19 STRAIPSNIS.

IKITEISMINIO TYRIMO TEISJAS Ikiteisminio tyrimo teisjas yra apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. 1. Ikiteisminio tyrimo teisjo procesini parejg vedimas yra viena i esmini baudiamojo proceso naujovi. tvirtint naujajame BPK. Ikiteisminio tyrimo teisju gali bti bet kuris apylinks teismo teisjas. Teism statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 17-649; ...; 2003, Nr. 42-1914) 15 str. 2 dalyje nustatyta: statym numatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisjo, vykdymo teisjo, taip pat kitas apylinks teismo kompetencijai statym priskirtas funkcijas." BPK nuostatos kaip tik yra statymo numatytas atvejis", kai apylinks teismo teisjas paskiriamas atlikti ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Tai reikia, kad ikiteisminio tyrimo teisjai nra atskira teisj korpuso ris. Tai tik apylinks teismo teisjai, atliekantys specifines pareigas, kurios yra tik procesins, o ne tam tikros pareigos teisjo karjeros poiriu. Toks teisjas taip pat gali nagrinti baudiamsias bylas kaip pirmosios instancijos teismo teisjas, jei tokiose bylose jis nedalyvauja ikiteisminio tyrimo teisju. Kokias funkcijas, bdamas ikiteisminio tyrimo teisju, toks teisjas atlieka priklauso nuo apylinks teismo pirmininko sprendimo. Rekomenduotina, kad dideliuose teismuose apylinks teismo teisj, paskirt ikiteisminio tyrimo teisjais darbo krv turt ir ga'tlt sudaryti vien tik ikiteisminio tyrimo teisjo pareig atlikimas. Pagal Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. lX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 48 str. 6 dal, apylinki teism pirmininkai, suderin su apygard teism pirmininkais, privaljo paskirti ikiteisminio tyrimo teisjus iki 2003 m. gegus 1 d. ir utikrinti, kad ikiteisminio tyrimo teisjai ias pareigas atliks ir ne darbo dienomis. 2. Ikiteisminio tyrimo teisjo procesins pareigos naujj BPK vestos remiantis Vakar Europos valstybi patirtimi. Daugelyje Vakar Europos valstybi toks pareignas procese dalyvauja nuo XIX a. ar XX a. pradios. Tiesa, jo galiojim apimtis skirtingose valstybse yra pakankami skirtinga. Lietuvoje pasirinktas pasyvaus ikiteisminio tyrimo teisjo modelis. Tai reikia, kad BPK numato, jog ikiteisminio tyrimo teisjas joki tyrimo veiksm inicijuoti negali ir proces yra traukiamas prokuroro nuoira. 3. Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai apibrti BPK 173 str.

21 STRAIPSNIS. TARIAMASIS
1. 2.

tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar

nusikalstam veik, arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas io Kodekso 187 straipsnyje numatytas praneimas apie tarim. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. LY-1496, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in,, 2003. Nr. 38-1734) redakcija)

3.

Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta neinoma, tariamuoju jis

pripastamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1496, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1734) redakcija)
4.

tariamasis turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo ar

pirmosios apklausos momento turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus; pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus bei sprendimus. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IK1496, sigal. 2003 m, gegus 1 d (in., 2003. Nr. 38-1734) redakcija) 1. tariamojo svoka naujajame BPK keiiasi i esms. Jei pagal anksiau galiojus kodeks tariamasis daniausiai trump laik bdavo proceso dalyvis (sulaikymo ar kardomosios priemons taikymo laikotarpiu), pagal naujj BPK vykstaniame procese tariamasis yra visos ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Buvusios tariamojo ir kaltinamojo procesins figros pagal naujj BPK vykstaniame procese susilieja viening tariamojo procesin figr. To paties asmens, apie kur manoma kaip apie nusikalstam veik padarius asmen, transformacijos i vieno statuso proceso dalyvio iek tiek kitok status turint proceso dalyv toje paioje proceso stadijoje naujasis BPK nenumato. 2. Komentuojamas straipsnis numato, kad asmuo tampa tariamuoju keturiais atvejais: 1) kai asmuo sulaikomas BPK 140 str. nustatyta tvarka; 2) kai asmuo apklausiamas BPK 188 str. ar 189 str. numatyta tvarka; 3) kai asmuo, kuriam suraytas praneimas apie tarim (r.BPK 187 str. komentar), aukiamas apklaus; 4) kai priimami prokuroro nutarimas ar ikiteisminio teisjo nutartis dl asmens pripainimo tariamuoju. Lyginant iuos atvejus su tariamojo svoka pagal ankstesn BPK, atkreiptinas dmesys, kad naujasis kodeksas neiskiria situacijos, kai tariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosios

priemons pritaikymo. Tai nereikia, kad asmuo, kuriam taikoma kardomoji priemon, nebus tariamuoju, tiesiog toks asmuo tariamuoju jau bus taps pagal vien i komentuojamo straipsnio 2 dalyje pamint atvej. Pirmuoju atveju tariamojo status asmuo gyja nuo faktinio sulaikymo momento, antruoju - nuo apklausos pradios, treiuoju atveju - nuo aukimo apklausai tariamuoju (r. BPK 182 str. komentar) isiuntimo momento. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytas ketvirtasis asmens tapimo tariamuoju atvejis yra iimtinis. Prokuroras nutarim ar ikiteisminio tyrimo teisjas nutart dl asmens pripainimo tariamuoju priima tik tuomet, kai tariamuoju asmuo negali bti pripaintas komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Toks nutarimas ar nutartis reikalingi imantis btin priemoni besislapstaniam asmeniui surasti, pavyzdiui, kreipiantis usienio valstyb su praymu iduoti i Lietuvos Respublikos pabgus asmen. Nutarimas ar nutartis priimami tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomen, rodani, kad asmuo galjo padaryti nusikalstam veik. 3. tariamuoju asmuo laikomas, kol: 1) suraomas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas dl proceso ubaigimo teismo baudiamuoju sakymu ar pagreitinto proceso ir asmuo tampa kaltinamuoju; 2) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas; 3) tarimas nepasitvirtina ir asmuo nra aukiamas dalyvauti procese kaip tariamasis, o ikiteisminis tyrimas jo atvilgiu nutraukiamas, nors procesas dl tam tikros veikos gali bti tsiamas. 4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje pateiktas tariamojo teisi sraas i esms identikas anksiau galiojusiame kodekse numatytam kaltinamojo teisi sraui. Daryti ypatingus pakeitimus priimant naujj kodeks nereikjo, nes kaltinamojo teisi sraas senajame BPK buvo iplstas ir suderintas su mogaus teisi apsaugai skirtais tarptautiniais dokumentais bei Konstitucija. 5. tariamajam suteikiamos teiss leidia iam proceso dalyviui bti proceso subjektu, o ne vien tik objektu, kuris tyrinjamas ir nagrinjamas. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje ivardintos teiss detalizuojamos kituose BPK straipsniuose. 6.tariamojo teis inoti, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra tariamas, realizuojama taikant BPK 187 str., kuris reglamentuoja praneimo apie tarim teikimo tvark. Praneimas apie tarim turi bti pakankamai konkretus: tariamasis turi aikiai inoti, dl kokios veikos padarymo jis tapo tariamuoju ir pagal koki BK norm ta veika kvalifikuojama (plaiau r. BPK 187 str. komentar}. 7.Teiss naudotis gynjo paslaugomis gyvendinimo tvark nustato BPK III skyriaus antrasis skirsnis (47-52 str.).

8. Parodymus tariamasis duoda apklausos (jos tvark nustato BPK 188, 189 str.) metu. Teissaugos pareignai privalo surengti bent vien tariamojo apklaus ikiteisminio tyrimo metu (r. BPK 188 str. komentar). Parodym davimas - taip pat tariamojo gynybos priemon. Antra vertus, visada btina turti omenyje, kad duoti parodymus yra tariamojo teis, bet ne pareiga. is romn teiss principas (nemo tenetur se ipsum accusare) nekvestionuojamas n vienoje demokratinje valstybje. Atsisakaniam duoti parodymus, kaip ir duodaniam melagingus parodymus, tariamajam dl to jokios sankcijos ar blogesn procesin padtis negali bti taikomos. BPK 188 str. 2 dalyje numatyta taisykl, kad tariamasis visada turi bti apklausiamas prie skiriant jam kardomj priemon. Taiau tai nereikia, kad jei nra manoma apklausti tariamojo, negalima sprsti kardomosios priemons jam taikymo klausimo. i taisykl turi bti suprantama kaip tariamojo interes apsaugos priemon, leidianti jam bandyti tikinti, kad kardomoji priemon neturt bti skiriama ar bt skiriama velnesn. Jei tariamasis slapstosi, pavyzdiui, yra ivyks usien, sumimo paskyrimo klausimas BPK 123 str. 2 dalyje nustatyta tvarka gali bti sprendiamas ir neapklausus tariamojo. 9. Teis pateikti reikmingus tyrimui dokumentus ir daiktus detalizuota BPK 98 str. Naudojimasis ia teise taip pat yra teiss gynyb realizavimo forma, kuria tariamasis naudojasi savo nuoira - tuo atveju, kai i tariamojo niekas nereikalauja daikt ir dokument, galini turti reikms nusikalstamos veikos tyrimui, pateikti tokius daiktus ar dokumentus tariamasis neprivalo. 10. tariamasis gali teikti vairius praymus: tiek tais atvejais, kai kodekse tai atskirai numatyta (pavyzdiui, BPK 50 str. 1 dalis, 178 str. 2 dalis ir kt.), tiek bet kuriuo kitu klausimu. U. tariamojo (kaip ir kit proceso dalyvi) teiss pareikti nualinimus realizavimo tvark nustato BPK ketvirtasis skirsnis (57-61 str.}. 12. Susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga tariamasis gali BPK !81 str. nustatyta tvarka. Atkreiptinas dmesys, kad naujasis BPK nenumato privalomos tariamojo supaindinimo su ikiteisminio tyrimo mediaga procedros: tariamasis gali su tokia mediaga susipainti, taiau ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras neprivalo organizuoti supaindinimo, jei tariamasis nepareikia atitinkamo noro {plaiau r. BPK 181 str. komentar). 13. Ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus bei sprendimus tariamasis gali apsksti BPK 62-65 str, nustatyta tvarka. ie BPK straipsniai nustato bendr skund padavimo ir j nagrinjimo ikiteisminio tyrimo metu tvark. Tam tikrais atvejais kodeksas numato speciali apskundimo tvark, pavyzdiui, nutart paskirti sumim tariamasis gali apsksti BPK 130 str. nustatyta tvarka. 14.Ikiteismin tyrim atliekantis pareignas ir ikiteisminio tyrimo teisjas, atliekantis proceso veiksmus

su tariamuoju, tur iaikinti tariamajam jo teises ir sudaryti slygas bei galimybes iomis teismis naudotis. 15. tariamasis, kaip ir viso proceso dalyviai, tur ne tik teises ir pareigas. Pagrindins tariamojo pareigos yra atvykti dalyvauti atliekant proceso veiksmus, netrukdyti procesui. Vengiantis atvykti tariamasis gali bti atvesdinamas (r. BPK 142 str. komentar). U trukdym atlikti proceso veiksmus tariamajam gali bti taikomos procesins nuobaudos, numatytos BPK 163 str. Taip pat gali bti skelbiama besislapstanio nuo teissaugos staig ir teismo tariamojo paieka. KALTINAMASIS Be to, nagrinjant byl teisme asmeniui, prie kur nukreipti kaltinimai, rungtynikai vykstaniame teismo procese yra reikalingos papildomos teiss: teis dalyvauti tiriant rodymus, teis pasakyti paskutin od ir kt. Pastarosiomis teismis naudotis ikiteisminio tyrimo stadijoje nemanoma, nes procedros, kurias atliekant tokiomis teismis galima naudotis, vykdomos tik nagrinjant i esms byl teisme. Taigi galimyb naudotis daugeliu teisi kaltinamj, kaip ir tariamj, galina bti procese ne objektu, o aktyviu subjektu. 3. Teis inoti, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, ir teis gauti kaltinamojo akto nuora praktikai yra vienos kaltinamojo teiss sudtins dalys, nes teis inoti apie kaltinim daniausiai realizuojama gavus kaltinamojo akto nuora. pareigojimas prokurorui isisti kaltinamojo akto nuora kaltinamajam tvirtintas BPK 220 str. 4 dalyje. BPK 239 str. numatytas kaltinamojo akto turinys. is straipsnis (BPK 219 str.) sukonstruotas taip, kad perskaiius akt bt nedviprasmikai aiku, kokios veikos padarymu ir pagal koki BK norm asmuo kaltinamas. Jei nagrinjant byl teisme kaltinim reikia pakeisti, apie toki galimyb kaltinamajam turi bti praneta BPK 256 str. nustatyta tvarka. Kiek kitaip realizuojama kaltinamojo teis inoti, kuo jis kaltinamas, tais atvejais, kai: 1) kaltinamasis aktas neraomas, o prokuroras nusprendia ubaigti proces baudiamuoju sakymu ar pagreitinto proceso tvarka; 2) byla nagrinjama privataus kaltinimo tvarka. Prokuroras pareikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu gali surayti tik tuo atveju, kai kaltinamasis tam neprietarauja (BPK 418 str. 3 d.). Tai faktikai reikia, nors BPK to tiesiogiai ir nenumato, kad prokuroras privalo su tariamuoju, kuris tuoj pat (prokurorui pasiraius mint pareikim) turi tapti kaltinamuoju, susitarti dl esmini io pareikimo turinio element. Tuo paiu tai reikia, kad kaltinamuoju tampantis asmuo, duodamas sutikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu, jau konkreiai suino, kuo jis bus kaltinamas.

Tuo atveju, kai prokuroras nusprendia proces ubaigti pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam turi bti teiktas prokuroro pareikimo dl proceso ubaigimo tokia procesine forma nuoraas. Tai numatyta BPK 427 str. 2 dalyje. Esant iam pareikimui kaltinamasis irgi suino, dl koki kaltinim byla perduodama teismui. Privataus kaltinimo tvarka nagrinjant byl kaltinamajam apie kaltinimo esm ir pobd praneama teikiant skundo ar pareikimo nuora, kuris turi bti isistas prie privalomai rengiam taikinamj posd (BPK 413 str. 1 dalis).
4.

BPK 237 str. nustato kaltinamojo teiss susipainti su byla tvark. Atsivelgiant tai, kad

naujajame BPK atsisakyta sovietinei baudiamojo proceso teisei bdingo supaindinimo su ikiteisminio tyrimo metu surinkta mediaga baigus ikiteismin tyrim instituto, daugiau reikms gauna komentuojama kaltinamoji teis. Tam tikrais atvejais kaltinamajam susipainimui su byla gali reikti nemaai laiko, todl BPK 240 str. 4 dalyje numatyta, kad bylos pradjimo nagrinti teisiamajame posdyje terminas gali bti nustatomas priklausomai nuo to, ar kaltinamasis (taip pat ir kiti proceso dalyviai) yra suspjs susipainti su bylos mediaga.
5.

Susipaindamas su byla kaltinamasis gali daryti reikiam dokument iraus ir kopijas (iskyrus

laikmen kopijas BPK 237 str. 1 dalis). Ira ir kopij darymo tvark nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija. 6.Kaltinamojo teis turti gynj realizuojama remiantis i esms tomis paiomis BPK nuostatomis, kurios reglamentuoja tariamojo teis naudotis gynjo paslaugomis. Skirtumas tik tai, kad gynjo funkcijos ikiteisminio tyrimo (ginant tariamj) ir bylos nagrinjimo teisme (ginant kaltinamj) stadijose dl skirtingos proceso stadij paskirties kai kuriais aspektais skiriasi. 7. Pateikti praymus kaltinamasis gali kaip ir tariamasis tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais (pavyzdiui, BPK 261 str. 2 dalis, 270 str. 1 dalis ir kt.), tiek dl bet kurio klausimo, ikilusio bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, kai BPK apie galimyb pateikti praym nekalba. Praym isprendimo tvark bylos rengimo nagrinti teisme metu nustato BPK 238 str. 8.Nualinimus kaltinamasis, kaip ir kiti bylos nagrinjimo teisme dalyviai gali reikti remdamasis BPK 267 str. bei III skyriaus ketvirtojo skirsnio (57-61 str.) nuostatomis. 9.Teis pateikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant, atsivelgiant pasikeitusi rodym samprat {apie rodym samprat pagal naujoji BPK r. 20 str. komentar), tiksliau turt bti formuluojama kaip teis pateikti teismui mediag (duomenis), kuri teismas gali pripainti rodymu, taiau toks

formulavimas komentuojamame straipsnyje bt per daug gremzdikas. Todl komentuojamame straipsnyje apie rodymus kalbama kaip apie kaltinamojo teikiamus duomenis, kuriuos teismas galbt pripains rodymais. i teis kaltinamasis gali realizuoti naudodamasis BPK 270, 275, 276, 279286,289-292 str. numatytomis galimybmis.
10.

Teis nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus i esms yra mintos teiss dalyvauti tiriant

rodymus sudtin dalis. Kaip atskira i teis minima todl, kad klausim udavimas rungtyniko tipo procese yra viena i pagrindini dalyvavimo tiriant rodymus form. Be to, teis uduoti klausimus kaltinimo liudytojams kaip atskira kaltinamojo teis yra minima ir ETK 6 str. 3 dalyje. Komentuojamame straipsnyje aptariama teis apibrta plaiau nei ETK. BPK 22 str., taip pat 275 str. suteikia teis kaltinamajam teismo proceso metu uduoti klausimus ne tik liudytojams, bet ir kitiems kaltinamiesiems, nukentjusiesiems, ekspertams ir specialistams. Atskira tvarka klausimai uduodami liudytojams, kuriems taikomas anonimikumas (r. BPK 282 str. ir io straipsnio komentar). 11. Teis duoti paaikinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl kit

nagrinjimo teisme dalyvi pareikt praym suteikia kaltinamajam teis: 1) duoti parodymus nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme (kaip ir tariamasis, kaltinamasis gali, bet neprivalo duoti parodymus); 2) pareikti nuomon dl kiekvienos reikmingos nagrinjant byl aplinkybs; 3) pasakyti savo nuomon dl kiekvieno kito bylos nagrinjimo teisme dalyvio pareikto praymo ir silyti teismui, kaip toks praymas turt bti isprstas.
12.

Nagrinjant byl teisme paprastai kaltinamojo interesus gina gynjas ir dalyvauti baigiamosiose

kalbose (pagal senj BPK jos vadintos teisminiais ginais) yra gynjo priederm. Tais atvejais, kai kaltinamasis nepageidauja, kad teisme jo interesus gint gynjas, taip pat kada teismas, remdamasis BPK 51 str., nenusprendia, kad gynjo dalyvavimas btinas, kaltinamasis pats turi teis sakyti baigiamj kalb. Tai yra numatyta ir BPK 293 str. 2 dalyje (apie baigiamj kalb turin r. BPK 293 str. komentar). 13. Kiekvienoje demokratinje valstybje, kurioje teismo procesas vyksta pagal panaias Lietuvos BPK numatytas taisykles, prie ieinant teismui pasitarim kambar priimti nuosprendio kaltinamajam suteikiama teis pasakyti paskutin od. Kaltinamasis kalba paskutinis todl, kad palankiausi kaltinamajam aspektai teismo procese bt paminti paskutiniai ir priimant nuosprend teismui jie galt daryti daugiau takos. Sakyti paskutin od kaltinamasis turi teis, bet ne pareig. Taiau net ir tuo atveju, kai kaltinamasis nenori sakyti paskutinio odio, teismas privalo pasilyti kaltinamajam ia teise pasinaudoti. Tvark, kaip kaltinamasis gali pasinaudoti ia teise, nustato BPK 294 str.

H.Teise apsksti nuosprendius ir nutartis kaltinamasis gali naudotis i esms tiek pat kaip ir kiti bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme dalyviai. Kaltinamasis gali apsksti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir nutart apeliacine bei kasacine tvarka, iskyrus nuosprendius ir nutartis, priimtus inagrinjus byl privataus kaltinimo tvarka (BPK 367 str. 3 dalis). Apeliacine ir kasacine tvarka negali bti skundiamos nutartys, pamintos BPK 318 str. 4 dalyje ir 367 str. 4 dalyje. Prietaravimai ioms nutartims gali bti nurodomi skunduose dl nuosprendio. BPK numatytais atvejais nutartis kaltinamasis, kaip ir kiti proceso dalyviai, gali apsksti specialia BPK X dalyje (439-442 str.) nustatyta tvarka. 15. Pirmosios instancijos teismui primus apkaltinamj nuosprend kaltinamasis tampa nuteistuoju, o primus iteisinamj nuosprend - iteisintuoju. Todl aukiau minta kaltinamojo teis apsksti nuosprend tiksliau galt bti vardijama kaip nuteistojo ar iteisintojo teis. Bet negalima teigti, kad komentuojamo straipsnio 3 dalis suformuluota klaidingai - tiesiog teksto taupumo sumetimais i teis rayta kaltinamojo teisi katalog. Terminas kaltinamasis" baudiamajame procese gali bti vartojamas ne tik kalbant apie pirmj instancij, bet ir platesne prasme. BPK normose, reglamentuojaniose proceso tvark vlesnse stadijose (apeliaciniame, vykdymo, kasaciniame procesuose), taip pat reglamentuojant bylos atnaujinimo procedras kalbama apie nuteistj arba iteisintj. Taiau nuteistasis ar iteisintasis gali bti pavadinti kaltinamuoju. 16.Kaltinamasis turi tas paias pareigas kaip ir tariamasis, t.y. pirmiausia pareig dalyvauti atliekant proceso veiksmus, netrukdyti procesui. Vengiantis atvykti teism kaltinamasis gali bti atvesdinamas BPK 142 str. nustatyta tvarka. U trukdym atlikti proceso Veiksmus kaltinamajam gali bti taikomos procesins nuobaudos, nustatytos BPK 163 str. Gali bti skelbiama besislapstanio nuo teismo tekinamojo paieka. 28 STRAIPSNIS. NUKENTJUSYSIS
1.

Nukentjusiuoju pripastamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizins,

turtins ar moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
2.

Nukentjusysis ir jo atstovas turi teis: teikti rodymus; pateikti praymus; pareikti

nualinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su byla; dalyvauti byl nagrinjant teisme; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus, taip pat apsksti teismo nuosprend ar nutart; pasakyti baigiamj kalb.

3. Nukentjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako u melagingus parodymus kaip liudytojas. 1. Nukentjusiuoju gali bti pripaintas tik fizinis asmuo. Nukentjs nuo nusikalstamos veikos juridinis asmuo baudiamajame procese gali bti tik civiliniu iekovu. Atkreiptinas dmesys, kad BPK pateikta nukentjusiojo svoka ne visikai sutampa su nukentjusio asmens svoka, vartojama BK. Nukentjusiu asmeniu pagal BK (pavyzdiui, 178, 179 str.) gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Baudiamajame procese juridinis asmuo taip pat gali bti civiliniu atsakovu ar asmeniu, traukiamu baudiamojon atsakomybn XXVIII skyriuje (387-391 str.) nustatyta tvarka.
2.

Nukentjusiojo status fizinis asmuo gyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktinis

pagrindas - nusikalstama veika asmeniui padaryta fizin, turtin ar moralin ala. Juridinis pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dl asmens pripainimo nukentjusiuoju. Skirtingai nuo seno kodekso, naujajame BPK atskirai nra reglamentuota pripainimo nukentjusiuoju procedra. Priimant atitinkam nutarim ar nutart turi bti duodama nuoroda komentuojam straipsn.
3.

Fizin ala - sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo suklimas ir pan.; turtin ala - pinig,

materialini vertybi, kitokio turto netekimas; moralin ala -- asmens orumo, jo garbs paeminimas, dvasini kani suteikimas. Asmuo, kuriam padaryta turtin ar neturtin ala (neturtins alos terminas dabar vartojamas civilinje teisje, todl BPK minima fizin ir moralin ala civilins teiss prasme gali bti vadinama neturtine ala), gali baudiamajame procese pateikti civilin iekin, tuo pat metu gyti ir civilinio iekovo status {plaiau apie alos ris r. BPK 109 str. komentar). Nukentjusiuoju, atsivelgiant Civilinio kodekso nuostatas, gali bti pripastamas, pavyzdiui, ne tik pavogto ar sugadinto turto (automobilio) savininkas, bet ir jo valdytojas. 4. Komentuojamame straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padaryt al. Nustatyti, ar i

tikrj buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos poymius, gali konstatuoti tik byl inagrinjs teismas nuosprendiu. iame straipsnyje tik kalbama apie iankstin manym, kad tam tikra veika buvo ir kad ji gali bti pripainta nusikalstama, o, pavyzdiui, ne administraciniu teiss paeidimu, i civilinio sandorio kylani pareig nevykdymu ar vien tik amoraliu poelgiu. 5. Nutarimas ar nutartis dl asmens pripainimo nukentjusiuoju priimami gavus atitinkam praym

arba pai teissaugos pareign ar teismo iniciatyva, pastariesiems nustaius, kad yra pagrindai asmen pripainti nukentjusiuoju.

6.

Nukentjusiuoju asmuo gali bti pripaintas nepriklausomai nuo jo amiaus, fizins ir psichins

bkls, pilietybs ir kit aplinkybi. Nepilnameio ar neveiksnaus asmens interesams baudiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal statym. Atstovas pagal statym kvieiamas dalyvauti procese BPK 53 str. nustatyta tvarka. Tokio atstovo teisin padt apibria BPK 54 str. 7. Jei asmuo, nukentjs nuo nusikalstamos veikos, mirta, jo kaip nukentjusiojo teises perima vienas i eimos nari (BPK 38 str.) ar artimj giminaii (BPK 15 str.) i asmen tarpusavio susitarimu, suderintu su byl tirianiais teissaugos pareignais. Jei ie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskirti atstov ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo prokuroras. Pirmenyb prokuroras turt teikti eimos nariams. Paaikjus, kad paskirtas asmuo netinkamai atlieka atstovo pareigas, prokuroras, teisminse stadijose - teismas gali atstov pakeisti.
8. Naujasis

BPK nukentjusiajam suteikia daugiau teisi nei j buvo numatyta anksiau galiojusiame

kodekse. Pats teisi katalogas, pateiktas komentuojamo straipsnio 2 dalyje, i esms liko nepasikeits. Taiau konkretizuojant tas teises atskirus proceso veiksmus reglamentuojaniomis normomis nukentjusio galimybi aktyviai dalyvauti procese yra daugiau. Tai padaryta numatant nukentjusiajam teises reikti nuomon dl priimam byloje sprendim, apsksti netinkamus, jo manymu, sprendimus ir kt. Nukentjusysis savo teises gali gyvendinti tiek asmenikai, tiek per atstov (BPK 53-56 str.) pastarj gali turti bet kuris, ne tik nepilnametis ar neveiksnus nukentjusysis.
9. Ikiteisminio

tyrimo metu nukentjusysis turi teis teikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus

(komentuojamame straipsnyje vartojamas isireikimas teikti rodymus" {apie rodym" bei reikming tyrimui ir nagrinjimui dokument ir daikt" santyk r. BPK 20 str. komentar ir 22 str. komentaro 9punkt). Nukentjusiojo teiss ikiteisminio tyrimo metu pateikti praymus, pareikti nualinimus, susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga, apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus, nutarimus ar nutartis i esms sutampa su analogikomis tariamojo teismis. Jomis nukentjusysis gali naudotis tokia paia tvarka kaip ir tariamasis, todl kalbant apie ias nukentjusiojo teises tinka BPK 21 str. komentaro 10-13 punktai. 10.Teismo proceso metu nukentjusysis turi teises teikti reikmingus bylai nagrinti dokumentus ir daiktus, pateikti praymus, pareikti nualinimus, teisme susipainti su byla, dalyvauti byl nagrinjant teisme, apsksti teismo nuosprend ar nutart, pasakyti baigiamj kalb. iomis teismis nukentjusysis i esms gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis, todl kalbant apie nukentjusiojo dalyvavim teismo proceso stadijose pagal prasm tinka BPK 22 str. komentaro 4, 5 ir 7-9 punktai. 11.Nukentjusysis baudiamajame procese taip pat privalo vykdyti pareigas. Pagal vykdytinas pareigas

nukentjusiojo teisin padtis labai panai liudytojo padt. Nukentjusysis, kaip ir liudytojas, privalo atvykti kvieiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesins tvarkos ir pan. U atsisakym ar vengim duoti parodymus nukentjusysis gali bti traukiamas atsakomybn pagal BPK 163 str., o u melaging parodym davim - baudiamojon atsakomybn pagal BK 235 str. Liudytojo teisin padt reglamentuojanios BPK nuostatos taikytinos nukentjusiojo atvilgiu ir tais atvejais, kai remiantis konkreia norma nukentjusysis neminimas, iskyrus atvejus, kai pagal normos prasm yra akivaizdiai aiku, kad ta norma nukentjusiajam negali bti pritaikyta.

78 STRAIPSNIS. LIUDYTOJAS Kaip liudytojas gali bti aukiamas kiekvienas asmuo, apie kur yra duomen, kad jis ino koki nors reikms bylai isprsti turini aplinkybi. 1. Liudytojas baudiamajame procese yra asmuo, kuris mat ar kitaip suvok (girdjo, liet, uuod ir

t.t.) su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareignams, prokurorui arba teismui. Liudytoju tampama nepriklausomai nuo mogaus valios, jam atsidrus situacijoje, kurioje vyksta nusikalstama veika ar kiti su ja susij vykiai. Todl liudytojas yra nepakeiiamas -jis negali toje paioje byloje turti kit procesini funkcij, iskyrus BPK 54 str. 3 dalyje numatyt iimt, kad tariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentjusiojo atstovas pagal statym gali bti toje paioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Taiau situacija sukuria tik potenciali galimyb tapti liudytoju, o procesin liudytojo status asmuo gyja nuo to momento, kada jis aukiamas apklausai. Liudytojo aukimo tvark ikiteisminio tyrimo metu nustato io kodekso 182 str., o bylos nagrinjimo teisme metu - 236 str. 2. Pagrindas aukti asmen liudytoju yra duomenys, kad jis ino kokias nors reikms bylai isprsti turinias aplinkybes. Toki duomen gali pateikti proceso dalyviai ir kiti asmenys, j galima gauti analizuojant dokumentus ir kitus turimus rodymus bei operatyvins veiklos rezultatus. Apie save gali praneti potencials liudytojai, siekiantys perduoti teissaugos institucijoms j turim informacij apie nusikalstamos veikos aplinkybes.
3.

statymas nenumato amiaus ribos, nuo kada asmuo gali bti aukiamas liudytoju. Prireikus

juo gali bti ir maameiai vaikai, ir gilios senatvs sulauk asmenys, jeigu jie sugeba suvokti bylai svarbius reikinius ir duoti apie juos teisingus parodymus. Nepilnamei liudytoj apklausos ypatumai aptarti io kodekso 186 str. Maameius apskritai nerekomenduojama aukti apklausai. Toki apklaus galima pateisinti tik iimtiniais atvejais, kada tikrai be to negalima apsieiti.

4.

Usienieiai ir asmenys be pilietybs gali bti aukiami liudytojais bendra tvarka. Usienio

pilieiai, kurie naudojasi diplomatins nelieiamybs teise, gali bti aukiami liudytojais tik j pai praymu arba gavus j sutikim per Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerij. Liudytoj ikvietimo i usienio ali tvark taip pat numato su tomis alimis sudarytos sutartys dl teisins savitarpio pagalbos.
5.

Kaip liudytojai gali bti aukiami asmenys, kuriems inomos rodintinos bylos aplinkybs dl

tarnybini ar kit pareig. Policijos ir kit ikiteisminio tyrimo staig pareignai gali paliudyti apie nusikalstamos veikos rengimo, padarymo ar slpimo, asmens sulaikymo, daikt ir dokument suradimo bei pamimo, kitas su tiriama veika susijusias aplinkybes, kurias jie patys stebjo ir suvok eidami savo tarnybines pareigas. Revizoriai ir auditoriai gali bti apklausiami apie j atlikt patikrinim eig ir rezultatus, medicinos darbuotojai - apie ligonio sveikatos bkl ir t.t. 6.Specialistai ir ekspertai negali bti liudytojais dl j turim speciali ini. Pastarj panaudojimo baudiamajame procese formos yra specialisto atliekamas objekto tyrimas, jo pateikiama ivada, paaikinimas, ir teismo ekspertiz, pateikiant ekspertizs akt. i form negalima pakeisti specialisto ar eksperto parodymais, apklausiant juos kaip liudytojus. Specialistas, pateiks savo ivad, ir ekspertas, pateiks ekspertizs akt, gali bti aukiami apklausai, bet ne kaip liudytojai, o BPK 284 bei 285 str. nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, kai teismas nusprendia, kad j parodymai btini ratu pateiktoms ivadoms paaikinti ar papildyti. 7. Liudytojas duoda parodymus apie nusikalstamos veikos vyk (laik, viet, padarymo bd), nusikalstam veik padariusius enis, nusikalstama veika padaryt al ir visas kitas jam inomas aplinkybes, turinias reikms bylai isprsti. Liudytoj galima apklaustiusti apie tariamj (kaltinamj) ir nukentjusj kaip asmenyb j tarpusavio santykius, paties liudytojo santykius su iais proceso dalyviais. Apklausiant liudytoj, galima isiaikinti jo paties psichologines avybes, jo poir byl ir kitus reikalingus jo parodym vertinimui duomenis. 8. Psichologiniu poiriu liudytojo parodymai yra anksiau gyt vaizdini (kartais ir garsini ar kit jutimini poji) atkrimas ir perdavimas bei ufiksavimas. Parodym teisingumas priklauso , nuo suvokimo tikslumo ir isamumo, geros atminties, sugebjimo perduoti ilaikyt informacij apklausos metu. Savo ruotu ie liudytojo gebjimai priklauso nuo jo fizins ir psichins sveikatos bkls, amiaus, isilavinimo, profesijos ir kit faktori, kuriuos reikia atsivelgti vertinant liudytojo parodymus.

9. Jeigu liudytojas ne pats mat ar kitaip netiesiogiai suvok jo pianeamus faktinius duomenis, jis turi nurodyti, i kur apie tai suinojo. Tokiu atveju privaloma nustatyti pirmin informacijos Aaltin (asmen, kuris apie tai pasakojo; dokument, kuriame apie tai [vrayta, ir pan.) ir tokiu bdu patikrinti liudytojo duotus parodymus, begalima liudyti remiantis anoniminiais ar kitokiais informacijos altiniais, kuri liudytojas negali atskleisti. Liudytojo parodymai turi bti pakankamai konkrets, kad juos b-lu galima neabejotinai susieti su rodinjamu vykiu. Jeigu parodymuose nra duomen apie vykio laik, viet ir pan., j negalima prisiimti leistinu panaudoti rodymu. 79 STRAIPSNIS. ASMENYS, KURIE NEGALI BTI LIUDYTOJAIS Liudytoju negali bti asmuo, kuris pagal sveikatos prieiros staigos paym arba teismo psichiatro ar teismo mediko ivad dl fizini ar psichini trkum nesugeba teisingai suvokti reikming bylai aplinkybi ir duoti dl j parodymus
1.

Komentuojamo straipsnio nuostatos taikomos asmenims, apie kuriuos yra duomen, kad jie gali sveikatos bkls. Asmens sveikatos bkl privalo nustatyti gydytojai,

inoti kokias nors reikms bylai isprsti turinias aplinkybes, taiau j negalima aukti kaip liudytoj dl j fizins ar psichins pateikdami sveikatos prieiros staigos paym arba teismo mediko ar teismo psichiatro ivad. Medikai konstatuoja fizini ar psichini sveikatos sutrikim, kurie kliudo teisingai suvokti reikmingas bylai aplinkybes ir duoti dl j parodymus, fakt, taiau jie negali nusprsti, ar tam tikr asmen galima aukti dalyvauti byloje kaip liudytoj. Tai yra teisinis klausimas, dl kurio sprendim turi priimti ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teisjas, pasiremdami gydytoj pateiktais medicininiais kriterijais ir visa kita byloje turima mediaga.
2.

Fiziniai trkumai - regjimo, klausos ar kit jutimo organ negalia, dl kurios asmuo negali matyti,

girdti ar kitaip suvokti bylai reikming aplinkybi. ie trkumai gali bti pastovs ir laikini, gali turti skirting intensyvum, bti susij su tam tikromis aplinkybmis (pvz., daltonizmas). J reikm priklauso ir nuo to, koki informacij siekiama gauti i liudytojo. Pvz., neregys gali paliudyti, k jis vykio metu girdjo ir uuod, o kurias liudytojas gali duoti parodymus apie tai, k jis mat. iems trkumams nustatyti nra btina kiekvienu atveju gauti specialisto ar eksperto ivad. Juos galima patvirtinti asmens invalidum paliudijaniais ir kitais medicininiais dokumentais. 3.Psichins sveikatos sutrikimams diagnozuoti ir oficialiai patvirtinti reikalingos specialios teismo psichiatrijos inios. Konstatuoti, kad liudytojas turi psichini trkum gali specialistas arba ekspertas. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Valstybs inios", 2003, Nr.

10-361) Sveikatos ministerija pareigota parengti ir patvirtinti Teismo ekspertizi darymo Valstybinje psichiatrijos ir narkologijos tarnyboje nuostatus. Aplinkybs, dl kuri asmenys negali bti apklausiami kaip liudytojai Kaip liudytojas negali bti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padaryt nusi-. kalstam veik; '-) teisjas apie teismo pasitarim kambario paslapt; 3) tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo atstovai - dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigas; 4) dvasininkai - dl to, kas jiems buvo patikta per ipaint; 5) vieosios informacijos rengjai, platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkai, urnalistai - dl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym sudaro informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka |. duoti parodymus. 1. Liudytojas paprastai apklausiamas apie kit asmen veiksmus. | Xpie save ir savo elges asmuo privalo liudyti tiek, kiek tai nra susij Su baudiamojo statymo numatytomis veikomis, kuri padarymas f1! Apklausiamajam asmeniui gali sukelti pavoj bti patrauktam bau-l'^iamojon atsakomybn. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. fg.dalyje tvirtintas draudimas versti asmen duoti parodymus Ii)ries save. Liudytojas pagal statym privalo aukiamas atvykti, duoti teisingus parodymus, o u melagingus parodymus atsakyti pagal 235 str. Tai yra prievartos elementai, kuriuos taikant asmeniui, itjlariamam padarius nusikalstam veik, jis bt veriamas duoti paro-Sfmus prie save. Tokia apklausa prietaraut Konstitucijai, suvaryt ^klausiamo asmens teis gynyb ir bt neteista. Todl asmuo, iris gali duoti parodymus apie savo paties padaryt nusikalstam ik, turi bti apklausiamas kaip tariamasis, o ne kaip liudytojas. l". 2. Teisjas neturi teiss atskleisti pasitarimo kamba-\o paslapi, todl jo negalima apklausti kaip liudytojo apie tai, buvo kalbama pasitarimo kambaryje kolegialiai priimant nuond, sprendim ar nutart. 3. Advokatros statymo 34 str. 2 punktas pareigoja advokat auti profesins veiklos metu jam patiktas inias. Baudiamojo proceso statyme numatytas draudimas aukti ir apklausti advokat Kaip liudytoj apie aplinkybes, kurias jis suinojo atlikimas gynjo pareigas, teisikai utikrina advokato ir jo ginamojo pokalbi turinio konfidencialum ir yra svarbi tariamojo bei kaltinamojo teiss gynyb

garantija. Todl tariamasis ir kaltinamasis gali patikti savo gynjui bet kuri informacij nesibaimindamas, kad jo praneti duomenys bus panaudoti prie j. Tai sukuria pasitikjimo atmosfer tarp gynjo ir jo kliento, be kurios nemanoma skminga gynyba. Tokie pat pasitikjimo santykiai reikalingi tarp nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo ir j atstov, kuriuos taip pat draudiama apklausti kaip liudytojus dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami atstovo pareigas. 4. Draudiama aukti ir apklausti kaip liudytojus dva sininkus dl to, kas jiems buvo patikta per

ipaint. i statymo nuostata taikytina ir t konfesij, kurios nepraktikuoja aikiai ireiktos ipainties procedros, dvasinink atvilgiu. Jeigu tikintysis savo religins bendruomens dvasininkui atskleidia tam tikras paslaptis ne ipainties, o kitokia dvasinio bendravimo forma, neleistina tok dvasinink apklausti kaip liudytoj siekiant atskleisti jam patikt paslapt. 5. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas (Valstybs inios", 2000, Nr. 75-

2272; 2003, Nr. 38-1732) suteikia urnalistams ir kitiems vieosios informacijos rengjams teis neatskleisti j gautos ir paskelbtos informacijos altinio. Todl baudiamajame procese draudiama apklausti vieosios informacijos rengjus kaip liudytojus, siekiant isiaikinti jiems informacij pateikusius asmenis. Taiau is imunitetas nedraudia vieosios informacijos rengjus apklausti kaip liudytojus, jeigu jie patys sutinka atskleisti savo informacijos altinius ir duoti apie tai parodymus. Be to, aikinant komentuojamo straipsnio 5 punkto turin, inotina, jog Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarimu pripaino, kad Visuomens informavimo statymo 8 str., tvirtindamas, kad vieosios informacijos rengjas, platintojas, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt neatskleisti informacijos altinio net ir tais atvejais, kai demokratinje valstybje informacijos altin teismo sprendimu atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, taip pat siekiant utikrinti, kad bt apgintos asmen konstitucins teiss ir laisvs ir kad bt vykdomas teisingumas, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 dalims, konstituciniam teisins valstybs principui, o tvirtindamas, kad vieosios informacijos rengjas, platintojas, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti informacijos altinio net ir teismui, nors informacijos altin atskleisti btina dl teisingumo, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. (Valstybs inios", 2002, Nr. 104-4675). Tai reikia, kad baudiamojo proceso metu teismas gali nusprsti, jog liudytojo imunitetas komentuojamo straipsnio 5 punkte ivardintiems asmenims gali bti netaikomas, jei tai btina saugant ypa svarbius interesus.
6.

Baudiamojo proceso statymas nenumato koki nors speciali taisykli apklausiant kaip

liudytojus asmenis, kurie disponuoja valstybs ar tarnybos paslaptimis. i paslapi samprat, informacijos slaptinimo ir atskleidimo tvark, leidim dirbti ar susipainti su paslaptimis idavimo ir kitas specifines ios srities taisykles numato Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas (Valstybs inios", 1999, Nr. 105-3019). Jeigu liudytojo apklausa susijusi su valstybs ar tarnybos paslaptimi, reikia laikytis io statymo reikalavim. To nesilaikant liudytojas bt veriamas padaryti baudiamajame statyme numatytas nusikalstamas veikas: valstybs paslapties atskleidim (BK 125 str.), neteist tarnybos paslapties atskleidim (BK 297 str.) ir kt. Tai neleistina, nes rodymus baudiamojo proceso metu galima rinkti tik teistomis priemonmis.
7.

Baudiamojo proceso statyme taip pat nieko nepasakyta apie medik, privalani saugoti savo

profesines paslaptis, apklausos ypatumus. Medicinos darbuotoj pareig ilaikyti paslaptyje informacij, sudarani medicinin paslapt, numato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymo (Valstybs inios", 1994, Nr. 63-1231; 2003, Nr. 38-1717) 52 str., Psichikos sveikatos prieiros statymo (Valstybs inios", 1995, Nr. 53-1290; 2003, Nr. 38-1689) 44 str., Sveikatos prieiros staig statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 66-1572; 2001, Nr. 97-3419) 45 str., Gydytojo medicinos praktikos statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 102-2313; 2001, Nr. 39-1352) 18 str. ir kiti norminiai aktai. Pagal Sveikatos sistemos statymo 52 str. 3 d. medicinin paslaptis gali bti atskleista statym numatytais atvejais. Konkrets asmens sveikatos paslapties kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodio 16 d. sakymu Nr. 552 (Valstybs inios", 1999, Nr. 109-3195). Jame nurodyta, kad konfidencialumo reikalavimas sveikatos prieiros darbuotojams netaikomas, kai informacija teikiama teismui ar kitoms valstybs institucijoms, kurioms teis gauti toki informacij suteikia Lietuvos Respublikos statymai (5.2.5 punktas). Gavusios informacij institucijos sipa reigoja saugoti asmens sveikatos paslapt (minto sakymo 6 punktas). 8. Bet kuriuo atveju, kai baudiamajame procese susiduriama su btinybe atskleisti kurias nors paslaptis, reikt gerbti i paslapi saugotoj interesus ir imtis priemoni, kad informacija apie paslaptis nebt vieinama. Tokiais atvejais atitinkam liudytoj apklausa turt vykti nevieame teismo posdyje, kad j pateikiamos informacijos atskleidimas neprietaraut valstybs, tarnybos, profesins ar komercins paslapties saugojimo interesams (ir. BPK 9 str. 1 d. komentar).

81 STRAIPSNIS. LIUDYTOJO TEISS Liudytojas turi teis:

1)

duoti parodymus savo gimtja kalba ir naudotis vertjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam

nesuprantama kalba;
2)

susipainti su savo parodym protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas;

3) prasyti, kad bt daromi jo parodym garso ir vaizdo raai; 4) pats surayti parodymus; 5) statym nustatytais pagrindais ir tvarka prayti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; 6) gauti turt ilaid atlyginim.

1.

Lietuvos Respublikoje baudiamasis procesas vyksta valstybine (lietuvi) kalba (ir. BPK 8

str. komentar). Tai reikia, kad liudytojo apklausa vyksta lietuvi kalba, o nemokaniam valstybins kalbos asmeniui utikrinama teis duoti parodymus savo gimtja kafba nemokamai naudojantis vertjo paslaugomis. Jeigu nra galimybs pakviesti vertj, mokant gimtj liudytojo kalb, turi bti utikrinamas vertimas kit kalb, kuri liudytojas moka.
2.

odiu liudytojo duodami parodymai uraomi jo apklausos protokole. Liudytojas turi teis

pats perskaityti savo parodym raus protokole arba iuos raus jam perskaito protokol suras asmuo. Susipains su protokolu liudytojas gali prayti, kad jo parodym raai bt pakeisti ar patikslinti. Toks liudytojo praymas privalomai raomas protokol, tiksliai nurodant liudytojo suformuluotus pakeitimus bei pataisas.
3.

Liudytojas turi teis prayti, kad jo apklausa bt fiksuojama darant garso ir vaizdo raus.

Atsisakymas patenkinti liudytojo praym turi bti formintas priimant ikiteisminio tyrimo pareigno arba prokuroro nutarim arba teisjo nutart. Garso ir vaizdo raymas yra papildomi liudytojo parodym fiksavimo budai, kurie nepakeiia parodym protokolavimo. Padaryti garso ir vaizdo raai pridedami prie liudytojo apklausos protokolo. Susipaindamas su protokolu liudytojas turi teis iklausyti ir perirti garso bei vaizdo raus. Liudytojo pareikti pakeitimai ir pataisos turi bti raomi fonogram ir vaizdo rao juostel.
4.

Liudytojas visada apklausiamas odiu. Negalimajam paiam surayti, kjis ino apie bylos

aplinkybes. Tik po odins apklausos liudytojui suteikiama teis paiam surayti protokole savo parodymus. Tai yra liudytojo teis, todl negalima jo versti paiam surayti parodymus, kai jis to nenori.
5.

Jeigu liudytojui, kuris dav parodymus tiriant ar nagrinjant baudiamj byl dl sunkaus

nusikaltimo, atsiranda realus pagrindas manyti, kad gresia pavojus jo gyvybei ar sveikatai, jo turtui, jo

konstitucinms teisms ir laisvms, jis turi teis kreiptis su praymu Vidaus reikal ministerijos Policijos departamento ar miesto (rajono) policijos komisariato vadov, generalin prokuror ar jo pavaduotojus, apygardos vyriausij prokuror ar jo pavaduotojus, apylinks vyriausij prokuror dl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemoni skyrimo. i priemoni skyrimo ir naudojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso bei operatyvins veiklos dalyvi, teisingumo ir teissaugos institucij pareign apsaugos nuo nusikalstamo poveikio statymas (Valstybs inios", 1996, N r. 20-520; 2003, Nr. 38-1686). Daugiau apsaugos priemoni realizavimo galimybi nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Estijos Respublikos Vyriausybs ir Latvijos Respublikos Vyriausybs sutartis dl bendradarbiavimo vykdant liudytoj ir nukentjusij apsaug" (Valstybs inios", 2001, Nr. 49-1705) bei kitos tarptautins sutartys dl teissaugos institucij bendradarbiavimo. Be to, siekiant apsaugoti liudytoj nuo nusikalstamo poveikio, baudiamojo proceso statyme numatyta galimyb jam taikyti anonimikum (ir. BPK 198-204, 282 str. komentarus). 6.Liudytojas turi teis gauti jo kelions ikvietimo viet ir gyvenimo joje ilaid atlyginim. Atlyginimo tvark reglamentuoja BPK (ir. BPK 103-105 str. komentarus) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 25 d. nutarimas Nr. 524 Dl liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertjams imoktin sum dydio nustatymo ir apmokjimo bau diamajame procese ir administracini teiss paeidim teisenoje tvarkos patvirtinimo" (Valstybs inios", 2003, Nr. 40-1843).

82 STRAIPSNIS. LIUDIJIMO YPATUMAI

1.

Respublikos Prezident jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisjas Respublikos

Prezidento rezidencijoje. teismo posd Respublikos Prezidentas neaukiamas.

2.

tariamojo ir kaltinamojo eimos nariai ar artimieji giminaiiai gali neduoti parodym arba

neatsakyti kai kuriuos pateiktus klausimus.

3.

Dl iskirtins aukiausiojo valstybs pareigno padties Respublikos Prezident galima

apklausti tik esant jo paties sutikimui. Tai turt bti raytinis sutikimas, kuris byloje dokumentikai patvirtint tokio sutikimo buvim ir apklausos teistum.
4.

Apklausti Respublikos Prezident gali tik ikiteisminio tyrimo teisjas. Tai turt bti to

apylinks teismo, kurio teritorijoje vyksta bylos tyrimas, ikiteisminio tyrimo teisjas.

5.

Respublikos Prezidentas nra aukiamas apklaus bendra tvarka. Prezidentui sutikus,

apklausa turi vykti jo rezidencijoje i anksto suderintu laiku. Atliekant apklaus prokuroras privalo dalyvauti, o gynjas - turi teis (r. BPK 184 str. komentar).
6.

Respublikos Prezidentas nra aukiamas teism. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo

teisjui, balsu perskaitomi tiriant rodymus teismo posdyje. Atsivelgiant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 3 dalies d" punkt, kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teis apklausti kaltinimo liudytojus arba, kad tie liudytojai bt apklausti, kaltinamajam turt bti leidiama ratu pateikti klausimus iimties tvarka apklausiamam liudytojui, analogikai, kaip numatyta apklausiant liudytoj, kuriam taikomas anonimikumas (r. BPK 282 str. 3 dalies komentar). Demokratinje visuomenje reikalavimas, kad asmuo liudyt prie jam artimus mones, laikomas amoraliu ir nepriimtinu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 dalyje tvirtintas draudimas versti duoti parodymus prie savo eimos narius ir artimus giminaiius. Baudiamojo proceso statymas tariamojo (kaltinamojo) eimos nariams ir artimiesiems giminaiiams suteikia iuo Atvilgiu imunitetjiems leidiama atsisakyti duoti parodymus arba ; neatsakinti kai kuriuos pateiktus klausimus. Turi bti paaikinama ; teis pradedant toki asmen apklaus ir utikrinama galimyb ta i teise realiai pasinaudoti. eimos nariais laikomi kartu su asmeniu gyvenantys tvai (tviai), , Vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat asmens |'Sutuoktinis arba tas mogus, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai (plaiau r. BPK ;' 38 str. komentar). Artimieji giminaiiai yra tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, f; seserys, seneliai ir vaikaiiai (r. BPK 15 str. komentar). 83 STRAIPSNIS. LIUDYTOJO PAREIGOS IR ATSAKOMYB 1. Kiekvienas aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo

pareign, prokuror ir teism bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam inoma apie reikms bylai isprsti turinias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareign,

prokuror ar teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali bti taikomos io Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos priemons. 3.Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisjas ar teismas

j taip pat gali paskirti io Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatyt aret. 4. U melaging parodym davim liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo

kodekso 235 straipsn.

1.

Liudytojo pareig vykdym utikrina statymo numatytos .procesins prievartos priemons (ne

administracins nuobaudos), kurias numato BPK 142 ir 163 str.

2.

Jeigu asmuo, aukiamas kaip liudytojas, be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio

tyrimo pareign, prokuror ar teism, jis gali bti atvesdinamas. Dl to ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras priima motyvuot nutarim, o ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas - nutart. Liudytoj atvesdina policija (r. BPK 142 str. komentar). 3. Pateisinamomis neatvykimo prieastimis, dl kuri liudytojas atleidiamas nuo procesins (ir. j komentar).

prievartos priemoni taikymo, pripastamos svarbios asmens nedalyvavimo baudiamajame procese prieastys, nurodytos BPK 37 str. 4.

Jeigu liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar

teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, jis gali bti nubaustas iki 30 minimali gyvenimo lygi (MGL) dydio bauda. Apie baudos paskyrimo tvarkai/-. BPK 163 str. komentar. 5. Liudytojo atsisakymas duoti parodymus pasireikia tuo, kad ikviestas apklausai liudytojas

nesutinka papasakoti apie jam inomas bylos aplinkybes ir tokiu bdu atsisako atlikti savo pareig. Teistu pagrindu asmuo gali atsisakyti liudyti, kai statymas jam suteikia imunitet arba atleidia nuo pareigos liudyti (ir. BPK 79, 80, 82 str. komentarus). Jeigu liudytojas atsisako duoti parodymus dl to, kad yra baugintas, reikia paalinti tokios baims prieastis ir sprsti klausim dl apsaugos nuo neteisto poveikio liudytojui paskyrimo. 6. pan. 7.Jeigu liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta teism arba teisme atsisako ar vengia duoti parodymus, jam gali bti paskirtas aretas iki vieno mnesio. Aret gali paskirti tik teisjas ar teismas BPK 163 str. nustatyta tvarka. 8.Liudytojas, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu arba teisme dav melagingus parodymus, gali Liudytojo vengimas duoti parodymus pasireikia jo neatvykimu be svarbios prieasties apklaus,

ligos simuliavimu, slapstymusi ivykstant i nuolatins gyvenimo vietos, atsisakymu priimti aukim ir

bti baudiamas pagal BK 235 str. 1 dal iki 2 met laisvs atmimu, o jeigu melagingi parodymai buvo duoti kaltinant asmen sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 235 str. 2 dal numatyta bausm iki 5 met laisvs atmimo. Liudytojas neatsako u melaging parodym davim, jeigu turjo teis atsisakyti duoti parodymus, taiau prie apklaus nebuvo su ia teise supaindintas. Melagingais laikomi parodymai, kai jie visikai ar i dalies neatitinka tikrovs, j smoningai ikraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojanius faktus ir pateikia igalvotus duomenis. i veika pasireikia tik tiesiogine tyia. Parodymai nra melagingi, jeigu liudytojas siningi klydo duodamas parodymus.

184 STRAIPSNIS. EKSPERTAS 1. Ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis reikiam speciali ini ir raytas Lietuvos Respublikos ekspert sra. 2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspert srae nra reikiamos specialy-%$s ekspert, ekspertu gali bti skiriamas ekspert sra neraytas asmuo. 3. Prireikus ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis teise bti ekspertu Europos Sjungos valstybje narje arba valstybje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisins pagalbos sutart. 1. Ekspertas baudiamajame procese yra speciali ini turintis I asmuo, kur ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas statymo nustatyta | tvarka paskiria atlikti ekspertiz. s. 2. Speciali o s inios- isilavinimo ir specialaus pasirengimo K arba profesins veiklos dka gytos isamios mokslo, technikos, meno j ar bet kokios kitos moni veiklos srities inios, reikalingos eksperti-| jeei atlikti. 3. Paprastai ekspertu gali bti skiriamas asmuo, raytas Lietuvos Respublikos ekspert sra. j

raomi ekspertai, dirbantys teismo, ekspertizs staigose ar j padaliniuose, kuri pagrindin paskirtis atlikti paskirtas ekspertizes. iuo metu ms alyje yra tokios ekspertizs staigos: Lietuvos teismo ekspertizs centras, Policijos departamento Kriminalistini tyrim centras, Teismo medicinos institutas, Valstybin teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos departamento Pinig ekspertizs skyrius, Muitins laboratorija, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie VRM Gaisrini tyrim centras.

4.

Asmuo, siekiantis tapti ekspertu, privalo: turti auktj isilavinim, tinkant pasirinktai

eksperto specializacijai; ilaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzamin, kurio program tvirtina ekspertizs staigos vadovas; ilaikyti teisini ini egzamin pagal teisingumo ministro patvirtint teisini ini program asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais; bti neteistas u labai sunk ar sunk nusikaltim, taip pat u nusikaltim teisingumui, valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams. Reikalavimas ilaikyti eksperto kvalifikacijos egzamin netaikomas asmenims, kuriems statym ar kit normini akt nustatyta tvarka tam tikros srities inovo kvalifikacij suteik kitos valstybs institucijos. Tokie asmenys Lietuvos Respublikos ekspert sra raomi Teismo ekspertizs statymo nustatyta tvarka (r. BPK 85 str. komentar).
5.

Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama vadovaujantis Teismo ekspertizs statymo 6 str.

reikalavimais (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4969).

6.

Tais atvejais, kai reikia atlikti unikali ekspertiz (pavyzdiui, menotyros ekspertiz) ir tokios

specialybs eksperto nra Lietuvos Respublikos ekspert srae arba reikiamos specialybs ekspertas yra ekspert srae, taiau jis gali bti nualintas, taip pat atsiradus kitokioms svarbioms prieastims ekspertu gali bti skiriamas ekspert sra neraytas asmuo. 7.Atlikdamas teismo ekspertiz, ekspertas yra nepriklausomas. Savo ivadas jis teikia remdamasis tik specialiosiomis iniomis ir atlikt tyrim rezultatais. Ekspertas atlieka ekspertiz ir duoda ivad savo vardu, u kuri pats atsako. Baudiamojo proceso statymas nenumato ekspertizs atlikimo ir ivad davimo juridinio asmens vardu. Ekspertas gali bti nualinamas BPK 57-60 str. numatyta tvarka. 8. Europos Sjungos valstybs nars arba valstybs, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi teisins pagalbos sutart, ekspertui galima pavesti atlikti ekspertiz, vadovaujantis BPK IV skyriaus bendrosiomis nuostatomis, numataniomis Lietuvos Respublikos teism ir prokuratros susiinojim su usienio valstybi staigomis ir tarptautinmis organizacijomis. 85 STRAIPSNIS. LIETUVOS RESPUBLIKOS EKSPERT SRAAS ^"Asmenys Lietuvos Respublikos ekspert sra raomi statym sustatyta tvarka. llL \ Lietuvos Respublikos ekspert sra rayti ekspertai yra spti dl atsakomybs u melagingos ivados pateikim ir proceso metu atskirai nespjami.
1.

Asmenys Lietuvos Respublikos ekspert sra raomi Teismo ekspertizs statymo nustatyta

tvarka. 2003 m. balandio 18 d. teisingumo ministro sakymais patvirtinti Teismo ekspert veiklos koordinavimo tarybos nuostatai, Lietuvos Respublikos teismo ekspert srao sudarymo ir tvarkymo tvarka bei Teisini ini programa asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais (Valstybs inios", 2003, Nr. 39-1795, 1796, 1797).
2.

Turintis kvalifikacins komisijos iduot teismo eksperto kvalifikacijos paymjim asmuo gyja

teis per vienerius metus nuo paymjimo idavimo dienos kreiptis teisingumo ministr su praymu rayti Lietuvos Respublikos ekspert sra. Jeigu asmuo be svarbios prieasties praleido termin, jis privalo pakartotinai ilaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzamin tam, kad vl galt gyti teis bti raytas ekspert sra. Teisingumo ministras per trisdeimt dien nuo praymo gavimo dienos prisaikdina ekspert ir rao j ekspert sra. Jeigu asmens praymas nepatenkinamas, jis turi teis kreiptis teism. 3. Ekspertas, prisieks raant Lietuvos teismo ekspert sra, atleidiamas nuo priesaikos teisme

ir laikomas sptu dl atsakomybs u melagingos ivados pateikim, todl ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinjant byl teisme atskirai nespjamas. 87 Straipsnis. Eksperto pareigos ir atsakomyb 1. Ekspertas privalo aukiamas atvykti teism ir pateikti nealik ivad jam pateiktais klausimais. 2. Ekspertui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be | teisto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali boti taikomos io I" Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos priemons. |,3. U melagingos ivados pateikim ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn. 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalis numato, kad ekspertas aukiamas privalo atvykti teism (apie eksperto aukimo teism pa-tgrindus r. BPK 285 ir 286 str. komentarus). Taiau ekspertas gali | boti aukiamas ir pas prokuror, nes ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz paskiria ikiteisminio tyrimo teisjas prokuroro pareikimu (r. 209 str. komentar). Todl ekspertizs akt galiausiai gauna va-PJbvaujantis tyrimui arba tiriantis nusikalstam veik, dl kurios aplin-l'kybi iaikinimo buvo paskirta ekspertiz, prokuroras. Jam analizuojant ekspertizs akt gali tekti apklausti ekspert, jeigu pastarojo parodymai btini ekspertizs aktui paaikinti ar papildyti. Antra vertus, prokuroras, planuodamas rayti pareikim dl ekspertizs skyrimo ir numatydamas

bsimj ekspert, kai kada preliminariai privalo isiaikinti tokio asmens kompetencij su, ekspertizs dalyku susijusiais klausimais, juo labiau jei ekspertiz pavedama asmeniui, neraytam ekspert sra. Tuo reikalu prokurorui irgi tenka ikviesti ekspert. BPK 210 str. numatyta tvarka ekspert ikvieia ir ikiteisminio tyrimo teisjas.
2.

Ikviestam ekspertui, kuriam skiriama atlikti ekspertiz, ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas

privalo iaikinti BPK 58 str. nurodytas aplinkybes, dl kuri asmuo negali dalyvauti byloje ekspertu. Dl to ekspertui atsiranda pareiga paiam pareikti nusialinim, jeigu tam yra statyme nurodytas pagrindas.
3.

Ekspertas privalo padaryti paskirt ekspertiz ir pateikti nealik ivad jam pateiktais

klausimais. Tai reikia, kad ivad turi duoti nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, remdamasis savo specialiomis iniomis ir atlikt tyrim rezultatais, kuriuos jis vertino kompetencija pagrstu vidiniu sitikinimu. is statymo reikalavimas paeidiamas, jeigu ekspertas duoda ivad neturdamas tam pakankamai duomen, ivada neatitinka speciali jo ini arba panaudojami neaprobuoti ir neleistini ekspertinio tyrimo metodai.
4.

Ekspertas privalo saugoti tyrimui pateiktus objektus ar bent stengtis j nesugadinti. Jeigu

sugadinimo negalima ivengti, ekspertas privalo gauti ratik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo, paskyrusi ekspertiz, sutikim.
5.

Pagal Teismo ekspertizs statymo 12 str. 2 dalies 5 punkt ekspertas privalo saugoti valstybs,

tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertizs duomen be j paskyrusios institucijos leidimo. Ekspertas taip pat neturi teiss paskelbti ikiteisminio tyrimo duomen (r. BPK 177 str. komentar). 6. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato procesin eksperto atsakomyb. Jeigu ekspertas be svarbios prieasties neatvyksta pas prokuror, ikiteisminio tyrimo teisj ar teism arba be teisto pagrindo atsisako atlikti ekspertiz, arba, reikalui esant duoti parodymus dl ekspertizs akto, jis pagal BPK 163 str. gali bti nubaustas iki trisde- ties minimali gyvenimo lygi (MGL) dydio bauda (apie svar-i nedalyvavimo baudiamajame procese prieastis r. BPK 37 str. ffntar). > } , 7. U melagingos ivados pateikim ekspertas atsako pagal BK | str. Eksperto ivados melagingumas pasireikia tyiniu bylos ||jpmen ikraipymu, nepagrst ivad teikimu, smoningu nustatyt ^t nutyljimu. &$ U netinkamas ekspertizes ekspertui galima ir administracin at-||||;omyb. Pavyzdiui, Teismo

ekspertizs statymo 6 str. 7 dalis numito, jog teismo ekspertizs staigos vadovas turi teis sudaryti kvali-|||acin komisij teismo eksperto kvalifikacijai patikrinti ir iduoto JnpfKC/.eksperto kvalifikacijos paymjimo galiojimo terminui prats-HprSlistabdyti ar paymjimui pripainti negaliojaniu, kol nesibaigs llllpmo eksperto kvalifikacijos paymjimo galiojimo terminas, kai TBppaQ'.e.ksperto daromos ekspertizs netinkamos kokybs. Straipsnis. Ekspertizs akto turinys 1. Atliks reikiamus tyrimus, ekspertas surao ekspertizs akt. Jis susideda i angins dalies, tiriamosios dalies ir ivad. 2.Ekspertizs akto anginje dalyje nurodoma: akto suraymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertiz; ekspertizei pateikta mediaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys - vardas, pavard, isilavinimas, specialyb, kvalifikacija, darbo ekspertu staas; tyrim pradios ir pabaigos datos; atliekant ekspertiz dalyvav asmenys. 3.Ekspertizs akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objekt bukl; j apiros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemons; pjauti rezultatai ir j vertinimas. 4.Ivadose suformuluojami atsakymai pateiktus klausimus. Eksperto livados negali perengti jo speciali ini rib.

1. Ekspertinio tyrimo rezultatai ir eksperto ivada idstoma ekspertizs akte. is aktas yra vienintelis procesinis dokumentas, kuriame ekspertas pateikia ivad. Komentuojamas Sipsnis numato bendruosius ekspertizs akto turiniui keliamus rei-feyimus, kurie privalomi tiek ekspertizs staig ekspertams, tiek ipirts asmenims, kuriems pavedama daryti ekspertizes. T aplinkyb |wlrtina Teismo ekspertizs statymas, kurio 24 str., numatantis teis mo ekspertizs rezultat forminim, irgi nustato ekspertizs akto turin bei struktr. Tiek BPK, tiek Teismo ekspertizs statymas vienodai reglamentuoja ekspertizs akt. Valstybinse ekspertizs staigose galiojantys nuostatai konkretizuoja ir detalizuoja ekspertizs akto turin. Ekspertizs aktas susideda i trij dali: angins, tiriamosios ir ivad. statymuose ir kituose norminiuose aktuose tvirtintas ekspertizs akto turinys ir struktra pareigoja ekspert surayti ekspertizs akt pakankamai isamiai ir motyvuotai, o ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisjui ir teismui suteikia informacij, reikaling io akto vertinimui. 2. Ekspertizs akto anginje dalyje nurodoma: akto suraymo data ir numeris; byla, kurioje paskirta ekspertiz; nutartis skirti ekspertiz ir ekspertiz paskyrusio ikiteisminio tyrimo teisjo vardas bei

pavard arba teismo pavadinimas; ekspertizs ris; mediagos ekspertizei gavimo data; tyrimo objektai ir pavyzdiai; papildomos mediagos pareikalavimo ir gavimo data; pateikt ekspertizei klausim sraas; bylos aplinkybs, turinios reikms tyrimams; tyrimo objekt ir pavyzdi paymjimas specialiais atspaudais; eksperto asmens duomenys: vardas, pavard, isilavinimas, specialyb, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu staas; vieta kur buvo daroma ekspertiz; tyrim pradios ir pabaigos datos; atliekant ekspertiz dalyvav asmenys. Jeigu ekspertiz yra nauja, dar nurodoma, kas ir kada dar pirmin ekspertiz, kokia buvo ivada, kokie naujos ekspertizs skyrimo motyvai, nurodyti nutartyje skirti i ekspertiz. Ekspertizs akte surayt klausim ekspertui formuluot turi atitikti pateikt nutartyje skirti ekspertiz. Ekspertas negali performuluoti jam pateikt klausim, keisti j turinio. Jis turi teis tik suteikti jiems teising login ir gramatin form, sugrupuoti klausimus tokia tvarka, kuri geriausiai atitinka tyrimo reikalavimus. Jeigu klausimo redakcija nutartyje neatitinka teismo ekspertizs rekomendacij, bet uduotis ekspertui aiki, jis turi teis paaikinti, kaip supranta klausim. Jeigu ekspertas savo iniciatyva ityr klausimus, kurie jam nebuvo pateikti, jis tuos klausimus nurodo atskirai po klausim, kurie buvo suformuluoti nutartyje skirti ekspertiz. 3. Tiriamojoje ekspertizs akto dalyje nurodoma: tyrimo objekt pakuots bkl ir j pristatymo bdas; tyrimo objekt bkl ir j apiros rezultatai; kokius objektus ekspertas tyr; kokiais pradiniais duomenimis naudojosi; kokius dar tyrimus; kokie tyrimo metodai ir priemons buvo taikomos; ekspertinio eksperimento atlikimo slygos; atskira poymi analiz ir j palyginimo rezultatai; kokiais norminiais dokumentais - nutarimais, sakymais, instrukcijomis (nurodomi j rekvizitai) - vadovavosi ekspertas, sprsdamas pateiktus klausimus; tyrimo veiksm (apklaus, apir, eksperiment ir kt.) rezultatai, jeigu jie turjo reikms ivadai pagrsti; ekspertinis atskir tyrimo etap ir vis gaut rezultat vertinimas kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizs ivadoms formuluoti. Jeigu tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizs akto dalyje. Tais atvejais, jeigu padarytos naujos ekspertizs ivada nesutampa su pirmins ekspertizs ivada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo prieastys. Taip pat tiriamojoje ekspertizs akto dalyje nurodomos prieastys, kodl negalima buvo atsakyti atskirus pateiktus klausimus. Tiriamoji ekspertizs akto dalis turi bti taip idstyta, kad j suprast ne tik special isilavinim turintys asmenys, bet ir visi proceso dalyviai. Jeigu vartojami specials terminai, jie turi bti paaikinti. Ekspertinio tyrimo procesas paprastai iliustruojamas vaizdine mediaga: nuotraukomis, skaidrmis,

briniais ir kt., kurie pridedami prie ekspertizs akto, pateikiant nuorodas juos. 4.Ekspertizs akto ivadose suformuluojami atsakymai pateiktus klausimus. Jie idstomi ta tvarka, kokia klausimai buvo surayti anginje ekspertizs akto dalyje. \ kiekvien klausim turi bti atsakyta i esms arba nurodyta, kad negalima to padaryti. Visi atsakymai turi bti suformuluoti aikiai ir tiksliai. Jeigu ivados negalima suformuluoti be detalaus tyrimo rezultat, idstyt tiriamojoje ekspertizs akto dalyje ir isamiai atsakani pateikt klausim, apraymo, duodama nuoroda tiriamj akto dal. Jeigu ekspertas darydamas ekspertiz dav ivadas savo iniciatyva, jos idstomos atskirai po pagrindini ivad.
5. Teismo

ekspertizs statymo 22 str. nurodyta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavest uduot

remdamasis tik specialiomis savo srities iniomis. Teismo eksperto ivados negali perengti jo srities speciali ini rib. Teismo eksperto ivados, ieinanios u speciali jo ini rib, negali turti rodomosios galios.
6. Ekspertizs

aktas suraomas specialiame blanke, j pasirao atliks tyrim ekspertas, kurio paraas

patvirtinamas staigos antspaudu. Ekspertizs akto priedai (fotolentels, briniai, diagramos, iniaraiai ir pan.) irgi yra eksperto pasiraomi ir patvirtinami antspaudu. Ekspertizs aktas ir priedai suraomi dviem egzemplioriais, kuri vienas siuniamas ikiteisminio tyrimo teisjui ar teismui, o kitas lieka ekspertizs staigoje. 7. Kai kada pastebima nekritiko ekspert ivad vertinimo tendencija, todl btina paymti, kad eksperto ivada neturi pranaum, lyginant su kitais rodymais. Naujajame kodekse nra nuostatos, kuri buvo anksiau galiojusiame BPK (85 str.), numatanios lyg ir iskirtin ekspertizs akto rodomj gali, tvirtinanios taisykl, kad ekspertizs aktas kvotjui, tardytojui, prokurorui ir teismui neprivalomas, taiau kvotjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti j motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje". Prokuroras ir teismas vertina eksperto ivad, vadovaudamiesi bendrais rodym vertinimo kriterijais. inoma, eksperto ivados vertinimas yra pakankamai sudtingas dalykas, nes ekspertas naudojasi vairi mokslo, technikos, meno ir kit srii duomenimis, kuri prokuroras ir teisjas daniausiai neturi. Neirint tokio pobdio problem, eksperto ivada vis tiek turi bti vertinama, atsivelgiant pagrindinius momentus: ar isams ir konkrets atsakymai ekspertui ikeltus klausimus; ar pakankamai auktas tyrimui panaudotas mokslo lygis, ar tinkamas tyrimui panaudotas metodas; ar kompetentingas buvo ekspertas duoti ivad pagal visus jam ikeltus klausimus; ar geros kokybs mediaga buvo pateikta ekspertizei ir ar jos pakako; ar ekspertizs akte nra prietaravim bei klaid.

vertinant ekspertizs akt galima pasinaudoti tam tikros srities specialist teikiama konsultacija. Ne tik galimyb, bet ir btinum vertinti eksperto ivad numato pats statymas. BPK 286 str. 7 dalyje nurodyta, kad vertins ekspertizs akt kaip nepakankamai isam ar nepakankamai pagrst teismas turi teis paskirti nauj ekspertiz ir pavesti j daryti tam paiam ar kitam ekspertui. 89 STRAIPSNIS. SPECIALISTAS 1. Specialistas yra reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kiuriam pavedama atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad arba paai-kinimus jo kompetencijos klausimais. 2.Specialistu gali bti ikiteisminio tyrimo staigos pareignas arba ioje taigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo staigos pareignai, pagal pareigas yra spti dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melagingos ivados ar paaikinimo pateikim. Specialistai, kurie nra ikiteisminio tyrimo staigos pareignai, kiekvienu atveju, kai jie yra kvieiamini dalyvauti procese, spjami dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melagingos ivados ar pa-aikinimo pateikim. 3. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys mogaus kno arba lavono tyrim. 4.Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys smens psichins bkls tyrim. 5. Specialistas aukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo parei gun, prokuror ar teism ir pateikti nealik ivad ar paaikinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta arba be teisto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali bti taikomos io Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos priemons. U melagingos ivados ar paaikinimo pateikim specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn. 1. Skirtingai nei ekspertui, statymas nekelia specialistui kaip baudiamojo proceso veiklos subjektui apibendrinani kvalifikacijos reikalavim (mokslo cenzo, speciali egzamin laikymo ir pan.). Vienais atvejais specialisto funkcijoms atlikti gali pakakti vidurinio specialaus, kitais - auktojo isilavinimo. Svarbu, kad asmuo, kuriam pavedamos specialisto funkcijos, bt mogus, gerai mokantis tam tikr darb. Komentuojamo straipsnio 1 dalis specialist apibdina kaip asmen, turint reikiam speciali ini ir gdi, atlikti objekt tyrim ir pateikti ivadas bei paaikinimus jo kompetencijos klausimais. 2. Siekiant racionaliau panaudoti specialij ini taikym baudiamosiose bylose, jau anksiau galiojusiame BPK buvo vesta specialisto funkcija. Naujajame kodekse yra numatyta, kad realizuojant optimalumo prad specialiosios inios padedant specialistui baudiamajame procese bus naudojamos

ymiai operatyviau ir plaiau. Nema dal klausim, kurie ankiau buvo sprendiami tik teismo ekspertizs dka, dabar tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinjant bylas teisme isprs specialistas. Kadangi specialisto paskyrimas baudiamajam procesui procedriniu pobdiu yra ymiai paprastesnis nei ekspertizs paskyrimas, o rodomosios informacijos atvilgiu specialisto ivada nra menkesn u ekspertizs akt, savaime aiku, kad sutaupant procesines, intelektines ir fizines snaudas baudiamasis procesas turt bti efektyvesnis. 3.Ikiteisminio tyrimo staig etatiniais pareignais gali bti kriminalistai, ininieriai, ekonomistai ir kit srii darbuotojai, kuri specialios inios gali bti panaudotos nusikalstamoms veikoms atskleisti bei itirti. Priimant darb tokius asmenis, jie spjami dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melagingos ivados ar paaikinimo pateikim.
4. 5.

Specialistas dalyvauja atliekant ikiteismin tyrim ir nagrinjant byl teisme. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas: a) atlieka objekt tyrim BPK 205 ir 206 str. nustatyta

tvarka, b) dalyvauja atliekant tyrimo veiksmus ir taikant procesines prievartos priemones, c) pateikia ivad, d) duoda paaikinimus. 6. 7. Apie specialisto atliekam objekt tyrimo tvark r. BPK 205 ir 206 str. komentarus. Specialistas dalyvauja atliekant iuos ikiteisminio tyrimo veiksmus: apirint daiktus ir kitus

objektus (jei j nereikia tirti BPK 205 str. nustatyta tvarka), tikrinant parodymus vietoje, atliekant eksperiment, nepilnameio liudytojo ir nukentjusiojo apklaus bei kt. Specialistas taip pat gali dalyvauti atliekant procesins prievartos veiksmus: asmens apir, pavyzdi lyginamajam tyrimui pamim, pom, laikin nuosavybs teisi apribojim (apie specialisto vavim atliekant tyrimo ir procesins prievartos veiksmus r. BPK )str. komentar). 8. Specialistas pateikia ivad, atliks objekt tyrim ir kiivad r. BPK 90 str. komentar) 9. Specialistas duoda paaikinimus ikiteisminio tyrimo pa-eignui ar prokurorui klausimais, ikylaniais darant tyrimo ir proce-; prievartos veiksmus, taip pat ikiteisminio tyrimo teisjui apklau-nt nepilnamet liudytoj ar nukentjusj bei tais atvejais, kai ikiteis-jjnio tyrimo teisjas BPK 287 str. nustatyta tvarka vykdo teismo paim dl proceso veiksm atlikimo, jei j metu reikalinga specialis--pagalba. 10. Apie specialisto dalyvavim nagrinjant byl teisme r. BPK 94 str. komentar. 11. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal specialistu gali bti asmuo, nedirbantis ikiteisminio tyrimo staigose. Norint ; reikiamais atvejais (apie specialisto

akviesti tok specialist dalyvauti atliekant ikiteismin tyrim nutari- priimti nereikia - pakanka iam asmeniui pasisti aukim ar iriesti j telefonograma. Toks ikiteisminio tyrimo pareigno ar proku-' reikalavimas privalomas ne tik kvieiamam asmeniui, bet ir mo-s, staigos ar organizacijos, kur dirba specialistas, vadovui. Kvie-nt specialist, reikia i anksto inoti jo kompetencij, uimamas eigas, profesij, isilavinim. Teissaugos staigoms tikslinga ino-akiose vietose dirba kompetentingi specialistai. -; Prokuratroj e ar ikiteisminio tyrimo staigoje prie praddamas ty- veiksm ikiteisminio tyrimo pareignas ir prokuroras isiaikina, asmuo turi speciali ini bei gdi, ar moka panaudoti technines Smones bei metodus, kurie btini atliekant tyrimo veiksmus. Gali-aa pripainti pagrsta praktik, kai specialistais aukiami ekspertizs aig ekspertai. '. Specialistai, kurie nra ikiteismini tyrimo staig pareignai (i-yrus ekspertizs staig ekspertus), kvieiami dalyvauti vykstant ^teisminiam tyrimui ar teismui, spjami dl atsakomybs pagal BK ii 5 str. u melagingos ivados ar paaikinimo pateikim. 12. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato procesin specialisto komyb u jo pareig nevykdym pagal BPK 163 str. ir baudiamaj atsakomyb u melagingos ivados ar paaikinimo pateikim pagal BK 235 str.
13.

Skirtingai nuo anksiau galiojusio BPK (86 str.), kuris numat, kad mirties prieastims

nustatyti btina ekspertiz, naujasis kodeksas klausim sprendia kitaip. Teismo medikas, padars vadinamj lavono skrodim mirties prieasiai nustatyti, yra specialistas ir lavono tyrimo rezultatus formina teismo medicinos psichiatrijos ivadoje. Toks dokumentas suraomas ir atlikus mogaus kno tyrim.
14.

Teismo psichiatras dalyvauja procese kaip ekspertas ir atlieka ekspertiz tais atvejais, kai yra

pagrindas manyti, kad asmuo gali bti nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos jam sutriko psichika ir dl to jis negali suvokti savo veiksm esms (BPK 141 ir 393 str.). Kitais atvejais teismo psichiatrai, kaip ir teismo psichologai, atliekantys asmens psichins bkls tyrim, yra specialistai. Tyrimo rezultatus jie surao atitinkamai teismo psichiatrijos arba teismo psichologijos ivadoje. Jeigu teismo psichiatro kaip specialisto ivada nustatoma, kad asmeniui sutrikusi psichika ir jis nusikalstamos veikos padarymo metu galjo bti nepakaltinamas, skiriama teismo psichiatrijos ekspertiz.

90 STRAIPSNIS. SPECIALISTO IVADA 1. Atliks pavest objekt tyrim, specialistas pateikia ivad.
2.

Specialisto ivada gali bti raoma tyrimo veiksmo protokol. Po ivada, rayta tyrimo

veiksmo protokol, specialistas pasirao.

3.

Jeigu objektus btina tirti laboratorijoje, specialisto ivada suraoma atskiru dokumentu.

Specialisto ivadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys - vardas, pavard, isilavinimas, specialyb, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir technins priemons; specialisto nustatytos aplinkybs, turinios reikms nusikalstamai veikai tirti. Prie specialisto ivados pridedama vaizdin mediaga. 1. Paprastai specialistas pateikia ivad atliks objekt tyrim (r. BPK 205 str. komentar). Taiau jis gali pateikti ivad ir kitais atvejais, jeigu reikia speciali ini ir gdi nusikalstamos veikos aplinkybms nustatyti (pavyzdiui, padaryti byloje sudtingus skaiiavimus, vertinti eksperimento rezultatus ir pan.). 2.Specialisto ivada gali bti procesikai forminama dviem b-a) raoma tyrimo veiksmo protokol, b) suraoma atskiru dokumentu 3. Specialisto ivada raoma tyrimo veiksmo proton, kai specialistas, dalyvaudamas darant tyrimo veiksm (pvz., vykio vietos apir, daikt apir ir pan.), be stacionarini technini priemoni gali itirti rastus pdsakus ar daiktus ir juos vertinti. 4. Specialisto ivada suraoma atskiru dokumentu, jeigu objektus btina tirti laboratorijoje, panaudojant stacionarines te-nines priemones ir tam tikrus mokslinius metodus. j,, 5. Jeigu specialistas yra ikiteisminio tyrimo staigos pareignas ir llllyvaja atliekant tyrimo veiksm, kurio metu paima nusikalstamos yfcikos pdsakus ir kitus objektus, turinius reikms bylai, po to juos fyitjria, ivados pateikimui jokia raytin uduotis specialistui neduosi dama. Tai yra ikiteisminio tyrimo staigos pareign, bendrai dalyvau-1 jamii atliekant nusikalstamos veikos tyrim, profesins sveikos da-| I\k.is, nereikalaujantis joki papildom formalum. 6. Jeigu specialistas yra ikiteisminio tyrimo staigos pareignas, . tai. au nedalyvavo atliekant

tyrimo veiksm, o objektus tyrimui gavo '. d&kira tvarka vliau, suraomas ir specialistui teikiamas ratikas !-jJkitsisminio tyrimo pareigno ar prokuroro pavedimas. Ta pati taisyk"ie galioja ir tuo atveju, kai objektas duodamas tirti specialistui, nedir-btiniam ikiteisminio tyrimo staigoje. Pavedime duoti specialisto i-

1 \nl nurodoma: aplinkybs, dl kuri reikia specialisto ivados; klau_ Minai specialistui; pateikiami tyrimui objektai. Toks pavedimas duo-d.>mas teismo medikui dl mogaus kno ar lavono tyrimo, teismo -pMchiatrui arba teismo psichologui dl asmens psichikos bkls tyri'. fliu 7. Specialisto ivados, suraomos atskiru dokumentu, turinio ele-Titai aikiai ivardinti BPK 90 str.

3 dalyje. J pakanka, kad speciaivada kaip procesinis dokumentas atlikt savo rodomj funkci-j todl 2001 met Baudiamojo proceso kodekso komentaro 842 str. tKoi nentar 8 punkte pateiktas specialisto ivados element sraas yra . pci nelyg detalizuotas, nukopijuoti reikalavimai, keliami ekspertizs aklui. Dl to btina paymti, kad specialisto ivada yra ne ekspertizs . akto variantas (mini ekspertiz"), o atskira rodomosios informacijos ris, todl tuo ir reikia vadovautis keliant btent komentuojamame straipsnyje pateiktus reikalavimus specialisto ivados turiniui. Jeigu specialisto ivad pateikia ne ikiteisminio tyrimo staigos pareignas ar asmuo, neraytas Lietuvos Respublikos ekspert sra, toks specialistas spjamas dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melagingos ivados pateikim. Ratelis su spjimu ir specialisto parau pridedamas prie ivados.
8.

Pagal komentuojam straipsn specialisto ivada, kurioje nurodomi io straipsnio 3 dalyje numatyti

elementai, yra suraoma tuo atveju, kai objektai tiriami laboratorijoje ir kai specialisto ivada bna atskiru procesiniu dokumentu. Jeigu specialisto ivada raoma tyrimo veiksmo protokol, joje pakanka glaustai nurodyti tik aplinkybes, turinias reikms nusikalstamai veikai tirti. Sutrumpintas ivados variantas paaikinamas tuo, kad: a) toki ivad paprastai pateikia kaip specialistai ikiteisminio tyrimo pareignai, kurie dalyvauja atliekant tyrimo veiksm ir ino, kokie klausimai reikmingi tiriamai bylai, b) tyrimo objektus suranda ir paima specialistas, c) tyrimo veiksmo protokole nurodomi duomenys apie dalyvavus specialist.
9.

Jeigu tiriant objektus buvo filmuojama, fotografuojama, daromi planai, schemos ir kt., vaizdin

mediaga pridedama prie specialisto ivados.