You are on page 1of 225

UDK 524.

8 Ha476

Stephen Hawking T h e Universe in a Nutshell New York, B a n t a m B o o k s , 2 0 0 1

V e r t i m r e c e n z a v o d o c . dr. K s t u t i s S v i r s k a s

Copyright 2 0 0 1 by S t e p h e n Hawking O r i g i n a l illustrations 2 0 0 1 by Moonrunner Design Ltd UK a n d T h e B o o k Laboratory I n c . V e r t i m a s lietuvi k a l b Alina ISBN 9955-527-38-2 Momkauskait, 2002 UAB "Jotema", 2006

TURINYS

PRATARM

1 SKYRIUS T r u m p a reliatyvumo teorijos istorija Kaip Einteinas sukr reliatyvumo dviej fundamentini ir kvantins dvideimtojo amiaus teorij bendrosios pagrindus.

2 SKYRIUS Laiko forma Einteino bendroji reliatyvumo teorija suteikia laikui form. Kaip tai derinasi su kvantine teorija?

35

3 SKYRIUS Visata rieuto kevale Galimos vairios Visatos istorijos, ir kiekvien j lemia maas rieutlis.

73

4 SKYRIUS Ateities n u m a t y m a s Kaip informacijos juodosiose skylse praradimas gali sumainti ms galimybes numatyti ateit.

107

5 SKYRIUS Praeities apsauga Ar yra galima kelion laike? Ar galt toli paengusi civilizacija grti atgal ir pakeisti praeit?

137

6 SKYRIUS Ms ateitis kaip "vaigdi kelyje"? Kaip biologin ir elektronin gyvyb vystysis tapdama vis sudtingesne, o to proceso sparta dids.

101

7 SKYRIUS Naujas b r a n pasaulis Ar mes gyvename ant branos, ar esame tik hologramos? BEGALINI ERDVI KARALIUS IR JO B E S T S E L E R I A I T e r m i n odynlis Rodvkl

179

208 211 217

PRATARM

V I S A T A

K E V A L E

1 9 8 8 m e t a i s , kai " T r u m p a laikei i s t o r i j a " buvo ileista p i r m a kart g a l u t i n Visko Teorija a t r o d vos v e l g i a m a ties h o r i z o n tu. Kas p a s i k e i t n u o to laiko? K a i p r a o m a ioje k n y g o j e , po to m e s n u j o m e ilg keli. T a i a u kelion tsiasi, ir jos p a b a i g o s d a r n e m a t y t i . Anot s e n o s p a t a r l s . g e r i a u keliauti n e p r a r a n d a n t vil ties n e g u atvykti. A t r a d i m o viltis s k a t i n a ne tik m o k s l o , bet ir kit srii k r y b i n i u s i e k o j i m u s . Jei m e s p a s i e k t u m e kelio gal. m o gaus p r o t a s s u s t i n g t i r a p m i r t . T a i a u a n e m a n a u , kad mes k a d a n o r s s u s t o s i m e : p a s a u l i o p a i n i m a s j e i g u n e gils, tai bent plsis, ir m e s visada b s i m e b e s i p l e i a n i o g a l i m y b i h o r i z o n t o centras. A n o r i a u p e r t e i k t i skaitytojui savo susiavjim padary tais a t r a d i m a i s ir a t s i v e r i a n i u realybs vaizdu. Idant pasakoji m a s bt tikrai b e t a r p i k a s , d a u g i a u s i a d m e s i o skyriau s r i t i m s , kurias m a n p a i a m t e k o t y r i n t i . M o k s l i n i o d a r b o d e t a l e s g a n a sunku s u p r a s t i , t a i a u a tikiu, kad e s m i n e s i d j o s gali bti per t e i k t o s be s u d t i n g m a t e m a t i n i f o r m u l i . A viliuosi, k a d m a n pasisek. R a y d a m a s i knyg, s u l a u k i a u v i s o k e r i o p o s p a g a l b o s . Vis p i r m a n o r i u p a m i n t i T o m H e r t o g ( T h o m a s H e r t o g ) i r Nil i e r e r ( N e e l S h e a r e r ) , kurie p a d j o p a r e n g t i p a v e i k s l l i u s , ura us po jais ir i n t a r p u s . An H a r i s (Amt H a i t i s ) ir Kiti Ferguson (Kitty F e r g u s o n ) , r e d a g a v u s i a s r a n k r a t (tiksliau, k o m p i u t e r i o fai lus, nes a visk raau e l e k t r o n i n i u b d u ) . Filip D a n ( P h i l i p D u n n ) i " B o o k L a b o r a t o r y " i r " M o o n r u n n e r D e s i g n " , sukrusi iliustracijas. Be to, n o r i u p a d k o t i visiems, kurie m a n s u t e i k ga l i m y b e gyventi visikai n o r m a l g y v e n i m ir vykdyti m o k s l o tyri m u s . Be j i knyga n e b t p a r a y t a . Stivenas Hokingas Kembridas, 2001 m. gegus 2 d.

P R A T A R M

Kvantin mechanika

bertas Elllbertas Einteinas (Albert Einstein), specialiosios ir ben drosios reliatyvumo teorij krjas, gim Vokietijoje, Ul i n e , 1 8 7 9 m., b e t k i t a i s m e t a i s e i m a p e r s i k l M i u n c h e n, k u r j o tvas H e r m a n a s i r d d J a k o b a s p r a d j o n e d i d e l i r n e itin s k m i n g a e l e k t r o s p r i e m o n i versl. A l b e r t a s n e b u v o vun derkindas, taiau pasakojimas, kad j a m blogai seksi mokykloje, a t r o d o , yra p e r d t a s . 1 8 9 4 m . j o tvo v e r s l a s l u g o i r e i m a isi k r a u s t j M i l a n . T v a i n u t a r , k a d A l b e r t a s t u r t likti M i u n c h e n e , kol b a i g s m o k y k l , t a i a u jis n e m g o g r i e t o s m o k v k l o s t v a r k o s ir po k e l i m n e s i ivyko p a s savuosius I t a l i j . V l i a u j i s ts moksl C i u r i c h e ir 1 9 0 0 m. baig prestiin Federalin p o l i t e c h n i k o s mokykl, sutrumpintai vadint E T H . J o p o m g i s ginytis ir nesiskaitymas su autoritetais nepatiko E T H profeso riams, todl n vienas i j n e p a s i l E i n t e i n u i a s i s t e n t o p a r e i g t o p r a s t i n i o k e l i o a k a d e m i n e i k a r j e r a i p r a d t i , l i k p o dvej m e t j a m pavyko g a u t i j a u n e s n i o j o e k s p e r t o viet v e i c a r i j o s p a t e n t b i u r e B e r n e . D i r b d a m a s t e n , E i n t e i n a s 1 9 0 5 m . p a r a tris mokslinius straipsnius, kurie ikl j pasaulio mokslo lyderius ir sukl k o n c e p t u a l i a s revoliucijas, pakeitusias laiko, erdvs bei paios realybs samprat. D e v y n i o l i k t o j o a m i a u s p a b a i g o j e m o k s l i n i n k a i m a n es be v e i k s u v o k e s m i n i u s V i s a t o s b r u o u s . J i e sivaizdavo, k a d e r d v yra pripildyta tolydios terps, v a d i n a m o s eteriu. viesos spindu liai i r r a d i j o b a n g o s b u v o l a i k o m i io e t e r i o b a n g o m i s , k a i p gar sas o r o s l g i o b a n g o m i s . T e o r i j a i u b a i g t i t r k o tik tiksli e t e r i o t a m p r u m o m a t a v i m . I tikrj, r u o i a n t i s t o k i e m s matavi mams, Defersono (Jefferson) laboratorija Harvardo universitete b u v o r e n g t a n e n a u d o j a n t g e l e i e s vini, i d a n t j o s n e t r i k d y t j a u t ri m a g n e t i n i m a t a v i m . T a i a u p r o j e k t u o t o j a i umiro, kad rausvai r u d o s plytos, i k u r i b u v o p a s t a t y t a l a b o r a t o r i j a ir dau g u m a H a r v a r d o u n i v e r s i t e t o p a s t a t , turi savyje d a u g g e l e i e s r d o s . P a s t a t a s yra n a u d o j a m a s i r i a n d i e n , n o r s H a r v a r d o p r o f e s o -

T R U M P A

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

Albertas

Einteinas

1920

m.

1 .1 pav. (viruje) N E J U D A N I O E T E R I O TEORIJA Jei viesa yra bangos, sklindanios tampria mediaga, vadinama ete riu, tai viesos greitis stebtojui, ju daniam erdvlaiviu prieinga vie sai kryptimi (a), turtu atrodyti di desnis, o judaniam ta paia kryp timi kaip viesa (b) maesnis.

r i a i n r a t i k r i , k o k svor g a l i ilaikyti b i b l i o t e k o s p e r d a n g o s , n e sutvirtintos geleies vinimis. D e v y n i o l i k t o j o i m t m e i o p a b a i g o j e m r y k t i vis e r d v u p i l d a n i o e t e r i o i d j o s t r k u m a i . M a n y t a , kad viesa t u r t u sklis ti eteriu tam tikru baigtiniu greiiu, taiau j e i j s j u d a t e e t e r i o a t v i l g i u t a p a i a k r y p t i m i k a i p viesa, j o s g r e i t i s t u r t a t r o d y t i m a e s n i s , o j e i p r i e i n g a viesai k r y p t i m i d i d e s n i s ( 1 . 1 pav.). Vis d l t o serija e k s p e r i m e n t ios idjos n e p a t v i r t i n o . Kruop iausius ir tiksliausius b a n d y m u s atliko Albertas M a i k e l s o n a s (Albert M i c h e l s o n ) i r E c h a r d a s M o r l i s (Edward M o r l e v ) 1 8 8 7 m . T a i k o m j m o k s l m o k v k l o j e K l i v l a n d e , O h a j o valstijoje. J i e p a l y g i n o dviej viesos pluoteli, s k l i n d a n i s t a t m e n a i v i e n a s k i t a m , greit. e m e i sukantis a p i e savo a ir a p i e S a u l , p r i e t a i s o j u d j i m o e t e r i o atvil giu greitis ir kryptis k i n t a ( 1 . 2 pav.). T a i a u M a i k e l s o n a s ir M o r l i s n e a p t i k o , k a d dviej viesos p l u o t e l i u s i k l o j i m o vaizdas p e r par ar m e t u s pasikeist. R e z u l t a t a i liudijo, k a d viesa visada sklinda tuo p a i u greiiu, nesvarbu k i e n o atvilgiu tas greitis yra n u s t a t o m a s , k i e k greitai ir kuria k r y p t i m i yra j u d a m a (r. p. 1 4 , 1.3 pav.). R e m d a m i e s i M a i k e l s o n o i r M o r l i o e k s p e r i m e n t u , a i r i fizi kas D o r d a s F i c d e r a l d a s ( G e o r g e F i t z G e r a l d ) i r o l a n d fizikas H e n d r i k a s L o r e n c a s ( H e n d r i k L o r e n t z ) ikl idj, kad knai, j u d d a m i e t e r i o atvilgiu, turi s u t r u m p t i , o l a i k r o d i a i eiti l iau, l a s s u t r u m p j i m a s i r l a i k r o d i e i g o s s u l t j i m a s t u r t b-

1.2 pav. (kitame puslapyje] Nebuvo pastebta jokio skirtumo tarp viesos greiio ems orbitos ir jai statmena kryptimis.

I2

T R U M P A

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

1 .3 pav. V I E S O S G R E I I O M A T A V I M A S Maikelsono ir M o r l i o interferometre viesos altinio spin duliai pusiau skaidriu pasidabruotu veidrodiu yra suskai domi du pluotelius. Jie sklinda statmenai vienas kitam ir vl susijungia j bendr pluotel, krisdami j t pat pusiau skaidr veidrod. Jeigu viesos, sklindanios abiem kryp timis, greiiai bt skirtingi, vienos bangos keteros gal t susidti su kitos bangos dubomis ir vienos kitas panai kinti. Deinje eksperimento schema, atkurta i brinio,

skelbto "Scientific American" 1 8 8 7 m.

14

t i toks, k a d s t e b t o j a i m a t u o t t p a t viesos g r e i t , n e s v a r b u k a i p j i e j u d t e t e r i o atvilgiu. ( F i c d e r a l d a s i r L o r e n c a s e t e r d a r lai k r e a l i a m e d i a g a . ) T a i a u E i n t e i n a s savo s t r a i p s n y j e , p a r a y t a m e 1 9 0 5 m . birelio m n . , p a b r , j o g , n e s a n t galimybs nusta tyti, j u d a m a e t e r i o atvilgiu a r n e , e t e r i o svoka t a m p a n e r e i k a linga. Vietoj to j i s kaip pradin teigin p r i m postulat, pagal k u r m o k s l o d s n i a i turi bti v i e n o d i v i s i e m s laisvai j u d a n t i e m s s t e b t o j a m s . Atskiru atveju visi j i e turi m a t u o t i t pat viesos greit, n e s v a r b u k o k i u g r e i i u j u d t patvs. v i e s o s g r e i t i s n e p r i k l a u s o n u o s t e b t o j o j u d j i m o i r vra v i e n o d a s v i s o m i s k r y p t i m i s . Dl to teko atsisakyti idjos, kad yra universalus dydis, vadina m a s laiku, kur m a t u o j a visi laikrodiai. Vietoj to kiekvienas turi savj laik. Dviej m o n i laikai s u t a m p a , j e i tie m o n s n e j u d a vienas kito atvilgiu, taiau skiriasi, j i e m s tolstant a r b a a r t j a n t . Tai buvo p a t v i r t i n t a d a u g e l i u e k s p e r i m e n t : v i e n o i j m e t u d u tiksls l a i k r o d i a i b u v o s k r a i d i n a m i p r i e i n g o m i s k r y p t i m i s a p l i n k e m i r g r o a t g a l , r o d y d a m i iek t i e k s k i r t i n g l a i k ( 1 . 4 pav.). T a d m o g u s , n o r i n t i s gyventi i l g i a u , t u r t vis skristi ry tus, kad l k t u v o g r e i t i s s u s i d t s u e m s s u k i m o s i g r e i i u . D e j a ,

15

16

T R U M P A

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

1 .5 pav. (kairje) DVYNI PARADOKSAS Reliatyvumo teorija teigia, kad kiekvienas stebtojas turi sav laiko mat. Tai sukelia vadina mj dvyni paradoks. Vienas i dvyni (a) ivyksta kosmin kelion greiiu, artimu viesos greiiui (c), o jo brolis (b) lieka emje. Broliui (a) judant, erdvlaivy je laikas eina liau negu e mje. Taigi g r i s kosminis ke liautojas (a2) ras brol (b2) vy resn u save. N o r s tai, rodos, prietarauja sveikam protui, daugelis eksperimentg rod, kad keliaujantis dvynys i tikryju turt grti jau nesnis.

1.6 pav. (deinje) Erdvlaivis pralekia pro em i kairs dein greiiu, lygiu keturiems penktadaliams vie s o s greiio. v i e s o s b l y k s n i s ybteli viename kabinos gale ir atsispindi nuo kito galo (a). v i e s o s blyksn stebi du mo ns: vienas esantis emje, kitas skrendantis erdvlaiviu. Stebtoju nuomons, kok atstu m viesa nusklis prie atsispin ddama atgal (b), s k i r s i s dl erdvlaivio judjimo. Jie taip pat nesutars, kiek lai ko viesos blyksnis s k l i s tarp dvieJ erdvlaivio galy, nes Einteino postulatas teigia, kad viesos greitis yra vienodas vi siems laisvai judantiems stebtojams.

t o k i u b d u l a i m t a m a a s e k u n d s dalis n e k o m p e n s u o t gyveni m o s u t r u m p j i m o m a i t i n a n t i s n e i t i n kokybiku a v i a k o m p a n i j maistu. E i n t e i n o p o s t u l a t a s , k a d g a m t o s d s n i a i turi b t i t i e patys v i s i e m s laisvai j u d a n t i e m s s t e b t o j a m s , s u d a r r e l i a t y v u m o t e o r i j o s p a g r i n d . J o s p a v a d i n i m e p a b r t a , j o g tik j u d j i m a s v i e n a s k i t o a t v i l g i u , a r b a reliatyvus j u d j i m a s , y r a s v a r b u s . i o s t e o r i j o s grois i r p a p r a s t u m a s t i k i n o d a u g e l m s t a n i m o n i , b e t liko nemaai ir abejojani j a . Einteinas paneig du devynioliktojo

a m i a u s m o k s l o a b s o l i u t u s : a b s o l i u i rimt, priskiriam eteriui,


i r a b s o l i u t , a r b a u n i v e r s a l , l a i k , k u r t u r t m a t u o t i visi laik rodiai. Daugeliui m o n i to pastovumo atsisakymas kl neri m . "Ar tai r e i k i a , k l a u s j i e , j o g viskas y r a r e l i a t y v u , j o g n e b r a ir absoliui m o r a l s s t a n d a r t ? " T i e nuogstavimai ts s i t r e i j i r ketvirtj d v i d e i m t o j o a m i a u s d e i m t m e t . 1 9 2 1 m . E i n t e i n u i b u v o s u t e i k t a N o b e l i o fizikos p r e m i j a u k i t svarb, b e t ( t a i k a n t j o s t a n d a r t u s ) m a e s n s r e i k m s d a r b , irgi a t l i k t

I7

1 9 0 5 m . R e l i a t y v u m o t e o r i j a n e b u v o p a m i n t j d a r a t r o d disku t u o t i n a . (A kas savait g a u n u du ar tris laikus, t e i g i a n i u s , kad E i n t e i n a s klydo.) Vis d l t o m o k s l o v i s u o m e n d a b a r n e a b e j o j a re liatyvumo t e o r i j a , o j o s ivados buvo p a t i k r i n t o s d a u g e l i u taikym. L a b a i svarbi r e l i a t y v u m o t e o r i j o s ivada yra m a s s ir e n e r g i j o s sryis. I E i n t e i n o p o s t u l a t o , p a g a l kur viesos greitis turi b t i v i e n o d a s visiems s t e b t o j a m s , iplaukia, kad n e m a n o m a s j u d j i m a s g r e i i u , d i d e s n i u u viesos. S u t e i k i a n t k a m n o r s d a l e l e i a r erdvlaiviui e n e r g i j j o greiiui d i d i n t i , k n o m a s a u g a i r t a m p a vis s u n k i a u j d a r l a b i a u p a g r e i t i n t i . P a g r e i t i n t i d a l e l tiek, kad j i j u d t viesos g r e i i u , b t n e m a n o m a , n e s t a m reikt be g a l i n s e n e r g i j o s . M a s ir e n e r g i j a yra e k v i v a l e n i o s . t e i g i n api b e n d r i n a garsioji E i n t e i n o lygtis E=mc2 ( 1 . 7 pav.). Tai g a l b t yra v i e n i n t e l fizikos lygtis, i n o m a k i e k v i e n a m gatvje s u t i k t a m m o gui. B t e n t ji g a l i n o suprasti, kad, u r a n o b r a n d u o l i u i d a l i j a n t i s d u b r a n d u o l i u s , t u r i n i u s iek tiek m a e s n b e n d r m a s , isiskirs m i l i n i k a s e n e r g i j o s kiekis (r. p. 2 0 , 1.8 pav.).

T R U M P A

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

1 9 3 9 m. gresiant II pasauliniam karui, grup mokslinink, suvokusi b r a n d u o l i n s e n e r g i j o s k e l i a m u s p a v o j u s , t i k i n o E i n t e i n veikti savo pacifistinius s k r u p u l u s ir, k a i p d i d i a u s i a m m o k s l o a u t o r i t e t u i , p a s i r a y t i laik p r e z i d e n t u i R u z v e l t u i ( R o o s v c l t ) , raginant JAV pradti branduolini tyrim program. io laiko padarinys buvo M a n h a t a n o projektas ir galop ato m i n s b o m b o s , s u s p r o g d i n t o s 1 9 4 5 m . vir H i r o s i m o s i r N a g a s a k i o . K a i kas d l i b o m b k a l t i n o E i n t e i n , k a d a n g i j i s a t r a d o m a s s i r e n e r g i j o s sry; t a i a u t a i p p a t g a l i m a k a l t i n t i I . N i u t o n ( I . N e w t o n ) d l l k t u v avarij, n e s j i s a t r a d o v i s u o t i n t r a u ka. Pats E i n t e i n a s n e p r i s i d j o p r i e M a n h a t a n o p r o j e k t o gyven d i n i m o ir buvo pasibaisjs a t o m i n i b o m b sprogdinimais. P o 1 9 0 5 m . p a k e l b t , fizikos p a g r i n d u s s u d r e b i n u s i straips ni E i n t e i n o m o k s l i n kvalifikacija n e k l a b e j o n i . T a i a u tik 1 9 0 9 m . j i s gavo v i e t C i u r i c h o u n i v e r s i t e t e i r g a l j o p a l i k t i vei carijos p a t e n t biur. Po dvej m e t j i s p e r s i k l dirbti Vokiei u n i v e r s i t e t P r a h o j e , o 1 9 1 2 m. gro C i u r i c h , k a r t E T H . 19

N e p a i s a n t d i d e l j e E u r o p o s dalyje, n e t g i u n i v e r s i t e t u o s e , p a p l i tusio a n t i s e m i t i z m o , d a b a r Einteinas tapo geidiama a k a d e m i n e v e r t y b e . J a m s i l vykti V i e n i r U t r e c h t , t a i a u j i s p a s i r i n k o Prsijos moksl a k a d e m i j o s silom j o s n a r i o ir kartu universite t o p r o f e s o r i a u s v i e t B e r l y n e , n e s E i n t e i n v i l i o j o i a j a m sutei k i a m a t e i s n e s k a i t y t i p a s k a i t . J i s ivaiavo B e r l y n 1 9 1 4 m . b a l a n d i o m n e s . N e t r u k u s k a n d i n atvyko i r m o n a s u d v i e m s n u m i s . T a i a u t u o m e t u j o s a n t u o k a j a u iro, taigi e i m a g r e i t a i sugro Ciurich. Nors Einteinas kartkartmis j u o s aplankyda vo, s u m o n a j i s g a l i a u s i a i isiskyr. V l i a u E i n t e i n a s v e d savo p u s s e s e r E l z , kuri g y v e n o B e r l y n e . V i e n g u n g i k a i , b e e i m y n i ni s i p a r e i g o j i m p r a g y v e n t i k a r o m e t a i gal buvo v i e n a i j o m o k s linio produktyvumo tuo laikotarpiu prieasi. R e l i a t y v u m o t e o r i j a g e r a i d e r a s u e l e k t r o s i r m a g n e t i z m o ds n i a i s , t a i a u t o n e g a l i m a pasakyti a p i e N i u t o n o v i s u o t i n s trau kos d s n . i s d s n i s t e i g i a , k a d , p a k i t u s m e d i a g o s pasiskirsty m u i v i e n o j e e r d v s dalyje, g r a v i t a c i j o s l a u k o pokytis t u o p a i u m e t u b u s j u n t a m a s b e t kur V i s a t o j e . T a i r e i k t , j o g g r a v i t a c i j a g a l i sklisti g r e i i a u n e g u viesa (k d r a u d i a r e l i a t y v u m o t e o r i j a ) , b e

20

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

22

t a d E i n t e i n a s s i v a i z d u o d a v o s t e b t o j , e s a n t lifte, o n e e r d v laivyje). T a i a u lifto n e g a l i m a i l g a i g r e i t i n t i a r leisti j a m laisvai kristi e m y n , k a d n e a t s i t i k t n e l a i m ( 1 . 9 pav.). J e i e m b t p l o k i a , t e i g i n i a i , k a d obuolys n u k r i t o N i u t o n u i a n t galvos d l gravitacijos a r b a dl e m s j u d j i m o s u p a g r e i i u auktyn, bt v i e n o d a i teisingi ( 1 . 1 0 pav.). Tas p a g r e i i o ir gravitaci jos e k v i v a l e n t u m a s , r o d o s , n e g a l i o j a rutulio pavidalo e m e i m o n s p r i e i n g o s e p l a n e t o s p u s s e t u r t bti g r e i t i n a m i p r i e i n g o m i s kryptimis, bet ilikti v i e n o d u a t s t u m u vienas n u o kito ( 1 . 1 1 pav.).

Jei em bt plokia ( 1 . 1 0 pav.), galtume sakyti dvejopai: arba kad obuolys nukrito Niutonui ant gal vos, arba kad em ir Niutonas judjo su pagreiiu auktyn. Rutu lio pavidalo emei ( 1 . 1 1 pav.) tas ekvivalentumas negalioja, nes mo ns prieingose jos pusse turtu tolti vieni nuo kitu. Einteinas vei k sunkum, padars prielaid, kad erdv ir laikas yra ikreivinti.

- 3

1 . 1 2 pav. I K R E I V I N T A S ERDVLAIKIS Pagreitis ir gravitacija gali bti ek vivalentus, tik jeigu masyvs knai ikreivina erdvlaik, taip savo ap linkoje ikreivindami objekt trajek torijas.

1 9 1 2 m . g r u s i a m C i u r i c h E i n t e i n u i k i l o puiki m i n t i s : ekv i v a l e n t u m a s t u r t g a l i o t i , j e i e r d v l a i k i s (erdvs i r laiko v i s u m a ) b t ikreivintas, o n e p l o k i a s , k a i p m a n y t a ligi tol. J i s m p u o selti idj, k a d m a s i r e n e r g i j a g a l t ikreivinti e r d v l a i k t a m tikru, d a r n e i n o m u b d u . T o k i e o b j e k t a i , k a i p o b u o l i a i a r p l a n e tos, t u r t s t e n g t i s j u d t i erdvlaikyje tiesia linija, b e t j t r a j e k t o r i j o s dl erdvlaikio kreivumo atrodyt ilenktos gravitacijos lauko. P a d e d a m a s savo d r a u g o M a r s e l i o C r a s m a n o ( M a r c e i G r o s s m a n n ) , E i n t e i n a s m s t u d i j u o t i kreivj p a v i r i i r e r d v i te orij, kuri anksiau buvo ipltojs G e o r g a s Fridrikas R y m a n a s ( G e o r g e F r i e d r i c h R i e m a n n ) . T a i a u R v m a n a s sivaizdavo tik i kreivint erdv. E i n t e i n a s s u p r a t o , k a d i k r e i v i n t a s yra b t e n t

24

T R U M P A

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

erdvlaikis. 1 9 1 3 m . E i n t e i n a s i r G r o s m a n a s p a r a b e n d r straips n, k u r i a m e p a g r i n d gravitacijos, k a i p e r d v l a i k i o k r e i v u m o pa d a r i n i o , idj, b e t d l E i n t e i n o k l a i d o s (jis t u r j o m o g i k sil p n y b i ir klysdavo) n e s u g e b j o ivesti lygi, kurios susiet erdvs kreivum s u j o j esania energija ir mase. Einteinas toliau nagri njo problem Berlyne, netrikdomas eimos rpesi ir beveik ne k r e i p d a m a s d m e s i o vykstant k a r , kol g a l i a u s i a i 1 9 1 5 m . lap k r i i o m n e s u r a t e i s i n g a s lygtis. T m e t vasar, l a n k y d a m a sis G e t i n g e n o u n i v e r s i t e t e , j i s a p t a r savo idjas su m a t e m a t i k u D a vidu H i l b e r t u ( D a v i d H i l b e r t ) , ir is ived tas p a i a s lygtis kelio m i s d i e n o m i s a n k s i a u n e g u E i n t e i n a s . Vis d l t o p a t s H i l b e r t a s pripaino, kad naujos teorijos garb priklauso Einteinui. Btent j a m k i l o m i n t i s susieti gravitacij s u e r d v l a i k i o k r e i v u m u . R e i k i a d e r a m a i vertinti, k a d t u o m e t u V o k i e t i j o j e , n e t vykstant karui, bu vo m a n o m o s m i n t o s diskusijos ir m o k s l i n i a i ryiai. Po dvideim ties m e t , v a l d a n t n a c i a m s , tai p a s i d a r visikai n e m a n o m a . I k r e i v i n t o e r d v l a i k i o t e o r i j a b u v o p a v a d i n t a b e n d r j a re liatyvumo teorija, n o r i n t j atskirti nuo anksiau sukurtos specia liosios, kuri n a g r i n j o k n j u d j i m , n e s a n t g r a v i t a c i j o s . s p d i n g a s n a u j o s i o s t e o r i j o s p a t v i r t i n i m a s b u v o g a u t a s 1 9 1 9 m., kai

25

26

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

1.13 pciv. N U K R Y P V I E S O S S P I N D U L I A I v a i g d s spindulys, eidamas arti Sauls, nukrypsta, nes Sauls mas ikrei vina erdvlaik (a). Dl tos prieasties, irint i ems, regimoji vaigds padtis truput pasislenka (b). Tai galima stebti Sauls utemimo metu. a n g l e k s p e d i c i j a V a k a r Afrik p a s t e b j o m a y t arti S a u l s j o s u t e m i m o m e t u s k l i n d a n i o vaigds spindulio nukrypim ( 1 . 1 3 pav.). T a i b u v o t i e s i o g i n i s e r d v s i r l a i k o i k r e i v i n i m o r o d y m a s , daugiausia pakeits ms Visatos suvokim nuo to laiko, kai apie 3 0 0 m . pr. Kr. E u k l i d a s ( E u k l i d e s ) p a r a savo " P r a d m e n i s " . E i n t e i n u i s u k r u s b e n d r j r e l i a t y v u m o t e o r i j , e r d v i r lai kas, iki t o l b u v pasyvia t e r p e , k u r i o j e vyksta vykiai, t a p o akty viais V i s a t o s d i n a m i k o s v e i k j a i s . T a i i k l d i d i u l p r o b l e m , kuri l i e k a v i e n a i s v a r b i a u s i f i z i k o s p r o b l e m d v i d e i m t p i r m a j a m e a m i u j e . V i s a t a yra p i l n a m e d i a g o s , o i i k r e i v i n a e r d v l a i k t a i p , k a d k n a i k r i n t a v i e n a s kit. E i n t e i n a s r o d , k a d j o lygtys n e t u r i s p r e n d i n i o , kuris a p r a y t s t a t i n , i l g a i n i u i n e k i n t a n i Visat. U u o t a t s i s a k s t o k i o s a m i n o s V i s a t o s m o d e l i o , ku riuo j i s ir daugelis kit m o n i tikjo, E i n t e i n a s dirbtinai pakei t lygtis, p r i d d a m a s n a r , v a d i n a m k o s m o l o g i n e k o n s t a n t a . Sis n a r y s k r e i v i n o e r d v l a i k p r i e i n g u b d u , v e r s d a m a s k n u s tolti v i e n u s n u o kit. K o s m o l o g i n s k o n s t a n t o s s t m a g a l i a t s v e r t i m e diagos gravitacij, ir statin Visata t a m p a galima. Taip buvo pra l e i s t a v i e n a i didij p r o g p a d a r y t i t e o r i n s fizikos a t r a d i m . J e i g u E i n t e i n a s bt pasikliovs g a u t o m i s lygtimis, j i s bt gal j s numatyti, kad Visata gali a r b a plstis, a r b a trauktis. K i n t a n i o s V i s a t o s g a l i m y b n e b u v o r i m t a i n a g r i n t a iki X X a . t r e i o j o d e i m t m e i o , kol b u v o a t l i k t i s t e b j i m a i 1 0 0 c o l i M a u n t V i l s o n o observatorijos teleskopu.

T i e s t e b j i m a i p a r o d , kad kuo toliau n u o ms yra kitos galaktikos, tuo greiiau j o s tolsta. Visata pleiasi ir atstumas tarp b e t k u r i dviej g a l a k t i k n u o l a t d i d j a (r. p . 2 8 , 1.14 pav.). P o io a t r a d i m o k o s m o l o g i n k o n s t a n t a , g e l b s t i n t i s t a t i n V i s a t o s m o del, t a p o n e b e r e i k a l i n g a . Vliau Einteinas sak, kad kosmologi n k o s t a n t a b u v o d i d i a u s i a j o g y v e n i m o k l a i d a . T a i a u d a b a r at rodo, k a d j i s n e p a d a r j o k i o s klaidos: neseniai atlikti stebjimai, a p i e k u r i u o s b u s r a o m a 3 skyriuje, l i u d i j a , k a d i tikrj n e d i d e l k o s m o l o g i n k o n s t a n t a gali b t i r e i k a l i n g a .

2 7

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

B e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a i e s m s p a k e i t diskusij a p i e Visatos kilm ir likim. Statin Visata bt galjusi egzistuoti am inai arba bt galjusi bti sukurta dabartiniu pavidalu kakada p r a e i t y j e . T a i a u j e i iuo m e t u g a l a k t i k o s t o l s t a v i e n o s n u o kit, vadinasi, praeityje j o s tikriausiai buvo susitelkusios glaudiau. M a d a u g prie 15 milijard m e t jos turjo bti vienoje vietoje, o Visatos tankis turjo bti milinikas. Katalik dvasininkas oras L e m e t r a s ( G e o r g e L e m a i t r e ) p a v a d i n o t b s e n " p i r m a p r a diu a t o m u " ; b t e n t j i s p i r m a s i s m s i n a g r i n t i V i s a t o s p r a d i , kuri mes d a b a r v a d i n a m e Didiuoju sprogimu. A t r o d o , E i n t e i n a s n i e k a d a r i m t a i n e v e r t i n o D i d i o j o spro g i m o . J i s tikriausiai m a n , kad paprastas tolygiai b e s i p l e i a n i o s Visatos modelis nebegalios nagrinjant galaktik judjim prie inga laiko kryptimi ir kad nedideli alutiniai galaktik greiiai p r i v e r s j a s isiskirti. E i n t e i n a s l a i k g a l i m u a n k s t e s n V i s a t o s trau kimosi laikotarp, po kurio, esant g a n a vidutinikam tankiui, pra-

2S

T R U M P A

T E O R I J O S

I S T O R I J A

sidjo dabartinis pltimasis. Taiau dabar mes inome, j o g ankstyvosios V i s a t o s l a i k o t a r p i u b r a n d u o l i n s r e a k c i j o s g a l j o sukurti d a b a r a p l i n k m u s s t e b i m u s l e n g v j e l e m e n t k i e k i u s , tik e s a n t tankiui, ne m a e s n i a m kaip deimt ton kubiniame colyje, ir tem p e r a t r a i , lygiai d e i m i a i m i l i j a r d l a i p s n i . O f o n i n s m i k r o b a n g s p i n d u l i u o t s s t e b j i m a i liudija, k a d t a n k i s k a k a d a tik r i a u s i a i b u v o t r i l i j o n a s t r i l i j o n a s t r i l i j o n a s t r i l i j o n a s t r i l i j o n a s tri lijon (vienetas su 72 nuliais po j o ) ton k u b i n i a m e colyje. Be to, m e s i n o m e , kad E i n t e i n o bendroji reliatyvumo teorija draudia Visatai p e r e i t i i t r a u k i m o s i d a b a r t i n i o p l t i m o s i stadij. K a i p bus r a o m a 2 skyriuje, R o d e r i s P e n r o u z a s ( R o g e r P e n r o s e ) ir a suge b j o m e rodyti, j o g b e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a n u m a t o Didj Vi satos s p r o g i m . T a i g i i E i n t e i n o t e o r i j o s iplaukia, kad laikas tu r j o pradi, n o r s p a t i e s E i n t e i n o i i d j a n i e k a d a n e d i u g i n o . E i n t e i n a s n e t g i n e n o r j o sutikti s u ivada, i p l a u k i a n i a i b e n d r o s i o s r e l i a t y v u m o t e o r i j o s : m a s y v i o m s v a i g d m s laikas bai-

100 coli Hukerio (Hooker) teleskopas Maunt Vilsono observatorijoje

29

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

giasi j e v o l i u c i j o s p a b a i g o j e , kai j o s n e b e i s k i r i a p a k a n k a m a i i l u m o s , g a l i n i o s a t s v e r t i savo p a i g r a v i t a c i j o s j g , kuri v e r i a j a s trauktis. Einteinas m a n , kad tokios vaigds pereis t a m t i k r g a l i n b s e n , b e t d a b a r m e s i n o m e , j o g vaigds, kuri m a s d i d e s n u dvi S a u l s m a s e s , n e t u r i j o k i o s g a l i n s b s e n o s . T o k i o s v a i g d s t o l i a u t r a u k i a s i , kol g a l i a u s i a i v i r s t a j u o d o s i o m i s skvlmis e r d v l a i k i o s r i t i m i s , i k r e i v i n t o m i s tiek, k a d i j n e g a l i itrkti n e t viesa ( 1 . 1 5 pav.). P e n r o u z a s i r a, r e m d a m i e s i b e n d r j a r e l i a t y v u m o t e o r i j a , r o d m e , k a d l a i k a s j u o d o s i o s skyls v i d u j e b a i g i a s i i r v a i g d e i , i r n e l a i m i n g a m a s t r o n a u t u i , k u r i a m p a s i t a i k y t t e n kristi, r a i a u t i e k l a i k o p r a d i a , t i e k p a b a i g a n r a a p r a o m i b e n d r o s i o s reliaty v u m o t e o r i j o s l y g t i m i s . T a d j i n e g a l i n u m a t y t i , kas s u s i d a r o p o D i d i o j o s p r o g i m o . K a i kas velgia i a slypini laisv Dievui p r a d t i kurti V i s a t b e t k o k i u j o n o r i m u b d u , b e t kiti ( t a r p j i r a) yra s i t i k i n , k a d Visatos p r a d i , k a i p i r t o l e s n j o s r a i d , turi l e m t i tie patvs d s n i a i . 3 skvriuje bus r a o m a , k a d m e s i e k t i e k n u v e i k m e s p r s d a m i i p r o b l e m , t a i a u d a r n e visikai s u p r a n t a m e Visatos pradi. Prieastis, k o d l b e n d r o j i reliatyvumo t e o r i j a n e g a l i o j a pradi n i a m D i d i o j o s p r o g i m o m o m e n t u i , yra jos n e s u d e r i n a m u m a s s u k v a n t i n e t e o r i j a kita didija d v i d e i m t o j o a m i a u s p r a d i o s kon c e p t u a l i j a revoliucija. Pirmasis ingsnis kvantins teorijos link bu v o e n g t a s 1 9 0 0 m., kai B e r l y n e Maksas P l a n k a s ( M a x P l a n c k ) nu stat, kad iki r a u d o n u m o kaitinto k n o s p i n d u l i u o t e g a l i m a paai kinti, j e i viesa yra s p i n d u l i u o j a m a ir s u g e r i a m a tik t a m t i k r o m i s d i s k r e i o m i s p o r c i j o m i s , p a v a d i n t o m i s kvantais. V i e n a m e i straips ni, sudrebinusi fizikos p a g r i n d u s , E i n t e i n o parayt 1 9 0 5 m., kai jis d i r b o p a t e n t biure, buvo rodyta, j o g P l a n k o kvant h i p o t e z gali paaikinti vadinamj fotoefekt e l e k t r o n s p i n d u l i a v i m i kai kuri m e t a l , paveikt viesa. T u o remiasi iuolaikini viesos d e t e k t o r i b e i televizijos k a m e r veikimas, ir b t e n t u f o t o e f e k t o p a a i k i n i m E i n t e i n u i buvo paskirta N o b e l i o fizikos p r e m i j a . Dvideimtojo amiaus treiajame deimtmetyje Einteinas t o l i a u p l t o j o k v a n t idj, t a i a u b u v o l a b a i n e p a t e n k i n t a s V e r n e rio I I e i / e n b e r g o ( W e r n e r H e i s e n b e r g ) K o p e n h a g o j e , P o l i o Dira k o (Paul D i r a c ) K e m b r i d e i r E r v i n o r d i n g e r i o ( E r w i n S c h r d i n -

30

T R U M P A

R E L I A T Y V U M O

T E O R I J O S

I S T O R I J A

31

32

33

36

L A I K O

F O R M A

as y r a l a i k a s ? Ar tai a m i n a i v i l n i j a n t i srov, kuri nusi n e a visas m s svajas, k a i p s a k o m a s e n o j e g i e s m j e ? O ,gal tai b g i k e l i a s ? G a l b t j i s turi k i l p ir a t s i a k o j i m , taigi, k e l i a u d a m i p r i e k , g a l i m e sugrti j a u b u v u s i s t o t ( 2 . 1 pav.). Devynioliktojo amiaus raytojas Carlsas L a m a s (Charles L a m b ) r a : " N i e k a s m a n n r a toks m s l i n g a s , k a i p laikas i r erdv. I r vis d l t o n i e k a s m a n s m a i a u n e t r i k d o n e g u laikas i r erdv, n e s a n i e k a d a apie j u o s negalvoju". Didij laiko dal d a u g u m a m s n e s u k a galvos d l l a i k o i r e r d v s , k a d i r k o k i e j i e b t , b e t m e s visi k a r t a i s savs k l a u s i a m e , kas y r a l a i k a s , k a i p j i s p r a s i d j o i r kur m u s v e d a . K i e k v i e n a r i m t a m o k s l i n t e o r i j a , a r tai l a i k o , a r k o k i a k i t a koncepcija, m a n o n u o m o n e , turt bti pagrsta veiksmingiausia m o k s l o filosofija p o z i t y v i s t i n i u p o i r i u , p a s i l y t u K a r l o Pop e r i o (Kari P o p p e r ) ir kit. Pagal poir, m o k s l i n teorija yra m a t e m a t i n i s m o d e l i s , kuris a p r a o i r s i s t e m i n a m s a t l i e k a m u s s t e b j i m u s . G e r a t e o r i j a turi a p i b d i n t i d a u g y b r e i k i n i , r e m d a m a s i k e l e t u p a p r a s t p o s t u l a t , i r p a t e i k t i tikslias ivadas, ku r i a s b t g a l i m a p a t i k r i n t i . J e i g u ivados s u t a m p a s u s t e b j i m a i s , teorija lieka galioti, n e t j e i g u n i e k a d a n e g a l s bti rodyta, kad y r a t e i s i n g a . A n t r a v e r t u s , j e i g u s t e b j i m a i n e s u t a m p a s u ivado mis, teorij reikia arba atmesti, arba patikslinti. ( B e n t j a u taip p r i v a l t b t i . I tikrj n e r e t a i m o n s k e l i a k l a u s i m a p i e ste b j i m t i k s l u m i r p a t i k i m u m b e i m o r a l i n e s s t e b i n i j savy b e s . ) J e i g u l a i k o m a s i p o z i t y v i s t i n i o p o i r i o , k a i p e l g i u o s i a, n e g a l i m a pasakyti, kas i tikrj y r a l a i k a s . m a n o m a tik a p r a y t i l a i k l a b a i g e r u m a t e m a t i n i u m o d e l i u i r n u r o d y t i , k o k i o s ivados i jo iplaukia.

37

Pirmj m a t e m a t i n laiko ir erdvs m o d e l pasil Izaokas N i u t o n a s savo " G a m t o s f i l o s o f i j o s m a t e m a t i n i u o s e p a g r i n d u o s e " ( " P h i l o s o p h i a e n a t u r a l i s p r i n c i p i a m a t h e m a t i c a " ) , ileistuose 1 6 8 7 m e t a i s . I . N i u t o n a s gavo L u k a s o k a t e d r K e m b r i d e , k u r i o s va d o v o k d j e d a b a r sdiu a, tik m a n o j i yra v a l d o m a e l e k t r a . A n o t N i u t o n o m o d e l i o , l a i k a s i r e r d v yra pasyvi t e r p , k u r i o j e vvkiai vyksta, b e t patys n e v e i k i a tos t e r p s . L a i k a s b u v o a t s k i r t a s n u o e r d v s i r s i v a i z d u o j a m a s k a i p a t s k i r a l i n i j a a r b a b g i kelias, ku ris tsiasi b e g a l o ( 2 . 2 pav.). M a n y t a , k a d l a i k a s y r a a m i n a s t a p r a s m e , j o g jis e g z i s t a v o i r e g z i s t u o s a m i n a i . P r i e i n g a i t a m p o iriui, d a u g u m a m o n i g a l v o j o , k a d f i z i n V i s a t a b u v o s u k u r t a b e v e i k d a b a r t i n i u j o s p a v i d a l u tik p r i e k e l e t t k s t a n t m e i . T a i trikd filosofus, kaip antai vokiei mstytoj I m a n u e l Kant ( I m m a n u e l K a n t ) . J e i g u Visata i tikro buvo sukurta, kodl be galo ilgai d e l s t j s u k u r t i ? A n t r a vertus, j e i g u V i s a t a e g z i s t a v o a m i n a i , k o d l viskas, kas t u r j o vykti, d a r n r a vyk, o tai r e i k t , k a d i s t o r i j a j a u y r a p a s i b a i g u s i ? Pavyzdiui, k o d l V i s a t a n e p a s i e k i l u m i n s p u s i a u s v y r o s b s e n o s , kuriai e s a n t viskas gvja t pa i t e m p e r a t r ? 38

L A I K O

F O R M A

39

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

2 . 4 pav. G U M I N E S PLVELES A N A L O G I J A Didelis rutulys centre vaizduoja ma syvu kn, pavyzdiui, vaigd. Rutulio svoris ilenkia plvel ar ti jo. Tai veria plvele riedanius maus rutuliukus pakeisti savo ju djimo krypt ir suktis aplink didj rutul. Taip pat ir v a i g d s gravi tacijos laukas veria planetas skrie ti aplink j.

K a n t a s p a v a d i n o i p r o b l e m " g r y n o j o p r o t o p a r a d o k s u " , nes ji atrod logikai prietaringa ir n e t u r j o s p r e n d i m o . B e t prie t a r a v i m a s kilo tik n a u d o j a n t i s N i u t o n o m a t e m a t i n i u m o d e l i u , p a g a l kur l a i k a s y r a b e g a l i n l i n i j a , n e p r i k l a u s a n t i n u o V i s a t o s r a i d o s . T a i a u , k a i p m e s s u i n o j o m e 1 skyriuje, 1 9 1 5 m . A . E i n t e i n a s p a s i l visikai n a u j m a t e m a t i n m o d e l b e n d r j re l i a t y v u m o t e o r i j . Per l a i k o t a r p i , p r a j u s i p o E i n t e i n o s t r a i p s n i o p a s i r o d y m o , m e s p a p i l d m e j o t e o r i j tik k e l e t u d e k o r a t y v i u de t a l i ; m s l a i k o i r e r d v s m o d e l i s vis d a r r e m i a s i E i n t e i n o su k u r t a i s p a g r i n d a i s . Sis i r t o l e s n i skyriai s u p a i n d i n s s u m s id j o m i s , kurios buvo ipltotos ispausdinus E i n t e i n o revoliucin s t r a i p s n . Tai p a s a k o j i m a s a p i e s k m i n g d a u g e l i o m o n i d a r b , i r a d i d i u o j u o s i n e s i r savo n e d i d e l i n d l .

40

B e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a s u j u n g l a i k o m a t m e n s u tri m i s e r d v s m a t m e n i m i s , j v i s u m a b u v o p a v a d i n t a e r d v l a i k i u (r. p . 3 9 , 2 . 3 pav.). T e o r i j a a p r a i r g r a v i t a c i j o s r e i k i n , t e i g d a m a , kad mediagos bei energijos pasiskirstymas Visatoje ikreivina ir d e f o r m u o j a e r d v l a i k , t a i g i j i s n r a p l o k i a s . S i a m e erdvlaiky j e k n a i s t e n g i a s i ilaikyti t i e s i a e i g j u d j i m , b e t d l e r d v l a i k i o k r e i v u m o j t r a j e k t o r i j o s a t r o d o i l e n k t o s . J i e j u d a lyg b t vei kiami gravitacijos lauko. Kaip apytikr analogij, kurios nereikia suprasti pernelyg tiesiogiai, sivaizduokime g u m i n plvel. Ant j o s galima padti didel rutul, vaizduojant S a u l . Rutulys slegia plvel ir priver i a j d u b t i p o S a u l e . J e i g u d a b a r a n t tos p l v e l s p a r i d e n s i m e m a u s r u t u l i u k u s , j i e n e r i e d s t i e s i a i k i t k r a t , b e t suksis a p l i n k masyv r u t u l k a i p p l a n e t o s a p l i n k S a u l ( 2 . 4 pav.). A n a l o g i j a n r a tiksli, n e s pavyzdyje i k r e i v i n t i tik d u e r d v s m a t m e n y s ( g u m i n s plvels pavirius), o laikas lieka nepriklau s o m a s , k a i p i r N i u t o n o t e o r i j o j e . T a i a u r e l i a t y v u m o t e o r i j a , pa tvirtinta daugeliu e k s p e r i m e n t , teigia, kad laikas ir erdv yra n e a t s i e j a m i . N e g a l i m a ikreivinti erdvs, kartu n e k e i i a n t laiko. Vadinasi, laikas turi form. v e s d a m a ikreivint erdvlaik, ben d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a j u o s i pasyvios t e r p s , k u r i o j e vyksta vykiai, p a v e r i a d i n a m i k a i s vyki dalyviais. P a g a l N i u t o n o te o r i j , l a i k a s n e p r i k l a u s o n u o n i e k o , t a d kyla k l a u s i m a s : k D i e v a s v e i k p r i e s u k u r d a m a s V i s a t ? A n o t v e n t o j o A u g u s t i n o , tai n e g a l i m a atsakyti j u o k a i s , k a i p isisuko v i e n a s m o g u s p a s a k s : " J i s renginjo pragar tiems, kurie pernelyg uoliai meldiasi". Tai y r a r i m t a s k l a u s i m a s , kur m o n s s v a r s t a m i a i s . v e n t a s i s Au gustinas teig, kad Dievas, prie sukurdamas d a n g ir em, i viso n i e k o n e v e i k . T i e s s a k a n t , tai l a b a i a r t i m a i u o l a i k i n m s idjoms. Antra vertus, b e n d r o j o j e reliatyvumo teorijoje laikas ir erd v nustoja bti nepriklausomi nuo Visatos ar vienas nuo kito. J i e y r a m a t u o j a m i k v a r c o k r i s t a l o v i r p e s i s k a i i u m i a r l i n i u o t s il g i u . G a l i b t i , k a d t o k i u b d u n u s t a t y t a s l a i k a s gyja m i n i m a l i a r m a k s i m a l i vert, kitaip tariant, pradi ar pabaig. N r a pras m s k l a u s t i , kas vyko p r i e l a i k o p r a d i a r p o j o p a b a i g o s , n e s tokie laikai n e m a t u o j a m i .

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

B u v o l a b a i svarbu n u s p r s t i , a r b e n d r o s i o s r e l i a t y v u m o t e orijos m a t e m a t i n i s modelis n u m a t o Visatos ir paties laiko pra d i a r p a b a i g . Fizikai t e o r e t i k a i , t a r p j i r E i n t e i n a s , l a i k s i b e n d r o s iankstins n u o m o n s , kad laikas turt bti begalinis abi puses. Prieingu atveju atsirast kebli klausim apie Visatos s u k r i m , kas, a t r o d , n e p r i k l a u s o m o k s l o s r i i a i . B u v o i n o m i E i n t e i n o lygi s p r e n d i n i a i , n u s a k a n t y s l a i k o p r a d i i r p a b a i g, b e t tai y r a l a b a i s p e c i a l s s p r e n d i n i a i , g a u t i e s a n t d i d e l e i si metrijai. Buvo galvojama, kad, realiam knui traukiantis dl jo p a t i e s t r a u k o s j g o s p o v e i k i o , slgis a r o n i n i a i g r e i i a i n e l e i s vi sai m e d i a g a i sukristi v i e n tak, k u r i a m e m e d i a g o s t a n k i s b t begalinis. Panaiai, Visatos pltimsi atsukdami laike atgal, ne b t i n a i n u s t a t y t u m e , k a d visa V i s a t o s m e d i a g a a t s i r a d o i v i e n o tako. Toks b e g a l i n i o t a n k i o takas buvo pavadintas singuliarum u ; j i s ir bt laiko pradia arba pabaiga. 1 9 6 3 m. du rus m o k s l i n i n k a i J e v g e n i j u s Lilsicas ir sakas C h a l a t n i k o v a s p a s k e l b , j o g visi E i n t e i n o lygi s p r e n d i n i a i s u s i n g u l i a r u m u a t i t i n k a t a m t i k r m e d i a g o s i r g r e i i pasiskirsty m . T i k i m y b , k a d s p r e n d i n y s , a p i b d i n a n t i s e s a m Visat, t e n k i n t i slyg, y r a p r a k t i k a i lygi n u l i u i . B e v e i k visi V i s a t a p r a antys s p r e n d i n i a i n e n u m a t o b e g a l i n i o t a n k i o s i n g u l i a r u m o . P r i e Visatos p l t i m o s i er tikriausiai buvo ankstesnis traukimosi laiko t a r p i s , kai visa m e d i a g a t r a u k s i , b e t j o s dalvs n e s u s i j u n g , o vl atsistm ir prasidjo d a b a r t i n p l t i m o s i stadija. Tokiu atveju l a i k a s tstsi a m i n a i i b e g a l i n s p r a e i t i e s b e g a l i n a t e i t . L i f s i c o i r C h a l a t n i k o v o a r g u m e n t a i t i k i n o n e visus. R o d e ris P e n r o u z a s i r a p a s i r i n k o m e kit m e t o d , p a g r s t n e i s a m i u s p r e n d i n i n a g r i n j i m u , o b e n d r a erdvlaikio struktra. Pagal b e n d r j r e l i a t y v u m o t e o r i j , e r d v l a i k i k r e i v i n a n e tik j a m e e s a n t y s masyvs o b j e k t a i , b e t i r e n e r g i j a . J i v i s a d a y r a t e i g i a m a , t a d t a i p i k r e i v i n a e r d v l a i k , k a d j a m e s k l i n d a n t y s viesos spin duliai suartja. D a b a r p a n a g r i n k i m e m s p r a e i t i e s viesos k g ( 2 . 5 pav.). J n u b r i a e r d v l a i k y j e t o l i m g a l a k t i k viesos s p i n d u l i a i , k u r i e m u s p a s i e k i a iuo m e t u . V e r t i k a l i o j e ayje a t i d e d a m i laik, o o n i n s e ayse e r d v s k o o r d i n a t e s , t u r s i m e k g , k u r i o v i r n , arba smaigalys, sutaps su mumis. J u d d a m i emyn kgiu n u o jo

42

-I 3

44

L A I K O

F O R M A

aldytai p i c a i atildyti, t a i a u tikslus s p e k t r o s u t a p i m a s su 2,7 laips n i o t e m p e r a t r o s k n o s p i n d u l i u o t e l i u d i j a , k a d j i t i k r i a u s i a i at e i n a i s r i i , n e s k a i d r i m i k r o b a n g o m s ( 2 . 6 pav.). V a d i n a s i , m e s g a l i m e d a r y t i ivad, k a d m s p r a e i t i e s vie sos k g i s , j u o g r t a n t p r a e i t , p r a e i s p r o t a m t i k r k i e k m e d i a g o s . i o k i e k i o p a k a n k a e r d v l a i k i u i i k r e i v i n t i , t a i g i viesos s p i n d u l i a i , s k l i n d a n t y s m s p r a e i t i e s viesos k g i u , y r a u l e n k i a m i a t g a l v i e n a s k i t o l i n k ( 2 . 7 pav.). G r t a n t l a i k e a t g a l , m s p r a e i t i e s viesos k g i o s k e r s p j v i s p a s i e k i a m a k s i m a l dyd ir vl p r a d e d a m a t i . M s praeitis yra k r i a u s f o r m o s ( 2 . 8 pav.).

2 . 7 pav. I K R E I V I N T A S ERDVLAIKIS Gravitacija yra traukos jga, todl masyvus knas ikreivina j supant erdvlaik ir arti kno sklindantys viesos spinduliai suartja.

4 5

4'i

L A I K O

F O R M A

J e i g r i m e m s p r a e i t i e s viesos k g i u d a r t o l i a u p r a e i t , tai t e i g i a m a s m e d i a g o s i r e n e r g i j o s t a n k i s p r i v e r s viesos spin d u l i u s d a r l a b i a u s u a r t t i . Per b a i g t i n l a i k o t a r p viesos k g i o s k e r s p j v i s s u m a s iki n u l i o . V a d i n a s i , visa m e d i a g a , e s a n t i m s p r a e i t i e s viesos k g y j e , j a m s i a u r j a n t t a n k j a . T a i g i n e n u o s t a b u , k a d P e n r o u z a s i r a, r e m d a m i e s i b e n d r o s i o s r e l i a t y v u m o te o r i j o s m a t e m a t i n i u m o d e l i u , g a l j o m e rodyti, j o g l a i k a s t u r j o p r a d i , v a d i n a m D i d i u o j u s p r o g i m u . P a n a s a r g u m e n t a i liu dija, k a d l a i k a s t u r s i r p a b a i g , k a i v a i g d s a r g a l a k t i k o s , vei k i a m o s j p a i t r a u k o s ? s u s i s p a u s j u o d s i a s skyles. M e s iven g m e K a n t o grynojo p r o t o paradokso, atsisakydami j o laiko ne priklausomos tkms Visatoje prielaidos. Ms darbas, rodantis, j o g laikas t u r j o pradi, 1 9 6 8 m . l a i m j o antrj premij Gravi t a c i j o s t y r i m f o n d o k o n k u r s e : R o d e r i s i r a p a s i d a l i j o m e apva li 3 0 0 J A V d o l e r i s u m e l . N e m a n a u , k a d kiti tais m e t a i s p e l n apdovanojimus darbai pasirod turintys labiau iliekani vert. m s d a r b b u v o r e a g u o t a vairiai. J i s n u l i d i n o d a u g u m fizik, u t a t p r a d i u g i n o r e l i g i j v a d o v u s , t i k i n i u s p a s a u l i o su k r i m o aktu, kadangi atsirado mokslinis j o rodymas. T u o tarpu J . Lificas i r I . Chalatnikovas atsidr keblioje padtyje. J i e nesu g e b j o p a n e i g t i m s r o d y t m a t e m a t i n i t e o r e m , b e t , gyven dami soviet sistemoje, n e g a l j o pasisakyti klyd ir pripainti Vakar m o k s l o l a i m j i m . T a i a u j i e r a d o ieit, g a u d a m i b e n d resnius, turinius singuliarum sprendinius, kurie nebuvo tokie specials, kaip anksiau j surasti s p r e n d i n i a i . Tai suteik j i e m s galimyb paskelbti singuliarumus ir laiko pradi bei pabaig soviet m o k s l o a t r a d i m u . D a u g u m a fizik vis d l t o i n t u i t y v i a i v e n g i d j o s , k a d l a i k a s t u r i p r a d i a r p a b a i g . T o d l j i e a t k r e i p d m e s tai, k a d b e n d r o s i o s r e l i a t y v u m o t e o r i j o s m a t e m a t i n i s m o d e l i s , g a l i m a s daik-

2 . 8 pav. LAIKAS YRA K R I A U E S F O R M O S Jei grime ms praeities viesos kgiu laike atgal, matysime, kad spindulius ulenk ankstyvosios Visatos mediaga. Visa ms stebima Visata yra kgy je, kurio pagrindo takas atitinka D i d i o j o sprogimo pradi. Tai turty bti singuliarumas takas, kuriame mediagos tankis buvo begalinis. Jam ap rayti klasikin bendroji reliatyvumo teorija nebetinka.

48

L A I K O

F O R M A

tas, n r a visai t i n k a m a s e r d v l a i k i u i n a g r i n t i a r t i s i n g u l i a r u m o . Prieastis tokia: bendroji reliatyvumo teorija, apraanti gravitaci j o s j g , y r a k l a s i k i n t e o r i j a (tai b u v o p a y m t a 1 skyriuje) i r n e a t s i v e l g i a k v a n t i n n e a p i b r t u m , kuris p r i i m a m a s d m e sin, n a g r i n j a n t visas k i t a s m u m s i n o m a s j g a s . Sis b e n d r o s i o s reliatyvumo teorijos ir kvantins teorijos n e s u d e r i n a m u m a s nra svarbus d i d i a j a i V i s a t o s d a l i a i didij l a i k o d a l , n e s e r d v l a i k i s y r a i k r e i v i n t a s d i d e l i a i s a t s t u m a i s , o k v a n t i n i a i e f e k t a i svarbs l a b a i m a a i s a t s t u m a i s . B e t arti s i n g u l i a r u m o ie d u m a s t e l i a i su silygina i r k v a n t i n i a i g r a v i t a c i j o s e f e k t a i p a s i d a r o svarbs. T a i g i R . P e n r o u z o i r m a n o s i n g u l i a r u m o t e o r e m o s i tikrj r o d o tik tai, k a d m s k l a s i k i n e r d v l a i k i o sritis yra susieta su p r a e i t i m i ir g a l b t su a t e i t i m i sritimis, k u r i o s e k v a n t i n gravitacija y r a svarbi. Visatos p r a d i a i i r j o s a t e i i a i s u p r a s t i r e i k a l i n g a k v a n t i n s gravi tacijos t e o r i j a , i r j i bus a p t a r i a m a d i d i o j o j e ios k n y g o s dalyje. Atom bei kit sistem, turini baigtin skaii daleli, kvantin teorij suformulavo V. Heizenbergas, E. S r d i n g e r i s ir P. Dirakas treiajame XX amiaus deimtmetyje. (Dirakas taip pat k a k a d a u m m a n o k d K e m b r i d o u n i v e r s i t e t e , tik t a d a j i n e turjo variklio.) Taiau, b a n d a n t pritaikyti kvant idjas Maksvel o l a u k a m s , a p r a a n t i e m s e l e k t r , m a g n e t i z m i r vies, b u v o su s i d u r t a su s u n k u m a i s . 49

50

5 1

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

i a u d v i d e i m t o j o a m i a u s p e n k t a j a m e d e i m t m e t y j e fizikai R i ardas Feinmanas (Richard Feynman), Dulianas vingeris (Ju lian Schwinger) ir iniiras T o m o n a g a (Shin I c h i r o T o m o n a g a ) ipltojo nuosekl bd ioms begalybms paalinti, arba "atim ti", ir n a g r i n t i tiktai b a i g t i n e s mass bei krvio vertes. Neatsi v e l g i a n t j tai, p a g r i n d i n i b s e n f l i u k t u a c i j o s s l y g o j a m a u s efektus, k u r i e gali bti i m a t u o t i , i r j s k a i i a v i m o r e z u l t a t a i g e r a i sutampa su e k s p e r i m e n t u . Panaios atimties s c h e m o s begalybms paalinti buvo veiksmingos ir apraant J a n g o ir Milso (Yang-Mills) laukus; j teorij pasil C e n N i n g J a n g a s ( C h e n N i n g Yang) i r R o b e r t a s Milsas ( R o b e r t M i l l s ) . J a n g o i r M i l s o t e o r i j a ipleia M a k s velo joje t e o r i j , p r i t a i k y d a m a j k i t o m s d v i e m s v e i k o m s , k u r i o s va pagrindini bsen fliuktuacijos yra daug svarbesns. Be to, d i n a m o s silpnja b e i stiprija. T a i a u k v a n t i n j e gravitacijos teori k i e k v i e n o ilgio b a n g o s turi k i t o k i p a g r i n d i n s b s e n o s e n e r g i j . K a d a n g i e l e k t r o m a g n e t i n i b a n g ilgis n e t u r i m a u m o r i b o s , tai k i e k v i e n o j e e r d v l a i k i o srityje y r a b e g a l i n i s s k a i i u s s k i r t i n g o ilgio b a n g ir b e g a l i n pagrindini bsen energija. Energija, kaip ir m e d i a g a , s u k e l i a g r a v i t a c i j , t o d l is b e g a l i n i s e n e r g i j o s t a n k i s turt reikti, kad Visatoje yra p a k a n k a m a i gravitacins traukos e r d v l a i v i u i k o m p a k t i f i k u o t i v i e n tak, b e t a k i v a i z d u , k a d t a i p nra atsitik. t a r i a m s t e b j i m o i r t e o r i j o s p r i e t a r a v i m g a l i m a tiktis isprsti t e i g i a n t , k a d p a g r i n d i n i b s e n f l i u k t u a c i j o s n e s u k e l i a gravitacijos, t a i a u tai n e p a s i t v i r t i n a . P a g r i n d i n i b s e n f l i u k t u a cij e n e r g i j g a l i m a a p t i k t i m a t u o j a n t K a z i m i r o ( C a s i m i r ) efekt. J e i g u j s taisysite dvi m e t a l i n e s p l o k t e s l y g i a g r e i a i labai arti vie n a kitos, tai e l e k t r o m a g n e t i n i o l a u k o i n t e n s y v u m a s t a r p p l o k i b u s t r u p u t m a e s n i s n e g u j i o r j e ( 2 . 1 1 pav.). is e n e r g i j o s tan ki s k i r t u m a s sukelia j g , t r a u k i a n i p l o k t e s v i e n p r i e kitos, i r i j g a b u v o a p t i k t a e k s p e r i m e n t a i s . Pagal b e n d r j r e l i a t y v u m o teorij, j g o s , k a i p i r m e d i a g a , yra gravitacijos altinis, taigi b t n e n u o s e k l u i g n o r u o t i io e n e r g i j s k i r t u m o g r a v i t a c i n v e i k i m . P r o b l e m g a l i m a isprsti kitu b d u , vedus k o s m o l o g i n kon s t a n t , k a i p tai p a d a r E i n t e i n a s , s i e k d a m a s g a u t i s t a t i n V i s a t o s m o d e l . J e i g u i k o n s t a n t a b t lvgi m i n u s b e g a l v b e i , j i g a l t visikai k o m p e n s u o t i p a g r i n d i n i b s e n e n e r g i j o s l a i s v o j o j e e r d -

52

53

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

54

L A I K O

F O R M A

v j e v e r t , k u r i lygi p l i u s b e g a l y b e i . T a i a u t o k i a k o n s t a n t a a t r o dyt p a v a r t o t a d i r b t i n a i , tik i a m t i k s l u i t u r t b t i l a b a i t i k s l i a i parinkta. L a i m , dvideimtojo amiaus atuntajame deimtmetyje bu v o a t r a s t a visai n a u j a s i m e t r i j o s ris, kuri n u m a t o p a p r a s t fizi k i n m e t o d b e g a l y b m s , k y l a n i o m s d l p a g r i n d i n i b s e n fliuk tuacij, k o m p e n s u o t i . Tai supersimetrija, b d i n g a daugeliui i u o l a i k i n i m a t e m a t i n i m o d e l i . J i a p r a o m a vairiais b d a i s . L a u k o t e o r i j o j e s u p e r s i m e t r i j a gali atsirasti d a r a n t prielaid, kad erdvlaikis, be m a t m e n , kuriuos m e s i n o m e i p a t y r i m o , turi papildom m a t m e n . J i e vadinami G r a s m a n o (Grassmann) mat m e n i m i s , nes ireikiami ne prastiniais realiaisiais skaiiais, o G r a s m a n o kintamaisiais. prastiniai skaiiai yra komutatyvs, t. y. j u o s g a l i m a d a u g i n t i b e t k o k i a t v a r k a : 6 p a d a u g i n u s i 4, gau n a m a s tas p a t s r e z u l t a t a s , k a i p i r 4 p a d a u g i n u s i 6 . T u o t a r p u G r a s m a n o k i n t a m i e j i a n t k o m u t a t y v s : x p a d a u g i n u s i y, gauna ma t i e k p a t , k i e k ir -y p a d a u g i n u s i x. S u p e r s i m e t r i j a p i r m k a r t b u v o p a n a u d o t a b e g a l y b m s pa alinti n a g r i n j a n t m a t e r i j o s b e i J a n g o ir Milso laukus, kai erd vlaikio matmenys, ireikiami tiek prastiniais skaiiais, tiek G r a s m a n o kintamaisiais, yra plokti, neikreivinti. T a i a u buvo natralu j iplsti, kad tikt ir ikreivintiems prastiniams ar G r a s m a n o m a t m e n i m s . Taip atsirado keletas teorij, vadinam supergravitacija, ir vedani skirtingas supersimetrijas. Viena s u p e r s i m e t r i j o s t e o r i j o s i v a d t o k i a : k i e k v i e n a s l a u k a s a r b a da lel turi " s u p e r p a r t n e r " , kurio sukinys yra a r b a a r b a 1/2 m a e s n i s u j p a i s u k i n ( 2 . 1 2 pav.). 1/2 d i d e s n i s ,

55

SUPERPARTNERIAI

Fermionai, turintys pusin sukin (pvz., 1 / 2 ) , sudaro prastin mediag. J pagrindini bsen energijos yra neigiamos.

56

L A I K O

F O R M A

57

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

2 . 1 4 pav. (kitame S T Y G VIRPESIAI

puslapyje)

B o z o n , k u r i s u k i n y s y r a sveikasis s k a i i u s ( 0 , 1 , 2 i r t . t . ) , p a g r i n d i n i b s e n e n e r g i j o s yra t e i g i a m o s . A n t r a v e r t u s , f e r m i o n , t u r i n i p u s i n s u k i n ( 1 / 2 , 3/2 i r t . t . ) , p a g r i n d i n i b s e n e n e r g i j o s yra n e i g i a m o s . K a d a n g i b o z o n i r f e r m i o n s k a i i u s y r a vienodas, tai didiausios begalybs supergravitacijos teorijose k o m p e n s u o j a s i (r. p . 5 6 , 2 . 1 3 pav.). T a i a u t a i p e l g i a n t i s m a i a u r e i k m i n g i , b e t vis d l t o b e g a l i n i a i d y d i a i g a l j o b t i p r a l e i s t i . N i e k a s n e t u r j o k a n t r y b s skai i u o t i i r t i k r i n t i , a r ios t e o r i j o s visikai n u o s e k l i o s . B u v o m a n o ma, kad geras studentas tikrindamas utrukt du imtus met, be to, n e i n i a , a r j i s n e p a d a r y t k l a i d o s a n t r a j a m e p u s l a p y j e . Vis d l t o iki p a t 1 9 8 5 m e t d a u g u m a m o k s l i n i n k t i k j o , k a d b e g a l y b s supersimetrijos teorijose neturt pasirodyti. Paskui m a d a s t a i g a p a s i k e i t . M o k s l i n i n k a i m g a l v o t i , j o g s u p e r g r a v i t a c i j o s t e o r i j o s e b e g a l y b s y r a g a l i m o s , tos t e o r i j o s p r a d t o s laikyti p o t e n c i a l i a i k l a i d i n g o m i s . B u v o t v i r t i n a m a , k a d vie nintelis bdas bendrajai reliatyvumo teorijai ir kvantinei teorijai suvienyti y r a v a d i n a m o j i s u p e r s i m e t r i n styg t e o r i j a . T o s stygos, k a i p i r p r a s t o s k a s d i e n i a m e g y v e n i m e , y r a itsti v i e n m a i a i o b j e k t a i j o s t u r i tik ilg. T o k i o s stygos j u d a b a z i n i a m e e r d v l a i k y j e , o j o m i s sklindantys suadinimai interpretuojami kaip e l e m e n t a r i o s i o s d a l e l s ( 2 . 1 4 pav.). J e i g u stygos t u r i i r G r a s m a n o , i r p r a s t i n i u s m a t m e n i s , tai j o m i s sklindantys suadinimai atitiks bozonus ir fermionus. iuo atveju t e i g i a m o s ir n e i g i a m o s p a g r i n d i n i b s e n energijos komp e n s u o s i s t a i p tiksliai, k a d n e l i k s n i e k o p a n a a u s b e g a l y b e s . B u vo teigiama, kad superstygos yra Visko T e o r i j a ( V T ) . A t e i t y j e m o k s l o i s t o r i k a m s bus d o m u v a i z d u o t i fizik t e o r e tik n u o m o n i p o t v y n i u s i r a t o s l g i u s . K e l e t m e t stygos k a r a liavo, o s u p e r g r a v i t a c i j a b u v o laikyta t i k a p y t i k r e t e o r i j a , t e i s i n g a e s a n t m a o m s e n e r g i j o m s . A p r i b o j i m a s " m a a e n e r g i j a " b u v o lai komas ypa nepageidautinu, net jeigu maos energijos reikt energijas, milijard milijard kart maesnes u daleli energijas s p r o g u s t r o t i l o b o m b a i . J e i g u s u p e r g r a v i t a c i j a b t tik m a e n e r gij a r t i n y s , j i n e g a l t p r e t e n d u o t i f u n d a m e n t i n V i s a t o s t e orij. Vietoj j o s p a g r i n d i n e teorija turjo tapti viena i p e n k i silyt s u p e r s t y g t e o r i j . B e t kuri i i p e n k i t e o r i j a p r a o

Pagrindiniai stygy teorijos objektai yra ne takins dalels, bet vien mats stygos. Jos turi galus, kuriais gali jungtis vienos su kitomis, su darydamos udaras kilpas. Kaip ir smuiko stygos, mikropa saulio stygos turi savuosius, arba rezonansinius, virpesiy danius sveikasis skaiius juos atitinkaniy bangy ilgiu tiksliai lygus stygos il giui. Kaip smuiko stygy skirtingi rezo nansiniai daniai atitinka skirtingas m u z i k i n e s gaidas, taip stygomis sklindantys skirtingo danio sua dinimai skirtingas fundamentaliyjy daleliy mases bei krvius, t. y. gali bti interpretuojami kaip tam tikros dalels. Apytikriai kalbant, kuo trumpesnis stygos virpesiy ban gos ilgis, tuo didesn dalels mas.

58

L A I K O

F O R M A

m s V i s a t ? I r k a i p styg t e o r i j a g a l t b t i p r a t s t a u r i b a r t i n i o , v a i z d u o j a n i o stygas k a i p pavirius, t u r i n i u s v i e n e r d vs i r v i e n l a i k o m a t m e n b e i j u d a n i u s p l o k i a m e b a z i n i a m e e r d v l a i k y j e ? A r n e t u r t stygos i k r e i v i n t i t o e r d v l a i k i o ? P o 1 9 8 5 m e t m a i k t i , k a d styg t e o r i j a n e p a t e i k i a isa m a u s v a i z d o . Vis p i r m a b u v o s u p r a s t a , k a d stygos y r a tik v i e n a s a t s t o v a s d i d e l s k l a s s o b j e k t , k u r i e gali t u r t i d a u g i a u n e i vie n m a t m e n . Polis T a u n s e n d a s ( P a u l Tovvnsend), kuris, k a i p i r a, yra Kembrido universiteto Taikomosios matematikos ir teorins fizikos skyriaus n a r y s i r kuris a t l i k o d a u g svarbi d a r b , n a g r i n 59

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

60

L A I K O

F O R M A

MS

Visatos erdv gali turti nusitsianius begalyb ir

Susukta (kompaktifikuota) 1 brana, arba styga

2 brana, susukta (kompaktifikuota) j tor

kompaktifikuotus matmenis. Membranos matomos geriau, jeigu yra susuktos (kompaktifikuotos).

61

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

. 1 6 pav. V I E N I N G A T E O R I N E S I S T E M A ?

IIB tipo

,-'"7\

1 1-mat supergravitacija

Atrastas rinkinys s r y i u , vadinam dualumais, kurie susieja v i s a s penkias styg teorijas ir vienuolikamats supergravitacljos teorij j viening visum. Dualum egzistavimas reikia, kad skirtingos styg teorijos yra tos paios pagrindins teorijos, vadinamos M teorija, vairios i r a i k o s .

e i n a m e t e i s i n g u keliu, e l g t u m m s tarsi m o g u s , m a n a n t i s , k a d Dievas t e r p fosilijas u o l i e n a s v i e n n o r d a m a s sutrukdyti C. D a r v i n u i ( C h . D a r w i n ) s u p r a s t i gyvnijos e v o l i u c i j . i e d u a l u m a i l i u d i j a , k a d visos p e n k i o s s u p e r s t y g t e o r i j o s a p i b d i n a t u o s p a i u s fizinius r e i k i n i u s i r k a d , s u p e r g r a v i t a c i j o s t e o r i j o s p o i r i u , j o s y r a visikai e k v i v a l e n i o s ( 2 . 1 6 pav.). N e g a l i m a teigti, j o g superstygos yra f u n d a m e n t a l e s n s u supergravit a c i j a r a t v i r k i a i . I tikrj tai t o s p a i o s p a g r i n d i n s t e o r i j o s formos, kiekviena naudinga kitokio pobdio skaiiavimams. Ka d a n g i styg t e o r i j o s e b e g a l y b s n e p a s i r o d o , tos t e o r i j o s t i n k a di dels energijos daleli susidrimams ir sklaidai skaiiuoti. Taiau j o s n r a labai naudingos, j e i n o r i m e aprayti, kaip labai didelio s k a i i a u s d a l e l i e n e r g i j a i k r e i v i n a V i s a t a r b a s u k u r i a t o k i su ritj b s e n , k a i p j u o d o j i skyl. i e m s a t v e j a m s r e i k a l i n g a su p e r g r a v i t a c i j o s t e o r i j a , kuri i e s m s y r a i k r e i v i n t o e r d v l a i k i o E i n t e i n o teorija, atsivelgianti t a m tikras p a p i l d o m a s materi j o s ris. T o k s y r a b e n d r a s v a i z d a s , k u r i u o r e m s i s t o l e s n i s m a n o nagrinjimas. N o r i n t aprayti, kaip kvantin teorija keiia laiko ir erdvs s u p r a t i m , n a u d i n g a vesti m e n a m o j o l a i k o svok. M e n a m a s i s laikas skamba kaip mokslins fantastikos idja, bet m a t e m a t i n j o s a m p r a t a yra tiksliai a p i b r t a : laikas, ireikiamas v a d i n a m a i siais m e n a m a i s i a i s s k a i i a i s . L e n g v a s i v a i z d u o t i p r a s t i n i u s r e a li.S

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

2 . 1 7 pav. Galima sugalvoti teorin model, tu rint dvi laiko a i s : horizontali realaus laiko ir jai statmen me namo laiko. S i s modelis nustato tai s y k l e s , pagal kurias realaus laiko istorija atvaizduojama menama jame laike, ir atvirkiai.

64

L A I K O

F O R M A

l i u o s i u s s k a i i u s , k a i p a n t a i 1 , 2 , - 3 , 5 j i e a t i t i n k a l i n i j o s , kuri t s i a s i i k a i r s d e i n , t a k u s : v i d u r y j e n u l i s , d e i n j e tei giamieji realieji skaiiai, kairje neigiamieji realieji skaiiai ( 2 . 1 7 pav.). M e n a m u o s i u s s k a i i u s g a l i m a v a i z d u o t i k a i p v e r t i k a l i o j e tie s j e y m i m u s t a k u s : v i d u r y j e vl y r a n u l i s , vir n u o j o a t i d e d a mi teigiamieji m e n a m i e j i skaiiai, apai n e i g i a m i e j i m e n a m i e j i s k a i i a i . T a i g i m e n a m u o s i u s s k a i i u s g a l i m e sivaizduoti k a i p n a u j r s k a i i , a t i d e d a m s t a t m e n a i p r a s t i n i a m s r e a l i e s i e m s s k a i i a m s . K a d a n g i ie s k a i i a i y r a m a t e m a t i n i s vaizdinys, tai j i e m s nereikia fizinio knijimo: n e g a l i m a turti m e n a m skaii apel sin ar m e n a m sum pinig kreditins kortels sskaitoje ( 2 . 1 8 pav.). G a l i m a pagalvoti, kad m e n a m i e j i skaiiai yra tik m a t e m a t i nis aidimas, neturintis n i e k o b e n d r a su realiu pasauliu. Taiau, p o z i t y v i s t i n s f i l o s o f i j o s p o i r i u , n e g a l i m a n u s t a t y t i , kas y r a r e a l u . m a n o m a tik i s i a i k i n t i , kuris m a t e m a t i n i s m o d e l i s a p r a o ms Visat. Pasirodo, m a t e m a t i n i s modelis, turintis m e n a m j laik, n u m a t o n e tik m s s t e b i m u s , b e t i r n e s t e b i m u s r e i k i n i u s , kuri egzistavimu t i k i m e dl kit prieasi, Taigi kas yra realu ir kas m e n a m a ? G a l s k i r t u m s u k e l i a tik m s p r o t a s ? E i n t e i n o k l a s i k i n (t. y . n e k v a n t i n ) b e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a s u j u n g i a r e a l j l a i k i r tris e r d v s m a t m e n i s k e t u r m a t e r d v l a i k . B e t r e a l a u s l a i k o k r y p t i s s k i r i a s i n u o t r i j e r d v s kryp-

2 . 1 8 pav. Menamieji skaiiai yra matemati nis vaizdinys. Neegzistuoja kredi tin kortel, kurioje btg raomos menamos pinigu sumos.

65

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Laiko kryptis

Stebtojo istorija

v i e s o s kgiai

2 . 1 9 pav. Klasikin bendroji reliatyvumo te orija vartoja erdvlaik su realiu lai ku, kuris skiriasi nuo erdvs kryp i, nes jo vert stebtojo istorijos raidoje tik didja, tuo tarpu erdvi niai kintamieji gali ir didti, ir ma ti. Antra vertus, kvantins teori jos vartojama menamo laiko kryp tis yra panai erdvs kryptis, tad tokio laiko verts gali ir didti, ir mati.

i; pasaulin linija, arba stebtojo istorija, visada didja realaus l a i k o k r y p t i m i ( l a i k a s v i s a d a t e k a i p r a e i t i e s a t e i t ) , t a i a u gali didti a r b a m a t i bet kuria erdvs kryptimi. K i t a i p tariant, kiek v i e n krypt g a l i m a pakeisti j a i p r i e i n g a e r d v j e , b e t n e laike ( 2 . 1 9 pav.). A n t r a v e r t u s , k a d a n g i m e n a m o j o l a i k o t i e s v r a s t a t m e n a re aliojo laiko tiesei, m e n a m a s i s laikas t a m p a t a r t u m ketvirtja erd vs k r y p t i m i . D l t o j i s gyja d a u g i a u g a l i m y b i n e g u r e a l a u s lai k o b g i kelias, kuris g a l i t u r t i tik p r a d i a r p a b a i g a r b a suktis u d a r o m i s k i l p o m i s . B t e n t vedus m e n a m o j o l a i k o svok, lai kas gyja f o r m .

66

L A I K O

F O R M A

2 . 2 0 pav. M E N A M A S I S LAIKAS jvedus menamj sferos pavidalo

erdvlaik, menamasis laikas gali bti matuojamas atstumais nuo Pie t aigalio. Judant iaur, platu mos apskritimai, nubrti vienodais atstumais nuo Piety aigalio, vis di dja. Tai atitinka Visatos pltimsi menamajame laike. Visata labiau siai isipleia ties laiko pusiauju, paskui, menamajam laikui did jant, vl ima trauktis ir virsta taku Siaurs aigalyje. N o r s Visata me namojo laiko aigaliuose susitrau kia iki nulinio d y d i o , ie takai nra s i n g u l i a r s juk ir e m s paviriaus takai abiejuose aiga liuose yra visai normals takai. Tai liudija, kad Visatos pradia mena majame laike gali erdvlaikio takas. bti normalus Menamasis laikas matuojamas platumos laipsniais. S

2 . 2 1 pav. Menamasis laikas sferos pavidalo erdvlaikyje gali bti matuojamas ne tik platumos, bet ir ilgumos laips niais. Kadangi v i s o s ilgumos lini jos sueina S i a u r s ir Piety aiga lius, laikas iuose takuose tarsi su stoja: didjant menamajam laikui, tako padtis nesikeiia, panaiai kaip eidami i S i a u r s aigalio vakarus liekame stovti iame ai galyje.

M e n a m a s i s laikas matuojamas ilgumos laipsniais, kuri verts iaurs ir Piet ai gali takuose tampa neapibrtos.

67

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

(i S

L A I K O

F O R M A

N o r d a m i p a n a g r i n t i kai k u r i a s e r d v l a i k i o savybes, laiky k i m e , k a d m e n a m o j o l a i k o e r d v l a i k i s y r a sferos p a v i d a l o , k a i p i r e m s pavirius. T a r k i m e , kad m e n a m j laik n u r o d o p l a t u m o s l a i p s n i a i (r. p . 6 7 , 2 . 2 0 pav.). T a d a V i s a t o s i s t o r i j a m e n a m a j a m e laike p r a s i d t P i e t a i g a l y j e . N e b t p r a s m s k l a u s t i : " K a s at sitiko p r i e p r a d i ? " T o k i e l a i k a i t i e s i o g n r a a p i b r t i , k a i p i r n r a t a k p i e t u s n u o P i e t a i g a l i o . P i e t a i g a l i s y r a visai n o r m a l u s e m s p a v i r i a u s takas, i a g a l i o j a t i e patys d s n i a i , k a i p ir kituose takuose. T a i kelia mint, kad Visatos pradia m e n a m a j a m e laike g a l i b t i n o r m a l u s e r d v l a i k i o t a k a s i r t i e p a t y s ds niai galios Visatos pradiai, kaip ir bet kuriam vlesniam j o s m o mentui. (Kvantin Visatos kilm bei evoliucij aptarsime kitame skyriuje.) Kitoki interpretacij galime gauti tardami, kad menamj laik r o d o e m s paviriaus ilgumos laipsniai. Visos ilgumos lini j o s s u s i k e r t a S i a u r s i r P i e t a i g a l i u o s e (r. p . 6 7 , 2 . 2 1 pav.). Va d i n a s i , l a i k a s t e n sustos t a p r a s m e , k a d , d i d j a n t m e n a m o j o l a i k o ilgumos laipsniams, j i s pats nesikeis. Tai labai panau prastin laik, s u s t o j a n t ties j u o d o s i o s skyls vyki h o r i z o n t u . M e s p r a d e d a m e suvokti, j o g is r e a l a u s i r m e n a m o j o l a i k o s u s t o j i m a s (ar b a tai b d i n g a a b i e m , a r b a n v i e n a m ) r e i k i a , k a d e r d v l a i k i s t u r i t e m p e r a t r , k a esu n u s t a t s t i r d a m a s j u o d s i a s skyles. J u o d o j i skyl t u r i n e tik t e m p e r a t r , j o s savybes a p i b d i n a d a r v i e n a s dydis, v a d i n a m a s e n t r o p i j a . E n t r o p i j a y r a m a t a s s k a i i a u s v i d i n i b s e n ( b d , k a i p o b j e k t a s gali b t i s u d a r y t a s n e k e i i a n t j o s u d t i e s ) , k u r i a s j u o d o j i skyl g a l i gyti n e s i k e i s d a m a i o r i n i o s t e b t o j o , m a t u o j a n i o tik j o s m a s , s u k i m s i i r krv, p o i r i u . J u o d o s i o s skyls e n t r o p i j a p i b d i n a l a b a i p a p r a s t a f o r m u l , kuri a a t r a d a u 1 9 7 4 m . E n t r o p i j a lygi j u o d o s i o s skyls vyki h o r i z o n t o paviriaus plotui: kiekvienam p a g r i n d i n i a m h o r i z o n t o paviriaus p l o t o vienetui t e n k a vienas bitas informacijos apie j u o d o s i o s skyls v i d i n b s e n . T a i r o d o , j o g t a r p k v a n t i n s g r a v i t a c i j o s ir t e r m o d i n a m i k o s , t. y. i l u m o s m o k s l o ( n a g r i n j a n i o ir e n t r o p i j o s k i t i m u s ) , yra g l a u d u s ryys. F o r m u l t a i p p a t kelia m i n t , 69

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

70

L A I K O

F O R M A

7 1

74

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

75

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

3.1

pav.

Didels s k i r i a m o s i o s gebos teleskopais velgdami Visat, matome milijardus galaktik. Jos yra vairaus pavidalo ir dydio, gali bti ir elipsins, ir spiralines, kaip ms Pauki Takas.

76

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

g e l i s j p l a n e t . M e s g y v e n a m e p l a n e t o j e , kuri sukasi a p l i n k v a i g d , e s a n i P a u k i T a k o s p i r a l i n s g a l a k t i k o s i o r i n j e vi j o j e . S p i r a l i n s e vijose s k l a n d a n i o s k o s m i n s d u l k s t r u k d o m u m s valgyti V i s a t G a l a k t i k o s p l o k t u m o s k r y p t i m i s , t a i a u g a l i m e j laisvai t y r i n t i dviej kgi, s t a t m e n G a l a k t i k o s p l o k t u m a i , kryp t i m i s i r g a u t i t o l i m g a l a k t i k i s i d s t y m o v a i z d ( 3 . 2 pav.). B u v o nustatyta, k a d g a l a k t i k o s y r a p a s i s k i r s i u s i o s m a d a u g tolygiai erd vje, su tam tikrais lokaliais j sambriais ar tuiomis erdvmis. Didjant galaktik atstumui nuo ms, j tankis, atrodo, maja, taiau galbt labai tolim ir silpn galaktik m e s tiesiog neiskir i a m e . K i e k siekia ms prietaisai, Visata tsiasi erdvje be galo (r. p. 7 8 , 3 . 3 pav.). N o r s V i s a t a a t r o d o e s a n t i t o k i a p a t i k i e k v i e n o j e e r d v s vie t o j e , j i , b e a b e j o , i l g a i n i u i k e i i a s i . T a i b u v o s u p r a s t a tik X X a . p r a d i o j e . Iki tol m a n y t a , k a d V i s a t a n e k i n t a . J i a t r o d e g z i s t u o j a n t i a m i n a i , n e p a i s a n t g a u n a m i t o a b s u r d i k ivad. J e i v a i g d s s p i n d u l i u o j a b e g a l o ilgai, j o s t u r j o k a i t i n t i V i s a t iki 77

savo t e m p e r a t r o s . N e t g i n a k t visas d a n g u s t u r t viesti k a i p saul, nes kiekviena kryptimi bt arba vaigd, arba dulki de b e s i s , irgi k a i t s iki vaigdi t e m p e r a t r o s ( 3 . 4 pav.). T u o t a r p u n a k t m e s m a t o m e t a m s d a n g , i r tai g a l i n a m u s p a d a r y t i svarbi ivad, k a d V i s a t a n e g a l j o e g z i s t u o t i v i s a d a t o kia, koki j m a t o m e dabar. Praeityje t u r j o kakas nutikti v a i g d s t u r j o siiebti k a k a d a p r i e b a i g t i n l a i k i r d l t o la b a i t o l i m vaigdi viesa d a r n e s p j o m s p a s i e k t i . T a i p a a i k i n t , k o d l d a n g u s n a k t nevyti v i s o m i s k r y p t i m i s .

7cS

J e i g u vaigds buvo tose paiose vietose aminai, kodl j o s staiga sideg prie kelet milijard m e t ? Koks laikrodis n u r o d j o m s p r a d t i viesti? K a i p m a t m e , tai g l u m i n o f i l o s o f u s , pavyz diui, I . K a n t , k u r i e t i k j o , k a d p a s a u l i s g y v u o j a a m i n a i . T a i a u d a u g e l i u i m o n i tai d e r i n o s i s u i d j a , k a d p a s a u l i s b u v o sukur tas b e v e i k d a b a r t i n i u j o p a v i d a l u t i k p r i e k e l e t t k s t a n i m e t . Si idja pasirod prietaraujanti stebjimams, kuriuos XX a. a n t r a j a m e d e i m t m e t y j e a t l i k o Vestas S l a i f e r i s (Vesto S l i p h e r ) i r Edvinas Hablas (Edwin H u b b l e ) . 1 9 2 3 m. E. Hablas nustat, kad

3 . 4 pav. Jei Visata btu statika ir begalin visomis kryptimis, kiekviename jos take matytume vaigd ir nakties dangus turtu viesti kaip saul.

7 9

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

80

SI

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

viena galaktika tolsta n u o bet kurios kitos galaktikos. Taigi Visata p l e i a s i ( 3 . 6 pav.). V i s a t o s p l t i m o s i a t r a d i m a s v i e n a i didij d v i d e i m t o j o amiaus intelektualini revoliucij. J i sukl visuotin nuosta b i r visikai p a k e i t diskusijas d l V i s a t o s k i l m s . J e i g a l a k t i k o s t o l s t a v i e n o s n u o kit, v a d i n a s i , p r a e i t y j e j o s t u r j o b t i a r i a u vienos kit. i n o d a m i d a b a r t i n pltimosi greit, g a l i m e vertinti, k a d p r i e 1 0 a r 1 5 m i l i j a r d m e t g a l a k t i k o s i tikrj s u d a r l a b a i t a n k s a m b r . i o s k n y g o s p a s k u t i n i a m e skyriuje r a o m a , k a d R o d e r i s P e n r o u z a s i r a, r e m d a m i e s i b e n d r j a r e l i a t y v u m o t e o r i j a , s u g e b j o m e rodyti, j o g V i s a t a i r l a i k a s p r a s i d j o vykus g i g a n t i k a m s p r o g i m u i . T a i p a a i k i n o , k o d l d a n g u s n a k t yra t a m -

82

sus: n v i e n a vaigd n e g a l j o viesti i l g i a u n e g u d e i m t a r p e n kiolika milijard met, prajusi po Didiojo sprogimo. M e s e s a m e p r a t m a n y t i , k a d vykius sukelia a n k s t e s n i vy kiai, o iuos d a r a n k s t e s n i . T a i g i e g z i s t u o j a p r i e a s t i n g u m o g r a n d i n , n u s i t s u s i p r a e i t . T a i a u t a r k i m e , k a d i g r a n d i n tu r i p r a d i . S a k y k i m e , b u v o p i r m a s i s vykis. K a s j s u k l ? D a u g e liui m o k s l i n i n k is k l a u s i m a s n e p a t i n k a . J i e s t e n g i a s i j o i v e n g t i t e i g d a m i , k a d V i s a t a n e t u r j o p r a d i o s ( k a i p tai n e s e n i a i d a r ru sai) a r b a k a d V i s a t o s p r a d i a y r a n e m o k s l o , o m e t a f i z i k o s a r reli gijos p r o b l e m a . M a n o n u o m o n e , tai n e g a l i b t i t i k r o m o k s l i n i n ko poiris. J e i m o k s l o dsniai nustoja galioj Visatos pradioje, tai k o d l j i e g a l i o j a v l e s n i u laiku? D s n i s n r a d s n i s , j e i j i s ga l i o j a tik k a r t a i s . Mes turime suprasti Visatos pradi, remdamiesi mokslu. Sis udavinys gali bti ne pagal ms jgas, ti j sprsti. N o r s i P e n r o u z o i r m a n o rodyt t e o r e m i p l a u k i a , k a d Vi sata t u r j o p r a d i , t a i a u j o s n e s u t e i k i a d a u g i n f o r m a c i j o s , ko k i a b u v o t a p r a d i a . T e o r e m o s tik n u r o d o , k a d V i s a t a a t s i r a d o vykus D i d i a j a m s p r o g i m u i , o p r i e tai ji su visa savo m e d i a g a b u v o s u t e l k t a v i e n a m e b e g a l i n i o t a n k i o t a k e . i a m takui E i n t e i n o b e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a n e t i n k a , t a d j o s n e g a l i m a pa n a u d o t i p a i a i V i s a t o s p r a d i a i a p r a y t i . A t r o d o , vl p e r a s i n u o m o n , k a d V i s a t o s p r a d i a y r a u m o k s l o srities r i b . T o k i a ivada n e g a l i d i u g i n t i m o k s l i n i n k . K a i p b u v o n u r o dyta 1 ir 2 skyriuje, b e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a D i d i o j o s p r o g i mo pradiai n e t i n k a dl to, kad neatsivelgia n e a p i b r t u m o p r i n c i p , t. y. k v a n t i n j e t e o r i j o j e slypint a t s i t i k t i n u m o e l e m e n t, kur E i n t e i n a s n e i g s a k y d a m a s , j o g D i e v a s n e a i d i a kauliu k a i s . T a i a u y r a r i m t a s p a g r i n d a s m a n y t i , k a d i ties D i e v a s y r a l o j a s . Visat g a l i m a sivaizduoti k a i p g i g a n t i k k a z i n o , k u r n u o 85 bet turtume bent pabandy

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

lat m e t a m a s k a u l i u k a s a r sukasi r u l e t ( 3 . 7 pav.). J u m s g a l i a t r o dyti, j o g k a z i n o s a v i n i n k a i l a b a i r i z i k u o j a , n e s k i e k v i e n k a r t , k a i m e t a m a s k a u l i u k a s a r sukasi r u l e t , j i e m s kyla p a v o j u s n e t e k t i p i n i g . T a i a u , s t a t a n t d a u g k a r t , l a i m j i m i r p r a l a i m j i m vi d u r k i s s u s i l y g i n a s u n u m a t o m u r e z u l t a t u , n o r s a t s k i r o l o i m o re z u l t a t o a t s p t i n e g a l i m a ( 3 . 8 pav.). K a z i n o s a v i n i n k a i y r a tikri, k a d i l o i m b e i p r a l o i m v i d u r k i s j i e m s bus n a u d i n g a s . t a i ko dl j i e tokie turtingi. V i e n i n t e l i s ansas j u m s l a i m t i prie j u o s p a s t a t y t i visus j s p i n i g u s k e l e t u i k a u l i u k o m e t i m a r r u l e t s sukimsi. T a s p a t s vyksta i r V i s a t o j e . M i l i n i k o j e i u o l a i k i n j e V i s a t o je n u o l a t r i e d a kauliukas ir rezultat vidurkis galina kak nu matyti. tai kodl didels sistemos paklsta klasikiniams dsniams. T a i a u , kai V i s a t a b u v o m a y t , k a i p a n t a i tuoj p o D i d i o j o spro g i m o , kauliukas buvo m e t a m a s retai ir tada n e a p i b r t u m o prin c i p a s b u v o l a b a i svarbus. K a d a n g i V i s a t o j e n u o l a t m e t a m a s k a u l i u k a s , n o r i n t nustaty ti, k o k s b u s t o l e s n i s vykis, tai V i s a t o s i s t o r i j a n r a v i e n i n t e l gali m a , k a i p k a r t a i s m a n o m a . I tikrj g a l i m o s vairios V i s a t o s isto r i j o s , tik d a u g i a u a r m a i a u t i k t i n o s . T u r t b t i i r t o k i a V i s a t o s i s t o r i j a , p a g a l k u r i B e l i z a s l a i m i visus O l i m p i n i a i d y n i a u k s o medalius, nors j o s tikimyb nepaprastai maa. vairi Visatos istorij galimybs idja s k a m b a kaip moksli n f a n t a s t i k a , t a i a u tai d a b a r y r a p r i p a i n t a s m o k s l o faktas. J n u s t a t ymus fizikas i r o r i g i n a l i a s m e n y b R i a r d a s F e i n m a n a s . D a b a r m e s b a n d o m e suvienyti E i n t e i n o b e n d r j reliatyvu mo teorij ir F e i n m a n o daugelio istorij idj isami viening t e o r i j , kuri a p r a y t visk, kas vyksta V i s a t o j e . i v i e n i n g a t e o r i ja galint mus numatyti tolesn Visatos raid, j e i g u i n o m a j o s istorij pradia. Taiau vieningoji teorija n e p a d t nustatyti, kaip Visata prasidjo ir kokia buvo p r a d i n j o s bsena. Tai m a n o m a tik i n a n t k r a t i n e s slygas, n u r o d a n i a s , kas vyksta V i s a t o s kra t u o s e , kai l a i k a s i r e r d v gyja r i b i n e s v e r t e s . J e i V i s a t o s r i b a b u v o n o r m a l u s l a i k o i r e r d v s takas, m e s i p r i n c i p o g a l i m e s u i n o t i , kas b u v o d a r p r i e p r a d i , i r t erdv l a i k i o srit u V i s a t o s r i b o s t a i p p a t p r i s k i r t i V i s a t a i . A n t r a v e r t u s , j e i V i s a t o s r i b a b u v o y p a t i n g a s takas, k u r i a m e e r d v i r l a i k a s bu-

86

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

8 7

Jei Visatos riba bt paprastas erd vlaikio takas, savo tyrimus gal tume plsti ir u to tako (u Visa tos ribos).

vo s u s p a u s t i , o t a n k i s b e g a l i n i s , b u s l a b a i s u n k u n u s t a t y t i tu r i n i a s p r a s m k r a t i n e s slvgas. Taiau m a n o kolega Dimas Hartlis ( J i m H a r t l e ) ir a rod me, kad egzistuoja treioji galimyb. Galbt Visata neturi ribos e r d v j e i r l a i k e ? I p i r m o v i l g s n i o tai a i k i a i p r i e t a r a u j a P e n r o u z o i r m a n o r o d y t o m s t e o r e m o m s , k u r i o s t e i g i a , k a d V i s a t a tu r j o p r a d i , t. y. l a i k o r i b . T a i a u , k a i p b u v o a i k i n t a 2 skyriuje, yra kitos r i e s l a i k a s m e n a m a s i s l a i k a s , b r i n y j e a t i d e d a m a s s t a t m e n a i p r a s t i n i a m r e a l i a m m s s u v o k i a m a m laikui. V i s a t o s istorija r e a l i a j a m e laike vienareikmikai a p i b r i a j o istorij m e n a m a j a m e l a i k e i r a t v i r k i a i , t a i a u a b i i s t o r i j o s gali l a b a i s k i r t i s .

88

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

A n t a i m e n a m a j a m e l a i k e V i s a t a g a l i n e t u r t i p r a d i o s a r b a pa b a i g o s . T a d Visatos istorijas m e n a m a j a m e laike g a l i m a sivaizduoti k a i p kreivus pavirius sfer a r p l o k t u m , a r b a l n , t u r i n i u s n e du, o k e t u r i s m a t m e n i s (r. p . 9 0 , 3 . 9 pav.). J e i Visatos istorijos tsiasi b e g a l y b kaip balnas ar plok t u m a , s u n k u s u k o n k r e t i n t i j o s k r a t i n e s slvgas b e g a l v b j e . T a iau j e i Visatos istorija m e n a m a j a m e laike yra udaras pavirius, p r i m e n a n t i s e m s p a v i r i , t a i i viso n e r e i k i a n u s t a t i n t i k r a t i n i slyg. J u k e m s p a v i r i u s irgi n e t u r i j o k i r i b a r k r a t. B e n t j a u n r a p a t i k i m p r a n e i m a p i e n u k r i t u s i u s e m y n mones.

89

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

3 . 9 pav. V I S A T O S I S T O R I J O S Jei Visatos istorijos tstsi j begalyb, kaip balno pavirius, btu sunku nustatyti kratines slygas begalybje. Jei visos Visatos istorijos menamajame laike sudaro udarus pavirius, panaius j ems, kratiniu slyg i viso nereikia nurodyti.

90

'.) 1

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

9 2

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

m a t ? Kodl ji ne dvimat, keturmat ar kitokio skaiiaus mat men, kaip mokslins fantastikos kriniuose? M teorija teigia, k a d e r d v t u r i d e v y n i s a r d e i m t m a t m e n , t a i a u ei a r s e p t y n i i j y r a k o m p a k t i f i k u o t i iki m a dvdi, taigi l i e k a tik trys, t o l i n u s i t s i a n t y s , b e v e i k p l o k t i m a t m e n y s ( 3 . 1 1 pav.). Kodl ms istorijoje nra kompaktifikuoti atuoni m a t m e nys ir l i k tik du m s s u v o k i a m i ? D v i m a i a m gyvnui b t sunku virkinti maist. Virkinamasis traktas, einantis jo knu, p a d a l y t gyvn dvi d a l i s ir v a r g a s p a d a r a s t u r t s u i r t i . T a i g i dviej m a t m e n p e r m a a t o k i a m s u d t i n g a m r e i k i n i u i , k a i p p r o t i n g a gyvyb. A n t r a v e r t u s , j e i b t k e t u r i o s a r d a u g i a u b e v e i k ploki krypi, gravitacijos j g a tarp dviej a r t j a n i vienas p r i e k i t o k n d i d t g r e i i a u n e g u m s p a s a u l y j e . T o d l pla 3 . 1 1 pav. iaudelis sultims gerti i tam tikro at stumo atrodo kaip vienmat linija. net j u d j i m o aplink j saules orbitos bt nestabilios. P l a n e t o s a r b a k r i s t s a u l ( 3 . 1 2 pav., a ) , a r b a n u k l y s t t a m s i ir a l t t a r p v a i g d i n e r d v ( 3 . 1 2 pav., b ) .

9 1

95

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

96

3 . 1 4 pav.

MEDIAGOS ENERGIJA

GRAVITACIN

ENERGIJA

K a i n i n f l i a c i j a d a n i a u s i a i l a i k o m a b l o g u dalyku, t u o t a r p u Visatos infliacija yra n a u d i n g a s reikinys. Sparti infliacija ilygina visus d e f e k t u s , k u r i e g a l j o b t i a n k s t y v o j e V i s a t o j e . J a i p l e i a n tis, i g r a v i t a c i j o s l a u k o a t i m a m a e n e r g i j a i r s u s i k u r i a d a u g i a u m e diagos. T e i g i a m m e d i a g o s energij tiksliai atsveria n e i g i a m a g r a v i t a c i n e n e r g i j a , t a i g i visa e n e r g i j a y r a lygi n u l i u i . V i s a t o s t riui p a d v i g u b j u s , i r m e d i a g a , i r g r a v i t a c i n e n e r g i j a p a d v i g u b j a , t a i g i d u k a r t n u l i s vis t i e k y r a n u l i s . O , k a d t o k s p a p r a s t a s b t b a n k p a s a u l i s ( 3 . 1 4 pav.)! J e i V i s a t o s i s t o r i j a m e n a m a j a m e laike b t i d e a l i a i a p v a l i sfe ra, a t i t i n k a m a i s t o r i j a r e a l i a j a m e laike b t i n f l i a c i n i u b d u a m i nai b e s i p l e i a n t i Visata. O tokiu atveju m e d i a g a negali sutankti i r sudaryti g a l a k t i k b e i vaigdi, t a d gyvyb, n e k a l b a n t j a u a p i e proting, panai msik, n e g a l t isirutulioti. T a d nors, dau-

97

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

98

99

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

100

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

101

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

102

d r o s i o s r e l i a t y v u m o t e o r i j o s lygtyse, s u p r a t s , k a d j o s n e t u r i s p r e n d i n i o , a p i b d i n a n i o s t a t i n Visat. P o t o , k a i E . H a b l a s a t r a d o V i s a t o s p l t i m s i , tas lygi narys t a p o n e b e r e i k a l i n g a s i r E i n t e i nas atsisak kosmologins konstantos, kaip klaidingos idjos. T a i a u , k o g e r o , tai n e b u v o k l a i d a . K a i p r a y t a 2 skyriuje, d a b a r m e s s u p r a n t a m e , k a d e r d v l a i k y j e n u o l a t vyksta k v a n t i n s f l i u k t u a c i j o s , kurias n u m a t o k v a n t i n t e o r i j a . P a g a l s u p e r s i m e t r i j o s teorij, daleli, turini skirting sukin, p a g r i n d i n i bsen f l i u k t u a c i j e n e r g i j o s y r a p r i e i n g o e n k l o i r k o m p e n s u o j a s i tar pusavyje. T a i a u m a a i t i k t i n a , k a d t e i g i a m o s i r n e i g i a m o s e n e r gijos k o m p e n s u o j a s i visikai, t a d gali likti n e d i d e l i s b a i g t i n i s k i e kis v a k u u m o e n e r g i j o s , n e s V i s a t o s b s e n a n r a s u p e r s i m e t r i n . 103

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

0,2

0,4

0,6

0,8

MEDIAGOS TANKIS

S t e b i n a tik tai, k a d v a k u u m o e n e r g i j a y r a t o k i a a r t i m a n u l i u i t o d l j i n e b u v o a p t i k t a a n k s i a u . G a l b t tai y r a k i t a s a n t r o p i n i o p r i n c i p o v e i k i m o pavyzdys. I s t o r i j o j e s u d i d e l e v a k u u m o e n e r g i j a nebt susidariusios galaktikos, tad neegzistuot btybs, kurios k e l t k l a u s i m " K o d l v a k u u m o e n e r g i j a turi s t e b i m v e r t ? " M e s g a l i m e p a b a n d y t i , r e m d a m i e s i vairiais s t e b j i m a i s , ver tinti m e d i a g o s ir vakuumo energijos kiekius Visatoje. Rezultatai p a v a i z d u o t i b r i n y j e , k u r i o h o r i z o n t a l i o j e ayje a t i d t a s m e d i a g o s k i e k i s , o v e r t i k a l i o j e ayje v a k u u m o e n e r g i j a . P u n k t y r i n l i n i j a ymi r i b s r i t i e s , k u r i o j e gali i s i r u t u l i o t i p r o t i n g a gyvyb ( 3 . 2 0 pav.).

104

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Supernov bei klasteri susidarymo ir fonins mikrobang s p i n d u l i u o t s s t e b j i m a i l e i d i a n u s t a t y t i sritis, k u r i o s e ie reiki n i a i y r a g a l i m i . L a i m , visos trys sritys t u r i s a n k i r t . J e i V i s a t o s mediagos tankio ir vakuumo energijos verts atitinka t sankir t, tai V i s a t o s p l t i m a s i s , i l g l a i k l t j s , vl p r a d s g r e i t t i . At rodo, kad infliacija yra g a m t o s dsnis. i a m e skyriuje s u i n o j o m e , k a i p g a l i m a s u p r a s t i m i l i n i k o s V i s a t o s r a i d , a t s i v e l g u s j o s i s t o r i j m e n a m a j a m e l a i k e , k u r i tu r i m a o s , t r u p u t s u p l o t o s sferos p a v i d a l . T a i p r i m e n a H a m l e t o r i e u t , b e t t a m e r i e u t e u r a o m a viskas, kas vyksta r e a l i a m e lai ke. T a i g i H a m l e t a s b u v o visikai t e i s u s . I r r i e u t o k e v a l e u d a r y t i , m e s vis v i e n l a i k y t u m e , save b e g a l i n i e r d v i k a r a l i a i s . 105

108

A T E I T I E S

N U M A T Y M A S

4 . 1 pa v. emje esantis stebtojas (mlyna spalva], skriedamas aplink Saul, vaigdynu fone stebi M a r s (rau dona spalva). Sudtingas regimasis planet ju djimas danguje gali bti paai kintas remiantis Niutono dsniais ir neturi takos moni likimams.

m o n s visada n o r j o kontroliuoti ateit, b e n t j a u j numa tyti. T a i v i e n a i a s t r o l o g i j o s p o p u l i a r u m o p r i e a s i . Ast r o l o g i j a t e i g i a , k a d vykiai e m j e y r a susij s u p l a n e t j u

d j i m u d a n g u j e . i h i p o t e z g a l t b t i m o k s l o v e r t i n t a , j e i ast n o m a p a t i k r i n t i . T a i a u j i e m s u t e n k a p r o t o savo s p l i o n e s for m u l u o t i t a i p n e a p i b r t a i , k a d j o s t i n k a b e t k o k i a i vyki e i g a i . Pavyzdiui, t e i g i n i a i " A s m e n i n i a i s a n t y k i a i p a g e r s " a r " J u m s pa sitaikys f i n a n s i n i u p o i r i u p a l a n k i p r o g a " n e g a l i b t i rodyti e s klaidingi. Vis d l t o t i k r o j i d a u g u m o s m o k s l i n i n k n e t i k j i m o a s t r o l o gija p r i e a s t i s y r a n e m o k s l i n i r o d y m s t o k a , b e t j o s n e s u d e r i n a m u m a s su kitomis, eksperimentais patikrintomis teorijomis. Kai Mikalojus Kopernikas (Nicolaus Copernicus) ir Galiljas Galil

rologai idrst paskelbti konkreias p r o g n o z e s , kurias bt ma

j u s rod, kad planetos skrieja aplink Saul, o ne aplink em, ir Izaokas N i u t o n a s a t r a d o dsnius, kurie valdo t j u d j i m , astro l o g i j a t a p o visai n e t i k i m a . K o d l k i t p l a n e t p a d t y s d a n g a u s s f e r o j e , m a t o m o s v e l g i a n t i e m s , t u r i sietis s u p a p r a s i a u s i o j e p l a n e t o j e e g z i s t u o j a n i o m i s m a k r o m o l e k u l m i s , k u r i o s l a i k o sa v e p r o t i n g a gyvybe ( 4 . 1 pav.)? O b t e n t t u o m u s n o r i t i k i n t i ast r o l o g i j a . K a i k u r i o s t e o r i j o s , a p r a y t o s i o j e k n y g o j e , y r a n e la b i a u n e g u a s t r o l o g i j a p a t v i r t i n t o s e k s p e r i m e n t a i s , t a i a u m e s ti-

109

V I S A T A

I E U T O

K E V A L E

k i m e j o m i s , n e s j o s y r a s u d e r i n t o s s u k i t o m i s t e o r i j o m i s , ilaikiu siomis tok patikrinim. N i u t o n o d s n i ir kit fizikos t e o r i j s k m s u b r a n d i n o m o k s l i n i o d e t e r m i n i z m o idj, kuri p i r m kart devynioliktojo amiaus pradioje suformulavo prancz mokslininkas markizas Pjeras de Laplasas (Pierre de L a p l a c e ) . J i s teig: j e i mes inotu m e vis p a s a u l s u d a r a n i d a l e l i p a d t i s i r g r e i i u s , tai, r e m d a m i e s i f i z i k o s d s n i a i s , g a l t u m e n u m a t y t i p a s a u l i o b s e n b e t ka d a p r a e i t y j e a r a t e i t y j e ( 4 . 2 pav.). Kitaip tariant, j e i galiot mokslinis determinizmas, i prin cipo galtume numatyti ateit ir mums nereikt astrologijos. Be abejo, netgi tokios paprastos teorijos, kaip N i u t o n o gravitacijos t e o r i j a , lygtys n r a tiksliai i s p r e n d i a m o s i m a n t d a u g i a u n e i dvi d a l e l e s . B e t o , l y g t i m s d a n a i b d i n g a savyb, v a d i n a m a c h a o t i kumu. Tai rodo, kad nedidelis padties ar greiio pasikeitimas t a m t i k r u laiku gali n u l e m t i visikai s k i r t i n g e i g v l e s n i u laiku. T i e , kas m a t f i l m " J u r o s p e r i o d o p a r k a s " ( " J u r a s s i c p a r k " ) , i n o , k a d m a a s t r i k d i s v i e n o j e v i e t o j e gali sukelti d i d e l p a s i k e i t i 4 . 3 pav. m k i t o j e . D r u g e l i s , m o s t e l j s s p a r n a i s T o k i j u j e , gali b t i l i e t a u s

110

A T E I T I E S

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

tiksliai i n o t i i r d a l e l i p a d i , i r g r e i i t u o p a i u l a i k o m o m e n tu? K a d i r koks g e r a s b t m s k o m p i u t e r i s , j e i g u m e s j a m n u r o d y s i m e apytikslius d u o m e n i s , j i s p a t e i k s tik apytiksles p r o g n o z e s . P a k e i s t a f o r m a d e t e r m i n i z m a t g a i v i n o n a u j a t e o r i j a , vadi n a m a kvantine m e c h a n i k a , kuri eina ir n e a p i b r t u m o princi pas. A p y t i k r i a i i m a n t , k v a n t i n m e c h a n i k a g a l i n a n u m a t y t i p u s t o , k b t m a n o m a n u m a t y t i r e m i a n t i s k l a s i k i n i u L a p l a s o b d u . K v a n t i n j e m e c h a n i k o j e d a l e l n e t u r i tiksliai a p i b r t p a d ties i r g r e i i o , b e t j o s b s e n g a l i m a nusakyti v a d i n a m j a b a n g i n e f u n k c i j a ( 4 . 4 pav.). B a n g i n f u n k c i j a k i e k v i e n a m e e r d v s take a p i b r i a tikimy b , k a d d a l e l b u s a p t i k t a t o j e v i e t o j e . O b a n g i n s f u n k c i j o s kiti mo sparta, keiiantis dalels padiai, n u r o d o , kiek yra tiktini vairs j o s g r e i i a i . K a i k u r i o s b a n g i n s f u n k c i j o s y r a l o k a l i z u o t o s vieno erdvs tako a p l i n k o j e . Tais atvejais dalels p a d t i e s ne-

112

apibrtumas maas. Taiau, kaip m a t o m e p a t e i k t a m e brinyje, d a l e l s b a n g i n funkcija t o l a k o a p l i n k o j e s p a r i a i k i n t a : d i d j a vien pus ir m a j a kit pus. Tai r o d o , kad greiio tikimyb pasiskirsto plaiame intervale. Kitaip tariant, greiio neapibr t u m a s y r a d i d e l i s . A n t r a v e r t u s , p a n a g r i n k i m e b e v e i k taisyklin g b a n g virtin. i u o atveju p a d t i e s n e a p i b r t u m a s bus dide lis, o g r e i i o m a a s . T a i g i a p r a a n t d a l e l b a n g i n e f u n k c i j a , n e m a n o m a tiksliai nustatyti j o s p a d t i e s i r greiio. J n e a p i b r t u m a i turi t e n k i n t i n e a p i b r t u m o p r i n c i p . M e s d a b a r s u p r a n t a m e , k a d tiksliai a p i b r t a g a l i b t i tik p a t i b a n g i n f u n k c i j a . Mes n e g a l i m e darvti n e t p r i e l a i d o s , k a d d a l e l s p a d t i s i r g r e i t i s yra inomi Dievui, bet uslaptinti m u m s . Tokios "paslpt kinta mj" teorijos rezultatai prietarauja s t e b j i m a m s . Netgi Dievas y r a suvarytas n e a p i b r t u m o p r i n c i p o i r n e g a l i i n o t i p a d t i e s b e i g r e i i o . J i s g a l i i n o t i tik b a n g i n f u n k c i j .

113

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

B a n g i n s funkcijos k i t i m laikui b g a n t a p i b d i n a v a d i n a m o j i S r d i n g e r i o lygtis ( 4 . 5 pav.). J e i m e s i n o m e b a n g i n funkcij t a m t i k r u l a i k o m o m e n t u , tai, r e m d a m i e s i S r d i n g e r i o l y g t i m i , gali m e a p s k a i i u o t i t f u n k c i j b e t k u r i u o kitu m o m e n t u , p r a e i t y j e a r ateityje. Taigi kvantinje teorijoje d e t e r m i n i z m a s ilieka, taiau j i s yra a p r i b o t a s . Vietoj galimybs numatyti liek padt, tiek grei t, t u r i m e g a l i m y b n u m a t y t i tik b a n g i n f u n k c i j . T a i l e i d i a m u m s s u i n o t i p a d t i r g r e i t , b e t l a b a i tiksliai tik v i e n i j . T a i g i k v a n t i n s t e o r i j o s g a l i m y b n u m a t y t i tiksliai y r a p e r p u s m a e s n n e g u k l a s i k i n i o L a p l a s o d e t e r m i n i z m o . Vis d l t o g a l i m a teig ti, k a d d e t e r m i n i z m a s s i a u r e s n e p r a s m e i l i e k a . T a i a u , n a u d o d a m i S r d i n g e r i o lygt b a n g i n s f u n k c i j o s ki t i m u i laikui b g a n t s k a i i u o t i (t. y. tai f u n k c i j a i n u m a t y t i a t e i t y j e ) , d a r o m e p r i e l a i d , k a d l a i k a s visur t e k a t o l y g i a i . B e a b e j o , tai bu v o t e i s i n g a N i u t o n o fizikos p o i r i u . J i t e i g , k a d l a i k a s y r a a b s o liutus, v a d i n a s i , k i e k v i e n a s V i s a t o s i s t o r i j o s vykis y r a p a y m t a s s k a i i u m i , lygiu l a i k o v e r t e i , i r l a i k a s k i n t a t o l y g i a i i b e g a l i n s p r a e i t i e s b e g a l i n a t e i t . T a i gali b t i p a v a d i n t a sveiko p r o t o p o iriu l a i k . i t a i p j s i v a i z d u o j a d a u g u m a m o n i , o savo pa s m o n j e n e t g i d a u g u m a fizik. T a i a u , k a i p s i t i k i n o m e , 1 9 0 5 m. specialioji reliatyvumo teorija a t m e t absoliutaus laiko k o n c e p c i j . J o s p o i r i u , l a i k a s y r a n e visikai n e p r i k l a u s o m a s dy dis, o tik v i e n a k e t u r m a i o k o n t i n u u m o , v a d i n a m o e r d v l a i k i u ,

1 14

115

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

4 . 9 pa v.

Iilgai ritinio aies kiekvieno s t e b t o j o laikas didt n u o m i n u s b e g a l y b s iki plius b e g a l y b s . T a i a u s i v a i z d u o k i m e , kad erdvlaikis yra panaus ritin su r a n k e n a (arba " k u r m i o u r v u " ) , kuri a t s i s k i r i a n u o likusio e r d v l a i k i o i r vl s u j u o susi j u n g i a . T a d a , m a t u o d a m i l a i k b e t k o k i u b d u , t a k u o s e , ku riuose r a n k e n a j u n g i a s i su pagrindiniu ritiniu, susiduriame su rimties takais; iuose takuose laikas sustoja n vieno stebto j o laikas n e d i d j a . N a g r i n d a m i b a n g i n s funkcijos deterministin kitim t o k i a m e erdvlaikyje, n e g a l i m e naudotis S r d i n g e r i o l y g t i m i . S a u g o k i t s " k u r m i o u r v " : n e i n i a , kas g a l i i j p a s i r o dyti. Laiko, sustojusio visiems stebtojams, idja kilo n a g r i n j a n t j u o d s i a s skyles. P i r m o j i m i n t i s a p i e t o k i o b j e k t g a l i m y b b u v o ikelta 1 7 8 3 m e t a i s . K e m b r i d o u n i v e r s i t e t o d s t y t o j a s D o n a s Mitelas ( J o h n Michell) samprotavo taip. Iauto vertikaliai auktyn p a t r a n k o s s v i e d i n i o k i l i m l t i n s g r a v i t a c i j a , kol g a l i a u s i a i sviedi nys n u s t o s kilti a u k t y n i r p r a d s k r i s t i e m y n ( 4 . 8 pav.). T a i a u j e i p r a d i n i s s v i e d i n i o g r e i t i s y r a d i d e s n i s u t a m t i k r k r i t i n grei t, v a d i n a m p a b g i m o g r e i i u , g r a v i t a c i j a n e p a j g s s u s t a b d y t i s v i e d i n i o i r j i s p a b g s i e m s . T a s p a b g i m o g r e i t i s lygus a p i e 1 2 km/s e m j e i r a p i e 6 1 8 km/s S a u l j e .

116

A T E I T I E S

N U M A T Y M A S

Abu ie g r e i i a i y r a d a u g d i d e s n i u r e a l s v i e d i n i o g r e i t , b e t m a i , p a l y g i n t i s u viesos g r e i i u , lygiu 3 0 0 0 0 0 km/s. T a i g i viesa g a l i l e n g v a i i t r k t i i e m s a r S a u l s t r a u k o s l a u k o . B e t , a n o t M i t e l o , gali e g z i s t u o t i d a u g m a s y v e s n s u S a u l vaigds, k u r i o s e p a b g i m o g r e i t i s d i d e s n i s u viesos g r e i t ( 4 . 9 pav.). i v a i g d i m e s n e g a l t u m e m a t y t i , n e s j i s p i n d u l i u o t vies g r a v i t a c i j a g r i n t a t g a l v a i g d . T o k i u s o b j e k t u s M i t e l a s pa vadino tamsiosiomis vaigdmis, o m e s dabar j u o s v a d i n a m e j u o dosiomis skylmis. M i t e l o tamsij vaigdi i d j a r m s i N i u t o n o fizika, ku r i o j e laikas b u v o a b s o l i u t u s , o j o t k m n e p r i k l a u s o m a n u o n i e k o k i t o . T a i g i r e m i a n t i s k l a s i k i n i u n i u t o n i n i u p a s a u l i o vaizdu, t o k i e o b j e k t a i n e r i b o j o m s g a l i m y b s n u m a t y t i a t e i t . B e t situacija pasikeit, kai bendroji reliatyvumo teorija nustat nauj e s m i n toki masyvi k n savyb j i e s t i p r i a i i k r e i v i n a e r d v l a i k . 1 9 1 6 m e t a i s , n e t r u k u s p o ios t e o r i j o s s u f o r m u l a v i m o , K a r las v a r c i l d a s ( K a r i Schvvarzschild) (kuris n e t r u k u s m i r n u o li gos, g a u t o s r u s f r o n t e p e r I p a s a u l i n k a r ) r a d o b e n d r o s i o s re l i a t y v u m o t e o r i j o s s p r e n d i n , a p i b d i n a n t j u o d j skyl. Svarc ildo a t r a d i m a s n e b u v o s u p r a s t a s , i r j o s v a r b a d a u g e l m e t n e b u v o p r i p a i n t a . Pats A . E i n t e i n a s n i e k a d a n e t i k j o j u o d o s i o m i s 1I7

4 . 1 0 pav. Kvazaras 3 C 2 7 3 , pirmasis atras tas kvazivaigdinis radijo altinis, m a o j e s r i t y j e generuoja d i d e l energijos kiek. Atrodo, kad tik me diaga, krintanti juodj skyl, gali sukurti tok nepaprast vies.

118

A T E I T I E S

N U M A T Y M A S

skylmis, o jo poiriui p r i t a r d a u g u m a senosios kartos b e n d r o sios r e l i a t y v u m o t e o r i j o s s p e c i a l i s t . A p r i s i m e n u savo k e l i o n Paryi, k u r s e m i n a r e t u r j a u dstyti savo t e o r i j , k a d j u o d o s i o s skyls n r a visikai j u o d o s . S e m i n a r a s p r a j o g a n a v a n g i a i , n e s t u o m e t u n v i e n a s Paryiaus m o k s l i n i n k a s n e t i k j o j u o d o s i o m i s skylmis. Be to, p r a n c z a m s atrod, kad p r a n c z kalb pao diui iverstas a n g l i k a s p a v a d i n i m a s black hole trou noir turi t a r t i n s e k s u a l i n atspalv, ir b u v o s i l o m j p a k e i s t i astre occulte n e r e g i m j a v a i g d e . T a i a u n e i is, n e i k i t i silyti p a v a d i n i m a i t a i p n e s u a d i n o v i s u o m e n s v a i z d u o t s , k a i p juodoji skyle, ku r p i r m k a r t p a s i l a m e r i k i e i fizikas D o n a s A r i b a l d a s Vyleris (jo i d j o s i n i c i j a v o d a u g e l i u o l a i k i n i t o s s r i t i e s d a r b ) . Kvazar a t r a d i m a s 1 9 6 3 m e t a i s sukl t e o r i n i d a r b a p i e j u o dsias skyles i r s t e b t o j b a n d y m aptikti j a s p r o t r k ( 4 . 1 0 pav.). T r u m p a i a p i b d i n s i m e d a b a r t i n poir. P a n a g r i n k i m e , kokia, m s m a n y m u , t u r t bti istorija vaigds, kurios m a s dvideimt kart d i d e s n n e i Sauls. T o k i o s vaigds susidaro i duj d e b e s , p a n a i O r i o n o k ( 4 . 1 1 pav.). Duj debesis, v e i k i a m a s j o paties gravitacijos, traukiasi, dujos kaista ir p a g a l i a u p a s i e k i a m a tokia t e m p e r a t r a , k a d gali p r a s i d t i a t o m b r a n d u o l i sintezs reakcija, ku rios m e t u v a n d e n i l i s virsta heliu. i o p r o c e s o m e t u isiskirianti ilu ma sukuria slg, kuris prieinasi vaigds dali gravitacinei trau kai ir sustabdo tolesn j o s traukimsi. T o k i a vaigd egzistuos ilg laik, d e g i n d a m a v a n d e n i l ir s k l e i s d a m a vies k o s m i n erdv. vaigds g r a v i t a c i j o s l a u k a s veikia i j o s s k l i n d a n i s p i n d u li t r a j e k t o r i j a s . T a i g a l i m a p a r o d y t i b r i n y j e , k u r i o v e r t i k a l i o j e ayje a t i d t a s laikas, o h o r i z o n t a l i o j e ayje a t s t u m a s n u o vaig d s c e n t r o (r. p . 1 2 0 , 4 . 1 2 pav.). i a m e b r i n y j e vaigds pavir i v a i z d u o j a dvi v e r t i k a l i o s linijos, po v i e n k i e k v i e n o j e p u s j e n u o c e n t r o . G a l i m e p a r i n k t i , k a d laikas b t m a t u o j a m a s sekun d m i s , o a t s t u m a s viesos s e k u n d m i s , t. y. a t s t u m u , kur viesa n u s k l i n d a p e r s e k u n d . M a t u o j a n t iais v i e n e t a i s , viesos g r e i t i s lygus 1, t. y. v i e n a i viesos s e k u n d e i p e r s e k u n d . T a d a p a k a n k a m a i toli n u o vaigds j o s s p i n d u l i o trajektorija brinyje bus ties, s u d a r a n t i s u v e r t i k a l e 4 5 k a m p . T a i a u , a r t j a n t p r i e vaigds, j o s m a s s ikreivintas e r d v l a i k i s pakeis viesos s p i n d u l i t r a j e k t o rijas j o s sudarys su v e r t i k a l e m a e s n k a m p . 119

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

120

121

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

123

n e g a l i taikyti r d i n g e r i o lygties p r i e i n g a laiko k r y p t i m i i r skai i u o t i b a n g i n funkcij a n k s t e s n i a i s laiko m o m e n t a i s . N o r d a m a s t a i p daryti, j i s t u r t i n o t i b a n g i n s f u n k c i j o s dal, e s a n i j u o d o j o j e skylje. T o j e b a n g i n s f u n k c i j o s dalyje slypi i n f o r m a c i j a a p i e tai, kas k r i t o j u o d j skyl. P o t e n c i a l i a i tai l a b a i d i d e l i s kie kis i n f o r m a c i j o s , n e s j u o d o j i skyl, t u r i n t i t a m t i k r m a s i r su kimosi greit, gali bti sudaryta i n e p a p r a s t a i d i d e l i o skaiiaus vairi d a l e l i r i n k i n i ; j u o d o j i skyl n e p r i k l a u s o n u o k o l a p s a v u sio j k n o p r i g i m t i e s . D o n a s A r i b a l d a s Vyleris a p i b d i n o r e z u l t a t o d i a i s " j u o d o j i skyl n e t u r i p l a u k " . T a i tik p a t v i r t i n o prancz tarinjimus. D e t e r m i n i z m o g a l i o j i m o p r o b l e m a ikilo m a n a t r a d u s , k a d j u o d o s i o s skyls n r a visikai j u o d o s . K a i p b u v o r a y t a 2 skyriuje, k v a n t i n t e o r i j a t e i g i a , j o g l a u k a i n e g a l i visikai inykti n e t g i va k u u m e . J e i g u j i e inykt, tai t u r t tiksli, lygi n u l i u i p a d t i r tiksl, lyg n u l i u i g r e i t . V a d i n a s i , b t p a e i s t a s n e a p i b r t u m o p r i n c i p a s , p a g a l kur a b u dydiai p a d t i s ir g r e i t i s v i e n u m e t u n e g a l i b t i tiksliai n u s t a t y t i . T a d visi l a u k a i t u r i t u r t i t a m t i k r k i e k v a d i n a m j v a k u u m o fliuktuacij ( p a n a i a i k a i p 2 sky riuje aprayta svyruokl fliuktuoti emiausioje b s e n o j e ) . Ga l i m o s k e l i o s v a k u u m o fliuktuacij i n t e r p r e t a c i j o s , k u r i o s a t r o d o s k i r t i n g o s , b e t i tikrj y r a m a t e m a t i k a i e k v i v a l e n i o s . Pozity v i s t i n i u p o i r i u , g a l i m e laisvai p a s i r i n k t i , kuris a p r a y m a s y r a l a b i a u t i n k a m a s n a g r i n j a m a i p r o b l e m a i s p r s t i . S i a m e skyriuje v a k u u m o fliuktuacijas p a t o g u sivaizduoti k a i p virtualij d a l e l i p o r a s , k u r i o s a t s i r a n d a k a r t u t a m e p a i a m e e r d v l a i k i o take, i siskiria, b e t p a s k u i vl s u s i t i n k a i r a n i h i l i u o j a t a r p u s a v y j e . o d i s " v i r t u a l i o j i " r e i k i a , k a d i d a l e l i n e g a l i m a s t e b t i t i e s i o g i a i , t a i a u j n e t i e s i o g i n i a i e f e k t a i gali b t i i m a t u o t i i r n e p a p r a s t u t i k s l u m u s u t a m p a s u t e o r i n i a i s s k a i i a v i m a i s ( 4 . 1 6 pav.). J e i p o r o s s u s i d a r o alia j u o d o s i o s skyls, v i e n a p o r o s d a l e l gali kristi j u o d j skyl, o k i t a n u t o l t i b e g a l y b ( 4 . 1 7 pav.). S t e b t o j u i , n u t o l u s i a m n u o j u o d o s i o s skyls, a t r o d y s , k a d j u o d o j i skyl s p i n d u l i u o j a d a l e l e s . J o s s p e k t r a s tiksliai s u t a m p a s u kaitu sio k n o , k u r i o t e m p e r a t r a p r o p o r c i n g a g r a v i t a c i j o s l a u k u i ties vyki h o r i z o n t u ( j u o d o s i o s skyls r i b a ) , s p e k t r u . K i t a i p t a r i a n t , j u o d o s i o s skyls t e m p e r a t r a p r i k l a u s o n u o j o s d y d i o .

124

A T E I T I E S

N U M A T Y M A S

125

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

vykiai, kuriu niekada negals stebti stebtojas

Stebtojo vykiu horizontas 4 . 1 8 pav. Bendrosios reliatyvumo teorijos lyg i sprendinys, gautas de iferio (de Sitter), aprao Visat, kuri ple iasi infliaciniu bdu. Brinyje lai kas atidtas vir, o Visatos dy dis horizontalia kryptimi. Atstu mai erdvje didja taip greitai, kad nutolusi galaktik viesa niekada nepasieks ms, tad, kaip ir juo dosios skyles atveju, egzistuoja vy ki horizontas riba srities, ku rios negalime matyti.

Stebtojo istorija Stebtojo vyki horizontas Vienodo laiko pavirius

K e l i S a u l s m a s i j u o d o s i o s skyls t e m p e r a t r a b t m a d a u g m i l i j o n o j i d a l i s l a i p s n i o vir a b s o l i u i o j o n u l i o , o d i d e s n j u o d o j i skyl t u r t d a r e m e s n t e m p e r a t r . T a i g i t o k i j u o d j skvli k v a n t i n s s p i n d u l i u o t s b t n e m a n o m a a t s k i r t i n u o 2 , 7 K s p i n d u l i u o t s , l i k u s i o s po D i d i o j o s p r o g i m o , k o s m i n s fonins spinduliuots, apraytos 2 skyriuje. B t g a l i m a aptikti d a u g m a e s n i i r k a r t e s n i j u o d j skyli s p i n d u l i u o t e , t a i a u vargu ar daug toki o b j e k t yra netoli ms. O gaila. J e i g u b e n t v i e n a s b t a t r a s t a s , a p e l n y i a u N o b e l i o p r e m i j . T a i a u , ste b i n t ankstyvj Visat, g a u t a n e t i e s i o g i n i ios s p i n d u l i u o t s ro d y m . K a i p r a y t a 3 skyriuje, m a n o m a , k a d V i s a t a p a i o j e j o s p r a -

126

d i o j e p a t y r i n f l i a c i j p l t s i vis d i d j a n i a s p a r t a . P l t i m a s i s t u r j o b t i t o k s staigus, j o g k a i k u r i e o b j e k t a i g a l j o n u t o l t i t i e k , k a d j viesa n i e k a d a m s n e p a s i e k s V i s a t a i s i p l t p e r d a u g i r p e r g r e i t a i , viesai s k l i n d a n t m s l i n k . T a d V i s a t a , k a i p i r j u o d o j i skyl, t u r t t u r t i h o r i z o n t , s k i r i a n t sritis, i k u r i viesa g a l i m u s p a s i e k t i , i r i k u r i n e g a l i ( 4 . 1 8 pav.). P a n a s a r g u m e n t a i liudija, k a d n u o io h o r i z o n t o , k a i p i r n u o j u o d o s i o s skyls h o r i z o n t o , t u r i sklisti i l u m i n s p i n d u l i u o t e . M e s i n o m e , k a d i l u m i n j e s p i n d u l i u o t j e g a l i m a t i k t i s velgti c h a r a k t e r i n g j t a n k i o f l i u k t u a c i j s p e k t r . P a n a i o s t a n k i o fliuk tuacijos Visatoje turt plstis kartu su Visata. J e i j m a t m e n y s b t d i d e s n i u vyki h o r i z o n t o dyd, f l i u k t u a c i j o s t u r t "ual ti" btent j a s stebime kaip kosmins fonins spinduliuots tem p e r a t r o s v a r i a c i j a s , ilikusias i a n k s t y v o s i o s V i s a t o s l a i k o t a r p i o . i ilumini variacij stebjimai puikiai sutampa su teoriniais skaiiavimais. N e t j e i g u s t e b i m a s i s j u o d j skyli s p i n d u l i u o t s r e g i s t r a v i m a s n r a a k i v a i z d u s , k i e k v i e n a s , kuris d o m j o s i ia p r o b l e m a , su tiks, k a d j i t u r t d e r i n t i s s u k i t o m i s , s t e b j i m a i s p a t v i r t i n t o m i s t e o r i j o m i s . I i a i p l a u k i a svarbios, s u d e t e r m i n i z m u susijusios ivados. J u o d o s i o s skyls s p i n d u l i u o t e m a i n s j o s e n e r g i j , t o d l j u o d o j i skyl n e t e k s m a s s i r m a s . T a i p a d i d i n s t e m p e r a t r i r s u s t i p r i n s r a d i a c i j . G a l i a u s i a i j u o d o s i o s skyls m a s pasidarys lygi n u l i u i . M e s n e m o k a m e a p s k a i i u o t i , k a s a t s i t i k s t a m e take, ta i a u v i e n i n t e l i s n a t r a l u s p r i i m t i n a s r e z u l t a t a s j u o d o j i skyl visikai inyks. K a s t a d a n u t i k s d a l i a i b a n g i n s f u n k c i j o s , buvu sios j u o d o s i o s skyls v i d u j e , i r kur d i n g s f u n k c i j o j e s l y p i n t i i n f o r m a c i j a a p i e t a i , k a s k r i t o j u o d j skyl? G a l i m a s p t i , k a d i b a n g i n s funkcijos dalis ir j o s t u r i m a i n f o r m a c i j a bus islap t i n t a , j u o d a j a i skylei g a l u t i n a i i n y k s t a n t . T a i a u i n f o r macija negali bti p e r d u o d a m a veltui. Tai m e s supran t a m e gav t e l e f o n o sskait. Informacijai perduoti reikalinga energija, o j u o d o j i skyl g a l u t i n j e s t a d i j o j e j o s t u r i l a b a i m a ai. V i e n i n t e l i s p a t i k i m a s b d a s i n f o r m a c i j a i i skyls p a t e k t i i o r y r a p a s t o v u s j o s s k l i d i m a s kartu su spinduliuote, nelaukiant paskutins ob-

j e k t o stadijos. T a i a u h i p o t e z , kad vienas virtualij daleli po ros narys k r i n t a skyl, o k i t a s i j o s p a b g a , n e n u m a t o , j o g p a b g a n t i d a l e l b t susijusi su t u o , kas k r i n t a j skyl, ar n e t i n f o r macij apie tai. T a d perasi vienintelis atsakymas: informacija, s l y p i n t i b a n g i n s f u n k c i j o s dalyje, kuri y r a j u o d o s i o s skyls vidu j e , p r a d i n g s t a ( 4 . 1 9 pav.). T o k s i n f o r m a c i j o s p r a r a d i m a s t u r t svarbi p a s e k m i de t e r m i n i z m u i . P r a d d a m i n a g r i n t i s u j u o susijusias p r o b l e m a s , p a b r m e , kad, netgi i n o d a m i b a n g i n funkcij p o j u o d o s i o s skyls i n y k i m o , j s n e g a l s i t e s p r s t i S r d i n g e r i o lygties a n k s t e s n i a i s l a i k o m o m e n t a i s i r s k a i i u o t i b a n g i n s f u n k c i j o s p r i e su s i d a r a n t j u o d a j a i skylei. K o k i a j i b u v o , i e k t i e k p r i k l a u s y s n u o b a n g i n s f u n k c i j o s d a l i e s , p r a r a s t o s j u o d o j o j e skylje. M e s e s a m e p r a t g a l v o t i , k a d p r a e i t i n o m e tiksliai. T a i a u tai n e g a l i o j a , k a i i n f o r m a c i j a y r a p r a r a n d a m a j u o d o s i o s e skylse. J o s e g a l i nu tikti b e t k a s .

128

Ties sakant, astrologai ir j a i s pasikliaujantys mons labiau domisi ateities numatymu negu praeities atstatymu. I p i r m o vilgsnio gali atrodyti, kad dalies b a n g i n s funkcijos p r a r a d i m a s j u o d o j o j e skylje n e k l i u d o m u m s n u m a t y t i b a n g i n f u n k c i j io o b j e k t o i o r j e . T a i a u , p a s i r o d o , tai susij d a l y k a i t u o m e s sitikinsime n a g r i n d a m i sivaizduojam eksperiment, 1 9 3 0 m. pasilyt Alberto E i n t e i n o , B o r i s o Podolskio ( B o r i s Podolsky) ir Natano Rozeno (Nathan Rosen). s i v a i z d u o k i m e , k a d r a d i o a k t y v u s a t o m a s skyla i r i j o p r i e i n g o m i s k r y p t i m i s i l e k i a dvi d a l e l s , t u r i n i o s p r i e i n g o s kryp ties s u k i n i u s . S t e b t o j a s , kuris r e g i s t r u o j a tik v i e n d a l e l , n e g a l i n u m a t y t i , a r j i suksis d e i n , a r k a i r . T a i a u j e i s t e b t o j a s n u statys, k a d j i sukasi d e i n , t a d a j i s g a l s p a t i k i m a i t v i r t i n t i , k a d k i t a d a l e l sukasi k a i r , i r a t v i r k i a i ( 4 . 2 0 pav.). E i n t e i n a s m a n , k a d is b a n d y m a s r o d o k v a n t i n s m e c h a n i k o s n e p a g r s t u m : t u o m e t u a n t r o j i d a l e l j a u gali b t i k i t o j e g a l a k t i k o s p u s j e , t a d 129

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

130

A T E I T I E S

N U M A T Y M A S

n u s t a t y t i , t o d l n e m a n o m a n u m a t y t i i r n u l e k i a n i o s d a l e l s su k i n i o b e i b a n g i n s f u n k c i j o s . J i g a l i t u r t i vairius s u k i n i u s i r b a n g i n e s funkcijas s u s k i r t i n g o m i s t i k i m y b m i s , t a i a u n e t u r i a p i b r t o s u k i n i o i r v i e n i n t e l s b a n g i n s funkcijos. T a i g i a t r o d o , k a d m s galimyb numatyti ateit yra dar labiau apribota. Klasikin L a p laso idj, kad g a l i m a suinoti ir dalels padt, ir j o s greit, p a k e i t n e a p i b r t u m o p r i n c i p a s , kuris r o d , k a d a b u dydius g a l i m a m a t u o t i tik t a m t i k r u t i k s l u m u . T a i a u d a r liko g a l i m y b m a t u o t i b a n g i n f u n k c i j ir, n a u d o j a n t i s r d i n g e r i o l y g t i m i , n u matyti, kokia ji bus ateityje. Tai leist tiksliai apskaiiuoti a r b a p a d t , a r b a g r e i t , t . y . p u s t o , kas m a n o m a l a i k a n t i s L a p l a s o idjos. M e s g a l i m e tiksliai numatyti, kad dalels turs prieingus s u k i n i u s ; t a i a u j e i v i e n a d a l e l k r i n t a j u o d j skyl, tai tikslus kitos d a l e l s p r o g n o z a v i m a s t a m p a n e m a n o m a s , taigi n e m a n o m i j o k i e m a t a v i m a i j u o d o s i o s skyls i o r j e , k u r i e s u t e i k t tiksl i131

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

132

(3) m i s , s u s i t i n k a t a m t i k r a m e take, j o s gali sukurti t o k d i d e l m a k s i m u m , kad dalis p b r a n o s atsiskirs ir nulks kaip dalel. Taigi p b r a n a gali a b s o r b u o t i i r s p i n d u l i u o t i d a l e l e s k a i p j u o d o j i skyl ( 4 . 2 3 pav.). p b r a n t e o r i j g a l i m a laikyti efektyvia; n o r s m u m s n e b t i n a t i k t i , k a d j o s i tikrj y r a m a o s p l v e l s , j u d a n i o s p l o k i a m e erdvlaikyje tiesiog ma plveli modelis tinka j u o d o s i o m s skylms aprayti. Tai p r i m e n a v a n d e n , sudaryt i milijard H , O m o l e k u l i , t a r p k u r i v e i k i a s u d t i n g o s sveikos, t a i a u t o l y d u s skystis y r a l a b a i g e r a s , efektyvus m o d e l i s . I p b r a n s u d a r y t j u o dj skyli m a t e m a t i n i s m o d e l i s g a l i n a g a u t i p a n a i u s r e z u l t a tus, k a i p i r a n k s i a u a p r a y t a s virtualij d a l e l i p o r m o d e l i s . T a d p o z i t y v i s t i n i u p o i r i u , tai v i e n o d a i g e r i m o d e l i a i , b e n t j a u t a m t i k r o m s j u o d j skyli k l a s m s . J o m s p b r a n m o d e l i s n u m a t o tiksliai t p a i s p i n d u l i a v i m o s p a r t , k a i p i r virtualij d a l e l i p o r m o d e l i s . T a i a u y r a v i e n a s svarbus s k i r t u m a s : p b r a n m o d e l y j e i n f o r m a c i j a a p i e tai, kas k r i n t a j u o d j skyl, slypi bang, sklindani p branomis, banginje funkcijoje, p branos

134

J*
y r a a p i b d i n a m o s k a i p p l v e l s plokiame e r d v l a i k y j e . D l t o s p r i e a s t i e s l a i k a s t e k s j a t e i t t o l y g i a i , viesos s p i n d u l i t r a j e k t o rijos n e b u s ikreivintos ir i n f o r m a c i j a a p i e b a n g a s nebus praras t a . I n f o r m a c i j i j u o d o s i o s skyls p e r d u o s s p i n d u l i u o t e , sklin danti i p bran. Taigi p a g a l y b r a n model, mes galime naudoti r d i n g e r i o lygt b a n g i n e i funkcijai v l e s n i u laiku s k a i i u o t i . N i e kas n r a p r a r a n d a m a i r l a i k a s t e k a t o l y g i a i . T u r i m e g r i e t d e terminizm kvantine prasme. K u r i s i t a p r a y m y r a t e i s i n g a s ? A r dalis b a n g i n s funkci j o s p r a r a n d a m a j u o d o j o j e skylje, a r visa i n f o r m a c i j a i l i e k a , k a i p silo p b r a n m o d e l i s ? T a i v i e n a s n e i s p r s t i u o l a i k i n s t e o r i n s fizikos k l a u s i m . D a u g e l i s s p e c i a l i s t tiki, k a d n e s e n i a i a t l i k t i d a r b a i l i u d i j a i n f o r m a c i j o s i l i k i m o n a u d a i . Pasaulis y r a s a u g u s b e i n u m a t o m a s i r kas n o r s n e t i k t a n e g a l i a t s i t i k t i . T a i a u n e a i k u m a s i l i e k a . P a s i k l i a u d a m i E i n t e i n o b e n d r j a r e l i a t y v u m o te o r i j a , t u r i m e atsivelgti g a l i m y b , k a d e r d v l a i k i s p a t s s u s i m e g s m a z g i r i n f o r m a c i j a bus p r a r a s t a l i n k i u o s e . vaigdlaiviui " E n t e r p r i s e " j u d a n t " k u r m i o u r v u " , a t s i t i k o k a k a s n e t i k t a . A tai i n a u , n e s t a d a b u v a u erdvlaivyje, k u r a i d i a u p o k e r s u N i u t o n u , E i n t e i n u i r k o m a n d o r u D a t a . M a n n u t i k o keistas d a l y k a s . T i k p a i r k i t e , kas a t s i r a d o a n t m a n o keli.

135

T e k s t o v e r t i m r. p . 2 1 6

138

Kipas

Tornas

139

140

P R A E I T I E S

A P S A U G A

Visos i u o l a i k i n s diskusijos a p i e k e l i o n l a i k e r e m i a s i E i n teino bendrja reliatyvumo teorija. Kaip buvo pasakota ankstes n i u o s e k n y g o s skyriuose, E i n t e i n o lygtys, a p r a a n i o s , k a i p Visa t o j e e s a n t i m e d i a g a b e i e n e r g i j a i k r e i p i a e r d v i r laik, s u t e i k i a iems dydiams dinamikos. Pagal bendrj reliatyvumo teorij, s t e b t o j o savasis laikas, m a t u o j a m a s j o r a n k i n i u l a i k r o d i u , visada d i d j a , k a i p i r l a i k a s N i u t o n o t e o r i j o s a r b a s p e c i a l i o s i o s reliaty v u m o t e o r i j o s p l o k i a j a m e e r d v l a i k y j e . T a i a u b e n d r o j i reliaty vumo teorija leidia egzistuoti ir sudtingos formos erdvlaikiui, i k r e i v i n t a m t a i p , k a d m a n o m a ivykti e r d v l a i v i u i r vl sugrti a t g a l t a m t i k r v i e t a n k s i a u , n e g u i t e n i k e l i a u t a ( 5 . 1 pav.). V i e n a s i b d p a t e k t i savo p r a e i t y r a t o k s . 4 skyriuje b u v o a p r a y t i " k u r m i o u r v a i " i r t u n e l i a i e r d v l a i k y j e , j u n g i a n t y s vai r i a s e r d v s i r l a i k o sritis. T a i g i j s g a l i t e skristi savo e r d v l a i v i u p r o v i e n " k u r m i o a n g " i r ilsti p r o a n t r a n g k i t o j e v i e t o j e i r k i t u laiku (r. p . 1 4 2 , 5 . 2 pav.). J e i g u egzistuoja " k u r m i o urvai", j i e isprst g r e i i o ribos p r o b l e m : p a g a l r e l i a t y v u m o t e o r i j , e r d v l a i v i s n e g a l i gyti vie-

141

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

sos g r e i i o , t a d j u o b t m a n o m a p e r s k r i s t i G a l a k t i k t i k p e r d e i m t i s t k s t a n i m e t . T u o t a r p u , p a s i n a u d o j u s " k u r m i o ur vu", b t m a n o m a n u v y k t i k i t G a l a k t i k o s p u s i r grti a t g a l iki p i e t . D a r d a u g i a u , g a l i m a rodyti, k a d , p a s i n a u d o j u s " k u r m i o u r v a i s " , m a n o m a grti a t g a l a n k s i a u , n e g u i tos v i e t o s i vykta. T a i g i g a l i t e s i v a i z d u o t i , k a d j u m s , pavyzdiui, p a v y k t su s p r o g d i n t i savo r a k e t p a l e i d i m o a i k t e l j e a n k s i a u , n e g u j s i v y k o t e " k u r m i o u r v u " a t l i k t i tos d i v e r s i j o s . T a i s e n e l i o p a r a d o k s o v a r i a n t a s : kas b t , j e i g r t u m t e l a i k e a t g a l i r n u u d y t u m t e savo s e n e l a n k s i a u , n e g u b u v o p r a d t a s j s tvas (r. p . 1 4 4 , 5 . 3 pav.). B e a b e j o , p a r a d o k s a s a t s i r a n d a tik p a d a r i u s prielaid, kad a t g a l p r a e i t grusio m o g a u s laisva v a l i a l i e k a n e s u v a r y t a . i o j e

142

143

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

k n y g o j e m e s n e s i l e i s i m e f i l o s o f i n e s diskusijas, kas y r a laisva va lia. V i e t o j j p a n a g r i n s i m e , a r f i z i k o s d s n i a i l e i d i a e g z i s t u o t i t a i p i k r e i v i n t a m e r d v l a i k i u i , k a d m a k r o s k o p i n i s o b j e k t a s erd vlaivis g a l t grti savo p r a e i t . E i n t e i n o t e o r i j a t e i g i a , k a d e r d v l a i v i s b t i n a i t u r i s k r i e t i l i a u u vies i r k e t u r m a t j e e r d vje j u d t i vadinamja laikikja pasauline linija. Taigi klausim g a l i m e suformuluoti v a r t o d a m i specialius t e r m i n u s : ar erdvlai kyje yra m a n o m o s u d a r o s l a i k i k o s i o s p a s a u l i n s l i n i j o s , k u r i o s g a l t n u o l a t grti p r a d i n t a k ? T o k i a s p a s a u l i n e s linijas a vadinsiu "laiko kilpomis". k l a u s i m g a l i m e b a n d y t i atsakyti t r i m i s l y g m e n i m i s . Pir mj atsakym pateikia paprasta E i n t e i n o bendroji reliatyvumo t e o r i j a , p o s t u l u o j a n t i , j o g Visatos i s t o r i j a y r a g r i e t a i d e t e r m i n u o t a i r j o j e n e g a l i m i n e a p i b r t u m a i . i k l a s i k i n t e o r i j a l e i d i a susi daryti p a k a n k a m a i i s a m vaizd. T a i a u , k a i p s u i n o j o m e , b e n d r o j i r e l i a t y v u m o t e o r i j a n r a visikai t e i s i n g a , n e s e k s p e r i m e n tais n u s t a t y t a , k a d m e d i a g a i y r a b d i n g a s n e a p i b r t u m a s i r kvantins fliuktuacijos. u d u o t k l a u s i m g a l i m e atsakyti i r r e m d a m i e s i p u s i a u kla s i k i n e t e o r i j a . J o s p o i r i u , m e d i a g a p r a o k v a n t i n t e o r i j a , at sivelgianti n e a p i b r t u m u s ir kvantines fliuktuacijas, b e t erd v l a i k i s t u r i b t i l a i k o m a s k l a s i k i n i u o b j e k t u . Vaizdas n e t o k s i s a m u s , b e t vis d l t o t u r i m e idj, k a i p p r a d t i s p r s t i p r o b l e m .

144

kikosios udaros kilpos, kurios kaskart grta j savo pradi? G a l g a l e y r a a r t u r t b t i k v a n t i n g r a v i t a c i j o s t e o r i j a . Pa g a l j , n e tik m e d i a g a , b e t i r l a i k a s b e i e r d v n r a g r i e t a i a p i b r t i , j i e f l i u k t u o j a n e t g i n r a aiku, k a i p kelti k l a u s i m , a r kelion laike yra galima. Daugiausia, k mes, matyt, g a l i m e pa d a r y t i , tai p a k l a u s t i m o n i , g y v e n a n i srityje, k u r e r d v l a i k i s y r a b e v e i k k l a s i k i n i s i r a p i b r t a s , k a i p j i e a i k i n a savo m a t a v i m u s . A r j i e m a n o , kad j u d j i m a s laike yra m a n o m a s stiprios gra v i t a c i j o s srityse, e s a n t d i d e l m s k v a n t i n m s f l i u k t u a c i j o m s ? Grkime prie klasikins teorijos: nei plokiajame specia liosios reliatyvumo teorijos erdvlaikyje (reliatyvumas be gravita cijos), nei seniau inomuose kreivuosiuose erdvlaikiuose kelion l a i k e n e m a n o m a . T a d E i n t e i n a s b u v o s u k r s t a s , kai 1 9 4 9 m . Kur tas G i o d e l i s ( K u r t G o d e l ) , j o v a r d u v a d i n a m o s t e o r e m o s (r. in t a r p ) autorius, rod, k a d g a l i m a s erdvlaikis (Visata, k u p i n a be sisukanios mediagos), k u r i a m e p e r kiekvien tak e i n a laiko k i l p o s ( 5 . 4 pav.). G i o d e l i s s p r e n d b e n d r o s i o s r e l i a t y v u m o t e o r i j o s lygtis s u k o s m o l o g i n e k o n s t a n t a , kurios b t i n u m a s n r a rodytas, taiau v l i a u b u v o s u r a s t i kiti p a n a s s p r e n d i n i a i b e k o s m o l o g i n s k o n s t a n t o s . Y p a d o m u s dviej k o s m i n i styg, j u d a n i d i d e l i u grei i u v i e n a p r o kit, a t v e j i s . K o s m i n s stygos n e t u r t b t i p a i n i o j a m o s s u s t y g o m i s , ku r i a s a p r a o k l a s i k i n styg t e o r i j a , n o r s t i e o b j e k t a i i e k t i e k gi.... 145

m i n i n g i . K o s m i n s stygos i l g o s , b e t j s k e r s m u o l a b a i m a a s . i styg e g z i s t a v i m n u m a t o kai k u r i o s e l e m e n t a r i j d a l e l i t e o r i j o s . E r d v l a i k i s alia k o s m i n s stygos y r a p l o k i a s , t a i a u t u r i p l e i t o p a v i d a l o ipjov, k u r i o s s m a i l u m o j e yra styga. T a i p r i m e n a k g : i k i r p k i t e i p o p i e r i a u s d i d e l s k r i t u l , o i jo seg m e n t , k a i p p y r a g o skilt, s u s m a i l u m a s k r i t u l i o c e n t r e . T a d a pa a l i n k i t e i k i r p t s e g m e n t , o likusi p a g r i n d i n d a l s u s u k i t e k g i r j o k r a t u s s u k l i j u o k i t e . G a u s i t e e r d v l a i k i o s u k o s m i n e sty g a m o d e l ( 5 . 5 pav.). K a d a n g i k g i o p a v i r i s u d a r o tas p a t s p l o k i a s p o p i e r i a u s l a p a s , kur t u r j o t e i p r a d i (iskyrus p l e i t o p a v i d a l o i p j o v ) , j s vis t i e k g a l i t e j v a d i n t i p l o k i u , iskyrus k g i o v i r n . E r d vs p r i e v i r n s k r e i v u m r o d o tas faktas, k a d a p s k r i t i m o a p l i n k v i r n ilgis y r a m a e s n i s n e g u a p s k r i t i m o , n u b r t o t u o pa iu atstumu aplink plokio skritulio c e n t r . Kitaip tariant, dl imestosios dalies apskritimas aplink kgio virn yra trumpes nis n e g u t o p a t i e s s p i n d u l i o a p s k r i t i m a s p l o k i o j o j e e r d v j e ( 5 . 6 pav.). P a n a i a i a t s i t i n k a i r s u k o s m i n e styga: p a a l i n t a p l o k i o j o e r d v l a i k i o d a l i s s u t r u m p i n a a p s k r i t i m u s a p l i n k styg, t a i a u n e k e i i a l a i k o a r a t s t u m iilgai stygos. T a i r o d o , k a d e r d v l a i k i s a p l i n k k o s m i n styg n e t u r i j o k i l a i k o k i l p , v a d i n a s i , k e l i o n p r a e i t n e m a n o m a . T a i a u j e i g u y r a a n t r o j i k o s m i n styga, j u d a n t i p i r m o s i o s atvilgiu, tai j o s l a i k o k r y p t i s b u s p i r m o s i o s sty g o s l a i k o i r e r d v s k r y p i d e r i n y s . T o d l e r d v l a i k i o sritis, p a a l i n t a a n t r a j a i stygai, t r u m p i n s t i e k a t s t u m u s e r d v j e , t i e k l a i k o t a r p u s k a k a m , j u d a n i a m s u p i r m j a styga ( 5 . 7 pav.). J e i k o s m i n s stygos v i e n a k i t o s a t v i l g i u s k r i e j a b e v e i k viesos g r e i i u , tai, j u d d a m i a p l i n k abi stygas, g a l i m e l a i m t i t i e k d a u g l a i k o , k a d grime atgal anksiau negu ivykome. Kitaip tariant, egzistuoja laiko kilpos, leidianios keliauti praeit. K o s m i n s stygos a p l i n k o j e e s a n i o s m e d i a g o s e n e r g i j o s t a n kis y r a t e i g i a m a s , t a d a p r a y t a s atvejis s u d e r i n a m a s s u m u m s i n o m a fizika. T a i a u d e f o r m a c i j a , kuri s u k u r i a l a i k o k i l p a s , t s i a s i begalyb erdvje ir be galo nutolusi praeit laike. T a d tokiuo se erdvlaikiuose yra galima kelion laike. Mes n e t u r i m e pagrin do tikti, kad ms pai Visata buvo sukurta panaios deforma-

P R A E I T I E S

A P S A U G A

147

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

BAIGTINAI SUKURTAS KELIONS LAIKE HORIZONTAS

cijos bdu, ir n e t u r i m e p a t i k i m rodym, kad yra buv ateivi i a t e i t i e s . (A n e t i k i u s l a p t o s u s i t a r i m o t e o r i j a , k a d N S O n e a t p a i n t i s k r a i d a n t y s o b j e k t a i a t l e k i a i a t e i t i e s ir k a d vyriausy bs ino ir slepia tai. inios apie tiesos slpim n r a patikimos.) T a d a darau prielaid, kad laiko kilp t o l i m o j e praeityje arba, t i k s l i a u s a k a n t , p r a e i t y j e t a m t i k r o e r d v l a i k i o p a v i r i a u s , kur pa ymsiu S, n e b u v o . T a d a klausimas f o r m u l u o j a m a s taip: ar gali p a a n g i v i s u o m e n s u k u r t i l a i k o m a i n , t. y. p a k e i s t i S e r d v l a i k ( b r i n y j e e s a n t vir S p a v i r i a u s ) t a i p , k a d b a i g t i n j e srityje atsi rast laiko kilpos? A p a b r i u srities b a i g t i n u m , nes kad ir kiek b t p a e n g u s i v i s u o m e n , j i , m a t y t , g a l t k o n t r o l i u o t i tik b a i g tin Visatos dal. M o k s l e tiksli p r o b l e m o s f o r m u l u o t d a n a i s u t e i k i a j o s s p r e n d i m o rakt. T a i p yra ir n a g r i n j a m u atveju. A p i b r d a m a s baigti n l a i k o m a i n , a r e m i u o s i savo s e n i a i a t l i k t u d a r b u . K e l i o n l a i k e y r a g a l i m a e r d v l a i k i o srityje, k u r i o j e y r a l a i k o k i l p pa s a u l i n i linij, j u d a n i l i a u u vies, t a i a u , n e p a i s a n t to, gr tani atgal p r a d i n viet ir laik dl erdvlaikio ikreivinimo. K a d a n g i a padariau prielaid, kad laiko kilp t o l i m o j e praeityje

148

P R A E I T I E S

A P S A U G A

nebuvo, tad turt egzistuoti k e l i o n s laike h o r i z o n t a s ri b a , s k i r i a n t i sritis su l a i k o kil p o m i s , n u o srii, j n e t u r i n i ( 5 . 8 pav.). K e l i o n s laike h o r i z o n tas y r a iek t i e k p a n a u s j u o d o s i o s skyls h o r i z o n t . J u o dosios skyls h o r i z o n t ymi viesos s p i n d u l i a i , k u r i e d a r suge ba a t s i s p i r t i tos skyls t r a u k a i , o k e l i o ns laike h o r i z o n t sudaro spinduliai, kurie j a u g a l i s u t i k t i p a i u s save. T a d a p a s i r e n k u l a i k o m a i n o s k r i t e r i j u m i h o r i z o n t , kur vadinu baigtinai sukurtu h o r i z o n t u : j sudaro i r i b o t o s s r i t i e s s k l i n d a n t y s viesos s p i n d u l i a i . K i t a i p t a r i a n t , j i e ateina ne i begalybs ar singuliarumo, bet atsiranda baigtinje e r d v j e s u l a i k o k i l p o m i s p a n a i e r d v g a l b t sukurs m s paangi visuomen. P r i i m d a m i a p i b r i m kaip laiko mainos "pirt atspau d", m e s g y j a m e g a l i m y b p a s i n a u d o t i m a t e m a t i n i u a p a r a t u , kur Roderis Penrouzas ir a ipltojome singuliarumams bei j u o d o s i o m s s k y l m s n a g r i n t i . N e t g i n e n a u d o d a m a s E i n t e i n o lygi, a g a l i u rodyti, k a d b a i g t i n j e srityje s u k u r t h o r i z o n t sudarys viesos s p i n d u l i a i , k u r i e s u s i t i n k a p a t y s save j i e n u o l a t g r t a t p a t tak. K a s k a r t , viesai a p s i s u k a n t u d a r a t r a j e k t o r i j a , j o s b a n g o s ilgis t r u m p j a , t a d v a i z d a i t a m p a vis m l y n e s n i . v i e s o s i m p u l s o b a n g k e t e r o s s u a r t j a i r viesos a p s i s u k i m o t r u k m vis t r u m p j a . I tikrj, n e t j e i g u s p i n d u l y s sukasi b a i g t i n j e srityje i r n e s u s i d u r i a s u k r e i v u m o s i n g u l i a r u m u , viesa gyvuos b a i g t i n laiko tarp, nustatyt j o s paios laiko matu. N e s u k i m e sau galvos, a r viesos s p i n d u l y s a p s k r i e s vis i s t o r i j p e r b a i g t i n l a i k . T a i a u a d a r g a l i u rodyti, k a d b u s p a a u 149

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

l i n s l i n i j o s , a t i t i n k a n i o s j u d j i m m a e s n i u u vies g r e i i u i r t u r i n i o s t a i p p a t b a i g t i n g y v a v i m o t r u k m . T a i g a l t b t i isto rijos s t e b t o j , p a t e k u s i b a i g t i n e r d v vir h o r i z o n t o i r besi s u k a n i vis g r e i i a u i r g r e i i a u , kol p e r b a i g t i n l a i k o t a r p pa sieks viesos g r e i t . T a i g i j e i g r a u o l a t e i v , ilipusi i s k r a i d a n i o s l k t s , p a k v i e s j u s savo l a i k o m a i n , n e s k u b k i t e p r i i m t i k v i e t i m o . J s g a l i t e p a k l i t i v i e n i i p a s i k a r t o j a n i b a i g t i n s t r u k m s i s t o r i j ( 5 . 9 pav.). i e r e z u l t a t a i p r i k l a u s o n e n u o E i n t e i n o lygi, o tik n u o erdvlaikio ikreivinimo bdo, sukuriant laiko kilpas b a i g t i n j e e r d v j e . T a i a u m e s g a l i m e pasvarstyti, k u r i o s r i e s m e d i a g a s n a u d o d a m a p a a n g i v i s u o m e n gali ikreipti erdvlaik taip, kad s u k u r t b a i g t i n i o d y d i o l a i k o m a i n . A r v i s o j e j o s srityje e n e r g i j o s t a n k i s b u s t e i g i a m a s , k a i p a n k s i a u a p r a y t a m e k o s m i n s sty g o s erdvlaikyje? Pastarasis n e t e n k i n a m a n o r e i k a l a v i m o , k a d laiko k i l p o s a t s i r a s t b a i g t i n j e srityje. T a i a u g a l i m a m a n y t i , k a d iuo a t v e j u srities b e g a l y b y r a susijusi s u b e g a l i n i u k o s m i n i styg i l g i u . B t g a l i m a sivaizduoti, k a d m a n o m a s u k u r t i b a i g t i n lai k o m a i n , n a u d o j a n t i s k o s m i n s stygos b a i g t i n i o d y d i o k i l p o m i s i r e s a n t t e i g i a m a m e n e r g i j o s t a n k i u i v i s o j e srityje. G a i l a n u vilti t o k i u s m o n e s , k a i p K i p a s , k u r i e n o r i grti p r a e i t , t a i a u laiko m a i n a negali bti sukurta esant t e i g i a m a m energijos tan kiui v i s o j e srityje. A g a l i u rodyti, k a d b a i g t i n i o d y d i o l a i k o m a i n a i sukurti r e i k a l i n g a n e i g i a m a e n e r g i j a . Klasikinje teorijoje energijos tankis visada yra teigiamas, t a d b a i g t i n i o d y d i o l a i k o m a i n a , ios t e o r i j o s p o i r i u , y r a n e m a n o m a . Situacija keiiasi perjus p r i e pusiau klasikins teori j o s , kuri m e d i a g n a g r i n j a k a i p k v a n t i n o b j e k t , o e r d v l a i k kaip grietai apibrt ir klasikin. R e m d a m i e s i kvantins teorijos n e a p i b r t u m o p r i n c i p u , i s i a i k i n o m e , k a d l a u k a i turi b e p a l i o vos svyruoti, n e t g i e r d v j e , kuri a t r o d o e s a n t i tuia, o j e n e r g i j o s tankis yra begalinis. T a d n o r i n t gauti baigtin energijos tank, rei kia i b e g a l i n i o t a n k i o atimti kit b e g a l i n energijos tank. Atlik t o k i o p e r a c i j , b e n t j a u kai k u r i o s e v i e t o s e e n e r g i j o s t a n k gausi me n e i g i a m . N e t plokioje erdvje g a l i m e rasti kvantini bse n s u n e i g i a m u kai k u r i o s e v i e t o s e e n e r g i j o s t a n k i u , n o r s p i l n u t i n b s e n o s e n e r g i j a t e i g i a m a . Kyla k l a u s i m a s : a r b t e n t d l i

150

P R A E I T I E S

A P S A U G A

pav.

n e i g i a m reikmi egzistavimo erdvlaikis yra ikreivinamas t a m tikru bdu ir sudaro baigtinio dydio laiko main? Atrodo, kad t a i p i r y r a . K a i p b u v o r a o m a 4 skyriuje, k v a n t i n s f l i u k t u a c i j o s r e i k i a , k a d n e t e r d v j e , kuri a t r o d o e s a n t i t u i a , y r a d a u g y b v i r t u a l i j d a l e l i , k u r i o s a t s i r a n d a p o r o m i s , n u t o l s t a i r vl suar t j a a n i h i l i u o d a m o s v i e n a s u k i t a ( 5 . 1 0 pav.). V i e n a v i r t u a l i o s i o s p o r o s d a l e l turi t e i g i a m e n e r g i j , k i t a n e i g i a m . J e i tai vyks ta alia j u o d o s i o s skyls, d a l e l su n e i g i a m a e n e r g i j a g a l i kristi j , o turinti teigiam energij pabgti begalyb, p e r n e d a m a t e i g i a m e n e r g i j i j u o d o s i o s skyls. j k r i n t a n i o s n e i g i a m o s e n e r g i j o s d a l e l s m a i n a j o s m a s i r v e r i a skyl l t a i " g a r u o t i " , o j o s h o r i z o n t t r a u k t i s ( 5 . 1 1 pav.). p r a s t i n m e d i a g a , kurios e n e r g i j o s tankis t e i g i a m a s , t r a u k i a kit m e d i a g ir ikreipia erdvlaik taip, kad j a m e sklindantys viesos s p i n d u l i a i s u a r t j a p a n a i a i rutulys, p a d t a s a n t g u m i n s p l v e l s , v i s a d a v e r i a kitus m a e s n i u s r u t u l i u k u s a r t t i , o n e t o l t i (2 skyrius).

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

T a i r o d o , k a d j u o d o s i o s skyls h o r i z o n t a s i l g a i n i u i p l e i a s i , o n e t r a u k i a s i . K a d j i s t r a u k t s i , e n e r g i j o s t a n k i s ties h o r i z o n t u t u r t bti n e i g i a m a s ir ikreivinti e r d v l a i k taip, kad viesos spin d u l i a i t o l t v i e n i n u o kit. P i r m k a r t tai a s u p r a t a u v a k a r e p r i e u m i g d a m a s . M a n d a b a r s u n k u pasakyti, k a d a a t j o t a m i n t i s , tik prisimenu, kad neseniai buvo gimusi m a n o dukt, o dabar a j a u turiu vaikait. J u o d j skyli " g a r a v i m a s " liudija, k a d , k v a n t i n s t e o r i j o s poiriu, energijos tankis kartais gali bti n e i g i a m a s ir ikreivinti e r d v l a i k p a n a i a i , k a i p t o r e i k i a l a i k o m a i n a i sukurti. T a i g i m e s g a l i m e sivaizduoti, k a d l a b a i toli p a e n g u s i v i s u o m e n s u g e b t sukurti p a k a n k a m a i n e i g i a m e n e r g i j o s t a n k i r p a s i d a r y t m a n o m a sukonstruoti laiko main, kuria galt naudotis tokie makr o s k o p i n i a i o b j e k t a i , k a i p e r d v l a i v i a i . T a i a u y r a e s m i n i s skirtu m a s t a r p j u o d o s i o s skyls h o r i z o n t o , k u r s u d a r o viesos s p i n d u liai, d a r s u g e b a n t y s a t s i s p i r t i j o s t r a u k o s laukui, i r l a i k o m a i n o s h o r i z o n t o , kur s u d a r o r a t u b e s i s u k a n t y s s p i n d u l i a i . V i r t u a l i o j i da l e l , j u d a n t i t o k i a u d a r a p a s a u l i n e l i n i j a , d a u g k a r t gr t p a t tak, t u r d a m a t p a i m a i a u s i e n e r g i j . T o d l g a l i m a t i k t i s , k a d e n e r g i j o s t a n k i s b u s b e g a l i n i s ties h o r i z o n t u r i b a srities ( l a i k o m a i n o s ) , k u r i o j e g a l i m a k e l i a u t i p r a e i t . T a i iplau kia i detali skaiiavim, pagrst keletu p a k a n k a m a i paprast p r i e l a i d , k u r i a s p a d a r i u s m a n o m a a t l i k t i tikslius s k a i i a v i m u s . i i v a d a r o d o , k a d m o g u s a r e r d v s z o n d a s , kuris p a b a n d y t p e r s k r i s t i h o r i z o n t i r p a t e k t i l a i k o m a i n , b t n u b l o k t a s at g a l s p i n d u l i u o t s s m g i o ( 5 . 1 2 pav.). T a i g i k e l i o n s l a i k e a t e i t i s , a t r o d o , y r a t a m s i , t i k s l i a u a k i n a m a i viesi. Mediagos energijos tankis priklauso n u o j o s bsenos, tad g a l b t p a a n g i v i s u o m e n s u g e b s sukurti b a i g t i n e n e r g i j o s t a n k ties l a i k o m a i n o s r i b a , " u s a l d y d a m a " a r b a p a a l i n d a m a v i r t u a lisias daleles, kurios vis laik sukasi u d a r a kilpa. T a i a u neaiku, a r t o k i a l a i k o m a i n a b t s t a b i l i : m a i a u s i a s t r i k d i s , pavyzdiui, k i e n o n o r s skrydis p e r h o r i z o n t l a i k o m a i n , g a l t s u k u r t i virtualij d a l e l i sroves i r sukelti s p i n d u l i u o t s s m g . Fizikai t u r i t u r t i t e i s laisvai d i s k u t u o t i a p i e l a i k o m a i n , n e s u l a u k d a mi pajuokos. N e t j e i paaiks, kad k e l i o n laike yra n e m a n o m a , m u m s svarbu s u p r a s t i , k o d l j i y r a n e g a l i m a .

152

N o r d a m i g a l u t i n a i atsakyti k l a u s i m , t u r i m e n a g r i n t i n e tik m a t e r i j o s l a u k , b e t i r p a t i e s e r d v l a i k i o f l i u k t u a c i j a s . G a l i m a t i k t i s , k a d j o s sukels t a m t i k r viesos s p i n d u l i t r a j e k t o r i j i r vyki i r i k i a v i m o laike n e a p i b r t u m . I tikrj l a i k y d a m i , k a d j u o d o s i o s skyls h o r i z o n t a s n r a g r i e t a i a p i b r t a s , j o s s p i n d u liavim g a l i m e n a g r i n t i kaip erdvlaikio kvantini fliuktuacij rezultat. K a d a n g i kvantins gravitacijos isami teorija dar nesu k u r t a , s u n k u p a s a k y t i , k o k i u s r e i k i n i u s g a l i sukelti e r d v l a i k i o f l i u k t u a c i j o s . Vis d l t o kai k u r i a s n u o r o d a s m u m s s u t e i k i a F e i n m a n o s u m o s p a g a l i s t o r i j a s , a p r a y t o s 3 skyriuje. K i e k v i e n a i s t o r i j a tai i k r e i v i n t a s e r d v l a i k i s su m e d i a g o s l a u k a i s j o v i d u j e . K a d a n g i t u r i m e s u m u o t i p a g a l visas gali m a s i s t o r i j a s , o ne tik p a g a l t e n k i n a n i a s t a m t i k r a s lygtis, tai sum reikia traukti ir ikreivintus erdvlaikius, kuriuose m a n o m a k e l i o n p r a e i t ( 5 . 1 3 pav.). Kyla k l a u s i m a s , k o d l k e l i o n lai ke m a n o m a ne bet kurioje vietoje? Atsakymas galt bti toks: 153

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

154

P R A E I T I E S

A P S A U G A

to, kad istorij su udaromis kilpomis yra truput maiau tarp p l o k i n e g u j i o r j e (tai k i t a s lygiavertis K a z i m i r o e f e k t o ai k i n i m a s ) . T a i g i e k s p e r i m e n t a i p a t v i r t i n a istorij s u u d a r o m i s kil p o m i s e g z i s t a v i m ( 5 . 1 5 pav.). G a l i m a ginytis, ar tokios istorijos turi k n o r s b e n d r a su erd vlaikio ikreivinimu, nes j o s g a l i m o s n e t g i t o k i u o s e b a z i n i u o s e erdvlaikiuose, kaip, pavyzdiui, plokioji erdv. T a i a u pastaraisiais m e t a i s m e s s u p r a t o m e , kad fizikiniai reikiniai danai gali bti ap rayti d v i e m v i e n o d a i teisingais bdais. G a l i m a sakyti, kad d a l e l j u d a u d a r a kilpa b a z i n i a m e erdvlaikyje a r b a k a d d a l e l n e j u d a , o erdv ir laikas fliuktuoja a p l i n k j abu poiriai yra lygiaveriai. V i e n u atveju j s i pradi s u m u o j a t e pagal daleli trajektorijas, pas kui p a g a l ikreivintus erdvlaikius, kitu atveju d a r o t e atvirkiai.

155

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Taigi a t r o d o , kad kvantin teorija leidia k e l i o n laike mik ropasaulyje. T a i a u i to maai n a u d o s m o k s l i n e i fantastikai j a i r e i k i a g a l i m y b s grti a t g a l i r u m u t i savo s e n e l . T a d t e n ka sprsti klausim: ar sumoje pagal erdvlaikius pagrindinis i n d l i s t i k i m y b yra erdvlaikiu, t u r i n i m a k r o s k o p i n e s lai ko kilpas? k l a u s i m g a l i m e tirti n a g r i n d a m i m e d i a g o s l a u k isto rij s u m a s a i b j e e r d v l a i k i u , k u r i e vis a r t i m e s n i e r d v l a i k i a m s , t u r i n t i e m s l a i k o k i l p a s . T i k t i n a , k a d p i r m k a r t p a s i r o d a n t lai k o k i l p o m s , t u r i vykti k a k a s d r a m a t i k a , i r b t e n t tai a, n a g r i n d a m a s p a p r a s t pavyzd k a r t u s u savo s t u d e n t u M a i k l u K a s i d u ( M i c h a e l Cassidy), patvirtinau. M s tirti b a z i n i a i e r d v l a i k i a i b u v o g l a u d i a i susij su vadi n a m j a E i n t e i n o v i s a t a e r d v l a i k i u , kur p a s i l E i n t e i n a s , t i k d a m a s , k a d V i s a t a y r a s t a t i n ir i l g a i n i u i n e s i k e i i a , t. y. n e i p l e i a s i , n e i t r a u k i a s i (r. 1 skyri). E i n t e i n o v i s a t o j e l a i k a s t e k a i b e g a l i n s praeities b e g a l i n ateit. Taiau erdv yra b a i g t i n i r u d a r a , p a n a i a i k a i p e m s p a v i r i u s , tik s u v i e n u p a p i l d o m u m a t m e n i u . erdvlaik g a l i m e vaizduoti kaip ritin, kurio ilgoji ais y r a l a i k o ais, o pjvis a t i t i n k a tris e r d v s k r y p t i s ( 5 . 1 6 pav.). E i n t e i n o visata nesipleia, tad j i nevaizduoja ms Visatos. T a i a u j i gali b t i p a s i r i n k t a k a i p k e l i o n s laike n a g r i n j i m o o b j e k t a s , nes yra p a k a n k a m a i paprasta, kad bt galima sumuoti p a g a l i s t o r i j a s . A k i m i r k a i u m i r k i m e a p i e k e l i o n e s laike i r n a g r i n k i m e m e d i a g E i n t e i n o v i s a t o j e , kuri sukasi a p l i n k k a k o ki a. J e i t a ais e i n a p e r j u s , tai g a l i t e likti t a m e p a i a m e e r d v s t a k e , k a i p b n a s t o v i n t v a i k i k o s k a r u s e l s c e n t r e . T a i a u j e i esa t e alia aies, tai t u r i t e j u d t i e r d v j e , n e s s u k a t s a p i e t a. K u o t o l i a u n u o a i e s e s a t e , t u o g r e i i a u j u m s t e n k a j u d t i ( 5 . 1 7 pav.). Taigi j e i Visata yra b e g a l i n i o dydio, takai, esantys p a k a n k a m a i t o l i n u o aies, t u r t suktis g r e i i u , d i d e s n i u u viesos g r e i t . T a i a u E i n t e i n o v i s a t a y r a b a i g t i n e r d v s k r y p t i m i s , t o d l egzis tuoja kritinis sukimosi greitis, kurio nevirijus, j o k i a Visatos dalis n e s i s u k a g r e i i a u n e i viesa. D a b a r p a n a g r i n k i m e sum pagal daleli istorijas besisukan ioje E i n t e i n o visatoje. Kai sukimasis yra ltas, egzistuoja daug p a s a u l i n i linij, k u r i o m i s d a l e l , t u r d a m a t a m t i k r e n e r g i j ,

156

P R A E I T I E S

A P S A U G A

PLOKIOSIOS ERDVS S U K I M A S I S

Sukimasis greiiu, maesniu

Sukimosi a i s

157

162

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

Niutonas, Einteinas, komandoras Data ir a pats, aidiantys poker filmo "vaigdi kelias" epizode

"VAIGDI KARTA"

KELIAS:

BSIMOJI

Copyright 2 0 0 1 by P a r a m o u n t Pictures.

1 ilmas "vaigdi kelias" ("Star T r e k " ) susilauk didiulio p o p u l i a r u m o , matyt, dl to, kad j a m e sukurta saugios ir p a t o g i o s a t e i t i e s vizija. M a n is Fdmas t a i p p a t p a t i k o , t a d m a n e l e n g v a i t i k i n o s u v a i d i n t i e p i z o d , k u r i a m e a aidiu p o ker su Niutonu, E i n t e i n u ir filmo h e r o j u m i k o m a n d o r u Data. A laimjau, bet, deja, tuo m e t u pasigirdo pavojaus signalas, ir m a n nepavyko pasiimti ilotos sumos. "vaigdi kelias" vaizduoja visuomen, kurios mokslas, t e c h n i k a i r p o l i t i n s t r u k t r a toli p r a l e n k m s l a i m j i m u s . (Ai ku, p r a l e n k t i m u s p o l i t i k o j e n e b u v o sunku.) T a r p d a b a r t i e s i r vaiz d u o j a m o l a i k o , b e a b e j o , t u r j o vykti d i d e l i p o k y i , n e u s i n e sutarim ir nusivylim, taiau mokslas, t e c h n i k a ir v i s u o m e n s santvarka tapo beveik tobuli. A n o r i u s u a b e j o t i iuo filmu i r p a k l a u s t i , a r m e s k a d a n o r s pasieksime n e k i n t a n i o m o k s l o ir technikos b s e n ? Per madaug deimt tkstani met, prajusi po paskutiniojo ledynmeio, m o n i j o s i n i o s vis l a i k k i t o . i n o m e k e l e t n u o s m u k i , k a i p antai Tamsieji amiai po R o m o s imperijos lugimo. Taiau mo n i skaiius p a s a u l y j e , kuris y r a m s t e c h n o l o g i n i g e b j i m i s a u g o t i gyvyb i r a p s i r p i n t i m a i s t u r o d i k l i s , n u o l a t d i d j o , n e 163

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

s k a i i u o j a n t keli l a i k i n s u m a j i m , sukelt m a r o i r kit p r i e a s i (r. p. 1 6 2 , 6.1 pav.). Paskutiniuosius du imtmeius m o n i skaiius augo ekspo n e n t i k a i , t . y . p o tiek p a t p r o c e n t k a s m e t . D a b a r p r i e a u g i s y r a m a d a u g 1,9% p e r m e t u s . Tai n e a t r o d o labai daug, taiau i tikrj reikia m o n i j o s p a d v i g u b j i m kas k e t u r i a s d e i m t m e t ( 6 . 2 pav.). Ms technikos laimjimus pastaruoju laikotarpiu apibdina ir elektros energijos suvartojimas bei m o k s l o straipsni skaiius. Abu ie r o d i k l i a i t a i p p a t d i d j o e k s p o n e n t i k a i , n o r s p a d v i g u b j i m o p e r i o d a s buvo t r u m p e s n i s n e i k e t u r i a s d e i m t m e t . N r a enkl, kad m o k s l o ir t e c h n i k o s raida ltt ir sustot a r t i m o j e a t e i t y j e b e n t iki " v a i g d i k e l y j e " v a i z d u o j a m o l a i k o t a r p i o , kuris y r a n e t o k i a j a u t o l i m a a t e i t i s . T a i a u j e i g y v e n t o j s k a i i a u s i r s u v a r t o j a m o s e l e k t r o s e n e r g i j o s a u g i m a s tsis d a b a r t i n e s p a r t a , a p i e 2 6 0 0 m e t u s v i s o j e p l a n e t o j e m o n s stovs v i e n a s g r e t a k i t o , o p a g a m i n t a e l e k t r o s e n e r g i j a k a i t i n s e m iki r a u d o n u m o (r. pav. p . 1 6 5 ) .

164

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

J e i g u visas p a s a u l y j e i l e i d i a m a s k n y g a s p a v y k t s u s t a t y t i v i e n e i l , j s t u r t u m t e j u d t i d e v y n i a s d e i m t m y l i p e r va l a n d greiiu, kad n e a t s i l i k t u m t e n u o tos spariai i l g j a n i o s e i l s f r o n t o . B e a b e j o , i k i 2 6 0 0 m e t n a u j i m e n o i r m o k s l o kri niai bus skelbiami daugiausia e l e k t r o n i n e forma, o ne prast k n y g a r s p a u s d i n t s t r a i p s n i p a v i d a l u . Vis d l t o , j e i e k s p o n e n t i n i s a u g i m a s tstsi, kas sekund bt s k e l b i a m a deimt ma n o srities m o k s l i n i straipsni i r pasidaryt n e m a n o m a j per skaityti. Aiku, d a b a r t i n i s e k s p o n e n t i n i s a u g i m a s n e g a l i tstis b e ga l o . T a d kas n u t i k s ? G a l b t m o n i j a p a t i s u s i n a i k i n s vykus k a k o kiai katastrofai, kaip antai b r a n d u o l i n i a m karui. Y r a toks j u o d a s h u m o r a s : k o d l m e s iki iol n e s a m e s u s i d r s u n e e m i k o m i s c i v i l i z a c i j o m i s ? N e s civilizacija, pasiekusi d a b a r t i n m s lyg, t a m pa nestabili ir pati susinaikina. Taiau a esu optimistas. A neti kiu, k a d t i e k p a e n g u s i m o n i j a g a l t l e m t i savo p r a t , kai p a saulis t a m p a vis d o m e s n i s . 165

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

6 . 3 pav. " v a i g d i u kelyje" vaizduojamas v a i g d l a i v i s "Enterprise" ir kiti kosminiai laivai, panas nupie tj, kurie gali judti ypatinguoju greiiu, daug didesniu nei viesos. Taiau jei chronologins apsaugos principas galioja, mums teks tirti Galaktik, naudojantis raket grei tinamais erdvlaiviais, judaniais liau u vies.

" v a i g d i k e l i o " a t e i t i e s vizija m o n i j a p a s i e k s a u k t , b e t b e v e i k n e k i n t a n t lvg gali b t i t e i s i n g a , t u r i n t g a l v o j e b e n d r u s d s n i u s , k u r i e v a l d o V i s a t . K a i p bus r a o m a k i t a m e skyriu j e , g a l i m a g a l u t i n teorija, kuri m a n o m a sukurti n e l a b a i toli m o j e ateityje. Si galutin teorija, j e i g u ji egzistuoja, nustatys, ar " v a i g d i k e l i o " svaja a p i e y p a t i n g o j o k e l i a v i m o b d , n a u d o j a n t i s e r d v s k r e i v u m u , g a l i b t i g y v e n d i n t a . K a i p m a n o m a da bar, m e s , n a u d o d a m i e r d v l a i v i u s , j u d a n i u s l i a u u vies, il g a i i r v a r g i n g a i t y r i n s i m e G a l a k t i k . K o l kas n e t u r d a m i v i e n i n g o s n u o s e k l i o s t e o r i j o s , n e g a l i m e visikai a t m e s t i i r t o y p a t i n g o j o k e l i a v i m o g a l i m y b s ( 6 . 3 pav.).

166

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

M e s j a u i n o m e d s n i u s , k u r i e g a l i o j a d a u g e l i u a t v e j , isky rus e k s t r e m a l i a s situacijas: d s n i u s , k u r i e v a l d o vaigdlaivio " E n t e r p r i s e " gul, j e i n e p a t v a i g d l a i v . T a i a u kol kas n e a t r o d o , k a d m e s k a d a n o r s p a s i e k s i m e stabili b s e n , t a i k y d a m i tuos ds nius a r b a k u r d a m i vis s u d t i n g e s n e s s i s t e m a s ( r e m d a m i e s i tais ds n i a i s ) . L i k u s i io skyriaus d a l m e s i r p a s k i r s i m e t a m s u d t i n g u mui aptarti. Be abejo, sudtingiausios i m u m s i n o m sistem yra m s p a i k n a i . M a n o m a , k a d gyvyb a t s i r a d o p i r m y k i u o s e van denynuose, kurie plytjo e m j e prie keturis milijardus met. K a i p tai vyko, m e s n e i n o m e . G a l b t , a t s i t i k t i n a i s u s i d r u s a t o m a m s , a t s i r a d o m a k r o m o l e k u l s , g a l i n i o s r e p r o d u k u o t i save i r j u n g t i s s u d t i n g e s n i u s d a r i n i u s . M e s i n o m e tik t i e k , k a d su d t i n g a D N R m o l e k u l a t s i r a d o n e vliau k a i p prie tris s u puse milijardo met. D N R s u d a r o b e t k o k i o s gvvybs e m j e p a g r i n d . J i t u r i dvi g u b o s s p i r a l s p a v i d a l , p r i m e n a n t s r a i g t i n i u s l a i p t u s , t at r a d i m p a d a r Fransis Krikas (Francis C r i c k ) ir Deimsas Votsonas ( J a m e s Watson) Kavendio (Cavendish) laboratorijoje Kembr i d e 1 9 5 3 m . Dvi t o s s p i r a l s vijos y r a s u s i e t o s b a z i p o r o m i s , panaiai kaip sraigtiniai laiptai p a k o p o m i s . D N R sudt eina k e t u r i o s b a z s : a d e n i n a s , g u a n i n a s , t i m i n a s i r c i t o z i n a s . J isi dstymo dviguboje spiralje tvarka koduoja g e n e t i n informaci j , g a l i n a n i D N R kurti o r g a n i z m i r r e p r o d u k u o t i save p a i . J a i k o p i j u o j a n t save, g a l i m o s a t s i t i k t i n s k l a i d o s k a r t a i s b a z s p a k e i i a vienos kitas ar susikeiia vietomis. D N R , p a g a m i n t a su k o p i j a v i m o k l a i d o m i s , d a n i a u s i a i n e g a l i r e p r o d u k u o t i savs ar ba tokia r e p r o d u k c i j a b n a labai sunki, taigi g e n e t i n s klaidos, a r b a kitaip mutacijos, inyksta savaime. T a i a u retais atvejais k l a i d a , a r b a m u t a c i j a , p a d i d i n a D N R s u g e b j i m ilikti i r r e p r o d u k u o t i s . T a i gyvybei p a l a n k s g e n e t i n i o k o d o p a s i k e i t i m a i . J i e leidia informacijai, slypiniai D N R sekoje, evoliucionuoti ir tap ti vis s u d t i n g e s n e (r. p. 1 6 8 , 6 . 4 pav.). K a d a n g i b i o l o g i n e v o l i u c i j a tai a t s i t i k t i n i s k l a i d i o j i m a s vis g e n e t i n i g a l i m y b i e r d v j e , j i vyksta l a b a i l t a i . S u d t i n g u m a s , a r b a i n f o r m a c i j o s b i t s k a i i u s , kuris y r a u k o d u o t a s D N R , a p y t i k s l i a i lygus b a z i s k a i i u i m o l e k u l j e . M a d a u g p e r p i r m u o -

167

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

168

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

sius d u m i l i j a r d u s m e t s u d t i n g u m o a u g i m o s p a r t a t i k r i a u s i a i buvo apie vien informacijos bit p e r i m t m e t . Per paskutiniuo sius k e l e t m i l i j o n m e t D N R s u d t i n g u m o s p a r t a p a m a l e di d j o iki v i e n o b i t o p e r m e t u s . T a i a u p r i e eis a r a t u o n i s tks t a n i u s m e t a t s i v r n a u j a vystymosi g a l i m y b . m o g u s s u k r r a y t i n k a l b . T a i r e i k , k a d v i e n a k a r t a gali p e r d u o t i i n f o r m a cij kitai k a r t a i , n e l a u k d a m a , kol a t s i t i k t i n s m u t a c i j o s i r n a t r a l i a t r a n k a labai ltai ukoduos j D N R sekoje. S u d t i n g u m a s m augti n e p a p r a s t a i s p a r i a i . V i e n a s r o m a n a s m i n k t a i s vireliais gali t a l p i n t i t i e k i n f o r m a c i j o s , kuri p r i l y g t m o g a u s i r b e d i o n s D N R skirtumui, o trisdeimties tom enciklopedija galt apra yti vis m o g a u s D N R s e k ( 6 . 5 pav.). D a r svarbiau, k a d k n y g o s i n f o r m a c i j a g a l i b t i s p a r i a i at naujinta. mogaus D N R atsinaujinimo sparta, vykstant biologi n e i e v o l i u c i j a i , y r a m a d a u g v i e n a s b i t a s p e r m e t u s . T a i a u kas m e t s p a u s d i n a m a d u i m t a i t k s t a n i n a u j k n y g i r n a u j o s in6 . 5 pav.

169

170

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

f o r m a c i j o s a u g i m o s p a r t a y r a d i d e s n n e i m i l i j o n a s b i t p e r se k u n d . B e a b e j o , d i d i o j i ios i n f o r m a c i j o s d a l i s i u k l s , b e t j e i g u b e n t vienas bitas i milijono teikia n a u d i n g informacij, j o s a u g i m o s p a r t a vis t i e k i m t t k s t a n i k a r t l e n k i a b i o l o g i n evoliucij. Tas d u o m e n perdavimas iorinmis, nebiologinmis prie m o n m i s g a l i n o m o n i j uvaldyti p l a n e t i r e k s p o n e n t i k a i di d i n t i savj p o p u l i a c i j . T a i a u d a b a r p r a s i d e d a n a u j a e r a m e s g a l s i m e d i d i n t i savo v i d i n s i n f o r m a c i j o s , u r a y t o s D N R , sud t i n g u m , n e l a u k d a m i l t o b i o l o g i n s e v o l i u c i j o s p r o c e s o . P e r pas taruosius d e i m t tkstani m e t m o g a u s D N R nevyko j o k i svarbi pokyi, bet, a t r o d o , p e r a t e i n a n t t k s t a n t m e t m e s i e s m s p e r t v a r k y s i m e savo g e n e t i n k o d . B e a b e j o , d a u g e l i s m o ni m a n o , kad mogaus gen ininerija turt bti udrausta, taiau a b e j o t i n a , ar bus m a n o m a t a m ukirsti keli. Augal ir gyvn g e n ininerija yra teisinta dl e k o n o m i n i pieasi, b e t gali ateiti ir m o n i eil. J e i g u n e b u s visuotinio pasaulinio d r a u d i m o , kas n o r s kur n o r s ksinsis p a t o b u l i n t i m o g . Aiku, t o b u l i n a n t m o n e s , ikils d i d i u l s s o c i a l i n s i r p o l i t i n s p r o b l e m o s n e p a t o b u l i n t i m o n s liks n e p a t e n k i n t i . A neketinu ginti mogaus gen ininerijos, kaip pageidautinos m o k s l o k r y p t i e s , t a i a u m a n a t r o d o , k a d j i bus p l t o j a m a , n e s v a r b u a r m e s t o n o r i m e , a r n e . B t e n t d l tos p r i e a s t i e s a n e t i k i u t o k i a m o k s l i n e f a n t a s t i k a , k a i p " v a i g d i k e l i a s " , kur m o n s p o k e t u r i i m t m e t v a i z d u o j a m i visikai n e p a s i k e i t . A m a nau, kad mogaus ir jo DNR sudtingumas augs gana spariai. P r i p a i n k i m e tos g a l i m y b s r e a l u m i r p a n a g r i n k i m e , k a i p b u s sprendiama i p r o b l e m a . m o n i j a i , n o r i n i a i s k m i n g a i gyvuoti p a s a u l y j e , kuris t a m p a vis s u d t i n g e s n i s , i r i m t i s t o k i o s v e i k l o s , k a i p k o s m i n s k e l i o n s , i tikrj svarbu p a g e r i n t i m o g a u s p r o t i n e s i r f i z i n e s savy b e s . K a d b i o l o g i n s s i s t e m o s i r t o l i a u p r a n o k t e l e k t r o n i n e s , b tina taip pat didinti mogaus sudtingum. D a b a r kompiuteriai p r a n o k s t a m o g savo g r e i i u , t a i a u j v e i k i m e s u n k u velgti M S dabartini kompiuteri inte lekto pajgumas dar tebra maes nis negu vargan slieko smegeng. intelekto poymi. Tai nenuostabu, nes iuolaikiniai kompiute r i a i t e b r a m a i a u s u d t i n g i n e g u s l i e k o s m e g e n y s , o is gyvis n r a l a b a i p a g a r s j s savo i n t e l e k t i n m i s g a l i o m i s .

171

172

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

T a i a u k o m p i u t e r i p l t r a vyksta p a g a l M u r o ( M o o r e ) ds n: j greitis i r s u d t i n g u m a s padvigubja kas a t u o n i o l i k a m n e si ( 6 . 6 pav.). B e a b e j o , t o k s e k s p o n e n t i n i s a u g i m a s n e g a l i vykti b e g a l o , b e t j i s g a l b t tsis t o l , kol k o m p i u t e r i a i p a s i e k s m o g a u s s m e g e n s u d t i n g u m . K a i kas t v i r t i n a , k a d k o m p i u t e r i a i n i e k a da negis, nors ir maiausio, tikro intelekto. Taiau m a n atrodo, j e i m o g u j e v e i k i a n i o s l a b a i s u d t i n g o s c h e m i n s m o l e k u l s da ro j proting, tai ir kompiuteryje veikiantys tokie pat sudtingi e l e k t r o n i n i a i g r a n d y n a i irgi g a l i s u t e i k t i j a m t i k r p r o t . O p r o tingas k o m p i u t e r i s , matyt, sugebs kurti d a r d i d e s n i o sudtingu mo ir proto kompiuterius. A r is b i o l o g i n i o i r e l e k t r o n i n i o s u d t i n g u m o a u g i m a s tsis be galo, ar egzistuoja natrali riba? B i o l o g i n i u poiriu, mo g a u s p r o t iki iol r i b o j o tik k d i k i o g a l v o s dydis, kuris n e s u k e l t g i m d y m o k o m p l i k a c i j . S t e b d a m a s savo t r i j v a i k g i m i m , a s u p r a t a u , k a i p s u n k u k d i k i o galvai ieiti i m o t i n o s k n o . T a i a u tiktina, kad ne vliau kaip a t e i n a n i a m e imtmetyje vaikai bus a u g i n a m i d i r b t i n i u b d u , t a i g i tas a p r i b o j i m a s b u s p a a l i n t a s . G a liausiai mogaus s m e g e n didinimas gen ininerijos p r i e m o n -

Nerv implantai per kelet minu i, suteiks papildomos atminties ir i t i s u s blokus informacijos, kaip antai informacij, pateikt i o j e knygoje arba s u s i j u s i su puikiu kurios nors kalbos mokjimu. Tokie patobulinti mones bus maai pa nas mus.

173

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

mis susidurs su p r o b l e m a , kad c h e m i n i a i kno agentai, lemiantys p r o t i n ms aktyvum, j u d a g a n a ltai. Vadinasi, tolesnis s m e g e n s u d t i n g u m o d i d i n i m a s vyks p r a l a i m i n t g r e i i o . M e s g a l i m e bti greitai mstantys arba labai protingi, taiau sunku suderinti i r v i e n a , i r k i t a . Vis d l t o a m a n a u , k a d m e s t a p s i m e kur kas p r o t i n g e s n i n e g u d a u g e l i s m o n i , v a i z d u o j a m " v a i g d i ke lyje", t a i a u tai n e b t l e n g v a p a s i e k t i . K u r i a n t e l e k t r o n i n i u s g r a n d y n u s , ikyla t a p a t i s u d t i n g u m o i r g r e i i o d i l e m a . E l e k t r i n i a i s i g n a l a i j u d a viesos g r e i i u , ku ris y r a d a u g d i d e s n i s n e g u c h e m i n i s i g n a l greitis. Vis d l t o vie sos g r e i t i s y r a p r a k t i n r i b a k u r i a n t g r e i t e s n i u s k o m p i u t e r i u s . G a l i m a isisukti m a i n a n t g r a n d y n e l e m e n t m a t m e n i s , t a i a u irgi bus prieita riba, nustatyta mediagos a t o m i n s prigimties. Be abe j o , iki tos r i b o s d a r i l g o k a s kelias.

174

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

176

M S

A T E I T I S

K A I P

" V A I G D I

K E L Y J E " ?

Taigi

net jeigu

gyvyb

vystosi

kit

vaigdi

sistemose,

tiki

myb utikti t gyvyb m u m s a r t i m a f o r m a y r a l a b a i m a a . B e t k o k i a n e e m i k a gyvyb, s u k u r i a m e s s u s i d u r s i m e , m a t y t , b u s ar b a d a u g p r i m i t y v e s n , a r b a d a u g a u k t e s n i o lygio n e i m e s . J e i g u e g z i s t u o j a t o l i p a e n g u s i c i v i l i z a c i j a , k o d l j i n e p a s k l i d o p o vis G a l a k t i k i r n e a p l a n k e m s ? J e i k o s m i n i a i a t e i v i a i b u v o atvy k, j i e turjo palikti enklus, panaius vaizduojamus fdme " N e priklausomybs d i e n a " ( " I n d e p e n d e n c e Day"), bet ne tokius kaip filme " E . T . T h e Extra-Terrestrial" Taigi kaip paaikinti, kodl n e r a s t a ateivi i k o s m o s o en k l ? G a l b t e g z i s t u o j a l a b a i p a a n g i b e n d r i j a , kuri i n o a p i e m u s , t a i a u n e t r u k d o m u m s virti savo p r i m i t y v i o s e sultyse. Vis d l t o a b e j o t i n a , k a d j i t a i p t a k t i k a i e l g t s i s u e m e s n e gyvybs f o r m a : ar mus j a u d i n a , kiek vabzdi bei k i r m i n m e s s u m i n d o m e ? ti k i n a m e s n i s a i k i n i m a s , k a d t i k i m y b t i e k gyvybei a t s i r a s t i k i t o s e p l a n e t o s e , t i e k tai gyvybei t a p t i p r o t i n g a y r a n e p a p r a s t a i m a a . K a d a n g i m e s t e i g i a m e , n o r s gal n e l a b a i p a g r s t a i , e s p r o t i n g i , tai e s a m e l i n k laikyti p r o t n e i v e n g i a m u e v o l i u c i j o s p a d a r i n i u . T a i a u t u o g a l i m a a b e j o t i . N r a a i k u , a r p r o t a s p a d e d a igy venti. B a k t e r i j o s puikiai gyvuoja n e t u r d a m o s j o k i o p r o t o ir per g y v e n s m u s , j e i v a d i n a m a s i s p r o t a s a t v e s savs p a i s u n a i k i n i m b r a n d u o l i n i a m e kare. Taigi t y r i n d a m i G a l a k t i k , m e s gali m e r a s t i p r i m i t y v i gyvyb, t a i a u v a r g u a r m u s p r i m e n a n i a s btybes. Mokslo laukia ne tokia patogi ateitis, kaip vaizduojama "vaigdi kelyje": Visata apgyvendinta daugeliu h u m a n o i d Ar protas padeda igyventi ' ' a q 'oi'<c!^

ri, turini g a n a aukto lygio, bet beveik n e k i n t a n i u s m o k s l i r t e c h n i k . T i e s s a k a n t , m a n o n u o m o n k i t o k i a : m e s iliksi m e v i e n i i , b e t s p a r i a i p l t o s i m e savo b i o l o g i n i r e l e k t r o n i n sudtingum. A rytuosi apsiriboti p r o g n o z e , kad p e r a t e i n a n t i m t m e t v a r g u a r vyks d a u g e s m i n i p o k y i . T a i a u t r e i o j o t k s t a n t m e i o p a b a i g o j e , j e i m e s j o s s u l a u k s i m e , m s civiliza cija bus visikai kitokia n e g u "vaigdi kelyje". 177

180

181

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

m e d i a g a y r a t o l y d i t e r p , t u r i n t i t o k i savvbi, k a i p t a m p r u m a s ir k l a m p u m a s ; taiau tuo m e t u m aikti, kad m e d i a g a yra ne v i e n a l y t , o g r d t a , t. y. s u d a r y t a i m a y i k r u o p e l i , v a d i n a m atomais. A t o m o pavadinim sugalvojo graikai, ir j i s reikia n e d a l o m , b e t X X a . p i r m o j o j e p u s j e p a a i k j o , k a d a t o m vi d u j e yra e l e k t r o n , k u r i e s k r i e j a a p l i n k b r a n d u o l , s u d a r y t i p r o t o n i r n e u t r o n ( 7 . 2 pav.). A t o m o t y r i m a i p e r p i r m u o s i u s tris X X a . d e i m t m e i u s ga l i n o n u s t u m t i p a i n i m o r i b iki m i l i j o n o s i o s m i l i m e t r o d a l i e s . Pas kui b u v o n u s t a t y t a , k a d p r o t o n a i i r n e u t r o n a i s u d a r y t i i m a e s n i d a l e l i , v a d i n a m k v a r k a i s ( 7 . 3 pav.). N e s e n i a i atlikti a t o m o b r a n d u o l i o ir elementarij daleli fizikos t y r i m a i g a l i n o siskverbti d a r g i l i a u iki a t s t u m , d a r m i l i j a r d k a r t m a e s n i . G a l i a t r o d y t i , k a d tai tsis b e g a l o i r b u s a t r a n d a m o s vis m a e s n s dalys. Vis d l t o t m a j a n i da li, k a i p ir r u s i k m a t r i o k , d t v i e n a kit ( 7 . 4 pav.), skai ius negali bti begalinis. 7 . 3 pav. - protonas, sudarytas i dvieJ virutiniu kvarku, kuriu kiekG a l i a u s i a i a t r a n d a m a m a i a u s i a l l , kuri n e b e i s i a r d o . Fizik o j e m a i a u s i a l l v a d i n a m a P l a n k o ilgiu. N o r i n t t i r t i d a r m a e s n i u s a t s t u m u s

, reikt tokios didels energijos daleli, kad j o s

vieno k r v i s + 2 / 3 e ( e yra elektro. . . . . . . . . . . . . . . no krvio absoliutusis didumas) ir virst j u o d o s i o m i s s k y l m i s . M e s tiksliai n e i n o m e , k a s y r a l u n vieno emutinio kvarko, turinio krd a m e n t a l u s i s P l a n k o ilgis M t e o r i j o j e , t a i a u j i s g a l t b t i t o k s v-l/3e. Apaioje neutronas, sudaryf. .. . . . / tas is dvieJ zemutmi ir vieno virutinio kvarko. 182 maas, kaip milimetras, padalytas i imto tkstani milijard .... , .... . , ,. ,. . , , ,. ', m i l i i a r d m i l i j a r d . M u m s d a r toli ligi d a l e l i g r e i t i n t u v , k u r i e J J ^ ^ g a l i n t tirti t o k i u s m a u s a t s t u m u s . P a n a s r e n g i n i a i savo dy-

183

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

diu p r a l e n k t S a u l s s i s t e m , ir, e s a n t d a b a r t i n e i f i n a n s i n e i pa d i a i , a p i e tai n r a k o g a l v o t i ( 7 . 5 pav.). Taiau nauji stebinantys atradimai leidia tiktis, kad b e n t kai k u r i u o s M t e o r i j o s d r a k o n u s m u m s pavyks a t r a s t i l e n g v i a u (ir p i g i a u ) . K a i p b u v o a i k i n t a 2 ir 3 skyriuje, m a t e m a t i n i a i M t e o r i j o s modeliai naudoja deimtmatj arba vienuolikamatj erdvlaik. I k i iol b u v o m a n o m a , k a d ei a r s e p t y n i p a p i l d o m i m a t m e n y s y r a k o m p a k t i f i k u o t i iki l a b a i m a dydi. T o k s e r d v l a i k i s p r i m i n t m o g a u s p l a u k ( 7 . 6 pav.). i r d a m i p l a u k p e r d i d i n a m j stikl, j s velgiate p l a u k o stor, t a i a u p l i k a a k i m i p l a u k m a t o t e k a i p linij, t u r i n i v i e n ilg. E r d v l a i k i s irgi gali b t i p a n a u s : m o g a u s , a t o m i r n e t g i b r a n d u o l i o fizikos m a s t e l i a i s a t r o d y t i ess k e t u r m a t i s i r b e v e i k n e i k r e i v i n t a s . A n t r a v e r t u s , n a u d o j a n t l a b a i d i d e l s e n e r g i j o s da l e l e s , g a l i n a n i a s tirti l a b a i m a u s a t s t u m u s , e r d v l a i k i s p a s i r o dyt ess d e i m t m a t i s a r v i e n u o l i k a m a t i s .

1 84

N A U J A S

B R A N

P A S A U L I S

7 . 6 pav. i r i n t plika akimi, plaukas atrodo kaip linija, turinti tik vien matmen ilg. Panaiai erdvlaikis mums gali atrodyti keturmatis, o tiriamas labai dideliy energiJ dalelmis, deimtmatis ar vienuolikamatis.

185

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

J e i visi p a p i l d o m i m a t m e n y s l a b a i m a i , j u o s suvokti b t l a b a i s u n k u . T a i a u n e s e n i a i b u v o ikelta i d j a , k a d v i e n a s a r d a u g i a u m a t m e n gali bti p a l y g i n t i d i d e l i a r n e t g i b e g a l i n i a i . D i d e lis ios i d j o s p r i v a l u m a s ( b e n t j a u t o k i a m pozityvistui, k a i p a) yra galimyb j patikrinti n a u d o j a n t bsimos kartos daleli grei tintuvus arba ypa tiksliai m a t u o j a n t gravitacijos j g , veikiani m i k r o p a s a u l y j e . T a i a r b a p a n e i g t h i p o t e z , a r b a rodyt, k a d ki ti erdvlaikio m a t m e n y s egzistuoja. Kuriant galutin m o d e l ar teorij, dideli papildomi m a t m e nys y r a v i l i o j a n t i k r y p t i s . J a t r a d i m a s r e i k t , k a d m e s gyvena me b r a n o s pasaulyje ant k e t u r m a i o paviriaus, arba branos, didesirio skaiiaus m a t m e n erdvlaikyje. Mediaga ir negravitacins j g o s , kaip antai elektrin j g a , e g z i s t u o t tik a n t b r a n o s . T a i g i viskas, kas n e s u s i j s u g r a v i t a c i j a ,

186

ERDV liudyt, k a d p a s a u l i s y r a k e t u r m a t i s . B e j e , e l e k t r i n j g a , v e i k i a n t i t a r p a t o m o b r a n d u o l i o i r a p l i n k j s k r i e j a n i e l e k t r o n , t a i p pri klausyt n u o a t s t u m o , kad e l e k t r o n a i nekrist ant b r a n d u o l i o , ir a t o m a i l i k t s t a b i l s ( 7 . 7 pav.). Tai derintsi su antropiniu principu, teigianiu, kad Visata t u r i b t i t i n k a m a p r o t i n g o m s b t y b m s gyvuoti: j e i a t o m a i n e b t s t a b i l s , m e s n e s t e b t u m e V i s a t o s i r n e k l a u s t u m e , k o d l j i at rodo esanti keturmat. A n t r a v e r t u s , g r a v i t a c i j a , k a i p i k r e i v i n t o s erdvs savyb, p e r s m e l k t vis d a u g i a m a t e r d v l a i k . T a i r e i k t , k a d g r a v i t a c i j a skiriasi n u o k i t m u s v e i k i a n i j g : k a d a n g i j i v e i k i a i r p a p i l d o m u o s e m a t m e n y s e , tai, d i d j a n t a t s t u m u i , t u r t s i l p n t i grei i a u , n e g u b t g a l i m a t i k t i s ( 7 . 8 pav.).

187

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

J e i tas s p a r t e s n i s g r a v i t a c i j o s j g o s s i l p n j i m a s r e i k i a s i i r a s t r o n o m i n i a i s a t s t u m a i s , b t g a l i m a p a s t e b t i j o tak p l a n e t o r b i t o m s . I t i k r j j o s b t n e s t a b i l i o s , k a i p n u r o d y t a 3 skyriuje: p l a n e t o s a r b a k r i s t S a u l , a r b a n u t o l t t a m s i ir alt t a r p v a i g d i n e r d v ( 7 . 9 pav.). Taiau to neatsitikt, j e i papildomi matmenys baigtsi ant k i t o s b r a n o s , n e t o l i n u o b r a n o s , a n t k u r i o s g y v e n a m e . T a d a gra v i t a c i j a n e g a l t laisvai sklisti, b e t j i , k a i p i r e l e k t r i n s j g o s , at stumais, didesniais u nuotol tarp bran, bt susieta su b r a n a ir s i l p n t taip, k a i p t o r e i k i a s t a b i l i o m s p l a n e t o r b i t o m s ( 7 . 1 0 pav.). Antr a vertus, e s a n t a t s t u m a m s , m a e s n i e m s u n u o t o l tarp bra n , g r a v i t a c i j a kit g r e i i a u . L a b a i s i l p n a g r a v i t a c i j o s j g a t a r p

188

N A U J A S

B R A N

P A S A U L I S

Papildomi matmenys

189

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

190

191

192

N A U J A S

B R A N

P A S A U L I S

Tarp brang plyti niekieno erdv, turinti papildomg matmeng.

194

N A U J A S

P A S A U L I S

Vietoj p a p i l d o m m a t m e n , kurie baigtsi ant kitos b r a n o s , y r a d a r k i t a g a l i m y b ie m a t m e n y s b e g a l i n i a i , t a i a u labai i k r e i v i n t i , b a l n o f o r m o s ( 7 . 1 4 pav.). L i z a R e n d a l ( L i s a R a n d a l l ) i r R a m a n a s S a n d r u m a s ( R a m a n S u n d r u m ) rod, kad tokios ries k r e i v u m a s veiks p a n a i a i k a i p a n t r o j i b r a n a : a n t b r a n o s e s a n i o o b j e k t o taka r e i k i a s i i r a r t i m o j e b r a n o s a p l i n k o j e , b e t p a p i l d o m a i s m a t m e n i m i s n e s i t s i a ligi b e g a l y b s . K a i p i r e l i n s b r a n o s atveju, d i d j a n t a t s t u m u i , g r a v i t a c i j o s l a u k a s s i l p n s t a i p , k a d bus m a n o m a paaikinti p l a n e t orbitas ir gravitacijos j g o s ma tavimus laboratorijose, taiau gravitacija, esant m a m s , kis g r e i i a u . Vis d l t o y r a svarbus s k i r t u m a s t a r p io R e n d a l i r S a n d r u m o m o d e l i o bei elins branos m o d e l i o . Knai, kurie j u d a veikiami 195 m a i e m s atstu

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

g r a v i t a c i j o s , s k l e i d i a g r a v i t a c i n e s b a n g a s e r d v s k r e i v u m o rai b u l i u s , k u r i e s k l i n d a viesos g r e i i u . G r a v i t a c i n s , k a i p i r e l e k t r o m a g n e t i n s , b a n g o s turi n e t i e n e r g i j j s p j i m p a t v i r t i n o dvinario pulsaro PSR 1 9 1 3 + 1 6 stebjimai. J e i m e s i tikrj g y v e n a m e a n t b r a n o s e r d v l a i k y j e , t u r i n i a m e p a p i l d o m m a t m e n , tai k n j u d j i m o a n t b r a n o s sukel tos g r a v i t a c i n s b a n g o s sklis i r k i t m a t m e n k r y p t i m i s . J e i e g z i s t u o t a n t r o j i , e l i n , b r a n a , g r a v i t a c i n s b a n g o s n u o j o s atsi s p i n d t i r s u s i t e l k t t a r p d v i e j b r a n . A n t r a v e r t u s , j e i y r a tik v i e n a b r a n a , o p a p i l d o m i m a t m e n y s nusitsia j b e g a l y b , kaip trod o R e n d a l i r S a n d r u m o m o d e l i s , tai g r a v i t a c i n s b a n g o s visai n e grt atgal ir n u s i n e t energij tolyn i ms b r a n o s pasaulio ( 7 . 1 5 pav.).

7 . 1 5 pav. Rendal ir Sandrumo modelis liudi ja, kad trumpos gravitacins ban gos gali nusineti ant branos esan i altini energij tolyn papildo mais matmenimis, o mums atrodys, kad yra akivaizdiai paeidiamas energijos tverms dsnis.

197

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

T a i b t tarsi f u n d a m e n t a l a u s fizikos p r i n c i p o e n e r g i j o s t v e r m s d s n i o p a e i d i m a s . B e n d r a s e n e r g i j o s k i e k i s ilikt tas p a t s , t a i a u m u m s a t r o d y t , k a d e n e r g i j a n r a tvari, n e s m s stebjimus a p r i b o j a b r a n a . Angelas, kuris matyt ir p a p i l d o m u s m a t m e n i s , s u p r a s t , k a d e n e r g i j a n e s i k e i i a , o tik l a b i a u isklai doma. G r a v i t a c i n i b a n g , k u r i a s s k l e i d i a dvi v i e n a a p l i n k k i t b e s i s u k a n i o s v a i g d s , ilgis turi b t i d a u g d i d e s n i s n e g u b a l n o pavidalo erdvlaikio kreivumo spindulys p a p i l d o m u o s e m a t m e nyse. Vadinasi, b a n g o s turt k o n c e n t r u o t i s arti b r a n o s . Kaip ir gravitacijos j g a , j o s beveik nesklist papildomais m a t m e n i m i s ir n e n e t tolyn n u o b r a n o s daug energijos. Prieingai trumpes n s n e i p a p i l d o m m a t m e n e r d v l a i k i o k r e i v u m o s p i n d u l y s gra vitacins bangos lengvai nutolt nuo branos. V i e n i n t e l i a i i n t e n s y v e s n i m a o i l g i o g r a v i t a c i n i b a n g al t i n i a i , a t r o d o , y r a j u o d o s i o s skyls. A n t b r a n o s e s a n t i j u o d o j i sky l n u s i t s i a i r p a p i l d o m u s m a t m e n i s . J e i j u o d o j i skyl y r a m a a , j i turi b t i b e v e i k rutulys; tai r e i k i a , k a d p a p i l d o m u s m a t m e n i s j i n u s i t s i a m a d a u g p e r savo dyd a n t b r a n o s . A n t r a v e r t u s , a n t b r a n o s e s a n t i d i d e l j u o d o j i skyl sudarys " j u o d b l y n " , s u p l o t p r i e b r a n o s jo storis p a p i l d o m u o s e m a t m e n y s e yra daug ma e s n i s n e g u p l o t i s a n t b r a n o s ( 7 . 1 6 pav.). K a i p b u v o a i k i n t a 4 skyriuje, k v a n t i n t e o r i j a t e i g i a , k a d j u o d o s i o s skyls n r a visikai j u o d o s : j o s , k a i p i r kait k n a i , sklei dia vairi r i d a l e l e s b e i s p i n d u l i u s . D a l e l s i r viesa t u r t sklisti b r a n a , n e s m e d i a g a i r n e g r a v i t a c i n s j g o s , pavyzdiui, e l e k t r i n j g a , y r a s u s i e t o s s u b r a n a . T a i a u j u o d o s i o s skyls spin duliuoja ir gravitacines bangas. ios n r a susietos su b r a n a , b e t s k l i n d a i r p a p i l d o m a i s m a t m e n i m i s . J e i j u o d o j i skyl y r a d i d e l ir panai blyn, gravitacins b a n g o s maai nutols nuo branos, taigi j u o d o j i skyl skleis e n e r g i j (ir d l t o n e t e k s m a s s p a g a l sry E=mc ) m a d a u g t o k i u p a i u g r e i i u , k a i p ir skyl, e s a n t i k e t u r m a i a m e e r d v l a i k y j e . J u o d o j i skyl p o t r u p u t " g a r u o s " i r t r a u k s i s , kol p a s i d a r y s m a e s n n e g u p a p i l d o m m a t m e n b a l n o
2

198

N A U J A S

B R A N

P A S A U L I S

p a v i d a l o e r d v l a i k i o k r e i v u m o spindulys. N u o io m o m e n t o j u o d o sios skyls s p i n d u l i u o j a m o s b a n g o s i m s laisvai sklisti p a p i l d o m a i s m a t m e n i m i s . K a k a m , e s a n i a m a n t b r a n o s , j u o d o j i skyl a r b a t a m s i o j i v a i g d , k a i p j p a v a d i n o M i t e l a s (r. 4 s k y r i ) , a t r o d y t s k l e i d i a n t i n e r e g i m s p i n d u l i u o t e , kuri t i e s i o g i a i n e g a l i b t i s t e b i m a a n t b r a n o s , b e t j o s e g z i s t a v i m r o d o faktas, k a d j u o d o j i skyl n e t e n k a m a s s .

7 . 1 6 pav. M S pasaulyje ant branos esanti juodoji skyl turty nusitsti ir pa pildomais matmenimis. M a a sky l g i s beveik rutulio form, taiau ant branos esantis didelis objektas pasidarys panaus blyn, suplo t papildom matmen kryptimis.

199

200

N A U J A S

B R A N

P A S A U L I S

T a i r e i k i a , k a d g a l u t i n i s s p i n d u l i u o t s ybsnis i " g a r u o j a n i o s " j u o d o s i o s skyls t u r t a t r o d y t i m a i a u g a l i n g a s , n e g u t u r t b t i . G a l b t t o d l m e s n e m a t o m e g a m a s p i n d u l i ybsni, ku riuos bt g a l i m a priskirti inykstanioms j u o d o s i o m s skylms, n o r s gali b t i i r kitas, p a p r a s t e s n i s , p a a i k i n i m a s , k a d d a u g u m a n e d i d e l s m a s s j u o d j skyli j a u y r a " i g a r a v u s i o s " a n k s i a u Visatos raidoje. B r a n p a s a u l i o j u o d j skyli s p i n d u l i a v i m s u k e l i a d a l e l i k v a n t i n s f l i u k t u a c i j o s d a l e l i svyravimai a n t b r a n ; t a i a u p a ios b r a n o s , k a i p i r viskas V i s a t o j e , t a i p p a t p a t i r i a k v a n t i n e s fliuk t u a c i j a s . J o s g a l i sukelti s a v a i m i n b r a n a t s i r a d i m i r i n y k i m . B r a n o s kvantinis g i m i m a s iek tiek p a n t gar burbul f o r m a v i m s i v e r d a n i a m e v a n d e n y j e . Skyst v a n d e n s u d a r o m i lijardai H , 0 molekuli, susiet su a r t i m i a u s i o m i s k a i m y n m i s . Kaitinant vanden, molekuls j u d a greiiau ir atoka vienos nuo kit. i e smgiai kartais atsitiktinai suteikia m o l e k u l m s tokius d i d e l i u s g r e i i u s , k a d m o l e k u l i g r u p s u t r a u k o savo ryius i r su daro ma vandens apsupt gar burbul. Burbulas atsitiktinai a u g a a r b a t r a u k i a s i , m o l e k u l m s i skysio p e r e i n a n t g a r u s , ar b a p r i e i n g a i . D a u g u m a m a g a r b u r b u l vl v i r s t a skysiu, ta i a u kai k u r i e i a u g a ligi t a m t i k r o k r i t i n i o dydio, k u r p a s i e k b e v e i k v i s a d a tik d i d j a . B t e n t tuos b e s i p l e i a n i u s b u r b u l u s m e s i r m a t o m e v e r d a n t v a n d e n i u i ( 7 . 1 7 pav.). B r a n pasauliai elgtsi panaiai. N e a p i b r t u m o p r i n c i p a s leidia b r a n pasauliams atsirasti i nieko, kaip burbulams. B r a n a s u d a r y t t o k i o b u r b u l o paviri, o j o v i d u j e b t d i d e s n i o skai i a u s m a t m e n e r d v . L a b a i m a i b u r b u l a i vl grt n e b t , t a i a u b u r b u l a i , k u r i e d l k v a n t i n i f l i u k t u a c i j u a u g t iki t a m t i k r o dydio, b t l i n k i r t o l i a u a u g t i . m o n s ( t o k i e k a i p m e s ) , gyvenantys a n t b r a n o s , t. y. a n t b u r b u l o paviriaus, m a n y t , k a d V i s a t a p l e i a s i . T o k s v a i z d a s susidary t, j e i p i e t u m e g a l a k t i k a s a n t b a l i o n o p a v i r i a u s ir p s t u m e balion. Galaktikos tolt, b e t n vienos i j n e b t g a l i m a laikyti p l t i m o s i c e n t r u . T i k k i m s , k a d n e e g z i s t u o j a kas n o r s , b e s i k s i n a n t i s su kosminiu smeigtuku pradurti burbul.

201

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

P a g a l 3 skyriuje a p r a y t r i b o s n e b u v i m o p r i e l a i d , s a v a i m i n i s b r a n o s p a s a u l i o s u k r i m a s t u r t i s t o r i j m e n a m a j a m e laike, kuri b t p a n a i r i e u t o keval: k e t u r m a t sfera t a r t u m e m s pavirius, taiau turintis dviem m a t m e n i m i s daugiau. R e i k i a p a b r t i svarb s k i r t u m : 3 skyriuje a p r a y t a s r i e u t o kevalas bu v o i tikrj t u i a s : k e t u r m a t sfera n e b u v o k i e n o n o r s p a v i r i u s , o kiti ei ar s e p t y n i e r d v l a i k i o m a t m e n y s , k u r i u o s n u m a t o M teorija, kompaktifikuoti netgi maesnje u rieut erdvje. Ta iau n a u j a m e b r a n o s pasaulyje rieutas bt upildytas: branos, a n t k u r i o s g y v e n a m e , i s t o r i j a m e n a m a j a m e laike b t k e t u r m a t sfera, kuri s u d a r y t p e n k i a m a i o b u r b u l o paviri, s u l a b a i m a ais, k o m p a k t i f i k u o t a i s k i t a i s p e n k i a i s a r e i a i s m a t m e n i m i s ( 7 . 1 8 pav.). Si b r a n o s istorija m e n a m a j a m e laike l e m t j o s istorij re a l i a j a m e laike. R e a l i a j a m e laike b r a n a plstsi g r e i t j a n i u infliaciniu b d u , a p r a y t u 3 skyriuje. I d e a l i a i lygus ir apvalus rie uto kevalas bt tiktiniausi b u r b u l o istorija m e n a m a j a m e l a i k e . T a i a u j i a t i t i k t b r a n , k u r i i n f l i a c i n i u b d u vis l a i k plstsi realiajame laike. Ant tokios b r a n o s n e g a l t susidaryti g a l a k t i k o s , t a i g i n e g a l t a t s i r a s t i i r p r o t i n g a gyvyb. A n t r a v e r tus, i s t o r i j o s m e n a m a j a m e l a i k e , k u r i o s n r a i d e a l i a i l y g i o s i r apvalios, bt iek tiek m a i a u tiktinos, taiau atitikt kitoki istorij realiajame laike: i pradi b r a n a greitjaniai plst si, v l i a u t a s p l t i m a s i s i m t l t t i . T o l t j a n i o p l t i m o s i m e tu g a l t s u s i f o r m u o t i g a l a k t i k o s ir p r o t i n g a gyvyb. T a i g i lai kantis 3 skyriuje aprayto a n t r o p i n i o p r i n c i p o , gali egzistuoti tik truput g r u o b l t i rieut kevalai, kuriuos s t e b t p r o t i n g o s btybs, klausianios, kodl Visatos pradia nebuvo idealiai vienalyt. B r a n a i p l e i a n t i s , v i d i n p a p i l d o m m a t m e n e r d v irgi p l sis. G a l i a u s i a i t u r t a t s i r a s t i m i l i n i k a s b u r b u l a s , a p s u p t a s b r a n o s , a n t k u r i o s g y v e n a m e . T a i a u a r i tikrj m e s g y v e n a m e a n t b r a n o s ? R e m i a n t i s 2 skyriuje a p r a y t a h o l o g r a f i j o s i d j a , i n f o r m a c i j a a p i e tai, kas d e d a s i e r d v l a i k i o srityje, gali b t i u i f r u o t a j o s kratuose. Taigi galbt m e s m a n o m e gyvenantys k e t u r m a t j e

202

203

erdvje, k a d a n g i e s a m e eliai, kuriuos a n t b r a n o s a t v a i z d u o j a vyksmai burbulo viduje. Taiau, laikantis pozityvistinio poI " i r i o , n r a p r a s m s k l a u s t i , kas y r a t i k r o j i r e a l y b b r a na ar burbulas. J i e abu yra stebjimus apibdinantys ma t e m a t i n i a i m o d e l i a i . M e s g a l i m e laisvai p a s i r i n k t i , kuris m o d e l i s y r a t i n k a m e s n i s . K a s y r a b r a n o s i o r j e ? m a n o m i keli v a r i a n t a i ( 7 . 1 9 pav.):

204

N A U J A S

B R A N

P A S A U L I S

1 . I o r j e n i e k o n r a . N o r s g a r b u r b u l a s y r a a p s u p t a s van d e n s , b e t tai tik a n a l o g i j a , p a d e d a n t i sivaizduoti V i s a t o s p r a d i . Galimas matematinis modelis, apibdinantis bran su didesnio skaiiaus m a t m e n vidine erdve, taiau b r a n o s iorje n r a abso l i u i a i n i e k o , n e t t u i o s e r d v s . P a g a l t o k m o d e l g a l i m e skai i u o t i visai n e s i d o m d a m i b r a n o s i o r e . 2 . G a l i m a s m a t e m a t i n i s m o d e l i s , p a g a l kur b u r b u l o i o r y r a s u k l i j u o t a s u k i t o p a n a a u s b u r b u l o i o r e . T i e s s a k a n t , is m o d e l i s y r a m a t e m a t i k a i e k v i v a l e n t u s k tik a p t a r t a i g a l i m y b e i , kai b u r b u l o i o r j e n i e k o n r a , t a i a u e g z i s t u o j a p s i c h o l o g i n i s skir t u m a s : e r d v l a i k i o c e n t r e m o n s j a u s i s l a i m i n g e s n i n e g u j o pa k r a t y j e ; pozityvistui 1 ir 2 g a l i m y b y r a v i e n o d a . 3 . B u r b u l a s p l e i a s i e r d v , kuri n r a v e i d r o d i n i s b u r b u l o v i d a u s a t v a i z d a s . S i g a l i m y b s k i r i a s i n u o dviej a n k s i a u a p t a r t i r y r a p a n a e s n v e r d a n i o v a n d e n s atvej. K i t i b u r b u l a i irgi gali susidaryti b e i p l s t i s . J e i j i e s u s i d u r t i r s u s i l i e t s u b u r b u l u , a n t k u r i o g y v e n a m e , vykt k a t a s t r o f a . N e t g i b u v o ikelta m i n t i s , k a d Didj s p r o g i m g a l j o sukelti b r a n s u s i d r i m a s . P a n a s b r a n p a s a u l i o m o d e l i a i gali b t i p r i s k i r t i a k t u a l i o m s m o k s l o p r o b l e m o m s . J i e y r a l a b a i spekuliatyvs, t a i a u ke lia n a u j a s i d j a s , k u r i a s m a n o m a p a t i k r i n t i s t e b j i m a i s . J i e gali p a a i k i n t i , k o d l g r a v i t a c i j a a t r o d o t o k i a s i l p n a . I tikrj gravi t a c i j a gali b t i g a n a stipri, b e t ios j g o s s k l i d i m a s p a p i l d o m a i s m a t m e n i m i s l e m i a j o s s i l p n u m d i d e l i a i s a t s t u m a i s a n t m s gy venamos branos. V a d i n a s i , P l a n k o ilgis, m a i a u s i a s a t s t u m a s , kur m a n o m a t i r t i n e s u k u r i a n t j u o d o s i o s skyls, gali p a s i r o d y t i ess g e r o k a i di desnis, n e g u g a u n a m a s vertinus gravitacijos s i l p n u m ant ms keturmats b r a n o s . T a d ir maiausia rusika m a t r i o k a gal n r a t o k i a m a a i r a t e i t y j e j b t m a n o m a sukurti d a l e l i g r e i t i n t u v u o s e . I tikrj m e s j a u g a l j o m e a t r a s t i m a i a u s i l l fun d a m e n t a l j P l a n k o ilg, j e i J A V 1 9 9 4 m . n e b t p a s i d a v u s i taupymo vajui ir atsisakiusi SSC (angl. Superconducting Super Collider S u p e r l a i d u s s u p e r k o l a i d e r i s ) p r o g r a m o s , n o r s io grei t i n t u v o s t a t y b a j a u b u v o p u s t a . D a b a r y r a k u r i a m i kiti d a l e l i g r e i t i n t u v a i , k a i p a n t a i L H C ( a n g l . Large Hadron Collider D i dysis h a d r o n k o l a i d e r i s ) e n e v o j e . R e m d a m i e s i j a i s b e i f o n i n s 205

207

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

BEGALINI

ERDVI

KARALIUS

IR JO

BESTSELERIAI

ios k n y g o s a u t o r i u s S t i v e n a s H o k i n g a s ( S t e p h e n Havvking) v i e n a s y m i a u s i dabarties mokslinink, stabaus likimo

k a k l i a i g i l i n o s i v i e n i s u d t i n g i a u s i fizikos teorij bendrj reliatyvumo teorij, nuo 1 9 6 5 m e t m dirbti Kembrido universite te. L i g a p r o g r e s a v o n e itin spariai, b e t n e n u m a l d o m a i . m o n a n e b a i g studij, r p i n o s i v a i k a i s i r v y r u . I k i 1 9 7 4 m . H o k i n g a s d a r ga ljo pats valgyti, atsikelti ir atsigulti, nors vaikiojo sunkiai, su lazda. D i d j a n t i fizin n e g a l i a tik s t i p r i n o j o a t k a k l u m i r dvasines galias. J i s m g a r s t i savo t e o r i n i a i s d a r b a i s , a t s k l e i d i a n i a i s V i s a t o s p r a d i p r a d i va dinamj singuliarum, jo ypatybes. 1979 m. H o k i n g u i b u v o p a t i k t a L u k a s o k a t e d r a gar sioji K e m b r i d o u n i v e r s i t e t o k a t e d r a , kuriai ka k a d a vadovavo I z a o k a s N i u t o n a s , o X X a . vie n a s i k v a n t i n s m e c h a n i k o s k r j Polis D i r a kas. N e t r u k u s H o k i n g a s rod kelet b e n d r teorem, apraani paius paslaptingiausius Visatos objektus j u o d s i a s skyles (lietuvi koje literatroje j o s dar vadinamos j u o d o s i o m i s b e d u g n m i s ) . L i g i tol b u v o m a n o m a , k a d j u o d o j i skyl tik t r a u k i a save m e d i a g ir spin duliuote, bet i j o s paios dl stipraus gravita c i j o s l a u k o n i e k a s n e g a l i p a b g t i . H o k i n g a s ro d, k a d j u o d o s i o s skyls t u r i " g a r u o t i " j a p l i n k o j e susikuria daleli ir antidaleli poros, ir v i e n a p o r o s d a l e l gali p a b g t i n u s i n e d a ma e n e r g i j o s . Be to, H o k i n g a s gavo labai gra i p a p r a s t f o r m u l , s u s i e j a n i p a g r i n d i n e s j u o d o s i o s skyls c h a r a k t e r i s t i k a s ( j o p a g e i d a vimu, ta f o r m u l turt bti ikalta ant H o kingo antkapio).

mogus. N e g a l d a m a s nei j u d t i , nei kalbti, i r r a o m o k s l o p o p u l i a r i n i m o knvgas, k u r i o s lei diamos didesniais tiraais n e g u garsi rayto

jis sprendia sudtingiausias fizikos problemas

j romanai. S . H o k i n g a s savo b i o g r a f i j o j e i r i n t e r v i u m g s t a p a b r t i , k a d g i m p r a j u s lygiai t r i m s imtams met po Galiljo Galiljaus mirties sutampa ir m n u o , ir diena. G i m i m o vieta Anglijos mokslo centras Oksfordas. S. H o k i n g o tvas b u v o a t o g r m e d i c i n o s s p e c i a l i s t a s . Bdamas septyniolikos met, Hokingas s t o j o O k s f o r d o u n i v e r s i t e t s t u d i j u o t i fizikos ir, p e r t r e j u s m e t u s j b a i g s , m r e n g t i d a k tarat i kosmologijos (mokslo apie Visatos rai d ir sandar) Kembrido universitete. Dar mo kydamasis Oksforde, j i s buvo por kart neti k t a i p a r g r i u v s , i r tvas j p r i k a l b j o n u e i t i pas gydytoj. Po ilg tyrim buvo nustatyta, kad j a u n u o l i s serga n e p a g y d o m a liga a m i o t rofine skleroze, kuri reikiasi p r o g r e s u o j a n i a r a u m e n atrofija. L i d n a p r o g n o z gyventi liko keletas m e t sukl H o k i n g u i ne dep resij, o stipr n o r suspti padaryti k n o r s svarbaus. Tuo metu jis draugavo su r o m a n kalb s t u d e n t e D e i n . J i e r y o s i s u k u r t i e i m i r su silauk dviej sn bei dukters. S. H o k i n g a s a p g y n d a k t a r a t , t a p o k o l e d o d s t y t o j u , at 208

B E G A L I N I

E R D V I

K A R A L I U S

I R

J O

B E S T S E L E R I A I

H o k i n g o sveikatai b l o g j a n t , n u o 1 9 8 0 m . teko samdyti slaug j a m priirti, o dar po k e l e r i m e t , prisidjus k i t o m s l i g o m s , j i s liko visai prikaustytas prie invalido veimlio s l a u g s p r i e i r a j a u b u v o r e i k a l i n g a itis pa r. Po gerkls o p e r a c i j o s H o k i n g a s n e t e k o bal so. Iki tol j o k a l b d a r g a l j o suprasti keli j gerai pastantys m o n s . Per seminarus toks m o g u s stovdavo alia H o k i n g o ir aikiai kar todavo j o odius. D a b a r H o k i n g a s tik j u d i n o galv, a t s a k y d a m a s t a i p a r n e , k a i j a m p a r o d y davo ura. T a i a u p a g a l b didiam moks lininkui atjo angl ir amerikiei konstrukto r i a i . S p e c i a l i a i j a m b u v o s u k u r t a s visikai a u t o matizuotas veimlis su montuotu asmeniniu kompiuteriu ir kalbos sintezatoriumi. Kompiu ter H o k i n g a s galjo valdyti galvos ir aki j u desiais, tad speciali p r o g r a m a ir sintezatorius j a m l e i d o 1 5 o d i p e r m i n u t g r e i i u skaity ti paskaitas, tiesa, m e t a l i n i u balsu ir su a m e r i kietik akcentu (sintezatorius buvo pagamin tas J A V ) . H o k i n g a s t s n e tik m o k s l i n , b e t i r p e d a g o g i n d a r b , j i s n u o l a t d i d e l i u g r e i i u va indavo Kembrido universiteto aljomis. H o k i n g a s n e a t s i s a k ir k e l i o n i u s i e n daly vaudavo tarptautinse konferencijose, bei ekskursijose. H o k i n g a s msi sprsti paias bendriau sias fizikos i r k o s m o l o g i j o s p r o b l e m a s . A r Visa ta turi pradi ir p a b a i g ? K o d l ji yra b t e n t t o k i a , k o k i a yra, i r k o d l a p s k r i t a i V i s a t a egzis t u o j a ? K a i p s u j u n g t i dvi d i d i a u s i a s X X a . fizi kos t e o r i j a s k v a n t i n ir b e n d r j reliatyvu m o ? G r e t a realaus laiko H o k i n g a s pavartojo dar m e n a m j laik, k u r i u o r e m i a n t i s V i s a t g a l i m a p a v a i z d u o t i k a i p m a r i e u t l i r n a g r i n t i vai rius j o s v a r i a n t u s . skait paskaitas, ta paia proga lanksi ir muziejuose

H o k i n g a s p r i j o ivad, k a d V i s a t a i atsi r a s t i D i e v a s n r a b t i n a s , u t e n k a fizikos d s n i . J o m o k s l i n i s a t e i z m a s s u s i k i r t o su stipriu m o n o s t i k j i m u , i r tai b u v o v i e n a i j skyry b 1 9 9 0 m. prieasi. Po penkeri met Ho k i n g a s v e d a n t r k a r t j p r i i r i n i slau g Elein. H o k i n g o darbus inojo ir vertino nedide l specialist g r u p . Pasaulyje j i s igarsjo tik paras mokslo populiarinimo knyg "Trum pa laiko istorija" ( 1 9 8 8 m . ) . Tai pasakojimas apie laiko pradi ir pabaig, Visatos raid n u o D i d i o j o s p r o g i m o ligi g a l i m o s p a b a i g o s V i satos s u s i t r a u k i m o b e g a l i n i o t a n k i o tak. H o k i n g a s p a s i r o d turs r e t p o p u l i a r i n t o j o ta lent, s u p r a n t a m a i ir vaizdiai a p r a y d a m a s iuo l a i k i n s fizikos t e o r i j a s . K n y g a t a p o n e tik p e r kamiausia mokslo p o p u l i a r i n i m o knyga, bet ir keleriems m e t a m s sitvirtino bestseleri sra v i r u j e . P e r d e i m t m e t v a i r i o m i s k a l b o m i s i leista apie deimt milijon j o s egzempliori. ( l i e t u v i k a l b b u v o iverstas tik v i e n a s tos kny g o s skyrius " L a i k o s t r l " , a t s p a u s d i n t a s 1 9 9 6 m. ileistame straipsni rinkinyje "Kas d o m i n a fizikus i a n d i e n ? " ) B e s t s e l e r i u t a p o i r i l i u s t r u o tas knygos v a r i a n t a s . Televizijos kompanija B B C - 2 s u k r s e r i a l " S t i v e n o H o k i n g o Visa t a " eias dalis p o 5 0 m i n u i , k u r i o s b u v o r o d o m o s s e k m a d i e n i a i s v i e n u i p a g r i n d i n i An glijos k a n a l . H o k i n g a s t a p o m i l i j o n i e r i u m i i r galjo nebeprayti fond paramos moksliniam darbui, gydymuisi bei slaugai. Deja, j netiktai u g r i u v o i r n e m a l o n i o s vaigdi p o p u l i a r u m o p a s e k m s vairs p r a y m a i b e i pasily m a i , l a i k s r a u t a s , i n t e r v i u , kyrus d o m j i m a sis asmeniniu jo gyvenimu. Jo paskaitose K e m b r i d o universitete m lankytis tiek klau sytoj, k a d j i e n e t i l p o d i d i o j o j e a u d i t o r i j o j e , 209

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

t o d l p a s k a i t a s t e k d a v o rodyti i r p e r t e l e v i z o ri g r e t i m o j e p a t a l p o j e . Atvyks JAV, H o k i n gas b u v o n e tik p r i i m t a s p r e z i d e n t o B . K l i n t o no ( B . Clinton) bei jo monos, bet ir papraytas perskaityti Baltuosiuose rmuose kosmologijos paskait. " T r u m p a laiko i s t o r i j a " H o k i n g i g a r s i n o , o "Visata rieuto kevale" tvirtino jo populiaru m . D a b a r s u ia p u i k i a k n y g a gali s u s i p a i n t i ir Lietuvos skaitytojai. Ji pasirod angl kalba 2 0 0 1 m e t a i s i r ligi iol i l i e k a s k a i t o m i a u s i a m o k s l o p o p u l i a r i n i m o knyga Anglijoje, Vokie t i j o j e , m a t y t , i r k i t o s e alyse, k u r b u v o i l e i s t a . 2 0 0 2 m . j o s a u t o r i u i b u v o p a s k i r t a Avantis p r e m i j a ( d e i m t t k s t a n i svar s t e r l i n g ) . Kny gos p r a t a r m j e H o k i n g a s pats a p r a o , k a i p at s i r a d o i k n y g a i r kuo j i s k i r i a s i n u o p i r m o s i o s . Labai domus ir daugiaprasmisjos pavadinimas. J i s siejasi s u H o k i n g o i k e l t a i d j a , k a d m e n a m a j a m e l a i k e V i s a t a t i t i n k a r i e u t o d y d i o sfe r a , k u r i o s n a g r i n j i m a s a t s k l e i d i a V i s a t o s sa vybes. B e t o , p a v a d i n i m a s p e r f r a z u o j a e i l u t e s i V . e k s p y r o " H a m l e t o " : " I r r i e u t o k e v a l e u d a r y t a s j a u s i a u s i b e g a l i n i erdvi k a r a l i u s . . . " . J a s H o k i n g a s p a n a u d o j o 3 skyriaus, k u r i o pa vadinimas k a r t o j a visos knygos pavadinim, e p i g r a f u . T o k i u erdvi k a r a l i u m i j a u i a s i p a t s Hokingas, nors ir b d a m a s udarytas ankt n e g a l i o s keval. B e j e , o d i s king a n g l . " k a r a lius", slypi i r H o k i n g o p a v a r d j e . P a g a l i a u a n glikas p o s a k i s " i n a n u t s h e l l " d a r turi p r a s m "glaustai, keliais odiais", tad ios knygos, glaustai ir aikiai a p r a a n i o s Visatos raid bei savybes, p a v a d i n i m a s d a r r e i k i a " V i s a t a k a i p ant delno". K n y g a l a b a i vaizdiai, b e v e i k b e f o r m u l i pasakoja apie naujausius kosmologijos laimji m u s a r d a r tik k e l i a m a s h i p o t e z e s , t a r p j i r pa 210

ties H o k i n g o i d j a s . J i p u i k i a i i l i u s t r u o t a . S k a i tytojas turi g a l i m y b p a t i r t i m o k s l i n i n k u i atsi

v e r i a n i didij gamtos paslapi pirmapra


d p o j t . T i e s a , kai k u r i o s H o k i n g o i d j o s n r a l e n g v a i p e r k a n d a m i r i e u t l i a i . K o m i s i j a , sky rusi Avantis p r e m i j , v e r t i n d a m a knyg, r a : " N e t j e i g u j s n e s u p r a s i t e visos k n y g o s , j s la b a i d a u g s u i n o s i t e p e r s k a i t i n e p a p r a s t o proto papasakot istorij". vairiuose skyriuose H o k i n g a s grta prie j a m r a m y b s n e d u o d a n i u s p r o b l e m o s : kokia tu r t b t i Visko T e o r i j a , k u r i o s lygtys a p r a y t mikropasaul ir makropasaul, fundamentines sveikas, e r d v i r laik. " T r u m p o j e laiko istori j o j e " j i s s p j o , k a d V i s k o T e o r i j a b u s s u k u r t a li g i X X a m i a u s p a b a i g o s , " o g a l b t d a u g grei i a u " . B e a b e j o , H o k i n g a s n o r t tai p a d a r y t i p a t s . M a t y t , d a b a r ios t e o r i j o s p a i e k o s i r y r a s v a r b i a u s i a s j o t i k s l a s . J i s j a u velgia t e o r i j o s k o n t r u s , r e i k i a tik l a i k o . Laiko reikia ir N o b e l i o premijai gauti. H o k i n g a s turi p e r 2 0 g a r b s vard, d a u g vairi p r e m i j i r m e d a l i , b e t tik N o b e l i o p r e m i j a g a r b i n g i a u s i a s m o k s l i n i n k o v e r t i n i m a s u kelt j ant aukiausios p r i p a i n i m o p a k o p o s . D e j a , N o b e l i o p r e m i j k o m i t e t a s l a b a i atsargus, j i s l a u k i a k a r t a i s n e t kelias d e i m t i s m e t , kol yms t e o r i n i a i a t r a d i m a i b u s p a t v i r t i n t i eks perimentais ar stebjimais. Taiau teoremas a p i e j u o d j skyli a r V i s a t o s savybes y p a sun ku p a t i k r i n t i . O N o b e l i o p r e m i j a s k i r i a m a tik gyviems m o k s l i n i n k a m s . N e p a p r a s t a s H o k i n g o l i k i m a s tai n e le g e n d a , o r e a l i i s t o r i j a , k a i p g e n i j u s , p i k t o liki m o u d a r y t a s b e v e i k a k l i n keval, s u g e b j o t a p t i b e g a l i n i erdvi k a r a l i u m i . Romualdas Karazija

T E R M I N

O D Y N L I S

T e r m i n

o d y n l i s

/Absoliutusis laikas Laikas, kurio tkm nuo nieko nepriklausyt ir bt vienoda bet kurioje Visatos vietoje. Re liatyvumo teorija paneig absoliutj laik. Absoliutusis nulis emiausia galima temperatra, lygi madaug - 2 7 3 "C, arba 0 K. Amplitud Didiausias bangos keteros anktis arba jos du bos gylis. Antidalel Kiekviena elementarioji dalel turi atitinkam antidalel. Susidrusios viena su kita, j o s anihiliuoja virsdamos energija (fotonais). Antrasis termodinamikos dsnis Dsnis, teigiantis, kad udarosios sistemos en tropija visada didja ir niekada negali mati. Antropinis principas Idja, kad ms stebima Visata yra btent to kia, nes, j a i esant kitokiai, nebt kas j stebi. Apnuogintas singuliarumas Erdvlaikio singuliarumas, nesantis juodosios sky ls viduje ir todl matomas tolimam stebtojui. Atomas Pagrindin prastins mediagos dalel, kuri sudaro maytis branduolys (susidedantis i pro ton ir neutron), apsuptas elektron. Atomo branduolio dalijimasis Procesas, kurio metu atomo branduolys dalija si du ar daugiau maesni branduoli ir isi skiria energija. Atomo branduolys Pagrindin atomo dalis, sudaryta i proton ir neutron, kuriuos tarpusavyje susieja stiprioji jga. Atomo branduoli sintez Dviej branduoli susidrimas ir susijungimas didesn, sunkesn branduol. angine funkcija Fundamentali kvantins mechanikos svoka. Dalels bangins funkcijos vert kiekviename erdvs take apibria tikimyb rasti dalel ta me take.

Bangos-dalels dualizmas Kvantins mechanikos idja, kad bangos ir da lels nra skirtingi objektai dalels turi ban gini savybi, ir atvirkiai. Bangos ilgis Atstumas tarp dviej gretim bangos keter ar ba dub. Begalyb Neimatuojamas ar nesuskaiiuojamas dydis ar skaiius. Bendroji reliatyvumo teorija Einteino teorija, kuri remiasi idja, kad mokslo dsniai turi bti vienodi visiems stebtojams, nesvarbu kokiu bdu j i e juda. Ji paaikina gra vitacij, kaip keturmaio erdvlaikio kreivumo pasekm. Bozonas Dalel (arba styga sklindantis suadinimas), ku rios sukinys yra sveikasis skaiius. Brana Pagrindinis M teorijos objektas, galintis turti daugyb erdvs matmen, p brana turi p mat men, 1 brana yra styga, 2 brana yra pavirius, arba membrana, ir t. t. Pavadinimas sudarytas sutrumpinus od membrana. Branos pasaulis Keturmatis pavirius, arba brana, didesnio skai iaus matmen erdvlaikyje. C hronologijos apsaugos principas Idja, kad fizikos dsni visuma draudia makroskopiniams knams j u d t i laike. aleli greitintuvas renginys, kuris gali pagreitinti judanias elek tringsias daleles, padidinti j energij. Danis Bangos ar kito objekto svyravim skaiius per sekund. Didysis kolapsas Visatos pabaigos variantas, kai visa erdv ir me diaga kolapsuot sudarydamos singuliarum. Didysis sprogimas Visatos atsiradimas i singuliarumo madaug prie penkiolika milijard met. 211

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Didiojo suvienijimo teorija Teorija, vienijanti elektromagnetines, stipri sias ir silpnsias j g a s . DNR Dezoksiribonukleino rgtis, susidedanti i fos fato, cukraus ir keturi bazi: adenino, guanino, timino ir citozino. Dvi DNR vijos sudaro dvigub spiral, kuri primena sraigtinius laip tus. DNR koduoja vis informacij, reikaling lstelms reprodukuotis, ir laiduoja paveldi mum. Doplerio (Doppler) efektas Stebtojo registruojam garso arba viesos ban g ilgio ar danio pokytis, altiniui j u d a n t ste btojo atvilgiu. Draudimo principas Idja, kad dvi vienodos pusinio sukinio dale ls negali turti (neapibrtum sryio nu statytu tikslumu) t pai padties ir greiio veri. Dualumas Skirting matematini teorij, kuriomis remian tis gaunami tie patys fizikiniai rezultatai, atitiki mas. I'.lektromagnetin banga Sklindantis bangos pavidalu elektrinio ir mag netinio lauk trikdis. vairaus danio elektro magnetins bangos, kaip antai regimoji viesa, Rentgeno spinduliai, mikrobangos, infraraudonieji spinduliai, sklinda viesos greiiu. Elektromagnetin j g a J g a , veikianti tarp daleli, turini to paties arba prieingo enklo elektros krv. Elektronas Dalel, turinti neigiam elektros krv. Tai vie na i pagrindini mediagos daleli, sudaran i atom. Elektros krvis Dalels savyb stumti (ar traukti) kitas daleles, kuri krvis yra to paties (ar prieingo) enklo. Elementarioji dalel Tiksli io termino prasm pirmin, nedalo ma dalel. iuolaikinje fizikoje elementari j daleli terminas vartojamas maiau grieta prasme pavadinti didelei grupei maiausi stebim daleli (iskyrus atomus, j branduo lius), i kuri sudaryta visa mediaga.

Energijos tverms dsnis Dsnis, teigiantis, kad energija (ar j o s mass ekvivalentas) negali bti sukurta ar sunaikin ta. Entropija Fizins sistemos netvarkos matas, priklausan tis nuo skaiiaus skirting bd, kuriais i t pai dali galima sudaryti nagrinjam siste mos bsen. Erdvlaikis Keturmat erdv, kurios takai yra vykiai. Erdvs matmuo B e t kuris erdvlaikio matmuo, iskyrus laiko matmen. Eteris Hipotetin nemateriali terp, upildanti vis erdv. Idja, kadji btina elektromagnetinms bangoms sklisti, buvo atmesta mokslo kaip ne pagrsta. F ermionas Dalel (arba styga sklindantis suadinimas), ku rios sukinys yra pusinis skaiius. Fonin mikrobang spinduliuote Ankstyvuoju kartos Visatos laikotarpiu atsira dusi spinduliuote, kurios bangos ilgiai yra tiek pastumti raudonj spektro krat, k a d j i ste bima ne kaip viesa, o kaip mikrobangos (keli centimetr ilgio radijo bangos). Fotoelektrinis efektas Elektron emisija i kai kuri metal, apviest ultravioletiniais spinduliais ar viesa. Fotonas viesos kvantas, elementari elektromagnetini bang porcija. C J r a s m a n o (Grassmann) skaiiai Nekomutatyvi skaii klas. prastiniai realie ji skaiiai gali bti dauginami bet kokia tvarka: A B = C ar B A = C. Tuo tarpu Grasmano skaiiai arikomutatyvs: A B = -B A. Gravitacijos j g a Silpniausia i keturi fundamentini j g . Gravitacijos laukas Bdas, kuriuo gravitacija perduoda savo veikim. Gravitacin banga Bangos pavidalu sklindantis gravitacijos lauko trikdis.

212

T E R M I N

O D Y N L I S

Greitis Dvdis, apibdinantis kno j u d j i m o spart ir krypt. Grietas determinizmas Mechanistinis poiris pasaul, suformuluo tas Laplaso: isamus pasaulio bsenos inoji mas galina vienareikmikai nustatyti jo bse n praeityje ar ateityje. i. I olografin teorija Idja, kad informacija apie sistemos kvantines bsenas erdvlaikio srityje gali bti ukoduota tos srities riboje. nfliacija Trumpas greitjanio pltimosi laikotarpis, ku rio metu milinikai padidjo ankstyvoji Visata. Interferencinis vaizdas Vaizdas, susidarantis usiklojus dviem ar dau giau vienodo danio bang, kurios skiriasi fa ze ar sklidimo kryptimi. vykis Erdvlaikio takas, turintis fiksuotas erdvs ir laiko koordinai vertes. vyki horizontas Juodosios skyls kratas, t. y. srities, i kurios niekas negali nutolti begalyb, riba. ango ir Milso (Yang-Mills) teorija Maksvelo lauko teorijos apibendrinimas silpna j a i ir stipriajai j g a i . J g o s laukas Bdas, kuriuo j g a perduoda savo veikim. J u o d o j i skyl Erdvs sritis, i kurios dl labai stipraus gravi tacijos lauko negali itrkti j o k i a dalel, netgi viesa. Ivazimiro (Casimir) efektas Trauka, atsirandanti tarp dviej lygiagrei me talini ploki, esani arti viena kitos vaku ume. J o s prieastis virtualij daleli skai iaus sumajimas erdvje tarp ploki. Kelvino (Kelvin) skal Temperatros skal, kurios pradinis emiau sias takas yra absoliutusis nulis. Klasikin teorija Teorija, kuri remiasi koncepcijomis, suformu luotomis prie reliatyvumo ir kvantins teori

jos sukrim, ir prielaida, kad objektai turi tiks liai apibrtus padtis ir greiius. Heizenber go neapibrtumo principas rodo, kad ta prie laida negalioja mikroobjektams. Kompaktifikuotas (susuktas) matmuo Erdvs matmuo, kuris yra ikreivintas iki tokio mao dydio, kad iuolaikinmis priemonmis to matmens nemanoma aptikti. (Arba vaizdiai kalbant susuktas labai mao spindulio (Planko ilgio eils) "vamzdel".) Kosmin styga Ilgas, masyvus, labai mao skerspjvio objek tas, kuris galjo atsirasti ankstyvosios Visatos laikotarpiu. Dabar kosmin styga gali tstis per vis Visat. Kosmologija Mokslas, nagrinjantis Visatos sandar ir raid. Kosmologin konstanta Bendrosios reliatyvumo teorijos lygtyse Ein teino vesta papildoma konstanta, galinanti ia teorija aprayti statin Visat. Kratins slygos Fizins sistemos pradin bsena, apskritai sistemos bsena esant ribinms laiko ir erdvs vertms. "Kurmio urvas" Siauras tunelis erdvlaikyje tarp nutolusi Vi satos srii. "Kurmio urvai" taip pat gali j u n g ti lygiagreias arba dukterines visatas ir suteikti galimyb keliauti laike. Kvantas Elementari bang porcija, kuri gali bti suger ta ar ispinduliuota. Kvantin gravitacija Teorija, j u n g i a n t i kvantin mechanik ir ben drj reliatyvumo teorij. Kvantin mechanika Fizikos dsniai, apibdinantys mikrodaleli, pavyzdiui, atom ar proton, elgsen. Kvan tin mechanika remiasi Planko kvant ir Hei zenbergo neapibrtumo principais. Kvarkas Elektringa elementarioji dalel, kuri veikia stiprioji j g a . Kvarkai yra ei ri, arba "aro mat": virutinis, emutinis, keistasis, avinga sis, emiausiasis ir aukiausiasis, o kiekvienas "aromatas" trij "spalv": raudonas, alias ir mlynas. 213

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

I .a i ko kilpa Kitas udaros laikikosios pasaulins linijos pa vadinimas. Laiko tkms sultjimas Reliatyvumo teorijos ivada, kad j u d a n i a m ar ba esaniam stipriame gravitacijos lauke steb tojui laiko tkm gali sultti. Laukas Kakas, egzistuojantis erdvje ir laike, skirtin gas negu dalel, kuri tam tikru laiko momentu egzistuoja tik viename erdvs take. Lorenco (Lorentz) susitraukimas Specialiosios reliatyvumo teorijos numatytas j u dani objekt sutrumpjimas j u d j i m o kryp timi. a gnetinis laukas Laukas, kuris perduoda magnetini j g vei kim. Makroskopinis Pakankamai didelis, kad bt galima irti plika akimi, daniausiai laikomas didesniu ne gu 10 5 m. U t vert maesni dydiai vadina mi mikroskopiniais. Maksvelo (Maxwell) laukas Elektromagnetinis laukas, galintis svyruoti ir sklisti erdvje. Mas Dydis, apibdinantis kno mediagos kiek, jo inertikum, arba pasiprieinim greitinaniai j g a i tuioje erdvje. Mlynasis poslinkis Objekto, kuris j u d a stebtojo link, skleidiam bang ilgio sutrumpjimas dl Doplerio efek to. Menamasis laikas Laikas, kurio verts ireikiamos menamaisiais skaiiais. Menamasis skaiius Abstrakti matematin svoka. Statmenai pras tini realij skaii aiai nukreipus papildo m menamj skaii a, gaunama skai i ploktuma. M teorija Teorija, viening teorin sistem vienijanti vi sas penkias styg teorijas bei supergravitacij. Ji kol kas dar neturi aikios formuluots. Muro (Moore) dsnis Dsnis, teigiantis, kad kompiuteri greitis ir su

dtingumas padvigubja kas atuoniolika m nesi. Aiku, j o g tai negali tstis be galo. eapibrtumo principas Heizenbergo suformuluotas principas, kuris tei gia, kad vienu metu negalima tiksliai inoti da lels padties ir j o s greiio. Kuo tiksliau ino me vien i j , tuo maiau tiksliai galime ino ti kit. Neutrinas Neturini elektros krvio daleli ris; j a s vei kia tik silpnoji sveika. Neutronas Neturinti elektros krvio dalel, labai panai proton. Madaug pus atomo branduolio da leli yra neutronai. Neutronas sudarytas i tri j kvark (2 emutini ir 1 apatinio). Niutono j u d j i m o dsniai Kn j u d j i m apibdinantys dsniai, kurie remiasi absoliuiosios erdvs ir absoliuiojo laiko samprata. i dsni galiojimo ribas nu stat Einteino specialioji reliatyvumo teorija. Niutono universalioji gravitacijos teorija Teorija, kuri remiasi Niutono gravitacijos ds niu dviej kn traukos j g a priklauso nuo j masi ir atstumo tarp kn; ji yra tiesiogiai proporcinga masi sandaugai ir atvirkiai pro porcinga atstumo kvadratui. 1 agreitis Dydis, apibdinantis kno greiio arba kryp ties pokyt. Dar r. greitis. Pagrindin bsena Sistemos bsena, turinti maiausi energij. p brana Brana, turinti/) matmenis. Dar r. brana. Pirmykt juodoji skyl J u o d o j i skyl, atsiradusi ankstyvosios Visatos laikotarpiu. Planko (Planck) ilgis Apie 10~3"' m. Bdingas stygos ilgis styg teori jojePlanko (Planck) konstanta Fundamentalioji konstanta, einanti neapi brtum sry: dalels padties ir greiio ne apibrtum sandauga turi bti ne maesn u Planko konstant (ymim simboliu h), pa dalyt i 4 j t .

214

T E R M I N

O D Y N L I S

Planko (Planck) kvant principas Idja, kad e l e k t r o m a g n e t i n s bangos (pvz., viesa) gali bti spinduliuojamos ar sugeriamos tik diskreiais kvantais. Planko (Planck) laikas Apie 10" 4 3 s laikas, per kur viesa nusklinda atstum, lyg Planko ilgiui. Pozityvistinis poiris Remiasi idja, kad mokslo teorija yra matema tinis modelis, kuris aprao ir sistemina ms stebjimus. Pozitronas Elektrono antidalel, turinti teigiam elektros krv. Pradins slygos Fizins sistemos bsena pradiniu laiko momentu. Protonas Dalel, labai panai neutron, bet turinti tei giam elektros krv. Ji sudaryta i trij kvar k (2 virutini ir 1 apatinio). Protonams ten ka apie pus atomo branduolio mass. R adioaktyvumas Savaiminis vien atom branduoli virsmas kitais. Raudonasis poslinkis Spinduli, kuriuos skleidia nuo stebtojo tols tantis objektas, bangos ilgio poslinkis raudo nj spektro krat, sukeltas Doplerio efekto. Rendal ir Sandrumo (Randall-Sundrum) modelis Hipotez, teigianti, kad mes gyvename ant bal no pavidalo branos begaliniame, neigiamo krei vumo, penkiamaiame erdvlaikyje. Ribos nebuvimo slyga Idja, kad menamajame laike Visata yra baig tin, taiau neturi ribos. S a u l s utemimas Mnuliui atsidrus tarp ems ir Sauls, j o s viesa kelet minui nepasiekia tam tikros e ms srities. Stebint visik Sauls utemim Va kar Afrikoje 1919 metais, buvo gautas negin ijamas specialiosios reliatyvumo teorijos pa tvirtinimas. Silpnoji j g a Antroji pagal silpnum i keturi fundamenti ni jg, veikianti labai maais atstumais. Ji vei kia elementarisias daleles, iskyrus bozonus, kurie perduoda j g veikim.

Singuliarumas Takas, kurio aplinkoje erdvlaikis yra begali nio kreivumo. Singuliarumo teorema Teorema, rodanti, kad singuliarumas ta kas, kuriam nebegalioja bendroji reliatyvumo teorija, egzistuoja esant tam tikroms sly goms. Pavyzdiui, Visata tikriausiai prasidjo i singuliarumo. Specialioji reliatyvumo teorija Einteino teorija, kuri remiasi idja, kad mokslo dsniai turi bti vienodi visiems stebtojams, j u dantiems pastoviu greiiu vienas kito atvilgiu. Spektras B a n g o s intensyvumo skirstinys pagal dan. Sauls spektro regimoji dalis kartais gali bti matoma kaip vaivorykt. Stacionarioji bsena Bsena, nesikeiianti laikui bgant. Standartinis elementarij daleli modelis iuolaikin elementarij daleli teorija, tei gianti, kad mikropasaulyje reikiasi keturios fundamentins j g o s , o elementariosios dale ls, kurias veikia stiprioji j g a , yra sudarytos i kvark. Standartinis kosmologijos modelis Didiojo sprogimo teorija, naudojanti standar tin elementarij daleli model. Stebtojas mogus ar prietaisas, matuojantis sistemos fi zines savybes. Styga Fundamentalus vienmatis styg teorijos objek tas, kuris pakeiia elementariosios dalels, ne turinios struktros, supratim. Stygomis j sa vaisiais daniais sklindantys suadinimai atitin ka vairias elementarisias daleles. Styg teorija iuolaikin elementarij daleli teorija, kuri veda labai mao ilgio stygas ir teigia, kad ele mentariosios dalels yra j o m i s sklindantvs su adinimai. Kartais dar vadinama superstyg te orija. Stiprioji j g a Stipriausia i keturi fundamentini j g , bet turinti ma veikimo siek. Ji susieja kvarkus protonus ir neutronus, o ie sudaro atomo bran duol.
L 15 >

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Sukinys Vidin elementarij daleli savyb, tik gana apytikriai aikinama j sukimusi. Sunkis J g a , kuria kn veikia gravitacijos laukas. Sun kis yra proporcingas masei, bet tai skirtingi dydiai. Supergravitacija Rinkinys teorij, vienijani bendrj reliaty vumo teorij ir supersimetrij. Supersimetrija Principas, kuris susieja skirtingus sukinius tu rini daleli savybes.
v

i esanti mediaga, kurios negalima stebti tie siogiai, bet galima aptikti j o s gravitacijos lau k. Ji sudaro ne maiau kaip 9 0 % Visatos me diagos. Termodinamika Fizikos sritis, apraanti ryius tarp dinamins fizins sistemos energijos, darbo, ilumos ir en tropijos. Tuia erdv Vakuumo erdvs dalis, kurioje visai nra lau k, t. y. neveikia j o k i o s j g o s .

dara styga Styga, turinti kilpos pavidal. akuumo energija

rdingerio (Shrodinger) lygtis Kvantins teorijos lygtis, kuri apibria bangi ns funkcijos kitim. viesmetis Atstumas, kur viesa nusklinda per metus. viesos kgis Pavirius, kur keturmaiame erdvlaikyje su daro per tam tikr tak vairiomis kryptimis sklindantys viesos spinduliai. viesos sekund Atstumas, kur viesa nusklinda per sekund. 1 amsioji mediaga Galaktikose, j spieiuose ir galbt tarp spie

Energija erdvs, kuri atrodo esanti tuia. Tai lemia neprast vakuumo savyb bti Visa tos pltimosi prieastimi ir, skirtingai negu me diaga, j greitinti. Vieninga teorija Bet kokia teorija, vieningu bdu apraanti vi sas keturias j g a s ir mediag. Virtualioji dalel Kvantinje mechanikoje dalel, kuri negali b ti tiesiogiai registruojama, taiau sukelia re gistruojamus efektus. Dar r. Kazimiro efek tas.

Kadangi Stivenas V. H o k i n g a s (kuris pralaimjo ankstesnes l a y b a s dl to paties klausimo ir nepra malo ns) toliau u s i s p y r s tvirtina, kad apnuoginti singuliarumai yra prakeikimas ir turtu bti udrausti klasikins f i z i k o s dsniu, o D o n a s Preskilas (John Preskil) ir K i p a s T o r n a s (Kip Thorne) (laimj ankstesnes laybas) ir toliau apnuogintus s i n g u l i a r u m u s laiko kvantiniais gravitaciniais objektais, kurie gali egzistuoti nepaslpti h o r i z o n t o ir stebimi Visatoje, tai H o k i n g a s silo ir Preskilas su T o r n u priima tokias laybas: jei bet kokia klasikins mediagos ar lauko forma, kuri plokiajame erdvlaikyje negali tapti singuliari, yra apraoma bendrosios reliatyvumo teorijos klasikinmis Einteino lygtimis, tai dinamin evoliucija, apibrta bendrosiomis pradinmis slygomis (t. y. atviru pradini duomen rinkiniu), niekada negali sukurti apnuoginto singuliarumo (nepilnosios praeityje nulins geodezins linijos i F+). Pralaimjusi pus padovanos laimtojui d r a b u i u jo nuogumui pridengti. Ant ty d r a b u i u turi bti isiuvintas atitinkamas tekstas, p r i p a s t a n t i s pralaimjim. Stivenas V. H o k i n g a s D o n a s P. Preskilas ir K i p a s S. T o r n a s Pasadena, K a l i f o r n i j a , 1 9 9 7 m. v a s a r i o 5 d.

216

R O D Y K L

Rodykl

*) Pajuodintu riftu nurodyti puslapiai, kuriuose pateikti paveikslliai.

bsoliuti rimtis 17 Absoliutus (universalus) laikas 15, 17, 22, 114, 115, 117 Adeninas 167 Aksionai (labai lengvos elementariosios dalels) 193, 194 Alferis Ralfas (Alp h er Ralph) 84 Amerikos astronom draugija 82 Andromeda 82 Anglis 84, 92, 120 Antikvarkai 84 Antisemitizmas 20 Antropinis principas 9 1 , 9 2 , 9 3 , 104, 187, 2 0 2 , 2 0 6 Astrologija 1 0 9 - 1 1 0 , 132 Ateities numatymas 70, 1 0 7 - 1 3 5 Atomai 84, 9 6 , 182, 187 Atomin bomba 19, 3 2 , 89 Augustinas, ventasis (Augustine, Saint) 41 aigtinai sukurtas horizontas 149 Bangin funkcija 1 1 2 - 1 1 6 , 122, 127, 1 2 8 - 1 3 1 , 135 Bangos ilgis 50, 5 2 , 80 Barionai 84 Begalin statika Visata 7 7 - 7 9 Bendroji reliatyvumo teorija 2 3 - 2 5 , 2 7 - 3 0 , 3 2 , 4 0 - 4 2 , 6 5 , 66, 82, 86, 135, 141, 144, 181 Biologija 111

Biologin evoliucija 1 6 7 - 1 7 1 , 176 Boras Nilsas ( B o h r Niels) 118 Bozonai 5 6 , 58 Brana, ir. p branos

Branduoliniai tyrimai 19 Branduoli ryio energija 2 0 , 21 Branduoli sintezs reakcija 119 Bran pasaulio modeliai 1 8 6 - 1 9 1 , 194, 195, 1 9 7 - 2 0 6

( halatnikovas sakas 4 2 , 47 Chaoso teorija 110, 145 Chemija 32, 111 Chronologijos apsaugos principas 7 0 , 159, 166 Citozinas 167 ! balels 4 8 , 4 9 , 89 bozonai ir fermionai 56, 58 padtis ir greitis 1 1 0 - 1 1 4 , 131 sveikos modeliai 57 sukinys 5 4 - 5 6 virtualiosios 124, 125, 128, 130, 151, 152 Daleli greitintuvai 6 0 , 2 0 5 , 2 0 6 Daugelio istorij idja 86, 8 9 - 9 1 , 9 3 , 9 9 , 153, 154 dar ir. Sumos pagal istorijas Davkinsas Riardas (Dawkins Richard) 168 De Civitate Dei, v. Augustino veikalas 41 Deguonis 84, 92, 120

217

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Determinizmas 1 1 0 - 1 1 2 , 1 1 4 - 1 1 6 , 122, 124, 127, 128, 132, 135 Deuteris 84 Dezoksiribonukleino rgtis (DNR) 167, 169, 171, 176 Didysis hadron kolaideris enevoje 60, 2 0 5 , 2 0 6 Didysis kolapsas 1 0 1 , 102 Didysis sprogimas 2 8 - 3 0 , 46, 4 7 , 8 4 - 8 6 , 9 2 , 9 8 , 126 Didiojo sveik suvienijimo teorija 84 Dirakas Polis (Dirac Paul) 3 0 , 49 Doplerio efektas 8 0 - 8 2 Dualumai 6 2 , 63 Dviguba spiral 167 Dvinariai pulsarai 196, 197 Dvinaris pulsaras P S R 1 9 1 3 + 16 196 Dvyni paradoksas 15, 16, 143 Defersono laboratorija Harvardo universitete 10

Elektronika 32 Elektroninis sudtingumas 1 7 1 , 172 Elektros energijos suvartojimas 164, 165 Energija ryys su mase 18, 19, 20, 21 tankis 52, 53, 1 5 0 - 1 5 2 tverms dsnis 198 Entropija 6 9 , 7 0 Erdvlaikis 4 1 - 4 5 , 1 14 ikreivinimas 39, 4 5 , 1 17, 120, 155 ikreivintas 23, 24, 2 5 , 26, 4 1 , 45, 4 9 , 6 3 , 115, 119, 120, 153 Eteris 10, 12, 15 Euklidas (Euklides) 24

I ' einmanas Riardas (Feynman Richard) 5 2 , 86, 89, 9 1 - 9 3 , 118, 153, 154

E i n t e i n a s Albertas (Einstein Albert) 11, 32, 33 atomin bomba 19 bendroji reliatyvumo teorija 2 3 - 2 5 , 2 7 - 3 0 , 3 2 , 4 0 - 4 2 , 6 5 , 66, 82, 8 5 , 86, 135, 141, 144, 181 Didiojo sprogimo teorija 28, 29 sivaizduojamas eksperimentas 129, 130 isilavinimas 10 juodosios skyls 117 kosmologin konstanta 27, 52, 102, 103 kvantin teorija 3 0 , 32 laikas Ruzveltui 19 Nobelio fizikos premija 17, 30 specialioji reliatyvumo teorija 15, 17, 1 8 , 2 0 , 1 1 4 , 115, 145 vedybos 20 Einteino visata 1 5 6 - 1 5 8 Elektromagnetinis laukas 4 9 - 5 2 , 55 Elektronai 57, 84, 96, 182, 187, 193 218

Fermionai 5 6 , 58 Ficderaldas Dordas (FitzGerald George) 12 Fonin mikrobang spinduliuote 4 4 , 4 5 , 84, 9 8 , 104, 105, 126, 127, 2 0 5 , 2 0 6 Fotinai 56 Fotoefektas 30 Fotonai 5 6 , 84

G a l a k t i k a NGC 3 1 9 8 192 Galaktika NGC 4 1 5 1 122 Galaktikos 4 2 , 43, 7 5 , 76, 9 1 , 1 0 1 , 104 atstumas tarp galaktik 27, 28 formos ir dvdiai 76 judjimas 8 1 - 8 3 kolapsas 47 pasiskirstymas 77, 78 tamsioji mediaga 192, 193 Galiljus Galiljas (Galilei Galileo) 109

R O D Y K L

Gamovas Dordas (Gamow George) 84 "Gamtos filosofijos matematiniai pagrindai" (PhUosophiae naturalis principia mathematica), Niu tono veikalas 38 Garso bangos 10, 80 Genetinis kodas 167 Gen ininerija 170, 1 7 1 , 173, 176 Giodelio teorema 145 Giodelis Kurtas (Godel Kurt) 145 Gyventoj skaiiaus augimas 162, 163, 164 Grandinin reakcija 21 Grasmano matmenys 55, 58 Gravitacija 41 bendroji reliatyvumo teorija 2 3 - 2 5 , 2 7 - 3 0 , 32, 4 0 - 4 2 , 47, 4 9 , 52, 66, 82, 8 4 - 8 6 , 1 1 6 - 1 1 9 , 122, 135, 1 4 1 , 144, 1 8 1 , 196 Niutono visuotins traukos dsnis 2 0 , 23 Gravitacijos tyrim fondas 47 Gravitacin energija 97 Gravitacins bangos 1 9 6 - 1 9 9 Grynojo proto paradoksas 4 0 , 47 Grosmanas Marselis (Grossmann Marcei) 24, 25 Guaninas 167 Gumins plvels analogija 40, 41

Hirosima 19 Holografija 70, 7 1 , 2 0 2 , 2 0 4 Hukerio teleskopas 27, 29 Humasonas Miltonas (Humason Milton) 82 :nfliacinis pltimasis 9 6 - 9 9 , 105, 1 2 6 - 1 2 7 , 2 0 2 Ypatingasis keliavimo bdas 166 Ikreivinto erdvlaikio teorija 2 3 - 2 5 , 24, 26, 39, 4 1 , 4 5 , 4 9 , 6 3 , 1 15, 117, 120, 1 2 1 , 154 droji reliatyvumo teorija vyki horizontas 1 17, 121, 123, 125, 126 Izraelis Verneris (Israel Werner) 118 dar h: Ben

I angas Gen Ning (Yang Chen Ning) 52 J a n g o ir Milso laukai 5 2 , 55 Juodosios skyls 3 0 , 3 1 , 47, 6 3 , 6 9 , 70, 107, 193 Einteino poiris 117, 119 gravitacins bangos 198, 199 horizontas 149, 152, 153 p branos 132, 133, 135 pavadinimo kilm 118, 119 spinduliuote 124, 1 2 6 - 1 2 8 , 153, 198, 201 susidarymas 1 2 0 - 1 2 2 , 124 Svarcildo j u o d o j i skyl 117 temperatra 124, 126, 128

Hablas Edvinas (Hubble Edwin) 79, 8 1 - 8 3 , 103 Hablo dsnis 83 Hablo kosminis teleskopas 74, 75 Hadron era 84 Halsas Raselas (Hulse Russel) 196 Hardis Dimas ( H a r t l e j i m ) 8 8 , 91 Heizenbergas Verneris (Heisenberg Werner) 3 0 , 4 8 , 4 9 , 5 1 , 145 Helis 84, 119, 120 Hilbertas Davidas (Hilbert David) 25 antas Imanuelis (Kant Immanuel) 3 8 , 4 0 , 47, 79 Kasidas Maiklas (Cassidy Michael) 156 Kavendio eksperimentas 190 Kazimiro efektas 52, 5 3 , 155 Kompiuteriai 1 7 1 - 1 7 5 Kopernikas Mikalojus (Copernicus Nicolaus) 109 Kosmins stygos 1 4 4 - 1 4 7 , 150 Kosmologin konstanta 27, 52, 102, 103, 145 "Kurmio urvai" 116, 1 4 1 - 1 4 3 219

V I S A T A

R I E U T O

K E V A L E

Kratins slygos 8 6 , 8 8 - 9 1 Krikas Fransis (Crick Francis) 167 Kritin mas 21 Kvantai 30, 48 Kvantin elektrodinamika 111 Kvantin mechanika 112, 129 atsiradimas 30, 32 Kvantin teorija 3 0 , 4 8 , 5 0 - 5 2 , 57, 58, 6 6 , 8 5 , 124, 130, 144, 145, 150 Kvarkai 84, 182 Kvazarai 84 atradimas 119 Kvazaras 3 C 2 7 3 I ,aikas absoliutusis (universalusis) 15, 17, 22, 114, 115, 117 forma 3 6 - 7 1 kelion laike 137, 139, 1 4 1 - 1 4 5 , 1 4 8 - 1 5 9 kelions laike horizontas 149 kilpos 1 4 4 - 1 4 6 , 1 4 8 - 1 5 0 , 156, 158 menamasis 6 4 - 6 7 , 6 9 , 8 8 - 9 1 , 9 6 - 9 9 , 1 0 5 , 202 realusis 6 4 - 6 6 , 69, 88, 9 1 , 9 6 - 9 9 , 2 0 2 Laikikoji pasaulin linija 144 Lamas Carlsas (Lamb Charles) 37 Lemetras Zoras (Lemaitre Georgs) 28 de Laplasas Pjeras (de Laplace Pierre) 1 1 0 - 1 1 2 , 114, 131 Lepton era 84 Lificas Jevgenijus 4 2 , 47 Litis 84 Lorencas Hendrikas (Lorentz Hendrik) 12 ACHO (masyvs tankus galaktikos halo objektai) 193 220 118

Maikelsonas Albertas (Michelson Albert) 12 Maikelsono ir Morlio eksperimentas 12, 14 Maksvelas Deimsas Klarkas (Maxwell J a m e s Clerk) 49 Maksvelo laukas 4 9 - 5 2 Manhatano projektas 19, 118 Mas juodj skyli 127, 128 ryys su energija 18, 19, 20, 21 Matmenys 9 3 - 9 6 , 1 8 4 - 1 8 9 , 191, 194, 195, 1 9 7 - 1 9 9 , 202-205 Maunt Vilsono observatorija 27, 29, 83 Mediaga 181 energija 97 tankis 1 0 1 - 1 0 5 dar r. Tamsioji mediaga Menamieji skaiiai 6 3 , 64 Mezonai 84 Milsas Robertas (Mills Robert) 52 Mitelas Donas (Michell J o h n ) 116, 117, 122, 199 Mokslinis determinizmas 1 1 0 - 1 1 2 , 1 1 4 - 1 1 6 , 122, 124, 127, 128, 132, 135 Mokslo straipsni spausdinimas 164, 165 Molekulin biologija 32 Morlis Edvardas (Morley Edward) 12 M teorija 62, 63, 9 3 , 9 4 , 1 8 0 - 1 8 4 , 2 0 2 , 2 0 6 Muro dsnis 173

N acistin Vokietija 32 Nagasakis 19 Natrali atranka 169 Neapibrtumo principas 4 8 , 5 0 , 5 1 , 8 5 , 100, 1 1 1 - 1 1 3 , 124, 1 3 1 , 150, 201 Nejudanio eterio teorija 11, 12, 12 Nerv implantai 173, 176

R O D Y K L

Neutrinai 84, 193 Neutronai 84, 182, 193 Neutronins vaigds 193, 196 Niutonas Izaokas (Newton Isaak) 19, 2 0 , 2 3 , 38 Niutono teorija 89, 110, 117, 1 4 1 , 181 N S O (neatpaintas skraidantis objektas) 148 Nulins fliuktuacijos 51

Progalaktikos 84 Prometjas 75 Protingos gyvybs atsiradimas 9 1 - 9 3 , 9 9 - 1 0 1 , 104, 177, 2 0 2 Protonai 20, 182, 193 Prsijos moksl akademija Berlyne 20

Madijo A -

in bangos 10

( i p e n h e i m e r i s Robertas ( O p e n h e i m e r Robert) 118 Oriono kas 119 Or prognoz 111

Raudonasis poslinkis 8 1 - 8 3 Realieji skaiiai 63, 64 Reliatyvumas bendroji reliatyvumo teorija 2 3 - 2 5 , 2 7 - 3 0 , 3 2 , 4 0 - 4 2 , 65, 66, 82, 85, 86, 135, 1 4 1 , 144, 181 specialioji reliatyvumo teorija 15, 17, 18, 20, 114, 115, 145 Rendal ir Sandrumo modelis 195, 197 Rendal Liza (Randall Lisa) 195 Ribos nebuvimo slyga 90 Rymanas Georgas Frydrichas (Riemann George Friedrich) 24 Rozenas Natanas (Rosen Nathan) 129, 130 Ruzveltas Franklinas D. (Roosvelt Franklin D.) 19 andrumas Ramanas (Sundrum Raman) 195 Saul 109, 119 Silpnoji sveika 52 Singuliarumas 4 2 , 47, 4 9 , 67, 120, 122 de Siterio sprendinys 126 Slaiferis Vestas (Slipher Vesto) 79, 82 Specialioji reliatyvumo teorija 15, 17, 18, 20, 114, 115, 145 Spektras 4 4 , 4 5 Spinduliuote 84 elektromagnetin 50 fonin mikrobang 4 4 , 4 5 , 8 4 , 9 8 , 104, 105, 126, 127, 2 0 5 , 2 0 6 221

p branos 6 0 , 6 1 , 1 3 1 - 1 3 3 , 135 pasaulio modeliai Pabgimo greitis 116, 117 Pagreitis 2 2 - 2 4

dar ir. Bran

Pagrindini bsen fliuktuacijos 5 1 - 5 3 , 56 Palydovas "Cosmic Background Explorer" ( C O B E ) 100, 101, 101 "Paslpt kintamj" teorija 113 Pauki Tako galaktika 77, 192 Penrouzas Roderis (Penrose Roger) 2 9 , 3 0 , 4 2 , 4 7 , 4 9 , 8 2 , 8 5 , 8 8 , 149 Penzijas Arnas (Penzias Arno) 84 Perspektyvij tyrim institutas Prinstone 32 Pinig infliacija 97, 99 Pirmapradis atomas 28 Planet orbitos 109, 188 Plankas Maksas (Planck Max) 3 0 , 48 Planko ilgis 1 8 2 - 1 8 4 , 2 0 5 Planko konstanta 4 8 - 5 0 , 6 9 Podolskis Borisas (Podolsky Boris) 129, 130 Poperis Karlas (Popper Karl) 37 Pozityvistinis poiris 37, 6 0 , 6 5 , 124, 133, 186, 2 0 4 Pozitronai 57

V I S A T A

K E V A L E

juodj skyli 124, 1 2 6 - 1 2 8 , 130, 153, 198, 201 Spiraliniai kai 82 Styg teorijos 5 7 - 6 0 , 6 2 , 146 Stiprioji sveika 52 Sukinys 5 4 - 5 6 Sumos pagal istorijas 153, 154 istorij idja Supergravitacijos teorija 5 5 , 5 6 , 5 8 - 6 0 , 62, 63 Superlaidus superkolaideris 2 0 5 Supernovos 105 Superpartneriai 5 5 , 56 Supersimetrija 55, 5 8 , 103 Supersimetrin styg teorija 58
v

Tamsiosios vaigds 116, 121 skyls Tankis begalinis 42 energijos 5 2 , 53, 1 5 0 - 1 5 2

dar ir. Juodosios

dar ir. Daugelio

mediagos 1 1 2 - 1 1 5 Tarpvaigdins dulks 77 Taunsendas Polis (Townsend Paul) 6 0 , 61 Teiloras Dozefas (Taylor J o z e p h ) 196 Termodinamika 70 Timinas 167 Tomonaga iniiras (Tomonaga Shin Ichiro) 52 Tornas Kipas ( T h o r n e Kip) 138, 139, 139, 150, 159,

159
elins branos modelis 190, 191, 194, 195, 197 "Trumpa laiko istorija" (A Brief History of Time), Hokingo knyga 5

ilumin pusiausvyra 38, 44 ilumin spinduliuote 127, 128 "imtas mokslinink prie Eintein" (One Hundred Authors Against Einstein) 32 rdingerio lygtis 1 1 3 - 1 1 6 , 122, 128, 1 3 1 , 135 rdingeris Ervinas (Schrdinger, Erwin) 3 0 , 49 tromingeris Endrius (Strominger Andrew) 132 varcildas Karlas (Scbwarzschild Karl) 117, 118 viesa 10 viesos bangos 83 greitis 1 2 - 1 7 , 117, 119, 148, 150, 174 kgis 4 2 - 4 7 vingeris Dulianas (Schwinger J u l i a n ) 52 aikomj moksl mokykla Klyvlende, Ohajo valstijoje 12 Tamsieji amiai 163 Tamsioji mediaga 194 egzistavimo rodymas 192 prigimtis 193 222

! i kai 8 1 , 82 U r a n a s ( U - 2 3 5 ) 20, 21 Udar kilp istorijos 1 5 4 , 1 5 5

\ afa Kumrunas (Vafa Cumrun) 132 Vakuumo energija 1 0 2 - 1 0 5 Vakuumo fliuktuacijos 124 Vandenilis 84, 119, 120 Vyleris Donas Aribaldas (Wheeler J o h n Archibald) 89, 118, 119, 124 Vilsonas Robertas (Wilson Robert) 84 Virtualiosios dalels 124, 125, 128, 130, 1 5 1 , 152 Visata begalin statika 7 7 - 7 9 bran pasaulio modeliai 1 8 6 - 1 9 1 , 194, 195, 1 9 7 206 Didysis sprogimas 2 8 - 3 0 , 46, 47, 8 4 - 8 6 , 9 2 , 9 8 , 126

R O D Y K L

infliacinis pltimasis 9 6 - 9 9 , 105, 126, 127, 2 0 2 isipleianti 2 7 - 2 9 , 4 2 , 8 1 , 82, 92, 9 3 , 9 6 - 9 9 , 1 0 2 - 1 1 3 , 158 kratins slygos 8 6 , 8 8 - 9 1 menamajame laike 8 8 - 9 1 , 9 6 - 1 0 0 , 105 ribos nebuvimo slyga 90 statika 27, 2 8 , 5 5 , 156, 157 trumpa istorija 174, 175 vakuumo energija 1 0 2 - 1 0 5 Votsonas Deimsas (Watson J a m e s ) 167

W I M P (silpnai sveikaujanios masyvios dalels) 193, 194 e m 109, 117 orbita 77 sukimasis 12, 15 vaigds 77, 78, 8 4 , 9 1 , 102, 117 evoliucijos ciklai 119, 120 kolapsas 2 9 , 30, 47, 120, 121 "vaigdi kelias" (Star Trek), filmas 135, 163, 163, 164, 166, 171, 175, 177

Hawking, S t e p h e n William Ha476 V i s a t a r i e u t o k e v a l e / S t e p h e n H a w k i n g . 2-oji l a i d a . K a u n a s : J o t e m a , [ 2 0 0 6 ] . 2 2 3 , [ 1 ] p . : iliustr. R-kl: p . 2 1 7 - 2 2 3 ISBN 9955-527-38-2

V i e n a i g e r i a u s i vis laik m o k s l o p o p u l i a r i n i m o knyg, labai vaizdiai ir d o m i a i p a s a k o j a n t i a p i e V i s a t o s kilme, b e n d r a s j o s savybes ir t o l e s n r a i d , g a l i m y b numatyti ateit ir grti praeit, b a n d y m u s sukurti Visko Teorij. K n y g o s a u t o r i u s ymus fizikas, n e g a l i n t i s nei judti, nei kalbti, bet s u g e b a n t i s velgti s l a p i a u s i a s V i s a t o s msles. K n y g a skirta p l a i a j a m skaitytoj ratui. U D K 524.8

Stephen Hawking VISATA R I E U T O KEVALE R e d a k t o r Zita liavait M e n i n r e d a k t o r Daiva Zubrien M a k e t a v o Elvyra Laipanova SL 2 5 0 . 14 s p . 1. U s a k . Nr. 6 . 1 1 3 2 U A B " J o t e m a " , A l g i r d o g . 54, 5 0 1 5 7 K a u n a s Tel. 3 3 7 6 9 5 , el. p a t a s : i n f o @ j o t e m a . l t S p a u s d i n o A B s p a u s t u v " S p i n d u l y s " , G e d i m i n o g . 10, 4 4 3 1 8 K a u n a s