dievø dievas. 93 . o ir daugybëje kitø vietø.. Ar sugebës baltai likti balti. naikina blogá. kur Viðnu (Dievas). O gal Rericho paveikslas “Svetovito þirgai”. kur jau pabalnoti. aukðèiausiasis Dievas. Galø gale – atsitiktinumo ar Apvaizdos valia mes susigràþinome nepriklausomybæ bûtent Baltojo arklio metais (pagal Rytø kalendoriø)? Paþvelkime dar kartà ir iðvyskime pagaliau mûsø stebuklingàjá Baltà Vytá. ðventykla ir baltas ðventasis þirgas. O gal biblinis Mesijas – raitelis su ugniniu kalaviju. sëdëdamas ant balto arklio su ðvytinèiu kalaviju rankoje. þmonijai padëti pasiruoðæ balti þirgai ganosi ðventuose Lietuvos àþuolynuose? Juk Svetovitas – tai ðviesusis ðvytintis Vytis. ávykdysiantis paskutiná teismà ir atbaigsiantis pasaulá? O kà regime avatare Kalki (induistø dievybës ásikûnijimas).. Ásidëmëtina. kurio svarbiausi reikmenys – kalavijas. atstato doros ástatymø veikimà ir paruoðia pasaulá perkeitimui bei atgimimui? Èia. Biblijos ir Vedø pasakojimai sutampa. ar pajëgs Dvasios Raitelá priimti? O gal ugninis kalavijas juos. atjosiantis ant balto þirgo.vinëtà Gyvybës medá saugo visuotinës darnos sargybiniai – raiteliai su iðkeltais kalavijais. ar suðvytës akinanèia dieviðkos spalvos liepsna. nutrenks juodon Begalybës tuðtumon? Ir tada vël viskas prasidës ið Pradþios. kad raitelis ant balto þirgo (Kalki) – vienintelis dar neávykæs Viðnu ásikûnijimas. Arba musulmonø Muntazaras. vienintelis mesijinis. kuriam jau pakinkytas baltas arklys ir kuriam atvykus prasidës þemëje naujasis laikmetis.

Jø visuma – keturtadalis ratas ar kryþius. þemë. aðyje – visa jungianti ir þadinanti tverianèioji galia. kurio vidury. Þemë Ðá simbolá (geometriðkai) jau aptarëme I-je dalyje. ðviesa. vanduo. oras. visatos jëga. keturios pagrindinës stichijos.III skyrius PAMATINËS VISATOS GALIOS Keturi “drambliai”. Taèiau kiekviena nupieðtojo rato sandarinë dalis – taip pat simbolis. laikantys Visatà. vanduo? UGNIS – slibinas ORAS – paukðtis ÞEMË – elnias VANDUO – þuvis AÐIS medis – þmogus – Dievas 94 . oras ir þemë. kûrimo elementai ir Visatos sàrangos svarbiausios dalys – tai ugnis. Tad kà mums sako sàvokos – ugnis.

Pamename. þaiþaruoja. liepsnoja.UGNIS Tai tûkstantmeèius þmonijos sàmonæ þadinantis ávaizdinys. Ir beribës meilës liepsna. Tai þaizdras. Ið èia – visi nuostabieji. vidurþiemio pûgà nuginkluojàs namø þidinys. Perkeièianti ugnis – þydra. Apie juodàjà nebekalbëkim. o ugnis ðvieèia. skaistesnio. jog tai – vyriðkas dvasios. dangaus. spindi. rieda dangumi ugninis saulës veþimas. ðvyti. ir apgaulingos pelkës þaltvykslës. Skaistyklos valanti liepsna. aukðtesnio. alinanti dykumos kaitra. pasakose ugnis – dieviðkumo apraiðka. Taèiau Dievas – tai ir tiesa. ðventraðèiuose. Dieviðka ugnis – balta skaisti ðviesa. nukreiptas aukðtyn . saugø ratà aplink save brëþiantis lauþas gûdþioje girioje. Astrologijoje ugnies þenklas – trikampis. Tai ir þërinti. Ir deginanti aistros kaitra. kaip ir ugnis. garuoja. kad jos iðvysti neteks. ðvieèianti. dievaitis Perkûnas siunèia blyksinèius þaibus. Ugnis rusena. ðventumà þadinantys þvakë ir smilkalas. Dievas – tai ðviesa. teisingumas. Ir vaiko skausmas palietus karðtà lygintuvà. tai stingdanti ðiurpi beribë juoda beviltiðka tuðtuma. Toks Ugni95 . þiburys. þëruoja. Dievo ávaizdis. ávairiausi þudymo árankiai – nuo raganø lauþø iki megatoniniø bombø ar lazeriø. Tad ugnis ne tik ðildo bei ðvieèia. rodàs kryptá keliautojui. bet nedeginanti paparèio Þiedo. Dievas – tai meilë. kuriame visa lydosi. dvasinio pasaulio simbolis. Tikëkime. gyvastá nutrenkiàs ar trobà uþdegàs þaibas. Tai pelenais visa verèiantis gaisras. visuotinis. neiðsemiamas. spinksi. Vieðpats kalba Mozei ið deganèio krûmo. Ávairiausiø pasaulio tautø mituose. mainosi. Pragaras regisi net ne degantis. tviska.. Baudþianèios ugnies ávaizdþiø pasaulyje gal net daugiau.. teikia atilsá. dieviðki ugnies ávaizdþiai: nakties tamsà suplëðanti auðros þara.. bet ir degina. Ir galø gale – naikinanti beviltiðka juodoji pragaro ugnis. o meilë. dega. ramybæ. ðildo suþvarbusias ðirdis.. Ir skaudi skaistyklos liepsna. vydos ugnis. tirpsta. Tad ugnis yra spalvota. blykèioja. Ir skaistus paparèio þiedo ðvytëjimas.

22 Ugninis – spinduliuojantis – þaibuojantis saulëto ir perkûniðko Vieðpaties simbolis 96 .Pav.

perkeitimo ugnimi ir vandeniu vertæ. gyvastá palaikanti yra geltona motinos Saulës ugnis. Ji paþástama. kepti – tai kaupti ugnies galias ir jø pagalba keisti vidinæ daikto (maisto) sàrangà. jaukiai þëruoja þidinio liepsnoj. Þaliosios kemsynø akivarø ugnys visai greta gûdaus juodos nakties papartyno su jo stebuklinguoju baltu vasarovydþio nakties Þiedu. Prisiminæ. Bûtent ji rusena ugniakuro þarijose. patikima. deja. ir kepant (kaupiant) vanduo turi ne menkesnæ reikðmæ – teðla uþminkoma su vandeniu. linksmai straksi ðventiniame lauþe. þemæ gimdymui þadinanti. ji tik rodosi) bando nukreipti þmonijos þvilgsná nuo tikrosios baltosios paparèio vydijos ðviesos (kuri taipogi YRA. pabaigos spalvos. Pradþia. ðvieèianti. Ði ugnis kepa ir verda – perkeièia þmogaus kûnui skirtà maistà. o þmogaus tamsiosios pusës apraiðka. y. Raudona – karðèio ugnis. bûtent ji yra baudþianèioji ir pikta gaisro. O kas matë þalià ugná? Tai nebent paslaptimi ir pavojais spinksinti pelkynø þaltvykslë. bet ir vandens poveikyje. þalinga þalstvyksliø ugnis (kurios ið tiesø netgi NËRA. O þemëje – gal ultravioletinis bei radioaktyvusis spinduliavimas.nis (Rytuose – Agni) pasaulis. ðildanti. Perkeitimas. karðtoji ugnis tampa draugu ir pagalbininku. Ðalta mëlynoji dangaus ugnis – tai sidabrinë mënulio ðviesa ir nakties dangaus aksome ðvytintys tolimi þvaigþdynai. jog virtuvës ugniakuras statytas namo vidury (sodybos Aðyje). Saugi. mirties liepsna. vartuose Dangun. Kai þmogus renkasi gërá. apdainuota ir apraðyta. Apgaulinga. Taèiau ðis blogis – ne ugnies savybë. Jau vien tai rodo. ne kiekvienam). labiausiai apmàstyta. Kepama tiesiog ant ugnies. kitimà. karo. 97 . vyðninës þaros – vakaro tilties. koks sudëtingas pasikeitimas vyksta. Viena vertus. atrasime virtuvës. Ðie þodþiai rodo virtuvës. virsmas (ðiuo atveju maisto) vyksta ne tik ugnies. Teisybë. ugniakurio ypatingumà ir svarbà. O þodis virti rodo virtimà. naujø savybiø ásigijimà. pabudimas. viryklos. kepamos mësos skaidulose “verda” gyvûno skysèiai. t. virimo. árodanti þaliojo pasaulio monus. Alyviniai ðeðëliai. apvaisinanti. ðviesos pergalë prieð tamsà – roþinis auðros brëkðmas.

vëliø pasauliuose vyksta savas keistas mirguliuojantis gyvenimas. Taèiau oras – tik vieno þaismingo ugnies pasireiðkimo (plevenanèia liepsna) galimybë. pasiðiauðusiø bangø. bet jis pasireiðkia. atsiplëðti nuo þemës. link þvaigþdþiø. ðvytintis þaibas. Oras – tai galimybë iðskleisti sparnus. spinduliuojantis Pradþios taðkas ar Aukðèiausiojo siunèiama dvasia – siela. skristi. taèiau gali virpëti ávairiaspalvëmis varsomis. bespalvis. grësmingas. Ir oras blogas. Jei Ugnis – dieviðka Prieþastis. saulën. Astralø. savo savybes iðskleidþia tik ore. kelia. tai oras – ðios dvasios buvimo erdvë bei pirmasis sielos “kûnas”. gyvybei reikðtis. smëliu uþpustytø oaziø prieþastis. sûkuriuoja.ORAS Já aptariame atskirai. Oras geras. kilimai ar slëgiai – uraganø. Kaip ir ugny. net Dievop. Ir ið tiesø. medþius raunanèiø viesulø. verþiantis (kylant?) Dievo link. tyras. slogus. pakilti á orà – tai kilti aukðtyn. apvalkalas – aura. Oras tarsi skaidrus. tegu sàlyginai ir savarankiðka (astrologijoje þymima perkirstu ugnies trikampiu ). stogus plëðianèiø vëtrø. skaidrus. taèiau primename. ádegantis Pasaulio lauþà. Þemës gelmiø. grynas. audrø. tvankus. slegia. Þemiðkai sàmonei oras – tai dangus. Pakilti. á mëlynæ. aura. psichikos ir dvasiniø bûtybës savybiø. Greièiau oras – tai ugnies kuriama aplinka þemei. eþero raibuliavimo ir dûmo plevenimo prieþastis. gaivinantis vësos dvelksmas. Taèiau oro galiø kovos. sûkuriai. pasijusti bekûniu ar tarsi ant sparnø – visa tai jau dvasiniai oro erdviø ávaizdiniai. Nematomoji oro dalis. Visa mainosi. gaivus. Paukðtis – dvasios ávaizdinys. ugnikalniø lavos. nëra èia vien ðviesios ar vien tamsios pusës. Þemiðku poþiûriu orà galima palaikyti ugnies prieþastimi ar sàlyga – deguonis palaiko degimà. jog tai – ugnies stichijos dalis. tenka pereiti astra98 . niûrus. Auros spalvos atskleidþia daugelá kûno. þmogui. Oras – tai bures genantis vëjas. dar sudëtingesnë. kinta. sauliø ir þvaigþdþiø ugnims bei dvasios liepsnai oras nebûtinas.

Kadangi tai vis dar apgaulingoji spalvinga majos skraistë. o neretai painiojamos netgi su vële? Krikðèionybëje siela – dieviðkoji. dvasiø pasaulá. kurios daþnai maiðomos tarpusavy. amþinas. taèiau ðventoji Dvasia – Trejybës. tad kodël þodþiai – du? Galima tokia prielaida: siela – tai Aukðèiausiojo kibirkðtis. nemarus. begalinis ðviesos ðaltinis – ugnis. y. Èia prisiminkime dvasios ir sielos bylà. spinduliai. tai saulës spinduliai – dvasia. o dvasia – tai ðios ugnies pasireiðkimas. paties Dievo dalis.lo. t. Pav. Bendrumas akivaizdus. Palyginimui: jei siela – saulë. ðiluma ir ðviesa (aukðèiausias oro lygmuo?). Ir atsispirti jo vilionëms. monai. esminë sutvertojo þmogaus dalis. Dar ne toji vienintelë tikroji beribë akinanti ðviesa. Kà reiðkia ðios sàvokos. 23 Oro galias þabojantis vëjo malûnas 99 . patsai dieviðkumas.

Tad visa. Èia prisiminkim. besistiebianti aukðtyn. Tad vienas nuostabiausiø þemës pasireiðkimø – þaliasis augalijos pasaulis. aptariant þemæ (atskirtà nuo vandens). ir apie gyvybæ – gyvatæ. centras). kaip ir jau minëtas medis. mirtis. visø pirma. mara – sanskr. Beje. Taèiau grûdas nesudygtø. ir apie sodybà – mandalà. o 5: penktasis yra bûtent medis. Þemë – vandens elemento dalis (astrologijoje þymima þemyn nukreipto vandens trikampio perkirtimu ). rimties daþai. Þemës be vandens tiesiog nëra: prisiminkime aukðèiau jau aptartus kalbinius ryðius – Mara (jos vandenys ir jos þemë). kalnai.. Þemë – tai. gali bûti pasakojimo apie þemæ dalimi. girios svarbà baltiðkai dvasiai. Akmens tvirtybë tarsi þenklina 100 . taigi – oro stichijai. Taèiau aptardami geometrinius simbolius teigëme. lapojanti.ÞEMË Tai vëlgi. stabs – akmuo) ávaizdþiu. þydinti. maistà. kai kur minëtas penktasis elementas yra vadinamasis efyras ar akaða.. kad kai kuriose Rytø sistemose nagrinëjami ne 4 tvërimo elementai. þemæ jau nagrinëjome – ir kalbëdami apie þalià spalvà. uolos. Dël to jos esmë iðsamiau atsiskleis aptariant vandená. taèiau þalia þemë – pati gyvybë. þalias vanduo – uþsistovëjæs ir dumblëtas. Ðiuo atveju tai geri meilës. jog medis – þemës dalis (arba aðis. t. þydinèiø pievø ir povandeniniø dumbliø Motina. grieþta. Be to. kà raðëme apie þalio medþio. kad þalia – tai þemës spalva. sodø ir giriø saugotoja bei penëtoja. ir apie medá. þalias oras graso nuodingais garais. kaip ir oras. ðilumà. apsaugà teikianti. Þemë pagimdo ir ðventàjá àþuolà ir lanksèià smilgelæ. daigas neuþaugtø. ‘pasaulis’. marios. Þalia ugnis – apgaulinga. vidurio. ‘mirtis’ ir t. labiau apibrëþta. kad kalnas ar akmuo. nëra visai savarankiðka stichija. Prisiminkime tik tiek. lieka paþvelgti á kietà ir sàlyginai negyvà jos dalá. vaisius nesubræstø be vandens ir ugnies – saulës. energijø pasauliui. maitinanti dirva – sotinanèios duonos kasdieninës pradþia. stabas. Èia nebesikartosime. kieta þemë – tai akmenys. ìèð – rus. centro (stuburas. Tad. tinka bûti Pasaulio aðies. Já priskiriame astralo. Aiðkesnë. pavësá. Kalbëjome.

kad pirtis – seniausiøjø ðventø apeigø vyksmo vieta. atminties ir antkapiø akmenys.Pav. antkapiui tinkamesnis medis – kryþius.. kylàs aukðtyn.. Þidinio. persikeitimo. vanduo ir oras. lengvas. virsmo vieta – sakmëmis ir dainomis apipintas slenksèio akmuo. Namø (asmeninio gyvenimo Aðies) statyba pradedama dedant kertiná akmená. Medis lengviau virs101 . Akmuo – tai ir seniausias aukojimo stalas. altorius. Namø – lauko riba. Èia susiduria ir veikia visos 4 pamatinës galios – þemë. ugnis. Kaip ir pirties akmenys: prisiminkime. ugniakuro akmenys (kûnas) – tai ugnies (sielos) teikiamos ðilumos (dvasios) palaikytojai. 24 Antkapio akmuo materijos amþinumà. Sustingæ ir tvirti (kol netapo smëliu. ir aukuras.) paminkliniai. saugotojai. Tiesa. “neprispaudþiantis” vëlës ir nepalaikantis apgaulingos medþiaginio amþinumo iliuzijos.

viskuo ir niekuo kartu. 102 . pamatinis ávaizdinys. paslanki. ir vandenyno dugnas. Vienprasmiðkumo nëra. Poþemis ir laikas ið medþio gimdo anglá (grafità) ir deimantà. kuria buvai ir kuria pavirsi. tinka bûti amþinybës. ið sakø – gintarà. materija. Þemë – tai ir dykuma. gimimas. tarmuo. sesuo. pikti ar kvailoki velniûkðèiai (kemsynuose. Smëlis – smulki. Pats þodis akmuo – dvasinis. “nulipintas ið molio”. Ir turbût bûtent jis. iðminties bei energijø sankaupa ir mokymo vieta (omuo + k = akmuo). gyvybës pabaiga. iðsklaidyta ir iðskaistinta ugnimi). gyvybës pradþia. ir neáþengiamos dþiunglës. po pelke) ir grësmingi pragarø pragarmës demonai. ir nuogas ðaltas meteoritas. puvimas. kuris vis dëlto kaþkada virs smëliu. Kartu tai visos gyvybës maitinanti motina. ir oazë. kûniðka mirtis. Þemës gelmëje – stebukladariai nykðtukai (po kelmu ar uola). ásèios. o ne akmuo. molis – minkðta (vandeniu persmelkta) þemë. omuo. ir gelþbetoninis didmiestis. Kaip ir vanduo. Po þeme – maitinanèios ðaknys. byranti þemë. O ðtai dulkës. ávaizdinys – pelenai (þemë. ir snieguota virðukalnë. Þmogus – taip pat þemës vaikas. Medþio mirtis prisikelia brangakmenio ðvytëjimu. Po þeme – irimas. begalinio laiko byrëjimo simboliu. Dirva. ir svajingas kaimas. Akmuo – tai mokas (k–m – m–k). ji leidþiasi “lipdoma” á bet koká pavidalà.ta pirmine þeme nei akmuo. imli.

neágyja pavidalo nei þodþiu. bet “jos”. Prieðinantis kosminei darnai. ið vienos pusës tai – grësmingas chaosas. imliausia ir visada laukianti bûties pusë. Pasauliø pagrindas. Gal kartais priima. o kartu atspindi tai. o ne dangiðkose aukðtybëse. Perkûnas. suteikti sudëtingiausià. Bet ne èia vandens esmë. Taèiau vanduo..VANDUO Tai viena paslaptingiausiø. Èionai nusileidþia apvaisinanti dievybë – ugnis. tobuliausià pavidalà. Bûtent vanduo. tad stebëtojui jis – jungtis.. ásigali chaosas – suyra gintariniai rûmai. Mums tai paslankioji ir jautrioji. iðkyla kraujo puta ir uþsiveria vartai á paslaptingàjà Þalèio Gelmæ. kas yra virð jo. taèiau ið kitos – galimybë “supilti” á bet koká indà. Vanduo skaidrus – matosi. gyvybës syvai ir versmë. nes vanduo (kaip sesuo) – kraðtutinis moteriðkumas. darnios kûrybos mitus Perkûno rûstybë visiðkai teisëta: vis dëlto dieviðka ugnis. nei þenklu. turi apvaisinti jûrø– mariø mergelæ – Marà – Jûratæ. sulaukia ir piktojo. 103 . sunkiausiai apibûdinamø Tvërinijos daliø. teka tarp sàmonës pirðtø. þaibas. motiniðkumas. Mariose sprendþiasi vandens (Jûratë). apatinioji visuotinybës Rato pusë: . visapasaulinis ryðys. Ant vandens plûduriuoja lelija – lotosas. kas yra jame ir po juo. pirminë tvërimo medþiaga. Jûros dugne buvo pradëti dievybës – þalèio – Þilvino ir moters – Eglës vaikai – medþiai. Neiðlaikius iðbandymø darna suyra. pasauliø ásèios. Vanduo – Visatos pradþia. begalinë gelmës tamsa siejama su chaosu ir blogio valdomis. o ne þmogus (nors iðties artimesnis vandenims nei ugnis). Apie ugná kalbëti lyg ir lengviau: ávardijai tai dieviðka ðviesa. ir sàlyginai aiðku. Pradþioje Dievo Dvasia sklendeno virðum vandenø (judëjø ir krikðèioniø Biblijoje) ir Bramos kiauðinis plaukiojo pradþios vandenyse (indø Vedose). Taip ir norisi pasakyti – ne “jo”. Vanduo beformis. ugnies – dangaus (Perkûnas) ir þemës – þmogaus (Kàstytis) drama. Pagal visus pasaulio tvërimo. þemai. Taèiau bandysime vandená apginti. tarsi esantis arti þmogaus.

sirenø. samanos. ðaltiniai. nëra kriokliø (kuriø net vardas mums siejasi su garsu.Vandenys pilni laumiø. ûþiantis. jis èiurlena. audringi. upës neplaèios. spindi. karalaièiø – gulbiø ir pan. geistinos. atsispindi. srûva.. ðventumu apliejantis gyvasis bei ðvæstas vanduo. Tai akivaizdu palaimingame jûreivio. meldai ir jos upokðniai. krûmai. skandinantys. tyvuliuoja. Atkreipkim dëmesá.. maitinanèios. alma. mums krantai visad artimi. gaudþiantis vanduo. Tada ðios vandenø mergelës gali daug kuo padëti. grësmingas ir triukðmingas. riaumojantis. Vasaros ryto varsomis ðvytintys skaistos karoliai. troðkulá malðinanèios. mënesius praleidusio neaprëpiamuose vandenyse. o ne su vandens kritimu).. vilnija. bedugniai. ûkoja. maginæ priemonæ ar apsaugà. Juose beveik nejauèiamas bendrumas tarp vandens ir þemës. Mûsø baltiðkø giriø vanduo geras. Mums svetimas triukðmingas vanduo – neturime ûþianèiø kalnø upiø. ispanams ar anglams. Tai neatsiejamos gimdanèios. þolës. Taèiau netgi mûsø veidrodiniai eþerai ir snûdþios upës pakankamai neatskleidþia lietuviðko vandens iðgyvenimo esmës. Jam jûra – grësmingas prieðininkas. Jis tyras ir teikdamas gaivà tykiai teka. tviska. taèiau paslaptingos ir net pavojingos bûtybës. þalioji gamta supa vandenis. gurga. kad mitinës pirminiø vandenø moterys – ið didþiøjø begaliniø vandenynø ir jûrø. ðûksnyje: “Þemë!”. Taèiau baltai nejunta tokio ryðkaus þemës ir vandens skirtumo. tobula forma to. Bûtina mokëti su jomis elgtis – turëti þinojimà. undiniø. pelkës neatskiriami. Tyras ðaltinis. eþerai. tamsûs. auginanèios. Tai vis graþios. tyra rasa. Tik pajûry paþástamas rûstusis. bangomis lûþtantis. uþþelia lelijomis. Ir krikðto vanduo. 104 . sauganèios ir mylinèios Motinos Þemës dalys. Net Dievo Sûnus nulenkë galvà vandens krikðtui. Tikroji vandens gelmë mums – tai rasos laðas. kas neturi formos. tyra aðara. Tokia vandens – þemës samprata turbût artima “jûrinëms” tautoms – kokiems portugalams. iðsibarsto salelëmis. Mûsø eþerai nedideli. nuodëmes ir kaltes nuplaunantis. paparèio Þiedà sergstintys deimantai. putojantis. Bûtent ðie svetimi vandenys yra pavojingi. Baltiðkosios girios medþiai. o krantas – motiniðka apsauga. ðniokðèiantis..

gali jà perduoti ar nuo jos iðsivalyti. kvapais. Jis gali nuvalyti ir viskà. prakaitas. Kaip ir jûra – vanduo su druska. pienas – ið esmës taipogi vanduo. ir vestuvinis pirmaryèiø vanduo. augti.Þemës rutulio trys ketvirtadaliai yra uþlieti vandens. Vanduo pritraukia viskà. Neveltui liaudyje nuo senø laikø gero vardo neturëjo maurais apþëlusios kûdros. Kaip vandens pirmavaizdá. skaistø ir tyrà rasos laðà. bet vis dëlto pagrinde – vanduo. kokia skaidri. kokia talpi þodþio rasa veiksmaþodinë forma rastis: ‘pradëti dygti. kad rasa susidaro nuo mënulio ir suteikia nemirtingumà. Tris ketvirtadalius kiekvieno augalo ar gyvûno masës sudaro vanduo. Geros bobutës ar þynio uþkalbëtas vanduo – gydo. tyra ir neprilygstama yra baltiðkoji Rasø ðventë. germanams tai – antgamtiðkas elementas. Tai. o 105 . persismelkia visomis spalvomis. Uþkalbëti. ir velionio mazgojimas. Vanduo ne tik nuplauna nuodëmes. pradëti egzistuoti’. Tad dar kartà prisiminkime nesuteptà. susikurti. ásisteigti. kas yra ðalia. Tegu su tam tikrais priedais. Matyt. Visi þmogaus fiziologiniai skysèiai – seilës. ir cukrø. limfa. graikams rasa simbolizavo apvaisinimà ir vaisingumà [43]. kilti. Prisiminkime. aðaros. kuris laða nuo pasaulio medþio ir yra po pasaulio pabaigos iðlikusios þmoniø poros maistas. tirpina ir druskà. gili. ðviesi. sperma. Þydø Kabaloje rasa yra iðganymo ir gyvenimo atsinaujinimo simbolis. kad þodis rasa ávardija toli graþu ne vien vandens laðà. kas pakliûva á jo laukà [32]. koks svarbus ir daugiaprasmis ávaizdinys yra rasos laðeliai ant rûtytëliø darþelyje ar ant rûtø vainikëlio senosiose mûsø dainose. Kinijoje manyta. þmogaus smegenyse jo net iki 98 nuoðimèiø. gëlà. Tekantis vanduo iðsivalo pats. Arba mineralinis ðaltinis. Ðventenybæ. su ðiomis vandens savybëmis susijæ ir pirmosios kûdikio prausynos. Kiekviename laðe – Viseto áraðas. Vanduo – holograma. Jis iðlaiko informacijà. Tekantis vanduo iðardo áraðytà informacijà. informuoti galima tik stovintá vandená. skoniais. Ir net pomirtinis pasinërimas á Letos bei Stikso upæ ar Maros vandenis. bet ir prisimena jas. kraujas. susidaryti.

Saulë regima vandenyje. troðkimas. saldumas. kvapas. y. Aprëpus ðià visaapimanèià puokðtæ nebekeista. Taèiau ðaltas tviskantis ledas. jog þemë – dangaus atspindys (arba þemë – ugnies vaizdas vandeny). Kà þenklina tie ðalti gelmiø “paukðèiai”? Pats “vandeniðkiausias” dvyliktasis astrologinis þenklas – Þuvys – taipogi ir Kristaus simbolis. þavumas. aromatas. Kodël ne su ugnimi? Iðganytojas gimë Þuvø epochoje. ir gyvastá gràþinantis gurkðnis dykumoje. ir skandinanti liûtis. purus. pakels ðvytinti kalavijà ir nutrenks ugniniu þaibu?. skystis. skonis. noras. ir dauþanti kruða. meilumas. ar nusiþemins. neperþvelgiamas rûkas. kalbëdami apie raidæ M. patrauklumas. kad sanskrite rasa – tai ir dievybë savyje. þengiame á Vandenio (vëlgi vandenis liejantis pavidalas) laikmetá. Ore – paukðèiai (dangun kylanèios sielos simbolis). Ðiose begalinëse jo apraiðkose vëlgi matome vandens galià ir visuotinumà. Ir vël laukiame mesijo atëjimo? Ar nusileis dievybë á chaotiðkà ðiandienos materijà. akinanèiai baltas sniegas. Tekantis ar tyvuliuojantis vanduo sàlyginai aiðkus.yra gili dvasinë sàvoka. tyla bei derlingumas. geismas. Jau aptarëme. Prisiminkime ávaizdá. Net ið dangaus krintantis vanduo gali bûti ir gaivinantis lietus. o dabar.. kad mesijas visose tautose siejasi su vandenimis. dþiaugsmas. esmë. kamuoliais kylàs garas. baltom adatëlëm nusagstyta ðarma. galimybæ ágyti bet koká pavidalà ir tuoj pat já prarasti. malonumas. esa bei paþinimas ir religinis jausmas. vanduo. skaudûs kruðos rieðutëliai. t. ir net ðerdis. ðvelnumas. patsai Dievas. árodo ir jo daugiasluoksnë samprata sanskrito kalboje: rasa – tai augalo sultys. slaptinga besidraikanti migla – taip pat vanduo.. visas saulës 106 . nugrims Þuvis á tamsias mûsø vandenyno gelmes? Ar. iðbandymas. viliojimas. ir naikinantis visuotinis Tvanas. treèiojo tûkstantmeèio pradþioje. pergyvenimas. niûrus juodas debesis. kilti aukðtyn ir srûti prarajon. galø gale. o vandenyse – þuvys. patirtis. stebuklingus raðtus braiþantis ðerkðnas. ðvieþumas. masalas. polinkis. ragavimas.

XIX a. I pusë) 107 . 25 Kristaus krikðtas (baþnytinë vëliava.Pav.

Tad Dievas yra uþ (virð) pasaulio (ugnis. O ðtai tekanèio vandens pavojus – srûti þemyn. kûrybinis vanduo teka. Stovintis. paþadintas vanduo garuoja. taèiau ten yra milijardai jos atvaizdø. bala. dumblëtas purvas. Nors tai nëra saulë (siela. .. Taèiau bekraðtá vandenynà perskrodþia ugnis – saulë. sunkiasi dirvon. akmená. krinta lietumi ar sniegu. 108 .. gaivinantis. ir vël sukasi begalinis Ratas. gimdantis. taèiau kartu ir pasaulyje – persmelkia kiekvienà þolæ. atsispindinèiø. Ðventoji Dvasia). Tai vëlgi visos gyvijos ásèios. sustojæs vanduo – liûnas. Geras. regimø ir ðildanèiø spinduliø (dvasia. uþpildyti apaèià. Skysèiui savybinga verþtis ir uþlieti. kyla aukðtyn – á orà. saulë). o ið veidrodinio tyro ðaltinio ar baltos bangos putos. kemsai ir dumblynai virsta þeme – þalia. putojanèia lapojanèia.. Pasiekæs þemiausià lygá jis tarsi turëtø sustoti. pelkë. ugnis). dvokiantis. pelkë – yra uþmaurojæs.Taèiau ne ðaip gyvûnas. eþere ar balutëje. vël virsti beviltiðkai plytinèia chaoso bala. poveikis. miræs vanduo tarsi gráþta á pradinæ tamsos. trykðta ðaltiniu. o tobula bûtybë vaizdiniuose visad iðnyra ne ið pelkës.. debesimis gráþta þemën.vaizdas yra kiekviename tvenkiny. ðaltiná (spinduliai. chaoso bûklæ. Taèiau uþankantis eþeras. apraiðka).

taèiau balta dvasios Ðviesa yra virð bet kokio lanko. o Meilë áprasmina Amþinybæ. kurioje ieðkome virðsprendinio Mûsø atvaizduotas Pasaulis sprogo. ir vël visa uþlies chaoso bala. 109 . kartosis vël ir vël. tiesia spindulá tam tikra Kryptimi. taèiau graso vël uþgesti juodumoje. Paþadà. iðsiskleidæ vaivorykðte. ir kartu dvasia – siela. Mums paþadama. Ugnies – vandens (skvarmos – esmës. simbolizuojantis dviejø prieðingø elementø susiliejimà. sukelia beprasmybës pojûtá. Pas Kûrëjà. þodis spiritus – degantis skystis. kad niekas nesibaigs. Begalinio Rato. aurà. indo – turinio) prieðtaros virðsprendiná rodo lotynø k. vystësi ir parodë galimybæ susisukti. suþaiþaravo tobulybës varsomis. besiverþianti pas savo (o ir ugnies bei vandens) Kûrëjà. iðplito iki begalinio Rato. raminantys ir guodþiantys. suðvitæ tamsoje. kad nors visuotinis Ratas sukasi aplink savo Aðá. Nors vaivorykðtës spalvø lankas kyla ir leidþiasi.PABAIGA . Beribis moteriðkas materijos vanduo. per Amþiø amþius. viduriu. Akinanèios Ðviesos. supiltas á vyriðkà dvasiná ugniná indà. ágyja tobulà Pasaulio skvarmà. Beribiø vandenø ávaizdþiai daug kam yra tobuli. tegu ir sinusoide vingiuodama. tai uþtikrintumas. Mûsø spalvos. Ðviesos banga. kuris skyrë mus bûti visa ko sankirta. skilo. kuris taip apriboja Save. iðsiskleidë ið taðko. Pas Kûrëjà. apsireiðkia Asmeniðkai ir nusileidþia þemën þmogumi. aðimi. tai nepaliaujamas sukimasis Visuotinybës Ratu. ápûtë ugná (sielà) ir dovanojo orà (erdvæ ir galià. Ir mes bijome. Viltis apðvieèia kelià begalybëje. kuris “nulipino” mus ið þemës ir vandens. susitraukti ir vël panirti á motininá Taðkà. Dievas nusiþemina. Tiesà ir Gyvenimà. Tai net baugina. pranà ar akaðà). ugninis vanduo (alkoholis). jog gali iðtiesti mums rankà ir parodyti Kelià. Tai Amþinybë laike ir Begalybë erdvëje. kad Ugnis uþges arba Indas suduð. Ir tada Tikëjimas nugali baimæ. Kokia ðio begalinio Sukimosi prasmë? Ir tada Begalinë Ðviesa atsiunèia mums paguodà – Savo Þodá. pulsavo. taèiau pasaulio Veþimas vis dëlto juda á aiðkø Tikslà. Taèiau kitiems to maþa.

110 .

– 1991. – 1989. Svastikos keliai ir klyskeliai // Mokslas ir gyvenimas. Nr. Maðinraðtis.. – 1991. 1988. – Moskva. – 1991. Kakoe vi derevo? // Nauka i religija. 13. Andris Mièiulis. Latviø ornamento struktûra // Mokslas ir gyvenimas. Apvaizda. 12. 1990. 4 21. Elizabet Cheiè. – 1991. – 1991. 20. Aleksandras Þarskus. 5. // Liaudies kultûra.4. Vestuvinis virsmas // Kaunas. Saulë ir kryþius // Kaunas. Prieðistoriniø epochø atospindþiai lietuviø mitologijoje// Romovë. Alvydas Butkus. 1989. Tauta. – Vilnius. 15. 1989.LITERATÛRA 1. 14. 111 . 3. Rûta // Kaunas. Kanon peremen – kitaiskaja biblija // Nauka i religija.2. – Rumðiðkës. Mifologièeskij slovarj. dievybë. Nr. 10. 11. – Kaunas. Nr. Nr. Algirdas Julius Greimas. Apie senovës latviø simboliná raðtà ir pasaulëjautà // Liaudies kultûra. Jonas Vaiðkûnas. Maðinraðtis. Stasys Ðimaitis. 22. – Vilnius. 2. Kobzev.11.2. 1981. – 1991. 8. 18. Kliuè k tainam Atlantidi? //Nauka i religija. Sodas ir visata // Liaudies kultûra.1. E.4. Nr. S. 1990. 4. – 1991. – 1991. 19. Adomas ir Ieva. – 1990. 9. Alë Poèiulpaitë. Nr. Nr. 1988–89. Aleksandras Þarskus. 8. 7. 17.Gorodeckis. – 1992. Archyviniø simboliø esmë baltø ornamentikoje ir pasaulëjautoje // Praneðimo medþiaga. Ðventoji ðeima. Apie þvaigþdþiø simbolikà baltø pasaulëþiûroje // Liaudies kultûra. Nr. 9. 16.. Ðventasis Raðtas I t. Jonas Vaiðkûnas. Latviø ornamentikos tyrinëjimai // Liaudies kultûra. Ðri Parachansa Jogananda. Jogino autobiografija // Maðinraðtis. Petras Stankeras.1. Nr. Tautos atminties beieðkant // Vilnius– Chicago.Lazarev. 1991. Algis Uþdavinys. 10. Nr. 6. Lietuviø kalbos þodynas. Algirdas Patackas.1. 1990. A. savastis // Auðrinë.

29. 31. Ðvenèiø ratas // Vilnius. 1992. 38. – Vilnius. Þalvariniai senoliø laiðkai // Vilnius. 1990. – 1998. 30. 5. 1992.6. Paulius Galaunë. Rasa Ambraziejienë. Nr. Udo Becker. 1991. 27. Èeslovas Kontrimas. 1930 39. 1993. 25. 1998 42. 1992. Nr. 1998 40. Mirties virsmas // Vilnius. – 1996. Baltiðkø simboliø dinamika // Senovës baltø simboliai. Aleksandras Þarskus. Lietuvos istorijos paminklai // Vilnius. 28. 1990 41. 8. 1992 34. 1997 43. Spalva // Vydija. – 1991 33. Chesterton. Junona Almonaitienë. 112 . Vieno liaudies ornamento morfologija // Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos kultûra. Blavatskaja. 1994 45. 1993 36. Lijana Lauþikaitë. Elvyra Usaèiovaitë. Lietuviø liaudies menas // Vilnius. 26. – Vilnius. 1995 44. Tainaja doktrina // Riga. jo meniniø formø plëtojimo pagrindai // Kaunas. Jonas Mekas. Svajoniø dþiaugsmas // Vilnius. Lietuviðko koplytstulpio genezës klausimu // Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos kultûra. 24. Vëjo malûnai // Vilnius. Laiðkai ið niekur // Baltos lankos. Gilbert K. E. Gintaras Beresnevièius. Algirdas Patackas. Vanduo // Vydija. statytø Lietuvos mediniø baþnyèiø architektûra // Liaudies kultûra. Lietuvos geleþiniai kryþiai // Vilnius. Rasa Ambraziejienë. Morkûnas. – Vilnius. Nr. Gaston Bachelard. Nr. Andrejevas. Vanduo gydo // Þvilgsnis. Vytautas Bagdanavièius MIC. Jazik geometrièeskich figur // Moskva. – 1998. Laima Nakaitë. Lietuviø liaudies menas. Ortodoksija // Aidai. Simboliø þodynas // Vilnius. – 1994. A. 1982 35. Rasa Ambraziejienë. Mandala – mano dalia // Vydija. 32. 7.23. Maþoji architektûra // Vilnius. Jelena P. Omraam Mikaelj Aivanchov. 1978–1940 m.1991 37. Lietuviø liaudies menas.

SIMBOLIØ LENTELË 113 .

simbolio prasmës/ . Viskas viename.114 Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ taðkas þvaigþdë bamba grûdas sëkla pradþiø pradþia. vienetas (skaièius 1) vyriðkas pradas Ávardinimai Esmë /samprata. individualybë. ðviesos ðaltinis. Kûrëjas. centras. vienintelis.

riba tarp Visatos ir chaoso. amþinybë (laike ir erdvëje). nulis (skaièius 0) arba begalybë moteriðkas pradas Esmë /samprata. maginis apribojimas apskritimas su taðku centre saulë pasaulis materija taðkas centre “laiko” ratà (Visatà) 115 .Pavidalas Ávardinimai Visata. begalybë. “sprogæs” taðkas apskritimas skritulys rutulys ratas vainikas þiedas saulë pilnatis mandala ola urvas ásèios kiauðinis gemalas Poveikis apsauga. viskas. simbolis/ Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai iðplitæs.

jungtis tarp Pasauliø(ryðiai tarp dvasios taðkø). apvaisinimas (dvasinis ar fizinis) . apvaisinimo galia. vienetas (skaièius 1) vyriðkas pradas Poveikis “giluminë” veikla. stuburas. centras. perkeitimas). aðis. simbolio prasmës/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai blyksnis (poveikis) ið taðko. dûris (poveikis) ið centro statmuo (vertikalë) kuriamoji galia. ðviesos blyksnis.116 Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ þaibas stabas stulpas jin falas linga Ávardinimai Esmë /samprata. ryðys. dangaus (Perkûno) trenksmas. poveikis. “þaibiðkas” trenksmas (suvokimas. ryðys su dievybe. ðerdis. veikla (aktyvumas).

nulis arba dvejetas (skaièiai 0 arba 2) Þenklas /pavadinimas/ þemë Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai plitimas ið taðko “paþemiui” gulstinë (horizontalë) Poveikis moteriðkas pradas jan “pavirðutiniðka” veikla. kairë – deðinë. laukimas. niekas. simbolis/ neveiklumas (pasyvumas). chaosas. plokðtuma. bala. kelias (jei su rodykle – aiðki kryptis) 117 . tyla.Pavidalas Ávardinimai Esmë /samprata. ryðiai tarp materijos taðkø.

virsmas ið vienos bûsenos á kità. dvejetas (skaièius 2) moteriðkas pradas Poveikis Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. pusë. dvi kryptys. simbolis/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimas (arba rombas) + statmuo statmuo kerta skritulá mënuliai.118 Pavidalas Visatos (visumos) padalinimas. dalis. kairë ir deðinë arba rombà jautrumas emocingumas nepastovumas nesaugumas atspindþiai . papildymas. delèia ir jaunatis.

aktyvumas ir pasyvumas. virðus ir apaèia. dvasia ir materija. gëris ir blogis. dvejybë. jin/jan Dovydo þvaigþdë dvejetas (skaièius 2) ir ðeðetas (skaièius 6) moteriðkas pradas Poveikis atskyrimas tvërimas dvilypumas prieðprieða konfliktas pusiausvyra 119 . atskyrimas: dangus ir þemë.Pavidalas Ávardinimai Esmë /samprata. dalijimas. simbolis/ Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimas + gulstinë horizontalë kerta skritulá apraiðka. vyras ir moteris. diena ir naktis. vystymasis. ugnis ir vanduo. jin ir jan.

vyriðkasis (aktyvus) pradas. simbolis/ Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimo (rombo) virðutinë pusë trikampis virðûne á virðø kampas virðûne á virðø arba iðgaubimas dangus stogas ðventas Kalnas Dievo stogelis pastogë tiltas vaivorykðtë apsauga dangiðka danga jungtis. dangus.120 Pavidalas Dievas vyras ugnis Apvaizda Dievo akis Trejybë varpas arba devynetas (skaièius 9) Poveikis virðutinë Viseto pusë – dvasia. perëjimas . trejetas (skaièius 3) Þenklas /pavadinimas/ Esmë /samprata.

duobë guolis lopðys ásèios valtis. gamta þemë moteris motina vanduo lelija tulpë Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai apskritimo (rombo) apatinë pusë trikampis virðûne á apaèià kampas virðûne á apaèià arba ágaubimas dauba. per marias). luotas karstas Poveikis perkëlimas “kitapus” (á karstà. þemë.Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ Esmë /samprata. moteriðkasis (pasyvus) pradas. á ásèias) 121 . gráþimas “atgal” (þemën. simbolis/ apatinë Viseto pusë – materija.

rupûþëlë. þirgø galvos. gaidþiø galvos. sukryþiuoti kirviai. dviguba varpa. þemë (sausuma ir vandenys) moteriðkas pradas Poveikis vaisingumas derlingumas Jumio ir dvigubo Jumio þenklai. simbolis/ zigzagai.122 Pavidalas Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai þemyn nukreipto trikampio atmainos Maros vandenys materija. Poveikis Martinio þenklai vaisingumas derlingumas Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai þemyn arba aukðtyn nukreiptø trikampiø atmainos Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. þirgeliai. bangos uþbrûkðniuotos ar uþtaðkuotos juostos Maros þemë . vëþiukas.

keturios kryptys. pasirinkimas (kryþkelë) 123 . kryþius Saulës kryþius Poveikis saulutës apsauga. pasaulio ðalys. Viseto sankirta. dvasia veikia (kerta) materijà. kryþkelë Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai linijø sankirta. begaliniai 4–iø pasaulio krypèiø spinduliai ið centro taðko.Pavidalas Esmë /samprata. ketvertas (skaièius 4) kryþma kryþelis Dievo kryþius graikø kr. simbolio prasmës/ dvasios ir materijos santykis.

Petro kryþius apsauga palaiminimai maldavimai . Poveikis Ávardinimai Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþius lotynø kryþius. Maros kryþius.124 Pavidalas kryþmos iðvestinës Þenklas /pavadinimas/ TAU kryþius. dievo Toro kûjis. stipis. ðv. Maltos kryþius. ðv. Antano kryþius.

Auðrinë. brolybë. Þemës akis. burtai Auseklis. ketvertas (skaièius 4) Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþmos iðvestinës kryþius Poveikis apsauga palaiminimas gelminis ryðys darna. penki tvërimo pradai. mazgas (gyvybës. didysis sloguèio kryþius. magija. palaiminimas. saulutë. ðv. amþinasis.Pavidalas Ávardinimai pasuktas kryþius. Kryþiaus þvaigþdë. pentagrama. roþelë. Andriaus kryþius. laimës) dvigubas kryþius. gëris. aðtuonetas (skaièius 8) Sloguèio kryþius. ðulinukas. penketas (skaièius 5) 125 .

spiralæ. ðeðetas (skaièius 6) kryþius sukasi deðinën. moteriðka (materijos. ugnies) svastika. ðviesa. svastika kairinë. jëga. kûryba. veikia ácentrinë jëga. iðorinë svastika Perkûno kryþius. vyriðka (dvasios. sûkurá. derlingumas. dangaus. Poveikis saulë. ugnies kryþius. dangaus kûjis . paðvæstøjø. gyvybë. sûkurys suka ið centro á iðoræ. galia. vidinë svastika deðininë. visatos judëjimas. simbolio prasmës/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþiaus iðvestinë. veikia iðcentrinë jëga. sëkmë. sûkurys suka á centro taðkà. ðviesos (energijos) sklidimas ir kaupimas Laimos kryþius (laimë) kryþius sukasi kairën. þemës) svastika. laimë. þyniø ánagis. devynetas (skaièius 9) Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. besisukdama brëþia ratà.126 Pavidalas besisukantis kryþius. energija.

sàryðiai (suriðimai. simbolio prasmës/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai kryþiaus iðvestinë. savyje “uþdaryta” (potencinë) svastika Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. kasa. atriðimai. perkeièianèios energijos sankaupa. virsmai. nesisukanti.Pavidalas iðverstas (suverstas) ugnies kryþius. rombø (mazgø – kilpø – angø) ryðiai suprieðinti sûkuriai ornamentas pynë. laiko tëkmë. kabliø kryþius persikeitimai. paros. iðriðimai) Poveikis per(si)keitimai santykiai ryðiai 127 . mezginys virsmø grandinë. metø kaita.

dvasia/siela – vëlë – kûnas Poveikis ryðys Gyvybës medis.). þiedai/vaisiai – liemuo/kamienas – ðaknys. centras.128 Pavidalas Þenklas /pavadinimas/ ryðys. gyvenimo medis. Laimos þabas. jungtis tarp pasauliø (erdviø. Saulës medis. Pasaulio medis. ðakos – ðaknys. spyglys. kartø. verba . eglutë. þemës – dangaus ir t. simbolio prasmës/ vertikalës (kamienas) ir horizontalës (ðakos) arba kryþiaus iðvestinë medis dangus – jungtis – þemë. àþuolëlis. Ávardinimai Priklausomybë Esmë /iðvestinë/ ir ryðiai /samprata. “tiltas”. Visatos aðis. ðluota. epochø. t. dangus – þemë/antþemis – poþemis. Paþinimo medis. Atpirkimo medis.

simbolio prasmës/ Þenklas /pavadinimas/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai pusë rombo (rato) puslankis zigzagas sraigtas spiralë þaltys gyvatë gyvata pusë svastikos Poveikis energijø ávaldymas. dvejetas (skaièius 2) gyvybës energija gyvybë Esmë /samprata. þemës galiø panaudojimas 129 .Pavidalas Ávardinimai mënulis nepilnumas. kundalini pakëlimas. atspindys.

nulis (0) arba begalybë. perëjimas tiltas Visuma. sàryðis su apskritimu rombas Poveikis praregëjimas vyda visaþinystë treèioji akis . anga kilpa atsivërimas.130 Pavidalas paparèio þiedas. virðus ir apaèia (dangus ir þemë) kartu. viskas. simbolis/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai abu trikampiai (kampai arba ratlankiai) – þemës ir dangaus – kartu. Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata.

Pavidalas gardas dvaras sodas rojus Jeruzalë ðventykla moteriðkas pradas materija þemë svoris saugi erdvë tvarka namai ketvertas (skaièius 4) Þenklas /pavadinimas/ Ávardinimai Esmë /samprata. simbolis/ Priklausomybë /iðvestinë/ ir ryðiai sustabdyta svastika. apribotas (uþdarytas) kryþius ketvirtainis kvadratas kubas Poveikis apsauga 131 .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful