You are on page 1of 708

LIETUVOS ISTORIJA

R E D. A. A P K

VIETIMO M I N I S T E R I J O S KNYG LEIDIMO KOMISIJOS LEIDINYS K A U N A S 1936 M.

9 (475) (022)

I s p a u s d i n t a 17.050 egz.: 13.500 prastesnio, numeruot 3.500 geresnio ir 50 kreidinio popieriaus.

Nr

K n y g L e i d i m o K o m i s i j o s leidinys N r . 479
Spaud viesos" spaustuv Kaune

Istorikoji ms raliava paskutiniaisiais metais gerokai pagjo. Bet ligi iol dar niekas nebuvo bands paruoti platesn ms tautos gyvenimo kelio apvalg, kuri sujungt seniausij ir naujj laik vykius. T o k i o vadovlio reikal gyvai jaut tiek visuomen, tiek mokykla. Y p a dl jo sielojosi vietimo Ministerija. Pagaliau p. Viceministerio K. Masilino rpesiu buvo suburta penketas moni, sutikusi imtis to darbo ir sutarusi parayti kiekvienas apie atskir ms tautos gyvenimo laikotarp. T u o b d u p. J. J a k t a s para apie pirmj ms tautos valstybinio gyvenimo laikotarp, iki krikionikj laik pradios, dr. Z. Ivinskis apie sekant laikotarp, iki G e d i minaii dinastijos galo; man teko tsinys iki nepriklausomosios valstybs g a l o ; p. P. leas para apie rus v a l d y m o laikus, o p. P. Klimas apie nepriklausomosios valstybs atstatym ir nepriklausomojo gyvenimo laikotarp. Suprantama, k a d penki moni atskirai raytos dalys negaljo sudaryti vieningo ir darnaus veikalo. T o d l reikjo jas visas suderinti, suvienodinti ir suriti. T a s darbas buvo man patiktas. K a i p ir galima buvo laukti, i rankrai pasirod, kad kiekvieno i bendradarbi turima kiek savotika paira vis ms tautos praeit ir, be to, skirstant mediag skyrius, kiekvieno laikomasi kiek kitoniko pagrindo. T a d reikjo paalinti nevienod atskir fakt interpretavim ir vesti vienod padalinim skyrius bei skyrelius. Kadangi, pasiskirstant darb, negalima buvo visk smulkiai numatyti, tai paruotoje mediagoje pasirod nemaa sprag. T e k o ir j a s ukaiioti. T a i p antai, teko dar parayti vedamj dal ir atskirus skyrius apie M a osios Lietuvos lietuvi gyvenim ir lietuvi emigracij. K a i kur taip pat atrod reikalinga papildyti atskir bendradarbi

raytas dalis terpti vien kit skyrel. A i k u , kad bendradarbiai, ra atskiras dalis, u j turin negali bti atsakingi. Bet j u o s ia nurodyti, rodos, nra jokio reikalo, nes taip pat danai b u v o padaryta didesni ar maesni pakeitim, papildym ar ileidim ir visuose bendradarbi raytuose skyriuose. A p s k r i tai, vadovl tvarkant pirmiausia buvo stengiamasi ilaikyti vien vedamj mint bei vienod atskir fakt interpretavim. Be teksto, dar buvo stengiamasi terpti vadovl kitokios aikinamosios mediagos, btent emlapi, schem ir iliustracij. Iliustracijas parenkant buvo laikomasi nusistatymo teimti tikrai istorikus dalykus (dl to, pav., pirmj ms kunigaiki atvaizd skaitytojas ia neras) ir menikosios verts istorini paveiksl reprodukcijas. Trkstant speciali rinkini, buvo nelengva tatai padaryti, bet pirmj nusistatym vis dlto buvo galima vykdyti. Sunkiau b u v o su antruoju: nesant geresni reprodukcij, kartais tekdavo padaryti kompromis, nes negalima buvo atsisakyti nuo kai kuri sidmtin fakt akcentavimo ir iliustracijomis. Imantis darbo, kaip minta, b u v o turima galvoje tiek visuomens, tiek m o k y k l o s reikalas. A b u j u o s suderinti buvo sunkoka, todl teko iekoti ir ia kompromisinio kelio. T u o bdu vadovlio turinys daugiau taikomas vidutiniam skaitytojui inteligentui, o mediagos paskirstymas bei dstymas daugiau taikomas m o k y k l o s reikalui. Taigi, mokytojui tinkamai vadovaujant, rodos, nesunkiai gals juo pasinaudoti ir mokiniai. Nortumm pareikti vilt, k a d vadovlis nors i dalies patenkins gyv visuomens ir m o k y k l o s reikal, o kartu ir padkoti visiems, kurie prisidjo prie jo pasirodymo. Pirmiausia tenka padkoti p. vietimo Ministeriui prof. J. Tonknui ir Viceministeriui K. Masilinui, kurie daugiausia rpinosi renkant bendradarbius, o vliau vis laik rod dmes dirbamajam darbui ir teik reikiamos paramos. T a i p pat tenka padkoti v. Ministerijos K n y g Leidimo Komisijai u vadovlio ileidim. Negalima irgi vieai nepadkoti p. L. Kuodiui, atidiai taisiusiam vadovlio kalb, ir p. R. Pesiui, braiiusiam emlapius bei schemas.
A. apoka

VI

TURINYS
VEDAMOJI DALIS 1. T a u t o s istorija ir j o s m o k y m o s i tikslas 2 . altiniai ms praeiiai painti . . 3 . M s istorijos altini rinkiniai . . 4 . Lietuvos istorijos m o k s l a s . . . ..... . . . . . . . . Psl. 1 1 4 7

PIRMOJI DALIS. PRIEISTORINIS LAIKOTARPIS 1. Pabaltijo ir Lietuvos ems paviriaus s u s i f o r m a v i m a s 2. m o g a u s atsiradimas ir seniausioji Lietuvos kr. kultra 3. M s krato prieistorinio m o g a u s tautybs klausimas ANTROJI DALIS. LIETUVA PRIE S U S I D A R A N T VIENINGAI VALSTYBEI 1. Aisi kiltys ir j g y v e n a m o s i o s vietos istorini laik pradioje 2. Aisi krato g e o g r a f i n s s a v y b s ir kaimynai . 3 . Seniausios istorins inios apie aisius . . . . 4 . S e n o v s aisi p r a g y v e n i m o altiniai i r kis . . . 5. S e n o v s aisi s o d y b o s 6 . S e n o v s aisi visuomenin santvarka . . . . 7. S e n o v s aisi religija 8. Aisi valstybinis g y v e n i m a s seniausiais laikais (iki X I I I am.) 9 . Pirmieji b a n d y m a i kriktyti aisi gimines . . . 10. Kalavijuoi, arba Livonijos, ordinas 11. Kryiuoi o r d i n o a t s i k r a u s t y m a s Prsus . . . 20 23 24 26 30 31 34 37 39 41 43 11 13 18

TREIOJI DALIS. LIETUVOS VALSTYBS KRIMO LAIKOTARPIS 1. V i d a u s ir usienio santykiai valstybei kuriantis . . 2. M i s ties iauliais (1236 m.) ir kalavijuoi susiliejimas su kryiuoiais (1237 m.) 3. M i n d a u g o k o v o s dl vieningos valstybs ilaikymo . 48 50 51

VII

4. M i n d a u g o kriktas ir karnavimasis Lietuvos karalium ( 1 2 5 1 - 1 2 5 3 m.) 5. Lietuvos banytins provincijos krimas (1253 m.) . 6. M i n d a u g o valstybs reikalai po krikto ir karnavimosi 7. emaii k o v o s su ordinu ir M i n d a u g o prisidjimas prie j 8. M i n d a u g o n u u d y m a s (1263 m.) 9. Lietuva po M i n d a u g o mirties 12631270 m. 10. T r a i d e n i s ( 1 2 7 0 - 1 2 8 2 m.) KETVIRTOJI DALIS. LIETUVA, VALDOMA GEDIMINO GIMINS DIDIJ K U N I G A I K I A. Patriarchalins monarchijos laikotarpis I. V y t e n i o ir G e d i m i n o laikai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Lietuvos b k l po T r a i d e n i o mirties Gediminaii dinastijos pradia V y t e n i s ( 1 2 9 5 - 1 3 1 6 m.) G e d i m i n a s ( 1 3 1 6 - 1 3 4 1 m.) G e d i m i n o karai su ordinu ir s u m a n y m a s kriktytis . G e d i m i n o p a s t a n g o s kelti krato kultr . . . . G e d i m i n o valstyb Gedimino valstybs santvarka L i e t u v o s sostins k l a u s i m a s ir V i l n i a u s krimo legenda II. A l g i r d o ir K s t u i o laikai 1. 2. 3. 4. 5. 6. G e d i m i n o pdiniai K o v o s su vokiei ordinu A l g i r d o ir Kstuio laikais Lietuvos k o v o s s u Lenkija dl Voluins emi . . . Lietuvos krikto klausimas A l g i r d o ir Kstuio laikais Lietuvos santykiai su rus kr. Algirdo ir Kstuio laikais A l g i r d o i r Kstuio v a l d y m o charakteristika . . . III. Politin kriz L i e t u v o j e 13771384 m. 1 . A l g i r d o pdinis J o g a i l a i r j o politika . . . 2. J o g a i l o s paalinimas i Vilniaus ir Kstuio mirtis . 3 . V y t a u t o k o v o s s u J o g a i l a dl tviks . . . I V . J o g a i l o s ir V y t a u t o laikai 1 . Lenkija prie J o g a i l irenkant karalium . . . . 2. J o g a i l o s irinkimas ir k a r n a v i m a s L e n k i j o s karalium . 3. Lietuva, Jogailai t a p u s L e n k i j o s karalium 4. Lietuvos kriktas (1387 m.) 110 . .

52 54 55 57 59 60 61

63 64 65 67 68 72 74 76 76

79 81 90 90 91 93

95 97 100

102 104 108

VIII

5. K a t a l i k B a n y i o s o r g a n i z a c i j a ir k a t a l i k y b s stiprinimas Lietuvoje 6. Antrosios Vytauto k o v o s su Jogaila 7. V y t a u t a s v i s o s L i e t u v o s v a l d o v a s . A s t r a v o s sutartis (1392 m . ) 8. V y t a u t o k o v o s su srii k u n i g a i k i a i s ir v a l s t y b s suvienijimas 9. V y t a u t o s a n t y k i a i su v o k i e i o r d i n u ir S a l y n o sutartis (1398 m . ) 10. V y t a u t o s a v a r a n k i k u m o d i d j i m a s 11. V y t a u t o v e i k l a r y t u o s e ir V o r s k l o s m i s (1399 m . ) 12. V o r s k l o s m i o p a d a r i n i a i ir j l i k v i d a v i m a s . 13. V y t a u t o k o v o s s u o r d i n u dl e m a i i . . . . 14. L i e t u v o s ir L e n k i j o s k a r a s su o r d i n u 1410 m. 15. K a r o p a b a i g a ir T o m o t a i k a (1411 m . ) 16. N a u j a s s u n o r m a v i m a s s a n t y k i su L e n k i j a H o r o d l s aktai (1413 m . ) 17. e m a i i k r i k t a s (1413 m . ) ir v y s k u p y s t s k r i m a s ( 1 4 1 7 - 1 4 2 1 m.) 18. G i n a s su o r d i n u dl e m a i i ir dl j s i e n o s . 19. M e l n o t a i k a (1422 m.) ir e m a i i gino p a b a i g a 20. V y t a u t o ryt politika j o g y v e n i m o p a b a i g o j . . . 21. V y t a u t o p a s t a n g o s s u j u n g t i ryt ( p r a v o s l a v ) ir k a t a l i k Banyias 22. V y t a u t o s a n t y k i a i su L e n k i j a jo g y v e n i m o p a b a i g o j . 23. L u c k o s u v a i a v i m a s (1429 m.), V y t a u t o k a r n a c i j o s b y l a ir V y t a u t o mirtis 24. V y t a u t o a s m u o ir jo v a l d y m o r e i k m L i e t u v a i

111 113 117 117 120 121 122 123 124 126 129 131 136 137 139 141 142 143 144 148

V. Lietuva pereigoje i pagonikj laik krikionikuosius


1. 2. 3. 4. 5. 6. P a g o n i k o s i o s Lietuvos k u l t r o s lygio k l a u s i m a s K a r i k a s i s s e n o v s lietuvi k u l t r o s p o b d i s . Lietuvos perjimas krikionikj V a k a r kultr Senosios Lietuvos valstybin santvarka . . . . S e n o s i o s L i e t u v o s socialin s a n t v a r k a . . . . Ekonominis senosios Lietuvos gyvenimas . . . . 150 152 153 159 161 165

VI. Vytauto politikos tsj laikotarpis


1. vitrigaila ir jo k o v o s su L e n k i j a (14301432 m . ) . . 2. Z i g m a n t a s K s t u t a i t i s (14321440 m . ) ir jo k o v o s su vitrigaila 3. B a n y i o s s u v a i a v i m a s B a z e l y ir b a n y t i n s u n i j o s klausimas 4. Z i g m a n t o s a n t y k i a i su L e n k i j a ir jo mirtis 5. J o g a i l a 168 169 172 173 174

IX

B. D i d i j kunigaiki monarchijos irimo ir p o n sigaljimo laikotarpis I. K a z i m i e r o l a i k a i (14401492 m . ) p e r e i n a m a s i s l a i k o t a r p i s 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. K a z i m i e r o irinkimas d. Lietuvos kunigaikiu (1440 m.) . e m a i i k u n i g a i k t y s t s privilegija Kazimiero irinkimas L e n k kar. ir 1447 m. privilegija K a z i m i e r o k a r a l i a v i m a s L e n k i j o j e ir jo s a n t y k i a i su Lietuva L e n k k a r a s su k r y i u o i o r d i n u ir 1466 m. T o r n o taika L i e t u v o s s a n t y k i a i su M a s k v a K a z i m i e r o laikais L i e t u v o s v i d a u s s a n t y k i a i K a z i m i e r o laikais . . . K u l t r i n ir e k o n o m i n L i e t u v o s b k l K a z i m i e r o l a i k a i s K a z i m i e r o a s m u o ir jo eima II. L i e t u v o s ir L e n k i j o s a r t j i m o l a i k a i 1. A l e k s a n d r o (14921506 m . ) i r i n k i m a s d i d i u o j u Lietuvos kunigaikiu 2. L i e t u v o s s a n t y k i a i su M a s k v a A l e k s a n d r o l a i k a i s . 3. L i e t u v o s s a n t y k i a i su L e n k i j a A l e k s a n d r o l a i k a i s 4. P o n t a r y b o s s i g a l j i m a s ir seimai 5. A l e k s a n d r o a s m u o ir jo mirtis 6. Z i g m a n t a s II (15061548 m.) ir jo karai su M a s k v a . 7 . P r s i j o s o r d i n o sekuliarizacija (1525 m.) . . . . 8. Z i g m a n t o II v a l d y m o p a b a i g a ir jo m o n a B o n a 9. Z i g m a n t a s A u g u s t a s d i d y s i s L i e t u v o s k u n i g a i k t i s (1544-15481572 m.) 10. Z i g m a n t o A u g u s t o ir B a r b o r o s R a d v i l a i t s v e d y b o s ir k o n f l i k t a s dl j o s su l e n k a i s 11. L i v o n i j o s p r i j u n g i m a s 12. K a r a i su M a s k v a Z i g m a n t o A u g u s t o l a i k a i s . . 13. S a n t y k i a i su L e n k i j a ir 1569 m. L i u b l i n o u n i j o s a k t a s 14. Z i g m a n t o A u g u s t o v a l d y m o p a b a i g a ir mirtis . C . Lietuvos vidaus santykiai X V I am. I . V a l s t y b i n L i e t u v o s s a n t v a r k a X V I am. 1. 2. 3. 4. K r a t o v a l d y m o a p a r a t a s iki X V I am. a n t r o s i o s p u s s T e i s m ir a d m i n i s t r a c i j o s r e f o r m a 15641566 m. . L i e t u v o s statymai ir S t a t u t a s Lietuvos a p s a u g o s organizacija X V I amiuje . 229 232 233 236 238 243 245 191 193 196 198 201 201 205 206 209 212 213 217 218 227 177 179 180 181 183 184 186 187 189

II. V i s u o m e n i n i r e k o n o m i n L i e t u v o s s a n t v a r k a X V I a m i u j e 1. D i d i o s i o s L i e t u v o s k u n i g a i k t y s t s l u o m a i 2. Valstybs kis X V I amiuje 3. e m s r e f o r m a X V I am. v a l a k sistema

III. Kulturiniai ir tikybiniai santykiai X V I amiuje 1 . vietimas i r tautikas s u s i p r a t i m a s 2 . Protestantizmas Lietuvoje . . 3. Jzuitai Lietuvoje . . . . . . . . . . 247 250 254

PENKTOJI DALIS. PON IR BAJORIJOS VIEPATAVIMO LAIKOTARPIS A. L i e t u v o s valstybs buitis ir santvarka, imirus Gediminaiiams 1 . Liublino unijos atnetieji n a u j o v i k u m a i . . . . 2. C e n t r o valdia 3 . Provincij valdomieji organai . . . . . . 4 . statym leidiamasis o r g a n a s seimas . . . 5. K a r i u o m e n 6. Idas 7. B a j o r i k o s i o s laisvs ir L i e t u v o s valst. v a d a i po unijos 256 259 264 265 272 273 274

B . P e r i o d a s k o v o s dl v a l s t y b i n i o L i e t u v o s s a v a r a n k i k u m o 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Pirmasis t a r p u v a l d i s (15721573 m.) Pirmoji elekcija ir H e n r i k a s V a l u a (15731574 m.) . T a r p u v a l d i s ir S t e p o n o B a t o r o (15761586 m.) elekcija Stepono Batoro asmuo S t e p o n o B a t o r o karai su M a s k v a Lietuvos v i d a u s g y v e n i m a s S t e p o n o B a t o r o laikais . V y r i a u s i o j o Lietuvos tribunolo krimas (1581 m.) . S t e p o n o B a t o r o v a l d y m o reikm ir jo mirtis . C. Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenimo laikotarpis I. V a l s t y b V a z dinastijos laikais (15881668 m.) a. Z i g m a n t o Vazos laikai (15881632 m.) 294 298 300 301 304 309 312 315 1. Z i g m a n t o V a z o s elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas 2. Z i g m a n t a s V a z a ir jo v a l d y m a s 3. 16068 m. maitas ( r o k o a s ) 4. Banytin B r a s t o s unija (1596 m.) 5. Karai su v e d a i s dl L i v o n i j o s 6. Lietuvos k a r o ir politikos vadai Z i g m a n t o V a z o s laikais 7. D i d i o j i M a s k v o s suirut ir karai su M a s k v a . 8 . Z i g m a n t o V a z o s v a l d y m o charakteristika . . . . b. V l a d i s l o v o Vazoslaikai (16321648 m.) . . . . . . . . 315 317 318 277 279 282 284 285 289 292 294

9. V l a d i s l o v o a s m u o ir elekcija 10. K a r a s s u M a s k v a i r P a l i a n o v o s taika 11. Santykiai s u v e d a i s V l a d i s l o v o laikais

XI

12. R a m u s i s V l a d i s l o v o 13. U k r a i n a ir k a z o k a i

valdymo

periodas

319 320 323 324 326 330 332 333 336 336 337 339 342 343 344 347 349 350

c.
14. 15. 16. 17. 18. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Jono

Kazimiero

laikai

(16481668 m.)

J o n a s K a z i m i e r a s ir jo elekcija P r a d i a 16541667 m . k a r o s u M a s k v a . . . . K a r a s su v e d a i s ir K d a i n i sutartis P a b a i g a k a r o su M a s k v a ir A n d r u s a v o s taika (1667 m . ) J o n o K a z i m i e r o v a l d y m o p a b a i g a ir a b d i k a c i j a

II. X V I I amius pereinamasis laikotarpis


Valstybinio Lietuvos gyvenimo pakitjimas Lietuvos sienos V a z laikais E k o n o m i n i s g y v e n i m a s V a z laikais T i k y b i n i a i s a n t y k i a i V a z laikais v i e t i m o reikalai ir k a t a l i k m o k y k l o s X V I I am. . Kitatiki m o k y k l o s X V I I am. m o k y k l o s e m o k o m i e j i d a l y k a i . . . . Kunig ruoiamosios staigos Lietuvi r a l i a v o s p r a d i a D i d i o j o j e L i e t u v o j e Lietuvos visuomen X V I I am L i e t u v o s ir L e n k i j o s v a l s t y b i n s s a n t v a r k o s b l o g y b s ; aukso laisv"

D. Laikotarpis bendrojo sugyvenimo su Lenkija I. Valstybs pakrikimo laikai


1. L a i k o t a r p i o charakteristika 355 356 359 360 361 363 365 367 370 371 371 373 374 375

a.

D v i e j s a v i k i k a r a l i l a i k a i (16691696 m.)
. .

2. M y k o l a s K. V i n i a v e c k i s (16691673 m . ) ir jo elekcija 3 . M y k o l o V i n i a v e c k i o v a l d y m a s i r mirtis . . . 4. Lietuva M. Viniaveckio laikais 5 . J o n o S o b i e s k i o (16741696 m.) elekcija . . . 6. J o n o S o b i e s k i o politiniai planai ir jo v a l d y m a s . 7. Lietuva J o n o S o b i e s k i o laikais 8. S a p i e g konfliktas su V i l n i a u s v y s k u p u B o s t a u s k u .

b . S a k s d i n a s t i j o s l a i k a i (16971763 m.)
9 . A u g u s t a s I I (16971733 m . ) i r j o elekcija . . . . 10. L i e t u v a A u g u s t o II elekcijos metu 11. L i e t u v o s ir L e n k i j o s teisi s u l y g i n i m o s t a t y m a s " ( c o a e q u a t i o iurium, 1697 m . ) 12. L e n k k a l b o s v e d i m a s L i e t u v o s t e i s m u o s e 13. A u g u s t a s II ir jo politiniai siekimai 14. T o l i m e s n s L i e t u v o s b a j o r i j o s k o v o s su S a p i e g o m i s ir 1700 m. V a l k i n i n k k o n f e d e r a c i j a

XII

15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 1. 2. 3. 4. 56. 7. 8. 9.

v e d a n t p l d i s ir k a r a s su jais St. Leinskio irinkimas karalium ir karo p a b a i g a . A u g u s t o II grimas s o s t 1717 m. n e b y l y s s e i m a s " K a r padariniai L i e t u v o s kiui ir m a r a s (17081711 m.) X V I I I am. p r a d i o s k a r padariniai L i e t u v o s v a l s t y b s gyvenimui A u g u s t o II v a l d y m o p a b a i g a A u g u s t a s III s v e t i m j pastatytasis k a r a l i u s A u g u s t o III laik v a l s t y b Kotryna I I i r artoriski sustiprjimas . . . . II. R e f o r m b a n d y m l a i k o t a r p i s E u r o p a X V I I I amiuje R e s p u b l i k a X V I I I amiuje S t a n i s l o v o A u g u s t o irinkimas ir t a r p u v a l d i o k o v o s artoriski reformos R a d o m o k o n f e d . ir a r t o r i s k i ref. a p k a r p y m a s (1768 m . ) B a r o konfed. ir pirmasis Respublikos emi padalinimas . P a d a l i n i m o patvirtinimas 17731775 m. seime . V a l s t y b s p e r o r g a n i z a v i m a s 17735 m. seime . N u o l a t i n s T a r y b o s periodo reikm Lietuvai . III. Kultrin i r e k o n o m i n b k l X V I I I am. gale

379 380 383 383 384 387 388 390 391 395 396 398 402 404 406 409 412 414 415

1. Jzuit o r d i n o p a n a i k i n i m a s ir E d u k a c i n s K o m i s i j o s krimas (1773 m.) 2. L i e t u v o s m o k y k l b k l E d u k a c i n s K o m i s i j o s laikais . 3. Socialinis L i e t u v o s g y v e n i m a s X V I I I am. gale 4. E k o n o m i n i o g y v e n i m o klimas 5. A n t a n a s T i z e n h a u z a s , jo d a r b a i ir n e p a s i s e k i m a i 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. V a l s t y b po p i r m o j o padalin. iki r e f o r m u o j a m o j o Ketveri met (17881792) seimas Ketveri met seimo r e f o r m o s R e f o r m o s i r L i e t u v o s v a l s t y b s reikalai . . T a r g o v i c o s k o n f e d e r a c i j a (17921793 m.) . . A n t r a s i s R e s p u b l i k o s p a d a l i n i m a s (1793 m.) . Valstybs santvarka p o I I padalinimo . . seimo . . . .

417 419 422 425 427 429 430 431 433 434 436 437 438

IV. P a s k u t i n i a i r e f o r m b a n d y m a i ir n e p r i k l a u s o m y b s g a l a s

8. K o s c i u k o s sukilimas (1794 m.) ir nepriklausomybs galas ETOJI DALIS. LIETUVA R U S VALDIOJE A. Senj tradicij likvidavimo laikotarpis I . L i e t u v a p i r m o j e X I X am. p u s j e 1. D. Lietuvos kunigaiktijos emi likimas istorijos b v y j e .

440

XIII

R u s vestoji t v a r k a N a p o l e o n o karai ir s u m a n y m a s atgaivinti d. Lietuvos k-j U n e m u n Prs valdioje ir Lenk karalystje . V i l n i a u s universitetas ir Lietuvos vietimo reikalai X I X am. p r a d i o j e 6. T a u t i k a s i s emaii b a j o r s j d i s X I X am. p r a d i o j e 7 . Valstiei k l a u s i m a s X I X am. p r a d i o j e . . . . 8. 1831 m. sukilimas 9. Baudiavos panaikinimas 10. 1863 m. sukilimas

2. 3. 4. 5.

441 442 448 449 455 457 459 465 469 474 476 477 478 480 485 485 486 487 488 492

II. Lietuvos rusinimas


1. R u s v a l d i o s p a i r o s Lietuv ir rusinimo politika 2. G a l u t i n i s b a u d i a v o s p a n a i k i n i m a s ir valstiei bkls sutvarkymas 3. K r a t o v a l d y m o r e f o r m o s p a n a i k i n u s b a u d i a v 4. U n e m u n po 1863 m. sukilimo 5 . R u s i n i m a s per m o k y k l a s . . . . . . . 6. G i m n a z i j o s . . . . . . 7. M o k y k l o s U n e m u n j e 8. Lietuvikosios s p a u d o s u d r a u d i m a s 9. Banyios ir religinio gyvenimo suvarymas 10. Blaivybs brolijos ir j u d r a u d i m a s 11. R u s kolonizacija L i e t u v o j e

B. Tautikasis atgimimas
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Naujoji gadyn T a u t i k o j o s j d i o pradia Kova dl lietuvikosios s p a u d o s Slaptoji periodin lietuvi s p a u d a ir jos p r o g r a m a K o v a su Lietuvos rusinimu ir p r a v o s l a v i n i m u . . T a u t i k a s susipratimas gimnazijose ir kunig seminarijose S p a u d o s d r a u d i m o p a n a i k i n i m a s (1904 m.) . . 1905 m. revoliucija ir D i d y s i s V i l n i a u s Seimas . Lietuviai R u s i j o s D m o j e T a u t o s vietimo d a r b a i po 1905 m T a u t i k o j o s j d i o santykiai su nutautusia bajorija K o v o s dl lietuvik p a m a l d banyiose . . . . M s k a i m o b k l prie didj kar SEPTINTOJI DALIS. NEPRIKLAUSOMOSIOS LIETUVOS GYVENIMAS 494 495 497 499 507 510 512 516 518 521 524 526 530

I. Didiojo karo ir valstybs atstatymo laikotarpis


1. Lietuva d i d i o j o k a r o p r a d i o j e 2. Lietuvi tremtiniai R u s i j o j e 532 534

XIV

3. Lietuva vokiei o k u p a c i j o j e 4. Lietuvi veikla A m e r i k o j e , veicarijoje ir kitur 5. T a r y b o s darbai o k u p u o t o j e Lietuvoje ir nepriklausomybs p a s k e l b i m a s . . II. N e p r i k l a u s o m y b s k o v o s 1. 2. 3. 4. 5. 6. Krato gynimo organizavimas K o v o s su rusais bolevikais ir taika su jais K o v o s su bermontininkais Pradia k o n f l i k t o su lenkais L e n k s m o k s l a s Lietuvoje ( P . O. W . ) Vilniaus atgavimas, S u v a l k sutartis ir gen. e l i g o v s k i o smurtas 7 K a r a s su L e n k a i s ir byla T a u t S j u n g o j e . . III. V a l s t y b s t v a r k y m a s 1. Steigiamasis seimas ir konstitucija 2. e m s reforma 3. Savosios valiutos vedimas I V . T a r p t a u t i n i santyki pltimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. stojimas T a u t S - g ir Lietuvos pripainimas de jure . L i e t u v o s L a t v i j o s sienos n u s t a t y m a s K l a i p d o s krato p r i j u n g i m a s S a n t y k i a i su Lenkija paskutiniaisiais metais . S a n t y k i a i su v . S o s t u ir L i e t u v o s B a n y i o s reikalai Specialines L i e t u v o s sutartys su kitomis valstybmis V. L i e t u v o s v i d a u s politin raida ir 1926 m. g r u o d i o 17 d. perversmas A T U N T O J I DALIS. ATSKIRTJ LIETUVI T A U T O S DALI LIKIMAS Lietuvi tautos ploto siaurjimo istorijos bvyje I. L a t v i tautos kelias 1. Latviai svetimj v a l d i o j e 2. T a u t i k a s latvi a t b u d i m a s 3. N e p r i k l a u s o m o s i o s Latvi valstybs krimas .

536 540 541

546 549 551 555 557 559 562

568 571 574

576 577 578 582 585 586 588

593

594 596 598

II. M a o j i L i e t u v a V o k i e i valdioje 1. K r y i u o i o r d i n o nukariavimai ir jo valstyb . 2. O r d i n o valstybs v i s u o m e n 599 603

XV

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

P a v e r g t j aisi b k l o r d i n o v a l d i o j e . . . . M a o s i o s Lietuvos likimas ordinui uvus . . . . M a o s i o s L i e t u v o s lietuvi b k l X V I i r X V I I am. Lietuvi s u v a r y m a i X V I I am. gale M a o s i o s L i e t u v o s lietuvi b k l X V I I I am. L i e t u v i k u m a s i r lietuvi k a l b a M . L i e t u v o j e X V I I I am. L i e t u v i v o k i e t i n i m a s X I X am. . . . . . M a o s i o s L i e t u v o s lietuvi k o v o s dl s a v o teisi K u l t r i n M. L i e t u v o s lietuvi veikla ir t a u t i k o s u s i p r a timo a u g i m a s 12. Lietuvi b k l M a o j o j e L i e t u v o j e iais laikais

605 606 608 610 611 613 616 620 624 627

III. Lietuviai emigracijoje a. E m i g r a c i j o s p r a d i a ir c e n t r a i


. . . . . . . . 633 635 636 637 1 . Emigracijos pradia . . . . 2. Lietuviai iaurinje A m e r i k o j e 3 . Lietuviai Pietinje A m e r i k o j e . . 4. Lietuviai k i t u o s e p a s a u l i o k r a t u o s e

b. Jungtini
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Amerikos

Valstybi

lietuviai
637 638 643 649 651 651 658

E k o n o m i n J. A m e r i k o s V a l s t y b i lietuvi b k l . Lietuvi o r g a n i z a v i m o s i p r a d i a J . A m e r i k o s V a l s t y b s e Lietuvi d r a u g i j o s J . A m e r i k o s V a l s t y b s e Lietuvi s p a u d a J . A m e r i k o s V a l s t y b s e . . . . J. A m e r i k o s V a l s t y b i lietuvi ryiai su Lietuva T a u t i k a s i s j u d j i m a s Lietuvoje ir J. . V. lietuviai D a b a r t i n J . A m e r i k o s V a l s t y b i lietuvi b k l

c. Kultrin

lietuvi ieivi kratuose

bkl

kituose
659 663 664

1. Lietuviai Pietinje A m e r i k o j e 2 . Lietuviai k i t u o s e n e E u r o p o s k r a t u o s e . . 3. Lietuviai ieiviai vairiose E u r o p o s v a l s t y b s e .

d.

Lietuvi

emigracijos

problema
669 670 673 677 687

1. E m i g r a c i j o s politika 2. Lietuvi emigracijos t v a r k y m a s Priedli paaikinimai Bibliografiniai n u r o d y m a i Atitaisytinos klaidos

XVI

VEDAMOJI

DALIS

1. T a u t o s istorija ir jos mokymosi tikslas Istorija yra praeities mokslas. Ji parodo, kaip monija gyveno seniau ir kuriuo bdu sukr dabartines savo gyvenimo formas. Tad istorija yra kartu ir dabarties mokslas. Parodydama, kaip susidar dabartiniai kultriniai, socialiniai ir politiniai santykiai, ji padeda ne tik juos suprasti ir vertinti, bet ir iek tiek numatyti, kaip gyvenimas plis toliau. Taigi i jos galima pasimokyti ir ateities. Yra bendroji monijos istorija ir atskirj taut istorijos. Bendroji monijos istorija nagrinja visos monijos kultros raid, taut istorijos vaizduoja atskir taut praeit. Vaizduodamas tautos praeit, istorijos mokslas rodo, kad dabartinis jos gyvenimas nra atsitiktinis, bet yra itisus amius jusios raidos vaisius. moni bdas, paproiai, pairos vairius visuomeninius reikinius priklauso nuo t aplinkybi, kuriose tenka tautai gyventi. Todl kiekvienos tautos bdas yra savotikas. Istorija ir padeda suprasti savotiksias taut savybes. Ms tauta turi dabar daug vairi kultrini, socialini, politini ir tautini problem, kuri vis aknys gldi praeityje. Todl Lietuvos ir lietuvi tautos istorija turi parodyti senj Lietuvos praeit, turi iaikinti, kaip susidar dabartins ms gyvenimo aplinkybs, kaip atsirado visos dabar sprendiamosios problemos. odiu, parodiusi tautos praeities gyvenimo keli, istorija turi padti suprasti ir dabart. 2. altiniai ms praeiiai painti T i k r j tautos praeit nelengva susekti. Istorijos mokslas tam dalykui turi naudotis vairiausiais altiniais. Geriausias istorijos altinis yra lik s e n o v i n i a i r a t a i . R a t o paminklai Lietuvoje gana vlyvi, nes sen senovje lietuviai savo gyvenime apsieidavo be rato. Pai pirmj raytini ini apie lietuvius duoda svetimaliai, kuriems tekdavo susidurti su lietuviais, btent skandinavai, vokieiai, lenkai

1.

ir rusai. it istorini ini randame j k r o n i k o s e , arba m e t r a i u o s e . T a i yra savotikos senj laik istorins knygos. Paioje Lietuvoje metrai pradeda rastis tik XV am. pradioje. Bet kronik ir metrai d u o d a m o s inios yra labai nepilnos ir netikslios. Danai j raytojai p a p a s a k o j a vykius tendencingai, ikeldami s a v o artimuosius ir paemindami nekeniamuosius. Be to, danai tokie raytojai, neturdami tiksli ini, daug k ikraipo. Tiksliai jie aprao tik tuos vykius, kurie v y k o patiems kronik autoriams begyvenant, o apie anksiau buvusius pripasakoja visoki pasak. Kuriam nors laikotarpiui neturdami ini, jie prasimano visoki spliojim. Istorikai, nordami atitaisyti j prasimanymus ir klaidas, naudojasi d o k u m e n t a i s , kurie negali bti tendencingi, nes jie bdavo raomi kokiam nors reikalui. Lietuvoje iki Jogailos ir V y t a u t o laik net didiojo kunigaikio dvare nra buv kanceliarij, todl tra tik atsitiktinai ilikusi to meto rat. I j pamintini kunigaiki susirainjimai su usieniais (j ir jiems rayti laikai), sutartys su usieniais, o nuo X I V am. p a b a i g o s jau pradeda rastis vairi vidaus dokument: apdovanojim, privilegij, valdov sakym, praneim i provincij ir t. t. Toliau toki rat vis daugja. N u o X V am. vidurio didiojo kunigaikio kanceliarijoje jau vedamos siuniamj ir gaunamj rat knygos, saugomi j nuoraai. T u o b d u susidar toki dokument a r c h y v a s , inomas L i e t u v o s M e t r i k o s vardu, kurs iliko iki ms laik. N u o XV amiaus kanceliarij ir rat saugomj staig, arba archyv, jau pradeda rastis ir vyskupijose, prie banyi, o vliau teismuose, kitose valstybs staigose ir bajor dvaruose. Be reikalini rat, istorijos mokslui dar labai svarbi senovs k o r e s p o n d e n c i j a (laikai). D a u g k apie senovs moni gyvenim pasako lik s t a t y m a i , atskir v y k i a p r a y m a i i r veikj a t s i m i n i m a i . Tiesa, atsiminim autoriai danai vykius aprao subjektyviai ir tendencingai, todl, norint susekti ties, reikia j u o s lyginti savitarpy arba su dokumentais. B e to, nuo X V I am. s p a u d o j e pradeda rastis a t s k i r p o l e m i n i b r o i r , o nuo X V I I I am. vidurio jau pa-

sirodo ir l a i k r a i , kuriuose suminimi visi svarbiausi vykiai. D a r labai didel reikm istorikams turi vairi svarbesni vyki apraymai, pav., s e i m d i e n o r a i a i , d e r y b p r o t o k o l a i , dvar inventori sraai, sskaitos, mokesi knygos, muitini k n y g o s ir t.t. Pagaliau dar vienas neretas raytinis altinis yra vairs u r a a i ant pastat, paminkl, kap ir t. t. V i s a i s itais altiniais naudojasi istorikai. Bet labai danai dar ir t altini esti per maa. Pasitaiko klausim, kuriuos negali atsakyti n vienas raytinis altinis. T a d a istorikai griebiasi vairi neraytini m e d i a g i n s i r d v a s i n s k u l t ros palaik. Mediagins kultros palaikai yra ilik vairs senovs moni vartoti daiktai, rankiai, ginklai, pastatai (pav., pilys ir piliakalniai), kapai ir t. t. V i s a i s tais daiktais rpinasi specialus senien mokslas, kurs vadinasi a r c h e o l o g i j a . Archeologiniai radiniai (ikasenos) rodo, kaip mogaus kadaise gyventa, kaip jo gintasi nuo prie, su kuriais kratais turta prekybini ir kitoki santyki; laidojimo bdas, kap rengimas ir juose randami daiktai r o d o net ano meto mogaus pairas pomirtin gyvenim. T u o b d u archeologins liekanos papildo istorines inias, randamas ratuose. T i e laikai, kurie paliko rato paminkl, vadinasi i s t o r i n i a i s l a i k a i s . Taiau yra laik, kurie nepaliko joki raytini liudijim apie moni gyvenim. T a i p r i e i s t o r i n i a i l a i k a i . Prieistoriniams laikams pagrindinis altinis ir yra archeolog randamos ir tiriamos senienos, arba mediagins kultros palaikai. D v a s i n s kultros palaikai yra kalba, odin kryba ir vairs paproiai bei apeigos. K a l b a yra taip pat gana svarbus istorijos altinis. J o j e atsispindi taut savitarpio santykiai. Pavyzdiui, jei mes, neturdami kurio nors s a v o odio, vartojame svetim, tai reikia manyti, jog ir jo ymim daikt bsime gav i svetimos tautos. Ir prieingai, jei svetima tauta kur daikt vadina lietuviku vardu, tai ir t daikt ji bus pasiskolinusi i lietuvi. Jei kelios tautos eil daikt vadina vienos kilms odiu, tai i to daroma ivada, k a d t taut kada nors bta vienos tau-

tos ir k a d su tais daiktais j susipainta dar draugj tebegyvenant. T i k r a s ivadas ia, inoma, gali daryti tik k a l b o t y r o s specialistai. Jie labai daug padeda istorijai, nustatydami, be to, i kurios kalbos yra kil vietovardiai. Jei, pav., kuriose srityse nuo sen laik daugyb vietovardi yra lietuviki, tai aiku, kad ten gyventa lietuvi, nors dabar j ten ir nebebt. Taigi geografiniai vardai, kuri, kaip pastebta, nepakeiia n naujieji krato gyventojai, yra labai geras krato praeities liudininkas. N e m a a s istorinis altinis dar yra odin kryba, arba t a u t o s a k a (folkloras), t . y . padavimai, dainos, p a s a k o s , burtai, prietarai ir t.t. Tiesa, eidami i kartos kart, tautosakos kriniai labai kinta (pav., juose keiiami vardai) ir tuo b d u nutolsta nuo istorins tikrovs. Taiau kritikasai tautosakos tyrinjimo metodas gali surasti istorins tiesos pagrind ir tautosakoje. T o dl istorikai naudojasi vairiais tautosakos kriniais. Kai k paaikina ir tautoje likusios apeigos, paproiai ir prietarai. Mat, ir j u o s pagimd tam tikros gyvenimo slygos, tam tikri sitikinimai, tad ir jie yra senovs liudytojai. Reikia tik mokti juos suprasti. K a i p matome, istorik naudojami altiniai yra labai vairs; jiems tenka naudotis net ir kit moksl archeologijos, kalbotyros ir t. t. daviniais. 3. M s istorijos altini rinkiniai Istorijos m o k s l o n a u d o j a m o s i o s mediagos yra labai d a u g ir vairios. K a d bt visiems istorikams prieinama, jau i seno ji visa grupuojama ir s a u g o j a m a tam tikrose staigose. Pagal altini ris yra steigiamos ir j s a u g o m o s i o s staigos: atskirai renkami ir saugomi raytiniai paminklai, atskirai mediagins kultros paminklai, atskirai dvasins kultros palaikai. Raytiniai altiniai saugomi ir tvarkomi tam tikrose staigose, vadinamose a r c h y v a i s . Lietuvos istorijai svarbiausias yra buvusios didiosios Lietuvos kunigaiktijos archyvas. Lietuvos archyvas buvo pradtas organizuoti A l g i r d o laikais. I pradi jis buvo valstybs ide. Jame buvo s a u g o m o s vairios sutartys su usienio valstybmis ir kiti svarbs dokumentai. D. kunigaikio Kazimiero laikais archyv jau laik ir kunigaikio kanceliarijoje. I pradi ia buvo saugomi tik valdovo dovanojim ratai,

o vliau tam tikrose knygose buvo suraomi ne tik dovanojimai, bet ir teism sprendimai, seim nutarimai ir kiti valdios aktai. itos nuora k n y g o s b u v o vadinamos M e t r i k a . T u o bdu visas susidars archyvas vadinamas L i e t u v o s M e t r i k a . t archyv buvo kraunama mediaga iki pat nepriklausomybs galo. Lietuv umus rusams, jis buvo ivetas R u sij ir dabar yra M a s k v o j e . Be ito Metrikos archyvo, senojoje Lietuvos valstybje b u v o dar t e i s m a r c h y v , kuriuose buvo s a u g o m o s n e tik teism bylos, bet ir visoki sutari, testament ir kitoki piliei dokument nuoraai. M a t , tada nebuvo notar, ir visoki aktai, k a d gaut juridin gali, turjo bti rayti teism knygas. K o l buvo g y v a valstyb, visi tie archyvai b u v o teismuose; Lietuv umus rusams, jie b u v o suveti Vilni. I j sudarytas vadinamasis C e n t r a l i n i s V i l n i a u s A r c h y v a s , kurs tebr ir dabar. Be to, i senovs dar yra likusi m i e s t a r c h y v , kur b u v o saugomi miest valdyb (magistrat) ratai. Pagaliau labai d a u g visoki dokument yra prie b a n y i , v i e n u o l y n u o s e i r senuose d v a r u o s e . N e m a a dokument ir iaipjau sen rat yra privai asmen rankose. D a b a r visi tie dokumentai renkami ir saugomi ms valstybs archyve, nes tik kartu su kitais dokumentais jie gali turti didel reikm, tuo tarpu kiekvienas skyrium danai mums nieko nepasako. R u s valdymo metu taip pat buvo atsiradusi archyv; svarbiausi i j dabar yra Vilniuje. J u o s e surinkti Vilniuje buvusi rus valdios staig dokumentai. B u v u s i o s K a u n o gubernijos staig archyvai dabar saugomi Kaune, vadinamajame C e n t r a l i n i a m e V a l s t y b s A r c h y v e . I kit dabar Kaune esani archyv pamintini dar A r k i v y s k u p i j o s , K a u n o m i e s t o i r vairi v a l d i o s s t a i g a r c h y v a i . Be archyv, labai daug mediagos dar s a u g o m a prie didij b i b l i o t e k , kurios visos turi i r r a n k r a i s k y r i . dabartines bibliotekas pakliva senovs kultrini staig (pav., vienuolyn, m o k y k l ) ir privai asmen bibliotekos, kuriose rankraiai buvo saugomi nuo senovs. T u o bdu bibliotekose atsidr daugumas k r o n i k , m e t r a i , a t s i m i n i m ir k. sen ir ret rankrai. Bet bibliotekose esti nemaa ir iaipjau dokument, ypa original, kurie surenkami i privai asme-

n. T o k s a i rankrai skyrius yra i r ms V y t a u t o D . U n i versiteto Bibliotekoj. Svetim krat archyvai. N viena tauta neturi visos savo istorins mediagos savam krate. D a u g tos mediagos visada esti s a u g o m a kit krat archyvuose ir bibliotekose: dalis jos ten atsiduria karo metu, o kita susidaro ten savaime, valstybms bendraujant. Ir Lietuvos istorijos mediagos didel dalis yra svetur. Pav., dalis j o s per karus b u v o iveta vedij; Rusija d a u g jos ive, umusi Lietuv; unijos laikais nemaa jos pateko Lenkij, o vlesniais laikais daug mediagos ten ive sulenkj ms dvarininkai. Pagaliau t pai dvarinink nemaa j o s iveta Pranczij, Italij ir Vokietij. M u m s itin svarbs archyvai t krat, kurie praeityje turjo santyki su Lietuva. ia vis pirma reikia paminti R u s i j o s archyvus, kuriuose yra d a u g mediagos ne tik i Lietuvos ivetos (pav., Lietuvos Metrika), bet ir susidariusios vietoje, nes is kratas, Lietuvos kaimynas, visada turjo su Lietuva daug visoki santyki. N u o seniausi laik Lietuva labai daug turjo vairi santyki ir su vokiei ordinais, o vliausu vad. Prsais, todl labai d a u g mediagos yra ypa K a r a l i a u i a u s , D a n c i g o i r B e r l y n o archyvuose. T a i p pat nuo sen laik Lietuvos valstyb turjo daug reikal su popieium, todl nemaa mediag o s yra i r V a t i k a n o a r c h y v e (i t laik, kai buvo rpinamasi Lietuvos kriktu, o vliau Lietuvos Banyios organizavimu). Bet daugiausia mediagos yra Lenkijoje, V a r u v o s i r K r o k u v o s archyvuose; ypa j o s gausu i t ami, kai Lietuva gyveno susiriusi, o vliau unijoje su Lenkija. Be to, sulenkj ms dvarininkai ia perkl savo eim dokumentus. Istorini altini spausdinimas. Archivuose esantieji svarbiausi altiniai, k a d bt lengvai prieinami istorikams, dabar specialiai spausdinami. T u o b d u atskirais leidiniais i s p a u s d i n t i i r L i e t u v o s i s t o r i j o s a l t i n i a i : kronikos su metraiais, d a u g y b dokument, atsiminim ir t.t. T i k , deja, lig iol visk spausdino svetimieji, kurie, turdami savo tiksl, danai tendencingai parinkdavo altinius. T i k dabar nepriklausomoje Lietuvoje jau patys lietuviai pradeda spausdinti ms istorijos altinius. Bet ne prie vis altini (ypa Lenkijoj ir Rusijoj) tuo tarpu dar galima prieiti.

Senienos. Kaip renkami ir saugomi istoriniai rato paminklai, taip pat saugomi ir archeolog surenkami mediagins kultros palaikai. Jie apraomi, sugrupuojami ir laikomi specialiuose muziejuose.

Vytauto D. Muziejus.

M s krato senienos irgi iblakytos po viso pasaulio muziejus, bet ypa daug j yra Lenkijoj, R u s i j o j ir Vokietijoj. Lietuvoje dabar kuriamas centralinis V y t a u t o D i d i o j o M u z i e j u s Kaune. N e m a a muziej yra i r provincijoj (Klaipdoj, iauliuose, Panevy, Teliuose, Kdainiuose, Biruose ir kitur). Dvasins kultros palaikai, arba tautosaka, taip pat yra renkama, riuojama ir spausdinama. Spausdinami padavimai, dainos, p a s a k o s , prieodiai bei patarls, paproi ir apeig apraymai ir t. t. V i s a tai svarbu daugeliui kit moksl, bet tuo pasinaudoja ir istorikai. Pas mus t darb dabar t v a i k o T a u tosakos Taryba ir T a u t o s a k o s Archyvas.

7.

4. Lietuvos istorijos mokslas Pirmieji Lietuvos istorij pradjo mokslikai tyrinti svetimaliai rusai, lenkai ir vokieiai. Jiems, inoma, pirmiausia rpjo savo tikslai, o ne istorin tiesa. Todl j sukurtas Lietuvos istorijos mokslas buvo tendencingas. N u o tos tendencijos Lietuvos istorija pradta valyti tik paskutiniais laikais, kai j pradjo tyrinti patys lietuviai. Seniausieji Lietuvos istorijos ratai prasideda Vytauto laikais. Tai pirmosios Lietuvos kronikos. XVI am. viduryje atsiranda visa eil toki kronik. Motiejus Strikauskis. Keletas j duoda net itis Lie1548-1582 m. tuvos istorijos apvalg. Pirmo- (Raiinys, pridtas prie jo K r o n i k o s " sios j buvo raomos ta paia 1582 m. leidimo). gud kalba, kuria buvo raomi visi vidaus reikal ratai. X V I am. gale (1582 m.) pasirodo pirmoji spausdinta Lietuvos istorija, lenkikai parayta (emaii vyskupo Merkelio Giedraiio globojamojo) lenko S t r i k a u s k i o . Antroje XVI a. pusje kaunietis jzuitas A. V i j k a s K o j e l a v i i u s para lotynikai Lietuvos istorij Historia Lituana" (2 t.). Tas darbas ir buvo paskutinis veikalas nepriklausomojo gyvenimo laikais. Toliau Lietuvos istorij tyrinja tik X I X a. pradioje Vilniaus universiteto profesoriai ir jo aukltiniai. Daugumas j rao lenkikai, bet i ito tarpo ieina ir pirmieji veikalai, rayti lietuvikai. Tai buvo darbai Vilniaus universiteto aukltinio S. D a u k a n t o , kuris para net kelis Lietuvos istorijos veikalus (Darbus senovs lietuvi ir emaii", Bd senovs lietuvi", Lietuvos istorij" 2 t.). O vysk. V a l a n i u s parao emaii vyskupysts istorij (2 t.). I ito periodo Lietuvos istorik, raiusi lenkikai, reikia paminti Lydos bajor T. N o r b u t , kuris nuo 1835 iki 1841 m. ispausdino didiul 9 tom veikal, pavadint Lietuvi tautos istorija". Jis buvo ininierius, o ne istorikas, todl jo veikalas nepasiymi mokslikumu. Kai 1832 m. rus valdia udar Vilniaus universitet, jo sukeltas susidomjimas Lietuvos praeitimi dar kur laik iliko. T darb ts Vilniuje susibr udaryto universiteto aukltiniai ir kiti viesesni Lietuvos bajorai. Bet apie X I X a. vidur, ypa po antrojo lenk8

meio (1863 m.), kai rus valdia idrask visus Lietuvos bajor kultros idinius, tas darbas buvo apleistas. Lietuvos istorijos tyrinjimas perjo rus ir lenk rankas. Rusai domjosi Lietuvos istorija dl savo politikos tiksl. Jiems rpjo rodyti, kad senovs didioji Lietuvos kunigaiktija, kuriai priklaus didiuliai rus emi plotai, buvusi rusikos kultros takoj ar net visai rusika valstyb, kad ji tik i vardo tebuvusi lietuvika, todl ir istorijoje jie iekojo argument itai savo tezei paremti. Lenkai m rpintis Lietuvos istorija, nordami sugriauti rus tezes ir rodyti, kad Lietuva buvusi j kultros takoje, kad ji sudariusi su Lenkija vien valstyb ir kad jos visuo-

A. Vijko Kojelaviiaus Lietuvos istorijos" I d. virelinis lapas. (Istorija spausdinta 1650 m. Dancige).

Teodoras Norbutas (17841864 m.).

men buvusi lenkika. Tiesa, lenkikai buvo raomi Lietuvos istorijos veikalai ir anksiau, t.y. Vilniaus universiteto metu; bet tada ra daugiausia i Lietuvos kil bajorai, kurie nors ir kalbjo lenkikai, taiau labai myljo savo krat ir didiavosi jo garsia praeitim, todl stengsi parodyti diding savo krato praeit. O naujiesiems lenk istorikams labiausiai rpjo igarbinti kultrin Lenkijos misij, rodyti, kad lenkai apviet barbarus" pagonis lietuvius. Vokieiai m Lietuvos istorij tyrinti vl savais tikslais. Jie Lietuvos pasieny atsirado kaip atjnai, nukariav lietuvi gimines. Todl j istorikai stengsi ikelti savo tautos 9

nuopelnus ir pateisinti t emi ugrobimo. Dabar vokieiai net stengiasi rodyti, kad jie tur istorini teisi visam Pabaltijy, o ypa Lietuvai grusiam Klaipdos krate. Dabartin Lietuvos istorijos bkl. Lig iol, kaip matm, Lietuvos istorij ra svetimieji, kiekvieni vis savo tikslais: rusai stengsi rodyti, kad Lietuva buvusi rusika, lenkai kad ji buvusi lenkika, o vokieiai norjo rodyti, kad j ugrobtos ems priklausanios jiems teistai ir kad jie tur teisi net didesniems plotams. Tuo bdu niekas nesirpino paiais lietuviais. Todl dabar lietuvi istorikams tenka i naujo pervertinti visus tuos svetimtaui darbus ir parodyti toki savo tautos praeit, kokia ji tikrai yra buvusi. is darbas pradtas dar visai neseniai, ir dar nedaug jo tenudirbta, ne viskas dar iaikinta. Todl turs dar kisti supratimas ir paira daugel ms praeities klausim.

10

PIRMOJI

DALIS

Prieistorinis laikotarpis
1. Pabaltijo ir Lietuvos ems paviriaus susiformavimas em, kaip inome, i pradi yra buvusi rinti ugnin mas. Ilgainiui, atiduodama ilim altai erdvei, ji vso ir k l o j o s i pluta. ems pluta, nors labai jau sustorjusi, bet ir dabar dar vietomis smunka arba kyla auktyn, raukljasi. Seniau tas atsitikdavo dar daniau. N u o to priklaus jros kaitaliojimasis su sausuma, kitaip sakant, jros ir sausumos svyravimai. Antai Lietuvos paviriaus ems plutai svyruojant, t. y. ikylant ir nusileidiant, jra su sausuma ia kaitaliojasi net kelis kartus. D a bartin ms krato sausuma yra atsiradusi tik po 6 jros period. Jos amius, skaitant metais, bus jau milijoninis. Bet per paskutinius 800.000 met ms ir didels E u r o p o s dalies paviri dar labai pakeit l e d y n a i . A n k s i a u ms kratuose klimatas buvo iltesnis, ir ia augo iltj krat augalai. Bet vliau dl tam tikr prieasi klimatas m alti, ir nuo gausi vandens krituli Skandinavijoje m augti didiulis ledynas, kurio storis siek net 2 klm. A m i a m s bgant, jis vis didjo ir, slinkdamas pietus, apm vis iaurs ir vidurio Europ. V liau, po keli deimi tkstani met, klimatas vl atilo, ledynai itirpo, atsirado augal ir gyvuli; bet paskui altis pasikartojo i naujo. I viso Europoje yra buv net keturi tokie ledyn laikotarpiai, bet pas mus, Lietuvoje, ir visam Pabaltijy tr buv vos du. M s krato paviri galutinai suformavo tie ledynai. Pirmiausia ledynas atslinkdamas ivagojo ir iraus paviri, paskui itirpdamas jis apklojo em i visur sunetomis nuosdomis ir pagaliau ems paviri galutinai aplygino tirpstani ledyn
11.

vanduo. Dabartin ivaizd kratui dav antrasis ledynas. T u o met itirps ledyno vanduo nutekdamas iraus didiules vagas, kurios dabar mums atrodo slniais, sudar dabartines ms upi vagas, o kai kuriose ledyno igrtose daubose, neprasimudamas srovmis, vanduo sudar gilius eerus. Lietuvoje ledyno storis buvo apie 150 metr. Kadangi ledynai tirpo ne vienu laiku, bet tirpo palengva i piet iaur, tai paskuiausiai nuo ledo atsipalaidavo emaii kratas. L e d y n o vanduo tuo tarpu tekjo V y s l o s ir Dniepro baseinus. N e m u n o emupys tebebuvo po ledais: emutin jo vaga susidar vliau. Bet ir jai susidarius, ryt Lietuvos vandens dar ilgai tekjo senosiomis vagomis. Kai ledynas dar tebebuvo apklojs emaiius, jo pakratyje, apie Kaun, buvo daugyb susitelkusi vanden. I ia, dabartine N e m u n o vidurupio vaga, vanduo tekjo prieingai iandieninei Nemuno tkmei pietus. Kita srov tekjo dabartine Neries vaga, irgi prieingai iandieninei jos tkmei, taigi rytus. Ten is vanduo susiliedavo su dabartiniu Merkiu, kuris tada buvo didiausia vandens nutekamoji vaga. j taip pat patekdavo ir ta srov, kuri tekjo pietus dabartine N e m u n o vidurupio vaga. V i s a s tas vanduo patekdavo Bug, o juo V y s l . L e d a m s pasitraukus toliau iaur, atsirado dabartin emutinio N e m u n o vaga. Kadangi i mint K a u n o apylinkje buvusi vanden ita vaga pasiekti jr b u v o daug ariau, tai srov ia buvo daug greitesn ir vis didjanti, o pietus ir rytus tekanios srovs silpo. Pagaliau vanduo tiek nuslgo, k a d takoskyra, s k y rusi tekanias i ia rytus ir vakarus upes, buvo prarausta. T a da pakeit savo tkm Neris. J o s ryys su Merkiu nutrko. Po kiek laiko dabartinis Nemuno vidurupis pralau Alytaus auktum ir, pakeits tkms linkm, kartu su Merkio vandenim prisijung prie N e m u n o emupio, tekanio vakarus. Dabartinis N e m u n o auktupys tada tebetekjo Dniepro basein, bet, pralaus G a r d i n o auktum, ir jis p a s u k o iaur K a u n o link. T u o b d u susiformavo dabartins centrins Lietuvos vanden v a g o s . Beje, N e m u n o iotys tuomet buvo labai plaios, o jra ilg laik buvo daug ariau: ji siek net dabartin Til ir J r o s up.

12

2. m o g a u s atsiradimas ir seniausioji Lietuvos krato kultra Pabaltijy dar prie ledyn laikotarp buvo labai iltas klimatas. ia vejo aminai aliuojantieji augalai ir gyveno keisiausi didiuliai gyviai. J r o s pakraty ir dideliam dabartins jros plote, kur tada b u v o sausuma, a u g o ypatingos veisls pu ir egli, i kuri gausing sak laiko bvyje susidar ms gintaras. Tarpledyniniame laikotarpyje ia buvo ir didij mamut. Kitur Europoje kartu su mamutais tarpledyniniais laikotarpiais gyveno ir mogus, kurs tada vartojo prastai a p d o r o t o akmens rankius. T o d l tas laikotarpis vadinamas s e n e s n i o j o a k m e n s a m i a u s ( p a l e o l i t o ) l a i k o t a r p i u . Lietuvoje joki itos kultros palaik nesurasta, todl negalima teigti, kad tuo laiku ia gyveno mogus. Taiau jis galjo ir gyventi: jo kultros palaikus galjo sunaikinti uslink ledynai. Lig iol taip pat nra surasta joki mogaus gyvenimo palaik ir pirmajam periode po ledyn, kai ms krat augalai ir gyvuliai buvo panas dabartinio L e d y n u o t o j o vandenyno srii tundros gamt. Pirmieji mons ms krate jau neabejotinai gyveno v i d u r i n i o j o a k m e n s a m i a u s ( m e z o l i t o ) laikotarpiu, kuris tssi mad a u g nuo 10.000 iki 3.000 m. pr. Krist. Klimatas tuomet jau buvo panaus dabartin. io periodo Lietuvos g y v e n t o j a i buvo klajokliai, mito vriena ir uvimis. Jie s u s t o d a v o trumpam laikui gyventi smiltynuose, upi bei eer pakrantse ir mik aiktse. T o k i o s e vietose dabar utinkama j buvusi stovykl ymi su charakteringais titnago, kaulo ir rago rankiais. Vienintelis prijaukintas gyvulys tuomet b u v o uo. A p i e 3.000 m. pr. Kr. moni gyvenime atsiranda nauj permain. m o g u s , lig tol buvs klajnas, tampa sslus, pradeda dirbti em, sti javus ir auginti naminius gyvulius. D a r b o rankiai taip pat ymiai pagerja, m o g u s imoksta j u o s dailiai nulifuoti. is laikotarpis vadinamas n a u j u o j u a k m e n s a m i u m i , arba n e o l i t u . Neolitas Lietuvoje tssi madaug iki 1.500 m. pr. K r . T i k apie vidur antrojo tkstantmeio prie Krist Lietuv patenka patys pirmieji alvario dirbiniai. iai a l v a r i o a m i a u s (madaug 1500500 m. pr. Kr.) kultrai yra charakteringi vairs alvariniai kirviai, ietys ir vienas kitas papuoalas.

13

Lietuvos akmens amiaus dirbiniai: 14 kauliniai harpnai, 56 kauliniai durklai, 78 kauliniai kirvukai, 9 apskaldyto titnago rankis, 1012 akmens kirvukai, 1315 titnaginiai iei galai, 1617 gintariniai amuletai, 1822 gintariniai papuoalai, 23 puodas, 24 akmuo, ant kurio su kitu akmeniu trindavo pabertus grdus, savotikos girnos.

Lietuvos alvario (bronzos) amiaus dirbiniai: 1 10 kirviai, 11 13 kalavijai, 14, 1921 iei galai, 1521 papuoalai, statull, 22, 2431 kirviai.

L i e t u v o s geleies a m i a u s d i r b i n i a i : 18 f i b u l o s (segtukai), 9 ir 15 apirank, 12 kirvis, 13 ieties galas. 1 0 - 1 2 , 14 ir 16 antkakliai.

Be alvarini dirbini, tuo metu gana danai dar bdavo vartojami akmens ir kaulo rankiai.

N a u j o j o akmens amiaus kirvukas su kotu, rastas Kaune.

Geleis Lietuvoje pradedama vartoti ne anksiau, kaip apie 500 m. pr. Kr. Iki ms eros pradios teturime labai maa senosios kultros liudinink; tiktai pirmaisiais amiais po Kr. Lietuvoje susiduriame su turtinga, graia ir savita g e l e i e s a m i a u s kultra. I io laikotarpio turime daugyb kap,

Akmenimis apkrauti senovs kapai, atkasti Maojoje Lietuvoje.


17

kurie p a r o d o ne tiktai ms sentvi mediagin kultr, bet ir j pomirtinio gyvenimo tikjim. itame periode atskiros ms kiltys jau ieina istorijos vies. 3. M s krato prieistorinio mogaus tautybs klausimas Visi minti kultros periodai susekami tik i archeologini palaik. I j tegalima nustatyti, kaip mons gyveno, kuo vertsi, koki turjo itaig, o i lavon laidojamo b d o galima susekti pairas pomirtin gyvenim; bet, kas jie tokie buvo, kurios tautos buvo, gana sunku pasakyti.

Iilginis kapo (III a. po Kr.) pivis. Lavonas, palaidotas i medio iskaptuotame grabe. Gale galvos puodai su maistu.

Pirmutinis ms krato gyventojus mini pirmojo amiaus galo romn raytojas T a c i t a s savo veikale G e r m a n i a " . Jis juos vadina aisiais (aestii, aestiorum gentes). Kadangi Pabaltijy archeologins ikasenos nerodo jokio kultros pasikeitimo, tai reikia manyti, k a d jau nuo naujojo akmens amiaus ia bus gyven tie patys aisiai. Mat, kiekviena tauta paprastai turi sav skirting kultr, ir jeigu kur nors vyksta taut pasikeitimas, tai ten aikiai matyti ir kultros pasikeitimas. M s krate kultros pasikeitimo archeologija neranda, nerodo taut pasikeitimo n istorini laik altiniai, taigi ratuose minimas aisi kiltis tenka laikyti lietuvi kilms kiltimis. Visos lietuvi kilms kiltys anais senovs laikais bendro vardo gal n neturjo, o kad ir turjo, tai vis tiek jis mums iandien nebeinomas. Lig iol svetimaliai, kai kalbdavo apie lietuvi kilms tau-

18

tas, vartodavo balt taut termin. Tas geografinis terminas reikia Baltijos pajrio tautas. Tik didieji ms kalbininkai Jaunius su Bga visas tas gimines vadino aisiais, argumentuodami tuo, kad taip jas vadina senieji viduramio ratai ir kad ten, kur jie gyveno, yra t vard pateisinani vietovardi (pav., Aistmars Prsuose). Mums nra reikalo vartoti balt termino dar ir dl to, kad juo danai paymimos ir kitos, mums visikai negiminikos tautos: lybiai, estai ir suomiai.

19

ANTROJI

DALIS

Lietuva prie susidarant vieningai valstybei


1. Aisi kiltys ir j gyvenamosios vietos istorini laik pradioje Pirmosios mus pasiekusios istorins inios liudija aisius jau gyvenus tose paiose vietose, kur jie gyveno ir vlesniais, mums gerai inomais, laikais. Aisiai, kaip ir beveik visi E u r o p o s gyventojai (germanai, slavai, romanai ir kt.), priklauso prie tos paios i n d o e u r o p i e i , arba a r i j , taut grups. K a d a ir i kur aisiai atsikraust Pabaltij, lig iol mokslas dar nra nustats (yra tik keletas hipotezi). Bet prasidedant istoriniams laikams, jie jau gyveno Baltijos pakrantse, tarp V y s l o s ir D a u g u v o s upi ir dar u D a u g u v o s , madaug iki dabartins Estijos sienos. Kalb mokslas i vis aisi iskiria tris kili grupes. Pirmoji, deiniajam V y s l o s emupio krante gyvenusi, vakarin kili grup paprastai vadinama prsais; nuo j iaurs rytus gyveno tos aisi kiltys, i kuri yra susiformavusi lietuvi tauta, o dar toliau gyveno tos kiltys, i kuri yra susidar dabartiniai latviai. Prsus sudar keletas kili, kuri tik vakariausios buvo vadinamos prsais. X I I I am. ia atsikrausts vokiei kryiuoi ordinas pirmuiausia paverg prsus. Vliau nukariautas tolimesnes aisi gimines vokieiai neskirdami irgi vadino prsais. Prs vard tuo bdu gavo visas kryiuoi pavergtas kratas, nors jo rytinje dalyje gyveno jau kitos tarms kiltys. Prs, t. y. vakarini aisi siena vakaruose buvo V y s l o s up, o pietuose j siena jo pagal lenk mozr sodybas. Su lietuviais jie susisiek madaug toje vietoje, kur teka Deimenos ir A l n o s ups.

20.

Lietuvi kiltys, i kuri yra susiformavusi lietuvi tauta, gyveno iaur ir rytus nuo prs,madaug iki dabartins Latvi sienos. i a dabartinje s a v o vietoje, K l a i p d o s krate ir Kurmari pakrantmis, gyveno emaiiai. T o l i a u nuo j, pietus, kairiajam N e m u n o krante, t. y. pietinje M a o s i o s Lietuvos dalyje, dabartiniam Suvalk krate, m a d a u g nuo Merkins jau abiejuose N e m u n o krantuose iki anapus N a u g a r d u k o , Slanimo i r Brastos gyveno s d u v i a i , arba j o t v i n g a i . pietus nuo emaii ir rytus nuo jotving gyveno a u k t a i i a i , kurie sudar vlesns Lietuvos valstybs branduol. R y tins j sienos nra aikios; jie um vis Neries auktup, artjo prie Bererinos auktupio ir prie D y s n o s Latviai. Dabartins Latvijos vakarinje dalyje, iaur nuo ventosios ups ir emaii, gyveno k u r i a i , kairiajame Dauguvos emupio krante i e m g a l i a i , kairiajame D a u g u v o s vidurupio krante, siekdami dabartines Utenos ir Zaras apskritis, gyveno s l i a i , o iaur nuo j, t. y. deiniajam D a u g u v o s vidurupio krante gyveno l a t g l i a i (taip it srii gyventojus vadina senieji ratai). Kai X I I I am. daugumas it kili pateko vokiei ordino valdi, tai i j vis susiformavo latvi tauta. T i k didel dalis sli pateko lietuvi valstyb, ir j vardas inyko. Bet ne visa dabartin Latvija b u v o gyvenama aisi. Dabartinio Kuri ikyulio iaurinje jros pakrantje, D a u g u v o s iotyse ir deiniajam j o s emupio krante gyveno jau net ir nearij tauta l y b i a i . Aisiams jie visikai ne gimins; kartu su estais ir suomiais jie priklauso prie neaikios kilms taut, m o k s l o vadinam u g r i a i s s u o m i a i s . Jie buvo sikr beveik visam p a j r y ; aisiai jr ia siek tik siaurame iemgali gyvenamame plote, kair nuo D a u g u v o s ioi. Kai ituose kratuose m lankytis vokiei pirkliai ir misijonieriai, tai pirmiausia jie susidr su lybiais. T o d l dabartin Latvija vakar E u r o p o s ratuose b u v o pradta vadinti L i v o n i j a . O kai ia sikr vokiei ateivi valstyb, tai Livonija b u v o vadinamas visas j pavergtas kratas, lygiai taip, kaip vienos prs gimins vardu buvo pavadintas visas vokiei ordino nukariautas vakarini aisi kratas. Kadangi vokiei ordinas buvo pams savo valdi ir Estij, tai ir ji b u v o vadinama tuo paiu Livonijos vardu. T krat vardai pradti skirti tik X V I am.,

21

o Latvija galutinai nustota vadinti Livonija tik susikrus nepriklausomai Latvijos valstybei.

22

2. Aisi krato geografins savybs ir kaimynai Aisi kratas. V i s o s aisi gimins gyveno palyginti labai nuoaliam krate, paliai Baltijos jr. T a s kratas sudaro beveik vien itisin lygum. A u k t u m ia yra tik rytinje Lietuvos dalyje, t. y. paiam jos pakraty, ten, i kur vienos ups pradeda tekti vakarus ( N e m u n o baseino ups), o kitos rytus (Dniepro baseino ups). Y r a dar kiek auktum Vilniaus srityje ir emaiiuose (Teli apskrity). iaip visas kratas yra itisa lyguma, kuri senovje b u v o apaugusi didiulmis giriomis ir d a u g kur buvo labai pelkta. Ypatingai pelktos buvo jotving gyvenamos pietins sritys ir j iaurin dalis. Dabartinj ms Suvalk krato lygumoj, M a o j o j Lietuvoj ir didelj Prs daly b u v o pilna nepereinam pelki ir giri. G y v e n t o j ia b u v o palyginti reta. Jie gyveno tik sausesnse giri aiktse. Geriau buvo sikurti auktesnse emaitijos ir Auktaitijos lygumose, todl ia gyventoj buvo tiriau. Didiuls, giriomis a p a u g u s i o s pelks skyr auktaiius nuo Padauguvio gimini. Rytuose nuo g u d juos skyr didiuls sausos girios. Senieji aisi kaimynai vakaruose buvo lenkams artimi pamarnai (u V y s l o s ) , pietuose buvo mozrai, kuri s o d y bos susisiek su prs gimini ir jotving sodybomis. D a r toliau pietus jotvingai ribojosi su lenkais ir Voluins rusais. R y tuose auktaiiai susisiek su gudais. Su tais paiais gudais rytuose ribojosi latgaliai; iaur nuo latgali gyveno estai. N u o jros latvius skyr lybiai. Kitas sienas sudar jra. Aisi santykiavimas su kitomis tautomis prasidjo gana vlai. Jie gyveno sunkiai engiamam krate. Jrininkyste aisiai nesivert, tolimojo pasaulio pasiirti nenuplaukdavo. Su tolimaisiais E u r o p o s pietumis, kur dar prie Krist graikai ir romnai b u v o sukr aukt kultr, aisiai galjo turti tik ret, atsitiktini santyki (jie galjo parduoti romn pirkliams nebent s a v o graj gintar). G y v e s n i aisi santykiai su kitomis tautomis prasideda v o s nuo IX am. Pirmiausia jiems bus tek susidurti su vairiomis rus giminmis, ir tai tik grobiamj karo ygi metu. T o k i e santykiai tssi iki X I I I am., k a d a susikrusi lietuvi valstyb pradjo su jau anksiau sikrusiomis lenk ir rus valstybmis varytis dl emi.

23

Vikingai. Bet prie sikuriant lenk ir rus, o vliau ateivi vokiei valstybms, aisiams dar teko susidurti su ateiviais i u jros su v i k i n g a i s , arba n o r m a n a i s. Jie buvo upld vis Europ. Bdami nepaprastai karingi, jie versi pasaul, iekodami turt ir valdios. T u o b d u jie pasiek ir aisi gyvenamus kratus ir ia pajriuose pristeig savo kolonij. T u o metu pasauly geriausiai klestjo Bizantijos imperija: ji turjo didiuosius prekybos centrus ir b u v o turtingiausia. Skandinavai, bdami energingiausi i iaurs E u r o p o s taut, turjo nuolatin upi susisiekim su Bizantija. Vienas i j svarbij upi keli Bizantij b u v o D a u g u v a ir Dniepras (ia jiems tekdavo sausuma pereiti tiktai nedidel tarp, skiriant t upi auktupius). Ilgainiui paliai it keli atsirado viking sod y b : tai b u v o s o d y b o s moni, saugani upe keliaujanius pirklius nuo plik. T a d nemaa toki s o d y b buvo ir Padauguvy. T o k i sodyb pili buvo ir visam Baltijos pajry. Vietomis t sodyb palaik atrandama ir giliau aisi gyvenamame krate. Taiau itas viking sigaljimas ms kratuose buvo neilgas: X amiuje visos j s o d y b o s buvo sugriautos. T , inoma, galjo padaryti ne kas kitas, kaip tiktai ia gyvenusios aisi gimins. Po to vikingai ia daugiau jau nebesikr, ir aisi santykiai su skandinavais nutrko. T u o b d u pirmosios tautos, su kuriomis aisiams teko susidurti ankstyvaisiais istoriniais laikais, b u v o ateiviai skandinavai ir slavai: pietuose lenkai ir voluinieiai, o rytuose gudai. X I I I am. aisi gyvenamuosius kratus atsikraust vokieiai ir ia sukr savo valstybes. Vieni j atsikraust Padauguv (kalavijuoiai), o kiti Pavysl (kryiuoiai). N u o tada pradeda rastis kaskart vis daugiau istorini ini apie aisi gyvenim ir j k o v a s u savo nepriklausomyb. 3. Seniausios istorins inios apie aisius Aisiai gyveno labai nuoaliai nuo senj E u r o p o s centr. J kratas neturjo joki ypating turt, kurie bt trauk senj taut pirklius. T a d labai ilgai senj kultr tautoms ais-

24

i kratas buvo maai teinomas, ir todl apie seniausi aisi praeit ir j gyvenim nedaug teturime ini. Romnams Pabaltijys, t. y. aisi gyvenamieji kratai jau buvo vis dlto inomi. J pirklius ituos kratus trauk jau i seno inomas ir R o m o j e labai brangintas Pabaltijo g i n t a r a s . T u o bdu mes randame vien kit kart romn pamintus ir tuos kratus, i kur Rom buvo gabenamas gintaras. Vliau, kai R o m a nukariavo didij E u r o p o s dal, romnams natraliai kilo klausimas, k a s gi gyvena u t taut, kurios yra anapus j imperijos sienos, t. y.u german ir slav. T u o m e t romn ratuose pradeda rastis jau platesni aisi paminjim ir trump j gyvenimo apraym. Pirmas, kurs d u o d a platesni ini apie aisius, yra I am. gale gyvens romn istorikas Tacitas. S a v o veikale Germania", kalbdamas apie tautas, kurios yra anapus german, jis paskiria vien skyrel ir aisiams. Ten jis trumpai aprao aisi gyvenim, tikyb, btinai pamindamas ir j gintar. Viduramio ini apie aisius pasitaiko daugely to meto kronik. Y p a danai minimi aisiai Skandinavijos kronikose ryium su got karo ygiais. IX am. pradioje V a k a r u o s e randame pirm kart pamint l i e t u v i v a r d (lig tol buvo minimi tik apskritai aisiai). Pirmasis lietuvi vard yra paminjs vienas Karolio D i d i o j o valgas. K u r d a m a s savo imperij, Karolis norjo inoti, k o k i o s tautos gyvena E u r o p o s rytuose ir kokios j jgos. Todl, kai Karolis pasiek slavus, jo agentai suinojo, kad u slav gyvena dar lietuviai. T a s praneimas yra iliks iki ms laik. Keliautojai mums paliko s a v o kelioni apraym, i kuri taip pat t suinome apie aisius. domiausiai minimi aisiai I X am. jrininko V u l f s t a n o pasakojime. Buvs Prsuose, jis gana smulkiai n u p a s a k o j a aisi gyvenimo bd ir paproius. G a u s i a u ini apie aisius pradeda rastis nuo X am. M a t . tuo metu jau visa Europa buvo krikionika, todl susirpinta ir pagoni aisi kriktu. V i s nenusisekusi X X I I I am. misij atgarsiai yra ilik ir ratuose. Be to, aisi kaimynijoje tuo metu jau buvo susikrusios lenk ir rus valstybs, kurios X am. drauge su kriktu buvo gavusios ir rat. K a dangi su tomis valstybmis aisiams labai danai tekdavo ka-

25

riauti, tai tiek lenkai, tiek rusai savo kronikose kaskart vis daniau pradeda minti atskiras aisi gimines: duoda vis daugiau ini apie t gimini gyvenim, santvark ir tikyb. Kai X I I I am. aisi krate atsiranda vokiei ateivi valstybs, tai ini apie aisius dar pagausja, nes j jau teikia ir vokieiai. sikrus vieningai lietuvi valstybei, istorini altini atsiranda ir paioje Lietuvoje (ir. 13 p.p.). 4. Senovs aisi pragyvenimo altiniai ir kis emdirbyst. K a i p ir visoms pasaulio tautoms, taip ir aisiams pragyvenimo altinius nulm krato gamta. Aisi kratas buvo labai mikuotas ir pelktas. Kilnotis i vienos vietos kit buvo nelengva. N e t karo ygiai buvo atliekdami daugiausia iemos metu, kada ualdavo pelks, eerai ir ups. T a d a bdavo ygiuojama daniausiai upi ledu. Dl it sunki keliavimo slyg aisiai i seno buvo ssliai. em visame krate buvo derlinga, o klimatas palankus ems kiui. T o d l aisiai vertsi e m s d a r b u . Jie augino n e tik toki jav, koki mes dabar auginams, bet ir toki, kuri dabar ms kratuose nebeauginama (pav., sor). A u g i n o s i ir pluotini augal kanapi ir lin. Y p a jie vertino linus, i kuri audsi apdarus. Aisiai augino ir vaismedi: obeli, kriaui, slyv, vyni. Neinia tik, ar jie auginosi darovi. Greiiausiai, k a d j nesiaugino, nes X I I I am. vienas vokiei kronikininkas paymi, k a d prsai, pamat kryiuoius valgant kopstus, buv labai nusteb; vienas prsas net pasaks, kad vokieiai es panas arklius ar mulus gal pavalgyti ols. Bet ems darbui senovje buvo dideli klii. Isiplti girios plot ir prasidirbti (paversti dirva) b u v o gana sunku, tad daugely viet ems nepakakdavo. Be to, anais laikais ms krato klimatas buvo d a u g drgnesnis, negu dabar, todl javai ne visada spdavo prinokti bei iditi. Prastai idivusius javus sunku ikulti, todl senovs aisiai javams diovinti statsi jaujas. T o k i jauj Lietuvoje pasitaiko ir dabar. Pagaliau anais neramiais laikais, kai nuolat bdavo kariaujama savitarpy ir su svetimaisiais, vyrams danai tekdavo pasitraukti i nam. T a d ir ita aplinkyb labai trukd ems darbus. Todl, g r e t a e-

26

ms darbo, aisiai dar turjo ir kit versl: veis gyvulius ir naudojosi paios gamtos, ypa miko, turtais. Gyvulininkyst aisi kratuose negaljo bti didelio masto, nes ia nebuvo plai ganykl. Aisiai galjo laikyti tik nedidelius brius gyvuli, kurie ganydavosi arti s o d y b ( kad nepaklyst mikuose). Taiau savo reikalui jie turjo pakankamai visoki gyvuli. Pirmiausia turjo arkli, kurie buvo reikalingi ypa karo ygiams. Su eikliaisiais savo irgeliais jie pasiekdavo tolimus kratus, su jais berneliai daug myli j o d a v o pas mergeles. T o d l irgas, artimas vyro biiulis, taip graiai apdainuotas ms dainose. Mayiai, bet nepaprastai patvars ir vikrs emaitukai tebra garss arkli tarpe dar ir iandien. Gali bt, k a d senovje aisiai gr kumeli pien (taip bent liudija kai kurie altiniai). Be arkli, aisiai dar laik karvi, ok, avi, kiauli, vit, ani, s ir t.t. Bet vis dlto msos aisiams daugiausia teikdavo mikas. Mediokl, gyvenant giriose, aisiams buvo ne pramogos

Zubras. (I seno X V I a. raiinio, pridto prie Heidensteino kelions apraymo).

27

dalykas, bet labai svarbus pragyvenimo altinis. vriena jie misdavo patys, vri kailius parduodavo usieni pirkliams. Y p a d a u g buvo p a r d u o d a m a vebr ir kiauni kaili. Kailiukai tada danai b d a v o vartojami ir vietoj pinig, mainams, o vliau jais b u v o mokami net mokesiai. Antai dar X V I am. Lietuvoje b u v o tam tikra valstiei ris, kuri mokesius mokjo kailiukais. Jie ir vadinosi kiaunininkais arba vebrininkais. M e d i o jamj vri senovje buvo daug daugiau, negu dabar. iandien jau inyk lokiai, taurai, laukiniai arkliai; reta dabar ern, elni, briedi ir kit vri; tuomet j galjai sutikti kiekvienam ingsny. Bitininkyst. Mikas aisiams d u o d a v o ne vien kaili ir vrienos, bet d a u g ir kit turt. Pirmiausia reikia paminti bites. J o s ne med sen medi drevse. Aisiai i medaus gamino garsj mid, o vak pard u o d a v o . Bits priklausydavo tam, kas j a s atrasdavo. R a d u s y s i s drev, tuojau kirsdavo joje savo enkl, ir niekas kitas nedrsdavo paliesti bii. K a s tam nusikalsdavo, bdavo labai iauriai baudiamas. Bits b u v o labai branginamos aisi. T r o d o k a d ir ilik odiai: juk bit vienintel i vis gyvi, kuri m i r t a , kaip ir m o g u s ; be to, artimam draugikumui ireikti turime od b i i u l y s t : mat, bendros bits ms protvius suartindavo, p a d a r y d a v o j u o s draugais, b i i u l i a i s . uvininkyst, arba vejyba, taip pat b u v o labai svarbi kio aka. N e t vlesniaisiais laikais buvo itis kaim, kurie uvimis m o k j o duokl s a v o ponams ar kunigaikiams. v e j y b a , inoma, galjo verstis tik tie, kurie gyveno prie vanden. Prekyba. I ems, mik ir vanden aisiai negaljo gauti

28

visko, kas reikalinga mogaus gyvenimui. T o d l dal savo produkt jie p a r d u o d a v o ir pirkdavosi t preki, kuri savo krate neturjo: druskos, geleies, vairi ginkl, vilnoni audini ir t.t. Jie p a r d u o d a v o s a v o gintar ir mik prekes: kailius, vak, o vliau dar medius, pelenus ir t.t. Ankstyvaisiais laikais, dar prie Krist ir pirmaisiais amiais p o Kristaus, aisiai var prekyb net s u R o m a i r G r a i k i ja; tuose kratuose prekybai pairus, aisiai prekiavo daugiausia su skandinavais. Netoli Stokholmo ess Birkos miestas tada buvo didiausias p r e k y b o s centras, su kuriuo prekiavo v i s o s aisi gimins. Tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijoje net iandien dar vartojamos tam tikros lazdels skaiiams ymti. Vienoj paprastos lazdels pusj piaunami randeliai, kurie rodo kam nors teikt daikt (pav., kailiuk) skaii. Paskui lazdel skeliama pusiau taip, kad abiejose pusse likt randeli yms. Vliau, sudjus abi puses vien viet, galima matyti, kiek yra toki piovim. Tad n vienas lazdels pusininkas" ia nieko negali pakeisti. Nauj piovim galima padaryti, tik abi puses sudjus. Tuo bdu tokia lazdel yra tarsi savotikas kvitas, vekselis, apskritai skaiiuojamoji priemon. Senovje tokias lazdeles vartojo visi, o vietomis jos tebevartojamos ir dabar. Jos vadinamos b i r k o m i s . Tas vardas, inoma, liko i t laik, kai lietuviai prekiavo su Birkos miestu ir, t o m s lazdelmis naudodamiesi, atsiskaitydavo su jo pirkliais. Be to, gyva prekyba jo su rus kratais, o upmis b u v o pasiekiami net tolimieji Rytai. K a d i tikro buvo varoma prek y b a su Bizantija ir kitais J u o d o s i o s ir net Viduremio pajrio kratais, liudija senoviniai t krat pinigai, randami Lietuvos piliakalniuose, k a p u o s e ir senj s o d y b vietose. X I I I am-je visos iaurins Europos prekyb sum sav o rankas vokiei miest sjunga, vadinamoji H a n z a . V i same Baltijos pajry vokieiai b u v o sikr savo miest ar bent prekyviei, kur mainsi prekmis su vietos gyventojais. Bet svarbiausias j centras b u v o G o t l a n d o saloje kurtasis V i s b y miestas. Didingi jo griuvsiai ir dabar tebeliudija garsij praeit. Paymtina, kad visbieiai" ir pirkliai" senovs lietuviams buvo vienareikms svokos. Kitoki pirkli jie, matyt, n nepaino. Todl net iki ms laik yra iliks odis v a i s b a , kurs reikia prekyb, v a i s b n a s pirkl.

29

D a r vliau, kai Prsuose ir Latvijoje sikr vokiei ateivi ordinai, ir laisvi likusieji lietuviai nuo jros buvo atskirti, tuomet jiems teko prekiauti arba rytuose su rusais arba pietuose su lenkais; susisiekti su Baltijos jra keliaujaniais Hanzos pirkliais b u v o sunku. Pinig senovs aisiai neturjo, o naudojosi svetimaisiais pinigais arba paprastais a u k s o ar sidabro gabalais. Vlesniaisiais laikais b u v o vartojami specials pailgi sidabro gabalai su paymtja verte. Jie buvo vadinami mutiniais. Bet daug daniau u pinigus senovs aisiai vartojo prekyboje vairius brangiuosius kailius ir kitus daiktus, odiu, var main prekyb. Savus pinigus lietuviai pradjo kalti tik Kstuio, o ypa V y t a u to laikais. Senesni lietuvik pinig nra surasta. 5. Senovs aisi s o d y b o s G y v e n d a m i nuolat vienoje vietoje, aisiai, inoma, statsi namus sau ir kio reikalams. Seniausiais laikais aisiai gyveno iaudais dengtose medinse trobose po vienu stogu su visais savo gyvuliais. V i d u r y trobos buvo krenama ugnis, prie kurios ali metu ildydavosi net gyvulliai. K a d troba nuo ugniakuro neusidegt, iaudinio stogo apaioje bdavo klojamos storos medi ievs ( m a u k n o s ) , kurios sulaikydavo kibirktis. Be gyvenam o s i o s trobos, nuo sen senovs buvo statoma k l t i s i r p i r t i s , o kiek vliau atskirai b u v o pradti statyti klojimai, darins ir kiti trobesiai. S o d y b o s b u v o isisklaidiusios po vis krat po kelias ar po vien. K u r nors prasiplus kiek miko, apsigyvendavo viena eima, o vliau, dirvas prapltus, toje paioje vietoje j apsigyvendavo ir daugiau. Daniausiai vienoje vietoje b d a v o s o d y b o s gimini: broli, ent, svaini ir t.t. Be to, dar b u v o ypating s o d y b nuo prieo gintis, t . y . pi1 i . Jos buvo medins (mrini pili Lietuvoj pradeda rastis tik nuo X I V am.). J o s b u v o statomos ginkliose vietose ir, be to, dar sustiprinamos, a p k a s a m o s grioviais, danai prileidiamais vandens. Pavojingesnse vietose toki pili b u v o statoma itisa virtin. J virnse b u v o sukraunami lauai, kurie, prieui upuolus, b d a v o padegami. T u o b d u gretim pili s a r g y b o s tuojau suinodavo gresiant p a v o j ; apylinks gyventojai skub-

30

Senovs aisi pilis sodyba. Taip madaug atrod senosios medins pilys (Latvi archeolog rekonstrukcijos fotografija).

davo slptis mik tankumynuose arba b g d a v o pilis. O pilys bdavo nemaos: jose sutilpdavo kartais net po kelet tkstani moni. Pavojui prajus, mons i pili vl grdavo savo s o d y b a s . Pilys turjo slapt ijim, kuriais buvo galima susisiekti su kitomis pilimis. T u o b d u kartais, kai nebebdavo vilties isigelbti, pilies gula galjo i apgultos pilies slapta persikelti gretim pil. T i e slaptieji keliai daniausiai eidavo per upes, eerus ar neiklampojamas pelkes, kur po vandeniu bdavo igrindiami akmens ar rst keliai. T i e keliai b d a v o tokie vingrs ir pilni klasting poski, kad jais tegaljo eiti tik prityrusio vadovo vedami mons; niekas svetimas negaljo jais naudotis. T o k i e akmenimis grsti keliai emaii buvo vadinami k l g r i n d o m i s (klisakmuo). I r dabar dar galima rasti Lietuvoje toki keli liekan. 6. Senovs aisi visuomenin santvarka Visuomen. K a i p vis taut, taip ir aisi pagrindinis visuomens vienetas buvo eima. J sudar ne tik tvai su vaikais, bet ir

31

Piliakalnis Kryi Kalnas Jurgaii kaime, Mekui vals., iauli apskr. Piliakaln laikydami venta vieta, mons stato ant jo kryius, nordami ko iprayti i Dievo arba reikdami Jam padk.

gimins,bent tie, kurie gyveno kartu, tose paiose sodybose, o danai ir po vienu stogu. K a d eimos sukrimas buvo laikomas labai svarbiu vykiu, rodo iki ms laik gausiai ilikusios vairios vedyb apeigos, paproiai, daugyb vestuvini dain ir t. t. V i s a eima turjo bendr turt, kur vald, tam tikrais paveldjimo paproiais, vienas eimos narys. Jis vald ir vis eim. Greiiausiai tai b u v o kuris nors senas mogus. K a r o atveju vad o v a u d a v o narsiausias ir sumaniausias karys. T o k s a i vadas reikale danai v a d o v a u d a v o ne tik eimai, bet ir visai giminei arba net itisai apylinkei. Be to, ne visos eimos buvo lygios turto atvilgiu. T o s , kurios gyvendavo patogesnse slygose, geriau s u g e b d a v o tvarkyti savo k ir bdavo apsukresns, greit pralobdavo. S a u g u m o ir karo ygi sumetimais prie toki eim ddavosi kitos eimos. T u o b d u turtingesni eim galvos t a p d a v o visos gimins ir apylinks vadais ir savotikais valdovais. J valdioje b d a v o ir pilys. Tie vadai buvo vadinami r i k i a i s i r k u n i g a i s . An laik svetimaliai juos vadindavo daugybe dar kit vard: vyresniaisiais, kilmingaisiais, kunigaikiais, karaliais ir t. t. K a d a n g i i pradi politiniai vienetai

32

buvo smulks, tai toki vad buvo labai d a u g : kartais vienam susidrime su prieu j davo net po keliolika. Bet itoki susijung smulks vienetai, savo riki vadovaujami, atlikdami bendrus ygius turdavo, inoma, ir bendr vad. I pradi tokios apylinki sjungos b d a v o laikins, bet palengva ryiai tarp j stiprjo, ir jungtini apylinki karo vadai tapo nuolatiniais valdovais k u n i g a i k i a i s . I pradi ir toki kunigaiki buvo dar gana daug, bet palengva j tarpe ikilo galingesnieji, kurie pam maesniuosius savo valdi. Antai Lietuvoje X I I I am. pradioje kunigaiki dar buvo daugiau, kaip 20, bet prie amiaus vidur visa Lietuva jau priklaus vienam Mindaugui (visi kiti kunigaikiai jo klaus, o nepaklusnieji neteko savo srii, buvo ivaryti). Visuomens sluoksniai. Ikilus didesni srii valdovams kunigaikiams, senieji apylinki vadairikiaitapo auktesniuoju visuomens sluoksniu, arba b a j o r i j a . B e j, buvo dar kit, emesni sluoksni. Pirmiausia ia pamintini l a i s v i e j i k i n i n k a i . Bajorai buvo daugiausia kariai, krato gynjai ir vald stambesnius kius. kininkai buvo ne tokie turtingi; jie turjo mokti kunigaikiams tam tikras duokles, eiti j vadovaujami kar, saugoti ir tvirtinti pilis. Kiekvienas prasigyvens kininkas taip pat galdavo tapti bajoru. O praturtti kelias buvo atviras, nes ems ir kitoki gamtos turt b u v o galima gauti kiek norint: reikjo tik pasirinkti ger viet ir sugebti pelnytis. Be laisvj kinink, dar buvo ir n e l a i s v j , kurie gyveno ant bajoro ar kunigaikio ems ir mokjo jam tam tikr mokest. T a i buvo prasiskolin kininkai. Taiau jie, apmokj skolas arba ibuv bajoro tarnyboje sutart laik, galjo isikelti ir sikurti kur tinkami. T u o b d u tarp vis visuomens sluoksni nebuvo griet rib: kiekvienas prasigyvens valstietis galdavo tapti bajoru, o nusigyvens bajoras paprastu kininku. Jei bajoras likdavo neturtingas ir kasdien turdavo rpintis eima, tai jis nebegaldavo eiti kar, ir tapdavo paprastu kininku. Praturtjs jis vl galdavo atgauti savo senj bkl. Be to, buvo dar vienas, pats emasis visuomens sluoksnis, kurs i savo bkls tegaldavo isivaduoti tik dl kit malons. T a i buvo v e r g a i . Vergais paprastai b d a v o karo belaisviai ir j eimos. Jie neturjo j o k i o s laisvs ir turjo dirbti bajoro

33.

ar kunigaikio ky. J tad darbu naudodamiesi, bajorai galjo atsiduoti vien tik karo reikalams. Be karo belaisvi, vergais galdavo tapti dar vairs nusikaltliai. Jei nusikaltliui b d a v o dovanojama gyvyb, jis t a p d a v o savo v a l d o v o vergu ir galdavo bti kam nors dovanotas ar parduotas. 7. Senovs aisi religija Visi aisiai, pagal kalbos tarm, kalbinink skirstomi tris grupes prsus, lietuvius ir latvius. Tarminiai kalbos skirtumai tarp j istorini laik pradioje dar buvo neyms. Kultros atvilgiu visi aisiai nesiskyr tarp savs. T a i p pat vienoda buvo ir j religija. Bdami pagonys, jie turjo daug diev; danai vienur daugiau buvo garbinami vieni, kitur kiti dievai, bet pats religijos pobdis visur buvo vienodas: v i s i j i e g a r b i n o g a m t i r v i s u s n e s u p r a n t a m u s j o s r e i k i n i u s l a i k neemikomis jgomis. Dievai. K a i p visoms arij tautoms, taip ir aisiams labiausiai krito akis ir j u o s stebino dangaus mlyn su visomis nesuprantamomis dienos ir nakties viesybmis. O kas buvo nesuprantama ir avinga, tas b u v o dievu laikoma. T u o b d u aistis sudievino pat dang ir jo knus. Pats odis d i e v a s aisiams, tur bt, reik dangaus tv, jo mlyns valdov. Jis rasit buvo svarbiausias aisi dievas. Dievais arba diev reikiniais aisiai laik taip pat saul, mnul, sietyn, aurin, aur ir net vaivorykt. iai diev eilei pridera ir griausmingasai perknas, kaip priepriea ramiam, didingam dangaus mlyns valdovui. Dl savo spdingo apsireikimo jis b u v o laikomas vienu i galingiausi diev. Bet visikai be jokio pagrindo danai literatroje jis yra vadinamas vyriausiuoju aisi dievu, viso pasaulio valdovu. I tikro aisi dievai vienas kito nepriklaus, kiekvienas turjo savo srit. Be gamtos reikini, s a v o didybe avini ar bauginani, aisiai laik dievais ir dvasiomis dar d a u g y b dalyk, kurie jiems p a d d a v o ar kenkdavo. T a i p antai, aisiams emdirbiams b u v o labai reikmingas e m s d i e v a s arba pati sudievintoji em. Jis derliaus dievas, ems vaisi ir ied davjas. Bet kartu su ems dievu kininkai dar garbindavo d a u g y b dievybi

34

dvasi, kurios g l o b o j o atskiras kio sritis. B u v o net svarbesni jav (pav., lin) globj, lauksargi, kauk, aitvar ir kitoki dievybi. Be to, buvo mik, nam, idinio ir gyvuli diev. Kiekvienam gamtos reikiny, aisi supratimu, slpsi gera ar bloga dievyb. Gyvuliai, augalai, eerai, kalnai, girios, mikai ir atskiri mediai, - odiu, visa gamta b u v o pilna dievybi. Bet buvo dievybi, ir nieko bendro neturini su gamta ir j o s reikiniais. J tarpe bene ymiausios b u v o l a u m s , arba mogaus likim lemianios deivs (ateinanios prie gimstanio mogaus ir valdanios jo gyvenim iki pat mirties). Reikming viet aisi religijoje turjo ugnis. Ji b u v o ne tik dievyb per j mons susiinodavo su savo dievais, suinodavo j vali; ugnyje aisiai degindavo ir dievams aukas. Kai kuriose vietose ji buvo nuolat krenama tai a m i n o j i u g n i s . T o k i o s vietos b u v o savotikos ventovs. U g n i s b u v o gerbiama ne tik ventovje, bet ir kiekvien nam idiny, kur, bent iemos metu, ji b u v o nuolat krenama. T a i vadinamoji ventoji nam ugnel, arba gabija. Dl to ugnies kulto dar ir dabar p a s mus ugnis tebelaikoma ypatingoj p a g a r b o j (pav., kai kur laikoma net nuodme ulieti j kokiomis srutomis ar nevarumais). K a i p visoje gamtoje buvo pilna dievybi, taip j buvo apstu ir aisi namuose. Be nam dvasios, kuri saugojusi visus namus, ia buvo dar idinio ir kitoki diev. Be to, namuose buvo laikomi ventieji gyvuliai, ypa a l i a i . paskirt guol jie b d a v o vedami su tam tikromis apeigomis ir ten buvo laikomi, kaip nam globjai. ita pagarba aliams tebra kai kur ilikusi dar ir dabar. D a r visai neseniai mik ir pamiki senose trobose b u v o laikomi aliai. Pomirtinis pasaulis. Aisiai vaizdavosi, k a d mirtis tesanti tik persiklimas kit pasaul, kur mogus gyvens taip pat, kaip gyvens emje. Jei jis ia buvs v a l d o v a s ar tarnas, tai t o k s pat lieks ir po mirties. Aisiai man, k a d mirusiam mogui bsi reikalinga turti t pai reikmeni ir ranki, kuriuos turjs iame pasauly. T o d l , laidodami lavonus, jie ddavo kap vairi daikt: pabalnot arkli, ginkl, papuoal ir kitko. T i k patsai laidojimo b d a s buvo nevienodas. Vieni mons, ypa ymesnieji, pirma buvo sudeginami ant lauo, o paskui buvo lai-

35

dojami j ir kartu sudeginto turto pelenai; kiti b u v o laidojami su daiktais nesudeginti. A n a s pomirtinis pasaulis b u v o vadinamas d a u s o m i s ; jis taip pat turjo s a v o dvasi bei diev. Taiau aisiai tikjo, k a d mirusij vls nesiskirianios nuo eim ir gyventos aplinkos: j o s apsigyvenanios gyvuliuose ar mediuose, auganiuose ant j kap, ir bnanios savo eim globjos. T o d l b d a v o ruoiamos specialios vli garbinamosios vents, vadinamosios v l i n s ; tuomet j o m s b d a v o a u k o j a m o s vairios a u k o s . Vlms kiekvienos p u o t o s metu emn b d a v o nuliejama grim ir numetama maisto. Dievai gyven daniausiai mediuose, ypa tie, kurie b u v o susij su aplinkuma. T a i visai suprantama. G y v e n d a m i giriose, aisiai vis gyvenim praleisdavo nuolat susidurdami su mik klaikuma ir slaptybmis. Jiems savaime turjo atrodyti, k a d ten pilna visoki dvasi, kurios negalinios gyventi niekur kitur, kaip tik mediuose. T o d l b u v o gerbiami ir garbinami ne tik atskiri mediai, ypa imtameiai didingi uolai, bet ir itisos girios ir mikai: mat, jie buvo laikomi diev, dvasi ir vli bstinmis. A n t medi ak aisiai kabindavo vairias aukas, i medi oimo b u r d a v o likim. M i k u o s e daniausiai b d a v o krenamos ir aminosios ugnys. ventovs b u v o po atviru dangum, j o s e krenosi aminoji ugnis. K a d a n g i , aisi tikjimu, dievai turj savo bstines aplinkumoj, tai ventovse jiems nebuvo statoma joki maldykl, o tik vienas aukuras. inoma, ten b u v o ir iaipjau apeigoms reikaling rengim, taiau nebuvo joki diev stab: aisiai j neturjo. Jie turjo tik vairi apeigini statul bei stulp, ant kuri djo aukas, bet tai nebuvo dievai. Aisi ventovs b u v o d v e j o p o s : vienose b u v o sukoncentruotas diev, o kitose mirusij kultas, arba garbinimo apeigos. Prie mirusij kulto viet pridera kapins, lavon deginamosios ir vlini apeig atliekamosios vietos. V i s o s tos vietos b d a v o daniausiai arti diev garbinamj ventovi. O itos ventovs bdavo rengiamos kur nors arti sodyb, ant atskir piliakalni. Archeologai atkasa dabar t ventovi, kurias apylinks mons daniausiai vadina savotikais a l k vardais. A l k o s kaln, A l kakapi, A l k kaim pilna Lietuvoje. Buvusij ventovi vietas dar p a r o d o ir kiti vietovardiai, p a v . : Perknkalnis, vent-

36

kalnis, Kaukokalnis ir t.t. T a i p pat su ventovmis susijusios ir tos vietos, kuri vardai turi aknin skiemen r a m - , r o m - ir r a g - ; pav.: R a m b y n a s , Romainiai, Rominta, ventaragiai, A l k a ragiai, R a g u v a , Ragain, R a g a v a , Raginnai ir t.t. K u l t o tarnai, arba dvasininkai. K a i p kiekviena religija, taip ir aisi, inoma, turjo speciali moni, kurie atlikdavo visas diev ir dvasi garbinamsias apeigas. Jie buvo prie ventovi, kur krov aukas ir br moni likim, v a d o v a v o laidotuvi, vlini ir visoki veni apeigoms. Jie buvo vadinami v a i d i l o m i s , k r i v i a i s , y n i a i s i r kitokiais vardais. Bet, kaip nebuvo vieno vyriausio, visk valdanio dievo, kaip nebuvo vienos centrins ventovs, taip nebuvo priklausomybs ryi ir tarp dvasinink. Visi jie atlikinjo vairias apeigas, tik, inoma, kai kurie i j b u v o inomesni, igarsj g y d y m u ar brimu, j u o s kreipsi didesnis skaiius moni, su jais skaitsi valdovai, tad ir j ventovs buvo garsesns. T a i g i pasakojimas, kad buvs kakoks vienas vyriausiasis kunigas ir viena vyriausioji ventov Romuva, yra prasimanymas viduramio raytoj, kurie, ned a u g teinodami apie tikrj aisi religij, prasiman it dalyk, nusiirj katalik Banyi. ventovs vienur b u v o vadinamos romuvomis, kitur alkomis, gal bt, dl skirtingo savo p o b d i o arba dl tarmini skirtum. 8. Aisi valstybinis gyvenimas seniausiais laikais (iki X I I I am.) I vis aisi gimini iliko nepriklausomi ir sukr savo valstyb tik vieni lietuviai, o visos kitos gimins, nespjusios susiburti, pateko svetimj valdi. Tiesa, vieninga lietuvi valstyb susikr tik X I I I am., taiau smulkesni valstybini vienet visose giminse buvo susidariusi jau daug anksiau. Politinius vienetus kurti vert pirmiausia atskir eim santykiai, reikalas pulti arba gintis nuo prie. Norint apsiginti arba patiems pulti savo prieus, btinai reikjo pasiduoti vieno vado valdiai. Y r a ini, kad sen senovje aisiams daug teko kariauti su skandinavais (danais ir dabartiniais vedais), kurie nuolat puldavo aisi kratus, IX am. buvo nt paverg kai kurias pajrio gimines. Aisiai jau tuomet turjo savo valstybli, kuri vadai danai upuldavo ne tik ia pajryje kurtas skandinav kolo-

37

nijas, bet padarydavo karo ygi net skandinav kratus. T a i g i jie bus turj ir laiv. X am-je visos skandinav kolonijos aisi krate buvo sunaikintos, o jie patys buvo ivyti ar iudyti (ir. 24 pusi.). A p s i g y n u s nuo skandinav, aisiams vis dlto prie nestigo. K a i p tik X am-je j kaimynystje sikr jau stipresns lenk ir rus valstybs. T a d a vakariniams aisiams (Prsuose) teko nuolat kariauti su lenkais, pietiniams, t. y. jotvingams, su tais paiais lenkais ir rus Voluins kunigaikiais, o lietuviams ir latviams su stipria g u d Polocko kunigaiktija. Neturdami didesns valstybs, aisiai tebedar tik pliamuosius ygius ir negaljo nieko nukariauti. T o k i grobiamj ygi jie suruodavo net labai tolimus kratus. N u o aisi puolim sunkiausia buvo gintis lenk kunigaikiams. Mat, jie vis dar nesugebjo suorganizuoti vienos valstvb s : suorganizuota ji greit vl suskildavo, ir smulks kunigaikiai ne kart bdavo priversti mokti duokl aisi giminms. T i k X I I I am. pradioje lenk kunigaikiai b u v o usispyr suvaldyti aisi gimines (prsus ir jotvingus). Su prsais jie kariaudavo vieni, o prie jotvingus pasitelkdavo Voluins kunigaikius. Aisi kratai tuomet labai nukentdavo. Bet, surink jg, aisiai jiems skaudiai atkerydavo. Po ilg kov, X I I I am. pradioje prs kili kaimynai, mozr kunigaikiai, atsikviet sau pagalb vokiei ordin (kryiuoius), kurs vliau, nukariavs didelius aisi plotus, sukr ten savo valstyb. Voluins kunigaikiams geriau seksi kariauti su jotvingais, ir iki X I I I am. pradios jie jau buvo pam net Gardin. Nukariautose emse tada buvo kurti N a u g a r d u k a s , Slanimas ir atstatyta, jotving buvusi, G a r d i n o pilis (senasis Gardinas, tur bt, bus turjs kit vard). T u o b d u X I I I am. pradioje, kai M i n d a u g a s pradjo kurti Lietuvos valstyb, Voluins kunigaiktijos siena jo aukiau G a r d i n o ir n y k o kakur mikuose. Merkin ia buvo kratutin didesnioji lietuvi pilis, nors jotving s o d y b o s dar toli nujo pietus. iaurje, kur buvo susikrusi galinga Polocko kunigaiktija, lietuvi ir latvi giminms i karto irgi nelabai seksi. N o r s jie ir atlikdavo tolimus ygius, taiau Polockas palengva savo sienas vis artino aisi krat. Kur laik Padauguvio gimins net mo-

38

kjo jam duokl buvo pripainusios jo valdi. Bet jau X I I am. Polocko kunigaiktija pakriko. I jos miest, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, M i n s k o , ernigovo, susidar atskiros kunigaiktijos. T a d a aisiams jau lengviau buvo kariauti, ir X I I I a. pradioje jie ne tik nebemokjo joki duokli Polockui, bet net pam savo valdi kai kurias jo valdytas kunigaiktijles. O M i n d a u g o laikais jie paverg ir pat Polock. 9. Pirmieji bandymai kriktyti aisi gimines I vis Europos taut aisiai kriktijosi patys paskutiniai. E u r o p o s centre gyven germanai galutinai buvo pakriktyti V I I I I X am., aisi kaimynai lenkai antroje X am. pusje, o rusai X am. gale. T u o b d u XI am-je p a g o n y s liko tik aisiai ir su jais Pabaltijy gyvenusios ugri suomi tautos lybiai ir estai. T a i p atsitiko dl to, k a d jie gyveno labai nuoaliai ir neturjo artim ryi su vakar Europa. J kriktu Banyia susirpino tik po lenk krikto, t. . X am. pabaigoj. T i k nuo tada ia pradjo lankytis misijonieriai; pirmieji misijonieriai lanksi vakarinse aisi gyvenamose srityse. Pirmasis inomas aisi apatalas buvo Prahos v y s k u p a s v. Vaitiekus, arba Adalbertas. Jis buvo auktos kilms ekas. N o r s ekai kriktijosi jau prie 100 met su virum, bet krikionyb ten dar buvo silpna. K a i v y s k u p a s Vaitiekus panorjo j sustiprinti, ekai sukilo, ir jis buvo priverstas pasialinti R o m. T e n pagyvens kelerius metus benediktin vienuolyne ir negaldamas grti savo vyskupij, jis isireng misij Europos iaur. A t v y k s pas Lenk kunigaikt Boleslov Narsj, g a v o apsaug ir ivyko aisi krat. Iplauks V y s l a jr, jis priplauk krant Priegliaus iotyse. K a d aisi gimins atvykusius labai neskersuot, jis atleido visus savo palydovus ir liko tik su dviem kunigais. Taiau tas nieko nepadjo: misijonieriams ia nesisek platinti krikionybs. T o d l Vaitiekus jau ryosi ivykti misij kur nors kitur. Bet vien ryt, kai visi trys misijonieriai atlaik miias, j u o s upuol vietiniai gyventojai ir nuud v y s k u p Vaitiek. Pasirod, kad misijonieriai, nieko neinodami, buvo sustoj ventajam mike, kur negaljo engti joks svetimalis. Pagonys tuo bdu atkerijo u savo ventovs

39

eidim. T a s atsitiko 997 m. balandio 23 d. Misijonieri lavonus ipirko kunigaiktis Boleslovas. V y s k u p a s Vaitiekus buvo paskelbtas ventuoju, krikionybs kankiniu. Su v. Vaitiekaus mirtimi nepasibaig pastangos kriktyti aisius. Ypa tuo rpinosi lenk kunigaikiai, kurie tikjosi, kad aisiai pakriktyti bus ramesni, o gal net pasiduos j valdiai. T o d l jie nuolat kviet misijonierius. Pagaliau p a s t pat lenk kunigaikt Boleslov atvyko naujas misijonierius vokietis Brunonas, kurs, b d a m a s vienuolis, turjo Bonifaco vard. Boleslovas jo misij o m s paadjo paramos. Pagaliau 1008 m. gale jis ivyko i Lenkijos v. Vaitiekaus mirtis. aisi kriktyti net (Taip atvaizduota jo mirtis vienos senos su 18 p a l y d o v . Sembos banyios altoriuje). Bet ir jo misijos nebuvo skmingos. Toli js aisi krat, jis 1009 metais vasario 14 d. buvo suimtas ir su visais palydovais nuudytas. Kuriose vietose jis apatalavo, neinia, tik tiek inoma, kad uvo jotving krate. Jo ir palydov lavonai taip pat buvo ipirkti to paties Boleslovo. Ir Bonifacas buvo paskelbtas ventuoju kankiniu.

40

Po it pirmj nepasisekusi misij, buvo dar nemaa kit, taiau j vis darbas niekais nueidavo. Aisiai vengte vengdavo misijonieri, nes jie ateidavo i Lenkijos ir Pamario, su kuri kunigaikiais aisiai nuolat k o v o j o . T o d l dabar tie kunigaikiai pradjo vartoti prie aisius smurto j g : Pamario ir lenk kunigaikiai kariavo su Prs kiltimis; su jotvingais kariavo lenkai ir ryt Banyiai priklausanti Voluins kunigaiktija. T a i p tssi iki pat X I I I am. pradios, kai, matydamies nepajgsi vieni nugalti Prs gimini, lenk kunigaikiai pasikviet pagalb vokiei ordin. T a d pirmieji aisi susidrimai su krikionikuoju pasauliu ir pirmosios j k o v o s dl savo religijos ir nepriklausomybs ilaikymo prasidjo vakaruose. Jas gavo patirti tos kiltys, kurios gyveno vadinamuosiuose Prsuose ir vakarinje Lietuvos dalyje (jotvingai). Gimins, gyvenusios toliau rytus ir iaur, su ita akcija susidr daug vliau. Bet netrukus ir j a s pasiek ta pati i V a k a r einanti banga, nes krikionybs skelbj (o kiek vliau ir kari), atsirado prieingoje pusje, t. y. dabartinje Latvijoje, kur gyveno lybiai ir, kiek toliau nuo jros, aisi gimins. itie kratai, bdami pajryje, jau seniai buvo pastami V a k a r pirkliams. Paskui j u o s ia keliavo ir misijonieriai. Kadangi ia ateivi krikioni kolonijos ir misijonieriai danai bdavo puolami vietos pagoni, tai jie ia sikr speciali a p s a u g o s organizacij, kuri paprastai buvo vadinama kalavijuoi ordinu. itie ateiviai taip pat buvo vokieiai. T u o bdu abiejose lietuvi paonse X I I I am. pradioje sikr vokiei ateivi valstybs, kuri tikslas buvo pakriktyti aisius ir paimti j u o s savo valdi. 10. Kalavijuoi, arba Livonijos, ordinas Pirmosios vokiei kolonijos P a d a u g u v y . N u o X I am., kai Padauguvio kratus liovsi lankytis skandinavai, ia pradjo lankytis vokiei pirkliai. Jie prekiavo su lybiais ir aisiais arba ia tik sustodavo, vykdami prekiauti rus kratus. Jau X I I a-je jie ia turjo nemaa prekyviei ir kolonij. Kartu su pirkliais pradjo lankytis ir misijonieriai, kurie ne tik rpino ia apsigyvenusi ar apsistojani vokiei dvasios reikalus, bet taip pat m rpintis ir vietos gyventoj pagoni kriktu. Pirmasis pago-

41

ni kriktu susirpino misijonierius M e i n h a r d a s , kuris buvo paskirtas ir pirmuoju Livonijos v y s k u p u (apie 1180 m.). Bet pirmoji krikioni bendruomen P a d a u g u v y buvo silpna, ir p a g o n y s labai danai j inaikindavo, gyventojus iudydavo, j s o d y b a s ir banyias sudegindavo. T o d l treiasis Livonijos v y s k u p a s , A l b e r t a s (11991229 m.), m organizuoti ginkluot savo tikinij apsaug. K a d bt lengviau gintis, jis pastat R y g o s pil (1201 m.), kuri vliau virto visos valstybs centru ir didiausiu Livonijos miestu. A p s a u g a i jis m kviestis kari i Vokietijos. Danai jis pats nuvykdavo Vokietij ir atsivedavo brius kari ir riteri, kurie jam padjo ne tik saugoti esanias krikioni bendruomenes, bet ir plsti krikionyb ir stiprinti valdi. K a d a n g i tuo metu E u r o p o j e buvo skelbiami kryiaus karai prie turkus Palestinoje ir vyravo nuomon, k a d su netikliais pagonimis reiki kariauti, todl savanori kari atsirasd a v o nemaa. Bet atvykstani kari pagalba b u v o laikin, nes, pabuv kiek laiko (daniausiai metus), jie grdavo atgal, ir vl reikdavo iekoti nauj kari. Kalavijuoi ordino krimas (1202 m.). Palestinoje, einant kryiaus karams su turkais, krikionims apsaugoti ir kariauti b u v o steigti net keli riteri vienuoli ordinai (templinink, joanit ir vokiei, arba kryiuoi, ordinas). V y s k u p a s Albertas suman pana ordin steigti ir savo vyskupijoje. Jo 1202 m. kurt ordin 1204 m. popieius patvirtino ir jam suteik templinink status. Ordinas buvo pavadintas Kristaus Kari Brolija (Fratres Militiae Christi), bet dl isito ant balto j apsiausto raudono kalavijo paprastai vadinamas kalavijuoi ordinu. N a u j a s i s ordinas turjo bti nuolatin organizuota vokiei ir kriktyt iabuvi karin pajga. N e i n y k o n senas papratimas kviesti sveius i V o k i e t i j o s ; buvo pradti skelbti net specials kryiaus ygiai. Taiau visos akcijos centras jau buvo ordinas. Jo pareiga b u v o ginti krikionys ir padti atversti p a g o n y s . Jis buvo pavestas vyskupui, kurs turjo valdyti krat; ordinas turjo bti tiktai jo rankis. Bet v o s sikrs, ordinas pajuto savo gali ir pradjo vaduotis i v y s k u p o priklausomybs. V y s k u p a s turjo nusileisti ir sutiko atiduoti jam 1 / viso krato. V y s k u p u i tuo b d u liko valdyti 2 / krato. T a i p buvo pasidalytas jau u-

42

imtas kratas, taip b u v o sutarta dalytis ir visa, kas dar bus nukariauta. K o l buvo gyvas v y s k . Albertas ( 1229 m.), Livonijoje nauj o s vokiei valstybs v a l d o v a s b u v o jis. T a d a buvo nukariauti visi lybiai, latgaliai, dalis sli ir dalis est. Jam mirus, ordinas pasidar beveik tikrasis krato valdovas: jis beveik visikai nesiskait su R y g o s v y s k u p u , kuris, sikrus kitoms Livonijos vyskupijoms, buvo pakeltas arkivyskupu. Nukariavs dabartinje Latvijoje gyvenusias aisi gimines, ordinas band plsti karo ygius ir emaii bei auktaii krat, bet ia buvo skaudiai sumutas (iauli myje 1236 m.). Pabgs, kad vienas neatsilaikys, kalavijuoi ordinas susidjo su kariaujaniu tuo metu Prsuose kryiuoi ordinu. T u o b d u Latvijoje sikrusi vokiei valstyb susiliejo su sikrusia Prsuose, ir nuo to laiko jos abi stengsi jau bendrai kariauti su aisiais. V a d o v y b ia b u v o pripainta senesniam ir galingesniam vokiei kryiuoi ordinui. Bet Livonijos ordinas niekad nenustojo savarankikum o : jis vis laik turjo atskir krato magistr ir kitus valdios organus; bendra b u v o tik politika ir savitarpio pagalba. 11. Kryiuoi ordino atsikraustymas Prsus Prsuose gyvenusios aisi gimins anksiau u kitas susidr su krikionikuoju pasauliu. O tam krikionikajam pasauliui i pradi ia atstovavo ne kolonistai ateiviai, bet kaimynai lenkai ir pamarnai. Po pirmj nepavykusi misij, nauji misijonieriai ia jo jau kartu su lenk ir pamarn kariuomenmis. Pirmasis misijonierius, kuriam Prsuose m sektis, b u v o i gretimosios Pamars, O l i v o s cisters ordino vienuolis K r i s t i j o n a s . Jis veik X I I I amiaus pradioje, t . y . prajus imtui met po v. Vaitiekaus ir v. Bonifaco mirties. Kristijonui pasisek pakriktyti ariausia prie V y s l o s gyvenanius prsus, ir 1215 m. jis jau nusive R o m kriktyti du prs kunigaikius. Tuomet popieius j paskyr Prs v y s k u p u . Bet jam vos grus, p a g o n y s prsai sunaikino visas kurtas krikioni bendruomenes. V y s k u p a s nebeturjo nei tikinij nei prieglaudos. T a d a , Livonijos v y s k u p pavyzdiu, ir ia pradta auktis V a k a r pa-

43

galbos. B u v o paskelbta V a k a r u o s e net keletas kryiaus ygi,bet i to nieko neijo, nes atvyk kryeiviai mikuose prs negaldavo surasti. Prajo net keliolika met, o vysk. Kristijonui vis nesisek: pagonys ne tik naikino jo kuriamas krikioni bendruomenes, bet dar teriojo ir Lenkijos sritis. T a d a M o z r kunigaiktis K o n r a d a s , kuriam ypatingai rpjo pakriktyti prsus, vyskup Kristijon kurdino Kulmo (priklausiusio M o z r a m s ) ems pakratj. N a u j o s i o s s o d y b o s ir dovanotieji turtai turjo bti veikimo baz vyskupui. pagalb jam a t v y k d a v o briai kryeivi. Bet vos tik jie i v y k d a v o namo, prsai, ilind i mik, nusiaubdavo vis Kulm, M o z r u s ir visus aplinkinius krikionikuosius kratus. T a d a vysk. Kristijonas kartu su kunigaikiu K o n r a d u suman ia kurti toki pat pastovi organizacij krikioni reikalams ginti, koki v y s k . Albertas buvo krs Livonijoj. T a i g i b u v o kurtas (1228 m.) v y s k u p o priklauss riteri ordinas, kurs pagal savo gyvenamj viet buvo vadinamas D o b r i n s o r d i n u . Bet riteri buvo nedaug, todl ir j pagalba buvo nedidel: jie v o s stengdavo apginti savo pil. Jau Dobrins ordin steigdami, v y s k u p a s ir kunigaiktis Konradas susiinojo su vokiei riteri ordinu, kurs kryiaus kar metu buvo steigtas Palestinoje; ten galutinai sigaljus turkams, jo vadovyb ir daugumas broli persikl Europ ir neturjo ko veikti. Kunigaiktis Konradas j pakviet persikelti Prsus ir paimti savo rankas vietini ir aplinkini krikioni apsaug. Kai 1099 m. i turk buvo ivaduota Jeruzal, j pradjo traukti minios maldinink. Bet netrukus naujajai Jeruzals valstybei vl m grsti turk pavojus, ir maldininkams darsi labai pavojinga ten keliauti. Todl visos didesniosios valstybs ten m steigti specialias brolijas savo maldininkams globoti. I pradi tokios brolijos globojo ligonius ir saugojo, kad maldininkams nieko blogo neatsitikt kelyje. Bet kai prasidjo nauji karai, o ypa kai Jeruzal vl um turkai ir kai buvo pradta rpintis vl j atgauti, tokios brolijos virto kariaujanij riteri ordinais. Italai ia turjo savo joanit ordin, pranczai templinink, o treiojo kryiaus ygio metu vokieiai kr savo Marijos Mergels ordin (1190 m.). Pastarojo nariai (o taip pat ir templininkai) neiojo baltus apsiaustus su isitu juodu kryium, todl ms krate daniausiai bdavo vadinami kryiuoiais. Kitur juos paprastai vadino vokiei, arba Marijos Mergels, ordinu. Ordinas buvo vokiei imperatori bei kunigaiki remia-

44

mas ir labai greit pralobo. Jis sigijo daugyb turt ne tik Maojoj Azijoj, bet ir Europoj. Krikioni bkl Maojoj Azijoj buvo labai netikra, todl kryiuoi vadovyb stengsi sistiprinti Europoj. Dar prie Mozr kunigaikio Konrado pasilym ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Kita ordino nari dalis jau kr Vengrijoj savo atskir valstyb. Maojoj Azijoj tuo bdu buvo likusi tik nedidel ordino dalis. Vengrij ordinas buvo pakviestas kariauti su j puolaniais pagonimis kumanais. Bet Vengrijos karalius, pamats, kad ordinas ia ne jam tarnauja, bet ruoiasi sukurti savo valstyb, j ivijo (1224 m.). Kai ordinas gavo kvietim atvykti Prsus, tuo metu jis bylinjosi su Vengr karalium, nordamas atgauti i jo emes. Nebeturdamas vilties j atgauti, ordinas mielai prim kvietim. Turdamas patyrimo Vengrijoje, dabar jis jau daug geriau juridikai apsidraud savo bkl. 1230 m. pirmieji ordino atstovai jau b u v o Prs pasieny. i a jie gavo i K o n r a d o emi su N i e a v o s pilaite, o patys pasistat Fogelzango pil. N e trukus i t pirmj savo s o d y b jie pradjo nuolatin kar su aisi kiltimis. Ordino centras dar ilgai liko Italijoj. Ten gyveno ir ordino virininkas, kurs vadinosi didiuoju magistru. Prsuose b u v o tik vadinamasis krato magistras (L a n d m e i s t e r). O kai X I I I am. gale turkai galutinai ivijo ordin su visais krikionimis i M a o s i o s Azijos, tada visas ordino dmesys nukrypo Pabaltij. T o d l 1309 Kryiuotis su karo apranga. m. ir didysis magistras persikl Prsus. T u o b d u ordino centras pasidar M a rijenburgas.

45

Kryiuoi ordino nukariavimai. Ordinas savo statuose turjo siras pareig nuolat kariauti su Kristaus vardo prieais (jam net buvo draudiama daryti taik su netikliais). T o k ad ordino broliai riteriai turjo padaryti visam gyvenimui. Be riteri, ordinas turjo ir paprast kareivi, vadinam j tarnais. Be to, ordino p r a o m a s popieius skelbdavo V a k a r u o s e kryiaus karus, ir ordinui talk p l a u k d a v o minios kari. I Palestinos ordinas atsine aisi krat ir kariavimo b d . K a i p ten, taip ir ia, pasitelks riteri, jis y g i u o d a v o kuri nors srit, ten kariuomens priedangoje pasistatydavo pil, ir joje palikta gula turdavo ne tik atlaikyti aisi gimini puolimus, bet ir paimti s a v o valdi vis apylink. 1231 m. ordinas pradjo pulti aisi kiltis. T o k i u o b d u kariaudamas, jis palengva stmsi vis gilyn rytus ir iaur. Kryiuoi statomos pilys virsdavo naujos valstybs a p y g a r d administraciniais centrais. A p i e pilis b u v o kurdinami i Vokietijos atkviesti kolonistai. Jie b u v o pirmieji vokietybs daigai iose aisi emse. K a r t u su nukariavimu eng ir krikionyst: buvo statomos banyios ir vienuolynai, o prsai b u v o varu kriktijami. Tiesa, jie dar band spirtis, taiau nesteng prie galing ordino karikj organizacij, kuriai p a d d a v o visa Europa. Prsams dar ir dl to buvo sunkiau gintis nuo ordino, k a d jie neturjo vieningos valstybs; j smulks kunigaiktliai, savitarpy nesugyvendami, negaljo sutartinai gintis nuo prieo. T o d l ordinas per 50 met nukariavo visas aisi gimines tarp V y s l o s ir N e m u n o ir, prijs N e m u n , susidr jau su vieninga Lietuvos valstybe, su kuria vl pradjo ilg kar. T u o tarpu visos kiltys, buvusios anapus N e m u n o , liko aminoje vokiei vergovje. V i s s a v o nukariaut krat ordinas vadino Prsais, nors prsais b u v o vadinamos tik tos vakarins aisi gimins, kurios anksiau p u l d a v o lenkus, o vliau pirmosios buvo ordino pavergtos. sikrs pirmiausia j krate, ordinas j vardu pavadino ir vis nukariaut krat. Prsai ne lengvai pasidav vokieiams: jie nuolat k o v o d a v o , upuldavo ir degindavo ordino pilis ir vokiei kolonist s o d y bas. O du kartus (1242 - 1249 ir 1260 1274 m.) net b u v o sukilusios visos pavergtos j gimins. D a u g kryiuoi j o s tuomet iud, d a u g ordino pili igriov; nepajg igriauti tik pai stiprij pili.

46

Kai sukilimai aprimdavo, ordinas kiekvien kart turdavo i naujo nugalti prsus. Bet itokiais kritikais momentais jis pasiaukdavo paramos i Vokietijos ir i kit krat, ir prsai bdavo nuveikiami. Ordin atkviet Prsus M o z r kunigaiktis ir v y s k u p a s Kristijonas. Ordinas turjo bti j rankis. Taiau ijo visai kitaip. Netrukus v y s k u p a s Kristijonas pateko prsams nelaisv, i kurios ordinas nesirpino jo ivaduoti net 5 metus. V y s k u p u i esant nelaisvje, ordinas pasirpino, k a d ir imperatorius ir popieius pripaint jam visus Prs ir kit pagoni nukariaujamus kratus. Ir kai v y s k u p a s gro i nelaisvs, tai krato valdov atrado ordin. Tiesa, ordinas vis dlto sutiko uleisti v y s k u p a m s 1/3 vis savo emi, taiau neilgai naudojosi v y s k u p a i ir tokia teise, kadangi netrukus v y s k u p a i s b u v o skiriami vien tik ordino nariai. T u o b d u Prs ordino valstybj nebegaljo kilti joki konflikt (Dobrins ordinas, kuris pasirod nepajgus, jau 1235 m. buvo prijungtas prie kryiuoi ordino). Su atkvietusiais ir pirmutin glob suteikusiais M o z r kunigaikiais ordinas taip pat niekuomet nesiskait. Kunigaiktis Konradas, kaip matme, kviesdamas ordin, tarsi gausis savo politikai rank, bet ordinas, turdamas plai ryi V a k a r u o s e ir globojamas imperatori, greitai pasidar net kunigaikio konkurentas ir prieas. T u o b d u lenkai, kviesdami Pabaltij vokiei ordin, pasikviet sau aminj prie. Greitai tarp j prasidjo net karai, varytyns dl emi, ir ordinas ugrob vis lenkikj Pamar.

47

TREIOJI DALIS

Lietuvos valstybs krimo laikotarpis


1. V i d a u s ir usienio santykiai valstybei kuriantis Lietuvos vidaus santvarka ir karai su kaimynais prie kuriant viening valstyb. Valstyb buvo kurta ne viena diena. Ji b u v o kuriama ilgai ir palaipsniui. Valstybei susikurti padjo nuolatinis reikalas kariauti. J a u i ilos senovs b u v o lietuvi eim ir apylinki sambri, kuriuos sudar gyvas reikalas gintis ar k nors pulti. T o k i ma, s a v o v a d u s turini, apylinki i pradi b u v o labai daug. T o d l gana ilgai nesusijung lietuviai b u v o puolami kaimyn rus kunigaiki. X, X I - m e ir net iki puss X I I am. vis laik rusai puol tiek Padauguvio aisius, tiek auktaiius. Bet nuo antros X I I am. puss ir lietuviai pradjo pulti rusus. Jie pasiekdavo labai tolimas rus sritis ir g r o b d a v o j lobing miest turtus. X I I I amiaus pradioje lietuviai buvo tikras rus siaubas. K a i X I I am. gale Livonijoje sikr vokiei ateivi valstyb, lietuviai m pulti ir j. Jie pasiekdavo tolimus pajrius, o iemos metu, ledu perj lank, nusigaudavo net Sarem (Eel). A i k u , k a d itoki dideli ygiai negaljo apseiti be vad. D i delius lietuvi brius ved kuris nors vienas v a d a s . Jis i pradios buvo renkamas susibrusi kari. Bet po skmingo ygio toks vadas danai pasilaikydavo valdi ir taikos metu. O pasilaikyti j b u v o nesunku, nes po vieno ygio paprastai b d a v o ruoiamasi kitam, ir daniausiai tai ruoai v a d o v a u d a v o buvusysis vadas. T a i p palengva i daugybs buvusi kunigaiktli isiskyr maesnis j skaiius. Antai 1219 m., darant taik su

48.

Voluins kunigaiktyste, Lietuvai atstovauja net 21 kunigaiktis, bet jie priklauso i viso tik 5 giminms. T a i g i jau tada Lietuva buvo tik 5 kunigiki eim valdoma. Bet labai greit kunigaiki skaiius pradjo mati. D a u g j vienoje tautoje negaljo taikiai sugyventi, ir galingesnieji pradjo alinti silpnesniuosius. Pagaliau M i n d a u g a s paalino visus kitus kunigaikius ir liko vienas v a l d o v a s visame krate. Karai valstybs jungimo laikotarpy. Kuriantis valstybei, i kaimyn lietuviams pavojingiausi buvo Voluins kunigaiktyst ir kalavijuoi ordinas. Sunku bt buv vienu metu kariauti su abiem prieais. T o d l 1219 m. susitar Lietuvos kunigaikiai padar taik su Voluine. Padar taik pietuose, jie pradjo iauriai siaubti kalavijuoi ordino pavergtas sritis, naikinti jo pilis. itiems ygiams jie rado ir talkinink. T a i buvo galinga D. N a u g a r d o miestiei valstyb. V a r y d a m a s prekyb su vokiei Hanzos pirkliais, N a u g a r d a s labai praturtjo ir turjo savo kolonij lybi ir est emse. D a b a r daugum j b u v o um kalavijuoiai. T o d l N a u g a r d a s susidjo su lietuviais, tikdamasis ivyti ordin i t emi. Taiau lietuviai su naugardieiais nevieningomis jgomis nesteng paimti tvirt ordino pili. Padar du bendrus ygius, jie tik apipl krat. T a i p apsivyl lietuviai laikinai met vokieius ir vl s a v o dmes nukreip rus kratus; su ordinu jie susitikdavo tik tuomet, kai jis j u o s puldavo. Bet ordinas retai tepuldavo, nes, mirus jo krjui vyskupui Albertui ( 1229 m.), jis visikai susilpnjo. N e t r u k u s dar prasidjo jo nesutikimai su R y g o s v y s k u p u ; o prasidjus savitarpio vaidams, ordinas nebepajg kariauti su lietuviais. Lietuvos suvienijimas. itie karai su ordinu ir su rusais verste vert lietuvius jungtis didesnius politinius vienetus. T u o bdu ir kunigaiki skaiius majo. Pagaliau i vis kunigaiki tarpo ikilo M i n d a u g a s , kuris, paalins kitus kunigaikius ir net savo brolius, pasidar visos Lietuvos valdovas. T a s atsitiko, inoma, ne be kraujo praliejimo. Vieni i M i n d a u g o konkurent uvo kovose, o kiti buvo ivaryti i tviki ar perkelti kitur valdyti. N r a ini, kuri srii kunigaikiu buvo M i n d a u g a s , prie paimdamas savo valdi vis Lietuv. Jis, inoma, buvo gavs valdi i tvo, kuris taip pat turjo bti galingas kunigaiktis.

49.

Bet kuo vardu b u v o M i n d a u g o tvas, irgi neinia. inome tik jo brol ir du brolio snus, Tautvil ir Erdvil, kurie buvo ivaryti i Lietuvos. I pradi jie buvo isisti kariauti rus emes, bet po skmingo ygio M i n d a u g a s nebeleido jiems grti. T a i p pat tiksliai neinoma, k a d a buvo galutinai suvienyta Lietuva. Bet tas turjo atsitikti dar prie 1236 m., nes tais metais Voluins kunigaiktis jau derjosi su M i n d a u g u , kaip su v i s o s Lietuvos valdovu. Be to, tais paiais metais buvo pirmas didelis suvienytos Lietuvos mis su kalavijuoiais. 2. M i s ties iauliais (1236 m.) ir kalavijuoi susiliejimas su kryiuoiais (1237 m.) Mirus v y s k . Albertui, kalavijuoi ordinui nekaip seksi, nes naujasis v y s k u p a s , nordamas suvaldyti ordin, buvo pradjs su juo kov, kuri isprend tik popieiaus legatas. Ordinas buvo silpnas, ir jam b u v o sunku kariauti su stiprjania Lietuva. T o d l jis pradjo rpintis susijungti su kryiuoiais. Bet kryiuoi magistras tuo tarpu nenorjo jungtis. Jis norjo palaukti, kada kalavijuoiai visikai nusilpns ir ne sjung silys, bet prays globos. Kryiuoiams nenorint sjungos, kalavijuoiai ryosi patys susitvarkyti. Nordami pagerinti savo bkl, jie papra popiei paskelbti Europoje j pagalbai pirmj kryiaus kar. Kryiaus karas buvo paskelbtas, ir Livonij atvyko daugyb Europos riteri. 1236 m. kalavijuoiai su sveiais siver Lietuv ir iauriai nusiaub krat. Pajut susitelkusi lietuvi kariuomen, kalavijuoiai su sveiais b u v o besitrauki, bet lietuviai p a s t o j o jiems keli. Ties i a u l i a i s vyko didelis mis, kur laimjo lietuviai. Kalavijuoi uvo visa vadovyb su paiu magistru ir daugyb svei. I visos j kariuomens, kaip rao kronikos, gr namo vos kas deimtas karys. Skaudiai pralaimj it m, likusieji kalavijuoiai papra kryiuoius priimti j u o s savo tarp. 1237 m. popieius patvirtino j susitarim. T u o susitarimu, kalavijuoi ordinas buvo panaikintas, o likusieji jo nariai tapo kryiuoiais. K a dangi j ia b u v o lik nebedaug, tai i Prs b u v o atsista nauj jg. T a i p pat b u v o atsistas ir naujas krato magistras. Jis dabar jau nebebuvo atskiro ordino magistras, bet priklaus kry-

50

iuoi didiojo magistro, taigi b u v o kryiuoi provincijos, t. y . krato magistras ( L a n d m e i s t e r ) . Susiliej vokiei ordinai dabar p r a d j o ypatingai stengtis susisiekti ir susilieti vien valstyb. T a m tikslui jiems reikjo nukariauti emaiius. T o d l ir prasidjo ilga, daugiau kaip 150 m. jusi k o v a su lietuviais. 3. M i n d a u g o k o v o s dl vieningos valstybs ilaikymo K a s v a d o v a v o lietuvi kariuomenei myje ties iauliais, nra ini. Bet aiku, k a d tai buvo jau suvienytos Lietuvos ygis, tad jam turjo vadovauti arba pats M i n d a u g a s arba kuris nors i jam artim kunigaiki. Greiiausiai tai b u v o artimas M i n d a u g o bendradarbis, emaii kunigaiktis Vykintas. Po didiojo laimjimo lietuviai norjo ivyti vokieius nors i K u r o , bet tas jiems nepavyko. T u o tarpu patys kuriai sutiko pripainti ordino valdi. T a d a lietuvi dmesys nukrypo rus emes. I totori nugalt Voluins kunigaiki lietuviai atsim kadaise nustotas (ir. 38 psl.) lietuviksias Gardino, N a u garduko, Slanimo ir V o l k o v i s k o sritis. T u o laiku jie pam ir M i n s k . Be to, jie padar d a u g ygi rytus ir iaur. Lietuviai siaub D. N a u g a r d o emes ir nuygiavo toli anapus Polocko. Kiek laiko lietuvi rankose b u v o net Smolenskas. Bet ilgesn laik jie teilaik tik Polock. V i s u s tuos ygius atliko ne pats M i n d a u g a s , bet jo siuniami kunigaikiai. Jiems kariaujant rytuose, M i n d a u g a s rpinosi suimti s a v o valdi visus auktaiius ir emaiius. Isistus kariauti kunigaikius jis laik rus emse, o j tvikes pam s a v o valdi. K a i ie band prieintis, jis atm i j ir duotas rus kunigaiktystes. A i k u , k a d itoks M i n d a u g o elgesys nuskriaustus kunigaikius padar jo prieais. Jie pradjo rpintis paalinti M i n d a u g ir iekojo tam tikslui sjunginink. J greit atsirado, nes augani M i n d a u g o galyb labai nepalankiai irjo Voluins kunigaikiai ir Livonijos ordinas. 12491250 m. sjunga prie M i n d a u g . M i n d a u g o brolnai, Tautvilas su Erdvilu, ir j dd, emaii kunigaiktis V y k i n t a s , M i n d a u g o b u v o isisti rus sritis. N e t r u k u s jie b u v o paalinti ir i ten. Tada jie p a b g o p a s s a v o giminait Voluins kunigaikt Danieli (jis buvo veds Tautvilo ir Erdvilo seser). Danielius

51

ryosi padti pabgliams. Jam rpjo ne tik paremti giminaiius, bet ir sutramdyti M i n d a u g o galyb ir atgauti neseniai nustotas sritis. Danielius tuojau pasiunt Vykint Livonijos ordin, silydamas jam sjung. T a s mielai j prim. Pabgliai kunigaikiai visokiais paadais ir pinigais patrauk savo pus jotvingus ir sukl emaiius, kur buvo daug M i n d a u g o valdia nepatenkint kunigaiktli. T u o b d u prie M i n d a u g susidar galinga sjunga, kuri jo: 1) Livonijos ordinas, 2) Voluins kunigaiktyst, 3) emaiiai ir 4) jotvingai. Prie tos sjungos neprisidjo tik Prs ordinas, kuris dar nebuvo visikai atsigavs po pirmojo (12431249 m.) prs sukilimo ir kaip tik tuo metu kariavo su lenkais. I sjunginink pirmasis pradjo ygius Danielius. Bet ums Slanim ir V o l k o v i s k , jis toliau nebeygiavo. T u o tarpu Vykintas, Tautvilas ir Erdvilas su savo jgomis a p s u p o Mindaug jo pilyje, kuri kronikos vadina V o r u t a . Jiems pagalb atjo ordinas, taiau pilies nesteng paimti, ir ordino kariuomen, nusiaubusi krat, gro atgal. Mindaug tuo bdu igelbjo jo stiprioji pilis. Bet, kur ji buvo, neinia. Greiiausiai ji bus buvusi kur nors Auktaiiuose: kai kurie mokslininkai spja tai buvus Likiav ar Kernav. A p s i g i n d a m a s pilyje nuo prieo, M i n d a u g a s dar neisigelbjo i gresianio pavojaus, nes prie sjunga greit neiiro. V y kintas ir Tautvilas su Erdvilu buvo ia pat, Lietuvoje. O R y g o s v y s k u p a s sil ordinui, pakriktijus Tautvil, pastatyti j Mind a u g o vietoje. N e r a s d a m a s kitos ieities, M i n d a u g a s suman iardyti sjung diplomatikomis priemonmis. Jis sugalvojo patraukti savo pus pavojingiausi sjungos nar ordin. K a dangi ordinas tesutiko taikintis su M i n d a u g u tik tuomet, kai is kriktysis, tai M i n d a u g a s ir kriktijosi. 4. M i n d a u g o kriktas ir karnavimasis Lietuvos karalium ( 1 2 5 1 - 1 2 5 3 m.) Kai po V o r u t o s apgulos M i n d a u g a s pasil ordinui taik, Livonijos magistras Andrius i tirlando ( v o n Stirland) jam pateik krikto slyg. A n d r i u s buvo i tikro padorus ir labai maldingas riteris: jis tikrai troko Lietuvos krikto. Todl, kai M i n d a u g a s sutiko kriktytis, jis nuoirdiai rpinosi jam padti.

52

Likiavos pilies griuvsiai.

1250 m. pabaigoje jis su briu palydov atvyko Lietuv. i a t met gale ar 1251 m. pradioje M i n d a u g a s su visais savo artimaisiais buvo pakriktytas. Ordinas p a d j o jam net suvaldyti prieus. Kunigaiktis Vykintas netrukus ties Tverais buvo nugaltas; jis pats uvo myje, o Tautvilas su Erdvilu pabgo. T u o b d u nei Auktaiiuos nei emaiiuos nebeliko didij M i n d a u g o prie. T i k paioje visuomenje ir smulkij kunigaiki tarpe b u v o nepasitenkinimo dl krikto ir dl susidjimo su vokieiais. Bet kadangi nepatenkintieji neturjo ymesni vad, tai dar ilgokai tas nepasitenkinimas neperjo sukilim. T i k emaiiai vis nesiliov kovoj su Livonijos vokieiais, besiverianiais j krat. Po krikto M i n d a u g a s kartu su ordino magistru tuojau pasiunt R o m pasiuntinius pareikti itikimybs popieiui ir prayti jo globos. Kartu buvo praoma suteikti Mindaugui karalikj karn. Popieius su diaugsmu sutiko delegacij ir galiojo K u l m o v y s k u p Henrik karnuoti M i n d a u g karalium. Popieiaus sutikimas buvo duotas 1251 m. liepos 17 d., bet karnacija tevyko tik 1253 m., t. y. po 2 met. K a i p matome, M i n d a u g a s band staiga ikelti savo sukurt valstyb ir pastatyti j, kaip lygi, greta kit E u r o p o s viepatys-

53

i. Bet vliau pasirod, k a d itas jo bandymas dar b u v o per ankstyvas. Neseniai tik sukurtos valstybs v a l d o v o autoritetas viduje dar buvo per silpnas, todl jam nepakako jg visiems suvaldyti. 5. Lietuvos banytins provincijos krimas (1253 m.) Ta pati delegacija, kuri pra popiei karnuoti M i n d a u g , drauge pra kurti jo valstybje ir vyskupyst. R y g o s arkivyskupas man, k a d jam turinti priklausyti ir Lietuvos Banyia, nes jis buvo laikomas Pabaltijo metropolitu. Jis man, k a d popieiaus globojamoje M i n d a u g o valstybje jis vaidinsis tok pat vaidmen, kaip ir Livonijoje, k a d ir ia jis bsis laikomas aukiausiuoju autoritetu, o M i n d a u g a s tursis tenkintis tiktai pasauline valdia, kaip k a d ordinas Livonijoje. Bet, M i n d a u g o praomas, popieius sak, k a d naujasis v y s k u p a s prisiekt paklusnum tiesiog popieiui. V y s k u p u buvo paskirtas tas pats ordino kunigas K r i s t i j o n a s , kuris atliko M i n d a u g o krikto apeigas. Taiau R y g o s arkivyskupas Albertas, nepaisydamas popieiaus sakymo, prim i Kristijono priesaik savo vardu. T i k vliau, Mindaugui pasiskundus, popieius sak N e u b u r g o vyskupui priimti i Kristijono kit priesaik, kuria jis pasiadjo klausyti tiesiogiai popieiaus. T u o b d u Lietuvos Banyia juridikai b u v o nepriklausoma nuo vokiei. Taiau kitaip ijo praktikoje. M i n d a u g a s tuo tarpu dar tebeturjo daug prie. Y p a jo nenorjo klausyti emaiiai. T o d l emaii dal jis net ura ordinui. S a u g u m o sumetimais, ordino, o gal ir paties vysk u p o praomas, M i n d a u g a s v y s k u p u i gyvenamja vieta paskyr emaiius ir d o v a n o j o jam ia kai kurias emes: po pus Raseini, Ariogalos, Betygalos, L a u k u v o s ir kt. srii.Tose srityse vyskupas jautsi labai nesaugiai, todl pra ordin globos; u tai jis perleido ordinui kai kurias M i n d a u g o jam dovanotas emes. Ordinui tai buvo labai pelninga, todl jis su dideliu noru pam glob buvus s a v o nar. Pas v y s k u p buvo nusista net keletas ordino broli su briu kari. T u o bdu Lietuvos vyskupyst, atsikraiusi R y g o s v y s k u p o , visgi faktikai susirio per ordin su vokieiais. M i n d a u g a s itais v y s k u p o santykiais su ordinu greiiausiai b u v o nepatenkintas, bet nieko negaljo daryti, nes

54

jam daug teko kariauti su Voluins kunigaikiais, gudais ir totoriais, o be to, daug kas ir paioje Lietuvoje prieinosi jo valdiai. Y p a jo nenorjo klausyti emaiiai, kuri gyvenim kiosi v y s k u p o globjas ordinas. N o r s , ordino veriamas, M i n d a u g a s net keliais dokumentais dovanojo ordinui vis emaitij, taiau emaiiai irjo j, kaip savik. Nenordami pasiduoti nei vyskupui nei ordinui, emaiiai tuo tarpu vieni kovojo su ordinu, kuriam nesisek j nukariauti. emaii krate sikrs v y s k u p a s Kristijonas, nieko negaldamas veikti, nuo 1259 m. i ia visikai isikraust. Jo vyskupyst inyko, o jis pats baig savo gyvenim V o kietijoj. Antroji vyskupyst Lietuvos pietuose. Po M i n d a u g o krikto popieius paved K u l m o vyskupui Henrikui karnuoti Mindaug ir ventinti Lietuvai nauj v y s k u p . Bet dl R y g o s arkivyskupo pretenzij utruko ir karnavimas ir naujos vyskupysts krimas. Kai R y g o s arkivyskupas ventino vysk. Kristijon, tuo pat metu K u l m o v y s k u p a s Henrikas irgi rpinosi kurti vyskupyst. Jis tai atliko per lenk Gniezno arkivyskup. M a d a u g kartu su Kristijonu ia v y s k u p u b u v o ventintas lenk domininkonas V i t a s . M i n d a u g a s j o gyvenamajai vietai buvo paskyrs pietines Lietuvos sritis (jotving emje). Bet kadangi Vito nerm jokia karin pajga, kaip k a d Kristijon, tai jis savo vyskupyst greiiausiai nebuvo n atvyks. Ir jis savo gyvenim baig kakur Vakaruose. 6. M i n d a u g o valstybs reikalai po krikto ir karnavimosi Karai su Voluine. Kriktijsis ir susitaikins su ordinu, M i n d a u g a s ryosi atgauti Voluins kunigaikio Danieliaus ugrobtas emes. D a b a r karui v a d o v a v o jau nebe svetimi kunigaikiai, bet M i n d a u g o snus V a i v i l k a s . Danielius buvo sumutas ir priverstas taikintis (1255 m.). Sutartis buvo sustiprinta M i n d a u g o dukters ir Danieliaus snaus varno vedybomis. Danieliaus snui Romanui M i n d a u g a s dav valdyti N a u garduk, o Vaivilkas gavo Slanimo, V o l k o v i s k o ir kitus atgaut srii miestus. T i k jie turjo pripainti M i n d a u g o valdi. T paia taika buvo amnestuoti buvusieji M i n d a u g o prieai Taut-

55

Naugarduko pilies griuvsiai.

vilas su Erdvilu. Tautvilui tada buvo pavestas valdyti Polockas, kur jis vald ir prie mait, o apie Erdvil nuo to laiko nebeturime joki ini. T u o b d u po taikos su Voluine M i n d a u g a s nebeturjo dideli prie. Jis kietai vald visus auktaiius ir nukariautus rusus, bet lietuvi pakraio gimins ( s u lenkais ir kryiuoiais kariaujantieji jotvingai ir su Livonijos ordinu kariaujantieji emaiiai) jam nelabai norjo pasiduoti. M i n d a u g o snaus vainikavimas. M i n d a u g a s s v a j o j o k a d a nors kietai suimti savo valdi visas lietuvi gimines. O tuo tarpu stiprinosi viduje; rpindamasis, kad, jam mirus, net valstyb, i anksto gavo popieiaus leidim vainikuoti karalium vien i savo sn. Jis turjo tris snus, kuri du jaunesnieji, R u k l y s i r R u p e i k i s , b u v o pakriktyti katalikais kartu su Mindaugu, o vyresnysis snus Vaivilkas; santykiaudamas su Voluins kunigaikiais, kriktijosi ryt Banyios apeigomis. Pagaliau po taikos su Voluine Vaivilkas ivyko Graikij ir stojo vienuolyn. Iki tvo mirties jis nebegro Lietuv.

56

T o d l M i n d a u g a s s a v o pdiniu galjo vainikuoti katr nors i jaunesnij sn; katr btent, neinia. Karai su totoriais. R p i n d a m a s i s sutvarkyti savo valstyb, po taikos su Voluine M i n d a u g a s dar susidr su totoriais, pavergusiais tuo metu vis Rusij. M i n d a u g a s kartu su Voluine puol totorius. U tai atsilygindami, totoriai (1258 m.) suruo didel yg Lietuv ir nusiaub vis rytin jos dal. Bet kaip greit jie upldo, taip veikiai ir atsitrauk. Dideli mi su jais nevyko, ir tas vienintelis j upldimas neturjo Lietuvai jokios reikms; tik iek tiek buvo apnaikintas kratas, bet dl to n kiek nepasikeit valstybins sienos. 7. emaii k o v o s su ordinu ir M i n d a u g o prisidjimas prie j K l a i p d o s krimas (1252 m.). M i n d a u g a s tvark savo valstyb, kariavo rytuose ir pietuose, o emaiiai k o v o j o su ordinu, kurs nesteng pavergti jam M i n d a u g o atiduot emi. T a d a ordinas pasiryo bent atskirti emaiius nuo jros, k a d i at-

Klaipda 1535 metais.

57.

plaukiani pirkli jie negalt pirktis ginkl ir kitoki preki. Be to, umus pajr, Livonijoje ir Prsuose veikianios ordino a k o s galt susisiekti sausuma. T a m tikslui 1252 m. Livonijos ordinas m statyti pil toje vietoje, kur Kurmars jungiasi su Baltija. Senoji tos vietos s o d y b a buvo vadinama K l a i p d a ; ordinas j pavadino vokiku N e m u n o vardu Memel. emaiiai tuojau suprato naujosios pilies pavojingum ir m j pulti dar tebestatom. Bet ir danais puolimais jie nesteng nei j o s statybos sutrukdyti nei pastatytos pilies igriauti. D u r b s mis (1260 m.) ir jo padariniai. Pasistats Klaip d o s pil, Livonijos ordinas vl m pulti emaiius. Po ilg k o v jis pasistat N e m u n o pakrantje J u r b a r k o pil (1259 m.), kurios emaiiai taip pat nesteng igriauti. T a d a prieais Jurbark emaiiai pasistat savo pil K a r u v . Ordinas ketino suruoti emaiius didel yg ir igriauti Karuv. Livonijos ordinui atjo pagalb Prs ordinas ir daug svei i E u r o p o s . Bet visai prieo kariuomenei traukiant Karuv, emaiiai njo j o s ginti, o sibrov naikinti ordino v a l d o m o j o K u r o . Ordino kariuomen nusiskubino gelbti savo emi. A b i e m kariuomenm susitikus prie D u r b s eero, kov laimjo emaiiai. Reikia pastebti, k a d i mio pasitrauk ordino pavergtieji kuriai, kurie ia buvo j atvesti kartu su lybiais ir latgaliais. M y j e uvo visa ordino vadovyb su Livonijos magistru ir Prs maralka ir beveik visi broliai. Po mio, Livonijoj ir Prsuose tuojau sukilo pavergtosios kiltys. Ordinas atsidr dideliam pavojuj. Y p a labai isiplt sukilimas Prsuose, kur b u v o sunaikintos beveik visos ordino pilys ir iudytos j gulos. Nesugriautos liko tik Karaliauiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo, t. y. paios tvirtosios pilys. Sukilusioms giminms padti ia ateidavo emaiiai, kurie ne kart pasiekdavo net V y s l . Ordinui tuomet buvo labai sunks laikai; jis isigelbjo tik dl to, k a d jo auksmus atjo p a g a l b a i V a k a r : mat, jo praomas, popieius suauk Europ o s riterius kryiaus yg prie Pabaltijo pagonis. M i n d a u g o prisidjimas prie emaii kov. V i s o m s emaii k o v o m s su ordinu v a d o v a v o j kunigaiktis, M i n d a u g o sesernas T r e n i o t a . P o D u r b s mio jisai, atvyks pas

58

M i n d a u g , m j kalbinti nutraukti ryius su ordinu ir bendromis vis aisi jgomis ivyti vokieius. T a d a , es, pasiduosi jo valdiai ir emaiiai, ir kuriai ir visos ordino pavergtos Padauguvio kiltys. M i n d a u g a s tuo metu buvo labai nusivyls santykiais su ordinu, nes neturjo i to j o k i o s naudos. Tiesa, ordinas jo emi nebepuol, bet utat jo akivaizdoje verg emaiius. T o d l M i n d a u g a s prim pasilym ir, sudars sjung su D. N a u g a r d u , 1262 m. nuygiavo Livonijos ordino em net iki Csio (Vendeno). Bet, neatvykus N a u g a r d o kariuomenei, jis nesteng paimti pilies ir, grs namo, daugiau su ordinu nebekariavo. T u o tarpu Treniota su emaiiais ygiavo tolimus ygius: Prsuose jie pasiekdavo net V y s l , siaubdavo K u l m o apylinkes, o u D a u g u v o s pasiekdavo net Estij. T a i b u v o tik siaubiamieji, o ne ukariaujamieji ygiai. Livonijos ordinas atsigavo gana greit. Po kiek laiko atsigavo ir Prs ordinas; bet kol jis atgavo savo pirmykt bkl Prsuose, prajo net 14 met. 8. M i n d a u g o nuudymas (1263 m.) M i n d a u g a s , po D u r b s pralaimjimo upuols 1262 m. labai susilpnjus ordin, daugiau jo nebeliet. T u o metu sukilusioms ordino pavergtoms giminms kariauti tepaddavo vien emaiiai. M i n d a u g a s po pirmo nepasisekimo m gailtis nutrauks su ordinu sutart ir vl nusigr rus kratus. 1263 m. jis isiunt s a v o kariuomen prie Briansko kunigaikt. Kariuomenei vadovavo Naln kunigaiktis Daumantas. Bet itas M i n d a u g o ygis Lietuvoje buvo palaikytas tautini reikal apleidimu. M i n d a u g a s jau ir anksiau buvo kaltinamas susidjs su vokieiais, taigi jo atsisakymas prisidti prie brolik gimini k o v o s dl laisvs b u v o palaikytas tautos idavimu. T o d l emaii kunigaiktis Treniota ir i ygio grs D a u m a n t a s susimok j nuud. Kartu nuud ir abu prie jo buvusius snus Rukl ir Rupeik. Jie tikjosi, kad, paalin Mindaug, jo suorganizuotos valstybs jgomis stengs ivaduoti visas ordino pavergtas gimines ir a p s a u g o s vis taut. O i tikrj, uvus Mindaugui, susvyravo net jo sukurtos valstybs pamatai.

59

Be politini sumetim, smoksle prie M i n d a u g daug svr ir kiti motyvai. N e m a vaidmen ia vaidino spaudiam kunigaiki reakcija, noras atgauti savo teises. Bta ia ir eimynini nesusipratim: mirus M i n d a u g o monai Mortai, jis pasiliko pas save laidotuves atvykusi j o s seser, Daumantien; tad Daumant vert prisidti prie smokslo ir noras susigrinti sau mon. 9. Lietuva po M i n d a u g o mirties, 12631270 m. Treniota (12631265 m.). N u u d i u s pirmj valstybs vienytoj, M i n d a u g , Lietuvoje pakl galvas visi dar neinyk kunigaiktliai. N vienas i j nenorjo pasiduoti kitas kitam, visi stengsi uimti M i n d a u g o viet. Jo teisto pdinio nebuvo, nes abudu jaunesnieji sns b u v o nuudyti kartu su tvu, o vienuolis Vaivilkas gyveno G r a i k i j o j . Stipriausi konkurentai M i n d a u g o sost buvo jo udikas Treniota ir buvs M i n d a u g o prieas, Polocko v a l d o v a s Tautvilas. A b u d u stengsi vienas kit paalinti. Pagaliau Tautvilas b u v o nuudytas, ir valdi pam Treniota. Matyt, apie sost s v a j o j o ir Daumantas, bet netrukus jis turjo bgti i s a v o tviks. Pabgs P s k o v , jis buvo ten irinktas kunigaikiu ir, pasiymjs laimingais karais, vald P s k o v dar daugiau, kaip 30 met (iki 1299 m.). Treniota band varyti toki politik, koki pats buvo sils Mindaugui. Jis stengsi paremti prie ordin sukilusias Prs ir Latvi gimines. Ir i tikro jis d a u g joms padjo. Bet persekiodamas Lietuvoje buvusius krikionis ir M i n d a u g o bendradarbius, jis sukl j s m o k s l ir, neivalds visikai 2 met, b u v o nuudytas. Vaivilkas (12651268 m.). M i n d a u g u i uvus, V a i v i l k a s b u v o Graikijoj, bet veikiai po to gro ir apsigyveno Pinske. Treniot nuudiusieji M i n d a u g o gimines alininkai, inoma, tuojau m galvoti apie j. T o d l , atvyks su Voluins kunigaiki duota kariuomens pagalba, jis greit siviepatavo visoj Lietuvoj. Jam, kaip kadaise M i n d a u g u i , nenorjo pasiduoti tik emaiiai, nes ir jis djosi su Voluine, turjo santyki net su ordinu ir atrod, k a d ts savo tvo politik; todl emaiiams su j u o buvo ne pakeliui.

60

Bet Vaivilkas neilgai tevald. Po trej met jis atsisak nuo sosto ir vl sugro vienuolyn. Lietuv paliko savo sesers vyrui v a r n u i . T u o tarpu b u v o svajojs gauti Lietuv valdyti Vladimiro (Voluinje) kunigaiktis Levas. S u p y k s ant Vaivilko u sosto atidavim varnui, Levas pasikviet j sveius ir nuud. u v u s paskutiniam M i n d a u g o snui, tiesiogini jo palikuoni daugiau nebeliko. varnas Lietuv vald labai neilgai: v o s vienerius metus pavalds, jis mir (1269 m.). Lietuva liko be dinastijos, ir nauja dinastija turjo ikilti i sav kunigaiki tarpo. Pirmasis ikilo Kernavs kunigaiktis Traidenis. 10. Traidenis ( 1 2 7 0 - 1 2 8 2 m . ) Ar turjo Traidenis koki giminysts ryi su anksiau veikusiais kunigaikiais ir su M i n d a u g u , nr inios. inome tik, k a d Lietuv jis vald i K e r n a v s . Jis, tur bt, norjo eiti Treniotos keliais, ne M i n d a u g o . Apskritai, jis b u v o grynai t a u t i k o s i o s i r p a g o n i k o s i o s L i e t u v o s vald o v a s , t. y. pirmiausia jam rpjo valdyti ir ginti visas lietuviksias emes, o apie nukariavimus jis maai tesirpino. Jis nesidjo n su vienu kaimynu. B d a m a s geras karys, jis pats vienas kariavo su visais prieais. Ne vien yg atliko Prsus ir daugyb ygi padar prie Livonijos ordin. T o d l j rm ir jo klaus net emaii kunigaikiai. Jam b u v o pasisek paimti savo valdi net iemgalos dal; taiau jam nepasisek visikai nugalti ordino. Po D u r b s mio sukilusias kiltis ordinas jau b u v o nugaljs. Traidenis net kelis kartus skaudiai sumu Livonijos ordino kariuomen ir ne kart su savo kariuomene skersai ir iilgai ivaikiojo ordino emes, taiau nepajg sugriauti jo galing pili. T u o b d u ordinas atsilaik, kai kur net pasistmjo Lietuvos pus. T a i p antai, vien paliaub metu ordinas (1274 m.) Naujinio vietoje pastat Daugpil. Traidenis sak j esant pastatyt jo paties irdy. Bet kad ir kaip stengsi, jis visgi negaljo jo sugriauti. Traidenis sugebdavo sumuti ordino kariuomen tik atvirame lauke: mat, lietuviai dar buvo neprat imti tvirt mro pili.

61

Kernavs piliakalnis.

T u o metu kryiuoi ordinas jau buvo nugaljs sukilusias aisi kiltis vad. Prsijoj. T a d a daugelis j m bgti nuo vokiei Lietuv, ir Traidenis j u o s mielai priimdavo. Jis j u o s kurdino Voluins pasieny. T u o b d u jis norjo ten sudaryti tvirtesn atspar prie Voluins kunigaiktyst, su kuria Traidenis b l o g u o j u gyveno (jis um net jos valdyt Drohiin). Maiausia rpesi Traidenis turjo su kaimynais gudais. Taiau su lenkais jam tekdavo nemaai kariauti; jis pasiekdavo ne tik M o z r u s , bet ir tolimj K r o k u v . M o z r kunigaiktis ( B o l e s l o v a s II), nordamas apsisaugoti nuo Traidenio puolim, ved net jo dukter. odiu, Traidenio laikais Lietuva buvo ikilusi, kaip galinga karin pajga. T u o metu Lietuvos valstyb buvo grynai lietuvika ir tautika. Ji b u v o daug platesn, negu M i n d a u g o laikais, nes Traidenio klaus ir emaiiai ir jotvingai, kurie M i n d a u g o laikais labai neaikiai laiksi. Traidenio laikais tautikoji Lietuvos valstyb b u v o baigta kurti. Bet galutinai j sustiprino tik tolimesnieji Traidenio pdiniai V y t e n i s ir G e d i m i n a s .
62.

KETVIRTOJI

DALIS

Lietuva, valdoma Gedimino gimins didij kunigaiki A. Patriarchalins monarchijos laikotarpis


I. Vytenio ir Gedimino laikai
1. Lietuvos bkl po Traidenio mirties A p i e laikotarp po Traidenio mirties iki Vytenio siviepatavimo (12821295 m.) yra lik labai maa ini. Senosios kronikos mini daug ordino puolim emaiius ir Auktaiius, taip pat daug mini lietuvi ygi, taiau n viena kronika aikiai nepasako, kas tuo metu vald Lietuv. T a s laikotarpis betgi buvo labai svarbus. K a i p tik ituo metu vokiei ordinas nuo V y s l o s jau buvo prijs iki N e m u n o ir n u o 1282 m . p r a d j o p u l t i lietuvius (anksiau Lietuv puldavo tik livonik jo a k a ) . Ordinas tuojau pradjo statyti savo pilis N e m u n o pakrantje. J o s turjo bti atramos punktai, ygiuojant Lietuv. Svarbiausias dabar ordino tikslas buvo nukariauti emaiius ir tuo b d u sujungti abi savo akas. A n k s iau N e m u n b u v o pasieks i K u r o ir Livonijos ordinas. Bet dabar, po D u r b s pralaimjimo, jis buvo ivytas i visos emaitijos. Jo pastatyta J u r b a r k o pilis b u v o sugriauta; su K l a i p d o s pilim jis jau nebeturjo ryio. N u s t o j s vilties veikiai nukariauti emaiius, jis vliau Klaipd perleido Prs kryiuoiams (1328 m.). Kryiuoiai, atslink prie Nemuno, tuojau pasistat Ragains, Jurbarko, o kiek vliau ir Skirsnemuns

63.

pilis (i pastarj netrukus turjo vl sugriauti, nes sunku buvo j atlaikyti). odiu, itam laikotarpy emaiiai atsidr tarp dviej ordino ak front, tarytum tarp dviej iaun, kurios stengsi susiiaupti ir j u o s praryti. Kai ordino pili tinklas buvo jau nutiestas, ilg laik jo nebepajg sunaikinti n visos Lietuvos p a j g o s . Bet ir emaiiuose prie ordin buvo pastatyta daugyb ginamj pili: Veliuona, Kolainiai, Bisnai ir t.t. T o s Panemuns pilys turjo saugoti D u b y s o s upyn. T o l i a u vakarus, J r o s paupyje, stovjo vadinamoji Gedimino pilis. T u o b d u ia X I I I am. gale ir X I V am. pradioje susidar du tvirti frontai, kurie ibuvo beveik 150 met. 2. Gediminaii dinastijos pradia A p i e Traidenio pdin nra ini. Bet jam mirus, toki sumiim, kaip po M i n d a u g o mirties, Lietuvoje jau nebebuvo. Traidenis turjo broli ir sn, tad greiiausiai po jo Lietuv vald arba jo brolis arba snus. T i k , deja, mes tiksliai neinome nei vis jo broli nei sn vard. Po io migloto periodo pirmieji gerai inomi didieji kunigaikiai b u v o Vytenis (12951316 m.) ir Gediminas (13161341 m.). T a i p pat gerai inoma, k a d Lietuv vald ir j tvas. T i k , deja, tiksliai neinomas j tvo vardas. T a i p pat neaiku, kuriuo metu jis vald. Apskritai periode nuo Traidenio mirties iki Vytenio viepatavimo pradios yra minima keletas Lietuvos kunigaiki, bet vis dlto neaiku, kuris i j b u v o Vytenio ir Gedimino tvas ir didysis kunigaiktis. Senja tradicija, didiuoju Lietuvos kunigaikiu, Vytenio ir Gedimino tvu, buvo laikomas Pukuveras, arba Liutauras. altiniai mini dar por kit vard (Butegeid, arba Budivid, ir B u d i k i d ) , bet tikrasis jo vardas lig iol vis dlto tebra neinomas. A i k u , tik, kad Vytenio ir Gedimino tvas Lietuv vald ir kad jis greiiausiai buvo Traidenio gimin (jo, jo snaus ar jo brolio snus), nes tam laikotarpy valdia i vien rank kitas Lietuvoje jo ramiu paveldjimo keliu joki varytyni dl sosto nebuvo. Jei sost bt ums ne teistas Traidenio paveldtojas, to nebt buv ivengta. Taigi vis vlesni Lietuvos ku-

64

nigaiki vadinimas Gediminaiiais nra visikai tikslus, nes tos gimins didiuoju kunigaikiu ne Gediminas buvo pirmasis. Galimas dalykas, kad did. kunigaikiu buvo ne tik Gedimino tvas, bet ir jo senelis. 3. Vytenis ( 1 2 9 5 - 1 3 1 6 m.) Vytenis pradjo valdyti Lietuv greiiausiai 1295 m., nes 1294 m. dar tebebuvo g y v a s jo tvas. D a r prie g y v o s tvo galvos Vytenis garsjo, kaip geras karo vadas. Jau tada jis su lietuvi kariuomene nuygiuodavo tolimas abiej ordino ak ir lenk emes. D a u g toki ygi jis atliko ir vliau; taiau, kaip Traideniui, taip ir jam sekdavosi tik atviram lauke: n jis nesteng sunaikinti ordino nutiesto pili tinklo. S j u n g a su R y g a ir R y g o s arkivyskupu buvo pats domusis Vytenio politikos vaisius. V a r y d a m a s tautik politik ir kovod a m a s su ordinu, jis rado sjunginink pai krikioni tarpe.

Marijenburgas, nuo 1309 m. kryiuoi ordino magistro bstin.


65.

Livonijoje tebejo smarkios varytyns tarp arkivyskupo ir ordino, kurs nenorjo 2 / nukariauto krato atiduoti arkivyskupui, stengdamasis pasidaryti viso krato viepaiu. T a m labai prieinosi arkivyskupas, kurs jautsi ess aukiausias autoritetas Livonijoj, ir j a u labai praturtjs laisvasis R y g o s miestas. T o d l 129S m. a r k i v y s k u p a s ir rygieiai, k o v o d a m i su ordinu, pasikviet talk Vyten. Pirmasis ygis nusisek: ordinas buvo sumutas. Bet tais paiais metais antr m su ordinu pralaimjo sjungininkai. T a i a u sudarytoji sjunga nenutrko. A r k i v y s k u pas ir rygieiai nedar taikos su ordinu; nesijausdami es vieni pakankamai stiprs, R y g o j e jie laik Vytenio atsist lietuvi gul. T o j i gula ibuvo R y g o j e net iki 1313 m., k a d a arkivyskupas ir miestieiai buvo priversti padaryti taik su ordinu ir nutraukti sjung su Vyteniu. i pirmoji Vytenio sjunga su arkivyskupu turjo didel reikm Lietuvai. Pirmiausia tai b u v o v o k i k o j o ir katalikikojo pasaulio dalies pripainimas Lietuvos valstybs. Lig tol lietuvius buvo irima, tik kaip naikintinus p a g o n i s : niekas V a karuose nepripaino jiems teiss turti savo valstyb. D a b a r , susidjus su a r k i v y s k u p u ir su R y g a , jau b u v o galima pirtu prikiamai rodyti pasauliui, k a d ordinas neina lietuvi kriktyti, o tik j pavergti ir kad, siekdamas savo galybs, nesiskaito net su savo virininku arkivyskupu ir spaudia laisvj krikionik miest. Ir vlesnieji Lietuvos kunigaikiai labai brangino itokias sjungas, nes jos buvo naudingos prie ordino p r o p a g a n d V a k a r u o s e . itokios s j u n g o s maino skaii kari, norini vykti ordino organizuojamus ygius prie Lietuv. Be to, ita sjunga b u v o labai naudinga Lietuvai ir ekonomiku atvilgiu. R y g a tada buvo labai turtingas miestas. Per j jo prekyba su visais Lietuvai priklausiusiais ir dar nepriklausiusiais D a u g u v o s ir Dniepro u p y n o miestais. Per j jo vienintelis kelias pasaul, nes, Dniepro emupy sigaljus totoriams, prekyba su pietiniais kratais visai nutrko. D a b a r , padarius sjung su R y g o s miestu, kelias Lietuvos prekybai buvo atviras. i a taip pat b u v o vienintelis kelias ir ginklams atsigabenti i vakar Europos. Vytenio valstyb. Vytenis var visikai toki pat tautik politik, kaip ir Traidenis. Jis vis pirma kariavo su vokieiais,

66

taiau net drauge su arkivyskupu ir R y g a nepajg j sunaikinti; jis tepajg tik apginti emaiius. R y t u o s e jis atgavo M i n d a u g o valstybs sienas. Polockas, kuris jau b u v o pakliuvs ordino tak, vl b u v o sugrintas Lietuvai. J a m nepasisek tik atgauti V i t e b s k o . Bet utat jis prijung prie Lietuvos M i n d a u g o dar nepasiekt P a g i r - T u r o v o i r Pinsko kunigaiktystes. Senasis jotving kratas (t. y. vadinamoji J u o d o j i R u s i j a su N a u g a r duku, Slanimu ir V o l k o v i s k u ) , kur buvo umusi ir kolonizavusi Voluin, jau tapo nebeginijamu Lietuvos kratu. Vytenis taip pat atgavo didij dal P a l e n k s (irgi jotving emes, kurias buvo um tie p a t y s Voluins ir M o z r kunigaikiai), prijung prie Lietuvos jau Traidenio laikinai uimt Drohiin ir Brast. T u o b d u savo pdiniui, broliui Gediminui, Vytenis paliko jau didel valstyb su aikiai nustatyta politikos linija. 4. Gediminas (13161341 m.) Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, V a i n y s , vald Polock. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis. Jis pats labai retai vadovavo kariuomenei: kai tekdavo kariauti, karo vadu daniausiai skirdavo Gardino srities kunigaikt D o v y d (spjama, k a d jis buvs M i n d a u g o nuudyme dalyvavusio, o vliau P s k o v valdiusio, D a u m a n t o snus). Gediminas i viso nemgo kariauti. Jo politikos pagrindin priemon buvo ne ginklas, bet diplomatija. Jis pirmasis band nugalti savo prieus diplomatija. K a i p Vytenis, taip ir jis palaik sjung su R y g o s miestu ir su j o s arkivyskupu. Per j u o s jis pirmasis i Lietuvos valdov m plaiai skleisti vakar Europoje inias, kad ordinas ess tik grobikas, o ne krikionybs skleidjas, k a d jo grobuonika politika trukdanti Lietuvai kriktytis. K a i jis pats ireik popieiui nor kriktytis, tai ordino vardas Europoje m lyti. Gediminui tik dl to nepasisek sugriauti pasitikjimo ordinu V a karuose, k a d ten tuo metu jo kova tarp popieiaus ir imperatoriaus. Popieiui stojus u Gedimin ir u Lietuv, imperatorius tyia palaik ordin. Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris prie kryiuoius sudar sjung su Lenkija. Jis prijung prie Lietuvos didiulius rus ir ukrainiei emi plotus. Taiau ir ia jis veik ne tiek kardu, kiek gudria politika ir d a u g y b s savo sn bei dukter vedybomis.

67

5. Gedimino karai su ordinu ir sumanymas kriktytis Santykiai su ordinu. Gedimino viepatavimo pradia buvo rami. emaitijos pasieny kryiuoiai turjo pasistat eil tvirtovi ir ruosi slinkti tolyn. Bet pirmaisiais 6 metais, t. y. iki 1522 m., jie didelio ygio nesuruo: b u v o daromi tik mai plikiki upuolimai. Livonijoje tuo tarpu ordinas tebesibylinjo su arkivyskupu, tad irgi negaljo surengti dideli ygi. T i k 1322 m., pasikviet svei i Vokietijos, kryiuoiai suruo ygi emaiius ir sugriov vien pil. Atsilygindamas u tai, Gediminas padar yg Livonij ir j didiai nusiaub. Sumanymas kriktytis. T u o metu R y g o s arkivyskupas pas popiei bylinjosi su ordinu. Gediminas stengsi palaikyti sjung su arkivyskupu. N o r d a m a s pakenkti savo prieui, arkiv y s k u p a s pasil popieiui pasirpinti Lietuvos kriktu betarpikai, aplenkiant ordin. Popieius para Gediminui laik, silydamas kriktytis. A t s a k y d a m a s Gediminas (1323 m.) nusiunt popieiui ilg laik, kuriame aikinosi, kad jei ne grobuonika ordino politika, tai Lietuva jau bt kriktijusis. Es, jau M i n d a u g a s kriktijsis, taiau ordino grobuoniki norai pavergti Lietuv privert j nutraukti ryius su krikionybe. Vytenis pras atsisti Lietuv kunig, bet ordinas siunts ne kunigus, o savo kariuomen. M a a to, ordinas net suiminjs Lietuv vykstanius kunigus. Lietuva, sako Gediminas, nekariaujanti su krikionybe: ji teginanti savo laisv. Krikionims Lietuvoje duota visika laisv, ir joje es daug vienuoli prancikon ir domininkon; jie tur savo banyi ir laisvai skelbi krikionyb. Jis pats ess pasiruos pasiduoti popieiaus globai ir gyventi taikoje su krikionimis, jei tik pasiliaut ordino puolimai. Pagaliau jis prao atsisti p a s j R y g o s arkiv y s k u p su legatais, ir jis padarysis su krikionimis taik. L a i k a s b u v o isistas per R y g . Miestas ir arkivyskupas remte rm it Gedimino yg, nes tikjosi tuo b d u pakenksi ordinui. T u o tarpu ordinas kaip manydamas stengsi jam kliudyti. Bet vis dlto jam nepasisek, ir laikas pasiek popiei. Pasiek vakar Europ ir kiti Gedimino laikai, kuriais jis reik nor susitaikinti su krikionybe, pra padti p a s p o piei vykstantiems jo pasiuntiniams ir kviet miestieius, rite6 8

Kryiuoi upuolimas. Vienas kryiuotis pagrobs isinea nelaisv vaik (J. Kosako paveikslas).

rius ir vienuolius atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Ordinui itie Gedimino laikai labai nepatiko, ir jis m skelbti, k a d jie es R y g o s arkivyskupo fabrikuojami, k a d Gediminas visikai neke-

69

tins kriktytis, o tik nors sutrukdyti i V a k a r einani ordinui pagalb. Bet (1324 m.) popieius vis dlto atsiunt Gediminui maloni bul, o netrukus ir legatus. Legatai sustojo R y g o j e ir pasiunt savo pasiuntinius Gedimino sostin, Vilni, klausdami, ar jis tebeketins kriktytis. Gediminas tuo metu jau kitaip galvojo. J a m b u v o inoma, koki agitacij buvo iplts prie j ordinas V a k a r u o s e , jis mat, k a d ir kriktijsis nedaug teturs naudos, nes ordinas vis tiek nesiliaus jo puols, kaip k a d puol ir it susirainjim metu. Be to, prie sumanym kriktytis stojo visi lietuviai p a g o n y s ir rusikosios Lietuvos valstybs sritys. R u s i k o s i o s sritys pagrasino, k a d jo nebeklausysianios, o emaiiai adjo net susidti su ordinu ir inaikinti vis Gedimino gimin, jeigu jis kriktytsi. T o d l Gediminas pareik delegatams, k a d jis n neadjs kriktytis: jis tik norjs taikos su krikionimis, k a d kiekvienam bt galima savikai garbinti D i e v ; jis savo valstybje nedraudis krikioni tikjimo. Laike jis pareiks nor bti paklusniu popieiaus snum, nes popieius ess u j vyresnis; vyresniuosius jis laiks tvais, lygius broliais, o jaunesniuosius savo vaikais. K a d a n g i antrajame Gedimino laike b u v o aikiai ireiktas noras kriktytis, tai Gediminas dl to apkaltino laik raius vienuol prancikon, k a d jis negerai paras. Vienuolis ratininkas, inoma, galjo suklysti, bet greiiausiai Gediminas taip aikinosi tik isisukti tenordamas. Paliaubos su ordinu. R y g o s miesto ir arkivyskupo palaik o m a s , Gediminas dar krikto b y l o s pradioje (1323 m.) buvo padars taik ir prekybos sutart su visomis Livonijos pajgomis, t. y. su R y g a , su arkivyskupu ir su ordinu. A t s i s a k s kriktytis, Gediminas vl pra taikos. Sunki Gedimino bkl legatams buvo gerai inoma ( d a u g k jie suinojo Rygoje, o be to, Gediminui atsisakius kriktytis, j pasiuntiniai Vilniuje rinko inias dar kelias savaites). Tikdamiesi, k a d paalins klitis Gediminas vl usimanys kriktytis, jie sak ordinui nekariauti su Gediminu dar 4 metus. Saremos vyskupui buvo pavesta irti, k a d ordinas laikytsi taikos; jeigu jis j sulauyt, tai galt bti net ekskomunikuotas. Bet viltys pasirod tuios: Gediminas daugiau jau nebeketino kriktytis. Gedimino sjunga su Lenkija. Ordinas i tikrj per

70

tuos 4 metus laiksi legat sakyt paliaub, bet tuo pat metu jis var smarki p r o p a g a n d prie Gedimin V a k a r u o s e . Gediminas nenorjo nutraukti ryi su V a k a r a i s ir su R y g a , taiau ordinas visokiais bdais kliud jam palaikyti su jais santykius: suimindavo Gedimino pasiuntinius, atimdavo jo siuniamus laikus ir stengsi nepraleisti nieko Lietuv. T o d l buvo aiku, kad, pasibaigus paliaub laikui, su ordinu vl gali prasidti karas. T numanydamas, Gediminas ir ruosi karui. Iekovodamas sjunginink prie ordin, jis susiartino ir sudar sjung s u L e n k i j o s karalium Vladislovu Lokietk, kariavusiu su ordinu dl lenkikojo Pamario. Sutartis buvo sudaryta 1325 m.; kad ji bt tvirtesn, Gediminas ileido u V l a d i s l o v o snaus, bsimojo Lenkijos karaliaus Kazimiero Didiojo, savo dukter A l d o n . T a Aldona Gediminait. iau ta sjunga nedav (Taip ji atvaizduota vieno seno Krokuvos Lietuvai j o k i o s naupastato skliaute). dos. Lietuviai p a d j o lenkams kariauti vien kart su Brandenburgu, o kit kart su ordinu. Taiau lenkai neateidavo pagalb Gediminui, nors sutartis galiojo vis Gedimino gyvenim ir b u v o nutraukta tik po jo mirties (1343 m.). T u o b d u nevyko n kelis sykius paketintas bendras ordino upuolimas, nes lenkai vis nesusiruodavo. Netrukus Gediminas nustojo pai svarbij savo sjunginink prie ordin R y g o s miesto ir arkivyskupo. 1330 m. ordinas um Ryg, ir nuo to laiko jis tapo Livonijos viepaiu. N e i miestas nei a r k i v y s k u p a s jau nebepajg su juo kovoti, ir Gediminas liko be sjunginink.

71

K o v o s su ordinu, paliauboms pasibaigus. Pasibaigus paliaub laikui, kryiuoiai tuojau m pulti Lietuv i N e m u n o puss. Jie i ia versi emaiius. T u o tarpu j livonik aka, apsidorojusi su arkivyskupu ir rygieiais, daugiausia puol Auktaiius ir ne kart pasiek net U k m e r g ir Vilniaus apylinkes. Bet savo valstybs sien jie ia toliau nepastmjo. Gediminas negaljo apginti tiktai s a v o pretenzij iemgal. Po D u r b s mio iemgaliai b u v o atsimet nuo ordino ir prisidj prie Lietuvos. Ir Vytenio laikais dar nebuvo aiku, kam galutinai atiteks iemgala. Bet Gedimino laikais ordinas ten jau galutinai sitvirtino. N e p a j g Gediminas paalinti kryiuoi ir nuo N e m u n o . Prieingai, ia ordinas paslinko net kiek ariau ir pasistat net dvi naujas pilis Marijenburg ir Bajerburg. T u o bdu N e m u n o pakrant jie b u v o j a u um iki pat D u b y s o s ioi. Bet giliau krat sibrauti ordinui vis dlto nepasisek, nors ir danai jis s u s i l a u k d a v o svei i E u r o p o s ir s u r u o d a v o dideli ygi: lietuviai didvyrikai gynsi s a v o pilyse. I ito laikotarpio yra inomas ir Piln pilies gynimas. Kunigaikio M a r g i o v a d o v a u j a m i lietuviai, kai matsi nebeapsiginsi, bemeilijo ti ugny, negu pasiduoti vokieiams (1336 m.). T a d tuojau po Traidenio nusistoj du frontai tarp lietuvi ir vokiei liko beveik nepasikeit. P a d a v i m a s sako, k a d ir pats Gediminas uvs k o v o j e su kryiuoiais, begindamas i sien; uvs prie Veliuonos ar B a j e r b u r g o pilies. Taiau tikr ini apie Gedimino mirt neturime. 6. Gedimino p a s t a n g o s kelti krato kultr 1323 m. Gediminas para laik ne tik popieiui, bet ir daugeliui E u r o p o s miest. Per rygieius jis kreipsi H a n z o s miestus, tikindamas, k a d nors gyventi taikoje su krikionimis, ir kviet amatininkus, pirklius, emdirbius ir riterius vykti Liet u v ; visiems adjo s a v o g l o b o s ir p a r a m o s sikurti. K a d nelaikyt jo usispyrliu pagonim, jis, be to, prane, k a d jo valstybje jau es krikioni, vienuoli, turini ir savo banyi; jis pats pastatydins por banyi Vilniuje ir vien N a u g a r d u k e . O tuo pat laiku raytuose laikuose prancikon ir domininkon vie-

72

Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis 1337 m. dovanoja ordino magistrui Ditrichui von Altenburgui Lietuv. itaip yra papuota pirmoji dovanojamojo dokumento raid L . ia stovs imperatorius ir klps magistras sudaro raid L ; toliau ia pat dar matyti: udo[vicus].

nuolynams jis pra atsisti Lietuv daugiau vienuoli. Ordinas tuo tarpu V a k a r u o s e skelb, k a d visi Gedimino laikai ess melas ir k a d jais jis tik nors sutrukdyti ordinui i V a k a r plaukiani pagalb. Bet ne visur ordinui seksi agitacija. H a n z o s miest atstov suvaiavimas Liubeke Gedimino laikus sutiko labai palankiai. Jei jis kriktytsi, H a n z o s miestai sutiko padengti net pus krikto ilaid. Mat, jie tikjosi, k a d krikionikoje Lietuvoje gals rasti ger rink prekybai. Gediminas, inoma, itais kvietimais band pakirsti V a k a r pasitikjim ordinu. T a i a u tie jo kvieiamieji laikai dar r o d o , kad jo turta ir kitas tikslas, btent pakelti Lietuvos kultr, L i e t u v e u r o p e i z u o t i . Atvykstantiems miestieiams jis adjo duoti laisvj miestiei teises, riterius adjo aprpinti eme ir tt. odiu, norjo sudaryti ir Lietuvoje madaug toki pat socialin santvark, kokia buvo Vakaruose. Deja, jam nepasisek:

73

ordinas j visur persekiojo. Gediminas i anksto inojo, kad Lietuv vykstani miestiei ar riteri ordinas nepraleis, todl ir laikuose jiems sil vykti per M o z r u s . Taiau ir Vakarai nevertino jo pastang; vieni H a n z o s miestai ia negaljo daug padti. Imperatorius ir daugumas Vokietijos kunigaiki jo prie Gedimin. Jie palaik ordin, nes is, savo rtu, palaik imperatori, kovojant su popieium. Popieius i karto labai aikiai palaik Gedimin: jam buvo malonu praplsti krikionybs ribas, o kartu ir atsilyginti savo prieui ordinui, remianiam imperatori. Bet kai Gediminas atsisak nuo krikto, nuo jo atsitrauk ir popieius. Ordinas tuo tarpu greit apauk Gedimin klastingu apgaviku, kurs tyia apsimets nors kriktytis, ir tuo b d u buvo sugadintas pirmasis Gedimino laik spdis. itokioj dtoj nepavyko Gedimino bandymas iebti Lietuvoje V a k a r kultr; teko dar palaukti Jogailos bei V y t a u t o laik. 7. Gedimino valstyb Vakarins ir iaurins sienos. Vytenis buvo paliks savo broliui Gediminui gana plai valstyb. V a k a r u o s e siena su kryiuoiais jau b u v o nusistojusi. V i s a s N e m u n o emupys jau V y tenio laikais b u v o kryiuoi; o Gedimino laikais, pasistat Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryiuoiai paslinko dar ariau. A u k i a u D u b y s o s ioi, Lietuvos valstybei priklaus jau abi Nemuno puss (dabartiniame Suvalk krate buvo didiul giria, ir ten nebuvo pasistat pili nei kryiuoiai nei lietuviai). Gedimino laikais beveik nepasikeit siena ir su Livonijos ordino aka (ia tuo metu ordinas pasistat dar 4 naujas pilis iemgaloje, kuri jau galutinai liko jo valdioje). T a i buvo jau galutinai nusistojusi siena, kuri niekuomet nebepasikeit. Ji jo madaug ta paia vieta, kur dabar eina Lietuvos siena su Latvija. Po G e dimino Lietuvai dar daug teko kariauti su ordinu, nes jis t bt norjo uimti emaiius ir sulieti abi s a v o valstybes vien. T a iau vlesniaisiais laikais sunkiausia buvo apginti tik N e m u n o linij, nes tik ioj pusj ordinas tebesilaik s a v o senos taktikos statytis nauj pili ir tuo b d u skverbtis gilyn. I Livonijos ordinas jau tepajgdavo daryti tik siaubiamuosius ygius, nes ia sunkiau buvo sulaukti talkinink i V a k a r .
74

Rytins ir pietins sienos. D a u g i a u pasikeit prie Gedimino sienos rytuose ir pietuose. Ir ia Lietuvos sienos jau Vytenio laikais buvo nukeltos toli nuo lietuvikojo krato. T a i a u kai kurios sritys Vytenio laikais dar nebuvo visikai prijungtos: j o s tebuvo tiktai pasidavusios Lietuvos takai. Gediminas ia glaudiai sujung su savo valstybe jau Vytenio uimt Palenk, Pagir ir gretimsias sritis, o be to, dar um didel dal Voluins, prijung po M i n d a u g o isivaduvus V i t e b s k su gretimaisiais miestais ir pam savo tak tolimj Kijev. Kur laik Lietuv o s takai b u v o pasidavs net P s k o v a s su D. N a u g a r d u ( P s k o v vald buvs G a r d i n o kunigaiktis D o v y d a s , o D. N a u g a r d Gedimino snus Narimantas). Gedimino ryt politika ir santykiai su rus kunigaikiais. Gediminas visk pasiek daugiausia savo gudria politika. Jis sugebdavo pasinaudoti kiekviena patogia p r o g a ir tokiuo b d u laimdavo savo naudai. Rusijos ems tada buvo labai palaidos. Totori pavergta Rusija b u v o suskilusi d a u g y b kunigaiktysi, todl nesunku buvo jas paimti savo valdi. Utat Lietuvos kunigaikiai taip toli nuygiuodavo R u s i j o s gilum. Ivaduodami rusus nuo totori jungo, jie buvo laikomi net krato geradariais. Rusai juo lengviau priimdavo j valdi, kad lietuviai nieko nekeisdavo vietos gyvenime. Jie palikdavo vis senj tvark, pastatydami tik s a v o kunigaikt. O danai bdavo paliekamas net tas pats ir kunigaiktis; jis turdavo tik prisiekti itikimyb. Jei b d a v o skiriamas k o k s nors naujas kunigaiktis lietuvis, tai ir jis ne tik nieko nekeisdavo, bet dar pats prisitaikydavo prie vietos slyg ir net prie tikjimo. T a d nuj valdyti rus kratus, daugelis Lietuvos kunigaiki surusjo. J u n g d a m a s savo valdioje rus emes, Gediminas, inoma, turjo susidurti su galingesniaisiais rus kunigaikiais, kurie t pat s v a j o j o patys padaryti. T u o metu, greta M a s k v o s , vis galingiausia b u v o Tvers kunigaiktyst. K a d ji nekliudyt, G e d i minas su ja susigiminiavo, ileisdamas u Tvers kunigaikio savo dukter. Apskritai Gediminas daug pasiek gausingos s a v o eimos vedybomis. T a i p antai, sutuoks Algird su vienturte Vitebsko kunigaikio dukteria, jis gavo Vitebsk, o sn Liubart sutuoks su Voluins kunigaiktyte, gavo didel dal Voluins.

75

Gedimino valstybje buvo tiek rusik emi, k a d j o s savo didumu jau kelis kartus virijo tikrj Lietuv. T i k negausu ten buvo gyventoj: tai buvo miliniki, giriomis apaug plotai. Gediminas jau aikiai buvo nusistats prie s a v o valstybs prijungti vis Rusij. O kadangi tuo tarpu dar j o s viss nebuvo ums, tai ratuose save tituluodavo L i e t u v o s i r d a u gelio rus karalium" (Rex lithuanorum e t multorum
ruthenorum).

8. Gedimino valstybs santvarka Plaioji Gedimino valstyb nebuvo centralizuota, t. y. nebuvo vieno didiojo kunigaikio valdoma. V i s a valstyb susidjo i daugybs didesni ir maesni kunigaiktysi. Kiekvienoje i j buvo atskiras kunigaiktis. T o k i u o kunigaikiu daniausiai b d a v o kuris nors Gedimino snus ar giminaitis. Bet danai prijungtose rus srityse b d a v o paliekami ir j senieji kunigaikiai; jie tik turjo klausyti Vilniuje esanio didiojo kunigaikio. Paios tolimosios Gedimino valstybs sritys buvo v a l d o m o s kaip tik t senj rus kunigaiki, todl j priklausomyb buvo gana silpna. Kartais jie a t s i s a k y d a v o klausyti didiojo Lietuvos kunigaikio. T o k i a tvarka b u v o ir prie G e dimin. T o d l kai kurios sritys, prijungtos prie Lietuvos Vytenio laikais, jau buvo atsimetusios, ir Gediminui teko i naujo j a s prijungti. T a i p b d a v o ir vlesniaisiais laikais; pavyzdiui, kai kurios Gedimino prijungtos sritys p a s k u m b u v o vl laikinai atsimetusios, ir j a s vliau teko antr kart prijungti kitiems didiesiems kunigaikiams. Tiesiogiai Gediminui priklaus tik Auktaiiai, visos pietins jotving ems (vadinamoji J u o d o j i R u s i j a ) ir artimos gud sritys M i n s k a s , Vitebskas, Polockas. Vilniuje sdjo pats Gediminas, Polocke jo brolis Vainys, o kitose kunigaiktystse jo sns. emaiiai turjo kelet s a v o kunigaiki. K a dangi jie nuolat k o v o j o su vokiei ordinu, tai mielai pripaino galingojo Gedimino valdi ir naudojosi jo parama. 9. Lietuvos sostins klausimas ir Vilniaus krimo legenda Senoji Lietuvos sostin. Beveik visos viduramiais susikrusios valstybs i pradi neturjo pastovios sostins. A d m i -

76

nistracija tuomet buvo nepaini. K a d a n g i j o s centras buvo valdovas, tai sostin b d a v o ten, kur jisai gyvendavo. O kadangi vidurami valdovai danai kariaudavo, tai jie nuolat ygiuodavo ir pastovioje vietoje retai tegyvendavo. T o d l nebuvo pastovios n j sostins. T a i p b u v o i pradi ir Lietuvoje. J o s kunigaikiai ikilo i apylinkini karo vad tarpo. sitvirtin kurioje nors apylinkje, jie plt s a v o sritis, alindami kitus, panaius kunigaikius. inoma, ikilusio kunigaikio atramos punktas visuomet b d a v o jo tvik. Ten b d a v o stipriausios jo pajgos, ten b d a v o jo lemiamieji susitikimai su prieais ir su sukilusiais prijungtaisiais kunigaikiais. T o d l j tviks p i l i s b d a v o tarsi s o s t i n . T a i a u ten nebdavo jokio valdios aparato: kunigaiktis vald sakindamas i ten, kur jis k a d a b d a v o . Deja, nra inios, i kuri srii buvo kil pirmieji ms kunigaikiai, t. y. kur buvo j tviks s o d y b o s ir pilys. inome, k a d M i n d a u g a s , prie apsuptas, usidar savo pilyje, kuri kronikos vadina V o r u t a . Bet kur buvo toji Voruta, taip pat neaiku. Ji turjo bti kur nors Auktaiiuose. Kai kurie mokslininkai spja M i n d a u g o sostin buvus L i k i a v a r K e r n a v , kiti j o s ieko kitur. Traidenio centrin pilis, arba sostin, buvo K e r n a v . O i kur buvo kils ir kur daniausiai gyvendavo Vytenis ir jo tvas, irgi neinome. Neinome taip pat, i kur pradjo valdyti G e diminas. Taiau, b d a m a s ramus valdovas, kurs vald daugiausia diplomatija, o kariuomenei vadovauti paprastai sisdavo savo valdinius arba snus, Gediminas turjo pasirinkti sau nuolatin gyvenamj viet. T o k i a nuolatin jo sostin ir buvo Vilnius. Vilnius Lietuvos sostin. M e s tikrai inome, kad 1323 m. Gediminas gyveno jau Vilniuje. T a i s metais jau i Vilniaus jis ra savo garsiuosius laikus popieiui ir vakar E u r o p o s miestams, i Vilniaus jis derjosi su R y g a ir su ordinu, pagaliau Vilniuje kitais metais jis turjo pasikalbjim su popieiaus legat pasiuntiniais dl krikto. N u o to laiko Vilnius jau tapo nuolatine Lietuvos sostine. Bet k a d a Gediminas ia persikl, tiksliai neinome. X V I am. yra uraytas padavimas, kad, mediokls metu nakvodamas ant kalno, Neries ir Vilnels santakoje, Gediminas

77

Vilniaus pilies griuvsiai.

sapnavs staugiant gelein vilk. Kunigas Lizdeika iaip iaikins s a p n : es, Gediminas toje vietoje, kur stovjs vilkas, turs pastatyti pil, kurios garsas pasklisis po pasaul. Gediminas taip ir padars: pastats pil ir perkls ia savo sostin Bet i tikrj yra ini, k a d dabartinje Vilniaus vietoje yra buv moni s o d y b jau iloje senovje, dar toli prie Gedimin. T a d Gediminas galjo ia tiktai pastatyti nauj pil ir persikelti patsai gyventi. Sostinei vieta ia b u v o labai patogi, nes pro Vilni, Nerimi ir sausuma, nuo neatmenam laik jo dideli prek y b o s keliai. Be to, jis b u v o paiam valstybs branduolio centre. T o d l ia greit iaugo didelis miestas, kurs tapo aminja Lietuvos sostine. Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvs eero pusiasaly, Gediminas pastat dar kit tvirt pil, kuri ilg laik buvo tarytum antroji Lietuvos sostin, tai T r a k a i . Jo snus Kstutis vliau pastat kit diding mro pil to paties eero saloje. Ir Vilniaus ir T r a k pilys vliau buvo perstatytos. J didingi griuvsiai tebestovi dar ir iandien.

78

Trak pilies griuvsiai. (A. Zametto akvarelinis pieinys 1847 m.).

II.

Algirdo ir Kstuio laikai


1. Gedimino pdiniai

Gediminas mir apie 1341 m. M i r d a m a s jis paliko 7 snus. J a u anksiau visi jie buvo gav po srit. Vyriausias snus, M a n v y d a s, vald Kernav ir Slanim, N a r i m a n t a s T u r o v i r Pinsk, K a r i j o t a s N a u g a r d u k i r V o l k o v i s k , A l g i r d a s Krv i r Vitebsk, K s t u t i s buvo gavs ilg vakar pasienio ruo T r a k u s , Palenk, Gardin ir Brast. Jo inioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiki) emaiiai. T a d jo buvo valdoma visas kryiuoi ir didel dalis Lenkijos pasienio. Likusij Lenkijos pasienio dal, Voluin s u Lucku, vald L i u b a r t a s . T i k pats jaunasis snus, J a u n u t i s , nebuvo gavs j o k i o s srities, o gyveno prie tv Vilniuje. T v u i mirus, jis automatikai pasidar Vilniaus ir gretimj srii valdovu. Gedimino laikais Vilniaus kunigaikt jau buvo prasta i-

79

rti, kaip visos Lietuvos valdov. Taiau niekas i vyresnij broli nenorjo klausyti jauno ir silpno Jaunuio, tapusio didiuoju Lietuvos kunigaikiu. Lietuvos valstybei grs pavojus pakrikti. O momentas buvo labai svarbus: tuo metu smarkiai padidjo ordino puolimai, ir vienam, ordino pasien valdaniam, Kstuiui bt buv sunku atsispirti. K a i p tik prie Gedimino mirt b u v o mirs M o z r kunigaiktis Boleslovas, kuris su Gedimino snum Liubartu b u v o ved po Voluins kunigaiktyt ir vald po dal Voluins. B o leslovui mirus, Liubartas versi uimti vis Voluin, bet ia pasiprieino Lenk karalius Kazimieras, kuris laik save Boleslovo pdiniu. T o d l tarp Lenkijos ir Liubarto (nuo 1340 m.) kilo karas. Ir ia reikjo visos Lietuvos jg, nes vienam Liubartui bt buv sunku atsilaikyti. Visi juto, k a d Lietuvai reikia vieno autoritetingo valdovo, kuris tvarkyt visos valstybs politik ir pajgas. Jaunutis itam reikalui netiko. T o dl du vyresnieji broliai, A l g i r d a s ir Kstutis, susitar j paalinti ir paimti valdi savo rankas. Kstuiui i T r a k buvo visai netoli Vilnius, tad jisai ir pradjo veikti. Netiktai ums Vilni, jis pasikviet Algird ir uleido jam valdyti vis Vilniaus kunigaiktyst. Jaunuiui buvo duota Zaslaulio kunigaiktyst. is i karto nenorjo nusileisti ir pabgo M a s k v , taiau ten nieko nepes, sustaikino su broliais ir gro Zaslaul. Kiti broliai noromis pripaino Vilni Algirdui. D a r band prieintis Narimantas, kurs b u v o pabgs totorius prayti pagalbos, bet greit ir tas nusileido. T a d Vilniaus kunigaiktyst, kaip didiojo kunigaikio sritis, atiteko Algirdui, o visa kita liko, kaip buv tvo laikais. Greta A l g i r d o , svarbiausi vaidmen vaidino Kstutis, nes jis vald pavojingiausi ir prieo daniausiai puolam srit. Jo viso gyvenimo tikslas b u v o atlaikyti kryiuoi puolimus. A l girdas ia jam visada p a d d a v o . Apskritai abu broliai per vis savo ilg ami gyveno didiausioje santaikoje (tarp j nebuvo kilusio jokio nesusipratimo), vienas antram paddavo, abu eidavo pagalb kitiems broliams, ypa Liubartui. T o d l nenuostabu, k a d svetimtauiai danai nebeinojo, katras i j yra vyriausiasis Lietuvos valdovas; danai net jie abu buvo laikomi visos Lietuvos valdovais. Bet i tikro didiuoju kunigaikiu buvo Algirdas, o

80

Kstutis b u v o tik jam artimiausias brolis, kurs turjo svarbiausi post valstybje. 2. K o v o s su vokiei ordinu A l g i r d o ir Kstuio laikais K o v pradia. A l g i r d o ir Kstuio laikais nuolat jo k o v o s su kryiuoiais, bet vis be lemiamos persvaros. D a u g i a u s i a su jais teko kovoti Kstuiui, kuriam danai ia p a d d a v o ir A l girdas. Pirm kart, kaip v i s o s Lietuvos valdovas, A l g i r d a s , drauge su Kstuiu, susidr su ordinu tais paiais metais, kai buvo nuo sosto paalintas Jaunutis (1345 m.). T a d a kryiuoiams b u v o atj pagalb d a u g y b vakar E u r o p o s riteri; j tarpe b u v o net e k ir Vengr karaliai. Bet ordino magistras, vos pradjs yg, kakokiais sumetimais staiga gro namo (gal dl to, k a d buvo pasklid ini, j o g lietuviai siver K a raliauiaus apylinkes). T u o b d u visas ygis nujo niekais, ir sveiai ivainjo nieko neveik. T u o tarpu A l g i r d a s su didele kariuomene siver Livonij; nusiaubs iemgal, buvo apguls net R y g , taiau, nenordamas gadinti santyki su rygieiais, j o s nem. Ordinas dl tokio s a v o ygio netvr p y k iu. V i s o nepasisekimo kaltininkas, magistras, b u v o paskelbtas pamiliu ir paalintas i vietos. K o v p o b d i s . Po ito nevykusio ygio ordinas ilg laik dideli ygi neberuo. T u o tarpu lietuviai pulte puol kryiuoius, sugriov net kelet j pili. Ordinas jau g a v o sitikinti, kad dideliu ygiu i karto vis tiek negals pavergti Lietuvos, todl griebsi kitokios taktikos. Nedideli jo kariuomens briai i pasienini pili staiga siverdavo Lietuv ir, apipl apylink, skubiai grdavo savo pilis. Grdami jie atsigabendavo pripltus turtus, atsivarydavo b a n d a s gyvuli ir atsivesdavo daugyb belaisvi. T o k s ygis paprastai t r u k d a v o ne ilgiau, kaip savait: mat, kryiuoiai s k u b d a v o , k a d nespt pastoti jiems kelio lietuviai. Suinoj apie kryiuoi yg, lietuviai skubdavo pasislpti mikuose, i kur t y k o d a v o upulti kryiuoius, d a n a i jie sunaikindavo itis grtani kryiuoi br: kryiuoi keli staiga uvert mediais, patys i vis pusi supuol j u o s i u d y d a v o . Be to, u tokiuos upuolimus lietuviai kerydavo siverdami ir naikindami ordino krat. T a i a u

81.

Kryiuoiai grta i nelaimingo ygio. Lietuviai sunaikino paruotas maisto atsargas, ir kryiuoiai va ibadj nuo alio. (J. K o s a k o pav.).

ordino puolimai vis dlto b u v o d a u g danesni, negu lietuvi. Ordinas gebjo kasmet suruoti Lietuv ne maiau, kaip du yg i u s : vienas paprastai b d a v o sausio ar vasario mnes, o antras vasaros gale, daniausiai rugpiio mnes. Mat,

82

pirmu atveju b u v o naudojamasi patogiu keliu, ualus vandenims, o antru atveju b u v o naudojamasi v a s a r o s sausra. Bet be it dviej, reguliariai pasikartojani ygi, b u v o ruoiama dar daugyb kit. Y r a buv met, k a d a b d a v o suruoiama net po 8-t ygi Lietuv. itie nereguliars ygiai daniausiai b d a v o ruoiami tada, kai i V a k a r a t v y k d a v o svei. T o k i e ygiai tuomet b d a v o tarsi pramogin mediokl. Jie b d a v o ikilmingai atliekami: saugiose vietose svei garbei b d a v o ruoiamos puotos, kai kurie sveiai b d a v o keliami riterius ir t.t. odiu, to meto E u r o p o s riteriai b u v o kvieiami, lyg kokias pramogas, kariauti su lietuviais. O a t v y k d a v o j apsiai, nes kai kuriuose vokiei kratuose kiekvienas garbingas riteris laik pareiga nuplauti savo kard pagoni kraujyje. T a i g i dl it svei ordino ygiai Lietuv b d a v o labai dani. A n t a i inoma, k a d nuo 1345 iki 1377 m., t. y. per t laik, kai A l g i r d a s buvo didiuoju Lietuvos kunigaikiu, kryiuoiai nuo N e m u n o buvo upuol Lietuv net 70 kart, o i Livonijos upuol apie 30 kart. Atsilygindami, lietuviai irgi p u l d a v o kryiuoius, tik d a u g reiau: tuo metu vakarus jie padar 31 puolim, o Livonij tik 11. T a iau dl it kautyni kariaujani valstybi sienos beveik nesikeit. N e m u n o pakrantje jo nuolatin k o v a dl pili. Kiekviena alis norjo ilaikyti savo ir sunaikinti prieo pilis. T u o b d u bent po vien kart buvo igriautos tiek vien, tiek kit visos pilys. Kariavimo b d a s jau pakitjo. Kryiuoiai su Lietuva jau skaitsi, kaip su valstybe, ir karas jau nebebuvo vien skerdyns: jau buvo laikomasi tam tikros karo etikos, t. y. t kariavimo paproi, kuri buvo laikomasi vakar Europoje. O tas pasikeit daugiausia dl to meto lietuvi v a d o , Kstuio, nuopeln. Kstuio vaidmuo kovose. V i s a k o v su ordinu nata pirmuiausia gul ant Kstuio pei, nes jis vald kaip tik vis Prs ordino pasien, i kur daugiausia b u v o puolami lietuviai. Algirdo valdomoji Vilniaus sritis susisiek tik su livonike ordino aka. T u o b d u Kstutis buvo Lietuvos gynjas nuo vokiei; jis nuolat k o v o j o . Jis b u v o labai siningas, taurus, grietai laiksi d u o t o j o odio ir b u v o gijs p a g a r b o s net ordino riteri tarpe. T o d l nuo jo laik ordinas pradeda traktuoti Lie-

83

tuvos kunigaikius, kaip v a l d o v u s valstybs, turinios teis gyvuoti. Ligi tol tiek vis Lietuv, tiek j o s v a l d o v u s ordinas irjo, kaip naikintinus, moni v a r d o nevertus pagonis. o diu, tik nuo Kstuio ir A l g i r d o laik tarp ordino ir Lietuvos susidaro normals dviej kariaujanij valstybi santykiai. Kstutis b u v o tikras karys, tikras s a v o krato gynjas. N e atimdavo jam proto laimjimai, o drsos nepasisekimai. Po vieno ygio jis tuojau r u o d a v o kit. Vienam my jis buvo nutrauktas nuo irgo ir pakliuvo kryiuoiams nelaisv (1361 m.). Ordinas tuo be galo apsidiaug. T a i a u Kstutis neilgai tebuvo nelaisvje. M a r i j e n b u r g o pily kalinamam Kstuiui b u v o duotas patarnauti kryiuoi iaukltas lietuvis A l p i s , jaunystje pateks jiems nelaisv. is ir p a d j o Kstuiui pabgti. Persirengs A l p i o atnetais kryiuoio drabuiais, Kstutis p a s p r u k o i Marijenburgo ir n u v y k o pas s a v o ent, M o z r kunigaikt, o i ten gro Lietuv. Grs p a d k o j o magistrui u ger laik y m Marijenburge ir ironikai paadjo, suiups magistr, j d a u g geriau laikyti. Po to jis greit vl p r a d j o k o v a s su ordinu. K o v su ordinu vieta daniausiai b d a v o N e m u n o pakrants, kur b u v o ordino ir lietuvi pili tinklas. Bet danai k o v o s eid a v o ir krato gilumoje. D a n a i ordino kariuomen siverdavo giliai emaiius arba Auktaiius (ia p a s i e k d a v o Ukmerg, U p y t ir Vilniaus apylinkes). Kelet kart ordinas b u v o apguls net Vilni. Lietuviai taip pat danai siverdavo giliai ordino krat, igriaudavo ne tik Ragains, bet ir tolimesnes pilis, p a s i e k d a v o net Karaliauiaus apylinkes. T o k i a i s ygiais b d a v o tik sunaikinamos pilys ir apylinks; nei ordinas nei lietuviai, siver vieni kit krato gilum ir sudegin pilis, negaldavo ilgiau laikytis. Kariausios k o v o s jo N e m u n o emupy, emiau Neries tak o s . ia abi puss turjo d a u g y b s a v o pili. Stipriausia lietuvi pilis b u v o K a u n a s . Ji visose itose k o v o s e suvaidino labai svarb vaidmen. Ordinas daugel kart b u v o j puols, kelet kart net sugriovs. Bet sunaikintos pilies vietoje atsirasd a v o nauja. Strateginiu atvilgiu i vieta b u v o labai svarbi. D i desnieji ygiai, kai b d a v o gabenamos patrankos ir pili griaunamieji pabklai, paprastai b d a v o atliekami upmis. T o d l K a u no pilis s a u g o j o keli Auktaii gilum, s a u g o j o Neries ir N e -

84

Lietuvi i r k r y i u o i k o v l a u k a s X I I I X I V a m . Dalis ia p a y m t lietuvi pili trump laik testovjo. K a i p matyti i emlapio, kryiuoi pilys b u v o s t a t o m o s paprastai greta, s a l o j e a r b a kitoje N e m u n o p u s j e , prie lietuvi pilis. ( V e l i u o n a ia paymtoji J u n i g d a , taip ji kur laik b u v o v a d i n a m a X I I I a m . ) .

muno v a g a s . Ordinas, nordamas svarb punkt ugrobti, padar daugyb upuolim, ir jam pagaliau pasisek sunaikinti pil, ir lietuvi atramos punktas liko tik netoli K a u n o Neries Pakrantje buvusi Eiguli pilis. D a u g kart b u v o sudegintos ir ordino pilys, ypa Bajerburgas. Taiau ordinas j a s vl atstatydavo. Jis taip pat atsistat kadaise sugriaut Marijenburg ir Jurbark, kur pirm kart buvo pastats Livonijos ordinas (ta senoji pilis b u v o sugriauta tuojau po didiojo D u r b s mio).

85

Didesni mi su ordinu b u v o tik keletas. Strvos mis 1348 m. Po nelaimingai pasibaigusio kryiuoi ygio Lietuv 1345 m., kai ordino idavikas pasirod ess patsai magistras, lietuviai nusiaub ordino krat net du kartus (1347 m.). Atsilygindamas u tuos upuolimus, ordinas 1348 m. suruo didel yg Lietuv. Veliuonos apylinkje ordino kariuomen siver emaiius ir, 8 dienas naikinusi krat, persiskyr dvi dalis. Dalis gro atgal, o kita dalis, viso 800 kari, nuklydo Auktaiius ir pasiek iemarius. Grtaniai kariuomenei p a s t o j o keli A l g i r d a s su Kstuiu. M i s vyko prie S t r v o s ups. Kryiuoiams p a v y k o pasprukti. P o t o ordinas m skelbti, k a d j laimjimas buvs nepaprastai didelis, kad lietuvi uv net 10.000, o myje dalyvav 40.000! Laimjimui atminti ordinas pastat net du vienuolynus (Karaliauiuje ir Vluvoje). Bet i tikro laimjimas b u v o tik ipstas: 40.000 kariuomens anais laikais neturjo ne tik Lietuva, bet n viena E u r o p o s valstyb. Be to, niekas negalt per kelias dienas tiek kariuomens n surinkti. Lietuvi galjo dalyvauti myje ne daugiau, kaip 1.000 moni. Jei tat bt buvs t o k s didelis laimjimas, kaip k a d skelb ordinas, tai bt b u v u s i o s sunaikintos visos Lietuvos pajgos, ir kryiuoiai bt galj sumutus lietuvius persekioti, o gal net bt band kai kurias pilis uimti. Be abejo, ordinas bt nedavs atsigauti lietuviams, tuojau bt suruos nauj yg ir ums krat. I tikrj laimjimas buvo tik toks, k a d kryiuoiai sugebjo pasprukti; joki didesni padarini jis neturjo. O paskelbti pasauliui apie didiausi laimjim kryiuoiams buvo naudinga: tatai imponavo Europos riteriams ir daugiau j viliojo talk ordinui. K a u n o sugriovimas 1362 m. b u v o svarbus vokiei ordino laimjimas, kur jis taip pat plaiai igarsino Europoje, kaip ir Strvos m. K a u n o upuolim suruo Prs ordinas, ker y d a m a s Kstuiui u pabgim i nelaisvs (1361 m.). M a g i s t r o sakymu, 1362 m. iem prie K a u n o atvyko ir Livonijos ordino kariuomen. Kryiuoi b u v o tiek daug, k a d atvyk A l g i r d a s su Kstuiu nedrso gelbti apgultos pilies: per maa jie turjo jg. Pilies gula b u v o negausinga ir nepasiruousi ilgam apgulimui. Jai trko net maisto. Bet gulos v a d a s , Kstuio snus V a i d o t a s , atsilaik net kelet savaii. K a i j o kari teliko

86

Kauno pilies griuvsiai.

tik 36, jis band prasimuti pro apgulusi kryiuoi eiles, taiau nepajg ir pakliuvo nelaisv. Sugriov pil, kryiuoiai Kaune nepasiliko, ir lietuviai ten m statyti kit pil, pavadint N a u j u o j u K a u n u . J i b u v o jau nebe toj paioj vietoj, bet N e m u n o saloj (kadangi dabar ten j o k i o s salos nebra, tai tiksliai neinoma n j o s vieta). Kitais metais kryiuoiai nugriov dar t nebaigt pil ir jos vietoje pastat savo pil G o t e s v e r d e r . Po keleri met Kstutis j sugriov (1369 m.). Ordinas vl buvo j atstats, bet, matydamas, k a d taip giliai Lietuv siterpusios pilies nepajgs ilaikyti, patsai j sudegino. T u o b d u kiek laiko K a u n o apylinkje nebuvo j o k i o s pilies nei lietuvi nei ordino. R d a v o s mis 1370 m. Sunaikin Kaun, kryiuoiai netrukus sugriov Panemunje visas kitas, vakarus buvusias, lietuvi pilis. K e r y d a m i u tai, A l g i r d a s su Kstuiu 1370 m. suruo didel yg. Surink daug kariuomens, broliai trauk atskirais keliais. Jie b u v o paketin sunaikinti Karaliaui. Algirdas, persikls per Nemun, trauk per iaurines ordino emi sritis Karaliaui, o Kstutis i Palenks siver Galind ir taip pat s k u b j o Karaliauiaus link. Pakeliui sutinkamos ordino

87

pilys buvo paliekamos; i viso tebuvo sugriauta tik viena pilis. I to ordinas suprato broli plan ir sak vis pili guloms skubti gelbti Karaliauiaus. i a ordinas surinko didel kariuomen. A l g i r d a s su Kstuiu, dar nespj susijungti, m trauktis. Kstutis atsitrauk pirmas, o atsiliks A l g i r d a s buvo priverstas kautis. Mis vyko ties R d a v o s banytkaimiu. Jame uvo patsai ordino kariuomens v a d a s maralka, trys komtrai (pili bei srii virininkai) ir daugyb riteri. Taiau lietuviai vis dlto turjo atsitraukti. Ordinas ir apie m skelb pasauliui, kaip apie didiausi savo laimjim. Taiau tatai nebuvo didelis smgis lietuviams, nes jie netrukus galjo i naujo pradti savo puolimus. Santykiai su ordinu A l g i r d o gyvenimo pabaigoje. Po R d a v o s mio ordinas kelerius metus neruo j o k i o didesnio ygio. Bet 1377 Rdavos mio paminklas. uvusiam maralkai Schindekopui paminm., prie pat A l g i r d o klinis kryius buvo pastatytas tuojau po mirt, jis b u v o pasieks mio; jam sugriuvus, ant t pai panet Vilni ir T r a k u s . mat 1835 m. buvo is pastatytas. 1870 m. Ordino kariuomen butrei kart atnaujintas, jis dabar vl vo nepaprastai didel kitaip atrodo. (kronikos j o s priskaito net iki 12.000). K a d lengviau galt imisti, ji jo pasidalinusi 3 grupes. Viena grup pasiek T r a k u s , kita apgul Vilni, o treia naikino kitas Lietuvos sritis. T r a k u o s e Ks-

88

tutis, o Vilniuje A l g i r d a s pasikviet kryiuoi v a d o v y b , padar su ja sutartis, taiau kryiuoiai vis dlto nesitrauk; nepajgdami paimti pili, jie naikino miestus ir apylinkes. T a d a Kstutis su snum Vytautu pradjo su jais partizanik kar. Kryiuoiai m trauktis; V y tautas tuo tarpu buvo sunaikins j atgaliniam kely paruot maisto atsarg, ir j kariuomenje kilo b a d a s . Kstuio ir V y t a u t o briai puol kryiuoius kur galdami, ir i didelio ygio s a v o krat pasiek v o s mai ibadjusios ir sualusios j kariuomens likuiai. T a i b u v o paskutinis susidrimas su ordinu Algirdui tebegyvenant. Vliau, Vilniaus sost umus Jogailai, prasidjo jau kitokio pobdio santykiai. T a d a ordinas jau danai tapdavo kurio nors Lietuvos kunigaikio sjungininku, tuo bdu ruodamasis galutinai pasiekti savo tiksl, t. y. ugrobti emaiius ir sulieti vien abi savo valstybes. Jogailos ir V y tauto laikais jam tatai buvo paVinrichas von Kniprod, sisek nors trumpam laikui. kryiuoi ordino magistras (1351 Kstutis su Algirdu, k a d ir 1382 m.). Jam valdant ordinas sunkiai k o v o j o , taiau ilaik pasiek aukiausi klestjimo vakaruose t pai tvo palikt laipsn. sien. Tiesa, Vytenio ir G e dimino laikais ordino pilys N e m u n o pakrantje siek tik Dub y s o s iotis, o A l g i r d o ir Kstuio laikais pasiek N e r ; bet tai tebuvo k o v a dl N e m u n o vagos, kaip patogiausio strateginio kelio: gilyn krat jie n kiek nepasistmjo. Pagaliau ir Kauno pasiekimas b u v o tik laikinis kryiuoi laimjimas.

89

3. Lietuvos k o v o s su Lenkija dl Voluins emi Gedimino laikais santykiai su Lenkija b u v o geri; su ja buvo net padaryta sjunga prie ordin (Lenkai tada k o v o j o su ordinu dl Pamario). Bet karalius Kazimieras D i d y s i s , atsisaks nuo Pamario, padar su ordinu taik. T u o pat metu nutrko jo sjunga su Lietuva. O kai jis s a v o dmes atkreip rytus ir pietus, tai pasidar net Lietuvos prieas: ddamasis Voluins kunigaiki pdiniu, jis siek uimti Voluin, kurios didel dal vald Kstuio ir A l g i r d o brolis Liubartas. Dl Voluins ir prasidjo k o v o s su lenkais, jusios net kelet deimtmei. Lietuvos interesus ia gyn L i u b a r t a s . Bet kadangi tai buvo visos valstybs interesai ir kadangi Lenkija taip pat grs Kstuio valdomajai Palenkei, tai Liubartui pagalb ateidavo ir broliai. B u v o ne kart ten nuvyks ir Algirdas, bet daniausiai n u v y k d a v o Kstutis. Voluin Liubartas vis dlto atlaik. O kai, Kazimierui D i diajam mirus, Lenkijoje ilgai nebuvo nuolatinio valdovo, tuomet Lietuvos sienos b u v o dar toliau praplstos. Be to, sumus totorius, A l g i r d a s pam s a v o valdi dar P o d o l , kuri taip pat t y k o j o pagrobti lenkai. 4. Lietuvos krikto klausimas Algirdo ir Kstuio laikais Einant k o v o m s su ordinu ir su Lenkija, vis laik b u v o aktualus Lietuvos krikto klausimas. Kryiuoiai E u r o p o j e djosi oficialiais Lietuvos kriktytojais, bet i tikro jiems rpjo tik krat pavergti. N po vieno, net gana skmingo, s a v o ygio jie nereikalavo kriktytis, nes Lietuvos kriktas bt pakirts aknis j egzistencijai. T a d a jie bt nebegalj toliau kariauti, bt nebegalj auktis i E u r o p o s kryeivi, ir abiej vokiei valstybi sujungimo klausimas bt uvs aminai. K a d a n g i ordinas g a u d a v o i V a k a r paramos prie lietuvius, tai panoro j o s gauti ir Kazimieras, kariaujs su lietuviais dl Voluins. Jis irgi kreipsi popiei, p r a y d a m a s skelbti kryiaus ygius, o nordamas pakenkti ordinui, m rpintis ir Lietuvos kriktu. T i k pradjs kariauti su lietuviais, jis g a v o Kstuio sutikim kriktytis ir tatai prane popieiui (1349 m.). Popieius paadjo Kstuiui u tai karaliaus karn. Bet K s 9 0

tuio paadas b u v o duotas sunkaus karo metu; i tikro jis n neketino kriktytis. V o s tik Kazimieras pasitrauk i kov lauko, Kstutis su Liubartu tuojau ivar lenk gulas i Voluins pili, ir vl prasidjo karas. T a d a Kazimieras m rpintis, k a d Lietuvai pasilyt kriktytis patsai popieius ir imperatorius K a rolis I V . D e r y b o s dl krikto 1358 m. Imperatorius para Algirdui ir Kstuiui laikus, silydamas kriktytis. A b u kunigaikiai pasiunt pas imperatori Niurnberg vien savo eimos nar (greiiausiai Kstuio sn Patrik), kuris tikino imperatori, k a d Lietuva tikrai kriktysis. T a d a imperatorius isiunt Lietuv savo delegacij, Prahos arkivyskupo Ernesto v a d o vaujam. Ji turjo baigti derybas dl krikto. Delegacija neatv y k o Lietuv, bet sustojo pakeliui pas kryiuoius. Prasidj u s deryboms, A l g i r d a s su Kstuiu, neatsisakydami kriktytis, pareikalavo, k a d kryiuoi ordinas isikraustyt i Pabaltijo ir persikelt R u s i j o s tyrus ginti E u r o p o s nuo totori. Be to, jie pareikalavo, k a d daugumas ordino uimt emi bt grintos Lietuvai, k a d bt grintos visos ems anapus N e muno iki Priegliaus ir A l n o s ups, paskui visas K u r a s ir visas kairysis D a u g u v o s krantas, o nuo Aivieksts ups intako anapus D a u g u v o s esanti Latgala. T a d L i e t u v o s v a l d o v a i pareikalavo a t i d u o t i j i e m s b e v e i k v i s u s lietuvi gimini gyvenamuosius kratus. A i k u , k a d j reikalavimas buvo teisingas. T a i a u niekas negaljo priversti ordin isikelti kitur. Prieingai, jis buvo imperijos narys, ir imperatoriui bt buv nenaudinga panaikinti galing ir tuo metu klestjusi valstyb. Bet ir panorjs imperatorius bt negaljs ikelti ordino, nes is bt jo neklauss. T a d ordinas pasiliko kur buvs, o Lietuva pasiliko pagonika. T u o b d u uvo krikto klausimas. Tebegyvenant Algirdui su Kstuiu, jis jau nebebuvo daugiau keliamas. 5. Lietuvos santykiai su rus kratais Algirdo ir Kstuio laikais Gediminas laik save daugelio r u s " valdovu, o A l g i r d a s pareik: V i s a R u s i j a t u r i p r i k l a u s y t i L i e t u v a i " . Algirdas, kurio valdomosios sritys buvo Lietuvos rytuose,

91

kaip tik rpinosi ryt sienomis ir santykiais su rusais, palikdamas Kstuiui rpintis santykiais su ordinu ir su Lenkija. Nukariavimai pietuose. R u s i j a tada dar b u v o nesustiprj u s i : visi kunigaikiai dar tebepripaino totori valdi ir mokjo jiems duokl. Bet R u s i j o s iaurje jau b u v o ikilusi M a s k v a , kuri, nustelbusi Tver, rungiomis su Lietuva rinko smulkesnes kunigaiktystes s a v o valdi. T o d l A l g i r d a s iaurje turjo d a u g sunkum. D a u g lengviau jam buvo veikti pietuose, t. y. dabartini ukrainiei srityse, kur tik totori valdia b u v o stipresn, o paios kunigaiktysts b u v o silpnos. K i j e v a s priklaus Lietuvai jau Gedimino laikais, taiau j vis dar k i o s totoriai. T o d l A l g i r d a s 1362 m. suruo tas sritis yg, sumu totorius ties Mlynaisiais Vandenimis ir pam K i j e v savo valdi. Senasis kunigaiktis b u v o paalintas, o jo viet pasodintas A l g i r d o snus Vladimiras. N e t r u k u s i totori b u v o atimta ir P o d o l , kuri jie vald patys, b e j o k i o leninio kunigaikio. Ji b u v o atiduota Karijoto Gediminaiio snums, kurie ia sukr s a v o atskir kunigaiktyst, ne visada paklusni didiajam Lietuvos kunigaikiui: turdami d a u g reikal su Lenk karaliais, jie kartais ir iems p a s i d u o d a v o . T a i g i Podol, nors ir b u v o lietuvi kunigaiki valdoma, taiau iki V y t a u t o laik sudar kaip ir atskir, Lietuvos valstybs maai tepriklausom kunigaiktyst. N a u j emi umimas iaurinje R u s i j o j e . R u s i j o j e A l girdas ts savo tvo politik. R i n k d a m a s savo valdi centrins R u s i j o s kunigaiktystes, jis irgi susidr su sustiprjusi M a s k v a . N o r d a m a s turti sjunginink prie M a s k v , jis ved T v e r s kunigaikio seser Julijon. K a d a n g i tuo metu Tver varsi su M a s k v a dl takos, tai Algirdui teko net kelis kartus padti s a v o svainiui prie M a s k v . Jis buvo net kelis kartus prijs prie M a s k v o s vart, taiau paties miesto nepam. S m o l e n s k o kunigaiktyst taip pat b u v o patekusi Lietuvos tak dar Gedimino laikais. A l g i r d o laikais ji dar daugiau priklaus Lietuvos. O kai Smolenskas, susidjs su M a s k v a , band ta priklausomybe atsikratyti, A l g i r d a s kai kuriuos jo miestus atm i Smolensko kunigaiki ir tiesiogiai prijung prie Lietuvos. Bet p o A l g i r d o mirties Lietuvai teliko tik vienas M s t i s -

92

1 a u 1 i s ir iaurins Smolensko kunigaiktijos ems ( T o r o pecas, Revas, Bielaja). Pats Smolenskas igyveno nepriklausomas dar iki V y t a u t o . Bet utat d a u g geriau Algirdui seksi pietus nuo Smolensko. i a jis um visas Dniepro ir D e s n o s u p y n o kunigaiktystes B r i a n s k , T r u b e v s k , N a u g a r d S i e v e r s k , i r kt. V i s o s tos kunigaiktysts b u v o atiduotos valdyti A l g i r d o snums ar brolnams. A l g i r d o taka iaurje siek net P s k o v o i r D . N a u g a r d o miest respublikas. N o r s i r kliud M a s k v a , taiau abiejose tose respublikose, o ypa Pskove, kunigaikius daniausiai p a s t a t y d a v o A l g i r d a s (paprastai jais p a s t a t y d a v o s a v o snus ir giminaiius). A b i e j o s e respublikose kunigaikio valdia b u v o labai silpna: jis tebuvo tik karo v a d a s . Taiau t miest pasirinkimas lietuvio kunigaikio rod j gerus santykius su Lietuva. T u r d a m a s d a u g y b kit reikal, A l g i r d a s negaljo viso s a v o dmesio skirti Rusijai. T o d l ten, kur tekdavo susidurti su galinga M a s k v a , jam gana sunkiai sekdavosi. Bet utat jo d a r b o vaisiais vliau p a s i n a u d o j o V y t a u t a s . Pravoslav metropolijos krimas. A l g i r d a s b u v o nusistats suimti s a v o valdi vis Rusij. Bet jam ia d a u g kliud ta aplinkyb, k a d jisai b u v o pagonis. T u o tarpu ikilusi M a s k v o s kunigaiktyst ituo atvilgiu turjo pirmenyb. Be to, joje gyveno nuo totori i Kijevo pabgs visos R u s i j o s pravoslav metropolitas. A i k u , k a d , M a s k v a i susiduriant su Lietuva, metropolitas s a v o tikiniuosius nuteikdavo Lietuvos nenaudai. T o d l A l g i r d a s m rpintis, k a d bt atgaivinta Kijevo metropolija: tada metropolitas, b d a m a s jo valstybje, nebegalt j a m kenkti. Pagal senj tradicij, visi rus kratai turjo priklausyti vienam metropolitui. N o r s atskiro Lietuvos pravoslav metropolito paskyrimui ypatingai prieinosi M a s k v a , taiau A l g i r d a s vis dlto laimjo: Konstantinopolio patriarchas paskyr Lietuvai atskir metropolit, kuris apsigyveno Kijeve. 6. A l g i r d o ir Kstuio valdymo charakteristika N o r s A l g i r d a s su Kstuiu po tvo mirties turjo nemaas kunigaiktystes, taiau didiojo kunigaikio sritis b u v o likusi

93

Jaunuiui. Susitar, 1345 m. jie padar perversm ir pam valstybs vair savo rankas. Pasidalin sritis, j u o d u gyveno tikrai brolikai; vienas antram paddami, sugebjo ne tiktai apsaugoti tvo palikim, bet ir toli praplt valstybs ribas. Kstutis vald T r a k u s nuo pat jaunysts. J a m priklaus vokiei ordino pasienio sritis. T a i buvo grynai lietuvikas kratas, ir patsai Kstutis b u v o knjusi lietuvyb ir uoliausias pagonikosios Lietuvos gynjas. i a jis neinojo joki kompromis. Taiau jis nebuvo usispyrs pagonis fanatikas: jis niekuomet nejaut neapykantos krikionims. K a r u o s e su ordinu buvo taurus, ordino virinink tarpe turjo ger biiuli. Ypatingai jis gerb narsius ir taurius riterius. Visuomet b u v o nuoirdus ir atviras, tikrai b u v o idealus karys riteris. K i t o k s b u v o Algirdas. I vis Gedimino sn jis buvo vis gudriausias politikas. Taiau jis Kstuio antspaudas. b u v o neblogas ir karys. Jaunyst Uraas: S[igillum] Kynstutte praleido rus kratuose. Prie Dux + De + Trackeri. tapdamas didiuoju kunigaikiu, apie 25 m. vald Vitebsk. Jo abidvi monos buvo russ. Visi jo vaikai, gim Vitebske, b u v o kriktyti ryt Banyios apeigomis; bet tie, kurie gim Vilniuje, b u v o pagonys. Ir patsai Algirdas buvo pagonis. 1377 m. mirs, jis buvo sudegintas ant lauo Vilniuje ir palaidotas pagoni paproiais. Taiau religiniu atvilgiu jis buvo tolerantas: Vilniuje b u v o ne tiktai pravoslav banyia, reikalinga jo monos dvarui, bet ir katalik banyios. Nukariautus rus kratus A l g i r d a s dalino paprastai s a v o snums, kuri turjo net 12. D a u g u m a s j, gyvendami tarp rus, surusjo. Ir daugelis vlesni, i A l g i r d o kilusi, kunigaiki eim ilgai iliko pravoslavikos. T u o tarpu visa K s tuio eima liko grynai lietuvika (Kstuio palikuonys imir d a u g anksiau, negu A l g i r d o ) .

94

III. Politin kriz Lietuvoje 13771384 m.


1. A l g i r d o pdinis Jogaila ir jo politika N a u j o j i Lietuvos politikos linkm. 1377 m. mirdamas A l girdas s a v o pdiniu paskyr sn Jogail. Kstutis, gerbdamas brolio atminim, Jogailai pripaino Vilni ir didiojo kunigaikio titul; jis tikjosi, k a d Jogaila varys tvo politik, klausys dds ir draugikai gyvens su jo snum V y tautu, su kuriuo kartu augo ir draugavo. Bet pasirod, k a d Jogaila nenorjo eiti tvo ir dds pdomis. To meto jaunoji karta, nusiirjusi aminas kovas su ordinu, suprato, k a d vargiai pav y k s ivaryti ordin i Pabaltijo, mat, kaip brangiai atseina Lietuvai tos kovos, todl buvo linkusi rasti su ordinu kok nors modus vivendi, odiu, buvo linkusi su juo dertis ir daryti visokias sutartis. Jogaila. Susidarius normaliems Biustas jo marmurins statulos antkapy, santykiams, j manymu, Krokuvos Katedroje. valstyb laimt ne vien tuo, kad liautsi karai, bet dar ir tuo, kad gaut nemaa naudos ir ekonomikame gyvenime. M a t , ordinas b u v o atkirts Lietuv nuo Baltijos jros, kuria jo H a n z o s varomoji p r e k y b a ; susitaikinus su ordinu, p r e k y b o s keliai pasidaryt Lietuvai d a u g laisvesni, prekyba pagyvt, ir kratas galt ekonomikai kilti.

95

T o d l jaunoji karta, kuriai priklaus ir Jogaila su Vytautu, buvo linkusi iekoti ieities i kar. Praktikai toki politik varyti pirmasis pradjo Jogaila. Jogailos broli sukilimas. Be mint sumetim, Jogail vert artintis su kryiuoiais dar reikalas paramos prie p a v o j jo valdiai. M a t , vyresnieji Jogailos broliai jautsi tur daugiau teisi tvo palikimui, negu Jogaila, ir todl nenorjo pripainti jo valdios. Labai greit vyriausiasis brolis, Andrius, valds Polock, atsisak klausyti J o g a i l o s ir, pabgs M a s k v , m ruoti koalicij prie Jogail. J uoliai rm M a s k v o s kunigaiktis Dimitrijas, kuriam rpjo uimti Lietuvos valdomus Pavolgio miestus, ir Livonijos ordinas, kuris v i s a d a rm kiekvien neramum Lietuvoje. Prie A n d r i a u s prisidjo dar brolis Dimitrijas, Briansko valdovas, ir pritar Kijevo valdovas Vladimiras. T u o b d u prie Jogail susidar stipri koalicija. T a d a Jogaila susidjo su totoriais prie M a s k v . Taiau M a s k v o s kunigaiktis Dimitrijas, dar prie atvykstant Jogailai, sumu totorius ( K u l i k o v o s myje 1380 m.). Jogaila gro atgal, n nepradjs karo. T u o b d u Jogailai nepasisek pakenkti koalicijai. Tiesa, ji dar ilgai b u v o neveikli, taiau neiiro ir Jogailai sudar nuolatin pavoj. T a d jam teko iekoti kitokios paramos. 1379 ir 1380 m. sutartys su ordinu. D d a m a s i s su totoriais prie M a s k v , J o g a i l a drauge rpinosi susitarti ir su kryiuoiais. K a d a n g i ir po A l g i r d o mirties ordinas nesiliov puols Lietuvos, tai ir Kstutis sutiko taikintis su ordinu. T u o b d u 1 3 7 9 m. Trakuose buvo padarytos 10 met paliaubos. J a s pasira Jogaila ir Kstutis. Sutartyje ordinas pasiadjo nepulti Palenks (pradedant G a r d i n u ) , o Lietuva turjo nepulti ordino emi, esani Palenks pasieny. T u o b d u ita sutartis teliet tiktai pietines Kstuio emes. Sutarties nesudar tik livonik ordino aka. Susiderti su ja b u v o ypa svarbu J o gailai, nes ji buvo sukilusio A n d r i a u s sjunginink. Jogaila m tartis su Livonijos ordinu vienas. Pagaliau 1380 m. vasario mnes b u v o pasiraytos paliaubos, bet emaiiai ir kitos Kstuio ems i j b u v o iskirtos; taigi ordinas galjo jas pulti, kaip puols. ita sutartis dar gali bti laikoma paprastu Jogailos srities apdraudimu, kaip k a d prie metus b u v o apdrausta dalis Kstu-

96

io srii. Bet tais paiais (1380) metais Jogaila padar nauj sutart su visu ordinu. Ji buvo padaryta slaptai, be Kstuio inios. K a d is nieko nesuprast, ji b u v o pasirayta tyia tam reikalui suruotoje medioklje; nuo pasiraymo vietos ji vadinama D o v y d i k i s u t a r t i m i . mediokl b u v o pakviestas ir Vytautas, bet apie sutart jis greiiausiai nieko neinojo. ioje naujoje sutartyje ne tik iskiriamos Kstuio ems, bet ji aikiai nukreipta ir prie pat Kstut. T u o bdu J o gaila pasidar ordino sjungininkas prie dd. Sutarty net numatyta, k reiksi daryti, k a d Kstutis apie j nieko nesuinot: joje net numatomas atvejis, k a d Jogaila gals bti priverstas ygiuoti tarsi pagalb Kstuiui, bet dl to sutartis dar nebsianti nutraukta; Jogaila neturs tiktai kautis su kryiuoiais, taiau karo veiksm srityse jam galima bti. ita J o g a i l o s sutartis, nukreipta prie dd, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek gimini broli ir motinos Julijonos pastangomis. Kstutis po A l g i r d o mirties nesugyveno su Vilniaus dvaru, ir tas nesutarimas vis didjo. Kstutis negaljo paksti, k a d Jogaila ileido s a v o seser Marij u dvarikio V a i d i l o s , kilusio i emesniojo visuomens sluoksnio. U tai Vaidila buvo pasidars klastingu Kstuio prieu ir kartu su Jogailos jaunesniaisiais broliais, ypa su Skirgaila, tikinjo Jogail, k a d Kstutis trokts j paeminti, kitaip sakant, atimti i jo Vilni. Vokiei ordinas, tikdamasis pasinaudoti ta nesantaika, vairiais bdais stengsi palaikyti it tarim, kol pagaliau pasiek savo tiksl. J o g a i l o s susitarimas su ordinu, inoma, greit turjo ieiti aikt; tad konfliktas tarp jo ir Kstuio buvo neivengiamas. 2. Jogailos paalinimas i Vilniaus ir Kstuio mirtis Jogailos paalinimas (1381 m.). A p i e Jogailos idavikik sutart Kstuiui prane vienas auktas ordino narys: matyt, ordinas trokte troko, k a d Lietuvoje kuo greiiausiai sivyraut vaidai. Kstutis tuojau patikjo inia, nes jau ir pats tar Jogail. Vytautas, kartu augs ir draugavs su Jogaila, nenorjo tuo tikti. T o d l , kai Kstutis ruosi nubausti Jogail, Vytautas ivyko Drohiin. Jogaila tuo metu buvo isiunts kariuomen

97.

Polock; ia buvo ir Skirgaila, paskirtas, po sukilusio Andriaus, Polocko kunigaikiu. T o d l , Kstuio apsiausta, Vilniaus pilis labai greit pasidav. Kstutis tuojau sum vis Jogailos eim. R a d s sutarties su ordinu rat, idavimo rodym turdamas savo rankose, jis pasiskelb atims i J o g a i l o s sost. Taiau, Vytautui utarus Jogail, Kstutis ne tiktai j paleido suimt, bet dar jam dav valdyti Vitebsk, kur vald jaunystje jo tvas A l g i r d a s . Polock isista J o g a i l o s kariuomen, igirdusi apie perversm, tuojau perjo Kstuio pus. Kstuio valdymas ir J o g a i l o s alinink sukilimas. I vis savo prie Kstutis nubaud tik vien V a i d i l : jis buvo pakartas. Visi kiti J o g a i l o s eimos nariai buvo perkelti Vitebsk. Kstut i pradi pripaino visi. Jis, maa tekreipdamas dmesio rytus, pradjo k o v a s su kryiuoiais. K a i p tik tuo metu, k a d a Kstutis buvo apguls Jurbark, atjo inia, k a d prie j sukilo Jogailos brolis, N a u g a r d o Sieversko kunigaiktis K a r i b u t a s . Kstutis tuojau pradjo derybas s u kryiuoiais, bet ie tyia nenorjo nusileisti. Taiau Kstutis, mets derybas, tuojau ivyko rytus. J a m nesant namie, kilo vilniei smokslas (1382 m.). Y p a mieste gyven vokieiai pirkliai palaik Jogail, nes jis adjo taik su ordinu; o taika su ordinu reik laisvos p r e k y b o s klestjim. Pirkliams to visikai p a k a k o ; todl jie bematant perdav miest Jogailai. V y t a u t a s tuomet buvo medioklje. Grs jis band atsiimti Vilni, taiau prie pat miesto Jogailos b u v o sumutas ir pasitrauk Gardin rinkti jg. T u o tarpu Jogaila um ir T r a k u s ; ia jam dar p a d j o atj pagalb kryiuoiai. T r a k a i b u v o atiduoti valdyti Skirgailai. Paskutins Kstuio k o v o s ir mirtis. V y t a u t a s tuojau prane tvui apie vykius, ir Kstutis parsiskubino atgal. Surink jg, Kstutis su V y t a u t u atvyko prie T r a k , kur b u v o ir Jogaila su Skirgaila; ia taip pat atvyko ir kryiuoi kariuomen. D l kain koki prieasi mio nevyko. Skirgailai pasilius ir Vytautui pritarus, Kstutis su Vytautu nuv y k o pas Jogail deryb. T a s pakviet j u o s Vilni, kur a b u d u sum, nors kviesdamas Skirgaila b u v o davs od, kad jiems nieko blogo neatsitiksi. Kstuio ir V y t a u t o kariuomen buvo
98

paleista, o jie patys buvo udaryti kaljime; Kstut netrukus ive K r v o s pil, o Vytaut paliko Vilniuje. Krvoje ikaljs 5 dienas, Kstutis buvo nuudytas.

Krvos pilies griuvsiai.

K a s b u v o didiojo Lietuvos gynjo m i r t i e s k a l t i n i n k a s , tebra neaiku dar ir iandien. Be abejo, jis uvo, kaip J o gailos dvaro intryg auka, nuo dvariki rank. Bet, kiek kaltas ia buvo patsai Jogaila, sunku pasakyti. Greiiausiai tai buvo kit darbas, nes ir visuose kituose vykiuose veikdavo ne tiek J o gaila, kiek kiti jo vardu, ypaiai Skirgaila. Jogaila daniausiai tebdavo tik broli ir savo dvariki dingst. Kstut nuudius ypa galima tarti Skirgail, nes jisai buvo pirmasis, kuris, nuvaiavs Krv, prane rads Kstut negyv. Jogaila gal tik tiek tegaljo bti kaltas, k a d pasisteng paslpti udikus ir j nebaud. Kstuio lavonas i Krvos buvo atvetas Vilni ir ikilmingai palaidotas. Jis buvo sudegintas ant lauo su visais Kstuio mgtaisiais daiktais, ginklais ir gyvuliais: sakalais, unimis ir arkliais. Visuomenei b u v o paskelbta, k a d jis pats nusiuds.
99

T a i p tad lidnai baig s a v o dienas viesiausia p a g o n i k o s i o s Lietuvos asmenyb. Be to, tai b u v o paskutinysis senosios kartos valdovas. Po jo atjo jaunesnioji karta, kuri pakreip Lietuvos valstybs likim kita v a g a prisidjo prie krikionikosios V a kar kultros. i a visos naujosios epochos centre stovi didysis Kstuio snus, V y t a u t a s . 3. V y t a u t o k o v o s su Jogaila dl tviks Vytautas p a s kryiuoius. T v u i uvus, V y t a u t a s i Vilniaus pilies b u v o irgi perkeltas Krv. Bet jis nebuvo sunkiai kalinamas. J ia galjo lankyti mona Ona, su kuria jis ir sugalvojo bd pabgti. T a m tikslui p a s i a u k o j o j tarnait, kuri atvykd a v o drauge su O n a p a s Vytaut. Persirengs tarnaits drabuiais, Vytautas, sarg nepaintas, ijo su mona i pilies ir paruotais arkliais p a s p r u k o p a s s a v o sesers vyr, M o z r kunigaikt J o n u . Svainis Vytautui nesuteik j o k i o s p a g a l b o s : jis b u v o per silpnas kariauti su Jogaila. T o d l V y t a u t a s nuvyko kryiuoius prayti pagalbos. T i e j mielai prim, nes tikjosi, kad, laikydami pas save Vytaut, privers Jogail bti nuolaidesn. O Jogaila 1382 m. b u v o sudars su kryiuoiais sutart, kuria jis atidav kryiuoiams emaiius iki D u b y s o s , pasiadjo 4 met bvyje kriktytis, o be to, pasiadjo be kryiuoi pritarimo su niekuo nekariauti ir nedaryti j o k i o s taikos. T a i g i Jogaila sutiko klausyti kryiuoi nurodym, t. y. prisipaino j priklausomas. Bet itos sutarties jis vis dlto neketino laikytis. Taigi ordinas tikjosi, kad, palaikydamas Vytaut, privers Jogail laikytis savo paad. Pabglis V y t a u t a s u param turjo priimti visas ordino slygas. Pagaliau jis turjo net pasiadti atgautoje savo tvonijoje bti ordino vasalu (1384 m.). Ordinas pakriktijo Vytaut V y g a n d o vardu ir isiunt su didele kariuomene Lietuv. 1383 m. ruden toji kariuomen um T r a k u s ir apgul Vilni, taiau jo nepam. Kariuomenei atsitraukus, Skirgaila atsim ir T r a k u s . Vytautas, nors tuo tarpu ir nieko nelaimjo Lietuvoje, vis dlto pasidar labai pavojingas Jogailai. A p s i g y vens ordino pavestoje N a u j o j o M a r i j e n b u r g o pilyje

100

(prie N e m u n o ) , jis m ruotis naujiems ygiams ir kviet ten rinktis visus savo alininkus. Visi buvusieji Kstuio ir V y t a u t o artimieji plaukte plauk pas Vytaut, nes b u v o labai nepatenkinti J o g a i l a : mat, nuudius Kstut, buvo persekiojami ir visi jo gimins bei artimieji (vieni buvo nuudyti, kiti buvo suimti ar neteko savo turt ir emi). Kai kuri vlesnij altini liudijimu, tada buvusi nuudyta ir senut V y t a u t o motina, Birut, kuri, i v y k d a m a s kariauti su Jogaila, Kstutis b u v o paliks Brastos pilyje. T a i p pat b u v o nuudytas Biruts brolis ir keletas giminaii. Jogailos ir V y t a u t o susitaikinimas (1384 m.). Pirmojo V y tauto ygio metu jo pusje jau buvo ne vien kryiuoi kariuomen, bet ir keletas tkstani emaii. Pas Vytaut, apsigyvenus N a u j a j a m Marijenburge, plauk jo alininkai i visos Lietuvos, ir Jogaila kaskart nedrsiau jautsi. T o d l jis pasil V y tautui taikintis. V y t a u t a s sutiko taikintis ir pripainti Jogail didiuoju kunigaikiu, jei jam b u s grinta tvik, t. y. T r a k a i ir visos Kstuio valdytosios ems. Bet T r a k u s tuo tarpu vald Skirgaila. T o d l , nenordamas skriausti savo artimiausiojo bendradarbio, Jogaila pra Vytaut laikinai pasitenkinti pietinmis Kstuio srities emmis G a r d i n o ir Brastos sritimis ir pridedama Voluins sritimi su Lucku. T r a k u s adjo atiduoti tada, kai atims i nepaklusnaus brolio A n d r i a u s Polock ir perkels ten Skirgail. V y t a u t a s sutiko. V i s o s itos derybos jo be ordino inios. T i k kai dl visko buvo susitarta, Vytautas su susirinkusiais pas j lietuviais ijo i savo pilies ir, ddamasis eins prie Jogail, staiga sudegino Jurbark, savo rezidencijos pil N. Marijenburg ir Naujj Bajerburg. Kryiuoiai greit suinojo apie jo idavim, tad kitos ordino pilys s u s k u b o apsisaugoti. Vytautas, susijungs su J o gaila, jau bendromis jgomis sudegino N. Marijeriverder (ties K a u n u ) . Ordinas dl to, inoma, netvr apmaudu. N u v y k s jam paskirt Gardin, V y t a u t a s pasidar paprastu sritiniu kunigaikiu ir lauk paadt T r a k . Bet Jogaila s a v o p a a d o netesjo, todl Vytautas dar kart turjo prayti ordin g l o b o s ir dar kart j apgauti. Jogaila, taikindamasis su Vytautu, jau svajojo apie nauj sost, t. y. apie savo valstybs prapltim. Mat, kaip tik prie susitaikinim

101

Gardinas X V I am. (Seniausias Gardino vaizdas).

su Vytautu, Lenkai jam pasil savo karalaits Jadvygos rank, o su ja ir sost. Po poros met Jogaila i tikro pasidar Lenkijos karalium. Eidamas karaliauti Lenkij, jis neatsisak n nuo Lietuvos. Tuo bdu kartu su Lietuva jis pradjo valdyti ir Lenkij. Prasidjo glauds Lietuvos ryiai su Lenkija. Lietuva kriktijosi ir bendromis jgomis su Lenkija sutriukino vokiei ordino galyb. Taigi tuojau po Jogailos ir Vytauto susitaikinimo prasidjo nauja Lietuvos istorijos gadyn. Tie mons, kurie dar prie Kstuio gyvos galvos buvo pradj iekoti keli suartti su Vakarais ir buvo pradj vairias derybas su ordinu, rado kit ieit, btent prisijung prie krikionikosios Vakar kultros per Lenkij. Tuo keliu eidama, tauta laiko bvyje susilauk kitokio pavojaus. Kstutis gyn lietuvikum, Algirdas ypaiai valstyb, nepamirdamas ir lietuvikumo, o jaunoji karta susirpino tik valstybe ir nepastebjo, kaip utrauk varg nat lietuvi tautai, kuri m lenkti.

IV. Jogailos ir Vytauto laikai


1. Lenkija prie Jogail irenkant karalium Lenk valstyb atsirado jau X am vidury. Bet X I I am. ji suskilo daugyb ma kunigaiktysi, kuri buvo net 23. Vl i naujo vis Lenkij suvienijo karalius V l a d i s l o v a s I L o k i e t k a X I V am. pradioje, kai Lietuv vald Vytenis.

102

T u o b d u Lietuvos valstybs krimosi laikais Lenkija b u v o suskilusi; su ja tuomet Lietuvai nedaug teteko kovoti. V l a d i s l o v a s I, vienydamas valstyb, susidr su kryiuoiais, kurie b u v o ugrob lenkikj Pamar. K o v a i su ordinu jis ir b u v o padars (1325 m.) sjung su Gediminu (ir. 7071 psl.). Jo snus Kaz i m i e r a s D i d y s i s (13331370 m.), p o 10-ties met kov, susitaikino su ordinu (1343 m.), atsisaks nuo ordino ugrobtojo Pamario ir K u l m o . J a m susitaikinus su ordinu, nutrko ir sjunga su Lietuva. T u o pat metu jisai pareik pretenzijas Voluins ir Haliiaus emes, kuri dal, imirus j kunigaikiams, buvo valds bevaikis M o z r kunigaiktis Boleslovas. ia tad Kazimieras ir susidr su Lietuva. M a t , A l g i r d o ir Kstuio brolis Liubartas, kaip ir Boleslovas, b u v o veds Voluins kunigaiki dukter ir vald didel dal Voluins su L u c k o miestu. Boleslovui mirus, jis tarsi turs teis gauti ir io valdytj dal. T o d l jis ir pradjo kar su Kazimieru, pretenduojaniu Boleslovo valdytj krat. Liubartui p a d j o broliai, o ypa Kstutis su Algirdu. K o v o s pasibaig Lietuvos laimjimu (ir. 90 psl.). Susitaikins su ordinu ir paliks Lenkij atskirt nuo jros, Kazimieras b u v o atkreips vis savo dmes pietus ir pretendavo ne tik Halii ir Voluin, bet ir Podol. V i s dlto jis buvo priverstas palikti Lietuvai ne tik didij dal Voluins, bet ir P o d o l ; Lenkijai liko Haliius (Galicija). Kazimieras yra vienintelis Lenk karalius, turs D i d i o j o vard. Jis sustiprino Lenkij ne tik usieny, bet ir viduje. Prie anksiau ikilusius ponus jis palaik miestieius ir kininkus; jo laikais ypa pakilo ekonomin krato gerov. Be to, visam krate jis pastat daugyb mrini pili. T o d l lenkai tada gebjo sakyti, k a d Lenkij Kazimieras rads medin, o paliks mrin. Karalius Liudvikas ir jo pdinio klausimas. Kazimieras mir bevaikis, ir po jo sostas atiteko jo sesers snui, Vengrijos karaliui Liudvikui (i d'Anjou gimins). Lenkija tuo b d u atsidr personalinje unijoje su Vengrija. Liudvikas mir (1382 m.), taip pat nepaliks sn. Jo dukters, M a r i j a ir J a d v y g a , buvo suadtos: M a r i j a su imperatoriaus Karolio IV snum Zigmantu (Liuksemburgieiu), o J a d v y g a su A u s t r i j o s kunigaikiu Vilhelmu H a b s b u r g u . Lenkijoje po L i u d v i k o mirties prasidjo netvarka. D a r prie tvo g y v o s galvos sostas b u v o pripa-

103

intas dukterims, tik dabar jo ginas, katrai btent j pavesti. Be to, lenkams nepatiko n vienas i j suadtini vokiei. Po 2 met suirui sostas galutinai buvo pripaintas jaunutei J a d v y gai, tik su ta slyga, k a d vyr jai irinks lenk ponai ( d i d i k a i ) ; jie norjo isirinkti sau tok karali, kurs bt naudingas Lenkijai. Kandidat b u v o nemaa. Be J a d v y g o s suadtinio Vilhelmo, pretendavo dar nemaa sav, lenk kunigaiki. Kai kurie i j b u v o band net jga sigalti. Taiau ponams t Lenkijos dali, kurios sujo su Lietuva, labai svarbu b u v o gauti prijim prie J u o d o s i o s jros, t. y. gauti laisv keli Lietuvos uimtas emes. T o d l jie nusprend, k a d geriausias vyras J a d v y g a i bt plaiosios Lietuvos v a l d o v a s Jogaila. Lenk rungtyns su Lietuva dabartins U k r a i n o s emse (Voluinje, Haliiuje, Podolje) ijo jiems nenaud. Liudvikui valdant, jie prarado ir Halii, kuris atiteko Vengrijai. Taiau Lenk politikai nenorjo atsisakyti nuo vis t emi. D a b a r jiems atrod, k a d geriausia bt Lenkijos karalium padaryti Jogail Lietuv sulieti su Lenkija; tuo b d u ir v i s o s tos ems tuomet turt pasidaryti s a v o s . T a i p galvojo ponai tos Lenkijos dalies, kuri susijo su ginijamomis emmis. T a i buvo ponai i pietins Lenkijos, arba i vadinamosios M a o s i o s L e n k i j o s . iaurs Lenkijoje, arba D i d i o j o j e L e n k i j o j e , sost b u v o sav pretendent, bet ir ia Jogaila daug kam atrod labai tinkamas karalius, nes vieno v a l d o v o valdoma Lenkija ir Lietuva stengt nugalti pavojing Didlenki kaimyn kryiuoius. Be to, J o g a i l o s kandidatra Lenkijai b u v o maloni dar ir tuo, kad tuo atveju buvo numatyta kriktyti Lietuv: tad Lenkij viliojo perspektyvos visos E u r o p o s akyse igarsti, kaip Lietuvos kriktytojai. T u o b d u Jogail suiuro visos Lenkijos akys. I pradi j kalbino vieni malenkiai, o vliau prisidjo ir didlenkiai. Jiems drauge susitarus, ir b u v o irinktas Jogaila. 2. Jogailos irinkimas ir karnavimas Lenkijos karalium Lietuvos bkl Jogailos kandidatros metu. Kai lenkai m svarstyti J o g a i l o s kandidatr, jo bkl buvo gana kritika. Jo vyriausias brolis Andrius, kuris tuojau po tvo mirties buvo pra104

djs organizuoti sjung prie Jogail, jau buvo grs savo valdomj Polock, taiau visai neketino klausyti Jogailos. Jis buvo pasidavs Livonijos ordino a k o s magistrui ir vald Polock, kaip jo vasalas. Vytautas tuo tarpu buvo pas kryiuoius ir organizavo s a v o jgas, nordamas atgauti tvik, o gal net ir paalinti Jogail i Vilniaus. 1383 m. gale pas Jogail jau buvo atvyk pirmieji malenki pasiuntiniai. it nauj perspektyv akivaizdoje, Jogaila pirmiausia susitaikino su Vytautu ir grino jam dal tvo valdyt srii (ir. 101 psl.). Jogailos derybos su lenkais. 1384 m., k a d a J a d v y g a jau buvo atvaiavusi i Vengrijos K r o k u v ir buvo vainikuota Lenkijos karaliene, pas Jogail atvyko speciali lenk pon delegacija. T u o m e t Jogaila isiunt Lenkij savo delegacij, kuriai v a d o v a v o Skirgaila. T o j i delegacija pirmiausia susitar su lenkais K r o k u v o j e , o vliau dar nuvyko pas J a d v y g o s motin Vengrij (i K r o k u v o s gro tiktai delegacijos pirmininkas Skirgaila). Su paia J a d v y g a nebuvo ko kalbti, nes ji tebuvo dar v o s 14 met mergait, buvo simyljusi savo suadtin Vilhelm ir apie Jogail nenorjo n klausyti. Kadangi turjo vykti politins jungtuvs, tad su jaunute J a d v y g a niekas n neketino skaitytis. K r v o s aktas. 1385 m. vasar buvo baigtos derybos. Sugro J o g a i l o s delegacija, o su ja kartu atvyko J a d v y g o s motinos ir lenk pon delegacija. Jogaila su savo broliais j prim Krvos pilyje. Tenai Jogaila patvirtino visus savo delegacijos duotus paadus specialiu dokumentu, kuris yra inomas K r v o s a k t o vardu (1385 m. rugpiio 14 d.). T a m e akte Jogaila s a k o , kad jis, g a u d a m a s J a d v y g o s rank ir Lenkijos karn, pasiads su savo broliais ir visa Lietuva kriktytis, pasiads sumokti Vilhelmui suadtuvi sutarty numatyt 200.000 auksin p a b a u d u suadtuvi sulauym; priimdamas Lenkijos karn, pasiads sujungti su ja didij Lietuvos kunigaiktyst, o karaliaudamas pasiads rpintis atgauti visas Lenkijos ir Lietuvos nustotsias emes; be to, jis pasiads paleisti visus Lietuvoje esanius lenkus belaisvius. T akt patvirtino pats Jogaila, jo broliai Skirgaila, Lengvenis, Kaributas ir Vytautas. Krvos aktas, nuo kurio prasidjo glauds Lietuvos santykiai su Lenkija, nebuvo jokia sutartis, joks unijos aktas, kaip kad danai jis vadinamas. Tai buvo tik paprastas Jogailos deryb metu duot

105

pasiadjim patvirtinimas ratu. Toks ratas buvo padarytas tiktai vienas. Lenkai vliau atsiunt rat, kuriuo jie patvirtino Jogail irink karalium. Krvos akte Jogailos pasiadjimai taip suformuluoti, kad jis tik patvirtina savo delegicijos pareikimus Jadvygos motinai: es, karaliens Elbietos delegatai, atvyk pas Jogail, pareik, kad jo delegacija, i Krokuvos atvykusi Vengrij, itaip kalbjusi karalienei Elbietai: Daug imperatori, karali ir vairi kunigaiki troko, geid ir stengsi su didiuoju Lietuvos kunigaikiu (Jogaila) sudaryti artim ir amin giminysts sjung, taiau Visagalis Dievas t pasaugojo Js Karalikajai Didenybei. Tad, viesiausioji Valdove, vykdyk iganing skyrim, priimki, kaip sn, didj kunigaikt Viepat Jogail ir duoki jam mon mylimiausij savo dukter, Lenk karalien Jadvyg. I to, tikime, bus Dievui lov, sieloms iganymas, monms garb, o karalystei padidjimas. O kol visa tai vyks, didysis kunigaiktis Jogaila su visais dar nekriktytais broliais, o taip pat su giminmis, jo emse gyvenaniais didikais, didesniaisiais ir maesniaisiais bajorais trokta ir nori priimti ventosios Romos katalik Banyios tikjim. Kad ir kaip rpinosi daugelis imperatori ir vairi kunigaiki, taiau negaljo i jo to igauti, nes Visagalis Dievas t garb paliko Js Karalikajai Didenybei. Nordamas visa tai sustiprinti, didysis kunigaiktis Jogaila, jei tik Vengr karalien suri su juo moterysts ryiu savo dukter, Lenk karalien Jadvyg, pasiada visus savo turtus paaukoti tiek Lenkijos, tiek Lietuvos nustotosioms emms atgauti. Toliau didysis kunigaiktis Jogaila pasiada sumokti Vengr karaliens ir Austrijos kunigaikio sutarties metu sulygt pinigin sum, btent, 200.000 auksin. Be to, d. k. Jogaila pasiada ir laiduoja savo paties lomis ir rpesiu sugrinti Lenkijos karalystei visas bet kieno atpltas ir atimtas emes. D. k. Jogaila dar pasiada grinti laisv visiems krikionims, abiej lyi monms, kar metu Lenkijoje karo paproiu paimtiems ir ( Lietuv) atkeltiems belaisviams. Kiekvienas i j gals laisvai vykti ten, kur panors. Pagaliau d. kunigaiktis Jogaila pasiada savo L i e t u v o s ir R u sijos emes aminai sujungti su Lenk karalyst s karnos emmis". Toks tatai buvo Jogailos delegacijos pareikimas. Dabar jis, kartu su savo ia esaniais broliais, savo, esani ir nesani broli vardu pareik, kad su tais delegacijos paadais sutinks ir juos tvirtins. itas aktas tebra iliks iki ms laik, tik nutrupj jo antspaudai, kuri ia buvo 5, t. y. Jogailos, Skirgailos, Kaributo, Lengvenio ir Vytauto. Jogailos sutiktos klitys Lenk sost. J o g a i l o s kvietimas Lenkijos sost ypaiai nepatiko vokiei ordinui. Mat, sjunga su Lenkija stiprino Lietuv, be to, tuo b d u Lenk sostas buvo

106

atimamas i vokieio kunigaikio Vilhelmo. T o d l ordinas band sutrukdyti ituos Jogailos planus: kaip tik tuo metu, kai Jogailai reikjo vykti K r o k u v , ordinas pradjo pulti Lietuv. Vieno ygio metu kryiuoiai buvo pasiek net Vilni ir Amen, o kiek vliau livonik ordino aka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikiu Andrium padar kit yg. T u o b d u ordinas norjo sulaikyti Jogail Lietuvoje; o tuo metu Lenkijoje galjo visk a s pasikeisti Jogailos nenaudai. Ordinas dar band patraukti savo pus Vytaut, addamas jam padti atgauti Skirgailos tebevaldomus T r a k u s , taiau Vytautas nesidav suviliojamas. Jis, matyt, tikjosi, Jogailai ivykus Lenkij, gauti Lietuvoje daugiau takos ir todl rm jo planus. Jogaila, nepaisydamas ordino pavojaus, vis dlto isiskubino Lenkij. tusiam ordino magistrui jis nusiunt laik, kviesdamas j s a v o krikto tvu, bet tas, inoma, neatvyko. B u v o klii Jogailai ir paioj Lenkijoj. Pretendentas J a d v y g o s rank, M o z r kunigaiktis Ziemovitas, ketino smurtu ugrobti nuotak. J a d v y g o s suadtinis Vilhelmas taip pat rpinosi skubiai tapti J a d v y g o s vyru, taigi ir Lenkijos karalium. J i s buvo atvyks K r o k u v , ir atrod, kad lengvai gals pasiekti savo tiksl, nes ir jaunut J a d v y g a jo geid. Taiau jiems sutrukd lenk ponai: Vilhelmas i K r o k u v o s pilies buvo ivytas; J a d v y g a , norjusi pas j pabgti, buvo sulaikyta ir budriai saugoma. Visi Jogailos prieai tuo tarpu skleid gandus, k a d jis ess iaurus barbaras, apaugs plaukais ir daug panaesnis vr, negu mog. Be to, jis b u v o u J a d v y g bent pustreio karto vyresnis. Be abejo, k a d jaunut, savo jaun suadtin mylinti mergait bijote bijojo Jogailos. Kai Jogaila isireng Lenkij, J a d v y g a pasiunt savo itikim bajor Zavi apirti, kaip jis atrodo. Zavia grs j nuramino, pranes, k a d Jogaila ness j o k s baidykl, o vyras kaip reikiant: graus, linksmas, vidutinio gio, pailgo, taisykling bruo veido ir tikrai didelio v a l d o v o ivaizdos. T u o b d u pagaliau visos klitys b u v o nugaltos, ir Jogaila tapo Lenkijos karalium. Jogailos atvykimas Lenkij. Lenkai, gav J o g a i l o s pasiadjim patvirtinamj rat, atliko s a v o seime karaliaus rinkimo formalumus ir atsiunt jam special diplom. 1386 m. Jogaila atv y k o K r o k u v ; su juo kartu atvyko ir keli jo broliai su V y -

107

tautu. K r o k u v o j e tuojau b u v o atliktas J o g a i l o s ir kartu atvykusi kunigaiki kriktas. T a d a atnaujino tikjimo ipainim i r Vytautas, g a u d a m a s A l e k s a n d r o vard. Jogaila prie krikto gavo V l a d i s l o v o vard. P o krikto vyko j o jungtuvs su J a d v y g a ir karnacija Lenkijos karalium (kriktas buvo 1386 m. vasario 15, jungtuvs 18 d., o karnacija k o v o 4 d.). 3. Lietuva, Jogailai tapus Lenkijos karalium K r v o s akto prasm. Kartais yra sakoma, k a d Jogaila Krv o s aktu Lietuv dovanojs Lenkijai. Be abejo, tai netiesa. I tikro jis jautsi turs vien valstyb ir dar gauns kit. A n a i s laikais valdovui jungtuvmis gauti valstyb b u v o ne naujiena. Ir Jogaila, g a u d a m a s nauj valstyb, galjo tik diaugtis, nes turjo pasidaryti galingesnis. T a m pritar ir jo broliai, ir V y t a u t a s ir kiti kunigaikiai, nes valstybs stipryb visiems lygiai rpjo. K r v o s akt sura lenkai, o Jogaila su broliais j patvirtino. A k t e b u v o paymta, k a d Lietuva prijungiama prie Lenk karalysts. M a t , anais laikais valdov gradacijoje kunigaiktis negaljo lygintis su karalium, tad karalyst negaljo bti prijungta prie kunigaiktysts. Be to, Lenkija b u v o katalikika, tad negaljo bti prijungta prie p a g o nikosios Lietuvos. Paiam J o g a i l a i b u v o v i s t i e k , k a t r a v a l s t y b p r i e k a t r o s b u s p r i j u n g t a . Jam b u v o tik svarbu, k a d abi valstybs b u s jo v a l d o m o s ; addamas Lietuv prijungti prie Lenkijos, jis teturjo galvoje, k a d p a s i a d a L i e t u v o s n i e k a m n e a t i d u o t i , bet, bdamas Lenkijos karalium, valdyti j pats. Lietuvos valdymo klausimas. Greit pasirod, k a d lenkai nori irti Lietuv, kaip j valdiai patekusi provincij, nors Lietuvos valstyb buvo kelis sykius didesn u Lenkij. Jie tuojau pareikalavo garantijos, k a d Lietuva tikrai niekuomet neatsiskirs nuo Lenkijos ir visuomet priklausys j karaliui su karaliene. T a m tikslui Lenkijoje b u v o palikti, kaip laidas, su J o gaila nuvyk kunigaikiai. Bet veikiai kunigaikiams reikjo grti namo, nes Polocko kunigaiktis A n d r i u s drauge su Livonijos ordinu ir Smolensko kunigaikiu Sviatoslavu vl pradjo kar prie Jogail. Pirmuiausia itam reikalui i K r o k u v o s

108

buvo atleisti Skirgaila su Vytautu. I v y k d a m i jie b u v o priversti duoti priesaika patvirtintus ratus, k a d aminai bsi itikimi Lenk karaliui Jogailai su karaliene J a d v y g a ir k a d paaukti tuojau atvyksi Lenkij. Kiek vliau, ivykdami i K r o k u v o s , tokiuos pat ratus dav ir kiti kunigaikiai. O tie, kuri K r o k u v o j e tuomet nebuvo, b u v o priversti tokiuos ratus atsisti i nam. V i s dlto lenkai klydo, manydami, k a d Lietuv bus galima valdyti i K r o k u v o s . Lietuva buvo skirtinga valstyb, ir j arba turjo valdyti Vilniaus kunigaiktis, arba j o s srii kunigaikiai turjo jaustis visai savarankiki. T o d l , 1387 m. atvyks Lietuv, Jogaila s a v o vietininku Lietuvoje paskyr brol Skirgail. Nugaljimas Andriaus ir koalicijos. J o g a i l o s valdiai vis laik nepaklusnus Polocko kunigaiktis A n d r i u s b u v o nugaltas i K r o k u v o s grusi Skirgailos su Vytautu. Polock um Skirgaila; suimtasis A n d r i u s b u v o nusistas Jogailai K r o k u v . Jo sjungininkas, Smolensko kunigaiktis Sviatoslavas, uvo myje, o io snus Jurgis b u v o priverstas padaryti su Lietuva sjung. T u o b d u nuo A l g i r d o laik atsipalaidavs Smolenskas vl pateko Lietuvos takai, ir buvo paruotas kelias jam prijungti prie Lietuvos. T a t a i atliko jau V y t a u t a s . Treiasis koalicijos narys ir A n d r i a u s suverenas, Livonijos ordinas, maai tedalyvavo kare. N u s i a u b s kai kurias Lietuvos sritis, jis gro namo. T u o bdu, taps Lenk karalium, J o gaila turjo savo rankose vis Lietuv; prie Lietuvoje jis nebeturjo. Bet kaip tik dabar pradjo brsti naujas jo konfliktas su Vytautu. M a t , Vytautui 1384 m. metant ordin b u v o adta, k a d i A n d r i a u s atimtas Polockas bsis pavestas Skirgailai, o iojo valdomi Trakai bsi jam atiduoti. Taiau ir dabar, gavs Polock, Skirgaila tebevald T r a k u s . T o d l Vytautas greit m trauktis nuo Jogailos, o Jogaila m j varyti. Pagaliau konfliktas tarp j tiek toli nujo, k a d Vytautas nutar pradti k o v ne tik dl T r a k , bet ir dl Vilniaus, t. y. dl didiojo Lietuvos kunigaikio sosto. itai kovai jis vl turjo susidti su ordinu. Bet prie tai Lietuvoje vyko dideli atmain ji buvo pakriktyta.

109

4. Lietuvos kriktas (1387 m.) Lietuvos krikto klausimas. J a u seniai b u v o pribrends reikalas Lietuv padaryti krikionik. Pirmasis j o s krikto bandymas M i n d a u g o laikais nepasisek, nes to paties krikto p r o g a vokiei ordinas stengsi ugrobti p a g o n i k o s i o s Lietuvos emi dal, btent emaiius. emaiiai betgi nepasidav; prie j prisidjo pagonybs alininkai Auktaiiuose, ir M i n d a u g a s , svyravs prie j prisidti, pagaliau uvo (ir. 52, 59 psl.). Vliau buvo dar bandyta Lietuv kriktyti Gedimino ir A l g i r d o bei Kstuio laikais (ir. 68, 90 psl.), bet vis nepasisekdavo dl tos paios grobuonikos ordino politikos. Jogaila, V y t a u t a s ir visa jaunesnioji karta suprato krikto reikal. B u v o aiku, k a d sunku bus ilgiau ilikti neprisidjus prie krikionikosios E u r o p o s kultros. Jogaila (1382 m.), d a r y d a m a s sutart su ordinu, b u v o pasiadjs 4 met bvyje kriktytis, bet kadangi ordinas drauge norjo paimti savo prieir vis Lietuv ir isiderjo sau emaiius iki D u b y s o s , tai Jogaila nei kriktijosi nei v y k d kitus sutarties punktus. Vytautas, pabgs ordin, kriktijosi, taiau politiniais sumetimais: susitaikins su Jogaila, pamiro ir krikt. Tiek jam, tiek kitiems kunigaikiams buvo aikus krikto reikalas, taiau niekas dl jo nenorjo nustoti n maiausio ems ploto. N u o ordino puolim jau nebegaljo igelbti n kriktas: jis t bt stengsi uimt emaiius ir sujungt abi savo akas. T o d l , Jogailai tapus Lenk karalium, atsirado puiki proga bendromis jgomis apsiginti nuo ordino ir, lenk dka visikai aplenkus ordin, eiti krikionikj E u r o p o s valstybi tarp. Kriktas. Jogaila, vesdamas J a d v y g ir tapdamas Lenk karalium, pasiadjo patsai kriktytis ir kriktyti Lietuv. Jis ir kunigaikiai, j lydj K r o k u v , kriktijosi dar prie karnacij. Po karnacijos Jogaila apvainjo Lenkij ir nuvyko Lietuv, kur turjo sutvarkyti krato v a l d y m o reikalus ir kriktyti al. Jis v y k o su briu lenk pon ir dvasinink. Lietuvoje katalik kunig tada nebuvo, o naujai atvyk lenkai nemokjo susikalbti su lietuviais. Jiems teko kalbti per vertjus, todl jie nesugebjo gerai iaikinti tikjimo ties. Kriktui s u a u k d a v o apylinks mones vien viet; k a d greiiau eit kriktas, mones

110.

kriktijo briais. Vienas brys b u v o kriktijamas vienu, kitas kitu vardu ir t. t. K a i p krikto dovana, Jogailos vardu buvo dalinami balti vilnoniai markiniai, simbolizuoj nekaltj siel. K a d a n g i tais laikais lietuviai paprastai neiodavo lininius apdarus, tai daug kas jo kriktytis jau vien dl markini. Be abejo, greitomis atliktas kriktas nieko nepakeit krate: mons liko, kaip buv, p a g o n y s ; dar prajo pora ami, ligi buvo inaikinta pagonyb Lietuvoje. T i lengvo atliko suorganizuotoji Banyia. Bet atlikus krikto apeigas ir suorganizavus Banyi, pasauliui jau buvo galima skelbti, k a d Lietuva esanti krikionikas kratas, k a d ordinas, nesiliaudamas j pulti, nusikalsts. Lietuvos valdovams tas ypaiai ir rpjo. K r i k t o apeigos pirmiausia b u v o atliktos Vilniuje, o paskui Jogaila vaindamas kriktijo visas kitas ymesnes Lietuvos vietas. Nekriktyti liko tik emaiiai. 5. Katalik Banyios organizacija ir katalikybs stiprinimas Lietuvoje Vilniaus vyskupysts krimas. Pats kriktas dar nieko nereik: be banyi ir katalik dvasinink kratas ir toliau galjo likti pagonikas. T o d l tuojau po krikto Jogaila kr Vilniaus vyskupyst, pastat katedr ir dar 7 pirmsias parapijines banyias krate ( U k mergje, Maiiogaloje, N e menine, Medininkuose, Krvoje, Obaliuose ir Ainoje). Vyskupui ir dvasininkams pragyventi ir banyioms ilaikyti jis dav keliolika dvar. T a i p pat buvo duota pirPirmoji Vilniaus katedra, moji Lietuvos Banyiai pri- pastatyta 1387 m., sudegusi 1399 m. vilegija, t. y. ratas, arba statymas, kuriuo n u s a k o m o s Banyios ir dvasinink teises (1387 m.). Teiss duotos tokios, kokias turjo ir Lenkijos Banyia. J o s buvo gana plaios: Banyiai dovanotosios ems buvo atleistos nuo vis prievoli valstybei, t. y. j o s turjo

111

bti v a l d o m o s tokiomis pat teismis, kokiomis vald savo emes ir patsai valdovas. T u o b d u su ia pirmja Banyios privilegija atsirado Lietuvoje banytins ems nuosavyb be joki prievoli valstybei; tuo tarpu visi bajorai ir valstieiai turjo daug prievoli. T o d l vliau ikilusi bajorija ilgai rpinosi, kad ir dvasinink emms bt udta karo prievol ir mokesiai. Taiau bajorijai vis dlto niekuomet nepasisek apdti prievolmis banytins ems. Vliau dvasininkai buvo priversti mokti tik dal mokesi; nuo kit prievoli jie liko visada laisvi. Taigi Lietuvoje Banyia i pat pradi gavo tokias pat teises, kokias ji turjo beveik visoje Europoje. T i k kitur dl t teisi teko Antroji Vilniaus katedra, ilgai kovoti, o Lietuvoje j o s sudegusi 1530 m. buvo gautos be jokio vargo. Pirmoji krato privilegija. Lietuvoje iki vedant krikionyb nebuvo joki rayt statym: viskas priklausydavo nuo v a l d o v o valios. Ir kitose E u r o p o s valstybse tada nedaug teb u v o bendr statym, bet kiekviena valstybs sritis, kiekviena staiga, kiekvienas luomas ir atskiros eimos turdavo dokument, kuriuose b d a v o suraytos j teiss. T a i buvo vadinamosios p r i v i l e g i j o s (lex privata). Lietuvoje, vedus krikionyb, Jogaila taip pat paskelb ratu pirmj visam kratui privilegij, kurioje b u v o suraytos apsikriktijusi bajor teiss. Ta privilegija turjo sustiprinti naujai vedam katalikyb. Kadangi tuo metu Lietuvoje teko rpintis, k a d katalikyb pirmaut ne tik prie naikinam pagonyb, bet ir prie ryt apeig Banyi, todl Jogailos duotoje privilegijoje visos teiss pripastamos tik katalikams, o ryt apeig krikionys net suvaromi; katalikams net draudiamos jungtuvs su jais, jei ie nepriima katalikybs. Katalik bajorams pirm kart Lietuvoje ratu nusakomos teiss ir pareigos. O j o s yra madaug tokios pat, kokias turjo ir Lenk

112

bajorai, imus tik teis dalyvauti valstybs valdyme. Privilegijoje nustatoma, k a d bajorai laisvai gal valdyti savo emes ir negal turti joki kit prievoli, kaip tik karo tarnyb ir pili taisym bei statym. T a i b u v o pirmoji privilegij, padjusi pagrindus bajorijai vliau ikilti. Taiau visomis teismis tegaljo naudotis tik katalikai. Pirmieji Lietuvos dvasininkai buvo ateiviai i Lenkijos. Jie daugumas buvo lenkai, o kiti Lenkijoje gyven ekai ir vienas kitas vokietis. I pai lietuvi dvasinink negaljo bti; tiesa, vienas kitas b u v o i miestiei, taiau ir j daugumas greiiausiai kilimo b u v o ne lietuviai, bet anksiau Lietuv atsikraust svetimaliai katalikai. Lietuvikai dar m o k j o kai kurie i Lenk i j o s atvyk, anksiau Lietuvoje buv misijonieriai. Bet daug u m a s ir j nemokjo lietuvikai, todl negaljo bti geri apatalai. Pirmasis v y s k u p a s buvo lenkas. I 12 pirmj Vilniaus kapitulos nari tik 4 b u v o vietiniai, o 7 b u v o lenkai ir 1 ekas. 6. Antrosios V y t a u t o k o v o s su Jogaila Jogailos ir Vytauto santykiai 13861389 m. Jogaila, persikls gyventi K r o k u v , norjo patsai valdyti Lietuv. T o d l i vis srii kunigaiki b u v o paimtos priesaikos, k a d jo klausys, kaip Lenk karaliaus. J o g a i l o s vietininku, visiems Lietuvos reikalams tvarkyti, b u v o paskirtas Skirgaila. V y t a u t a s i pat pradi rm J o g a i l o s politik suartti su Lenkija, taiau, kai jam nebuvo grinti T r a k a i net tada, kai Skirgaila g a v o Polock, jis pradjo alintis nuo Jogailos. Jogaila m j u o nebepasitikti ir varyti, gaud jo siuniamus laikus ir t. t. Vytautas tuo metu ir su Skirgaila jau b u v o susipyks. T a d matydamas, k a d geruoju neatgaus s a v o tviks T r a k , V y t a u t a s m ruotis kovai. Pirmj nepaklusnumo enkl Jogailai Vytautas parod susiartindamas su M a s k v a . B g d a m a s i totori nelaisvs, M a s k v o s kunigaikio snus V o s y l i u s , apsilanks pas Vytaut Lucke, susiadjo su jo dukteria Sofija. M a s k v vykstant suadtin palydjo V y t a u t o kariuomens brys. J a m grus M a s k v , tarp M a s k v o s ir V y t a u t o jo derybos dl sjungos. T a i buvo nusikaltimas Jogailai, nes tuo metu, kai M a s k v o s kunigaiktis varsi su Jogaila dl takos D. N a u g a r d e , Vytautas susidjo su jo prieu.

113.

Vytautas Didysis. Vienas i seniausi Vytauto D. portret, ess Nesvyiuje.

Konfliktas su Jogaila brendo ir Lietuvoje. K a d a n g i Jogaila savo Vilniaus kunigaiktyst buvo atsiunts lenk kariuomens su lenk vadais, tai krate kilo didelis nepasitenkinimas, k a d
114

krato valdym kiasi svetimieji. V y t a u t a s suman pasinaudoti ituo nepasitenkinimu ir pasidar tautikosios Lietuvos politikos vadu. A p i e j Lucke m burtis visi Jogaila nepatenkintieji ir nuo jo nukentjusieji kunigaikiai ir bajorai. Vytauto ketinimas uimti Vilni. Surinks didel nepatenkintj br, V y t a u t a s jau m galvoti ne vien apie T r a k u s , bet ir apie didiojo kunigaikio sost, t. y. apie Vilni. B u v o nutarta miest ugrobti netiktai, pasinaudojant kakoki vestuvi proga. Bet apie smoksl igirdo Jogailos broliai. Vytautas, suinojs, k a d smokslas ikilo aiktn, net neband pulti miesto ir parsiskubino su savo alininkais Gardin. K a d a n g i u smoksl jo lauk kertas, tai, pats neturdamas pakankamai jg, po ilg deryb jis vl pasidav vokiei ordino globai (1389 m.). Vytautas antr kart ordino globoje. Ordinas, kuriam ypa rpjo kelti Lietuvoje vidaus karus, Vytautui ne kart sil paramos prie Jogail. Bet po nepavykusio smokslo V y t a u t a s patsai papra jo g l o b o s ; jis pasisil grti prie 1384 m. sutarties, kuria ordinas turjo padti jam atgauti tvik, o jis turjo pasidaryti jo vasalu (ir. 100 psl.). Ordinas, kart jau apgautas, pareikalavo, k a d Vytautas laiduot sutart, keisdamas savo artimuosius. Vytautas sutiko ir pasiunt kaitais savo brol Zigmant su io snum M y k o l u , seser Ringail ir apie 100 bajor. Vliau kait skaiius buvo dar padidintas. O kai, prasidjus karui, Jogaila su Skirgaila ivar Vytaut i vis jo valdytj emi, pas ordin persikl ir jis pats su visa eima ir artimaisiais. T e n p a s j netrukus atvyko M a s k v o s kunigaikio pasiuntiniai. V o s y l i u s jau b u v o taps kunigaikiu ir norjo vesti savo suadtin, V y t a u t o dukter Sofij. Vytautas j ileido labai ikilmingai. Dukters v e d y b o s su galingosios M a s k vos kunigaikiu Vytautui b u v o svarbus laimjimas. N o r s tuo tarpu j o s nieko konkretaus jam nedav, vis dlto j o s buvo ioks toks baubas Jogailai. kart Vytautui ordinas jau nebedav valdyti j o k i o s pilies. Taiau jam buvo leista gyventi prie pat K a u n o , vietoj senojo Marijenverderio pastatytoje Ritersverderio pilyje. i a jis organizavo kar su Jogaila. K a r a s jam i pradi nesisek: i jo buvo atimtos visos jo valdytosios sritys; Skirgaila um ir G a r din, kur Vytautas susitarimo pradioje b u v o atidavs ordinui.

115

Bet ir Jogailai nelengva buvo kovoti. Vytautas su kryiuoiais pasiekdavo Vilni ir jo apylinkes ir visur r a s d a v o malon sutikim. Lietuviai irjo j, kaip tautikj reikal gynj, ir piktinosi, k a d Jogaila prived lenk Lietuv. Jogaila negaljo pasitikti lietuvi kariais net pilyse. T a i p antai, kai V y t a u t a s su kryiuoiais apgul Gardin (1391 m.), tai miest ginti tepanorjo tiktai vieni lenkai. Bet kadangi ten j tebuvo v o s 17 moni, tai lietuvikoji gula, j u o s udariusi vienuose namuose, miest atidav Vytautui. T u o b d u kilo rimtas p a v o j u s , k a d vien grai dien Jogaila gali netekti net Vilniaus; santykiams atrjant, V y t a u t a s galjo ivyti j visai i Lietuvos. T o d l J o gaila m linkti taik. Jogailos ir Vytauto susitaikinimas. Po neskming kov su Vytautu, dl J o g a i l o s vedamos politikos Lietuvoje kilo nepasitenkinimas ir lenk tarpe. Jie m skstis, k a d Lietuvoje nereikalingai eikvojamos Lenk jgos. B u v o ikeltas sumanymas, k a d geriau bt Lietuv valdyti ne tiesiog i Lenkijos, bet per vietinink, kurio klausyt visi kunigaikiai, kad tuo bdu lenkams ia nebereikt kitis. I karto tokiuo vietininku buvo numatytas Jogailos brolis A l e k s a n d r a s V y g a n d a s , bet jis staiga mir, todl galutinai b u v o apsistota ties Vytautu. J i s b u v o sukls vis audr, jis pats geriausiai galjo j ir numalinti. T u o jau ir buvo pradtos derybos. Jogaila pasiunt pas Vytaut jaunut M o z r kunigaikt Henrik. K a d a n g i mozrai su ordinu gyveno geruoju, o, be to, Henrikas, viedamas p a s Vytaut, ved jo seser Ringail, tai ordinas jo netar, ir tuo bdu buvo slapta susitarta. Vytautui neb u v o dideli klii atsimesti nuo ordino: savo mon ir daugum artimj jis jau buvo parsikviets vairiais pretekstais pas save Ritersverder; Marijenburge buvo liks tik jo brolis Zigmantas ir keletas bajor. Jogaila Vytautui sil daug daugiau, negu k a d jis galjo tiktis sjungoje su ordinu, todl jis negaljo nesutikti taikintis. K a i viskas buvo sutarta su atvykusiais naujais J o gailos pasiuntiniais, V y t a u t a s staiga sudegino Ritersverder; skubiai nuvyks Gardin, sustiprino pil ir sudegino dar por netoli Gardino pastatyt nauj ordino pili. itaip jis baig antrj savo sjung su ordinu. ts ordinas nieko negaljo daugiau padaryti, kaip tik daniau pulti krat. Bet utat Vytauto

116

brol Zigmant jis ilaik savo kaliniu dar 6 metus iki 1398 m. Salyno sutarties (ir. 120 psl.). 7. Vytautas visos Lietuvos valdovas. A s t r a v o s sutartis (1392 m.) Atsimets nuo ordino, Vytautas susitaikino su Jogaila A s travos dvare, paliai L y d . ia buvo sudaryta sutartis, kuria J o gaila grino Vytautui visas jo tvo emes, paliko jam po pirmojo grimo i ordino duotj Luck ir paved valdyti Vilni. V y tautas u tai pasiadjo visada pripainti J o g a i l o s vyriausij valdi ir visada j palaikyti. Sutartis b u v o patvirtinta abiej pusi atskirais dokumentais. Be Jogailos ir Vytauto, t susitarim atskirais dokumentais dar patvirtino ir j monos J a d vyga ir Ona. T u o b d u V y t a u t a s g a v o daugiau, negu i pradi b u v o tikjsis. 1382 m. p a b g d a m a s ordin, jis buvo visko nustojs. Grs 1384 m. Lietuv, jis g a v o dal tvo palikimo, tik be jo centro T r a k . T o d l jis pradjo nauj kov. D a b a r jis reikalavo ne tik tvo palikimo, bet s v a j o j o ir apie vis Lietuv. Pagaliau jis t pasiek 1392 m. A s t r a v o s sutartimi. Tiesa, jis atgavo tiktai T r a k u s ir visas prie pabgant ordin valdytsias emes, o Vilnius ir toliau b u v o laikomas J o g a i l o s sritim ( V y tautas g a v o j valdyti tik, kaip Jogailos vietininkas). Bet bdamas Vilniaus srities valdovas, tuo pat jis pasidar ir v i s o s Lietuvos valdovu. J i s nesitenkino vietininko vaidmeniu, bet sume savo rankas vis valdi, ir labai greit net patsai Jogaila nieko nebegaljo veikti Lietuvoje be V y t a u t o . T a i p tad i Jogailos vietininko pasidars valdovu, V y t a u t a s sukr diding Lietuvos istorijos epoch. 8. Vytauto k o v o s su srii kunigaikiais ir valstybs suvienijimas Senoji Lietuvos valstyb nebuvo centralizuota. Paiam didiajam kunigaikiui priklaus tik Vilniaus sritis, o visi kiti srii kunigaikiai buvo tik jo vasalai. Jie turjo eiti kar, mokti tam tikrus mokesius ir negaljo varyti savarankikos usienio politikos. Bet kartais, kai didiojo kunigaikio soste sd-

117

davo silpnas valdovas, jie nustodavo jo klaus, nemokdavo m o kesi ir v a r y d a v o savik politik. Jogailai valdant, kai jo k o v o s su Kstuiu, o vliau su Vytautu, srii kunigaikiai pasijuto es savarankiki. T a d , Vytautui mus valdyti Vilni,

su

urau:

D i d y s i s (majestotinis) Vytauto antspaudas Sigillum Alexandri alias Witowdi Dei gra[tia] . . . alie et cetera.

ducis

Lithwaniae

daugelis j n neketino jo klausyti. Mat, kiekvienas A l g i r d o snus jautsi Vilniaus sriiai turs daugiau teisi, negu Vytautas. Bet V y t a u t a s i pat pradi parod tvirt v a l d o v o rank, ir visi nepaklusns kunigaikiai buvo ne tik suvaldyti, bet net paalinti i savo viet; j vietose buvo pastatyti V y t a u t o v i e t i n i n k a i bajorai. Vytautas i vis reikalavo nuolankaus paklusnumo, bet vis

118

laik djosi t dars Jogailos sakytas ir, k a d bt paiam maiau rpesi, visus paalintuosius kunigaikius siunt Jogailai. N e paklusniesiems sutramdyti jam nereikjo Jogailos pagalbos. M a t , jis buvo pirmasis visos Lietuvos valdovas, kurs savo tiesioginje valdioje turjo tokiuos didelius plotus. Gediminas vis Lietuv b u v o idalins snums, A l g i r d a s turjo tik Vilniaus srit, o Vytautas i pat pradi turjo ir Vilniaus srit ir buvusias K s tuio emes. T o d l jam p a k a k o jg prie it savo emi prijungti dar kitoms kunigaiki valdomoms sritims. Pirmiausia Vytautas suvald nepaklusn jauniausij Jogailos brol v i t r i g a i l , kuris p o motinos mirties savavalikai b u v o ums j o s valdytj Vitebsk. vitrigaila buvo apsuptas didels V y t a u t o kariuomens, suimtas ir isistas Jogailai K r o kuv. Vitebskui Vytautas paskyr savo vietinink. M a d a u g tuo pat metu tokio pat likimo sulauk ir kitas J o g a i l o s brolis, Kaributas, kuris vald N a u g a r d Sieversk. I Liubarto snaus, T e o d o r o , tais paiais metais (1393 m.) buvo atimtas Vladimiras, o i Karijoto snaus, T e o d o r o , Podol. Liubartaiiui Jogaila buvo davs Kaributo valdytj srit, bet tas nesutiko ir p a b g o Vengrij. T e n pat p a b g o netrukus ir Karijotaitis. ie, o taip pat vitrigaila, susidj su vokiei ordinu, band kariauti su Vytautu. Bet jiems nesisek, ir pagaliau turjo nusileisti. Ilgiausiai nenusileido vitrigaila; ia susitaikindamas, ia vl pabgdamas, jis vis laik k o v o j o su Vytautu, kol pagaliau Vytautui mirus g a v o valdyti vis Lietuv. Netrukus neteko s a v o srities i r K i j e v o kunigaiktis, J o gailos brolis V l a d i m i r a s . Kijevas buvo atiduotas Skirgailai; o kai is po keleri met (1397 m.) mir nunuodytas, Vytautas ir ten paskyr savo vietinink Aln kunigaikt Jon Algimantait. T u o b d u tiesioginei V y t a u t o valdiai atiteko ir i, viena i stambiausij kunigaiktysi. I vis ia sumint srii ne visikai perjo V y t a u t o valdi tik viena P o d o l : mat, ji i seno buvo glaudiai susijusi su Lenkija. Paalinus Karijotait, ji buvo padalinta 3 dalis: vakarin dalis b u v o priskirta prie Lenkijos, vidurin b u v o atiduota valdyti, kaip lenas, artimam V y tauto alininkui, Lenkijos didikui Spytkui i Meltyno, o V y tauto tiesioginei valdiai atiteko tik rytin j o s dalis.

119

itais V y t a u t o ygiais buvo panaikintos visos stambiausios kunigaiktysts. Srii santvarka buvo palikta, kokia buvusi, tik vietoje kunigaiki j a s vald V y t a u t o vietininkai. T a d j a m teko ir visos buvusij sritini kunigaiki p a j a m o s ir kariuomen. T u o b d u jis patapo turtingesnis ir galingesnis. ituo metu jam nebuvo j o k i o s naudos rodyti nepaklusnum Jogailai. T o d l odiais jis djosi ess itikimas J o g a i l o s ir Lenkijos vasalas ir ilikusiems srii kunigaikiams leido reikti itikimybs priesaikas Jogailai, taiau valdyti jis vald pats vienas: Jogaila be jo nieko negaljo padaryti Lietuvoje. Jis pasidar J o g a i l o s sjungininkas, o ne valdinys. Jis pats i pradi titulavosi tik T r a k kunigaikiu, bet po keleri met (pirm kart 1395 m.) m tituluotis didiuoju Lietuvos kunigaikiu. 9. Vytauto santykiai su vokiei ordinu ir Salyno sutartis (1398 m.) D u s y k V y t a u t o apgautas, ordinas buvo labai ant jo ts ir tuojau pasiryo jam atkeryti. Vytautui grus Lietuv, kitais metais ordino kariuomen sudegino Gardin, Merkin ir L y d ; treiais metais vokieiai b u v o upuol pat Vilni, taiau pilies nesteng paimti. V y t a u t o sugriaut Ritersverder jie band atstatyti, bet atjs su kariuomene Vytautas sutrukd, ir vis paruot mediag jie nuplukd Ragain. T u o metu ordinui b u v o j a u sunkiau kariauti. M a t , po Lietuvos krikto J o g a i l a ir V y t a u t a s var gyv p r o p a g a n d V a k a ruose, kaltindami ordin, k a d jis nors ugrobti krikionikj krat. Jie gal gale pasiek tai, k a d e k karalius ir Vokiei imperatorius V a c l o v a s udraud ordinui kariauti su Lietuva. Ordinui ypa rpjo gauti emaiius: jis jau nebeturjo vilties nukariauti visos Lietuvos. T a d , Vytautui sutinkant atiduoti ordinui emaiius, jam nebebuvo j o k i o s prasms nesitaikinti. Ir Vytautui taika b u v o reikalinga, nes tuo metu jis turjo daug rpesi rytuose: tuomet b u v o atsiradus proga paimti savo valdi vis R u s i j ; todl jam reikjo turti laisvas rankas vakaruose. Ordino silomos taikos slygos b u v o gana sunkios, taiau V y t a u t a s niekuomet nesibaid joki slyg. Jis tikjosi,

120

kad, susitaikins su ordinu, nukariaus Rusij, o tada atsiims i ordino, k dabar jam turi atiduoti. 1398 m. b u v o padarytas laikinis susitarimas, o kiek vliau vyko ikilmingas V y t a u t o ir magistro susitikimas, kurio metu b u v o pasirayta taikos sutartis. Susitikimas buvo S a l y n e (sala Nemune, buvusi apie dabartin Kulautuv). N u o pasiraymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja V y t a u t a s sutiko uleisti ordinui emaiius iki pat Nevio; ordinui, be to, b u v o palikta iaurin Suvalk krato dalis (anapus linijos, einanios nuo Salyno tiesiog eup, ir kairysis eups krantas). U tai ordinas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padti Vytautui rytuose. 10. Vytauto savarankikumo didjimas Vytauto santykiai su Jogaila. Salyno sutarties sudarymo metu V y t a u t a s juridikai buvo laikomas tik Jogailos vietininku. Ta proga reikia pasakyti, k a d tada, kai jo interesams b d a v o patogu, jis noriai ddavosi Jogailos vietininku (pavyzdiui, jei k a d a ordinas reikalaudavo i jo ko nepriimtino, jis atsikalbindavo negals to padaryti be Jogailos inios); bet kada reikdavo ginti savo ir Lietuvos reikalus, jis tos priklausomybs nepaisydavo. T a i g i ir Salyno sutartis b u v o sudaryta jo paties autoritetu: Jogaila ten n odiu neminimas. V y t a u t a s pats, nesiklauss Jogailos, padar su ordinu taik ir net uleido ordinui didelius jam pavestos valstybs plotus. Jogaila apie t sutart inojo i anksto, taiau nenorjo j o s sutrukdyti: mat, jis jau b u v o apsivyls Lenk karna. Lenkijoje j labai var ponai, todl jis pats norjo, kad Lietuva ilikt tvirtoje didiojo kunigaikio valdioje. K a d a n g i V y t a u t a s visada saksi ess tik jo vietininkas, tai Jogaila jam nekliud. J o gaila niekuomet neketino atsisakyti nuo Lietuvos, tikjosi, k a d jei ne jis pats, tai bent jo laukiamieji vaikai gaus tvirt, V y tauto sutvarkyt Lietuv. Bet toks V y t a u t o eimininkavimas nepatiko lenkams ir J a d v y g a i . T o d l i daug kart band sikiti ir suvaryti Vytaut. Vien kart ji net pareikalavo, k a d V y t a u tas mokt jai duokl (mat, Jogaila buvo uras monai dal emi V y t a u t o valdomuose kratuose). V y t a u t a s tok reikalavim

121

palaik eidimu. Jis prane J a d v y g o s reikalavim sukviestiesiems b a j o r a m s ; visi atsak pasipiktinimo audra ir pareik, k a d jie es laisvi ir k a d niekuomet nemokj ir nemoksi Lenkijai duokls. Vytautas nusiunt J a d v y g a i neigiam atsakym; bajor pasiprieinimas jam b u v o geras pretekstas atsisakyti nuo J a d v y g o s reikalavimo ir paiam dtis niekuo nekaltam. Vytauto apgarsinimas Salyne Lietuvos karalium. Kiek savarankikas jautsi Vytautas, p a r o d o jau viena tik Salyno sutartis. Bet Salyne vyko dar vienas faktas, kuris liudija, k a d ir Lietuvos bajorija jautsi esanti visikai nepriklausoma ir s a v o valdovu laik tik vien Vytaut. Per suvaiavim ordino magistras buvo ikls puot. J o s metu Lietuvos bajorai triukmingai apgarsino Vytaut s a v o karalium. J i s pats i to nepadar joki i v a d : viskas pasibaig paprastu puotos epizodu. Bet j a u pats faktas rodo, kad, dar tebebdamas Jogailos vietininku, jis buvo tiek ikils, j o g Lietuvos bajorai j vien telaik savo valdovu. Jis pats tuo tarpu tenkinosi faktikja savo galybe, n kiek nesirpindamas, k a d juridikai buvo laikomas tik J o g a i los vietininku. J i s dar turjo dideli plan, todl jam bt buv nenaudinga garsintis nepriklausomu nuo Jogailos, nes bt tek sueiti konflikt su j u o ir su Lenkija. Jis norjo dar palaukti. 11. Vytauto veikla rytuose ir V o r s k l o s mis (1399 m.) V y t a u t a s tam padar Salyno sutart su ordinu, k a d galt laisvai veikti rytuose. ia, dar tebekariaudamas su sritiniais kunigaikiais, jis b u v o pams savo valdi Smolensk. Dl Smolensko jis buvo susikirts su savo entu, M a s k v o s kunigaikiu Vosylium, taiau b u v o ivengta k a r o ; Smolenskas liko Lietuvos valdioj. D a b a r Vytautui atsirado nauj grai perspektyv. Pas V y t a u t b u v o atbgs baisaus Tamerlano ivytas i savo valstybs totori chanas T o c h t a m y a s . Vytautas paadjo grinti jam sost, o T o c h t a m y a s u tai paadjo atsisakyti nuo R u s i j o s ir Vytautui dar suteikti pagalbos. T u o j a u buvo pradta ruotis dideliam ygiui, kuris plaiai igarsino V y t a u t o vard. Popieius leido paskelbti Lenkijoj kryiaus yg prie totorius, ir daugelis Lenk pon mielai sutiko prisidti prie Vytauto

122

ygio. Kariuomene buvo koncentruojama Kijeve, kur V y t a u t a s vis vasar laik atvykstantiems kryeiviams paruotus stalus. A t j o pagalb ir ordino kariuomen, ir pagaliau visa didiul armija itrauk totori kratus. sidmtina, k a d tai b u v o pirmas atsitikimas, k a d a k r y i a u s y g i s p r i e n e t i k lius totorius buvo vadovaujamas Lietuvos v a l d o v o . Kryiuoiai irgi jo p o j o vliava ( o kaip dar neseniai tokie pat kryiaus ygiai buvo ruoiami prie Lietuv!). V y t a u t a s susitiko su totoriais prie V o r s k l o s ups ir skaudiai pralaimjo m : uvo trys ketviriai jo kariuomens ir daugyb kunigaiki. Pats Vytautas kartu su broliu Zigmantu vos isigelbjo, pasinaudoj nakties tamsa. 12. V o r s k l o s mio padariniai ir j likvidavimas Smolensko sukilimas. Nelaimingas V o r s k l o s mis b u v o didelis smgis V y t a u t o ryt politikai. Pirmuiausia nuo V y t a u t o atsimet Smolenskas ( j o vietininkas b u v o umutas, ir gro senasis Smolensko kunigaiktis Jurgis). Vytautui pasisek atsiimti Smolensk tik po keleri met, kai b u v o sutvarkyti reikalai su Lenkija ir padaryta nauja taika su ordinu (1404 m.). Suruous nauj didel yg (1405 m.), Smolenskas b u v o vl paimtas, ir kart ibuvo Lietuvos valdioje daugiau, kaip 100 met (iki 1514 m.). T a i buvo labai stipri ir svarbioje vietoje stovinti tvirtov, kuri s a u g o j o visas Padnieprs sritis. Utat dl j o s paskui ilg laik negaljo bti pastovios taikos su M a s k v a . Bet iuo tarpu karo b u v o ivengta ir su M a s k v a ir su Pskovu, kuris dl Smolensko taip pat buvo bepradeds kar. N a u j a s santyki sunormavimas su Lenkija (1401 m.). K a i p tiktai per pat V y t a u t o yg prie totorius mir Jogailos mona J a d v y g a (gimusi j dukt mir kelios valandos dar prie motin). J a d v y g a buvo tikroji jungtis, jungusi Jogail su Lenk karalyste, nes tik j o s vaikai tegaljo tiktis paveldti sost. Jai mirus, Jogaila liko lyg svetimas Lenkijai. Be to, Lenkijoj buvo kils nepasitenkinimas per dideliu V y t a u t o savarankikumu, ir ji bijojo, k a d i atsikviestojo Jogailos netursianti j o k i o s naudos, k a d Lietuva nueisianti savais keliais. T u o j a u buvo ikeltas klausimas aikiau sunormuoti Vytauto bkl. Vytautas tam nesiprie-

123

ino; jis ir dabar prisipaino gavs Lietuv i Jogailos, bet tuo tarpu neketino j o s grinti. Po ilg deryb, 1401 m. buvo pasiektas naujas susitarimas, kurs b u v o patvirtintas 4 atskirais dokumentais: atskirais dokumentais j patvirtino Vytautas, J o gaila, Lietuvos ir Lenk bajorai. V y t a u t o ir Lietuvos bajor dokumentai buvo parayti Vilniuje; Jogailos dokumentas yra uvs, tad neinia, kur jis duotas; lenk bajorai s a v o dokument sura Radome. T o d l is susitarimas yra vadinamas V i l n i a u s R a d o m o s u s i t a r i m u . J u o buvo patvirtintas V y t a u t o savarankikumas: jis b u v o paskelbtas tikruoju valdovu, bet kartu buvo garantuota, k a d po jo mirties visa Lietuva tursianti grti J o gailai ir jo pdiniams, Lenk karaliams. I savo puss Lenk bajorai pasiadjo, k a d mirus Jogailai nerinksi naujo karaliaus be lietuvi ir be V y t a u t o inios. T u o b d u Lietuvos savarankikumas buvo paskelbtas tik laikinis iki g y v o s V y t a u t o galvos. Toliau turjo bti jau viena bendra valstyb. V y t a u t a s su tuo sutiko, nes tikjosi vliau visk pakeisti, o tuo tarpu tas jam nieko nekliud. 13. Vytauto k o v o s su ordinu dl emaii emaii btis ordino valdioje. Pirm kart emaiiai buvo atiduoti ordinui Jogailos dar 1382 m. (iki D u b y s o s ) . Pabgdamas ordin, Vytautas irgi atiduodavo jam emaiius (1384 ir 1390 m.). T a i a u ordinas vis nepajgdavo j uimti. Po Salyno sutarties emaiiai taip pat nepasidav geruoju: j u o s teko jga pavergti. Ir ums krat ordinas galjo laikytis tiktai pilyse. T o d l kryiuoiai pristat emaiiuose d a u g y b pili (vien pil net patsai V y t a u t a s jiems p a d j o statyti). Ordinas b a n d ir geruoju patraukti emaiius: sunaikint krat gabeno g y vulius, maist ir kr kius. T u o b d u dalis emaii b u v o priviliota ir vyko Marijenburg kriktytis, nes, Vytautui remiant ordin, nebebuvo vilties isivaduoti. 14011404 m. k o v o s . Bet V y t a u t a s rm ordin tik tol, kol turjo kit svarbi reikal. K a i tik jo reikalai pagerjo, jis tuoj a u parod, k a d neatsisako emaii. Sunormavs santykius su Lenkija, jis tuojau sumaino savo draugikum ordinui. A t s t a ts K a u n o ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradjo

124

raginti emaiius keltis pas j. Ordinas, remdamasis Salyno sutartim, reikalavo, k a d pabgliai emaiiai bt jam grinami. Bet sutarty b u v o minimi tik nelaisvieji valstieiai, ir V y t a u t a s teisinosi, k a d laisvieji gal kilnotis kur tinkami. O nustatyti, k a s emaiiuose b u v o laisvas, o k a s ne, b u v o labai sunku. T o d l jis nepais ordino reikalavimo. Pagaliau santykiai tarp ordino ir V y t a u t o tiek paatrjo, k a d jis parm emaiius, ir tie visus kryiuoius ivar i savo krato. Jie sugriov net Klaipd ir siver ordino emes u N e m u n o . T a d a ordinas nusprend paremti i Lietuvos pabgus ir vis dar nenurimstant vitrigail. K a i is apsim laikytis Salyno sutarties, ordinas pradjo kar, nordamas paalinti Vytaut ir jo vietoje pastatyti vitrigail. Jo kariuomen buvo pasiekusi net Vilni, bet nieko nelaimjusi gro, siaubdama krat. Jogailai ir Vytautui pasiskundus, popieius 1403 m. udraud ordinui pulti krikionikj Lietuv. Ordinas, inoma, tai nebt atsivelgs, bet V y t a u t a s su Jogaila linko taikintis. Vytautui b u v o svarbu turti laisvas rankas atsimetusiam Smolenskui atgauti. T o d l 1404 m . R a c i o n e (Lenkijoje) buvo padaryta nauja taika su ordinu. emaiiai vl b u v o atiduoti ordinui, bet sutartyje b u v o raytas vienas V y t a u tui labai naudingas nuostatas, k a d jis galsis pasiimti i emaii 250 gyventoj. Tatai jam vliau labai pravert. emaii sukilimas 1409 m. Po Raciono taikos V y t a u t a s djosi nors laikytis taikos slyg ir net pats p a d j o ordinui pavergti nepasiduodanius emaiius. Bet po skmingo ygio Smolensk jis vl m iekoti p r o g o s emaiiams atsiimti. Ordinas tuo tarpu emaiiuose statsi pilis ir msi visoki priemoni prie galim sukilim. ymesnij bajor vaikai b u v o net iveti Pavysl, kaip kaitai. Ordino valdia b u v o labai iauri. L i g iol laisvi buvusieji emaiiai buvo varomi prie darb ir buvo apdti dideliais mokesiais; keliai Auktaiius b u v o budriai saugomi. D l viso to emaiiai tuojau pradjo nerimauti. J a u 1407 m. jie isiuntinjo ratus E u r o p o s valdovams, sksdamiesi dl ordino iaurum ir priespaudos. Kitais metais krate jau buvo pilna V y t a u t o atsist moni, ir bruzdjimas jo atviryn. T a d a ordinas m reikalauti, k a d Vytautas atsiimt tuos savo 250 moni, kuriuos turjo gauti pagal Raciono sutart. Bet V y t a u t a s nesiskubino ir vis ts derybas. B i j o d a m a s sukilimo,

125

ordinas pareikalavo i emaii nauj kait; vietoj kait jis sulauk visuotinio sukilimo. Vytautas pats dar laiksi nuoaliai, bet jo pasisti bajorai veik kartu su emaiiais, ir 1409 m., pradjus nuo Skirsnemuns, buvo sudegintos visos kryiuoi pilys, o jie patys buvo ivyti i emaii. T a i s paiais 1409 m. Lietuvoje b u v o nederlius. Jogaila, nordamas padti Lietuvai, siunt jai jav. Taiau ordinas Ragainje j u o s sulaik. Tatai Vytauto santykius su ordinu visai nutrauk, ir jis, jau nebesislpdamas, nusiunt emaiius savo bajor ir pam j u o s s a v o valdi. Po to karas su ordinu jau buvo nebeivengiamas. 14. Lietuvos ir Lenkijos karas su ordinu 1410 m. Pasiruoimas karui. Ordinas i pradi man, k a d jam teks kariauti su vienu Vytautu. Bet Jogaila pareik, kad jis eisis ivien su Vytautu. Nordami sulaikyti ordinui pagalb i V a kar, jie a b u d u isiuntinjo po vis Europ skundus, kaltindami ordin, kad jis puols Lietuv, nordamas j ugrobti, o krikionybe visai nesirpins, kad, penkerius metus valdydamas emaiius, jis visai nesirpins j kriktu, nestats banyi ir t.t. Ordinas savo rtu isiuntinjo ratus, kaltindamas Vytaut su Jogaila, k a d ie apgavikikai remi pagonis emaiius. Ordinas nesiskubino emaiius, bet pirmuiausia puol Lenkij (1409 m.). I Lenkijos jo kariuomen buvo ivyta, ir netrukus buvo padarytos vieneri met paliaubos. Paliaub metu susitarta pavesti gin isprsti imperatoriui Vaclovui. Kitais metais, ordino pus patrauktas, Vaclovas pripaino jam emaiius ir vis kairij Panemun iki G a r d i n o . Jogaila su V y t a u tu apkaltino Vaclov alikumu ir, prats paliaubas su ordinu iki 1410 m. v. J o n o (birelio 24 d.), m ruotis dideliam ygiui. Jie band patraukti savo pus Vengr karali, imperatoriaus V a c l o v o brol Zigmant, bet tas, nordamas iardyti abiej pusbroli vienyb, pasil atvykusiam pas j Vytautui karnuotis Lietuvos karalium. T a d a ne metas buvo pyktis su Lenkija dl tuio karaliaus titulo, tad Vytautas atmet Zigmanto pasilym. Nuostolis dl pairusi deryb buvo nedidelis: sjunga su s a v o tiksl siekianiu Zigmantu negaljo bti naudinga Lietuvai.

126

Utat Vytautui vliau pasisek padaryti paliaub sutart su livonike ordino aka, ir ji nedalyvavo netrukus vykusiame didiame Tanenbergo myje. Tanenbergo mis 1410 m. liepos 15 d. Surink savo jgas ir prisisamd V a k a r u o s e daug kari, ypa ek, Jogaila su Vytautu sutar savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties ervinsku (prie V y s l o s ) . V i s k a s buvo daroma taip slaptai, k a d ordinas nieko nesuuod ir lauk upuolim skyrium i Lietuvos ir i Lenkijos. T o d l vienas dideles savo jgas jis paliko saugoti pili nuo Lietuvos, o kitas paliko Pamary saugoti nuo Lenk. Bet sjunginink planas buvo kitoks. M i s vyko ordino emje, tarp T a n e n b e r g o i r G r i u n v a l d o . Ordinas prisikviet daugyb svei ir samdytos kariuomens i vakar E u r o p o s . I viso jis atsived prie Tanenbergo apie 12.000 kari. Lietuvi ir lenk kariuomenje galjo bti apie 1520.000 kari, bet jie b u v o menkiau apginkluoti. T a d ordinas tikjosi lengvai laimti. Bet viskas ijo kitaip. Ordinas nesugebjo sukliudyti abiem sjunginink kariuomenm susijungti, ir liepos 15 d. j o s jau buvo irikiuotos mio lauke. Ordino kariuomen, atjusi vliau, buvo ivargusi; audra ir didelis lietus paskutin nakt jai nedav net gerai pailsti. T u o tarpu sjungininkai b u v o maiau keliav ir nakvojo mike, kurs a p s a u g o j o j u o s nuo audros. Lenk kariuomen miui rikiavo Zindramas i M a k o v i i, o lietuvi kariuomen pats Vytautas. Jogaila, specialios s a r g y b o s saugomas, iklaus net kelias miias paeiliui, o V y t a u tas, keisdamas pavargstanius arklius, su keliais palydovais skraj o j o tarp kariuomens eili, d u o d a m a s paskutinius sakymus. V i s virininku b u v o laikomas Jogaila, ir jis turjo duoti enkl miui pradti. Vytautas b u v o sudarytosios karo tarybos pirmininkas, todl jisai buvo i r t i k r a s i s m i o v a d a s . M io laimjimo nuopelnas, be abejo, pirmuiausia priklauso V y tautui. Sjunginink kariuomen buvo irikiuota trimis eilmis; lietuviai buvo deinje, o lenkai kairje. Ordino kariai nekantravo, taiau nedrso pulti, nes bt tek kautis mike. Jie norjo, k a d pirmieji pult sjungininkai. Magistras nusiunt Vytautui ir Jogailai du plikus kardus, ragindamas nesislapstyti krmuose.

127

bet greiiau pradti m. Jogaila ilgai dels, bet, V y t a u t o raginamas, pagaliau sdo ant arklio ir, ijojs ant kalvos stebti mio, dav enkl j pradti. Prasidjus miui, magistras didiausias s a v o rinktines jgas sunkiai arvuot kavalerij, met prie lietuvius. Po valandos karto mio lietuviai pasitrauk. Liko tik eili vidurys ir kairiajam sparne irikiuoti lenkai. ia dar 3 valandas jo smarkios k o v o s . Kryiuoiai b u v o jau beapsup lenkus ir bt j u o s sumu, bet tuo momentu Vytautas atved paskutinius s a v o rezervus, t. y. antrsias kariuomens eiles. M i o karty atsirado ir pasitrauk deiniojo sparno lietuviai. Greiiausiai, jie bus tyia pasitrauk, nordami nuvilioti kryiuoius gilyn savo eiles, kad galt vliau paspausti i ono (tai b u v o lietuviams gerai pastamas, totori danai vartojamas, taktinis manevras). T u o pasitraukimu nuo sjunginink vidurio ir kairiojo sparno buvo nutraukta daug prieo jg, kurios nespjo laiku grti ir susitvarkyti, o gr lietuviai ujo kryiuoiams i ono. Jiems

128.

paspaudus,kryiuoi tarpe kilo panika j eils pakriko. M i o vietoje krito lietuvio ietim pervertas patsai magistras Ulrichas von Jung i n g e n a s i r daugyb riteri. Dalis kariuomens dar band gintis, pasislpusi u gurguoli, taiau ir ji buvo sumuta. T i k mai kryiuoi likuiai tepaspruko, o visi kiti uvo kovos lauke arba bgdami i jo. Ordinas buvo sitikins m laimsis ir i anksto buvo pasiruos laimjimo puotai. V i s a turtingoji jo stovykla atiMagistro Ulricho v. Jungingeno paminklas teko nugaltojams. Be vyprie Tanenbergo. no ir valgym, stovykloje buvo rasta daugyb pani belaisviams sukaustyti. Bet jie atiteko patiems vokieiams. 15. K a r o pabaiga ir T o r n o taika (1411 m.) T pai dien po mio nei lietuviai nei lenkai toli nesivijo kryiuoi, nes reikjo pasilsti. Sjunginink kariuomen tik po keli dien teisireng Marijenburgo link. T u o tarpu ordino vadovyb pams komtras H e n r i k a s v o n P l a u e n a s suskubo surinkti jg, ir sjungininkams nebepasisek paimti Marijenburgo; ypa nepasisek dl to, kad Vytautas, dl gerai neinom prieasi, netrukus su savo kariuomene gro namo. Jis greiiausiai nenorjo leisti per daug laimti lenkams, nes patsai, be emaii ir Unemuns (Suvalk krato), nieko daugiau nesitikjo gauti. J a m pasitraukus, turjo atsitraukti ir Jogaila.

129

D a r kiek laiko karas tssi tarp ordino ir Lenk, bet 1411 m. pagaliau buvo pasirayta taika. Ordinui ji buvo palyginti lengv a : jis turjo sumokti 100.000 kap skatik karo ilaid, grino kai kurias emes Lenkijai ir iki g y v o s Vytauto ir Jogailos galvos atsisak nuo emaii. Bet kadangi nei Vytautas nei Jogaila niekad neketino isiadti emaii, tai byla dl j dar ilgai tssi. T i k po 11 met ir po keleto nauj kar ordinas visikai isiadjo emaii. Tanenbergo laimjimo reikm. Tanenbergo myje ordino jgos buvo sunaikintos. Nors jis dar liko gana stiprus, taiau jau nebegaljo grobti Lietuvos emi. Pralaimjimo garsas aplk vis pasaul, ir visi inojo, kad ordinas pralaimjo m ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikionim. Niekas nebeskubjo jo gelbti, kaip kad, pavyzdiui, po katastrofiko Durbs mio (1260 m.); jau nebegalima buvo igauti i popieiaus kryiaus ygio paskelbimo. Po ito pralaimjimo ordinas nebegaljo atsilaikyti prie sujungtas lietuvi ir lenk jgas ir po truput m silpnti; atsirado nesutarim ir jo viduje, X V I amiuje jis visai inyko. Bet per vis Vytauto viepatavimo laik jis dar tebebuvo gana stipri pajga. Tanenbergo mis nebeleido susijungti abiem ordino akom. Livonik aka, kad ir klaus to paties didiojo magistro, taiau turjo ir savo krato magistr, turjo ir iaip savotik skirtum ir, tsdama kalavijuoi tradicij, visada var atskir politik Todl ji nedalyvavo net Tanenbergo myje. Po io mio ji m dar labiau tolti nuo Prs ordino, ir pagaliau jos likimas nujo visai kita linkme. itas didysis mis sutriukino viso germanikojo pasaulio bang, kuri taip triukmingai versi rytus. Paverg emaiius ir um vis Pabaltij, jie bt j dar toliau, krato gilum; taiau itas pralaimjimas visoms j pastangoms pastat neperengiam sien. Tuo laimjimu buvo igelbtos ne tik likusios nepavergtos lietuvi ems, bet ir plats slav kratai. O laimta buvo daugiausia lietuvi. T kar suruo du lietuviai Jogaila su Vytautu. Vytautas vadovavo paiam miui, tad jisai buvo ir tikrasis nugaltojas. Vokieiai it skaud savo tautai smg tebejauia dar ir dabar. Todl kai maralas Hindenburgas nelabai toli nuo tos vietos (Tanenbergo) didiojo karo metu sumu rus armij ir tuo nulm viso fronto likim, vokieiai ir t m pavadino Tanenbergo miu. Vokieiai lyg pasijuto atkerij rytams u an skaud smg tik po 500 met. Ir dabar jie toje vietoje daro visokias ikilmes, pastat paminkl, palaidojo mirus prezident maral Hindenburg, nors ten yra ne vien laimjimo, bet ir skaudaus pralaimjimo (prie 500 met) vieta.

130

16. N a u j a s sunormavimas santyki su Lenkija H o r o d l s aktai (1413 m.) Lietuvos Lenkijos santykiai iki H o r o d l s akto keitsi net kelet kart. Pirmiausia, kai Jogaila ijo Lenkij, jis ir visi kunigaikiai pasiadjo, k a d Lietuva bus su Lenkija sujungta ir paties Jogailos valdoma. K a i p ji turs bti valdoma, tada nebuvo numatyta. Vliau pasirod, k a d i K r o k u v o s negalima valdyti Lietuvos, ir Jogaila savo vietininku paskyr brol Skirgail (ir. 108109 psl.). O kai Skirgaila nepajg tvarkyti Lietuvos ir kai Vytautas, sukls bajorus ir kunigaikius, nepatenkintus lenk kiimusi Lietuvos vidaus reikalus, pradjo kov, Jogaila savo vietininku pastat Vytaut. Jis g a v o dar platesnes teises, negu turjo Skirgaila ir, labai greit ikils, pasidar visikai savarankiku valdovu. T a d a lenkai, pabg jo savarankikumo, m reikalauti i naujo sunormuoti V y t a u t o ir Lietuvos santykius su Jogaila bei Lenkija. Kai Lenkijoje po Jadv y g o s mirties palijo Jogailos bkl, o Vytautas po nelaimingo V o r s k l o s mio atsidr keblioje politinje painiavoje, tai, nenordamas dar labiau paatrinti santyki su Lenkija, jis sutiko i naujo sunormuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius. T a d a atsirado vadinamieji Vilniaus ir R a d o m o aktai (ir. 123 psl.). Jais Vytauto savarankikumas buvo patvirtintas, jis pats buvo pripaintas visos Lietuvos valdovu, bet kartu b u v o nustatyta, kad Lietuva, kaip atskira valstyb, turs gyvuoti tik iki g y v o s jo g a l v o s ; jam mirus, ji turjo atitekti Jogailai ar jo pdiniams, Lenk karaliams. Vytautas su itokiais lenk reikalavimais tada sutiko, nes, turdamas daug rpesi Lietuvoje, nenorjo nei patsai su lenkais pyktis nei padaryti keblumo Jogailai, kuris ir be to jau nesugyveno su lenkais ir net buvo adjs grti Lietuv. Vytautui daug patogiau buvo dl ramybs nusileisti, j u o labiau, k a d jis tikjosi Lietuvos likim vliau isprsti. Pagaliau, kas bus jam mirus, apie tai jis maai tegalvojo, nes nei jis nei Jogaila dar neturjo joki pdini. T o d l vlesniojo valstybs likimo klausimas daugiau rpjo ne jiems, o patiems kratams, t. y. Lietuvai ir Lenkijai. is 1401 m. susitarimas n kiek nekliud Vytautui tsti savo

131

politikos. Pripaintas didiuoju Lietuvos kunigaikiu, jis i vis dar likusi sritini kunigaiktli pareikalavo sau itikimybs priesaikos, ir jie visi jam prisiek taip pat, kaip kad anksiau prisiekdavo Jogailai. Todl is susitarimas jam ijo net naud. Kunigaikiai pasidar nebe Jogailos, o jo valdiniai. T u o bdu Lietuvoje tebuvo tik vienas valdovas Vytautas. Kai lenkai, pabg jo savarankikumo, buvo pradj reikti nepasitenkinim, jis vl dav naujus ratus, kuriais pasiadjo laikytis 1401-j met sutarties. Taiau, nepaisydamas it, kelis sykius pakartot pasiadjimo rat, jis elgsi visikai savarankikai. Patrauks savo pus daugel Lenk pon ir geruoju sugyvendamas su Jogaila, jis gijo didel tak net paioj Lenkijoj. H o r o d l s suvaiavimas ir jo aktai. sigaljs ir pasidars tikru Lietuvos valdovu, Vytautas vis dlto neketino nutraukti santyki su Jogaila ir Lenkija. Sjunga su Lenkija Lietuvai buvo dar reikalinga, nes byla su ordinu nepasibaig net tada, kai jis buvo sumutas Tanenbergo laukuose. 1413 m. tarp Lenkijos ir ordino grs karas. Ordinas ir j rmis imperatorius Zigmantas troko atskirti Lietuv nuo Lenkijos. Be to, tuo pat metu ordinas visur Europoje skelb, kad Lietuva tebesanti pagonika ir kad Lenk karalius Jogaila remis pagonis. T o d l buvo sutarta dar kart visam pasauliui vieai pareikti, k a d L i e t u v a i r L e n k i j a e s a n i o s n e p e r s k i r i a m o s . Y p a tai buvo norima pabrti ordinui, kurs vis dar nenorjo atsisakyti nuo emaii. Kartu buvo sutarta parodyti pasauliui, kad Lietuva esanti k a t a l i k i k a s k r a t a s ir kad ordinas, vadindamas j pagonika, skelbis mel. T a m tikslui buvo nutarta dar kart pakartoti jau 1387 m. Jogailos privilegijose paskelbtuosius dsnius, kurie visas teises Lietuvoje duoda tiktai katalikams. Buvo paskelbta, kad Lietuva esanti aminai surita su Lenkija, bet kartu patvirtintas Lietuvos faktikai jau pasiektas visikas savarankikumas. Atskiros Lietuvos valstybs ilikimas garantuotas ir po Vytauto mirties. Lenkai sutiko patenkinti lietuvi reikalavim, kad Lietuva turs savo atskir valdov ir po V y t a u t o mirties; bet utat jie sugalvojo nauj ryi, kurie turjo neleisti Lietuvai nutolti nuo Lenkijos, ir turint savo atskir valdov. T a m tikslui Lietuvos valstyb turjo bti perorganizuota Lenkijos pavyzdiu ir ikil Lietuvos bajorai
132

turjo bti suriti su Lenk bajorais. V i s a tai buvo sutarta bendrame Lietuvos ir Lenkijos valdov ir bajor suvaiavime Horodlje. Suvaiavimo nutarimai buvo surayti trijuose dokumentuose: vienas bendras dokumentas b u v o Jogailos ir V y tauto ir po vien dokument abiej valstybi bajor. Lietuvos ir L e n k i j o s valstybiniai santyk i a i Horodls aktais buvo sunormuoti t a prasme, k a d Lietuva gals isirinkti sau atskir valdov ir po Vytauto mirties, bet tik su Lenk karaliaus inia. Lygiai taip pat lenkai pasiadjo nerinkti sau karaliaus be lietuvi ir be j valdovo inios. Be to, ten pabrta, k a d abidvi valstybs esanios sujungtos ir sudaranios vien valstyb. Bet kadangi buvo du valdovai, o niekur nekalbama apie Vytauto priklausomyb Jogailai, tiktai apie param, kuri Lietuva turi duoti Lenkijai ir Lenkija Lietuvai, tai liko vis tiek dvi valstybs. T u o b d u tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo sudarytas sjungos, o ne priklausomybs ryys. Ta sjunga buvo brte pabrta, k a d j matyt ordinas. T o d l ir ijo, kad akt angoj kalbama apie Lietuvos sujungim su Lenkija, o toliau visuose aktuose Lietuva traktuojama, kaip atskira valstyb, kuri tokia pat turinti likti ir po Vytauto mirties. Katalik bajorams suteiktos privilegijos, i vienos puss, b u v o reikalingos tam, k a d pabrt Lietuvos katalikikum, o i kitos puss, tai buvo lenk sumanyta gudryb Lietuvos bajorams priartinti prie savs, padaryti savo biiuliais, k a d jie niekuomet nebenort skirtis nuo Lenkijos. Lenk bajorai turjo daug didesnes teises, negu Lietuvos bajorai; ten net karalius buvo nuo j priklausomas. T o d l jie suman paremti ir Lietuvos bajorus, ddamiesi j utarjais prie valdovus, ir tuo b d u pririti j u o s prie savs. Kadangi jie nesteng patraukti savo pus valdovo, tad ryosi patraukti nors bajorus. L i e t u v o s b a j o r a i Vytauto laikais jau buvo gij didel reikm. Gedimino ir A l g i r d o bei Kstuio laikais tik kunigaikiai turjo reikm valstybs gyvenime. Bet nuo Kstuio laik prasidjusiose k o v o s e dl sosto kunigaikiai turjo remtis viso krato visuomene, todl ir bajor reikm m augti. Y p a j reikm iaugo, kai Vytautas panaikino visas didisias sritines kunigaiktystes ir vietoje kunigaiki m skirti savo vietininkus i bajor tarpo. Be abejo, nuo to laiko visais

133

svarbesniais reikalais jis m tartis su bajorais. Bajor pritarimas jam buvo taip pat reikalingas ir siekiant savarankikumo. Dl to jis vis daugiau su jais skaitsi. Seniau visos svarbesniosios sutartys buvo sudaromos didiojo kunigaikio drauge su broliais ir kitais sritiniais kunigaikiais; pavyzdiui, Krvos aktas buvo patvirtintas vien kunigaiki. Taiau V y t a u t o laikais sudarant svarbesniuosius aktus dalyvauja jau nebe kunigaikiai, bet bajorai. T a i p antai, 1401 m. Lietuvos bajorai atskiru aktu patvirtino sutart su Lenkais ir pasiadjo j o s laikytis (ir. 123 4 psl.). T a i g i bajorai dalyvavo ir sutari sudaryme. T o d l jie visada palaik Vytaut ir, didiuodamiesi savo valdovu, 1398 m. Salyne j paskelb net savo karalium (ir. 122 psl.). Pirmsias teises bajorams dokumentaliai patvirtino Jogaila 1387 m. (ir. 112 psl.). T o j i privilegija liet tik j asmens ir turto v a l d y m o laisves. Taiau jiems nebuvo suteikta joki teisi valstybs reikal sprendime: tuose reikaluose jie galjo dalyvauti tik tiek, kiek jiems leido v a l d o v o malon, kiek jis su jais skaitsi. Ir Horodls aktais jiems nebuvo duota joki nauj teisi dalyvauti valstybs gyvenime; buvo tik patvirtintos j asmens ir turto valdymo teiss, kuriomis jie jau seniai naudojosi. Taiau iuo kartu jau buvo n u s p r s t a k u r t i L i e tuvoje tok pat krato valdomj aparat, k o k s b u v o L e n k i j o j ; b e to, buvo garantuota, k a d visos steigiamos valstybs urd vietos bus d u o d a m o s tik bajorams katalikams. O tokie, lenk pavyzdiu naujai vesti, urdai turjo bti v a i v a d o s i r k a t e l i o n a i ; jie turjo gauti tam tikr teisi krato valdyme ir karo atveju turjo vadovauti s a v o vaivadijos bajorams. Pirmieji tokie vaivad ir katelion urdai buvo steigti Vilniuje ir Trakuose. B u v o numatyta ir daugiau j steigti, taiau iki X V I amiaus j daugiau neatsirado, todl visos kitos sritys ir toliau buvo valdomos vietinink. T i k i ordino atgautuose emaiiuose jau nuo 1411 met buvo V y t a u t o skirtas vietininkas, vadinamas lenkikuoju senino vardu. Bet i tikro nei vaivados nei emaii seninas nuo didesnij srii vietinink niekuo nesiskyr, ir vliau visi srii vietininkai gavo t pat lenikikj vaivad vard ( b u v o dar vietinink didiojo kunigaikio dvaruose; jie vliau buvo vadinami seninais).

134

Lenkikj herb suteikimas Lietuvos bajorams. Lietuvos ir Lenkijos bajorams suartinti, Horodlje buvo nutarta Lietuvos bajorams suteikti lenkikus herbus. T u o laiku visur Europoje auktieji visuomens sluoksniai jau vartojo tam tikrus gimini enklus, vadindamus herbais. Jie b d a v o vaizduojami ant gyvenamj nam sien, ant riteri vartojamj ginkl; bet daniausiai j u o s vartodavo vairi dokument antspauduose. Vartojusieji vienod herb buvo laikomi giminmis, nors tarp j ir nebdavo kraujo giminysts. T a i buvo luomin giminyst. Lietuvos bajorai anksiau savo antspauduose taip pat vartodavo tam tikrus enklus, taiau tie enklai jiems neturjo tokios prasms, koki k a d turjo Vakaruose. Auktesniojo vakar Europos luomo tradicijos jau buvo inomos Lenkijoj. T a d ir ia sivyravo mada teikti savo gimins herb svetimiesiems. T a i buvo vadinamoji adoptacija (t. y. herb gavs svetimasis buvo priimamas gimins nariu). Nordami priartinti prie savs Lietuvos bajorus, lenkai pasiryo jiems duoti savo herbus. T u o b d u lenkikus herbus g a v o 47 Vytauto parinktosios Lietuvos bajor eimos. H o r o d l s akt reikm. Horodls aktais b u v o p a t v i r tinta s a v a r a n k i k a V y t a u t o sukurtoji valstyb , bet kartu buvo padti pamatai suartti abiej valstybi ir visuomeni santvarkoms, kurios per kelis imtus met visikai susivienodino. T o d l Horodls aktai turjo nepaprast reikm: jie padjo pamatus Lietuvos bajorams sulenkti. Unijos klausimas. Visi Jogailos bei Vytauto laikais sudarytieji aktai, normuoj Lietuvos ir Lenkijos santykius, lenk paprastai vadinami unij aktais. Bet i tikro toks jiems duotas pavadinimas yra neteisingas. 1385 m. Krvos sutartis tikrai turjo bti unijos pradia, nes Jogaila ten pasiadjo kartu valdyti abidvi valstybes (unija juk yra tada, kai kelias valstybes valdo vienas valdovas). Bet pats Krvos aktas dar nebuvo tikras unijos aktas, nes jame nebuvo pasakyta, kaip tos abidvi valstybs bus valdomos, kaip jos santykiaus; tai buvo tik unijos programa. Netrukus prasidjs Vytauto valdymas iard sugalvot unij, ir buvo atstatyta visikai nepriklausoma Lietuvos valstyb. 1401 m. buvo patvirtinta savarankikoji Lietuvos valstyb, taiau tuo pat metu dar buvo numatyta, kad unija tursianti prasidti po Vytauto mirties. 1413 m. jau ir tatai buvo atmesta, o buvo tik paliktos Jogailos teiss Lietuvai ir padti pagrindai artimam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui, kuris jas suved unij tiktai po 150 met (1569 m.).

135

17. emaii kriktas (1413 m.) ir vyskupysts krimas (14171421 m.) Kriktas. Jogailos 1387 m. buvo pakriktyti tiktai Auktaiiai. Po T o r n o taikos atgav emaiius Vytautas su Jogaila tuojau m galvoti ir apie j krikt. Kadangi ordinas neketino atsisakyti nuo emaii, tai reikjo skubti j u o s pakriktyti, k a d jis nebegalt Europai skardentis nes emaiiams krikionyb. T a m tikslui 1413 m. Vytautas su Jogaila patys atvyko emaiius ir, keliose vietose sunaikin pagonikas ventoves, pakriktydino pirmuosius brius. Pasirod, kad ir tada dar nebuvo lietuvikai mokani dvasinink, todl krikioni mokslo tiesas turjo aikinti emaiiams net patys valdovai. Jie kriktydino neilgai, vos vien savait. Suprantama, k a d negaljo bti daug pakriktyta, taiau formaliai kriktas b u v o atliktas, ir politikos sumetimais jau buvo galima sakyti, kad emaiiai es krikionys (i tikro krikionyb ten ved tiktai vliau suorganizuotoji Banyia). emaii krikto panaudojimas prie ordin Konstancoje. T u o metu, kai Lietuva ginijosi su ordinu dl emaii priklausomybs, Konstancoje (veicarijoje, prie Reino ups) buvo suauktas visuotinis Banyios suvaiavimas. Ten, tarp kitko, turjo bti sprendiama ir emaii byla. N o r d a m a s sudaryti palankesn sau spd, Vytautas nusiunt Konstanc 60 kriktyt emaii bajor, kurie patys turjo pareikti suvaiavimui skund dl ordino puolim ir iaurum. 1415 m. jie teik savo skund, kuriame nurod daugyb ordino nusikaltim, aukiani dangaus kerto. Apie kryiuoi valdymo laikus jie, tarp kitko, iaip pareik: Jie atm ms emes, palikdami mums tik maus laukelius; jie atm mums laisv. J valdioje, arba, teisingiau tariant, j priespaudoje, mums bt reikj elgetauti, vogti ir umuinti, skurdiai misti su savo monomis ir vaikuiais. Mes stebims, kad tie (ordino) broliai dar drso save vadinti krikionybs durimis; prieingai, jie turt vadintis utvara iekantiesiems iganymo. Pairkime, kaip jie imok tikjimo tuos, kuriuos jau seniai yra nukariav. Um j emes, jie laiko juos sunkioje vergovje ir varo prie sunki darb". .. Greta toki ordino apibdinim, ilgame skunde emaiiai dar daugybe kit pavyzdi pailiustravo ordino iaurumus. Aiku, itoks emaii krikioni pareikimas turjo ieiti ordinui nenaud.

136

emaii vyskupysts krimas. I ilgo kryiuoi ir lietuvi gino Konstancoje, V a k a r u o s e susidar labai neigiamas spdis apie ordin. Jogaila ir Vytautas laimjo. T rodo, pavyzdiui, kad ir tas faktas, j o g vis rytuose ( P s k o v o ir D. N a u g a r d o emse) gyvenani katalik globa b u v o pavesta jiems, o ne ordinui. T u o pat metu suvaiavimas paved Vilniaus vyskupui Petrui ir L v o v o vyskupui Jonui nuvykti emaiius, itirti j bkls ir suorganizuoti ten vyskupyst. Tie pasiuntiniai tris mnesius dirbo emaiiuose ir ventino pirmj emaii vyskup Motiej. V y s k u p y s t s centru buvo padaryti V a r n i a i . V y s kupyst buvo vadinama emaii, arba Medinink, nes Varniai buvo Medininkais vadinamoje emaii srityje. Vytautas ten pastat katedr, o visam krate 8 parapijines banyias (Viduklje, Luokje, Kaltinnuose, Kelmje, Raseiniuose, Ariogaloje, Kraiuose ir Veliuonoje). V y s k u p y s t galutinai buvo kurta ir apdovanota emmis 14171421 m. Ir emaiiuose pirmieji kunigai b u v o lenkai. Bet pirmasis j v y s k u p a s Motiejus, gims Lietuvoje, b u v o Lietuvos vokietis, kurs gerai mokjo ir lietuvikai. Vliau jis buvo Vilniaus v y s k u p u ir pasiymjo, kaip didelis Lietuvos patriotas. 18. Ginas su ordinu dl emaii ir dl j sienos K o v o s dl sienos. Per T o r n o taik emaiiai buvo pripainti Lietuvai iki g y v o s V y t a u t o ir Jogailos galvos, taiau nebuvo nustatyta, kur eis siena tarp emaii ir ordino. Ordinas reikalavo, kad jam bt palikta visa Panemun iki Veliuonos, o N e muno emupy dar didelis plotas deiniojoj Nemuno pusj ir Klaipda. Taiau Vytautas reikalavo, kad ordino ir emaii siena bt Nemunas. T u o pat metu ir Lenkija ginijosi su ordinu dl savo sien. Prasidjo ilga byla. Vien met (1412 1413 m.) abi puss buvo susitarusios pasiduoti imperatoriaus Zigmanto atstovo, B e n e d i k t o M a k r o s , sprendimui. T a s , apvaiavs ginijamsias emaii sritis, nusprend, kad tiek Veliuona, tiek Klaipda esanios pastatytos emaii krate, ir todl turinios likti Lietuvai (Veliuona tuo metu buvo jau V y tauto, o Klaipda ordino). tai Makros sprendimo odiai dl Klaipdos: Kartu mes randame, kad Klaipdos pilis yra pastatyta emaii emje. Nei magistras nei ordinas nieko prieingo negaljo rodyti"...

137

Sulauks tokio sprendimo, ordinas paskelb, k a d nebepripasts M a k r o s teisju, nes jis ess V y t a u t o papirktas. Po to ordinas tikjosi laimsis byl tuo metu (14141418 m.) vykusiame Banyios suvaiavime Konstancoje. Taiau suvaiavimas sienos klausimo nesprend; visais kitais klausimais ordinas ten pralaimjo (ir. 1367 psl.). Suvaiavimas paved Vytautui ir Jogailai iplatinti emaiiuose krikionyb. T u o bdu ir Banyia surio emaiius su Lietuva. Imperatoriaus Zigmanto sprendimas. Byla dl emaii dar nepasibaig Konstancoje. B y l o s metu kelis sykius buvo net prasidjs karas tarp ordino ir Lietuvos bei Lenkijos. Pagaliau V y t a u t a s su Jogaila sutiko, kad klausim isprst imperatorius Zigmantas. Kadangi j santykiai su Zigmantu buvo geri, todl jie tikjosi, kad jis j neapvilsis. Bet imperatorius, nordamas patenkinti ordino pusje stovini Vokietijos visuomen, pripaino emaiius ordinui. T a s buvo padaryta imperijos kunigaiki suvaiavime V r o c l a v e (Breslau) 1420 m. Taiau ito sprendimo nepripaino Jogaila su Vytautu. Jogaila tuojau kreipsi popiei, p r a y d a m a s panaikinti sprendim, o V y t a u tas nutar u tai atkeryti Zigmantui. Vytautas priima e k sost. Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis buvo snus to paties Karolio I V , kuris Algirdui su Kstuiu b u v o sils kriktytis. Kai Jogaila ved J a d v y g , Zigmantas buvo susiadjs su vyresnija jos seseria, Marija, ir j o s tvo Liudviko buvo skiriamas Lenkijos karalium. Jis turjo ir alinink Lenkijoj, taiau daugumas lenk jo, kaip vokieio, nenorjo ir, pripain sost Jadvygai, sutuok j su Jogaila. J a u vien dl to Zigmantas negaljo turti geros akies Jogailai. G a vs monos M a r i j o s paveldt Vengr sost, jis var labai nedraugik Jogailai politik; tik retkariais politini sumetim buvo veriamas gyventi su juo geruoju. Kadangi Vengrija su kaimyne Lenkija turjo daug prieybi, tai Zigmantas vis laik rpinosi susilpninti Lenkij ir atskirti j nuo Lietuvos. Bet tas jam vis nesisek. Po tvo mirties imperatorium tapo Zigmanto brolis, e k karalius Vaclovas, kurs betgi 1400 m. buvo paalintas nuo s o s t o ; tada jam liko tiktai vieni ekai. 1411 m. imperatorium pasidar Zigmantas, kuris, 1419 m. mirus Vaclovui, panoro gauti ir ek

138

sost, bet ekai tam pasiprieino. Mat, ten buvo sigalj ek Banyios reformatoriaus, H u s o , alininkai, kurie negaljo dovanoti Zigmantui dl H u s o mirties. Eretikas Husas b u v o paauktas Konstancos banytinio suvaiavimo teism; neisiadjs savo mokslo, jis buvo pripaintas atkakliu eretiku; todl, an laik statymais, buvo sudegintas. Kadangi jam, vykstaniam Konstanc, Zigmantas dav gelein rat, taiau pasmerktojo vliau nebegyn, tai jis atrod tikrasis H u s o mirties kaltininkas, ir todl ekai nenorjo pripainti jo savo karalium. Jie pradjo kar su Zigmantu ir sost pakviet Jogail su Vytautu. Jogaila, pabijojs susidti su eretikais, atsisak nuo s o s t o : mat, jis bijojo sueiti konflikt su popieium ir visu katalikikuoju pasauliu. Vytautas, nordamas atkeryti Zigmantui u neteising Vroclavo sprendim, pasilytj sost prim. Pats negaldamas vykti ekus, pasiunt ten su kariuomene savo vietinink Jogailos brolio Kaributo sn, Zigmant. T a s ibuvo ekijos valdovu net kelerius metus, kol V y tautas, susitaikins su imperatorium Zigmantu, j atauk. 19. Melno taika (1422 m.) ir emaii gino pabaiga Diplomatin kova dl emaii ir kai kuri Lenkijos srii jo vis laik. Pagaliau 1422 m. Jogaila su Vytautu paskelb ordinui kar ir, sujung savo kariuomenes, i Lenkijos siver jo emes. Ordinas buvo nepasiruos kariauti ir atvir kov nestojo. Jis nutar tiktai gintis pilyse. Lietuvi ir lenk kariuomens nusiaub vis krat. Pagaliau magistras papra taikos; j i buvo padaryta netoli M e l n o e e r o , kariuomens stovykloje, 1422 m. rugsjo 27 d. ia taika buvo galutinai isprstas ginijam teritorij klausimas. Ja Lietuvos siena su ordinu buvo nustatyta ir ilgus amius iliko madaug ta pati, kuri vliau jo tarp Rusijos ir V o kietijos. Vadinasi, Unemunje ji buvo nustatyta madaug tokia, kokia yra dabartin ms siena su Vokietija, o emaiiuose tokia, kokia ji buvo iki mums atgaunant Klaipdos krat. Taigi kad ir daug padjo pastang, vis dlto Vytautas neatgavo Klaipdos krato ir nepasiek N e m u n o emupio. Utat likusi didioji emaii dalis buvo pripainta Lietuvai nebe iki gyvos Vytauto ir Jogailos galvos, bet aminai.

139

Melno taika buvo baigtos ilgai jusios Lietuvos k o v o s su vokiei ordinu. Ordinas jau nebepajg toliau kariauti. emaiiai nuo jo buvo apginti, taiau vakarin j dalis, vadinamoji M a o j i Lietuva, vis dlto liko vokieiams. Po Melno taikos kryiuoiai visikai nustojo vilties sujungti abi savo dalis, ir kiekviena i jo valstybi nujo visai skirtingais keliais. I Vytauto diplomatins kovos su ordinu dl emaii sienos sidmtini keli gras epizodai, charakterizuoj jo politik ir jo asmen. Kai atgavs emaiius Vytautas atstat Veliuonos ir kitas pilis, ordino maralka prane magistrui itoki savo agento ini: Jo akivaizdoje (bajoras) Nigaila garsiai prane susirinkusiems pilyje kariams, kad j valdovas, kunigaiktis Vytautas, tas pilis pastats p r i e v o k i e i u s , su kuriais jis dar turs daug reikal. Dabar jis trauksis Ragain, o paskui Karaliaui, nes tos ems kitados priklausiusios Lietuvai". O Vytauto bajorai tam agentui pareik: Ms kunigaiktis t u r i atsiimti Karaliaui, nes tai yra jo tvonija". Kai atvyko Makra, Vytautas tvirtino, kad Klaipda esanti emaii krate ir, Torno sutartim, iki gyvos jo galvos turinti tekti Lietuvai (visiems, inoma, buvo aiku, kad jis nori aminai j prijungti prie Lietuvos, taiau diplomatikumas jam neleido tada apie tai kalbti). Makrai tarpininkaujant, 1413 m. sausio mn. Nemuno saloje, vadinamoje Salynu, Vytautas susitiko su ordino maralka dertis dl ipirkimo ordino belaisvi, paimt Tanenbergo myje. Tada maralka usimin apie Veliuon ir apie Vytauto norus atsiimti dar daugiau emi. Vytautas supyks atr: Maralka, tu labai gerai inai, kad p i k t u o j u i m a n s d a r n i e k a s n i e k o n e l a i m j o . K a s m a n s neg e r b i a , t o n e v e r t i n u n a . Savo nusistatymo a nekeiiu, ir niekas negali mans priversti. Js norite man iplti mano tvo palikim ir atimti Veliuonos pil; bet, kol js i mans tai atimsite, dar turs ne viena galva nusiristi. Mielas valdove, atsak maralka, mes tam turime labai ger rodomj dokument. Kas mums nepriklauso, mes to visai nenortumm reikalauti. P r s a i yra taip pat mano p r o t v i em, atsak jam supyks Vytautas, ir a reikalausiu j iki pat Osos. Jie yra mano tv palikimas. Paskum ne be ironijos jis dar pridr: O kur yra ordino tv palikimas? Maralka dar band rodinti, kad jie karo nenor ir kad tur vilties geruoju rodyti teises jiems priklausomoms emms, taiau Vytautas nutrauk pasikalbjim.

140

Vytautas kryiuoius laik atjnais grobikais, o j ginijamus emaiius ir kitas emes savo tv palikimu. domus yra jo ratas imperatoriui Zigmantui, kur jis nurodo Vroclave 1420 m. padaryto Zigmanto sprendimo neteisingum. Jis ia iaip rao: emaiius priteisei ne mums, o juk tai yra ms seneli ir proseneli palikimas. Juos ir dabar mes valdome. emaiiai visada buvo ir tebra ta pati Lietuva, nes visur ia kalbama ta paia lietuvi kalba. Bet kadangi emaiiai yra emesnj vietoj, negu Lietuva, tai tas kratas lietuvikai ir vadinamas emaii kratu, nes taip lietuvikai yra vadinama emuma. O emaiiai Lietuv krat, esant auktesnj vietoj vadina Auktaiiais. Bet emaiiai visada vadinosi lietuviais, niekad n nesivadino emaiiais. Dl tos paios tautins vienybs mes savo titul neraome emaii, nes toji em ir jos gyventojai yra t a p a t i L i e t u v a i r t i e p a t y s l i e t u v i a i . O Js Karalikoji Didenyb t em priteis atiduoti... Jeigu Js Karalikoji Didenyb norjo teisingai sprsti, reikjo gerai atminti, kad k r y i u o iai yra atjnai i svetim V o k i e t i j o s kratu, kad jie u g r o b Prsus, o dabar nori ir mus i m s e m s i v a r y t i . Jei tas sprendimas nebus pakeistas, grasino Vytautas, baigdamas laik imperatoriui,kol gyvas, nebsiu Js biiuliu!"... 20. Vytauto ryt politika jo gyvenimo pabaigoj Ryt bkl kov su ordinu metu. Prasidjus kovoms su kryiuoi ordinu, Vytautui teko vis savo dmes kreipti vakarus. Rytuose tuo metu jis laiksi labai tvirtai. jo valdi nebuvo pakliuv tiktai P s k o v a s su N a u g a r d u ir M a s k v a ; visos ems, dl kuri dar Algirdas varsi su M a s k v a , jau buvo patekusios Vytauto valdi. N o r s jisai ir pralaimjo prie V o r s k los, taiau gijo didel tak totori tarpe; pagaliau net pasodino ordos sost Tochtamyo sn Soldan. V i s a tai buvo pasiekta ramiu diplomatijos keliu. ygiai rus kratus Vytauto gyvenimo pabaigoj. Baigs ilg byl su ordinu dl emaii, Vytautas vl galjo laisvai nukreipti savo dmes rytus. N u o pat Melno taikos jis jau m galvoti apie yg Pskov, kur teisiruo vos 1426 m. Paties Pskovo jis nepam, pasitenkindamas 1.000 rubli kontribucija (anais laikais tai buvo milinika suma). Kitais metais atjo inia, kad mir jo entas, M a s k v o s kunigaiktis Vosylius, su kuriuo jam taip pat ne kart buvo tek susidurti. Vytautas tuojau iygiavo M a s k v , bet jaunuio M a s k v o s kunigaik141

io V o s y l i a u s II motina, V y t a u t o dukt Sofija, atvykusi jo pasitikti Smolensk, permaldavo Vytaut, ir jis tuo metu teprijung prie Lietuvos tik kelet kunigaiktysi, kurios anksiau svyravo tarp M a s k v o s ir Lietuvos. Be to, jis pats pasidar savo vaikaiio, M a s k v o s kunigaikio, globju. ito ygio metu buvo pasiekta net Tula, K a l u g a ir Riazan. I tikro tai buvo ne karas, o vien kelions ygis, nes rus kunigaiktliai net neidrso kariauti. Kur tik Vytautas jo, ten buvo sutinkamas su dovanomis ir skelbiamas globju bei tvu. Pagaliau 1428 m. Vytautas suruo paskutin savo yg tolimj D. N a u g a r d . I jo buvo paimta net 10.000 rubli kontribucijos. 21. Vytauto pastangos sujungti ryt ( p r a v o s l a v ) ir katalik Banyias Lietuvai tapus katalikika valstybei, joje greta viena kitos atsirado dvi krikioni Banyios. Jau pirmja 1387 m. Jogailos privilegija, o vliau ir 1413 m. H o r o d l s privilegija visos teiss valstybje b u v o pripaintos tik katalikams. Pravoslavams negalima buvo gauti net auktesnij valstybs tarnyb. Taiau ir pravoslavikieji kratai reikalavo sau lygi teisi. K a d valstyb neskilt, reikjo rasti ieit suvienodinti teises. T o d l buvo pradta galvoti apie abiej krikionikj Banyi sujungim, arba apie banytin unij. T a m reikjo, k a d pravoslavai pripaint popieiaus valdi ir priimt katalik d o g m a s . Buvo dar ir kitas motyvas siekti banytins unijos. N e gaudami lygi teisi su katalikais, pravoslavai galjo linkti Maskv. Kadaise Algirdas, bijodamas, k a d rusai nepalinkt prie M a s k v o s , kur buvo j Banyios metropolitas, kr Lietuvai atskir metropolij Kijeve (ir. 93 psl.). Tebebuvo metropolitas Kijeve ir Vytauto laikais. ia metropolitu tada buvo Kiprijonas, kurs ir pats buvo palankus banytinei unijai. J a m mirus, metropolitu buvo ventintas graikas Fotijas. is b u v o visikai prieingas V y t a u t o planams ir apsigyveno M a s k v o j e . T a d a Vytautas suauk vis savo valstybs pravoslav v y s k u p, dvasinink ir kunigaiki suvaiavim N a u g a r d u k e . Suvaiavimas nutar nutraukti visus ryius su Fotiju ir nauju Kijevo metropolitu isirinko unijai pritariant graik vienuol C e m -

142

b 1 a k . Bet nuvyks Konstantinopol pas patriarch, Cemblakas negavo irinkimo patvirtinimo, nes ten veik Fotijo taka. Cemblakas net buvo ekskomunikuotas, ir todl nebegaljo valdyti metropolijos. K a i p tik tuo metu Konstancoje buvo Banyios suvaiavimas, ir 1418 m. Vytautas, Jogailos remiamas, pasiunt ten Cemblak su kitais pravoslav dvasininkais dertis dl unijos. Taiau derybos jo nesklandiai ir nedav joki vaisi. Kai Cemblakas, grs Lietuv, mir, V y tautas susitaikino su Fotiju ir savo valstybs pravoslavams leido pripainti j metropolitu. T o k i u o b d u dingo unijos projektas. Bet naujasis popieius vertino Vytauto ir Jogailos nuopelnus ir paskyr j u o s pravoslav kratuose gyvenani katalik globjais (ir. 137 psl X U n i j o s projektas vl buvo ikils tik naujajam Banyios suvaiavime Bazely, kai Vytautas jau buvo mirs. T a d a unijos reikalu daugiausia rpinosi vitrigaila. Bet ir tada nepasisek vesti unijos, ir Vytauto ikeltoji unijos mintis buvo vykdyta tik X V I amiaus gale. 22. Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj I vietininko pasidars savarankiku Lietuvos valdovu, V y tautas niekad nenorjo gadinti santyki su Jogaila ir Lenkija. Bendradarbiavimo su Lenkija jis ypa buvo reikalingas, kovodamas ginklu ir diplomatija su ordinu. Jis nebuvo links nutraukti ger santyki su Jogaila ir Lenkija net po Melno taikos, t. y. kai buvo baigta byla su ordinu. Bet kai jau nebebuvo bendros bylos su ordinu, kai nebebuvo bendro, jungianio reikalo, tie santykiai m gesti. Sugadino j u o s patys lenkai. Ilgo Jogailos ir Vytauto valdymo metu Lenkijoje iaugo nauja politik karta, kuri m reikti nepasitenkinim Lietuvos savarankikumu. Jie m bijoti, k a d po Jogailos mirties nenutrkt Lietuvos ryiai su Lenkija, nes senelis Jogaila, kaip ir Vytautas, buvo bevaikis. Bet pagaliau (1424 m.) Jogaila su ketvirtja savo mona susilauk vieno, o vliau ir kito snaus ( j o 4-oji mona b u v o V y t a u t o ipirta ir jo dvare iaugusi lietuvait, Aln kunigaiktyt Z o f i j a ) . Jogaila tuojau m rpintis, k a d lenkai i anksto pripaint

143

jo snums sost. Lenk bajorai, u tai isireikalav i J o g a i l o s sau privilegij prapltimo, sutiko. Atrod, kad jau viskas bus gerai, kad, seniesiems valdovams mirus, abudu sostus gaus Jogailos sns, taip bent s v a j o j o lenkai. Taiau visus planus iard staiga ikils V y t a u t o sumanymas karnuotis Lietuvos karalium. D l to iiro visi geri abiej valdov ir valstybi santykiai. 23. Lucko suvaiavimas (1429 m.), Vytauto karnacijos byla ir Vytauto mirtis L u c k o suvaiavimas ir karnacijos sumanymas. 1429 m. turjo vykti valdov suvaiavimas ryt E u r o p o s politikos klausimams apsvarstyti. Jis b u v o suauktas V y t a u t o pily, Lucke. Be paties V y t a u t o ir Jogailos, ia atvyko M a s k v o s , Tvers, Riazans kunigaikiai; atvyko daugyb V y t a u t o priklausom rus kunigaiki; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigmantas, popieiaus legatas ir daugelio Vokietijos miest ir kunigaiki atstov. Suvaiavimo eimininkas, Vytautas, turjo p r o g o s parodyti savo vaiingum. T a r p vis suvaiavime ikelt klausim vienas i svarbiausij buvo sumanymas karnuoti Vytaut Lietuvos karalium. Sumanym ikl imperatorius Zigmantas. Jogaila tam pritar, bet grieiausiai pasiprieino Lenk pon taryba, kuriai v a d o v a v o Lietuvos savarankikumo prieas, v y s k . Z b i g n e v a s O l e s n i c k i s . Lenk ponai rodinjo, k a d Vytauto karnavimas bt prieingas Lietuvos ir Lenkijos sutartims, nes tada Lietuva, es, galt po Vytauto isirinkti sau kit karali, o ne t, kur isirinkt po Jogailos mirties lenkai. Kai Jogaila savo sutikimo vis dlto neatauk, lenk ponai ivaiavo i Lucko. Ivaiavo su jais ir Jogaila. T u o b d u V y t a u t o karnacijos klausimas Lucke liko neisprstas; jis turjo bti isprstas vliau. Karnacijos byla 1430 m. Lenk ponai prispyr grus Krokuv Jogail ataukti savo duotj sutikim dl Vytauto karnacijos. Ataukimas buvo laiku pranetas imperatoriui Zigmantui, kurs laiko nuora tuojau nusiunt Vytautui. Jame Jogaila rao, kad sutikim davs, nepasitars su savo pon taryba; pasitars dabar mats, kad turs ataukti sutikim. Es, Vytauto ka-

144

Lucko suvaiavimas. Stovi imperatorius Zigmantas, nuo jo dein Vytautas su mona Julijona, o kair imperatoriaus mona, Jogailos mona Zofija ir Jogaila. (Dailininko Mackeviiaus paveikslas; originalas Karo Muziejuje).

rnacija galinti sukelti nesantaik tarp Lenkijos ir Lietuvos. Be to, idid Lietuvos bajorai, es, galt po Vytauto sau isirinkti kit karali, ir tuo bdu jis (Jogaila), o taip pat ir jo vaikai, netekt Lietuvos. itas Jogailos atsakymas labai eid Vytaut. Jam ir Lietuvos bajorams buvo skaudiausia, k a d Jogailos laike Lietuva buvo traktuojama, kaip Lenkijos priklausoma valstyb, o V y tautas, kaip Jogailos priklausomas valdovas. Tiesa, Jogaila vliau pasiaikino, kad jo vardu Zigmantui nusisto laiko turinys jam nebuvs inomas, nes jis pats nemoks skaityti, o ponai para, k norj. Bet toks pasiaikinimas Vytauto nepatenkino. sieids jis nusprend karnuotis, niek neatsivelgdamas. M a a to, per savo delegacij jis pareikalavo, kad Jogaila atsakyt, ar laiks j ir Lietuvos bajorus laisvais ar nelaisvais. Jogaila atsak labai nuolaidiai: M s brolis yra laisvas, kaip ir mes, ir mes jo nelaikome kitokiu, kaip tik ms broliu. T a i p pat ir Lietuvos kunigaikius bei bajorus laikome laisvais, kaip ir ms (t. y. Lenkijos) ponus, ir lygiais su jais" . . .
145.

Taiau tas nieko nepadjo. Vytautas, susitars su imperatorium, ruosi karnuotis. Jo pasiuntiniai pareik Jogailai ir lenkams, k a d Vytautas, es, vis tiek karnuosis, nes tik karnavsis tegals nuplauti padaryt gd ir pasirodyti i tikrj laisvas. Lenkai dar visaip band sutrukdyti V y t a u t o sumanym, pra Vytaut nors nesiskubinti ir buvo pasil jam teikti net Lenk karn (tuo b d u Jogailai bt tek atsisakyti nuo s o s t o ) . Taiau Vytautas visk atmet. T a d a lenkai pradjo ginkluotis. B u v o paruotos betgi ir V y t a u t o jgos. Jis jau paskyr karnacij o s termin (rugsjo 8 d.), susikviet svei ir lauk imperatoriaus atsiuniamos adtosios karnos su karnacijos dokumentais. Bet lenkai buvo pasiry nieku b d u neleisti vykdyti karnacijos. T o d l jie sum imperatoriaus pasiuntinius, ir Vytautas su sveiais j nesulauk. Taiau Vytautas net ir po to neketino nusileisti. Imperatorius tuojau paadjo nusisti jam karn kitais keliais, nebe per Lenkij. B u v o jau paskirta nauja karnacijos data, bet Vytautas j o s jau nebesulauk. Vytauto mirtis. Paatrjus ginui dl karnacijos, 1430 m. ruden Vilni atvyko Jogaila. Susitik abudu pusbroliai tuojau susitar: Vytautas sutiko garantuoti, k a d po jo mirties Lietuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos snui, o Jogaila dav savo sutikim dl karnacijos. D a b a r Jogailai dar reikjo gauti savo pon tarybos sutikim. T u o reikalu K r o k u v buvo isisti su Jogaila Vilni atvyk Lenk ponai. Bet V y tautas pon susitarimo jau nebesulauk: j i s m i r 1 4 3 0 m . s p a l i m n. 27 d.; mir jau senelis, turdamas 80 met su virum. Mirties prieast vieni altiniai nurodo vot ant peties, kiti susitrenkim. Suvaiavusi karnacij svei akivaizdoje ikilmingai priimdamas Jogail su palydovais, jis nuvargo ir, raitas j o d a m a s su sveiais i Vilniaus T r a k u s , nukrito nuo irgo. Susitrenks nebegaljo toliau joti, todl vaiavo monos veime. N u v y k s T r a k u s , atsigul ir daugiau nebekl. Vytauto kapas. Didiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervetas Vilni ir palaidotas katedros rsyje, po v. Mykolo Arkangelo altorium. 1530 m. katedrai sudegus, altorius uvo. Tada Zigmanto Augusto motina, karalien Bona, altoriaus vietoje buvo pastaiusi marmurin paminkl; bet kai 1610 m. apdeg katedra, uvo ir is paminklas. X V I I amiuje

146

kapitula ruosi atnaujinti paminkl, bet 1655 m. Vilni um rusai. Tuomet i katedros buvo ivetos visos brangenybs ir paslptos nuo rus. Taip pat buvo paslpti katedroje buv valdov kapai, nes bijota, kad rusai, iekodami brangenybi, j nesunaikint; jie buvo mryti rsio sienas. I tikrj rusai visus likusius kapus idrask, kaulus imt. Tik negaljo rasti Vytauto ir kit valdov kap. Usitsusio karo metu mir vyskupas ir daugy b pralot; drauge su jais uvo ir valdov kap vietos paslaptis jie neatrasti n XVIII a. pabaigoj, perstatant katedr. Kai 1931 m. katedros rsy atsirads vanduo m plauti jos pamatus ir ji buvo pradta remontuoti, buvo atrasti didiojo kunigaikio Aleksandro ir Zigmanto Augusto monos, Barboros Radvilaits, kapai; taiau Vytauto kapas tebr nesurastas. Katedr remontuoj lenkai stengiasi tikinti, kad jo kapo n nebes, kad jis bsis rus ipltas 1655 m. ir kad Vytauto kaulai buv imtyti kartu su daugybe kit rsy buvusi kaul. Vytauto D. paminklas Vilniaus katedroje. Taiau tai tra tik spliojimas. Yra moni net i pai lenk, kurie rodinja, kad Vytauto kapas dar turs bti nepaliestas. Beje, yra lietuvi, kurie net nujauia kapo viet, bet lenkai jiems neleidia jo iekoti. D. Malinauskas, kurs veniausiai tiki Vytauto kaulus tebesant ir kuris i padavimo numano, kur jie galt bti, surinks auk, padirbdino puik grab Vytauto kaulams sudti, bet lenkai to grabo neprim katedr, ir dabar jis saugomas Vilniaus Lietuvi Mokslo Draugijoje. O vis dlto yra daug vilties, kad Vytauto kapas kada nors bus surastas, ir jo kaulai bus padti katedroje garbingoje vietoje.

147

Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro. Tik 1853 m. grafas E. Tikeviius toje vietoje, kur turjo bti senasis v. Mykolo altorius, pastat nauj paminkl; tai marmurin lenta su atkartotu karaliens Bonos urau ir nauju prierau. Virum jo buvo pakabintas senas Vytauto portretas. Tas paminklas tebra dar ir dabar. 24. Vytauto asmuo ir jo valdymo reikm Lietuvai A s m u o . V y t a u t o iorin ivaizda yra inoma: jis buvo nedidelio gio, smulki veido bruo, judrus, temperamentingas ir labai greitas savo veiksmuose. B u v o santrus valgyme, vyno ir kit svaigij grim visai nevartojo. Be lietuvi kalbos, dar mokjo vokikai, lotynikai, rusikai ir suprato totorikai. M o k j o jis ir rayti, bet jo rato nra lik n odio, nes visi laikai anais laikais buvo raomi sekretori. K a i p valstybs vyras, jis yra pats ymusis i vis Lietuvos v a l d o v ; tik jis vienas tra vadinamas Didiuoju. Jo nuopelnai valstybei yra nepaprastai dideli, ir vlesni didieji Lietuvos kunigaikiai visais atvilgiais j laik sau pavyzdiu. Labai sunkiomis slygomis jis pam valdi. Per Jogail Lietuva buvo surita su Lenkija; lenkai, suvar s a v o karali namie, troko sigalti ir Lietuvoje. Taiau Vytautas, pams Lietuv valdyti, kaip J o g a i l o s vietininkas, labai greit pasidar tikruoju Lietuvos valdovu ir net gijo Lenkuose takos; pavyzdiui, vieno gino su ordinu metu Lenk ponai Jogailai su Vytautu pasak: J s a b u d u esate ms valdovai, ir, kaip js nusprsite, taip ir tesie!" Sutvarkymas santyki su Lenkais. Vytautas mokjo paalinti vis lenk tak Lietuvos valstybs valdyme, taiau nenorjo nutraukti su jais ryi: jam, mat, buvo svarbi sjunga, ypa kovai su ordinu. ia jam reikjo didelio sugebjimo ir politiko takto, nes reikjo likti ir savarankikam ir biiulikai gyventi su Lenkais, kurie Lietuv laik j priklausoma. V y tautas m o k j o laviruoti, ir lenkai jam drso priminti priklausomyb tik jo valdymo pradioje; po Tanenbergo laimjimo jau niekas jam to nebeprimin. T a d santyki klausimas ibuvo nejudintas iki V y t a u t o gyvenimo galo. T i k tada, kai jis panoro Lietuvos savarankikum apdrausti karalikja karna, lenkai
148

pakl didiausi triukm. Vytautas dabar nebepabgo sueiti su jais atvir k o v ir n neketino isiadti karnos; taiau jo pastangas pakirto mirtis. Jo valdymo metu Lietuva jau tiek sutvirtjo, j o g apie j o s priklausomyb Lenkijai nebegaljo bti n kalbos, ir Lietuvos bajorai tuojau po jo mirties, nieko nesiklaus, paskelb savo valdovu vitrigail. Pats Jogaila, tuo metu buvs Vilniuje ar Trakuose, turjo sutikti su vykusiu faktu. Vokiei p a v o j a u s paalinimas. Be atpalaidavimo Lietuvos nuo Lenkijos, kitas didelis Vytauto nuopelnas yra ordino nugaljimas. T i k ia jis jau veik kartu su Jogaila. Kartu jie kriktydino Lietuv, kartu var Europoje prie ordin kart agitacij, nurodinjo, k a d ordinas grobuonikais tikslais kariaujs su krikionikja Lietuva, k a d dl jo puolim Lietuva negaljusi anksiau kriktytis ir t.t. Pagaliau abudu sujungtomis savo valstybi pajgomis sutriukino ordino galyb ties Tanenbergu, kartu paskum ilgai bylinjosi su j u o dl sienos ir pagaliau kartu padar Melno taik, isprendusi t byl. Vytautas apgyn nuo vokiei puolimo emaiius ir pirmas tvirtai j u o s prijung prie Lietuvos valstybs. Taiau k a d ir daug jis padjo pastang, vis dlto Klaipda su platoka vakarini emaii juosta paliko ordinui. Vytautui ia nepavyko dl to, kad jis daug dmesio kreip rytus, s v a j o d a m a s uimti vis Rusij. N u o to savo tikslo jis jau buvo visikai nebetoli. Bet tas dideli savo jg ir dmesio nukreipimas rytus atitrauk j nuo artimj tautikosios Lietuvos udavini. T o d l visi anksiau ordino nukariauti lietuvi ir j gimini kratai ilgus amius liko vokiei valdioje. Vytautas ia tik nustat tvirt sien ir ukirto keli vokiei ekspansijai. O ta siena buvo madaug tokia pat, kokia buvo ir Traidenio laikais. Gedimino ir A l g i r d o laikais giliai Lietuvoje N e m u n o pakrantmis k y o j u s i o s vokiei ordino pilys buvo nuluotos. Jei Vytautas bt turjs savs vert pdin, vokiei gaivalas gal bt buvs nustumtas dar toliau, ir nors dalis lietuvikj emi dar bt buvusi atgauta. D e j a , tokio pdinio Vytautas neturjo. Lietuvikj Klaipd mes atgavome tik sukr nauj nepriklausomj Lietuv. Valstybs pertvarkymas. Labai dideli V y t a u t o nuopelnai buvo i r valstybs vidaus tvarkyme. Jis r a d o L i e t u v , s u daryt i daugybs sritini kunigaiktysi,

149

o p a l i k o j viening, vieno d i d i o j o kunig a i k i o v a l d o m . J o valdoma Lietuva, b e to, stojo pasaulio valstybi tarp; su ja jau visur buvo skaitomasi. Pagonikoji, nuo E u r o p o s atskirta ir j o s ujama Lietuva tapo krikionika valstybe, lygi su visomis kitomis. Lietuvos mons pradjo viestis, v y k o mokytis Europos universitetus. Prasidjo glauds prekybos ryiai su Vakarais, ir Lietuva ymiai praturtjo. Vilnius pasidar didelis ryt E u r o p o s miestas. o diu, Vytautas padjo pamatus naujajai Lietuvai. T i k , deja, tolesni politiniai vykiai jai sutrukd tinkamai pltotis ir stiprti. Kelet deimtmei ji dar vienodai laiksi, bet vliau m silpnti, nustojo daugelio emi ir, neturdama tinkamo vado, bendradarbiaudama su Lenkija pasidav j o s kultrinei takai.

V.

Lietuva pereigoje i pagonikj laik krikionikuosius

1. Pagonikosios Lietuvos kultros lygio klausimas Skaitydami senuosius, Lietuv lieianius ratus, matome, kad juose Lietuva daniausiai laikoma tamsiu, barbariku kratu. Bet tai nenuostabu: visi tie ratai (kronikos) buvo raomi daniausiai malding vienuoli, kuriems visi nekrikionys atrod laukiniai barbarai. Viduramiuose daug kas nelaik pagoni net monmis. Todl ir kronikos lietuvius paprastai vadina vairiais eminamais vardais: laukiniais, tono tarnais ir t. t. Taiau tie, kurie tuomet apie Lietuv raydavo, daniausiai jos visai nebdavo mat; jie tik bdavo girdj apie j i kit, kuriems tekdavo bti Lietuvoje arba karo ygio metu, arba su diplomatine misija arba nipinjimo tikslu. Ano meto Lietuva savo kultra, inoma, negaljo avti svetimali. Tai buvo pelktas ir mikuotas kratas, nustas medinmis pilaitmis; tuo jis, inoma, negaldavo stebinti Europos riteri, kurie buvo paprat savo kratuose ant aukt uolini kaln matyti galingas akmens pilis. Be to, susidurdami su lietuviais, jie ia pastebdavo daug to, kas jiems bdavo nesuprantama ir nepaprasta: ventuosius mikus, aminsias ugnis, keistus diev vardus, keistas tikybines apeigas. Visa tai tlam maldingam ir prietaringam vidurami krikioniui atrod tarsi bendravimas su piktosiomis dvasiomis. Tok spd dar labiau padidindavo nelaims, kurios itikdavo riterius, puolanius Lietuv, ypa staigs lietuvi upuolimai mik gldumose. Aiku, kad

150

riteriai, gr i toki ygi, pripasakodavo vienuoliams kronikininkams apie paslaptingj Lietuv visoki pasak; j nuomon, be abejo, negaljo bti palanki lietuviams. Be to, vakar Europoje skleidiamose kronikose vokiei ordinas tyia emino lietuvius, nordamas pateisinti savo nuolatinius kruvinus ygius ir tuo bdu prisivilioti sau talk daugiau karing Europos riteri. Kas gi nenors vykti pamatyti t laukini baisenybi", o kartu patarnauti ir krikionybei? Tad iki pat XV amiaus Europoje tolydio buvo kalbama apie Lietuvos barbarikum, apie jos gyventoj nemonikum. Tada nebuvo kas parodo pasauliui tikrosios Lietuvos vaizdo. Bet Lietuva i tikrj nebuvo laukin. Tiesa, joje nebuvo galing akmens pili, o tai tik todl, kad ia nebuvo uolini kaln, kuri buvo pilna vidurinje Europoje. Bet tatai krato kultros lygio, inoma, dar nelemia. I tikro, vienintelis skirtumas, kurs skyr Lietuv nuo kaimyn, buvo tik tas, kad ji nebuvo krikionika. iaipjau savo kultra ji buvo lygi su visais savo kaimynais; tai mes dabar gerai matome i archeologini ikasen, rodani, kad lietuviai vartojo tokiuos pat ginklus ir tokiuos pat rankius, kokiuos vartojo jos kaimynai ir visa Europa. Be to, lietuviai sek net naujuosius Europos iradimus. Bet geriausias lietuvi kultros rodiklis yra j nuveiktieji darbai. J e i l i e t u v i a i b t b u v b a r b a r a i , n e b t s u k r t o k i o s g a l i n g o s v a l s t y b s ; jie nebt galj ir nuo ordino apsiginti. Jie turjo savotik kultr, gyveno savotik gyvenim; o kad nebuvo krikionys, ia buvo ne j vien kalt: ordinas jiems atne kryi ant kardo, tad jie ir negaljo jo priimti. Europa juos u tai ikoneveik ir per 150 m. ruo prie juos ygius, o jie vis dlto atsilaik. Karai su visos Europos remiamu vokiei ordinu i tikro sutrukd normali Lietuvos gyvenimo raid, sulaik krybin darb, sutrukd kultros kilim. Be to, karingieji lietuviai patys iekojo nauj emi ir nauj jg rytuose. Kurdami diding valstyb, jie svajojo sukurti pasaulin galyb, bet tuo bdu silpnino tautos jgas, eikvodami jas plaiuose, svetimuose rus kratuose. Ten nuklydo ir dingo daugelis energingiausi tautos sn, surusjo daugelis Lietuvos kunigaiki ir bajor; tuose uimtuose rus plotuose j saujel, negaldama perdirbti visos visuomens, turjo pati persidirbti. Tai buvo savotikas Lietuvos skriaudimas, ir jos vidaus kultra negaljo kilti reikiamu greiiu. Bet utat kiek lietuviai parod sumanumo, valstybins iminties ir energijos! Juk pasiekti Volg, Juodj jr, tolimj Galicij ir i ten suskubti grti Nemuno pakrantes atremti ordino puolim reikjo ir itverms ir energijos. Tai geriausias tautos atsparumo ir neisenkanios energijos liudijimas.

151

2. Karikasis senovs lietuvi kultros pobdis Lietuviai istorijos arenoje pasirod, kaip kari ir gamtos tauta. I savo gamtos turt jie maitinosi, o karu reik s a v o valstybin veikl. Jie buvo veiklesni ir karingesni u visus savo kaimynus. X I I I amiuje kaimyni taut kronikos rao apie juos, kaip apie narsius karius. Kryiuoi ordino kronikininkas D u s b u r g a s vadina j u o s kietasprandiais, nenugalimais, prityrusiais kariais. O Livonijos ordino kronikininkas Henrikas (vadinamas Henriku Latviu) iaip j u o s apibdina: Lietuviai tuose kratuose viepatavo visoms tautoms, tiek krikionikoms, tiek pagonikoms, Dl j ygi nedaug kas idrso gyventi savo namuose . . . Palik savo namus, visi slpdavosi mik tankumynuose, taiau n tokiuo bdu negaldavo itrkti i lietuvi. Ir nuo mao lietuvi skaiiaus rusai b g o per mikus ir sodius, kaip kad bga kikiai nuo mediotoj" . . . karo ygius lietuviai j o d a v o raiti ir dideliais briais. J ginklai buvo panas visos E u r o p o s kari ginklus. Pagrindinis raitelio ginklas buvo kardas, galvai ir krtinei pridengti geleiniai arvai. Arkliai buvo balnojami tokiais pat balnais ir taip pat abojami, kaip ir Vakaruose. Be to, raiteliai turjo pentinus, o j arkliai b d a v o puoiami alvariniais papuoalais. Bet kadangi visus metalinius daiktus lietuviams tekdavo pirktis arba grobtis i usienio, tai ne visi j turdavo. T o d l kai kar ieidavo visi vyrai, o ne vien turtingesnieji bajorai, tuomet j dalies apginklas b d a v o daug prastesnis: paprasti kininkai, negaldami sigyti vis brangij ginkl, danai ieidavo kovoti ir su paprastomis medio buomis, su mediniais iemais geleiniais smaigaliais, su kirviais ir t.t. Lietuviai turjo susidar ir savo kariavimo bd, savo taktik. Pilims griauti ia pat, mike, prisikirt medi, pasidirbdavo specialias mainas taranus. Prie sien pristumdavo a u k tus boktus, i kuri b d a v o galima nusileisti apgultj pil. Traidenis, apguls Daugpilio pil, b u v o pasidirbs akmen svaidomj main. Kit kart lietuvi kariuomen per vien nakt pasidirbo tilt ir perjo plai D a u g u v o s up. T a i g i lietuvi karo technika b u v o gana aukta. Be to, jie greit perimdavo naujuosius prie ginklus. Pavyzdiui, V a k a r u o s e iradus pa-

152

trankas, kryiuoiai j a s pirm kart pavartojo prie lietuvius Kstuio laikais; neprajo n met, patrank jau turjo ir Kstutis, kurs, atsilygindamas kryiuoiams, taip pat patrankomis griov j pilis. S a v o kratui ginti lietuviai statsi p i l i s (ir. 30, 85 psl.). J o m i s b u v o nustas visas ordino pasienis; pilna j buvo ir visam krate (j liekan gausu Lietuvojtai gras piliakalniai). V i s o s e pilyse nuolat b u d j o pasikeisdama tam tikra gula, kuri buvo sudaroma i t pai apylinks moni. T u o bdu prieas niekad negaldavo i netyi uklupti pilies ir j o s lengvai igriauti. Lietuvi ygiai b d a v o gerai organizuoti; jie turjo puiki karo vad, todl galdavo pasiekti labai tolimus kratus. Nestigo Lietuvoje n ger d i p l o m a t . Diplomatik gabum parod jau M i n d a u g a s , o Gediminas, Algirdas ir Vytautas buvo tiesiog nepaprasti diplomatai: jie sugebjo kovoti net su didiai sigudrinusia ir p o r o s imtmei praktikos turinia ordino diplomatija. Bdami pagonys, jie visgi kartais sugebdavo pakirsti visos E u r o p o s pasitikjim ordinu, ir ne kart ordinas gaudavo i popieiaus spjim, net b d a v o ekskomunikuojamas. T a s jau rodo, k a d Lietuva visai nebuvo udara Europai. Jei ji diplomatikai laimdavo, tai, be abejo, k a d turjo sekti vakar E u r o p o s gyvenim ir painti j o s santykius. Bet dar geriau Lietuva paino R y t u s ; ia jai buvo inomi visi tarptautiniai santykiai. T i k todl reikale ji sugebdavo ia rasti sau sjunginink, pasinaudoti aplinkini valstybi sunkumais ir be vargo paimti jas s a v o valdi. A i k u , k a d visa tai nra barbar paymiai. Apsileidusi mikin tauta nebt galjusi sukurti tokios galingos valstybs, turinios toki aiki politikos linij, taip graiai sugebanios palenkti s a v o naudai visas kaimynijoj ikylanias problemas. T a d pagonikoji Lietuva turjo turti gana aukt kultr, kuri, inoma, buvo kitonika, skirtinga nuo krikionikj V a k a r kultros; taiau tas j o s verts nemaina. 3. Lietuvos perjimas krikionikj V a k a r kultr R a t o vartojimo pradia. Senoji Lietuva sukr savo galing valstyb, taiau, nesudariusi savo rato, nepaliko mums raytini savo gyvenimo paminkl; todl jis mums maai ir te-

153

inomas. K apie j inome, inome tik i svetimj, kurie betgi Lietuvos nepaino, ra apie j daniausiai tik i kit pasakojim ir labai danai dar tyia j juodindavo. Patys lietuviai tada apseidavo i viso be j o k i o rato. Valstybje vidaus reikalams ratas nebuvo vartojamas net iki X I V amiaus pabaigos. O kai valstybs gyvenime pradjo vartoti rat, j pasiskolino i kit. Pirmieji Lietuvos ratai buvo vairs laikai usien ir sutartys su svetimomis valstybmis. Kai bdavo koks reikalas su Vakarais, b d a v o raoma lotynikai, o kartais ir vokikai; kai b d a v o k o k s reikalas su Rytais, b d a v o raoma ryt slav vartojamja rato kalba. Slav rato kalba Lietuvoje. N u o pat M i n d a u g o laik Lietuvos valstybei teko dideli rus ems plotai. i a lietuviai susidr su senomis valstybmis, priklausiusiomis ryt apeig Banyiai, vliau pramintai pravoslav Banyia, turjusiai savo rat (daugiausia tai buvo tikybiniai ir vairs istoriniai ratai, arba kronikos)). Visi ryt slavai vartojo speciali rato kalb, kuri buvo kilusi Bulgarijoj; ta kalba buvo pradtos rayti j tikybins knygos. Pravoslavai, bijodami ikreipti s a v o tikjimo tiesas, visas savo tikybines knygas ra paodiui, kaip k a d buvo paraytos pirmosios knygos. T o d l j tikybins literatros kalba ilgus amius iliko n kiek nepakitusi, senovika. Ta paia religini rat kalba buvo pradti rayti ir kiti ratai, kuri jau nebevar jokie erezij pavojai; i pasaulin rat kalba pltojosi nekamosios kalbos takoj. Taiau ir ji b u v o visai savotika niekas gyvas ja nekalbjo. Ji buvo vartojama visose pravoslavikose slav tautose ir romanikoj Rumunijoj. Kiekvienoj valstybj ji pltojosi skirtingai. T o d l ji kitokia buvo tuose rus kratuose, kurie pateko Lietuvos valdi, kitokia buvo M a s k v o s kunigaiktystje, vl kitokia buvo kitur. Y p a skirtingai ji m pltotis Lietuvoj, kai nuo X I V amiaus pabaigos ji pasidar valstybine rato kalba, kai ja buvo raoma daugumas rat ne tik valstybs, bet ir Banyios reikalams. Net Lietuvos katalik dvasininkai j vartojo greta lotyn kalbos. Lietuvoje ji pltojosi labiausiai ukrainiei, o ypa gud kalb takoje, tad danai ji yra vadinama gud rato kalba. Kultriniai lietuvi santykiai su rusais. Lietuvos valdiai patekusieji rus kratai, inoma, turjo nemaa takos ir Lie-

154

tuvos rato kalbai. T o s kalbos vartojimas betgi n kiek nerodo, k a d ano meto Lietuva bt buvusi aprusjusi. Viduramiuose beveik visur pasauly rato kalba skyrsi nuo nekamosios tautos kalbos. monms neateidavo n galv, kad galt rayti ir s a v o nekamja kalba. K a i p Europos vakaruose buvo raoma lotynikai, taip Lietuvoje ir visuose rytuose specialia slav rato kalba. Bet nei vakar Europa nebuvo lotynika nei Lietuva nebuvo slavika ar rusika, kaip k a d paskutiniais laikais band rodinti rusai. inoma, um tokiuos didelius rus plotus, lietuviai iek tiek buvo paveikti j kultros; ypa j u o s paveik rus valstybin organizacija ir visuomeniniai santykiai. Lietuviai visai neliesdavo rastosios rus kratuose valstybins ir socialins santvarkos, todl ji negaljo nepaveikti ir paios Lietuvos, juo labiau, k a d rusikuosius kratus nusikeldavo dalis Lietuvos kunigaiki ir bajor, kurie prisigerdavo rusikosios kultros. Ir i tikro lietuviai pasiskolino i rus kai kurias valdymo formas, sived buvusius rusikuose kratuose urdus. N e t pats didiojo kunigaikio titulas yra skolintas i rus. I rus yra skolinti ir vietininkai (namiestnik), tvnai (tijuri) ir kt. Bet iaipjau Lietuva nesurusjo. V i s a valstyb tautiniu ir tikybiniu atvilgiu dalijosi dvi dalis: lietuvikj pagonikj, arba tikrj Lietuv, ir rusikj pravoslavikj. Kiekviena i j gyveno skirting gyvenim. K a d Lietuva i tikro nebuvo surusjusi, geriausiai rodo tas faktas, k a d joje nesigaljo pravoslavija. T i k r o j o j e Lietuvoje pravoslavais buvo tik j atsikl rusai, o i lietuvi neinome Ryt Banyios apeigomis apsikriktijusios n vienos bajor eimos. Pravoslavais virto tik tie, kurie nusikl gyventi rusikuosius kratus, Visi lietuviai iki pat krikto iliko p a g o n y s ; po krikto jie labai greit virto katalikais, be joki svyravim atsigrdami V a k a r krikionyb. T a s jau rodo, kad, bebendraudami su savo prieais katalikais, lietuviai buvo gana gerai pain katalikikj V a k a r kultr. Kultriniai lietuvi santykiai su katalikikaisiais Vakarais ypa pagyvjo susidrus su vokiei ordinu. N u o to meto Lietuv pradjo skverbtis ir krikionyb, atsirado vienuoli misijonieri. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir kitur buvo katalik banyi. Be to, prasidj prekybos santykiai

155

Lydos pilies griuvsiai.

(ypa su R y g a ) lietuvius jung su Vakarais. Dalis vakar Europos pirkli net apsigyveno Lietuvoje; taip antai, Jogailos valdymo pradioje net Vilniaus miesto virininkas b u v o pirklys vokietis Hanulonas. T o meto L i e t u v a k u l t r o s i r v i e s o s i e k o j o ne Rytuose, bet V a k a r u o s e . Gediminas pirmasis ketino sukultrinti Lietuv ir kvietsi amatinink, pirkli ir riteri i V a k a r . T a i p pat nuo jo laik korespondencijai su V a k a r valdovais b u v o pradta naudotis Lietuvoje gyvenusi vienuoli patarnavimais: mat, tik jie geriausiai galjo rayti lotynikai. Bet glaudesni Lietuvos santykiai su V a k a r a i s i tikrj prasideda tik nuo Jogailos ir Vytauto laik; anksiau eidavo tik diplomatiniai susiinojimai, pasikeitimai laikais ir delegacijomis, o vedus krikt jau norima visai priartinti Lietuv prie vakar Europos, sulyginti j su visomis kitomis valstybmis. I pradi Lietuvai buvo sunku prisitaikyti prie E u r o p o s kultros: ji neturjo vakarietikai paruot moni. O jie ypa buvo reikalingi diplomatijai ir Banyiai. ia ir prasidjo lietuvi

156

tautos nelaims. Neturdama tam reikaling moni i saviki tarpo, ji turjo j kviestis i svetur, daugiausia i Lenkijos. iek tiek buvo ruoiama ir savos inteligentijos, bet ir ji daniausiai ruosi, mokslinosi Lenkijoj. T u o bdu prasidjo su Lenkija pirmieji kultriniai ryiai, ilgainiui palengva sulenkin auktesnj Lietuvos visuomens sluoksn. M o k y t j moni paruoimo klausimas. Po krikto Lietuvai reikjo daugiau viesuomens. Bet, deja, nei Jogaila nei V y tautas nepasirpino steigti Lietuvoje mokykl, kurios paruot mokyt moni. Tiesa, lietuviai po krikto pradjo lankyti vakar E u r o p o s universitetus. Taiau j ten studijavo dar labai nedaug. 1400 m. Jogaila atgaivino jau seniai kurt, bet sunykus K r o k u v o s universitet. Kadangi jis buvo Lietuvai artimiausias, tai daugumas lietuvi ir vyko j mokytis; ypa daug lietuvi ia studijavo teologij ir ruosi banytinei veiklai. Bet it pirmj mokyt moni vis dlto dar nepakako, ir Lietuvai dar ilgai teko skolintis inteligent i svetur. M o k y k l Lietuvoje ilg laik kaip ir nebuvo. Anais laikais visur pasauly mokyklas laikydavo tik banyios ir vienuolynai. krus Vilniaus vyskupyst, prie j o s atsirado ir pirmoji Lietuvos mokykla. Po keleri met atsirado dar keletas mokykl prie vienuolyn ir parapijini banyi. Bet tai buvo tik pradios m o k y k l o s ; jose mok banyios reikalui truput lotynikai skaityti ir rayti. I pradi vaikai buvo ruoiami patarnauti banyiose pamald metu, paskui gabesnieji, dar kiek pamokyti, bdavo ventinami kunigus. Mat, i eilinio an laik kunigo maai tebuvo reikalaujama: p a k a k d a v o , jei mokdavo paskaityti liturgines maldas ir atlikti banytines apeigas. Taiau it mokykl dar nepakako; iki pat X V I amiaus j buvo labai nedaug. O auktesnioji ir auktoji mokykla (akademija) Lietuvoje atsirado tik su jzuit atjimu, t. . X V I am. antroje pusje. T a d iki tol visa viesuomen buvo ruoiama svetur. J o s daugumas moksi Lenkijoje, K r o k u v o s universitete. T o d l ji visada jaut tam tikr kultrin giminyst su lenkais. O kadangi, trkstant savos viesuomens, jos tekdavo kviestis daniausiai i Lenkijos ir kadangi su Lenkija vis laik buvo palaikomi politiniai ryiai, tai palengva jo ir Lietuvos viesuomens lenkjimas.

157

Prahos lietuvi kolegija. Iki jzuit paioje Lietuvoje niekas nemgino steigti auktesniosios ar auktosios mokyklos. Bet jau netrukus po krikto buvo bandyta sudaryti slygas, kad lietuviai galt ruotis kunigus Prahos universitete. Tuojau po Lietuvos krikto buvo reikalinga jai paruoti lietuvi kunig, nes pirmieji Lietuvos kunigai lenkai, nemokdami kalbos, negaljo apatalauti. Anais laikais steigti auktojo mokslo staig buvo nelengva, nes trko mokomojo personalo. Lenkai Lietuvos krikto metu taip pat neturjo auktosios mokyklos. Kadaise Kazimiero Didiojo kurtas universitetas buvo sunyks (j 1400 m. atgaivino Jogaila). Auktuosius teologijos mokslus lenk dvasininkai jo Prahos universitete. Todl Jogailos mona Jadvyga, susitarusi su savo kapelionu eku, nutar sudaryti slygas, kad Prahoje galt mokytis teologijos ir lietuviai. Anais laikais prie universitet paprastai bdavo steigiami tam tikri student bendrabuiai. Juose nereikdavo nieko mokti, ir visi studentai galdavo mokytis pas ten pat gyvenanius profesorius. Tokie bendrabuiai buvo vadinami k o l e g i j o m i s . Jadvyga ir sugalvojo steigti Prahoje toki kolegij lietuviams. Tam reikalui buvo paskirta speciali suma pinig ir nupirkti namai; juose turjo gyventi ir mokytis teologijos 12 student lietuvi. Bet Jadvyga mir nespjusi vykdyti savo sumanymo, o jos galiotiniai, kuriems buvo teikti pinigai, kolegij steig tik po keleri met. I pradi j neatvyko n vieno lietuvio, nes nebuvo kas juos paskatint ten vaiuoti. Netrukus ekijoje prasidjo didels suiruts ir tarpusavio karai (ir. 1389 psl.), ir universitetas bei kolegijos sunyko. Tuo bdu lietuviai nepasinaudojo ta malone. Lietuvos rat pradia. Pagonikoji Lietuva nepaliko apie save joki rat. Pirmieji Lietuvos ratai buvo savos kronikos, atsirasdusios Vytauto laikais. J o s buvo paraytos jo rm takoje, o gal net jo paties sakymu. J o s raytos ta paia gud rato kalba, kuria buvo raomi ir visi vidaus reikal ratai. T kronik atsirado net keletas, o viena tuojau buvo iversta ir lotyn kalb. T a i pirmosios Lietuvos istorijos. I j jau aikiai matyti didelis valstybinis susipratimas. J o s e grimasi ir didiuojamasi Lietuvos praeitimi, garbinamas Vytautas ir jo darbai. Ta paia gud kanceliarine kalba buvo raytos ir vlesniosios Lietuvos kronikos. T i k X V I amiaus antrojoje pusje Lietuvoje ima rastis ir lenkik rat.

158

Medinink pilies griuvsiai. Buvusi didij kunigaiki vasaros rezidencija prie Vilniaus.

4. Senosios Lietuvos valstybin santvarka Valstybs teritorija ir jos valdymas. Lietuvos valstybs branduolys buvo Auktaiiai; i ia Lietuvos valstyb spariai m plstis rytus. D a u g y b rytuose esani rus kunigaiktysi buvo jungiamos prie Lietuvos. I pradi Lietuvos sienos buvo pleiamos karu. Vliau daugelis rus kunigaiktysi buvo prijungtos vairiomis sutartimis ar paimtos Lietuvos kunigaiki globon; j o s tik turjo mokti didiajam kunigaikiui duokl ir eiti jo sakymu kar. Kai kuriose kunigaiktystse kur laik buvo paliekami net tie patys, senieji rus kunigaikiai. Bet daniausiai didesnieji kunigaikiai buvo paalinami ir j kunigaiktysts buvo pavedamos valdyti didiojo kunigaikio snums ar broliams; senieji rus kunigaikiai ilgiau iliko tik smulkiosiose kunigaiktystse (ir. 76 psl.). Atskir kunigaiktysi Lietuvos valstybje buvo gana d a u g ; pavyzdiui, kiekvienas i 7 Gedimino sn, o daugumas i 12 A l g i r d o sn gavo valdyti po atskir kunigaiktyst. Vienos j buvo tikrojoje Lietuvoje, o kitos jos uimtose rusi-

159

kose emse. T u o bdu visa valstybs valdymo sistema virto sritini kunigaiktysi sistema. T a i p b u v o iki Vytauto laik. D i d i o j o kunigaikio valdia valstybje b u v o suvaryta. Valstyb buvo laikoma ne jo vieno, bet visos jo eimos nuosavybe, todl visi eimos nariai turjo teis joje gauti savo dal. T a i p pat visi eimos nariai, turdami savo sritis, vaidino tam tikr vaidmen ir valstybs politikoje. T o d l visi svarbesnieji ygiai didiojo kunigaikio buvo atliekami tik pasitarus su broliais; sutartys su kitomis valstybmis taip pat buvo daromos v i s o s eimos vardu. Bet vis dlto visi turjo klausyti didiojo kunigaikio. I nepaklusniojo jis galjo atimti valdomj srit ir duoti jam kit arba ir visai neduoti. iaipjau, iskyrus eim, didiojo kunigaikio valdios nevar niekas: jis b u v o visos valstybs savininkas ir valdovas. Taiau, kol kurioje nors srityje buvo k o k s kunigaiktis, tol didysis kunigaiktis turjo reikal tik su juo, ne su jo valdiniais; ie buvo visikoje savo srities kunigaikio valdioje. S o s t o paveldjimas. D i d i o j o kunigaikio sostui paveldti nebuvo susidariusios tradicijos. pdin pasirinkdavo pats tvas. J u o b d a v o pasirenkamas ne btinai vyriausiasis snus; pav., po Gedimino mirties Vilni m valdyti jauniausiasis jo snus, Jaunutis; j pakeit Algirdas irgi ne vis vyriausiasis i broli. Pagaliau A l g i r d o paskirtas pdinis, Jogaila, buvo vienas i vidutinij jo sn. Srii suskirstymas buvo nevienodas: kai kurie kunigaikiai vald labai dideles sritis, o kai kurie vald v o s po vien ar po dvi pilis su maomis apylinkmis. Didiausia buvo Vilniaus sritis, kuri vald patsai didysis kunigaiktis. Jai, be didels dalies Auktaii, dar priklaus dideli G u d plotai. N u o Gedimino laik taip pat gana didel b u v o Kstuio valdytoji Trak sritis. Kiekvienas i kunigaiki savo srityje vl savo rtu skirst emes snums. O tie ne btinai turdavo gauti itisin ems plot: kartais jie gaudavo por ar kelias pilis, kuri ems plotai ir nesueidavo. Dideli srii, turini net po kelias kunigaiktystes, buvo ir paimtose rus emse; tokios, pavyzdiui, buvo Polocko, Smolensko, N a u g a r d o Sieversko, Kijevo ir kitos kunigaiktysts. Srii naikinim ir valstybs centralizavim pradjo Vytau-

160

tas (ir. 117120 psl.). D a u g u m a s didij sritini kunigaiktysi buvo panaikintos. Vietoj kunigaiki srityse buvo paskirti vietininkai; vliau tie vietininkai virto vaivadomis, o buvusios kunigaiktysts vaivadijomis. Vytautas patsai vald Vilniaus ir T r a k sritis (kitos ems buvo v a l d o m o s jo vietinink). T a i buvo dideli plotai, kuri be speciali urd nebuvo galima valdyti. T o d l 1413 m. i t srii b u v o sudarytos dvi pirmosios vaivadijos. K a d a n g i j o s buvo per didels, tai vliau i j dar b u v o iskirtos kelios kitos vaivadijos; bet tas atsitiko daug vliau, jau po Vytauto. 5. Senosios Lietuvos socialin santvarka Visuomens sluoksniai. Socialin nelygyb Lietuvoje, kaip ir visuose kratuose, prasidjo lbai anksti. Visuomen buvo susiskirsiusi sluoksnius, turinius nelygias pareigas ir nelygias teises. I j vliau isipltojo udari luomai. Po valdaniosios kunigaiki eimos, jo smulkesnieji k u n i g a i k t l i a i , kurie i valstybs krimosi laik buvo ilik savo maytse sritelse. Tokie, pavyzdiui, buvo Aln, Giedraii, Svyrio kunigaikiai ir kt. J a u Vytauto laikais jie niekuo nesiskyr nuo turtingesnij bajor. Vliau su jais susilygino ir daugelis kunigaiki, i kuri Vytautas atm sritis. I j ir turtingj bajor kilo artimesnieji didiojo kunigaikio bendradarbiai, jo diplomatai, karo vadai, srii vietininkai ir patarjai; nuo XV amiaus, lenk pavyzdiu, jie buvo pradti vadinti p o n a i s . Be j, buvo dar emesnysis bajorijos sluoksnis, kurio svarbiausias darbas ir pareiga b u v o eiti kar. D a r emiau u juos stovjo vairios valstiei rys. Taiau visi tie sluoksniai dar nebuvo udari, dar nebuvo luomai: perjimas i vieno sluoksnio kit tebebuvo dar atviras. Praturtjs valstietis, pradjs eiti kario pareigas, galjo virsti bajoru, o ikils bajoras galjo pasidaryti artimu didiojo kunigaikio padjju ir eiti vadinamj pon tarp. Galjo bti ir prieingas kelias: nuskurds didikas ( p o n a s ) savaime virsdavo eiliniu bajoru, o nuskurds bajoras paprastu valstieiu. Bajorai i seno vald tam tikrus ems plotus, pavelddami juos i tv. I t emi jie turjo eiti didiojo kunigaikio ka-

161.

riuomen. J valdomoji em i tv pereidavo vaikams, taiau j o s tikruoju savininku vis dlto buvo laikomas kunigaiktis. O jam buvo svarbu, kad privatin bajor em visada likt rankose t moni, kurie galt atlikti karo tarnyb. Todl ems savininkai, perleisdami em kitiems, turdavo gauti kunigaikio sutikim. T o k i o pat sutikimo reikdavo ir em parduodant ar dovanojant, o taip pat ir j perleidiant vedyb keliu. Jei likdavo vienos tik dukterys, tai kunigaiktis rpindavosi ileisti jas u toki vyr, kurie galt atlikti karo tarnyb. T a d iuo atveju bajor privatins nuosavybs laisv buvo suvaryta; visais kitais atvejais bajorija savo turtui turjo visik laisv. Negaljo jie laisvai elgtis tik su ta eme, kuri jiems d u o d a v o kunigaiktis valdyti iki g y v o s j galvos ar iki pasikeis jo malon: ta em galjo bti atimta ir kitam atiduota kiekvienu momentu arba i jus kunigaikio skirtajam laikui. Bet faktikai ir ta em, patekusi kurios nors eimos rankas, i j o s jau retai k a d a beieidavo. Jei imirdavo kuri nors bajor eima be pdini, tai j turtai ir dvarai atitekdavo kunigaikiui, ir jis savo valia atiduodavo juos kam nors kitam (tai vadinamoji k a d u k o teis). Karin prievol bajorijai nebuvo lengva: kasmet vien ar kelet kart tekdavo eiti kar paiam su savo ginklais, su savu arkliu ir su savo maistu. O jei kuris nors bajoras b d a v o turtingesnis, tai turdavo patsai atsivesti ir ilaikyti dar kelet ginkluot savo tarn. Bajoras, kurs neatlikdavo karins prievols, netekdavo ems, o jei karins prievols neatlikdavo neturtingas bajorlis, tai jis turdavo eiti valstieio pareigas. Be karo tarnybos, bajorai turjo dar ir kit pareig; jie turjo statyti naujas ir taisyti senas pilis; be to, j pareiga buvo ir saugoti pilis. D i desnieji bajorai visus tuos darbus, inoma, atlikdavo per savo tarnus, o neturtingieji patys. Be to, bajorija dar turjo ilaikyti pravaiuojanius kunigaikio pasiuntinius, parpinti jiems arkli, veim. Jie turjo ilaikyti ir kelionje pas juos sustojant kunigaikt su visu jo dvaru. Smulkesnioji bajorija dar turjo daugyb pareig, pagal kurias ji buvo skirstoma daugel ri. Lietuvos bajorijos pareigos valstybei priklausydavo nuo j valdomosios ems. Taigi ir pas mus buvo madaug tokia pat santvarka, kaip Vakaruose vadinamasis f e o d a l i z m a s . Tik Lietuvos feoda-

162

lizmas buvo kiek kitoks: jis skyrsi nuo vakar Europos feodalizmo ne tiek bajorijos, kiek sritini kunigaiki teismis. Lietuvos sritins kunigaiktysts buvo laikomos ne tiek jas gavusio kunigaikio nuosava valstybe, kiek administracine apygarda. Todl jos buvo nepastovios: kunigaikiai galjo bti kilnojami i vienos vietos kit, j sritys galjo bti karpomos, mainamos ir didinamos. Tuo tarpu Vakaruose vasal valstybs buvo pastovios ir nelieiamos; jos buvo kunigaiki gaunamos i tv, o ne i suvereno malons. Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai isipltojs. Valstieiai buvo emesnysis ir gausingiausias Lietuvos visuomens sluoksnis. J sudar krato kininkai, darbininkai. Jie b u v o taip pat nevienodi. XV amiaus pradioje, t. y. V y t a u t o laikais, daugumas valstiei Lietuvoje dar buvo l a i s v i e j i k i n i n k a i . Jie mokjo tam tikr nustatyt mokest, duokles, jo kai kurias pareigas ir beveik nesiskyr nuo emesniosios bajorijos; jei kurie praddavo eiti karin tarnyb, tai virsdavo net tikraisiais bajorais. Bet jau tada, ypa pon ir turtingesnij bajor emse, buvo valstiei, kurie buvo pririti prie pavestojo ems ploto ir turjo nustatytas pareigas; tokie valstieiai vadinosi n e l a i s v a i s i a i s . T a i s laikais Lietuvoje dar tebevyravo natralinis kis. Pinig tuomet buvo labai maa, todl jo main prekyba. U parduodamus produktus b d a v o gaunamos prastesns preks (daniausiai brangs kailiai), u kurias jau i kit b d a v o perkami reikalingieji daiktai. M a t , buvo nelengva rasti mog, kurs turt norimj preki ir nort gauti pirkjo turimj produkt. T o d l numanu, kad kai kurios preks turjo atstoti pinigus. O nesant pinig arba labai maa j esant, valstieiai ir mokesius mokjo savo kio produktais: javais, ienu, gyvuliais, kiauiniais ir t. t. Vlesniais laikais ir vietoj galvij buvo mokami mokesiai, vadinami m e z l i a v o m i s ; visa, kas dvar buvo suneama produktais, vadinosi d u o k l m i s . alia emdirbysts, svarbios kio a k o s tada dar buvo bitininkyst, mediokl ir vejyba; tais verslais vertsi mons, gyven mikuose ir prie vandens. Kiekvienas i j mokjo mokesius savo verslo produktais. Tie, kurie mokjo medum ir vaku, buvo vadinami b i t i n i n k a i s , kurie mokjo kiauni i r vebr kailiukais k i a u n i n i n k a i s i r v e b r i n i n k a i s , kurie uvimis u v i n i n k a i s . K a d a n g i kunigaiktis karo

163

reikalui prival arkli, tai krate buvo daug irgyn. Kai kur buvo auginama imtai arkli; pavyzdiui, netoli K a u n o buvo 800 arkli irgynas. Arkliams priirti ir erti b u v o specials valstieiai, vadinami a r k l i n i n k a i s . B e to, buvo speciali ris amatinink, kurie dirbo kunigaikiui ar ponui reikalingus veimus ir ratus (tai vadinamieji r a t i n i n k a i) ir t. t. Bet, greta vis rinkliav kio produktais ir amatinink gaminiais, kai kuri srii valstieiai jau labai anksti taip pat mokjo ir vadinamj s i d a b r i n (sidabrin duokl, t. y. mokest sidabriniais pinigais). I pradi Lietuvoje sav pinig nebuvo i v i s o ; buvo vartojami svetimieji: rus mutiniai, sidabro lazdels, vliau ordino pinigai ir pagaliau Prahos skatikai. Savi pinigai buvo pradti kalti greiiausiai tik A l g i r d o ir Kstuio laikais, taiau daugiau j buvo kalama V y t a u t o ir vlesniaisiais laikais. Be vairi rinkliav ir mokesi, valstieiai dar buvo veriami statyti pilis, tiltus, tiesti kelius ir t.t. A n a i s laikais dar niekas nesisteng daug ems dirbti, nes tuomet jav eksporto nebuvo, ir todl nebt buv kur dti jav. T o d l nei bajor nei didiojo kunigaikio dvaruose (vadinamuosiuose domenuose) valstieiams dar nereikjo daug dirbti. Y p a lengva valstiei bkl buvo didiojo kunigaikio dvaruose. Kunigaikiai vald savo emes ir teis jose gyvenanius mones per savo v i e t i n i n k u s i r dvar prievaizdus, vadinamus t v n a i s ; o ie i valstiei galjo reikalauti tik toki prievoli, k o k i o s b u v o kunigaikio nustatytos. T u o tarpu bajorai stengsi kuo daugiausia inaudoti savo valstieius. Vergai buvo emiausias visuomens sluoksnis, kurs neturjo joki teisi, o b u v o tik darbo jga. Jie atsirado i karo belaisvi ir prasiskolinusi ar mirti nuteist ir pasigailt valstiei. V i s i verg vaikai taip pat virsdavo vergais. Jie galjo bti kam dovanojami ar parduodami; taiau tokios verg prekybos, kokia k a d buvo Rytuose, kur j u o s vedavo parduoti specialias rinkas, Lietuvoje nebuvo. Jie buvo tik nelaisvi dvaro bernai, kurie dirbo em ir kitus darbus. Jei kuriam i j pasisekdavo gauti ems plot ir j dirbti u tam tikr mokest ir pareigas, tai danai tokio vergyst pamirdavo, ir toks vergas tapdavo paprastu valstieiu.

164

6. Ekonominis senosios Lietuvos gyvenimas Gyventoj skaiius. A n o meto Lietuvos valstybs gyventoj skaiius nra inomas. Taiau jis negaljo bti labai didelis, nes dar X V I amiuje didiuliai Lietuvos valstybei tek rusikj emi plotai buvo dykumos. N o r s teritorijos atvilgiu rusikosios ems bent 10 kart buvo didesns u tikrj Lietuv, taiau gyventoj ten buvo vis dlto ne daugiau, kaip k a d tikrojoje Lietuvoje. O ir ia j buvo ne kain kiek, nes ir Lietuva daugely viet buvo apaugusi didiulmis, maai tegyvenamomis giriomis. Antai itisa didiul giria buvo kryiuoi pasienis, t. y. visas dabartinis Suvalk kratas, didesniosios Taurags, Kretingos ir Teli apskrii dalys. Antra tokia pat didiul giria buvo Livonijos pasienis (iaurin Lietuvos dalis). Be to, didiuli giri buvo pilna ir visam krate. T o d l apskaiiuojama, k a d X I V amiaus pradioje tikrojoje Lietuvoje gyventoj galjo bti tik apie 300.000400.000 (46 mons 1 kv. klm.). k i s . Pagrindin Lietuvos kio aka buvo emdirbyst. Bet ji gana sunkiai klestjo: j trukd nuolatiniai kryiuoi upuolimai, kuri kartais b d a v o bent po 45 ar net po daugiau per vienerius metus. Ir patys emdirbysts pabklai buvo dar menki: em daniausiai b d a v o ariama mediniu arklu (be geleinio norago) ir akjama akotu medio kamienu (taiau nereikia manyti, k a d taip buvo dirbama tik Lietuvoje; taip pat dar ilgai dirbo net Vakaruose). Vaismainio ir lauk trimo lietuviai dar neinojo. Vienoje vietoje tol sdavo, kol a u g d a v o ; kai ia nebeaugdavo, met t plot, sdavo kitur: ems tuomet buvo kiek reikiant. K a d a n g i jav eksporto tuomet nebuvo, tai, alia emdirbysts, dar didel reikm Lietuvos kiui turjo gyvuli auginimas, mediokl, bitininkyst ir vejyba. Mat, t versl produktus buvo galima parduoti ir u gautuosius pinigus pirktis Lietuvoje nesani preki. Prekyba. Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandinavais ir su rusais; upmis buvo pasiekiama net J u o d o j i jra, tolimi vakarins A z i j o s kratai ir Viduremio pajris. Bet totoriams umus Dniepro iotis, prekyba su tais kratais sumajo. Kiek vliau M a o j i A z i j a pateko Turk valdi; prekybos centrai, kurie grupavosi Viduremio jroje, tada pamau visai Euro-

165.

pai nustojo savo reikms, ir iaurje m kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidar prekyba iaurs ir Baltijos jrose; ia sigaljo vokikj miest pirkli sjunga, vadinamoji H a n z a . N u o to tad laiko ( X I I I amiaus) ir Lietuvos prekyba m krypti Baltijos jr. Hanzos pirkli prekybos centras Baltijos jroje buvo V i s b y miestas G o t l a n d o saloje; iaurje prie Hanzos prisidjo D. N a u g a r d a s (ir. 2830 psl.). Lietuvai buvo sunku prekiauti su Hanzos pirkliais, nes vis pajr ir abiej didij upi iotis buvo um kryiuoiai. Bet vis dlto X I I I ir X I V amiuje Lietuvai pats svarbusis prek y b o s punktas buvo R y g o s miestas. N e m u n o iotys buvo apgultos kryiuoi, kurie stengsi visaip trukdyti Lietuvos prekyb. Prijimas prie R y g o s D a u g u v o s upe taip pat buvo gana sunkus, ia irgi trukd tie patys kryiuoiai, vis dlto ia buvo kiek lengviau: mat, R y g a buvo laisvas miestas, kuris, nordamas pasipelnyti, b u v o sukalbamesnis. Be to, ia kryiuoiams b u v o prieingas R y g o s arkivyskupas, kuris, k o v o d a m a s su ordinu drauge su rygieiais, ne kart eidavo ivien su Lietuva (Vytenio ir Gedimino laikais, ir. 65, 68 psl.). A r k i v y s k u p o ir rygiei dka danai b d a v o sudaromos Lietuvos prek y b o s sutartys net su ordinu. V y t a u t o laikais, aprimus karams su kryiuoiais, atgijo prekyba Nemunu. Usimezg gyvi ryiai su ordino prekybos centraisKaraliauium ir Dancigu. T u o metu ryt Lietuvos, t. y. rusikj emi prekyba daugiausia jo D a u g u v a , o tikrosios Lietuvos ir jai artimj srii Nemunu. T o d l prie D a u g u v o s ikilo didelis prekybos centras P o l o c k a s , o prie Nemuno K a u n a s . A b i e j u o s e tuose centruose Hanza veikiai steig savo agentras (vadinamsias pirkli kontoras). Y p a svarbus centras buvo K a u n a s : mat, prekybai labai patogi jo vieta dviej dideli upi santakas. Lietuvos prekyb varant ordinui, ugrobusiam upi iotis, didel dalis piet Lietuvos preki m plaukti per Lenkij, kai su ia prasidjo Lietuvos santykiai. Per Lenkij ypa buvo patogu gabentis reikaling ginkl, kuri ordinas niekuomet nepraleisdavo. T u o m e t Vytautas tyia m spausti Lietuv atvykstanius vokiei pirklius ir proteguoti lenk pirklius. T u o bdu, nors ir neilgam, svarbus prekybos centras Lietuvai tapo K r o -

166

k u v a . Pasibaigus karams su ordinu, vokiei pirkliai vl sigaljo Lietuvoje ir nukonkuravo lenk pirklius; ateityje per Lenkij jo preks tik i t Lietuvos dali, kurioms lengviau buvo pasiekti V y s l o s intak Bug ( B u g u Lietuvos preks eidavo V y s l , o ia Dancig). Prekybos klestjimas. Lietuvos prekyba labiausiai pagyvjo V y t a u t o l a i k a i s . Jis, bdamas geras krato eimininkas, labai vertino prekyb, inodamas, kad ji turtina krat. O be to, p a j a m o s i prekybos papildydavo jo neisenkant id. Prekyb jis rm visokiais bdais; su svetimais kratais dar prek y b o s sutartis. Y p a jis protegavo savo pirklius ir ustodavo juos, svetur nuskriaustus. Jei kur nors Lietuvos pirkliai b d a v o nuskriausti ar b d a v o atimtos i j preks, jis sakydavo sulaikyti Lietuv atgabentas t krat prekes, kur tatai atsitikdavo. Pirkliai j laik savo globju ir apipildavo j dovanomis. D a r ilgai po jo mirties pirkliai jo laikus vadino a u k s o laikais. E k s p o r t u o j a m o s ir importuojamos preks. Seniausioji Lietuv o s e k s p o r t o prek buvo v a k a s , garsus R y g o s , K a raliauiaus ir Dancigo rinkose. Be to, dar labai daug buvo eksportuojama vairi k a i l i (kiauni, vebr, voveri, lapi ir t.t.). T a i p pat gana pelninga eksporto prek buvo m e d i s ; buvo gabenami neapdirbti rstai ir apdirbta mediaga: sienojai, lentos (daniausiai laiv statybai), kartys (buriniams stiebams) ir t.t. Iveami buvo pelenai, anglys, derva. V a k a s , kailiai, medis ir jo vairs gaminiai buvo pagrindins Lietuvos eksportins preks (jav tada Vakarai nei i Lietuvos nei i kit artimj krat nepirko). I m p o r t u o j a m o s Lietuv b u v o tokios preks, kuri ji pati neturjo, pirmuiausia d r u s k a ir vairs metal, ypa g e l e i e s , dirbiniai: ginklai, kirviai, dalgiai, peiliai, kio padargai, vairs papuoalai ir t.t. Be to, dar buvo importuojami v i l n o n i a i a u d e k l a i (j patys lietuviai dar tada beveik neaud), silks, pipirai ir vairios kitos reikmens. Miestai. Visais laikais prekyba ir amatai koncentravosi miestuose. V a k a r u o s e miestai turjo tam tikras teises ir valdsi patys. Lietuvoje miestams ikilti nebuvo ger slyg, nes kratas buvo nuolat kar naikinamas ir buvo trukdoma prekyba. T o d l tik Vytauto laikais daugiau ikilo Vilnius, Trakai, Brasta, Gardi-

167

nas, Kaunas. Kai kuriems j buvo duotos savivaldybs (vadinamosios M a g d e b u r g o teiss). Taiau tai buvo tik pati miest kilimo pradia; jie sigaljo daug vliau. Pirmas M a g d e b u r g o teises gavo Vilnius (1387 m.), vliau Brasta (1390 m.), Gardinas (1391 m.), o dar vliau K a u n a s ir kt. miestai. y d a i visur vadurami Europoje buvo pinig skolintojai, nelyginant ms laik bankininkai. Be to, jie vertsi vietine prekyba, ypa prekiaudami brangenybmis: mat, beskolindami pinigus, gaudavo laid brangenybi, ir tuo b d u prato jomis prekiauti. D a u g kur Europoje jie buvo smarkiai persekiojami, ivaromi, j turtas b d a v o atimamas. Bet Vytautas suprato, k a d ekonomikam Lietuvos kilimui reikalingi ir piniguoiai, kurie reikale teikt kredito. T o d l atvykusi yd jis ne tik nespaud, bet dar jiems dav privilegij, suteik jiems savivaldyb, leido laisvai ipainti savo tikjim, apdraud j gyvyb ir turt (u ydo nuudym b u v o paskirtos tokios pat bausms, kaip ir u bajoro nuudym). T u o b d u nuo V y t a u t o laik Lietuvoje daugiau atsirado yd, kurie palengva sum savo rankas pinigus. Vytauto laikais buvo tik trys yd bendruomens, Brastoje, Gardine ir Trakuose, vliau j atsirado visame krate. Pagrindinis yd verslas i pradi buvo pinig skolinimas u vairius laidus, o paskui prekyba. Vliau jie ypatingai daug pelnydavo i muit; sumokj didiajam kunigaikiui sutart sum, jie g a u d a v o metams ar ilgesniam laikui teis rinkti i pirkli nustatytus muitus. Be to, jie daug pelno g a u d a v o ir i kit versl. T u o b d u yd tarpe atsirado dideli piniguoi.

VI. Vytauto politikos tsj laikotarpis


1. vitrigaila ir jo k o v o s su Lenkija (14301432 m.) vitrigaila. Vytautui mirus, Lietuvos bajorija savo didiuoju kunigaikiu paskelb jauniausij Jogailos brol, vitrigail. J o gaila (tuo metu jisai buvo Lietuvoje), kurs tikjosi, k a d po V y tauto mirties Lietuva jam sugr, noromis nenoromis turjo sutikti su vykusiu faktu. vitrigaila nuo pat jaunysts buvo didelis nenuorama. V o s tik Vytautas pradjo valdyti Lietuv, jis tuoj m su j u o kovoti,

168

nordamas paverti i jo Lietuvos sost. D a u g kart jis buvo nubgs pas imperatori ir pas vokiei ordin prayti paramos, daug kart buvo pakliuvs V y t a u t o rankas ir kaljo. T i k paskutinius 10 met prie V y t a u t o mirt vitrigaila aprimo ir, J o gailos ilaikomas, gyveno ernigove. vitrigailos konfliktas su Lenkija. Irinktas didiuoju Lietuvos kunigaikiu, vitrigaila tuojau pasirod eisis V y t a u t o pdomis, tad apie Lietuvos priklausomyb Lenkijai negaljo bti n kalbos. V o s gavs sost, jis tuojau papra imperatori atsisti jam Vytautui adtj karn. Taigi buvo aiku, kad jis nesugyvens su Lenkija. Ir tikrai, tuojau kilo su ja konfliktas dl Podols emi. Mat, lenkai, kurie nuolat s v a j o j o gauti sau vis Podol ir kurie prie V y t a u t o visgi nedrso kelti ito klausimo, jam mirus tuojau klastingai sum Lietuvos vietinink Podolje, Daugird, ir um pilis. vitrigaila, t suinojs, pareikalavo grinti Podol ir pastat sargyb prie Vilniuje vieinio Jogailos ir jo palydov. Jogaila nors ir sak savo ponams grinti Podol, bet tie nepaklaus. T a d a gin teko sprsti karu. K a r a s su Lenkija. Lenkams negrinant Podols, vitrigaila tuojau umezg ryius su abiem vokiei ordino akom (1431 m . ) . S k i r s n e m u n j e buvo padaryta s u ordinu sjunga, kuri ordinui buvo ypatingai maloni, nes ia jam mkteljo viltis reviduoti Melno taikos slygas. ia sutartim vitrigaila sutiko atiduoti kryiuoiams Palang ir trejet myli pajrio ruoo. vitrigaila, be to, dar susiartino su imperatorium Zigmantu. Taiau jis kariavo labai nevykusiai: pradjo kariauti vienas ir, po pirm nepasisekusi ygi, padar 2 met paliaubas, kaip tik tuo metu, kai Lenkij puol jo sjungininkai kryiuoiai. Taiau, dar nepasibaigus paliauboms, lenk palaikoma Lietuvos pon grup, padariusi smoksl, paalino vitrigail ir jo vietoje pastat V y tauto brol Zigmant. 2. Zigmantas Kstutaitis (14321440 m.) ir jo k o v o s su vitrigaila 1432 m. perversmas. Perversm suruo buvusieji V y t a u t o padjjai, nepatenkinti vitrigailos politika. Mat, jis ne tik k a d nesugebjo varyti Vytauto politikos, bet dar buvo ir iaurus,

169

su niekuo nesiskaits kartuolis. Be to, buvusiems V y t a u t o bendradarbiams labiausiai nepatiko tas, k a d apie vitrigail susispiet daugyb nauj moni, su kuriais jis susiartino dar gyvendamas rus kratuose. Smokslininkams padjo, o gal net p a s k a t i n o smoksl suruoti, Lenkija. Kaip smokslas buvo ruoiamas, tiksli ini neturime, tik inome, kad tada nemaai pasidarbavo vienas atvyks Lenk ponas Zaremba. vitrigaila buvo smokslinink upultas tuo metu, kai, vykdamas derybas s u Jogaila, nakvojo sustojs A m e n o j e . Taiau smokslas ne visai pasisek: vitrigaila s u s k u b o pasprukti Polock ir paimti savo valdi Polocko, Vitebsko, Smolensko, N a u g a r d o Sieversko, ernigovo ir Kijevo sritis; tuo b d u Zigmantui, paskelbtam didiuoju kunigaikiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenks, Pagirio ir M i n s k o ems. Zigmanto ryiai su Lenkija. Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aiku, k a d gin turs isprsti ginklas. vitrigaila ne tik k a d nenutrauk ryi su s a v o sjungininku ordinu, bet dar padar nauj sjung su M a s k v a ir Tvere. T a d Zigmantui nebeliko kito sjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padjo net ruoiant smoksl. Jogailos atstovai tuojau po perversmo atvyko Gardin, ir Zigmantas sudar su jais sutart, kuria pripaino savo virininku Lenk karali Jogail; mirdamas jis adjo Lietuv Zigmanto Kstutaiio antspaudas, palikti Jogailai arba jo pdiprisegtas prie 1436 met dokumento. niams. Vadinasi, b u v o s u d a r y t a m a d a u g p a n a i s u t a r t i s , k o k i 1401 m . b u v o p a d a r s i r V y t a u t a s . Zigmantas dabar sutiko su visais Lenk reikalavimais, nes kovai su vitrigaila jam btinai buvo reikalinga Lenkijos parama. Dl to jis ir vliau dar ne kart dav Lenkams panai pasiadjim. B a j o r i j o s privilegijos. vitrigailos pajgos dar buvo gana didels. jo pus linko beveik visa rusikj emi bajorija ir visi Lenkijos prieai. T o d l Zigmantas, nordamas patraukti

170

savo pus bajorij, dav jai nauj privilegij (1434 m.), kuria ir Lietuvoje buvo vesta teis, neleidianti n vieno bajoro suimti be teismo sprendimo (tai vadinamoji neminem captivabimus nisi jure victum" privilegija). Be to, bajor pravoslav teiss buvo sulygintos su bajor katalik teismis; pravoslavams beliko tik vienas suvarymas: jie negaljo bti tiktai auktaisiais urdais. Ukmergs mis (1435 m.). vitrigaila daug kart puol Zigmant ir kart net pasiek Vilni ir T r a k u s , taiau vis nieko nelaimdavo. 1435 m. jis sukviet visus savo sjungininkus Livonijos ordin, totorius, rus kunigaikius ir isiruo didel yg. Bet, pasiekus ventj, netoli Ukmergs (ties Pabaisku), jam pastojo keli Zigmanto snaus M y k o l o vedama lietuvi ir pagalb atjusi lenk kariuomen. M pralaimjo vitrigaila. Jame uvo patsai Livonijos magistras su daugybe riteri, uvo Kaributo snus Zigmantas (kadaise buvs V y t a u t o vietininku ekijoje, dabar palaiks vitrigail), uvo daugyb rus kunigaiki; be to, daugelis pateko nelaisv. Paiam vitrigailai p a v y k o pabgti Vitebsk ir surinkti nauj kariuomen, taiau su ja jis vis dlto nebegaljo prieintis. N e trukus Zigmantui pasidav Polockas, Smolenskas, Vitebskas ir N a u g a r d a s Sieverskas; vitrigailai liko tik pietins sritys Kijevas ir Voluin su Lucku. Pagaliau istumtas ir i t srii (1438 m.), jis ivyko usienius ir atgal gro tik uvus Zigmantui (1440 m.). T a d a gauti didiojo kunigaikio sosto jam vl nepasisek, ir savo gyvenim jis baig Voluinje (Lucke). (it paskutini vyki metu Jogaila jau nebegyveno: jis mir dar prie Ukmergs m 1434 m.). Ukmergs mio laimjimas ne vien sustiprino Zigmanto valdi, bet dar turjo didel reikm ir Lietuvos santykiams su ordinu. K a s buvo Tanenbergo mis Prs kryiuoiams, tas livonikei ordino akai buvo Ukmergs mis: jo galyb uvo galutinai, ir jis jau niekad nebeatsigavo tiek, k a d galt pradti su Lietuva nauj kar; po to jis gyveno tik rpindamasis savo vidaus reikalais ir, po 100 su virum met visikai sunyks, turjo pasiduoti Lietuvos globai. Po ito mio ne tik Livonijos, bet ir Prs kryiuoiai buvo priversti padaryti taik su Zigmantu, o su vitrigaila nutraukti visas sutartis. T u o bdu Lietuva ga-

171

lutinai baig ilgas k o v a s su vokieiais. Tiesa, Lenkija vliau su Prs ordinu pradjo dar nauj kar, kuris padar ordin Lenkijos vasalu, taiau Lietuva tame kare jau nebedalyvavo, nors buvo valdoma to paties v a l d o v o Kazimiero. 3. Banyios suvaiavimas Bazely ir banytins unijos klausimas vitrigailos ir Zigmanto k o v o s metu Bazely (veicarijoj) vyko visuotinis Banyios suvaiavimas, arba konsiliumas. Jame, tarp kitko, buvo ikeltas ir banytins unijos klausimas, kuris jau buvo sprstas Konstancos suvaiavime. Anuomet banytine unija rpinosi Vytautas, taiau jam tatai nepasisek (ir. 142143 psl.). N o r d a m a s patraukti savo pus Banyios suvaiavim, tuo pat susirpino ir vitrigaila. Jis net buvo pasiunts suvaiavim unijos alinink, ryt apeig Banyios metropolit Herasim. Taiau vitrigailai t darb sutrukd Zigmantas ir lenkai. vitrigailos didelis prieas (Zigmanto alininkas), Vilniaus v y s k u p a s Motiejus slapta prikalbjo Smolenske gyvenant Herasim sukelti mait ir pavesti Zigmanto valdiai vis Smolensko em: tuomet, es, unijos reikalais imsisis rpintis Zigmantas. Bet Herasimo smokslas b u v o susektas, ir jis, vitrigailos sakymu, buvo sudegintas ant lauo, o Smolenskas liko, kaip buvs, vitrigailos valdioje. Herasimui mirus, dingo ir unijos klausimas. Netrukus, pralaimjs m ties Ukmerge, vitrigaila jau nebegaljo rpintis tuo klausimu, o Zigmantas taip pat turjo daug kit rpesi, ir Banyi unija jau niekas nebesirpino Lietuvoje. Taiau patsai unijos klausimas nemir. J u o m rpintis kiti kratai. Bazelio suvaiavimas, prasidjs 1431 m., tssi iki 1449 m., t. y. daug ilgiau, negu gyveno Zigmantas (-)- 1440 m.). T u o tarpu Bizantijos imperija jau merdjo, ir turkai jau grs Konstantinopoliui. Imperatorius, nordamas gauti V a k a r param o s prie turkus, taip pat pasil Bazelio suvaiavimui sujungti Banyias. Taiau galutinai dl unijos buvo susitarta kiek vliau Florencijoje. T a s susitarimas buvo paskelbtas Konstantinopoly 1452 m., tik jau nebebuvo laiko jam vykdyti: po puss met (1453 m.) Konstantinopol um turkai, imperija lugo, o su ja lugo ir unija. T u r k sultonas unijos alinink patriarch
172

pakeit kitu; M a s k v o s kunigaiktis unijos alinink metropolit taip pat paalino. T u o b d u po kiek laiko unijos alininkai visai inyko. T a s klausimas vl ikilo tik X V I amiaus antrojoje pusje (ir. 301 psl.). 4. Zigmanto santykiai su Lenkija ir jo mirtis Santykiai su Lenkija. Zigmantas gavo sost su Lenk pagalba; tie patys Lenkai jam p a d j o ir vitrigail nugalti. T o d l i pradi jis tenkino visus j reikalavimus ir ne kart dav pa kartotini rat, k a d bsis jiems itikimas. itaip jis pasiadjo ir Jogailai ir jo snui Vladislovui. Be to, jis buvo priverstas pasiadti, k a d mirdamas vis Lietuv pavesis Lenk karaliui. T u o bdu buvo panaikintas 1413 m. Horodls susitarimas, kad Lietuva visada tursianti savo atskir valdov, ir buvo sugrta prie 1401 m. sutarties. Lenkai net privert Zigmant duoti paad, kad, pavesdamas savo ponams pilis, jis tursis j u o s prisaikdinti, j o g t pili po jo mirties neatiduosi niekam kitam, o tik Lenk karaliui. V i s u s tuos pasiadjimo ratus Zigmantas dav tik dl to, kad bijojo nustoti Lenk paramos prie vitrigail. O kai vitrigaila buvo nugaltas, ir Zigmantas pradjo eiti tuo paiu keliu, kuriuo jo ir jo prieas. Jis tuojau susiartino su Lenk prieu imperatorium Albrechtu (Zigmanto pdiniu). Laike imperatoriui jis rao, kad Lietuvos priklausomyb Lenk karaliams esanti tik prasimanymas: kiek tik mons gal atsiminti, Lietuva niekad nebuvusi j o k i o s kitos valstybs valdioje. Jis pats Lietuvos kunigaiktyst gavs ne i Lenk karaliaus, bet i D i e v o : jis paveldjs j po savo brolio. Zigmantas pradjo iekoti sjunginink prie Lenkij ir ruosi panaikinti savo duotus priklausomybs pasiadjimus. Taiau staigi mirtis jam neleido pasiekti savo tikslo. Santykiuose su Lenkija Zigmantas taip pat siek visiko savarankikumo. N u o vitrigailos jis skyrsi tik tuo, kad is absoliuiai nenorjo pripainti Lenkijos karaliaus priklausomybs, o Zigmantas, kai buvo naudinga, t priklausomyb pripaino, laukdamas tinkamo momento ja nusikratyti. T u o bdu Zigmantas jo visikai savo brolio V y t a u t o pdomis.

173.

Zigmanto nuudymas 1440 m. Zigmantas, ruosis atgauti visik Lietuvos nepriklausomyb, staiga buvo nuudytas savo paties pon. gyvenimo pabaig jis, rpindamasis, kad jo pdiniu bt pripaintas snus M y k o l a s , buvo pasidars iaurus ir persekiojo visus sau prieingus ponus: nemaa j buvo nuudyta, nemaa sukita kaljimus. Zigmanto santykiai su ponais labai paatrjo. Pagaliau Lietuvos pon grup, nordama sut r i k d y t i Zigmanto planus, suruo smoksl ir j nuud. Taiau tikroji smokslo prieastis ir smokslinink tikslai lig iol tebra neiaikinti. N o r s Zigmantas ir uvo, besiruodamas kovai dl Lietuvos savarankikumo, taiau jo siekiamasis tikslas drauge su juo neuvo. Tiesa, ponai, bijodami kerto u tvo mirt, jo snaus M y k o l o nesileido sost ir valstybs vair pam savo rankas, betgi visai neketino pasiduoti Lenkijos karaliui Vladislovui. Jie pasikviet Lietuv antrj Jogailos sn, jaunut K a z i m i e r , ir padar j nepriklausomos Lietuvos valdovu. T u o bdu Lietuva gro Jogailos giminei, bet ne Lenkijos karaliams. N a u j i ryiai su Lenkais prasidjo tik tada, kai Kazimieras buvo irinktas ir j karalium, taigi tiktai po 7 met. 5. Jogaila Jogaila ir Kstutis. Jogaila pradjo valdyti, kaip teistas tvo pdinis. Bet kadangi jis susidjo su vokiei ordinu, tai Kstutis j paalino nuo sosto; vliau, padars smoksl, Jogaila vl atgavo Vilni. Kstutis, Jogailos suimtas, buvo nuudytas. Bet, ar dl Kstuio mirties buvo kaltas Jogaila, iandien sunku pasakyti. Aiku tik, kad Kstutis buvo nuudytas Jogailos artim moni sakymu, nes vliau jis nenubaud n vieno kaltininko; kaltininkai buvo nuslpti, ir buvo skelbiama, kad Kstutis patsai nusiuds. Jogaila ir Vytautas. Jogailai teko vliau kovoti su Vytautu, iekaniu tvo palikimo. Tuo pat metu jis gavo Lenk karaliaus sost. Pirm kart jis susitaikino su Vytautu, kai tik atsirado proga engti Lenk sost, o antr kart, kai Lietuvoje negaljo suvaldyti Vytauto sukelto nepasitenkinimo lenk kiimusi lietuvi reikalus. Tada jis ryosi pavesti Lietuv Vytautui, kuris turjo valdyti, kaip jo vietininkas. Bet Vytautas nesitenkino vietininko role; pams savo rankas valdi, pasidar visikai savarankiku valdovu, nors politiniais sumetimais vis laik saksi pripasts Jogailos vyriausij valdi.

174.

Jogaila ir Lenkija. Imdamas Lenk sost, Jogaila visai neketino padovanoti Lietuvos Lenkijai; jis tik pasiadjo patsai valdyti Lietuv ir niekam jos neatiduoti, nes svajojo j kartu su Lenkija palikti savo vaikams. Vadinasi, neatsiaddamas Lietuvos, jis rpinosi ne Lenkija, bet savo ir savo dinastijos reikalais. Jogailos eima ir jos teiss Lietuvai. Jogaila ilgai neturjo joki vili sukurti savo dinastijos. Su pirmja mona, Jadvyga, jis susilauk tik vienos dukters, kuri mir vos gimusi. Su antrja mona sulauk taip pat tik vienos dukters, bet ir ta mir dar neitekjusi. Treioji jo mona buvo bevaik; tik su ketvirtja jis susilauk dviej sn. i ketvirtoji Jogailos mona buvo lietuvait, Aln kunigaikio dukt (j ipiro Jogailai Vytautas). Tad Jogaila susilauk sn, jau bdamas senelis (Vladislovas gim 1424 m., o Kazimieras 1427 m.). Vargais negalais Jogailai vis dlto pasisek igauti Lenk sutikim, kad po jo mirties sostas bus pripaintas jo snums. U tai jis turjo duoti lenk bajorams nauj privilegij. Nepasisek Jogailai tik Lietuvoje. ia, Vytautui valdant, lietuvi savarankikumas ir valstybin smon jau buvo tiek subrendusi, kad po Vytauto mirties Lietuvos bajorija, nebenordama pripainti savo valdovu Lenk karaliaus, didiuoju kunigaikiu paskelb vitrigail. Tuo bdu patsai Jogaila ir jo sns buvo aplenkti. Tiesa, jis dar tikjosi atgauti Lietuv, kai buvo paalintas vitrigaila ir kai Zigmantas, iekodamas Lenk paramos, pasiadjo sost mirdamas palikti jam arba jo snums. Bet Jogaila mir anksiau u Zigmant (1434 m.), ir bylos pabaigos nebegaljo matyti. Tuo tarpu netrukus sustiprjs Zigmantas ryosi sulauyti savo pasiadjimus ir m rpintis, kad sostas atitekt ne Jogailos snums, bet jo snui Mykolui. Jam betgi nepavyko to pasiekti: jis uvo nesutvarks reikal. Bet ir po to Lietuvos bajorija neketino pripainti ankstyvesnij pasiadjim Lenkijai. Kadangi bajorijai nebuvo priimtino kandidato sost i savo kunigaiki tarpo, tai ji isirinko savo valdovu jaunl Jogailos sn, Kazimier. Taiau j isirinko, kaip savo atskir valdov, visikai nepriklausom nuo vyresniojo jo brolio, Lenk karaliaus Vladislovo. Lietuvos savarankikumo sargyba, kuria anksiau rpinosi didieji kunigaikiai (Vytautas, vitrigaila, Zigmantas), dabar atiteko bajorijai. Kazimieras tuo tarpu tebuvo tik 13 met vaikas, ir negaljo patsai valdyti. Todl valdios vair pam savo rankas didesnieji bajorai. Nuo to meto ir prasidjo Lietuvos didik sigaljimas. Jogailos reikm Lietuvai. Lenkai Jogail laiko vienu didij savo valdov, nes per j jie susiartino su Lietuva, kurios padedami isprend sunk klausim savo santyki su vokieiais, o vliau, jos padedami, var didels valstybs politik. Be to, Lenkijai Jogaila paliko savo dinastij, kuri, pradedant nuo Kazimiero, vald j kartu su Lietuva dar beveik pusantro amiaus. Tos dinastijos valdov valdoma, Lenkija galjo stoti varytynes su galingais imperatoriais

175.

Habsburgais dl Vengrijos ir ekijos. odiu, Jogailos dinastijos metu Lenkija klestte klestjo. Tuo tarpu Lietuvai patsai Jogaila nepaliko nieko atmintino. Tiesa, jo dka Lietuva tapo krikionika ir priartjo prie vakar Europos; jam valdant Lenkij, bendromis Lietuvos ir Lenkijos jgomis buvo sutriukintas pavojingiausias Lietuvos prieas kryiuoi ordinas. Taiau visi tie nuopelnai neatsveria vienos didels blogybs: Jogailos umegzti ryiai su Lenkija ilgainiui visikai nutautino Lietuvos bajorij ir sulenkino dideli jos plot gyventojus. Tiesa, ne jis pats buvo viso to kaltininkas, taiau jam lemta buvo valdyti to vykio pradioje, taigi jo buvo pravertos durys nutautti. Nei jis nei kas kitas nepasirpino sudaryti slyg, kurios bt atitolinusios it blogyb. Jogailos asmuo. Jogaila kad ir nebuvo didel asmenyb, taiau gerai orientavosi politikos problemose. Jam ypa trko energijos ir rytumo. Todl beveik viskas buvo daroma ne jo paties, bet jam artim moni. Kol jis buvo Lietuvoj, daugiausia veik jo broliai (ypa

Jogailos antkapis Krokuvos Vavelio katedroje.

176.

Skirgaila), o kai buvo Lenkijoj ponai. Ypatingai suvarytas Jogaila buvo Lenkijoj, kur ponai turjo teis kitis visus valstybs reikalus. Dl tos prieasties jis buvo didiai nusivyls Lenkija, ir jam dar labiau trko energijos dideliems darbams. iaip jis buvo malonus ir ramus mogus. Kriktijsis tapo labai maldingas. Labai mgo medioti ir tuo tikslu danai atvykdavo Lietuvos girias. Lietuv jis labai myljo: ji nuolat trauk jo ird, todl jis danai pagyvendavo Lietuvoj; mgo Lietuvos mones: jo Krokuvos dvare daugelis tarn buvo lietuviai. Trauk j ir Lietuvos gamta; mgo klausytis jos mik oimo ir pauki iulbjimo. Jis ir mir persialds, pro atvir lang beklausydamas laktingalos (bet tai buvo ne Lietuvoj, o Lenkijoj). Mir turdamas apie 85 m. amiaus; buvo palaidotas Krokuvoj. Jo vyresnysis snus, Vladislovas, tada teturjo vos 10 met. Po 10 m. jis uvo Vengrijoj, ir lenkai pasikviet sost jo brol, didj Lietuvos kunigaikt Kazimier. Nuo to laiko iki pat Jogailos gimins galo jau beveik visada lenkai savo karaliais rinkdavosi tuos pat asmenis, kuriuos lietuviai isirinkdavo savo didiaisiais kunigaikiais.

B. Didij kunigaiki monarchijos irimo ir pon sigaljimo laikotarpis


I. Kazimiero laikai (14401492 m.) pereinamasis laikotarpis

1. Kazimiero irinkimas didiuoju Lietuvos kunigaikiu (1440 m.) Irinkimas. Zigmantui uvus, natraliu kandidatu Lietuvos sost tapo jo snus M y k o l a s ; M y k o l o alininkai tuojau ir um emutin Vilniaus pil, T r a k u s ir Brast. emaiiai taip pat palaik jo pus. Taiau daugumas didik, bijodami kerto u tvo mirt, buvo nusistat prie j. N o r s tuo pat metu pareik savo pretenzijas sost ir vitrigaila, bet galingesnieji Lietuvos didikai, susirink Alnus, didiuoju kunigaikiu irinko jaunl Jogailos sn, Kazimier. Jis buvo ikviestas Vilni ir ia paskelbtas didiuoju Lietuvos kunigaikiu. vitrigailos ir M y k o l o alininkai turjo nusileisti, vieni geruoju, o kiti, priversti ginklu. Kadangi Kazimieras teturjo vos 13 m. amiaus, tai jo vardu krat vald skirtieji pa-

177.

tarjai, kuriems v a d o v a v o imintingasai politikas J o n a s G o tautas. Santykiai su Lenkija renkant Kazimier. Lenkij tuomet vald vyresnysis Jogailos snus Vladislovas; Lenk pastangomis irinktas Vengr karalium ( p o imperatoriaus Albrechto mirties), jis tuo metu ruosi Vengrij. Lietuvi kvieiamam Kazimierui lenkai leido vykti Lietuv, bet tik kaip Vladislovo vietininkui. Mat, remdamiesi Zigmanto duotais ratais, jie reikalavo, k a d Lietuva dabar nebeturt savo atskiro didiojo kunigaikio, o priklausyt Vladislovui. V i s dlto ijo kitaip: nepaisydami Kazimier atlydjusi lenk pon protest, lietuviai paskelb j savo valdovu, sudrask Lenk karaliams duotus saKazimieras, vo ankstyvesnij pasi14401492 m. d. Lietuvos kunigaiktis, nuo adjim dokumentus ir 1447 m. ir Lenk karalius. vien ryt, nieko nepra(J. Mateikos pieinys). ne Lenk ponams, Vilniaus katedroje ant Kazimiero galvos udjo didiojo kunigaikio kepur, t. y. atliko valdovo pakeliamsias apeigas. Vilni atvyk lenk ponai tuo metu dar tebemiegojo, ir apie vyk jiems prane tik Vilniaus banyi varp gaudesys ir ikilmi triukmas. Kazimier paskelbus didiuoju Lietuvos kunigaikiu, ryys su Lenkija buvo nutrauktas. Nebeturdami ko Lietuvoje beveikti, ivaiavo i Vilniaus ir Kazimier atlydj lenk ponai.

178.

N o r s Lenkija ir Vladislovas su ituo lietuvi ygiu ir nesutiko, taiau Lietuva be jokio ryio su Lenkija igyveno net 7 metus. Vladislovui 1444 m. uvus, po trej met deryb, lenkai isirinko t pat Kazimier ir savo karalium. O t 7 met bvyje Lietuva buvo net pradjusi su Lenkijos lenininku, M o zr kunigaikiu, kar dl Drohiino, kur is po Zigmanto mirties buvo ums. Kazimiero konkurent likimas. Mykolas, nusilenks Kazimierui, adjo bti jam paklusnus; jis tik pra, kad jam bt palikti Trakai ir kad bt nubausti tvo umujai. Taiau netrukus jis band suruoti prie Kazimier smoksl, kuriam nepavykus, pabgo Maskv. Ten jis ir mir nunuodytas (1452 m.). Tai buvo paskutin Kstuio gimins atala. Mirdamas jis pra, kad jo kaulai bt palaidoti Vilniuje; tas jo praymas buvo vykdytas. Tais paiais 1452 m. baig savo ami kitas Kazimiero konkurentas, buvs Lietuvos valdovas vitrigaila, kuris paskutines savo gyvenimo dienas praleido Voluinje. Jis taip pat buvo palaidotas Vilniaus katedroje. Mirdamas jis sak pili komendantams atiduoti Lietuvai visas savo valdytsias emes. Kadangi lenkai troko sau t emi, tai dl j tarp Lietuvos ir Lenkijos prasidjo ilga byla. 2. emaii kunigaiktysts privilegija Nesutikimai, kil po Zigmanto mirties, teturjo tam tikr padarini tik emaiiams: konkurent kov metu jie igavo i Kazimiero privilegij, kuri apdraud visas j teises ir visiems laikams laidavo jiems savotik vidaus tvarkymsi. emaiiai vis laik Lietuvos valstybje buvo ypatingoje bklje. M i n d a u g u i valstyb kuriant, jie laiksi visikai nuoaliai. Gedimino ir A l g i r d o bei Kstuio laikais jie priklaus didiajam kunigaikiui, taiau tvarksi savarankikai. Jogailos ir Vytauto laikais jie buvo kelis sykius dovanoti ordinui, bet 1409 m. buvo galutinai atvaduoti ir, kaip atskira provincija, prijungti prie didiosios kunigaiktysts. Jie gavo atskir savo krato valdytoj, vadinam seninu. Jiems buvo sudaryta ir atskira vyskupyst. N a u j o j i V y t a u t o vesta tvarka emaii valstieiams atrod sunki, ir 1418 m. jie padar sukilim, nordami atgauti sensias laisves. Bet Vytautas numalino sukilim (tuomet buvo nuudyta 60 sukilimo vad). N u o to laiko emaiiuose buvo visikai ramu. T i k , renkant Kazimier, jie atsimin

179.

savo laisves ir, nesiskaitydami su visa Lietuva, savo valdovu pripaino M y k o l . J u o s teko jga numalinti; bet vis dlto Kazimieras buvo priverstas duoti j laisves laiduojani privilegij. Ta privilegija patvirtino visas Vytauto laikais j turtsias teises ir garantavo, k a d savo krato senin jie patys sau rinksis, o didysis kunigaiktis j tik tvirtins. Be to, Kazimieras paadjo, kad emaitijoje daugiau nebebus kuriama n vieno didiojo kunigaikio dvaro (mat, nauji dvarai visada buvo tam tikra nata gyventojams). Pagaliau jiems buvo leista laisvai medioti ir klauti ten pat, kur ir anksiau mediodavo ir klaudavo. i privilegija emaii kratui buvo pagrindin; vliau ji daug kart buvo tvirtinama. N u o jos davimo laik emaitija vadinama kunigaiktyste, ir didieji Lietuvos kunigaikiai visada j mini savo titule (pal. Vytauto laik imperatoriui, 141 psl.). 3. Kazimiero irinkimas Lenk karalium ir 1447 m. privilegija Kazimiero irinkimas Lenk karalium. Kazimiero valdiai Lietuvoje jau sigaljus, 1444 m. atjo inia, kad jo brolis, Lenk ir Vengr karalius Vladislovas, uvo myje su turkais (jis uvo prie V a r n o s miesto, todl paprastai vadinamas Varnieiu). Lenk ponai tuojau pakviet sost Kazimier. Bet kadangi Lietuva su Lenkija tada turjo daug gin, tai lietuviai nenorjo Kazimiero ileisti ir jo vardu atsak lenk ponams, kad reiki dar palaukti, nes Vladislovas dar gals atsirasti (mat, jis buvo dings, ir apie jo mirt tikr ini nebuvo). Bet kai lenkai pagrasino, j o g sost atiduosi Mozr kunigaikiui Boleslovui, tai lietuviai pagaliau nusileido: Boleslovas buvo Kazimiero konkurento, Mykolo, gimin, todl, taps Lenkijos karalium, galjo paremti M y k o l o pretenzijas Lietuvos sost. Lietuviai sutiko Kazimier ileisti Lenkij, bet ireikalavo i jo privilegij, kuri apdraud Lietuvos interesus ir praplt bajorij o s teises. 1447 m. privilegija. Kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos dar tebejo ginas dl Podols ir Voluins, tai lietuviai it privilegij ra punkt, kuriuo Kazimieras pasiadjo ilaikyti Lietuv tose paiose ribose, kokias ji turjo Vytauto lai-

180.

kais. T a i reik, kad Podol su Voluine turi likti Lietuvai. Be to, nordami apsidrausti nuo lenk takos, lietuviai privilegij ra nuostat, kad didysis kunigaiktis negals duoti Lietuvoje nei urd nei emi jokiam svetimaliui. Mat, lietuviai bijojo, kad gyvendamas K r o k u v o j e Kazimieras nepradt lenk skirti Lietuvoje urdais ir dovanoti jiems ia dvar. N o r s ir daug kart lenkai band sugriauti t privilegijos nuostat, taiau jis iliko iki pat valstybs galo. T u o bdu privilegija vis laik s a u g o j o Lietuvos valstyb nuo lenk kiimosi. Ta privilegija, be to, dar turjo labai didel socialin reikm. J isirpindama, bajorija nepamiro n savs. N u o to laiko visi bajor dvaruose gyven valstieiai liko visikoje savo pon valdioje. D i d y s i s kunigaiktis pasiadjo nesiuntinti j dvarus joki savo teisj ir atleido bajor valstieius nuo vis pareig valstybei. Jau Zigmantas bajor valstieius buvo atleids (1434 m.) nuo mokesi javais; dabar jie, be to, buvo atleisti ir nuo pastoi, nuo pili statymo ir remontavimo, nuo pareigos piauti didiojo kunigaikio dvar pievas ir pagaliau nuo piniginio mokesio (sidabrins). Taiau bajor valstiei bkl dl to nepalengvjo, nes, vietoj buvusi pareig ir mokesi didiajam kunigaikiui, jie buvo apkrauti didesnmis pareigomis savo dvar savininkams bajorams. Bajorija, trokdama pelno, kaskart vis labiau spaud savo valstieius. T o d l laisvieji valstieiai i bajor dvar mielai klsi didiojo kunigaikio emes. N o rdama pastoti tam keli, bajorija ireikalavo, kad it privilegij bt raytas nuostatas, draudis didiajam kunigaikiui priimti pabgusius bajor valstieius. Taigi privilegija padjo pamat visuotinei baudiavai: bajor valstieiai liko visikoje savo pon valdioje; jie nebeturjo joki pareig didiajam kunigaikiui (valstybei), o vien tik ponams ir niekur nebegaljo isikelti i j emi. 4. Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su Lietuva Ileisdami Kazimier Lenkij, lietuviai buvo gav lenk sutikim, kad visa Podol ir Voluin bus pripaintos Lietuvai. Kazimieras t paadjo savo privilegijoje ir priesaikoje. Bet kai jis nuvyko Lenkij, lenkai pareikalavo sau t emi.

181.

O kadangi lietuviai neketino atsisakyti nuo savo teisi, tai ginas dl t emi jo itisus 6 metus. T o d l Kazimiero valdymo pradia Lenkijoje buvo itin sunki: lenkai reikalavo patvirtinti j privilegijas ir pripainti ginijamsias emes Lenkijai, o lietuviai tuo atveju grasino, j o g susidsi su M a s k v a ir totoriais, ir reikalavo, k a d Kazimieras paskirt Lietuvai valdyti atskir didj kunigaikt. Kazimieras negaljo to padaryti, nes tada galjo visikai netekti Lietuvos. B u v o suaukta nemaa bendr seim, taiau jie, nieko neisprend, pasibaigdavo gana triukmingai, ir abi puss, nepatenkintos Kazimieru, grasino j paalinti. S a v o seimuose lenkai iplsdavo atvykstanius Lietuvos delegatus, o kart juos net sumu. Lietuviai irgi atsikirsdavo atriais odiais ir demonstratyviai ivaiuodavo namo. Kartais lietuviams Lenkijoje bdavo pavojinga net pasirodyti, ir vien seim (Paravoj) jie sutiko nuvaiuoti tik tada, kai Kazimieras pats atvyko nuo pat sienos j palydti (1451 m.). T a m e pat seime dalis Lietuvos pon, pasipiktinusi lenkais, grino jiems herbus, 1413 m. gautus i lenk. V i s t laik ginijamoji Voluin buvo valdoma vitrigailos, o Podol buvo valdoma Lenk. vitrigaila mirdamas (1452 m.) testamentu Voluin paliko Lietuvai, taiau lenkai ne tik neketino atiduoti Lietuvai Podols, bet dar ruosi ginklu ugrobti ir V o luin. Kazimieras itam gine palaik lietuvius, todl lenkai ruosi j u tai paalinti ir pradti su Lietuva kar. itokioj dtoj karalius 1453 m. buvo priverstas Petrakavos seime patvirtinti lenk privilegijas, bet emi jiems prisiek grinti tik tas, kurios n e t e i s i n g a i esanios kit ugrobtos. Lenkai vis laik reikalavo, k a d jiems bt atiduota visa Padol ir Voluin, taiau lietuviai nenusileido. K a d dl to nekilo karo tarp Lietuvos Lenkijos, tai buvo Kazimiero nuopelnas: jis savo altu elgesiu ir atsargumu jo iveng. Kazimiero bkl pamau Lenkijoje m stiprti, o didiausias jo prieas kardinolas Z. Olesnickis, kuris v a d o v a v o visai prie Kazimier ir Lietuv nukreiptai akcijai, pagaliau visikai nustojo takos. Tai buvo tas pats Olesnickis, kuris daugiausia prieinosi Vytauto karnavimui ir kuris vadovavo Lenkijos politikai jau nuo Jogailos valdymo pabaigos. Labiausiai jis ikilo, bdamas regent vadas karaliaujant maajam Vladislovui. Vladislovui esant Vengrijoj ir

182.

po jo mirties, Olesnickis taip pat vald Lenkij. Taiau jis nesugebjo paimti savo tak Kazimiero. Olesnickis mir 1455 m., paskutinius 10 m. gyvendamas nuoaliai. 5. Lenk karas su kryiuoi ordinu ir 1466 m. T o r n o taika 13 met karas. Kazimiero laikais ordinas jau buvo visikai susilpnjs, todl n nebegalvojo apie bet kok kar. Taiau kar sukl jo paties valdini sukilimas. Mat, ordino valstybje, be jo, buvo dar ir kit socialini pajg, btent vyskup, valdiusi daugyb emi, pasaulini riteri bajor, pagaliau ir turting miestiei. Miestieiams ordinas labiausiai nepatiko tuo, kad jis buvo sums savo rankas vis prekyb; o visi kiti buvo nepatenkinti ordinu dl to, k a d jis vienas vald krat. T o d l 1454 m. ir prasidjo miestiei ir bajorijos sukilimas. Per 4 savaites sukilli pus perjo 56 miestai ir pilys. inodami, k a d vieni neatsilaikys, sukilliai pasidav Lenk karaliui Kazimierui. T u o b d u prasidjo karas, kurs Lenkijai buvo nelengvas, nes tssi net 13 met. Pagaliau ordinas buvo nugaltas. 1466 m. Torne buvo pasirayta taika, kuria ordinas pasidar Lenkijos vasalu ir perleido jai daug emi. Lenkija atgavo s a v o Pamar, Dancig ir buvusiam aisi krate Elbing, Marijenburg ir vis Varmijos vyskupyst. Smarkiai apkarpytas, liks Lenkijos vasalu, ordinas savo sostin perkl Karaliaui. N u o to laiko Karaliauius buvo sostin ne tik iki panaikinant ordin, bet ir sikrus vadinamajai Prs kunigaiktijai. O Lenkijai T o r n o taika tekusios ems ibuvo j o s valdioje iki valstybs padalinimo (1772 m.). Lietuva 13 m. karo metu. Kariaudama sunk kar su ordinu, Lenkija kviet prisidti prie jo ir Lietuv. Taiau Lietuvos politikos vadai, einant ginams su lenkais dl Voluins ir Podols, nepanorjo su jais dtis. Prieingai, jie galvojo atsiimti i j vis Podol, o kai kurie net galvojo paalinti nuo savo sosto K a zimier. T a i buvo lietuvi klaida: jie ne tik neatgavo Podols, bet dar praleido puiki prog reviduoti Melno taikai. Susidjusi su Lenkais, Lietuva, be abejo, bt pasiekusi bent Vytauto svajotj sien, t. y. Nemun, o gal net bt atgavusi anapus N e m u n o esanias lietuviksias emes. G a l tik Lietuvos neprisidjimas ir igelbjo ordin. N o r s ir merddamas, ordinas

183.

betgi dar igyveno daugiau, kaip 50 met. Atitekusi Brandenburgo hercogams, jo valstyb iaugo pavojing kaimyn ir toliau germanizavo pavergtuosius M a o s i o s Lietuvos lietuvius. 6. Lietuvos santykiai su M a s k v a Kazimiero laikais M a s k v o s ikilimas. Kai Lietuva X I I I am. pradjo rinkti rus emes, visos j kunigaiktysts priklaus totori. Kipako, arba vadinamosios Auksins, O r d o s chanai (i Sarajaus) rinkdavo i j mokesius ir skirdavo jiems kunigaikius, kuri vienas buvo laikomas didiuoju. Dl io kunigaikio titulo varsi Vladimiro, Tvers ir M a s k v o s kunigaikiai. Chanas t titul atiduodavo tam, kuris geriau jam siteikdavo ir daugiau sumokdavo pinig. Taiau nuo X I V am. pradios didiojo kunigaikio titulas ilaikomas jau tik vien M a s k v o s kunigaiki. Chan padedami, jie sum savo rankas visas Lietuvos kunigaikiams nepatekusias rus kunigaiktystes. itas M a s k v o s ikilimas prasidjo nuo kunigaikio J o n o Kalitos laik (13281340 m.). Ketvirtasis jo pdinis, Dimitrijas, idrso net stoti kov su totoriais, kuriuos (1380 m.) smarkiai sumu D o n o paupy (todl jis ir vadinamas Donieiu). Tikroji M a s k vos galyb betgi prasidjo nuo Jono III-jo (14621505 m.), kuris ne tik k a d sum savo valdi visas aplinkines kunigaiktystes, bet pradjo pulti net ir Lietuv. N u o jo laik prasidjo Lietuvos nepasisekimai ir traukimasis atgal nuo M a s k v o s . T u o metu totori A u k s i n O r d a suskilo, ir Krime atsirado kitas Perekopo chanatas (Perekopu vadinosi j sostins pilis). J o n a s III su naujuoju chanu padar sjung ir sunaikino A u k s i n Ord. T u o bdu M a s k v a atsipalaidavo nuo totori (1480 m.), ir vienintelis galingas j o s konkurentas liko Lietuva. J o n a s III buvo veds paskutinio Bizantijos imperatoriaus dukteri Z o f i j . Bizantijos imperija jau buvo lugusi, ir J o nas III pasijuto ess teistas savo monos tv sosto pdinis. Jis perm Bizantijos imperatori herb dvigalv erel ir nusistat suimti savo valdi visas rusiksias emes. Tuomet Maskvoje ir susidar teorija, kuri skelb, j o g M a s k v a turinti bti toks pat pravoslavikojo pasaulio centras, k o k s anksiau buvo

184.

Konstantinopolis, nes M a s k v o j e sds imperijos pdinis. T u o b d u M a s k v dar labiau suiuro vis rus akys, ir Lietuvai, kurioje pravoslavams nebuvo jokio moralinio autoriteto, vis sunkiau buvo kovoti su M a s k v a . Lietuvos k o v o s su M a s k v a . Pirmieji Lietuvos susidrimai su M a s k v a Kazimiero laikais prasidjo tada, kai M a s k v a priglaud Kazimiero konkurent M y k o l ir kitus Kazimiero prieininkus. Pirmieji Lietuvos ygiai buvo gana skmingi: ji ukariavo net kelet pasienio srii. Bet visikai kitaip virto, kai Kazimieras ivyko Lenkij. Ten bdamas, jis pats nebegaljo rpintis tolimj ryt reikalais, tuo tarpu Lietuvos didikai daugiausia dmesio kreip konflikt su Lenkija dl Voluins ir Podols. O tuomet buvo pasitaikiusi kaip tik gera proga nugalti Maskvai, nes jos kunigaikio Vosyliaus sukil prieai auksi Lietuvos paramos, addami pripainti Kazimiero vyriausij valdi. Taiau neparemti jie pralaimjo, ir Kazimierui teko padaryti su M a s k v a aminj taik (1449 m.), vadinasi, teko pripainti M a s k v esant visikai lygi su Lietuva. M a a to, Kazimieras net pasidalino su M a s k v a takos sritimis: M a s k v o s takoje buvo palikti P s k o v a s su D. N a u g a r d u , o Lietuvos takoje Tver. Riazanei buvo palikta teis paiai pasirinkti sau glob. T a i g i 1 4 4 9 m . s u t a r t i s b u v o pirmasis didelis M a s k v o s laimjimas Lietuv o s n e n a u d i . N u o t o laiko M a s k v a nuolat kyla, o Lietuva pralaimi. Pirmieji M a s k v o s laimjimai liet tik Lietuvos tak, o tolimesnieji jau ir emes. Kazimier tuo laiku nuo M a s k v o s reikal atitrauk 13-kametis Lenk karas su vokiei ordinu, o vliaususirpinimas gauti ek ir Vengr sostus savo snums. Paioje Lietuvoje tuo metu jo pon rungtyns dl valdios ir buvo daromi vairs smokslai prie Kazimier. T a d M a s k v a galjo laisvai veikti. Pirmiausia ji privert savo valdiai pasiduoti Lietuvos sjungininkus Tver ir vliau Moaisk. Pskovas jai buvo palankus; o D. N a u g a r d Jonas III po antrojo ygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis 1479 m.) prijung prie M a s k v o s . T u o bdu uvo galingoji D. N a u g a r d o respublika. Beje, po pirmojo ygio D. N a u g a r d a s pra Lietuv paramos, bet Lenkijos reikalais usims Kazimieras t jo auksm neatsiliep.

185.

Netrukus buvo visikai panaikinta ir M a s k v a i nepaklusni Tvers kunigaiktyst. Kazimieras band utarti pabgus Tvers kunigaikt, taiau J o n a s III vien odi neklaus. Sudars sjung su Krimo chanu, jis jautsi gana stiprus; maa to, jis ragino chan pulti Lietuv. T o d l totoriai ne kart nusiaub Kijevo apylinkes. Patsai J o n a s III Kazimiero laikais karo su Lietuva nepradjo, nes ir be to turjo pakankamai darbo; taiau, augant jo galybei, M a s k v o s pasieny esanios Lietuvai paklusnios, btent U g r o s ir O k o s paupi, kunigaiktysts jau m svyruoti tarp Lietuvos ir M a s k v o s . T u o bdu Lietuvos galyb rytuose palijo. 7. Lietuvos vidaus santykiai Kazimiero laikais Atskiro Lietuvos kunigaikio klausimas buvo ikils tuojau, kai tik Kazimieras isikl Lenkij. Bet einant kartoms lietuvi lenk k o v o m s dl Voluins ir Podols, Kazimieras, skirdamas atskir Lietuvos valdov, bt rizikavs visikai netekti Lietuvos, j u o labiau, k a d Lietuvos kunigaikiu bt tek skirti M y k o l , bandius net smokslu ugrobti sost. Taiau Kazimieras nesutiko skirti Lietuvai atskiro v a l d o v o ir po M y kolo mirties (1452 m.), k a d a Lietuvos ponai ikl kandidatu A l g i r d o palikuon, Kijevo kunigaikt Siman (Olelkos, arba Aleksandro, sn). Lietuviai, silydami Siman (1461 m.), teik Kazimierui slyg arba j skirti arba paiam persikelti g y venti Lietuv, taiau Kazimieras nei iaip nei taip nepadar. Jis norjo valdyti Lietuv i Lenkijos, bet nenorjo kitis Lietuvai rpim M a s k v o s eimininkavim Rusijoje. T o d l nepasitenkinimas j u o Lietuvoje nuolat augo. N e t tie patys ponai, kurie j dar ma buvo ikl Lietuvos kunigaikiu, pasidar jo prieais; o buvs Kazimiero globjas Jonas Gotautas ( 1 4 8 8 ) pasidar opozicijos v a d u jau bylos su lenkais metu. 1481 m. smokslas prie Kazimier. Prie viso krato nepasitenkinimo Kazimieru dar prisidjo ir kunigaiki pasiprieinimas. Mat, Kazimieras, Vytauto pavyzdiu, m naikinti likusias sritines kunigaiktystes. T o d l 1481 m. prie Kazimier susidar smokslas, kuriam v a d o v a v o kunigaikiai buvusiojo kandidato Lietuvos valdovus, Simano, brolis M y k o l a s Olel-

186.

kaitis, vienas Alnikis ir Bielskis. Bet smokslas buvo susektas, ir jo vadai buvo nubausti mirtimi. Sritini kunigaiktysi naikinimas. Vytauto laikais sritini kunigaiktysi buvo lik nebedaug. N u o jo laik vis krat vald patsai didysis kunigaiktis per savo vietininkus. Bet Kazimiero valdia i pradi buvo silpna, ir jis buvo priverstas kai kurioms sritims duoti daugiau savarankikumo. Pirmiausia tokia privilegija buvo duota emaiiams (ir. 179 psl.), o vliau Smolenskui. Smolenske buvo sigaljs Lengvenio Algirdaiio snus Jurgis. N o r s jis ir buvo jga paalintas, taiau Smolenskui teko duoti privilegij, garantuojani jam dal savarankikumo. Blogiau Kazimierui ijo su Kijevu. Ten sigaljo V y t a u t o paalinto Vladimiro Algirdaiio snus Aleksandras (Olelka), ir Kazimieras buvo priverstas Kijev palikti ne tik jam, bet ir jo snui Simanui. Kazimieras stengsi vis krat suimti savo valdi. Jis nealino kunigaiki jga, kaip k a d dar Vytautas, bet, kuriam nors j mirus, nebeduodavo kunigaiktysts pdiniams. T a i p antai, mirus Kijevo kunigaikiui Simanui ( 1471 m.), jis Kijevo nebeatidav jo broliui Mykolui, o paskyr ia savo vietinink. T a i p pat jis dar ir su kitomis maesnmis kunigaiktystmis. T u o b d u jo valdymo pabaig atskiros kunigaiktysts liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas j liko ernigovo krate ir M a s k v o s pasieny. Taiau jose esanias pilis vald didiojo kunigaikio vietininkai, todl jos nebegaljo bti pavojingos valstybs vieningumui. Taigi Kazimiero b u v o baigtas Vytauto pradtasai valstybs centralizavimo darbas. 8. Kultrin ir ekonomin Lietuvos bkl Kazimiero laikais Kultrin bkl. Didiuoju Lietuvos kunigaikiu Kazimieras ibuvo net 52 m. Neskaitant trump vidaus kov jo sigaljimo metu ir keleto ygi rus sritis, visas jo valdymo laikotarpis pasiymjo ramumu. Tiesa, totoriai danai nusiaubdavo Kijevo apylinkes, taiau paios Lietuvos niekas nepaliet. T o d l normaliai kratui pltotis ir kilti slygos buvo palankios. Bet vis dlto labai maai buvo rpintasi savo kultros klimu. Jo laikais Lietuvoje atsirado daugiau pradios mokykl, Vilniuje

187.

buvo steigta net vidurin mokykla, bet auktesniosios mokyklos nebuvo. T u o bdu lietuviai turjo vykti mokytis svetur; daugelis v y k o vakar E u r o p o s universitetus, bet vis dlto daugiausia moksi K r o k u v o j e ; ia ypa daug moksi bsimj kunig. Sav kunig dar nepakako vis dar daug j tekdavo kviestis i Lenkijos. T a i g i nors ir blogi buvo politiniai santykiai su Lenkija, taiau Lietuvos dvasininkai nesulietuvjo. Be to, Kazimierui gyvenant K r o k u v o j e ir su Lenk dvaru danai atvykstant Lietuv, su lenkais artjo ir Lietuvos bajorija; daugelis Lietuvos didik ved monas lenkes. T u o bdu ms bajorijos ryiai su lenk ponais darsi vis glaudesni, nors savo valstybinius reikalus jie dar gana atkakliai tebegyn. Ekonomin bkl ramiaisiais Kazimiero laikais Lietuvoje pagerjo, daugelis didik labai praturtjo, krate buvo statoma daug stipri mro pili ir rm; taip pat buvo pastatyta nemaa net iki ms laik ilikusi banyi. Taiau valstiei bkl ne tik nepagerjo, bet dar pablogjo (ypa bajorijos dvaruose). Po 1447 m. privilegijos palengva prasidjo tikroji baudiava (ir. 180 psl.): i savo viet nebegal isikelti valstieiai buvo apkraunami vis didesniais mokesiais ir darbais. Gyventoj krate tebebuvo dar nedaug. Kazimiero laikais Lietuva p a j g d a v o pastatyti 40.000 kariuomens, o tris sykius u j maesn Lenkija net 60.000. T a d gyventoj Lietuvoje turjo bti bent 3 ar 4 kartus reiau, negu Lenkijoje. Kaip V y tauto (ir. 165 psl.), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkj, Voluinj ir P o d o ls Braclavo srityje (visa kita Podol priklaus Lenkijai). O rytins Lietuvos ems, iskyrus didesnij miest apylinkes, buvo beveik negyvenamos. Taiau pajam i Lietuvos Kazimieras gaudavo ne maiau, kaip ir i Lenkijos karalysts emi, nes joje buvo daugyb didiojo kunigaikio dvar (domen). Pinigines pajamas jis g a u d a v o i muit ir teismo mokesi, o peln i savo dvar gaudavo daugiausia natra: grdais, kailiais, medum, galvijais ir t. t. Pinigini mokesi u em tada dar labai maai temokdavo.

188.

9. Kazimiero asmuo ir jo eima A s m u o . Kazimieras buvo santrus ir kieto b d o mogus. Tiesa, jis nepasiymjo grietumu, bet savo tiksl siek kantriai ir patvariai. Neturjo joki diding politini plan;

Kazimiero vaik aukltojas istorikas J. Dlugoas ir karalaiiai. (F. Cynko paveikslas).

jis, galima sakyti, tebuvo tik geras kininkas ir rpestingas eimos tvas. Savo valstybje stengsi visk suimti savo rankas, o usienio politikoj ypa stengsi savo snus aprpinti sostais. ia jam daugiausia teko turti reikal su Vengrais ir ekais, kuri sostus jam pasisek pasodinti sn Vladislov. Valdyti Kazimierui buvo nelengva. Lenkijoje i seim jam danai tekdavo igirsti gana griet odi, bet, j u o s kantriai iklauss, jis vis tiek darydavo savikai. Lietuvoj jam pasisek sugriauti atsigavusi kunigaiki gali, bet utat ikilo nepalan-

189.

ks didikai, kurie, jam esant Lenkijoje, tvark visus Lietuvos valstybs reikalus. T i k per paskutinius trejus jo gyvenimo metus jam Lietuvoje atstovavo snus Aleksandras. Besirpindamas savo dinastiniais reikalais, jis danai apleisdavo Lietuvos reikalus. T o d l Kazimieras Lietuvoje nebuvo populiarus. eima. Kazimieras mir 65 m. amiaus, paliks gausing eim. I viso jis turjo 6 snus ir 5 dukteris. Jis buvo kelis kartus veds, bet vis jo vaik motina buvo austr Elbieta Habsburgait. Visos

v. Kazimieras prie banyios dur. mons ryt pastebi v. Kazimier besimeldiant dar prie udar banyios dur. (Viulkovskio paveikslas).

190

jo dukterys buvo itekjusios u Vokietijos kunigaiki. Viena i j itekjo u Hohencolerno; jos snus buvo paskutinysis kryiuoi magistras ir pirmasis pasaulinis Prs kunigaiktis. Kazimiero snus Vladislovas buvo ek ir Vengr karalius; kitas jo snus, Jonas Albrechtas, buvo tvo pdinis Lenk karalius, o snus Aleksandras didysis Lietuvos kunigaiktis. Jonui Albrechtui mirus, Aleksandras buvo irinktas ir Lenk karalium. Snus Fridrikas buvo Krokuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupas ir primas, o Zigmantas buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovas ir paskutinio, abi valstybes valdiusio, Gediminaiio Zigmanto Augusto tvas. Pagaliau dar vienas Kazimiero snus, taip pat Kazimieras, pripaintas ventuoju. Didysis kunigaiktis Kazimieras mir Gardine, es, Jonui Albrechtui ir Aleksandrui testamentu padalins Lietuv ir Lenkij. Bet i tikro to testamento niekas i istorik niekur nra mats. v. Kazimieras gim 1458 m. I pradi jis dalyvavo politikos gyvenime ir, teturdamas vos 13 met, buvo net kandidatas Vengrijos sost. 1471 m. tvas j buvo isiunts Vengrij sosto uimti, bet ygis pasibaig nelaimingai, ir Kazimieras gro tuiomis. Paaugs jis visikai pasitrauk nuo usienio politikos. Atsidavs maldoms, jis tik rm katalik Banyi. Buvo labai maldingas ir didelis asketas. 1479 m. atvyko Vilni, kur ibuvo iki pat mirties. Mir 1484 m. Po jo mirties tvas pradjo statyti prie katedros koplyi, kur turjo bti palaidotas jo knas; taiau koplyi baig statyti tik jo brolis Zigmantas. 1521 m. Kazimieras buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1602 m. ventuoju.

II. Lietuvos ir Lenkijos artjimo laikai


1. Aleksandro (14921506 m.) irinkimas didiuoju Lietuvos kunigaikiu Kazimiero laikais Lietuvos santykiai su Lenkija buvo labai tempti. Irenkant j didiuoju Lietuvos kunigaikiu, ryys su Lenkija buvo visikai nutrauktas; jis buvo atnaujintas tik Kazimierui tapus ir Lenk karalium. Bet ir po to lietuviai nuolat reikalavo, k a d Lietuvai bt paskirtas atskiras v a l d o v a s ; o kai Kazimieras su tuo nenorjo sutikti, buvo kils net smokslas j paalinti nuo Lietuvos sosto. Lietuva nebuvo patenkinta bendru valdovu iki pat Kazimiero mirties. T o d l per paskutinius trejus savo gyvenimo metus (14901492 m.) Kazimieras savo vietininku Lietuvoje laik sn Aleksandr. is neturjo jokio juridinio titulo, bet, kaip

191.

valdovo snus, b u v o faktikas jo atstovas ir v a d o v a v o visam valstybs gyvenimui. Kazimierui 1492 m. mirus Gardine, Lietuvos ponai tuojau suauk seim ir savo didiuoju kunigaikiu irinko Aleksandr. Lenkams jie prane, kad Kazimieras mirdamas paliks testament, kuriuo Lietuvai valdovu paskyrs Aleksandr, o Lenkijai jo vyresnj brol Jon Albrecht. Es, jie vykd velionies vali ir tur vilt, kad j vykdysi ir lenkai. Lenkai iuo lietuvi ingsniu buvo labai nepatenkinti, nes vl norjo bendro valdovo. Taiau nebuvo kitos ieities, ir savo karalium jie irinko lietuvi silomj Jon Albrecht. T u o b d u Lietuva vl atsiskyr nuo Lenkijos. Jonas Albrechtas titulavosi ir didiuoju Lietuvos kunigaikiu, Aleksandras, kaip kad seniau titulavosi 14921506 m. d. Lietuvos kunigaiktis, Jogaila ir jo snus Vlao nuo 1501 m. ir Lenk karalius. dislovas, nors i tikrj jis Lietuvoje neturjo j o k i o s valdios, ir abi valstybes rio tik tradicin sjunga. Bet Aleksandro viepatavimo pradioje Lietuva, pradjusi sunk kar su M a s k v a , m iekoti Lenk paramos. Lenkai i savo puss m reikalauti atnaujinti senus susivienijimo dokumentus. T o d l ryys su Lenkija vl buvo atnaujintas. O kai mir Jonas Albrechtas ir Lenkai savo karalium isirinko Aleksandr, tai abi valstybs vl atsidr vieno valdovo valdioje. N u o to meto j o s jau vis laik, iki pat valstybs pabaigos, buvo valdomos vieno valdovo. T a d A l e k sandras buvo paskutinis Lietuvos valdovas, j valds atskirai nuo Lenkijos.

192.

2. Lietuvos santykiai su M a s k v a Aleksandro laikais 1494 m. taika. Kazimierui viepataujant, M a s k v o s kunigaiktis J o n a s III veng karo su Lietuva, bet po Kazimiero mirties jis um nemaa Lietuvai paklusni pakraio kunigaiktysi. Aleksandras suman t pavojing prie nulenkti giminyste, todl pasipiro jo dukteriai Elenai. Bet Jonas III sutiko leisti dukter tik padarius taik. Po ilg deryb 1494 m. pagaliau buvo padaryta taika; buvo sutarta, k a d abi valstybs pasilaiko sau tai, k b u v o valdiusios taik o s sudarymo metu. T a iau pasiliko neaiku, kam kurios sritys i tikrj priklauso: mat, pasienio kunigaikiai buvo beveik nepriklausomi. Dl tos prieasties Aleksandro antspaudas. vliau kiekvienu momentu tarp abiej valstybi lengvai galjo kilti ne tik konflikt, bet ir kar. Karai i tikro greit ir prasidjo. Aleksandro ir Elenos v e d y b o s vyko tuojau po taikos, bet pasirod, k a d j o s n kiek nepagerino Lietuvos santyki su M a s k v a . Prieingai, j o s net sukl nauj nesusipratim ir dav p r o g o s Jonui III rasti nauj priekabi. Kunigaiktien Elena tapo abiej pusi politini sumetim auka. Pirmiausia j o s tvas pareikalavo, k a d ji likt pravoslav; su ja Vilni buvo pasistas d i d o k a s skaiius M a s k v o s bajor ir pravoslav dvasinink, kurie ia turjo nipinti ir teikti inias M a s k v a i . Jai paiai tvas grietai nurod, kaip ji turi laikytis Vilniuje, kokiuos santykius turi palaikyti su katalikais ir t.t. T u o b d u i padarytosios (1494 m.) taikos neijo nieko gero: J o n a s III ir toliau palaik ryius su Lietuvos prieu, Krimo chanu Mengli-Girju,

193.

ir kurst j pulti Lietuv. Jis pats nuolat kaltino Aleksandr, kad is nestats Vilniuje Elenai reikalingos cerkvs, kad spaudis pravoslavus ir t.t. Pagaliau 1499 m., prisidengdamas pravoslav gynimu, jis net pradjo kar su Lietuva. K a r a s su M a s k v a . 1499 m. Aleksandro broliai, Lenk karalius J o n a s Albrechtas ir e k bei Vengr karalius Vladislovas, padar sjung kariauti su Turkais. Prie j o s turjo prisidti ir Aleksandras. J o n a s III, matydamas, kad Lenkija, susirpinusi karu su Turkais, negals duoti Lietuvai pagalbos, nutar pulti Lietuv. Lietuvos sjungininkai buvo tik Livonijos ordino magistras Valteris P l e t e n b e r g a s i r U v o l g i o totori chanas ach-Achmetas. K a r a s faktikai prasidjo 1499 m., nors buvo paskelbtas tik 1500 m. J Lietuva pralaimjo, nes Aleksandras nesugebjo laiku surinkti kariuomens. M a s k v o s pasieny surinkta kariuomen, vedama kunigaikio Konstantino Ostrogikio, buvo sumuta ties V e d r o a, ir pats v a d a s pateko nelaisv. I karto geriau seksi tik Pletenbergui. Jis net du kartus iblak daug didesn M a s k v o s kariuomen, taiau, negaudamas i Aleksandro paramos, negaljo spirtis prie M a s k v . N i e k o nelaimjo n kitas Aleksandro sjungininkas, Uvolgio chanas ach-Achmetas. Jis su savo kariuomene buvo atjs N a u g a r d o Sieversko krat, taiau gausinga jo kariuomen, negaudama i Aleksandro paramos, pritrkusi maisto

Ostrogo pilies griuvsiai. Kunigaiki Ostrogiki tvik.

194.

ir M a s k v o s sjunginink, Krimo totori, nuolat puolama, m nykti. Pagaliau ji atsitrauk Kijev. I ia didioji achAchmeto kariuomens dalis pasidav Krimo chanui, o patsai ach-Achmetas pradjo su turkais derybas. U tai jis buvo suimtas ir baig savo gyvenim K a u n o pilies kaljime. T u o bdu, dl Aleksandro nerangumo, visos sjunginink pastangos nujo niekais. 1503 m. paliaubos. Per kar su M a s k v a mir Lenk karalius J o n a s Albrechtas. Aleksandras tuojau m rpintis, k a d jam tekt Lenk karna; Lietuvos ponai irgi tuo rpinosi, nes tikjosi tada gausi lenk paramos karui su M a s k v a . A l e k sandras i tikro gavo karn, taiau Lenkija nieko nepadjo Lietuvai. Besirpinant karaliaus karna apleisti karo reikalai dar labiau pablogjo. M a s k v o s kariuomen net tris kartus buvo apgulusi Smolensk, um Or ir apdegino Vitebsk. Aleksandras pradjo derybas dl taikos. Taiau aminosios taikos jam nepasisek padaryti; b u v o pasiraytos tik 6 met paliaubos. M a s k v a i buvo paliktas ernigovas, N a u g a r d a s Sieverskas, Starodubas ir O k o s paupiai. Taigi M a s k v o s sienos jau siek Dniepr. A b i puss pasiadjo neliesti viena antrai pripaint emi ir laisvai praleisti per savo emes kitos valstybs pasiuntinius ir pirklius. (Livonijos ordino atstovai nebuvo sileisti taikos derybas: Aleksandras turjo mesti savo sjunginink). Bet ir padarius taik, santykiai su M a s k v a n kiek nepagerjo. K a i p ir prie kar, J o n a s III nuolat kidavosi Lietuv o s vidaus reikalus, tarsi gindamas pravoslavus. Jo pasiuntiniai vainjo p a s Elen pasiteirauti apie j o s sveikat" ir nuolat nipinjo. Aleksandras buvo priverstas pasirayti sutart, kad Elenai negalima priimti katalikybs, net jeigu ji ir pati panort. B u v o aiku, k a d netrukus su M a s k v a vl teks kariauti. N e b u v o taikos n su totoriais, kuriuos Jonas III visada palaik ir kurst prie Lietuv. Aleksandro ir jo pdini viepatavimo" metu totoriai siaubte siaub Lietuvos ir Lenk valdomj Ukrain (Kijevo, Podols, Voluins ir Galicijos emes). Aleksandro mirties metais (1506) jie buvo pasiek net N a u g a r d u k ir L y d ; bet pagaliau ties K l e c k u juos sumu mylimasis Aleksandro didikas, Glinskis. Aleksandras kaip tik tada mir, ir apie t laimjim jau nebesuinojo.

195.

Totoriai. Vytautas pirmasis mokjo naudotis totori savitarpio nesantaika ir pasinaudoti jais savo tikslams. Naudojosi jais ir Kazimieras. Krimo ordos chanas Hadi-Girjas buvo itikimas Lietuvos sjungininkas. Bet nuo 1466 m. ms valdyti Mengli-Girjas, usigavs, kad Kazimieras umezg ryius su didiausiu jo prieu Uvolgio ordos chanu Achmetu, perjo Jono III pus. Mat, Jonas III buvo taip pat Achmeto prieas, o be to, apsim jam daugiau mokti u sjung. Po to prasidjo baiss Krimo totori puolimai; ypa jie puol Kijevo, Podols ir Galicijos sritis. Aleksandras ir jo broliai, Lenk ir ek bei Vengr karaliai (Jonas Albrechtas ir Vladislovas), buvo sutar bendrai kariauti su turkais; buvo numatyta uimti Dunojaus ir Dniestro ioi sritis (Kilij, Belgrad) ir iardyti plik lizd Krimo ord. Jonas Albrechtas buvo suruos yg Moldavij, taiau jis nepavyko: beveik visa Lenk kariuomen uvo Bukovinos mikuose. Tuomet totoriai m dar smarkiau pulti ir plti pietines Lietuvos ir Lenk valdomsias sritis. Taip truko daugiau, kaip imtmet. Taigi pietinms Lietuvos ir Lenkijos sritims pavojingiausias kaimynas buvo totoriai. 3. Lietuvos santykiai su Lenkija Aleksandro laikais 1499 m. aktas. Kazimiero laikais Lietuva gyveno visikai savarankikai; be valdovo asmens, jos niekas daugiau nerio su Lenkija. Senj susitarim dokumentai nebeturjo j o k i o s reikms. T o d l , Kazimierui mirus, lietuviai, nieko nesak lenkams, isirinko savo valdovu Aleksandr. J a m valdant Lietuv, o jo broliui Jonui Albrechtui Lenkij, abi valstybes rio tik j broliki santykiai. Bet Lietuvos ir Lenkijos santyki aikesnis sutvarkymas rpjo visiems Kazimiero snums, nes jie visi jautsi tur teisi Lietuvai. T a d , nordami susitarti dl Lietuvos valdymo ir sutvarkyti Lietuvos santykius su Lenkija, 1495 m. broliai suvaiavo pas Aleksandr Vilni. Bet i pasitarim nieko neijo, ir Lietuvos Lenkijos santykiai liko nesunormuoti. Tiktai kai po keleri met Lenkijai m grsti sunkus karas su totoriais, lenkai, nordami gauti Lietuvos paramos, pasil lietuviams sutvarkyti santykius nauju susitarimu. Lietuvai tuo paiu metu irgi rpjo gauti Lenkijos paramos prie M a s k v . T o d l 1499 m. buvo sudarytas naujas aktas, kuriuo norta Lietuvos Lenkijos santykius kitaip sutvarkyti. J u o buvo patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos sjunga, o be to, dar b u v o sutarta, k a d n viena valstyb be antrosios valstybs inios negali rinktis sau valdovo. Vadinasi, buvo suda-

196.

ryta dviej nepriklausom valstybi sjunga ir sutartis dl valdovo. Aleksandro irinkimas Lenk karalium ir 1501 m. aktas. N a u j a s i s 1499 m. Lietuvi Lenk susitarimas n vienai pusei nedav reikalingos paramos. Lietuviai pradtj kar su M a s k v a turjo vieni kariauti. T a d jie buvo nepatenkinti tuo susitarimu ir m siekti naujo susitarimo su Lenkija. K a i p tik tuo metu pasitaik proga vl sujungti abi valstybes vieno v a l d o v o rankoje, nes 1501 m. mir Lenk karalius J o n a s Albrechtas. Lenkai nutar savo karalium irinkti A l e k s a n d r ; lietuviai tam ne tik nesiprieino, bet dar ir patys tuo rpinosi. Lenk elekcin seim Petrakavoj, remdamiesi 1499 m. susitarimu, atsiunt savo delegatus Lietuvos ponai ir patsai A l e k sandras. Lietuvos delegatai kartai rm Aleksandro kandidatr. Lenk reikalaujami, jie sutiko pasirayti nauj akt, normuojant Lietuvos ir Lenkijos santykius; juo turjo vykti tikroji valstybi unija. N a u j susitarim patvirtino trys dokumentai: tame paiame Petrakavos seime lenkai ir lietuvi delegatai susikeit dokumentais, o kiek vliau Melnike t susitarim atskiru dokumentu patvirtino Aleksandras. iuo susitarimu b u v o norima kurti viena jungtin valstyb, k u r i t u r t bendr seim, bendrai vienoje vietoje rinktj valdov, bendr apsaug ir bendrus pinigus. Akte yra sakoma: Kad bt viena tauta, viena visuomen, viena brolija (fraternitas) ir bendri seimai, o tam vienam knui viena galva, vienas karalius, kuris paskirtu laiku ir paskirtoje vietoje bus vis elekcij atvykusij bendrai r e n k a m a s . . . " Bet kaip turjo bti atliekami tie bendrieji seimai ir bendroji elekcija, tuo tarpu nebuvo pasakyta; tai turjo bti vliau nustatyta. 1501 m. susitarimo likimas. K a d a n g i naujasis susitarimas buvo patvirtintas Melnike, tai jis paprastai yra vadinamas M e l n i k o aktu. A l e k s a n d r o i r Lietuvos pon delegatai buvo priadj lenkams, k a d susitarim patvirtins visos Lietuvos seimas. Bet seimas jo nepatvirtino; jis susirinko labai vlai (vos 1505 m.) ir apie t susitarim n nekalbjo. Mat, visa Lietuva pasirod jam prieinga, juo labiau, k a d nelaimingai pasibaigs karas su M a s k v a rod, j o g i Lenk vis tiek negalima gauti

197.

pagalbos; tad nebuvo jokios naudos dtis unij su Lenkija. Be to, tas susitarimas nepatiko n valdaniajai Gediminaii eimai; A l e k s a n d r o brolis, e k karalius Vladislovas, savo ir jaunesniojo brolio Zigmanto vardu net pareik protest dl to susitarimo. N o r s lietuviai jau nuo vitrigailos laik rinkosi sau kunigaikius, taiau Jogailos palikuonys man, k a d bent Lietuva jiems turinti tekti paveldtinai; o tuo susitarimu buvo norima vesti elekcij, taigi visai nebuvo atsivelgiama j teises. T u o b d u is susitarimas pasiliko tik popieriuje: Lietuva ir Lenkija, kaip ir anksiau, liko atskiros valstybs, tik vieno valdovo valdomos (personalin unija). Bet vis dlto, kai po 50 m. vl ikilo Lietuvos ir Lenkijos santyki sunormavimo klausimas, lenkai it susitarim padar deryb pagrindu. Ir vlesns Liublino unijos pagrindiniai dsniai buvo irgi paimti i to paties Melniko akto. 4. Pon tarybos sigaljimas ir seimai T a r y b o s atsiradimas. Kazimiero ir A l e k s a n d r o laikais nutrko senasis Lietuvos ryys su Lenkija. Lietuva savo viduje dar tebebuvo visikai savarankika valstyb; savo ivaizda ji betgi jau artjo prie L e n k i j o s : Lenkijoje ponija b u v o sigaljusi dar prie Jogailos laikus, Lietuvoje ji sigaljo ypa povytautiniais laikais; Lenkijoje prie karaliaus buvo pon taryba, vadinama senatu, panai d i d i o j o k u n i g a i k i o , arba p o n t a r y b a atsirado i r Lietuvoje. Bajorijos reikm pradjo kilti V y t a u t o laikais (ir. 133 psl.). J a u tada didysis kunigaiktis svarbesniaisiais klausimais visada atsiklausdavo savo bajor nuomons. vitrigailos, o ypa Zigmanto laikais j reikm dar labiau padidjo, nes tik nuo j paramos priklausydavo, kam teks didiojo kunigaikio s o s t a s ; todl nebuvo galima su jais nesiskaityti. Bet ypatingai bajorija ikilo prie Kazimiero, kur ponai irinko valdovu ir, jam tebesant maam, patys u j vald. Jam ivykus Lenkij, valdia pasiliko pon rankose. T o d l tuo laiku atsirado nuolatin grup auktesnij valstybs urd, kurie sprsdavo visus valstybs reikalus. T a i ir b u v o vadinamoji didiojo kunigaikio taryba.

198.

T a r y b o s valdios ribos ilgai buvo nenustatytos ir neaikios. I pradi ji nebuvo laikoma net pastovia institucija (staiga). D i d y s i s kunigaiktis su didesniaisiais ponais tarsi tik tam, kad kratas uoliau remt jo politik. pasitarim jis kviesdavo tuos, kuriuos norjo. Kartais tardavosi tik su tais, kurie tuo metu buvo arti jo, o kartais suaukdavo ir platesni pasitarim. Bet palengva nusistojo pasitarimus kvieiam moni ris: buvo aukiami v y s k u p a i , dar ilik k u n i gaikiai ir a u k t e s n i s i a s pareigas valstybje ein didikai. T u o b d u tarybos sudtis pasidar pastovi, tik neaikios pasiliko jos valdios (kompetencijos) ribos. Kazimiero viepatavimo metu taryba taip sutvirtjo, jog, irinkusi Aleksandr, pareikalavo, kad jis nustatyt j o s kompetencijos ribas. Aleksandras tatai padar savo 1492 m. privilegijoje, kuria jis pirmiausia pasiadjo tartis su taryba, s i s damas usienius pasiuntinius. B e to, jis prileid o taryb prie valstybs f i n a n s t v a r k y m o . Ligi tol valstybs dvarai b u v o laikomi didiojo kunigaikio nuosavybe, tad jis visikai laisvai juose eimininkavo: kiek nordamas galdavo leisti pinig tiek savo, tiek valstybs reikalams. D a b a r didysis kunigaiktis pasiadjo, nepasitars s u taryba, n e b e daryti joki ilaid. B e to, jis pasiadjo, nepasitars su taryba, nebedalinti niekam valstybini viet. T a r y b o j e b u v o suteikta laisv kiekvienam v i s i k a i l a i s v a i k a l b t i ; didysis kunigaiktis pasiadjo nebausti net t, kuri patarimas bt ir nemalonus jam. V i s dlto ia privilegija taryba tebebuvo tik patariamasis organas: j o s sprendimai negaljo varyti didiojo kunigaikio; iklauss tarybos nuomons, jis galjo ir visikai prieingai pasielgti. Bet su tarybos nuomone sutiks, jis jau nebegaljo savo sutikimo ataukti; tuo atvilgiu jis jau buvo tarybos suvarytas. O nebetrukus atjo ir tie laikai, kada didysis kunigaiktis jau btinai turjo skaitytis su tarybos nuomone. T u o bdu 1492 m. Aleksandro privilegija padjo pamatus politinei Lietuvos bajor galybei. Ankstyvesnmis (1387, 1413, 1434, 1447 m.) privilegijomis buvo apdrausta j asmens ir turto laisv (ir. 112, 132, 170 180 psl.), o dabar jiems buvo patvirtinta j pai uimtoji vieta valstybs valdyme. N u o to

199.

laiko valstybs vairas kaskart vis labiau perjo pon rankas. Netrukus jie pasidar tikrieji Lietuvos valdovai. Seimai. sigaljus tarybai, atsirado ir seimai. Mat, b d a v o reikal, kuri nebdavo galima sprsti be plai bajorijos masi inios. V i s o s bajorijos pritarimas ypa b u v o reikalingas tada, kai po d. kunigaikio mirties krat valdydavo taryba. T a d seimai pirmiausia bdavo reikalingi renkant nauj didj kunigaikt. Bajorijos nuomon ir j o s pritarimas dar b d a v o svarbs, sprendiant klausim santyki su Lenkija: tuo tarpu, kai Lenkija remdavosi senaisiais dokumentais, Lietuva turjo remtis savo visuomens balsu. Kazimierui 1447 m. privilegija atleidus visus bajor valstieius nuo bet koki mokesi valstybei, kar metu itutjs valstybs idas pareikalavo apdti mokesiais bajorij. O t b u v o galima padaryti tik jai paiai sutinkant. T a i g i tam sutikimui gauti ir reikdavo aukti seim. Pagaliau reikdavo atsiklausti seimo ir pradedant kar, nes kiekvienas karas buvo susijs su ilaidomis. T u o b d u bajorijos seimai, i pradi aukiami retai, juo toliau, juo bdavo daniau aukiami: mat, pajutusi savo reikm, bajorija nebenorjo sutikti, kad be jos inios bt kas nors valstybje daroma. tokiuos seimus atvykdavo visa pon taryba, visi auktesnieji valstybs urdai ir kas tik nors i bajor. Bet kadangi danai seim suvaiuodavo tik artimj srii bajorija, o i tolimesnij srii kartais niekas neatvaiuodavo, tai jo paprot, k a d vis srii urdai atvykdami atsivet bent po kelet savo srities bajorijos atstov. T a i g i joki seimo rinkim nebuvo. Centro valdia pati pasirinkdavo mones, su kuriais nordavo pasitarti; o jei kas nordavo k patsai pareikti, galdavo atvykti seim ir nekviestas. Bet ilgainiui provincijos atstov parinkimui vietos bajorija kaskart vis daugiau skirdavo reikms. Paprastai atstovais seim b d a v o kvieiami takingesni bajorai; taiau b d a v o atsitikim, k a d susirinkusi bajorija ir rinkdavo atstovus. Pagaliau X V I am. vidury (1566 m.), kai visas kratas buvo padalintas pavietus (apskritis), ir paviet seimeliai m rinkti atstovus. Juo toliau, juo seimas darsi vis takingesnis. O nuo X V I am. vidurio be jo jau nebebdavo sprendiamas joks svarbesnis reikalas. Taiau seimas negaljo nei ko nutarti nei leisti statym;

200.

jis tik galjo pareikti savo nuomon ar ko nors prayti; o k tai atsakydavo didysis kunigaiktis, tas ir tapdavo statymu. Bet i tikrj su seimo nuomone nebuvo galima nesiskaityti, nes nepatenkinta bajorija galjo iautis: neiti kar, nemokti mokesi ir t. t. T a d d. kunigaiktis bajorijos pageidavim daniausiai klausydavo. 5. Aleksandro asmuo ir jo mirtis Aleksandras buvo kaulingas ir petingas, taiau be joki gabum vyras. Mgo gerai igerti ir pavalgyti. Bet jisai nemgo net tokios tradicins valdov pramogos, kaip kad mediokl; medioti pagaliau jam trko ir vikrumo. Buvo labai ilaidus ir ieikvojo ne tik visus savo turtus, bet ir praskolino daugyb valstybini dvar. Aleksandras mir 1506 m. ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje, nes lenkai, nenordami didinti laidotuvi ilaid, jo kno neve Krokuv, savo karali kapus (1931 m. pradjus kasinti Vilniaus katedros rs, jo kapas buvo surastas). Tai vienintelis i Lenkijos karali, kuris daug daugiau savo gyvenimo praleido Lietuvoje ir joje buvo palaidotas. Lietuvoje jis daugiausia gyveno dl to, kad Lenkijoje nenorjo gyventi jo mona. Mat, kaip pravoslavs, lenkai nesutiko jos karnuoti karaliene, o pereiti katalikyb jai draud tvas. 6. Zigmantas II (Senasis, 15061548 m.) ir jo karai su Maskva Zigmanto elekcija. Ir Jonas Albrechtas ir Aleksandras mir bevaikiai. I gausingos Kazimiero eimos teliko tik vienas, jauniausiasis snus Zigmantas. Jis tuo tarpu gyveno Silezijoje, kur i brolio, ek karaliaus Vladislovo, buvo gavs valdyti kelet ma kunigaiktysi. 1501 m. renkamas Lenk karalium Aleksandras buvo patvirtins dokument, kuriuo po jo mirties Lietuva ir Lenkija turjo bendrai irinkti sau nauj valdov, bet mirdamas testamentu jis skyr Lietuvos sost broliui Zigmantui, o apie Lenk sost nieko nekalbjo. Zigmantas, suinojs apie sunki brolio lig, skubjo Lietuv, bet rado j jau mirus. Lietuvos ponai tuojau paskelb j didiuoju kunigaikiu ir pasil lenkams isirinkti j ir savo karalium. ie ir irinko, nes bijojo, k a d nenutrkt ryys su Lietuva.

201.

Glinskio maitas. A l e k sandro laikais Lietuvos pon tarpe kaskart vis labiau m sigalti rus kilms bajorai. Aukiausiai i j buvo ikils totori kilms surusjs kunigaiktis M. G l i n s k i s . Jis buvo artimas Aleksandro patarjas, gavs i jo nemaa emi. Jis irgi gana daug prisidjo prie Zigmanto irinkimo. Taiau jau paioje Zigmanto valdymo pradioje jis pamat, kad nebeturs tokios takos, koki kad turjo Aleksandro laikais. Be to, Lietuvos ponai, jo prieai, nordami j praudyti, grasino jam iZigmantas II (Senasis), kelti byl tarsi u Aleksan15061548 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir dro nuudym. V i s a tai Lenk karalius (taip jis atvaizduotas Kromatydamas, jis suman ukuvos katedroje esaniam antkapy). grobti kuo daugiausia Lietuvos emi ir pasiduoti M a s k v o s kunigaikiui Vosyliui III (15051535 m.). Taiau jis kiek apsivyl: M a s k v o s pasienio sritys prie jo maito neprisidjo; jam tepasisek uimti tik Mozyri ir T u r o v , o upultieji Sluckas ir M i n s k a s jam nepasidav. Pirmasis karas su M a s k v a (15078 m.). T u o pat metu betgi pradjo kar su Lietuva Glinskio pasikviestas V o s y l i u s III, kuris skelbsi eins vaduoti spaudiamj pravoslav. Kartu su Glinskiu jis apgul daugel Lietuvos miest ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, sauganio Dniepro auktup, prie Smolensko. Bet tuo tarpu atvyks Lietuvos hetmonas kunigaiktis K o n s t a n t i n a s O s t r o g i k i s ties O r a sumu prie ir privert j trauktis. 1509 m. su M a s k v a buvo padaryta aminoji taika 1503 m. paliaub slygomis (ir. 195 psl.). T u o b d u M a s k v a nieko nelaimjo. Glinskis ir jo a-

202.

lininkai neteko savo emi Lietuvoje. Jis pats apsigyveno M a s k v o j e . Pasidars artimu V o s y l i a u s I I I patarju ir ileids u jo savo dukter, jis buvo svarbiausias nauj kar su Lietuva organizatorius. Vliau, paketins iduoti ir M a s k v , Glinskis s a v o gyvenim baig kaljime, kur mir badu (1534 m.). Antrasis karas su M a s k v a Lietuvai buvo daug nelaimingesnis. Glinskio rpesiu, kart M a s k v a i pasisek gauti daug paramos i imperatoriaus Maksimilijono. M a t , imperatorius norjo susilpninti Zigmant, kurs ypatingai rpinosi, k a d H a b s burgai negaut jo brolio V l a d i s l o v o valdomosios Vengrijos bei ekijos. Imperatorius M a s k v nusiunt daugyb karo specialist ininieri ir artilerist. K a d Lenkija neit pagalb Lietuvai, prie j buvo sukelta M o l d a v i j a ir kryiuoi magistras (jam imperatorius udraud prisiekti Zigmantui vasalyst; tatai magistras turjo padaryti pagal 1466 m. T o r n o sutart, ir. 183 psl.). K a r a s prasidjo 1512 m. V i s o s M a s k v o s jgos b u v o nukreiptos Smolensk. Jis buvo net 3 sykius apgultas ir pagaliau, Glinskiui suklus viduje smoksl, buvo paimtas (1514 m.). Netrukus po to atvyks K. Ostrogikis smarkiai sumu M a s kvos kariuomen ties O r a . Turdamas 30.000 kariuomens, jis sumu prieo 80.000 kariuomens; i j 30.000 krito karo lauke, o pats v a d a s su 1.500 bajor ir daugybe kari pateko nelaisv. Laimjimas buvo didiausias, M a s k v o s jgos buvo sunaikintos, taiau lietuviams jau nebepasisek atsiimti Smolensko tvirtovs, nors karas po to dar truko 8 metus. Pagaliau 1522 m. b u v o padarytos 11 m. paliaubos. Smolenskas b u v o paliktas M a s k v a i ; jis gro Lietuvai tik madaug po 100 met (t. y. 1611 m.). Be to, M a s k v a i liko Homelis, ernigovas ir Starodubas. Treiasis karas su M a s k v a (15341537 m.). Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypa dl to, k a d bajorija nenorjo kariauti ir nenorjo mokti karui reikaling mokesi. T a d kol b d a v o surenkama kariuomen, M a s k v a suspdavo uimti nemaa Lietuvos pili. Paskui nebegaldavo nieko padti n dideli laimjimai, nes po j maskvieiai usidarydavo pilyse ir vengdavo atvir mi; o paimti pil, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pir-

203.

Mis ties Ora. (Senas neinomojo autoriaus paveikslas).

muosius du karus Zigmanto laikais pradjo M a s k v a , bet treij Lietuva. Kai 1533 m. mir V o s y l i u s III, M a s k v o s kunigaikiu tapo J o n a s IV iaurusis. K a d a n g i jis tuomet buvo dar maas, tai b u v o sudaryta regencija. Su ja M a s k v o s kunigaiktystje prasidjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikjosi pasinaudoti, juo labiau, k a d Zigmantas buvo patrauks savo pus Krimo totorius, apsims jiems kasmet mokti po 15.000 dukat, ir M a s k v a i nuolat grs i j puss p a v o j u s . Bet ir dabar karas vis dlto nesisek. N o r s l buvo pakankamai surinkta, taiau bajorija njo kar, ir visi dideli pasiryimai nujo niekais. 1537 m. su M a s k v a buvo padarytos 7 met paliaubos, kurios vliau buvo pratstos, ir Zigmanto II laikais naujo karo jau nebekilo. Siena su M a s k v a dabar maai tepasikeit. Lietuvai nepasisek atgauti nei Smolensko nei Sieversko emi; ji atgavo tik Homel, bet utat kitose srityse t uleido M a s k v a i .

204.

7. Prsijos

ordino sekuliarizacija (1525 m.)

N u o to laiko, kai Lietuva kriktijosi ir E u r o p o s buvo pripainta katalikika valstybe, kryiuoi ordinas buvo nebepateisinamas. Aplinkui jau visi kratai buvo katalikiki, todl krikionybs gynjas ordinas pasidar nebereikalingas. Be to, ir jo valstybs viduje atsirado reikini, kurie j griov. V a l s t y b buvo valdoma ordino nari, kurie, bdami ateiviai i tolimj Vokietijos krat ir, be to, dar vienuoliai, neturjo joki ryi su vietos gyventojais. Neprileisdami prie valdios vietos bajor ir miestiei, jie nustat juos prie save. Dl to ir vyko 1454 m. krato sukilimas, kurs pasibaig tuo, kad 1466 m. dalis ordino emi buvo prijungta prie Lenkijos, o jis pats pasidar Lenk karaliaus vasalu (ir. 183 psl.). Pirmieji 5 magistrai vykd sutart, taiau nenustojo vilties isilaisvinti. Ordinui atrod, kad bus galima isilaisvinti, irinkus magistru Vokietijos kunigaikt, kuris savo jgomis galt spirtis prie Lenkij. T o k i a i s sumetimais ir buvo irinktas magistru (1511 m.) A n s b a c h o Hohencolern eimos narys, karaliaus Zigmanto sesernas (Kazimiero dukters snus) Albrechtas. B u v o tikimasi, k a d jis sugebs geriau susitarti su Lenkija jau vien dl savo giminysts su kaAlbrechtas Hohencolernas, ralium. Taiau visi mginipaskutinis kryiuoi magistras ir pirmasis mai nenusisek, ir ordinui Prsijos kunigaiktis ( 1568 m.) teko pradti su Lenkais kar. K a r a s ordinui nesisek, ir teko padaryti paliaubas, nieko nelaimjus. T u o tarpu ordino valstybje buvo labai neramu: visi reikalavo ordino reformos. Y p a didelis nepasitenkinimas ordinu jo i to, k a d krate b u v o smarkiai sigaljs naujai pradtas skelbti Liuterio mokslas. J u o buvo pasek net kai kurie vyskupai. T a d a magistras Albrechtas patsai umezg ryius su Liuteriu.

205.

Liuteris jam patar mesti vienuolio apdarus, vesti mon ir pasiskelbti kunigaikiu. G a v s dds, karaliaus Zigmanto, sutikim, jis visa tai vykd ir 1525 m. K r o k u v o j e ikilmingai prisiek Zigmantui, kaip Prs kunigaiktis. N u o to laiko ordino valstyb tapo pasauline kunigaiktyste. Daugumas ordino broli taip pat perjo liuteranizm ir virto dvarininkais. Tik maa j dalis tepanorjo likti itikimi katalikybei ir isikraust Vokietij, kur ordinas turjo daugyb turting savo skyri. Ten ordinas iliko iki 1809 m., kada j panaikino Napoleonas; o Austrijoje pertvarkytas jis iliko net iki ms laik. Tuo bdu buvusi katalikybs atrama rytuose, ordino valstyb, pirmoji prim protestantizm ir atsisak nuo katalikybs. 1618 m. mirus Albrechto snui, Prsai atiteko jo giminaiiams, Brandenburgo elektoriams. Vliau i t dviej jungtini kunigaiktysi iaugo galinga Prs karalyst (nuo 1701 m.), kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos prieaky. 8. Zigmanto II valdymo pabaiga ir jo mona B o n a Zigmantas valdovas. Zigmantas, dar b d a m a s Silezijoje, jau pasirod geras valdytojas; ten jis ved ger tvark ir sutvark k. Lietuvoje jis taip pat parod daug energijos ir sumanumo. Ilaidaus Aleksandro apgriautas kis buvo sutvarkytas, daugelis jo skolint dvar buvo ipirkta ir buvo vesta pavyzding ki. k jam teko kreipti daugiau dmesio, nes ilg kar metu ypa daug reikjo pinig kariuomenei. Kadangi bajorija nenorjo eiti kar, tai j o s vietoje buvo vesta s a m d y t i n k a r i u o m e n . Taiau bajorija nenorjo mokti net tos kariuomens ilaikymui reikaling mokesi. T o d l didiausi ilaid dal teko padengti paiam didiajam kunigaikiui. Apskritai Zigmanto laikais gyvenimas Lietuvoje labai pagerjo; ypa padaugjo mokykl. Bet kunigaikio valdia nuolat silpnjo. Lenk pavyzdiu einanti bajorija kaskart vis daugiau reikalavo sau teisi ir nuolat maino sau pareigas. Bekovojant su vairiausiais sunkumais tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, Zigmanto energija pagaliau iseko. S a v o gyvenimo pabaigoje jis jau nebeturjo joki plan. Iekodamas ramybs, net atsisak nuo pretenzij ekij bei Vengrij po j valdovo, brolio Vladislovo, mirties ir uleido jas Habsburgams.

206.

Paskutins Zigmanto II dienos. (1548 m. balandio 1 d.; Abramaviiaus paveikslas).

Karalien Bona. Kai Zigmantas jau buvo palautas sunkios valdymo natos, valstybje didiausi tak gijo gobi intrigant jo antroji mona, Milano ir Bario kunigaiktyt Bon a S f o r z a . Bona atsine i Italijos sitikinimus, kad vald o v a s turs siekti valdios, nesiskaitydamas su jokiomis priemonmis (Machiavellio mokslas). Lenkijoje ji gijo didel valdi ir eimininkavo savo vyro vardu. Be valdios, ji dar go-

207.

bjosi ir turt. T i e k Lietuvoje, tiek Lenkijoje ji savo pinigais m ipirkinti anksiau A l e k s a n d r o u skolas keistuosius dvarus ir tuo b d u gijo daugyb turt: j o s valdioje buvo itisos teritorijos. T u o tarpu energijos neteks ir sunkios ligos kankinamas, Zigmantas kaskart vis labiau m pasiduoti favorit a p s u p t o s monos takai. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebebuvo girdt Zigmanto. Usieny jau daug kas man, kad jis mirs; pavyzdiui, T u r k sultonas buvo atsiunts net uuojaut, o M a s k v o s kunigaiktis savo pasiuntiniams, siuniamiems Krokuv, instrukcijose r a y d a v o : Jei karalius mirs, pareikti uuojaut". Zigmantas mir 1548 m., sulauks 81 m. amiaus. Zigmanto II asmuo. Zigmantas buvo augalotas ir tvirtas vyras; sako j galdavus perlauti pasag ir pertraukti storok kanapin virv. Jo sveikata pairo tik gyvenimo pabaig. Jaunyst praleido

Zigmanto II antkapis Krokuvos katedroje.

Vengrijoje, ekijoje ir Silezijoje, kur susipaino su tenykia valstybs santvarka ir gerai vedamu kiu. Visuomet buvo ramus, ltos eisenos ir nekalbus. iaipjau mgo juok ir smoj. Buvo altas, rimtas ir atsargus. Jam teko kariauti net tris ilgus karus su Maskva,

208.

kart su kryiuoi ordinu ir daug kart su totoriais. Karo betgi jis nemgo ir buvo links visk sprsti taikiu bdu. Visi j gerb ir laik teisingu vyru. Tik jo antrosios vedybos buvo vienas nelaimingiausi jo gyvenimo vyki. Mirdamas paliko vien sn, Zigmant August, ir 3 dukteris. 9. Zigmantas A u g u s t a s didysis Lietuvos kunigaiktis ( 1 5 4 4 - 1 5 4 8 - 1 5 7 2 m.) Irinkimas. Vienintelis Zigmanto II snus gim 1520 m. Motina Bona pradjo rpintis patikrinti jam sost, kai dar jis tebebuvo kdikis. Pirmiausia buvo rpinamasi Lietuvos sostu: mat, irinktj j Lietuvos sost, nenordami nutraukti ryi su Lietuva, paprastai ir Lenkai irinkdavo savo karalium. T o dl B o n o s rpesiu dar 1522 m. Zigmantas A u gustas buvo pripaintas Lietuvos sosto paveldtoju. 1529 m. Bonai visokiomis intrygomis palenkus savo pus didikus, o tvui sutikus patvirtinti pirmj Lietuvos statut, dar labiau prapltus bajorijos teises, Zigmantas Augustas, Lietuvos seimas Zig1522 m. pripaintas Lietuvos sosto pdimant August paskelniu, 1529 m. formaliai paskelbtas d. Lie- b didiuoju kunigaiktuvos kunigaikiu, 1530 m. karnuotas iu, o netrukus j karLenk karalium; 15441572 m. d. Lietunavo savo karalium ir vos kunigaiktis, o nuo 1548 m. ir Lenk lenkai (1530 m.). T a d karalius. jau tuomet buvo aiku, kad po tvo jis bus valdovas abiejose valstybse.

209.

Zigmanto Augusto aukljimas. Motina ital Zigmant August aukljo apsupusi italais humanistais. Jis imoko kalbti lotynikai, italikai ir vokikai. Taiau, augdamas moralikai pakrikusiame motinos dvare, labai lepinamas, iaugo be charakterio. Motinos dvare anksti priprato prie palaid pasilinksminim, itvirkavimo ir negijo joki tvirt princip. Matydamas netikus jo aukljim, buvo susi-

Zigmanto Augusto jaunyst. Jaunutis karalaitis motinos Bonos dvaro dam tarpe. (J. Simlerio paveikslas).

rpins net Lenk senatas, taiau niekaip neman paveikti Bonos. Apskritai Zigmantas Augustas buvo gana imintingas, taiau svyruoklis, minktas, nepaslankus, nedarbtus, visk atidliojs kitai dienai ir dl to pramintas Rytdiena". Zigmantas A u g u s t a s tvo vietininkas Lietuvoje (1544 1548 m.). Irinktas didiuoju kunigaikiu, Zigmantas A u gustas teturjo vos 8 m. Bet tas jo irinkimas reik tik t, kad po tvo mirties jis savaime taps valdovu, kad nebereiks nauj rinkim, o tuo tarpu vis tiek vald tvas. Bet tuo metu Lietuvoje iaugo Alberto G o t a u t o vadovaujama partija, rei-

210.

kalavusi daugiau atsiriboti nuo Lenkijos. Ji skundsi, kad didysis kunigaiktis per maai gyvens Lietuvoje. T a s buvo pareikta Zigmantui II per speciali Lietuvos seimo nusist delegacij (1538 m.). T o d l 1543 m. kilo mintis jau 23 m. turiniam pdiniui pavesti valdyti Lietuv; tvas turjo pasilikti tik prieir. Lietuvos ponams ta mintis patiko, nes jie norjo turti Vilniuje valdovo dvar ir apsisaugoti nuo lenk kiimosi Lietuvos reikalus. Mat, didiajam kunigaikiui gyvenant Krokuvoje, lenkai, j veikdami, galjo kitis Lietuvos reikalus. T u o bdu 1544 m. Zigmantas A u g u s t a s apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaiktis, ir jam atiteko visa valdia Lietuvoj; tvas pasiliko tik ido ir usienio reikalus. Po tvo mirties 1548 m. jis be joki rinkim savaime tapo abiej valstybi valdovu. Zigmantas Augustas ir Vilnius. Bdamas humanistik palinkim, Zigmantas Augustas tuojau kr Vilniuje puik dvar: prie pilies kalno buvo baigti, tvo pradti statyti, puiks renesanso stiliaus didij kunigaiki rmai, kurie vliau apleisti apgriuvo ir, Lie-

Dalis Vilniaus didij kunigaiki rm griuvsi. (Smugleviiaus pieinys).

211.

tuv umus rusams, buvo visikai nugriauti. Tada ir ponai prisistat Vilniuje daugyb rm. Tais laikais Vilnius pasidar vienas graiausi ryt Europos miest. Jame tada buvo pilna ital statybinink ir mokslinink humanist. Zigmantas Augustas ia buvo surinks daug meno turt ir didel bibliotek, kuri vliau padovanojo jzuit kolegijai. Mgsts prabang ir bdamas ilaidus, Z. Augustas, begyvendamas Vilniuje, prisidar daugyb skol, i kuri jam sunku buvo ibristi ir po tvo mirties. Vilnius, kur jis praleido graiausi savo jaunyst, kur pergyveno pirm ir paskutin savo gyvenime meil graiajai Barborai Radvilaitei, ir vliau liko mgiamiausias Zigmanto Augusto miestas; ia jis danai atvaiuodavo i Krokuvos ir pagyvendavo. 10. Zigmanto A u g u s t o ir Barboros Radvilaits vedybos ir konfliktas dl jos su lenkais sikurdamas Vilniuje, Zigmantas Augustas jau buvo veds. Bet jo mona Habsburgait netrukus mir. Tuo metu, greta didiojo kunigaikio rm, buvusiuose Radvil rmuose, gyveno jauna grai nal Barbora Radvilait Gotautien. Mirus monai, Z. Augustas veikiai susiartino su ja ir kartai simyljo. I kunigaiki rm iki Radvil rm per sod Z. Augustas liep taisyti dengt prijim, kur abu simyljusieji susitikdavo. Vien kart Barboros brolis Mikalojus, vadinamas Rud u o j u , ir jos pusbrolis M i k a l o j u s , vadinamas J u o duoju, atvyko pasimatymo metu ir pareikalavo, kad Z. Augustas vest Barbor, nes, es, plintanios kalbos eminanios j eimos garb. Zigmantas Augustas su tuo sutiko, ir tuojau, pakvietus kunig, slapta vyko jungtuvs. Jose dalyvavo Barbora Radvilait. tik patys Radvilos ir j gimi( f 1551 m.). naitis Ksgaila. Nors Radvilos tada jau buvo galingiausia Lietuvos pon eima, taiau buvo aiku, kad jungtuvms prieinsis tiek Zigmanto Augusto tvas, karalius, tiek Lenk ir Lietuvos ponai, nes niekam negaljo patikti valdovo susigiminiavimas su pon eima. Todl i pradios
212.

apie jungtuves nieko nebuvo skelbiama. Zigmantas Augustas, nuvyks Krokuv, pareik tvui, jog nors vesti Barbor. Bet tvas, o ypa motina, pasirod nesukalbami. Grdamas Vilni, jis nepasak tvams tiesos, ir tvas, netrukus mirs, nebesuinojo apie snaus vedybas. Barbora tuo tarpu gyveno Radvil dvare, Dubingiuose. Gavs ini apie tvo mirt, Zigmantas tuojau sak tarybos ponams atlydti mon Vilni. ia ji buvo ikilmingai sutikta ir pripainta didija kunigaiktiene. Reikjo dar gauti Lenkijos sutikim. Prie Barbor betgi grieiausiai buvo nusistaiusi karalien Bona. Snui su Barbora atvykstant Lenkij, ji pasialino su dukterimis Mozrus. Jos kurstomi, lenkai grieiausiai reikalavo, kad Z. Augustas persiskirt su Barbora, nes vedybos esanios nelygios. Bet, iaip bdamas silpnavalis, Zigmantas Augustas kart parod didel atkaklum: jis n neketino isiadti mylimosios monos. seimo ir senato reikalavimus persiskirti jis atsak, jog ess suritas visomis banytinmis apeigos ir neturs tokios sins, kad galt ardyti t ry. Greit pasirod, jog senatas ir seimas perdjo, laikydami jungtuves karalikosios eimos paeminimu: usienio valdovai dl to neparod jokio nepasitenkinimo. Tad po dvej met lenkai pagaliau nusileido, ir 1550 m. Barbora buvo ikilmingai Krokuvoje karnuota Lenkijos karaliene. Taiau ji ir jos eima neilgai tesidiaug karna; Zigmantas Augustas ir ji pati vis svajojo nuvykti Lietuv ir pasirodyti visoje karalikoje didybje, bet jau nebebuvo kada: sunkios, neinomos ligos pakirsta, ji mir 1551 m. Karalien Bona vis dar tebebuvo didiausias jos prieas. Kai prie pat Barboros mirt Bona pareik nor pripainti j savo maria, Zigmantas Augustas stengsi jos nieku bdu neprileisti prie monos: bijojo, kad motina jos nenunuodyt. Mirdama Barbora pareik nor, kad j palaidot ne Lenkijoje, kur tiek daug ikentjo, bet Lietuvoje. Zigmantas Augustas atlydjo jos kn Vilni, pats vis keli arba jodamas arba eidamas psias. Ji buvo palaidota katedros rsy, greta pirmosios Z. Augusto monos Elbietos. 1931 m. pradjus katedros remont, buvo atrasti ir jos kaulai. Zigmantui Augustui Barboros mirtis padar didiausi spd. Savo gyvenamj kambari sienas jis liep juodai imuti; visas dvaras paskendo gedule. Jis pats niekad neumiro mylimosios monos. Nors vliau ir ved Habsburgait, taiau eimos laims jau nebesulauk: gyvenimo pabaigoje net persiskyr su mona. J vis gyvenim lydjo mylimosios Barboros atminimas. 11. Livonijos prijungimas Livonijos bkl X V I amiuje. Livonijos valstyb nebuvo vienalyt; joje i tikrj buvo net 6 atskiros jungtins valstybs: 4 vyskupysts, ordinas ir R y g o s miestas. I pradi ir

213.

ordinas priklaus R y g o s arkivyskupui, bet X I V amiuje ( G e dimino laikais, ir. 71 psl.) jis nusikrat ta priklausomybe. V y s k u p valdia toliau dar labiau susilpnjo; j vasalai riteriai bajorai ir miestai pagaliau sukr organizacijas su politinmis teismis ir su savo seimais. Taiau ordinas nesudar savarankikos valstybs: nuo 1237 m. jis buvo t pai kryiuoi ordino aka (ir. 5051 psl.), bet, turdamas skirtingas slygas, jis i tikrj gyveno atskirai ir var savarankik politik. T o d l kryiuoi ordino virtimas pasauline kunigaiktyste j o k i o s reikms neturjo livonikei jo akai. Visgi nuo to laiko ir ia pradta galvoti apie ordino panaikinim. T i k ia tuo atvilgiu buvo sunkiau, nes kaip tik tuo metu Livonijos valstybi emes pradjo smarkiai pulti M a s k v a , kuri norjo pasiekti jr. Livonijos valstybs v a d a m s reikjo ne tik apsisaugoti nuo M a s k v o s , bet ir isprsti banytins valstybs panaikinimo klausim, nes krate labai spariai plito protestantizmas. Taiau, nesant vieno valdovo, buvo sunku dl to susitarti ir sunku apsiginti nuo M a s k v o s ; tad btinai reikjo auktis pagalb kaimyn Lietuv. Livonijos pasidavimas Zigmantui Augustui. Reformacija Livonijoje pirmiausia atsirado miestuose. Ji plito labai greitai, ir banytins ordino ir vyskup valstybs pamatai m brakti. A p i e X V I amiaus vidur krato diduma jau buvo protestantika; taiau dar tebebuvo, kad ir pakrikusi, senoji katalik Banyios sukurtoji organizacija, ir ordino magistras vis dar spyrsi. T u o tarpu Zigmantas A u g u s t a s , matydamas irstani ordino valstyb, ryosi j paimti savo valdi, nes kitaip ji galjo atitekti M a s k v a i . T u o metu R y g o j e buvo umutas Lietuvos pasiuntinys; tad kaip tik pasitaik gera proga sikiti Livonijos reikalus. Zigmantas A u g u s t a s , surinks didel lietuvi ir lenk kariuomen, isiruo yg ir sustojo P a s v a l y . Magistras Frstenbergas buvo pasirys ginti ordino nepriklausomyb, taiau nebeturjo jg. T u o tarpu jo pagalbininkas, Daugpilio komtras G o t a r d a s K e t l e r i s , v a d o v a v o tai partijai, kuri norjo dtis su Lietuva ir Lenkija prie M a s k v . Ketleris stengsi prijungti ordin prie Lietuvos. Jis norjo pasekti Prs ordino magistro pdomis pasidaryti Lietuvai priklausomos lenins Livonijos kunigaikiu. Jo partija lai-

214.

Livonijos ordino magistras Frstenbergas Pasvaly atsiprao Zigmant August 1557 m. rugsjo 14 d. (Ano meto paveikslas).

mjo, ir Pasvaly tarp ordino ir Lietuvos buvo sudaryta puolimo ir gynimosi sutartis (1557 m.). Bet Livonijos klausimas tuo b d u dar nebuvo isprstas. 1554 m. ordinas buvo sudars 15 mt. paliaub sutart su M a s k v a , kuria pasiadjo nesidti su Lietuva. T o d l caras J o nas IV Pasvalio sutart palaik 1554 m. sutarties sulauymu i ordino puss ir tuojau paskelb Livonijai kar. T u o tarpu pasenusio ir atsisakyti priversto Frstenbergo viet buvo pastatytas K e t l e r i s . Pakrikusi ordino valstyb negaljo viena apsiginti nuo M a s k v o s . Magistro ir R y g o s arkivyskupo pasiuntiniai atvyko Lietuv, praydami pagalbos. 1559 m. Lietuvos seime Vilniuje buvo pasirayta nauja sutartis, kuria Zigmantas A u g u s t a s apsim ginti Livonij; jam u tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo ie galjo isipirkti, magistras u 600.000, o arkivyskupas u 100.000 auksin. M a s k v o s kariuomen tuo tarpu skersai ir iilgai ygiavo po vis Livonij; j tik sulaik atvykusi Lietuvos kariuomene.

215.

Livonijos prijungimas prie Lietuvos valstybs. V y k d y t i sutarties Livonij buvo pasistas galingiausios to meto Lietuv o s didin eimos narys ir sumaniausias politikas kancleris M i k a l o j u s R a d v i l a , vadinamas J u o d u o j u . Jis gijo vis livoniei pasitikjim ir prikalbjo j u o s visikai susijungti su Lietuva. Taiau, atvyk Vilni, Livonijos delegatai pareik Zigmantui Augustui, kad nor susijungti ne su viena Lietuva, bet kartu ir su Lenkija, nes tikjosi, kad tik abidvi valstybs gals j u o s apginti nuo M a s k v o s . Po ilg deryb buvo sudaryta sutartis (1561 m.), kuria Livonija pasidav Zigmantui Augustui, kaip didiajam Lietuvos kunigaikiui; nustatyti ry su Lenkija buvo palikta vlesniam laikui. Visai Livonijai buvo pripainta tikjimo laisv (mat, ji buvo protestantika) ir plati savivaldyb, o i K u r o ir iemgalos buvo sudaryta kunigaiktyst su sostine Jelgavoje (Mintaujoje), kuri buvo pavesta vasalo teismis valdyti Ketleriui, ligi pasibaigs jo gimin. itos sutarties nepripaino tik R y g o s miestas; jis liko nepriklausomos iki 1582 m., k a d a j nukariavo Steponas Batoras. T u o pat metu M a s k v a turjo ugrobusi Tart ( D o r p a t o ) vyskupyst, vedai Talino (Revelio) miest su apylinkmis, o Danai buvusias Kuro vyskupysts emes, vadinamj Pilten, ir Saremos (Eelio) vyskupyst. Bet didiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai. Livonijos administratorium 1561 m. buvo paskirtas Kuro kunigaiktis Ketleris. Taiau jis negaljo suvaldyti krato, ir 1566 m . valdytoju buvo paskirtas J o n a s J e r o n i m a s K a t k e v i i u s . J a m pasisek prikalbti livonieius visai susijungti s u Lietuva. T u o b d u tais pat 1566 m. Gardino seime buvo sudaryta nauja sutartis, kuria Livonija pasidar Lietuvos provincija su kunigaiktysts titulu. Ji gavo teis savo atstovus lygiai su visomis Lietuvos provincijomis sisti Lietuvos seim. Lenkai be galo buvo pasipiktin dl ito lietuvi laimjimo; jie nuolat reikalavo, k a d Livonija lygia dalia ir jiems priklausyt. T o dl 1569 m. Liublino seime sudarant Lietuvos Lenkijos unij, buvo galutinai paskelbta, kad Livonija lygiai priklausanti abiem valstybm. T a i p buvo iki pat abiej valstybi galo. T i k didij U d a u g u v i o Livonijos dal, jau karali V a z laikais ( X V I I a.), ugrob vedai; Kuro kunigaiktyst vis laik buvo

216.

Lietuvos ir Lenkijos lenas; ji buvo panaikinta, tik 1795 m. patekusi Rus valdi. 12. Karai su M a s k v a Zigmanto A u g u s t o laikais N a u j a s i s M a s k v o s kunigaiktis J o n a s I V , vad. i a u r i u o j u (15331584 m.), pasirod ess gabus valdovas. Kaip ir jo pirmatakai, siekdamas sujungti savo valdioje visas rusiksias emes, jis pirmasis pasivadino M a s k v o s c a r u . Lietuva ito titulo jam nepripaino ir tebetitulavo j M a s k v o s kunigaikiu. Dl to ir taip jau pains Lietuvos santykiai su M a s k v a pasidar dar painesni, ir derybos buvo sunkios. Bet karo su M a s k v a nebuvo iki Lietuvai stojant ginti Livonijos; iki tol vis buvo pratsiamos dar Zigmanto II laikais (1537 m.) padarytos paliaubos (ir. 204 psl.). Kai Livonija Pasvaly padar su Lietuva sutart (1557 m.), Jonas IV tuojau paskelb Livonijai kar; 1559 m. Livonijai pasidavus Zigmantui Augustui, Lietuva stojo j o s ginti. 1560 m. prasidjs karas dl Livonijos nesisek ir utrauk dideli nelaimi visai Lietuvai. Pritrkus karui pinig, Zigmantas A u g u s t a s rpinosi j pasiskolinti, taiau niekur negavo. T u o laiku (1562 m.) pasibaig anksiau su M a s k v a padarytos paliaubos (ligi tol caras paios Lietuvos nepuol, nors i ir kariavo su juo Livonijoje), ir milinika j o s kariuomen siver pai Lietuv ir ugrob Polock (1563 m.). T u o bdu M a s k v a jau prisiartino prie etnografini Lietuvos emi. Bet toliau eiti jai jau nebesisek: hetmonas M i k a l o j u s R a d v i l a , vadinamas R u d u o j u ( J u o d o j o pusbrolis), smarkiai sumu caro kariuomen ties U l a (1564 m. pradioje; 4.000 lietuvi sumu apie 30.000 maskviei; kita M a s k v o s armija, suinojusi apie pirmosios pralaimjim, p a b g o be kovos, palikdama didel grob). Taiau lietuviai nebepajg nei Polocko atsiimti nei ivaryti caro kariuomens i rytins Livonijos dalies, nes bajorija atsisak ir kariauti ir mokesius mokti. Zigmanto A u g u s t o viepatavimo pabaigoje caras jau nebepuol Lietuvos, nes tikjosi, kad, mirus bevaikiui karaliui, abiej jungtini valstybi ar bent Lietuvos sostas atiteks jam paiam arba jo snui, ir 1571 m. vl buvo padarytos 3 mt. paliaubos.

217.

Nuolatinis pavojus karo su M a s k v a vert lietuvius nesialinti per daug nuo Lenkijos ir sudaryti su ja nauj sjungos sutart. Dl to pagaliau ir vyko abiej valstybi unija. 13. Santykiai su Lenkija ir 1569 m. Liublino unijos aktas Lietuvos Lenkijos santyki klausimas iki kar dl Livonij o s . Lietuvos Lenkijos santykiai nebuvo sutvarkyti nei Aleksandro nei Zigmanto II laikais. Aleksandr renkant Lenk karalium 1501 m. padarytieji aktai (ir. 197 psl.), Lietuvos nepatvirtinti, negaliojo. Lietuviai nesilaik n j reikalavimo turti vien bendr valdov ir bendrai j rinkti. T a d , Aleksandrui mirus, jie atskirai sau isirinko Zigmant II ir pasil j isirinkti ir lenkams; ie tatai ir padar. Zigmanto II rpesiu, 1529 m. lietuviai vl be lenk inios paskelb savo didiuoju kunigaikiu Zigmant A u g u s t . K a d nenutrkt ryys su Lietuva, lenkai tuojau irinko j ir savo karalium, vis laik svajodami visikai sujungti Lietuv su Lenkija. O lietuviai tenorjo sjungos su Lenkija tik dl tolydio einanio karo su M a s k v a . iaipjau Lietuva vien met net reikalavo i Zigmanto II karnuoti Zigmant A u g u s t Lietuvos karalium, kad lenkai nebegalt kalbti apie Lietuvos prijungim prie Lenkijos, o tik apie santykius tarp dviej lygi karalysi. Lietuvos bajorija, rinkdama savo nauj didj kunigaikt, visada i jo isireikalaudavo sau koki nors nauj teisi. T a i p pat buvo ir Zigmant A u g u s t renkant. Kai 1522 m. bajorija paadjo j irinkti didiuoju Lietuvos kunigaikiu, jo tvas sutiko patvirtinti numatyt ruoti s t a t u t , kuris turjo apimti visas krato teises. A l b e r t o G o t a u t o vadovaujamas, tas darbas iki 1529 m. buvo baigtas, ir Zigmantas II, atsilygindamas u savo snaus irinkim, patvirtino statut. Visas statutas buvo taip sutvarkytas, kad rod Lietuv esant visikai savarankik valstyb; apie ry su Lenkija jame nebuvo n odio. j buvo traukti ir senieji nuostatai, kad Lietuvos urdais negal bti skiriami jokie svetimaliai. Lenkams tas kaip tik labiausiai nepatiko, ir jie norjo rodyti, k a d pagal senuosius aktus jie negal bti laikomi svetimaliais. Lietuviai, nuolat reikalingi Lenk paramos, nenorjo visikai nu-

218.

traukti ryi su lenkais, todl neveng su jais deryb. Taiau senuosius aktus laikydami sau negarbingais ir negaliojaniais, jie reikalavo pradti derybas, visikai neatsiirint ankstyvesniuosius dokumentus. T a d , prasidjus karams su M a s k v a dl Livonijos, lietuviai su itokiu nusistaytmu jo derybas, kurios vis dlto pasibaig unijos akto sudarymu. Lietuvos ir Lenkijos artjimo veiksniai. Svarbiausia aplinkyb, kuri neleido Lietuvai nutolti nuo Lenkijos, buvo M a s k v o s pavojus ir Lenk paramos viltis. Be to, glaudiam susiartinimui su Lenkija ir unij o s sudarymui jau buvo ir padedamj aplinkybi : to meto Lietuvos didikai, bendraudami su lenkais, jau buvo aplenkj, su jais susigiminiav, todl jiems buvo nelengva nutraukti ryius su lenkais. A p i e savos tautikosios kultros klim retai kas tegalvojo. Vidutinioji bajorija taip pat jau buvo gana aplenkjusi. O be to, ms bajorij visuomet viliote viliojo didels lenk bajor laisvs. T u o tarpu lenkai t bt troko gyti teisi sikurti Lietuvoje: j u o s ypa viliojo turtingoji Mikalojus Radvila Juodasis, Ukraina Lenkijos paLietuvos krato maralka (nuo 1542 m.), kraty. T a d , kai Lietukancleris (nuo 1550 m.) ir Vilniaus vaiva praydavo lenkus pavada (nuo 1551 m.); 1561-1562 m. Livonijos vietininkas ( 1565 m.). ramos prie M a s k v , jie visuomet keldavo unijos klausim. D e r y b o s dl unijos 15634 m. lenk seime Varuvoje. K a i 1562 m. caras Jonas IV pradjo pulti Lietuvos emes, unijos

219.

klausimas pasidar ypa opus. Bajorija nebenorjo kariauti; tikdama, kad jai pads Lenkija, reikalavo su ja unijos. T o d l 1563 m. Lenk seim V a r u v o j e Z. A u g u s t a s pakviet ir Lietuvos delegacij dertis dl unijos. Kai prasidjo derybos, lenkai reikalavo tik vykdyti senesnij akt nuostatus, o lietuviai pateik visikai nauj projekt, kuriuo turjo likti bendras kartu renkamasis karalius ir bendra usienio politika; visais kitais atvilgiais valstybs turjo bti savarankikos. Po ilg deryb tebuvo susitarta tik kai kuriais klausimais ir buvo suraytas specialus to susitarimo aktas (neisprsti klausimai buvo atidti vlesniam laikui). Taiau lietuvi delegacijos pirmininkas Mik a l o j u s R a d v i l a J u o d a s i s tada pareik, kad jis abejojs, ar tam aktui pritarsis kratas. I tikro jis nebuvo patvirtintas, ir todl, kai vliau buvo suauktas Liubline specialus unijai seimas, teko i naujo pradti derybas. Varuvos seime derybos utruko gana ilgai nuo 1563 m. lapkriio 21 d. iki 1564 m. vasario 22 d. (lietuviams ivaiavus, lenk seimas dar posdiavo iki kovo 23 d.). Ginai buvo itin karti. Lenkams reikalaujant sutvarkyti santykius pagal senuosius aktus, pakeiiant tik kai kuriuos j punktus, lietuviai kaip manydami spyrsi, reikalaudami dertis visikai i naujo, nepaisant senj akt, kadangi jie jau nebegalioj. Ypa grietai lietuviai m ginti savo teises, gav ini apie laimjim ties Ula. Jie reikalavo sau visiko savarankikumo, sutikdami tik su bendru valdovu. Jie sutiko atvaiuoti ir bendrus seimus, bet tik tada, kai tatai bus reikalinga paiai Lietuvai, ir nieku bdu nenorjo isiadti savo atskir seim. Bendram seime jie reikalavo sau irgi garbing viet, nes Vilnius yra lygus su Krokuva, o Trakai su Poznane". Karali sutiko rinkti bendrai, bet tik ne Lenkijos centre, o paiame pasieny, ir reikalavo, kad lietuvi ir lenk rinkj bt po lygiai. Dl to suirz, lenkai reikalavo, kad gin isprst karalius savo nuoira. Bet lietuvi delegacijos pirmininkas Mikalojus Radvila Juodasis pareik, kad karalius neturs teiss sprsti j likimo, ir jis pats greiiau leisis nudeginti savo rank, negu pasiraysis koki nors savo krato skriaud. Toliau jis pasak: Taip pat protestuoju prie neteisyb, kuri mums bt padaryta. Jei tas vyks, mes iekosim paramos ir dsims pirmiausia su valdovais krikionimis, o paskui net su pagonimis" . . . Tai buvo spjimas lenkams, norintiems atplti kai kurias Lietuvos emes (Palenk, Voluin ir Lietuvai likus Podols Braclav), dl kuri abi valstybs rungsi X I V ir XV am. Tuo bdu Lietuva grasino susitaikinti ir susijungti ne tik su Maskva, bet ir su Lenkijai baisiais totoriais. Bet vis dlto, lenk spiriamas, Z.

220.

Augustas vieai pareik, jog jis atsisaks nuo savo paveldjamj teisi Lietuvos sostui: po jo abi valstybs galsianios laisvai rinkti sau valdov. Lenkai u tai jam padkojo, o lietuviai pareik, jog tai gals sprsti tik Lietuvos seimas, o jie netur tam galiojim. Tuo tarpu karas su Maskva tebejo. Lietuvos bajorija, susirinkusi ties Vitebsku, uuot kariavusi, m seimuoti ir nutar prayti karali, kad kuo greiiausiai bt vykdyta unija: ji tikjosi tuo bdu gausianti Lenk paramos. Bajorija kartu nusiunt ir suprojektuotas unijos slygas, kurios buvo labai artimos lenk reikalavimams. itas bajorijos reikalavimas atjo seim per pat gin kart ir pasunkino Lietuvos delegat bkl. Jie daugeliu atvilgi turjo nusileisti: atsisak nuo reikalavimo atlikti atskiras irinkto didiojo kunigaikio pakeliamsias ceremonijas Vilniuje, sutiko su bendrais pinigais ir net sutiko leisti lenkams sigyti Lietuvoje dvar, tik nieku bdu nesutiko atsisakyti nuo savo atskiro seimo. Jie reikalavo, kad bendri seimai bt aukiami paiame pasienyje ir sprst tik abudu kratus lieianius klausimus. Nesusitariant tuo klausimu, jis buvo atidtas bendram, specialiai unijos reikalui suauktam, seimui. Tuo metu buvo suraytas specialus aktas, kur buvo traukti visi isprstieji klausimai, o neisprstieji turjo bt sprendiami specialiam seime. itas nebaigto sprsti klausimo nuklimas kit seim, an laik proiu, buvo vadinamas r e c e s u (nuo lotynikojo odio recedere). O kadangi is aktas buvo sudarytas Varuvoj, tai jis vadinamas V a r u v o s r e c e s u . Prie bendrj seim buvo suauktas dar atskiras Lietuvos seimas, taiau jame unijos klausimas n kiek nepasistmjo. Bendrasis unijos seimas buvo suauktas vos 1568 m. gale, o i tikro susirinko tik 1569 m. sausio 10 d.1564 m. i Varuvos ivaiuodamas, Lietuvos delegacijos pirmininkas Radvila pasisak abejojs, ar kratas sutiksis su Lenk reikalavimais ir su receso nuostatais. Ir i tikro, Lietuvos delegacija, atvykusi 1569 m. seim, vl sil naujus unijos projektus ir vl reikalavo i naujo pradti derybas. 1569 m. Liublino seimo ivakarse. U n i j o s klausim vert baigti jau minti veiksniai, btent b a j o r i j o s n o r a s g a u t i Lenk paramos ir jos noras gauti lygias su l e n k b a j o r a i s t e i s e s . Pastarasis bajorijos reikalavimas buvo patenkintas 1566 m. seime: Lietuvos bajorijai buvo duotos visos Lenkijos bajor turimosios teiss; visas kratas buvo galutinai padalintas vaivadijas ir pavietus, o juose buvo steigti paios bajorijos teismai (ligi tol visus teisdavo didiojo kunigaikio skirtieji urdai) ir kurti seimeliai, kuriuose turjo bti renkami pavieto teisjai, urdai ir seimo atstovai. T u o bdu visi bajorai per savo atstovus galjo dalyvauti valstybs

221.

valdyme. V i s a tai buvo patvirtinta naujai perredaguotoje antrojoje statuto laidoje. Po it reform Lietuvos valstybs aparatas pasidar jau toks pat, k o k s jis buvo ir Lenkijoje, ir Lietuvos bajorijos teiss buvo visikai sulygintos su Lenkijos bajor teismis. Suvienodinus valstybes, i vienos puss, unijos klausimas turjo palengvti, nes dvi vienodai organizuotas valstybes yra lengviau sujungti; i kitos puss, gavus visas teises, sumajo Lietuvos bajorijos noras susijungti su Lenkija, nes unija tuo atvilgiu jau nebegaljo nieko naujo duoti. Bet vis dlto pasiliko svarbiausias unij traukis veiksnys nebaigtas karas su M a s k v a . Dl to bajorija ir toliau reikalavo isprsti unijos klausim ir suaukti tam reikalui special seim, kurs pagaliau susirinko 1569 m. sausio 10 d. Liublino seimo eiga ir unijos aktas. K a i p V a r u v o s seime (15634 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiko abiej valstybi sujungimo, o lietuviai atsive savo projektus, reikalaudami, k a d abidvi valstybs pasilikt savarankikos. Po ilgok deryb, per kurias vien kitiems buvo pasakyta daug kari odi, lietuviai staiga nutrauk derybas ir ivaiavo i Liublino ( k o v o 1 d.). Bet itas j ingsnis nepasibaig geruoju: jiems ivaiavus, lenkai ireikalavo i karaliaus rat, kuriais Palenk, V o luin, Braclavo ir Kijevo ems buvo prijungiamos prie Lenkijos Lenkai jau seniai geid t emi ir tvirtino, kad jos kadaise priklausiusios Lenkijai (i tikro dl Palenks ir Voluins kadaise tarp lietuvi ir lenk jo ginai, bet kitos sritys niekad nieko bendro nebuvo turjusios su lenkais). Prijungtj emi urdai ir didesnieji ponai kiekvienas skyrium buvo prisaikdinti Lenk karaliui; nenorinij prisiekti vietoj karalius paskyr kitus urdus. T u o tarpu Lietuv gr ponai ileido visam kratui sakymus ruotis karui. Taiau, negaldami sukelti M a s k v o s kar suvargintos bajorijos, jie nutar grti atgal Liublin deryb. Gr seim, lietuviai dar ilgai k o v o j o , stengdamiesi isiderti sau palankesnes slygas, ir reikalavo grinti atpltsias emes, taiau, karaliui palaikant lenkus, buvo priversti nusileisti. T u o b d u jie sutiko, k a d karalius bt bendrai renkamas, ir atsisak nuo reikalavimo, k a d jis dar atskirai bt Vilniuje pa-

222.

keliamas didiuoju Lietuvos kunigaikiu: K r o k u v o j e karnuodamasis, karalius tuo paiu turjo pasidaryti ir didiuoju Lietuvos kunigaikiu. Lietuviai atsisak ir nuo atskir savo seim : buvo palikti tik bendrieji seimai ir bendras abiej valstybi senatas. Jie sutiko ir su bendrais pinigais. Taiau visa kita pasiliko, kaip b u v o : liko atskiri visi Lietuvos ministeriai, atskiras valdios aparatas, atskiras idas, atskira kariuomen ir t.t. V i s a tai liepos 1 d. buvo patvirtinta trimis unijos aktais dviem abiej valstybi luom ir vienu karaliaus aktu. U n i j o s akt primus, seimo darbai tssi dar iki rugpiio 12 d. D a b a r Lietuvos ir Lenk atstovai jau kartu sdjo. Buvo sprendiami kiti, unijos akto nesureguliuoti, klausimai. Pirmiausia buvo nustatyta bsimo bendrojo senato sudtis. s e n a t p a t e k o visi vyskupai i r auktieji urdai (vaivados, katelionai, ministeriai), t. y. visi tie urdai, kurie jau anksiau Lenkijoje yra buv senato nariais. Bet senat nepateko dalis didiojo kunigaikio tarybos nari jo dvaro auktieji dignitoriai, koki Lenkijoje i viso nebuvo arba kurie ten nebuvo senatoriais. Bet jie dl to nekl triukmo; tik ilgai spyrsi, reikalaudami sau vietos senate, Lietuvos pon taryboje buvusieji kunigaikiai. Bet kadangi Lietuvos ponai buvo jiems prieingi, tai jie vis dlto nepateko senat. Be to, dar buvo nustatyta bendrj s e i m v i e t a , kuria buvo paskirta V a r uva. Jei dl kuri nors prieasi atstovai ten negalt susirinkti, tuomet karalius gals aukti seimus kitur, bet tik Lenkijoj. Nemaa dar gin sukl i r L i v o n i j o s k l a u s i m a s . Lietuviai j laik prijungta prie Lietuvos, o Lenkai tvirtino, kad ji prisiekusi karaliui, todl ir jiems priklausanti. Po ilg gin buvo sutarta, kad Livonija ir K u r o kunigaiktija bus laikomos priklausanios lygiai abiem valstybm. Pagaliau lenkams labai rpjo ikovoti sau teis L i e t u v o j e s i g y t i d v a r ir g a u t i urd. Kadangi Lietuvos statute buvo nuostat, tatai draudiani, todl unijos akt jie trauk paragraf, reikalaujant visus tuos nuostatus panaikinti. S a v o statuto antrja laida buvo nebepatenkinti ir patys lietuviai, apie jo pataisym jau buvo kalbama ir ankstyvesniuose Lietuvos seimuose, todl dl paties statuto pataisymo klausimo lietuviai n nesispyr. Statutui pataisyti buvo

223.

sudaryta speciali komisija. Vliau ji buvo pakeista kita komisija, taiau 1588 m. paruota treioji statuto laida vis dlto nepanaikino lenkams nepatikusi nuostat. Tiesa, 1588 m. jiems buvo leista sigyti Lietuvoje dvar, betgi jiems niekad nebuvo leista gauti Lietuvoje urd. Liublino seimo scenos. aukiant seim, Lietuvos atstovai pirmiausia susivaiavo atskirai pasitarti. Jie ilgai tarsi dl savo pozicijos ir sutiko vaiuoti Liublin tik tada, kai Zigmantas jiems dav rat, garantuojant, kad ten niekas j neversis sudaryti jiems nepriimtinos unijos: jei nesusitarsi, galsi laisvai, niekieno nekliudomi, ivaiuoti; be j nieko nebsi daroma. Deja, Z. Augustas it savo garantij sulau. Lietuvi vadai seime buvo Mik. Radvila Rudasis (Juodasis jau buvo mirs 1565 m.), emaii seninas Jonas Jeronimas Katkeviius ir vicekancleris Eustachijas Valaviius. Seime, deryb pradioje, lietuviai rmsi savo naujuoju statutu, kuriuo karalius pasiadjo isaugoti Lietuvos sien nelieiamyb, aukti jos seimus ir neduoti jokiems svetimaliams urd Lietuvoje. Be to, jie rmsi ir tuos paius dsnius tvirtinaniomis senosiomis privilegijomis. Tuo tarpu lenkai sil dertis, pamus pagrindui senuosius abiej valstybi sutari aktus. Besiginijant Krokuvos vysk. Padnievskis pareik, kad Lietuv Lenkijos karnai dovanojs Jogaila, ir ji buvusi atskirai valdoma tik i lenk karali malons; ji buvusi duodama didiesiems kunigaikiams tik iki gyvos j galvos. Tada Katkeviius ironikai atkirto: Jei mes jums dovanoti, tai kam jums dar dertis dl unijos?" O Radvila dar grieiau pareik: Niekas negaljo ms dovanoti, nes mes esame laisvi mons... Ponams lenkams Lietuva dovanodavo un skalik, irgeli emaituk, bet ne mus, laisvus ir garbingus mones. Tad kiekvien, kurs nort mane pavergti, a laikyiau tironu, o ne savo viepaiu". Po pirm susidrim lietuviai pareikalavo, kad lenkai savo pasilymus pateikt ratu. Gav juos, po trij dien lietuviai atne lenkams savo projekt; lietuvi projektu, bendrai rinktas karalius turs bti atskirai pakeliamas Vilniuje didiuoju kunigaikiu; kol nebsis pakeltas, tol negalsis turti Lietuvoje valdios. Bendras turs bti gynimasis nuo prie ir bendri seimai, bet juose tur bti sprendiami tik abi valstybes liei reikalai. Seimai tur rinktis pakaitomis Lietuvoj ir Lenkijoj. Savitiems reikalams abiejose valstybse tur bti atskiri seimai. Urdai Lietuvoje tur bti duodami tik lietuviams, bet sigyti dvar tur bti leidiama tiek lenkams Lietuvoje, tiek lietuviams Lenkijoje. Piniginis vienetas turs bti vienodas, bet Lietuvos idas tvarkomas Lietuvos idininko. Tikslios sienos tarp abiej valstybi turinios bti nustatytos specialios komisijos.

224.

Tuo metu Lenk valstyb stengsi susigrinti sau visus bajor kuriuo nors bdu pasisavintus dvarus ir atiminjo visas emes, kurioms bajorai neturjo nuosavybs dokument. ita politika buvo vadinama statym vykdymu, arba i lotyniko e g z e k u c i j a . Lietuvoje daugyb valstybs dvar buvo taip pat patek bajorijos ir pon rankas, ypa Aleksandro laikais, nes jis juos dalino be atodairos, ir todl jiems niekas neturjo nuosavybs dokument. Tad ir itam unijos projekte ir vlesniuose ginuose su lenkais lietuviai reikalavo, kad karalius duot garantij, jog Lietuvoje nebsianti vykdoma vadinamoji e g z e k u c i j a . Lenkai itokiu lietuvi silomu projektu pasipiktino. Jie reikalavo deryb pagrindui 1501 m. Melniko ir 1564 m. Varuvos receso akt. Bet lietuviai sak, kad 1501 m. akt Lietuva neprisiekusi, o 15634 m. seime jos delegatai neturj neribot galiojim. Tuo bdu vl prajo kelios dienos. Pagaliau karalius sak lietuviams vasario 28 d. ateiti lenk seim ir kartu posdiauti. Bet t dien susirinks lenk seimas nieku bdu negaljo sulaukti lietuvi: mat, nakt j ivaiuota i Liublino. Trys pasilik Lietuvos senatoriai, prane, kad Lietuva dl unijos daugiau nebesidersianti, taip pat ivaiavo (buvo paliktas tik vienas vicekancleris Valaviius). Tada lenkai pradjo grobti Lietuvos provincijas. Atvyk ivaiavusij lietuvi delegatai savo ivaiavim i seimo pateisino karaliaus prie seim duotuoju ratu; es, jie buv atvyk tik dl unijos, bet, matydami, kad dl jos nesusikalbsi, jie nebeturj k veikti, ir ivaiav. Nors jie ir protestavo prie Lietuvos emi grobim, taiau tas nieko nepadjo: ugrobtj provincij atstovai buvo saikdinami. Tai matydami, birelio 6 d. pagaliau sugro Lietuvos ponai ir seimeli naujai irinkti atstovai, kurie tuojau pareikalavo ataukti karaliaus ratus, kuriais Lenkijai buvo prijungtos Lietuvos provincijos, ir paalinti i Lenk senato ir seimo ugrobtj emi atstovus, jau posdiavusius kartu su lenkais. Lenkams nenusileidiant, vl prasidjo derybos. Dabar lietuviams buvo jau daug sunkiau spirtis, j grimas dar paauktino lenk ton. Netek didiuli, tirtai gyvenam emi, Lietuvos atstovai jautsi daug silpnesni, ir nebegaljo rytis atvirai kovai su Lenkija. Todl dabar lietuviai daugiausia pasitikjo karalium ir net maldavo j nesiaurinti savo tviks teisi. Derybos buvo gana sunkios. Lietuviams vadovavo Katkeviius su Valaviium, nes senelis M. Radvila dabar jau nebeatvyko. Karalius nuolat lanksi ir pas vienus ir pas kitus, iekodamas kompromis. ia jis parod nemaa politinio takto ir pasiaukojimo. Kelis sykius t deryb metu jis buvo net susirgs i nuovargio. Taiau, bdamas sitikins unijos naudingumu, jis vis dlto daugiau rm lenk reikalavimus. Pagaliau atjo lemiamoji birelio 27 d. Katkeviius pasak kart ir grauding kalb, maldaudamas karali neskriausti Lietuvos. J baigdamas, didysis Livonijos gynjas net

225.

apsiaarojo, o visi Lietuvos atstovai suklaup. Scena sugraudino net karali ir lenkus: beveik visi verk. Taiau tas nieko nepadjo. Karalius ir lenkai ramino, kad jie nor tik gero ir kad unija ieisianti tik naud Lietuvai. Gav karaliaus atsakym, lietuviai tarsi dar 3 valandas ir t pai dien prane, jog sutink su visais lenk paruotojo akto nuostatais. Po to prasidjo priesaika, padkos pamaldos, o liepos 1 d. buvo patvirtinti patys aktai. Liublino unijos akto reikm. is aktas buvo pirmasis, kur galima pavadinti unijos aktu. Jis sukr savotik dviej valstybi jungin, kokio ligi tol dar nebuvo; iki tol abiej pusi buvo pripainti tik 1413 m. ir Zigmanto Kstutaiio aktai, o visi kiti (1499, 1501, 1564 m.) aktai buvo lietuvi nepatvirtinti. Zigmanto Kstutaiio aktai n kiek nepakeit buvusios santvarkos; tai buvo tik sutikimas laikytis pateikt slyg u param prie vitrigail. Todl, pavojui prajus, niekas su tais aktais nebesiskait. J a u buvo nustojs savo reikms ir 1413 m. aktas, nes Lietuva, nepaisydama jo nuostat, rinkosi sau valdovus, visikai neatsiklausdama lenk. Tiesa, nuo Kazimiero laik lenkai m rinktis sau karaliais visada tuos paius asmenis, kuriuos isirinkdavo Lietuva sau didiaisiais kunigaikiais. T u o b d u iliko personalins valstybi unijos r y y s : abi valstybs buvo vieno v a l d o v o valdomos. Taiau t r y p a l a i k ne a k t a i , bet Lenkijos, o kartais ir Lietuvos noras jo nenutraukti. D a b a r jau buvo susitarta kartu rinkti valdov ir turti bendr seim. T a i buvo lenk reikalavimas, kurio lietuviai gal irgi bt nesilaik, kaip kad nesilaik daugelio ankstyvesni susitarim. Bet po trej met, mirus bevaikiui Z. Augustui, nebebuvo ko rinkti valdovu. M a s k v o s p a v o j u s lietuviams neleido rinktis sau atskiro valdovo, tad noromis nenoromis jie turdavo rinktis t pat valdov, kur rinkdavosi ir lenkai. Taiau dar ilgai lietuviai savo didj kunigaikt rinkdavosi atskirai nuo lenk. T a i p pat, nepaisydami unijos akto nuostat, jie dar ilgai aukdavo ir savo atskirus seimus. Lietuvos nesuliejo su Lenkija n pats a k t a s : liko visikai atskira valstybs teritorija, atskira j o s valdia, atskira kariuomen, atskiras idas, atskiros teiss. V i s a tai leido Lietuvai ir toliau gyventi visikai savarankikai. Seimai buvo bendri, bet juose kiekviena valstyb svarst savo reikalus ir leido sau rei-

226.

kalingus statymus. N o r s unijos aktas ir leido, taiau lenkai Lietuvoje dar ilgai negaljo sigyti dvar, o valstybini urd jie niekuomet negaljo gauti Lietuvoje. U n i j o s aktas, suliedamas valstybes, paliko d a u g sprag, kurias dar labiau padidino lietuvi noras savarankikai gyventi ir savos valstybins tradicijos. T u o b d u valstybin Lietuvos organizacija ir toliau iliko visikai savarankika. Taiau Lietuva palengva artjo prie Lenkijos: Lietuvos bajorija nuolat lenkjo ir kartu su lenk bajorija kovojo dl savo luomini teisi prapltimo; palengva taip pat buvo vienodanami ilik skirtumai ir valstybinj organizacijoje. T u o b d u X V I I I am. gale, kai abiej valstybi bajor visuomens jau buvo susiliejusios, buvo bandyta galutinai sujungti ir valstybes, bet jau nebepavyko, nes kaip tik tada abi valstybs uvo, ir j ems buvo ugrobtos kaimyn (ir. 433434 psl.). 14. Zigmanto A u g u s t o valdymo pabaiga ir mirtis Liubline darant unij karas su M a s k v a tebebuvo dar nebaigtas. Lietuviai tikjosi po unijos gauti Lenk paramos, taiau j o s negavo. Jie vieni jau nebegaljo kariauti. O kadangi M a s k v a liovsi puolus Lietuv, tai karas savaime aprimo. Pagaliau 1571 m. buvo padarytos paliaubos, kuriomis Polockas ir Livonijos dalis buvo palikta M a s k v a i . K a r a s tuo b d u laikinai pasibaig. Visi lauk anksti pasenusio Zigmanto A u gusto mirties. Visi kaimynai valdovai ruosi po jo mirties engti Lietuvos ir Lenkijos sostus, o ypa tuo rpinosi A u s tr H a b s b u r g a i ir caras J o n a s I V . K a i p tik dl to caras ir nebekariavo su Lietuva: jis nenorjo tuo b d u jai sipykti; prieingai, Zigmantui Augustui mirus, grasindamas karu galjo reikalauti sosto sau arba snui. Pagaliau 1572 m. (liepos 7 d . ) mir Zigmantas A u g u s t a s . Mir savo mgiamajame Kniine, Palenkje. Jam tada dar tebuvo tik 52 m., taiau jis jau buvo visikai pasens, silpnas senelis. Po jo mirties neliko joki vyrik pdini (liko tik seserys, kuri viena Ona tebebuvo netekjusi), tad turjo prasidti laisvai renkamj valdov periodas. Sost valdiusi

227.

Zigmantas Augustas lidi mirusios Barboros. (Gersono paveikslas).

Gedimino eimos aka pasibaig. Tiesa, dar buvo gyv daug Gedimino gimins kunigaiki, bet jie jau seniai buvo nutol nuo sosto, nusigyven, ir todl nebetiko kandidatais valdovus. Zigmantas Augustas jaunystje buvo energingas vyras. Taiau jis labai pasikeit po monos Barboros mirties: nuolat jos lidjo, neiojo juodus apdarus, gyveno juodai imutuose kambariuose. Barborai mirus, jis ved pirmosios monos seser Habsburgait, taiau su ja negyveno; ji ivaiavo Vien. Negaudamas persiskyrimo, jis nebegaljo vesti. Gyveno atsiskyrs, visoki dvaro pataikn apsupamas danai keiiamomis favoritmis. D i p l o m a t a s jis buvo neblogas. Mokjo laukti patogaus momento, gerai paino savo valdinius, mokjo pastebti moni silpnumus ir jais pasinaudoti. Jam trko tik drsos ir energijos kovoti su pasitaikaniais sunkumais. Jo laikais Lenkijoje ir Lietuvoje jo kova tarp p r o t e s t a n t i r k a t a l i k . Jis pats buvo svyruojs katalikas, taiau nenorjo pyktis su galingaisiais katalik dvasininkais, todl nerm protestant. Jis ir pats buvo links pereiti

228.

Zigmanto Augusto antkapis Krokuvos katedroje.

protestantizm, kad galt gauti persiskyrim su mona, bet dl tos paios prieasties nesiryo. Buvo labai ilaidus ir duodavosi inaudojamas visokiems intrigantams. Todl jam nuolat trko pinig; bet i tv gautas brangenybes jis vis dlto isaugojo. Z. Augusto laikai Lietuvoje buvo labai reikmingi. Jo laikais vyko ne tik persivertimas i upldusio protestantizmo atgal katalikyb, ne tik pradjo kilti vietimas (jzuitai m kurti mokyklas), bet vyko daug pakitim tiek valstybs santvarkoje, tiek visuomenje, tiek kyje: buvo vykdyta valak reforma, bajorija gavo lenkikus savivaldybs organus ir teismus, pagaliau buvo sudaryta unija su Lenkija. Vis tai buvo svarbs faktai, kurie vlesniajai Lietuvos istorijai turjo labai didel reikm.

C. Lietuvos vidaus santykiai XVI amiuje


I. Valstybin Lietuvos santvarka XVI amiuje
1. K r a t o valdymo aparatas iki X V I am. antrosios puss D i d y s i s kunigaiktis ir jo valdia. Po V y t a u t o mirties Lietuvos valdovai visada bdavo renkami. Bet kadangi, pradedant
229.

Kazimieru, Lietuvos valdovais visada bdavo irenkami Jogailos palikuonys, tai Kazimiero eima jautsi turinti sosto paveldjamj teisi. Pagal sen paprot, Lietuvoje valdovas buvo laikomas visos valstybs eimininku, todl jo valdymas buvo panaus dideli ems plot savininko valdym. Jis ne tiktai patsai vald daugyb didiuli dvar, i kuri pajam padengd a v o valstybs ilaidas, bet buvo ir viso krato savininkas. T o d l visi ems valdytojai turjo jam atlikti tam tikras pareigas: bajorai eidavo kar, valstieiai m o k d a v o tam tikrus mokesius ir atlikdavo darbus. Vieni bajorai vald emes i senovs, kitiems emi d u o d a v o kunigaiktis, taiau vis pareigos buvo vienodos. Vieni emes g a u d a v o aminai, kiti iki savo ar vaik g y v o s galvos, o dar kiti iki norjo didysis kunigaiktis. V i s a tai jis galjo daryti laisvai; taiau valstybs politikoje j var sigaljusi p o n t a r y b a i r s e i m a i (ir. 198201 psl.). Provincij valdymas. S a v o dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaiktis skirdavo tam tikrus urdus, kurie buvo vadinami v i e t i n i n k a i s . J buvo vairi. Vieni buvo paskirti buvusi sritini kunigaiki vietose ir vald dideles sritis, kiti buvo paskirti didiojo kunigaikio dvaruose (domenuose) ir vald tik nedidelius valsius dvar apylinkse; jie turdavo priirti k ir u tai g a u d a v o 1/3 vis dvaro pajam. Taiau vietininkai nebuvo vien tik ki prievaizdai: jie vald ne tik dvarus, bet j inioje buvo ir tose srityse esanios pilys, kurias jie turjo taisyti ir laikyti paruotas karui. Be to, jie sprsdavo ne tik dvaro valstiei, bet ir apylinks bajor bylas. T a i g i vietininkai jo trejopas pareigas: 1) didiojo kunigaikio t u r t o v a l d y t o j o , 2 ) p i l i e s k o m e n d a n to ir 3) t e i s j o . J b u v o visoje valstybje, ir jie buvo svarbiausi urdai. T i k dvar administracijai ir valstieiams valdyti jie turjo sau padjj: tvn, pristov, imtinink ir t.t. T a i p buvo valdomas visas kratas. T i k Vilniaus ir T r a k sritys nuo 1413 m. turjo s a v o virininkus, vadinamus ne vietininkais, bet v a i v a d o m i s . T a i buvo lenkikojo tipo urdai, kurie v e s d a v o savo srities bajorij kar ir turdavo kitoki,

230

vietinink panai, pareig. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padjjai buvo k a t e l i o n a i . (Bet tose dviejose didiulse vaivadijose buvo taip pat ir vietinink, valdani didiojo kunigaikio dvarus su maesnmis apylinkmis). Vietininko neturjo ir emaitija. ia nuo V y t a u t o laik buvo krato virininkas, vadinamas s e n i n u . Jis buvo lygus s u vaivadomis. Vliau emaitijai buvo paskirtas ir katelionas (1566 m.). Kadangi Vilniaus ir T r a k vaivadijos buvo labai didels, tai i j ( X V I a.) buvo iskirtos kai kurios sritys, gavusios savo atskirus vaivadas. T a i p antai, i Vilniaus vaivadijos buvo iskirta N a u g a r d u k o , o i T r a k Brastos vaivadija. M a d a u g tuo pat metu didij srii (buvusij atskir kunigaiktysi) vietininkai gavo irgi lenkikuosius vaivad vardus, o maesnieji vietininkai, t. y. tie, kurie vald paprastus dvarus ir nedidelius valsius, buvo pradti vadinti s e n i n a i s . D i d i o j o kunigaikio rm urdai. D i d y s i s kunigaiktis, valdydamas krat per vietininkus ir vaivadas bei seninus, pats negaljo atlikti vis reikal. T o d l jau nuo sen laik jo rmuose buvo eil moni, turini tam tikr pareig, btent ministeri. Didiojo kunigaikio rm saugumui, tvarkai ir ikilmi ceremonijoms priirti buvo m a r a l k o s , vairiausiems didiojo kunigaikio kanceliarijos reikalams vesti buvo k a n c l e r i a i ir j pavaduotojai v i c e k a n c l e r i a i (nuo 1566 m.); piniginiams reikalams tvarkyti buvo i d i n i n k a i , o kariuomenei vadovauti h e t m o n a i . Hetmon buvo d u : k r a t o h e t m o n a s v a d o v a u d a v o kar susirinkusiai bajorijai, o k i e m o h e t m o n a s , atsirads nuo 1521 m., vadovaudavo samdytajai kariuomenei (vliau kiemo hetmonas buvo pradtas vadinti lauko hetmonu). Be i, vliau ypating reikm gavusi ministeri, dar buvo nemaa smulkesni urd: kambarini, stalinink, duonos raikytoj, arklinink, vyriausij virj, taurinink ir t. t. V liau vis t urd vardai virto savotikais garbs titulais, tie urdai gaudavo pareigas tiktai ikilmse (ir tai ne visi).

231.

2. Teism ir administracijos reforma 15641566 m. Teismai buvo nevienodi: jie buvo atskiri kiekvienam luomui. Valstieiai anksiau turjo savo teismus, kurie palengva inyko, ir valstiei teisjais pasidar tie, kurie vald dvar; taigi valdovo dvaruose teis vietininkai, o bajor dvaruose bajorai. Dvasininkai, miestieiai ir ydai turjo savo atskirus teismus, o bajorai nuo seno priklaus didiojo kunigaikio teismui. Bet kadangi pats didysis kunigaiktis negaljo isprsti vis byl, tai paprastai ir bajorus teisdavo jo paskirti urdai vietininkai, seninai, vaivados. i sprendimus b u v o galima apsksti paiam didiajam kunigaikiui. Bet ir tokiais atvejais bylas paprastai sprsdavo ne jis vienas: kai kurias i j jis sprsdavo kartu su taryba, o kitas viena taryba. A p s k r i tai teism srity buvo painiava, ir bylos i vieno teismo eidavo kit be j o k i o s tvarkos; be to, j o s labai ilgai usiguldavo. Dl to bajorija seimuose nuolat kl teism klausim, reikalaudama reformos. Teism reforma 1564 m. Lietuvos bajorijai labiausiai nepatiko, k a d teismai priklauso didiojo kunigaikio skirtiems urdams. Ji reikalavo, k a d Lietuvoje bt vesti tokie pat pai bajor teismai, kokie b u v o Lenkijoje. Pagaliau 1564 met seime didysis kunigaiktis su tuo bajorijos reikalavimu sutiko, ir buvo pradti steigti nauji bajorijos teismai; jie galutinai buvo sutvarkyti tiktai 1566 m. Naujieji teismai b u v o trejopi. Pirmiausia b u v o kurti pai bajor renkamieji teismai, vadinami e m s t e i s m a i s . Jiems buvo pavestos sprsti visos bylos dl turto, t. y. vadinamosios civilins bylos. T i k b y l o s dl ems rib (ei) buvo pavestos atskiram p a k a m o r s teismui. Kiekviename dabar naujai sudarytame paviete b u v o vienas didiojo kunigaikio skiriamas urdas pakamor, kuris visas tokias bylas sprsdavo vietoje. Pagaliau baudiamosios (kriminalins) bylos buvo pavestos sprsti treiam, vadinamajam p i l i e s t e i s m u i . Pilies teismai priklaus seninams, kuri buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksiau, o tik po vien kiekvienam paviete. T u o bdu visi kiti vietininkai, didiojo kunigaikio dvar val-

232.

dytojai, nebeteko teiss teisti b a j o r u s ; vliau jie paprastai buvo vadinami l a i k y t o j a i s (tenutarii). Pilies teismas priklaus vaivadai arba didiojo kunigaikio skirtajam seninui. Daniausiai teisdavo ne patys seninai, o j paskirti vietininkai ir teisjai. Sprendimams rayti ir teismo knygoms vesti buvo senino arba vaivados skiriamas pilies ratininkas". Pakamor teis patsai; jis irgi buvo skiriamas didiojo kunigaikio. Renkamas buvo tik ems teismas; jis susidjo i teisjo, teisjo p a v a d u o t o j o ir ratininko, kuriems rinkti b u v o aukiamas pavieto bajor seimelis. K r a t o padalinimas pavietus ir vaivadijas. V i s a s kratas jau anksiau buvo padalintas vaivadijas, ir dideli srii, buvusij kunigaiktysi, vietininkai jau buvo gav vaivad vard dar X V I am. pradioje. vedant naujuosius teismus, buvo sudaryti teisminiai p a v i e t a i . K a i kurie i j sutapo su vaivadijomis, bet i kai kuri dideli vaivadij buvo iskirti net keli pavietai; pav., i Vilniaus vaivadijos buvo iskirta Amenos, L y d o s , U k m e r g s ir Breslaujos, o i T r a k vaivadijos Gardino, Kauno ir U p y t s pavietai. Pilies teismai pavietuose priklaus seninams, o vaivadijose vaivadoms. T a d administracijos urdai ir teismai buvo sujungti. T o k s krato padalinimas vaivadijas ir pavietus ibuvo iki valstybs pabaigos. Seimeliai. ems teismams rinkti buvo vesti viso pavieto arba vaivadijos bajor suvaiavimai, vadinami s e i m e l i a i s . Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, isirinkdavo teism ir kitus urdus. T a i p pat seimeliuose buvo renkami atstovai seim ir suraomos jiems instrukcijos. Vliau seimeliai buvo aukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas i j turjo atskirus v a r d u s : p r i e s e i m i n i u o s e s e i m e l i u o s e bd a v o renkami atstovai seim; r e l i a c i n i u o s e atstovai, gr i seimo, p a d a r y d a v o praneimus apie seimo d a r b u s ; e l e k c i n i u o s e b d a v o renkami pavieto arba vaivadijos urdai, ir t. t. 3. Lietuvos statymai ir Statutas Pirmieji Lietuvos statymai buvo nerayti. Gyvenimas buv o tvarkomas p a p r o i t e i s e , kurios laiksi tiek valdo-

233.

vai, tiek gyventojai. D i d i o j o kunigaikio valdia buvo absoliutika, ir daugely atvej jis galdavo elgtis kaip tinkamas. Kai bajorija pradjo gauti kaskart vis daugiau reikms, ji m reikalauti, k a d teiss bt suraytos. Tatai buvo daroma tam tikruose dokumentuose, vadinamuose privilegijomis. Kartais tokiuose dokumentuose b d a v o suraomos tam tikros viso krato bajorijos teiss, kartais tik vienos kurios srities, o kartais juose b d a v o suraomos net atskir eim ar asmen teiss. Jei dokumentas liesdavo vis krat, jis b d a v o vadinamas k r a t o p r i v i l e g i j a , jei tik vien srit p r o v i n cijos privilegija. B e to, dar b d a v o privilegij, duodam Banyiai, miestams, ydams ir t. t. Tiktai nebuvo joki privilegij valstieiams, nes jie buvo laikomi priklausaniais kunigaikiui, bajorams arba dvasininkams, vadinasi, tam, kam priklaus dvarai. Pagaliau t privilegij prisirinko gana d a u g ; be to, j o s b d a v o nevienodos, daug kuo skirdavosi viena nuo kitos. T a d teismams b d a v o labai sunku susivaikyti visoje toje painiavoje. Dl to atsirado reikalas visas veikianisias teises kodifikuoti, t. y. suvesti vien sisteming statym rinkin, veikiant visame krate. T o k s kodeksas pasirod 1529 m. L i e t u v o s S t a t u t o vardu. Mediagos ruoiamajam Statutui buvo nemaa. Antai dar 1387 m. Jogaila, kriktydamas Lietuv, buvo davs dvi krato privilegijas, kuri viena apibr bajorijos, o kita katalik Banyios ir katalikikosios bajorijos teises (ir. 111 psl.). Nauj teisini norm dav 1413 m. Jogailos ir Vytauto privilegija, suteikta Horodlje (ir. 131 psl.), ir Zigmanto Kstutaiio 1434 m. privilegija (ir. 170 psl.). Dar daugiau padar teisini atmain 1447 m. didioji Kazimiero privilegija (ir. 180 psl.). Pirmasis bandymas statymus kodifikuoti buvo padarytas 1468 m., ileidus vadinamj K a z i m i e r o T e i s y n . Taiau jis teapm tik kai kuriuos baudiamosios teiss ir teismo proceso dalykus. Po jo, 1492 ir 1506 m. dar buvo paskelbtos dvi krato privilegijos, kuriomis buvo sunormuotos pon tarybos teiss dalyvauti valstybs valdyme. Buvo nemaa ir provincij privilegij, o 1522 m. u Zigmanto Augusto irinkim didiuoju kunigaikiu jo tvas Zigmantas II paadjo ileisti statut, kuriame turjo bti surinktos visos krate veikianiosios teiss. Tas laukiamasis statutas ir buvo paskelbtas 1529 m. I-sis Lietuvos Statutas visas krate veikianisias teises suved vien gerai apgalvot sistem. V i s a s Statutas padalintas

234.

13 skyri, o ie 282 straipsnius. Kiekvienas skyrius lieia kur nors atskir d a l y k : vienas valdov ir nusikaltimus prie j, kitas valstybs gynim, treias bajor ems teises, ketvirtas paveldjimo teises, penktas vairiausius kriminalinius nusikaltimus, ir t. t. Statutas, paruotas vadovaujant kancleriui Albertui G o tautui, buvo taisomas keli komisij. Jame surinktos teiss paimtos i privilegij ir gyvenime veikusij paproi. T u o jis ir reikmingas, nes yra visikai lietuvikas. Tiesa, jame yra nemaa bajorijos teisi, pasiskolint i lenk ir i rus, taiau j o s visos pritaikytos Lietuvos gyvenimui. Jis daug kuo pralenk tuo metu Lietuvos kaimyn turtus teisi rinkinius. Lenkai nuo Kazimiero D i d i o j o laik, t. y. nuo X I V am., turjo savo teisi rinkin, vadinamj Vislicos Kodeks, taiau Lietuv o s Statutas j toli pranea savo sistemingumu. Vislicos K o dekse mechanikai sukrautos vairios privilegijos ir statymai, o Lietuvos Statute yra savotika sistema, atsakiusi to meto teisi mokslo reikalavimams. N a u j o s Statuto laidos. Ileidus pirmj Statut, veikiai pasirod, kad jis reikalingas patais. N a u j s Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seim pataisytas, jis b u v o nutartas vesti 1564 m., taiau tuo tarpu su M a s k v a jusio karo reikalai tatai sutrukd, ir jis tebuvo paskelbtas tik 1 5 6 6 m. j jau buvo traukti ir visi naujovikumai, atsirad dl tuo metu padarytos paviet ir teism reformos. i a n t r o j i l a i d a buvo jau daug platesn i r sistematizacijos atvilgiu daug paangesn. K a i p tik tuo metu Lietuvoje v y k o didels atmainos teisiniuose santykiuose: bajorija kaskart vis daugiau gavo teisi, darsi vieninteliu luomu, turiniu visas teises, ir kr nauj, panai Lenkijos, valstybin santvark. T o d l netrukus pasirod, kad ir antroji Statuto laida dar reikalinga patais. A p i e naujj laid buvo pradta rpintis dar tais paiais 1566 m., taiau ji, t r e i a ir p a s k u t i n l a i d a , teijo vos 1588 m . V i s o s trys Statuto laidos buvo paraytos to meto Lietuvoje vartojama gud rato kalba. Vliau jos buvo iverstos lotyn ir lenk kalbas. Pirmosios dvi laidos buvo rankratins; jos niekad nebuvo ispausdintos (tik dabar jos yra ispausdintos

235.

mokslo reikalams). T i k treioji laida b u v o ispausdinta i pradi gud kalba, o vliau daug kart perspausdinta lenkikai. Statuto reikm yra nepaprastai didel. Pirmiausia jis yra geras visuomenins ir valstybins to meto Lietuvos kultros rodiklis, nes yra visos teisinio Lietuvos gyvenimo raidos rezultatas. Be to, jis turjo nepaprast reikm tolimesniam Lietuv o s valstybs gyvenimui. M a t , tuo metu buvo labai aktualus klausimas, kaip apsisaugoti nuo lenk takos Lietuvos vidaus gyvenime, nes lenkai i Lenkijoj gyvenanio didiojo kunigaikio stengsi igauti sau teisi ir viet Lietuvoje. Todl, ileisdami Lenkij savo kunigaikt Kazimier, lietuviai ireikalavo, kad jis savo 1447 m. privilegijoje pasiadt neduoti jokiam svetimaliui viet ir dvar Lietuvoje ir saugoti, k a d nesusiaurt Lietuvos sienos. Tatai b u v o traukta ir visas tris Statuto laidas. K a d a n g i Lietuvos Statutas galiojo ne tiktai iki nepriklausomybs pabaigos, bet dar ilgai ir Lietuv umus rusams (iki 1840 m.), tai jis i s a u g o j o Lietuv lietuviams: jo dka svetimaliai negaljo sigyti dvar Lietuvoje. 4. Lietuvos a p s a u g o s organizacija X V I amiuje. B a j o r karin prievol. Pirmoji krato gynja nuo sen senovs buvo bajorija. J o s pagrindin pareiga buvo kariauti. Buvo net toks statymas, kuriuo i bajoro, neinanio kar, turjo bti atimta em. D u o d a m a s bajorams nauj emi, didysis kunigaiktis visada reikalaudavo, k a d jie eit kar. Bajorai turjo eiti kariauti ne tik patys, bet ir su savo tarnais. J u o kuris bajoras buvo turtingesnis, daugiau turjo ems, juo daugiau turjo vestis kar tarn. B u v o sudaryti sraai, kiek kuris bajoras turi statyti ginkluot kari. Paprastai nuo 58-ni bajoro valdom valstiei sodyb (vliau valak) turjo bti duodamas vienas karys. Neturtingas bajoras turdavo eiti kariauti pats vienas, o patys neturtingieji bajorai pastatydavo vien kar bent keliese susidj. Samdyta kariuomen. K a r o prievol bajorams buvo labai nemaloni, tad juo toliau, j u o labiau jie pradjo j o s vengti. O be to, ne kokie i bajor buvo ir kariai: nedrausmingi, danai, susirink kar, praddavo svarstyti valstybs reikalus, tartis,

236.

kaip ivengti karo, ir sisdavo didiajam kunigaikiui vairiausi reikalavim. Dl to pamau bajor kariuomen buvo keiiama samdyta kariuomene. Zigmanto II, vadinamo Senuoju, laikais jau daug daugiau buvo pradta samdyti kariuomens; pagaliau buvo kariaujama vien tik su samdyta kariuomene, o bajorijos buvo aukiamasi tik ypatingai sunkiais laikais, kai samdytajai kariuomenei reikdavo pagalbos. T u o metu ir visoje Europoje kariuomen buvo samdyta. Lietuvoje ji atsirado ne i karto. Pirmieji samdiniai kareiviai buvo svetimaliai; jie b u v o pradti samdyt Vytauto laikais. Samdytini, ypa ek, buvo jau garsiame Tanenbergo myje. Neinyko jie ir vliau. Y p a jie buvo reikalingi specialioms kariuomens rims, pavyzdiui, artilerijai, nes auktiniai bajorai s u d a r y d a v o vien kavalerij. T a i k o s metu samdiniai buvo reikalingi pili guloms. T u o b d u b u v o pradtos laikyti nuolatins samdytosios kariuomens dalys, kurios bdavo hetmon inioje. Kariuomenei samdyti b d a v o skiriamos tam tikros sumos pinig. Pinigai b d a v o teikiami karininkams, kurie kiekvienas s u s a m d y d a v o sau pavest dal. Toliau algas kareiviams mokdavo idas. Kiekvien met ketvirt kareiviai gaudavo po 56 auksinus. O idas tam reikalui pinig surinkdavo i valstybs dvar. Zigmanto A u g u s t o laikais buvo nustatyta, k a d visi, gaunantieji valdyti valstybs dvarus, t. y. seninai ir laikytojai, turi atiduoti kariuomens reikalams seninijos dvar pajam (tas mokestis buvo vadinamas k v a r t a ) . Ramiu laiku t mokesi p a k a k d a v o , o karo metu, kai daugiau reikdavo samdyti kariuomens, b d a v o udedami specials mokesiai. Kareiviui, mokant vidutinikai po 5 auksinus u met ketvirt, per metus bdavo sumokama 20 auksin, arba 600 skatik (vieno skatiko vert tada buvo lygi madaug 5 litams, t. y. u skatik buvo galima nupirkti madaug tiek pat, kiek dabar u 5 litus). Kariuomens Zigmanto II laikais Lietuvoje buvo ilaikoma apie 5.000, taigi jai bdavo imokama apie 3 milijonus skatik, arba 15 milijon lit (i tos algos kareiviai turdavo ir pragyventi). Be to, valstybei dar atsjo artilerija ir kitos karo reikmens. odiu, kariuomenei bdavo ileidiama didiausia vis valstybs pajam dalis.

237.

II. Visuomenin ir ekonomin Lietuvos santvarka X V I amiuje


1. D i d i o s i o s Lietuvos kunigaiktysts luomai Bajorai buvo aukiausiasis luomas, turjs daugiausia teisi ir maiausia pareig. I vis pareig jiems buvo likusi tiktai vienintel karo prievol. Kai pagaliau inyko ir i prievol, bajorai beturjo tik teises, o pareig joki. M o k e s i u s jie mokdavo tik tada, kai j u o s patys seime usiddavo. Taiau bajor luomo sudtis buvo labai marga, nelygu j turtas. Daugiausia reikms ir teisi turjo didturiai p o nai, kurie jo didiojo kunigaikio taryb ir turjo visas svarbiausias vietas valstybje. Palengva kai kurie i j nepaprastai praturtjo, ir savo didiuliuose dvaruose jautsi, kaip kokie kunigaikiai, nes jiems priklaus ne tik valstieiai, bet ir j emse gyven smulkbajoriai. Prie ito pon sluoksnio prisijung ir visi senieji kunigaikiai, netek savo srii ir pasidar paprastais emvaldiais. Kai kurie i j tiek nusmuko, j o g nebepajg net isilaikyti pon tarpe ir susiliejo su paprastaisiais bajorais. Ilgiausiai isilaik savo srityje Slucko kunigaikiai, kurie betgi X V I am. gale imir, ir j ems su paskutine j gimins dukteria atiteko galingiausiajai to meto pon eimai, btent Radviloms. Greta turting pon ir vidutins bajorijos, b u v o dar visikai neturting bajor, kurie sudar pereinamj sluoksn tarp bajor ir valstiei. N u o valstiei jie skyrsi tik tuo, k a d jiems nereikjo eiti darb ir mokti valstiei mokamj mokesi; jie b d a v o teisiami ne turtingesnij bajor teism, o didiojo kunigaikio vietinink ar senin, eidavo kar arba atlikdavo pasiuntini ir laikanei pareigas. Praturtj, jie galdavo tapti pilnateisiais bajorais. Danai keli tokie neturtingi bajorai susidj statydavo vien kar. Kartais koks nors i toki bajor, gyvendamas tarp valstiei ar kur nors nuoaliai, neidavo joki pareig, jo bajoryst b d a v o pamirtama, ir pagaliau i jo bdavo reikalaujama valstiei pareig. Ne kiekvienam i j pasisekdavo rodyti savo bajoryst, ir dalis j virsdavo valstieiais.

238.

Paauktas kar, kiekvienas bajoras turdavo stoti po savo pavieto vliava, kuri nedavo pavieto v l i a v i n i n k a s . Jis nuvesdavo pavieto bajorij pas vaivad, o is j pavesdavo hetmono iniai. Bet ponai ir kare turdavo privilegij. Kadangi j emi bdavo daugely paviet, tai savo statomj kari jie nesisdavo po pavieto vliava, o sudarydavo savo atskirus, privilegijuotus pulkus. Valstieiai buvo gausingiausias visuomens sluoksnis, neturs betgi joki politinij teisi. Valstybje jie turjo tik pareigas, o i j o s negaudavo nieko. Be to, XV ir X V I am. pablogjo ir ekonomin j bkl. Iki tol vieni buvo laisvi, kiti pririti prie ems, o treti vergai. Bet itam laikotarpy j bkl m vienodti: laisvieji neteko savo laisvs, o vergai, kurie anksiau buvo beemiai dvaro bernai, gavo po plot ems ir virto paprastais priritaisiais valstieiais baudiauninkais. T u o b d u visi valstieiai susilygino (ir. 245 psl.). D a r X V , o daug kur ir X V I am., buvo daug laisvj valstiei, kurie i savo gyvenamj viet galjo laisvai kitur persikelti. Vieni i j tiktai mokjo tam tikras pinigines ar natralines duokles, o kiti, be to, dar eidavo dvarui dirbti. Bet X V I amiuje jie visi suvienodjo, visi virto lygiais baudiauninkais. Valstiei bkl didiojo kunigaikio dvaruose b u v o daug geresn, negu bajor dvaruose. T o d l i bajor dvar daugelis j bgdavo didiojo kunigaikio dvarus, o kai kurie net bgdavo ir usienius. 1447 m. privilegija didysis kunigaiktis Kazimieras pasiadjo toki pabgli valstiei nebepriimti savo dvarus (ir. 181 psl.). Remdamiesi ta privilegija, bajorai susigrindavo pabgusius savo valstieius. Ta pati privilegija pripaino bajorams teis ir teisti savo valstieius. T o d l ji padjo p a g r i n d b a u d i a v a i . N o r s i r labai spaudiami, taiau valstieiai jau nebegaljo isikelti i savo pono d v a r o ; nebeturjo n kam pasisksti, nes visas j bylas sprend pats ponas. Dvasininkai buvo toks pat privilegijuotas bajorai. N u o X V I am. bajorija ireikalavo, tesniosios dvasinink vietos bt skiriamos Tiesa, t viet faktikai negaudavo nebajorai ir luomas, kaip ir kad visos auktiktai bajorams. anksiau, taiau,

239.

primus statym, nebajorams patekti auktesnisias dvasinink vietas jau nebebuvo jokios vilties. Nebajorai galjo bti tik paprastais vikarais, bet klebonais, kurie su parapija gaudavo ir ems, jau turjo bti bajorai. Banyiai X V I am. jau priklaus daugyb dvar. Vieni j b u v o gauti, kaip fundacija kuriant banyias, kiti buvo palikti testamentais. 1387 m. J o g a i l o s duota privilegija visos banytins ems buvo atleistos nuo bet koki pareig valstybei; visas j pelnas eidavo banyioms ir dvasininkams. T o dl bajorija m reikalauti, k a d karo prievol ir mokesiai neaplenkt n dvasinink emi. Bet kadangi kunigams kariauti draudia kanonai, tai nuo karins prievols jie vis dlto apsigyn; nuo banytini dvar b d a v o imami tam tikri mokesiai tik karo reikalams. Tiek bajorijos, tiek dvasinink mokesiai buvo ne nuolatiniai, o kiekvien kart atskirai udedami. Be to, dvasininkai m o k d a v o mokesius tarsi i savo geros valios, o ne i pareigos, todl j mokesiai b d a v o vadinami aukomis (subsidium charitativum).

Apskritai dvasinink taka buvo didel. Visi vyskupai buvo tarybos nariai, o vliau senatoriai. J vis vietos buvo garbingesns u pasaulini senatori vietas. Be to, buvo keletas urd, kuriuos visada gaudavo dvasininkai (po vien sekretori ir po vien referendori visada b d a v o i dvasinink). Taiau seimeliuose ir seimuose dvasininkai nedalyvavo. Tikyb santykiai. Lietuvoje valstybin tikyba buvo katalik, todl tik katalik dvasininkai teturjo visas teises. Lietuvos valstybs ribose buvo daug ir pravoslav, kuri dvasininkai betgi neturjo joki politini teisi. 1387 ir 1413 m. privilegijos pravoslavams neleido gauti valstybini viet. Zigmanto Kstutaiio privilegija sulygino civilines pravoslav teises su katalik teismis, taiau valstybini viet jie vis tiek negaljo gauti. Tik Zigmantas Augustas 1551 m. privilegija visikai sulygino pravoslavus bajorus su katalikais. Bet vliau jie vl buvo spaudiami, ir daugelis m virsti katalikais. Miestieiai. Didesnij miest gyventojai gavo teises savarankikai tvarkytis. T o s j savivaldybi teiss buvo vadinamos m a g d e b u r g i n m i s m i e s t t e i s m i s , arba tiesiog m a g d e b u r g i j o m i s . T o k i a s teises tur miestai patys rinkdavo savo virininkus ir teisjus (nepriklaus bajor teismams).

240.

Vilnius X V I am. (Ano meto pieinys planas).

Lietuvoje nebuvo ger slyg miestams klestti. Prekyb ir amatus bajorai laik eminaniais verslais. Jais galjo verstis tik miestieiai; jeigu bajoras praddavo verstis ituo miestieio darbu, jis netekdavo bajorysts. T o d l Lietuvos miestuose m koncentruotis svetimtauiai, ypa vokieiai ir ydai. Visi miestieiai pagal verslus buvo susiorganizav c e c h u s . Tie cechai buvo irgi tam tikri savivaldybs organai, kurie rpinosi vienos profesijos reikalais. B u v o atskiri stali, kurpi, msinink, aludari ir daugyb kit cech. K a s nepriklaus prie atitinkamo cecho, tas neturjo teiss verstis tuo verslu. y d a i buvo ne tik atskira tauta, bet ir visai atskiras visuomens sluoksnis, kuris turjo savotikas teises, savivaldybes ir savo teismus. J savivaldybiniai organai buvo vadinami kahalais.

241.

K a d a Lietuvoje atsirado yd, tikrai neinom. Bet pirmieji j kahalai atsirado jau V y t a u t o laikais. Vytautas pirmasis dav privilegijas atskir miest y d a m s ; jiems buvo duotos savivaldybs. Pagrindinis j verslas buvo p i n i g s k o l i n i m a s . T u o bdu jie buvo pirmieji Lietuvos bankininkai, kurie skolindavo pinigus u tam tikrus laidus. Laidais jie galdavo imti visokius daiktus ir nejudamj turt (dvarus, nam u s ) , iskyrus kruvinus rbus, aikiai rodanius plim, ir banytines brangenybes. keistuosius daiktus, jei savininkai j neisipirkdavo, ydai galdavo pardavinti. T a i s laikais jie p a naiai vertsi ir vakar Europoje, i kur ir atsikraust Lietuv. Kai kurie ydai Lietuvoje greit pralobo ir tapo dideliais piniguoiais. Y p a daug pelno jie gaudavo i nuomojam muitini, u kurias didiajam kunigaikiui sumokdavo tam tikr sum pinig, o paskui patys i pirkli imdavo muitus. T u o pat metu jie pradjo verstis prekyba, nenustodami, inoma, vertsi pinig skolinimu. Kai kurie apsukrs ydai gavo net didiojo kunigaikio pasitikjim; taip antai, Zigmanto II laikais vienas kriktytas ydas Abraomas Juozapaviius buvo net Lietuvos idininku, t. y. ministeriu. sigalj ydai igaudavo kaskart vis nauj savo privilegij patvirtinim. Taiau Aleksandro laikais vien met jiems buvo uj sunks laikai. Jiems tuomet buvo siskolin daug bajor ir net patsai didysis kunigaiktis. O tuo metu kaip tik buvo prasidjs yd persekiojimas V a k a r u o s e ; i Ispanijos (1492 m.) jie buvo net ivaryti. T a d , rasit sekdamas tuo pavyzdiu, Aleksandras 1495 m. tam tikru sakymu ivar ydus i Lietuvos; j turtus didysis kunigaiktis sau konfiskavo. Bet netrukus jiems vl buvo leista grti atgal ir net buvo sugrinti turtai. X V I am. pradioje Lietuvoje buvo jau keletas yd bendruomeni, bet ypa j padaugjo Zigmanto II laikais. Mat, tuo metu ydai buvo ivaryti i ekijos, ir daugelis j atbgo Lenkij, o i ten persikl Lietuv. Miestuose ydai turjo gyventi tam tikruose, jiems skirtuose kvartaluose, vadinamuose g e t o m i s (ghetto). V a k a rais, po tam tikros valandos, jie nebegaldavo net ieiti i savo kvartalo. T a i p tada buvo visoje Europoje. Senuose miestuose
242.

(ir ms Vilniuje) dar ir dabar galima matyti t yd kvartal palaik. Be to, kaip visur, taip ir Lietuvoje, jie turjo neioti skirtingus apdarus ir geltonas kepuraites. Valstybei ydai mokjo pagalvin mokest; joki kit pareig jie neturjo. 1503 m. jie buvo apsim ilaikyti 1.000 kari, bet vliau jiems pasisek t pareig pakeisti metiniu 1.000 auksin mokesiu (apie 20.000 lit, kuri perkamoji vert tada buvo apie 150.000 lit). Kai yd atsirado visame krate, valdia atskiroms j bendruomenms band skirti virininkus; taiau X V I I am. sigaljo pai yd seimai. Seimai irinkdavo vien visai Lietuvai yd mokesi rinkj ir gyn yd reikalus prie valdi. o diu, jie buvo vis yd bendruomeni centras. Tie yd seimai daniausiai rinkdavosi Brastoje, nes ten buvo seniausioji yd bendruomen. Totoriai sudar taip pat atskir visuomens sluoksn su savo teismis. J atsirado Lietuvoje V y t a u t o laikais. Daugelis j buvo karo belaisviai ar politini prie persekiojami pabgliai; kitus atviliojo Lietuv geresnio gyvenimo perspektyvos. Jie, kad ir neturjo savo atskir savivaldybi, bet utat turjo didesnes teises, negu valstieiai, ir nepriklaus bajorams. Ir jie turjo eiti kar. 2. Valstybs kis X V I amiuje ems kis. emdirbyst ir giri eksploatavimas Lietuvoje buvo pagrindinis pajam altinis nuo sen senovs. X V I am. Lietuvos ky vyko daug permain. Mat, X V I amiaus pradioje atsirado jav pareikalavimas eksportui. O kadangi prasidjusiems sunkiems karams su M a s k v a reikjo pinig, tad didysis kunigaiktis taip pradjo tvarkyti savo k, k a d kuo daugiausia gaut pinig. Ligi tol visos pajamos i dvar suplaukdavo natralijomis, t. y. ems kio produktais. dvarus sunedavo kiauini, s, vri kaili, suvedavo grd, suvarydavo galvij ir t.t. V i s u s tuos produktus b d a v o sunku paversti pinigai; todl Zigmanto II laikais buvo stengiamasi natralij duokles pakeisti piniginmis: vietoj produkt buvo vedami mokesiai. T i e mokesiai i pradi buvo vadinami
243.

tais paiais duokli vardais, kurias jie astojo; tuo bdu atsirado vebriniai, kiauniniai, tinkliniai ir kitoki pinigliai", t. y. mokesiai. Be to, Zigmantas II rpinosi sutvarkyti pat dvar k. B u v o didinami ariamosios ems plotai, stengiamasi intensyviau kininkauti ir vesti geresnius padargus. Paties didiojo kunigaikio vardu buvo ileista nemaa aplinkrai, kuriuose buvo mokoma kininkauti. O jo snus Zigmantas A u g u s t a s nujo dar toliau, padars pagrindin ems reform, t. y. veds valak sistem. Prekyba. X V I amiaus pradioje Lietuvai pasidar palankios prekybos slygos. 1453 m. turkai um Konstantinopol ir pakirto Viduremio jrose klestjusi prekyb su Rytais. Tuomet Europos prekybos centrai pradjo keltis kitus kratus (kaip tik tuo metu buvo pradta iekoti nauj keli turtingj Indij ir buvo atrasta daug nauj emi). T a r p kitko, tada suklestjo prekyba ir Baltijos jroje. I ia preks buvo veamos tolimuosius V a k a r u s . T o d l ir Lietuvai buvo lengviau parduoti savo prekes. Kai 1466 m. Lenkija gavo Dancig (ir. 183 psl.), jis pasidar svarbiausias Lenkijos ems produkt eksporto centras. Lietuva kad ir neturjo savo uosto, taiau ir ji stengsi eksportuoti savo javus. Ji vedavo savo prekes N e m u n u ; i N e m u n o kelias jo per jo ak Gilij; pasiekus Kurmares, toliau bdavo plaukiama Deimena pro L a b g u v Priegli, juo pro Karaliaui Aistmares, i ia N o g a t u V y s l , pagaliau Dancig. Iki X V am. galo Lietuvos e k s p o r t o p r e k s daniausiai b d a v o miko mediaga, kailiai, vakas, o javai beveik visikai nebuvo eksportuojami. X V I amiuje, greta t senj preki, kaskart vis labiau m augti jav eksportas. Paprastai bdavo eksportuojama Dancig ar Karaliaui. Lietuvoje didiausias prekybos centras buvo Kaunas. Ir Lietuvos prekyba buvo vokiei pirkli rankose; tuo metu Kaune jie turjo didel savo organizacij buvo sum savo rankas beveik vis prekyb. Prekyba jo ne tik Nemunu, bet ir D a u g u v a , kur prekybos centras buvo Polockas; be to, buvo prekiaujama ir su ryt kratais. Prekyba daugiausia jo upmis, taiau ji eidavo ir sausumos keliais. Prie t keli ir valstybs pasieny buvo daugyb
244.

muitini, kur i pirkli buvo renkami muitai (jie buvo vienas didiausi valstybs pajam altini). 3. ems reforma X V I am. valak sistema Trilaukis ems apdirbimas. Ekonomin paanga Europoje jo i vakar rytus. Lenkij ir Lietuv ji atjo i Vokietijos, o i ji pateko i tolimesnij krat. Lenkijoje X I I I am. b u v o kurta daug vokiei kolonist. Jie buvo kurdinami kaimais; kiekvienas kaimas gaudavo po tris laukus, o kiekviena eimapo plot ems kiekviename lauke. Viename lauke sdavo iemkenius, kitame vasaroj, o trei laikydavo p d y m u iemkeniams sti. Viduryje lauk, abiejose kelio pusse, buvo statomos kaimo trobos. T o k s a i kis turjo takos ir Lietuvai. Pirmiausia tokie kaimai su trilaukiais buvo vesti Lenkijos kaimynijoje Palenkje. T u o tarpu visose kitose Lietuvos srityse vyravo kitonikas kis. ia valstieiai gyveno po vien ar po kelis; prasidirbdavo ems kur giriose ir sdavo, kaip manydavo. Daniausiai sdavo kasmet toj paioj dirvoj, jos visai netrdami; o kai toj vietoj niekas nebeaugdavo, palikdavo j dirvonuoti ir sdavo kitur. Taiau X V I amiuje ir visoje Lietuvoje buvo vesta trilaukio sistema. Pastangos sutvarkyti k. X V I amiuje vakaruose Lietuva kar jau nebeturjo. Pasibaigus karams su vokiei ordinu, atsidar prekybos keliai Baltijos jr, kur m klestti prekyba. Rytuose j karai su M a s k v a reikalavo daug pinig, todl reikjo rpintis, kad bt daugiau k parduoti. Didiausi ems plotai priklaus didiajam kunigaikiui, todl jam pirmiausia teko susirpinti, kad bt pertvarkytas kis ir kad jis duot daugiau pajam. Vis pirma reikjo taip sutvarkyti k, kad valstieiai galt mokti pinigais, o ne kio produktais. Ta kryptimi jau Zigmantas II buvo ileids kelet instrukcij (1514 ir 1529 m.), taiau j rezultatai buvo menki. Kunigaikio vietininkai, taikydami tas instrukcijas, nesiskait su vietos slygomis, todl mokesiai pasidar nebepakeliami, ir daugelis valstiei net ibgiojo. ms valdyti Lietuv Zigmantas A u g u s t a s tuojau pasirpino sutvarkyti t reikal. N a u j o m i s instrukci-

245.

jomis jis atitais sensias klaidas ir sak, udedant mokesius, irti valstiei turtingumo. M a a to, 1557 m. jis paskelb statym, visikai pertvarkant ems k ir vedant valak sistem. V a l a k sistema. kiai Lietuvoje b u v o netvarkyti nuo sen senovs. Valstiei em b u v o imtyta vairiausiais sklypeliais. T a i p pat buvo imtyta ir bajor em; daug kur j laukai sikidavo didiojo kunigaikio emes. N a u j u o j u statymu buvo sakyta visas emes atskirti, o valstieius apgyvendinti kaimuose. Anksiau jie turjo po labai nelygiai ems ir mokesius m o k j o ne nuo ems ploto, o nuo s o d y b o s ir nuo d m o " , t. y. nuo gyvenamj nam. D a b a r buvo nustatyta visiems duoti po vienod ems kiek po vadinamj valak. Darant reform, pirmiausia reikjo atlikti didelis parengiamasis darbas atskirti didiojo kunigaikio emes nuo privatini savinink emi. Kunigaiktis reikalavo, k a d bajorai dokumentaliai rodyt teises savo valdomajai emei; kurie negaljo rodyti, t ems buvo prijungiamos prie kunigaikio dvar. O i kai kuri net buvo reikalaujama bajorysts rodym. Bajorai dl to b u v o labai nepatenkinti visa reforma, nes daugeliui emi jie neturjo dokument; kiti negaljo rodyti net bajorysts. Jie rm savo teises valdymo senumu ir liudinink parodymais. Dl to susidar daugyb byl. Pagaliau didiojo kunigaikio ems buvo sujungtos didiulius plotus su aikiomis ribomis; kieno, didiojo kunigaikio emes siterpusi, em buvo atimta, tiems buvo duodama ems kitur. V i s a em buvo imatuota ir nustatytos aikios eios. Bajor ems buvo atskirtos ir nuo dvasinink emi. Banyioms, kurios neturjo ems, buvo j o s duota po 2 valakus (tatai buvo laikoma atlyginimu u deimtin, kuri tada buvo panaikinta). Miest ems irgi buvo atskirtos. Imatavus em, geriausiose vietose buvo steigiami dvarai ir palivarkai, o aplink j u o s buvo d u o d a m a po valak valstieiams. J em buvo padalinta trilaukiais, o jie patys apgyvendinti kaimuose. U t dirbam em jie mokjo dvarui piniginius mokesius (duokls kio produktais pamau visikai inyko). Be to, valstieiai, kaip ir anksiau, turjo eiti dvarui dirbti.

246.

Kadangi dvaro bernai vergai, kurie anksiau apdirbdavo dvaro em, per brangiai atseidavo, tai jie i dvar buvo ikelti ir apgyvendinti kaimuose. Valstieiams duodamieji valakai nebuvo visikai l y g s : kur em b d a v o geresn, valakai b d a v o maesni, o kur em b d a v o prastesn, didesni. V a l a k a s kai kur buvo 3033 marg, o kai kur siek net 44 margus. Su ia reforma valakas pasidar kio vienetas: nuo jo buvo imami mokesiai, nuo jo buvo einamos ir pareigos. Pati reforma i pradi buvo padaryta tik vakarinje valstybs dalyje, t. y. tikrojoje Lietuvoje, bet greit ji buvo atlikta ir rusikose srityse. I pradi j vykd tiktai didysis kunigaiktis vien savo emse, bet greit j u o pasek ir bajorai. T u o b d u X V I am. vidury pradtas gyvenimas kaimais Lietuvoje kai kur iliko iki ms laik. T i k Unemunje (Suvalk krate) kaimai isiskirst vienkiemiais X I X am., o kitur jie dar nebaig skirstytis n dabar. Girios. Madaug tuo pat metu, kai buvo imatuota em, buvo padaryta ir didiojo kunigaikio giri revizija. Buvo ivestos j sienos ir patikrintos naudojimosi teiss. Anksiau girios buvo priirimos vaivad ir senin, o dabar joms buvo paskirti specials mons. Anksiau pats mikas neduodavo jokios naudos. Bet X V I am. pradioje jau buvo galima j eksportuoti. Kur laik buvo vesta medi iveimo monopolija. Bajorai galjo iveti tik savo pai apdirbt mik; todl jie nedaug jo teivedavo. Daugiausia miko ivedavo usien valstybs idas. Mikas buvo plukdomas Karaliaui arba Dancig. Daugiausia buvo iveama ul bosams, lent laivams, kari laiv stiebams ir rst, o be to, dar buvo eksportuojama, kaip ir seniau, derva, degutas ir pelenai. Ypa daug buvo eksportuojama i emaii ir Unemuns (Suvalk krato) giri, nes jos buvo ariau prekybos rink.

III. Kultriniai ir tikybiniai santykiai XVI amiuje


1. vietimas ir tautikas susipratimas vietimas. N u o V y t a u t o laik prie banyi ir vienuolyn Lietuvoje m rastis mokykl. XV am. gale ir X V I am. pradioje j dar daugiau atsirado. Bet vis tai buvo tiktai pradios m o k y k l o s . T i k Vilniuje prie v. J o n o banyios buvo auktesnioji teiss mokykla. iaip, kas nordavo gauti auktesniojo ir
247.

auktojo mokslo, turdavo vykti usien. Tie, kurie ruosi dvasininkais, paprastai v y k d a v o mokytis K r o k u v o s universitet, o visi kiti v y k d a v o vakar E u r o p o s universitetus: Vokietij, Italij ir Pranczij. Kadangi tolimuosius kratus tegaljo vykti mokytis tik turtingj bajor vaikai, todl mokyt moni buvo nedaug. V i s dlto didikai buvo visi baig auktuosius mokslus. Raliava. XV ir X V I am. Lietuvos bajorija jau buvo pasidavusi lenk takai. Lenkino j artimi politiniai santykiai su Lenkija, lenkino didiojo kunigaikio dvaras ir lenkai dvasininkai. Bet tuo pat metu Lietuvos bajorija nuolat k o v o j o su Lenkijos noru pasinaudoti Lietuva savo reikalams ir paversti j savo provincija. T o s k o v o s sustiprino Lietuvos bajorijos tautikj smon. Nenordami pasirodyti menkesni u lenkus, Lietuvos bajorai igalvojo teorij, k a d l i e t u v i a i e s k i l i s e n o v s r o m n , taigi jie es kilnesni u savo kaimynus. S a v o istorija lietuviai pradjo domtis V y t a u t o laikais. J a u tada atsirado pirmosios Lietuvos kronikos, kurios stengsi ikelti Lietuvos valdovus ir valstyb. T u o pat metu daugelis lietuvi p r a m o k o lotynikai, susipaino su R o m o s imperijos istorija ir pastebjo, kad daugelis lietuvikj odi skamba panaiai lotynikuosius. I to jie padar ivad, kad lietuviai ir romnai seniau bsi kalbj viena kalba; taigi lietuviai, j nuomone, bsi kil i romn. Lenkai tada didiuodamiesi pabrdavo, kad jie atne Lietuvai vakar E u r o p o s kultr, o bajorijai dav savo herbus. T u o tarpu Lietuvos istorikai m teigti, kad lenkai herbus pasisavin i ek, o ie savo rtu i romn; tuo bdu jie padar ivad, kad i romn kil lietuviai es kilnesni u lenkus. T a i romnikajai kilmei paremti ir b u v o sudaryta itisa teorija. Es, istorijoje inomas romn karvedys Publijas Libonas, s a v o prie persekiojamas, i Italijos atbgs Lietuv ir ia sukrs valstyb. Jo vardas ia buvs ikreiptas Palemon. T a s atsitik I-II amiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji Lietuvos kunigaikiai yra inomi tik i X I I I am., tai tos teorij o s autoriai igalvojo nemaa kunigaiki vard, kurie upild t didel sprag ( I I X I I am.), ir visus Lietuvos kunigaikius kildino i to Palemono.

248.

T o j i teorija greiiausiai atsirado dar Vytauto laikais, bet buvo urayta kelet deimi met vliau. A n o meto monms ji atrod visikai patikima, nes tada Europoje visur buvo prasta save kildinti i romn arba graik. Net Lietuvai labai nepalanks lenk istorikai tikjo ta teorija ir j savo veikaluose atpasakojo, n kiek neabejodami. X V I amiuje atsirado daugiau Lietuvos kronik, kuriose, kaip ir V y t a u t o laikais raytose, ikeliami Lietuvos valdovai ir valstyb. J o s e taip pat pirmuiausia atpasakojama lietuvi R o m o s kilimo teorija. Kai X V I amiaus antrojoje pusje buvo pradtos derybos dl sutvarkymo santyki su lenkais, ie, istorikais duomenimis ir dokumentais pasiremdami, rodinjo, kad tarp abiej valstybi jau seniai esanti padaryta unija ir kad Lietuva prie Lenkijos jau esanti prijungta. T a d a lietuviai taip pat istorijos duomenimis griov j teigimus. T u o bdu tie ginai paskatino susidomjim garbinga Lietuvos praeitimi, ir tais laikais dar daugiau atsirado istorini rat. Kadangi jais ypaiai rpinosi Lietuvos didikai, todl t istorij (kronik) autoriai savo veikaluose stengdavosi Lietuvos didik kilm ivesti i Lietuvos kunigaiki. Ikilus unijos klausimui, Lenkijoje atsirado publicistik rat, kuriuose Lietuva b u v o eminama, vaizduojama, kaip nedkinga, maitaujanti lenk globojama valstyb. Vienas i ymiausij toki lenk publicist buvo Oechovskis. Lietuvos didikai, vadovaujami M . Radvilos J u o d o j o , suorganizavo mokslintus lietuvius, kurie paskelb atsakym Oechovskiui (1564 m.) knygutje, pavadintoje L e n k o pasikalbjimu su lietuviu". Ten jie rodinja Oechovskio tvirtinim neteisingum, gina Lietuvos valstybs garb ir jos teises gyventi savarankikai. Jie nurodinja, kad Lietuvos vargai prasidj tik susidjus su Lenkija, ir visos blogybs valstybinis pakrikimas, tarpusavio nesantaika ateinanios tik i Lenkijos; anksiau Lietuvoje to nebuv, todl dtis unij su tokia valstybe Lietuvai nes jokio reikalo. odiu, pirmoji Lietuvos raliava buvo istorin ir turjo publicistik charakter. K a l b vartojimas. Lietuvoje vidaus reikalams jau nuo X I V am. galo buvo vartojama gud rato kalba. I pradi, greta
249.

jos, dar buvo pradta vartoti lotyn kalba, taiau ji nesigaljo. Didikai tuo tarpu kaskart vis daugiau prato lenk kalb, taiau valstybs reikalams ji dar nebuvo niekur vartojama iki pat X V I am. vidurio; tik nuo to laiko m rastis vienas kitas ratas, raytas lenkikai. T u o pat metu m kilti reakcija prie g u d rato kalb, nes panai kalba buvo vartojama ir didiausio Lietuvos prieo M a s k v o s . Lietuvi bajor tarpe pasigirsdavo bals, reikalaujani grti prie savo kalbos. Bet ta savoji kalba turjo bti ne lietuvi, o lotyn, kuri, to meto bajor supratimu, buvusi seniausioji lietuvi kalba. Be to, pasigirsdavo bals, reikalaujani kurti lotynik auktesnij mokykl. K a d galima bt rayti ir lietuvikai, to meto monms, matyti, neatjo n galv. Jie norjo tiktai pasirinkti vien i esam rato kalb, kuri jiems atrod sava. Taiau judjimas dl lotyn kalbos veikiai aprimo. Plaiosios bajor mass lotyn kalbos nemokjo, nes nebuvo mokykl, kuriose jie bt galj imokti, ir gyvenimas nujo savo vaga. D a r ilgai buvo vartojama ta pati gud kalba, o po unijos kaskart vis labiau m sigalti lenk kalba. T u o pat metu visi publicistiki ginai jau jo lenk kalba; lenkikais ratais k o v o j o ir katalikai su tuo metu ikilusiu protestantizmu. Bendrieji valstybiniai reikalai, dalyvavimas po 1569 m. unijos atsiradusiuose bendruose seimuose vert bajorij dar daugiau mokytis lenkikai, ir pagaliau visur sigaljo lenk kalba. Lietuvikieji ratai buvo pradti leisti tiktai tikybos reikalams. Bet kadangi protestantizmo sukeltas sjdis veikiai aprimo, tai lietuvikieji ratai negreit tesigaljo. 2. Protestantizmas Lietuvoje Katalik Banyios bkl prie reformacij. X V I amiuje krikionyb Lietuvoje dar tebebuvo silpna, dar daug kur tebebuvo ilikusi pagonyb. Banyi tebebuvo dar reta, o be to, dvasininkai daniausiai b d a v o lenkai, negalj susikalbti su monmis. Lietuvi kunig buvo labai maa, nes Lietuvoje nebuvo mokykl, kuriose jie bt galj ruotis. Be to, dar reikia priminti blog dvasinink skyrimo paprot, buvus tuomet visoje Europoje, btent klebonus skirdavo tas, kas pastatydavo ir

250.

aprpindavo banyi, o v y s k u p u s ir kanauninkus didysis kunigaiktis. V y s k u p paskyrim tvirtindavo popieius, o kunig v y s k u p a s . K a d a n g i daugumas Lietuvos parapij buvo kurtos didiojo kunigaikio, tai ir daugum klebon skyr didysis kunigaiktis. T u o bdu Lenkijoje gyvens didysis kunigaiktis daugum banytini viet Lietuvoje atiduodavo lenkams. T i k vyskupai b d a v o skiriami i lietuvi tarpo, nes Lietuvos statymai draud svetimaliams uimti vyskup vietas. statymai taip pat draud uimti svetimaliams ir kanaunink vietas, taiau didysis kunigaiktis to nepais, aikindamasis, k a d i lietuvi tarpo nes kandidat. Danai kanauninkais ir klebonais b d a v o Treioji Vilniaus katedra, skiriami net nekunigai; paperstatyta 1538 m. vyzdiui, 1570 m. i 9 Vilniaus kapitulos kanaunink v o s vienas tebuvo su ventimais; be to, tik tas vienas tebuvo lietuvis, o visi kiti buvo lenkai. T a i s laikais banytines vietas buvo irima, kaip pelning pragyvenimo altin, ir j o s b d a v o atiduodamos tam, kas kuriuo nors b d u nusipelnydavo didiajam kunigaikiui. T u o b d u dvasininkus sibraudavo daug moni, kurie nieko bendro neturdavo su Banyia, o tiktai nordavo pasipelnyti. Tie kunigai, kurie atkildavo i Lenkijos, taip pat maai tesirpind a v o tikybos reikalais. Liaudies tikybinius reikalus tada aprpindavo i j o s paios kil vikarai, kurie neturdavo jokio mokslo, temokdavo tik paskaityti liturgines maldas ir atlikti banytines apeigas. Bet danai nebdavo n j. Be abejo, itaip organizuota Banyia negaljo pakelti visuomens religingumo. Dvasininkai buvo ne Kristaus mokslo skelbjai, o vien socialinis sluoksnis, turs turt ir tam tikr teisi. T o d l liaudis daug kur tebebuvo pagonika, o auktesnysis visuomens sluoksnis bematant pe-

251.

rjo protestantizm, kuris ir Vakaruose buvo kils, kaip reakcija prie itoki Banyios organizacij. Protestantizmo plitimas. Protestantizmas labai greitai pasiek Lietuv. 1525 m. Lietuvos paonje prim protestantizm kryiuoi ordino magistras ir daugumas broli. Be to, daug didik vaik, ivaiav mokytis Vokietijos universitetus, usikrsdavo protestant mokslu, kur parsivedavo kartu ir Lietuv; ia, esant tokiai lidnai Banyios bklei, jam buvo labai patogi dirva plisti. T u o bdu palengva visos didik eimos ivirto protestantizm. Miestuose protestantizmas plito per vokieius, kurie, ia gyvendami, nenutraukdavo ryi su savo tvyne. Kol buvo gyvas Zigmantas II Senasis, niekas nedrso Lietuvoje atvirai skelbti protestantizmo. 1538 m. A b r a o m a s Kulvietis buvo atidars Vilniuje savo protestantikj mokykl, taiau veikiai buvo priverstas j udars pasialinti. Bet Zigmanto A u g u s t o laikais virto kitaip: tuomet protestant buvo pilnas Vilnius; j mokslas buvo skelbiamas net i didiojo kunigaikio koplyios. protestantizm linko ir patsai Zigmantas A u g u s t a s : mat, protestantizmas jam bt leids persiskirti su nekeniama mona ir vesti kit. Jo bibliotekoje buvo d a u g y b protestantik knyg. T i k v y s k u p spiriamas, jis dar laiksi katalikybs. Bet utat visi slaptieji protestantai jo laikais pakl galvas. Lietuvoje protestant galva ir uoliausias protestantizmo skleidjas pasidar artimiausias Zigmanto A u g u s t o patarjas M i k a l o j u s R a d v i l a J u o d a s i s . T a m tikslui jis naud o j o vis s a v o valdi ir turt. Lukikiuose (Vilniaus priemiesty) jis pastat kalvin banyi ir trauk j visus vilnieius. S a v o dvaruose, kuri buvo pilna Lietuva, jis paalino katalik kunigus, pakeisdamas j u o s kalvinais. Panaiai elgsi ir jo pusbrolis M. Radvila R u d a s i s ir daug kit didik: Katkeviiai, Valaviiai, Glebaviiai, K i k o s ir kiti. T u o pat metu protestantizmas labai uoliai buvo platinamas ir M a o j o j e Lietuvoje. Ten buvo pradta rpintis liaudim, kuriai buvo spausdinamos lietuvikos protestantikos knygos. J a s ra Rapagelionis, Kulvietis, M a v y d a s , Bretknas ir daug kit lietuvi; daugelis j buvo kil i Didiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleid protestantizm. Bet vis dlto svarbiausi protestan-

252.

tizmo skleidjai Lietuvoje buvo didikai. V i s a s j gyvenimas buvo susijs su Lenkija, kur tuo pat metu irgi buvo labai paplits protestantizmas; todl, platindami naujj moksl, jie neumezg joki ryi su M a o s i o s Lietuvos protestantais, bet jo ivien su lenkais. Jie kvietsi Lietuv lenk protestant pamokslinink, ir visos pamaldos i pradi b u v o atliekamos vien lenkikai. Patsai M. Radvila J u o d a s i s kr Brastoje spaustuv, kur buvo spausdinamos lenkikos protestant knygos ir buvo lenkikai ispausdinta Biblija. Lietuvikai protestantizmas tebuvo skelbiamas moni, atjusi i M a o s i o s Lietuvos; bet tas judjimas buvo labai silpnas ir trumpas. J labai greit nustelb lenkikoji protestant akcija. Lietuvos protestantai suskato lietuvikai sakyti pamokslus ir spausdinti lietuvikuosius ratus tik tada, kai to griebsi atsigav katalikai. Protestantizmo atoslgis. Protestantizmo antpldis Lietuvoje vis dlto tebuvo laikinio pobdio. T u o pat metu V a k a ruose prie j kilo reakcija; katalik Banyia pradjo su juo kov. T u o metu kai kurie Lietuvos didik protestant sns, mokydamiesi Lietuvos ir usienio katalikikose mokyklose, grdavo namo katalikai. T a i p atvirto katalikyb Radvilos J u o d o j o sns, o vliau Katkeviiai. T galingj eim atvirtimas b u v o didel parama katalikybei. Radvilos J u o d o j o kurtas protestantiksias banyias jo sns vert katalikikas, o protestantiksias knygas degino. Didiausias protestantizmo rmjas dar liko M. Radvila Rudasis, o vliau jo sns Bir Radvilos. Be to, labai daug pakenk protestantizmui vairi jo sekt savitarpio nesutikimai. Lietuvos didik tarpe labiausiai buvo sigaljs kalvinizmas, o miestuose ir kai kur vidutins bajorijos tarpe liuteranizmas. Taiau buvo nemaa ir kit sekt; v i s o s j o s tarp savs ginijosi, vienos kitas smerkdamos. Tie ginai eidavo danai ruoiamuose disputuose. Tatai pakirto pasitikjim protestantizmu. Utat kai atsikraust Lietuv jzuitai pradjo varyti smarki akcij u katalikyb, katalik Banyia palengva atsigavo, ir visuomen sugro prie j o s .

253.

3. Jzuitai Lietuvoje Jzuit ordinas buvo pati jaunoji vienuoli organizacija, 1540 m. kurta kovai su plintaniu protestantizmu. Jzuitai greit igarsjo savo veiklumu ir paplito visoje Europoje. Y p a jie garsjo savo mokyklomis ir pamokslais, taiau jie veik ir kitokiais bdais. Ypatingai jie stengdavosi tapti valdov ir didin ipaini klausytojais ir kapelionais. Bdami valdov rmuose, jie nuolat ragino j u o s veikti katalik Banyios naudai. A p s k r i tai j veikimas visur buvo skmingas. T o d l ir visi kovotojai su protestantizmu j u o s kvietsi savo krat. Jzuit Lenkij atkviet garsus katalikybs gynjas Varmij o s v y s k u p a s St. Hozijas (1564 m.). Jie buvo kurdinti Varmijos vyskupysts centre Braunsberge, o i ten paplito po vis Lenkij. 1569 m. Lietuv j parsikviet Vilniaus vyskupas Protasevi i u s . Jie gavo Vilniuje namus, v. J o n o banyi ir kelet dvar. i a jie pradjo savo darb, greit paplisdami po vis Lietuv. emaiius j atsikviet uolusis katalikybs stiprintojas v y s k . Merkelis Giedraitis.

Vysk. Valerijonas Protaseviius, 15541556 m. Lucko, o 15561580 m. Vilniaus vyskupas.

K a i p visur, taip ir Lietuvoje, pirmas jzuit darbas buvo steigti mokyklos. Pradios mokykl jie nesteig, o tik auktesnisias, vadinamas k o l e g i j o m i s , ir akademijas. 1570 m. Vilniuje j buvo steigta pirmoji kolegija; netrukus kolegij atsirado ir visame krate. T a i buvo pirmosios auktesniosios

Lietuvos mokyklos. Vliau jie steig ir Vilniaus akademij. Jzuitai ypatingai rpinosi kolegijas surinkti didik ir bajor vaikus. T a m tikslui v y s k u p a s Protaseviius net buvo ileids speciali paraginim. Mokinius jzuitai aukljo tvirtoje katalikikoje dvasioje. Kai j m o k y k l o s igarsjo, jas pradjo leisti savo vaikus net protestantai. T u o b d u daugum protestant vaik jzuitai patrauk katalikyb. I t pai savo mokini jie iskirdavo gabesniuosius ir j u o s patraukdavo ordino narius. ie buvo leidiami auktsias usienio mokyklas ir, gerai imokslinti, grdavo namo dirbti mokyklose, misijose ir t.t. Be mokykl, katalikikai aukljani jaunj kart, jzuitai dar k o v o j o su protestantais ir kitokiais bdais. Jie ruodavo tikybinius disputus, kuriuose savo mokslikumu nugaldavo protestant teologus. Kai protestantai pradjo vengti disput, jie tokiuos disputus rengdavo vieni; vienas j narys stodavo ginti protestantizmo, idstydamas protestant argumentus, o kitas, gins katalikyb, sugriaudavo tuos argumentus. Be to, jie stengsi patraukti visuomen banyi graiomis ikilmingomis pamaldomis, visokiomis procesijomis ir ikilmmis. Pamau jzuitai gavo visuomens simpatij: j m o k y k l o s buvo pilnos mokini, jie patys tapo takingiausij didik kapelionais ir artimaisiais j patarjais. Didikai vienas po kito m grti katalikyb, ir protestantizmas palengva silpo. Be to, vienas i didiausi jzuit nuopeln buvo tas, k a d jie pirmieji susirpino liaudimi. Jie skelb katalikyb dar pagonikiems daugelio Lietuvos, ypa emaii, viet gyventojams. K a d skmingiau eit darbas, jie sakydavo pamokslus lietuvikai, o vliau net pradjo spausdinti lietuvikas knygas. K a i p visoje Europoje, taip ir Lietuvoje, jzuitai sukr savo epoch ne tik tikybiniam gyvenime, bet ir visose kultrinio gyvenimo srityse, o ypa vietime. D a r ir iandien j palikim galime painti i gausi barokini banyi. odiu, jie sukr itis barokin epoch tiek Europoje, tiek Lietuvoje.

255.

PENKTOJI

DALIS

Pon ir bajorijos viepatavimo laikotarpis A. Lietuvos valstybs buitis ir santvarka, imirus Gediminaiiams
1. Liublino unijos atnetieji naujovikumai V a l d o v o klausimas. Iki 1569 m. ir faktikai ir juridikai Lietuva b u v o visikai nepriklausoma valstyb. Senieji aktai, kuriais ji buvo surita su Lenkija, jau nebegaliojo. Ties sakant, j niekad nebuvo laikytasi. T i k intereso veriamos, abi valstybs nenorjo visikai nutraukti ryio ir rinkdavosi sau bendrus valdovus. Pirmiausia kur nors Gediminait isirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui j isirinkdavo ir Lenkija. T u o bdu, be joki sutari, tarp abiej valstybi faktikai buvo p e r s o nalin unija. T a i p tad buvo, kol b u v o neimirusi Gediminaii dinastija Jogailos palikuonys, kuri teiss sostams buvo pripastamos i tradicijos (n vienoje valstybje nebuvo paveldjam o j o statymo). Taiau, kai paskutinysis tos dinastijos valdovas, Zigmantas A u g u s t a s , baig savo gyvenim be jokio pdinio, abi valstybs savo sumetimais galjo isirinkti sau atskirus valdovus, kurie galjo bti vienas kitam net prieingi i skirting krat galjo atsineti ir skirtingus politinius siekimus. T u o bdu abi valstybs galjo nueiti visikai skirtingais keliais. K a d bt galima to ivengti, darant unij daugiausia dmesio
256.

ir buvo kreipiama susitarim dl bendro valdovo. A b i d v i puss sutiko turti bendr valdov; jos skyrsi tik dl formalum, i kuri turjo ieiti, ar j o s liks tik personalinje unijoje ar pereis realin. Savotikos personalins unijos reikalavo lietuviai. Btent jie reikalavo, kad kartu renkant valdov bt skaitomasi su dviem sostais, o lenkai reikalavo, kad bt skaitomasi tik su vienu dviej jungtini valstybi sostu. D a r a n t unij, l a i m j o lenkai, taiau g y v e n i m e lietuv i a i l a i k s i s a v o n u s i s t a t y m o . Pirmuosius tris valdovus lietuviai rinkosi visikai atskirai. Jie nerinko sau atskiro v a l d o v o tik todl, kad, bijodami pavojaus i M a s k v o s puss, nenorjo nutraukti ryio su Lenkija. Taigi t pat valdov, kur isirinkdavo sau lenkai, pateik tam tikras slygas, isirinkdavo taip pat ir lietuviai. T u o bdu pasikeit tiktai rols: anksiau lietuvi isirinktj valdov rinkdavosi ir lenkai, dabar prieingai lenk isirinktj valdov rinkdavosi ir lietuviai. Liublino unijos dsniai. U n i j o s akto 3-me ireikta visa jo autori lenk idja: Didioji Lietuvos kunigaiktyst ir Lenk karalyst yra vienas nedalomas ir vienalytis knas, o taip pat ne skirtinga, bet viena bendra valstyb, kuri i dviej valstybi ir dviej taut sujo ir susijung vien visuomen". T o l i a u sakoma, kad taip sujungtos valstybs tursianios vien bendr valdov, kuris bsis bendrai renkamas Lietuvoje ir karnuojamas K r o k u v o j e ( 4). Lietuvoje jau nebetursi bti atskir didiojo kunigaikio pakeliamj apeig ( 5). T o k s naujai irinktasai valdovas abiej valstybi turimsias teises tursis patvirtinti vienu bendru ratu, o ne skyrium ( 7). T o liau dar nustatoma, kad abi jungtins valstybs tursianios bendrus seimus ( 8), kurie visada rinksisi Lenkijoje ( 16; sudarius unij, tas pats Liublino seimas nutar, kad seimai turs rinktis V a r u v o j e ) . Kitais unijos akto paragrafais nustatoma, kad tursianti bti bendra abiej valstybi usienio politika ( 11) ir bendras piniginis vienetas ( 12). Pagaliau vedamas dar vienas lenkams pats svarbusis nuostatas, reikalaujs panaikinti visus Lietuvos statymus (statuto dsnius), draudianius lenkams sigyti Lietuvoje dvar. T o k i e buvo unijos akto nuostatai, traukti j, lenkams reikalaujant. Lietuviams reikalaujant, Lietuvai buvo paliktas
257.

nepaliestas visas valdios aparatas ( 10 ir 17). T u o bdu jai liko atskiri savi ministeriai, savi valstybiniai kancleri saugomieji antspaudai, be kuri valdovas negaljo ileisti j o k i o Lietuvai skiriamo rato; liko savi provincij valdomieji organai ir valstybs urdai, liko savas idas, sava kariuomen ir sava teritorija su aikiai nustatyta siena su Lenkija; liko taip pat savos skirtingos Lietuvos teiss, statymai ir teismai. T u o bdu a k t o p r a d i o j e a k c e n t u o j a m a s v a l s t y b i sujungimas vien vienalyt kn jau buvo iardytas pai to paties akto nuostat. O be to, savotikos Lietuvos valstybins tradicijos ir nenoras susijungti su Lenkija ilgainiui dar daugiau pridar sprag unijoj. Kai kurie akto nuostatai gyvenimo praktikoje buvo pakeisti lietuvi naudai, o kiti b u v o visikai nevykdomi. T a i p antai, akte nustatytas monetos suvienodinimas niekuomet n nebuvo i tikrj vykdytas; iki pat valstybs galo Lietuvos pinigai buvo brangesni u Lenkijos, nors ir vienodai vadinosi: l i e t u v i k a s i s a u k s i n a s buvo lygus l 1 / 4 lenkikojo auksino, o lietuvikoji kapa (60) skatik buvo lygi 75 lenkikiesiems skatikams. Lenkai taip pat negavo teiss laisvai sigyti Lietuvoje dvar. Vliau jiems b u v o leista sigyti dvar tik vedybomis. O valstybini urd jie niekuomet negaljo gauti Lietuvoje, nes unijos akte reikalaujamieji pakeisti statuto nuostatai niekad nebuvo pakeisti. T u o b d u i visos unijos liko tik b e n d r a s v a l d o v a s i r b e n d r i s e i m a i . Bet i r ia bendrumas nebuvo didelis, nes valdov lietuviai irjo, kaip savo didj kunigaikt, ir i pradi net atskirai j rinkdavosi; nuo savo atskir seim lietuviai taip pat negreit atsisak. Be to, ir bendrieji seimai nebuvo vieningi. Juose lietuviai ir lenkai tarsi atskirai: mat, vieni ir kiti turjo skirtingus reikalus ir skirtingas teises, tai ir seimuose leidiami naujieji statymai turjo bti atskirai paruoiami. Seime buvo drauge svarstomi tik bendrieji reikalai. statym priimant tebuvo kartu balsuojama. T u o bdu jungtins valstybs tik viena kit priirjo, k a d viena nepriimt nieko nenaudingo kitai. Apskritai, Liublino aktu abi valstybs nebuvo sulietos vien, nors tas valstybi junginys ir buvo vadinamas a b i e j taut Respublika".
258.

2. Centro valdia Karalius. V a l s t y b s valdovas Lietuvoje turjo didiojo kunigaikio titul; bet kadangi jis visada b d a v o ir Lenk karalius, tai ir Lietuvoje jis paprastai b d a v o vadinamas karalium. Mat, karaliaus titulas yra auktesnis, todl vien tik mandagumas neleido jo vadinti didiuoju kunigaikiu. Tiek Lietuvoj, tiek Lenkijoj v y k d o m o j i valdia priklaus karaliui. Jis turjo bti bendrai renkamas V o l o s k a i m o l a u k e , netoli V a r u v o s , dalyvaujant visiems abiej valstybi bajorams. Bet elekcij, inoma, susirinkdavo ne visi, o tik artimj srii ir, be to, tik turtingesnieji bajorai. I tolimosios Lietuvos paprastai atvykdavo tik senatoriai ir tuo pat metu aukiamojo seimo atstovai. Jie visada sustodavo V a r u v o s priemiestyje, Pragoje, deiniajam V y s l o s krante, ir laikydavosi vieningai. T a d i tikrj b d a v o renkama ne bendrai, o buvo du rinkjai Lenkija ir Lietuva. Danai lietuviai laikydavosi savo kandidato ir, nepripaindami lenk irinktojo, ivaiuodavo namo nieko

Elekcijos lauko planas.

259.

neirink. T i k vliau suauktame Lietuvos seime b d a v o tariamasi, kas daryti, ir paprastai seimas sutikdavo pripainti lenk irinktj valdov, pateikdamas jam tam tikras slygas. Liublino aktu irinktasis karalius turjo bti karnuojamas Krokuvoje, o atskir didiojo kunigaikio pakeliamj apeig Vilniuje jau nebegaljo bti. Taiau buvo reikalaujama, kad per karnacij ir per priesaik btinai dalyvaut ir lietuviai, ypa Lietuvos ministeriai. Jei kada per priesaik lietuvi nebdavo, tai karalius vliau turdavo jiems pakartoti priesaik. Karaliaus reziduojamoji vieta nebuvo statymais nustatyta, bet daniausiai jis gyvendavo Lenkijoje. Dl to lietuviai jautsi nuskriausti ir danai reikalavo, kad bent tredal laiko karalius gyvent Lietuvoje: mat, buvo laikoma, k a d Lietuva sudaranti 1/3 visos jungtins valstybs. Ministeriai. Karaliaus valdia nebuvo neribota. Vis pirma jo veikim var seimas. Karaliui perengus seimo vali, bajorija galjo jo nebeklausyti ir nebemokti mokesi, kuri niekas be seimo negaljo jai udti. Paskum karali dar var specials auktieji urdai ministeriai. T a i buvo maralkos, kancleriai, hetmonai ir idininkai. M a r a l k Lietuvoje i r Lenkijoje buvo p o d u : buvo didieji, arba krato, maralkos ir j pavaduotojai kiemo maralkos. Maralk valdios enklas buvo lazda. Juos laikydavo pirmaisiais valstybs urdais, kuri pareiga bdavo rpintis karaliaus saugumu ir tvarka jo reziduojamoje ar sustojamoje vietoje. T a m reikalui jie turjo savo valdioje net dal kariuomens, o u kriminalinius nusikaltimus karaliaus gyvenamoje vietoje jie turjo teis bausti net mirtimi. M s laikais jiems madaug atsako didij valstybi policijos ministeriai, tik ie neturi teisiamosios galios. K a n c l e r i kiekvienoje valstybje b u v o taip pat p o d u : buvo didysis, arba krato, kancleris ir vicekancleris. Kancleris turjo savo inioje didj, o vicekancleris maj antspaud. Kiekvieno antspaudo vert buvo lygi: kai nebdavo kanclerio, ratus antspauduodavo vicekancleris. T i k labai ikilmingiems aktams btinai b d a v o kvieiamas kancleris su didiuoju antspaudu. Be antspaudo negaljo bti siuniamas j o k s karaliaus oficialinis ratas nei usien nei viduje. Kadangi kancleriai

260.

antspauduodavo visus usien siuniamus ratus, tai jie ir ved visus usienio reikalus. T u o bdu jie buvo kaip ir usieni reikal ministeriai. Be to, jie antspauduodavo visus karaliaus sakymus, urd paskyrimo dokumentus, seim aukimo ir kitokius universalus. T o d l jie dar jo madaug vidaus reikal ministeri pareigas. Jei k o k s karaliaus ratas b d a v o nesuderinamas su statymais, jie galdavo jo neantspauduoti. Be to, kancleriai v a d o v a v o vadinamiesiems valdovo rm teismams. T a d jie i dalies buvo ir teisingumo ministeriai; ypa tai galima pasakyti apie Lietuvos kancler, kuris iki pat X V I I amiaus galo tvirtindavo teism sprendimus, kai kaltininkas bdavo nubaudiamas itrmimu (bariitia), garbs atmimu (infamia) ir mirtimi (Lenkijoje toks teismo sprendimas nebuvo reikalingas kanclerio patvirtinimo). H e t m o n a i vadovavo kariuomenei. Kiekvienoje valstybje j buvo taip pat po du didysis ir lauko hetmonas. I pradi didysis hetmonas vadovavo kar einaniai Jurgis Radvila, ginkluotai bajorijai, o lauko Bir Radvil akos tvas, 1510 hetmonas, i pradi vadin1514 m.Kijevo vaivada; 15221527 m Trak, o 1527-1541 m. Vilniaus kasis kiemo hetmonu, vadovavo telionas; 1521 1531 m. lauko (kiemo) samdytajai kariuomenei. Bet hetmonas, 15311541 m. d. hetmonas. nuo X V I I amiaus bajorija beveik visikai nebedalyvavo karuose, palikusi t pareig samdytai kariuomenei. N u o to laiko didysis hetmonas jau rpinosi visos kariuomens reikalais: jos ilaikymu, apginklavimu, samdymu, o karo atvejais jis jai ir v a d o v a v o . T u o bdu jis buvo krato a p s a u g o s ministeris, o drauge ir kariuomens vadas. L a u k o hetmonas buvo jo padjjas, v a d o v a v o jam pavestai kariuomens daliai ir, nesant didiojo hetmono, eidavo jo pareigas.

261.

K a d a n g i karin valdia visada esti labai svarbi, o hetmonas kariuomen galjo tvarkyti niekieno nevaromas, ir niekas jo nusikaltusio negaldavo paalinti iki mirties, tai ta ministerija buvo pati takingoji ir visada tekdavo didesniesiems ponams. Taiau ilg laik hetmonai nebuvo laikomi senatoriais. O kad jie galt dalyvauti senate, paprastai jie dar turdavo vaivados arba kateliono urd. T i k 1768 metais ileistuoju statymu jie buvo padaryti senatoriais. I d i n i n k a i tvark id, rinko mokesius, mokjo algas ir priirjo pinig kalim. J krato ir kiemo idinink taip pat buvo po du Lietuvoje ir Lenkijoje. Valstybs id tvark krato idininkas, o kiemo idininkas tvark valdovo id, t. y. pajamas, skirtas v a l d o v o reikalams. Krato idininkui mirus, kiemo idininkas taip pat perimdavo tvarkyti ir valstybs id, kol b d a v o paskirtas naujas krato idininkas. Kiemo idininkai, kaip ir a b u d u hetmonai, taip pat nebuvo senatoriai. Jie buvo pripainti tikrais ministeriais ir senatoriais tiktai 1775 m. R m urdai. Be ministeri, karaliaus rmuose dar buvo daugyb visoki urd ir iaipjau tituluot valstybs moni. Vieni i j turjo tam tikras pareigas valstybs valdyme, o kiti buvo tik titulais pasipuo d i g n i t o r i a i , didin karaliaus palydov skaii vairiose ikilmse (ir. 231 psl.). I ymesni rm urd vis pirma pamintini s e k r e t o r i a i . Kiekvienoje valstybje j buvo po du po dvasin ir po pasaulin. Jie turjo v a l d o v o kanceliarijos (ne valstybs) antspaudus ir a n t s p a u d u o d a v o smulkesniuosius ratus. T u o b d u jie lyg ir p a v a d u o d a v o kanclerius. Be to, dar buvo po dvasin ir po pasaulin r e f e r e n d o r i , kurie rinkdavo skundus ir pateikdavo j u o s valdovui. Jie taip pat v a d o v a v o ir kancleri prieiroje esaniam aukiausiajam miestiei teismui. B u v o dar p a k a m o r s , kuri prieiroje buvo valdovo gyvenamieji kambariai; buvo daugyb maesni urd ir joki pareig neturini dignitori: stalinink, taurinink, vliavinink, kardinink, arklinink ir t.t. V i s j buvo po vien Lietuvoje ir po vien Lenkijoje. Valstybs urd galia. Visi urdai buvo skiriami karaliaus. takingiausias vietas karalius paprastai atiduodavo patiems galingiesiems ponams. Jiems vietos paprastai b d a v o dovanos,
262.

u kurias jie palaikydavo karaliaus politik. A u k t o s i o s valstybins vietos nebuvo atlyginamos iki pat X V I I I amiaus, bet kandidat j a s niekad netrkdavo, nes j o s d u o d a v o ne tik takos valstybje, bet ir valstybs dvar, vadinamj s e n i n i j . I jiems duodam valdyti dvar danas ne tik padengdavo valstybs pareigas einant padarytas ilaidas, bet ir nemaus turtus susikraudavo. Visi urdai buvo duodami iki g y v o s galvos, ir n vieno ministerio ar iaipjau urdo niekas negaljo nei paalinti nei paeminti, nebent tik paauktinti. Atimti urd galdavo tik u valstybs idavim ar iaip u didelius nusikaltimus, pavyzdiui, jei kas bdavo nuteisiamas itrmimu (bariitia) arba garbs atmimu (infamia). Be to, kiekvienas ministeris ir urdas savo srity galjo veikti niekieno nevaromas, nes nebuvo j o k i o s kontrols; j u o s galjo tik seimas kontroliuoti. T o d l didieji magnatai, gav auktuosius urdus, galjo eimininkauti kaip tinkami. Y p a lengva buvo su niekuo nesiskaityti hetmonams, kurie turjo savo valdioje kariuomen; be j karalius nieko negaljo veikti su kariuomene. Dl tos prieasties suvaryta karaliaus valdia vis silpnjo, o didik galyb vis kilo. Lietuvos ir Lenkijos urd santykiai. N e b u v o n vieno auktesnio urdo, kuris bt buvs Lenkijoje, o nebt buvs Lietuvoje, arba prieingai. Sudarant unij, tiesa, kai kuri Lenkijoje esani urd Lietuvoje dar nebuvo, bet greit j atsirado ir Lietuvoj; jie ia gavo tokias pat teises, kaip ir Lenkijoj. B e to, n e b u v o n e i m i n i s t e r i o n e i i a i p j a u u r d o , kuris turt kokios nors valdios abiejose v a l s t y b s e . Lietuvos reikalais visada rpinosi tik j o s urdai. Lenk hetmonai negaljo vadovauti Lietuvos kariuomenei, Lenk kancleriai negaljo antspauduoti jokio Lietuvai skirto rato ir t.t. T a i p pat neturjo jokios valdios Lenkijoje n Lietuvos urdai. N e t karaliaus rm valdininkai, jam vaiuojant Lietuv, s a v o pareigas jo tik iki Lietuvos sienos, o prie sienos j u o s pakeisdavo tokie pat Lietuvos valdininkai. Be to, buvo statymas, draudis lenkams duoti Lietuvoje kok nors urd. Lenkijoje tokio statymo nebuvo, bet praktikai lietuviai ten taip pat joki auktesni viet negaudavo. K a i p matome, ir po unijos abiejose valstybse valdia buvo tik savo piliei rankose.

263

Santykiai su usieniu ir reprezentacija. Liublino unijos aktu buvo nustatyta, kad abi valstybs turs bendr usienio politik. Bet i tikro ir ia kiekviena valstyb pirmuiausia rpinosi tiktai savo reikalais. Usienio politika buvo vienodinama tik paties karaliaus, nes visi santykiai su usieniu buvo atliekami jo vardu. Taiau su Lietuvos kaimynais visus reikalus atlikdavo Lietuvos ministeriai, o su Lenkijos kaimynais Lenk ministeriai. Lietuva daugiausia turdavo"reikal su sau artimiausia M a s k v a . V i s u s ratus M a s k v a n t s p a u d u o d a v o Lietuvos kancleriai, o i M a s k v o s gaunami ratai ir su ja padarytos sutartys b d a v o teikiamos Lietuvos kancleriams ir s a u g o m o s Lietuvos valstybs archyve (metrikoje). Jei kokia delegacija v y k d a v o usien, tai ji paprastai bdavo mira i lietuvi ir i lenk. V i s o s e derybose su usienio valstybmis delegacijos irgi b d a v o sudaromos miros. Jeigu derybos eidavo su Lietuvos kaimynu, tai delegacijoje lietuvi b d a v o bent vienu daugiau, o taip pat ir j o s pirmininkas b d a v o lietuvis; bet jeigu derybos eidavo su Lenkijos kaimynu, tai delegacijoje daugiau nari b d a v o lenk, pirmininkas tada irgi b d a v o lenkas. Kai a t v y k d a v o kokia nors delegacija ar usienio valdovo atstov, tai j primime taip pat dalyvaudavo drauge lietuviai su lenkais. 3. Provincij valdomieji organai V i s a valstyb buvo padalinta vaivadijas ir pavietus. Vaivadijos prieaky stovjo v a i v a d a i r k a t e l i o n a s . Jie abudu v a d o v a v o vaivadijos bajorijai, einaniai kar. Kai bajorija m alintis karo, kai j p a v a d a v o samdytoji kariuomen, tada katelionai nebeturjo beveik joki pareig, o vaivados priirjo prekyb, pilies teismus ir teis savo vaivadijoje ydus. Taiau tiek vaivados, tiek katelionai visada liko senatoriais. Dana vaivadija buvo dar suskaldyta pavietus (ir. 233 psl.). J u o s e vyriausiuoju urdu buvo s e n i n a s , kuris, valdydamas tam tikrus valstybs dvarus, buvo ir pavietinio pilies teismo pirmininkas. P o j o jo p a k a m o r , sprends ems rib bylas, ir v l i a v i n i n k a s , kurs, bajorijai einant kar, nedavo pavieto vliav. Toliau jo pilies ir ems teismo tei-

264.

sjai, ratininkai, visoki smulkesni teismo ir mokesi rinkimo urdai ir d a u g y b dignitori be j o k i pareig. J kiekvienas pavietas turjo toki pat, kaip ir visa v a l s t y b : ia b u v o ir stalinink, ir taurinink, ir arklinink, ir kardinink ir d a u g y b kit. L i e t u v o s valstybs teritorija po unijos buvo labai sumajusi, nes didiuliai Palenks, Voluins, Braclavo ir Kijevo emi plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, k a d lenkai tas emes jiems grint. Dl atskir pasienio srii su lenkais nuolat jo ginai; ginams sprsti b d a v o s u d a r o m o s specialios komisijos. Lietuviai savo valstybs emes rpestingai s a u g o j o ir niekam geruoju j n p d o s neuleido. L i v o n i j a buvo valdoma Lietuvos Lenkijos ir Prs kuniabiej jungtini v a l s t y b i ; mo- gaiktijos sien susijimo vietoje kesiai i jos vienais metais ei- pastatytas 1545 m. Viruj parao d a v o Lietuvos, o kitais metais Lenkijos lentos matyti Lietuvos Vytis ir id.
Lenkijos erelis. Pasienio stulpas,

4. statym leidiamasis organas seimas Seimas, jo kompetencija ir sudtis. Prie Liublino unij tiek Lietuva, tiek Lenkija turjo atskirus seimus. T a i a u Lietuvos seimas neturjo t o k i o s galios, k o k i turjo L e n k i j o s seimas. L e n k i j o j e nuo 1505 m. veik privilegija, kuria karalius b u v o p a s i a d j s nevesti n i e k o n a u j o " b e senato i r b a j o r i j o s atstov sutikimo (dl to ta privilegija ir vadinama nihil novi" nieko n a u j o " ) . T u o b d u statym leidimas L e n k i j o j e priklaus karaliui, senatui ir paviet a t s t o v a m s . Jie visi sudar s e i m , todl b u v o s a k o m a , k a d seimas s u s i d e d s i trij l u o m " . K a i po unijos b u v o vesti bendrieji seimai, tai ir j sudtis ir kompetencija liko tokia pat, k o k i a k a d b u v o L e n k i 265.

joje. J u o s e pirmasis l u o m a s " liko, k o k s buvs, o senatas ir atstov luomai" buvo papildyti Lietuvos senatoriais ir atstovais. s e n a t jo visi vyskupai, vaivados, katelionai ir ministeriai. T i k hetmonai ir kiemo idininkai iki X V I I I am. antrosios puss nebuvo laikomi senatoriais. Seime visiems senatoriams vietos buvo nustatytos pagal kilnum: pirmuiausia jo visi Lenkijos ir Lietuvos vyskupai, paskui vaivados, tarp kuri buvo K r o k u v o s , Vilniaus ir T r a k katelionai ir emaii seninas. emiausias vietas seime turjo katelionai. Ministeriai jame sdjo visikai atskirai. T o k i a pat tvarka senatoriai ir kalbdavo, pareikdami savo nuomones. A t s t o v r m u s sudar vis vaivadij i r paviet seimeli rinktieji atstovai. Kiekvienas seimelis paprastai j rinkdavo po d u ; tik kai kurios didesns vaivadijos rinkdavo ir po daugiau, pavyzdiui, emaii seninija X V I I I am. gale pradjo rinkti net po 6 atstovus. Apskritai tiek senatori, tiek

Seimo sals planas. Pirmieji skaitmenys prie vaivadij bei paviet rodo j eil, o antrieji renkam atstov skaii.

266

atstov i Lenkijos b u v o daug daugiau, negu i Lietuvos; lietuviai seime nesudar n 1 /. Seimo eiga. B u v o nustatyta, k a d seimai turi rinktis kas dveji metai. T a i buvo vadinamieji o r d i n a r i n i a i s e i m a i , kuri darbas trukdavo eet savaii. Be to, reikalui esant, galjo bti aukiami i r vadinamieji e k s t r a o r d i n a r i n i a i seimai, kuriems buvo skiriamos dvi savaits. Bet tiek vien, tiek kit seim laikas, paiam seimui sutinkant, galjo bti ir pratstas. Prie seim karalius paskirdavo seimeliams dat ir pranedavo, kas seime b u s svarstoma. Seimeliai, irink seimo atstovus, d u o d a v o jiems raytsias i n s t r u k c i j a s , kuriose paymdavo, kaip jie turi laikytis karaliaus keliamj klausim atvilgiu ir ko turi reikalauti. Atstovai negaldavo perengti duotj instrukcij. K a d a n g i seime viskas turjo bti sprendiama vienu balsu, tai vairios instrukcijos labai var jo darbus. Y p a danai b d a v o nesutikim dl mokesi apdjimo; pavyzdiui, kartais visi sutikdavo dl apdedamj mokesi, tik viena ar dvi vaivadijos nesutikdavo, ir niekas negaldavo j priversti sutikti su bendru nusistatymu. T o k i u o atveju nesutinkanij vaivadij atstovai pareikdavo, j o g jie klausim paliek sprsti broliams", t. y. savo seimeliui. T dalyk turdavo isprsti tuojau p o seimo vykst vadinamieji r e l i a c i n i a i seimeliai. Bet danai seimeliai dl to pareikdavo savo nesutikim, ir i toki vaivadij nebdavo galima irinkti mokesi. Valstybs gyvenime, be abejo, tai buvo didel blogyb. Kiekvienas seimas prasiddavo pamaldomis ir pamokslu. Po to atstovai susirinkdavo savo rmus ir isirinkdavo pirminink, vadinam m a r a l k a , arba direktorium. Toliau buvo tikrinamas atstov irinkimo teistumas. Ta procedra buvo vadinama r u g o m i s. Po to senatas ir atstovai sueidavo vien sal (tatai buvo tikroji seimo darb pradia). ia senatas sussdavo prieaky, o atstovai sussdavo vaivadijomis tokia pat eile, kokia sddavo j atstovaujam vaivadij senatoriai. Pradioje visi eidavo pabuiuoti soste sdiniajam karaliui rankos, o po to kancleris arba vicekancleris pareikdavo karaliaus pasilymus, t. y. pakartodavo ir papildydavo seimeliams pranetus svarstyti klausimus. T atlikus, senatas eidavo savo
267.

rmus ir posdiaudavo, vadovaujant karaliui, o atstovai posdiaudavo, vadovaujant maralkai. Jei b d a v o reikalo, abeji rmai vl susitikdavo arba susiinodavo per delegacijas, o seim baigiant vl susirinkdavo vien sal, kur b d a v o perskaitomi apsvarstytieji statymai. ia niekam neprietaraujant, jie bdavo laikomi priimtais, o kam nors prieinantis ir savo protesto neatsiimant, atmestais. Pagaliau seimas bdavo baigiamas atsisveikinimu su karalium, ir vl visi buiuodavo jam rank. Generaliniai seimeliai. Sudarant Liublino unij, Lenkijoje, be seimeli, dar bdavo daromi dviej jos provincij Didlenki ir Malenki atskiri astov suvaiavimai, vadinami g e n e r a l i n i a i s seiSenato sals planas. m e l i a i s . Mat, anksTaip sussdavo senatoriai ir atstovai bendruose iau Lenkija buvo susiposdiuose. djusi i dviej valstybi, ir ito dvilypio savarankikumo yms dar tebebuvo neinykusios. Tie generaliniai seimeliai neinyko n vedus bendr su lietuviais seim. Ir Lietuvoje prie kiekvien bendrj seim taip pat buvo pradti daryti tokie pat seim vykstani atstov ir senatori suvaiavimai. I pradi jie vykdavo V o l k o v i s k e , o vliau Slanime. ia b d a v o apsvarstomi i karaliaus gauti pasilymai, suderinamos instrukcijos ir nusistatoma, kaip turi laikytis seime visi Lietuvos atstovai ir senatoriai. K a d a n g i Lietuva visada turjo daug skirting reikal, tai itie suvaiavimai jai b u v o labai svarbs, ir

268.

Lietuva irjo juos, kaip savo seimus. N o r s lenkai, irdami Lietuv, kaip treij Respublikos provincij, Lietuvos seimel irgi vadino provincijos seimeliu, taiau j i s l a b a i s k y r s i n u o L e n k i j o s p r o v i n c i j s e i m e l i . Mat, Lietuva turjo atskir valstybin organizacij, atskiras teises bei statymus; visi tie skirtingi Lietuvos reikalai ir b d a v o apsvarstomi j o s suvaiavimuose. J u o s e b d a v o paruoiami ir Lietuvai reikalingi statymai. Provincij sesijos". X V I I I am. vidury itie atskiri generaliniai seimeliai inyko. Vaivadij seimeliai darsi kaskart vis netvarkingesni ir labai danai iirdavo. T a d a karalius, vietoj iirusij seimeli, skirdavo naujus; taiau, kol jie vykdavo, prisiartindavo ir seimo metas, ir nebebdavo laiko atskirai suvaiuoti. Be to, t atskir suvaiavim nebenordavo n bajorija, nes, juos vykdami, atstovai savo misijoje turdavo ilgiau utrukti, todl jiems daugiau reikdavo imokti ir pinig (mat, atstovus turjo ilaikyti pati vaivadija i specialaus mokesio, vadinamo s e i m i n i u ) . Bet, inykus atskiriems suvaiavimams, vis tiek reikdavo atskirai aptarti savo reikalus. O tai jau bdavo atliekama seimo vietoje. Ten atskirai darydavo savo posdius abidvi Lenkijos provincijos ir Lietuva. Tie posdiai bdavo vadinami p r o v i n c i j s e s i j o m i s " (sesijomis tada vadindavo ir kiekvienos dienos seimo posd; dabar sesijomis vadinamas visas parlamento veikimo metas tarp dviej atostog arba iaip tarp dviej pertrauk). T o s s e s i j o s " atlikdavo t pat darb, kur anksiau atlikdavo generaliniai seimeliai. Lenkai ten paprastai susitardavo dl mokesi ir kit bajorijai rpim klausim, o lietuviai, be to, paruodavo ir visus sau reikalingus statymus, kurie vliau bendram seimui buvo pateikiami tik patvirtinti. Ten lietuviai taip pat sprsdavo, kaip laikytis prie lenkus vienu ar kitu klausimu. Kadangi tarp Lenkijos provincij nebuvo jokio valstybinio skirtumo, tai j o s danai posdiaudavo ir kartu arba net visikai nedarydavo atskir posdi, o visk sprsdavo bendrajam seime. Taiau Lietuvos atstovai savo atskirus posdius visada darydavo, ir pas juos kartais ateidavo net patsai karalius. T u o bdu bendrasis seimas i tikro buvo dvilypis, kur a t s k i r a i t a r d a v o s i l i e t u v i a i , a t s k i rai lenkai, o k a r t u s u j tik s a v o n u t a r i m u s

269.

suvienodindavo ir priirdavo, kad viena pus nenutart nieko p r i e i n g o kitai. Atskiri seimai. Labai danai bendrojo seimo nepakakdavo. T u o j a u po Liublino unijos abi valstybs turjo labai daug skirting reikal, kurie kartais visai neliesdavo antrosios valstybs. T o d l buvo nemaa atsitikim, kad, neatsivelgdamas unijos akto nuostatus, net pats karalius s u a u k d a v o atskirus seimus. Y p a danai b d a v o aukiami atskiri Lietuvos seimai, einant karui su M a s k v a (mat, jis neliet Lenkijos). Bet dar daniau atskirus Lietuvos seimus a u k d a v o patys Lietuvos ponai tarpuvaldiuose (karali nebuvimo metu). T a i p antai, po Zigmanto A u g u s t o ir po vlesnij karali mirties visada susirinkdavo atskiri Lietuvos seimai ir atskirai sprsdavo, k rinkti. tuo pat metu lenk aukiamus seimus jie nevaiuodavo, derdamiesi su jais tik per delegatus. Bet X V I I amiuje, kai, pradedant Vladislovu Vaza, lietuviai m rinkti karalius bendrai su lenkais, tie atskiri Lietuvos seimai m nykti. Jie dar kelet kart buvo suaukti ir vliau, kai Lietuv upuldavo k o k s prieas (pav., 16545 m., j upuolus M a s k v a i su vedais), bet pagaliau jie visikai inyko. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bendrajam seime. Be atskir atstov posdi, Lietuvos teiss seime dar buvo apdraustos ir kitokiu bdu. Pirmiausia buvo nustatyta, k a d seimo maralkos turi bti renkami pakaitomis i malenki, didlenki ir lietuvi. T u o b d u k i e k v i e n o t r e i o s e i m o m a r a l k a b d a v o l i e t u v i s . B e to, seimo pradioje karaliaus vardu darant pasilymus, Lenk kancleriai pranedavo visa, kas liesdavo Lenkij, o Lietuvos kancleriai, kas liesdavo Lietuv. Jei kartais seimo pradioje Lietuvos kancleri nebdavo, tai vietoje j praneim p a d a r y d a v o Lietuvos maralka arba kuris kitas Lietuvos ministeris, tik ne lenkas. Seime kancleriai dar turdavo praneti, kam naujai yra duoti kokie urdai. Ir ia Lenkijos kancleris visada pranedavo tik apie Lenkijos, o Lietuvos kancleris apie Lietuvos urdus. T u o b d u ir seime v i s u s Lietuvos reikalus a t l i k d a v o tik jos ministeriai. Seim vieta. Liublino seimas seim vieta paskyr V a r u v arba kur nors kit Lenkijos miest. Taiau lietuviai vis laik

270.

reikalavo, k a d seimai bt aukiami ir Lietuvoje ar bent pasienyje. Kelet kart jie vis dlto pasiek tai, kad seimas prie statymus buvo suauktas Lietuvoje, o 1673 m. buvo pakeistas ir patsai seim vietos statymas; naujasis statymas nustat, k a d k a s t r e i a s s e i m a s , kurio maralka esti lietuvis, r i n k t s i L i e t u v o j e G a r d i n e . B e to, tas pats statymas pripaino pirmenyb Lietuvos ministeriams, kai seimas b d a v o Lietuvoje. Seim rys. Be ordinarini seim, kas dveji metai aukiam, ir be ekstraordinarini seim, pagal reikal aukiam, dar buvo seim, vadinam pagal j paskirt. Taip antai, vadinamieji k o n v o k a c i n i a i seimai bdavo aukiami mirus karaliui. Juos aukdavo Banyios galva, Gniezno arkivyskupas, vadinamas p r i m u , kurs tarpuvaldyje bdavo laikomas valstybs galva interrex. Tas seimas turjo susitarti dl karaliaus rinkimo datos ir dl kit su elekcija susijusi klausim. Taip pat jis sprsdavo einamuosius valstybs reikalus, taiau joki statym neleido, nes statymai galjo bti leidiami tik karaliaus vardu. Po konvokacinio seimo, jo nustatytu laiku, taip pat primas aukdavo e 1 e k c i n seim, kuriame bdavo sprendiami visi karaliaus rinkimo formalumai ir suraomos jam pateikiamos slygos. Paius karaliaus rinkimus atlikdavo visa susirinkusi bajorija; seimas tik atlikdavo visus formalumus. Pagaliau tarpuvald pabaigdavo k a r n a c i n i s s e i m a s , kuris visada bdavo aukiamas Krokuvoje, nes ten vykdavo karnacija. Konfederaciniai seimai. V i s u o s e seimuose b d a v o reikalaujama, kad viskas bt sprendiama vienu balsu. Atstovai buvo savo vaivadijos ar pavieto galiotiniai; tad, jei dl koki nors dalyk vaivadija nesutikdavo (ji instrukcijomis pareigodavo savo atstovus to nusistatymo laikytis), to nusistatymo turd a v o laikytis ir atstovai. T o d l atstovo pasiprieinimas b d a v o laikomas vaivadijos ar pavieto pasiprieinimu, ir niekas negaldavo jo priversti kitaip pasielgti. ita pasiprieinimo teise ilgainiui buvo pradta ir blogam naudotis. Danai vienas ar keli papirkti atstovai pareikdavo protest prie viso seimo nutarim, ir visas seimas turdavo nusileisti. Pasiprieinimo teis vis buvo labai branginama, nes visi savo laisvs pagrindu laik dsn: B e mans nieko negali bti sprendiama apie mane"
(nihil de , sine ). T a t a i v a d i n o s i liberum veto, t. y. l a i s v o j o

pasiprieinimo teis. Dl j o s daugyb seim turjo isiskirstyti,


271.

nieko nenuveik. Kadangi seimo iirimas danai grsdavo valstybei dideliais pavojais, tai prie t blogyb b d a v o nukreipti vadinamieji k o n f e d e r a c i n i a i s e i m a i . Atstovai juos b d a v o renkami paprasta tvarka, tik suvaiav, pasilius karaliui ar kam nors kitam, jie pasiraydavo tam tikr pasiadjimo akt, kad numatomus klausimus sprsi bals dauguma. T u o bdu itokiam seime veto teis jau nebeveik. Seimo aktai. Visi seimo nutarimai, vadinsi k o n s t i t u c i j o m i s , buvo statymai. Po seimo paprastai jie bdavo ispausdinami ir praneami visam kratui. Vliau, XVIII amiuje, visos konstitucijos buvo surinktos ir ispausdintos specialiuose rinkiniuose, vadinamuose Volumina Legum. J tada buvo i viso ispausdinta 8 tomai. Krokuvos Moksl Akademija mokslo reikalams 1889 m. ispausdino dar vien tom, kuriame buvo surinktos paskutini seim konstitucijos. Dabar dar tebra nesurinktos ir neispausdintos tik paties paskutinio (1793 m.) seimo konstitucijos. Konstitucijos Lietuvai ir Lenkijai bdavo raomos atskirai. Jei kuri konstitucija bdavo bendrai priimama, tai prie jos bdavo pastaba. Kartais viena valstyb vliau priimdavo ir kitos valstybs konstitucij, tik visada su tam tikru, specialiai seimo patvirtintu, nutarimu; be jo n viena lenk priimtoji konstitucija negaliodavo Lietuvoje, o lietuvi priimtoji Lenkijoje. Bdavo atsitikim, kad seimas dl koki nors prieasi turdavo pertraukti savo darbus. Tatai buvo vadinama seimo limita. Po to vl susirinks seimas tsdavo toliau savo darbus. 5. Kariuomen Krato ginti i seno bdavo aukiama bajorija. Bet jau X V I amiuje ji labai nenoriai eidavo kar, todl kaskart vis daugiau tekdavo naudotis samdyta kariuomene. Karalius galjo bajorij aukti kar tik seimui nutarus; be seimo nutarimo karalius j a u k d a v o labai retai, tik itikus staigiam pavojui. Kiekvienas toksai aukimas buvo vadinamas v i s u o t i n i u b a j o r i j o s s t o j i m u . Visi bajorai, kas sveikas gals, turjo ne tik patys eiti, bet dar ir vestis tam tikr skaii tarn. Jei kas neidavo, galdavo netekti ems. Jau minjome, kad bajorija labai nenoriai eidavo kar. Be to, tokia bajor kariuomen buvo ir netinkama karui: susirinkusi ji daugiau mgo seimuoti ir linksmintis, negu kariauti. Todl X V I I amiuje bajorija jau visai nebeaukiama kar: j pakeiia samdytoji kariuomen.

272.

Kariuomen paprastai b d a v o samdoma tik karo metui, bet, jei b d a v o l, tai ji likdavo ir taikos metu. J s a m d y d a v o ne tik savo krate, bet ir svetur. Kiekvienas karys g a u d a v o alg, i kurios turdavo ir pragyventi. T o d l kareiviai labai danai plikaudavo, juo labiau, k a d danai jiems ilgai nemokdavo algos. Kai nemokdavo algos, jie paprastai visi atsisakydavo klausyti savo vad, isirinkdavo savus virininkus ir tol plikaudavo, kol gaudavo alg. T o k s j susibrimas vadinosi kariuomens konfederacija. Kariuomen daugiausia buvo raita. Stepono Batoro laikais buvo atsirad ir pstinink, imam i karaliaus ir banytini dvar valstiei; j imdavo po vien nuo 20 kiem. Bet kadangi dvar ponai nenorjo j duoti, tai netrukus tokie rinktiniai pstininkai turjo inykti. Lietuva ir Lenkija visada turjo atskiras k a r i u o m e n e s , vadovaujamas sav hetmon. J a s i l a i k y d a v o k i e k v i e n a v a l s t y b p a t i i savo pajam ir mokesi. Kiekvienos valstybs kariuomen nuolat s t o v j o t i k s a v o v a l s t y b j e ; kitai valstybei pagalb j i galdavo eiti tik karo metu ir, be to, tiktai seimui nutarus. Taiau i r bendrai kovodama, j i buvo v a d o v a u j a m a t i k s a v o hetmon. Labai danai Lietuvos ir Lenkijos kariuomen savitarpy nesutikdavo; b d a v o ir toki atsitikim, k a d jos, turdamos prie save bendr prie, v o s nesusikaudavo. 6. Idas Valstybs ir valdovo idas. Kiekviena valstyb turjo ir visikai atskirus savo idus, i kuri p a d e n g d a v o visas savo ilaidas. Atskiri valstybs idai buvo valdomi krato idinink, o atskiri valdovo idai buvo valdomi kiemo idinink. Anksiau tie du idai nebuvo atskirti; jie galutinai buvo atskirti tik 1590 m. Valdovo, arba kiemo, ido pajamos jo ne vien karaliaus ir jo eimos reikalams: i jo nemaai tekdavo ir valstybs reikalams, pavyzdiui, svetim pasiuntinybi primimui, sav pasiuntinybi isiuntimui ir t.t. j pinigai suplaukdavo i vis karalikj dvar, i muit ir i kitoki nuolatini altini. Svarbiausias krato, arba valstybs, ido pajam altinis

273

b u v o seimo udedami mokesiai. Jie daniausiai b d a v o udedami karo reikalams. Bet ilgainiui tie a b u d u idai beveik s u siliejo. karaliaus id pagaliau p a t e k d a v o tik tos p a j a m o s , kurios b d a v o skiriamos jo asmenikiems reikalams, o kurios b d a v o skiriamos valstybei, eidavo krato id. V a l s t y b s dvarai b u v o pagrindinis nuolatini p a j a m altinis. D a u g u m a s j, idalinam valdyti b a j o r a m s , vadinosi seninijomis. Seninij b u v o d v e j o p p i l i e s s e n i n i j i r t e n u t . Pilies seninij paviete i r vaivadijoje b u v o po vien; pilies seninas turjo s a v o valdioje pilies teism ir policines teises. T e n u t o m i s (i lotyniko odio tene re laikyti; lenkikai tenuta vadinosi dzierawa) vadinosi paprasti dvarai, kuri valdytojai krato v a l d y m e n e d a l y v a u d a v o . J o s , kaip ir seninijos, b d a v o d u o d a m o s iki g y v o s g a l v o s ir buvo tik bajor pasipelnymo altinis. T o d l bajorija j a s paprastai vadindavo nusipelnusij d u o n a " (panis bene merentium). K i t o s ries valstybs dvarai b u v o vadinami k a r a l i k o s i o m i s e k o n o m i j o m i s . J o s buvo paliktos karaliui pragyventi. J a s v a l d y d a v o ar i n u o m o d a v o patsai karalius; j p a jamas jis g a l d a v o sunaudoti kaip tinkamas. Mokesiai. I vis seninij valstybs naudai b u v o imama ma kariuomenei ilaikyti. Be to, taip pat kariuomens reikalams i vis valstybini ir banytini dvar b u v o imamas m o kestis, v a d i n a m a s h i b e r n a (iemos mokestis). M a t , a n k s iau tie dvarai turdavo duoti maist ir paar kariuomenei iem o s metu, o nuo 1649 m. ta prievol b u v o pakeista piniginiu mokesiu, gavusiu tok vard (hiberna). V i s i mokesiai, be vairiausi v i d a u s ir usienio muit, b u v o nenuolatiniai: j u o s p a s k i r d a v o seimas tik vieneriems ar keleriems metams. T a i a u j b u v o d a u g y b ri. Vien kart b u v o daugiau u d e d a m a vien mokesi, kit kart kit. 7. B a j o r i k o s i o s laisvs ir Lietuvos valstybs vadai po unijos Laisvs. V a l d a n t Gediminaiiams, pamau a u g o L i e t u v o s b a j o r i j o s teiss. V y t a u t o laikais bajorija p r a d e d a dalyvauti valstybs gyvenime, o po jo mirties i b a j o r i j o s isiskyrusi didik grup jau ima sprsti valstybs likim. T a i p antai, didikai pa-

274.

kelia didiuoju kunigaikiu vitrigail, o netrukus jie patys j paalina ir jo vietoje pastato Zigmant. Zigmantui mus kietai valdyti, didik grup j nuudo. Toliau taip pat didikai pasodina sost jaunut Jogailos sn Kazimier. K a dangi jis pats tuo tarpu dar per jaunas, tai u j valdo patys didikai, ir tuo bdu j reikm dar labiau iauga. Pon taryba (ir. 198 psl.) pasidaro valstybine institucija, kuri faktikai laiko savo rankose vis valdi. Kylant didik galiai, visos bajorijos reikm vis dlto ne taip spariai augo. Bajorija drauge su didikais gavo tik plaias luomines teises, taiau plai politini teisi ji negreit tesusilauk. Tiesa, nuo XV am. pabaigos atsiradusiuose seimuose dalyvauja ir bajorija, bet j o s reikm ten dar labai nedidel: bajorija, kaip atskiras sluoksnis, dar nebuvo pripaintas, todl nelabai tegaljo ginti seime savo interesus. seim bajorai a t v y k d a v o ne kaip atstovai, sisti tam tikro luomo ar apylinks, bet kaip paprasti asmens, todl jie ia taikydavosi prie didik, nuo kuri jie danai priklausydavo ekonomikai. Kitaip tuo tarpu buvo Lenkijoje. Ten bajorija (lkta) jau turjo plaias politines teises, savivaldybes ir savus teismus. Dl to Lietuvos bajorija Lenkij laik sau siektinu pavyzdiu. Pagaliau 1566 m. Lietuvos bajorija daugeliu atvilgi susilygino su Lenk bajorija: ji taip pat gavo savus teismus, teis sisti seim rinktuosius atstovus, kuriems jau buvo galima pavesti ginti rpimuosius reikalus. T u o b d u Lietuvos bajorija dar prie Liublino unij beveik susilygino teismis su Lenkijos lkta. Taiau senoji didik galia Lietuvoje dar nebuvo sugriauta n po paviet bei seimeli reformos: visur tebevadovavo didikai. Bet atsiradus bendriems su lenkais seimams, bajorijos reikme padidjo. N a u j o j e santvarkoje ir bendruose seimuose buvo laikomasi vis lenk teisi, tradicij ir paproi. Lenkijoje veiks 1505 m. privilegijos dsnis nihil novi buvo pritaikytas ir Lietuvos bajorijai. Ji taip pat gavo visas kitas lenk teises ir pradjo gyventi lenk lktos vieojo gyvenimo paproiais, jautsi krato valdov. Palengva Lietuvoje taip pat atsirado i r ginkluot bajorijos susibrim, vadinam k o n f e d e r a c i j o m i s , sigaljo sitikinimas, kad galima prieintis net valdovui, jei jis nevykdo renkant duot pasiadjim, ir t.t.

275.

odiu, Lietuvos bajorija m gyventi t pat gyvenim, kur gyveno lenk lkta. T u o b d u bajorijoje atsirado sitikinimas, k a d ji su Lenkijos lkta sudaro vien bendr luom. O ta bendrumo smon ir bendruose seimuose vedama bendra kova dl savo luomini interes buvo didiausias Lietuvos bajorijos galutinio sulenkjimo veiksnys. Luominje valstybje, kur j o k s kitas luomas, be bajor, neturjo net pilietini teisi, Lietuvos bajorija ir Lenkijos lkta savaime jautsi esanti viena visuomen. T u o b d u palengva sigaljo ir valstybinio vieningumo jausmas, nors i pradi savi Lietuvos valstybs reikalai dar buvo labai uoliai ginami. Bet ir iaugus bajorijos reikmei, didin galia vis dlto nesumajo. T i k dabar jie valstybs vair vald ne kaip pon tarybos nariai, bet kaip bajorijos vadai. Suburti apie save bajorij jiems buvo nesunku: ia jiems padjo j miliniki turtai ir senoji tradicija, k a d jie yra valstybinio Lietuvos savarankikumo saugotojai. O kadangi valstybinis savarankikumas ne tik nebuvo prieingas bajorijos luominms teisms, bet, a p s a u g o d a m a s nuo lenk konkurencijos, jas dar didino, tai bajorija ir i intereso sek paskui didinus. Vadovaujaniosios Lietuvos didin eimos. Pirmoji nepaprast reikm gijusi Lietuvos didin eima buvo G o t a u t a i . Jie ypaiai ikilo nuo J o n o G o t a u t o laik, kurs v a d o v a v o Lietuvos didinams, renkant didiuoju kunigaikiu Kazimier. Jis buvo taip pat ir tikrasis Lietuvos valdytojas, kol Kazimieras iaugo i vaiko amiaus. Kazimierui persiklus Lenkij ir pradjus vesti savarankik politik, jis perjo o p o zicij ir v a d o v a v o Lietuvai kovojant su Lenkija dl Voluins ir Podols (ir. 181 psl.). Gotaut eimos reikm nesumajo n po J o n o G o t a u t o mirties. Taiau Zigmanto II laikais Gotaut eima pasibaig imir. T a d a ikilo greta j stovjusios, taip pat senos, giminikos didik R a d v i l ir Ast i k eimos. Aukiausiai ikilo Radvilos. Astikai nepajg j nukonkuruoti ( X V I am. gale jie imir), ir Zigmanto A u g u s t o laikais vadovaujamoji rol priklaus Radviloms. Su jais, jau tada ir kiek vliau, band konkuruoti gud kilimo K a t k e v i i a i , kurie betgi, negaldami prilygti Radviloms turtingumu, nepaver i j takos. Be vadovaujaniosios didin eimos Lietuva

276.

niekad neapsjo. Tatai visai suprantama: g y v e n a n t savarankikoje valstybje, visuomens dmesys juk turjo kur nors krypti; j i s n e g a l j o k r y p t i L e n k i j o j e g y v e nant ir dar i svetur atjus valdov, kuriam abi v a l s t y b s b u v o lygios, t o d l k r y p o gal i n g i a u s i j L i e t u v o s e i m . T u o b d u tokios eim o s galvos darsi tarsi Lietuvos nevainikuotais kunigaikiais.

B. Periodas kovos dl valstybinio Lietuvos savarankikumo


1. Pirmasis tarpuvaldis (15721573 m.) Tarpuvaldio tvarka. Su Zigmantu A u g u s t u pasibaig Lietuv ir Lenkij valdiusios Gedimino eimos a k a ; liko tik netekjusi Zigmanto A u g u s t o sesuo, Ona, ir tolimi jo gimins. Liublino unijos aktu, valdov reikjo rinkti bendrai su lenkais. Taiau rinkimo tvarka dar nebuvo nustatyta: nebuvo aiku, nei kas turi rinkti, nei kur nei kada. N e b u v o taip pat nustatyta, kas turi bti laikomas valstybs galva tarpuvaldio (karaliaus nebuvimo) metu. Dl to veikiai kilo nesantaika ir prasidjo partij kovos. L e n k i j o j buvo dvi prieingos partijos. Viena i j, kuri daugiausia alinink turjo Didlenkiuose, tarpuvaldyje valstybs galva norjo laikyti aukiausij Banyios dignitori, Gniezno arkivyskup prim Uchansk, o kita tuo meZigmanto Augusto sesuo Ona, tu norjo pripainti valdi pir 1596 m. (biustas i antkapio, majam Lenkijos ministeriui esanio Krokuvos katedroje). maralkai Firljui. ioje parti-

277.

joje daugiausia buvo malenki ir protestant, nes Firljas buvo ne tiktai takingiausias Malenki ponas, bet ir kalvinas. L i e t u v a , vadovaujama J . J . Katkeviiaus i r M . Radvilos, laiksi nuoaliai. Ji dabar buvo susirpinusi pataisyti Liublino unijos akt, ireikalauti i Lenk grinti Liublino seime nuo Lietuvos atpltsias emes ir gauti i j paramos prie M a s k v . Po ilg deryb, kuri metu vyko daug atskir lietuvi ir lenk seim ir kuri metu daug kart buvo susikeista pasiuntiniais, galutinai laimjo didlenki primo partija. Gniezno arkivyskupui vadovaujant, V a r u v o j e buvo suauktas seimas, kurs turjo nustatyti elekcijos tvark ir paruoti kai kuriuos statym pataisymus, kurie naujojo karaliaus turjo bti patvirtinti. itoksai seimas, vliau visada aukiamas po karaliaus mirties, buvo vadinamas k o n v o k a c i n i u s e i m u , arba tiesiog konvokacija. Kadangi visi teismai veikdavo karaliaus vardu, tai buvo nutarta tarpuvaldyje sudaryti atskirus teismus, vadinamus k a p t u r i n i a i s t e i s m a i s . Jie b d a v o renkami paios bajorijos i savo tarpo ir nuo io laiko b d a v o sudaromi kiekvienam tarpuvaldiui. T a m e seime, be to, galutinai visiems laikams buvo pripainta, kad karaliui mirus aukiausioji valdia priklausanti primui (dl to jis dar buvo vadinamas intenex). T a i p pat visiems laikams buvo nustatyta karaliaus elekcijos tvark a : buvo nutarta, k a d elekcija turinti vykti l a u k e t a r p V a r u v o s i r V o l o s k a i m o ; o elekcijoj dalyvauti i r balsuoti gals kiekvienas bajoras (taigi buvo sakoma, k a d elekcij bajorai vykst viritim). V a r u v o s konfederacija. Konvokaciniam seime laimjo katalikai. Taiau buvo galingi ir protestantai. Jie seimo metu susitar ginti savo teises ir tam tikslui paruo special akt, kuriame pripastama visika tikyb laisv, garantuojama, k a d niekas dl t i k j i m o n e b s i s p e r s e k i o j a m a s . itas susitarimas buvo pavadintas konfederacija, kuri nuo akto suraymo vietos paprastai vadinama V a r u v o s k o n f e d e r a c i j a (konfederacija tais laikais b u v o vadinamas bajorijos susitelkimas ir susitarimas ginti bet kokiuos savo reikalus net ginklu). V a r u v o s konfederacijoj nekatalikai susitar ginti savo teises nuo galim persekiojim. Jei karalius bt irinktas kartas katalikas, tai tikrai buvo galima laukti nekatalik persekio-

278.

jim, nes kaip tik tuo metu visoje Europoje jo iauri kova tarp protestant ir katalik (kaip tik tuo metu sklido visoki gand apie pragarsjusias, v o s prie 5 mn. vykusias hugenot skerdynes Paryiuje v. Baltramiejaus nakt 1572 m. rugpiio 24 d.). itas konfederacijos aktas buvo pateiktas seimui, ir seimas j patvirtino. J pasira visi pasaulininkai ir net vienas vyskupas. Vliau jis buvo tvirtinamas kiekvieno naujojo karaliaus. Tuo bdu is Varuvos konfedaracijos aktas pasidar pamatiniu protestant ir vis nekatalik tikjimo laisvs statymu. T a m e konfederacijos akte kalbama ne apie vien kuri nors tikyb, bet apskritai, kad s k i r i s i t i k j i mu (dissidentes de religione)

vieni kit nepersekiosi. Dl to nuo to laiko visi nekatalikai tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje buvo pradti vadinti vienu bendru J. F. Commendoni, d i s i d e n t vardu. Kadangi nuncijas, turjs didel tak katalikonfederacijos aktas buvo suda- k kovose su protestantais Zigmanto Augusto valdymo gale ir pirmojo rytas vien lenk, tai i pradi tarpuvaldio metu. jis teturjo juridin gali tiktai Lenkijoje, bet vliau, trauktas Lietuvos Statut, pradjo veikti ir Lietuvoje. 2. Pirmoji elekcija ir Henrikas V a l u a (15731574 m.) Lietuviai konvokacijoj nedalyvavo: nepatenkinti lenkais, jie norjo pakeisti neseniai padarytos unijos slygas ir atsiimti lenk ugrobtas emes; taiau visikai nutraukti ryi su lenkais nesiryo, nes kaip tik tada grs naujas sunkus karas su M a s k v a , ir jie tikjosi gauti Lenk paramos. Primui aukiant konvokacin seim, Varuv jie nusiunt tik savo delegacij, reikalaudami patogesns vietos elekcijai. Bet pagaliau jie lenkams

279.

nusileido ir balandio mnes atvyko suaukt elekcin seim. Kandidat sost buvo nemaa. Lietuvos didinai ( K a t keviiai ir R a d v i l o s ) rpinosi irinkti imperatoriaus Maksimilijono II sn Ernest, o smulkbajoriai buvo link rinkti M a s k v o s car Jon IV iaurj, tuo b d u tikdamiesi ivengti sunkaus karo su juo. S a v o kandidatr stat ir Zigmanto A u g u s t o sesers, Kotrynos, vyras ved karalius Jonas, taiau labiausiai rpinosi gauti sost Prancz karaliaus Karolio IX brolis H e n r i k a s V a l u a (Valois). Laimjo is pastarasis, nes j o reikalavimai b u v o maiausi ir jis sutiko su visomis slygomis. Irinkus lenkams, taip pat j paskelb savo didiuoju kunigaikiu ir lietuviai. T i k jie paskelb Henriko irinkim skyrium nuo lenk ir apie tai prane jam Paryi per atskir savo delegacij, nors, pagal Liublino unijos akt, viskas turjo bti daroma bendrai su lenkais. N a u j o j o karaliaus aktai. ioje pirmojoje elekcijoje buvo nustatyti visi formalumai, taikomi ir vliau renkamiems karaliams. Pirmiausia b u v o suraytas karaliaus vardu tam tikras ratas, vliau vadinamas H e n r i k o a r t i k u l a i s . T a i yra tarytum karaliaus sutartis su j renkania bajorija. Jame karalius pirmuiausia pasiada niekad nesiekti padaryti sost paveldimuoju ir garantuoja, k a d po jo mirties bajorija galsianti pati laisvai isirinkti sau nauj karali; paskui patvirtinama V a r u v o s disident konfederacija, garantuojama, k a d seimai bsi aukiami ne reiau, kaip kas 2 metai, kad karalius saugosis krato sienas, k a d be seimo nutarimo neauksis kar visos bajorijos, o karo nepradsis ir taikos nedarysis be senato nutarimo. o diu, tai yra suglausta valstybs konstitucija, kuri vliau bd a v o patvirtinama vis naujj karali ir iliko iki Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybs pabaigos. Be vadinamj Henriko artikul, naujajam karaliui dar b u v o pateiktos slygos, lieianios j pat. J o s buvo suraytos kitam rate, vadinamam pacta conventa. T o k s a i aktas (pacta conventa) vliau bdavo pateikiamas kiekvienam naujam karaliui, ir kiekvienam valdovui teikiamosios slygos bent kiek skirdavosi. T a i p antai, Henrikas sipareigojo nuolat laikyti prie savs 16 senatori patarj, gyventi santarvje su

280.

Pranczija, apmokti Zigmanto A u g u s t o skolas, karo atveju savo pinigais pasamdyti kariuomens, steigti laivyn, ir t.t. T i e abudu aktai buvo ne kas kita, o tik bajorijos sutartis su karalium. Karaliui prisiimt slyg nevykdant, Henriko artikulai leido jo neklausyti (tas punktas paprastai vadinamas de praestanda oboedientia apie atsisakym nuo paklusnumo). Henrikas per savo atstov elekciniam seime sutiko su visomis slygomis. Lenk ir lietuvi delegacijoms atvaiavus Paryi, pats Henrikas ir jo brolis Karolis IX stengsi kai kuriuos punktus pakeisti, bet, delegacijoms nenusileidus, su viskuo sutiko ir prisiek. T a r p kitko, jis pasiadjo vesti Zigmanto A u g u s t o seser On, nors jam tebebuvo tik 23 m., o jai 55 m. A t v y k s ir vainikavsis Krokuvoje, jis savo paad nepais, vedybas su Ona vis atidliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Pranczija, t. y. absoliutikai. Dl to Lenkijoje, o i dalies ir Lietuvoje, pradjo kilti nepasitenkiniHenrikas Valois, mas. Taiau tas neri15731574 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir mas greit pasibaig. PaLenk karalius (vliau Pranczijos karalius karaliavs vos 5 mHenrikas III). nesius, Henrikas suinojo, kad mir jo brolis Karolis I X ; slapta, niekam nieko nesaks, jis ivyko Pranczij ir sdo sost (jis ten karaliavo Henriko III vardu, kurs inomas, kaip vienas i blogiausi Pranczijos karali). Kai reikalaujamas jis atgal nebegro, tai buvo paskelbtas naujas tarpuvaldis (1575 m.), ir buvo pradta ruotis kito karaliaus rinkimams.
281

3. Tarpuvaldis ir Stepono Batoro (15761586 m.) elekcija Stp. Batoro elekcija ir Lietuva. D a r tebekaraliaujant Henrikui, lietuviai svajojo jo padedami pakeisti Liublino unijos nuostatus ir susigrinti sau Lenk ugrobtsias emes. Henrikui pabgus, jie neskubjo paskelbti j netekus sosto; maa to, jie stabd nuo to ygio ir lenkus. T a iau kai pasibaig Henrikui grti paskirtas laikas, pagaliau sutiko ir lietuviai rinkti nauj karali. Jiems tik rpjo rasti sau tinkamiausi kandidat. Lietuvos ponams tinkamiausias atrod kuris nors i imperatoriaus Maksimilijono sn arba ir jis pats. D a u giausia lietuvi simpatijos turjo tas pats imperatoriaus snus ErnesSteponas Batoras, tas, kur buvo norima irinkti jau 1573 m. K a 15761586 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius. (S. Vitkeviiaus pieinys). dangi Lenkijos bajorija labai nemgo vokiei Habsburg, tai Lietuvos ponai net buvo pasil imperatoriui atsisti Ernest su briu kariuomens Lietuv, kur jis bt pakeltas didiuoju kunigaikiu be lenk. Lietuviai tikino imperatori, k a d po to j isirinksi savo karalium ir lenkai. T i k u tai jisai i anksto turjo pasiadti grinti Lietuvai atpltsias emes, pakeisti unijos akt ir atgaivinti atskirus Lietuvos seimus. Bet imperatorius pabijojo, kad tuo b d u Lietuva visai nepersiskirt su Lenkija ir nuo to pasilymo atsisak, tikdamasis, kad jo snus bus bendrai irinktas abiej valstybi. T a -

282.

iau ijo kitaip. Elekciniam seime lietuviai ir dalis lenk didin nutar rinkti karalium pat imperatori Maksimilijon, taiau kita dalis lenk didin ir daugumas bajorijos pareik prie j protest ir karalium paskelb T u r k sultono rekomenduojam S e p t y n p i l i o (Vengrijoje) kunigaikt S t e p o n B a t o r , kurs turjo vesti kunigaiktyt On. Batoras taip pat prisiek laikytis H e n r i k o a r t i k u l i r pacta conventa punkt. O pacta conventa akte jam buvo raytos itokios slygos: jis pasiada atkariauti Maskvos uimtsias emes (tas liet Lietuv) ir gyventi taikoje su turkais ir totoriais; kovai su Maskva pasiada panaudoti ir savo kunigaiktysts kariuomen; prie atvykdamas savo naujj valstyb pasiada atsisti valstybs reikalams 200.000 auksin, o vliau ipirkti totoriams patekusius belaisvius; savo pinigais pasamdyti 1.000 raiteli ir 500 pstinink, vesti kunigaiktyt On, patvirtinti visas sensias teises, ir t. t. Stp. Batoro siviepatavimas. N o r s didel Lenkijos didponi dalis ir buvo nusistaiusi prie Bator, bet j palaik daugumas bajorijos, todl siviepatauti Lenkijoje jam buvo nesunku. T a d veikiai, atvyks Krokuv, jis karnavosi ir ved kunigaiktyt On. Kadangi netrukus mir jo konkurentas imperatorius Maksimilijonas, tai j bematant pripaino visa Lenkij a ; nepripaino jo tiktai vienintelis pirkli valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti. L i e t u v a i pradi visai nepripaino Batoro savo valdovu. Lietuviai protestavo, kad jis buvo irinktas, jiems nedalyvaujant. K o l Batoras siviepatavo, lenkai suauk net kelet seim, taiau lietuviai n viename i j nedalyvavo; suauk savo atskir seim Gardine, jie sil lenkams panaikinti rinkimus, t. y. nelaikyti irinktu nei Batoro nei imperatoriaus M a k similijono II, ir aukti nauj seim. Nedalyvavo lietuviai n Batoro karnaciniame seime. A t v y k u s i speciali lietuvi delegacija pareik griet protest paiam karaliui ir reikalavo, k a d jis n e s i v a d i n t d i d i u o j u L i e t u v o s k u n i g a i k i u . T i k , kai Batoras priadjo lietuviams saugoti visas j teises, antrasis Lietuvos seimas nutar j pripainti savo valdovu, nes tuo tarpu grs karas su M a s k v o s caru Jonu I V . Taiau lietuviai pateik jam tam tikras slygas; pirmuiausia jie reikalavo, kad jis atsisakyt Lietuvos ido naudai nuo vis

283.

Zigmanto A u g u s t o seseriai Onai palikt privatini dvar. T o liau lietuviai reikalavo, kad bendrieji seimai rinktsi pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, o ne vien tik Lenkijoje; kad Lietuvos kariuomens vadais nebt skiriami nei lenkai nei kiti svetimaliai, o vien tik lietuviai; kad Lietuvai bt pridta tiek nauj emi, kiek buvo nuo j o s atplta ir priskirta Lenkijai 1569 m. Liublino seime. Kai Stp. Batoras graiai adjo atsivelgti visus Lietuvos reikalavimus ir kai prisiek saugoti visas j o s teises, tai delegacija visos Lietuvos vardu paskelb, j o g pripastanti j s a v o didiuoju kunigaikiu (tai vyko 1576 m. birelio 29 d., t. y. prajus 7 mn. ir 13 d. nuo to laiko, kai jis buvo lenk irinktas, ir 2 mn. ir 24 d., kai buvo karnuotas karalium). N o r s Batoras vis savo karaliavim buvo palankus Lietuvai, taiau vis Lietuvos reikalavim nevykd. 4. Stepono Batoro asmuo 1576 m. Steponas Batoras turjo 43 m. amiaus. Jis buvo silpnokos sveikatos ir danai sirguliavo. iaipjau buvo mogus protingas, didels energijos, m o k s valdyti ir turs dideli politini sumanym. siviepatavs Lenkijoje ir Lietuvoje, jis s v a j o j o ivaduoti savo tvyn Vengrij, kuri tuo metu buvo suskaldyta tarp turk ir austr. Jis m o k j o ir sugebjo valdyti net toki netvarking valstyb, kokia tuo metu buvo Lenkija (didin valdoma Lietuva tuo metu dar buvo daug tvarkingesn; susitars su didinais, karalius j galjo labai graiai tvarkyti). Kart 1576 m., kai Lenk seimas atsisakinjo duoti karo reikalui mokesi ir reikalavo i Batoro Zigmanto Augusto turt apyskaitos, jis pasak: Gimiau ne arklidje, o laisvje. Prie atvykstant pas jus, valgio ir apdaro man pakako. Todl myliu ir saugau savo laisv. Dievo valia tapau ios valstybs karalium, atvykau js kvieiamas, ir js man udjote ant galvos karn. Taigi esu tikras js karalius, o ne koks nors nulipdytas ar nutepliotas. N o r i u p a t s a i v a l d y t i i r s a k i n t i , tad nepaksiu, kad kas nors man sakint. Saugokit savo laisves, bet nebkit mano ir senatori aukltojais pedagogais. Bkit laisvi sargais, bet tik tokiais, kurie laisvi nenaudoja piktam".

284.

tvirt rank pams valstybs vair, Steponas Batoras, bdamas, be to, dar geras karo vadas, padar daug gero tiek Lietuvai, tiek Lenkijai. T i k , deja, neilgai jam teko valdyti v o s 10 met. 5. Stepono Batoro karai su M a s k v a Santykiai su M a s k v a iki 1579 m. Batorui ateinant sost, tarp Lietuvos ir M a s k v o s tebebuvo neisprstas ginas dl Livonijos (ir. 217 psl.). 1571 m. tarp j buvo pasiraytos 3 met paliaubos, ir abi puss inojo, kad toliau neivengs karo, nes caras J o n a s IV t bt norjo gauti sau patog ijim Baltijos jr, t. y. uimti didij dal Livonijos. Lietuva, o i dalies ir Lenkija, ias neseniai sigytas emes norjo apginti. 1575 m. pasibaigus paliaub laikui, caras dar nepradjo karo, nes vis dar tikjosi, k a d jis pats arba jo snus T e o d o r a s gaus Lietuvos ir Lenkijos sostus. Lietuvos bajorija gal bt ir sutikusi j rinkti, taiau didikai buvo grietai prie j nusistat: mat, bijojo gauti tok savo iaurumu igarsjus valdov. Jie tik dl to derjosi su juo dl sosto, kad norjo j sulaikyti nuo karo. C a r a s tuo tarpu sugalvojo lengvesn bd Livonijai gyti. Livonija tada buvo suskaldyta tarp keli valstybi: vien dal vald Lietuva su Lenkija, kit vedija, trei Danija, o ketvirt buvo ugrobs caras. Jau 1570 m. caras suman padti vis Livonij pavergti D a n i j o s dal valdaniam karalaiiui M a g n u s u i , kuris, gavs Livonijos karaliaus titul, bt caro vasalas. T a i p susitars su M a g n u s u , caras pradjo kariauti su vedais, o 1575 m. caro kariuomen siver ir Lietuvos Lenkijos valdomsias sritis. Lietuvos kariuomens ia buvo labai nedaug (o lenk visikai nebuvo), tad jai buvo labai sunku gintis. Kadangi tada buvo tarpuvaldis, ir caras vis dar tikjosi sosto, tai karas laikinai aptilo. Caras vieai Lietuvos Lenkijos sost rm imperatoriaus kandidatr, bet slaptai veik vien savo naudai ir planavo net Lietuvos Lenkijos pasidalinim: jam turjo tekti Lietuva, o imperatoriui Lenkija. Kai karalium buvo irinktas Stp. Batoras, caras jautsi labai eistas: jam buvo pikta, kad Lenkija, o vliau ir Lietuva, bemeilijo priimti sau valdovu mayt kunigaiktl, Turk sultono vasal, o ne j, didels valstybs valdov.

285.

B u v o aiku, k a d karas Livonijoje turs labai greit vl prasidti. T u o tarpu Livonijos bkl buvo labai kritika: kratas, nuolatini kar labai nuvargintas, nesulaukdamas taikos, pradjo bruzdti prie Lietuvi ir Lenk valdi; atsirado nemaa M a g n u s o alinink, ir 1577 m. M a g n u s a s net buvo karnuotas Livonijos karalium. C a r o ir M a g n u s o kariuomen tuomet m vien miest po kito, o Lietuvos kariuomens vadas J o n a s J. Katkeviius teturjo vos apie 4.600 kari (j tarpe lenk tebuvo vos 300), todl negaljo spirtis. Neprisiaukdamas pagalbos, jis net atsisak nuo savo pareig, ir vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Vilniaus vaivada M i k a l o j u s Radvila Rudasis, kuriam p a d j o snus, lauko hetmonas Kristupas, pramintas Perknu. T u o tarpu Steponas Batoras negaljo pradti karo, nes buvo usims Lenkijos reikalais ir nebuvo dar pasiruos. T o d l jis pradjo su caru derybas. Caras jo pasiuntinius prim labai nemandagiai, p y k o , kam karalius nepripasts jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikio titul, o tuos titulus patsai vartojs, piktinosi, kad Stp. Batoras laike j vadins broliu (jau nuo seno buvo toks paprotys, kad valdovai vienas kit vadindavo broliu; taiau caras, p y k d a m a s ant Stp. Batoro u pavert sost, nenorjo pripainti jo sau lygiu, laikydamas j paprastu kunigaiktliu, buvusiu net kit v a s a l u . . . ) . B u v o aiku, kad vis tiek teks kariauti, todl derybos buvo pradtos vien tik tam, k a d bt galima laimti laiko. 1579 m. ygis ir Polocko atgavimas. Karalius Stp. Batoras labai atsidjs ruosi karui. Lenkai i pradi nesutiko apsidti mokesiais karo reikalui: jie bemeilijo eiti patys kariauti. Taiau lietuviai nenorjo sileisti savo krat ginkluotos lenk bajorijos, todl reikalavo, k a d jie duot samdytos kariuomens. Nenorjo bajor kariuomens n karalius, nes tokia kariuomen visada buvo labai nedisciplinuota, nepaklusni, karikai nemokyta, ir su ja b d a v o sunku kariauti. Pagaliau laimjo lietuviai ir karalius; lenkai irgi sutiko apsidti mokesiais. Lietuva noriai pasiadjo duoti 10.000 kari. T u o bdu surinkus pinig, prisisamdius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivi, prisipirkus ir prisigaminus ginkl (tada Vilniuje buvo steigta patrank liejykla),

286.

1 5 7 9 m. vasar pats karalius i Vilniaus iygiavo prie caro kariuomen, kuri buvo suspiesta Pskove. Livonijoje tuo metu jau buvo pagerj reikalai: karalium paskelbtas M a g n u s a s jau buvo paties caro paalintas, o kratas, matydamas, kad ruoiamasi rimtam karui, jau nebelinko caro pus, ir Lietuvos kariuomenei be didelio vargo pasisek atsiimti nemaa miest. Taiau, nenordamas kariauti nualintoje Livonijoje, karalius su vyriausiomis jgomis i Vilniaus iygiavo Polock, kur po 3 savaii apgulties pam (tuo bdu nuo 1563 m. M a s kvos valdioje ibuvs Polockas sugro Lietuvai ir liko jos iki pirmojo padalinimo). 1580 m. ygis. Su Polocko pamimu karas dar nepasibaig, o pinigai jau buvo Kristupas I Radvila Perknas, isek. Todl karalius tuojau Mikalojaus R. Rudojo snus, nuo gro Vilni ir suauk tuo 1572 m. kiemo hetmonas (jis pirmareikalu Varuvoje seim. Lensis nuo 1579 m. pradjo vadintis lauko hetmonu), nuo 1579 m. kai ir itam seime nenorjo Trak katelionas ir vicekancleris, duoti daugiau mokesi, tanuo 1584 m. Vilniaus vaivada, o iau karaliui vis dlto panuo 1589 m. didysis hetmonas; disisek juos palenkti. Po Vardelis kalvin globjas ( 1603 m.). uvos seimo atvyks Vilni, jis ia suauk vien l i e t u v i s e i m , kur padkojs jiems u uol dalyvavim kare, susitar, kaip toliau veikti. B u v o suorganizuota dar didesn kariuomen (lietuviai dabar dav net 12.700 kari; kiek kart buvo lenk kari, tikrai neinoma). Atjus 1 5 8 0 m. vasarai, karalius vl iygiavo kar. Caras tuo metu vis sil taik, tik i pradi labai sunkiomis slygomis: reikalavo palikti jam vis Livonij ir net grinti pirmojo ygio metu uimtus miestus. Bet kai Stp. Batoras, nepaisydamas jo laik ir silom deryb, vl iygiavo kar

287.

ir prane, kad caro pasiuntinius jis gals priimti savo stovykloje, caras pasidar nuolaidesnis ir daug mandagesnis: jis jau nebesipldo, kaip k a d anksiau, ir savo pasiuntiniams sak labai velniai elgtis. Bet kadangi nuo pagrindini savo reikalavim jis vis dlto neatsisak, tai sujungtos Lietuvi ir Lenk kariuomens dabar pam labai svarbi caro D i d i j L u k tvirtov ir daug aplinkini miest. y g i s P s k o v ir 1582 m. paliaubos. J a u 1580 m. ygio metu lietuviai, matydami, kad karo sunkumus tenka neti beveik jiems vieniems, kalbinjo karali daryti taik, net nepamus Didij L u k tvirtovs, jei tik caras pasilyt priimtinesnes slygas. T u o tarpu caras dar tikjosi atsigauti ir pradjo iekoti paramos svetur, vildamasis, kad siki usienio valdovai ir sulaikys Stp. Bator. Kai 1581 m., igavs i seimo nauj kredit, Stp. Batoras ivyko treij yg, caras staiga atauk visus savo anksiau padarytus nusileidimus ir savo laikuose vl m visaip niekinti ir plsti Stp. Bator; jis tikjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti k o v : mat, kaip tik tuo metu popieius, kuriam u karo sulaikym caras buvo pasiadjs priimti katalikyb, atsiunt savo tarpinink inom diplomat jzuit P o s e v i n ir ragino Bator baigti kar. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jgomis apgul P s k o v, o maesni jo kariuomens briai naikino tolimsias rus emes, Posevinui tarpininkaujant, prasidjo derybos. K a ralius linko taikintis, nes ujusi iema labai trukd kariauti, be to, kariuomen buvo ivargusi, joje prasidjo ligos, o P s k o v o tvirtov b u v o gerai sustiprinta ir sunkiai paimama. T o d l po ilg deryb, 1582 m. sausio 15 d. buvo pasirayta 10 met karo paliaubos. Sutartyje caras atsisak nuo Livonijos, Polocko ir Velio; jam buvo grinti tik Didieji Lukai. Apsidiaugs palyginti gera taika, caras apie perjim katalikyb nebenorjo n kalbti; M a s k v o j e suruos vie tikybin disput su Posevinu, jis pats visaip ijuok net pat popiei. M a s k v o s susilpnjimas. itomis paliaubomis pasibaig ilgai trauksi karai su M a s k v a dl Livonijos. Livonija nuo M a s k v o s buvo apginta, bet netrukus dl j o s prasidjo net 60 met truk karai su vedija. Caras Jonas I V , gal bt, darydamas ias paliaubas, ir galvojo vl kada nors pradti kar

288.

su Lietuva, taiau jam jau nebeteko kariauti, nes netrukus (1584 m.) jis mir. Po jo, 15 met buvo caru jokiems dideliems ygiams netiks jo silpnaprotis snus T e o d o r a s , su kurio mirtim pasibaig Kalitos dinastija. M a s k v o j e tuomet prasidjo perversm periodas ujo vadinamoji didioji suirut ( s m u t a ) . Dl to po J o n o IV iauriojo dar ilgai i M a s k v o s puss nebuvo jokio pavojaus Lietuvai. Prieingai, suiruts metu M a s k v a buvo nebe puolanioji, bet puolamoji. T u o metu Lietuva dar daugiau atsim i j o s emi. 6. Lietuvos vidaus gyvenimas Stepono Batoro laikais Tikybiniai santykiai. N o r s Stepono Batoro tvynje, Vengrijoje, buvo paplits protestantizmas, taiau jis pats buvo iaukltas katalikikai. K a d ir uaugs tikybini kov metu, jis vis dlto buvo ne fanatikas, bet didelis tolerantas. Reikalui esant, jis mokjo sudrausti tiek protestantus, tiek katalikus. Dl jo tolerancijos, renkant karalium, j palaik beveik visi protestantai; dl to kai kas i pradi j net laik palinkusiu protestantizm. Taiau valdydamas jis visur rm katalik Banyi, o ypa uoliausius to meto kovotojus su protestantizmu jzuitus. Kita vertus, jis vis dlto pripaino tikjimo laisv ir protestantams ir uoliai s a u g o j o 1573 met V a r u v o s konfederacijos akto nuostatus, nors Lenkijos katalik Banyios sinodas buvo ikeiks visus tos konfederacijos gynjus. T u o metu protestantizmas Lietuvoje buvo labai sigaljs. Didikai beveik visi buvo kalvinai, o miestuose buvo sigalj liuterionys; tik didel dalis smulkbajori tuomet tebuvo katalikai, (liaudies nusistatymo niekas tada nepais: kok kunig savo banyioj pastatydavo ponas, tokio tikjimo turdavo bti ir baudiauninkai). Labai maa tuomet buvo belik katalik kunig, o dar maiau j mokjo lietuvikai. T o d l Vilniaus v y s k u p a s Protaseviius, nordamas paruoti kunig i savo moni tarpo ir rpindamasis kovoti su protestantais, atsikviet Vilni jzuit; jie ia kr pirm auktesnij mokykl Lietuvoje, vadinam kolegija (ir. 254 psl.). M a a to, vyskupas Protaseviius, nesigaildamas savo turt, rpinosi kurti Vilniuje ir auktj mokykl. Tatai jis irgi paved padaryti tiems patiems jzuitams. Jzuitai, kurie labai nepalankiomis slygomis pradjo
289

savo darb Lietuvoje, dabar jau buvo labai sustiprj. Y p a didel j taka buvo Vilniuje; ia jie ruo vieus disputus (ginus) su protestant teologais ir visose banyiose turjo savo pamokslinink. Lietuvos didikai, jzuitams atvykstant Vilni, beveik visi buvo protestantai, bet netrukus didel j dalis vl sugro katalikyb. katalikyb sugro net didiausiojo protestant veikjo, M i k a l o j a u s Radvilos J u o d o j o , eima. Pats apsukrusis ir takingasis to meto Lietuvos politikos veikjas, emaii seninas ir Livonijos valdytojas J o n a s Jeronimas Katkeviius, ne tik patsai met kalvinizm, bet taip pat ir savo sn Jon Karol, bsimj Vilniaus vaivad, hetmon, genialj karo vad, atidav auklti jzuitams. Radvil eimos buvo dvi akos. Vienos centras buvo Birai ir Kdainiai, o kitos Nesvyius ir Olyka (Voluinje). Vlesnij biriei Radvil tvas buvo M i k a l o j u s R u d a s i s , o nesvyiei M i k a l o j u s J u o d a s i s . Birieiai Radvilos vis laik liko kalvinai, o nesvyieiai, pradedant Mikalojaus Juodojo snumis, buvo katalikai. ios eimos palikuonys igyveno iki ms laik, o birieiai visi imir dar XVII amiuje. Vilniaus akademijos krimas (1579 m.). Jzuit kolegija, i pradi nesuradusi mokini, dabar buvo pilnintel: mokini skaiius joje pasiek 700. T u o b d u jau buvo pakankamai kandidat auktajai mokyklai, kuri buvo labai reikalinga, nes daugelis jaunimo turjo vykti toliau mokytis usienio universitetus. Daugelis v y k o Vokietij; bet kadangi ten universitetai buvo protestantiki, tai danai jie i ten grdavo protestantai. T a i s laikais b d a v o labai paprastas reikinys, kad jaunystje buv protestantai, patek jzuit mokyklas, pasidarydavo katalikais, ivyk Vokietijos universitetus, vl atvirsdavo protestantizm, o gr namo po kiek laiko vl pereidavo katalikyb. T o d l katalik dvasininkams ir jzuitams buvo labai svarbu kurti savo auktj mokykl, kad kuo maiausia vykt mokytis svetur ir kad vietoje bt galima paruoti didiai reikaling katalik viesuoli su auktuoju mokslu. Jzuitams jau nebebuvo sunku kurti auktj m o k y k l : jai kandidat jau buvo pakankamai paruota, profesori i t pai vilniki jzuit irgi buvo tinkam; jie jau turjo nemaa turt ir daug galing globj. Jais ypatingai rpinosi vysk. Protaseviius ir jo koadjutorius, pai jzuit katalikyb at-

290.

verstas v y s k u p a s J u r g i s R a d v i l a ( M i k . J u o d o j o snus). J u o s rm ir daug kit atverst didik, o ypa dievobaimingoji Zigmanto A u g u s t o sesuo O n a (ta pati, kuri b u v o numatyta mona karaliui Henrikui ir kuri ved Stp. Batoras). Jzuitams rod palankum ir patsai karalius Stp. Batoras; jis tikjosi, k a d apsukrs, gerai organizuoti, per mokyklas, banyias ir kitokiais bdais veiki jzuitai gals bti gera jo valdiai parama ir pads suvaldyti padrik bajor visuomen. T o d l kai 1578 m. Vilniaus jzuitai per v y s k . Protasevii ir J. Radvil papra j leisti kurti Vilniuje akademij, Stp. Batoras labai mielai sutiko ir dav privilegijos rat, kur jis antr kart ikilmingai patvirtino atvyks Lietuv (1579 m.). Netrukus akademijos krim patvirtino ir popieius. Privilegij jzuitams karalius dav bdamas Lenkijoje. Kai 1579 m., eidamas kar su Maskva, jis atvyko Vilni, tai per jo primim jzuitai, tarpininkaujant vyskupams ir katalikams didinams, papra patvirtinti j ikilmingu aktu. Karalius tatai padar, grs i karo ygio. Kadangi viskas, kas buvo daroma Banyios, prival dar ir popieiaus patvirtinimo, tai reikjo, kad popieius patvirtint ir Vilniaus akademijos krim. Tais paiais 1579 m. Grigalius XIII j patvirtino ir dav jai tokias pat teises, kokias turjo visi kiti Europos katalikikieji universitetai ir akademijos. Klii akademijai kurti atsirado paioje Lietuvoje. Jos krimui kartai prieinosi Lietuvos didikai protestantai. Abudu kancleriai Radvila ir Valaviius net buvo atsisak prispausti privilegijoje valstybin antspaud. Galingasis Radvila nenusileido. Bet Valaviius, karaliaus pagrasintas, kad i jo bsis atimtas vicekanclerio urdas, nusileido ir prispaud antspaud. Pirmuoju akademijos rektorium buvo paskirtas mozras, ir tada jau inomas, o vliau dar labiau pragarsjs teologas, raytojas i r pamokslininkas P e t r a s S k a r g a . A k a d e m i j a greit ikilo ir ilg laik b u v o centralin Lietuvos vietimo staiga. I pradi joje b u v o tik du fakultetai teologijos ir filosofijos. 1644 m. i vicekanclerio Kazimiero Sapiegos fundacijos buvo steigtas ir teisi fakultetas; tuo b d u iki pilno universiteto tetrko tik medicinos fakulteto. X V I I I am. gale buvo pradta dstyti ir medicina. A k a d e m i j a tada buvo pavadinta Vyriausija Lietuvos M o k y k l a . 1803 m., jau rus caro sakymu, ji buvo paversta universitetu, kuris galutinai buvo udarytas 1832 m.

291.

v. J o n o banyia ir jzuit akademijos (vliau Vilniaus universiteto) kiemas.

7. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo krimas (1581 m.) Lietuvoje nuo senovs visi teismai priklaus didiajam kunigaikiui. 1564 m. buvo steigti emesnieji bajorijos teismai kiekviename paviete ir vaivadijoje (ir. 232 psl.), taiau vyriausiuoju teisju pasiliko didysis kunigaiktis, kuriam tekdavo
2 9 2

sprsti apeliacines bylas. Tatai atlikdavo ne jis pats, o maralka ir abu kancleriai, kurie darydavo sprendimus didiojo kunigaikio vardu. itoksai teismas veik labai ltai, ir bylos iguldavo jame nesprstos net deimtimis met. T o d l bajorija seimuose ir seimeliuose nuolat reikalavo, k a d vyriausiasis teismas bt kitaip sutvarkytas ir k a d spariau veikt. Be to, ji reikalavo, k a d didysis kunigaiktis atsisakyt ir nuo apeliacini teism, kaip k a d atsisak nuo emesnij, ir palikt j u o s bajorijai. G a n a ilg laik bajorija ia nieko nelaimjo. Bet pagaliau, kai Steponas Batoras, ruodamasis kar prie M a s k v (1578 m.), atsisak nuo savo teism ir kr paios bajorijos renkam t r i b u n o l Lenkijoje, tai netrukus tas pats buvo padaryta ir Lietuvoje. V y r i a u s i o j o L i e t u v o s t r i b u n o l o reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galutinai jis buvo kurtas 1581 m. Su maais pakeitimais jis toks pat iliko iki pat nepriklausomybs pabaigos. Tribunolo teisjais buvo vis seimeli renkami bajorijos atstovai. Jie visada bdavo renkami specialiai aukiamame Grabnyi seimely (apie vasario 2 d.) ir d a r b u o d a v o s tribunole vienus metus. Kiekvienas seimelis rinko p o 2 atstovus, vadinamus d e p u t a t a i s ; tad i viso tribunolo nari buvo 46. I pradi b u v o numatyta kurti atskir tribunol ir emaiiams, bet 1588 m. emaiiai prisijung prie to paties tribunolo ir rinkdavo j 3 savo deputatus. T a i g i nuo to laiko jau b u v o 49 tribunolo nariai. Tribunolo posdiaujamomis vietomis buvo paskirti ie miestai: Vilnius, Trakai, N a u g a r d u k a s ir M i n s k a s . Bet T r a k u o s e jis netrukus nustojo rinktis. T i k r o s i o s Lietuvos bylas sprsdavo Vilniuje, o gudikj srii N a u g a r d u k e ir Minske. X V I I I am. jis m rinktis tik Vilniuje ir Gardine. Tribunole pirmininkaudavo i t pai deputat renkamas pirmininkas, vadinamas t r i b u n o l o m a r a l k a . B y l o s bdavo sprendiamos bals dauguma. O bajorijos byloms su dvasininkais b d a v o sudaromas m i r a s i s t e i s m a s , arba d v a s i k a s i s t r i b u n o l a s , kur eidavo 4 vyskupij kapitul skiriami kunigai ir 6 tribunolo deputatai.

293.

8. Stepono Batoro valdymo reikm ir jo mirtis Steponas Batoras b u v o paskutinysis garbingas Lietuvos valdovas. Jis buvo svetimalis, lietuviai i pradi jo nenorjo net pripainti, bet vliau jis labai susiartino su Lietuva. Jo nuopelnai dideli. V i s pirma jo karo ygi dka buvo garbingai paalintas beveik imt met Lietuv vargins M a s k v o s pavojus. Jo nuopelnas buvo ir akademijos krimas. Be to, jis rpinosi ir ekonominiais krato reikalais; jo laikais net buvo kils sumanymas kurti Vilniuje valstybs bank. Jis niekad nespaud lietuvi lenk naudai. N e p a i s y d a m a s Liublino unijos nuostat, jis danai a u k d a v o atskirus Lietuvos seimus ir visada skaitsi su Lietuva, kaip su atskira valstybe. Stp. Batoras mgo Lietuvoje medioti ir gyventi; daniausiai gyvendavo Gardine, kur atnaujino senj pil (i dalies jis ia gyvendavo dl to, kad nereikt gyventi kartu su savo sena mona O n a ) . S a v o paties atnaujintoje G a r d i n o pilyje jis ir mir 1586 m. gruodio 12 d. Mir sunkiai sirgdamas (to meto gydytojai jo ligos nesuprato, tad n mes j o s neinome). Itisus paskutinius savo gyvenimo metus jis igyveno Gardine ir ruosi dideliems ygiams: s v a j o j o paimti s a v o tak arba net ukariauti M a s k v ir tada bendromis jgomis ivyti i E u r o p o s turkus. Taiau mirtis visk sugriov.

C. Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenimo laikotarpis


I. Valstyb Vaz dinastijos laikais (15881668 m.)
a. Zigmanto V a z o s laikai (15871632 m.) 1. Zigmanto V a z o s elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas Elekcija. Steponas Batoras s v a j o j o savo sost palikti brolnui Andriui, bet netiktai mirs nesuspjo tam tikslui paruoti dirvos. Jam mirus, visi, kurie buvo nepatenkinti tvirta jo ranka, tuojau pakl galvas ir ruosi atsiskaityti su jo bendradarbiais. Y p a buvo puolamas jo pirmasis padjjas, Lenkijos kancleris

294.

ir hetmonas J o n a s Zamoiskis. elekcijos seim 1587 m. Zamoiskis ir jo prieininkai suvaiavo su dideliais kariuomens briais. Elekcijos laukas atrod, kaip dviej prie karo stovykla. Lietuviai irgi atvaiavo Varuv, taiau elekcij njo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikint ir paalint kariuomen. Pirmasis kandidatas sost dabar buvo imperatoriaus Rudolfo brolis Maksimilijonas, kur rm ir Lietuvos didikai. Antrasis kandidatas buvo M a s k v o s caras Teodoras; palaik daugumas Lietuvos bajorijos. Treiasis kandidatas buvo ved karalaitis Zigmantas, dl kurio irinkimo labiausiai rpinosi Stp. Batoro nal O n a : mat, jisai buvo jos sesers Kotrynos snus. V i s mnes seimas negaljo susitarti dl kandidat. Pagaliau abi lenk partijos isirinko sau po atskir karali: Zamoiskio partija paskelb irinktu Zigmant Vaz, o jos prieai Maksimilijon. Lietuviai Zigmantas Vaza, pareik, jog nesutink 15881632 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius. nei su vieno nei su antro irinkimu, ir ivaiavo namo. T u o tarpu Lenkijoj laimjo Zamoiskis. B d a m a s hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, jis atvykstanio Maksimilijono neleido Krokuv T u o bdu buvo karnuotas atvyks Zigmantas. Maksimilijonas dar band kariauti, bet karnacinio seimo metu Silezijoj (ties Byina) pralaimjo m, pateko Zamoiskiui nelaisv ir buvo priverstas atsisakyti nuo sosto.

2 9 5 .

Lietuvi reikalavimai. Lietuvos gyvenimui tuo metu vadovavo R a d v i l o s i r K a t k e v i i a i . Jie buvo aiks M a k s i milijono alininkai, bet daugumas bajorijos linko caro T e o d o r o pusn, nes, Stp. Batorui mirus, paliaubos su M a s k v a buvo nutrkusios ir grs naujas karas. Todl, nesutardami savo tarpe, lietuviai nesikio Lenkijoje vykstanias k o v a s ir, protestuodami prie abu lenk irinktuosius karalius, nenuvyko net Zigmanto karnacin seim (1588 m.). Jie tenai tiktai pasiunt delegacij su tam tikrais reikalavimais. Atvykusi delegacija pareik, kad Lietuva nepripastanti Zigmanto savo didiuoju kunigaikiu, nes jis ess be j irinktas; j Lietuva pripainsianti tik tada, kai bsi vykdyti ie trys reikalavimai: 1) Livonija, kuri buvo valdoma lietuvi ir lenk bendrai, turinti bti pripainta tik vienai Lietuvai. Jei lenkai to nenort, tai Lietuvai turinios bti grintos 1569 m. seime atpltosios ems. 2) T u rinios bti patvirtintos pai lietuvi neseniai padarytos 15 met paliaubos su Leonas Sapiega, M a s k v a . 3) Turinti bti be 15851589 m. vicekancleris, 15891625 m. joki pakeitim patvirtinta kancleris, 16251633 m. didysis hetmonas, pai lietuvi paruota nau16231633 m. Vilniaus vaivada. joji Lietuvos Statuto laida. Lenkai greit sutiko patvirtinti paliaubas su M a s k v a , bet dl Livonijos ir Statuto vis prieinosi. T deryb metu Maksimilijono kariuomen tebebuvo Lenkijoje, ir jam laimjus m, Zigmanto bkl bt buvusi labai sunki; tad buvo labai svarbu gauti Lietuvos pripainim. Todl, kai Lietuvos delegacija pareikalavo arba tuojau vykdyti jos reikalavimus, arba ji

296.

ivaiuosianti, lenkai nusileido ir leido karaliui patvirtinti S t a t u t ; Livonijos klausimu nusileido patys lietuviai: buvo sutarta, k a d Livonija bsianti valdoma bendrai ir kad ten visos urd vietos bsianios d u o d a m o s pakaitomis lietuviams ir lenkams (mirus lenkui, vieta bsianti atiduota lietuviui, ir prieingai mirus lietuviui, vieta bsianti atiduota lenkui). T a i p i tikro ir buvo iki pat nepriklausomybs galo. Tuomet delegacija visos Lietuvos vardu pareik, j o g pripastanti Zigmant savo didiuoju kunigaikiu, o jis prisiek, jog saugosis visas Lietuvos teises. Netrukus po to i karo lauko atjo inia, kad Zamoiskis laimjs, o M a k s i milijonas pateks nelaisv. T a i igird, lenkai labai gailjosi nusileid lietuviams ir kaltino lietuvius, kad ie, grasindami ivaiuoti, jau inoj apie mio laimjim; es, jie t suinoj per savus specialius kurjerius. inoma, tie lenk kaltinimai jo vien tik i apmaudo. I I I Statuto laida. Lenkai, suinoj apie Byinos mio laimjim, nebesuTreiojo Statuto pirmosios laidos tiko patvirtinto Lietuvos virelinis lapas. Statuto ( I I I laidos) traukti Statutas spausdintas 1588 m. Vilniuje. seimo konstitucijas. Bet kadangi jis buvo patvirtintas karaliaus bei didiojo Lietuvos kunigaikio, tai vis tiek niekas negaljo drausti lietuviams juo naudotis. Netrukus jis buvo ispausdintas senja, Lietuvoje rato reikalams visur vartojama
297

gud kalba. Vliau jis b u v o iverstas ir lenk kalb ir dar daug kart spausdintas. D a u g i a u jau niekad nebekeiiamas, jis galiojo Lietuvoje ne tik iki nepriklausomybs galo, bet dar kur laik ir umus Lietuv rusams. T i k 1 8 4 0 m. jis buvo panaikintas, ir Lietuvoje buvo vesti rus statymai. Pirmosios dvi Lietuvos Statuto laidos buvo paruotos skubotai, todl jau i pat pradi pasirod reikalingos patais (apie tai buvo nuolat kalbama). Buvo sudarytos net kelios tam reikalui komisijos, taiau jos vis nebaigdavo darbo. 1569 m. Liublino unijos akt lenkai ra paragraf, reikalaujant taip pakeisti Lietuvos Statut, kad jis nebedraust lenkams sigyti Lietuvoje dvar ir gauti ten viet, bet lietuviai neketino ta prasme keisti Statuto. Sudarytoji komisija pakriko, darbo nebaigusi, ir Statuto keitimas buvo svarstomas paios bajorijos seimeliuose, o seimeli tuo reikalu pageidavimus derino ir Statut redagavo Lietuvos valstybs kanceliarija. ia daugiausia nusipeln tuometinis vicekancleris L e o n a s S a p i e g a . Jis vadovavo i r mintai delegacijai Zigmanto Vazos karnaciniam seime ir ypa jo nuopelnu Statutas buvo patvirtintas. Taip pat jis pirmasis ir ispausdino 1588 m. Statut (I ir II, t. y. 1529 ir 1566 m. Statutai anais laikais nebuvo ispausdinti). Lietuvi priimtasis Statutas visikai nesiskait su Liublino aktu ir lenk reikalavimais: ir toliau buvo draudiama lenkams Lietuvoje gauti viet ir net pirkti dvar. Tad suprantama, kodl lenkai juo buvo taip nepatenkinti, kad nenorjo leisti jo patvirtinti ir reikalavo pakeisti. 2. Zigmantas V a z a ir jo valdymas Zigmantas V a z a gavo sost teturdamas vos 21 m. Jis buvo ved karaliaus J o n o III ir Zigmanto A u g u s t o sesers K o t r y n o s vienintelis snus. Jo tvas, dar b d a m a s Suomijos didiuoju kunigaikiu, brolio Eriko buvo suimtas ir net 4 m. ilaikytas kaljime. Kaljime gim ir Zigmantas. Vliau ved ponai paalino Erik ir sost atidav Jonui. Zigmantas nuo pat jaunysts b u v o aukljamas taip, k a d tikt Lietuvos ir Lenkijos s o s t u s : mat, tvai j laik Zigmanto A u g u s t o pdiniu. Kaip bsimasis Lenkijos karalius, jis buvo imokytas ir lenk kalbos. Karta katalik motina j iaukljo uoliu kataliku, nors tvas, kaip ir visi vedai, buvo liuterionis. Jo aukltojai daugiausia

298.

Jonas III Vaza su mona ir vaikuiu Zigmantu kaljime. (Simlerio paveikslas).

b u v o vokieiai jzuitai. Dl to jis gavo daug simpatij vokieiams; savo dvare visada laik nemaa vokiei. B u v o labai usidars ir tylus. Joki gabum neturdamas, jis betgi turjo didi nuomon apie save ir s v a j o j o valdyti absoliutikai. Savo poelgiuose su niekuo nesiskait, visada viskam prieinos, teklaus y d a m a s tik savo artimj patarj. Valstybs netvarka jam labai nepatiko, bet krato suvaldyti nemokjo: tik visus suerzino ir susilauk net sukilimo. B d a m a s kartas katalikas, religijos srityje jis s v a j o j o inaikinti protestantus ir sugrinti katalikyb pravoslavus, taiau per 44 valdymo metus maai k tuo reikalu tepadar (tik prisidirbo sau prie: visi nekatalikai tapo didiausi jo prieai). Politikos srityje jis s v a j o j o sukurti galing imperij, kuri, be Lietuvos ir Lenkijos, dar turjo eiti ir vedija su Rusija, bet ir tas jo sumanymas niekais ijo.

299.

Jo valdymo laikotarpis buvo labai audringas ir valstybei nelaimingas: 3. 16061608 m. maitas ( r o k o a s ) Zigmanto tvas vedijoje buvo nepopuliarus, todl bijojo, kad po jo mirties, vietoj Zigmanto, nepaskelbt karalium jo brolio (Zigmanto dds) Karolio, Sudermanlandijos kunigaikio. T o d l jis kalbino Zigmant grti vedij. Po pasimatymo su tvu Taline (Revely) Zigmantas jau buvo pasiruos grti ir, rengsi Lietuvos ir Lenkijos sost atiduoti buvusio savo konkurento, Maksimilijono, broliui Ernestui. Be to, jis pra j sesers O n o s rankos; netrukus j ir ved. A p i e tas derybas suinojo jo prieai ir pakl triukm. Karalius, patrauktas seimo teisman (1592 m.), visko isigyn. T u o metu mir Zigmanto tvas. N u v y k s vedij, Zigmantas karnavosi j o s karalium. Grs vl palaik artimus ryius su Lenkijoje nemgstamais Habsburgais. Kai, mirus pirmajai monai Onai, jis ketino vesti j o s seser, jo politiniai prieai apkaltino j sulauius pacta conventa punktus ir pakl mait. Be politikos prie, prie maitinink prisidjo ir religiniai prieai visi protestantai. M a i t o vadu buvo K r o k u v o s vaivada Zebidovskis. I lietuvi prie j o prisidjo J o n u a s R a d v i l a (Kristupo Perkno snus). is buvo kartas kalvinas; jausdamasis karaliaus dl tikjimo skriaudiamas, jis norjo jam atkeryti. Karalius buvo kaltinamas absoliutizmo siekimu, kad be senato inios veds On Habsburgait, k a d neprijungis prie Livonijos ved valdomos Estijos, kuri pagal pacta conventa punktus buvo pasiadjs prijungti; pagaliau jis b u v o kaltinamas, kad pradjs kar su dde, paverusiu i jo vedijos sost. Maitas utruko per 2 metus (16061608). Lenkijoje vir nuolatinis vidaus karas. Lietuvoje buvo ramiau, tik maitininkas J. Radvila su savo kariuomene nuolat v y k d a v o Lenkij. Taiau padedant itikimiems hetmonams (Lenk Zolkievskiui ir Lietuvos J. K. Katkeviiui), maitas pagaliau buvo numalintas. Maitininkai buvo kelis sykius sumuti; bet kadangi j alinink buvo daug, tai jie ir nugalti nenukentjo. 1609 m. seime
300.

maitininkams buvo paskelbta amnestija, o karalius, i savo puss, turjo atsisakyti nuo absoliutizmo siekim. Pasirod, kad bajorija labai jautriai saugo savo laisves. Sukilimas prie karali buvo statym numatytas: apie galimyb atsisakyti nuo paklusnumo karaliui, jei jis sulauyt elekcijos metu duotus pasiadjimus, kalbjo vadinamj H e n r i k o a r t i k u l punktas de praestande aboedientia; dabar karalius tuo ir buvo kaltinamas. Vliau bajorijai su ginklu rankose susiburti buvo paprastas dalykas: tuo pasiymjo visos k o n f e d e r a c i j o s , kuri buvo labai daug. Jei toks susibrimas, arba konfederacija, bdavo nukreiptas prie karali, tai jis bdavo vadinamas rokou. itas maitas nuo vado vardo yra vadinamas Z e b i d o v s k i o r o k o u . 4. Banytin Brastos unija (1596 m.) Zigmanto tikybin politika. Zigmantas V a z a buvo kartas katalikas. Visi jo artimieji patarjai taip pat buvo katalikai, daugiausia jzuitai. Didiausia jo svajon buvo sunaikinti protestantizm ir kitas religijas, o savo valstybse tepalikti tik vien katalik tikjim. Renkamas karalium jis prisiek laikytis 1573 met V a r u v o s konfederacijos, kuri garantavo, k a d dl tikjimo niekas nebus persekiojamas. Tiesa, persekioti ir jis nepersekiojo n vieno tikjimo, taiau visus nekatalikus stengsi nustumti upakal, neduodamas jiems joki auktesni viet. T a i p antai, kai jis pradjo karaliauti, senate disidentai (nekatalikai) sudar daugum, o jo viepatavimo gale j ten bebuvo lik v o s keletas (liko tik patys didieji ponai, kuriems neduoti senatori viet buvo pavojinga). T o d l nenuostabu, kad Zigmanto valdymo pradioje, kai buvo ikeltas sumanymas ryt Banyi sujungti su vakar Banyia, Zigmantas labai nudiugo ir uoliai rm t sumanym. Ryt Banyia ir unijos klausimas. Ryt Banyia, kuri dabar vadiname pravoslav Banyia, tada ito vardo neturjo; j i tada buvo vadinama r y t a p e i g , arba g r a i k , Banyia. N u o R o m o s Banyios ji buvo galutinai atskilusi XI am. N u o to laiko popieius veltui nuolat rpinosi vl sujungti Banyias. Lietuvoje ir Lenkijoje ryt Banyios pasekj buvo daug, ir ia jau V y t a u t o ir Jogailos laikais buvo pradta rpintis j u o s

301.

atversti katalikais (ir. 142, 172 psl.). T a s reikalas buvo pamirtas tik nuo Aleksandro laik. Zigmanto V a z o s v a l d y m o pradioje tuo pradjo rpintis patys pravoslavai. J dvasininkai tuo metu b u v o labai pakrik ir neirjo savo pareig, o katalik dvasininkai, kovoje su protestantizmu laikydamiesi Tridento Banyios suvaiavimo nutarim, jau buvo kaip reikiant susitvark. T o d l pravoslav tikintieji, t matydami, susibr tikybines brolijas ir pradjo reikalauti savo dvasinink reform. Brolijas palaik Konstantinopolio patriarchas ir metropolitai. Taiau brolij kontrol labai nepatiko emesniesiems dvasininkams, o ypa vyskupams. Dl to tarp brolij ir v y s k u p kilo konfliktas. V y s k u p a i nebenorjo klausyti brolijas remianio patriarcho ir patys m galvoti apie pasidavim popieiui. Katalik dvasininkai ir valdia it v y s k u p sumanym labai mielai rm. K a i p tik tuo metu (1589 m.) M a s k v o s caras Borisas G o d u novas buvo krs nauj pravoslav patriarchat M a s k v o j e . Jis rpinosi, k a d iam naujajam patriarchui priklausyt Kijevo metropolitas, kuriuo tuomet buvo R a g o z a . is buvo susipyks su Konstantinopolio patriarchu Jeremiju: mat, Jeremijas reikalavo i jo per didelio mokesio u ventim. T o d l R a g o z a galjo atsisakyti klauss Jeremijo ir pasiduoti M a s k v o s patriarchui. T u o bdu Lietuvos ir Lenkijos pravoslavai galjo lengvai pakliti caro paskirto patriarcho glob. Valstybs valdia, t matydama, galjo tik pageidauti, k a d jie pasiduot popieiui. T o d l pravoslav vyskupai buvo ypatingai skatinami it yg: jiems buvo paadtos lygios teiss su katalik vyskupais, net b u v o adta j u o s sileisti senat. U n i j o s paskelbimas Brastos sinode (1596 m.). U n i j o s su katalikais mint i pradi rm visi ymesnieji pravoslavai. D i diausi j o s alininkai buvo Vladimiro v y s k u p a s H i p a t a s P o c i e j u s i r Lucko vyskupas K i r i l a s T e r l e c k i s ; jais pasek ir metropolitas R a g o z a . Vliau prisidjo ir kiti vyskupai. Pociejus su Terleckiu, 1595 m. nuvyk R o m ir gav popieiaus Klemenso V I I I visik pritarim, vis Lietuvos ir Lenkijos pravoslav vardu padar banytin unij. Jiems buvo paliktos visos rytietikos apeigos; i savo puss jie pripaino popieiaus valdi ir katalikiksias dogmas. Ateinaniais 1 5 9 6 m. Brastoje buvo suauktas pravoslav sinodas, kur unija turjo bti vieai

302.

paskelbta. Bet ia vyko skilimas: didiausias pravoslav ponas Ostrogo kunigaiktis Konstantinas II stojo prie unij ir, pasikviets i usienio pravoslav teolog, sudar ten pat, Brastoje, kit atskir sinod. N viena pus nenusileido ir viena kit ikeikusios, isiskirst. D a u g u m a s v y s k u p tapo unitais, o liaudis ir emesnieji dvasininkai liko, kaip buv, pravoslavai. Tikybins k o v o s dl unijos ir j o s likimas. B u v o manoma, k a d karaliaus skiriami unit vyskupai ir bazilijon vienuoliai palengva visus atvers unij, taiau ijo kitaip. Greta unit vyskup, pravoslavai pasistat savus, ir kiekvienoje vyskupijoje atsirado po du v y s k u p u s . Prasidjo iauri pravoslav ir unit kova dl banyi, vienuolyn ir j turt. iauriausia kova jo miestuose, kur veik pravoslav brolijos. Labai danai ten vykdavo net kruvin susirmim. T kov metu sukil Vitebsko miestieiai pravoslavai (1623 m.) nuud net Polocko unit arkivyskup J u o z a p a t K u n c e v i i (jis vliau buvo paskelbtas unit ventuoju). Per ilgas kovas pravoslavai isilaik ir gyveno kartu su unitais. Unitai vis dlto negavo adto teisi sulyginimo su katalikais. Tiesa, jie buvo proteguojami prie pravoslavus, bet visgi laikomi emesniais u katalikus. Dl to daugelis jautsi apsivyl ir kaip reikiant nekovojo dl unijos.

Medalis, 1839 m. ileistas unijos panaikinimui paminti.

303.

Unit kova su pravoslavais vliau dav p r o g o s M a s k v o s carams sikiti Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalus. Mat, jie djosi pravoslav tikjimo gynjais. Lenkijoje ita unit kova su pravoslavais iugd ger dirv Ukrainos valstiei sukilimams, inomiems k a z o k k a r vardu. G a l gale nei Lietuvoje nei Lenkijoje nelaimjo nei unitai nei pravoslavai. K a i rusai um krat, tai unija buvo smurtu inaikinta. Unitai iliko tik tose Lenkijos dalyse, kurios po padalinimo buvo patekusios Austrijai, t. y. Galicijoje. 5. Karai su vedais dl Livonijos Zigmanto netekimas ved sosto. Zigmantas buvo vienturtis ved karaliaus J o n o snus. Tvui mirus, 1593 m. jis nuvyko vedij ir karnavosi j o s karalium. Igyvens ten metus, jis gro K r o k u v , o savo valdi vedijoj paliko ddei, Sudermanlandijos kunigaikiui Karoliui. T a s tuojau m rpintis paverti sost i brolno. T a m tikslui m kurstyti liuterionis vedus prie karali Zigmant. Jis pats suauk vedijos seim, kuris nutar visikai udrausti vedijoj katalikyb. T u o j a u b u v o pradtos udarinti katalik banyios ir vienuolynai. Zigmanto alininkai, k a d ir nekatalikai, persekiojami turjo bgti. T a d a Zigmantas, gavs i seimo pinig, 1598 m. pasisamd 5.000 kariuomens ir ivyko vedij. Bet ten jam nepasisek jis pralaimjo m. Po to Karolis suauk vedijos seim ir paskelb Zigmant detronizuotu; sostas turjo atitekti Zigmanto snui Vladislovui, bet ir tai su slyga, jei is bus aukljamas vedijoje ir bus liuterionis. Visa vedija buvo Karolio valdioje. Zigmantui liko tiktai Suomija ir Estija. Bet netrukus Karolis um ir jas. T u o m e t Zigmantui teko pasirinkti: arba atsisakyti nuo tv sosto arba kariauti. Jis pasiryo kariauti. K a r pradia (1600 m.). G a u d a m a s Lietuvos Lenkijos sost, Zigmantas buvo pasiadjs ved valdom Estij prijungti prie Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomosios Livonijos. Taiau ligi iol jis to nebuvo padars. Todl, kai dabar reikjo kariauti dl jo sosto vedijoje, seimas buvo nusistats prie kar. Zigmantas, nordamas gauti seimo paramos, tam tikru diplomu (1600 m.),
304.

kaip ved karalius, Estij prijung prie Lietuvos ir Lenkijos. Taiau seimas buvo nusistats prie kar ir nedav pinig. Karalius vis tiek sak Livonijoje stovinios kariuomens ( j o s ten buvo labai maa) v a d a m s pulti vedus Estijoje. Bet karas nesisek. K a d ir kaip spyrsi Lietuvos hetmonas Kristupas Radvila Perknas, taiau Karolis um beveik vis Livonij. Radvilai pasisek apginti tik R y g ir D a u g u v o s iotis saugani D a u g a v g r y v (Dnamnde). T u o bdu k a r a s , p r a s i d j s d l Z i g m a n t o v e d s o s t o , v i r t o k a r u d l Liv o n i j o s ir utruko net 60 met. Jo metu vl daugiausia teko nukentti Lietuvai. Karoliui siverus Livonij, 1601 m. seimas jau paskyr karui l. Lietuviams atjo pagalb ir patsai karalius su 14.600 lenk kariuomens. Vyriausiuoju vadu buvo paskirtas lenk hetmonas Zamoiskis. Radvila, supyks, kad vadovyb pavesta lenkui, ivyko namo, o Lietuvos kariuomens vadovyb pam jos lauko hetmonas Jonas Karolis K a t k e v i i u s . D a b a r ved jgos buvo silpnesns, todl veikiai buvo atvaduota beveik visa Livonija. Karolis ivyko vedij rinkti nauj jg. Taiau, nepasiekusi galutinio laimjimo, neatlyginta Lietuvos Lenkijos kariuomen pakriko, ir lenkai gro namo. Livonijos saugoti liko vienas Katkeviius. N o r s Jonas Karolis Katkeviius, jo kariuomen buvo maa neatJono Jeronimo K. ( 1579 m.) slyginta ir nuolat kelianti mainus, 15991616 m. emaii seninas, 16001605 m. lauko hetmotus, taiau Katkeviiaus karo nas, 16051621 m. did. hetmonas, genijo ir pasiaukojimo dka 16161621 m. Vilniaus vaivada. karas vis dlto seksi. Kariuomens atlyginimui jis ileido beveik visus savo turtus. Suman ir rpesting savo vad kariuomen tiesiog dievino, todl su

305.

mayte jos saujele jis dar stebuklus. Jis pam net Tartus (Dorpat). Bet vis didiausias jo laimjimas buvo 1605 m. rugsjo 2 7 d . m y j e t i e s S a l a s p i l i u (Kirchholmu). Salaspilio mis (1605 m.). Ilgai rinks jgas, 1605 m. rugpiio mn. pradioje atplauk Estij ir Karolis su didele kariuomene. Katkeviius su mayte kariuomens saujele tuo tarpu buvo ties Tartais. Jo kariuomen buvo ivargusi, ibadjusi, neatlyginta, taiau dievinanti savo vad. J o s buvo tiek maa, kad nepakako net pili guloms. Karalius atsisdavo tik paad, bet neatsiunt nei pinig nei kariuomens. T o d l Katkeviius pradjo trauktis ir me deginti paliekamas pilis. C s y (Venderie) jis apsikas ir pasiryo ut bt kautis, bet Karolis, j aplenkdamas, trauk prie apgultos jau R y g o s . Katkeviius pasiryo visos ved armijos neprileisti prie R y g o s ir pastojo jai keli ties S a l a s p i l i u (vokikai tuomet vadinamu Kirchholmu, arti R y g o s ) . Kadangi jis teturjo vos apie 3.800 kariuomens, tai Karolis norjo sisti prie j tik dal savo kariuomens, taiau Katkeviiaus karo genij past generolai j prikalbjo nerizikuoti ir pulti su visomis jgomis. Karolis, paklauss t patarim, taip ir padar puol su visa savo 14.000 armija. Katkeviius um patogi pozicij tarp kalv. Prie m su visais kariais iklauss mii ir j u o s padrsins, jis ryosi laimti ir igelbti R y g arba ti su visa s a v o kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad vedai prisiartin jo net nepastebjo; manydami, kad jis pabgo, ruosi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovykl. Katkeviius, pasirys vienu smgiu laimti, nutar pulti su visa kariuomene, nes nebuvo i ko palikti rezerv. Vietoje rezerv vedams apgauti pamikje buvo pastatytos kareivi ikamos, o u keli kilometr buvo nusisti keli breliai, kurie turjo pasirodyti mio metu, k a d vedai j u o s palaikyt ateinania parama. K a d vedai nesusekt tikros bkls, Katkeviius patsai pradjo m. M a a s brelis, ukabins vedus, nuviliojo j u o s pakaln, kur buvo numatyta patogi vieta kautis; tuomet Katkeviius su visomis jgomis puol prie ir j visikai sutriukino. u v o daug ved generol ir Karolio entas, kiti pateko nelaisv; patsai Karolis v o s spjo pasprukti laivus ir su kariuomens likuiais ivyko atgal vedij. Katkeviiui teko 60 vliav, 20 patrank ir keli tkstaniai kari.
306.

Salaspilio (Kirchholmo) mis. (J. Kosako paveikslas).

Umut buvo 9.000 ved. atvaduota.

R y g a buvo igelbta, Livonija

Katkeviiaus pasitraukimas i Livonijos. ved to meto kariuomen buvo pavyzdinga. T o d l itoks Katkeviiaus taktikos genij parods laimjimas nustebino vis Europ. Jis gavo sveikinim i popieiaus, imperatoriaus, Angl karaliaus ir T u r k sultono. Taiau laimjimu nebuvo pasinaudota, nes kaip tik tuo metu krate vir opozicijos kova su karalium ir netrukus kilo Zebidovskio rokoas (ir. 300 psl.). Katkeviius jokios paramos negavo n dabar. Neatlyginta kariuomen pakriko, ibgiojo namus, o jis pats karaliaus buvo pakviestas padt suvaldyti rokoinink. Paskum prasidjo karas su M a s k v a , o dar vliau kilo lenk karas su turkais, kur Katkeviius irgi dalyvavo. T a d Livonijos reikalais jis tegaljo rpintis tik protar-

307.

piais; jos. gynimu tuomet daugiausia rpinosi Lietuvos lauko hetmonas Kristupas II Radvila (Kristupo Perkno snus). K a r a s su G u s t a v u A d o l f u ir Altmarko paliaubos (1629 m.). Karolis, pralaimjs Salaspilio m, pats nebereng naujo ygio. T u o tarpu jis vainikavosi vedijos karalium (1607 m.), pasivadins Karoliu I X . Po jo mirties karalium buvo paskelbtas jaunutis j o snus G u s t a v a s A d o l f a s . Taigi apie Zigmanto ar jo snaus V l a d i s l o v o teises nebebuvo n kalbos. T a m e laikotarpy daug kart su vedais buvo daromos paliaubos, ir karas buvo aprims. Bet kai Zigmantas, neatsiaddamas sosto, m agituoti vedijoje savo naudai, tai G u s t a v a s A d o l f a s 1617 m. isiruo yg prie Zigmant. K a r a s jo su pertraukomis iki 1626 m. Kariauti teko vienai Lietuvai, nes Lenkija tuo metu kariavo su M a s k v a ir totoriais; lietuviai dar ir lenkams turjo padti. Livonijoje kariuomens buvo labai maa, ir ta pati buvo neatlyginta ir suvargus. Didiulei ved kariuomenei b u v o nemanoma prieintis, ir 1621 m. G u s t a v a s A d o l f a s u m R y g . G u s t a v a s A d o l f a s , ums beveik vis Livo-

X V I I am. patrankos Gustavo A d o l f o parodoje Stokholme 1932 m. Pirmoji (graiausioji) yra nulieta Nesvyiaus Radvil liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvil herbas ir atitinkamas uraas. vedai ive j i Bir 1625 m.

308

nij, turdamas daug reikal namie, nebenorjo kariauti. Taiau karalius Zigmantas, nenordamas atsisakyti nuo sosto, vis nedar taikos. Lietuviai vieni negaljo jo priversti taikintis. T a d a G u s t a v a s A d o l f a s persikl kariauti Lenkij ir um jos priklausom Prsij. Kai Zigmantas nesutiko taikintis n tada, tai Lietuvos ponai patys padar paliaubas su vedais (1627 m.). Karalius ir lenkai u tai labai p y k o ant j ir kaltino idavikikumu. T o d l 4 mnesi paliaub laikui pasibaigus, karas vl prasidjo, taiau dideli mi jau nebebuvo. N o r s didiausios ved jgos tada buvo Prsijoje, bet Lietuvos itekliai buvo isek, ir ji, negaldama surinkti didesns kariuomens, nieko negaljo atsiimti i ved. Pagaliau simai Pranczij, kuri norjo G u s t a v A d o l f traukti einant Vokietijoje 3 0 met kar, i r 1 6 2 9 m . A l t m a r k e buvo padarytos 6 metams paliaubos. V i s a Livonija, anapus D a u g u v o s , su R y g a b u v o palikta vedams. Prsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti vedams kai kurie uostai, j tarpe ir K l a i p d a . T u o b d u karas laikinai b u v o baigtas. Zigmantas mir, paliaub laikui nepasibaigus, ir karas vl atsinaujino tik prie jo sn. 6. Lietuvos karo ir politikos vadai Zigmanto Vazos laikais Lietuva tuo metu turjo savo atskirus reikalus ir atskirai jais rpinosi. I karaliaus lietuviai praydavo tik paramos, o i lenk talkos; i savo puss, lietuviai ir jiems reikale paddavo. Lietuvos reikalais rpinosi jos didinai. Tik, deja, tada j tarpe nebuvo sutikimo: jie patys tarpusavy varsi dl viet ir takos, pykosi ir vieni prie kitus auksi karaliaus ir lenk. Galingiausia ir turtingiausia tuomet buvo R a d v i l eima. Radvil viena eima buvo katalikai (nesvyieiai), o kita kalvinai (birieiai). Nesvyieiai turjo auktas vietas, bet nepasiymjo didele energija ir valdingumu. Birieiai usimutinai versi valdyti vis Lietuv, bet, kaip kalvinams, jiems labai trukd karalius: jis jiems neduodavo aukt viet, proteguodavo prie juos katalikus K a t k e v i i u s ir i vidutini pon ikilus L e o n S a p i e g . Zigmanto Augusto laikais visam Lietuvos gyvenimui vadovavo pusbroliai Radvilos M i k a l o j u s J u o d a s i s (nesvyietis) i r M i k a l o j u s R u d a s i s (birietis). Liublino unijos sudarymo metu M. Juodasis jau buvo mirs ( 1565 m.); greta M. Rudojo ( 1584 m.) tuomet stovjo emaii seninas ir Livonijos
309.

gubernatorius J o n a s J e r o n i m a s K a t k e v i i u s ( 1579 m.), tas pats, kuris Liublino seime daugiausia kalbjo Lietuvos vardu. ita senoji karta imir Stp. Batoro laikais. J vietoje stojo j sns. Mikalojus Juodasis paliko 4 snus, kurie visi perjo katalikyb. Vienas i j Jurgis ( 1600 m.) buvo Vilniaus vyskupu (po Protaseviiaus) ir Livonijos gubernatorium, o vliau Krokuvos vyskupu ir kardinolu; be to, jis buvo net kandidatas popieius. I kit broli ymesnis buvo vyriausiasis M i k a l o j u s K r i s t u p a s , vadinamas N a l a i t l i u ( 1616 m.). Jis turjo vien po kito iuos urdus: kiemo maralkyst, krato maralkyst, Trak katelionij, Trak vaivadij ir Vilniaus vaivadij. Tiek jis, tiek kiti jo broliai pasiymjo daugiau maldingumu, negu valstybine veikla, ir buvo nustelbti biriei Mikalojaus Radvilos Rudojo sn. I i pragarsjo inomas Lietuvos kalvin galva, hetmonas K r i s t u p a s , vadinamas P e r k n u ( 1603 m.). Tai Batoro laik Lietuvos kariuomens vadas, o vliau aminas Zigmanto Vazos prieas. Be to, jis pradjo ginti Livonij nuo ved. Kai 1601 m. Livonijoje vyriausij vadovyb karalius paved ne jam, o talkon atvykusi lenk hetmonui Zamoiskiui, jis pasitrauk visikai i karo srities ir daugiau j nebegro. Jo snus, taip pat K r i s t u p a s II ( 1640 m.), buvo i karto lauko, o vliau didysis hetmonas; kitas snus, J o n u a s ( 1620 m.), yra inomas rokoininkas. Tiek tvas, tiek sns buvo karti kalvinai, vadinasi, Zigmanto Vazos prieai. Rokoininkas Jonuas ilgai negaljo gauti jokio auktesnio urdo ir tik prie pat mirt buvo gavs Vilniaus katelionij. Taiau abudu su broliu Kristupu, o taip pat su giminmis Nesvyiaus Radvilomis buvo Lietuvoje tokia galyb, su kuria karalius negaljo nesiskaityti. Todl karalius protegavo j konkurentus katalikus. Daugiausia buvo proteguojami K a t k e v i i a i . J o n u i J e r o n i m u i K . ( 1579 m.) mirus, jo viet um snus J o n a s K a r o l i s . I pradi jis gavo emaii seninij ir lauko hetmono buo, o vliau (1605 m.) didiojo hetmono buo ir Vilniaus vaivadij (1616 m.). Tai didysis Livonijos gynjas, nepaprast gabum vadas. Be Livonijos kar, jis dar pasiymjo karuose su Maskva, su turkais ir totoriais. Kai 1621 m. Lenkij upuol didiul 300.000 turk kariuomen, surinkus 40.000 lenk ir lietuvi, buvo jam pavesta vadovyb. Jis pastojo turkams keli Dniestro paupy, ties C h o c i m u . Gerai sutvarkyta stovykla atsilaik, ir turkai pasitrauk. Bet tuo momentu nei turk nei savoji kariuomen neinojo, kad didysis vadas jau buvo mirs. Mat, visi inojo, kiek jo vardas reikia, todl, jam mirus, visi sakymai tebebuvo duodami jo vardu; buvo pavojinga paskelbti apie jo mirt: kariuomenje bt kilusi panika, o turkai bt sidrsin. ia tenka pastebti, kad is didysis Li-

310.

Medalis, vaizduojs Radvil rumus Vilniuje ( X V I am.).

vonijos gynjas mir tik viena diena vliau, kai Radvila, i niekur nesulauks paramos, turjo leisti vedams uimti Ryg, kuri jau niekad nebegro Respublikai. Su Radvilomis Katkeviiai nesugyveno, ir vien met j santykiai tiek pablogjo, kad tarp j vos nevyko kautvni (1606 m.): abiej pusi rmai Vilniuje buvo paversti tvirtovmis, buvo jau pastatytos patrankos, ir tereikjo tik kibirkties. Mat, Katkeviiai, nepaisydami anksiau padarytos sutarties, buvo suman neduoti Jonuui Radvilai (rokoininkui) j globojamos metus sujusios Slucko kunigaiktyts Zofijos; j Radvilos ir norjo jga pasiimti. Bet Katkeviiai pagaliau nusileido, ir kautyni nebevyko. Aiku, kad vis t didin varytyni bei kov metu tai viena, tai kita pus auksi pagalb karali ar lenkus, o visa tai jo Lietuvos valstybinio vieningumo nenaudai: mezgsi tarp abiej valstybi pon savitarpiniai ryiai, krsi bendros partijos.

311

Be Radvil ir Katkevii, itam laikotarpy ikilo dar vienas mogus i vidutins ponijos tarpo, btent L e o n a s S a p i e g a . Tai buvo ne karys, o valstybininkas diplomatas. Stp. Batoro laikais jis gavo vicekancleryst, o Zigmanto Vazos valdymo pradioje gavo kancleryst; 1623 m. kancleryst uleids A l b e r t u i St. R a d v i l a i (i Nesvyiaus akos), gavo didiojo hetmono ir Vilniaus vaivados urdus. Savo karjeros pradioje jis buvo Radvil aukltinis, j dvarikis ir gimin (buvo veds Kristupo Radvilos Perkno dukter Elbiet). Bet ikils ir jis pasidar j konkurentas. Mirus Katkeviiui, hetmono ir Vilniaus vaivados urdus verte versi Kristupas II Radvila. Karalius, nenordamas atiduoti t viet protestantui Radvilai, i pradi nedav j niekam, bet pagaliau atidav jas tada jau 68 m. seneliui L. Sapiegai. Niekuomet su karo reikalais nesusidrs, Sapiega nelabai tiko hetmon, bet kadangi jis buvo autoritetingiausias to meto Lietuvos ponas, tai jo paskyrimas galjo duoti maiausia progos skstis Radvilai. Paskutiniai Zigmanto Vazos laik karai su vedais jo jau Sapiegai hetmonaujant. Jo buvo padarytos ir separatins 1627 metais paliaubos su vedais, dl kuri lenkai taip irdo. Bet ir hetmonaudamas jis liko tik diplomatu, o kariuomenei vadovavo jo snus Stanislovas. L. Sapiega mir 1633 m. Po jo hetmono ir Vilniaus vaivados urdai atiteko Kristupui II Radvilai (Kristupo Perkno snui). 7. Didioji M a s k v o s suirut ir karai su M a s k v a M a s k v o s suirut. C a r o J o n o I V iauriojo snus T e o d o ras buvo silpnos sveikatos ir silpno proto. J a m tebegyvenant, vis valdi turjo energingas ir sumanus bajoras (taip M a s kvoje buvo vadinami didinai), j o monos brolis B o r i s a s G o d u n o v a s . T e o d o r o jaunutis brolis D i m i t r i j a s buvo nuudytas, o T e o d o r a s mir bevaikis, ir po jo caru pasiskelb G o d u n o v a s (1597 m.). Po 6 met Lenkijoje atsirado k a k o k s jaunikaitis, kuris saksi ess caraitis Dimitrijas: es, jis pabgs, o vietoj jo buvs nuudytas kas kitas. J rm kai kurie Lenkijos ponai, o Sandomiero vaivada M n i k a s (Mniszek) net pasiskubino ileisti u jo savo dukter Marin. Karalius Zigmantas taip pat j maloniai prim. Lenk pon padedamas, jis 1605 m. um M a s k v . G o d u n o v a s kaip tik tuo metu staiga mir, o jo snus b u v o nunuodytas. T a m tariamajam Dimitrijui umus sost, tuojau atvyko Marina, ir vyko vestuvs. Bet netrukus kilo maitas, apsimetlis (samozvancas) Dimitrijas

312.

uvo, o Marina su tvu ir daugyb lenk buvo suimti. C a r u b u v o paskelbtas bajoras V a s y l i u s u i s k i s . Taiau M a s k v o j nebuvo ramybs n dabar. Krate prasidjo nauji sukilimai, ir atsirado antras apsimetlis Dimitrijas. Visi gerai inojo, k a d jis apgavikas, bet vis dlto atsirado ir j remiani. Vieni j rm dl to, k a d neapkent uiskio, o kiti u pinigus. Lietuvoje tada tik k b u v o aprims karas su vedais, o Lenkijoje jo vidaus karas, vadinamasis Zebidovskio rokoas. Kai 1608 m. pasibaig rokoas, darbo netek, plikauti prat kareivi briai nuvyko padti tam apsimetliui Dimitrijui II. T u o bdu susidar net kelios i toki lenk ir lietuvi bri sudarytos kariuomens. O kadangi caras uiskis buvo padars sutart su vedais, tai karalius Zigmantas ir j laik savo prieu; todl 1609 m. Zigmantas paskelb M a s k v a i kar. K a r a s su M a s k v a . D v e j u s metus karaliaus kariuomen istovjo apgulusi S m o l e n s k ir 1611 m. j vis dlto pam. T u o tarpu lenk hetmono Zolkievskio sumut uisk M a s k v o s bajorai paalino nuo sosto ir caru paadjo irinkti Zigmanto sn Vladislov. Lenk ir lietuvi kariuomens briai um M a s k v ir m valdyti karalaiio V l a d i s l o v o vardu. A p s i m e tlis Dimitrijas, pasitraukus nuo jo samdytiems lenkams ir lietuviams, pasialino nuo M a s k v o s ir netrukus uvo. Bet karalius Zigmantas nesutiko savo snaus leisti M a s k v : jis usigeid pats bti M a s k v o s caru. M a s k v a i jo pretenzijos b u v o labai nemalonios, nes jis b u v o inomas, kaip labai netolerantingas katalikas. Deryboms ilgai utrukus, palaid kariuomens bri alinamas kratas sukilo. M a s k v o s gulai buvo sunku isilaikyti. J o s nebeigelbjo n karaliaus atsistas Katkeviius. O kai j o s gelbti isiruo patsai karalius Zigmantas su didesnmis jgomis, jau buvo per vl: gula b u v o priversta i b a d o pasiduoti. C a r u buvo irinktas metropolito Filareto, T e o d o r o R o m a n o v o , snus M y k o l a s (1613 m.). Su j u o prasidjo naujoji M a s k v o s , o vliau visos R u s i j o s " car dinastija, kuri ig y v a v o iki 1917 m. revoliucijos (i tikrj R o m a n o v vyrikoji linija imir jau X V I I I amiuje, taiau carai tebesivadino R o m a novais iki pat galo). Vladislovo ygis ir Divilino paliaubos. Zigmantas V a z a , besiverdamas car sost, ne tik patsai jo negavo, bet dar pa-

313.

Smolenskas X V I I amiuje. (Senas raiinys).

kenk ir savo snui. Taiau karalaitis Vladislovas, turdamas M a s k v o s bajor pasirayt jo irinkimo rat, titulavosi caru ir 1617 m. ygiavo uimti M a s k v o s ; kariuomenei v a d o v a v o Katkeviius. M a s k v a b u v o pasiekta, taiau jos paimti nepavyko, i r 1618 m . D i v i l i n o kaime (prie M a s k v o s ) buvo padarytos 16 met paliaubos. M a s k v a btinai reikalavo, k a d V l a d i s l o v a s nebesivadint caru, bet tas neatsisak nuo titulo. itas klausimas tuo bdu ir liko neisprstas, bet sien klausimas ir kiti reikalai buvo sutvarkyti. Paliaub sutartis Lietuvai ir Lenkijai buvo naudinga: ja Lietuvai buvo patvirtinta 1611 m . atgauta S m o l e n s k o s r i t i s , kuri M a s k v o s valdioje buvo nuo 1514 m. (ir. 204 psl.), o prie Lenkijos buvo priskirti ernigovas ir N a u g a r d a s Sieverskas.

314.

8. Zigmanto V a z o s valdymo charakteristika Zigmantas mir 1632 m., ikaraliavs net 44 m. Jo valdymas nei Lietuvai nei Lenkijai nieko gero nedav. B d a m a s didelis savimyla, usispyrlis ir turdamas daugyb visoki dideli plan, kuri nemokjo siekti, jis utrauk savo valstybms tik daug vargo. V i s a s jo valdymo periodas pilnas sunki kar. Dl jo nesugebjimo Lietuva ir Lenkija neteko beveik visos bendrai valdytosios Livonijos; dl jo svajons sukurti vien didiul valstyb, jo snus negavo M a s k v o s sosto. T i k dl M a s k v o s nusilpimo tepavyko atgauti didelius emi plotus. Kaip tik Zigmanto laikais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje sigaljo vliau dar labiau sivyravusi vidaus netvarka. Didinams bekovojant su usispyrliu karalium ir tarpusavy, sigaljo vadinamoji a u k s o l a i s v " : kas tik buvo galingas, galjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas. Jo nevykusiai padaryta banytin unija sukirino ryt apeig tikiniuosius (unitus su pravoslavais) ir paruo dirv vlesnms audroms ir M a s k v o s sikiimui. Jo grietai palaikomi katalikai sigaljo, bet utat tarp katalik ir protestant pon eim kaskart vis labiau augo nesantaika, kelianti netvark. O visa tai ard valstybs vidaus ramyb, griov j o s pamatus. b. V l a d i s l o v o Vazos laikai ( 1 6 3 2 - 1 6 4 8 m.)

9. Vladislovo asmuo ir elekcija Zigmantas V a z a mirdamas paliko 5 snus ir 2 dukteris. N u o pat valdymo pradios tvas buvo pradjs rpintis, kad Lietuvos ir Lenkijos sostai atitekt vienam i jo sn. T a s klausimas jam ypa parpo valdymo pabaig, kai lugo viltys atgauti vedijos sost: mat, irinkus Lietuvos Lenkijos valdovu k kit, visa jo eima bt likusi visikai neaprpinta. Dl to po Altmarko (1629 m.) paliaub svarbiausias Zigmanto rpestis buvo laiduoti vyriausiam snui Vladislovui sost. Ir anksiau jis ne kart rpinosi, kad Vladislovas bt karnuotas karalium dar prie g y v o s jo galvos, taiau daugumas pon visada
315.

b d a v o prie tai nusistat. Mat, Zigmantas, siekdamas a b s o liutizmo ir s p a u s d a m a s nekatalikus, buvo sigijs daug prie, todl V l a d i s l o v o karnavimui b d a v o prieinamasi vien tik i opozicijos tvui. T u o tarpu patsai Vladislovas krate b u v o labai mgiamas. T v a s visose ikilmse j laikydavo greta savs, ir bajorija buvo pratusi laikyti j natraliu pdiniu. Be to, tvas j buvo trauks ir valstybs valdomj darb. Ne kart jis vadovavo karo ygiuose ir atliko nemaa kit valstybini darb. Tvui mirtant, jis buvo jau subrends vyras turjo 36 m. amiaus. Savo taktu ir gabumais jis nusipeln vis pagarb. O kadangi jis palaik draugikus santykius su visais tvo skriaudiamaisiais, tai j palaik ir visa opozicija, tikdamasi, kad po tvo mirties snus atitaisys jiems skriaudas. T o d l tvui mirus jokio kito kandidato nebuvo. V i s a s tarpuvaldis buvo labai trumpas ir ramus. Pati Vladislovas Vaza, elekcija utruko vos 1 /2 16321648 m. d. Lietuvos kunigaiktis valandos, nes Vladislovo ir Lenk karalius. prie nebuvo. Tai buvo i viso p i r m o j i i r p a s k u t i n i o j i t o k i a t r u m p a i r rami elekcija. Lietuva dabar dalyvavo ir konvokaciniam, ir elekciniam, ir karnaciniam seime ir pirm kart, renkant karali, nepateik lenkams joki savo reikalavim. M a t , abi to meto Lietuvos partijos velionies karaliaus proteguoti katalikai ir jo neapksti protestantai palaik Vladislov. Katalikai Vladislov palaik dl artim ryi su tvu ir visa jo eima, o protestantai dl

316.

to, kad jis jiems paadjo atitaisyti savo tvo padarytas skriaud a s ; taip antai, protestant vadui Kristupui II Radvilai Vladislovas paadjo po senelio Leono Sapiegos mirties jo valdom Vilniaus vaivadij ir didiojo hetmono urd. Visiems nekatalikams, be to, buvo garantuota visika tikjimo laisv. Vladislovas savo paadus i tikrj vykd: nekatalik jis niekad nespaud ir visus laisvuosius urdus tuojau idalino kaip tik tiems, kuriuos spaud jo tvas. Netrukus, mirus Leonui Sapiegai, pirmieji urdai Lietuvoje i tikro atiteko Kristupui Radvilai. N u o to laiko, iki galutinai imir (1655 m.), birieiai R a d vilos vl tapo vadovaujanija Lietuvos didin eima.

10. K a r a s su M a s k v a ir Polianovos taika Divilino paliaub sutartis (1618 m.) M a s k v a i buvo labai negarbinga, nes ji turjo uleisti Lietuvai ir Lenkijai nemaa emi. T o d l caras vis lauk p r o g o s atsigriebti. Paliaubos baigsi 1633 m. vasar, ir M a s k v a ruosi naujam karui. Kai 1632 m. atjo inia, k a d mir karalius Zigmantas, caras M y k o las, nelaukdamas paliaub galo, didiul savo kariuomen isiunt uimti Lietuvos Smolensko. Mat, jis tikjosi, k a d tarpuvaldis ilgai utruks, k a d jo metu, kaip paprastai, krate kils neramum. Taiau caras apsivyl, nes tarpuvaldis buvo labai ramus ir trumpas ( M a s k v o s puolimas dar labiau vert paskubinti elekcij), ir naujasis karalius veikiai galjo iygiuoti kar. M a s k v o s kariuomenei i karto seksi. Jai kelio pastoti ijo Lietuvos lauko hetmonas Kr. Radvila, kurs betgi, labai maa teturdamas kariuomens, negaljo j o s sulaikyti. Greit caro kariuomen atsidr prie Smolensko, kur igelbjo tiktai tvirtos sienos: beveik itisus metus jis isilaik apgultas, kol pagaliau patsai karalius Vladislovas atjo jo ivaduoti. Prie 100.000 caro kariuomens jis teatsived v o s 15.000 lietuvi ir lenk. Taiau sumani manevr dka Smolenskas buvo igelbtas: caro kariuomen buvo apsupta ir priversta pasiduoti (ji b u v o paleista tik padjusi ginklus). Carui nebeliko kitos ieities, kaip tiktai taikintis. Po 1 1 / 2 mn. deryb P o l i a n o v o s kaime (tarp Viazmos i r D o r o g o b u o ) buvo padaryta am-

317.

inoji taika. Ja caras atsisak nuo vis jau Divilino paliaub sutartimi perleist emi, atsisak nuo pretenzij Livonij ir sutiko sumokti 200.000 rubli karo ilaid, o Vladislovas u tai pripaino j caru ir atsisak nuo vis pretenzij M a s k v o s sost. Jis taip pat pasiadjo grinti t M a s k v o s bajor rat, kuriuo (1610 m.) buvo patvirtintas jo irinkimas caru. Vladislovas karo metu parod dideli v a d o gabum, ir jo populiarumas krate dar labiau pakilo. D a b a r nustatyta siena su M a s kva ibuvo iki naujojo 1654 m. karo, sukelto kazok sukilim. 11. Santykiai su vedais vedijos sosto klausimas. V o s padarius taik su M a s k va, teko rpintis santykiais su vedija. 1629 m. padarytos Altmarko paliaubos baigsi 1635 m., tad reikjo arba ruotis naujam karui arba rpintis pratsti paliaubas. N o r s renkamas karalium Vladislovas ir buvo pasiadjs nebesirpinti vedijos sostu, taiau i tikrj nuo jo neatsisak. 1632 m. ruden ties Liucenu ( V o kietijoje) uvo ved karalius Gustavas A d o l f a s . Vladislovas ketino vesti jo nal mon, bet jo prieai vediKristupas II Radvila, joje sosto paveldtoja paKristupo I Perkno snus, 1615 skelb jaunut Gustavo A d o l 1635 m. lauko hetmonas, 16351640 m. fo dukter Kristin. Vladislodid. hetmonas, 16331640 m. Vilniaus vas pasiryo vesti j, taiau vaivada; didelis kalvin globjas. vedijos ponai ir tam pasiprieino. T a d a jis nusprend, paliauboms pasibaigus, pradti kar su vedais. Ir i tikro 1635 m. jis pats su lenk kariuomene pradjo pulti vedus Prsijoje, o Lietuvos hetmonas K r i s tupas Radvila taip pat skmingai puol juos Livonijoje.

318.

tumdorfo paliaubos (1635 m.)- T u o metu Vokietijoje tebejo vadinamasis 30 met karas. Protestant alininkams, jusiems prie imperatori, buvo labai svarbu, kad tarp Lietuvos Lenkijos ir vedijos bt taika, kad vedija neatitraukt savo jg i Vokietijos. Dl to tumdorfe (Prsijoje, netoli Marijenburgo) tarp Lietuvos Lenkijos ir vedijos prasidjo derybos; jas atv y k o Pranczijos, A n g l i j o s ir Olandijos atstovai rpintis taika. Karalius Vladislovas, nieku b d u nenordamas atsisakyti nuo ved sosto, geid kariauti. Tiesa, jis buvo surinks didel kariuomen, taiau imperatorius ir Ispanijos karalius, kuriems rpjo, k a d tarp ved ir Lietuvos Lenkijos kilt karas, jo tinkamai neparm. Be to, lenk bajorija reikalavo taikos ir grasino neduoti karui l; jai pakako ir to, kad vedai adjo pasitraukti i Prsijos miest, j valdom nuo 1629 m.: jiems rpjo tik, k a d palengvt prekyba ir kad jie galt lengviau parduoti savo kio produktus. Karali palaik tik Lietuva, kuriai rpjo atgauti Livonij. Po ilg deryb Lenkijos ponai prie karaliaus vali padar 26 m. paliaubas. Jomis Vladislovo teiss ved sostui buvo paliktos neiprstos, vedai pasitraukia i Prsijos, bet jiems paliekama visa Livonija. T u o tarpu R a d vila Livonijoj buvo ivars vedus i visos Csio (Vendeno) vaivadijos; jis tebekariavo su jais net po paliaub, bet vliau visk turjo grinti vedams. Karalius dl itokios sutarties netvr apmaudu, taiau buvo priverstas j pasirayti; jis dar tikjosi, kad seime jai pasiprieins lietuviai ir kad ji nebus ratifikuota. Lietuva ne tik nieko negavo i tos sutarties, bet dar b u v o priversta grinti vedams net tai, k buvo nukariavusi Livonijoje. Todl jos atstovai seime kl protest, taiau lenkai j u o s nuramino, addami kitur atsilyginti, ir sutartis buvo ratifikuota. T u o bdu su vedais turjo bti ilga taika, bet 1655 m., nebelaukdami paliaub galo, jie vl pradjo kar.

12. Ramusis Vladislovo valdymo periodas Padarius taik su M a s k v a ir vedais, Lietuva joki nesusipratim nebeturjo. Karalius Vladislovas buvo sumans ruoti didel koalicij prie turkus, bet jo planams pasiprieino senatas ir seimas. Turdamas dl to daug nemalonum ir dide-

319.

li nuostoli, karalius nebekr joki dideli plan. I vis pusi varomas, jis puol apatij ir leido gyvenimui eiti s a v o vaga. Beje, jis dar band sutaikinti protestantus su katalikais, bet tam reikalui suauktas suvaiavimas (1645 m.) nieko nepasiek. T u o b d u krate ir toliau jo, kaip j, nuolatiniai kivirai dl tikybos, ponai rungsi tarp savs, k o v o j o dl viet, o seimai daniausiai b d a v o netvarkingi ir danai iirdavo, nieko nenutar. Bet kadangi tuomet nebebuvo su niekuo kar, tai kratas po Zigmanto laik suirui ir vidujini vaid m atsigauti savaime, be joki reform, be joki pastang krato gerovei pakelti. J o k i reform n nebuvo galima padaryti, nes karalius, b d a m a s suvarytas, nieko negaljo veikti, o seimas, vis laik b d a m a s pakriks, nieko svarbesnio negaljo nutarti. Po 13 rami met, paiam V l a d i s l o v o gyvenimo gale, Lenkij, o i dalies ir Lietuv, sukrt audringas kazok sukilimas, veds Lietuv su Lenkija naujus sunkius karus su M a s k v a ir vedija. 13. Ukraina ir kazokai Ukraina. D a b a r vadinamoji Ukraina X I I I amiuje buvo baisiai nuteriota upldusi totori ord. Pietinje j o s dalyje gyventojai buvo visikai inyk: vieni ibgiojo, o kitus totoriai pam vergij ir pardavinjo. T i k kai tas kratas pateko Lietuvos, o vliau (1569 m.) Lenkijos valdi, jame vl palengva pradjo rastis gyventoj. Didieji Lietuvos kunigaikiai ir Lenk karaliai tuius j o s emi plotus dalino bajorams arba kr ten seninijas. Valstieiai ten buvo kvieiami gyventi lengvesnmis slygomis, negu gyveno kitur: ilg laik, kartais net iki 40 met, jie ten ibdavo laisvi, tiktai po sutarto laiko i j pareikalaud a v o toki pat pareig, kaip ir kitur. prat bti laisvi, valstieiai sunkiai davsi baudiauninkais paveriami, todl ten nuolat b d a v o visoki neramum. Valstieiai nekent bajor ne tik kaip skriaudj, bet ir kaip katalik (mat, valstieiai ten b u v o pravoslavai). T o d l , pradjus vykdyti banytin unij, santykiai tarp bajorijos ir valstiei dar labiau paatrjo, nes valstieiams atrod, k a d bajorija j u o s nori atitraukti nuo tikrojo D i e v o . Dl it prieybi kiekvienas tose emse neramumas
320.

grs dideliu vis valstiei sukilimu; o neramum ten danai sukeldavo k a z o k a i . Kazokai. Buvusi dykum kolonizacija jo palengva, nes Juodosios jros pakrantse gyven totoriai nesiliov upuldinti to krato. Y p a dl to buvo pavojinga gyventi tos dykumos pakraiuose. T o d l net X V I I amiaus pradioje Dniepro emupys dar tebebuvo negyvenamas: gyvenamosios s o d y b o s baigsi kiek emiau Kijevo. Toliau nuolatini gyvenamj sodyb nebebuvo, ir ten rinkdavosi briai visoki pabgli. D a u g u m a s j buvo nuo pon pabg valstieiai, o kiti visoki nuo bausmi pabg nusikaltliai ir iaip avantiristai. Vyriausioji j stovykla Padnieprje buvo vadinama S i e , o jie patys k a z o k a i s (kazokas totorikai reikia valkat, bastn). Jie gyveno i mediokls ir plim; savo drsi vad vedami, nuolat puldavo totorius, o valtimis nuplaukdavo turk pasienius ir ne kart apipldavo net Konstantinopolio priemiesius. Jie save laik prieakiniais krikionikojo pasaulio sargais ir puol totorius ar turkus, visikai nepaisydami, ar ie tuo metu su krikionimis kariavo ar gyveno taikoje. U j puolimus totoriai danai atkerydavo Kijevo ir Podols sritims. Pastangos sutvarkyti kazokus ir kazok sukilimai. Darant taik tiek totoriai, tiek turkai visada reikalaudavo i Lenk karali ir didij Lietuvos kunigaiki, kad suvaldyt kazokus. Todl jau Zigmanto A u g u s t o laikais rpintasi juos sutvarkyti. Po Liublino unijos visos dabartins Ukrainos ems buvo priskirtos prie Lenkijos, ir nuo to laiko nuolatinio rpesio su kazokais turjo vieni lenkai. Buvo galvota juos paversti pasienio kariuomene, duoti jiems vad ir mokti algas. Steponas Batoras buvo sudars i j 500 raiteli vliav. Zigmanto V a z o s laikais (1590 m.) kazokai buvo surayti vadinamuosius r e g e s t r u s , o kiti priversti usiimti ramiu ems darbu. Bet karo metu b d a v o suorganizuojama daug didesn kazok kariuomen. Taip antai, jie buvo paaukti kariauti ir prie M a s k v ir prie vedus. D a u g u m a s laisv pamgusi kazok bemeilijo likti kariais, o ne baudiauninkais; todl visi tie, kurie nepatekdavo regestrus, visuomet bdavo nusiteik mai-

321.

tui. Nelabai diaugsi ir regestriniai, nebegaldami kada panorj pulti totori. T o d l dl menkos prieasties jie labai danai sukildavo, prie j bematant prisiddavo gyven kazokik gyvenim ir visi savo pon nekeni valstieiai, ir kiekvienu momentu tose srityse grs visuotinis liaudies maitas prie bajorij. T o k i didesni ir maesni sukilim buvo nemaa. T srii ponai savo dvaruose laik itisus kariuomens pulkus, taiau ne visada apsigindavo patys, ir labai danai tekdavo ygiuoti prie k a z o k u s Lenkijos hetmonams. Nugalti kazokai nutildavo, dalis j paklidavo regestrus, daugumas turdavo eiti dirbti ems, o dalis b g d a v o tolim ir nepasiekiam Si. Bet po kiek laiko ir vl dl k o k i o s nors prieasties prasiddavo naujas sukilimas. B a g d o n o Chmelnickio sukilimas. V l a d i s l o v o laikais kazok sukilim buvo net keletas. Paskutinysis buvo iauriai numalintas 16371638 m. Po to buvo palikta 6.000 regestrini kazok. 10 met prajo ramiai. Bet tuo laiku pradjo brsti naujas sukilimas, kur sukl buvs kazok kariuomens ratininkas B a g d o n a s C h m e l n i c k i s . Nuskriaustas vieno lenk bajoro, suviliojusio ir atmusio i jo mon,

Griuvsiai nam, kuriuose mir Vladislovas Vaza (Merkinje).

322

sumuusio sn ir ivijusio j pat i kio, Chmelnickis band iekoti teisybs pas karali ir seime, bet, j o s nerads, pabgo Si. Ten jis sukl visus kazokus, prie kuri prisidjo daugumas rami valstiei; dar pasikviets pagalb totori, 1648 m. dviejuose miuose ties Geltonaisiais Vandenimis ir Korsne jis sunaikino vis Lenk kariuomen; nelaisv pakliuvo net abu hetmonai. K a z o k a m s kelias Lenkij buvo atviras. Kaip tik tokiuo kritiku momentu Merkinje mir karalius Vladislovas. K a d a n g i . visa kariuomen buvo sunaikinta, tai konvokacinis seimas paauk kar vis Lenkijos bajorij. J o s susirinko apie 200 tkst.; taiau susitikusi su Chmelnickio kazokais ir totoriais, ji ibgiojo be mio. T a i vyko prie pat naujojo kaJonas Kazimieras, raliaus elekcij, ir kazo16481668 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius. k byl jau teko baigti Jonui Kazimierui. c. J o n o Kazimiero laikai (16481668 m.)

14. J o n a s Kazimieras ir jo elekcija Vladislovas pdini nepaliko. Bet kadangi kratas jau buvo apsiprats su V a z eima ir j irjo, kaip sav dinastij, tai niekas apie kitus kandidatus n negalvojo. Reikjo tik isprsti gin tarp dviej sosto troktani Vladislovo broli Karolio ir J o n o Kazimiero. A b u jie ligi tol nebuvo
3 2 3 .

niekuo p a s i y m j ; bet vis dlto Jonas Kazimieras turjo daugiau simpatij; be to, u j pasisak ir Chmelnickis. T o d l jis ir buvo irinktas. J o n o Kazimiero valdymo laikai Lietuvai ir Lenkijai buvo sunkiausi. Jis neturjo joki valstybini gabum; vis savo viepatavimo laik jis daugiausia rpinosi asmenikais reikalais. Neturjo joki dideli plan ir vis laik ibuvo visikoje savo monos takoje. Jo mona buvo velionies karaliaus Vladislovo nal, prancz M a r i j a L i u d v i k a . Energinga intrigant, karalikuosiuose rmuose ji daugiau reik, negu pats karalius. Negaldamas isinarplioti i to chaoso, kur j trauk idykusi ponija ir monos intrygos, J o n a s Kazimieras pagaliau net atsisak nuo sosto. 15. Pradia 16541667 m. karo su M a s k v a K a z o k pasidavimas M a s k v a i . Jonui Kazimierui nesisek tvarkyti kazok reikalo. Lenkijoje jie pasiekdavo net tolimj Lvov, o Lietuvoje net Pinsk ir Mozyri. Kelet toki upuolim Lietuva pati atrm ir net padjo lenkams. Pagaliau 1651 m. kazokai buvo sumuti, ir Chmelnickis pasiadjo palikti vos 20.000 regestrini, nors prie por met jam buvo leista j laikyti net 40.000. Todl buvo sunku laukti ramybs, nes buvo nemanoma laisvuosius kazokus paversti baudiauninkais. Chmelnickis tuo tarpu nesitenkino gindamas kaBagdonas Chmelnickis. zok teises ir pravoslavij, bet jau svajojo sukurti atskir Ukrainos valstyb. T a m tikslui jis buvo pasidavs turk sultono globai. Taiau netrukus jis atsimet nuo turk ir pasidav M a s k v o s carui Aleksiejui (1653 m.), kuris sutiko kazok kariuomens palikti net 60.000, o j hetmonu paskyr Chmelnick.

324.

Pradia karo su M a s k v a . C a r o sutikimas priimti savo glob k a z o k u s reik Polianovos taikos sulauym. 1654 m. viena caro kariuomen m vertis Lietuv, o kita su kazokais Lenkij. Gintis buvo nemanoma: Lietuvos kariuomen buvo nedidel, o, be to, nesutar j o s vadai (tuomet didiuoju hetmon buvo Jonuas Radvila, o lauko hetmon jo prieas Gansiausk a s ) ; jie veik atskirai, ir nepajg sulaikyti rus. Prieas m vien miest po kito. T i k Smolensko tvirtos sienos sulaik rusus net 4 mnesius, o kiti miestai Polockas, Vitebskas, Mogilevas, Mozyrius greit pasidav. Karalius Jonas Kazimieras atvyko Lietuvos gelbti. N o r d a m a s gauti karui jg ir sutaikinti ponus, jis auk Lietuvos bajorij suvaiuoti G a r din; bet jos atvyko labai maa, ir karalius ivyko Lenkij, nieko nenuveiks. Lietuva buvo palikta savo paios likimui. iemos aliai b u v o sulaik M a s k v o s kariuomen, bet 1655 m. ji vl m ygiuoti Lietuvos gilum; Lietuvos hetmonai netu-

J o n o Kazimiero elekcija. (J. Kosako paveikslas).


325.

rjo jg jai sulaikyti. Radvila su 5.000 kariuomens paliko net Vilni ir pasitrauk Kdainius; jis tik spjo isiveti i Vilniaus id ir sudeginti tilt per Ner. Rusai um miest be k o v o s . T a i buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad prieas um jos sostin (nuo kryiuoi laik ji nebuvo net pulta). Miestas buvo turtingas ir graus. N i e k o to nemat savo tvynje, rusai m baisiausiai j plti ir naikinti; visos brangenybs b u v o gabenamos M a s k v . Ten b u v o iveti net pon rm baldai. Be to, miest baisiausiai naikino pakrik kareiviai: b u v o iplti net banyi ir vienuolyn rsiai, imtyti juose esantieji kaulai ir inetos grabuose rastos brangenybs. it plim metu mieste kilo gaisras, kurs truko net 17 dien ir sunaikino visk, kas dar b u v o lik neiplta. Po karo Vilniaus nebegalima buvo n painti. (ito rus antpldio metu kakur buvo paslptas ir ligi iol nerandamas V y t a u t o grabas, r. 146148 psl.). Netrukus rusai taip pat um Gardin ir Kaun. Neuimta liko tik emaitija, Auktaitijos iaur ir Brastos sritis. Hetmonas Radvila su nedidele Lietuvos kariuomene sustojo Kdainiuose, lauko hetmonas G a n s i a u s k a s emaitijoje. Be j, dar turjo savo paties pinigais surinktos kariuomens V i tebsko vaivada Povilas Sapiega, kuris veik atskirai ir nuo rus trauksi Lenkijos link. C a r a s tuo tarpu pats atvyko Vilni ir reikalavo i likusios bajorijos prisiekti, k a d pripains j didiuoju Lietuvos kunigaikiu. J i s jau buvo pradjs net oficialiai vartoti didiojo Lietuvos kunigaikio titul. T i k 1656 m., kai jam buvo duota vilties po J o n o Kazimiero gauti visos Respublikos sost, su juo buvo padarytos paliaubos, kuriomis jam buvo paliktos visos uimtosios ems (tuo laiku rus neuimtsias Lietuvos sritis jau buvo um vedai).

16. K a r a s su vedais ir Kdaini sutartis K a r o pradia. tumdorfe padaryt paliaub laikas baigsi 1661 m. Bet vedijoje tuo tarpu vyko permain. G u s t a v o

326.

A d o l f o dukt Kristina, kuriai buvo pripaintas sostas, susipykusi s u savo ponais, atsisak nuo sosto. Sostas atiteko K a r o l i u i X G u s t a v u i , G u s t a v o A d o l f o sesers i r Vokietijos Cveibriukeno kunigaikio snui. Jis buvo aukljamas vedijoje ir sost turjo gauti kartu su Kristinos ranka. D a b a r j g a v o be jos. Jaunutis karalius troko pasiymti kare, norjo pasiplti ir dar kart parodyti pasauliui ved ginklo garb. K a i p tik tuo laiku Stokholm atvyko itremtas Lenkijos vicekancleris Radziejovskis, kuris vis laik tikinjo Karol G u s tav, k a d Jon Kazimier tiktai karu tegalima priversti atsisakyti nuo ved karaliaus titulo ir kad kariauti su juo bt labai lengva. Be to, jam sil sjung Chmelnickis. Taigi, tikdamasis lengvai laimsis, Karolis X G u s t a v a s 1655 m. vasar staiga su dviem armijom per Prsij siver Lenkij, o treia jo armija buvo organizuojama Livonijoj ir, generolo Gardio (Magnus de la Gardie) vadovaujama, turjo siverti Lietuv. Lenkijoje vedams pasisek: paaukta Lenkijos bajorija pasidav be mio (ties Uiste, liepos 25 d.). vedai netrukus um didij dal Lenkijos; kit dal teriojo rusai su kazokais, o karalius Jonas Kazimieras pabgo Austrijos Silezij. Kdaini sutartis. Pirmieji Karolio X pasisekimai Lenkijoje vyko tuo metu, kai caro kariuomen artinosi prie Vilniaus ir pagaliau j um. Lietuva buvo palikta savo paios likimui. N e i i karaliaus nei i lenk ji negaljo gauti j o k i o s paramos. J o s a p s a u g a turjo rpintis patys Lietuvos ponai, o vis pirma hetmonas J o n u a s Radvila. C a r o kariuomenei dar tebesiartinant prie Vilniaus, jis kartu su savo pusbroliu B o g u s l o v u ir Vilniaus v y s k u p u Tikeviium kreipsi ved kariuomens vad, generol Gard, silydamas sjung prie rusus ir praydamas paramos. G a r d y s sutiko. Vliau, rusams umus Vilni, visi Lietuvos ponai pakriko, daugumas ibgo Prsus, ir tartis su Gardiu teko beveik vienam Jonuui Radvilai, nes ir B o g u s l o v a s p a b g o Palenk, o i ten Prsus. I anksto pasisaks bsis sjungininku, G a r d y s su kariuomene eng Lietuv. Jam atjus Kdainius, b u v o sukviesta bajorija, kuri pasira sjungos s u vedija akt. T u o aktu buvo n u t r a u k i a m a u n i j a su Lenkija ir umezgami tokie pat ryiai su vedija. J o n a s Kazimieras, nedavs Lietuvai jokios para327.

mos, tuo aktu paalinamas nuo sosto ir didiuoju Lietuvos kunigaikiu skelbiamas ved karalius Karolis X G u s t a v a s . vedai u tai turjo padti atsiimti M a s k v o s caro ukariautas emes. Sutart pasira pirmiausia Jonuas Radvila, paskui emaii v y s k u p a s Pariauskas, Vilniaus vyskupo galiotinis kanauninkas Bialozoras, lauko hetmonas Gansiauskas ir per 1.000 bajorijos. Bet vedai nevertino unijos su Lietuva. J karalius Kdaini akt nieko neatsak, o ved kariuomen m eimininkauti Lietuvoje ne kaip sjunginink, bet kaip okupant kariuomen. ved karininkai Jonuas Radvila, po pavietus rinko mokesKristupo II snus, 16461654 m. lauko ius ir visk tvark, n hetmonas, 16541655 m. did. hetmonas, neatsivelgdami bajo16461653 m. emaii seninas, rijos reikalavimus. Ba16531655 m. Vilniaus vaivada. rija skundsi, iekojo pagalbos pas hetmon Radvil, bet ir tas nieko negaljo padaryti; vedai su juo maai tesiskait, o bajorija vis kalt vert ant jo. Jo kariuomens dalis sukilo ir, j pametusi, nujo Lenkij iekoti karaliaus Jono Kazimiero. ved karo pabaiga ir Olivos taika (1660 m.). Lenkijoj vedams pradjo nebesisekti. Pasipiktins plimais, prie j u o s sukilo visas kratas, ne tik bajorija, bet ir valstieiai. Generolas G a r d y s su kariuomene buvo ikviestas i Lietuvos Lenkij. Lietuvoje liko tik maos ved jgos. T u o tarpu ir Lietuvos bajorija kaskart vis labiau m bruzdti prie vedus. Pagaliau ir ia kilo smarkus partizanikas karas; maesni ved breliai

328.

buvo naikinami. Radvil apauk idaviku, jo prieai rinko jgas. Prie j stojo ir lauko hetmonas G a n s i a u s k a s , kuris pasiskelb Kdaini sutart pasiras priverstas. Bet vis labiausiai troko praudyti Radvil Vitebsko vaivada P. Sapiega. Jau anksiau savo surinkt kariuomen jis dabar padidino, nusprends pirmiausia sunaikinti Radvil. is tuo tarpu jau buvo ivyks i Lietuvos ir usidars Tikocino pily, Palenkje. Netekusiam turt, su maa kariuomene (vedai buvo toli) Radvilai nebemanoma buvo apsiginti. 1656 m. naujj met ivakarse Sapiega pam Tikocin, atrads ten Radvil tik k mirus. Radvilai mirus, niekas jau nebegyn unijos su vedais, ir j likuiai greit buvo ivyti i Povilas Sapiega, Lietuvos.
16461656 m. Vitebsko

vaivada,

16561665 m. Vilniaus vaivada, K o v o s su vedais Lenki16561657 . karaliui itikimos Liejoje jo dar gana ilgai. Pagatuvos kariuomens regimentorius, o liau jie buvo ivyti ir i Len16581665 m. didysis hetmonas. kijos, ir 1660 m. mirus Karoliui X Gustavui, tais paiais metais O l i v o j e s u vedais buvo padaryta aminosios taikos sutartis. Jonas Kazimieras sutiko atsisakyti nuo ved karaliaus titulo, o vedija sutiko grinti Lietuvai Lenkijai dal Livonijos (iki Aivieksts ups ir Lubano eero), t. y. Latgal. I jos buvo sudaryta vadinamoji Livonijos vaivadija. T u o bdu karas su vedija buvo baigtas. T a i k o s slygos, tiesa, nebuvo naudingos Lietuvai, taiau geresni nebuvo galima pasiekti, nes tuo metu dar tebebuvo nebaigtas karas su M a s k v o s caru.

329.

Susidrimas su vedais pamikje. (Brandto paveikslas).

17. Pabaiga karo su M a s k v a ir A n d r u s a v o s taika (1667 m.) K a i p matm, 1656 m. buvo padarytos paliaubos su M a s k v a . Paliaub metu jo derybos dl caro snaus pripainimo J o n o Kazimiero pdiniu. K a d a n g i tas sumanymas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje turjo daug prie, tai derybos jo tik dl karo baims. Bet kai, M a s k v o s globa apsivyls, B. Chmelnickio pdinis V i h o v s k i s su kazokais pasidav (1658 m.) J o nui Kazimierui, karas su M a s k v a vl prasidjo. M a s k v o s kariuomen prie pat Vilniaus sumu ir net pam nelaisv Lietuvos lauko hetmon Gansiausk. Vliau betgi karas pakrypo M a s k v o s nenaudai. Tiesa, lenkai Ukrainoje negaljo sistiprinti net ir po keli laimt mi, nes buvo prasidj nuolatiniai kazok maitai (j hetmonai, danai nuveriami, kaitaliojosi ir djosi tai su lenkais, tai su M a s k v a ) ; bet Lietuvoje caro kariuomenei tikrai m nebesisekti. 1660 m. Lietuv ir Lenkij M a s k v o s suruotas didiulis ygis nepasisek j o s kariuomen b u v o sumuta. Kitais metais Lietuv atvyko su lenk kariuomene pats karalius padti hetmonui Sapiegai; tada b u v o atsiimtas Gardinas, Mogilevas ir Vilnius.

330.

Kariauti su M a s k v a buvo sunku, nes nuteriotas kratas nepajg net kariuomenei atlyginti. T o d l didioji Lietuvos ir Lenkijos kariuomens dalis susibr konfederacij ir atsisak klausyti vad ir karaliaus, kol bus sumokta alga. Lenkijoje tuo tarpu jo tiesiog vidaus karas. Prie karali ir jo politik su ginklu rankoje sukilo Lenkijos hetmonas Liubomirskis. Lietuvos konfederat kariuomen net nuud savo lauko hetmon Gansiausk, ketinus iardyti konfederacij. Kariuomen nurimo tik tada, kai jai buvo priadta i Lenkijos ido sumokti 9.300.000 auksin, o i Lietuvos ido 4 milijonus auksin. Taiau karas tebejo ir konfederacij metu, tik, inoma, labai sunkiai. Bet kai kazokai pasidav turk sultonui, tarp M a s k v o s ir Respublikos nebebuvo didiausio gino objekto Be to, ir M a s k v a i atsirado p a v o j u s i turk puss. T o d l ir caras pradjo linkti taik. Po ilg deryb 1667 m. A d r u s a v o s kaime ( iaur nuo Mstislaulio) buvo pasirayta taika. Ja caras sutiko grinti Lietuvai dar neatsiimt Polock su Vitebsku, bet utat jis sau pasiliko Smolensko vaivadij, Starod u b o paviet ir kai kurias V i t e b s k o vaivadijos dalis. Lenkija uleido M a s k v a i dal Ukrainos vis kairj Dniepro krant. Be to, abi puss pasiadjo bendrai suvaldyti kazokus, irti, k ? d jie nebepult totori su turkais ir tuo nesukelt karo. G a r sioji Si turjo pasilikti abiej valstybi inioje. K a d a n g i ito karo metu caras skelbsi ess Respublikoje spaudiam pravoslav gynjas, tai sutart taip pat buvo rayta, k a d Respublikoje nebsi spaudiami pravoslavai, o caro valstybje katalikai. Be to, kaip atlyginim bajorijai u dvarus, dabar su tomis sritimis M a s k v a i atitenkanius ir M a s k v o s kariams idalintus, caras apsim sumokti 1 milijon auksin, arba 200.000 rubli. Ne visos itos sutarties slygos buvo caro vykdytos. Ilgai pati sutartis ibuvo nepatvirtinta. Galutins derybos ir aminoji taika tomis paiomis slygomis tevyko tik 1686 m. Taiau dabar nustatytoji siena su M a s k v a ibuvo nepakitus iki pat pirmojo Respublikos padalinimo (1772 m.). Andrusavos taika, patvirtinta 1686 metais derybose, pirmininkaujant Gimultovskiui, ir dl to vliau vadinama Gimultovskio traktatu, turjo labai didel reikm vlyvesniems santy-

331.

kiams su Maskva. Joje raytas pasiadjimas suteikti laisv Respublikos pravoslavams dav juridin pretekst carams kitis Respublikos vidaus reikalus, dedantis pravoslav gynjais. Po itos taikos, be to, atsirado nauja bajorijos grup, vadinama tremtiniais, arba i lotyniko e g z u l i a n t a i s (exules). Tai buvo pabgliai i Maskvai atitekusi ir jau niekuomet Respublikai nebegrusi emi. Lenkijoj j buvo i ernigovo vaivadijos, o Lietuvoje i Smolensko vaivadijos ir i Starodubo pavieto. Kadangi vis laik nebuvo atsisakyta nuo pretenzij tas emes, tai karaliai ir toliau tebesititulavo Smolensko ir ernigovo kunigaikiais. Buvo skiriami ir t emi senatoriai. Todl Lietuvoje vis laik tebebuvo Smolensko vyskupas, vaivada ir katelionas. Buvo aukiami ir t emi bajorijos seimeliai, kurie, kaip ir anksiau, rinkdavo atstovus seim ir tribunol. Buvo taip pat vaivadijos pilies ir ems teismai ir j kanceliarijos. Bet kadangi visa Smolensko vaivadija ir visas Starodubo pavietas atiteko Maskvai, tai seimeliai negaljo rinktis buvusiose savo ribose. Todl t srii seimelio vieta buvo paskirtas Vilnius. Vliau smolenskiei seimelis buvo perkeltas A l y t , o starodubiei i e m a r i u s . Kadangi egzuliant dvarai buvo caro konfiskuoti ir idalinti savikiams, tai egzuliantams pragyventi buvo idalintos kai kurios seninijos; i pradi jos buvo duotos jiems laikinai valdyti, o vliau buvo atiduotos visikon nuosavybn. 18. J o n o Kazimiero valdymo pabaiga ir abdikacija I J o n o Kazimiero b u v o menkas karalius: jis neturjo nei gabum nei noro valstyb tvarkyti. J a m labiausiai rpjo savo paties asmeniniai reikalai. Kiek jis buvo tik savimi susirpins, matome ir i to, k a d ved antpldi metu, kai jam paiam teko bgti usien, jis kartu veiojosi savo a u k s o d, nieko nep a a u k o d a m a s i jos kariuomens organizavimui. T o d l ir jo valdymas buvo labai nelaimingas: valstyb buvo perdm nuteriota prie kariuomeni, dvarai iplti, miestai sunaikinti. V i s kar met paioje bajorijoje ir pon tarpe vir vaidai, ir karalius nepajg sutvarkyti valstybs. Seimai vienas po kito pradjo irti, o jei ir neiirdavo, tai juose vis tiek nieko svarbesnio negalima b d a v o nutarti, nes kiekvienas svarbesnis klausimas sukeldavo kieno nors pasiprieinim, ir b d a v o pasinaudojama liberum veto teise; itaip iiro net 4 seimai. Karalius dl vis nelaimi ir netvarkos labai sielojosi. V a i k jis neturjo, o visi jo broliai buvo mir, tad buvo aiku, kad po
332.

jo mirties bus daug kandidat sost; taigi galjo prasidti vidaus karas. T o d l jis ikl mint, k a d naujas karalius bt irinktas jam dar tebegyvenant. it mint jam labiausiai piro mona M a r i j a Liudvika, kuri, bdama prancz, labai rpinosi, kad Respublikos sostas tekt prancz princui Kondei (Cond). m o n o s takoje J o n a s Kazimieras pradjo veikti to prancz kandidato naudai. Bet prie buvo stipri opozicija, susiriusi su Habsburgais. Opozicija turjo savo kandidat ir tikjosi, k a d po karaliaus mirties j bus lengviau irinkti, todl ji apskritai buvo nusistaiusi prie elekcij. Kiek kart karalius seimuose ikeldavo pdinio klausim, tiek kart seimai t klausim atmesdavo. ios atkaklis kovos metu net kilo Lenkijos hetmono Liubomirskio maitas. Pasmerktas u kariuomens kurstym prie karali, Liubomirskis pakl mait, sumu karaliaus kariuomen (1665 m.), ir karalius turjo nusileisti. Netrukus po to mir karaliaus mona. Patsai karalius, apsivyls ir nepajgdamas sutvarkyti valstybs, atsisak nuo sosto (1668 m.) ir ivaiavo Pranczij; ten jis ir mir 1672 m. Atsisakiusiam nuo sosto karaliui pragyventi buvo paskirta i Lenkijos ido kasmet po 100.000, o i Lietuvos ido po 50.000 auksin. Graudinga buvo 1668 m. seimo scena, kai karalius teik atsisakymo akt ir pasak paskutin kalb. Verk ir jis pats ir visas seimas. Savo kalboje jis saksi ess senatvs prislgtas, kar ir vidaus netvarkos nuvargintas. Todl jis grins karn, kad ji bt atiduota daugiau jg turiniam naujajam karaliui. Jis bajorijai dav suprasti, kad reikia panaikinti vis netvark, nes kitaip valstyb sulauks lidno galo.

II. XVII amius pereinamasis laikotarpis


1. Valstybinio Lietuvos gyvenimo pakitjimas Lietuvos ir Lenkijos valstybi susigyvenimas. T r y s V a z eimos karaliai vald i viso 80 met (Zigmantas vienas ikaraliavo net 44 metus). Anksiau Lietuva jautsi visikai atskira valstyb: labai danai bdavo aukiami visai atskiri jos seimai, sau didj kunigaikt ji rinkdavosi atskirai, o u pripa-

333.

inim lenk irinktojo karaliaus pateikdavo tam tikras slygas (ir. Stp. Batoro ir Zigmanto V a z o s elekcij apraymus). Bet per ilg Zigmanto V a z o s viepatavim Lietuvos bajorija suartjo su lenkais, ir Vladislovas jau buvo irinktas kartu lenk ir lietuvi. T a d jis buvo pirmasis bendrai lietuvi ir lenk irinktas valdovas. Po to ir visi kiti valdovai jau visada b d a v o bendrai renkami. V a z karaliavimo metu m nykti ir atskiri Lietuvos seimai: jie kaskart vis reiau bdavo aukiami. T a i atsitiko dl to, kad, gyvenant vieno karaliaus valdioje, lietuviams atsirasdavo vis daugiau bendr reikal su lenkais. T u o s reikalus reikdavo atlikti kartu, tad kartu reikdavo dl j ir tartis. T o d l pasiprieinimas lenkams, kuris buvo toks rykus tuojau po Liublino unijos, palengva m vis nykti. Lietuvos ir Lenkijos bajorij susigyvenimas. Lietuvos p o nija ir auktesnioji bajorija buvo jau aplenkjusi. N o r s ji tarp savs kalbjosi lenkikai, bet vis dlto jautsi lietuvika ir gyn Lietuvos reikalus. D a b a r lietuvikoji smon pradjo gesti. O tam ypatingai d a u g padjo Zigmanto V a z o s charakteris. J i s vis laik siek absoliutizmo, tuo tarpu Lietuva, o ypa Lenkija, buvo laisvos bajor respublikos. Bajorija laik save v i s a g a l e : kiekvienas bajoras tarsi gals bti irinktas net karalium, o karalius buvo laikomas tik bajorijos pasikviestuoju valdovu. Jis turdavo tik tiek valdios, kiek bajorija jam duodavo jo irinkimo metu sudaromja sutartimi pacta conventa. T a d kai Zigmantas Vaza, o vliau i dalies ir jo sns m siekti absoliutizmo, tai Lietuvos ir Lenkijos bajorija tam drauge pasiprieino. Dl to kova su karalium jo ne tik seimuose, kur ji perjo net sukilim prie karali (ir. apie Zebidovskio roko, 300 pusl.), bet apie tai buvo kalbama ir seimeliuose ir bajorijos suvaiavimuose, apie tai pagaliau buvo raoma ir knygose. Visur b u v o kalbte kalbama apie karaliaus nor prispausti taut" ( t a u t a " ia reik tiktai Lietuvos ir Lenkijos bajorij). K a d a n g i visos laisvs, kuriomis naudojosi ir Lietuv o s bajorija, atsirado Lenkijoje ir tik i jos atjo Lietuv, tai jos buvo vadinamos lenkikomis, arba l e n k t a u t o s l a i s v m i s , T u o b d u ir Lietuvos bajorija, kalbdama apie save,
334.

kaip visuomen, kovojani su karalium dl savo teisi, laik save lenk t a u t o s " monmis. Rpinimasis Lietuvos valstybs reikalais. Taigi luominiais interesais Lietuvos bajorai m vadintis lenkais. Bet iaipjau visais kitais atvilgiais jie laike save lietuviais; todl ir jungtin valstyb buvo vadinama a b i e j t a u t r e s p u b l i k a " . S a v o valstybinio savarankikumo Lietuva niekad neisiadjo ir j labai budriai s a u g o j o : ji ilaik savo atskir valdi, nuolat reikalavo, kad seimai bt aukiami vien kart Lietuvoje, o kit kart Lenkijoje, k a d karalius taip pat kur laik gyvent Lietuvoje. odiu, ji vis laik k o v o j o , kad Lietuva gaut toki pat reikm jungtinje valstybje, koki turjo Lenkija. Lenkai jokias valstybines vietas Lietuvoje nebuvo sileidiami. N o r s , kaip minta, jie daug kart reikalavo jiems prieingus Lietuvos Statuto nuostatus panaikinti, bet lietuviai to nepadar ir kariausiai prieinosi kiekvienam lenk bandymui gauti viet Lietuvoje. T a i p antai, Zigmantui V a zai paskyrus Vilniaus v y s k u p u lenk Maciejevsk, Lietuvos senatoriai ir bajorija tam grieiausiai pasiprieino. Karaliaus paskirtam (nominuotam) vyskupui dar reikdavo popieiaus patvirtinimo. To patvirtinimo praomasis ratas turdavo bti antspauduotas Lietuvos antspaudu. Taiau iuo atveju Lietuvos kancleris L. Sapiega atsisak prispausti antspaud. Karaliui usispyrus ir Maciejevskiui btinai veriantis Vilni, Lietuvos ponai pareik, kad jeigu jis idrst atvaiuoti, tai jie pastatyt kariuomen ir jo nesileist n miest. T u o metu K r o k u v o s v y s k u p u buvo paskirtas buvs Vilniaus v y s k u p a s Jurgis R a d vila. Lenkai rodinjo, kad, jeigu lietuvis v y s k u p a s ess sileistas Krokuv, tai lenkas turs bti sileistas Vilni. T a iau lietuviai nieku bdu nenusileido. Byla trauksi 8 metus (15921600 m.), ir pagaliau Vilniaus v y s k u p u buvo paskirtas lietuvis Voina. T o k i atsitikim buvo ir daugiau. Lietuvos bajorija jautsi su Lenkijos bajorija sudaranti vien luom, vien bajor visuomen, arba, kaip tada s a k y d a v o , vien taut", taiau Lietuva rpinosi ji pati: pati j gyn nuo prie, pati, kartais net nesiklausdama lenk, dar atskiras sutartis, 1655 m., kaip matm, buvo net pasiryusi visikai skirtis su Lenkija.

335.

2. Lietuvos sienos V a z laikais Ilgai truk karai su M a s k v a dl Livonijos pasibaig Lietuvos ir Lenkijos laimjimu: Stepono Batoro laikais buvo atgautas Polockas ir visa Livonija (ir. 285289 psl.). Zigmanto V a z o s laikais, iam pradjus kar dl vedijos sosto, Livonija buvo prarasta: ji net iki D a u g u v o s ups atiteko vedijai (ir. 304, 328 psl.). Zigmanto V a z o s laikais, kai M a s k v o j e siaut didioji suirut, buvo atgautas Smolenskas (ir. 313 psl.), taiau Jono Kazimiero laikais A n d r u s a v o s sutartimi (ir. 330 psl.) jis vl buvo atiduotas M a s k v a i , ir sienos su ja liko beveik tokios pat, k o k i o s buvo Stp. Batoro laikais. T i k labai sumajo Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomoji Livonija: didioji jos dalis su R y g a liko vedijai; tumdorfo taika (ir. 318 psl.) tebuvo atgauta tik viena Latgala. Taigi tie visi sunks karai su M a s k v a ir vedija baigsi Lietuvos nenaudai. 3. Ekonominis gyvenimas V a z laikais K r a t o nualinimas karo metu. Beveik visas trij Vaz vald y m o periodas buvo pilnas sunki kar. Kiek maiau j buvo tik V l a d i s l o v o laikais, bet J o n o Kazimiero laikais visa Lietuva buvo nuteriota M a s k v o s ir ved kariuomeni. J o s ia visk pl, nes tik i plim turjo pragyventi. Daugelis brangenybi buvo iveta M a s k v ir vedij. Rusai i Vilniaus M a s k v ive net brangius pon rm baldus, o vedai vesi Stokholm net akademijos bibliotek ir daugyb kit kultros turt. Biblioteka pakeliui i j buvo atimta ir grinta, bet vis dlto daug kas buvo iveta, o kai kas tenai tebra dar ir iandien. T o d l suprantama, k a d po vis kar krato kis buvo labai sunaikintas ir negreit tegaljo atsigauti. Miestai b u v o apiplti ir sudeginti (1655 m. rusams umus Vilni, gaisras jame siaut net 17 dien). Dvarai taip pat buvo sunaikinti ir sudeginti, o j valstieiai ibgioj. Daugelis valstiei stojo kariuomen, o kiti pabgo nuo karo baisenybi net usienius. M a r a s . T u o metu (nuo 1618 m.) vidurinje Europoje jo iaurus vadinamasis 30 met karas. K a i p paprastai kar metu, ten kilo baisios epidemijos. M a r a s 1652 m. pasiek ir Lie-

336.

tuv. N e s p j u s jam atlyti, Lietuv upldo rusai su vedais (16541655 m.). Tuomet maras, vl atsinaujins, dar labiau plito. Taigi, be paties karo, gyventojus naikinte naikino ir ligos. kis taip sunyko, j o g po kar valstyb jau nebegaljo irinkti n mokesi; daug srii kelerius metu teko atleisti arba nuo vis arba nuo dalies mokesi. Prekyba kar metu nuskurdo. Prieams naikinant miestus, pirkliai ibgiojo. To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokieiai, kurie, prieams upldus, daugumas ibgo Prsij, ypa Karaliaui. V a z laikais, be to, dar pablogjo ir slygos prekybai. To meto prekyba beveik iimtinai jo upmis, nes prekes buvo lengviausia veioti vandeniu. N e m u n o iotys buvo Prs kunigaikio valdomos. K a d a n g i jis buvo Lenkijos karaliaus lenininkas, tai negaljo labai varyti Lietuvos prekybos. ia prekyba buvo daugiau suvaryta tik 16291635 m., kai Prs pakrants miestus, o j tarpe ir Klaipd, vald vedai. T a d a net buvo kilusi mintis kurti ventosios uost. Po kar prekyba N e m u n u dar labiau pasunkjo, nes Prs kunigaiktis, atsipalaidavs nuo lenins priklausomybs (1660 m.), muit tvarkyme jau nebepriklaus karaliaus. T a s pats atsitiko ir kitam Lietuvos prekybos keliui, jusiam D a u g u v o s upe per R y g . K a i 1621 m. R y g a atiteko vedams, laisvajai prekybai usidar ir is kelias. Dl vis it prieasi sugriautam Lietuvos kiui buvo sunku atsigauti. 4. Tikybiniai santykiai Vaz laikais Tikybiniai santykiai; katalikai ir protestantai. X V I amiuje upldusi protestantizmo banga ijudino i pamat katalikyb Lietuvoje. Beveik visos didij pon eimos buvo ivirtusios protestantais. Bet jau to pat amiaus gale atvykusi jzuit pastangomis katalikyb m atsigauti, ir daugelis didij pon eim sugro atgal katalikyb (ir. 253, 290 psl.). O fanatikojo kataliko karaliaus Zigmanto laikais katalikyb galutinai laimjo. Karalius Stp. Batoras palaik jzuitus, taiau nespaud n protestant. Zigmanto V a z o s artimieji patarjai b u v o jzuitai arba karti katalikai; protestant jis ne tik prie

337

savs neprisileido, bet net stengsi jiems neduoti joki auktesni viet valstybje. T o d l daugelis protestant jo laikais perjo katalikyb. Lietuvoje protestant idinys buvo galingieji birieiai Radvilos. Karalius negaljo j visikai nustumti, nes jie buvo perdaug turtingi ir galingi. Vienas i j eimos visada b d a v o protestant galva; i pradi M i k a l o j u s Rudasis, paskui jo snus Kristupas Perknas ( 1603 m.), po jo jo snus J o n u a s (rokoininkas 1620 m.), vliaukitas snus Kristup a s ( 1640 m.) ir pagaliau io snus Jonuas, tas pats, kurs 1655 m. padar sutart su vedais. Taiau protestantizmas galjo klestti tik j dvaruose: katalik pon emes jis nepatekdavo. Miestuose, ypa VilKetvirtoji Vilniaus katedra, niuje, kur mirai gyveno kataliperstatyta 1632 m. kai su protestantais, kildavo visoki nesusipratim ir mutyni. Daniausiai mutyni atsitikdavo veni metu, per procesijas, k a d a ypatingai vieni kitus gebdavo eisti. T a i p pat nemaa rieten ir mutyni b d a v o ir per ikilmingas laidotuves. Protestantai buvo silpnesni, todl jie daugiau ir nukentdavo. Pavyzdiui, 1611 m. per Dievo K n o procesij vienas protestantas, Ostijos garbinim ivadins stabmeldyste, buvo minios apkultas, suimtas, o vliau pasmerktas mirti ir nukankintas. Vilniuje liuterionys ir kalvinai turjo po banyi. 1639 m. tyia ar netyia i kalvin banyios ventoriaus kakas ov pro lang prancikoni vienuolyno banyi. Mieste tuojau kilo triukmas: kalvinai buvo apkaltinti iniekin banyi, ir minia u tai apgriov j banyi. Paskui prasidjo ilga byla, ir gal gale seimo sprendimu kalvin banyia Vilniuje buvo nugriauta. Kita kalvin banyia buvo pastatyta u miesto (1640 m.). Ta naujoji irgi ne kart buvo upulta, bet

338.

ia nuo teismo vien kart nukentjo ir katalikai: 1686 m. du akademijos studentai buvo net myriop nuteisti. Apskritai karali V a z laikais jau visikai paaikjo, k a d protestantizmas Lietuvoje inyks. Y p a jo bkl pasunkjo, kai imir protestantikoji Radvil aka. Protestantizmo gynj nebeliko; o be galing gynj ano meto slygomis protestantizmui laikytis buvo nemanoma. T o d l iki ms laik Lietuvoje protestant iliko tik maos salels apie buvusius R a d vil centrus. N o r s ir nebuvo statym, varani kitas tikybas, taiau katalikikoji bajorijos dauguma jautsi galinti savo tikjimo pirmavim apginti ir be statym: mat, katalik buvo daugumas ne tik seimuose, bet ir tribunoluose ir visuose valdios organuose. Kitatikius varani statym atsirado tik X V I I am. pabaigoje ir X V I I I amiuje. Kai kurios sektos (pavyzdiui, arij o n y s ) b u v o ivarytos i krato. Pagaliau b u v o ileistas statymas, kuriuo senat ir seim galjo patekti tiktai katalikai. Katalikai pasirod stipresni ne tik valdioje: jie taip pat sugebjo suimti savo rankas vis kultrin gyvenim, vis vietim ir mokyklas. 5. vietimo reikalai ir katalik mokyklos X V I I am. Jzuit mokyklos. Prasidjus reformacijai, protestantizmas sigaljo visuose Vokietijos universitetuose. M o k s l a s vidurinje Europoje nusida protestantizmu. kov su juo stojo jzuitai, kurie norjo sugrinti moksl katalikybei. Visur, kur tik leido valdia, jie m steigti savo mokyklas, praddami nuo vidurini mokykl, vadinamj k o l e g i j ; vliau stambesniuose centruose buvo kuriamos auktosios mokyklos, vadinamosios a k a d e m i j o s , kurios prilygo universitetams. T a m paiam reikalui jzuitai buvo atkviesti ir Lietuv. ia jie pirmiausia Vilniuje kr savo kolegij, o vliau ir akademij. Nesitenkindami Vilnium, jie labai greit savo mokykl tinkl iplt po vis krat (ir. 289291 psl.). Prie jzuit atsikraustym Lietuvoje tebuvo tik p r a d i o s m o k y k l . J buvo visose didesnse parapijose ir vienuolynuose. Jzuitai tuojau m steigti visam krate k o l e g i j a s . Tuo-

339.

jau po laimingj Stepono Batoro kar su Maskva, kai buvo atsiimtas Polockas ir sistiprinta Livonijoje, jzuit kolegijos buvo kurtos ir Polocke, ir Rygoje ir Tartuose (Dorpate). Mat, reikjo stiprios katalikybs atramos tuose nekatalikikuose kratuose. Tuo metu Mikalojus Kristupas Radvila, vad. Nalaitlis, kr jzuit kolegij buvusiam kalvin centre Nesvyiuje (1582 m.). Vliau dar labiau paplito jzuit bstins ir mokyklos. Jos kartais bdavo kuriamos karaliaus lomis. Bet daniausiai jzuit atsikviesdavo savo centrinius dvarus didinai, kurie paskirdavo ir turt mokyklai ilaikyti. Kartais jzuit pasikviesdavo ir vietos klebonas ar bent keli susidj bajorai. Kolegijos daniausiai ne i karto bdavo kuriamos. I pradi kas nors paskirdavo l apsigyventi tik keletui jzuit, vliau kas nors priddavo l mokyklos pradiai, kiti priddavo l auktesniajai mokyklai, ir t. t. Tuo bdu kolegijos iaugdavo palaipsniui. Pilnai kolegijai ilaikyti l pakakdavo tik i pai didij pon fundacij. Tuo bdu atsirado jzuit kolegijos K r a i u o s e (didiojo hetmono Jono Karolio Katkeviiaus fundacija), G a r d i n e (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). O r o j e (karaliaus Zigmanto fundacija), S m o l e n s k e (klebono Lempickio ir kt. fundacija), K a u n e (broli Vijk Kojelavii fundacija), M i n s k e (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bostausko fundacija), N a u g a r d u k e (sudtin fundacija), B o b r u i s k e (Triznos fundacija), P i n s k e (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), P a i a u j e (bajoro Beinarto f-ja), S l u c k e (sudtin f-ja), V i t e b s k e (Smolensko vaivados A . Gansiausko f-ja), o d i k i u o s e (Minkevii f-ja), B r a s t o j e (vicekanclerio L . K . Sapiegos f-ja). Be to, jzuitai turjo sikr ir maesni mokykl Varniuose, Lauksodyje, eduvoje, Mstislauly, Slanime, Mogileve, Alkstoje, Daugpily, Jelgavoj ir kitur. Pijar m o k y k l o s . Prisisteig kolegij ir turdami s a v o akademij Vilniuje, jzuitai beveik vis Lietuvos vietim sum savo rankas. Jie nesteig tik pradios mokykl. Pradios mokslas ir toliau b u v o gaunamas parapij, didin dvar, miest ir vienuolyn mokyklose. Jzuitai savo kolegijas priimdavo jau pramokusius rayti ir skaityti. Tiesa, kur-ne-kur jie steigdavo ir pradios mokykl (kur turdavo kelet savo moni, bet neturdavo pakankamai l kolegijai kurti). Bet galima sakyti, k a d tik vidurinis ir auktasis mokslas Lietuvoje tebuvo jzuit rankose. Pradios mokslu, be parapij kunig, dar rpinosi i ordin vienuoliai: domininkonai, karmelitai, bernardinai, prancikonai, augustinijonai ir kt. J vienuolyn Lie-

340.

tuvoje buvo jau gana daug. Be to, X V I I I am. ir Lietuv atsikraust specialiai jaunuomens aukljimu rpinsis p i j a r ordinas (pijarai kurdavo vadinamsias dievobaimingsias mokyklas, lotynikai scholae piae; dl to jie ir buvo vadinami pijarais). Jie turjo ne vien pradini mokykl, bet ir toki pat kolegij, kaip ir jzuitai. Jzuitai mokydami pirmuiausia stengsi iauklti gerus katalikus ir paklusnius Banyios snus. Jie mok beveik tik to, kas buvo reikalinga to meto katalik Banyios mokslui gyti. Pijarai daugiau rpinosi paiu mokslu ir praktikojo gyvenimo reikalais. Y p a dl to jie ir buvo pakviesti. Mat, viesesnieji mons norjo, k a d mokykl teikiamasai mokslas bt platesnis, pritaikytas ir kitiems gyvenimo reikalams, ne vien Banyiai. Taiau pijarams b u v o sunku sigalti: jzuit mokykl tinklas buvo jau iplstas, visuomen buvo j takoje, o patys jzuitai nenorjo uleisti savo pozicij. A n a i s laikais visi, ar kas dirbo kok nors visuomenik darb, ar mok ar vertsi prekyba, amatais ar kuo nors kitu, g a u d a v o tam tikras privilegijas, turjusias statymo gali ir leidusias tik jiems vieniems tuo verstis. T o k i leidim privilegij g a u d a v o ir jzuitai kiekvienai savo mokyklai. T o d l jie tarsi vieni tetur teis mokyti; utat jie trukdydavo pijarams kurti mokyklas tose vietose, kur b d a v o j m o k y k l o s . Jei vis dlto, nepaisydamas j pasiprieinimo, k o k s nors didinas d u o d a v o pijarams l kurti mokyklai, tai jzuit mokykla atkakliai kov o d a v o su naujja m o k y k l a : agituodavo bajorij neleisti j vaik, tikindavo, kad pijar mokslas ess niekam vertas, bylindavosi su jais dl teiss mokyti, ir t.t. O tarp abiej mokykl mokini danai atsitikdavo toki pat kivir, koki bdavo tarp j ir protestant mokykl mokini. Jei pijarai kurdavo savo mokykl ten, kur jzuit m o k y k l o s dar nebuvo, tai ie btinai ten skubindavosi kurti ir savj. inoma, t rungtyni metu abi puss stengdavosi kuo geriausiai tvarkyti savo m o k y k l a s ; i to galjo ieiti tik didesn nauda. T a i p antai, jzuitai, nusiirj pijarus, savo mokyklas labiau pritaik gyvenimui; ilgainiui jose buvo pradta mokyti ir gamtos moksl, mokyklose atsirado ir laboratorij. O kadangi j-

341.

zuitai turjo puiki organizacij ir daugyb turt, koki pijarai niekad neturjo, tai labai greit jie sugebjo tinkamai pakelti ir savo mokyklas. Pijar atnetsias mintis, kurioms pritar visuomen, jzuitai labai greit pasisavino ir pradjo mokyti naujovikai. Y p a dl ito jzuit prisitaikymo prie naujj reikalavim, j m o k y k l o s nenustojo klestjusios, ir pijar m o k y k l o s nebegaljo su jomis konkuruoti (pijar mokykl buvo daug maiau, negu jzuit). Pijarai, kaip ir jzuitai, steig savo mokyklas i atskir didin ir bajorijos fundacij. Pijarai, niekuo daugiau neusiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo j mokykl, o jzuitai stengsi visur apsigyventi. Pijar mokyklos vienur pilnos kolegijos, kitur emesniosios mokyklos buvo kurtos iose vietose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, ucine, Panevy, Verenavoj, Ukmergje, Raseiniuose, Valeranavoj, Vitebske, elviuose ir dar vienur kitur. 6. Kitatiki m o k y k l o s Be katalik, vietimu dar rpinosi ir kitatikiai. Jie daugiausia rpinosi tikybos reikalais, ir j m o k y k l o s taip pat daugiausia b u v o pritaikytos banytiniams reikalams. Kelet mokykl turjo p r a v o s l a v a i (Vilniuje, Polocke, M i n s k e ) . Jie irgi mok vienuolynuose. D a u g geriau buvo sutvarkytas u n i t vietimas. Vilniuje ie turjo net sav, popieiaus ilaikom, kunig seminarij; m o k y m u daugiausia usim j baz i 1 i j o n ordinas, kurs turjo Lietuvoje net kelet deimi savo vienuolyn. J vienuolyn b u v o net emaiiuose ( P a d u b y s y ) , nors ten nei pravoslav nei unit nebuvo i viso. Visur prie j vienuolyn buvo bent pradios mokykl, o kai kur net ir auktesnij. Katalikams paios pavojingosios b u v o p r o t e s t a n t m o k y k l o s . J o s b u v o steigiamos protestant didik, o kai kur ir miestiei. Bet jau X V I I amiuje jos m nykti, didesnio vaidmens nesuvaidinusios. Beveik visur, kur tik b d a v o j, b d a v o ir katalik mokykl, kurios nustelb protestantiksias. T a d X V I I amiuje katalikikosios m o k y k l o s Lietuvoje nustelb kit tikyb m o k y k l a s ; o katalikikj mokykl tarpe

342.

vyravo jzuit mokyklos. itaip buvo iki 1773 m., kada buvo panaikintas jzuit ordinas. Protestant mokyklos buvo kurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyiuje, Semetyiuose, iluvoje, Biruose, Kdainiuose, Slucke, o pradios mokykl buvo beveik kiekvienoj j parapijoj. I vis i mokykl i pradi ymiausioji buvo vilnik. Po protestant susidrim su katalikais, 1640 m. ji buvo panaikinta kartu su kalvin banyia. Tada praydo protestant Radvil centruose esanios Kdaini ir Slucko mokyklos, kurioms atiteko daugumas Vilniaus mokyklos turt. Ypa garsjo Kdaini mokykla: mat, Radvil pastangomis Kdainiai buvo daromi protestant kultros centru. ia net buvo steigta spaustuv, kurioje buvo spausdinamos religinio turinio knygos. Bet is protestantizmo centras neilgai tegyvavo. Po Jonuo Radvilos mirties Kdainiai nebeturjo pono. Jonuo dukt buvo itekjusi u dds Boguslovo Radvilos (Dubingi ir Slucko pono). iam mirus 1669 m., pasibaig protestant Radvil gimin, kurios dvarai, perj per daugel rank, pagaliau atiteko katalikams Nesvyiaus Radviloms. Kultrins protestant staigos pradjo nykti, ir ved antpldio metu sunykusios j mokyklos vliau jau nebeatsigavo. Kdainiuose teliko tik magistrato ilaikoma silpna mokykll. Tokios pat mokyklls liko Biruose ir Slucke. 7. X V I I am. m o k y k l o s e mokomieji dalykai K a d ir vairi buvo mokykl steigj ir laikytoj, taiau m o k y m a s jose visose b u v o beveik vienodas. T a i p antai, visur pradios mokyklose buvo m o k o m a skaityti, rayti, katekizmo, ministrantros, o kai kur dar ir skaiiuoti. Banyios reikalui lotyn kalbos buvo m o k o m a net pradios mokyklose. Skaityti mok lenkikai, o kai kur ir lietuvikai. Auktesnse m o k y k lose, t. y. kolegijose, niekur nemok lietuvikai. ia dstomoji kalba b u v o lotyn; mokiniai turdavo imokti lotynikai kalbti ir rayti. Lotynikai buvo raomos eils, s a k o m o s kalbos, ruoiami disputai ir t. t. Kolegijoje mokslas buvo suskirstytas 5 klases ir jo 5 metus. Be lotyn kalbos, ia mok dar graik (vliau kai kur dar mok vokiei, prancz ir ital kalb). T a i p pat ieidavo filosofijos, o kai kur net teologijos kurs. D a u g u m a s mokini gyveno kolegijose ir itis dien ib d a v o mokytoj prieiroje. Ypatingai buvo irima, k a d mokiniai atlikt religin praktik, lankyt miias ir kitas pa-

343.

maldas. Jzuit kolegijose mokiniai ruodavo religinio turinio vaidinimus ir disputus. Kolegijose visur b u v o religini mokini brolij. Pijarai tuo atvilgiu buvo ne tokie uols. Utat j disputai b d a v o visuomeninmis temomis. J mokiniai vaidindavo seimel, rinkdavo atstovus tribunol ir t. t. odiu, ia mokiniai buvo ruoiami gyvenimui, kuris j lauk ijus i mokyklos. Vilniaus akademijoje buvo m o k o m a madaug t pat dalyk, kaip ir kolegijose, tik kiek giliau, nuodugniau. A k a demijoje b u v o trys fakultetai filosofijos, teologijos ir teisi. Geriausiai laiksi pirmieji du, o teisi fakultete daugiau dmesio buvo kreipiama tik banytin, arba kanon, teis, Motiejus Kazimieras Sarbievskis kurios mok net 3 profesoriai (Sarbievius), Vilniaus ir Krai jzuit mokykl (civilins teiss v o s vieprofesorius, ymus poetas ( 1640 m.)- nas). 8. K u n i g ruoiamosios staigos Kunig ruoimas ir skyrimas. V i s o s m o k y k l o s anuomet tarnavo Banyios reikalams, nors j aukltiniai ne kiekvienas btinai turdavo ieiti kunigu. Iki X V I am. antrosios puss beveik niekur pasauly speciali kunig ruoiamj staig nebuvo: visur kunigais buvo ventinami mons, ij i t pai banytini mokykl. emesnioji kunigija daniausiai b d a v o labai maai temokyta. Norint bti kunigu, p a k a k d a v o kiek pramokti lotynikai skaityti ir imokti banytines apeigas. Danai jaunuolis pasiruodavo kunigu vienuolyno ar parapijinj mokykloj arba ir privaiai, pas kur kunig. Auktesniojo m o k s l o gydavo tik turtingieji, kurie g a u d a v o auktesnes Banyios dignitori vie-

344.

tas. Taiau ir jiems joki ypating reikalavim nebdavo: j isimokslinimas b d a v o toks pat, kaip ir vis pasaulinink. Be to, labai danai auktsias banytines vietas klebonijas, kanonijas ar net vyskupijas jie gaudavo dar bdami vaikai, o teologijos mokslus vliau ieidavo. D a u g kam b d a v o lengva gauti tokias vietas, nes jas dalindavo valdovas arba ponai. O kadangi vyskupystes, kapitulas ir daugel parapij buvo kr ir ilaikydavo valdovai, tai jiems priklausydavo ir t viet dalinimas. Ir didinai savo dvaruose buvo kr nemaa parapij, todl jiems priklaus klebon skyrimas. Be abejo, k a d itokiu b d u skiriami dvasininkai labai danai nepasiymdavo savo vertybe, nes daugumas i j t a p d a v o dvasininkais tik dl pelningumo. T o d l nenuostabu, k a d upldus protestantizmo bangai, j palinko net daugelis auktj dvasinink. Vilniaus kunig seminarijos. Protestantizmo skaudiai paliesta, katalik Banyia, stodama su juo kov, persiorganizavo Tridento banytiniam suvaiavime (15451563 m.). T a d a , tarp kitko, buvo susirpinta ir geresniu dvasinink paruoimu; vyskupijoms b u v o sakyta kurti kunig seminarijas. Lietuvoje pirmas tuo susirpino Vilniaus v y s k u p a s Protaseviius. Prie savo paties atkviest jzuit kolegijos jis kr klierik burs (bendrabut), o jo pdinis v y s k . Jurgis Radvila 1582 m. kr visikai atskir kunig seminarij (joje turjo bti 12 klierik). T i e k Protaseviiaus bursai, tiek seminarijai v a d o v a v o jzuitai. Taiau n viena i t staig kaip reikiant neisiplt: viena, jzuitai daugiau dmesio kreip savo pai mokyklas, o antra, ioms staigoms nepakako uraytj turt, todl jose buvo ilaikoma v o s po kelet klierik. Pagaliau nelabai j a s jo ir jaunimas, nes visi bemeilijo pakliti akademij. T o d l seminarijos negaljo paruoti reikalingo skaiiaus kunig, ir kunigai daugumas buvo ruoiami senovikai arba a t v y k d a v o i Lenkijos, nes j labai trko. Parapijos b d a v o be kunig arba turdavo kunig, visai nemokani lietuvikai ir negalini susikalbti su monmis. T o d l 15951597 m. Vilniaus vyskupij vizitavs nuncijo atsistas pralotas Komuliejus (Comuleus) sak kasmet i v y s k u p i j o s pajam pridti klierik bursai po 3.000, o seminarijai po 10.000 auksin. itokiu bdu turjo bti ilaikoma ir m o k o m a apie 1520 klierik. Bent daugumas j
345.

turjo bti lietuviai, kad, vsti kunigais, galt sakyti lietuvikus pamokslus ir susikalbti su monmis. Taiau dar ir po to seminarijos ilgai skurdo ir iki pat X V I I I am. galo negaljo paruoti reikalingo skaiiaus kunig. Y p a j o s sunyko po M a s k v o s ir ved antpldio (16541667 m.). T a i g i dar ilgai kuniguose b d a v o moni, vairiose mokyklose arba privaiai pasiruousi; danai vikarais tapdavo net vargonininkai. K u n i g ruoimas emaii vyskupijoje irgi buvo nesutvarkytas. V y s k u p a s Petkeviius ir jo pdinis Merkelis Giedraitis p a a u k o j o pinig ir prie jzuit mokykl Vilniuje pastat emaiiams klierikams speciali burs. I t pinig turjo bti nuolat ilaikoma ir mokoma 12 klierik (8 bajoraiiai ir 4 valstieiai). Bet ita fundacija greit iseko, ir kunigai emaiiams buvo pradti ruoti prie Krai jzuit kolegijos. Ten tam tikslui buvo pastatyta speciali seminarija; m o k y m a s joje buvo pavestas jzuitams. Bet ir ia seminarija vis laik skurdo. Kur laik i jzuit ji buvo atimta, perkelta Varnius ir pavesta pijarams, bet vliau ji vl buvo grinta jzuitams. Tik 1773 panaikinus jzuit ordin, seminarija buvo Vysk. Merkelis Giedraitis, pavesta kunigams misi15761609 m. emaii vyskupas, uolus katalikybs gynjas ir didelis lietuvis jonieriams, kuriuos jau patriotas. X I X am. vidury pakeit pasauliniai kunigai. N emaii seminarija negaljo paruoti reikalingo skai-

346.

iaus kunig nei X V I I nei X V I I I amiuje: kunigai ir toliau ruosi kaip manydami. O kadangi jie tuo b d u negaljo kaip reikiant pasiruoti, tai ir tikjimo reikalai Lietuvoje buvo labai apleisti. 9. Lietuvi raliavos pradia D i d i o j o j e Lietuvoje Lietuvi kalbos vartojimas. Valstybs reikalams Lietuvoje b u v o vartojama senoji gud, lotyn, o nuo X V I a. kaskart vis labiau m vartoti lenk kalb. Lietuvi kalba buvo tik nekamoji kalba. M o k y k l o s e j o s irgi ilgai nemok, nes nebuvo joki lietuvik knyg. T i k prasidjus katalik kovai su protestantizmu, buvo griebtasi ir lietuvi kalbos, imta reikalauti, k a d ir kunigai mokt lietuvikai, k a d bent galt parapijonims lietuvikai paskaityti Evangelij itraukas, k a d galt lietuvikai bent katekizmo pamokyti. T a m tikslui buvo pradtos spausdinti reikiamos lietuvikos knygos, o pradios mokyklose pradta mokyti skaityti i lietuvik katekizm. Katalikikoji spauda. PirDaukos postil. mieji lietuviksias knygas tik y b o s reikalams pradjo spausdinti protestantai M a o j o j e Lietuvoje. Prasidjus katalik reakcijai prie protestantizm, Lietuvos ponija greit buvo atversta katalikyb. Taiau liaudis tebebuvo tamsi ir dar beveik pagonika. Norint j pamokyti tikjimo ties, reikjo paruoti daugiau lietuvi kunig ir parpinti reikaling lietuvik knyg, o pirmuiausia katekizm. K a d a n g i neapviesta kunigija negaldavo sakyti pamoksl, tai visur tada

347.

buvo madoje specialios knygos, i kuri kunigas paskaitydavo tikintiesiems. T a i buvo vadinamosios p o s t i l s , kuriose buvo Evangelij itrauk arba atpasakojim. T a d reikjo toki p o s til ileisti ir lietuvikai. Pirmasis lietuvikomis katalikikomis knygomis susirpino didysis emaii katalikybs gaivintojas v y s k . M e r k e l i s G i e d r a i t i s . V y s k u p o raginamas, kanauninkas M i k a l o j u s D a u k a 1595 m . j o lomis ileido katekizmo vertim, o 1599 m. postils vertim. Be to, lietuvikomis knygomis susirpino i r jzuitai. Jzuitas K o n s t a n t i n a s i r v y d a s 1629 m . ileido pamoksl rinkin. Netrukus jis para net lotynik lenkik lietuvik odyn ir lietuvi kalb o s gramatik lotynikai. Tatai turjo padti ne paiam kalbos mokslui, bet tiems, kurie gamino religin literatr. Be irv y d o , atsirado jzuit tarpe ir daugiau lietuvikai raanij. Vieni toliau rpinosi Evangelij bei pamoksl mediagos ir katekizm leidimu, o kiti dar rpino ir lietuvik giesmyn. odiu, buvo spausdinama visa tai, kas reikalinga lietuviams banyioje ir apskritai religinje praktikoje. Taiau itas rpestis greitai pasibaig. N u g a l j u s protestantizm ir liaud supaindinus su tikjimo dalykais, katalik Banyios akcija liaudies tarpe vl apmir, ir po X V I I am. vidurio jau ilgai lietuvi raliavoje nebepasirod nieko naujo, tiktai b u v o perspausdinjami ir perdirbinjami tie patys seni dalykai; lietuvi kalba nepaprastai buvo d a r k o m a : tokios kalbos, kaip D a u k o s ir irv y d o , jau nebematyti. T a i p tad tssi iki pat X I X amiaus. Protestantikoji spauda. Be katalik, X V I am. gale pradjo spausdinti lietuviksias knygas savo tikybos reikalams ir kalvinai. I pradi ir j kunigai daniausiai b d a v o lenkai, lenk kalba b d a v o atliekamos visos pamaldos, lenkikai b u v o m o k o m a ir j mokyklose (jie irgi nekreip dmesio liaud). Religin kova jo tik pon ir bajor tarpe, nes liaudis turjo bti tokios pat tikybos, k o k i o s buvo ir j ponai. M i k a l o j a u s Radvilos J u o d o j o rpesiu Brastoje buvo net lenkikai ispausdinta Biblija protestantams. T i k dabar, kai katalikai m rpintis liaudim, ileido jai lietuvik ventaknygi, pradjo lietuvikai sakyti pamokslus, susirpino liaudimi ir kalvinai. Religinje literatroje jie sek katalikais; taip antai, pasirodius D a u k o s katekizmui, po 3 met ir jie ileido savo pro-

348.

testantikj katekizm (1598 m.); 1599 m. pasirodius D a u k o s postilei, protestantai 1600 m. ileido savj. T o m dviem knyg o m buvo aprpinti gyvieji protestant reikalai, ir per 50 met jie nieko daugiau nebeileido. T i k kai apie 1652 m. hetmonas J o n u a s Radvila Kdainiuose kr speciali lietuvikoms k n y g o m s spaustuv, ia buvo ispausdinta maldaknygi, giesmi rinkinys, katekizmas ir nauja postil. Spaustuv teveik v o s por met: greiiausiai, ji sudeg (1654 m.). N e t r u k u s M a s k v o s ir ved karai sunaikino vis kdainiki Radvil galyb, ir nebebuvo kas taisyt spaustuv. T o d l vlesniaisiais laikais lietuvik protestantikj knyg spausdinimas jo labai ltai; daniausiai b d a v o ileidiamos tik naujos mint k n y g laidos. T i k 1660 m. Lietuvos protestant rpesiu Anglijoje buvo ispausdinta didel dalis lietuvikai iverstos Biblij o s . K a i tas vertimas buvo pripaintas nevykusiu, protestant sinodo rpesiu b u v o paruotas kitas. Senasis Testamentas buvo ispausdintas Karaliauiuje 1701 m., o N a u j a s i s 1727 m. Vliau Biblijos leidimai b u v o dar kelis kartus pakartoti. T u o tarpu katalikai lietuvikojo v. R a t o (tik N a u j o j o Testamento) vertimo tesulauk tik 1816 m. i v y s k . J u o z a p o Giedraiio. 10. Lietuvos visuomen X V I I amiuje Valstieiai ir miestieiai. T r y s b u v o tuo metu Lietuvoje luomai (tiek pat j buvo tada ir visose kitose valstybse). Pats emasis, b e joki pilietini teisi luomas buvo v a l s t i e i a i . Jie buvo visikoje ems savinink valdioje. Antrasis luomas b u v o m i e s t i e i a i . J o k i politini teisi jie taip pat neturjo ir valstybs gyvenime nedalyvavo. K a d ir patys tvarksi miestuose, k a d ir turjo savo teismus, taiau ir j u o s labai var bajorija; miest reikalus kaskart vis daugiau pradjo kitis seninai. Miestieiai s k u r d o ir ekonomikai, nes bajorija seimuose isileisdavo statym, kurie leido jai prekiauti be joki muit, tuo tarpu miestieiai turjo j u o s mokti. T o d l paiai bajorijai savo prekes iveant ir i usienio atsiveant, miestieiai negaljo su ja konkuruoti, nes, mokdami muitus, jie turdavo brangiau savo prekes pardavinti; pagaliau, paiai ba-

349.

jorijai apsirpinant prekmis, nebebdavo n pirkj. T a s pats buvo ir amat atvilgiu. Stambesnioji bajorija savo dvaruose turjo amatinink, kurie pagamindavo jai visa reikalinga, todl miest amatinink cechai savaime turjo nykti, nes nebuvo kas perka j gaminius. Bajorija buvo visagalis luomas. Vieni bajorai teturjo visas teises, jie vieni tebuvo laikomi pilieiais. Jie vieni turjo teis atvykti karali rinkimus, jie rinko savo atstovus seim, kurs leido statymus; jie turjo savo aukiausij teism tribunol, kurs irgi b d a v o renkamas seimeliuose i t pai bajor. Bajorija jautsi tikra, niekieno nevaroma valstybs eiminink: valstyb buvo j o s vienos. Oficialiai visi bajorai buvo l y g s : kunigaikio ar grafo titulas nedav joki pirmenybi, statymai net draud taip tituluotis; kai tekdavo balsuoti (seimely), tai ir paskutinio vyoto bajorlio ir didino balsai b d a v o lygs. Bet i tikro bajorlis visada bals u o d a v o taip, kaip jam liepdavo k o k s didinas. V i s a smulkioji bajorija b u v o priklausoma didin: ji valg j duon ir tik per j u o s tegaljo gauti koki auktesn viet. T a d i tikro valstyb b u v o valdoma didin oligarch. Tiesa, kartais jiems band pasiprieinti vidutinioji bajorija, taiau seimeliuose jai nemanoma buvo spirtis prie didinus: didinai i savo ir valdomj valstybini dvar atsivedavo seimel d a u g y b p l i k b a j o r i , kurie galjo visk nubalsuoti. Reikalui esant, ie pavartodavo net kard, ivaikydami savo pono prieus. 11. Lietuvos ir Lenkijos valstybins santvarkos b l o g y b s ; a u k s o laisv" Karalius. Jungtin Lietuvi Lenk valstyb buvo vadinama R e s p u b l i k a . V i s a valdia joje priklaus bajorijai: b e j o s niekas nieko negaljo padaryti. Karalius b u v o laikomas pakviestuoju ir valdaniu pagal prisiimtas ir prisiektas slygas, kaip pagal sutart. J a m nevykdant slyg, b u v o galima jo neklausyti. Ir i tikro silpnesni karali laikais kai kurie ponai, subr savo alininkus, kl maitus, skelbdamiesi karaliaus varomj bajorijos laisvi gynjais (pav., Zebidovskio, Liubo-

350.

mirskio rokoai, ir. 300, 333 psl.). Bet ir iaipjau karalius buvo labai suvarytas. Pirmiausia jis nieko svarbesnio negaljo atlikti be senato, o maesniems reikalams prie jo visada buvo s e n a t o r i a i r e z i d e n t a i (senatus a d latus). B e to, j var ministeriai, kuri jis negaljo priversti elgtis pagal savo nor; j nebuvo galima n paalinti, nes jie visi b u v o skiriami iki g y v o s galvos. Seimas. Ministeriams karalius galdavo dar asmenikai padaryti takos. Taiau daug sunkiau b d a v o susikalbti su visagaliu seimu, kurs tik vienas tegaljo leisti statymus, skelbti kar, o svarbiausia, tik jis tegaljo udti mokesius. Nuolatini mokesi nebuvo; jie b d a v o skiriami kiekvienam ikylaniam reikalui atskirai, o bajorija kiekvien kart vis prieinosi. Priimti seime konstitucij b d a v o labai sunku, nes kiekvien kart b d a v o reikalingas v i s s e i m o n a r i s u t i k i m a s . Vaivadij ir paviet atstovai, atvykdami seim, atsivedavo rinkj duotas i n s t r u k c i j a s , kuri btinai turdavo laikytis. Danai instrukcijose b d a v o reikalaujama prieintis naujiems mokesiams, ir pavieto ar vaivadijos atstovai tuomet neleisdavo udti mokesi. Kitiems sutinkant su mokesiais, jie t klausim palikdavo sprsti savo seimeliui. O seimeliai ne visada nusileisdavo. T u o b d u danai atsitikdavo, k a d vienos sritys mokesius mokdavo, o kitos ne. M o k a n iosios tuo atveju kitame seime nebenordavo mokti, kol mokesius sumoks nemokaniosios sritys. T a i g i ieidavo didiausi painiav, kurios trukdavo deimtimis met. N i e k a s negaljo tokios usispyrls srities priverst nusileisti, nes buvo laikoma, kad niekas negals bajorui udti jokios pareigos, jei jis pats j o s neprisiims. O prisiimti koki pareig jis galjo tik savo srities seimely. T u o b d u pavietai ir vaivadijos buvo tarytum atskiros valstybs, kurios visk sprsdavo savo seimeliuose, o bendrasis seimas buvo tik t valstybli kongresas, kur j atstovai derino savo nuomones dl bendr politikos reikal. Liberum veto" ir seim irimas. Jei kurio nors pavieto atstovai dl ko nors prieindavosi, tai turdavo nusileisti visas seimas. Visur reikjo visuotinio sutikimo. Vienam atstovui

351.

Seimo vaizdas. iame sename raiiny vaizduojamas 1619 m. seimas.

savo pavieto vardu itarus veto draudiu, visas seimas turdavo nusileisti. O itas veto buvo pradtas vartoti ne tik srii, bet ir privai asmen arba net ir svetim valstybi sumetimais. Jei kam nors reikdavo iardyti seim, tas, neturdamas seime biiulio, visada galdavo k nors pasamdyti, kurs t veto itardavo (mat, krate visada buvo pilna karaliaus prie, varanisi partij ir nesugyvenani didin). Jei ne vienam, tai kitam tlo seimo nutarimai galdavo atrodyti nepriimtini, todl seimui nuolat grs p a v o j u s iirti. Ir i tikro kaskart vis daniau pradjo irti seimai, juo labiau, k a d kam nors protestuojant vienu klausimu, tuo pat atkrisdavo ir visi, net jau priimti nutarimai. T a i p antai, J o n o Kazimiero laikais iiro net 4 seimai. X V I I I amiuje ta seim liga taip sivyravo, j o g net itisus deimtmeius seime ninieko nenutardavo. Veikiant veto teisei, negaljo bti padaryta joki r e f o r 352.

m , nes visada atsirasdavo vadinamosios a u k s o l a i s v s " alinink ir garbintoj. T a i g i kiekvienas bandymas daryti koki nors reform reik seimo iirim. Vienas kitas viesesnis protas skundsi dl auganios netvarkos, bet bajorijos daugumas ita a u k s o laisve" diaugsi ir didiavosi: es, pilieiai, t. y. bajorija, niekur nesanti tokia laisva ir niekur taip savo likimo pati nesprendianti, kaip Respublikoje. Didin galia. Pati bajorija i tikro nevald: vald ir ard seimus didinai. T i k kai reikdavo vieai itarti veto, didinas to nedarydavo patsai, o pasisdavo jo priklausom bajor, kur paremdavo kiti to paties didino alininkai ir tarnai. Didinai X V I I am-je, ypa nuo Zigmanto V a z o s laik, pasidar lyg kokie karaliukai. Mat, Zigmantas V a z a visada laik prie savs daug svetimali, ir karaliaus rmai dl to pasidar nebepopuliars. Anksiau bajor jaunuomen vykd a v o aukltis karaliaus rmus. Bet nuo Zigmanto V a z o s laik ji jau m burtis apie didin dvarus, kuriuose didinai buvo puikiausiai sitais, turjo s a v o rm ministeri, o j monos rm poni (freilin) i vidutiniosios bajorijos tarpo. Jie var s a v o politik, prieinosi karaliui, pesi tarp savs. odiu, b u v o panaus vaizdas, kaip viduramiais feodalinje Europoje (kunigaiki rol ia vaidino didinai). Valstybje b u v o didiausia netvarka. Galingieji didinai nieko neklaus, seimai kaskart vis daniau iro, o bajorija, nors ir jaut neapykant didinams, taiau brangino savo laisv. Niekas nesirpino perorganizuoti valstybs. Laisvs ideologai mat netvark, taiau veto teis laik venta: es, tai vis bajorikj laisvi perlas, saugotinas, kaip akies llyt. Kiek vliau jo mad p o s a k i s : Respublika laikosi netvarka" (t. y. netvarkos d k a ) : es, laisva bajor Respublika esanti netvarkinga, utat niekam ir nepavojinga, todl j o s niekas nepulsis; taigi bajorija galinti diaugtis savo laisve ir niekuo nesirpinti. N o r s gyvenimas labai greit parod ito sitikinimo klaidingum, taiau, kol b u v o paabota isikerojusi savavalia ir reformuota valstybs santvarka, prajo daugiau, kaip pusantro amiaus; o vienas itisas amius skendjo visikoje anarchijoje.

353.

Vaz karaliavimo laikai yra netvarkos sigaljimo laikotarpis: seimai kaskart vis daniau m irti, liberum veto jo kasdienin gyvenimo praktik. Danai girdime, kad liberum veto teise pirm kart pasinaudojs ir seim iards Upyts atstovas iinskas (Sicinskis) 1652 m. Tatai netiesa: daug kart seimai iiro ir prie 1652 m. N u o 1536 m., kada iiro pirmasis Lenkijos seimas, iki 1569 m. Liublino seimo, kada prasidjo bendrieji lietuvi lenk seimai, Lenkijoje i viso iiro 7 seimai. O po Liublino unijos iki 1652 m., kada seim iard iinskas, iiro dar 13 bendrj seim. Tiesa, anksiau seimai daugiausia iirdavo, protestuojant didesnei atstov grupei, keletui deimi ar bent keliolikai seimo atstov, o 1652 m. seimas iiro, protestuojant tiktai vienam iinskui. Bet vis dlto tai nebuvo pirmas toks atsitikimas. Antai vienas atstovas band sukliudyti viso seimo darb dar 1596 m., o 1639 m. vienas Krokuvos atstovas, Liubomirskis, seim ir iard. Taigi t paprot vienam atstovui iardyti seim ved ne iinskas, bet Liubomirskis. Abiem atvejais aplinkybs buvo labai panaios. Seimas turdavo tstis ne ilgiau, kaip 6 savaites. Pasibaigus tam laikui, posdiauti buvo galima tik visiems atstovams sutikus. Ir tai 1639 m. Liubomirskis, o 1652 m. iinskas pasisak nesutink pratsti seimui laiko, ir seimai isiskirst. Tik 1639 m. visi seimo atstovai lengvai isiskirst, o 1652 m. dalis atstov labai norjo tsti seim ir iekojo pasislpusio iinsko, kad is ataukt savo veto: mat, tuomet buvo sunks kazok kar laikai, ir be seimo grs didelis pavojus (ypa Lenkijai). Bet negalima naiviai manyti, kad iinskas arba kas kitas bt galjs kada nors iardyti seim vienas: vienam tekdavo tik itarti veto, ir kiti tuojau j paremdavo, ddamies bajor laisvi gynjais. Be to, it gynj turdavo bti nemaa, j tarpe turdavo bti nors vienas galingas didinas: kitaip veto nuskambdavo veltui. Ne kart jis veltui ir nuskambjo: seimas dirbo sau, kaip dirbs. Ne kart ant veto itarusio galvos suvytruodavo kit bajor kardai, ir is turdavo sprukti lauk i sals. Bdavo atsitikim, kad net kelet protestuojani imesdavo lauk, o seimas dirbdavo sau toliau, skelbdamas konstitucijas, kaip vienu balsu priimtas. odiu, niekad vienam atstovui i tikro nepasisek iardyti seimo. Atstovo veto teis buvo tik teorijoje; praktikoje ji galiodavo tik tada, kai j remdavo koks didinas su visais savo alininkais. Neturdamas tokios paramos, niekas nedrsdavo itarti veto, o itars gaudavo labai apsivilti.

354.

D. Laikotarpis bendrojo sugyvenimo su Lenkija


I. Valstybs pakrikimo laikai
1. Laikotarpio charakteristika Lietuva ir Lenkija. Ilgas 3 Vaz karaliavimo periodas visikai suartino Lietuv su Lenkija. Abiej valstybi bajorijos, bendrai gindamos savo teises nuo karaliaus pasiksinim, susigyveno ir pradjo jaustis sudaranios vien visuomen. Lietuvos bajorija ir didikai savo valstybines teises vis dlto saugojo, nordami pasilaikyti Lietuv tik sau, ir lenk nesileido. Taiau ilg kar metu jie pradjo jaustis tur bendr su Lenkija usienio politik. Todl pamau m nykti savarankika Lietuvos politika. Lietuviai stengsi ilaikyti savarankikum tik viduje, saugodami atskir valstybs organizacij: patys rpinosi Lietuvos reikalais, patys padengdavo visas savo valstybs ilaidas, patys rpinosi sau reikalingais statymais, patys uimdavo visas valstybines vietas (urdus). Taiau karali jau pradjo rinkti bendrai su lenkais. Pirmieji 3 karaliai dar buvo rinkti atskirai. Stp. Batoro ir Zigmanto Vazos lietuviai i pradi net nepripaino savo didiaisiais kunigaikiais. Bet Vladislovas Vaza jau buvo bendrai irinktas. P o j o L i e t u v a j a u n i e kad n e b e s i l nei s a v o a t s k i r o k a n d i d a t o nei atskir naujam karaliui slyg. Elekcijoje jie dalyvaudavo bendrai ir sudarydavo tik atskir partij, kuri visada bdavo susiriusi su viena ar kita lenk partija. Lietuvai vis dar tebevadovavo viena kuri didik eima, kuri betgi vis Lietuv jau suridavo su sau artim Lenkijos pon partijomis. Vadovaujaniosios Lietuvos pon eimos. Birieiai Radvilos, iki XVII am. puss vadovav Lietuvos gyvenimui, imir. Po nenusisekusios Kdaini sutarties su vedais, hetmonas Jonuas Radvila mir (1655 m.), paliks vienturt dukter, kuri itekjo u tvo pusbrolio ir artimo jo draugo, Boguslovo Radvilos. ved kar metu jis irgi palaik sjung su vedais. Karo metu jis gyveno pas savo giminait Brandenburgo ir Prs kunigaikt; po karo nebegro Lietuv, bet pasiliko gyventi Karaliauiuje, kaip Fridriko Vilhelmo patarjas ir Prsijos valdytojas. io dka jis atgavo visus, po ved karo konfiskuotus, savo ir monos paveldtuosius dvarus, bet, negyvendamas Lietuvoje, negaljo ia turti didels takos. Jis mir 1669 m., paliks jaunut dukrel, kuri itekjo u Brandenburgo hercogo snaus Liudviko, o iam mirus, u Neuburgo kunigaikio. Tuo bdu didiuli biriei Radvil turt savininku pasidar Vokietijos kunigaiktis, kuris netiko vadovauti Lietuvos gyvenimui. Todl Lietuvoje po Radvil ikilo kitos di3 5 5 .

dik eimos. Pirmuiausia ikilo P a c a i , kuriuos pakeit Sap i e g o s . Jonui Kazimierui atsisakant nuo sosto, Lietuvoje vadovavo jau Pacai. Vienas i j, Mykolas, buvo hetmonas ir Vilniaus vaivada, kitas, Kristupas, kancleris, treias, Steponas, Vilniaus vyskupas, ketvirtas, Kazimieras, emaii vyskupas, o penktas, Petras, emaii seninas. Jie kad ir nebuvo labai turtingi, taiau, turdami tiek taking viet ir daugyb valstybini dvar, pajg nustelbti visus kitus ponus. Labiausiai i j pasiymjo hetmonas ir kancleris, nes j urdai buvo takingiausi. O kadangi itam periode ypatingai praydo aukso laisv" ir valstybje visk svr atskiri ponai ir j partijos, tai Pac, o vliau Sapieg viepatavimas Lietuvoje buvo neribotas: jie dar, k tik norjo. Svetim valstybi papirkinjimai. itam laikotarpiui labai charakteringas dar vienas bruoas, btent svetim valstybi kiimasis Respublikos vidaus reikalus ir papirkinjimas. Europoje tuomet buvo laikotarpis po 30 m. karo, kada Austrija su Pranczija ypatingai varsi dl pirmenybs. Katalikikoji Pranczija, valdoma kardinolo Rieljs (Richelieu), 30 m. kare stojo protestant pus, nordama sunaikinti Austrijos imperatoriaus galyb. Nors karas ir pasibaig imperatoriaus pralaimjimu, taiau jo galyb dar nebuvo visikai sunaikinta. Todl Pranczijos ir Austrijos varytyns tuo dar nepasibaig. Dabar Pranczija djosi prie Austrij net su turkais ir kaip manydama stengsi paimti savo tak Respublik. Ji rpinosi, kad Respublika su turkais gyvent taikoje, kad su jais kariaut viena Austrija. Imperatorius, savo rtu, stengsi patraukti Respublik savo pus. it varytyni metu abi puss leido didiausias sumas, nordamos papirkti ir patraukti savo pus visagalius Lenkijos ir Lietuvos didikus, stengdamosi pirti Respublikos sost savo kandidatus. Kitos Europos valstybs grupavosi apie Austrij ir Pranczij ir veik vienos ar kitos naudai. Tuo bdu atskiri Lietuvos didinai umezg artimus santykius su usienio rmais, didiuodamiesi, kad su jais skaitosi net karaliai, kad duoda jiems pinig savo alininkams verbuoti. Jie pradjo jaustis es svetim karali sjungininkai, o i tikrj tapo j samdytais agentais. Krate tolydio augo anarchija. sigaljs pinig mimas i usienio neinyko iki pat Respublikos gyvenimo pabaigos. a. D v i e j saviki karali laikai (16691696 m )

2. M y k o l a s Kaributas Viniaveckis (16691673 m.) ir jo elekcija Atsisakius nuo sosto paskutiniam Vazai, nebeliko eimos, kuri bt buvusi surita su Respublikos sost tradicija. T o d l

356.

varytyns dl sosto gavo tokias pat formas, kaip ir pirmj 3 elekcij metu. J o n a s Kazimieras atsisak nuo sosto, nordamas j uleisti Prancz kandidatui princui Kondei (Cond). Jo kandidatr palaik ir didieji Lietuvos Lenkijos ponai. Taiau krate b u v o dar gana stipri partija, palaikiusi H a b s b u r g kandidat. T a r p u v a l d i s buvo gana ilgas, partij kova labai grieta. Persvara jau rodsi bsianti Pranczij o s kandidato pusje, taiau elekcijoje nelaimjo n vienas t didij partij kandidatas. Audringaisiais J o n o Kazimiero laikais didik savavalia ir nevarios intrygos b u v o pasiekusios aukiausi laipsn. V i d u tiniosios bajorijos masse buvo kils didelis nepasitenkinimas jais. Todl Mykolas K. Viniaveckis, elekcijos lauke nesusita16691674 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir riant didikams, atsiveLenk karalius. dusiems gausingas kariuomenes, bajorija tik piktinosi, nerimavo ir keik p o n u s senatorius. Seimas utruko net l 1 /2 mn. V i s laik senate einant ginams dl kandidato, bajorija neturjo n ko veikti. T o d l ji pasipiktinusi kart net ivaik posdiaujant senat; susirmimo metu buvo ir auk. Pagaliau atsirado moni, kurie suman pasinaudoti ituo bajorijos nepasitenkinimu ir irinkti karali, aplenkiant didikus. To sumanymo prie a k y stovjo Lenkijos vicekancleris Olovskis. J a m metus k, visai netiktai karalium b u v o paskelbtas M y k o l a s Kaributas V i niaveckis. Lenkijos bajorijai jo vardas buvo priimtinas ir artimas, nes jis nepriklaus prie nekeniamj didik b u v o snus Jeremijo Viniaveckio, B. Chmelnickio laikais pasiym-

357.

jusio bajorijos gynjo nuo sukilusi kazok. T u o tarpu jis b u v o labai nusigyvens ir gyveno tik i kit malons, nes kar metu buvo uv visi tvo turtai. Didikai band it elekcij sutrukdyti, taiau bajorija djo galv u savo irinktj karali. Pac v a d o v a u j a m o j i Lietuva irgi pasisak u j, ir tuo b d u Viniaveckis tapo karalium. Viniaveckiai buvo kil i Algirdo snaus Kaributo, kurio krikionikas vardas buvo Dimitrijas. Lik gyventi Ukrainoje, jie surusjo ir iuo metu jautsi Lenkijos pilieiai, nes visa Ukraina nuo 1569 m. priklaus Lenkijai. ia jie turjo milinik dvar. Mykolo tvas Jeremijas kazok mait metu buvo turtingiausias Ukrainos ponas ir didiausias kazok prieas. Jis su kazokais kariavo net pats vienas, savo jgomis. Dl to jo dvarai buvo sunaikinti, apiplti, ir snus Mykolas nieko nebeturjo. Sako, jis net turjs pasiskolinti pinig seim atvaiuoti. Apie karaliavim jis, inoma, n svajote nesvajojo, ir irinkimas jam paiam buvo labai netiktas. Lietuviai M y k o l o elekcijoje nebuvo visikai vieningi. K a i p paprastai, lenkai elekcij susirinko visi (viritim), o lietuviai atsiunt tik atstovus. Galingieji P a c a i savo pusje turjo beveik visus Lietuvos atstovus, o prie j u o s buvo Radvil galybs likuiai, kuriems v a d o v a v o i Karaliauiaus seim atvyks B o g u s l o v a s Radvila. Pacai su Radvila negaljo remti vieno kandidato. Radvila, kaip Brandenburgo elektoriaus ministeris, oficialiai rm imperatoriaus ir elektoriaus peram N e u b u r g o princ, bet kartu stat ir savo kandidatr. Elekcijos metu princas K o n d atskiru bajoriBoguslovas Radvila, j o s nutarimu b u v o ibrauktas paskutinysis i Dubingi Radvil ( 1669 m.). i kandidat. Jo alininkais buv Pacai, be abejo, negaljo pereiti Radvilos remiamo Neuburgieio pus, todl,
358.

kiek pasvyrav, jie pagaliau parm Viniaveck. Vliau jie liko artimiausiais Viniaveckio patarjais ir rmjais. U j pei tuomet jau stovjo visa Lietuva, nes, grdamas i elekcinio seimo, B o g u s l a v a s Radvila mir (netoli Karaliauiaus), ir galing konkurent Pacams daugiau jau nebeliko Lietuvoje. Pac eimos prieaky, taigi ir visos Lietuvos politikos vadu, b u v o kancleris Kristupas Pacas, tas pats, kuris pastat graj Paaislio vienuolyn paliai K a u n ( j o brolis hetmonas M y kolas pastat taip pat graiausi Vilniuje barokin v. Petro ir Povilo -banyi Antakalny). 3. M y k o l o Viniaveckio valdymas ir mirtis N a u j a j a m karaliui, kuris neturjo nei turt nei plai ryi, kur visi didikai laik u save maesniu ir tapusiu karalium tik per nesusipratim, b u v o nelengva karaliauti. Pranczijos kandidato partija tuojau pradjo ruotis j paalinti. Jo parama b u v o tik Pac v a d o v a u j a m o j i Lietuva ir Lenkijos bajor partija. K a d a n g i jo didieji prieai b u v o susiri su Pranczija, tai jis pats tuojau umezg ryius su Austr H a b s b u r g a i s ir i j eimos net ved mon. Kartu su jo viepatavimu Lenkijoje prasidjo sunkus karas su Turkais, kuriems pasidav ir kazok hetmonas D o r o enko. Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisek: turkai um stipriausi Podols tvirtov Kameniec ir versi L v o v o apylinkes. kar paaukta bajorija susikonfederavo ir ruosi kariauti ne su turkais, o su karaliaus prieu, galingiausiu pranczikosios partijos didiku, Lenkijos hetmon Sobieskiu. Sobieskiui tuo tarpu pasisek sumuti turkus, atimti i j apie 10.000 belaisvi ir dal emi. Jo kariuomen palaik savo vad, ir Lenkijoje grs vidaus karas. T i k abiem pusm nusileidus, buvo ivengta konflikto. Pranczikoji partija pagaliau apie karaliaus paalinim jau nebegalvojo, nes mir j o s kandidatas (1672 m.); ji dabar tik galvojo, kaip sunaikinti bajor partij, kuri kelet pranczikosios partijos moni, kaltindama idavimu, b u v o patraukusi seimo teism ir pasmerkusi itremti. Partij k o v metu krate nebuvo j o k i o s tvarkos, seimai nuolat iro.
3 5 9 .

Stiprjant lenk bajor partijai, drauge a u g o ir hetmono Sobieskio populiarumas. Y p a j, kaip ger vad, palaik kariuomen ir Lenkijos pietini srii bajorija, kuri jis apgyn nuo turk. 1672 m. kilus naujam karui su Turkija, atrod, k a d jau turs prasidti vidaus k a r a s : mat, prie hetmon Sobiesk, kariaujant su turkais, bajorija vl pastat savo kariuomen, o Sobieskio kariuomen pasisak guldysianti galv u savo hetmon. Susirmimas atrod neivengiamas, taiau suauktas (1673 m.) seimas nuramino partijas, ir buvo pradta ruotis naujam turk puolimui atremti. Pasibaigus karui, partijos, be abejo, vl bt susikirtusios; tik netikta karaliaus mirtis abiej partij dmes nukreip naujj elekcij. 4. Lietuva M. Viniaveckio laikais Lenk partij k o v o s ir Lietuva. V i s Viniaveckio valdymo laik Lenkijoje virte vir partij k o v o s , dl kuri pirm kart istorijoje buvo nutrauktas net karnacinis seimas, o taip pat nemaa iiro ir kit seim. Lietuvai v a d o vaujantieji Pacai stovjo karaliaus pusje ir labai nesugyveno su abiem pranczikosios partijos vadais prim ir Lenkijos hetmonu Sobieskiu. Kar su turkais metu, sunkiu Lenkijai, Lietuva stengsi laikytis Kristupas Pacas, nuoaliai. Hetmonas Pa16561658 m. vicekancleris, cas atsisakinjo eiti len16581684 m. kancleris. kams pagalb, teisindamasis, k a d Lietuvos kariuomen neturinti teiss perengti Lenkijos sienos. Pagaliau po ilg gin nuvyks karo lauk, jis

360.

vis dlto nesutiko sutartinai veikti su savo prieu Sobieskiu nieku b d u nepasidav jo vadovybei. Bendrieji seimai Lietuvoje. N a u d o d a m i e s i sunkia Lenkijos bkle, Lietuvos atstovai 1 6 7 3 m. seime ireikalavo i lenk priimti statym, kad kas treias seimas, kurio maralka esti lietuvis, bt a u k i a m a s L i e t u v o j e ( G a r d i n e ) . K a d a n g i 1569 m . unijos aktai leido aukti seimus tik Lenkijoje, tad lenkai dl ito labai spyrsi, taiau b u v o priversti nusileisti, nes lietuviai kitaip nesutiko jiems duoti paramos. M a t , lenkai, ruodamiesi surinkti prie turkus 60.000 kari, reikalavo, k a d Lietuva tam tikslui sudaryt 30.000 kari. Lietuviai tada pareik, k a d jie sudarysi tik 6.000 kari ir tik s a v o sienoms saugoti, o Lenkij j o s neleisi, jei lenkai nesutiksi, k a d seimai bt aukiami ir Lietuvoje. K a i lenkai pagaliau nusileido, tai lietuviai sutiko sudaryti 12.000 kari ir padti lenkams k o v o j e su turkais. T u o b d u priimtas statymas, k a d k a s treias seimas turi bti aukiamas Lietuvoje, buvo v y k d o m a s iki pat Respublikos galo. Iimi buvo padaryta tik didiausios netvarkos laikais X V I I I am-je, kai iirdavo beveik visi seimai. T u o b d u Gardinas pasidar tarytum antrj Lietuvos sostine. Visikai savarankikas Lietuvos laikymasis Viniaveckio laikais priklaus nuo Pac, kurie nenorjo bendrauti su didiaisiais savo partiniais prieais lenkais, o ypa su hetmon Sobieskiu. Sobieskio populiarumo didjimas ir pasisekimai karuose su turkais jiems buvo itin nemalons, ir dl to jie niekad nenorjo padti jam kariauti. Mirus karaliui Viniaveckiui, buvo daug pavojaus, kad igarsjs turk nugaltojas gali bti lenk paskelbtas karalium, todl Pacai tuojau pradjo stengtis jam trukdyti patekti sost. Taiau jiems nepasisek: Sobiesk vis dlto lenkai irinko. Pagaliau buvo priversti j pripainti ir Pacai, o su jais ir visa Lietuva. 5. J o n o Sobieskio (16741696 m.) elekcija K a i p ir ankstyvesnioje elekcijoje, taip ir kart b u v o du stipriausi kandidatai sost vl Pranczijos princas K o n d (nebe tas p a t s ) ir A u s t r i j o s remiamas Lotaringijos kunigaiktis Karolis. Pacai su Lietuva palaik Lotaringiet, kuris bt veds M y k o l o nal Eleonor. Didieji Lenkijos ponai su paiu het-

361.

monu Sobieskiu palaik Prancz kandidat. Kai pasirod, j o g nebus galima irinkti K o n d s , prie kurio kandidatr jau keliolika met k o v o j o bajorija ( J o n o Kazimiero ir M y k o l o laikais), tuomet pranczikoji partija pastat kandidatu savo vad hetmon Sobiesk. Igarsjs Lenkijos gynjas nuo turk, atvyks elekcin seim tiesiog i karo lauko, buvo labai palankiai lenk bajorijos sutiktas. Pacai, bijodami jo kandidatros, buvo pradj prie j veikti dar tarpuvaldio pradioje. Elekcinio seimo pradioje j vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti piasto" kandidatr (piastu tada b u v o vadinamas kiekvienas kandidatas i saviki). K a i lenkai to reikalavimo neprim, lietuviai pareik, j o g nepriJonas Sobieskis, painsi piasto savo val16741696 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir dovu, nors lenkai j ir Lenk karalius. irinkt. Lenkams irinkus Sobiesk, lietuviai pareik protest ir, sustoj kitoje V y s l o s pusje, elekcijos lauk nejo. Taiau lietuvi tarpe b u v o ir Sobieskio alinink: j palaik jo sesers vyras, Lietuvos lauko hetmonas ir vicekancleris M. K. Radvila, Sapiegos ir kiti Pac prieai. Jie atsiskyr nuo lietuvi d a u g u m o s ir prisidjo prie lenk. Po kiek laiko tuomet nusileido ir Pacai, ir Sobieskis buvo vis pripaintas. Taiau Pacai vis dlto liko amini jo prieai.

362.

6. J o n o Sobieskio politiniai planai ir jo valdymas Sobieskio ryiai su Pranczija. Sobieskio politika buvo dvilyp. K a i p guds karys ir kartas katalikas, jis pirmuiausia s v a j o j o nugalti turkus ir paalinti j pavoj krikionikajai Europai; ia jam reikjo dtis su Austr H a b s b u r g a i s . I kitos puss, per partij ir per savo mon prancz Marij K a zimier (kuri, tapusi karaliene, s v a j o j o ikelti savo gimines Pranczijoje), jis b u v o susiris su Pranczija, kuri vis laik rpinosi prie turkus palikti vien Austrij. T o d l po pirm kar, Pranczijai tarpininkaujant, su turkais buvo padaryta taika. Be to, Sobieskis padar sutart su Pranczija ir vedija prie Brandenburgo elektori ir imperatori ir pradjo ruotis karui prie elektori. K a r o ilaidas buvo pasiadjs padengti Liudvikas X I V ; nukariauta Prsija Sobieskiui turjo likti, kaip jo eimos kunigaiktija (jam tat b u v o labai svarbu, nes, paliks snums kunigaiktij, jis tikrai bt galjs tiktis, k a d Lenkijos ir Lietuvos sostas jiems atiteks). Taiau is planas nepasisek: seimas karaliaus neparm. Nepasisek Prsijoje n vedams. Sobieskio prieas hetmonas Pacas neleido j kariuomenei laisvai pereiti per emaiius (1678 m.). N e d a u g teturdamas kariuomens, jis negaljo visikai neleisti ved, bet vis laik dar klii ir, ved pulkus apstats Lietuvos kariuomene, lydjo per visus emaiius, irdamas, k a d jie eit siauru ruou, neisukt i kelio ir neplt. T a i p pat Lietuvos kariuomen j u o s lydjo, kai jie gro kar pralaimj (1679 m.). Susiartinimas su Austrija. Prsijoje kariavo tiktai vieni vedai ir u Pranczijos pinigus pasamdyta kariuomen, nuo kuri Fridrikas Vilhelmas (vadinamas didiuoju elektorium) lengvai apsigyn. Po nepavykusio bandymo Prsijoje, Sobieskis vl atsigr turkus ir susidjo su Austrija. M a t , viduje prie pranczikj politik vis didjo opozicija, o be to, prie Pranczij j m kurstyti ir mona: ji buvo usigavusi ant Liudviko X I V , kad tas nesutiko j o s tvo padaryti kunigaikiu. Sobieskis kartai myljo savo mon ir visada buvo jos takoje. T o d l jis m artintis su Austrija, juo labiau, k a d imperatorius adjo padti jo snui J o k b u i nukariauti M o l d a v i j , paadjo ileisti u J o k b o savo dukter ir, tvui mirus, paremti jo kan-

363.

didatr sost. Bet nepasisek n ia. Padarius sjung su Austrija, turkai upuol i ir pasiek net Vien. Kritikuoju momentu Sobieskis atskubjo imperatoriui p a g a l b ; Viena b u v o igelbta (1683 m.), ir turkai buvo ivaryti net i dalies Vengrijos. Bet gal gale Sobieskis vis dlto apsivyl ir ia. M a t , imperatorius tesirpino tik savo reikalais: M o l d a v i j jis nukariavo pats s a u ; J o k b u i adt dukter ileido u Bavarijos elektoriaus Maksimilijono. Vliau jis ipiro J o k b u i savo monos seser, N e u b u r g o princes J a d v y g , taiau n po to imperatorius tinkamai neparm s a v o svainio: tvui mirus, jis s o s t o negavo. Sobieskio politini plan iirimas. V i s o s karaliaus J. Sobieskio pastangos nujo niekais. Prie Pranczijos jis nebegro, nors Liudvikas X I V , vykds jo monos reikalavimus tvui, tuo bdu j vl patrauk savo pus. Planuota koalicija prie T u r k u s nevyko. Sjunga su imperatorium nedav j o k i o s naudos (imperatorius tiktai diaugsi, k a d Sobieskis atitrauk nuo jo dal T u r k j g ) . R u o d a m a s i s koalicijai prie T u r k u s , Sobieskis padar am i n j t a i k su M a s k v a . B u v o patvirtinta (1686 m.) A n d r u s a v o s sutartis su didelmis nuolaidomis M a s k v a i , taiau caras prie karo su T u r k a i s neprisidjo. D a u g dirbs, daug kariavs, J o n a s Sobieskis mir 1696 m., nieko nepasieks. V i s a s kratas buvo nepatenkintas jo pastangomis tvirtai valdyti, niek a d nenorjo duoti pinig jo planams vykdyti, o savavaliauti prat didikai visur jam prieinosi. Jie laik j sau lygiu p o n u : mat, visi atsimin partin bendradarbiavim ir kovas, kai Sobieskis dar tebebuvo hetmon, ir todl nenorjo jam pripainti karalikosios didybs. Utat jis pasisteng nustumti visus tuos, kurie buvo jam prieingai nusistat, ir p a d j o ikilti buvusiems savo draugams; bet ikil, ir tie pasirod es jo prieai. Jis rpinosi kaip manydamas laiduoti sost vyriausiajam s a v o snui Jokbui, taiau tam grieiausiai prieinosi didikai, kurie jautsi patys tur ne maiau teisi sostui. Nesantaika Sobieskio eimoje. gyvenimo pabaig Sobieskis susilauk nesantaikos net s a v o eimoje. Jo mona M a r i j a Kazimiera be galo nekent snaus J o k b o monos. J o k bas, kartai gindamas savo mon, dl j o s susipyks su motina,

364.

ketino net ivaiuoti i savo krato. T v o nusivylimas buvo neapsakomas. V i s a jo viltis dar buvo karaliaujant sukrauti turtai ir giminyst su imperatorium. Taiau, jam mirus, visa tai pasirod be verts: imperatorius J o k b o neparm, o turtai nebuvo sunaudoti jo kandidatrai sost, nes dl j m varytis sns ir gobi motina. Motina buvo didiausia snaus kandidatros sost prieinink ir agitavo u Pranczijos princ. Taiau karalium b u v o irinktas Saksonijos elektorius Fridrikas A u g u s t a s . 7. Lietuva J o n o Sobieskio laikais Sobieskis vis savo karaliavimo laik buvo susirpins Lenkijos reikalais. Jo valdymo pradioje Lietuvoje visam kam v a d o v a v o dideli jo prieai Pacai. Jie visi nuolat prieinosi karaliui. Seime lenkai su karalium priversdavo ir Lietuvos kariuomen ateiti pagalb prie turkus, taiau hetmonas Pacas jeigu ir nuvykdavo, tai visada veikdavo savarankikai, neklausydamas karaliaus, ir daniausiai ivengdavo didesni mi. Bet ne kart hetmonas Pacas visikai atsisak vykti prie turkus, paprastai remdamasis tuo, k a d pagal statymus Lietuvos kariuomen tegalinti ieiti u savo valstybs sien, tik seimui sakius. K l i u d y d a v o Pacai karaliui ir visuose kituose reikaluose. K a i p matm, jie nenorjo leisti pereiti vedams per emaitij Prsus, nors ie jo, kaip karaliaus sjungininkai. T a i p pat jie b u v o grieti karaliaus prieai ir seimuose. T o d l Sobieskis rpinosi kaip manydamas ikelti Lietuvoje kitas didik eimas. T u o bdu, jam padedant, ia pagaliau ikilo Sap i e g o s . Vienas i j, Benediktas, gavo Lietuvos idininko, o jo brolis J. Kazimieras didiojo hetmono urd. Pacai vienas po kito pagaliau imir, ir j turtieji urdai atiteko kitiems. Taiau ikil Sapiegos pasidar tokie pat nesukalbami, kokie b u v o ir Pacai: seimuose jie taip pat jo prie karaliaus pasilymus, k o v o j o su jo pastangomis palikti sost snui, o hetmonas Sapiega taip pat nenorjo klausyti karaliaus ir karuose. N e t (1683 m.) vykstant vaduoti Vienos, Sapiega nesiskubino su Lietuvos kariuomene ir atvyko tik po didiojo mio.

365.

Kiek su karalium nebesiskait sustiprj jo buvusieji favoritai, galima matyti, pav., i 1688 met Gardino seimo atidarymo. Karalius Sobieskis, nordamas, kad bajorija prast jo sn Jokb laikyti jo pavadutoju ir pdiniu, jam pavesdavo kariuomens vadovyb, duodavo atlikti kitoki valstybini darb ir visuose ikilminguose aktuose laikydavo j greta savs. Seimo atidarymo metu, kada vien sal sueidavo seimas ir senatas, jis taip pat pasisodindavo sn alia savs. Ir tai Gardino seimo pradioje, karaliui einant sal, hetmonas Sapiega, pamats greta sosto krsl snui, nuspyr j koja al, tardamas: Greta karaliaus pritinka stovti, o ne sdti". Karalius galingajam didikui nieko negaljo padaryti: seime jam reikjo bti labai atsargiam, nes kiekvienas konfliktas galjo iardyti seim. Bet dar aikiau Sapieg prieingumas karaliui pasirod byloje dl Radvilaits turt ir jos rankos. Boguslovo Radvilos ( 1669 m.) dukt, likusi mayt, augo globojama Brandenburgo elektoriaus Berlyne. Jos paveldtieji turtai buvo miliniki 185 dvar kompleksai! Todl, kai tik ji sujo metus, atsirado daugyb konkurent dl jos rankos. Vienas i t konkurent buvo ir karaliaus snus Jokbas. Tvo testamente jaunuts kunigaiktyts globjais, be elektoriaus, buvo dar paskirti Nesvyiaus Radvilos ir kiti tolimesni gimins. Bet elektorius, visikai nepaisydamas kit globj, sutuok aukltin su savo snum Liudviku (1681 m.). Seime dl to pasigirdo bals, reikalaujani visus kunigaiktyts dvarus konfiskuoti. Pamato tam buvo, nes statymai draud svetimaliams Lietuvoje sigyti dvar; be to, Statute buvo nuostatas, kuriuo nalaits, ijusios u vyro be ddi ir gimini sutikimo, nustoja paveldjamj teisi. Bet elektorius paadjo karaliui sumokti 40.000 taleri, ir byla buvo numarinta. Po 6 met ta pati kunigaiktyt tapo nale, ir vl prasidjo varytyns dl jos rankos. Pirmasis konkurentas vl buvo karalaitis Jokbas; be jo, dar pirosi vienas i Radvil, vienas i Sapieg ir keletas vokiei kunigaiki. Karalaitis Jokbas net pats atvyko Berlyn ir igavo i jaunos nals ratu pasiadjim, kad ji iteksianti tik u jo, o jei itekt u kito, tai nustot vis savo dvar. Bet vos Jokbas parvyko namo ir m ruotis vestuvms, ji slapta itekjo u Neuburgo princo Karolio Pilypo i Heidelbergo (1688 m.). Taip apgautas, karalius t pat met seime pasil, kad jos dvarai bt konfiskuoti valstybs naudai. Bet tam pasiprieino Sapiegos. Jie buvo gav i Karolio Neuburgieio 60.000 taleri ir paad, kad visi tie dvarai bus pavesti jiems globoti. Be to, jie svajojo pigiai juos nupirkti. Todl su visa savo vadovaujamja Lietuva jie pareik, jog neleisi skriausti nalaits ir jos teises ginsi net ginklu. Karalius turjo nusileisti. Tuo bdu uvo viltis, kad jo snus pasidarys turtingiausiu ponu, ir dl to negalima buvo net atkeryti.

366.

Tie dvarai tuo bdu ir liko Neuburgo kunigaikiams. Sapiegos buvo ketin juos nupirkti ir net buvo padar upirkimo akt, bet tam pasiprieino Nesvyiaus Radvilos, kurie jautsi jiems tur daugiau teisi. Vis dlto niekas t dvar nenupirko, ir j globju liko hetmonas Sapiega (jo mona Glebaviit buvo vienos Radvilaits dukt). U dvar globojim jis gaudavo kasmet po 40.000 auksin. O pareigos jam buvo nedidels tik nieko kito neleisti tuos dvarus. Taiau dl to jis susipyko ne tik su ka-

Paskutins Bir Radvilaits medalis, nukaltas jai turint 8 metus.

ralium, bet ir su Nesvyiaus Radvilomis; o tatai vlesniam Sapieg eimos likimui turjo daug reikms. Vis t turt savinink Radvilait mir 1695 m., vl palikusi vos 2 met dukrel, kuri itekjo u Zulbacho kunigaikio ir paliko taip pat vien dukter; ios paveldtuosius dvarus vliau (XVIII am. vidury) nupirko vienas i Nesvyiaus Radvil. Tuo bdu biriei Radvil dvarai atiteko nesvyieiams, dar labiau padidindami jau ir be to didelius j turtus. 8. Sapieg konfliktas su Vilniaus v y s k u p u Bostausku Sapiegos sigalj eimininkavo Lietuvoje, su niekuo nesiskaitydami. Jie buvo visagaliai: hetmonas savo rankose turjo kariuomen, o jo brolis idininkas vald visas krato pajamas. Suvaldyti j niekas negaljo, nes kiekvien seim buvo galima lengvai iardyti. Taiau seimai ir be to iirdavo (Sobieskio laikais i 11 seim iiro net 6; 16881696 m. laikotarpy iiro visi seimai). Lietuvoje betgi buvo grup didik, kurie nepanorjo bti Sapieg nustelbti, kurie dl to djosi su karalium ir stengsi jiems pakenkti. T i k ilgai niekas neidrso atvirai kovoti su

367.

Sapiegomis. Pirmasis stojo su jais kov artimas karaliaus, o ypa karaliens vedamai politikai v y s k . B o s t a u s k a s . Hetmonas Sapiega pastat v y s k u p o dvaruose kariuomens. K a d a n g i pagal statymus banytiniuose dvaruose nebuvo galima laikyti kariuomens (j pagal statymus galima b u v o laikyti tik valstybiniuose dvaruose), tai v y s k u p a s pradjo byl. Byla tssi labai ilgai, ir dl j o s iiro ne vienas seimas. Sprend j karalius, sprend senatas, primas ir popieiaus nuncijas. Pagaliau byla pateko Rom. Taiau hetmonas vis nenusileido; bylos metu jis dar daugiau pastat kariuomens banytiniuose dvaruose. V y s k u p a s u tai j net ekskomunikavo, udrauds tikintiesiems su juo ir jo alininkais bendrauti. Bet hetmonas t pai ekskomunikos dien tyia suruo Vilniuje triukming bali, ir niekas neidrso neatvykti. V y s k u p a s udraud dvasininkams, Sapiegoms dalyvaujant, laikyti pamaldas, bet kadangi beveik visi Vilniaus vienuolynai gyveno i j auk, todl, nedrsdami nusikalsti Sapiegoms, neklaus v y s k u p o . Hetmonas, kuris niekad nebuvo labai maldingas, tuo metu tyia kasdien a t v y k d a v o vienuolyn banyias mii klausyti. V y s k u p o spiriami, vienuoliai aikinosi gal jo neklausyti, nes jiems virininkai es tik j ordin generolai. Pasidar didel painiava. V i s a m krate virte vir agitacija, i abiej pusi pasipyl d a u g y b pamflet. Sapiegos visikai nepais v y s k u p o ir jo dvasinink agitacijos, seimely triukmaujani bajorij suvaldydavo su kariuomene, bet vis dlto byla veik ne j naudai: visi, nepatenkinti Sapiegomis, m kelti prie j u o s galvas, ir seimeliai kaskart vis darsi triukmingesni, danai juose net kraujas pasipildavo. O kai 1696 m. mir karalius Sobieskis, tai emaiiuose ir Lietuvos rytuose (Polocko, V i t e b s k o , M i n s k o srityse) prasidjo atviras judjimas prie Sapiegas. Oginskis ir keletas kit bajor, suorganizav bajorijos brius, m naikinti emaitijoje esanius Sapieg dvarus. Hetmono atsista kariuomen j u o s isklaid, taiau jie nenurimo ir vliau dar labiau iplt savo akcij. T a r p u v a l d i s didikams visada b d a v o b e galo svarbus. T a d ir dabar Sapiegoms b u v o itin svarbu elekcin seim kaip galint daugiau vesti sau paklusni atstov. Elekcijoje jiems rpjo stoti vieningos Lietuvos prieaky, k a d tuo b d u galt

368.

Sapieg rmai Antakalny (dabar ligonin).

daugiau nusverti renkant karali ir kad naujasis karalius turt labiau su jais skaitytis. O Lietuvoje jau buvo prasidjusi atvira kova prie j u o s ir dar tebebuvo nebaigta byla su vyskupu. T o dl hetmonas pasiskubino susitaikinti nors su dvasininkais; 1696 m. gale buvo pasirayta su v y s k u p o galiotiniais taika (pats v y s k u p a s tos paios bylos reikalu tada buvo ivyks R o m ) . Pasiraytja taika v y s k u p a s turjo ataukti ekskomunik, o hetmonas ivesti i banytini dvar kariuomen. Daugiau konflikt tarp hetmono ir v y s k u p o nebebuvo, ir vlesnse bajorijos kovose su Sapiegomis v y s k u p a s jau nebedalyvavo; jis net stengsi sutaikinti kovojanius. Deja, bajorija jau buvo sukelta, ir Sapieg prieai, vedami Oginskio, kaip tik stengsi pasinaudoti prie j u o s tarpuvaldiu. N o r s ir nelengva buvo sunaikinti Sapieg galyb, taiau bajorijai pradjo sektis. Po trej met Sapiegos buvo visikai nugalti.

369.

b. S a k s

dinastijos

laikai

(16971763 m.)

9. A u g u s t a s II (16971733 m.) ir jo elekcija Elekcija po J o n o Sobieskio buvo viena i nevariausi visoje Respublikos istorijoje: joje visk lm papirkimai. I daugybs kandidat (j b u v o net 18) stipriausi atrod Prancz princas K o n t y s (de Conti) ir A u str remiamas velionies karaliaus snus J o k b a s . Bet J o k b a s buvo nepopuliarus. Be to, jo eimoje jo kivirai dl tvo palikimo pasidalinimo, ir prie j veik net pati motina. T o d l stipriausia atrod Prancz partija. Liudviko X I V atstovas atsive milinik sum, ir daugumas didik buvo jo papirkti. Bet jis per anksti ivaist pinigus; kai jo pinigin jau buvo Fridrikas Augustas II, tuia, plaiai atskleid 1697-1706 ir 1709-1733 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius, 16941733 savj Saks elektoriaus Fridriko A u g u s t o atstom. Saksonijos elektorius (kurfiurstas). vas. T u o m e t daugumas, ypa i karalaiio J o k b o partijos, perjo A u g u s t o pus. Be to, j parm ne tik M a s k v o s caro, bet ir nuo J o k b o atsimetusio imperatoriaus atstovas. T u o b d u didel dalis bajorijos paskelb karalium Fridrik A u g u s t . Pranczikoji partija taiau atskirai paskelb irinktu princ Kont. Bet A u g u s tas jau su paruota kariuomene atskubjo K r o k u v ir ia karnavosi. Kontys irgi atplauk Dancig. Jo alininkai sudar konfederacij jam paremti. Taiau sunku buvo spirtis prie tvirt A u g u s t o saks kariuomen, ir K o n t y s sugro Pran-

370.

czij, o jo alininkai, gav i A u g u s t o dovan ir maloni paad, nusileido ir pripaino j karalium. 10. Lietuva A u g u s t o II elekcijos metu Lietuvoje tarpuvaldio metu tarp Sapieg ir j prie tebejo smarkios varytyns. Sapiegoms jau nebepavykdavo vis savo atstov vesti seimus, ir j prieai, lenk remiami, d a r y d a v o seimuose jiems daug nemalonum. G a v 100.000 taleri, Sapiegos palaik Pranczijos kandidat; j prieai palaik A u g u s t . Kai po elekcijos hetmonas Sapiega ruosi su visa kariuomene eiti prie Dancigo padti princui Koniui, jo prieas Oginskis su draugais (Kripinais, Zaranka, Pociejum, Katilu) stengsi patraukti savo pus dal kariuomens; maa to, subr bajorij, jie naikino Sapieg dvarus emaitijoj. M a t , jie tikjosi, k a d naujasis karalius A u g u s t a s j u o s parems prie savo paties prieus. Bet tuo tarpu Sapiegos, pereidami A u g u s t o pusn, ireikalavo i jo rat, kuriuo buvo sakoma Oginskiui ir jo draugams nurimti ir isiskirstyti. Karalius t rat dav nenuoirdiai: Sapieg galybs sunaikinimas ir jam buvo pageidaujamas. T o d l , suinojs tikrj karaliaus nor, Oginskis vl atnaujino savo ygius prie Sapiegas. emaiiuose ir G u d u o s e vl pradjo bruzdti bajorija ir naikinti Sapieg dvarus. Kaltindama Sapiegas savavalia, bajorija reikalavo net atimti i j visa valdi, visus urdus. K o l hetmonas tebeturjo savo rankose Lietuvos kariuomen, jam p a v y k d a v o sutramdyti bajorijos brius, tai vienoje, tai kitoje vietoje siauianius: susidr su kariuomene jie bematant isisklaidydavo. Bet kai hetmonas su kariuomene buvo ikviestas Lenkij kariauti su turkais, tai Sapieg prieai galjo Lietuvoje eimininkauti kaip tinkami ir prie grtant hetmon jau stoti su didelmis pajgomis. 11. Lietuvos ir Lenkijos teisi sulyginimo" statymas
(coaequatio iurium, 1697 m.)

V i s a valstybin santvarka, galutinai perorganizuota Lietuvoje Zigmanto A u g u s t o laikais, b u v o lenkika. T a i p pat i Lenkijos buvo imtos ir bajor laisvs. Pagrindiniai Lietuvos valdios aparato bruoai buvo tokie pat, kaip Lenkijoje, tik kai kuriais

371.

atvilgiais jie iek tiek skyrsi. T a i p antai, kai kuri Lietuvos ministeri teiss b u v o platesns u Lenkijos ministeri teises; pav., Lietuvoje hetmonas galjo laikyti kariuomen kur tinkamas, o Lenkijoje jis turjo j laikyti tiktai seimo nurodytose srityse. Lietuvos idininkas visas krato pajamas paimdavo savo rankas, o Lenkijoje p a j a m o s buvo laikomos paviet kasose, i kur j a s hetmonas paimdavo kariuomens reikalams; be to, jis tik tam tikru seimo nutarimu tegaldavo gauti tuos pinigus. Toliau, Lietuvoje jokio teismo sprendimas nubausti k nors infamija ar banicija (vis teisi atmimu ar itrmimu) tol negaliodavo, kol j patvirtindavo kancleris; Lenkijoje ito nereikjo. Sapieg prieai, nesiliaudami su jais kovoj, pagaliau m reikalauti susiaurinti teises t ministeri, kuriais buvo Sapiegos, btent hetmono ir idininko. M a t , abu broliai, turdami savo rankose krato kariuomen ir id, dar, k norjo. B u v o paleistas kis suvaryti hetmono teis i vienos vietos kit kiloti kariuomen ir suvaryti idininko teis s a v o nuoira valdyti pinigus. Ta paia proga dar b u v o reikalaujama susiaurinti kanclerio teises, atimant i jo teismo sprendim prieir. V i s a tai jo L i e t u v o s i r L e n k i j o s t e i s i s u l y g i n i m o (coaequatio iurium) kiu, nes tuo buvo norima suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos ministeri teises. Kancler itas teisi susiaurinimas ne taip skaudiai liet. J u o tada buvs Sapieg prieas D. Radvila bemeilijo atsisakyti nuo t savo teisi, k a d tik bt suvaryti Sapiegos. Kancleriui nesiprieinant, vieni Sapiegos nepajg apginti ministeri teisi, ir coaequatio iurium statymas buvo priimtas elekciniame seime (1697 m.). Taiau Sapiegos, nenordami isiadti savo galybs, n neketino laikytis ito statymo. T a i p antai, seimas paskyr kariuomenei stovyklas Gardino, A l y t a u s ir Pinsko apylinkse, bet hetmonas j laik visam krate. Idininkas taip pat tebereikalavo, k a d mokesi rinkjai ir toliau pinigus teikt jam paiam. T o d l Sapieg prieams buvo dar daugiau pagrindo kelti prie j u o s bajorij: buvo aukte aukiama, k a d Sapiegos lau tik k priimt statym, k a d jie savavaliauj. T o d l visa tolimesn k o v a su Sapiegomis jo io statymo a p s a u g o s kiais.

372.

12. Lenk k a l b o s vedimas Lietuvos teismuose T a m e paiame 1697 m. coaequatio iurium statyme buvo dar pasakyta, k a d visi Lietuvos teism sprendimai tur bti raomi nebe senja kanceliarine g u d kalba, bet lenk kalba. Lietuvoje iki Jogailos Vytauto laik nebuvo joki rat vidaus reikalams: visi dovanojimai ir teismo sprendimai bdavo atliekami odiu arba ymimi kokiais nors kitais enklais. Ratas buvo reikalingas tik susiinoti su usieniu. Jogaila su Vytautu pirmieji pradjo vartoti rat ir vidaus reikalams, vesdami j savo kanceliarijose. Didiojo kunigaikio ratai buvo raomi lotynikai ir gudikai (raant usienius, buvo vartojamos dar ir kitos kalbos). Veikiai vidaus reikalams sigaljo gud rato kalba, nes ji jau buvo vartojama Lietuvai tekusiose rus srityse ir lengviau buvo rasti moni, j mokani. Taiau ta gud kalba jau nebekalbjo n viena slav tauta. Nors ji, kilusi i senosios banytins slav kalbos, ir buvo vartojama visose rus kunigaiktijose, Lenkijos valdomoje Galicijoje ir Rumunijoje, taiau niekur ta kalba niekas nebekalbjo. Be abejo, kad ji buvo artima visoms slav kalboms. Pagaliau ji ir ratuose buvo nevienoda, nes kiekvienam krate ji savotikai pltojosi, gaudama daug vietos gyventoj vartojam odi. Taigi ja raytuose Lietuvos ratuose daug yra ir lietuvik odi. Dl to Maskvoje Lietuvos rat kalb net vadino lietuvi kalba. O lietuvikoji kalba valstybs reikalams buvo vartojama tik vlesniais laikais, be to, labai retai (pav., X V I I I am-je kartais lietuvikai bdavo skelbiamos valstiei pareigos: mat, ie kitos kalbos nesuprato; dar X V I a. danai lietuvikai bdavo skelbiami teism sprendimai). Nenuostabu, kad tuomet nebuvo raoma lietuvikai. Ir visose kitose valstybse prajo nemaa laiko, kol ratai buvo pradti rayti nekamja kalba. Pav., Lenkijoje nuo pirmj lotynik rat pasirodymo ligi lenkik sigaljimo prajo net 400 met. Be to, Lenkijos teismuose sprendimai tebebuvo raomi lotynikai iki pat nepriklausomybs galo, t. y. ir tada, kai Lietuvoje jie jau buvo raomi lenkikai. Lietuvoje juo sunkiau buvo susidaryti valstybinei kalbai, nes nekamoji kalba buvo ne viena. Tikrojoje Lietuvoje buvo nekama lietuvikai, guduose gudikai, bet ratai visur buvo raomi ta paia prastine gud kalba. Greta jos, dar buvo vartojama lotyn kalba, o nuo X V I am. vidurio pradta vartoti ir lenk kalba. Kadangi didiojo kunigaikio dvaras tada jau buvo lenkikas, ir patsai kunigaiktis daniausiai gyvendavo Lenkijoje, tai su juo reikal tur didinai palengva imoko lenk kalb ir pradjo j vartoti net savo tarpe. Vliau, kai buvo vesti

373.

bendrieji seimai ir kai atsirado daugiau bendr reikal su lenkais, lenk kalbos pramoko ir vidutinioji bajorija. Tuo bdu palengva Lietuvoje m rastis ir lenkik rat; X V I I a. gale lenkikai jau buvo raomi beveik visi dokumentai, bet teism knygos dar tebebuvo vedamos gud kalba. Lenkikai kalbaniai bajorijai tas atrod jau nebenatralu, ir todl ituo 1697 m. coaequatio iurium statymu teismuose buvo panaikinta gud kalba. Nuo tada visi oficials ratai pradti rayti vien tik lenkikai. Tik Banyia dar ilgai tebevartojo lotyn kalb. Vilniaus kapitula savo aktus pradjo rayti lenkikai tik nuo 1783 m., nors kitus ratus daug anksiau ra lenkikai.

Coaequatio iurium statymas buvo naujas Lietuvos ir Lenkijos suartjimo rodymas. Po Liublino unijos tarp abiej valstybi savaime palengva jo dar buvusi skirtum susilyginimas ir valdios organ susivienodinimas. Unijos akto metu Lietuvoje dar nebuvo kai kuri urd, kuri buvo Lenkijoj. Taiau jie pamau vliau atsirado. Pav., referendoriai Lietuvoje atsirado tik Batoro laikais; su lenk refendoriais jie buvo sulyginti 1635 m., t. y. Vladislovo Vazos laikais. Dabar tai buvo panaikinti dar lik ministeri kompetencij skirtumai. Po ito statymo, iki pat XVIII am. antrosios puss, kada buvo pradtos didiosios Respublikos reformos, jau nieko daugiau nebedaryta Lietuvos ir Lenkijos suartinimui: nors abiej valstybi organizacijos buvo atskiros, taiau jos jau buvo visikai vienodos. Tuo bdu varydamos bendr usienio politik, abi valstybs igyveno viena greta kitos beveik iki pat savo pabaigos. Kadangi bajorijos jau buvo tiek susigyvenusios, jog jautsi sudaranios vien visuomen, tai i pirmo vilgsnio atrod, jog tai tarsi viena valstyb.
13. A u g u s t a s II ir jo politiniai siekimai A u g u s t a s II b u v o stambaus sudjimo, tvirtas vyras. T o d l savo gimtinje jis b u v o vadinamas T v i r t u o j u (Der Starke). I jaunums b u v o pilnas didybs manijos ir s v a j o j o sukurti galing, absoliutikai valdom valstyb. V i s a m e kame jis norjo sekti Liudviku X I V , taiau mayt Saksonija netiko tam tikslui. T o d l , mets protestantizm, jis perjo katalikyb ir isirpino sau Lietuvos Lenkijos sostus. G a v s didiul jungtin valstyb, s v a j o j o vesti tvirt valdi ir sukurti galing ryt E u r o p o s imperij. Suvaldyti idykusius didinus ir jokios valdios nepripastani bajorij jam turjo padti saks kariuomen. K a d a n g i pagal pacta conventa jis negaljo prie savs laikyti tos kariuomens, tai jis s u g a l v o j o j pasilikti,
374.

apsiimdamas atkariauti turk uimtas Podols sritis. Bet karas su turkais greitai pasibaig: A u s t r i j o s sumuti, jie tas emes atidav be dideli kov. Padarius su jais taik (1698 m.), saks kariuomen reikjo isisti. Bet karalius A u g u s t a s , nenordamas likti be savo kariuomens, vl rado ieit. T u o pat metu M a s k v o s caras Petras I D i d y s i s ruosi prasiverti Baltijos jr. T a m tikslui reikjo ivyti vedus, valdanius vis pajr nuo R y g o s iki Estijos. A u g u s t a s irgi pasiryo prie jo prisidti; Petrui paliks Estij, jis s v a j o j o nusikariauti sau Livonij (Videm). ia jis ketino susikurti s a v o nuosav kunigaiktij. Tuomet, i vienos puss, turdamas savo kariuomen Videmje, t. y. Lietuvos pasieny, o i kitos puss, nuo Lenkijos netolimoje Saksonijoje, jis bt galjs lengviau suvaldyti ir didikus ir bajorij ir pasiekti absoliutikos valdios. T a m tikslui, dar turk karo metu, jis padar slapt sutart su Petru I prie vedus. T o d l karui su turkais pasibaigus, jis saks kariuomens namo negrino, bet isiunt j ariau Livonijos Lietuv. I ia ji vliau pradjo pulti vedus. ved karalius K a r o l i s X I I , ivijs j i Livonijos, siver i pradi Lietuv, o paskui ir Lenkij. T u o b d u prasidjo didelis vadinamasis i a u r s k a r a s . A u g u s t u i b u v o geras pretekstas sisti kariuomen Lietuv: jis saksi nors sutvarkyti Lietuv, kur, hetmonui Sapiegai grus i karo su turkais, susirinkus bajorija ruosi pradti su juo vidaus kar. 14. Tolimesns Lietuvos bajorijos k o v o s su Sapiegomis ir 1700 m. Valkinink konfederacija G a r d i n o paliaubos. Kai Podolje jo karas su turkais, tenai su kariuomene buvo ivyks ir hetmonas Sapiega. Jo prieai tuo tarpu sigaljo Lietuvoje, apnaikino Sapieg dvarus ir, sutelk bajorij, sutiko grtant hetmon paliai Gardin (1698 m.). Livonijos link karaliaus siuniama saks kariuomen tuo metu irgi pasiek Gardin. Jo generolas Flemingas pasidar tarpininku tarp bajorijos ir Sapieg. Sapieg pus buvo tvirtesn. Taiau karalius nenorjo leisti jiems nugalti bajorijos, nes jis

375.

norjo, sutramds Sapiegas, patsai valdyti Lietuv. T o d l Flemingas palaik bajorijos pus ir privert Sapiegas padaryti sau nenauding taik. Hetmonas pasiadjo d a l k a r i u o m e n s p a l e i s t i , o likusij laikyti seimo nurodytose vietose. Bajorija i s a v o puss turjo atsisakyti reikalavusi atimti i Sapieg visus urdus. T o d l abi puss isiskirst nepatenkintos, ir kiekvienu momentu vl reikjo laukti naujo susirmimo. Sapiegos atleist kariuomen pasisamd savo pai pinigais ir n neketino nusileisti. Jiems tik vieno tereikjo pasiekti, k a d karaliaus kariuomen neberemt b a j o r i j o s ; netrukus jie to ir pasiek. Sapieg susiartinimas su karalium. Po itos taikos karaliaus kariuomen buvo isista emaitij, kur jai b u v o tarsi pavestas pastatyti ventosios uostas (prie Palangos), bet i tikro ji ten turjo laukti patogaus momento siverti Livonij. Ten bebdama, ji didiai sipyko emaii bajorijai, ir visa Lietuva kartu su Lenkais m reikalauti, k a d karalius j grint atgal Saksonij. Sapiegos betgi m remti karaliaus sumanyt kar su vedais. D l to karalius palinko j pus ir net p a v e d jiems dar daugiau pasamdyti kariuomens. T a d a Sapiegos vl pradjo drsiai eimininkauti Lietuvoje, su niekuo nebesiskaitydami; j prie kurstoma bajorija ir vl m bruzdti. Valkinink konfederacija ir Sapieg pralaimjimas (1700 m.). Sapiegoms visus jga tramdant, vis dlto 1700 m. visam krate atsirado daugyb j dvarus pliani bri, kurie pagaliau susispiet L y d o s ir A m e n o s apylinkse, o i ten atjo prie V a l k i n i n k . i a jau buvo sutraukta visa Sapieg kariuomen ir dalis jiems itikimos bajorijos. Taiau Sapieg prie j g o s b u v o didesns: prie Sapiegas b u v o susirinkusi beveik visos Lietuvos bajorija ir visi didinai. Jie kiekvienas irgi atsived samdytos kariuomens s a v o dvar milicijos. Bajorija sudar konfederacij ir pasiadjo tol nesiskirstyti, kol b u s sunaikinti Sapiegos. Konfederacijos maralka b u v o irinktas Katilas, o regimentorium (karo v a d u ) M y k o l a s Viniaveckis. Vilniaus vyskupui Bostauskui tarpininkaujant, dar buvo mginta tartis, taiau, n vienai pusei nenusileidiant, teko pagaliau kautis. V i s dien utrukusios kautyns pasibaig Sapieg pralaimjimu. J kariuomenei v a d o v a v s hetmono snus M y k o l a s (visi kiti

376.

Sapiegos, v o s prasidjus kautynms, p a b g o Vilni) vakarop buvo apsuptas ir turjo pasiduoti. Viniaveckis j nusive Valkininkus, kur kit ryt siutusi bajor minia, nepaisydama Viniaveckio pasiprieinimo, j kardais s u k a p o j o (kartu b u v o sukapoti dar du belaisviai). Kiek bajorija deg neapykanta Sapiegoms, rodo Valkinink vykiai ir belaisvi sukapojimas. Kai Mykolas Sapiega pasidav, bajorijos regimentorius, grins jam kard, nusive j savo karietoje Valkininkus (kautyns vyko iaur nuo Valkinink, Leipnuose). ia jis udar belaisv prancikon vienuolyno celje, greta savs. Tuo tarpu bajor minia lauke siuto. Per nakt miestely girtuokliavusi ir siautjusi, ryt minia apsupo vienuolyn, reikalaudama belaisviui mirties. Jaunojo Sapiegos praomas, Viniaveckis ijo jos nuraminti bet ant didin tusi minia nenorjo jo n klausyti; buvo girdti bals: Jie visi lygs! Tarp savs susitars, o vargai bajorai j fantazij turs apmokti savo gyvybe ir t u r t u . . . Kur mano brolis? ! . . . " Kiti minjo Leipn laukuose uvusius snus, tvus ir kitus gimines. Nebebuvo jokios vilties. Nieko nepadjo n pakviestas bajorijai artimesnis Katilas; Oginskis n nepasirod. Atvykusio vyskupo Bostausko pastangos irgi nujo niekais: bajorai kardais sukapojo jo kariet, kiti ikink nusived arklius, o jis pats, maiau girt padedamas, vos spjo pasprukti nuoalesn viet. Kadangi vienuolynas buvo udarytas, tai keletas bajor usirit praard stog ir, lind vidun, atidar duris. Minia pagaliau atsidr prie belaisvio cel, kuri ustojo Viniaveckis. Kur laik pastovjusi, minia staiga nustm Viniaveck al ir siverusi m kapoti belaisv kardais. Apsvaigus isits j kiem ir ten baig savo kruvin darb . . . Taip uvo jaunas, daug grai vili turjs didikas, imperatoriaus tarnyboje pasiymjs generolas. uvo dl to, kad buvo Sapiega, nors pats bajorijai buvo kuo maiausiai nusikalts. Paskutiniame susirmime jis kaip tik buvo links taikintis, nesutiko tik jo dd idininkas ir tvas hetmonas. Tuojau po to iauraus darbo ta pati bajorija ukapojo kardais bandius pabgti belaisv Voin ir j gynus Kuravii. J vis lavonai itisas 3 dienas iguljo kieme, nes, bijodami bti tarti Sapieg biiuliais, niekas nedrso atiduoti jiems paskutins paslaugos. Tik ketvirt dien vyskupo Bostausko ir Viniavecki rpesi jie buvo palaidoti. Visa tai labai charakteringa to meto bajorijos nuotaikai ir jos veikimo bdui. itoki kruvin vaizd atsitikdavo danuose bajorijos susibrimuose, o ypa seimeliuose.

377.

Valkinink konfederacijos nutarimas. Po it kruvin vyki Sapiegos p a b g o i Vilniaus Lenkij. Ten jie m iekoti paramos pas karali ir seime. Lietuvos bajorija tuo tarpu pasiryo j u o s visikai sunaikinti. T e n pat, Valkininkuose, visus Sapiegas ji paskelb krato idavikais, j dvarus konfiskuotais, j turtus urdus atimtais. odiu, viskas i j buvo atimta; pagaliau ir pavojinga buvo jiems k nors palikti, k a d atsigav neatkeryt. Bajorija tuojau sudar savo valdi; kariuomen 2 metam paved Viniaveckiui, o Katilui su Oginskiu dav teis per tuos 2 metus skirti ir rinkti mokesius. Sapieg byla ir j pasidavimas Karoliui X I I . T u o tarpu b u v o pradti naikinti Sapieg dvarai. Taiau bajorija suprato, k a d jai tik tada pasiseks sunaikinti Sapiegas ir vykdyti savo siekimus, kai j parems karalius ir kai seime laims byl. T a m tikslui tuojau b u v o nusista pas karali delegacija, kuri turjo prayti paimti bajorij savo glob ir patvirtinti j o s nutarimus. N o r d a m i tuo reikalu laimti, ymesnieji bajorijos vadai net b u v o pasira A u g u s t o reikalaujam rat, kuriuo jie v i s o s L i e t u v o s vardu a t s i a d j o savo teisi rinktis v a l d o v u s ir p a s k e l b j a b s o l i u t i k a i valdaniu didiuoju Lietuvos kunigaikiu su p a v e l d j a m j a t e i s e . Bet tas ratas pasipiktinusio 1701 m. V a r u v o s seimo b u v o vieai sudegintas, ir pagaliau jo visi isigyn. Byla dar ilgai b u v o neiprsta. Karalius Sapieg nerm, bet ir neatstm. Jis laik j u o s prie savs, kaip baub Lietuvos bajorijai, k a d ji per d a u g neididt. N e g a u d a m i niekur paramos ir matydami naikinamus savo dvarus, Sapiegos pasidav tuo metu Lietuv engianio Karolio X I I globai. ia dar verta plaiau paminti Lietuvos bajorijos rat, skelbiant karali August absoliutiku didiuoju Lietuvos kunigaikiu su paveldjamja teise. tai charakteringa jo itrauka: . . . Isiadame vis savo beveri lenkik didiosios Lietuvos kunigaiktijos, Lenk karali ir didij Lietuvos kunigaiki ms protviams duot laisvi. Atmetame laisv prieinimosi od (t. y. liberum veto) ir apie valstyb galvojimo laisv. Valdi ir jos dispozicij taip pat pavedame ir teikiame ms absoliutikajam ir aukiausiajam viepaiui, viesiausiajam Lietuvos kunigaikiui, kaip kadaise j turjo paveldjamieji Lietuvos kunigaikiai. Gediminai,

378.

Algirdai, Jogailos viepatavo absoliutikai. Aminai isiadame laisvojo Lenk karaliaus ir didiojo Lietuvos kunigaikio rinkimo teisi su visais j punktais, klauzulmis ir paragrafais . . . " Toliau jie pasiada laikytis savo valdovo duot statym; o kas drst tam viskam prieintis, tok, kaip maitinink, be jokio teismo ir statymo baus ms paveldjamasis monarchas, viesausiasis kunigaiktis Fridrikas Augustas, neatsivelgdamas luom, lyt ir padt, savo, kaip aukiausiojo ir aminojo didiosios Lietuvos kunigaiktijos viepaties, teise ir autoritetu . . . " Tas ratas pasiraytas vis ymesnij Sapieg prie, bajorijos vad (Viniaveckio, Oginskio, Katilo, Radvilos, Pociejaus ir kt.). Jis datuotas Valkininkuose 1700 m. lapkriio 24 d., t. y. t pai dien, kai buvo padarytas nutarimas, skelbis Sapiegas idavikais; bet i tikro jis buvo suraytas vliau, ir paraai surinkti atskirai. 17012 m. Varuvos seime vis dlto niekas neidrso jo ginti. Neprisipaino jo n karalius, ir tuo bdu jis be jokio pasiprieinimo buvo Varuvos aiktje budelio sudegintas. Jis neturjo joki padarini; bet vis dlto tatai rodo, kad ir iuo metu Lietuva aminojo ryio su Lenkija dar nebrangino: jos bajorijos vadams sutinkant, karalius ruosi Lietuv valdyti kitokiomis teismis, negu Lenkij. Ir jei ne ved antpldis, tai, be abejo, karalius, remdamasis ituo ratu, su savo saks kariuomens pagalba bt bands pradti valdyti Lietuv absoliutikai. Taiau ved antpldis atne visai kitonik rpesi. 15. ved antpldis ir karas su jais K a r o pradia. K a i A u g u s t a s II su Petru I padar sutart atimti i ved Baltijos pajr, tuo metu ved karalium buvo jaunutis Karolis X I I ; jam tebuvo vos 18 met amiaus. A u g u s tas II su Petru I, be to, trauk sjung Danij ir Brandenburgo kunigaikt. T u o b d u vedija buvo i vis pusi apsupta, ir niekas negaljo tiktis, k a d jaunutis Karolis X I I sugebs prie visus prieus atsispirti. Jis buvo itroks karo laur, s v a j o j o tik apie didius laimjimus, taiau b u v o prastas politikas: net neinojo, k veikt, jei nukariaut ir vis pasaul. J a m buvo svarbu tiktai pats karas. Ir i tikro Karolis X I I pasirod genialus ir drsus karo v a d a s . I vis pusi apsuptas, jis pasiryo nugalti prieus vien po kito. Staiga vienu puolimu jis suvald Danij, o padars ia taik, ties N a r v a (Estijoje) visikai sunaikino caro kariuomen. Po to jis atsigr A u g u s t o kariuomen, apgulusi R y g . Ivijs j i Livonijos, pasiskelb
379.

eins paalinti A u g u s t o nuo sosto ir per Lietuv trauk Lenkij. Lietuva karo pradioje. Lietuvoje tuo tarpu ( p o Valkinink konfederacijos) eimininkavo Sapieg prieai. Livonijoje su vedais kariavo tik saks kariuomen, kurios A u g u s t a s kaskart vis daugiau gabenosi i Saksonijos. Seimas ir senatas vis laik rpinosi ivengti karo, ir todl nesiunt prie vedus valstybs kariuomens. T a d Karoliui X I I i pradi nebuvo pagrindo vertis Lietuv ir Lenkij. Bet ia jam p a d j o Sapieg byla. Nerasdami paramos nei seime nei pas karali, jie umezg ryius su vedais, ir Karolis X I I nusiunt emaitij s a v o kariuomens apsaugoti bajorijos pliam SaKarolis XII, 16971718 m. ved karalius pieg dvar. Bajorijai ir valstybs kariuomenei v a d o v a u j s Viniaveckis puol ved kariuomen. T a d a Karolis X I I , pasiskelbs ess puolamas, su visa savo kariuomene um emaitij, Kaun, Vilni (1702 m.) ir nuygiavo Lenkij, ketindamas A u gusto vietoje pastatyti kit karali. Sapiegos tuo tarpu gro Lietuv, hetmonas g a v o dal ved kariuomens ir liko Vilniuje. V i niaveckis, Oginskis ir kiti Sapieg prieai su s a v o kariuomens briais tuo tarpu tebebuvo krate. Su ta kariuomene ir suorganizuotais bajorijos briais (konfederacijomis) jie puol ved u s ir Sapiegas. Iki pat karo p a b a i g o s vieni kitus naikino, teriojo krat, galutinai nelaimdami nei vieni nei kiti. 16. Stanislovo Leinskio irinkimas karalium ir karo pabaiga St. Leinskio irinkimas. Atjs Lenkij, Karolis X I I sumu A u g u s t o kariuomen, ir A u g u s t a s gana ilgai jau ne-

380.

bedrso stoti vie m. Jis klajojo po krat, organizuodamas jgas, o Karolis tolydio reikalavo, k a d primas aukt seim ir paskelbt A u g u s t netekus sosto. Lietuva ir Lenkija b u v o naikinamos, pliamos, nes tiek sava, tiek prieo kariuomen turjo pragyventi i vietos gyventoj. Krate kilo neapykanta ne tik prie vedus, bet ir prie A u g u s t . T o d l visuotinio sukilimo prie vedus, kaip 1656 m., nebegaljo bti. Pagaliau 1704 m. Karolis privert suaukti elekcin seim, kuris, apstatytas ved kariuomene, paskelb karalium Poznans vaivad Stanislov Leins k . A u g u s t a s tada atnaujino sutart su Petru I ir, atjus jo kariuomenei, pradjo nauj kar su vedais, taiau Karolis X I I vienu ygiu ivijo A u g u s t net Stanislovas Leinskis, u Lenkijos sien, ir is 17061079 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius; 1733 m. buvo irinktas p a b g o j Saksonij. Karolio X I I ygis ( 1 7 6 6 m.). Saksonij ir Altrandtato taika (1706 m.). T u o tarpu caras Petras I skmingai kariavo su vedais Estijoje, um N a r v , Tartus ir N e v o s p a u p y pradjo statyti bsimj Rusijos sostin P e t r a p i l (dabartin Leningrad). I ia, susitars su Augustu, jis atvyko Lietuv ir um Vilni. Viena jo armija atjo Brast, bet stipriausios jo pajgos stovjo Kijeve. Brast atvyko ir A u g u s t a s . Karolis X I I staiga sumu A u g u s t o kariuomen; caro kariuomen i Brastos pati pasitrauk. Sumans suduoti Augustui smg skaudiausioje vietoje, Karolis nuygiavo Saksonij. Pabgs visko netekti, A u g u s t a s Altrandtate ( S a k s o n i j o j e ) padar su Karoliu taik, atsiadjo Respublikos sosto ir pripaino karalium Leinsk (1706 m.).
antr kart, bet sost nepateko

381

Karolio X I I ygis Rusij ir Poltavos mis. Karolis X I I buvo padars su Respublika Olivos sutarties slygomis (ir. 328 psl.) taik tuojau po Leinskio karnacijos. T o d l jam dabar beliko tiktai vienas prieas caras Petras D i d y s i s , kuris tuo tarpu su kariuomene buvo jau Lenkijoje ir skelbsi ess lenkikj laisvi gynjas, visikai nesiskaitydamas su Leinskiu. V i s a Lenkija buvo rus uimta; Lietuvoje dar tebebuvo ved kariuomen, Sapiegos ir, A u g u s t u i atsisakius nuo sosto, prie j prisidjs Viniaveckis su Z a v i o s v a d o v a u j a m a bajorijos konfederacija, palankia Leinskiui. Prie j u o s tebeveik Oginskio ir kit briai. T u o tarpu 1707 m. pradioje gro i Saksonijos Karolis X I I , ir rusai pradjo trauktis. T r a u k damiesi jie visk naikino, gabenosi Rusij turtus ir belaisvius, o ko negaljo isiveti, t degino. Karolis X I I s v a j o j o pasiekti M a s k v ir paalinti nuo sosto Petr I. K a d a n g i jam buvo paadjs sjung kairje Dniepro pusje caro valdom kazok hetmonas M a z e f a , tai jis ygiavo Ukrain. J lydjo caras, apsiauts su kariuomene i vis pusi; miestai nepasidav, bet Karolis X I I v y k o , palikdamas j u o s upakaly nepaimtus. Pakeliui caras visk naikino, ir ved kariuomenei trko net maisto. T o d l Karolis s k u b j o pas Mazef, tikdamasis visko gauti, pailsti ir sutriukinti caro kariuomen. T a iau caras, suinojs apie M a z e f o s smoksl, isklaid jo jgas, ir M a z e f a prisijung prie ved tik su mau kariuomens breliu. Pasieks P o 1 t a v , Karolis pamat, k a d geresni slyg nebegalima tiktis, ir todl pasiryo laimti arba ti M i s pasibaig ved pralaimjimu. Sueistas Karolis X I I isigelbjo pabgs T u r k u s , o jo kariuomens viena dalis uvo, kita pateko nelaisv (1709 m.). K a r o pabaiga. Karolis X I I dar tikjosi atsigauti, sukls prie car turkus. I tikro jam pasisek: 1711 m. ties Prutu caras v o s neuvo su visa savo kariuomene; tik papirks sultono ministerius, isigelbjo ir padar gana palanki sau taik. T a i p pat papirkimais jis iveng nauj turk puolim, ir Karolis pagaliau buvo priverstas isidanginti i T u r k i j o s . Su mau palydov breliu jis gro per Vokietij vedij, kur jo jau seniai lauk nauji rpesiai. Po it nenauding kar,

382.

prie vedij brsi nauja koalicija. N a u j o karo metu Karolis ir uvo (1718 m.), imdamas Norvegijoje Fridrichshals tvirtov. 17. A u g u s t o II grimas sost Karoliui X I I pralaimjus Poltavos m, A u g u s t a s II pasiskelb grts, nes buvs smurtu priverstas atsisakyti nuo sosto. T u o tarpu caro kariuomen um beveik vis Lietuv ir Lenkij, o Leinskis pabgo usien. C a r a s ia eimininkavo, kaip namie. Taiau bajorija nenorjo nusileisti A u g u s t u i . Ji reikalavo, k a d visus ginus isprst seimas ir k a d caras atitraukt s a v o kariuomen. 1710 m. suauktas seimas, gsdinamas netoli stovinios caro kariuomens, buvo priverstas priimti visus A u g u s t o ir caro reikalavimus; seimui buvo tik paadta paalinti rus kariuomen. Taiau po seimo rus kariuomen nebuvo ivesta. A u g u s t a s II sil carui pasidalinti Respublik (t jis ne kart b u v o sils ir anksiau) ir eimininkavo, su niekuo nesiskaitydamas. N e t jo saks kariuomenei buvo atlyginama ido pinigais. C a r o kariuomen pagaliau pasitrauk i Lenkijos, taiau pasiliko Lietuvoje. Lietuvoje liko dalis ir saks kariuomens, kuri visk pl, naikino. Mat, A u g u s t a s tyia leido kariuomenei savavaliauti, nordamas tuo b d u sukelti bajorij, kad, j numalins, galt padiktuoti naujos absoliutikosios santvarkos slygas. Bajorija i tikro sukilo ir (17141715 m.) pradjo kurti konfederacijas. Taiau A u g u s t u i nepasisek jo., suvaldyti ir padiktuoti jai savo slyg, nes simai caras, pasiskelbs gins bajorijos laisves. T a i k o s slygas bajorijai padiktavo ne A u g u s t a s , o caro generolas Dolgorukis. 18. 1717 m. nebylys seimas" Seimas ir taikos slygos. S u a u k u s seim, kuris turjo sukilusi bajorij sutaikinti su karalium, generolas D o l g o r u k i s jame padiktavo i anksto tam tikroje taryboje nustatytas slygas. Jei kuri pus j nepriimt, prie t jis pagrasino ia pat stovinia caro armija. Visi buvo labai nepatenkinti, taiau prie jg teko nusilenkti. N o r s iaipjau visi seimai b d a v o labai audringi, atstovai juose m g d a v o daug kalbti, ir po ilg kalb
383.

seimas daniausiai iirdavo (i A u g u s t o II iki tol aukt seim buvo iir net 7), bet dabar niekas nedrso kalbti. Pateiktosios slygos buvo tylomis priimtos, ir visas seimas su visais formalumais teutruko v o s 6 valandas. Dl to, k a d jame niekas nekalbjo, jis i r vadinamas n e b y l i u . R u s tarpininkavimo padariniai. Priimtomis slygomis, A u g u s t a s turjo per 25 dienas grinti savo kariuomen Saksonij, o bajorijai buvo atimta teis kurti konfederacijas; be to, b u v o apribota hetmon valdia, o kariuomens tebuvo palikta i viso vos 24.000, 18.000 Lenkijai ir 6.000 Lietuvai. Taiau blogiausias viso to padarinys buvo tas, kad taika buvo padaryta, tarpininkaujant caro generolui: toliau jau vis laik carai m kitis Respublikos vidaus reikalus. I vienos puss, jie djosi bajorijos laisvi gynjais, o i kitos, neleido padidinti kariuomens. K a i p viso ito kiimosi pagrindas, buvo nurodomas caro galiotinio paraas 1717 m. susitarimo akte; carai tuo b d u aikinosi, kad, tarpininkaudami gine tarp susikonfederavusios bajorijos ir karaliaus, jie pasim pareig saugoti, kad itos slygos bt v y k d o m o s . iaipjau po vis it kar tarp R u s i j o s ir Respublikos visk a s liko, kaip b u v o : tebegaliojo 1667 m. A n d r u s a v o j padaryta ir 1686 m. su maais pakeitimais patvirtinta taika (ir. 330, 364 psl.). Jau anoje taikoje carams buvo duotas pretekstas kitis Respublikos vidaus reikalus, nes ten b u v o trauktas pasiadjimas nespausti pravoslav. D a b a r prie to dar prisidjo caro tarpininkavimo faktas. T a d nuo io momento prasidjo ilgas nuolatinio rus kiimosi ir net visiko j viepatavimo Respublikoje periodas, kurs truko iki pat Respublikos galo. 19. K a r padariniai Lietuvos kiui ir maras (17081711 m.) ved karas prasidjo 1701 m., bet jau daug anksiau prie j, dar nuo 1696 m., Lietuvoje jo vidaus karas. T a d nuo smyi pradios iki 1717 m. taikos karai jo net 21 metus. Vis t laik krate buvo pliami ir naikinami dvarai, kaimai ir miestai. I pradi bajorija naikino Sapieg ir j biiuli dvarus, Sapiegos jiems kartais tuo pat atsilygindavo. Prasidjus karui su vedais, krat naikino saks kariuomen, vedai, rusai, vairios

384.

konfederacijos ir pon s a m d y t o s kariuomens briai. Greta j, dar atsirado tikr plik bri, kurie vis t smyi metu galjo lengvai pelnytis. Siaubiami valstieiai ibgiojo, kiti buvo iveti net Rusij ar pakliuvo kur nors kariuomen. Kaimai ir dvarai b u v o sudeginti, ir daug kur po karo s o d y b vietose tebuvo tik krmai. Be paties visa naikinanio karo, prie krato nelaimi dar prisidjo ir 17081711 m. siauts baisus m a r a s ir kitokios epidemijos. Gyventojai bgo kitus kratus, kur tikjosi iliksi gyvi, o likusieji ia, ypa miestuose, mir imtais ir tkstaniais. Apskritai nuo lig, b a d o ir karo baisenybi imir k o k s 1 / gyventoj. D a u g e l y viet inyko s o d y b o s , ir itisi Lietuvos plotai pavirto dykumomis. Po karo kis b u v o visikai sunaikintas. Didikai b u v o prasiskolin, j ir bajorijos dvarai sudeginti, valstieiai imir, ivaikyti ar ibgioj. T o d l nenuostabu, k a d apie tuos karus ir ved antpld Lietuvoje yra lik daug padavim, dain ir pasakojim. I ito karo laik yra nemaa visoje Lietuvoje inom vedkapi (vedkapiais danai vadinami ir visi seni kapai). Po it kar, jei neskaitysime maesni vidaus neramum, didik tarpusavio kov ir rus kariuomens perjim, kar Lietuvoje nebebuvo iki 17691772 m. vadinamosios Baro konfederacijos. Taiau Lietuvos kis labai pamau teatsigavo, juo labiau, kad nebuvo vedama jokios kio atgaivinamosios politikos; netvarkingoj pasilikusioj valstybj jis negaljo spariai atsigauti. Maras. Patys sunkieji laikai prasidjo nuo 1706 m. Kaip tyia 17068 m. buvo labai nederlingi. 17089 m. iema pasirod nepaprastai alta, ir karo baisenybi ivaikyti gyventojai, ypa valstieiai, pasislp mikuose, tiesiog mir nuo alio ir bado. Tais paiais 1708 m. prasidjo baisus m a r a s , siauts iki 1711 m. Daugumas gyventoj nuo bado ir maro bgo Prsus ir kitur, tikdamiesi rasti geresnes slygas. Minios moni supldo Vilni, kur tikjosi gauti duonos. Tatai tik dar labiau pasunkino miesto bkl, ir jis nieko negaljo padti pabgliams. Prasidjo didiausias brangymetis: duona pabrango keliasdeimt kart. Neturdami maisto, mons valg unis,kates, gaud iurkes, o galvij ir arkli sunku buvo ir besurasti. Duonos atvedavo i Voluins, bet sunkiomis karo slygomis jos nebuvo galima kiek reikiant i ten atgabenti. Pagaliau atsirado net mog-

385.

(A.

B a d o metais. Grotgero paveikslas).

dr. Paliai Vilni buvo sugauti 8 plikai, kurie, nuud ir suvalg savo monas ir vaikus, upuldami udydavo praeivius ir misdavo j lavonais. Mieste kasdien nuo bado ir maro mirdavo deimtys ir imtai moni. J lavon buvo pilna gatvse, ventoriuose, patiltse ir ant rm laipt. Nebdavo galima j spti n laidoti. Laidojo daugiausia v . R o k o v i e n u o l i a i e r e m i t a i , kuri daugumas irgi buvo ibgioj. Yra lik ini apie vien vienuol, kuris kasdien palaidodavs po kelet deimi lavon. Vien kart, jam veant laidoti 6070 gatvse surinkt lavon, ved kareiviai atm jo arkl, bet netrukus gyventojai jam kit parpin, ir jis galjs tsti darb. Nuo 1708 m. liepos mn. iki 1709 m. Velyk jis palaidojs 22.862 lavonus. Maras siaut kartu su raupais, dezinterija, influenca ir kt. ligomis. Jis nesiliov n ateinaniais metais. Taip antai, 1710 m. viename tik Vilniuje mir apie 20.000 krikioni ir 4.000 yd. Tas pats buvo ir visame krate. Maras buvo pasieks ir Maj Lietuv; pav., Klaipdoje 1710 m. mir 1.883 mons, o visoje Ma. Lietuvoje apie 150.000. Ir ten atsirado dykum, kur vliau lietuvi gyventoj tarp buvo atgabenta kolonist i Vokietijos. 1711 m. maras aprimo, bet galutinai pasibaig vos 1717 m. Krato sunykimas. Apskritai Lietuvoje nuo vis t baisenybi inyko ne maiau, kaip 1 /s gyventoj, o kai kuriose srityse, pav., e-

386.

maiiuose apie 2/. Kaimuose, kur anksiau bdavo apie 100 gyventoj, teliko vietomis vos 23, kai kur nieko neliko, ir sodyb vietoje l mikas. Pav., 1712 m. praneime apie Alytaus karaliaus ekonomijos dvarus tai kas pasakyta: Ekonomija, nukentjusi nuo maro, svetimos kariuomens ir saviki, o ypa nuo kunigaikio M. Viniaveckio kariuomens, palikusi visikai be gyventoj. Ekonomijos dirvos, kur anksiau bdavo sjami kvieiai, apaugo ne tik piktolmis, bet ir krmais. Kur anksiau buvo plats kaimai, dabar tik locus ubi Troia fuit". Valstiei lnos nugriautos ir nakia slapta kakur nuvetos, o kur vienas Dievas teino, nes, nesant moni, niekas j nesaugojo . . . " Kiti karaliaus komisarai, tais paiais metais atvyk Brastos ekonomij, rao: . . . N e r a s t a n maiausio daiktelio. Nerasta net nei paties dvaro nei palivarko, kurie danai apie Brast stoviniavusios Lietuvos kariuomens buvo sugriauti ir sukrenti sulig paskutiniu pagaliu". Apie Gardino ekonomijos dvar iaip raoma: ia buvo dvaras, kur gyveno paseninis. J sudegino ganydami arklius, idykaudami Maskvos kareiviai, o kitus trobesius maskoliai ir kiti kareiviai iard sukreno"Tok pat nyk vaizd matome i praneim ir kitose Lietuvos srityse: didiausi plotai pavirt dykuma, daugyb dvar ir kaim sulyginti su eme, laukai apl miku, galvijai iplti svetim ir sav kareivi, gyventojai imir nuo lig ir bado, daugyb ibgioj nuo plikaujani bri usien arba stoj kariuomen, daugelis ivaryti tolimus Rusijos kratus. 20. X V I I I am. pradios kar padariniai Lietuvos valstybs gyvenimui Viepataujanij didin eim inykimas. Iki didiojo ved, arba vadinamojo iaurs, karo Lietuvoje vadovaujamj rol visada turjo kuri nors viena didin eima. Po it vis smyi tokios eimos jau nebebuvo. Sapieg galyb buvo sugriauta Valkinink konfederacijos. U p l d u s vedams, jie pasidav Karolio X I I globai; irinkus karalium Leinsk, jie b u v o io pusje. O grus sost Augustui, jie, inoma, buvo jo nemalonje. Taiau po nauj vidaus kov padarius santaik, kuri patvirtino 1717 m. nebylys seimas", buvo paskelbta visuotin amnestija, ir tiek Sapiegos, tiek kiti buv karaliaus prieai galjo ramiai gyventi. B u v o umirti ir senieji nesutikimai su bajorija. Taiau Sapieg galia jau buvo sunaikinta; j dvarai buvo sunyk, apiplti ir praskolinti. M i r u s hetmonui Sapiegai, jo sns, negaldami imokti skol, visus tvo dvarus

387.

atidav skolininkams; jiems atliko tiktai motinos pasoginiai dvarai. T a p neturtingi, Sapiegos jau nebesteng atgauti savo galybs. J vietoje betgi neikilo n viena kita eima, ir i k i Respublikos nepriklausomybs pabaigos Lietuvoje nebebuvo n vienos vadovaujaniosios eimos. B u v o nemaa gangreit vienodo turtingumo eim, kurios tolydio rungsi tarp savs, k o v o j o dl valdios ir turt, taiau nebepajg viena kitos nustelbti. Tiesa, vis turtingiausi buvo dabar Radvilos, bet j tarpe nebeatsirado n vieno energingo, plataus masto politiko. Valstybs gyvenimas jo nebevaldomas, verdant smulkioms didin ir j partij k o v o m s . 21. A u g u s t o II valdymo pabaiga A u g u s t o II asmuo ir jo plan nepasisekimas. A u g u s t a s II buvo didelis betvarkis, mogus labai nerpestingas, mgsts neblaivas pramogas ir nepadorias linksmybes. To savo b d o jis nepamet net sunkiausiais laikais, kai buvo Karolio X I I gainiojamas i vienos vietos kit. Jis ir tuomet i caro gautus karo reikalams pinigus vaist savo favoritms ir girtoms p r a m o g o m s . Taiau iki pat gyvenimo p a b a i g o s jis nemet savo minties absoliutikai siviepatauti Respublikoje. Po nebylio seimo" priverstas idanginti saks kariuomen, jis b u v o besigriebis kitoki priemoni savo svajonms vykdyti, bet ia vl jam sutrukd caras Petras. N e p a i s y d a m a s 1717 m. s a v o duot paad, caras vis dlto neived kariuomens i Respublikos, ir jo generolai m nuolat kitis kiekvien valstybs reikal. T a d a A u g u s t a s band susitarti prie car su Austrija ir Anglija. A t s a k y d a m a s tai, caras padar su Prsija sutart kartu saugoti, k a d A u g u s t o II planai nepavykt. N u o to laiko (1719 m.) R u s ir Prs bendra Respublikos vidaus prieira truko iki pat valstybs p a b a i g o s (panaios R u s ir Prs sutartys buvo dar daug syki pakartotos). Valstybinis pakrikimas. A u g u s t u i nelengva bt buv susidoroti viduje ir be caro kiimosi. Mat, valstybs gyvenimas po

388.

Augustas II pramogauja Drezdene. Jupiterio vent" 1818 m. (Senas raiinys).

vis smyi buvo taip pakriks, k a d jau niekas juo nebesirpino: kiekvienas irjo tik savo naudos, tenordamas pralobti, o pralobs paauti. Be to, kiantis svetimiesiems, ir visikai nebeliko jokios tvarkos. Po nebylio seimo" A u g u s t a s suauk dar 18 seim, bet 13 i j iiro, o kiti k a d ir neiiro, taiau nieko svarbesnio juose nebuvo nutarta. A u g u s t o II pdinio klausimas. M a t y d a m a s i s nebegalsis pasiekti absoliutikosios valdios, A u g u s t a s kaip manydamas m rpintis laiduoti sost savo snui. M a t , jis baiminosi, k a d negrt tuo tarpu Lotaringijoje gyvens Leinskis. Nenordama Respublikos sosto palikti Saksonijos elektoriams, Leinsk rm Pranczija. N o r d a m a s su j u o susiartinti, Liudvikas XV net ved Leinskio dukter. Rpindamasis patraukti savo pus kaimynes valstybes, A u g u s t a s ikl net Respublikos pasidalinimo plan. Jis sutiko joms duoti po dal valstybs, k a d tik likusioji dalis bt pa-

389.

likta jo snui. Bet ia vl sutrukd caras Petras, kurs nenorjo niekam leisti i to pasipelnyti: mat, Rusijai buvo daug patogiau, kad j o s takoje esanti Respublika likt sveika. T u o b d u 1733 m. A u g u s t a s mir neisprends to klausimo. A u g u s t o II valdymo reikm. A u g u s t o II valdymo perio d a s tiek Lietuvai, tiek Lenkijai buvo vien nelaimi virtin. A p link Respublik ikilo naujos galybs, o ji vis smuko. T u o metu ikilo M a s k v o s caras, kurs, ilgai kariavs su vedais, Ni t a t o sutartimi (1721 m.) pasiliko sau vis ved valdytj Livonij su Estija ir jau grs Kurui. T u o pat metu caras pasiskelb visos Rusijos imperatorium. T a i p pat it kar metu sustiprjs Brandenburgo elektorius vainikavosi Prs karalium (1701 m.), ir A u g u s t a s pirmasis j pripaino. O ta naujoji karalyst veikiai, greta R u s i j o s , pasidar pavojingiausiuoju R e s p u b l i k o s prieu. 22. A u g u s t a s I I I svetimj pastatytasis karalius A u g u s t u i II mirus, daugumas bajorijos panoro grinti itremtj karali Leinsk, kurio kandidatr rm Pranczija. Taiau svarbiausias tuo reikalu balsas priklaus kaimynms valstybms Rusijai, Austrijai ir Prsijai. O j o s specialia sutartimi b u v o siadjusios neleisti sost nei A u g u s t o II snaus, Fridriko A u g u s t o , nei Leinskio. Fridrikas A u g u s t a s , praydamas A u s t r i j o s paramos, pasiadjo jai nereikti pretenzij imperatoriaus Karolio VI palikim (mat, Fridriko A u g u s t o mona buvo i eimos A u s t r i j o s imperatoriaus, mirtant nepalikusio vyriki pdini). Praydamas R u s i j o s paramos, jis paadjo, gavs sost, vasalin R e s p u b l i k o s K u r atiduoti cariens O n o s mylimajam Bironui. T o d l tos abidvi kaimyns valstybs, nep a i s y d a m o s savitarpio sutarties, palaik Fridrik A u g u s t . Kai susirinks elekcinis seimas paskelb karalium atvykus Leinsk, atjusi didiul cariens O n o s kariuomen j ivijo. A p s u p t a s rus kariuomens, negausingas antrasis elekcinis seimas paskelb karalium Fridrik A u g u s t , kuris karnavosi A u g u s t o III vardu (jis b u v o irinktas 1733 m. spali 5 d., o karnavosi 1734 m. sausio 20 d.).
390.

T u o tarpu Leinskis, laukdamas Pranczijos paramos, sustojo Dancige. Taiau, labai maa jos tesulauks, gavo bgti K a raliaui. T u o viskas dar nepasibaig. Krate iki pat 1735 m. jo karas tarp abiej kandidat, bet Leinskio pus laikanioms konfederacijoms buvo sunku kariauti prie rus ir saks kariuomen. Pranczija pagaliau visikai atsisak nuo savo kandidato, Leinskis gavo iki g y v o s galvos valdyti L o taringij ir Bar, kaip Pranczijos len. Ten jis ir baig s a v o gyvenim.

Augustas III, 17331763 m. d. Lietuvos kunigaiktis, Lenk karalius ir Saks elektorius.

1736 m. suauktas vadinamasis pacifikacinis (krato raminamasis) seimas A u g u s t III pripaino karalium ir tuo b d u likvidavo visus ginus dl jo irinkimo teistumo. 23. A u g u s t o I I I (17331763 m.) laik valstyb A u g u s t o I I I asmuo. A u g u s t a s III karaliavo beveik 30 met. V i s a s tas periodas yra didiausio vidaus pakrikimo metas. A u g u s t a s III buvo visikai netiks valdovas. N e b u v o toks palaidnas, kaip tvas, b u v o geras, ramus gausingos eim o s galva, taiau neturjo nei savo tvo energijos nei iniciatyvos. Didiausias jo tikslas b u v o lobis ir graus gyvenimas. Jaunystje jis buvo vis mylimas grauolis, bet vliau taip nutuko, k a d vos galjo pajudti. A n laik papratimu, ir jis mgo medioti, taiau, negaldamas pajoti, mediodavo tik paleidiamus sugautus vris, a u d y d a m a s j u o s i specialiai

391.

paruotos palapins arba i rm balkono. Jei k a d a nebdavo sugaut vri, jis a u d y d a v o tyia paleidiamus unis. V a l s tybs reikalais nesirpino visk tvark jo artimas ministeris, saksas B r h l i s . Karalius tik a t v y k d a v o seim, idalindavo Brhlio nurodytiems monms tarnybas (urdus) ir vl usiimdavo savo nekaltomis pramogomis arba vaiuodavo Saksonij, kur daniausiai ir gyvendavo. D i d i k partijos ir j kovos. T u o tarpu krate virte vir kova tarp didik. J u o s papirkinjo vairios svetimos valstybs, ir jie grupavosi partijas. Stengdamiesi nukonkuruoti kits kit ir gauti kuo daugiausia valstybini dvar (seninij) ir urd, jie norjo siteikti visagaliui Brhliui, mokdami jam milinikas sumas pinig. T a i b d a v o tie patys pinigai, kuriuos jie gaudavo i Rus, Austr, Prancz ar kit valstybi. m i R u s pinigus ir Brhlis ir net pats karalius. T o d l aiku, k a d negaljo bti valstybje tvarkos. B u v o girdti bals, Henrikas Brhlis, reikalaujani reform suAugusto III visagalis ministeris stiprinti valstyb. Daugiausia ( 1763 m.). apie tai s v a j o j o galingoji Lenkijos didik P o t o c k i eima i r abiejose valstybse sigalj a r t o r i s k i a i s u savo giminmis Poniatauskais i r kt. artoriski partija tada dar b u v o vadinama f a m i l i j a " : mat, visi jos galvos b u v o gimins. Potockiai s v a j o j o daryti reformas, padedami Prancz, o artoriskiai Rus. A b e j i rpinosi sustiprinti valstyb; taiau abejiem b u v o svarbiausia, k a d taip reformuotoje valstybje valdia bt j rankose. T o d l jie niekad negaljo tarp savs susitarti ir visada vieni kitiems trukd. Jei tik viena partija matydavo, k a d kita gali

392.

k nors seime laimti, tuojau ta iardydavo seim. T o d l per vis ilg A u g u s t o III karaliavimo met, neskaitant iaip taip p a v y k u s i o 1736 m. seimo, kuris likvidavo tarpuvaldyje kilusius kivirus, n v i e n a s s e i m a s g r a i a i n e p a s i b a i g visi iiro. T u o b d u nebuvo priimta n vieno naujo statymo, nebuvo udta joki nauj mokesi, nors senj pajam jau seniai nebepakako. Bajorija diaugsi, k a d nereikia mokti joki mokesi, kad ji gali laisvai tarp savs petis ir puotauti. T a d a ir sigaljo inomas prie o d i s : V a l d a n t karaliui saksui, gerk, valgyk ir atsileisk sagt" ( Z a krla Sasa, jedz, pij i popuszczaj pasa").

Reform klausimas ir santykiai su usieniu. A u g u s t o III laikais kaimynijoje jo karai. I pradi Rusija ir A u s trija kariavo su T u r kais, paskui Austrija kariavo su Prsais, o vliau prie tuos paius Prsus (Fridrik Didj) kariavo, ivien su Austrija,Rusija, Pranczija ir Saksonija. Kai kaimyns valstybs buvo itaip usimusios, p a t o g u s b u v o momenXVIII am. bajoro tipas. tas susitvarkyti viduje, (Norblino pieinys). padidinti kariuomen. T a m b u v o nemaa pritariani ir paios bajorijos tarpe, taiau ji nenorjo usidti joki mokesi; o be pinig negalima buvo nieko padaryti. Bajorija, gindama savo kieninius reikalus, filosofavo, kad, girdi, geriau es pasilikti be kariuomens: Respublika laikantisi
3 9 3 .

netvarkos dka (Polska nierzdem stoi); kol ji bsianti silpna, tol bsianti nepavojinga savo kaimynams, ir j o s niekas neliesis. O tuo tarpu su Respublika niekas nebesiskait; visi irjo j, kaip pasipelnymo altinj, kaip tikr grob. Jei niek a s tuo tarpu dar neidrso pasisavinti kurio nors j o s ploto, tai tik dl to, kad bt neleidusios kitos valstybs. Svetim valstybi kariuomens ygiuodavo per Lenkij ir Lietuv, kaip per savo krat, nesipraydamos jokio leidimo. i a jas atsisdavo net iemoti ar iaip pailsti. T u o b d u j o s ia ir maitindavosi: kratas b d a v o pliamas, naikinamas. Kilus vadinamajam 7 met karui (17561763 m.), ypatingai nukentjo Lietuva, per kuri perjo net kelios Prsij ygiavusios R u s armijos. Rusai pl i gyventoj maist, rinko rekrtus; Lenkijoje taipgi rinko rekrtus Fridriko D i d i o j o kariuomen. Kai per septyneri met kar Prs kariuomen um Drezden, kur b u v o karaliaus perkelta Lenkijos ir Lietuvos pinig kalykla, Fridrikas D. m kalti netikrus pinigus ir gabeno j u o s Lenkij ir Lietuv. K r a t a s b u v o apipiltas netikrais pinigais, j vert nukrito, ir usienio pirkliai j nebem. Ir vis dlto net itokioje bklje didikai negaljo tarp savs susitarti. Kiekvienas tik stengsi susibiiuliauti su R u s a i s ar Prsais, k a d tie neplt jo dvar, o plt kit. Didikai po vis X V I I I a. pradios suirui vis dlto atsigavo; jie atkuto daugiausia i kit valstybi gaunamais pinigais. Kiekvienas i j jautsi ess karaliukas, gyveno karalikai sirengtuose dvaruose ir versi nustelbti kitus. Valstybs gyvenimo centru pasidar nebe karaliaus rmai, bet didik dvarai. ia buvo kuriami visi politiniai planai, i ia jo derybos su usieniu, ia lankydavosi arba nuolat gyvendavo usienio valstybi agentai. Lenkijoje tokiuos ymius dvarus turjo artoriskiai Pulavuose, Potockiai Tuline, Branickis Balstogje. Lietuvoje puikiausias dvaras buvo Radvil Nesvyiuje; vliau ikilo Oginski dvaras Slanime. Be to, buvo nemaa, iems maai kuo tenusileidiani, maesni pon dvar. Kiekvieno pono svajon buvo nustelbti kitus. Tam buvo griebiamasi vairiausi priemoni. Su karalium arba su jo ministeri Brhliu buvo skaitomasi tik tiek, kiek nuo jo priklaus viet ir valstybs dvar dalinimas. iaip ponai visk sprend patys. Atsirado net toki, kurie, laikydami savo didiules kariuomenes, atsisak mokti mokesius, djosi nepriklausomais valdovais, ir niekas negaljo j suvaldyti. Valstyb kariuomens nebegaljo net tiek ilaikyti,
394.

kiek leido Rusija, sauganti 1717 m. seimo nutarim. Tlo pono kariuomens skaiius buvo daug didesnis, negu visos valstybs. Seimai jau buvo nebepavojingi, nes jie visada iirdavo, nieko nenuveik. Todl ponai daugiausia rpinosi suimti savo rankas teismus, o ypa t r i b u n o l . Mat, tribunolas buvo liks vienintel staiga, kuri galjo padaryti ponams nemalonum pasmerkti j savavali. O isipainioti i tribunolo sprendimo visada bdavo nelengva, nes pasmerktojo pono prieai visada lengviau galjo visuomenje prie j agituoti. Tribunolo narius renk seimeliai bdavo triukmingiausi, nes visi norjo irinkti savikius. Taip pat visiems rpjo, kad savikis bt irinktas tribunolo maralka. Todl tiek seimeliuose renkant tribunolo narius, tiek tribunolo darbo pradioje renkant maralkas, bdavo kruvin susirmim, ir labai danai bdavo pavartojama net kariuomen; kartais kuri nors pus pasiaukdavo net Rus kariuomens pagalbos. artoriskiai. Pro galingiausias eimas kaskart vis labiau m prasikiti Rus alininkai artoriskiai. Vienas j brolis buvo Rus vaivada Lenkijoje, o kitas buvo Lietuvos kancleris. Jie turjo daug alinink tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje ir stengsi abiejose valstybse suimti savo rankas valdi. Lenkijoje prie juos kovojo Potockiai ir hetmonas Branickis, kuris buvo artoriski gimin, bet perjo Potocki pusn tik dl to, kad ten buvo laikomas partijos vadas, tuo tarpu savo giminje jam bt teks tik antraeilis vaidmuo. Lietuvoje prie artoriskius veik, ddamasis su Potockiais ir Branickiu, turtingiausias Lietuvos ponas, bet menkas politikas, hetmonas Radvila su visais savo giminmis ir alininkais. Bet Augusto III karaliavimo gale partij kovose persvara jau aikiai linko artoriski pus. Ypa jiems padjo artimi ryiai su Petrapilio rmais. 24. K o t r y n a II ir artoriski sustiprjimas N u o Petro pradto kiimosi Respublikos reikalus Rusija jau niekuomet nebeatsisak. Po Petro D i d i o j o car sost i eils vald net kelios moterys. A u g u s t o III vald y m o gale R u s i j vald carien Elbieta, o j o s mirties nekantriai lauk sosto pdinis Petras ( I I I ) . T u o metu artoriskiai p a s i u n t Petrapil s a v o sesers sn S t a n i s l o v A u g u s t P o n i a t a u s k . G a v s S a k s o n i j o s atstovo titul, is greit susiartino su sosto pdinio rmais, o su jo mona Kotryna sujo net labai intimius santykius. Poniatauskui grus namo, netrukus mir carien Elbieta, caras Petras III buvo paalintas nuo sosto ir nuudytas, ir vis valdi pam Kotryna II (ji buvo ne rus, bet Anhalt-Cerbsto kunigaiktyt vokietait). G a -

395.

Fridrikas Mykolas artoriskis, familijos" galva; 17201722 m. Lietuvos pastalininkis, 17221724 m. Vilniaus katelionas, 17241752 m. Lietuvos vicekancleris, 1752-1775 m. kancleris.

vusi sost, ji tuojau aikiai paadjo savo param artoriskiams, o savo buvusiam mylimajam Poniatauskui Respublikos sost. N u o to laiko artoriskiai, bdami sitikin savo laimjimu, jau drsiai pradjo siekti savo tikslo. Nesiskaitydami su niekuo, jie m ruotis paalinti August III nuo s o s t o ; bet kaip tik tuo momentu jis mir (1763 m.), tad beliko tik isirinkti savo gimins karali, galutinai nugalti prieus ir, vykdius s a v o sugalvotas valstybs reformas, pasidaryti vieninteliais viepaiais. Turint K o t rynos param, tatai atlikti nebebuvo sunku.

II. Reform bandym laikotarpis


1. Europa X V I I I amiuje Valstybs. Po X V I I am. suirui ir audring 30 met kar, Europoje ujo grieto absoliutizmo periodas. Tai linkmei vadovavo Pranczija. Ten kieta ministerio kardinolo R i e l j s (Rischelieu, 1642 m.) ranka, ugniauusi feodalizm, sukr centralizuot karalyst. Jo pdinis, taip pat kardinolas, Mazarini ( 1661 m.) j galutinai sukonsolidavo, ir didiausi klestjimo laikotarp ji pasiek k a r a l i a u s s a u l s " L i u d v i k o X I V laikais (1643 1715 m.). Centralizuota, militarikai galinga, su puoniais karaliaus rmais Pranczija pasidar vis Europos valdov sekimo objektu.
396.

Netrukus tas pats ir visur sivyravo: visur buvo vesta kieta absolitikoji valdia su galingomis armijomis. pirmj Europos galybi tarp stojo puikiai organizuota Prsija, kurios dalis kadaise buvo net Lenk karaliaus lenas; dabar ji pasidar vienu pavojingiausi Respublikos kaimyn. Pirmojo ved antpldio metu Prsij valds Brandenburgo elektorius isivadavo i lenins priklausomybs (tas faktas buvo patvirtintas 1660 m. Olivos taikos traktatu). Antrojo ved antpldio metu elektorius F r i d r i k a s V i l h e l m a s 1701 m. karnavosi Prs karalium. J o pdinis F r i d r i k a s I I D i d y s i s (17401786 m.), skmingai apgyns ikilusi Prsij nuo nepripastani jai vietos savo tarpe senj galybi Austrijos, Pranczijos, Rusijos ir j sjungininki, nustebino visus ir pastat Prsij pai pirmj valstybi tarpe. Prsijos armija gijo nenugalimosios vard. Tuo pat metu plaiais usimojimais igarsjo taip pat absoliutikoji M a r i j o s T e r e z i j o s (17401780 m.) i r J u o z a p o I I (17651790 m.; i pradi, iki 1780 m., jis buvo motinos bendravaldis) Austrija. Senoji rytietiko tipo valstyb, Rusija, Europos valstybi tarp buvo pradjusi vertis jau nuo J o n o I V i a u r i o j o l a i k (15331584 m.), o ypa paeng tuo keliu, siviepatavus naujajai R o m a n o v dinastijai. Energingasis P e t r a s I D i d y s i s (16821725 m.) grietomis priemonmis pakirto jos rytietikos santvarkos aknis ir ived j europjamj keli. Kartu jis atsuko Europ jos politin veid ir eile skming kar pasiek tai, kad Rusija taip pat eng pirmaeili Europos galybi tarp. N u o Petro laik su j a jau buvo skaitomasi, jos jau n e b e a p l e n k , s p r e n d i a n t k o k s v a r b e s n E u r o p o s p o l i t i k o s k l a u s i m . Visos valstybs rungsi, stengdamosios j patraukti savo pus. O K o t r y n o s II (17621796 m.) laikais Rusija jau pradjo vadovauti ne tik ryt Europos politikai, bet m kitis net centro ir vakar Europos konfliktus, ir jos odis ten nusverdavo. tai kaip tik ta sustiprjusioji Rusija nuo Petro I Didiojo laik sutartinai su Prsija pasidaro padrikos Respublikos globja. vieiamoji literatra ir viesusis absoliutizmas. Tuo pat metu, kai visur Europoje kilo absoliutizmas ir krsi militarikai galingos valstybs, remianiosi feodalizmo laikotarp igyvenusia aristokratija, Pranczijoje m stiprti treiasis luomas miestieiai piniguoiai, arba buruazija; i jo isiskyr viesusis sluoksnis, kur mes iandien vadintumm inteligentija. XVIII a. tas sluoksnis sukr visas sensias tradicijas paneigus judjim, savotik kultros gyvenimo period, kuris vadinamas v i e t i m o p e r i o d u . Dienos dievaiiu pasidar mokslo mogus, filosofas, raytojas. Pradjo klestti literatra, pasipyl mokslo veikalai. Jie dabar mums atrodo

397.

menkaveriai, nepasiym gilumu, o tik drsi, visk neigiani ivad dialektika, bet to meto mogui tai buvo viskas. Mokslas ir literatra siskverb ir auktj luom, aristokrat salionus, siskverb net karaliaus rmus. Montesquieu ( 1755 m.), Diderot ( 1784 m.) ir eil kit autori pasidar epochos dievaiiais. Diderot suorganizuota e n c i k l o p e d i j a , apie kuri buvo suburtos visos ymiausios to meto pajgos, kr nauj pasaulir. Buvo perkainojamos visos senosios vertybs: jos buvo paneigiamos, i visko buvo sumaniai juokiamasi. Eil autori usim visuomens santvarkos, valstybs ir kio klausimais. Visi tuo domjosi, visi apie tai tekalbjo. Vietoj senj aristokratijos turnyr, o kartais net vietoj mediokli, salionuose buvo ruoiami pasikalbjimai ir disputai. I Pranczijos ta pati srov paplito po vis Europ. Ja usikrt Europos valdovai. Jie palaik ryius su igarsjusiais literatais ir mokslininkais, patys usim literatra ir mokslu, savo sostinse kr moksl akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stokholme ir kt.) ir naujus universitetus. Taip antai, Fridrikas Didysis savo dvare laik Volter, pats ra poezijos ir net mokslo veikalus. Kotryna II taip pat kviet Rusij igarsjusius raytojus ir pati ra. Prie j dar prisidjo Austrijos Juozapas II. Susiavjs vieiamja literatra, jis dar reformas, visk, net Banyi, pajungdamas valstybs valdiai (jozefinizmas). Dl it reikini visas periodas vadinamas v i e s i o j o a b s o l i u t i z m o laikotarpiu.
Rousseau ( 1778 m . ) , Voltaire ( 1778 m . ) , D'Alembert ( 1783 m . ) ,

2. Respublika X V I I I amiuje Valstyb ir visuomen. Tuo pat metu, kai visur Europoje iaugo galingos absoliutikosios monarchijos su didiulmis nuolatinmis armijomis, Respublika gyveno visiko pakrikimo laikus. Arm i j o s ji beveik jokios neturjo. 1717 m. Lenkijai buvo nustatyta 18.000 kariuomens, o Lietuvai 6.000, bet i tikro jos nebuvo n puss to skaiiaus, nes nebuvo pinig jai ilaikyti. Kitur visas gyvenimas buvo paklusnus valstybs valdiai, monarchui, o Respublikoje karalius neturjo jokios valdios. Nebuvo i viso jokios centro valdios, su kuria kas nors bt skaitsis. Teorikai ia vis valdi turjo patys pilieiai, t. y. bajorija, bet i tikro ji ninieko negaljo. Ji buvo susibrusi apie tarpusavy kovojanius didikus, kuriems nesutariant ir n vienai partijai nesigalint, seimai irte iro, ir krate neliko jokios valdios; tuo bdu svetimj papirkimams ir didik savavaliai kelias buvo laisvas. Visuomens mass gyvenimo klausimais n nesirpino. Dar patvirkusio girtuoklio karaliaus Augusto II laikais didikai, o nuo j ir bajorija, imoko tik puotauti ir girtauti. Ikilo girtuoklia-

398.

vimo kultas: didikai ir bajorija savo eimos brangenybi tarpe turjo su vairiomis ikilmmis susijusi tauri; jei i j kada nors buvo grs koks karalius, tai taurs buvo laikomos, kaip ypatingos ventenybs, pagarbioje vietoje. Kai kurie didikai toki tauri parodymui sveiams buvo igalvoj net special ceremonial. Bajorijos tarpe garsjo ypa tie, kurie galjo d a u g i a u s i a i g e r t i ir nepasigerti. Per kiekvien puot eimininko pareiga buvo irti, kad n vienas sveias negalt ieiti namo, tarn nepalaikomas. Nebuvo jokio kultrinio intereso, joki kultrini pramog. Seimeliai. Politinis gyvenimas jo seimeliuose. ia buvo sprendiama, kuris didikas yra galingesnis ir kurio laukia nemalonumai i seimo ar tribunolo puss. Todl didikai stengsi patraukti savo pus daugum bajorijos. O j patraukti tebuvo galima tik protekcijomis ir nuolatinmis puotomis savo dvaruose. seimelius tam paiam tikslui buvo suveamos i okolic mass p l i k b a j o r i , nes ir jie turjo lyg su didikais bals ir, svarbiausia, turjo prie ono bajorikj enkl kard, kur kiekvienu momentu galdavo vartoti savo pono ar to, kuris gerai umokdavo, nuomonei paremti. seimelius toki plikbajori atsigabendavo visi didikai, ir todl seimeliai buvo nuolatini mutyni vieta. Seimelio vaizdai, aprayti daugelio ano meto moni, tiesiog iurps. Kiekvienas didikas ir stipresnis bajoras nusisdavo okolicas veim ir atgabendavo kelet deimi ar kelet imt plikbajori. Jiems i anksto bdavo paadama po kok auksin ar du ir, be to, duodamas visikas ilaikymas seimelio metu. Todl jie vaiuodavo triukmingai garbindami juos veant didik. Atveti jie tuojau bdavo sutalpinami i anksto pasamdytose smuklse ir iaipjau patalpose. Taip pat i anksto didiko atgabentos virtuvs pagamindavo jiems valgyti, nes nuskur plikbajoriai visada bdavo alkani ir tikrai soiai pavalgydavo tik seimelio metu. Tuojau prasiddavo j valgydinimas ir girdymas. ia pat didiko agentai, o kartais net ir jis pats, visiems duodavo instrukcij, kaip turi seimely elgtis, ko laikytis ir kieno nurodym klausyti. Visas brys igridavo miestel, lyddamas savo vad, einant padaryti vizit sau lygiems ponams. Danai didel dalis suvirsdavo patvorius isimiegoti, o likusieji kartais pakeliui sutikdavo savo vado prie, einant su tokiuo pat briu; odis po odio susipedavo, isitraukdavo kardus ir puldavo vieni kitus. Ir, irk, vienas pasigesdavo ausies ar nosies, kitas nebevaldydavo rankos, o kai kurie net ir gyvybs netekdavo. Paties seimelio metu mutyns kardais taip pat bdavo paprastas dalykas. Reikdavo tik vadams susikirsti, kam nors tarti eidiam od, eistojo palydovai tuojau iupdavo kardus, ir udyns bdavo neivengiamos. Vis seimelio laik nesiliaudavo girtuokliavimas; ypatingai jis sismagindavo, seimelio darbams pasibaigus. Mat, prie darbus di-

399.

dik agentai stengdavosi neleisti plikbajoriams pasigerti, nes tuomet jie nieko negalt padti. Bet, seimeliui pasibaigus, plikbajoriai bdavo taip vaiinami, kad ilgai atsimint. Todl po seimelio ateinani nakt j bdavo pilna pusgyvi ne tik visose palpse, bet ir visuose patvoriuose. Danas ten sualdavo ir gal gaudavo, o dar daniau juos pusgyvius apdorodavo visoki vagys ar blaivesni draugai. Ryt danas pasigesdavo kardo, kepurs, varko, bat ar ko kito. Tada nukentjusieji puldavo prayti savo pono pagalbos. O is, jau i anksto inodamas, kad taip bus, turdavo atsives veimus apneiot ir krautuvse pripirkt vairiausi rb, kuriuos bematant idalindavo. Jei kam nepakakdavo rb, tam imokdavo pinigais ar. kaip ypating malon, kartais duodavo kok nors savo daikt. Bet jei taip nukentjusi vadas seimely nieko nelaimdavo arba bdavo prieingos partijos priverstas pabgti, tai nieko negaudavo n nukentj. Jiems tekdavo laukti kito seimelio ir tiktis savo pon apginti. Po seimelio ponas plikbajoriams dar padalindavo po truput pinig. Todl, seimeliui pasibaigus, girtuokliavimas trukdavo dar kelet dien. namus tas i j greiiau grdavo, kuris greiiau prasigerdavo ir greiiau isipagiriodavo. Veti j niekas namo jau nebevedavo, nes ponui bdavo nebesvarbu, kada jie gr. Seimai. Aikus dalykas, kad priveti plikbajori seimelius tegaldavo tik didikai, nuo kuri tuo bdu priklausydavo ir seimeli rezultatai. Tad vidutin bajorija turdavo glaustis prie didik, nes kitaip galdavo labai nukentti. Tuo bdu seim bdavo irenkami tokie atstovai, koki nordavo didikai; jiems ir instrukcijos bdavo duodamos tokios, koki nordavo tie patys didikai. Vienuose pavietuose bdavo takingesnis vienas didikas, kituose kitas; todl kai j atstovai suvaiuodavo seim, inoma, negaldavo tarp savs susikalbti. Visada atsirasdavo, kas pasakydavo veto", ir seimas turdavo iirti. O visa ta santvarka vis dlto bdavo vadinama tikrja laisve. Bajorijos mass j brangino, stropiai irjo, kad ji nebt pakeista, nes tik tokioje santvarkoje kiekvienas jautsi turs didel vert ir gals pasipelnyti. Kiekvienas bijojo, kad kitokioje santvarkoje su juo niekas nebesiskaitys. Bajorijos vietimas XVIII am. buvo labai emas. Visos mokyklos buvo jzuit ir pijar rankose. Mokymas buvo vien tiktai formalinis; buvo tik gaudomos senj laik imini mintys, visikai nepritaikytos gyvenimui. Kaip ir XVII a., taip ir dabar tebebuvo mokoma pirmiausia klasini kalb, eilrai krimo, ikalbos. Mokiniai imokdavo rayti eilraius, sakyti kalbas, pilnas tui odi, ir viskas, tiek eilraiai, tiek kalbos, bdavo skiriamos vien galingj garbei. Mat, visa valstybs santvarka maesniuosius verte pataikauti, liauioti prie galinguosius. Ir didik vietimas taip pat buvo labai emas. Kiekvienas didiko snus paprastai vykdavo usienius, kur retai kada studijuo400.

davo, o vien tik trindavosi po vakar Europos kunigaiki ir aristokratijos salionus. Toksai ponaitis grdavo, nieko neimoks, pilnas didybs, paniekos visam tam, kas sava. odiu, didik jaunuomen parsivedavo Vakar mad, bet jokio turinio. vieiamojo periodo literatros idjos Respublik atjo XVIII am. antrojoje pusje, taiau viso gyvenimo jos ia nepaverg. Valstybs reform klausimas. viesesnij asmen pasitaikydavo tik vienas kitas. Suprasdami visas savo krato visuomens santvarkos blogybes, jie m iekoti ieities. Vieni band silyti aptvarkyti gyvenim, paliekant nepaliestus pagrindinius a u k s o l a i s v s " principus, o kiti net sil panaikinti pagrindin blogyb liberum veto. Atsirado tais klausimais ir knyg. I vis autori buvo ymiausias piaras K o n a r s k i s (17001773 m.), kuris 4 tom savo veikale Apie skming seimavim" pirtu prikiamai rod, kad isigelbti ir panaikinti netvark bus galima tik panaikinus liberum veto. Taiau tamsios bajorijos mass buvo grieiausiai nusistaiusios prie reformas ir kiekvien reformos pasilym laik pasiksinimu ant laisvs, o kiekvien reformos silytoj bajorijos prieu. Todl visi reform silomieji ratai buvo anonimiki. Kai kurie autoriai, pabg bajorijos neapykantos, jau ispausdintas savo knygutes ipirkdavo ir sunaikindavo. Partijos ir reform klausimas. itokioje bklje dl valdios kovojanios artoriski ir Potocki partijos gerai suprato reform reikal, bet kiekviena tuo tarpu apie tai nekalbjo. Kiekviena svajojo pirma visk suimti savo rankas, o tik paskui imtis reform. Mat, jei kuri i j bt bandiusi silyti reformas, tai prieingoji partija, joms net pritardama, vis tiek bt stojusi opozicij ir savo prieus paskelbusi bajorijos prieais ir laisvi idavikais. Tad buvo aiku, kad reformuoti k nors gals viena partija, nesiskaitydama su bajorijos masi nuotaika, tik tada, kai turs savo rankose vis valdi ir kai turs usienio paramos. Taip pat buvo aiku, kad be usienio paramos nebus galima vis tiek atsilaikyti prie kitos partijos kurstom bajorij. Ir kai, mirus Augustui III, artoriskiai Rus padedami pasidar vieninteliais viepaiais, tik tada buvo galima imtis reform. Jie tas reformas ir pradjo. Socialini reform klausimas. Paios bajorijos matoma didiausia negerov Respublikoje buvo centro ir visos valstybs valdios aparato pakrikimas. Apie tai buvo daugiausia ir kalbama. Ir kai XVIII a. vidury ia pradjo plisti vieiamosios literatros ratai, tai daugiausia buvo domimasi tais autoriais, kurie ra apie valstyb (Rousseau, Mably ir kt.). Lengviausia buvo reformuoti valstyb, nes jos reform bajorija maiausiai tegaljo pajusti. Reformuoti socialin santvark palengvinti miestiei, o ypa valstiei bkl buvo pavojinga, nes tat tiesiogiai paliest kiekvien bajor ir tuo bdu sukelt j didiausi pasiprieinim. Bajorija, mat, savo i-

401.

imtin padt laik nepalieiamu ventu dalyku; pavyzdiui, kai Zamoiskis savo paruotam statym kodekse pasil duoti valstieiams laisv, tai bajorija atmet net nesvarsius vis projekt (1780 m.), o j pat apauk bajorijos idaviku. Pasitaikydavo tik, kad vienas kitas ponas atleisdavo nuo baudiavos savo valstieius. iaipjau valstiei bkls pagerinimui nebuvo nieko padaryta net paskutiniaisiais Respublikos gyvenimo metais vykusiame reforminiame seime, kada daug gero buvo padaryta miestams ir kada buvo perorganizuotas visas valstybs aparatas. Tad suprantama, kodl ir artoriskiai, imdamiesi reform, tegalvojo tik apie valdios reformas: socialinio gyvenimo jie visikai neliet. 3. Stanislovo A u g u s t o irinkimas ir tarpuvaldio k o v o s Kandidatai. A u g u s t u i III mirus, kandidat sost atsirado nemaa. Pirmiausia tai b u v o jo vyresnysis snus, kuris betgi greit mir, ir stipriausiais kandidatais liko keletas saviki pon. Atrod, j o g daugiausia ans turi A d o m a s a r toriskis ( R u s vaivados A u g u s t o snus). Bet taip pat d a u g alinink turjo ivien su Potockiais ir Radvilomis eins Lenk hetmonas Branickis. artoriskiai, inoma, rpinosi pastatyti karalium savo eimos nar. Be A d . artoriskio, j kandidatu dar buvo M. artoriskio entas, vlesnis Lietuv o s hetmonas M . Oginskis. Stanislovas Augustas Poniatauskas, Kotryna II tuojau po A u g u s t o III mirties umezg santykius su Prs Fridriku II ir jam pasil bendromis jgomis pa17641795 m. d. Lietuvos kunigaiktis ir Lenk karalius ( 1 7 9 8 m.).

402.

remti Poniatausko kandidatr. Mat, jis, maiausia turdamas ans, gavs sost u visk turt bti dkingas j pastaiusiems; be to, neturdamas stiprios paramos krate, visada turt remtis tik savo protektoriais. T a i p ir vyko. T a r p Rusijos ir Prsijos buvo atnaujinta jau daug kart daryta sutartis, kuria abi valstybs pasiadjo remti Poniatausko kandidatr ir irti, k a d Respublikoje nebt padaryta joki reform. T a i p pat j o s sipareigojo priversti seim, kad kitatiki, t. y. pravoslav ir protestant teiss bt sulygintos su katalik teismis. N u o to meto Rusija ir Prsija pradjo nuolat glaudiai bendradarbiauti, kidamosi Respublikos vidaus reikalus. Rus kariuomenei parmus, karalium b u v o irinktas Stanislovas A u g u s t a s . artoriski prieai buvo ivyti i krato. Radvila ibuvo itremtas net 3 metus; visi jo turtai tuo tarpu buvo konfiskuoti. T a p visagaliais, artoriskiai dabar galjo pradti savo reformas.

St. Augusto elekcija 1764 m. (Beloto paveikslas).

403.

artoriski prieai ir j nugaljimas. artoriskiai, numanydami, kad be Rusijos paramos nepajgs apsidirbti su savo prieais, sutiko su Poniatausko kandidatra. Jis buvo j sesers snus, j pai iaukltas ir be j krate neturs jokios reikms. Todl jie tikjosi, kad valdia vis tiek liks j rankose. Nugalti prieing partij buvo nesunku, nes jau konvokacinio seimo metu visa valdia perjo j rankas. Didiausi pasiprieinim parod tik Lenk hetmonas B r a n i c k i s i r Vilniaus vaivada K a r o l i s R a d v i l a (mirusio hetmono snus); kai seimas buvo apsuptas artoriski milicijos ir rus kariuomens, jie ivyko i Varuvos pasiruo pradti kar, taiau veikiai rus kariuomens pajgomis jie buvo ivyti i krato. Branickis netrukus susitaikino su savo giminmis (jo mona buvo St. Augusto sesuo) ir sugro. Radvila betgi nenusileido. Jis buvo gana pavojingas, nes turjo daugyb turt ir Lietuvos bajorijos tarpe buvo labai populiarus ir mylimas. T meil jis buvo gijs savo paprastumu ir aminai girtuokliaudamas su bajorija. Jis neturjo jokio imokslinimo, ir bajorija irjo j, kaip sav mog. O jo dosnumas, vaiingumas, prieinamumas, alia jo milijonini turt ir Radvilos vardo, labai daug reik. Vis dlto artoriskiai nepabgo ir jo paalinti. Lietuvoje buvo padaryta konfederacija, kuri paskelb j bajorijos idaviku, o jo turtus konfiskavo. Rus kariuomens ivytas Moldavij, jis vis dlto nenusileido ir, vienas klajodamas po Europ, iekojo paramos prie naujj karali, artoriskius ir Rusij. Ten jis ibuvo, kleisdamas isivetas brangenybes, net 3 metus (pagaliau j sugrino ant artoriski supykusi Kotryna). Bdamas didelis girtuoklis nutrktgalvis, jis betgi nebuvo kvailas, taiau, nuolat girtaudamas, niekad nesugebjo gyti politik pasitikjimo; be to, jam sunku buvo gauti kokios nors paramos dar ir dl to, kad niekas neidrso stoti prie Rusij. Tuo tarpu jo turtai buvo naikinami, o krate eimininkavo artoriskiai. 4. artoriski reformos artoriskiai turjo dideli plan: jie s v a j o j o panaikinti netvark ir pakelti Respublikos presti kit valstybi tarpe. T a m tikslui jie pirmiausia pasirpino bent kiek sutvarkyti valstyb viduje. To jie siek dar konvokaciniam seime. I vis j reform didiausia naujenyb buvo valdios aparato pertvarkymas ir seimo darb sutvarkymas. Pirmiausia buvo kurta kiekvienoj jungtinj valstybj po dvi komisijas ido ir karo. V i s o s teiss, kurias turjo idininkai, b u v o pavestos ido komisijai, o hetmon turtosios teiss atiteko karo komisijai. Hetmonams

404.

liko tik kariuomens v a d o v y b , t. y. jie liko vien kariuomens vadais, o visas kariuomens aprpinimas ir j o s surinkimas atiteko komisijai. K o m i s i j o s kiekvieno ordinarinio seimo turjo bti renkamos naujos. J o s e visada turjo bti po 4 senatorius ir po 12 bajor, o pirmininkavimas jose priklaus ministeriams, t. y. karo komisijose hetmonams, o ido komisijose idininkams. Visi komisij nutarimai turjo bti atliekami bals dauguma. Antroji artoriski svarbi reforma liet s e i m . Jie svaj o j o net panaikinti liberum veto, bet kadangi tam pasiprieino R u s ir Prs atstovai, tai tuo tarpu veto buvo paliktas. Utat b u v o priimtas seimo darb statutas. L i g iol seimo darbai eidavo be j o k i o s tvarkos, ir jie daniausiai iirdavo, atstovams nesusitariant irinkti net maralk o s . T o d l dabar buvo nustatyta, k a d maralka turi bti renkamas bals dauguma. T o liau buvo nustatyta, k a d negalima vis reikal svarstyti kartu, bet numatyta darb tvarka. Irinkus maralk, pirmiausia M. Repninas, turjo bti svarstoma ido ko17641769 m. Rusijos ambasadomisijos apyskaita, paskui karius, 17941799 m. pirmasis Rus raliaus pasilymai; treioje viegeneralgubernatorius Lietuvoje. toje turjo bti svarstomi seimeli pageidavimai, surayti instrukcijose, ir paiam gale visoki privats praymai. K a d a n g i anksiau daug seim iirdavo dl to, kad atstovai seimeliuose b d a v o saikdinami grietai laikytis instrukcij, tai itokios priesaikos dabar buvo udraustos. Be to, netiesiogiai buvo apribotas ir liberum veto. Priimant seimo tvarkos statym, veto panaikinimui pasiprieino Rus atstovas R e p n i n a s . Bet neprityrus atstov artoriskiai ap-

405.

gavo, sudarydami ido komisijos statym ra, k a d seime visi ido reikalai turi bti sprendiami bals dauguma. V i s o s itos reformos turjo atsiliepti Respublikos gyvenime labai teigiamai, bet j o s tuo tarpu tebuvo tik popieriuje. Krate d a u g y b artoriski prie lauk p r o g o s sukilti prie j u o s ir tuo tarpu bijojo tik Kotrynos ambasadoriaus Repnino, kuris savo valiai paremti turjo ia pat stipri kariuomen ir tuo tarpu palaik artoriskius. T a i g i viskas priklaus nuo R u s i j o s ; kai i panoro, tai ir reformos buvo apkarpytos. 5. R a d o m o konfederacija ir artoriski reform a p k a r p y m a s (1768 m.) artoriski konfliktas su R u s i j a . artoriskius, daranius reformas, Rusija rm: ji nenorjo, k a d per didele netvarka naudotsi kiti kaimynai (Prsija ir Austrija), ir tikjosi, kad susitvarks kratas liks j o s vienos takoje, nes vis laik bus reikalingas jos paramos. T a m tikslui Kotryna pasil Respublikai sudaryti su ja gynimosi ir puolimo sutart; tuo atveju ji paadjo leisti padidinti Respublikos kariuomen net iki 50.000. Bet artoriskiai nenorjo pasidaryti R u s i j o s aisleliu. Jie ir karalius s v a j o j o , k a d susitvarkiusi Respublika galsianti vesti savarankik usienio politik. T o d l jie atmet sutarties pasilym; tuo b d u dabar kilo pavojus, k a d R u s i j a pasistengs jiems pakenkti viduje. Prie 1766 m. seim R u s i j a kartu su Prsija pareikalavo sulyginti Respublikoje kitatiki teises su katalik. K a d a n g i fanatikoji bajorija b u v o grieiausiai prie tai nusistaiusi, tai ir artoriskiai, kurie anksiau it reikalavim rm, stojo irgi prie kitatiki teisi sulyginim. Jie man, k a d tuo b d u patrauks savo pus vis bajorij. Bet ijo kitaip: bajorijos tas nesuavjo, ir artoriski prie skaiius nesumajo, o R u s i j a dl to pasiryo j u o s ir j valdom karali pamokyti. Kai 1766 m. seime nebuvo priimtas pasilymas sulyginti kitatiki teises, Repninas pasirpino, kad nebt priimtas n karaliaus ir artoriski remiamas silymas visus ekonominius reikalus seime sprsti bals dauguma. O nordama vykdyti di-

406.

sident teisi sulyginim, Kotryna leido Repninui sukelti prie karali ir artoriskius vis nepatenkint bajorij. R a d o m o konfederacija. 1767 m. Repninui kurstant, visuose pavietuose m kurtis prie karali ir artoriskius nukreiptos konfederacijos. Visi diaugsi galsi atsikratyti nekeniamo karaliaus ir numesti artoriski jung. Konfederacijos centru buvo numatytas R a d o m a s , o j o s prieaky b u v o pastatytas Rus i emigracijos atauktasis K. Radvila. J a m buvo grinti visi dvarai. R u s reikalams jis geriausiai tiko: kito tokio mogaus, kuris bt tiek kentjs nuo artoriski, nebuvo. U sugrinim jis buvo dkingas tik Kotrynai, todl sutiko, kad prie jo bt prikomandiruotas rus pulkininkas Karas, su kuriuo jis kiekvienu reikalu galt pasitarti. D e g d a m a s neapykanta artoriskiams ir karaliui, jis svajojo j u o s sunaikinti, o j turtus pasiimti sau u visas skriauKarolis St. Radvila, das, patirtas per 3 itrmimo 1762-1764 ir 17681790 m. Vilniaus vaivada. metus. Taiau ir jis ir visi konfederatai labai apsivyl: R a d o me rus kariuomens apsupti, jie buvo priversti pasirayti konfederacijos akt, kuriuo kviet prisidti prie konfederacijos ir karali, pripaino lygias teises kitatikiams, o Kotryn II pra priimti pareig" saugoti Respublikos konstitucij, arba, kaip j tada vadino, k a r d i n a l i n e s t e i s e s ; b e to, i R u s i j o s buvo paprayta g a r a n t i j o s , k a d n viena i t teisi nebus pakeista. N o r o m s nenoroms konfederatai turjo pasirayti akt. T a d a konfederacija i R a d o m o buvo perkelta Varuv, kur gyveno patsai Repninas. V a r u v o s konfederacinis seimas (1768 m.) turjo patvirtinti visk, ko reikalavo Repninas. Staikas, iurktus Repninas labai
4 0 7

grietai elgsi, nes tikrai neturjo su kuo skaitytis: karalius buvo jo valdovs pastatytas; pats karalius ir daugyb didik per j g a u d a v o i Kotrynos pinig. T u o bdu Repninas j u o s irjo, kaip savo cariens samdinius, o save laik j o s galiotiniu. Kiekvien, kuris drso kalbti prie jo silym, jis pldo biauriausiais odiais, grasino bausmmis, neleidimu gauti jokio urdo. Grieiausi Repnino prieai buvo K r o k u v o s v y s k u p a s Soltykas, Kijevo vysk. Zaluskis ir Lenkijos lauko hetmonas evuskis su snum. T a d vien nakt Repinas sak savo kariams j u o s suimti; jie buvo isisti Rusijos gilum ir net 5 metus ibuvo Kalugoje. Seimui, norjusiam j u o s utarti, jis atsak, j o g taip pasielgsis su kiekvienu cariens prieu. Seimas buvo priverstas vykdyti visus jo reikalavimus. T u o b d u Rusijai buvo pripainta teis irti, k a d nebt pakeistos kardinalins teiss, arba, kaip tada buvo sakoma, jai buvo pripainta garantija. T o s kardinalins teiss buvo suraytos atskirame statyme. T u o b d u buvo paliktas nepaliestas liberum veto, garantuota, kad karaliai bus tik renkami, kad kitatikiai turs lygias teises su katalikais, ir t.t. artoriski pradtos reformos nujo vjais, o blogiausia buvo tai, kad Rusijai buvo pripainta teis p r i i r t i R e s p u b l i k o s v i d a u s g y v e n i m . A n k s i a u ji kiosi tik jgos teise, o dabar jai buvo duotas juridinis pagrindas, kuriuo ji naudojosi jau iki pat Respublik o s galo. Karaliaus ryiai su Rusija. Karalius ir artoriskiai liko nepaliesti, tik buvo sugriauta j galyb. Anksiau Rusija visk dar per artoriskius, nuo iol Repninas ir jo pdiniai dar visk patys. Jie pasidar tikraisiais valdovais, o karalius tik v y k d j vali. Paalinti karali, kaip troko konfederacij einanti bajorija, Rusijai nebuvo jokio reikalo: kito karaliaus, kuris tiek priklausyt nuo j o s ir tiek lenktsi prie j, negalima buvo rasti. Jis tik buvo p a m o k y t a s : jam buvo parodyta, kad, neklausydamas Rusijos, gali visko nustoti. T u o tarpu jis i tikro troko pakelti savo valstybs gerov. B u v o gana apsiviets ir suprato valstybs reikalus, tik neturjo energijos valdyti, neturjo valios, buvo per daug usims savo asmeniniais malonumais, literatra, menu. M a t y d a m a s R u s i j o s galyb, jis man, kad jai prieintis neprotinga. T i k d a m a s senja K o t r y n o s meile, jis vy-

408.

lsi, kad ji leis jam tvarkyti savo valstyb. T a d ir ito seimo (1768 m.) metu jis nedrso prieintis Repninui, visur prie j tik lankstsi, jam pataikavo, o Kotryn tik maldavo neardyti valstybs. Kai pagaliau seimas pasibaig, jis, neketindamas prieintis, ruosi valdyti valstyb, darniai sugyvendamas su Repninu; artoriskiai buvo nustumti upakal. Bet i t pai moni, kurie 1767 m. brsi paalinti karali, ikilo pasiprieinimas iauriajai Repnino priespaudai. K a dangi karalius laiksi Rusijos, tai ir prasideds judjimas buvo nukreiptas drauge ir prie j. is judjimas prasidjo dar nepasibaigus Repnino komanduojamam seimui, tais paiais 1768 m. Baro miestely. 6. B a r o konfederacija ir pirmasis Respublikos emi padalinimas Konfederacijos krimasis. Anksiau Rusija vis djosi bajorijos laisvi gynja ir, kidamasi Respublikos reikalus, saksi ginanti j o s laisv. R a d o m o konfederacijos ir 1768 m. seimo metu Repninas jau perdaug aikiai ijo i toki biiulik rib: panieka, su kuria jis irjo seim, prievarta, jam prieinanisi dvar sunaikinimas ir senatori itrmimas Rusijos gilum b u v o jau visai nepanas biiulik glob veiksmai. T o dl, dar nepasibaigus 1768 m. seimui, dalis Lenk bajorijos, susirinkusi B a r o miestely (Podolje), susimet konfederacij kovoti su Rusijos priespauda ir u sensias bajor laisves. Labai greit judjimas apm vis Lenkij ir Lietuv. Visur bajorija m burtis ir dtis prie konfederat. Konfederatai ir j k o v o s . Konfederatai nors daugumas bu vo karaliaus prieai, taiau i karto nesiskelb prie j kovoj. Jie jo tik prie karaliaus ir artoriski siekiamas reformas. T o dl visi, kas palaik reformas, negaljo prie j dtis, nors ir piktinosi rusais. Karalius buvo sitikins, kad su rusais kovoti nemanoma, kad tegalima daryti tik tai, k jie leidia. T o d l jis, pasitars su senatu, pradjo su konfederatais derybas, o kartu nusiunt prie juos savo ir rus kariuomen. Konfederat ymiausios jgos buvo iblakytos, vadai persikl usien, bet visame krate liko atskiri partizan briai. Be to, konfederatams pasisek gauti p a r a m o s : tuo tarpu Rusijai paskelb kar

409.

Turkija; konfederatams padti apsim Pranczija, j u o s palaik ir Austrija. odiu, j pusn stojo visi R u s i j o s prieai ir konkurentai. Pranczija net dav pinig ir atsiunt karui vadovauti karinink; j vyriausiasis b u v o vliau Prancz revoliucijos metu labai pasiymjs generolas Diumurj ( D u mouriez). Netvarkingas partizanikas k o v a s jis band perorganizuoti reguliar kar, bet jam nepasisek, nes patys konfederat vadai tarp savs nesutiko, jie visi norjo bti pirmaisiais ir nenorjo pasiduoti kieno nors valdiai. Karalius tuo tarpu jau buvo beketins irgi prisidti prie konfederat ( j o kariuomen prie Simanas Kasakauskas, j u o s jau nebekariavo). Bet kaip vienas energingiausi Lietuvos tik tuo metu konfederatai pasikonfederat vad, vliau Tarskelb nepripast Stanislovo govicos konfederatas ir paskutinysis Lietuvos didysis hetmonas A u g u s t o ir k o v o j u jo paali(1793-1794 m.). nim. Jie man, k a d Respublikos sost paskelbus laisvu, j pusn stos visos valstybs, kurios sost nors pasodinti savo kandidat. Bet ijo kitaip. sost daug konkurent nebuvo. M a a to, E u r o p o s v a l d o v u s konfederatai nuteik net prie save, pasiksindami ant karaliaus laisvs. Vien nakt konfederat brys V a r u v o s gatvje suiupo vaiuojant karali ir gabeno j savo stovyklas. T i k tamsi nakt jiems p a k l y d u s ir pakrikus, karaliui pasisek grti V a r u v . T a i buvo karalikosios didybs eidimas, kuriam n vienas E u r o p o s valdovas negaljo pritarti. O be to, kaip tik tuo metu ir tarptautin politika p a k r y p o konfederat nenaudai. Pirmasis Respublikos padalinimas (1772 m.). Turkijai karas su Rusija nesisek: Rusija um M o l d a v i j su V a lakija. Taiau Austrija, nenordama leisti Rusijai pasilikti t

410.

emi, jau ruosi sikiti kar. T u o tarpu Prs Fridrik a s D i d y s i s ikl mint, k a d Rusija tas emes grint T u r k i jai, gaudama u tai atlyginim i R e s p u b l i k o s emi. U leidim uimti dal Lietuvos ir Lenkijos emi jis reikalavo ir sau dalies. Kotryna bemeilijo palikti Respublik neliest, negu leisti pasinaudoti Prsijai. Bet tuo atveju prie j galjo stoti Austrija drauge su Prsija. T o d l po ilg deryb ji pagaliau sutiko su pasidalinimo mintim. T a m kur laik prieinosi tiktai M a rija Terezija, kuri net padar puolimo bei gynimosi sutart su T u r kija, kviesdama ir Pranczij pagalb prie Respublikos padalinim. Bet Pranczijoje jau buvo pasikeit ministeriai; naujasis usieni ministeris veng konflikt ir Austrijos silymui buvo abejingas. T a d Austrija, nenordama viena kariauti prie Rusij ir Prsij, sutiko su padalinimu; ji tik pareikalavo ir sau dalies. T u o b d u 1772 m. rugpiio 5 d. buvo pasiraytas vis 3 valstybi traktatas; j u o kiekvienai b u v o numatyta tam tikra dalis, kurias j o s tuojau po to ir okupavo. R u s i j a um rytin didiosios Lietuvos kunigaiktijos dal iki D a u g u v o s i r Dniepro. T u o b d u R u s i j a i t e k o Latgala, iaurin dalis Polocko vaivadijos su paiu miestu, beveik visos V i t e b s k o ir Mstislaulio vaivadijos ir dalis M i n s k o vaivadijos. A u s t r i j a um dal Malenki i r Galicijos, o P r s i j a Lenkijos Pavysl ir V a r m i j o s vyskupyst. Lenkijai Prsijoj b u v o paliktas tik laisvasis Dancigo miestas ir kyliu j sikis Tornas. T u o b d u Prs karaliaus valdomas Brandenburgas buvo sulietas vien valstyb su Prsija. I vis t trij valstybi daugiausia pasinaudojo Prsija. Sujungus s a v o valstyb vien plot ir j ymiai padidinus, buvo pagaliau vykdytas Prs karali siekimas ikelti savo valstyb pirmaeili E u r o p o s galybi tarp. Konfederacijos galas. siverusios sjungininki valstybi kariuomens savo dalis um be jokio pasiprieinimo. Konfederatai pakriko, j vadovyb, iki tol gyvenusi Austrijoj, i ten turjo isikelti ir, jau niekur neberasdama paramos, turjo grti ir nusileisti. Ir iuo metu didiausi atsparum parod tas pats Radvil. A p g a u t a s Repinino R a d o m o konfederacijos metu, jis prisidjo

411.

I ir II padalinimui paminti Kotrynos II ileistas medalis. Vienoje jo pusje yra Kotrynos atvaizdas, o kitoje car herbas dvigalvis erelis ir Rusijos ugrobt emi emlapis. Ant erelio skyde Lietuvos Vytis. Viruje uraas, kad esanios susigrintos atpltosios ems.

prie Baro konfederacijos, bet, neilgai laiksis Lietuvoje, vl iv y k o usien ir usim daugiausia diplomatija. Jis ilgai negro, net visiems nusileidus, vis s v a j o d a m a s prie Rusij sukelti Pranczij ir Turkij. Bet jam nesisek: ibuvs emigracijoj net kelerius metus, turjo pagaliau grti ir susitaikinti su karalium (1777 m.). 7. Padalinimo patvirtinimas 17731775 m. seime Rusijai, Prsijai ir Austrijai umus sau pasiskirtas sritis ir likvidavus konfederatus, reikjo dar sutvarkyti santykius su paia Respublika. Reikjo gauti i j o s padalinimo patvirtinim ir padaryti su ja taikos sutart. T u o tarpu Respublikoje visi buvo apkvaiinti padalinimo ir neinojo, k veikti. Karalius i pradi dar band rasti sjunginink kitose valstybse ir gintis, taiau niekas nedrso kariauti prie 3-j toki galing valstybi sjung. T o d l , j o m s reikalaujant, karalius suauk seim (1773 m.). Krate visur buvo pilna svetimos kariuomens, ir seim prilindo daugiausia visoki svetimj papirkt atstov; doresnieji bajorai seimo alinosi (daugelis, ir irinkti atstovais, neatvaiavo seim). Rus ir Prs atstov pastangomis seimas

412.

buvo sukonfederuotas, nes buvo bijomasi, k a d kas nors jo neiardyt. Jam v a d o v a v o vieni parsidavliai, daugiausia Rusij o s papirkti. Visiems darbams v a d o v a v o naujas Kotrynos II atstovas takelbergas. K a d darbas lengviau eit, t. y. k a d lengviau bt suvaldyti atstovus, visas seimas nedirbo: visus reikalus svarst tik i seimo nari ir senatori sudaryta 30 moni delegacija, o seimas, protarpiais susirinkdamas, tik patvirtindavo jos priimtus statymus. itaip buvo patvirtintas padalinimas, perorganizuotas visas valstybs aparatas ir naujosios santvarkos nelieiamybs g a r a n t i j a pripainta visoms trims padalinimo dalyvms valstybms. T u o bdu toliau Respublikoje nieko nebegaljo bti pakeista, dl ko nebt gautas t trij valstybi sutikimas. 1768 metais garantija buvo pripainta vienai Rusijai; dabar garantijos idja buvo taip pat jos ikelta, bet nebegalima buvo aplenki ir sjungininki. Vliau betgi vl vis glob pasim viena Rusija, kuri dar ilgai laik Lietuvoje ir Lenkijoje

Scena i 17731775 m. seimo pradios. Protestuodamas prie seimo sukonfederavim ir Rus skiriam maralk Poninsk, ragindamas normalia tvarka isirinkti maralk ir pradti seim. Naugarduko atstovas T. Reitanas, atsiguls ant slenksio, neleidia atstovams ieiti i sals. (Mateikos paveikslas).

413.

savo kariuomen: garantija jai dar buvo pripainta atskiru aktu. Su ja R e s p u b l i k o s reikalais artimai bendradarbiavo tiktai Prsija; Austrija ia kiosi kuo maiausiai, nes buvo usimusi savo reikalais ir savo sjungininki eimininkavim irjo labai nepalankiai. 8. Valstybs perorganizavimas 17731775 m. seime Kardinalins teiss. Per 5-ius konfederacini kar metus visa valdia iiro. 1768 m. seimo patvirtintos konstitucijos nespjo sigalioti gyvenime. T o d l itam padalinamajam seime kilo reikalas R e s p u b l i k o s gyvenim geriau sutvarkyti. Karalius ir dabar nusileido Kotrynai; kaip malon, g a v o i j o s teis padaryti kai kuri administracini pagerinim. Taiau visi anarchijos pradmenys pasiliko. B u v o patvirtintos 1768 m . vad. k a r d i n a l i n s t e i s s , kuri garantu vl tapo R u s i j a i r j o s sjungininks. J o s e b u v o pakeistas tik vienas kitatikius (disidentus) liets punktas: j teiss buvo suvarytos, ir seim galjo pakliti tik 3 disident atstovai, t. y. po 1 i Lietuvos, D i d lenki ir Malenki; j senatori negaljo bti n vieno; j naujai pastatytose banyiose b u v o udrausta skambinti varpais. B u v o palikta ir liberum veto, ir karali elekcija ir bajorijos teis neklausyti karaliaus, nevykdant pacta conventa punkt. Bet kariuomens skaii buvo leista padidinti iki 30.000 (nuo 1717 m. Respublika turjo teis laikyti tik 24.000 kariuomens). T u o pat metu b u v o suorganizuotas lig iol nebuvs centralins valdios organas, pavadintas Nuolatine T a r y b a . Nuolatin T a r y b a . R u s i j a norjo Respublik pasilaikyti savo takoje. Bet ji i praktikos inojo, k a d suvaldyti padrik valstyb, kurioje kiekviena j o s prieinink valstyb galjo sukelti bajorij, yra labai sunku ir daug atseina. T o d l ji nusprend suorganizuoti tvirtesn centro valdi, kuri geriau valdyt ir kartu varyt karali, neleist jam niekad i R u s i j o s takos isprsti. itoks organas turjo bti N u o l a t i n T a r y b a . Rusija tikjosi galsianti j laikyti savo takoje, priirdama j o s nari parinkim, o per j tikjosi valdysianti vis krat. Po ilg deryb Nuolatin T a r y b a buvo sudaryta. I tikro ji vis laik liko R u s i j o s ambasadoriaus takoje, nes jis

414.

stropiai priirjo j o s nari parinkim. V i s dlto per keliolika savo veikimo met T a r y b a daug k padar. Ji buvo pirmoji centro valdia. N u o l a t i n T a r y b a susidjo i 1 8 senatori i r 1 8 ats t o v ; 2 /3 j turjo bti lenkai ir 1 / lietuviai. Kiekvienas ordinarinis seimas (jis susirinkdavo kas 2 metai) pus tarybos nari turdavo pakeisti naujais arba perrinkti i naujo. V i s a taryba buvo padalinta 5 departamentus (j kiekvienas ved atskirus reikalus) karo, ido, usienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo. B u v o paliktos taip pat artoriski steigtos karo ir ido komisijos, kaip vykdomieji organai; Nuolatin T a r y b a vis veikim turjo tik priirti, aikinti statymus ir sprst kylanius konfliktus. Ji buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o anos komisijos ir kiti organai liko, kaip buv, atskiri. T u o b d u N u o latin T a r y b a t atskir organ veikim tik priirjo, j derino, o atskiri Lietuvos ir Lenkijos valdios aparatai (komisijos, teismai, ministeriai) v y k d statymus gyvenime. Karaliaus valdia b u v o labai susiaurinta: jis pasidar tik Nuolatins T a r y b o s pirmininku ir turjo pasirainti visus T a r y b o s bals dauguma priimtus nutarimus; valstybs dvar ir viet dalinimas i jo b u v o atimtas: urdus turdavo atiduoti visada vienam i 3 Nuolatins T a r y b o s pasilom kandidat. Bet vis dlto tatai karaliui neijo blogan. Jis palengva pam T a r y b savo tak, o svarbiausia, kad, vedus N u o latin T a r y b , itis eil met nebebuvo joki smyi. K a i p ir anksiau, karalius stengsi vis laik veikti, taikydamasis prie K o t r y n o s II ir j o s ambasadoriaus noro. Be to, jis palengva sugebjo patraukti savo pus didij dal bajorijos. Vis pretenzijas sutaikinti jam b u v o nelengva; bet, stengdamasis bti teisingas, nepamirdamas n vieno praanio, jis gavo daugiau pasitikjimo ir tapo i tikro mylimas. Pirmoje valdymo pusje jis buvo nekeniamas ir niekinamas, o Nuolatins T a r y b o s veikimo metu pasidar visiems artimas, savas. T o d l ir valdios apkarpymas jam neijo bloga. 9. Nuolatins T a r y b o s periodo reikm Lietuvai Nuolatin T a r y b a igyvavo 14 met (iki 1789 m.). Ji turjo didel reikm ir Lietuvai. Iki tol Lietuva ir Lenkija buvo

415.

visikai atskiros valstybs, kurios turjo visikai atskirai organizuot savo valdi. Bendr j o s turjo tik valdov ir retai tesusirenkant seim, kurie abiej valstybi artjimui jau b u v o labai dideli veiksniai. Tiesa, Nuolitin T a r y b a n vienoje valstybje nieko nevald; ji tik priirjo atskir valstybi valdi veikim, t. y. perm madaug karaliaus turtsias teises. Bet jau tas vienas dalykas, kad T a r y b o j e buvo net 2 /3 lenk ir tik 1 /3 lietuvi, rodo, kad joje visada daugiau galjo lenkai, ir, jei Lietuva bt pradjusi koki nors savarankik politik, jie bt galj kliudyti. Be to, d a u g reik pats faktas, kad N u o latinje T a r y b o j e sdjo lietuviai kartu su lenkais, kad tiek lenkai, tiek lietuviai irjo Taryb, kaip sav valdios organ, kad stengsi pasidaryti j o s nariais arba j o s nariams pasigerinti. T o d l pati T a r y b a dar labiau artino jau gana glaud Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenim, kuris Stanislovo A u g u s t o laikais ir be T a r y b o s buvo gerokai paengs. Lietuvos ir Lenkijos didikai ypatingai m bendrauti, kai jo didiausios j varytyns dl valdios karali Saks laikais. T a d a besivarydami didikai brsi partijas, nepaisydami, kad nepriklauso tai paiai valstybei; buvo svarbu tik gauti daugiau sjunginink ir nugalti savo konkurent. Stanislovo A u g u s t o laikais pon varytyns toki griet form jau nebegaudavo, nes dabar karalius kaskart vis labiau m varyti savo politik. Taiau tuo pat metu ne tik didikus, bet ir vis abiej valstybi bajorij artino jau kiti reikalai. Pirmiausia visi bendrai k o v o j o prie karali (todl R a d o m o konfederacijai net Lenkijoje vad o v a v o lietuvis Radvila). Be to, Baro konfederacijos metu vl abiej valstybi bajorija bendrai k o v o j o su R u s priespauda. V i s a tai, inoma, j dar labiau artino. V i e n o d o s abiem valstybm problemos ir vienodi pavojai abiej krat bajorijai m atrodyti vienu bendru pavojum. T o d l bajorija dar labiau pradjo jaustis sudaranti ne tik vien visuomen, bet net ir vien valstyb. Be Nuolatins T a r y b o s , kaip tik to pat padalinamojo seimo metu buvo kurtas dar vienas bendras Lietuvai ir Lenkijai organas. T a i buvo vadinamoji E d u k a c i n K o m i s i j a , kuri perm kaip tik tuo metu panaikinto jzuit ordino mokyklas ir m rpintis visu vietimu.

416.

III. Kulturin ir ekonomin bkl XVIII am. gale


1. Jzuit ordino panaikinimas ir Edukacins K o m i s i j o s krimas (1773 m.) Edukacin K o m i s i j a . K a i p tik tuo metu, kai susirinko 1773 m. seimas, atjo popieiaus bul, kuria jis udar vis pulte puolam jzuit ordin. T i e k Lietuvoj, tiek Lenkijoj daugumas mokykl, o taip pat ir Vilniaus akademija buvo kaip tik jzuit ilaikomos. T o d l tuojau kilo klausimas, k daryti su liekaniais didiuliais j turtais ir kam pavesti mokyklas. B u v o nutarta visus jzuit turtus sunaudoti vietimo reikalams ir steigti vadinamj E d u k a c i n K o m i s i j , kuri rpintsi mokyklomis. Ji tuojau turjo perimti savo ini visas buvusias jzuit mokyklas ir j turt pajamas. T a i p pat jai buvo pavesta

Jzuit akademijos antspaudas (XVIII am.) ir rektoriaus valdios enklas. Antspaudo viduryje Vytis, kurio skyde vietoje dvigubo kryiaus yra vadinamoji Jzaus monograma (I H S). Aplink V y t d a r 8 kiti herbai: viruje popieiaus Grigaliaus XIII, jo kairje Zigmanto Augusto, deinje St. Batoro; emiau kairje Vaz, o deinje Poniatausk; paioje apaioje vysk. Protaseviiaus, jo kairje Radvil, o deinje Sapieg. Rektoriaus lazda (sidabrin) pradta vartoti Vaz laikais. J o s viruje esanio Vyties skyde yra tas pats I H S enklas.

417.

vis kit mokykl prieira. Komisija buvo kurta bendra Lietuvai ir Lenkijai. Komisija turjo rpintis tik paiu mokymu, vadovliais ir pinig sunaudojimu. Visi buvusieji jzuit dvarai, seimo nutarimu, buvo inuomoti neribotam laikui bajorams i 4 1 /2% nuo kainotos dvaro verts. itam darbui atlikti Lietuvoje ir Lenkijoje buvo sudaryta po atskir D a l o m j K o m i s i j . Pinigai, gaunami i Lietuvoje, buvusi jzuit dvar, pirmuiausia jo Lietuvos mokykl reikalams. Bet kadangi Lietuvoje jzuit turt buvo daug daugiau, negu Lenkijoj, tai ir pajam Lietuvoje buvo daugiau. Lenkijos mokykloms sav pajam nepakankant, j o m s b d a v o pridedama dalis Lietuvos pajam. T o d l Lietuvos Vysk. Ignas Masalskis, bajorija nuolat p y k o ir 17621794 m. Vilniaus vyskupas, pirmasis Edukacins Komisijos pirmininkas. reikalavo nuo mokykl atliekamas sumas skirti Lietuvos kariuomenei, o ne Lenkijos mokykloms. Taiau itas klausimas vis laik liko neisprstas. N a u j o j i mokykl sistema. Edukacin Komisija perorganizavo vis mokykl tinkl. Pirmiausia Lietuvoje ir Lenkijoje buvo padaryta po vien vyriausij mokykl, kuriai priklaus vis kit krato mokykl prieira. T o k i a V y r i a u s i j a L i e t u v o s M o k y k l a buvo pavadinta buvusi jzuit Vilniaus akademija. Toliau visas kratas buvo padalintas apygardomis, o ios apygardlmis. Lietuvoje toki apygard su 7 met mokyklomis buvo 4, o apygardlini mokykl su 6 met

418

kursu b u v o 21, tad i viso b u v o 25 m o k y k l o s . Pradios mok y k l o s buvo kuriamos prie vis parapij, o joms reikalingiems m o k y t o j a m s paruoti Vilniuje buvo steigta mokytoj seminarija. Be t, paios Edukacins K o m i s i j o s ilaikom mokykl, dar buvo likusi ir tebeveik nemaa vienuolyn mok y k l ; tebebuvo dar keletas ir protestant mokykl. Stanislovas A u g u s t a s , renkamas karalium pasiadjs, netrukus kr kadet korpus Varuvoje. Ten irgi moksi daugelis Lietuvos bajoraii karininkais. ios m o k y k l o s ilaikymui Lietuvos idas 1 /3 l, todl Lieduodavo Vyriausiosios Lietuvos Mokyklos tuvos bajorija b u v o nepatenantspaudas. kinta ir nuolat reikalavo, k a d u tuos pinigus ir Lietuvai bt steigta tokia pat mokykla Vilniuje. T i k Radvilos savo Nesvyiaus dvare steig maesn kadet mokykl daugiausia savo reikalams. Be to, dar buvo kurta kadet mokykll Gardine. Taiau varuvik kadet mokykla visiems buvo pavyzdiu, ir visi ymesnieji bajoraiiai v y k o tenai mokytis. 2. Lietuvos mokykl bkl Edukacins K o m i s i j o s laikais Jzuit turtai, ypa Lietuvoje, buvo nepaprastai dideli. Visus j turtus suraius, pasirod, kad metins pajamos i j Lietuvoje siek 522.847, o Lenkijoje 383.819 auksin. Be to, jzuitai turjo daug iskolint kapital; Lietuvoje j buvo iskolinta 2.438.339, o Lenkijoje net 4.753.877 auks. Tiek u inuomotus dvarus, tiek u kapitalus Edukacinei Komisijai buvo mokama 4 1 /2%. Greit pasirod, kad Dalomosios Komisijos su tais turtais daro bizn dvarus labai pigiai dalina savo artimiesiems, o pinigus tiesiog vagia. Todl 1776 m. tos komisijos buvo panaikintos, ir visi turtai pavesti Edukacinei Komisijai. Bet pinig grobstymas nesiliov: danai j pritrkdavo net mokykloms, ir jos pradjo skursti. Mokykl prieira dabar buvo pavesta V y r i a u s i a j a i L i e 4 1 9

t u v o s M o k y k l a i . Ji buvo suskirstyta dvi kolegijas. Vadinamoje m o r a l i n i m o k s l k o l e g i j o j e buvo mokoma filosofijos, teologijos ir teiss moksl. F i z i n j e k o l e g i j o j e buvo mokoma gamtos moksl, matematikos ir medicinos. Tuo bdu V. Mokykloje buvo dstomi visi to meto universitetiniai mokslai. Daugumas dalyk tebebuvo dstoma lotynikai, tik kai kurie dalykai lenkikai (galutinai lenk kalba ia buvo vesta tik 1816 m., t. y. jau universiteto laikais). Visam krate, be to, buvo sudarytos 4 apygardos, kuri kiekvienoje buvo po vien 6 klasi a p y g a r d i n ir po kelet triklasi a p y g a r d l i n i mokykl. Apygardinse mokyklose mokslas buvo ieinamas per 7 m. (V kl. tekdavo bti 2 m.); apygardlinse mokyklose visos klass buvo dvimets, todl mokslas jose trukdavo tik 6 metus. I G a r d i n o apygardoj apygardlini mokykl buvo iose vietose: Vilniuje, Volkoviske, Viniove, Pastoviuose, Lydoje, Merkinje, ir ucine; II N a u g a r d u k o apygardoje j buvo Minske, Cholopieniiuose, Nesvyiuje, Slucke, Bobruiske, Berezviee ir Lukose. III B r a s t o s apygardoje t pat mokykl buvo Pinske, Bialoje, Dombrovicoje, Liubeave ir uravicuose. IV K r a i apygardoje buvo Kaune, Kretingoje, Panevy, Raseiniuose ir Ukmergje. Ne visos tos mokyklos buvo ilaikomos Edukacins Komisijos dalis j tebebuvo ilaikoma vienuolyn. Ypa daug mokykl tebeturjo pijarai. Edukacin Komisija n vienos vienuolyn mokyklos neperm savo ini, nors mokym jose vis dlto priirjo. Pradios mokyklos ir toliau liko prie vienuolyn ir parapij, tik dabar j buvo daug daugiau pristeigta. Naujovika mokykl linkm. Mokykl reformatoriai buvo kupini vieiamosios prancz literatros idj, ir j sukurtoji mokykla buvo jau liberalika. Kai naujoji mokykla iaukljo jaunj kart, i jau nebegaljo susikalbti su senja. Tuo bdu bajor visuomen kultrikai suskilo. Valstybs atvilgiu senoji karta buvo konservatyvi ir bajorikj laisvi garbintoja, o jaunoji karta ididiai siek reform. Tad paskutiniaisiais Respublikos gyvenimo metais padarytosios reformos buvo j a u n o s i o s k a r t o s darbas. Edukacins Komisijos idja buvo tikrai vykusi: tai buvo i viso pirmas atsitikimas Europoj, kad vietim pam savo ini pati valstyb. I to bt galj ieiti nemaa naudos, jei mons, kurie stovjo prie to darbo, bt buv siningesni. Bet to meto bajorija ir didikai buvo prat visur, kur tik prikidavo savo pirtus, pasipelnyti. Utat daugumas mokykloms skirt pinig davo visoki agent kiense, ir mokyklos pradjo skursti. ymesnieji mokykl krjai. I moni, kurie rpinosi Lietuvos mokyklomis, ymiausias buvo vicekancleris J o k i m a s C h r e p t a v i i u s . Tai viesiausioji XVIII am. pabaigos Lietuvos asme-

420.

nyb, mogus moralikai nesusiters, doras, teisingas, darbtus, nepaprastai mokslintas ir didelis knyg mgjas. Edukacins Komisijos krimas buvo jo sumanymas. Vliau, tvarkant Lietuvos mokyklas, jis buvo viso to darbo siela. Ne maiau nuopeln i pradi turjo ir Vilniaus vyskupas M a s a l s k i s . Tai buvo labai mokslintas, didios iminties, bet menkos morals vyras. Todl ir jo reikm nevienoda. I vienos puss, jis buvo gobus turt graibstytojas, kuris daug sunaudojo visuomens pinigo; taip pat jis buvo ir vienas i daugelio rus parsidavli. Bet i kitos puss, jis buvo didelis mokslo ir meno globjas. Jo pastangomis buvo pastatyta ir dabar tebestovinti graioji Vilniaus katedra ir didingi vyskup rmai Verkiuose (dabar j jau nebra). Jis buvo ir pirmasis Edukacins Komisijos pirmininkas. Ypa didelis jo nuopelnas buvo tas, kad visose plaios Vilniaus vyskupijos parapijose buvo steigtos pradios mokyklos (bdamas vyskupas, jis sak visiems savo kunigams steigti mokyklas, o vliau per dekanus jas priirjo). Taiau, netvarkingai gyvendamas, jis priJokimas Chreptaviius, trkdavo pinig, ir sunaudojo 1773-1793 m. vicekancleris, 1 7 9 3 savo reikalams dal mokykl l. 1795 m. kancleris; Edukacins KoPo keleri met padaryta revizija misijos iniciatorius ir Lietuvos moatideng 300.000 auksin ieikkykl globjas (f 1812 m.). vojim (didel tos sumos dal buvo ieikvoj vyskupo agentai, taiau u visk teko jam atsakyti). Dl to jis buvo paalintas i komisijos pirmininko vietos. Pirmininku tuomet tapo karaliaus brolis primas. Masalskis liko komisijos nariu, bet sieids jau nebesirpino mokyklomis, ir jo vyskupijoje graiai klestjusios pradios mokyklos vl sunyko. O tat reik, kad jos sunyko beveik visoje Lietuvoje, nes Vilniaus vyskupija tada apm vis didij kunigaiktij, iskyrus emaiius.

421

3. Socialinis Lietuvos gyvenimas X V I I I am. gale Reform sjdis. Stanislovo A u g u s t o laikais valstybs gyvenime pradjo rodytis gerjimo ymi buvo padaryta reform. Tiesa, pirmosios artoriski reformos buvo tuojau apgriautos. J a s apgriov Rusija, kuri karskart vis labiau m kitis Respublikos vidaus reikalus. J o s ambasadorius ia pasidar visagalis; beveik nuolat Lenkijoje ar Lietuvoje b u v o R u s kariuomens dali. O visa tai pirtu prikiamai rod bajorijai, j o g senasis posakis, k a d Respublika laikantisi netvarka, yra neteisingas; tatai vert j susirpinti, kaip susitvarkyti, kad bt galima paalinti t priespaud. Be to, i V a k a r atjusios vieiamosios literatros takoj, o ypaiai po mokykl reformos, visuomens vietimas pakilo. A t s i r a d o net laikrai; buvo spausdinama daugyb visuomens santvarkos nagrinjamj ir reform silomj rat. Pakilo net ekonominis gyvenimas. Taiau visas tas judjimas liet tiktai bajorij; plaij visuomens sluoksni bkl beveik nepasikeit. Miestai. Miestieiais ir valstieiais tuo tarpu niekas nesirpino, tik spaud, kad jie sumokt daugiau mokesi. Miestai buvo net dar labiau suvaryti. 1768 m. visi miestai buvo pavesti senin prieirai, o 1776 m. seimas i vis maesnij Lietuvos miest atm savivaldybes. T u o b d u miestieiai pasidar tokie pat beteisiai, kaip ir valstieiai. Jie tik tuo tesiskyr nuo valstiei, k a d njo baudiavos, o m o k j o mokesius. iaip, kaip ir valstieiai, jie priklaus pono. Jei jie priklausydavo karalik o j o dvaro, tai j teisju ir valdovu b d a v o seninas, o jei priklausydavo privatinio dvaro, tai j teisju ir valdovu b d a v o jo savininkas (savivaldybs, arba vadinamosios magdeburgins, teiss buvo paliktos tiktai Vilniui, T r a k a m s , Kaunui, Lydai, N a u g a r d u k u i , Volkoviskui, Pinskui, Minskui, Mozyriui, Brastai ir Gardinui). Miestuose gyven y d a i taip pat s k u r d o ; beveik vieninteliu j verslu pasidar smukli laikymas. Daugelis j isikl kaimus, kur n u o m o j o bajor pastatytas smukles. Valstieiai dar labiau skurdo. Blogiausia, k a d jie visikai neturjo joki teisi. Privatiniuose bajor dvaruose jie buvo visikoje pono valdioje, ir ponas j u o s inaudojo, kiek tik ga-

422

Valstieio sodyba XVIII am. gale. (Norblino braiinys. darytas 1777 m.).

ljo. Pasisksti nebuvo kam. Kiek geriau buvo b a n y t i n i u o s e i r v a l s t y b i n i u o s e d v a r u o s e , nes ten valstiei teiss buvo suraytos tam tikruose aktuose, vadinamuosiuose inventoriuose. M a t , tenai reikdavo inoti, kokias pareigas eina valstieiai: kai tekdavo tuos dvarus perduoti naujam ponui arba kai tam tikra komisija tikrindavo dvaro pajamas, reikdavo inoti, kiek i j imti mokesio (1/4 vis karalikj dvar seninij ir tenut pajam b d a v o atiduodama kariuomens reikalams). K o k i o s pareigos bdavo paymtos tuose inventoriuose, tokias valstieiai turdavo ir eiti tiems dvarams. Jei kartais k o k s seninas nenordavo to laikytis, reikalaudavo daugiau, tai valstieiai galjo skstis. inoma, valstieiams sksti pon jo paties draugams ar giminms buvo gana sunku, ir daniausiai jie nieko nelaim d a v o ; prieingai, kartais b d a v o net jie patys apkaltinami maito klimu ir, pakvietus kariuomen, skaudiai nubaudiami. Bet vis dlto perdaug toli nukrypti nuo inventoriuose paymt pareig, daug daugiau reikalauti i valstiei b d a v o nepatogu. B a u d i a v o s panaikinimo klausimas. A p i e baudiavos panaikinim bajorijos daugumas nenorjo n girdti. Po I padalinimo b u v o ketinta paruoti vis Respublikos statym kodeks; darbas buvo pavestas vienam mokslintam Lenkijos

423.

ponui Zamoiskiui. Jis dirbo kelerius metus, pasitardamas su visais mokytesniais monmis. Vienas artimiausij jo bendradarbi b u v o Lietuvos vicekancleris J o k i m a s Chreptaviius. K o d e k s a s (statutas) 1780 m. buvo pateiktas seimui patvirtinti. Jame buvo nuostat, palengvinani valstiei bkl ir paimani j u o s statymo globon. Kadangi projektas buvo i anksto ispausdintas, tai bajorija aukte auk ant jo dar seimeliuose, o atstovai, susirink seim, atmet j net nesvarst. A t m e t j s v a r b i a u s i a d l v a l s t i e i a m s d u o d a m j p a l e n g v i n i m . M u i k u s nori padaryti bajorais, o mus muikais", auk bajorija. (Lietuvos b a j o rija to k o d e k s o vedimui prieinosi dar ir dl to, kad jis buvo skiriamas abiem jungtinm valstybm: Lietuva nenorjo isiadti savo statuto, t. y. savo atskir teisi). Baudiavos naikinimas atskiruose dvaruose. Taiau iuo metu vienas kitas i viesesnij bajor ir didin suprato, kad valstiei vergov ne tik nemonika, bet ir nenaudinga patiems dvarininkams. T o d l kai kurie i j patys savo iniciatyva ilaisvino valstieius, sau pasilikdami tik em. Su tokiais laisvaisiais valstieiais jie dar sutartis, pagal kurias valstieiai apsim dirbti pono em ir mokti jam tam tikr mokest arba duoti tam tikr dal derliaus (pav., vicekancleris C h r e p t a v i i u s m i vis savo atleistj valstiei 1 / derliaus). A t leistiesiems valstieiams pareig buvo paliktos tiktai talkos, dvaro sargyba ir vainjimas Kanauninkas Povilas Bostauskas, dvaro reikalais. Lietuvos refedidelis valstiei globjas, Paulovo rendorius kanauninkas Povilas dvaro valstiei savivaldybs Bostauskas visus savo krjas ( 1827 m.). Merkins dvaro (prie Turgeli, netoli Vilniaus) valstieius atleido vien u pinigin mokest ir net dav jiems savivaldyb. I dalies atleido nuo baudiavos kai

424.

kuri savo dvar valstieius i r Vilniaus v y s k u p a s M a s a l s k i s . Bet vis dlto toki pon b u v o labai maa. Kiti nenorjo sekti ir net labai tuo piktinosi: mat, j dvar valstieiai, matydami, k a d kitur geriau gyventi, nerimo, b g d a v o nuo savo pon ir slapta apsigyvendavo kur nors tokiam dvare, kur nebebdavo baudiavos. I tikro tie, kurie b u v o panaikin baudiavas, daug daugiau laimjo, nes j dvarus pribgdavo valstiei net i usienio. B d a v o taip pat atsitikim, k a d valstieiai kai kur net sukildavo. Y p a garsus b u v o 1769 m. iauli ekonomijos valstiei sukilimas. T a i buvo nerams tik k prasidjusios Baro konfederacijos laikai. T u o pat metu b u v o sukil Ukrainos valstieiai ir ipiov daugyb bajorijos ir j tarn. iaulikiai buvo norj net susidti su jais ir bendrai kovoti, bet atvykusi kariuomen labai iauriai numalino j sukilim. 4. Ekonominio gyvenimo klimas k i s X V I I I am. vidury. Ypatingai buvo sunyks kis po didiojo ved karo, X V I I I am. pradioje (ir. 384 psl.). Nelabai jis teatsipeikjo ir vidaus smyi pilname S a k s vald y m o periode. Pagaliau jis vl buvo suardytas per vidaus karus, konfederacijas ir rus kariuomens nuolatin lankymsi Stanislovo A u g u s t o valdymo pirmoje pusje. T u o metu pirmiausia krat naikino tarpuvaldio k o v o s , vliau R a d o m o konfederacijos metu, savo prieus persekiojanti rus kariuomen; pagaliau visas kratas buvo nuteriotas Baro konfederacijos metu: tada visk pl ir naikino ne tik briai konfederat ir rus kariuomen, bet ir daugyb plik gauj ( j o s danai djosi kovojaniais konfederatais, bet i tikro teusim tik plimais). Valstybs p a j a m o s per 17731775 m. padalinamj seim, kai krate eimininkavo visoki rus parsidavliai, taip pat b u v o visikai sunaikintos: daugumas valstybs dvar buvo j igrobstyta (seimas t patvirtino), be to, jie igrobst ir visus ide buvusius pinigus. Seimas prim eil konstitucij, kuriomis R u s a m s pasidarbav didikai u nuopelnus kratui" buvo apdovanoti milinikomis sumomis pinig. O kadangi ide pinig tada nebuvo, tai jiems buvo keisti valstybiniai dvarai, ligi bus sumoktos dovanotosios pinig sumos. O kadangi
425.

pinig niekad nebebuvo, tai daugelis t dvar tuo b d u ir liko j rankose. Dl vis t prieasi krato kis labai sunyko, valstybs idas aminai itutjo. Pastangos k pakelti prasidjo po padalinimo. T u o m rpintis tiek karalius, tiek valdia, tiek atskiri mons. T u o reikalu ne tiktai buvo kalbama ir s p a u d o j e raoma ( b u v o pradti leisti net specials kio reikalams skiriami urnalai), bet ir praktikai veikiama. D a u g buvo rpinamasi k e l i ir kit susisiekimo priemoni pagerinimu. Pirmiausia b u v o pagerinti visi senieji viekeliai ir pradti tiesti nauji. i a didiausias darbas b u v o sutvarkymas susisiekimo per nepereinam pelkt Pagir. Vietos bajorijos rpesiu buvo ivesti du magistraliniai viekeliai i Pinsko Slanim ir i Pinsko Voluin (ia daugiausia pasidarbavo Pinsko bajoras T. Butrimaviius ir hetmonas Oginskis). B u v o ivesta ir daug trumpesni keli, pastatyta daugyb tilt, k a d nebereikt per upes kilotis keltais. T u o pat metu daug dmesio buvo kreipiama ir vandens kelius. B u v o valoma nuo akmen N e m u n o ir Neries v a g o s . Bet didiausias darbas, atliktas ioje srityje, buvo ikastas 7 1 / 2 myli ilgumo kanalas, kuris jungia ar su Jaselda. T u o b d u N e munas buvo sujungtas su Dniepru, ir i Baltijos jros J u o dj jau buvo galima patekti vandens keliu. Kanalas atsjo apie 12 milijon auksin. J ikas s a v o lomis hetmonas O g i n s k i s (todl jis i r iandien dar tebevadinamas Oginskio kanalu). Karaliaus lomis b u v o ikastas kitas kanalas, kuris jungia Pripets intak Pin su B u g o intaku Muchavcu. T u o bdu i J u o d o s i o s jros Baltij atsirado dar vienas kelias, btent DnieprasVysla. T u o metu b u v o pradta ir daugiau darb, kurie liko nebaigti. Pramons miestuose nebuvo jokios, nes miestieiai buvo per d a u g prispausti ir neturtingi. Pasitaikydavo vienas kitas turtingesnis miestietis, bet ir tai tik didiuosiuose miestuose; pagaliau ie b u v o arba pirkliai arba bankininkai, taiau n vieno i j nebuvo pramonininko. Miestieiai rpinosi tik kratui reikaling preki atgabenimu i usienio. Dirbtuves steigti pradjo ne miestieiai, bet didikai, nes tik jie turjo pakankamai reikalingo kapitalo. Lietuvoje i didik savo dvaruose steig

426.

fabrikus Radvilos, Sapiegos, Oginskiai, Chreptaviius. Bet didiausi usimojim ioje srityje parod Tizenhauzas. Pirmosios dirbtuvs Lietuvoje buvo steigtos dar XVIII am. pirmoje pusje. Tai buvo Onos Sangukaits Radviliens (kanclerio Karolio Stanislovo 1719 m. nals) dirbtuvs. I jos dirbtuvi dirbini ypa igarsjo veidrodiai ir kt. stikliniai daiktai, akmens dirbiniai (pav., raalins, tabokins, vairios stalo reikmens), keramika ir gobelinai. Be to, Nesvyiuje buvo kilim dirbtuv, o visam krate ypatingai garsjo hetmono Mykolo Kazimiero Radvilos 1758 m. Slucke steigta juost dirbtuv (juostos to meto rbams buvo btinas dalykas). Neioti graij Slucko juost buvo garb. Dirbtuvs meistras ten buvo i Konstantinopolio atvyks armnas. Jo vadovybje dirbo 30 moni su 24 staklmis. Taip pat tuo metu buvo inomos ir Radvil laikomos medio apdirbimo dirbtuvs. Be to, Sapiegos turjo dideles audyklas, Oginskiai kilim dirbtuves, o vicekancleris Chreptaviius 1790 m. kr pirmj Lietuvoje metalo liejykl (anksiau buvo tik ginkl ir varp liejykl). Beveik visos tos dirbtuvs buvo kurtos gud srityse. Tikrojoje Lietuvoje i pramons, galima sakyt, tebuvo tik kiekvieno turtingesnio bajoro laikomas bravoras. Labai danai bajorai versdavo valstieius pirkti tam tikr kiek degtins, kaip kad, pav., vert eiti baudiav ar mokti mokesius. Kadangi visas auktesnysis sluoksnis buvo usikrts vakar Europos madomis, tai i usienio reikjo veti labai daug preki, ir prekybos balansas bdavo pasyvus. Tad, nordamas sumainti import ir paremti savj pramon, 1776 m. seimas ileido gyventoj ilaid normuojamj statym (lex sumptuaria). Juo visiems miestieiams ir bajorijai buvo udrausta taisytis usienio mediagomis, ponams buvo sakyta savo tarnus taisyti kuo pigiausiai, o vis vaivadij bajorijai sakyta neioti tam tikros spalvos vietins mediagos mundierius. 1778 ir 1780 m. seimuose tas statymas buvo pakartotas ir praplstas, taiau niekuomet nebuvo nustatyta, kas ir kaip turi priirti jo vykdym. Todl ir toliau visi dvjo, k norjo, o i to statymo buvo vykdytas tik vienas sakymas, liets vaivadij uniformas. Tuo bdu bajorija pasidar uniformuota, lyg atskir pulk kariai. Bet ir mundieri mediaga labai danai bdavo usienin. Taip pat danai i usienio bdavo perkama mediaga ir kareivi mundiruotei. 5. Antanas Tizenhauzas, jo darbai ir nepasisekimai Tizenhauzas b u v o gana turtingas ponas, Lietuvos kiemo idininkas ir artimas karaliaus biiulis. Kai karalius jam pigiai
427.

inuomojo visas Lietuvos ekonomijas (karaliaus pragyvenimui skirtuosius valstybinius dvarus), jis suman pasidaryti pramonininku ir pagaminti visko, ko tik buvo reikalinga Lietuvai. Veikiai jis steig net 25 fabrikus. Jo nuosavam Pastovi dvare buvo steigtos tik drobs ir popieriaus dirbtuvs, o visos kitos dirbtuvs buvo karaliaus ekonomijose. T a i p antai, iauliuose buvo steigta drobs dirbtuv, pora dirbtuvi buvo steigta Brastoje ir j o s apylinkje; taiau daugumas dirbtuvi buvo sukoncentruota Gardine. Mat, Tizenhauzas buvo usimojs padaryti G a r Antanas Tizenhauzas, din didiuliu pramons 17651785 m. kiemo idininkas. centru ir b u v o ia pastats net 2 pramons priemiesius, i kuri ypa buvo garsi G o r o d n i c a . Dirbtuvms specialist buvo pakviesta i usienio, o ateiiai jie b u v o ruoiami i valstiei tarpo. T a m tikslui jiems buvo steigta ir speciali bendrojo lavinimo mokykla, kur buvo surinkta 300 berniuk ir 100 mergaii. T o s e dirbtuvse buvo gaminamos vairiausios gyvenimo reikmens adatos, segtukai, kojins, skrybls, vairios mediagos, kilimai, kortos, pakinktai, karietos ir t.t. V i s o m s toms dirbtuvms rengti reikjo dideli sum; dirbtuvs betgi m duoti nuostoli, ir Tizenhauzas turjo bankrotuoti. Tizenhauzas buvo ne vien pramonininkas, bet ir politikas. Karaliaus palaikomas, jis labai greit pasidar pirmja asmenybe Lietuvoje. ia jis eimininkavo, nesiskaitydamas su niekuo. Net daugum seimeli jis sugebjo paimti savo rankas. Visa, k
4 2 8

Gorodnica 1789 m. Gardino priemiestis, kur Tizenhauzas buvo rengs fabrik. (Sena gravira).

karalius dar Lietuvoje, jo per jo rankas. T o d l daugelis juo b u v o nepatenkinti, o kai 1780 m. seime pasirod, kad jis yra ieikvojs net ido pinig, jo prieai privert karali nuo jo nusitolinti. Ekonomijos i jo buvo atimtos ir inuomotos kitam. Ilgai utrukusi byla ir kaltinimas ieikvojus apie 800.000 auksin j visikai sunaikino. Jis mir, tebeturdamas kiemo idininko titul, bet jau nebeidamas joki pareig. Jo kurti fabrikai visai sunyko, nes patys negaljo isilaikyti, o j palaikyti niekas nesirpino.

IV. Paskutiniai reform bandymai ir nepriklausomybs galas


1. Valstyb po pirmojo padalinimo iki reformuojamojo seimo R u s prieira. V i s o s padalinime dalyvavusios valstybs kartu, o Rusija dar atskiru seimo patvirtintu aktu gavo teis kontroliuoti Respublikos vidaus gyvenim. Daugiausia ta teise m naudotis Rusija. B e j o s ambasadoriaus t a k e l b e r g o sutikimo, nei karalius nei Nuolatin T a r y b a nieko negaljo pa-

429.

daryti. D a r kelerius metus takelbergo inioje Lietuvoje ir Lenkijoje buvo laikoma rus kariuomen. T u o b d u krate eimininkavo ambasadorius. Be jo pritarimo niekas negaljo gauti net jokio ymesnio urdo. Didikai laisvai eimininkauti jau nebegaljo: turjo arba jam gerintis arba iekoti protekcijos Petrapily (kuriam nors pasisekus prieiti prie Kotrynos, takelbergas g a u d a v o sakym tok palaikyti). Visais svarbesniaisiais reikalais, pav., nordami gauti ymesn ministerij, didikai kreipdavosi Petrapil. Namie, palyginti su ankstyvesniaisiais laikais, daugiau galios gavo karalius, nes jis m o k j o sugyventi su takelbergu ir, jam pataikaudamas, pam savo rankas N u o latin T a r y b ir vis valdi. T o d l didikai vis laik tarinjo, k a d karalius siekis absoliutizmo. Reform mintis. R u s i j o s prieira visiems padoresniems monms, o ypa patriotikai iaukltam jaunimui atrod nepakeniama. Prie j djosi ir visi tie, kurie nepajg prisiplakti prie takelbergo ar prie paios K o t r y n o s II. Jie jautsi skriaudiami ir visada buvo pasiruo kovoti prie R u s tak. Ilgai vis neatsirado p r o g o s pabandyt nusikratyti Rusija, nes ji v i s a d a b u v o pasiryusi kiekvien pasiprieinim ginklu numalinti. T i k kai 1787 m. Rusijai paskelb kar Turkija, o netrukus ir vedija, R u s i j o s rankos jau buvo suvarytos. T a d a Respublika galjo laisviau atsidusti ir pabandyti padaryti reform, nesiskaitydama su Rusija. Atrod, kad t padaryti bus juo lengviau, nes, nordama gelti Respublikoje per daug eimininkaujaniai Rusijai, reform mint parm ir Prsija, o vliau prie Rusij ruosi stoti ir Anglija. T a d ituo patogiu momentu reform alininkai ir band perorganizuoti vis valstyb. Tatai buvo daroma 17881792 m. ketveri met, arba reform, seime. 2. Ketveri met (17881792) seimas 1787 m. Kotryna Dniepru keliavo aplankyt R u s i j o s neseniai ukariauto Krimo. Pakeliui (Kaneve) ji susitiko su buvusiu prie 25 m. savo mylimuoju Stanislovu A u g u s t u . To susitikimo metu buvo sutarta, k a d kit met seime karalius igaus Respublikos sutikim padti Rusijai kariauti su Turkais, o Kotryna u tai a-

430.

d j o l e i s t i padidinti Respublikos kariuomen i r bent kiek praplsti karaliaus valdi. Bet kai susirinko seimas, tai pasirod, k a d jame daugiau alinink turjo R u s i j o s prieai. N e p a i s y d a m a s karaliaus pastang, seimas atmet pasilym sudaryti karin sjung su Rusija ir, Prsijos palaikomas, msi reform. Rusija i karto protestavo, bet, neturdama atliekam jg, buvo priversta nutylti. Karalius, bijodamas R u s i j o s kerto, i pradi mgino sulaikyti reformatorius ir dl kiekvienos naujovs pra R u s i j o s sutikimo, bet vliau ir jis pats perjo reform partijos pus. itaip seimas veik net itisus 4 metus ir per t laik pakeit vis valstybs santvark. Taiau Ignas Potockis, i paskutini reform jis jau 17831791 m. Lietuvos kiemo marnebespjo vykdyti, nes, baigusi alka, 1791 1793 m. krato markarus, Rusija nusiunt Res- a l k a ; viena takingiausi reformipublik savo kariuomen ir sunio seimo v a d ( 1 8 0 9 m.). griov visas reformas. 3. Ketveri met seimo reformos Valdios reforma. Susirinks seimas pasirod turs labai plai usimojim. Pirmas jo darbas buvo nutarimas suorganizuoti 100.000 kariuomens (madaug 1 / to skaiiaus turjo bti suorganizuota Lietuvoje ir 2 / Lenkijoje). Toliau jis pradjo kov su senja, Rus takoje esania valstybs organizacija. Pirmiausia buvo p a n a i k i n t a N u o l a t i n T a r y b a . Jos vietoje buvo suorganizuota vadinamoji s t a t y m S a r g y b a , t. y. ministeri kabinetas. Joje buvo 5 ministerijos: vidaus reikal, usienio, policijos, karo ir ido. Ministeriai turjo bti karaliaus skiriami, bet atsakingi prie seim: seimui nepriimtin menister karalius turjo pakeisti. Visi ministeriai turjo bti b e n d r i L i e -

431.

t u v a i ir L e n k i j a i . B e to, buvo steigtos trys taip pat b e n d r o s k o m i s i j o s , kaip vykdomieji vyriausiosios valdios organai, btent karo, ido ir policijos. T a i buvo paios ministerijos, per kurias turjo bti valdomas kratas. N e b u v o tik usieni ir vidaus reikal komisij; tie reikalai buvo palikti karaliui, o j ministeriai turjo tik antspaudus saugoti. i pareiga buvo nedti antspaudo ant jokio karaliaus rato, kuris bt nesuderinamas su statymais (u tai jie turjo atsakyti). Karalius neatsak u niek. Jo teiss buvo ymiai praplst o s : jis atgavo teis laisvai d a l i n t i u r d u s , taip pat vyriausij kariuomens v a d o v y b ir teis skirti visus auktuosius karininkus. B e to, b u v o p a n a i k i n a m a e l e k c i j a i r sostas skelbiamas paveldjamuoju. Pirmasis paveldjamasis karalius turjo bti Stanislovo A u gusto pdinis, Saksonijos elektorius Fridrikas A u g u s t a s ( A u g u s t o III ankas). Provincijoms administruoti visuose pavietuose buvo suorganizuotos vadinamosios tvarkom o s i o s k o m i s i j o s , kurios turjo vykdyti centrini komisij sakymus. Seimo reforma. B u v o padaryta reform ir seimo darbui sutvarkyti. Pirmiausia b u v o panaikintas liberum veto. Nustatyta, kad viskas seiHugonas Kolontajus, muose ir seimeliuose turi bti 17871791 m. Lietuvos referendosprendiama bals d a u g u m a . rius, 1791 1793 m. Lenkijos viceO k a d seimeliai bt tvarkinkancleris; ymiausias reform partijos publicistas ( 1812 m.). gesni, k a d susivar didikai negalt nustelbti vidutins bajorijos, prisive seimel i savo dvar plikbajori, buvo nustatyta, kad seimely gali dalyvauti tik tie, kurie turi savo ems arba yra nuomininkai ir m o k a valstybei mokesius. Socialins reformos. B u v o bandyta padaryti reform ir

432.

socialiniam gyvenime, bet vis dlto bajorai buvo palikti vieninteliais pilnateisiais pilieiais, o v a l s t i e i a i ir toliau liko beteisiai baudiauninkai. B u v o tik nustatyta, kad nebegalima b u s grinti baudiav t, kurie atleisti pai dvarinink. D a u g i a u teisi g a v o m i e s t i e i a i . Visi miestai buvo suorganizuoti apygardomis, kurti j pai renkamieji teismai; be to, karalius vl suteik laisvj miest teises daugeliui miesteli, kurie b u v o j netek. Miestai gavo teis net sisti s e i m s a v o a t s t o v u s s u sprendiamuoju balsu, svarstant miest reikalus. Be to, miestieiai g a v o teis bti karininkais. T a i a u pilnas pilieio teises jie galjo gauti tik t a p b a j o r a i s . T a s pats seimas jau nemaa turtingesni miestiei padar bajorais; be to, buvo numatyta bsimuose seimuose dar daugiau miestiei padaryti bajorais. Savaime aiku, k a d visi miestieiai tapo karti reformuojamojo seimo ir pai reform alininkai. G e g u s 3 d. konstitucija. Pagrindiniai reformos principai seimo b u v o surayti 1791 m. gegus 3 d. priimt konstitucij. T o d l vlesnje kovoje dl reform b u v o tolydio kalbama, k a s eina u ar prie t konstitucij. V i s reform seimas nespjo vykdyti. Priimtoje konstitucijoje buvo pasakyta, k a d ji galsianti bti pataisyta tik po 25 met tam reikalui suaukto specialaus seimo. Bet reformuojamasis seimas dar nespjo baigti savo darbo, kai Rusija suorganizavo reform prie konfederacij ir, davusi jai s a v o kariuomens, visk sugriov. Ta konfederacija dl j o s akto paskelbimo vietos yra vadinama T a r g o v i c o s konfederacija. 4. R e f o r m o s ir Lietuvos valstybs reikalai Ketveri met seimo reform pagrindinis tikslas buvo nusikratyti R u s i j o s globa ir Respublik pastatyti E u r o p o s valstybi tarpe, kaip lygi su kitomis valstybmis. Tatai vienodai liet abidvi jungtines valstybes. O norint valstyb sustiprinti ir tuo b d u padidinti j o s reikm usieny, reikjo sustiprinti centro valdi. ito centro valdios sustiprinimo siekiant, reikjo daug ko atsisakyti ne tik bajorijai, bet ir atskiriems jungtins valstybs vienetams. K a d a n g i buvo stengiamasi visk centralizuoti,

433.

tai buvo ardoma ir Lietuvos savarankikoji valstybs organizacija. V i s a centro valdia ministeriai ir komisijos b u v o vesta bendra. Lietuvos atstovai seime ilgai spyriavosi, reikalaudami, k a d komisijos bt atskiros, bet kadangi seimas buvo konfederacinis, ir viskas b u v o balsuojama, tai lenk dauguma privert lietuvius nusileisti. Lietuvos tik tiek buvo atsivelgta, kad senovikai kas treias seimas buvo paliktas Lietuvoje ( G a r d i n e ) . T u o s dvejus metus, kada seimas turjo rinktis Lietuvoj, ia turjo posdiauti ir visos komisijos. Be to, buvo nustatyta, kad visuose bendruose valdios organuose p u s n a r i t u r i b t i l e n k , o k i t a p u s l i e t u v i . Kariuomen buvo palikta atskira kiekvienoje valstybje. Rekrtus rinkti Lietuvoje b u v o galima tik Lietuvos, o Lenkijoje tik Lenkijos kariuomen. Idai buvo sujungti, bet Lietuvos pinig kasa buvo palikta Lietuvoje. T u o b d u ketveri met seimas band pabaigti unij ir Lietuv galutinai sulieti su Lenkija vien valstyb. Taiau T a r g o v i c o s konfederacija, kuri jo prie visas reformas u senj santvark, sugrino ir senj Lietuvos Lenkijos valstybi atskirum. V i s k a s sugro senj bkl, o kai kuriais atvilgiais valstybi atskirumas net dar p a d i d j o ; pav., T a r g o v i c o s konfederacija net perskyr nuo 1773 m. buvusi bendr Edukacin K o m i s i j : vietoje vienos buvo sudarytos dvi atskiros Lietuvos ir Lenkijos komisijos. 5. T a r g o v i c o s konfederacija (17921793 m.) Konfederacijos pradia. D a r y d a m a s reformas, seimas neb u v o vieningas. Dalis reform prieinink pareik protest ir ivyko usien iekoti pagalbos. Daugiausia pagalbos jie lauk i Rusijos. Bet kol buvo nebaigtas karas su Turkais, Rusija tyljo ir elgsi atsargiai. Seimui reikalaujant, Kotryna net isigabeno Lenkijoje rengtus savo kariuomens sandlius ir nebesiunt savo kariuomens per Lenk Ukrain, nors per j buvo patogiau ygiuoti prie T u r k u s . Ji taip pat atauk i V a r uvos nuo I padalinimo ten buvus ir labai kyrjus savo ambasadori takelberg.

434.

Bet kai tik 1792 m. karas su Turkais buvo baigtas, Rusija vl pasiryo veikti. T u o j a u visi didieji reform prieininkai buvo sukviesti Petrapil, kur buvo nutarta suorganizuoti reformoms prieing konfederacij; tam tikslui buvo isista 64.000 rus kariuomens. Opozicionieriai, atvyk T a r g o v i c o s miestel (Ukrainoje, prie Sieniuchos), paskelb konfederacijos akt. Jie skelbsi ein sugrinti seimo sulauyt krato laisvi; rusai es j sjungininkai. i konfederacija liet tiktai Lenkij. Bet tuojau po to Vilniuje buvo suorganizuota tokia pat Lietuvos konfederacija, kuri pasiskelb prisidedanti prie T a r govicos konfederacijos. Tokiais pat kiais buvo organizuojamos konfederacijos ir pavietuose; j o s turjo perimti savo rankas valdi K a r a s ir R u s laimjimas. Prasidjus karui, seimas pertrauk savo darbus ir vis gynimsi paved karaliui. Gintis buvo sunku, nes ir per 4 seimo veikimo metus nebuvo tam pasiruota. B u v o nutarta Vysk. Juozas Kasakauskas, surinkti 100.000 kariuo17811794 m. Livonijos vyskupas, 1792 m. Lietuvos konfederacijos organizatorius. mens, o tuo tarpu j o s tebebuvo surinkta vos apie 60.000, ir ta pati buvo dar nemokyta. Karo lauke buvo pastatyta vos apie 45.000 kari. Negaldama atsilaikyti prie rusus, ji m trauktis. Lietuva labai greit b u v o rus uimta. Lietuvos kariuomens likuiai pasitrauk Lenkij, o vis valdi joje pam konfe-

435.

deratai. Karalius tuo tarpu kreipsi p a g a l b o s Prsij, su kuria seimo (1790 m.) buvo padaryta karin sutartis, taiau i atsisak padti. Mat, anksiau Prsija seim rm tik dl to, k a d norjo gelti Rusijai, kuri nesutiko leisti jai uimti Dancigo ir T o r n o . D a b a r tarp Prsijos ir R u s i j o s jau jo derybos, ir Prsija buvo sitikinusi, k a d po ito karo teks ir jai is tas. Austrija ia negaljo padti, nes buvo sivlusi kar su Pranczijos revoliucionieriais. T a d a karalius kreipsi Kotryn, silydamasis uleisti j o s vaikaiiui Konstantinui sost, k a d tik ji palikt seimo padarytsias reformas. Bet Kotryna nenorjo su j u o n kalbti, kol neprisids prie konfederacijos. Karalius pagaliau prisidjo prie konfederacijos ir sulaik savo kariuomens veiksmus, nes nebebuvo vilties laimti. Po to visi didieji reform alininkai emigravo usien, visa valdia atiteko konfederatams, ir tolimesnis valstybs likimas jau priklaus nuo svetimj, kurie k o m a n d a v o konfederatus. 6. Antrasis R e s p u b l i k o s padalinimas (1793 m.) T u o metu, kai seimo sukurtoji valstybs valdia b u v o sugriauta ir atiteko konfederacijai (i savo centru padar G a r d i n ) , tarp R u s i j o s , Prsijos ir A u s t r i j o s jo derybos dl tolimesnio R e s p u b l i k o s likimo. Prsija ir Austrija tada kariavo su revoliucine Pranczija. G r a s y d a m a padaryti taik su Pranczija, Prsija igavo A u s t r i j o s ir R u s i j o s sutikim, k a d jai bt atiduotas Dancigas su T o r n u ir kai kurios kitos Lenkijos sritys. M a t , Austrija b i j o j o likti viena prie Pranczij, o Rusija bijojo, kad, atpalaidavusi rankas ir sikiusi Respublikos reikalus, Prsija gali privirti d a u g k o s ar net sugriauti visus laimjimus. T o d l 1793 m. (sausio 23 d.) Rusija pasira dalyb sutart, kuria P r s i j a i turjo tekti dideli Lenkijos plotai, esantieji tarp abiej Prs karalysts dali. T u o b d u prie pirmj Respublikos padalinim buvusi perskirta Prs Brandenburgo valstyb dabar turjo bti ne tik galutinai sujungta vien plot, bet net ilygintos ir labai praplstos jos sienos. R u s i j a i pagal sutart turjo atitekti Lenkijos Ukraina, o didiosios Lietuvos kunigaiktijos visa M i n s k o vaivadija ir dalis Vilniaus, N a u g a r d u k o ir Brastos vaivadij.

436.

Rusija sau tenkanias emes tuo metu jau buvo umusi; Prsija savsias irgi tuojau o k u p a v o . Tuomet, kaip ir 1772 m., i karaliaus ir seimo tereikjo gauti tik padalinimo patvirtinim; su apkarpyta Respublika reikjo padaryti nauj taikos sutart. T a m tikslui Gardine buvo suauktas seimas. Jis dar band prieintis, bet prieintis b u v o sunku: Kotrynos atstovas Ziversas (Siewers) kelet atstov aretavo, o kai kuri atstov sunaikino d v a r u s ; pagaliau vis seim apstats kariuomene ir sal suveds rus karininkus, privert visk patvirtinti. 7. Valstybs santvarka po II padalinimo Igavus i seimo padalinimo patvirtinim, reikjo dar sutvarkyti likusios Respublikos vidaus gyvenim. Lig iol ia eimininkavo konfederatai, kurie troko visikai sunaikinti ketveri met seimo reformas ir sugriauti karaliaus valdi. Taiau Rusijai buvo patogiau, kad valstybs prieaky likt karalius: mat, laikant j savo takoj, lengviau priirti vis valstybs politik; palikus bajorikj demokratij, tekt skaitytis su daugybe pon, o daugel suvaldyti visada sunkiau. T o d l Rusija norjo sugrinti toki tvark, kokia buvo po I padalinimo. T a i g i mintame G a r d i n o seime (1793 m.) ir reikjo tatai padaryti. K a i p pirm padalinim patvirtinusiame seime, taip ir itame eimininkavo Kotrynos ambasadorius, Ziversas. B u v o sudaryta naujoji valstybs konstitucija, kuria buvo grinta santvarka, buvusi po I padalinimo. B u v o atgaivinta Nuolatin T a r y b a ir tada veikusios karo ir ido komisijos. K a i p ir seniau, j o s buvo atskiros Lietuvai ir Lenkijai. D a b a r b u v o atskirta ir anksiau buvusi bendra Edukacin Komisija. Be to, Rusijai reikalaujant, su ja b u v o padaryta puolimo bei gynimosi sutartis. Kariuomens buvo palikta 5.000 Lietuvoje ir 10.000 Lenkijoje; likusioji j o s dalis arba turjo pereiti Rus iniai arba turjo bti atleista. Bet ita naujoji santvarka neilgai tegyvavo. Po keleto mnesi vyko sukilimas, v a d o v a u j a m a s K o s c i u k o s , kuris pastat savo valdi; o netrukus po to buvo atliktas paskutinis Respublikos padalinimas.

437.

8. K o s c i u k o s sukilimas (1794 m.) ir nepriklausomybs galas Po seimo karalius ir Nuolatin T a r y b a i G a r d i n o gro Varuv. ia taip pat apsigyveno ir K o t r y n o s ambasadorius (Igelstrm), kuris savo inioje turjo net 30.000 kariuomens. Lenkijoje dar tebebuvo ir dalis Prs kariuomens. Kadangi krate visur vir nepasitenkinimas rusais ir b u v o ruoiamasi prie j u o s sukilti, tai Rus ambasadorius reikalavo kuo greiiausiai vykdyti seimo nutarim dl kariuomens palikti j o s tiktai 15.000. Taiau kai kurie kariuomens vadai atsisak atleisti savo dalis, skubiai praddami ginkluot pasiprieinim. D a b a r daugiausia veik i emigracijos gr buvusieji reforminio seimo vadai ir karininkai. Sukilliai vis valdi atidav generolui K o s c i u k a i (jis buvo kils i N a u g a r duko vaivadijos ir laik save Tadas Kosciuka, lietuviu). Prie jo buvo suorgapasiymjs Amerikos nepriklausonizuota vadinamoji T a u t o s mybs kovose generolas, Jurgio Taryba. Vaingtono draugas, 1794 m. sukilimo vadas, 17941796 m. Rus Sukilo taip pat ir Lietuva, belaisvis ( 1817 m.). kur karin v a d o v y b pam pulkininkas J a s i n s k i s . Greit Vilnius, Krokuva ir V a r u v a buvo ivaduoti i rus. Sukilliai stengsi traukti sukilim vis kariuomen. Veikiai prie sukilimo prisidjo ir miestieiai, kurie Varuvoje pakor kelet rusams parsidavusi pon. Vilniuje buvo nuteistas ir pakartas rus pastatytas Lietuvos hetmonas Simanas K a s a k a u s k a s . Kosciuka, nordamas sukelti valstieius, ileido atsiaukim, addamas visiems, prie sukilimo prisidjusiems, laisv (toki atsiaukim b u v o ileist ir lietuvik). Bet vis dlto

438.

Stanislovas Augustas Gardine. (Moniukos paveikslas).

nepavyko suorganizuoti stiprios pajgos, kuri nugalt Rus ir Prs kariuomenes. Po vieno mio sueistas Kosciuka pateko nelaisv. Netrukus po to buvo likviduotas ir visas sukilimas. Treiasis Respublikos padalinimas 1795 m. Vl um vis krat ir sunaikin sukillius, Rusija su Prsija ir Austrija, kuri, prasidjus sukilimui, taip pat o k u p a v o dal Lenkijos, sutar pasidalinti vis valstyb. Lenkijos dabar po gabal teko visoms trims valstybms, o Lietuva beveik visa atiteko vienai Rusijai; tik visas kairysis N e m u n o krantas (Unemun) atiteko Prsijai ir ibuvo j o s valdioje iki N a p o l e o n o laik (ir. emlapy). Stanislovas A u g u s t a s b u v o priverstas atsisakyti nuo sosto. Jam gyventi buvo paskirtas Gardinas, o Kotrynai mirus (1796 m.), jis buvo perkeltas Petrapil, kur ir mir (1798 m.). Daugelis buvusi uvusios valstybs veikj emigravo arba kartu su K o s c i u k a pakliuvo Rus kaljimus, ir j u o s paleido tik K o t rynos pdinis caras Povilas.

439.

ETOJI

DALIS

Lietuva Rus valdioje A. Senj tradicij likvidavimo laikotarpis


I. Lietuva pirmoje X I X am. pusje
1. D i d i o s i o s Lietuvos kunigaiktijos emi likimas istorijos bvyje X V amiuje didioji Lietuvos kunigaiktija b u v o pasiekusi didiausi s a v o teritorin isipltim. X V I am. j o s sienos ymiai susiaurjo. Paskutini Gediminaii laikais dideli Lietuvos emi plotai atiteko M a s k v a i , o 1569 m. Liublino seime taip pat dideli plotai b u v o priskirti prie Lenkijos. Siena su M a s k v a dar keitsi kelet kart. St. Batoro ir Zigmanto V a z o s laikais daugumas prarastj emi b u v o atgauta (Polockas, Smolenskas ir kt.). Taiau A n d r u s a v o s taika (1667 m.) nemaa dalis t emi vl sugro M a s k v a i (Smolenskas). N u o to laiko siena su Rusija jau nebesikeit iki pat padalinim. X V I I am. pradioje (1629 m.) Lietuva ir Lenkija taip pat prarado beveik vis Livonij, kuri atiteko v e d a m s ; Respublikai liko tik Latgala (vadinamoji Livonijos vaivadija) ir lenin K u r o kunigaiktija. 1721 m. ved valdytoji Livonija atiteko Rusijai. Per pirmj padalinim Rusija um Latgal, o po treiojo padalinimo jai atiteko ir Kuras. Po padalinim visos didiosios Lietuvos kunigaiktijos ems atsidr R u s valdioje. T i k viena Unemun (Suvalk kratas) teko Prsams. K a i N a p o l e o n a s sudar V a r u v o s ku-

440.

nigaiktij (1807 m.), prie j o s buvo priskirta ir Unemun. V liau, N a p o l e o n o galybei lugus, Vienos kongrese (1815 m.) ta kunigaiktija buvo pavadinta Lenk karalyste ir pateko Rusijos car valdi. Po 1831 m. sukilimo j o s autonomin konstitucija buvo pakeista, o po 1863 m. sukilimo buvo visikai panaikinta. N u o to laiko ir Unemun virto paprasta R u s i j o s provincija, bet tebepriklaus V a r u v o s , o ne Vilniaus generalgubernatoriui. 2. R u s vestoji tvarka R u s valdia. V i s o s po treiojo padalinimo Rusijai tekusios ems i pradi b u v o padalintos dvi g u b e r n i j a s V i l n i a u s i r S l a n i m o . P o kiek laiko jos buvo sujungtos vien L i e t u v o s g u b e r n i j , bet netrukus vl buvo padalintos net 3 V i l n i a u s , K a u n o i r G a r d i n o gubernijas. itoks padalinimas jau liko iki pat Rus valdymo galo. V i s o s tos trys gubernijos i pradi ir Rus valdios buvo vadinamos L i e t u v o s g u b e r n i j o m i s . Taiau, kai prasidjo rusinimo pastangos, rusai jas m vadinti R u s i j o s i a u r s v a k a r k r a t u . J vald Vilniaus generalgubernatorius. Gubernija buvo administracijos vienetas, valdomas gub e r n a t o r i a u s i r g u b e r n i j o s v a l d y b o s . J o j e taip pat buvo t e i s m o r m a i , kurie priirjo emesniuosius teismus. Kiekviena gubernija b u v o suskirstyta a p s k r i t i s , kuriose b u v o atskiri valdininkai ir teismai. Savivaldybs. Rusai senj krato savivaldybi nepanaikino. K a i p ir anksiau, pirmuoju luomu b u v o laikoma bajorija, kuriai b u v o paliktos gana plaios teiss. Toliau jo m i e s t i e i a i , kurie turjo savo magistratus ir savo teismus. emiausiasis luomas buvo valstieiai baudiauninkai, kurie tebebuvo visikoje pon valdioje. T i k valstybini dvar valstieiams b u v o steigti tam tikri teismai apskrityse ir gubernijose. B a j o r i j a i v a d o v a v o apskrii i r gubernij m a r a l k o s . K a s treji metai bajorija galjo rinktis s e i m e l i u s Apskrities seimely ji svarstydavo s a v o reikalus ir irinkdavo atstovus apskrities staigas. Be to, ten b d a v o renkami atsto441.

vai gubernijos seimel, o is savo rtu rinkdavo gubernijos v a d o v y b ir atstovus visas gubernijos staigas. M i e s t i e i a i savo magistratus ir teismus taip pat rinkdavosi patys. Jie patys vald miesto turt, tardavosi savo reikalais ir galjo kreiptis gubernatori (bajorai s a v o reikalais galjo kreiptis net car). T i k vieni valstieiai neturjo joki savivaldybs organ. Lietuvoje veikusios teiss. Umusi Lietuv, Kotryna II b u v o vedusi joje ir rus teis (statymus). Bet j o s pdinis Povilas I (17961801 m.), kuris ved prieing motinos linijai politik, grino Lietuvai senj j o s statut, ia veikus net iki 1840 m. (tada buvo vesti rus statymai). 3. N a p o l e o n o karai ir sumanymas atgaivinti didij Lietuvos kunigaiktij V a r u v o s kunigaiktija ir Lietuvos bajorijos viltys. N a p o leonas I, nugaljs Prsij, 1807 m. kr nepriklausom V a r u v o s lenk kunigaiktij. Kunigaikiu buvo paskirtas S a k s karalius. V a r u v o s kunigaiktija kartu su Saksonija jo N a poleono protektorate esani Pareins valstybi sjung. Ji buvo sudaryta i Lenkijos emi, tekusi Prsijai per I ir II padalinimus, ir i Lietuvos Unemuns, per treij padalinim taip pat tekusios Prsijai. V a r u v o s kunigaiktijos krimas sukl vili nusikratyti R u s valdia ir Lietuvoje. T u o tikslu pas N a p o l e o n Til b u v o nuvykusi net slapta Lietuvos bajor delegacija. Bet i to nieko neijo, nes N a p o l e o n a s nenorjo kariauti su caru Aleksandru I (18011825 m.). Tilje padaryta su Aleksandru I taika (1807 m.) palaidojo Lietuvos bajor viltis. Daugelis eim, kuri sns pasiskubino stoti N a p o l e o n o kariuomen, susikompromitavo prie Rus valdi; kai kurios i j net nukentjo. V i s a s kratas jau i seno buvo apdtas dideliais mokesiais, kurie buvo bent 5 kartus didesni u kit R u s i j o s krat mokesius; daugelis dvar nepajg j sumokti. Taiau Rus valdia, kerydama u palankum Napoleonui, joki palengvinim kratui nedar. Daugelis dvar, kurie nepajg sumokti mokesi, buvo paimti valdios glob.

442.

Napoleono ir Aleksandro I susitikimas Nemune prie Tils (1807 m. birelio 25 d.).

Projektai atgaivinti didij Lietuvos kunigaiktij. Kai Lietuvoje buvo vartojamos skaudios valdios represijos, bajorijos tarpe kilo sumanymas rasti modus vivendi, kuris patenkint ir Rus valdi ir bajorij. Momentas buvo gana p a t o g u s : buvo aikiai matyti, kad naujas karas su Napoleonu neivengiamas, todl carui buvo svarbu turti bajorij savo pusje. V i s a Lenk visuomen tuo tarpu jau aikiai stojo u Napoleon ir turjo vilties, kad prie V a r u v o s kunigaiktijos bus prijungtos ir Rusijos valdomos lenkikosios ems. J viltys dar labiau sustiprjo, kai Napoleonas, nugaljs Austrij, prijung prie V a r u v o s kunigaiktijos dal Galicijos (1809 m.). Lietuvos bajorija pasisteng ituo momentu pasinaudoti. G a u s u s Vilniuje suauktas bajorijos suvaiavimas nutar paiam carui idstyti sunki savo bkl. Su ta misija buvo pasistas apsukrus diplomatas, caro pakeltas senatorium M y k o l a s K l e o f a s O g i n s k i s (buvs paskutinysis Lietuvos idininkas). Jo misija pasisek: mokesiai buvo palengvinti ir su-

443.

lyginti su kit R u s i j o s srii mokesiais. Patsai Oginskis dl to pasidar populiariu bajorijos vadu. Jis pats tuo tarpu pradjo rpintis, kad i buvusi didiosios Lietuvos kunigaiktijos emi bt sudaryta autonomika valstyb; tam tikslui 1811 m. teik carui memorial kunigaiktijos sudarymo projekt. J u o buvo siloma i 8 R u s i j o s gubernij, kuriose veik Lietuvos statutas, sudaryti didij Lietuvos kunigaiktij (sidmtina, k a d j b u v o siloma terpti ir Voluins, Podols ir Kijevo sritis, kurios nuo 1569 m. buvo Lenkijos ribose: mat, jose taip pat vis laik veik Lietuvos statutas). Oginskis nurodinjo, k a d tuo bdu kelias Nepoleono takai Lietuvoje bt ukirstas. Be to, jis sil palikti toje kunigaiktijoje Lietuvos statut be joki apribojim ir steigti nuo Petrapilio visikai nepriMykolas Kleofas Oginskis, paskutinysis Lietuvos idininkas, Rus klausom tribunol (mat, imperijos senatorius, d. Lietuvos kunitada aukiausioji instangaiktijos atgaivinimo projekto autocija buvo R u s i j o s senatas). rius ( 1833 m.). Kiek vliau b u v o paruoti keli numatomos kunigaiktijos konstitucijos projektai. Pagal j u o s visi reikalai kunigaiktijoje turjo bti atliekami lenk kalba, o visos vietos turjo bti p a v e d a m o s tiktai kunigaiktijos pilieiams; joje turjo bti savi ministeriai ir Vilniuje gyvens caro vietininkas, o Petrapily prie caro turjo bti tik atskira Lietuvos reikalams kanceliarija. D i d i o s i o s Lietuvos kunigaiktijos klausimas N a p o l e o n o ygio ivakarse. Carui Aleksandrui I Lietuvos atstatymo pro4 4 4 .

jektas b u v o nebenaujas. Jis daug kart buvo jo svarstytas su artimu biiuliu A d o m u a r t o r i s k i , kuris v a d o v a v o visam lenk judjimui. Taiau caras niekad nieko tikro nepasakyd a v o Oginskiui. Per pasikalbjimus jis pareikdavo jam daugyb kompliment, bet vengdavo paad. Pagaliau Oginskis, pasitars su ymesniaisiais Lietuvos ponais, teik konkreius pasilymus ir nauj memorial. K a d a n g i caras, kuriam tuo metu rpjo neivengiamas karas su Napoleonu, nuolat klausindavo, kiek Lietuva galt pastatyti kariuomens, tai Oginskis tame antrame memoriale ir pabr, k a d be savarankikos organizacijos kratas negals sudaryti kariuomens, juo labiau, kad krato valdia nieko nesanti padariusi patraukti bajorijai savo pus. T u o tarpu bajorijoje plito gandai, k a d caras jau sutiks atgaivinti kunigaiktij. Bet i tikro tie planai jam nerpjo. Pagaliau gal didiausia tam klitis buvo lenk klausimas. Mat, sukrus Lietuvos kunigaiktij, bt reikj ir R u s i j o s valdomsias Lenkijos emes priskirti prie nepriklausomos V a r u v o s kunigaiktijos (tatai carui bt buv labai nenaudinga); o to nepadarius, jo valdomieji lenkai irgi bt nerim. T o d l Lietuv o s atgaivinimo klausimas nebuvo paliestas n 1812 m. carui atsilankius Vilniuje. Po triukming puot jis ivyko i Vilniaus, tik kai kuriuos ponus a p d o v a n o j s R u s i j o s ordinais, o atsisveikindamas Oginskiui pareik, k a d Lietuvos reikal neleidusi sutvarkyti laiko stoka. Bet tai tebuvo tik diplomatikas atsikalbjimas; juo buvo norima nesugriauti Lietuvos bajorijos vili, kad i nepult Napoleono glb, kuris tuo tarpu su savo kariuomene stovjo Vilkaviky ir jau buvo paskelbs Rusijai kar. Lietuva N a p o l e o n o ygio metu (18121813 m.). Paskelbs kar, N a p o l e o n a s su kariuomene persikl per Nemun ties Kaunu ir greit nuygiavo Vilni. I visos Lietuvos rusai pasitrauk be mio. Su jais isikraust ir Oginskis ir kiti R u s i j o s g l o b o s alininkai. N a p o l e o n o kariuomenei umus Lietuv, bajorija tuojau s u j u d o rpintis atgaivinti didij kunigaiktij N a p o l e o n o globoje. Bet Napoleonui pirmuiausia rpjo, kiek Lietuva galt duoti jo armijai maisto ir kareivi. Bajorijos atsiuniamoms delegacijoms jis nieko tikro neadjo, nes dar tebebuvo neaiki karo pabaiga. Taiau jis leido Lietuvos bajorijai sudaryti laikin savo valdi.
4 4 5

Laikins atsistojo grafas krato reikalus

Lietuvos vyriausybs prieaky Soltanas. T o j i vyriausyb turjo tvarkyti ir parpinti armijai maisto. T a m tikslui

Napoleono kariuomen keliasi per Nemun ties Kaunu.

buvo vestos rekvizicijos. Be to, N a p o l e o n o pavesta, ji pradjo formuoti ir Lietuvos kariuomen 4 pstinink ir 5 raiteli pulkus. N a p o l e o n a s tikjosi, kad bus daug daugiau sudaryta kariuomens. T a s jo apsivylimas daug prisidjo, k a d jis vis nieko aikaus nepasak dl Lietuvos ateities. Bet bajorija laikin vyriausyb irjo, kaip valstybs uuomazg, ir, entuziazmo pagauta, m rpintis atnaujinti unijos ryius su Lenkija. Kaip tik tuo metu V a r u v o j e susidar bajorijos konfederacija, kuri skelbsi norinti sujungti vien kn visas buvusios Respublik o s emes ir visus kviet bendr darb. T pakvietim ypa kartai sutiko Vilniaus universiteto jaunuomen. J o s iniciatyva 1812 m. liepos 14 d. Vilniaus katedroje vyko ikilmingas pasiadjimas atnaujinti unij. T o k i ikilmi vyko ir kitur. Bet viltis atgaivinti didij kunigaiktij N a p o l e o n o globoje greit m gesti. Pats N a p o l e o n a s visas pastangas irjo abejingai. Jis nepatvirtino V a r u v o s konfederacijos, kuri ketino sujungti visas Respublikos emes, nes nenorjo eisti Austrijos ir, tur bt, dar tikjosi susitaikinti su Rusija. Jo kariuomen tuo

446.

tarpu be galo pl krat (jis pats, skelbdamas kar, Lietuv buvo pavadins prieo kratu i visos R u s i j o s j o s neiskyr). Be to, netrukus uvo ir visa N a p o l e o n o galyb. T u o j a u po unijos atnaujinimo ikilmi jis iygiavo i Vilniaus M a s k v . Taiau jis nerado taikos n tenai. B a d o ir dideli ali vejamas, gro atgal. Po iauraus mio prie Berezinos paveds kariuomen savo maralui Miuratui, per Vilni, Kaun, Marijampol ir V a r u v jis parskubjo Paryi rinkti nauj jg. Taiau jam nebuvo lemta nei savo galybs atgauti nei grti atgal Lietuv. V i s a Europa sukilusi j nugaljo ir net paalino i Pranczijos. R u s valdios sugrimas. Paskui N a p o l e o n atslinko Lietuv ir jo kariuomens likuiai. Ibadjusi ir nuskurusi kariuomen pakeliui visk pl. Ypa nuo jos nukentjo Vilnius. Apiplusi gyventojus, ji ia paliko daug i Rusijos atsineto grobio, pilnas ligonines sergani ir sueist, o bazilijon vienuolyne net 7.500 lavon. Pagaliau per Kaun ji pasitrauk Prsus. Laikin Lietuvos vyriausyb pasitrauk kartu su N a p o l e o no kariuomene ir apsistojo Drezdene. T u o tarpu ji dar tebetikjo N a p o l e o n o vaigde ir prie likviduodamasi pareik, kad jos viltys ir itikimyb jam priklausanios iki mirties. Pasitraukus N a p o l e o n o kariuomenei, tuojau buvo sugrinta senoji Rus valdia. K a d ir buvo caro paskelbta amnestija, taiau N a p o l e o n o alininkai tuojau buvo pradti persekioti: nepabgusius usien isiunt Rusij, kai kuriems ikl bylas ir atm dvarus. Apskritai per vadinamj pranczmet Lietuva labai nukentjo: apipl j N a p o l e o n o kariuomen, nepasigailjo j o s n rusai. Apskaiiuojama, kad tikrojoje Lietuvoje (to meto Vilniaus gubernijoje) turto buvo sunaikinta apie 20 milijon rubli. O taip sunaikintas kratas dar turjo maitinti didiul R u s i j o s armij, siuniam prie Napoleon. Lietuvos kunigaiktijos klausimas uvus Nepoleono imperijai. N u g a l j u s Napoleon, naujas E u r o p o s pertvarkymas buvo sprendiamas V i e n o s k o n g r e s e (1815 m.). V a r u v o s kunigaiktija buvo paversta L e n k k a r a l y s t e , o j o s karalium pripaintas caras. Lietuvos bajorijoje vl kilo judjimas,
447.

Caras Aleksandras I. (18011825 m.).

sieks atgaivinti Lietuvos kunigaiktij, surit su ta Lenk karalyste. Bet visos pastangos buvo tuios. T i e k Aleksandras I, tiek M i k a l o j u s I (1825 1855 m.) visada atsakydavo, k a d Lietuva tesanti R u s i j o s provincija ir todl j o s negalima prijungti prie Lenkijos. T u o b d u skirtingai nuo visos Rusijos gyveno tiktai ta Lietuvos dalis, kuri buvo patekusi Lenk karalyst, btent Unemun (Suvalk kratas).

4. Unemun Prs valdioje ir Lenk karalystje Unemun Prs karalystje. Prsija per treij padalinim gautsias emes pavadino N a u j a i s i a i s R y t p r s i a i s . J o s visos buvo padalintos Plocko ir Balstogs departamentus. Lietuvikoji Unemun priklaus Balstogs departamentui. Senoji santvarka ia buvo panaikinta, ir bajorai g a v o tik tokias teises, kokias turjo Prsijos bajorija (o absoliutikai valdomoje Prsijoje bajorija jau nebedaug beturjo teisi). Valstiei bkl Prs valdioje palengvjo, nes jie buvo sulyginti su visos Prsijos valstieiais. O ten tuo tarpu kaip tik b u v o palaipsniui naikinama baudiava. Kilnotis laisvai jie dar negaljo, bet jau ir ponas nebegaljo j nei parduoti nei dovanoti (nebent tik su visu dvaru kam galjo parduoti ar padovanoti). Prsijos valdia naujai gytj krat band vokietinti: tam tikslui paskyr vokieius valdininkus; be to, pradjo krat kolonizuoti: buvusiose valstybinse ir banytinse emse kurdino daug vairi kolonist. To pat siek ir v o k i k o s mokyklos. Taiau per trump vokiei valdym vokietinimo pastangos nedav didesni vaisi.

448.

V y s k u p y s t . iaurin Unemuns dalis anksiau priklaus emaii, o pietin Vilniaus vyskupijai. N o r d a m a atskirti j nuo Vilniaus ir emaii v y s k u p takos, Prsijos valdia steig atskir, tiesiog popieiaus priklausom vyskupij V i g r i u o s e (1798 m.; 1818 m. ji buvo perkelta Seinus). Pirmuoju v y s k u p u valdia pasirinko garsj pamokslinink Prien klebon pralot Karpavii, tikdamasi, k a d jis bus jai palankus. Taiau v y s k u p a s stengsi ginti Banyios teises ir su valdia nesugyveno; dl to jam teko net nukentti. Unemun V a r u v o s kunigaiktystje ir Lenk karalystje. 1807 m. Prsija buvo N a p o l e o n o uimta. T a i s paiais metais Unemun buvo priskirta prie V a r u v o s kunigaiktysts. K a i p visoje kunigaiktystje, taip ir Unemunje buvo vestas N a poleono k o d e k s a s , kuriuo valstieiai buvo atleisti nuo baudiavos, tik be ems. u v u s N a p o l e o n o galybei, Unemun taip pat pasiliko Lenk karalystje, kur veik N a p o l e o n o statymai; jie ia iliko ir panaikinus Lenk karalyst. Unemunje N a p o l e o n o kodeksas, inoma, labai papildytas, tebeveikia dar ir dabar. 5. Vilniaus universitetas ir Lietuvos vietimo reikalai X I X am. pradioje Universitetas ir vietimo apygarda. Um Lietuv, rusai vietimo staig nepanaikino. V i s o s m o k y k l o s liko veikti, kaip veikusios. T i k Vyriausioji Lietuvos M o k y k l a dabar buvo pavadinta V y r i a u s i j a V i l n i a u s M o k y k l a i r b u v o paalinti kai kurie rusams neitikimi profesoriai. Netrukus buvo padaryta nauja reforma, ir Vyriausioji M o k y k l a buvo pavadinta u n i v e r s i t e t u (1803 m.). N a u j a s i s caras Aleksandras I (18011825 m) 1802 m. Rusijoje steig vietimo ministerij ir vis imperij padalino 6 vietimo apygardas. Vienos tokios a p y g a r d o s centru buvo Vilnius; prie j o s priklaus visos buvusios Lietuvos kunigaiktijos ems ir, be to, dar Voluin, Podol ir Kijevo sritis (vliau tos apyg a r d o s ribos b u v o kaitaliojamos, bet j o s centras vis laik buvo Vilnius). A p y g a r d o s virininku kuratorium buvo paskirtas caro A l e k s a n d r o jaunysts draugas ir artimas patarjas

449.

A d o m a s a r t o r i s k i s . T u o pat metu steigtas Vilniaus universitetas taip pat priklaus a p y g a r d o s kuratoriui ir turjo priirti visas apygardoje esanias emesnisias mokyklas. D r a u g e b u v o atgaivinta ir kadaise Edukacins K o m i s i j o s steigta mokytoj seminarija. Lenkikas universiteto charakteris. Universitete dstomoji kalba b u v o lenkikoji. Kadangi daugelis profesori b u v o nelenkai, tai i pradi daugelis kurs buvo skaitoma vairiomis kalbomis, ypa lotynikai ir pranczikai. Bet tiek kuratorius artoriskis, tiek universiteto v a d o v y b b u v o uols lenkai, todl veikiai visos vietos b u v o uimtos lenk, ir Vilniaus universitetas pasidar grynai lenkika staiga ir lenk kultros skleidju Lietuvoje. Martynas Odlanickis Poobutas, T a i p pat artoriskio ir jo pa17801799 m. Vyriausiosios Lietudjj rpesiu buvo sulenkinvos M o k y k l o s rektorius, garsus tos visos Lietuvos m o k y k l o s ; a s t r o n o m a s ( 1810 m . ) . j o s ir baig galutinai lenkinti Lietuvos bajorij. Pastangos rusinti universitet. N a p o l e o n o antpldio metu universiteto studentija pasirod kariausia senosios Respublikos atgaivinimo alinink. T o d l po karo R u s valdia m rpintis t lenkikosios kultros centr paimti savo tak. K a dangi karo metu universitetas b u v o sunyks, daugumas studentijos ir profesori buvo ivainj, tai po karo caras sak sutvarkyti universitet pagal sensias teises. Bet vietimo ministeris pirmiausia pasirpino apvalyti j nuo rusams nepalankaus elemento. Profesoriai, pasirod rusams neitikimi, buvo paalinti. B u v o paalintas net universiteto rektorius, garsus mokslininkas J o n a s Sniadeckis. Taiau lenkikasis universiteto charakteris

450.

vis tiek nesusilpnjo. Universitetas vl senovikai susitvark ir veikiai igarsjo, kaip geriausioji lenk m o k s l o staiga: su juo nebegaljo lygintis nei Lenkijos nei R u s i j o s mokslo staigos. T u o pat metu labai iaugo ir student skaiius: tuojau po N a poleono kar. j tebuvo v o s apie 150, bet vliau iaugo iki 1.500. T o k s universiteto klestjimas nepatiko rusams, ypa slavofilams, kurie kaip tik tuo metu Petrapily susiorganizavo draugij. Jie skelb, k a d didiosios Lietuvos kunigaiktijos ems n u o a m i b u v u s i o s r u s k u l t r o s t a k o j e , kad lenkai ten tes tik atjnai ir kad todl negalima jiems leisti toliau lenkinti krato. T a m tikslui jie reikalavo pakeisti vis Vilniaus a p y g a r d o s vietimo sistem. Slavofil pastangos nenujo niekais. A p y g a r d o s kuratorius artoriskis (1824 m.) buvo priverstas pasitraukti. Jo viet um itikimas caro tarnas N o v o s i l c e v a s . Jis tuojau panaikino lenk kalb universiteto kanceliarijoje, ir visi ratai buvo pradti rayti rusikai. Universiteto rektoriai, ligi tol renkami, dabar buvo pradti skirti. Be to, jis m kontroliuoti ir profesori paskaitas. K a d per jas nebt skleidiamos valdiai nepalankios mintys, profesoriams buvo sakyta i anksto pateikti vietimo ministeriui paskait konspekt. Susirpinta ir studentija. I paios studentijos parinktiems nipams buvo pavesta sekti j o s gyvenim. Taiau visos tos priemons maai tepadjo. Tautikoji lenk idja universitete ir student bajor tarpe jau buvo sigaljusi, ir j o s jau nebegalima buvo nuslopinti. 1831 m. sukilimas parod, k a d i universiteto negalima laukti itikimumo valdiai. T u o m e t valdia pasiryo j visai panaikinti ir 1832 m. udar. Lietuvikumas Vilniaus universitete. R u s a m s uimant Lietuv, j o s bajorija jau buvo aplenkjusi. Bendroji nelaim j dar labiau suartino su lenkais. D a b a r isigelbjimo ir valstybs atgaivinimo viltis tebuvo bendrai veikti su lenkais. Nepriklaus o m o j o gyvenimo laikais nors bajorija ir didikai buvo sulenkj, taiau savo krat norjo ilaikyti savaiming. D a b a r jie jautsi tur vien bendr prie, su kuriuo bendrai reikjo kovoti. A p i e pasiprieinim kultrinei lenk veiklai Lietuvoje nebebuvo n kalbos. Lenkikasis universitetas ir taip pat jo priirimos len-

451.

kikosios m o k y k l o s lenkino dar ilikusi nesulenkjusi smulkij bajorij ir mokyklas patenkanius valstiei vaikus. Taiau didiosios Lietuvos kunigaiktijos tradicijos dar tebebuvo gyvos, i r universitetas pasidar j o s p r a e i t i e s i r j o s k r a t o t y r i n j i m o c e n t r u . T i k jis maa tekreip dmesio krato tautikumo klausim. Tiek Lietuvos kilimo, tiek ateiviams universiteto nariams daugiausia rpjo politin krato praeitis, ne jo kultra: beveik visi tar Lietuv esant neabejojamai lenkikosios kultros krat. Bet tuo paiu metu vakar E u r o p o j e i Rugio, o vliau i Rzos leidini paintoji lietuvi tautosaka sudomino paius ymiuosius mokslininkus. Kai Lesingas, Herderis ir Goeth parod savo susidomjim lietuvi tautosaka, su ja panoro susipainti ir lenk mokslininkai. I K r o k u v o s atjo VilAdomas Jurgis artoriskis, ni praymas, k a d ariau Vilniaus vietimo apygardos kuratorius lietuvi stovs universitetas (1770-1861 m.). patyrint j praeit ir t pranet M o k s l o M g j Draugijai K r o k u v o j . T o k praneim Krokuvoje padar Vilniaus universiteto garbs narys, ukmergikis kunigas K s . B a u a . S a v o tyrinjimus jis paskelb ir atskira knyga A p i e lietuvi tautos ir kalbos kilm" (1806 m.), kurioje ragina gelbti lietuvyb. Baua savo knygoje kaltina Lietuvos bajorij, kad ji nesirpinanti savo kalba, kad nekurianti savos literatros. Es, nenor lietuvikai kalbti net tie, kurie ir mok. Liaudis tebekalbanti lietuvikai, taiau turinti mokytis lenkikai, kad galt susikalbti su ponais. Kalti es ir dvasininkai, kurie nesimok lietuvikai, o veri

452

lietuvius mokytis lenkikai. Kad lietuvi kalba net, jis silo steigti Lietuv mylini ir lietuvi kalb mokani draugij, kuri rinkt tautosak,