Anzel mas BAčAuskAs

APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ
TECHNOLOGIJAS
BE FORMULI Ų
20 m
atstumas
100 m
atstumas
Diskoteka
Statyba
Krovininis transportas
Butas
140
[dB]
Skausmo riba
130
120
110
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
keliamo triukšmo palyginimas
Elektros perdavimo linijos
A n z e l ma s B a č a u s k a s
APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ
TECHNOLOGIJAS
b e f o r mu l i ų
2010 m.
ISBN 978-609-95122-0-4
© AB „Lietuvos energija“, 2010
© Anzelmas Bačauskas, 2010
UDK 621.311.1
Ba - 62
Š
iuolaikinio žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros, o patiki-
mam apsirūpinimui elektra yra svarbios elektros energetikos sistemos. Šio
leidinio tikslas yra supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų techno-
logijomis ir problematika, o svarbiausia – kaip pasiekiama, kad paspaudus jungiklį
visada įsižiebtų šviesa.
Vis dėlto, tai nėra pasakojimas apie elektros energetikos sistemų techniką ir
įrenginių veikimo principus, kadangi detaliam energetikos sistemų veikimo supra-
timui reikia daug specialių žinių. Knygoje bandoma elektros energetikos sistemų
technologijas pristatyti taip, kad tam pakaktų skaitytojo vidurinio mokslo žinių. To-
dėl kai kas yra supaprastinta ir ne visai tikslu specialisto žvilgsniui. Kita vertus, reikia
atsiprašyti skaitytojo, jei jam kai kas atrodys per sudėtinga, liks neaišku – sudėtingus
dalykus ne visada pavyksta paaiškinti paprastai. Tačiau tikimės, kad skaitytojas galės
suprasti bendrus elektros energetikos sistemų technologijų principus ir šios žinios
bus jam naudingos.
PRATARMĖ
Standartinis išdėstymas (a) Oro linijos virš medžių (b)
Galimi elektros linijų per miškus variantai
TURINYS
1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
2. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2.1.1 Elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
2.1.2 Elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
2.1.3 Energetikos sistemos valdymo centras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
2.2 Jungtinės energetikos sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
3. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1 Elektros sistemų darbo normos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1.1 Dažnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1.2 Įtampa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.1.3 Patikimumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
3.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
3.2.1 Apkrovos sekimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3.2.2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3.2.3 Galios mainų koordinavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
3.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
3.3.1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
3.3.2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas . . . . . . 32
3.3.3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
3.3.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas . . . . . . . . 36
3.3.5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
3.3.6 Remontų grafkų sudarymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
3.3.7 Elektros sistemos darbas avarijų metu, jos veikimo atstatymas po avarijos . . . . 39
3.3.8 Elektros sistemos plėtros planai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
4. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBĖS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.1 Elektros perdavimo galimybių ribos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.2 Elektros sistemos elementų ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.2.1 Srovės šiluminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.2.2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
4.3 Sisteminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
4.3.1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
4.3.2 Sistemos stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4.3.3 Sistemos gyvybingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4.4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
4.4.1 Vardinės įtampos padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
4.4.2 Srovės padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
4.4.3 Konstrukcijos pakeitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
4.4.4 Aktyviosios galios srautų reguliavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
4.4.5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
4.4.6 Stabilumo gerinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
4.5 Ateities tendencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
5. JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
5.1 UCTE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
5.2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
5.3 Nordel . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
5.4 BALTSO . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62
5.5 ENTSO-E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
6.1 Lietuvos elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
6.1.1 Ignalinos atominė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
6.1.2 Lietuvos elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.1.3 Vilniaus termofkacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.1.4 Kauno termofkacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
6.1.5 Mažeikių termofkacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
6.1.6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
6.1.7 Kauno hidroelektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
6.1.8 Senosios Lietuvos elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
6.1.9 Vėjo elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
6.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
6.3 Lietuvos skirstomieji elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
6.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB „Lietuvos energija“ . . . . . . . . . . . . . . . . . 76
7. SUTRUMPINIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
6
1. ĮVADAS
Š
iuolaikinės visuomenės gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. Ji didele
dalimi nulemia žmonių gyvenimo kokybę, sudaro sąlygas tolesnei pažangai.
Elektra tokia svarbi visuomenės gyvenime tapo šiek tiek daugiau kaip per šimtmetį.
2003 metais be elektros dešimtims valandų liko apie 50 milijonų Šiaurės Ame-
rikos gyventojų, 57 milijonai – italų. Nepaisant energetikų pastangų ir tam skiriamų
didelių lėšų, avarijų elektros sistemose visiškai išvengti neįmanoma. Nors ir retai, ta-
čiau jos įvyksta. 2003 metų elektros sistemų avarijų analizė rodo, kad didelį jų mastą
lėmė ir nepakankamas visuomenės dėmesys elektros energetikos problemoms. To-
dėl svarbu, kad elektros sistemų technologijos būtų visiems suprantamos geriau.
Po praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio energetikos krizės daugelio ša-
lių elektros ūkiai susidūrė su ekonominėmis problemomis – pabrango kuras, didėjo
naujų elektrinių, ypač atominių, statybos darbų kainos, griežtėjo aplinkosaugos ir
saugumo reikalavimai. Viena galimybių spręsti šias problemas buvo elektros ūkio
valstybinio reguliavimo pakeitimas konkurencija.
Tai buvo padaryta išskaidžius vertikaliai integruotas elektros energetikos
bendroves. Elektrinės buvo atskirtos nuo elektros tinklų, atsirado viena elektros
perdavimo ir kelios elektros gamybos bendrovės, kelios skirstomųjų tinklų ir
elektros tiekimo (prekybos) bendrovės. Taip elektros gamyboje tapo galima kon-
kurencija, kuri pakeitė valstybinį elektros gamybos kainų reguliavimą. Dėl tech-
ninių priežasčių elektros perdavimas ir skirstymas liko natūralios monopolinės
veiklos, kuriose konkurencija neįmanoma, todėl elektros perdavimo ir skirstymo
kainas ir po elektros ūkio reformos reguliuoja valstybės.
Reformos įvykdytos visose išsivysčiusiose šalyse (Lietuvoje elektros ūkio refor-
ma baigta 2001 metais). Taigi, antrąjį savo šimtmetį elektros ūkis pradėjo nuo refor-
mų, kurios pakeitė ūkininkavimo tvarką, tačiau elektros sistemų technologija liko
ta pati. Reformos įtakojo skaidresnę elektros kainodarą, atlaisvino valstybę nuo kai
kurių elektros ūkio ekonominių problemų sprendimo, bet elektros sistemų techno-
loginių procesų valdymas tapo sudėtingesnis.
Kita vertus, elektros ūkis reikalingas tiek, kiek jis tenkina visuomenės reikmes.
Elektros ūkis tarnauja žmonėms, o žmonės – specialistai ir elektros vartotojai – įver-
tina jo veiklos sėkmę. Šiandieninis gyvenimas reikalauja, kad visuomenė turėtų pa-
kankamą supratimą apie elektros ūkį, energetikos sistemas ir jų problemas.
7
2. ELEKTROS ENERGETIKOS
SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA
E
nergetikos sistemų formavimas prasidėjo dvidešimtojo amžiaus antrame
dešimtmetyje. Tada, siekiant didesnio elektros tiekimo efektyvumo ir patiki-
mumo, elektrinės pradėtos sujungti elektros tinklais.
Elektros energetikos sistema (toliau – energetikos sistema) nėra vien tik tam
tikra tvarka, organizacija ar priemonių visuma. Energetikos sistema – tai gigantiš-
ka, labai sudėtinga žmonių sukurta mašina, skirta apsirūpinti elektra, o kartais – ir
šiluma. Tokia sistema yra panaši į sudėtingą milžinišką dirbtinį organizmą, kuris
gali apimti visą valstybę ar net kelias. Energetikos sistemos veikimą lemia fzikos
dėsniai, bet didelę įtaką turi ir ekonomika, politika bei teisinė sistema.
Energetikos sistemą sudaro elektrinės, kurios gamina elektrą, elektros perdavimo
tinklai, kurių linijomis elektra perduodama dideliais atstumais, ir elektros skirstymo
tinklai, kurių linijomis elektra iš perdavimo tinklų ir mažų elektrinių tiekiama varto-
tojams. Elektros tinklų pastotėse sujungiamos elektros linijos, o dažnai ir pakeičiama
(transformuojama) įtampa. Sistemos valdymo (dispečeriniai) centrai koordinuoja visų
sistemos komponentų darbą, o informacinės sistemos aprūpina elektros sistemos
valdymo centrus reikalinga informacija.
2.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys
Energetikos sistemos dalis, kuri gamina, perduoda ir skirsto elektrą, įprasta vadinti
elektros sistema. Jos svarbiausi komponentai – elektrinės, sujungtos elektros per-
davimo tinklais, iš kurių elektra skirstomaisiais elektros tinklais pasiekia vartotojų
įrenginius, elektrą paverčiančius šviesa, šiluma, mechanine energija ir pan. (2.1 pav.).
Paprasčiausia elektros sistema – dvi elektros tinklu sujungtos elektrinės (gene-
ratoriai). Toks elektrinių sujungimas ir elektros sistemų kūrimas pasaulyje prasidėjo
dvidešimto amžiaus pradžioje. Lietuvoje jis startavo tik 1956 metais, kai 110 kV (ki-
lovoltų) įtampos elektros linija per Panevėžį buvo sujungtos Petrašiūnų ir Rėkyvos
elektrinės.
Elektros sistemų veikimo ypatumai:
• elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pat metu, kadangi elektros sistemose
praktiškai neįmanoma sukaupti elektros (gamybos) atsargų. Elektros sistemos
kiekvienu momentu turi gaminti tik tiek elektros, kiek jos tuo momentu reikia
vartotojams. Ir atvirkščiai – elektros vartotojai kiekvienu momentu gali suvarto-
ti tik tiek elektros, kiek jos tada pagamina elektrinės;
8
• elektros sistemose procesai vyksta labai greitai, kai kurie – elektromagnetiniai
– beveik šviesos greičiu. Tokius procesus gali valdyti tik automatiniai įtaisai. Dėl
to elektros sistemos yra labiausiai automatizuota ūkio dalis;
• elektros sistemų objektai, dalyvaujantys bendrame technologiniame procese,
vieni nuo kitų yra nutolę per dešimtis ar net šimtus kilometrų. Tai apsunkina
elektros sistemų procesų valdymą;
• elektros paklausa nuolat auga, o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą,
tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Nuolat augančiai elektros paklausai paten-
kinti reikia vis naujų pajėgumų statybos ir esamų atnaujinimo, o tokių projektų
įgyvendinimas trunka dešimtmetį ar ilgiau – juk ir elektrinių darbo amžius sie-
kia per 40–60 metų. Dėl šių priežasčių elektros sistemų plėtrą reikia planuoti
labai iš anksto, be to, plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą, kad
elektros ūkis netaptų pažangos stabdžiu.
2.1.1 Elektrinės
Daugiausia elektros gaminama naudojant iškastinio (organinio) ir branduoli-
nio kuro energiją, taip pat vandens – hidroenergiją. Elektrinėse deginamo iškastinio
kuro ar branduolinio kuro šiluma gamina garą. Tas garas suka turbinas, sujungtas
su elektros generatoriais, kuriuose mechaninė energija paverčiama elektra. Tokios
elektrinės vadinamos kondensacinėmis. Hidroelektrinių (HE) turbinas su elektros
generatoriais suka krintantis vanduo.
2.1 pav. Elektros sistemos schema
Valdymo centras
Elektrinė
Į kitą ES
Į kitą ES
Skirstomasis tinklas
Skirstomasis tinklas
Skirstomasis tinklas
Elektrinė
9
2.2 pav. Jänschwalde anglimi kūrenama
kondensacinė elektrinė (Vokietija)
2.3 pav. Avedøre elektrinė
(Danija)
Kondensacinėse iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų) elektrinėse ar
branduolinio kuro elektrinėse šiluma verčiama elektra, naudojant vadinamąjį užda-
rą garo (vandens) ciklą. Gamyboje naudojamas vanduo yra specialiai paruošiamas,
kadangi turi būti ypač švarus. Pirmiausia (2.4 pav.), vanduo katile (garo generatoriu-
je) paverčiamas aukštos temperatūros (paprastai 550°C, ateityje planuojama – net
700°C) ir aukšto slėgio (150–350 barų, atominėse elektrinėse – 70 barų) garu. Aukš-
to slėgio garas suka garo turbiną su elektros generatoriumi. Siekiant kuo didesnio
garo energijos perdavimo turbinai efektyvumo, iš turbinos išeinančio garo slėgis
turi būti kuo žemesnis, idealiu atveju, reikalingas vakuumas. Tam iš turbinos išei-
nantis garas kondensatoriuje yra verčiamas vandeniu, kurį siurblys vėl pumpuoja į
katilą. Taip prasideda naujas ciklas.
2.4 pav. Anglimi kūrenamos kondensacinės elektrinės technologinė schema
Upė
Anglis
Garas
Turbina
Generatorius
Katilas (garo generatorius)
Perdavimo linijos
Transformatorius
Kondensatorių aušinantis vanduo
Kondensatorius
10
2.5 pav. Vilniaus termofkacinės elektrinės aušinimo bokštai
Kondensatoriuje garą verčiant vandeniu, iš jo reikia paimti daug šilumos. Tas
padaroma per kondensatorių praleidžiant didelį aušinančio vandens kiekį, pavyz-
džiui, 1000 MW elektrinėje – apie 50–60 m
3
vandens per sekundę. Taigi, elektrinei
reikia didelio vandens telkinio, iš kurio į kondensatorių būtų paduodamas aplinkos
temperatūros vanduo, o iš jo išleidžiamas pašildytas. Nuo aušinimui naudojamo
vandens temperatūros priklauso turbinos veiksmingumas, tuo pačiu – ir elektros
generatoriaus generuojama galia. Dėl šios priežasties elektrinę geriausia statyti prie
jūros, didelės upės, natūralaus ar dirbtinio ežero.
Kai arti nėra pakankamai didelio vandens telkinio, yra statomi specialūs auši-
nimo bokštai (aušintuvai). Kondensatoriuje sušilęs vanduo krenta iš bokšto viršaus
ir dėl natūralios traukos atšaldomas iki oro temperatūros. Tokiuose bokštuose išga-
ravusio vandens nuostoliai yra nedideli ir sudaro apie vieną procentą, o vandenį
nesunku papildyti vietinio vandens telkinio ištekliais.
Šiuolaikinėse kondensacinėse elektrinėse šilumos vertimo elektra didžiausias
pasiekiamas efektyvumas yra nuo 35 proc. atominėse iki 46 proc. iškastinio kuro
elektrinėse. Per metus 1000 MW elektrinėje sudeginama apie 3 milijonai tonų
anglių, 1,7 milijono tonų mazuto arba 2 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.
1000 MW atominei elektrinei tam pačiam kiekiui elektros pagaminti per metus rei-
kia tik apie 33–37 tonų prisodrinto urano dioksido.
Vieni svarbiausių elektrinių įrenginių yra elektros generatoriai, kurie gamina
6–30 kV (kilovoltų) įtampos tarp fazių (linijinės įtampos) trifazę sinuso formos 50 Hz
(hercų) dažnio kintamą elektros srovę. Šiaurės Amerikoje, Australijoje, dalyje Japo-
nijos ir kai kuriose kitose šalyse srovės dažnis yra 60 Hz.
11
Elektros sistemoje visų veikiančių generatorių dažnis yra tiksliai sinchronizuo-
tas. Šiuolaikinių šiluminių ir atominių elektrinių generatorių vardinė galia būna
nuo kelių dešimčių megavatų (MW) iki tūkstančio ir daugiau, o hidroelektrinių – iki
800 MW. Elektrinių generatorių agregatai turi jų sukimosi greičio reguliatorius, kurie,
kintant apkrovai, palaiko elektros sistemoje pastovų srovės dažnį, ir automatinius
įtampos reguliatorius, kurie palaiko nustatytą generatoriaus gnybtų ar elektrinės
šynų įtampą. Kai dažnis 50 Hz, šiluminių ir atominių elektrinių generatorių sukimo-
si greitis yra 3000 aps./min. (kai dažnis 60 Hz – 3600 aps./min.). Hidrogeneratorių
diametras yra žymiai didesnis nei turbogeneratorių, todėl jų sukimosi greitis yra
daug mažesnis, paprastai mažesnis kaip 500 aps./min., todėl 50 Hz gauti jiems reikia
turėti daugiau nei vieną polių porą.
2.6 pav. Trifazės srovės grafkas
2.7 pav. Schkopau anglimi kūrenama elektrinė (Vokietija)
12
Dabar vis plačiau elektrai gaminti
pradedamas naudoti tiek netradicinis
kuras: šiaudai, šiukšlės, medienos atlie-
kos ir pan., tiek gausybė netradicinių
elektros gamybos technologijų. Pir-
miausia tai – termofkacinės (TE) arba
kogeneracinės (angl. cogeneration heat
and power – CHP) elektrinės, kurios ga-
mindamos elektrą, kartu vartotojams
tiekia šilumą garu ar karštu vandeniu.
Kitose – dujų ir garo, dar vadinamo-
se kombinuoto ar binarinio ciklo (angl.
combined cycle) – elektrinėse deginamo
kuro dujos ir jų įkaitintas suspaustas oras
suka dujų turbiną su elektros generato-
riumi. Iš turbinos karštos degimo dujos (dūmai) patenka į katilą (garo generatorių),
o jame pagamintas garas suka garo turbiną su kitu – elektros generatoriumi.
Tiek termofkacinėse, tiek dujų ir garo (kombinuoto ciklo) elektrinėse kuro
energija yra panaudojama veiksmingiau nei tradicinėse – kondensacinėse – šilumi-
nėse elektrinėse. Termofkacinių elektrinių, kaip ir naujų dujų ir garo elektrinių, kuro
panaudojimo veiksmingumo koefcientas siekia 60 proc., o dujų ir garo termofka-
cinėse elektrinėse jis gali siekti net 80 proc.
Elektrai gaminti pasaulyje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištek-
liai: vėjas, saulė, biomasė (šiaudai, mediena) ar komunalinės atliekos. Kartu tobuli-
nami ir kuro elementai (angl. fuel cells), kuriuose vandenilio ar daug jo turinčių dujų
cheminė energija tiesiogiai verčiama elektra, žinoma, nuolatinės srovės. Elektrai
gaminti naudojama ir žemės šilumos (geoterminė) energija, potvynių–atoslūgių
energija. Kol kas iš atsinaujinančių energijos išteklių (išskyrus vandenį) gaminama
nedaug elektros, tačiau tikimasi, kad po 30–40 metų netradiciniais būdais paga-
minta elektra bendrame energijos balanse sudarys pastebimą dalį.
2.1.2 Elektros tinklai
Elektrinių elektros generatorių pagaminta elektra yra perduodama į elektros tink-
lus. Šiuolaikinių elektros generatorių galia yra didelė, todėl, mažinant perduodamos
energijos nuostolius, generatoriai prie elektrinės skirstyklos ar perdavimo linijų jun-
giami per paaukštinančius transformatorius, kurie generatorių įtampą (6–30 kV) pa-
didina iki elektros perdavimo tinklų įtampos. Kuo įtampa aukštesnė, tuo plonesniais
2.8 pav. Vėjo jėgainė
13
laidikliais (srovėlaidžiais) galima perduoti tos pačios galios elektros energiją, tačiau
kuo aukštesnė įtampa, tuo brangesni įrenginiai.
Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta (60–230 kV) ar labai aukšta (330–1150 kV).
Europos Sąjungos šalyse aukščiausia elektros perdavimo tinklų įtampa yra 400 kV,
Šiaurės Amerikoje – 765 kV, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse –
1150 kV. Lietuvos elektros perdavimo tinklų įtampa yra 110 kV ir 330 kV.
Elektros perdavimo linijos elektrą iš elektrinių dideliais atstumais perduoda
skirstomiesiems tinklams ir sujungia su kaimyninėmis energetikos sistemomis.
Elektrinė Paaukštinantis
transformatorius
Perdavimo tinklo
vartotojas (vart.)
Elektros
perdavimo linija
Pažeminantis
transformatorius
Skirstomojo tinklo
žemos įtampos vart.
Skirstomojo tinklo
vidut. įtampos vart.
Skirstomojo tinklo
aukštos įtampos vart.
2.9 pav. Elektros sistemos technologinė schema
Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis, ku-
riose elektros linijos sujungiamos. Perdavimo tinkluose, užtikrinant perdavimo pati-
kimumą, elektra kiekvieną tinklo mazgą pasiekia keliais takais, t. y. elektros perdavi-
mo linijos sudaro kontūrus (kilpas). Jų analogu galėtų būti automobilių kelių tinklas
Lietuvoje – jei koks nors kelias yra remontuojamas, jį galima apvažiuoti kitais keliais.
Skirtumas tik tas, kad keliais greitai važinėja automobiliai, o elektros tinklais – švie-
sos greičiu perduodama elektra.
Elektros linijų elementai yra laidai, kuriais perduodama energija, atramos, izo-
liatoriai ir armatūra, kuria laidai tvirtinami prie izoliatorių, o izoliatoriai – prie atramų.
Elektros perdavimo linijos daugiausia
yra oro, t. y. pagrindinė izoliacija tarp fa-
zinių laidų yra oras. Elektros perdavimo
oro linijų laidai dažniausia yra iš aliumi-
nio (ar jo lydinių) vielų, suvytų apie plie-
no vielų šerdį. Suvytų plieno vielų šerdis
suteikia laidams mechaninį stiprumą.
Mažesnės nei 330 kV įtampos elek-
tros perdavimo linijose vienai fazei yra
skirtas vienas laidas. Pradedant nuo 2.10 pav. 330 kV elektros linijos atrama
14
2.11 pav. 110 kV elektros linijos inkarinės
atramos fragmentas
330 kV, kiekviena fazė susideda iš dviejų
ar daugiau laidų. Taip siekiama sumažinti
elektros linijos induktyviąją varžą ir vai-
nikinio išlydžio atsiradimo galimybę. Jis
atsiranda, kai laido paviršiuje elektrinio
lauko stiprumas pasiekia tokį dydį, kad
oras apie laidą jonizuojasi. Tokiu atveju
apie laidą susidaro tamsoje švytintis vai-
nikas. Vainikinis išlydis žymiai padidina
nepageidaujamus energijos nuostolius
elektros linijoje ir sukelia radijo trikdžius.
Elektros linijų atramos būna medi-
nės, gelžbetoninės, metalinės. Atramų
konstrukcija priklauso ne tik nuo įtam-
pos, bet ir mechaninių apkrovų, kurias
lemia laidų svoris, galimas vėjo stiprumas, laidų apšalo storis ir atstumas tarp atramų.
Elektros linijų izoliatoriai gaminami iš porceliano, stiklo ar sintetinių medžiagų.
Kuo aukštesnė įtampa, tuo daugiau izoliatorių yra girliandoje. Izoliatorių forma pa-
renkama pagal įtampos dydį, vyraujančias klimato sąlygas.
Laidai tvirtinami prie izoliatorių ar jų girliandų, o izoliatoriai ar jų girliandos –
prie atramų. Ant atramų taip pat tvirtinami apsauginiai laidai (įžeminimo trosai),
kurie elektros linijas saugo nuo žaibų. Su apsauginiais laidais gali būti sumontuoti
ir optiniai kabeliai informacijai perduoti. Elektros linijų laidais aukštu dažniu taip pat
galima perduoti informaciją, reikalingą sistemos valdymui.
Šiuolaikinės izoliacinės medžiagos ir technologijos leidžia pagaminti aukštos
ir labai aukštos įtampos elektros kabelius. Kol kas kabelinės elektros linijos perda-
vimo tinkluose nėra dažnos, nes jos yra žymiai brangesnės už oro linijas. Kadangi
kabeliams pakloti reikia kur kas siauresnės trasos nei oro linijai, kabelinės perdavimo
tinklų linijos statomos miestuose, kur žemė yra brangi. Kai kurios bendrovės, pavyz-
džiui, Danijoje, net 230 kV elektros linijoms ne miestų teritorijose renkasi kabelius.
Taip yra todėl, kad jų projektų įgyvendinimui galima lengviau ir greičiau gauti rei-
kalingus leidimus, susitarti su žemės savininkais. Kabelinės elektros linijos beveik
nekeičia landšafto, joms nedaro įtakos meteorologinės sąlygos. Deja, kabelinių
elektros linijų gedimų šalinimui reikia žymiai daugiau laiko. Tai turi neigiamos įtakos
sistemos darbo patikimumui.
Elektros linijos yra sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir že-
mesnės įtampos skirstyklos bei jas jungiantys transformatoriai ar autotransformato-
15
riai. Pastočių transformatoriuose įtampa paprastai pažeminama iki skirstomųjų tink-
lų įtampos. Autotransformatoriuose – iki perdavimo tinklo žemesnės įtampos, t. y.
autotransformatorių transformacijos koefcientas nėra didelis. Autotransformatoriai
pastotėse yra jungiami lygiagrečiam darbui. Transformatoriai, kurie įtampą sumaži-
na iki skirstomojo tinklo įtampos, lygiagrečiam darbui nejungiami. Taip sumažina-
mos trumpųjų jungimų srovės ir atpiginami skirstomųjų elektros tinklų įrenginiai.
Pastočių skirstyklose yra įrengti komutaciniai elektros įrenginiai: jungtuvai, ku-
rie nutraukia ar įjungia elektros srovę, skyrikliai, kuria atskiria ar prijungia įtampą,
renkamosios ir jungiamosios šynos. Pastotėse tai pat yra pagalbiniai įrenginiai, ap-
saugos, automatikos įtaisai, matavimo prietaisai bei informacijos surinkimo ir per-
davimo priemonės.
Prie pastočių žemesnės įtampos skirstyklos jungiamos elektros skirstymo tinklo
linijos. Siekiant sumažinti trumpųjų jungimų sroves ir turėti galimybę paprasčiau
nustatyti ir pašalinti gedimus skirstomajame tinkle, skirstomojo tinklo linijos nesu-
daro uždarų kontūrų – jos yra spindulinės (radialinės). Tai reiškia, kad elektros skirs-
tymo tinklas yra atviras.
Skirstomieji tinklai yra bendro naudojimo, kai prie jų jungiami aptarnaujamos
teritorijos vartotojai, ir stambių įmonių, kai prie jų jungiami tik tos įmonės elektros
vartotojai. Skirstomaisiais tinklais elektra vartotoją pasiekia tik vienu taku. Todėl įvy-
kus gedimui, elektros tiekimas nutrūksta, kol vykdomas tiekimo perjungimas. Jei
perjungimas vyksta automatiškai, tai užtrunka akimirksnį, jei rankiniu būdu – kelio-
lika minučių ir daugiau.
2.12 pav. Elektros pastotė
16
Skirstomieji tinklai būna vi-
dutinės įtampos – nuo 6 kV iki
110 kV (Lietuvoje 6–35 kV) ir že-
mos įtampos – nuo 230 V iki 660 V
(Lietuvoje – 400 V). Prie vidutinės
įtampos skirstomųjų tinklų stam-
būs elektros imtuvai (jei jie yra
aukštos įtampos – 6 kV ir 10 kV)
jungiami tiesiogiai ar per trans-
formatorių. Prie žemos įtampos
elektros imtuvai jungiami tiesio-
giai. Prie žemos įtampos elektros
tinklų prijungiama daug vienfazių
elektros imtuvų, jų vardinė įtampa
yra √3 karto mažesnė už elektros
tinklo įtampą. Lietuvoje žemos įtampos tinklų fazinė įtampa yra 230 V. Vidutinės
įtampos skirstomieji elektros tinklai su žemos įtampos tinklais yra sujungti per skirs-
tomuosius transformatorius.
Atskiras skirstomasis elektros tinklas nedaug įtakoja elektros sistemos darbą,
tačiau skirstomųjų elektros tinklų darbo kokybė nulemia vartotojams tiekiamos
elektros kokybę ir, didele dalimi, patikimumą. Kita vertus, atskiri elektros vartotojai ir
jų darbo režimas pastebimai įtakoja skirstomųjų elektros tinklų darbą. Tokia abipusė
priklausomybė skatina tamprų skirstomųjų tinklų ir elektros vartotojų bendradar-
biavimą, nes tik abipusis supratimas gali garantuoti patikimą ir kokybišką aprūpi-
nimą elektra.
2.1.3 Energetikos sistemos valdymo centras
Kai į bendrą elektros tinklą elektrą perduoda ne viena elektrinė, elektrinių darbą
reikia koordinuoti, kadangi elektros sistemos elektrinės kiekvienu momentu kartu
turi pagaminti tiek elektros, kiek tuo metu jos reikia prie elektros tinklo prisijungu-
siems vartotojams. Nei daugiau, nei mažiau.
Taigi, pirmasis ir svarbiausias energetikos sistemos valdymo (dispečerinio) centro
uždavinys yra koordinuoti elektrinių darbą ir paskirstyti suminę elektros sistemos
apkrovą tarp generatorių, t. y. nustatyti, kiek kuris generatorius turi gaminti galios,
kad bendra vartotojų elektros paklausa būtų patenkinta. Teritorija, kurioje valdy-
mo centras užtikrina elektros paklausos ir pasiūlos balansą, yra vadinama valdymo
(reguliavimo) sritimi (angl. control area).
2.13 pav. 330 kV skirstykla žiemą
17
Elektros sistemos valdymo centro darbui reikalinga gausybė įrenginių ir proce-
dūrų. Tai stebėsenos (monitoringo) ir informacijos perdavimo (telemetrijos ir tele-
komunikacijų) įrenginiai, kurie nuolat informuoja apie elektrinių generatorių darbą
ir sistemos būvį. Kompiuteriniai analizės ir duomenų apdorojimo įtaisai kartu su
inžinerinės ekspertizės metodais ir programine įranga padeda nustatyti, kaip dirba
generatoriai, elektros perdavimo linijos, reguliatoriai, komutaciniai įrenginiai ir kiti
prietaisai, kurie praktiškai valdo generatorius ir elektros linijas.
Valdymo centro įrenginiai ir procedūros paprastai yra sujungtos į tris viena kitą
dubliuojančias sistemas, kurios gali būti integruotos į vieną energijos valdymo siste-
mą (EVS), (angl. EMS, Energy Management System).
EVS sudaro:
• automatinio generacijos valdymo sistema (AGV), (angl. AGC, Automatic Generati-
on Control), kuri koordinuoja elektrinių gamybą;
• valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema – SCADA (angl. Supervisory
Control and Data Aquisition), kuri koordinuoja elektros tinklų įrenginius ir gene-
ratorių įtampas;
• šiuolaikinė kompiuterinė analizės sistema, leidžianti stebėti ir įvertinti sistemos
gyvybingumą, jos darbą ir jį planuoti.
Šiuolaikinių elektros sistemų valdymo centrų, kartu ir pačios sistemos, darbas
neįmanomas be reikiamos informacinės sistemos. Informacinės sistemos ir tech-
nologijos, kaip ir tinkamos kvalifkacijos specialistai, yra būtini patikimai veikiančių
šiuolaikinių elektros sistemų komponentai.
2.14 pav. Suomijos energetikos sistemos valdymo centras
18
2.2 Jungtinės energetikos sistemos
Kuo daugiau elektrinių yra sujungtos į elektros sistemą, tuo ji ekonomiškes-
nė. Esant didesnei suminei elektrinių galiai, energetikos sistemoje galima įrengti
didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus. Norint užtikrinti patikimą ir
kokybišką elektros sistemos darbą, joje veikiančio labiausiai apkrauto bloko apkrova
paprastai neturi sudaryti daugiau nei 3–5 procentus suminės sistemos apkrovos.
Taip yra todėl, kad, atsijungus tokiems generatoriams, energetikos sistemoje juos
gali per priimtiną laiką pakeisti kiti tebeveikiantys generatoriai. Todėl tik didelėse
energetikos sistemose arba jų susivienijimuose – jungtinėse energetikos sistemo-
se – galima įrengti didelės galios agregatus, kurie yra ekonomiškesni negu maži.
Didesnėje elektros sistemoje yra didesnė vartotojų įvairovė, todėl tokios siste-
mos suminė apkrova yra pastovesnė. Tai naudinga didesniam elektrinių veikimo
ekonomiškumui.
Plečiantis elektros sistemoms, atsiranda galimybė joms susijungti. Susijungian-
čios elektros sistemos turi atitikti valdomos srities sąlygas. Tokią valdymo centro val-
domą sritį sudaro elektros sistema ar jos dalis, kurioje:
• kiekvienu momentu užtikrinamas galių ir energijos balansas – savų elektrinių
generuojama galia kartu su perkama galia ir energija iš kitos valdomos srities,
atitinka srities suminę elektros paklausą;
• sutartu tikslumu užtikrinami suderinti tarpsisteminių galių mainų grafkai;
• reikiamose ribose sistemoje reguliuojamas dažnis;
• palaikomas reikiamas galios rezervas patikimam sistemos darbui užtikrinti ir,
esant reikalui, galima padėti kaimyninėms elektros sistemoms.
Paprastai valdomos srities ribos yra elektros matavimo taškai tarpsisteminėse
elektros jungtyse.
Elektros sistemų susijungimas į jungtines elektros sistemas ekonomiškai tiks-
lingas, nes:
• sumažėja sistemoje reikalingas suminis galios rezervas;
• pagerėja hidroelektrinių galios ir energijos panaudojimas, ypač potvynių metu,
padidinamas sistemos ekonomiškumas;
• dėl geografnės ilgumos ir geografnės platumos efektų sumažėja suminė di-
džiausia pareikalaujama jungtinės elektros sistemos apkrovos galia – jungtinės
elektros sistemos didžiausia apkrova yra mažesnė nei jos apjungiamų elektros
sistemų didžiausių apkrovų suma;
• galima tarpusavio pagalba dėl nevienodų sezoninių apkrovų ir elektrinių galių
pokyčių (ypač hidroelektrinėse);
• galima tarpusavio pagalba vykdant remontą ar įvykus avarijai.
19
Kita vertus, jungtinių energetikos sistemų valdymas yra sudėtingesnis, tačiau
ne tik dėl to, kad valdomi objektai yra išsidėstę didesnėje teritorijoje, bet ir dėl atsi-
radusių naujų energetikos sistemos savybių. Tarpsisteminės jungtys yra riboto pra-
laidumo, todėl reikia specialių priemonių, kad jos neatsijungtų dėl perkrovų ir taip
nesutrikdytų sistemos darbo.
Tarpsisteminės jungtys paprastai yra gana ilgos, todėl keičiantis galių srautų
krypčiai gali žymiai keistis reaktyviosios galios nuostoliai. Tai apsunkina įtampų re-
guliavimą.
Jungtinėje energetikos sistemoje lygiagrečiai dirba daug elektrinių, todėl siste-
moje trumpųjų jungimų srovės yra labai didelės. Dėl to reikia brangesnių įrenginių,
atlaikančių dideles trumpųjų jungimų sroves, jungtuvų darbo sąlygos yra sudėtin-
gesnės ir reikia brangių priemonių, kad būtų apribotos trumpųjų jungimų srovės.
Vis dėlto, jungtinių energetikos sistemų privalumai yra svaresni už jų trūkumus,
todėl energetikos sistemos jungiasi visame pasaulyje. Didžiausios iš jų yra Šiaurės
Amerikoje ir Europoje.
Europoje veikia keli energetikos sistemų susivienijimai – jungtinės energeti-
kos sistemos (2.15 pav.). Pagal užimamą teritoriją didžiausios yra UCTE, IPS/UPS ir
NORDEL. Lietuvos energetikos sistema priklauso IPS/UPS sistemai. Nuo 2007 metų,
nuolatinės srovės kabeliu sujungus Estijos ir Suomijos elektros tinklus, atsirado gali-
mybė prekiauti elektra Skandinavijos rinkoje.
Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių energetikos sistemų yra UCTE, todėl Lietu-
vos strateginis tikslas yra prisijungti prie UCTE narės Lenkijos elektros tinklų. Plačiau
apie svarbiausius Europos jungtines sistemas pasakojama 5 skyriuje.
2.15 pav. Europos jungtinių energetikos sistemų zonos
F
E
BE
L CZ
A
SLO
GR
CH
SK
H
I
NL
GB
S N
BY
RU
UKR
RO
HR
BIH
SCG
BG
MK
TR
MA DZ TR
MD
FIN
EST
LT
PL D
DK
IRL
LV
P
AL
UCTE
NORDEL
UKTSOA
ATSOI
IPS/UPS
EU
20
E
lektros sistemos technologiniame procese dalyvauja ne viena įmonė.
Tai – daugybė tarpusavyje susijusių elektrinių ir kitokių techninių įrenginių.
Elektrinės gali turėti po kelis ar net keliolika generatorių, veikia keliasdešimt elek-
tros perdavimo linijų, pastočių, skirstomųjų tinklų, kurie tiekia elektrą šimtams ar net
tūkstančiams vartotojų, turintiems įvairių elektros prietaisų, kurie bet kada gali būti
įjungti ar išjungti. Tuo tarpu elektros sistemoje kiekvienu momentu elektros turi būti
gaminama tik tiek, kiek pareikalauja vartotojai. Todėl elektros sistemos darbas turi
būti planuojamas, o įrenginių darbas – koordinuojamas. Per dešimtmečius susifor-
mavo metodai ir priemonės, kaip tai daryti.
3.1 Elektros sistemų darbo normos
Elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo tikslas yra užtikrinti, kad
elektros vartotojai saugiai ir patikimai gautų tiek tinkamos kokybės elektros, kiek
jiems reikia. Tai reiškia, kad:
• vartotojams tiekiamos elektros dažnis ir įtampa turi būti tinkami jų elektros
įrenginių darbui;
• elektros tiekimo sutrikimai ar tiekimo nutraukimai turi būti vartotojams priimtini.
Svarbiausi elektros sistemos darbo rodikliai yra elektros srovės dažnis, įtampa
ir patikimumas.
3.1.1 Dažnis
Projektuojant elektros įrenginius ir prietaisus (elektros variklius, elektros ir elekt-
ronikos prietaisus ir t. t.) laikoma, kad dažnis yra standartinis (pramoninis) – 50 hercų
(kai kur kitur – 60 Hz). Praktiškai dažnis elektros sistemoje šiek tiek kinta. Europos
standartas EN 50160 elektros įrenginių gamintojams nurodo, kad elektros dažnis
elektros tinkle 99,5 proc. laiko per metus gali būti tarp 49,5 ir 50,5 herco, bet visą
laiką – tarp 47 ir 52 hercų.
Elektros vartotojų įrenginiai dažnio nuokrypiams yra mažiau jautrūs nei pati elek-
tros sistema. Dėl šios priežasties elektros sistemos siekia palaikyti pastovesnį dažnį nei
reikia vartotojams, nes tik taip galima užtikrinti veiksmingą sistemos darbą. Dažnio
sumažėjimas rodo, kad elektros sistemos elektrinės generuoja mažiau galios nei pa-
reikalauja vartotojai, o dažnio padidėjimas – priešingai – galios generavimas viršija jos
paklausą. Dėl dažnio kitimo intensyviau dėvisi elektrinių įrenginiai, didėja kuro sunau-
3. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO
KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS
21
dojimas. Taip mažėja elektrinių ekonomiškumas. Be to, kintantis dažnis trikdo galių
mainus tarp sistemų. Dėl to elektros sistemose daug dėmesio yra skiriama pastovaus
dažnio palaikymui. Tam tarnauja sudėtingos dažnio reguliavimo sistemos, kurios rea-
guoja į dažnio nuokrypius, kai jie yra didesni nei kelios šimtosios herco.
Dažnio reguliavimo kokybę rodo elektrinio laiko nuokrypis (paklaida) – sinch-
roninio laiko, t. y. laikrodžio, kurio rodyklės sukamos iš elektros tinklo maitinamo
sinchroninio elektros variklio, laiko skirtumas nuo astronominio laiko. Tas laiko nuo-
krypis elektros sistemose yra reglamentuojamas. Pavyzdžiui, JAV per valandą jis turi
būti bent kartą lygus 0, UCTE sistemoje, kaip ir NVS ir Baltijos energetikos sistemo-
je – ne didesnis kaip 30 sekundžių, o jo korekcija gali trukti 24 valandas.
Reikia pabrėžti, kad elektros tinkluose dėl kai kurių elektros įtaisų ir prietaisų dar-
bo gali atsirasti nesisteminiai dažniai, kartotiniai pramoniniam dažniui, pavyzdžiui,
150 Hz, 250 Hz, 350 Hz ir pan. Jie vadinami harmonikomis. Paprastai harmonikos
atsiranda skirstomuosiuose tinkluose, bet kai kada gali prasiskverbti ir į perdavimo
tinklus. Harmonikų atsiradimo priežastis yra įvairūs keitikliai (dažniausia vartotojų),
kurie kintamą srovę keičia į nuolatinę, ar kitokio dažnio (pavyzdžiui, ne 50 Hz) srovę.
Harmonikos nepageidautinos tiek elektros tinklams, tiek vartotojų elektros įrengi-
niams, todėl jos yra ribojamos. Už harmonikų panaikinimą yra atsakingi jas suke-
liančių įrenginių savininkai, jie turi rūpintis, kad šis reiškinys, kenkiantis tiek elektros
tinklų darbui, tiek vartotojų įrenginiams, neatsirastų.
3.1 pav. Dažnio kitimas Lietuvos energetikos sistemoje 1999–2003 m.
D
a
ž
n
i
s
,

H
Z
Mėnuo
1999 2000 2001 2002 2003
3.1.2 Įtampa
Elektros srovės dažnis yra toks pats visoje elektros sistemoje, bet įtampa gali
būti skirtinga atskiruose elektros tinklo taškuose. Tai reiškia, kad dažnis yra bend-
22
ras sistemos elektros kokybės rodiklis, o įtampa – vietinis. Įtampos dydis atskiruose
elektros tinklo taškuose priklauso nuo daugelio veiksnių: įtampos atskirų genera-
torių gnybtuose, galios srautų elektros tinkle ir tinklo parametrų, elektros imtuvo
pareikalaujamos galios, įtampos reguliavimo įtaisų darbo.
Daugelio elektros prietaisų darbui didesnę įtaką daro ne dažnis, o įtampa, to-
dėl geriau, kad įtampa elektros prietaisų gnybtuose būtų pastovi. Deja, tai padaryti
yra brangiau nei gaminti prietaisus, kurie gerai atliktų savo funkcijas net ir įtampai
kintant tam tikrose ribose. Europos standartas EN 50160 rekomenduoja, kad skirs-
tomuose elektros tinkluose ne mažiau kaip 95 procentų laiko įtampa nuo vardinės
skirtųsi ne daugiau kaip 10 procentų. Tokiam ar net didesniam įtampos kitimui yra
pritaikomi elektros prietaisai, o elektros tinklai projektuojami, įrengiami ir eksploa-
tuojami taip, kad užtikrintų įtampos kitimą standarto nustatytose ribose.
Reikia pabrėžti, kad elektros sistemose neįmanoma išvengti įtampos svyra-
vimų – didesnių trumpalaikių įtampos sumažėjimų ar padidėjimų, trunkančių iki
kelių sekundžių. Juos sukelia generatorių ar elektros linijų atjungimai ar įjungimai,
trumpieji jungimai elektros tinkluose. Įtampos svyravimus gali sukelti ir didelių elek-
tros imtuvų įjungimas ar išjungimas.
Įtampos svyravimai gali sutrikdyti kompiuterių ir elektronikos įtaisų darbą, su-
kelti elektros lempų mirgėjimą. Juos standartas taip pat rekomenduoja riboti. Įtam-
pos svyravimams sumažinti skiriamas reikiamas dėmesys projektuojant, įrengiant ir
eksploatuojant elektros tinklus, tačiau visiškai jų išvengti neįmanoma. Dėl šios prie-
žasties vartotojai, kurie turi įtampos svyravimams jautrius prietaisus, patys įsirengia
reikiamas individualias priemones, kurios padeda prietaisus apsaugoti nuo įtampos
svyravimų. Tai yra žymiai pigiau nei įrengti bendras apsaugos priemones elektros
tinkluose. Taip pat vartotojai turi pasirūpinti, kad jų elektros įrenginiai, sukeldami
neleistinus įtampos svyravimus, netrikdytų tiek elektros tinklo, tiek kitų vartotojų
darbo.
Įtampos nuokrypiai svarbūs ne tik vartotojų įrenginiams, bet ir elektros per-
davimo tinklų bei pačios sistemos darbui. Jei skirstomuosiuose elektros tinkluose
leistinus įtampos lygius nulemia vartotojų elektros imtuvų darbo sąlygos, tai di-
džiausias leistinas įtampas elektros perdavimo tinkluose lemia elektros įrenginių
izoliacija, tiksliau – jos atsarga. Kuo aukštesnė įtampa, tuo mažesnė yra santykinė
izoliacijos atsarga, nes aukštesnei įtampai reikia brangesnės izoliacijos.
Elektros perdavimo tinkluose pavojų kelia ir per žema įtampa. Dėl pernelyg
žemos įtampos gali sutrikti elektrinių lygiagretus darbas ir sistemos stabilumas. Že-
mus įtampos lygius kartais gali riboti ir įtampų reguliavimo sąlygos skirstomuo-
siuose tinkluose. Elektros perdavimo tinklai su skirstomaisiais tinklais yra sujungti
23
per reguliuojamus žeminančius transformatorius. Todėl esant normaliam režimui
įtampos lygiai perdavimo tinkluose neturi įtakos įtampų lygiams skirstomuosiuose
tinkluose. Kartais, esant poavariniam režimui, žemiausias leistinas įtampas perdavi-
mo tinkle gali riboti ne sistemos stabilumo sąlygos, o reguliuojamų transformatorių
reguliavimo diapazonas. Taip yra todėl, kad reguliuojamųjų transformatorių regu-
liavimo galimybės gali būti nepakankamos skirstomajame tinkle palaikyti reikiamas
įtampas.
3.1.3 Patikimumas
Patikimumą lemia elektros sistemos galimybė išvengti elektros tiekimo nutrau-
kimo ir po sutrikimų tęsti elektros tiekimą vartotojams priimtinu dažniu ir įtampa.
Skirtingai nuo dažnio ir įtampos normų, kurias lemia elektros įrenginiai, jų charak-
teristikos, patikimumo lygis priklauso nuo to, kam pirmenybę teikia elektros varto-
tojas – brangiai mokėti už elektrą, kad ji būtų tiekiama nenutrūkstamai, ar mokėti
mažiau, tačiau susidurti su trumpalaikiais elektros tiekimo nutraukimais.
Kiekybiškai palyginti elektros tiekimo nutraukimo žalą su priemonių patikimu-
mui padidinti įrengimo kaštais yra sudėtinga. Objektyviai tai padaryti dažnai yra
neįmanoma, kadangi elektros tiekimo nutraukimo žala priklauso nuo to:
• kiek elektros buvo nepatiekta;
• kaip dažnai nutrūksta tiekimas ir kiek tai trunka;
• kaip vartotojas pasiruošęs galimiems elektros tiekimo nutraukimams;
• koks vartotojo tipas (gyventojai, pramonės įmonė ir pan.);
• kokiu paros, savaitės, sezono metu nutrūko tiekimas.
Nustatant patikimumui didinti skirtų priemonių kaštus iškyla panašių neaišku-
mų. Didelės avarijos sistemoje įvyksta, kai elektros gamybos ir/ar perdavimo ga-
limybės nėra pakankamos patenkinti to meto suminę elektros paklausą. Iš kitos
pusės, nei elektros paklausa, nei generatorių ar perdavimo tinklų galimybės negali
būti labai tiksliai prognozuojamos.
Tiek elektrinių, tiek elektros tinklų darbą gali sutrikdyti nenuspėjami įvykiai (žai-
bai, įrenginių gedimai ir pan.), todėl atsijungus elektros generatoriui ar elektros linijai
generavimo ar perdavimo galia gali staigiai ir neprognozuotai sumažėti. Atskiro ge-
neratoriaus ar perdavimo linijos įtakos bendram patikimumui analizė yra sudėtinga.
Dėl didelio atskirų sistemos elementų skaičiaus dažniausiai analizės būdu negalima
nustatyti ryšio tarp jų sąveikos ir galimų sąlygų, todėl sunku įvertinti, kiek patikimu-
mą gali pagerinti naujas papildomas įrenginys elektrinėje ar elektros tinkluose.
Iš kitos pusės, net ir patikimose didelėse elektros sistemose gali būti sutriki-
mų. Nepaisant to, net ir didelis gedimas elektros sistemoje lems elektros tiekimo
24
nutraukimą ne visiems vartotojams. Pavyzdžiui, sisteminės avarijos sukelia tik apie
20 procentų visų elektros tiekimo vartotojams nutraukimų. Likusius elektros tieki-
mo sutrikimus sukelia skirstomųjų tinklų problemos, kurios dažniausiai kyla dėl ne-
palankių gamtinių sąlygų. Todėl standartas EN50160 vartotojams, prijungtiems prie
skirstomųjų tinklų, nurodo, kad elektros tiekimo pertrūkiai iki 3 min. trukmės gali
būti nuo 10 iki 50 kartų per metus.
Patikimumo standartai yra reikalingi elektros sistemų planavimui ir remiasi įvai-
riomis taisyklėmis ir praktiniais duomenimis. Planuojant elektros sistemos darbą,
patikimumas gali būti apibendrintas trimis rodikliais:
• apkrovos praradimo tikimybe (angl. loss of load probability – LOLP), pavyzdžiui,
vieną kartą per 10 metų;
• sistemos gyvybingumu, įvykus 1 ar 2 netikėtiems gedimams (taisyklė N-1 ar N-2);
• nustatyto galios rezervo (santykinio, pavyzdžiui, 15–20 procentų) užtikrinimu.
Apkrovos praradimo tikimybė suprantama kaip tikimybė, kad per gana ilgą laiką,
pavyzdžiui, per 10 metų vieną kartą, elektros sistemoje nebus pakankamai galios
paklausai patenkinti. Tai reiškia, kad per 10 metų dėl elektrinių ar perdavimo tinklų
įrenginių gedimo vieną dieną gali sutrikti elektros tiekimas. Čia neturima galvoje
nei sutrikimo trukmė (kelios minutės ar valandos), nei sutrikimo dydis (elektros ne-
teko skirstomasis tinklas ar visa sistema). Atskirose šalyse ši tikimybė yra apibrėžia-
ma skirtingai ir nėra bendro praktiškai sutarto metodo, kaip ją apskaičiuoti.
Kai sugenda svarbūs elektros sistemos elementai, generatoriai ar perdavimo
linijos, persiskirstę galios srautai likusioje sistemos dalyje ne visada automatiškai gali
patenkinti vartotojų apkrovą. Net kai po avarijos elektros sistemos elektrinėse yra
pakankamai galios, įtampa ir srovė kai kuriose elektros linijose gali tapti neleistina.
Tokiu atveju elektros linijas gali atjungti jų apsaugos sistemos. Tai gali pažeisti siste-
mos stabilumą ir lemti sistemos griūtį. Norint to išvengti, elektros sistemos projek-
tuojamos ir jų darbas planuojamas taip, kad bet kada atsijungus bet kuriam vienam
(ar dviem) svarbiausiems elektros sistemos elementams, sistema neprarastų gyvy-
bingumo ir galėtų toliau dirbti. Tai vadinama N-1 (ar N-2) principu. Taisyklė N-1 turi
veikti visada, pavyzdžiui jei yra atjungtos dvi elektros linijos, sistemos operatorius
turi imtis veiksmų, kad, atsijungus trečiai linijai, sistemos darbas nesutriktų.
Svarbiausi arba vadinamieji kritiniai sistemos elementai paprastai yra didžiau-
sias veikiantis generatorius ar labiausiai apkrauta elektros linija. Paprastai laikoma,
kad tuo pat metu gali sugesti vienas ar du elementai, nors praktikoje gedimų kar-
tais pasitaiko ir daugiau. Kadangi visų galimų atvejų praktiškai neįmanoma aprėpti,
atsitiktinumų analizei ir sprendimui, kokių elementų sutrikimus reikia nagrinėti, rei-
kalinga inžinerinė patirtis.
25
Galios rezervas yra seniausia ir dažniausiai taikoma tradicinė patikimumo užti-
krinimo priemonė. Norint užtikrinti patikimą elektros sistemos darbą, sistemos elek-
trinėse ne tik įrengta galia, bet ir galima panaudoti galia visada turi būti didesnė
už didžiausią apkrovą. Santykinis galios rezervas (turimos galios ir didžiausios – piki-
nės – apkrovos skirtumas, išreikštas procentais nuo didžiausios apkrovos) yra patiki-
mumo rodiklis. Paprastai laikoma, kad elektros sistemose galios rezervas turi būti ne
mažesnis kaip 15–20 procentų. Reikalingo santykinio rezervo dydis priklauso nuo
sistemos dydžio, įrengtų generatorių skaičiaus ir jų dydžio. Kai sistemoje generato-
rių mažai, bet jų vienetinė galia yra didelė, santykinis rezervas turi būti didesnis nei
sistemoje su daug mažų generatorių. Taip yra todėl, kad rezervo dydis visada turi
būti didesnis už didžiausią generatorių.
Aukščiau minėti patikimumo rodiklių (normų) dydžiai nustato, kokia galia turi
būti įrengta sistemoje ir kaip ši turi būti eksploatuojama, kad darbas būtų pakankamai
patikimas. Santykinis rezervas ir apkrovos praradimo tikimybė yra svarbiausi rodikliai
projektuojant, o sistemos darbą planuojant ir koordinuojant atliekama atsitiktinumų
analizė – sistemos gyvybingumui patikrinti (principas N-1).
Minėti rodikliai yra plačiai naudojami įvairiose šalyse, tačiau nėra bendrai priim-
to metodo jų skaičiavimui. Tai lemia skirtingos sąlygos atskirose šalyse ir sistemose.
Pavyzdžiui, elektros sistemos, kurios yra priklausomos nuo elektros importo iš kai-
myninių elektros sistemų, jo įtaką įvertina skaičiuodamos tiek apkrovos praradimo
tikimybę, tiek santykinio rezervo dydį. Vertinimas taip pat priklauso nuo inžinerinės
patirties, tradicijų ir sistemų ypatumų.
Elektros sistemų plėtra planuojama tolimai perspektyvai, todėl, prognozėms
nepasitvirtinus, sistemoje gali atsirasti galios perteklius. Kai sistemoje yra galios per-
teklius ir faktinis galios rezervas yra didesnis nei normatyvinis, sistema yra labiau
patikima. Kas naudingiau vartotojams – patikimumo padidinimas ar tikslingas su-
mažinimas – yra diskusinis klausimas. Kai kuriems vartotojams patikimumo suma-
žinimas gali būti naudingas, kadangi leistų atpiginti elektrą. Tuo tarpu kitiems var-
totojams, kurie patiria didelę žalą dėl nutrūkusio elektros tiekimo, yra geriau mokėti
šiek tiek brangiau, tačiau turėti patikimai veikiančią sistemą. Iš kitos pusės, nereikia
pamiršti, kad bet kurioje šalyje elektros paklausa nuolat auga, todėl, laikui bėgant,
galios perteklius mažėja.
3.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui
Užtikrinant aukščiau aptartas elektros tiekimo normas, elektros sistemos dar-
bas koordinuojamas ir planuojamas vykdant tris pagrindines funkcijas, nulemtas
dinamiškos ir sudėtingos elektros sistemos ir jos vartotojų prigimties.
26
Tos pagrindinės funkcijos yra:
• apkrovos kitimo sekimas;
• tiekimo patikimumo užtikrinimas;
• galios mainų koordinavimas.
Elektros sistemos, vykdydamos pagrindines funkcijas, siekia tai padaryti kuo
pigiau. Tam reikia didelių informacijos kiekių apdorojimo, didelių kompiuterių ir te-
lekomunikacijų pajėgumų bei geros koordinacijos tarp sistemos komponentų ir
organizacijų, susijusių su sistemos darbu.
3.2.1 Apkrovos sekimas
Kiekvienu momentu elektros turi būti tiekiama tiek, kiek jos reikia vartoto-
jams. Nors elektros paklausa nuolat kinta ir tas kitimas nenuspėjamas, vartotojų
apkrovos kitimas turi tam tikrus dėsningumus. Apkrovos kitimas yra panašus ly-
ginant kiekvieną parą, savaitę, sezoną (3.2–3.4 pav.). Apkrovos kitimas (grafkas)
priklauso nuo meteorologinių sąlygų, šalies ekonomikos, vartotojų savybių. Visų
šių sąlygų įvertinimas leidžia gana tiksliai prognozuoti apkrovos kitimą.
Nuolatinis ir sunkiai nuspėjamas apkrovos kitimas reikalauja, kad veiktų tam tik-
ra koordinavimo sistema, kuri leistų kiekvienu momentu elektros gaminti pagal to
momento apkrovą ir vartotojai visada saugiai gautų reikalingą kokybiškos elektros
kiekį. Dėl šios priežasties elektros sistemos valdymo centras prognozuoja apkrovos
grafkus ir pagal juos planuoja elektrinių darbą. Tikslų elektrinių elektros gamybos
suderinimą su apkrova atlieka automatiniai įtaisai. Kartu reikia užtikrinti, kad ne tik
gamyba atitiktų paklausą, bet ir įtampos elektros sistemos mazguose neperžengtų
leistinų ribų, galių srautai elektros linijose ir transformatoriuose (autotransforma-
toriuose) atitiktų jų galimybes, o vartotojus pasiektų reikalingas tinkamos įtampos
elektros kiekis. Be to, kuriam nors sistemos elementui dėl kokių nors priežasčių atsi-
jungus, sistemos darbas turi nesutrikti. Kaip tai užtikrinama, bus pasakojama toliau.
3.2.2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas
Kiekvienu momentu bet kuris elektros sistemos elementas gali sugesti arba
būti sugadintas (pavyzdžiui, žaibo), todėl elektros sistemos darbas turi būti orga-
nizuotas taip, kad joks sutrikimas nenutrauktų elektros tiekimo. Elektros sistemos
gebėjimas tęsti darbą įvykus gedimams vadinamas sistemos gyvybingumu (angl.
security). Sistemos gyvybingumas yra elektros sistemos geba jos darbui nesutrikti
dėl atsitiktinių trikdžių, tokių kaip trumpieji jungimai ar sistemos elementų netikė-
tas atsijungimas. Užtikrinus sistemos gyvybingumą, užtikrinamas ir patikimas elek-
tros tiekimas.
27
3.2 pav. Lietuvos energetikos sistemos vartotojų apkrova 2008 m. 10-ją savaitę
3.4 pav. Airijos energetikos sistemos paros didžiausių apkrovų kitimas per metus
M
W
S
Savaitės
2005 2006 2007 2008
3.3 pav. Suomijos (elektros importuotojos) energetikos sistemos apkrovos
(raudona) ir gamybos (juoda) 2008 m. 34 savaitę grafkai
MW
Valandos
MWh/h
28
Elektros sistemos sąlygos, kurios užtikrina sistemos gyvybingumą, yra vadina-
mos elektros sistemos tinkamumu ar adekvatumu. Elektros sistemos tinkamumas
(adekvatumas) apibrėžia sąlygas, reikalingas, kad sistema galėtų visą laiką tiekti
reikiamų parametrų elektrą vartotojams, nepaisant planinių ir neplaninių sistemos
elementų atjungimų.
Elektros sistemoje jos elementus reikia atjungti ne tik netikėtai jiems sugedus,
bet ir planuotai jų priežiūrai ar remontui. Planinių atjungimų metu sumažinamos
sistemos galimybes, tačiau tai leidžia sumažinti netikėtų jos elementų gedimo tiki-
mybę. Norint atlikti planinius atjungimus nesutrikdant elektros tiekimo, reikia turėti
tam tikrą rezervą, o tai reiškia papildomus kaštus. Todėl reikia pasirinkti – didinti
elektros kainą ar sutikti su planiniais elektros tiekimo nutraukimais, kurie reikalingi
tinkamai elektros sistemos elementų eksploatacijai.
3.2.3 Galios mainų koordinavimas
Šiuolaikinės elektros sistemos yra sujungtos su kaimyninėmis sistemomis. Tai
leidžia vykdyti galių mainus tarp sistemų. Jie gali būti įvairūs: trumpalaikis ir ilga-
laikis elektros pirkimas ar pardavimas kaimyninėms sistemoms, galios gavimas
iš bendrai valdomų elektrinių ir, galiausiai, galių tranzitas iš vienų sistemų į kitas.
Išskyrus specialius susitarimus, galių mainai neturi kenkti elektros tiekimui varto-
tojams – negalima nesutarus saviems vartotojams „siurbti“ elektros iš kaimyninių
sistemų, taip pat negalima nesusitarus perduoti kaimyninėms sistemoms elektros
pertekliaus, kai savų vartotojų paklausa neplanuotai sumažėjo.
Kaimyninės elektros sistemos gali keistis galiomis tik pagal sutartus tarpsiste-
minių galių mainų grafkus. Neplanuoti mainai (nukrypimai nuo planuotų mainų
grafkų) yra reglamentuojami vadinamąja „srities valdymo paklaida“ (angl. area
control error, ACE). Pavyzdžiui, JAV, kuriose veikia galingiausios pasaulyje elektros sis-
temos, reikalaujama, kad „srities valdymo paklaida“ bent kartą per dešimt minučių
būtų lygi nuliui, o jos vidurkis per nustatytą laikotarpį neviršytų nustatyto dydžio. Tai
svarbu ir dažnio reguliavimui. Todėl galių mainų nuokrypiai nuo sutartų grafkų yra
stebimi, valdomi ir registruojami. To reikia tiek dėl atsiskaitymų, tiek dėl kompen-
sacijų. Energetikos sistemose UCTE galių nebalansai energetikos sistemos pastan-
gomis turi būti šalinami per 15 minučių. Toks pat reikalavimas veikia NVS ir Baltijos
šalių jungtinėje energetikos sistemoje.
3.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas
Elektros sistemos darbas turi būti organizuotas taip, kad būtų palaikomas jos
adekvatumas ir užtikrintas jos gyvybingumas. Toks tikslas pasiekiamas:
29
• tinkamai planuojant elektros sistemos pajėgumus;
• tinkamai organizuojant elektros gamybą ir elektros perdavimą;
• tinkamai valdant sistemos darbą realiuoju laiku.
Tinkamas pajėgumų planavimas apima tokią elektrinių galių ir elektros perda-
vimo tinklų plėtrą, kuri užtikrina, kad elektrinių turima (disponuojama) galia visa-
da būtų didesnė už didžiausią apkrovą, o kartu būtų užtikrintas reikiamam patiki-
mumui reikalingas galios rezervas ir elektros tinklų pralaidumas. Todėl elektrinių ir
elektros tinklų daug investicijų ir laiko reikalaujančių statybų projektų įgyvendinimą
reikia tinkamai koordinuoti ir tuo rūpintis iš anksto.
Geras elektros gamybos ir elektros perdavimo organizavimas apima tinkamos
agregatų sudėties parinkimą ir apkrovų paskirstymą tarp jų. Toks paskirstymas turi
būti atliekamas įvertinant prognozuojamą atsitiktinį apkrovų kitimą, reikiamas prie-
mones patikimumui ir sistemos adekvatumui užtikrinti. Vertikaliai integruotose
elektros energetikos bendrovėse darbo ekonomiškumas buvo pasiekiamas cen-
tralizuotai parenkant optimalią veikiančių agregatų sudėtį ir optimaliai paskirstant
apkrovas tarp jų. Elektros rinkos sąlygomis efektyvumą užtikrina konkurencija tarp
elektros gamybos bendrovių. Elektros sistemos valdymo centras turi tik kontroliuo-
ti, kad elektros gamybos konkurencija nesutrikdytų sistemos patikimo darbo.
Kasdieninis elektros sistemos valdymas apima apkrovos sekimo, patikimumo
užtikrinimo ir galių mainų funkcijas, kurios vykdomos taikant keletą elektros siste-
mos darbo koordinavimo ir planavimo procedūrų. Tos procedūros yra skiriamos pa-
gal laiko intervalus ir skirtingus elektros sistemos darbo aspektus (3.1 lentelė).
Procedūros, skirtos elektros gamybos ir paklausos balanso užtikrinimui, vyk-
domos nuolat. Kitos, pavyzdžiui, naujų generavimo pajėgumų planavimas, yra rei-
kalingos žymiai rečiau. Laiko intervalas, kurį apima procedūra, yra labai skirtingas.
Tarkime, generatoriaus galios reguliavimas apima laikotarpius, trumpesnius negu
minutė, o ilgalaikio planavimo laiko horizontas yra 20 ar daugiau metų – elektros
sistemos įrenginių statyba trunka ilgai, o jų darbo amžius yra kelios dešimtys metų.
Vis dėlto, kiekviena laiko perspektyva reikalauja apkrovų ir elektros įrenginių darbo
prognozės.
3.3.1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą
Kiekvienu momentu elektros sistemoje galima palaikyti nustatytą 50 Hz dažnį,
jei elektrinių generatoriai generuoja tokią galią, kokios tuo momentu reikia vartoto-
jams ir savoms elektros sistemos reikmėms. Dažnis kinta, kai nėra balanso tarp elek-
tros gamybos ir paklausos. Bet kuriuo momentu, kai galios paklausa yra didesnė nei
pasiūla (pavyzdžiui, dėl kokio nors generatoriaus gedimo ar paklausos padidėjimo)
30
3.1 lentelė. Elektros sistemos darbo ir planavimo funkcijos
Funkcija Tikslas Priemonės
Apkrovos sekimas
Dažnio reguliavimas
Apkrovų grafkų sudarymas
Nuolatinis apkrovos
kitimo sekimas
Paros, savaitės, sezono
apkrovų grafkai
(įrenginių įtampų ir galių
ribos)
• Reguliatorių reguliavimas
• AGV ir apkrovų paskirstymas
• AGV, galių paskirstymas
• Agregatų sudėties parinkimas
• Įtampos reguliavimas
Patikimumo užtikrinimas
Gyvybingumo užtikrinimas
Adekvatumo užtikrinimas
Parengtis netikėtiems
gedimams
Apsirūpinimas reikiamais
tiekimų ištekliais
• Agregatų sudėties parinkimas
įvertinant momentinį ir greitą
rezervą
• Generacijos perskirstymas
įvertinant gyvybingumą
• Įtampų reguliavimas
• Agregatų sudėties parinkimas
• Įrenginių priežiūros ir remontų
grafkų sudarymas
• Naujų pajėgumų planavimas
Galių mainų koordinavimas Tarpsisteminė prekyba
elektra, tarpsisteminiai
galių tranzitai
• AGV, apkrovų paskirstymas
• Agregatų sudėties parinkimas
visų generatorių sukimasis sulėtėja ir tai sumažina dažnį. Panašus procesas vyksta
ir priešingu atveju, kai suminė generacija yra didesnė už paklausą (pavyzdžiui, at-
sijungus dideliam vartotojui). Tokiu atveju generatorių reguliatoriai turi sumažinti
galią, kad dažnis nepakistų.
Dažnio reguliavimas yra nuolatinis balanso palaikymas tarp elektros vartojimo
ir gamybos. Daugumos elektros sistemos generatorių greičio reguliatoriai seka
dažnį ir reguliuoja generatorių generuojamą galią, kad elektros gamyba atitiktų jos
paklausą ir taip palaiko nustatytą dažnio dydį. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuolatinis
generatorių galios reguliavimas šiek tiek padidina sąnaudas ir taip mažina elektrinių
darbo veiksmingumą.
Generatorių galios akimirksniu pakeisti negalima. Greitis, kuriuo galima gene-
ratoriaus galią padidinti ar sumažinti, vadinamas reakcijos greičiu. Jis priklauso nuo
elektrinės ir generatoriaus tipo. Kiekvieno agregato reakcijos greitis yra skirtingas.
Dideli turbogeneratoriai – atominių elektrinių ar anglimi kūrenamų elektrinių –
savo generuojamą galią gali keisti lėtai, o dujų turbinų ar hidrogeneratoriai – greitai.
3.2 lentelėje yra pateikti tipiniai įvairių agregatų reakcijos greičiai procentais nuo
generatorių vardinės galios.
31
Reakcijos greitis nurodo didžiausią greitį, kokiu gali būti pakeista generatoriaus
generuojama galia. Praktiškai kiekvienam generatoriaus reguliatoriui yra nustatoma,
kokiu greičiu generatorius turi keisti savo galią, priklausomai nuo dažnio nuokrypio.
Kai kurie reguliatoriai turi greitai keisti generatorių galią, o kai kurie gali ir visai ne-
reaguoti. Dalis generatorių gali generuoti fksuotą galią nereaguodami į apkrovos
pokyčius. Tai priklauso nuo elektros sistemos suminės apkrovos ir nuo laukiamo jos
pokyčio. Skaičiavimais nustatoma, kiek ir kurie elektros sistemos generatoriai turi
dalyvauti automatiniame galios reguliavime. Apie reguliatorių valdymą – toliau.
Buvusioje Sovietų Sąjungoje, kurios ekonomika buvo planinė–administracinė,
normalių režimų metu dažnio reguliavime dalyvaudavo tik Volgos ir Dniepro kaska-
dų hidroelektrinės. Kitų elektrinių agregatų greičio reguliatoriams buvo nustatoma
didelė nejautrumo zona, jie reguliavime dalyvaudavo tik tada, kai dažnio nuokrypis
viršydavo nejautrumo zonos ribas (ne mažesnes kaip 0,2 Hz). Tokia centralizuota daž-
nio reguliavimo sistema negali užtikrinti geros dažnio reguliavimo kokybės, bet tai
nebuvo svarbu, kadangi Sovietų Sąjungoje prekybos elektra nebuvo. Kai elektrinės
dažnio reguliavime nedalyvauja ir generuoja nustatytą galią, jos gali būti pigesnės.
Tai Sovietų Sąjungoje buvo svarbiausia.
Žlugus Sovietų Sąjungai, jos energetikos sistemą paveldėjo NVS ir Baltijos šalys.
Elektrinių agregatams modernizuoti reikia nemažai lėšų ir laiko, todėl dažnio regu-
liavimo tvarka NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemoje liko tokia pati. Pereinant
prie rinkos ekonomikos ir sudarant sąlygas konkurencijai, dažnio reguliavimo sis-
temą reikia keisti. Šis modernizavimo procesas visose šalyse spartėja. Tas daroma ir
Lietuvoje – atnaujinami ir modernizuojami elektrinių agregatai bei jų valdymas.
Europos Sąjungos ir Rusijos energetikos dialogo rėmuose sinchroniniam dar-
bui planuojama sujungti energetikos susivienijimą UCTE su NVS ir Baltijos ener-
Lentelė 3.2. Elektros generavimo agregatų reakcijos greičiai
Agregato tipas ir dydis Reakcijos greitis
Garo agregatai (bet kokio kuro)
10–50 MW iki 5 % per minutę
60–200 MW iki 4 % per minutę
Daugiau kaip 200 MW iki 3 % per minutę
Hidroagregatai
10–60 MW 1–6 % per sekundę
Daugiau kaip 60 MW 4–6 % per sekundę
Dujų turbinų
Visų tipų iki 55 % per minutę
32
getikos sistema. Taip būtų sukurta sinchroniškai veikianti energetikos sistema nuo
Lisabonos iki Vladivostoko. Tuo tikslu NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemose
sparčiai tobulinama dažnio reguliavimo sistema. Prie UCTE reikalavimų derinamasi
tiek organizavimu, tiek reguliavimo kokybe. 2005 metų rugsėjo pabaigoje buvo su-
derinta NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemų dažnio ir galių srautų reguliavimo
koncepcija, kurioje nurodoma, kad dažnio nuokrypiai normalių režimų metu neturi
viršyti 50 mHz (normalūs leistini), o trumpalaikiai – neturi viršyti 200 mHz (didžiausi
leistini). Dėl avarinių nebalansų atsiradę dideli dažnio nuokrypiai per 15 minučių
turi būti sumažinti iki normalių leistinų. Vidutinė dažnio reikšmė pusvalandžio in-
tervale neturi skirtis nuo vardinės daugiau kaip 10 mHz.
3.3.2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos
valdymas
Vienas iš svarbiausių elektrinių darbo koordinavimo tikslų yra kuo mažesnės
elektros gamybos sąnaudos. Iki elektros energetikos restruktūrizacijos ir konkuren-
cinės elektros rinkos sukūrimo ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp elektros sis-
temoje veikiančių agregatų buvo pagrindinė tokio koordinavimo priemone. Eko-
nomiškas apkrovų paskirstymas remiasi elektros gamybos lyginamaisiais sąnaudų
prieaugiais.
Lyginamieji sąnaudų prieaugiai – tai papildomos sąnaudos, kurios reikalingos
vienai papildomai kilovatvalandei pagaminti, arba sąnaudų mažėjimas, sumažėjus
gamybai viena kilovatvalande. Lyginamieji sąnaudų prieaugiai priklauso nuo kuro
sąnaudų ir agregato veiksmingumo, kuriuo kuras paverčiamas elektros energija,
nuo kitų eksploatacinių sąnaudų, kurios kinta priklausomai nuo gaminamos elek-
tros kiekio. Ekonomiškai paskirstant apkrovas tarp agregatų (veikiančių elektrinių
blokų) daugiau apkraunami tie agregatai, kurių lyginamieji sąnaudų prieaugiai ma-
žesni. Tai daroma tokiu būdu, kad būtų patenkinta suminė elektros paklausa sis-
temoje. Šiuolaikinėse elektros sistemose ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp
agregatų paprastai buvo perskaičiuojamas kas 5–10 minučių.
Po elektros energetikos bendrovių restruktūrizacijos ekonomiškas apkrovų pa-
skirstymas atliekamas tik tarp elektros gamybos bendrovės elektrinių ir jų agregatų,
bet ne visos elektros sistemos mastu. Naujomis elektros rinkos sąlygomis, ekono-
mišką apkrovų paskirstymą pakeitė elektros gamybos kompanijų konkurencija.
Elektros sistemos valdymo centrui nebereikia spręsti, ar apkrovų paskirstymas eko-
nomiškas, ar ne. Tai apsprendžia komerciniai sandoriai tarp elektros gamintojų ir
tiekėjų, kurie turi būti techniškai suderinti su energetikos sistemos valdymo centru.
Tai reikalinga, kad energetikos sistema funkcionuotų be sutrikimų.
33
Apkrovų paskirstymas tarp agregatų remiasi apkrovų prognozėmis, o realios
apkrovos dažnai daugiau ar mažiau nuo prognozių skiriasi. Todėl nuolatinio gene-
racijos ir apkrovų balanso užtikrinimui valdomoje srityje reikia automatinio gene-
racijos valdymo. Automatinio generacijos valdymo sistema (AGV) sprendžia, kiek
reikia padidinti ar sumažinti kiekvieno agregato generuojamą galią, kad būtų pa-
laikomas balansas tarp elektros paklausos ir gamybos, pageidautina – ekonomiš-
kiausiu būdu. Pagal AGV sistemos skaičiavimus generatorių reguliatoriai nustatomi
taip, kad vyktų reikiami generacijos pokyčiai. AGV sistema nuolat seka energetikos
sistemos dažnį ir nustato, ar reikia keisti generaciją, ją didinti ar mažinti. Paprastai
AGV sistema pagal apytikrį ekonomišką apkrovų paskirstymą generatorių regulia-
torius įjungia kas 5–10 sekundžių. Dabar AVG sistemos veikia Vakaruose, o NVS ir
Baltijos energetikos sistemoje, taip pat ir Lietuvoje, tokios sistemos diegimo darbai
yra pradėti.
Kai reguliatoriai balansuoja elektros gamybą su vartojimu, tam gali būti naudo-
jami ir agregatai su dideliais lyginamųjų sąnaudų prieaugiais. Tokiais yra dujų turbi-
nos ar dyzeliai – jie gali greitai padidinti generuojamą galią. Kai dažnis yra atstato-
mas, AGV sistemą reguliatorius nustato taip, kad veiksmingesni agregatai padidintų
savo galią ir pakeistų mažiau veiksmingus (didesnio lyginamojo sąnaudų prieaugio)
agregatus, kurie buvo panaudoti dažniui reguliuoti (greitai padidinti galią).
Apkrovų paskirstymui vykdyti ir AGV sistemos veikimui yra reikalinga informa-
cija apie kiekvieno agregato sąnaudas ir kitas jo charakteristikas. Pavyzdžiui, kokiose
ribose agregatas gali reguliuoti galią ir koks jo reakcijos greitis. Paprastai tai, kiek
veiksmingai agregatas kurą verčia elektra, ir jo lyginamieji sąnaudų prieaugiai pri-
klauso nuo to, kaip jis apkrautas – visiškai ar tik iš dalies. Agregatų reguliavimo dia-
pazonas, veiksmingumas, lyginamieji sąnaudų prieaugiai skiriasi priklausomai nuo
agregato tipo, o kartais – ir nuo perkamos galios sutarties reikalavimų.
Šiandien elektros sistemos yra susijungusios su kaimyninėmis elektros sistemo-
mis, todėl minimizuojant elektros gamybos sąnaudas kartais tikslinga elektrą pirkti
iš kaimyninių elektros sistemų. Tokių tarpsisteminių galių mainų valdymas jungtinė-
se elektros sistemose taip pat yra automatizuotas. Jei to nėra, ar automatizacija yra
nepakankama, sistemos operatoriai galių mainus derina, naudodami paprastesnes
informacijos mainų sistemas.
AGV sistemos valdo tiek planinius, tiek neplaninius galių mainus tarp valdomų
sričių. Tarpsisteminių galių mainų valdymui AGV sistemai reikia turėti informaciją
apie tarpsisteminių planinių galių mainų grafkus, nuolat matuoti faktinius galių
mainus, o juos palyginus – duoti reikiamas komandas valdomų generatorių regu-
liatoriams didinti ar mažinti jų galią.
34
Atliekant skaičiavimus, kuris generatorius turi veikti ir kokia jo apkrova, reikia
įvertinti ir perdavimo tinklų sąlygas. Paprastai tai lemia du dalykai. Pirmiausia, per-
skirstant apkrovas tarp veikiančių agregatų, gali žymiai pasikeisti galių nuostoliai
perdavimo tinkluose. Jei suminiai nuostoliai perdavimo tinkluose yra dideli, reikia
įvertinti nuostolių prieaugius tinkluose, ne tik sąnaudas elektrinėse. Tikslus lygina-
mųjų nuostolių tinkluose prieaugių skaičiavimas yra sudėtingas ir gaišus.
Galios nuostoliai tinkluose nesikeičia proporcingai perduodamai galiai, kadan-
gi jie priklauso nuo srautų pasiskirstymo tinkle. Tai apsunkina galios nuostolių skai-
čiavimus, tačiau į nuostolių tinkluose įtaką reikia atsižvelgti. Praktikoje skaičiavimų
supaprastinimui dažnai naudojami apytikriai matematiniai modeliai.
Kitas dalykas, kurį reikia įvertinti valdant agregatų apkrovas, yra sistemos pati-
kimumas ir adekvatumas. Perduodamą elektros tinklais galią riboja elektros tinklo
mazgų įtampos ir elektros linijų pralaidumas. Tai reikia įvertinti paskirstant apkrovas.
Jei elektros perdavimo tinklų pralaidumo nepakanka perduoti galią iš ekonomiško
generatoriaus į apkrovos mazgą, reikia daugiau apkrauti kitą, mažiau ekonomišką
generatorių, kurio apkrovimas nepažeidžia elektros tinklo pralaidumo. Taip agre-
gatų apkrovas tenka paskirstyti neekonomiškai. Tam reikia žinoti ne tik perdavimo
sistemos pralaidumą, bet ir tai, kokie yra galios srautai linijose, kokią galią reikia per-
duoti ir kaip ji paveiks sistemos įtampas. Dėl skaičiavimų sudėtingumo tai priklau-
so jau kitai energijos valdymo sistemos daliai, kuri nustato sistemos gyvybingumą,
svarbesnį už sistemos ekonomiškumą. Apie tai – žemiau.
3.3.3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai
Elektros generatorių reguliatorių ir AGV sistemos tikslas yra ekonomiškai pa-
skirstant agregatų apkrovas palaikyti reikiamą dažnį, kai keičiasi elektros paklausa
ir sistemos apkrova. Deja, perskirstant generatorių apkrovas gali keistis įtampos
sistemos mazguose. Kaip jau buvo minėta, elektros sistemos mazgų įtampos turi
neperžengti leistinų ribų. Tokiu atveju elektros sistemos įrenginiai dirba saugiai, o
įtampos yra tinkamos vartotojų įrenginiams. Užtikrinant reikiamus įtampų lygius,
reikia palaikyti ne tik aktyviųjų, bet ir reaktyviųjų galių balansą. Kai elektros tinkle
yra reaktyviųjų galių nebalansas, įtampa tinklo mazguose gali sumažėti ar padidėti.
Įtampų struktūros ir reaktyviųjų galių srautų supratimas yra sudėtingas. Tai – sudė-
tingas elektros sistemų fzikos klausimas.
Kaip žinoma iš fzikos, elektros galia yra srovės ir įtampos sandauga. Kintamo-
sios srovės elektros tinkluose srovė ir įtampa kinta pagal sinuso dėsnį, 50 (ar 60)
periodų per sekundę. Deja, srovės ir įtampos kitimas gali nesutapti faze – srovė per
periodą pasiekia didžiausią reikšmę, o įtampa ją gali pasiekti vėliau ar anksčiau.
35
Paprastesniam supratimui galima įsivaizduoti, kad ta galios dalis, kurią sukuria
srovė ir įtampa sutapdamos faze, yra aktyvioji arba realioji galia. Ji matuojama vatais
(W) ir atlieka darbą – virsta šviesa ar šiluma, suka elektros variklius. Galios dalis, kurią
sukuria srovė ir įtampa nesutapdamos faze, yra vadinama reaktyviąja arba mena-
mąja galia. Ji matuojama varais (var). Ją galima įsivaizduoti kaip galios srautą, kuris
yra elektromagnetiniame lauke, esančiame aplink elektros grandinės elementus.
Kadangi srovė gali faze atsilikti nuo įtampos ar pralenkti ją, reaktyviosios galios
srautai elektros linijose gali sutapti su aktyviosios galios srautais arba būti priešin-
gos krypties.
Reaktyvioji galia darbo neatlieka, tačiau ją perduodant elektros tinklais atsi-
randa ne tik reaktyviosios galios, bet ir aktyviosios galios nuostoliai. Todėl įtampos
nuostolių padidėjimas arba sumažėjimas priklauso nuo to, ar reaktyviosios galios
srauto kryptis sutampa su aktyviosios galios srauto kryptimi ar ne.
Skirtingai nuo aktyviosios galios, didelę reaktyviosios galios apkrovos dalį elek-
tros sistemoje sudaro ne tik elektros vartotojų reaktyviosios galios paklausa, bet ir
elektros sistemos įrenginių naudojama reaktyvioji galia. Dideli reaktyviosios galios
vartotojai yra transformatoriai ir autotransformatoriai, apkrautos elektros linijos. Be
to, reaktyviosios galios nuostoliai elektros linijose yra žymiai didesni nei aktyviosios.
Dėl šios priežasties reaktyviosios galios perduoti dideliais atstumais neįmanoma ne
tik dėl elektros linijų pralaidumo – dėl nuostolių reaktyvioji galia gali prapulti elek-
tros linijoje ir taip sumažinti įtampą elektros linijos gale. Todėl įtampos reguliavimui
nepakanka užtikrinti reaktyviųjų galių balanso visoje elektros sistemoje. Kadangi
reaktyviosios galios dideliais atstumais perduoti neįmanoma, reaktyviųjų galių ba-
lansą reikia užtikrinti atskiruose elektros sistemos rajonuose.
Įtampų reguliavimas leistinose ribose, keičiantis apkrovai, yra susijęs su reak-
tyviųjų galių valdymu. Įtampų reikšmės sistemos mazguose telematavimais yra
perduodamos į elektros sistemos valdymo centrą. Jei įtampų reikšmės peržengia
leistinas ribas, automatiškai ar naudojantis televaldymu reguliuojami reaktyviosios
galios įrenginiai. Tos informacijos gavimui ir valdymui gali tarnauti ir aukščiau mi-
nėta SCADA.
Elektrinių sinchroniniai generatoriai reaktyviąją galią gali generuoti ar vartoti,
priklausomai nuo jų žadinimo srovės dydžio. Kai žadinimo srovė maža, sinchroninės
mašinos vartoja reaktyviąją galią, kai didelė – generuoja. Todėl generatorių reakty-
viąją galią gali riboti tiek statoriaus, tiek rotoriaus srovė. Jei tos srovės yra pavojingai
per didelės, apsauga generatorių atjungia.
Be elektrinių generatorių reaktyviajai galiai valdyti ir įtampai reguliuoti naudo-
jami ir specialūs sinchroniniai varikliai, dirbantys tuščia eiga. Jie vadinami sinchro-
36
niniais kompensatoriais (angl. spinning capacitors, besisukantys kondensatoriai).
Keičiant jų žadinimo srovę, galima keisti kompensatoriaus reaktyviąją galią ir taip
užtikrinti reaktyviųjų galių balansą tame elektros sistemos rajone.
Elektros linijomis perduodant galios srautus dėl elektros linijų induktyvumo
(reaktyviųjų varžų) atsiranda reaktyviosios galios nuostoliai, kurie didina reaktyvią-
ją apkrovą. Elektros linijų laidai turi ne tik induktyvumą, bet ir talpųjį laidį. Jį lemia
talpa tarp laidų ir talpa tarp laidų ir žemės. Kai elektros linijomis perduodami nedi-
deli galios srautai, linijų generuojama reaktyvioji galia yra didesnė nei reaktyviosios
galios nuostoliai linijoje. Todėl mažų apkrovų metu elektros linijų generuojama re-
aktyvioji galia gali neleistinai padidinti įtampas elektros perdavimo tinkle. Įtampų
sumažinimui reikia padidinti reaktyviąją apkrovą tame sistemos rajone. Kai elektros
linijos yra ilgos, generatorių žadinimo sumažinti nepakanka, kad būtų panaikintas
reaktyviosios galios perteklius. Dėl šios priežasties elektros sistemos perdavimo
tinkle yra įrengiami šuntiniai reaktoriai (induktyviosios ritės). Be to, reaktyviajai ga-
liai reguliuoti dar naudojami kondensatoriai, fazę reguliuojantys transformatoriai
ar statinės reaktyvios galios versmės – elektronikos valdomi reaktoriai ir konden-
satoriai.
Valdant reaktyviąją galią, galima ne tik reguliuoti įtampą, bet ir didinti elektros
linijų pralaidumą. Perskirstant reaktyviosios galios srautus galima sumažinti akty-
vios galios nuostolius elektros tinkluose ir taip padidinti sistemos veiksmingumą.
Dėl šios priežasties elektros sistemose atsiranda vis daugiau reaktyviosios galios
įrenginių, tobulinamas jų valdymas.
3.3.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant
apkrovas
Kompleksiškai paskirstant generatorių aktyviąsias ir reaktyviąsias galias bei val-
dant kitas reaktyviosios galios versmes elektros sistemos gyvybingumas gali ne-
sikeisti. Elektros sistemos patikimumo užtikrinimas yra atskiras elektros sistemos
eksploatacijos uždavinys, kuris sprendžiamas tikrinant sistemos gyvybingumo rei-
kalavimus apkrovų paskirstymo metu.
Elektros sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimo tikslas – įsitikinti, ar ne-
susidaro sąlygos sistemos griūčiai (kaskadinei avarijai), jei netikėtai dėl gedimų at-
sijungs vienas ar kitas generatorius, elektros perdavimo linija. Todėl apkrovos turi
būti paskirstytos taip, kad, įvykus netikėtam gedimui, elektros sistema toliau galė-
tų veikti, dažnis ir įtampos būtų priimtinose ribose, o galių srautai elektros linijose
nesukeltų pavojingų perkrovų. Taigi, sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimas
leidžia įvertinti perdavimo patikimumą.
37
Elektros sistemos eksploatacijos metu praktiškai užtikrinant jos veikimo pati-
kimumą, svarbi yra pakankama elektros perdavimo galimybių atsarga. Elektrinėse
visada laikomas tam tikras galios rezervas, todėl yra klaidinga manyti, kad nevisiškai
apkraunant generatorius ir elektros perdavimo linijas jos yra naudojamos neveiks-
mingai. Galios atsarga yra esminė elektros sistemos patikimo darbo užtikrinimo
priemonė, tad skirtumas tarp regimybės ir realybės turi būti rūpestingai patikrintas
net ir esant mažiems pokyčiams elektros sistemoje.
Naudojami gyvybingumo įvertinimo metodai yra paremti aktyviųjų ir reakty-
viųjų galių srautų pasiskirstymo elektros tinkluose skaičiavimais. Valdymo centro
specialistai analizuoja daugelį galimų situacijų ir taip nustato pavojingiausias situa-
cijas ir galių perdavimo ribas. Jei galių perdavimo ribos yra mažesnės už planuo-
jamus srautus, yra perskaičiuojami planuojamų apkrovų paskirstymai. Tai daroma,
kad būtų užtikrinti leistini galių srautai, ką padaro AGV ir SCADA sistemos. Reikia
pabrėžti, kad toks „neekonomiškas“ apkrovų perskirstymas tarp agregatų užtikrina
reikiamą sistemos gyvybingumą, bet padidina sąnaudas.
Tikrinant sistemos gyvybingumą atliekami galios srautų pasiskirstymo skaičia-
vimai ir netikėtumų analizė yra sudėtingi, daug laiko reikalaujantys darbai. Sudėtin-
gos elektros sistemos su daugeliu elektrinių agregatų, perdavimo tinklų elementų
ir apkrovų sukuria sudėtingą srautų pasiskirstymo struktūrą, todėl reikėtų analizuoti
be galo didelį skaičių galimų netikėtų situacijų. Dėl skaičiavimų sunkumų elektros
sistemos gyvybingumo įvertinimui dažnai tenka pasikliauti planuojamų ir analizuo-
jamų elektros perdavimo galimybių ir ribojimų nustatymu. Tai tėra sistemos gyvy-
bingumo ribojimų apytikris nustatymas.
Elektros sistemos gyvybingumo įvertinimui yra tobulinama automatinė energi-
jos valdymo sistema – kombinuojant SCADA sistemos duomenų surinkimo galimy-
bes su srautų pasiskirstymo skaičiavimais ir kitomis analizės priemonėmis siekiama
įvertinti sistemos gyvybingumą realiuoju laiku.
3.3.5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas
Šiluminių (taip pat atominių) elektrinių agregatai dar prieš darbo sistemoje
pradžią turi būti tam parengti, sušildyti. Elektros generatorius tam, kad jį galima
būtų įjungti į elektros tinklą, turi būti sinchronizuotas – turi suktis tokiu greičiu, kad
jo generuojamos įtampos dažnis būtų 50 Hz (kai kur – 60 Hz), o įtampos dydis
nesiskirtų nuo elektros tinklo įtampos. Tam turi būti sudarytas elektros sistemoje
veikiančių agregatų sudėties planas – kada koks agregatas turi būti paleidžiamas
ar sustabdomas. Veikiančių agregatų sudėtis turi būti tokia, kad įvykus bet kokiam
38
3.5 pav. Lietuvos elektrinės blokų valdymo pultas
netikėtam gedimui, atsijungus generatoriui ar elektros perdavimo linijai, būtų pa-
tenkintas vartotojų elektros poreikis ir kad kintant sistemos apkrovai generatorių
reguliatoriai galėtų palaikyti reikiamą dažnį. Tai reiškia, kad elektros sistemoje turi
būti „besisukantis“ galios rezervas, kartais vadinamas „karštu“.
Kai elektros sistemose atsirado vėjo elektrinių parkai, kurių generuojama galia
paprastai yra nereguliuojama, „besisukantis“ galios rezervas turi kompensuoti ne
tik neplanuotai kintančią apkrovą, bet ir dėl nepastovaus vėjo stiprumo besikei-
čiančią vėjo elektrinių generuojamą galią. Kadangi vėjo elektrinių generuojama
galia priklauso nuo vėjo greičio, kol kas jos patikimai prognozuoti negalima. Kai
vėjo elektrinių parkų galia yra didelė, tai gali trukdyti užtikrinti patikimą elektros
sistemos veikimą. 2006 metais lapkričio 4 dieną UCTE energetikos sistemų sutriki-
mai parodė, kad vėjo elektrinių generuojamos galios neprognozuojamas pokytis
reikalauja dėmesingesnio vertinimo.
Sistemos apkrovai kintant pagal paros, savaitės ar sezono ritmą, veikiančių agre-
gatų sudėties planas turi numatyti, kada koks agregatas paleidžiamas, kada sustab-
domas. Reikia atlikti skaičiavimus, kad sudarytas agregatų sudėties darbo grafkas
užtikrintų minimalias sąnaudas, visada patenkintų kintančią elektros paklausą, taip
pat užtikrintų „karštą“ rezervą, reikalingą patikimo sistemos veikimo užtikrinimui.
Elektros sistemos valdymo centras, sudarydamas veikiančių agregatų sudėties graf-
ką, dažnai numato ir galių mainus su kaimyninėmis sistemomis. Veikiančių agregatų
sudėties grafkai paprastai koreguojami kas parą arba įvykus nenumatytam apkrovų
pasikeitimui, sugedus kuriam nors agregatui.
Veikiančių agregatų sudėties planavimas reikalauja begalės informacijos. Suda-
rant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafką, reikia informacijos apie elektri-
39
nių agregatų, elektros perdavimo tinklų sąnaudas, jų galimybes. Svarbu ekonomiš-
kai paskirstyti apkrovas tarp agregatų, įvertinti sistemos gyvybingumą. Be to, reikia
įvertinti agregatų paleidimo sąnaudas, kurios priklauso nuo to, kiek laiko agregatas
neveikė, įvertinti personalo galimybes. Tie veiksniai kinta priklausomai nuo agrega-
tų tipo. Todėl sudarant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafką reikia atlikti
daug skaičiavimų.
Konkurencinės elektros rinkos sąlygomis elektros sistemos valdymo centrui
nereikia atlikti kai kurių ekonominių skaičiavimų, tačiau pateiktus elektros gamybos
grafkus reikia derinti skaičiavimais patikrinus, ar jie techniškai įgyvendinami ir ne-
pakenks sistemos veikimo patikimumui.
3.3.6 Remontų grafkų sudarymas
Elektros sistemos įrenginius reikia kartais atjungti, atliekant jų priežiūrą, pro-
flaktinius remontus. Tokie planiniai įrenginių atjungimai neturi sutrikdyti elektros
sistemos darbo, elektros perdavimo. Tam skirti remontų ar įrenginių atjungimo
grafkai (planai) sudaromi laikantis tų pačių principų, kaip ir sudarant agregatų dar-
bo planus, tik šiuo atveju nagrinėjamas ilgesnis laikotarpis. Remontų grafko opti-
mizavimo tikslas yra toks pat – generatorių ir elektros linijų atjungimo planas turi
užtikrinti patikimą sistemos darbą remonto metu ir minimizuoti sąnaudas. Plano
sudarymui reikia informacijos apie kiekvieną planuojamą atjungti įrenginį, jo prie-
žiūros ar remonto trukmę, tuometines sistemos apkrovas. Tokie planai–grafkai yra
sudaromi kasmet ir koreguojami po netikėtų įrenginių gedimų.
3.3.7 Elektros sistemos darbas avarijų metu, jos veikimo atstatymas po
avarijos
Nors elektros sistemos darbo patikimumui skiriamas didelis dėmesys, tačiau
sisteminės avarijos gali įvykti. Jų metu sutrinka elektros sistemos darbas, daug var-
totojų lieka be elektros. Tokios avarijos įvyksta labai retai, tačiau kaip rodo 2003 metų
patirtis, jų negalima išvengti.
Sisteminės (totalinės) avarijos įvyksta, kai elektros sistemoje nepakanka galios
paklausai patenkinti ir trūkstamos galios negalima gauti iš kaimyninių sistemų. Kai
įtampos ir dažnis pradeda smarkiai svyruoti, apsaugos įtaisai, saugodami gene-
ratorius ir elektros linijas nuo pavojingų perkrovų, juos gali atjungti, izoliuoti nuo
sistemos ir taip sudaryti nebalansą tarp elektros sistemos pasiūlos ir paklausos. Ava-
rinėse situacijose stengiamasi išvengti tokių atjungimų griūties, kad kuo mažiau
vartotojų liktų be elektros. Ekstremaliais atvejais vartotojus tenka atjungti. Vartotojų
atjungimo planas yra derinimas su automatiškai izoliuojamais generatoriais, atlie-
40
kamas taip vadinamas sistemos išdalinimas. Po išdalinimo neatjungtų nuo sistemos
elektrinių galia turi atitikti prijungtiems vartotojams reikiamai galiai, nors dažnis ir
įtampos gali būti ir nenormalaus dydžio. Dažniui pavojingai mažėjant, automatiš-
kai, pagal iš anksto sudarytą planą, dalis vartotojų yra atjungiami. Blogiausiu atveju
reikia atjungti visus vartotojus. Be elektros gali likti ir elektrinių savų reikmių įrengi-
niai, t. y. elektros sistema „užgęsta“ – įvyksta totalinė avarija.
Po totalinės avarijos elektros sistemos darbo atstatymas nėra paprastas. Tam
reikia koordinuoti elektros sistemos komponentų sujungimą ir vartotojų prijun-
gimą, nes kiekvienu momentu turi būti užtikrintas balansas tarp elektros pasiūlos
ir paklausos. Kai elektros sistema „užgęsta“, ne visos elektrinės gali pačios pradėti
veikti, juk tam taip pat reikia elektros. Todėl „užgesusios“ elektros sistemos darbo
atstatymas turi būti koordinuojamas, o elektros sistemos darbo atstatymas trunka
gana ilgai, kartais net dešimtis valandų.
„Užgesusios“ sistemos darbo atstatymui yra iš anksto sudaromi planai, rengia-
mos treniruotės. Atstatant „užgesusios“ elektros sistemos darbą dalyvauja elektri-
nės, perdavimo ir skirstomieji tinklai, jų veiksmai turi būti suderinti, todėl tiems įgū-
džiams palaikyti reikalingas nuolatinis dėmesys.

3.3.8 Elektros sistemos plėtros planai
Nepaisant visų pastangų taupiai naudoti energiją, elektros paklausa visose
šalyse nuolat didėja. Pasirodo, energijos taupymas neįmanomas be didesnio
elektros naudojimo. Todėl elektros sistemos turi planuoti, kaip bus patenkinta
ateities elektros paklausa, kiek reikės naujų elektrinių pajėgumų, kaip iš elektrinių
didesnes galias galima bus perduoti į vartojimo rajonus. Elektros sistemos plėtros
perspektyva yra ilgalaikė, skaičiuojama dešimtims metų, o plėtros planų pagrin-
das yra paklausos, kuro kainų ir išteklių prognozės. Iki elektros energetikos re-
formos, kol elektros sistema buvo vienos energetikos bendrovės žinioje, elektros
sistemos plėtros planai prasidėdavo nuo elektros gamybos pajėgumų didinimo.
Elektros sistemų projektuotojai pagal prognozuojamą elektros paklausos didėji-
mą planuodavo elektrinių įrengtos galios padidinimą ar naujų elektrinių statybą.
Praktika rodo, kad daug pigiau ir greičiau yra modernizuoti esamas elektrines, jas
atnaujinus ir prailginus jų darbo amžių bei įrengtą galią, nei statyti naujas. Nau-
jų elektrinių statyba susijusi ne tik su fnansinėmis problemomis, bet ir su laikui
imliomis procedūromis parenkant naujos elektrinės vietą. Naujos elektrinės vieta
turi atitikti ne tik techninius, technologinius ir ekonominius reikalavimus, bet ir
visuomenės, aplinkosauginius, socialinius interesus. Tokių sprendimų derinimas
reikalauja bent kelių metų.
41
Be to, elektrinių galių padidinimą ir naujų elektrinių statybą lemia valstybės
energetikos strategija, jos energetikos politika, juk patikimas apsirūpinimas elektra
yra svarbus visai valstybei. Patikimumas užtikrinamas per technologijų, naudojamų
energijos išteklių rūšių ir jų tiekimų įvairovę. Dėl šių priežasčių elektros gamybos
plėtra yra reguliuojama valstybės. Lietuvoje tokį reguliavimą nustato Energetikos ir
Elektros energetikos įstatymai ir jų poįstatyminiai aktai, taip pat Nacionalinė ener-
getikos strategija. Šalies energetikos strategija numato 25 metų perspektyvą ir yra
atnaujinama kas penkeri metai.
Elektros gamybos plėtros planuotojai turi didelį elektros gamybos technologijų
pasirinkimą. Jos skiriasi savo charakteristikomis ir kainomis. Paprastai elektrinės, kurių
eksploatacijos sąnaudos yra mažos – atominės, anglimi kūrenamos elektrinės ar hidro-
elektrinės – pasižymi ilgais statybos terminais ir kaštais. Ir priešingai, elektrinių, kurių sta-
tyba yra palyginti nebrangi ir greita – dujų turbinų, kūrenamų dujomis ar nafta – eksploa-
tacija yra brangi. Kadangi kuro ateities kainos yra nežinomos ir neaišku, ar to kuro bus
pakankamai, elektros gamybos planuotojai stengiasi siūlyti įvairias technologijas.
Planuojant elektros gamybos plėtrą, negalima pamiršti ir elektros vartojimo
valdymo bei energijos taupymo. Skatinimas ir net investavimas į vartotojų aprū-
pinimą veiksmingesniais elektros prietaisais gali būti pigesnis nei naujų elektrinių
statyba. Taip pat negalima neįvertinti ir tendencijos, kad vartotojai statysis savas
elektrines. Dabartinė elektros sistemų plėtros planavimo matematinė ir programinė
įranga planuotojams leidžia įvertinti tokių naujų tendencijų fnansinę ir ekonominę
įtaką, išnagrinėti gausybę plėtros scenarijų.
Elektros gamybos plėtra yra dažniausia skirstoma į tris dalis – bazinių elektri-
nių plėtrą, pusiau pikinių ir pikinių elektrinių plėtrą. Bazinės elektrinės yra skiriamos
nuolatiniam darbui nekintama ar mažai kintama apkrova. Jų statyba gana brangi,
tačiau eksploatacinės sąnaudos mažos. Pusiau pikinių ir pikinių elektrinių agregatai
turi būti pritaikyti kintamai apkrovai – galėti greitai keisti galią. Todėl jų eksploataci-
jos kaštai ir kuro sąnaudos yra didesnės nei bazinių.
Skirtingos elektrinių charakteristikos elektros sistemos darbe reiškia tam tikrus
privalumus ir trūkumus. Elektros sistemos plėtra turi sudaryti galimybes tinkamam
jos darbui, kuris atitiks vartotojų lūkesčius. Prognozuojamomis elektros sistemos
darbo sąlygomis elektrinių agregatų ansamblis turi leisti tinkamai reguliuoti dažnį
ir įtampą elektros sistemoje: esant reikalui greitai didinti ar mažinti sistemoje gene-
ruojamą galią, turėti pakankamą galių rezervą, tiek „karštą“, tiek „šaltą“, ir tai pasiekti
mažiausiomis sąnaudomis.
Perdavimo tinklų plėtra turi atitikti elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje.
Elektrinių vietos parinkimas yra susijęs su elektros perdavimo galimybėmis. Tai turi
42
būti įvertinta nagrinėjant elektros gamybos plėtros variantus. Elektros perdavimo
tinklų plėtrą apsprendžia ne tik elektros gamybos plėtra, bet ir elektros paklausos
pokyčiai elektros sistemoje, ryšiai su kaimyninėmis elektros sistemomis.
Šiandieniniai techninės ir ekonominės analizės metodai ir programinė įranga
leidžia tinkamai įvertinti perdavimo tinklų plėtros variantus, plėtros įtaką elektros
sistemos darbui. Planuojant elektros perdavimo tinklų plėtrą yra nagrinėjamas akty-
viųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymas, galios ir energijos nuostoliai elektros
tinkluose, įtampų ir reaktyviųjų galių reguliavimo galimybės, tam reikalingi įrengi-
niai, sistemos stabilumas, gyvybingumas ir jo įtaka patikimam sistemos darbui.
Aukščiau išvardytos problemos – ilgalaikio elektros paklausos ir kainų progno-
zavimo netikslumai, neaiškios elektros gamybos technologijų tolimos perspekty-
vos – elektros gamybos planavimą daro komplikuotą. Po elektros energetikos re-
formų, elektros gamybos atskyrimo nuo elektros perdavimo ir vertikaliai integruo-
tų energetikos bendrovių išskaidymo į kelias nepriklausomas kompanijas, plėtros
planavimas tapo dar neaiškesnis. Naujos konkurencinės sąlygos elektros gamyboje
nesumažino aukščiau minėtų elektros gamybos plėtros problemų, tačiau padidino
investicijų į naujų elektrinių statybą riziką. Kai elektros sistemos gamyba elektros
sistemoje yra išskaidyta į kelias elektros gamybos kompanijas, nė viena iš jų nėra
atsakinga už bendrą elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje. Manoma, kad tai
turi išspręsti konkurencinė elektros gamybos rinka, tačiau kol kas tokios patirties
nėra. Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja už elektros sistemos darbą atsakin-
gą bendrovę (perdavimo sistemos operatorių) skelbti visuomenei informaciją apie
laukiamą galių defcitą. Europos Sąjungos šalyse po energetikos reformos naujų
elektrinių statyba žymiai sulėtėjo, o galių rezervas mažėja.
43
4. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO
GALIMYBĖS
E
lektros sistemos perdavimo tinklai naudojami elektros tiekimui iš elektrinių
elektros vartotojams, elektros mainams su kaimyninėmis elektros sistemo-
mis, kaimyninių elektros sistemų energijos tranzitui. Kartais dėl elektros sistemų sa-
vybių ir elektros tinklų charakteristikų elektros perdavimą tenka riboti.
4.1 Elektros perdavimo galimybių ribos
Elektros sistemos elektros perdavimo galimybes lemia elektros sistemos fzika.
Perdavimo fzinių galimybių ribojimų priežastis gali būti atskirų elektros sistemos
elementų galimybių ribos ar visai sistemai bendri reikalavimai.
Atskiri elektros sistemos elementai saugiai perduoti energiją gali tik esant leis-
tinoms įtampoms. Pavyzdžiui, per aukšta įtampa pažeis įrenginių izoliaciją ir ele-
mentas bus sugadintas. Taip pat elementas gali perkaisti ir sugęsti dėl per didelių
srovių, o dėl įšilimo pailgėję elektros linijų laidai gali nusvirti ir pavojingai priartėti
prie įžemintų objektų.
Su sistemos veikimu susijusius ribojimus lemia sudėtinga dirbančių generato-
rių tarpusavio sąveika, srautų persiskirstymas ir reguliavimo sistemų darbas, patiki-
mumo užtikrinimas. Tai apibendrintai vadinama elektros sistemos statiniu ir dina-
miniu stabilumu bei sistemos gyvybingumu.
Fizikos dėsniai atskirai neapibrėžia galutinės perdavimo ribos. Jie tik parodo
kompromisą tarp perduodamos galios dydžio ir patikimumo. Pavyzdžiui, padidėjus
perduodamai galiai, sumažėja perdavimo rezervas. Taip padidėja sistemos darbo
sutrikimo tikimybė.
Kitaip sakant, perdavimo galimybės priklauso nuo fzinių charakteristikų ir pati-
kimumo normų bei patikimumo užtikrinimo procedūrų. Kaip buvo minėta, patiki-
mumo normos yra subjektyvios, kadangi praktikoje negalima pasiekti pusiausvyros
tarp energetikos bendrovės sąnaudų patikimumui didinti ir vartotojų gaunamos
naudos, kurią jiems teikia nenutraukiamas elektros tiekimas.
Klausimas, kokios yra perdavimo galimybės ir kiek jas reikia gerinti, apjungia
ekonomiką, patikimumą, techniką ir politiką. Perdavimo galimybių reikšmių nu-
statymas reikalauja gaišios inžinerinės ekspertizės, duomenų ir sudėtingų analizės
priemonių. Nepakanka nustatyti vienos ar kelių elektros linijų perdavimo galimy-
bės, kadangi elektros sistemos perdavimo galimybės priklauso nuo visos sistemos.
Pavyzdžiui, jei netoli apkrovos esantis generatorius dirba nepilnai apkrautas ir turi
44
„karštą“ rezervą, reikės mažiau galios perduoti iš nutolusio generatoriaus, turinčio
galios rezervą reikiamam patikimumui užtikrinti.
Perdavimo galimybės keičiasi laikui bėgant. Tai komplikuoja tinkamumo ir ribo-
jimų įvertinimą, reikalingų priemonių pralaidumui padidinti planavimą. Perdavimo
galimybės keičiasi atlikus perjungimus elektros tinkle, pasikeitus apkrovų pasiskirs-
tymui, generatorių apkrovoms ar mainams su kitomis elektros sistemoms. Perda-
vimo galimybes įtakoja vartojimo grafko kitimai, generatorių ir perdavimo linijų
galimybių pasikeitimai ir net meteorologinės sąlygos.
Kartais ir vienas svarbus ribojimas gali smarkiai keisti perdavimo galimybes.
Dažnai būna, kad vieno apribojimo įgyvendinimas nebūtų veiksmingas, nes kelios
priežastys gali riboti vienos ar net kelių elektros linijų pralaidumą. Pavyzdžiui, kartais
perduodant galią iš vieno sistemos rajono į kitą, vienų linijų pralaidumą gali riboti
įtampų lygiai, o kitų linijų – laidų įšilimas.
Kartais elektros perdavimo galimybes gali riboti ne fziniai veiksniai. Pavyzdžiui,
negalima perduoti galios į kitas sistemas, nors tam yra fzinės galimybės ir ekonomi-
nė nauda, tačiau nėra susitarimo dėl tarpsisteminių mainų, komercinės sutarties ar
Vyriausybės leidimo. Tarpsisteminių mainų ekonominės naudos nesupratimas gali
riboti perdavimo galimybių panaudojimą.
4.2 Elektros sistemos elementų ribojimai
Elektra perduodama elektros linija, kai įtampų skirtumas elektros linijos galuose
verčia ja tekėti srovę. Elektros linija perduodama galia yra lygi linijos srovės ir įtam-
pos sandaugai, todėl elektros linija perduodamą galią gali riboti įtampos ir srovės
dydžiai.
4.2.1 Srovės šiluminiai ribojimai
Laidikliais (laidais, kabeliais, šynomis) tekėdama srovė juos įšildo. Šis įšilimas,
t. y. laidiklių temperatūra, riboja perduodamą galią. Įšilę laidai pailgėja ir padidėja jų
įsvyrimas. Dėl to gali pavojingai sumažėti laidų atstumas nuo žemės, atramų ar kitų
laidžių objektų. Taip gali atsirasti sąlygos elektros išlydžiui. Per didelis laidų įkaitimas
sumažina jų stiprumą, dėl to jie gali nutrūkti, trumpėja laidų darbo amžius.
Pastočių įrenginių įšilimas taip pat yra ribojamas. Per didelis įkaitimas gadina
transformatoriuose ir kituose įrenginiuose, taip pat ir kabeliuose, naudojamas me-
džiagas bei izoliaciją.
Perkrautas elektros tinklų elementas iki kritinės temperatūros gali įkaisti per ke-
lias sekundes, minutes ar valandas priklausomai nuo jo buvusios temperatūros, fzi-
nių savybių, perkrovimo dydžio ir meteorologinių sąlygų. Todėl labai didelės srovės
45
leistinos tik labai trumpą laiką, didelės – kiek ilgiau, o mažesnės – neribotai ilgą laiką.
Kritinės temperatūros dydis priklauso nuo to, kiek toks poveikis trunka. Didžiausia
srovė, kuri tekėdama neribotai ilgą laiką įšildo laidiklį tik iki ilgalaikės leistinos tem-
peratūros, vadinama ilgalaike leistina srove. Didesnės nei leistina srovės – avarinės ir
poavarinės – gali tekėti tik trumpą laiką. Vėliau jos turi būti sumažintos perskirstant
generatorių apkrovas, sumažinant apkrovas ar nutraukiant srovę.
Didžiausią kritinę temperatūrą, tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę, lemia laidiklio
ir izoliacijos savybės. Šios temperatūros yra normuojamos. Pagal tai nustatomos
galimos ilgalaikės ir trumpalaikės leistinos srovės. Trumpalaikių srovių (avarinių
ir poavarinių) trukmė taip pat yra normuojama. Poavarinių srovių trukmė (1, 15,
30 minučių ar kelios valandos) paprastai nustatoma pagal tai, kiek jos yra didesnės
už ilgalaikes leistinas.
Faktinės laidų ir elektros įrenginių temperatūros priklauso ne tik nuo srovės, bet
ir nuo aušinimo sąlygų: aplinkos temperatūros, vėjo greičio, drėgmės. Įvertinus rea-
lias aušinimo sąlygas ir bendrovei priimtiną elektros tinklų įrenginių darbo amžiaus
sumažėjimą, galima peržiūrėti leistinų srovių reikšmes ir taip padidinti perdavimo
galimybes.
4.2.2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai
Elektros perdavimo linijos projektuojamos taip, kad jos įtampos neperžengtų
didžiausios ir mažiausios leistinos įtampos ribų. Jei įtampa per didelė, elektros li-
nijoje ji gali sukelti iškrovą tarp laidų, laidų ir žemės ar laidų ir atramos – izoliacijos
perdegimą.
Didelės įtampos gali sukelti vainikinius išlydžius (koroną). Didelis elektrinio lau-
ko stiprumas jonizuoja oro molekules, dėl ko atsiranda triukšmas ir radijo trikdžiai.
Didžiausios leistinos įtampos dydis priklauso nuo linijos laidų aukščio, atstumo tarp
laidų, izoliatorių ir klimato sąlygų – oro drėgmės, lietaus, sniego, šerkšno. Per didelės
įtampos taip pat gali sugadinti transformatorių ir kitų elektros įrenginių izoliaciją.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, perduodant reaktyviąją galią, įtampa išilgai li-
nijos gali mažėti ar didėti. Kai elektros perdavimo linija teka mažas aktyviosios ga-
lios srautas, dėl elektros linijos talpiojo laidžio (linijos generuojamos reaktyviosios
galios) įtampa linijoje gali padidėti ir viršyti leistiną. Kai aktyviosios galios srautas
perdavimo linijoje padidėja, padidėja ir reaktyviosios galios nuostoliai linijoje, padi-
dėja reaktyvioji apkrova. Dėl to įtampa išilgai perdavimo linijos gali nukristi žemiau
leistinos įtampos. Kai įtampa linijos gale yra per žema, transformatorius negali per-
duoti reikiamos galios arba vartotojai gauna per žemą įtampą ir jų elektros įren-
giniai negali tinkamai veikti. Taigi, generatorių ir kitų reaktyviosios galios versmių
46
galimybės gali riboti perduodamą aktyviąją galią. Elektros perdavimo linijų reakty-
vios galios paklausa didėja ilgėjant linijoms. Tai ypač būdinga ilgoms elektros lini-
joms – 250 km ir ilgesnėms.
4.3 Sisteminiai ribojimai
Elektros perdavimą riboja ne tik atskyrų elektros sistemos elementų galimybės
bet ir elementų sąveika, pačios sistemos ypatumai. Apie tai – toliau.
4.3.1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas
Galių srautų pasiskirstymą elektros tinkle nulemia fzikos dėsniai. Pagal juos, ga-
lių srautas nuo elektrinės iki apkrovos teka visais galimais takais. Tai vadinama lygia-
grečiais galių srautais, nors elektros linijos, kuriomis teka srautai, ir nėra geografškai
lygiagrečios. Galių srautai, tekantys bet kuriuo elektros tinklo taku yra atvirkščiai
proporcingi to tako pilnai varžai (impedansui). Ta varža gali būti laikoma „elektriniu
ilgiu“, kuris priklauso tiek nuo tikrojo ilgio, tiek nuo linijos vardinės įtampos. Pavyz-
džiui, 330 kV elektros linijos vienas km yra apie 3/4 km 110 kV linijos elektrinio ilgio.
500 kV elektros linijos venas km prilygsta tik 1/5 km 230 kV elektros linijos elektrinio
ilgio. Reikia pabrėžti, kad elektrinio tako impedansas nebūtinai nusako galimą per-
duoti galią tuo taku.
Galių srautų pasiskirstymas ir tų srautų nevaldomumas yra dvi svarbios aplinky-
bės, apsunkinančios perdavimo galimybių nustatymą. Pirma, elektros tinklo perda-
vimo pralaidumas (perdavimo galimybė) nėra lygus atskirų elektros linijų pralaidu-
mų sumai. Elektros tinklo pralaidumas (galia, kurią galima perduoti iš vieno elektros
tinklo rajono į kitą) yra mažiausia galia, kurią perduodant bent vienas elektros tinklo
komponentas pasiekia savo terminio pralaidumo ar įtampos leistiną ribą.
Antra, galimybė perduoti galią iš bet kurio generatoriaus į bet kurį elektros tin-
klo apkrovos mazgą priklauso nuo to, kokios galios tuo pat momentu yra perduo-
damos iš kitų generatorių. Galios srautas iš generatoriaus iki apkrovos mazgo pasi-
skirsto visais galimais elektros tinklo takais. Todėl net nutolusioms elektros linijoms
tenka dalis srauto ir jų apkrova pasikeičia. Tokiu būdu galia, kurią galima papildomai
perduoti iš kitų generatorių ar į kitus apkrovos mazgus, priklauso nuo to, kaip srau-
tai jau yra pasiskirstę tinkle.
Lygiagretūs galių srautai ir perdavimo problemos kyla tiek elektros sistemoje,
tiek jų susivienijimuose. Tas būdinga tiek UCTE, tiek NVS ir Baltijos šalių bei kitoms
jungtinėms elektros sistemoms. Baltijos šalių elektros sistemos dirba viename žiede
su Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemomis, todėl tokį lygiagretų jų darbą reikia
nuolat tarpusavyje derinti, kaip ir kituose energetikos sistemų susivienijimuose.
47
4.3.2 Sistemos stabilumas
Elektros sistemoje visi generatoriai sukasi unisonu, sinchroniškai sistemos
dažniui (50 Hz). Sistemos sugebėjimas užtikrinti sinchroninį darbą yra vadinamas
sistemos stabilumu. Todėl elektros perdavimo galimybes gali riboti ir sistemos sta-
bilumas.
Esant normaliam darbui, trikdžiai, kurie padidina ar sumažina generatoriaus su-
kimosi greitį, sukelia generatorių galios pasikeitimą, o jis verčia generatorius sugrįžti
į bendrą sistemos generatorių sukimosi greitį ir taip išlaikyti sistemos dažnį. Nesta-
bilumas yra tokia elektros sistemos būsena, kai dėl kokių nors trikdžių generatorių
sukimosi greitį stabilizuojantis procesas nepasibaigia ir dalies generatorių sukimasis
pradeda didėti ar mažėti, t. y. jie pradeda suktis nesinchroniškai. Tai gali sutrikdyti
sistemos darbą.
Priklausomai nuo trikdžių dydžio yra skiriamos dvi stabilumo rūšys – statinis
stabilumas ir dinaminis stabilumas. Sistemos statiniu stabilumu laikomas sistemos
sugebėjimas atlaikyti mažus trikdžius – apkrovų pokyčius. Sistemos dinaminiu
stabilumu laikomas sistemos gebėjimas atlaikyti didelius trikdžius – generatorių
atsijungimus ir elektros linijų gedimus (trumpuosius jungimus). Sistemos stabi-
lumo sąlygoms nustatyti jos inžinieriai naudojasi specialiomis kompiuterinėmis
skaičiavimo programomis. Jose generatoriai, reguliatoriai, apkrovos, elektros tin-
klai ir juose vykstantys procesai pavaizduojami matematiniais modeliais. Atliekant
jų analizę sprendžiama, ar konkrečiomis sąlygomis sistema yra stabili.
4.3.3 Sistemos gyvybingumas
Dideli trikdžiai sistemoje, tokie kaip generatorių, elektros linijų ar transforma-
torių gedimai sukelia aktyviųjų ir reaktyviųjų srautų bei įtampų pasikeitimus. Kaip
buvo minėta anksčiau, N-1 sąlyga reikalauja, kad elektros sistema, net praradusi su-
gedusius elementus, galėtų toliau tęsti darbą ir neprasidėtų sistemos griūtis – kas-
kadiniai atsijungimai dėl šiluminių (terminių) perkrovimų, žymaus įtampų sumažė-
jimo ar sistemos stabilumo praradimo. Įtampos reguliavimo įtaisai ir generatorių
reguliatoriai yra nustatomi taip, kad, įvykus netikėtam gedimui, dažnis ir įtampos
būtų atstatomi, o pasikeitę galių srautai neperžengtų leistinų ribų. Taigi, elektros
tinklų pralaidumą riboja ne tik esamų galių srautai, bet ir srautai, kurie gali atsirasti
įvykus netikėtam dideliam gedimui.
Pavyzdžiui, kaip vaizduojama 4.1 paveikslėlyje, du sistemos mazgus jungia trys
elektros perdavimo takai, kurių kiekvieno pralaidumas yra po 100 MW (tiksliau –
MVA, tačiau vardan aiškumo laikykime, kad MW). Jei galių srautas elektros linijoje
viršytų 100 MW, dėl padidėjusių srovių linijos laidai per daug įkaistų, dėl to laidai
48
daugiau įsvirtų. Dėl padidėjusio galių srauto padidėja reaktyviosios galios poreikis ir
įtampa linijos gale gali būti mažesnė nei leistina. Jei būtų bandoma dėl to padidinti
įtampą linijos pradžioje, ją gali tekti pernelyg padidinti. Dėl to gali įvykti iškrova,
prasidėti vainikinis išlydis ar net sugesti įrenginiai. Taigi, jei viršijamas linijos pralai-
dumas, linijos apsaugos ją po nustatyto laiko atjungia – taip išvengiama įrenginių
sugadinimo.
Taigi, jei du mazgus jungiančių kiekvieno iš trijų elektros takų pralaidumas yra
po 100 MW, atrodytų, kad pralaidumas tarp tų mazgų gali būti 300 MW. Deja, dėl
lygiagrečių galių srautų taip gali būti tik tada, jei takų varžos yra lygios. Jei linijų (tiks-
liau – lygiagrečių takų) varžos nelygios (pavyzdžiui, dėl skirtingo linijų ilgio), takų
srautai bus nelygūs. Tarkime, srautų pasiskirstymo tarp takų santykis yra 1,0:0,9:0,7.
Tokiu atveju, didžiausia 100 MW galia galėtų būti perduodama tik vienu taku. Ki-
tuose ji būtų mažesnė. Šiuo atveju (4.1 a pav.) srautų pasiskirstymas būtų 100, 90 ir
70 MW, o suminis pralaidumas būtų ne 300 MW, o tik 260 MW (100 MW +90 MW
+70 MW).
4.1 pav. Elektros tinklo pralaidumas, užtikrinantis sistemos gyvybingumą
90
70
260 MW
100
a)
260 MW
137
123
b)
62
55
43
160 MW
c)
100
60
160 MW
d)
a) Srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos
b) Nepriimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė mažiausiai apkrauta linija
c) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos
d) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė labiausiai apkrauta linija
49
Užtikrinant sistemos gyvybingumą, minėtų trijų takų suminis pralaidumas turė-
tų būti dar mažesnis. Jei dėl gedimo atsijungtų net mažiausiai apkrauta linija, likusių
dviejų takų linijose galių srautai padidėtų ir būtų 137+123=260 MW. Tokiu atveju
abiejų takų linijos būtų perkrautos (4.1 b pav.). Taigi, norint išvengti perkrovimo,
kuris galėtų sukelti kaskadinį linijų atjungimą, suminis trijų takų pralaidumas galėtų
būti tik 160 MW. Šiuo atveju, veikiant visiems trims galių srautų takams, lygiagretūs
srautai būtų 62+55+43=160 MW (4.1 c pav.), o atsijungus labiausiai apkrautai linijai
galių srautai likusiose dviejose pasiskirstytų 100+60=160 MW (4.1 d pav.). Tai reiš-
kia, kad dėl sistemos gyvybingumo užtikrinimo suminis pralaidumas turėtų būti tik
53 proc. trijų takų pralaidumų sumos.
Elektros sistemos stabilumo analizė gali parodyti, kad nagrinėjamu atveju dėl
linijos atsijungimo gali būti prarastas sistemos stabilumas, nors likusios elektros lini-
jos ir nebus perkrautos. Tokiu atveju, dėl sistemos stabilumo užtikrinimo, gali tekti
perduodamą galią dar daugiau riboti.
Bendras principas, leidžiantis išvengti kaskadinių atsijungimų ir sistemos griū-
ties – visada užtikrinti saugų sistemos darbo režimą. Saugus režimas reiškia, kad ge-
neratorių apkrovos yra paskirstomos užtikrinant perdavimo tinkluose galių srautų
pasiskirstymą garantuojantį pakankamus generacijos ir pralaidumo rezervus. Įvy-
kus net sunkiausiam sutrikimui, veikiančių generatorių ir pralaidumo rezervai ga-
rantuos, kad persiskirstę galių srautai linijų pavojingai neperkraus, o neišvengiami
atjungimai nepažeis sistemos stabilumo.
Saugus režimas yra svarbus elektros sistemos darbo patikimumo užtikrinimui,
todėl jo reikalavimai gali lemti, kad daugiau apkrauti bus mažiau efektyvūs genera-
toriai su didesniais sąnaudų prieaugiais.
Tačiau yra ir alternatyva šiai priemonei. Padėti išvengti sisteminės avarijos gali
ne tik tinkamas generatorių apkrovų paskirstymas, bet ir tinkama prevencinė (prieš-
avarinė) apsauga bei automatika. Įvykus gedimui, apsauga ir automatika gali labai
greitai izoliuoti gedimą, taip pat, jei reikia, greitai atjungti sistemoje nutolusį ge-
neratorių ar padidinti artimo generatoriaus galią. Taip išvengiama pavojingo galių
persiskirstymo ir sistemos stabilumo pažeidimo.
Praktikoje pralaidumo ribojimas, užtikrinantis sistemos gyvybingumą, reikalauja
sudėtingos analizės. Elektros perdavimo tinklų konfgūracija paprastai yra daug su-
dėtingesnė nei aukščiau minėtame 4.1 pav. pavyzdyje, todėl galios srautų persiskirs-
tymas po gedimo sukelto atjungimo reikalauja daug sudėtingesnių skaičiavimų.
Be to, reikia įvertinti ne tik aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymų
pasikeitimus, bet ir jų įtaką įtampoms. Po gedimo naujas režimas nenusistovi iš
karto. Tam tikrą laiką vyksta pereinamasis procesas, kurio metu keičiasi generatorių
50
generuojama galia ir įtampos elektros tinkle. Šie kitimai yra tarpusavyje susiję. Tik
sistemos stabilumo analizė gali atsakyti, ar nauja sistemos būklė po gedimo bus
stabili, ar pereinamieji procesai po gedimo užtikrins naują stabilų režimą.
4.4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos
Taigi, elektros sistemoje pageidautina didinti elektros perdavimo pralaidumą.
Kaip tai galima padaryti? Ieškant atsakymų į tokį klausimą, reikia apsvarstyti aukš-
čiau minėtų pralaidumo ribojimų sumažinimo galimybes. Tam reikia tobulinti elekt-
ros perdavimo tinklus ir generatorius. Tokios priemonės gali būti:
• didinti elektros linijų pralaidumą tiek pagal terminį, tiek pagal įtampų ribojimus;
• pagerinti reaktyviųjų galių ir įtampų reguliavimą elektros tinkluose;
• pagerinti aktyviųjų galių valdymą elektros tinkluose;
• pagreitinti generatorių reakciją ir elektros linijų atjungimą;
• statyti naujas (papildomas) elektros linijas.
Elektros perdavimo galimybių padidinimo sąnaudas lemia daugelis vietos spe-
cifnių sąlygų – vietovė ir tinklų konfgūracija, gerinamų elektros įrenginių tipas, am-
žiaus ir pan. Paprastai modernizuojamas elektros perdavimo linijas ar generatorius
reikia kuriam laikui atjungti. Tai reiškia papildomas išlaidas, ypač jei tie įrenginiai
buvo pakankamai apkrauti. Tokias papildomas modernizacijos išlaidas yra sunku
nustatyti.
Reikia pabrėžti, kad perdavimo galimybių padidinimo naudą dažnai sunku
įvertinti. Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, modernizacija, skirta perdavimo
galingumui padidinti, ne tik lems perduodamos galios padidėjimą, bet ir pakeis
sistemos darbo ekonomiškumą bei patikimumą. Dėl to yra sunku parodyti, kas bus
didesnė – modernizacijos kaina ar nauda.
Antra, bet kurios perdavimo pralaidumo padidinimo priemonės įtaka perduo-
damai galiai, darbo ekonomiškumui ir patikimumui labai priklauso nuo specifnių
vietos sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvoje naujos 330 kV elektros linijos tarp Telšių ir Klai-
pėdos pastatymo įtaka bus kitokia nei 330 kV elektros linijos tarp „Neries“ ir „Vilniaus“
pastočių. Be to, šį įtaka keisis bėgant laikui ir keičiantis apkrovoms. Visa tai lemia, kad
sprendimų dėl modernizacijos priėmimui reikia išsamių studijų.
4.4.1 Vardinės įtampos padidinimas
Aukštesnės įtampos elektros linija galima perduoti didesnę galią. Kaip jau buvo
minėta, didžiausią elektros linijai leistiną įtampą lemia jos konstrukcija (atstumas
tarp laidų), izoliacija ir prie jos prijungti elektros įrenginiai. Taigi, norint elektros li-
nija leisti aukštesnes įtampas, reikia padidinti atstumą tarp laidų, izoliatorių skaičių
51
girliandose, laidų atstumą iki žemės (paaukštinti atramas). Be to, prie elektros linijos
prijungtus įrenginius – skyriklius, jungtuvus, srovės ir įtampos transformatorius –
reikia keisti aukštesnės įtampos įrenginiais, kurie yra brangesni.
4.4.2 Srovės padidinimas
Norint elektros linija perduodamą galią padidinti didinant srovę, paprasčiausia
yra leisti laidams daugiau įkaisti. Tokia priemonė yra paprasta ir, atrodytų, pigi, bet
dėl to gali sutrumpėti įrenginių darbo amžius. Kad taip neatsitiktų, taikomas dina-
minis linijos leistinos srovės normavimas.
Kaip buvo minėta, elektros linijos leistiną srovę lemia laidų leistina temperatūra,
o tuo pačiu – ir laidų įsvyrimas. Projektuojant elektros linijas, paprastai vertinamos
standartinės aplinkos sąlygos, kurios skiriasi nuo realių. Pavyzdžiui, Lietuvoje pro-
jektuojant elektros linijas laikoma, kad oro temperatūra yra +25˚C. Taikant dinaminį
leistinos srovės nustatymą yra vertinamos faktinės aplinkos sąlygos. Žiemą, kai yra
minusinė temperatūra ir pučia vėjas, laidų aušinimas yra geresnis, todėl iki leistinos
temperatūros laidai įkaista tekant didesnei srovei nei esant +25˚C oro temperatūrai.
Taigi, žiemą elektros linija galima perduoti didesnę galią. Matuojant faktinę tempe-
ratūrą, vėjo stiprumą ir faktinį laidų įsvyrimą, galima operatyviai koreguoti leistiną
linijos apkrovą – pralaidumą. Taip galima laikinai padidinti elektros linijos perduoda-
mą galią minimaliais kaštais – skaičiavimo ir apsaugų nuostatų koregavimo.
Kita, brangesnė priemonė, yra laidų pakeitimas storesniais. Tam taip pat gali
tekti sustiprinti linijų atramas. Vis dėlto, tokia priemonė yra žymiai pigesnė ir papras-
čiau įgyvendinama nei naujos linijos statyba.
4.4.3 Konstrukcijos pakeitimas
Elektros linijos perduodamos galios ribojimus dėl srovių ir įtampų galima pa-
keisti keičiant oro linijų konstrukciją. Lengviausiai įgyvendinama priemonė, jei lei-
džia atramos, yra fazinių laidų išskaidymas į du ar daugiau. Išskaidyti faziniai laidai
leidžia perduoti didesnę galią. Leistinos laidų srovės tampa didesnės dėl didesnio
aušinimo paviršius, mažesnės linijos reaktyviosios (induktyviosios) varžos, mažiau
palankių sąlygų vainikinio išlydžio atsiradimui.
Linijos reaktyviąją varžą taip pat galima sumažinti, sumažinus atstumą tarp fazi-
nių laidų. Paprasčiausias būdas, kad laidai galėtų mažiau siūbuoti – juos ant atramų
tvirtinti dviem izoliatorių girliandomis („V“). Sudėtingiau yra linijas padaryti kompakti-
nes – fazinius laidus mechaniškai sujungti izoliaciniais strypais, kurie neleistų faziniams
laidams siūbuoti nesinchroniškai. Tai leidžia žymiai sumažinti atstumą tarp fazinių lai-
dų ir elektros linijos induktyviąją varžą, o galiausiai – ir įtampos nuostolius linijoje.
52
Kita tokia priemonė galėtų
būti linijos atramų konstrukci-
jos pakeitimas, kuris leistų ant tų
pačių atramų pakabinti daugiau
elektros linijos grandžių. Deja, to-
kiu atveju dažnai reikia sustiprinti
atramas ir jų konstrukciją.
4.4.4 Aktyviosios galios
srautų reguliavimas
Elektros tinklų pralaidumą
riboja, kaip minėta aukščiau, la-
biausiai apkrauta elektros linija
tinkle. Taigi, valdant ar keičiant
galių srautų pasiskirstymą elek-
tros tinkluose, galima keisti tinklų
pralaidumą. Aukščiau aptarti bū-
dai, kaip galima padidinti elektros
linijų pralaidumą, keičiant jų para-
metrus. Elektros tinklo pralaidumą
galima padidinti ir pakeičiant galios srautų pasiskirstymą tinkle.
Vartotojams rūpi jų aprūpinimas energija, o šis priklauso nuo aktyviosios ga-
lios. Jos perdavimą elektros tinklu kartais galima padidinti perskirstant elektrinių
apkrovas. Mažiausios elektros gamybos sąnaudos bus, jei daugiau apkrauti bus
ekonomiškesni agregatai. Kartais neekonomiškai perskirsčius apkrovas tarp elektri-
nių, galima pakeisti aktyviųjų galių srautų pasiskirstymą ir padidinti elektros tinklu
perduodamą galią, taip išvengti perkrovimo ir nenutraukti elektros tiekimo. Tokia
priemonė šiek tiek padidina elektros gamybos sąnaudas, tačiau tai yra geriau nei
nutraukti elektros tiekimą vartotojams.
Kita nebrangi ir dažnai naudojama priemonė yra elektros tinklo schemos pa-
keitimas. Elektros perdavimo tinkle kiekvieną jo mazgą elektra gali pasiekti keliais
takais – galimi lygiagretūs galių srautai. Kartais galių srautai lygiagrečiuose takuose
gali pasiskirstyti nesėkmingai, o tokiu atveju, mažesnio pralaidumo elektros linijos
bus perkrautos. Tai dažnai atsitinka, kai lygiagrečiai dirba skirtingų vardinių įtampų
elektros tinklai ar lygiagrečių tinklo takų aktyviųjų ir reaktyviųjų varžų santykis žy-
miai skiriasi (nehomogeniniai tinklai). Paprastai dėl tinklo nehomogeniškumo per-
kraunamos žemesnės įtampos elektros linijos. Nehomogeniškumas gali pasireikšti
4.2 pav. Elektros linija su dviejų laidų fazėmis
53
ir kai lygiagrečiam darbui yra sujungiamos oro ir kabelinės linijos. Tokiais atvejais
nehomogeniškumui sumažinti naudojami išilginės kompensacijos įrenginiai.
Išvengti perkrovimo ir padidinti elektros tinklo pralaidumą galima tinkamai pa-
rinkus kontūrų nutraukimo vietas. Tai reiškia, kad kurią nors perdavimo tinklo dalį
tenka padaryti atvira – be uždarų kontūrų. Tokia priemonė padidina elektros tinklo
pralaidumą, bet sumažina patikimumą – dalyje elektros tinklo elektra turi mažiau
takų ar tik vieną taką. Tokiu būdu pralaidumas padidinamas patikimumo sąskaita.
Nehomogeninių elektros tinklų pralaidumui padidinti nesumažinant jų elek-
tros perdavimo patikimumo gali būti naudojama ir brangi priemonė – fazę sukan-
tys transformatoriai ir fazės reguliatoriai. Ji yra tinkama, kai lygiagrečiam darbui per
autotransformatorius yra sujungti skirtingų įtampų elektros tinklai. Tokių elektros
tinklų pralaidumui padidinti ir aktyviosios galios nuostoliams sumažinti be patiki-
mumo nuostolių kartais naudojami specialūs reguliuojami transformatoriai, kurie
keičia ne tik įtampos dydį, bet ir fazę – fazės reguliatoriai. Keičiant fazę, kaip sklende,
galima valdyti galių srautus lygiagrečiuose jų takuose.
Šiandieninis elektronikos išvystymas leidžia keisti įtampų fazes ir taip reguliuoti
galių srautų pasiskirstymą tinkle naudojant specialius elektroninius įtaisus, tokius
kaip elektronines sklendes. Tokios priemonės gali padidinti tinklo pralaidumą, bet
turi ir trūkumą – jos padidina reaktyviosios galios nuostolius tinkle. Kartais tai gali
būti problema.
4.3 pav. 330/110 kV autotransformatorius
54
4.4.5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas
Viena iš priemonių elektros tinklų pralaidumui padidinti gali būti tinkamas reak-
tyviųjų galių ir įtampų valdymas tinkle. Reaktyviųjų, kaip ir aktyviųjų, galių pagrindi-
nė versmė yra elektros generatoriai. Kaip jau buvo minėta, reaktyviųjų galių dideliais
atstumais neįmanoma perduoti, o jų generavimas elektros generatoriais riboja ge-
neratorių aktyviąją galią. Įrengus reikiamuose elektros tinklo mazguose kondensato-
rius, juos įjungiant ar išjungiant, galima valdyti reaktyviųjų galių srautus. Juos suma-
žinant elektros linijose yra padidinamas aktyviosios galios pralaidumas linijose.
Reaktyviajai galiai generuoti elektros tinklo mazguose gali būti įrengti ir bran-
gesni įrenginiai – sinchroniniai kompensatoriai ar statiniai reaktyviosios galios šal-
tiniai. Kondensatoriais ar jų baterijomis reaktyviąją galią galima keisti juos įjungiant
ar išjungiant, t. y. šuoliais, o sinchroniniais kompensatoriais ir statiniais reaktyviosios
galios šaltiniais tai daroma nuosekliai. Be to jie gali ne tik generuoti, bet ir vartoti
reaktyviąją galią. Elektros tinkle įtampos būna žemos, kai yra reaktyviosios galios
stygius, o esant žemesnei įtampai mažesnė yra kondensatorių generuojama reakty-
vioji galia. Dėl to kondensatoriai elektros tinkluose mažina sistemos stabilumą. Šiuo
trūkumu nepasižymi sinchroniniai kompensatoriai.
Kai kuriose elektros sistemose jau yra naudojami kompiuteriniai srautų pasis-
kirstymo moduliai, kurie leidžia optimizuoti aktyviųjų ir reaktyviųjų galių pasiskirs-
tymą perdavimo tinkluose. Tikimasi, kad ateityje jie bus naudojami plačiau. Žinoma,
tam reikia ne tik informacinių technologijų, bet ir išvystytos informacinės sistemos
ir modernių valdymo įtaisų.
4.4 pav. Kondensatorių baterijos
55
4.4.6 Stabilumo gerinimas
Siekiant užtikrinti sistemos darbo patikimumą, elektros perdavimą tenka ribo-
ti. Tokios prevencinės priemonės ypač svarbios sistemos stabilumo užtikrinimui.
Pakeitus prevencinę politiką koreguojančia, perdavimo galimybes taip pat galima
padidinti. Tam skirtos prevencinės (priešavarinės) apsaugos ir automatikos prie-
monės. Automatikos priemonės gali leisti staigiai ir trumpam padidinti (forsuoti) ar
sumažinti elektrinės generuojamą galią, taip pagerinti pereinamojo proceso eigą
ir išsaugoti sistemos stabilumą. Reikia turėti mintyje, kad tokios priemonės mažina
įrenginių darbo amžių ir didina gedimo tikimybę, todėl jų taikymui reikalinga tech-
ninė ir ekonominė analizė.
4.5 Ateities tendencijos
Padidinti perdavimo galimybes taip pat leidžia energetikos sistemas papildanti
nauja technika. Tai – didelės galios puslaidininkiai, ne mechaniniai komutaciniai apa-
ratai, superlaidžios medžiagos. Reikšmingi yra ir informacinių technologijų pasieki-
mai. Dalies priemonių jau yra pritaikytos sistemose, dalis tebėra tyrimo stadijoje.
Didelės galios puslaidininkių prietaisai jau leidžia atsisakyti mechaninių valdy-
mo įtaisų. Mechaninį elektros grandinių nutraukimą pakeitus elektriniu, sumažėja
komutacijų laikas, neribojamas tampa komutacijų skaičius. Tokie įtaisai naudojami
statiniuose reaktyviosios galios kompensatoriuose, aukštos įtampos nuolatinės
srovės intarpuose (angl. HVDC back-to-back stations). Kartu su skaitmeninėmis
technologijomis didelės galios puslaidininkiniai prietaisai naudojami ir plintančio-
se lanksčiose kintamos srovės perdavimo sistemose – FACTS (angl. Flexible Alter-
nating Current Transmission System). Tipinės FACTS valdiklių galios jau siekia kelis
šimtus MVA.
Didelės galios puslaidininkių prietaisai kol kas yra brangi priemonė, tačiau atve-
ria naujas galimybes valdant galių srautus elektros tinkluose, taip padidinant jų pra-
laidumą. Daugelyje šalių vykdomi tiriamieji darbai, kaip tobulinti ir atpiginti tokius
įtaisus. Kartu su didelio pajėgumo kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis
jie leidžia optimizuoti elektros sistemų darbą realiuoju laiku, padidinti jų veiksmin-
gumą ir patikimumą. Deja, didelių investicijų reikia ne tik tyrimams, bet ir naujų
mokslo pasiekimų įgyvendinimui.
Viltys dedamos ir į superlaidžių medžiagų panaudojimą elektros generavime
ir perdavime. Vis dėlto, šiose srityse superlaidumas greitai perversmo nepadarys.
Revoliucinius pokyčius žada superlaidumo panaudojimas energijos kaupikliuose ir
energijos akumuliavimas superlaidžiuose magnetuose. Tokie kaupikliai leistų pa-
didinti elektros tinklų pralaidumą ir elektros sistemų darbo patikimumą. Nors dar
56
1982 metais JAV buvo išbandyta, kad 40 cm storio kabeliu skystame helyje galima
perduoti 2000 MW, superlaidumo platesnio pritaikymo dar reikės palaukti.
Nuo 2005 metų pradėti darbai kuriant Europos technologijų „Sumanių elektros
tinklų“ platformą (Smart Grids). Kaip skelbiama Europos Komisijos leidinyje European
SmartGrids Technology Platform, „Sumanių elektros tinklų“ misija yra sukurti bendrą
viziją, kuri leistų Europos elektros tinklams atitikti XXI amžiaus iššūkius, galimybes ir
visuomenės lūkesčius, sustiprinti Europos verslo padėtį elektros sektoriuje ir išplėsti
tarptautines galimybes. Ateities energetikos sistemų veikla galėtų būti padalinta
tarp centralizuotos ir paskirstytos (išskaidytos) elektros gamybos.
Paskirstytos elektros gamybos elektrinės yra nedidelės galios, jos yra jungiamos
prie skirstomųjų elektros tinklų. Tokių elektrinių gamybos energetikos sistemos
valdymo centras nevaldo, bet kontroliuoja, kadangi paskirstyta elektros gamyba
sumažina skirstomųjų elektros tinklų pareikalaujamą apkrovą. Paskirstytos genera-
cijos valdymas galėtų būti vykdomas mikrotinklų ar virtualių elektrinių. Tai leistų
elektrinėms integruotis ir į fzines sistemas, ir į rinką. Šių dalykų tikimasi pasiekti
plėtojant paskirstytą įvairių technologijų elektros gamybą skirstomuosiuose elek-
tros tinkluose.
Paskirstyta elektros gamyba (arba mažos elektrinės) nėra alternatyva tradici-
nėms energetikos sistemoms, o tik jų papildymas, skirtas padidinti apsirūpinimo
elektra patikimumą. Tokios gamybos platesnis paplitimas keis kai kurias elektros
sistemų savybes. Tai reikia tinkamai įvertinti tiek plėtojant, tiek ir valdant ateities
energetikos sistemas.
57
5. JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS
EUROPOJE
D
augiau kaip pusės amžiaus patirtis rodo, kad viena iš sėkmingos ener-
getikos sistemų veiklos sąlygų yra jų kooperavimas. Vakarų Europos ir
Centrinės Europos šalių energetikos sistemos yra susijungusios į didelį susivie-
nijimą UCTE (angl. Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) – Elek-
tros perdavimo koordinavimo sąjungą. Šiaurės šalių – Danijos, Norvegijos, Suo-
mijos ir Švedijos elektros sistemos yra susijungusios į NORDEL. NVS ir Baltijos
šalių energetikos sistemos po Sovietų Sąjungos žlugimo liko sujungtos į sistemą
IPS/UPS (angl. Interconnected Power System/Unified Power System), vadinamą NVS
ir Baltijos šalių energetikos sistema. Didžiosios Britanijos energetikos sistemos
susijungusios į UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių
asociaciją (United Kingdom TSO Association), o Airijos ir Šiaurės Airijos – į sistemą
ATSOI.
Šie dideli energetikos susivienijimai yra jungtinės energetikos sistemos, kuriose
elektrinės veikia sinchroniškai. Jos tarpusavyje susijungusios ir asinchroniškai – per
nuolatinės srovės intarpus – keitiklius iš kintamos į nuolatinę ir iš nuolatinės į kinta-
mą srovę (angl. back-to-back keitiklius). Asinchroninis ryšis reiškia, kad nors abiejose
jungtinėse sistemose yra beveik toks pat 50 Hz dažnis, tačiau jis skirtingose siste-
mose gali kisti ne taip pat.
Kuriami planai sinchroniniam darbui sujungti UCTE ir IPS/UPS sistemas, taip
sukurti sinchroniškai veikiantį energetikos sistemų susivienijimą nuo Lisabonos iki
Vladivostoko. Europos Sąjungos UCTE ir IPS/UPS sujungimo sinchroniniam darbui
tikslas – sukurti didelę elektros rinką ir veiksmingai panaudoti tokios didelės te-
ritorijos energijos išteklius. Toliau skaitytojui pateikiama trumpa informacija apie
Europos jungtines energetikos sistemas su kuriomis Lietuvos energetikos sistema
kooperuojasi ir planuoja šį bendradarbiavimą ateityje plėsti.
Kartu su energetikos sistemų susijungimu elektros linijomis kūrėsi ir energeti-
kos kompanijų organizacijos energetikos sistemų veiklai koordinuoti. 1999 metais,
siekiant harmonizuoti elektros rinkų kūrimą Europos Sąjungoje, UCTE, Nordel,
ATSOI ir UKTSOA įkūrė Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija ETSO
(angl. European Transmission System Operators), kuri 2001 metais tapo tarptautine
asociacija, jungiančia 15-os Europos Sąjungos valstybių ir Šveicarijos bei Norvegijos
32-iejų perdavimo sistemų operatorių kompanijas.
58
5.1 UCTE
UCTE pradžia buvo 1951 metai, kai 7 šalių (Austrijos, Belgijos, Italijos, Nyderlan-
dų, Liuksemburgo ir Vokietijos Federacinės Respublikos) energetikos kompanijos
įkūrė elektros gamybos ir perdavimo koordinavimo sąjungą – UCPTE (angl. Union
for the Co-ordination of Production and Transport of Electricity). Kai kas Vakaruose
laikosi nuomonės, kad UCPTE sukūrimas buvo svarbus žingsnis Europos Sąjungos
atsiradimui.
1987 metais UCPTE narėmis tapo Ispanijos, Portugalijos, Jugoslavijos, Graiki-
jos elektros energetikos bendrovės. 1995 metais sinchroniniam darbui prisijungė
Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos bendrovės, bet narėmis jos tapo tik po
2000 metų. 1996 metais prisijungė Rumunijos ir Bulgarijos energetikos sistemos.
Kaip žinoma, paskutinįjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį, Europoje kuriant są-
lygas elektros rinkos atsiradimui, energetikos kompanijos, kurioms priklausė elektri-
nės, elektros tinklai ir elektros tiekimas, buvo išskaidytos į elektros gamybos, elek-
tros perdavimo, elektros skirstymo ir elektros prekybos bendroves.
Taip buvo išskaidytos ir UCPTE narės, todėl 1999 metais iš UCPTE pavadini-
mo dingo „P“. Organizacija virto UCTE – elektros perdavimo sistemų operatorių
(PSO) asociacija (angl. Union for the Co-ordination of Transport of Electricity). Nuo
2001 metų UCTE įgavo tarptautinės asociacijos, registruotos Belgijoje, statusą.
Elektros gamybos ir elektros skirstymo bendrovės, nors jos irgi yra svarbios ener-
getikos sistemos sudedamosios dalys, nėra UCTE narės. UCTE nariais gali būti tik
tie PSO, kurių elektros perdavimo sistemos yra sujungtos sinchroniniam darbui.
5.1 pav. UCTE narių energetikos sistemų sinchroninė zona
59
2007 metais UCTE sudarė 29 PSO iš 24 valstybių (5.1 pav.). Nuo 1987 metų sinch-
roniškai su UCTE veikia Albanijos, o nuo 1997 metų – ir Šiaurės Afrikos – MAGHREB
(Maroko, Alžyro ir Tuniso) energetikos sistemos, bet tų šalių energetikos bendrovės
nėra UCTE narės.
UCTE yra viena galingiausių pasaulyje jungtinė energetikos sistema (5.1 len-
telė). Ji susikūrė kintamos srovės linijomis savanoriškai sujungiant savarankiškas
energetikos sistemas (bendroves). Pagrindinė sujungimo sąlyga – sujungimas turi
pagerinti energetikos sistemų veikimą. Tai gali būti įgyvendinta, kai yra tenkinamos
valdomos srities sąlygos.
2007 metais Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltas užda-
vinys – prisijungti prie UCTE. Tai galima padaryti tik sujungus Lietuvos ir Lenkijos
elektros perdavimo tinklus, kadangi Lenkija jau yra UCTE narė. Elektros perdavimo
tinklų sujungimas padidina apsirūpinimo elektra patikimumą, padidina elektros
rinką ir ją padaro veiksmingesne, taip pat atveria galimybę energetikos sistemoje
įrengti didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus. Visa tai žada reikšmin-
gą ekonominį efektą ir atitinka Europos Sąjungos integracijos bei bendros Europos
elektros rinkos kūrimo tikslus.
5.2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema
Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos energetikos sistemos yra dalis buvusios
Sovietų Sąjungos jungtinės energetikos sistemos. Nuo 2001 metų ji vadinama
NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema (o ne Rusijos) arba sutrumpintai IPS/UPS
(angl. Interconnected Power System/Unifed Power System).
5.1 lentelė. Svarbiausių Europos ir Baltijos energetikos sistemų
susivienijimų duomenys, 2006
Parametras UCTE IPS/UPS NORDEL BALTSO
Įrengta galia, GW 630 335 94 10
Didžiausia apkrova, GW 359 180 68 5
Metinė elektros gamyba, TWh 2500 1200 405 26
Standartinis dažnis, Hz 50 50 50 50
Priimtinas dažnio nuokrypis, mHz ±50 ±50 ±100 ±50
Leistinas dažnio nuokrypis, mHz ±180 ±200 ±500 ±200
Leistinas elektrinio laiko nuokrypis, s ±30 ±30 ±30 ±30
Teritorija, valstybių skaičius 24 14 4 3
Gyventojų skaičius, mln. 450 280 25 8
60
IPS/UPS apima 14 valstybių teritoriją (5.2 pav.). Į IPS/UPS sudėtį įeina buvusių
Sovietų Sąjungos respublikų energetikos sistemos (be Armėnijos ir Turkmėnistano
energetikos sistemų, kurios yra prisijungusios prie Irano energetikos sistemos), taip
pat Mongolijos energetikos sistema. UPS/IPS nėra energetikos bendrovių asociaci-
ja – Baltijos šalių energetikos sistemos prijungtos prie NVS energetikos sistemos pa-
veldėtomis devyniomis 330 kV elektros linijomis, bet ne sutartimis. NVS energetikos
sistemų reikalus sprendžia NVS Elektros energetikos taryba. Baltijos šalių bendrovės
jai nepriklauso.
IPS/UPS jungtinė energetikos sistema buvo kuriama skirtingai nei UCTE. UCTE
kūrėsi susijungiant savarankiškai veikusioms energetikos sistemoms. IPS/UPS buvu-
sioje Sovietų Sąjungoje buvo kuriama kaip viena bendra energetikos sistema, gali-
ma sakyti – kaip viena labai didelė valdoma sritis. Kai energetikos sistemoje galimas
laisvas galių srautų pasiskirstymas, didelėje energetikos sistemoje centralizuotas
dažnio reguliavimas yra paprastesnis ir pigesnis nei decentralizuotas. Dažnis visoje
IPS/UPS istoriškai yra reguliuojamas centralizuotai, jį užtikrina Rusijos elektrinių daž-
nio reguliatoriai, kurių darbą koordinuoja Rusijos energetikos sistemos operatorius
SO-CDU (angl. Sistemnyj Operator-Centralnoje Dispečerskoje Upravlenije) – Jungtinės
energetikos sistemos operatorius.
2008 metais buvo baigta trejus metus trukusi tarptautinė studija (angl.
Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the Power Systems of IPS/UPS with
UCTE), kurios tikslas buvo ištirti IPS/UPS ir UCTE sinchroninio sujungimo techni-
nius, organizacinius ir teisinius aspektus. Tyrimuose dalyvavo apie 100 ekspertų iš
11 UCTE PSO bendrovių ir iš 8 NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos
PSO bendrovių (taip pat ir iš Baltijos šalių). Pagrindinė studijos išvada – UCTE ir
IPS/UPS sinchroninis sujungimas yra galimas, bet tai sudėtingas ir daug metų
trunkantis projektas. Nekeliant grėsmės jungtinių sistemų patikimam veikimui,
5.2 pav. NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninė zona
61
tikslinga tas dideles jungtines sistemas pradėti jungti asinchroniškai – per nuo-
latinės srovės intarpus ir taip sukurti galimybę plėtoti elektros rinką bei gauti jos
teikiamą naudą.

5.3 Nordel
Nordel vadinama Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema. Ji susikū-
rė 1963 metais kaip Skandinavijos šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir
Švedijos) elektros energetikų asociacija, kurios tikslas – teikti siūlymus ir rekomen-
dacijas, skatinančias tarptautinį bendradarbiavimą ir plėtrą Skandinavijos šalių elekt-
ros energetikoje (5.3 pav.).
Skandinavijos šalys pirmosios Europoje pradėjo kurti regioninę elektros rinką,
todėl energetikos kompanijos buvo restruktūrizuotos. Nuo 1998 metų Nordel tapo
Skandinavijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija.
Skirtingai nei UCTE, ji nėra juridinis asmuo. Nordel yra Skandinavijos šalių energeti-
kos kompanijų, kurių įrenginiai dalyvauja energetikos sistemų darbe, techninės ko-
operacijos ir koordinavimo techninis forumas. Nordel forume aukščiausias organas
yra metinis susirinkimas, kurį sudaro Nordel perdavimo sistemų operatorių vadovai
ir atstovai iš kitų Skandinavijos energetikos sistemų bendrovių. Perdavimo sistemų
operatoriams Nordel valdyboje tenka pirmininkavimas ir pusė balsų. Pirmininkavi-
mas kas treji metai perduodamas vis kitos šalies perdavimo sistemos operatoriui.
Po vieną atstovą į Nordel valdybą deleguoja perdavimo sistemų operatoriai, dar
du – kitų bendrovių atstovai. Didžiausią Nordel darbą atlieką jo komitetai ir darbo
grupės, kurios sudaromos iš bendrovių specialistų.
Jungtinė energetikos sistema Nordel sinchroniniam darbui apjungia Norvegi-
jos, Rytų Danijos, Suomijos
ir Švedijos elektros tinklus.
Vakarų Danijos elektrinės
sinchroniniam darbui yra
sujungtos su UCTE (Vo-
kietija), o su Norvegija ir
Švedija – nuolatinės sro-
vės kabeliais.
Nuolatinės srovės ka-
beliais Nordel energetikos
sistema yra sujungta ir su
kaimyninių šalių energe-
tikos sistemomis: Norve- 5.3 pav. Nordel teritorija
Norvegija
Danija
Švedija
Suomija
Islandija
62
gija–Olandija, Švedija–Vokietija, Švedija–Lenkija, Rytų Danija–Vokietija, Suomi-
ja–Estija. Taip pat veikia nuolatinės srovės intarpas Suomija–Rusija. Nordel ateities
planuose yra nuolatinės srovės kabelis Švedija–Lietuva ir dar vienas kabelis Suo-
mija–Estija. Reikia pabrėžti, kad šiuose planuose yra ir nuolatinės, ne kintamos,
srovės kabelis Great Belt tarp Rytų ir Vakarų Danijos elektros tinklų bei nuolatinės
srovės aukštos įtampos linija Švedijoje.
5.4 BALTSO
Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalių Vyriausybių įgalioti energetikos minis-
trai 1992 metais sausio 8 dieną pasirašė sutartį dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos ener-
getikos sistemų lygiagretaus darbo. Tais pačiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos
energetikos bendrovės Baltijos energetikos sistemų darbo koordinavimui įkūrė Bal-
tijos energetikos sistemos dispečerinį centrą UAB „DC Baltija“ Rygoje. Buvo pasirašy-
ta daugiašalė sutartis tarp Baltijos energetikos sistemų ir „DC Baltija“ dėl energetikos
sistemų lygiagretaus darbo. Iki 1999 metų „DC Baltija“ ne tik koordinavo energetikos
sistemų lygiagretų darbą, bet ir atstovavo Baltijos energetikos sistemas santykiuose
su Rusija ir Baltarusija.
1999 metais Vilniuje Eesti Energia, Latvenergo, Belenergo ir RAO JES Rossii va-
dovai pasirašė susitarimą dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo, prie kurio
2001 metais prisijungė ir AB „Lietuvos energija“. Tuo susitarimu buvo padėtas pa-
grindas perėjimui prie lygiateisių santykių tarp penkių energetikos bendrovių ir
komiteto BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) atsiradimui. BRELL darbo
grupės sprendžia energetikos sistemų lygiagretaus darbo problemas taip, kad jų
sprendimai atitiktų Europos Sąjungos nuostatas.
Nuo 2007 metų, po RAO JES Rossii reformų, Baltijos šalių energetikos kompa-
nijų santykiai su NVS Šiaurės–Vakarų jungtine energetikos sistema dėl energetikos
sistemų lygiagretaus darbo yra grindžiami susitarimu ne su RAO JES Rossii, kurios
nebėra, bet su Rusijos bendrovėmis „Federacinė tinklų kompanija“ (rus. Federalnaja
sietievaja kompanija, FSK), SO-CDU bei Baltarusijos koncernu Belenergo.
2005 metais trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų kompanijos
AB „Lietuvos energija“, AS „Augstsprieguma Tīkls“ (Latvijos PSO) ir OÜ „Põhivõrk“ (Estijos
PSO) tapo Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos ETSO narėmis ir savo
veikloje vadovaujasi ETSO principais. ETSO priklauso ir UCTE, ir Nordel perdavimo
sistemų operatoriai.
Siekdamos palankesnių sąlygų bendros elektros rinkos kūrimui, 2006 metais
AB „Lietuvos energija“, AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir OÜ „Põhivõrk“ įkūrė Baltijos perda-
vimo sistemų operatorių organizaciją BALTSO, panašią į Nordel.
63
BALTSO tikslai:
• kurti ir palaikyti sąlygas, būtinas patikimam Estijos, Latvijos ir Lietuvos energeti-
kos sistemų darbui;
• koordinuoti ir planuoti Baltijos perdavimo sistemos vystymąsi;
• užtikrinti efektyvų, koordinuotą ir saugų Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros rin-
kų funkcionavimą;
• vystyti Baltijos šalių energetikos bendrovių bendradarbiavimą su kitų šalių
energetikos įmonėmis.
Įkūrus BALTSO ir turint šiuolaikines telekomunikacijų ir informacines sistemas,
atsirado galimybė „DC Baltija“ funkcijas pasidalinti tarp Baltijos šalių perdavimo siste-
mų operatorių: AB „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ dukterinės bendrovės „Augstsprie-
guma Tīkls“ ir „Eesti Energia“ dukterinės bendrovės „Põhivõrk“. Todėl nuo 2007 metų
gruodžio 1 dienos „DC Baltija“ veikla buvo nutraukta. Baltijos energetikos sistemos
valdymas tapo decentralizuotas – paskirstytas tarp perdavimo sistemų operatorių.
Panašus valdymas vykdomas ir Skandinavijos šalių sistemoje Nordel.
2007 metų birželio 11 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai
pasirašė komunikatą, kuriuo
įpareigojo Estijos, Latvijos ir
Lietuvos perdavimo siste-
mų operatorius atlikti Balti-
jos energetikos sistemų su-
jungimo su UCTE galimybių
studiją. Kadangi tai galima
padaryti tik vienu būdu –
sujungiant Lietuvos ir Len-
kijos elektros tinklus, Baltijos
šalių PSO AB „Lietuvos ener-
gija“, AS „Augstsprieguma
Tīkls“, OÜ „Põhivõrk“ ir Lenki-
jos PSO „PSE-Operator“ S. A
2007 metais spalio 30 dieną
pasirašė bendradarbiavimo
susitarimą dėl Baltijos ener-
getikos sistemos susijungi-
mo sinchroniniam darbui
su UCTE galimybių tyrimo.
Darbo grupė galimybių
HAE
5.4 pav. Baltijos energetikos sistema
64
studijai parengti buvo sudaryta iš visų keturių bendrovių specialistų. Studijos tiks-
las – atsakyti, ar įmanoma Baltijos energetikos sistemą prijungti sinchroniniam
darbui su UCTE, kokios priemonės tam turi būti įgyvendintos ir kokių reikėtų in-
vesticijų. Baltijos energetikos sistemos prisijungimo prie UCTE nusistovėjusių re-
žimų tyrimai parodė, kad esamų Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų pralaidumas
nėra pakankamas patikimam sinchroniniam Baltijos energetikos sistemos darbui
su UCTE.
Studijoje sinchroninį prisijungimą prie UCTE numatoma įgyvendinti keliais
etapais. Pirmas prisijungimo etapas būtų asinchroninis (per nuolatinės srovės in-
tarpą) Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas. Jis galėtų būti įgyvendintas
apie 2015 metus. Galios srautų mainų valdymui asinchroninį ryšį gali būti tikslinga
išsaugoti ir sudarius sąlygas sinchroniniam darbui.
Tiek gerinant apsirūpinimo elektra patikimumą, tiek ir didinant Baltijos elek-
tros rinką, svarbiausia yra turėti daugiau elektros ryšių – nesvarbu, sinchroninių ar
asinchroninių – su kaimyninėmis energetikos sistemomis.
5.5 ENTSO-E
Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos strateginių tikslų
yra bendros konkurencinės Europos elektros rinkos sukūrimas. Elektra, kaip skaity-
tojas galėjo suprasti, yra specifnė prekė, todėl jos rinkos sukūrimas priklauso nuo
daugelio techninių elektros sistemų dalykų. Reikia ne tik bendrų elektros prekybos
taisyklių, bet ir suderintų energetikos sistemų, sujungtų kintamos ar nuolatinės sro-
vės elektros linijomis, bendros perdavimo sistemų operatorių veiklos.
2008 metais Prahoje 36-ių Europos PSO vadovai iš 31 valstybės pasirašė de-
klaraciją dėl naujos Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos
ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) sukūri-
mo. ENTSO-E tikslas – harmonizuoti PSO veiklą kuriant bendrą Europos elektros rin-
ką ir pakeisti ETSO. PSO vadovai sutarė siūlyti esamų PSO organizacijų (ETSO, UCTE,
Nordel, BALTSO, UKTSOA ir ATSOI) vadovams pradėti procedūras, kad jų veikla būtų
perduota naujajai asociacijai.
2008 metų gruodyį ENTSO-E buvo įkurta, o nuo 2009 metų liepos mėnesio
ETSO, UCTE, Nordel, BALTSO, UKTSOA ir ATSOI organizacijos savo veiklą nutraukė.
Jų funkcijas perėmė ENTSO-E. 2009 metais ENTSO-E nariais buvo 42 PSO iš 34 vals-
tybių, o teritorija apėmė 5 sinchronines zonas ir tris Baltijos valstybes.
Tai naujas žingsnis siekiant glaudesnio energetikos sistemų bendradarbiavimo
organizavimo, kuriant vieną bendrą Europos elektros rinką. Žinoma, energetikos
sistemų veikimo fziniai dėsniai lieka tie patys.
65
6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA
A
r Lietuvos skaitytojo namuose yra elektra, didele dalimi priklauso nuo Lie-
tuvos energetikos sistemos. Tikriausiai, trumpos žinios apie ją skaitytojui
yra reikalingos.
Po elektros ūkio reorganizavimo dabartinės Lietuvos energetikos sistemos
objektai priklauso keletui bendrovių. Jų darbą koordinuoja AB „Lietuvos energija“,
kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas ir administruoja Lietuvos
elektros rinką.
6.1 pav. Lietuvos energetikos sistemos struktūrinė schema
Mažeikių elektrinė
Vilniaus TE Kauno TE
Lietuvos elektrinė Ignalinos AE
ELEKTROS GAMYBOS BENDROVĖS
Kruonio HAE
Kauno HE
Perdavimo Tinklo
Operatorė
Akcinė bendrovė
LIETUVOS ENERGIJA
Stambieji
(laisvieji)
vartotojai
Elektros skirstymo bendrovės
Vakarų skirstomieji
tinklai
Rytų skirstomieji
tinklai
Elektros energijos perdavimas Pinigų srautai
66
Elektrinės 1990 m. 2000 m. 2005 m. 2008 m.
Ignalinos atominė elektrinė 3000 2600 1300 1300
Lietuvos elektrinė 1800 1800 1800 1800
Vilniaus termofkacinė elektrinė TE-3 360 360 360 360
Mažeikių termofkacinė elektrinė 210 194 160 160
Kauno termofkacinė elektrinė 170 170 170 170
Kauno hidroelektrinė 101 101 101 101
Kruonio HAE – 800 900 900
Vilniaus termofkacinė elektrinė TE-2 24 24 24 24
Petrašiūnų termofkacinė elektrinė 20 8 8 8
Klaipėdos termofkacinė elektrinė 11 11 11 11
Pramonės įmonių elektrinės 76 76 103 110
Mažosios hidroelektrinės 16 13 19 26
Vėjo elektrinės – – – 52
Biokuro elektrinės – – – 7
Iš viso: 5788 6157 4956 5029
Didžiausia apkrova (Lietuvos vartotojų) 3068 1779 1918 1930
6.1 lentelė. Lietuvos elektrinėse įrengtų galių (MW) kaita 1990–2008 metais
6.1 Lietuvos elektrinės
Energetikos sistemos savybes didžiąją dalimi lemia elektrinės. Lietuvos svar-
biausios elektrinės pastatytos sovietmečiu ir buvo skirtos tenkinti ne tik Lietuvos,
bet ir regiono (Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities) reikmes.
Pagrindinės elektrinės Lietuvos energetikos sistemoje yra Ignalinos AE, Lietu-
vos elektrinė bei Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofkacinės elektrinės. Termofkaci-
nės elektrinės veiksmingai išnaudoja kurą – jos tiekia ne tik elektrą, bet ir šilumą. Jų
elektros gamyba priklauso nuo šilumos paklausos, kuri neatitinka elektros paklau-
sos kitimo. Todėl energetikos sistemos patikimam darbui ir galių balanso Lietuvos
energetikos sistemoje užtikrinimui yra svarbi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
(HAE) ir Kauno hidroelektrinė (HE), kurių generuojamą galią galima greitai keisti.
Lietuvos elektrinėse įrengtų galių kaita ir jų elektros gamybos raida pateikta 6.1 ir
6.2 lentelėse.
Lietuvoje taip pat veikia įvairioms įmonėms priklausančios elektrinės, kurių su-
minė įrengta galia 2008 metais buvo 110 MW. Šios elektrinės tiekia elektrą ir šilumą
įmonių reikmėms, o kai kurios elektros perteklių perduoda į elektros perdavimo tin-
klus. Didžiausios tokios elektrinės veikia AB „Lifosa“ (31 MW) ir AB „Achema“ (21 MW).
2007 metų pabaigoje pradėjo veikti modernus 35 MW dujų ir garo blokas Panevėžio
termofkacinėje elektrinėje, kuri priklauso AB „Panevėžio energija“. Toliau – trumpa in-
formacija apie pagrindines Lietuvos elektrines.
67
6.2 lentelė. Elektros energijos balansų raida Lietuvoje (TWh)
1991 1995 2000 2004 2005 2006 2007 2008
Elektros gamyba iš viso: 29,35 13,88 11,41 19,27 14,78 12,46 14,00 13.88
Ignalinos atominė elektrinė 17,00 11,82 8,42 15,1 10,34 8,65 9,83 9.89
Lietuvos elektrinė 8.75 0,55 0,71 0,74 1,07 0,99 0,96 0.88
Vilniaus termofkacinė elektrinė 1,74 0,22 0,91 0,21 1,25 0,70 0,69 0.66
Kauno termofkacinė
elektrinė
0,77 0,01 0,30 0,69 0,69 0,66 0,71 0.71
Mažeikių termofkacinė
elektrinė
0,61 0,47 0,30 0,18 0,16 0,20 0,24 0.16
Klaipėdos termofkacinė elek-
trinė
0,05 0,03 0,04 0,03 0,03 0,02 0,03 0.02
Kauno hidroelektrinė 0,33 0,36 0,31 0,36 0,38 0,34 0,32 0.33
Kruonio hidroakumuliacinė
elektrinė (HAE)
– 0,38 0,30 0,52 0,37 0,41 0,54 0.58
Mažosios hidroelektrinės 0,01 0,01 0,03 0,07 0,07 0,06 0,10 0.07
Kitos elektrinės 0,11 0,04 0,10 0,37 0,42 0,43 0,58 0.58
Elektrinių savosios reikmės 2,21 1,42 1,37 1,54 1,17 1,09 1,14 1.15
Pateikta į elektros tinklus 27.14 12,46 10,04 17,73 13,61 11,37 12,86 12.73
Kruonio HAE užkrovimas – 0,54 0,64 0,92 0,75 0,54 0,76 0.82
Eksportas – Importas 12.75 2,89 1,34 7,19 2,96 0,44 1,37 0.95
Suvartojimas šalyje 14,39 9,25 8,26 9,79 10,10 10,35 10,73 10.96
Technologinės sąnaudos elektros
tinkluose
1,71 2,45 1,35 1,34 1,29 1,15 1,18 1.08
Patiekta vartotojams iš viso: 12,68 6,80 6,91 8,45 8,82 9,20 9,55 9.88
Pramonei 5.83 3,47 3,27 3,08 3,25 3,14 3,13 3.09
Gyventojams 1,84 1,49 1,77 2,15 2,18 2,39 2,50 2.75
Transportui 0,23 0,07 0,07 0,02 0,02 0,09 0,09 0.06
Žemės ūkiui 2,759 0,52 0,23 0,16 0,15 0,16 0,16 0.16
Prekybai ir paslaugoms 2.20 1,24 1,57 3,04 3,22 3,42 3,67 3.82
6.1.1 Ignalinos atominė elektrinė
Ignalinos AE, pagrindinė elektros gamintoja Lietuvoje iki 2009 metų pabaigos,
priklauso UAB „Ignalinos atominė elektrinė“. Jos pirmasis 1500 MW reaktorius pradėjo
veikti 1983 metų gruodžio 31 dieną, o antrasis – 1987 metų rugpjūčio 31 dieną.
Kiekvienas reaktorius (tipas RBMK-1500, panašus kaip ir Černobylio AE) tiekia garą
dviem 750 MW turbogeneratoriams, taigi, pirminė elektrinės įrengta galia buvo
3000 MW. Buvo pradėtas statyti toks pat ir trečiasis reaktorius, tačiau 1986 metais
įvykus Černobylio AE avarijai ir kilus visuomenės pasipriešinimui, 1989 metais tre-
čiojo reaktoriaus statyba buvo nutraukta.
68
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir perėmus Ignalinos AE savo žinion, jos dar-
bo saugumo padidinimui buvo skiriama daug dėmesio. Tam reaktorių galia buvo
sumažinta iki 1300 MW (elektrinės įrengta galia sumažinta iki 2600 MW).
Nepriklausomybės metais Ignalinos AE tapo viena labiausiai ekspertams ir
visuomenei atvirų atominių elektrinių pasaulyje. Panaudojus Vakarų šalių techni-
nę ir fnansinę pagalba, iš viso jos reaktorių saugos padidinimui buvo išleista per
700 milijonų litų. Tai lėmė, kad pagal daugelio tarptautinių ekspertizių išvadas Igna-
linos AE reaktorių saugumas prilygsta tokio paties amžiaus reaktoriams Vakarų šalių
elektrinėse.
Ignalinos AE yra prijungta prie elektros perdavimo sistemos šešiomis 330 kV
elektros linijomis. Tik dvi iš jų yra Lietuvos, viena linija eina į Latviją, trys – į Baltarusiją.
Viena iš pastarųjų yra pastatyta 750 kV įtampai, tačiau eksploatuojama tik 330 kV
įtampa.
Ignalinos AE gamino didžiąją dalį Lietuvos elektros energijos, 1997 metais – net
80,9 procento.
Vykdant sutartį dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, 2004 metų gruo-
džio 31 dieną pirmasis Ignalinos AE reaktorius sustabdytas. Pagal tą pačią sutartį
2009 metais stabdomas ir antrasis reaktorius. LR Seimo sprendimu, Ignalinos AE vie-
toje numatyta statyti naują atominę elektrinę, kuri taip pat bus regioninės reikšmės,
o jos statyboje ketina dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos
bendrovės.
6.2 pav. Ignalinos atominė elektrinė
69
6.1.2 Lietuvos elektrinė
Lietuvos elektrinė (priklauso AB „Lietuvos elektrinė“) iki Ignalinos AE veiklos pra-
džios 1984 metais buvo pagrindinė elektros gamintoja šalyje. Elektrinėje įrengti
4 blokai po 150 MW ir 4 blokai po 300 MW. Jos suminė įrengta galia yra 1800 MW.
Pirmasis 150 MW blokas pradėjo
veikti 1962 metais, o aštuntasis
300 MW blokas – 1972 metais.
Visuose blokuose galima degin-
ti dujas ir mazutą, o kai kuriuo-
se – ir orimulsiją. Lietuvos elek-
trinė prie elektros perdavimo
tinklo prijungta šešiomis 330 kV
elektros linijomis.
Kol veikia Ignalinos AE,
Lietuvos elektrinė yra jos re-
zervas. Lietuvos elektrinė di-
džiąją laiko dalį veikia minimalia galia (apie 60–70 MW). Tokia galia garantuoja
reikalingą elektros tiekimą Ignalinos AE saugumui užtikrinti ir leidžia greitai pa-
didinti elektrinės generuojamą galią, kai išjungiamas Ignalinos AE generatorius
ar reaktorius.
Po 2009 metų, kol bus pastatyta nauja AE, Lietuvos elektrinė turėtų pakeisti
sustabdytą Ignalinos AE. Todėl Lietuvos elektrinėje pastatyti nauji dūmų valymo
įrenginiai, esamų blokų valdymas modernizuojamas, pritaikomas automatiniam
generavimo valdymui. Be to, planuojama pirmus senus blokus pakeisti naujais
kombinuoto ciklo (dujų ir garo) blokais, kurių veiksmingumas yra didesnis. Pirmojo
tokio 420 MW bloko statyba pradėta 2009 metais.
6.1.3 Vilniaus termofkacinė elektrinė
Vilniaus termofkacinė elek-
trinė, kuri priklauso AB „Vilniaus
energija“, sudaro dvi elektrinės
– TE-2 (du blokai po 12 MW)
ir TE-3 (du blokai po 180 MW).
Jų suminė įrengta galia yra
384 MW.
TE-2 veikia nuo 1951 metų.
Ją, be mazuto ir dujų, galima
6.4 pav. Vilniaus termofkacinė elektrinė TE-3
6.3 pav. Lietuvos elektrinė
70
kūrenti biokuru bei trupininėmis durpėmis. Elektrinė prijungta prie 110 kV ir 35 kV
elektros tinklų.
TE-3 pirmasis 180 MW blokas paleistas 1984 metais, antrasis – 1986 metais. Elekt-
rinės kuras – dujos ir mazutas. TE-3 elektrą perduoda į 110 kV elektros tinklus. Vilniaus
termofkacinė elektrinė aprūpina šiluma didžiąją dalį Vilniaus miesto vartotojų.
6.1.4 Kauno termofkacinė elektrinė
Kauno termofkacinė elek-
trinė (įrengta galia 170 MW)
priklauso UAB „Kauno termof-
kacinė elektrinė“. Joje nuo 1975
metų veikia 60 MW blokas,
o nuo 1976 metų – 110 MW.
Elektrinė kūrenama dujomis
ir mazutu. Elektrinė prijungta
prie 110 kV elektros tinklo. Ji
yra pagrindinė šilumos tiekėja
Kauno miestui.
6.1.5 Mažeikių termofkacinė elektrinė
Mažeikių termofkacinė elektrinė nuo 2007 metų priklauso AB „Orlen Lietuva“.
Elektrinė buvo skirta aprūpinti šiluma ir elektra Mažeikių naftos perdirbimo ga-
myklą, kuri dabar priklauso
AB „Orlen Lietuva“. Joje veikia
du blokai po 80 MW. Pirma-
sis elektrinės blokas pradėjo
veikti 1979 metais, antrasis –
1980 metais. 1983 metais buvo
pastatytas ir trečiasis (50 MW)
blokas. Jis buvo kompleksiškai
išbandytas, tačiau vėliau dėl
techninių trūkumų ir sumažė-
jusios gamybos neveikė. Elek-
trinės kuras – mazutas. Mažei-
kių TE elektros gamybą lemia šilumos poreikis Mažeikių naftos perdirbimo ga-
mykloje, tačiau ji yra svarbi užtikrinant patikimą elektros tiekimą Lietuvos šiaurės
vakariniam regionui.
6.5 pav. Kauno termofkacinė elektrinė
6.6 pav. Mažeikių termofkacinė elektrinė
71
6.1.6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio HAE – sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas, turintis dvi
vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Energetikos sistemos apkrovai
sumažėjus, hidroakumulia-
cine elektrinė, naudodama
kitų elektrinių gaminamą
perteklinę elektros ener-
giją, pumpuoja vande-
nį iš žemutinio vandens
baseino – Kauno marių, į
aukštutinį vandens basei-
ną – dirbtinį rezervuarą. Taip
sukaupiama (akumuliuo-
jama) potencinė vandens
energija. Sistemoje padidė-
jus energijos poreikiui, hidroakumuliacine elektrinė gamina elektros energiją – jos
hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino vamzdžiais atitekantis vanduo. Todėl
hidroakumuliacinė elektrinė pagamina mažiau energijos, nei jos sunaudoja. Kruo-
nio HAE yra 4 agregatai, kurių kiekvienas gali būti ir elektros generatorius, ir elek-
tros variklis. Pagal pirminį projektą planuota įrengti 8 agregatus, kurių suminė galia
būtų 1600 MW. Tokius planus tada lėmė Ignalinos AE blokų galia.
6.7 pav. Kruonio HAE bendras vaizdas
6.8 pav. Kruonio HAE vaizdas į reversinį kanalą
72
Pirmasis Kruonio HAE agregatas pradėtas eksploatuoti 1992 metais, ketvirta-
sis – 1998 metais. Kadangi Ignalinos AE plėtra 1989 metais buvo nutraukta, buvo
užbaigti tik 4 HAE blokai. Generatoriaus režimu kiekvieno bloko galia gali siekti
225 MW, variklio – 217 MW. Tokia galia vanduo iš Kauno marių yra pumpuojamas į
hidroakumuliacinės elektrinės viršutinį baseiną.
Vandens debitas turbinos režimu yra 226 m
3
/s, siurblio režimu – 189 m
3
/s. Viršuti-
nio baseino plotas – 306 ha, tūris – 48 mln. m
3
, naudingas tūris – 41 mln. m
3
.
HAE agregatus galima greitai paleisti ir sustabdyti, todėl svarbi Kruonio HAE
paskirtis – operatyvus galios rezervas. HAE generatoriai, jei reikia, gali būti auto-
matiškai paleidžiami, pavyzdžiui, atsijungus Ignalinos AE generatoriui. Kruonio
HAE agregatai naudojami ir reguliuoti įtampą (reaktyviąją galią), ypač mažų ap-
krovų metu. Kruonio HAE prie perdavimo tinklo yra prijungta trimis 330 kV elek-
tros linijomis.
6.1.7 Kauno hidroelektrinė
Kauno HE iki 1963 metų, kai pradėjo veikti pirmasis Lietuvos elektrinės blokas,
buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Kauno HE pirmasis generatorius pradėjo veik-
ti 1959 metais, ketvirtasis – 1960 metais. Elektrinė turi 4 hidrogeneratorius, kurių
kiekvieno galia yra 25,2 MW (įrengta galia – 100,8 MW).
Kauno HE vandens saugyklos, kuri yra ir Kruonio HAE žemutinis baseinas, plo-
tas siekia 63,5 km
2
. Čia telpa iki 462 mln. m
3
vandens. Per vieną turbiną prateka
6.9 pav. Kauno hidroelektrinės bendras vaizdas
73
iki 190 m
3
/s, tai yra gana daug, žinant, kad vasarą Nemuno debitas sumažėja iki
100 m
3
/s. Kauno HE per metus pagamina 280–440 GWh elektros.
Kauno HE yra galingiausia Lietuvos hidroelektrinė, tačiau jos pagaminama
energija sudaro tik 2–3 procentus šalyje per metus pagaminamos elektros. Jėgainė
yra svarbi kitais aspektais: ji saugo Kauną nuo potvynių, padeda užtikrinti elektros
paklausos ir gamybos balansą Lietuvoje.
2006 metais pradėta Kauno HE rekonstrukcija, kurios tikslas – elektrinės atnau-
jinimas ir modernizavimas, agregatų pritaikymas automatiniam generavimo valdy-
mui. Kauno HE pagaminama energija kompensuoja dalį energijos nuostolių (tech-
nologinių sąnaudų) perdavimo tinkluose – taip atpiginamas elektros perdavimas.
6.1.8 Senosios Lietuvos elektrinės
Be minėtų pagrindinių elektrinių, Lietuvoje elektros gamyboje dalyvauja ir mažes-
nės elektrinės. Nuo 1930 metų dar veikia Petrašiūnų elektrinė, priklausanti AB „Kauno
energija“. Jos galia – 8 MW, kokia buvo ir 1930 metais. Vėliau, 1958 metais., ji buvo
padidinta iki 61 MW. Petrašiūnų TE tiekia šilumą daliai Kauno šilumos vartotojų.
Nuo 1929 metų veikia Klaipėdos elektrinė (10,8 MW), priklausanti AB „Klaipė-
dos energija“. Jos pagrindinė paskirtis yra ne elektros gamyba, o šilumos tiekimas
Klaipėdos miestui.
6.1.9 Vėjo elektrinės
Įgyvendinant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką, Lietuvoje ska-
tinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – statomos mažosios
hidroelektrinės, vėjo ir biokuro elektrinės. Sparčiausiai yra statomos vėjo elektri-
nės – 2009 metais jų suminė galia pasiekė 68,3 MW, o iki 2010 metų ji, tikimasi,
pasieks 200 MW. Mažųjų hidroelektrinių galia 2009 metais buvo per 26 MW, bio-
kuro – 31 MW.
Vėjo elektrinės gamina elektrą neteršdamos aplinkos, joms nereikia importuo-
jamo kuro. Tai visapusiškai patrauklu.
Atskiro vėjo agregato galia yra gana nedidelė (Lietuvoje didžiausia yra 3 MW). Sie-
kiant didesnio ekonomiškumo vėjo elektrinės statomos grupėmis, vadinamomis vėjo
elektrinių parkais, kurie jungiami prie elektros perdavimo tinklų. Kadangi vėjas Lietu-
voje pučia nepastoviai, vėjo elektrinių generuojama galia sunkiai prognozuojamai
kinta ir keičia galios srautus elektros tinkluose. Tai apsunkina perdavimo tinklų režimų
valdymą. Dar daugiau problemų vėjo elektrinės kelia galių balansų užtikrinimui.
Patikimam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti galių balansai pla-
nuojami iš anksto pagal prognozuojamas apkrovas, elektros pirkimo–pardavimo
74
sutartis. Pagal tai sudaromi elektrinių darbo grafkai ir tikrinami elektros tinklų re-
žimai. Vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo vėjo stiprumo, o jis prieš
savaitę ar net dieną sunkiai prognozuojamas. Dėl šios priežasties patikimam galių
balansų užtikrinimui elektros sistemoje, kai joje veikia vėjo elektrinės, reikia turėti di-
desnį „besisukantį“ galios rezervą, kuris galėtų kompensuoti ne tik elektros sistemos
apkrovos, bet ir vėjo elektrinių neprognozuojamus galios pokyčius. Kai elektros sis-
temoje daug hidroelektrinių, tai problemų nesudaro. Lietuvoje Kauno HE dėl aplin-
kosauginių reikalavimų galimybės reguliuoti galią dažnai yra ribotos, o Kruonio HAE
galimybes riboja didelė jos agregatų galia. Todėl vėjo elektrinių suminę galią, nors
jos ir patrauklios daugeliu požiūrių, riboja energetikos sistemos techninės sąlygos –
turima reguliuojama galia elektrinėse.
Be kaimyninių energetikos sistemų, vėjų elektrinių generuojamos galios po-
kyčius gali kompensuoti tik Lietuvos elektrinė, kadangi atominė elektrinė ir termo-
fkacinės elektrinės tam netinka. Jei Lietuvoje veikia 50 MW galios vėjų elektrinių
parkas, patikimą elektros sistemos veikimą galima užtikrinti, kai vėjo elektrinių ge-
neruojamos galios pokyčius gali kompensuoti Lietuvos elektrinės 150 MW blokas.
Jis turi būti apkrautas 100 MW, o ne 60–70 MW, kaip paprastai. 150 MW bloko mini-
mali leistina apkrova yra 50 MW ir tokios jo galios pakanka užtikrinti saugų Lietuvos
energetikos sistemos darbą. Su vėjo elektrinėmis bloko apkrovos galią reikia padi-
dinti, kad atsirastų galimybė jo generuojamą galią reguliuoti, t. y. iki 50 MW didinti,
jei vėjas nurimsta, ir 50 MW sumažinti, jei vėjas kyla. Taigi, Lietuvos elektrinėje, kol
veikia Ignalinos AE, reikės deginti dvigubai daugiau kuro, išsiskirs dvigubai daugiau
anglies dvideginio.
Jei vėjo elektrinių galia bus didesnė nei 50 MW, 150 MW bloko jau nepakaks.
Tokiu atveju turėtų nuolat veikti 300 MW blokas, kurio minimali galia yra 120 MW,
o pastovi apkrova turės būti 120 MW plius vėjo elektrinių galia. Taigi, reikės deginti
dar daugiau kuro, išsiskirs daugiau anglies dvideginio. Žinoma, šias nepageidauja-
mas vėjo elektrinių veikimo pasekmes gali sumažinti kaimynių energetikos sistemų
pagalba, jei jos turi pakankamai reguliuojamosios galios. Deja, už ją reikia mokėti.
Vis dėlto, pagal Pasaulio energetikos tarybos politika – regioninis bendradarbiavi-
mas ir tarptautinė integracija yra veiksmingos energetikos ateities plėtros kryptis.
6.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai
Lietuvos elektros perdavimo tinklus sudaro 330 kV elektros tinklai (1670 km elekt-
ros linijų, 11 pastočių ir dvi elektrinių skirstyklos) ir 110 kV elektros tinklai (4973 km
oro linijų, 36 km kabelių linijų ir 207 skirstyklos). Lietuvos elektros tinklai keturiomis
330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir tri-
75
mis – su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros tinklais. 110 kV Lietuvos elektros
tinklai taip pat turi su kaimynių šalių elektros tinklais sujungtų elektros linijų. Elektra
iš perdavimo tinklų perduodama tiek į bendrojo naudojimo skirstomuosius elek-
tros tinklus, tiek į kelių stambiųjų elektros vartotojų skirstomuosius tinklus.
6.3. Lietuvos skirstomieji elektros tinklai
Bendro naudojimo Lietuvos skirstomieji elektros tinklai priklauso AB „Rytų
skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia elektrą daugiau kaip
700 tūkstančiams vartotojų rytinėje Lietuvos dalyje. Jie aptarnauja apie 34,7 tūks-
tančių km
2
teritoriją. Bendras 35-10-6-0,4 kV elektros linijų ilgis yra beveik 62 tūks-
tančių kilometrų.
AB „VST“ tiekia elektrą daugiau kaip 660 tūkstančių vartotojų vakarinėje Lie-
tuvos dalyje, jų aptarnaujama teritorija siekia 30,5 tūkstančių km
2
, о bendras visų
įtampų skirstomųjų elektros linijų ilgis yra per 57 tūkstančius kilometrų.
6.11 pav. Lietuvos skirstomųjų tinklų teritorijos
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
AB „VST“
6.10 pav. Lietuvos elektros perdavimo tinklai
Šiaulių skyrius
Klaipėdos
skyrius
Kauno
skyrius
Utenos skyrius
Šiluminė elektrinė
Hidroelektrinė
Hidroakumuliacinė elektrinė
Atominė elektrinė
330 kV transformatorių pastotė
330 kV skirstykla
110 kV skirstykla
330 kV linija
110 kV linija
400 kV perspektyvinė linija
Vėjo elektrinė
Vilniaus
skyrius
76
6.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas
ir AB „Lietuvos energija“
Lietuvos energetikos sistemą valdo AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras.
Lietuvos energetikos sistemos valdymas apima energetikos sistemos darbo opera-
tyvųjį planavimą, dispečerinį valdymą ir sistemos patikimo veikimo užtikrinimą.
Operatyvaus planavimo uždaviniai yra:
• energetikos sistemos galių elektros energijos balansų planavimas;
• patikimam sistemos darbui užtikrinti reikalingų visų rūšių aktyviųjų galių rezer-
vų planavimas;
• papildomų paslaugų, reikalingų energetikos sistemos veikimui, planavimas ir
užsakymas.
Dispečerinio valdymo uždaviniai yra:
• Lietuvos energetikos sistemos elektros energijos balanso kontrolė ir valdymas,
sistemos veikimo patikimumo ir stabilumo kontrolė;
• visų rūšių reikalingų galios rezervų ir papildomų paslaugų kontrolė ir valdy-
mas;
• nuolatinis Lietuvos energetikos sistemos darbo koordinavimas su kaimyninė-
mis energetikos sistemomis;
• avarijų prevencija ir jų likvidavimas.
Energetikos sistemos patikimumo užtikrinimo uždaviniai yra:
• perdavimo tinklo patikimumo ir stabilumo vertinimas ir planavimas;
• energetikos sistemos veikimui būtinų techninių reikalavimų nustatymas;
• dispečerinio valdymo sistemos uždavinių priežiūra ir plėtra;
• elektros perdavimo tinklo ir elektrinių duomenų ir telematavimų patikimumo
kontrolė bei analizė;
• avarijų prevencijos automatikos įtaisų nustatymas;
• avarijų likvidavimo planų sudarymas.
Lietuvos energetikos sistema yra paveldėta didelės buvusios Sovietų Sąjungos
Šiaurės-Vakarų jungtinės energetikos sistemos dalis. Jos įrenginių operatyvų valdy-
mą ir darbą tenka koordinuoti su kaimyninių elektros perdavimo sistemų operato-
riais. Patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti Lietuvos energetikos sistema
turi veikti bendrame 330 kV, 500 kV ir 750 kV elektros tinklų žiede Lietuva–Latvi-
ja–Estija–Rusija–Baltarusija (6.12 pav.).
AB „Lietuvos energija“ vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje svarbus ne tik
dėl jos Dispečerinio centro. Lietuvos elektrines bendram darbui jungiantis elektros
perdavimo tinklas priklauso AB „Lietuvos energija“. Jis jungia Lietuvą ir su kaimyni-
nėmis energetikos sistemomis. Elektros paklausa Lietuvoje nuolat didėja ir didės,
77
6.12 pav. Elektros tinklų žiedas Lietuva-Latvija-Estija-Rusija-Baltarusija
o elektros perdavimo tinklo, kurio didžioji dalis buvo pastatyta aštuntame ir de-
vintame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, įrenginiai sensta. Patikimam energetikos
sistemos darbui užtikrinti reikia ne tik palaikyti elektros perdavimo linijų ir pastočių
techninę būklę, bet taip pat jas modernizuoti ir plėtoti. Reikia naujų elektros ryšių
su kaimyninėmis Vakarų energetikos sistemomis – Lenkija ir Švedija, taip didinant
apsirūpinimo elektra patikimumą, plėtojant elektros rinką. 6.12 pav. punktyrinėmis
linijomis parodytos planuojamos 330 kV elektros linijos Lietuvoje ir elektros jungtys
su Lenkija ir Švedija.
Kaip perdavimo sistemos operatorius, AB „Lietuvos energija“ kartu su Latvijos
AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ rengia ilgalaikės plėtros Baltijos
elekt

ros tinklų planus, reguliariai juos atnaujina. 2007 metais buvo baigtas rengti
toks planas iki 2025 metų – „Baltic Grid 2025“. Pagal šį planą, tenkinant Lietuvos atei-
ties elektros poreikius reikia plėtoti 330 kV elektros tinklus. Kaip numatyta Nacio-
nalinėje energetikos strategijoje, iki 2010 metų reikia pastatyti 330 kV elektros lini-
ją Telšiai–Klaipėda, iki 2013 metų – Panevėžys–Šiauliai (Mūša), o po 2010 metų –
330 kV elektros linija sujungti „Neries“ ir „Vilniaus“ pastotes.
AB „Lietuvos energija“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorius, yra atsa-
kinga už elektros rinkos funkcionavimą, kurios veiksmingumo padidinimas neįma-
220 kV 300–330 kV
Linija
500 kV 750 kV
Perspektyvinė linija
Aukštos įtampos pastovios srovės kabelis
Perspektyvinis aukštos įtampos pastovios
srovės kabelis
Šiluminė elektrinė
Hidroelektrinė
Branduolinė elektrinė
Nuolatinis srovės intarpas
Transformatorių pastotė
Perspektyvinė transformatorių pastotė
Hidroakumuliacinė elektrinė
400 kV
78
nomas be tarpsisteminių elektros ryšių plėtros. Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir
Švedijos elektros tinklų sujungimas reikalingas ne tik Lietuvos ir Baltijos elektros
rinkų integracijai į bendrą Europos Sąjungos elektros rinką, bet ir apsirūpinimo elek-
tra patikimumo padidinimui bei naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Ypač
svarbus yra Lietuvos elektros tinklų sujungimas su Lenkijos elektros tinklais, nes tai
yra Baltijos šalių elektros vartai į Centrinę ir Vakarų Europą. AB „Lietuvos energija“
kartu su Latvijos AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ bei Lenkijos PSO
„PSE-Operator“ S. A 2007 metais atliktos tokio sujungimo galimybių studijos rezulta-
tai parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo įgyvendinimui reikia
sustiprinti ne tik Lenkijos perdavimo tinklus, bet ir pastatyti 330 kV elektros linijas
Kruonio HAE–Alytus, Ignalinos AE–Kruonio HAE, sustiprinti elektros tinklus Latvijoje
ir Estijoje. Taigi, Baltijos energetikos bendrovių bendradarbiavimas turi būti tęsia-
mas. Tik bendradarbiaujant ir kooperuojantis galima patenkinti ateities energeti-
nius lūkesčius. Tam reikia ir visuomenės supratimo, jos paramos ir ateities matymo
kelis dešimtmečius į priekį.
6.13 pav. AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras
79
7. SUTRUMPINIMAI
AE – atominė elektrinė
AGV – automatinis generacijos valdymas (reguliavimas). Angliškai – AGC (Automatic Gene-
ration Control)
ATSOI – Airijos ir Šiaurės Airijos perdavimo sistemų operatorių asociacija/jungtinė energe-
tikos sistema
BALTSO – Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija
BRELL – Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų lygiagretaus
darbo komitetas
CHP – termofkacinės elektrinės angliškas sutrumpinimas (Cogeneration Heat and Power)
DC – dispečerinis centras
EVS – energijos valdymo sistema. Angliškai – EMS (Energy Management System)
GW – gigavatas (milijardas vatų arba milijonas kilovatų arba tūkstantis megavatų)
GWh – gigavatvalandė
HAE – hidroakumuliacinė elektrinė
HE – hidroelektrinė
Hz – hercas
IPS/UPS – NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos angliško pavadinimo sutrum-
pinimas (Interconnected Power System/Unifed Power System)
kWh – kilovatvalandė
kV – kilovoltas (1000 voltų)
mHz – milihercas (tūkstantoji herco)
MW – megavatas (milijonas vatų arba tūkstantis kilovatų)
NORDEL – Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema/Skandinavijos šalių perdavimo
sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija
NVS – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga
PSO – perdavimo sistemos operatorius
SCADA – valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema (pagal anglišką pavadinimą –
Supervisory Control and Data Aquisition)
TE – termofkacinė elektrinė
TWh – teravatvalandė (milijardas kilovatvalandžių)
TSO – perdavimo sistemos operatoriaus angliškas sutrumpinimas (Transmission System
Operator)
UCTE – Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (Vakarų ir Centrinės Europos jungtinės
energetikos sistemos/perdavimo sistemų operatorių asociacijos) angliško ir prancūziško
pavadinimų sutrumpinimas (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity/ Union
pour Coordination de Transport d‘Électricité)
UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociacijos ir jungtinės ener-
getikos sistemos angliškas sutrumpinimas (United Kingdom TSO Association)
A n z e l ma s B a č a u s k a s
APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ
TECHNOLOGIJAS
be formul i ų
Redaktoriai: Maksimas Reznikovas, Simonas Šorys, Renata Gaudinskaitė, Vija Valentukonytė
Dizainas ir viršelis: Olga Padvaiskienė
Parengė spaudai ir maketavo: UAB „Sapnų sala“
Tir. 1400 egz. Užsak. Nr. 1226
Spausdino UAB „Sapnų sala“, S. Moniuškos g. 21, LT-08121 Vilnius
Interneto puslapis http:// www.sapnusala.lt
UDK 621.311.1
Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių / Anzelmas Bačauskas. – Vilnius:
AB „Lietuvos energija“, 2010. – 80 psl.
ISBN 978-609-95122-0-4
Knygelė skirta supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų technologijomis,
taip pat pateikta bendra samprata kaip veikia elektros energetikos sistemos. Joje aprašyta
elektros energetikos sistemų sandara, valdymo principai ir problemos, pateikta trumpa
informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas, Lietuvos energetikos sistemą,
svarbiausias elektrines.
Iliustracijų ir fotografjų autorių teisių savininkai: UAB „Sapnų sala“ – viršelis; PSE-
Operator S.A. – viršelio vidiniai psl., 3 psl.; U.S. Congress, Ofce of Technology Assessment –
2.1, 2.4; UAB „VRP“ – 2.6, 2.9; AB „LIETUVOS ENERGIJA“ - 3.1, 3.2, 5.2, 5.4, 6.1, 6.10, 6.11, 6.12;
Fingrid – 2.14, 3.3; Eirgrid – 3.4; Anzelmas Bačauskas – 4.1; Dong Energy – 2.3, 2.8; Thomas
Passler – 2.2, 2.7; Remigijus Petkus – 4.4; VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ – 6.2; Vytautas
Suslavičius – 3.5, 6.3; Vaclovas Kisielius – 2.5, 6.4, 6.5, 6.6; Eugenijus Varnelis – 6.7; Petras
Apanavičius – 2.8, 2.10, 2.12, 2.13, 4.2, 6.4, 6.9; Simonas Šorys – 4–5 psl., 2.11, 4.3, 6.8, 6.13;
ENTSO-E – 2.15, 5.1; NORDEL – 5.3.
Literatūros šaltiniai: „UTCE“, „NORDEL“, „BALTSO“, AB „LIETUVOS ENERGIJA“, U.S. Congress,
Ofce of Technology Assessment, „Electric Power Wheeling and Dealing: Technological
Considerations for Increasing Competition“, OTA-E-409 (Washington, DC: U.S. Government
Printing Ofce, May 1989).
Leidinio elektroninė versija – interneto svetainėje www.le.lt
DAŽNIS
DAŽNIŲ JUOSTA
Rentgeno ir gama
spinduliuotė
Ultravioletiniai
spinduliai
Matomoji
spinduliuotė
Infraraudonieji
spinduliai
Mikrobangos
Radijo bangos
Labai žemi dažniai
50 Hz
E
L
E
K
T
R
O
M
A
G
N
E
T
I
N
Ė

S
P
I
N
D
U
L
I
U
O
T
Ė
E
L
E
K
T
R
O
M
A
G
N
E
T
I
N
I
S

L
A
U
K
A
S
PANAUDOJIMAS
N
e
j
o
n
i
z
u
o
j
a
n
č
i
o
j
i

s
p
i
n
d
u
l
i
u
o
t
ė
J
o
n
i
z
u
o
j
a
n
č
i
o
j
i

s
p
i
n
d
u
l
i
u
o
t
ė
10
13
GHz
10
12
GHz
10
11
GHz
10
10
GHz
10
9
GHz
10
8
GHz
10
7
GHz
10
6
GHz
10
5
GHz
10
4
GHz
10
3
GHz
10
2
GHz
10 GHz
1 GHz
100 MHz
10 MHz
1 MHz
100 kHz
10 kHz
1 kHz
100 Hz
10 Hz
1 Hz
Elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių palyginimas
DAŽNIS DAŽNIŲ JUOSTA ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAI

Skausmo riba

[dB] 140 130 120 110 100

20 m atstumas

100 m atstumas

Statyba

Diskoteka

90 80 70 60 50 40 30 20 10 0
Elektros perdavimo linijos Butas Krovininis transportas

keliamo triukšmo palyginimas

Anzelmas Bačauskas

APIE ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ TECHNOLOGIJAS
be formulių

2010 m.

UDK 621.311.1 Ba - 62

ISBN 978-609-95122-0-4

© AB „Lietuvos energija“, 2010 © Anzelmas Bačauskas, 2010

Tačiau tikimės. kad paspaudus jungiklį visada įsižiebtų šviesa. liks neaišku – sudėtingus dalykus ne visada pavyksta paaiškinti paprastai. jei jam kai kas atrodys per sudėtinga. Knygoje bandoma elektros energetikos sistemų technologijas pristatyti taip. o patikimam apsirūpinimui elektra yra svarbios elektros energetikos sistemos. Kita vertus. o svarbiausia – kaip pasiekiama. Vis dėlto. reikia atsiprašyti skaitytojo.PRATARMĖ iuolaikinio žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. Šio leidinio tikslas yra supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų technologijomis ir problematika. kad tam pakaktų skaitytojo vidurinio mokslo žinių. tai nėra pasakojimas apie elektros energetikos sistemų techniką ir įrenginių veikimo principus. kad skaitytojas galės suprasti bendrus elektros energetikos sistemų technologijų principus ir šios žinios bus jam naudingos. Š Standartinis išdėstymas (a) Oro linijos virš medžių (b) Galimi elektros linijų per miškus variantai . Todėl kai kas yra supaprastinta ir ne visai tikslu specialisto žvilgsniui. kadangi detaliam energetikos sistemų veikimo supratimui reikia daug specialių žinių.

. . . . . . 39 3. .. . . . . . . . . . .2 Elektros sistemos elementų ribojimai . . . . . .3. . . . . . . . . . . . . . . . ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 3. .. . . . . . . . . . . . . . 12 2. . . . . . . . . . . . .2. . . .. . . . . .2 Sistemos stabilumas . . 7 2. . . . . . . . . . .. . . . . . 43 4. . . . . . . . . . . . 28 3. . . . .2. . . . . . . . . .3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas . . .6 Remontų grafikų sudarymas . . . . . . . . . . 43 4. . . . . . . . . . .7 Elektros sistemos darbas avarijų metu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys. . . 23 3.3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBĖS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .2 Elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . .. . . . . .2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . .3 Galios mainų koordinavimas . . . . . . . 34 3. . . . . . . . . . . . . . . . .1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3 Energetikos sistemos valdymo centras . . . . . . .1 Elektrinės . . . . . . 7 2. . . . . 37 3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . .2 Įtampa . . . . . . . . . . . . 26 3. . . 18 3. . . . . . . . . . . . . . . . .3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai . . 47 . . . .1. . .. . . . . . . . 46 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 4. .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 25 3.. . . . . . . . . . . .. . . . . . .1 Apkrovos sekimas . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . .3. . . . . . . .2. . . . . . . . . . . . . ..1. 20 3. . . . . . . . . . . . . .3. . . .TURINYS 1. . . . 16 2. . . .2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . jos veikimo atstatymas po avarijos . . . .. . . . . . . . . . . 6 2. . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . .2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3 Sistemos gyvybingumas .1. . . . . . . . . . . . .3. . . . . . . .1 Dažnis . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Elektros perdavimo galimybių ribos . .2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai . . . . . . .3. . . .4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 4. . . . . . . . . . . . 28 3. 26 3. . . . . . .2 Jungtinės energetikos sistemos . . . . 8 2. . .3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA . . . . . . . . . . . . . . . . 20 3. . . . . . . . . . 32 3. .8 Elektros sistemos plėtros planai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .3 Sisteminiai ribojimai . . . . . . . . 39 3. . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . 21 3. . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . 40 4. . . . . . . .3. . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . 36 3. . . . . . . . 46 4. .2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas . 47 4. . . . . .. . . . . . .3. . . . .2. . .1. . . . . .3. . . . . . . . . . . . . . . . 29 3. . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Elektros sistemų darbo normos . . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45 4. . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . .3 Patikimumas . . . . . . . . . . . .3.. . .1 Srovės šiluminiai ribojimai . .

. .. . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . .4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB „Lietuvos energija“ . . . . . . . . .3 Konstrukcijos pakeitimas . . . . . . . .. . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . .1 UCTE . . . . . . . . .5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE . . . . . . .4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7 Kauno hidroelektrinė .9 Vėjo elektrinės . . . . . . . . . . . . . 73 6. . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. .. . . . . . . . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . 76 7.1 Lietuvos elektrinės . . . . . 57 5.. . . . . . . . . . . . .2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema . . . . . . . . 79 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50 4. . . . . . . . 65 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70 6. 70 6. .1. . . . . . . . 50 4. .2 Srovės padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 Mažeikių termofikacinė elektrinė . . . . . . . . . 51 4. 54 4. . . 72 6. . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 Aktyviosios galios srautų reguliavimas . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .4.4. . . . . . . . . . .. . . . . . . . 55 4. . . ..6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . .2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8 Senosios Lietuvos elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . .4 BALTSO . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 5. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. . . . . . . . . 51 4. . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . 62 5. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 Kauno termofikacinė elektrinė .3 Lietuvos skirstomieji elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2 Lietuvos elektrinė . . . . . . . . . . .5 Ateities tendencijos . . . . . . . .1 Ignalinos atominė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . 64 6. . . . . . . . .6 Stabilumo gerinimas . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . .1 Vardinės įtampos padidinimas . . . . 52 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55 5. . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . .5 ENTSO-E . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . .3 Nordel . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . .1. . . .1. .1. . . . .4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . SUTRUMPINIMAI . . . . . . . . . . . . .. .3 Vilniaus termofikacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA . . . . 59 5. . . . . 71 6. . . . . . . . . . . . . . .4. . . . . . . .. . . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74 6. . . . . 67 6. . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . 66 6. . . . 69 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73 6. . . . 75 6. . . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58 5. . . . . . . . . . . . .

avarijų elektros sistemose visiškai išvengti neįmanoma. kiek jis tenkina visuomenės reikmes. 2003 metais be elektros dešimtims valandų liko apie 50 milijonų Šiaurės Amerikos gyventojų. ĮVADAS iuolaikinės visuomenės gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. statybos darbų kainos. kurios pakeitė ūkininkavimo tvarką. Elektra tokia svarbi visuomenės gyvenime tapo šiek tiek daugiau kaip per šimtmetį. kad elektros sistemų technologijos būtų visiems suprantamos geriau. energetikos sistemas ir jų problemas. kelios skirstomųjų tinklų ir elektros tiekimo (prekybos) bendrovės. Š  . Po praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio energetikos krizės daugelio šalių elektros ūkiai susidūrė su ekonominėmis problemomis – pabrango kuras. Reformos įtakojo skaidresnę elektros kainodarą. kad didelį jų mastą lėmė ir nepakankamas visuomenės dėmesys elektros energetikos problemoms. o žmonės – specialistai ir elektros vartotojai – įvertina jo veiklos sėkmę. Elektrinės buvo atskirtos nuo elektros tinklų.1. didėjo naujų elektrinių. Reformos įvykdytos visose išsivysčiusiose šalyse (Lietuvoje elektros ūkio reforma baigta 2001 metais). 57 milijonai – italų. Taigi. atlaisvino valstybę nuo kai kurių elektros ūkio ekonominių problemų sprendimo. Todėl svarbu. antrąjį savo šimtmetį elektros ūkis pradėjo nuo reformų. kuriose konkurencija neįmanoma. todėl elektros perdavimo ir skirstymo kainas ir po elektros ūkio reformos reguliuoja valstybės. Kita vertus. ypač atominių. 2003 metų elektros sistemų avarijų analizė rodo. Dėl techninių priežasčių elektros perdavimas ir skirstymas liko natūralios monopolinės veiklos. Taip elektros gamyboje tapo galima konkurencija. bet elektros sistemų technologinių procesų valdymas tapo sudėtingesnis. kad visuomenė turėtų pakankamą supratimą apie elektros ūkį. Tai buvo padaryta išskaidžius vertikaliai integruotas elektros energetikos bendroves. Nors ir retai. sudaro sąlygas tolesnei pažangai. Viena galimybių spręsti šias problemas buvo elektros ūkio valstybinio reguliavimo pakeitimas konkurencija. tačiau elektros sistemų technologija liko ta pati. Ji didele dalimi nulemia žmonių gyvenimo kokybę. Nepaisant energetikų pastangų ir tam skiriamų didelių lėšų. elektros ūkis reikalingas tiek. kuri pakeitė valstybinį elektros gamybos kainų reguliavimą. tačiau jos įvyksta. griežtėjo aplinkosaugos ir saugumo reikalavimai. Elektros ūkis tarnauja žmonėms. atsirado viena elektros perdavimo ir kelios elektros gamybos bendrovės. Šiandieninis gyvenimas reikalauja.

o dažnai ir pakeičiama (transformuojama) įtampa. Energetikos sistema – tai gigantiška. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA nergetikos sistemų formavimas prasidėjo dvidešimtojo amžiaus antrame dešimtmetyje. kurios gamina elektrą. kadangi elektros sistemose praktiškai neįmanoma sukaupti elektros (gamybos) atsargų. o kartais – ir šiluma. siekiant didesnio elektros tiekimo efektyvumo ir patikimumo. Lietuvoje jis startavo tik 1956 metais. kuri gamina. Elektros tinklų pastotėse sujungiamos elektros linijos. elektrinės pradėtos sujungti elektros tinklais. Elektros energetikos sistema (toliau – energetikos sistema) nėra vien tik tam tikra tvarka. elektros perdavimo tinklai. kai 110 kV (kilovoltų) įtampos elektros linija per Panevėžį buvo sujungtos Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrinės. o informacinės sistemos aprūpina elektros sistemos valdymo centrus reikalinga informacija. mechanine energija ir pan. Toks elektrinių sujungimas ir elektros sistemų kūrimas pasaulyje prasidėjo dvidešimto amžiaus pradžioje. Jos svarbiausi komponentai – elektrinės. ir elektros skirstymo tinklai. bet didelę įtaką turi ir ekonomika. kurių linijomis elektra perduodama dideliais atstumais. kiek jos tuo momentu reikia vartotojams. sujungtos elektros perdavimo tinklais. perduoda ir skirsto elektrą. (2. 2. Elektros sistemų veikimo ypatumai: • elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pat metu. skirta apsirūpinti elektra. organizacija ar priemonių visuma. Paprasčiausia elektros sistema – dvi elektros tinklu sujungtos elektrinės (generatoriai). kuris gali apimti visą valstybę ar net kelias. Elektros sistemos kiekvienu momentu turi gaminti tik tiek elektros.2. iš kurių elektra skirstomaisiais elektros tinklais pasiekia vartotojų įrenginius.1 pav. kiek jos tada pagamina elektrinės. Ir atvirkščiai – elektros vartotojai kiekvienu momentu gali suvartoti tik tiek elektros. Tokia sistema yra panaši į sudėtingą milžinišką dirbtinį organizmą. politika bei teisinė sistema. šiluma. Energetikos sistemos veikimą lemia fizikos dėsniai.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys Energetikos sistemos dalis. Energetikos sistemą sudaro elektrinės. labai sudėtinga žmonių sukurta mašina.). Sistemos valdymo (dispečeriniai) centrai koordinuoja visų sistemos komponentų darbą.  E . įprasta vadinti elektros sistema. elektrą paverčiančius šviesa. kurių linijomis elektra iš perdavimo tinklų ir mažų elektrinių tiekiama vartotojams. Tada.

taip pat vandens – hidroenergiją. elektros sistemų objektai. vieni nuo kitų yra nutolę per dešimtis ar net šimtus kilometrų. dalyvaujantys bendrame technologiniame procese.1. Tokios elektrinės vadinamos kondensacinėmis. plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą.Valdymo centras Į kitą ES Elektrinė Elektrinė Į kitą ES Skirstomasis tinklas Skirstomasis tinklas Skirstomasis tinklas 2.1 Elektrinės Daugiausia elektros gaminama naudojant iškastinio (organinio) ir branduolinio kuro energiją. Dėl šių priežasčių elektros sistemų plėtrą reikia planuoti labai iš anksto. Nuolat augančiai elektros paklausai patenkinti reikia vis naujų pajėgumų statybos ir esamų atnaujinimo. Hidroelektrinių (HE) turbinas su elektros generatoriais suka krintantis vanduo. kai kurie – elektromagnetiniai – beveik šviesos greičiu. Elektros sistemos schema • elektros sistemose procesai vyksta labai greitai. o tokių projektų įgyvendinimas trunka dešimtmetį ar ilgiau – juk ir elektrinių darbo amžius siekia per 40–60 metų. sujungtas su elektros generatoriais.  .1 pav. Tas garas suka turbinas. tiek visuomenės gyvenimo kokybę. elektros paklausa nuolat auga. kad elektros ūkis netaptų pažangos stabdžiu. o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą. Tai apsunkina elektros sistemų procesų valdymą. be to. Elektrinėse deginamo iškastinio kuro ar branduolinio kuro šiluma gamina garą. kuriuose mechaninė energija paverčiama elektra. Tokius procesus gali valdyti tik automatiniai įtaisai. • • 2. Dėl to elektros sistemos yra labiausiai automatizuota ūkio dalis.

vanduo katile (garo generatoriuje) paverčiamas aukštos temperatūros (paprastai 550°C.3 pav.4 pav. gamtinių dujų) elektrinėse ar branduolinio kuro elektrinėse šiluma verčiama elektra. naudojant vadinamąjį uždarą garo (vandens) ciklą. Avedøre elektrinė (Danija) Kondensacinėse iškastinio kuro (anglies. Pirmiausia (2. Anglimi kūrenamos kondensacinės elektrinės technologinė schema  .2. ateityje planuojama – net 700°C) ir aukšto slėgio (150–350 barų. Jänschwalde anglimi kūrenama kondensacinė elektrinė (Vokietija) 2. Taip prasideda naujas ciklas. Tam iš turbinos išeinantis garas kondensatoriuje yra verčiamas vandeniu. Gamyboje naudojamas vanduo yra specialiai paruošiamas. iš turbinos išeinančio garo slėgis turi būti kuo žemesnis. idealiu atveju.4 pav. Anglis Garas Turbina Generatorius Perdavimo linijos Transformatorius Upė Kondensatorius Katilas (garo generatorius) Kondensatorių aušinantis vanduo 2. naftos.). Siekiant kuo didesnio garo energijos perdavimo turbinai efektyvumo. reikalingas vakuumas. kurį siurblys vėl pumpuoja į katilą.2 pav. atominėse elektrinėse – 70 barų) garu. Aukšto slėgio garas suka garo turbiną su elektros generatoriumi. kadangi turi būti ypač švarus.

Taigi. 1000 MW elektrinėje – apie 50–60 m3 vandens per sekundę. 10 . elektrinei reikia didelio vandens telkinio. o iš jo išleidžiamas pašildytas. Vilniaus termofikacinės elektrinės aušinimo bokštai Kondensatoriuje garą verčiant vandeniu. tuo pačiu – ir elektros generatoriaus generuojama galia. kurie gamina 6–30 kV (kilovoltų) įtampos tarp fazių (linijinės įtampos) trifazę sinuso formos 50 Hz (hercų) dažnio kintamą elektros srovę.7 milijono tonų mazuto arba 2 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų. natūralaus ar dirbtinio ežero. pavyzdžiui. Kai arti nėra pakankamai didelio vandens telkinio. Tas padaroma per kondensatorių praleidžiant didelį aušinančio vandens kiekį. Nuo aušinimui naudojamo vandens temperatūros priklauso turbinos veiksmingumas.2. iškastinio kuro elektrinėse. dalyje Japonijos ir kai kuriose kitose šalyse srovės dažnis yra 60 Hz. atominėse iki 46 proc. iš kurio į kondensatorių būtų paduodamas aplinkos temperatūros vanduo. iš jo reikia paimti daug šilumos. 1000 MW atominei elektrinei tam pačiam kiekiui elektros pagaminti per metus reikia tik apie 33–37 tonų prisodrinto urano dioksido. Tokiuose bokštuose išgaravusio vandens nuostoliai yra nedideli ir sudaro apie vieną procentą. Šiuolaikinėse kondensacinėse elektrinėse šilumos vertimo elektra didžiausias pasiekiamas efektyvumas yra nuo 35 proc. 1. Šiaurės Amerikoje. o vandenį nesunku papildyti vietinio vandens telkinio ištekliais. Kondensatoriuje sušilęs vanduo krenta iš bokšto viršaus ir dėl natūralios traukos atšaldomas iki oro temperatūros. Per metus 1000 MW elektrinėje sudeginama apie 3 milijonai tonų anglių. Vieni svarbiausių elektrinių įrenginių yra elektros generatoriai. Dėl šios priežasties elektrinę geriausia statyti prie jūros. yra statomi specialūs aušinimo bokštai (aušintuvai).5 pav. didelės upės. Australijoje.

(kai dažnis 60 Hz – 3600 aps. kintant apkrovai. todėl jų sukimosi greitis yra daug mažesnis. todėl 50 Hz gauti jiems reikia turėti daugiau nei vieną polių porą. paprastai mažesnis kaip 500 aps./min.). kurie palaiko nustatytą generatoriaus gnybtų ar elektrinės šynų įtampą. ir automatinius įtampos reguliatorius. Trifazės srovės grafikas Elektros sistemoje visų veikiančių generatorių dažnis yra tiksliai sinchronizuotas.2. Hidrogeneratorių diametras yra žymiai didesnis nei turbogeneratorių. šiluminių ir atominių elektrinių generatorių sukimosi greitis yra 3000 aps. Schkopau anglimi kūrenama elektrinė (Vokietija) 11 . o hidroelektrinių – iki 800 MW.. Kai dažnis 50 Hz. kurie. Šiuolaikinių šiluminių ir atominių elektrinių generatorių vardinė galia būna nuo kelių dešimčių megavatų (MW) iki tūkstančio ir daugiau. Elektrinių generatorių agregatai turi jų sukimosi greičio reguliatorius. palaiko elektros sistemoje pastovų srovės dažnį. 2.7 pav./min./min.6 pav.

Vėjo jėgainė suka dujų turbiną su elektros generatoriumi. tačiau tikimasi. saulė. tuo plonesniais 12 . kurios gamindamos elektrą. Tiek termofikacinėse. dar vadinamose kombinuoto ar binarinio ciklo (angl. kartu vartotojams tiekia šilumą garu ar karštu vandeniu. kuriuose vandenilio ar daug jo turinčių dujų cheminė energija tiesiogiai verčiama elektra. kuro panaudojimo veiksmingumo koeficientas siekia 60 proc. Kol kas iš atsinaujinančių energijos išteklių (išskyrus vandenį) gaminama nedaug elektros.1. tiek dujų ir garo (kombinuoto ciklo) elektrinėse kuro energija yra panaudojama veiksmingiau nei tradicinėse – kondensacinėse – šiluminėse elektrinėse.8 pav. Kuo įtampa aukštesnė. o jame pagamintas garas suka garo turbiną su kitu – elektros generatoriumi.. o dujų ir garo termofikacinėse elektrinėse jis gali siekti net 80 proc. Elektrai gaminti pasaulyje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai: vėjas. potvynių–atoslūgių energija. nuolatinės srovės. Kitose – dujų ir garo.2 Elektros tinklai Elektrinių elektros generatorių pagaminta elektra yra perduodama į elektros tinklus. tiek gausybė netradicinių elektros gamybos technologijų.. mediena) ar komunalinės atliekos. mažinant perduodamos energijos nuostolius. combined cycle) – elektrinėse deginamo kuro dujos ir jų įkaitintas suspaustas oras 2. Iš turbinos karštos degimo dujos (dūmai) patenka į katilą (garo generatorių). 2. cogeneration heat and power – CHP) elektrinės.Dabar vis plačiau elektrai gaminti pradedamas naudoti tiek netradicinis kuras: šiaudai. medienos atliekos ir pan. žinoma. todėl. Kartu tobulinami ir kuro elementai (angl. kad po 30–40 metų netradiciniais būdais pagaminta elektra bendrame energijos balanse sudarys pastebimą dalį. šiukšlės. kaip ir naujų dujų ir garo elektrinių. Pirmiausia tai – termofikacinės (TE) arba kogeneracinės (angl. kurie generatorių įtampą (6–30 kV) padidina iki elektros perdavimo tinklų įtampos. Elektrai gaminti naudojama ir žemės šilumos (geoterminė) energija. Šiuolaikinių elektros generatorių galia yra didelė. fuel cells). Termofikacinių elektrinių. generatoriai prie elektrinės skirstyklos ar perdavimo linijų jungiami per paaukštinančius transformatorius. biomasė (šiaudai.

Elektrinė Paaukštinantis transformatorius Perdavimo tinklo vartotojas (vart. Jų analogu galėtų būti automobilių kelių tinklas Lietuvoje – jei koks nors kelias yra remontuojamas. izoliatoriai ir armatūra. Elektros perdavimo linijos elektrą iš elektrinių dideliais atstumais perduoda skirstomiesiems tinklams ir sujungia su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Elektros sistemos technologinė schema Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Lietuvos elektros perdavimo tinklų įtampa yra 110 kV ir 330 kV. Šiaurės Amerikoje – 765 kV. Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse – 1150 kV.laidikliais (srovėlaidžiais) galima perduoti tos pačios galios elektros energiją. Suvytų plieno vielų šerdis suteikia laidams mechaninį stiprumą. o elektros tinklais – šviesos greičiu perduodama elektra. tuo brangesni įrenginiai.9 pav. pagrindinė izoliacija tarp fazinių laidų yra oras. Pažeminantis transformatorius Elektros perdavimo linija Skirstomojo tinklo aukštos įtampos vart. įtampos vart. kuriais perduodama energija. Pradedant nuo 13 . t. 330 kV elektros linijos atrama skirtas vienas laidas. suvytų apie plieno vielų šerdį. jį galima apvažiuoti kitais keliais. užtikrinant perdavimo patikimumą.10 pav. o izoliatoriai – prie atramų. Perdavimo tinkluose. Elektros perdavimo linijos daugiausia yra oro. tačiau kuo aukštesnė įtampa. elektros perdavimo linijos sudaro kontūrus (kilpas). Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta (60–230 kV) ar labai aukšta (330–1150 kV). Skirstomojo tinklo vidut. Europos Sąjungos šalyse aukščiausia elektros perdavimo tinklų įtampa yra 400 kV. y. Skirtumas tik tas. Mažesnės nei 330 kV įtampos elektros perdavimo linijose vienai fazei yra 2. atramos.) Skirstomojo tinklo žemos įtampos vart. Elektros perdavimo oro linijų laidai dažniausia yra iš aliuminio (ar jo lydinių) vielų. y. kuria laidai tvirtinami prie izoliatorių. t. kuriose elektros linijos sujungiamos. elektra kiekvieną tinklo mazgą pasiekia keliais takais. 2. Elektros linijų elementai yra laidai. kad keliais greitai važinėja automobiliai.

Jis atsiranda. Kabelinės elektros linijos beveik nekeičia landšafto. bet ir mechaninių apkrovų.330 kV. vyraujančias klimato sąlygas. kiekviena fazė susideda iš dviejų ar daugiau laidų. galimas vėjo stiprumas. Atramų 2. Tai turi neigiamos įtakos sistemos darbo patikimumui. Kadangi kabeliams pakloti reikia kur kas siauresnės trasos nei oro linijai. Kai kurios bendrovės. laidų apšalo storis ir atstumas tarp atramų. reikalingą sistemos valdymui. net 230 kV elektros linijoms ne miestų teritorijose renkasi kabelius. kur žemė yra brangi. tuo daugiau izoliatorių yra girliandoje. Danijoje. pavyzdžiui. Su apsauginiais laidais gali būti sumontuoti ir optiniai kabeliai informacijai perduoti. kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos bei jas jungiantys transformatoriai ar autotransformato14 . Kuo aukštesnė įtampa. Kol kas kabelinės elektros linijos perdavimo tinkluose nėra dažnos. susitarti su žemės savininkais. Tokiu atveju apie laidą susidaro tamsoje švytintis vainikas. Elektros linijų atramos būna medinės. nes jos yra žymiai brangesnės už oro linijas.11 pav. Ant atramų taip pat tvirtinami apsauginiai laidai (įžeminimo trosai). metalinės. Taip yra todėl. Taip siekiama sumažinti elektros linijos induktyviąją varžą ir vainikinio išlydžio atsiradimo galimybę. Elektros linijos yra sujungiamos elektros pastotėse. stiklo ar sintetinių medžiagų. Vainikinis išlydis žymiai padidina nepageidaujamus energijos nuostolius elektros linijoje ir sukelia radijo trikdžius. kabelinių elektros linijų gedimų šalinimui reikia žymiai daugiau laiko. kurias lemia laidų svoris. Izoliatorių forma parenkama pagal įtampos dydį. 110 kV elektros linijos inkarinės konstrukcija priklauso ne tik nuo įtamatramos fragmentas pos. o izoliatoriai ar jų girliandos – prie atramų. gelžbetoninės. Elektros linijų izoliatoriai gaminami iš porceliano. Šiuolaikinės izoliacinės medžiagos ir technologijos leidžia pagaminti aukštos ir labai aukštos įtampos elektros kabelius. kad oras apie laidą jonizuojasi. Laidai tvirtinami prie izoliatorių ar jų girliandų. Deja. kai laido paviršiuje elektrinio lauko stiprumas pasiekia tokį dydį. kabelinės perdavimo tinklų linijos statomos miestuose. Elektros linijų laidais aukštu dažniu taip pat galima perduoti informaciją. joms nedaro įtakos meteorologinės sąlygos. kad jų projektų įgyvendinimui galima lengviau ir greičiau gauti reikalingus leidimus. kurie elektros linijas saugo nuo žaibų.

Tai reiškia. kad elektros skirstymo tinklas yra atviras. Skirstomaisiais tinklais elektra vartotoją pasiekia tik vienu taku. ir stambių įmonių.12 pav. skyrikliai.riai. Autotransformatoriai pastotėse yra jungiami lygiagrečiam darbui. Pastočių skirstyklose yra įrengti komutaciniai elektros įrenginiai: jungtuvai. Pastotėse tai pat yra pagalbiniai įrenginiai. Jei perjungimas vyksta automatiškai. kol vykdomas tiekimo perjungimas. Taip sumažinamos trumpųjų jungimų srovės ir atpiginami skirstomųjų elektros tinklų įrenginiai. y. matavimo prietaisai bei informacijos surinkimo ir perdavimo priemonės. Autotransformatoriuose – iki perdavimo tinklo žemesnės įtampos. Prie pastočių žemesnės įtampos skirstyklos jungiamos elektros skirstymo tinklo linijos. lygiagrečiam darbui nejungiami. Todėl įvykus gedimui. skirstomojo tinklo linijos nesudaro uždarų kontūrų – jos yra spindulinės (radialinės). kai prie jų jungiami tik tos įmonės elektros vartotojai. Transformatoriai. renkamosios ir jungiamosios šynos. kai prie jų jungiami aptarnaujamos teritorijos vartotojai. kuria atskiria ar prijungia įtampą. elektros tiekimas nutrūksta. kurie nutraukia ar įjungia elektros srovę. Siekiant sumažinti trumpųjų jungimų sroves ir turėti galimybę paprasčiau nustatyti ir pašalinti gedimus skirstomajame tinkle. Skirstomieji tinklai yra bendro naudojimo. kurie įtampą sumažina iki skirstomojo tinklo įtampos. Elektros pastotė 15 . 2. Pastočių transformatoriuose įtampa paprastai pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos. apsaugos. autotransformatorių transformacijos koeficientas nėra didelis. tai užtrunka akimirksnį. t. jei rankiniu būdu – keliolika minučių ir daugiau. automatikos įtaisai.

nei mažiau. Tokia abipusė priklausomybė skatina tamprų skirstomųjų tinklų ir elektros vartotojų bendradarbiavimą. atskiri elektros vartotojai ir jų darbo režimas pastebimai įtakoja skirstomųjų elektros tinklų darbą. Prie žemos įtampos elektros tinklų prijungiama daug vienfazių 2. yra vadinama valdymo (reguliavimo) sritimi (angl. elektrinių darbą reikia koordinuoti. patikimumą. t. Atskiras skirstomasis elektros tinklas nedaug įtakoja elektros sistemos darbą. kurioje valdymo centras užtikrina elektros paklausos ir pasiūlos balansą. y. Kita vertus.Skirstomieji tinklai būna vidutinės įtampos – nuo 6 kV iki 110 kV (Lietuvoje 6–35 kV) ir žemos įtampos – nuo 230 V iki 660 V (Lietuvoje – 400 V). 330 kV skirstykla žiemą elektros imtuvų.13 pav. pirmasis ir svarbiausias energetikos sistemos valdymo (dispečerinio) centro uždavinys yra koordinuoti elektrinių darbą ir paskirstyti suminę elektros sistemos apkrovą tarp generatorių. jų vardinė įtampa yra √3 karto mažesnė už elektros tinklo įtampą. nes tik abipusis supratimas gali garantuoti patikimą ir kokybišką aprūpinimą elektra. Prie vidutinės įtampos skirstomųjų tinklų stambūs elektros imtuvai (jei jie yra aukštos įtampos – 6 kV ir 10 kV) jungiami tiesiogiai ar per transformatorių. kadangi elektros sistemos elektrinės kiekvienu momentu kartu turi pagaminti tiek elektros. Vidutinės įtampos skirstomieji elektros tinklai su žemos įtampos tinklais yra sujungti per skirstomuosius transformatorius. Lietuvoje žemos įtampos tinklų fazinė įtampa yra 230 V. 1 . Nei daugiau. didele dalimi. Taigi.3 Energetikos sistemos valdymo centras Kai į bendrą elektros tinklą elektrą perduoda ne viena elektrinė. control area). 2. kiek kuris generatorius turi gaminti galios. nustatyti. kad bendra vartotojų elektros paklausa būtų patenkinta. tačiau skirstomųjų elektros tinklų darbo kokybė nulemia vartotojams tiekiamos elektros kokybę ir. Prie žemos įtampos elektros imtuvai jungiami tiesiogiai.1. kiek tuo metu jos reikia prie elektros tinklo prisijungusiems vartotojams. Teritorija.

EVS sudaro: • automatinio generacijos valdymo sistema (AGV). Informacinės sistemos ir technologijos. kuri koordinuoja elektros tinklų įrenginius ir generatorių įtampas. EMS. kuri koordinuoja elektrinių gamybą. komutaciniai įrenginiai ir kiti prietaisai. reguliatoriai. Valdymo centro įrenginiai ir procedūros paprastai yra sujungtos į tris viena kitą dubliuojančias sistemas. darbas neįmanomas be reikiamos informacinės sistemos. (angl. Šiuolaikinių elektros sistemų valdymo centrų. Supervisory Control and Data Aquisition). Tai stebėsenos (monitoringo) ir informacijos perdavimo (telemetrijos ir telekomunikacijų) įrenginiai. AGC. kaip ir tinkamos kvalifikacijos specialistai.2. kurie nuolat informuoja apie elektrinių generatorių darbą ir sistemos būvį. (angl. kartu ir pačios sistemos. Energy Management System). • valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema – SCADA (angl. Automatic Generation Control). • šiuolaikinė kompiuterinė analizės sistema. Kompiuteriniai analizės ir duomenų apdorojimo įtaisai kartu su inžinerinės ekspertizės metodais ir programine įranga padeda nustatyti. leidžianti stebėti ir įvertinti sistemos gyvybingumą. kurie praktiškai valdo generatorius ir elektros linijas. kaip dirba generatoriai. kurios gali būti integruotos į vieną energijos valdymo sistemą (EVS). Suomijos energetikos sistemos valdymo centras Elektros sistemos valdymo centro darbui reikalinga gausybė įrenginių ir procedūrų. yra būtini patikimai veikiančių šiuolaikinių elektros sistemų komponentai. jos darbą ir jį planuoti.14 pav. elektros perdavimo linijos. 1 .

kad. Taip yra todėl. Plečiantis elektros sistemoms. galima padėti kaimyninėms elektros sistemoms. • dėl geografinės ilgumos ir geografinės platumos efektų sumažėja suminė didžiausia pareikalaujama jungtinės elektros sistemos apkrovos galia – jungtinės elektros sistemos didžiausia apkrova yra mažesnė nei jos apjungiamų elektros sistemų didžiausių apkrovų suma.2. • galima tarpusavio pagalba vykdant remontą ar įvykus avarijai. ypač potvynių metu. Norint užtikrinti patikimą ir kokybišką elektros sistemos darbą. Tokią valdymo centro valdomą sritį sudaro elektros sistema ar jos dalis. nes: • sumažėja sistemoje reikalingas suminis galios rezervas. • sutartu tikslumu užtikrinami suderinti tarpsisteminių galių mainų grafikai. 1 . Esant didesnei suminei elektrinių galiai. Paprastai valdomos srities ribos yra elektros matavimo taškai tarpsisteminėse elektros jungtyse. tuo ji ekonomiškesnė. energetikos sistemoje galima įrengti didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus. Tai naudinga didesniam elektrinių veikimo ekonomiškumui. Todėl tik didelėse energetikos sistemose arba jų susivienijimuose – jungtinėse energetikos sistemose – galima įrengti didelės galios agregatus.2 Jungtinės energetikos sistemos Kuo daugiau elektrinių yra sujungtos į elektros sistemą. Susijungiančios elektros sistemos turi atitikti valdomos srities sąlygas. • pagerėja hidroelektrinių galios ir energijos panaudojimas. Elektros sistemų susijungimas į jungtines elektros sistemas ekonomiškai tikslingas. energetikos sistemoje juos gali per priimtiną laiką pakeisti kiti tebeveikiantys generatoriai. Didesnėje elektros sistemoje yra didesnė vartotojų įvairovė. todėl tokios sistemos suminė apkrova yra pastovesnė. kurioje: • kiekvienu momentu užtikrinamas galių ir energijos balansas – savų elektrinių generuojama galia kartu su perkama galia ir energija iš kitos valdomos srities. atitinka srities suminę elektros paklausą. • reikiamose ribose sistemoje reguliuojamas dažnis. padidinamas sistemos ekonomiškumas. joje veikiančio labiausiai apkrauto bloko apkrova paprastai neturi sudaryti daugiau nei 3–5 procentus suminės sistemos apkrovos. • palaikomas reikiamas galios rezervas patikimam sistemos darbui užtikrinti ir. atsiranda galimybė joms susijungti. esant reikalui. atsijungus tokiems generatoriams. • galima tarpusavio pagalba dėl nevienodų sezoninių apkrovų ir elektrinių galių pokyčių (ypač hidroelektrinėse). kurie yra ekonomiškesni negu maži.

Tarpsisteminės jungtys yra riboto pralaidumo. Tarpsisteminės jungtys paprastai yra gana ilgos. Jungtinėje energetikos sistemoje lygiagrečiai dirba daug elektrinių. kad valdomi objektai yra išsidėstę didesnėje teritorijoje. Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių energetikos sistemų yra UCTE. Pagal užimamą teritoriją didžiausios yra UCTE.15 pav. kad jos neatsijungtų dėl perkrovų ir taip nesutrikdytų sistemos darbo. todėl Lietuvos strateginis tikslas yra prisijungti prie UCTE narės Lenkijos elektros tinklų. atlaikančių dideles trumpųjų jungimų sroves. atsirado galimybė prekiauti elektra Skandinavijos rinkoje. UCTE NORDEL UKTSOA ATSOI N S FIN RU EU EST IPS/UPS DK IRL GB NL BE L CZ SK F A CH SLO LV LT BY D PL UKR MD H HR BIH SCG BG MK RO I P E AL GR TR MA DZ TR 2. todėl sistemoje trumpųjų jungimų srovės yra labai didelės. jungtinių energetikos sistemų valdymas yra sudėtingesnis. jungtinių energetikos sistemų privalumai yra svaresni už jų trūkumus.15 pav. todėl energetikos sistemos jungiasi visame pasaulyje. nuolatinės srovės kabeliu sujungus Estijos ir Suomijos elektros tinklus. tačiau ne tik dėl to. IPS/UPS ir NORDEL. jungtuvų darbo sąlygos yra sudėtingesnės ir reikia brangių priemonių.). kad būtų apribotos trumpųjų jungimų srovės. todėl keičiantis galių srautų krypčiai gali žymiai keistis reaktyviosios galios nuostoliai. Didžiausios iš jų yra Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Plačiau apie svarbiausius Europos jungtines sistemas pasakojama 5 skyriuje. Tai apsunkina įtampų reguliavimą. Lietuvos energetikos sistema priklauso IPS/UPS sistemai. todėl reikia specialių priemonių. Dėl to reikia brangesnių įrenginių. Vis dėlto. bet ir dėl atsiradusių naujų energetikos sistemos savybių. Nuo 2007 metų.Kita vertus. Europoje veikia keli energetikos sistemų susivienijimai – jungtinės energetikos sistemos (2. Europos jungtinių energetikos sistemų zonos 1 .

Elektros vartotojų įrenginiai dažnio nuokrypiams yra mažiau jautrūs nei pati elektros sistema. Tai – daugybė tarpusavyje susijusių elektrinių ir kitokių techninių įrenginių. įtampa ir patikimumas. Elektrinės gali turėti po kelis ar net keliolika generatorių. 3. Dėl šios priežasties elektros sistemos siekia palaikyti pastovesnį dažnį nei reikia vartotojams. Per dešimtmečius susiformavo metodai ir priemonės. kad elektros sistemos elektrinės generuoja mažiau galios nei pareikalauja vartotojai. Europos standartas EN 50160 elektros įrenginių gamintojams nurodo. laiko per metus gali būti tarp 49. turintiems įvairių elektros prietaisų. kiek pareikalauja vartotojai. Dėl dažnio kitimo intensyviau dėvisi elektrinių įrenginiai. • elektros tiekimo sutrikimai ar tiekimo nutraukimai turi būti vartotojams priimtini.5 ir 50. kad elektros dažnis elektros tinkle 99. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS lektros sistemos technologiniame procese dalyvauja ne viena įmonė. elektros ir elektronikos prietaisus ir t. o įrenginių darbas – koordinuojamas. didėja kuro sunau20 E .1 Elektros sistemų darbo normos Elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo tikslas yra užtikrinti. veikia keliasdešimt elektros perdavimo linijų. o dažnio padidėjimas – priešingai – galios generavimas viršija jos paklausą.1 Dažnis Projektuojant elektros įrenginius ir prietaisus (elektros variklius. Svarbiausi elektros sistemos darbo rodikliai yra elektros srovės dažnis.1. 3. nes tik taip galima užtikrinti veiksmingą sistemos darbą. Tai reiškia. Tuo tarpu elektros sistemoje kiekvienu momentu elektros turi būti gaminama tik tiek. skirstomųjų tinklų. pastočių. kiek jiems reikia. kaip tai daryti. Dažnio sumažėjimas rodo. bet visą laiką – tarp 47 ir 52 hercų. kad: • vartotojams tiekiamos elektros dažnis ir įtampa turi būti tinkami jų elektros įrenginių darbui. kurie tiekia elektrą šimtams ar net tūkstančiams vartotojų.5 proc. Praktiškai dažnis elektros sistemoje šiek tiek kinta. kurie bet kada gali būti įjungti ar išjungti. t.) laikoma. kad elektros vartotojai saugiai ir patikimai gautų tiek tinkamos kokybės elektros.3.5 herco. Todėl elektros sistemos darbas turi būti planuojamas. kad dažnis yra standartinis (pramoninis) – 50 hercų (kai kur kitur – 60 Hz).

2 Įtampa Elektros srovės dažnis yra toks pats visoje elektros sistemoje. kartotiniai pramoniniam dažniui. HZ Mėnuo 1999 2000 2001 2002 2003 3. Dažnio reguliavimo kokybę rodo elektrinio laiko nuokrypis (paklaida) – sinchroninio laiko. t. laikrodžio. neatsirastų. Harmonikos nepageidautinos tiek elektros tinklams. Dažnio kitimas Lietuvos energetikos sistemoje 1999–2003 m. ne 50 Hz) srovę. todėl jos yra ribojamos. bet įtampa gali būti skirtinga atskiruose elektros tinklo taškuose. kenkiantis tiek elektros tinklų darbui. Tas laiko nuokrypis elektros sistemose yra reglamentuojamas. y. kintantis dažnis trikdo galių mainus tarp sistemų. 250 Hz. kad šis reiškinys. kurios reaguoja į dažnio nuokrypius. UCTE sistemoje. kurio rodyklės sukamos iš elektros tinklo maitinamo sinchroninio elektros variklio. tiek vartotojų įrenginiams. Pavyzdžiui. Harmonikų atsiradimo priežastis yra įvairūs keitikliai (dažniausia vartotojų). tiek vartotojų elektros įrenginiams. Tai reiškia. Tam tarnauja sudėtingos dažnio reguliavimo sistemos. JAV per valandą jis turi būti bent kartą lygus 0. 150 Hz.1 pav.1. 3. Be to. 350 Hz ir pan. Reikia pabrėžti. kad elektros tinkluose dėl kai kurių elektros įtaisų ir prietaisų darbo gali atsirasti nesisteminiai dažniai. kad dažnis yra bend21 . Taip mažėja elektrinių ekonomiškumas. kaip ir NVS ir Baltijos energetikos sistemoje – ne didesnis kaip 30 sekundžių. laiko skirtumas nuo astronominio laiko. ar kitokio dažnio (pavyzdžiui. kai jie yra didesni nei kelios šimtosios herco. Už harmonikų panaikinimą yra atsakingi jas sukeliančių įrenginių savininkai.dojimas. jie turi rūpintis. Dėl to elektros sistemose daug dėmesio yra skiriama pastovaus dažnio palaikymui. pavyzdžiui. bet kai kada gali prasiskverbti ir į perdavimo tinklus. Paprastai harmonikos atsiranda skirstomuosiuose tinkluose. Dažnis. Jie vadinami harmonikomis. o jo korekcija gali trukti 24 valandas. kurie kintamą srovę keičia į nuolatinę.

Juos standartas taip pat rekomenduoja riboti. sukeldami neleistinus įtampos svyravimus.ras sistemos elektros kokybės rodiklis. Įtampos svyravimai gali sutrikdyti kompiuterių ir elektronikos įtaisų darbą. Dėl pernelyg žemos įtampos gali sutrikti elektrinių lygiagretus darbas ir sistemos stabilumas. kad užtikrintų įtampos kitimą standarto nustatytose ribose. Įtampos svyravimams sumažinti skiriamas reikiamas dėmesys projektuojant. kad įtampa elektros prietaisų gnybtuose būtų pastovi. Įtampos svyravimus gali sukelti ir didelių elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas. tuo mažesnė yra santykinė izoliacijos atsarga. nes aukštesnei įtampai reikia brangesnės izoliacijos. Kuo aukštesnė įtampa. o įtampa. Įtampos dydis atskiruose elektros tinklo taškuose priklauso nuo daugelio veiksnių: įtampos atskirų generatorių gnybtuose. tai didžiausias leistinas įtampas elektros perdavimo tinkluose lemia elektros įrenginių izoliacija. įrengiami ir eksploatuojami taip. kurios padeda prietaisus apsaugoti nuo įtampos svyravimų. Deja. patys įsirengia reikiamas individualias priemones. o įtampa – vietinis. Daugelio elektros prietaisų darbui didesnę įtaką daro ne dažnis. netrikdytų tiek elektros tinklo. Dėl šios priežasties vartotojai. įtampos reguliavimo įtaisų darbo. trumpieji jungimai elektros tinkluose. įrengiant ir eksploatuojant elektros tinklus. Elektros perdavimo tinkluose pavojų kelia ir per žema įtampa. o elektros tinklai projektuojami. kurie gerai atliktų savo funkcijas net ir įtampai kintant tam tikrose ribose. Žemus įtampos lygius kartais gali riboti ir įtampų reguliavimo sąlygos skirstomuosiuose tinkluose. Tokiam ar net didesniam įtampos kitimui yra pritaikomi elektros prietaisai. todėl geriau. elektros imtuvo pareikalaujamos galios. Tai yra žymiai pigiau nei įrengti bendras apsaugos priemones elektros tinkluose. Juos sukelia generatorių ar elektros linijų atjungimai ar įjungimai. kurie turi įtampos svyravimams jautrius prietaisus. galios srautų elektros tinkle ir tinklo parametrų. kad jų elektros įrenginiai. tai padaryti yra brangiau nei gaminti prietaisus. Jei skirstomuosiuose elektros tinkluose leistinus įtampos lygius nulemia vartotojų elektros imtuvų darbo sąlygos. sukelti elektros lempų mirgėjimą. tačiau visiškai jų išvengti neįmanoma. bet ir elektros perdavimo tinklų bei pačios sistemos darbui. Taip pat vartotojai turi pasirūpinti. tiek kitų vartotojų darbo. trunkančių iki kelių sekundžių. Įtampos nuokrypiai svarbūs ne tik vartotojų įrenginiams. Reikia pabrėžti. tiksliau – jos atsarga. kad elektros sistemose neįmanoma išvengti įtampos svyravimų – didesnių trumpalaikių įtampos sumažėjimų ar padidėjimų. kad skirstomuose elektros tinkluose ne mažiau kaip 95 procentų laiko įtampa nuo vardinės skirtųsi ne daugiau kaip 10 procentų. Elektros perdavimo tinklai su skirstomaisiais tinklais yra sujungti 22 . Europos standartas EN 50160 rekomenduoja.

• kaip vartotojas pasiruošęs galimiems elektros tiekimo nutraukimams.).per reguliuojamus žeminančius transformatorius. todėl sunku įvertinti. patikimumo lygis priklauso nuo to. žemiausias leistinas įtampas perdavimo tinkle gali riboti ne sistemos stabilumo sąlygos. kurias lemia elektros įrenginiai. ar mokėti mažiau. kai elektros gamybos ir/ar perdavimo galimybės nėra pakankamos patenkinti to meto suminę elektros paklausą. Dėl didelio atskirų sistemos elementų skaičiaus dažniausiai analizės būdu negalima nustatyti ryšio tarp jų sąveikos ir galimų sąlygų. net ir patikimose didelėse elektros sistemose gali būti sutrikimų. nei generatorių ar perdavimo tinklų galimybės negali būti labai tiksliai prognozuojamos. Nepaisant to. nei elektros paklausa. Skirtingai nuo dažnio ir įtampos normų.). įrenginių gedimai ir pan. jų charakteristikos. kad ji būtų tiekiama nenutrūkstamai. pramonės įmonė ir pan. tiek elektros tinklų darbą gali sutrikdyti nenuspėjami įvykiai (žaibai. Didelės avarijos sistemoje įvyksta. 3. todėl atsijungus elektros generatoriui ar elektros linijai generavimo ar perdavimo galia gali staigiai ir neprognozuotai sumažėti. savaitės. kad reguliuojamųjų transformatorių reguliavimo galimybės gali būti nepakankamos skirstomajame tinkle palaikyti reikiamas įtampas. kadangi elektros tiekimo nutraukimo žala priklauso nuo to: • kiek elektros buvo nepatiekta. kiek patikimumą gali pagerinti naujas papildomas įrenginys elektrinėje ar elektros tinkluose. sezono metu nutrūko tiekimas. Iš kitos pusės. Tiek elektrinių. esant poavariniam režimui. Kartais.1. • kokiu paros. Atskiro generatoriaus ar perdavimo linijos įtakos bendram patikimumui analizė yra sudėtinga. Kiekybiškai palyginti elektros tiekimo nutraukimo žalą su priemonių patikimumui padidinti įrengimo kaštais yra sudėtinga.3 Patikimumas Patikimumą lemia elektros sistemos galimybė išvengti elektros tiekimo nutraukimo ir po sutrikimų tęsti elektros tiekimą vartotojams priimtinu dažniu ir įtampa. net ir didelis gedimas elektros sistemoje lems elektros tiekimo 23 . • koks vartotojo tipas (gyventojai. Nustatant patikimumui didinti skirtų priemonių kaštus iškyla panašių neaiškumų. Iš kitos pusės. Objektyviai tai padaryti dažnai yra neįmanoma. • kaip dažnai nutrūksta tiekimas ir kiek tai trunka. o reguliuojamų transformatorių reguliavimo diapazonas. kam pirmenybę teikia elektros vartotojas – brangiai mokėti už elektrą. Todėl esant normaliam režimui įtampos lygiai perdavimo tinkluose neturi įtakos įtampų lygiams skirstomuosiuose tinkluose. Taip yra todėl. tačiau susidurti su trumpalaikiais elektros tiekimo nutraukimais.

persiskirstę galios srautai likusioje sistemos dalyje ne visada automatiškai gali patenkinti vartotojų apkrovą. pavyzdžiui. Todėl standartas EN50160 vartotojams. Net kai po avarijos elektros sistemos elektrinėse yra pakankamai galios. kad bet kada atsijungus bet kuriam vienam (ar dviem) svarbiausiems elektros sistemos elementams. Kai sugenda svarbūs elektros sistemos elementai. kad per gana ilgą laiką. trukmės gali būti nuo 10 iki 50 kartų per metus. nurodo. pavyzdžiui. kad per 10 metų dėl elektrinių ar perdavimo tinklų įrenginių gedimo vieną dieną gali sutrikti elektros tiekimas. Tai reiškia. reikalinga inžinerinė patirtis. Taisyklė N-1 turi veikti visada. įvykus 1 ar 2 netikėtiems gedimams (taisyklė N-1 ar N-2). nei sutrikimo dydis (elektros neteko skirstomasis tinklas ar visa sistema). 24 . sistemos operatorius turi imtis veiksmų. loss of load probability – LOLP). Pavyzdžiui. kokių elementų sutrikimus reikia nagrinėti. Tokiu atveju elektros linijas gali atjungti jų apsaugos sistemos. atsitiktinumų analizei ir sprendimui. pavyzdžiui. prijungtiems prie skirstomųjų tinklų. įtampa ir srovė kai kuriose elektros linijose gali tapti neleistina. Svarbiausi arba vadinamieji kritiniai sistemos elementai paprastai yra didžiausias veikiantis generatorius ar labiausiai apkrauta elektros linija. generatoriai ar perdavimo linijos. pavyzdžiui jei yra atjungtos dvi elektros linijos. kad tuo pat metu gali sugesti vienas ar du elementai. • sistemos gyvybingumu. vieną kartą per 10 metų. per 10 metų vieną kartą. Patikimumo standartai yra reikalingi elektros sistemų planavimui ir remiasi įvairiomis taisyklėmis ir praktiniais duomenimis. Atskirose šalyse ši tikimybė yra apibrėžiama skirtingai ir nėra bendro praktiškai sutarto metodo. Tai vadinama N-1 (ar N-2) principu. Kadangi visų galimų atvejų praktiškai neįmanoma aprėpti. sistema neprarastų gyvybingumo ir galėtų toliau dirbti. kurios dažniausiai kyla dėl nepalankių gamtinių sąlygų. 15–20 procentų) užtikrinimu. elektros sistemoje nebus pakankamai galios paklausai patenkinti. elektros sistemos projektuojamos ir jų darbas planuojamas taip. atsijungus trečiai linijai. Tai gali pažeisti sistemos stabilumą ir lemti sistemos griūtį. Paprastai laikoma. nors praktikoje gedimų kartais pasitaiko ir daugiau. Likusius elektros tiekimo sutrikimus sukelia skirstomųjų tinklų problemos. • nustatyto galios rezervo (santykinio. patikimumas gali būti apibendrintas trimis rodikliais: • apkrovos praradimo tikimybe (angl. sistemos darbas nesutriktų. Apkrovos praradimo tikimybė suprantama kaip tikimybė. kaip ją apskaičiuoti. kad. Čia neturima galvoje nei sutrikimo trukmė (kelios minutės ar valandos). Planuojant elektros sistemos darbą. Norint to išvengti. kad elektros tiekimo pertrūkiai iki 3 min. sisteminės avarijos sukelia tik apie 20 procentų visų elektros tiekimo vartotojams nutraukimų.nutraukimą ne visiems vartotojams.

Iš kitos pusės. Santykinis galios rezervas (turimos galios ir didžiausios – pikinės – apkrovos skirtumas. tačiau turėti patikimai veikiančią sistemą. Pavyzdžiui. bet ir galima panaudoti galia visada turi būti didesnė už didžiausią apkrovą. Kai sistemoje generatorių mažai. išreikštas procentais nuo didžiausios apkrovos) yra patikimumo rodiklis. Kai sistemoje yra galios perteklius ir faktinis galios rezervas yra didesnis nei normatyvinis. kurios yra priklausomos nuo elektros importo iš kaimyninių elektros sistemų. 3. sistema yra labiau patikima. nereikia pamiršti. prognozėms nepasitvirtinus. Aukščiau minėti patikimumo rodiklių (normų) dydžiai nustato. Norint užtikrinti patikimą elektros sistemos darbą. kokia galia turi būti įrengta sistemoje ir kaip ši turi būti eksploatuojama. kurie patiria didelę žalą dėl nutrūkusio elektros tiekimo. Kas naudingiau vartotojams – patikimumo padidinimas ar tikslingas sumažinimas – yra diskusinis klausimas. Paprastai laikoma. sistemoje gali atsirasti galios perteklius. nulemtas dinamiškos ir sudėtingos elektros sistemos ir jos vartotojų prigimties. todėl. bet jų vienetinė galia yra didelė. o sistemos darbą planuojant ir koordinuojant atliekama atsitiktinumų analizė – sistemos gyvybingumui patikrinti (principas N-1). įrengtų generatorių skaičiaus ir jų dydžio. Minėti rodikliai yra plačiai naudojami įvairiose šalyse. tradicijų ir sistemų ypatumų. laikui bėgant. Elektros sistemų plėtra planuojama tolimai perspektyvai. Tuo tarpu kitiems vartotojams. galios perteklius mažėja. elektros sistemos. Kai kuriems vartotojams patikimumo sumažinimas gali būti naudingas. kad elektros sistemose galios rezervas turi būti ne mažesnis kaip 15–20 procentų. tiek santykinio rezervo dydį. kad darbas būtų pakankamai patikimas. yra geriau mokėti šiek tiek brangiau.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui Užtikrinant aukščiau aptartas elektros tiekimo normas. sistemos elektrinėse ne tik įrengta galia. tačiau nėra bendrai priimto metodo jų skaičiavimui. kad rezervo dydis visada turi būti didesnis už didžiausią generatorių. Taip yra todėl. kadangi leistų atpiginti elektrą. elektros sistemos darbas koordinuojamas ir planuojamas vykdant tris pagrindines funkcijas. 25 . Santykinis rezervas ir apkrovos praradimo tikimybė yra svarbiausi rodikliai projektuojant. santykinis rezervas turi būti didesnis nei sistemoje su daug mažų generatorių.Galios rezervas yra seniausia ir dažniausiai taikoma tradicinė patikimumo užtikrinimo priemonė. Reikalingo santykinio rezervo dydis priklauso nuo sistemos dydžio. jo įtaką įvertina skaičiuodamos tiek apkrovos praradimo tikimybę. todėl. Vertinimas taip pat priklauso nuo inžinerinės patirties. kad bet kurioje šalyje elektros paklausa nuolat auga. Tai lemia skirtingos sąlygos atskirose šalyse ir sistemose.

šalies ekonomikos. Apkrovos kitimas (grafikas) priklauso nuo meteorologinių sąlygų. galių srautai elektros linijose ir transformatoriuose (autotransformatoriuose) atitiktų jų galimybes. Dėl šios priežasties elektros sistemos valdymo centras prognozuoja apkrovos grafikus ir pagal juos planuoja elektrinių darbą. žaibo). susijusių su sistemos darbu. Užtikrinus sistemos gyvybingumą. Kaip tai užtikrinama. Sistemos gyvybingumas yra elektros sistemos geba jos darbui nesutrikti dėl atsitiktinių trikdžių.). kuriam nors sistemos elementui dėl kokių nors priežasčių atsijungus.4 pav. užtikrinamas ir patikimas elektros tiekimas. bus pasakojama toliau. sezoną (3.2.2–3. vartotojų savybių. o vartotojus pasiektų reikalingas tinkamos įtampos elektros kiekis. Tam reikia didelių informacijos kiekių apdorojimo. sistemos darbas turi nesutrikti. 3. kiek jos reikia vartotojams. kad veiktų tam tikra koordinavimo sistema.Tos pagrindinės funkcijos yra: • apkrovos kitimo sekimas. security).2.1 Apkrovos sekimas Kiekvienu momentu elektros turi būti tiekiama tiek. Kartu reikia užtikrinti. savaitę. tokių kaip trumpieji jungimai ar sistemos elementų netikėtas atsijungimas. 2 . Elektros sistemos. Visų šių sąlygų įvertinimas leidžia gana tiksliai prognozuoti apkrovos kitimą. • tiekimo patikimumo užtikrinimas. Elektros sistemos gebėjimas tęsti darbą įvykus gedimams vadinamas sistemos gyvybingumu (angl. • galios mainų koordinavimas. Apkrovos kitimas yra panašus lyginant kiekvieną parą. todėl elektros sistemos darbas turi būti organizuotas taip. bet ir įtampos elektros sistemos mazguose neperžengtų leistinų ribų. siekia tai padaryti kuo pigiau. didelių kompiuterių ir telekomunikacijų pajėgumų bei geros koordinacijos tarp sistemos komponentų ir organizacijų. kuri leistų kiekvienu momentu elektros gaminti pagal to momento apkrovą ir vartotojai visada saugiai gautų reikalingą kokybiškos elektros kiekį. vykdydamos pagrindines funkcijas. Nuolatinis ir sunkiai nuspėjamas apkrovos kitimas reikalauja. Tikslų elektrinių elektros gamybos suderinimą su apkrova atlieka automatiniai įtaisai.2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas Kiekvienu momentu bet kuris elektros sistemos elementas gali sugesti arba būti sugadintas (pavyzdžiui. kad joks sutrikimas nenutrauktų elektros tiekimo. Be to. vartotojų apkrovos kitimas turi tam tikrus dėsningumus. Nors elektros paklausa nuolat kinta ir tas kitimas nenuspėjamas. kad ne tik gamyba atitiktų paklausą. 3.

Lietuvos energetikos sistemos vartotojų apkrova 2008 m.2 pav. Suomijos (elektros importuotojos) energetikos sistemos apkrovos (raudona) ir gamybos (juoda) 2008 m.4 pav.MW Valandos 3.3 pav. 34 savaitę grafikai MWS Savaitės 2005 2006 2007 2008 3. 10-ją savaitę MWh/h 3. Airijos energetikos sistemos paros didžiausių apkrovų kitimas per metus 2 .

galios gavimas iš bendrai valdomų elektrinių ir.2. Toks tikslas pasiekiamas: 2 .3 Galios mainų koordinavimas Šiuolaikinės elektros sistemos yra sujungtos su kaimyninėmis sistemomis. Planinių atjungimų metu sumažinamos sistemos galimybes. Elektros sistemos tinkamumas (adekvatumas) apibrėžia sąlygas. 3. Norint atlikti planinius atjungimus nesutrikdant elektros tiekimo. Energetikos sistemose UCTE galių nebalansai energetikos sistemos pastangomis turi būti šalinami per 15 minučių. kuriose veikia galingiausios pasaulyje elektros sistemos. Kaimyninės elektros sistemos gali keistis galiomis tik pagal sutartus tarpsisteminių galių mainų grafikus. 3. kad sistema galėtų visą laiką tiekti reikiamų parametrų elektrą vartotojams. yra vadinamos elektros sistemos tinkamumu ar adekvatumu. kad „srities valdymo paklaida“ bent kartą per dešimt minučių būtų lygi nuliui. galių tranzitas iš vienų sistemų į kitas. Elektros sistemoje jos elementus reikia atjungti ne tik netikėtai jiems sugedus. nepaisant planinių ir neplaninių sistemos elementų atjungimų. Tai svarbu ir dažnio reguliavimui. Jie gali būti įvairūs: trumpalaikis ir ilgalaikis elektros pirkimas ar pardavimas kaimyninėms sistemoms. o tai reiškia papildomus kaštus.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas Elektros sistemos darbas turi būti organizuotas taip. tiek dėl kompensacijų. kurie reikalingi tinkamai elektros sistemos elementų eksploatacijai.Elektros sistemos sąlygos. Todėl reikia pasirinkti – didinti elektros kainą ar sutikti su planiniais elektros tiekimo nutraukimais. JAV. tačiau tai leidžia sumažinti netikėtų jos elementų gedimo tikimybę. valdomi ir registruojami. Tai leidžia vykdyti galių mainus tarp sistemų. kurios užtikrina sistemos gyvybingumą. Toks pat reikalavimas veikia NVS ir Baltijos šalių jungtinėje energetikos sistemoje. reikalaujama. galių mainai neturi kenkti elektros tiekimui vartotojams – negalima nesutarus saviems vartotojams „siurbti“ elektros iš kaimyninių sistemų. area control error. galiausiai. Išskyrus specialius susitarimus. reikia turėti tam tikrą rezervą. ACE). kai savų vartotojų paklausa neplanuotai sumažėjo. Neplanuoti mainai (nukrypimai nuo planuotų mainų grafikų) yra reglamentuojami vadinamąja „srities valdymo paklaida“ (angl. bet ir planuotai jų priežiūrai ar remontui. kad būtų palaikomas jos adekvatumas ir užtikrintas jos gyvybingumas. o jos vidurkis per nustatytą laikotarpį neviršytų nustatyto dydžio. taip pat negalima nesusitarus perduoti kaimyninėms sistemoms elektros pertekliaus. To reikia tiek dėl atsiskaitymų. Todėl galių mainų nuokrypiai nuo sutartų grafikų yra stebimi. reikalingas. Pavyzdžiui.

Todėl elektrinių ir elektros tinklų daug investicijų ir laiko reikalaujančių statybų projektų įgyvendinimą reikia tinkamai koordinuoti ir tuo rūpintis iš anksto. vykdomos nuolat. kad elektros gamybos konkurencija nesutrikdytų sistemos patikimo darbo. jei elektrinių generatoriai generuoja tokią galią. 3. kurios vykdomos taikant keletą elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo procedūrų. Kitos. o ilgalaikio planavimo laiko horizontas yra 20 ar daugiau metų – elektros sistemos įrenginių statyba trunka ilgai. kai galios paklausa yra didesnė nei pasiūla (pavyzdžiui. Vis dėlto. Tos procedūros yra skiriamos pagal laiko intervalus ir skirtingus elektros sistemos darbo aspektus (3. kai nėra balanso tarp elektros gamybos ir paklausos. kurį apima procedūra. kad elektrinių turima (disponuojama) galia visada būtų didesnė už didžiausią apkrovą. yra reikalingos žymiai rečiau. tinkamai valdant sistemos darbą realiuoju laiku. reikiamas priemones patikimumui ir sistemos adekvatumui užtikrinti. Toks paskirstymas turi būti atliekamas įvertinant prognozuojamą atsitiktinį apkrovų kitimą. Elektros rinkos sąlygomis efektyvumą užtikrina konkurencija tarp elektros gamybos bendrovių. trumpesnius negu minutė. pavyzdžiui. tinkamai organizuojant elektros gamybą ir elektros perdavimą.3. Dažnis kinta. Kasdieninis elektros sistemos valdymas apima apkrovos sekimo. Bet kuriuo momentu. Elektros sistemos valdymo centras turi tik kontroliuoti. Procedūros.• • • tinkamai planuojant elektros sistemos pajėgumus. kokios tuo momentu reikia vartotojams ir savoms elektros sistemos reikmėms. Geras elektros gamybos ir elektros perdavimo organizavimas apima tinkamos agregatų sudėties parinkimą ir apkrovų paskirstymą tarp jų. kuri užtikrina. kiekviena laiko perspektyva reikalauja apkrovų ir elektros įrenginių darbo prognozės. Laiko intervalas.1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą Kiekvienu momentu elektros sistemoje galima palaikyti nustatytą 50 Hz dažnį. generatoriaus galios reguliavimas apima laikotarpius. naujų generavimo pajėgumų planavimas. o jų darbo amžius yra kelios dešimtys metų. Tinkamas pajėgumų planavimas apima tokią elektrinių galių ir elektros perdavimo tinklų plėtrą. dėl kokio nors generatoriaus gedimo ar paklausos padidėjimo) 2 .1 lentelė). o kartu būtų užtikrintas reikiamam patikimumui reikalingas galios rezervas ir elektros tinklų pralaidumas. yra labai skirtingas. skirtos elektros gamybos ir paklausos balanso užtikrinimui. Tarkime. patikimumo užtikrinimo ir galių mainų funkcijas. Vertikaliai integruotose elektros energetikos bendrovėse darbo ekonomiškumas buvo pasiekiamas centralizuotai parenkant optimalią veikiančių agregatų sudėtį ir optimaliai paskirstant apkrovas tarp jų.

Dažnio reguliavimas yra nuolatinis balanso palaikymas tarp elektros vartojimo ir gamybos. Elektros sistemos darbo ir planavimo funkcijos Funkcija Apkrovos sekimas Dažnio reguliavimas Apkrovų grafikų sudarymas Tikslas Nuolatinis apkrovos kitimo sekimas Paros. kad nuolatinis generatorių galios reguliavimas šiek tiek padidina sąnaudas ir taip mažina elektrinių darbo veiksmingumą. Tokiu atveju generatorių reguliatoriai turi sumažinti galią. sezono apkrovų grafikai (įrenginių įtampų ir galių ribos) Parengtis netikėtiems gedimams Priemonės • Reguliatorių reguliavimas • AGV ir apkrovų paskirstymas • AGV. Greitis. 3. galių paskirstymas • Agregatų sudėties parinkimas • Įtampos reguliavimas Patikimumo užtikrinimas Gyvybingumo užtikrinimas Adekvatumo užtikrinimas • Agregatų sudėties parinkimas įvertinant momentinį ir greitą rezervą • Generacijos perskirstymas įvertinant gyvybingumą Apsirūpinimas reikiamais • Įtampų reguliavimas tiekimų ištekliais • Agregatų sudėties parinkimas • Įrenginių priežiūros ir remontų grafikų sudarymas • Naujų pajėgumų planavimas • AGV. Panašus procesas vyksta ir priešingu atveju. kad elektros gamyba atitiktų jos paklausą ir taip palaiko nustatytą dažnio dydį.2 lentelėje yra pateikti tipiniai įvairių agregatų reakcijos greičiai procentais nuo generatorių vardinės galios. kuriuo galima generatoriaus galią padidinti ar sumažinti.1 lentelė. apkrovų paskirstymas • Agregatų sudėties parinkimas Galių mainų koordinavimas Tarpsisteminė prekyba elektra. 3. tarpsisteminiai galių tranzitai 30 . Dideli turbogeneratoriai – atominių elektrinių ar anglimi kūrenamų elektrinių – savo generuojamą galią gali keisti lėtai. vadinamas reakcijos greičiu. Kiekvieno agregato reakcijos greitis yra skirtingas. savaitės. Generatorių galios akimirksniu pakeisti negalima. kad dažnis nepakistų. Daugumos elektros sistemos generatorių greičio reguliatoriai seka dažnį ir reguliuoja generatorių generuojamą galią. kai suminė generacija yra didesnė už paklausą (pavyzdžiui.visų generatorių sukimasis sulėtėja ir tai sumažina dažnį. Reikia atkreipti dėmesį. o dujų turbinų ar hidrogeneratoriai – greitai. atsijungus dideliam vartotojui). Jis priklauso nuo elektrinės ir generatoriaus tipo.

Buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kitų elektrinių agregatų greičio reguliatoriams buvo nustatoma didelė nejautrumo zona. Tai Sovietų Sąjungoje buvo svarbiausia. Tai priklauso nuo elektros sistemos suminės apkrovos ir nuo laukiamo jos pokyčio. jos gali būti pigesnės. kurios ekonomika buvo planinė–administracinė.2. Europos Sąjungos ir Rusijos energetikos dialogo rėmuose sinchroniniam darbui planuojama sujungti energetikos susivienijimą UCTE su NVS ir Baltijos ener31 . Tokia centralizuota dažnio reguliavimo sistema negali užtikrinti geros dažnio reguliavimo kokybės. Pereinant prie rinkos ekonomikos ir sudarant sąlygas konkurencijai. Kai elektrinės dažnio reguliavime nedalyvauja ir generuoja nustatytą galią.2 Hz). Elektrinių agregatams modernizuoti reikia nemažai lėšų ir laiko. kokiu gali būti pakeista generatoriaus generuojama galia. Kai kurie reguliatoriai turi greitai keisti generatorių galią. todėl dažnio reguliavimo tvarka NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemoje liko tokia pati. Dalis generatorių gali generuoti fiksuotą galią nereaguodami į apkrovos pokyčius. Šis modernizavimo procesas visose šalyse spartėja. Praktiškai kiekvienam generatoriaus reguliatoriui yra nustatoma. Skaičiavimais nustatoma. kokiu greičiu generatorius turi keisti savo galią. Tas daroma ir Lietuvoje – atnaujinami ir modernizuojami elektrinių agregatai bei jų valdymas. normalių režimų metu dažnio reguliavime dalyvaudavo tik Volgos ir Dniepro kaskadų hidroelektrinės. jie reguliavime dalyvaudavo tik tada. o kai kurie gali ir visai nereaguoti.Lentelė 3. kadangi Sovietų Sąjungoje prekybos elektra nebuvo. jos energetikos sistemą paveldėjo NVS ir Baltijos šalys. kiek ir kurie elektros sistemos generatoriai turi dalyvauti automatiniame galios reguliavime. bet tai nebuvo svarbu. Elektros generavimo agregatų reakcijos greičiai Agregato tipas ir dydis 10–50 MW 60–200 MW Daugiau kaip 200 MW Hidroagregatai 10–60 MW Daugiau kaip 60 MW Dujų turbinų Visų tipų iki 55 % per minutę 1–6 % per sekundę 4–6 % per sekundę Reakcijos greitis iki 5 % per minutę iki 4 % per minutę iki 3 % per minutę Garo agregatai (bet kokio kuro) Reakcijos greitis nurodo didžiausią greitį. dažnio reguliavimo sistemą reikia keisti. Apie reguliatorių valdymą – toliau. Žlugus Sovietų Sąjungai. priklausomai nuo dažnio nuokrypio. kai dažnio nuokrypis viršydavo nejautrumo zonos ribas (ne mažesnes kaip 0.

Lyginamieji sąnaudų prieaugiai priklauso nuo kuro sąnaudų ir agregato veiksmingumo. o trumpalaikiai – neturi viršyti 200 mHz (didžiausi leistini). 2005 metų rugsėjo pabaigoje buvo suderinta NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemų dažnio ir galių srautų reguliavimo koncepcija. Po elektros energetikos bendrovių restruktūrizacijos ekonomiškas apkrovų paskirstymas atliekamas tik tarp elektros gamybos bendrovės elektrinių ir jų agregatų. kurioje nurodoma. Naujomis elektros rinkos sąlygomis. bet ne visos elektros sistemos mastu. kad energetikos sistema funkcionuotų be sutrikimų. kurie turi būti techniškai suderinti su energetikos sistemos valdymo centru. Tai apsprendžia komerciniai sandoriai tarp elektros gamintojų ir tiekėjų. nuo kitų eksploatacinių sąnaudų. ar apkrovų paskirstymas ekonomiškas. Vidutinė dažnio reikšmė pusvalandžio intervale neturi skirtis nuo vardinės daugiau kaip 10 mHz. kurių lyginamieji sąnaudų prieaugiai mažesni. kuriuo kuras paverčiamas elektros energija. Prie UCTE reikalavimų derinamasi tiek organizavimu.getikos sistema. kurios reikalingos vienai papildomai kilovatvalandei pagaminti. Elektros sistemos valdymo centrui nebereikia spręsti. ekonomišką apkrovų paskirstymą pakeitė elektros gamybos kompanijų konkurencija. Ekonomiškas apkrovų paskirstymas remiasi elektros gamybos lyginamaisiais sąnaudų prieaugiais. 32 . Tai daroma tokiu būdu. Tai reikalinga. Dėl avarinių nebalansų atsiradę dideli dažnio nuokrypiai per 15 minučių turi būti sumažinti iki normalių leistinų. kurios kinta priklausomai nuo gaminamos elektros kiekio. Tuo tikslu NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemose sparčiai tobulinama dažnio reguliavimo sistema. Iki elektros energetikos restruktūrizacijos ir konkurencinės elektros rinkos sukūrimo ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp elektros sistemoje veikiančių agregatų buvo pagrindinė tokio koordinavimo priemone. Ekonomiškai paskirstant apkrovas tarp agregatų (veikiančių elektrinių blokų) daugiau apkraunami tie agregatai.2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas Vienas iš svarbiausių elektrinių darbo koordinavimo tikslų yra kuo mažesnės elektros gamybos sąnaudos. Taip būtų sukurta sinchroniškai veikianti energetikos sistema nuo Lisabonos iki Vladivostoko. kad dažnio nuokrypiai normalių režimų metu neturi viršyti 50 mHz (normalūs leistini). Šiuolaikinėse elektros sistemose ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp agregatų paprastai buvo perskaičiuojamas kas 5–10 minučių. arba sąnaudų mažėjimas. Lyginamieji sąnaudų prieaugiai – tai papildomos sąnaudos. tiek reguliavimo kokybe. kad būtų patenkinta suminė elektros paklausa sistemoje. 3. sumažėjus gamybai viena kilovatvalande. ar ne.3.

Apkrovų paskirstymui vykdyti ir AGV sistemos veikimui yra reikalinga informacija apie kiekvieno agregato sąnaudas ir kitas jo charakteristikas. kokiose ribose agregatas gali reguliuoti galią ir koks jo reakcijos greitis. Kai dažnis yra atstatomas. Pavyzdžiui. kad vyktų reikiami generacijos pokyčiai. Tokiais yra dujų turbinos ar dyzeliai – jie gali greitai padidinti generuojamą galią. Automatinio generacijos valdymo sistema (AGV) sprendžia. Šiandien elektros sistemos yra susijungusios su kaimyninėmis elektros sistemomis. naudodami paprastesnes informacijos mainų sistemas. Agregatų reguliavimo diapazonas. o juos palyginus – duoti reikiamas komandas valdomų generatorių reguliatoriams didinti ar mažinti jų galią. Paprastai tai. o NVS ir Baltijos energetikos sistemoje. Dabar AVG sistemos veikia Vakaruose. o kartais – ir nuo perkamos galios sutarties reikalavimų. taip pat ir Lietuvoje. Jei to nėra. kad veiksmingesni agregatai padidintų savo galią ir pakeistų mažiau veiksmingus (didesnio lyginamojo sąnaudų prieaugio) agregatus. kaip jis apkrautas – visiškai ar tik iš dalies. AGV sistemą reguliatorius nustato taip. veiksmingumas. Paprastai AGV sistema pagal apytikrį ekonomišką apkrovų paskirstymą generatorių reguliatorius įjungia kas 5–10 sekundžių. Pagal AGV sistemos skaičiavimus generatorių reguliatoriai nustatomi taip. sistemos operatoriai galių mainus derina. o realios apkrovos dažnai daugiau ar mažiau nuo prognozių skiriasi. kad būtų palaikomas balansas tarp elektros paklausos ir gamybos.Apkrovų paskirstymas tarp agregatų remiasi apkrovų prognozėmis. AGV sistema nuolat seka energetikos sistemos dažnį ir nustato. 33 . ar automatizacija yra nepakankama. lyginamieji sąnaudų prieaugiai skiriasi priklausomai nuo agregato tipo. kiek veiksmingai agregatas kurą verčia elektra. tiek neplaninius galių mainus tarp valdomų sričių. Tarpsisteminių galių mainų valdymui AGV sistemai reikia turėti informaciją apie tarpsisteminių planinių galių mainų grafikus. ją didinti ar mažinti. ar reikia keisti generaciją. AGV sistemos valdo tiek planinius. kurie buvo panaudoti dažniui reguliuoti (greitai padidinti galią). Tokių tarpsisteminių galių mainų valdymas jungtinėse elektros sistemose taip pat yra automatizuotas. todėl minimizuojant elektros gamybos sąnaudas kartais tikslinga elektrą pirkti iš kaimyninių elektros sistemų. Kai reguliatoriai balansuoja elektros gamybą su vartojimu. tam gali būti naudojami ir agregatai su dideliais lyginamųjų sąnaudų prieaugiais. tokios sistemos diegimo darbai yra pradėti. pageidautina – ekonomiškiausiu būdu. ir jo lyginamieji sąnaudų prieaugiai priklauso nuo to. kiek reikia padidinti ar sumažinti kiekvieno agregato generuojamą galią. nuolat matuoti faktinius galių mainus. Todėl nuolatinio generacijos ir apkrovų balanso užtikrinimui valdomoje srityje reikia automatinio generacijos valdymo.

Tam reikia žinoti ne tik perdavimo sistemos pralaidumą. Pirmiausia. Užtikrinant reikiamus įtampų lygius. perskirstant apkrovas tarp veikiančių agregatų. svarbesnį už sistemos ekonomiškumą. Praktikoje skaičiavimų supaprastinimui dažnai naudojami apytikriai matematiniai modeliai. kuri nustato sistemos gyvybingumą. Perduodamą elektros tinklais galią riboja elektros tinklo mazgų įtampos ir elektros linijų pralaidumas. kokią galią reikia perduoti ir kaip ji paveiks sistemos įtampas. Paprastai tai lemia du dalykai. 50 (ar 60) periodų per sekundę. Tikslus lyginamųjų nuostolių tinkluose prieaugių skaičiavimas yra sudėtingas ir gaišus. Tai – sudėtingas elektros sistemų fizikos klausimas. 34 . elektros sistemos mazgų įtampos turi neperžengti leistinų ribų. Tai reikia įvertinti paskirstant apkrovas. Kaip jau buvo minėta. Deja. elektros galia yra srovės ir įtampos sandauga. ne tik sąnaudas elektrinėse. kurio apkrovimas nepažeidžia elektros tinklo pralaidumo. yra sistemos patikimumas ir adekvatumas. bet ir reaktyviųjų galių balansą. Tokiu atveju elektros sistemos įrenginiai dirba saugiai. įtampa tinklo mazguose gali sumažėti ar padidėti. kuris generatorius turi veikti ir kokia jo apkrova. srovės ir įtampos kitimas gali nesutapti faze – srovė per periodą pasiekia didžiausią reikšmę. Deja. Galios nuostoliai tinkluose nesikeičia proporcingai perduodamai galiai. Jei suminiai nuostoliai perdavimo tinkluose yra dideli. reikia įvertinti ir perdavimo tinklų sąlygas. bet ir tai. gali žymiai pasikeisti galių nuostoliai perdavimo tinkluose. Įtampų struktūros ir reaktyviųjų galių srautų supratimas yra sudėtingas. kurį reikia įvertinti valdant agregatų apkrovas. Kitas dalykas. Apie tai – žemiau. Jei elektros perdavimo tinklų pralaidumo nepakanka perduoti galią iš ekonomiško generatoriaus į apkrovos mazgą. reikia palaikyti ne tik aktyviųjų. kai keičiasi elektros paklausa ir sistemos apkrova. Kintamosios srovės elektros tinkluose srovė ir įtampa kinta pagal sinuso dėsnį.Atliekant skaičiavimus. kokie yra galios srautai linijose. kadangi jie priklauso nuo srautų pasiskirstymo tinkle. o įtampa ją gali pasiekti vėliau ar anksčiau. Taip agregatų apkrovas tenka paskirstyti neekonomiškai. o įtampos yra tinkamos vartotojų įrenginiams. tačiau į nuostolių tinkluose įtaką reikia atsižvelgti. reikia daugiau apkrauti kitą. 3.3. Tai apsunkina galios nuostolių skaičiavimus. perskirstant generatorių apkrovas gali keistis įtampos sistemos mazguose. reikia įvertinti nuostolių prieaugius tinkluose. Dėl skaičiavimų sudėtingumo tai priklauso jau kitai energijos valdymo sistemos daliai. Kai elektros tinkle yra reaktyviųjų galių nebalansas.3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai Elektros generatorių reguliatorių ir AGV sistemos tikslas yra ekonomiškai paskirstant agregatų apkrovas palaikyti reikiamą dažnį. Kaip žinoma iš fizikos. mažiau ekonomišką generatorių.

Galios dalis. bet ir elektros sistemos įrenginių naudojama reaktyvioji galia. tačiau ją perduodant elektros tinklais atsiranda ne tik reaktyviosios galios. Kadangi reaktyviosios galios dideliais atstumais perduoti neįmanoma. kurią sukuria srovė ir įtampa sutapdamos faze.Paprastesniam supratimui galima įsivaizduoti. Dėl šios priežasties reaktyviosios galios perduoti dideliais atstumais neįmanoma ne tik dėl elektros linijų pralaidumo – dėl nuostolių reaktyvioji galia gali prapulti elektros linijoje ir taip sumažinti įtampą elektros linijos gale. reaktyviosios galios srautai elektros linijose gali sutapti su aktyviosios galios srautais arba būti priešingos krypties. tiek rotoriaus srovė. priklausomai nuo jų žadinimo srovės dydžio. kurią sukuria srovė ir įtampa nesutapdamos faze. Be to. Tos informacijos gavimui ir valdymui gali tarnauti ir aukščiau minėta SCADA. Kai žadinimo srovė maža. sinchroninės mašinos vartoja reaktyviąją galią. reaktyviųjų galių balansą reikia užtikrinti atskiruose elektros sistemos rajonuose. Kadangi srovė gali faze atsilikti nuo įtampos ar pralenkti ją. esančiame aplink elektros grandinės elementus. automatiškai ar naudojantis televaldymu reguliuojami reaktyviosios galios įrenginiai. Reaktyvioji galia darbo neatlieka. Skirtingai nuo aktyviosios galios. reaktyviosios galios nuostoliai elektros linijose yra žymiai didesni nei aktyviosios. kuris yra elektromagnetiniame lauke. Įtampų reikšmės sistemos mazguose telematavimais yra perduodamos į elektros sistemos valdymo centrą. Jei įtampų reikšmės peržengia leistinas ribas. yra vadinama reaktyviąja arba menamąja galia. Todėl įtampos reguliavimui nepakanka užtikrinti reaktyviųjų galių balanso visoje elektros sistemoje. Ji matuojama varais (var). Be elektrinių generatorių reaktyviajai galiai valdyti ir įtampai reguliuoti naudojami ir specialūs sinchroniniai varikliai. keičiantis apkrovai. yra susijęs su reaktyviųjų galių valdymu. Todėl įtampos nuostolių padidėjimas arba sumažėjimas priklauso nuo to. didelę reaktyviosios galios apkrovos dalį elektros sistemoje sudaro ne tik elektros vartotojų reaktyviosios galios paklausa. Jei tos srovės yra pavojingai per didelės. yra aktyvioji arba realioji galia. Elektrinių sinchroniniai generatoriai reaktyviąją galią gali generuoti ar vartoti. Įtampų reguliavimas leistinose ribose. apkrautos elektros linijos. suka elektros variklius. kad ta galios dalis. Ją galima įsivaizduoti kaip galios srautą. kai didelė – generuoja. Todėl generatorių reaktyviąją galią gali riboti tiek statoriaus. ar reaktyviosios galios srauto kryptis sutampa su aktyviosios galios srauto kryptimi ar ne. dirbantys tuščia eiga. Jie vadinami sinchro35 . apsauga generatorių atjungia. bet ir aktyviosios galios nuostoliai. Dideli reaktyviosios galios vartotojai yra transformatoriai ir autotransformatoriai. Ji matuojama vatais (W) ir atlieka darbą – virsta šviesa ar šiluma.

niniais kompensatoriais (angl. Keičiant jų žadinimo srovę. ar nesusidaro sąlygos sistemos griūčiai (kaskadinei avarijai). Jį lemia talpa tarp laidų ir talpa tarp laidų ir žemės. Todėl mažų apkrovų metu elektros linijų generuojama reaktyvioji galia gali neleistinai padidinti įtampas elektros perdavimo tinkle. Elektros linijomis perduodant galios srautus dėl elektros linijų induktyvumo (reaktyviųjų varžų) atsiranda reaktyviosios galios nuostoliai.3. sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimas leidžia įvertinti perdavimo patikimumą. kad. besisukantys kondensatoriai). kuris sprendžiamas tikrinant sistemos gyvybingumo reikalavimus apkrovų paskirstymo metu. o galių srautai elektros linijose nesukeltų pavojingų perkrovų. Todėl apkrovos turi būti paskirstytos taip. Kai elektros linijos yra ilgos. Dėl šios priežasties elektros sistemos perdavimo tinkle yra įrengiami šuntiniai reaktoriai (induktyviosios ritės). Elektros sistemos patikimumo užtikrinimas yra atskiras elektros sistemos eksploatacijos uždavinys. kad būtų panaikintas reaktyviosios galios perteklius. Perskirstant reaktyviosios galios srautus galima sumažinti aktyvios galios nuostolius elektros tinkluose ir taip padidinti sistemos veiksmingumą. linijų generuojama reaktyvioji galia yra didesnė nei reaktyviosios galios nuostoliai linijoje. 3. Įtampų sumažinimui reikia padidinti reaktyviąją apkrovą tame sistemos rajone. Kai elektros linijomis perduodami nedideli galios srautai. 3 . spinning capacitors. jei netikėtai dėl gedimų atsijungs vienas ar kitas generatorius. Dėl šios priežasties elektros sistemose atsiranda vis daugiau reaktyviosios galios įrenginių. bet ir didinti elektros linijų pralaidumą. elektros sistema toliau galėtų veikti. reaktyviajai galiai reguliuoti dar naudojami kondensatoriai. Elektros sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimo tikslas – įsitikinti. Elektros linijų laidai turi ne tik induktyvumą. generatorių žadinimo sumažinti nepakanka. Valdant reaktyviąją galią. galima ne tik reguliuoti įtampą. bet ir talpųjį laidį. elektros perdavimo linija. galima keisti kompensatoriaus reaktyviąją galią ir taip užtikrinti reaktyviųjų galių balansą tame elektros sistemos rajone. dažnis ir įtampos būtų priimtinose ribose. Taigi. kurie didina reaktyviąją apkrovą. tobulinamas jų valdymas. fazę reguliuojantys transformatoriai ar statinės reaktyvios galios versmės – elektronikos valdomi reaktoriai ir kondensatoriai.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas Kompleksiškai paskirstant generatorių aktyviąsias ir reaktyviąsias galias bei valdant kitas reaktyviosios galios versmes elektros sistemos gyvybingumas gali nesikeisti. įvykus netikėtam gedimui. Be to.

Galios atsarga yra esminė elektros sistemos patikimo darbo užtikrinimo priemonė. daug laiko reikalaujantys darbai. Elektros sistemos gyvybingumo įvertinimui yra tobulinama automatinė energijos valdymo sistema – kombinuojant SCADA sistemos duomenų surinkimo galimybes su srautų pasiskirstymo skaičiavimais ir kitomis analizės priemonėmis siekiama įvertinti sistemos gyvybingumą realiuoju laiku. todėl reikėtų analizuoti be galo didelį skaičių galimų netikėtų situacijų. Reikia pabrėžti. Naudojami gyvybingumo įvertinimo metodai yra paremti aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymo elektros tinkluose skaičiavimais. Tai tėra sistemos gyvybingumo ribojimų apytikris nustatymas. perdavimo tinklų elementų ir apkrovų sukuria sudėtingą srautų pasiskirstymo struktūrą. Valdymo centro specialistai analizuoja daugelį galimų situacijų ir taip nustato pavojingiausias situacijas ir galių perdavimo ribas. sušildyti. Tai daroma. svarbi yra pakankama elektros perdavimo galimybių atsarga. kad jo generuojamos įtampos dažnis būtų 50 Hz (kai kur – 60 Hz). Elektros generatorius tam. kad toks „neekonomiškas“ apkrovų perskirstymas tarp agregatų užtikrina reikiamą sistemos gyvybingumą.Elektros sistemos eksploatacijos metu praktiškai užtikrinant jos veikimo patikimumą. Sudėtingos elektros sistemos su daugeliu elektrinių agregatų. kad įvykus bet kokiam 3 . bet padidina sąnaudas. Tikrinant sistemos gyvybingumą atliekami galios srautų pasiskirstymo skaičiavimai ir netikėtumų analizė yra sudėtingi. Jei galių perdavimo ribos yra mažesnės už planuojamus srautus. o įtampos dydis nesiskirtų nuo elektros tinklo įtampos. ką padaro AGV ir SCADA sistemos. kad būtų užtikrinti leistini galių srautai. kad jį galima būtų įjungti į elektros tinklą. 3.5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas Šiluminių (taip pat atominių) elektrinių agregatai dar prieš darbo sistemoje pradžią turi būti tam parengti.3. todėl yra klaidinga manyti. kad nevisiškai apkraunant generatorius ir elektros perdavimo linijas jos yra naudojamos neveiksmingai. turi būti sinchronizuotas – turi suktis tokiu greičiu. tad skirtumas tarp regimybės ir realybės turi būti rūpestingai patikrintas net ir esant mažiems pokyčiams elektros sistemoje. Elektrinėse visada laikomas tam tikras galios rezervas. Dėl skaičiavimų sunkumų elektros sistemos gyvybingumo įvertinimui dažnai tenka pasikliauti planuojamų ir analizuojamų elektros perdavimo galimybių ir ribojimų nustatymu. Tam turi būti sudarytas elektros sistemoje veikiančių agregatų sudėties planas – kada koks agregatas turi būti paleidžiamas ar sustabdomas. Veikiančių agregatų sudėtis turi būti tokia. yra perskaičiuojami planuojamų apkrovų paskirstymai.

kada sustabdomas. „besisukantis“ galios rezervas turi kompensuoti ne tik neplanuotai kintančią apkrovą. taip pat užtikrintų „karštą“ rezervą. kad elektros sistemoje turi būti „besisukantis“ galios rezervas. Lietuvos elektrinės blokų valdymo pultas 3 . Kai vėjo elektrinių parkų galia yra didelė. veikiančių agregatų sudėties planas turi numatyti. sugedus kuriam nors agregatui. Veikiančių agregatų sudėties planavimas reikalauja begalės informacijos. dažnai numato ir galių mainus su kaimyninėmis sistemomis. kol kas jos patikimai prognozuoti negalima. kartais vadinamas „karštu“. reikia informacijos apie elektri- 3. bet ir dėl nepastovaus vėjo stiprumo besikeičiančią vėjo elektrinių generuojamą galią. Tai reiškia. reikalingą patikimo sistemos veikimo užtikrinimui. visada patenkintų kintančią elektros paklausą. Sudarant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafiką. kad vėjo elektrinių generuojamos galios neprognozuojamas pokytis reikalauja dėmesingesnio vertinimo. tai gali trukdyti užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą. savaitės ar sezono ritmą. būtų patenkintas vartotojų elektros poreikis ir kad kintant sistemos apkrovai generatorių reguliatoriai galėtų palaikyti reikiamą dažnį. Kadangi vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo vėjo greičio. kad sudarytas agregatų sudėties darbo grafikas užtikrintų minimalias sąnaudas. Kai elektros sistemose atsirado vėjo elektrinių parkai. 2006 metais lapkričio 4 dieną UCTE energetikos sistemų sutrikimai parodė.5 pav. Reikia atlikti skaičiavimus. Elektros sistemos valdymo centras. Sistemos apkrovai kintant pagal paros.netikėtam gedimui. kada koks agregatas paleidžiamas. Veikiančių agregatų sudėties grafikai paprastai koreguojami kas parą arba įvykus nenumatytam apkrovų pasikeitimui. sudarydamas veikiančių agregatų sudėties grafiką. kurių generuojama galia paprastai yra nereguliuojama. atsijungus generatoriui ar elektros perdavimo linijai.

kiek laiko agregatas neveikė. kai elektros sistemoje nepakanka galios paklausai patenkinti ir trūkstamos galios negalima gauti iš kaimyninių sistemų. atlie3 . elektros perdavimo. tuometines sistemos apkrovas. įvertinti sistemos gyvybingumą. Svarbu ekonomiškai paskirstyti apkrovas tarp agregatų. įvertinti personalo galimybes. tačiau sisteminės avarijos gali įvykti.3. Tam skirti remontų ar įrenginių atjungimo grafikai (planai) sudaromi laikantis tų pačių principų. 3. jo priežiūros ar remonto trukmę.nių agregatų. Kai įtampos ir dažnis pradeda smarkiai svyruoti. Avarinėse situacijose stengiamasi išvengti tokių atjungimų griūties. Ekstremaliais atvejais vartotojus tenka atjungti. tačiau kaip rodo 2003 metų patirtis. Remontų grafiko optimizavimo tikslas yra toks pat – generatorių ir elektros linijų atjungimo planas turi užtikrinti patikimą sistemos darbą remonto metu ir minimizuoti sąnaudas. elektros perdavimo tinklų sąnaudas. jų negalima išvengti. Jų metu sutrinka elektros sistemos darbas. apsaugos įtaisai. atliekant jų priežiūrą. Tie veiksniai kinta priklausomai nuo agregatų tipo. juos gali atjungti. kurios priklauso nuo to. daug vartotojų lieka be elektros. jų galimybes. izoliuoti nuo sistemos ir taip sudaryti nebalansą tarp elektros sistemos pasiūlos ir paklausos.6 Remontų grafikų sudarymas Elektros sistemos įrenginius reikia kartais atjungti. jos veikimo atstatymas po avarijos Nors elektros sistemos darbo patikimumui skiriamas didelis dėmesys. kaip ir sudarant agregatų darbo planus. tik šiuo atveju nagrinėjamas ilgesnis laikotarpis. Be to. Sisteminės (totalinės) avarijos įvyksta. Todėl sudarant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafiką reikia atlikti daug skaičiavimų.7 Elektros sistemos darbas avarijų metu. Plano sudarymui reikia informacijos apie kiekvieną planuojamą atjungti įrenginį. profilaktinius remontus.3. Tokie planai–grafikai yra sudaromi kasmet ir koreguojami po netikėtų įrenginių gedimų. Vartotojų atjungimo planas yra derinimas su automatiškai izoliuojamais generatoriais. Konkurencinės elektros rinkos sąlygomis elektros sistemos valdymo centrui nereikia atlikti kai kurių ekonominių skaičiavimų. tačiau pateiktus elektros gamybos grafikus reikia derinti skaičiavimais patikrinus. 3. saugodami generatorius ir elektros linijas nuo pavojingų perkrovų. Tokie planiniai įrenginių atjungimai neturi sutrikdyti elektros sistemos darbo. reikia įvertinti agregatų paleidimo sąnaudas. ar jie techniškai įgyvendinami ir nepakenks sistemos veikimo patikimumui. Tokios avarijos įvyksta labai retai. kad kuo mažiau vartotojų liktų be elektros.

Atstatant „užgesusios“ elektros sistemos darbą dalyvauja elektrinės. jas atnaujinus ir prailginus jų darbo amžių bei įrengtą galią. y. Todėl „užgesusios“ elektros sistemos darbo atstatymas turi būti koordinuojamas. Po totalinės avarijos elektros sistemos darbo atstatymas nėra paprastas. Praktika rodo. rengiamos treniruotės. automatiškai. „Užgesusios“ sistemos darbo atstatymui yra iš anksto sudaromi planai. Blogiausiu atveju reikia atjungti visus vartotojus. Tokių sprendimų derinimas reikalauja bent kelių metų. kartais net dešimtis valandų. Elektros sistemos plėtros perspektyva yra ilgalaikė. Iki elektros energetikos reformos. Dažniui pavojingai mažėjant. Kai elektros sistema „užgęsta“. 40 . 3. t. dalis vartotojų yra atjungiami. energijos taupymas neįmanomas be didesnio elektros naudojimo. o plėtros planų pagrindas yra paklausos. pagal iš anksto sudarytą planą. kiek reikės naujų elektrinių pajėgumų. elektros sistema „užgęsta“ – įvyksta totalinė avarija. bet ir su laikui imliomis procedūromis parenkant naujos elektrinės vietą. skaičiuojama dešimtims metų. Po išdalinimo neatjungtų nuo sistemos elektrinių galia turi atitikti prijungtiems vartotojams reikiamai galiai. kaip bus patenkinta ateities elektros paklausa. elektros paklausa visose šalyse nuolat didėja. technologinius ir ekonominius reikalavimus. bet ir visuomenės. Be elektros gali likti ir elektrinių savų reikmių įrenginiai. Naujų elektrinių statyba susijusi ne tik su finansinėmis problemomis. kol elektros sistema buvo vienos energetikos bendrovės žinioje. kuro kainų ir išteklių prognozės. nes kiekvienu momentu turi būti užtikrintas balansas tarp elektros pasiūlos ir paklausos. perdavimo ir skirstomieji tinklai. Tam reikia koordinuoti elektros sistemos komponentų sujungimą ir vartotojų prijungimą. Naujos elektrinės vieta turi atitikti ne tik techninius. ne visos elektrinės gali pačios pradėti veikti. juk tam taip pat reikia elektros.8 Elektros sistemos plėtros planai Nepaisant visų pastangų taupiai naudoti energiją. Todėl elektros sistemos turi planuoti. socialinius interesus. kaip iš elektrinių didesnes galias galima bus perduoti į vartojimo rajonus. Pasirodo. kad daug pigiau ir greičiau yra modernizuoti esamas elektrines. aplinkosauginius. o elektros sistemos darbo atstatymas trunka gana ilgai.3. Elektros sistemų projektuotojai pagal prognozuojamą elektros paklausos didėjimą planuodavo elektrinių įrengtos galios padidinimą ar naujų elektrinių statybą. todėl tiems įgūdžiams palaikyti reikalingas nuolatinis dėmesys. nei statyti naujas. jų veiksmai turi būti suderinti. nors dažnis ir įtampos gali būti ir nenormalaus dydžio.kamas taip vadinamas sistemos išdalinimas. elektros sistemos plėtros planai prasidėdavo nuo elektros gamybos pajėgumų didinimo.

Elektrinių vietos parinkimas yra susijęs su elektros perdavimo galimybėmis. Šalies energetikos strategija numato 25 metų perspektyvą ir yra atnaujinama kas penkeri metai. ar to kuro bus pakankamai. Paprastai elektrinės. Planuojant elektros gamybos plėtrą. kuris atitiks vartotojų lūkesčius. Perdavimo tinklų plėtra turi atitikti elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje. tiek „karštą“. Tai turi 41 . naudojamų energijos išteklių rūšių ir jų tiekimų įvairovę. ir tai pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. jos energetikos politika. elektrinių galių padidinimą ir naujų elektrinių statybą lemia valstybės energetikos strategija. išnagrinėti gausybę plėtros scenarijų. kurių statyba yra palyginti nebrangi ir greita – dujų turbinų. kūrenamų dujomis ar nafta – eksploatacija yra brangi. juk patikimas apsirūpinimas elektra yra svarbus visai valstybei. Patikimumas užtikrinamas per technologijų. Prognozuojamomis elektros sistemos darbo sąlygomis elektrinių agregatų ansamblis turi leisti tinkamai reguliuoti dažnį ir įtampą elektros sistemoje: esant reikalui greitai didinti ar mažinti sistemoje generuojamą galią. kurių eksploatacijos sąnaudos yra mažos – atominės. elektrinių. Elektros sistemos plėtra turi sudaryti galimybes tinkamam jos darbui. Dabartinė elektros sistemų plėtros planavimo matematinė ir programinė įranga planuotojams leidžia įvertinti tokių naujų tendencijų finansinę ir ekonominę įtaką. Skatinimas ir net investavimas į vartotojų aprūpinimą veiksmingesniais elektros prietaisais gali būti pigesnis nei naujų elektrinių statyba. Skirtingos elektrinių charakteristikos elektros sistemos darbe reiškia tam tikrus privalumus ir trūkumus. Taip pat negalima neįvertinti ir tendencijos. Pusiau pikinių ir pikinių elektrinių agregatai turi būti pritaikyti kintamai apkrovai – galėti greitai keisti galią. anglimi kūrenamos elektrinės ar hidroelektrinės – pasižymi ilgais statybos terminais ir kaštais. elektros gamybos planuotojai stengiasi siūlyti įvairias technologijas. taip pat Nacionalinė energetikos strategija. Jų statyba gana brangi. Ir priešingai. Elektros gamybos plėtra yra dažniausia skirstoma į tris dalis – bazinių elektrinių plėtrą. Dėl šių priežasčių elektros gamybos plėtra yra reguliuojama valstybės. turėti pakankamą galių rezervą. Lietuvoje tokį reguliavimą nustato Energetikos ir Elektros energetikos įstatymai ir jų poįstatyminiai aktai. Kadangi kuro ateities kainos yra nežinomos ir neaišku. Jos skiriasi savo charakteristikomis ir kainomis. Bazinės elektrinės yra skiriamos nuolatiniam darbui nekintama ar mažai kintama apkrova. Elektros gamybos plėtros planuotojai turi didelį elektros gamybos technologijų pasirinkimą. pusiau pikinių ir pikinių elektrinių plėtrą. Todėl jų eksploatacijos kaštai ir kuro sąnaudos yra didesnės nei bazinių. tiek „šaltą“. tačiau eksploatacinės sąnaudos mažos.Be to. negalima pamiršti ir elektros vartojimo valdymo bei energijos taupymo. kad vartotojai statysis savas elektrines.

42 . tačiau padidino investicijų į naujų elektrinių statybą riziką. Planuojant elektros perdavimo tinklų plėtrą yra nagrinėjamas aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymas. įtampų ir reaktyviųjų galių reguliavimo galimybės. ryšiai su kaimyninėmis elektros sistemomis. Šiandieniniai techninės ir ekonominės analizės metodai ir programinė įranga leidžia tinkamai įvertinti perdavimo tinklų plėtros variantus. o galių rezervas mažėja. bet ir elektros paklausos pokyčiai elektros sistemoje. tam reikalingi įrenginiai. Europos Sąjungos šalyse po energetikos reformos naujų elektrinių statyba žymiai sulėtėjo. Naujos konkurencinės sąlygos elektros gamyboje nesumažino aukščiau minėtų elektros gamybos plėtros problemų. Aukščiau išvardytos problemos – ilgalaikio elektros paklausos ir kainų prognozavimo netikslumai. Kai elektros sistemos gamyba elektros sistemoje yra išskaidyta į kelias elektros gamybos kompanijas. nė viena iš jų nėra atsakinga už bendrą elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje. galios ir energijos nuostoliai elektros tinkluose. Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja už elektros sistemos darbą atsakingą bendrovę (perdavimo sistemos operatorių) skelbti visuomenei informaciją apie laukiamą galių deficitą. plėtros įtaką elektros sistemos darbui. Po elektros energetikos reformų. Manoma. sistemos stabilumas. plėtros planavimas tapo dar neaiškesnis. neaiškios elektros gamybos technologijų tolimos perspektyvos – elektros gamybos planavimą daro komplikuotą. gyvybingumas ir jo įtaka patikimam sistemos darbui. kad tai turi išspręsti konkurencinė elektros gamybos rinka. tačiau kol kas tokios patirties nėra.būti įvertinta nagrinėjant elektros gamybos plėtros variantus. elektros gamybos atskyrimo nuo elektros perdavimo ir vertikaliai integruotų energetikos bendrovių išskaidymo į kelias nepriklausomas kompanijas. Elektros perdavimo tinklų plėtrą apsprendžia ne tik elektros gamybos plėtra.

duomenų ir sudėtingų analizės priemonių. perdavimo galimybės priklauso nuo fizinių charakteristikų ir patikimumo normų bei patikimumo užtikrinimo procedūrų. Nepakanka nustatyti vienos ar kelių elektros linijų perdavimo galimybės. kadangi praktikoje negalima pasiekti pusiausvyros tarp energetikos bendrovės sąnaudų patikimumui didinti ir vartotojų gaunamos naudos. patikimumo normos yra subjektyvios. Jie tik parodo kompromisą tarp perduodamos galios dydžio ir patikimumo. Klausimas. Pavyzdžiui. Taip padidėja sistemos darbo sutrikimo tikimybė. kurią jiems teikia nenutraukiamas elektros tiekimas. Kitaip sakant. techniką ir politiką. patikimumo užtikrinimas. patikimumą.1 Elektros perdavimo galimybių ribos Elektros sistemos elektros perdavimo galimybes lemia elektros sistemos fizika. Perdavimo fizinių galimybių ribojimų priežastis gali būti atskirų elektros sistemos elementų galimybių ribos ar visai sistemai bendri reikalavimai. Kartais dėl elektros sistemų savybių ir elektros tinklų charakteristikų elektros perdavimą tenka riboti. elektros mainams su kaimyninėmis elektros sistemomis. Pavyzdžiui. 4. Perdavimo galimybių reikšmių nustatymas reikalauja gaišios inžinerinės ekspertizės. Kaip buvo minėta. kokios yra perdavimo galimybės ir kiek jas reikia gerinti. kaimyninių elektros sistemų energijos tranzitui.4. o dėl įšilimo pailgėję elektros linijų laidai gali nusvirti ir pavojingai priartėti prie įžemintų objektų. kadangi elektros sistemos perdavimo galimybės priklauso nuo visos sistemos. Su sistemos veikimu susijusius ribojimus lemia sudėtinga dirbančių generatorių tarpusavio sąveika. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBĖS lektros sistemos perdavimo tinklai naudojami elektros tiekimui iš elektrinių elektros vartotojams. sumažėja perdavimo rezervas. per aukšta įtampa pažeis įrenginių izoliaciją ir elementas bus sugadintas. apjungia ekonomiką. jei netoli apkrovos esantis generatorius dirba nepilnai apkrautas ir turi 43 E . Taip pat elementas gali perkaisti ir sugęsti dėl per didelių srovių. Fizikos dėsniai atskirai neapibrėžia galutinės perdavimo ribos. srautų persiskirstymas ir reguliavimo sistemų darbas. padidėjus perduodamai galiai. Tai apibendrintai vadinama elektros sistemos statiniu ir dinaminiu stabilumu bei sistemos gyvybingumu. Pavyzdžiui. Atskiri elektros sistemos elementai saugiai perduoti energiją gali tik esant leistinoms įtampoms.

reikės mažiau galios perduoti iš nutolusio generatoriaus. kartais perduodant galią iš vieno sistemos rajono į kitą. Kartais elektros perdavimo galimybes gali riboti ne fiziniai veiksniai. taip pat ir kabeliuose. perkrovimo dydžio ir meteorologinių sąlygų. minutes ar valandas priklausomai nuo jo buvusios temperatūros. generatorių apkrovoms ar mainams su kitomis elektros sistemoms. Šis įšilimas. kai įtampų skirtumas elektros linijos galuose verčia ja tekėti srovę. Pavyzdžiui. komercinės sutarties ar Vyriausybės leidimo. dėl to jie gali nutrūkti. Per didelis laidų įkaitimas sumažina jų stiprumą. Taip gali atsirasti sąlygos elektros išlydžiui. Perdavimo galimybės keičiasi atlikus perjungimus elektros tinkle. Tai komplikuoja tinkamumo ir ribojimų įvertinimą. Pavyzdžiui. Perdavimo galimybės keičiasi laikui bėgant. tačiau nėra susitarimo dėl tarpsisteminių mainų. laidiklių temperatūra. pasikeitus apkrovų pasiskirstymui.2 Elektros sistemos elementų ribojimai Elektra perduodama elektros linija. generatorių ir perdavimo linijų galimybių pasikeitimai ir net meteorologinės sąlygos. nes kelios priežastys gali riboti vienos ar net kelių elektros linijų pralaidumą. turinčio galios rezervą reikiamam patikimumui užtikrinti. Todėl labai didelės srovės 44 . t. riboja perduodamą galią. Dėl to gali pavojingai sumažėti laidų atstumas nuo žemės. fizinių savybių. nors tam yra fizinės galimybės ir ekonominė nauda. naudojamas medžiagas bei izoliaciją. trumpėja laidų darbo amžius. negalima perduoti galios į kitas sistemas. todėl elektros linija perduodamą galią gali riboti įtampos ir srovės dydžiai. Įšilę laidai pailgėja ir padidėja jų įsvyrimas. kabeliais. Kartais ir vienas svarbus ribojimas gali smarkiai keisti perdavimo galimybes. Perkrautas elektros tinklų elementas iki kritinės temperatūros gali įkaisti per kelias sekundes. atramų ar kitų laidžių objektų. Dažnai būna.2. kad vieno apribojimo įgyvendinimas nebūtų veiksmingas. Pastočių įrenginių įšilimas taip pat yra ribojamas. vienų linijų pralaidumą gali riboti įtampų lygiai. y.1 Srovės šiluminiai ribojimai Laidikliais (laidais. reikalingų priemonių pralaidumui padidinti planavimą. šynomis) tekėdama srovė juos įšildo. Perdavimo galimybes įtakoja vartojimo grafiko kitimai. 4. o kitų linijų – laidų įšilimas. Per didelis įkaitimas gadina transformatoriuose ir kituose įrenginiuose. Tarpsisteminių mainų ekonominės naudos nesupratimas gali riboti perdavimo galimybių panaudojimą. 4. Elektros linija perduodama galia yra lygi linijos srovės ir įtampos sandaugai.„karštą“ rezervą.

leistinos tik labai trumpą laiką, didelės – kiek ilgiau, o mažesnės – neribotai ilgą laiką. Kritinės temperatūros dydis priklauso nuo to, kiek toks poveikis trunka. Didžiausia srovė, kuri tekėdama neribotai ilgą laiką įšildo laidiklį tik iki ilgalaikės leistinos temperatūros, vadinama ilgalaike leistina srove. Didesnės nei leistina srovės – avarinės ir poavarinės – gali tekėti tik trumpą laiką. Vėliau jos turi būti sumažintos perskirstant generatorių apkrovas, sumažinant apkrovas ar nutraukiant srovę. Didžiausią kritinę temperatūrą, tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę, lemia laidiklio ir izoliacijos savybės. Šios temperatūros yra normuojamos. Pagal tai nustatomos galimos ilgalaikės ir trumpalaikės leistinos srovės. Trumpalaikių srovių (avarinių ir poavarinių) trukmė taip pat yra normuojama. Poavarinių srovių trukmė (1, 15, 30 minučių ar kelios valandos) paprastai nustatoma pagal tai, kiek jos yra didesnės už ilgalaikes leistinas. Faktinės laidų ir elektros įrenginių temperatūros priklauso ne tik nuo srovės, bet ir nuo aušinimo sąlygų: aplinkos temperatūros, vėjo greičio, drėgmės. Įvertinus realias aušinimo sąlygas ir bendrovei priimtiną elektros tinklų įrenginių darbo amžiaus sumažėjimą, galima peržiūrėti leistinų srovių reikšmes ir taip padidinti perdavimo galimybes. 4.2.2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai Elektros perdavimo linijos projektuojamos taip, kad jos įtampos neperžengtų didžiausios ir mažiausios leistinos įtampos ribų. Jei įtampa per didelė, elektros linijoje ji gali sukelti iškrovą tarp laidų, laidų ir žemės ar laidų ir atramos – izoliacijos perdegimą. Didelės įtampos gali sukelti vainikinius išlydžius (koroną). Didelis elektrinio lauko stiprumas jonizuoja oro molekules, dėl ko atsiranda triukšmas ir radijo trikdžiai. Didžiausios leistinos įtampos dydis priklauso nuo linijos laidų aukščio, atstumo tarp laidų, izoliatorių ir klimato sąlygų – oro drėgmės, lietaus, sniego, šerkšno. Per didelės įtampos taip pat gali sugadinti transformatorių ir kitų elektros įrenginių izoliaciją. Kaip jau buvo minėta aukščiau, perduodant reaktyviąją galią, įtampa išilgai linijos gali mažėti ar didėti. Kai elektros perdavimo linija teka mažas aktyviosios galios srautas, dėl elektros linijos talpiojo laidžio (linijos generuojamos reaktyviosios galios) įtampa linijoje gali padidėti ir viršyti leistiną. Kai aktyviosios galios srautas perdavimo linijoje padidėja, padidėja ir reaktyviosios galios nuostoliai linijoje, padidėja reaktyvioji apkrova. Dėl to įtampa išilgai perdavimo linijos gali nukristi žemiau leistinos įtampos. Kai įtampa linijos gale yra per žema, transformatorius negali perduoti reikiamos galios arba vartotojai gauna per žemą įtampą ir jų elektros įrenginiai negali tinkamai veikti. Taigi, generatorių ir kitų reaktyviosios galios versmių
45

galimybės gali riboti perduodamą aktyviąją galią. Elektros perdavimo linijų reaktyvios galios paklausa didėja ilgėjant linijoms. Tai ypač būdinga ilgoms elektros linijoms – 250 km ir ilgesnėms. 4.3 Sisteminiai ribojimai Elektros perdavimą riboja ne tik atskyrų elektros sistemos elementų galimybės bet ir elementų sąveika, pačios sistemos ypatumai. Apie tai – toliau. 4.3.1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas Galių srautų pasiskirstymą elektros tinkle nulemia fizikos dėsniai. Pagal juos, galių srautas nuo elektrinės iki apkrovos teka visais galimais takais. Tai vadinama lygiagrečiais galių srautais, nors elektros linijos, kuriomis teka srautai, ir nėra geografiškai lygiagrečios. Galių srautai, tekantys bet kuriuo elektros tinklo taku yra atvirkščiai proporcingi to tako pilnai varžai (impedansui). Ta varža gali būti laikoma „elektriniu ilgiu“, kuris priklauso tiek nuo tikrojo ilgio, tiek nuo linijos vardinės įtampos. Pavyzdžiui, 330 kV elektros linijos vienas km yra apie 3/4 km 110 kV linijos elektrinio ilgio. 500 kV elektros linijos venas km prilygsta tik 1/5 km 230 kV elektros linijos elektrinio ilgio. Reikia pabrėžti, kad elektrinio tako impedansas nebūtinai nusako galimą perduoti galią tuo taku. Galių srautų pasiskirstymas ir tų srautų nevaldomumas yra dvi svarbios aplinkybės, apsunkinančios perdavimo galimybių nustatymą. Pirma, elektros tinklo perdavimo pralaidumas (perdavimo galimybė) nėra lygus atskirų elektros linijų pralaidumų sumai. Elektros tinklo pralaidumas (galia, kurią galima perduoti iš vieno elektros tinklo rajono į kitą) yra mažiausia galia, kurią perduodant bent vienas elektros tinklo komponentas pasiekia savo terminio pralaidumo ar įtampos leistiną ribą. Antra, galimybė perduoti galią iš bet kurio generatoriaus į bet kurį elektros tinklo apkrovos mazgą priklauso nuo to, kokios galios tuo pat momentu yra perduodamos iš kitų generatorių. Galios srautas iš generatoriaus iki apkrovos mazgo pasiskirsto visais galimais elektros tinklo takais. Todėl net nutolusioms elektros linijoms tenka dalis srauto ir jų apkrova pasikeičia. Tokiu būdu galia, kurią galima papildomai perduoti iš kitų generatorių ar į kitus apkrovos mazgus, priklauso nuo to, kaip srautai jau yra pasiskirstę tinkle. Lygiagretūs galių srautai ir perdavimo problemos kyla tiek elektros sistemoje, tiek jų susivienijimuose. Tas būdinga tiek UCTE, tiek NVS ir Baltijos šalių bei kitoms jungtinėms elektros sistemoms. Baltijos šalių elektros sistemos dirba viename žiede su Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemomis, todėl tokį lygiagretų jų darbą reikia nuolat tarpusavyje derinti, kaip ir kituose energetikos sistemų susivienijimuose.
4

4.3.2 Sistemos stabilumas Elektros sistemoje visi generatoriai sukasi unisonu, sinchroniškai sistemos dažniui (50 Hz). Sistemos sugebėjimas užtikrinti sinchroninį darbą yra vadinamas sistemos stabilumu. Todėl elektros perdavimo galimybes gali riboti ir sistemos stabilumas. Esant normaliam darbui, trikdžiai, kurie padidina ar sumažina generatoriaus sukimosi greitį, sukelia generatorių galios pasikeitimą, o jis verčia generatorius sugrįžti į bendrą sistemos generatorių sukimosi greitį ir taip išlaikyti sistemos dažnį. Nestabilumas yra tokia elektros sistemos būsena, kai dėl kokių nors trikdžių generatorių sukimosi greitį stabilizuojantis procesas nepasibaigia ir dalies generatorių sukimasis pradeda didėti ar mažėti, t. y. jie pradeda suktis nesinchroniškai. Tai gali sutrikdyti sistemos darbą. Priklausomai nuo trikdžių dydžio yra skiriamos dvi stabilumo rūšys – statinis stabilumas ir dinaminis stabilumas. Sistemos statiniu stabilumu laikomas sistemos sugebėjimas atlaikyti mažus trikdžius – apkrovų pokyčius. Sistemos dinaminiu stabilumu laikomas sistemos gebėjimas atlaikyti didelius trikdžius – generatorių atsijungimus ir elektros linijų gedimus (trumpuosius jungimus). Sistemos stabilumo sąlygoms nustatyti jos inžinieriai naudojasi specialiomis kompiuterinėmis skaičiavimo programomis. Jose generatoriai, reguliatoriai, apkrovos, elektros tinklai ir juose vykstantys procesai pavaizduojami matematiniais modeliais. Atliekant jų analizę sprendžiama, ar konkrečiomis sąlygomis sistema yra stabili. 4.3.3 Sistemos gyvybingumas Dideli trikdžiai sistemoje, tokie kaip generatorių, elektros linijų ar transformatorių gedimai sukelia aktyviųjų ir reaktyviųjų srautų bei įtampų pasikeitimus. Kaip buvo minėta anksčiau, N-1 sąlyga reikalauja, kad elektros sistema, net praradusi sugedusius elementus, galėtų toliau tęsti darbą ir neprasidėtų sistemos griūtis – kaskadiniai atsijungimai dėl šiluminių (terminių) perkrovimų, žymaus įtampų sumažėjimo ar sistemos stabilumo praradimo. Įtampos reguliavimo įtaisai ir generatorių reguliatoriai yra nustatomi taip, kad, įvykus netikėtam gedimui, dažnis ir įtampos būtų atstatomi, o pasikeitę galių srautai neperžengtų leistinų ribų. Taigi, elektros tinklų pralaidumą riboja ne tik esamų galių srautai, bet ir srautai, kurie gali atsirasti įvykus netikėtam dideliam gedimui. Pavyzdžiui, kaip vaizduojama 4.1 paveikslėlyje, du sistemos mazgus jungia trys elektros perdavimo takai, kurių kiekvieno pralaidumas yra po 100 MW (tiksliau – MVA, tačiau vardan aiškumo laikykime, kad MW). Jei galių srautas elektros linijoje viršytų 100 MW, dėl padidėjusių srovių linijos laidai per daug įkaistų, dėl to laidai
4

daugiau įsvirtų. Dėl padidėjusio galių srauto padidėja reaktyviosios galios poreikis ir įtampa linijos gale gali būti mažesnė nei leistina. Jei būtų bandoma dėl to padidinti įtampą linijos pradžioje, ją gali tekti pernelyg padidinti. Dėl to gali įvykti iškrova, prasidėti vainikinis išlydis ar net sugesti įrenginiai. Taigi, jei viršijamas linijos pralaidumas, linijos apsaugos ją po nustatyto laiko atjungia – taip išvengiama įrenginių sugadinimo. Taigi, jei du mazgus jungiančių kiekvieno iš trijų elektros takų pralaidumas yra po 100 MW, atrodytų, kad pralaidumas tarp tų mazgų gali būti 300 MW. Deja, dėl lygiagrečių galių srautų taip gali būti tik tada, jei takų varžos yra lygios. Jei linijų (tiksliau – lygiagrečių takų) varžos nelygios (pavyzdžiui, dėl skirtingo linijų ilgio), takų srautai bus nelygūs. Tarkime, srautų pasiskirstymo tarp takų santykis yra 1,0:0,9:0,7. Tokiu atveju, didžiausia 100 MW galia galėtų būti perduodama tik vienu taku. Kituose ji būtų mažesnė. Šiuo atveju (4.1 a pav.) srautų pasiskirstymas būtų 100, 90 ir 70 MW, o suminis pralaidumas būtų ne 300 MW, o tik 260 MW (100 MW +90 MW +70 MW).
a) 100 90 70 260 MW b) 137 123 260 MW

c)

62 55 43 160 MW

d)

100 60

160 MW

4.1 pav. Elektros tinklo pralaidumas, užtikrinantis sistemos gyvybingumą a) Srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos b) Nepriimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė mažiausiai apkrauta linija c) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos d) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė labiausiai apkrauta linija
4

gali tekti perduodamą galią dar daugiau riboti. kad nagrinėjamu atveju dėl linijos atsijungimo gali būti prarastas sistemos stabilumas. kad dėl sistemos gyvybingumo užtikrinimo suminis pralaidumas turėtų būti tik 53 proc. Praktikoje pralaidumo ribojimas. Tokiu atveju abiejų takų linijos būtų perkrautos (4. likusių dviejų takų linijose galių srautai padidėtų ir būtų 137+123=260 MW. Tam tikrą laiką vyksta pereinamasis procesas. užtikrinantis sistemos gyvybingumą. Bendras principas. Taigi. nors likusios elektros linijos ir nebus perkrautos.1 d pav. todėl jo reikalavimai gali lemti. taip pat. todėl galios srautų persiskirstymas po gedimo sukelto atjungimo reikalauja daug sudėtingesnių skaičiavimų.1 pav. greitai atjungti sistemoje nutolusį generatorių ar padidinti artimo generatoriaus galią. Be to. minėtų trijų takų suminis pralaidumas turėtų būti dar mažesnis. Tai reiškia. jei reikia.). pavyzdyje. Elektros sistemos stabilumo analizė gali parodyti. Po gedimo naujas režimas nenusistovi iš karto. Įvykus gedimui. leidžiantis išvengti kaskadinių atsijungimų ir sistemos griūties – visada užtikrinti saugų sistemos darbo režimą. norint išvengti perkrovimo.1 c pav.). Padėti išvengti sisteminės avarijos gali ne tik tinkamas generatorių apkrovų paskirstymas. bet ir jų įtaką įtampoms.1 b pav. suminis trijų takų pralaidumas galėtų būti tik 160 MW. Saugus režimas reiškia. dėl sistemos stabilumo užtikrinimo. veikiančių generatorių ir pralaidumo rezervai garantuos. o atsijungus labiausiai apkrautai linijai galių srautai likusiose dviejose pasiskirstytų 100+60=160 MW (4. Šiuo atveju. Tokiu atveju. reikalauja sudėtingos analizės. trijų takų pralaidumų sumos. bet ir tinkama prevencinė (priešavarinė) apsauga bei automatika. Elektros perdavimo tinklų konfigūracija paprastai yra daug sudėtingesnė nei aukščiau minėtame 4. Taip išvengiama pavojingo galių persiskirstymo ir sistemos stabilumo pažeidimo. kad persiskirstę galių srautai linijų pavojingai neperkraus. kad daugiau apkrauti bus mažiau efektyvūs generatoriai su didesniais sąnaudų prieaugiais. Tačiau yra ir alternatyva šiai priemonei. kuris galėtų sukelti kaskadinį linijų atjungimą. o neišvengiami atjungimai nepažeis sistemos stabilumo.). lygiagretūs srautai būtų 62+55+43=160 MW (4. Saugus režimas yra svarbus elektros sistemos darbo patikimumo užtikrinimui.Užtikrinant sistemos gyvybingumą. kad generatorių apkrovos yra paskirstomos užtikrinant perdavimo tinkluose galių srautų pasiskirstymą garantuojantį pakankamus generacijos ir pralaidumo rezervus. reikia įvertinti ne tik aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymų pasikeitimus. Įvykus net sunkiausiam sutrikimui. veikiant visiems trims galių srautų takams. apsauga ir automatika gali labai greitai izoliuoti gedimą. kurio metu keičiasi generatorių 4 . Jei dėl gedimo atsijungtų net mažiausiai apkrauta linija.

generuojama galia ir įtampos elektros tinkle.4. Pirmiausia. tiek pagal įtampų ribojimus. reikia apsvarstyti aukščiau minėtų pralaidumo ribojimų sumažinimo galimybes. bet kurios perdavimo pralaidumo padidinimo priemonės įtaka perduodamai galiai. Tik sistemos stabilumo analizė gali atsakyti. Paprastai modernizuojamas elektros perdavimo linijas ar generatorius reikia kuriam laikui atjungti. 4. modernizacija. Lietuvoje naujos 330 kV elektros linijos tarp Telšių ir Klaipėdos pastatymo įtaka bus kitokia nei 330 kV elektros linijos tarp „Neries“ ir „Vilniaus“ pastočių. amžiaus ir pan. 4. elektros sistemoje pageidautina didinti elektros perdavimo pralaidumą. reikia padidinti atstumą tarp laidų. Reikia pabrėžti. Antra. norint elektros linija leisti aukštesnes įtampas. Pavyzdžiui. Tam reikia tobulinti elektros perdavimo tinklus ir generatorius. Kaip tai galima padaryti? Ieškant atsakymų į tokį klausimą. ne tik lems perduodamos galios padidėjimą. skirta perdavimo galingumui padidinti. izoliacija ir prie jos prijungti elektros įrenginiai. Tokios priemonės gali būti: • didinti elektros linijų pralaidumą tiek pagal terminį. didžiausią elektros linijai leistiną įtampą lemia jos konstrukcija (atstumas tarp laidų). Be to. Kaip jau buvo minėta. kas bus didesnė – modernizacijos kaina ar nauda. šį įtaka keisis bėgant laikui ir keičiantis apkrovoms. Elektros perdavimo galimybių padidinimo sąnaudas lemia daugelis vietos specifinių sąlygų – vietovė ir tinklų konfigūracija. • pagerinti reaktyviųjų galių ir įtampų reguliavimą elektros tinkluose. Šie kitimai yra tarpusavyje susiję. darbo ekonomiškumui ir patikimumui labai priklauso nuo specifinių vietos sąlygų. Tai reiškia papildomas išlaidas. Tam yra keletas priežasčių. gerinamų elektros įrenginių tipas.4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos Taigi. ypač jei tie įrenginiai buvo pakankamai apkrauti. Dėl to yra sunku parodyti. Visa tai lemia. izoliatorių skaičių 50 . Taigi. bet ir pakeis sistemos darbo ekonomiškumą bei patikimumą.1 Vardinės įtampos padidinimas Aukštesnės įtampos elektros linija galima perduoti didesnę galią. Tokias papildomas modernizacijos išlaidas yra sunku nustatyti. • pagerinti aktyviųjų galių valdymą elektros tinkluose. kad sprendimų dėl modernizacijos priėmimui reikia išsamių studijų. • pagreitinti generatorių reakciją ir elektros linijų atjungimą. ar nauja sistemos būklė po gedimo bus stabili. • statyti naujas (papildomas) elektros linijas. ar pereinamieji procesai po gedimo užtikrins naują stabilų režimą. kad perdavimo galimybių padidinimo naudą dažnai sunku įvertinti.

2 Srovės padidinimas Norint elektros linija perduodamą galią padidinti didinant srovę.girliandose. Lietuvoje projektuojant elektros linijas laikoma. kurie yra brangesni. Tam taip pat gali tekti sustiprinti linijų atramas. bet dėl to gali sutrumpėti įrenginių darbo amžius. galima operatyviai koreguoti leistiną linijos apkrovą – pralaidumą. kai yra minusinė temperatūra ir pučia vėjas. Žiemą. srovės ir įtampos transformatorius – reikia keisti aukštesnės įtampos įrenginiais. Paprasčiausias būdas. Pavyzdžiui. pigi. taikomas dinaminis linijos leistinos srovės normavimas. Taip galima laikinai padidinti elektros linijos perduodamą galią minimaliais kaštais – skaičiavimo ir apsaugų nuostatų koregavimo. 4. Vis dėlto. kad laidai galėtų mažiau siūbuoti – juos ant atramų tvirtinti dviem izoliatorių girliandomis („V“). Tokia priemonė yra paprasta ir. yra laidų pakeitimas storesniais. mažesnės linijos reaktyviosios (induktyviosios) varžos. Lengviausiai įgyvendinama priemonė. 4. kurios skiriasi nuo realių. prie elektros linijos prijungtus įrenginius – skyriklius. laidų aušinimas yra geresnis. sumažinus atstumą tarp fazinių laidų. Tai leidžia žymiai sumažinti atstumą tarp fazinių laidų ir elektros linijos induktyviąją varžą. Be to. Kita. Taikant dinaminį leistinos srovės nustatymą yra vertinamos faktinės aplinkos sąlygos. kurie neleistų faziniams laidams siūbuoti nesinchroniškai. laidų atstumą iki žemės (paaukštinti atramas). mažiau palankių sąlygų vainikinio išlydžio atsiradimui. paprasčiausia yra leisti laidams daugiau įkaisti. atrodytų. Taigi. todėl iki leistinos temperatūros laidai įkaista tekant didesnei srovei nei esant +25˚C oro temperatūrai. Kaip buvo minėta. Leistinos laidų srovės tampa didesnės dėl didesnio aušinimo paviršius. Matuojant faktinę temperatūrą. kad oro temperatūra yra +25˚C. Sudėtingiau yra linijas padaryti kompaktines – fazinius laidus mechaniškai sujungti izoliaciniais strypais. o galiausiai – ir įtampos nuostolius linijoje. elektros linijos leistiną srovę lemia laidų leistina temperatūra. paprastai vertinamos standartinės aplinkos sąlygos.4. vėjo stiprumą ir faktinį laidų įsvyrimą. Išskaidyti faziniai laidai leidžia perduoti didesnę galią. 51 . žiemą elektros linija galima perduoti didesnę galią. jungtuvus. jei leidžia atramos. tokia priemonė yra žymiai pigesnė ir paprasčiau įgyvendinama nei naujos linijos statyba.4. o tuo pačiu – ir laidų įsvyrimas. brangesnė priemonė. yra fazinių laidų išskaidymas į du ar daugiau. Kad taip neatsitiktų. Projektuojant elektros linijas.3 Konstrukcijos pakeitimas Elektros linijos perduodamos galios ribojimus dėl srovių ir įtampų galima pakeisti keičiant oro linijų konstrukciją. Linijos reaktyviąją varžą taip pat galima sumažinti.

Elektros perdavimo tinkle kiekvieną jo mazgą elektra gali pasiekti keliais takais – galimi lygiagretūs galių srautai. 4. labiausiai apkrauta elektros linija tinkle. Vartotojams rūpi jų aprūpinimas energija. kuris leistų ant tų pačių atramų pakabinti daugiau elektros linijos grandžių. kaip galima padidinti elektros linijų pralaidumą. Mažiausios elektros gamybos sąnaudos bus. Paprastai dėl tinklo nehomogeniškumo perkraunamos žemesnės įtampos elektros linijos. Nehomogeniškumas gali pasireikšti 52 . Aukščiau aptarti būdai. o tokiu atveju. tokiu atveju dažnai reikia sustiprinti atramas ir jų konstrukciją. kaip minėta aukščiau. Deja. mažesnio pralaidumo elektros linijos bus perkrautos. Tokia priemonė šiek tiek padidina elektros gamybos sąnaudas. Kita nebrangi ir dažnai naudojama priemonė yra elektros tinklo schemos pakeitimas.4. taip išvengti perkrovimo ir nenutraukti elektros tiekimo. jei daugiau apkrauti bus ekonomiškesni agregatai.2 pav. Tai dažnai atsitinka. galima pakeisti aktyviųjų galių srautų pasiskirstymą ir padidinti elektros tinklu perduodamą galią. Kartais galių srautai lygiagrečiuose takuose gali pasiskirstyti nesėkmingai. Taigi. galima keisti tinklų pralaidumą. o šis priklauso nuo aktyviosios galios. keičiant jų para4.Kita tokia priemonė galėtų būti linijos atramų konstrukcijos pakeitimas.4 Aktyviosios galios srautų reguliavimas Elektros tinklų pralaidumą riboja. Kartais neekonomiškai perskirsčius apkrovas tarp elektrinių. tačiau tai yra geriau nei nutraukti elektros tiekimą vartotojams. Elektros tinklo pralaidumą galima padidinti ir pakeičiant galios srautų pasiskirstymą tinkle. Jos perdavimą elektros tinklu kartais galima padidinti perskirstant elektrinių apkrovas. kai lygiagrečiai dirba skirtingų vardinių įtampų elektros tinklai ar lygiagrečių tinklo takų aktyviųjų ir reaktyviųjų varžų santykis žymiai skiriasi (nehomogeniniai tinklai). Elektros linija su dviejų laidų fazėmis metrus. valdant ar keičiant galių srautų pasiskirstymą elektros tinkluose.

Nehomogeninių elektros tinklų pralaidumui padidinti nesumažinant jų elektros perdavimo patikimumo gali būti naudojama ir brangi priemonė – fazę sukantys transformatoriai ir fazės reguliatoriai. Tokia priemonė padidina elektros tinklo pralaidumą. kurie keičia ne tik įtampos dydį. Šiandieninis elektronikos išvystymas leidžia keisti įtampų fazes ir taip reguliuoti galių srautų pasiskirstymą tinkle naudojant specialius elektroninius įtaisus. kai lygiagrečiam darbui per autotransformatorius yra sujungti skirtingų įtampų elektros tinklai.ir kai lygiagrečiam darbui yra sujungiamos oro ir kabelinės linijos. Tai reiškia. Tokiu būdu pralaidumas padidinamas patikimumo sąskaita. Kartais tai gali būti problema. 4. galima valdyti galių srautus lygiagrečiuose jų takuose. Keičiant fazę. kaip sklende. bet turi ir trūkumą – jos padidina reaktyviosios galios nuostolius tinkle. 330/110 kV autotransformatorius 53 . tokius kaip elektronines sklendes. Ji yra tinkama. bet ir fazę – fazės reguliatoriai. Tokių elektros tinklų pralaidumui padidinti ir aktyviosios galios nuostoliams sumažinti be patikimumo nuostolių kartais naudojami specialūs reguliuojami transformatoriai.3 pav. kad kurią nors perdavimo tinklo dalį tenka padaryti atvira – be uždarų kontūrų. bet sumažina patikimumą – dalyje elektros tinklo elektra turi mažiau takų ar tik vieną taką. Tokiais atvejais nehomogeniškumui sumažinti naudojami išilginės kompensacijos įrenginiai. Išvengti perkrovimo ir padidinti elektros tinklo pralaidumą galima tinkamai parinkus kontūrų nutraukimo vietas. Tokios priemonės gali padidinti tinklo pralaidumą.

y. Dėl to kondensatoriai elektros tinkluose mažina sistemos stabilumą.4 pav. Įrengus reikiamuose elektros tinklo mazguose kondensatorius. Be to jie gali ne tik generuoti.5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas Viena iš priemonių elektros tinklų pralaidumui padidinti gali būti tinkamas reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas tinkle. reaktyviųjų galių dideliais atstumais neįmanoma perduoti. kai yra reaktyviosios galios stygius. Reaktyviųjų.4. Kondensatorių baterijos 54 . kurie leidžia optimizuoti aktyviųjų ir reaktyviųjų galių pasiskirstymą perdavimo tinkluose. o esant žemesnei įtampai mažesnė yra kondensatorių generuojama reaktyvioji galia. Juos sumažinant elektros linijose yra padidinamas aktyviosios galios pralaidumas linijose. bet ir išvystytos informacinės sistemos ir modernių valdymo įtaisų. tam reikia ne tik informacinių technologijų. t. Žinoma.4. juos įjungiant ar išjungiant. Reaktyviajai galiai generuoti elektros tinklo mazguose gali būti įrengti ir brangesni įrenginiai – sinchroniniai kompensatoriai ar statiniai reaktyviosios galios šaltiniai. kad ateityje jie bus naudojami plačiau. Elektros tinkle įtampos būna žemos. galių pagrindinė versmė yra elektros generatoriai. kaip ir aktyviųjų. Kai kuriose elektros sistemose jau yra naudojami kompiuteriniai srautų pasiskirstymo moduliai. Kaip jau buvo minėta. o sinchroniniais kompensatoriais ir statiniais reaktyviosios galios šaltiniais tai daroma nuosekliai. Šiuo trūkumu nepasižymi sinchroniniai kompensatoriai. bet ir vartoti reaktyviąją galią. o jų generavimas elektros generatoriais riboja generatorių aktyviąją galią. Kondensatoriais ar jų baterijomis reaktyviąją galią galima keisti juos įjungiant ar išjungiant. šuoliais. galima valdyti reaktyviųjų galių srautus. Tikimasi. 4.

taip pagerinti pereinamojo proceso eigą ir išsaugoti sistemos stabilumą. Automatikos priemonės gali leisti staigiai ir trumpam padidinti (forsuoti) ar sumažinti elektrinės generuojamą galią. Vis dėlto. ne mechaniniai komutaciniai aparatai. Kartu su didelio pajėgumo kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis jie leidžia optimizuoti elektros sistemų darbą realiuoju laiku.4. Reikšmingi yra ir informacinių technologijų pasiekimai. elektros perdavimą tenka riboti. Mechaninį elektros grandinių nutraukimą pakeitus elektriniu. Tai – didelės galios puslaidininkiai. todėl jų taikymui reikalinga techninė ir ekonominė analizė. kad tokios priemonės mažina įrenginių darbo amžių ir didina gedimo tikimybę.4. šiose srityse superlaidumas greitai perversmo nepadarys. Tipinės FACTS valdiklių galios jau siekia kelis šimtus MVA. Pakeitus prevencinę politiką koreguojančia. sumažėja komutacijų laikas. Daugelyje šalių vykdomi tiriamieji darbai. taip padidinant jų pralaidumą. Tokie kaupikliai leistų padidinti elektros tinklų pralaidumą ir elektros sistemų darbo patikimumą. kaip tobulinti ir atpiginti tokius įtaisus. aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpuose (angl.5 Ateities tendencijos Padidinti perdavimo galimybes taip pat leidžia energetikos sistemas papildanti nauja technika. neribojamas tampa komutacijų skaičius. Reikia turėti mintyje. 4. Dalies priemonių jau yra pritaikytos sistemose. didelių investicijų reikia ne tik tyrimams. Flexible Alternating Current Transmission System). Revoliucinius pokyčius žada superlaidumo panaudojimas energijos kaupikliuose ir energijos akumuliavimas superlaidžiuose magnetuose. tačiau atveria naujas galimybes valdant galių srautus elektros tinkluose. superlaidžios medžiagos. Tokios prevencinės priemonės ypač svarbios sistemos stabilumo užtikrinimui. padidinti jų veiksmingumą ir patikimumą. Kartu su skaitmeninėmis technologijomis didelės galios puslaidininkiniai prietaisai naudojami ir plintančiose lanksčiose kintamos srovės perdavimo sistemose – FACTS (angl. Nors dar 55 . bet ir naujų mokslo pasiekimų įgyvendinimui. HVDC back-to-back stations).6 Stabilumo gerinimas Siekiant užtikrinti sistemos darbo patikimumą. dalis tebėra tyrimo stadijoje. Tam skirtos prevencinės (priešavarinės) apsaugos ir automatikos priemonės. perdavimo galimybes taip pat galima padidinti. Didelės galios puslaidininkių prietaisai jau leidžia atsisakyti mechaninių valdymo įtaisų. Didelės galios puslaidininkių prietaisai kol kas yra brangi priemonė. Viltys dedamos ir į superlaidžių medžiagų panaudojimą elektros generavime ir perdavime. Tokie įtaisai naudojami statiniuose reaktyviosios galios kompensatoriuose. Deja.

Tokių elektrinių gamybos energetikos sistemos valdymo centras nevaldo. 5 . Tai reikia tinkamai įvertinti tiek plėtojant. o tik jų papildymas. bet kontroliuoja. galimybes ir visuomenės lūkesčius. Paskirstytos elektros gamybos elektrinės yra nedidelės galios. Paskirstyta elektros gamyba (arba mažos elektrinės) nėra alternatyva tradicinėms energetikos sistemoms. Tai leistų elektrinėms integruotis ir į fizines sistemas. „Sumanių elektros tinklų“ misija yra sukurti bendrą viziją. Kaip skelbiama Europos Komisijos leidinyje European SmartGrids Technology Platform.1982 metais JAV buvo išbandyta. Nuo 2005 metų pradėti darbai kuriant Europos technologijų „Sumanių elektros tinklų“ platformą (Smart Grids). kad 40 cm storio kabeliu skystame helyje galima perduoti 2000 MW. Paskirstytos generacijos valdymas galėtų būti vykdomas mikrotinklų ar virtualių elektrinių. tiek ir valdant ateities energetikos sistemas. kadangi paskirstyta elektros gamyba sumažina skirstomųjų elektros tinklų pareikalaujamą apkrovą. superlaidumo platesnio pritaikymo dar reikės palaukti. sustiprinti Europos verslo padėtį elektros sektoriuje ir išplėsti tarptautines galimybes. ir į rinką. jos yra jungiamos prie skirstomųjų elektros tinklų. kuri leistų Europos elektros tinklams atitikti XXI amžiaus iššūkius. Šių dalykų tikimasi pasiekti plėtojant paskirstytą įvairių technologijų elektros gamybą skirstomuosiuose elektros tinkluose. Ateities energetikos sistemų veikla galėtų būti padalinta tarp centralizuotos ir paskirstytos (išskaidytos) elektros gamybos. skirtas padidinti apsirūpinimo elektra patikimumą. Tokios gamybos platesnis paplitimas keis kai kurias elektros sistemų savybes.

Šiaurės šalių – Danijos. 1999 metais. taip sukurti sinchroniškai veikiantį energetikos sistemų susivienijimą nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Kartu su energetikos sistemų susijungimu elektros linijomis kūrėsi ir energetikos kompanijų organizacijos energetikos sistemų veiklai koordinuoti. Nordel. NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos po Sovietų Sąjungos žlugimo liko sujungtos į sistemą IPS/UPS (angl. kuriose elektrinės veikia sinchroniškai. back-to-back keitiklius). European Transmission System Operators). siekiant harmonizuoti elektros rinkų kūrimą Europos Sąjungoje. Didžiosios Britanijos energetikos sistemos susijungusios į UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociaciją (United Kingdom TSO Association). Toliau skaitytojui pateikiama trumpa informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas su kuriomis Lietuvos energetikos sistema kooperuojasi ir planuoja šį bendradarbiavimą ateityje plėsti. kad viena iš sėkmingos energetikos sistemų veiklos sąlygų yra jų kooperavimas. Jos tarpusavyje susijungusios ir asinchroniškai – per nuolatinės srovės intarpus – keitiklius iš kintamos į nuolatinę ir iš nuolatinės į kintamą srovę (angl. vadinamą NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema. Šie dideli energetikos susivienijimai yra jungtinės energetikos sistemos. o Airijos ir Šiaurės Airijos – į sistemą ATSOI. ATSOI ir UKTSOA įkūrė Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija ETSO (angl. kuri 2001 metais tapo tarptautine asociacija. UCTE. Asinchroninis ryšis reiškia. JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE augiau kaip pusės amžiaus patirtis rodo. Norvegijos. D 5 . Europos Sąjungos UCTE ir IPS/UPS sujungimo sinchroniniam darbui tikslas – sukurti didelę elektros rinką ir veiksmingai panaudoti tokios didelės teritorijos energijos išteklius.5. Suomijos ir Švedijos elektros sistemos yra susijungusios į NORDEL. kad nors abiejose jungtinėse sistemose yra beveik toks pat 50 Hz dažnis. Interconnected Power System/Unified Power System). jungiančia 15-os Europos Sąjungos valstybių ir Šveicarijos bei Norvegijos 32-iejų perdavimo sistemų operatorių kompanijas. tačiau jis skirtingose sistemose gali kisti ne taip pat. Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) – Elektros perdavimo koordinavimo sąjungą. Vakarų Europos ir Centrinės Europos šalių energetikos sistemos yra susijungusios į didelį susivienijimą UCTE (angl. Kuriami planai sinchroniniam darbui sujungti UCTE ir IPS/UPS sistemas.

Elektros gamybos ir elektros skirstymo bendrovės. Liuksemburgo ir Vokietijos Federacinės Respublikos) energetikos kompanijos įkūrė elektros gamybos ir perdavimo koordinavimo sąjungą – UCPTE (angl. Nyderlandų. registruotos Belgijoje. kai 7 šalių (Austrijos. elektros tinklai ir elektros tiekimas. Europoje kuriant sąlygas elektros rinkos atsiradimui. elektros perdavimo. todėl 1999 metais iš UCPTE pavadinimo dingo „P“. 1995 metais sinchroniniam darbui prisijungė Lenkijos. Union for the Co-ordination of Production and Transport of Electricity). Union for the Co-ordination of Transport of Electricity). nors jos irgi yra svarbios energetikos sistemos sudedamosios dalys. UCTE narių energetikos sistemų sinchroninė zona 5 . energetikos kompanijos. buvo išskaidytos į elektros gamybos. 1987 metais UCPTE narėmis tapo Ispanijos. UCTE nariais gali būti tik tie PSO. Nuo 2001 metų UCTE įgavo tarptautinės asociacijos. Portugalijos. Vengrijos.1 UCTE UCTE pradžia buvo 1951 metai. Graikijos elektros energetikos bendrovės. 5. Jugoslavijos. Belgijos.1 pav. Kai kas Vakaruose laikosi nuomonės. kurioms priklausė elektrinės. Taip buvo išskaidytos ir UCPTE narės. 1996 metais prisijungė Rumunijos ir Bulgarijos energetikos sistemos. Italijos. nėra UCTE narės. Kaip žinoma. paskutinįjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį. kurių elektros perdavimo sistemos yra sujungtos sinchroniniam darbui. Organizacija virto UCTE – elektros perdavimo sistemų operatorių (PSO) asociacija (angl. bet narėmis jos tapo tik po 2000 metų.5. Čekijos ir Slovakijos bendrovės. elektros skirstymo ir elektros prekybos bendroves. statusą. kad UCPTE sukūrimas buvo svarbus žingsnis Europos Sąjungos atsiradimui.

padidina elektros rinką ir ją padaro veiksmingesne.). Ji susikūrė kintamos srovės linijomis savanoriškai sujungiant savarankiškas energetikos sistemas (bendroves). Svarbiausių Europos ir Baltijos energetikos sistemų susivienijimų duomenys. Elektros perdavimo tinklų sujungimas padidina apsirūpinimo elektra patikimumą. Nuo 2001 metų ji vadinama NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema (o ne Rusijos) arba sutrumpintai IPS/UPS (angl. Interconnected Power System/Unified Power System). 2007 metais Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltas uždavinys – prisijungti prie UCTE. 5. mln. bet tų šalių energetikos bendrovės nėra UCTE narės. Tai galima padaryti tik sujungus Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklus. mHz Leistinas elektrinio laiko nuokrypis. GW Metinė elektros gamyba. GW Didžiausia apkrova. Hz Priimtinas dažnio nuokrypis. Tai gali būti įgyvendinta. taip pat atveria galimybę energetikos sistemoje įrengti didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus.1 pav.2007 metais UCTE sudarė 29 PSO iš 24 valstybių (5. Visa tai žada reikšmingą ekonominį efektą ir atitinka Europos Sąjungos integracijos bei bendros Europos elektros rinkos kūrimo tikslus. s Teritorija. Pagrindinė sujungimo sąlyga – sujungimas turi pagerinti energetikos sistemų veikimą. Alžyro ir Tuniso) energetikos sistemos. kaip ir Latvijos bei Estijos energetikos sistemos yra dalis buvusios Sovietų Sąjungos jungtinės energetikos sistemos.2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema Lietuvos. valstybių skaičius Gyventojų skaičius. TWh Standartinis dažnis. 2006 Parametras Įrengta galia. kadangi Lenkija jau yra UCTE narė. UCTE yra viena galingiausių pasaulyje jungtinė energetikos sistema (5. kai yra tenkinamos valdomos srities sąlygos. UCTE 630 359 2500 50 ±50 ±180 ±30 24 450 IPS/UPS 335 180 1200 50 ±50 ±200 ±30 14 280 NORDEL 94 68 405 50 ±100 ±500 ±30 4 25 BALTSO 10 5 26 50 ±50 ±200 ±30 3 8 5 .1 lentelė. Nuo 1987 metų sinchroniškai su UCTE veikia Albanijos. 5.1 lentelė). o nuo 1997 metų – ir Šiaurės Afrikos – MAGHREB (Maroko. mHz Leistinas dažnio nuokrypis.

2008 metais buvo baigta trejus metus trukusi tarptautinė studija (angl. Dažnis visoje IPS/UPS istoriškai yra reguliuojamas centralizuotai. UCTE kūrėsi susijungiant savarankiškai veikusioms energetikos sistemoms.2 pav. IPS/UPS buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo kuriama kaip viena bendra energetikos sistema. jį užtikrina Rusijos elektrinių dažnio reguliatoriai. bet ne sutartimis. taip pat Mongolijos energetikos sistema. Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the Power Systems of IPS/UPS with UCTE). NVS energetikos sistemų reikalus sprendžia NVS Elektros energetikos taryba. NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninė zona IPS/UPS apima 14 valstybių teritoriją (5. bet tai sudėtingas ir daug metų trunkantis projektas. Pagrindinė studijos išvada – UCTE ir IPS/UPS sinchroninis sujungimas yra galimas. organizacinius ir teisinius aspektus. Į IPS/UPS sudėtį įeina buvusių Sovietų Sąjungos respublikų energetikos sistemos (be Armėnijos ir Turkmėnistano energetikos sistemų. Kai energetikos sistemoje galimas laisvas galių srautų pasiskirstymas. kurios tikslas buvo ištirti IPS/UPS ir UCTE sinchroninio sujungimo techninius. kurios yra prisijungusios prie Irano energetikos sistemos). 0 .5. Baltijos šalių bendrovės jai nepriklauso. kurių darbą koordinuoja Rusijos energetikos sistemos operatorius SO-CDU (angl. Tyrimuose dalyvavo apie 100 ekspertų iš 11 UCTE PSO bendrovių ir iš 8 NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos PSO bendrovių (taip pat ir iš Baltijos šalių). galima sakyti – kaip viena labai didelė valdoma sritis.2 pav. Sistemnyj Operator-Centralnoje Dispečerskoje Upravlenije) – Jungtinės energetikos sistemos operatorius.). Nekeliant grėsmės jungtinių sistemų patikimam veikimui. didelėje energetikos sistemoje centralizuotas dažnio reguliavimas yra paprastesnis ir pigesnis nei decentralizuotas. UPS/IPS nėra energetikos bendrovių asociacija – Baltijos šalių energetikos sistemos prijungtos prie NVS energetikos sistemos paveldėtomis devyniomis 330 kV elektros linijomis. IPS/UPS jungtinė energetikos sistema buvo kuriama skirtingai nei UCTE.

Didžiausią Nordel darbą atlieką jo komitetai ir darbo grupės. Pirmininkavimas kas treji metai perduodamas vis kitos šalies perdavimo sistemos operatoriui. kurios sudaromos iš bendrovių specialistų. Nordel forume aukščiausias organas yra metinis susirinkimas. kurių įrenginiai dalyvauja energetikos sistemų darbe.3 pav. Nuo 1998 metų Nordel tapo Skandinavijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija. Vakarų Danijos elektrinės sinchroniniam darbui yra Islandija sujungtos su UCTE (VoNorvegija kietija). Jungtinė energetikos sistema Nordel sinchroniniam darbui apjungia Norvegijos. kurios tikslas – teikti siūlymus ir rekomendacijas. Nordel yra Skandinavijos šalių energetikos kompanijų. Nordel teritorija 1 .tikslinga tas dideles jungtines sistemas pradėti jungti asinchroniškai – per nuolatinės srovės intarpus ir taip sukurti galimybę plėtoti elektros rinką bei gauti jos teikiamą naudą.). skatinančias tarptautinį bendradarbiavimą ir plėtrą Skandinavijos šalių elektros energetikoje (5. Suomija Nuolatinės srovės kabeliais Nordel energetikos sistema yra sujungta ir su kaimyninių šalių energetikos sistemomis: Norve5. todėl energetikos kompanijos buvo restruktūrizuotos. o su Norvegija ir Danija Švedija – nuolatinės sroŠvedija vės kabeliais. ji nėra juridinis asmuo. kurį sudaro Nordel perdavimo sistemų operatorių vadovai ir atstovai iš kitų Skandinavijos energetikos sistemų bendrovių. Ji susikūrė 1963 metais kaip Skandinavijos šalių (Danijos. techninės kooperacijos ir koordinavimo techninis forumas. Perdavimo sistemų operatoriams Nordel valdyboje tenka pirmininkavimas ir pusė balsų. Skandinavijos šalys pirmosios Europoje pradėjo kurti regioninę elektros rinką. Rytų Danijos. Norvegijos. Skirtingai nei UCTE.3 Nordel Nordel vadinama Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema. Suomijos ir Švedijos elektros tinklus. dar du – kitų bendrovių atstovai. 5.3 pav. Po vieną atstovą į Nordel valdybą deleguoja perdavimo sistemų operatoriai. Islandijos. Suomijos ir Švedijos) elektros energetikų asociacija.

Siekdamos palankesnių sąlygų bendros elektros rinkos kūrimui. panašią į Nordel. AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir OÜ „Põhivõrk“ įkūrė Baltijos perdavimo sistemų operatorių organizaciją BALTSO. FSK). Federalnaja sietievaja kompanija. 2005 metais trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų kompanijos AB „Lietuvos energija“. ETSO priklauso ir UCTE. kad šiuose planuose yra ir nuolatinės. 2006 metais AB „Lietuvos energija“. ne kintamos. kurios nebėra. Švedija–Vokietija. po RAO JES Rossii reformų. Rusija. Latvija. 1999 metais Vilniuje Eesti Energia. Iki 1999 metų „DC Baltija“ ne tik koordinavo energetikos sistemų lygiagretų darbą. Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų lygiagretaus darbo. Latvenergo. BRELL darbo grupės sprendžia energetikos sistemų lygiagretaus darbo problemas taip. Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės Baltijos energetikos sistemų darbo koordinavimui įkūrė Baltijos energetikos sistemos dispečerinį centrą UAB „DC Baltija“ Rygoje. prie kurio 2001 metais prisijungė ir AB „Lietuvos energija“. ir Nordel perdavimo sistemų operatoriai. Suomija–Estija. Reikia pabrėžti.4 BALTSO Atkūrus nepriklausomybę. Tais pačiais metais Lietuvos. Švedija–Lenkija. Baltijos šalių Vyriausybių įgalioti energetikos ministrai 1992 metais sausio 8 dieną pasirašė sutartį dėl Estijos. Belenergo ir RAO JES Rossii vadovai pasirašė susitarimą dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo. Nuo 2007 metų. srovės kabelis Great Belt tarp Rytų ir Vakarų Danijos elektros tinklų bei nuolatinės srovės aukštos įtampos linija Švedijoje. SO-CDU bei Baltarusijos koncernu Belenergo. kad jų sprendimai atitiktų Europos Sąjungos nuostatas. Baltijos šalių energetikos kompanijų santykiai su NVS Šiaurės–Vakarų jungtine energetikos sistema dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo yra grindžiami susitarimu ne su RAO JES Rossii. Buvo pasirašyta daugiašalė sutartis tarp Baltijos energetikos sistemų ir „DC Baltija“ dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo. bet su Rusijos bendrovėmis „Federacinė tinklų kompanija“ (rus. bet ir atstovavo Baltijos energetikos sistemas santykiuose su Rusija ir Baltarusija. Lietuva) atsiradimui. Estija. AS „Augstsprieguma Tīkls“ (Latvijos PSO) ir OÜ „Põhivõrk“ (Estijos PSO) tapo Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos ETSO narėmis ir savo veikloje vadovaujasi ETSO principais. Taip pat veikia nuolatinės srovės intarpas Suomija–Rusija.gija–Olandija. Nordel ateities planuose yra nuolatinės srovės kabelis Švedija–Lietuva ir dar vienas kabelis Suomija–Estija. 5. Tuo susitarimu buvo padėtas pagrindas perėjimui prie lygiateisių santykių tarp penkių energetikos bendrovių ir komiteto BRELL (Baltarusija. 2 . Rytų Danija–Vokietija.

Todėl nuo 2007 metų gruodžio 1 dienos „DC Baltija“ veikla buvo nutraukta. koordinuotą ir saugų Estijos. • užtikrinti efektyvų. Kadangi tai galima padaryti tik vienu būdu – sujungiant Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus. OÜ „Põhivõrk“ ir Lenkijos PSO „PSE-Operator“ S. • koordinuoti ir planuoti Baltijos perdavimo sistemos vystymąsi. Panašus valdymas vykdomas ir Skandinavijos šalių sistemoje Nordel. • vystyti Baltijos šalių energetikos bendrovių bendradarbiavimą su kitų šalių energetikos įmonėmis. būtinas patikimam Estijos. 5.4 pav. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė komunikatą. Baltijos energetikos sistema Darbo grupė galimybių 3 . Latvijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatorius atlikti Baltijos energetikos sistemų sujungimo su UCTE galimybių studiją. 2007 metų birželio 11 dieną Lietuvos. Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų darbui. A 2007 metais spalio 30 dieną pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Baltijos enerHAE getikos sistemos susijungimo sinchroniniam darbui su UCTE galimybių tyrimo. atsirado galimybė „DC Baltija“ funkcijas pasidalinti tarp Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių: AB „Lietuvos energija“. Latvijos ir Lietuvos elektros rinkų funkcionavimą. Baltijos energetikos sistemos valdymas tapo decentralizuotas – paskirstytas tarp perdavimo sistemų operatorių.BALTSO tikslai: • kurti ir palaikyti sąlygas. Įkūrus BALTSO ir turint šiuolaikines telekomunikacijų ir informacines sistemas. kuriuo įpareigojo Estijos. „Latvenergo“ dukterinės bendrovės „Augstsprieguma Tīkls“ ir „Eesti Energia“ dukterinės bendrovės „Põhivõrk“. AS „Augstsprieguma Tīkls“. Baltijos šalių PSO AB „Lietuvos energija“.

o nuo 2009 metų liepos mėnesio ETSO. PSO vadovai sutarė siūlyti esamų PSO organizacijų (ETSO. o teritorija apėmė 5 sinchronines zonas ir tris Baltijos valstybes. sujungtų kintamos ar nuolatinės srovės elektros linijomis. todėl jos rinkos sukūrimas priklauso nuo daugelio techninių elektros sistemų dalykų. Studijoje sinchroninį prisijungimą prie UCTE numatoma įgyvendinti keliais etapais. Reikia ne tik bendrų elektros prekybos taisyklių. kokios priemonės tam turi būti įgyvendintos ir kokių reikėtų investicijų. svarbiausia yra turėti daugiau elektros ryšių – nesvarbu. UKTSOA ir ATSOI) vadovams pradėti procedūras. Nordel. yra specifinė prekė. bendros perdavimo sistemų operatorių veiklos.5 ENTSO-E Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos strateginių tikslų yra bendros konkurencinės Europos elektros rinkos sukūrimas. kad esamų Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų pralaidumas nėra pakankamas patikimam sinchroniniam Baltijos energetikos sistemos darbui su UCTE. UCTE. UCTE. bet ir suderintų energetikos sistemų. Baltijos energetikos sistemos prisijungimo prie UCTE nusistovėjusių režimų tyrimai parodė. 4 . ar įmanoma Baltijos energetikos sistemą prijungti sinchroniniam darbui su UCTE. 2009 metais ENTSO-E nariais buvo 42 PSO iš 34 valstybių. kuriant vieną bendrą Europos elektros rinką. energetikos sistemų veikimo fiziniai dėsniai lieka tie patys. UKTSOA ir ATSOI organizacijos savo veiklą nutraukė. kad jų veikla būtų perduota naujajai asociacijai. 2008 metais Prahoje 36-ių Europos PSO vadovai iš 31 valstybės pasirašė deklaraciją dėl naujos Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) sukūrimo. Žinoma. ENTSO-E tikslas – harmonizuoti PSO veiklą kuriant bendrą Europos elektros rinką ir pakeisti ETSO. Elektra. 2008 metų gruodyį ENTSO-E buvo įkurta. BALTSO. kaip skaitytojas galėjo suprasti. sinchroninių ar asinchroninių – su kaimyninėmis energetikos sistemomis. tiek ir didinant Baltijos elektros rinką. Jis galėtų būti įgyvendintas apie 2015 metus. Tiek gerinant apsirūpinimo elektra patikimumą. Jų funkcijas perėmė ENTSO-E. Galios srautų mainų valdymui asinchroninį ryšį gali būti tikslinga išsaugoti ir sudarius sąlygas sinchroniniam darbui. BALTSO.studijai parengti buvo sudaryta iš visų keturių bendrovių specialistų. Pirmas prisijungimo etapas būtų asinchroninis (per nuolatinės srovės intarpą) Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas. 5. Nordel. Studijos tikslas – atsakyti. Tai naujas žingsnis siekiant glaudesnio energetikos sistemų bendradarbiavimo organizavimo.

didele dalimi priklauso nuo Lietuvos energetikos sistemos. A ELEKTROS GAMYBOS BENDROVĖS Mažeikių elektrinė Lietuvos elektrinė Ignalinos AE Vilniaus TE Kauno TE Kruonio HAE Perdavimo Tinklo Operatorė Akcinė bendrovė LIETUVOS ENERGIJA Stambieji (laisvieji) vartotojai Kauno HE Elektros skirstymo bendrovės Vakarų skirstomieji tinklai Elektros energijos perdavimas Rytų skirstomieji tinklai Pinigų srautai 6.1 pav. kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas ir administruoja Lietuvos elektros rinką. Jų darbą koordinuoja AB „Lietuvos energija“.6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA r Lietuvos skaitytojo namuose yra elektra. trumpos žinios apie ją skaitytojui yra reikalingos. Tikriausiai. Po elektros ūkio reorganizavimo dabartinės Lietuvos energetikos sistemos objektai priklauso keletui bendrovių. Lietuvos energetikos sistemos struktūrinė schema 5 .

1300 1800 360 160 170 101 900 24 8 11 110 26 52 7 5029 1930 . Didžiausios tokios elektrinės veikia AB „Lifosa“ (31 MW) ir AB „Achema“ (21 MW). Toliau – trumpa informacija apie pagrindines Lietuvos elektrines. Todėl energetikos sistemos patikimam darbui ir galių balanso Lietuvos energetikos sistemoje užtikrinimui yra svarbi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) ir Kauno hidroelektrinė (HE). kuri neatitinka elektros paklausos kitimo. Pagrindinės elektrinės Lietuvos energetikos sistemoje yra Ignalinos AE. 1300 1800 360 160 170 101 900 24 8 11 103 19 – – 4956 1918 2008 m. Termofikacinės elektrinės veiksmingai išnaudoja kurą – jos tiekia ne tik elektrą.1 Lietuvos elektrinės Energetikos sistemos savybes didžiąją dalimi lemia elektrinės. o kai kurios elektros perteklių perduoda į elektros perdavimo tinklus. 2007 metų pabaigoje pradėjo veikti modernus 35 MW dujų ir garo blokas Panevėžio termofikacinėje elektrinėje. Šios elektrinės tiekia elektrą ir šilumą įmonių reikmėms.6. Lietuvos elektrinė bei Vilniaus. bet ir regiono (Latvijos. Kaliningrado srities) reikmes. bet ir šilumą. 3000 1800 360 210 170 101 – 24 20 11 76 16 – – 5788 3068 2000 m. Lietuvoje taip pat veikia įvairioms įmonėms priklausančios elektrinės. Jų elektros gamyba priklauso nuo šilumos paklausos. Kauno ir Mažeikių termofikacinės elektrinės. Baltarusijos. kuri priklauso AB „Panevėžio energija“. Lietuvos elektrinėse įrengtų galių kaita ir jų elektros gamybos raida pateikta 6.1 ir 6. 2600 1800 360 194 170 101 800 24 8 11 76 13 – – 6157 1779 2005 m. kurių generuojamą galią galima greitai keisti. 6. Lietuvos svarbiausios elektrinės pastatytos sovietmečiu ir buvo skirtos tenkinti ne tik Lietuvos. Lietuvos elektrinėse įrengtų galių (MW) kaita 1990–2008 metais Elektrinės Ignalinos atominė elektrinė Lietuvos elektrinė Vilniaus termofikacinė elektrinė TE-3 Mažeikių termofikacinė elektrinė Kauno termofikacinė elektrinė Kauno hidroelektrinė Kruonio HAE Vilniaus termofikacinė elektrinė TE-2 Petrašiūnų termofikacinė elektrinė Klaipėdos termofikacinė elektrinė Pramonės įmonių elektrinės Mažosios hidroelektrinės Vėjo elektrinės Biokuro elektrinės Iš viso: Didžiausia apkrova (Lietuvos vartotojų)  1990 m.1 lentelė. kurių suminė įrengta galia 2008 metais buvo 110 MW.2 lentelėse.

55 3.82 6.47 0.20 3.95 10.71 0.26 1.14 2.44 10.00 9.15 12.10 1.46 8.69 0.07 1.80 3.03 0.22 0.75 0.33 0.30 0.16 3.75 1.23 1.89 0.04 0.35 17.07 0.03 0.15 9.71 0.73 0.66 0.92 7.69 0.25 2.42 2007 14.88 11.33 – 0.37 0.65 0.16 3.01 0.00 8.16 3.04 1.39 1.09 11.18 0.13 2.29 8.37 1.91 3.57 2004 19.02 0.54 0.14 12.06 0.88 3.27 1.1 0.47 1.49 0. tačiau 1986 metais įvykus Černobylio AE avarijai ir kilus visuomenės pasipriešinimui.77 0.78 10.84 0.31 0.52 1.82 0.03 0.30 0.99 0.38 0. Jos pirmasis 1500 MW reaktorius pradėjo veikti 1983 metų gruodžio 31 dieną.14 – 12.24 0.16 3.86 0.16 0.02 0.71 0.74 0.70 0. priklauso UAB „Ignalinos atominė elektrinė“.61 0.42 0.79 1.08 9. 1989 metais trečiojo reaktoriaus statyba buvo nutraukta.45 3.61 0.1.46 0.20 0.37 0.96 10.96 0.03 0.6.24 2000 11.07 0.36 0.09 0. taigi.20 1995 13.11 2.09 2.34 8.67 2008 13.18 0.30 0.02 0.03 0.15 3.75 14.10 1.2 lentelė.64 1.10 0.41 0.16 0.23 2. o antrasis – 1987 metų rugpjūčio 31 dieną.88 0.17 13.06 0.19 9.83 1. pirminė elektrinės įrengta galia buvo 3000 MW.21 0.35 6.96 1.08 2.91 0.37 10.42 1.38 0.89 9.32 0.21 27. Kiekvienas reaktorius (tipas RBMK-1500.22 2006 12.42 12. pagrindinė elektros gamintoja Lietuvoje iki 2009 metų pabaigos.75 2.36 0.15 0.25 2.04 2005 14.07 0.74 0.82 3. Buvo pradėtas statyti toks pat ir trečiasis reaktorius.05 0.66 0.25 0.759 2.88 9.58 1.54 0.27 15.83 0.54 17.69 0.  .01 0.43 1.04 0.54 2.52 0.07 0.73 1.02 0. panašus kaip ir Černobylio AE) tiekia garą dviem 750 MW turbogeneratoriams.58 1.34 1.35 1.45 6.41 8.50 0.37 10.76 1.77 0.71 12. Elektros energijos balansų raida Lietuvoje (TWh) Elektros gamyba iš viso: Ignalinos atominė elektrinė Lietuvos elektrinė Vilniaus termofikacinė elektrinė Kauno termofikacinė elektrinė Mažeikių termofikacinė elektrinė Klaipėdos termofikacinė elektrinė Kauno hidroelektrinė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) Mažosios hidroelektrinės Kitos elektrinės Elektrinių savosios reikmės Pateikta į elektros tinklus Kruonio HAE užkrovimas Eksportas – Importas Suvartojimas šalyje Technologinės sąnaudos elektros tinkluose Patiekta vartotojams iš viso: Pramonei Gyventojams Transportui Žemės ūkiui Prekybai ir paslaugoms 1991 29.55 0.34 0.82 0.18 9.39 0.58 0.01 0.09 0.07 0.73 0.68 5.34 8.1 Ignalinos atominė elektrinė Ignalinos AE.

tačiau eksploatuojama tik 330 kV įtampa. LR Seimo sprendimu. Nepriklausomybės metais Ignalinos AE tapo viena labiausiai ekspertams ir visuomenei atvirų atominių elektrinių pasaulyje.  . Ignalinos AE yra prijungta prie elektros perdavimo sistemos šešiomis 330 kV elektros linijomis.9 procento. 2004 metų gruodžio 31 dieną pirmasis Ignalinos AE reaktorius sustabdytas. bet ir Latvijos.6. kuri taip pat bus regioninės reikšmės. trys – į Baltarusiją. iš viso jos reaktorių saugos padidinimui buvo išleista per 700 milijonų litų. o jos statyboje ketina dalyvauti ne tik Lietuvos. Tai lėmė. Estijos bei Lenkijos bendrovės. Tik dvi iš jų yra Lietuvos. Viena iš pastarųjų yra pastatyta 750 kV įtampai. 1997 metais – net 80. Panaudojus Vakarų šalių techninę ir finansinę pagalba. kad pagal daugelio tarptautinių ekspertizių išvadas Ignalinos AE reaktorių saugumas prilygsta tokio paties amžiaus reaktoriams Vakarų šalių elektrinėse. Pagal tą pačią sutartį 2009 metais stabdomas ir antrasis reaktorius. jos darbo saugumo padidinimui buvo skiriama daug dėmesio. Ignalinos AE vietoje numatyta statyti naują atominę elektrinę. Ignalinos atominė elektrinė Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir perėmus Ignalinos AE savo žinion. Ignalinos AE gamino didžiąją dalį Lietuvos elektros energijos. Vykdant sutartį dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Tam reaktorių galia buvo sumažinta iki 1300 MW (elektrinės įrengta galia sumažinta iki 2600 MW).2 pav. viena linija eina į Latviją.

esamų blokų valdymas modernizuojamas. Jos suminė įrengta galia yra 1800 MW. Pirmojo tokio 420 MW bloko statyba pradėta 2009 metais.4 pav. kol bus pastatyta nauja AE.3 pav. planuojama pirmus senus blokus pakeisti naujais kombinuoto ciklo (dujų ir garo) blokais. Be to. Lietuvos elektrinė zervas. Todėl Lietuvos elektrinėje pastatyti nauji dūmų valymo įrenginiai. o aštuntasis 300 MW blokas – 1972 metais. sudaro dvi elektrinės – TE-2 (du blokai po 12 MW) ir TE-3 (du blokai po 180 MW). Vilniaus termofikacinė elektrinė TE-3  . galima 6. kuri priklauso AB „Vilniaus energija“.1. o kai kuriuose – ir orimulsiją. Lietuvos elektrinė yra jos re6. kai išjungiamas Ignalinos AE generatorius ar reaktorius. Lietuvos elektrinė didžiąją laiko dalį veikia minimalia galia (apie 60–70 MW). Kol veikia Ignalinos AE. Lietuvos elektrinė prie elektros perdavimo tinklo prijungta šešiomis 330 kV elektros linijomis. TE-2 veikia nuo 1951 metų. Tokia galia garantuoja reikalingą elektros tiekimą Ignalinos AE saugumui užtikrinti ir leidžia greitai padidinti elektrinės generuojamą galią. Lietuvos elektrinė turėtų pakeisti sustabdytą Ignalinos AE.2 Lietuvos elektrinė Lietuvos elektrinė (priklauso AB „Lietuvos elektrinė“) iki Ignalinos AE veiklos pradžios 1984 metais buvo pagrindinė elektros gamintoja šalyje. Ją.1.3 Vilniaus termofikacinė elektrinė Vilniaus termofikacinė elektrinė. Po 2009 metų. Elektrinėje įrengti 4 blokai po 150 MW ir 4 blokai po 300 MW. Visuose blokuose galima deginti dujas ir mazutą. kurių veiksmingumas yra didesnis. Jų suminė įrengta galia yra 384 MW. Pirmasis 150 MW blokas pradėjo veikti 1962 metais. be mazuto ir dujų. 6.6. pritaikomas automatiniam generavimo valdymui.

1. Pirmasis elektrinės blokas pradėjo veikti 1979 metais. Mažeikių TE elektros gamybą lemia šilumos poreikis Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje. TE-3 pirmasis 180 MW blokas paleistas 1984 metais. Mažeikių termofikacinė elektrinė trinės kuras – mazutas.5 Mažeikių termofikacinė elektrinė Mažeikių termofikacinė elektrinė nuo 2007 metų priklauso AB „Orlen Lietuva“.5 pav. Joje nuo 1975 metų veikia 60 MW blokas.kūrenti biokuru bei trupininėmis durpėmis. tačiau vėliau dėl techninių trūkumų ir sumažėjusios gamybos neveikė. o nuo 1976 metų – 110 MW. Elektrinė kūrenama dujomis ir mazutu. 0 .4 Kauno termofikacinė elektrinė Kauno termofikacinė elektrinė (įrengta galia 170 MW) priklauso UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“. antrasis – 1980 metais. Joje veikia du blokai po 80 MW.6 pav.1. TE-3 elektrą perduoda į 110 kV elektros tinklus. Ji yra pagrindinė šilumos tiekėja Kauno miestui. Vilniaus termofikacinė elektrinė aprūpina šiluma didžiąją dalį Vilniaus miesto vartotojų. Elektrinė prijungta prie 110 kV ir 35 kV elektros tinklų. Kauno termofikacinė elektrinė 6. 6. 6. tačiau ji yra svarbi užtikrinant patikimą elektros tiekimą Lietuvos šiaurės vakariniam regionui. Elektrinės kuras – dujos ir mazutas. Elektrinė prijungta prie 110 kV elektros tinklo. antrasis – 1986 metais. kuri dabar priklauso AB „Orlen Lietuva“. 1983 metais buvo pastatytas ir trečiasis (50 MW) blokas. Elek6. Jis buvo kompleksiškai išbandytas. Elektrinė buvo skirta aprūpinti šiluma ir elektra Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.

kurių kiekvienas gali būti ir elektros generatorius. kurių suminė galia būtų 1600 MW. Todėl hidroakumuliacinė elektrinė pagamina mažiau energijos.7 pav. naudodama kitų elektrinių gaminamą perteklinę elektros energiją. Tokius planus tada lėmė Ignalinos AE blokų galia.6.1. Energetikos sistemos apkrovai sumažėjus. 6. turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus.8 pav. hidroakumuliacine elektrinė gamina elektros energiją – jos hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino vamzdžiais atitekantis vanduo. Kruonio HAE bendras vaizdas energija. Pagal pirminį projektą planuota įrengti 8 agregatus. pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių. nei jos sunaudoja. hidroakumuliacine elektrinė. ir elektros variklis. Taip sukaupiama (akumuliuojama) potencinė vandens 6. Kruonio HAE vaizdas į reversinį kanalą 1 .6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Kruonio HAE – sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas. į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą. Kruonio HAE yra 4 agregatai. Sistemoje padidėjus energijos poreikiui.

Kauno HE vandens saugyklos.1. m3 vandens. Kauno HE pirmasis generatorius pradėjo veikti 1959 metais. Čia telpa iki 462 mln. todėl svarbi Kruonio HAE paskirtis – operatyvus galios rezervas. buvo užbaigti tik 4 HAE blokai. Viršutinio baseino plotas – 306 ha. Per vieną turbiną prateka 6. jei reikia.8 MW). naudingas tūris – 41 mln.9 pav. m3. kuri yra ir Kruonio HAE žemutinis baseinas. ketvirtasis – 1998 metais. Kruonio HAE prie perdavimo tinklo yra prijungta trimis 330 kV elektros linijomis. Kruonio HAE agregatai naudojami ir reguliuoti įtampą (reaktyviąją galią). Tokia galia vanduo iš Kauno marių yra pumpuojamas į hidroakumuliacinės elektrinės viršutinį baseiną. buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Kauno hidroelektrinės bendras vaizdas 2 . atsijungus Ignalinos AE generatoriui. variklio – 217 MW. pavyzdžiui. kurių kiekvieno galia yra 25. Elektrinė turi 4 hidrogeneratorius. plotas siekia 63. HAE generatoriai. 6. ketvirtasis – 1960 metais. kai pradėjo veikti pirmasis Lietuvos elektrinės blokas.5 km2. siurblio režimu – 189 m3/s.7 Kauno hidroelektrinė Kauno HE iki 1963 metų.Pirmasis Kruonio HAE agregatas pradėtas eksploatuoti 1992 metais.2 MW (įrengta galia – 100. tūris – 48 mln. HAE agregatus galima greitai paleisti ir sustabdyti. m3. Generatoriaus režimu kiekvieno bloko galia gali siekti 225 MW. Kadangi Ignalinos AE plėtra 1989 metais buvo nutraukta. ypač mažų apkrovų metu. Vandens debitas turbinos režimu yra 226 m3/s. gali būti automatiškai paleidžiami.

elektros pirkimo–pardavimo 3 .8 MW). 6. joms nereikia importuojamo kuro. Vėjo elektrinės gamina elektrą neteršdamos aplinkos. ji buvo padidinta iki 61 MW. 6.. Tai visapusiškai patrauklu. Kauno HE per metus pagamina 280–440 GWh elektros. agregatų pritaikymas automatiniam generavimo valdymui. Vėliau. o iki 2010 metų ji.1. Mažųjų hidroelektrinių galia 2009 metais buvo per 26 MW. priklausanti AB „Klaipėdos energija“. o šilumos tiekimas Klaipėdos miestui. tačiau jos pagaminama energija sudaro tik 2–3 procentus šalyje per metus pagaminamos elektros. vėjo ir biokuro elektrinės. Jos pagrindinė paskirtis yra ne elektros gamyba. pasieks 200 MW.3 MW. Siekiant didesnio ekonomiškumo vėjo elektrinės statomos grupėmis. Kauno HE pagaminama energija kompensuoja dalį energijos nuostolių (technologinių sąnaudų) perdavimo tinkluose – taip atpiginamas elektros perdavimas. kokia buvo ir 1930 metais.8 Senosios Lietuvos elektrinės Be minėtų pagrindinių elektrinių. tikimasi. Jos galia – 8 MW. Patikimam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti galių balansai planuojami iš anksto pagal prognozuojamas apkrovas. vadinamomis vėjo elektrinių parkais. tai yra gana daug. Petrašiūnų TE tiekia šilumą daliai Kauno šilumos vartotojų. Atskiro vėjo agregato galia yra gana nedidelė (Lietuvoje didžiausia yra 3 MW). priklausanti AB „Kauno energija“. kurios tikslas – elektrinės atnaujinimas ir modernizavimas.9 Vėjo elektrinės Įgyvendinant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką. 2006 metais pradėta Kauno HE rekonstrukcija. padeda užtikrinti elektros paklausos ir gamybos balansą Lietuvoje. Nuo 1929 metų veikia Klaipėdos elektrinė (10. Tai apsunkina perdavimo tinklų režimų valdymą. Nuo 1930 metų dar veikia Petrašiūnų elektrinė.1. Kadangi vėjas Lietuvoje pučia nepastoviai. vėjo elektrinių generuojama galia sunkiai prognozuojamai kinta ir keičia galios srautus elektros tinkluose. Sparčiausiai yra statomos vėjo elektrinės – 2009 metais jų suminė galia pasiekė 68. Kauno HE yra galingiausia Lietuvos hidroelektrinė. kad vasarą Nemuno debitas sumažėja iki 100 m3/s. 1958 metais. Dar daugiau problemų vėjo elektrinės kelia galių balansų užtikrinimui. žinant. kurie jungiami prie elektros perdavimo tinklų. Jėgainė yra svarbi kitais aspektais: ji saugo Kauną nuo potvynių. biokuro – 31 MW.iki 190 m3/s. Lietuvoje elektros gamyboje dalyvauja ir mažesnės elektrinės. Lietuvoje skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – statomos mažosios hidroelektrinės.

kurio minimali galia yra 120 MW. reikia turėti didesnį „besisukantį“ galios rezervą. Lietuvoje Kauno HE dėl aplinkosauginių reikalavimų galimybės reguliuoti galią dažnai yra ribotos.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai Lietuvos elektros perdavimo tinklus sudaro 330 kV elektros tinklai (1670 km elektros linijų.sutartis. o jis prieš savaitę ar net dieną sunkiai prognozuojamas. riboja energetikos sistemos techninės sąlygos – turima reguliuojama galia elektrinėse. o Kruonio HAE galimybes riboja didelė jos agregatų galia. kai vėjo elektrinių generuojamos galios pokyčius gali kompensuoti Lietuvos elektrinės 150 MW blokas. 150 MW bloko jau nepakaks. kai joje veikia vėjo elektrinės. Vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo vėjo stiprumo. jei jos turi pakankamai reguliuojamosios galios. Jei Lietuvoje veikia 50 MW galios vėjų elektrinių parkas. bet ir vėjo elektrinių neprognozuojamus galios pokyčius. kol veikia Ignalinos AE. Dėl šios priežasties patikimam galių balansų užtikrinimui elektros sistemoje. šias nepageidaujamas vėjo elektrinių veikimo pasekmes gali sumažinti kaimynių energetikos sistemų pagalba. Tokiu atveju turėtų nuolat veikti 300 MW blokas. Lietuvos elektrinėje. reikės deginti dar daugiau kuro. Jis turi būti apkrautas 100 MW. 150 MW bloko minimali leistina apkrova yra 50 MW ir tokios jo galios pakanka užtikrinti saugų Lietuvos energetikos sistemos darbą. Jei vėjo elektrinių galia bus didesnė nei 50 MW. penkiomis – su Baltarusijos ir tri4 . 11 pastočių ir dvi elektrinių skirstyklos) ir 110 kV elektros tinklai (4973 km oro linijų. Kai elektros sistemoje daug hidroelektrinių. kad atsirastų galimybė jo generuojamą galią reguliuoti. Vis dėlto. kaip paprastai. reikės deginti dvigubai daugiau kuro. išsiskirs daugiau anglies dvideginio. nors jos ir patrauklios daugeliu požiūrių. 6. kuris galėtų kompensuoti ne tik elektros sistemos apkrovos. Su vėjo elektrinėmis bloko apkrovos galią reikia padidinti. pagal Pasaulio energetikos tarybos politika – regioninis bendradarbiavimas ir tarptautinė integracija yra veiksmingos energetikos ateities plėtros kryptis. Deja. jei vėjas nurimsta. patikimą elektros sistemos veikimą galima užtikrinti. vėjų elektrinių generuojamos galios pokyčius gali kompensuoti tik Lietuvos elektrinė. už ją reikia mokėti. t. Todėl vėjo elektrinių suminę galią. Taigi. Be kaimyninių energetikos sistemų. kadangi atominė elektrinė ir termofikacinės elektrinės tam netinka. y. tai problemų nesudaro. Lietuvos elektros tinklai keturiomis 330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos. jei vėjas kyla. 36 km kabelių linijų ir 207 skirstyklos). iki 50 MW didinti. Pagal tai sudaromi elektrinių darbo grafikai ir tikrinami elektros tinklų režimai. o pastovi apkrova turės būti 120 MW plius vėjo elektrinių galia. išsiskirs dvigubai daugiau anglies dvideginio. ir 50 MW sumažinti. Žinoma. o ne 60–70 MW. Taigi.

10 pav.mis – su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros tinklais. Bendras 35-10-6-0.7 tūkstančių km2 teritoriją. о bendras visų įtampų skirstomųjų elektros linijų ilgis yra per 57 tūkstančius kilometrų. Jie aptarnauja apie 34. tiek į kelių stambiųjų elektros vartotojų skirstomuosius tinklus. jų aptarnaujama teritorija siekia 30. Lietuvos skirstomųjų tinklų teritorijos 5 . Lietuvos skirstomieji elektros tinklai Bendro naudojimo Lietuvos skirstomieji elektros tinklai priklauso AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ AB „VST“ 6. AB „VST“ tiekia elektrą daugiau kaip 660 tūkstančių vartotojų vakarinėje Lietuvos dalyje. Elektra iš perdavimo tinklų perduodama tiek į bendrojo naudojimo skirstomuosius elektros tinklus. Lietuvos elektros perdavimo tinklai 6. Šiaulių skyrius Utenos skyrius Vėjo elektrinė Klaipėdos skyrius Šiluminė elektrinė Hidroelektrinė Hidroakumuliacinė elektrinė Atominė elektrinė 330 kV transformatorių pastotė 330 kV skirstykla 110 kV skirstykla 330 kV linija 110 kV linija 400 kV perspektyvinė linija Kauno skyrius Vilniaus skyrius 6.4 kV elektros linijų ilgis yra beveik 62 tūkstančių kilometrų. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia elektrą daugiau kaip 700 tūkstančiams vartotojų rytinėje Lietuvos dalyje. 110 kV Lietuvos elektros tinklai taip pat turi su kaimynių šalių elektros tinklais sujungtų elektros linijų.3.11 pav.5 tūkstančių km2.

 . Lietuvos elektrines bendram darbui jungiantis elektros perdavimo tinklas priklauso AB „Lietuvos energija“. AB „Lietuvos energija“ vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje svarbus ne tik dėl jos Dispečerinio centro. Operatyvaus planavimo uždaviniai yra: • energetikos sistemos galių elektros energijos balansų planavimas. Lietuvos energetikos sistemos valdymas apima energetikos sistemos darbo operatyvųjį planavimą. Jis jungia Lietuvą ir su kaimyninėmis energetikos sistemomis. sistemos veikimo patikimumo ir stabilumo kontrolė.6. • visų rūšių reikalingų galios rezervų ir papildomų paslaugų kontrolė ir valdymas. • patikimam sistemos darbui užtikrinti reikalingų visų rūšių aktyviųjų galių rezervų planavimas. planavimas ir užsakymas.12 pav. Jos įrenginių operatyvų valdymą ir darbą tenka koordinuoti su kaimyninių elektros perdavimo sistemų operatoriais.). • avarijų prevencijos automatikos įtaisų nustatymas. • avarijų prevencija ir jų likvidavimas. Dispečerinio valdymo uždaviniai yra: • Lietuvos energetikos sistemos elektros energijos balanso kontrolė ir valdymas.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB „Lietuvos energija“ Lietuvos energetikos sistemą valdo AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras. Patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti Lietuvos energetikos sistema turi veikti bendrame 330 kV. reikalingų energetikos sistemos veikimui. • papildomų paslaugų. Elektros paklausa Lietuvoje nuolat didėja ir didės. dispečerinį valdymą ir sistemos patikimo veikimo užtikrinimą. • avarijų likvidavimo planų sudarymas. • nuolatinis Lietuvos energetikos sistemos darbo koordinavimas su kaimyninėmis energetikos sistemomis. 500 kV ir 750 kV elektros tinklų žiede Lietuva–Latvija–Estija–Rusija–Baltarusija (6. • dispečerinio valdymo sistemos uždavinių priežiūra ir plėtra. • elektros perdavimo tinklo ir elektrinių duomenų ir telematavimų patikimumo kontrolė bei analizė. Lietuvos energetikos sistema yra paveldėta didelės buvusios Sovietų Sąjungos Šiaurės-Vakarų jungtinės energetikos sistemos dalis. Energetikos sistemos patikimumo užtikrinimo uždaviniai yra: • perdavimo tinklo patikimumo ir stabilumo vertinimas ir planavimas. • energetikos sistemos veikimui būtinų techninių reikalavimų nustatymas.

iki 2010 metų reikia pastatyti 330 kV elektros liniją Telšiai–Klaipėda. Elektros tinklų žiedas Lietuva-Latvija-Estija-Rusija-Baltarusija o elektros perdavimo tinklo.12 pav. 6. kurios veiksmingumo padidinimas neįma .12 pav. AB „Lietuvos energija“ kartu su Latvijos AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ rengia ilgalaikės plėtros Baltijos elektros tinklų planus. Reikia naujų elektros ryšių su kaimyninėmis Vakarų energetikos sistemomis – Lenkija ir Švedija. Patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti reikia ne tik palaikyti elektros perdavimo linijų ir pastočių techninę būklę. Kaip numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. iki 2013 metų – Panevėžys–Šiauliai (Mūša). tenkinant Lietuvos ateities elektros poreikius reikia plėtoti 330 kV elektros tinklus. kaip elektros perdavimo sistemos operatorius. reguliariai juos atnaujina. bet taip pat jas modernizuoti ir plėtoti. plėtojant elektros rinką. yra atsakinga už elektros rinkos funkcionavimą. kurio didžioji dalis buvo pastatyta aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmečiais. taip didinant apsirūpinimo elektra patikimumą. Pagal šį planą. įrenginiai sensta. AB „Lietuvos energija“. o po 2010 metų – 330 kV elektros linija sujungti „Neries“ ir „Vilniaus“ pastotes.220 kV 500 kV 300–330 kV 400 kV 750 kV Linija Perspektyvinė linija Aukštos įtampos pastovios srovės kabelis Perspektyvinis aukštos įtampos pastovios srovės kabelis Šiluminė elektrinė Hidroelektrinė Hidroakumuliacinė elektrinė Branduolinė elektrinė Nuolatinis srovės intarpas Transformatorių pastotė Perspektyvinė transformatorių pastotė 6. 2007 metais buvo baigtas rengti toks planas iki 2025 metų – „Baltic Grid 2025“. Kaip perdavimo sistemos operatorius. punktyrinėmis linijomis parodytos planuojamos 330 kV elektros linijos Lietuvoje ir elektros jungtys su Lenkija ir Švedija.

Taigi. jos paramos ir ateities matymo kelis dešimtmečius į priekį. A 2007 metais atliktos tokio sujungimo galimybių studijos rezultatai parodė.6. bet ir apsirūpinimo elektra patikimumo padidinimui bei naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. kad Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo įgyvendinimui reikia sustiprinti ne tik Lenkijos perdavimo tinklus. Baltijos energetikos bendrovių bendradarbiavimas turi būti tęsiamas.  . Tik bendradarbiaujant ir kooperuojantis galima patenkinti ateities energetinius lūkesčius.13 pav. nes tai yra Baltijos šalių elektros vartai į Centrinę ir Vakarų Europą. AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras nomas be tarpsisteminių elektros ryšių plėtros. sustiprinti elektros tinklus Latvijoje ir Estijoje. Ypač svarbus yra Lietuvos elektros tinklų sujungimas su Lenkijos elektros tinklais. Tam reikia ir visuomenės supratimo. bet ir pastatyti 330 kV elektros linijas Kruonio HAE–Alytus. Ignalinos AE–Kruonio HAE. AB „Lietuvos energija“ kartu su Latvijos AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ bei Lenkijos PSO „PSE-Operator“ S. Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimas reikalingas ne tik Lietuvos ir Baltijos elektros rinkų integracijai į bendrą Europos Sąjungos elektros rinką.

Rusijos. Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų lygiagretaus darbo komitetas CHP – termofikacinės elektrinės angliškas sutrumpinimas (Cogeneration Heat and Power) DC – dispečerinis centras EVS – energijos valdymo sistema.7. Angliškai – EMS (Energy Management System) GW – gigavatas (milijardas vatų arba milijonas kilovatų arba tūkstantis megavatų) GWh – gigavatvalandė HAE – hidroakumuliacinė elektrinė HE – hidroelektrinė Hz – hercas IPS/UPS – NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos angliško pavadinimo sutrumpinimas (Interconnected Power System/Unified Power System) kWh – kilovatvalandė kV – kilovoltas (1000 voltų) mHz – milihercas (tūkstantoji herco) MW – megavatas (milijonas vatų arba tūkstantis kilovatų) NORDEL – Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema/Skandinavijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija NVS – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga PSO – perdavimo sistemos operatorius SCADA – valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema (pagal anglišką pavadinimą – Supervisory Control and Data Aquisition) TE – termofikacinė elektrinė TWh – teravatvalandė (milijardas kilovatvalandžių) TSO – perdavimo sistemos operatoriaus angliškas sutrumpinimas (Transmission System Operator) UCTE – Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (Vakarų ir Centrinės Europos jungtinės energetikos sistemos/perdavimo sistemų operatorių asociacijos) angliško ir prancūziško pavadinimų sutrumpinimas (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity/ Union pour Coordination de Transport d‘Électricité) UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociacijos ir jungtinės energetikos sistemos angliškas sutrumpinimas (United Kingdom TSO Association)  . Angliškai – AGC (Automatic Generation Control) ATSOI – Airijos ir Šiaurės Airijos perdavimo sistemų operatorių asociacija/jungtinė energetikos sistema BALTSO – Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija BRELL – Baltarusijos. SUTRUMPINIMAI AE – atominė elektrinė AGV – automatinis generacijos valdymas (reguliavimas). Estijos.

Leidinio elektroninė versija – interneto svetainėje www. „BALTSO“.2.15.311. 2.11. LT-08121 Vilnius Interneto puslapis http:// www.14. valdymo principai ir problemos.sapnusala.2. Joje aprašyta elektros energetikos sistemų sandara. 21. – Vilnius: AB „Lietuvos energija“.4.8.9. ISBN 978-609-95122-0-4 Knygelė skirta supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų technologijomis.12.3.7. Literatūros šaltiniai: „UTCE“.3. 6. PSEOperator S. OTA-E-409 (Washington. Congress. 3.8. 2.4.10. Renata Gaudinskaitė. Eugenijus Varnelis – 6. Eirgrid – 3.le.11. 6. Moniuškos g. 6.S.4. Simonas Šorys – 4–5 psl..1.2.1. 5.1. 6. U. ENTSO-E – 2. 6.4. U. 2. „Electric Power Wheeling and Dealing: Technological Considerations for Increasing Competition“. Congress. Lietuvos energetikos sistemą.3.lt Anzelmas Bačauskas APIE ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ TECHNOLOGIJAS b e fo r m u l i ų Redaktoriai: Maksimas Reznikovas. taip pat pateikta bendra samprata kaip veikia elektros energetikos sistemos.13. 3 psl. 2. Fingrid – 2. 4. 1226 Spausdino UAB „Sapnų sala“. S. 5. 6.9.S.Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių / Anzelmas Bačauskas.lt .A. Petras Apanavičius – 2. Nr.4.. 6. 2. Dong Energy – 2.. – 80 psl.7.4. Vytautas Suslavičius – 3. 6. 3. May 1989). „NORDEL“. DC: U. Office of Technology Assessment – 2.6. 6. Anzelmas Bačauskas – 4. UAB „VRP“ – 2. 6.1 Iliustracijų ir fotografijų autorių teisių savininkai: UAB „Sapnų sala“ – viršelis.2.6. AB „LIETUVOS ENERGIJA“. pateikta trumpa informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas. 2.3. NORDEL – 5. Thomas Passler – 2. 6.10. UDK 621. Remigijus Petkus – 4.3. Office of Technology Assessment. 4. 6. Government Printing Office. Vija Valentukonytė Dizainas ir viršelis: Olga Padvaiskienė Parengė spaudai ir maketavo: UAB „Sapnų sala“ Tir. 2. AB „LIETUVOS ENERGIJA“ .5.3. 2010.2.5.S.1. Užsak.13. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ – 6. 1400 egz. – viršelio vidiniai psl.1.8. 2.5.12. svarbiausias elektrines. Simonas Šorys. 5. Vaclovas Kisielius – 2.

DAŽNIS Jonizuojančioji spinduliuotė DAŽNIŲ JUOSTA DAŽNIŲ JUOSTA ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAI PANAUDOJIMAS 1013 GHz 1012 GHz 1011 GHz 1010 GHz 109 GHz 108 GHz 107 GHz Rentgeno ir gama spinduliuotė Ultravioletiniai spinduliai Matomoji spinduliuotė Infraraudonieji spinduliai ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ 106 GHz 105 GHz 104 GHz 10 GHz 3 102 GHz 10 GHz 1 GHz Radijo bangos Mikrobangos 100 MHz 10 MHz 1 Nejonizuojančioji spinduliuotė ELEKTROMAGNETINIS LAUKAS MHz 100 kHz 10 kHz 1 10 1 kHz Hz Hz 100 Hz Labai žemi dažniai 50 Hz Elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių palyginimas .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful