Vilniaus pedagoginis universitetas

Botanikos katedra

Giedrë Kmitienë Augalø anatomijos laboratoriniø darbø turinys ir metodai. Apytakos audiniai.
(Mokymo priemonë)

Vilnius, 1999
1

UDK 581.8(076) Km-09

Recenzavo doc. Stasë Janonienë, dr. Þivilë Lazdauskaitë Darbas apsvarstytas Botanikos katedros posëdyje 1998 m. rugsëjo 26 d. protokolo Nr. 2 ir Gamtos mokslø fakulteto Taryboje 1999 m. birþelio 23 d. protokolo Nr. 33 ir rekomenduotas skelbti.

© Vilniaus pedagoginis universitetas
2

Pratarmë
Augalø anatomija yra botanikos mokslo ðaka, tirianti augalo vidinæ sandarà audiniø ir làsteliø lygmenyje. Tai pirmoji botanikos ciklo dalykø disciplina, dëstoma Pedagoginio universiteto I kurso studentams. Pirmasis augalø anatominiø (endomorfiniø) tyrimø rezultatus panaudojo A. Dekandolis, suskirstæs visus augalus á turinèius indus ir beindþius. Daugelis anatominiø struktûrø, ypaè apytakos audiniø sistemos, yra itin pastovios, todël galima augalus skirti pagal klasiø ribas ir eiles, taèiau jos skirtingos tarp rûðiø, genèiø ir ðeimø. Anatominiø tyrimø metodà sëkmingai filogenijoje taiko N. A. Buð, K. Esau, A. L. Tachtadþian. Leidinio uþdavinys - padëti studentams pasiruoðti ir atlikti augalø anatomijos laboratorinius darbus, kuriø metu studentai pasigamina stebimø objektø mikropreparatus ir iðstudijuoja jø sandarà. Kiekviena tema pradedama trumpa teorine apþvalga, padedanèia suprasti tiriamo objekto sandarà, metodiniais nurodymais, kaip pasigaminti mikropreparatà bei já stebëti. Leidinys gausiai iliustruotas. Tai palengvins atlikti darbus, stebëti bei tirti objektus, fiksuoti duomenis. Nuoðirdþiai dëkoju docentei Stasei Janonienei uþ visokeriopà pagalbà ir gamtos mokslø daktarei Þivilei Lazdauskaitei uþ vertingas pastabas rengiant ðá leidiná.

3

4

naudojami anatominiams tyrimams. galima daryti pjûvius. Toks fiksatorius greitai sukelia protoplasto koaguliacijà. greitai keièia savo sandarà. lengvai maceruojami virinant juos destiliuotame vandenyje. Karnienos tyrimams toks fiksavimo bûdas netinka. Norint procesà pagreitinti. Sumedëjusiø augalø medienos tyrimams medþiagà galima iðdþiovinti. taikomi Nechliudovos. galima kelias minutes audiná pavirinti 5-50 proc. kalio ðarme.Mikropreparatø ruoðimo metodika Augalo audiniø. Iðimtà ið ðarmo audiná reikia gerai iðplauti distiliuotame vandenyje. skutimosi peiliuku ar mikrotomu. Audinius. Anatominiams tyrimams pjûviai daromi aðtriu skustuvu. arba mikrotomà. Iðsamiai apytakos audiniø charakteristikai gauti medþiaga maceruojama. kuriø làsteliø sienelës ðiek tiek sumedëjusios. naudojant skutimosi peiliukà. 960 etilo alkoholyje daþniausiai laikomi þoliniø augalø organai. kai iðtirpsta tarpinës plokðtelës ir làstelës atsipalaiduoja audinyje. Jie gaminami ið ðvieþios ar fiksuotos augalinës medþiagos. Pjûviai daromi ranka. organø sandara tiriama 10-20 mkm storio pjûviø mikropreparatuose. kurie gali bûti skersiniai ir iðilginiai. chloroformu ar glicerino priedu. Spiritiniai fiksatoriai gaminami ið gryno spirito arba su rûgðtimi. formalininiai ar chrominiai. Fiksuota augalinë medþiaga geriau nusidaþo daþais. Maceracija ávyksta tada. Ðiuo metodu maceruotoje medþiagoje iðlieka nepakitæ visi protop5 . Fiksatoriai gali bûti keliø rûðiø: spiritiniai. nepakeitæ pirminës sandaros. nuo kuriø gyvi audiniai greit apmirðta. Fiksavimu vadinamas augalinës medþiagos ámerkimas á tokius tirpalus. Minkðti ir gleþni audiniai. ir medþiaga tampa trapi. todël tikslinga juos fiksuoti. chromu. Medþiagos fiksavimas ir laikymas Augaliniai audiniai. Augalinë medþiaga audiniø anatominiams tyrimams daþniausiai fiksuojama 960 etilo alkoholyje. Pjûviø darymas Iðplovus fiksuotà augalinæ medþiagà vandenyje. Atliekant ðiuos tyrimus. spirito ir vandens (1:1:1) tirpale. turintys daug pektinø. todël geriausia sumedëjusias dalis laikyti glicerino. Ðulco ar Manþeno metodai. Cilindriniø augalo organø iðilginiai pjûviai yra radialiniai (1 pav. Medienos pradinë sandara visiðkai atsistato jà pavirinus ar iðmirkius vandenyje.) ir tangentiniai. Anatominiams tyrimams naudojami laikini arba pastovûs mikropreparatai. galima maceruoti Manþeno metodu.

dar 1 parai jie panardinami á 10 proc. III – iðilginis tangentinis pjûviai (pagal A. uþpilami druskos (HCl) ar sieros (H2SO4) rûgðtimi ir traukos spintoje virinami 12 val. acto rûgðties ar glicerino laðe.1 pav. kuri suðlapinama keliais azoto rûgðties (HNO3) laðais. Maceruojant kietà audiná (medienà. kurios metu iðsiskiria chloro ir azoto junginiø garai. Baigus maceracijà. pro mikroskopà stebëti 2 proc. safraninu. Jaunø ûgliø medienà ir karnienà geriausiai maceruoti Nechliudovos metodu. Medienai ágavus sviesto konsistencijà. kad minkðti audiniai nebûtø nupilami su vandeniu. Maceruotas audinys nudaþomas safraninu ir stebimas pro mikroskopà glicerino laðe. Medienos gabalëliai (5-30 mm) dedami á mëgintuvëlius ar chemines stiklines. Maceruota medþiaga laikoma 750 etilo spirite. 3-5 mm dydþio augalo organø gabalëliai dedami á parûgðtintà vandená ar spirità. Mëginys turi bûti visiðkai padengtas bertoleto druska. Sumedëjusio stiebo sandaros schema: I – skersinis. amoniako tirpalà.Ðulco metodas. Jà galima daþyti eozinu. 5-50 mm dydþio medienos gabalëliai dedami á mëgintuvëlio ar kolbos dugnà ir uþpilami bertoleto druska (KClO3). Norint procesà pagreitinti. 6 . turinys pilamas á ðvarø indà ir gerai iðplaunamas distiliuotu vandeniu. Po 24 val. dedamas ant objektinio stiklelio ir preparavimo adatële suplëðomas. mëginys plaunamas distiliuotu vandeniu. Visà maceracijos procesà bûtina atlikti traukos spintoje.ir nekaitinant) vyksta reakcija. rieðuto kevalà). Turinys dedamas á glicerino laðà ant objektinio stiklelio ir stebimas pro mikroskopà. iðimtas audinys paspaudus pincetu ar ðepetëliu suyra. kai mëginio gabalëliai iðbàla. Pasibaigus reakcijai. Kaitinant (kartais . II – iðilginis radialinis. taikomas kitas .Vasiljevà) lasto elementai. Plaunant indas su mëginiu uþdengiamas marle. reikia pavirinti 1 valandà.

Pieðiniai. schemos. Dideli anatominiai objektai (vegetatyviniai organai. S. Protoplastui nudaþyti pjûviai papildomai daþomi 1 proc. teisingai atspindëti tiriamø objektø sandarà. Mëginys stebimas glicerino laðe arba daromi pastovûs mikropreparatai. kad jie padeda iðsamiai iðtirti objektà. kad tai stebëjimo rezultatø fiksavimas. Mikrotomu padaryti pjûviai safranine laikomi 5-10 minuèiø.ilgiau.001 proc. ið pjûviø paðalinamas vanduo 96-1000 etilo spiritu. Smarkiai sumedëjæ objektai daþuose laikomi trumpiau. po to plaunami distiliuotame vandenyje ir merkiami á 70o etilo spirità. jø forma ir kiekis. schemos. du kartus daþoma safraninu ir metileno melsve. schemos turi bûti tikslûs ir proporcingi.Apytakos elementø daþymas Karnienoje esanèiø apytakos elementø daþymui nëra specialiø metodikø. Pieðiniai. Botaniniø objektø pieðiniai svarbûs ne tik todël. markeriais ar pieðtukais baltuose A4 formato braiþybiniuose lapuose. Nudaþius safranino daþais mëginys iðplaunamas distiliuotame vandenyje ir ádedamas á metileno melsvës daþus. Dehidratuoti pjûviai 5 min pamerkiami á kedro aliejø. Norint paryðkinti celiuliozines ir sumedëjusias sieneles. metileno melsvës tirpalas. Nudaþyti objektai plaunami spirite. pildomos lentelës. Grafiðkai augalo organai pavaizduoti antrame paveikslëlyje. arba ruoðiami pastovûs preparatai klijuojant kanadiðku balzamu. Po to pjûviai merkiami á safranino daþus. Medienos elementai daþomi safraninu ar eozinu.tai morfologinë kalba”. o ranka . Navaðinas teigë: “Pieðinys . bet ir todël. Visiðkai nusausinti karnienos pjûviai stebimi glicerino laðe. pumpurai. kol metileno melsvës perteklius skiriasi ið audiniø. Daþuose pjûviai laikomi 12-48 val. Taikant dvigubà daþymà. o detalus atskirø làsteliø ir audiniø vaizdas . 7 . Stebëjimo rezultatø grafinis apipavidalinimas Per augalø anatomijos laboratorinius darbus pieðiami pieðiniai. lentelës ar tekstas lape komponuojami vertikaliai arba horizontaliai.10-15 minuèiø. o ranka .pro didájá objektyvà. Rëtiniams indams paryðkinti naudojamas 0. Daþymo laikas priklauso ir nuo pjûvio storio.) pieðiami schematiðkai. Schemose sàlyginai iðlaikoma atskirø audiniø iðsidëstymo tvarka. Organø schema pieðiama stebint mikroskopu pro maþàjá objektyvà. Darbai pieðiami spalvotu tuðu.10 s. Ðiuose daþuose mikrotomu padaryti pjûviai laikomi 5 s. o maþiau sumedëjæ . kad bûtø paðalintas vanduo. eozino tirpalu.. po to 5 min ið jø ðalinamas vanduo 96-1000 etilo spirite. augimo kûgelis ir kt.

: 17. pavadinimà ir sudëtines dalis. schemos ar lentelës virðuje raðomas pavadinimas.nusileidþianèioji. APYTAKOS AUDINIAI. Laboratorinio darbo metu pieðiamas vienas ar keli pieðiniai. pvz. Karniena perneðamos medþiagos vadinamos asimiliacinëmis. Iðimtinais atvejais ja gali keliauti cukrus. bei ðaknyse sintetinamos organinës medþiagos. laboratoriniø darbø seka paþymima numeriu. ávairiu ðriftu.) stiebo skersinis pjûvis: 1 – scheminis. Darbo antraðtës raðomos simetriðkai ar asimetriðkai. Apytakos audiniai Apytakos audiniais perneðamos ávairios paskirties medþiagos. karniena . Karniena.2 pav. Mediena. Eþiuolës (Echinaceae L. 2 – detalus pieðinys Pieðinio. kuria ið ðaknø á lapus kyla vanduo ir mineralinës medþiagos. Ðios apytakos audiniø grupës ávairios paskirties medþiagas perneða dviem kryptim. 2.á virðø kylanèioji kryptis. ir reikalingos naujø làsteliø bei audiniø formavimuisi. reikalingas jaunø ûgliø augimui. Iðskiriamos dvi pagrindinës ðiø audiniø grupës: 1. Mediena daþnai vadinama vandená perneðanèiu audiniu. didesnëmis nei tekstas raidëmis. arba plastinëmis. kuria ið lapø susintetintos organinës medþiagos keliauja á kitus augalo organus. Mediena . 8 . Mediena ir karniena turi daug bendrø bruoþø. kiekvienas jø turi savo numerá.

sudarytas ið apytakos. parenchiminio . 2. Medienai ir karnienai bûdinga heterobatmija. 5. Vandens indø nareliai yra dviejø tipø: su snapeliu ir statinaitës pavidalo (4 pav. vadinamø poromis.indinës tracheidës ir trachëjos (vandens indai). perneðantis ið ðaknø á lapus vandená ir jame iðtirpusias medþiagas. Tai toks reiðkinys.tai apytakos audinys. 3.antrinë. ramstinio . Sumedëjusiose jø sienelëse gausu angeliø. iðtásusios perneðamos srovës kryptimi. Trachëja kildamas vanduo be kliûèiø patenka ið vieno narelio á kità. Tracheidë sudaryta ið vienos neperforuotos prozenchiminio tipo làstelës. ramstiniø ir parenchiminiø elementø. sekrecijos elementai. Hidroidus sudaro dvi elementø rûðys: tracheidës ir vandens indø nareliai. ðakotà sistemà. Ið probrazdþio susidariusi mediena yra pirminë. Greta esantys vandens indø nareliai kontakto vietoje perforuoti. Be apytakos audinio funkcijos. Mediena. Pavasará daugelio medþiø mediena perneða cukraus tirpalà. Mediena yra kompleksinis audinys. vandená perneðantys ir atliekantys ramstinæ funkcijà medienos elementai. turinèios tik kelias poras porø. Hidroidai Hidroidai .ramstinës tracheidës ir libriformo plauðai.perforacijos. palengvinanèios medþiagø perneðimà. mediena daþnai atlieka ramstinio ir sandëlinio audiniø funkcijas.). Ontogenezëje mediena susidaro ið apikalinës (probrazdþio) ar lateralinës (brazdo) meristemø. Ksilema Mediena . kai be primityviø. kuris susidaro ið stiebuose ar ðaknyse sukauptø krakmolo ir lipidø. sujungianèià visus organus nuo ploniausiø ðakneliø iki ûglio virðûnës. Mediena ir karniena yra kompleksiniai audiniai.medienos parenchima ir ðerdies spinduliai (3 pav. Apytakos elementus sudaro prozenchiminio tipo làstelës. yra ir aukðtos organizacijos poþymiø.1.tai vertikalûs. o kildamas tracheidëmis turi prasiskverbti per plonas porø membranas. 4.). Svarbiausi yra apytakos elementai. todël susijungia ir sudaro ilgà perforuotà vamzdelá . kuriuos sudaro apytakos.trachëjà arba vandens indà. Ðie apytakos audiniai augaluose sudaro nepertraukiamà. Apytakinio audinio funkcijà atlieka hidroidai . sandëliniai. Medienos ir karnienos apytakos elementø sienelëse yra angelës . o ið brazdo . 9 . bendrose su kitomis tracheidëmis sienelëse. ramstiniai.

Laiptinë perforacija gali bûti labai ilga ir sudaryti vienà treèdalá indo narelio sienelës. Netvarkingai iðsidësèiusios angelës perforacinëje plokðtelëje sudaro skulptûrinæ perforacijà. 5 – plauðinë tracheidë. Ji vadinama laiptine perforacija. Aukðèiausios organizacijos yra paprasta perforacija. 7-8 – ðerdies spinduliø làstelës. kurioje yra perforacijos.taðkiniai vandens indai. vadinama perforacine plokðtele. Medienos struktûros elementai: 1 . Sienelës dalis. Maþëjant angeliø skaièiui. Jie gali bûti 10 . Tikslø vandens indø ilgá nustatyti sunku. 4 – taðkinë tracheidë.3 pav.).þiediniai vandens indai. kurioje viena didelë angelë uþima visà perforacinæ plokðtelæ. 6 – libriformo plauðai. kurioje angeliø gali bûti nuo 1 iki 300. 3 – þiedinë tracheidë. Primityviø vandens indø nareliø perforacinë plokðtelë iðsidësto ástriþose sienelëse ir sudaryta ið daugelio viena virð kitos iðsidësèiusiø angeliø. 9 – medienos parenchima (pagal E. 2 . Kiekvienas vandens indas (trachëja) sudarytas ið daug vienas su kitu galais sujungtø indø nareliø. Strasburgerá) Vandens indø nareliø perforacijos iðsidësto ástriþinëse ar skersinëse làsteliø sienelëse (5 pav. trumpëja perforacinë plokðtelë.

12 . susidaro daug ðalintinø medþiagø. Kartais tilës atlieka sudëtinæ funkcijà arba virsta sklereidëmis. kurie trukdo grybui ardyti medienà. o kai kuriø augalø jie nusidriekia per visà medþio ilgá. Tilës .statinaitës pavidalo indø narelis (pagal M.indø nareliai su snapeliu. vandens indai nustoja transportuoti medþiagas ir uþsikemða tilëmis.4 pav.5 m ilgio. Vandens indø nareliai: 1-11 . Tilës uþkemða vidinæ indo ertmæ. Augalams senstant vyksta morfologiniai pakitimai.laikinai medþiagø perneðimas.). o jø viduje kaupiasi dervos arba tanidai. Daþnai tiliø sienelës smarkiai sustorëja.tai greta esanèiø parenchiminiø làsteliø citoplazminës iðaugos. kurios á vandens indà ásiskverbia pro poras (6 pav. Ramstinio audinio funkcijà atlieka plauðinës tracheidës ir aukðèiausios 11 . todël nutraukiamas daþnai . Ims) nuo 60 cm iki 4.

4 .). Priemonës ir medþiagos 1.organizacijos neperforuoti medienos elementai . JKJ tirpalas. Vandens indø vystymasis Vandens indai susidaro ið vertikalios merisfeminiø làsteliø eilutës. 4. Medienos parenchimoje kaupiasi ávairios paskirties medþiagos. 6.) ðakniastiebis. Tiliø susidarymas branduolinëje medienoje: 1 . tangentinës sienelës ploto.iðilginis pjûvis. Paprastojo kukurûzo (Zea mays L. 5 . Vandens indø nareliø perforacijos: 1. 2) iðtisinis . o likusi indo narelio sienelë sustorëja. 2 .citoplazminë iðauga . Ramstiniai ir apytakos elementai sudaryti ið negyvø. 2. 4. Sustorëjimai sudaro maþiau kaip 50 proc. 2. 3. 20 proc.tangentinëse sienelëse lieka tik nedidelës plonasienës angelës (7 pav. 3 . Laboratorinë áranga mikropreparatø gamybai ir studijavimui.libriformo plauðai. Iðskiriami du pagrindiniai sieneliø storëjimo tipai: 1) skulptûriðkas . natrio ðarmas (NaOH).medienos parenchimos ir ðerdies spinduliø. Pasibaigus narelio augimui formuojasi antrinës sienelës sluoksnis. prozenchiminio tipo làsteliø.skersinis pjûvis. 3.laiptinës perforacijos.paprastos perforacijos 6 pav. apmirðta protoplastas. 5. Didþialapio ðakio (Pteridium aquilinum Kuhn.) mediena. Visiðkai susiformavus perforacijai. sunykusiø protoplastø. druskos rûgðtis (HCl). 12 5 pav.) stiebas. Maþalapës liepos (Tilia cordata Mill. Florogliucinas.sienelës sustorëja tik tam tikrose vietose. pastorëja perforacijos vieta. Antrinis tangentiniø sieneliø augimas yra ávairus. Iðbrinkus tarplàstelinei medþiagai.) mediena. Medienoje yra ir gyvø protoplastø làsteliø . kurio liekanos iðsidësto palei indø narelio sieneles. Paprastosios puðies (Pinus sylvestris L. ðerdies spinduliø làstelës jas perneða aðiniø augalo organø horizontalia kryptimi. Jauni vandens indø nareliai iki antrinës sienelës susidarymo tásta ir storëja (didëja jø vidinë ertmë).

Nustatyti. nupieðti trachëjas ir tracheides. Vandens indø tipai: 1 – þiediniai. kad puðies medienà sudaro ilgos. kokie elementai sudaro paprastojo àþuolo medienà. Paruoðti paprastojo kukurûzo stiebo mikropreparatà. Nustatyti. 2 – spiraliniai. 2. vertikaliai nu13 . 5.tracheidës. Tracheidës paprastosios puðies (Pinus sylvestris L.). 3 – laiptiniai. Nupieðti jø sandarà ir iðsidëstymà. susipaþinti su medienoje esanèiø hidroidø sandara ir iðsidëstymu. ramstinius ir parenchiminius elementus. kad tracheidës neturi iðtisiniø. Tarp vienos juostos tracheidþiø galø ásiterpia kitos juostos tracheidës. Pjûvis nudaþomas florogliucinu bei druskos rûgðtimi. atpjaunamas plonas puðies stiebo gabalëlis. paþymëti poras.7 pav. Pagaminti didþialapio ðakio ðakniastiebio mikropreparatà. Iðstudijuoti medienà sudaranèiø elementø sandarà. Per mikroskopà (po maþojo padidinimo) matyti. pagal kokius sandaros poþymius jie skirstomi á apytakos. jø susijungimo vietà ir poras. Nupieðti 2-3 paprastosios puðies medienos tracheides.) medienoje Atlikus radialiná pjûvá. iðtásusios stiebo vertikalia kryptimi prozenchiminio tipo làstelës . 3. 1. Jø galai tolydþio suapvalëja (8 pav. 4 .taðkiniai Uþduotys 1. Po didþiojo padidinimo matyti. 4.

Tracheidës ir vandens indai didþialapio ðakio (Pteridium aquilinum Kuhn.tracheidþiø galai. 2 . Nupieðiamos dvi ar trys puðies medienos tracheidës. 8 tarpinë plokðtelë. 7 . kurios vadinamos aprëptais langeliais (9 pav.trisluoksnë antrinë sienelë. Tracheidþiø aprëpti langeliai: 1 .torusas. Tracheidës puðies radialiniame pjûvyje: 1 . 2 .ultra sandara (pagal I. Preparate jie atrodo tartum tamsûs skritulëliai. 2.sustorëjimas. 3 . 4 .).pirminë sienelë.poros angelë. Èavèavadzæ) sidriekusiø kanalø.poros kamera.poros dengiamoji plokðtelë. 3 ðerdies spindulio làstelës ' 9 pav.) ðakniastiebyje Maceruotas arba pavirintas natrio ðarme ðakio ðakniastiebis dedamas ant ob14 . 6 . 5 . 9 . apjuosti ðviesesne juosta.8 pav. jø susijungimo vieta.aprëpti langeliai. Vanduo skverbiasi pro radialinëse sienelëse esanèias poras. poros.

þiedinis. Tai laiptiniai vandens indai. Mikropreparatas nudaþomas florogliucinu ir druskos rûgðtimi. 2 . Vandens indø . mikropreparatas nudaþomas florogliucinu ir druskos rûgðtimi. 2.vandens indai. Bavtuto) 11 pav. Vieni sustorëjimai ilgi . Taip pat matomos siauros tracheidës nusmailëjusiais galais (10 pav. Kukurûzo stiebo vandens indai: 1 .). 3 . kiti trumpi ir ðakoti.didelë vidinë ertmë.tracheidës (pagal G. turi plonà pirminæ celiuliozinæ sienelæ ir sumedëjusià antrinæ sienelæ. Mikroskopo matymo lauke gerai matomi vandens indai (trachëjos) ir tracheidës. 3. 10 pav.taðkinis 15 . Ðie vandens indai turi þiedo pavidalo sustorëjimus (11 pav. Vandens indø nareliø galai nusmailëjæ. Nupieðiami ðakio ðakniastiebio medienoje esantys vandens indai ir tracheidës. iðilginëse sienelëse gausu pailgø lazdeliø pavidalo sustorëjimø. Vandens indai paprastojo kukurûzo (Zea mays L. Per mikroskopà matyti.) ir vadinami þiediniais.spiralinis. 5 .) stiebe Padarius kukurûzo stiebo radialiná pjûvá.nuo vienos tangentinës sienelës iki kitos.laiptinis. Hidroidai ðakio ðakniastiebyje: 1 . kad vandens indai. esantys prie ðerdies. juose gausø porø.jektinio stiklelio ir preparavimo adatële atskiriami medienos elementai. 4 . Jø tangentinëms sienelëms bûdingas spiralinis sustorëjimas.

Stiebui tástant nesustorëjusi pirminë ðiø indø sienelë tempiasi. Naudojamas ðvieþiai nupjautas ar fiksuotas spirite stiebas. Maþalapës liepos (Tilia cordata Mill. 2 .traMedienos skersicheidës. Liepos medienos radialiir jø vidinio kanalo ertmë.) matomi tinkli. Rudeninës medienos elementai storasieniai. Nupieðiama kukurûzo pirminës medienos vandens indø sandara ir iðsidëstymas. daþomas fluorogliucinu.medieRadialiniame pjûvyje (13 pav.Ðalia þiediniø vandens indø. 2 . spiraliniai ir tinkliniai vandens indai. o celiuliozë ir citoplazma mëlynai. Liepos medienà sudaro vandens indai (trachëjos) ir tracheidës. neþymiai maþëja vandens indø skaièius 13 pav.libriformo plauðai. pjûvis: 1 . Sumedëjæ medienos elementai nusidaþo raudonai. 5 . ðerdies spinduliai ir medie12 pav. Èavèavadzæ) vës. 3 tracheidë. Tai spiraliniai vandens indai. Perëjimas ið pavasarinës á rudeninæ medienà laipsniðkas. Pavasarinës medienos elementai plonesnëmis sienelëmis. 4. kampuota.).vadzæ) 16 . o þiediniai ir spiraliniai sustorëjimai tolsta vienas nuo kito. suspausti radialine kryptimi (12 pav. druskos rûgðtimi ir JKJ tirpalu. 6 . apvali arba indai. 3 . Jø antrinës sienelës spiruokliø apvijos susijungia ástriþais tilteliais. viena ar dviem spiralëmis iðsidëstæ sustorëjæ indai.). Èavèaniai vandens indai.nos parenchima (pagal E. 4 niame pjûvyje gerai ðerdies spinduliai. didesne vidine ertme. pirminëje medienoje susidaro þiediniai.vandens indai. 4 . 5 . iðorinëje stiebo dalyje. libriformo plauðai. Vandens indai padrikai iðsidësto visoje metinëje rievëje.paprasta perforacija.libriformo plauðai.tinkliniai vandens dens indø vidinio kanalo ertmë ovali.metinës riematomos metinës rievës riba (pagal E. Pirminëje medienoje yra ir tinkliniai vandens indai. tangentinis ir radialinis (1 pav. Augalo organui augant ilgyn. todël susiaurëja jø vidinë ertmë. sudaryti ið snapelá turinèiø van. Greta esanèios làstelës spaudþia vandens indus. atliekantys ramstinæ funkcijà. Skersiniame pjûvyje van.ðerdies spindulys. Liepos medienos skersinis nos parenchima.nis pjûvis: 1 . atliekanèios vandens perneðimo funkcijas.) medienos sandara Sumedëjusiø augalø medienos tyrimams daromi trys pjûviai: skersinis.

platus vandens indas. paprastojo buko (Fagus sylvatica L. Antrinës medienos elementus galima stebëti paprastojo àþuolo (Quercus robur L. 2 . purpurinio gluosnio (Salix purpurea L. 14 pav.dens indø nareliø. metinëje rievëje iðsidësto padrikai ar sudaro tangentines juosteles. Rudeninëje medienoje pastebimos tracheidës siaura vidine ertme. tangentinëse sienelëse yra daug aprëptøjø langeliø. plonasienës. Jas sudaro prozenchiminio tipo làstelës. nusmailëjusiais galais storasienës làstelës. turinèios spiraliná antrinës sienelës sustorëjimà.) stiebuose. Medienos parenchimoje kaupiasi krakmolas arba lipidai.tracheidës.).) sudaro prozenchiminio tipo. Ðerdies spinduliuose kaupiamos ir horizontaliai perneðamos ávairios paskirties medþiagos.) (15 pav. karpotojo berþo (Betula pendula Roth.tangentinis (pagal E. Nusipieðiama liepos medienoje esanèiø elementø sandara ir iðsidëstymas. Paprastos perforacijos iðsidësto ástriþose nareliø sienelëse.skersinis.). Liepos maceruotos medienos elementai: 1 . 2 . Àþuolo medienos pjûviai: 1 . Ðerdies spinduliai homogeniniai. sudaryti ið vienodø plonasieniø parenchiminio tipo làsteliø. arba medienos. Medienos parenchimos làstelës yra parenchiminio tipo.). Libriformo. plauðus (14 pav.medienos parenchima 15 pav. Èavèavadzæ) 17 .siauras vandens indas. 3 . 4 .libriformo plauðai. 5 .

Karniena. sudaryta ið vieno rëtinio laukelio. Jø 18 16 pav. uþpildytø citoplazminiø gijø. Ji turi nelabai specializuotus rëtinius laukelius. Vegetacijos pabaigoje kaliozës sluoksnis sustorëja ir aptraukia visà rietinæ plokðtelæ. Rëtinius indus sudaro daug horizontaliai iðsidësèiusiø nareliø. yra morfologiðkai-fiziologiðkai kompleksinis audinys. gyvybiðkai aktyvus visà leptoido funkcionavimo laikà. vadinama paprasta.kaliozës. Bûdingas leptoidø protoplasto poþymis . karnienos plauðai ir sklereidës (16 pav. perneðantis ið lapø á stiebus ir ðaknis organines (plastines) medþiagas. Leptoidai bûna dviejø rûðiø: nelabai specializuotos rëtinës làstelës ir aukðtos organizacijos rëtiniai indai.tai prozenchiminio tipo làstelë nusmailëjusiais galais. kurie sudaro rëtinæ plokðtelæ.lydimoji làstelë. Karnienos iðilginis pjûvis: 1 . Vienà nuo kito rëtiniø indø narelius skiria rëtiniai laukeliai.rëtiniai indai. 4 . 5 . esantys karnienoje ir tangentine kryptimi iðneðiojantys organiniø medþiagø tirpalus. nors ir be branduolio.gleivës. Rëtinë làstelë .branduolys (pagal K. Protoplastas.daþniausiai vienà vegetacijos periodà. iðtirpus kaliozei. sultys vël pradeda tekëti. kurie sudaro ilgà vamzdelá. 2 . Leptoiduose kartais bûna angliavandenius kaupianèiø plastidþiø. Leptoidai Leptoidai . Rëtinë plokðtelë (17 pav. Pagrindiniai karnienos elementai: rëtiniai indai.). Leptoidai funkcionuoja trumpai . priglundanti ávairiomis kryptimis viena prie kitos ir nesudaranti vertikalios eilës. Pavasará. kaip ir mediena. Kiekviena ið jø apsupta drebuèiø pavidalo medþiagos .). sudarytas ið apytakos. Leptoidø sienelës sudarytos ið celiuliozës ir neturi antrinio sustorëjimo. Vystymosi pradþioje buvæs branduolys iðtirpsta. Ji sudaryta ið daugelio maþø angeliø.apytakos elementai.rëtinë plokðtelë. vadinamø sujungianèiomis gijomis. Esau) . Sudëtinæ rëtinæ plokðtelæ sudaro daug laiptiðkai ar kitaip iðsidësèiusiø rëtiniø laukeliø. ramstiniø ir parenchiminiø elementø. Floema Karniena . Karnienoje gali bûti pientakiø ir ideoblastø.apytakos audinys. Jos kaupiasi vakuolëje. neleisdamas tekëti sultims.karnienos parenchima.Karniena. kurie iðsidësto ávairiose tangentinëse làstelës sienelëse. keliø rûðiø parenchiminës làstelës. 3 .

Karnienos skersinis pjûvis: 1 .lydimàja làstele.) stiebas 2.veiklà nutraukia apmiræs protoplastas (18 pav. Paprastojo moliûgo (Cucurbita pepo L. Pagaminti paprastojo moliûgo stiebo iðil18 pav. Þiemà ðios làstelës kaupia krakmolà. Jos visada yra ðalia rëtiniø indø.rëtinë plokðtelë. Lydimøjø làsteliø. yra lydimosios làstelës. Viena ið susidariusiø làste. 3 . Esau) kartø dalytis skersai arba likti ilga kaip indø narelis. Laboratorinë áranga mikropreparatø gamybai ir studijavimui Uþduotys 1. Puðûnø ir sporiniø induoèiø karnienoje lydimøjø làsteliø nebûna. 5 . taèiau ir to paties augalo karnienoje.) ir rëtiná laukelá uþkimðusi kaliozë. Leptoidai ir proteino turinèios làstelës iðsivystë ið skirtingø meristeminiø làsteliø. Jø branduolys iðlieka gyvybingas. kuriø citoplazmoje daug proteinø. meristeminë làstelë dalijasi iðilgai.rëtinio indo narelio susidarymas. Vasiljevà) 19 .susiformavusios rëtinës plokðtelës. Priemonës ir medþiagos 1. Karnienoje esanèios parenchiminës làstelës skiriasi kilme. o susidaro joms analogiðkos làstelës. 4 . esanèios tik magnolijûnø karnienoje.karnienos parenta . 4 .17 pav. protoplaste bûna daug gleiviø. Formuojantis rëtiniø indø nareliui.rëtiniai laukeliai (pagal K.protoplasto irimas ir rëtinës plokðtelës susidarymas. Labiausiai specializuotos. 3 . 2 liø virsta rëtinio indo nareliu. Florogliucinas. Jos visada bûna ðalia leptoidø. druskos rûgðtis (HCl) 3. Lydimøjø làsteliø gyvybingumas priklauso nuo rëtiniø indø veiklos. skaièius gali bûti ávairus ne tik atskirose augalø rûðyse.rëtinis laukelis. niekada nesusidaro krakmolas. supanèiø rëtiná indà. forma ir atliekamomis funkcijomis. ki. 5 . 6 rëtiná laukelá uþkimðusi koliozë (pagal A. Ji gali daug chima.pradinë làstelë su vakuole ir tonoplastu.lydimoji làstelë. 2 . Rëtiniø indø ir lydimøjø làsteliø vystymasis: 1 .rëtinis indas.

ginio pjûvio mikropreparatà ir iðstudijuoti karnienà sudaranèiø elementø sandarà. druskø. taninø ir gleiviø. Esau) . alkaloidø. Latekse gali bûti daug baltymø (Ficus callosa L. kad radialinis pjûvis eitø per stambiø indø . Iðorinëje indø kûlelio dalyje (á vidø nuo sklerenchiminës salelës) iðsidësto rëtiniai indai. kurie pastorëja prie rëtiniø plokðteliø. vadinamos pientakiais. Pientakiai Làstelës ar jø grupës. Karnienos parenchimos làstelës neturi rëtiniø laukeliø. Pjûvis nudaþomas florogliucinu ir druskos rûgðtimi ir stebimas glicerino laðe pro mikroskopà. 5. dervos.). Nupieðti stebëtus mikropreparatus. Prie kiekvieno leptoido yra viena ilga.) stiebo karnienos elementai Atpjaunamas plonas moliûgo stiebo gabalëlis taip. Nustatyti. lipidø. pagal kokius poþymius jie skirstomi á apytakos.) ar taninø (Musa L. Nupieðiami du ar trys rëtiniai indai su lydimosiomis ir medienos parenchimos làstelëmis. balzamai. Lateksas . Aguonø latekse bûna daug fermento papaino. karotinoidai ir kauèiukas. Tarp rëtiniø indø iðsidësto siauros lydimosios làstelës (19 pav. taèiau gerai iðsivysèiusios vakuolës.).tai bespalvës. 2. 3 . bet didesnës uþ lydimàsias làsteles.lydimoji làstelë. Juos galima atpaþinti ið blizganèiø sieneliø sustorëjimø ir geltonø. Ið iðvardintø medþiagø latekse daþniausiai randama dervø ir kauèiuko. cukraus (Compositae L. ar eilutë lydimøjø làsteliø. Jose daug iðtirpusiø vandenyje ar koloidinëje suspensijoje angliavandeniø.kûlelio vidurá. akytø skersiniø pertvarø . geltonos ar oranþinës spalvos tirðtos làstelinës sultys. kamparas. Paprastojo moliûgo stiebo karnienos elementai: 1 rëtiniai indai. Jiems priskiriamos tokios medþiagos kaip eteriniai aliejai. ramstinius ir parenchiminius elementus.karnienos parenchima (pagal K. Eupkorbia .plauðø . Jos maþesnës uþ rëtinius indus. kaupianèios ir perneðanèios lateksà. baltos. sferinø.). Rëtiniuose induose matyti ploni plazmolizuotos citoplazmos siûlai. organiniø rûgðèiø.daug vita20 19 pav. gaminanèios.rëtiniø plokðteliø. 3. Paprastojo moliûgo (Cucurbita pepo L. 2 .

Taraxacum. Nenariuoti pientakiai susidaro ið vienos neribotai auganèios neðakotos arba ðakotos làstelës. Manikot) augaluose.salotos (nariuoti) (pagal K. Pagal sandarà visi pientakiai skiriami á dvi grupes (20 pav. Apocynaceae augalø organuose. Manoma. jie nesusijungia su panaðiomis làstelëmis ir nesudaro vieningos sistemos.). Nariuoti pientakiai susidaro ið daugelio iðilgai augalo iðsidësèiusiø làsteliø. Lactlera. perneða ir kaupia lateksà. Esau) 21 . Scorzonera. Jie yra Compositae. Caricaceae. Cannabinaceae. Nariuoti nesusijungiantys pientakiai eina iðilgai augalo ásiterpdami á kitus audinius. Pientakiai: 1 . Moraceae (Connabis). Eupkorbiaceae (Hevea. Cichorium.karpaþolës (nenariuoti). Campanulae. Lobeloideae. taèiau vieni su kitais nesusisiekdami. kauèiuko. Urticaceae (Urtica L.mino B1 ir ávairios formos krakmolo grûdeliø. Pagal kilmæ jie vadinami paprastais pientakiais. 2 . kuriuos suþeidus lateksas dël spaudimo iðteka á augalo (organø) pavirðiø ir koaguliuoja. kuriø galai susijungia su kitomis panaðiomis làstelëmis. Nariuotus susijungianèius pientakius sudaro labai ðakotos làstelës. Nenariuoti neðakoti pientakiai yra Apocynaceae (Vinca). kurios sudaro iðtisà pientakiø sistemà su esanèiomis ar iðtirpusiomis skersinëmis sienelëmis. kad jie reguliuoja augalo vandens balansà. Jie gali bûti 2 rûðiø: susijungiantys ir nesusijungiantys.): nenariuotus ir nariuotus. Argemone). Pientakiai atlieka kelias gyvybiðkai svarbias funkcijas: gamina. Papaveraceae (Papaver. kuriame gausu maisto ir ávairiø medþiagø. Hevejos latekse yra apie 40-50 proc. nes lengvai siurbia vandená ið greta esanèiø audiniø. Pientakiai yra daugelio augalø organuose. Tragopogon. Juos turi: Convolvulaceae (Ipo- 20 pav. Sonchus.

3 .) stiebas 2.nenariuoti pientakiai. Subrendusiose pientakiø làstelëse daþnai branduolio morfologinë sandara nematoma arba jis pats suyra. Liliaceae (Allium). Musaceae (Musa) augalai. Convolvulus.pientakiai. Lateksà iðskiria citoplazma.) ðakniastiebis 4. Laboratorinë áranga mikropreparatø gamybai ir studijavimui 21 pav. B .nariuoti pientakiai. taèiau gerai iðsilaiko branduolëliai. Nenariuoti pientakiai daþniausiai iðsidësto centrinio cilindro iðorinëje arba centrinëje dalyse. Dichondra). 1 . Jø làstelëse yra daug branduoliø arba jø visai nesimato. Karpaþolës (Euphorbia L. Priemonës ir medþiagos 1. Fiko (Ficus L.karniena (pagal K. Pientakiø iðsidëstymas stiebo skersiniame pjûvyje: A . Nariuoti pientakiai iðsidësto ðalia karnienos (21 pav. antriniu bûdu nestorëja. Pientakiai iðsidësto visuose augalo organuose (stiebuose. Pientakiø làsteliø sienelës bûna plonasienës. lapuose jie ðakojasi merofilyje ir siekia epidermá. iðsidëstæ visame stiebo pjûvyje. cinko ir jodo miðinys 5.moea. ðaknyse).) stiebas ar lapkotis 3. lapuose. Jaunose làstelëse gerai matoma citoplazma. lapuose.mediena. chloro. Didþiosios ugniaþolës (Chelidonium majus L. Sapotaceae (Achras sapota). vëliau ji iðbrinksta ir susimaiðo su làstelinëmis sultimis. Papaveraceae (Chelidonium). Spiritinis jodo tirpalas. dalis jo gali susidaryti plastidëse. Visi funkcionuojantys pientakiai fiziologiðkai yra gyvi.). Esau) 22 . 2 .

Pagaminti karpaþolës ar fiko stiebo iðilginio pjûvio mikropreparatà. Skersiniame pjûvyje gerai matoma pientakiø vidinio kanalo ertmës forma ir dydis bei sienelës storis. Skersiniame pjûvyje juos sudaro dideli. Medienà supa brazdo juostelë ir nedaug karnienos. pientakiai nusidaþys ryðkiai violetine spalva. Centrinëje stiebo dalyje gausi ðerdis apsupta daug plauðø turinèios medienos. yra pientakiai. 2. Paimamas spirite iðmirkytas karpaþolës stiebas ir padaromi keli skersiniai pjûviai.violetine spalva. kad sienelë yra nelaidi ir smarkiai sustorëjusi. Paimamas nefiksuotas karpaþolës stiebas. Lazdelës . kurie smarkiai skiriasi nuo parenchimos storomis. uþdengiamas daugiamuoju stikleliu ir stebimas pro mikroskopà. ðiek tiek iðsiskiria ðerdies spinduliai.Uþduotys 1. nes ryðkiai oranþinio latekso yra visuose ugniaþolës organuose. kurias jodas nudaþo geltona spalva. cinko ir jodo miðiniu. cinko ir jodo miðiniu. 7. 23 .senesni. kad emulsija sudaryta ið vandeninio tirpalo. kaip pientakiai iðsidëstæ stiebe ir kokios formos. kuriame gausu dervø gabalëliø ir bukø (kaulà primenanèiø) lazdeliø. Centrinio veleno iðorëje. Lazdelës ar kaulo pavidalo dalelës yra krakmolo grûdeliai. kaulo pavidalo . taèiau gausu apvaliø kauèiuko daleliø. Pro mikroskopà matyti. padaromas plonas iðilginis pjûvis ir nudaþoma chloro. Nupieðiamas karpaþolës pientakiø skersinis ir iðilginis pjûviai. 6. Krakmolo grûdeliø fiko latekse nëra. Pjûvyje gerai matomi nenariuoti ðakoti pientakiai. Nupieðiama. Paþeidimo vietoje iðteka laðas balto latekso.) stiebe Adata praduriamas karpaþolës stiebas. Jodo tirpalas dervø gabaliukus (rutulëlius) nudaþys geltona.) (stiebe) ðakniastiebyje Tyrimui imamas didþiosios ugniaþolës ðakniastiebis. Paruoðti ugniaþolës ðakniastiebio iðilginá pjûvá ir nusipieðti nariuotus pientakius. Nupieðiami krakmolo grûdeliai. ryðkiai balti þiedai. prie karnienos. Galima imti ir kitas augalo dalis. Pientakiai didþiosios ugniaþolës (Chelidonium majus L. Pjûvá nudaþius chloro. tiesiomis sienelëmis ir karpaþolëms bûdingais krakmolo grûdeliais. kuris nulaðinamas ant objektinio stiklelio. esantys karpaþolës latekse. nusipieðti nenariuotus ðakotus pientakius. Tai rodo.jauni krakmolo grûdeliai. Fiko stiebuose ir lapkoèiuose taip pat yra nenariuoti ðakoti pientakiai. o lazdeles . Pientakiai karpaþolës (Euphorbia L.

jø visuma sudaro apytakos sistemà. kuriose gausu porø. yra saviti atskiroms augalø grupëms. Iðskiriami tokie apytakos elementø iðsidëstymo bûdai: 1) karniena ir mediena iðsidësto grupëmis viena ðalia kitos ir sudaro indø kûlelius. Á sudëtiniø indø-plauðø kûleliø sudëtá áeina ramstiniai elementai. vandens lelijos. Tokiø indø kûleliø karnienos elementai kartu su parenchiminëmis làstelëmis vadinami leptomu. Apytakos sistemos sandara ir iðsidëstymas. Jø yra bulviniø ir katilëliniø ðeimos augalø stiebo ðerdyje ir þievëje. Karniena iðsidësto iðorinëje organo dalyje. 3) karniena ir mediena augalo cilindriniuose organuose sudaro iðtisà sluoksná. sudaryti ið karnienos. koncentrinius ir radialinius. Ðie kûleliai itin atsparûs mechaniniam poveikiui. lugnës). Pagal medienos ir karnienos iðsidëstymà sudëtiniai indø kûleliai (22 pav. hidroidai kartu su medienos parenchima . medienos ir tarp jø esanèio ant24 .) skirstomi á kolateralinius. sujungtø skersiniø ar ástriþiniø pertvarëliø. mediena . b) kolateraliniai atviri. Tai nariuoti susijungiantys pientakiai. Indø kûleliai gali bûti keliø rûðiø. áeina ir parenchima.hadromu. sudaryti ið vienos karnienos ir vienos medienos grupiø. 2) karnienos ir medienos elementai iðsidësto padrikai visame augalo organe. Kolateraliniø indø kûleliø karniena ir mediena susisiekia vienu ðonu ir iðsidësto ties vienu augalo organo spinduliu. Sudëtiniai indø-parenchimos kûleliai bûdingi vandens augalø organams (elodëjos.per þievæ. bûdingi kiekvienam augalo organui. Panaðûs pientakiai yra ir aguonoje. turinèiø nevienodà vidinës ertmës skersmená. Á sudëtiniø indø-parenchimos kûleliø sudëtá. geriausiai . Tarp parenchimos iðsiskiria vertikalios eilutës cilindriniø.hidroidø ir leptoidø. Indø kûleliai Augalo organuose karniena ir mediena daþniausiai iðsidësto viena ðalia kitos.tik ið tracheidþiø ar tik ið rëtiniø indø.vidinëje. Jie bûna: a) kolateraliniai uþdari. kurie iðsidësto organø centre ar periferijoje. ir nudaþomas chloro. cinko ir jodo miðiniu. Nupieðiami nariuoti susijungiantys ugniaþolës pientakiai. tokie kûleliai bûdingi lelijainiams (vienaskilèiams augalams). iðtásusiø làsteliø. Paprasti indø kûleliai sudaryti ið vieno tipo apytakos elementø . be apytakos elementø.Padaromas plonas ðakniastiebio iðilginis pjûvis. Sudëtiniai indø kûleliai sudaryti ið abiejø apytakos elementø .

esanèios á iðoræ. 4 . tokie kûleliai bûna paparèiø stiebuose ir lapkoèiuose. . paprastosios saulëgràþos (Helianthus 25 . c) tetrarchiniai .trys medienos spinduliðkos iðaugos . Ðie kûleliai bûna daugelio papartainiø ir magnolijainiø (dviskilèiø) (moliûginiø. 5 .22 pav. Koncentriniuose kûleliuose niekada nebûna brazdo. kita ratu gaubia jà ið iðorës. ir medienos visada yra brazdo sluoksnis. jie yra kukmedþio.). b) leptocentriniai su leptomu viduje ir hadromu iðorëje.bûdingi pupos. kai yra dvi medienos iðaugos ir dvi karnienos salelës. Jie yra dvejopi: a) hadrocentriniai su mediena (hadromu) viduryje ir karniena (leptomu) iðorëje.leptocentrinis (pagal A. snaudalës ðaknyse. jie yra lelijainiø (vienaskilèiø augalø) (pakalnutës. Tarp karnienos. vilkdalgio. d) poliarchiniai. bulviniø. Priemonës ir medþiagos 1.kolateralinis uþdaras. kûleliai yra vilkdalgio. jie bûdingi magnolijainiams (dviskilèiams augalams). kai spinduliðkø medienos iðaugø daugiau nei 4-5. liucernos. Vasiljevà) rinio meristeminio audinio brazdo.keturios medienos iðaugos. kuriuose mediena dviem ðonais susisiekia su karniena.bûdingi þirnio.bikolateralinis atviras. svogûno. tarp kuriø yra keturios karnienos salelës. Bikolateraliniai kûleliai susidaro susijungus kolateraliniam kûleliui ir centre esanèiam paprastam ið leptoidø sudarytam kûleliui. begonijø ir katilëliø stiebø ðerdyje. Radialiniø indø kûleliø centrinëje dalyje iðsidësèiusi mediena á iðoræ sudaro radialines iðaugas (primenanèias rato stipinus). Viena koncentriniø indø kûleliø sudëtinë dalis yra centre. vëdrynø ir moliûgø ðaknims. runkelio. Pagal medienos iðaugø skaièiø radialiniai kûleliai bûna keliø rûðiø: a) diarchiniai (23 pav. c) bikolateraliniai. ajero. 2 . 3 . ajero. vilkauogës) poþeminiuose stiebuose.kolateralinis atviras. èesnako ðaknyse. baltaðaknës. vijokliniø. tarp kuriø iðsidësto karnienos salelës. Sudëtiniai indø kûleliai: 1 . b) triarchiniai .hadrocentrinis. ðilkmedþio ðaknims. astriniø ir kitø ðeimø) stiebuose.). Paprastojo kukurûzo (Zea mays L.

Sutartinëmis spalvomis nupieðti indø kûlelius ir paþymëti juos sudaranèius elementus. Esau) annuus L. Florogliucinas. kurios smailumà sudaro á virðø nukreipta protoksilema. Vandens indø iðsidëstymas primena V raidæ. iðnagrinëti koncentriniø kûleliø sandarà bei iðsidëstymà.). nudaþyti dvigubo daþymo metodu . Kukurûzo stiebe indø kûleliai bûna kolaterialiniai uþdari. V raidës dviðaká sudaro du stambûs vandens indai.23 pav. Didþialapio ðakio (Pteridium aquilinum Kuhn.).) ðaknis 4.) ðakniastiebiai. Laboratorinë áranga mikropreparatø gamybai ir studijavimui Uþduotys 1. glicerinas 5. druskos rûgðtis. 3 . D . moliûgo stiebø skersiniø pjûviø mikropreparatus ir iðtirti kolateraliniø kûleliø sandarà bei iðsidëstymà.). gausu parenchimos.poliarchinis.karniena. kartuolës ar saulëgràþos.) stiebai 2. C . paprastosios pakalnutës (Convallaria majalis L.triarchinis. 3.florogliucinu ir druskos rûgðtimi. tarp vandens indø. 2.diarchinis. 4. 3.) ar kartuolës (Aristolochia L. mëlynþiedþio vilkdalgio (Iris germanica L. Radialiniai indø kûleliai: A . 2 . Dalis protoksilemos suyra ir sudaro reksigeniná tarpulàstá. Paruoðti ðakio ir pakalnutës ðakniastiebiø skersiniø pjûviø mikropreparatus. Paprastojo kukurûzo (Zea mays L. 26 .mediena. Pagaminti kukurûzo. kurià sudaro 3-5 vandens indai. B . 8. Apþiûrint preparatà pro lûpà matyti daug keliais ratais tarp parenchiminio audinio làsteliø iðsidësèiusiø indø kûleliø (39 pav.ðoninës ðaknys (pagal K.) stiebo sudëtiniai indø-plauðø kûleliai Paruoðti kukurûzo stiebo skersinio pjûvio mikropreparatà. 1 .tatrarchinis. Pupos (Faba bona L.) ir paprastojo moliûgo (Cucurbita pepo L. Padaryti pupos ir vilkdalgio ðaknø skersiniø pjûviø mikropreparatus ir iðtirti radialiniø kûleliø sandarà bei iðsidëstymà. Medienoje. Gerai matyti mediena.

7 .stiebo parenchima.á vidø. Kartuolës stiebe indø kûleliai yra kolateraliniai atviri. Kolateralinis uþdaras indø kûlelis kukurûzo stiebe: 1 . 2 . 2 .Tarp metaksilemos indø ásiterpia karniena.). Nupieðiamas kolateralinis uþdaras indø kûlelis.þiedinis vandens indas. 9. Centrinëje dalyje yra ðerdis (25 pav.spiralinis vandens indas. làsteliø sienelës nuspalvinamos sutartinëmis spalvomis ir paþymymimi jo elementai.ðerdies spinduliai. esantis tarp kar24 pav.rëtinis indas.).) stiebo sudëtiniai indø-plauðø kûleliai Kartuolës stiebo skersinio pjûvio mikropreparatas ruoðiamas taip pat kaip ir kukurûzo.ðerdies spinduliai. Esau) 27 . 8 . 9 reksigeninis tarpulàstis (pagal G.lydimoji làstelë. 4 . Didþialapës kartuolës (Aristolochia macrophylla Lam. Brazdas kûleliuose yra dvejopas: kûlelinis.tinklinis vandens indas. Apþiûrint preparatà pro lupà netoli pakraðèio matyti viena eile ratu iðsidëstæ ávairaus dydþio indø kûleliai. Indø kûleliø galuose yra ramstinis audinys . Karniena nukreipta link stiebo pavirðiaus (24 pav. 3 . 6 .sklerenchima. 3 kolateralinis atviras indø kûlelis (pagal K. 5 . Bavtuto) 25 pav. o tarp kûleliø . Kolateraliniai atviri indø kûleliai kartuolës stiebe: 1 ðerdis.plauðai. mediena . kuriø daugiau ties plonomis sienelëmis karniena.medienos parenchima. kurià sudaro rëtiniai indai ir lydimosios làstelës.

Jà sudaro rëtiniai indai. 3 . 4 . Bikolateralinis indø kûlelis moliûgo stiebe: 1 . Apþiûrint preparatà pro lupà matyti du bikolateraliniø indø kûleliø ratai. Kolateralinis atviras indø kûlelis kartuolës stiebe: 1 . nudaþomas florogliucinu ir druskos rûgðtimi. Bavtuto) 26 pav.) stiebo indø kûleliai Padaromas moliûgo stiebo skersinio pjûvio mikropreparatas. 8 . Bavtuto) 28 . Á vidø nuo brazdo yra porëti. 5 . Tarp vandens indø gausu maþesniø làsteliø. þiediniai ar taðkiniai vandens indai didele vidine ertme. susidarantis vëliau tarp ðerdies spinduliø.lydimoji làstelë.stiebo parenchima. paþymimi jo elementai. Jis sudarytas ið keliø làsteliø eiluèiø. Medienos plauðø moliûgo stiebo bikolateraliniuose kûleliuose nëra. Sutartinëmis spalvomis nupieðiamas kolateralinis atviras kartuolës stiebo indø-plauðø kûlelis. Iðorinë karniena gerai matoma ir sudaryta ið rëtiniø in27 pav. 2 . labiau nutolæ á stiebo centrinæ dalá spiraliniai ir þiediniai indai su maþesne vidine ertme.medienos parenchima.þiediniai vandens indai (pagal G. Paprastojo moliûgo (Cucurbita pepo L.medienos plauðai. Iðorinis indø kûleliø ratas sudarytas ið maþø bikolateraliniø indø kûleliø (27 pav.rëtinis indas.nienos ir medienos.taðkiniai vandens indai. Karniena indø kûlelyje dvejopa: iðorinë ir vidinë.).rëtinis indas. 5 . Tarp jø yra smulkios làstelës . 6 .).stiebo parenchima. 10. Kûlelinis ir tarpkûlelinis brazdas sudaro stiebo radialine kryptimi meristeminá þiedo pavidalo sluoksná. 7 . turinèios storesnes sieneles tracheidës ir medienos plauðai. Vandens indai medienoje iðsidësto horizontaliomis eilëmis. 6 . taip pat stambesnës.tinkliniai vandens indai. plonasienës .vandens indai. su didele vidine ertme taðkiniai vandens indai. Vidinis ratas iðsivystæs geriau ir perneða pagrindinæ dalá maisto medþiagø. Tai lapø pëdsakai. Á iðoræ nuo brazdo yra menkai iðsivysèiusi karniena (26 pav.brazdas. Storasienës làstelës . storesnëmis ar plonesnëmis sienelëmis. lydimosios làstelës ir karnienos parenchima.medienos parenchima. vidurinis yra meristeminis.tracheidës. 2 . ir tarpkûlelinis. 3 lydimoji làstelë. 4 .medienos parenchima.brazdas (pagal G.

o vidø .mediena. 3 . Endodermis aprëptas stambesniø plonasieniø làsteliø. Tarp vidinës karnienos ir medienos brazdo nëra. beveik apvalûs. Nupieðiami ðakio ðakniastiebio indø kûleliai ir jø iðsidëstymas.rëtinës plokðtelës. Juos vie28 pav. Tarp iðorinës karnienos ir medienos yra maþiausiai 5 eilutës iðtásusiø radialine kryptimi brazdo làsteliø. Ðakio ðakniastiebyje yra hadrocentriniai indø kûleliai. panaðios formos á sklerenchimos saleles (28 pav. Paprastosios pakalnutës (Convallaria majalis L. paþymimos sudedamosios dalys.lelis ðakio ðakniastiebyje: 1 vidure ertme. Nupieðiamas moliûgo stiebo bikolateralinis indø kûlelis ir paþymimi jà sudarantys elementai. nudaþomas florogliucinu ir druskos rûgðtimi.) ðakniastiebio hadrocentriniai indø kûleliai Paruoðiamas ðakio ðakniastiebio skersinio pjûvio mikropreparatas. Já pakeièia parenchimos eilutë storesnëmis sienelëmis.dø didele vidine ertme ir lydimøjø làsteliø.renchima (pagal G. Pjûvyje daþnai matomos skersinës pertvarëlës su daugybe porø . 11. karniena. Apþiûrint preparatà pro lupà tarp parenchiminiø làsteliø gerai matomos pasagos ar lazdeliø formos sklerenchimos salelës ir ávairios formos indø kûleliai.) ðakniastiebio indø kûleliai Padaromas pakalnutës ðakniastiebio skersinio pjûvio mikropreparatas. kiti maþi. daþnai matomi branduoliai. Apþiûrint mikropreparatà pro lupà visame centriniame cilindre matomi netvarkingai iðsidëstæ leptocentriniai indø kûleliai. ovalia ar kampuota vidine ertme.medienos elementus. Bavtuto) mio làstelës. 12. Ðios làstelës jau nesidalija ir á vidø bikolateralinis indø kûlelis neauga. Vieni indø kûleliai pailgi. Á iðoræ brazdas gamina naujus karnienos. kuriose yra krakmolo. Centrinëje jø dalyje yra laiptiniai vandens indai didele. Lydimosios làstelës uþpildytos tirðta citoplazma.paKûlelá iðtisiniu sluoksniu supa smulkios endoder.). Pakalnutës ðakniastiebyje yra keliø rûðiø indø kûleliai. Tai krakmolinë makðtis. Didþialapio ðakio (Pteridium aquilinum Kuhn. Hadrocentrinis indø kûnu ar dviem ratais juosia rëtiniai indai didele tuðèia. Iðorinëje dalyje yra 29 . 2 .

tipiðki kolateraliniai uþdari indø kûleliai. Bavtuto) Paruoðiamas pupos ðaknies skersinio pjûvio mikropreparatas ir nudaþomas florogliucinu bei druskos rûgðtimi. Mëlynþiedþio vilkdalgio (Iris germanica L. Jei mediena turi keturis stipinus.karniena. 13. 2 . Radialinis indø kûlelis pupos ðaknyje: kûleliai. 30 . Nusipieðti pakalnutës ðakniastiebio ávairiø tipø indø kûlelius.1 . tiek ir karnienos saleliø.) ðaknies indø kûlelis Tokiu pat metodu.) ðaknies indø kûlelis 29 pav. kuriuose mediena iðsidësto V raidës pavidalu. centre gerai matomas vienas radialinis indø kûlelis. kurie turi ne daugiau kaip pen.gal G. Juose mediena nevisiðkai apsupa centre esanèià karnienà.karnienos salelë. Nupieðiamas pupos ðaknies radialinis indø kûlelis ir paþymimos dalys. 14. 2 . 3 .mediena. tarp kuriø iðsidësto pirminës karnienos salelës.radialinis tetrarchinis indø kûlelis. Pupos (Faba bona L. yra oligarchinë.parenchima (pagal G. padaromas vilkdalgio ðaknies skersinio pjûvio mikropreparatas. Kûlelyje esanti pirminë mediena turi 4 arba 5 radialines iðaugas (stipinus). Tokie 30 pav. Jie sudaryti ið centrinëje dalyje esanèiø rëtiniø indø ir lydimøjø làsteliø (29 pav. kaip ir pupos ðaknies. Jei pjûvis padarytas per siurbimo zonà atlikus maþàjá ir didájá mikroskopo padidinimà.). Leptocentrinis indø kûlelis pakalnutës ðakniastiebyje: 1 .pentarchinis. Centrinëje ðakniastiebio dalyje yra leptocentriniai indø kûleliai. Bavtuto) se ðaknyse.medienos spinduliai (pakis medienos stipinus. tai . Kiek yra medienos stipinø.). paþymëti jø sudedamàsias dalis. Medienà ir karnienà skiria viena ar kelios parenchiminiø làsteliø eilutës (30 pav. Ðalia kolateraliniø uþdarø ir leptocentriniø indø kûleliø pakalnutës ðakniastiebyje yra ir pereinamo tipo kûleliai. kurias þiedu supa vandens indai. jei penkis .

iðsamiai iðtyræ apytakos audiniø sistemà. Aikchornas steles skirsto á tris grupes. C. 2 . Esau.32 pav. Augalø anatomijos tyrinëtojai ilgà laikà manë.. kad stiebo ir ðaknies pirminë sandara yra panaði. Nupieðiamas vilkdalgio ðaknies radialinis indø kûlelis ir paþymimos dalys. Beauv. pirminis. 1. Sudëtingesnës sandaros protoste. periciklo parenchimø) audiniø.karnienos salelë. kolona). Van Tigemas ir Dulio.medienos spinduliai. Protostelë stelaginelë (Selaginella P. K. Bavtuto) Apytakos ir aplinkiniø audiniø sistema vadinama stele (gr.pirmas. viena su kita nesusijusi apytakos sistema. Ðios stelës centriná velenà sudaro tik vienas koncen. 3 .Vilkdalgio ðaknis poliarchinë. kolona) arba haplostelë (gr.). pagrindiniø ir apytakos.vienas) (32 pav. protos . P. joje pirminë mediena turi devynis stipinus. haplos .medies protostelëje nëra. sudaryta ið centrinio veleno ir þievës. Jie árodë.endodermis (pagal G. 4 .diena 31 . Steliø evoliucija (steliarinë teorija) 31 pav. Radialinis indø kûlelis vilkdalgio ðaknyje: 1 .stiebe: 1 . Steliarinæ teorijà pripaþásta daugelis anatomø. papildë Sakso darbus. morfologø bei taiko visø hidroidus ir leptoidus turinèiø augalø tyrimams. centrinëje dalyje yra jauniausi. Protostelë (gr. Ðer. stele stulpas. 33 pav. Evertas. stëlë . deðimtmetyje Saksas visus augalo audinius suskirstë á tris sistemas: dengiamøjø. arèiausiai periciklo. Iðorëje. tarp kuriø iðsidësto pirminës karnienos salelës (31 pav. kaip iðsidësto (kompaktiðkai ar padrikai) aðiniuose augalo organuose. kad kiekvienas indø kûlelis yra atskira. 1. Karnienà nuo medienos skiria plonasieniø parenchiminiø làsteliø sluoksnis. taðkiniai. lapø pradmenø.periciklas. Reivnas. Centrinis velenas sudarytas ið apytakos ir parenchiminiø (tarpkûlelinës. tvirtinantis. P. vandens indai didele vidine ertme..karniena.stulpas. yra þiediniai ir spiraliniai vandens indai maþa vidine ertme. Septintajame XIX a.) trinis hadrocentrinis indø kûlelis.). kurá gaubia þievë. tapæs steliarinës teorijos pagrindu. 2 . Ðis teiginys. kad pirminiai apytakos audiniai sudaro vientisà sistemà nepriklausomai nuo to.

aktinostelë. 5. 8. 3. 9 . 11. 7. 5 . 10) arba juosia jà ið visø pusiø (33 pav. 10 . Steliø evoliucija: 1 . t. Eustelë (gr. nesudarydami iðtisø medienos ir karnienos þiedø (33 pav. 2 . 13 .artrostelë.ektoflojinë sifonostelë. Ðios stelës centre yra ðerdis.. Karniena susiformuoja iðorinëje medienos cilindro dalyje (33 pav. 6)... 8 . Vystantis elektroninei mikroskopijai. 4.plektostelë. 6 . y.. siphon .geras. puðûnø ir magnolijûnø stiebuose. ádiegiant naujausias anatominiø tyrimø metodikas. 4.vamzdelis).ðaknø eustelë. 2.. 3.stulpas. 9). 13). 11 . eu . 32 . kolona) arba solenostelë (gr. saleliø pavidalu (33 pav.eustelë.stulpas.ðaknø aktinostelë. 5. 12 . Sifonostelë (gr.33 pav. 10). 7 . kurià juosia apytakos audiniø sistema (33 pav.diktiostelë. stele . 4 . 3 . Eustelë bûna asiûklûnø. sudaro indø kûlelius. Ðioje stelëje apytakos audiniai iðsidësto aplink ðerdá salelëmis. Sifonostelë bûna paparèiø ir daugelio sumedëjusiø augalø stiebuose. studijuojant iðkasamø rinijofitø ir jiems giminingø formø augalø dalis. solen . kolona).vamzdis.sifonostelë.protostelë.ðaknø sifonostelë lëje karniena ir mediena kaitaliojasi ávairiø juosteliø. 2.ataktostelë.antiflojinë sifonostelë. Ðios salelës bûna pataisø stiebuose ir daugelio augalø ðaknyse. stele .

(Lycopodium seratum L. kolona).stiebe: 1 .stulpas.) nis (34 pav. Razdorská) dididëjo. phloios . amphis . Plektostelë pataiso (Lycopodium annotinum) pas. stiebai sutvirtëjo ir pa.þievë. Seniausiai susiformavusi ir primityviausia yra protostelë (33 pav. 4).steliarinë teorija yra tobulinama. 1). vëliau jà keièia plektostelë. Ði stelë vadinama amfiflojine sifonostele (gr.). 2). 2 . Jø veleno viduryje yra ið parenchiminiø làsteliø sudaryta ðerdis. papartûnø. Razdorská) buose. o iðorinëje pusëje .karniena. Medienà ið visø pusiø supa karnienos sluoks. Ið ðios paprasèiausio tipo stelës toliau vystësi pataisûnø. 2 . centriniame cilindre sudaro spragas. stele . solen . stelen .þievë. kolona) mediena pasidalija á saleles. Pirminë mediena þvaigþdës galuose iðsidësto egzarchiniu bûdu. plektos . siphon . stele . Aktinostelë (gr.stul. siphon . phloios .35 pav. stele .vamzde33 . Plektostelëje (gr. asiûklûnø. Ji buvo labai iðplëtota tiriant ðaknø ir stiebø evoliucijà. Aktinostelë bûna jaunuose pataisø stie. kurios centre yra mediena.mediena.stulpas. ðerdies centrinëje dalyje nëra. Protostelës centriná velenà sudaro vienas didelis hadrocentrinis indø kûlelis. Aktinostelë pataiso centro link. o apytakos elementai sudaro tuðèiavidurá cilindrà.. taèiau radialinë jos sandara iðlieka (35 pav. Tokia stelë bûna psilofitainiø talome ir kitø primityviø augalø stiebuose. pro kurias susijungia þievës ir ðerdies parenchima. Jà sudaro centre esantis vientisas medienos sluoksnis.karniena (pagal V. Sifonostelë. kurá dengia plonas karnienos sluoksnis. Tarpus tarp medienos uþpildo karniena. vadinama ektoflojine sifonostele (gr. Ðios stelës mediena skersiniame pjûvyje yra radialinës sandaros ir primena þvaigþdæ..vamzdelis. Medienai pasistûmëjus á stiebo iðorinæ dalá stiebe: 1 .stulpas) (33 pav. kolona) iðsivystë ið protostelës (33 pav.niena (pagal V.karir susidarius vamzdelinei sandarai. ðerdyje pradëjo kauptis medþiagø atsargos.spindulys.abipusis.vamzdelis) arba solenostele (gr. Kitas stelës vystymosi etapas yra Gleicheniaceae ir Schizaeaceae ðeimø paparèiø stiebuose. Iðsivysèius ðerdies parenhimai padidëjo medienos sàlytis su gyvais audiniais ir paspartëjo medþiagø perneðimas. siphon . Evoliucijoje pro ðias spragas karniena pateko á centrinio cilindro vidinæ dalá ir sudarë dar vienà vidiná karnienos sluoksná.vamzdelis. Ið sifonostelës indø kûleliai.iðorinis. puðûnø. Tokia stelë vadinama sifonostele (gr. ektos . Vëliau mediena formuojasi 34 pav..). eidami á lapus.susipynæs.mediena. aktis . magnolijûnø stiebø ir ðaknø stelës.

. ste(Pteridium le . kurio kiekvienas segmentas sudarytas ið vieno koncentrinio hadrocentrinio indø kûlelio (36 pav. Amfiflojinë sifonostelë bûna vandeninio paparèio Marsilea stiebe.plauðai (pagal V. artron . Ðios stelës apytakos audiniø sistema sudaryta ið kolateraliniø atvirø ar bikolateraliniø indø kûleliø.tinklas.karniena. Artrostelæ (gr. Eustelë (gr. suskaldyta á saleles.stulpas. Diktiostelë bûna daugelio paparèiø stiebuose. Diktiostelë (gr. iðsidësèiusiø vienu ratu aplink ðerdá (37 pav.. Tarp kûleliø pastebimi daugias- 37 pav.sànarys. kolona) (33 pav.) stiebe: 1 . vienas kità pridengia. turinti du (vidiná ir iðoriná) karnienos sluoksnius (33 pav. Centriniame velene lapø pëdsakai platûs.ðerdis. stele . Razdorská) niena (33 pav. todël apytakos audiniø sistema atrodo persipynusi ir primena tinklà.. Eustelë kartuolës (Aristolochia elegans L. 2 . 3 . diktyon . 7). kolona) sudaro mediena. Diktiostelë didþialapio ðakio 2 . ir nepakitusi kar. 5).stulpas. Apytakos audiniai pereidami ið stiebo á lapus ir ðoninius stiebus palieka pëdsakus. kuriuos uþpildo parenchima. 36 pav.). kolona) (33 pav. 3 .) stiebe: 1 .. 6). 8).brazdas 34 .na.geras.stulpas. Tolimesná stelës vystymàsá skatino dideliø lapø susidarymas ir stiebo ðakojimasis.mediena.karnieaquilinum Kuhn. stele . Ði parenchima radialine kryptimi sujungia ðerdá su þieve ir vadinama pirminiais ðerdies spinduliais.). 4 . eu .mediena.lis).

ataktos .stulpas. 9). 39 pav.). 5 .. Razdorská) luoksniai ðerdies spinduliai. Ataktostelë (gr.) stiebe: 1 . Tai aukðèiausios organizacijos stiebo stelë. eustelës pirminës medienos salelës.brazdas.) stiebe: 1 . Sifonostelë bûna puðûnø ir magnolijainiø nekûlelinio tipo (medëjanèiuose) stiebuose.netvarkingas.pirminë mediena. 2 . Centrinæ stiebo dalá sudaro ðerdis ir eustelës likuèiai.mediena. 3 .stiebo parenchima.stulpas. siphon . 4 . stele .) apytakos audiniai iðsidësto dviem (jei stiebas tuðèiaviduris) ar daugiau (pilnaviduris stiebas) kolateraliniø uþdarø indø kûleliø ratais.38 pav. 2 .puðûnø ir magnolijainiø stiebuose.. y. 3 .antrinë mediena. Sifonostelë (gr. Alaktostelë kukurûzo (Zea L. 10).karniena (pagal K. t.vamzdis.ðerdis. Pavadinimas “eustelë” buvo parinktas todël.karniena (pagal V. kolona) (33 pav. kurias gaubia antrinë mediena ir karniena (38 pav. stele . Sifonostelë liepos (Tilia L. Esau) 35 . kolona) (33 pav. esanti lelijainiø stiebuose. Ataktostelëje (39 pav. kad ji bûna per evoliucijà labiau iðsivysèiusiø induoèiø induose .

Tarp jos spinduliø iðsidësto atviri kolateraliniai indø kûleliai (41 pav.pirminë mediena. Ðaknø eustelë moliûgo (Cucurbita pepo) ðaknyje: 1 . 3 mediena. 11). y. t. 2 . Esau) 41 pav.periciklas.pirminës karnienos salelës (40 pav. 12).ðerdies spindulys (pagal K.brazdas. Centrinëje dalyje egzarchiniu bûdu iðsidësto pirminë mediena. Centrinëje dalyje yra aktinostelës likuèiø.Ðaknies stelës kilo ið protostelës ir vystësi kitaip nei stiebo.. Esau) 36 . tarp jos spinduliø . Stiebo ir ðaknies skirtumus sàlygojo ðaknies dirvinë mityba. 5 .). Ðaknø aktinostelë vëdryno (Ranunculus L.) ðaknyje: 1 . 4 . 40 pav. 6 . 4 . Ðaknies eustelë bûna antriniu bûdu storëjanèiose ðaknyse.). Ðaknies aktinostelë (33 pav.karniena.karniena (pagal K.pirminë þievë. Tai spinduliðka pirminë mediena. 3 antrinë mediena.periderma. 2 .. puðûnø ir magnolijainiø ðaknyse. Ðaknies eustelë (33 pav.

Âàñèëüåâ À.. 42 pav. 1983. . 1980. . 1992. ×àâ÷àâàäçå Å..Êèøèíåâ. Åñàó Ê. Ñ. 1990. 1965.564 ñ. 2 .. . Anatomy of the Dicotyledons.Ì. . Áàâòóòî Ã. 10. Øåëóõèí Í. 1988. 4.karniena.Ðaknies sifonostelë (33 pav. .463 ñ.320 ñ. 1985. Àíàòîìèÿ ñåìåííûõ ðàñòåíèé. Â. 6. Êèñåëåâà Í.325 ñ.289 ñ. Àíàòîìèÿ è ìîðôîëîãèÿ ðàñòåíèé.. 7. Ëàáîðàòîðíûé ïðàêòèêóì ïî àíàòîìèè è ìîðôîëîãèè ðàñòåíèé. Ïðèíöèïû ñòðóêòóðíûx ïðåîáðàçîâàíèé ó ðàñòåíèé. Åâåðò Ð. 1985. .ðerdies spindulys. Augalø anatomija ir morfologija. 3 brazdas. Second edition.. Ìîðôîëîãèÿ è àíàòîìèÿ ðàñòåíèé.430 ñ. . Ìèíñê. 12..) ðaknyje: 1 . 9. & Chalk L. 2. Õ. 1980. Å. . Áîòàíèêà. Ñ. . Dagys J.. ßñåíêî-Õìåëåâñêèé À. Esau K. 11. 1985. Ðaknø sifonostelë liepos (Tilia L.Ì. 4 . . . 3. kurià gaubia antrinës medienos ir antrinës karnienos sluoksniai.). 8. 420 p. Làstelë ir audiniai. . Àòëàñ ïî àíàòîìèè ðàñòåíèé. À.mediena (pagal K.Ìèíñê. R.. 1969. Àòëàñ äðåâåñèíû è âîëîêîí äëÿ áóìàãè. Òóòàþê Â.154 p. À. Janonienë S.480 p.Ì.Ì.Ì. Àéêõîðí Ñ. .. .350 p.New York.. 5. Ñîâðåìåííàÿ áîòàíèêà. Metcalfe C.630 ñ.. 317 ñ. Plant anatomy.V.Oxford. 5 . 1988. Jos centre yra pirminë mediena. Esau) Literatûra 1. . . . 13) bûna sumedëjusiose plikasëkliø ir magnolijainiø ðaknyse (42 pav. Ðåéâí Ï. – V. 37 . . . .periderma.

38 .

.......................... Paprastojo moliûgo (Cucurbita pepo L............................................................................................................... Tracheidës paprastosios puðies (Pinus sylvestris L........................ 27 10..... 12 1............................) (stiebe) ðakniastiebyje .............................................................................................................. 14 3................. 7 Stebëjimo rezultatø grafinis apipavidalinimas ................................................................... Pientakiai didþiosios ugniaþolës (Chelidonium majus L....................... 7 Apytakos audiniai ............) stiebo sudëtiniai indø-plauðø kûleliai .......... 29 39 ............................................... Didþialapës kartuolës (Aristolochia macrophylla Lam.....................................) stiebe .. 5 Apytakos elementø daþymas .) stiebo karnienos elementai .) stiebe .................................. 8 Mediena.. Maþalapës liepos (Tilia cordata Mill.... Paprastosios pakalnutës (Convallaria majalis L................. 5 Pjûviø darymas ..................................................... 20 6.......................... Paprastojo kukurûzo (Zea mays L.......................................................................................... Paprastojo moliûgo (Cucurbita pepo L...................................) stiebo sudëtiniai indø-plauðø kûleliai ...............................................) medienoje ............) stiebo indø kûleliai .................. 29 12......................... 24 8..................................................) ðakniastiebio indø kûleliai ... 20 Pientakiai .................................................................. 23 Indø kûleliai .. 26 9......................................... 9 Hidroidai .............................................. Tracheidës ir vandens indai didþialapio ðakio (Pteridium aquilinum Kuhn........................................................... 3 Mikropreparatø ruoðimo metodika .... Pientakiai karpaþolës (Euphorbia L.............................. 13 2.) ðakniastiebio hadrocentriniai indø kûleliai ...................... Vandens indai paprastojo kukurûzo (Zea mays L..........................................................................................................................................................................) medienos sandara ................... Ksilema ........... 23 7................... 9 Vandens indø vystymasis ................................................................ 15 4............................................. 18 5.Turinys Pratarmë ......................................................................) ðakniastiebyje ............................. Floema ................ 5 Medþiagos fiksavimas ir laikymas ............................... 18 Leptoidai .................................. Didþialapio ðakio (Pteridium aquilinum Kuhn.......................................................................... 28 11........................... 16 Karniena.......................................................................

........... 75 Maketavo..................5 sp........................ 30 Steliø evoliucija (steliarinë teorija) .. Apytakos audiniai......................) ðaknies indø kûlelis ..) ðaknies indø kûlelis .... 2....... l.................. 31 Literatûra ....... 150 egz...................... Nr..... Uþsak...... 37 Giedrë Kmitienë Augalø anatomijos laboratoriniø darbø turinys ir metodai. Mëlynþiedþio vilkdalgio (Iris germanica L............. spausdino ir iðleido VPU leidykla Kaina sutartinë 40 ......................... (Mokymo priemonë) Tir......... 30 14........... Pupos (Faba bona L...13..................