1

TRUMPI PASAKOJIMAI SIELAI

UDK850-3 Fe326

Verstais Bruno Ferrero ILSEGRETO DEIPESCIROSSI Piecole stotie per l'anima Editrice ELLEDICI, 2001

KAS MUMIS RŪPINASI

Akvariume gyveno dvi auksinės žuvelės. Iš italų kalbos vertė RASA PALECKYTĖ Tingiai plaukiodamos ratu, jos turėjo laiko ir pafilosofuoti. Sykį viena paklausė: - Ar tu tiki Dievą? - Žinoma! - Iš kur žinai, kad jis yra? - O kas gi kitas, tavo manymu, kasdien keičia akvariumo vandenį? Gyvenimas teka mumyse lyg rami upė, ir tai stebuklas. F e r r e r o , Bruno Fe326 Auksinių žuvelių paslaptis: trumpi pasakojimai sielai / Bruno Ferrero; [iš italų kalbos vertė Rasa Paleckytė]. - Vilnius: Katalikų pasaulis, 2003. - 80 p.: iliustr.
ISBN 9986-04-223-2 Aštuntoji, paskutinė „Trumpų pasakojimų sielai" knygelė, kurioje, kaip ir ankstesnėse, kalbama apie mažus dalykus - didelių dalykų pradžią; dvasią, kurią tarsi kirvį, kad nesurūdytų, reikia kasdien truputį paga­ ląsti; sūriame kiekvienos dienos vandenyje užtarnautą amžinybę. U D K 850-3

Tačiau prirašytas

ir prie stebuklų priprantama. popieriaus lapas.

Kiekviena diena yra nauja dovana, baltas ne­ Ir Dievas mums kasdien keičia vandenį. Dievas juo nemiršta

tą dieną, kai paliaujame tikėję kaip Asmeniu, bet mes mirštame tą dieną, kai mūsų gyvenimas nusigręžia nuo nepaliaujamai kasdien sklindančio spindesio ir neatsinaujina, stebuklui,

© Editrice ELLEDICI -10096 Leumann (Torino), 2000 © LVK leidykla „Katalikų pasaulis", 2003 ISBN 9986-04-223-2

atsiverdamas

kurio kilmės joks protas nepajėgia iki galo suvokti.

3

PASIRINKIMAS

nutrūktgalviškumo,

bet tikros drąsos,

kuri

bet

kurio sunkumo akivaizdoje leistų

ramiai ištarti:

„Išeitis vis tiek yra, ir aš ją būtinai rasiu".

Žmogelį slėgė nesibaigiantys gyvenimo vargai. Jis atėjo guostis pas garsų dvasios mo­ kytoją: - Nebegaliu daugiau! Tokio gyvenimo neiš­ tversiu. Mokytojas pasėmė saują pelenų ir subėrė juos į skaidraus vandens stiklinę, stovėjusią ant stalo. Vanduo susidrumstė ir pajuodo. Mokytojas tarė: - Tai - tavo kančios. Ir išpylė vandenį. Tada vėl pasėmė saują pelenų, tokią kaip pirmoji, parodė ją žmogui ir, persisvėręs pro langą, sviedė pelenus į jūrą. Jie akimirksniu išsisklaidė, o jūra liko tokia kaip buvusi. - Matai? - pasakė mokytojas. - Kiekvieną dieną reikia apsispręsti, kuo būti: ar vandens stikline, ar jūra.
Pernelyg daug mažų širdžių, pernelyg daug svy­ ruojančių drąsos. sielų, pernelyg daug siauro mąstymo ir šiurkščių rankų. Labiausiai mūsų laikais stinga Ne kvailo akių draskymo, ne pavojingo

4

5

tu ir kvailys! Kas gi taip daro. Žmogus vangiai ėmėsi darbo ir pradėjo plūsti Adomą. Tik kol grįšiu.Tavimi dėtas. Iš ten iššoko pe­ lė. kad jis neišlaikė ir pirštų galiukais vos vos kilstelėjo dubens dangtį. kurį sykį užplūdo Išvydęs pelę besivaikantį katiną.tarė šeimininkas. . Išgirdęs triukšmą.atšovė darbininkas. esąs visų išnaudo­ jimų kaltininkas.pasakė šeimininkas ir pa­ kvietė žemkasį pietų. Mokinys su pasibjaurėjimu kalbėjo apie „pa­ saulio žmonių" godumą ir agresiją. kuris baksnoja pirštu į kitą." Kiek įvairiausių būdų baksnoti pirštu į kitus! Tačiau tas. jo nuomone. žmogus. Priekaištai ir keiksmai pasiekė šeimininko ausis. iškaršti tiems jis atsigręžė į kitą vilką.Tikrai ne! . kuris. išvartė kėdes ir stalus.. Išalkęs darbininkas negaišo nė akimirkos: atsisėdęs kirto visus valgius iš eilės. vai­ kydamasis pelę.palingavo galva ir juokdama­ sis pridūrė: . Galiausiai jo žvilgsnį rakinte prirakino uždengtas dubuo. niekada daugiau nesipik­ tinčiau Adomu dėl jo klaidos! „Aš tikrai ne! Aš ne toks! Nieku gyvu nebū­ čiau taip pasielgęs!" „Na. neliesk stalo viduryje stovinčio uždengto sriubos dubens. . kad jo vietoje būtum pasielgęs lygiai taip pat.PAGUNDA Tvankią vasaros popietę padienis darbinin­ kas gavo nurodymą sukasti šeimininko sodą. Nurodytu laiku darbininkas atėjo į šeimi­ ninko namus ir šis pakvietė jį į svetainę. Mokytojas jam tarė: . Žemkasys bandė ją pačiupti.Aš ne­ būčiau pasidavęs pagundai! . . .Ko širsti ant Adomo? Lažinuosi. ir pasipik­ tinęs suurzgė: „Ar tik nevertėtų netikėliams kailio?" 6 7 . . gerumo banga.Tu man primeni vilką..Na matai.Pažiūrėsim! . baksno­ ja pats į save. . grįžo šeimininkas. bet ši išsprūdo jam iš rankų. Šis priėjo ir tarė: . Žmogelį pagavo toks nesutramdomas smal­ sumas.Vaišinkis kuo nori. Ant padengto stalo puikavosi gardūs valgiai. Prasidėjo gaudynės. savo bičiulį.

saulei leidžiantis. viskas labai paprasta. . Prieš daugelį metų uolingu kalnynu keliavo misionierius su vedliu . Su kuo šoki tu leidžiantis saulei? IX amžiaus mistike paliko mums tokią maldą: o aš esu viena čia. Taip net būdami toli kiekvieną vakarą dainuojame ir šo­ kame dauge. visada tuo pačiu metu. Kiekvieną vakarą. Kai mums tenka kuriam laikui išsiskirti. užmerkia akis. . kurias at­ lieki kas vakarą? . Vieną dieną jis ėmė ir paklausė jaunojo vedlio: . Šokančio ir dainuojančio indėno vaizdas saulėlydžio fone kėlė misionieriaus nuostabą ir smalsumą.Tą dainą sukūrėme kartu su žmona.jaunu indėnu.paaiškino in­ dėnas. jaunasis indėnas šiek tiek pasi­ traukdavo į šalį. kiek­ vienas.Ką reiškia šios keistos apeigos. atsigręždavo į saulę ir imdavo ritmingai judinti kojas bei tyliu balsu dainuoti švelnią ilgesingą dainą. su tavimi! 8 . atsigręžia į saulę prieš pat jos laidą ir dainuodamas šoka. kad ir kur būtų. mylimosios įsimylėjusieji lieka vienos su savo mylimaisiais.SAULĖLYDIS Mano Spindi Visos Viešpatie! žvaigždės.O.

Vienuolės Tačiau šv. geltonomis bei raudonomis juostomis. 10 11 . dalyvavo atskirų darbo grupių pasitarimuose.didingą Dievo Kūno procesiją. žinoma. siuvinėtas auksu ir išpuoštas žvilgan­ čiais raudonais kutais. Šventės dieną vi­ sas miestelis buvo sukilęs ant kojų. lydimi spalvingais rūbais apsirengusių berniu­ kų. Procesija buvo tikrai įspūdinga! Kai orkestras užgrojo patį iškilmingiausią kūrinį. ostensorijuje nėra ostijos! Šis sausai jam atšovė: .SMULKMENA Klebonas pedantiškai rūpestingai rengė pa­ rapijos iškilmes. Bet su savimi būčiau išsinešusi ir Kūdikėlį Jėzų. Kai nau­ papasakotas nuostabus klusnumo pavyzdys kad ji taip ir jos buvo paklausta. kad šventė taptų išskirtiniu miestelio įvykiu. nustebo ką ji apie tai mananti. nuolankioji Lurdo aiškiaregė atsakė. Rankose jis laikė brangakmeniais nusagstytą sunkų aukso ostensorijų. lydėjęs patarnautojus. aš taip pat būčiau paki­ lusi. kaip Bernadetai šis įvykis buvo no varpą. Baltai apsitaisiusios mergaitės barstė rožių žiedlapius. Iki renginio likus trims mėnesiams. jokyno Teresei apsireiškė Kūdikėlis Tačiau išgirdusi maldai šaukusį vienuoly­ namuose šv. Norėjo. Procesijoje žengė ir jaunuoliai iš sporto draugijos. vilkėję geltonai mėlynais sportiniais kostiumais. ypač . ir sušnabždėjo: . Procesija prasidėjo lygiai pusę vienuolikos. apie kiek daug dalykų turiu pagalvoti? Negaliu aprėpti visų smulkmenų! Vieną dieną šv. gausus būrys įvai­ raus amžiaus parapijiečių ir. Už jų ėjo Katalikų draugijos nariai.Klebone. Bernadeta pridūrė: taip. Juolab kad jis ir sverti daug negalėjo. nebūtų pasielgusi. žinoma. jaunimo centro ugdytiniai. . mieste­ lio pučiamųjų orkestras. šventoji tuoj pat pakilo eiti. nešini išsiuvinėtomis vėliavo­ mis ir žydromis.Ar nematai. nuo bažnyčios portalo lėtai pajudėjo keturių dailių jaunuolių nešamas brokato bal­ dakimas. Jėzus. ir truputį pasipiktino. taip pat įvairių brolijų vyrai ir moterys. Vyresnieji patarnautojai nešė kandeliabrus. Staiga prie jo prišoko suglumęs kunigas. Po baldakimu žengė spindinčiais liturginiais rūbais apsivilkęs klebonas. jis su­ būrė organizacinį komitetą.Na.

39). Mama instinktyviai šūktelėjo: . Kiti.Tavęs laukia tortas ir šokoladas. Jo rankos buvo tuščios . lėto būdo ber­ niukas. bet pats negaus nė vieno. Tačiau Karlo niekada tarp jų nebūdavo. tad norėjo bent kiek sušvelninti vaiko skausmą.. Mama nusprendė pagaminti sūnui ką nors labai skanaus. kad ne­ kuriuos jis man pavedė" 12 13 .LINKĖJIMAI Mažasis Karlas buvo drovus.tarė ji. Mama iškepė tortą ir paruošė karšto šo­ kolado. Ji nujautė. rydama ašaras. pažvelgė pro langą. „O mano Siuntėjo valia reikalauja. Įgriuvęs į namus. juokaudavo. Tris savaites kiekvieną vakarą Karlas kruopščiai gamino trisdešimt penkis atvirukus šv. kaip visuomet. Jos sūnus visada žingsniuodavo paskutinis. garsiai kartodamas: . Galiausiai išaušo lauktoji diena. Klegantis jos sūnaus bendraklasių būrys traukė namo.. Vienui vienas.. Berniukas kiekvienam padovanos po atviruką. Tačiau berniukas beveik neišgirdo mamos žodžių. kai jis grįš po pamokų. pražudyčiau nė vieno. Sykį grįžęs iš mokyklos jis pareiškė mamai šv. Nė vieno. susidėjo į kupri­ nę ir išskubėjo į mokyklą. Mama nusprendė padėti sūnui: nupirko spalvoto popieriaus ir flamasterių. (Jn 6. kulniavo paskutinis.Na ką tu! Nėra reikalo! Ji kasdien stebėjo iš mokykos einančius vai­ kus. Tačiau vaikas pridūrė: .Aš neužmiršau nė vieno. triukšmingai kvatodavo. plepėdavo. nė vieno. . Jaudulio apimtas berniukas nenustygo vietoje. . nusviedė ant kėdės kupri­ nę. Karlas.. Atviru­ kus jis rūpestingai sulankstė. eidami būriu.Nė vieno! Nė vieno! Mamai dar labiau suspaudė širdį. kad Karlas liks nu­ sivylęs. Valentino dieną norįs parašyti atvi­ rukus visiems klasės draugams. kad sūnus tuoj tuoj pravirks. Išgirdusi įprastinį vaikų šurmulį kie­ me.mama pagalvojo. Degančiomis akimis jis nuskubėjo ko­ ridoriumi tolyn. Valentino dienai.

pribėgo prie altoriaus ir. kaip įprastai. mat jautėsi patenkintas galįs pasitarnauti kitiems. Vyras tapo pačiu paslaugiausiu žmo­ gumi. prieglaudos sa­ lėje kapelionas kalbėjo ten susirinkusiems žmonėms. Dieną naktį Džiovanis nenuilsdamas dirbo. Šie tyliai klausėsi. Jis nesipurtė jokių įpareigojimų: nei plauti kambarį. ėmė šaukti: . Visus darbus Džio­ vanis atlikdavo su šypsena ir nuolankumu. Kapelionas ragi­ no melsti Dievą pasikeitimo malonės. D i e v e ! P a d a r y k m a n e tokį kaip Džiovanis! Padaryk mane tokį kaip Džiovanis! Padaryk mane tokį kaip Džiovanis! Dvasininkas pasilenkė prie jo ir tarė: . Staiga vienas vyriškis pašoko iš vietos. Juo galima buvo pasikliauti. nei šveisti priterštus tualetus. manau.PANAŠUMAS Benamių prieglaudoje apsigyvenusį alko­ holiką Džiovanį. Vieną vakarą. kokį kada nors buvo sutikę prieglaudos darbuotojai ir lankytojai.O. kad šis staiga ėmė ir visiškai pasikeitė.O kodėl? Ar Jėzus . kurie patys neįstengė to padaryti. kai reikėjo pamai­ tinti nusilpusius žmones arba nurengti ir su­ guldyti į lovas tuos. puolęs ant kelių. būtų geriau prašyti: „Pa­ daryk mane tokį kaip Jėzus!" Žmogus pakėlė į kunigą nustebusias akis: .toks kaip Džiovanis? 14 15 . laikomą nepataisomu gir­ tuokliu. kuriame kažką buvo suvimdę. taip paveikė ten dirbusių savanorių kilniaširdiškumas.Sūneli.

Generolas perskaitė tokią žinutę: „Taika negalima. Vėliau medis iškentė uraganus ir žemės drebėjimus. 16 17 . sutrešo. nepastebimas kablelis nu­ sprendė įgyvendinti savo planą ir šoktelėjo į kitą vietą. Medis buvo sulaukęs Kristupui Kolumbui buvo dar tik išsilaipinant Amerikos žemyne. Sykį gyveno kablelis. ir tie dažnai iš jo šaipydavosi.kablelis per­ šoko vos vieną žodį. šaudyti". džiūste džiūstantis dėl dėmesio stokos. nugalėjęs šimtmečius ir audras. negalima šaudyti". Vieną dieną valstybės prezidentas po ilgo pokalbio su priešiškos šalies vadovu parašė trumpą žinutę ir skubiai perdavė ją generolui: „Taika. Šuolis buvo nedidelis . Net pradinės mokyklos vai­ kai. Kablelis nusprendė sukelti maištą. nes jie . šimtų metų.dide­ lių dalykų pradžia. jis liaunas augalėlis. Ir kam jis galų gale reikalingas? Štai laik­ raščiuose naudojamas retai arba numetamas bet kur. Tuo metu mažas.KABLELIS Ir štai vos įžiūrimas vabzdys po medžio žieve padėjo savo mikroskopinius kiaušinius. Per kelis mėnesius girios milžinas. Apglėbti jo storą kamie­ ną išskėstomis rankomis tegalėjo dvidešimt vyrų. Atkreipk akis į mažus dalykus. Iš jų išsiri­ to mažytės ėdrios lervos. atsilaikė prieš tūkstančius žai­ bų ir sniego nuošliaužų. Ir kilo pasaulinis karas. Kolorado valstijos girioje turistai gėrisi milži­ niško medžio beveik penkių liekanomis.

mažų vadinamosios „ceferinos". pametė iš akių orientyrus. Atskubėjo gydytojas. kraštovaizdį pagyvina saugoma po vieną vandens akmenų butelį. ir vis silpnesniu balsu mal­ davo: . stebuklą. kad jo noras yra teisėtas ir kad vanduo. kad tavo organizmui reikia mažiausiai dviejų litrų vandens per die­ ną. Akylai nužvelgęs nelaimingąjį. kad visai šalia kryžiavosi trys ar keturi bėgimo takai. ant degančio smėlio. nepamiršk.Mielasis. kurio jis taip karštai trokšta. Juos išgelbėti pavyko. tad motina pagirdė jį savo krauju. susijungusių į tokį naudingą cheminį elementą. Galiausiai jaunuolio jėgos visiškai išseko. kuris jaunuoliui prieš akis iškėlė butelį likerio ir užtikrino. pastebėjo pro šalį važiavęs troškulio. Pietų Amerikos kelių . Nepasiduo­ damas panikai. jis pamokė: . Jam beklaidžiojant. pasiklydęs tarp kopų ir uolų. smėlio mo­ tociklais keldami vien dulkių debesis. bet. Mažylį Sykį šiuose negyvenamuose tyrlaukiuose pasi­ klydo mama su mažu vaiku. jaunuoliai. Visi jie priartėdavo ir nutoldavo. Jaunuolis taip ir liko gulėti ten.Vandens! .atokių ir ilgų .Vandens. . turįs pakylėti jo sielą prie aukštesnių dalykų. Vandenį čia palieka prisimindami Kiekvienoje šių tolimųjų reisų vairuoto­ atsitikimą. maukia­ te be sustojimo! Po to prisiartino mokslininkas ir labai no­ riai ėmė kalbėti apie H 0 savybes bei mole­ kulių. Dar atsliūkino girtuoklis. Kai atsirėmęs į uolą susmuko. nimo keliuose? bet jo mama jau buvo mirusi. praslinko ne viena valanda. Vanduo tau būtinas! Nekalbu apie viso­ kias kokakolas. kuriuos iš tolo buvo sunku įžiūrėti. Sau­ lė svilino vis stipriau. 2 Kitu taku atkako šaunus kunigas ir pasakė vaikinui pamokslą apie tai.mo­ notonišką piramidžių jai.. vaikinas drąsiai ėjo į priekį.JAUNOJI KARTA Jaunuolis dalyvavo dykumoje surengtose bė­ gimo lenktynėse. kryžkelėje. Vaikinas ėmė silpti. Kas šiandien stato „ceferinas" nūdienos jau­ 18 19 . garsus medicinos ty­ rinėjimais. jis nė nepastebėjo.sukepusiomis lūpomis su­ šnabždėjo vaikinas. kad tai daug geriau nei vanduo. krūvos.. Vaikelis merdėjo iš vairuotojas. kurias jūs.

. . Temstant Mozė pamatė. o apreiškei mažutėliams.Gal kas nutiko? .Taip. dalijausi juo su ištroškusiu lapiuku. Sutemus piemuo taip ir padarė. nes Tau taip patiko. Mozė paprašė piemenį paaiškinti. . . Užtat dabar žinai apie Dievą daugiau nei anksčiau. Po to akimirksniu pranyko dykumoje. Tėve. tad klausinėjo toliau: . padėjo melžti avis. kam skirtas šis pienas. 20 21 .sudejavo piemuo. Dievas yra gryna dvasia ir nenori mano pieno! Sutrikęs Mozė pasakė: . Šis buvo atviras: . kaip pie­ muo į patį gražiausią dubenėlį pila truputį pieno ir neša jį padėti ant akmens. dangaus ir žemės Viešpatie.Žinoma! .Tačiau aš netekau vienintelio dalyko. Pie­ muo atsakė: . Vikriai apsižvalgęs kairėn ir dešinėn.Dėl to neverta nusiminti. . tad Mozė pasiūlė pasislėpti už krū­ mokšnio ir stebėti.Visada įpilu geriausio pieno ir aukoju jį Dievui.sušuko piemuo. kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų. Naktį jam apsireiškęs Dievas prabilo: . kuriuo galėjau išreikšti jam savo meilę.Moze. Tada Mozė ėmė aiškinti. O ka­ dangi pieno man nereikia. bet su malonumu priimdavau piemens aukojamą pieną kaip jo meilės ženklą. Taip. Mozė panoro apšviesti naivų piemens tikė­ jimą.sutiko piemuo.pasiteiravo būsimas pranašas. kad Dievas yra gry­ na dvasia ir negali gerti jokio pieno. Visada atminkime džiaugsmingą Jėzaus maldą: Aš šlovinu tave. . Smalsumo pagautas. žvėrelis metėsi prie pieno ir godžiai jį išlakė. Kai kurie manosi esą labai protingi ir šaiposi iš kuklių žmonių ar „bobučių" tikėjimo.PIENAS DIEVUI Gyvendamas dykumoje. Praleido su juo ištisą dieną. Mozė viską suprato. Piemuo netikėjo.Tai pienas Dievui. tu suklydai. Blankioje mėnulio šviesoje jis išvydo iš dykumos atrisnojantį lapiuką. kiek tolė­ liau nuo savo palapinės. Tėve. Taip.Ir Dievas jį geria? . jis karštai meldėsi. Mozė sykį sutiko piemenį. Mozė paklausė. aš esu gryna dvasia. Rytojaus dieną Mozė pastebėjo gilų liūdesį piemens veide. ar Dievas tikrai ateisiąs gerti jam skirto pieno. Pasitraukęs į vienu­ mą.Tu buvai teisus.

netikėdamas savo akimis. susirentė palapinę ir užtvarą nuo siautulingų vėjų. pasičiupęs sijos nuolau­ žą. . Po dienos kitos jis ėmėsi veikti.atsakė kojų 22 23 . Deja. Užklupus siaubingai audrai. Vienas nelaimingasis.ŽENKLAS . Tavo šiandienos sunkumai .Iš kur sužinojote. Iš visų jėgų prašė Dievą. Galutinai nu­ sikamavo..Gyventi invalido vežimėlyje. Viešpatie? Kodėl dar ir tai? Maždaug po valandos netoliese sustojo didžiulis laivas. bet pagalbos kaip nebuvo. Visas mėnesių triū­ sas per kelias minutes virto pelenų sauja.paklausė žmogelis.atsakė jūri­ ninkai.Pamatėme kylančius dūmus. . Vieną dieną laužo žiežirba nukrito ant šiau­ dų čiužinio ir šis akimirksniu užsiliepsnojo.Koks pats trumpiausias kelias sutikti Dievą? . vargais negalais nusikepurnėjo iki negyve­ namos salos kranto. Sala buvo ne ką didesnė už jūroje kyšančią uolą. neturintis žmogus. sudužo laivas. . kad aš čia? . ir kasdien akylai stebė­ jo horizontą. rau­ dodamas sukniubo ant smėlio: .Kodėl. kol įžiebė ugnį. Jūrininkai valtele atskubėjo gelbėti žmogaus. jūros platybės buvo tuščios. veltui bandęs gesinti gaisrą. kol pasidirbo šiokį tokį įnagį medžioklei ir žemdirbystei. Nusiplūkė iki devinto prakaito. taip nebuvo. nesvetinga ir dyka. Žmogus. Žmogus ir toliau mel­ dėsi. Tiršti dūmai kilo į dangų. ar neatvyksta pagalba.tai kylantys dū­ mai. pranašaujantys Dievo malonę. Vargšelis puolė melstis. tavęs išgelbėti. Praėjo keli mėnesiai.kad jį išgelbėtų. Dievas ateis .

kiek pati padovanojo.VILNOS SRUOGA Karaliaus įžengimo į sostinę proga rūmuose buvo iškelta neregėta puota. gautą iš jos dviejų vienintelių avių ir su­ verptą per ilgus žiemos vakarus. auksu siuvinėtus brokato audi­ nius. po to.ramiai atsakė antrasis vie­ kurį tau teikia rožės ir ir dova­ . Dovanas teikusiųjų gretos jau retėjo. Valstietės trobelę supo karaliaus kareiviai. Naujosios valstietės nuosavybės plotas buvo toks. Dabar sargyba mane suims ir nugabens į kalėjimą.Ką tu darai? . Iki šiol varguolės gyvenimo čia niekas netrikdė. kai moteris prie karaliaus kojų padėjo baltos vilnos sruo­ gą. džiaugsmo. suręstą netoli karaliaus girios. Tačiau priartėjusi prie savo na­ mų. Dieve. Moteris gavo tiek. būrio viršininkas mandagiai jai nusilenkė ir pranešė: . Moteris iškeliavo namo.O.Rožių aromatas lieka rankose to. ..suaimanavo senolė stingstan­ čia iš baimės širdimi.. nuo šiol priklausys jums. bet dovanoti bijome. avėjusi sunkiomis medžio klumpėmis. . Norime daug.pyko pirmasis. kiek aprėpė siūlas. sidabro taures.. . Temo.karalius įsižeidė dėl menkos mano dovanos.. Du vienuoliai augino rožes. Aplink varganą namą jie smeigė žemėn kuo­ liukus ir rišo ant jų baltos vilnos siūlą. .Kaip gali . nuolis. kuris jas dovanoja kitiems. Pirmasis kontempliuodavo jų grožį ir svaigdavo nuo jų aromato. Sunkus ir ilgas buvo jos kelias į lūšnelę. Tačiau išvydęs moteriškę. kurią apjuos jūsų dovanotas vilnos siūlas. Salėje nuvilnijo juoko banga. Netaręs nė žodžio. Antrasis gražiausias rožes skindavo nodavo atsisakyti švelnūs jų praeiviams. mūsų gerojo karaliaus įsakymu vi­ sa žemė. kvapai? . karalius oriai nusilenkė.Ponia. 24 25 . davė ženklą pra­ dėti pokylį. Tylėdama iš užančio ji išsitraukė rūpestingai į audinio skiautę suvyniotą paketėlį. ji stabtelėjo apimta panikos. Ištaigingoje salė­ je valdovas priiminėjo dovanas. pašaipių žvilgsnių smaigstomai senolei lėtai klibinkščiuojant atgal. kai staiga į salę pasiramsčiuodama lazda įšlubčiojo valstietė. kurios buvo viena už kitą brangesnės: išgraviruotus ginklus.

kad kai galiausiai vis dėlto ra­ ir nuolatinį lyg dau savyje drąsos užmegzti glaudų jausminį ryšį. Jaučiuosi nepalyginamai tvir­ o baimė liovėsi mane persekiojusi. pasijutau daug stipresnis nei anks­ čiau. tai egoistei iš dešinės. kylančių iš tokio įsipareigojimo. Mano sugebėjimai išreikšti save ir tobulėti. Tada kairioji galva nusprendė atkeršyti. išaugo dusyk. Kairioji galva paprašė: . uogos buvo nuodingos.nes jie užkrauna ant pečių baiminausi ne­ ir nepateisinti Todėl Šiaurės Indijoje. o dvi galvas. labai nustebau. Nuo tos akimirkos ėmiau jaustis taip.Duok ir man. kitą iš kairės. regis. Po to pagalvojo: „Mus ištiks pilvo skausmai. keturias rankas. . Nes abiem trūko smegenų. tai­ gi prisikirto jų iki soties. . Dvi galvas. Mirė abi galvos . patenkinti lūkesčių. bet tik vie­ ną kūną. Todėl.ir kairioji. Paukščiui skrendant mišku.. tad po valandėlės jis krito negyvas. turėjęs dvi galvas: vieną iš dešinės. gy­ veno keistas paukštis. tesnis. ir dešinioji. ir pati viską greitai sulesė. Kitą kartą žinos. keturis pečius.DVI GALVOS Taip miršta ir daugelis šeimų. kad žmo­ nės bijo mylėti. vieno ežero pakrantėje. ieškodamas maisto.." Netrukus paukščiui ėmė raižyti pilvą: pasiro­ do. kad šios uogos kenksmingos. Taip jai ir reikia. Kairioji galva žinojo. turėčiau ne vieną. 26 27 . Tačiau dešinioji nesiklausė. Sykį. didžiulę atsakomybę. dešinės galvos aki­ mis jis išvydo laukinio medaus korį ir iškart metėsi prie maisto. viau mylėti kitus. ir pasirinkimo galimybių.pri­ sipažino studentas. keturias kojas ir visai kitokį pa­ taip pat dvigubai padaugėjo Dabar man daug leng­ saulį. ji pirmo­ ji pastebėjo karčių uogų krūmokšnį.Artimi ryšiai mane visuomet gąsdino. daugybės Aš visada reikalavimų .

Aš. .Jis niekada nebuvo išdavęs Jėzaus ir gali drąsiai kalbėti su vagimi. Paulius! Esi tas. bet niekas manęs neįsileidžia.O kas tu toks. verčiau tu eik pakalbėti su tuo atvykėliu. Jei tučtuojau nesurasi man rojuje vietos. . . Įleisk mane į dangų. O dabar tu rojuje! Sutrikęs iš gėdos.Nė nesvajok. .Ak. Jau dvi valandas beldžiu ir prašau.Vagių mes neįsileidžiame! . vagis.O kas tu toks. kad neleidi man įeiti? .O.Kas tu toks? .Aš apaštalas Paulius! .Pauliau.Gali belsti kiek tik nori. Prašykite ir gausite". vienas žmogus jį pertraukė: Gerąją . . kad Evangelijoje prirašei melagysčių! Jonas išsigando ir įleido vagį į rojų. vagis.Reikia siųsti prie vartų evangelistą Joną. Vagių mes nepriimame. Tokiems nusidėjėliams kaip tu rojuje nėra vietos! . kuris. kad draudi man įeiti? . kad drįsti užtverti man kelią? . jei taip lengva patekti į pragarą ir taip sunku įžengti į rojų? Rojus tai gailestingumo klausimas.Kas ten? -Aš. . šv. dar gaidžiui tris kartus nepragydus. Paulius iškišo galvą pro vartus: . iš baimės išsiža­ dėjo Jėzaus. Kai pamokslininkas ėmė kalbėti apie Naujieną. evangelistas Jonas. Paulius grįžo pas Petrą ir viską jam papasakojo. šv. vagie.Atidarykite! Išgirdęs triukšmą.Kas ten? . . .Aš apaštalas Petras! .Kas ten? .Kokia čia Geroji Naujiena. prisiartino rojaus raktais nešinas apaštalas Petras. 28 29 .VAGIS ROJUJE Vagis prisiartino prie dangaus vartų ir ėmė belsti: . Sv.Aš esu evangelistas Jonas. grįšiu į žemę ir visiems papasa­ kosiu. Jonas prisiartino prie dangaus vartų. gerbiamasis! Nuraudęs iš gėdos. Viską apie tave žinau. Įleisk mane į rojų.Vagis.Girdėjau apie tave! Tu esi tas.O kas tu toks. Kodėl tada apgau­ dinėjate žmones? Juk Evangelijoje rašėte: „Bels­ kite. ir jums bus atidaryta. Petras pasitraukė nuo dangaus vartų ir nubėgo ieškoti apaštalo Pauliaus: . kuris jojo iš Jeruza­ lės į Damaską žudyti krikščionių. nusprendė Petras. . Leisk man įžengti į rojų.Čia aš. .

Tėti. Staiga vaikas.Būtų geriau. šūktelėjo: . jiems įžnybti. tavo manymu. Keli senoliai atkako pas tėvą Poemeną ir už­ davė jam klausimą: .Jei bažnyčioje pastebime snaudžiančius savo brolius. jei ir tu miegotum. ką reiškia žodis 30 . ar dera. „atlaidumas". palietęs tėvo petį. Visi turime naujai atrasti. kad šie nubustų? Išminčius atsakė: snaudžiantį brolį. atsigręžęs į sūnų. užuot blogai kalbėjęs apie kitus žmones. rimtu balsu tarė: .Jei pamatyčiau jo galvą sau ant kelių ir leisčiau jam ilsėtis. padėčiau .KITI Tėvas su sūneliu sėdėjo ant suolelio prie bažnyčios. pažvelk į tą žmogų! Jis miega! Tėvas.

jis žiūrėjo į pamažu grėsmingai artėjantį smai­ lą vilko snukį.BETLIEJAUS VILKAS Betliejaus apylinkėse gyveno vilkas. kad tie netašyti piemenys kaip akis išdegę bėgo pas vaikelį. Gimė kūdikis. Prisiartinęs pilkasis kiekvieną kartą pastebėda­ vo budintį piemenį. pilną paslaptingų gar­ sų ir šviesos.pagalvojo vilkas. gležnas tarsi ro­ žės pumpuras. Piemenys nešė dovanas. Vilkui iš alkio vis įkyriau urzgė pilvas. sustojo šešėlyje ir ėmė lūkuriuoti. sveikino ten buvu­ sius vyrą ir moterį. piemenų laukymėje kilo sąmy­ šis. Galbūt jis veikia tik su gyvūnais?. Niekieno nepastebėtas. Pilkasis įsitem­ pė ir jau rengėsi čiupti grobį. Jį pamatė tik vaikelis. Ore virpėjo nuostabios angelų giesmės ai­ das. vyras pa­ bučiavo vaikelio ranką ir tyliai jam meldėsi. Pamatęs juos žengiančius į tvartą. „Puikus kąsnelis". Tačiau kūdikis neatrodė išsigandęs. jis paslapčia nu­ risnojo piemenims iš paskos. vilke. užmigo.su kūnu ir krauju. sergėdami savo bandas nuo plėšrūno.kraipė galvą vilkas. .Gimė dieviškas Kūdikis. Jo karštas alsavimas pasiekė vaiką. Iš vilkenos išniro žmogus. Vyras ir moteris. pasišiaušusį kailį ir niekada jam anksčiau negirdėtu balseliu tarė: . kuris gali jums padovanoti tikrą laisvę! Atėjo Mesijas! Jis jus pakeis! Keisti kūrinius juos mylint . Vieną keistą naktį. mažutėlis. 32 33 . Pirmą kartą vilko gyvenime kažkas paglostė jo šiurkš­ tų. plėšrūnas įslinko į tvartą.Aš myliu tave. Po to žmogus. . Atvėręs akeles. pilkasis godžiai alsavo. Tikras žmogus . išvargę po dienos rūpesčių ir staigmenų. išėjo iš tvartelio aukštai pakelta galva ir keliavo per pasaulį. „Kiek maivymosi dėl kažkokio geltonsna­ pio". prieš tai buvęs vilku. o siauri jo akių plyšiai degė žiaurumu. plėšrūnas niršo ir tūžo. po to išėjo.. Tuo metu vaikelis pakėlė ranką tarsi mažą liauną gėlę ir švelniai palietė vilko snukį. Suklupęs ant kelių.toks buvo Dievo planas. Tą akimirką tamsiame Betliejaus tvartelyje atsitiko neįtikėtinas dalykas. visiems skelbdamas: . Pieme­ nys jo labai bijojo ir kiauras naktis nesudėdavo bluosto. Vilkas nustebo. pagarbiai lenkėsi vaikeliui. Iš pusiau pražiotų vilko nasrų kyšojo liežuvis. Vilko kailis pra­ plyšo ir nukrito ant žemės lyg senas drabužis. Tačiau smalsumo pagautas ir alkio genamas.

kad „dalyvauja ypatingame projek­ te". kitos kūno priežiūros procedūros. išsigando: mesti visus darbus ir pasitraukti į 34 35 . golfą arba jodinėjate.antrasis plaukiojimas basei­ ne.Ne. Dirbk ir toliau. ji žūva. dušas.jau aštuoniasdešimt". nualintas įtampos dėl nesibaigiančios darbų lavinos. kai susto­ jama „sukaupti" per dieną išbarstytas savo daleles. ne. saulės vonios. Po priešpiečių ir kavos paprastai peržiūrima filmo vaizdajuostė arba vykstama apsipirkti. raumenų tempimas ir lengvasis kultūrizmas.pirmasis tonizuojantis plaukio­ jimas baseine. kažkuris iš kino pasaulio žmonių. Išgeriate apelsinų sulčių ir jums skirtų vitaminų. Dvasingumo žodyne yra vienas puikus žodis „susikaupimas". Jis nusako akimirką. kai įkliūni į pasaulio rū­ Pasakojama. po to . taip aprašo įprastinę savo dieną: „Atsibundate aštuntą.Turiu vienuolyną? .Kai žuvis išmetama ant kranto. pesčių žabangus. kad Los Anžele. Apie pusę vienuoliktos . Taip pat ir tu pradedi merdėti. Tuomet . kino aktorių ir kūrėjų aplinkoje. Po to skaitote laikraščius ir laiškus. masažas ir būtinai pa­ tartinas pavakarių pogulis.priešpiečiai. patekusi į vandenį. Kai atsibundate. Žuvis gali išsigelbėti. kuriuos ga­ lite valgyti su bičiuliais. Apie še­ šioliktą valandą žaidžiate tenisą. atkako pas dvasios mokytoją patarimo. Mokytojas jam tarė: .atpalaiduojanti mankš­ ta. Verslininkas . Grįžus namo . Po šių pratybų . keliančių kitų pavydą ir nuolat vaiz­ duojančių. taip pat tvarkomi reikalai telefonu. O tau reikia tuoj pat grįžti į vienatvę.APGULTIS Aktyvus verslo pasaulio atstovas. tik pasitrauk į savo širdį. jums . Prieš pusryčius pusvalandį pasivaikščiojate su savo šunimi.dušas.

tuomet parūpink mums truputį vyno. ir nors gyveno skurdžiai. aš Tačiau niekada taip ir Vyras ir moteris susituokė būdami senyvo amžiaus. myli dieną ir naktį. palaiko jiems draugiją. Koks neišmatuojamas buvo poros džiaugsmas. vaikinas tetroško vieno .Bet jei nori ką nors mums padovanoti.tai ne vien gero išsiauklėjimo 36 37 . lygina.atsi­ dėkoti savo tėvams. Pripildė jo ąsotį ir skubiai grįžo namo.. Tarsi vanduo būtų turėjęs stebuklingų galių. paragavo jo. kad tu egzistuoji". .. ką turime. Pasisėmęs rieškučiomis vandens. raukš­ lės išsilygino. Mes jį mėgstame. Grįžęs namo. . kad sūnelis tobulėtų ir dvasia. Vaikinas neturėjo kišenėje nė skatiko. kiek galėjo. Įvyko stebuklas: senolių ligos dingo. bet jau daug metų. . Deja. jis pastebėjo iš žemės trykštantį skaidrų šaltinį. Yra daug žmonių. esi tu.Brangiausia. trisdešimt metų nuolat skalbia. tik vandens skonį. eidamas į mišką malkų. Vyno ąsotis jums. Vie­ ną dieną.prižadėjo jaunuolis.GERIAUSIAS VYNAS Tėvai paragavo. ir nors nepajuto nieko ki­ to.pa­ klausė jis. kaip nė gurkšnelio neragavome. atsakė senoliai. . „ačiū". Ištarti „ačiū" . neišgirsta ženklas. kurie dvidešimt.Ką gero galėčiau jums padaryti? . Taip jis darė daug savaičių iš eilės. kai jiedu susilaukė sūnaus! Augi­ no jį su meile. pasaulis pilnas nematomų žmonių. sūnau. Tai „ačiū" stebuklas. rūpinosi.tarė vaikinas tėvams.Kitą savaitę atgabensiu dar. . gamina valgį kitiems. matau. . . išsiuntė jį į vieno išminčiaus mokyklą. nusišypsojo ir iš širdies dėkojo sūnui. Tai reiškia pasakyti žmogui: „ Taip.Štai mano dovana. Vanduo jaunuoliui pasirodė esąs skanesnis už saldžiau­ sią neatmieštą vyną. slau­ go. Abu se­ noliai įsitraukė į žaidimą: pasigardžiuodami gėrė vandenį ir jautėsi laimingi matydami džiaugsmu švytintį sūnaus veidą.

Taip pat pasakė jai.Kaip tu čia atsiradai? . kad jūra yra visų pa­ saulio balų tėvynė ir motina.Tu naikini save. .šiurpdama galvojo. . Užuot atsakiusi. . .tarė. Bandė šiam Jis panoro tapti baltas ir tikslui pasitelkti medžiagas ir chirurgines operacijas. kaip abiem kojom įlipo į balą. Sudie.pasidomėjo po­ etas.BALA Gatvėje telkšojo maža balutė ir džiaugėsi gyvenimu. kai kokio automobilio padedama ką nors aptaškydavo. bet ir visos balos už savo gyvenimą turi būti dėkingos saulei. pagaliau pasijutęs laimingas.Užtat skleidžiu šviesą anglies gabalas. Baiminosi tik vieno .saulės. ir šilumą. Tapo visiškai ki­ toks: šviesus. . Poetą ir balą. . . spinduliuojantis. . Geraširdis poetas norėjo nuraminti balą. bjaurus. nieko nebijojau. lietų ir balos baimę išvysti saulę. šiltas. apie joje nardančias žuvis ir džiūgaujančias ban­ gas.Tau gali padėti tik ugnis. Po kelių dienų poetas grįžo aplankyti savo šlapiosios draugės. Anglies glotnus. Nieko iš to .atsakė bala. Leidausi išdžiovinama ir dabar skrendu kartu su lauki­ nėmis antimis prie jūros. Ėmė jai pasakoti apie neišmatuojamą jūrą.Tavo dėka aš viską supratau. bala visa įsitempė ir atspin­ dėjo dangaus skliautą. poetas susidraugavo su bala.jį įspėjo. Pro šalį žingsniavo užsisvajojęs poetas ir nė nepastebėjo. Anglies gabalas šoko į ugnį. . Jie ilgai kalbėjosi apie Didįjį Tėvą.Laba diena. Kai saulė švel­ niai mane apglėbė. chemines niekam nereikalingas. Bala paaiškino: . kad ne tik žemė su jūra. . . įsigilinusius į nebylų dialogą. keliantis tviskantis. Ypač prisilinksmindavo. . Užuot supykęs.Laba diena. apgaubė vakaro sutemos. ir nepamiršk manęs. pasigėrėjimą. neišėjo. Išvydo ją šokančią ore kar­ tu su šiltais saulės spinduliais.Ji atneša mirtį visoms baloms.jam paaiškino. 38 39 .atsakė gabalas jautėsi purvinas.

jėgų ir laiko. tėti. . ką tu.Šaunuolis. rū­ pestingai jį blizgino. Tėvas. Išvykai prireikė daugiau kaip trijų savaičių nemažai pinigų. išvaškavęs automobilio kėbulą.KAPITALAS . .Bet tada aš nesu šeimos kapitalas. kad nuvežtų sūnų į Europos krepšinio čempionatą. sūnau.pus­ balsiu sumurmėjo sūnus. . braukdamas skuduru per buferius. paklausiau bičiulio: 40 41 . ir kuriame žaidė įvairių nės.Ne. kad supranti! Akimirką stojo tyla. .Bet man labai pa­ tinka mano sūnus. . jam padėjo.atsakė šis. .Žinoma. O jo tėvas krepšiniu niekada nesi­ Tačiau vieną vasarą jis paaukojo savo šalių rinkti­ atostogas. domėjo.Vienuolikmetis sūnus.automo­ bilis yra šeimos kapitalas: turime jam skirti dėmesio.Matai. Koks yra tavo šeimos kapitalas? Vieno mano bičiulio sūnus eina iš proto dėl krepšinio.Tai pagaliau tau ėmė patikti krepšinis? . . Kai jie grįžo. .Tu niekada neskiri man laiko. .kalbėjo tėvas. .Kaip tai? .

žmonių gy­ vybių kaina. prisipažino.DIEVO MATAS darbininkai plušo pamainomis kaito. Statinys iškilo daugybės aukų. Tas vardas dar ir šiandien ten yra. o karalius išbalo. netekę kvapo. Tai Raudų siena. Į viršų kilo įstabus spindintis statinys. draudžiantį kam nors be atlygio prisidėti prie statybos darbų.jau­ čiai ir arkliai . Valdovo Už nepaklusnumą grėsė mirties rozete. keturių pa­ grindinių sienų statybą patikėjo keturioms skir­ tingoms gyventojų grupėms: žemės savininkams. Kai karalius Saliamonas nusprendė Dievo garbei pastatyti nuostabią šventovę. Ten Dievo garbei Katedros lydimas jama didikų karaliaus šventinimo eisenos. amatininkams. pasirengusių akivaizdoje valdovas davė ženklą Tačiau staiga minioje nuvilnijo nuostabos šur­ mulys. Kadangi tai tu­ rėjęs būti vien jo nuopelnas. Kai aikštėn suplaukė nesuskaičiuo­ minia džiūgaujančių žmonių. kanauninkų. Viešpats ją palaimino ir saugojo. 42 43 . liškas ir kvailas buvo jo troškimas. Įniršęs valdovas bandė ištrinti atsiradusį ne­ reikalingą vardą. Tada liepė surasti tą Teresę. koks pasipūtė­ kilniaširdės slapta davė jiems truputį šieno. „Tai mano ir tik mano darbas!" . po puikia architektūrine rankomis".skelbė kara­ lius. atidengti mar­ išsirikiavusių muro lentą. rasdavo. Jam atvedė vargingą moteriškę. Pirmosios trys grupės sumokėjo darbinin­ kams ir pavedė jiems visus darbus. karalius išleido dek­ retą. atvyko dengė lentą turėjo puikuotis užrašas: „Pastatyta Kazimiero dieną Marmuro karalius šilko skraistė. iki devinto pra­ Net pervežimams naudojami gyvuliai . o varguoliai patys savo rankomis statė vakarinę sienos dalį. Marmuro lentoje didžiu­ lėmis aukso raidėmis buvo iškalta: „Pastatyta Dievo garbei karaliaus Kazimiero ir Teresės rankomis". bausmė. Išdidusis karalius Kazimieras nusprendė atei­ ties kartoms palikti savosios šlovės ženklą ir miesto centre pastatyti didingą katedrą.krisdavo. nors praėjo jau tūkstantis metų. Pats Viešpats ant marmuro užrašė kuklios moters vardą. prie kurios dar ir šiandien ateina melstis žydai. kų. grįždama iš lau­ išvydo nusikamavusius arklius bei jaučius ir Karalius Kazimieras lentos suprato. Tačiau Dievui visų mieliausia buvo vakarinė siena. kad nesugriūtų. drebėdama iš baimės. Tačiau kas rytą jis ir vėl atsi­ kuri. kad vieną vakarą. kardinolo ir laiminti. pirkliams ir beturčiams. Karalius liepė iškalti didžiulę marmuro lentą ir įmūryti ją ant priekinio fasado.

kuris nenori Tobulas vyras yra tas. Norėjau rasti tobulą žmoną.Rengiuosi vesti. tad labai nerimauju. bet mes negalėjome susi­ kalbėti. Jos ieškodamas. Ar tu niekados neketinai vesti? Nasredinas papasakojo jam savo istoriją: . Galiausiai nuvykau į Kairą ir po ilgai trukusių paieškų radau tą. jo skirtingumą ir trūkumus. kuri buvo ir dvasinga. . gracinga.atsiduso Nasredinas. Tada tęsiau savo kelionę ir nukakau į Ispaniją. 44 45 . neregėtai graži.Vesk pingviną. puikiai jautėsi ir pasaulyje. Mula. nežiūrėti į jį kaip į savo kvailos svajonės kopiją.TOBULA ŽMONA Viengungis paprašė tobulą gyvenimo .Tai kodėl jos nevedei. nuvykau net j Damaską. Mylėti . ketinau.Ji taip pat ieškojo tobulo vyro. su juo pasikalbėti atvyko kaimynas. Kai buvau jaunas. ir pasaulietiška. .Ech. leidausi kelionėn. Ten sutikau mo­ terį. kurios troškau.. Kompiuteris atsakė: . koks jis yra.Noriu mažutės kompiuterio grakščios surasti jam kuri draugę: merginos. Ten sutikau labai gražią moterį. karštai to troškau. .. bet visai nepažinojo pasaulio. Ji buvo grakšti. linguoda­ mas galva. tobulos žmonos. Mula? . Supratau. Bičiulis nustebo: . nepaprastai graži. mėgtų sportą ir grupinę veiklą.Taip. be to. Ji bu­ vo kilnios dvasios.tai priimti kitą tokį. .tarė bičiulis. malonaus būdo ir labai dvasinga. Mulai Nasredinui besėdint arbatos parduo­ tuvėje. ir jį peržengiančio­ se erdvėse. kad radau tobulą žmoną.

Tačiau pirštas su­ laužytas. di­ dis indėnų vadas. Ką man daryti? Kaip numalšinti skausmą? vidaus. Ilgai mąstęs. kas iš jo išeina. savęs. išeina pikti sumany­ reikia pradėti nuo mai" (Mk 7. Negalėdamas pakeisti savo pėdų. labai kankinosi. Taip atsirado batai. irgi skau­ da. kai dar visi vaikščiojo basi. Iš Tais laikais. štai čia. 46 47 . Kai paliečiu pilvą. man visur skauda. Kai paliečiu gal­ vą. Kad ir kur jis eitų. turėjęs jautrias pėdas ir ne­ jautrią širdį. 20-23). Karių delegacija nuvyko pas seną išmintingą genties šamaną prašyti pa­ tarimo.. iš žmonių širdies. skauda. Jei pirštu priliečiu kelį. skauda.Pasiūlykite vadui atrėžti du nedidelius bi­ zono kailio gabaliukus ir jais apsaugoti savo kojas.DIDIS VADAS Gydytojas jį atidžiai apžiurėjo ir tare: Tavo kūnas sveikas. Gelia ir visas kojas. Pas gydytoją atėjęs žmogus ėmė skųstis: -Daktare. vadas nu­ sprendė pakeisti žemės dangą! Dėl to jam ne­ buvo gaila išnaikinti visos bizonų rūšies. jis iškilmingai paskelbė savo sprendimą: įsakė kariams sumedžioti visus krašto bizonus ir minkštu jų kailiu iškloti visą genčiai priklausiusią teritoriją. kojų jam daugiau neskaudės.. kai tekdavo eiti akmenimis ar suskeldėjusią savo genties žeme. „Žmogų suteršia vien tai. Samanas atsakė: . Norint pakeisti kitus. Gentis suglumo.

pa­ galvojo: „Na ir tinginys. Imperatorius išsiuntė jį lauk ir liepė pa­ kviesti kitą vasalą. po to tikriausiai jas užkabinėja. padariau. ką liepei. ant savo malonia vėsa. pasileidusių žmonių. o jo pa­ valdiniai gyveno drebėdami iš baimės. labai pavaldinių mylimą. Pavakary. pone. kad leistumeisi į kelią ir surastum man tikrai blogą žmogų.visi egoistai ir niekšai... norėčiau. bet niekur neradau tikrai blogo žmogaus.Taip. ant turbūt namų Pama­ telį. Sis visoje karalystėje buvo pagarsėjęs žiaurumu ir klastingumu. kaip ir pirmasis. pagarsėjusį kilnumu ir ge­ rumu. Valdovas jam tarė: . Ypač kai kalbi apie kitą žmogų. byloja apie tave." Netrukus pasirodė donžuanas. Galiausiai grįžo pas imperatorių ir tarė: . Išmaišiau visą pasaulį. kad keliautum j platųjį pasaulį ir surastum man tikrai gerą žmogų. Impe­ ratorius tarė: . kitas keliauninkas. o dabar džiaugiasi užtarnautu poilsiu.. mes beveik nieko nežinome apie vals­ galime daug pasakyti apie tuos tris praeivius: pir­ masis buvo tinginys. Išvydęs sėdintį valstietį. kiurksodamas 48 49 . Po ilgo laiko grįžęs pas imperatorių. ėmė štai ką galvoti: „Šis žmogėnas Sėdi čia sau ir apžiūrinėja praeinan­ čias merginas.Mano drauge. Ta­ čiau tokio rasti neįmanoma .labai darbštus. kad surasčiau išties gerą žmogų.Noriu.. be abejo. ką sakai. pakluso.. Keliaudamas sutiko daugybę žmonių ir su jais kalbėjosi. Šis. Juo ėjo žmogus. tietį. pasakė: .Valdove.Valdove. ištisas dienas leidžia slenksčio. antrasis linkęs į palaidumą. kur būtų galima rasti tau reikalingą žmogų.." sėdėjusį ant savo namo slenksčio. Tačiau Iš esmės. tęs valstietį. o trečiasis .. kurie elgiasi lyg būtų akli. neradau. Nėra pasaulyje tokios vietos. Mačiau daug lengvabū­ džių. Visi jie geros širdies. Ir klusniai leidosi į kelią. trobos valstietis prisėdo kuklios slenksčio pasimėgauti Netoliese vingiavo kelias į mies­ Užuot dirbęs. saulei leidžiantis. Vasalas atsakė: .TARSI VEIDRODYJE Vieną dieną imperatorius liepė pakviesti vie­ ną iš savo vasalų. Jis sutiko daugybę žmonių ir su jais kalbėjosi. Viskas.." Trečias keliauninkas praeidamas tarė sau: „Šis žmogus. nepaisant jų paklydimų. Triūsė kiaurą dieną. Ieškodamas praleido ilgus metus. didelis darbštuolis.

„žu­ 50 51 . Įsiplieskus audringam kivirčui.ply­ šojo Ieva. kinas įkan­ do kitam žmogui į nosį. apmau­ do deginamomis širdimis.PASKUTINIS PRISILIETIMAS PAAIŠKINIMAS Adomas ir Ieva. jų akys svaidė žaibus. kas vyksta. Viešpats nepastebimai praslinko tarp vyro ir moters. vos vos paliesdamas jų širdis ir akis. kol užkimo. . Jie kaltino ir užgauliojo vienas kitą. jokia logika mūsų nesulaikys. ko anksčiau nebuvo numatęs. baksnodamas pirš­ tu į priešininką. . jie gniaužė kumščius. Adomas ir Ieva prapliupo raudoti. Eidami keliu.visa gerkle rėkė Adomas. išbalusiais vei­ dais.rėkė. o krūtines slėgte slėgė sunkus akmuo.Jis užsilipo ant kėdės. Todėl jis nusprendė sukurti dar kai ką. jei nori. ką galėtų apkaltinti vedami. kuriuos jie nešėsi savyje.. Daro tai be gailesčio. .nesutiko tei­ sėjas. . Pyktis bei kartėlis. Ir sukūrė ašaras..Prakeiktasis. . kurie ne­ kol neranda. skausmingai sukąstomis lūpomis.Kaip tas žmogus galėjo įsikąsti pats sau? . Kinas įžūliai gynėsi: .Pati dėl visko kalta! .Šis žmogus . . Porą vėl užplūdo švelnumas vienas kitam ir jie apsikabino. išvyti iš žemiškojo rojaus. . ištirpo. laidė vienas kitam grasinimus.niekšingas melagis! Jis pats įsikando sau į nosį! . keliavo pilni pykčio ir kartėlio. nustygsta tol. Gali verkti.paaiškino kalti­ namasis. tu paskutinis vėpla.Tačiau nosis yra virš burnos. Abu buvo nugabenti pas teisėją. dėl visko. Visa tai labai liūdino Dievą. diko" instinkto Yra žmonių. Jei jau nusprendėme ką nors apkaltinti.

amforas. Kai mano močiutė vykdavo lankyti savo mo­ tinos. 52 53 . įdomu. pasidalydavo paskuti­ nėmis naujienomis ir kitą dieną grįždavo namo. net pasimelsti. nes vaikams ten nuobodu. atvykusi j vietą. Kai aš vykstu lankyti savo motinos. be to. jai reikdavo trijų dienų. Kai mano motina vykdavo lankyti savo mo­ tinos. nes neskubėdami. Važiuoju savo auto­ mobiliu ir pabūnu pas ją dešimt minučių. Ji važiuoda­ vo traukiniais ir jei pavykdavo laiku persėsti į kitą traukinį. man pakanka pusvalandžio. padėdavo vienas kitam pripildyti ąsočius. jai pakakdavo dviejų dienų. šnekučiuodavosi. Kai vieną dieną mano duktė vyks lankyti manęs. Vieną dieną ji sugaišdavo keliaudama arkliais kinkytu veži­ mu. Taigi da­ Taip Tik nebėra Vėliau buvo įrengtas vandentiekis. jau tos pačios dienos vakare pa­ siekdavo kelionės tikslą. bar vandens kiekvienas turi savo namuose.PROGRESAS jų pečius slėgė nešamas vanduo. dalydavosi naujienomis. nepalyginamai patogiau ir greičiau. nuolat vėluoju į parduotuves apsipirkti. pasakodavo ir išklausydavo paskutines naujienas. kiek laiko jai prireiks? Anuomet kaimo vyrai ir moterys susitikdavo prie šaltinio. Atgal žingsniuodavo su kuo pasikalbėti ir nebeliko laiko pamąstyti. Trečios dienos pri­ reikdavo sukarti tolimą kelią atgal. truputį padėdavo virtuvėje ir darže. Antrą dieną. kibirus. Kiekvienas tu­ rėdavo laiko ramiai pamąstyti.

Moteris neištvėrė: .atsakė taksistas. kuris laikė save abejingu ateistu. Žmonės pamiršo klausytis ausimis . Sutartą valandą sutartoje vietoje įsimylėjė­ lis atsisėdo šalia savo išsvajotosios. Yra žmonių. koks tu trenktas. kad . Ko­ dėl tau netapus krikščioniu? . kuris nenori matyti". .Ateik tą ir tą valandą į tą ir tą vietą.Šio miesto gyventojai labai myli Dievą. „Nėra blogesnio kurčiojo už tą. tarė jam. tikėjimas manęs visiškai netraukia.Ar jie myli Dievą. viena nemyli vieni kitų! . po kitos iškylančių prieš akis. žiūrėdami . Valandos bėgo.jie klauso akimis. kaip manęs trokšti. . pilni neiš­ sipildymo skausmo. 54 55 . padarė išvadą keliauninkas. Ta­ čiau dabar mes esame šalia.Siaube. ką matau aplinkui. Laiškuose rašai apie mane ir apie tai.sakydavo Lao į „krikščionį"? Tse. o vyriškis vis skaitė ir skaitė. jis gėrėjosi daugybe bažnyčių. Galiausiai moteris leidosi įkalbama: . ką sakai tu. karšto troškimo patirti meilės ir santuokos džiaugsmą. Tik žinau. . monotonišku aptriušusios kurie sėdi Dievui ant kelių ir skaito puslapių puslapius iš balsu maldaknygės.Jei būti krikščioniu yra tai. nežinau. Važiuo­ damas taksi. Turistas atvyko į nepažįstamą miestą.AKIVAIZDUMAS MEILĖS LAIŠKAI Kunigas kalbėjosi apie tikėjimą ir religiją su bičiuliu.skatino kunigas. Iš kišenės jis išsitraukė šūsnį meilės laiškų. o tu vis dar įnikęs į savo kvailus laiškus.Tu puikus žmogus ir mielas draugas. Jis ėmė juos skaityti savo širdies damai. Ką jie mato Įsimylėjėlis daugybę mėnesių tuščiai siekė mylimos moters dėmesio ir skausmingai ken­ tėjo dėl jos abejingumo. Mylinčiojo laiškai buvo aistringi. kuriuos buvo parašęs per ilgus laukimo mėnesius. O jei tai. man nepakanka tam jėgų.

Ne. Di­ delę dėžę ji suvyniojo į brangų žvilgantį auksi­ nį popierių. mos mano pirštus. Vaikas rašydavo dešine ranka.Ką darai? . o paskui. kumštį: ten.Su­ gadinai tiek popieriaus! Ar bent žinai.rūsčiai subarė ją tėvas. paklausė. jis buvo pernelyg griežtas dukrai. Vieną kuris eidamas į mo­ kyklą ir joje būdamas visada laikydavo sugniaužtą Kai mokytoja jį pakviesda­ bet kumštis likdavo neatleisdavo. tvirtai laikyk saujoje ma­ viduje. jis taip elgiasi. Jis lėtai atrišo kaspiną. ir ištiesė jam puikiąją dėžę. tėti! Aš ten įdėjau milijoną Todėl kabinete . Kalėdų išvakarėse ji ant pirštų galiukų pri­ siartino prie tėvo. Ji buvo tuščia! Ši nemaloni staigmena sugrąžino pirmykštį tėvo pyktį. kad apvyniotum tuščią dėžę?! Mergaitės akys ir vėl paplūdo ašaromis. Ji gailiai tarė: . . tėti. sugniaužtas.Kai kas rytą išeinu iš namų į mokyklą.sako jam visi. sėdėjusio užstalėje. . visada laikau šypsodamasi sugniaužtą sako: „Mano vaikeli. nusprendė ma atskleisti paslaptį: mano kairįjį bet po to. pri­ mygtinai mokytojos ir klasės draugų raginamas.Juk bučinių! šiandien vienas žmogus savo darbo ant rašomojo stalo laiko batų dėžę. jis atsistodavo. . . Sykį gyveno berniukas.DĖŽĖ . . Maža mergaitė ruošė dovaną Kalėdoms. . ma­ stipriai pabučiuoja gniauždama bučinį!" Todėl delną. Ir popieriaus. kantriai nuėmė po­ pierių ir atsargiai atidarė dėžę. .mano mamos bučinys.Išeikvojai visą popierių ir juostą vien tam. 56 57 . norėdama patenkinti kodėl vo atsakinėti. Jis pratrūko: .Bet dėžė nėra tuščia.Čia tau. ji tuščia. Berniukas nenorėjo atsakyti. ir spalvotos juostos kaspinui sunaudojo labai daug. Tėvą užliejo švelnumo banga. .atsa­ ko vyriškis. Ko gero.sušnabždėjo. o kai­ savo pačios ir vaikų smalsumą.. kiek jis kainuoja? Apsiašarojusi mergaitė apsiglėbė dėžę ir susigūžė kampe. Galų gale juk dovana buvo skirta jam.. riojo kumščio nieku gyvu dieną mokytoja. ji pilna mano dukrelės meilės. kairės rankos kumštį.

bet Aukščiausiasis vis tylėjo.verčiau eisiu pas brolį. rodžiusio jiems kelią daugybę naktų.niekur nebesimatė spindinčio dangaus kūno. išvy­ do žvaigždę. Po to įniko į lygtis ir skaičiavimus. angelas pradingo. Kupranugariai buvo nuvargę ir ištroškę. Ji atsispindėjo kibiro vandenyje.tuoj pat ėmė lazdomis braižyti ant smėlio linijas ir apskritimus. Juodaodis karalius nusprendė išnaudoti ato­ kvėpio valandėlę. tegu jis man viską paaiškina". senolį aplankė Viešpaties angelas ir jam prabilo: „Pasninko savaitės nepri­ artino tavęs prie Dievo.juoda­ odis. žvaigždė tyliai šoko vandens ratiluose. Du iš jų buvo baltaodžiai. 58 59 . Jie laikėsi ato­ kiai nuo juodaodžio karaliaus . Trys karaliai buvo kilę iš skirtingų žemės kraš­ tų. Kol kup­ ranugaris godžiai gėrė. . Atskleidęs ištraukos prasmę. bet dabar. Grįžęs davė gerti pir­ majam kupranugariui. o trečiasis .iš Me­ sopotamijos kilę išminčiai ir matematikai . bet viskas tuščiai . Bet štai vieną naktį jie pametė žvaigždę iš akių. pastarasis nieko neišmanė apie tikrąjį mokslą. Visi trys sekė danguje sušvitusią žvaigždę. Dievas mane atsiuntė. Vos jam už­ vėrus paskui save duris.JUODAODIS KARALIUS Dykumos tėvai pasakoja istoriją apie senolį. Jis norėjo. kad Dievas jam paaiškintų vieną Šventojo Rašto ištrauką. „Reikia pasirūpinti vargšais gyvu­ liais".pagalvojo jis. valgy­ kuris septyniasdešimt savaičių pasninkavo. Tuščiai žvalgėsi į dangų . vis painesnius ir sudėtingesnius. nuėjo į kaimelį ieškoti vandens. damas tik kartą per savaitę. Taip trys karaliai vėl sura­ do kelią į Betliejų.jų manymu. Tada senolis tarė sau: „ Tiek vargau. Laikydamas kibirą gyvuliui po snukiu. kad paaiškinčiau tau tą Rašto ištrauką". Du baltaodžiai karaliai . Susiradęs kibirą. kai nusižemi­ nai ir nusprendei eiti pas savo brolį.

ar meldiesi vakarais? .Žinoma. 60 61 .Na. Tėvas visą vakarą nebuvo prataręs nė žodžio. Tą vakarą namuose tvyrojo slogi nuotaika.Taip pat ir rytais? . Daugiau niekada gyvenime tas vaikas ne­ vogė.Kodėl? . Staiga vyriškis atsistojo. visoms taisyklėms . Geležis buvo aštri ir karš­ ta. kad kitapus jos kai kas klausosi. Malda..ŽIAURI ISTORIJA MALDA Kartą gyveno sau berniukas. su žarstekliu rankoje jis žengė prie stalo. berniukas laukė.priešingai Malda yra nuoširdi meilės kalba. Stingdamas iš baimės. Koks paže­ minimas mums patiems ir Dievui! malda. kuri žino. kuri ..Ne! .Dieną man nėra ko bijoti. netaręs nė žodžio. priėjo prie židinio ir išsitrau­ kė iš ugnies žarsteklį. Štai tu . Sykį jis apsivo­ gė. bet ką galvoji žvelg­ damas į Nukryžiuotąjį? Tikybos mokytoja klausinėja vaikų apie maldą: . . Nieko nesakydamas. kuri padeda patekėti saulei. malda. Vaikas iš siaubo išplėtė akis. Įvykiui iškilus į dienos šviesą.doras ir visų gerbiamas žmogus. Dažnai vien baimė verčia melstis. Po vakarienės tėvas su sūnumi pasiliko dviese. vaikas išsigan­ do. Tėvas priėjo prie sūnaus. pažiūrėkime. smeigė į ją žarstekliu. ką pasakys tėvas . padėjo savo kairę ranką ant stalo ir.suskaldo sienas. tai žiauri istorija. Žinoma.

kiek Jaunas išpuikęs riteris garsėjo nedoru ir palaidūnišku gyvenimu. atleisk". . ir kad riteris labai rizikuoja.Netikiu. sunkiomis nuodėmėmis teršdamas savo sielą. Pasakysiu jam: „Jė­ zau. Vieną dieną. šėlstant didžiulei audrai.Žinau. buvo šie: „Kad tu nusprogtum. šis pasibaidė ir nusviedė raitelį tiesiai į šniokščiantį upės sūkurį. pasigailėk. Staiga jau­ nesnioji paklausė vyresniosios: . o riteris kvatodamas toliau tęsė savo ydingą gyvenimą. Jaunesnioji žuvis nepatikliai pakraipė galvą: . Tačiau blykstelėjęs žaibas išgąsdino ar­ klį.Jūra. šlykštus gyvuly!" Dvi žuvys plaukė viena šalia kitos. kad ateis valanda. ištarti prieš mirš­ tant. Prieš mirdamas. Vienuolis tik liūdnai palingavo galva.su panieka atšovė ka­ riūnas. kai teks stoti prieš Dievo teismą. Paskutiniai riterio žodžiai.Bet tai ir yra jūra! Mes joje plaukiame.Aš nieko nebijau. Skubėjo į šventę. Vyresnioji žuvis pratrūko kvatotis tai yra įmanoma žuviai): (tiek. ištarsiu kelis žodžius. . 62 63 . Tai tik sūrus vanduo! Tačiau kaip tik sūriame kiekvienos dienos van­ denyje ir užsitarnaujame amžinybę. apie kurį visi nuolat kalba? . . kad Viešpats yra geras ir gai­ lestingas. ir būsiu amžinai išgelbėtas.KELI ŽODŽIAI -Koks? .Kas yra tas dalykas. jis šuoliavo patvinusios upės krantu. Geraširdis vienuolis ra­ gino jį susimąstyti apie tai.

Du girininkai miške kirto medžius. Kasdien apkabink mylimus žmones ir ištark jiems: „Myliu tave". jis jautėsi mirtinai nusiplūkęs ir vos nulaikė ran­ kose kirvį. Net ir su tais. Kamie­ nai buvo neregėto dydžio. O antrasis savąjį medį jau buvo ra­ miai bebaigiąs kirsti.Tu matei tik tai.DU GIRININKAI 4. Antrasis kas valandą stabtelėdavo atsipūsti. pirmasis medkirtys savo dar­ bą tebuvo įpusėjęs. Tačiau nepastebėjai. Neleisk jai surūdyti. stori. 9. Žmogų merkė prakaitas. 2. Melskis. nesustodamas. 5. Padėk tam. jubiliejus ir kitas progas. kad aš ilsėjausi.Nieko nesuprantu! Kaip tau tai pavyko. Abu vyrai vienodai mikliai darbavosi kirviais. vardadienius. 64 65 . 8. Vaikščiok pėsčiomis visada. nors jiedu pradėjo darbą kartu ir abu medžiai buvo vienodo storumo! Pirmasis girininkas netikėjo savo akimis: . Švęsk gimtadienius. kam reikia tavo pagalbos. bet dir­ bo skirtingai: vienas kirto savo medį smūgis po smūgio. nors ir ilsėjaisi kas valandą? Antrasis nusišypsojo: . tik trumpai trumpai kvėptelėdamas oro. kurios tik tau ateina į galvą. su kuriais kartu gyveni. Šypsokis. kad ilsėdamasis galandau kirvį. Pasilepink. Kasdien ją truputį pagaląsk: 1. Žiūrėk į dangų ir siek aukštų idealų. Saulei leidžiantis. Būk malonus su visais. 6.tarsi kirvis. 10. Dešimt minučių ramiai pasėdėk ir paklausyk muzikos. kai tik gali. 3. Tavo dvasia . 7. tvirti.

MĖNULIS Labai galimas daiktas. kliudė mėnulį ir atskėlė jo gabalė­ lį. Abu pasikabino mėnulio gabalėlį ant kaklo tarsi brangakmenį. esame į juos pa­ našūs ir klaidžiojame po pasaulį. kuri kiekvieną naktį žiū­ rėdavo į mėnulį. Todėl tam. kad nežinai. Viena nukrito mergaitei į rankas. būk nuoširdus su visais. kas turi antrąją tavo svajonės pusę.po jaunojo lankininko kojomis. kuriuos sutinki. Krisdamas mėnulio gabalėlis suskilo į dvi lygias dalis. kita . Jaunuolis buvo įgudęs lankininkas. 66 67 . Ar jie kada susitiko? Galbūt. kad sidabru spin­ dinčiame dangaus diske ji įžiūri nepažįstamo jaunuolio veido kontūrus. Jam atrodė. Jai atrodė. žmonės. kad blyškiame apskritime jis regi švel­ nų ir viliojantį mergaitės profilį. iš visų jėgų jį įtempė ir paleido strėlę į ramų mėnulio veidą. Bet gal tai tebuvo slap­ tos svajonės atspindys? Mergaitė dūsavo ir laukė. Strėlė. kieta kaip plienas ir greita kaip žai­ bo tvyksnis. kuris taip pat kas naktį žvelgdavo į mėnulį. Taigi vieną naktį į savo lanką jis įsidėjo pa­ čią tvirčiausią ir greičiausią strėlę. Tačiau visi mes. kad nesu­ klystum. Kitoje pasaulio pusėje gyveno jaunuolis. nešiodamiesi su savimi pusę svajonės. Sykį gyveno mergaitė.

O jaunuolis pratrūko griausmingai kvatotis: .Įeik. 68 69 . savanoriškos veik­ los? . kad šis jam padėtų tapti išties didžiu žmogumi. kad būtum budrus.Ką turiu daryti. gerų darbų. Tačiau mes lie­ kame toliau snūduriuoti. Jaunuolis leidosi miestų ir kaimų keliais.Bet kokia tuomet nauda iš mano maldų.Na. .Kristus . kai saulė patekės. . kad jie padarytų tai. Jaunuolis nukako prie minėto miesto vartų. Daryk taip vienus metus. Saulė . Turtingas.Tik pamanyk. užsiliepsnodavo pykčiu. prarasdavo savitvardą. apaštalavimo. Visi jį laikė pamišėliu.ATSAKOMYBĖ UŽKARIAUTOJAS Vaikinas paklausė dvasios mokytojo: . kad rytą patekėtų saulė. kad išgelbėčiau pasaulį? Išminčius atsakė: . kuris moka valdyti save. kad traukinys judėtų į priekį.gali daryti kaip ta senutė. aukštų siekių jaunuolis paprašė mokytojo. ko reikia. O šis jam tarė: . kad jie tave plūstų.Išvaikščiok skersai išilgai visą kraštą ir mo­ kėk žmonėms. Pažeminti žmonės įsi­ žeisdavo. Mokytojas ramiai į jį pažvelgė ir paaiškino: . Po metų jaunuolis grįžo pas mokytoją.jau patekėjo.Tų dalykų reikia tam.linksmai tarstelėjo mokytojas. Pasaulį valdys tas. aš ištisus metus mokėjau žmonėms pinigus. ką tu čia darai už dyką! Keistasis keikūnas staiga surimtėjo ir tarė: . šlykščiausiais žodžiais plūdes visus. kad būčiau apšviestas? ką galėčiau padaryti. . siū­ lydamas žmonėms pinigų. įžengiančius į miestą. . Išminčius davė jam keistą užduotį: .Ar tikrai nėra nieko.sunerimęs teiravosi jaunuolis.Visa tai.Dabar gali keliauti į Atėnus. Kaip tik toje vietoje gyveno keistas žmo­ gėnas. kad jį išplūstų kuo bjauriau ir užgauliau. imdavo jam grasinti. . miestas tavo! Pats naudingiausias elektrinių prietaisų klavi­ šas yra „pauzė". kuri stūmė vagono sieną.

kilus vėjui. Labai seniai tolimame krašte pasiligoję seny­ vi žmonės būdavo paliekami mirti ant niūraus uolėto kalno.PAGALBA Prie liauno medelio kamieno sodininkas pri­ tvirtino storą uosio kuolą. visi kiti šoka kartu su vė­ ju.Laikykis.Man galas.pasiteiravo sūnus.Kodėl? . . bet neperkalbamas kuolas tvirtai jį lai­ kė savo kietomis rankomis. . iš dangaus pasipylė smarki kruša.Arba išaugtum kreivas. jaunasis medelis imdavo purty­ ti savo vis vešlesnę galvą. . Nuskilusi kuolo dalis. Blaškomos įnir­ tingų vėjo gūsių. Viską supratęs.Paleisk mane. kad šis jį laikytų ir padėtų tiesiai augti. Atrėmęs senolį į uolą. . senas pavyduoli. laikoma virvės. Tai atrodė lyg paskutinis apkabinimas. Stipresni šuorai beveik rovė jį su visomis šaknimis. kad po kokių trisdešimties metų ir jam pačiam atsitiks taip pat. sulinkęs ir negražus. jau buvo jį bepaliekąs. sekinanti kova.Nepalik manęs! Man tavęs reikia! Tačiau atsakymo neišgirdo.Tu sulūžtum. . medelis pravirko graudžiomis ašaromis: . Jaunuolis suprato. sakau tau! Jaunasis medelis iš visų jėgų stengdavosi iš­ trūkti. Šiandien pro šią vietą žingsniuojantys pra­ eiviai gėrisi tvirtu medžiu. metė ryžtingą iššūkį vėtrai. Vieną dieną jaunas valstietis ga­ beno į tą kalną savo seną tėvą. Ga­ liausiai vėjas nurimo.Padėk man nusigauti šiek tiek aukščiau. .sušuko senasis kuolas ir. sūnau! . su­ griaudėjo perkūnija.išsigando medelis. 70 71 . regis. Kilus vėjui. įtempęs visas savo medinių raumenų jėgas. Jis užsikėlė tėvą ant nugaros ir parnešė namo.Būtent šioje vietoje palikau mirti savo tėvą. švelniai supa seną sudžiūvusio medžio pliauską.Paleisk mane. suskaldytas į dvi sueižėjusias nuolaužas. Kodėl tik aš turiu stovėti kaip įbestas? . . medelio šakos traškėjo. nuožmi. susimildamas! Ko taip stip­ riai laikai? Pažiūrėk. Norėčiau mirti kur nors kitur. o medelis liko sveikutėlis. kuris. . Atūžė nuožmus škvalas.ramiai atsakydavo kuolas. o lapų vainikas šlavė žemę. vis dar buvo prisišliejusi prie medelio kamieno. Tik senasis kuolas buvo negyvas: styrojo neby­ lus. Vieną vasaros vakarą tvykstelėjo žaibai. bet tėvas paprašė: . Prasidėjo ilga. muistytis ir šaukti: .

Šimtas metų jam praskriejo lyg paukščio gies­ mės sukeltos ekstazės akimirka.mandagiai pasi­ teiravo budėtojas.dar vienas. kad nepavėluotų popie­ tinei maldai. kad tik trumpam buvo išėjęs iš vienuolyno pasivaikščioti. . kad jau laikas mels­ tis. kvepėjo žolynai ir gėlės. Oras buvo šiltas ir gaivus. Nieko nesuprasdamas. Užsikirs­ damas jis ėmė lementi. suirzęs vienuolis atšovė. kad minu­ tėlę sugaišo klausydamas lakštingalos giesmės. Pro šalį praėjo taip pat niekada nematytas brolis.AMŽINYBĖ Gyveno sykį vienuolis . kad Dievas jį išklau­ sė. Jam virš galvos ėmė suokti lakštingala. melodinga giesmė.Ko pageidautumėte? .Prieš šimtą metų. Nieko nuostabesnio gyvenime nebuvo girdėjęs.Kodėl gi. Vienuolį taip užliejo švelni. Deja. tad amžinybė yra niekas kitas kaip akimirka Dievo ekstazėje.galiausiai tarė abatas.. Vyresnysis įdėmiai jo klausėsi. Kurį laiką tai malonu. Tada nekantraujantis vienuolis audringai pareikalavo iškviesti abatą. nes jis vėluojąs maldai. . apimtas ekstazės..amžinybės baimė. . tad akimirką sustingo. tad nuskubėjo į vienuolyną. Tik vienas dalykas jį trikdė . kol tada pasauliu. vienas šio vienuolyno brolis būtent šiuo metų laiku ir tą pat valandą buvo išėjęs iš vienuoly­ no ir negrįžo. kad jam reikia patekti į vidų. neužplūsta neišmatuojamas nuobodulys? Vieną pavasario dieną vienuolis kaip pa­ prastai išėjo pasivaikščioti po vienuolyną su­ pusį mišką. praeis šie trisdešimt penki tūkstančiai metų. vyras giliai atsiduso. tyra. Nepažįstamasis žiūrėjo į jį klausiamu žvilgsniu.tarė.tykiai ir ramiai. Tačiau daryti tai visą amžinybę! Nejaugi po kokio milijono me­ tų tų laimingųjų. patekusių Viešpaties akivaizdon. Niekas daugiau jo nėra matęs. tad varg­ šas vienuolis tiesiog nustėro iš siaubo. po to . Prisiminęs jį neraminusį klausimą. Iš­ rinktieji rojuje gieda garbės himnus Dievui kaip ir vienuoliai.Palauk. nepadarai to? Kodėl nepasirūpini anuo? Nejau nori. ir pamatysi. 72 73 . kad nuščiuvęs jis viską pamiršo. Pranašas nesiliovė lindęs Dievui į akis: . jei viskas taip klostysis ir toliau? Dievas jam . Galiausiai nesusivėlink! Kas bus su prabilo: ." Dievo laikas kitoks nei žmonių. bet po to parskubėjo.Ko taip jaudiniesi? . abatas taip pat pasirodė esąs jam nepažįstamas. kad viskas taip ir tęstųsi? Na­ įsikišk! Paskubėk. Tada vienuolis suprato. Keista: prieangy­ je jis išvydo nepažįstamą vienuolį budėtoją. Atsikvošėjęs prisiminė.

paukščių.. šliužų ir jūros gyvūnų veislė yra sutramdoma ir prijauki­ nama žmogaus prigimties jėga. atvykusi pas žinovą. ji per petį prapliupo šaukti: „Kvėša tu paskutinis. žiūrėk. Žinovas atsakė: .Tos piliulės stebuklingos! Norėčiau gauti jų visą dėžę. 74 75 . . bet mo­ ka girtis didžiais dalykais. Ji atrodė atsipalaidavusi ir švytėte švytėjo: . Kiekvieną vakarą. vos tik jis grįžta namo. ne­ tyčia užmyniau vienai poniai ant kojos. .PATARIMAS kur statai kojas!" Tačiau atsigręžusi į mane.Tai lengva. o vieną po kitos. kad tai mano vyras. Užsienio reikalų ministras prancūzas Rober­ tas Schumanas sykį pasakojo. tarp mūsų įsiplieskia nesibaigiantys ginčai. ir liežuvis yra ugnis! [. 5-8). važiuodamas metro..Gal padėtumėte išspręsti vieną didžiulę problemą? Man kyla sunkumų bendraujant su vyru. bet ne visas iš karto. kokia ma­ ža ugnelė padega didžiausią girią. Ką turiu daryti? . Labai labai iš lėto.Prieš daugelį metų.Kas vakarą. kodėl niekada ne­ sukūrė šeimos. paprašė jo pa­ galbos: . Po savaitės moteris vėl pasirodė." „ Taip pat ir liežuvis yra mažas narys. labai atsi­ prašau! Aš maniau. O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti" (Jok 3. pone. Po to lėtai jas čiulpkite. Man nespėjus atsiprašyti. įsidėkite į burną šias keturias rausvas piliules.] Kiekviena žvėrių. Nuo tada. ji nuraudo ir sutrikusi tarė: „Ak..Puiku. Žiūrėkite. išgirdusi savo vyrą rakinant na­ mų duris. Moteris. silpnaproti kerėpla.. kai pradėjau jas varto­ ti. šeimoje daugiau nekilo jokių vaidų.

Kai man stinga laiko.PRINCESĖ Seniai seniai gyveno karalius. kuriam rei­ kia vandens. Net nepastebėjo. Kai man šalta. sužalotas dar sunkesnės ir skausmingesnės ligos nei jos. o rega ir klausa darėsi vis aštresnės. Jis turėjo la­ bai gražią ir protingą dukrą. atsiųsk man tą. glostė. ji paėmė mažylį ant rankų ir ėmė juo rūpintis. apie kurį buvo sakoma. atsiųsk man tą. Kai noriu kuriam reikia. Kai prarandu drąsą. Nudžiugusi princesė viltingai pakėlė krep­ šio dangtį. atsitiko ne­ tikėtas dalykas. Tam reikėjo didžiulių pastangų ir ji turėjo tverti skausmą. Kai lieku tuščiomis rankomis. tik dar skaudžiau ją prislėgė . Tačiau princesę kamavo nežinoma liga: jai augant. Princesės širdį užplūdo gailestis. kad jis žinąs gyvybės paslaptį. bet tai. bet princesė nenuleido nuo vaikelio akių. būti suprastas. kuriam reikia maisto. Ir štai vieną dieną į rūmus atvyko senolis. vis labiau silpo jos rankos ir kojos. duok man ir kito kryžių. Maiti­ no. atsiųsk man reikia padrąsinti.Turėk ir rūpinkis juo. Nepaisy­ dama veriančio skausmo. Dvariškiai puolė jo prašyti. tą. kuris stokoja. Vieną rytą vaikelis pradėjo šyp­ sotis ir vaikščioti. atsiųsk man tą. kai esu alkanas. Viešpatie. Kai esu ištroškęs. kurį reikia sušildyti. atgręžk mano mintis į kitus. atsiųsk man tą. Tai tave išgydys. atsiųsk man tą. kad neščiau drauge atsiųsk man Kai noriu. Princesė jį pakėlė ant rankų ir juokdamasi bei d a i n u o d a m a ėmė šokti. Lengva ir grakšti kaip niekada anksčiau. atsiųsk man tą. kus. kuris ieško paguodos. kad ir ji pati jau buvo išgijusi. atsiųsk man tą. kad šis pa­ dėtų sergančiai karalaitei. Budėjo prie jo nak­ timis. Bėgo mėnesiai. Geriausi gydytojai bergždžiai sten­ gėsi ją išgydyti. švelniai kalbino. kuriuo galėčiau pats pasirūpinti. Kai mane veria kančia. kuriam tuo metu reikia pagalbos. kurį tą. Praėjus septyneriems metams. ką ji pamatė viduje.pintinėje gulėjo kūdi­ kis. Senolis padavė mer­ gaitei iš gluosnio vytelių nupintą dengtą krepšį ir tarė: . kad jį suprasčiau. kad kas nors manimi pasirūpintų. Kai galvoju apie save. tampa nepakeliamai sun­ Kai mano kryžius su juo. šypsojosi jam. 76 11 .

gydytojas atidarė duris.Viešpats man dovanojo puikų gyvenimą.Na ir? . nutiks? daktare? Kas su manimi Pakilęs eiti. .Bus būtent taip.sumurmėjo klebonas.Žinau. kas geriausia.Trokštu tik vieno dalyko: kai mane lai­ dos. kad jiems paaiškin­ tumėte. Į kambarį vikriai įspruko mažytis ligonio šunelis.ŠAUKŠTELIS .gerasis klebonas neteko ža­ do. gyvūnėlis užšoko ant lo­ Gulėdama ligoninės palatoje. Atsisėdusi prie stalo. be galo baiminosi mirties: kuris 78 79 . Gydytojui nedavė ramybės pacientas. iškart žiūrėdavau. kas geriausia. kad vaišių pabaigoje bus patiektas tortas arba ledai. Kai žmonės prieis prie karsto.Man visada patikdavo dalyvauti parapijos vaišėse. būna pabaigoje! Tą ir no­ riu pasakyti savo laidotuvių dieną. Kažkas atvers duris ir.. . norėčiau laikyti rankoje šaukštelį. Gydytojas tarė: . . O dabar jau esu pasirengusi išvykti.Kodėl nori būti palaidota su šaukšteliu rankoje? . kad atėjo tai. Lodamas rankas ir vizgindamas uodegą. .Tai. Žinote ko­ dėl? Šaukštelis reiškė.Šaukštelį? . . vos ir puolė meilingai laižyti šeimininko bei veidą. ar prie lėkštės padėtas šaukštelis. . giedro veido senučiukė kalbėjosi su atėjusiu ją aplankyti kle­ bonu: . jie būtinai paklaus: „Kodėl ji laiko šaukštelį?" Noriu. jog laikau šaukštelį todėl.Kaip viskas bus..

Kartais užtenka vieno saulės spindulio. 40 pasakojimų iš dykumos. LT-4230. Užsakymas 695. VILNOS SRUOGA 24 D V I GALVOS KITI 30 VAGIS ROJUJE BETLIEJAUS VILKAS APGULTIS BALA 38 40 42 34 UŽKARIAUTOJAS GERIAUSIAS VYNAS 36 KAPITALAS Tai žino tik vėjas. Kaišiadorys . Leidykla „Katalikų pasaulis". 2003 2003 DIEVO MATAS TOBULA ŽMONA 44 ŠAUKŠTELIS Bruno Ferrero A U K S I N I Ų Ž U V E L I Ų PASLAPTIS Trumpi pasakojimai sielai Redaktorė Inga Pilipaitė Viršelio dailininkas Ramūnas Krupauskas Leidiniui panaudotos iliustracijos iš Bruno Ferrero knygos „Auksinių žuvelių paslaptis" italų kalba.TURINYS KAS MUMIS RŪPINASI 3 PASIRINKIMAS 4 PAGUNDA 6 SAULĖLYDIS SMULKMENA LINKĖJIMAI PANAŠUMAS KABLELIS 16 20 8 10 12 14 DIDIS VADAS 46 TARSI VEIDRODYJE 48 PASKUTINIS PRISILIETIMAS 50 PAAIŠKINIMAS PROGRESAS 52 54 AKIVAIZDUMAS DĖŽĖ 56 58 51 „TRUMPŲ Leidykla „Katalikų pasaulis" išleido šias Bruno Ferrero PASAKOJIMŲ S I E L A I " knygas: MEILĖS LAIŠKAI 55 JAUNOJI KARTA 18 PIENAS DIEVUI ŽENKLAS 22 26 28 Rožės dvelksmas. LT-2001. 22. Tiražas 5000 egz. 60 1998 1998 2000 2001 2002 JUODAODIS KARALIUS ŽIAURI ISTORIJA MALDA 61 62 64 68 69 KELI ŽODŽIAI Du GIRININKAI MĖNULIS 32 66 ATSAKOMYBĖ PAGALBA AMŽINYBĖ PATARIMAS PRINCESĖ 70 72 74 76 78 Ar ten aukštai kas nors yra?. Vilnius Spausdino UAB Adomo Jakšto spaustuvė. 2003 09 10. Girelės g. 2003 Ratilai vandenyje. Svirplio giesmė. Dominikonų g. Auksinių žuvelių paslaptis. 6.