You are on page 1of 25

1.

FINANSAI IR FINANSŲ SISTEMA
1.1. Finansų esmė ir funkcijos
Finansai yra viena ekonominių kategorijų, kuriai būdinga piniginė forma, tačiau jie nėra tapatūs pinigams. Pinigai yra prekių vertės matas, įmonių sankaupų, gyventojų santaupų, taip pat atsiskaitymo priemonė. O finansų sritis yra siauresnė: jie išreiškia tokius piniginius santykius, kurie atsiranda sudarant ir panaudojant pinigų fondus – tiek centralizuotus (valstybinius), tiek ir decentralizuotus (namų ūkio, įmonių). Finansai – ekonominiai santykiai, kurių pagalba, paskirstant ir perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas, yra sudaromi bei panaudojami centralizuoti ir decentralizuoti pinigų fondai, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas. Finansai skirstomi į centralizuotus (valstybės finansai) ir decentralizuotus (įmonių, įstaigų, organizacijų ir namų ūkio). Pats žodis “finansai” kilęs iš lotyniško “financia” ar prancūziško “finances”. Jis reiškia grynuosius pinigus, pajamas, o plačiąja prasme – pinigus, pinigų apyvartą. Finansai - neatsiejama piniginių santykių dalis, todėl jų vaidmuo ir reikšmė priklauso nuo to, kokią vietą piniginiai santykiai užima ekonominiuose santykiuose. Tačiau ne visi piniginiai santykiai išreiškia finansinius santykius. Finansai skiriasi nuo pinigų tiek turiniu, tiek ir atliekamomis funkcijomis. Finansai atlieka šias funkcijas: 1) pinigų fondų sudarymo; 2) pinigų fondų naudojimo; 3) pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolės. Kai kurie autoriai (L.A.Drobozina, 1997, p.66) nurodo, kad kiekviena finansinė operacija reiškia nacionalinių pajamų paskirstymą ir šio paskirstymo kontrolę, t.y. įvardija dvi finansų funkcijas: paskirstomąjį ir kontrolinę. Šiuo atveju pirmoji funkcija apima pinigų fondų sudarymo ir naudojimo funkcijas. Nacionalinių pajamų paskirstymas vyksta dviem etapais: - pirminių arba pagrindinių pajamų paskirstymas; - antrinių arba išvestinių pajamų paskirstymas. Pagrindinės arba pirminės pajamos formuojasi materialinės gamybos sferoje ir apima darbuotojų, tarnautojų darbo užmokestį, įmonių bei gyventojų pajamas. Tačiau, skirstant pagrindines pajamas, nesukuriami centralizuoti fondai, reikalingi vystyti prioritetines šalies ūkio pramonės šakas, patenkinti materialinius, socialinius ir kultūrinius gyventojų poreikius. Tam būtinas tolimesnis nacionalinių pajamų paskirstymas arba perskirstymas. Nacionalinių pajamų perskirstymas susijęs su jų tarpšakiniu ir teritoriniu perskirstymu, siekiant efektyvesnio ir racionalesnio įmonių bei organizacijų pajamų ir santaupų panaudojimo; su jų perskirstymu iš gamybinės į negamybinę sferą, kurioje nesukuriamos nacionalinės pajamos (švietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir socialinis aprūpinimas, valstybės valdymas, krašto apsauga); su jų perskirstymu tarp skirtingų gyventojų socialinių grupių. Perskirstymo procese atsiranda antrinės arba išvestinės nacionalinės pajamos. Tai pajamos, gautos negamybinėje sferoje ir mokesčiai, atskaityti nuo šių pajamų. Paskirsčius antrines pajamas susiformuoja galutinė nacionalinių pajamų naudojimo struktūra ir proporcijos. Finansai, aktyviai pasireiškiantys nacionalinių pajamų paskirstyme ir perskirstyme, tuo pačiu metu atlieka kontrolinę funkciją. Rinkos ekonomikos sąlygomis finansinė kontrolė nukreipiama dinamiškam visuomeninės ir privačios gamybos vystymui, mokslinės-techninės 1

pažangos spartinimui, visokeriopam darbo kokybės gerinimui. Kontrolė apima gamybinę ir negamybinę sferas ir vykdoma, siekiant ekonominio skatinimo, racionalaus ir taupaus materialinių, darbo bei gamtos turtų naudojimo, išlaidų ir nuostolių mažinimo. Vienas svarbiausių finansinės kontrolės uždavinių – patikrinti, ar laikomasi įstatymų, reglamentuojančių finansinius santykius, ar laiku ir pilnai vykdomi finansiniai įsipareigojimai biudžetinei sistemai, mokesčių tarnyboms, bankams, o taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio įsipareigojimai.

1.1.2. Finansų sistemos samprata ir sudėtinės dalys
Sąvoka “finansų sistema” betarpiškai siejama su “finansų” sąvoka. Finansai išreiškia ekonominius santykius, kurie kiekvienoje finansų sistemos dalyje pasireiškia skirtingai, turi savo specifiką. Kiekviena finansų sistemos dalis tam tikru būdu įtakoja veiklos atnaujinimo procesus, turi savas, tik jai būdingas funkcijas. Įmonių finansai pasireiškia gamybos ir paslaugų sferoje. Joms dalyvaujant sukuriamas bendrasis vidaus produktas, kuris paskirstomas įmonių viduje. Per nacionalinį biudžetą sukaupiami pinigai į centralizuotą valstybės fondą ir perskirstomi tarp ūkio šakų, ekonominių regionų, atskirų gyventojų socialinių grupių. Taigi kiekviena finansų sistemos sudėtinė dalis apima tik jai būdingą finansinių santykių sferą. Finansų sistema – ekonominių santykių, kurių procese sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigų fondai, įvairių sferų visuma. Kitais žodžiais tariant, finansų sistema – įmonių ir valstybės pinigų fondų sudarymo, naudojimo ir kontrolės formų bei metodų visuma. Finansų sistemą sudaro tokios sudėtinės dalys: 1. nacionalinis biudžetas; 2. valstybiniai nebiudžetiniai fondai; 3. privatūs draudimo fondai; 4. įvairių nuosavybės formų įmonių finansai. Lietuvos finansų sistema pateikiama 1.1 paveiksle. Pirmosios dvi sistemos sudėtinės dalys priklauso centralizuotiems finansams ir naudojamos ekonomikos bei socialinių santykių reguliavimui makrolygyje. Įmonių finansai priklauso decentralizuotiems finansams ir naudojami ekonomikos ir socialinių santykių reguliavimui bei stimuliavimui mikrolygyje. Privatūs draudimo fondai funkcionuoja kaip verslo subjektai, tačiau jų teikiamos finansinės paslaugos suteikia galimybę perskirstyti pinigus tarp pačių verslo subjektų, tarp verslo subjektų ir valstybės. Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą sudaro valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Visi šie biudžetai funkcionuoja autonomiškai. Tai reiškia, kad pajamos ir išlaidos juose yra atskirtos. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos nukreipiamos valstybinio valdymo organų išlaikymui, šalies vidaus ir užsienio saugumo stiprinimui, prioritetinių ūkio šakoms finansavimui, mokslo ir kultūros vystymui, socialinių visuomenės narių garantijų užtikrinimui, valstybės skolos apmokėjimui ir kitų visuomenės poreikių tenkinimui. Valstybiniai nebiudžetiniai fondai turi griežtai tikslinę paskirtį – išplėsti socialinių paslaugų tinklą gyventojams, skatinti atsilikusių infrastruktūros šakų vystymąsi, aprūpinti papildomais ištekliais prioritetines ekonomikos šakas. Respublikoje funkcionuoja du pagrindiniai socialiniai fondai: Valstybinio socialinio draudimo fondas ir Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondas. Pirmasis fondas formuojamas iš socialinio draudimo įmokų ir naudojamas įvairių rūšių pensijoms, ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti, gyventojų užimtumui finansuoti, išmokoms nelaimingų atsitikimų atvejais. Antrasis fondas formuojamas iš sveikatos draudimo įmokų, o naudojamas gyventojų gydymo ir sveikatingumo poreikiams tenkinti. Be 2

Čia suformuojama didžiausia finansinių išteklių dalis. Svarbiausiu gamybinio ir socialinio vystymo šaltiniu tampa pelnas. savarankiškai skirsto pajamas. Draudimo santykiai vienodai paliečia visą visuomenę. tai yra patirtas išlaidas turi padengti gaunamomis pajamomis.Valstybinio socialinio draudimo fondas. Kai draudimo paslaugas teikia privatus sektorius. formuoja turtą ir kapitalą. sumą. norinčių ir turinčių teisę teikti draudimo paslaugas. Garantinis fondas. Tai reiškia. sudaro konsoliduotą šalies biudžetą. Lietuvos finansų sistema Pati smulkiausia decentralizuotų finansų dalis – namų ūkio finansai. Ekonomikos plėtros dėka didėjant pinigų srautams jie įgauna vis didesnę svarbą finansų sistemoje. kiek šalyje funkcionuoja verslo subjektų. Privačių draudimo fondų sukuriama tiek. laikotarpį. Valstybė. gautas iš produkcijos realizavimo. perskirsto dalį bendro nacionalinio produkto ir nacionalinių pajamų tarp visų visuomenės narių. sujungti į visumą. draudimo sutarties sąlygas ir panašiai. Privalomojo sveikatos draudimo fondas. teikdama draudimo paslaugas. ieško joms reikalingų pinigų investavimui finansų ir kredito rinkoje. Nuo įmonių finansinės padėties priklauso visos šalies finansinė padėtis. kad kiekvienas visuomenės narys gali pasirinkti draudimo įmonę. kai draudimo paslaugas teikia valstybė.1 pav. Rinkos ekonomikos sąlygomis įmonė veikia komerciniais pagrindais. draudimo rūšį. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas ir Blokados fondas. Įmonės turi realią finansinę nepriklausomybę. draudimo santykiai skirtingai paliečia dalį visuomenės. Nacionalinis biudžetas ir valstybinių nebiudžetinių fondų biudžetai. Lietuvos finansų sistema Centralizuoti finansai Decentralizuoti finansai Nacionalinis biudžetas Valstybinių nebiudžetinių fondų biudžetai Namų ūkio finansai Įmonių finansai Valstybės biudžetas Savivaldybių biudžetai Pelno nesiekiančių įmonių finansai Įmonių finansai Konsoliduotas šalies biudžetas Gamybos įmonių finansai Paslaugų įmonių finansai Prekybos įmonių finansai Draudimo įmonių finansai 1. Tuomet sudaromi valstybiniai draudimo fondai . Įvairių nuosavybės formų įmonių finansai sudaro finansų sistemos pagrindą. savo nuožiūra naudoja uždirbtą pelną.socialinių nebiudžetinių fondų funkcionuoja Privatizavimo fondas. 3 .

• draudimo fondų ir įmonių.Draudimo verslas centralizuotos ekonomikos sąlygomis buvo valstybės monopolis. pačių įmonių.2 paveiksle. valstybės ir gyventojų. • valstybės ir gyventojų – mokant mokesčius į įvairių lygių iždus ir nebiudžetinius fondus bei gaunant paramą ir draudimo išmokas. 3. atlyginant materialinę žalą. Draudimo sistema buvo pajungta biudžeto interesams: valstybė negrąžintinai paimdavo iš draudimo fondų dideles pinigų sumas padengti biudžeto deficitui. Pereinant į rinkos ekonomiką susiformavo objektyvios sąlygos aktyviam privataus draudimo verslo vystymuisi. Tuomet buvo tik vienas monopolisto teisėmis ir privalumais besinaudojantis draudikas – Valstybinė draudimo įmonė. 4. skirstant finansinį rezultatą. gyventojų ir įmonių. valstybės ir įmonių. Taigi atitinkamose finansų sistemos grandyse susiformuoja finansiniai santykiai tarp: 1. Finansų sistemos funkcionavimas pavaizduotas 1.3. Finansų sistemos funkcionavimas Finansų sistemos funkcionavimo mechanizmas yra sudėtingas. • gyventojų ir įmonių – mokant darbo užmokestį.1. 4 . gyventojai bei įmonės. Finansų sistemos funkcionavimo mechanizmas Jame atsispindi finansiniai santykiai tarp: • įmonių – perkant ir parduodant prekes bei paslaugas. finansų sistemos sudėtines dalis bei finansų ir kredito rinką.mokant draudimo įmokas bei gaunant draudimo atlyginimą.2 pav. Finansų sistemoje dalyvauja valstybė. atsitikus draudiminiam įvykiui. • valstybės ir įmonių – mokant mokesčius į įvairių lygių iždus ir nebiudžetinius fondus bei finansuojant išlaidas. Jis apima finansų sistemos dalyvius. skirstant finansinį rezultatą. 1. Valstybė Nacionalinis biudžetas Valstybiniai nebiudžetiniai fondai Dalis sistemos veikia per finansų ir kredito rinką Gyventojai Pelno nesiekiančių įmonių finansai Įmonių finansai Įmonės 1. gyventojų. 2. valstybės .

kad namų ūkio nariai nebūtinai turi būti susaistyti giminystės ryšiais. vaidmenį finansinių santykių visumoje. Nuo jų ekonominės veiklos rezultatų priklauso ne tik namų ūkio. Tai nulemia vis didėjantis gyventojų ekonominis ir socialinis vaidmuo dabartinėje visuomenėje. Namų ūkis ekonomikos teorijoje suprantamas kaip ūkis. paskirstant ir naudojant pinigų fondus. rinkoje dalyvauja kaip pardavėjai. gamindami įvairias prekes ir teikdami paslaugas. paskirstant ir naudojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nacionalines pajamas. 1. kad ne visa finansų sistema veikia per finansų ir kredito rinką. G. kompensacijas. tik skirtumas yra tas. 2) paskirstomoji. nors ir svarbų. siekiant patenkinti gyvenimo poreikius. Tokiu būdu namų ūkis dalyvauja antriniame BVP ir nacionalinių pajamų paskirstyme. vedamas vieno ar daugiau asmenų.• • draudimo fondų – perduodant dalį draudimo rizikos. t. savivaldybių biudžetų ar nebiudžetinių fondų: pensijas. o antroji . namų ūkio finansai netapo prioritetine finansų sistemos dalimi ir vaidina pavaldų.2. atskirų centralizuotų finansų sudėtinių dalių – pervedant pinigus nebiudžetinių fondų deficitui padengti. Skirtingai nuo įmonių finansų.ne. B. Taigi namų ūkis tampa svarbiu ekonominių santykių subjektu. Svarbu pažymėti. dalyvaujančius ir nedalyvaujančius visuomeninėje gamyboje. Jis dalyvauja visuose makroekonominio reguliavimo procesuose. Namų ūkis apima samdomus darbuotojus. atliekančių lemiamą vaidmenį sukuriant. atsirandantys namų ūkio narių veiklos procese sudarant. Dažnai namų ūkio terminas yra tapatinamas su šeima. gyvenančių kartu ir turinčių bendrą biudžetą. nes atlikdami darbą jie gauna darbo užmokestį iš įmonių arba pajamas iš savo individualios veiklos. Namų ūkio finansų esmė ir funkcijos Namų ūkio finansai . Poliak ir kiti (2003) išskiria dvi pagrindines namų ūkio finansų funkcijas: 1) namų ūkio narių gyvenimo poreikių patenkinimo. Namų ūkio finansai.2. pirminiu socialinės ir ekonominės visuomenės struktūros elementu. įgydamas teisę į antrines pajamas. 5 . Tuo pačiu metu jie yra vartotojai. pervedant socialinio ir sveikatos draudimo įmokas iš valstybės iždo į nebiudžetinius fondus už valstybės draudžiamus asmenis. Finansiniai santykiai tarp įmonių perkant – parduodant prekes. vystantis rinkos santykiams ir didėjant pinigų srautams. skirstant finansinį rezultatą. vykdant perdraudimą. Namų ūkio nariai dalyvauja pirminiame paskirstyme. Namų ūkio nariai. Svarbų vaidmenį finansų sistemos funkcionavime atlieka finansų ir kredito rinka. Pavyzdžiui. išskiriami į savarankišką decentralizuotų finansų posistemės dalį.1. Mokėdami valstybei mokesčius jie įgyja teisę į įvairius transferinius mokėjimus iš valstybės. gaunant išmokas iš valstybės funkcionuoja be finansų rinkos. Namų ūkio finansai 1. Vertybiniai popieriai ir kreditas naudojami privataus ir valstybinio sektoriaus finansavimui. bet ir šalies gyventojų gerovė. Namų ūkio finansai išvystytų rinkos santykių sąlygomis susidaro gamybos ir kapitalo apyvartos procese. mokant mokesčius valstybei. smulkaus ir stambaus kapitalo valdytojus. tačiau valstybės biudžeto deficitas gali būti finansuojamas tik per kredito rinką. akcinės bendrovės įstatinio kapitalo ir žemės ūkio bendrovės pagrindinio kapitalo formavimas: pirmoji finansinė operacija vykdoma per finansų rinką. pašalpas.y.ekonominiai piniginiai santykiai.

sunaudotus gamybos procese. palūkanos) ir atsitiktines arba vienkartines (draudimo atlyginimas. 2) pajamos iš individualios veiklos. namų ūkio narių pinigų srautai. sudarydama kiekvieno nario pinigų fondą. priedai. įmonių ir organizacijų finansų. Finansinių santykių dėka sukuriamos pirminės ir antrinės namų ūkio pajamos. 6 . Ši funkcija pasireiškia namų ūkio pinigų fondo sudarymo. t. autorinis atlyginimas. kad kuo geriau būtų patenkinti namų ūkio narių gyvenimo poreikiai. Pagrindinė bendrųjų pajamų dalį sudaro piniginės pajamos: 1) darbo užmokestis. Yra šeimų. palūkanos ir dividendai.2. kuriose nemažą dalį sudaro natūrinės pajamos. atsirado pinigų fondas . tuo didesnę dalį jų pajamų sudaro natūrinės pajamos. kultūriniai ir kiti gyventojų poreikiai. dividendai. nebiudžetinių fondų.šeimos biudžetas. nuomos pajamos. darbdavių mokamos pašalpos. nuomos pajamos). pajamos iš turto pardavimo. 4) kitos pajamos (draudimo atlyginimas. Namų ūkio pajamos skirstomos į bendrąsias pajamas ir pajamas iš santaupų. Todėl valstybė nacionalinio biudžeto ir nebiudžetinių fondų. pašalpos iš nacionalinio biudžeto ir valstybinių nebiudžetinių fondų. yra ir tokių šeimų. pajamos iš turto pardavimo). paskirstymo ir naudojimo procese. finansinius ir protinius žmonių gebėjimus. Namų ūkio pajamos Namų ūkio pajamos .Pirminė ir pagrindinė namų ūkio finansų funkcija . Šios pajamos turi padengti darbo išlaidas. Namų ūkio pajamų sudėtis pateikta 1. Paskirstomoji funkcija apima tris etapus: namų ūkio pinigų fondo sudarymo.namų ūkio narių gyvenimo poreikių patenkinimas.y.3 paveiksle. Ši funkcija pasireiškia: 1) tarp namų ūkio ar tam tikrų gyventojų ir kitų finansų sistemos sudedamųjų dalių: valstybės ir vietos savivaldos biudžetų. 2) tam tikrame namų ūkyje. Visos išvardytos piniginės pajamos pagal jų gavimo tolygumą skirstomos į reguliariąsias (darbo užmokestis. periodines (autorinis atlyginimas.pelno sąskaita papildo tokių namų ūkių pajamas.2. socialiniai. Tačiau dabartinėje visuomenėje dėl nelygiaverčio nacionalinių pajamų paskirstymo tam tikrų namų ūkių pinigų fondai yra nepakankami būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. dovanos. paskirstymo ir naudojimo. pensijos iš privačių pensijų fondų). Rinkos santykių vystymasis labai paveikė minėtos funkcijos reiškimosi formą: padidėjo materialieji. Greta minėtų dviejų namų ūkio finansų funkcijų ekonominėje literatūroje išskiriama ir trečioji – kontrolinė funkcija. Ši funkcija užtikrina realias jų egzistavimo sąlygas. visų pajamų. sukuriamų produkcijos gamybos ir realizavimo bei paslaugų teikimo procese ir skiriamų materialiesiems ir dvasiniams visuomenės narių poreikiams tenkinti. Kuo žemesnis gyventojų gyvenimo lygis. o įmonės . kuriose piniginės pajamos siekia 100 proc. 3) valstybės socialinės išmokos (transferai): pensijos. 1. kai jo pajamų visuma paskirstoma tarp narių.dalis nacionalinių pajamų. Paskirstomoji funkcija apima BVP ir nacionalinių pajamų paskirstymą ir namų ūkio pajamų sudarymą. premijos.

Natūrinės pajamos gaunamos iš pagamintos produkcijos pagalbiniame ūkyje. Namų ūkio pajamos Bendrosios pajamos Pajamos iš santaupų Piniginės pajamos Natūrinės pajamos Kompensacijos ir lengvatos 1. • užsienio valiutos įsigijimas. Dalis šių išlaidų yra vartojamosios. ilgalaikio naudojimo prekėms). taip išplėsdami vertybinių popierių rinką. • mokesčiai ir privalomosios bei savanoriškosios įmokos. Realizuodami santaupas jie padidina vertybinių popierių paklausą.tai nėra tiesioginės piniginės pajamos. vertybinių popierių įsigijimui). Gyventojai. draudimui.nėra tiesiogiai siejamos su vartojimu. • nebūtinosios išlaidos (išsilavinimui. avalynei. tampa pagrindiniais socialinės ir kultūrinės sferos paslaugų. 2) pagal būtinumo laipsnį: • būtinosios išlaidos (maitinimuisi drabužiams. iš asmeniniams poreikiams suteiktų paslaugų. naudodami savo pajamas. Namų ūkio išlaidos klasifikuojamos pagal įvairius požymius: 1) pagal reguliarumo laipsnį: • nuolatinės išlaidos (maitinimui. vartotojais. santaupos indėliuose ir vertybiniuose popieriuose. taip pat prekinėmis ir materialiosiomis vertybėmis gautos pajamos iš valstybės ir darbdavių materialinio skatinimo forma. už šildymą) pakeliamas gyventojų vartojimo lygis. 7  .3.3 pav. būtinoms žmogaus gyvenimui. kosmetikai). • vienkartinės išlaidos (gydymui. komunalinėms paslaugoms). užtikrina prekių ir paslaugų rinkos kūrimą ir plėtrą.2.faktinės išlaidos materialiosioms ir dvasinėms vertybėms. Namų ūkio išlaidos . gydymui). dalis . • reguliariosios išlaidos (drabužiams. kurias finansuoja valstybė. Namų ūkio pajamų sudėtis 1. Namų ūkio išlaidos Namų ūkio išlaidos daro esminį poveikį šalies ekonomikai. Be to. įsigyti. 3) pagal naudojimo tikslą: • vartojamosios išlaidos (prekėms pirkti ir paslaugoms apmokėti). Namų ūkio nariai. augindami ir auklėdami vaikus. Kompensacijos ir lengvatos . bet dėl mokesčių lengvatų jų gaunama daugiau arba dėl valstybėje taikomo kompensacinio mechanizmo (pvz. gyventojai ir namų ūkio nariai atlieka svarbų vaidmenį suteikdami darbo išteklius..

. Juos mokant pinigai patenka į nacionalinį biudžetą ar nebiudžetinius fondus. kiti veiksniai. jų paskirstymo ir naudojimo procese. susiję su produkcijos gamyba ir realizavimu.1. sudarančios apie 3/4 visų jo išlaidų. išmokant dividendus už akcijas ir palūkanas už obligacijas. vidinių ir išorinių finansavimo šaltinių formavimo. Kai namų ūkio pajamos per tam tikrą laikotarpį viršija jo išlaidas.draudimo fondo sudarymas. kaupdami pinigus privačiuose pensijų fonduose kurdami ir papildydami labdaros fondus. susidaro pinigų prieaugis. būtinų asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimas. 1. nutarimų ir kitų norminių dokumentų. Tai santykiai tarp tiekėjų ir pirkėjų. mokant darbo užmokestį. Pagrindiniai užsienio valiutos pirkėjai yra asmenys. vertybinių popierių emisija ir platinimu.rezervo sudarymas ilgalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. susiję su įstatinio (pagrindinio) kapitalo formavimu. Pagal ekonominį turinį įmonės finansinių santykių visumą galima detalizuoti taip: • finansiniai santykiai su investuotojais ir investavimo tarpininkais. darbuotojus. • finansiniai santykiai su draudimo institucijomis. Antrąją namų ūkio išlaidų grupę sudaro mokesčiai ir privalomosios bei savanoriškosios įmokos. praradę pasitikėjimą nacionaline valiuta ir laikantys pinigus indėliuose bei vertybiniuose popieriuose užsienio valiuta. rangovų ir užsakovų.investavimas į vertybinius popierius.3. gaunant draudimo atlyginimą. siekiant palaikyti įprastą pajamų lygį. 8 . klimatinės ir geografinės gyvenimo sąlygos. Savanoriškas įmokas moka konkretūs namų ūkio nariai. . Tai privalomieji mokėjimai. obligacijas. rinkliavas. Jų dydį lemia: piniginių pajamų dydis. Įmonių finansų esmė ir finansiniai santykiai Įmonių finansai – ekonominiai santykiai. naujai sukuriama verte. • finansiniai santykiai su darbuotojais. atsirandantys draudžiant turtą. Gyventojai moka įvairius mokesčius. tačiau finansiniai santykiai yra tik dalis piniginių santykių.3. baudas. Priešingu atveju gyventojams tenka ieškoti papildomą pajamų kredito rinkoje. • finansiniai santykiai. ir produkcijos importuotojai. Įmonių finansai 1. Prekių ir paslaugų pirkimas yra pagrindinės namų ūkio išlaidos. Gyventojų taupymo būtinumą lemia: . daliniu dalyvavimu sudarant bendras įmones. Santaupos indėliuose ir vertybiniuose popieriuose yra įmonių investicijų finansavimo šaltiniai ir kredito institucijų finansiniai ištekliai. įmokas. produkcijos gamybos ir realizavimo.• gyventojų turimų pinigų prieaugis. Tokie finansiniai santykiai dažnai vadinami piniginiais. mažmeninių kainų dydis. siekiant padidinti pajamingumo lygį. drausdamiesi nuo įvairios rizikos. atsirandantys turto formavimo. reglamentuojami valstybės įstatymų. atsirandančių formuojant ir naudojant pinigų fondus. verslo ir komercines rizikas. išleidžiant ir platinant akcijas. kai jos kinta.

jų darbuotojų. Paskirstymas paliečia visos visuomenės interesus: atskirų ūkio subjektų. ⇒ kredito institucijos. gaunant ir grąžinant paskolas. • finansiniai santykiai su valstybe. Jame matyti. Todėl. nes įmonės finansiniais ištekliais aprūpina centralizuotus fondus. Įmonės finansinis rezultatas. naudojantis kitomis kredito institucijų teikiamomis paslaugomis. atsirandantys mokant mokesčius ir gaunant dotacijas bei subsidijas iš valstybės iždo. parodo jo valdymo formų ir metodų naudojimo efektyvumą. atlikdamas finansinę analizę ir operatyvinę finansinių planų vykdymo kontrolę. kaip įmonės panaudoja iš biudžeto skirtas lėšas. 1. mokant ir gaunant palūkanas. kredito ir draudimo institucijų. mokesčių tarnybų. Įmonių rūšys Įmonių finansiniai santykiai labai priklauso nuo jų organizacinės ir teisinės formos.4 pav. kad santykiai yra abipusiai. tikrindama. Nuo jo priklauso visos finansų sistemos funkcionavimas. atsirandantys laikant pinigus sąskaitose. suteikdamos kitas paslaugas. paskirstant naujai sukurtą vertę. ⇒ kontrolinė finansų ministerijos tarnyba. išduodamos ir susigrąžindamos paskolas. akcininkų.2. atlikdamos auditinius patikrinimus. atsiranda visapusiški interesai ir įmonės finansinę kontrolę vykdo: ⇒ pats ūkio subjektas. Įmonių finansiniai santykiai pateikiami 1.4 pav. ⇒ nepriklausomos audito firmos. Įmonių finansiniai santykiai Įmonių finansai taip pat atlieka dvi funkcijas: paskirstomąją ir kontrolinę funkciją. siekdamos savalaikio ir pilno mokesčių ir įmokų sumokėjimo. Lietuvos Respublikoje gali veikti šių rūšių įmonės: 9 .3.• finansiniai santykiai su kredito institucijomis. tenkantis investuotam turtui. ⇒ mokesčių tarnybos. Darbuotojai Kredito institucijos Įmonės Įmonių finansai Draudimo institucijos Valstybė Investuotojai ir investavimo tarpininkai 1.

kurio kapitalas padalintas į akcijas. o akcininkų skaičius – neribotas. 2. pajinių įnašų. 6. akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. o nariai komanditoriai – tik ta turto dalimi. Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas – ne mažesnis kaip 10 000 Lt. t. kurią pagal sutartį perdavę bendrijos veiklai. Kooperatinę bendrovę sudaro ne mažiau kaip 5 fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. individualios (personalinės) įmonės. Minimalus pajinis įnašas – 100 Lt. ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Tokia įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės.1. Valstybinė įmonė nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei. Pirmosios trys įmonių rūšys yra neribotos civilinės atsakomybės. UAB akcijų cirkuliacijos sfera yra uždara. nariai atsako visu savo turtu. 4. 2. ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos. Gamybos ir veiklos išlaidos skirstomos į šiuos elementus: 1. Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui. 5. Žemės ūkio bendrovė – fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai sujungus jų turtą į bendrąją nuosavybę. 1. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno. Bendrijos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu. žemės ūkio bendrovės. Įplaukų už žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkio gamybai dalis visose įmonės realizavimo įplaukose turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. Tikroji ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. kuris pradeda verslą savo vardu ir turtu. Bendrijos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.3. Sąnaudos yra dalis gamybos ir veiklos išlaidų. apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę gamybinei – komercinei veiklai. Skirtas narių ekonominiams. kooperatyvai. ūkinės veiklos pelno bei kitų įstatymuose neuždraustų pajamų šaltinių. Visos išvardintos įmonės yra juridiniai asmenys.y. Ji įsteigiama bendrosios jungtinės veiklos sutartimi. Komanditinę ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. kurio kapitalo ir narių sudėtis kintama. Akcinės bendrovės (AB) įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt. 10 . 3. Tai neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. valstybinės (vietos savivaldybių) įmonės. likusios – ribotos civilinės atsakomybės. materialinės ir joms prilygintos išlaidos. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos. jie turi teisę į akcijas. tikrosios ūkinės bendrijos. Įmonių gamybos ir veiklos išlaidos Nustatant įmonėse pelną atsižvelgiama į gamybos ir veiklos sąnaudas. akcininkų skaičius iki 250.3. Kooperatyvas yra ribotos civilinės atsakomybės ūkinis subjektas. veikiantis narių atsakomybe ir rizika. Nuosavas kapitalas sudaromas iš narių stojamųjų mokesčių. Akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys bei valstybė. Jo turtas neatskirtas nuo verslininko asmeninio turto. Pajaus dydis fiksuojamas įstatuose. kuris atsako tik veiklai skirtu turtu. 7. Akcininkai yra bendrovės nariai. Akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. tenkančių parduotai produkcijai. Kooperatyvas – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas.

pašto. gautos baudos ir delspinigiai. netenka savo pradinės natūrinės formos ir visa vertė perkeliama į gaminamą produkciją. Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos. Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo uždarbio ir jam prilygintų pajamų pagal Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. 5. siekiant pagerinti jų tiekimą. Palūkanos už banko paskolas yra nurašomos į gamybos sąnaudas. nepraranda pradinės natūrinės formos ir savo vertę perkelia į gaminamą produktą dalimis pagal nusidėvėjimo normas. kuriuos moka įmonės. Šio tipo išlaidoms priskiriamos transporto. realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos: pajamos už išnuomotą. 7 kitos išlaidos. pajamos dėl valiutos kurso pasikeitimo teigiamos įtakos. muitai. nuomos. investuotą turtą. Trumpalaikis turtas (TT) apyvartoje įgauna gamybinę.4. Naudojamas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas. Dalis mokesčių. Vienos jų yra apmokestinamos. 1. Materialinėms ir joms prilygintoms išlaidoms priskiriama sunaudotų gamyboje žaliavų ir medžiagų. kitos materialinės vertybės. atsarginių dalių. kitos – neapmokestinamos. Darbo apmokėjimo išlaidas sudaro gamybiniam ir vadovaujančiam personalui apskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką. 11 . įskaitomi į gamybos ir veiklos išlaidas.3. Padidintos palūkanos už laiku negrąžintas paskolas bei delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas yra nurašomi į įmonės nuostolius. įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui. gamybos organizavimą. Trumpalaikis turtas visiškai sunaudojamas kiekviename gamybos cikle. 1. kaip ekonominį svertą materialinių vertybių apyvartoje. kuro. dividendai už akcijas ir pajinius įnašus. prekinę ir piniginę formas. nurašytos pradelstos kreditorinės skolos. reglamentuotai įstatymu. pašalpas. 6 mokesčiai ir įmokos. mažaverčių ir greitai susidėvinčių daiktų vertė. Įmonių trumpalaikis turtas ir jo finansavimas Įmonių turtas reikalingas jos veiklai ir naudojamas pajamoms uždirbti. Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba. įskaitant įvairias priemokas. turto draudimo atlyginimas. išskyrus pelno mokestį. telefono. darbo apmokėjimo išlaidos. atlikti darbai ir suteiktos paslaugos bei kompensaciniai priedai. reklamos. pardavimą.5. sumos. įmokos į Garantinį fondą. palūkanos už indėlius ir obligacijas. 4. Tai įmokos kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti. žemės ir žemės nuomos mokesčiai ir kiti. Ilgalaikis turtas dalyvauja gamybos procese ne vieną kartą. akcizai. gautos labdarai ir paramai. nekilnojamojo turto mokestis. palūkanos už banko paskolas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija skaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus. kompensacijas. yra įskaitomi į gamybos ir veiklos išlaidas.3. Esminis skirtumas tarp šių turto rūšių yra vertės perkėlimo į gaminamą produkciją būdas. Įmonių pajamos Įmonių pajamas sudaro realizavimo ir nerealizacinės pajamos. Tai suteikia įmonėms galimybę aktyviai panaudoti trumpalaikį turtą. ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai.3. Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija. komandiruočių ir panašios išlaidos.

tai gamybos išlaidų sudėtis. . struktūra. Todėl labai svarbu . Ne mažą įtaką turi ir gamybos ciklo trukmė bei sezoniškumas. gamybos išlaidų sudėtis ir struktūra. nutrūkti ekonominiai ryšiai. Didelę įtaką turi ir pirkimo bei realizavimo sąlygos.tiek jų trūkumas.tai materialinės vertybės..terminuoti indėliai. kad įmonėje atsargų apyvarta būtų kuo dažnesnė. 2. Trumpalaikio turto dydį įmonėje lemia gamybos apimtys.apyvartiniai VP. realizavimo sąlygos (periodiškumas. struktūrą. Gamybiniai veiksniai turi didžiausią įtaką formuojant trumpalaikį turtą . 12 - . atsiskaitymų formos. t. nes per kiekvieną atsargų apyvartą uždirbamas bendrasis pelnas. tuo produkcijos atsargos sandėlyje bus mažesnės ir įmonei nepritruks pinigų. . Atsargos . komplektiškumas). gamybos tipas ir profilis. Įvairių rūšių įmonėse priklausomai nuo gamybinių veiksnių. kad pinigai kuo greičiau atitektų jų gavėjui. Visų šių veiksnių analizė suteikia galimybę atskleisti rezervus TT apimčiai mažinti.lėšos kasoje ir bankuose. ekonominės sąlygos ir kai kurie vidiniai ir išoriniai veiksniai. kiek kartų per metus pasikeičia atsargos.skolos įmonei (debitinės skolos). pardavimo sąlygų ir naudojamų atsiskaitymų formų trumpalaikio turto sudėtis ir struktūra bus skirtinga ir įvairi. tuo jų reikės mažiau sukaupti.nebaigtoji gamyba. tiek jų perteklius neigiamai veikia įmonės rezultatus. Šios vertybės sunaudojamos gamyboje ir sudaro materialųjį produkcijos pagrindą ir įeina į produkcijos sudėtį. . Šis rodiklis įmonei yra svarbus. Mokėjimų drausmės nesilaikymas visada sukelia neplaninį turto perskirstymą. Formuojant TT dydį reikia rasti "aukso vidurį" .gatava produkcija. gamybos tipas. Kuo dažniau parduosime pagamintą produkciją. skirtos gamybos reikalams. Įmonei aktualu kuo greičiau gauti pinigus už parduotą produkciją. kiek kartų jos buvo parduotos ir vėl atkurtos. tuo daugiau reikia atsargų. Pusiausvyros pažeidimai sukelia daugybę neigiamų padarinių . Struktūra išreiškia trumpalaikio turto straipsnių lyginamąjį svorį bendroje jų sumoje.gali sutrikti įmonės veiklos ritmas. gaminamos produkcijos pobūdis ir pan. Trumpalaikis turtas pagal apyvartos pobūdį ir naudojimo paskirtį skirstomas į: apyvartinį finansinį turtą: .- Trumpalaikio turto sudėtimi laikoma jų suskirstymas pagal straipsnius ir parodo kokią apyvartos stadiją turtas aptarnauja. tačiau labai svarbu įmonei laiku įvykdyti savo įsipareigojimus. . gamybiniai. t.prekės skirtos perparduoti. Labai svarbu. Atsargų apyvartų skaičius per metus rodo.y. . Juo ilgesnis gamybos ciklas. Kuo dažniau gaunamos materialinės vertybės.parinkti optimalų TT dydį. jo padengimo šaltinius ir santykį tarp jų. nuotolis.y. nes didelė jų dalis būna nebaigtoje gamyboje. gaminamos produkcijos pobūdis ir pan. TT sudėčiai ir struktūrai nemažą reikšmę ir atsiskaitymų organizavimas. Skirtingą trumpalaikio turto sudėtį ir struktūrą lemia šie pagrindiniai veiksniai: 1. . TT dydis turi didelę įtaką įmonės finansinei padėčiai bei pelningumui. apyvartinį materialųjį turtą: . Atsiskaitymuose labai svarbu pasirinkti tinkamą atsiskaitymų formą.gamybos atsargos. gamybos proceso ypatumai. apyvartumui spartinti. 3. Žemės ūkio produkcijos gamyboje sunaudojama daug įvairių žaliavų ir medžiagų. todėl atsargų dalis trumpalaikio turto struktūroje yra didelė.

6 paveiksle. Trumpalaikės investicijos .tai pardavimui skirta pagaminta produkcija ir pirktos vertybės. atskirų asmenų skolos žemės ūkio įmonei ar ūkininkams.tai einamosios atsargos. galima išskirti šias trumpalaikio turto politikos rūšis: konservatyvioji.). rinkos vertybinių popierių ir atsargų kiekiu. kuri minimizuoja pinigus. Atsargos reikalingos įmonės nenutrūkstamam gamybos procesui užtikrinti. šis turtas tampa produkcija. Ji pavadinta agresyviąja todėl. Atsargos esti ir nebaigtoje gamyboje . Produkcija ir prekės . Agresyvioji trumpalaikio turto politika yra tokia. tampa trumpalaikės rizikos priežastimi. ilgi pirkėjų įsiskolinimo terminai.tai viena iš turto kitimo formų ir šios skolos per trumpą laiką virsta pinigais. didelis likvidaus turto kiekis tarsi atidedamas juodai dienai. Debitorinės skolos . Trumpalaikis turtas Agresyvioji politika Konservatyvioji politika 1. vertybinius popierius. Pinigines lėšas sudaro pinigai kasoje. Užbaigus gamybos ciklą. kad sudarydama galimybę gauti didžiausią pelningumą.6 pav. tokias atsargas. Konservatyvioji trumpalaikio turto politika pasireiškia palyginti dideliu laikomų pinigų. Šios skolos dažniausiai atsiranda dėl atsiskaitymų tvarkos.tai mažiausiai likvidus TT. kurios reikalingos atsiradus nenumatytiems sutrikimams (nenumatytam poreikiui). Nuosaikioji politika Trumpalaikis turtas Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai finansavimo šaltiniai Susikaupęs įsiskolinima s Komercinis (tiekėjų) kreditas Kredito institucijų paskolos Komerciniai vekseliai 1. Kalbant apie optimalaus trumpalaikio turto nustatymą. t. Debitorinės skolos .5 pav.tai gamyboje panaudotas turtas. Trumpalaikiai finansavimo šaltiniai 13 . Trumpalaikio turto politikos rūšys Pagrindiniai trumpalaikiai finansavimo šaltiniai pateikti 1. Įmonės debitoriais paprastai būna jos pagamintų prekių pirkėjai. lėšos bankų sąskaitose.tai kitų įmonių.Atsargos . Pirkėjų įsiskolinimas TT-e sudaro vis didėjančią dalį ir tai įtakoja augantis produkcijos pardavimas. Nuosaikioji trumpalaikio turto politika užima tarpinę padėtį tarp šių dviejų. gaunami pinigai.tai trumpiau nei vieneriems metams įsigyti vertybiniai popieriai ir juos pardavus. nes neatsižvelgiant į realius trumpalaikio finansavimo poreikius.y. pinigų ekvivalentai. bet dar netapęs produkcija. Įmonė turi turėti gamybą užtikrinantį atsargų kiekį . Ši politika vadinama konservatyviąja. agresyvioji ir nuosaikioji (1. atsargas bei pirkėjų įsiskolinimą. Įmonės priverstos turėti ir draustines atsargas.5 pav.

tai pirkėjų skolos tiekėjams. Tokius mokėjimų atidėjimus gali taikyti įmonės.7 paveiksle. Komercinis kreditas . Vieni verslininkai kredituoja kitus. Kadangi jos teikia tikslinį finansavimą. kad įmonė naudoja jų nuosavybę. kurioms būdinga ypač žema kreditavimo rizika. kai tiekėjai prekes parduoda skolon. nes atidėti mokėjimus prašo įmonės. Prailginus apmokėjimo terminą gaunamas papildomas finansavimas. jos įsiskolinimas tiekėjams lygus 30 000 Lt. perkanti produkciją skolon. nes jis atsiranda atliekant paprastas komercines operacijas. nematerialusis ir finansinis turtas. Grynasis pelnas yra kompensacija akcininkams už tai.3. įmonės įsiskolinimas tiekėjams savaime išauga iki 60 000 Lt. parduodančios skolon. Įmonė tokiais laikinai jai nepriklausančiais pinigais gali pasinaudoti. nuolaidą arba apmokėti visą kainą per 30 dienų. Trumpalaikės paskolos paprastai išduodamos 90 dienų.ar sutrumpinti apmokėjimo periodą ir pirkti su nuolaida. Nepaskirstytasis pelnas yra akcininkų nuosavybė.tai reiškia. Jei įmonė kasdien perka atsargų už 1000 Lt ir už jas sumoka praėjus 30 dienų po sąskaitos išrašymo dienos. Jei pardavimų ir nuo jų priklausanti pirkimų apimtis padvigubėja. Įmonės. Tada jos turi būti grąžinamos arba atnaujinamos. Tai didelių ir stiprių įmonių skoliniai pasižadėjimai. neto 30 . Komercinių vekselių terminas gali apimti nuo 2 iki 6 mėnesių. kurių finansinė būklė nepakankamai gera ir jos žino. 1. kad pirkėjas gali apmokėti sąskaitą per 10 dienų ir gauti 1 proc. kurią sudaro konkrečios kreditavimo sąlygos. bendra pirkimų apimtis .100 000 Lt. bet sumokama mažesnė suma už nupirktas žaliavas ir medžiagas. kol sueina jų apmokėjimo terminas. mokesčiai bei įmokos mokami nustatytais terminais. Paskolų kaina priklauso nuo skolininko ir ilgainiui kinta. tačiau komercinis kreditas visada susijęs su didesne rizika. priklauso paprastųjų akcijų savininkams. o pelnas.tai savaiminis finansavimo šaltinis. Pavyzdžiui. Skolinto kapitalo tiekėjams atlyginama palūkanomis. nes darbo užmokestis. gali pasirinkti .komerciniai vekseliai. Šios skolos atsiranda nuolat. Jos yra didesnės ir mažesnėms paskoloms.Susikaupęs įsiskolinimas . Pasinaudojus nuolaida sumažėja trumpalaikiai finansavimo šaltiniai.6. Komercinius vekselius paprastai naudoja tos įmonės. atidėdami sumokėjimo už prekes terminą. Gerai dirbančios įmonės turi galimybę atidėti sumokėjimo už prekes terminus. gali kilti rimtų likvidumo problemų. Tuo tarpu įmonė. Ilgalaikis turtas ir jo finansavimas Ilgalaikį turtą sudaro materialusis. ar prailginti apmokėjimo periodą ir mokėti visą kainą. dalis išlaidų lieka pastoviosios.tai įsiskolinimas darbuotojams už darbą ir mokesčių. turinčios gerą finansinę padėtį. kad banke šio kredito negaus. privilegijuotųjų akcijų savininkams – dividendais. nes gaunant ir aptarnaujant paskolas. Kredito institucijos yra antros pagal svarbą (po komercinio kredito) teikiant trumpalaikį finansavimą. tylus jų sutikimas arba atsisakymas suteikti paskolą skatina arba menkina potencialiai pelningas augimo galimybes. turi savo kredito politiką. Alternatyvus trumpalaikio finansavimo šaltinis . atskaičius mokesčius. įmokų skolos. Įmonės vadovai gali išdalinti pelną dividendais arba vėl 14 . Tuomet galutinis vekselio turėtojas pinigus gauna iš pradinio vekselio davėjo. Ilgalaikio turto finansavimo šaltiniai pateikiami 1. Šiais vertybiniais popieriais gali atsiskaitinėti keletas ar keliolika įmonių iki tol. Jeigu neigiamas požiūris į įmonę pasireiškia atsisakymu atnaujinti paskolą. Kreditavimo sąlygos yra 1/10. Rizikingiems skolininkams palūkanų normos yra didesnes. Komercinis kreditas .

Jeigu pelną nusprendžiama investuoti – tą reikėtų suprasti kaip akcininkų galimybę savo dividendus gauti ir investuoti pinigus į kitas akcijas. Ir vienu. Kai nuosavų šaltinių nepakanka ilgalaikiam turtui finansuoti. kurias lemia šios šakos specifika. grąžos iš daugumos žemės ūkio produktų gamybos investicijų. tenka išleisti naujos emisijos akcijas. naudojamas skolintas kapitalas. Išoriškai suformuotos nuosavybės kaina yra didesnė negu nepaskirstytojo pelno dėl naujų akcijų išleidimo. reikia laukti ilgai. nesuderinus terminų tenka arba refinansuoti paskolą (jei bankas sutinka). Naudojant skolintą kapitalą yra svarbu susieti skolų grąžinimo terminus su turto naudingo egzistavimo trukme. Verslą pradedančios individualios įmonės ir gyventojai pasitelkia asmenines santaupas. Todėl įmonė iš nepaskirstytojo pelno privalo uždirbti tiek. registravimo ir pardavimo išlaidų. pradedant grąžinti paskolą.investuoti į veiklą. Tačiau jei anksčiau minėtų šaltinių nepakanka. Ilgalaikio turto finansavimo šaltinis yra ir pajamos iš ilgalaikio turto pardavimo. o pavyzdžiui. arba mokėti delspinigius.per kurį nereikėtų grąžinti paskolos. 15 . obligacijas. Joms finansuoti tikslinga skolintis ilgesniam laikui ir susitarti su banku dėl lengvatinio periodo dvejų ar trejų metų . kurios tampa pirminiu ir svarbiausiu veiklos finansavimo šaltiniu. ir kitu atveju mažėja planuota investicijų grąža. Jeigu investuodama pelną įmonė negali užtikrinti savininkų reikalaujamo pelningumo. Tas pats klasifikavimo požymis taikytinas ir pajiniams įnašams. Leisdama naują akcijų emisiją. kiek uždirbtų akcininkai už alternatyviąsias investicijas su atitinkama rizika. Kai kurioms investicijoms finansuoti pakanka skolintis porai metų ir jau pirmaisiais metais galima grąžinti dalį ilgalaikės paskolos. nekilnojamąjį turtą ir pan. ji turi leisti jiems patiems investuoti į kitą turtą ir uždirbti reikalaujamą pelningumą. o priskaičiuotos palūkanos būtų kaupiamos ir sumokamos. Priešingu atveju. įmonė sukuria išorinį finansavimo šaltinį.

ilgalaikio turto nuoma. pirmasis finansavimo šaltinis yra nepaskirstytasis pelnas. 16 .ILGALAIKIAI FINANSAVIMO ŠALTINIAI PAGAL SUSIDARYMO VIETĄ VIDAUS IŠORINIAI Nepaskirstytasis pelnas Pajamos iš ilgalaikio turto pardavimo Akcijos ir pajiniai įnašai Asmeninės santaupos Dotacijos Ilgalaikės paskolos Obligacijos Ilgalaikio turto nuoma NUOSAVI SKOLINTI PAGAL NUOSAVYBĖS POBŪDĮ 1. Antra vertus. ji dotacijas gali susigrąžinti. Tačiau dotacijos paprastai skiriamos toms šakoms. Todėl šis finansavimo šaltinis turi ir skolintų finansavimo šaltinių bruožų. Ilgalaikiam turtui įsigyti gali būti skirtos dotacijos iš valstybės biudžeto ir tarptautinių fondų. nuomojamas ilgalaikis turtas yra kartu ir užstatas nuomotojui. kurios neturi vidinių finansavimo šaltinių. Trūkstant kapitalo. antrasis šaltinis būtų paskolos. Ji sumokama per keletą metų.ilgalaikį finansavimo šaltinį. o jų leidėjams . Ilgalaikių finansavimo šaltinių klasifikavimas Ilgalaikio turto finansavimo problemą šiuo metu bandoma spręsti ilgalaikio turto nuoma (lizingu). o joms plėtoti teikiamas prioritetas. Tačiau praktiškai.7 pav. jei įmonė dirba pelningai. nes traktuojamos kaip negrąžintina parama. suteikiantys jų turėtojams teisę į sutartyje numatytas palūkanas. Ir tik tuomet. Obligacijos . nevykdant įsipareigojimų valstybei. obligacijos. Teoriškai ilgalaikiam turtui finansuoti reikėtų ieškoti santykinai pigiausių šaltinių. Be to. Šis šaltinis yra brangiausias. Dotacijos yra nuosavas finansavimo šaltinis. Šio finansavimo šaltinio pranašumas yna tas.skolos vertybiniai popieriai. kai nepakanka skolinto kapitalo (dažniausiai dėl skolinto kapitalo tiekėjų apribojimų). įmonei tenka leisti naujos emisijos akcijas. kad iš karto nereikia didelės pinigų sumos objektams įsigyti.

7 paveiksle. Privatūs draudimo fondai 1. kad įvykus draudiminiam įvykiui. tuo pačiu tapdami našta visuomenei. o pardavėjas. Draudimo funkcijos Jei neegzistuotų draudiminė apsauga. gali jaustis saugiai. Skirtingai nuo kitų prekių rinkoje rizika yra “neigiama” prekė. apsidraudęs nuo rizikos. atsitikus draudiminiam įvykiui. Draudimo veikla yra reikšminga tiek atskiram asmeniui. netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo ir pasitikėjimo jausmu. kuria darbo vietas. Antra.4.4. Draudimas gali būti įvardijamas ir kaip specifinis sandoris. 17 . Draudimo esmė ir vaidmuo finansų sistemoje Draudimas išreiškia specifinius perskirstomuosius santykius. perkama ir parduodama rinkoje panašiai kaip ir kitos prekės. Draudimo funkcijos finansų sistemoje Tiesioginės Netiesioginės Žmonių gerovės palaikymo Papildomų darbo vietų sukūrimo Ūkio vystymosi ir klestėjimo Finansų ir kredito rinkos suaktyvinimo Kapitalo ir pajamų išsaugojimo Prevencinių priemonių pritaikymo skatinimo Kredito išsaugojimo 1. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą. dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą. pateiktas 1. Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai.1. Pirma. tiek ir valstybei. jam bus atlyginti nuostoliai. siekiant apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus bei atlyginti materialinę žalą įvykus nelaimingam atsitikimui. išreiškiantis rizikos pirkimą ir pardavimą.7 pav. už kurią moka ne pirkėjas. papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies vystymuisi. Tiesioginis ir netiesioginis draudimo vaidmuo pasireiškia per konkrečias funkcijas. yra patenkinamas dėl šio įvykio atsiradęs poreikis. kurių pagalba sudaromi ir naudojami tiksliniai pinigų fondai. Asmuo.1. Draudimo atveju rizika tampa savotiška preke. Draudimas dažnai būna ir pinigų kaupimo forma. Todėl socialiniu požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerovės palaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė.

2) susiję su kūno sužalojimais. sutuoktuvėmis. gimimu. už jų nesilaikymą paprastai įstatymuose yra numatomos atitinkamos sankcijos. Vakarų Europos valstybėse iš draudimo veikla besiverčiančių įmonių surinkti mokesčiai yra reikšmingas valstybinių biudžetų pajamų šaltinis. ir grynosios rizikos premija. Šį teisinį pagrindą turintys darbo saugos nurodymai dažniausiai būna privalomi visiems darbdaviams. reikėtų atsisakyti dalies pelningų projektų. jeigu neegzistuotų nekilnojamo turto. draudiminė apsauga gaisro. Pavyzdžiui.Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina ūkio vystymosi bei klestėjimo sąlyga. esančio kredito grąžinimo garantu. kreditų jiems finansuoti. Makroekonominiu požiūriu draudimas atlieka kapitalo bei pajamų išsaugojimo funkcijas. tiek visuomeninę gerovę. Visa tai sulėtintų šalies ekonomikos plėtrą. formos. Draudimo įmonės sukuria darbo vietas ir moka mokesčius į valstybės biudžetą. ruošiant būtinąsias darbo saugos taisykles. šakos ir grupės Draudimo objektu gali būti turtiniai interesai: 1) susiję su asmens gyvenimo trukme. pajamų iš krovinių pervežimo. Tokiu būdu draudimas. Draudimo pagalba patirti nuostoliai padengiami draudimo išmokomis ir įmonė gali greitai atkurti savo gamybines funkcijas. taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis. Draudiminio įvykio metu draudėjo turtui padaryta žala yra ne tik asmeninio. 1. teikiančiais finansavimo šaltinius valstybei ir privačiam sektoriui.signalizaciją turintiems automobilio savininkams yra taikomos bazinių draudimo įmokų tarifų nuolaidos. Draudimas atlieka ir kredito išsaugojimo funkciją.4. Draudimo bendrovės sukauptas draudimo įmokas investuoja į šalies vyriausybės ir verslo subjektų vertybinius popierius. bet ir visuomeninio gerbūvio sumažėjimo priežastis. Prevencinių priemonių pritaikymo skatinimas gali būti atliekamas keliais būdais. Nors draudimo kompensacijos išmokėjimas ir patenkina asmeninį po draudiminio įvykio atsiradusį jo poreikį. pasireiškia ne tik apsaugant fizinių ir juridinių asmenų interesus. o tuo pačiu. Hipotetinės paskolos taptų rizikingesnės bei jų išdavimas sumažėtų. tačiau makroekonominiu požiūriu nuostoliai lieka nekompensuoti.2. Draudimo objektas. prevencinių priemonių įsirengimą draudžiamuose objektuose. o visų pirma papildomų darbo vietų sukūrimą. kapitalo kaupimu. Todėl prevencinių (apsaugos) priemonių pritaikymo skatinimas yra dar viena svarbi draudimo veiklos pasekmė. Taip išsaugodama darbo vietas. remiantis ekvivalentiškumo principu. siekiant išvengti galimų nuostolių. automobilio vagystės tikimybę mažinančius įrengimus . o pajamų išsaugojimas yra darbo vietų išsaugojimo pasekmė. Jeigu nebūtų draudiminės apsaugos. stichinių nelaimių bei įvairių kitų galimų rizikų atveju. Draudimo įmonės naudoja ir taip vadinamąją tarifų politiką. jei neturėtų pakankamai pinigų remontui. Pagrindas nuolaidoms yra sumažėjęs individualių nuostolių matematinis vidurkis. 18 . Galimybė išvengti nuostolių ar bent jau jų atsiradimo tikimybės sumažinimas padeda išsaugoti tiek asmeninę. kaip perskirstomieji santykiai. skatinančią savanorišką. Jos tampa instituciniais investuotojais. Draudimo veiklos ir draudimo įmonių egzistavimas yra įvairios kvalifikacijos specialistų poreikio priežastis bei jų užimtumo garantas. Atskirai reikėtų paminėti netiesioginį draudimo veiklos egzistavimo poveikį ekonomikai. Per gaisrą apdegusi gamykla ilgą laiką negalėtų veikti. Visų pirma draudimo kompanijos pačios išleidžia ar bent jau dalyvauja atsakingų valstybinių įstaigų veikloje. Lygiai taip pat ir vartojimo kreditai būtų išduodami kur kas atsargiau. jeigu nebūtų gyvybės draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų. bet ir aktyviai dalyvaujant finansų bei kredito rinkoje.

4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui. Privalomojo draudimo rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu.8 paveiksle. taip pat žala. Draudimo šakos pagal LR draudimo įstatymą išskiriamos dvi: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. padaryta juridiniam asmeniui. patvirtintu draudimo sutartimi. Draudimo grupės pagal draudimo šakas pateiktos 1. naudojimu. 19 .3) susiję su turto valdymu. disponavimu. Draudimo formos yra dvi: privalomasis ir savanoriškasis.

ežerų.3. o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam 20 .4. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas).Ne gyvybės draudimas Gyvybės draudimas Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų Draudimas ligos atveju Sausumos transporto priemonių draudimas Geležinkelio transporto priemonių draudimas Skraidymo aparatų draudimas Laivų (jūrų. Draudėjo ir draudimo įmonės santykiai įforminami draudimo sutartimi.8 pav. Draudimo šakos ir joms priklausančios grupės 1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu. Draudėjo ir draudimo įmonės santykiai Draudėjo ir draudimo įmonės santykiai reglamentuojami LR draudimo įstatymu. upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas Turto draudimas nuo gaisro ir ar gamtinių jėgų Turto draudimas nuo kitų žalų Sutuoktuvinis ir gimimų draudimas Gyvybės draudimas Pensijų kaupimo veikla Vežamų krovinių draudimas Kredito draudimas Laidavimo draudimas Finansinių nuostolių draudimas Teismo išlaidų draudimas Pagalbos draudimas 1. ežerų. upių ir kanalų) draudimas Sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas Skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas draudimas Laivų (jūrų.

6) draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos. 3) nedraudiminiai įvykiai. 4) draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris. 7) draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai. kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį. Draudimo sutarties sudarymas įforminamas draudimo liudijimu (polisu). 8) draudimo sutarties galiojimo terminas. Jei gyvybės draudimo sutartyje numatytas draudimo sumos mokėjimas pasibaigus draudimo sutarties terminui. pavardė arba pavadinimas. naudos gavėjo vardas. 4) draudimo objektai. 11) netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus. 8) draudimo įmokų ir sumų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka ir atsakomybė dėl jų nesilaikymo. taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas. Gyvybės draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. 12) kitos draudimo sąlygos. sudariusio ar ketinančio sudaryti draudimo sutartį. 10) draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudiko antspaudas. 9) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai. Draudėjas. gavusi draudimo veiklos licenciją. Draudimo įmonė turi teisę reikalauti iš asmens. vykdanti draudimo. 5) draudimo sutarties galiojimo terminai. Valstybinė draudimo priežiūros komisija prie Finansų ministerijos gali nustatyti bendrąsias draudimo rūšies sąlygas. jeigu ši informacija susijusi su draudimo sutartimi. 7) žalos nustatymo tvarka. 11) draudėjo parašas ir antspaudas (kai draudėjas yra įmonė. Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nurodyta: 1) draudėjo prašymo forma ir turinys. 21 . Privalomojo draudimo rūšies taisykles reglamentuoja LR įstatymai. pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą arba apdraustą asmenį ar objektą. 12) draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data. 9) draudėjo parašas su įrašu. Jame turi būti nurodyta: 1) draudimo liudijimo (poliso) numeris. Draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo rūšies taisyklių pagrindu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimo sutartys.įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui arba asmeniui. įstaiga ar organizacija). apdraustojo. Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė. kuriomis draudikas privalo vadovautis. 2) draudimo įmonės pavadinimas ir buveinės adresas. kad draudėjas su draudimo rūšies taisyklėmis susipažinęs. 3) draudėjo. prieš sudarydamas draudimo sutartį. 6) draudimo suma. 2) draudiminiai įvykiai. 5) draudimo objektas. numatančios papildomas sąlygas. tokia draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. sudaręs su draudimo įmone sutartį ar esantis draudėju pagal įstatymą ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti draudimo išmoką atsitikus draudiminiam įvykiui. Draudėjas – asmuo. rengdamas draudimo rūšies taisykles. 10) draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos. pateikia draudikui prašymą.

Išnykus apdraustajam objektui. Draudėjas privalo laiku mokėti draudimo įmokas. tiesiogiai susijusias su draudiminiu įvykiu. draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Tokiu atveju atitinkamai sumažinama ir draudimo įmoka. draudimo sutartyje numatytais terminais privalo mokėti draudimo išmokas. draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokos. sveikatos. turi teisę visas ar dalį draudimo (perdraudimo) sutarčių sutarties pagrindu perduoti vienai ar keletui kitų draudimo įmonių. išmokėjusi draudimo išmoką. Draudimo įmoka mokama draudimo įmonei grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis. Sumažėjus draudimo rizikai. draudimo įmonė turi regreso teisę. jeigu draudėjas paskyrė tų išmokų gavėją. apgaulės būdu suklaidino draudimo įmonę. neviršydama draudimo išmokos. Nustačius. Padidėjus draudimo rizikai. kuri. Sudarydamas draudimo sutartį bei jos galiojimo metu jis privalo suteikti draudikui informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenį. draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai. kuria draudžiami turtiniai interesai. Draudimo įmokų mokėjimo terminai nustatomi draudimo sutartyje. į asmenį. Draudimo sutartyje galima numatyti atvejus. turi teisę nutraukti draudimo sutartį. jei tai numatyta draudimo sutartyje. taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis. jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. neviršydama bendro žalos dydžio. garbės ir orumo gynimu. kad draudimo sutartyje nurodyta suma viršija draudžiamo objekto vertę. kylančias iš draudimo sutarties. apdraustojo kaltės (tyčinės veikos). Atlyginusi draudėjui žalą. bet dar neįmokėjus draudimo įmokos. Apie ketinimą perduoti draudimo (perdraudimo) sutartis draudimo įmonė privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius. ar objektą. susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius. draudėjas apie tai privalo raštu pranešti draudimo įmonei. nurodydamas didesnę už tikrąją draudžiamojo objekto vertę ir tuo nepagrįstai padidindamas draudimo sumą. draudimo įmonė kartu perima teises bei pareigas.Draudimo įmonė privalo supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti draudėjui draudimo liudijimą (polisą) bei draudėjo pareikalavimu draudimo rūšies taisykles. įgyja šio turto savininko teises. ją sudarydamas. Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas privalo pateikti draudimo įmonei visus reikiamus dokumentus. Draudimo sutartis laikoma negaliojančia. Draudimo suma – draudimo sutartyje ar draudimo įstatymo nustatyta suma. Dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos neįtraukiamos į paveldimo turto sudėtį ir joms netaikomos paveldėjimo teisės normos. Draudimo įmonė. Draudėjas. Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje ar draudimo įstatymu nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę paslaugą. Jeigu draudiminis įvykis įvyksta pasirašius draudimo sutartį. susitarusi su draudėju ir atsižvelgdama į naujai atsiradusias aplinkybes. Perėmusi draudimo sutartis. jeigu draudėjas. nesutikęs su draudimo įmonės ketinimu perduoti draudimo (perdraudimo) sutartis. nustato didesnę draudimo įmoką. gavusi draudėjo sutikimą bei Priežiūros tarnybos valdybos leidimą. padarytą kito asmens. draudėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo įmokas. 22 . Draudimo įmonė turi teisę sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką: 1) jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo. kad dėl tų pačių rizikų draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone. kai draudimo įmonė atlygina draudėjo turėtas išlaidas. draudikas. draudimo sutarties šalys turi teisę reikalauti sumažinti draudimo sumą. Nepranešus apie padidėjusią riziką draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti. Draudimas padidintomis sumomis galimas tik siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo ir kai numatomas apdraudžiamo objekto vertės padidėjimas. išskyrus veiksmus. Įvykus draudiminiam įvykiui. prilygstančią apdrausto turto vertei. Draudimo įmonė. atsakingą už padarytą žalą.

išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas. ne gyvybės draudimo atveju draudimo įmokos negrąžinamos. įspėdama raštiškai kitą šalį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos. masinių neramumų. 3) jeigu draudėjas gavo visą ar dalinį žalos atlyginimą iš trečiojo asmens. Tretysis asmuo – asmuo. atsiradusius draudėjui siekiant sumažinti žalą ar jos išvengti. branduolinės energijos poveikio. 4) jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl karo veiksmų. draudėjui grąžinama: 1) ne gyvybės draudimo atveju – draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką. sudarydamas draudimo sutartį. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudimo įmonės reikalavimu. neviršijančią 30 proc. 2) gyvybės draudimo atveju – visos draudimo sutartyje numatytos išmokos ir piniginė kompensacija. naudos gavėjas ar tretysis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. draudimo sumos. Jeigu draudėjas pageidauja. bet kuris draudimo rūšies taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. 5) kitais draudimo sutartyje ir draudimo įstatymo numatytais atvejais. Jeigu draudėjas neatlieka šios pareigos. kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. ekspertų išvadomis (jei tai numatyta draudimo sutartyje). karo arba ypatingosios padėties įvedimo. draudėjas. kuri atsirado dėl pareigų neatlikimo. Draudimo sutartį nutraukiant draudėjo iniciatyva. kalto dėl padarytos žalos apdraustajam turtui. Gyvybės draudimo atveju grąžinamos visos draudėjo sumokėtos draudimo įmokos. Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas privalo laikytis draudimo įmonės nurodymų ir veikti siekdamas sumažinti žalą ar stengtis jos išvengti. tai draudimo įmonė turi teisę neatlyginti tos žalos dalies. 2) gyvybės draudimo atveju – draudėjo sumokėtos draudimo įmokos. Apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas fizinis asmuo.draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką. draudėjui grąžinama: 1) ne gyvybės draudimo atveju . kai draudiminio įvykio tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip tris mėnesius. Draudimo sutarties šalis. kuriam įvykus. kitos išmokos. draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką. kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje. Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje ar draudimo įstatyme numatytas atsitikimas. jei tai numatyta draudimo sutartyje. Draudimo sutartį nutraukiant draudimo įmonės iniciatyva. kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui. išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas. draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas. draudimo įmokoms ar draudimo sumoms apskaičiuoti reikalingus duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė. teisėsaugos organų dokumentais. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo. Draudiminį įvykį draudėjas turi pagrįsti jį patvirtinančiais dokumentais: draudimo įmonės ar jos įgaliotų asmenų surašytais draudiminio įvykio aktais. draudimo įmonė privalo išmokėti avanso draudimo išmoką. Draudėjas privalo pranešti draudimo įmonei apie draudiminį įvykį ir pateikti visą ir teisingą informaciją bei dokumentus. turi teisę nutraukti draudimo sutartį.2) jeigu draudėjas. išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas bei pagal tą draudimo sutartį mokėtas sumas. 23 . pateikė draudimo įmonei žinomai neteisingus. Draudimo įmonė atlygina draudimo sumos dydžio nuostolius. apdraustasis.

didelį nuostolių matematinį vidurkį bei draudimo sumą turinčios rizikos. ∗ galimybe nutraukti vykdomą draudimo veiklą tam tikroje draudimo grupėje ar teritorijoje. yra sunkiai prognozuojamos.4. Susidūrus lėktuvams. Gyvybės draudimo atveju draudėjui grąžinama sumokėtos draudimo įmokos. nes ji nebūtų pajėgi įvykdyti draudėjų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų. Draudimo įmonių vykdomai tiesioginio draudimo veiklai praktikoje gana dažnai yra taikomi įvairūs apribojimai. Jos priklauso nuo įvairių ekonominės. kad sėkmingais metais pirminis draudikas gaus kur kas mažesnį pelną.y. o nesėkmingais metais – kur kas mažesnius nuostolius negu būtų gavęs nevykdant perdraudimo veiklos. ∗ veiklos tęstinumo užtikrinimu katastrofinių nelaimių atvejais. jų sukeltų nuostolių dydžio bei įvairių kitų veiksnių. draudimo įmonei pažeidus sutarties sąlygas. Dažniausiai yra perdraudžiamos didelės. Tai leidžia draudimo įmonėms išlaikyti esamus bei pritraukti naujus klientus. apdraudusiai nuo minėtųjų pavojų. ∗ pajėgumų didėjimu. 4) mirus apdraustajam. ∗ informacijos gavimu ir perdavimu. Perdraudimo veikla Draudimo įmonės lygiai taip pat.y. atsiradus naujai neišgydomai ligai. 2) draudimo įmonei sumokėjus visas draudimo sutartyje numatytas išmokas. Veiklos rezultatų stabilumo didėjimas reiškia. kurios peržengia teisės aktais numatytus maksimalius vienos rizikos ar visų draudimo įmokų sumos dydžius. Turto bei civilinės atsakomybės draudimo grupėse neretai yra numatomas maksimalus vienos rizikos dydis bei didžiausia leistina visų surinktų draudimo įmokų suma. Tiesioginio draudimo veiklos metu iš draudėjų perimtos rizikos ar jos dalies draudimas kitoje draudimo įmonėje yra vadinamas perdraudimu.Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu. kadangi juos skaičiuojant yra atsižvelgiama į draudimo įmonės pajėgumą. kaip ir kiti ūkinės veiklos subjektai. Šie dydžiai skirtingoms draudimo įmonėms būna nevienodi. t. socialinės. Draudimo įmonės pelnas bei draudimo išmokų apimtys yra du artimai susiję dydžiai. draudžia su jų vykdoma veikla susijusias rizikas. ypatingai ne gyvybės draudimo grupėse. Viena draudimo įmonė kitoje draudimo įmonėje gali drausti tiek savo turtą. jei. technologinės bei teisinės aplinkos pasikeitimų. o ši draudimo įmonės veikla – perdraudimo veikla. 5) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. nuosavą kapitalą. tiek ir tiesioginio draudimo metu iš draudėjų perimtas rizikas. jei sutartyje nenumatyta kitaip. įvykus žemės drebėjimui. Draudimo sutartis pasibaigia: 1) draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokų. t. stichinių nelaimių dažnumo. kitiems draudimo įmonės veiklos rodikliams nekintant. Veiklos tęstinumo užtikrinimas katastrofinių nelaimių atvejais yra glaudžiai susijęs su dėl perdraudimo 24 . 6) kitais Civilinio kodekso nustatytais prievolių pasibaigimo atvejais. draudimo sutartyje numatytos išmokos ir piniginė kompensacija. Perdraudimo veikla suteikia draudimo įmonei galimybę perimti iš draudėjų net ir tokias rizikas. 3) likvidavus draudėją – juridinį asmenį – ir nesant jų teisių ir pareigų perėmėjų. Draudimo įmonės pelnas mažės. 1. ne gyvybės draudimo atveju draudėjui grąžinama sumokėtos draudimo įmokos. didės draudimo išmokų apimtys. tektų nutraukti savo veiklą.4. Perdraudimo veiklos reikšmė pasireiškia: ∗ draudimo įmonės veiklos rezultatų pastovumo didėjimu. Katastrofinės nelaimės gali paveikti įvairių draudimo grupių rizikas. Draudimo išmokų apimtys. išplitus epidemijai ir daugelio kitų katastrofinių nelaimių atveju draudimo įmonei.

Perdraudimo įmonių klientai yra didesnės ar mažesnės veikiančios pirminio perdraudimo įmonės. 408-412). Atskiros draudimo grupės. p. naudingą tiek pirminiams draudikams. tiek ir kitoms draudimo įmonėms. lyginant su dalies draudimo įmokų grąžinimu.. 2) Pirminio draudimo įmonė gali perdrausti visas iš draudėjų perimtas rizikas kitoje ar kitose perdraudimo įmonėse. Kartais yra priimami sprendimai ir dėl visiško draudimo įmonės veiklos nutraukimo ir įmonės turto likvidavimo. geografinio regiono ar visų draudimo įmonės rizikų perdraudimo procesas yra vadinamas portfelio perdraudimu (J. yra susijęs su žymiai mažesniais kaštais. be to. vykdydamos savo veiklą. Toks draudimo įmonių veiklos nutraukimas sukelia draudėjų nepasitenkinimą ir neigiamą draudimo priežiūros tarnybų reakciją bei vertinimą. Šis draudimo veiklos nutraukimo būdas yra žymiai patogesnis. kadangi katastrofos yra viena pagrindinių draudimo įmonės veiklos rezultatų nestabilumo priežasčių. Čepinskis ir kt. norinčios daugiau sužinoti apie atskirus ūkio subjektus bei jiems būdingą subjektyvią riziką. laiko bei kapitalo sąnaudų. nes nepažeidžia draudėjų interesų. Perdraudimo įmonės. sukaupia daug informacijos apie atskirus pirminių draudimo įmonių klientus – draudėjus. 25 . kad draudimo įmonės nusprendžia nutraukti tam tikros draudimo grupės rizikų draudimo ar tam tikrame geografiniame regione vykdomą draudimo veiklą. 1999. Praktikoje tokie sprendimai įgyvendinami dviem būdais: 1) Draudimo įmonė paskelbia nutraukianti savo veiklą ir grąžina draudėjams dalį iš anksto sumokėtų draudimo įmokų. ketinantiems pradėti vykdyti draudimo bei su juo susijusią perdraudimo veiklą naujoje draudimo grupėje. Praktikoje pasitaiko. įvairius perdraudimo būdus bei rizikos ir draudimo įmokų paskirstymo tarp pirminio draudimo ir perdraudimo įmonių metodus. Perdraudimo įmonės tuo būdu teikia informaciją.veiklos atsirandančiu draudimo įmonės veiklos rezultatų pastovumo didėjimu. Šis draudimo veiklos nutraukimo būdas brangiai kainuoja kiekvienai draudimo veiklą nutraukti nusprendusiai draudimo įmonei – dalies draudimo įmokų grąžinimas reikalauja didelių darbo.