You are on page 1of 19

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Elektros ir valdymo ininerijos fakultetas Elektros sistem katedra

Vjo energetika

Semestro darbas

Jrinio vjo elektrini parko projektas

Kaunas,2010

Turinys

Ivadas..........................................................................................................................................................3 1.Duomenys.................................................................................................................................................4 2. Jros elektrins tipas ir parametrai...........................................................................................................5 3.Vjo elektrini parko struktrin shema...................................................................................................6 4.Apsauga nuo aibo....................................................................................................................................7 5.Vjo elektrins generuojamos galios skaiiavimai....................................................................................8 6.Vjo elektrins pagaminamos elektros energijos kiekio skaiiavimas inant metin vjo vidurk...........11 7.Laid skerspjvi pasirinkimas..............................................................................................................13 8.Ekvivalentin schema ir jos varos.........................................................................................................14 9.Harmonik parametr skaiiavimas........................................................................................................15 10.Energijos generacijos ilaidos, pajamos ir atsipirkimo laikas...............................................................16 Ivados.......................................................................................................................................................17 Literatra..................................................................................................................................................19

Ivadas
Vjo energija vjo kaip oro judjimo energija. Apskaiiuota, kad 1-3 % em pasiekianios Sauls energijos virsta vjo energija. Tai 50-100 kart daugiau u energijos kiek, fotosintezs dka pereinant biomass energij. Didioji dalis tos energijos pasireikia auktuosiuose oro sluoksniuose, kur nuolat puia ~160 km/val. 44.44m/s greiio vjai. Gal gale vjo energija dl oro trinties virsta oro iluma. Vjo energija tarnavo mogaus reikmms visus 2011m. ir iliko viena perspektyviausi atsinaujinani energijos altini. Vjas- nuolat besikeiiantis energijos altinis. Jis labai priklauso nuo geografins padties, taip pat ems dangos reljefo (medi bei pastat). Vjo greiiai didja kylant auktyn vir ems paviriaus. Igaunamas galingumas yra proporcingas vjo greiio kbui, taigi greiiui padvigubejus, galingumas padidja atuonis kartus. Todl, vjas, kurio vidutinis greitis 5 m/s, turi dvigubai didesn galingum u vj, kurio vidutinis vjo greitis 4 m/s. Vjo energetiniams objektams turi bti parinktos vietovs be didesni medi ir statini, nes ios klitys sumaina vjo greit bei turbulizuoja j. Baltijos jroje ties palanga ir Klaipda jau po keleri met gali pradti suktis gigantiki keli vjo jgaini sparnai. vertinus poveik Baltijos pajryje atlikus aplinkos tyrimus yra isiankinta, kuriose vietose galima kurti vjo jgaini parkus. Nustatyta, kad Baltijos jroje gali bti pastatyti trys vjo elektrini parkai. Tikslas: Suprojektuoti jrinio vjo elektrin park, kurio galingumas 250MW, 100km atstumu nuo kranto, 40m gylyje. Udaviniai:

1. 2. 3. 4. 5.

Pasirinkti vjo elektrini parko schem. Apskaiiuoti vietins aktyviosios ir reaktyviosios galios balansus. Rasti tinklo tampos kitimo ribas. Apskaiiuoti elektros kokybs parametr vertes. Pateikti vjo elektrini parko atsiperkamumo finansin skaiiavim.

1.Duomenys
Baltijos jroje, ateityje adama pastatyti gaus vjo elektrini park. emaiu pateiktame paveikle staiakampiais yra pavaizduotos jungimas elektros perdavimo tinkl, tai yra vietos, kur adama statyti vjo elektrini park.

1 pav. Elektrins prijungimas prie 330 kV pastots iame kursiniame darbe, pasirinksiu atititinkam vjo elektrins tip ir viet kuri yra prijungtas prie 330kV tinkle Klaipdoje. Teritorijos plotas yra ~25km2 , vidutinis jros gylis siekia 32m. ioje vietoje gali bti diegta 50 elektrini, kuri bendra galia gali siekti 250 MW.

2. Jros elektrins tipas ir parametrai


Jros elektrini parko projektavimui pasirinkau AREVA Wind M5000- 5MW elektrines.
1. Lentel. Vejo elektrins parametrai Nominali galia Nominalusis vjo greitis sijungimo vjo greitis Isijungimo vjo greitis Vjaraio aies auktis Vjaraio auktis esant vertikaliai menties padiai Vjaraio plotas Vjaraio meni ilgis Meni skaiius Rotoriaus diametras Rotoriaus sukimosi greitis Generatorius 5 MW 12,5 m/s 4 m/s 28m/s 135 m 193 m 10,568 m2 58 m 3 116 m 14,8 aps/min sinchroninis

2pav. Galios prikalusomyb nuo vjo greiio

Transformatori parinkimo slygos:

n- vjo elektrini keikis; PG- elektrins galia MW.

Parenkamas SN=300 MVA galios transformatorius, kuris tenkina slygas

3.Vjo elektrini parko struktrin shema


Pateikiama struktrin vjo parko shema, kurioje elektrins yra idstytos ir sujungtos grupmis, L2, L3, L4, L5, L6 linijose sujungtos po 10 VE. Nuo jrins pastots iki sausumos nutiestas jrinis nuolatins srovs kabelis, kurio ilgis 100km. Nuo sausumos pastots iki auktos tampos 330 kV pastots esanios Klaipdoje, tiesiamas 15 km kintamos srovs kabelis.

3pav. Struktrin vjo parko schema

4.Apsauga nuo aibo


Dl to, kad vjo jgains statomos atvirose vietovse ir dl didelio savo aukio jos atsiduria tiesioginio aibo smgio zonoje. Rizika, kad aibas trenks objekt, didja kvadratu, palyginti su konstrukcijos aukiu. Vjo maln kartu su j mentmis auktis siekia 193 m. Jie priklausomai ypatingai rizikos grupei, todl btina visapusika apsauga nuo aibo ir jo sukeliam virtampi. Kabinos korpusas turi bti suprojektuotas udaras. ranga, esanti viduje, sukurs slygikai ma, palyginti su iore, elektromagnetin lauk. Skirstomieji ir valdymo renginiai, esantys korpuso viduje ir (jei tokie yra) valdymo pastate turt bti pagaminta i metalo. Turt bti naudojami ekranuotieji kabeliai efektyvs tik tuo atvju, jeigu j ekranai prijungit prie potencial ilyginamojo tinklo abiejuose kabelio galuose.

Ekranai turi bti jungiami, nepaliekant laisv gal. Bokto fundamentas turi bti prijungtas prie vjo jgains eminimo sistemos. Bokto ir (jei yra) valdymo pastato fundament eminismo elektrodai turi bti apsaugoti nuo korozijos. Pastato ir bokto pamat eminimo sistemos tarpusavyje sujungiamos eminimo tinklu, stengiantis pasiekti kuo didesn bendros sistemos plot. Aplink bokto pagrind sumontuoti papildomi kontroliniai eminimo iedai. Skaiiuojame AREVA Wind M5000- 5MW elektrines:

; ia Nd- tiesiogini aibo smgi VE skaiius;


Ng- aibo smgi 1 km2 per metus vidurkis; Ad- plotas, kuriame susidar aibai pataiko elektrin; Cd- aplink vertiantis koeficientas; hbendr- bokto ir ments ilgi suma; Ng= 0,75 1/km2 metinis vidurkis; hbendr= 193m; m2 ; Aplink vertinantis koeficintas Cd=1. Nd=0,75*105,3*104*10-6=0,79*1/met

(1)

(3)

(4)

5.Vjo elektrins generuojamos galios skaiiavimai


Atliekami skaiiavimai AREVA Wind M5000- 5MW vjo elektrins generuojamos galios

pagal Veibulo parametrus ir vjo elektrinse galios kreiv. Nema tak vjo greiiui turi auktis nuo ems paviriaus. Vidutin vjo greit vjo elektrins aies auktyje galima apskaiiuoti pagal emiau pateikt formul:
, ia: v1- vjo greitis (m/s) imatuotas auktyje h1 (m); v2- vjo greitis (m/s) imatuotas auktyje h2 (m); n- laipsnio rodiklis, vertinus vietovs iurktumo laipsn, kuris pateikiamas 2 lentelje. (5)

m/s Veibulo skals parametras a apskaiiuojamas pagal emiau pateikt formul: . ia: - gama funkcija; Vvid- vidutinis vjo greitis; k- Veibulo formos parametras.
2 lentel. ems paviriaus iurktumo klass ir laipsnio rodikliai Paviiaus tipas Paviiaus iurktumo Vandens pavirius 0 Visikai atvira vietov su lygiu paviriumi, pvz. Keliai, 0,5 aerodromai, ganyklos ir t.t. Atvira, retomis kalvomis apsupta ems kio vietov, be 1 tvor ir medi su retai pasitaikaniais pastatais. Tarp lauk siterpusi kaimo vietov su namais ir sodais, 1,5 uimanti madaug 0,125 km2. Tarp lauk siterpusi kaimo vietov su namais ir sodais, 2 uimanti madaug 0,25 km2. Tarp lauk siterpusi kaimo vietov su namais ir sodais, 2,5 uimanti madaug 1 km2. Kaimo gyvenviet, nedideli miesteliai, sodai ir mikai. 3

(6)

(7)

Laipsnio rodiklis n 0,01 0,077 0,12 0,145 0,16 0,2 0,28

Veibulo formos orientacinis parametras k parenkamas nuo vjo vidutinio matavimo aukio hx 3 lentelje.
3 lentel. Vjo vidutinis matavimo auktis hx Auktis hx, m Veibulo formos parametrai Iki 30 1,7 Iki 50 2 Iki 70 2,2 Iki 90 2,3 Vir 100 2,4 Veibulo parametrai skaiiuojami regionams arba vietovei pagal vjo greii kitimo pasiskirstym toje vietovje atlikus vjo matavimus. Pagal surinktus duomenis sudaromas metinis vjo greii pasiskirstymo grafikas, kuriuo remiantis paskaiiuojamas Veibulo formos parametras. Veibulo formos parametrai skaiiuojami pagal formules. Skaiiuojami tiktini greiiai valandomis per metus pagal Veibulo ir skals parametrus emiau pateikt formul. (8) Atliekami energetiniai skaiiavimai pagal vjo elektrins parametrus ir meteorologinius duomenis 4 lentelje. 4 lentel

Oro tankis , kg/m3 1,225

Vjo matavimo auktis h1, m 80

Vjo greitis h1=65m 7,9

Laipsnio rodiklis 0,01

Veibulo formos parametras 2,3

VE galia P, kW 5000

Vjaraio diametras D, m 116

Vjaraio plotas A, m2 10568

Atlikus skaiiavimus pagal formules gauti rezultatai pateikti 5 lentelje.


5 lentel Vjo elektrins bokto auktis h2,m 135 Vjo greitis h2=105, m/s 7,941 Veibulo skals parametras a, m/s 8,03

Pagaminamos energijos kiekis skaiiuojamas pagal emiau pateikt formul. W=Hi*Pi ia: Hi- valand pasiskirstymas pagal vjo greit; Pi- vjo elektrins galios pagal galios kreiv. Atlikus skaiiavimus pagal anksiau pamintas formules gauti rezultatai pateikti 6 lentelje.
6 lentel. Gauti rezultatai Vjo greitis Vi [m/s] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Pasiskirstymas H [h/a] 168.096 395.477 627.417 826.558 964.955 1027 1009 924.48 792.205 636.862 481.052 341.702 228.339 143.557 84.904 47.225 24.693 12.133 5.599 2.425 0.986 0.376 Galia i gamintojo galios kreivs prie oro tankio =1,2041 kg/m3 P [kW] 0 0 0 0 200 800 1100 1500 2000 2500 3000 4500 5000 5000 5000 5000 5000 5000 5000 5000 5000 5000 Elektros energijos kiekis W [MWh/a] 0 0 0 0 192,99094 821,27452 1110,36 1386,72 1584,41 1592,15 1443,16 1537,66 1141,69 717,78651 424,52021 236,12309 123,46676 60,6646 60,6646 12,1264 4,9278 1,8776 Galios koeficientas i gamintojo galios koeficiento kreivs prie oro tankio =1,2041 kg/m3 c(p) [-] 0 0,0 0,35 0,4 0,45 0,47 0,5 0,5 0,46 0,41 0,34 0,27 0,22 0,17 0,14 0,12 0,1 0,08 0,07 0,06 0,05 0,04

(9)

23 24 25

0.134 0.045 0.014

5000 5000 5000

0,6703 0,224 0,07

0,04 0,03 0,03

Susumavus visus energijos kiekius Wi tiktinas pagaminamos leketros energijos kiekis per metus 12453,54 MWh.

6.Vjo elektrins pagaminamos elektros energijos kiekio skaiiavimas inant metin vjo vidurk
Laipsnio rodiklis priklauso nuo vietovs iurkstumo, jros artumo ir oro tankio. Todl matavimo tak auktumas iki 100-150 m, naudojant naujai statomas vjo elektrines leist ymiai tikrovikiau vertinti vjo energetin potencial, kuris proporcingas vjo greiio kubui. Vjo energetikos kiekis E (W/m2) tenkantis 1m2 vjaraio plotui, statmenam vjo srautui, esant pastoviam vjo greiiui, skaiiuojamas pagal formul : ; ia E- vjo energijos potencialas, W/m2 per 1s; - oro tankis kg/m3 (1,2041 kg/m3 esant 20oC temperatrai ir 760mm Kg slgiui); V2- vidutinis projektuojamas vjo greitis. E=0,5*1,2041*10,2=638,9 W/m2. Vidutiniai mnesi greiiai ir skaiiavim rezultatai pateikti 7 lentelje:
7 lentel.

Mnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vidurkis Viso

Vjo greitis (m/s) 10,02 9,29 8,01 7,7 6,58 5,42 5,14 5,49 5,69 7,4 7,98 8,84 7,29

Energijos kiekis (W/m2) 638,9 482,7027 309,407 274,8557 171,5182 95,85845 81,75643 99,6207 110,9097 243,9651 305,9435 415,9004 3231,33

4 pav. Elektros kiekis per metus

Pagaminamos energijos kiek per metus galima apskaiiuoti pagal vidutinio per metus paianio vjo greiio reikm. Daroma prielaida, kad visus metus puia vidutinis tam tikro stiprumo vjas. Jis dar vadinamas projektiniu vjo greiiu. Metin pagaminamos elektros energijos kiek galima apskaiiuoti pasinaudojus formul: ; ; ; ia: D- VE vjaraio diametras, pavyzdiui, D=107m; A- VE vjaraio skritulio plotas erdvje, m2; V2- vidutinis projektuojamas vjo greitis, m/s; m- mechaninis naudingumo keoficientas; g- generatoriaus naudingumo keoficientas; tmet- met trukm, val.; Cp- galios panaudojimo koeficientas; - koeficientas priklauso nuo vjaraio tipo ir apskaiiuojamas pagal formul: (15) ia: - vjaraio apsisukim skaiius, aps/min; B- Meni skaiius. ; (13) (12)

VE elektrin pagamint per metus:

7.Laid skerspjvi pasirinkimas


Skaiiuojama linijos srov: ia: I-linijos skaiiuojamoji srov A; P- galia W; Uv- vardin tampa kV; ; linij srovs yra tokios paios, nes yra priskirta po vienod skaii elektrini. Parenkamas firmos ABB 35kV kintamosios srovs povandeninis kabelis 1000mm2. 8 lentel. 35kV kabelio parametrai Tipas 10-90 kV XLPE 3 core cable Vardin tampa, kV 35 Maksimali tampa, kV 37 Diametras, mm2 1000 Vardin srov, A 825

; A. Parenkamas 150kV nuolatins srovs kabelis. 9 lentel. 150kV kabelio parametrai Tipas XDBE 3 AB-150 Vardin tampa, kV 150 Diametras, mm2 500 Vardin srov, A 1052

Skaiiuojamas 330 kV kintamos srovs kabelis esantis krante, kuris jungiasi tinkl; ; Parenkamas 330 kV srovs kabelis 240 mm2 10 lentel. 115kV kabelio parametrai Tipas Vardin tampa, Maksimali tampa, Diametras, mm2 Vardin srov, A

XDBE 3 AM-330

kV 330

kV 346

240

415

8.Ekvivalentin schema ir jos varos


Skaiiavimus atliksime santykiniais vienetais, prim, kad bazin tampa ir galia: Sb=100 MVA; Uvid=Ub;

Transformatoriaus T1 reaktyvioji vara: ; Transformatoriaus T2 reaktyvioji vara:


; (26)

(25)

Kabelio L2, L3, L4, L5, L6 reaktyvioji aktyvin vara: ; ; Kabelio L1 reaktyvioji ir aktyvioji vara: ; ; Kabelio L7 reaktyvioji ir aktyvioji vara: ; ; (31) (32) (29) (30) (27) (28)

Pastaba: Linijos x0 ir ro yra parenkamos pagal panai kabeli parametrus, kadangi i kabeli gamintojai nepateikia i reikaling veri.

9.Harmonik parametr skaiiavimas


Vjo elektrins harmonins srovs turi bti tokios, kad elektrins prijungimo take bt ivengta nepageidautin harmonik tamp. Harmonins srovs turi bti tokios maos, kad j sukeliamos harmonins tampos prijungimo take atitikt iuos reikalavimus: (33) ia: Ih- vjo elektrins h-harmonins srovs ir pagrindinio danio srovs santykis; Uh- h- harmonins tampos leistinoji vert i 3 lentels; Sk- trumpojo jungimo galia prijungimo take;
k

- trumpojo jungimo grandins fazinis kampas prijungimo take;

Sapkr- bendro naudojimo elektros tinkle pastots vietin ( be vietinio generavimo) apkrovos galia; Spark- vjo elektrini pilnutin vardin galia. Trumpojo jungimo grandins fazinis kampas ia: - reaktyvioji vara iki 330 kV ynos;

-aktyvioji vara iki 330 kV ynos; (34) Trumpojo jungimo srov : (35) MVA (36) (37)

11 lentel. Vjo elektrins skleidiam harmonik verts Harmonik eil, h Apskaiiuota harmonin srov, % 2 9,265 3 21,004 4 5,874 5 28,236 6 2,365 7 21,355 8 2,674 9 5,614 10 2,955 11 16,445 12 1,699 13 14,258 14 1,887 15 1,909 16 2,005 17 9,478 18 2,133 19 6,455 20 1,777 21 1,855 22 2,774 23 6,133 24 1,444 25 6,044

5pav. Harmonik kreiv.

10.Energijos generacijos ilaidos, pajamos ir atsipirkimo laikas


Parinkus vjo elektrin pagal vidutinius mnesi vj greiius galime skaiiuoti metines energijos generacijas.

inant, kad ms vjo elektrini park sudaro 50 vjo elektrini, tai galime rasti metin viso parko gaut peln, pagamintos energijos kiek. Elektros energijos supirkimo kaina 30 cnt/kWh. inodami kiek vjo elektrini parkaspagamina per metus galime apskaiiuoti planuojamas gauti pajamas. Ir vertinti projekto atsipirkimo laik. Gautas pajamas i vienos VE elektrins per metus:

Lt

(38)

Gautos pajamos ir VE parko per metus: Lt*50 VE=122461706,3Lt

Prijimu, kad vjo elektins kaina yra 12mln.Lt. i kain sudaro 40% statybos ir montavimo ilaidos, bei 60% ilaidos skirtos renginiams. inant, kad buvo panaudota VE parkui 600 mln. Lt, o kasmet gauname pelno apie 122461706,3 mln Lt. galime rasti vjo elektrini parko atsipirkimo laikotarp. Vjo elektrin atsipirks: . (39)

Ivados
1. Vjo elektrini generuojama galia priklauso nuo vjo greii, bei vietovs iurktumo koeficiento.

2. Nustaiau, kad vj elektrini parkas atspirks po 5 met. Kadangi, vjo elektrini tarnavimo amius yra gerokai didesnis, jis gali siekti iki 25 met, tai projektas nenuostolingas. 3. Pritaikius Veibulo formos parametrus pagal matavimo aukt, projektuojamos atsiperkamumo laikotarpis ymiai sumaja, ir kinta atsipirkimo metais gaunamas pelnas. 4. Vjo generuojama energija turs poveik galios sistemos rezervams. Vjo galios poveikis priklauso daugiausia nuo vjo galios skvarbumo lygio, bet taip pat priklauso ir nuo galios sistemos dydio, bei apkrovos pokyi. 5. Vjo elektrini jungimas prie bendro elektros tinklo sukelia papildoma tinklo nestabilum. Kadangi visas pagaminasmas elektros kiekis priklauso nuo to kaip puia vjai.

Literatra
1. Vikipedija laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [irta 2011-12-11]. Prieiga per internet: http://lt.wikipedia.org/wiki/V%C4%97jo_energija 2. [interaktyvus]. [irta 2011-11-28]. Prieiga per internet: http://www.arevawind.com/1/m5000/technical-data . 3. [interaktyvus]. [irta 2011-11-28]. Prieiga per internet: http://search.abb.com/library/Download.aspx?DocumentID=1JNL100105122&LanguageCode=en&DocumentPartID=&Action=Launch&content=external 4. [interaktyvus]. [irta 2011-11-28]. Prieiga per internet: http://www05.abb.com/global/scot/scot245.nsf/veritydisplay/2fb0094306e48975c125777c00334 767/$file/xlpe%20submarine%20cable%20systems%202gm5007%20rev%205.pdf