You are on page 1of 96

Justinas Straigis

Mgjikoji bitininkyst

vadas
Tie mai, darbts, ventais laikyti sutvri mai visuomet buvo ir yra turtas...
L. Pikinait-Kazlauskien

Bits

dl

specifinio j

teikiamo produkto - medaus pirmyktje ventais Dievo

ir vako Lietuvi o j Tik

monms naikinimas ta, jo kad

rpjo jau laikomas ir

bendruomenje.

mitologijoje jos

vadinamos

vaballiais, todl

nuodme ir u tai net kurioje spieius

baudiama.

bits paios pasirenka eiminink, sodybos, o savininkai - biiuliais.

tapdavo seno bendru

bitininko

susimet,

turtu, gaus biiulis.

Taip prasidjo grai mo taur od ir kiti kom maai pa vairs ied

ir bits draugyst, padovanojusi dar vien Bramsas ir taip

Bii pasaulio avesiui nebuvo abejingas ]. poetas avjosi alia stamu, Siuo metu bii bet tobulu poiris Be 1) ms egzistuojaniu bii pasauliu.

pozitoriai, amin bit ir liepos iedo idil.

Ne vienas garsus

bites gerokai platesnis. - entomofilini neapsieina mgstamas ems bii

Populiars kio augal

produktai, jos

apdulkintojus. utertumo Bii j auginimas moni dav:

ir mokslas, jos daugelio

- gamtos profesi biti ir

indikators. labai vairiausi Lietuvos usimimas. tobulinti; bii bitinink Su pravartu reikalingos pirmiausia 2) Dvideimtasis amius

ninkams 3) mis; 6) kauti


ISBN 8 8 9 6 - 0 9 - 2 4 0 - X Justinas Straigis, 2002 Margi ratai", 2002

vairi konstrukcij

rminius avilius mokslin bitmis

mint juos naujas 4)

bii gyvenimo 5)

samprat; mirnir vari ras

rases - bitininkavim su draugijas; ivardytomis susipainti slygomis, inios. skiriamas savo o

visuomenin bitininkavimo norint renkant

bitininkyst; naujovmis ekologikai bitinin

varoatoz.

negerovmis produkcij, is leidinys naudos ir

skmingai

varoalozinmis

pradedantiesiems, protu bei

bet jame

bitininkaujantys

moksleiviai.

I kur tos bits


Kuo daugiau inome apie bites, tuo aikiau,
D.

l a n k s t , p a p r a s t s a v o n a t r a l i u t o b u l u m u , o k a r t u ir labai s u d t i n g. B i i p a i n i m a s reikalauja e l e m e n t a r i i a n d i e n i n i b i o l o g i n i o gyvenimo painimo pagrind. BITINIAI J vienos kaip valdia namuose tvarkos,

kiek daug dar turime suinoti.

Batleris

m o g u s e m j e g y v e n a kit g y v n karalystje, kurioje d o m i nuoja vabzdiai. Vabzdi pasaulyje inoma apie 20 000 ri biti n i . M u m s l a b i a u s i a i p a s t a m a s b i t i n i atstovas y r a n a m i n b i t (Apis mellifera mellifera L.). N a m i n s b i t s Pabaltijo alis p a s i e k p r i e 6 , 5 - 6 , 0 t k s t a n i u s m e t i pietini k r a t (1 p a v . ) . K u l t r i n a n t l a n d a f t u s , keiiasi i r g y v n i j a , p i r m i a u s i a s m u l k i a u s i j o s atstovai - v a b z d i a i . m o g a u s k i n v e i k l a s u a r d o n u o a m i g a m t o j e v y r a u j a n i p u s i a u s v y r tarp n a u d i n g i r a l i n g r i . V i s i v a b z d i a i turi s a v o viet i r yra n a u d i n g i . T a i a u y p a n y k s t a m o g u i tiesiogiai n a u d i n g i v a b z d i a i - e n t o m o f a g a i , i e d a p d u l k i n t o j a i ( e n t o m o f i l a i ) i r kiti. T o d l b i t i n i u s b t i n a p a i n t i n e v i e n k a i p p i e v ar lauk puomen, bet ir kiniu bei gamtosauginiu poiriu. K i e k v i e n a s , p i r m kart s u s i p a i n s s u b i t m i s , p a t e n k a b e g a l o d o m , keist, n e t g i fantastin p a s a u l , p u i k i a u s i a i o r g a n i z u o t i r

Svetur prekiauja

antros

kaip pirkliai,

O treios, geluoni atriu ginkluotos, . . . . . . . . Ieina plsti, grobti kaip kariai: I pumpur, ied jos renka duokle Ir prisipl grobio sau linksmai Namo prie vado palapins traukia...
ekspyras

Bitini v a b z d i pilvelis - k a b a n t y s i s , su krtine s u j u n g t a s p l o n u stiebeliu. K n a s a p a u g s tankiais plaukeliais. U p a k a l i n i k o j lete n o s p i r m a s i s n a r e l i s p l a t e s n i s ir i v i s ilgiausias, vidinje p u s j e tu rintis epetl i e d a d u l k m s rinkti. vairios bitini g r u p s i e d a d u l k m s rinkti ir neti turi s k i r t i n g u s o r g a n u s . T o b u l i a u s i i j - n a m i n i bii. Bitini v a b z d i b u r n o s o r g a n a i pritaikyti i e d a d u l k m s i r n e k tarui i gili i e d taureli rinkti ir grauti: jais f o r m u o j a m i k o r i o n a r v e l i a i (akels). A u k t e s n i j b i t i n i apatiniai a n d a i i r a p a t i n l p a s u d a r o straublel, j o gale y r a lieuvlis. P r i m i t y v i j b i t i n i lieu vlis labai t r u m p a s , o k a m a n i straublelis - ilgiausias, n e t 8 - 1 3 m m . B e v e i k visi bitiniai v a b z d i a i m i n t a v i e n tik a u g a l i n i u m a i s t u . L e r v a s m a i t i n a tela, g a m i n a m a i i e d a d u l k i i r i e d n e k t a r o a r m e daus. e m e s n i e j i bitiniai y r a solitariniai v a b z d i a i , k u r i e m s n e b d i n g a s p o l i m o r f i z m a s , t o d l jie n e s u d a r o b e n d r i j . K i e k v i e n a p a t e l atskirai s i r e n g i a l i z d , k u r i a m e (nors i r n e v i s a d a ) pati p r i i r i i r m a i t i n a jauniklius. A u k t e s n i e j i bitiniai y r a b e n d r u o m e n i n i a i v a b z d i a i . J i e m s b d i n g a s p o l i m o r f i z m a s . Bendrij s u d a r o n e d a u g lytikai s u b r e n d u s i p a t e l i ( m o t i n l i ) , p a t i n a i (tranai) ir lytikai n e s u b r e n d u s i o s p a t e -

i p i r m j p a v a s a r p a s i r o d o ant g l u o s n i , a g r a s t b e i s e r b e n t ie d . P a v a s a r p i r m i e j i (palei e m ) p r a d e d a skraidyti patinai. D a u g e lis s m i l t b i i r i - oligotrofai. V a g a b i t s (Halictidae) turi ilg itisin pilvel, k u r i o p e n k t a j a m e tergite y r a p l i k a v a g u t . A n k s t i p a v a s a r v a g a b i t s m o l i n g o j e dirvoje rengia sudtingus kamer kompleksus, primenanius korius. Kai k u r i o s v a g a b i t s , p a v y z d i u i , rudoji (iki 1 0 m m ilgio), s u d a r o p r i m i tyvias kolonijas (bendruomenes). Svarbi liucern apdulkintoj yra l i u c e r n i n v a g a b i t (iki 8 mm ilgio). Urvabits (Melittidae) - vidutinio dydio, ilgais paiautais plauke liais apaugusios bits. J pilvelis skersai dryuotas, dl to jos panaios v a p s v a s . Urvabits lizdus daro emje, gyvena kolonijomis. V i e n a svar biausi liucern apdulkintoj yra liucernin urvabit (iki 13 mm ilgio). Bits l a p k i r p s (Megachilidae) turi p l a t pilvel, k u r i o s e g m e n t kratai apaug ilgomis blakstienlmis. Knas daniausiai juodas. Straublelis ilgas. L i z d u s r e n g i a t u i a v i d u r i u o s e d a g i o , n e n d r s , es n a k o s t i e b u o s e ( 3 p a v . ) , m e d i n i s t u l p bei sien k i a u r y m s e , p o ak m e n i m i s . i e m o j a l e r v u t s fazje. L i e t u v o j e l a b i a u iplitusios tikro sios l a p k i r p s : m a r g o j i , b e r i n i r o s m i j o s . I p r a d i l a p k i r p b i t n a r v e l s u n e a m e d i b e i k r m netai s y k l i n g a s s t a n d e s n i l a p ipjovas. Iklojusi j o m i s n a r v e l , b i t i a l y vos, roi, bero ir kit velnesni lap ipjauna taisyklingas, pusiau apvalias ikarpas, i kuri rengia narvelius. Paruotam, pripildytam

3 PAV. Bits lapkirps lizdaviet tuiaviduriame stiebe: 1 - narveliai su maistu ir lervutmis stiebe; 2 - lapo ikarpa-dangtelis; 3 - lapo narvelis

k a i - m e l a k ; estikai - k i m a l a n e ; ispanikai - abejorro; latvikai - k a menes; lenkikai - trzmiel; pranczikai - bourdon; rumunikai b o n d a r ; r u s i k a i - m e l j ; s u o m i k a i - k i m a l a i n e n ; v e n g r i k a i - fldi d o n g o m e h , p o s z m e h ; v o k i k a i - H u m m e l ir 1.1. N o r s p a v a d i n i m a i skirtingi, k a m a n s - b e n d r u o m e n i n s b i t s . G y v e n i m o b d u j o s a r t i m i a u s i o s n a m i n m s b i t m s (Apis mellifica, L., 1 7 6 1 ) . G e n e t i k a i skiriasi. N a m i n i b i i g e n o m e n = 1 6 c h r o m o s o m . D a u g e l i o k a m a n i r i n = 1 8 c h r o m o s o m (R. E . O w e n i r k t , 1995). Kamans - spalvingi, stambs vabzdiai. Ryki motinli, dar bininki ir tran diferenciacija (polimorfizmas). Priklausomai n u o i e d a d u l k i tyrels n a r v e l i u i u d a r y t i i l a p o i p j a u n a t a i s y k l i n g , a p s k r i t ipjov ir u d a r o . T a i p r u o i a m i ir kiti narveliai. Gaurabits (Anthophoridae) ivaizda panaios kamanes, iki 2 0 m m ilgio, s t o r o s , a p a u g u s i o s ilgais t a n k i a i s t a m s i a i s p l a u k e l i a i s . Lizdus rengia kolonijomis, molini ir medini pastat sienose, m o l i n g o j e dirvoje, a u g a l stiebuose. i e m o j a l e r v u t s ( 4 p a v . ) . D a u g u m a g a u r a b i i y r a parazitai. B E N D R U O M E N I N S BITS r i e s skiriasi g y v e n i m o b d a s , e i m o s g a u s a , n a u d a e m s k i o a r laukini augal iedams, iemojimas ir kitos savybs. M a n o m a , k a d k a m a n i y r a 2 0 0 r i (J. O . H s i n g , J . N i t s c h m a n , 1 9 8 7 ) , k i t u o s e a l t i n i u o s e (F. G a l e n i e k s , 1 9 5 4 ; C h . H e f t k e , 1 9 9 6 ) n u r o d o m a 3 0 r i , L i e t u v o j e ( p a g a l A. A n a s i e w i c z ' i u , 1 9 7 5 , ir V. M o n s e v i i , 1 9 9 8 ) t r u m p a s t r a u b l i - 10 ir i l g a s t r a u b l i - 14 r i . K a m a n i biologija. Kai ku rios arktini v i e t o v i r i k a mans karbielus, (Bombus B. polaris) hyperborens, B. dl t r u m p o s

...mons savo visuomeniniu isivystymu atjo tiktai iki tos ribos, kuri jau seniai kitados paliko
M. Meterlinkas

v a s a r o s b e v e i k visai n e i a u g i n a g a u s i e i m , t.y. d a r b i n i n k i . J a u n o s m o t i n l s isilaiko iki kito p a v a s a r i o . T r a n a m i u s - trys k e t u r i o s savaits. iltesni vieto vi kamans iaugina gausias eimas, joms bdingas polimor f i z m a s - g y v e n a v i s o s trys kartos (motinls, d a r b i n i n k s ir tranai). iemoja susiporavusios ka.. .,. rp . mani motinles. Tranai savo sklidse sukaupia apie 75000 skleli. M o t i n l i s p e r m o t e k o s e j telpa 1 3 0 0 0 (B. pratorum) s pAV. Atidengtas kamani lizdas: , , , ,, , o , 1 - kokonas su lliuke; 2 - laisvas H kamanei isiritus; 3 _ Udas i susmulkintos ols (saman)
n a r v e s

bits.

Bitini v a b z d i eimai priklauso labai n a u d i n g i v a b z d i a i - k a m a n s ir n a m i n s bits. K a m a n s raytos Lietuvos r a u d o n j k n y g . Bit kaman,


I lietuvi

kas tave praman.


tautosakos

K a m a n s (Bombus). K a s b e n d r u o m e n i n e i bitei Bombus p a v a d i n i m suman? Entomologiniuose leidiniuose nurodytas kriktatvis P. Latraila (Latreille). Bet kitose k a l b o s e j o s v a d i n a m o s vairiai. P a vyzdiui, anglikai - b u m b l e bee; bulgarikai - zemna piola; ekis-

k o k o n i n i s

10

11

5 2 8 0 0 (B. terretris). T o d l tranas gali susiporuoti su keliomis m o t i n l m i s , n e s p o susitikimo jis nesta kaip n a m i n i bii tranai. M o t i n l su tranais p o r u o j a s i v i e n du kartus (B. hypnorum) prie lizdaviei ant e m s ar kitur. (Autoriui teko stebti motinls susitikim su tranu ant p u i e s akels 2 0 m i n . N i d o s s m l y n u o s e . ) Susiporavusios i r subren d u s i o s m o t i n l s iemoja vairiose k i a u r y m s e , po s a m a n o m i s ir kitur. P a v a s a r , s u i l u s o r a m s i r atitirpus i e m o j i m o v i e t o v m s , i a n a b i o z s p r a b u n d a p i r m o s i o s dirvini k a m a n i m o t i n l s , p o t o m i k , s o d o , a k m e n ir p a s k i a u s i a i p u o n i o s i o s (B. distinguendus) b e i spalvakojs (B. soroeensis). K a m a n i m o t i n l i n e g a l i m a prilyginti n a m i n i bii m o t i n l m s , k u r i o s g y v e n a k a i p k a r a l i e n s " - v i s k u o aprpintos ir a p s a u g o t o s . J o s r e n k a m a i s t s a u ir p a l i k u o n i m s . Paios kuria ir s a u g o lizd. L i z d a vietes s u r a n d a vairiai, p r i k l a u s o m a i n u o k a m a n i ries. P a v y z d i u i , d i r v i n k a m a n s u s i r a n d a urvel peli lizdavietje; a k m e n - renkasi kietesnes vietas griuvsi sienose. S a m a n s m g s t a apiltinimus ir 1.1. K a i kuri ri k a m a n s onuose iskiria vak, i kurio g a m i n a k o reli p r a d u s . Kitos kiauinlius deda tiesiog ant sunet iedadulki k a m u o l l i krveli. Vliau kori akels susiformuoja i p e r k o k o n . L i z d o k r i m o pradioje motinl paruoia 2 - 3 vietas p e r a m s . Prie j lipdo indel nektarui. Aplinkui rengia iki 12 vieteli. P i r m a j a m perui isiritus, antrasis toje paioje akelje n e a u g i n a m a s . tuias akeles pila m a s nektaras ( m e d u s " ) . Taip pat lizde l a i k o m a ir iedadulki atsarga. D i r v i n s k a m a n s lizdaviet n u o l a t n u o a p l i n k o s izoliuoja v a k i n i u a p d a n g a l u , k u r i s p a d e d a ilaikyti p a s t o v e s n 2 6 , 6 - 3 3 , 3 C t e m p e r a t r . P a k i l u s t e m p e r a t r a i iki 3 4 , 5 - 3 5 , 5 C , p a d i d j a v d i n i m a s p u i k i a i g i r d i m u 1 3 0 - 1 4 0 h e r c d a n i u . Pajutusi p a v o j (per e m s vibracij), pradin signal paduoda motinl, vliau prisijungia ir d a r b i n i n k s . S i g n a l o d a n u m a s p r i k l a u s o n u o k a m a n i ries i r yra 250-5000 herc. vairiais t y r i m a i s n u s t a t y t a , k a d k a m a n s , s u r a d u s i o s i r a t n e u sios lizd n e k t a r o ar i e d a d u l k i , k i t n e a k t y v i n a m a i s t o p a i e k o m i s (kas b d i n g a n a m i n m s b i t m s ) . A t n e t o m a i s t o k v a p a s taip p a t n e s k a t i n a r i n k j . K o m u n i k a c i j n r a . M a i s t o r i n k i m u i t a k o s turi j o a t s a r g o s lizde: kai j o t r k s t a , rinkjos s k r e n d a iekoti.

K a m a n s , ilgiau sivyravus nepalankiems orams, kai trksta maisto, sunaikina besivystanius perus. Tai kanibalizmas, bdingas i r n a m i n m s b i t m s : j o s p i r m i a u s i a alina t r a n p e r u s . K a m a n s , r i n k d a m o s nektar ir d e d a m o s j korio akeles, i dalies j praturtina seili f e r m e n t . D l to surinktas nektaras pasikeiia: j a m e vyrauja fruktoz. S a c h a r o z s lieka labai m a a i . K a m a n s r e n k a ir lipi. T o d l lipiaus m e t a i s k a m a n i m e d u j e " atsiranda ir melicitozs. J e i g u k a m a n i surinkt nektar v a d i n t u m e m e d u m i (S. Pileckis, 1 9 8 2 ) , tai jis b n a dviej ri. Lizdo pakrai akelse skystesnis, 4 2 - 5 7 p r o c . c u k r i n g u m o , o centrinse tirtesnis, turintis 7 0 - 8 7 p r o c . c u k r a u s . S k y s t e s n i a m e m e d u j e d a u g ferment. Tirtesn m e d s u d a r o invertuoti c u k r u s , b e t vyrauja fruktoz. Palyginus s u n a m i n i b i i m e d u m i , j a m e d a u g i a u iedadulki. K a m a n s p e r a m s atskirai v a n d e n s n e r e n k a . M a i t i n d a m o s lervutes, tirtesn m e d atskiedia skystu. K a m a n i i r n a m i n i b i i m e d u s labai skiriasi. K a m a n i l i z d o m e d a u s a k e l i (sotli) talpa - 0,6 ml ir j o s e yra po 0,84 g m e d a u s . N a m i n i b i i a t i t i n k a m a i - 0,35 ir 0,25. M e d a u s f e r m e n t a k t y v u m a s labai e m a s ( d i a s t a z s rodiklis 2 , 1 7 - 5 , 5 4 ) , o v a n d e n i n g u m a s d i desnis (22,0-27,4 p r o c ) . Meduje daug mikroorganizm ir j iskyr, d l t o r g s t a 8 - 1 0 C (I. M e d e b e i k i n a s , N . K a s e j e v a s , 1 9 9 8 ) . P i r m s i a s p e r a k e l e s m o t i n l ildo pati, n e s r e i k a l i n g a iki 2 7 , 0 C t e m p e r a t r a . D a l i l u m o s iskiria p a t y s p e r a i : k u o j d a u g i a u , t u o lizde iliau. P o k e t u r i p a r isirita p i r m o s i o s l e r v u t s , k u rios m a i t i n a s i i e d a d u l k m i s . P r o n e v i s i k a i u d e n g t a k e l i a n g e l e s perai gauna ir skysto nektaro bei medaus. Vienuolikt par lervuts siuva kokonus. Isivysto per 2 1 - 2 2 paras. Kamans darbininks i pradi bna dvigubai smulkesns u motinles. Pasimaitinusios grta t u i a s a k e l e s ir taip p a d e d a ildyti b s i m a s seseris, k o l s u b r s t a . P l a u k e l i a i g a u n a b d i n g riai s p a l v . T u o m e t d a r b i n i n k s pradeda rpintis lizdu. P r i k l a u s o m a i n u o k a m a n i ries p e r s e z o n lizdavietje s u s i k a u p i a keli i m t a i d a r b i n i n k i , v l i a u m o t i n l i i r t r a n . P a d i d j u s d a r b i n i n k i k i e k i u i , m o t i n l r p i n a s i tik p e r a i s . J o s pilvelis rykiai p a i l gja, pati tampa labai nejudri. Korio (gniuulo) pakraiuose r u o i a m i d i d e s n i i e d a d u l k i gniuulliai, k u r i u o s e i s i v y s t o a p i e

12

13

10 p r o c . l i z d o g y v e n t o j - j a u n m o t i n l i . P a g a l i a u senajai l i z d o m o t i n l e i i s e n k a sklels; j i p r a d e d a dti n e a p v a i s i n t u s k i a u i n l i u s , i k u r i i s i v y s t o tranai. T r a n i r m o t i n l i s a n t y k i s 2 : 1 . Senoji m o t i n l silpnja ir s t a , n e s p e r i e m o j u s i ji i g y v e n a tik iki r u d e n s . Kai kuri ri kamanes motinles per sezon pakeiia jaunos. Kamani eimose sugyvena daugelis motinli, o namini bii tik v i e n a . K a m a n i tranai yra d e n t e l m e n a i " , u v u s m o t i n l e i b e i b e s i b a i g i a n t d a r b i n i n k m s , jie b a i g i a a u g i n t i p e r u s . N e p a l i e k a j b e m a i s t o . T r a n a i g y v e n i m b a i g i a i e d u o s e , todl j u o s d a r r u d e n gali m a m a t y t i a n t a s t r a r k i t r u d e n i n i gli i e d . Rudenjant motinls poruojasi. Savo organizm ruoia iemai: h e molimfoje ir riebaliniame sluoksnelyje padaugja glikogeno, gurklelyje m e d a u s atsarg. Lizdaviet palieka, kai randa tinkam vietel iemoti. K a m a n s , kaip ir namins bits, serga vairiomis ligomis. Taiau j o s m a a i itirtos. P a g a l V. P a v l i u k o v (1987) k a m a n s Bombus agrorum ir B. terrestris s e r g a n o z e m a t o z e (sukljas m i k r o s p o r i d i j a Nosema bombi). Tai a l i n i m o (Malpigijaus) o r g a n liga. V i r k i n i m o traktas s u t r i n k a (kritidioz) n u o iuelinio p i r m u o n i o (Crithidia bombi). K a m a n i a u g i n i m a s . A r v i s ri k a m a n e s g a l i m a auginti, pir m i n i u s raytinius d u o m e n i s p a t e i k V . G r e b e n i k o v a s (1972). A n o t j o , vertingiausia r a u d o n j dobil i e d a p d u l k i n t o j B. agrorum prijau kinti n e s i d u o d a . B o m b i d a r i u m u o s e greitai pripranta a p s i g y v e n t i B. terrestris b e i B. distinguendus. T o d l E u r o p o j e j a u d e i m t m e t i s B. ter restris v e i s i a m a i l t n a m i u o s e . B e l g d u o m e n i m i s , e m s k a m a n s v i e n i n t e l s , k u r i o s veisiasi ir i e m . K i t ri k a m a n s p e r e i n a a n a b i o z. i a u r s A m e r i k o j e a u g i n a m o s B. impatiens, B. occidentalis, o K a n a r salose - B. canariensis. Pasaulyje 1996 m. b u v o iplatinta i l t n a m i a u g a l a m s apdulkinti a p i e 0,5 m l n . k a m a n i seimeli u 7 5 m l n . J A V d o leri. E u r o p o j e k a m a n i eimeles d a u g i a u s i a platina belgai. K a m a n i apgyvendinimas pagal V. Grebenikov. iem paga m i n a m o s m a o s d u t s - m e d i n i a i aviliukai ( 1 5 x 1 5 x 1 5 c m ) . P r i e la k r e n g i a m i 0 , 5 - 1 , 0 m ilgio k o r i d o r i u k a i a p s a u g a i n u o g e g u t i n i k a mani. Aviliuko vidus itepamas juodemiu. Paklojama saman, p e l i l i z d l i k u i , s u s m u l k i n t a u g a l . alia d e d a m a s n a m i n i b i i v i e s a u s k o r i o g a b a l i u k a s c u k r a u s s i r u p u i pilti (1:1). P a v a s a r s u 6 PAV. Aviliukai kamanms: A - ems kaman aviliuke kuria lizd; B - pritaikytas kamanms nukleusas (autorius A. Kabzevas, 1991): 1 - aviliukas, 2 -fiksatorius, 3 - padklas, 4 - polietilenin plvel, 5 - landos vamzdelis (1,5 cm skersmens) apsaugai nuo gegutini bii, 6 - tinklelinis koridoriukas prie lakos (L), 7 - stovas g a u n a m a n o r i m o s ries iekanti lizdaviets k a m a n s m o t i n l i r l e i d i a m a p a r u o t aviliuk (6 p a v . a ) . A u t o r i u i j a u n y s t j e t e k d a v o a p g y v e n d i n t i s u l i z d u p a u p s e rastas s a m a n e s . K a i k a m a n s p r i p r a s d a v o landyti p r o aviliuko lak, v i d u dien b d a v o p e r k e l i a m a s v i s a s k o r y s , o v a k a r e p a r n e a m a s a r i a u n a m . S a m a n s i g y v e n d a v o iki r u d e n s , o lizdus s u n a i k i n d a v o v a k o k a n d y s . K a d g y v e n a g e g u t i n s k a m a n s , autorius d a r n e i n o j o , todl i r l a k o s k o r i d o r i u k o n e n a u d o j o . Europoje dirvins kamans auginamos polistiroliniuose avinu k u o s e ( M . VVarzecha, T h . G l a d i s , 1 9 9 4 ) . A v i l i u k o m a t m e n y s 2 0 x 2 0 x 2 0 c m , k u r i o v i d u s p a d e n g t a s m i n k t u k a r t o n u (dl i l u m o s ) . L a k o s s k e r s m u o - 18 m m , o p r i e l a k i s - 1 0 x 6 c m . V i d u n d e d a m a arkli plauk, saus durpi, pakul ar kit minkt me diag. Maitintuv atstoja namini bii su patrumpintomis a k e l m i s 5 x 5 k o r i o g a b a l i u k a s , k u r i o a k e l e s p i l a m a trys a r b a t i n i a i a u k t e l i a i 1:1 m e d a u s / v a n d e n s m a i s t o . M a i s t a s k e i i a m a s , kad nesurgt. N a u d o j a m a s ir dirbtinai invertuotas cukrus specia liose maitintuvse. parengt aviliuk perkeliama sugauta motin l. M o t i n l s g a u d o m o s g a m t o j e , n e s r u d e n j a u n o s p a l i e k a i l t n a -

14

15

m i u s i r i e m o j a netoli j t i n k a m o s e lizdavietse. S u g a u t a m o t i n l , p a v y z d i u i , s u d e g t u k d u t e , d e d a m a aviliuk p r i e m a i s t o . K a m a n maistu susidomi. Aviliukas udengiamas ir pastatomas nuoa l i a u , k a d tiesiogiai n e k a i t i n t saul. P o trij d i e n , v a k a r e , p a t i k r i n a m a , a r m o t i n l g y v e n a aviliuke. Jei atsargiai p a b e l d u s , p a s i g i r s t a g a r s a s , v i s k a s tvarkoje. P o k u r i o laiko aviliuke r e n g i a m a s k a m a n s lizdas. M a n a u , k a d d a u g e l i s k i n i n k turi m a u s i l t n a m i u k u s , k u r i u o s e a u g i n a d a r o v e s , y p a p o m i d o r u s a r gli sekiojus. P r a v a r t u veis t i i r k a m a n i aviliuk. T a i p i g i a u s i a s i e d a p d u l k i n t o j a s , n e r e i k a laujantis d i d e s n s p r i e i r o s . V i e n a k a m a n i e i m e l s k m i n g a i a p d u l k i n a iki 3 0 0 0 m i l t n a m i o p o m i d o r plot p e r 6 - 8 s a v a i t e s . Ki
2

prie ydjim kokonai palaikomi iltame kambaryje ir ibarstomi paslyje. N a u d o t i n o s d a u g k a r t i n s lizdaviets. J o s g a m i n a m o s i 2 cm s t o rio n e s m a l i n g o s l e n t o s (8 p a v . ) . S u d e d a m j k a n a l l i ilgis - a p i e 1 2 - 1 5 c m , s k e r s m u o - 7 m m . T o k i o s lizdaviets t i n k a m i a u s i o s m e g a c h i l m s b i t m s . K i t ri b i t i n i a m s d a r o m o s k i t o k i k o n s t r u k c i j lizdaviets. I a r d o m o s m e d i n s lizdaviets p a k a b i n a m o s p o m e d i a k o m i s , prie p a s t a t s i e n a r kitur. P a r u o u s d i d e s n kiek, b t i n a a p s a u g o t i n u o s k r u z d l i ; s k r u z d l y n a i arti l i z d a v i e i n e p a g e i d a u t i n i . Gerokai malonesnis darbas su kaman m i s . i eilui autorius s a v o b i t i n i n k a v i m o keli kaip tik ir p r a d j o n u o k a m a n i . R a d u s e m i n s k a m a n s lizdaviet, reikia ruoti aviliuk ir j be d u g n o ustatyti ant lizdavie ts, k a d k a m a n s priprast landyti p r o lak (9 p a v . ) . Po d i e n o s kitos, vakare, lizdas p e r k e l i a m a s aviliuk su d u g n u . Jis p e r n e a m a s n o r i m laikyti viet: s o d o patvoriu, p a s t o g n ar kitur. N e g a l i m a statyti ant s k r u z d l y n o ar b a skruzdli t a k , k u r i g a u s u p a m i k s e . K a m a n m s aviliukai g a m i n a m i i dviej centimetr storio lentos, m a d a u g 2,5-3,5 d m talpos (10 pav. a). Aviliuke
3

t o m s d a r o v m s s k i r i a m a s d a r d i d e s n i s p l o t a s . Jei e i m o j e yra g a m tos m g j a s , g a l i m a auginti i r d a u g i a u k a m a n i s e i m e l i , b e t pir m i a u s i a b t i n a gusti. P a b a n d y k i t e , n e s p a r u o t a s e i m e l e s pirkti gana brangu.

BITINIAI

D I R B T I N S E

L I Z D A V I E T S E

Daugelyje pasaulio valstybi laukinius bitinius b a n d o m a auginti d i r b t i n s e lizdavietse. Geriausiai sekasi privilioti l a p k i r p e s b i t e s . P a t e i k i a m a N o v o s i b i r s k o (V. G r e b e n i k o v o , 1986) a u g i n i m o patirtis, n e s m s augintojai b a n d y m n e a p r a o . L a p k i r p e s b i t s a u g i n a m o s i s e n laikrai s u s u k t u o s e v a m z d e l i u o s e , k u r i s k e r s m u o - 5 , 5 - 6 , 5 m m , ilgis - 1 6 - 1 9 cm (7 p a v . ) . P i r m i a u s i a i laikraio i p j a u n a m i e i a k a m p i a i p o p i e r l i a i , k u r i e , p r i e s u v y n i o j a n t v a m z d e l i u s , truput s u k l i j u o j a m i ( k a m p u o s e ) (1). P a r u o t i v a m z d e l i a i s u p a k u o j a m i ryulliais (2), k u r i e a p d e n g i a m i a r b a d e d a m i p a s t o g n n u o lietaus (3). Stogin su dirbtinmis lizdavietmis taisoma ariau pelki, kur lapkirpi pasitaiko dar daugiau. Vamzdeliuose apsigyvena bii p a l i k u o n y s . R u d e n , v a m z d e l i u s p a m i r k i u s v a n d e n y j e , k o k o n a i i n e a m i l a u k a n , k a d isirist s u a u g l s l a p k i r p e s . N o r i n t u a u g i n t i apdulkinimui, pavyzdiui, mlyniedi liucern iedams, koko nai laikomi inkubatoriuje 0-4,4C temperatroje. Kelios dienos

rengiamas

1 5 - 2 0 c m ilgio l a k o s k o r i d o r i u k a s s u v i d i n e

8 P A V . Medins iardomos lizdaviets bitms megachilms

16

2 x 2 c m a n g a . A v i l i u k o v i d u i tinka s a m a n o s , seni ir sausi peli lizdai. Patartina b a n d y t i k a m a n e s a p g y v e n d i n t i iltnamyje. G e r i a u tinka stiklinis i l t n a m i s ir sodins kamans. Aviliuose, kuri s a m a n k a m u o l l i o v i d u n d e d a m a gaballis n a m i ni bii kori su duonele, kamani motin ls n o r i a u a p s i g y v e n a , n e s turi viliokl, t.y. pradinio maisto lervutmis. Kamani motinls pagaunamos pavasa r, o r u i atilus, s o d e , k u o m e t s k r a i d o d i r v o s 9 PAV. emins kamans lizdaviet (1) ir aviliukas (2) ant skraidymo angos paviriuje ir i e k o t i n k a m o s v i e t o s l i z d a v i e tms. Sugauta kamans motinl dutje ar stiklainiuke p e r n e a m a v i e n i r e n g t avil i u k priprasti. iltnamyje, jeigu dar neydi augalai, kibir p a m e r k i a m a blinds ak, kad k a m a n s rast iedadulki. V. Grebenkovas (1973) silo i p l a s t m a s i n i b u t e l i k a m t e l i p a g a m i n t i m a i t i n t u v i , k u r i a s r e t k a r i a i s t i k s l i n g a pilti c u k r a u s s i r u p o a r p r a s k i e s t o m e d a u s s u d u o n e l e . V l i a u , kai s u y d i a g r a s t a i i r kiti s o d o v a i z m e d i a i , g a l i m a p r a d a r y t i i l t n a m i o l a n g e l , k a d k a m a n s sinet m a i s t o i r i l a u k o . R u d e n i o p dalis j a u n s u s i p o r a v u s i k a m a n i m o t i n l i l i e k a i e m o t i i l t n a m i o d i r v o j e . Kitais m e t a i s n e r e i k i a g a u d y t i l a u k e : t u r i m a sav namini" kamani. K a m a n i aviliukai p a k a b i n a m i , taip jie a p s a u g o m i n u o s k r u z d li (10 p a v . b ) .

P R I M I T Y V I O S M E D U N E S BITS

Pirmiausia - kodl medunes? Juk bits m e d gamina, o ne n e a , k a i n e a , tai b i t s v a g i l s . P a v a d i n i m o k a l t i n i n k a s p a t s g y v n sistemintojas (vard suteikjas) K. Linjus, davs pavadini m A. (vietoj mellifera (1758), po trej met perkriktijo A. mellifica medaus neja medaus gamintoja). T o d l ir i a n d i e n i n j e b i

tininkysts literatroje vartojami abu pavadinimai, nors teisinges nis antrasis. Begeluonins bits (Melipona ir Trigona) daniau pasitaiko Piet A m e r i k o j e . Yra vairi ri, kurios skiriasi dydiais: n u o 2 iki 20 mm ilgio. L i z d o centre korius siuva vertikaliai p e r a m s au ginti, pakraiuose (krvelmis) - korius narveliais vir m e d u i pilti. pero korio narvel prideda maisto, po to kiauinl ir nar vel udengia. Lervut isivysto i maisto atsarg. Jeigu maisto gerokai daugiau, isivysto motinl, kuri smulkesn u darbinin kes ir tik p r a d j u s i dti k i a u i n l i u s sustorja, itsta jos pilvelis. Motinls kiauidse yra po 4 - 8 spirelinius kiauinlatakius. Dar bininks u n a m i n e s bites gyvena trigubai ilgiau. Darbininks deda stambius kiauinlius, kuriuos suvalgo motinls, o i liku si isirita tranai. L i z d u s r u o i a m e d i d r e v s e , u o l i e n p l y i u o s e , t u i u o s e term i t y n u o s e ir n e t tiesiog e m j e . Vietiniai g y v e n t o j a i b e g e l u o n i n i b i i m e d vartoja k a i p vaist. Jis r g t o k a s i r s k y s t a s , turi m a i a u c u k r a u s u n a m i n i b i i m e d . I i m t a s l a i k o m a s b u t e l i u o s e . I v i e n o s e i m o s g a u n a m a tik keli litrai m e d a u s . T a i a u jis labai b r a n g u s . 1956 m. Brazilijon v e u s i A f r i k o s g e l u o n i n e s (scutellata) b i t e s , sutriko begeluonini bii ekologins slygos. Afrikiets, ypa metiss, t a p o l a b a i a g r e s y v i o s : u v a l d g a n y k l a s , plia v i e t i n i b i i liz d u s , n a i k i n a j p e r u s . M e l i p o n o s i r trigonos spariai n y k s t a . P a v y z diui, S a n P a u l o valstijoje 1854 m. m i k i n g u m a s s i e k 8 1 , 8 % , o iplitus k a v o s p l a n t a c i j o m s , m i k a i s u d a r o tik 8 , 3 % ( 1 9 7 3 ) . A n k s t e s n s e g a n y k l o s e v i e n o j e vietoje b i t i n i n k a i l a i k y d a v o p o 100 b i i ei m i r s u r i n k d a v o v i d u t i n i k a i p o 1 5 1 m e d a u s , o p a s t a r u o j u m e t u lai-

18

19

k o tik p o 5 b i i e i m a s i r s u r e n k a p o 2 - 5 1 m e d a u s . i a n d i e n m e l i p o n a s d a u g e l i s b i t i n i n k laiko kaip d e k o r a t y v i n e s alia m e t i z u o t v e tini p r o d u k t y v i bii e i m .

T I K R O S I O S M E D A U S G A M I N T O J O S

M e l i p o n o s ( b e g e l u o n i n s bits) isivyst m a d a u g prie 8 0 m l n . , o m e d u n e s b i t s - tik prie 15 m l n . m e t . A z i j o s e m y n e (Indija, Kinija) natraliai veisiasi i n d i k o s i o s b i t s . Indijos didioji b i t (A. dorsata) iplitusi Indijos t r o p i k u o s e . M e d i a k o s e s i u v a v i e n 1 - 1 , 5 m ilgio kor, k u r i a m e visi narveliai p a n a s . Bits s a v o l i z d a v i e t e s d a n a i keiia. k i n i u p o i r i u m e n k a v e r t s , n e s avilius n e s i d u o d a p e r k e l i a m o s . Smulkiausios m e d a u s g a m i n t o j o s y r a Indijos m a o s i o s b i t s (A.floreae), k u r i o s m e d i a k o s e siuva v i e n m o g a u s p l a t a k o s d y d i o , b e t s k i r t i n g n a r v e l i s k e r s m e n kor (11 p a v ) . P r a k t i n r e i k m - a p d u l k i n a kai k u r i m e d i i e d u s . P a n a i a u s i a n a m i n e s b i t e s y r a Indijos vidutinioji b i t (A. indica arba cerana). G y v e n a m e d i d r e v s e , u o l o s e ir kitur. S i u v a kelis skir t i n g n a r v e l i k o r e l i u s . Leidiasi a p g y v e n d i n a m o s a v i l i u o s e , n o r s

20

21

22

Lietuvoje platesni bii kryminimo b a n d y m a i pradti 1960 m. LI 1968-1981 m. tyrimai parod: 1 ) s u k r y m i n u s K a u k a z o k a l n p i l k j b i i m o t i n l e s s u vieti niais tranais (K x V ) , p a l i k u o n y s , t.y. p i r m o s kartos m i r n s , i e m o j a g e r i a u n e g u k a u k a z i e t s . e i m o s a n k s i a u sustiprja p a v a s a r . G e rai d i r b a r a u d o n u o s i u o s e d o b i l u o s e . e i m o s tinka b i t m s d a u g i n t i , maiau nukenia nuo varoatozs. Mirns piktesns; 2) Italijos ir K a u k a z o (I x K) b i i p i r m o s i o s k a r t o s m i r n s l a b a i r a m i o s , a n k s t i p r a d e d a a u g i n t i p e r u s , n e l i n k u s i o s spiesti, g e r a i a p d u l k i n a r a u d o n j d o b i l i e d u s . I a u g i n a labai stiprias e i m a s , tin k a n i a s b i i p i e n e l i u i g a m i n t i . T a i a u i e m o j a b l o g i a u u kitas m i rns; 3) K a u k a z o ir k a r n i k o s (K x C a ) b i i p i r m o s i o s k a r t o s m i r n s p a i o s p r o d u k t y v i a u s i o s (1 lentel) ir labiausiai t i n k a n i o s k o m p l e k siniam naudojimui mirns. Anksti pavasar pradeda auginti perus, t o d l gerai p a n a u d o j a p a v a s a r i n m e d u n e . I n t e n s y v i a i r e n k a i e d a d u l k e s , gerai l a n k o r a u d o n j d o b i l i e d u s , n e l i n k u s i o s spiesti. Neigiamos savybs - meduneio metu pirmiau nektar pila lizdo, o po to m a g a z i n o k o r i u s . vairi bii rasi ir j pirmosios kartos mirni vidutin medaus produkcija (Dotnuva)
i LENTEL.

v o j e r e k o m e n d u o j a veisti g r y n s i a s k a r n i k a s i r K a u k a z o k a l n p i l k sias b i t e s b e i j p i r m o s i o s k a r t o s m i r n s .

KAIP

B I T I N I N K A V I M O P I R M T A K A I

M S

K a s a n k s i a u , m o n s a r n a m i n s b i t s , a p s i g y v e n o aisi e m se? tai a t s a k o a r c h e o l o g i n i a i liudininkai. P a g a l j u o s t a r p l e d y n m e i l a i k o t a r p i u b u v o labai iltas k l i m a t a s i r a u g o g a l i n g o s p u y s b e i e g ls, k u r i o s p a l i k o s a v o s a k p r o d u k t - gintar. G i n t a r o i n k l i u z a i p a teikia vis v a b z d i , g y v e n u s i t u o m e t i n j e aplinkoje, kolekcij. D e j a , b i i ia n r a (o gal n e r a s t a ? ) . Pirmieji moni pdsakai ms krate aptinkami madaug 3 0 0 0 m e t prie Krist (A. a p o k a , 1 9 3 6 ) , tai yra naujojo a k m e n s a m iuje (neolite). io p e r i o d o L i e t u v o s gyventojai b u v o klajokliai. Jie s u stodavo t r u m p a m smlynuose, upi bei eer pakrantse ir mik aiktelse. Vienintelis prijaukintas g y v u l y s t u o m e t b u v o uo. m o n s m a i t i n o s i i m e d i o k l s ir v e j y b o s . M e d i d r e v s e galjo rasti b i i k o r i s u m e d u m i , d u o n e l e b e i perais. Iplitus m i k a m s , m e d i d r e v s e atsirado d a u g i a u b u v e i n i b i t m s plisti. D a r io t k s t a n t m e i o p r a d i o j e m i k a i i r p e l k s s u d a r 7 5 - 8 0 % t u o m e t i n i o L i e t u v o s ploto. S e n i a u s i o s r a y t i n s inios a p i e d r e v i n i n k u s , b i t e s , m e d i r v a k siekia XIII a. E n c i k l o p e d i n i a i s d u o m e n i m i s , p r s a i , lietuviai, k u r i a i ir gudai jau mokjo banytines duokles m e d u m i bei vaku. Pavyz diui, 1253 m. magistras, dalydamas kuri ir Livonijos emes ba n y i o m s b e i v i e n u o l y n a m s , k a r t u p a d a l i j o ir d r e v i n i n k u s , o 1308 m. R y g b u v o v e a m a s p a r d u o t i v a k a s . Tai lyg i r s e n i a u s i o s i n i o s apie b i i p r o d u k t e k s p o r t kitas alis. Betgi X - X I a. s t a m b i a u s i a s E u r o p o s ir A z i j o s p r e k y b o s centras b u v o G o t l a n d o sala Baltijos j r o j e . j i R u s i j o s b u v o v e a m i kailiai, m e d u s i r v a k a s , todl lietuviai, g y v e n p r i e t o k i o s v a r b a u s kelio, n e g a l j o n e p r e k i a u t i a n k s i a u . S e n o v j e b i t i n i n k y s t u m s v a r b i viet, apie tai liudija d a u g e lis t u o m e t i n s L i e t u v o s v a d o v y b s d o k u m e n t . P a v y z d i u i , 1501 m .

P r a d e d a n i a j a m tikslinga sigyti v i e n antr n e p i k t b i i e i m . V l i a u g a l i m a turti ir kolekcij. L I b i t i n i n k y s t s specialistai L i e t u -

L i e t u v o s d i d y s i s k u n i g a i k t i s A l e k s a n d r a s p a g a l tuo m e t u v e i k u s i u s b i t i n i n k y s t s p a p r o i u s ileido s t a t y m , k u r 1529 m. iplt ir p a -

24

25

tvirtino y g i m a n t a s Senasis. S t a t u t u o s e , k u r i u o s v l i a u p a t v i r t i n o y g i m a n t a s A u g u s t a s (1566) i r y g i m a n t a s V a z a (1588), d a u g v i e t o s skirta b i t i n i n k t e i s m s . A p s k r i t a i ankstesnieji statutai r e g u l i a v o b i t i n i n k i r b i i u l i s a n t y k i u s , s p r e n d vairius n e s u s i p r a t i m u s , r a t u f o r m i n o tradicines bitininkysts teises. U m e d a u s v o g i m , d r e v i n a i k i n i m a r p a s i s a v i n i m nusikaltliai b u v o b a u d i a m i n e t m i r t i e s b a u s m e , n o r s bites i r g l o b o j o " d i e v a s B u b i l a s b e i d e i v A u s t j a . P a t s b i t i n i n k a v i m a s m e d i o k l i n s b i t i n i n k y s t s laikais b u v o g a n a primityvus. Mediotojas, vaikiodamas po mik, apirdavo ir s e n u s m e d i u s s u d r e v m i s . Pastebjs l a n d a n i a s b i t e s , p e i k e n a p a d i d i n d a v o d r e v s a n g , p r o kuri i l a u d a v o v i s u s k o r i u s . T a i p p r a k t i k a i b u v o n a i k i n a m o s bits. K i e k v l i a u , kai b i t m s t r a m d y t i p r a d t i vartoti d m a i , lizdavietse j a s n u o k o r i n u b a i d y d a v o , o p a l i k u s dal k o r i , e i m a g y v e n d a v o toliau. D r e v s b d a v o i m t a m e i u o s e m e d i u o s e , auktai. J a s ikopti b u v o g a n a s u n k u , n e s l i p a n t reikjo turti d m i n , i n d k o r i a m s , p e i k e na ir kt. K o p i m u i v a r t o d a v o t a m tikr prietais, v a d i n a m g e i n i u (virv s u l e n t u t e atsissti). i a n d i e n a p t i n k a m i tik bartins bitininkysts likuiai. T. I v a n a u s k a s G a m t i n i n k o u r a u o s e " (1979) p a y m j o , k a d M e r k i n s i r M a r cinkoni krate, garsjusiame grybais ir m e d u m i , p i r m a i s i a i s X X a m i a u s m e t a i s naujai reng t drevi n e t e k o m a t y t i . P a g a l M . Sereiikait (2000), v i e n M a r cinkoni krato m i k u o s e 1980 m. b u v o rasta 79 d r e v s , o 6 i j spietsi bits. Marcinkonikis J. M i k i n i s vis g y v e n i m usii m i n j a drevine bitininkyste. iek tiek p a a n g e s n i s bitinin 12 P A V . Pintinis avilys: 1 - lizdas; 2 - lentels, kuriomis udengiamas avilio virus; 3 - lentels su nusitu bii koriu k a v i m a s prasidjo, bites p e r k l u s k e l m i n i u s avilius. Jie s o d y b o s e , kaip ir m i k e , b u v o s t a t o m o stati. T o k i e aviliai p a v a d i n t i statiniais. n P A V . K. Levickio konstrukcijos avilys 14 PAV. Varavinis avilys (i upakalins puss)

J u o s e bits s i d a v o k o r i u s p e r vis avilio ilg. Kart v a s a r dalis to k i k o r i s u s m u k d a v o . Statinius avilius lengvai n u v e r s d a v o vtra ar gyvuliai. T o d l v l i a u aviliai pradti statyti gulsiai. V i e n a s galas b d a v o p a k e l i a m a s a u k i a u i r v a d i n a m a s galva. A n t r a s i s , v a d i n a m a s kojomis, stovjo emiau. P a g a l i a u X V I I I a. p a b a i g o j e ir L i e t u v o j e p r a d j o plisti dirbtiniai aviliai. P r a d i o j e jie

pinu

i i a u d ar v y t e l i (12 p a v . ) . X I X a. a n t r o

joje p u s j e i n o m a s l e n k b i t i n i n k a s K . L e v i c k i s s u k o n s t r a v o avil vertikaliais r m a i s (13 p a v . ) , kuris s u v a r a v i n i a i s (14 p a v . ) l a b i a u pli t o S u v a l k k r a t e . i a u r s L i e t u v o j e b u v o g a l i m a rasti l a t v i p r o f e s o r i a u s P. R i z g o s k o n s t r u k c i j o s avili (15 p a v . ) , o r y t i n i u o s e r a j o n u o s e r u s b i t i n i n k y s t s d r a u g i j o s avili. M i n t avili k o n s t r u k c i j o s vai rios, n e s j u o s g a m i n o vairi i s i l a v i n i m i r s u g e b j i m m o n s . Prof. J . K r i i n a s , r e m d a m a s i s E . C a n d e r i o t y r i m a i s , k a d a u k t a r m i u o s e a v i l i u o s e t e m p e r a t r a v i d u t i n i k a i 10C e m e s n n e g u e m a r m i u o s e , L i e t u v o s b i t i n i n k a m s p a t a r , j o g m s s l y g o m i s gulstiniai aviliai t i n k a m e s n i . Jis m s i tobulinti D a d a n o k o n s t r u k c i j o s avil, p l a t i n o naujj D a d a n o avil (16 p a v . ) . J . K r i i n o 16-kos r m avilio k o n s t r u k c i j p a t o b u l i n o A . M o r k n a s , v l i a u P . S k r e b u t n a s .

26

27

cionariai b i t i n i n k a u j a n t labai tin kamas, dl to naudotinas ir da bartiniu metu. Anksiau Lietuvoje daniau siai l a i k y d a v o 1 - 5 b i i e i m a s . Tik daugiau kaip 5 bii eimas turj a s m e n y s b u v o v a d i n a m i bitininkais, daugiau kaip 15-20 dideliais b i t i n i n k a i s ( p r o f e s i o n a lais). A p s k r i t a i b i t i n i n k a i siek turti k u o d a u g i a u b i i e i m , Taiau
730

n PAV. Prof.]. Kriinaogulstinis (25 rm) avilys su dviem lakomis

dl

ganykl

stygiaus,

ypa neiskirstytuose kaimuose, n e b u v o g a l i m a laikyti didelio b i t y n o v i e n o j e vietoje. Dal avili biti n i n k a i i d a l y d a v o b i i n e t u r i n t i e m s . U g a n y k l i r viet biiulis 16 PAV. Prof. f. Kri ino patobulintas naujasis Dadano avilys: Ms - magazinas; Liz lizdas; ID - itrau kiamas dugnas; ADs - avilio dugnas; Lk - lakos kamtis; Lul - dugno prielakio uveriamoji lentel; FDs - skrynios dugnas; Fui - skrynios dugno prielakio uveriamoji lentel g a u d a v o p u s a r i a n k s t o sutart p a s j e s a n i b i i m e d a u s dal. V l i a u (J. P l e k a i t i s , 1921) b u v o r a o m a : T u L i e t u v a , b u v a i i r esi gra i v i s u o m e t , b e t k a i p d a r p a g r a t u m , jei tavo k i e k v i e n a m ketvirtai n i a m d v i k i l o m e t r y b t n u o 100 lig 2 0 0 b i i avili, n e s geroj g a n y k loj tiek b i i e i m y n n e tik p r a m i n t a , b e t i r saldi n a u d d u o d a ! " M a n a u , k a d tai svajotojika m i n t i s , b e m o k s l i n s a n a l i z s . T a i a u b i t i n i n k o d v a s i k i o p i r m o j o s a v o leidinio s k y r i m a s D i e v u i : T e p a l a i m i n a taip g e r a s i s T r e j y b j e D i e v u l i s L i e t u v o s b i t i n i n k a v i m . . . " n e prarado dvasins verts ir iandien. N o r s i r plito r m i n i a i aviliai, p r i e k a r i n j e L i e t u v o j e b i t i n i n k y s t s rodikliai n e b u v o dideli. A p i b e n d r i n d a m a s 1 9 3 1 - 1 9 3 3 m . b i i n a u d , prof. J . K r i i n a s r a , k a d v i e n a s r m i n i s avilys v i d u t i n i k a i k a s m e t a i d u o d a a p i e 5, o k e l m i n i s - apie 2 kg m e d a u s . Bitininkas J. Pekaitis leidinlyje Bitininkas" n u r o d o , k a d nepa l a n k i a i s b i t i n i n k a v i m u i 1 9 1 3 m . i b i i e i m o s g a v o tik p o 1 - 2 p d u s , o 1 9 1 4 m. ( p a l a n k i a i s ) - n e t po 4 p d u s m e d a u s . M. P e k a u s kait (Lietuvos bitininkas") - labai nepalankiais 1919 m. i v a r a v i n i a v i l i g a v o p o 5 6 s v a r u s , o D a d a n o - p o 100 s v a r . 1 9 2 0 m. ( p a l a n k i a i s ) v a r a v i n i a i a v i l i a i d a v po 3 p d u s , o d a d a n i n i a i - p o 176 s v a r u s m e d a u s .

N u o 1960 m . is avilys p o truput t o b u l i n a m a s i r p l a t i n a m a s k a i p standartinis. J. Kriinas pateik ir 2 4 - 2 5 r m gulstinio avilio brinius ( 1 7 p a v . ) . J a m e g a l i m a n a u d o t i v i e n a r b a d u m a g a z i n u s . A v i l y s tu r i d v i l a k a s : antroji atsarginei a r b a p a g a l b i n e i m o t i n l e i laikyti. B e to, vietoj l u b e l i taisytos 4 7 0 mm ilgio ir 12 x 8 mm s k e r s m e n s sijels ( L ) , k u r i o m i s labai p a t o g u u d e n g t i t a r p r m i u s . M i n t a s avilys sta-

28

29

S e n i raytiniai altiniai liudija, k a d p a t y r , tai y r a m o k a n t y s biti ninkauti ir anksiau surinkdavo gerus prekinio medaus derlius. P r i e k a r i n j e L i e t u v o j e (1929) bitininkai d a u g i a u s i a laik p o 1 0 b i i e i m ( 6 4 , 3 % ) . 1 1 - 2 0 e i m turjo p e n k t a d a l i s b i t i n i n k . D a u g i a u k a i p i m t e i m laik 1 , 4 % b i t i n i n k ( p a v y z d i u i , L a z d i j a p s k r i t y je V. M a l i n a u s k a s - 150, K d a i n i apskrityje J. K a t k u s - 3 0 0 ) . L i t e r a t r o s g i m t j a kalba p l i t i m a s , k u r s k i n i n k a m s o r g a n i z a v i mas skatino bitininkysts vystymsi Lietuvoje. 1930 m. buvo 126,8 tkst., o 1940 m. - 2 0 6 , 0 tkst. b i i e i m . D a u g nuostoli Lietuvos bii kis patyr Antrojo pasaulinio ka r o m e t u i r p o j o . L i k o tik 3 6 tkst. b i i e i m . D a u g g e r b i t i n i n k u v o a r b a b u v o r e p r e s u o t a . Priekarinis b i i e i m kiekis p a s i e k t a s per deimtmet.

Iki A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o Lietuvoje b u v o uregistruota p o 0,7 bi i eimos kiekvienam kaimo gyventojui. Ar bitininkyst, panai ankstesn, prisikels atsikuriant m s kaimui. Matyt, ne. Pirma, prie kar du tredaliai Lietuvos m o n i gyveno kai muose. iandien - prieingai. Antra, pakits d a u g u m o s kaim gy venimo bdas: susikrusios kompaktikos mrins gyvenviets. Dirbamuose laukuose maai nektaring (garstuk, svri, rugia g l i ) . . . p i k t o l i . G e r e s n s s l y g o s b i t i n i n k a u t i tik p a v i e n s e s o dybose p a m i k s e . Ir treia, atsiradus vertingesni u m e d bii produkt paklausai ir iplitus bii varoatozei, bitininkauti gals tik gerai pasiruo bitininkai. Bites reikia priirti, o ne laikyti, k a i p tai b u v o d a r o m a s e n i a u . B e m o g a u s p r i e i r o s j o s n e g a l i g y venti. Be to, silpnose ganyklose ekonomikas bitininkavimas ma n o m a s tik b i t e s i s k i r s i u s m a o m i s g r u p e l m i s , tai y r a l a i k a n t d e centralizuotai. bitininkystei. Tiesa, negalima pamirti ir stambi bityn, besikuriani kinin k b i t i n i n k . T o d l a r t i m i a u s i u m e t u R e s p u b l i k o j e m a t y s i m e dvi b i t i n i n k a v i m o g r u p e s : m g j u s ir p r o f e s i o n a l u s , g y v e n a n i u s i b i i . B i t i n i n k a i p r o f e s i o n a l a i , turintys d a u g i a u b i i i r g y v e n a n t y s miestuose, nors degalai ir brangs, bet be bii veiojimo neapsieis. N e g a l i m a palikti v i r y n , n e a t v e u s j u o s b i i . J o s r e i k a l i n g o s ki n i n k s k l i n i o l i p a s l i a m s . Tie, k u r i e n e t u r i s a v , n u o m o s i p r o fesional. Todl ateitis priklauso tradicinei mgjikajai

P O K A R I O

B I T I N I N K Y S T

N u o 1947 m. Lietuvoje pradta organizuoti visuomenin bitinin k y s t . 1950 m . p r i e M k u r i a m a s b i t i n i n k y s t s trestas, k o n t o r a , v l i a u - b i t i n i n k y s t s v a l d y b a , b u v u s i iki 1991 m. v a s a r o s . Pokario laikotarpiu daugiausia bii eim Lietuvoje uregist ruota 1961 m. - 259,7 tkst., o visuomeniniuose bitynuose 1 9 7 8 m . (66,7 tkst.). Iplitus v a r o a t o z e i , r e s p u b l i k o s b i i k i s s u m e n k j o ir atstatytas a p i e 1985 m.: du tredaliai b i t i n i n k m g j ir tredalis - k i . Visuomeniniai 1966-1970 m. bitininkysts medaus gamybos rodikliai: - 17,1 kg i b i i e i m o s ; 1 9 7 1 - 1 9 7 5 m. - 15,2;

1 9 7 6 - 1 9 8 0 m. - 8,5 ir 1 9 8 1 - 1 9 8 5 m. - 13,6 b e n d r o j o k i e k i o . S u r e n k a n t v i d u t i n i k a i p o 13,6 k g / b . . b e n d r o j o k i e k i o , b i i e i m a i s u m a i t i n t a b e v e i k p o 2 0 k g c u k r a u s , arba k i l o g r a m a s p r e k i n i o m e d a u s tris k a r t u s c u k r u o t a s " . T o k i e pat rezultatai gauti i r a p s k a i i u o j a n t savi k a i n : p a a r a m s (cukrui) t e n k a b e v e i k p u s ilaid. S u r a d u s tarp b i tyn didjimo ir bii eim medaus produktyvumo dsningum, g a u t a s n e i g i a m a s r y y s (r = - 0,7). V a d i n a s i , b i t y n u s s t a m b i n t i s i l p n o se Lietuvos bii ganyklose neperspektyvu. K o k i a b i t i n i n k y s t s ateitis?

Kas gali bitininkauti


Bitininkyst - tai tas pats, moterimis,
J. Greimas

kas domjimasis

man senovs graikai.

B i t i n i n k a s - s e n a profesija. Tai r o d o vairi m s v i e t o v i (kai m ) p a v a d i n i m a i : Aviliai ( Z a r a s r . ) ; Avilliai (aki r . ) ; Bitinai ( M a -

30

31

r i j a m p o l s r . ) ; Bitel ( v e n i o n i r . ) ; V a k a i (Pasvalio r . ) ; V a k i a i ( K l a i p d o s r.) ir kiti. M s senosios kartos moter posakiai, kad prie bii vyr dar b a s , k a d b i t i n i n k a u t i gali tik vyrai i r tik s u a u g m o n s (Petrulis J . , 1 9 9 0 ) , k a i n ar teisingi. G a l teisingiau - k l a i d i n g a m a n y t i , k a d kiek v i e n a s v y r a s j a u gali b t i b i t i n i n k u : b i t s p a i o s p a s i r e n k a d r a u g u s pagal biiulysts kodeks. R a y t i n i u o s e altiniuose m i n i m i i r bitininkai. Tai l a b i a u v y r i k a s u s i m i m a s , n e s b i t s g y v e n o m i k u o s e . D r e v i n i n k a i , o d r e v i n biti n i n k y s t klestjo iki X V I i m t m e i o , gerai p a i n o j o b i i g y v e n i m , m o k j o s u j o m i s elgtis. L a i k u i b g a n t , b i t e s p r a d j o laikyti b i t y n u o s e , alia n a m , i p r a d i d r e v s e - d r e v t o m e d i o s t u o b r i u o s e ir kel m i n i u o s e a v i l i u o s e , v l i a u - i a r d o m u o s e aviliuose. B i t i n i n k y s t i m e d i o t o j i k o v e r s l o p a m a u tapo n a m i n i u u s i m i m u , k a i p g y v u l i n i n k y s t a r p a u k t i n i n k y s t . T o d l tapo p r i e i n a m a i r m o t e r i m s . N o r s istoriniai altiniai r o d o , k a d m o t e r y s b i t i n i n k a v o ir s e n i a u s i a i s lai kais. Puiki bitininki buvo visuomeniniuose bitynuose. Pavyz d i u i , 1 9 7 3 m . p o 49,9 k g / b . . s u r i n k o J o n i k i o r . b i t i n i n k O . B u i e n, po 49,6 kg/b. . - LI bitininks M. Balekien ir M. Radzeviit. I penkiasdeimties 1971-1975 m. respublikos bitininkysts pirmn - 2 8 % m o t e r . Plintant b i t i d m s s u aviliais, turiniais m a g a z i n r m e l i u s , p a l e n g v j a d a r b a s , nereikia m o t e r i m s sunkiai kilnoti. i a n d i e n b i t i n i n k a u t i gali k i e k v i e n a s m o g u s , turintis p o t r a u k , n e a l e r g i k a s b i i n u o d a m s , turintis s l y g a s i r b i t i n i n k a v i m u i kelet v a l a n d laisvo laiko. P r o f e s o r i a u s J . K r i i n o o d i a i s : ...prie b i i y r a m a l o n i a u s i a s d a r b a s , kuris y r a kaip i r e m s k i o p o e z i j a " (1932). M a l o n u m a s - sveikam mogui. O alergikam? Juk apie 500 vienkar tini glim pavojinga net ir sveikam. T u o tarpu alergikam pakan ka keli glim. Alergiki bii n u o d a m s mons imuniteto negau na. Jiems bitininkauti nerekomenduotina. Pagal neraytas taisykles klaidiojanio spieiaus savininku t a m p a t a s , k u r i s j s u g a u n a . T o d l b i t i n i n k u gali t a p t i k i e k v i e n a s ir bet kada. Taiau, be noro, ypa pradedantiesiems, b t i n o s ele mentarios inios. M a n a u , nesensta inomo rus chemiko ir biti n i n k o ( p r i i r j u s i o a p i e 100 b i i e i m ) A . B u t l e r o v o o d i a i :

Tikru bitininku - bii e i m i n i n k u - gali bti tas, kuris gerai pa sta vis b i i g y v e n i m ir m o k a inias pritaikyti v e i k l o j e . " Biti ninkaujant varoatozinmis slygomis, mokymasis ir dalyvavimas bitinink organizacijoje btinas.

Nuo ko pradti
Turti pakankamai ger priemoni pus darbo.
W. Boloedormas

R p e s t i n g a s p r a d e d a n t y s i s p i r m i a u s i a stengiasi sigyti b t i n i a u si b i t i n i n k a v i m o r e i k m e n (18 p a v . ) . m o g u s turi p a s t o v i u s b i o e n e r g e t i n i u s l a u k u s , k u r i e d a n i a u siai j a u i a m i p e r p l a u k u s , p i r t g a l u s i r k i t a s k n o d a l i s . i o s s r o v s l a b a i s i l p n o s , t a i a u j a s b i t s j u n t a i r tas v i e t a s d a n i a u s i a i g e lia. T o d l n e r e i k i a b i i bijoti, n e s b a i m s m e t u s r o v s s u a k t y v j a . O kol priprantama, veid ir ypa galvos plaukus, kaip elektrodus, t i k s l i n g a p r i d e n g t i s p e c i a l i u tinkleliu v e i d u i . N e t i r b i i n e b i j a n iam, n e r e a g u o j a n i a m kelis glimus dirbant prie piktesni arba suerzint bii veido apsauga btina: jos besiartinaniam prie avi l i o t i e s i o g s e g a s i d r a b u i u s , gelia. T o d l g e r i a u a p s i s a u g o t i , k a d

18 P A V . Btiniausi bitininkavimo reikmenys: 1 - tinklelis veidui; 2 - dmin; 3 - bitininko kaltas

32

33

netrukdyt darbui ir net paios bits. Jos, kaip darbo objektas, yra pavojingos, vadinasi, negalima nusiengti saugaus darbo reika lavimams. Geru oru dirbant prie nepikt, pavyzdiui, kaukaziei ar karnik , t i n k l e l i o p r i e k i n dalis (tiulis) n u s m a u k i a m a p o s m a k r u , o k e p u r, kaip skrybl, apsaugo plaukus nuo erzinimo ir veid nuo sauls s p i n d u l i . P a t y r b i t i n i n k a i tinkleli n e v a r t o j a , b e t j u o s b i t y n e turi sveiams arba usideda patys, kai susierzinusios veamos bits ir pan. N e g a l i m a u m i r t i , k a d p a v a s a r i r r u d e n , kai altesni orai, b i t s m g s t a lsti p o d r a b u i a i s . U m a u t ant g a l v o s v e i d o tinklelio a p a i reikia pakiti p o a p s i a u s t o a p y k a k l e . V y r a i d a n i a u s i a i d v i c h a l a t u s r a n k o g a l i u o s e s u g u m e l m i s . M o t e r i m s l a b i a u tinka vairi m o d e l i kombinezonai. D m i n r e i k a l i n g a b i t m s reguliuoti t v a r k a n t lizd, alinant n u o k o r i b i t e s . N e vietoje p a s i r o d i u s i o s truput p a r k o m o s i r jos b e m a tant p a s i t r a u k i a . alti, saikingai v a r t o j a m i d m a i b i t e s r a m i a i n u b a i d o . P r i e a p i r i n t p i k t e s n e i m , tikslinga p r o l a k d u tris k a r t u s p a r k y t i . Bits p u o l a prie k o r i n a r v e l i prisigerti m a i s t o i r a p s i r a m i n a . D m i n v a r t o j a m a i r g y d y m u i , kai a n t s i r u s e n u s i o d l i o u d e d a m i vaistai i r d m a i p u i a m i p r o lak. Dminje pirmiausia udegamas suglamytas laikraio gaballis i r d e d a m a s c i l i n d r o a p a i o j e a n t groteli. P o t o u p i l a m a s u s m u l k i n t o ( s a u s o ) d l i o . Kelis k a r t u s p a s p a u d u s o r o pster, dlis s i d e g a , ta d a a n t v i r a u s u p i l a m a s t a m b e s n i d l i o gaballi. D m i n e i tinka sausas, nesmaling medi (gluosni, topoli, d r e b u l i ) d l i s . Beriniai truliai n e r e k o m e n d u o t i n i : turi b i t m s n e m a l o n k v a p . Bitininkai d m a m s vartoja m e d i k e r p e s , k u k u r z b u r b u o l i erdis, t a b a k o a r bitkrsls stiebus. V o k i e t i j o j e , y p a b i t i n i n k a u j a n t bitidse, n a u d o t i n o s m a o s d m i n s , i k u r i d m a i i p u i a m i b u r n a a r b a elektriniu taisu. K a l t a s r e i k a l i n g a s a r d a n t b i i l i z d u s . M a t j o s stengiasi u p i k i u o t i n e p r a l e n d a m u s p l y e l i u s i r taip pritvirtina p a i u s r m u s . K a l t u n u v a l o m i n e vietoje p a s i t i koreliai, n e v a r u m a i n u o avilio d u g n o , n u o skirtuk atlaisvinami rmai.

AVILYS

Rikiuojasi eil Spalvingi aviliai. Jie gintaru man vieia Ir kvepia kaip ilai.
L. Vainikonis

i a n d i e n i n b i i b u v e i n - avilys. L i e t u v o j e iplit aviliai D a d a n o - B l a t o r m a i s , k u r i m a t m e n y s : lizdo - 4 3 , 5 x 3 0 , 0 c m , m a g a z i n o 43,5 x 14,5 c m . R m sijeli plotis - 2,5 cm (19 p a v . ) . K a i k a s n a u d o ja p a e m i n t u s : d a u g i a a u k i - 4 3 , 5 x 23,0 cm a r b a tik m a g a z i n i n i u s r m e l i u s . G a l i m i i r kitoki m a t m e n y s , s v a r b u , k a d b i t y n e jie b t v i e nos konstrukcijos. Nestandartiniai apsunkina inventoriaus, dirbtini k o r i i r k i t o k i avili n a u d o j i m . e m a r m i D a d a n o - B l a t o m a t m e n avili t i n k a m u m m s slygomis rodo ir iandieniniai apskaiiavimai (pokas L, 1990). I ilgai kori iluma plinta ymiai geriau n e g u skersai j. i e m avi l i o l i z d o i l u m o s l a i d u m a s p r i k l a u s o n u o o r o s r o v i l i z d e . K a d liz das b t optimalus, jis neturi bti kvadratins formos. Lizdas, sudarytas i Dadano-Blato rm, vidutinio stiprumo bii eimai yra optimalus. Minto rmo plotis racionaliai parinktas maistui

19 PAV. Standartinis lizdo rmas (a) ir rmo petuko padtis vidins avilio sienos falce (b) (matmenys milimetrais)

34

35

p a s i s k i r s t y t i . i e m , p e r a l i u s , b i t s a t s i d u r i a r m v i d u r y j e , il iausioje vietoje. Pirkti ar p a i a m daryti avil? J e i g u n e s a t e stalius, neturite d a r b o s u rankiais i r m e d i e n a g di bei tinkam darbo slyg, nesiimkite precizinio darbo. Geriau sigyti p a g a m i n t avil. N e b t i n a i n a u j , g a l i m a s u r e m o n t u o t i s e n i r k e l e r i u s m e t u s s k m i n g a i bitininkauti. Jei s e n a s avilys stovjo u d e n g t a s , tikriausiai j o v i d i n dalis svei ka, m a t mediena, impregnuota bii pikiu, nedrksta ir silpniau p v a . Jei iorin avilio dalis a p y s v e i k tik v i e n a kita lentut s u p u v u s i , j o s p a k e i i a m o s s v e i k o m i s . T r o b a g r y b i a i d a n i a u s i a i s u g a d i n a avili d u g n u s . J i e m s r e s t a u r u o t i tinka g r i n d l e n i atliekos. S u r e m o n t u o t a s avilys perdaomas, idezinfekuojamas. J e i g u avilys stovjs ilgiau a r j a m e g y v e n o s v e i k o s b i t s , infekci j o s altini n e t u r t bti. P a v y z d i u i , v a r o a t o z s erks (kai b i i n ra) avilyje isilaiko iki 3 5 p a r . T u o t a r p u a s k o s f e r o z s s p o r o s a r n o z e m a t o z s sukljai t e r a l u o s e g y v y b i n g i isilaiko iki d v e j m e t . N e v a r i u o s e aviliuose a p g y v e n d i n t i s v e i k a s bites n e h i g i e n i k a . R e m o n t u o j a n t s e n avil a r d a r a n t nauj, s v a r b u ilaikyti r e i k i a m a t s t u m tarp v i d a u s r m . Bii b i o l o g i n i s a t s t u m a s y r a 8 1 2 m m

(20 p a v . ) . 1 2 m m a t s t u m a s d i d i a u s i a s . K u o m e t b i t s u d e n g i a p e r u s a r m e d k o r i n a r v e l i u o s e , tarpai t a r p j susiaurja iki 1 6 m m . T a i m a i a u s i a s a t s t u m a s . T a r p e l i u s , p r o k u r i u o s b i t s n e p r a l e n d a , tai y r a s i a u r e s n i u s k a i p 6 m m , u p i k i u o j a , o p l a t e s n i u s kaip 12 mm l i n k u sios suriti koriais. A b i e m atvejais r m a i s u r i a m i s u avilio v i d i n m i s sienomis, apsunkinamas darbas. P a g r i n d i n avilio dalis - r m a s . Jie g a m i n a m i i n e a k o t o s p u i n s a r e g l i n s m e d i e n o s . Serijins g a m y b o s r m o n i n s sijels vir uje p a p l a t j (21 p a v . ) . P a t i e m s g a m i n t i patartina p a g a l n o r i m o r mo (standartini m a t m e n ) ablon. A v i l i o ioriniai m a t m e n y s b i t m s n e t u r i r e i k m s . S t a c i o n a r s aviliai gali b t i s t o r e s n i lent, s u n k e s n i . L a i k a n t b i t i d s e , k a d b t l e n g v e s n i , d a r o m i i p l o n e s n i lentui. Aviliai i iors n u d a o m i b i i g e r i a u s i a i s k i r i a m o m i s s p a l v o m i s : baltai, geltonai, m l y n a i ar b a i i r k i t s p a l v deriniais n u p i e i a n t k a m p u o t a s f i g r a s , k u r i a s b i t s g e r i a u skiria. D a y t i aviliai d a u g ilgiau laikosi, n e d a y t i - t r u m p a a m i a i (apie 1 2 m e t ) , s k u r d i n a a p l i n k . A v i l i a m s tinka egls ar puies n e s m a l i n g o s vertingos lentos. Vidi n s dalys g a m i n a m o s i m i n k t e s n s m e d i e n o s : liepos, t u o p o s , j u o

20 PAV. Butinas tarpas avilio lizde tarp kori

21 PAV. L Standartinio avilio pjvis: A - stogas; B - magazinas; C - lizdas; D - dvigubas dugnas; E - magazino rmas; F - lizdo rmas; G - tarpsieni apiltinimas; S - skarda; L - lakos anga. U. Rm praplatjimai - petukai (P)

36

37

23 PAV. Avili stovai: a - matmenys: b-su dugnu iemos apiltinimui d a l k s n i o lent. Iorin lentos p u s (pagal ipjovim) k a l a m a vir, k a d nesiriest kratai. tarpsienius d e d a m a nelaidi ilumai m e d i a g : spali, p a k u l , s a m a n , i a u d (aviini) kapoju. B l o g e s n s yra d i o v i n t o s d u r p s , m e d i o p j u v e n o s ar drols. apiltinamj m e d i a g truput maiius negesint kalki, n e a p s i g y v e n a skruzdls. Svarbi avilio dalis yra laka. A p a t i n d a r o m a 3 0 0 - 4 5 0 mm ilgio ir 2 0 m m aukio. Jos dydis pagal m e t laik i r eimos stiprum reguliuo j a m a s itraukiamais papildomais kamiais s u m a e s n m i s lakutmis (22 p a v . ) . Bites veant ar iemai lakos p r i d a r o m o s lakos grotelmis. P a g a l r e i k a l a v i m u s l a k a turt b t i k i e k a u k t l i a u u d u g n o p a viri. A u t o r i u s n a u d o j a avilius, k u r i u o s e l a k o s n u o d u g n o p a k e l t o s v i e n u tredaliu r m a u k i o . i e m a i p r i d e n g i a m o s s p e c i a l i o m i s l e n t u t m i s . J o s p a t o g e s n s , n e s geriau v d i n a s i lizdas, o p a v a s a r iki patikrinimo nebtina pravalyti lakas: jos niekuomet neusikema. N u o d r g m s i r s k r u z d l i aviliai p a k e l i a m i . S t o v a i gali b t i vai r s . P a p r a s i a u s i - e m kalti k e t u r i tvirtos m e d i e n o s k u o l i u k a i . Daug graiau atrodo ir patogiau naudoti kilnojamus stovus. Pavyz d i u i , k e t u r i o s tvirtesns m e d i e n o s 2 0 - 2 5 c m a u k i o sijels, s u j u n g tos l e n t e l m i s (23 p a v . ) . S t o v o aukt p a s i r e n k a pats b i t i n i n k a s p a g a l g , k a d b i t e s a p i r i n t n e r e i k t k p r i n t i s a r stiebtis. B e d u g n i u s " avilius g a m i n t i p a s k a t i n o i r altesns i e m o s , i r e k toparazito Varna jacobsoni erks iplitimas. Lietuvoje V. Kielius, A . L a u r e n i k a s i r kt. aviliuose p a k l l i z d u s , k a d p o r m a i s tilpt erk g a u d s . T a i i r b u v o b e d u g n i " avili p r a d i a . B e d u g n i a m e " avilyje vietoj s a n d a r a u s d u g n o taisytas d v i g u b a s tinklas: a p a t i n i s - retesniais langeliais n u o g r a u i k , o virutinis t a n k e s n i s ( 4 x 4 m m ) , p r o kur ikrenta e r k s i r s m u l k i o s iuklels. B e d u g n i a i " aviliai iplit E u r o p o s S j u n g o s a l y s e , L i e t u v o j e b a n d o m i . A p i b e n d r i n u s u s i e n i o i r m s alies b i t i n i n k p a t y r i m , g a l i m a teigti, k a d : 1 ) b e d u g n i a i " aviliai g e r i a u v d i n a s i net i r i e m , v i d u s b n a sausas; 2 ) nepelija a p a t i n i k o r i k a m p a i ; 3 ) v e a m u s s u b i t m i s avilius n e r e i k i a p a p i l d o m a i v d i n t i ; 4) padjus po tinklo dugnais patiesalus, galima kontroliuoti erki g a u s u m n e t n e a r d a n t lizd. Jei i e m p e r p a r n u k r e n t a p o e r k , b i ts i e m o j a n o r m a l i a i . L i e t u v o j e b i t s p e r i e m taip p a t p e r i e m o j a , tik s u v a r t o j a d a u g i a u i e m i n i o m a i s t o (A. A m i e j u s , 2 0 0 1 ) .
STEBIMASIS AVILIUKAS.

Kai k a s b u t u o s e , v e r a n d o s e , s o d n a

meliuose laiko egzotinius gyvnlius ar pauktelius. Dareliuose rengiami baseinliai vandens glms, uvelms. Taiau apiarium p a s i g e n d a m a . L a i k y t i o s m i j a s a r kitas solitarines bites reikia d i d e s n s patirties. rengti stiklin aviliuk n a m i n m s b i t m s n e s u n k u . A v i l i u k o r m e l i m a t m e n y s gali b t i vairs. G e r i a u vartoti stan d a r t i n i u s , t u o m e t s t e b i m j aviliuk g a l i m a s u k o m p l e k t u o t i i n o r m a l i e i m . P a t a r t i n a p r a d i a i a p g y v e n d i n t i silpnesn spiei: p e r v a s a r e i m a n e i s i v y s t o iki labai stiprios, o bits p a s i u v a d u o t u s dirbtinius k o r i u s . i e m a i g a l i m a a p g y v e n d i n t i s i l p n e s n , s u s e n e s n e motinle eimel. A v i l i u k a s d a r o m a s m e d i n i s s u organiniais ( n e d t a n i a i s ) stiklais o n u o s e . S i l p n a i e i m e l e i p a k a n k a 6 - 7 s t a n d a r t i n i l i z d o r m . Lai k a n t k a m b a r y j e n u o l a t , v i d u r v a s a r dal d e n g t p e r t e n k a perkelti

38

39

n o r m a l i a s e i m a s , o lizd p a p i l d y t i dirbtiniais koriais. G a l i m a taisy ti ir m e d u v a r b a b i t e s laikyti s t a n d a r t i n i o d y d i o avilyje. S t e b i m o j o a v i l i u k o vieta - a n t p a l a n g s . S v a r b u , k a d jo laka tiesio giai (ar p r o k o r i d o r l ) j u n g t s i s u l a n g o apaioje p a d a r y t a laka: b i t s turi j a u s t i a p l i n k . P e r k e l t o s n u o p a l a n g s bits p a s k l i n d a a n t stikl, juda ir per iem neigyvena. Komplektuojant eimel iemai, paprasiau korius su maistu pa i m t i i n o r m a l i e i m . G a l i m a i r virlizdin m a i t i n t u v , k u r i r e i k a linga papildomiems maitinimams ar vandeniui (pavasar). a v i l i u k o sienel n e t u r i viesti s a u l , j reikia p r i d e n g t i , kitaip n u k e n i a koriai. v i e s b i t s p a k e n i a . M a n a u , k a d stiklinis aviliukas s u n e p i k t o m i s ( k a u k a z i n m i s , k a r n i k o s ar b a k f a s t i n m i s ) b i t m i s - p i r m a s m g j i k o s i o s b i t i n i n k y s t s ingsnis. VIETA

m e d i a i s , o i k i t - e m e s n i a i s ir n e k t a r i n g a i s eldiniais. T a i b u s u u o v j a ateiiai, o p r a d i o j e p a g a l g a l i m y b toki viet t e n k a p a rinkti. Laikant bites tankesnje gyvenvietje ar bendrij soduose, kaimy n u s n u o b i i t u r t saugoti 2 m a u k i o g y v a t v o r arba lentin tvo ra. Bits, p a k i l u s i o s a u k i a u , m a i a u p a v o j i n g o s m o n m s . A p s k r i tai avili l a k o s turi b t i a t s u k t o s s a v , o ne k a i m y n o s k l y p . S a u g u b i t e s a p g y v e n d i n t i n a m e l i u o s e a r specialiai s u r s t u o s e p a statuose. L a i k a n t n u o a l i a u , b i t i d s , n a m e l i a i a r n e t p a t y s aviliai turi b t i u r a k i n t i . N a m e l i langai i r d u r y s sandariai u d a r o m o s , k a d n e l a n d i o t b i t s v a g i l s . L a n g p a t a r t i n a u d e n g t i r a u d o n u stiklu: b i ts ioje v i e s o j e n e m a t o i r n e l e n d a . K i e k v i e n o j e vietoje e k o n o m i k a i a p s i m o k a laikyti i r priirti bi i e i m ? P a v y z d i t u r i m e i k a i m y n i n i ali. P a v y z d i u i , S u o m i j o j e , kurioje vienai bii eimai tenka per tkstant hektar bendrojo plo to, o vasar saul nenusileidia 73 paras, meduneiui inaudoti vie noje vietoje statoma 6-15 bii eim, todl i r s u r e n k a m a p o 4 0 - 8 0 kg/b. . medaus. Lietuvoje bii eimai tenka apie 70 ha ben d r o j o p l o t o . T a d k i e k n e v e i o j a n t v i e n o j e vietoje g a l i m a priirti b i i e i m ? A n k s t e s n i a i s a p s k a i i a v i m a i s (J- Straigis, 1 9 8 1 ) , m s a lies b i i g a n y k l o s gali i m a i t i n t i a p i e 2 0 0 tkst. b i i e i m . V i d u t i n i k a i g a n y k l o s a p y l i n k pajgi imaitinti iki 50 b i i e i m . G a n y k l t u r t i n g u m o i r b i i e i m k i e k i o koreliacija y r a n e i g i a m a (r = - 0 , 6 7 ) .

BITMS

iandieninis kaimas gerokai pasikeits. Sodybos isidsiusios p r i e g e r k e l i , g e l e i n k e l i . B i t y n u i ia p r a s t a vieta: greitas t r a n s p o r t a s b i t e s t r a u m u o j a , n u o l a t i n s u n k i a s v o r i o t r a n s p o r t o vibracija j a s e r z i n a , y p a i e m . G e r i a u s i a avilius laikyti p a m i k j e , v i e n k i e m y j e , d i d e s n s s o d y b o s s o d o p a k r a t y j e , a t o k i a u n u o kelio. Bendrieji bii laikymo reikalavimai: prie ferm, sandli, m o kykl ar kit nuolatinio masinio moni ar gyvuli susitelkimo v i e t b i t e s g a l i m a laikyti, n e a r i a u k a i p u 0,5 k m ; p r i e j u d r i plent, geleinkeli, didesni eer ar vandens tvenkini - u 0,1-0,2 km. D a l i s p r a d e d a n i j nori avil kit p a s t a t y t i b a l k o n e ar iaip tarp n a m . R e i k i a irti, k a d vir avili n e b t a u k t o s i o s t a m p o s lai d . P o e l e k t r o s laidais avilius l e i d i a m a statyti n e a r i a u k a i p u 3 5 m , k a d b t i v e n g t a elektrinio l a u k o takos. S v a r b u avil a r b i t i d a p s a u g o t i n u o v y r a u j a n i v j . J e i g u jie lai k o m i labai atviroje vietoje, v a s a r v j o gsiai b l a k o g r t a n i a s s u n e u l i a i s b i t e s , dalis j s t a . i e m n e p a g e i d a u t i n a , k a d v j a s p s t avili lakas: b i t s i e m o j a b l o g i a u , suvartoja 2 - 3 k g d a u g i a u m a i s to. N u o v y r a u j a n i v j p u s s b i t y n g a l i m a a p s o d i n t i a u k t e s n i a i s

Kaip sigyti bii


P r a d e d a n t y s i s turi inoti, k o i r k i e k i b i i nori. N u o t o p r i k l a u s y s i r p r a d i n i s b i t y n o d y d i s . G y v e n i m o patirtis r o d o , k a d n e i n a n t a p y l i n k j e (apie 2 tkst. ha p l o t e ) b i t m s n a u d i n g a u g a l p l o t ir k i e k a p y l i n k j e j a u y r a j e i m , n e g a l i m a steigti didelio p r a d i n i o b i t y n o . G e r i a u s i a p r a d t i n u o dviej b i i e i m . K o d l ?

40

Prayti vieno spieiaus neteisinga. uvus vienintels eimos m o tinlei, s u n y k s t a ir pati e i m a . O turint b e n t d v i , e i m a be m o t i n o s p r i j u n g i a m a p r i e n o r m a l i o s ir i sustiprja. Po k i e k l a i k o i stipriosios e i m o s l e n g v a i a t s t a t o m a antroji. A r b a d a v u s i n o r m a l i o s e i m o s k o r su nedengtais perais, eima be motinos juos iaugina. Pastiprinus j k o r i u k i t u d e n g t a i s p e r a i s , g a l i m a ilaikyti d v i e i m a s . A p v e l k i m e tris n a u j e i m sigijimo g a l i m y b e s .
' i ' >> > > '

N A T R A L S

SPIEIAI

M s k r a t e b i t s p r a d e d a spiesti b i r e l i o v i d u r y j e . T a i n e r e i kia, k a d ankstyvesni spieiai negalimi. A p i e ankstyvj spiei n a u d byloja sena vokiei bitinink patarl: Geguinio spieiaus vert kaip veimas ieno, birelinio kaip riebaus gaidio, o liepos bevertis." A n k s t y v i e j i spieiai b n a stipresni ( 2 - 3 k g ) , o a p g y v e n d i n t i iki r u dens ivysto normalias eimas ir netgi prinea m e d a u s . Tokio spie i a u s b i t s labai d a r b i n g o s . T e i g i a m a , k a d p i r m a l a k i a i i s k r e n d a s u s e n o m i s m o t i n l m i s . A n t r a l a k i a i i r kiti ispieia s u j a u n o m i s , n e v a i s i n g o m i s m o t i n l m i s , kartais spieiant j o s i r s u s i p o r u o j a . S p i e i a i b n a silpni, tik 1 0 0 - 2 0 0 g . T o d l m a e s n i u s k a i p 1,5 k g s p i e i u s tiks l i n g a j u n g t i p o d u a r b a pridti prie s i l p n e s n s e i m o s . S p i e i a i j u n g i a m i p r o b i i k o t u v (24 p a v . ) , k a d n e p a t e k t antroji m o t i n l . P r a k t i k a i d i d e s n t i k i m y b s u g a u t i p i r m a l a k i u s s p i e i u s , n e s jie s u s e n o m i s m o t i n l m i s s u s i m e t a k u r n o r s b i t y n e a r b a arti j o . Tai p a s t e bi savininkas ir susisemia. Labai patogu, kai bits susimeta kur nors po medio aka (25 p a v . ) . T u o m e t p a p r a s t a s u s e m t i . J e i g u m e d i s n e v e r t i n g a s , s p i e ius p e r n e a m a s tiesiog s u n u p j a u t a a k a . P a s i s k l e i d u s t a r p a k spiei susemti sunkiau. Reikalinga patyrusio bitininko pagalba ir t a m tikros p r i e m o n s (26 p a v . ) . S p i e t i n k e l i a m a p e r s p i e i u s , di diuma bii j nuluojama arba nusemiama mediniu auktu. V liau, p a d m i n u s , j e i g u m o t i n l p a p u o l a spietin, likusios b i t s s u e i n a p a i o s . S m u l k s spieiai, y p a p a k i b p o a k o m i s i r a u k t a i , s u r e n k a m i s p i e i r i n k t u v e (27 p a v . ) . S u s e m t a s spieius l a i k o m a s iki v a k a r o , po to s u l e i d i a m a s p a r u o t avil. S p i e i a u s b i t m s tikslinga d u o t i p a s i t u s ir dirbtinius k o rius. J e i g u j n e p a k a n k a , g a l i m a pritvirtinti b e n t siauras k o r i o j u o s t e 25 PAV. Susimet bii spieiai: a - prieinamoje; b - sunkiai pri einamoje vietoje

42

41

les r m viruje. Bits, suleistos tuius rmus, suskersuoja korius. K i e k spieiui d u o t i k o r i , n u s a k o s p i e iaus m a s s v a r a i s + 2 koriai. P a v y z d i u i , spieiaus m a s 2 k g , a r b a 4 svarai. V a d i n a s i , reiks 6 k o r i . S p i e s d a m o s bits m e d a u s g u r k l e l i u s p r i sigeria m a i s t o . Bits m a s a p i e - 100 m g , o s p i e i a u s bits - 140 m g , k i l o g r a m e b n a apie 7000 bii. Suleistas avil spieius b e n t tris d i e n a s nemaitinamas cukraus sirupu, nes bits, pri sigrusios p i l n a s m e d a u s p s l e l e s , gali p a kartotinai ispiesti. K a d b i t s n e p a b g t , jos p r i r i a m o s " : lizd d e d a m a s k o r y s su n e dengtais perais. Natralaus spieiaus sigijimas - pats pigiausias kelias pradti bitininkauti. Todl galima planuoti j atskridim i anksto, pa r u o i a n t s a v o g y v e n v i e t j e (ar p a m i k j e )

spieiaus gaudykl. Paprasiausia, k u o m e t korio gabalas arba pats rmelis su koriu pakabinamas kur nors medyje po aka arba pav s i n j e (28 p a v . ) . J e i g u s o d y b o j e y r a s e n a v i l i , g a l i m a p a r u o t i vien i j. Ivalius d e d a m i 2 - 3 viess koriai (nors labiau vilioja tamss, b e t j u o s p u o l a vako k a n d y s ) , ant j ulainama po la melisos aliejaus. K v a p a s vilioja lankuoles, atvedanias spiei. A u torius tuo b d u per dvejus metus sulaukia vieno spieiaus. Kai kas m a u s avilius ar tiesiog specialiai p a g a m i n t a s viliokles kelia m e d (29 p a v . ) . P e r s a v a i t p o s p i e i a u s a p g y v e n d i n i m o b i t e s tikslinga a p d o r o t i i r nuo erki, nes eimoje dar nra dengt per.

D I R B T I N I A I

SPIEIAI

P a g r i n d i n d i r b t i n i spiei s u d a r y m o p a g a l r u s b i t i n i n k y s t s p r o f e s o r i a u s G. Taranovo taisykl: ankstyvi, su nesusiporavusia bii motinle spieiai bna silpnesni, o su vaisinga ir vlyvi - stipresni.

Pradedantysis, sulauks spie i a u s , a n t r e i m gali sigyti p a s biiul, t.y. nusipirkti dirbtin spiei. V i d u t i n i s s p i e i u s s u d a romas i 2 - 3 kori dengtais pe rais ir 2 k o r i su m a i s t u ir v a n d e niu, prie j dar nuluojama j a u n b i i . S u d a r y t a m spieiui dedamas dengtas motinos nar velis a r b a j a u n a n e v a i s i n g a m o t i nl (30 p a v . ) . Trei savait dirbtin s p i e i tikslinga p a s t i p rinti d a r d v i e m k o r i a i s s u d e n g tais p e r a i s i r j a u n o m i s b i t m i s . Tokia eima sulaukia rudens ir normaliai produkcija. periemoja. Keiiant dal m e d a u s c u k r u m i , g a l i m a i r

45

Kaip bits gyvena


Bii eima stebtojui atrodo kaip ypatingas biologinis vienetas, kuriame viskas egzistuoja kiekvienam ir kiekvienas egzistuoja viskam, kuriame dalis ir visuma sudaro vienyb.
J. Chalifmanas

BII

EIMA

B I O L O G I N I S

V I E N E T A S

K a i p n u r o d o m a 2 skyriuje, d a u g u m a bitini g y v e n a p a v i e n i u i . V i e n i n t e l i s b e n d r a v i m a s , kai m o t i n l s p o r u o j a s i s u patinais. V a b z d i s i s t e m o j e , p a g a l K. G. Batler ( 1 9 6 9 ) , i 30 b r i 8 v i e n a i p ar ki t a i p b e n d r a u j a . T i k d v i e j u o s e b r i u o s e , t e r m i t ir s k r u z d l i (Isoptera) bei bii ir vapsv (Hymenoptera), visuomeninis gyvenimas p a s i e k s a u k i a u s i laipsn, n e s e i m o s e e g z i s t u o j a d v i m o t e r i k vabzdi grups. T e r m i t a i ir s k r u z d l s - istorikai v y r e s n i v i s u o m e n i n i a i v a b z diai. T a r p j p a v i e n i u i g y v e n a n i n r a . T u o t a r p u taip g y v e n a n i bii ir vapsv gausu. M e d a u s gamintoj visuomeninis vientiso or g a n i z m o lygis i s i v y s t s labiausiai: s u g e b a palaikyti r e i k i a m t e m p e ratr eimos viduje ir palankiu met laiku susirenka maisto atsarg d u k a r t u s i l g e s n i a m n e p a l a n k i a m laikotarpiui. N a m i n i b i i e i m o s , k a i p b i o l o g i n i o v i e n e t o , d y d i a i pateikti 2 lentelje.
2 LENTEL.

Vidutinio stiprumo bii eimos dydis


eimoje bii, kg 1,5 3,0 2,0 Kori 12 18 12 Per 3000 15000 1000

Laikotarpis Iki 0 5 01 Iki 0 7 01 Iki 0 9 01

46

BII

EIMOS

NARIAI

kose eimose bits vidutinikai gyvena 2 8 - 3 2 dienas, o silpnose, ku riose b i i m a a i ir g y v e n i m o s l y g o s ne tokios p a l a n k i o s - t r u m p i a u . V a s a r stipriose e i m o s e b i t s i g y v e n a apie 35 d i e n a s , o i e m o jimo laikotarpiu per iem. Kinta ir bii darbininki kiekis eimoje: p a v a s a r i o s u l a u k i a iki 1 5 - 2 0 tkst.; v a s a r o s - 4 0 - 6 0 tkst., r u d e n i o p v l s u m a j a iki 2 0 - 2 5 t k s t a n i . Visus darbus, k a d bii eima galt gyventi ir daugintis, atlieka bits darbininks. Darbo pasidalijimas priklauso nuo bii amiaus. J a u n o s d i r b a a v i l i o v i d u j e i r v a d i n a m o s avilio b i t m i s . D v i e j s a v a i i amiaus bits pradeda skraidyti: pradioje orientuotis, vliau i e d a d u l k i i r n e k t a r o rinkti. T o k i o s t a m p a r i n k j o m i s , a r b a l a u k o bitmis. P i r m s i a s tris d i e n a s isiritusios i n a r v e l i b i t s v a l o k o r i n a r v e l i u s . J o r g a n i z m a s tvirtja, i r jos p r a d e d a dirbti s u d t i n g e s n i u s d a r b u s : 4 d i e n a m i a u s b i t s m a i t i n a lervutes, p r a d i o j e v y r e s n e s m e d a u s ir i e d a d u l k i m i i n i u , o n u o septintos d i e n o s j a u n a s m a i t i n a p i e n e l i u , g a m i n a m u a n d b e i rykls l i a u k . 6 - 1 4 d i e n a m i a u s b i t s i l t o m i s s a u l t o m i s d i e n o m i s ilekia a p s i s k r a i d y t i . I e i n a ant p r i e l a k i o , p a s i k e l i a ir, a t s i g r u s i o s g a l v o m i s avil, l e k i o j a p r i e a i s j s i d m d a m o s l a k o s viet, avilio s p a l v i r f o r m , j o p a d t k i t avili a r d a i k t a t v i l g i u . T r u p u t p a l a k s i u sios ir i s i v a l i u s i o s grta avil. V l i a u b i t s p a l a i p s n i u i l a k s t o v i s il g i a u i r toliau. A v i l y j e p a s i m a i t i n u s i o s i r p a i l s j u s i o s j o s t o l i a u a u g i na perus. N u o 8 iki 18 d i e n , kai geras m e d u n e i s , b i t s p r i i m i n j a i skrai danij nektar ir perdirba j m e d . 1 2 - 1 8 dien amiaus m e d u n e io m e t u g a m i n a d a u g v a k o i r s i u v a k o r i u s . B e i d a r b , kai k u r i o s b i t s i r toliau v a l o k o r i o n a r v e l i u s , taiso j u o s , k a d m o t i n l g a l t d ti k i a u i n l i u s . M a d a u g n u o 1 4 - t o s d i e n o s bits p r a d e d a rinkti n e k t a r , i e d a d u l k e s ir v a n d e n . J o s s a u g o avilio lak, nesileidia j p a a l i n i g y v e n t o j , p a l a i k o avilyje var ir p r i r e i k u s j v d i n a . N o r m a l i o j e ei m o j e b i t m i s r i n k j o m i s t a m p a trij s a v a i i bits. Bii darbai renkant maist priklauso nuo eimos bkls ir m e d u neio pobdio: juo daugiau eimoje per, tuo daugiau bits nea

B i i e i m s u d a r o m o t i n l s , b i t s d a r b i n i n k s i r tranai (31 p a v . ) . V a s a r e i m o j e b n a vairi v y s t y m o s i stadij p e r . M o t i n l - s t a m b i a u s i a i v i s e i m o s n a r i . J o s k n o ilgis 2 0 - 2 5 m m . Itin didelis pilvelis: j o n e u d e n g i a sparneliai, k a i p b i t s d a r b i n i n k s . M o t i n l i g y v e n a iki 5 m e t . D a u g i a u s i a k i a u i n l i s u d e d a antraisiais g y v e n i m o m e t a i s . Kai m o t i n l d e d a k i a u i n l i u s , b i t s d a r b i n i n k s j n u o l a t priiri, m a i t i n a labai b a l t y m i n g u m a i s tu - bii pieneliu, kur paios gamina. Geros motinls palanki va sar p e r p a r gali s u d t i 1500 k i a u i n l i , o g e r i a u s i o s - iki 2 0 0 0 ir d a u g i a u . P e r m e t u s m o t i n l s u d e d a 1 5 0 - 2 0 0 tkst. k i a u i n l i , p e r p a r atstato s a v o svor. T a i v i e n i n t e l e i m o j e visikai isivysiusi p a tel, galinti dti a p v a i s i n t u s ir n e a p v a i s i n t u s k i a u i n l i u s p r i k l a u s o m a i n u o k o r i o a k e l i ries. T r a n a s - t r u m p e s n i s , b e t storesnis u m o t i n l . Jo k n o ilgis 1 5 - 1 7 m m . T r a n a i isirita p a v a s a r i r v a s a r . Isirit lytikai s u b r s t a p e r d v i s a v a i t e s . iltomis s a u l t o m i s d i e n o m i s s k r a i d y d a m i o r e jie i e k o j a u n m o t i n l i ir, susitik s u j o m i s , p o r u o j a s i . T r a n a i - patinai. N o r m a l i o s e eimose v a s a r o s pabaigoje, p a s i b a i g u s m e d u n e i u i (ir v a s a r ) , bits iveja tranus. Jie paliekami tik e i m o s e , k u r i o s e n r a vaisingos motinls: ia jie gali igyventi ir iki p a v a s a r i o . T r a n b u v i m a s ruden bii eimoje paprastai reikia, k a d e i m iti ko n e s k m - joje arba visai nra m o t i n l s , a r b a ji n e v a i s i n g a . Bits d a r b i n i n k s - p a t e l s , turinios n e i s i v y s i u s i u s lyties o r g a n u s : j o s s m u l k e s n s u m o t i n i r t r a n u s . J g y v e n i m o t r u k m pri k l a u s o n u o s l y g , k u r i o m i s g y v e n a i r dirba: p a v a s a r stipriose, svei

49

Skraidydama n u o iedo ant iedo, ji ap l i m p a (dl s k i r t i n g e l e k t r i n i k r v i ) i e dadulkmis, daugiausia prie plaukeli. K o jeli epetliais surenka iedadulkes nuo kno, suvilgo seilmis ir nektaru, padaro jas l i p n i a s ir s u d e d a u p a k a l i n i k o j g u r b e lius, lygiai kairje ir deinje pusse. ia ie dadulks gauna suploto gumullio form: lkdama bit j gerai prilaiko plaukeliais. iedadulks, sukrautos gurbeliuose, vadi n a m o s k a m u o l l i a i s . S u g r u s i avil, k a muollius nustumia korio narvelius spyg liais, e s a n i a i s a n t v i d u r i n s k o j o s b l a u z d o s . Ant motinos ir tran upakalini koj gurbeli nra. Bit turi dvi p o r a s s p a r n , pritvirtint prie krtins on. Prieakin sparn pora didesn u upakalin ir tupint j pridengia (37 p a v . ) . S k r e n d a n t a b u s p a r n a i s u k i m b a i r veikia k a i p v i e n a s . 36 PAV. Bits treiosios poros kojos blauzda su gurbeliu (G)

37 PAV. Priekinis (1) ir upakalinis (2) bits sparnai. Iilgins gyslels: C - kastalin; Ra - radialin; M - medialin; An - analin; Cu - kubitalin; I-III - kubitaliniai narveliai; R - radialinis narvelis; D - diskoidalinis takas; a ir b- kubitalins gyslels atkarpos, reikalingos kubitaliniams indeksams apskaiiuoti

53

N u o avilio b i t s gali nuskristi d a u g i a u k a i p 5 k m , t a i a u n a u d i n g a s s k r i d i m a s n e b n a t o l i m e s n i s k a i p 3 k m . Bits s k r i d i m o greitis p r i k l a u s o n u o n e u l i o , v j o s t i p r u m o , k r y p t i e s i r kt. M a n o m a , k a d b e n e u l i o b i t gali lkti 65 k m / h , o su n e k t a r u ar i e d a d u l k m i s 20-30 km/h. Pilvelis. M o t i n o s ir bits d a r b i n i n k s pilvelis s u d a r y t a s i ei, o t r a n o - i s e p t y n i aikiai m a t o m n a r e l i . K i e k v i e n a s n a r e l i s s u d a r y t a s i d i d e s n i o (virutinio) ir m a e s n i o (apatinio) p u s i e d i o . N a r e liai i r j d a l y s t a r p u s a v y j e s u j u n g t o s p l v e l e (pleuritais). T a i p s u d a r y t a s pilvelis labai p a s l a n k u s . Bit gali j iplsti, lenkti, s u t r a u k t i ir pailginti. Pilvelyje y r a k r a u j o a p y t a k o s , k v p a v i m o , a l i n i m o , v a i s o s , g e l u o n i e s ir n e r v telkiniai - ganglijai. B i t s k r a u j h e m o l i m f v a r i n j a p a n a i v a m z d e l irdis. J i y r a v i r u t i n j e p i l v e l i o d a l y j e (38 p a v . ) . I i r d i e s k r a u j a s p a t e n k a a o r t , k u r i e i n a p e r k r t i n g a l v i r ten b a i g i a s i . K i t k r a u j a g y s l i b i t n e t u r i . N e b e n t s p a r n g y s l e l s , n e s s p a r n u i v y s t a n t i s , j o m i s cir kuliuoja hemolimf, o vystymosi pabaigoje gyslelmis hemolimf ipleia sparn plokteles ir jos tampa sparn karkasliu. Kraujas l a i s v a i isilieja g a l v o j e , p a l a i p s n i u i t e k a k r t i n ir p i l v e l , s m e l k d a masis per visus sutinkamus audinius, pirmiausia - raumenis. Pilve lyje t a m tikri r a u m e n p l u o t e l i a i i p l e i a i r d i e s s k y r i u s i r v l siurbia krauj. Oras bits kn patenka pro skylutes, vadinamas stigmomis, o toliau t r a c h j o m i s - o r o m a i u s , i j - isiakojus s m u l k i t r a c h e oli ir k a p i l i a r tinkl. iais takais, p r i e i n a n i a i s p r i e vairi p i l v e l i o o r g a n , ir v y k s t a k v p a v i m a s - d i f u z i n d u j a p y t a k a . Bits a l i n i m o - M a l p i g i j a u s o r g a n a i - s u d a r y t i i k e l i a s d e i m t i e s v a m z d e l i , k u r i e atvirais galais s u s i j u n g i a s u p l o n j a a r n a (39 p a v . ) . A n t k e t u r i pilvelio n a r e l i y r a v a k o l i a u k o s (40 p a v . ) . A n t k i e k v i e n o i n a r e l i y r a p o d v i l i a u k a s , k u r i p a v i r i u s s u d a r o skaidrias 40 PAV. Bits pilvelio tre iasis stemitas (A) su vako veidrodliais (V). B - tik k isiritusios bits (aukiau) ir 2-3 savaii amiaus bits (emiau) vako liaukos 39 PAV. Bits virkinimo sistema (A): 1 - rykl; 2 - stempl; 3 - medaus gurklelis; 4 - virkinimo arna; 5 - plonoji arna; 6 - storoji (ekskrement) arna; 7 - rektalins liaukos; 8 - Malpigijaus organai; B - medaus gurklelio susijungimo su virkinimo arna dalis (P)

3 8 P A V . Bits vidaus organai: S - 1-5 - penki kamer irdis; OM - oro maiai; D - diafragmos; G - nerv ganglijus; A - aorta; T - trachjos

54

55

c h i t i n i n e s p l o k t e l e s - v a k o v e i d r o d l i u s . V a k g a m i n a lstels, esanios po vako veidrodliais. V a k o l i a u k o s p r a d e d a vystytis n u o p i r m j g y v e n i m o d i e n , i r j a u 3 - 5 d i e n b i t a n t v e i d r o d l i turi p l o n v a k o p l e i s k a n l . G e riausiai v a k g a m i n a 1 2 - 1 8 d i e n a m i a u s b i t s . S e n o s s k r a i d a n i o s b i t s v a k o n e g a m i n a . Jis s u s i d a r o v a k o l i a u k lstelse, o p a s k u i i s i s u n k i a a n t v e i d r o d l i p a v i r i a u s , s u s i d r s s u o r u s u s t i n g s t a i r su d a r o p l o n a s b a l t a s , p a p r a s t a a k i m i gerai m a t o m a s p l e i s k a n l e s . J o s t o k i o s m a o s (0,8 m g ) i r p l o n o s , k a d v i e n a m e k i l o g r a m e j b n a iki 4 m l n . A n t a t u o n i v a k o v e i d r o d l i i k a r t o s u s i d a r o a t u o n i o s vako pleiskanls. B i t s g a m i n a v a k tik tada, kai avil n e a m a s n e k t a r a s ir i e d a d u l k s : tai g l a u d i a i susij s u p e r a u g i n i m u . K u o d a u g i a u b i t s a u gina p e r , tuo d a u g i a u gali p a g a m i n t i v a k o . V a k g a m i n a i r k o r i u s s i u v a tik t a d a , kai lizde y r a laisvos, k o r i n e u i m t o s v i e t o s . G e r a i k o rius s i u v a e i m o s , k u r i o s e d a u g j a u n b i i , g a u s u m a i s t o a t s a r g . K o r i u s b i t s p a p r a s t a i s i u v a i v i r a u s a p a i , e s a n t 3 5 C i l u m o s . Isiritus bitei, n a r v e l y j e lieka inara ( b e s i v y s t y d a m o s j o s neriasi n e t eis k a r t u s ) , p r i k i b u s i prie d u g n o ir n a r v e l i o sieneli. i i n a r n a r v e l i u o s e p r i s i r e n k a vis d a u g i a u , todl i p r a d i jie p a s i d a r o r u di, o v l i a u b e v e i k j u o d i . D a u g u m a i r u d e n g i m u s i b i i l i a u k o s n e i s i v y s t o , lieka ilgos r a m y b s stadijoje i r n e g a m i n a v a k o iki p a v a s a r i o . P a v a s a r t o k i o s liaukos gamina truput vako. G e l u o n i s y r a a p s i g y n i m o or g a n a s . J turi tik b i t s ir m o t i n ls. Bit j n a u d o j a l i z d u i ginti. Motinlei geluonis reikalingas dedant kiauinlius kaip ramste lis ir k o v o j a n t su k i t o m i s m o t i n l m i s . Kai bit r a m i , g e l u o n i s p a slptas p o p a s k u t i n i u o j u p i l v e l i o tergitu. 4i PAV. Bits geluonis su pavojaus signalo skysio laeliu G e l d a m a bit surieia pilvel ir ikia i e m e l (41 p a v . ) , k u r i o gale y r a atrs s m a i g e l i a i ,

p r a d u r i a n t y s o d ir s m i n g a n t y s k n . T u o m e t g l i m o viet i n u o d pslels iteka nuodai, sukeliantys skausm, sutinim. Geluo n i e s i a i z d e l s b i t e i itraukti n e l e i d i a s m a i g e l i o danteliai. K a i ji m g i n a pasialinti, g e l u o n i s n u o k n o atitrksta k a r t u s u g e l u o n i e s r a u m e n i m i s i r n u o d l i a u k a . D l t o bit s t a g l i m o d i e n . J i n e s ta geldama vabzdiams, kuri kne geluonis nelieka. G e l u o n i s , a t i t r k s n u o b i t s k n o , i r glus j u d a , vis giliau s m i g d a m a s a i z d e l ir s u v a r y d a m a s j d a u g i a u n u o d . N e v i s o s b i t s v i e n o d a i p i k t o s : pietiets m a i a u l i n k u s i o s gelti n e g u iauriets. BII V Y S T Y M A S I S

Bits d a u g i n a s i lytiniu b d u , kai m o t i n l s p a d t a m e k i a u i n l y j e p r i s i j u n g i a t r a n o sklels b r a n d u o l i o antroji c h r o m o s o m p u s . Susijungus chromosomoms, prasideda gemalo vystymasis ir forma v i m a s i s . B i i e i m o j e p a g r i n d i n i s v a i d m u o tenka m o t i n l e i , n e s tik j o s lytiniai o r g a n a i y r a n o r m a l i a i isivyst. M o t i n l s v a i s o s o r g a n a i y r a pilvelyje. Jie s u d a r y t i i dviej k i a u idi, p o r i n i o i r n e p o r i n i o k i a u i n l i l a t a k , sklids ( s p e r m o t e k o s ) ir m a k t i e s (42 p a v . ) . M o t i n l s k i a u i d y r a kriaus f o r m o s : ilgis - 8 - 9 m m , plotis 5 - 6 m m . K i e k v i e n a k i a u i d s u d a r y t a vidutinikai i 1 5 0 - 1 8 0 v a m z -

42 PAV. Bii motinls (a) ir bits (b) vaisos organai: 1 - geluonis; 2 - spermoteka; 3 - kiauids; 4 - kiauinli latakas; 5 - laikiklis; 6 - maktis

56

5/

p r i l i m p a prie n a r v e l i o d u g n e l i o (43 p a v . ) . Kiauinlius m o t i n l p a p r a s t a i d e d a n a r v e l i u s i abie j korio p u s i , retai p r a l e i s d a m a tuius. I a p v a i s i n t kiauinli, s u d t narvelius, isivysto bits darbininks, o i toki pat kiaui nli, s u d t m o t i n l i n a r v e lius, isivysto motinls. Jeigu p e r e i n a n t n e p o r i n kiauinli la tak, ant kiauinlio n e b u s ileis tas s p e r m a t o z o i d laelis ir jis liks n e a p v a i s i n t a s - i jo u a u g s tranas. N e a p v a i s i n t u s k i a u i n lius m o t i n l d e d a t r a n n a r v e lius. S u s i p o r a v u s i ji v a d i n a m a vaisinga, n e s u s i p o r a v u s i - nevaisinga. M o t i n l , b i t s darbininks ir tranai b e s i v y s t y d a m i p e r e i n a kiaui nlio, lervuts ir lliuks stadijas (44 p a v . ) . Motinls p a d t a s kiauin lis p i r m p a r stovi staiai, antr - n u o u l n i a i , o trei guli narvelio d u g n e . Treios p a r o s pabaigoje narvelio d u g n , alia kiauinlio, bi ts maitintojos d e d a l e r v u t m s m a i s t o - bii pienelio, kuris s u m i n k tina kiauinlio luktel, pastarasis sprogsta ir ieina trylikasegment lervut, p a n a i b a l t kirminl su perlamutriniu atspalviu (45 p a v . ) . Pirmsias tris paras bits maitina lervutes pieneliu - pripila jo alia j a u esanio maisto laelio. Treios p a r o s pabaigoje pienel prideda d u o n o s ir m e d a u s . Trij dien lervutms d u o d a m e d a u s ir d u o n o s miinio. etos paros pabaigoje gerai maitinamos lervuts m a s padidja d a u giau kaip 1300 kart. Korys, k u r i a m e yra daug bii darbininki ar tra n lervui, v a d i n a m a s atidengt p e r koriu. etos dienos pabaigoje lervut akelje bits p r a d e d a dengti v a k o ir iedadulki priemai dangteliu. Jis yra poringas ir laisvai praleidia or, reikaling duj apy kaitai. T r a n perai narveliuose u d e n g i a m i igaubtesniais dangteliais. D e n g t a m e n a r v e l y j e lervut vystosi toliau. K a i isitiesia ir n a r v e lio d u g n e l i o k a m p e l p a a l i n a n e s u v i r k i n t o m a i s t o atliekas, siuva m a r k i n l i u s ( k o k o n ) . T a i p izoliuojasi n u o e k s k r e m e n t i r n a r v e l i o 45 PAV. Bits lervut: 1 - burna; 2 - voratinklin liauka; 3 - virkinimo arna; 4 - vaisos organ pradai; 5 - Malpigijaus organai; 6 - ekskre ment arna; 7 - nerv grandinl

59

sieneli. V l i a u virsta lliuke. Bits lervuts v i r t i m lliuke v e i k i a h o r m o n a i . L e r v u t s fazje vyrauja juvenilinis, lliuks - e k d y z o n i n i s h o r m o n a i . K o r y s s u u d e n g t a i s perais v a d i n a m a s u d e n g t p e r k o r i u . L l i u k 20-t d i e n p a s i d a r o t a m s i ( r u s v a ) . 21-j isirita j a u n a , m i n k t u c h i t i n i n i u s k e l e t u p l a u k u o t a bit. Jai senstant, c h i t i n a s stip rja, o p l a u k e l i a i retja. T i k k isiritusios b i t s k n e b n a a p i e 5 3 m g , l a u k o i r i e m o j a n i o s - 42^18 m g v a n d e n s .
3 LENTEL.

Bii vystymasis (paromis)


Motinl 3 5 7 16 Bit darbinink 3 6 12 21 Tranas 3 7 14 24

Vystymosi stadija Kiauinlis Lervut (atidengti perai) Lliuk (udengti perai) I viso per

s a u l s s p i n d u l i u s . i u o l a i k o t a r p i u j o s p r a d e d a i n t e n s y v i a u maitinti m o t i n l p i e n e l i u , o i d a u g i a u d e d a kiauinli. Iki a p s i s k r a i d y m o k i a u i n l i p e r p a r p a d e d a n e d a u g (po 1 5 - 3 0 ) , a p s i s k r a i d i u s j u o s d e d a i n t e n s y v i a u . P a v a s a r i n i s b i i v y s t y m a s i s p r i k l a u s o i r n u o ra ss. P a v y z d i u i , p a v a s a r i n t e n s y v i a u vystosi k a r n i k o s b i t s , liau K a u k a z o kaln pilkosios. P e r i e m t e m p e r a t r a avilyje b n a e m e s n ( n u o 14 iki 2 0 C ) , o a t s i r a d u s p e r a m s , p a k y l a iki 3 4 - 3 5 C i r tokia i l a i k o m a vis p e r a u ginimo sezon. Kai per nra, C 0
2

L a i k a s , p e r k u r isivysto m o t i n l , b i t d a r b i n i n k i r t r a n a s , gali keistis p r i k l a u s o m a i n u o t e m p e r a t r o s avilyje, e i m o s s t i p r u m o , maisto kiekio ir kokybs. Esant nepalankioms slygoms, vystymasis ( m e t a m o r f o z ) p a i l g j a iki dviej d i e n .

koncentracija b n a 2,5-3,0%, o

BII

EIMOS

METAI

j i e m s a t s i r a d u s - s u m a j a iki 1 , 5 - 2 , 0 % . Bii a p s i s k r a i d y m a s d a n i a u s i a i s u t a m p a s u p i r m j p a v a s a r i n i a u g a l y d j i m u . A p s i s k r a i d i u s i o s p o keli d i e n p r a d e d a s k r a i d y t i n u o l a t . P i r m u o s i u s p a v a s a r i n i u s s k r i d i m u s p r a d e d a , kai p a v s y j e o r o t e m p e r a t r a p a k y l a iki 8 C i r d a u g i a u . G e r i a u s i a i skrai d o , kai t e m p e r a t r a 1 5 - 2 5 C . Lankuols, suradusios pavasarini augal ieduose iedadulki a r n e k t a r o , s i g n a l i z u o j a i r m o b i l i z u o j a rinkjas d a r b u i . B i i l a n k u o li signalizacija s u d t i n g a : b i i okis, s p e c i a l u s g a r s a s ir a t n e t o m a i s t o k v a p a s . P a m a i t i n u s b i t e s c u k r a u s s i r u p u , l a n k u o l s ant k o r i b g i o j a tiesiomis linijomis, j u d i n d a m o s pilvelius abi p u s e s . D a l i s j ir k i t s u j a u d i n t b i i i s k r e n d a i avilio (nors ir p a v a k a r y j e ) ir ati diai j stebi, l y g k o i e k o . K i t a i p l a n k u o l s elgiasi g r u s i o s i l a u k o . K a i l a n k u o l s u n e u liu a n t p r i e l a i d o p a s i t i n k a p r i m j o s , j i signalizuoja: p r a b g a d u k a r -

M e t i n b i i e i m o s g y v e n i m g a l i m a suskirstyti du laikotar p i u s : a k t y v j ir p a s y v j . A k t y v i u o j u l a i k o t a r p i u irykja keletas p a g r i n d i n i g y v e n i m o cikl. P e r i e m o j u s i b i i k e i t i m a s j a u n o m i s . P e r pastarj t r i s d e i m t m e t b i t s K a u n o a p y l i n k s e skraidyti p r a d j o b a l a n d i o 9 d i e n ir b a i g r u g s j o 2 3 d . P e r v a s a r galjo skraidyti v i d u t i n i k a i a p i e 1 1 8 d i e n , a r b a 7 0 % t i n k a m o skraidyti k a l e n d o r i n i o laiko (46 p a v . ) . Aktyvusis bii gyvenimas prasideda anksiau negu skraidymo laikotarpis. Prasideda periemojusi bii p a b u d i m u i nevisikos a n a b i o z s , tai s u t a m p a s u p i r m j p e r a t s i r a d i m u . B i i m o t i n l s k i a u i n l i u s p r a d e d a dti d a n a i j a u antrojoje v a s a r i o p u s j e . e i m o s a k t y v u m s k a t i n a ilgjanios d i e n o s , n e s b i t s j a u i a u l t r a v i o l e t i n i u s

60

61

S u r a s t o m a i s t o k o k y b (nektaro c u k r i n g u m a s ) n u s a k o m a s p e c i a liais garsais, k u r i u o s l a n k u o l iskiria o k d a m a , kai b g a tiesiomis li n i j o m i s . ie garsai l a b a i t r u m p u i a i , m o g a u s ausis n e g i r d i , j u o s gir di tik b i t s . A p i e a t n e t m a i s t signalizuoja i r j o k v a p a s , n e s l a n k u o l s s a v o n e k t a r o n e u l i u s idalija m a j a n i u k i e k i u k e l i o m s b i t m s p r i m j o m s . Dalijant b d i n g a s m a i s t o k v a p a s iplinta v i s a m e avilyje. Per auginimas ir pirmojo maisto rinkimas periemojusias bites i s e k i n a , j o s g r e i i a u p a s e n s t a i r p r a d e d a m a s i k a i ti. K u o anksiau ir intensyviau bits pavasar skraido, tuo greiiau 47 PAV. Bii lankuoli fizins signalizacijos (okio) figros: rodykls koryje atitinka surasto maisto kryptis rus s a u l s k r y p t i m i n u o t o l , l y g s a v o k n o ilgiui, jei m a i s t o altinis r a s t a s s a u l s p u s j e , ir, a p s i s u k u s i 180, grta atgal. A p s i s u k i m u s p a e i l i u i kartoja k a i r ir d e i n . Bits orientuojasi p a g a l s a u l , o a p s i n i a u k u s i d i e n - p a g a l p o l i a r i z u o t u s sauls s p i n d u l i u s ( v i e s ) . A v i l i o v e r t i k a l i u o s e k o r i u o s e l a n k u o l orientuojasi p a g a l k o r i o ( r m o ) vir. J e i g u m a i s t o altinis y r a sauls k r y p t i m i , l a n k u o l a n t k o r i o p i r m i a u s i a b g a vertikaliai a u k t y n . J e i g u altinis rastas v i d u d i e n r y t u o s e , tai p r a d e d a b g t i k a i r n i m i t u o d a m a a u g a l u s deinje. K a i altinis iaurje, p i r m i a u s i a b g a a p a i (47 p a v . ) . K. Frio ilga m e i t y r i m d u o m e n i m i s , s u r a s t o m a i s t o altinio viet b i t s n u s a k o tiksliai, n e t n u r o d y d a m o s k a m p . A p i e s u r a s t o m a i s t o altinio n u o t o l l a n k u o l s i g n a l i z u o j a o k i o r i t m u . K a i a u g a l a i y r a ariau n e g u 5 0 m n u o avilio, l a n k u o l b g i o j a r a t u k a i s ir k r y p t i e s b e i a t s t u m o n e n u r o d o . K a i a t s t u m a s - 100 m, p e r 15 sek. l a n k u o l b g a 15 k a r t , kai 5 0 0 m - 6, o kai 5 0 0 0 m - tik 2 k a r tus. K u o a r i a u s u r a s t o m a i s t o altinis, tuo l a n k u o l s okiai d a n e s n i , o k i o a t u o n i u k s tiesioji (vidin) linija t r u m p e s n . A p i e m a i s t o g a u s u m g a l i m a sprsti i o k i t r u k m s . J e i g u s u r a s t o m a i s t o alti n i s m e n k a s , l a n k u o l i okiai t r u n k a tik k e l i a s d e i m t s e k u n d i , o jei g a u s u s - n e t iki 3 m i n u i . pasensta. Gegus pradioje skraido maiau, nes uvus lauko bi t m s , n r a k a m p a v a d u o t i , likusios i r j a u n o s turi ildyti p e r u s . K a s d i e n u v u s i a s p a k e i i a naujai isiritusios b i t s . e i m o s m a s k u r lai k l y g ir n e k i n t a , n e s k i e k s t a , tiek isirita n a u j , taiau p a s i k e i i a j k o k y b . i e m o j u s i b i i viet u i m a kitokios a n a t o m i j o s p a v a s a rins b i t s . T a i p l y g i r v y k s t a o r g a n i z m o lsteli a t s i n a u j i n i m a s . is p a s i k e i t i m a s tsiasi a p i e m n e s , a r b a iki g e g u s v i d u r i o . S o d y d j i m o p a b a i g o j e j a u g y v e n a n a u j a karta. Pavasar bii atsinaujinimas priklauso nuo motinls kokybs, maisto g a u s u m o , bii sveikatos ir bitininko sudaryt slyg joms vystytis. Intensyvus eimos augimas. iemojusioms bitms imirus, prie jaun kasdien prisideda dar jaunesns. Todl iuo laiku eimoje bi i ypa padaugja. eimos augimas priklauso n u o daugelio vidini ir iorini s l y g . S v a r b i a u s i a s - b i i m o t i n l s v a i d m u o . J e i g u p a v a s a r j i d s 1000 k i a u i n l i p e r p a r , iki birelio v i d u r i o e i m a i a u g s iki 3 , 5 - 4 , 0 k g , jei d s p o 1 5 0 0 k i a u i n l i - iki 5 , 2 - 6 , 0 kg. J o s s t i p r u m u i t a k o s turi i r a n k s t e s n s e i m o s s t i p r u m a s , b i i i l g a a m i k u m a s , m a i s t o a t s a r g o s , lizdo e r d v , b i i ras, orai i r kt. Vidutinio stiprumo eimoje intensyvus augimas trunka apie m n e s a r b a tol, k o l p a v a s a r i n s bits p a s e n s t a i r p r a d e d a ti. M o t i n l t u o m e t d e d a d a u g i a u s i a kiauinli. e i m a n e b e a u g a , n e s p e r p a r u v u s i ir n a u j a i isiritusi b i i kiekis v l susilygina. Bitininkai p r i v a l o inoti, k a d svarbiausias bii gyvenime yra augimo laikotarpis. Jei e i m o s v y s t y m u i s i s u d a r o m o s p a l a n k i o s s l y g o s , ji i-

62

63

a u g a stipri, p a j g i p a n a u d o t i p a g r i n d i n i u s m e d u n e i u s i r a p d u l k i n t i entomofilini ems kio augal iedus. I n t e n s y v u s d a r b a s . Besivystant eimai, spariai d a u g j a b i i m a i tintoj. M o t i n l s d s l u m a s stiprioje eimoje s u m a j a , o b i t s m a i t i n tojos a u g a greiiau. T o d l susidaro p e r d a u g b i i m a i t i n t o j , k u rioms trksta per. Periemojusi bit maitintoja vidutinikai i m a i t i n a 1,1 lervuts, o bit maitintoja, iauginta p a v a s a r , gali u a u ginti 3,8 lervuts. V a d i n a s i , senas bites p a k e i t u s n a u j o m i s , b i o l o g i n s g a l i m y b s e i m a i augti kelis kartus p a d i d j a . E s a n t g e r a m m e d u n e iui, ios bits p r a d e d a priiminti ir perdirbti n e k t a r m e d , kur at n e a rinkjos. e i m a g y v e n a n o r m a l i a i . J e i g u m e d u n e i s b l o g a s , b i t s lieka avilyje b e atitinkanio j a m i d a r b o i r e i m a p r a d e d a ruotis spiesti - u d e d a spietimini m o t i n l i n a r v e l i lopelius, k u r i u o s m o t i n l p r i v e r i a m a dti kiauinlius. P a s i r o d i u s eimoje m o t i n l i l e r v u t m s , bits m o t i n l s intensyviai n e b e p a m a i t i n a , pastaroji p r a d e d a liesti: pilvelis susitraukia, d s l u m a s s u m a j a , ji gali skristi. J a u n o s b e d a r b s bits vis labiau telkiasi ir m a a i j u d d a m o s k a b o po koriais ant vidini avilio sien, o iltais vakarais ir net po prielakiu. Praslinkus 1-2 dienoms nuo pirmosios motinls narvelio uden g i m o , ilekia p i r m a s i s ( p i r m a l a k i s ) spieius s u senja m o t i n l e . T a i b d i n g a v i e t i n m s b i t m s . Prie p a t s p i e t i m j o s prisigeria p i l n u s g u r k l e l i u s m e d a u s , spariai b g a i avilio, p a k y l a or ir kelet m i n u i l a k s t o a p l i n k j. I s k r i d u s m o t i n l e i , spieius s u s i m e t a " , t.y. y r a b i t s n u t u p i a a n t m e d i o a k o s a r b a a n t kito d a i k t o . S u s p i e i u m i ilekia v i s o s j a u n o s b e d a r b s bits: j o s s u d a r o s p i e i a u s p a g r i n d . i o s b i t s n e m a i t i n o p e r , n e i s k y r v a k o , todl gali dirbti v i s u s j a u n b i i d a r b u s . A r b a s p i e t i m i n s b i t s tinginiauja, o s p i e i a u s b i t s y p a d a r b i n g o s . Bits, ilkusios su s p i e i u m i , n e b e s u g r t a a p l e i s t avil n e t ir tada, jei spieius a p g y v e n d i n t a s avilyje, s t o v i n i a m e a lia j s e n o j o avilio. G r t a tik tada, kai spieiant s t a m o t i n l . S p i e i a u s b i t s prisiriusios p r i e s a v o s m o t i n l s . Ispietusioje e i m o j e lieka keli m o t i n l i narveliai. J i e m s b r s t a n t , isirita j a u n o s m o t i n l s : b i t m s n e t r u k d a n t , e i m a gali leisti kitus s p i e i u s . P r a s l i n k u s 8 d i e n o m s n u o kito m o t i n l s n a r v e l i o u d e n g i m o , j a m e subrsta jauna motinl. Dengtame narvelyje girdimi dus-

l s garsai, p a n a s k v a , k v a , k v a . . . " S u b r e n d u s i m o t i n l p r a g r a u i a n a r v e l i o d a n g t e l (bits j s u p l o n i n a ) i r ieina a n t k o r i o ; p a s k u i b gioja p o k o r i u s , s t e n g i a s i surasti i r sunaikinti kitas b e n d r a a m e s m o tinles. J e i g u e i m o j e n e p a n a i k i n a m a s p i e t i m i n n u o t a i k a ( p a b l o g j a orai, b i t i n i n k a s i l a u o n a r v e l i u s ) , b i t s n e l e i d i a naikinti k i t m o t i n l i n a r v e l i . T o k i o s m o t i n l s l y g i r cypsi. T o k s d a i n a v i m a s " p r a s i d e d a p o 5 d i e n i l k u s p i r m a j a m spieiui. i u o s g a r s u s g a l i m a g e rai girdti, p r i d j u s a u s p r i e avilio a r b a r a m v a k a r tiesiog b i t y n e t a r p avili. I s p i e t u s p i r m a l a k i u i , d e v i n t d i e n ieina antrasis s p i e i u s s u j a u n a m o t i n l e (antralakis). S p i e t i m gali s u t r u k d y t i lietus a r b a stip rus meduneis. T u o m e t subrendusi narveli bits pragrauia onus i r s u n a i k i n a t e n e s a n i a s m o t i n l e s . Bits, kitaip n e g u kiti g y v n a i , k u r i e rujos m e t u n u s t o j a maitintis, susidarius ger m e d u n e p u o l a p a n a u d o t i i r d a u g i n i m o s i instinkt n u g a l i instinktas rinkti m a i s t . J e i g u s p i e t i m s u l a i k o t r u m p a l a i k i a i n e p a l a n k s orai, b i t s s u b r e n d u s i m o t i n l i i n a r v e l i neileidia: j a s m a i t i n a p r o d a n g t e l i p l y e l i u s . S p i e t i m o d i e n a p s a u g p a n a i k i n a , todl a n t r a l a k y j e s p i e iuje gali b t i k e l i o s m o t i n l s . G a l i m i ir kiti spieiai (treialakis ir 1.1.). N e t r u k d o m a e i m a gali taip isispiesti, k a d joje liks m a a i b i i , k u r i o s n e b e g a l s susirinkti m a i s t o i e m a i . Jei s p i e t i m i n s n u o t a i k o s n e a t s i r a n d a , b i i e i m a b n a p a s i r u o usi meduneiui. Pagrindinio meduneio augalai masikiau pradeda y d t i a n t r o j e b i r e l i o p u s j e ir y d i iki liepos 2 0 - 2 5 d . P a l a n k i u o r u tinkamai ganyklose paskirsius bites (maomis grupelmis), eima p e r d i e n gali p a r n e t i iki 4 kg ir d a u g i a u m a i s t o . V a s a r n e k t a r o c u k r i n g u m a s b n a 4 0 - 6 0 % . T o d l p e r laikotarp b i t s s u k a u p i a i r prekin m e d bei iedadulki atsargas iemai. Lipiniais" metais produktyvumas dar didesnis. Atsiradus vidutiniam ar gausiam meduneiams, bits instinkty viai k r a u n a m a i s t o a t s a r g a s . Y r a i n o m a , k a d v i e n tik p e r u s a u g i n a p e n k t a d a l i s , o j u o s apiltina - iki p u s s e i m o s b i i . T a i a u tai pri k l a u s o n u o e i m o s s t i p r u m o . Iki 2 kg e i m o s e d a r b atlieka a p i e 6 0 % b i i , 2 - 4 k g - a p i e 5 0 % i r d i d e s n s e k a i p 4 k g - tik 4 0 % b i i . T a i g i p u s a r d a u g i a u b i i gali n u o l a t o s rinkti m a i s t . N u s t a t y t a ,

64

65

k a d p r o d u k t y v i a u s i o s tos e i m o s , k u r i o s e y r a a p i e 5 0 tkst. b i i . L a b a i stiprios e i m o s m e d a u s s u r e n k a t r u p u t d a u g i a u , taiau m a i a u jo tenka kilogramui paios eimos bii. B i t s r i n k j o s p e r d i e n i s k r e n d a v i d u t i n i k a i 1 0 k a r t (gali 1 2 - 1 3 ) . K i e k v i e n a m i s k r i d i m u i sugaita 5 0 - 7 0 m i n . Jei n e k t a r a s y r a a r i a u n e g u 2 k m n u o avilio, b i t s m e d a u s g u r k l e l i u o s e j o gali a t n e ti a p i e 40 m g . Praktikai bit p e r d i e n a t n e a 3 0 0 - 4 0 0 m g , o p e r sa vo a m i - a p i e 6 - 8 g m e d a u s . e i m o j e , s u r e n k a n i o j e 1,5 kg p e r dien, d a r b i s k r e n d a 0,6 kg b i i r i n k j . 3 kg e i m o j e d a r b iskris 1,5 kg b i i ir p a r n e 6 k g , o 5 kg e i m o j e iskris a p i e 3 kg b i i , k u r i o s p a r n e n e t 12 kg m a i s t o . Pasiruoimas iemai. Antroje vasaros pusje ydini augal m a i a u . P a t y s n e k t a r o tiekjai antroje y d j i m o p u s j e n e k t a r o g a m i n a taip p a t m a i a u n e g u p i r m o j e . i u o l a i k u j a u n e s n s b i t s m a i t i n tojos ir toliau r p i n a s i p e r a i s , o dalis v y r e s n i m a i t i n t o j p r a d e d a v a l g y t i p a d t u s k i a u i n l i u s i r net j a u n a s l e r v u t e s . D l t o r u d e n , y p a a p i e r u g s j o v i d u r , staigiai s u m a j a b i i p e r . M o t i n l p r a d e d a m a i a u dti, n e s bits v e n g i a j maitinti. P a s t e b t a , k a d p r i e nealtas iemas arba su jaunomis motinlmis per auginimas usi tsia iki s p a l i o m n e s i o . Per sumajimas ruden biologikai reikalingas liekanioms bi t m s , n e s j a u n o s ( i e m i n s ) turi atsilaisvinti n u o d a r b i r p e r a u g i n i m o . J o s r i e b e s n s n e g u v a s a r i n s . Riebalai - energijos a t s a r g a p a v a sariui. R i e b e s n s b i t s p a v a s a r b n a fiziologikai j a u n e s n s , p a j g i o s auginti perus. T a m jos ir iemoja. Jeigu bits prie pat iem augina p e r u s a r b a p e r d i r b a d i d e s n d u o t o c u k r a u s kiek i e m o s m a i s t , j o s i e i k v o j a s a v o riebalin s l u o k s n , s u s e n s t a , t a m p a n e v i s a v e r t s . Y p a tai p a v o j i n g a t o m s , a n t k u r i isivyst i e m i n s e r k s . T o k i b i i a m i u s s u t r u m p j a iki 1,5 m n e s i o . T y r i m a i p a r o d , k a d r u d e n p e r d i r b u s i o s c u k r a u s s i r u p p a v a s a r b i t s i a u g i n a iki 3 8 % m a i a u p e r . I s i v y s i u s i o s b i t s svoris s u m a j a iki 8,3 m g . N a u j a u s i t y r i m d u o m e n i m i s , r u g p j i o p r a d i o j e isivysiusios b i t s i e m o j a n e visos. T o d l i e m i n e s bites s u d a r o isiritusios r u g p j io ir r u g s j o m n e s i a i s . i u o laiku reikia turti p e r , o isiritusias b i tes s a u g o t i i e m a i . C u k r a u s sirupu r e k o m e n d u o t i n a maitinti tik stip-

rias e i m a s , n e s s e n o s j bits r u d e n labai intensyviai p e r d i r b a siru p iemos maist, apsaugo jaunas nuo nereikalingo darbo. Tikslinga p a r u o t u s stipri e i m k o r i u s perneti s i l p n o m s e i m o m s . Bii i e m o j i m a s prasideda paskutiniu jaun bii apsiskraidymu ruden ir baigiasi pirmu periemojusi bii apsiskraidymu pa v a s a r (vairaus a m i a u s b i i ) . V i d u t i n d a u g e l m e t s t e b t o p a s k u t i n i o a p s i s k r a i d y m o d a t a L i e t u v o s c e n t r e ( D o t n u v o j e ) b u v o spalio 1 0 d i e n a . P i r m a s i s tikras b i i a p s i s k r a i d y m a s p a v a s a r u r e g i s t r u o tas a p i e k o v o 2 4 d i e n . V a d i n a s i , i e m o j i m a s v i d u t i n i k a i t r u n k a 152 d i e n a s , a r b a a p i e 5 m n e s i u s . B i i i e m o j i m a s s k i r s t o m a s du l a i k o t a r p i u s : 1 - n u o p a s k u t i n i o a p s i s k r a i d y m o r u d e n iki p i r m j p e r a t s i r a d i m o p a v a s a r ; 2 - n u o p e r a t s i r a d i m o iki p i r m o j o a p s i s k r a i d y m o p a v a s a r . Bits p r i s k i r i a m o s altakraujams g y v n a m s , bet jos i e m o j a nevi sikos a n a b i o z s b s e n o s . T o d l b i t m s b d i n g a s ir poikilotermini g y v n g y v e n i m o b d a s . i e m o j a susitraukusios k a m u o l . Jo viruje yra v y r e s n s bits, k u r i o s glaudiai susispaudia. K a m u o l i o viduje p u r i a u . T o k i a f o r m a s u d a r o reikiamas i e m o j i m o slygas (48 p a v . ) . Kamuolyje bits kolektyvins termoreguliacijos b d u puikiai pa laiko reikiam temperatr. Ruden temperatrai krentant, j regu liuoja ir n e l e i d i a n u k r i s t i e miau mose kaip iki 14C. iemoja e s a n t 1 4 - 2 8 C . S t i p r e s n s e ei pirmojoje iemos pusje t e m p e r a t r a iek tiek e m e s n , o iki p e r a u g i n i m o p r a d i o s j i p a k e l i a m a iki 3 4 - 3 5 C . S i l p n o s ei m o s stengiasi i e m o t i a u k t e s n je temperatroje, taiau perus a u g i n t i p r a d e d a e s a n t 3 2 C , iki reikiamos nepakelia. Bits i l u m g a m i n a j u d d a m o s . D a u g i a u s i a j o s isiskiria i krtins r a u m e n ir ji visuomet 3 - 6 C iltesn u pilvel. i l u m a

66

67

i k a m u o l i o c e n t r o s p i n d u l i u o j a p a k r a i u s , s u i l d o k a m u o l i o i o r j e t u p i n i a s b i t e s . L a b i a u a t v s u s i o s k a m u o l i o iorje b i t s p a s i n e r i a v i d , p a s i m a i t i n a , s u y l a ir vl atsiduria iorje. Kai orai r a m s , p r o l a k n e p u i a altas vjas, is p r o c e s a s labai ltas, b e v e i k n e p a s t e b i mas. Bii keitimsi ir senjim skatina netinkamas iemojimas. P e r i e m b i i k a m u o l y s koriais kyla vir. Bits n e j u d r i o s . L a i k a n t avilius geroje u u o v j o j e , a p i l t i n a m o s e p a t a l p o s e ( 2 - 4 C ilu m o s ) , p e r m n e s m a i s t o p a s i i m a v i e n kart, o p e r p a r j o m s u t e n ka 1-1,5 mg medaus. Netinkamomis iemojimo slygomis, kai d r u m s i a m a r a m y b , m a i s t o reikia d a u g i a u , n e s b i t s i n t e n s y v i a u j u da nordamos palaikyti ilum. Ziemojanioms bitms svarbu ramy b, uuovja, kokybikas maistas. eimai, kuri iemoja 6 - 7 tarprm i u o s e , o aviliai gerai izoliuoti, p i r m o j o j e i e m o s p u s j e p e r p a r reikia 25 g m e d a u s , antrojoje - d v i g u b a i d a u g i a u . A n t r o j o j e i e m o s p u s j e b i i k a m u o l y s , kur l e i d i a m a d a u g i a u o r o b e s i v y s t a n t i e m s p e r a m s , iretja, p a d i d j a i r m a i s t o p o r e i k i s (po 1-1,5 kg/mn.). Atsiranda iemojimui bding poymi: dau g i a u b i i m i r t a , g a l i m a s prielaikis e k s k r e m e n t a l i n i m a s ( v i d u r i a v i m a s ) , m e d a u s k o r i u o s e s u k i e t j i m a s i r kt.

m a i s tarp k o r i (49 p a v . ) . Drevje b i t s k o r i u s pritvirtina prie l u b ir on, palikdamos onuose ne dideles a n g a s pralsti. Viruje k o riai turi ilgesnius n e g u 1 2 - 1 3 m m n a r v e l i u s . iose vietose bits san dliuoja m e d . e m i a u - koriai b i i n a r v e l i a m s ir d a r e m i a u t r a n n a r v e l i a m s . T o k i o s tvarkos bits laikosi ir s i d a m o s korius p a g a m i n t u o s e r m u o s e , tik biti n i n k a s p r i v a l o p a d a r y t i reikiam a t s t u m tarp r m . Dar neseniai bii statybiniu t i k s l u m u b u v o taip p a s i t i k i m a , k a d n a r v e l i o s k e r s m u o (5,5 m m ) b u v o s i l o m a s laikyti ilgio e t a lonu (Maraldi, 1711). Atsiradus optiniams matavimo prietaisams, i m i n t i s b u v o p a n e i g t a . B e to, iaurje g y v e n a n i b i i n a r v e l i sker smenys didesni. Tai geografinis pokytis. P a s i t a s k o r y s turi v i d i n sienel ir alis 1 2 - 1 7 mm itstus e

Bii lizdas
Bit savo vakini narveli statyba daro g da kai kuriems architektams... Ji praktikai isprend sunkiausi stereometrijos udavi n: kuo maiausiai sunaudodama vako, narvelius pastato taip, kad juose bt su talpinta kuo daugiau maisto.
J. Chalifmanas

i a k a m p i u s n a r v e l i u s , k u r i e J . K e p l e r i o (1619) b u v o p a v a d i n t i h e k s a g o n a l i n m i s p r i z m m i s , o v l i a u (1712) - m e r a l d i n e p i r a m i d e . N a r veliai p a g a l f o r m ir paskirt s k i r s t o m i p e n k i a s ris. Bii narveliai sudaro kori (ypa lizdo) pagrind. Standartinio r m o l i z d o k o r y j e i abiej o n b n a iki 9 0 0 0 n a r v e l i . 100 c m b
2

n a 3 9 0 n o r m a l a u s (5,37 m m ) i r 3 1 2 d i d e s n i o s k e r s m e n s (6,00 m m ) narveli. Dl to naudoti didesnio skersmens narvelius ekonomikai n e a p s i m o k a . N o r m a l i k o r i o n a r v e l i o p a d t i s - vertikali, d v i e m o n i n m i s s i e n e l m i s p a s v i r u s i v i r 4 - 5 (50 p a v . ) . V i e n o n a r v e l i o t ris - 0,25 c m .
3

N a m i n i bii e i m a g y v e n a , augina p e r u s ir laiko maisto atsargas p a i p a g a m i n t u o s e v a k o koriuose. Korius siuva udaroje b u v e i n j e , n a t r a l i o m i s s l y g o m i s vien alia kito, vidutinikai 8 - 1 2 m m atstu-

T r a n k o r i o n a r v e l i a i labai p a n a s b i i n a r v e l i u s , tik d i d e s n i o ( 6 , 6 - 6 , 9 m m ) s k e r s m e n s . T o d l i r k o r y s storesnis. T r a n k o r i a i s i u v a m i v a s a r , y p a p r i e s p i e t i m . T a r p k o r i u s s u s i a u r i n u s iki 8 - 9 m m , lizde g a l i m a i v e n g t i t r a n k o r i .

69

D I R B T I N I A I 50 PAV. Korfo narveliai: B - bii; T - tran i'r motinli; 1 - lopelis; 2 - dengtas narvelis; 3 - motinl, ijusi pro pragraut narvelio gal; 4 - motinl, sunaikinta pro pragraut on M o t i n l i narveliai siuvami prie spietim ir visais atvejais, kai bits ruoiasi keisti motinl. Narvelis - uolo gils, nu kreiptos virne e m y n , formos. Kai jie siuvami korio one, v a d i n a m i gelbjamaisiais, k a i k o r i o p a k r a i u o s e ar p l y i u o s e - spietiminiais. I pradi siuvamas motinls narvelio pradas lopelis, k u r i o v i r u t i n d a l i s s u s i a u r j u s i i k i 5 , 5 m m , t a i y r a p a naus kaip bii narvelio skersmuo. Kai motinl padeda j ap vaisint kiauinl, lopel bits platina ir tsia iki 2 , 5 - 3 , 0 cm il gio narvelio. M e d a u s , arba sandliniai narveliai yra kori virutinse daly se, 3 - 6 cm ruoeliuose. Jie gilesni ir pasvir 1 5 - 1 7 . M a g a z i n u o s e , sudjus rmelius reiau kaip 12 mm tarpeliais, bits juos prailgina ir p a d a r o netinkamus perams auginti: nuo per. P e r e i n a m i e j i ( d e f o r m u o t i ) n a r v e l i a i - tai vairiaformiai k o r i p a k r a i u o s e , t r a n i r b i i n a r v e l i j u n g i m o s i linijose e s a n t y s n a r v e liai. A v i l i u s v e i o j a n t , y p a v a s a r s u p i l n a i s k o r i a i s , p o r m v i e l u t m i s itsta n a r v e l i eiluts, tai y r a jie d e f o r m u o j a s i n u o s v o r i o . Tokie koriai brokuotini. P a s i t i koriai b n a v i e s s , b e t n u o p e r t a m s j a . N a t r a l i a i ( d r e v s e ) b i t s i g y v e n a iki 8 - 9 m e t , p o t o l i z d u s p a l i e k a : s u n a i k i n a v a k o k a n d i s , d r e v e s g e n i a i ivalo n a u j a m spieiui. A v i l i u o s e t a m s i u s l i z d u s b i t i n i n k a i k e i i a k a s dveji treji m e t a i . magazinas apsaugomas

KORIAI

N a t r a l i a i s i d a m o s k o r i u s , b i t s gaita laik ir s u v a r t o j a iki 4 kg m e d a u s k i l o g r a m u i v a k o iskirti. N o r i n t s u t a u p y t i l a i k o i r m e d a u s , o s v a r b i a u s i a - turti m e d u n e i o m e t u r e i k i a m k o r i k i e k , n a u d o j a m i dirbtiniai k o r i a i . D i r b t i n i s k o r y s - tai v a k o l a p a s , k u r i a m e i g r a v i r u o t i b i i a r t r a n n a r v e l i p r a d a i . D i r b t i n i a m s k o r i a m s g a m i n t i v a k a s itirpi n a m a s . r e n g i n i o b g n a s s u k d a m a s i s s a v o p a v i r i u m i lieia i l y d y t vak, kuris prie jo prilimpa. Vako ploktel atskiriama ir su ploninama tos iki reikiamo storio (51 p a v . ) . P o t o p r o v i e n o s a r k i konstrukcijos graviruotus vak velenlius praleidus

(52 p a v . ) , g a u n a m a s g r a v i r u o t a s k a s p i n a s , k u r i s s u k a p o j a m a s rei kiamais dydiais: 410 x 260 mm standartiniam lizdo rmui arba 4 1 0 x 190 mm - d a u g i a a u k i a m s aviliams. Dirbtinio korio lapo kokyb v e r t i n a m a i r i n t j p r i e vie s: g e r a s k o r y s v i e n s p a l v i s , b e dmeli; laikant ant delno per 2 min. truput palinksta, bet ne suglemba. Lapo centre 10 narve li, m a t u o j a n t trimis g a l i m o m i s kryptimis, brokuotini skersmuo arba turi b t i tik 5 , 3 - 5 , 4 m m . K i t a i s atvejais koriai naudotini magazin rmeliams. Dirbtini kori rminimas. Pirmiausia paruoiami rmai.
52 P A V

o n i n s e r m o sijelse p a e n k l i narnos v i e t o s v i e l u t m s : viruti-

. Dirbtini kori graviravimo

valcai

70

71

n vieta - a p i e 2 - 2 , 5 c m n u o r mo v i r a u s , likusios - lygiais tar p a i s . Y l a a r s k y l a m u i u (53 p a v . ) iduriamos niuose skyluts. Stambes naudojami bitynuose

D i r b t i n i u s k o r i u s l y d a n t elektra (12 V ) , l a p a s d e d a m a s a n t v i e l u i , k u r i g a l a i k e l i o m s s e k u n d m s p a l a i k o m i prie t r a n s f o r m a t o r i a u s g n y b t ( v i n u i s u u s u k t a v i e l u t e ) . V i e l u t m s ilus, dirbtinio korio lapas silydo, inoma, j btina prispausti plastmasiniu diske liu. Jei d i r b t i n i o k o r i o l a p a s lydytas gerai, r m s u d a v u s k i e t p a viri, korys neatoka. S u d i r b t i n i o k o r i o p l o k t e l e pasiti koriai tvirtesni, n e s v i d u j e jie turi s t i p r e s n v a k i n s p l o k t e l s a t r a m s u r m e l y j e i t e m p t o m i s v i e l u t m i s . T o k i e k o r i a i m a i a u itsta v e a n t b i t e s i r n e i l t a s u k a n t i j m e d . B e to, a n t dirbtini k o r i p a g r i n d o b i t s s i u v a k o r i u s d a u g i a u s i a b i i n a r v e l i a i s . T a i apriboja t r a n a u g i n i m l i z d e .

elektriniai g r t u v a i i k a r t o i grti v i s o m s s k y l u t m s . V i e n o j e r m o sijelje p r i e v i r u t i n s ir apatins skyluts kalamos iki g a l o ) v i n u t s . N a u d o j a m a speciali a l a v u o t a v i e l u t . R m e j i gali b t i v e r i a m a h o r i z o n t a l i a i , vertikaliai a r b a miriai. D a n i a u s i a i v e r i a m a h o r i z o n taliai 4 v i e l u t m i s (53 p a v ) . L i z d o r m u i a t k e r p a m a 2 0 3 cm ( g a l i m a ir n e k i r p t i ) vieluts. V e r i a m a i v i d a u s , t u o m e t vieluts galai t r u m p e s ni, l e n g v i a u dirbti, j i n e u s i m e z g a . V i r u t i n gal a p v y n i o j u s a p i e v i n u t , j i p r i s e g a m a . V i e l u t i lto t e m p i a m a , k a d l e n g v a i s k a m b t . P o t o u r i a m a s a n t r a s g a l i u k a s , i r v i n u t k a l a m a iki g a l o . G a l i m a v i e l u t s g a l u s uriti (53 p a v . b ) . J e i g u r m a i r u o i a m i i r u d e n s , o k o r i a i b u s l y d o m i p a v a s a r , vielut n e t e m p i a m a , is d a r b a s u b a i giamas pavasar. Korio lapo lydymas. Lapas dedamas ant sulapintos specialios l e n t u t s (54 p a v . ) taip, k a d virutinis j o k r a t a s 1 , 5 - 2 , 0 n a r v e l i eilu t m i s likt laisvas u l e n k i m u i (ulenkti n e b t i n a ) . vielintas r m a s d e d a m a s a n t v i r a u s taip, k a d virutin j o sijel s i e k t k o r i o u l e n k i m , o o n u o s e likt 5 - 8 m m tarpeliai. P l a t e s n i s k o r y s n u p j a u n a m a s . A p a i o j e t a r p a s lieka d i d e s n i s . P o t o iilgai v i e l u i p r a b r a u k i a m a k a r t u v e l e n l i u . A t l e n k t a s k o r i o kratelis taip p a t p r i l y d o m a s p r i e v i r u t i n i o r m o sijels. (ne

T , , v.

Bii maistas
Aristotelis (apie 330 m. pr. Kr.) ras, kad bits maistui renka nuo ied ir lap saldias sultis, kurias nakt iskiria vaigds, o dien - vaivorykt.
Natraliai n a m i n s bits maitinasi n e k t a r o a r m e d a u s c u k r u m i (an g l i a v a n d e n i a i s ) , b a l t y m a i s (iedadulkmis ar bii d u o n e l e ) ir v a n d e niu. J a u n o s lervuts ir dedanti kiauinlius motinl m a i t i n a m a p a i b i i p a g a m i n t u pieneliu. P a p i l d o m a i (bitininkai) bites m a i t i n a c u k r a u s s i r u p u , m i e l m i s , sojos miltais ar kitais baltyminiais pakaitalais. Pagrindinis bii maistas b u v o ir yra j pai pagamintas natra lus m e d u s . Jeigu nektaring augal pakanka, medaus p a g a m i n a m a g e r o k a i d a u g i a u , n e g u j o reikia p a i o m s b i t m s . p e r t e k l i bitinin k a i v a d i n a p r e k i n i u m e d u m i , o vis p e r s e z o n s u r i n k t ir p a l i k t iemai - bendru medumi. M e d u s gaminamas i augal ied nektar i n i b e i n e i e d i n i n e k t a r i n i n e k t a r o i r lipiaus tiekj a m a r i

54 PAV. Reikmenys dirb tiniam koriui rminti: 1 - lentut; 2 - velenlis

skirto l i p i a u s . Nektaras - entomofilini augal ied iskiriamas saldus skys tis v a b z d i a m s p r i v i l i o t i . N e k t a r a s - g r a i k d i e v g r i m a s , s u t e i -

72

73

kiantis nemirtingum. ied nektar sudaro monosacharid gliu koz bei fruktoz ir disacharido sacharoz. Kai kuri ied nektare y r a i e k tiek c u k r a u s m a l t o z s i r r a f i n o z s . P a g r i n d i n i c u k r s a n tykis nektare gana vairus. Katon, raudonj dobil nektare vy rauja sacharoz; b a r k n , liep - sacharozs, gliukozs ir fruktozs yra po lygiai. Kopstini (krymaiedi) nektare daugiau gliuko z s n e g u f r u k t o z s . N e k t a r e y r a i e k tiek d a u g i a a t o m i s p i r i t , dekstrin ir daugyb neangliavandenini jungini: drusk, organi n i r g i , v i t a m i n , n e k t a r o m i e l i i r kt. V i s o s i o s m e d i a g o s s u d a r o s a u s j n e k t a r o dal, tai y r a n e k t a r o c u k r i n g u m . K i e k v i e nos augal ries nektaro cukringumas - pastovus bdingas rodik lis. T a i a u n e k t a r o k i e k i s i e d u o s e k i n t a . L a b i a u s i a i j v e i k i a s a u l , n u o kurios priklauso ir oro temperatra. Intensyviau nektar auga lai g a m i n t i p r a d e d a 1 0 C i r a u k t e s n j e t e m p e r a t r o j e . O p t i m a l i a u sia y r a a p i e 2 3 C . Y r a a u g a l , k u r i i e d a i n e k t a r i s k i r i a tik e s a n t t a m tikrai temperatrai. P a v y z d i u i , baltieji dobilai nektaringi e s a n t 2 1 - 2 2 C . e m e s n j e a r a u k t e s n j e - i e d e l i a i tuti. P a l a n kiausia or drgm - 6 5 - 7 5 % . Neigiamas sausvj, ypa pietryi poveikis. Augal ied nektaro cukringumas - 4 - 7 5 % . M a koncentracij ( 5 % ) n e k t a r o b i t s n e r e n k a . Kai j o s r e n k a iki 3 0 % c u k r i n g u m o n e k t a r, j a m p e r d i r b t i m e d ieikvoja tiek energijos, k i e k j o s gali p a s i g a m i n t i i s u r i n k t o n e k t a r o , tai y r a b i t s p a l a i k o s a v o g y v y b , p e r t e k liaus n e l i e k a . S u r i n k t n e k t a r b i t s k o r i u o s e p e r d i r b a m e d . is p r o c e s a s t r u n k a 4 - 5 p a r a s . N e k t a r a s n u o m e d a u s skiriasi d v i e m r o d i k l i a i s . P i r m a , f e r m e n t a i (invertaz) n e k t a r o s a c h a r o z s u s k a l d o p a p r a s t u s c u k r u s . A n t r a , v a n d u o i g a r i n a m a s iki 2 0 - 2 1 % . P o t o p a r u o t a s m e dus udengiamas. i e d a d u l k s - a u g a l i e d m i k r o k o n s e r v a i . J a u n o s bits r i n k j o s ( d a n i a u s i a i rytais) i i e d r e n k a i e d a d u l k e s . G i e d r o m i s d i e n o mis j produkcija geresn, nes rykesnis elektrini krvi skirtumas. i e d a d u l k s k o r i n a r v e l i u o s e s u r g s t a , virsta r a u g i n i u , v a d i n a m u b i i d u o n e l e . V i e n a m e k o r i o n a r v e l y j e telpa p e r 140 m g d u o n e l s , a r b a k i l o g r a m u i sutalpinti reikia 7000 n a r v e l i . i e d a d u l k e s b i t s r e n k a i ariau b i t y n o a u g a n i a u g a l (iki 0,5 k m ) . P e r s e z o n b i t s m a i s t u i suvartoja 4 8 - 5 2 k g m e d a u s (55 p a v . ) ir apie 1 5 - 2 5 kg iedadulki. Gyvybei palaikyti iem kiekvienai pa rai reikia 1 m g , v a s a r - 5 mg m a i s t o . T r a n a m s reikia d a u g i a u . Bitei d a r b i n i n k e i u a u g i n t i reikia a p i e 2 0 0 m g , o t r a n u i - 5 0 0 mg m a i s t o . S k r a i d a n i o s b i t s g y v y b p a l a i k o n e k t a r o c u k r a u s energija, k u r i a i p a s i g a m i n t i reikia 2 6 - 3 0 k g m e d a u s . e i m a , p e r s e z o n d u o d a n t i 1 0 - 2 0 k g p r e k i n i o m e d a u s , j o turi s u rinkti 7 0 - 8 0 kg. T a i v i d u t i n m e t i n p r o d u k c i j a . Stiprios e i m o s , d u o d a n i o s p o 5 0 k g i r d a u g i a u p r e k i n i o m e d a u s , turi surinkti d a u g i a u k a i p 100 k i l o g r a m . B i t s , s k r a i d y m o l a i k o t a r p i u s u v a r t o j a n i o s a p i e 4 kg m e d a u s , s u v a r t o j a ir a p i e 1 kg d u o n e l s ( i e d a d u l k i ) , a r b a k a s d i e n po 150 g. L e r v u t m s m a i t i n t i i r avilio t e m p e r a t r a i s u m a i n t i r e i k a l i n g a s vanduo. i e m bitms vandens nereikia arba tenkinasi jo kiekiu, esaniu meduje ir duonelje. Suvartodamos 1 kg medaus, pagamina a p i e 1 1 v a n d e n s g a r . T o d l i e m lizde v a n d e n s b n a n e t p e r d a u g . P a v a s a r , a t s i r a d u s p e r a m s , v a n d e n s reikia d a u g i a u . K a i o r o t e m p e r a t r a 1 6 - 3 2 C , e i m a p e r p a r s u v a r t o j a iki 0,5 kg v a n d e n s , o p e r m e t u s 3 0 kg. D a u g i a u s i a v a n d e n s reikia b i r e l i o - l i e p o s m n . (apie 5 0 % viso kiekio).

74

75

P e r a u g i n t o j o s b i i p i e n e l i o p a g a m i n a tiek, k i e k j o s u v a r t o j a p e r a i i r m o t i n l . R e n k a n t pienel kaip p r o d u k t , j o b i t s turi g a m i n t i daugiau.

M A I S T O

V I R K I N I M A S

Maistas virkinamas virkinimo arnoje, nors v a n d u o ir jame itirpusios mediagos adsorbuojamos ir plonojoje arnoje. Bit, r i n k d a m a n e k t a r , i rykls ir k r t i n s l i a u k iskiria fer m e n t u s . J a u m e d a u s gurklelyje n e k t a r o d i s a c h a r i d a s p r a d e d a m a s s k a i d y t i m o n o s a c h a r i d u s ir dalis g l i u k o z s virsta g l i u k o n i n e r g t i m i , n u o j o s m e d u s g a u n a r g i reakcij. M e d a u s gurklelyje, b e invertazs, aptinkama fermento amilazs, padedanios skaidyti krak mol. Nektare, atrytame i medaus gurklelio, jau yra ferment ir organini rgi. Todl nektaro virtimas m e d u m i prasideda jau bi tei s k r e n d a n t . V i r k i n i m o a r n o j e n e k t a r veikia j a u e s a n t y s i r ios a r n o s s i e n e li g a m i n a m i f e r m e n t a i . N u o v i r k i n i m o a r n o s sienels s u f e r m e n tais n u o l a t atsiskiria epitelins lstels. J o s a p l i n k m a i s t s u d a r o tar si apsaugin bei virkinamj sluoksn su fermentais: proteaze ( s k a i d a n i a b a l t y m u s a m i n o rgt), l i p a z e ( s k a i d a n i a r i e b a l u s g l i c e r i n ir riebalines rgtis) ir kt. V i r k i n a m a j a m e trakte e s a n i o s b a k t e r i j o s , a r b a m i e l s , taip p a t iskiria kai k u r i u o s f e r m e n t u s (lipaz ir k t . ) . A n t r o j e v i r k i n i m o a r n o s dalyje p r o j o s sienel s u s k a i d y t a s m a i s tas f i l t r u o j a m a s h e m o l i m f , kaip m a i s t o ineiotoj r a u m e n ir ki t o r g a n lsteles. N e s u v i r k i n t a s m a i s t a s (praktikai m e d a u s s p a l va, tamsumas) kaupiamas ekskrement arnoje. Jos priekyje yra e i o s rektalins l i a u k o s , k u r i f e r m e n t a s katalaz p a d e d a k o n s e r v u o t i e k s k r e m e n t u s (neutralizuoja v a n d e n i l i o p e r o k s i d ) . V a s a r e k s k r e m e n t a i n u o l a t p a a l i n a m i . O p e r i e m j s u s i k a u p i a iki p u s s b i t s s v o r i o , tai y r a iki 4 6 % j o s m a s s . Jei is kiekis d i d e s n i s , b i t s a v i l i u o se pradeda viduriuoti.

76

77

LENTEL.

Pavasar ydintys nektaringi augalai


ydi Bitms apsiskraidant Bitms apsiskraidant Antroje balandio pusje Nektaringumas, kg/h 1 3 0 - 1 8 0 ()* 6 0 - 9 5 () 4 0 ir 6 0 ()

Augalas Alksniai: juodalksnis ir baltalksnis Rieutinis lazdynas Gluosniai: blind, pilkasis, krantinis, baltasis ir kt. Paprastasis klevas Agrastas Slyvos: namin, kaukazin Vynios: rgioji, paprastoji, tren Serbentai: paprastasis, juodasis Kiaulpien Perkai Paprastoji obelis ieminis rapsas Mlyn iurkioj! tauk *Pastaba.

G e g u s pradioje G e g u s pradioje G e g u s pradioje G e g u s pradioje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje Nuydjus s o d a m s

iki 2 0 0 12-15 0,5-1,0 1,0-2,0 25-30 15-20 50-100 8-10 50-100 5-6 200-240

() - iedadulki produkcija.

Birelio viduryje pradeda ydti pagrindinio meduneio augalai (5 lentel). I alteknyn ir avietyn kiekviena bii eima surenka a p i e 3 0 ^ 4 0 k g m e d a u s 0 . B a l e k a s 1 9 6 9 ) . T o d l m i k u o s e , k u r y r a di d e s n i a v i e i p l o t , a r b a p e l k i n g u o s e - a l t e k n i , jei arti n r a p a s t o v i b i t y n l i , j u o s a p s i m o k a atveti: a v i e t y n u i 4 - 5 , a l t e k n y nui 1-2 bii eimas hektarui. Tai reikalinga, nes sodams p e r y d j u s , labai s u m a j a y d i n i i r l a u k i n i , i r s j a m a r s o d i n a m augal kiekis. Svarbiausi pagrindinio m e d u n e i o augalai nurodyti 58 p a v . i u o laikotarpiu svarbu atkreipti d m e s anktini, palikt sklai, plotus. P a v y z d i u i , baltieji dobilai ne tik noriai bii l a n k o m i , b e t j i e d a m s apdulkinti pastarosios labai reikalingos. Hektarui skiriama apie dvi ei m a s , o r a u d o n j dobil hektarui reikia n e t 2 - 3 eim. D a r d a u g i a u bi i reikia, k u o m e t n a u d o j a m o s ne K a u k a z o kaln pilkosios ar pasliai a u g i n a m i m a u o s e ploteliuose. Kai k a d a bites tenka vilioti p a p i l d o m a i (dresuoti), n e s ied kakleliai ilgi, nektaras sunkiai p a s i e k i a m a s .

78

Pietryi L i e t u v o j e r u g p j i o m n e s galimi m e d u n e i a i i v i r (59 p a v . ) . V i e n a i atvetai e i m a i s k i r i a m a n e m a i a u k a i p 1,5-2,0 h a i tiso g e r v i r y n p l o t o . T u o m e t e i m a n e tik isimaitina, p r i a u g i n a j a u n b i i i e m a i , b e t i r gali surinkti p o 1 0 k g viri m e d a u s . V i r i m e d u s bii i e m o j i m u i nelabai t i n k a m a s , o m o n m s labai vertingas.
5 LENTEL.

Pagrindinio meduneio augalai


ydi Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. ir ilgiau Nektaringumas, kg/ha 2-35 15-350 20-35 20-180 130 6 13-30 20-120

Augalas Dirvinis garstukas ir svr Paprastoji aviet Paprastasis alteknis Bitin faoelija Esparcetas S j a m a s i s vikis Pupos Dobilai: baltasis, rausvasis ir raudonasis Vasarinis r a p s a s S j a m a s i s grikis Rugiagl Mlyniedis vikis

Birelio-liepos Birelio-liepos Birelio mn. ir ilgiau Birelio mn. ir ilgiau

50-100 iki 7 0 0,5-40 30-370

80

81

LENTELS

tsinys
ydi Birelio mn. ir ilgiau Liepos mn. Liepos mn. Liepos mn. Nektaringumas, kg/ha 40-280 iki 2 0 0 iki 1 5 0 180-280

ka ir tikr iskyr su junginiais, kenksmingais kitiems v a b z d i a m s . Lipiaus retj c u k r ir n u o d i n g j spirit ied m e d u j e n e r a n d a m a . D l to bits neprisitaikiusios prie didesnio lipiaus kiekio, y p a i e m . T o d l i e m a i io m e d a u s palikti negalima. Jis keiiamas cukrumi . V e r t i n g i a u s i a s lipius y r a s p y g l i u o i . Lenkijoje ir L i e t u v o j e p a s i r o d o i e v i n i a m a r (Lachnidae). P u i n i a i p r a d e d a veistis k i e k a n k s i a u u e g l i n i u s . A m a r a i i e m o j a k i a u i n l i o stadijos. P i r m o j i g e n e r a
Liepos mn. Rugpjio mn. 14-30 7-20

Augalas Ruginis vikis Liucerna (mlynied) Gaurometis Barknai: baltaiedis, geltoniedis Saulgra ilinis viris

cija p a s i r o d o a p i e b i r e l i o v i d u r . E g l i v y r e s n i a k e l i a p a i o s e a p t i n k a m o s inara piceae 5 - 6 m m j u o d a m a r k o l o n i j o s . J u o s noriai l a n k o m i k o s k r u z d l s . Pavasar g a l i m a s ir s o d lipius. A n t kriaui pasirod Psylla piri, P. piricola, P. pyrisuga, ant obel P. mali, Aphis pomi amarai. A n t treni, p e r s i k , s l y v i r v y n i a p t i n k a m a i r b l a k u i . S o d lipiaus m e d u s viesesnis, turi d a u g i a u mineralini m e d i a g . Maistui t i n k a m a s . K i e k l i p i a u s i s k i r i a m a L i e t u v o j e , d u o m e n n r a . V e n g r biti nink duomenimis, amarai puyne per mnes pagamina 105-125, juodieji egli amarai - 8 0 - 1 0 0 kg/ha cukraus.

LIPINIAI

M E D U N E I A I

L i e t u v o j e a n t s p y g l i u o i (60 p a v . ) , l i e p i r k i t a u g a l d a n a i s m e t a i s p a s i r o d o l i p i a u s tiekjai a m a r a i . J iskirtas s a l d i a s sultis r y t n o r i a i r e n k a b i t s . P r i n e a lipinio m e d a u s . S i l p n o m e d u n e i o slygomis m e d a u s produkcija vidutinikai padidja 60%. Lipiniais m e t a i s i r p a t s m e d u s v e r t i n g e s n i s , turi d a u g i a u f e r m e n t . Lipius - ne a m a r ekskrementai, o aktyvios biologins veiklos p r o d u k t a s , arba nenektarins kilms nektaras. Vertingiausias lipinis m e d u s surinktas spygliuoi mikuose. M a t juose fitoncidin aplinka. Be to, iuose m i k u o s e saikingiau arba visai n e n a u d o j a m i pesticidai. T o d l spygliuoi m e d u s , kaip geras ir maistingas produktas, v e r t i n a m a s E u r o p o s valstybse. Jis alsvoko atspalvio, sunkiai kristalizuojasi. L i p ius - tai g y v o o r g a n i z m o filtratas. Su iskyromis neivengiamai paten-

P R A D E D A N T Y S I S G A L T A U G I N T I

B I T I N I N K A U T I

B i i g a n y k l g e r i n i m a s - s u p r a n t a m a s ir a k t u a l u s v i s i e m s biti n i n k a m s . T a i a u tai s u n k i a i g y v e n d i n a m a . T a i turi b t i a t l i e k a m a kiuose, apylinkse, rajonuose, mikuose. Ne kiekvienas pradedan tysis i r n e v i s a d a turi s l y g a s . Bet g a l i m a p r a d t i n u o m a g y d o m j s o d e l i - k e l i k v a d r a t i n i m e t r d y d i o sklypeli. P i r m i a u s i a pradedantysis iaugint retesni augal skl bitininkams kinin k a m s i r g a u t patirt a u g i n a n t n e k t a r i n g u s i r vaistinius a u g a l u s , k u ri m s f a r m a c i j o s p r a m o n labai stokoja. S a v a m e ems sklypelyje vieni bitininkai mgjai mgsta usiau ginti d a r o v i , kiti p r i e s k o n i n i a r v a i s t i n i a u g a l , r e t e s n i m e d i n g j a u g a l s k l o j . A p l i n k p u o i a b r a k s a r gls. M a n o m a , k a d v a i s m e d i a i n e t u r t u i m t i d a u g i a u k a i p 6 0 % (K. V a n i c e k ) p l o t o .

60 PAV. Spygliuoi lipiaus tiekjai amarai

G a l i m a r e k o m e n d u o t i t o k i u s a u g a l u s , kurie n e tik n e k t a r i n g i , b e t p o p u l i a r s t a r p b i t i n i n k i r y r a vaistiniai. P a m i n t i n i m e l i s a i r k a t o -

82

83

Be

mint,

galima

auginti

daugel kit nektaring ir vais ting augal, kurie aprayti spe cialiojoje literatroje. K a s turi p u v e n i n g o iuklyno, kur nors patvartse, siloma spe cialiai b i t m s sti v i e n m e t augal a g u r k l (62 p a v . ) . Praysta 50-t dien po p a s j i m o ir y d i apie 40 d i e n . R u g p j i o pradioje n u pjauta agurkl atelia, po trij sa vaii s u y d i ir s u d a r o rudenin l (61 p a v . ) . T a i d a u g i a m e i a i augalai. y d i n u o b i r e l i o p a b a i g o s iki r u g p j i o m n e s i o . Iki y d j i m o i r y d i n i o s j o s turi stipr citrinos k v a p . B i t s k v a p labai m g s t a , a p r i m s t a , n e s jis p r i m e n a b i i i s k i r i a m geraniol ( f e r o m o n ) . iais a u g a l a i s t r i n a m i n a u j i aviliai, s p i e t i n s , r a n k o s (prie e i n a n t b i t y n ) . N a , o p a t y s b i t i n i n k a i m g a u j a s i a r o m a t i n g a arbata. M e l i s o s ir katols sklas tikslinga pasti iltnamyje. I a u g d a i g e liai ( 5 - 6 lapeli) s o d i n a m i dirv eilmis k a s 2 0 - 3 0 c m , tarpueili p l o tis - 4 5 - 5 5 c m . ie a u g a l a i gerai a u g a tik g e r o s e , p u v e n i n g o s e ir m i n e ralini t r turtingose dirvose. K a d a n g i m e l i s a j a u t r e s n i e m o s a l i a m s , k r m e l i u s n a u d i n g a pridengti. L a b i a u b i t i n i n k m g s t a m a k a t o l , ji n e k t a r i n g e s n , o melisa turi ird r a m i n a n i j u n g i n i . T u r i n t ar kit d i r b a m o s e m s , g a l i m a a u g i n t i sklai b i t i n facelij . T a i v i e n m e t i s , specialiai b i t m s s j a m a s n e k t a r i n g a s a u g a l a s . K i t i e m s t i k s l a m s n e n a u d o j a m a s , n e b e n t aliajai trai. Facelija a u g a vairiose dirvose. P a s t a reiau, labai akojasi, o derlingoje dirvoje, jei g a u s u krituli, linkusi igulti. Pasta p r a y s t a po m n e s i o ir ydi a p i e tris savaites. Saultoje vietoje gerais m e t a i s g a l i m a gauti 3 0 0 k g / h a m e d a u s . Facelija s j a m a eilutmis, s u d y g u s i p r a r e t i n a m a . S k l o s n o r ma - 6 - 8 k g / h a . Pasjus a n k s i a u p a v a s a r , antroji sja g a l i m a po tri j savaii: susidaro apie 50 dien nenutrkstantis meduneis. Face m e d u n e (hektaro v e r t - apie 2 0 0 k g m e d a u s ) . J a u n a agurkl turi a g u r k o k v a p ir skon. Toje paioje vietoje isilaiko kelerius m e t u s , n e s pati atsisja. K a d a n g i sklos subrsta ne v i e n u laiku, jas tenka rinkti individualiai. Turint gaball nedirbamos
61

vx\. Specialiai bitms stini augalai:

dirvos, laito ( v y r d u o b ) , silom a uveisti d v i m e t eein. J ga

a - agurkl; b - eeinis; c -facelija

l i m a sti pavasar arba vlai ruden. Praysta antraisiais m e t a i s bire lio p a b a i g o j e . L i e p o s pradioje p a t r u m p i n u s , atolas s u y s t a rugpjt. Eeinis n e r e i k l u s ir labai n e k t a r i n g a s a u g a l a s , d u o d a n t i s iki 3 0 0 k g / h a ilgai nesikristalizuojanio m e d a u s . Sklos subrsta ne v i e n u laiku ir la b a i l e n g v a i ibyra. J a s s u n k u surinkti. T a i a u augalas atsisja pats. L a b a i v e r t i n g a s y r a S o s n o v s k i o b a r t i s . Tai d v i m e t i s g i g a n t a s s u labai d i d e l i u i e d y n u . J tinka uveisti n u o a l i a u , k u r n o r s p a m i k j e , g r i o v i u o s e , l a p i o s e vietose. Atsisja i r a u g a d a u g e l m e t . T i k n e reikia liesti r a n k o m i s : a p d e g i n a o d . Prisiminkime, kad ir grois gydo m o g . Pasdj bitynlyje, velnios ir raminanios bii m u z i k o s " fone, su savo iaugint vais t a o l i a r b a t o s p u o d e l i u , saldintos m e d u m i , tikrai p a t a i s y s i m e n u o taik, a t s t a t y s i m e v i d i n p u s i a u s v y r . . .

lija

g a l i m a sti k a r t u su b a l t a i e d i u b a r k n u : pirmaisiais m e t a i s

p e r y d i facelija, o antraisiais - b a r k n a s .

84

85

S J O M A I N O S P r i e v e i s l i n i b i t y n , k i n i n k b i t i n i n k a r iaip k i n i n k l a u k u o s e n e k t a r i n g u s a u g a l u s tikslinga a u g i n t i specialioje s j o m a i n o j e . S i l o m i keli v a r i a n t a i p r i k l a u s o m a i n u o d i r v p o b d i o . S v a r b u lai k y t i s i r e i k a l a v i m : 1) sjomainos laukai pageidautini vienodo dydio, o augalai, tinkan tys smlio, priemolio ar molio dirvoms ir augintini m s slygomis; 2 ) k a i t a l i o j a m i s k i r t i n g s a v y b i augalai. Lengvesnse dirvose, kur blogiau dera mieiai, galima paprasta t r i l a u k s j o m a i n a , t i n k a m a ir k i n i n k a m s , ir b i t i n i n k a m s : 1. Lubinai 2. G r i k i a i 3 Bulvs Derlingesnse dirvose sjomaina ipleiama: 1. M i e i a i 2. D o b i l a i 3. Grikiai 4. Bulvs. V o k i e t i j o j e p o p u l i a r i trilauk s j o m a i n a : 1 . i e m i n i a i r a p s a i (sklai) 2. i e m i n i a i kvieiai 3. M i e i a i . Vien bitininkams silomos sjomainos: 1. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - p i r m j m e t 2. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - antrj m e t 3. Facelija ( + b a r k n o slis) 4. Barknas 5 . Facelija (+baltj a r r a u s v j d o b i l slis). K a l k i n g i e m s l a u k a m s tinka e s p a r c e t a s : 1. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - p i r m j m e t 2. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - antrj m e t 3. Facelija ( + e s p a r c e t o slis) 4. E s p a r c e t a s - p i r m j m e t 5. E s p a r c e t a s - a n t r j m e t 6. Facelija ( + d o b i l su m o t i e j u k a i s slis).

K i e k a n k s i a u V . N a r b u t a s i r A . L i n i u s (1956) bei prof. J . K r i i n a s (1961) p a t e i k s u d t i n g e s n e s s j o m a i n a s : 1. E s p a r c e t a s - p i r m j m e t 2. E s p a r c e t a s - a n t r j m e t 3. Facelija ( + b a r k n o slis) 4. Barknas 5. Baltoji g a r s t y i a ar vasarinis r a p s a s 6. S e r a d l . II 1. A v i o s ( + e s p a r c e t o slis) 2. E s p a r c e t a s - p i r m j m e t 3. E s p a r c e t a s - a n t r j m e t 4. Facelija ( + b a r k n o slis) 5. Barknas 6. M i e i a i ( + b a l t j d o b i l slis) 7. 1 / 2 - 1 / 3 a g u r k l ir 1 / 2 - 1 / 3 s e r a d l 8. 1/2 s e r a d l ir 1/2 facelija. III 1. R a u s v i e j i d o b i l a i sklai 2. Facelija su b a r k n o sliu 3 . B a r k n a s s u e e i n i o sliu 4 . E e i n i s sklai. D e r l i n u m u s , s j a m o s garstyios a r r a p s a i 5 . A v i o s s u v i k i a i s a l i a j a m p a a r u i ( r a u s v j d o b i l slis). IV 1 . R a u s v i e j i d o b i l a i + m o t i e j u k a i p a a r u i (pirmieji m e t a i ) 2. R a u s v i e j i d o b i l a i + m o t i e j u k a i sklai 3. Grikiai 4 . Facelija s u b a r k n o sliu 5. Barknas 6. M e i l i 7. G a r s t y i o s su v i e n m e i o b a r k n o sliu 8 . A v i o s a l i a j a m p a a r u i s u r a u s v j d o b i l sliu.
v

J. Blaeko rekomenduojama sjomaina:

86

87

1 . A n k s t y v o s i o s b u l v s (arba v i k i + a v i + f a c e l i j o s m i i n y s alia jam paarui) 2. i e m i n i a i r a p s a i , po j - b a l t o s i o s g a r s t y i o s 3 . V i k i + a v i m i i n y s s u r a u d o n j d o b i l sliu 4 . R a u d o n i e j i d o b i l a i sklai 5. i r n i a i su baltja g a r s t y i a ar facelija 6. Facelija sklai 7. V i k i + a v i + f a c e l i j o s m i i n y s p a a r u i su b a r k n o sliu 8 . B a r k n a s sklai. B i t m s g a n y k l a s g a l i m a gerinti p a l a i p s n i u i , p r i s i t a i k a n t p r i e n a u d o j a m s j o m a i n a r atkuriant g a n y k l a s , p i e v a s . D u r p y n u o s e i r r g t e s n s e d i r v o s e rausvieji dobilai s j a m i s u m o t i e j u k a i s . G e r a i d i r b t o s e r a u d o n u o s i u s d o b i l u s m a i o m a ir r a u s v j . v y r i n g o s e d i r v o s e p a t a r t i n a sti g a r d e n , e s p a r c e t , l i u c e r n a r j m i i n i u s . P d y m u o s e anksti p a v a s a r g a l i m a sti facelija, g a r s t y i , v i e n m e t b a r k n , a g u r k l , p u p a s , v i k i u s s u p u p o m i s a r g a r s t y i o m i s i r kitus v i e n m e i u s n e k t a r i n g u s a u g a l u s . Kai toki a u g a l p a g r i n d i n i a i i e dai p e r y d i , jie n u p j a u n a m i r a u g i n i m u i , p a a r u i a r a p a r i a m i aliajai trai. a n k s i a u s u b r s t a n i u s a u g a l u s , (ieminiai rugiai, m i e i a i ) , gali m a sti s e r a d l , v i e n m e t b a r k n . L e n g v o s e d i r v o s e facelija n a u d i n g a sti ir su l u b i n a i s . Facelija, grikius, s e r a d l tikslinga sti ir j a u no s o d o t a r p u e i l i u o s e , o m a s suerti ar aparti. BITS A G R O T E C H N I K O S P R I E M O N

Namines bites galima apsaugoti nuo kenksming pesticid, ko be v e i k n e g a l i m a p a d a r y t i s u laukiniais a p d u l k i n t o j a i s . K a l b a n t a p i e n a m i n i b i i n a u d , n o r i s i p a m i n t i gerai p a s t a m tradicin L i e t u v o s a u g a l lin. I j o g a u n a m i spaliai, p l u o t a s , gal v e n o s , aliejus, i s p a u d o s . Bii n a u d a d v i g u b a i g a u s e s n : ei iski riami ar p a g a m i n a m i produktai (medus, vakas, pikis, duonel, p i e n e l i s , n u o d a i ) , b i t s - v i s profesij m o n i m g j i k a s u s i m i mas, jos - aplinkos utertumo indikators, kasmet Lietuvos gamtai p a t e i k i a a p i e 1,5 m l n . t o r g a n i k o s (apie 3 3 3 afrikini d r a m b l i m a s s ) . T a i a u m i n t n a u d reikia laikyti antraeiliu b i t i n i n k y s t s v e i k s niu. Deimtoji nauda, kuri bits duoda, apdulkindamos entomofilini augal iedus, J A V mokslinink apskaiiavimu, 143 kartus d i d e s n (J. B a l e k a s , 1 9 8 7 ) . Tikslinga, k a d kiekvienas kininkas, turdamas didesn plot e m s k i o n a u d m e n , turt i r bitynl. N e r e i k t klausti, i k u r , a r tikras m e d u s ? P u i k i a i i n o t pats. Bii p a k a k t s a v i e m s a p d u l k i n a miems plotams ir jos pasitarnaut kaimyn sodeliuose ar maes niuose anktini augal laukeliuose. A u g a l a p d u l k i n i m a s p r i k l a u s o n u o p a s l i o ( s o d o ) p l o t o i r rasi n i (veislini) b i i s a v y b i . P a v y z d i u i , K a u k a z o k a l n p i l k o s i o s l a i k o m o s r a u d o n j d o b i l a p d u l k i n t o j o m i s , dobilinio m e d a u s g a m i n t o j o m i s . 6 lentelje p a t e i k t a s orientacinis b i i e i m k i e k i s p a grindiniams ems kio augalams. J e i g u a u g a l a i i s i m t s m u l k i a i s ploteliais, tai b i i reikia d a u g i a u . D l m e n k o n e k t a r o k i e k i o i e d u o s e a r j o c u k r i n g u m o (lin, e m u o g i ) a r b a dl i e d s t r u k t r o s ( r a u d o n j d o b i l , p u p ) b i t e s t e n k a vilioti p a p i l d o m a i . D a n i a u s i a i v i l i o j a m a c u k r a u s s i r u p u . J a m p a r u o t i i v a k a r o iki k e t v i r i o stiklainio talpos p r i s k i n a m a d o b i l galvui. iedai uplikinami kartu cukraus sirupu, paruotu santy k i u 1:1. A n k s t i ryt, p r i e b i t m s i s k r e n d a n t , k i e k v i e n a i a p d u l k i n t i skirtai e i m a i i d a l i j a m a p o 1 0 0 - 1 5 0 g a r o m a t i n g o s i r u p o . Bits s k a t i n a m o s k a s a n t r d i e n , a i k u , j o s turi b t i netoli p a s l i o . Skatinant bites iltnamiuose, pavyzdiui, agurk iedams sirupas ruoiamas i vyrik ied papildomai praturtinant kvapais (anyi, m t ar kt.).

Bits ems kiui reikalingos taip, kaip mogui kasdienin duona.


E. Canderis

K a d a n g i l a u k i n i (solitarini) b i i e m s k i o a u g a l a m s a p d u l kinti n e p a k a n k a , n a m i n m s b i t m s t e n k a apie 9 0 % ios v e i k l o s . V e r t i n g i a u s i a yra tai, k a d b e t k u r i u o v a s a r o s l a i k u i r b e t k u r g a l i m a s u k o n c e n t r u o t i j kiek, r e i k a l i n g o p t i m a l i a i a p d u l k i n t i i e d u s . B e to, n e n o r i a i l a n k o m u s a u g a l u s bites g a l i m a n u k r e i p t i (vilioti, d r e s u o t i ) .

88

89

Vertas dmesio metodas (M. Mize, 1988), kuomet panaudojamos i e d a d u l k i r i n k t u v s . S u m a i n u s b a l t y m i n i o m a i s t o kiek p e r a m s , s u a k t y v j a i e d a d u l k i rinkjos. M e t o d a s tinka ten, k u r s t o k o j a m a reikiamo bii eim kiekio.
6 LENTEL.

n e g a l i m a b i i a p i r t i v i d u r d i e n , kai t e m p e r a t r a a u k t e s n n e g u 3 0 C . R a m i , ilt, s a u l t d i e n , e s a n t s i l p n a m m e d u n e i u i , n e t p r a d e d a n t y s i s b i t i n i n k a s gali r a m i a i , b e tinklelio, saikingai r k y d a m a s atidaryti i r a p i r t i l i z d b e i atlikti j a m e r e i k a l i n g u s d a r b u s , nerizi k u o d a m a s b t i geltas i r b e v e i k n e p a d a r y d a m a s alos a p i r i m a i e i m a i . K a i alta, v j u o t a , tik k palijus, n e m e d u n e i o l a i k u b i t s la b a i n e r a m i o s . T u o m e t apirti g e r i a u p a l a n k e s n i u o r u . P a l a i k o m u o j u m e d u n e i u g a l i m a apirti p e r v i s d i e n , kai d a u g e l i s l a u k o b i i l a u k e . G e r o m e d u n e i o m e t u apirti l i z d u s i r m a g a z i n u s g a l i m a tik d i e n o s p a b a i g o j e , k a d n e b t t r u k d o m a s b i i d a r b a s . N e m e d u n e i o m e t u a p i r i m a anksti r y t a r b a v a k a r e , p o 1 8 vai., k a d b i t s n e p r a d t vagiliauti. G e r i a u a p s i s a u g o t i , n e g u v a g i l i a v i m slopinti. P r i e a p i r i n t reikia susitvarkyti, gerai n u s i p l a u t i r a n k a s p a p r a s t u m u i l u , k a d n e l i k t p a a l i n i k v a p ( d e g a l , p r a k a i t o , s v o g n o , al

Orientacinis bii eim kiekis kai kuriems augalams


Bii eim/ha 2-5 2-3 1-3 1-2 0,5-1

Augalai Visi sjami dobilai, liucernos, barknai Esparoetai, rapsai, vikiai Agurkai, uogynai, vaismediai Darovi sekiojai, pupos Smeniniai linai

Bii prieira standartiniame avilyje


Per daugel met Lietuvoje nusistovjo pusiliuose eiolikos rm (standartiniuo se) aviliuose savas bitininkavimo bdas.
A. Jarueviius

k o h o l i o i r k t . ) , e r z i n a n i b i t e s . Prof. J . K r i i n a s (1933) y r a n u r o d s , k a d b i t s labai n e m g s t a i e v , u n r a m u n i , p e l y n , k r i e n , k r i a u i , a r k l i p r a k a i t o ir k i t k v a p . Stipresnis a n y i , m e l i s , alavij (bi i m g s t a m ) k v a p a s b i t e s labai p y k i n a . P r a k t i k a a p s i r e n g t i speciali d a r b o p a l a i d i n , paraityti r a n k o v e s a r b a s u s e g t i r a n k o g a l i u s , k a d d i r b a n t b i t s p o jais n e p a l s t . Prie p i k t e s n s e i m o s retkariais n a u d i n g a r a n k a s sulapinti ( p a a c t u o t u v a n d e n i u ) , n e s l a p i o p a v i r i a u s b i t s v e n g i a . P a s k u i reikia u k u r t i d m i n i r u s i d t i a n t g a l v o s tinklel: u d e n g t i a u s i s , p l a u k u s i r p a k a u , k a d , b i t m s p y k u s , j b t g a l i m a greitai u t r a u k t i a n t v e i d o . P r i t y r s b i t i n i n k a s , kai o r a s iltas i r y r a silpnas m e d u n e i s , gali apsieiti i r b e tinklelio. P r a d e d a n t y s i s , k a d n e r e i k t n u o l a t b a i m i n t i s (o b a i m lydi stichikai) k i e k v i e n o s s k r a i d a n i o s ar v e i d a t s i m u a n i o s ( g s d i n a n i o s ) b i t s , turi u s i d t i tinklel, n o r s s u j u o s u n k i a u k v p u o t i , b l o g i a u m a t y t i , l a b i a u p r a k a i t u o j a m a . Tinklelis s u k e l i a saugos jausm, todl dirbama ramiau ir skmingiau. Vliau pranta ma ir veid galima atidengti. E i n a n t p r i e avilio, l a k reikia leisti 2 - 3 d m k a m u o l i u s , k a d b i ts p a j u s t , n e i t p r i e l a k o s . T a i a u n e g a l i m a d m i n t i p r i k i u s d m i n s s n a p e l p r i e p a t l a k o s : tai erzina b i t e s , n e s p a t e n k a k a r t e s n i d -

KAIP

A P I R T I

BITES

K a d a n g i bits - n a m i n i a i g y v n a i , j p r i e i r a n e i v e n g i a m a . P e r m e t u s p r i e n o r m a l i o s b i i e i m o s v i d u t i n i k a i t e n k a prieiti i r a t i d a ryti avil a p i e s e p t y n i s k a r t u s . Bii eimos apirjimas parkant, ijudinant bei iimant r m u s bites sujaudina ir sutrikdo n o r m a l eimos darb. T o d l kiekvienas a p irjimas turi turti aik tiksl, t.y. bitininkas turi i anksto inoti, k o dl jis apirs eim, k turi daryti, k a d n e p a k e n k t , o p a d t . P a v a s a r i r v a s a r l i z d u s reikia a p i r t i r a m i o m i s , i l t o m i s d i e n o m i s , k a i o r o t e m p e r a t r a p a v s y j e n e e m e s n k a i p 14C. V a s a r

90

91

m . T r u p u t p a l a u k u s , k o l d m p a v e i k t o s b i t s p a s i i m s m e d a u s , at sargiai, n e s u k r e i a n t avilio, a t i d e n g i a m a s s t o g a s , virutinis ir o n i n i a i a p i l t i n i m a i (jeigu jie y r a ) . A p i r i n t lizd, s t o v i m a prie avilio o n o , i tos p u s s , k u r i o j e y r a l i z d o s k i r i a m o j i . T o k i o j e p a d t y j e p a t o g i a u s i a atidaryti lizd i r a p i rti r m u s . N e g a l i m a stovti prieais l a k , n e s tai t r u k d o atskristi ir iskristi d i r b a n i o m s b i t m s i r j o s susierzina. N u m u s a p i l t i n i m , atsargiai p a k e l i a m a s l i z d o a p d a n g a l a s ( d a n i a u s i a i d r o b s u t i e s a l a s ) . Pastebti v a k o k a n d i e s v i k r a i n u s p a u d i a m i b i t i n i n k o k a l t u . P o to, p r a t r a u k u s a r b a i k l u s l i z d o s k i r i a m j , a t i d a r o m i v i e n a s d u tarpkoriai. s u s i d a r i u s ply l e i d i a m i d u d m gseliai. R m a i i j u d i n a m i k a l t u . Ijudinti abiej r a n k pirtais i m a m i u p e t u k i r atsargiai, ltais j u d e s i a i s i t r a u k i a m i v i r u n . D a r k a r t p r i m e n a m a - joki staigi judesi r a n k o m i s ar g a l v a . I i m a m i i l i z d o r m a i l a i k o m i i e k tiek striai: taip j u o s l e n g v i a u ikelti i r m a e s n ri zika prispausti bii. I i m t a s r m a s a p i r i m a s staias. S u koriais n e g a l i m a laikyti g u l s i o , n e s i j o gali ilati vieiai supiltas n e k t a r a s , y p a m a e s n s k o n c e n t r a c i j o s . B i i a p t p t u s k o r i u s a p i r i n t reikia laikyti v i r u m avilio, k a d b i t s n u o k o r i o krist tik avil, o ne e m n ties j u o , n e s gali n u k r i s t i j a u n o s b i t s i r m o t i n l , k u r i g a l i m a s u m i n d y t i . A p i r i n t v i e n k o r i o p u s , r m a s l a i k o m a s vertikaliai. N o r i n t p a m a t y t i antrj, r m a s atsargiai p a s u k a m a s 180: a p a t i n r m o sijel turi atsidurti viruje, v i r u t i n - apaioje. A p i r t a s r m a s stato m a s avil p r i e l a i s v o s sienels ir a p d e n g i a m a s a t s a r g i n i u a u d e k l u . T a i p a p s a u g o m a n u o v a g i l i . T a i p p a t a p i r i m i i r visi kiti k o r i a i . K a i a v i l y s p i l n a s r m , g e r i a u iimti i l i z d o v i e n du d u t s p i e t i n , k a d atsirast v i e t o s dirbti. Atitraukti, s u s t u m t i , iimti r m u s i avilio ir v l sustatyti avil reikia labai atsargiai, k a d n e i k r i s t n v i e n a s v i e i o m e d a u s laas, n e s u s i m a i g y t koriai i r n e p r i s i s p a u s t n v i e n a b i t . J e i g u a p i r i n t ant k o r i o p a s t e b i m a m o t i n l , j s u k e l e t u b i i tikslinga p r i d e n g t i d i d i u o j u g a u b t u v l i u . T a i p , j e i g u b u s irimas visas lizdas, bitininkas apsisaugos n u o pavojaus netekti m o t i n l s a r b a j sueisti. T v a r k a n t lizd, g a u b t u v l reikia n u i m t i i r

m o t i n l paleisti. A p i r j u s visikai s u t v a r k o m a s lizdas - s t a t o m a viet (jeigu d a r telpa) skiriamoji, apiltinimai, u d e n g i a m a s s t o g a s . V i s u s d a r b u s t i k s l i n g a atlikti i k a r t o , k a d t p a i d i e n avilio n e r e i k t a r d y t i i n a u j o . R U D E N I N I S R P E S T I S

Rugiapjt reik keliauti, Dar nesibaig darbai: iemai bii priauginti Tu virynuos privalai.
J. Straigis

P r o f e s o r i u s J . K r i i n a s (1933) ra: Bitininko p a s i r u o i m a s ki t i e m s , n a u j i e m s , m e t a m s p r a s i d e d a m e d u n e i u i b a i g i a n t i s . it laik laikysime bitininko nauj met pradia." Vadinasi, ateinanio sezo no rpesiai prasideda rugpjio mnes. B i t s i e m o s gerai, jei: b u s stiprios e i m o s , j a u n o s m o t i n l s , p a k a n k a m a s k o k y b i k o m a i s t o kiekis, s v e i k o s bits, e r k t u m a s iki 5 % , v d i n a m i lizdai, l a k o s a p s a u g o t o s n u o tiesiogini vj, r a m u . Bii eimos stiprumas ateinant sezon labai priklauso n u o maisto paruoimo ruden. Patyr bitininkai iemai kiekvien eim palieka su 5 - 8 kg natralaus medaus ir po 8-12 kg cukrinio maisto a t s a r g a . L i z d u o s e p a l i e k a m a tiek k o r i , k i e k j b i t s tirtai a p t u p i a ( 7 - 8 s t a n d a r t i n i a i l i z d o r m a i ) . K i e k v i e n a m e p a l i k t a m e k o r y j e turi bti ne maiau kaip 2,0-2,5 kg dengto maisto. Btina kiekvienos eimos lizde ne maesn kaip pilnas korys duonels atsarga. Balty minis maistas svarbus varoatozinmis slygomis. Duonel da niausiai paliekama kratiniuose koriuose, nors galima nedidel kie k (pavienmis grupelmis) ir per visus korius. I viso maisto a v i l y j e p a l i e k a m a 14-16 kg, o v i e n a s t i n k a m o m a i s t o ir su d u o n e l e korys gali bti laikomas vsiame sausame kambaryje atiduoti pava s a r i u i . i a t s a r g a l a b a i r e i k a l i n g a , kai b i t e s n u m a t o m a n a u d o t i ilt namyje. A v i l i u o s e lizdai i e m a i s u k o m p l e k t u o t i n i p a g a l 4 8 i r 6 3 p a v e i k s l schemas.

92

93

sjo 15 d., kai b a i g i a m i d e n g t i perai. J i e m s p a s i b a i g u s , bites reikia ap doroti nuo erki. P r i e a p d o r o j i m lizdai p a k a r t o t i n a i p e r i r i m i , n u s t a t o m a s e r k t u m o laipsnis (r. Bii l i g " s k y r i ) . N u s t a i u s m a i s to trkum, reikia papildomai maitinti cukraus sirupu. Dabar d u o d a m a s m i n i m a l u s c u k r a u s kiekis - iki 2 kg. K a i p teisingai n u s t a t y t i p a l i e k a m o m a i s t o kiek? P r a d e d a n i a j a m patartina naudoti spyruoklines svarstykles, kuriomis pasveriamas p a k a b i n t a s k o r y s . P a t s l i z d o r m a s s u viesiu k o r i u sveria a p i e 4 0 0 g , o su t a m s i u ir turintis t r u p u t d u o n e l s - a p i e 800 g. P i l n a s ir u d e n g tas abiejose p u s s e k o r y s turi 3,8 k g m a i s t o ( m e d a u s ) . 1 d m m e d a u s
2

P a v y z d i u i , dvi s i g y t o s e i m o s r u g p j i o s u l a u k t u r d a m o s 6 - 8 k o r i u s . A v i l i o lizdo a p i r a (63 p a v . a ) p a r o d , k a d a t u o n i u o s e k o r i u o s e m a i s t a s p a s k i r s t y t a s taip: d e n g i a m u o s i u o s e (D) k o r i u o s e p o 3 kg (i v i s o 6 k g ) ; 1 = 3 k g ; 2 = 2 k g ; 3 = 1,5 k g ; 4 = 2 k g ; 5 = 2,2 kg ir 6 = 2,5 k g . I v i s o 19,2 kg m a i s t o . Bits tirtai a p t u p i a 6 t a r p k o r i u s , t o dl p a k a n k a palikti 7 k o r i u s . K daryti, palikti ar k n o r s g a l i m a iimti? P i r m i a u s i a reikia at kreipti d m e s d e n g i a m u o s i u s korius. Tikslinga iimti t d e n g i a m j kor, kuris neturi d u o n e l s . L i z d e liks 16,2 k g m a i s t o . 2 - 4 koriai s u d e n g t a i s p e r a i s lizde paliktini. G a l i m a 5 ir 6 k o r i m e d (4,7 k g ) keis ti c u k r a u s s i r u p u (jeigu t u r i m a c u k r a u s ) . I i k o r i m e d u s i s u k a m a s ir jie g r i n a m i avil (atsargini p a s i t ir t i n k a m k o r i s t o k o j a m a ) . J e i g u t u r i m a g e r atsargini, d e d a m i jie. V i r 5 - 6 k o r i d e d a m a m a i t i n t u v i r p e r v i e n d u kartus s u m a i t i n t i n a s c u k r a u s siru p a s . J b i t s supils tuius k o r i u s , ir v a i z d a s b u s kaip 63 b p a v e i k s l e . C u k r a u s s i r u p r u d e n i n i a m m a i t i n i m u i g e r i a u s i a ruoti i 3 d a l i c u k r a u s , itirpinto d v i e j o s e d a l y s e m i n k t o v a n d e n s ( 6 0 % k o n c e n t r a cijos). D a n i a u s i a i v a r t o j a m s i r u p r u o i m a s p a t e i k t a s 7 lentelje. Jis s u m a i t i n a m a s d i d e s n i a i s kiekiais (po 3 - 6 1) n a k i a i . R u d e n p a v o jingas bii vagiliavimas. Dl to susiaurinamos lakos. Taigi vien imus 2 - 3 rmus ir pakeitus cukraus sirupu paliekant o p t i m a l i m a i s t o n o r m lizde, v i e n a e i m a gali d u o t i 7 - 8 k g m e d a u s . T o k s k i e k i s p a k a n k a m a s m e t a m s trij k e t u r i m o n i e i m a i . Tinkamiausias lizd tvarkymo ir bii maitinimo kalendorinis laikas y r a r u g p j i o antroji p u s . P a g e i d a u t i n a d a r b u s b a i g t i iki r u g -

abiejose k o r i o p u s s e sveria apie 3 3 0 g. G e r i a u v i s a d a vertinti t r u p u t maiau negu daugiau, kad neapsiriktume, nes paliktas didesnis kiekis n e p a k e n k s .
7 LENTEL.

Cukraus sirup koncentracija


Maisto, I, kai santykis: 1:1 vandens sirupo =0,82 =1,65 =3,30 =4,95 =6,60 =8,25 cukraus +0,30 +0,61 +1,21 +1,82 +2,42 +3,03 vandens +0,33 +0,67 +1,33 +2,00 +2,67 +3,34 vandens =0,26 =0,51 =1,01 =1,52 =2,02 =2,53 3:2 sirupo =0,66 =1,32 =2,64 =3,96 =5,28 =6,60 cukraus +0,38 +0,76 +1,51 +2,27 +3,03 +3,79

I 1 kg cukraus

0,5 1 2 3 4 5 Sirupo litrui 0,5 1 2 3 4 5

+0,5 +1 +2 +3 +4 +5 vandens =0,30 =0,61 =1,21 =1,82 =2,42 =3,03

Pastabos: 1. I 8

k g c u k r a u s r u o i a n t s a n t y k i u 1 : 1 , g a u n a m a 1 3 , 2 0 1 s i r u p o (8,25 + 4 , 9 5 ) .

2 . N o r i n t p a g a m i n t i 6 1 s i r u p o r u o i a n t s a n t y k i u 3:2, r e i k s 4,55 k g c u k r a u s (3,79 + 0,76).

94

95

Kai p r a d e d a p a s t o v i a i alti, n u i m a m o s m a i t i n t u v s i r lizdai p a p i l d o m a i apiltinami (64 p a v . ) . V a s a r d a u g e l i s l i z d u s utiesia p l v e l e s u p l o n u a p i l t i n i m u ar b a b e j o . i e m a i vietoj p l v e l s utiesiamas popierius. Kai tarp rm lenteli b n a tutumos, reikalingas s l u o k s n e l i s d r o b s ir ant viraus popierius. Per daug 64 PAV. Bii eima, paruota ziemojimui anksti apiltinti n e v e r t a , n e s j a u ianios i l u m b i t s j u d r e s n s , greiiau isenka. Lietuvoje ge

VEIKTI

I E M

Nepalank met laik Bits leidia kamuoly. Ger maist, ram mieg iemai sudaryt turi.
J. Straigis

i e m a - b i i r a m a u s i e m o j i m o laikotarpis. T u o m e t u j n e r e i k i a trikdyti, t a i a u j o k i u b d u n e g a l i m a palikti b i t y n i l g a m laikui visi k a i b e p r i e i r o s : reikia stebti, k a d paaliniai m o n s a r g y v n a i joms netrukdyt. R a m i u o r u p a k a n k a k a s v i e n a dvi s a v a i t s apeiti avilius, p r a v a lyti l a k a s . P i r m o j o j e i e m o s p u s j e l a k p r i e i r a ne tokia s v a r b i , o antrojoje i rudens daugiau dirbusios arba varoatozs paeistos bi t s , n e s u l a u k u s i o s p a v a s a r i o , p r a d e d a ti. P r i e l a k a t s i r a n d a l a v o n l i , t r u k d a n i o r u i p a t e k t i lizd. J e i g u lakoje y r a n e g y v b i i , lenkta viela jos atsargiai itraukiamos. i e m negyvas bites p a u k teliai greitai s u r e n k a . K a i b i t s l a i k o m o s a v i l i u o s e v e r t i k a l i a i s r mais, paprastai iemai paliekamos virutins lakos, tuomet usikim imas nepavojingas, rengimai. V a i k t a n t b i t y n e , reikia atkreipti d m e s p a a l i n e s p d a s p r i e avili, p a t i k r i n t i , a r p o aviliais n e a p s i g y v e n o k o k s n o r s g r a u i k a s . i e m p o aviliais k u r m i a i m g s t a irausti e m e s , p e l s rengti l a n d y n e s i r kt. P o p g reikia tuojau pat patikrinti avili s t o g u s , j s a n d a r u m (ar n r a p a s t o g j e p r i n e t o s n i e g o ) , n u v a l y t i n u o p r i e l a k i su s i k a u p u s s n i e g (65 p a v . c ) . T i e s a , b i t s gali i e m o t i i r p o s n i e g u , t u o m e t t e n k a p a r u o t i avi lius. P a p r a s i a u s i a i a n t p r i e l a k i o u d e d a m a e g l i a k i (j n e m g s t a p e l s ) ir a v i l y s a p k a s a m a s p u r i u s n i e g u . S n i e g a s - b l o g a s l a i d i n i n k a s , p a t i k i m a i s a u g o avil n u o alio. P a v a s a r atilus, s n i e g a s n u k a s a m a s n u o avili i r p r i e a i s j u o s . G a i l a , k a d L i e t u v o j e s a u s i r s n i e g u o t i e m retai k a d a b n a , aviliai s n i e g u (lapiu) n e a p k a s a m i . J e i a n t p r i e l a k i o a r lizdo v i d u j e p a s t e b i m a n e g y v b i i n u g r a u tais pilveliais, reikia, avilyje l a n k o s i p e l . sitikinus, k a d ji g y v e n a tik patikrinama, ar tvarkingi uuovjiniai

r i a u s i a laikas - g r u o d i o p r a d i a . L i z d o virui t i n k a m i a u s i a v i i n i p e l m a i a i . o n a m s apiltinti s i l o m a p a s i g a m i n t i i l g a a m e s i a u d i n e s p y n e s . J o m s tinka r u g i n i a i , kvietiniai a r aviiniai i a u d a i . P y n s l e n g v o s i r p a k a n k a m a i iltos. J o m s g a m i n t i r e i k a l i n g a s p a p r a s t a stovelis-laikiklis. J s u d a r o p a g r i n d a s , 5 p o r o s a p i e 4 0 c m a u k i o r a m s teli i r s p a u d i a m o s i o s sijels. K i e k v i e n o j e r a m s t e l i p o r o j e 3 5 c m a u k t y j e i g r i a m o s s k y l u t s p y n s virui fiksuoti. D a r a n t p y n e s , ramsteli tarpus patiesiami keturi storesnio p a g a to galai (apie 1 m ilgio), kurie taps vertikaliais i a u d laikikliais. i a u d saujels ramsteli tarpus d e d a m o s taip, k a d vien kart drtgaliai b t deinje, kit - kairje. Pridjus i a u d iki r a m s i viraus, d e d a ma s p a u d i a m o j i sijel, ant kurios uveriami pagatai ir jie v e r i a m i . J e i g u p y n susispaudia iki 30 cm aukio, o i a u d m a a i , p r i d e d a m a . Po to p e r ramsteli virutines skylutes (sijels apaioje) s u k i a m i vielos fiksatoriai, sijel n u i m a m a , keturi vertikali p a g a t galai viru j e s u m e z g a m i . D u viduriniai tarpusavyje s u j u n g i a m i kilpa, reikalinga p y n m s ikelti. A p j u o s t a p y n ties vertikaliais pagatais p a p i l d o m a i s u s i u v a m a , k a d ilaikyt p l o k t u m . Pagaliau p r o galinius ramstelius d a l g i u (igalstu) i a u d galai lygiai n u p j a u n a m i , ir p y n i i m a m a . G a l i m a apiltinti i r k i t a i p . S v a r b u , k a d a p i l t i n a m o j i m e d i a g a b t vari, t v a r k i n g a i p a s i t a . N e t i n k a i e m a i avilius dti v a i r i a u si s k u d u r . T i n k a ir aviiniai iaudai.

96

97

(S. K u i n s k a s ir kt.) turi net apiltintas b i t i d e s . K o l k a s t o k i bitinin k maa. P r a d e d a n t y s i s i e m turi skirti t a m tikr laik ir m o k y m u i s i : lan kytis L B S o r g a n i z u o j a m u o s e k u r s u o s e , s u s i r i n k i m u o s e , p a r o d o s e bi t i n i n k y s t s k l a u s i m a i s , p a v a r t y t i speciali literatr. R e i k i a apsilan kyti i r b i t i n i n k y s t s r e i k m e n p a r d u o t u v s e , gal k n o r s b u s g a l i m a sigyti, j o s e taip p a t g a l i m a d a u g k o p a s i m o k y t i . 65 PAV. Snieguot iem upustytos (a, b) ir pra valytos (c) avili lakos avilyje, a n t a p i l t i n i m o v i r a u s p a s p e n d i a m i spsteliai. N a u j o j a u k o k v a p a s p e l greitai privilioja. I p a u k i aktyviausiai i e m avilius lanko zyls. Jos danai ir ra m y b drumsia. Snapeliais beldiasi ties laka, laukia, k a d a pasirodys bit. Jei lankosi d a u g zyli, visus prielakius tenka p a p i l d o m a i a p s a u g o ti: striai udti lentutes, d a u g i a u egliaki ar iaud p y n u t e s . Tikslin ga arti avili rengti lesykll, kuri b e n t i dalies atitraukia pauktelius n u o avili. Pamikse avilius gali lankyti geniai ir kiti paukiai. A n t r o j e i e m o s p u s j e retkariais tikslinga g u m i n e a r n e l e p r o la k p a k l a u s y t i , k a i p i e m o j a b i t s . S i l p n a s l a m e s y s , o stukteljus avilin - e n e r g i n g a s t r u m p a s s u i m a s r o d o n o r m a l i e m o j i m . J e i g u g a r s a i tartini a r b a v i s i k a tyla, reikia atidengti avil ir, n u m u s apil t i n i m , p r o t a r p r m e l i n lentels plyel patikrinti b i t e s . V a s a r i o m n e s orai p e r m a i n i n g i a u s i : d i e n o m i s palyja, o n a k t i m i s p a l a . A n t p r i e l a k i , ties l a n k o m i s gali susidaryti l e d u k a s . S v a r b u neleisti l a k o m s ualti, n u o l a t alinti l e d u s . K u o r a m i a u i r n e e r k t o s b i t s i e m o j a , tuo v l i a u m o t i n l p r a d e d a dti k i a u i n l i u s , t u o stip resn eima bna pavasar. L i e t u v o j e b i t s i e m o j a l a u k e . K o d l n e l a i k o m o s specialiose ie m o j i m o patalpose? Pirma, nra pastovi iem: dani atodrkiai ir t e i g i a m a t e m p e r a t r a . N o r i n t ilaikyti bites p e r i e m specialiose p a t a l p o s e , j o s e reikia p a l a i k y t i 0 - 4 C t e m p e r a t r . A n t r a , m s aliai neilgi. K a i k a s b i t e s laiko n e a p i l t i n t o s e bitidse. O p a t y r b i t i n i n k a i KAIP G A M I N A M A S V A K A S

Kam js, bitels pilkosios, Kam sunet js vak...


B. Brazdionis

P a g r i n d i n v a k o a l i a v a - seni ibrokuoti koriai. N e m a v a k o a l i a v o s kiek p a p i l d o kiti v a k y n a i . V a s a r apirint l i z d u s , v a k o g a b a l i u k a i n u o r m v i r u t i n i sijeli a r o n n u v a l o m i b i t i n i n k o kaltu. Iardomos tarpkorins vako pertvarls. Atsiranda koriuk a n t l i z d o s k i r i a m j , avilio s i e n , n e t i r p o r m a i s (tran k o r i ) . V i s i n e vietoje p a s i t i k o r e l i a i n u p j a u s t o m i . V a k a s r e n k a m a s isukant m e d : tai m e d a u s dangteliai. Pavasar, i m u s polizdin patiesal, r a n d a m a v a k o trupinli, kuri prisirenka p e r i e m b i t m s atidengiant m e d a u s dangtelius. T o d l v a k o aliava r e n k a m a b i t y n e p e r vis sezon, kuri daniausiai p e r d i r b a m a trim b dais: ilydant saulje ar garais ir slgtuvu, k u o m e t koriai virinami. S m u l k i e m s i r v i e s i e m s v a k o g a b a l l i a m s t i n k a m i a u s i a saulin v a k o l y d y t u v (66 p a v . ) . J o j e p e r v a s a r p a r u o i a m a dalis g e r i a u s i o s k o k y b s l y d y t o v a k o . D i d e s n v a k o a l i a v o s kiek p r a d e d a n t y s i s s k m i n g a i gali p e r l y d y t i g a r i n i a m e virdulyje. G a r i n suli virdul s u d a r o k e t u r i a l i u m i n i n i a i indai (67 p a v . ) . i n d (A) p i l a m a s v a n d u o , o (C) d e d a m a v a k o a l i a v a . V i r d u l u k a i t u s ( p a t o g u a n t d u j i n s v i r y k l s ) , v e r d a n i o v a n d e n s garai p r o i n d o vidin skylt v a m z d e l (F) kaitina v a k y n u s i r j u o s itirpina. S k y s t a s v a k a s p r o a p a t i n e s s k y l u t e s s u t e k a i n d (B), k u r i o apaioje y r a n u t e k a m a s i s v a m z d e l i s ( E ) . L y d a n t v a k y n u s , v a m z d e l i s turi b t i atviras. P o v a m z d e l i u p a s t a t o m a s i n d a s s u m i n k t u v a n d e n i u l y d y t a m v a k u i surinkti.

98

99

Apdorojant viesius vakynus, ilyd ar ispaud beveik nelieka, o i t a m s i j b n a g a n a d a u g . i a gali likti iki 4 0 % v a k o . T o d l d a r k a r t o s i s p a u d o s t u o j a u s u s m u l k i n a m o s i r p a s k l e i d i a m o s n e sto r e s n i u k a i p 1 cm s l u o k s n e l i u gerai v d i n a m o j e vietoje, tik turinios viess vakynai ilydomi per 15 min. (nuo vandens uviri m o ) , o tamsiems reikia b e n t 45 min. I indo A v a n d u o igaruoja m a d a u g per 1 vai., todl j reikia nuolat papildyti. virdul v i e n u m e t u telpa 4 standartini rm vako aliava. I tamsesni kori vakas gaunamas, kai kaitinta aliava inde spaudiama specialiomis slgtuvmis. M a a m kiekiui pakanka Emaliuotame suvilgyt kartu a p i e 1 0 % v a n d e n s i s p a u d o s n e g e n d a . Praktikai, jei s u s p a u d u s del ne ir atleidus s u b y r a , d r g n u m a s n o r m a l u s , jei s u k i m b a - p e r drg nas. Diovintos ir nesupelijusios ispaudos superkamos, nes i j g a u n a m a s v a k o likutis. S i r g u s i u k r e i a m o m i s l i g o m i s b i i i spaudos ukasamos arba sudeginamos. Lydytas bii vakas - sudtinga mediaga. Pagrindiniai ele m e n t a i : s u d t i n g i e t e r i a i - 7 0 - 7 5 % , a n g l i a v a n d e n i a i - 1 2 - 1 6 % , lais vos riebalins rgtys - 1 2 - 1 5 % ir 0 , 2 - 1 , 0 % vandens bei kitoki prie mai. R i e b a l i n s r g t y s - a k t y v i a u s i a v a k o dalis. L y d a n t v a k , j o s l e n g v a i j u n g i a s i s u spalvotaisiais m e t a l a i s b e i v a n d e n s d r u s k o m i s . Pavyzdiui, variniame inde vakas paaliuoja, o perlydant kietame v a n d e n y j e - e m u l g u o j a s i : v a k a s p a k e i i a s p a l v ir k o k y b , jis s u g e n da. Geltonai j nudao bii pikio mediagos. Perdirbant senus ko rius ir su trupuiu duonels, gaunamas tamsaus atspalvio lydytas vakas. V a k a s 2 0 C (ir e m e s n j e ) t e m p e r a t r o j e b n a k i e t a s , p e r l a u u s s m u l k i o s kristalins s t r u k t r o s , m a l o n a u s k v a p o . M a s - 0 , 9 5 - 0 , 9 7 . Lydosi 62-68C.

primityvesni buitini

slgtuvi me pat

(68 p a v ) . vandenyje perpilama (A)

m i n k t a m e v a n d e n y j e uvirinami vakynai. Jie supilami karta maie l (V). Slgtuve prie darb taip vandeniu. lydytas Laikikl y
J

spaudiant,

v a k a s i m a i e l i o t e k a i n d ( B ) . S u s t i n g u s v a k gali tekti p e r l y d y t i , j e i g u j p a t e n k a k o k i n o r s nevarum. D i r b a n t s l g t u v e tikslinga p r i dengti plvele, nes spaudiamas

|L
I f

M M M

ft
J

.L-

6 7 PAV. Garinis suli-vako virdulys

v a k a s p r a n y k s t a alis, gali p a t e k ti ant d i r b a n i j .

100

101

P A V A S A R I S

PRIE

AVILI

Bet ir bitins jau eimyn savo pabudint Ir prie darbo sisti bei k pelnyt neumiro. Tuo pulkai j pro plyius ilsti pagavo Ir lakstydami su birbynmis aisti pradjo...
K. Donelaitis

B i t s r a m i a i l a u k i a p a v a s a r i o , o b i t i n i n k a s - j a p s i s k r a i d y m o , n u o k u r i o p r i k l a u s o kiti s e z o n o darbai. P a v a s a r i n i o a p s i s k r a i d y m o m e t u b i t s p a a l i n a e k s k r e m e n t u s , dal n e g y v i r s i l p n b i i . A p s i s k r a i d y m o dat g a l i m a n u s p t i k l a u s a n t i s o r p r o g n o z i . P i r m k a r t b i t s a p s i s k r a i d o k o v o p r a d i o j e a r b a a p i e v i d u r , kai atviroje vie toje oras suyla iki 9-10C ilumos. Vlyvais pavasariais rank po virlizdine apiltinamja mediaga. iluma jauiama, kuo m e t y r a p e r . J e i g u p e r n r a , p o d a n g a alta. A r b i i y r a , sitikina m a , p r o l i z d o t a r p r m i sijeles, v i e n kit iklus a r b a p r a s k l e i d u s paius rmus. B i t m s a p s i s k r a i d i u s , l a k o s s u s i a u r i n a m o s iki 4 - 5 c m . S t e n giamasi ivalyti avili dugnus, itraukiamas popierius, jeigu i rudens jis b u v o patiestas. Drgna ir supelijusi virutin apiltina moji danga pakeiiama sausa. Jokiu b d u negalima iimti apilti n i m o , prieingai, j reikia sustiprinti patiesiant p a p i l d o m a i laik rai ( 2 - 3 sluoksnius), kurie sudaro ger izoliacij ir sugeria drgm. A p s i s k r a i d y m o d i e n s t e n g i a m a s i n e a r d y t i l i z d , n e s b i t m s i skridus, lizduose temperatra nukrenta, papildomai j eminti ne galima. Patalpoje iemojusios bits ineamos apsiskraidyti tuomet, kai jos p r a d e d a vertis pro lakas. Prie statant avilius pastovi viet, tikrinami stogai. Aviliai statomi lygiai, iek tiek pasvir priek. K o l b i t s i n t e n s y v i a u n e s k r a i d o , g a l i m a p e r d a y t i avilius. I biti n i n k o p a t a l p o s i n e a m a s a u l i n v a k o l y d y t u v (69 p a v . ) a r b a p a d a r o m a pagal 66 paveiksle nurodytus matmenis. lydytuv supilami n u o i t r a u k t o p o p i e r i a u s v a k o trupinliai. a p s i s k r a i d y m a s n u s i t s i a b a l a n d i o m n . K a u k a z i e t s ilg i e m nepakenia ir b a n d o apsiskraidyti anksiau esant emesnei tempera trai. Prie a p s i s k r a i d y m n u o avili p a a l i n a m a s sniegas (jeigu jo yra). Jis n u k a s a m a s arba itirpinamas pabarstytomis durpmis, patiesiami seni maiai, iaud kapojai. Nuleidiamos vandens ba luts. Ivalomos avili lakos, degtuk dutes p a i m a m a n e g y v bii. J lavonliuose veterinarijos laboratorijose iekoma nozematozs spor. E s a n t p a l a n k i e m s p a v a s a r i o o r a m s , kai e i m a p e r d i e n gali p a r neti 0 , 3 - 0 , 5 k g m a i s t o , b i t m s v a n d e n s p a k a n k a i s k y s t o n e k t a r o . N e p a l a n k i o m i s d i e n o m i s j o trksta. Bits i n t e n s y v i a i j o i e k o . P e r a m s r e i k a l i n g o s i r d r u s k o s . T o d l g i r d y k l o s l e n t u t s a p a i o j e tikslin ga d u o b u t (69 p a v . G) dti d r o b j e suritos v a l g o m o s i o s d r u s k o s : v i r u j e b i t s r a s gl, o apaioje - s r v a n d e n . D u o d a n t s d y t v a n d e n atskirai, j o d r u s k i n g u m a s neturi b t i d i d e s n i s k a i p 0 , 4 - 0 , 5 % ( 4 - 5 g/l v a n d e n s ) . A p s i s k r a i d y m o d i e n i ryto g i r d y k l o s l e n t u t b tina a p d e n g t i (plvele), k a d isivalanios b i t s j o s n e a p t e r t . A p s i skraidydamos bits rodo savo iemojim. Jeigu skraido trumpai, gy v a i , e n e r g i n g a i , j o s s v e i k o s , gerai p e r i e m o j o . J e i g u s k r a i d silpnai, dalis v a i k i o j o avilio s i e n o m i s ir jas ter, b i t s s i l p n o s ar net s e r g a n ios. J e i g u jos a p s i s k r a i d y m o dien n e i s k r i d o , t i k r i n a m a p a k i u s

102

103

bjimosi motinl (jeigu j augins), kur susiporavusi (anksti pava sar t i k i m y b m a a ) p r a d s dti kiauinlius ir atsiras j a u n bii, praeis 6-7 savaits. iemojusios senos bits imirs ir gelbstima eima n u o vieno korio nesustiprs. Toki eimel tikslinga sunai k i n t i " , t.y. p r i j u n g t i p r i e k i t o s t u r i n i o s m o t i n l i r p e r . K a i p tai padaryti? J e i g u m a n o m a , p r i e tai j u n g i a m e i m aviliai p a l a i p s n i u i s u a r t i n a m i . N e p a l a n k i u s k r a i d y m u i l a i k o t a r p i u tai a t l i e k a m a g r e i i a u . M o t i n l a n t k o r i o p r i d e n g i a m a g a u b t u v l i u . L i z d o skiriamoji p a k e l i a m a , i e i m o s b e m o t i n l s p e r k e l i a m i koriai s u b i t m i s . P a j u t u s i o s m o t i n l i r n o r m a l i u s p e r u s p e r n a k t b i t s s k i r i a m o s i o s a p a i a susi jungia. Galima jas supurkti skystu cukraus sirupu ar net j prikv pinti. K i t r y t m o t i n l a t i d e n g i a m a , l i z d o skiriamoji p e r k e l i a m a on, neaptpti koriai iimami. Tranins eimos d u o d a m a s motinles priima nenoriai. Reikalin gas sumanus atsargumas. Todl praktikuojama keletas atidavimo bd. KITI LIZD P L T I M O BDAI

Sodams ydint, kaupias bits. Jos nemoka tinginiaut. Korius siuva darbininks, Ruoias derli susikraut.
J. Straigis

M o t i n l e i , d e d a n i a i a p i e 1000 k i a u i n l i p e r p a r , d t o v i e n o k o r i o (atuntojo) u t e k s savaitei, o jei a n t r a j a m e koryje y r a v i e t o s 1 0 d i e n . T o d l s u y d u s a g r a s t a m s , lizd reikia plsti a n t r k a r t . D a b a r e i m o j e p e r j a u b u s eiuose k o r i u o s e . R e i k a l i n g i d u koriai: v i e n a s p a s i t a s , k i t a s dirbtinis. J i e d e d a m i tarp d e n g i a m j i r p e r (71 p a v . ) . k a r t d e n g i a m i e j i koriai a t i d e n g i a m i i l a u k o p u s s . N e turint p a s i t o , d e d a m i a b u dirbtiniai. D u o d a m u s k o r i u s t i k s l i n g a s u purkti cukraus sirupu. Po a g r a s t s u y s t a kiti v a i s k r m i a i ir k i a u l p i e n s , l a u k u o s e perkai. Palankiu oru bits nea vieio nektaro ir iedadulki, m o -

104

105

106

107

108

109

m i s p r i e i n g a s p u s e s . T o k i a m e avilyje l i z d a s p a t r a u k i a m a s g a l ir, s t a i u s a k l i n a i l i z d o s k i r i a m j , a t s k i r i a m a dalis ties u p a k a l i n e la k a . Jei j o s n r a , g a l i m a p a d a r y t i avilio g a l e . n a u j s k y r i i l i z d o perkeliami 2 - 3 rmai su perais ir ant j esamomis bitmis. V i e n a m e k o r y j e p a l i e k a m a s b r a n d i a u s i a s m o t i n l s n a r v e l i s (kiti p a a l i n a m i ) . P r i e p e r k e l t p e r i abiej o n d a r s t a t o m i r m a i s u dirbti n i a i s i r p a s i t a i s k o r i a i s . A v i l y s a p s u k a m a s 180 a r b a g a l u , j e i g u la ka gale. Paliktoje e i m o j e s u m o t i n l e liks j a u n o s b i t s , n e s l a u k o b i t s s u sirinks p r o s e n o s l a k o s b u v i m o viet n a u j skyrel. J a u n o m s b i t m s reikia d u o t i v a n d e n s . K a i a n t s k r y d i n j e e i m o j e m o t i n l s u s i p o r u o j a i r p r a d e d a dti k i a u i n l i u s , lizdo skiriamoji i i m a m a , senoji m o t i n l p a a l i n a m a , abi e i m o s s u j u n g i a m o s . A n t s k r y d i s n e tik p a n a i k i n a s p i e t i m i n n u o t a i k , b e t tokia e i m a , s u d a r y t a i l a u k o b i i , g e r i a u p a n a u d o j a p a v a s a r i n m e d u n e , o v liau jungtin eima - pagrindin medune.

m o s ant s v a r s t y k l i , a p i e p a g r i n dinio meduneio pradi galima s p r s t i i d i d e s n i o ir a k t y v a u s b i i s k r a i d y m o a r b a s e n k o r i baltinimo" lizduose. Lizdai pa grindinio meduneio metu ne i r i m i , t o d l t e n k a pasikliauti paiomis bitmis. Patikrinami gausiai darb skraidani nudengus eim lengv magazinai: apiltinim, 78 PAV. Magazinas ant ne vis lizd umusios bii eimos

krumpliais pabeldiama magaz i n o r m v i r . J e i g u k o r i a i su nektaru ar medumi, bildesys ne-

s k a m b u s , d u s l u s " . Jei p r a a r d i u s k o r i u s , m a g a z i n o k r a t u o s e y r a n e t o n e k t a r o , t o k i a i e i m a i reikia a n t r o m a g a z i n o . I s u k t a s v a d i n a m a s i s s k y s t a s m e d u s n r a m e d u s , jis n e s u b r e n d s i r tinka tik greitai n a u d o t i , laikyti n e g a l i m a , s u r g s t a . A n t r a s i s m a g a z i n a s d e d a m a s po pirmuoju. L a b a i n e p a g e i d a u t i n a avilius perkaitinti atviroje saulje. J e i g u n e galima pastatyti natraliame pavsyje, stogus patartina pridengti o l e ( p i k t o l m i s ) a r b a a k o m i s . S t e b i m a s i r v d i n i m a s : iimti n e i i m tus l a k k a m i u s . K a i b i t s telkiasi p r i e l a k , ventiliacin a n g g a l i m a p a d a r y t i vir m a g a z i n o . R e i k i a p a s i r p i n t i i r m o t i n l i k e i t i m u . A . M u s t e i k i s (1943) r a : N e t i n k a m a s m o t i n l e s reikia p a k e i s t i p a v a s a r , o p a s e n u s i a s - m e d u n e i o m e t u a r p o m e d u n e i o , liepos p a b a i g o j e . " T o k i u l a i k u ati d u o t o s v a i s i n g o s m o t i n l s j a u n u o treios r u g p j i o d e k a d o s p r a d s duoti jaunas, pasiruousias iemoti bites.

D A R Y T I

U D J U S

M A G A Z I N U S

B i t i n i n k a i l a u k i a p a g r i n d i n i o , arba a n k s i a u v a d i n t o d i d i o j o " meduneio. Pagrindinio meduneio laikotarpiu atnetam nektarui sutalpinti reikia l a i s v k o r i . i n o m a , t o k i a m p a i a m s u b r e n d u s i o m e d a u s triui sutalpinti j reikia turti 3^4 k a r t u s d a u g i a u . P r a k t i kai v i e t o v s e , k u r i o s e b i i e i m a p e r d i e n a t n e a 2 kg n e k t a r o , jis s u t e l p a v i e n o m a g a z i n o k o r i u o s e . K a i a t n e a m a 6 - 8 k g , o t o k i die n b n a tik kelios, reikia n e t trij m a g a z i n . T o d l turti i r j u o s u dti b t i n a n o r i n t gauti p r e k i n i o m e d a u s . K d a r y t i s u e i m a , n e u m u s i a iki p a g r i n d i n i o m e d u n e i o v i s o a v i l i o l i z d o . N e t i k s l i n g a j iplsti v i e n k a r t i n i u b d u . N e t u r i n t at sargini pasit kori, d e d a m a s i dalies arba visikai pripildytas k o r i m a g a z i n a s (78 p a v . ) . J e i g u a p y l i n k j e p r a y s t a v a s a r i n i a i r a p sai, p o d v i e j s a v a i i i m a g a z i n o i s u k a m a s greitai b e s i k r i s t a l i zuojantis rapsinis medus. Bitininko rpesiai udjus magazinus nesibaigia. Reikia retkar iais stebti p a i a s b i t e s , j d a r b o p o b d . N e t u r i n t k o n t r o l i n s ei-

BII

V E I M A S

P a v a s a r , p r i e b i i a p s i s k r a i d y m a r b a j o m s a p s i s k r a i d i u s , avi lius p a r u o t i n e s u d t i n g a . P a k a n k a tik ukiti lakas. L i z d u o s e y r a o n i n s k a m o s , l i z d o r m a i pripikiuoti, koriai l e n g v i (nra s k y s t o

110

111

i m a m i koriai su bitmis ir stato mi n a u j j . S t e n g i a m a s i a p s i e i t i b e d m , n e s m o t i n l gali p a 79 PAV. Avilys, paruo tas veimui: 1 - lubels; 2 - apiltinimas; 3 - atidaryta vdinamoji stogo anga; 4 - stogas; 5 - rm petukai, sutvir tinantys lizd; 6 - rmai; 7 - udaryta laka m e d a u s ) , n e d a u g b i i i r p e r . V a s a r veti s u d t i n g i a u , takos turi ir auktesn oro temperatra. P r i e v e i m , j e i g u tai n e a t l i k t a a n k s i a u , s u t v a r k o m i a v i l i k a m p a i : apkalami skardos juostelmis, nes gamykliniai aviliai kilnojant danai isinarina. Prie gabenant atliekami kai kurie b tini p a r u o i a m i e j i ir kiti darbai: 1) i k o r i be p e r i s u k a m a s skystas m e d u s ; 2) lizduose sutvirtinami rmai: jie p r i s p a u d i a m i i viraus siaura lentute; 3) paalinama virutin iltinamoji m e diaga; 4) atidaromos vdinimo angos; 5) aklinai u k e m a m o s la k o s (79 p a v . ) . G e r u k e l i u s u b i t m i s g a l i m a vaiuoti 6 0 - 7 0 k m / h , o b l o g e s n i u t e n k a rinktis s a u g greit ( 1 0 - 1 5 k m / h ) . N u v e t i aviliai n a u j o j e vietoje s t a t o m i a n t p a r u o t s t o v . B i t m s n u s i r a m i n u s , a t i d a r o m o s l a k o s . U d e d a m a iltinamoji m e d i a g a . N a u d i n g a p r i e l a k s m e i g t i p o a k , k a d bits i k a r t o a t k r e i p t d m e s n a u j viet, g e r i a u s u s i o r i e n t u o t . sialinti kur nors lak. Koriai statomi tokia paia tvarka kaip ir senajame avilyje. Pastebjus ant perkeliamo korio motinl, saugumo sumetimais ji priden giama izoliaciniu gaubtuvliu 80 PAV. Izoliacinis gaubtuvlis tik tas korys, motinlei pridengti Kiekvien (80 p a v . ) . B i t e s p e r k l u s , m o t i nl paleidiama. Atidengiamas kuris bus keliamas.

p e r k e l t i r p r i e k i t p r i g l a u s t r m taip p a t reikia p r i d e n g t i , k a d m a i a u a t v s t i r n e v i l i o t vagili. P e r k l u s r m u s , p e r k e l i a m o s i r ant sien on likusios bits. Jeigu motinl b u v o pridengta, senasis a v i l y s p a k e l i a m a s ir b i t s i jo tiesiog n u l u o j a m o s naujj. J e i m o t i nls nepastebima, atkreipiamas dmesys kiekvien didesn bii s u s i t e l k i m , n e s m o t i n l n u o k o r i o gali b t i p a s i t r a u k u s i . T u o m e t b i t s i m a m o s s e m t u v l i u i r n e a m o s a t s a r g i a u . N a u j o avilio l a k ten ka susiaurinti, k a d neupult pliks, nes perkeltos bits, uimtos lizdo tvarkymu, praranda savisaug. Perklimas neipjaunant kori. Jeigu tenka i daugiaaukio avilio perkelti standartin, p e r n e a m i tik koriai su p e r a i s . T o l i a u lizdas pleiamas standartiniais rmais. Perkeliant i standartinio ar kitokios konstrukcijos (pavyzdiui, varavinio), rmus tenka perdirbti - iltame k a m b a r y j e apatins j dalys (bits nuluoja mos) nupjaunamos. Siaurus rmus galima guldyti, tuomet petu kai p a d a r o m i , kalus p a p i l d o m a s vinutes. P e r d i r b a m i tik koriai su perais ir sustatomi naujojo avilio vidur. I abiej o n statomi tuti koriai ir lizdo skiriamosios. Koriai su m e d u m i atidengiami ir (vakare) statomi u d e n g i a m j . Bits m e d susinea lizd. Jei trksta pasit kori, lizdo vidur d e d a m i pertaisyti koriai su perais. I on statoma po dirbtin kor ir perdirbti koriai su m e dumi.

BII IR

P E R K L I M A S S U J U N G I M A S

P e r k l i m a s i r m i n i o r m i n avil. P e r k e l t i b i t e s tos p a i o s konstrukcijos avilius labai paprasta. Vidudien nukeliamas apie 1 m al, o v i e t o j jo p a s t a t o m a s i v a l y t a s ( i d e z i n f e k u o t a s ) a r b a n a u j a s a v i l y s . P a d t o j o l a k a turi b t i toje p a i o j e v i e t o j e k a i p i r s e n o j o . I j o

112

113

P l e i a n t l i z d u s , dirbtiniai koriai s t a t o m i i o n , p r i e p e r . K a i v i e n k o r b i t s p a s i u v a , jis p e r k e l i a m a s lizdo v i d u r , o vietoj jo d e d a m a s n a u j a s dirbtinis. T a i p perdirbti s e n o j o avilio koriai p a l a i p s n i u i i k e l i a m i l i z d o p a k r a i u s ir r u d e n visai i i m a m i . P e r k l i m a s i p j a u n a n t k o r i u s . I s e n o avilio (ar d r e v s ) k e l i a m i tik koriai su p e r a i s , o visi kiti p a a l i n a m i . Jie p r i t a i k o m i s t a n d a r t i n i o r m o v i d u j e p r i t v i r t i n a n t silais, v a l u a r vielute. ia p a t avilyje t u ias r m a s a p v e r i a m a s virutine sijele e m y n , a n t j o k o r y s s u p e r a i s s t a t o m a s taip, k a i p b u v o senoje vietoje, i r p r i r i a m a s . K a d raitis n e s i p j a u t kor ir n e s u g a d i n t dalies p e r , i a p a i o s p r i g l a u d i a m a b a l a n l . T a i p pritvirtinti koriai s u p e r a i s s t a t o m i i eils l i z d o v i d u ryje. I o n s t a t o m a p o d u p a s i t u s a r b a dirbtinius k o r i u s . V a k a r e perkeltai eimai d u o d a m a cukraus sirupo. Perkeliant svarbu, kad jauni perai per daug neatvst. Dengti pe rai a t v s i n i m iki 1 6 C p a k e n i a tiki v i e n p a r . Ilgesnis a t a l d y m a s k e n k s m i n g a s . T a i a t l i e k a m a grai, r a m i s a u l t (tik n e saulje) die n , p a i a m e v i d u d i e n y j e . s e n o avilio viet s t a t o m a s n a u j a s i s (prie drevs - spietin). D a n i a u s i a i j u n g i a m a n o r i n t turti s t i p r i a s a r b e n t v i d u t i n i o s t i p r u m o eimas. Tai d a r o m a anksti pavasar arba ruden. eimos be motinos jungiamos prie silpnesni ar normali arba smulks spieiai po kelis vien eim. Bet koks eimos sujungimas skmin gas, kai laikomasi paprasiausi taisykli: 1) kad m a i a u bii gr t s e n v i e t a r k l a i d i o t , j u n g i a m a v a k a r e , p r i e tai a v i l i a i p r i a r tinami vienas prie kito; 2) dien prie abi jungiamos anyi ir k t ) . Keli eim sujungimas. Jungiama prie geriausios arba nuolati n j e vietoje s t o v i n i o s e i m o s . S u g a u n a m a m o t i n l , u d a r o m a n a r velin ir p a d e d a m a vir l i z d o . Koriai n u s t u m i a m i avilio gal. S i l p n o s e e i m o s e m o t i n l s taip p a t a t i m a m o s . P a v a k a r i n b i t s j u n g i a m o s . P i r m i a u s i a p e r k e l i a m i koriai s u p e r a i s , p o t o s u m a i s t u . N u o tui kori, supurkt skystu cukraus ar m e d a u s sirupu, bits nuluoja m o s . G e r i a u s i a i k i e k v i e n v a k a r prijungti t i k p o v i e n e i m a r b a silpn spiei. eimos pamaitinamos skystu cukraus sirupu su aromatiniu priedu (melis,

V E I S L I N I N K Y S T S B I T I N I N K O M G J O

D A R B A S BITYNE

N a m i n s b i t s p r i s k i r i a m o s prie d i p l o i d i n i v a b z d i . J o s i s i v y s t i Avis cerana b i i , k u r i g e n o m a s y r a 16 c h r o m o s o m . N a m i n s b i t s ( m o t i n l s ) turi 32 c h r o m o s o m a s , o tranai - tik 16 c h r o m o s o m (haploidai). G y v n a i d a n i a u s i a i d a u g i n a s i lytiniu b d u , k u r i s (i dalies) b d i n g a s ir n a m i n m s b i t m s . B i i m o t i n l kiauinl p e r d u o d a tik 1 6 c h r o m o s o m , t.y. p o p u s k i e k v i e n o s p o r i n s c h r o m a t i d s . K i a u ialst n o r m a l i a i d a u g i n a s i , kai p r i s i j u n g i a antroji ( a n a l o g i k a ) c h r o m a t i d , k u r i u a u g i n a tranai, a u g i n d a m i skleles lliuks fazje. N o r m a l u s t r a n a s gali u a u g i n t i ir s u b r a n d i n t i iki 15 m l n . skleli. M o t i n l e i p o r u o j a n t i s o r e (ar sklinant laboratorijoje), s p e r m o t e k gali sutilpti a p i e 7 - 8 m l n . skleli. K a i m o t i n l d e d a k i a u i n l b i i a k e l , i s p e r m o t e k o s a n t j o m i k r o p i l s i s k i r i a m o s kelios skle ls, ir po 4 v a i . v i e n o b r a n d u o l i o c h r o m a t i d s u s i j u n g i a su a n a l o g i k a k i a u i a l s t s c h r o m a t i d . K i a u i n l i s a p v a i s i n a m a s i r turi 3 2 c h r o m o s o m a s . K a i k i a u i n l i a i d e d a m i t r a n akeles, sklels i spermotekos neiskiriamos, padedamas vadinamasis neapvaisintas k i a u i n l i s . B e t jis v y s t o s i p a r t e n o g e n e z s b d u i r u a u g a t r a n a s (haploidas). K o d l m o t i n l iskiria kelet skleli? V o k i e i tyrintoj d u o m e n i m i s , i e s a m t r a n p e r isivysto tik p e n k t a d a l i s v i s a v e r i , o j skleli g y v y b i n g u m a s yra a p i e 5 0 % . K a i m o t i n l s u s i p o r u o j a s u tos p a i o s r a s s tranais (tranai p r a k tikai y r a g r y n a r a s i a i ) , g i m s t a rasins b i t s i r tranai. K a i m o t i n l s p o r u o j a s i s u s k i r t i n g r a s i tranais, p a l i k u o n y s m i r n a i . P a v y z d i u i , h o m o g e n i n vietins r a s s (A. m. mellifica) b i i m o t i n l susi poravo su vienu vietiniu tranu. Galimi palikuonys: bits, motinls ir g r y n a r a s i a i tranai. Heterogenin motinl (pus vietins rass c h r o m o s o m ir pu s A. m. caucasica c h r o m o s o m ) s u s i p o r a v o su v i e n u v i e t i n i u ir v i e nu Kaukazo tranu. Palikuonys: pus tran grynarasi vietini, pu s - K a u k a z o grynarasi. Pus bii grynarasi vietini, pus Kaukazo.

114

115

H e t e r o g e n i n m o t i n l (pus vietini ir p u s - A. m. carnica r a s s c h r o m o s o m ) s u s i p o r a v o s u trimis tranais: vietiniu, K a u k a z o i r k a r nikos. Palikuoni mirni santykiai vairs: bii (motinli) po 1 6 , 6 % v i e t i n i i r k a r n i k o s ( g r y n a r a s i ) , 3 3 , 3 % h e t e r o g e n i n i (su v i e tini i r K a u k a z o c h r o m o s o m o m i s ) , 1 6 , 6 % s u K a u k a z o i r k a r n i k o s c h r o m o s o m o m i s (taip p a t h e t e r o g e n i n i ) . K a i v i e n b i i p o p u l i a c i j p a t e n k a kitos r a s s t r a n a s , dalis b i i b u s h e t e r o g e n i n s , o tranai ( h o m o g e n i n i a i ) kitarasiai. A r g a l i m a ilaikyti p a g e i d a u t i n b i i s a v y b ? G a l i m a , jei l a i k o m a s i e l e m e n t a r i a u s i selekcijos r e i k a l a v i m . S t a m b i u o s e i z o l i u o t u o s e b i t y n u o s e p a r i n k t i tvines e i m a s s u p a g e i d a u t i n o m i s s a v y b m i s ( p o y m i a i s ) k u r k a s p a p r a s i a u n e g u biti n i n k u i m g j u i , t u r i n i a m tik kelet e i m . T o d l geriausia n a u d o t i s bitinink profesional paslaugomis. Taiau ir mgjui galima t padaryti, o dar geriau - kooperuotis bitinink brel. K a i p g a l i m a ilaikyti n o r i m a s b i i s a v y b e s i r p o y m i u s ? G e n e t i n b i i p r i g i m t i s reikalauja, k a d m o t i n l s s u tranais p o r u o t s i ore. Po 7 - 8 par subrendusi motinl skraido poruotis. Vien du kartus i s k r i d u s i b i t y n o a p y l i n k j e (daniausiai iki 2 k m ) , t r a n s u s i t e l k i m o i d i n i u o s e , ji s u s i t i n k a su keliais (7) tranais, i k u r i p a i m a skleles ir s p e r m o t e k o j e ilaiko j a s g y v y b i n g a s kelerius m e t u s . T r a n a i n u o b i t y n o n u s k r e n d a k u r k a s toliau: 5 - 7 i r d a u g i a u k i l o m e t r . S u b r e n d b i t y n u s a t s k r e n d a p i r m o j e b i r e l i o p u s j e . T a i p i a u g i n t o s m o t i n l s gali susitikti s u n e p a g e i d a u j a m a i s tranais, todl j a u n a s n e v a i s i n g a s m o t i n l e s reikia atveti specialius i z o l i a c i n i u s p u n k t u s ( b i t y n u s ) , k u r v e i s i a m i tik n o r i m o s r a s s tranai. A r b a m o t i n l e s i r t r a n u s reikia iauginti g e r o k a i a n k s i a u , n e g u p a i o s b i t s j u o s i a u g i n a , a r b a i a u g i n t u s t r a n u s i r m o t i n l e s paleisti p o r u o t i s tik p o 1 8 vai., kai p r i s i s k r a i d tranai j a u n e b e s k r a i d o . B i i izoliaciniai p u n k t a i p a t i k i m i a u s i . J u o s e v e i s i a m i tik veisli niai tranai. Bitininkai m g j a i tokius p u n k t u s gali steigti tik d r a u g i jos jgomis. P r i e l a i k i n i s v e i s l i n i t r a n a u g i n i m a s . B i t i n i n k a s , laikantis a p i e d e i m t b i i e i m , v i e n gali p a r i n k t i m o t i n i n ( g r y n a r a s , g e r i a u si k i n i p o y m i ) ir b e n t tris taip p a t p r o d u k t y v i a s t v i n e s (tra-

n a m s auginti) eimas. Ruden tvinms eimoms dedama kori su t r a n n a r v e l i a i s t r a n a m s auginti k i t m e t p a v a s a r . T o k i e koriai p a r u o i a m i i a n k s t o , v a s a r . S t i p r i o m s e i m o m s lizdo v i d u r d e d a m a p o tui r m , ten b i t s p a s i u v a tranin kor. K a i u a u g a p i r m o j i k a r ta, m a d a u g p o trij s a v a i i , t r a n lliuks i k e l i a m o s ( a t a k i a v i m o u k o m i s ) , su j o m i s s t a ir v a r o a t o z s e r k s , o ivalyti k o r i a i p e r k e l i a m i p r i e p a t l i z d o s k i r i a m o s i o s , k a d kor bits u p i l t m e d u m i . i e mai toks korys perkeliamas lizdo vidur. Pavasar juose b u s anks iausiai i a u g i n a m i tranai. K i t o s e e i m o s e natraliai t r a n d a r n e b u s . O j e i g u p i r m i e j i ir p a s i r o d y s , s u b r s po dviej s a v a i i . Iauginti motinles nesunku. Motinin eima pamaitinama cuk raus sirupu perpus su m e d u m i ir papildoma bii duonele. Gegus p r a d i o j e (ar n e t b a l a n d i o p a b a i g o j e ) i ryto s u g a u n a m a m o t i n l ir, laikinai d j u s kelis k o r i u s , a p g y v e n d i n a m a kaip laikina e i m e l (ga lima u aklinos lizdo skiriamosios). Paruoiamas korys su motin narveliais pagal vien aprayt bd. Paioms bitms gelbjimosi narveli auginti neleidiama, nes iauginamos netinkamos motin ls. D e v i n t d i e n d e n g t u s m o t i n l i n a r v e l i u s t e n k a izoliuoti. Isiri tusias m o t i n l e s p a n a u d o t i k e i i a m o m s e i m o m s , k a d s u s i p o r u o t . L a i k i n a i i z o l i u o t a m o t i n l g r i n a m a m o t i n i n e i eimai. Laikinas m o t i n l i izoliavimas. Iaugintos motinls apgyven d i n a m o s n u k l e u s u o s e . A n t j lakeli u d e d a m o s j u o s t e l s (bitins t v o r e l s ) a r b a t r a n g a u d s (81 p a v . ) , k a d m o t i n l s n e i s k r i s t n e n o r i m u l a i k u . A n t t v i n i e i m l a k taip p a t u d e d a m o s t r a n g a u d s . T o k i a izoliacija l a i k o m a d v i s a v a i t e s k a s d i e n iki 1 8 vai., p o t o p a a l i -

116

117

narna. T r a n a i i r m o t i n l s i s k r e n d a p o r u o t i s v l i a u , k a i n e n o r i m e i m tranai j a u n e s k r a i d o , b e to, v l i a u ileistos m o t i n l s p o r u o j a s i ariau bityno. J e i g u m o t i n l s a u g i n a m o s tik v i e n k a r t , toliau t r a n a u g i n t i n e b e r e i k i a . Koriai s u j p e r a i s a t a k i u o j a m i , s u n a i k i n a m o s v a r o a t o z s e r k s i r v l p e r k e l i a m i p r i e lizdo s k i r i a m j , k a d b i t s j u o s u p i l t m e d u m i i r b t g a l i m a n a u d o t i kitais m e t a i s . Jei m o t i n l s n e a u g i n a m o s kas metai, koriai sandliuojami. inotina, kad motinls ne visada savo gersias savybes perduo d a d u k t e r i m s . Jei r e k o r d i n i n k ( m o t i n i n ) e i m a b u v o g r y n e s n i r j o s d u k t e r y s m o t i n l s s u s i p o r a v o s u tos p a i o s r a s s tranais, p a l i k u o n y s turi p a v e l d t i n e p a k i t u s i a s t v s a v y b e s . Jei m o t i n l m i r n e , t u o m e t j o s d u k t e r y s gali i r n e p a v e l d t i r e i k a l i n g s a v y b i . K a d taip n e a t s i t i k t , m o t i n i n i ir tvini e i m b i t e s reikia s u b o n i t u o t i , tai y r a vertinti j g r y n a r a s i k u m . V e i s l i n i a m s b i t y n a m s b o n i t a v i m a s - p r i valomas ir btinas.

S u n k i a u b i t s p r i i m a n e v a i s i n g a s , y p a ilgesn laik i z o l i u o t a s motinles. Nepatartina duoti motinles kartu su bitmis palydov m i s . N e n o r o m i s p r i i m a m o s i r k i t r a s i , labai j u d r i o s m o t i n l s . J k e i t i m o s k m d a u g p r i k l a u s o i r n u o b i t i n i n k o patirties. Keitimas, kai paalinama senoji motinl

1. Paalinus motinl vasar, bits pradeda auginti gelbjimosi n a r v e l i u s . K a i visi p e r a i u d e n g t i , g e l b j i m o s i narveliai i l a u o m i , at n e a m a s u b r e n d u s i m o t i n l veislins e i m o s tulelje i r p r i s e g a m a tiesiog p r i e k o r i o (82 p a v . ) . Isiritusi s u b r s t a , s u s i p o r u o j a ir p r a d e d a dti k i a u i n l i u s . 2 . V i d u d i e n s u g a u n a m a s e n a m o t i n l , s u k e l i o m i s t o p a t i e s avi lio b i t m i s u d a r o m a izoliacin (geriausiai T i t o v o ) n a r v e l ir p a l i e k a m a k u r laik lizde. V l i a u b i t s i l e i d i a m o s , m o t i n l n e g y v a i s u s p a u d i a m a , j o s k n e l i u p a t r i n a m o s n a r v e l i o sienels i r l e i d i a m a nauja motinl. Apatin narvelio anga ulipinama meduota korio p l o k t e l e , b i t s j p r a g r a u i a i r isiveda m o t i n l . 3. V i d u d i e n s u g a u n a m a senoji m o t i n l , u d a r o m a narvel ir iki v a k a r o l a i k o m a vir l i z d o r m . V a k a r e narvelis p a k e i i a m a s s u n a u j a m o t i n l e . A p a t i n a n g a u l i p i n a m a dirbtinio korio ploktele. T u o p a i u m e t u l a k k i a m a s marlje s u s u k t a s irnio d y d i o n a f t a l i n o gaballis, k a d p a n a i k i n t p a a l i n i u s k v a p u s . Bits m o t i n l ilaisvina. 4 . P a a l i n u s senj m o t i n l , p o 4 - 6 vai., v a k a r e tiesiog ant prielakio paleidiama nauja m o tinl, p r i e tai p a n a r d i n t a (trum pam) drungn vanden. Laka truput p a r k o m a . 5. Paalinama senoji ir ia pat ant korio su besiritaniomis bitmis ir medaus narveliais pa leidiama naujoji motinl. Ji u d e n g i a m a didiuoju izoliaci niu gaubtuvliu. ia motinl 82 PAV. Vietoj paalinto spietiminio narvelio (a) prisegama veislins eimos motinos tulel (b)

BII

M O T I N L I

K E I T I M O

BDAI

Vertingos bii motinls eimose daniausiai igyvena du sezo nus. Paskui j produktyvumas maja. Menkavertes motinles pa tartina keisti p i r m a i p r o g a i pasitaikius, o labai p r o d u k t y v i o m s lei d i a m a g y v e n t i ilgiau. T y r i m a i s n u s t a t y t a , k a d i e m o j a n t s t a a p i e 1 0 % t r i m e i , 3 % - d v i m e i i r tik 0 , 2 % p i r m a m e i m o t i n l i . N o r m a l i o j e e i m o j e g y v e n a v i e n a b i i m o t i n l i r jai p a k e i s t i taip p a t reikia v i e n o s n a u j o s . P a p r a s t a i bits a u g i n a kelias m o t i n l e s , k a d g a l t atsirinkti p a i v e r t i n g i a u s i , o b i t i n i n k a s ne v i s a d a tai gali p a daryti. M a t j o p a r i n k t a m o t i n l kartais n e a t i t i n k a g i m t b i i p o r e i ki, ir bits jos nepriima. B i t i n i n k y s t s p r a k t i k o j e t a i k o m a m a d a u g i m t a s m o t i n l i keiti mo b d . Jaunos bits naujas motinles priima geriau n e g u s e n o s , o j a u n o s m o t i n l s taip p a t n o r i a u p r i i m a m o s . G e r i a u p r i i m a m o s s t a m bios, jau dedanios motinls. Jas patartina keisti pagrindinio m e d u n e i o m e t u . P a t i k i m i a u leisti m o t i n l v a k a r e , p o g e r o m e d u neio arba naudojant kvapias mediagas.

118

119

t u o j a u r a n d a j a u n b i i p a l y d , gali p a t i p a s i m a i t i n t i i r n e t p r a d ti dl kiauinlius. R m a s su gaubtuvliu d e d a m a s lizdo vidur t a i p , k a d t i n k l e l i s n e s i e k t alia e s a n i o k o r i o (turi j a u s t i a v i l i o b i t s ) . P o d v i e j trij p a r o n e p r a g r a u i a k o r i r i s i v e d a m o t i n l . J gali paleisti ir bitininkas. Negalima ilgam palikti udengtos m o tinls. 6 . V e r t i n g o s (veislins) m o t i n l s s u j a u n o m i s b i t m i s i p r a d i paleidiamos ant korio, kuris perkeliamas izoliacin kaset (83 p a v . ) . T u o p a i u m e t u p a a l i n a m a senoji. P o trij d i e n e i m a a p i r i m a . A t s i r a d g e l b j i m o s i narveliai i l a u o m i , o m o t i n l su k o riu i i m a m a i k a s e t s ir p e r k e l i a m a lizd. 7 . V i d u d i e n s u f o r m u o j a m a s dirbtinis s p i e i u s ant 2 - 3 k o r i s u j a u n o m i s i r b e s i r i t a n i o m i s b i t m i s . Koriai p e r n e a m i u a k l i n o s liz d o s k i r i a m o s i o s a r b a antrj a u k t . P o 2 - 3 v a i . a n t k o r i o p a l e i d i a ma motinl ir pridengiama didiuoju gaubtuvliu. Po paros i pa grindins eimos paalinama senoji, iklus lizdo skiriamj, nukleusas prijungiamas prie pagrindins eimos. 8. Ilgesn laik kelionje ibuvusi motinl a p g y v e n d i n a m a ant dviej kori u aklinos lizdo skiriamosios su besiritaniomis bit mis po didiuoju gaubtuvliu. I pagrindins eimos paalinama senoji motinl. Po 3 - 5 par ilauomi gelbjimosi narveliai, ir naujoji motinl prijungiama prie pagrindins eimos. Prijungti

g a l i m a i r v l i a u , p r i e tai k e l i s k a r t u s i p l t u s u l i z d o s k i r i a m o s i o s e s a n i o d i r b t i n i o s p i e i a u s l i z d . T u o m e t b e l i e k a s u j u n g t i abi eimas. 9. Gauta motinl apgyvendinama nukleuse su jaunomis bitmis, p a i m t o m i s i k e i i a m o s e i m o s . S u g a u n a m a i r p a a l i n a m a senoji m o tinl. N u k l e u s a s s t a t o m a s vir lizdo taip, k a d j o laka s u t a p t s u v i e n u i t a r p r m i , p r o k u r galt p a t e k t i avilio b i t s i r isivesti m o t i n l i n u k l e u s o . 10. S u g a v u s s e n m o t i n l , n e i k e l i a n t i lizdo k o r i , b i t s p u l v e l i z a t o r i u m i atsargiai s u p u r k i a m o s v a n d e n i u . J o s l y g i r s u s t i n g s t a 1 5 - 2 0 m i n . T u o m e t tiesiog a n t k o r i o p a l e i d i a m a n a u j a m o t i n l , tru put patepta to korio medumi. 1 1 . V i d u d i e n s u g a u n a m a senoji m o t i n l , o po 3 vai. i n u k l e u s o s u k o r i u a t n e a m a naujoji. K o r y s s t a t o m a s lizdo krate i r n u o p e r at s k i r i a m a s d i r b t i n i u k o r i u . s t a t o m a s i s ir dirbtiniai koriai p r i e tai s u purkiami aromatizuotu cukraus sirupu. 12. P a v a k a r y s u g a u n a m a m o t i n l i r p a a l i n a m a i a v i l i o . T a i p pat s u g a u n a m a ir apie 50 j a u n bii popierin skylt maiel, kur leidiama ir naujoji motinl. Maielis ulenkiamas ir prise g a m a s vir lakos, kad jo apaia siekt pro lak vaikiojanias bi tes. L a k o s sargs b e i maielyje esanios bits pragrauia popieri i r m o t i n l n u s i v e d a avil. P o k u r i o l a i k o r e i k i a p a t i k r i n t i : j e i g u p r i e m a i e l i o d a u g b i i , ia y r a m o t i n l , j a i r e i k i a p a d t i p a t e k t i avil. 13. V i d u d i e n avilio t a r p r m k a b i n a m a s izoliacinis n a r v e l i s su naujja m o t i n l e . Kit d i e n p a t i k r i n a m a . J e i g u bits ant n a r v e l i o lai kosi ramiai, atidaromas jo dangtelis ir motinl ileidiama. Kai bits n e r a m i o s , reikia a p i r t i lizd, paalinti g e l b j i m o s i n a r v e l i u s , o n a r v e l i o a n g u l i p i n t i dirbtinio k o r i o g a b a l l i u , p a d a r i u s j a m e s k y lutes. 14. P r a j u s p o r a i v a l a n d n u o m o t i n l s p a a l i n i m o ( v a k a r e ) , b i ts su r m a i s i k e l i a m o s i l i z d o ir n u l u o j a m o s a n t avilio d a n g i o (ar p l a t e s n s l e n t o s ) , p a s t a t y t o p r i e l a k o s . K o r i a i vl s u d e d a m i lizd. K a i b i t s p r a d e d a j u d t i p r o lak avil, j sraut p a l e i d i a m a ir naujoji m o t i n l . Bits j n u s i v e d a , k a i p i r s u e i n a n t spieiui.

120

121

15. V a k a r e , a t m u s m o t i n l , l e i d i a m a e i m a i n u s i r a m i n t i . P o t o avil k i a m a s filtruojamasis p o p i e r i u s , sulietas etilo spiritu. L a k a t r u m p a m u d a r o m a . P o t o b e b i i p a l y d o s d e d a m a s izoliacinis n a r velis s u n a u j a m o t i n l e . J o a n g a u l i p i n a m a k a n d i tela. Bits p r a s i g r a u i a ir i s i v e d a m o t i n l . 16. V a s a r o s p a b a i g o j e d v i r m i u o s e n u k l e u s u o s e , s u f o r m u o t u o s e s t a n d a r t i n i a m e avilyje, a p g y v e n d i n a m o s m o t i n l s . e i m o s e , k u r i o se n u m a t y t a j a s keisti, u d e n g i a m i visi p e r a i ir i v a k a r o p a a l i n a m o s m o t i n l s . Kit d i e n i n u k l e u s p e r k e l i a m o s tiesiai a n t k o r i n a u jos motinls. Vis nukleus bits sujungiamos su viename i j pa likta m o t i n l e . T a i p s u f o r m u o j a m a d a r i r p a p i l d o m a e i m a . 17. K a i t u r i m o s kelios atsargins m o t i n l s , j a s e i m o n g a l i m a leis ti v i s a s i karto. Prie 3 vai. p a a l i n a m a senoji, po to v i e n a po kitos tie siai p r o l a k s u l e i d i a m o s naujosios. Bits pasiliks t i n k a m i a u s i . 18. L a i k a n t a t s a r g i n m o t i n l iltoje p a t a l p o j e , n u s i l p s t a n u k l e u s o b i t s , k u r i a s v i e n d u k a r t u s t e n k a p a k e i s t i n a u j o m i s . T a m tikslui altoje p a t a l p o j e i a t s a r g i n s e i m o s p a i m a m a k i e k reikia n u k l e u s u i b i i , k u r i o s sustirusios p a l a i k o m o s apie v a l a n d . P o t o n e a m a m o tinl. N u k l e u s a s v l a t n e a m a s p a t a l p .

3 . G u l s t i n i a m e avilyje, k u r i a m e e i m a u i m a 8 - 9 r m u s s u p e r a i s , l i z d a s p e r s k i r i a m a s d v i dalis, o tarplizd d e d a m o s d i r b t i n i k o r i p l o k t e l s ir p a s i t i k o r i a i (avilyje r e i k a l i n g a a n t r a l a k a ) . V i e n o j e i perskirt dali bits auginsis gelbjimosi motinl. Kai ji susiporuo j a i r p r a d e d a dti k i a u i n l i u s , abiej e i m lizdai s u j u n g i a m i . K u r l a i k gali g y v e n t i d v i m o t i n l s , o r u d e n i o p b i t s pasiliks v i e n . Motinli davimas traninms eimoms

1 . K a i t r a n i n e i m a s i u v a gelbjimosi n a r v e l i u s , k u r i u o s e b a n d o auginti motinles i neapvaisint kiauinli, i j lervuts paalina m o s , o vietoj j p e r n e a m o s g e r o s e i m o s lervuts. T u o m e t ir t r a n i n eima uaugina ger motinl. 2 . V i r t r a n i n s e i m o s l i z d o 2 - 3 vai. p a d e d a m a s n a r v e l i s s u m o tinle. P a s k u i a v i l y s n u k e l i a m a s o n , o jo v i e t o n s t a t o m a s n a u j a s su keliais p e r k o r i a i s , p a i m t a i s i n o r m a l i o s e i m o s . T r a n i n s e i m o s b i t s n u l u o j a m o s ties p r i e l a k i u . e i n a n i avilin b i i s r a u t p a l e i diama ir motinl. Daniausiai ji priimama. 3 . T r a n i n s e i m o s avilyje u a k l i n o s lizdo s k i r i a m o s i o s i 3 - 4 k o ri s u f o r m u o j a m a s dirbtinis j a u n b i i spieius, kur v a k a r e su

Keitimas,

kai

nepaalinama

senoji

motinl

narveliu keliama vaisinga motinl. Rytojaus dien ji ileidiama. Po 3^1 d i e n m o t i n l a n t k o r i o p r i d e n g i a m a d i d i u o j u g a u b t u v l i u i r s u koriais p e r k e l i a m a p a g r i n d i n e i m vietoj a t i m t k o r i s u k u p rotais perais. Motinl bits paios isiveda arba ji ileidiama. 4. Vidudien vidutinio stiprumo normalioje eimoje s u g a u n a m a m o t i n l ir su i z o l i a c i n i u n a r v e l i u p e r n e a m a tranin e i m . Aviliai sukeiiami vietomis. Grusios normalios eimos bits randa savo m o t i n l su s v e t i m o m i s b i t m i s . I j tranins p a p r a s t a i s u n a i k i n a . n o r m a l i e i m g r u s i o s tranins e i m o s b i t s p r a d e d a a u g i n t i gel b j i m o s i m o t i n l . R y t o j a u s d i e n traninje e i m o j e m o t i n l ilei d i a m a . K a d m o t i n l greiiau i a u g t , gelbjimosi n a r v e l i s p a k e i iamas spietiminiu narveliu. 5. T r a n i n s e i m o s avilys v a k a r e n u k e l i a m a s o n . Jo vietoje smeigiama palinkusi aka, ant kurios pakabinamas narvelis su m o tinle. A v i l y s n u n e a m a s d a r toliau, i j o v i s o s bits n u k r a t o m o s a n t

1. A v i l i o lizde ar m a g a z i n (antr a u k t ) tarp r m su m e d u m i k a b i n a m a tulel s u s u b r e n d u s i a m o t i n l e (narvelyje a r b a b e j o ) . K i t d i e n p a t i k r i n a m a . J e i g u p r a g r a u t a s n a r v e l i o g a l i u k a s - m o t i n l i jusi, o j e i o n a s - m o t i n l s u n a i k i n t a , j g a l i m a rasti n e g y v . T u o m e t tulel d u o d a m a p a k a r t o t i n a i (Filatovo b d a s ) . 2. P a g r i n d i n i o m e d u n e i o p r a d i o j e d e z i n f e k u o t ar n e t p a n a r dint itirpus v a k ( k v a p a m s likviduoti) izoliacin n a r v e l n e a m a visikai s u b r e n d u s i m o t i n l s tulel. V i d u d i e n n a r v e l i s k a b i n a m a s t a r p r m , o kit d i e n tuo p a i u l a i k u i l e i d i a m a isiritusi m o t i n l i r a n t p r i e l a k i o d e d a m a t r a n g a u d . P o p a r o s d v i e j trang a u d j e r a n d a m a n e g y v a m o t i n l . J e i g u i m e s t a senoji, p r i e j o s b na b i i (enklinta a t p a s t a m a i e n k l o s p a l v o s ) , o prie j a u n o s j n e b n a (Skirkeviiaus bdas).

122

123

e m s . S k r a i d a n i o s b i t s r e n k a s i s e n viet ant a k o s , ir s u s i d a r o l y g n a t r a l u s s p i e i u s . K i t o s d i e n o s ryt a v i l y s g r i n a m a s s u n a u j a i s k o r i a i s , s u r i n k t a i s i k i t e i m , i r s u l e i d i a m a s ant a k o s n a k v o j s spieius. Motinls narvelio apatin anga ulipinama meduota korio p l o k t e l e . Bits m o t i n l isiveda. 6 . V l a i v a k a r e t r a n i n s e i m o s bits n u l u o j a m o s s p i e t i n n , k u r iki kitos d i e n o s v a k a r o i l a i k o m o s vsioje p a t a l p o j e (rsyje). P o t o b i ts ties p r i e l a k i u n u k r e i a m o s ir, kai baigia sueiti, sraut p a l e i d i a m a i r m o t i n l . Prie p a l e i d i m j i truput p a r k o m a . 7 . B e t k u r i u o m e t l a i k u v a k a r e vir t r a n i n s e i m o s l i z d o r m u l a i n a m i 6 - 7 eterio laai. T u o j a u p a t lizdas 1 0 m i n . p r i d e n g i a m a s plvele, kad bites paveikt narkoz. Paskui tarprm paleidiama m o t i n l , b i t s j m i e l a i p r i i m a . b d g a l i m a taikyti keiiant m o t i nles ir normaliose eimose. B i t i n i n k a i d a n i a u s i a i n a u d o j a v i e n b d . Prie j o p r i p r a n t a , gunda ir skmingai pakeiia motinles.

ir a n t k r t i n s v i r a u s u d e d a m a s laelis d a arba klij, t u o m e t ant j p r i k l i j u o j a m a s iki 2 mm s k e r s m e n s spalvotas popierlis. S p a l v i n i s y m j i m a s y r a sutartinis, k a d kur laik s p a l v a n e s i k a r t o t , jos grta k a s p e n k t i m e t a i : b a l t a i - 1 9 9 6 - 2 0 0 1 m., geltonai - 2 0 0 2 - 2 0 0 7 m., raudonai - 2 0 0 3 - 2 0 0 8 m., aliai - 2 0 0 4 - 2 0 0 9 m.

T i k s v e i k o s b i i e i m o s gerai v y s t o s i , b n a stiprios, s u r e n k a M O T I N L I E N K L I N I M A S d a u g vairi p r o d u k t , gerai a p d u l k i n a e n t o m o f i l i n i a u g a l i e d u s . B i t y n u o s e , k u r p a m i r t a m i sanitariniai-higieniniai r e i k a l a v i m a i , b i i e i m o s d a n a i s e r g a . P a g r i n d i n i s infekcijos altinis - s e r g a n i o s b i t s . Infekcij p l a t i n a k l a i d i o j a n i o s b i t s (vagils), v a p s v o s , v a k o k a n d y s , e r k s . N e t i r bitininkai, n e s i l a i k a n t y s h i g i e n i n i r e i k a l a v i m , gali platinti ligas b e i k e n k j u s . Bii sveikata rpinasi ir susirgusias padeda gydyti (bent vais tais) veterinarijos specialistai. Tai daryti j u o s pareigoja L i e t u v o s R e s p u b l i k o s v e t e r i n a r i j o s s t a t y m a s ( 1 9 9 2 1 2 17, N r . 1 - 2 1 1 0 ) . T a iau p i r m i a u s i a atsiradusius n e g a l a v i m u s turi pastebti p a t y s bi tininkai. K i e k v i e n kart a p s i l a n k i u s b i t y n e , b t i n a apirti lakas: ar n r a n e g y v bii ant prielakio ir ems. Jeigu pastebima imest per, j s p a l v a balta, tai y r a n e p a k i t u s i , perai gali b t i u v n u o apsinuodiji m o , i b a d o , alio. J a u n o s , greitai b g i o j a n i o s neisivysiusiais spar n a i s bits (85 p a v . a) y r a paeistos v a r o a t o z s erki. A t i d e n g u s avilio lizd ir iklus dal t r a n lliuki, ant j g a l i m a p a m a t y t i n i m f a s arba s u a u g l e s e r k e s (85 p a v . b )

G e r i a u stebti ir inoti p a e n k l i n t o s m o t i n l s a m i . J a s g a l i m a enklinti prie poravimsi ir susiporavus. Vienas i enklinimo b d , kai ant stalo patiesto p o r o l o n o i g a u d y t u v s p a l e i d i a m a m o t i n l . Ji p r i d e n g i a m a specialiu g a u b t u v l i u (84 p a v . ) , l e n g v a i p r i s p a u d i a m a

124

125

v a s a r dalis e r k i p a r a z i t u o j a ant s u a u g u s i b i i , kita - a n t p e r . i toks d a u g i n i m o s i i r g y v e n i m o b d a s a p s u n k i n a j n a i k i n i m . D i a g n o z a v i m a s . P a v a s a r atidiai a p i r i m o s n u o avili d u g n paimtos ir persijotos iukls, kuriose galima pastebti n e g y v erku i . R u d e n , k a i b a i g i a s i d e n g t i p e r a i , 0,25 1 t a l p o s s t i k l a i n i u k n u o 85 PAV. a - varoatozs erki paeista besparn bit; b - erks ant trano lliuks (1) ir suauglio (2) korio nubraukiama apie 200 bii. Patikrinama, ar nepateko motin l. B i t s n a r k o t i z u o j a m o s eteriu, o jo n e t u r i n t - v e r d a n i u v a n d e n i u . S u p l a k u s i p i l a m o s l k t u t ir s u s k a i i u o j a m o s a t s i s k y r u s i o s e r k u ts. Po to n u s t a t o m a s j procentas (pavyzdiui, 200 bii rastos 24 e r k u t s = 1 2 % ) . P a g a l tris e r k t u m o l a i p s n i u s : I - iki 1 0 % , b i t s i g y v e n a ; II - 1 1 - 2 0 % , n e a p d o r o t o s b i t s greitai silpsta ir III - d a u g i a u kaip 2 1 % , neapdorotos bits sta, nors ir apdorotos ne visos igy v e n a a r b a p a v a s a r lieka l a b a i s i l p n o s . T o d l b t i n a inoti e r k t u m o laipsn. G y d y m a s . P r a d e d a n t y s i s kreipiasi veterinarijos t a r n y b arba p a t y r u s biiul (bitinink d r a u g i j ) . P r a k t i k a p a r o d , k a d p a k a n k a 86 PAV. Varoatozs erks: 1- patel; 2 - patinlis 1970 m. pabaigoje Lietuvoje uregistruota nauja ektoparazitin b i i liga - varoatoz. J o s sukljas - m a a e r k u t (Varroa jacobsoni). T a i k a r p u t s p a v i d a l o (86 p a v . ) , 1,2 m ilgio, 1,6 mm p l o i o , r u d o s s p a l v o s , s u gerai ivystytais i u p t u v l i a i s , k e t u r i o m i s kojeli p o r o m i s m o t e r i k a s i r a p v a l e s n s f o r m o s , 0,8 m m s k e r s m e n s v y r i k a s p a razitas. P r i e p a t p e r u d e n g i m e r k u t s k o r i o n a r v e l y j e p a l e n d a p o tra n ar b i i s u a u g u s i o m i s l e r v u t m i s , o kai n a r v e l i a i u d e n g i a m i , er k u t s i n t e n s y v i a i m a i t i n a s i i r a n t n e t i k r o s i o s lliuks p a d e d a v i e n a r d a u g i a u k i a u i n l i . I j isirita n i m f o s , k u r i o s m a i t i n a s i l l i u k s h e m o l i m f a , a u g a , ir, p r i e bitei isiritant, s u b r s t a . Patinlis ( d a n i a u siai a n t r o j e v a s a r o s p u s j e ) , s u s i p o r a v s s u p a t e l e , ten p a t n a r v e l y j e sta. I pavasario galimas ir partogenetinis vystymasis. I narvelio ieina senoji e r k u t i r v i e n a a r d a u g i a u d u k t e r . Senoji p a j g i (jeigu pavasarins vados) tuojau pat parazituoti antrajame pere, o jauno sios k e l i a s d i e n a s b n a a n t s u a u g u s i b i i , kol s u b r s t a . T o d l p e r v i e n o r u d e n i n i o a p d o r o j i m o a t i t i n k a m a i s akaricidais ( f u m i g u o j a m a a r b a p u r k i a m a ) . it d a r b b i t i n i n k a s gali atlikti p a t s , j e i g a u n a a k a r i c i d i r turi p r i e t a i s . L a b a i p a p r a s t a s i r e f e k t y v u s a p d o r o j i m a s j u o s t e l m i s . J o s v a s a r o s v i d u r y j e (po dvi) k a b i n a m o s lizde iki r u d e n i n i o b i i r u o i m o i e m a i . K i t a k a r i c i d b t i n a suinoti d o z e s . Verta d m e s i o ir kiekvienam bitininkui prieinama biologin p r i e m o n - tran p e r alinimas. Autorius j a u daugel m e t i pavasario, pls d a m a s lizdus, deda sudvigubint rm, kurio apaioje yra tran korys arba dirbtinis korys su tran ake lmis (87 pav.). T r a n korys prie m a g a z i n o rmelio p r i s e g a m a s ka b u t m i s (K). B e n t tris kartus, kas trys s a v a i t s , a p a t i n dalis s u dengtais tran perais keiiama. Taip ruden e r k t u m a s ne dides nis kaip 1 0 % . Be to, valant tranus i korio, o jie i i m a m i kori atiden g i m o ukomis, savotikai kontroliuojamas erktumas vasar. 87 PAV. Sudvigubintas rmas erkms vilioti

126

127

I p a v a s a r i o b i i e i m o s e i r y k j a nozematoz. Tai i n v a z i n m i k r o s p o r i d i j o s (Nosema apis) s u k e l t a liga. Bits silpsta ir v i d u r i u o j a . Usikreia sporomis per maist. Jos mato m o s tik p e r m i k r o s k o p (88 p a v . ) . S p o r o s g y v y b i n g o s isilaiko: m e d u j e iki 4 m n . , n e g y v o s e bitse - iki m e t , o dvejus metus. apterimuose Nozemotozins eimos jau
89 PAV. UVUSIO nUO

amerikinio

puvinio

pero

mas tsta (a); sudivu si prilimpa prie narvelio dugno alige (b); serganti maisudivusi rieiasi

lovel (c)

iemos pabaigoje pradeda viduriuoti, apteria k o r i u s , lizdo s k i r i a m s i a s , avilio sienas. A n t d u g n o r a n d a m a d a u g n e g y v b i i . Li ga nustatoma i spor mikroskopuojant su trintus ( 3 0 - 5 0 ) b i i l a v o n l i u s . A p s a u g a . 1) n o z e m a t o z i n s bits perkeliamos varius, d e z i n f e k u o tus avilius, susiaurinami lizdai, silpnesns e i m o s s u j u n g i a m o s ; 2) tris savaites g y d o m a cukraus sirupu (po 0,51) su antibiotikais, p a v y z d i u i , fumagilinu. Litrui sirupo suvartojama 5 0 - 1 0 0 m g preparato (praktikai puslitrinio butelio plastmasinio kamtelio tris, t.y. apie 1,5 g prepara to, arba 3 7 m g veikliosios m e d i a g o s ) . G y d a n t k a n d i , fumagilino p a d v i g u b i n a m a ; 3) visose nozematozinse eimose keistinos motinls. S e r g a ir bii perai. Pavojingiausias susirgimas amerikinis puvinys. Tai infekcin, daniausiai d e n g t p e r liga, labiausiai irykjanti bii spietimosi laikotarpiu, o ligos sukljas - m i k r o o r g a n i z m a s (Bacillus larvae). Usikrtimo altinis - sergantys perai, sirgusi eim koriai ar j m e d u s . K a i k a d a p u v i n y s iplinta p e r dirbtinius korius. Ligos p o y m i s - e i m o s p a m a u silpsta, pavasar i maitintuvi n e i m a maisto. V a sar atidengus lizd, j a u i a m a s rgteljs m e d i o klij kvapas. K o riuose tarp dengt p e r dalis dangteli prakiurusi: palietus narvelyje t a m s i m a s , itsta silas (89 p a v . a). u v u s i bits lliuk pradioje p a gelsta, vliau paruduoja, tamsja ir dista. Kietjanti m a s prilimpa prie narvelio sieneli ir d u g n o . Bits stengiasi ivalyti, apsikreia ir vi sikai narveli neivalo; palieka infekcij narvelyje. Be bitininko p a g a l b o s apsikrtusios amerikiniu p u v i n i u bits paprastai sta. A p s a u g a . 1) s i l p n o s ir labai s e r g a n i o s e i m o s s u n a i k i n a m o s ; 2) v i d u t i n i o s t i p r u m o e i m o s p e r k e l i a m o s d e z i n f e k u o t u s avilius,

koriai d e n g t a i s p e r a i s p a a l i n a m i , o lizdas p a p i l d o m a s dirbtiniais k o riais; 3 ) p u v i n i o s u k l j u i naikinti bits m a i t i n a m o s c u k r a u s s i r u p u su antibiotikais ( p a v y z d i u i , n o r s u l f a z o l i o n a t r i u 1 g/l) 3 - 5 k a r t u s k a s 5 d i e n o s . K a r a n t i n a s p a n a i k i n a m a s p o m e t , kai s i t i k i n a m a , j o g bityne puvinio nra. Plinta ir p e r grybins ligos. I j daniau pastebima askosferoz (kal kiniai perai). Tai m i k o z i n tran ir bii p e r liga. Sukelia m i k r o s k o p i nio g r y b o Ascosphaera apis hifai. G r y b o sporos gyvybingos d e i m t m e ius, o bits j o m i s usikreia per maist. 3 - 4 p a r perai sukalkja", n e s apsitraukia b a l t u pelsiu, po to idista. Lig skatina ataldytas ir drgnas bii lizdas, bii maitiriimas mielmis, antibiotikais, m a a s nektaro r g t i n g u m a s ( p H 3 - 3 , 5 ) . A p s a u g a : 1) stiprinamos bii ei m o s ; 2) alinami u v perai; 3) aviliai perkeliami saus, sault viet; 4) pavasar ir ruden bits, koriai ir perai apipurkiami rgiu apikalio tirpalu, bits m a i t i n a m o s nistatinu ar kitais preparatais. K a i paeisti p e r a i s u a k m e n j a " , p a t a m s j a , gali b t i paeisti aspergiliozs, k u r i s u k e l i a Aspergillus niger ar kiti genties g r y b a i . A s p e r gilioz p a v o j i n g a (vienintel i b i i lig) ir m o g u i , n e s p a e i d i a b r o n c h u s i r p l a u i u s . Dirbti reikia s u r e s p i r a t o r i u m i . P a e i d i a m i ir seni b i i koriai. D i d i a u s i a s k e n k j a s - didioji vako kandis (Galleria melonella). Tai iki 29 mm ilgio n a k t i n i s d r u g e l i s (90 p a v . a ) . S u a u g v a k o k a n d i e s drugeliai n e s i m a i t i n a . P a t e l s g y v e n a 7 - 1 2 d i e n ir p e r t laik gali p a d t i a p i e 1,5 tkst. k i a u i n l i . P a l a n k i o m i s s l y g o m i s i k i a u i n l i o po 8 p a r isirita vikreliai, k u rie, s u n a u d o j v i d u t i n i k a i 1,2 g v a k o , po 30 p a r virsta l l i u k m i s . V y s t y m o s i t r u k m - a p i e 4 7 p a r o s . P a r a z i t a s vystosi b e v a n d e n s :

128

129

fermentas lipaz suskaldo vak j u n g i n i u s , k u r i dalis p a v a d u o ja ir v a n d e n . Ruden padti kiauinliai p e r i e m o j a k o r i u o s e a r avili n e varumuose. altomis iemomis kandis sta. Apsauga. 1) bityne laikyti tik stiprias, visikai aptupianias k o rius bii eimas; 2) nuolat palai kyti var aviliuose, naikinti paste btus parazitus; 3) idezinfekuotus acto rgtimi atsarginius korius 90 PAV. Didiosios vako kandies dru gelis (a) ir jos vikrai (b) pai paga mintoje voratinklinje apsaugoje laikyti gerai vdinamose patalpose arba sandariose dse. I k i t b i t y n e p a s i t a i k a n i k e n k j p a m i n t i n o s vairi r i skruzdls. T a i b e s p a r n i a i b e n d r u o m e n i n i a i v a b z d i a i , g y v e n a n tys g a u s i o m i s e i m o m i s . B e sanitarins n a u d o s , k u r i j o s teikis aplin k a i , gali p a k e n k t i b i t m s . K e n k s m i n g i a u s i o s y r a m i k o s k r u z d l s (Formica rufa) (91 p a v . ) . A p s i g y v e n u s i o s aviliuose n a i k i n a b i t e s , j p e r u s i r m a i s t . S m u l k i o sios (Manmorium pharaonus) l a b i a u k e n k i a b i t m s , l a i k o m o m s iltna miuose, vyzdiui, nekilnojamose bitidse sod juodoji (Lasius ar m e d a u s saugyklose. Kitos, pa nigra) a r b a r a u d o n o j i (L. emerinatus), e s a n t lapiai a p l i n k a i , noriai p e r s i k e l i a su s a v o lizdais avi lius, g r a u i a iltinamj m e d i a g , teria avilius ir erzina b i t e s . Apsauga. 1) bityne ikasami ir i n e a m i s k r u z d l y n a i (toliau k a i p 5 0 m ) ; 2 ) p o aviliais p a l a i k o ma vara; 3) patalpose naikina91 PAV. Rudoji miko skruzdl (a). Avilio stovo kuolelis (b), apkaltas kailiu, neleidia skruzdlms patekti avil

m o s j a u k a i s , p a v y z d i u i , v a l g o m a s i s a u k t a s k a r t o v a n d e n s , 2 ar b a t i n i a i aukteliai glicerino, 1 - 2 v a l g o m i e j i auktai c u k r a u s , t r e d a lis a r b a t i n i o a u k t e l i o b o r a k s o i r truputis m e d a u s (dl k v a p o ) s u m a i o m a kaitinant. J a u k a i i d l i o j a m i s k r u z d l i l a n k o m o s e v i e t o s e . K a d p a n a i k i n t o s k r u z d l y n o vietoje nesiveist a n t r k a r t , e m perkasama su negesintomis kalkmis.

BII

A P S A U G A IR

NUO

P E S T I C I D

V A G I L I

e m s k y j e v a r t o j a m i v a i r s pesticidai. D a l i j , y p a insektici dai, labai k e n k s m i n g i i r b i t m s , i r k i t i e m s n a u d i n g i e m s v a b z d i a m s . K a i k u r i e p e s t i c i d a i gali b t i p a v o j i n g i , jei v a r t o j a m i y d i n t a u g a l a m s a r b a j e i b i t s p r a s k r e n d a p e r a p d o r o t pesticidais l a u k . P a v y z d i u i , p a v a s a r a p d o r o j a n t s o d u s , y d i k i a u l p i e n s , a r b a n a i k i n a n t kiaul p i e n e s h e r b i c i d a i s , b i t s , p r a s k r i d u s i o s p e r tok l a u k , g a u n a k v a p i r p a i o s t a r p u s a v y j e i m a petis. S k l i n i a m s r a u d o n j d o b i l p a s l i a m s labai alingi dobiliniai s t r a u b l i u k a i - a p i o n a i . N u o j dobilai p u r k i a m i insekticidais b u t o nizacijos fazje. T a i a u d o b i l u o s e gali b t i a n k s i a u y d i n i b a l t j dobil, kuriuos lanko bits. Saugaus darbo su pesticidais ems kyje n u r o d y m u o s e p a y m ta, k a d visi a p d o r o j i m a i t u r t b t i v y k d o m i iki e n t o m o f i l i n i a u g a l b e i p i k t o l i y d j i m o t o k i u p a r o s m e t u , kai v a b z d i a i n e s k r a i d o . T a i p p a t n u r o d o m a , k a d n e v l i a u k a i p dvi d i e n o s p r i e p u r k i a n t a r d u l k i n a n t p a s l i u s ( s o d u s ) p e s t i c i d a i s , b t i n a apie tai p r a n e t i b i t e s laikantiems k a i m y n a m s ar apylinks gyventojams, kad laiku jas ap saugot. Pagrindin bii apsaugos atsakomyb tenka bii savininkams. Pati p a t i k i m i a u s i a a p s a u g o s p r i e m o n - bites iveti u 5 km n u o tos v i e t o s , k u r b u s n a u d o j a m i insekticidai. P r i k l a u s o m a i n u o insekti c i d n a u d o j i m o i n t e n s y v u m o i r k e n k s m i n g u m o i v e i m o (izoliavi m o ) t r u k m - iki 5 ir d a u g i a u p a r . Jei n r a g a l i m y b s b i t e s iveti a r b a jei a p d o r o j a m i m a i s k l y p e liai n e d i d e l m i s d o z m i s i r n e l a b a i k e n k s m i n g a i s p r e p a r a t a i s , b i t e s

130

131

p a k a n k a izoliuoti a v i l i u o s e . V i e n a i d i e n a i j o s u d a r o m o s a v i l i u o s e , k a i arti b i t y n o e s a n i u o s e n e y d i n i u o s e p l o t u o s e d i e n o s m e t u n a u d o j a m i c h e m i n i a i p r e p a r a t a i . A t i t i n k a m a i p a r u o u s avilius, p a p i l d o m a i l i z d u s d e d a m a s v i e n a s du pripilti v a n d e n s koriai. T u r i n t tik kelis avilius, b e p a p i l d o m o p a r u o i m o , p a k a n k a avilius d i e n a i neti vsi v a i s i s a u g y k l , b u l v i n ar kitoki t a m s i p a t a l p. netai eimai u d e d a m a maitintuv su vandeniu. Po 18 valan d o s , kai b i t s toliau n u o avili j a u n e b e s k r e n d a , jie i n e a m i l a u k a n . P r i k l a u s o m a i n u o p r e p a r a t k e n k s m i n g u m o izoliuoti gali tekti p a kartotinai. N e t u r i n t t a m s i o s p a t a l p o s , avilius anksti r y t p a k a n k a a p s u k t i 1 8 0 C . P e r v a l a n d g r t a n i o s bits k a b i n a s i a n t avilio s i e n o s , telkia s i p o j u o , n e s s u p i l n a i s m e d a u s gurkleliais p a k a r t o t i n a i l a u k u s n e s k r e n d a . T a i p p a t n u o kojeli n u b y r a i r i e d a d u l k s . J e i g u j a s p a t e k o n u o d , lizd j n e p a t e k s , n e b u s a p n u o d y t i p e r a i . V a k a r e aviliai a t s u k a m i , b i t s s u v a r o m o s avilius. K daryti su eimomis, kurios jau apsinuodijo? N e t e k u s i o m s dalies s k r a i d a n i b i i e i m o m s lizdai s u s i a u r i n a m i . tarus, k a d neta n u o d i n g i e d a d u l k i i r s k y s t o m e d a u s , k o r i u s p a t a r t i n a iimti. Vietoj j p a k e i i a m i dirbtiniai a r v a r s pasiti k o riai. N a u d i n g a avili p r i e l a k i u s n u p l a u t i . N u k e n t j u s i a s e i m a s k a s 2 - 3 dienos maitinti po 0,2-0,3 kg vidutinio tirtumo cukraus sirupu. B i t i n i n k a s , p a s t e b j s a p n u o d y t a s b i t e s , turi a p i e tai p r a n e t i s a v i v a l d y b s veterinarijos specialistui a r L B S v a l d y b a i , k a d b t s u d a r y t a k o m i s i j a n u o s t o l i a m s apskaiiuoti. Pagrindinis bii instinktas - kaupti maisto atsargas. Lankuols s i g n a l i z u o j a a p i e s u r a s t o m a i s t o altin b i i o k i a i s " . N u t r k u s g a m t o j e m e d u n e i u i , l a n k u o l s ieko p r i e i n a m altini s a v o a r arti m o k a i m y n o b i t y n e , b i t i n i n k o n a m e l y j e a r kitur, k u r j a u i a m e d a u s kvap. Daniausiai apvagiamos silpn, neturini motinli eim a r n u k l e u s bits. E n e r g i n g i a u s i a i v a g i a i r d a u g alos b i t y n e p a d a r o K a u k a z o ir Italijos b i t s . Y r a d u v a g i l i a v i m o b d a i : tylusis i r m a s i n i s a n t p l d i s . P i r m u o j u a t v e j u dalis v a g i l i , n e p a s t e b t avilio s a r g y b i n i , atsargiai sipra o " l i z d . A n t r a s i s - p a v o j i n g e s n i s . L a n k u o l s , a p n i k u s i o s silpnai

s a u g o m avil, m a s i k a i j veriasi, n u g e l i a m o t i n l , i u d o d a u g bii ir inea maisto atsargas. Apipltos bits pasimeta ir danai p a l i e k a s a v o avil, i s k r e n d a s u v a g i l m i s a r pasiskirsto p o b i t y n . A p s a u g a . L a i k y t i stiprias i r s v e i k a s b i i e i m a s . N e m e d u n e i o l a i k o t a r p i u n e d a r i n t i avili, nekilnoti n e a p s a u g o t k o r i , n e m a i t i n ti b i i d i e n . P a s t e b j u s v a g i l e s , tikslinga sitikinti, k i e n o b i t s v a g i a . S i l o m a i avilio prisisotinusias v a g i l e s staigiai apiberti m i l t a i s . J e i g u v a g i l i a u j a s a v o s v i e n o avilio, aviliai s u k e i i a m i v i e t o m i s . V a g i l i a u t i n u s t o j a m a . I dalies a p s a u g o s u s i a u r i n t o s l a k o s , vir l a k o s striai p r i d e n g t a s stiklas. e i m o j e v a g i l s p r i s l o p i n a m o s , kai a t i d e n g i a m i m e d a u s koriai, t u o m e t v a g i l s i m a s a u g o t i s a v o m e d . Jei v a g i l i a u j a s v e t i m o b i t y n o bits, s k r i a u d i a m o s e i m o s v i e t o n s t a t o m a s tuias a v i l y s , k u r i a m e ant d u g n o p a d e d a m a s indelis s u s k y s t u c u k r a u s s i r u p u , o viruje u t i e s i a m a s tinklas ar stiklas. V a g i ls, p r i s i g r u s i o s s i r u p o , s k r e n d a v i e s o n ir telkiasi k a m p u o s e . is m e t o d a s v e i k s m i n g e s n i s , kai lak d e d a m i 2 - 3 v a m z d e l i a i (buiu k a i ) , p r o k u r i u o s v a g i l s p a t e n k a l e n g v a i , o atgal n e i l e n d a . Jei v a g i ls i n o m o k a i m y n o , s u r i n k t o s v a k a r e j a m g r i n a m o s a r b a a p g y v e n d i n a m o s toli n u o b i t y n o . G e r i a u , k a d tokios p r i e m o n s n e r e i k t .

K gali bii eima


A ginkl pavartoja tik sava valia, tu upuolimui, o a tik besigindama.
I senoli padavimo, kaip darbti bitel gyvats klausim atsak

K a d a i s e g y d y t o j a s N . Joirias (1966) p a t e i k didels u k r a i n i e i b i t i n i n k g r u p s a p k l a u s o s d u o m e n i s . A t s a k y m u o s e iaikjo, k a d 7 1 , 3 % ilg laik d i r b u s i prie b i i n e s i k r e i p g y d y t o j u s . I a p k l a u s tj 6 % b i t i n i n k , p r a d j u s i dirbti b i t y n u o s e , visikai p a s v e i k o n u o reumatini negalavim. Tarp j buvo ir ilgaami bitinink. Susipa in su knygos skyriuje inomi pasaulio bitininkai" gyvenimo truk-

132

133

m e , m a t y s i m e , k a d p u s j g y v e n o ilgiau n e i 8 0 m . V i d u t i n j a m i a u s t r u k m - 89 m e t a i s . Bits l a i k o m o s g a m t o s a l u m o s prieglobstyje. O r a s v a r u s , p i l n a s d i o v i n a m i e d a d u l k i k v a p , n e s v a s a r a v i l y s tarsi i e d a d u l k i d i o v y k l a . J e i g u b i t i n i n k a s d a r a u g i n a v i e n kit d e k o r a t y v , n e k t a r i n g a r v a i s t i n g a u g a l , oras d a r l a b i a u p r a t u r t j a , tiesiog p e r s i s u n kia fitoncid, kuriuos galima pavadinti atmosferos vitaminais. Gra i a u s i p u s m e t b i t i n i n k a s turi g a l i m y b k v p u o t i a r o m a t i z u o t u ied, m e d a u s ir iedadulki oru. D a r b a s p r i e b i i , j s k r a i d y m a s , garsai, a p l i n k a , n a , i r reti gli mai ramina nervus. T o d l jautresniems monms geriausias kurortas bitynas.

M e d u s d a n i a u s i a i v a r t o j a m a s k a i p desertas arba g y d o m a s i s p r o d u k t a s . Retieji m e d a u s j u n g i n i a i , f e r m e n t a i , v i t a m i n a i a r o r g a n i n s rgtys teigiamai veikia mogaus nervus. Pavyzdiui, nervingiems, t u r i n t i e m s p a d i d i n t s k r a n d i o r g t i n g u m s i l o m a profilaktikai tris k a r t u s k a s d i e n 2 v a i . prie valg s u v a l g y t i po du v a l g o m u o s i u s a u k t u s m e d a u s . Jis i t i r p i n a m a s iltame v a n d e n y j e , p i e n e a r a r b a toje. Dalis b i t i n i n k vietoj c u k r a u s vartoja m e d j a u seniai. T u r i n tiems m a rgtingum medus itirpinamas altame vandenyje ar k i t u o s e s k y s i u o s e i r g e r i a m a s p r i e p a t valg b e n t d u m n e s i u s . K a i k a m gali b t i p r i e i n a m a s e n e n i o a k n i e s i r m e d a u s a n t p i l a s , k i n v a r t o j a m a s n u o n e a t m e n a m l a i k kaip a m i ilginanti prie mon. K a i k a s n a m u o s e a u g i n a arbatin g r y b , m g s t a rgteljus gri m. Tyrimai parod, kad saldinant grybui arbat (5% cuk

M E D U S

M A I S T A S

AR

V A I S T A S ?

r a u s + 5% m e d a u s ) , kai p u s d e d a m a m e d a u s , joje v i t a m i n o C p a d a u gja iki 7 kart. G y d y t o j a s D . D a r v i s (1988) n u r o d , k a d m e d u s p a d e d a u m i g t i . T i e m s , k u r i e n a k t s u n k i a i u m i e g a a r b a u m i g greitai p r a b u n d a , patariama po vakariens usigardiuoti auktu medaus. Seniai i n o m a m e d a u s , y p a liepinio, r e i k m p e r a l u s i e m s . S i l o m a s r e c e p t a s k o s i n t i e m s . V i e n a citrina p a v i r i n a m a 1 0 m i n . , k o l su m i n k t s o d e l . S u l t y s i s p a u d i a m o s stiklin. Vietoj citrinos tinka toks p a t k i e k i s o b u o l i acto. p y l u s d u v a l g o m u o s i u s a u k t u s glice rino, imaioma. imaioma. K o s i n t silpnai, p r i e nakt r e k o m e n d u o j a m a s arbatinis auktelis m i i n i o . Jei k o s u l y s stipresnis, d o z s gali b t i d a n i n a m o s . S i l o m a g y d o m o j i p r i e m o n n a u d i n g a t i e m s , k u r i e m s kitos n e p a d e d a . N u r o d y t a s m i i n y s n e s u k e l i a alergijos, j gali vartoti ir m a i . Prie lydant m e d u o t u s vako dangtelius n u o m e d a u s narveli, p i r m i a u s i a reikia j u o s k r a m t y t i k a i p k r a m t o m j g u m . i n o m a , v a ko n e i s p j a u t i , o surinkti. Seils tirpina a k t y v i s i a s v a k o m e d i a g a s , gerja d a n t y s , o s v a r b i a u s i a - k r a m t o m a s v a k a s su m e d u m i p r o f i laktikai v e i k i a k v p a v i m o takus. G y d y t o j a i teigia, k a d j a u n u o l i a i , iki 1 6 m e t k r a m t m e d s u koriais, praktikai n e s e r g a s l o g a a r kitais Iki stiklins v i r a u s p r i p i l a m a s k y s t o m e d a u s ,

P a t i e s o d i o m e d u s k i l m siejama su b i t s p a v a d i n i m u : bit l o t y n i k a i mel; graikikai - melissa. M e d u s sanskritikai madhu, l o t y n i k a i mel, p r a n c z i k a i - miel, graikikai - meli, slavikai - med, miod ir 1.1. T i k n e d a u g e l y j e k a l b p a v a d i n i m a s kitoks: v o k i k a i - Honig; a n glikai - honey; v e d i k a i - honning; n y d e r l a n d i k a i - boning; a r m n i k a i - megra; o totorikai - bal. K e i s t o k a , k a d lietuvikai ir latvikai m e d a u s p a v a d i n i m a s l a b a i p a n a u s t o l i m o s alies I r a n o p a v a d i n i m modu. K a i p p a t i e s m e d a u s o d i o k i l m , taip i r m e d a u s v a r t o j i m o n u r o d y m a i m u s pasiek i sen taut. D a r d i d y s i s g r a i k g y d y t o j a s H i p o k r a t a s (377 m . pr. Kr.) n u r o d , kad v y n o ir medaus m o n m s nauda didiul. Iki m s l a i k n a t r a l u s b i i m e d u s b u v o v a r t o j a m a s k a i p sal dus maistas. Juk cukrus pradtas gaminti palyginti neseniai. Kartu kaupsi padavimai ir apraymai apie m e d a u s vartojim liaudies m e dicinoje. D e t a l i a u , k a i p m e d vartoti, n u r o d o g y d y t o j a i . T a i a u n o r s kelis l i a u d i k u s p a t a r i m u s , k u r i a u t e n t i k u m a s n e a b e j o t i n a s , gali ma paminti. N e g a u s i a i 3-4 a s m e n e i m a i v i e n o s b i i e i m o s m e d a u s p r o d u k c i j o s p a k a n k a m e t a m s . Kit m e d g a l i m a realizuoti. M a t m o g u i p e r m e t u s p a k a n k a iki 2 k g m e d a u s .

134

135

virutini kvpavimo tak susirgimais. Todl pradedaniajam patar tina sigyti kelet sekcijini r m e l i k o r i n i a m m e d u i p a s i g a m i n t i . m a g a z i n o r m telpa k e t u r i o s sekcijls. I p r a d i j o s p r i p i l d o m o s d i r b t i n i k o r i , s u m o n t u o j a m o s ir d e d a m o s m a g a z i n . N e t u r i n t sekcijini r m e l i , g a l i m a n a u d o t i i r t a m s i u s k o r i u s . M s p r o t v i a i v a l g m e d s u koriais i r d u o n e l e . G a l b t i r s u p e r a i s , dl t o ilgai g y v e n d a v o su sveikais dantimis. 92 PAV. Papildomos me daus sukimo priemons: a - ukos ar peiliai (d) dangteliams alinti; b - stovelis atakiuojamam koriui prilaikyti; c - dut koriams neti b i t i n s t v o r e l s j u o s t e l , d u t p a s i d a r o universali: d a r b o , s p i e t i n i r kotuvas bitms. M e d u s i k o r i s u k a m a s vairi konstrukcij m e d s u k i a i s (93 p a v . ) . P r i e d a r b j reikia iplauti kaip ir kitas p r i e m o n e s , n a u d o t i n a s m e d u i . M e d u s ir b i t s m g s t a var. P l a u n a m a k a r t u s o d o s tirpalu ir d i o v i n a m a saulje. P a t a l p a turi b t i viesi, be paalini k v a p ir san dari, k a d j n e p a t e k t bits. Patartina l a n g o viruje m o n t u o t i b i i s u r i n k t u v . Bits stiklu lipa vir, ilenda p r o elasting ileistuvs j u o s t e l i vartelius, o sugrti negali, n e s juostels s u s i s p a u d i a . Gali m a s i r kitoks r e n g i n y s , reikia pasivalgyti p a s p a t y r u s i u s b i t i n i n k u s . M e d a u s r m a i s u r i u o j a m i p a g a l svor, k a d m e d s u k y j e p r i e prieiais p a t e k t p a n a a u s s v o rio: sukant maiau vibruoja medsukis. Rmai, atidengus ko r i u s , s t a t o m i m e d s u k taip, k a d a p a t i n r m o dalis b t n u k r e i p t a s u k i m o s i k r y p t i m i . T a i p sta ius, maiau alojamas korys, truput geriau teka medus. M e d s u k i o r a n k e n a s u k a m a ltai, k o l i a k e l i iteka d i d e s n m e d a u s dalis. P o t o r m a i i k e l i a m i , a p v e r i a m i kita p u s e i r v l s u k a m a . Dvirmiuose medsukiuose rm ikelti n e r e i k i a , jie a p s u k a m i su 93 P A V . Medsukis

M E D A U S

P A R U O I M A S

N a t r a l u s m e d u s - tai b i i s u r i n k t a s ir p e r d i r b t a s n e k t a r a s b e i l i p i u s . P a g a l k i l m b n a v i e n a r i s ( m o n o f l o r i n i s ) - b l i n d i , gri k i , l i e p ir d a u g i a r i s (poliflorinis) - s o d , p i e v , m i k . m o g u i v e r t i n g e s n i y r a d a u g i a r i a i i r y p a s p y g l i u o i lipiniai m e d s . J u o se gerokai daugiau retesni jungini. K i e k v i e n a n a t r a l a u s m e d a u s ris turi specifin k v a p t a u g a l, i kuri surinktas nektaras. M e d u s aitroko skonio. Jo spalva n u o viesiai g e l t o n o s iki t a m s i a i r u d o s - d a n i a u s i a i p r i k l a u s o n u o geleies jungini ir met. Respublikoje vyrauja gintarins spalvos medus. N a t r a l a u s b i i m e d a u s o r i e n t a c i n charakteristika: v a n d e n i n g u m a s - ne daugiau kaip 21,0%; invertuot cukr suma - ne maiau k a i p 7 9 , 0 % ; l e i d i a m a s a c h a r o z iki 7,0%; p e l e n - 0,1 g / k g ; g y v y b i n g u m o rodiklis - diastaz - ne m a e s n k a i p 5; m a s , kai v a n d e n i n g u m a s 2 0 C ir 2 0 % - 1,42. S u b r e n d u s m e d , tai y r a turint apie 2 0 % v a n d e n s , b i t s u d e n gia k o r i n a r v e l i u o s e . S k y s t a s isilaiko p e r i e m i r ilgiau. S u k t i tin k a k o r i a i , k u r i u o s e b e n t d u tredaliai n a r v e l i u d e n g t a . N e d e n g t a s m e d u s s t o v d a m a s r g s t a , n a u d o t i n a s greiiau. G e r i a u s i a sukti ilt m e d , tai y r a tik k i i m t i avili. P r i e s u k i m k o r i n a r v e l i a i a t i d e n g i a m i u k o m i s (92 p a v . a ) , peiliais a r k i t o k i a i s r a n k i a i s . A t i d e n g i a m kor reikia p a t o g i a i p a s i d t i . P a t y r biti n i n k a i t a m turi specialius stalus. P r a d e d a n i a j a m labai n e s u n k u p a s i g a m i n t i b e n t stovel (92 p a v . b ) . K o r i a m s neioti r e i k a l i n g a b e t k o k i a d u t (92 p a v . c ) . J o s o n e r e n g u s lakut, o d u g n e m o n t a v u s

136

137

k a s e t m i s . D a b a r m e d s u k i s s u k a m a s greitai, k a d itekt v i s a s m e d u s . P o t o g r i n a m a p i r m o j i korio p u s i r b a i g i a m a sukti taip p a t greitai. T i e s a , liau reikia sukti viesius, n e s e n i a i p a s i t u s k o r i u s , kad nesult. G e r i a u s i tara - stiklin. D i d e s n i e m s k i e k i a m s gali b t i n a u d o j a m i b i d o n a i , p a g a m i n t i i n i k e l i u o t o arba b a l t o s s k a r d o s a l i u m i n i o , n e s m a l i n g o m e d i o kubilliai, m o l i n s p u o d y n s , s p e c i a l s p l a s t m a s i niai indeliai. Laikyti m e d reikia sausoje, varioje vsioje p a t a l p o j e . J o j e n e g a l i b t i p a a l i n i ( b e n z i n o , ibalo) k v a p , n e s m e d u s labai sugeria kvapus ir garus. M e d u s p r o k o t u v teka p a s t a t y t i n d . G e r i a u s i a i k a r t o p r o m e d s u k i o i a u p leisti t i n d , k u r i a m e n u m a t o m a m e d laikyti. P o 1 - 2 d i e n p a v i r i ikyla s m u l k s v a k y n l i a i , k u r i e n u g r i e b i a m i ir kramtomi. M e d u s sandariai udaromas. S u s i k r i s t a l i z a v u s i s u k t m e d l e n g v i a u laikyti i r t r a n s p o r t u o t i . T o d l k r i s t a l i z a v i m a s i s - n o r m a l u s ir p a g e i d a u t i n a s r e i k i n y s . m a u s i n d e l i u s m e d u s f a s u o j a m a s , kol skystas. J u o d a u g i a u m e d u j e g l i u k o z s , t u o g r e i i a u jis kristalizuojasi. Kristalizacijos greitis p r i k l a u s o n u o to, k i e k y r a p i r m i n i kristal - k u o j d a u g i a u , t u o grei i a u kristalizuojasi. I s u k t o m e d a u s k r i s t a l i z a v i m s i greitina gerai sutrintas senas (susicukravs) medus - dedama po gram kilogramui i s u k t o m e d a u s . djus kristal, m e d u s gerai p e r m a i o m a s . V i e n t i s a kristalizacija r o d o , k a d m e d u s g e r a s , s u b r e n d s . S u s i k r i s t a l i z a v s , gerai u d a r y t a s m e d u s k o k y b s n e p r a r a n d a daugel met.

g o n u o a p l i n k i n i o m i k r o o r g a n i z m p o v e i k i o ; 4 ) pritvirtina k o r i kratus; 5) pikio balzamu padengia naujus kori narveli pavirius (dezinfekuoja). C h e m i k a i b i i p i k i s - s u d t i n g a m e d i a g a . T u r i iki 3 0 % v a k panai jungini. I aktyvij mediag yra flavonid, aromatini rgi, vitamin. J a m e b n a iedadulki bei kitoki mechanini p r i e m a i . P i k i o m a s - 1 , 1 2 - 1 , 3 6 . L y d o s i 8 0 - 1 0 4 C . G e r a i tirpsta ar m u o s e , spirite. P a t i v e r t i n g i a u s i a p i k i o s a v y b - kai k u r i jo j u n g i n i b i o l o g i n i s a k t y v u m a s (inhibitacija) ir a n t i m i k r o b i n i s p o v e i k i s . D l to pikis ir r e n k a m a s . i u o m e t u b i t e s laikant v a r i u o s e aviliuose, j p i k i a v i m a s l y g i r n e r e i k a l i n g a s , b e to, p i k i s k l i u d o dirbti: sutvirtina r m e l i u s , g a d i n a v a k o k o k y b i r kt. T o d l jis gali b t i r e n k a m a s , n e s i s m u l k i plyeli neiimamas. B i i p i k i o g a v y b a . N a u d o j a m i d u p i k i o r i n k i m o b d a i : tiesiogi nis ir netiesioginis. Netiesioginiu b d u pikis surenkamas valant r m u s , avilius a r j l a k a s , l i z d o s k i r t u k u s . i u o b d u i stiprios b i i e i m o s p e r s e z o n s u r e n k a m a 5 0 - 8 0 g p i k i o . Tiesiogiai r e n k a n t b i i p i k , p a n a u d o j a m a s b i i instinktas p i k i u utaisyti avilyje a t s i r a d u sius p l y e l i u s . Pikiui rinkti t i n k a m i a u s i 2 - 3 m m p l o i o , 4 m m gylio plyeliai, kitaip b l o g j a p i k i o k o k y b (jame d a u g j a v a k o ) . R e n k a m a keli konstrukcij rinktuvmis. Paprasiausia, kuomet tarprmiuose n a u d o j a m u o s e s k i r t u k u o s e i p j a u n a m i plyeliai a r b a jie p a g a m i n a m i 12 x 8 mm storio (94 p a v . ) . S u d j u s v a s a r a i p l o n e s n i a i s o n a i s , atsi r a n d a r e i k i a m i p l y e l i a i u p i k i a v i m u i . Retkariais n u v a l a n t skirtu kus, surenkama kokybiko pikio. Naudojami ir kitoki konstrukcij l i z d o utiesalai, g r o t e l s , tai p a d i d i n a p i k i o ieig i e i m o s iki 2 0 0 - 5 0 0 g.

BII BITMS

PIKIS

NE

TIK

R E I K A L I N G A S

B i i p i k i s (propolis) - tai l o t y n i k o ir g r a i k i k o o d i d a r i n y s (pro-pikis, polis - tvirtov). Bits jo a l i a v ( d e r v a s ) s u r e n k a n u o b e r , t u o p i r k i t a u g a l p u m p u r b e i j a u n gleli. P e r d i r b t o m i s dervomis: 1) karto klimato slygomis nakiai upikiuoja landas, ap s i s a u g o n u o n a k t i n i k e n k j ; 2 ) altesnse v i e t o v s e i e m a i r e g u liuoja l a k o s a n g ; 3 ) u l i p i n a visus s a v o b u v e i n s p l y e l i u s , a p s i s a u -

138

I s u r i n k t o p i k i o i v a l o m o s m e c h a n i n s p r i e m a i o s : m e d i o at plails, b i i k n o dalys, m u m i j o s ir kt. Pik plauti n e r e k o m e n d u o tina. J e i g u labai a p d u l k j s , i p l a u n a m a s k a m b a r i o t e m p e r a t r o s v a n deniu i r t u o j a u p a t vjyje i d i o v i n a m a s . Plaunant jokiu b d u n e l a i k y t i ilgai v a n d e n y j e , n e s gali itirpti dalis a k t y v i j j u n g i n i , pasikeisti s p a l v a ir a r o m a t a s . Ivalytas pikis d e d a m a s varius p o l i e tileno m a i e l i u s ir sausai l a i k o m a s . N o r i n t pik realizuoti, reikia susi p a i n t i (supirktuvse) s u standartiniais k o k y b s r e i k a l a v i m a i s . S a v i e m s p o r e i k i a m s p a t a r t i n a p a s i g a m i n t i spiritinio b i i p i k i o t i r p a l o ( p r o p o l i z a t o i o r i n i a m n a u d o j i m u i ) . 100 g etilo spirito itirpi n a m a 3 0 g s u s m u l k i n t o (tinka k a v o s m a l n l i s ) p i k i o . T i r p a l a s kelis k a r t u s stipriai s u p l a k a m a s i r p o 5 - 7 d i e n viruje n u s i s t o v i s k a i d r u s s p a l v o t a s p r o p o l i z a t a s . J n u p y l u s atskir b u t e l i u k , t u r i m a 1 4 - 1 7 % s t i p r u m o tirpalo. N a u d o t i n a s sunkiai g y j a n i o m s a i z d o m s d e z i n f e k u o t i , o g y d y t o j u i l e i d u s (jeigu reikia), su c u k r u m i g a l i m a ir gerti.

arbatin auktel (jeigu nealergiki). Gydantis suaugusiems s k i r i a m a iki 30 g, v a i k a m s - 15 g p e r dien. i e d a d u l k s g e r i a m o s p r i e valg a r b a p o j o s u ilta ar bata. Saviems poreikiams pakanka vienos eimos kiekio. Jos renkam o s vairi k o n s t r u k c i j i e d a dulki rinktuvmis. iedadulki rinktuv sudaryta i skyltos ( 5 m m s k e r s m e n s s k y l i ) p l o k t e l s (95 p a v . ) , s t a l i u k o i e d a d u l k m s s u b y r t i (2), r m e l i o s u stogeliu ( 3 i r 4 ) . D u t s g a l u o s e y r a di d e s n i o s k e r s m e n s a n g e l s (5) t r a n a m s ilsti. S t a l i u k a s u d e n g t a s tinkleliu, p r o k u r b i t s n e p r a l e n d a , b e t m u o l a t s u b y r a n u o k o j e l i nubraukti neulliai. I bii atimama apie 1 5 % iedadulki. R i n k t u v p r i e avilio p r i e k i n s s i e n o s , prieais lak, p r i t a i s o m a j a u a p i e g e g u s v i d u r y j e i r gali b t i l a i k o m a iki r u g p j i o v i d u r i o . S u rinktos iedadulks kasdien vakare i staliuko ipilamos ir diovi n a m o s a k t y v i j a ventiliacija n e a u k t e s n j e k a i p 4 0 C v i e n dvi p a r a s iki 8 - 1 0 % d r g n u m o , k u o m e t n o r i m a laikyti s a u s a s . iedadulkes galima pastoviai konservuoti su cukraus pudra arba s k y s t u m e d u m i . I m a m a v i e n a dalis i e d a d u l k i ( n e d i o v i n t ) i r s u m a i o m a s u kita d a l i m i m e d a u s a r c u k r a u s p u d r o s . M i i n y s perlei d i a m a s p e r m s m a l i r u d a r o m a s stiklainiuose. V e r t a d m e s i o b i t i n i n k o K . L e l e i a u s (1991) k o n s t r u k c i j o s i e d a d u l k i r i n k t u v . J o s p r i e k y j e y r a stiklas, o u jo - l o v e l i u o s e i e d a d u l k s . Jei s a u l t a , i e d a d u l k s stipriai a p d i o v i n a m o s i r n e r e i k i a kasdien j iiminti, geru oru iimamos kas 5 - 7 dienos. i n o m a , pri klauso nuo j gausumo. K o r i o akelje v i d u t i n i k a i telpa 1 8 i e d a d u l k i n e u l l i ( k a m u o lli). N e r e n k a n t i e d a d u l k i , i k i e k v i e n o s e i m o s g a l i m a gauti 1-2 kg bii duonels. I sen kori ji atskiriama paprastai: paildy t u p e i l i u , skirtu k o r i a m s atakiuoti, p a t r u m p i n a m i k o r i n a r v e l i a i iki d u o n e l s , o m e d a u s a t i d e n g i m o u k o m i s d u o n e l s gaballiai atpalai d u o j a m i n u o k o r i o v i d i n s sienels. A t p a l a i d u o t a m a s p a t r i n a m a , 95 PAV. iedadulki rinktuv

2-6

K I L O G R A M A I

I E D A D U L K I

V e r t i n g a s b i i p r o d u k t a s - d u o n e l . Tai a u g a l m i k r o k o n s e r v " r a u g i n y s (silosas). J o s aliava - e n t o m o f i l i n i a u g a l i e d a d u l k s , k u r i o s v a r t o j a m o s p e r a m s maitinti, j o m i s m a i t i n a s i i r j a u n o s b i ts. T a i b e n i t r a t a l i a v a , turinti d a u g b a l t y m , a u g a l i n i r i e b a l , v i t a m i n i r k i t b i o l o g i k a i a k t y v i j u n g i n i . 1960 m . p l a i a u p r a d ta vartoti ir m e d i c i n o j e , kai sitikinta, k a d i e d a d u l k s gali r e g u l i u o t i a r n y n o funkcijas. i a n d i e n i e d a d u l k s v a r t o j a m o s n e v i e n tik k a i p k a l o r i n g o m a i s t o p r i e d a s , b e t i r profilaktikai b e i g y d y m u i (K. K a d z i a u s k i e n , 1 9 9 0 ) . G a l i m a s i e d a d u l k i p o v e i k i s . J o s e esantis kalis g e r i n a irdies i r k r a u j a g y s l i s i s t e m o s veikl. B i o l o g i k a i a k t y v s f l a v o n i d a i m a i n a c h o l e s t e r o l i o kiek b e i pleia k r a u j a g y s l e s . i e d a d u l k s p a d e d a g r inti o r g a n i z m o j g a s p o infekcini s u s i r g i m , todl n a u d o j a m o s r e abilitacijai. A t s t a t o p s i c h i n e s j g a s , potencij i r kt. D a u g i a u g u d r y b i i n o m e d i c i n o s d a r b u o t o j a i , j u o s ir reikia kreiptis. Profilaktikos t i k s l a m s p a t a r i a m a v i e n d u m n e s i u s vartoti: s u a u g u s i e m s - po v a l g o m j a u k t p e r dien, v a i k a m s ( a u g e s n i e m s ) - po

140

141

v a k y n a i p a a l i n a m i sijojant ( p u i a n t ) , o d i d e s n i gaballiai tiesiog i r e n k a m i . A p d i o v i n t u s d u o n e l s gaballius g a l i m a laikyti polietile no maieliuose arba konservuoti su m e d u m i . Norint parduoti, sup i r k t u v j e s u i n o m i techniniai r e i k a l a v i m a i .

dini aprpinimas krauju: paalinami smulkij kraujagysli spaz m a i (todl d a n i a u s i a i vartotinas k o s m e t i k o j e ) . T a i a u b i i pienelis v a r t o t i n a s tik g y d y t o j u i leidus. P a p r a s i a u s i a s ir nereikalaujantis specialaus p a s i r u o i m o pienelio g a v y b o s b d a s - b e s i r u o i a n i spiesti e i m p a n a u d o j i m a s . I jos (laikinai) p a a l i n a m a m o t i n l , i l a u o m i spietiminiai narveliai, i k u ri i r e n k a m a s pienelis. P o trij p a r eimoje atsiras gelbjimosi m o tinli narveliai. I j i i m a m a s pienelis. D a r p o trij p a r d a r b a s p a k a r t o j a m a s , n e s d a r g a l i m i narveliai i v y r e s n i lervui (bet pienelis b l o g e s n s k o k y b s ) . P o t o m o t i n l eimai g r i n a m a arba k e i i a m a n a u j a , n e s e i m a prie tai j a u ruosi spiesti. i n o m a , s p i e t i m i n n u o taik g a l i m a s u d a r y t i dirbtinai. J e i g u p a k e i s i m e n e v a i s i n g a m o t i n l e , p a s i b a i g u s d e n g t i e m s p e r a m s , e i m tikslinga apdoroti n u o erki. S u r i n k t a s v i e i a s pienelis m a i o m a s su s k y s t u m e d u m i : 1 dalis p i e n e l i o i m a i o m a 1 0 d a l i m e d a u s . M i i n y s gerai u d e n g i a m a s i r l a i k o m a s v s i o j e p a t a l p o j e iki i e m o s . G r y n a s p i e n e l i s l a i k o m a s m a u o s e stiklo i n d e l i u o s e ( 5 - 1 5 g ) al dytuve - 5C temperatroje. I 5 - 6 m o t i n l i akeli g a l i m a surinkti v i d u t i n i k a i 1 g p i e n e l i o . K a i k a s i m o t i n l i akeli p a a l i n l e r v u t e s , j a s s u p i e n e l i u l a i k o al d y t u v e i r g r e i i a u n a u d o j a . F a r m a k o l o g i j o j e j a u kuris laikas g a m i n a m i b i i p i e n e l i o p r e p a r a t a i (apilakas i r k t ) .

B R A N G I A U S I

P R O D U K T A I

T a i b i i n u o d a i i r b i i m o t i n l m s skirtas p i e n e l i s . B e n e s e n i a u s i a i liaudies m e d i c i n o j e i n o m i ir v a r t o j a m i bii nuo dai tiesiog glus bitei. i a n d i e n i n m e d i c i n a p a t v i r t i n o , k a d n u o d terapins dozs didina kraujagysli ir m e m b r a n pralaidum, mai na kraujospd, gerina mediag apykait ir teigiamai veikia kai ku ri l i a u k funkcijas (V. R u k s , 1 9 8 2 ) . Tiesa, t e i g i a m a s p o v e i k i s tik n e alergikiems pacientams. Mgjui prieinamiausias n u o d gavybos bdas - paios bits: pa g a u t a b i t p r i v e r i a m a gelti r e i k i a m k n o dal. i u o b d u n u o d a i g a u n a m i p i g i a u s i a i , v i s a d a viei i r b e t k u r i u o m e t laiku. D i d e s n i a m n u o d kiekiui reikalingas d i d e s n i s b i t y n a s , n e s i ei m o s per sezon surenkama apie 2 g nuod, o specializuotuose bity n u o s e - p r o d u k c i j o s kelis k a r t u s d a u g i a u . Be to, n a u d o t i n a s u d t i n ga elektrin technika, Bii pienelis didesnis saugumas ir j garantuojanios natralus koncentruotas baltyminis priemons. Tai bitinink profesional darbas. vertingas maistas. Tai baltos spalvos su perlamutriniu atspalviu drebui m a s. P i e n e l i s - specifinio k v a p o ir aitrokai r g t e l j u s i o s k o n i o . V i d u tinikai turi 1 8 % c u k r , 1 , 5 - 3 , 0 % riebal. J a m e r a n d a m a v i s B g r u p s ir kit vitamin, pantotenins ir folins rgi bei kit b i o l o g i k a i a k t y v i j u n g i n i . P a g r i n d i n p i e n e l i o paskirtis - m a i s t a s j a u n o m s l e r v u t m s . m o n s vartoja m e d i c i n o j e . M a i s t o r a c i o n u i p a p i l d y t i r e k o m e n d u o j a m a vartoti 1 5 - 3 0 d i e n , ypa pavasarjant, suaugusiems: 5 0 - 2 0 0 mg, vaikams - 1 0 - 5 0 m g per d i e n . Pienelis greiiausiai p a s i s a v i n a m a s i r v e i k s m i n g i a u s i a s , k a i l a i k o m a s p o lieuviu. Mokslininkai ir gydytojai nustat, kad bii pienelis teigiamai veikia pagyvenusi moni organizm, nes pagerja jungiamj au-

inomi pasaulio bitininkai


Vieni ilieka nuotraukoj ant stalo, Kitus irdis kartoja itisus metus...
I. Endrijaitis
*.

Bitininkyst - viena siauriausi pagalbini ems kio ak. N e d a u g joje t y r i m o stoi, institut. T o d l v i e n o j e vietoje k a s n o r s atras t a a r p a t o b u l i n t a iplinta, k a r t u t a m p a i n o m i i r autoriai. B i t i n i n k a i turi p a g r i n d i n i b i t i n i n k a v i m o d s n i a t r a d i m , avili a r b i t i n i n k a

142

is

v i m o priemoni konstruktori ir net Nobelio premijos laureat. Kas i n o m a v i e n o j e vietoje, v i e n o j e valstybje, n e g a l i b t i u d a r a , turi p a sklisti ir kitur. i a m e skyrelyje b a n d o m a glaustai aprayti dal i n o m bitinin k y s t s specialist, k u r i v a r d a i d a n a i r a n d a m i b i t i n i n k y s t s litera troje. J. Svamerdamas (1637-1680). Olandas. Baigs medicinos mokslus Amsterdame, susidomjo vabzdiais. Irado mikroskopo pirmtak, tai l e i d o giliau p a v e l g t i o r g a n i n pasaul. i n o m a s k a i p p i r m a s i s b i i a n a t o m a s , G a m t o s b i b l i j o s " a u t o r i u s . Pats turjo didel b i t y n . J a u t u o l a i k u b i t e s d a u g i n o dirbtiniais spieiais. A. Jana (1734-1773). Slovakas. N u o ankstyvos jaunysts p a m g o a l i A l p i g a m t ir b i t e s . P r a d i o j e sigijo 10 b i i e i m ir laik b i tidje, k u r i o j e b u v o j o p a t i e s piet p i e i n i i r kolekcija. 3 2 m e t sto jo Vienos m e n o mokykl, bet b u v o dar beratis. Su dideliu atkaklu m u i m o k o v o k i e i k a l b . P i e i r k a r t u b i t i n i n k a v o , stebjo b i i g y v e n i m . I m p e r a t o r e i M a r i j a i Teresei s u s i d o m j u s b i t m i s , j o s d v a re 1769 m. buvo atidaryta (pasaulyje) mokykla bitininkams. Jis A. Jana pakvieiamas pir pirmj pastebjo muoju bitininkysts mokytoju. vienas

l a i k u aviliai b u v o k e l m i n i a i . D i r b d a m a s avilius i r b i t i n i n k a u d a m a s , d a u g stebjo. Pagaliau 1814 m. sukonstravo triaukt iardomais rmais avil. 1827 m . atidar d v i m e t m o k y k l b i t i n i n k a m s . S u k r tuo m e t u d i d i a u s i b i t y n , k u r i a m e b u v o 2 8 0 0 e i m . Bitynlius (po 2 5 avi lius k i e k v i e n a m e ) laik k a s 6 - 8 k m v i e n n u o kito. Jis i r a d o bitin tvorel. A . B e r l e p a s ( 1 8 1 5 - 1 8 7 7 ) . G i m Vokietijoje, T i u r i n e . B i t i n i n k a u t i p r a d j o n u o 7 m e t , kai g a v o d o v a n b i i e i m . V l i a u b i t e s laik i a u d i n i u o s e a v i l i u o s e , o 1 8 5 3 m. i r a d o r m . V a l d d v a r ir b u v o p r a m i n t a s bii baronu". S t u d i j a v o filosofij, teologij, teis. P a g a m i n o t r i a u k i u s avilius s u v i e n a stikline sienele, k u r i e labai tiko bitidms. D a u g ra apie bites ir b u v o Dzierono oponentas daugeliu bi tininkysts klausim. J . M e r i n g a s ( 1 8 1 6 - 1 8 7 8 ) . G i m Vokietijoje netoli F r a n k e n t a l i o , k u r i a m e v l i a u i r g y v e n o . M o k y d a m a s i s d o m j o s i vairiais a t r a d i m a i s . I m o k o staliaus a m a t o , d i r b o p a d j j u vairiose s t a t y b o s e i r t a p o sa v d i r b t u v i e i m i n i n k u . B e s i d o m d a m a s b i t i n i n k y s t e , 1857 m. su konstravo form dirbtiniams koriams gaminti. Vieluts atsirado vliau. U tai g a v o v a r d i r teis m o k y t i b i t i n i n k y s t s . H . G r u k a ( 1 8 1 9 - 1 8 8 8 ) . e k a s . G i m Austrijoje, V i e n o j e . T a r n a u d a m a s k a d r i n j e a r m i j o j e , sigijo b i t y n . e n e v o j e b i t y n iplt iki 300 e i m . V l i a u tyrinjo bites. V a s a r o m i s i r i e m o m i s s v r d u avi lius n o r d a m a s n u s t a t y t i m a i s t o k a u p i m i r j o s u v a r t o j i m . B e n e pir m a s i s d o m j o s i , a r g a l i m a apsklinti b i i m o t i n l e s , j a s a t i d u o t i ei m o m s p a n a u d o j a n t k v a p i a s m e d i a g a s i r kt. 1 8 6 5 m . p a s i l m e d a u s i m i m o i k o r i i c e n t r i n s j g o s p r i n c i p u m e t o d . Ijs a t s a r g , konstravo medsukius, kai k u r i k o n s t r u k c i j o s m a a i k u o skiriasi n u o iandienini moderni medsuki. L . L a n g s t r o t a s ( 1 8 1 0 - 1 8 9 5 ) . G i m Filadelfijoje ( J A V ) . B a i g s k o l e d, dst matematik. Por met pastoriavo, direktoriavo mergai i g i m n a z i j o j e . Iki 1837 m . d o m j o s i s k r u z d l m i s . P a s g e r u s biti ninkus susipains su bii gyvenimo gudrybmis, ir pats tapo b i t i n i n k u . 1851 m. pastebjo pastovum tarp kori (8 + 2 mm). Ileido k n y g Bits i r a v i l i a i " . D o m j o s i Italijos b i t m i s i r j a s g a b e n o A m e rikon. S u k o n s t r a v o avil su i k e l i a m a i s r m a i s (44,8 x 23,2 c m ) , k u r i s

g r t a n i o s i p o r a v i m o s i m o t i n l s leif. Bites d a u g i n o dirbtiniais spieiais. D a u g ra i r skait p a s k a i t a s . sigijo v e i o j a m b i t i d . P a g e r i n o k a r n i k o s b i i p o p u l i a c i j i r kt. J a m staigiai m i r u s , m o k y k l a b u vo p e r k e l t a kit viet, o v l i a u u d a r y t a . P i r m o j o b i t i n i n k y s t s m o k y t o j o d a r b a i i r m i n t y s iblso. F . H u b e r i s ( 1 7 5 0 - 1 8 3 1 ) . veicaras. G i m e n e v o j e . N u o p a t m a e n s d o m j o s i g a m t a , k o l e k c i o n a v o v a b z d i u s . 2 0 - m e t i s visikai a p a ko ir bitininkavo bei kr aklas. J a m bites stebti p a d j o B u r n e n a s . K a i p g a m t i n i n k a s p a t v i r t i n o d a u g e l abejoni b i i g y v e n i m e . N u s t a t , k a d b i t s uosls o r g a n a i yra jos antenose. B a n d sklinti b i i m o t i n les, a p r a k o r i s i u v i m ir kt. Sukonstravo (1789) 12 rm knygin (ste bjimui) avil. T o d l jis l a i k o m a s v i e n u i r m i n i avili p r a d i n i n k u . P. Prokopoviius (1775-1850). Gim Ukrainoje, Baturine. Baigs K i j e v o d v a s i n s e m i n a r i j , t a r n a v o armijoje. G r s s a v o j a u n e s n i o j o b r o l i o b i t y n e s u s i d o m j o b i t m i s . 1799 m . sigijo 0,3 h a e m s s k l y p e l, i s i k a s e m i n i r p e r i e m s u s t a l i u m i p r i s i g a m i n o avili. T u o

144

145

p a p l i t o p a s a u l y j e k a i p daugiaauktis avilys, o a u t o r i u s - d a u g i a a u k io avilio iradjas. B u v o p r a m i n t a s A m e r i k o s b i t i n i n k t v u " . . Dadanas (1817-1902). G i m Pranczijoje, gyveno JAV. I ma e n s d o m j o s i e m s k i u . D e i m t m e t i s g a v o d o v a n i a u d i n avil su b i t m i s . 1 8 6 3 m. p e r s i k l A m e r i k , i m o k o a n g l kalb. P a g a m i n s i r p a r d a v s 3 2 avilius, sigijo Italijos b i i m o t i n l i . D a u g ra vairiais b i t i n i n k y s t s k l a u s i m a i s . k r f i r m dirbtini k o r i ir bitin i n k a v i m o r e i k m e n g a m y b a i . P a t o b u l i n o L a n g s t r o t o avil. J o s n u s steig u r n a l A m e r i c a n B e e J o u r n a l " . . D a d a n a s patobulino Kvimbio konstrukcijos avil su 4 7 0 x 2 8 6 mm r m a i s . Jis teig, k a d b i i m o t i n l e i , galiniai p a d t i iki 3 0 0 0 k i a u i n l i p e r p a r , k a s d i e n reikia 1600 t i n k a m n a r v e l i . V l i a u veica r a s B e r t r a n a s D a d a n o avil p a t o b u l i n o , p r i t a i k 435 x 300 mm Blato r m u s . T a i p iki i d i e n tebra Dadano-Blato aviliai, k u r i u o s m e s p r a k t i k a i v a d i n a m e D a d a n o , a r b a standartiniais, aviliais. J. Dzieronas (1811-1906). Lenkas. G i m Lovkovicuose. Baigs V r o c l a v o universitet, d i r b o d v a s i n d a r b i r b i t i n i n k a v o , n e s j a s m g o n u o p a t m a e n s . J o tvas taip p a t turjo b i t y n . B i t i n i n k a u d a m a s p a s t e b j o n a u j d a l y k . P i r m a s i s i j atskleid partenogenezs reik m, t r a n a t s i r a d i m ir kt. 1859 m. m e t a p a s t o r i a u s d a r b ir i m a r a y ti a p i e b i t i n i n k y s t . Jis p i r m a s i s p a s i l g a l i m motinli poravimosi kontrol pagal laik. S u k o n s t r a v o d v i e i m avil. P a t i k s l i n o d a u g e l ki t k l a u s i m . M i u n c h e n e b u v o irinktas g a r b s d a k t a r u . B i t i n i n k a m s i n o m a s jo p o s a k i s : T i k tiesa - v i s u r ir v i s a d a " . M. Girdvainis (1841-1918). Bitininkysts ir uvininkysts specia listas. G a m t o s m o k s l u s i r a g r o n o m i j 1 8 6 5 - 1 8 7 4 m . s t u d i j a v o L e n k i j o j e . 1 8 7 4 - 1 8 7 5 m . s p e c i a l i z a v o s i S o r b o n o s universitete, Vokietijoje, A n g l i j o j e , L i u k s e m b u r g e . 1875 m . l e n k i r p r a n c z k a l b o m i s P a r y iuje i s p a u s d i n o s a v o studij Bits a n a t o m i j a " , iliustruot g a u s i o m i s j o p a t i e s p i e t o m i s iliustracijomis, k u r i d e d i k a v o L e n k i j o s biti n i n k y s t s tvui J a n u i D z i e r o n u i . Pirmieji M . G i r d v a i n i o d a r b a i a p i e b i t e s i r b i t i n i n k y s t b u v o i s p a u s d i n t i 1872 m . P o z n a n j e i r a b i k o v e (apie b i i k n o s a n d a r , avilius, b i t i n i n k a v i m o r a n k i u s ) . Bits a n a t o m i j a " p a k a r t o t i n a i ileista 1987 m. V a r u v o j e . M. G i r d v a i n i s p i r m a s i s L i e t u v o j e i dirbtinai a p v a i s i n t ikr i a u g i n o seliavas.

A. Titovas (1873-1942). Rusas. Baigs ems kio mokykl, dirbo b i t i n i n k y s t s i n s t r u k t o r i u m i . 1902-aisiais e e r i e m s m e t a m s i v y k o J A V A . R u t o f i r m o n . G r s Kijeve o r g a n i z a v o u r n a l P e l o v o d n y j m i r " . N u o 1921 m . - I z m a i l o v o ( P a m a s k v y j e ) b i t i n i n k y s t s b a n d y m stoties d i r e k t o r i u s . J o iniciatyva p r a d e d a eiti d a u g i a u b i t i n i n k y s t s laikrai: P e l o v o d n o j e d e l o " , P e l o v o d - p r a k t i k " . T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e o r g a n i z u o j a s t a m b b i t i n i n k y s t s trest s u 3 6 tkst. b i i e i m . L i e t u v o j e b i t i n i n k a m s i n o m a s k a i p Titovo izoliacinio narvelio bii motinlms autorius. A. Gubinas (1898-1956). Rusas. Baigs Maskvos A , dirbo M a s k v o s b i t i n i n k y s t s b a n d y m stotyje, k u r i p a t s 1922 m . i r k r . N u o 1945 m. b u v o A Bitininkysts katedros vedjas. Tyr bii i e m o j i m , lipin m e d , n u s t a t spirito t i n k a m u m v e r t i n a n t lipi m e d u j e ir kt. P a t e i k bii dresavimo metodik. P a r a p e r 2 0 0 p a v a d i n i m s t r a i p s n i i r k n y g . J o t v a s taip p a t b u v o p r o f e s o r i u s i r biti ninkavo, o Aleksandro snus Vadimas - ilgametis T A Bitininkys ts k a t e d r o s v e d j a s . A p i m o n d i a " organizacijos v i c e p r e z i d e n t a s . T a i itisa b i t i n i n k m o k s l i n i n k dinastija. E . C a n d e r i s ( 1 8 7 3 - 1 9 5 7 ) . V o k i e t i s . B a i g s E r l e n g e n e universitet, kur laik d i r b o u o s t u o s e k a i p i n s p e k t o r i u s b i o l o g a s . S u s i l p n j u s k l a u s a i , g r o E r l e n g e n o universitet. P r a d j o tyrinti b i t e s ir a p i e j a s rayti. T a p o b i i t y r i m stoties v a d o v u . 1909 m. p i r m a s i s nusta t nozematozs suklj ( N o s e m a a p i s Z . ) . T y r i n j o v i s u s b i t i n i n k y s t s k l a u s i m u s i r p a r a a p i e 5 4 0 p a v a d i n i m k n y g b e i s t r a i p s n i . Prof. E. C a n d e r i s s a v o laboratorij iplt iki Bavarijos b i t i n i n k y s t s insti tuto. M u m s inomas kaip bii biologas. J . K r i i n a s ( 1 8 8 8 - 1 9 7 3 ) . Lietuvis. A u g o M a r i j a m p o l s r . S t e b u liki kaime. ronomins Moksi Liudvinave ir Marijampols Lietuvos valstietijai pradininku. Ilg gimnazijoje. ra vai 1 9 1 3 m. P e t e r b u r g e gijo m o k s l i n i o a g r o n o m o kvalifikacij ir t a p o agliteratros laik riomis temomis, rpimomis kaimui. Vliau specializavosi: bitinin k y s t t a p o n e tik h o b i , b e t i r v i e n a i p a g r i n d i n i s p e c i a l y b i . A s m e n i k a i s a v o k y j e (18 h a ) p r i i r j o a p i e 10 b i i e i m , o 1 9 2 8 m. prie LA kr mokomj bityn ir j a m d a u g e l m e t v a d o v a vo. Pirmj pasaulin kar profesorius praleido Peterburge, o Antr-

146

147

j - Rusijos gilumoje bei Maskvoje. Rektoriavo L A . V a d o v a v o S j u n g i n e i M A B i t i n i n k y s t s sekcijai ( 1 9 4 8 - 1 9 5 6 ) , d i r b o K a u n o r . R o k k y j e p i r m i n i n k u . P e r s a v o g y v e n i m p a r a i r ileido p e r 1 0 0 0 p a v a d i n i m k n y g ir s t r a i p s n i , i j - d a u g i a u k a i p 3 0 0 b i t i n i n k y s ts t e m a t i k a . V a d o v a v o 3 0 disertant. D i d i a u s i a s n u o p e l n a s L i e t u v o s b i t i n i n k a m s b u v o Dadano avilio patobulinimas ir pritaikymas ms slygomis. Pareng vadovl Biti ninkyst". Vis gyvenim profesorius J. Kriinas nuoirdiai pad jo bitininkams disertantams ir darbuotojams, nuolat patarinjo agronominiais klausimais. V. Alpatovas (1898-1979). Rusas. y m u s biologas, bii sistemin tojas, u s i e n i o k a l b i n o v a s . P a r a d a u g l e i d i n i a p i e b i t i n i n k y s t . Pirmasis pastebjo bii kitim nuo vietovs. Rekomendavo j bonitavimo metodik. 1948 m. ileido k n y g P o r o d y m e d o n o d n o j p i o l y " . Iai kino bii mityb, bii kaukaziei galimyb apdulkinti raudonj d o b i l i e d u s i r kt. 1 9 6 5 m . irinktas A p i m o n d i a " g a r b s n a r i u . K. Frias ( 1 8 8 6 - 1 9 8 2 ) . Austras. Studijavo V i e n o s ir M i u n c h e n o uni versitetuose m e d i c i n bei biologij. 1911 m. tapo M i u n c h e n o zoologi jos asistentu. I p r a d i tyr u v reakcij vies, vliau s u s i d o m j o b i i p a s a u l i u . Iaikino bii matomas spalvas, o 1920 m. ileido k n y g Bii k a l b a " . 1923 m . j a u b d a m a s profesoriumi, t a m p a M i u n c h e n o zoologijos instituto direktoriumi, o 1973-aisiais j a m s u t e i k i a m a Nobelio premija u etiologijos m o k s l - susikalbjim su b i t m i s " . G. Avetisjanas (1905-1984). Armnas. Gim Aleksandropolyje. Tbilisyje b a i g a g r o n o m i j , o 1929 m. - M a s k v o s T A Z o o t e c h n i j o s f a k u l t e t . 1 9 3 1 - 1 9 3 5 m . v a d o v a v o S j u n g i n i o g y v u l i n i n k y s t s insti tuto B i i g e n e t i n e i laboratorijai. A p g y n d a k t a r i n disertacij g e n e tikos t e m a . P o A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o , grs i k a r i u o m e n s , d i r b o urnalo Pelovodstvo" vyr. redaktoriumi, po to - T A Bitininkys ts k a t e d r o s v e d j u . P r o f e s o r i a u d a m a s p a r u o a p i e 3 0 d i s e r t a n t , p a r a p e r 2 0 0 p a v a d i n i m k n y g i r straipsni. A k t y v i a i d a l y v a v o p e d a g o g i n i a m e g a m t o s a u g o s d a r b e , tarptautinje b i t i n i n k v e i k l o j e , Apimondia" garbs narys. loms autorius. L i e t u v o j e labiausiai i n o m a s k a i p bitinin kysts vadovli auktosioms ir specialiosioms ems kio mokyk

A. Mauricio (1900-1993). Gim Ukrainoje, gyveno Liebefelde (veicarija) i r d i r b o k a i p b o t a n i k e , e n t o m o l o g e bei b i o l o g . B e n d r a v o s u p r o f . O . M o r g e n t a l e r i u . T a p o m e d a u s i n o v e . 1 9 6 5 m . ijusi p e n sij, d a u g r a , p a s k e l b p e r 150 p u b l i k a c i j , i k u r i p a m i n t i n o s : A p i e lipin m e d " ( 1 9 6 5 ) ; M e d i n g i e j i a u g a l a i " ( 1 9 7 4 ) ; M e d u s " , M e d a u s i e d a d u l k i a n a l i z " , A p i e b i i a p n u o d i j i m u s " i r kt. Ilga met A p i m o n d i a " kongres bei simpozium dalyv ir praneja. Brolis A d o m a s (K. Kehrle) ( 1 8 9 8 - 1 9 9 6 ) . N u o 1907 m. i Vokietijos persikl p a s b e n e d i k t i n u s Bukfasto vienuolyn Anglijoje. K a i p sirgu liuojant v i e n a s v i e n u o l i (A. Vanier) pratino sode prie bii. A d o m a s bites p a m i l o , o bitininkyst tapo jo hobi ir profesija. Po P i r m o j o p a s a u linio k a r o Anglijoje u v o apie 9 0 % bii. Dalis atsparesni a k a r a p i d o zei b i i e i m iliko. A d o m a s , kaip v i e n u o l y n o b i t y n o v a d o v a s , m o k d a m a s a n g l i r v o k i e i kalbas, aktyviai d a l y v a v o A p i m o n d i a " k o n g r e s u o s e , vainjo po pasaul ir rinko vairi bii rasi motinles. J bites lygino ir k r y m i n o . G a v o kelet vietini (Mellifera) ir italiei (Ligustica) linij mirni. Kruopiai atrinks vien i j p a l i k o , kuri turjo 9 0 % vietini i r 1 0 % italiei k r a u j o " . Jas p a v a d i n o BuckfastB i e n e " , arba k u n s t Rasse. Bukfastins bits turi tris a u k s o g e l t o n u m o pilvelio tergitus. Pagrindins savybs: atsparios akarapidozei, slyginai taikios, nespietlios, gerai veisiasi erdviuose aviliuose. Pastoviai paveldi f e n o - ir genotipines savybes. Tai pirmoji bii veisl. A n e i n a u , - ra vokietis L. A r m b r u s t e r i s , - pasaulyje kito tokio s u m a n a u s bitininko ir veislininkysts specialisto, k o k s yra brolis A d o m a s . " G . T a r a n o v a s ( 1 9 0 8 - 1 9 8 6 ) . R u s a s . P r o f e s o r i u s , biologijos m o k s l d a k t a r a s , bitininkysts, kaip mokslo, korifjus. Ilgai v a d o v a v o b i i p r i e i r o s i r v e i s i m o t i r i a m a j a m darbui, i p r a d i U k r a i n o j e , b a n d y m stotyje, v l i a u B i t i n i n k y s t s t y r i m o institute ( R y b n o j e ) . J a m v a d o v a u jant, d a u g itirta m a s i k a i k r y m i n a n t vietines bites s u k a u k a z i e t m i s , k u r i a n t p a k e t i n b i t i n i n k y s t , b a n d a n t d a u g i a a u k i u s avilius, b i i m a i t i n i m s i ir kt. P a r a d a u g i a u kaip 4 0 0 p a v a d i n i m k n y g ir s t r a i p s n i , p a r u o p e r 3 0 disertant. Ilgai v a d o v a v o u r n a l u i P e l o v o d s t v o " ( 1 9 4 9 - 1 9 6 0 ) . Iki p a s k u t i n i g y v e n i m o d i e n b u v o m i n t o urnalo skyriaus Atsakymai klausimus" pagrindinis koresponden tas. M u m s d a u g i a u i n o m a s kaip biologijos i n o v a s (po C a n d e r i o ) .

148

149

Bitininkavimo bdai
B I T I N I N K A V I M A S SPIEIAIS

ria mellonella). T o k i a s apleistas d r e v e s iva lo g e n i a i ar kiti p a u k i a i . J a s p a r u o i a v l n a u j i e m s s p i e i a m s . T a i p n a m i n s bits su l a u k civilizacijos l a i k , o iplitus v a r o a t o zei, i r p r i k l a u s o m y b s n u o m o g a u s . B e n e p r i m i t y v i a u s i a s m o g a u s civili zuoto bitininkavimo bdas buvo prs, M a o s i o s L i e t u v o s ir e m a i i bitinink. Ilik a p r a y m a i a p i e b i t i n i n k a v i m iaudi n i u o s e a v i l i u k u o s e (96 p a v . ) . is b d a s b u vo l a b i a u p a p l i t s v i r i n i u o s e m i k u o s e . P a v a s a r a p s i s k r a i d i u s i o s bits p a m a i t i n a m o s s p a u s t i n i u viriniu m e d u m i , k u r i a m e y r a d u o n e l s , skati nanios bii vystymsi. Nuydjus sodams ir pavasariniams mik u o g a k r m i a m s , b i t s ruoiasi spiesti. Bitininkai p l a n u o d a v o gauti tris spieius: p i r m a l a k ir du su j a u n o m i s m o t i n l m i s . Spieius s u s e m i a n a u j u s i a u d i n i u s avilius. Jie iki r u d e n s sustiprja ir pajgia i n a u d o ti viri m e d u n e . Po to bitininkas tik ketvirtadal e i m pasilieka m e t a m s . P a r e n k a su j a u n o m i s m o t i n l m i s , t.y. antralakius ir turin ias d a u g i a u p a v a s a r i n i o m a i s t o . Kit avili k o r i u s ilauo. M e d i s u n k i a p e r tinkl, o virin slegia. P a s a k L. P i k i n a i t s - K a z l a u s k i e n s , Lietuvoje XX a. p r a d i o j e J . A m b r a z i e j u s , p a s i s a k y d a m a s prie r m i n i u s avilius i r g i n d a m a s i a u d i n i u s , m o t y v a v o , k a d j apvali lizdo f o r m a yra geriausiai pritai kyta b i i b d u i . a l t o m i s i e m o m i s bits j u o s e s a u g i a u i e m o j a . B I T I N I N K A V I M A S K E L M I N I U O S E A V I L I U O S E 96 PAV. iaudinis avilys

Deiv Austja kaip tikra bii motinl rpinosi, kad eimos kuo daugiau spiest ir stiprt.
I lietuvi mitologijos

K . G . Batlerio d u o m e n i m i s , n a m i n s b i t s e m j e g y v e n a j a u 23 m l n . m e t , o J. K r i i n a s n u r o d o , j o g 15 mirt. m e t . P e r ilg lai k o t a r p n a m i n s b i t s i m o k o " g y v e n t i v i s u o m e n i k a i (viena u v i sas, visos u vien). Spietimas - natralus bii eim dauginimosi bdas. Spieiant b i t s a t n a u j i n a s a v o m o t i n l e s . P a b l o g j u s g a n y k l o m s , spieiai s k r e n da toliau g e r e s n e s , taip p r a t s i a s a v o , k a i p ries, e g z i s t a v i m . D r e v j e apsistojs spieius i g y v e n a kelet m e t , kol p a s e n s t a m o t i n l ir koriai. Po to ruoiasi spiesti. P i r m a l a k i s spieius i s k r e n d a s u s e n j a m o t i n l e , kai e i m o j e p i r m a s i s m o t i n l s n a r v e l i s u d e n g i a m a s . J e i g u s p i e i u s i s k r e n d a s u 4 - 5 m e t m o t i n l e , jis d a n i a u s i a netoli t e s k r e n d a - m o t i n l n u k r e n t a ant e m s . S p i e i a u s b i t s be m o t i n l s grta s a v o e i m . Prie spieiaus b i i prisijungia d a r d a u g i a u j a u n , i r antralakis i s k r e n d a j a u s u j a u n a m o t i n l e , kuri s p i e iant ir s u s i p o r u o j a . A p s i g y v e n a nauja, e n e r g i n g a e i m a , pratsianti bii gyvenim. Jeigu pirmalakis spieius nauj buvein pasiekia su senja moti n l e , tai ji i a u g i n a b i i kart i e m o j i m u i , o kit v a s a r toki m o t i n l b i t s p a k e i i a t y l i u o j u " b d u . Kai m o t i n l n e p a j g i i a u g i n t i i e m i n i b i i , e i m a n e i g y v e n a - s t a . Tai n a t r a l a u s d a u g i n i m o si d s n i n g u m a i . Ispietusioje e i m o j e lieka kelios m o t i n l i tulels. Bits vis s p i e ia, i r m o t i n i n e i m a susilpnja tiek, k a d n u s i l p u s i s t a . A r b a p a s k u t i n e i m o t i n l e i p o r u o j a n t i s , itinka n e l a i m : j i p a s i k l y s t a , p a g a u n a p a u k t i s , n e s u t i n k a t r a n . Senoji e i m a itranja ir s t a . S i l p n ei m a r b a p a l i k t u s b i i l i z d u s s u n a i k i n a didioji v a k o k a n d i s (Galle-

mogus suvald bit ir liko jos valdovu.


A. Musteikis

Mikin bitininkyst tapo namine, pradjus naudoti kelminius avilius (97 p a v . ) . I p r a d i d a u g i a u b u v o vertikali avili, b e t pri m i t y v s b i t i n i n k a v i m o b d a i s u s i f o r m a v o g u l s t i n i u o s e aviliuose (kaladse).

150

151

kurs

proga

buvo

patobulintas

varavinis

avilys

(rmeliai

2 8 0 x 4 6 0 m m ) i r p a v a d i n t a s L i e p a " . J o lizde tilpo 1 4 ( 3 3 0 x 4 0 0 m m ) , magazine - 1 1 rmeli. T o k s avilys 1 9 1 8 m . b u v o d a r p a t o b u l i n t a s i r p l a t i n a m a s Kretin g o s b i t i n i n k d r a u g i j o s B i t " . B i t i n i n k a v i m j a m e graiai a p r a v i e n u o l i s , b i t i n i n k y s t s k u r s m o k y t o j a s tvas J e r o n i m a s P e k a i t i s k n y g e l j e B i t i n i n k a s " (Til, 1 9 2 1 ) . A n t r o j e r u g p j i o p u s j e L i e p o s " aviliuose i e m a i p a l i e k a m i 4 - 7 r m e l i a i . M e d a u s j u o s e turi b t i a p i e 1 2 - 1 6 kg. Ties l a k o m i s , t.y. liz do v i d u r y j e , turi b t i p i l n e s n koriai, o o n u o s e - m e d a u s k i e k m a i a u . B i i d u o n e l s turi b t i v i s u o s e k o r i u o s e , y p a c e n t r i n i u o s e , p a v a s a r i n i a m s p e r a m s . K o r i a p a i o s e turi b t i tui n a r v e l i b i t m s i e m sulsti. B i t i n i n k a v i m g u l s t i n i u o s e aviliuose p u i k i a i a p r a S . D a u k a n t a s ( 1 8 4 8 ) . J i s n u r o d d u b d u s . P i r m u o j u , kuris b u v o labiausiai iplits, b i t i n i n k a i i k i e k v i e n o s b i i e i m o s i p j a u d a v o dal k o r i s u m e d u m i , o dal p a l i k d a v o i e m a i . P a p r a s t a i v i e n e r i a i s m e t a i s k o r i u s p j a u d a v o avilio k o j o s e , kitais - galvoje. T a i p bits i l i k d a v o g y v o s ligi p a v a s a r i o i r kitais m e t a i s v l p r i p i l d y d a v o s a v o lizd k o r i i r m e d a u s . Kai m e d a u s palikdavo per maai, bits iem imirdavo. Apie maiti n i m cukrumi tuo laiku niekas neinojo. A n t r u o j u atveju i e m a i b u v o p a l i e k a m o s stipriausios b i i ei m o s : i j visai n e i m d a v o nei k o r i , nei m e d a u s . S i l p n a s e i m a s visai i n a i k i n d a v o : p a s i i m d a v o m e d i r v a k . Stiprios (veislins) e i m o s kitais m e t a i s i l e i s d a v o p a k a n k a m a i spiei, k u r i u o s t a l p i n d a v o p e r n a i itutintus avilius. T a i a u is b d a s n e b u v o p o p u l i a r u s gal dl prietar, jog bites naikinti nevalia. AVILYS L I E P A " J e i g u k o r i u o s e m a i s t o p a k a n k a , tai jie p a k e l i a m i m e d u v ( m a g a z i n ) . T a i p a p a i o j e s u s i d a r o didelis izoliacinis o r o tarpas. Kai k o r i u o s e m a i s t o t r k s t a , jie p a l i e k a m i lizde, o viruje, t.y. m e d u v j e p a l i e k a m i 4 - 5 p i l n i r m e l i a i . Bits, b a i g u s i o s m a i s t lizdo k o r i u o s e , i m a j i m e d u v s . Bii eimoms, neturinioms po meduneio pakankamai m e d a u s , reikia d u o t i tirto (2 d a l y s c u k r a u s i t i r p i n a m a 1 dalyje v a n d e n s ) si r u p o . j t i n k a lainti salicilo, v y n u o g i ar citrinos r g t i e s , k a d skystis n e s i k r i s t a l i z u o t . S i r u p g e r i a u s i a d u o t i p r o lizdo v i r d i d e s n s talpos ( 2 - 3 1) stik l a i n i u o s e . Jie u r i a m i s u l a p i n t a d r o b e ir apversti d e d a m i ant d v i e j p a g a l i u k . M a i s t tikslinga s u m a i t i n t i p e r 2 - 3 k a r t u s . K o r i u s s u neisiritusiais p e r a i s g e r i a u s i a p r i s t u m t i p r i e p a r u o t o i e m o t i l i z d o . P e r a m s isiritus, koriai s u dalimi m e d a u s i viraus i i m a m i i r s a u g o m i iki p a v a s a r i o . A v i l i l a k o s s u s i a u r i n a m o s m a d a u g iki p l a t a k o s p l o i o , b e t abi p a l i e k a m o s atviros. P r a s i d e d a n t a l n o m s , lizdai a p i l t i n a m i i a u d a i s , i e n u a r s a m a n o m i s . U v e r i a m i avili prielakiai. i e m d u k a r t u s p e r m n e s reikia patikrinti avilius: a r n r a liz d u o s e p e l i , a r b i t m s n e p e r ilta. J e i g u girdti b i i i m a s , v a d i n a s i , j o m s t v a n k u . R e i k i a praplsti lak i r k e l i o m s v a l a n d o m s at s t u m t i onin a p i l t i n i m .

Pamilkim bitininkavim visu savimi, t.y. visu protu, visa valia, visu savo a.
J. Pekaitis

L i e t u v o j e X X a m i a u s p r a d i o j e plito lenkiki, vertikaliais r m e liais aviliai. L i u b a v e 1 9 1 4 m . liepos m n e s s u r e n g t b i t i n i n k y s t s

152

153

J . P e k a i t i s n u r o d o , k a d i e m bites g a l i m a laikyti i r i a u d k g y je. Taiau nenurodo, kaip apsaugoti jas n u o peli. K a i orai g e r o k a i atyla ( b a l a n d i o m n . ) , reikia plsti l i z d u s i o n p r i d e d a n t p o v i e n a r d u p a s i t u s k o r i u s . Jie d e d a m i u d e n g i a m j k o r i . V l i a u n a u d o j a m i i r dirbtiniai koriai. K a i lizdas ipleia m a s iki 9 k o r i i r b i t s turi 4 - 5 k o r i u s s u p e r a i s , d e d a m a m e d u v s u emais rmeliais. I pradi m e d u v dedami 5 - 6 rmeliai. Vliau ji i p l e i a m a p e r vis lizd. T o k s p l t i m a s a p s a u g o i r n u o s p i e t i m o n u o t a i k o s . L i e p o s m n e s visikai a t i d a r o m o s abi l a k o s , k a d a v i l y s geriau vdintsi. K a i m e d u v j e k o r i u k a i p r a d e d a m i d e n g t i , j u o s reikia isukti a r b a p e r k e l t i m e d u v t e i m , k u r i o s e jos p u s t u t s , o i j t u i u s k o r i u s p a s t a t y t i i i m t j viet. J . P e k a i t i s p a v a s a r r e k o m e n d u o j a ilyginti b i i e i m s t i p r u m . S i l p n e s n e s e i m a s p a t a r i a stiprinti stipresnij sskaita. T a i a u stip r i a u s i u s b i i s p i e i u s , - r a o jis, - p r i v a l o b i t i n i n k a s labiausiai m y l ti. T o d l i stipriausi n i e k a d p a v a s a r n e s i i m a n e i p e r , nei m e d a u s , nei bii." Viena i pasiteisinusi priemoni yra avili sukeitimas vieto mis. Tai atliekama sault vidurdien. Silpnesniojo avilio motin l patariama vienai dienai udaryti narvelin. eim, kuri iiemoja su 1 - 2 koriais, reikia jungti su kita silpna eima. S u j u n g i a m a vakare, kuomet bits taikesns. Prijungiamos eimos motinl pa alinama. Bits a p r k o m o s arba aplakstomos cukraus sirupu. Jei g u p r i j u n g i a m a s n a u j a s ( a n k s t y v a s ) s p i e i u s , tai a p s a u g o s p r i e m o ns nereikalingos, nes tokio spieiaus bits taikios, mat turi medaus atsarg. N o r i n t p a t a i s y t i t r a n i n e i m , p a s a k a u t o r i a u s , geriausia d u o t i a t s a r g i n m o t i n l . J o s neturint, b i t m s n a l a i t m s reikia k a s s a v a i t duoti neudengt per kor, o siuvamus gelbjimosi narvelius ilau yti. G e g u s m n e s , kai b i t y n e atsiranda t r a n , i n o r m a l i o s e i m o s traninei e i m a i p e r k e l i a m a m o t i n l , o i j o s g r i n a m a g e l b j i m o s i m o t i n l s tulel. B i i m o t i n l e s J . P e k a i t i s r e k o m e n d u o j a keisti n e r e i a u k a i p treji m e t a i . A p i e dirbtin m o t i n l i a u g i n i m n e r a o . P a t a r i a p a r i n k -

t i v i e n kit avil s u d a r b i o m i s i r n e p i k t o m i s b i t m i s , i k u r i ten ka paalinti motinles. Po 8 par sugauti keistinose eimose motin l e s i r j o m s a t i d u o t i d e n g t a s m o t i n l i tuleles. P o k e l i d i e n p a t i k r i n a m a . J e i g u y r a m o t i n l i l o p e l i , jie p a n a i k i n a m i . M o t i n l m s poruojantis, naudinga eimoms duoti po kor su jaunais perais. A n o t J . P e k a i i o , j a u n p e r d j i m a s n a u d i n g a s v i s a d a , k a i tik ei moje jie pasibaigia. eimos daugintinos natraliais spieiais. Spieiai, rao J. Pekaitis, - priskaitoma bitininkams prie linksmiausi gyveni me v a l a n d . " Jis silo vien bitynlio p u s skirti s p i e i a m s , an tr - m e d a u s g a m y b a i . Apie eim privertim, k a d ruotsi spies ti, n e r a o . P i r m a l a k i u s s p i e i u s p a t a r i a s u l e i s t i n a u j u s a v i l i u s , o a n t r a l a k i u s ( d a i n i u s ) s i l o p a l a i k y t i iki v a k a r o , n e s d i e n l e i d i a n t p a b g a . D a u g i a u kaip du spieius i vieno avilio nepataria turti (pragaitinga). Norint, kad i to paties avilio daugiau spiest, po ispietimo spiei reikia pastatyti spietusiojo vieton, o senj, p r i e tai i l a u i u s m o t i n l i n a r v e l i u s , - n a u j o n v i e t o n . V l y v u s s p i e i u s g e r i a u s i a g r i n t i a t g a l , p r i e tai p a a l i n u s v i s a s m o t i n li tuleles. Meduneiui pasibaigus, bits ruoiamos iemai. Koriai su m e d u m i i s u k a m i a r b a s u t r u p i n t i d e d a m i a n t rties, k a d m e d u s i t e k t ind. S e n i k o r i a i ( v a k o aliava) p e r d i r b a m i . a l i a v a d e d a m a e m a l i u o t a n p u o d a n , u p i l a m a v a n d e n i u i r ltai k a i t i n a m a , iki u v i r s . Itirpu si m a s s u p i l a m a s u l a p i n t m a i i u k ( p a n a s r m a i ) ir tarp d v i e j l e n t s p a u d i a m a . Retkariais m a i a s p e r p i l a m a s v e r d a n i u v a n d e n i u . I s p a u d o s a n t r kart u v i r i n a m o s i r p a k a r t o t i n a i s p a u d i a m o s . Itirps v a k a s p a p i l d o m a i i l y d o m a s , s u p i l a m a s p a s d y t u v a n d e n i u s u l a p i n t i n d i r p a l i e k a m a s sustingti. A, - rao J. Pekaitis apie n a u d i n g u m bitininkauti L i e p o s " aviliuose, - 1913 metais, kurie buvo bitininkavimui nepalanks, ga v a u i i t a l i e i ( v a l a k ) b i i a v i l i o a p i e 2 p d u s (33,3 k g ) m e d a u s , o i p a n a a u s s t i p r u m o m s i k i - tik v i e n p d . 1 9 1 4 m e t a i s , p a togiais bitininkavimui, g a v a u i valakini apie 4 p d u s (65,5 kg) medaus."

154

155

s i m i n t i n a , k a d a u t o r i u s io i m t m e i o p r a d i o j e , k u o m e t b i t m s ganyklos b u v o turtingesns, pripaino papildomo bii maitinimo r e i k m j p r o d u k t y v u m u i . Bits y r a d o s n i o s d o s n i e m s , " - t e i g jis. C i a p a t n u r o d o , k a d 1 9 1 4 m . i 3 savaites m a i t i n t o v i e n o avilio g a v o 160 s v a r (65,4 k g ) m e d a u s i r d a r p a d a r spiei. 1917 m . i n e p e n t p a v a s a r spiei g a v o po v i e n p d , o i p e n t - po 90 s v a r (36,8 k g ) m e d a u s . JONO KRIINO

s e (435 x 3 0 0 m m ) , t.y. D a d a n o a v i l i u o s e . " P a s a k J . K r i i n o , bitininkavimo skm daugiausia priklauso nuo painimo pai bii ir nuo s u g e b j i m o j a s t i n k a m a i tvarkyti. T i n k a m a s avilys t d a r b tik p a lengvina. N a u j j D a d a n o iltj avil s u d a r dvi s k r y n i o s : o r i n s u stogeliu i r v i d i n s u m e d u v e (98 p a v . ) . L i z d e gali tilpti 1 8 s t a n d a r t i n i r m e li i r d v i m e d u v s . J e i g u m e d u v s r m e l i n e b u v o , j u o s a t s t o d a v o d v i g u b o s m e d u v s . P a t s avilys s v r a p i e 8 0 k g i r k a i n a v o iki 4 5 L t (tuometin m e d a u s kaina b u v o apie 2 Lt). J. Kriino n u o m o n e , bitininkas kitiems m e t a m s turi ruotis nuo imeio meduneio pabaigos. Pagrindin skmingo iemoji mo s l y g a - jauna motinl, jaunos bits ir tinkamas maistas. Ypatin g d m e s jis skyr t i n k a m o m s m o t i n l m s iauginti. Geriausias l a i k a s m o t i n l e i k e i s t i - t a r p l i e p o s 15 ir r u g p j i o 1 d i e n o s , k o l dar yra meduneis. Tokios motinls suspja priauginti iemini bii. Naujoji motinl atiduodama eimai ivirintame Titovo izo liaciniame narvelyje. Prie d e d a n t motinl avil, senoji s u g a u n a m a . Narvel su motinle reikia pastatyti ant rmeli viraus. Bites reikt pamaitinti, kad b t ramesns. Kit dien apie 10 valand atsargiai atidengiamas utiesalas ir irima, kaip su motinle el giasi bits. Jeigu narvel apgulusios ir ramios - motinl nori pri imti. T a d a a t i d a r o m a s narvelis ir jo anga ulipinama k a n d i tela. Bits maist sugrauia ir motinl isiveda. Kai prie narvelio bii n e b n a arba jos piktos, - motinls nenori priimti. Perirint liz das, gelbjimosi lopeliai paalinami, narvelis p a l i e k a m a s kitai dienai. Meduneiui pasibaigus, n u i m a m o s ir meduvs. Vidutinio stipru mo e i m o j e turi likti ne m a i a u k a i p 10, o stiprioje - 15 kg m e d a u s . D a n i a u s i a i b i i tirtai a p t p t u o s e k o r i u o s e p a l i e k a m a 1 0 - 1 2 k g , o k i t a s u d e n g t a s k o r i u o s e m e d u s l a i k o m a s s a n d l y j e iki p a v a s a r i o . M e d u s s e n e s n i u o s e k o r i u o s e l a b i a u c u k r u o j a s i , p a l i e k a m i viesiai r u di k o r i a i . G e r i k o r i a i s u p e r a i s s t a t o m i avilio v i d u r y j e p r i e a i s l a k . P a s k u i i o n s t a t o m i k o r i a i s u m e d u m i i r d u o n e l e . Prie l i z d o s k i r i a m j (diafragm) statomi blogesni koriai su perais, kurie vliau iimami.

BITININKAVIMAS

Meil darbui, meil mogui, gamtai buvo tyli ir giliai sukaupta.


P. Vasinauskas

D a u g m e t d i r b d a m a s su vairiais aviliais, - ra J. K r i i n a s , galvojau apie didesnius p a t o g u m u s bitininkui ir geresnes slygas bi t m s . P o i l g a m e i o teorinio s t u d i j a v i m o i r p r a k t i k o d a r b o p r i j a u p r i e s i l o m o n a u j o D a d a n o avilio dviej v a r i a n t i r j u o s e b i t i n i n k a v i m o . D r s t u patarti L i e t u v o s b i t i n i n k a m s b i t e s laikyti e m a r m i u o - ' , . , < .

880

156

157

L i k u s i e j i (su n e u d e n g t u m e d u m i ) i k e l i a m i u l i z d o - i j m e d b i t s i s i n e . R u g s j o p a b a i g o j e n e p a t a r i a m a keisti n e i l i z d o p a d ties, n e i l a k o s , n e i k o r i i d s t y m o t v a r k o s . A p i e r u g s j o 2 0 d., k a i l i z d e p e r a i b e v e i k i s i b a i g i a , reikia b i t m s d u o t i 5 - 6 k g tirto c u k raus sirupo. L i p i m e d taip p a t reikia pakeisti c u k r a u s s i r u p u , k u r g a l i m a supilti k o r i u s ir p a s t a t y t i u lizdo s k i r i a m j . Isyk d u o d a m a iki 8 kg. Kai naktys atla, naujuose D a d a n o aviliuose stumiami antrie ji dugnai. A n t lak u d e d a m i varteliai. U lizdo skiriamj guldo mi maiai su pelais. Lizd reikia udengti variu a u d e k l u ar mai u. Po audeklu skersai rm udedamas pagaliukas, kad bits galt lankyti tarpkorius. Lizdo k a m p e paliekama ventiliacija tiesiog atveriamas audeklo kampas. Ant audeklo g u l d o m a s mai a s s u p e l a i s , o a n t j o iki s t o g o k e m a m i i a u d a i . V l i a u u d a r o m a s prielakis. Lauke iemojanioms bitms nereikia papildomos prieiros, pa k a n k a k a r t k a r t m i s patikrinti avili b k l . P a v a s a r i o d a r b a i p r a s i d e d a , kai bits a p s i s k r a i d o . T a i s u t a m p a s u blindi ydjimu ar truput anksiau. Apsiskraidymo dien bitinin k a s t u r t stebti i r j i s i v a l y m . T avili, k u r i b i t s a p s i s k r a i d , reikia n u v a l y t i d u g n u s , i t r a u k u s j u o s l a u k a n . N e g y v o s b i t s u k a s a m o s . K o r i trupinliai s u r e n k a m i . Jei k a m o s d r g n o s , j a s reikia i diovinti arba pakeisti sausomis. Kam sumainti negalima. Lakas t e n k a susiaurinti, k a d likt 2 - 3 b i t m s plyelis, i r p r i d e n g t i l e n t u t m i s n u o tiesiogini s a u l s s p i n d u l i . P i r m kart lizdas a p i r i m a s , kai i t i e s atyla (apie 1 5 C ) , n e v j u o t i r s a u l t d i e n . Jei b i t s a p t u p i a 5 - 6 k o r i u s , e i m a v i d u t i n . S i l p n a s e i m a s reikia prijungti p r i e k i t e i m . K a d b i t s n e s i l p t , reikia p a s i r p i n t i v a n d e n i u . N a u d i n g a d u o t i k o r s u v i d u t i n i o s t i p r u m o c u k r a u s s i r u p u . V a n d e n s a t s a r g o s avilyje b i t e s a p s a u g o i r n u o g e g u i n s ligos. A p i r i n t avilius, k a i k u r i o s e e i m o s e n e b n a p e r . T i k r i n a n t n a u d i n g a d u o t i ilto c u k r a u s s i r u p o , o p o 8 - 9 d i e n p a k a r t o t i n a i p a tikrinti. J e i g u p e r n e a t s i r a n d a , e i m reikia j u n g t i s u kita.

J . K r i i n o n u o m o n e , stiprinti silpnas e i m a s kit avili d e n g t a i s p e r a i s n e a p s i m o k a . T o k i a p a g a l b a n r a efektyvi, n e s e i m o s s i l p n u mas daniausiai priklauso nuo blogos motinls. A p i r j u s l i z d u s , u t i e s i a m a s a u d e k l a s , ant jo - keli s l u o k s n i a i laikrai ir apiltinamasis maias. Popierius pagerina ilumos izo liacij. A n t r k a r t lizdai a p i r i m i p o savaits. S u s t i p r j u s i o m s ei m o m s tarp k o r i s u p e r a i s i r d u o n e l e s t a t o m i v i e s s p e r n a i pasiti koriai. V l i a u a p i r i m a k a s savait. T i k j a u d e d a m i dirbtiniai k o riai. Dirbtinio korio ploktel statoma prie korio su perais arba vienu koriu ariau, kad maiau atalt lizdas. P a s i t a s k o r y s p e r k e l i a m a s p r i e p e r , o j o v i e t o n s t a t o m a s n a u j a s . Tiktai b i r e l i o m n e s s t i p r i o m s e i m o m s i s y k g a l i m a d u o t i 2 dirbtinius k o r i u s : v i e n v i e n a m e l i z d o o n e , k i t - k i t a m e p r i e p e r . P a p r a s t a i viess koriai k e l i a m i l i z d o v i d u r , o p e r n y k i a i su t r a n a k u t m i s i k e l i a m i k r a t u s , k a d r u d e n j u o s b e k l i i b t g a l i m a paalinti. K a d e i m a n e s p i e s t , m o t i n l m s turi n e p r i t r k t i v i e t o s k i a u i n l i a m s dti i r l i z d b t i n a p a k a n k a m a i vdinti. J . K r i i n a s teig, k a d labai svarbu perstatinti korius su kiauinliais ir lervutmis kori su dengtais perais tarpus. M a t isiritusios j a u n o s b i t s 1 - 2 d i e n a s t u p i ant s a v k o r i . T a i p j o s a p s u n k i n a d a r b , tarpkoriai s i l p n i a u v d i n a m i , skatinamas spietimas. K a i p l e i a n t l i z d u s , s t a t o m i p a s k u t i n i a i d u koriai, t u o j a u reikia u d t i ir m e d u v e s . P a t a r t i n a su p a s i t a i s koriais, o j n e t u r i n t , gali ma iem susikomplektuoti i virutini lizdo kori dali. Neturint p a s i t , n a u d o t i n i dirbtiniai koriai. M e d u v j e reikia v e n g t i t r a n k o ri, n e s j i e vilioja m o t i n l . J meduv bits leidiamos pro viename gale atverst daromos audekl lakos. (2-3 tarpkorius). Meduv taip pat uklojama. Visikai ati

P a s a k J . K r i i n o , L i e t u v o j e didysis m e d u n e i s tsiasi kelet die n . T o d l j gali i n a u d o t i b i t s , k u r i o s p r a d t o s a u g i n t i a p i e g e g u s 1 0 - 1 5 d i e n . S t i p r i e i m b i t s p e r d i e n gali pripilti 8 - 1 2 m e d u v s k o r e l i . D o t n u v o j e - A k a d e m i j o j e 1928 m . labai stipri b i i e i m a p e r d i e n p a r n e 7,5 k g m a i s t o . D i d i o j o m e d u n e i o m e t u p a t a r t i n a k i e k v i e n o s d i e n o s p a v a k a r y j e patikrinti m e d u v e s . J e i g u j a u kratuti-

158

159

n i u o s e r m e l i u o s e y r a p o t r u p u t m e d a u s , tai reikia dti a n t r m e d u v . J g e r i a u dti p o p i r m j a . M e d u s s u k a m a s m e d u n e i o p a b a i g o j e . Kuo medus avilyje ilgiau laikomas, tuo geriau subrsta ir bna skanesnis. S t o k o j a n t m e d u v i k o r i , p r a d t u s d e n g t i t e n k a isukti i r v l g r i n ti b i t m s . J. Kriinas patar, kad kiekvienam bitininkui saviems reika lams naudinga auginti motinles paiam. Reikia pasirinkti produk t y v i e i m , k u r i l i n k u s i spiesti. T o k i a b n a g e r a a u k l , n e s u a u g i n a d a u g i r g e r m o t i n l i . e i m o s m o t i n l turi b t i n e s e n e s n k a i p d v e j m e t . A u k l s l i z d a s p l e i a m a s k a i p i r k i t e i m , tik j a i d u o d a m a i kit eim dengt per. Lizd pltimo pabaigoje pas tarasis nebeubaigiamas m e d u v e , o bits pamaitinamos. Jos prade da siti spietimo lopelius. T u o m e t motinl paalinama. Po 7 die n beveik visi perai b n a udengti ir nra i ko auginti gelbjimosi motinli. Motinli narveliai ar net tulels sunaikinami ir d u o d a mi auginti veislins eimos paruoti perai. Juos rekomenduojama duoti korio ipjovoje, kurioje kas 3 - 4 lervuts iretinamos. Paliktus narvelius reikt patrumpinti ir praplsti skutimosi peiliuku. ei ma - motinli augintoja p a m a i t i n a m a . 7 paras lizdas p a l i e k a m a s ramybje. Deimt dien dengtos motinli tulels p e r k e l i a m o s izoliacinius narvelius leidiant ir po 4 - 5 bites. Po 2 - 3 par motin l s isiris. M o t i n l e s keisti g e r i a u s i a s e n p a a l i n a n t i r t u o j a u p a t duodant nauj. J. Kriinas, kalbdamas apie bii p o r d u k t y v u m , ra, kad vi dutinikai kasmet vienas rminis avilys Lietuvoje duoda apie 5 kg m e d a u s . Labiau prityr bitininkai gauna vidutinikai po 16 kg. Yra a t v e j , k a i i a v i l i o g a u t a 3 0 - 7 0 kg. J a m p a i a m D o t n u v o s s l y g o m i s por m e t erdviuose dadanuose i eimos pavyko gauti po 80 kg medaus.

B I T I N I N K A V I M A S D A U G I A A U K I U O S E A V I L I U O S E

O visa kita - laas jroj. Aiku, Be lao irgi kai kada sunku. Prineim avilin koriams ir vako, Ir daug medaus meduneio metu.
E. M i e e l a i t i s

Daugiaaukiai aviliai Lietuvoje inomi j a u n u o 1960 m. Bitininkau j a n t d a u g i a a u k i u o s e aviliuose (aukte - 10 rmeli, 4 3 5 x 2 3 0 m m ) (99 p a v . ) , s u t a u p o m a d a u g laiko, v i e n a s gali priirti d a u g i a u b i i e i m , tinka laikyti bites bitidse, n e s lizdai p l e i a m i ne atskirais k o riais, o s u k o m p l e k t u o t a i s a u k t a i s . K a i k a s d a u g i a a u k i u s avilius g a m i n a d v i g u b o m i s s i e n e l m i s ; kiti i e m a i s u d e d a s p e c i a l i u s d k l u s , laiko bitidse. P a t e i k i a m a ti pin bii laikymo technologija. Lietuvoje bits iemoja viename auk te, tik t a r p d u g n o i r a u k t o d e d a m o s m e d u v s a r b a s p e c i a l s graiai. T u r d a m o s po rmeliais laisvos erdvs, bits geriau iemoja. iemojimas dviejuose auktuo se - retas atvejis. Kai kuri mokslinink suformavus slygos daugiaaukio duomenimis, avilio lizd

p e r d u a u k t u s , b i t m s s u s i d a r o idealios tarpusavyje bendrauti tarpukor i u o s e . T a i a u itai b d i n g a tik p i e t i n m s v i e t o v m s , k u r n r a alt i e m . a l t a m e klimate apatinio aukto bits nepereina

'

<.*

'<!. '

' l . i ' l o '

j,l

I I '

p e r 2 cm a p a t i n i o a u k t o r m e l i o v i r u t i n sijel, 1 cm t a r p t a r p r m ir virutinio a u k t o r m o a p a t i n ( 1 c m ) sijel. B e to, b i t m s t e n k a apiltinti i b e r e i k a l i n g e r d 99 P A V . Daugiaauktis avilys

<M- .

<I J

-*

'

'

- . . ' i r ' , - ' , .

' ,H' - '

'

" , ! ' , . ' (

, S

160

161

v . O s p u s t e l j u s s t i p r e s n i a m altukui, k a m u o l y s n e p e r e i n a viruti n aukt. P a v a s a r , p o b i i a p s i s k r a i d y m o , avili d u g n a i k e i i a m i v a r i a i s , p a t i k r i n a m a , ar y r a p e r . O i e m o j u s i o m s d v i e j u o s e a u k t u o s e a p a t i n i a i a u k t a i laikinai p a a l i n a m i . O b e l y d j i m o p r a d i o j e ei m o m s (kai k u r i o m s g a l i m a i r a n k s i a u ) , k u r i o s gerai a p t u p i a 1 0 k o ri, u d e d a m i antri a u k t a i (100 p a v . b ) . Jie f o r m u o j a m i i 5 p a s i t ir 5 d i r b t i n i k o r i . t u i u s k o r i u s tikslinga pilti po t r u p u t c u k r a u s s i r u p o , k a d j u o s e b i t s n o r i a u a p s i g y v e n t . K a i j o s p e r e i n a an tr a u k t , a u k t a i s u k e i i a m i v i e t o m i s (100 p a v . c ) : b i t s , p e r n e d a mos i apaios maist, skatina eimos augim. Pagrindinio m e d u n e i o m e t u a n t v i r a u s d e d a m i tretieji a u k t a i , p r i e tai a t k e l tus a p a t i n i u s v i e t o m i s . Trij a u k t k o r i p l o t a s b e v e i k p r i l y g s t a e i o l i k a r m i o avilio s u m e d u v e k o r i plotui. K a i k a s vietoj treij a u k t n a u d o j a m e d u v e s (101 p a v . ) , b e t p r i e tai vir a n t r o j o a u k t o u d e d a bitin tvorel. M e d u n e i o p a b a i g o j e p i r m a j a m e aukte b n a perai ir d u o n e l , ant r a j a m e - perai ir m e d u s , treiajame (ar m e d u v s e ) - m e d u s i m i m u i . P r i e r u o i a n t b i t e s veti d o b i l sekiojus ar v i r y n u s , s t i p r i o m s e i m o m s u d e d a m i tretieji a u k t a i s u tuiais (isuktais) koriais. Sil pnesns eimos v e a m o s su dviem auktais. P a r v e u s i v i r i a r r a u d o n j d o b i l s k l o j , p a l i e k a m i tik a p a tiniai a u k t a i . S u m a i t i n a m a 8 - 1 0 k g c u k r a u s s i r u p o . Bits p a r u o i a m o s iemai. M o t i n l e s pakeisti n e s u d t i n g a . K u o m e t b i t s a p g y v e n d i n a a b u a u k t u s , jie a t i t v e r i a m i aklina (horizontalia) l i z d o s k i r i a m j a . M o t i n l p a l i e k a m a a p a t i n i a m e a u k t e , o antrasis a p s u k a m a s 180 k a m p u .

J a m d u o d a m a m o t i n l a r b a s u b r e n d u s i tulel. L a u k o b i t s grta apai, e i m a stipr j a . T u o m e t ji ir l e i d i a m a antrj a u k t . Kai virutiniame aukte motinl susiporuo j a i r p r a d e d a v y s t y t i s , g a l i m a plsti i r j. N o rint e f e k t y v i a i i n a u d o t i m e d u n e , aklina lizdo skiriamoji paalinama. Motinls savo likim isisprendia paios, daniausiai jau n o s i o s n a u d a i . T a i a k i v a i z d u (jeigu v i e n a i j b u v o e n k l i n t a ) , ant l a k o s u d j u s trangaud. Kai kas meduneio pradioje i viru tini a u k t n e d e n g t u s p e r u s p e r k e l i a a p a i, o tuius - vir. M s alies slygomis (LI d u o m e n i m i s ) daugiaaukiuose aviliuose m e d a u s produkci ja nepadidja. Danai s o d ydjimo m e t u orai atla, o tai neigiamai veikia bii vystymsi. B I T I N I N K A V I M A S D V I A U K I U O S E A V I L I U O S E

Ir idinio dmai kvepia Tvyne, Ir pauktis vir pievos pakyla. Ir bits avil skrenda ir skrenda. Ir kvepia medum ms sodas.
]. Nekroius

D v i a u k i u s avilius m g s t a b i t i n i n k a i , p r i p a s t a n t y s tik v i e n m a t m e n s t a n d a r t i n i u s r m e l i u s . B e to, antrieji a u k t a i tinka atsargi n i a m s k o r i a m s laikyti i e m , j u o s d e z i n f e k u o t i . B i t i n i n k a v i m o tech n o l o g i j a n e s u d t i n g a . P a v a s a r , kai p o i e m o s a u k t a s visikai iple i a m a s i r b i t s turi 8 - 9 k o r i u s p e r (102 p a v . , a ) , d e d a m a s i s antrasis a u k t a s (b). j p e r k e l i a m i du koriai su v a i r a u s a m i a u s p e r a i s ir du s u m a i s t u b e i s k y s t u c u k r a u s s i r u p u . T o l i a u antrasis a u k t a s p l e i a m a s prastai dirbtiniais koriais. M e d u n e i o p r a d i o j e antrj a u k t

163

B i t i d d v i a , d v i g u b o m i s s i e n o m i s (104 p a v . ) . Aviliai - d a u g i a a u k i a i , 4 9 c m ilgio i r 3 5 c m ploio. P a g a m i n t i i eglini l e n t (jos i l t e s n s ) . A v i l i o k o m p l e k t a s - 7 auktai. P e r vis avilio d u g n ir l a u k , ir avilio v i d i t r a u k i a m a s k a m t i s . A v i l y s p e r v i s a u k t u d e n g i a m a s l u b e l m i s a r b a m a i t i n t u v e . Koriai idstyti v e i m o k r y p t i m i , t.y. galais. Avilio aukte telpa 8 standartinio avilio meduvs rmeliai (435 x 145 m m ) . Jie be skirtuk, virutins sijels suplonintos iki 10 m m . P r i e p a t b i i a p s i s k r a i d y m avili d u g n k a m i a i b i t i d s v i d u d a r o m i , o i l a u k o p u s s , atvertus p r i e l a k i u s , a t i d a r o m i , p a l i e k a n t a p i e 8 c m p l o i o a n g a s . B i t m s a p s i s k r a i d i u s , kit d i e n a p i r i m i lizdai. A n k s t i r y t i i m a m i l a k k a m i a i . Bits, p a j u t u s i o s alto o r o s r o v , traukiasi v i r p r i e p e r , p a l i k d a m o s l a i s v u s a p a t i n i u s k o r i u s . P o t o n u v a l o m i d u g n a i , i i m a m i apatiniai a u k t a i s u s e n a i s k o r i a i s . N u s t a t o m a s e i m o s s t i p r u m a s , m a i s t o kiekis (sveriant a u k t u s ) . Jei p a l i k t u o s e d v i e j u o s e a u k t u o s e y r a 8 - 1 0 k g m a i s t o , j o e i m a i pakaks. Radus maiau, papildomai maitinama cukraus sirupu. T r a n i n s e i m o s j u n g i a m o s prie silpnesni. A n t s i l p n e s n s u t i e s i a m a s laikratis i r u k e l i a m a j u n g i a m a e i m a . Bits, p r a g r a u u s i o s laikrat, susijungia. J o s m a i a u eikvoja m a i s t o i r p a v a s a r s p a r i a u a u g a , kai bitidje y r a 1 5 - 1 8 C t e m p e r a t r a . Bitidei p a i l d y t i g a l i m a n a u d o t i elektrinius i l d y m o prietaisus. P e r 2 - 3 s a v a i t e s p o a p s i s k r a i d y m o p e r a i u i m a a b u a u k t u s . N a u j i a u k t a i vis laik d e d a m i ant v i r a u s : a p a i o j e v i s u o m e t senesni koriai. P i r m k a r t p l e i a n t n a u d o j a m i a u k t a i s u r u s v a i s koriais. S u y d j u s g l u o s n i a m s , j a u b n a u i m t a s treias a u k t a s , t o d l d e d a m a s ketvirtas s u viesiais p a s i t a i s i r

v i d u j e - 3 dirbtiniais koriais a u k t a s . S u y d j u s s o d a m s , r a p s a m s ir k i a u l p i e n m s , t e n k a u d t i p e n k t a r n e t et a u k t . P o p a v a s a r i n i o m e d u n e i o 1 - 2 virutiniai a u k t a i b n a s u m e d u m i . T u o m e t i r e s ti p i r m a s i s m e d k o p i s . M e d u s s u k a m a s paioje bitidje, o laisvi koriai g r i n a m i s u a u k t a i s atgal. P e r p a g r i n d i n m e d u n e l a k k a m i a i p a a l i n a m i , n u o l a t tikri n a m a , a r y r a v i e t o s n e k t a r u i pilti. V e i o j a n t bites, m e d tenka kopti net 4 kartus: antr - n u y d j u s a v i e t m s , a l t e k n i a m s ar e s p a r c e t a m s , trei - l i e p o m s ir ketvirt r u g p j i o p a b a i g o j e . R u d e n i n i s m e d u s s u k a m a s j a u bitininko p a t a l p o je, n e s koriai b i t m s n e g r i n a m i . Virutiniai avili auktai n u i m a m i , i e m a i p a l i e k a m i trys auktai: v i r u t i n i a m e a u k t e - koriai, pilni m a i s t o ( 9 - 1 0 k g ) , a n t r a m e aukte - su ne m a i a u k a i p d v i e m tre daliais m a i s t o ( 6 - 8 k g ) kiekviena me ir p i r m a m e a u k t e - ne d a u g i a u kaip v i e n a s tredalis kori su m a i s t u . Jei l i z d u o s e tiek m a i s t o nra, t r k s t a m a s j o kiekis p a p i l d o m a s c u k r a u s sirupu. Ikopus m e d , bits apdoro jamos n u o erki. Jeigu erktumas didesnis kaip 5 % , pasibaigus pe r a m s , a p d o r o j a m a pakartotinai. P a g a l A . e p u l ( 2 0 0 0 ) , vis daugiau bitinink pereina prie daugiaauki avili, kuriuose naudoja meduvs aukio korpuslius bei meduvs rmelius. Jie L i e t u v o s k l i m a t o s l y g o m i s y r a labai p a r a n k s . B i t i n i n k a v i m a s t o k i u o s e a v i l i u o s e y r a speci finis. S k i r t u m a s t a s , k a d lizdas j u o s e p l e i a m a s vertikaliai, a u k 105 PAV. ildomos bitids daugiaauk tis avilys: 1 - auktai; 2 - dugnas; 3 - dugno kamtis; 4 - lubels-pentuvs; 5 - pld; 6 - bii prajimo angos kamtis; 7 - dangtis; 8 - langas; 9 - angos cukraus sirupui pilti

167

tais su 8 ar 10 r m e l i ( D a d a n o aviliuose lizdas p l e i a m a s h o r i z o n t a liai p a v i e n i a i s r m a i s ) . V e r s l i n i b i t y n s a v i n i n k a m s y p a s v a r b u tai, k a d is b i t i n i n k a v i m o m e t o d a s leidia p a d i d i n t i d a r b o n a u m . Biti n i n k a s gali a p t a r n a u t i g e r o k a i d a u g i a u b i i e i m n e i kit s i s t e m a v i l i u o s e , k o n t r o l i u o t i b i i s p i e t i m . Tai s a v o r u o t u d i d i n a e i m produktyvum. B i t s i e m o j a d v i e j u o s e a r trijuose a u k t u o s e . P a v a s a r , v a l a n t liz d d u g n u s , treias, a p a t i n i s , a u k t a s p a a l i n a m a s . J a m e koriai la b i a u s i a i s u s e n , o b i t s p e r j u s i o s v i r u t i n i u s a u k t u s , i k u r i d v i e j u o s e i e m o j u s i o s e i m o s p a p r a s t a i p a l i e k a m o s v y s t y t i s toliau. A t i l u s , kai b i t s avil i m a neti k a s d i e n vis d a u g i a u n e k t a r o ir i e d a d u l k i , m o t i n l s k u b a dti k i a u i n l i u s . J u o s d a n i a u s i a i d e d a v i r u t i n i a m e a u k t e , k u r i a m e vyrauja p e r a m s v y s t y t i s t i n k a m i a u s i a t e m p e r a t r a , ir j n e t r u k u s u p i l d o . M o t i n l n e n o r i a i p e r e i n a dirbti altesn a p a t i n a u k t . L i z d o p l t i m u n e n o r i n t t r u k d y t i e i m o s v y s t y m u i s i , a u k t a i tiesiog s u k e i i a m i v i e t o m i s , t.y. apatinis u d e d a m a s viruje. K a r t u i i m a m i seni p a j u o d koriai ir p a k e i i a m i viesiai r u d a i s , k u r i u o s e j a u vystsi v i e n a dvi b i i k a r t o s . M o t i n l p e r e i n a dirbti iltesn ir e r d v e s n virutin a u k t , o b i ts u i m a a b u a u k t u s . P a l a n k i o m i s s l y g o m i s e i m a j u o s n e t r u k u s upildo perais, m e d u m i ir bii duonele. Virutiniame aukte moti n l e i i m a stigti v i e t o s k i a u i n l i a m s dti. A v i l y j e d a r o s i a n k t a . S i e k i a n t ivengti s p i e t i m o n u o t a i k o s , a u k t a i v l s u k e i i a m i v i e t o m i s , o t a r p j d e d a m a s treias a u k t a s su r m e l i a i s , vakintais d i r b tiniais koriais. ( G a l i m a dti ir kelet p a s i t kori.) L i z d taip p a d a lijus d v i dalis, b i t s n a u j a j a m e a u k t e i m a i n t e n s y v i a i siti k o r i u s , p e r e i n a i r m o t i n l . L i z d e a t s i r a d u s e r d v s , b i t s r p i n a s i j o atstaty m u , p r i e a u g l i u . L a i k u atlikus i operacij, s p i e t i m o instinktas u g e s i n a m a s . O e s a n t g a u s i a m m e d u n e i u i , e i m a ir visai n e b e s p i e i a . P r a j u s m a d a u g 2 - 3 s a v a i t m s , kai n a u j a j a m e a u k t e koriai j a u p a s i t i i r jis u p i l d y t a s p e r , lizdas vl p e r t v a r k o m a s . Jis p l e i a m a s k e t v i r t u a u k t u s u dirbtiniais koriais. A p a i o j e d e d a m a s treias a u k tas (su n e d e n g t a i s p e r a i s ir m o t i n l e ) , a n t jo - p i r m a s (su j a u d e n g t a i s p e r a i s ) , po to - k e t v i r t a s ir galiausiai - a n t r a s , k u r i a m e j a u ritasi b i ts. P a s t a r o j o k o r i u o s e n e t r u k u s atsiras vietos m e d u i . BITS

1 0 8 PAV. Lizdo pltimas ir aukt keitimas vietomis: a - auktas pavasar; b - auktai keiiami vietomis; c - auktai keiiami vietomis ir tarp dedamas treiasis su dirbtiniais koriais; d - antrasis lizdo pertvarkymas (padtis prie pagrindin medune) Taigi p r i e m e d u n e lizdas s u t v a r k o m a s taip, k a d a p a t i n j e j o d a lyje b t sutelkti n e d e n g t i ir dalis d e n g t p e r , o virutinje - d e n g t i p e r a i i r k o r i a i m e d u i dti b e i dirbtiniai koriai. P r i k l a u s o m a i n u o b i i eimos stiprumo ir meduneio intensyvumo galima udti dar p e n k t i r e t a u k t s u p a s i t a i s koriais m e d u i neti.

I L T N A M I U O S E

A g u r k (jeigu n e p a r t e n o k a r p i n i a i ) , sklini gli i r n e t p o m i d o r iedams reikalingos bits. Jos pernea iedadulki miin, geriau apsivaisinami iedai. Dl to padidja derlius bei jo kokyb. N e m a a patirties, k a i p n a u d o t i b i t e s , s u k a u p t a K a u n o , V i l n i a u s i r k i t u o s e ra j o n u o s e . i l t n a m y j e , k u r i o p l o t a s iki 3 0 0 0 m , p a k a n k a v i e n o s b i i
2

e i m o s . Prie n e a n t j a s iltnam, reikia pabaltinti vertikalius pieti n i o i l t n a m i o g a l o stiklus. Bits g e r i a u orientuojasi u d a r o j e v i e t o v j e i r a u g a l a i a p s a u g o m i n u o k a r t j a n i p a v a s a r i n i sauls s p i n d u li. Avilys statomas emai, kur kiek vsiau, pietvakariniame i l t n a m i o k a m p e taip, k a d , u a u g u s a u g a l a m s , b i t s laisvai j skris t. P a t a r t i n a avil neti d e b e s u o t d i e n , likus k e l i o m s d i e n o m s iki n o r i m a p d u l k i n t i a u g a l y d j i m o p r a d i o s . P i r m j i r antrj a p s i s k r a i d y m d i e n dalis b i i p a s i k l y s t a i r susitelkia k u r n o r s iltna m i o p a s t o g j e . T i k s l i n g a turti k o r i g a b a l l i ir prisegti j u o s tas v i e t a s , k a d s u s i r i n k u s i a s b i t e s b t p a t o g u perkelti avil. P o t o a p -

168

169

i r i m i avili lizdai i r i o n o prie p e r d e d a m a p o kor s u b i i duonele, nes iltnamiuose joms labiausiai trksta baltyminio maisto. M a a m e iltnamlyje, jeigu neturima uveist kamani, pakan ka laikinai sudaryti silpn bii eimel. Didesniuose tikslinga tu rti n o r m a l i e i m , l a i k o m v i d u j e a r b a l a u k e , p r i e p a t i l t n a m i o sienos. i l t n a m i a m s t i n k a m i a u s i o s v i d u t i n i o s t i p r u m o n e p i k t b i i ei m o s . Patirtis r o d o , k a d geriausiai d a r b u o j a s i k a r n i k o s b e i K a u k a z o b i t s , n e s jos g r e i i a u u kitas a p d u l k i n a i e d u s , g e r i a u o r i e n t u o j a s i u d a r o j e a p l i n k o j e , l e n g v i a u s u r a n d a s a v o avil. T i n k a i r v i e t i n s , b e t dl p i k t u m o m a i a u l a i k o m o s . K o l b i t s n e i s k r e n d a i iltnami ( i e m o s p a b a i g o j e ) , j o m s n u o l a t reikia d u o t i i r u d e n s p a r u o t o b a l t y m i n i o m a i s t o i r m e d a u s . K o r i u s s u a t s a r g i n e d u o n e l e reikia laikyti vsioje p a t a l p o j e (iltnamyje labai puola vako kandys). Vilniaus bitininkas S. Kuinskas atiduoda ko rius s u d u o n e l e , k u r i viruje y r a p e r n y k i o virinio m e d a u s . iltnamiuose bits iedus intensyviau lanko i ryto (ypa agurk). Jei l a n k o silpnai, p a t a r t i n a vilioti (dresuoti) c u k r a u s s i r u p u , p r i k v p i n t u v y r i k a i s a g u r k iedais. G a l i m a s i r u p dti k i t a r o m a t i n g j u n g i n i ( m e l i s a r a n y i aliejaus). i l t n a m y j e b i t s silpsta. N u s i l p u s i e i m keisti n a u j o m i s n e p a tartina: n a u j o s v l turi a k l i m a t i z u o t i s , o i l t n a m i o s l y g o m i s irgi n u silpsta. S i l p n a s e i m a s t e n k a n u o l a t stiprinti a t s a r g i n i e i m d e n g 11 cm

tais p e r a i s . A t s a r g i n s e i m o s l a i k o m o s n e i l t n a m i u o s e . J reikia tu rti a p i e p u s i l t n a m i u o s e n a u d o j a m o k i e k i o . S u i l u s b i i avilius tikslinga ikelti l a u k a n , o b i t e s i l t n a m i u s n u k r e i p t i k o r i d o r i u k a i s (109 p a v . A ) . B e to, v a s a r a t i d a r o m i p a p i l d o m i langeliai i l t n a m y j e , b i t s i s k r e n d a a r b a s k r e n d a ( a u g i n a n t h i b r i d i n s k l , b i t s iskristi n e g a l i ) . S u n k u bites apsaugoti n u o pesticid. Likus 2 vai. iki j vartojimo (o pesticidai vartotini vakare), avili lakas statomas bii surinktuvs (109 p a v . B ) . Kai orai iltesni, atidaromi koridoriukai, k a d bits iskrist lauk, o a n g o s iltnam usklendiamos. Po paros jos vl leidiamos iltnam, n e s juose n a u d o j a m i fungicidai nra labai kenksmingi bitms.

Ekologinio bitininkavimo samprata


Ten, kur dar neeng mogaus koja, pabuvojo jo veiklos produktai teralai.
E. Lekeviius

"i .i

>

a -).*

0(

'

>

't

E k o l o g i j a tiria o r g a n i z m (populiacij) i r j g y v e n a m o s i o s aplin kos santykius, gyvosios ir negyvosios gamtos poveik. N a m i n s bits g y v e n a s a u s u m o s e k o s i s t e m o j e , kuriai n u o l a t i n tak turi o r a s i r v a n d u o . B i i e i m a ( m i k r o p o p u l i a c i j a ) p e r a k t y v j laikotarp k o n t a k t u o j a s u a u g a l a i s : r e n k a m e d a u s a l i a v n e k t a r (lipi), i e d a d u l k e s , b i i p i k i o d e r v a s , v a n d e n p e r a m s , o v a g i l s - ir m e d i ki t eim. Bii apylinkje 2000-2800 ha plote gyvena ir mons, k u r i e p r i i r i b i t e s , b e t k a r t u teria b i i g a n y k l a s . T e r a l g a m y b a p r a s i d e d a kaip m o g a u s veiklos p r o d u k t a i " . K o l m o g u s e g z i s t u o j a , tol b u s i r j o o r g a n i n i b e i n e o r g a n i n i atliek. K a s turi d i d i a u s i tak b i i g a n y k l o m s ? 1 . O r g a n i n s i r m i n e r a l i n s tros. N e t u r i n t t i n k a m m l i d i , b e t kaip i m t y t a s m l a s aplinkui p a d a r o srut telkinlius. Bits, n a u d o d a m o s p e r a m s v a n d e n (srutas), lizdus atnea lig ukrat, g y v u l i a m s n a u d o t vaist likui, n e g e r k v a p , mineralini j u n g i n i ir kt.

171

e m s k i o augalai triami vairiomis m i n e r a l i n m i s tromis. T v a r k i n g a i ir taupiai jas vartojant, nektar ar i e d a d u l k e s pastarosios n e p a t e n k a . Triant i l k t u v , ant p r a s k r e n d a n i bii p a t e n k a tr dulkeli s u n e p a g e i d a u j a m a i s kvapais. B e to, gurbeliuose a p n u o d y tos i e d a d u l k s kenkia bii p e r a m s . T y r i m a i s nustatyta, k a d i e d a d u l k s e , surinktose net i gausiai azoto tromis trt dirv, nerasta n e i nitrat, nei nitrit. T a i a u bites p a m a i t i n u s c u k r a u s sirupu s u N P K priedais, b i i a m i u s gerokai s u t r u m p j o (Z. G r o m i s z o w a , 1980). 2. Pesticidai: insekticidai, herbicidai, fungicidai ir kt. B i t i n i a m s v a b z d i a m s k e n k s m i n g i a u s i insekticidai, n u o k u r i n u k e n i a iki 9 5 % (L. O s i n c e v a s , 2 0 0 0 ) . Bet yra sintetini (piretroidini) b i t m s maiau kenksming preparat. 1999 m . v y k u s i o j e k o n f e r e n c i j o j e (veicarija) R. B r e m e r i s p a t e i k leistinus kai k u r i p e s t i c i d l i k u i u s m e d u j e : c i m i a z o l i o ne d a u g i a u kaip 1,00; a m i t r a z s - 0,20; b r o m p r o p i l a t o - 0,10; D D T - 0,05; c h l o r d i m e f o r m o , l i n d a n o , h e k s a c h l o r a n o 0,01 m g / k g m e d a u s . 3. Sunkieji metalai. m o g a u s organizm sudaro: vandenilis (H) 6 3 % ; d e g u o n i s (0) - 2 5 , 5 % ; anglis (C) - 9 , 5 % ir azotas (N) - 1,4%. Ki tiems n e o r g a n i n i a m s m i k r o e l e m e n t a m s tenka apie 0,6%. Tyrimais n u statyta (K. Jacimirskij, 1978), k a d i 70 kit element, p i r m u m a s tenka deimiai gyvybs m e t a l " : cinkui, geleiai, kalciui, kaliui, kobaltui, m a g n i u i , m a n g a n u i , molibdenui, natriui ir variui. M i n i m u s mikroele m e n t u s iltakrauj o r g a n i z m a i g a u n a su v a n d e n i u , augaliniu ar g y v u liniu maistu. J jonai dalyvauja vairiose o r g a n i z m j u n g i n i k r i m o p r o c e s u o s e kaip indikatoriai, net neeinantys organinius junginius. P a gal j kiek (pelen %) s p r e n d i a m a ir apie bii p r o d u k t n a t r a l u m . Yra grup sunkij metal, duj nra organizmuose bei j mais te. T a i a l i u m i n i o ir g y v s i d a b r i o oksidai (garai), v i n a s , talis ir kt. P a gal G . u l p i n ( 1 9 7 8 ) , k u o s u n k e s n i s " m e t a l a s , tuo jis i r j o j u n g i n i a i n u o d i n g e s n i . P a k l i u v j o n a i o r g a n i z m , su b a l t y m a i s ( f e r m e n t a i s , hormonais) sudaro pastovius, organizmui nebdingus junginius, nu traukia galimyb dalyvauti btinuose gyvybiniuose procesuose. A k i v a i z d u m o dlei norisi palyginti s m a l k i p o v e i k . A n g l i e s o k s i d a s , p a t e k s p l a u i u s (bitininkai vartoja d l i o d m u s ) , l e n g v a i jungiasi su hemoglobino geleimi: blokuoja deguonies prisijungim

i r m o g u s u d s t a . P a n a u s p o v e i k i s kai k u r i s u n k i j m e t a l , tik ltesnis, b e t s u k e l i a n t i s vairius s u s i r g i m u s . P r a m o n s o b j e k t , m i k g a i s r d m u o s e o r i m e t a m a s k a d m i s , g y v s i d a b r i s , v i n a s , cin k a s , c h r o m a s , v a r i s i r kt. L i e t u v o s m e d a u s p a v y z d i u o s e (B. V s a i t , 1993) rasta: v i n o 0 , 0 6 6 - 0 , 0 9 9 m g / k g , k a d m i o 0 , 0 0 3 - 0 , 0 0 4 m g / k g . Daugiau j randama bii duonelje A. Astrauskiens duomeni m i s ( 1 9 9 0 ) , b i i d u o n e l j e rasta: titano - 200 m g / g , m a n g a n o 1 5 4 m g / g , n i k e l i o - 46 m g / g , c h r o m o - 29 m g / g , m o l i b d e n o 1 4 m g / g , v a n a d i o - 1 2 m g / g , v i n o - 4,3 m g / g i r a l a v o - 0,3 m g / g . 4. R g t u s lietus. Sieros ir azoto i m e t i m a s or labiausiai susijs su ikastinio k u r o d e g i n i m u , automobili d m a i s . O r e sieros dioksi d a s ( S O ) virsta S 0
z 3

i r s u H 0 s u d a r o sieros rgt ( H S 0 ) . S n i e g o ,
2 2 4

lapdribos, r k o p a v i d a l u k e n k s m i n g i junginiai n u n e a m i g a n a toli. J u n g i n i a i p a t e n k a g a m t i n e s d u l k e s , ikrenta ant a u g a l l a p ar i e d ir a t n e a m i avilius. J. Balekas n u r o d o , k a d silpno m e d u n e i o slygo m i s i r lipiniais m e t a i s p r e k i n i o m e d a u s produkcija padidja d v i e m tredaliais. T o d l lipiniame m e d u j e teral b n a k u r kas d a u g i a u . M i k a i stabilizuoja b i o s f e r o j e v y k s t a n i u s n e g a t y v i u s p o k y i u s , tai e k o l o g i n j f u n k c i j a , taiau tik a n g l i e s d i o k s i d o s u j u n g i m o , o r o v a l y m o , d e g u o n i e s g a u s i n i m o funkcijos y r a v i s u o t i n s (S. K a r a z i j a , 2 0 0 0 ) . N u o r g i liet a r r a d i a c i n i teral m i k a i n e a p d r a u s t i " . 5. Radioaktyvumas. Po Antrojo pasaulinio karo biosferoje padi djo bendras radioaktyvij betanuklid aktyvumas, radioaktyvus u t e r t u m a s . L e n k i j o j e n u o 1 9 6 4 m . p r a d t o s tirti b i t s i r j p r o d u k tai ir aptikta K - 4 0 , u r a n o i z o t o p , torio ir kt. Be to, rasta d i r b t i n i o Sr9 0 , C s - 1 3 7 (]. K a r o l i k a s ir kt., 1 9 7 1 ) . P o a t o m i n i r e a k t o r i k a t a s t r o f ( e l i a b i n s k e 1957 m., e r n o b y lyje, 1986 m . ) b u v o uterti laukai, m i k a i , v a n d e n y s . 1999 m . t a r p tautinje b i t i n i n k k o n f e r e n c i j o j e (Lenkija) b u v o pateikti d u o m e n y s i e l i a b i n s k o a t o m i n s elektrins z o n o s l a u k a p i e b i i l a n k o m augal utertum. Karpuotojo bero, blinds, krantinio bei smailalapio gluosnio dali utertumas radioaktyviaisiais nuklidais 0 , 2 9 - 0 , 9 0 K b q / k g , a v i e i - 9 k B q / k g , v i r i - 185 k B q / k g , o r o i ( g a u r o m e i ) S r - 9 0 rasta 869 k B q / k g . A u g i m v i e i d i r v o s u t e r t u mas - 9,0-30,0 M B q / m .
2

172

173

U k r a i n o s V i n i c o s srityje S . R a z o n o v a s (1999) p a t e i k tok C s - 1 3 7 u t e r t u m o laispn; m e d u j e - 1,42, i e d a d u l k s e - 12,7 ir t a m s i u o s e k o r i u o s e - 1 7 , 6 g/kg. P a g a l J . Ivonio n u o r o d (1990) pietryi Lietuvos m i k u o s e d a u giausia radionuklid sukaup grybai. Vaistaolse cezio rasta 8 0 - 1 0 0 % viso r a d i o a k t y v u m o . D r g n viet uoginiai augalai j s u k a u p i a d e i m t kart d a u g i a u n e g u saus. A . A s t r a u s k i e n (1990) p a t e i k b i i d u o n e l s r a d i o a k t y v u m o laipsn: Cs-137 ( 0 , 1 3 5 - 0 , 9 9 9 p K u / g ) , K 40 (11,18-12,77 p K u / g ) , Cs-134 (0,134-0,378 pKu/g). 1 9 9 7 m . 4 7 L i e t u v o s m e d a u s b a n d i n i u o s e C s - 1 3 7 rasta 1,77 B q / k g (G. M o r k n a s , L . P i l k y t ) . J . B a l e k o d u o m e n i m i s (2000), v i d u t i n i s K 4 0 s a v i t a s a k t y v u m a s L i e t u v o s m e d u j e b u v o 27,2 B q / k g , o C s - 1 3 7 v i d u t i n i k a i - 1,8 B q / k g . L i p i a u s ir viri m e d u j e r a d i o n u k l i d b u v o daugiau. 6 . B i t i n i n k a s . Pats t o n e i n o d a m a s a r e l g d a m a s i s n e a t s a r g i a i gali a p g a d i n t i b i t i n i n k y s t s p r o d u k c i j , a p d o r o d a m a s bites n u o k e n k j ar lig. D a u g i a u s i a a k a r i c i d likui r a n d a m a n u o Varroa jacobsoni panaudot preparat. Pavyzdiui, 23-iajame bitinink kongrese ( 1 9 9 7 ) p a m i n t i ie akaricidai: folbekso V a , p e r i c i n a s , a p i s t a n a s , b a i v a r o l a s 0 , 0 0 3 - 0 , 0 1 5 m g / k g m e d a u s . M i n t p r e p a r a t likuiai k a u piasi bii pikyje, duonelje, vake. Bits p a p i l d o m a i m a i t i n a m o s c u k r u m i i e m , pavasar a r b e m e d u n e i o m e t u . T a i a u importiniai c u k r u s , y p a i pietini ali, b i t m s nevisaveriai: tai c h e m i k a i ibalinti pusfabrikaiai (R. u l i e n , 1 9 9 3 ) . Piet alyse, p e r d i r b a n i u o s e vendrin c u k r fabrikuose, a p t i n k a m a c u k r a u s bakterij (Leukonostoc mesenterioides), osmini mieli (Torutopsis Mogii, Sacharomyces Roukii) (T. J a c h i m o v i c z , K. Fritsch, E. C a r l o ) . M i k r o o r g a n i z m a i c u k r a u s sirupo paviriuje sukuria k l a m p i p l v e l , sirup p a d a r o n e s a l d u . Pateks korius, jis rgsta pirmiausia. K a i k u r i o s e V a k a r E u r o p o s v a l s t y b s e g a l i m a sigyti d i r b t i n a i inv e r t u o t o i e m i n i o m a i s t o ( c u k r a u s ) a p i f o n d o s , a p i i n v e r t o a r kitokiais p a v a d i n i m a i s . T a i a u j a m e a p t i n k a m a s neleistinas H M F ( h i d r o k s i m e t i l f u r f u r o l o ) kiekis. Bitininkas, neatsargiai maitindamas bites, sudaro slygas vagi l m s , g a l i n i o m s neti n e i n o m o s k i l m s m a i s t o i s v e t i m avili.

Bits

ekologinio

utertumo

indikators

Bits k n a s a p a u g s vairiais p l a u k e l i a i s . Tai chitinins d a n g o s epitelio lsteli d a r i n i a i , s u d a r a n t y s b i t s k n o d a n g . P l a u k e l i a i vientisi a r akoti, s m a i l j a n t y s . Bitei s k r e n d a n t , v i r u t i n s k n o d a lies p l a u k e l i a i sielektrina teigiamai, o a p a t i n s - n e i g i a m a i . Bits t a m p a d i p o l i u . A u g a l i e d a d u l k i elektriniai k r v i a i skirtingi. Bits p l a u k e l i a m s prisilietus (eletrodais) prie i e d a d u l k i , j skirtingi k r viai l y g i r p r i l i m p a p r i e p l a u k e l i , n e s t r a u k a a p i e 1000 k a r t d i d e s n n e i i e d a d u l k i m a s . S u i e d a d u l k m i s p r i l i m p a i r sielektrinusios oro dulkels. Nors neyms teral kiekiai gamtoje ir nepastebimi, bet patek korius, tampa makroobjektais, kuriuos ga l i m a tyrinti. Kornrelio universiteto (JAV) bendradarbis D. Liskas nustat, jog a p l i n k o s u t e r t u m g a l i m a k o n s t a t u o t i n e t i m e d a u s . Jis s u r i n k o m e d a u s p a v y z d i u s i 13 vairi N i u j o r k o valstijos r a j o n - i avili, e s a n i p r i e p r a m o n s m o n i , a u t o s t r a d , c i n k o r d y n i r kt. K o n troliniuose m e d a u s pavyzdiuose rado aliuminio, bario, vario, m a g n i o , m a n g a n o , m o l i b d e n o , nikelio. I v i s o 4 7 m e t a l u s i r c h e m i k a l u s . T a i g i m e d u s gali b t i g a m t o s u t e r t u m o i n d i k a t o r i u s . R a d i o a k t y v u s i s f o n a s L i e t u v o j e m a d a u g 0,01 m R / h . J e i g u b i t s i l a u k o grta s u d i d e s n e k o n c e n t r a c i j a , reikia, a p y l i n k j e r a d i o a k t y v u m a s p a d i d j s (B. S t y r a , 1 9 8 8 ) . R a d i o a k t y v u m r o d o visi b i i p r o d u k t a i , p e r a i ir koriai. Italai b e n e p i r m i e j i p o dvi b i i e i m a s iskirst e m y n e i r n u o l a t tyr b i t e s b e i p r o d u k t u s . N u s t a t p a v o j i n g a s vietas n e tik p a i o m s b i t m s , b e t i r m o n m s g y v e n t i . L a i k a s susirpinti i r m u m s . Ekologins bitininkysts reikalavimai

K a i k u r i o s e E u r o p o s S j u n g o s alyse k a r t u s u e k o l o g i n i u (biologi n i u , t a u s o j a n i u ) k i n i n k a v i m u laikantis p a g r i n d i n i r e i k a l a v i m (E. S c h i f e r s t e i n a s , 1996) p r i p a s t a m a ir e k o l o g i n s b i t i n i n k y s t s g a limyb. L i e t u v o j e e k o l o g i n s e m d i r b y s t s p r a d a i g i m 1990 m . p a b a i g o j e , k a i b u v o k u r t a b e n d r i j a G a j a " . 2 0 0 0 m . j a u b u v o sertifikuota

174

175

2 4 0 k i n i n k . V i d u t i n i s e k o l o g i n i s k i s - 23 h a , i j 2 6 % - iki 5 ha (P. L a z a u s k a s , V . R u t k o v i e n , 2 0 0 0 ) . K o l n e t u r i m a tvirt e k o l o g i n s b i t i n i n k y s t s n u o s t a t , g a l i m a p a v e l g t i V o k i e t i j o s e k o l o g i n s biti ninkysts nuostatus. 1. Bii skraidymo 3 km nuo bityno apylinkje btina kininkau t i e k o l o g i k a i . Tai y p a a k t u a l u s t a m b e s n i b i t y n b i t i n i n k a m s , k u rie dal s a v b i i i v e a u a p y l i n k s rib. 2 . N a u d o t i n i m e d i n i a i aviliai, r m a i , m a i t i n t u v s . N u d a y t i avi liai turi p a s t o v t i 5 m e t u s . 3. V a k o apyvarta turi bti u d a r a . L i z d o koriai naudotini iki 5 m e t. Dirbtiniai k o r i a i g a m i n a m i i s a v o v a k o , o skirti m a g a z i n u i - i viesi magazino kori medaus dangteli. 4. Bits, papildomai maitinamos iem savo ekologiku variu m e d u m i . E k o l o g i k a i v a r a u s c u k r a u s n o r m a - iki 1 0 % . L i e t u v o j e e k o l o g i k a i a u g i n a m c u k r i n i r u n k e l i i r c u k r a u s n r a (N. S l a v i n s kien, 2000). 5 . Bits p r i i r i m o s , k a d b t stiprios i r s v e i k o s . P r i r e i k u s a p s a u gai r e k o m e n d u o j a m o s o r g a n i n s r g t y s : a c t o , o k s a l o , p i e n o , s k r u z d i , n e s j y r a m e d u j e . P a v y z d i u i , s k r u z d i rgties v a i r i u o s e m e d a u s p a v y z d i u o s e r a n d a m a 3 0 - 6 0 0 m g / k g . O j a bits a p d o r o j a m o s n u o e r k i . T o d l r g t y s n e t u r i viryti 1,840 m g / k g . S u s i r g u s i o s n a i k i n a m o s ir i v e a m o s atskiras (izoliuotas) v i e t a s g y d y t i . 6. B i t e s apirint, d m i n a m a labai saikingai. O v e i s i a n t n e p i k t a s , a p s i e i n a m a b e j o . D l i u i n a u d o j a m i sausi t u o p treuliai. M e d u s greitai a b s o r b u o j a d m u s , o j u o s e yra ir k a n c e r o g e n i n i daleli. 7. M e d u s isukamas specialaus metalo medsukyje ne auktesnje k a i p 3 8 C t e m p e r a t r o j e . F a s u o j a m a s stiklinius i n d e l i u s su s t a n d a r t i n m i s e t i k e t m i s . L a i k o m a s t a m s o j e iki 2 m e t . R e i k a l a u j a m a , k a d H M F neviryt 10 mg/kg. P e r e i n a n t i tradicins b i t i n i n k y s t s e k o l o g i n , reikia gerai v e r tinti s a v a s s l y g a s . i n o m a , p e r e i n a m u o j u l a i k o t a r p i u g a l i m o s kai k u r i o s n u o l a i d o s , b e t s v a r b i a u s i a , k a d n e a t s i r a s t teral, y p a p e s ticid pdsak. L i e t u v o j e bits g a m i n a natrali p r o d u k c i j . J i h i g i e n i n i u p o i riu vari. T o d l n u o r o d a ekologikai v a r i " n e v e r t a p i k t n a u d i a u t i .

Savisauga, pirmoji pagalba


Bits taikios, b e t k e r t i n g o s . K a d a n g i n r a s p e c i a l a u s s t a t y m o , d i r b a n t i e m s p r i e b i i p a t a r t i n a susipainti s u L i e t u v o s R e s p u b l i k o s d a r b u o t o j s a u g o s ir sveikatos s t a t y m u s " (Valstybs inios N r . 95, 2000 11 08). 1. Pavojingi veiksniai bitininko darbe. D i r b a n t prie bii, n a u d o j a m i v a i r s rankiai: b i t i n i n k o kaltas, k o r i a t a k i a v i m o u k o s b e i peiliai, m e d s u k i s , e l e k t r o s prietaisai i r kt. R e i k i a s a u g o t i s m e c h a n i n i t r a u m . Nestipriai susialojus: silpnai n u d e g u s i vieta 1 0 - 1 5 min. p a n a r d i n a m a alt v a n d e n ar ba j u o u p i l a m a . P a t e p u s geriamosios s o d o s tirpalu (spiritu), steriliai a p r i a m a . Stipriau n u s i d e g i n u s , reikia kreiptis m e d i c i n o s p u n k t ; perkaitus (itikus sauls smgiui), kai pajuntamas galvos svaigimas, reikia pasitraukti pavs ar vsi patalp. Atlaisvinti apykakl, veid ir krtin suvilgyti v a n d e n i u , igerti ko nors gaivinanio (suli), prigulti; n u o u g n i e s n u k e n i a n e tik dirbantysis , b e t gaisras gali kilti p a t a l p o j e i r avilyje. D i r b a n t s u d m i n e , reikia stebti, k a d n e k i l t ieir b . L a b a i s a u s a s i r s m u l k u s dlis t r u p u t s u d r k i n a m a s . B a i g u s d a r b , d m i n u g e s i n a m a . D l i o l i k u i u s ukasti. Dl i r d m i n laikyti atskirai, specialioje m e t a l i n j e dje su d a n g i u ; dezinfekuojant armais ar rgtimis ir apdorojant bites prepara tais (acto esencija, s k r u z d l i ar r g t y n i rgtis ir kt.), m v i m o s g u m i n s p i r t i n s , n a u d o j a m i respiratoriniai akiniai; u t i k u s r g i a i , n e u t r a l i z u o t i 3 p r o c . g e r i a m o s i o s s o d o s tirpalu. U t i k u s a r m a m s - 5 p r o c . a c t o a r b a b o r o rgties tirpalu. Po to g e rai n u p l a u t i t e k a n i u v a n d e n i u . 2. Pirmoji pagalba nukentjus nuo bii. Bits, kaip d a r b o objektas, p a v o j i n g a s m o n m s , n e s gali sugelti. N e a l e r g i k a s m o g u s gali i ksti kelet d e i m i b i i glim. S u g l u s d i d e s n i a m kiekiui (iki 200 g l i m ) , t o k s i n reakcija s u n k e s n . Reikalinga m e d i c i n i n p a g a l b a . glus bitei, k u o greiiau paalinti geluon. Vir g l i m o vietos u dti g u m i n verikl, kuris t r u m p a m laikui sulaikys n u o d p l i t i m p o vis k n . A n t g l i m o vietos udti alt t a m p o n , kuris s u t r a u k i a k r a u j a g y s l e s , sultina n u o d plitim. Pajutus didesn s k a u s m , n i e -

176

177

tint, p a t i n u s , igerti tablet d i m e d r o l i o , o sugelt viet tepti fliucinar o , p r e d n i z o l o n o a r b a kitu t u r i m u h o r m o n i n i u tepalu. Itikus anafi l a k s i n i a m o k u i , n e g a i t a n t s u l e i d i a m a 0 , 1 - 0 , 2 p r o c . arba 0,3 m l a d r e n a l i n o alia g l i m o vietos. V y r e s n i e m s m o n m s (per 6 0 m.) p r e p a r a t leisti labai atsargiai, k a d n e s u k e l t irdies ir kraujagysli k o m p l i k a c i j . Po to n u k e n t j u s y s i s p r i s t a t o m a s ligonin ( m e d . punkt). Bitidje, b i t i n i n k o n a m e l y j e ar bites v e a n t , turti m e d i c i n i n rin kinl: v i e n k a r t i n virkt s u a t s a r g i n m i s a d a t o m i s ; g u m i n verikl; b u t e l i u k s u spiritu, g e r i a m o j o v a n d e n s ; v a t o s , pleistro; 2 a m p u l s 0,1 p r o c . 1 ml a d r e n a l i n o a r b a 2 a m p u l s 1 p r o c . 1 ml d i m e d r o l i o a r b a tavegilio, 2 a m p u l . P r e d n i z o l o n o arba d e k s a m e t a z o n o (A. U r b o n a s , 2 0 0 2 ) . g l u s v i e n a i kitai bitei, p a a l i n u s g e l u o n , a n t g l i m o v i e t o s (kai p o r a n k a n e t u r i m a v a i s t i n l s ) , bitininkai d e d a a m o n i a k e s u v i l g y t v a t , v a l g o m o s i o s d r u s k o s k o e l , s u l a p i n t c u k r a u s (kandi) p l o k tel, p a t r i n a v i e i u s v o g n o laiku a r grieinliu. N e g a l i m a trinti ra b a r b a r u , k u r i o rgtis d i d i n a s k a u s m . 3. Pagalba nukentjusiems gyvnams. Bityno sanitarai eiai bii n u o d a m s a t s p a r s . J a u t r i a u s i arkliai, m a i a u - galvijai, a v y s , p a u k iai. A p i r i n t b i t e s , neleistina, k a d arti avili p a s i r o d y t s v e t i m m o n i ar g y v u l i . Prie d a r b arkliai ar kiti g y v n a i p a t r a u k i a m i p e r 50 m (ar toliau, u d a r y t i ) n u o avili. Sugelti g y v n a i b l a k o s i (ypa jautrs unys), nerimauja, pakyla kno temperatra. Pradeda okinti, viduriuoti. Galima pagalba: a n t s u g e l t v i e t d e d a m a alto v a n d e n s , 5 p r o c . a c t o r g t i e s kompresai; d u o d a m a gerti a l k o h o l i o ; a r k l i u i / g a l v i j u i p o 2 5 0 - 5 0 0 m l k a s 1 - 2 vai., s m u l k i e m s g y v n a m s - p o 3 0 - 1 0 0 m l ; v e n l e i d i a m a 1 p r o c . 1 ml d i m e d r o l i o a r b a tavegilio, 2 a m p u l . p i p o l f e n o a r b a 2 a m p u l . D e k s a m e t a z o n o 3 k a r t u s p e r p a r (Z. S o l y s , 2002).

Bitininkysts terminai
Abiotiniai faktoriai - bii eim vei kiani neorganins aplinkos (pesticidai, radiacija, temperatra ir kt.) slyg visuma. Adaptacija - bii ar j eim prisi taikymas prie pakitusios aplinkos. Pavyzdiui, Suomijon vetos ita l rass bits ilgainiui prisitaik (aklimatizavosi) prie atiauresni slyg.
Aerobiniai organizmai - organizmai,

kuriems btinas laisvasis deguo nis, taip pat ir bitms bei j pe rams.
A k a r a p i d o z (akaroz) invazin su

augusi bii liga: jos silpsta ir sta nuo pirmose krtins tra chjose besiveisiani smulki erkui Acarapis ivoodi. A k e l = narvelis (skyluts koriuose). Aklimatizacija = adaptacija. A m e b i a z - protoozin suaugusi bii alinimo organ (Malpigijaus) liga, kuri sukelia Malpighamoeba mellifica. Amilaz = diastaz - fermentas, katalizuojantis bits virkinimo ar noje krakmolo hidroliz papras tesnius junginius. A n a b i o z - bsena, kai organizme nelieka matom gyvybini poy mi. Tai nebdinga bitms, j gy vybiniai procesai iem tik sult ja; tai yra bitms bdinga nevisika anabioz.
A n g l i a v a n d e n i a i (cukrus) - organini

jungini grup, apimanti papras tus ir sudtingus cukrus. Tai svar biausias bii maistas.

A n t a g o n i z m a s - skirtingo amiaus motinli biologins veiklos prieingumas: bii per maitintoj ir per, avilio bii, vagili ir kt. naikinimas ruden. Apiakta" - tarptautins bitinink organizacijos informacinis urna las, leidiamas nuo 1965 m. pen kiomis pagrindinmis pasaulio kalbomis. A p i m o n d i a " - tarptautin bitinink organizacija, kurta 1949 m. Ams terdame, XIII tarptautiniame biti nink kongrese. Lietuvos bitinin kai priimti 1993. Apiterapija - gydymas bii produk tais: nuodais, medumi, duonele. A r a c h n o z s - invazins suaugusi bii ar j per ligos, kurias suke lia parazitins erks (varoatozs, akarapidozs ir kt.). A s k o s f e r o z - grybin liga, kai vy resni tran ir bii perai sukalkja" nuo mikroskopini grybeli hif (Ascosphaera apis). A s p e r g i l i o z - grybin liga, kai bits ir perai suakmenja" kori narveliuose nuo mikrosko pini grybeli hif (Aspergillus flavus). Austja - sen. lietuvi deiv, bii spietimo globja. Avilio bits - iki 21 paros dirba avi lyje vairius darbus: maitina ler vutes, perdirba nektar med, saugo avil ir kt. Avilys - bii buvein, namelis su dedamais ir iimamais rmais.

178

179

Bakterioz - infekcin bii liga, k u ri sukelia augalins kilms m i k roorganizmai (bakterijos).

Bii iskridimas -

savo avilio pali

Bii paketas -

d u t s u v i e n a tin

Bits - b i t i n i a n t e i m i o b e n d r u o menini vabzdi gentis; neka mojoje kalboje suprantamos kaip n a m i n s bits.

kimas susidarius nepalankioms gyventi slygoms arba iskridi m a s su jauna besiruoiania po ruotis motinle, kai lizde n e b n a atidengt per.

klo (vdinamja) sienele bitms (1,2-1,5 kg) veti su rmais ar b e j.

Baltininkas = d r e v i n i n k a s - m e
dioklins bitininkysts laik biti ninkas.

Bii perai - k o r i n a r v e l i u o s e e s a n
tys kiauinliai, lervuts ir lliu ks (motinli - 16, bii - 2 1 ir tran - 24 p a r a s ) .

Bit lankuol =

valg = iekov -

specialios grups bit, kiekvien dien skrendanti iekoti maisto ir apie j okiais, specialiais garsais ir atneto maisto kvapu pranean ti kitoms bitms rinkjoms.

Bedugnis avilys -

vietoj s a n d a r a u s

Bii kamuolys -

susispietimas

avilio d u g n o taisytas viengubas, daniau dvigubas tinklas, pro ku r b i t s n e p r a l e n d a , o iuklels ir erks ikrenta.

tarp kori iem siekiant palaikyti ne emesn kaip 14C temperatr.

Bii ras -

natralios ar dirbtins

atrankos b d u susiformavusi bi i eim grup (populiacija), ku riai k o n k r e i o m i s s l y g o m i s ipli timo ar veisimo areale bdingi pastovs poymiai ir panaios biologins savybs. i v i e n o s

Bii linija -

i v i e n o s m o t i n l s k i

Bit motinl -

namini bii eimos

Bii antskrydis - n u k l y d i m a s s v e
timus avilius, bdingiausias jau n o m s bitms po pirmj apsiskraidym.

lusi bii eim grup, i pra d i v a d i n a m a k o k i u n o r s (ei m o s ) n u m e r i u , vliau jai duodamas vardas, pvz., Austrijoje nigra". avilio dalis, kurioje

visikai isivysts (diploidinis) vabzdys, dedantis nevaisingus ar ba apvaisintus kiauinlius.

Bit rinkja -

vyresnio a m i a u s (pa

Bii apsiskraidymas - m a s i n i s
trumpalaikis bii iskridimas i avilio pavasar isivalyti (paalinti ekskrementus), vliau pavienis bdingas visoms jaunoms bitms.

Bii skyrimas pusiau -

prastai daugiau kaip 21 paros) bi t, kasdien skrendanti rinkti nek taro, vandens, iedadulki ar derv bii pikiui.

Bii lizdas -

stiprios eimos s u d a r o m o s dvi, vienai j d u o d a m a nauja motinl.

auginami bii perai, laikomas maistas. J sudaro koriai.

Bii eima - b i o l o g i n i s v i e n e t a s ,
kur sudaro vaisinga motinl, ke liasdeimt tkstani bii darbi ninki ir daugelis tran (o vasar ir vairi vystymosi fazi per).

Bii maistas - a n g l i a v a n d e n i a i
(nektaro ar m e d a u s cukrus), bal tymai (iedadulks, duonel, pie nelis, kiti b a l t y m i n i a i p a k a i t a l a i ) ir v a n d u o .

Bit vagil -

rinkja, b e t i s v e t i m bits darbininks

avili neanti m e d .

Bii ganykla - a p i e 2 0 0 0 h a s k r a i d y
m o apylink. S k r a i d o m a n u o avi lio ar b i t y n o fizikai pajgiu ir ekonomikai naudingu nuotoliu.

Bits neullis -

treios poros koj blauzdos dubi me surinktas ir suformuotas 6-7 mg mass augal iedadulki (kiek lengvesnis derv) k a m u o l lis.

Bii okiai -

(fizin komunikacija)

Bii maitinimas (sen. - penjimas) maisto p a p i l d y m a s dedant liz dus atsargini kori su m e d u m i ar cukrumi (cukraus sirupu maitintuvse).

grusi i lauko lankuoli savo tiki b g i o j i m a i - informacija apie surasto maisto nuotol, krypt ir kokyb.

Bii bonitavimas -

bii eim ver

tinimas pagal produktyvum, stiprum, atsparum iemai ir ki tas savybes, rasini (morfologi ni) straublelio ilgio, kubitalinio i n d e k s o ir kt. p o y m i stebjimas per mikroskop. namini bii m o

Bitininkysts kompleksas =
n e i n f e k c i n i s p e r ir

ferma -

Bii toksikoz iau

stambus bitynas (kooperatyvas), turintis specializuotas technologi n e s linijas vairiai b i t i n i n k y s t s produkcijai rinkti, perdirbti, fa suoti ir realizuoti.

Bii motinls bonitavimas -

suaugusi bii apsinuodijimas: cheminis, iedadulkinis, nektarinis, lipinis ir kt.

gint motinli vertinimas pagal rasinius poymius, m a s (daugiau kaip 180 m g ) ir dslum.

Bit darbinink -

Bii vagiliavimas -

svetim bii

terikasis (diploidinis) vabzdys, eimoje atliekantis pagrindinius avilio bei lauko darbus.

Bii motinli ymjimas - n u g a r l


n u d a o m a pagal metus sutarta spalva arba pakerpamas vienas i sparneli.

verimasis avil m a i s t o ineti. Tai patologinis reikinys, da niausiai atsirandantis ne m e d u n e io metu.

Bitid kyti.

stacionarus ar veiojamas

renginys aviliams su b i t m i s lai

Baria -

keli biiuli bendravimo bii surinkti, sune

Bii tvorel -

(grotels) - metalinis

forma senovje.

Bii nuodai -

bii geluonies n u

Biiulis =

bitininkas - giminyst

ar plastmasinis laktas su 4,1-4,2 m m skersmens plyeliais b i t m s pralsti, n a u d o j a m a s moti nlms nepraleisti ar trangaudms gaminti.

Bii duonel -

o d liaukos sekretas, geliant nau dojamas kaip apsigynimo priemo n, o moni renkamas kaip vaistas.

per bites". Biiulyst - s e n a s p a p r o t y s t a r p k a i m y n ir gimini bendrai laikyti bites, t.y. b i i u l i a u t i s .

ti ir kori narveliuose surauginti iedadulki neulliai - baltymin gas bii maistas (silosas).

180

181

Bitin facelija (Phacelia tanacetifolia) hidrofolini eimos vienmetis la bai nektaringas augalas, sjamas specialiai tik bitms. Bitinlis = motinl - senovinis pa vadinimas. Bitiniai - plviasparni brio geluonini vabzdi anteimis, turintis atuonias eimas, pasaulyje turin tis apie 20 000, Lietuvoje 400 vabzdi ri. Bitininkas - 1) mogus, laikantis bi tes; 2) pauktis - bii kenkjas (Merops apiaster). Bitininkyst - mokslas apie bites (va dovlis); ems kio (pagalbin) aka, laikanti ir veisianti namines bites produkcijai gauti ir entomofilini ems kio augal ie dams apdulkinti. Bits mirns = metiss - bits, i sivysiusios i kiauinli, ku riuos motinl apvaisina kitos ra ss tran sklelmis. Bitynas - vieta sode, mike ar kitoje vietoje su renginiais, aviliais bi tms laikyti. Bityno pasas - bityno savininko do kumentas, iduodamas veterinari ns tarnybos specialisto nuolat ymti bii sveikat ir bityno epizootin bkl. Bubilas - sen. lietuvi bii dievas. Didioji vako kandis - ugniuk ei mos naktinis drugelis, kurio vik rai parazituoja ant sen vako kori. Diploidinis tranas - somatinse (or ganizmo) lstelse vietoj 16 turin tis 32 chromosomas, t.y. kiekvie noje lstelje yra po dvi homologines chromosomas (2n).

Dirbtinis medus - pramons gamina mas medus i cukraus, j invertuojant organinmis rgtimis. Diskoidalin padtis - bits rasinis poymis pagal sparno diskoidalinio narelio tako padt: vietini bii = -, karnikos = +. Dresavimas = viliojimas - bii skatinamas kvepianiu cukraus sirupu lankyti norimos ries au galus, pavyzdiui, raudonuosius dobilus. Drev - medyje ipuvusi skyl (uok sas), kurioje apsigyvena pauk iai, bits ir kiti gyvnai. Anks iau mons rengdavo dirbtines dreves. Drevininkas = bartininkas, miko bi tininkas, seniau versdavsis me daus kopinjimu i drevs. Dmin (rklys) - metalinis dvigubo mis sienelmis cilindras su dum plmis ir dangteliu, kurio priekyje yra snapelis su anga dmams i eiti. Vartojamas bitms baidyti dirbant prie j. Ekologin bitininkyst - bitininkavimas paangiausiais metodais ne maesniame kaip 2800 ha plote ekologiniuose mikuose ar ekolo gins emdirbysts apylinkse. Tai ateities bitininkyst. Entomofilija (entomogamija) - augal ied prisitaikymas kryminiam apsidulkinimui padedant vabz diams. Entomozs - invazins suaugusi bii ligos, kurias sukelia parazi tiniai vabzdiai (braulioz ir kt.). Erkgaud - emas rmelis, padeng tas tinkleliu su 2-4 mm skersmens skylutmis. Dedamas po rmais

nuo kori nukrentanioms er kms surinkti. Feromonai - gyvn egzokrinini liauk sekretai, perduodantys in formacij tos paios ries gyv nams. Pavyzdiui, bii motini n mediaga" ir kt. Fitoncidai - augalins kilms lakios mediagos, sulaikanios mikroor ganizm vystymsi arba juos u danios. Fizocefalioz - entomozinis suaugu si bii silpimas ir uvimas nuo j pilveliuose besiveisiani para zitini musi lerv. Fotosintez - organini jungini su sidarymas dl viesos (sauls) energijos poveikio. Fruktoz - augal monosacharidas (cukrus). Genys - drevinink prietaisas lipti med. Gelbjimosi motinl - i lervuts bi i narvelyje iauginta motinl. Gen ininerija - atskirtas bits lyti ns lstels chromosomos genas pakeiiamas ir kaip transgenas (pakeistas) grinamas. Genetin per yda - nepaveldimas per margumas, atsirandantis dl ilgesnio (giminingo) bii motin li poravimosi su tranais. Girdykla - indas variam vandeniui, kuris gali bti rengiamas avilyje, bitidje ar bityne, bitms girdyti. Gliukoz - augal (medaus), vynuo gi cukrus, monosacharidas. Grais - rmas su 8-10 cm aukio sienelmis, dedamas po avilio sto gu arba auktu (daugiaauktyje avilyje) siekiant sudaryti erdv vir lizd rm arba po jais.

Gregarinoz - protozoin suaugusi bii virkinamojo trakto liga, ku ri sukelia pirmuonys. Gurbelis - bits upakalins kojos blauzdos dubimas iedadulkms arba bii pikio dervoms sudti. Hafnioz - bakteriozinis suaugusi bi i silpimas (pavasar) ir uvimas. Haploidas - organizmas, turintis viengub chromosom rinkin ly tini lsteli branduoliuose arba audini lstelse. Pavyzdiui, tra nai turi 16 chromosom. Hemolimfa - bii organizmo skystis, atliekantis dal kraujo funkcij. Heteroz - augal ir gyvn pirmo sios kartos hibrid padidjs gy vybingumas. Imunitetas - aktyvus gyvno atspa rumas kenkjui. Indijos bits - medunei bii gen ties primityviosios rys, gyve nanios mik mediuose. Italijos bits - Apenin pusiasalio kilms namini bii su geltonmis pilveli segmentuose ras. Invertaz - fermentas, disacharid (sacharoz) veriantis monosa charidus (gliukoz ir fruktoz). Kamans - stambios, labai plaukuo tos, maomis galvomis, zvimbian ios bendruomenins laukins bi ts. Kandi - mogaus gaminama koel i medaus (1 dalis), cukraus pud ros (4 dalys) ir trupuio vandens, naudojama anksti pavasar bitms maitinti arba veant motinl nar veliuose. Katalaz - fermentas, skaidantis vandenilio peroksido (I I,(. ),) j vandenj deguon.
ir

182

18 I

K a u k a z i k o s i o s bits - Kaukazo kal n kilms namini bii rass, i kuri geriausios pilkosios. K e l t u k a s = pateliukas - prietaisas bii lervutms i korio narveli motin lopelius perkelti.
Korio narveli a t i d e n g i m a s (atakiavi-

L a n k u o l s , i e k o v s = valgs - da

M e d a u s gurklelis ( m e d a u s pslel) -

m a s ) - vako dangteli paalini mas (prie medaus isukim) spe cialiais peiliais, ukomis ar kitokiais prietaisais. Korio rminimas - dirbtinio korio tvirtinimas vielintame rme kartu velenliu ar elektros srove.
Korio narvelis = a k e l .

K o r y s - kai kuri bii ri paga mintas vako gaminys, sudarytas i narveli perams auginti, bitms gyventi ir maistui laikyti. Krainos = karnikos bits - Alpi kaln kilms namini bii anks tyvojo ir intensyvaus vystymosi bii ras. Kritidioz - protozoinis suaugusi bii virkinamojo trakto sutriki mas, kur sukelia iueliniai pir muonys. Kubitalinis i n d e k s a s - bii sparn rasinis poymis: treiojo kubitalinio narelio trumpesns kubitalins gyslels atkarpos a" su ilges ne b" procentinis santykis. Kuproti perai - tranins eimos po ymis, kai bii narveli perai dengiami igaubtai, kuriuose vys tosi pustraniai (haploidai). Laka - avilio lizdo priekins sienos apaioje ar viruje esanti anga (vairaus ilgio) bitms skraidyti. L B S - Lietuvos bitinink sjunga, kaip savarankika kurta 1989 02 05.

lis lauko bii, kurios skraido ir ieko maisto, grusios avilyje in formuoja kitas. L e p t o m o n o z - protozoinis suaugu si bii virkinimo sutrikimas, kur sukelia mikroskopinis viena lstis pirmuonis. Lipaz - fermentas, pagreitinantis riebal hidroliz ar sintez, skal dantis vak. Lipius - daniausiai sifonini ama r pro savo organizm prafiltruotos ir biologikai paveiktos lapuo i bei spygliuoi augal cukringos sultys, i kuri bits pagamina lipin med.
Lizdo skiriamoji = diafragma -

medin pertvarl lizdui nuo tuios avilio dalies arba auk tams atskirti (daugiaaukiuose aviliuose).
M a g a z i n a s (meduv, antlizdis) - me

dinis grais pusrmiams dti, statomas vir lizdo medui laikyti, arba tolimesn lizdo dalis. M a i a l i g - virusin dengt per li ga ir uvimas nuo Moratovirus aetatulae. Maitintuv = pentuv - indelis, i kurio cukraus sirupu (vandeniu) maitinamos bits. Bna virrmini ir diafragmini.
M a a s i s v a k o Ugniukas = maoji

vako kandis - ugniuk eimos naktinis drugelis, kurio vikrai daugiausia parazituoja kamani lizduose. Medsukis - maina medui i ati dengt kori isukti. Veikia icen triniu principu, jame telpa 2 - 4 ir daugiau kori.

namini bii, motinli ir tran stempls paplatjimas (pilvelio priekyje) nektarui ir kitam skys tam maistui neti ar laikyti. M e d u n e i s = neimas - surinkto nektaro ar iedadulki neimas avilius, tai yra bii darbas, trun kantis per vasar. M e d u s - namini bii surinktas ied bei lipinis nektaras ir ko riuose perdirbtas natralus saldus bii produktas: bitms - pagrin dinis maistas, mogui - dietinis ar gydomasis produktas. Melanoz - mikozinis senesni bii motinli kiauidi sutrikimas, kur sukelia mikroskopiniai gry beliai. Meleoz - entomozinis pavieni bii uvimas nuo prisitvirtinusi ant bii pilveli vabzdi vikr. Mermitidoz - helmintozin bii li ga nuo kai kuri dirvoje besiveisiani kirmli lerv (vikr), patenkani bii virkinamj trakt su vandeniu ar nektaru. Mikozs - invazins bii ligos, su keliamos grybelini mikroorga nizm. Morta - reikinys, kai bii mirni eimoje yra kelios su skirtingais rasiniais poymiais bii formos (polimorfizmas). Tai smulkiausias vidurinis taksonas. Motinls lopelis - motinls narve lio pradas iki tol, kol j padeda mas kiauinlis. Motinls narvelis = akel - itstas uolo gils formos darinys, ku riame vystosi motinls peras.

Motinls palyda - nepastovi, nuolat susidaranti aplink kiauinlius de dani motinl 7-13 ir daugiau galvelmis nukreipt motinl jaun bii maitintoj grupel.
Motinls p o r a v i m a s i s - reikinys,

kai bii motinl ore susitinka su tranais ir priima j skleles. Motinin e i m a - bii eima, i ku rios imamos jaunos lervuts veis linms motinlms auginti.
Nektaras (Olimpo d i e v grimas) -

vandens ir cukraus miinys, kur iskiria ied (ar neiedins) nektarins.


Nektariniai augalai = medingieji au

galai - grup iedini augal (Lietuvoje apie 750 ri), i kuri bits ir kiti vabzdiai renka nekta r, iedadulkes ir lipi kaip alu tin produkt. Nektaringumas = medingumas - i iedo, augalo ar ploto (m , ha) i skirto nektaro kiekis per ydjimo laikotarp. N o z e m a t o z - protozoinis suaugusi bii silpimas ir uvimas nuo per didelio viduriavimo (anksti pava sar), kur sukelia mikrosporidija Nosema apis. N u k l e u s a s - laikina bii eimel, skirta jaunai bii motinlei su brsti ir susiporuoti.
2

P a l a i k o m a s i s m e d u n e i s - toks me

duneis, kurio pakanka tik pai bii gyvybei palaikyti, prekin produkcija negalima. Paralyius - virusin suaugusi bi i liga. P a r t e n o g e n e z - naujo organizmo (trano) vystymasis i nepavaisinto kiauinlio.

184

185

P e r puviniai - b a k t e r i o z i n i s b i i per u v i m a s n u o amerikinio ar e u r o p i n i o p u v i n i s u k l j o (Bac.

Septicemija - bakterinis s u a u g u s i bi i u v i m a s nykstant hemolimfai. Spieius - bii eimos dalis, ispietusi ir a p s i g y v e n u s i atskirai su motinle. Spietimin motinl - v a s a r i s p i e timini n a r v e l i isiritusi m o t i nl. Spietin - d u t ( r y k a s ) b i i s p i e iui s u s e m t i ir g a b e n t i . e i m a aukl - stipri v e i s l i n e i m a , imaitinanti duotas auginti bii motinli lervutes. Tarzalinis i n d e k s a s - b i i r a s i n i s p o y m i s : t r e i o s p o r o s k o j o s lete nls pirmojo narelio (metatarzuso) p l o i o i r i l g i o p r o c e n t i n i s s a n tykis. Termokamera - d su m e t a l i n i o tinklo kasete bitms supilti ir su k a n t i s kaitinti (46^48C), k a d atsi skirt varoatozs erks. Tvin e i m a - v e i s l i n b i i e i m a tranams auginti. Tranas - n a m i n i b i i e i m o s h a p l o i d i n i s (16 c h r o m o s o m ) v y r i kas vabzdys. Trangaud - a n t l a k o s t v i r t i n a m a s p r i e t a i s a s s u b i t i n e t v o r e l e iskrendantiems ar grtantiems tranams surinkti bei spieianiai motinlei sulaikyti. Tranin bit - bit, g a l i n t i d t i n e a p vaisintus kiauinlius. Tranin motinl - n e v a i s i n g a m o t i nl, bii narvelius dedanti ne apvaisintus kiauinlius. Tranin e i m a - e i m a su t r a n i n m o t i n l e (ar t r a n i n m i s b i t m i s ) , neturinti bitini per. Tropilalapsoz - i n v a z i n s u a u g u s i bii liga, kuri sukelia mikrosko-

pins erkuts, parazituojanios nedengtuose peruose. Tulel - d e n g t a m o t i n o s a k e l . T e r min pirmasis pasil M. Stanke viius (1921). Varoatoz - a r a c h n o z i n d e n g t p e r i r s u a u g u s i b i i p a r a z i t i n li g a , k u r i s u k e l i a e r k Varroa ja-

Velenlis (pentinas) - p r i e t a i s a s d i r b tiniams koriams prie vielui pri lydyti. Vidurio E u r o p o s = V i d u r i o R u s i j o s b i t (Apis mellifica) - l a b i a u s i a i p a plitusi (buvo) tamsesni n a m i n i b i i ras. L i e t u v o j e j i v a d i n a m a v i e t i n e bite. Vilkas = b i i v i l k a s (filantas) = p a v i e n i u r v i n i v a p s v e i m o s bi i parazitas, kurio patels s a v o geluonimis paraliiuoja bites ir maitina jomis savo lervutes. Zoofilija - a u g a l i e d a p d u l k i n i mas gyvnais (vabzdiais, pauk iais ir kt.). iedadulk - i e d i n i a u g a l m i k r o s p o r a , l y t i n lstel. iedadulki rinktuv - p r i e t a i s a s i e dadulki neulliams n u o bii kojeli nubraukti ir j o m s surinkti.

Larvae ar Str. plutoon).


Piematoz - 4-5 p a r lervui arachnozinis u v i m a s nuo mikro skopini apvali erkui. Pienelis = bii pienelis - bii dar bininki priekini a n d ir ryk ls l i a u k b a l k v a i g e l s v a s maistingas tirtokas skystis, var tojamas jaunoms lervutms mai tinti, m o g u i - k a i p g y d o m a s i s produktas. Pikis = p r o p o l i s - b i i s u r i n k t o s ir perdirbtos m e d i p u m p u r der vos: bii naudojamos vairiems balzamavimams; m o g a u s - kaip aliava vaistams. Peikena - k a l t p a n a u s r a n k i s drevs angai padidinti, aviliams ar loviams daryti. Poliploidija - c h r o m o s o m s k a i i a u s p a d a u g j i m a s du ar d a u g i a u kar t lsteli branduoliuose. Diploidinio trano lstelse c h r o m o s o m o s padvigubja, bet branduoliai nesidalija. Polimorfizmas - r e i k i n y s , k a i toje paioje o r g a n i z m ryje yra ke letas s k i r t i n g f o r m ( d a u g i a l y t i kumas). Populiacija - v i e n o s r i e s g e n e t i kai skirting individ grup. Reketsioz - virusin bii h e m o l i m f o s (baltjimo) l i g a . S a c h a r o z - c u k r u s , a u g a l l a p fo tosintezs produktas. Senotoinioz - entomozinis pavieni bii silpimas ir u v i m a s n u o bi ts k r t i n j e b e s i v e i s i a n i p a r a zitins m u s s lerv.

cobsoni.
Vabzdiadulka = e n t o m o f i l i j a . Vakas - jaun bii vako liauk iskyros, naudojamos koriams ar medaus narveliams udengti. Vako ilydos - likutis, kuris lieka ilydius v a k o aliav (korius, vakynus). Vako ispaudos - atliekos, gautos ispaudus vakynus slgtuvmis. Vakynai - v a i r i a u s i v a k o , k o r i , dangteli trupiniai.

186

Literatra
Balekas J., Laurenikas A. Bitininkai mgjai. V., 1971. 44 p. Balekas J. Bii kis ir jo perpektyvos. V., 1978.147 p. Balekas J. vairi bii veisli ir pirmos kartos mirni morfologiniai poy miai IIemdirbyst T. 42. Bitininkyst. V., 1995. P. 82-87. Bitininko inynas / Sud. J. Balekas. V 1987, 380 p.
v

Turinys
vadas I k u r t o s bits BITINIAI S O L I T A R I N S BITS B E N D R U O M E N I N S BITS BITINIAI DIRBTINSE LIZDAVIETSE PRIMITYVIOS M E D U N E S BITS TIKROSIOS M E D A U S GAMINTOJOS KAIP BITININKAVO MS PIRMTAKAI POKARIO BITININKYST K a s gali b i t i n i n k a u t i Nuo ko pradti AVILYS VIETA BITMS K a i p sigyti bii N A T R A L S SPIEIAI DIRBTINIAI SPIEIAI BII EIMOS PIRKIMAS K a i p bits g y v e n a BII EIMA - BIOLOGINIS VIENETAS BII EIMOS NARIAI BITS K N O S A N D A R A BII VYSTYMASIS BII EIMOS METAI B i i lizdas DIRBTINIAI KORIAI Bii maistas MAISTO VIRKINIMAS 5
6

7 8 10 16 19 20 25 30 31 33 35 40 41 42 45 46 47 47 48 50 57 60 68 71 73 76

Hedtke C. Wldbienem. Berlin, 1994.128 S. Hsing J. O., Nitschmann J. Lexikon der Bienenkunde. Leipzig., 1987. 399 S. Karosas P. Bitininkyst kiekvienam. K., 2000. P. 76. Kriinas J. Bitininkyst. K., 1933, 676 ., V., 1967. 663 p. Lekeviius E. Adaptacija //Ekologijos svokos. K., 1992. P. 253-308. Musteikis A. Bii kis. V., 1943.183 p. Pekaitis J. Bitininkas. Til, 1921.104 p. Pikinait-Kazlauskien L. Bitininkyst Lietuvoje. V, 1995.175 p. Pileckis S. Globokime naudinguosius vabzdius. V., 1982.159 p. Ranelis V. Populiacij ir evoliucin genetika // Genetika. V., 1986. P. 134-150. Stankeviius M. Apie bites. V.-K., 1921. 68 p. Straigis J. Bitininko pradiamokslis. V., 1993.184 p. Straigis J. Bitininkyst. V., 1994. 206 p. Straigis J. Ms bitininkavimo metodai. K., 1995. 48 p. Straigis J., Amiejus A. Lipiaus tiekjas ir skruzdls. LA, 2002. 28 p. Schweissheimer W. Honig: Indikator fr Umweltverschmutzung. GuK.C. 1979/20. S. 14. Zander E. Der Bau der Biene. Stuttgart, 1922. 235 S. Zeiler C. 300 Ratschlge fr den Freizeit-Imker. Leipzig, 1986. 131 S. .

. M., 1948. 184 . . . . ., 1980. 231 .


/ : . . , . . , . . .

.: . , 1991. 511 . . .

. .: , 2001. 368 .

188

189

Medingieji a u g a l a i LIPINIAI MEDUNEIAI K PRADEDANTYSIS BITININKAUTI GALT AUGINTI SJOMAINOS BITS - A G R O T E C H N I K O S P R I E M O N Bii p r i e i r a s t a n d a r t i n i a m e avilyje KAIP APIRTI BITES RUDENINIS RPESTIS K VEIKTI IEM KAIP G A M I N A M A S VAKAS PAVASARIS PRIE AVILI PAVASARINIS LIZD TIKRINIMAS KITI LIZD P L T I M O BDAI KAIP IVENGTI SPIETIMO K DARYTI UDJUS MAGAZINUS BII VEIMAS BII PERKLIMAS IR SUJUNGIMAS VEISLININKYSTS DARBAS BITININKO MGJO BITYNE BII MOTINLI KEITIMO BDAI MOTINLI ENKLINIMAS K u o bits s e r g a

77 82 83 86 88 90 90 93 97 99 102 104 105 108 110 111 112 115 118 124 125

Bitininkavimo bdai BITININKAVIMAS AVILYS LIEPA" JONO KRIINO BITININKAVIMAS BITININKAVIMAS AVILIUOSE BITININKAVIMAS DVIAUKIUOSE AVILIUOSE VIENKARTINIS IEMOJUSI MOTINLI PADJJ BITS PANAUDOJIMAS DAUGIAAUKIUOSE SPIEIAIS . BITININKAVIMAS KELMINIUOSE AVILIUOSE

.150 .150 .151 .152 .156 .161 .163 .164 .165 .169 .171 .177 .179 .188

BITININKAVIMAS ILDOMOJE BITIDJE ILTNAMIUOSE

Ekologinio bitininkavimo s a m p r a t a Savisauga, pirmoji pagalba Bitininkysts terminai Literatra

B I I A P S A U G A N U O P E S T I C I D IR V A G I L I . . . .131 K. gali bii s e i m M E D U S - M A I S T A S AR V A I S T A S ? MEDAUS PARUOIMAS BII PIKIS NE TIK BITMS R E I K A L I N G A S 2-6 KILOGRAMAI IEDADULKI BRANGIAUSI PRODUKTAI i n o m i pasaulio bitininkai 133 134 136 138 140 142 143

190

Straigis, J u s t i n a s st27i M g j i k o j i b i t i n i n k y s t / J u s t i n a s Straigis - V i l n i u s :


Bibliogr.: p. 188 ISBN 9986-09-240-X K n y g a skirta p r a d e d a n t i e s i e m s bitininkauti, bet jame n a u d i n g p a t a r i m ras ir jau seniai bitininkaujantys, ir studentai, ir moksleiviai, o d i u , visi, k u r i e m s d o m u s bii g y v e n i m a s . UDK 638.1

M a r g i ratai, 2 0 0 2 . - 192 p.: iliustr.

Justinas Straigis Mgjikoji bitininkyst


Redaktor Dailininkas Genovait Alfonsas Savickien Zvilius

S L 3 1 9 . 2 0 0 2 0 8 0 2 . 1 2 sp.l. Tir. 2 0 0 0 e g z . U s a k y m a s Leidykla M a r g i ratai", Laisvs pr. 60, L T - 2 0 5 6 Vilnius. S p a u s d i n o akcin b e n d r o v S p a u d a " , Laisvs pr. 60, L T - 2 0 1 9 Vilnius. Kaina sutartin