You are on page 1of 565

Timothy Snyder

EUROPA TARP HITLERIO IR STALINO


I angl kalbos vert
Vitalijus arkovas

VILNIUS 2011

UDK 94-11 Sn-11

Timothy SNYDER BLOODLANDS


EUROPE BETWEEN HITLER AND STALIN

Basic Books, New York, 2010

Knyga ileista bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija

Copyright 2010 by Timothy Snyder First published in the United States by Basic Books, a member of The Perseus Books Group Pirm kart ileista Jungtinse Valstijose Basic Books, priklausanios The Perseus Books Group Vitalijus arkovas, vertimas lietuvi kalb, 2011 Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix, virelio nuotrauka Asta Puikien, virelio dizainas, 2011 ISBN 978-9986-16-850-8 Tyto alba, 2011

TURINYS

Pratarm. EUROPA vadas. HITLERIS IR STALINAS SOVIET BADMEIAI KLASINIS TERORAS NACIONALINIS TERORAS MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA APOKALIPSS EKONOMIKA GALUTINIS SPRENDIMAS HOLOKAUSTAS IR KERTAS NACI MIRTIES FABRIKAI PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS ETNINIAI VALYMAI STALINIST ANTISEMITIZMAS Ivados. MONIKUMAS Skaiiai ir terminai Santrauka Padka Bibliografija Inaos

7 21 42 82 113 144 181 215 254 283 309 346 373 414 447 455 458 462 508

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

PRATARMEUROPA

Dabar gyvensime!" - mgdavo sakyti maas alkanas berniukas, eidamas ra mia alikele arba per tuius laukus. Taiau maistas, kur jis matydavo, buvo tik jo vaizduots vaisius. Kvieiai buvo atimti per beirdik rekvizavimo kampanij, kuri pradjo Europoje masini udyni er. Buvo 1933 m., ir Josi fas Stalinas smoningai marino badu Soviet Ukrain. Tas maasis berniukas mir, kaip ir trys milijonai kit moni. Sutiksiu j po eme, - sak vienas jaunas Soviet Sjungos gyventojas, kalbdamas apie savo mon. Taip ir atsi tiko; jis buvo suaudytas netrukus po jos ir juodu buvo palaidoti tarp septyni imt tkstani 1937-1938 m. Stalino Didiojo teroro auk. Jie paklaus apie sutuoktuvi ied, kur a... Tokiais odiais nutrko lenk karininko, 1940 m. nuudyto Soviet Sjungos saugumo pajg, dienoratis. Jis buvo vienas i apytiksliai dviej imt tkstani Lenkijos piliei, kuriuos nuud sovietai arba vokieiai Antrojo pasaulinio karo pradioje, kai naci Vokietija ir Soviet Sjunga drauge okupavo jo al. 1941 m. pabaigoje vienuolikme t mergait rus, gyvenusi Leningrade, ubaig savo kukl dienorat tokiais odiais: Liko tik Tania. Adolfas Hitleris apgavo Stalin, jos miest laik apsiaut vokieiai, o jos eima buvo tarp keturi milijon Soviet Sjungos piliei, kuriuos vokieiai numarino badu. Kit vasar dvylikamet mergait Baltarusijoje ra tvui paskutin laik: Sudie, tti, netrukus mirsiu. A taip bijau, nes maus vaikus masinius kapus jie sumeta dar gyvus." Ji buvo viena i penki milijon yd, kuriuos vokieiai nunuodijo dujomis arba suaud.

Paiame Europos centre XX a. viduryje naci ir soviet reimai nuud apie keturiolika milijon moni. Vieta, kur uvo visos tos aukos, kruvinos e ms, driekiasi nuo Vidurio Lenkijos iki Vakar Rusijos, apimdamos Ukrai

KRUVINOS EMS

n, Baltarusij ir Baltijos alis. Nacionalsocializmo ir stalinizmo tvirtini mo laikotarpiu (1933-1938 m.), per Vokietijos ir Soviet Sjungos kartu vykdyt Lenkijos okupacij (1939-1941 m.), o paskui per Soviet Sjungos ir Vokietijos kar (1941-1945 m.) is regionas patyr iki tol dar niekada istorijoje neregto masto masin smurt. Aukos daugiausia buvo ydai, bal tarusiai, ukrainieiai, lenkai ir Baltijos ali gyventojai, kuriems ios ems buvo gimtosios. Vos per dvylika met, nuo 1933-ij iki 1945 m., Hitlerio ir Stalino valdymo laikais, nuudyta keturiolika milijon moni. Nors j tvyns tuo laikotarpiu buvo tapusios mio laukais, visi ie mons buvo udikikos politikos, o ne karo veiksm aukos. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausia gyvybi nusines konfliktas istorijoje, o apie pus karei vi, kurie uvo jo miuose visame pasaulyje, paguld galvas kaip tik ia, tame paiame regione, kruvinose emse. Bet n vienas i t keturiolikos milijon nuudytj nebuvo veikianios armijos kareivis. Dauguma j buvo moterys, vaikai ir senoliai; n vienas i j neturjo ginklo; i daugelio buvo atimtas visas turtas, skaitant drabuius. Auvicas yra labiausiai pagarsjusi udyni vieta kruvinose emse. ian dien Auvicas yra holokausto sinonimas, o holokaustas - imtmeio blogio sinonimas. Taiau mons, traukti Auvico darbinink sra, turjo gali myb igyventi: jo pavadinim inome i igyvenusij parayt atsiminim ir roman. Kur kas daugiau yd, daugiausia gyvenusi Lenkijoje, buvo nu nuodyti dujomis kituose Vokietijos mirties fabrikuose, kuriuose neigyveno beveik niekas ir kuri pavadinimai prisimenami kur kas reiau: Treblinkoje, Chelmne, Sobibore, Belece. Dar daugiau yd, Lenkijos, Soviet Sjungos ar Baltijos ali gyventoj, buvo suaudyta prie duobi ir griovi. Dauguma t yd uvo netoli savo gyvenamj viet okupuotoje Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Soviet Ukrainoje ir Soviet Baltarusijoje. Vokieiai ydus i kit vietovi vedavo udyti kruvinas emes. ydus traukiniais Auvic atga bendavo i Vengrijos, ekoslovakijos, Pranczijos, Olandijos, Graikijos, Bel gijos, Jugoslavijos, Italijos ir Norvegijos. Vokietijos ydai buvo deportuojami kruvin emi miestus - Lodz, Kaun, Minsk ir Varuv, kur jie paskui bdavo audomi arba nuodijami dujomis. mons, gyven iose gatvse, kur a dabar raau savo knyg, Devintajame Vienos mikrorajone, buvo deportuo ti Auvic, Sobibor, Treblink ar Ryg - visi kruvinas emes.

PRATARM. EUROPA

Vokieiai masikai ydus ud okupuotoje Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Soviet Sjungoje, bet ne paioje Vokietijoje. Hitleris buvo politikas antise mitas alyje, turjusioje labai ma yd bendruomen. 1933 m., kai Hitleris tapo kancleriu, tarp Vokietijos gyventoj yd buvo maiau negu vienas pro centas, o Antrojo pasaulinio karo pradioje - apie vien ketvirt procento. Pir maisiais eeriais Hitlerio valdymo metais Vokietijos ydams buvo leidiama emigruoti (eminaniomis ir skurdinaniomis slygomis). Daugelis Vokieti jos yd, kurie tapo Hitlerio pergals 1933 m. rinkimuose liudininkais, mir dl natrali prieasi. Savaime suprantama, nuudyti 165 000 yd buvo iurpus nusikaltimas, bet tai. tik labai maa Europos yd tragedijos dalis: maiau negu trys procentai vis uvusij per holokaust. Tik 1939 m. naci Vokietijai ugrobus Lenkij, o 1941 m. upuolus Soviet Sjung, Hitlerio vizijos atsikratyti yd Europoje susikirto su dviem didiausiomis Europos yd bendruomenmis. Jo ambicijos paalinti i Europos ydus galjo bti gyvendintos tik tose Europos dalyse, kur gyveno ydai.

10

KRUVINOS EMS

Holokaustas ugoia Vokietijos planus, kuriuose buvo numatytos dar di desns udyns. Hitleris norjo ne tik inaikinti ydus; jis taip pat norjo su naikinti Lenkij ir Soviet Sjung kaip valstybes, inaikinti j valdanisias klases ir nuudyti deimtis milijon slav (rus, ukrainiei, baltarusi, len k). Jeigu Vokietijos karas su SSRS bt klojsis kaip suplanuota, trisdeimt milijon civili gyventoj bt buv numarinti badu pirmj iem, o paskui dar deimtys milijon itremti, nuudyti, asimiliuoti ar paversti vergais. Nors ie planai taip ir liko negyvendinti, jie teik moralines prielaidas Vokietijos okupacinei politikai Rytuose. Vokieiai per kar nuud madaug tiek pat ne yd kiek ir yd, daugiausia marindami badu Soviet Sjungos karo be laisvius (auk skaiius siek daugiau kaip tris milijonus) ir apsiaust miest gyventojus (i j mir daugiau kaip milijonas moni) arba audydami civi lius gyventojus per baudiamsias akcijas" (per jas uvo beveik milijonas moni, daugiausia baltarusi ir lenk). Soviet Sjunga Antrajame pasauliniame kare nugaljo naci Vokietij Ryt fronte ir peln Stalinui milijon moni dkingum bei lemiam bals nustatant pokario Europos tvark. Taiau Stalino vykdyt masini udyni mastas buvo ne k maiau spdingas negu Hitlerio. Faktikai masins udy ns taikos laikais buvo kur kas didesnis nusikaltimas. Kad apgint ir moder nizuot Soviet Sjung, Stalinas ketvirtajame XX a. deimtmetyje sukl mi lijon moni gyvybes nusineus bad ir sak suaudyti tris ketvirtadalius milijono moni. Stalinas ud savus pilieius ne maiau veiksmingai negu Hitleris - svetim ali pilieius. Tredaliui i keturiolikos milijon moni, smoningai nuudyt kruvinose emse 1933-1945 m., gyvybes atm sovie t valdia.

Tai masini politini udyni istorija. Keturiolika milijon moni uvo dl udikikos Soviet Sjungos arba naci Vokietijos politikos, daugelis j tapo Soviet Sjungos ir naci Vokietijos sveikos, bet ne karo tarp j aukomis. Ketvirtis j buvo nuudyta Antrajam pasauliniam karui dar net neprasidjus. Dar du imtai tkstani uvo 1939-1941 m., kai naci Vokietija ir Soviet Sjunga dalijosi Europ kaip sjungininks. T keturiolikos milijon moni mirtis kartais bdavo numatoma ekonominiuose planuose arba paskubinama

PRATARM. EUROPA

11

ekonominiais sumetimais, bet jokios ekonomins btinybs grietja prasme atimti jiems gyvyb nebuvo. Stalinas 1933 m. inojo, kas atsitiks, kai jis atims maist i badaujani Ukrainos valstiei, kaip ir Hitleris atuoneriais metais vliau inojo, kas atsitiks Soviet Sjungos karo belaisviams, jeigu jiems nebus duodama maisto. Ir pirmu, ir antru atveju mir daugiau kaip trys milijonai moni. imtai tkstani Soviet Sjungos valstiei ir darbinink, kurie tapo 1937 ir 1938 m. Didiojo teroro aukomis, buvo nuudyti vykdant aikias Stalino direktyvas, kaip ir milijonai yd, suaudyt ir nunuodyt dujomis 1941-1945 m., buvo atviros Hitlerio politikos aukos. Karas pakeit udyni balans. XX a. ketvirtajame deimtmetyje Soviet Sjunga buvo vienintel valstyb Europoje, vykdanti masini udyni poli tik. Prie Antrj pasaulin kar, per pirmuosius eerius su puse met nuo to laiko, kai Hitleris atjo valdi, naci reimas, apytiksliais skaiiavimais, nuud ne daugiau kaip deimt tkstani moni. Stalinistinis reimas jau buvo numarins badu milijonus moni ir beveik milijon suauds. Vo kietijos masini udyni politika pradjo konkuruoti su Soviet Sjungos udyni politika 1939 m. rugsjo-1941 m. birelio laikotarpiu, kai Stalinas leido Hitleriui pradti kar. 1939 m. rugsj vermachtas ir Raudonoji armija kartu puol Lenkij, Vokietijos ir Soviet Sjungos diplomatai pasira Sien ir draugysts sutart, o vokiei ir soviet pajgos beveik dvejus metus kar tu laik okupavusios i al. Kai Vokietija iplt savo imperij vakarus ir 1940 m. ugrob Norvegij, Danij, Beniliukso alis ir Pranczij, Soviet Sjunga okupavo ir aneksavo Lietuv, Latvij ir Estij. Abu reimai suaud deimtis tkstani isilavinusi Lenkijos gyventoj ir imtus tkstani j itrm. Stalinui tokios masins represijos buvo senos politikos naujose e mse tsa; Hitleriui tai buvo proveris. Plaiausio masto udyns prasidjo, kai Hitleris apgavo Stalin ir vokiei pajgos 1941 m. birel siver neseniai iplst Soviet Sjung. Nors An trasis pasaulinis karas prasidjo 1939 m. rugsj bendra Vokietijos ir Soviet Sjungos invazija Lenkij, didiausias udyni mastas prasidjo po antrojo puolimo ryt kryptimi. Soviet Ukrainoje, Soviet Baltarusijoje ir Leningra do srityje, emse, kur stalinistinis reimas per ankstesnius atuonerius me tus numarino badu ir suaud apytiksliai keturis milijonus moni, Vokieti jos pajgos per pus io laikotarpio sugebjo numarinti badu ir suaudyti dar

12

KRUVINOS EMS

daugiau moni. Vos tik invazija prasidjo, vermachtas m marinti Soviet Sjungos belaisvius badu, o ypatingos paskirties briai Einsatzgruppen - au dyti politinius prieus ir ydus. Kartu su Vokietijos tvarkos policija, WaffenSS, vermachtu ir vietos gyventoj pagalbine policija bei ginkluotais briais Einsatzgruppen t vasar pradjo naikinti yd bendruomenes.

Kruvinos ems drieksi ten, kur gyveno dauguma Europos yd, kur persi klojo Hitlerio ir Stalino imperiniai planai, kur kovojo vermachtas ir Raudo noji armija ir kur savo pajgas telk Soviet Sjungos NKVD ir Vokietijos SS. Dauguma udyni vyko kruvinose emse: pagal XX a. ketvirtojo deimtme io ir penktojo deimtmeio pradios politin geografij jos apm Lenkij, Baltijos valstybes, Soviet Baltarusij, Soviet Ukrain ir vakarin Soviet Rusijos pakrat. Stalino nusikaltimai danai siejami su Rusija, o Hitlerio - su Vokietija. Bet daugiausia gyvybi buvo atimta nerusikoje Soviet Sjungos periferijoje, o naciai daniausiai ud u Vokietijos rib. Manoma, kad bai siausi dalykai XX a. djosi koncentracijos stovyklose. Taiau dauguma nacio nalsocializmo ir stalinizmo auk mir ne koncentracijos stovyklose. Netei singas supratimas apie masini udyni vietas ir metodus neleidia mums suprasti XX a. siaubo. Koncentracijos stovyklos, kuri kalinius 1945 m. ilaisvino amerikieiai ir britai, telksi Vokietijoje; didioji dalis gulago lageri, kuriuos Vakaruo se igarsino Aleksandras Solenicynas, savaime suprantama, telksi Rusijos Sibire. Taiau it stovykl vaizdai, fotografijose arba apraymuose, tra tik uuomina apie Vokietijos ir Soviet Sjungos smurto istorij. Vokiei kon centracijos stovyklose mir apytiksliai milijonas dirbti jose nuteist moni, o vokiei duj kamerose, vokiei udymo laukuose ir bado zonose mir de imt milijon moni. Soviet Sjungos gulage 1933-1945 m. isekimas ir li gos sutrumpino daugiau kaip milijono moni gyvenim, o Soviet Sjungos udymo laukuose ir bado regionuose mir apytiksliai ei milijonai moni, madaug keturi milijonai i j - kruvinose emse. Devyniasdeimt procen t patekusij gulag igyveno. Dauguma moni, kurie pateko vokiei koncentracijos stovyklas, taip pat igyveno (prieingai negu tie, kurie pateko duj kameras, mirties duobes ir karo belaisvi stovyklas). Nors koncentra

14

KRUVINOS EMS

cijos stovykl kalini likimas ir siaubingas, jo nepalyginsi su tuo, kas atsitiko daugeliui milijon moni, kurie buvo nunuodyti dujomis, suaudyti arba numarinti badu. Nemanoma tiksliai apibrti skirtumo tarp koncentracijos stovykl ir udymo viet: vienu atveju mons buvo udomi, kitu - mirdavo badu ka linimo vietose. Taiau yra skirtumas tarp nuosprendio kalinti koncentra cijos stovykloje ir nuosprendio suaudyti, yra skirtumas tarp priverstinio darbo ir duj, tarp vergovs ir kulk. Didioji dalis ir naci, ir soviet re imo auk niekada nemat koncentracijos stovykl. Auvicas turjo dvi paskirtis - tai buvo ir priveriamojo darbo stovykla, ir udymo vieta, ir akivaizdu, kad ne yd, nuteist priverstiniams darbams, ir yd, atrinkt dirbti, likimas labai skyrsi nuo to, kas itiko ydus, atrinktus duj kame roms. Taigi Auvicas priklauso dviem istorijoms, susijusioms, bet skirtin goms. Auvicas, kaip priveriamojo darbo stovykla, labiau atstovauja dau gelio moni, nukentjusi nuo vokiei (arba soviet) kalinimo politikos, patiriai, o Auvicas, kaip mirties fabrikas, daugiau byloja apie smoningai nuudyt moni likim. Dauguma Auvic patekusi yd buvo tiesiog nunuodyti dujomis; jie, kaip beveik visi keturiolika milijon moni, nuu dyt kruvinose emse, koncentracijos stovyklose nepraleido n dienos. Vokiei ir soviet koncentracijos stovyklos supa kruvinas emes ir i ryt, ir i vakar, suliedamos juod spalv su pilkvai juoda. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje amerikiei ir brit pajgos ilaisvino tokias Vokietijos kon centracijos stovyklas kaip Belzenas ir Dachau, bet Vakar sjungininkai nei laisvino n vieno mogaus, patekusio udymo renginius. Vokieiai didum savo udyni politikos vykd emse, kurias paskui um Soviet Sjunga. Raudonoji armija ilaisvino Auvic, Treblink, Sobibor, Belec, Chelmn ir Maidanek. Amerikiei ir brit pajgos nepasiek n vienos i kruvin e mi ir nepamat n vienos i pagrindini udyni viet. Amerikiei ir brit pajgos neivydo ne tik Soviet Sjungos udymo viet, palikdami stalinizmo nusikaltim dokumentavim altojo karo pabaigai, kai atsivr archyvai, jie neivydo ir vokiei udyni viet, ir kaip tik todl Hitlerio nusikaltimams suprasti prireik tiek daug laiko. Daugumos vakariei supratimas apie ma sines udynes apsiriboja tuo, k galima pamatyti vokiei koncentracijos sto

PRATARM. EUROPA

15

vyki fotografijose ir filmuose. Taiau kad ir kokie siaubingi ie vaizdai, tai tik uuominos apie kruvin emi istorij. Jie nra visa istorija; nelaimei, jie net ne anga j.

Masins udyns Europoje paprastai siejamos su holokaustu, o holokaus tas - su greitu, pramoniniu udymu. is vaizdis yra pernelyg supaprastintas ir vienareikmis. Vokietijos ir Soviet Sjungos udyni vietose udymo metodai buvo veikiau primityvs. Pus i keturiolikos milijon civili ir karo belaisvi, nuudyt kruvinose emse 1933-1945 m., mir dl to, kad negaudavo maisto. XX a. viduryje europieiai smoningai numarino badu pasibaistinai daug europiei. Dvi masikiausios po holokausto udymo akcijos buvo vykdomos taikant kaip tik bd atimti gyvyb - Stalinas ket virtojo deimtmeio pradioje sureisavo badmeius, o Hitleris penktojo deimtmeio pradioje sak marinti badu Soviet Sjungos karo belaisvius. Marinimui badu buvo teikiama pirmenyb ne tik praktikoje, bet ir planuo se. Alkio plane naci reimas 1941-1942 m. iem numat numarinti de imtis milijon slav ir yd. Antrasis daniausiai taikytas udymo bdas buvo audymas, treiasis nuodijimas dujomis. Per Stalino Didj teror 1937-1938 m. buvo suaudyta beveik septyni imtai tkstani Soviet Sjungos piliei. Madaug du imtai tkstani lenk, nuudyt tuo metu, kai Vokietija ir Soviet Sjunga drauge laik okupavusios Lenkij, taip pat buvo suaudyti. Per vokiei baudia msias akcijas" nuo kulk uvo apytiksliai trys imtai tkstani baltarusi ir madaug tiek pat lenk. Holokausto metais naikinamiems ydams tikimyb ti nuo duj arba kulkos buvo vienoda. Ties sakant, nuodyti dujomis anaiptol nebuvo labai jau modernus udy mo bdas. Madaug milijonas udusint dujomis yd Auvice buvo nuudy ti naudojant vandenilio cianid, chemin jungin, iskirt XVIII a. Madaug 1,6 milijono yd, nuudyt Treblinkoje, Chelmne, Belece ir Sobibore, buvo udusinti anglies monoksidu, kur dar senovs graikai inojo esant mirtin. Penktajame deimtmetyje vandenilio cianidas buvo naudojamas kaip pesti cidas; anglies monoksid gamindavo vidaus degimo varikliai. Sovietai taiky davo technologijas, kurias vargu ar galjai pavadinti naujomis ketvirtajame

16

KRUVINOS EMS

ir penktajame deimtmetyje - vidaus degim, geleinkelius, aunamuosius ginklus, pesticidus, spygliuot viel. Kad ir kokios buvo taikomos technologijos, udoma buvo asmenikai. Ba daujanius mones stebdavo, danai i sargybos bokt, tie, kurie neduoda vo jiems maisto. Vykdytojai audomas savo aukas matydavo autuv taikik liuose i labai arti arba du i j laikydavo auk, o treiasis remdavo pistolet pakau. Pasmerkti udusinti dujomis mons i pradi buvo surenkami vien viet, sukemami traukinius, o paskui suvaromi duj kameras. I j buvo atimamas turtas, paskui drabuiai, o moterys netekdavo ir plauk. Kiekvienas i j mir skirtinga mirtimi, nes kiekvienas gyveno skirting gy venim.

Pats auk skaiius ugoia kiekvienos i j individualum. Noriau paauk ti jus visus vardu, - ra rus poet Ana Achmatova poemoje Requiem, - bet sraas jau nuimtas ir nra kur daugiau iekoti." Sunkiai dirbdami istorikai atkr kai kuriuos sraus, ir dabar juos turime; atsivrus Ryt Europos ar chyvams, turime kur iekoti. Mes turime stulbinamai daug auk liudijim: pavyzdiui, vienos jaunos yds, kuriai pavyko isikasti i naci mirties duo bs Babij Jare, Kijeve, ir kitos aukos, kuriai pavyko isigelbti Paneriuose, netoli Vilniaus, prisiminimus. Turime keleto deimi igyvenusi Treblin kos kalini memuarus. Turime Varuvos geto archyv, kruopiai rinkt, ukast, o paskui atrast (didioji dalis). Turime lenk karinink, kuriuos 1940 m. Katynje suaud Soviet Sjungos NKVD, dienoraius; jie buvo rasti atkasus j knus. Turime rateli, kuriuos lenkai mt i furgon, ve usi juos prie duobi suaudyti per tais paiais metais vokiei vykdytas udymo akcijas. Turime uraus, iraiytus ant Kovelio sinagogos ir gestapo kaljimo Varuvoje sien. Turime ukrainiei, igyvenusi 1933 m. badme t Soviet Sjungoje, ir leningradiei, igyvenusi 1941-1944 m. blokad, prisiminim. Turime kai kuriuos nusikaltim vykdytoj dokumentus, paimtus i vo kiei, kai jie pralaimjo kar, arba rastus Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ar Baltijos ali archyvuose po Soviet Sjungos lugimo 1991 m. Turime vokiei policinink ir kareivi, audiusi ydus ir vokiei kovos

18

KRUVINOS EMS

su partizanais bri kovotoj, audiusi baltarusi ir lenk civilius, atas kait ir laik. Turime valstiei ir tautini maum mirties kvotas, kurios 1937-1938 m. i Maskvos buvo siuniamos regioniniams NKVD skyriams, ir j atsakymus, kuriuose jie pra ias kvotas padidinti. Turime Soviet Sjun gos piliei, kurie paskui buvo nuteisti ir nuudyti, tardym protokolus. Turi me vokiei duomenis apie tai, kiek yd buvo suaudyta prie duobi ir kiek j buvo nunuodyta dujomis mirties renginiuose. Turime Soviet Sjungos statistik apie suaudymo akcijas per Didj teror ir Katynje. Turime gerus bendrus skaiiavimus, kiek i viso buvo nuudyta yd pagrindinse udy mo vietose, atliktus remiantis vokiei apskaita ir praneimais, igyvenusij liudijimais ir Soviet Sjungos dokumentais. Galime pagrstai apskaiiuoti, kiek moni mir i bado Soviet Sjungoje, nors ne vis mirtys buvo regis truojamos. Turime Stalino laikus artimiausiems bendraygiams, Hitlerio u stals kalbas, Himmlerio susitikim dienyn ir daug kit dokument. Vienas niekaip nebiau stengs inagrinti vis i altini, reikaling tokiai kny gai parayti; jai atsirasti padjo kit istorik, kurie savo darbuose panaudojo iuos ir daugyb kit altini, pasiekimai. Nors aptardamas kai kuriuos apra ytus vykius rmiausi ir savo paties surinktais archyviniais duomenimis, ios knygos tekstas ir nuorodos rodo, kokia svari joje mano koleg ir ankstesni istorik kart darbo dalis. Knygoje danai pasigirs pai auk ir j draug bei eim balsai. Taip pat cituosiu nusikaltim vykdytojus, tuos, kurie ud ir sak udyti. Kaip liudytojus taip pat pasiauksiu nedidel grup Europos raytoj: An Ach matov, Hannah Arendt, Jsef Czapsk, Giinter Grass, Vasilij Gros man, Gareth Jones, Arthur Koestler, George Orwell ir Alexander Weissberg. (Taip pat apvelgsiu dviej diplomat - amerikieio Rusijos specialisto Georgeo Kennano, buvusio Maskvoje lemtingu metu, ir Japo nijos valgo ijuns Sugiharos, dalyvavusio politikoje, kuri Stalinas laik masinio teroro pateisinimu, o paskui gelbjusio ydus nuo Hitlerio holo kausto - veikl.) Kai kurie i i raytoj dokumentavo vien masini u dyni politik, kiti dvi ar daugiau. Vieni pateik valgi analiz, kiti - ne darnius palyginimus, treti - nepamirtam vaizd. Taiau visi jie nuosekliai siek pamatyti Europ tarp Hitlerio ir Stalino, danai nepaisydami tuo metu galiojusi tabu.

PRATARM. EUROPA

19

Lygindama soviet ir naci reimus politikos teoretik Hannah Arendt 1951 m. ra, kad pats faktikumo nepertraukiamas egzistavimas priklau so nuo netotalitarinio pasaulio egzistavimo". Amerikos diplomatas Georgeas Kennanas 1944 m. Maskvoje t pat pasak paprastesniais odiais: ia mo ns sprendia, kas yra tiesa, o kas - melas." Ar tiesa yra tik galios konvencija ir nieko daugiau, ar tikrovikas istorinis pasakojimas vis dlto gali atsispirti politikos sunkiui? Naci Vokietija ir So viet Sjunga siek uvaldyti pai istorij. Soviet Sjunga buvo marksistin valstyb, kurios vadovai pasiskelb es istorijos mokslininkai. Nacionalsocia lizmas buvo apokaliptin visuotins transformacijos, kuri turjo gyvendinti mons, tikintys, kad valia ir ras gali nusimesti praeities nat, vizija. Dvylika met truks naci valdymas ir septyniasdeimt ketveri soviet valdios metai smarkiai veikia ms gebjim vertinti pasaul. Daugelis moni mano, kad naci nusikaltimai buvo tokie siaubingi, kad atsidr u istorijos rib. Tai keblus paties Hitlerio tikjimo, kad valia nugals faktus, aidas. Kiti tvirtina, kad, Stalino nusikaltimus, kad ir kokie jie siaubingi, pateisina btinyb kurti ar ginti moderni valstyb. Tokie teiginiai primena Stalino poir, kad isto rija turi tik vien krypt, kuri jis suprato ir kuri retrospektyviai pateisina jo politik. Jeigu netursime istorijos, kuriamos ir ginamos visikai kitokiais pagrin dais, Hitleris ir Stalinas ir toliau teisins savo darbus ms akyse. Koks galt bti tokios istorijos pamatas? Nors i studija apima karin, politin, ekono min, socialin, kultrin ir intelektin istorij, jos trys pamatiniai metodai yra paprasti: tvirtas sitikinimas, kad nra praeities vyki, kuri nemanoma istorikai suprasti ar istorikai itirti; refleksija apie kitoki pasirinkim gali myb bei tikjimas, kad mogus visada, bet kuriomis aplinkybmis, turi ga limyb rinktis; ir chronologin vis stalinist ir naci politikos apraik, nu udiusi daugyb civili ir karo belaisvi, analiz. ios studijos form lm ne imperij politin geografija, o mogikoji auk geografija. Kruvinos ems yra ne kokia nors tikra ar sivaizduojama politin teritorija; tai tiesiog vietos, kur iauriausiai siautjo kruviniausi Europos reimai. Ilgus deimtmeius nacionalins - yd, lenk, ukrainiei, baltarusi, rus, lietuvi, est, latvi - istorijos prieinosi naci ir soviet iaurum

20

KRUVINOS EMS

konceptualizacijai. Kruvin emi istorija buvo saugoma, danai protingai ir drsiai, dalijant Europos praeit nacionalines dalis, o paskui neleidiant ioms dalims susiliesti vienai su kita. Taiau jeigu nagrinsime tik vien ko ki nors persekiot grup, kad ir kaip nepriekaitingai atliksime istorin ty rim ir j apraysime, nepaaikinsime, kas atsitiko Europoje 1933-1945 m. Nepriekaitingas Ukrainos praeities tyrimas neatskleis bado prieasi. Tirti Lenkijos istorij yra ne pats geriausias bdas suprasti, kodl tiek daug lenk buvo nuudyta per Didj teror. Kad ir kaip gerai istudijuosime Baltarusijos istorij, tai mums nepads suprasti, kas vyko karo belaisvi stovyklose ir per kovos su partizanais kampanijas, kurios nusine tiek daug baltarusi gyvy bi. yd gyvenimo apraymas, nors ir apimt pasakojim apie holokaust, jo nepaaikint. Danai vienos grups likim manoma paaikinti tik inant, kas atsitiko kitai. Taiau tai tik ssaj pradia. Naci ir soviet reimus taip pat manoma suprasti tik isiaikinus, kokiais bdais j vadovai siek uval dyti ias emes ir kaip jie irjo j gyventoj grupes bei i grupi tarpu savio santykius. iandien gyvuoja plaiai paplits sutarimas, kad XX a. masins udyns turi didiul moralin reikm XXI a. Todl tikrai stulbina, kad iki iol nie kas nepara kruvin emi istorijos. Masins udyns atskyr yd istorij nuo Europos istorijos, o Ryt Europos istorij nuo Vakar Europos istori jos. udyns nesukuria taut, taiau jos vis dlto lemia j intelektin atskirt, net prajus deimtmeiams po nacionalsocializmo ir stalinizmo pabaigos. i studija kartu nagrinja naci ir soviet reim, yd ir Europos istorij bei nacionalines istorijas. Joje raoma ir apie aukas, ir apie j udikus. Joje apta riamos ideologijos ir planai, sistemos ir visuomens. Tai moni, nuudyt tolim vad politikos, istorija. Auk tvyns driekiasi nuo Berlyno iki Mask vos; ikilus Hitleriui ir Stalinui, jos tapo kruvinomis emmis.

VADAS

HITLERIS IR STALINAS

Naci ir soviet reim ir j susidrimo kruvinose emse itakos gldi 1914-1918 m. Pirmajame pasauliniame kare. Karas sugriov sensias Euro pos sausumos imperijas ir paskatino svajones apie naujsias. Jis pakeit dinas tin imperatori valdymo princip trapia taut suverenumo idja. Jis parod, kad milijonai moni pasireng paklusti sakymams kautis ir ti dl abs traki ir tolim tiksl, dl tvyni, kuri egzistencija jau jo pabaig arba dar tik prasidjo. Naujos valstybs krsi beveik i nieko, o didels grups civili gyventoj buvo perkeliamos arba paalinamos taikant paprastas tech nologijas. Osman imperijos valdia nuud daugiau kaip milijon armn. I Rusijos imperijos buvo tremiami vokieiai ir ydai. Bulgarija, Graikija ir Turkija, po karo tapusios tautinmis valstybmis, apsikeit gyventojais. Ne maiau svarbu, kad karas sugriov ir integruot pasaulin ekonomik. To kios laisvos prekybos slygos, kokios buvo iki 1914 m., nebebuvo atkurtos, o daugumos to meto suaugusi europiei gerov per vis j likus gyvenim nepasiek ikikarini standart. Pirmojo pasaulinio karo esm buvo ginkluotas konfliktas tarp Vokietijos imperijos, Habsburgu monarchijos, Osman imperijos ir Bulgarijos (Cen trini valstybi") i vienos puss ir Pranczijos, Rusijos imperijos, Didiosios Britanijos, Italijos, Serbijos ir Jungtini Valstij (Antants valstybi") i ki tos. Antants pergal 1918 m. padar gal trims Europos sausumos imperi joms: Habsburg, Vokietijos ir Osman. Pagal Versalio, Sen ermeno, Sevro ir Trianono susitarimus, po karo daugiatauts valdos buvo pakeistos nacio nalinmis valstybmis, o monarchijos - demokratinmis respublikomis. Didiosios Europos valstybs, kuri karas nesunaikino, - Britanija ir ypa Pranczija, smarkiai susilpnjo. Po 1918 m. nugaltojai puoseljo iliuzij, kad gyvenimas kakaip gali grti priekario ves. Revoliucionieriai, kurie tik

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

23

josi tapti nugaltj vadais, svajojo, kad kraujo praliejimas pateisins tolesnes radikalias transformacijas, kurios suteiks karui prasm ir atitaisys jo al. Reikmingiausia politin vizija buvo komunistin utopija. Karo pabaigo je buvo praj septyniasdeimt met nuo tos dienos, kai Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas ikl savo ymj k: Vis ali proletarai, vienyki ts!" Marksizmas kvp itisas revoliucionieri kartas kvietimu imtis politi ni ir moralini pertvark: jie man padarysi gal kapitalizmui ir isprsi konfliktus, kuriuos sukelia privati nuosavyb, ir sukursi socializm, kuris ivaduos dirbanisias klases ir grins mogui pirmin sielos tyrum. Mark sistams istorins paangos variklis buvo kova tarp kylani ir lungani kla si bei grupi, kurias kr ir perkr kintantys ekonomins gamybos bdai. Kiekvienai vyraujaniai politinei tvarkai mesdavo ik naujos socialins grups, kurias suformuodavo nauji kininkavimo bdai. Naujausiais laikais klasi kova vyko tarp t, kuriems priklaus fabrikai, ir t, kurie juose dirbo. Todl Marxas ir Engelsas tikjosi revoliucij kilsiant industrikai paangesn se alyse, turiniose didel darbinink klas, tokiose kaip Vokietija ir Didioji Britanija. Suardydamas kapitalistin tvark ir susilpnindamas didisias imperijas, Pir masis pasaulinis karas akivaizdiai suteik revoliucionieriams galimyb. Nors dauguma marksist tada jau buvo prat veikti nacionalini politini sistem ribose ir per kar rm savo vyriausybes, Vladimiras Leninas, Rusijos imperijos valdinys ir bolevik partijos vadovas, laiksi kitokios pozicijos. Voliuntaristi kai suprasdamas marksizm, tikdamas, kad istorij galima stumti reikiamas ves, kar jis suvok kaip savo didij prog. Tokiam voliuntaristui kaip Le ninas pritarimas istorijos nuosprendiui teik marksistams licencij skelbti j patiems. Marxas neman, kad istorija i anksto nulemta, jam ji buvo jos princi pus suvokiani individ krinys. Leninas kilo i labai agrarins alies, kurioje, Marxo poiriu, nebuvo pakankam ekonomini slyg revoliucijai. Taiau, kaip jau minjau, savo revoliuciniam impulsui pateisinti jis turjo revoliucin teorij. Jis man, kad kolonijins imperijos prats kapitalistins sistemos gyva vimo laik, taiau karas tarp imperij turs sukelti visuotin revoliucij. Rusijos imperija lugo pirmoji, ir Leninas msi veikti. Keniantys Rusijos imperijos kareiviai ir nuskurd valstieiai 1917 m. pra dioje sukilo. Kai liaudies sukilimas t pai met vasar nuvert Rusijoje

24

KRUVINOS EMS

monarchij, naujas liberalus reimas paband laimti kar ir sureng dar vien savo prie - Vokietijos imperijos ir Habsburg monarchijos - puo lim. Tada Leninas tapo slaptu Vokietijos ginklu. T met baland vokieiai tremtyje veicarijoje gyvenus Lenin pasiunt Rusijos sostin Petrograd kelti revoliucijos, turjusios paalinti Rusij i karo. Padedamas savo chariz matikojo sjungininko Levo Trockio ir drausming bolevik, remiamas dalies gyventoj, Leninas lapkrit vykd perversm. 1918 m. pradioje nau joji Lenino vyriausyb pasira su Vokietija taikos sutart, pagal kuri Bal tarusija, Ukraina, Baltijos alys ir Lenkija atiteko Vokietijai. I dalies Lenino dka Vokietija laimjo kar Ryt fronte ir trumpai patyr, k reikia bti Ryt imperija. U taik Leninas Vokietijos kolonialistams atidav buvusias vakarines Ru sijos imperijos teritorijas. Vokietijos imperija vis tiek greitai lugsianti kartu visa engjika kapitalistine sistema, rodinjo bolevikai, o Rusijos ir kit ali revoliucionieriai galsi paskleisti naujj santvark vakar kryptimi, ir io se teritorijose, ir u j rib. Karas, tikino Leninas su Trockiu, neivengiamai pasibaigsis Vokietijos pralaimjimu Vakar fronte ir darbinink revoliucija paioje Vokietijoje. Leninas ir Trockis sukelt revoliucij Rusijoje savo pai ir kit marksist akyse teisino tuo, kad, girdi, greitai neivengiamai kilsis proletar sukilimas labiau industrializuotose Vidurio ir Vakar Europos aly se. 1918 m. pabaigoje ir 1919 m. atrod, kad Leninas gali bti teisus. Vokietija i ties pralaimjo Pranczijai, Britanijai ir Amerikai Vakar fronte 1918 m. ruden, taigi turjo atsitraukti - nenugalta - i savo naujosios Ryt imperi jos. Vokietijos revoliucionieriai msi padrik bandym paimti valdi. Bol evikai kaip laimik pasiiupo Ukrain ir Baltarusij. Senosios Rusijos imperijos lugimas ir senosios Vokietijos imperijos pra laimjimas sukr valdios vakuum Ryt Europoje, bolevikai, kad ir kaip stengsi, jo upildyti negaljo. Kol Lenino ir Trockio naujoji Raudonoji armija buvo uimta pilietiniu karu Rusijoje ir Ukrainoje, penkios alys prie Baltijos jros - Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija - tapo nepriklausomomis respublikomis. Praradusi ias teritorijas, bolevikin Rusija buvo kur kas ma iau isipltusi vakarus negu carin Rusija. I mint naujj nepriklausom valstybi Lenkija buvo apgyvendinta tankiau negu visos kitos kartu pamus ir buvo strategikai svarbiausia. Lenkija pakeit galios balans Ryt Europoje

26

KRUVINOS EMS

labiau negu bet kuri kita i naujj valstybi, susikrusi po karo. Ji buvo nepakankamai didel, kad tapt didija valstybe, taiau gantinai didel, kad galt sukelti rpesi kiekvienai didvalstybei, turiniai ekspansijos plan. Pirm kart per daugiau negu imtmet ji atskyr Rusij nuo Vokietijos. Pats Lenkijos egzistavimas sukr bufer Rusijos bei Vokietijos galiai ir sukl di del pasipiktinim ir Maskvoje, ir Berlyne. Lenkijos ideologija buvo nepriklausomyb. Lenkijos valstyb neegzistavo nuo XVIII a. pabaigos, kai imperiniai kaimynai pasidalijo Lenkijos ir Lietu vos Valstyb. Net ir valdant imperijoms lenkika politika nenutrko per vis XIX a. ir svarbiausias jos pasiekimas buvo lenk tautos idjos konsolidaci ja. Paskelbti Lenkijos nepriklausomyb 1918 m. lapkrit buvo manoma tik todl, kad visos trys j pasidalijusios didvalstybs - Vokietijos, Habsburg ir Rusijos imperijos - po karo ir revoliucijos inyko. ia puikia istorine kon junktra pasinaudojo vienas lenk revoliucionierius, vardu Jozefas Pilsuds kis. Jaunysts laikais buvs socialistu, Pilsudskis tapo pragmatiku, gebaniu bendradarbiauti su viena imperija, kad veikt kit. Kai visos imperijos lu go, jis su savo bendraygiais, per kar jau susivienijusiais karinius legionus, turjo puikias slygas paskelbti ir ginti Lenkijos valstyb. Nacionalistas Ro manas Dmowskis, didysis Pilsudskio politinis prieininkas, Paryiuje patei k Lenkijos byl nagrinti valstybms nugaltojoms. Naujoji Lenkija buvo kurta kaip demokratin respublika. Remiama nugaltoj i Antants bloko, Lenkija galjo tiktis daugiau ar maiau palanki sien su Vokietija vaka ruose. Taiau Lenkijos rytini sien klausimas buvo atviras. Kadangi An tant nelaimjo karo Ryt fronte, ji neturjo joki priemoni primesti savo vali Ryt Europoje. 1919-1920 m. lenkai kariavo su bolevikais dl pasienio srii tarp Lenki jos ir Rusijos, ir is karas buvo lemiamas Europos tvarkai. Kai vokieiai pasi trauk, Raudonoji armija eng Ukrain ir Baltarusij, taiau Lenkijos va dovyb nepripaino jai uimt teritorij. Pilsudskis iuos istorikai su Lenkija susijusius kratus laik nepriklausomais politiniais subjektais, kuri vadovai, jo manymu, turjo pageidauti vienokiu ar kitokiu pavidalu atkurti senj res publik Baltarusijoje ir Lietuvoje. Jis tikjosi, kad Lenkijos armija, remiama ukrainiei sjunginink, pads kurti nepriklausom Ukrainos valstyb. Kai 1919 m. bolevikai tvirtino savo valdi Ukrainoje ir 1920 m. pavasar su

{VADAS. HITLERIS IR STALINAS

27

laik Lenkijos puolim, Leninas su Trockiu paman, kad, durtuvais kvp darbininkus gyvendinti savo istorin vaidmen, gals eksportuoti revoliucij Lenkij. Kritus Lenkijai, Vokietijos draugai, padedami naujosios Raudono sios armijos, naudodami didiulius Vokietijos iteklius, bt igelbj Rusijos revoliucij. Taiau link Berlyno traukianias soviet pajgas 1920 m. rugpjt prie Varuvos sulaik Lenkijos armija. Pilsudskis sureng kontrpuolim, kuris nustm Raudonj armij atgal Baltarusij ir Ukrain. Stalinas, Raudonosios armijos politinis karininkas Ukrainoje, buvo tarp nugaltj. Kaip tik jo klaidingi sprendimai sukliud ten deramai koordinuoti bolevik pajg veiksmus ir dl to Raudonoji ar mija nesugebjo tinkamai reaguoti Pilsudskio manevrus. Karin Lenkijos pergal neatm i bolevik valdios: Lenkijos kariuomen buvo pernelyg isekusi ygiuoti link Maskvos, o Lenkijos visuomen pernelyg susiskaldiu si, kad paremt tok riziking yg. Galiausiai bolevikin Rusija ir Lenki ja pasidalijo baltarusi ir ukrainiei gyvenamas emes. Taip Lenkija tapo daugiautaute valstybe: apie du tredalius jos gyventoj, sprendiant i kal bos, sudar lenkai, taiau dar buvo apytiksliai penki milijonai ukrainiei, trys milijonai yd, vienas milijonas baltarusi ir nuo puss milijono iki mi lijono vokiei. Pagal konstitucij Lenkija buvo lenk tautos" alis, taiau ia gyveno didiausia yd bendruomen Europoje ir antros pagal gausum (po bolevikins Rusijos) ukrainiei ir baltarusi bendruomens. Vis trij jos gausiausi tautini maum atstovai gyveno ir rytins kaimyns terito rijoje. Kol mi laukuose Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje buvo sprendia mos Ryt Europos sienos, Vidurio ir Vakar Europoje savo slygas diktavo Pirmojo pasaulinio karo nugaltojai. Kol Lenkija ir bolevikin Rusija kovojo teritorijose, per kurias anksiau jo Pirmojo pasaulinio karo Ryt frontas, nu galtoji Vokietija siek pademonstruoti nugaltojams savo taikingum. Siek dama usitikrinti geresnes pozicijas derybose su Pranczija, Britanija ir JAV, Vokietija pasiskelb respublika. Socialdemokratai, stambiausia Vokietijos marksistin partija, nepasek bolevik pavyzdiu ir alyje revoliucijos nesu kl. Dauguma Vokietijos socialdemokrat per kar buvo lojals Vokietijos imperijai ir alies paskelbim respublika laik paanga. Taiau is nuosaikum demonstruojantis pasirinkimas Vokietijai maai padjo. Pokario susitarimai

28

KRUVINOS EMS

buvo veikiau primesti negu pasiekti derybomis; paeidiant sen europieti k tradicij nugaltiesiems nebuvo suteikta vieta prie deryb stalo Paryiaus taikos konferencijoje. 1919 m. birel Vokietijos vyriausyb, neturdama kito pasirinkimo, pasira Versalio sutart, taiau tik nedaugelis politik jaut es sipareigoj vykdyti jos slygas. Kadangi sutart pareng moralizuojantys nugaltojai, j buvo lengva kriti kuoti kaip veidmainik. Kovodamos kare su emyninmis imperijomis, An tants didvalstybs pasiskelb esanios Vidurio Europos taut isilaisvinimo rmjos. Amerikieiai nuolat pabrdavo sijung kar kaip kryiaus yg u taut apsisprendimo laisv. Taiau Pranczija, kuri nukentjo labiausiai i vis Antants didvalstybi, siek nubausti Vokietij ir apdovanoti savo sjun gininkes. Todl i ties Versalio sutartis prietaravo kaip tik tam principui, dl kurio Antants didvalstybs ir skelbsi kariavusios - laisvam taut apsisprendi mui. Versalyje, kaip ir Trianone 1920 m. birel bei Sevre 1920 m. rugpjt, tau tos, laikytos Antants sjungininkmis (lenkai, ekai, rumunai) gavo didesnes teritorijas ir atitinkamai gausesnes etnines maumas j ribose. Tautos, laikytos prieais (vokieiai, vengrai, bulgarai) gavo maesnes teritorijas ir atitinkamai didesns j pai diasporos atsidr kit valstybi ribose. Tuo metu, kai Versalyje prasidjo svarstymai ir buvo pasirayta Sevro su tartis, vyko Lenkijos ir bolevik karas. Kadangi aptariant ir pasiraant ias sutartis Europos rytuose vis dar vyko karas, naujoji pokario tvarka atrod iek tiek efemerika. Rods, jai gresia bolevik kvptos ar netgi atnetos kairuolikos revoliucijos pavojus. Kol Lenkija kariavo su bolevikais, Vokie tijos revoliucionieriai galjo tiktis, kad jiems pagalb atskubs Raudonoji armija. Naujoji Vokietijos respublika, rods, irgi buvo nesaugi - jai grs de inij revoliucijos pavojus. Vokiei kareiviai, sugr namo i Ryt fronto, kur jie buvo nugaltojai, naujj respublik ir jos pasirayt Versalio sutart suvok kaip tvyns paeminim ir nemat joki prieasi j remti. Daugelis veteran stojo deiniojo sparno sukarintas organizacijas, kurios kovojo su kairiojo sparno revoliucionieriais. Vokietijos socialdemokratin vyriausyb, nematydama ieities, pasitelk deiniojo sparno sukarintas organizacijas kaip priemon ukirsti keli komunist bandymams sukelti revoliucij. Lenkijos pergal prie Raudonj armij prie Varuvos 1920 m. rugpjt isklaid socialistins revoliucijos Europoje viltis. 1921 m. kov Rygoje pa

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

29

sirayta Lenkijos ir bolevik Rusijos sutartis galutinai ubaig pokario per tvarkas. Ji nustat Lenkijos rytines sienas, padalytas baltarusi ir ukrainiei emes paversdama ateities nesutarim objektu, ir bolevizm i ginkluotos revoliucijos pavert valstybine ideologija. Kitais metais susikrusi Soviet S junga buvo valstyb su sienomis - ir bent jau iuo poiriu tokia pat politin esatis kaip ir kitos alys. Pasibaigs ginkluotas konfliktas taip pat isklaid de inij viltis, kad revoliucija sukels kontrrevoliucij. Tie, kurie troko panai kinti Vokietijos respublik - ir kratutiniai deinieji, ir kratutiniai kairieji dabar turjo kliautis tik savo jgomis. Vokietijos socialdemokratai ir toliau rm respublik, o Vokietijos komunistai lovino Soviet Sjungos model ir vadovavosi sovietine linija. Nurodymus, kaip veikti, jie gaudavo i Komu nist internacionalo, kur 1918 m. kr Leninas. Kratutiniai deinieji prijo ivad, kad niekas nepakeis pokario tvarkos, nebent tik pati Vokietija, kai bus atkurta ir rekonstruota. Rekonstruoti Vokietij atrod sunkiau negu buvo i ties. Kaltinama su klus kar, Vokietija prarado ne tik teritorijas ir gyventoj, bet ir teis turti normalias ginkluotsias pajgas. Treiojo deimtmeio pradioje j sukrt hiperinfliacija ir politinis chaosas. Taiau Vokietija vis tiek iliko, bent jau po tencialiai, galingiausia Europos valstyb. Gyventoj skaiiumi ji nusileido tik Soviet Sjungai, pramoniniu pajgumu jai neprilygo jokia kita valstyb, jos teritorija per kar nebuvo okupuota, o taiki vokiei gyvenviei paplitimas netiesiogiai ubr jos ekspansijos galimybi metmenis. Kai kovos Europoje liovsi, Vokietijos vyriausyb netruko atrasti ssaj su Soviet Sjunga. Gal gale ir Berlynas, ir Maskva norjo pakeisti Europos tvark Lenkijos sskaita. Abi alys siek veikti izoliacij tarptautini santyki srityje. tai kodl de mokratin Vokietijos vyriausyb 1922 m. su Soviet Sjunga pasira Rapalo susitarim, pagal kur tarp abiej ali buvo atkurti diplomatiniai santykiai, sudarytos palankios slygos tarpusavio prekybai ir pradtas slaptas karinis bendradarbiavimas. Daugeliui vokiei taut apsisprendimo teis tuo pat metu buvo ir pra keiksmas, ir viltis. Apie deimt milijon vokikai kalbani moni, buvusi Habsburgu imperijos valdini, liko u Vokietijos sien. Apie tris milijonus to ki moni gyveno ekoslovakijos iaurs vakar pakratyje, prie pat ekos lovakijos ir Vokietijos sienos. Vokiei ekoslovakijoje buvo daugiau negu

30

KRUVINOS EMS

slovak. Beveik visiems Austrijos, siterpusios tarp ekoslovakijos ir Vokieti jos, gyventojams vokiei kalba buvo gimtoji. Nepaisant to, pagal Sen erme no sutart Austrija privaljo egzistuoti kaip atskira valstyb, nors dauguma jos gyventoj bt mieliau pasirink prisijungti prie Vokietijos. 1920 m. kurtos nacionalsocialist Vokietijos darbinink partijos vadovas Adolfas Hitleris buvo austras ir propagavo anlius - Austrijos ir Vokietijos susivienijim. To kie nacionalins vienybs tikslai, nors ir labai spdingi, faktikai slp tikrj Hitlerio ambicij mast. Kaip tik Hitleris, taps Vokietijos kancleriu, pasira su Soviet Sjunga sutart, pagal kuri abi alys pasidalijo Lenkij. engdamas tok ingsn jis tik pasirinko kratutin priemon gyvendinti nuostatai, kurios laiksi dau gelis vokiei: Lenkijos sienos esanios neteistos, o jos gyventojai neverti valstybingumo. Nuo kit Vokietijos nacionalist j skyr poiris tai, k rei ks daryti jungus visas vokiei gyvenamas teritorijas Vokietijos sudt ir uvaldius Lenkij - jis ketino inaikinti ydus ir sugriauti Soviet Sjung. Siekdamas savo tiksl, Hitleris sil draugyst ir Lenkijai, ir Soviet Sjungai, o radikalesnius savo sumanymus nuo vokiei slp. Taiau katastrofikos vizijos nacionalsocializmui buvo akivaizdiai bdingos i pat pradi.

Kai 1921 m. Ryt Europoje pagaliau baigsi karo kataklizmas, Leninas ir jo bendraygiai turjo persigrupuoti ir pamstyti. Kai lenkai sukliud jiems triumfuoti visoje Europoje, bolevikams neliko nieko kita kaip tik uge sinti savo revoliucin kart ir kurti kak panaaus socialistin valstyb. Leninas ir jo sekjai n kiek neabejojo tur likti valdioje; negana to, nesk m keliant revoliucij Europoje tapo akstinu siekti kuo didesns politins kontrols. Kad revoliucija bt ubaigta ir apginta nuo kapitalistini prie, valdia turjo bti centralizuota. Jie skubiai udraud kitas politines parti jas ir m terorizuoti politinius prieininkus, apaukdami juos reakcionie riais. Jie pralaimjo vienintelius laisvuosius rinkimus ir kit jau nereng. Raudonoji armija, nors ir nugalta Lenkijoje, buvo gantinai stipri nugalti visus ginkluotus konkurentus senosios imperijos teritorijoje. Slaptoji bole vik tarnyba, vadinama K, dl naujosios Soviet valstybs konsolidacijos nuud tkstanius moni.

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

31

Taiau nugalti smurtu buvo lengviau negu sukurti nauj santvark. Dau giakultrinje valstiei ir klajokli alyje i marksizmo kaip programos buvo menka nauda. Marxas man, kad revoliucija pirmiausia kils pramoniniame pasaulyje, ir valstiei bei nacionalinio klausimo nuosekliai beveik nenagri njo. Dabar Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstieius bei Vidurins Azijos klajoklius reikjo kakaip priversti kurti socializm darbinink klasei, kuri buvo sutelkta rusikai kalbaniuose miestuose. Bolevikai turjo transfor muoti paveldt visuomen, kad sukurt industrin visuomen, kurios isto rija dar nesusiformavo; tik tada jie galjo keisti t industrin visuomen taip, kad ji tapt palanki darbininkams. I pradi bolevikams reikjo sukurti kapitalizm ir tik tada jie galjo im tis socialistini pertvark. Jie nutar, kad kurdama pramon valstyb pelnys nesuskaiiuojam Soviet Sjungos kultr atstov politin lojalum, kuris bus aukiau u tautinius skirtumus. Patraukti savo pusn ir valstieius, ir tautas buvo ities grandiozinis sumanymas, bet bolevikai laik paslaptyje svarbiausi u jo slypint dalyk: kad jie yra savo pai alies gyventoj - ne svarbu, ar suskirstyt pagal klases, ar pagal tautas, - prieai. Jie buvo sitikin, kad j valdoma visuomen istorikai atgyvenusi, ymeklis knygoje, kur rei kia iimti veriant puslap. Karui pasibaigus, nordami tvirtinti savo valdi ir gyti lojali kadr b simajai ekonominei revoliucijai, bolevikai turjo eiti tam tikrus kompromi sus. J valdomoms tautoms, savaime suprantama, nebuvo suteikta valstybin nepriklausomyb, taiau jos nebuvo ir pasmerktos umariai. Nors apskritai marksistai man, kad modernizavimas sumains nacionalizmo patrauklum, bolevikai nutar pasitelkti tautas, ar bent jau j elit, Soviet Sjungos indus trializavimo kampanijai vykdyti. Leninas skatino puoselti ne rus tautybs moni tautin tapatyb. Patys anksiau buv vienos daugiatauts valstybs valdiniai ir paskui tap kitos daugiatauts valstybs valdovais, bolevikai su prato, koks subtilus tautinis klausimas, ir mokjo taktikai j sprsti. Revo liucionieri vadai patys anaiptol nebuvo gryni rusai. Leninas, laikomas rusu ir prisimenamas kaip toks, taip pat turjo ved, vokiei, yd ir kalmuk kraujo; Trockis buvo ydas, o Stalinas - gruzinas. Tautos turjo bti kuriamos pagal nauj komunistin vaizd; valstieiai turjo bti nuraminti, kol bus veikti. Su kaimo gyventojais bolevikai nutar

32

KRUVINOS EMS

eiti kompromis, kuris, kaip jie inojo, o valstieiai bijojo, buvo tik laikinas. Naujasis soviet reimas leido valstieiams turti em, kuri jie atm i bu vusi emvaldi, ir pardavinti savo produkcij rinkoje. Karo ir revoliucijos suirut sukl atr maisto stygi; bolevikai savo ir savo alinink reikmms grdus rekvizuodavo. 1921 ir 1922 m. i bado ir nuo jo sukelt lig mir ke letas milijon moni. Pamokyti ios patirties, bolevikai nutar, kad maistas gali bti ginklas. Taiau kai kova dl valdios baigsi ir bolevikai laimjo, jiems reikjo patikimo maisto tiekimo. Jie buvo paadj monms taik ir duonos, tad turjo duoti jiems nors iek tiek ir vieno, ir kito, bent jau kuriam laikui. Lenino valstyb buvo politinis tramplinas bsimajai ekonominei revoliu cijai. Jo soviet politika pripaino tautas, nors marksizmas adjo pasaul be j, o jo soviet ekonomika leido rink, nors komunizmas adjo kolektyvin nuosavyb. Kai 1924 m. saus Leninas mir, jau buvo prasidj debatai apie tai, kada ir kaip ie pereinamojo laikotarpio kompromisai turi atvesti an trj revoliucij. Ir kaip tik i diskusija naujojoje soviet santvarkoje nulm Soviet Sjungos gyventoj likim. I Lenino bolevikai buvo paveldj de mokratinio centralizmo" princip - biurokratinei realybei pritaikyt mark sistin istoriosofij. Darbininkai atstovavo istorijos avangardui, drausminga Komunist partija atstovavo darbininkams, Centro komitetas atstovavo par tijai, o Politbiuras, grupel, susidedanti i keleto moni, atstovavo Centro komitetui. Visuomen buvo pavaldi valstybei, kontroliuojamai partijos, kuri praktikai vald keletas moni. Disputai tarp ios grupels nari, kaip jie buvo vaizduojami, atstovavo net ne politikai, o veikiau istorijai, o t disput rezultatai buvo pateikiami kaip jos nuosprendis. Stalino pateikiama Lenino palikimo interpretacija tapo lemiama. Kai Sta linas 1924 m. kalbjo apie socializm vienoje alyje", jis turjo galvoje, kad Soviet Sjunga turs statyti savj darbinink roj nesitikdama svaresns pagalbos i pasaulio darbinink, kurie nes susivienij. Nors komunistai ir nesutar dl ems kio politikos prioritet, visi laik savaime suprantama, kad Soviet Sjungos kaimas netrukus turs finansuoti savo paties sunaiki nim. Taiau kur rasti pradin kapital skausmingam perjimui i agrarins ekonomikos industrin? Reikjo atrasti bd atimti i valstiei pertekli", kur paskui buvo galima parduoti u usienio valiut, reikaling pirkti ren

34

KRUVINOS EMS

gimams, arba panaudoti j pripildyti auganios darbinink klass atstov pil vus. 1927 m., kai valstyb rytingai nukreip didij dal investicij pramo n, i diskusija eng lemiam tarpsn. Debatai apie modernizavim buvo pirmiausia dvikova tarp Trockio ir Sta lino. Trockis buvo rafinuoiausias Lenino bendraygis, taiau Stalinas buvo paskirtas partins biurokratijos vadovu - Soviet Sjungos komunist (bol evik) partijos generaliniu sekretoriumi. Valdia kadrams ir genials prak tiniai gebjimai manevruoti komiteto susirinkimuose ikl j pai virn. Jis neibjo teorinse diskusijose, taiau mokjo suburti koalicij. I pradi jis sudar sjung su tais Politbiuro nariais, kurie pasisak u ltesnes per tvarkas, ir paalino tuos, kurie atrod radikalesni; paskui jis um radika lesn pozicij ir surengs politin valym paalino buvusius sjungininkus. 1927 m. pabaigoje jo buv kairieji konkurentai - Trockis, Grigorijus Zinovje vas ir Levas Kamenevas - buvo imesti i partijos. 1929 m. pabaigoje Stalinas m skelbti paalint varov politines pairas ir atsikrat savo pagrindinio deiniojo sjungininko - Nikolajaus Bucharino. Kaip ir Zinovjevas bei Ka menevas, Bucharinas, prarads turt tak, liko Soviet Sjungoje. Stalinas susirado Politbiure itikim alinink, tarp kuri svarbiausi buvo Lazaris Ka ganoviius ir Viaeslavas Molotovas. Trockis ivyko i alies. Anksiau tik sumaniai manipuliavs Soviet Sjungos politika, dabar Sta linas turjo pasirpinti, kad ji vykdyt savo paad. 1928 m. Stalinas pasil per pirmojo penkmeio plano laikotarp nusavinti dirbamj em, privers ti valstieius dirbti j pamainomis priirimiems valstybs, o derli laikyti valstybs nuosavybe - t. y. vykdyti kolektyvizacij". em, ranga ir mons turjo priklausyti kolektyviniams kiams, dideliems kio subjektams, kurie (kaip buvo manoma) turjo veikti naiau. Kolektyviniai kiai turjo bti or ganizuojami aplink Main ir traktori stotis, kurios turjo skirstyti moder ni rang ir teikti pastog politiniams agitatoriams. Kolektyvizacija turjo suteikti valstybei galimyb kontroliuoti ems kio produkcij ir tokiu bdu pamaitinti darbininkus bei isaugoti j param, taip pat eksportuoti j usie n ir gauti iek tiek tvirtos valiutos investicijoms pramon. Kad kolektyvizacija atrodyt neivengiama, Stalinas turjo susilpninti lais vj rink ir pakeisti j valstybs planavimu. Jo sjungininkas Kaganoviius 1928 m. liep paskelb, kad valstieiai sureng grd streik" ir kad vienin

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

35

tel ieitis - rekvizuoti j derli. Kai valstieiai suprato, kad j produkcija gali bti atimta, liovsi j pardavinj ir pradjo slpti. Taip rinka m atrodyti dar nepatikimesn - nors i ties dl susidariusios padties buvo kalta valsty b. Dabar Stalinas galjo tvirtinti, kaip jis ir padar, kad pamatin problema yra rinkos spontanikumas ir kad valstyb turi kontroliuoti maisto produkt tiekim. Prasidjusi Didioji depresija, rods, patvirtino, kad Stalinas buvo teisus kalbdamas apie rinkos nepatikimum. 1929 m. spalio 29-j, Juodj antra dien, lugo Amerikos akcij rinka. 1929 m. lapkriio 7-j, per dvyliktsias bolevikins revoliucijos metines, Stalinas apra socialistin alternatyv rin kai, kuri jis savo politika tuoj sukursis Soviet Sjungoje. Jis paadjo, kad ketvirtasis deimtmetis bsis didios transformacijos metas", kai kolektyvi zacija atneianti saugum ir klestjim. Senasis kaimas nustosis egzistuoti. Tada revoliucija galsianti bti ubaigta miestuose, kur misdamas paabo tos valstietijos tiekiamu maistu spariai augsis proletariatas. ie darbininkai skursi pirmj per vis istorij socialistin visuomen ir galing valstyb, pajgi apsiginti nuo usienio prie. Ragindamas vykdyti modernizavim Stalinas drauge pareik ir savo pretenzijas valdi.

Kol Stalinas dirbo, Hitleris teik kvpim dirbti kitiems. Stalinas institucio nalizavo revoliucij ir taip usitikrino viet vienpartins valstybs virn je, o Hitleris padar politin karjer nepripaindamas j supani institucij. Bolevikai i nelegalios veiklos Rusijos imperijoje laik paveldjo aptark, o paskui tiksliai vykdyk" tradicij. Nacionalsocialistai (naciai) neturjo tvirtos drausms ir konspiracijos tradicijos. Kaip ir bolevikai, naciai atmet demok ratij, taiau ne dl Partijos, kuri vykd istorijos paliepimus, o dl Vado, ku ris geriausiai ireik rass vali. Naci sitikinimu, pasaulio tvarka buvusi sukurta ne kapitalistini imperialist, kaip man bolevikai, o susimokiusi yd. Modernios visuomens problema esanti ne nuosavybs akumuliacija, sukelianti vienos klass siviepatavim, o tai, kad ydai kontroliuoj ir fi nansin kapitalizm, ir komunizm, taigi ir Amerik, ir Didij Britanij, ir Soviet Sjung. Komunizmas ess tik yd pasaka apie nemanom lygyb, sukurta siekiant kinkyti naivius europieius ydik jung. Atsakas beird

36

kruvinos

ems

yd kapitalizm ir komunizm gals bti tik nacionalsocializmas, kuris rei k teisingum vokieiams kit taut sskaita. Demokratinio valdymo laikais, treiajame deimtmetyje, naciai stengda vosi pabrti, k jie turi bendra su kitais vokieiais. Hitlerio nacionalsocialis tai, kaip ir daugelis kit Vokietijos partij, su pasibjaurjimu smerk Versalio sutarties slygas. Naciai buvo pakvai dl paadtj emi rytuose - kur vokiei kareiviai ikovojo pergal Pirmojo pasaulinio karo mi laukuose ir kur Vokietija 1918 m. vald didel okupacin zon Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Baltijos regione. Prieingai negu varovs Europoje, tokios kaip Pranczija ir Didioji Britanija, Vokietija neturjo didiuls pasaulins impe rijos, o pralaimjusi kar turjo atiduoti ir tas kuklias anksiau jai priklausiu sias ujrio valdas. Dl to Ryt Europos ems atrod dar labiau viliojanios. Soviet Sjunga, suvokiama kaip neteistas ir despotikas yd reimas, tu rjo lugti. Lenkija, sitaisiusi tarp Vokietijos ir jos paadtj emi rytuose, turjo bti nugalta pakeliui jas. Ji negaljo ukirsti kelio galingajai Vokie tijai ir busimajame kare dl Ryt turjo tapti arba silpna sjungininke, arba nugaltu prieu. 1923 m. lapkrit Miunchene Hitleris band sukelti Vokietijos nacionali n revoliucij, taiau neskmingai, ir gavo u tai trumpai pabuvoti kaljime. Nors jo nacionalsocializmo esm buvo jo paties krinys, imtis io pervers mo j kvp Italijos faist, kuriais jis avjosi, skm. Prie metus Beni to Mussolini, surengs mar Rom", kur Hitleris neskmingai imitavo Miunchene, pam valdi. Italijos faistai, kaip ir Hitleris su savo naciais, lovino tautos vali ir niekino politinio kompromiso nuobodyb. Mussoli ni, o mgdiodamas j ir Hitleris, panaudojo Soviet Sjungos egzistavim siekti vidaus politikos tiksl. Nors ir avdamiesi Lenino drausme ir jo vien partins valstybs modeliu, abu ie vyrai komunistins revoliucijos grsme argumentavo savo pai pretenzijas valdi. Nors jie daug kuo skyrsi, abu atstovavo naujiesiems Europos deiniesiems, kurie komunizm laik savai mingu didiuoju prieu, nors daugeliu atvilgi patys imitavo komunist politik. Kaip ir Mussolini, Hitleris buvo puikus oratorius ir vyraujanti as menyb savo paties judjime. 1924 m. gruod paleistas i kaljimo, Hitleris nesunkiai atgavo vadovaujanias pozicijas naci partijoje.

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

37

Antrojoje treiojo deimtmeio pusje Stalinas ikilo valdi remiamas kadr, kuriuos jis pats paskyr ir kuriais galjo pasikliauti. Hitleris peln pa ram pasitelkdamas asmenin charizm ir tikjosi, kad jo bendrai ir alininkai patys atras veiksmus ir odius, kurie atitiks jo retorik ir fantazijas. Stalinas marksistin filosofij irjo kaip btin priemon ikilti ir pateisinti savo veiksmus, taiau bent jau iki 1933 m. jis negaljo interpretuoti marksizmo kaip tinkamas. O Hitleris kvpdavo kitus atlikti u save praktinio mstymo darb. Kaljime Hitleris para pirmj Mein Kampf (Mano kova"), biografi nio manifesto, tom. iuose ir kituose savo ratuose (ypa vadinamojoje An trojoje knygoje) jis aikiai isak savo planus, taiau jie nebuvo kanono dalis. Stalinas i pradi turjo atsivelgti tai, k gali padaryti jo partijos drau gai, o paskui - tai, k jie gali pasakyti. O Hitleriui niekada nereikjo net apsimesti, kad jis atsivelgia kit nuomon, ir rpintis, kad nepasirodyt kitiems nenuoseklus. Paleistas i kaljimo Hitleris sudar tam tikr kompromis su Vokietijos respublika. Kaip Nacionalsocialist partijos vadovas, jis laiksi parlamenti ns politikos taisykli, nors naudojosi jomis tik kaip priemone skleisti pro pagand, vardyti prieus ir patekti valdios institucijas. Jis stengsi daugiau nepakliti kaljim, nors kaip tik tada jo sukarintos naci organizacijos m petis gatvse su prieais i kairiojo sparno. 1928 m., kai Vokietijos ekonomi ka kelet met i eils augo, naciai, remiami 2,6 procento rinkj, gavo parla mente dvylika viet. Paskui kilo Didioji depresija, tikra malon Hitleriui ir netgi Stalinui. Vokietijos ekonomikos nuosmukis prikl komunistins revo liucijos mkl; abu ie veiksniai padjo Hitleriui ateiti valdi. Tarptautin ekonomikos kriz, rods, pateisino radikalius pokyius. Tariamas Vokietijos komunist partijos vadovaujamos revoliucijos pavojus sukl nuogstavi mus, kuriuos Hitleris nukreip nacionalsocializmo naudai. 1930 m. rugsj naciai laimjo 18 procent bals ir 107 vietas parlamente, o 1932 m. liepos rinkimuose juos palaik ne maiau kaip 37 procent rinkj. 1932 m. Vokietijos parlamento rinkimai veikiau rod gyventoj param nei tiesiogiai grind keli valdi, nes demokratija Vokietijoje egzistavo tik formaliai. Per ankstesniuosius dvejus metus vyriausybs vadovai (kancle riai) tikino prezident leisti statymo gali turinius dekretus. Parlamentas (Reichstagas) 1932 m. posdius buvo susirinks tik trylika kart. 1933 m.

38

KRUVINOS EMS

saus Hitleris, padedamas konservatori ir nacionalist, kurie man galsi j panaudoti, kad ukirst keli valdi gausiems Vokietijos kairiesiems, buvo paskirtas kancleriu. J nuostabai, Hitleris skubiai sureng rinkimus ir pasinaudodamas savo padtimi tvirtino savo partijos hegemonij Vokieti jos visuomenje. Kai 1933 m. kovo 5 d. buvo paskelbti rinkim rezultatai, paaikjo, kad naciai nugaljo socialdemokratus ir komunistus triukinama persvara: u juos savo balsus atidav 43,9 procento rinkj ir Reichstage jiems atiteko 288 vietos i 647. Hitleris msi Vokietijos politins sistemos pertvarkos 1933 m. - tuo pat metu, kai Stalinas kovojo dl asmenins valdios Soviet Sjungoje.

1933 m. atrod, kad ir soviet, ir naci vyriausybs yra pajgios rasti atsak pasaulio ekonomikos nuosmukio ikius. Abi spinduliavo verlumu, kai li berali demokratija atrod nepajgi igelbti moni nuo skurdo. Daugelis Eu ropos ali vyriausybi, skaitant ir Vokietijos vyriausyb iki 1933 m., man turinios nedaug priemoni veikti ekonomikos nuosmuk. Vyravo poiris, kad reikia subalansuoti biudet ir apriboti pinig pasil. Tokios priemons, kaip inome iandien, tik pablogino padt. Didioji depresija, rods, diskre ditavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos politinius sprendimus: laisvj rin k, parlamentus ir tautines valstybes. Rinka sukl katastrof, parlamentai neinojo, ko griebtis, o tautinms valstybms, rods, trko priemoni apginti savo pilieius nuo nuskurdimo. Ir naci, ir soviet reimas turjo tikinam istorij apie tai, kas kaltas dl Didiosios depresijos (yd kapitalistai, arba tiesiog kapitalistai) ir tikrai radi kal poir politin ekonomij. Naci ir soviet reimai ne tik nepripaino pokario tvarkos teisins ir politins formos, bet ir kvestionavo jos ekonomi n bei socialin baz. Jie analizavo pokario Europos socialines aknis ir per mst vyr ir moter, kurie dirbo em, gyvenimus ir vaidmenis. Ketvirtojo deimtmeio Europoje daugumoje ali emdirbiai vis dar sudar gyventoj daugum, o dirbamoji em buvo brangus gamtos iteklius, teikiantis energij ekonomikai, vis dar varomai galvij ir mogaus jga. Buvo skaiiuojamos ka lorijos, taiau dl visai kitoki prieasi negu iandien: ekonomikos planuo tojai turjo utikrinti, kad gyventojai bt pamaitinti, gyvi ir produktyvs.

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

39

Dauguma Europos valstybi neturjo socialini pertvark perspektyv, taigi j galimybs varytis su naci ir soviet reimais ar jiems prieintis irgi buvo menkos. Lenkija ir kitos naujos Ryt Europos alys treiajame deimt metyje band vykdyti ems reform, taiau j pastangos pasirod esanios nepakankamos. emvaldiai lobizmu gyn savo nuosavyb, o bank ir vals tybs teikiami kreditai valstieiams buvo labai menki. Net kai io regiono a lys nusisuko nuo demokratijos (iskyrus ekoslovakij), j mstymas eko nominiais klausimais pasikeit nedaug. Autoritariniai Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos reimai nedvejodami kalindavo savo oponentus ir vingriau postringavo apie taut, taiau n vienas j, regis, neturjo rimtesni silym, kaip keisti ekonomin politik Didiosios depresijos metu. 1933 m. soviet ir naci reim silomos alternatyvos demokratijai buvo pagrstos radikaliais ems kio pertvarkymo sumanymais ir neapsiribojo paprasta ems reforma, kuri neskmingai band vykdyti nepavykusios de mokratijos. Hitleris ir Stalinas, nepaisant vis j skirtum, man, kad viena i bd prieasi gldi ems kio sektoriuje ir kad isprsti tai galima dras tikai sikius valstybei. Girdi, jeigu valstybei pavykt gyvendinti radikali ekonomikos reform, tai padt pamat visikai naujai politinei sistemai. Stalinistinis sprendimas, paskelbtas 1928 m. pradjus Stalino penkmeio pla n, buvo kolektyvizacija. Treiajame deimtmetyje Soviet Sjungos lyderiai leido valstieiams klestti, taiau ketvirtojo deimtmeio pradioje atm i j em ir pradjo kurti kolektyvinius kius, kuriuose valstieiai turjo dirbti valstybei. Hitlerio atsakas valstiei klausim buvo ne maiau iradingas ir ne ma iau umaskuotas. Prie Hitleriui ateinant valdi ir netgi kelet met po to, kai jis 1933 m. atjo valdi, atrod, kad jam pirmiausia rpi Vokietijos darbinink klas ir kad jis imsis sprsti savarankiko apsirpinimo maisto produktais klausim juos importuodamas. Greito (ir neteisto) persiginkla vimo politika ivadavo Vokietijos vyrus nuo bedarbysts ir pasiunt juos barakus arba ginkl fabrikus. Hitleriui atjus valdi, po keleto mnesi buvo pradtos viej darb programos. Netgi atrod, kad naciai Vokietijos kininkams bus maiau palanks negu adjo. Nors naci partijos progra ma adjo perskirstyti em i turtingesnij skurdesniems kininkams, kai Hitleris tapo kancleriu, i tradicin ems reformos versija buvo tyliai atid

40

kruvinos ems

ta. Hitleris vykd tarptautini susitarim, o ne ems perskirstymo politik. Jis siek su Ryt Europos kaimynmis sudaryti specialias prekybos sutartis, pagal kurias Vokietijos pramons preks i esms bt keiiamos maisto produktus. Hitlerio ems kio politika ketvirtajame deimtmetyje iek tiek primin Lenino ems kio politik treiajame deimtmetyje: tai buvo poli tinis pasiruoimas gyvendinti beveik nesivaizduojamai radikalius ekonomi kos pokyius. Ir naci socializmas, ir soviet socializmas viliojo valstieius ems reformos iliuzija, taiau i ties abu reimai turjo kur kas radikalesni plan j ateities atvilgiu. Tikrasis naci ems kio politikos tikslas buvo sukurti imperij prie ry tini sien. Vokietijos ems kio klausimai turjo bti isprsti ne paioje Vokietijoje, o u jos rib - atimant derling em i Lenkijos ir Soviet S jungos valstiei, kurie paskui bt numarinti badu, asimiliuoti, itremti arba paversti vergais. Uuot importavusi grdus i Ryt, Vokietija turjo ekspor tuoti kininkus Rytus. ie turjo kolonizuoti Lenkijos ir vakarines Soviet Sjungos emes. Nors Hitleris bendromis frazmis kalbjo apie didesns gy vybins erdvs poreik, jis niekada tiesiai nepasak Vokietijos kininkams numats, kad daugeliui j teks vykti Rytus - lygiai taip pat kaip bolevikai tiesiai nesak Soviet Sjungos valstieiams numat, kad jiems teks atiduo ti savo nuosavyb valstybei. Vykdydamas kolektyvizacij ketvirtojo deimt meio pradioje, Stalinas traktavo i kampanij kaip kar su savo alies valstieiais dl j grd; Hitleris tikjosi, kad Vokietij pamaitins busimoji pergal kare. Soviet Sjungos programa buvo sudaryta dl universali prin cip; naciai planavo ukariauti didelius Ryt Europos plotus viepai rass naudai.

Hitleris ikilo valdi Berlyne, Stalinas - Maskvoje, taiau j abiej transfor macij vizijos pirmiausia krypo emes tarp i miest. J valdios utopijos susiklojo Ukrainoje. Hitleris prisimin efemerik Vokietijos ryt kolonij 1918 m., kai Vokietijai atiteko ukrainiei grd aruodas. Stalinas, kuris ne trukus po to Ukrain ne savo revoliucij, irjo i em labai panaiai. Jos dirbamoji em, jos valstieiai turjo bti panaudoti moderniai pramo ninei valstybei kurti. Hitleris kolektyvizacij laik katastrofikai neskminga

VADAS. HITLERIS IR STALINAS

41

ir pateikdavo j kaip rodym, kad ir pats soviet komunizmas yra pasmerk tas neskmei. Taiau jis n kiek neabejojo, kad vokieiai sugebt padaryti Ukrain alimi, kur teka pieno ups medaus krantais. Ir Hitleriui, ir Stalinui Ukraina buvo daugiau negu maisto altinis. Tai buvo vieta, turjusi suteikti jiems galimyb sulauyti tradicins ekonomikos taisyk les, igelbti savo al nuo skurdo bei izoliacijos ir pertvarkyti emyn, kaip jiems patiems atrod tinkama. Visos j programos ir visa j valdia kliovsi derlingos Ukrainos ems ir milijon jos ems kio darbinink kontrole. 1933 m. milijonai ukrainiei mir per didiausi dirbtinai sukelt badmet pasaulio istorijoje. Tai buvo ypatingo Ukrainos istorijos tarpsnio pradia, bet ne jo pabaiga. 1941 m. Hitleris atm Ukrain i Stalino ir, pradjs nuo yd audymo ir soviet karo belaisvi marinimo badu, band gyvendinti sav j kolonijin vizij. Stalinistai kolonizavo savo pai al, naciai kolonizavo okupuot Soviet Ukrain, o Ukrainos gyventoj kanioms nebuvo matyti galo. Per tuos metus, kai vald Stalinas ir Hitleris, Ukrainoje buvo nuudyta daugiau moni negu bet kurioje kitoje kruvin emi, Europos ar pasaulio vietoje.

1 SKYRIUS

SOVIET BADMEIAI
1933-ieji buvo alkani metai Vakar pasaulyje. Amerikos ir Europos mies t gatvs knibdte knibdjo vyr ir moter, praradusi darb ir pratusi stovti eilse prie maisto. Garethas Jonesas, iniciatyvus jaunas urnalistas i Velso, mat, kaip bedarbiai vokieiai Berlyne buriasi pasiklausyti Adolfo Hit lerio. Niujorke, treiaisiais Didiosios depresijos metais, j pritrenk Ameri kos darbinink bejgikumas: Eilje stovjo daugyb vargan mogeli, kai kurie vilkdami kadaise gerais buvusiais drabuiais, ir visi lauk, kol gaus du sumutinius, spurg, puodel kavos ir cigaret. Maskvoje, kur Jonesas atvyko t met kov, alkis kapitalistinse alyse kl diaugsm. Depresija, rods, pranaavo pasaulin socialistin revoliucij. Stalinas ir jo parankiniai gyrsi, kad sistema, kuri jie sukr Soviet Sjungoje, neivengiamai triumfuos1. Taiau 1933-ieji buvo alkani metai ir Soviet Sjungos miestuose, ypa Soviet Ukrainoje. Ukrainos miestuose - Charkove, Kijeve, Stalino, Dniep ropetrovske - imtai tkstani moni kiekvien dien laukdavo papras iausio duonos kepaliuko. Charkove, respublikos sostinje, Jonesas mat vi sikai naujo pobdio varg. mons jau antr valand nakties stodavo eil prie parduotuvi, nors jos atsidarydavo tik septint ryto. Kasdien duonos laukdavo vidutinikai keturiasdeimt tkstani moni. Laukiantieji taip bijodavo netekti savo vietos eilje, kad sikibdavo u priekyje stoviniojo dir o. Kai kurie i j buvo taip nusilp i bado, kad negaljo stovti nesilaiky dami kit. Laukti eilje tekdavo vis dien, o kartais ir dvi. Nios moterys ir luoi karo veteranai neteko teiss pirkti be eils ir turdavo laukti eilje kartu su visais kitais, jeigu norjo valgyti. Kartkartmis kur nors eilje su dejuodavo moteris ir aimana nusirisdavo per vis eil pirmyn ir atgal - visa tkstani moni eil skleisdavo garsus tarytum vienas gyvnas, pagautas stichikos baims2.

SOVIET BADMEIAI

43

mons Soviet Ukrainos miestuose bijojo prarasti savo viet eilse prie duonos, nes nenorjo mirti badu. Jie inojo, kad miestas yra vienintel vieta, kur jie gali tiktis gauti maisto. Per ankstesnius penkerius metus Ukrainos miestai spariai augo, atsiviliodami valstieius, kuriuos padarydavo darbinin kais ir tarnautojais. Ukrainiei valstiei sns ir dukterys kartu su ydais, lenkais ir rusais, kurie gyveno tuose miestuose nuo kur kas ankstesni laik, priklaus nuo maisto, gaunamo parduotuvse. J eimos kaimuose neturjo nieko. Tokia padtis buvo neprasta. Paprastai per badmeius alkani miesto gyventojai traukdavo kaim. Vokietijoje ar Jungtinse Valstijose kininkai beveik niekada nebdavo tuiais pilvais, net per Didij depresij. Darbi ninkai ar laisvj profesij atstovai miestuose kartais bdavo priversti parda vinti obuolius arba juos vogti, taiau kaimuose, pavyzdiui, Alteslande arba Ajovoje, visada galdavai atrasti kokio nors maisto vaismedi sode, dare ar podlyje. Ukrainos miest gyventojai neturjo kur eiti ir jokios pagalbos i kaimo negaljo tiktis. Daugelis j turjo maisto davinio kuponus, kuriuos privaldavo pateikti, kad gaut duonos. Uraas ant popieriaus buvo j vie nintel galimyb igyventi, ir jie tai inojo3. rodym toli iekoti nereikjo. alia eili prie duonos elgetavo badaujantys valstieiai, maldaudami trupini. Viename mieste pardavjas mirtinai sumu penkiolikmet mergait, kai i, praydama imaldos stovinij eilje prie duonos, prijo eils priek. Miestiets nam eimininks stovdamos eilse ma tydavo, kaip ant aligatvi i bado mirta valstiets. Viena mergait kiekvien ryt eidama mokykl matydavo mones mirtant, o popiet grtant namo jie jau bdavo mir. Vienas komjaunuolis pavadino savo matytus valstiei vaikus vaikiojaniais griauiais. Kitas partijos narys, gyvens pramoniniame Sta lino, vos irdies priepuolio negavo, kai prie savo namo upakalini dur rado mirusij i bado lavon. Parke vaiktinjanios porels tolydio matydavo enklus, draudianius kasti kapus. Gydytojams ir medicinos seserims buvo udrausta gydyti (ar maitinti) badmirius, atklystanius j ligonines. Policija miesto gatvse gaudydavo badaujanius bernikius, kad ie nebadyt pra eiviams aki. Soviet Ukrainos miest milicininkai per dien sulaikydavo po kelet imt toki vaik, o vien 1933-ij pradios dien Charkovo milicinin kams rankas pakliuvo net du tkstaniai nelaimli. Charkovo barakuose vi sada bdavo apie dvideimt tkstani toki vaik, kurie ten laukdavo mirties.

44

KRUVINOS EMS

Vaikai maldaudavo milicinink, kad jiems bent jau leist badauti gryname ore: Leiskite man ramiai numirti, nenoriu mirti mirties barakuose."4 Soviet Ukrainos miestuose badas buvo kur kas atresnis negu bet ku riame Vakar pasaulio mieste. 1933 m. Soviet Ukrainoje badu mir keletas deimi tkstani miestiei. Taiau dauguma mirusi ir mirtani badu moni Soviet Ukrainoje buvo valstieiai, tie patys mons, kuri darbu buvo uauginta miestams tekdavusi duona. Ukrainos miestai iaip ne taip gyveno, o Ukrainos kaimai mir. Miest gyventojai negaljo nepastebti, ko kie nuskurd valstieiai, kurie, kad ir kaip akivaizdiai nelogika tai atrod, paliko laukus iekodami maisto. Dniepropetrovsko geleinkelio stotis buvo utvindyta badaujani valstiei, kurie buvo pernelyg silpni net elgetauti. Viename traukinyje Garethas Jonesas mat, kaip i valstieio milicininkai konfiskavo duon, kurios jam buvo pavyk iek tiek gauti. Jie atm i mans duon", - vis kartojo jis, inodamas, kaip dl to nusimins jo badaujanti eima. Stalino stotyje vienas badaujantis valstietis oko po vaiuojaniu traukiniu ir nusiud. T miest, Pietryi Ukrainos pramons centr, imperijos laikais kr Johnas Hughesas, Velso pramonininkas, kuriam dirbo Garetho Joneso motina. Kadaise miestas buvo pavadintas Hugheso vardu; dabar jis buvo pa vadintas Stalino garbei (iandien inomas kaip Doneckas)5. Stalino penkmeio planas, ubaigtas 1932 m., ipltojo pramon, bet nu skurdino gyventojus. Palei geleinkelius mirtantys valstieiai buvo iurpi nantys naujj kontrast liudininkai. Visoje Soviet Ukrainoje traukini keleiviai norom nenorom tapdavo pasibaistin incident liudininkais. Palei geleinkeli bgius einantys miestus badaujantys valstieiai krisdavo netek jg. Prie Charcyzko valstieiai, kuriuos milicija ivydavo i stoties, pasikar davo ant gretim medi. Soviet Sjungos raytojas Vasilijus Grosmanas, grdamas i vienags gimtajame mieste Berdyive, mat moter, kuri po jo traukinio kup langu maldavo duonos. T pat patyr ir politinis emigrantas Arthuras Koestleris, atvyks Soviet Sjung padti statyti socializmo. Kaip jis paskui prisimin, u Charkovo stoties valstiet kl link vagono lang pasibaistinus vaikus su didiulmis tirtaniomis galvomis, nukarusiomis ga lnmis ir itinusiais, atsikiusiais pilvais". Jo akimis, Ukrainos vaikai atrod kaip embrionai stiklainiuose su spiritu". Prajo daug met, kol ie du vyrai, dabar laikomi moraliniais XX a. liudytojais, apra tai, k mat6.

SOVIET BADMEIAI

45

Miest gyventojai labiau buvo prat matyti valstieius miest turguose, dliojanius savo grybes ir jomis prekiaujanius. 1933 m. valstieiai trauk pastamus miest turgus, bet kart ne parduoti preki, o prayti imaldos. Itutjusiose turgaus aiktse nebuvo nei preki, nei pirkj, tik mirties dis harmonija. Ankstyv ryt vienintelis garsas buvo vos girdimas mirtanij, sivyniojusi skudurus, kurie kadaise buvo drabuiai, kvpavimas. Vien pa vasario ryt mirusi valstiei krvoje Charkovo turguje kdikis iulp mo tinos, kurios veidas buvo negyvai pilkas, krt. Praeiviai jau buvo mat toki dalyk ir anksiau, ne tik krvas lavon, ne tik mirusi motin ir dar gyv j kdiki, bet ir pai akimirk, kai maos lpyts i stingstani speni iiulpia paskutin pieno la. Ukrainieiai sugalvojo net pavadinim tokiems dalykams. Eidami pro al jie tyliai sakydavo patys sau: Tai socialistinio pa vasario iedai.7

46

KRUVINOS EMS

Masinis 1933 m. badas buvo Stalino pirmojo 1928-1932 m. penkmeio plano gyvendinimo rezultatas. Per tuos metus Stalinas ikovojo valdi Komunist partijos virnje, beatodairikai vykd industrializacijos ir kolektyvizacijos po litik ir tapo baisiu ikankintos liaudies tvu. Jis pakeit rink planu, kininkus pavert vergais, o Sibiro ir Kazachstano tyrus - koncentracijos stovykl tinklu. Dl jo politikos deimtys tkstani moni buvo suaudyta, imtai tkstani mir nuo isekimo, o milijonams moni ji sukl pavoj mirti badu. Stalinas vis dar turjo rimt pagrind nerimauti dl opozicijos Komunist partijoje, ta iau jis pasiymjo didiuliais politiniais talentais, j rm uols satrapai bei aukiausio sluoksnio biurokratai, kurie tvirtino mat ir kuri ateit. Ta ateitis buvo komunizmas, o norint j sukurti reikjo sunkiosios pramons, kuriai savo ruotu reikjo kolektyvizuoto ems kio, o norint j kolektyvizuoti reikjo pa jungti didiausi socialin grup Soviet Sjungoje - valstietij8. Valstietis, ypa turbt Ukrainos, vargu ar mat save kaip rank ioje didio joje istorijos mechanizacijoje. Net jeigu jis visikai suprato galutinius soviet politikos tikslus, kurie buvo labai netikimi, vargu ar galjo jiems pritarti. Jis neivengiamai turjo prieintis politikai, kuria buvo siekiama i jo atimti em ir laisv. Kolektyvizacija turjo reikti didel prieprie tarp dviej didiausi Soviet Sjungos visuomens grupi - valstietijos ir soviet valstybs bei jos saugumo pajg, tada vadint OGPU. Laukdamas ios kovos, Stalinas 1929 m. sak imtis masikiausio valstybins valdios pajg dislokavimo soviet istori joje. Socializmo statyba, sak Stalinas, pans vandenyno klim. T gruod jis paskelb, kad buos bus likviduoti kaip klas9. Bolevikai vaizdavo istorij kaip klasi kov, kai neturtingieji rengia revoliu cijas prie turtinguosius ir taip varo istorij priek. Taigi oficialiai planas sunai kinti buoes nebuvo tiesiog kylanio tirono ir jo itikim pakalik sprendimas; tai buvo istorin btinyb, dovana i rsios, bet geranorikos Kljos rankos. Neslepiam valstybins valdios institucij puolim, nukreipt prie vien ka tegorij moni, kurie nepadar jokio nusikaltimo, palaik vulgari propaganda. Viename plakate - su urau Sunaikinsime buoes kaip klas! - buvo pa vaizduotas buo po traktoriaus ratais, kitas vaizdavo buo kaip bedion, kaupiani grdus, o treiajame buo iulp pien tiesiai i karvs temens. ie padarai ne mons, jie - bestijos: toki mint piro ie plakatai10.

SOVIET BADMEIAI

47

Faktikai valstyb pati sprend, kas yra buo, kas - ne. Milicija trm klestinius kininkus, kurie turjo daugiausia ko prarasti dl kolektyviza cijos. 1930 m. saus Politbiuras paved saugumo pajgoms suriuoti visus Soviet Sjungos gyventojus valstieius. Atitinkamas vasario 2-osios OGPU sakymas apibr priemones, kuri reikia imtis siekiant likviduoti buoes kaip klas. Kiekvienoje vietovje buvo sudaryta trij moni grup, arba trojka, sprendianti valstiei likim. Trojka, susidedanti i saugumo paj g atstovo, vietinio partijos vadovo ir prokuroro, turjo gali greitai priimti rsius ir neskundiamus nuosprendius (suaudyti, itremti). Vietos partijos nariai danai teikdavo savo rekomendacijas: Kaimo tarybos plenumuose vienas vietos partijos vadovas sak: Mes kuriame buoes kaip mums atrodo tinkama. Nors Soviet Sjungoje galiojo statymai ir teismai, dabar j buvo nebepaisoma, o visa j galia perleista paprastam trij asmen sprendimui. Apytiksliai trisdeimt tkstani Soviet Sjungos gyventoj buvo suaudyti pagal trojk nuosprendius11. Per pirmuosius keturis 1930 m. mnesius 113 637 mons buvo per prie vart iveti i Soviet Ukrainos kaip buos. Tokia akcija reik, kad viena po kitos buvo itutinta madaug trisdeimt tkstani valstiei trob, j apstul busiems gyventojams beveik nedavus laiko pasiruoti neinomybei. Ji reik tkstanius alt prekini vagon, prigrst siaubo apimto ir lig kamuojamo mogikojo krovinio, gabenamo Rusijos europins dalies iaur, Ural, Sibir ar Kazachstan. Ji reik vius ir paskutin aur namuose matani valstiei siaubo riksmus; ji reik traukini alt ir paeminim, vergikiems darbams atgabent taig ar step valstiei kani ir pasipiktinim12. Ukrainiei valstietija inojo apie trmimus kalini stovyklas, ji jau buvo patyrusi juos treiojo deimtmeio viduryje ir vliau. Savo sielvart valstieiai ireik jau tradicine tapusia rauda: Ak Solovkai, Solovkai! Toks ilgas kelias ird gniauia Siaubas gniudo siel. Solovkai buvo kalinimo viet kompleksas vienoje iaurs jros saloje. Ukrainos valstiei vaizduotje Solovkai reik visk, kas buvo svetima, re-

48

K R U V I N O S EMS

presyvu ir skausminga tremtyje. Komunistinei Soviet Sjungos vadovybei Solovkai pirmiausia buvo vieta, kur deportuotj darbo jga buvo naudojama valstybs labui. 1929 m. Stalinas nusprend pritaikyti Solovk model visoje Soviet Sjungoje ir sak steigti specialisias gyvenvietes ir koncentracijos stovyklas. Koncentracijos stovyklos buvo izoliuotos darbo jgos laikymo vie tos, paprastai apsuptos tvor ir saugomos sargybini. Specialiosios gyvenviets buvo nauji kaimai, kuriuos, kaip i anksto buvo numatyta, turjo pastatyti pa tys tremtiniai, imesti i traukini tuiose stepse ar taigoje. Tarp 1,7 milijono buoi, itremt specialisias gyvenvietes Sibire, europinje Rusijos dalyje ir Kazachstane, apytiksliai trys imtai tkstani buvo ukrainieiai13. Masiniai valstiei trmimai siekiant juos nubausti sutapo su masiniu pri verstiniu darbo jgos panaudojimu Soviet Sjungos ekonomikoje. 1931 m. specialiosios gyvenviets ir koncentracijos stovyklos buvo sujungtos vie n sistem, inom kaip gulagas. Gulagas, kur pati Soviet Sjunga vadi no koncentracijos stovykl sistema, formavosi tuo pat metu, kai prasidjo ems kio kolektyvizacija, ir smsi i jos darbo jgos itekli. Galiausiai jis apm 476 stovykl kompleksus, kuriuose kaljo apytiksliai atuoniolika milijon nuteist moni, nuo pusantro milijono iki trij milijon j mir kalinimo laikotarpiu. Laisvas valstietis tapo vergu darbininku, priverstu sta tyti milinikus kanalus, achtas ir gamyklas, kurios, Stalino manymu, turjo modernizuoti Soviet Sjung14. I priverstinio darbo stovykl Ukrainos valstieiai daniausiai bdavo siun iami kasti Belomoro, kanalo tarp Baltosios ir Baltijos jros, jo tiesimas buvo ypatinga Stalino manija. Dvideimt vien mnes apytiksliai 170 000 moni kas sualusi em kirtikliais ir kastuvais, o kartais ir keramikos ukmis ar tiesiog rankomis. Jie mir tkstaniais nuo isekimo ar lig, ileisdami pasku tin kvap sausame kanale, kuris, kaip paaikjo 1933 m., kai buvo ubaigtas, praktikai nepadjo pagerinti susisiekimo vandens transportu. Specialiosiose gyvenvietse mirtingumas buvo taip pat didelis. Soviet valdios organai pro gnozavo, kad specialiosiose gyvenvietse mirs penki procentai kalini; fak tikai mirtingumas ten siek nuo deimties iki penkiolikos procent. Vienas Archangelsko, stambiausio miesto prie Baltosios jros, gyventojas piktinosi represij beprasmybe: Viena yra sunaikinti buoes ekonomikai, bet fizi kai naikinti j vaikus yra tikr tikriausia barbaryb. Tolimoje iaurje vaikai

SOVIET BADMEIAI

49

mir taip masikai, kad j lavonai buvo veami kapines po tris ir keturis be karst. Grup darbinink Vologdoje suabejojo, ar kelias pasaulin revoliu cij btinai turi eiti per it vaik lavonus15. Mirtingumas gulage buvo didelis, bet netrukus jis n kiek ne maesn lyg pasiek ir Ukrainos kaimuose. Belomoro kanal tiesiantiems kaliniams buvo skiriamas labai menkas maisto davinys, madaug ei imtai gram duonos (apie 1300 kalorij) dien. Taiau i tikrj jie maitinosi geriau negu So viet Ukrainos gyventojai apytiksliai tuo pat metu. Belomor priversti kasti kaliniai gaudavo dukart, tris ar eis kartus daugiau maisto negu 1932 ir 1933 m. kolkiuose tekdavo valstieiams, kurie pasiliko Soviet Ukrainoje - jeigu jiems apskritai kas nors tekdavo16. Pirmsias 1930-j savaites kolektyvizacija Soviet Ukrainoje ir visoje So viet Sjungoje vyko palusiais tempais. Maskva nustatydavo soviet res publikoms kolektyvizuotin rajon kvotas, o vietos partijos lyderiai prisie kinjo jas virysi. Ukrainos vadovyb paadjo per metus kolektyvizuoti vis respublik. O vietiniai partijos aktyvistai, nordami padaryti spd savo virininkams, skubinosi dar labiau ir adjo vykdyti kolektyvizacij per de vynias-dvylika savaii. Grasindami tremtimi, jie vert valstieius pasirayti nuosavybs teisi em atsisakymo ratus ir jungtis kolkius. Jeigu prireik davo, saugumo pajgos panaudodavo jg, o danai ir aunamuosius ginklus. Dvideimt penki tkstaniai darbinink buvo pasisti kaim, kad sustiprin t milicijos pajgas ir padt veikti valstietij. Instruktuoti, jog valstieiai es atsakingi u maisto trkum miestuose, darbininkai paadjo padaryti i buoi muil17. pusjus 1930 m. kovui, septyniasdeimt vienas ariamosios ems procen tas Soviet Sjungoje buvo, bent jau formaliai, prijungtas prie kolki. Tai reik, kad dauguma valstiei atsisak nuosavybs teisi savo kius ir prisi jung prie kolektyvo. Jie daugiau neturjo oficialios teiss naudoti em savais tikslais. Kaip kolektyvo nariai, jie priklaus nuo jo vadovo - dabar jis skirda vo jiems darb, atlyginim ir maist. Jie prarado arba buvo beprarand savo galvijus, o darbo rangos turjo prayti i naujj Main ir traktori stoi, kur jos paprastai trkdavo. iuose sandliuose, politins kontrols kaime cen truose, niekada netrkdavo partijos ir saugumo pajg pareign18.

50

KRUVINOS EMS

Soviet Ukrainoje valstieiams ems praradimas kl veikiausiai dar didesn siaub negu Soviet Rusijoje, kur bendruomeninis kininkavimas buvo tradicinis. Visa j istorija buvo nuolatin kova su emvaldiais, ro ds, jie pagaliau j laimjo vykus bolevikinei revoliucijai. Bet tuoj po jos, 1918-1921 m., bolevikai, dalyvav pilietiniame kare, maist i valstiei m rekvizuoti. Taigi valstieiai turjo rimt pagrind atsargiai irti soviet valstyb. Lenino treiojo deimtmeio kompromisin politika buvo sutikta labai palankiai, nors valstieiai ir tar, labai pagrstai, kad vien dien jos bus atsisakyta. J akimis, 1930 m. kolektyvizacija buvo antroji baudiava, nau jos priklausomybs, tik dabar ne nuo turting emvaldi, kaip ankstesniais laikais, o nuo Komunist partijos, pradia. Taiau valstieiai Soviet Ukrai noje bijojo prarasti ne tik savo sunkiai laimt nepriklausomyb; jie taip pat bijojo bado ir ne maiau - praudyti savo nemirtingas sielas19. Didioji dalis kaimikos Soviet Ukrainos visuomens atstov vis dar buvo religingi. Daug jaun ir ambicing moni, paveikt oficialaus komunistinio ateizmo, ivyko didelius Ukrainos miestus arba Maskv ar Leningrad. Nors j Staiatiki banyia buvo ugniauta ateistinio komunist reimo, valstieiai vis dar buvo tikintys krikionys, ir daugeliui j sandoris su kolkiu atrod kaip sutartis su velniu. Kai kurie i j man, kad partijos aktyvistai yra emikas tono siknijimas, o j kolkio registrus laik pragaro knygomis, adanio mis kanias ir prakeikim. Naujosios Main ir traktori stotys j akimis at rod kaip pragaro avanpostai. Kai kurie Ukrainoje gyvenantys lenk tautybs valstieiai, Romos katalikai, kolektyvizacij taip pat suvok kaip Apokalipss apraik. Vienas lenkas taip paaikino savo snui, kodl jis nenori stoti kol k: Neparduosiu sielos velniui. Matydami j religingum, partijos aktyvistai agitavo juos laikytis pirmojo, anot j, Stalino sakymo: kolkis pirmiausia turi aprpinti valstyb ir tik paskui mones. Kaip turjo inoti valstieiai, Biblijos pirmasis sakymas skelb: Neturk kit Diev, tik mane vien."20 Itrmus buoes gulag, Ukrainos kaimieiai neteko savo savaiming ly deri. Bet ir nelikus itremt buoi, valstieiai band gelbtis patys ir gelbti savo bendruomenes. Jie stengsi isaugoti savo ems sklypelius, maus au tonomijos lopinlius. Jie stengsi kuo labiau atriboti savo eimas nuo valsty bs, dabar pasireikianios kolki bei Main ir traktori stoi pavidalu. Jie parduodavo arba skersdavo savo galvijus, kad netekt atiduoti j kolkiui. Tvai ir vyrai sisdavo dukteris ir monas kovoti su partijos aktyvistais ir mi

SOVIET BADMEIAI

51

licija, manydami, kad moterims negresia toks didelis tremties pavojus kaip vyrams. Kartais vyrai patys apsirengdavo moterikais drabuiais, kad galt kokiam nors vietiniam komunistui utvoti per galv kauptuku ar kastuvu21. Taiau i esms valstieiai neturjo rimtesni ginkl ir buvo prastai orga nizuoti. Valstyb turjo beveik visik aunamj ginkl ir logistikos mono polij. Valstiei veiksmus dokumentavo galingas saugumo pajg aparatas; gal saugumieiai ir nesuprato valstiei motyv, bet ufiksavo j bendrj krypt. 1930 m. OGPU Ukrainoje uregistravo beveik milijon pavieni pa siprieinimo akt. Beveik pus masini valstiei sukilim Soviet Sjungoje t kov vyko Soviet Ukrainoje. Kai kurie Ukrainos valstieiai balsavo ko jomis ir jo vakarus, link sienos su kaimynine Lenkija. Itisi kaimai pasek j pavyzdiu - pasiimdavo banytines vliavas arba kryius, o kartais tiesiog prie stiebo priritas juodas vliavas, ir traukdavo vakarus link sienos. Tks taniai j pasiek Lenkij, kur paskleid ini apie bad Soviet Sjungoje22. Valstiei bgimas Lenkij buvo tarptautin problema ir tikriausiai kl rimt susirpinim Stalinui ir Politbiurui. Tai reik, kad Lenkijos valdios institucijos, kurios tuo metu band pagerinti politinius santykius su savo te ritorijoje gyvenania didele ukrainiei nacionaline mauma, suinojo apie kolektyvizacijos eig ir padarinius. Lenkijos pasienieiai kantriai apklaus pa bglius, rinkdami inias apie kolektyvizacijos eig ir neskm. Kai kurie vals tieiai maldavo, kad Lenkija surengt invazij ir ivaduot juos nuo kani. Pabgli kriz taip pat suteik Lenkijai galing propagandin ginkl prie So viet Sjung. Valdant Jozefui Pilsudskiui Lenkija niekada neplanavo agresy vaus karo prie Soviet Sjung, taiau ji ketino pasitaikius progai atplti nuo Soviet Sjungos nacionalinius pakraius ir msi veiksm, kad paskubint toki vyki eig. Kaip tik tuo metu, kai ukrainieiai bgo i Soviet Ukrainos, Lenkija siunt savo savus valgus prieinga kryptimi, kad paskatint ukrainie ius sukilti. Lenkijos propaganda vadino Stalin Alkio caru, kuris ekspor tuoja grdus, marindamas savo liaud badu. 1930 m. kov Politbiuro nariai nuogstavo, kad Lenkijos vyriausyb gali surengti intervencij23. Kolektyvizacija buvo visuotin politika, Soviet Sjunga buvo didel valstyb, ir nestabilumas vienoje pasienio srityje turjo bti traktuojamas bendrame karo scenarijaus kontekste.

52

KRUVINOS EMS

Stalinas ir kiti Soviet Sjungos vadovai Lenkij irjo kaip tarptauti ns kapitalizmo apgulties dal vakaruose, o Japonij - kaip jos rytin dal. Lenkijos ir Japonijos santykiai buvo gana geri ir 1930 m. pavasar Stalin, regis, labiausiai baugino jungtins Lenkijos ir Japonijos invazijos mkla. So viet Sjunga, didiausia alis pasaulyje, drieksi nuo Europos iki Ramiojo vandenyno, ir Stalinas turjo atsivelgti ne tik Europos didvalstybi, bet ir Japonijos ambicijas Azijoje. Tokijas susikr savo karin reputacij Rusijos sskaita. Japonija, kaip pa saulin didvalstyb, ikilo nugaljusi Rusijos imperij 1904-1905 m. RusijosJaponijos kare ir ugrobusi rus nutiestus geleinkelius, vedanius link Ramiojo vandenyno uost. Kaip puikiai inojo Stalinas, ir Lenkija, ir Japonija domjosi Soviet Ukraina ir nacionaliniu klausimu Soviet Sjungoje. Stalinas, regis, la bai stipriai igyveno rus paeminimo Azijoje istorij. Jis mgdavo klausytis dainos Ant Mandirijos kalv, kuri adjo kruvin kert japonams24. Kolektyvizacijos sukeltas chaosas vakarinje Soviet Sjungos dalyje suk l nuogstavimus dl Lenkijos sikiimo, o neramumai rytinje alies dalyje, rods, sudar palankias slygas Japonijos invazijai. Soviet Sjungai priklau siusioje Vidurinje Azijoje, ypa Soviet Kazachstane, kur gyveno daugiau-

SOVIET BADMEIAI

53

ia musulmonai, kolektyvizacija sukl net dar didesn chaos negu Soviet Ukrainoje. Jai gyvendinti reikjo dar drastikesni socialini pertvark. Ka zachstano gyventojai buvo ne valstieiai, o klajokliai, ir pirmiausia soviet modernizuotojams reikjo priversti juos tapti sslius. Norint pradti kolek tyvizacij, pirmiausia klajokliai gyventojai turjo tapti kininkais. Vykdant sslinimo politik i kerdi buvo atimti galvijai, taigi ir maitinimosi al tinis. mons kupranugariais ir arkliais trauk per sien musulmonikj Kinijos region Sindziang (kitaip vadinam Turkestanu), ir dl to Stalinas m manyti, kad jie - ne kas kita, o Japonijos, aktyviausiai Kinijos vidaus konfliktuose dalyvaujanios usienio didvalstybs, agentai25. Viskas klojosi ne taip, kaip buvo planuota. Kolektyvizacija, kuri turjo sustiprinti sovietin santvark, destabilizavo pasienio regionus. Soviet S jungos azijinje dalyje, kaip ir europinse respublikose, uuot sukrs socia lizm, penkmeio planas sukl didiules kanias, o valstyb, kuri skelbsi atstovaujanti teisingumui, reagavo labai tradicikomis saugumo stiprinimo priemonmis. Soviet lenkai i vakarini pasienio zon buvo itremti, o vi same pasienyje buvo sustiprinta sienos apsauga. Pasaulin revoliucij teko vykdyti u udar sien, o Stalinui teko iekoti priemoni apsaugoti tai, k jis vadino socializmu vienoje alyje26. Stalinui reikjo sulaikyti usienio prieus ir persvarstyti vidaus politikos planus. Jis papra soviet diplomat pradti derybas su Lenkija ir Japonija dl nepuolimo sutari sudarymo. Nordamas sustiprinti derybines pozici jas, Soviet Sjungos vakaruose dislokuotai Raudonajai armijai jis paskelb visik kovin parengt. Ikalbingiausiai bylojo Stalino sprendimas sustabdyti kolektyvizacij. 1930 m. kovo 2-j paskelbtame straipsnyje, neprilygstamai iradingu pavadinimu Apsvaig nuo skms, Stalinas teig, kad kolektyviza cija sukl keblum, nes buvo gyvendinama iek tiek per daug entuziastingai. Dabar jis tvirtino, kad, girdi, negerai buvo versti valstieius stoti kolkius. Ir jie inyko taip pat greitai, kaip ir buvo sukurti. 1930 m. pavasar valstieiai Ukrainoje num iemkeni derli ir pasjo rudeninius javus taip, tarytum em vl priklausyt jiems. Jie man, kad laimjo. Kokie jie buvo naivs...27 Stalino atsitraukimas buvo taktinis. Gavs laiko pagalvoti, Stalinas ir Politbiuras rado veiksmingesni priemo ni pajungti valstietij valstybei. Kitais metais soviet politika kaime buvo

54

KRUVINOS EMS

gyvendinama kur kas gudriau. 1931 m. kolektyvizacija vyko todl, kad vals tieiai nebemat kito pasirinkimo. emesns grandies Ukrainos komunist partijos kadriniai darbuotojai buvo represuoti, siekiant utikrinti, kad kai muose dirbantys funkcionieriai daryt, kas nurodyta, ir suprast, kas j lau kia kitu atveju. Nepriklausomiems kininkams mokesiai buvo didinami tol, kol kolkis tapo vienintele ieitimi. Kai kolkiai pamau persigrupavo, jiems buvo suteikta galia netiesiogiai daryti spaudim kaimynystje gyvenantiems nepriklausomiems kininkams. Pavyzdiui, nubalsavus jiems buvo leista i nepriklausom kinink atimti sklinius grdus. Skliniai grdai, i vieno derliaus atidedami kitai sjai, btini kiekvienam dirbaniam kiui. Sklini grd atranka ir saugojimas yra emdirbysts pagrindas. Didij dal mo nijos istorijos sklini grd naudojimas maistui buvo visikai beviltikos padties sinonimas. emdirbys, i kurio kolkis atimdavo sklinius grdus, prarasdavo galimyb gyventi i savo darbo28. Trmimai buvo atnaujinti, o kolektyvizacija tsiama. 1930 m. pabaigoje ir 1931 m. pradioje apytiksliai dar 32 127 eimos buvo itremtos i Soviet Ukrainos - madaug tiek pat moni, kiek per pirmj trmim bang me tais anksiau. Valstieiai suprato, kad j laukia vienokia ar kitokia mirtis arba nuo isekimo gulage, arba i bado namuose, ir mieliau rinkdavosi mirti namuose. Retkariais juos pasiekdavo pro cenzori akis praslyd itremt draug ir eimos nari laikai, ir visuose jie rasdavo t pat patarim: Kad ir kas atsitikt, nevaiuokite. Mes ia mirtame. Geriau slapstykits, geriau mirkite ten, tik nevaiuokite ia. Kaip suprato vienas partijos aktyvistas, ko lektyvizacijai pasidav Ukrainos valstieiai pasirinko akistat su badu na mie, o ne tremt neini". Kadangi 1931 m. kolektyvizacija vyko liau, prie kolki jungiant eim po eimos, o ne itisus kaimus vienu metu, atsispirti buvo sunkiau. Nebuvo staigaus puolimo, sukelianio beviltik pasiprieini m. Met pabaigoje paaikjo, kad naujasis metodas pasiteisino. Apytiksliai septyniasdeimt procent dirbamosios ems Soviet Ukrainoje dabar pri klaus kolkiams. Vl buvo pasiektas 1930 m. kovo mnesio kolektyvizavimo lygis, ir kart jis iliko29. Po prielaikinio starto 1930 m. Stalinas laimjo politin pergal 1931 m. Ta iau politinis triumfas nepersikl ekonomikos srit. Kakas buvo negerai su

SOVIET BADMEIAI

55

grd derliumi. 1930 m. derlius buvo nuostabiai gausus. kininkai, itrem ti 1930 m. pradioje, jau buvo pasj savo iemkenius, ir t derli pavasar galjo nuimti kiti. 1930 m. sausio ir vasario mnesiai, kai didioji alies dalis popieriuje buvo kolektyvizuota, buvo laikas, kai kininkai, iaip ar taip, neturi darbo. Po 1930 m. kovo, kai kolkiai iiro, valstieiai turjo lai ko nuimti savo pavasario jav derli kaip laisvi mons. Oras t vasar buvo neprastai puikus. 1930 m. derlius Ukrainoje ubr gair, kurios 1931 m. pasiekti buvo nemanoma, net jeigu kolektyvizuotas ems kis bt buvs toks pat naus kaip ir individualus kininkavimas, o taip nebuvo. Gausus 1930 m. derlius tapo atspirties taku, kuriuo partija rmsi nustatydama rekvizicijos planus 1931 m. Maskva i Ukrainos tikjosi kur kas daugiau, negu Ukraina galjo duoti30. 1931 m. ruden tapo akivaizdu, kad pirmasis kolki derlius prastas. Prie asi buvo daug: nepalankus oras, paplito kenkjai, trko darbini galvij, nes valstieiai savuosius pardav arba paskerd, o traktori buvo pagaminta kur kas maiau nei tiktasi, geriausi kininkai itremti, sjos ir derliaus nu mimo darbus sutrikd kolektyvizacija, o savo ems netek valstieiai nemat joki prieasi labai smarkiai pluti. Ukrainos komunist partijos vadovas Stanisawas Kosioras 1931 m. rugpjt prane, kad rekvizicijos planai nerea ls esant tokiam prastam derliui. Lazaris Kaganoviius atkirto jam, kad tikroji problema esanti vagysts ir slpimas. Nors Kosioras gerai inojo, kaip yra i ties, savo pavaldinius vert vadovautis kaip tik tokia nuostata31. I Soviet Ukrainos 1931 m. buvo iveta daugiau kaip pus dar nesuge dusio derliaus. Daugelis kolki vykd pyliavas tik atidav sklinius grdus. Gruodio 5-j Stalinas sak kolkiams, kurie dar nevykd metini pylia v, atiduoti savo sklinius grdus. Stalinas turbt man, kad valstieiai slepia maist, ir tikjosi, jog grsm netekti sklini grd privers juos atiduoti tai, k turi. Taiau tuo metu daugelis j jau i tikrj neturjo nieko. Baigiantis 1931-iesiems daugelis valstiei jau kent alk. Neturdami savos ems ir ne galdami rimiau prieintis rekvizicijoms, jie tiesiog neturjo joki priemoni aprpinti savo eimas pakankamu kalorij kiekiu. Paskui, 1932 m. pradioje, jie neturjo sklini grd pavasario sjai. Ukrainos komunist partijos va dovyb 1932 m. kov pra grd sjai, taiau tuo laiku j jau buvo pavluota pradti, o tai reik, kad ir ruden gero derliaus tiktis nebuvo galima32.

56

KRUVINOS EMS

1932 m. pradioje mons pra pagalbos. Ukrainos komunistai reikalavo i savo virinink Ukrainos komunist partijoje, kad ie prayt Stalin kreiptis Raudonj Kryi. Kolki nariai band rayti laikus valstybs ir valdios stai goms. Vienas i toki laik po keli oficialios administracins prozos pastrai p baigsi gailiu maldavimu: Duokite mums duonos! Duokite mums duonos! Duokite mums duonos! Ukrainos komunist partijos nariai, apeidami Kosior, para tiesiogiai Stalinui, piktu tonu klausdami: Kaip mes galime kurti so cialistin ekonomik, jeigu visi esame pasmerkti mirti badu?33 Masinio bado grsm buvo visikai aiki Soviet Ukrainos valdios ins titucijoms, akivaizdi ji tapo ir Stalinui. Partijos aktyvistai ir saugumo pajg pareignai sukaup daugyb praneim apie mirties i bado atvejus. 1932 m. birel Charkovo srities partijos vadovas para Kosiorui, kad visi iki vieno srities rajonai prane apie prasidjus bad. Kosioras gavo ir vieno komjau nuolio laik, datuot 1932 m. birelio 18-ja, jis vaizdingai apra tada jau turbt puikiai inom padt: Kolkio nariai eina laukus ir dingsta. Po keli dien randami j lavonai ir be joki emocij, lyg taip ir turt bti, palai dojami kapuose. Kit dien jau randamas kurio nors i vakaryki duob kasi lavonas. T pai dien, 1932 m. birelio 18-j, Stalinas privaiame pokalbyje pats pripaino, kad Soviet Ukrainoje kilo badas". Dien anksiau Ukrainos komunist partijos vadovas pra jo pagalbos maistu. Jis jos ne suteik. Jo atsakymas skambjo taip - Soviet Ukrainoje turi bti surinktas visas planuotas grd paruo kiekis. Juodu su Kaganoviiumi nutar, kad grdus btina eksportuoti be jokio delsimo34. Stalinas kuo puikiausiai inojo, taip pat ir i asmenins patirties, kas dl to atsitiks. Jis inojo, kad badas valdant sovietams galimas. Per pilietin kar ir jam pasibaigus badas siautjo visoje Rusijoje ir Ukrainoje. Dl blogo derliaus ir rekvizicij bad patyr imtai tkstani Ukrainos valstiei, ypa 1921 m. Maisto stygius buvo viena i prieasi, dl kuri Leninas i pradi jo kompromis su valstieiais. Stalinas gerai inojo t istorij, pats buvo jos da lyvis. Kad savo kolektyvizacijos politika jis gali sukelti masin bad, taip pat buvo aiku. 1932 m. vasar, kaip inojo Stalinas, Soviet Kazachstane badas jau buvo nusines daugiau kaip milijono moni gyvybes. Stalinas suvert kalt vietiniam partijos vadovui Filipui Goloiokinui, taiau jis negaljo ne suprasti, kad esama struktrini problem35.

SOVIET BADMEIAI

57

Stalinas, personalizuotos politikos meistras, nutar pateikti bad Ukrainoje kaip tam tikr asmen veiksm padarin. Jam i karto kilo impulsyvi mintis paaikinti valstiei bado prieastis Ukrainos komunist partijos nari ida vyste, ir ios nuostatos jis atkakliai laiksi. Jis negaljo pripainti galimybs, kad kalta jo paties kolektyvizacijos politika; ne, problem galjo kilti dl jos gyvendinimo, dl vietos vadov kalts - dl bet ko, tik ne dl paios koncep cijos. Pirmoje 1932 m. pusje skubindamas savo pertvarkas jis nerimavo ne dl pavaldini kani, o dl pavojaus, kad gali nukentti jo kolektyvizacijos politikos vaizdis. Badaujantys Ukrainos valstieiai, skundsi jis, ivyksta i gimtosios respublikos ir savo verklenimais" demoralizuoja kitus Soviet S jungos gyventojus36. 1932 m. pavasar ir vasar Stalinas, regis, puoseljo vilt, kad bad pavykus kaip nors paneigti jis praeis lyg niekur nieko. Galbt jis man, kad Ukraina ir taip pernelyg tankiai apgyvendinta ir kad keli imt tkstani moni mirtys neturs reikms ilgalaikje perspektyvoje. Jis reikalavo, kad vietiniai Ukrainos pareignai vykdyt grd tiekimo planus nepaisydami prastesnio derliaus. Vietiniai partijos pareignai atsidr tarp Stalino raudonojo kjo ir negailestingos giltins pjautuvo. Problemos, kurias jie mat, buvo objektyvios, neisprendiamos taikant ideologij ar retorik: trko sklini grd, vlavo sja, oras buvo blogas, stigo mechanizm, kurie pakeist darbinius gyvulius, dl 1931 m. pabaigoje taikom priemoni galutinai ubaigti kolektyvizacij buvo kilusi sumaitis, o alkani valstieiai nepajg dirbti37. Ukrainos kaimo pasaul, kaip j mat vietiniai partijos aktyvistai, i ukrai niei vaik dainel apibdina kur kas geriau negu i Maskvos siuniami glausti nurodymai ir propagandins trels: Tve Stalinai, tik pairkite tai Kolkiai yra tikra laim Trobel sugriuvo, darin visai nulinko Arkliai vos pavelka kojas Vir trobels kjis ir pjautuvas O trobelje mirtis ir badas Neliko nei karvs, nei kiauls

58

KRUVINOS EMS

Tik js paveikslas ant sienos Tvelis ir mama dirba kolkyje O lik vieni vaikai verkia Nra nei duonos, nei riebal Visk sud partija mons tapo pikti ir blogi Tvai valgo savo vaikus Partijos ulas mus mua ir engia Ir tremia Sibiro lagerius3S. Aplink save vietiniai partijos aktyvistai mat mirt, o i viraus girdjo jos paneigimus. Badas buvo iaurus faktas, jo negaljo paveikti jokie odiai ar formuluots, trmimai ir suaudymai. Pasieks tam tikr isekimo lyg, ba daujantis valstietis nebegaljo produktyviai dirbti, ir joks ideologinis korek tikumas ar asmeniniai sitikinimai negaljo to pakeisti. Taiau instituciniais kanalais keliaudama vir i inia prarasdavo savo taigum. 1932 m. liepos 6-9 d. Charkove vykusiame Ukrainos komunist partijos Centro komiteto plenume teisingi praneimai apie bad i apaios susidr su politiniu spau dimu i viraus. Plenume kalbj ukrainieiai skundsi, kad metini grd rekvizicijos norm nemanoma vykdyti. Taiau juos tild Lazaris Kaganovi ius ir Viaeslavas Molotovas, Politbiuro nariai ir Stalino emisarai i Maskvos. Stalinas buvo nurods jiems paaboti ukrainiei destabilizuotojus39. Molotovas ir Kaganoviius buvo itikimi ir patikimi Stalino sjunginin kai, jie ivien vald Politbiur, taigi ir vadovavo Soviet Sjungai. Stalinas dar nebuvo neprilygstamas diktatorius, ir Politbiuras i principo vis dar buvo savotika kolektyvin diktatra. Taiau ie du vyrai, prieingai negu kai ku rie ankstesni jo sjungininkai Politbiure, buvo itikimi beslygikai. Stalinas nepaliaujamai jais manipuliavo, taiau i tikrj jam to net nereikjo daryti. Jie tarnavo revoliucijai tarnaudami jam ir nebuvo link skirti Stalino nuo re voliucijos. Kaganoviius apskritai vadino Stalin ms tvu. 1932 m. lie p Charkove jis pareik draugams Ukrainos komunistams, kad kalbos apie bad esanios tik dalies tingini valstiei, kurie nenori dirbti, ir aktyvist, kurie nenori j drausminti ir rekvizuoti grd, pasiteisinimas40. Tuo metu Stalinas atostogavo pietuose, graiame kurortiniame Soio

SOVIET BADMEIAI

59

mieste Juodosios jros pakrantje, kur i Maskvos per badaujani Ukrain nuvyko traukiniu, aprpintu puikiausiais maisto produktais. Juodu su Ka ganoviiumi ra vienam kitam laikus, kuriuose abu isak poir, kad ba das ess tik prie juos asmenikai nukreiptas smokslas. Stalinas, sumaniai apverts logik auktyn kojom, teig, kad anaiptol ne jis, o patys valstieiai naudojo bad kaip ginkl. Kaganoviius dar kart patikino Stalin, kad kal bos apie nekaltas aukas Ukrainoje - tik Ukrainos komunist partijos su puvusi priedanga. Galime prarasti Ukrain, - nuogstavo Stalinas. Anot jo, Ukrain reikia paversti tvirtove. Juodu sutar, kad vienintelis protingas sprendimas yra vykdyti griet rekvizicij politik, o grdus kuo greiiau eksportuoti. Tuo metu Stalinas, regis, savo diaugsmui, jau buvo atrads ry tarp bado ir Ukrainos komunist neitikimybs: badas, girdi, ess sabotao rezultatas, vietiniai partijos aktyvistai es sabotuotojai, o klastingi auktesnie ji partijos pareignai dangst savo pavaldinius - ir visa tai daroma Lenkijos nip usakymu41. 1931 m. Stalinui turbt i ties atrod, kad Lenkija ir Japonija siekia suspausti Soviet Sjung apsupties iedu. 1930 metai buvo pats Lenkijos nipinjimo Soviet Sjungoje pikas. Lenkija savo teritorijoje slapta kr Ukrainos ka riuomen ir mok gausius ukrainiei ir lenk brius atlikti specialias misijas Soviet Sjungoje. Japonija i ties kl vis didesn grsm. 1931 m. Soviet Sjunga perm Japonijos ambasadoriaus Maskvoje rat, kuriame is ragino ruotis karui dl Sibiro. Tais metais Japonija ugrob Mandirij, iaurrytin Kinijos region, turint ilg sien su soviet Sibiru42. Soviet valgybos praneimu, 1931 m. ruden Lenkija ir Japonija pasira iusios slapt sutart dl bendro Soviet Sjungos puolimo. Tai buvo netie sa; jeigu ir egzistavo Lenkijos ir Japonijos sjungos grsm, jai ukirto keli sumani Soviet Sjungos usienio politika. Nors Japonija ir atsisak dertis su Maskva dl nepuolimo sutarties, Lenkija sutiko. Soviet Sjunga norjo sudaryti nepuolimo sutart su Lenkija, kad galt netrukdoma tsti savo eko nomikos pertvarkas; Lenkija niekada neturjo ketinim pradti karo, o dabar igyveno ekonomin depresij. Jos maai reformuota agrarin ekonomikos sistema negaljo atlaikyti didjani ginklavimosi ilaid ekonomikos nuos mukio laikais. Soviet karinis biudetas, kuris daugel met nedaug skyrsi

60

KRUVINOS EMS

nuo Lenkijos karinio biudeto, dabar buvo daug didesnis. Soviet Sjungos ir Lenkijos nepuolimo sutartis buvo parayta 1932 m. saus43. 1932 ir 1933 m. viena Lenkija negaljo kelti jokios rimtos grsms. Len kijos kariuomenei skiriami biudeto asignavimai buvo smarkiai sumainti. Soviet saugumo pajgos ir pasienieiai sulaik daug Lenkijos nip. Lenki jos agentai nesutrukd kolektyvizacijos per 1930 m. chaos ir nesteng su kelti badaujani gyventoj sukilimo 1932 m. Jie band, bet jiems nepavyko. Net kariausi agresyvios politikos alininkai Lenkijoje 1932 m. vasar man, kad atjo metas nurimti. Kai Soviet Sjunga pasil taik, geriausia atrod nesiimti joki provokuojani veiksm. Lenkijos diplomatai ir valgai buvo bado liudininkai. Jie inojo, kad kanibalizmas tapo savotiku proiu ir kad Ukrainoje mons mirta itisais kaimais. Bet t bad sukl ne jie, ir jie niekaip negaljo aukoms padti. Lenkija neskelb pasauliui, k jos diplomatai ino apie bad. Pavyzdiui, 1932 m. vasar Lenkijos konsulat Charkove pa siek anoniminis laikas, maldaujantis Lenkij informuoti pasaul apie bad Ukrainoje. Taiau tuo metu Lenkija su Soviet Sjunga jau buvo pasiraiusi nepuolimo sutart, ir Varuva nesiryo engti tokio ingsnio44. Dabar Stalinas gijo kur kas daugiau erdvs manevrams vakarinse pasie nio srityse negu turjo 1930-aisiais. 1932 m. liep pasiraydama nepuolimo sutart Lenkija pripaino status quo, taigi Ukrainos valstieiai visikai pri klaus nuo jo malons. Pagautas pedantiko kario, rugpjt Stalinas (vis dar atostogaudamas) pasil savo artimiausiems bendradarbiams teorij, kad kolektyvizacijai trksta tik deramos teisins bazs. Socializmui, teig jis, kaip ir kapitalizmui, btinai reikalingi turt saugantys statymai. Girdi, valstyb sustiprt, jeigu visa ems kio produkcija bt paskelbta valstybs turtu, bet koks nesankcionuotas maisto rinkimas bt laikomas vagyste, o asme nys, vykd toki vagyst, bt tuoj pat baudiami mirties bausme. Taigi ba daujantis valstietis, pakls bulvi lupen i vagos emje, kuri dar neseniai priklaus jam, galjo bti suaudytas. Turbt Stalinas i ties man, kad to kios priemons bus veiksmingos; rezultatas, inoma, buvo nesunkiai nusp jamas - valstieiai neteko bet kokios teisins apsaugos, jeigu ji dar apskritai buvo, ir dabar triumfuojanti valstyb galjo smurtauti j atvilgiu kaip tinka ma. Jau vien pats faktas, kad valstietis turi maisto, galjo bti traktuojamas kaip nusikaltimo rodymas. statymas sigaliojo 1932 m. rugpjio 7 d.45

SOVIET BADMEIAI

61

Soviet Sjungoje teisjai paprastai ignoruodavo statym nuostatas, ta iau partijos ir valstybs aparato darbuotojai suprato j dvasi. Dauguma en tuziastingiausi statym vykdytoj buvo jaunesni mons, iauklti naujo siose soviet mokyklose ir tikintys naujos sistemos paadu. Oficiali jaunimo organizacij nariams buvo pasakyta, kad j svarbiausia uduotis - kovoti su grd vagystmis, slpimu ir buoi sabotau. Miest jaunuomenei ko munizmas pasil socialin paang ir jo agitatori demonizuojamas pasau lis jiems tapo praeitimi. Komunist partija Soviet Ukrainoje, nors tarp jos nari buvo neproporcingai daug rus ir yd, dabar pritrauk daug jaun ukrainiei, kurie laik kaim reakcingu ir troko dalyvauti kampanijose prie valstieius46. Laukuose ikilo stebjimo bokt, kad valstieiai nedrst k nors pasi imti. Vien tik Odesos srityje buvo rengta daugiau kaip septyni imtai steb jimo bokt. Per trobas jo ir jo rekvizuotoj brigados, kuri sudtyje buvo penki tkstaniai jaunimo organizacij nari, grobdamos visk, k tik rasda vo. Kaip prisimin vienas valstietis, aktyvistai naudodavo ilgus metalinius strypus, kuriais inarydavo arklides, kiaulides, krosnis. Jie iiekodavo visas kerteles ir atimdavo visk iki paskutinio grdelio. Jie uplsdavo kaim kaip skriai, kaliodami: Valstieiai, kur js grdai? Prisipainkite! Rekvizuo toj brigados imdavo visk, kas primin maist, nesiboddavo ir vakariene i krosnies, kuri patys ir suvalgydavo47. Partijos aktyvistai niokojo kaimus kaip agresori armija, grob visk, k tik galjo, patys valgydavo kiek tinkami, ir vienintelis j darbo ir entuziazmo vaisius buvo kanios ir mirtis. Galbt skatinami kalts, o gal ir triumfo jaus mo, jie visaip emindavo valstieius. Jie lapindavosi marinuot darovi statines, liepdavo ibadjusiems valstieiams eiti kumtyni, versdavo juos liauti ir loti arba klauptis purv ir melstis. Viename kolkyje, pagav mo teris vagiant, jie nureng jas, sumu ir nuogas var per kaim. Kitame kai me rekvizuotoj brigada per igertuves valstieio troboje iagino jo dukter. Moterims, kurios gyveno vienos, naktiniai aginimai tapo prastu reikiniu rekvizuotojai siverdavo grd konfiskavimo pretekstu ir ne tik atimdavo i j maist, bet ir pasinaudodavo j knais. Tai buvo Stalino statym ir Stalino valstybs triumfas48.

62

KRUVINOS EMS

Reidai ir sakai negaljo sukurti maisto ten, kur jo nebuvo. inoma, valstieiai slpdavo maist, o alkani mons j vogdavo. Taiau Ukrainos kaim prob lema buvo ne vagys ir sukiai, kuriuos galbt i tikrj buvo galima veikti smurtinmis priemonmis. Problema buvo badas ir mirtis. Grd paruo planai nebuvo vykdyti todl, kad kolektyvizacija nepavyko, 1932 m. rudens derlius buvo prastas, o rekvizicij planai per dideli. Stalinas nusiunt Ukrai n Molotov, kad is paragint partijos draugus atkakliau kovoti dl grd. Bet Stalino tarn kartis negaljo pakeisti to, kas jau vyko. Net Molotovas spalio 30-j buvo priverstas rekomenduoti kvotas Ukrainai iek tiek suma inti. Stalinas prim rekomendacij, bet netrukus tapo dar kategorikesnis negu kada nors anksiau. Iki 1932 m. lapkriio metinis planas buvo vykdytas apytiksliai tik tredaliu49. Kai praneimai apie rekvizicij neskm pasiek Kremli, nusiud Stalino mona. 1932 m. lapkriio 8-j, dien po penkioliktj Spalio revoliucijos metini vents, ji ov sau ird. K tai reik Stalinui, iki galo niekada nei aiks, bet, atrodo, jis buvo sukrstas. Jis grasino irgi nusiudysis. Laidotuvi kalb teko sakyti Kaganoviiui, jo manymu, Stalinas buvo visikai nesavas50. Kit dien Stalinas dar tmingiau msi bado problemos. Dl sunkum Ukrainoje jis apkaltino Ukrainos komunistus ir valstieius. Dvi Politbiuro te legramos, isistos 1932 m. lapkriio 8-j, rod jo nuotaik: Soviet Ukrainos individualiems kininkams ir kolkieiams, kurie nevykd pyliav, turjo bti atkirsta prieiga prie kit ekonomikos srii produkt. Ukrainoje buvo sukurta ypatingoji trojka, kad bt galima kuo skubiau priimti ir vykdyti mirties nuosprendius partijos aktyvistams ir valstieiams, tariamai atsakin giems u sabota. T mnes buvo suimta apytiksliai 1623 kolki pareig nai. Ukrainos teritorijoje buvo atnaujinti trmimai: met pabaigoje itremta dar 30 400 moni. Aktyvistai sakydavo valstieiams: Atidarykite, arba ilauime duris. Mes pasiimsime visk, k turite, o js mirsite lageryje.51 Interpretuodamas kolektyvizacijos katastrof, paskutinmis 1932 m. savai tmis Stalinas pasiek naujas ideologins drsos auktumas. Badas Ukrainoje, kur esant jis pripaino anksiau, kai dar nebuvo toks rstus, dabar buvo pa sakos", meiikikas prie paskleistas gandas. Stalinas ipltojo domi nauj teorij: pasiprieinimas socializmui padidja augant jo pasiekimams, nes jo

SOVIET BADMEIAI

63

prieai prieinasi apimti didesns nevilties, suvokdami, kad neivengiamai pralaims. Taigi bet kuri problema Soviet Sjungoje galjo bti apibdinta kaip prie veiksm pavyzdys, o prie veiksmai galjo bti apibdinti kaip paangos rodymas52. Pasiprieinimas jo politikai Soviet Ukrainoje, teig Stalinas, buvo ypatin gas, galbt nepastebimas nevalgiam stebtojui. Opozicija jau nesanti atvi ra, kadangi socializmo prieai dabar es rams ir net venti. iandienos buos, - sak jis, - velns, malons mons, beveik venti. mons, kurie atrod nekalti, turjo bti laikomi kaltais. Valstietis, ltai mirtantis badu, ne paisant regimybs, buvo sabotuotojas, padedantis kapitalistinms didvalstybms vykdyti Soviet Sjungos diskreditavimo kampanij. Badavimas buvo pasiprieinimas, o pasiprieinimas - enklas, kad socializmo pergaljau visai ia pat. Tai nebuvo vien Stalino pamstymai Maskvoje; tai buvo ideologin linija, kuri Molotovas ir Kaganoviius, 1932 m. vaindami per masikai mirtanius regionus, pateik kaip privalom ir reikalavo jos laikytis53. Pats Stalinas asmenikai niekada nemat, kas vyksta bado, kur jis taip in terpretavo, apimtuose regionuose, taiau jo partijos draugai Soviet Ukrainoje mat ir turjo kakaip suderinti jo ideologin linij su tuo, k bylojo j jusls. Priversti interpretuoti ipstus pilvus kaip politin pasiprieinim, jie iaip ne taip ikankino ivad, kad sabotuotojai taip neapkenia socializmo, jog tyia leidia savo eimoms mirti. Taigi ikankinti sn ir dukter, tv ir motin knai buvo tik fasadas, u kurio prieai rezg smoksl prie socializm. Net patys badaujantieji kartais bdavo vaizduojami kaip prieo propagandininkai, smoningai ir pagal iankstin plan kenkiantys socializmui. Komjaunuoliams Ukrainos miestuose buvo aikinama, jog badaujantieji es liaudies prieai, ku rie rizikuoja savo gyvybmis, kad pakirst ms optimizm54. Ukrainieiai Lenkijoje surinko pinig maistui badaujantiesiems Soviet Ukrainoje, taiau surink suinojo, kad Soviet Sjungos vyriausyb kate gorikai atsisako priimti bet koki pagalb. Ukrainos komunist, kurie pra , kad soviet valdia, kaip ir per ankstesn badmet treiojo deimtmeio pradioje, priimt usienio param maistu, niekas nenorjo net klausyti. Dl politini motyv Stalinas nenorjo priimti jokios pagalbos i iorinio pasaulio. Galbt jis man, kad nordamas likti partijos virnje jis negali pripainti, jog pirmoji jo stambi politin akcija sukl bad. Vis dlto Sta

64

KRUVINOS EMS

linas tikriausiai bt galjs igelbti milijonus gyvybi ir neatkreipdamas iorinio pasaulio dmesio Soviet Sjung. Jis keliems mnesiams galjo su stabdyti maisto eksport, panaudoti grd atsargas (tris milijonus ton) arba tiesiog leisti valstieiams naudoti vietos saugykl grdus. Tokios paprastos priemons 1932 m. lapkrit turbt bt apribojusios mirusij skaii imtais tkstani ir neleidusios jam iaugti iki milijon. Stalinas nesim n vienos i j55. Paskutinmis 1932 m. savaitmis, nesant jokios iorins grsms saugumui ir joki iki alies viduje, be jokio manomo pateisinimo, vien tik siek damas rodyti, kad jo valdymas nepriekaitingas, Stalinas nusprend Soviet Ukrainoje nuudyti milijonus moni. Jis priskyr sau nuskriaustojo viet Ukrainos valstietis kakaip tapo agresoriumi, o jis, Stalinas, auka. Alkis buvo agresijos forma. Kaganoviiui tai buvo klasini prie, o Stalinui - ukrainie i nacionalist, nuo kuri apginti galjo tik badas, agresijos forma. Stalinas, regis, buvo pasirys pademonstruoti savo pranaum ukrainiei valstietijos atvilgiu, ir baisios kanios, kuri pareikalavo tokia pozicija, jam, matyt, netgi kl pasitenkinim. Kaip teig Amartya Senas, badas yra teiss gauti maisto, o ne paties maisto funkcija. Milijonai moni Soviet Ukrainoje mir ne dl maisto trkumo, o dl maisto paskirstymo, ir ne kas kitas, tik Stalinas spren d, kas turi teis jo gauti, o kas - ne56. Nors kolektyvizacija buvo katastrofa visoje Soviet Sjungoje, Soviet Ukrainoje i anksto apgalvot, milijoninio masto masini udyni rodymai yra akivaizdiausi. Vykdant kolektyvizacij visoje Soviet Sjungoje buvo tai komos masins egzekucijos ir trmimai, o valstieiai ir klajokliai, kurie gu lage sudar didij darbo jgos dal, buvo veami i vis Soviet Sjungos respublik. 1932 m. badas siaut ne tik didiojoje dalyje Soviet Ukrainos, bet ir kai kuriose Soviet Rusijos srityse. Ir vis dlto Ukrainoje kolektyvizaci jos politika buvo iskirtin ir nusine ypa daug gyvybi. 1932 m. pabaigo je ir 1933 m. pradioje Soviet Ukrainoje buvo taikomos septynios svarbios kolektyvizacijos politikos priemons, kurios nebuvo taikomos niekur kitur. Atskirai pamus, jas galima bt laikyti malinamojo poveikio administraci nmis priemonmis, ir tuo laiku kaip tik taip jos ir buvo pateikiamos, taiau vis dlto visos jos buvo udikikos.

SOVIET BADMEIAI

65

1. 1932 m. lapkriio 18-j i valstiei Ukrainoje buvo pareikalauta gr inti grd avans, kur jie anksiau udirbo, vykdydami pyliavas. Tai reik, kad keliose vietose, kur num ger derli, valstieiai neteko ir to menko per tekliaus, kur udirbo. iuos regionus upldo partins brigados ir saugumo pajg briai, kartligikai mediojantys bet kok maist, kok tik galjo rasti. Kadangi valstieiai negaudavo joki kvit u jau atiduotus grdus, jie tapo nesibaigiani krat ir piktnaudiavim objektais. Ukrainos komunist par tijos vadovyb band isaugoti sklinius grdus, taiau neskmingai57. 2. Po dviej dien, 1932 m. lapkriio 20-j, buvo vestos baudos msa. Valstieiai, kurie nepajg vykdyti grd pyliav norm, privaljo sumokti special mokest msa. Tie i j, kurie dar turjo galvij, dabar buvo priversti atiduoti juos valstybei. Galvijai ir kiauls buvo paskutinis iteklius, saugantis nuo bado. Kas turjo karv, nebadavo, - prisimin viena kaimo mergai t. Karv duoda pieno ir blogiausiu atveju j galima paskersti. Kita kaimo mergait prisimin, kaip buvo atimta vienintel jos eimos kiaul, o paskui ir vienintel karv. Kai j ved i kiemo, mergait sitvr jai u rag. Ga limas daiktas, tokia reakcija rod prieraium, kur kaimo paaugls jauia savo gyvnams. Taiau ji taip pat rod ir nevilt. Bet ir sumokj baud msa, valstieiai vis tiek turjo vykdyti pradines pyliav normas. O jeigu negaljo vykdyti j net inodami neteksi galvij, tai juo labiau negaljo to padaryti j netek. Jie badavo58. 3. Po atuoni dien, 1932 m. lapkriio 28-j, soviet valdios organai suda r juodj sra. Pagal i nauj taisykl, kolkiai, kurie nepajg vykdyti py liav, turjo nedelsiant atiduoti penkiolika kart daugiau grd negu paprastai turdavo pristatyti u vis mnes. Praktikai tai reik, kad vl m plsti par tini aktyvist ir saugumo pajg ordos, turinios misij ir juridin teis atimti visk. N vienas kaimas negaljo vykdyti penkiolika kart padidintos pyliavos, taigi itisos bendruomens neteko viso maisto, kok tik turjo. Bendruomens, trauktos juodj sra, taip pat neturjo teiss parduoti savo preki kitose alies teritorijose ir gauti preki i j. Tiekti maist ir bet kokius kitus produktus joms buvo udrausta. juodj sra raytos bendruomens Soviet Ukraino je, kartais traukiamos j paioje Maskvoje, tapo mirties zonomis59. 4. 1932 m. gruodio 5-j Stalino isirinktas Ukrainos SSR saugumo va dovas rado pagrind bauginimams, kuriais privert Ukrainos komunist

66

KRUVINOS EMS

partijos pareignus rinkti grdus. Lapkriio 15-j ir 24-j Vsevolodas Ba lickis Maskvoje asmenikai susitiko su Stalinu. Badas Ukrainoje, anot Balic kio, buvo Ukrainos nacionalist, ypa tremtini, turini ryi su Lenkija, smokslo rezultatas. Taigi kiekvienas pareignas, kuris nepajg atlikti savo darbo vykdant rekvizijas, buvo, pasak jo, valstybs idavikas60. Tokia politin nuostata turjo ir dar platesn reikm. Priskyrus Ukrainos nacionalistams kalt u bad Ukrainoje, atsirado pretekstas bausti tuos, ku rie vykdydami ankstesn soviet valdios politik prisidjo prie ukrainiei tautikumo puoseljimo. Stalinas man, kad nacionalinis klausimas i esms yra valstiei klausimas, ir atauks Lenino kompromis su valstieiais taip pat m kratytis ir jo kompromiso su tautomis. Gruodio 14-j Maskva sak tremti vietinius Ukrainos komunistus koncentracijos stovyklas, motyvuo dama tuo, kad jie, piktnaudiaudami soviet politika, skleid ukrainietik nacionalizm ir taip sudar slygas nacionalistams sabotuoti grd rinki m. Balickis tada tvirtino demaskavs Ukrainos karin organizacij, taip pat lenk sukilli grupes. 1933 m. saus jis prane atskleids daugiau kaip tkstant nelegali organizacij, o vasar - lenk ir ukrainiei nacionalist planus nuversti soviet valdi Ukrainoje61. Tai buvo visiki prasimanymai, taiau jais pagrsta politika dav rezultat. Lenkija atauk savo agentus i Ukrainos ir prarado bet koki vilt inaudo ti kolektyvizacijos katastrof. Lenkijos vyriausyb, siekdama grietai laikytis 1932 m. liep pasiraytos Soviet Sjungos ir Lenkijos nepuolimo sutarties, net nesim veiksm, kad atkreipt tarptautins bendrijos dmes vis a trjant bad Soviet Sjungoje. Be to, Balickis savo politika, nors tai tebuvo mkl vaikymasis, utikrino vietos valdios atstov paklusnum Maskvos politikai. Jo surengti masiniai sumimai ir masins tremtys labai aikiai by lojo: kas gins valstieius, bus apauktas prieu. Per ias lemtingas gruodio pabaigos savaites, kai uvusij skaiius Soviet Ukrainoje pasiek imtus tkstani, Ukrainos komunist partijos aktyvistai ir administratoriai supra to, kad geriau nesiprieinti partijos linijai, ir jeigu jie nevykdys rekvizicij, patys geriausiu atveju atsidurs gulage62. 5. 1932 m. gruodio 21-j Stalinas (per Kaganovii) patvirtino Sovie t Ukrainai metin grd rekvizicijos kvot, kuri turjo bti vykdyta iki 1933 m. sausio. Lapkriio 27-j soviet Politbiuras buvo paskyrs Ukrainai

SOVIET BADMEIAI

67

tredal visai Soviet Sjungai nustatyt pyliav. Dabar, kai badas jau nusine imtus tkstani gyvybi, Stalinas pasiunt Kaganovii Charkov, kad is suimt Ukrainos komunist partijos vadovyb kumt. Vos tik atvyks, gruodio 20-osios vakar, Kaganoviius privert Ukrainos politbiur sureng ti susirinkim. Iki kito ryto ketvirtos valandos posdiavs Politbiuras prim nutarim, kad rekvizicijos udaviniai turi bti vykdyti. Tai buvo mirties nuos prendis apytiksliai trims milijonams moni. Kaip inojo kiekvienas sdintis Politbiuro kabinete t ankstyv ryto valand, grd rekvizavimas i jau badau jani gyventoj neivengiamai turjo sukelti iurpiausi padarini. Paprastas sprendimas - atsisakyti rekvizicijos trims mnesiams - nebt pakenks sovie t ekonomikai ir bt igelbjs daugumos t trij milijon moni gyvybes. Taiau Stalinas ir Kaganoviius reikalavo elgtis prieingai. Anot Kaganoviiaus, valstyb turjo nirtingai kovoti, kad planas bt vykdytas63. vykds savo misij Charkove, Kaganoviius leidosi kelion per Soviet Ukrain visur reikalaudamas 100 procent vykdyti plan ir pasirainda mas sakymus itremti vietos pareignus ir j eimas. 1932 m. gruodio 29 d. jis gro Charkov priminti Ukrainos komunist partijos lyderiams, kad skliniai grdai taip pat turi bti renkami64. 6. Pirmomis 1933 m. savaitmis, kai visoje Ukrainoje siaut badas, Stalinas ublokavo respublikos sienas, kad valstieiai negalt pabgti, ir udar mies tus, kad valstieiai negalt prayti imaldos. Nuo 1933 m. sausio 14-osios So viet Sjungos gyventojai privaljo su savimi neiotis pasus, kad rodyt tei stai gyven miestuose. Valstieiams pasai nebuvo iduodami. 1933 m. sausio 22-j Balickis spjo Maskv, kad Ukrainos valstieiai bga i respublikos, ir Stalinas su Molotovu sak saugumo pajgoms neleisti jiems pabgti. Kit die n buvo udrausta parduoti valstieiams tolimj reis bilietus. Teisindamas tok sprendim, Stalinas pareik, kad pabg valstieiai i ties ne duonos prao, o prisideda prie kontrrevoliucinio smokslo, nes kaip vaikiojanti propaganda tarnauja Lenkijai ir kitoms kapitalistinms alims, troktanioms diskredituoti kolkius. Artjant 1933 m. vasario pabaigai apytiksliai 190 000 valstiei buvo sugauti ir grinti gimtuosius kaimus badauti65. Ukraina buvo Stalino tvirtov", bet i tvirtov primin milinik bado stovykl - su stebjimo boktais, saugomomis sienomis, beprasmiku, ali naniu darbu ir nesibaigianiomis, i anksto nulemtomis mirtimis.

68

KRUVINOS EMS

7. Net kai metiniai 1932 m. rekvizicijos udaviniai 1933 m. sausio pabai goje buvo vykdyti, grdai ir toliau buvo renkami. Vasar ir kov rekvizicijos buvo pratstos, kadangi partijos nariai iekojo grd pavasario sjai. 1932 m. gruodio pabaigoje Stalinas pritar Kaganoviiaus pasilymui pradti skli ni grd rekvizicijas pavasariui, kad bt vykdytas metinis planas. Taip jie paliko kolkius be sklini grd besiartinaniai rudens sjai. Skliniai gr dai pavasario sjai galjo bti nupilti i krovinini sstat, kaip tik tuo metu gabenusi grdus eksportui, arba paimti i t trij milijon ton grd, ku riuos Soviet Sjunga laik kaip atsarg. Taiau jie buvo renkami i Soviet Ukrainos valstiei, kurie jau ir taip beveik nieko neturjo. Danai tai bdavo paskutinis ksnelis maisto, su kuriuo valstieiai turjo igyventi iki pavasa rio derliaus. T mnes Soviet Ukrainos kaimuose buvo suimta apytiksliai 37 392 mons, daugelis j, matyt, band gelbti savo eimas nuo bado66. Pastaroji rekvizicija buvo mogudyst, nors jos vykdytojai labai danai manydavo, kad elgiasi teisingai. Pasak vieno aktyvisto, t pavasar jis mat mones mirtant badu. Maiau moteris ir vaikus ipstais pilvais; jie mly navo, ir nors dar kvpavo, j akys buvo tuios ir negyvos. Bet net ir maty damas visa tai neiprotjau ir nenusiudiau. Jis tikjo, kad vykdo teisingus nurodymus. A kaip ir anksiau tikjau, nes norjau tikti. Kit aktyvist tikjimas, be abejo, nebuvo toks tvirtas, jie tiesiog bijojo. Prie metus kiek vien Ukrainos komunist partijos lygmen buvo paliet valymai; 1933 m. saus Stalinas pasiunt savus mones kontroliuoti j mast. Prarad tikjim komunistai suformavo tylos sien, pasmerkusi tuos, kuriuos ji apsupo. Jie inojo, kad prieintis reikia bti represuotam, o bti represuotam reikia pa sitikti tok pat likim, kokiam jie pasmerk badu marinamus mones67. 1933 m. pradioje Komunist partijos aktyvistai, kurie Soviet Ukrainoje rinko grdus, po savs palikdavo mirtin tyl. Kaimas turi savit gars orkes tr, velnesn ir ltesn negu miestas, taiau tok pat nuspjam ir pakyljant tuos, kuriems kaimas gimtoji vieta. Ukraina tapo nebyli. Valstieiai iskerd savo galvijus (arba juos atm valstyb), jie ipjov naminius paukius, net kates ir unis. Mediodami jie ibaid paukius. mons, kuriems pasisek, pabgo, bet didesn tikimyb, kad jie buvo arba negyvi, arba per silpni skleisti garsus. Nesulaukdami dmesio i pasaulio, nes

SOVIET BADMEIAI

69

valstyb kontroliavo spaud ir usienio urnalist judjim, nesulaukdami oficialios pagalbos ar uuojautos i valstybs, kurios partijos linija prilygino bad sabotaui, atkirsti nuo ekonomikos dl nepaprasto skurdo ir neteisin go planavimo, atkirsti nuo likusios alies dalies taisyklmis ir milicijos u kardais, mons mir vieni, itisomis eimomis, itisais kaimais. Po dviej deimtmei politikos filosof Hannah Arendt pateik badmet Ukrainoje kaip svarb vyk, paskatinus iuolaikins atomizuotos visuomens visuo tinio susvetimjimo formavimsi68. Badas neieb sukilimo, taiau jis paskatino amoralum, nusikalstamu m, abejingum, beprotyb, neveiklum ir galiausiai sukl mirt. Valstieiai itisus mnesius kent neapsakomas kanias, neapsakomas ne tik dl j truk ms ir intensyvumo, bet ir dl to, kad mons buvo pernelyg silpni, pernelyg vargingi, pernelyg neratingi, kad ufiksuot tai, kas su jais vyksta. Bet igy venusieji tai atsimin. Kaip prisimin vienas i j, kad ir k valstieiai dar, jie vis tiek nepaliaujamai mirdavo. Mirtis buvo lta, eminanti, visur esanti ir bendra. Beveik visiems monms mirti badu bent iek tiek oriai buvo nepa siekiama prabanga. Petro Veldijus parod ret stipryb, kai manydamas, kad t dien mirsis, iklibinkiavo i kaimo. Kiti kaimo gyventojai paklaus jo, kur eins: ogi kapines, pasilaidoti. Jis nenorjo, kad svetimi mons ateit ir nutempt jo kn duob. Taigi jis pats isikas kap, bet kol pasiek kapines, j jau buvo ums kito mogaus knas. Jis isikas kit duob, atsigul j ir lauk mirties69. Labai maai paaliei pamat ir ura tai, kas vyko tais baisiausiais m nesiais. urnalistas Garethas Jonesas u savo las atvyko Maskv ir, paeis damas draudim lankytis Ukrainoje, 1933 m. kovo 7 d. sdo traukin, vyks tant Charkov. Ilips kur pakliuvo maoje stotyje, patrauk per kaimus su kuprine, pilna maisto. Jis atrado miliniko masto bad. Visur, kur tik nueidavo, girdjo dvi tas paias frazes: Visi tinstame i bado ir Laukiame mirties. Jis nakvojo ant aslos su badaujaniais vaikais ir suinojo ties. Kart, kai pasidalijo savo maistu, maa mergait suuko: Dabar, kai pavalgiau tokio nuostabaus maisto, galiu ir mirti, a laiminga.70 T pat pavasar per Soviet Ukrain keliavo ir Maria owiska, lydda ma savo vyr, kuris band parduoti savo rankdarbius. Kaimai, kuriuose jie lanksi anksiau, dabar buvo apleisti. Juos gsdino begalin tyla. Jeigu igirs

70

KRUVINOS EMS

davo gaidio giedojim, pasijusdavo tokie laimingi, kad net sutrikdavo dl tokios savo reakcijos. Ukrainiei muzikant Josyp Panasenk su jo ban dros muzikant trupe centrins valdios staigos pasiunt badaujantiems valstieiams neti kultr. Netgi atmusi i valstiei paskutin maisto ksn, valstyb turjo groteskik polink adinti mirtanij protus ir kelti j nuo taik. Perj daugyb kaim, muzikantai nerado n gyvos dvasios. Vieninte liai mons, kuriuos jie pagaliau atrado, buvo dvi negyvos mergaits po lova, dvi nuo krosnies kyanios vyro kojos ir sena moteris, raudanti ir draskanti nagais purv. Partijos pareignas Viktoras Kravenka kart vakar atvyko vien kaim padti nuimti derliaus. Kit dien turgaus aiktje jis rado septy niolika lavon. Toki kaimo gyvenimo scen galjai pamatyti visoje Soviet Ukrainoje, kur t 1933 m. pavasar per dien mirdavo daugiau negu deimt tkstani moni71. Ukrainieiai, kurie nusprend nesiprieinti kolkiams, tikjosi, kad taip jie bent jau ivengs tremties. Bet dabar jie galjo bti itremti todl, kad kolekty vinis kininkavimas neveik. Per 1933 m. vasar-baland i Soviet Ukrainos buvo itremta apytiksliai penkiolika tkstani valstiei. rytus ir pietus nuo Soviet Ukrainos, ukrainiei gyvenamose Rusijos dalyse, apie eiasde imt tkstani moni buvo itremta u tai, kad nepajg vykdyti pyliav. 1933 m. dar madaug 142 000 Soviet Sjungos gyventoj buvo isisti gula g: dauguma j nusilp nuo bado arba sergantys dmtja iltine, daugelis - i Soviet Ukrainos72. Lageriuose jie band rasti maisto. Kadangi gulago politika buvo maitinti stipriuosius ir neeikvoti maisto silpniesiems, o ie tremtiniai jau buvo nusil p i bado, tai buvo nepaprastai sunku. Kai ibadj kaliniai apsinuodydavo valgydami laukinius augalus ir atliekas, lageri pareignai baud juos u i sisukinjim nuo darbo. 1933 m. bent 67 297 mons mir i bado ir su juo susijusi lig lageriuose, 241 355 uvo specialiosiose tremtini gyvenvietse, daugelis j buv Soviet Ukrainos gyventojai. Dar daugyb tkstani mir per ilg kelion i Ukrainos Kazachstan ar tolimj iaur. J lavonai buvo ineami i traukini ir laidojami vietoje, mirusij vardai neuraomi, o j skaiius nefiksuojamas73. Tie, kurie badavo prie palikdami namus, turjo menkas galimybes igy venti svetimoje aplinkoje. Vienas valstybs pareignas 1933 m. gegu ra:

SOVIET BADMEIAI

71

Keliaudamas danai matydavau itremtuosius administracine tvarka. Jie slankioja po kaimus kaip eliai iekodami gaballio duonos arba atliek, valgo dvsen, skerdia unis ir kates. Kaimieiai laiko savo namus urakin tus. Tie, kurie nutaiko galimyb prasmukti vid, puola prie eiminink ant keli ir verkdami maldauja gaballio duonos. Maiau kelet j mirusi ke liuose tarp kaim, pirtyse ir darinse. Savo akimis maiau alkanus, mir tanius mones, liauianius aligatviu. Milicija juos surinkdavo ir po keli valand jie mirdavo. Balandio pabaigoje mudu su vienu tyrju eidami pro darin radome numirl. Kai ms kvietimu jo paimti atjo milicininkas ir gydytojas, darinje jie rado dar vien kn. Abu buvo mir i bado, ne nuo smurto. Ukrainos kaimai jau buvo ive savo maist likusi Soviet Sjun gos dal; dabar ji eksportavo badaujanius mones - gulag74. Vaikai, gim Soviet Ukrainoje treiojo deimtmeio pabaigoje-ketvirtojo deimtmeio pradioje, atsidr mirties pasaulyje, tarp bejgi tv ir prie ik valdios institucij. Berniuk, gimusi 1933 m., vidutin gyvenimo trukm siek tik septynerius metus. Net tokiomis aplinkybmis kai kurie jau nesni vaikai kartais atrasdavo prieasi geram pui. Hanna Sobolewska, per badmet netekusi tvo ir penki broli bei seser, atsimin savo jaunesniojo brolio Jzefo skausming vilt. Net kai jis itino nuo bado, vis atrasdavo gy venimo enkl. Vien dien jam pasirod, kad jis mato i ems dygstanius javus, kit kart paman rads gryb. Dabar gyvensime! - aukdavo jis ir kiekvien vakar prie umigdamas kartodavo iuos odius. Paskui vien ryt jis pabudo ir pasak: Viskas mirta. Moksleiviai i pradi ra laikus atitinkamoms valdios institucijoms, vildamiesi, kad badas ess nesusipra timo padarinys. Pavyzdiui, vienos pradins mokyklos klass mokiniai nu siunt tok laik partins valdios institucijoms: Praome js pagalbos, nes i bado nebepastovime ant koj. Mums reikia mokytis, o mes per alkani net vaikioti.75 Netrukus badas vaikams tapo prastu reikiniu. Kart vienoje Charkovo srities atuonmetje mokykloje, kurioje moksi Jurijus Lysenka, viena mer gait tiesiog nualpo klasje - krito ir tarytum umigo. Subgo suaugusieji, bet Jurijus inojo, kad vilties nebra, kad ji mir ir kad j palaidos kapinse taip pat kaip ir kitus mones, kurie ten buvo laidojami ir vakar, ir uvakar, ir

72

KRUVINOS EMS

kiekvien dien. Berniukai i kitos mokyklos vejodami tvenkinyje itrauk nupjaut bendraklasio galv. Visa jo eima buvo mirusi. Gal jie i pradi j suvalg? O gal jis pergyveno savo tvus ir buvo nuudytas mogdros? Niekas neinojo, bet 1933 m. Ukrainos vaikams tokie klausimai buvo prasti76. Tvai negaljo vykdyti savo pareig, iro eimos. monos, kartais su dan tis sukandusi vyru pritarimu, pardavindavo savo kn vietiniams partijos vadovams u miltus. Tvai, net jeigu buvo gyvi ir stengsi kaip manydami, nepajg pasirpinti vaikais. Kart vienas tvas Vinycios srityje nujo palai doti vieno i savo dviej vaik, o grs rado mirus ir kit. Kai kurie savo vai kus mylintys tvai urakindavo juos namuose, kad apsaugot nuo klajojani mogdr gauj. Kiti ivarydavo savo vaikus, tikdamiesi, kad juos kas nors igelbs. Tvai atiduodavo savo vaikus giminms ar nepastamiesiems, palik davo juos geleinkelio stotyje. Nevilties apimti valstieiai, keliantys kdikius link traukini lang, ne visada maldavo tik maisto: danai jie band atiduoti savo vaikus kokiam nors traukinio keleiviui, kuris, tiktina, buvo miestietis ir todl nepasmerktas mirti badu. Tvai ir motinos sisdavo vaikus miestus prayti imaldos, bet grdavo ne visi. Kai kurie vaikai mirdavo i bado pake liui miest arba jau ten nusigav. Kitus suimdavo miesto milicija, palaikyda vo tamsiame, keistame metropolyje, palaukdavo, kol jie mirs, ir palaidodavo masiniame kape tarp kit kneli. Net jeigu vaikai sugrdavo, daniausiai j laukdavo blogos inios. Petro Savhira su vienu i savo broli buvo ijs Kijev prayti imaldos, o grs rado kitus du brolius jau negyvus77. Bado akivaizdoje kai kurios eimos iirdavo, tvai atsisukdavo prie vaikus, o vaikai vienas prie kit. Kaip jautsi pareigota ufiksuoti OGPU - saugumo pajg valdyba, Soviet Ukrainoje eimos udo savo silpniausius narius, pa prastai vaikus, ir vartoja ms maistui. Daugyb tv nuud ir suvalg savo vaikus, o paskui vis tiek mir i bado. Viena motina sau ir dukteriai pavalgyti ivir savo sn. Viena eeri met mergait, igelbta kit giminaii, savo tv paskutin kart mat, kai jis galando peil jai paskersti. Pasitaikydavo, inoma, ir kitoki atvej. Viena eima nuud savo mari, jos galv sur kiaulms, o likusi kno dal isikep78. Taiau velgiant plaiau, eimas griov ne tik badas, bet ir politika - su prieindama jaunesnij kart su vyresnija. Komjaunuoliai tarnavo brigado se, kurios rekvizavo maist, o jaunesni vaikai, pionieriai, turjo bti partijos

SOVIET BADMEIAI

73

akimis ir ausimis eimoje. Sveikesniesiems buvo pavedama stebti laukus ir ukirsti keli vagystms. 1933 m. vasar Soviet Ukrainoje pus milijono vy resnio amiaus vaik ir jaunesni paaugli, berniuk ir mergaii, stovjo stebjimo boktuose, priirdami suaugusiuosius. Buvo tikimasi, kad vaikai sks savo tvus79. Ilikti buvo sunku ne tik fizikai, bet ir moralikai. Viena gydytoja 1933 m. birel ra laike draugei, kad ji dar netapusi mogdra, bet pridr: Nesu tikra, kad netapsiu ja, kol is mano laikas tave pasieks. Geri mons mirda vo pirmieji. Mirdavo tie, kurie nevog, neparsidavinjo. Mirdavo tie, kurie duodavo maisto kitiems. Mirdavo tie, kurie nevalg lavon. Mirdavo tie, ku rie neud savo artimj. Tvai, atsispyr kanibalizmui, mir anksiau negu j vaikai. Ukrainoje 1933 m. buvo pilna nalaii ir kartais mons juos pri glausdavo. Taiau nesant maisto net ir gerairdikiausi mons nedaug kuo galjo padti tokiems vaikams. Berniukai ir mergaits guldavo ant paklodi ir antklodi, valgydavo savo ekskrementus ir laukdavo mirties80. Viename kaime Charkovo srityje keletas moter kaip manydamos sten gsi padti vaikams. Kaip prisimin viena i j, jos reng kak panaaus prieglaud. J globotiniai buvo pasigailtinos bkls: Vaik pilvai ppsojo; jie buvo nusti aizd, a; j knai plyo i skausmo. Mes ineme juos lauk, paguldme ant paklodi, ir jie guljo dejuodami. Vien dien vaikai netiktai nutilo, mes atsigrme pairti, kas atsitiko, o jie valg maiausij vaik, mayl Petrus. Jie pl nuo jo ms ir j valg. Ir Petrusas dar t pat, jis pats pl nuo savs msos gabalus ir valg juos, godiai rydamas. Kiti vaikai i jo aizd m gerti krauj. Mes nuneme t vaik toliau nuo alkan burn ir pratrukome raudoti.81 Kanibalizmas yra tabu ir literatroje, ir gyvenime, nes bendruomens sie kia apsaugoti savo orum, slpdamos io beviltiko ilikimo bdo apraymus. Ukrainieiai, gyven ne Soviet Ukrainoje, visais laikais kanibalizm laik didiule gda. Nors kanibalizmas Soviet Ukrainoje 1933 m. daug k pasako apie soviet sistem, jis nieko nesako apie ukrainieius kaip mones. kandin bado atslina ir kanibalizmas. Atjo laikas, kai Ukrainoje beveik neliko gr d, ir vienintel msa buvo mogiena. Juodojoje rinkoje atsirado mogienos pasila; galimas daiktas, mogiena pasiek net oficiali ekonomik. Milicija tirdavo kiekvien msos pardavinjimo atvej, o valstybins institucijos akylai

74

KRUVINOS EMS

stebjo skerdyklas ir msos parduotuves. Vienas jaunas komunistas Charkovo srityje prane savo vyresnybei, kad jis gals vykdyti msos paruo norm tik naudodamas mones. Kaimuose dmai, kylantys i trobos dmtraukio, buvo tartinas enklas, nes tai paprastai reikdavo, kad mogdros valgo grob arba kad eima kepa vien i savo nari. Milicija stebdavo, ar kur nors nekyla dmai, ir jeigu juos pastebdavo, suimdavo namo gyventojus. 1932 ir 1933 m. Ukrainoje u kanibalizm buvo nuteisti bent 2505 mons, nors tikrojo kanibalizmo atvej buvo tikrai kur kas daugiau82. mons Ukrainoje niekada kanibalizmo netoleravo. Net siauiant badui kaimieiai taip piktindavosi suinoj tarp j esant mogdr, kad spontani kai juos umudavo ar net sudegindavo. Dauguma moni nenusileido iki kanibalizmo. Nalaiiai buvo vaikai, kuri nesuvalg tvai. Ir net tie, kurie tikrai valg mogien, vadovavosi skirtingais motyvais. Kai kurie mogdros aikiai buvo visikai puol nusikaltliai. mogdr auka tapo, pavyzdiui, Bazylijaus Graniewicziaus brolis Kolia. Kai policija sum mogdr, Kolios galva buvo tarp vienuolikos kit jo name rast moni galv. Taiau kar tais kanibalizmas bdavo nusikaltimas be aukos. Atsirasdavo toki motin ir tv, kurie nuudydavo ir suvalgydavo savo vaikus. Tokiais atvejais vaikai, savaime suprantama, buvo aukos. Bet kiti tvai praydavo vaik panaudoti j knus, jeigu jie ikeliaus anapilin. Ne vienam ukrainieiui vaikui teko pasaky ti broliui ar seseriai: Mama sako, kad jeigu ji mirs, mes turime j suvalgyti. Toks elgesys liudijo rpestingum ir meil83. Viena i svarbiausi funkcij, kurias vykd valstyb, buvo alinti mirusij knus. Kaip 1933 m. saus savo dienoratyje ra vienas Ukrainos studentas, tai buvo sudtingas udavinys: Palaidoti mirusiuosius ne visada manoma, nes badaujantieji mirta laukuose, beklaidiodami i vieno kaimo kaim. Miest gatvs anksti rytais bdavo apvaiuojamos veimais, kuriuos bdavo surenkami per nakt mir valstieiai. Kaimuose i sveikesni valstiei buvo suformuotos brigados rinkti ir laidoti lavonus. Paprastai jie neturdavo nei noro, nei jg kasti labai gili kap, todl i emi kyodavo palaidotj ran kos ir kojos. Laidotoj komandoms atlyginimas buvo mokamas priklausomai nuo surinkt kn skaiiaus, ir tai skatino piktnaudiauti. Komandos imda vo nusilpusiuosius kartu su mirusiaisiais ir laidodavo juos gyvus. Pakeliui jie aikindavo tokiems nusilpusiems nuo bado monms - juk vis tiek netrukus,

SOVIET BADMEIAI

75

iaip ar taip, mirsi, tai koks tau skirtumas kada? Keletui toki moni, tapu si laidotoj aukomis, pavyko isikasti, i negili masini kap. Duobkasiai savo ruotu irgi silpdavo ir mirdavo, o j lavonai likdavo ten, kur nukrisdavo. Vienas agronomas prisimin, kad knus susdavo sulaukj unys, kuriems pavyko ivengti mogaus peilio"84. 1933 m. ruden Soviet Ukrainos kaimuose derli num Raudonosios ar mijos kareiviai, Komunist partijos aktyvistai, darbininkai ir studentai. Badu mirtantys valstieiai vis tiek buvo veriami dirbti. 1933 m. pavasar jie pasjo javus, kuri jiems nebuvo lemta pjauti. Uimti j nam ir kaim i Soviet Rusijos atvyk naujakuriai pamat, kad i pradi jiems teks atsikratyti anks tesni gyventoj lavon. Danai sutrnij lavonai subyrdavo j rankose. Kai kurie atvykliai grdavo atgal, patyr, kad jokios pastangos valyti ar perda yti namus nepadeda paalinti smarvs. Taiau kai kurie i j pasiliko. Ukrai nos etnografin mediaga, kaip pasak vienas Soviet Sjungos pareignas Italijos diplomatui, buvo pakeista. Demografinis balansas Soviet Ukrainoje persisvr rus naudai, kaip anksiau atsitiko ir Soviet Kazachstane, kur po kyiai buvo netgi smarkesni85.

Kiek moni uvo nuo bado Soviet Sjungoje ir jos sudtyje buvusioje Ukrai nos SSR ketvirtojo deimtmeio pradioje? Tikslaus skaiiaus niekada neino sime. Miri apskaita nebuvo deramai vedama. Turimi apskaitos duomenys patvirtina masin vyki mast: pavyzdiui, Sveikatos apsaugos ministerijos skyrius Kijevo srityje ufiksavo, kad vien tik iame regione 1933 m. balandio mnes badavo 493 644 mons. Vietos valdios institucijos bijojo registruoti mirtis i bado, o po kurio laiko tapo nepajgios apskritai k nors registruoti. Labai danai vieninteliai valdios atstovai, turj kontakt su mirusiaisiais, buvo duobkasi brigados, o jie tikrai nesirpino sisteminiais raais86. 1937 m. atlikus Soviet Sjungos gyventoj suraym buvo suskaiiuota atuoniais milijonais maiau moni negu numatyta: dauguma i trkstam milijon buvo bado aukos Soviet Ukrainoje, Soviet Kazachstane ir Soviet Rusijoje bei j negim vaikai. Stalinas udraud skelbti suraymo rezultatus, o atsakingus demografus sak suaudyti. 1933 m. soviet pareignai priva iuose pokalbiuose daniausiai pateikdavo apytikr 5,5 milijono mirusij i

76

KRUVINOS EMS

bado skaii. Atrodo, jis daugma teisingas, nors iek tiek per maas ketvir tojo deimtmeio pradios Soviet Sjungai, apmusiai Soviet Ukrain, So viet Kazachstan ir Soviet Rusij87. Viename retrospektyviame demografiniame tyrime teigiama, kad mirusi i bado Soviet Ukrainos gyventoj skaiius siek apytiksliai 2,5 milijono. Jis pernelyg artimas uregistruot dl nenumatyt aplinkybi miri skaiiui apie 2,4 milijono. Pastarasis skaiius tikrai smarkiai sumaintas, nes daug mirties atvej liko neuregistruota. Kitas demografinis skaiiavimas, atliktas nepriklausomos Ukrainos valdios institucij usakymu, pateikia 3,9 milijo no mirusij skaii. Ariausiai prie tiesos turbt yra i skaii vidurkis, ir dauguma rimt mokslinink, atlikusi apytikrius skaiiavimus, pateikia iam vidurkiui artimus skaiius. Regis, bt galima pagrstai teigti, kad nuo bado ir su badavimu susijusi lig Soviet Ukrainoje 1932-1933 m. mir ma daug 3,3 milijono moni. I it moni apytiksliai trys milijonai veikiausiai buvo ukrainieiai, o likusieji - rusai, lenkai, vokieiai, ydai ir kit tautybi atstovai. I madaug milijono mirusij i bado Soviet Rusijoje ukrainiei turbt buvo bent du imtai tkstani, nes labiausiai badaujama buvo srity se, kur gyveno ukrainieiai. Turbt dar imtas tkstani ukrainiei buvo tarp 1,3 milijono moni, kurie mir per ankstesn badmet Kazachstane. I viso Soviet Ukrainoje i bado ir dl jo sukelt lig mir ne maiau kaip 3,3 milijono Soviet Sjungos piliei; madaug tiek ukrainiei (pagal tautyb) mir visoje Soviet Sjungos teritorijoje88. Tarptautins teiss specialistas advokatas Rafaas Lemkinas, vliau nukals termin genocidas", pavadino ukrainiei atvej klasikiniu soviet geno cido pavyzdiu". Kaimikos Ukrainos visuomens struktra buvo suardyta, idraskyta ir sunaikinta. Ukrainos valstieiai buvo iudyti, paeminti arba ibarstyti po skirtingus lagerius Soviet Sjungos platybse. Tuos, kurie igy veno, slg kalts ir bejgikumo jausmas, o kartais prisiminimai apie kolabo ravim ir kanibalizm. imtai tkstani nalaii uaugo Soviet Sjungos pilieiais, o ne ukrainieiais - ar bent jau ne tokiais ukrainieiais, kokiais jie bt tap sveikoje ukrainiei eimoje ir nepaliestame Ukrainos kaime. Ka tastrof igyven ukrainiei intelektualai prarado pasitikjim. Ikiliausias Soviet Ukrainos raytojas nusiud, pagrindinis Soviet Ukrainos politinis

SOVIET BADMEIAI

77

aktyvistas taip pat - vienas 1933 m. gegu, o kitas 1933 m. liep. Soviet valstyb nugaljo tuos, kurie norjo iek tiek autonomijos Ukrainos respubli kai, ir tuos, kurie norjo iek tiek autonomijos sau ir savo eimai89. Soviet Sjungoje gyven usienio komunistai, badmeio liudininkai, ka kaip sigudrino traktuoti bad ne kaip nacionalin tragedij, o kaip monijos ingsn priek. Raytojas Arthuras Koestleris tada tikjo, kad badaujantieji es liaudies prieai, kurie prao imaldos nenordami dirbti. Tame paiame name Charkove su juo gyvens fizikas Alexanderis Weissbergas inojo, kad mirta milijonai valstiei. Ir vis dlto jis neprarado tikjimo soviet valdia. Koestleris naiviai skundsi Weissbergui, girdi, ir kodl Soviet Sjungos spau da neraanti apie tai, kad ukrainieiai visikai neturi maisto ir todl mirta kaip muss. Juodu su Weissbergu inojo, kad tai tiesa, kaip ir kiekvienas, ku ris turjo nors ioki toki ryi su Ukraina. Taiau bado apraymas spaudoje bt pakirts j tikjim. Abu jie man, kad kaim naikinimui galima atras ti viet visuotinje monijos paangos istorijoje. Ukrainos valstiei mirtys esanti kaina, kuria bus umokta u auktesn civilizacij. Koestleris ivy ko i Soviet Sjungos 1933 m. Atsisveikindamas su juo geleinkelio stotyje Weissbergas tar: Kad ir kas atsitikt, nek Soviet Sjungos vliav auktai ikls!90 Taiau badas neatne socializmo, nebent tik stalinistiniu poiriu. Vie name Soviet Ukrainos kaime penkmeio plano baigimo proga pastatyta triumfo arka buvo apjuosta valstiei lavonais. Buoes persekioj soviet pareignai turjo daugiau pinig negu j aukos, o miestieiai partijos na riai - daug geresnes gyvenimo perspektyvas. Valstieiai neturjo teiss gauti maisto korteli, o partijos elitas turjo plat maisto pasirinkim specialiosio se parduotuvse. Taiau jeigu jie pasidarydavo per daug riebs, turdavo sau gotis grobio iekani derinink", ypa nakt. Turtingos moterys Ukrainos miestuose, paprastai aukt pareign monos, main savo maisto davinius valstiei siuvinius ir papuoalus, pavogtus i kaimo cerkvi. Taigi kolek tyvizacija ne tik sunaikino Ukrainos valstiet moraliai, o paskui ir fizikai, bet ir atm i Ukrainos kaimo jo tapatum. Badas vert ukrainieius ir kit tautybi mones atiduoti visa, kas buvo vertinga j namuose ir ventyklose, o paskui atimdavo ir j gyvyb91.

78

KRUVINOS EMS

Nors Stalinas, Kaganoviius ir Balickis represijas Soviet Ukrainoje pateik davo kaip atsak ukrainiei nacionalizm, Soviet Ukraina buvo daugia taut respublika. Badas taip pat kirto rusus, lenkus, vokieius ir daugelio kit tautybi atstovus. ydai Soviet Ukrainoje daugiausia gyveno miesteliuose ir miestuose, bet tie, kurie gyveno kaimuose, kentjo nuo bado kaip ir vis kit tautybi atstovai. 1933 m. vienas etatinis partijos laikraio Pravda bendra darbis, neigs bad, gavo laik i savo tvo ydo. Raau nordamas prane ti, - ra tvas, - kad mir tavo motina. Ji mir i bado, prasikankinusi kelet mnesi. Ji isak paskutin nor: kad j snus sukalbt u j kadi. J su sirainjimas atskleidia kart skirtum tarp tv, iaugusi prie revoliucij, ir vaik, iaugusi po jos. Treiajame deimtmetyje mokslus jusi karta, ne tik ydai, bet ir ukrainieiai bei kit tautybi atstovai, buvo labiau linkusi priimti soviet sistem negu kartos, aukltos Rusijos imperijos laikais92. Vokietijos ir Lenkijos diplomatai informavo savo vyresnyb apie vokiei ir lenk maum atstov Soviet Ukrainoje kanias ir mirt. Vokietijos konsu las Charkove ra: Beveik kiekvien kart, kai ieinu gatves, matau mones alpstant i alkio. Prie Lenkijos diplomat bstini nusidriek ilgos eils badau jani moni, kurie desperatikai maldavo vizos. Vienas Lenkijos diplomatas prane: Danai lankytojai, suaug vyrai, verkia pasakodami apie monas ir vaikus, mirtanius ar tinstanius i bado. Kaip inojo ie diplomatai, daugelis valstiei Soviet Ukrainoje, ne tik lenkai ir vokieiai, tikjosi usienio inva zijos, kuri igelbt juos nuo agonijos. Iki 1932 m. vidurio j didiausia viltis buvo Lenkija. Stalino propaganda penkerius metus juos tikinjo, kad Lenkija planuojanti ugrobti ir prisijungti Ukrain. Kai prasidjo badas, daug Ukrainos valstiei tikjosi, kad i propaganda teisinga. Kaip ataskaitoje prane vienas Lenkijos valgas, jie kartai puoseljo vilt, kad Lenkija ar kuri nors kita valsty b ateis ir ilaisvins juos i kani ir priespaudos93. Kai Lenkija ir Soviet Sjunga 1932 m. liep pasira dvial nepuolimo sutart, ta viltis suduo. Nuo to laiko valstieiai galjo tiktis tik Vokietijos puolimo. Igyvenusieji badmet po atuoneri met galjo palyginti soviet ir Vokietijos valdym. Nors Europos ir Amerikos spauda pateikdavo svarbiausius faktus apie ma sin bad ir mirtis, jie niekada negijo akivaizdios ir neginijamos tikrovs

SOVIET BADMEIAI

79

statuso. Beveik niekas netvirtino, kad Stalinas smoningai marina ukrainie ius badu, trokdamas j mirties: net Adolfas Hitleris kaltino ne Stalin, o marksistin sistem. Buvo abejojama, ar Ukrainoje apskritai badaujama, o praneimai apie tai susilaukdavo prietaring vertinim. Keliuose laikraio straipsniuose apie bad prane Garethas Jonesas: regis, jis buvo vienintelis, raantis apie tai angl kalba ir pasiraantis straipsnius tikruoju vardu. Kai Vienos kardinolas Theodoras Innitzeris 1933 m. vasar ir ruden paband rinkti maist badaujantiesiems, soviet valdios institucijos iurkiai jam at kirto, kad Soviet Sjungoje nra nei kardinol, nei kanibal - teiginiu, kurio tik pirma pus buvo teisinga94. Nors urnalistai inojo maiau negu diplomatai, dauguma j suprato, kad milijonai moni mirta badu. takingas Maskvos New York Times korespon dentas Walteris Duranty nrsi i kailio, nordamas sumenkinti Joneso pra neimo tikrovikum. Duranty, laimjs 1932 m. Pulitzerio premij, pavadino Joneso praneim apie bad baisia siaubo anro istorija. Teigdamas, kad i ties Ukrainoje nra tikro bado, tik didelis mirtingumas nuo prastos mity bos sukelt lig, Duranty taik sovietins propagandos triuk - vartoti me lagingus eufemizmus. Jo skiltis alsavo Orwello roman dvasia; pats Georgeas Orwellas 1933 m. bado Ukrainoje vaizdavim laik rykiausiu pavyzdiu, kaip kalbos menininkai geba juod ties nudayti viesiomis spalvomis. Du ranty inojo, kad milijonai moni mirta i bado. Taiau savo straipsniuo se jis teig, kad badas tarnauja auktesniems tikslams. Duranty man, kad negalima ikepti kiauiniens nesudauius kiauini. Be Joneso, vienintelis urnalistas, kuris angl kalba reng rimtus praneimus apie bad Ukrainoje, buvo Malcolmas Muggeridgeas, anonimikai ras Manchester Guardian. Jis ra, kad badas Ukrainoje yra vienas i pai siaubingiausi nusikaltim is torijoje, toks baisus, kad ateityje mons vargu ar gals patikti, kad jis i ties buvo95. Ties sakant, net monms, tiesiogiai suinteresuotiems vykiais Soviet Ukrainoje - ukrainieiams, gyvenantiems u Soviet Sjungos rib, prireik mnesi, kol jie sismonino bado mast. Apytiksliai penki milijonai ukrai niei gyveno kaimyninje Lenkijoje, ir j politiniai vadovai atkakliai siek atkreipti tarptautins bendruomens dmes masin bad Soviet Sjungoje. Taiau net jie tragedijos mast suvok tik 1933 m. gegu, kai dauguma bado

auk buvo jau negyvos. Kit vasar ir ruden ukrainiei laikraiai Lenkijoje apra bad Soviet Ukrainoje, o ukrainiei politikai Lenkijoje organizavo marus ir protestus. Ukrainiei feminisi organizacijos lyder band orga nizuoti tarptautin Soviet Sjungos preki boikot ir kreipsi pasaulio mo teris. Kelet kart buvo bandyta kreiptis Franklin D. Roosevelt, Jungtini Valstij prezident96. Taiau visos j pastangos buvo perniek. Tarptautins rinkos dsniai lm, kad grdai, paimti i Soviet Ukrainos, maitino kitus. Rooseveltas, pirmiau sia rpinosi Amerikos darbinink padtimi per Didij depresij ir norjo su Soviet Sjunga umegzti diplomatinius santykius. Ukrainiei aktyvist telegramos pasiek j 1933 m. ruden, kaip tik tada, kai jo asmenin iniciaty va gerinti Amerikos ir Soviet Sjungos santykius m duoti vaisi. 1933 m. lapkrit Jungtins Valstijos umezg su Soviet Sjunga visaverius diploma tinius santykius. Svarbiausias Lenkijos ukrainiei vasaros kampanijos rezultatas buvo meis trika soviet kontrpropaganda. 1933 m. rugpjio 27-j Pranczijos poli tikas douardas Herriot oficialiu kvietimu atvyko Kijev. Radikal partijos lyderis Herriot tris kartus buvo Pranczijos premjeru, paskutin kart 1932 m. Jis buvo apknus, rajumu pagarsjs vyras ir lygino savo kno formas su mo ters, nios dvyniais. Per primim Soviet Sjungoje Herriot buvo laikomas atokiau nuo Vokietijos ir Lenkijos diplomat, kurie galjo sugadinti smagu m nepageidaujamomis kalbomis apie bad97. Dien prie numatyt Herriot apsilankym Kijevas buvo udarytas, o jo gyventojams liepta varintis ir puotis. Vitrinos, tuios visus metus, dabar netiktai prisipild maisto. Maistas buvo parodai, ne parduoti, skirtas vieno vienintelio usienieio akims. Naujutlaitmis uniformomis vilkintys mili cininkai turjo sklaidyti iopli minias. Kiekvienas miestietis, kuris gyveno ar dirbo palei suplanuot Herriot marrut, privaljo dalyvauti generalinje vizito repeticijoje ir pademonstruoti ins, kur stovti ir k vilkti. Herriot buvo veamas nepaprastai plaiu Kijevo prospektu Chreiatiku. Jis pulsavo automobili eismu - jie buvo surinkti i keli miest ir vairuojami partijos aktyvist dabar turjo sukurti sujudimo ir klestjimo regimyb. Viena mote ris gatvje sumurmjo, kad gal is burujus pasakys pasauliui, kas ia vyksta.

SOVIET BADMEIAI

81

Jai buvo lemta nusivilti. Herriot tik nusistebjo, kad Soviet Sjunga sugebjo taip graiai pagerbti socialistin dvasi ir ukrainiei nacionalin jausm98. 1933 m. rugpjio 30 d., Herriot Charkove aplank Felikso Dzerinskio vaik komun, mokykl, pavadint soviet slaptosios policijos krjo gar bei. Tuo metu Charkovo srityje vaikai vis dar mir badu. Vaikai, kuriuos jis pamat, buvo atrinkti i sveikiausi ir tinkamiausi. Veikiausiai jie vilkjo drabuius, kuriuos jiems skyr tik tam rytui. Vaizdas, inoma, nebuvo visi kai neteisingas: soviet valdia stat mokyklas Ukrainos vaikams, kad paa lint neratingum. Buvo labai tiktina, kad vaikai, kurie liko gyvi 1933 m. pabaigoje, taps ratingais suaugusiaisiais. Tai ir turjo pamatyti Herriot. K, visikai be ironijos paklaus pranczas, mokiniai valg priepieiams? Nuo atsakymo atsainiai mest klausim priklaus Soviet Sjungos vaizdis. Vasilijus Grosmanas vliau atkr i scen abiejuose savo didiuosiuose ro manuose. Kaip prisimin Grosmanas, vaikai buvo paruoti iam klausimui ir pateik reikiam atsakym. Herriot tikjo tuo, k pamat ir igirdo. Jis ikelia vo Maskv, kur rmuose buvo pamaitintas ikrais99. Soviet Ukrainos kolkiai, pasak pranczams sugrs Herriot, tai gerai sutvarkyti sodai. Oficialus Soviet Sjungos partijos laikratis Pravda su pa sitenkinimu prane apie Herriot pastabas. Istorija buvo baigta. O galbt ji buvo kitur.

2 SKYRIUS

KLASINIS TERORAS

Stalino antrj revoliucij Soviet Sjungoje, jo kolektyvizacij ir bad, kur ji sukl, nustelb Hitlerio ikilimas valdi Vokietijoje. Daugelis europie i, kurie sunerimo dl Vokietijos nacifikacijos, su viltimi velg Maskv kaip sjunginink. Garethas Jonesas buvo vienas i nedaugelio moni, kurie 1933 m. pradioje, kai ir Hitleris, ir Stalinas telk valdi savo ran kose, mat abi sistemas. 1933 m. vasario 25 d. jis skrido su Adolfu Hitleriu i Berlyno Frankfurt ir tapo pirmuoju urnalistu, keliavusiu lktuvu su naujuoju Vokietijos kancleriu. Jeigu is lktuvas sudut, - ra jis, - pasi keist visa Europos istorija." Jonesas skait Mein Kampf ir perprato Hitlerio ambicijas: tvirtinti Vokietijos gyvavim, kolonizuoti Ryt Europ, paalinti ydus. Hitleris, jau kancleris, tuo metu buvo paleids Reichstag ir visa gal va pasinrs rinkimin kampanij, bandydamas gauti didesni galiojim asmenikai sau ir daugiau viet Vokietijos parlamente savo partijai. Jonesas mat, kaip vokieiai reagavo savo naujj kancler, i pradi Berlyne, o paskui per miting Frankfurte. Jis jaut tikr tikriausi primityv garbi nim1. Pasak Joneso, vykdamas Maskv, jis paliko em, kur diktatra k tik prasidjo, ir ikeliavo darbinink klass diktatr. Jonesas suprato svarb skirtum tarp i dviej reim. Hitlerio kilimas reik naujo reimo pradi Vokietijoje. O Stalinas tuo metu stiprino savo tak vienpartinje valstybje su galingu saugumo aparatu, gebaniu griebtis masinio ir koordinuoto smur to. Jo kolektyvizacijos politika pareikalavo deimtis tkstani gyventoj suaudyti, imtus tkstani itremti ir milijonus moni atved prie bado mirties slenksio - kaip vliau pamat ir apra Jonesas. Vlesniais ketvirtojo deimtmeio metais Stalinas sak suaudyti dar imtus tkstani Soviet Sjungos gyventoj, vykdydamas kampanijas, nukreiptas prie tam tikras

KLASINIS TERORAS

83

socialines klases ir etnines grupes. Hitleris ketvirtajame deimtmetyje toki veiksm imtis negaljo ir tikriausiai nenorjo2. Kai kurie vokieiai ir kit tautybi europieiai, kurie pritar Hitleriui ir jo sumanymui, Soviet Sjungos politikos iaurum laik argumentu u na cionalsocializm. Savo jaudinaniose agitacinse kalbose Hitleris vaizdavo komunistus ir soviet valstyb kaip didiuosius Vokietijos ir Europos prie us. Jo vadovavimo ministr kabinetui ankstyvuoju laikotarpiu kilus pirmajai krizei, jis inaudojo komunizmo baim, kad iplt daugiau valdios sau ir savo kabinetui. 1933 m. vasario 27-j, prajus dviem dienoms, kai Hitleris ir Jonesas nusileido Frankfurte, vienas olandas be bendrinink padeg Vo kietijos parlamento pastat. Nors padegjas buvo ukluptas nusikaltimo vie toje ir prisipaino, Hitleris nedelsiant pasinaudojo iuo vykiu, kad opozicij savo naujajai vyriausybei pavaizduot kaip blogio siknijim. Kiekvienas, pastojs mums keli, bus sutraikytas! - teatrikai vaidindamas nir, auk jis. Kalt u Reichstago padegim Hitleris suvert Vokietijos komunistams, kurie, tvirtino jis, planuoj vykdyti ir daugiau teroro akt3. Reichstagas buvo padegtas paiu tinkamiausiu metu Hitleriui. Kaip vy riausybs vadovas, jis galjo imtis veiksm prie savo politinius prieininkus; kaip kandidatas rinkim kampanijoje, jis galjo pakreipti komunist baim savo naudai. 1933 m. vasario 28 d. potvarkiu jis suspendavo vis Vokietijos piliei teises, leisdamas j prevencin sulaikym. Kovo 5-j, tvyrant ne saugumo atmosferai, gav 43,9 procento bals ir 288 vietas Reichstage, naciai didele persvara laimjo rinkimus. Per kitas savaites ir mnesius Hitleris, pasi telkdamas Vokietijos policij ir sukarintas naci organizacijas, sutriukino dvi partijas, abi apaukdamas marksistinmis: komunist ir socialdemokrat. Kovo 20-j artimas Hitlerio bendraygis Heinrichas Himmleris kr pirm j naci koncentracijos stovykl Dachau. Himmlerio SS, sukarinta organiza cija, kuri susikr kaip Hitlerio asmens sargyba, aprpino stovykl personalu. Nors koncentracijos stovykla nebuvo nauja institucija, Himmlerio SS ketino panaudoti j bauginimui ir terorui. Kaip vienas SS karininkas pasak Dachau sargybiniams: Tie ms draugai, kurie bijo kraujo, turi atsistatydinti. Kuo daugiau it unsnuki nusibaigs, tuo maiau j tursime maitinti.4 Po pergals rinkimuose Hitleris kancleris greitai tapo Hitleriu diktatoriu mi. 1933 m. kovo 23 d., kai Dachau jau kaljo pirmieji kaliniai, naujasis par-

84

KRUVINOS EMS

lamentas prim galiojim suteikimo akt, kuris leido Hitleriui vadovauti Vokietijai potvarkiais, neatsivelgiant prezident ar parlament. is aktas buvo atnaujinamas ir galiojo iki Hitlerio mirties. Ibuvs mnes Soviet S jungoje, Garethas Jonesas 1933 m. kovo 29 d. gro Berlyn ir sureng spau dos konferencij apie bad Soviet Ukrainoje. Baisiausias politini prieasi sukeltas badas istorijoje atrod kaip nereikminga naujien inut, palygin ti su naujos diktatros krimu Vokietijos sostinje. Negana to, kol Joneso Vokietijoje nebuvo, moni kanios Soviet Sjungoje tapo Hitlerio ikilimo istorijos dalimi5. Hitleris panaudojo bad Ukrainoje savo rinkim kampanijoje, padaryda mas j nirting ideologins politikos kov objektu anksiau, negu jis buvo nustatytas kaip istorinis faktas. Keikdamas marksistus, Hitleris bad Ukrai noje pateik kaip rodym, kad praktikoje marksizmas veda katastrof. Per susirinkim Berlyno Sporto rmuose (Sportpalast) 1933 m. kovo 2-j Hit leris paskelb, kad milijonai moni badauja krate, kuris galt bti viso pasaulio duonos aruodas. Taip vienu odiu (marksistai) Hitleris susiejo masines mirtis Soviet Sjungoje su Vokietijos socialdemokratais, Veimaro Respublikos atrama. Daugeliui buvo lengviau atmesti (ar priimti) jo poir kaip visum negu bandyti isiaikinti, kas tiesa, o kas - melas. mons, ne itin imanantys soviet politik (o tokie buvo beveik visi vokieiai), priimdami Hitlerio pateikt bado vertinim, turjo priimti ir kit jo smerkianio poi rio kairiosios pakraipos politik dal, o savo retorika smerkdamas kairij politik Hitleris suplakdavo j su demokratija ir ragino jos atsisakyti6. Argumentuoti tok poir Hitleriui padjo paties Stalino politika, nes jie abu piro pana dvinar politinio pasaulio vaizd. Stalinas, kurio dmesys buvo sutelktas kolektyvizacij ir bad, savo ideologine pozicija pats to nesuvok damas smarkiai padjo Hitleriui ateiti valdi. Kai Stalinas pradjo kolekty vizuoti ems k Soviet Sjungoje, Komunist internacionalas instruktavo brolikas komunist partijas laikytis linijos klas prie klas. Komunistai turjo palaikyti savo ideologin grynum ir vengti sjungos su socialdemok ratais. Tik komunistai turjo teist vaidmen monijos paangoje, o visi kiti, irgi teigiantys kalb engiamj vardu, buvo apgavikai ir socialfaistai. Jie turjo bti tapatinami su visomis kitomis deiniosiomis partijomis, skaitant

KLASINIS TERORAS

85

nacius. Pagrindiniais prieais vokiei komunistai turjo laikyti socialdemo kratus, o ne nacius. Antroje 1932 m. pusje ir pirmaisiais 1933 m. mnesiais Stalinui, taip ilgai provokavusiam katastrof Ukrainoje, buvo sudtinga atsisakyti linijos klas prie klas tarptautiniu lygmeniu. Gal gale klasin kova su buomis buvo oficialus paaikinimas, dl ko Soviet Sjungoje mons patiria tokias siau bingas kanias ir masikai mirta. Vokietijos vidaus politikoje i linija sutruk d alies kairiesiems bendradarbiauti kovojant su Hitleriu. is keleto mnesi laikotarpis, kai Ukrainoje badas ypa sustiprjo, tapo lemtingas ir Vokietijos ateiiai. Beatodairika Vokietijos komunist nuostata, kad reikia nedelsiant surengti klasin revoliucij, padjo naciams gauti vidurins klass atstov balsus. Ji taip pat paskatino tarnautojus ir laisvj profesij atstovus balsuoti u nacius, o ne u socialdemokratus. Net ir tokiomis aplinkybmis komunis tai ir socialdemokratai turjo didesn gyventoj palaikym negu naciai, ta iau Stalino linija ukirto jiems keli bendradarbiavim. Taip nepalenkiama Stalino usienio politikos pozicija, kurios jis laiksi kolektyvizacijos ir bado Soviet Sjungoje laikotarpiu, padjo Hitleriui laimti rinkimus ir 1932 m. liep, ir 1933 m. kov7.

Tikrieji Stalino ekonomins politikos padariniai nuo usienio reporteri buvo slepiami, o Hitleris smoningai siek atkreipti dmes perskirstymo politik, kurios jis msi, kai tik tapo diktatoriumi. Tuo paiu metu, kai So viet Sjungoje badmetis pasiek apogj, Vokietijos valstyb pradjo vogti i savo piliei yd. Po naci pergals 1933 m. kovo 5-osios rinkimuose jie visoje Vokietijoje organizavo ekonomin yd bendrovi boikot. Kaip ir ko lektyvizacija, boikotai parod, koks visuomens sektorius labiausiai nukents po besiartinanios socialins ir ekonomins pertvarkos: ne valstieiai, kaip SSRS, o ydai. Boikotai, nors jiems vadovavo naci lyderiai ir sukarintos na ci organizacijos, buvo pateikti kaip spontanika yd eksploatuojam mo ni rstyb8. iuo poiriu Hitlerio politika primin Stalino politik. Soviet lyderis sukelt chaos soviet kaimuose ir vlesn ibuoinim pateik kaip auten tikos klasi kovos rezultat. Berlyno ir Maskvos politin ivada buvo tokia

86

KRUVINOS EMS

pati: kad btinas perskirstymas vykt palyginti taikiai, turi sikiti valstyb. Taiau Stalinas 1933 m. jau buvo sutelks valdi savo rankose ir turjo ga li vykdyti prievartin masin kolektyvizacij, o Hitleris turjo veikti daug liau. Boikotas nepadar didesnio poveikio; svarbiausias jo rezultatas, kad 1933 m. i Vokietijos emigravo apytiksliai 37 000 yd. Prireik dar penkeri met, kol vyko esminis turto perskirstymas, anot naci, arianizacija - kai yd turtas atiteko ne ydams vokieiams9. Soviet Sjunga i pradi egzistavo tarptautins izoliacijos slygomis, bet padedama gausaus rmj brio usienyje sugebjo gana skmingai kon troliuoti savo vaizd. Daugelis moni Stalino atvilgiu laiksi nekaltumo prezumpcijos, net kai jo politikos priemonmis tapo egzekucijos, tremtys ir badas. O Hitleris turjo atsivelgti viej nuomon kitose alyse, kur pa sigirsdavo kritikos ir pasipiktinimo kupin bals. 1933 m. Vokietijoje buvo daugyb usienio urnalist ir kitoki atvykli, o Hitleriui keleriems atei nantiems metams reikjo taikos ir prekybos. Taigi jis atauk boikot, bet pa naudojo nepalankius atsiliepimus usienio spaudoje, kad pagrst dar radika lesn ateities politik. Naciai m skelbti, kad Europos ir Amerikos laikraiai es kontroliuojami yd ir bet kokia usienio kritika esanti tarptautinio yd smokslo prie Vokietijos taut dalis10. Taigi retorika buvo svarbus 1933 m. pavasario boikot palikimas. Hitleris sugalvojo argument, kuriuo nuolatos naudojosi ir daug vliau, kai jo armijos ukariavo didij dal Europos, o jo institucijos ud milijonus yd - kad ir k Vokietija ir vokieiai daro, jie tai daro gindamiesi nuo tarptautins ydijos. ydai visada es agresoriai, o vokieiai - visada aukos.

I pradi vidaus politikos srityje Hitleriui antikomunizmas labiau tiko negu antisemitizmas. Nordamas uvaldyti Vokietijos valstyb, jis turjo sutriu kinti komunistus ir socialdemokratus. Per 1933 m. buvo kalinta apytiksliai du imtai tkstani vokiei, dauguma j mons, laikyti kairiaisiais rei mo prieininkais. Hitlerio teroras 1933 m. buvo skirtas juos bauginti, bet ne paalinti: dauguma i moni netrukus buvo paleisti i kalinimo viet, kurias nacistai eufemikai vadino kardomosiomis aretinmis. Komunis t partijai nebuvo leista uimti parlamente t atuoniasdeimt vien viet,

KLASINIS TERORAS

87

kuri ji laimjo per rinkimus; netrukus visas jos turtas buvo konfiskuotas valstybs. 1933 m. liep Vokietijoje buvo udrausta priklausyti kokiai nors kitai politinei partijai, iskyrus naci. Lapkrit naciai organizavo parlamento rinkimus, kuriuose galjo dalyvauti ir laimti tik j kandidatai. Hitleris labai greitai padar Vokietij vienpartine valstybe - bet tikrai ne tokia, kokia bt apsidiaugs Stalinas. Vokietijos komunist partija, daugel met laikyta stip riausia komunist partija u paios Soviet Sjungos rib, buvo sutriukinta per kelis mnesius. Jos pralaimjimas sudav rimt smg tarptautinio komu nist judjimo prestiui11. I pradi Stalinas, regis, tikjosi, kad ypatingi Soviet Sjungos ir Vokie tijos santykiai bus isaugoti nepaisant to, kad valdi ikilo Hitleris. Nuo 1922 m. abi valstybs pltojo karin ir ekonomin bendradarbiavim, be o di suprasdamos, kad abi turi bendr interes - pertvarkyti Ryt Europ Lenkijos sskaita. 1922 m. sudarytas Rapalo susitarimas buvo patvirtintas 1926 m. pasiraytos Berlyno sutarties neutralumo paktu; 1931 m. i sutartis buvo pratsta dar penkeriems metams. Aikiausias ger santyki ir bendro tikslo enklas buvo Vokietijos kariniai mokymai Soviet Sjungos teritorijoje. Jie liovsi 1933 m. rugsj. 1934 m. saus naci Vokietija pasira nepuoli mo deklaracij su Lenkija. Atrod, kad is stebinantis manevras rodo esmin persiorientavim Vokietijos usienio politikoje, tarsi Varuva bt umusi Maskvos viet kaip Berlyno privilegijuotas partneris Rytuose. Kilo klausimas, ar tik vokieiai ir lenkai nesirengia kartu kovoti prie Soviet Sjung12. Nauji Vokietijos santykiai su Lenkija Stalinui veikiausiai reik daugiau negu Vokietijos komunist persekiojimas. Stalinas pats visada vykdydavo u sienio politik dviem lygmenimis - diplomatiniu ir ideologiniu; vienas buvo orientuotas valstybes, kitas visuomenes, skaitant ir sovietin. Tvarkyti rei kalams pirmuoju lygmeniu jis turjo usienio reikal komisar Maksim Lit vinov, antruoju - Komunist internacional. Jis turbt man, kad Hitlerio usienio politikos metodai labai panas ir atviras jo antikomunizmas nesu trikdys ger Berlyno ir Maskvos santyki. Taiau savo veiksmais Lenkijos at vilgiu Hitleris, rods, prie antikomunistins ideologijos pridjo antisovietin diplomatij. Kaip Stalinas teisingai tar, Hitleris band uverbuoti Lenkij jaunesnija sjungininke kryiaus yg prie Soviet Sjung. 1933 m. pa baigoje, vykstant Vokietijos ir Lenkijos deryboms, Soviet Sjungos lyderiai

KRUVINOS EMS

pagrstai nerimavo, jog vokieiai bando nupirkti Lenkijos teritorij vakaruose u paad, kad ioji vliau gals prisijungti Soviet Ukrainos emes. Taiau Lenkija niekada neparod jokio susidomjimo Vokietijos silymais praplsti susitarim tokiais punktais. Vokietijos ir Lenkijos deklaracija i tikrj ne turjo slapto protokolo dl karinio bendradarbiavimo, nukreipto prie SSRS, nors Soviet Sjungos valgyba ir propaganda taip ir tvirtino. Taiau Hitle ris tikrai norjo panaudoti Vokietijos ir Lenkijos deklaracij kaip draugik santyki, kurie turi pasiekti kulminacin tak karinje sjungoje prie SSRS, atnaujinimo pradi. 1934 m. pavasar jis garsiai samprotavo, koks akstinas tam galt tikti13.

1934 m. saus Soviet Sjungos padtis buvo pasibaistina. Savo vidaus poli tika ji numarino badu milijonus sav piliei. Jos usienio politika padjo i kilti grsmingam antikomunistiniam diktatoriui Hitleriui, kuris sudar taik su buvusiu bendru Vokietijos ir Soviet Sjungos prieu Lenkija. Taiau Stalinas rado retorin ir ideologin atsargin ijim. 1934 m. sausvasar vykusiame Soviet Sjungos komunist partijos suvaiavime, pagars jusiame Nugaltoj suvaiavimo" pavadinimu, Stalinas tvirtino, kad Soviet Sjungoje baigsi antroji revoliucija. Badmeiai, skaudiausia Soviet Sjun gos taut patirtis, liko nepaminti. Jie susiliejo bendr istorij apie tai, kaip Stalinas ir jo itikimi bendraygiai veik prie pasiprieinim ir gyvendino penkmeio plan. Lazaris Kaganoviius lovino savo eiminink Stalin kaip didingiausios revoliucijos monijos istorijoje" krj. Hitlerio ikilimas, ne paisant regimybs, ess besiartinanios soviet sistemos pergals pasaulyje enklas. Naci brutalumas atskleids, kad kapitalizmas netrukus sugrius dl savo paties prietaravim ir kad Europos revoliucija esanti jau ia pat14. i interpretacija galjo atrodyti prasminga tik sitikinusiems revoliucionie riams, komunistams, jau susietiems su savo vadu tikjimu ir baime. Tik ities ypatingo mstymo mogus galt rimtai manyti, kad kuo blogesn atrodo padtis, tuo i ties yra geriau. Toks argumentavimas buvo vadinamas dialek tika, taiau tuo metu is odis (nors jis garbingos graikikos kilms ir vartotas Hegelio bei Marxo veikaluose) nereik nieko daugiau, iskyrus psichin ge bjim priderinti savo suvokim prie besikeiiani Stalino valios iraik15.

KLASINIS TERORAS

89

Stalinas savo ruotu inojo, kad vien retorikos nepakanka. Nors jis ir skel b, kad Hitlerio revoliucija esanti besiartinanios socializmo pergals en klas, skubiai m keisti savo vidaus politik. Jis nebekertavo Ukrainos vals tieiams. Valstieiai, igsdinti ir bauginti, turjo gyventi toliau ir gaminti soviet valstybei reikalingus maisto produktus. Soviet politika dabar leido visiems valstieiams dirbti ma plotel, privataus sodo dydio, savo asmeni nms reikmms patenkinti. Rekvizicijos kvotos ir eksporto uduotys liovsi nepagrstai augti. 1934 m. badas Soviet Sjungoje baigsi16. Hitlerio ikilimas suteik galimyb pateikti Soviet Sjung kaip Euro pos civilizacijos gynj. Stalinui prireik daugiau kaip met tai suprasti, bet

90

KRUVINOS EMS

1934 m. birel jis pagaliau susiprotjo. Tada buvo paskelbta naujoji Komu nist internacionalo linija, kuria politikos klas prie klas" buvo atsisakyta. Dabar Soviet Sjunga ir viso pasaulio komunist partijos turjo suburti kai riuosius antifaist stovykl". Uuot be kompromis kovoj klasin kov, komunistai turjo gelbti civilizacij nuo kylanio faistinio tvano. Faizm, kur tokiu pavadinimu ipopuliarino italas Mussolini, Soviet Sjunga vaiz davo kaip bendr vlyvojo kapitalizmo supuvimo apraik. Nors faizmo pli timas reik senosios kapitalistins tvarkos pabaig, jo ari neapykanta So viet Sjungai (kaip buvo teigiama) pateisino Soviet Sjungos ir komunist kompromisus su kitomis kapitalistinmis jgomis (Soviet Sjungos gynimo interesais). Europos komunistai turjo persitvarkyti, tapti antifaistais" ir bendradarbiauti su socialdemokratais bei kitomis kairiosiomis partijomis. Komunistams Europoje buvo nurodyta jungtis prie Liaudies front", sie kiant laimti rinkimus sudaryti rinkimines sjungas su socialdemokratais ir kitomis kairiosiomis partijomis. Kur laik komunistai turjo veikti pagal de mokratini valstybi taisykles, uuot stengsi jas sugriauti17. Vokietijos komunistai ir socialdemokratai i pokyi, inoma, sulauk per vlai. Taiau visoje Vakar ir Piet Europoje mons, trok sulaikyti Hitlerio takos ir faizmo plitim, diaugsi nauja Soviet Sjungos pozicija. Pateikdamas Soviet Sjung kaip antifaizmo" tvyn, Stalinas siek grio monopolijos. Koks protingas mogus remt faistus, o ne antifaistus? Visi tie, kurie nusiteik prie Soviet Sjung, siek teigti jis, tikriausiai yra fais tai ar bent jau jiems prijauiantys. Liaudies fronto laikotarpiu, nuo 1934 m. birelio iki 1939 m. rugpjio, apytiksliai trys ketvirtadaliai milijono Soviet Sjungos piliei Stalino sakymu buvo suaudyti, dar daugiau j itremta gulag. Dauguma represuotj buvo valstieiai ir darbininkai, mons, ku riems Soviet Sjungos socialin sistema pagal ideologij turjo tarnauti. Kiti represuotieji daugiausia buvo nacionalini maum atstovai. Pamats, kaip Hitlerio ikilimas ugo 1933 m. bad Soviet Sjungoje, Stalinas m siekti nukreipti dmes ir nuo Didiojo teroro18. Didiausias pasisekimo galimybes Liaudies frontas turjo labiausiai nuo Soviet Sjungos nutolusiose Vakar Europos demokratinse valstybse Pranczijoje ir Ispanijoje. Didiausio triumfo jis susilauk Paryiuje, kur 1936 m. gegu Liaudies fronto vyriausyb i tikrj atjo valdi. Kai

KLASINIS TERORAS

91

riosios partijos (skaitant Herriot radikalus) laimjo rinkimus, ir socialistas Leonas Blumas tapo premjeru. Pranczijos komunistai, pergalingos rinkim koalicijos dalyviai, formaliai nejo vyriausyb, bet prisidjo prie parlamen tins daugumos ir dar tak politikai. Taigi atsirado ir galimyb susilaukti pritarimo reformoms - nors komunistams labiausiai rpjo, kad Pranczijos usienio politika bt draugika Soviet Sjungai. Paryiuje Liaudies fronto skm buvo suvokiama kaip vietini kairiojo sparno tradicij triumfas. Ta iau daugelis, ypa politiniai pabgliai i naci Vokietijos, suvok j kaip So viet Sjungos skm ir net patvirtinim, kad ji palaiko demokratij ir laisv. Pranczijoje susikrus Liaudies frontui, kai kuriems ikiliausiems Europos intelektualams tapo daug sunkiau kritikuoti Soviet Sjung19. Ispanijoje keleto partij koalicija taip pat suformavo Liaudies front ir lai mjo 1936 m. vasario rinkimus. Taiau ten vykiai pasuko visikai kitokia lin kme. Liep Ispanijos armijos karininkai, remiami kratutini deinij gru pi, sureng coup detat' ir paband nuversti irinkt vyriausyb. Vyriausyb pasiprieino ir Ispanijoje prasidjo pilietinis karas. Nors ispanams tai buvo i esms vidaus kova, ideologiniai Liaudies fronto laikotarpio prieai m remti skirtingas joje kovojanias puses. 1936 m. spal Soviet Sjunga m tiekti ginklus kovojaniai Ispanijos respublikai, o naci Vokietija ir faistin Itali ja palaik deinisias jgas, kurioms vadovavo generolas Francisco Franco. Ispanijos pilietinis karas paskatino artimesnius Berlyno ir Romos ryius ir tapo Soviet Sjungos politikos Europoje dmesio centru. Daugel mnesi kiekvien dien vykiai Ispanijoje buvo apraomi pirmuosiuose pagrindini Soviet Sjungos laikrai puslapiuose20. Ispanija tapo Europos socialistus vienijania vliava; jie vyko i al ko voti u pavojuje atsidrusius respublikonus, ir daugelis buvo sitikin, kad Soviet Sjunga, savaime suprantama, esanti demokratijos pusje. Vienas i valgesni Europos socialist, angl raytojas Georgeas Orwellas, baisjo si matydamas, kokiomis priemonmis Ispanijos stalinistai kovoja dl takos tarp Ispanijos kairij. Pasak jo, Soviet Sjunga kartu su ginklais eksportavo ir savo politin praktik. Stalinas padjo Ispanijos respublikai ne u dyk: u pagalb jis pareikalavo teiss Ispanijos teritorijoje kovoti dl takos. Pa-

'Valstybs perversm (pranc.).

92

KRUVINOS EMS

grindinis Stalino konkurentas Trockis vis dar buvo gyvas (nors ir itremtas, tolimojoje Meksikoje), ir daugelis ispan, ginani savo respublik, buvo la biau prisiri prie Trockio asmens negu prie Stalino Soviet Sjungos. Ne trukus komunist propaganda ispan trockistus m vaizduoti kaip faistus, o Soviet Sjunga m sisti Ispanij NKVD pareignus suaudyti juos u idavyst21.

Liaudies fronto prieai pateik tai kaip Komunist internacionalo smoksl sie kiant uvaldyti pasaul. Liaudies fronto susikrimas suteik Japonijai ir Vokie tijai pretekst sustiprinti dvialius ryius. 1936 m. lapkriio 25-j Vokietija ir Japonija pasira Antikominterno pakt, kuriuo sipareigojo konsultuotis viena su kita, jeigu kuri nors i j bt upulta. 1937 m. gegus 11 d. Japonijos ir Vokietijos specialiosios tarnybos pasira sutart, kuri numat keistis valgybos duomenimis apie SSRS ir apm bendr plan, kaip panaudoti nacionalinius judjimus Soviet Sjungos pasienio regionuose prie j pai22. Soviet Sjungos poiriu, Japonija tuo metu kl didesn grsm negu Vokietija. Pirmj 1937 m. pus atrod, kad Vokietija tik papildo Japonijos keliam grsm, o ne atvirkiai. Japonijos politik lm besirungianios im perins vizijos. Viena i j numat imperij pietuose, kita - iaurje. takinga Japonijos kariki klika man, kad raktas ekonomikos pltr ateityje yra Si biro itekliai. Mandukas, Japonijos satelitas Mandirijoje, turjo ilg sien su Soviet Sjungos Sibiru ir vis labiau panjo starto aiktel invazijai. Japonus avjo idja Soviet Sjungai priklausanioje teritorijoje Ryt Sibi re sukurti marionetin Ukrainos valstyb su apytiksliai milijonu gyventoj ukrainiei - kurie gyveno ten kaip tremtiniai ar naujakuriai. Tokijas man, kad gulag itremtus ukrainieius galima pasitelkti kovai su soviet valdia, jeigu paremt usienio valstybs. Lenkijos valgai, kurie inojo apie suma nym, vadino j Antruoju Manduku23. 1933 m. atrod, kad japonai tikrai turi ilgalaiki interes Sibire. Speciali Japonijos akademija Manduke, Charbino mieste, jau buvo ileidusi pirm j jaun, rusikai kalbani imperialist, toki kaip ijun Sugihara, laid. Sugihara buvo vienas i derybinink, parengusi 1935 m. sutart, pagal ku ri Soviet Sjunga pardav japonams savo teises geleinkel Mandirijoje.

KLASINIS TERORAS

93

Sugihara taip pat buvo atsakingas u Manduko usienio reikal ministerijos veikl. Atsiverts Rusijos ortodoks tikjim ir veds rus, Sugihara pasiva dino Sergejumi ir didij dal laiko praleisdavo Charbino rus rajone. Ten jis susidraugavo su rus emigrantais ir pasitelk juos nipinjimo misijoms Soviet Sjungos teritorijoje. Soviet Sjungos ir Japonijos dvikova Ryt Azi joje patrauk Garetho Joneso dmes ir jis tais paiais metais atvyko Man dirij. is valas, pasiymintis slpininga intuicija naujienoms, nesuklydo ir kart, kai nutar, kad is regionas tapo svarbia pasaulinio faizmo ir antifaizmo konflikto arena. iek tiek paslaptingomis aplinkybmis jis buvo pagrobtas bandit ir nuudytas24. Stalinui veikiausiai susirpinim kl ne tik tiesiogin Japonijos puolimo Soviet Sjungos Sibire grsm, bet ir Japonijos imperijos Ryt Azijoje kon solidacija. Mandukas buvo vienintel Japonijos kolonija, kurta nuo istorins Kinijos atpltoje teritorijoje, ir neatrod, kad Japonija ketint apsiriboti vien ja. Kinija turjo ilgiausi sien su Soviet Sjunga, o jos valstybin santvarka

94

kruvinos

ems

buvo nestabili. Kinijoje vyko pilietinis karas, ir nacionalist vyriausyb turjo persvar kovoje su kin komunist partija. Ilgajame ygyje" Kinijos komu nist kariuomen, vadovaujama Mao Dzedongo, buvo priversta pasitraukti alies iaur ir vakarus. Taiau atrod, kad n viena pus nra pajgi pasiekti kako panaaus galios monopolij alyje. Net tuose regionuose, kur nacio nalistai turjo persvar, j valdia priklaus nuo vietini karo vad paramos. Stalinui turbt labiausiai rpjo tai, kad nacionalistai ir komunistai negaljo susitelkti kovai su Japonijos ekspansija. Soviet usienio politika turjo du udavinius, tarp kuri turjo atrasti balans: ne itin svarb - remti brolikas komunist partijas, ir svarbiausi sprsti soviet valstybs saugumo problemas. Nors i principo Komunist internacionalas palaik Kinijos komunistus, Stalinas ginklavo ir finansavo nacionalist vyriausyb, tikdamasis utikrinti sienos saugum. Daugiausia musulmon gyvenamame Kinijos Sindziango regione, kuris turjo ilg sien su Soviet Kazachstanu, Stalinas lygiai taip pat nepais ideologijos ir palaik vietin karo vad eng icai - siunt jam ininierius ir kalnakasius, kurie pa djo eksploatuoti gamtos iteklius, ir NKVD pareignus, kurie padjo utik rinti saugum25. velgiant pasauliniu mastu, Vokietijos ir Japonijos draugik santyki atnaujinimas galjo bti suvokiamas kaip soviet tvyns apsupties rato, susidedanio i Japonijos, Vokietijos ir Lenkijos, ubaigimas. Tai buvo trys svarbiausios Soviet Sjungos kaimyns; ios trys valstybs buvo nugaljusios Soviet Sjung (arba Rusijos imperij) karuose, kurie vyko Stalino gyveni mo laikotarpiu. Nors Vokietija pralaimjo Pirmj pasaulin kar, jos kariai 1917 m. nugaljo Rusijos kariuomen Ryt fronte. Japonija paemino Rusijos kariuomen ir karin jr laivyn per 1904-1905 m. Rusijos-Japonijos kar. Lenkija buvo nugaljusi Raudonj armij visai neseniai - 1920 m. Dabar, kai Vokietija sudar dviales sutartis su Lenkija ir Japonija, atrod, kad ios trys valstybs isirikiavo kovai su Soviet Sjunga. Jeigu Antikominterno paktas ir Vokietijos-Lenkijos nepuolimo deklaracija bt i tikrj apm slaptus pro tokolus, numatanius Soviet Sjungos puolim, tai Stalinas bt buvs teisus dl apsupties. Taiau i tikrj slapt protokol nebuvo, o puolamoji sjunga tarp Tokijo, Varuvos ir Berlyno buvo labai maai tiktina, gal net nemano ma. Nors Lenkijos ryiai su Japonija buvo geri, Varuva nenorjo imtis joki

KLASINIS TERORAS

95

veiksm, kurie galjo bti interpretuoti kaip prieiki Soviet Sjungai. Len kija atsisak Vokietijos kvietimo prisijungti prie Antikominterno pakto26.

Vienas i Stalino politini talent buvo jo gebjimas prilyginti iorines grs mes neskmms vidaus politikoje, tarytum tai i tikrj bt buv tas pats ir tarytum jis pats nebt u niek atsakingas. Jis mokjo neprisiimti kalts u politikos neskmes ir pavaizduoti pasirinktus vidaus prieus kaip usienio didvalstybi agentus. Dar 1930 m., kai irykjo kolektyvizacijos problemos, jis jau kalbjo apie tarptautin Trockio alinink ir vairi usienio didvals tybi smoksl. Akivaizdu, skelb Stalinas, kad kol egzistuoja kapitalistin apsuptis, tarp ms bus kenkj, nip, sabotuotoj ir udik. Dl vis So viet Sjungos politini problem esanios kaltos reakcins valstybs, kurios nori sultinti teising istorijos kurs. Visi tariamieji penkmeio plano trku mai es usienio intervencijos rezultatas. Todl buvo pateisinamos net paios grieiausios bausms idavikams, o kaltininkai visada gyvendavo kur nors Varuvoje, Tokijuje, Berlyne, Londone arba Paryiuje27. Taigi tais metais stalinizmas rmsi savotiku dvigubu blefu. Liaudies fronto populiarumas buvo palaikomas socializmo krj pasiekimais, kurie i esms buvo propagandos pasiekimai. O badas ir kanios alies viduje buvo aikinami usienio ali ardomja veikla, nors tokie kaltinimai i esms netu rjo pagrindo. Soviet Sjungos partijos aparato ir Komunist internacionalo virnse Stalinas manipuliavo abiem iais blefais vienu metu ir tvirtino, kad Soviet Sjungai gresia usienio valstybi karins intervencijos, nes jos gan tinai sumanios ir karui gali pasitelkti Soviet Sjungos pilieius, nukentjusius nuo jo politikos. Gal gale pirmoji Soviet Sjungos istorijos pamoka buvo ta, kad karui su usienio prieais galima skmingai pasitelkti vidaus opozicij. Pats Leninas buvo Vokietijos slaptasis ginklas Pirmajame pasauliniame kare, o ir pati 1917 m. bolevikin revoliucija buvo Vokietijos usienio politikos alutinis padarinys. Todl dabar, prajus dvideimiai met, Stalinas bijojo, kad jo prieininkai Soviet Sjungoje pasinaudos bsimuoju karu ir nuvers jo paties reim. Trockis buvo emigracijoje, visai kaip Leninas 1917 m. Per kar Trockis galjo grti ir suburti draugn savo alininkus, kaip prie dvideimt met padar Leninas28.

96

KRUVINOS EMS

1937 m. Soviet Sjungos komunist partijos viduje jokios reikmingos politins opozicijos Stalinui nebebuvo, bet tai, regis, tik tikino j, kad jo politi niai prieai imoko bti nematomi. Kaip ir per badmeio apogj, tais metais jis vl m tvirtinti, kad pavojingiausi valstybs prieai atrodo nekenksmingi ir itikimi. Visi prieai, net nematomi, tur bti demaskuoti ir inaikinti. 1937 m. lapkriio 7-j, per dvideimtsias bolevikins revoliucijos metines (ir penk tsias jo monos saviudybs metines), Stalinas pasak tok tost: Mes negai lestingai sunaikinsime kiekvien, kuris savo veiksmais ar savo mintimis - taip, mintimis! - kelia grsm socialistins valstybs vienybei. Igerkime u galutin vis prie - j pai ir j giminaii - sunaikinim!29 Kitaip negu Hitleris, Stalinas turjo rank vykdyti toki politik: saugumo pa jgas, kurios anksiau buvo inomos K ir OGPU pavadinimais, o tuo metu pavadintos NKVD. Soviet saugumo pajgos susiformavo per pai bole vikin revoliucij ir buvo vadinamos K. J misija i pradi buvo labiau politin, ne teisin: alinti revoliucijos prieininkus. Kai buvo kurta Soviet Sjunga, K (OGPU, NKVD) tapo didiulmis saugumo pajgomis, kurioms buvo pavesta utikrinti soviet statym vykdym. Iskirtinmis aplinkyb mis, tokiomis kaip kolektyvizacija 1930 m., prastos teisins procedros buvo suspenduojamos, ir OGPU pareignai (trojk vadovai) i esms atlikdavo teisj, prisiekusij ir budeli funkcijas. Tokia praktika buvo grimas prie revoliucins K tradicijos, pateisinamas susidariusia revoliucine padtimi: arba engimu link socializmo, arba grsme jam. Antroje ketvirtojo deimt meio pusje, nordamas sutriukinti pasirinktus prieus, Stalinas turjo ti kinti NKVD, kad kyla kokia nors kriz - tokia, kuriai veikti reikia ypating priemoni30. Galimyb paimti NKVD kontrol savo rankas Stalinui suteik dramatika mogudyst. 1934 m. gruod Leningrade buvo nuudytas Sergejus Kirovas, vienas i artimiausi Stalino bendraygi. Stalinas pasinaudojo Kirovo nuu dymu panaiai kaip Hitleris prie metus Reichstago padegimu. Jis apkaltino vidaus politinius prieininkus Kirovo nuudymu ir pareik, kad jie planavo vykdyti ir daugiau teroro akt prie Soviet Sjungos vadovus. Nors Kirovo udik Leonid Nikolajev pavyko suimti t pai dien, kai buvo vykdytas nusikaltimas, Stalinas nepasitenkino paprastomis tyrimo ir bausms proce-

KLASINIS TERORAS

97

dromis. Jis pareikalavo priimti ypating statym, leidiant greitai vykdyti terorist" egzekucij. Pabrdamas terorizmo grsm, jis paskelb, kad buv jo prieininkai i kairiojo Politbiuro sparno rezg smoksl, ketindami nuu dyti Soviet Sjungos vadovus ir nuversti soviet valdi31. Tai, kaip Stalinas interpretavo mogudyst Leningrade, buvo tiesioginis ikis Soviet Sjungos saugumo pajgoms. NKVD nebuvo linkusi priimti jo teorijos, i dalies todl, kad nebuvo joki rodym. Kai NKVD vadovas Genrichas Jagoda drso surengti Stalino apklaus, jam buvo patarta pasi saugoti, nes kitaip bsis pritrktas. Stalinas rado sjunginink, Nikolaj Jeov, norint propaguoti Stalino vyki versij. Jeovas, maytis mogelis i Lenkijos ir Lietuvos pasienio regiono, jau buvo pagarsjs savo poiriu, kad opozicija ir terorizmas yra neatskiriami. 1935 m. vasar jis m vadovauti kontrols komisijai, kuri Politbiurui rinko kompromituojani informacij apie Centro komiteto narius. Atrod, Stalinas ir Jeovas sustiprino vienas kito tikjim visuotiniais smokslais. Stalinas m pasikliauti Jeovu ir, parody damas reto artumo enkl, net ireik susirpinim jo sveikata. Jeovas i pradi tapo Jagodos pavaduotoju, o paskui um jo viet. 1936 m. rugsj Jeovas tapo vidaus reikal komisaru, NKVD vadovu. Jagoda i pradi buvo paskirtas kit post, o po dvej met - suaudytas32. Nuo 1936 m. rugpjio Jeovas vieuose parodomuosiuose teismuose kal tino buvusius Stalino politinius prieininkus fantastikais nusikaltimais. i garsi moni prisipainimai patrauk pasaulio dmes. Levas Kamenevas ir Grigorijus Zinovjevas, buv Trockio sjungininkai ir Stalino prieininkai, buvo nuteisti rugpjio 19-24 d. Jie prisipaino dalyvav teroro smoksle, kurio tikslas - nuudyti Stalin, ir kartu su keturiolika kit moni nuteisti mirties bausme ir suaudyti. ie seni bolevikai buvo bauginti, palauti ir tiesiog kartojo scenarijaus tekst. Taiau j prisipainimai, kuriais daug kas patikjo, pateik savotik alternatyvi Soviet Sjungos istorij - toki, ku rioje Stalinas visada teisus. Kituose parodomuosiuose teismuose Stalinas net laiksi treiojo deimtmeio pabaigos ritmo: susidorojs su savo buvusiais prieininkais i kairiojo sparno - Kamenevu ir Zinovjevu, jis msi buvusio prieininko i deiniojo sparno - Nikolajaus Bucharino. 1928 m., kai debatai dar buvo galimi, Bucharinas grasino vardyti Stalin kaip bado organizatori. Nors jis taip ir nevykd io savo grasinimo, tai jo neigelbjo nuo mirties.

98

KRUVINOS EMS

Trockis, tuo metu buvs usienyje ir negaljs bti teisiamas parodomuo ju teismu, tapo tariamuoju smokslinink vadeiva. Partijos laikratis Prav da 1936 m. rugpjio 22-osios numerio antrate aikiai atskleid smokslo grandin: Trockis-Zinovjevas-Kamenevas-gestapas. Ar galjo trys minti bolevikai, mons, kurie sukr Soviet Sjung, i tikrj bti apmokami kapitalistini didvalstybi agentai? Ar buvo ie trys yd kilms komunistai tiktini naci Vokietijos slaptosios valstybins policijos agentai? inoma, ne, bet ie kaltinimai buvo priimti rimtai net u Soviet Sjungos rib33. Daugeliui europiei ir amerikiei parodomieji teismai buvo tiesiog teismai, o prisipainimai - patikimas kalts rodymas. Kai kurie Soviet Sjungai simpatizuojantys stebtojai irjo juos kaip teigiamus poslin kius: pavyzdiui, Didiosios Britanijos socialiste Beatrice Webb ireik pasitenkinim, kad Stalinas ikirto negyvus medius. Kiti prijauiantieji Soviet Sjungai, be abejo, tar, kad vyksta kakas negera, bet nuslopino savo tarimus, remdamiesi argumentu, kad SSRS, girdi, esanti naci Vokie tijos prieas, vadinasi - civilizacijos viltis. 1936 m. Europos vieoji nuomo n buvo taip poliarizuota, kad buvo ities sunku kritikuoti soviet reim ir nepasirodyti kit akyse faizmo ir Hitlerio alininku. Tokia buvo dvilyp logika, kuria vadovavosi ir nacionalsocializmas, ir Liaudies frontas: Hitleris vadino savo prieus marksistais, o Stalinas - faistais. Jie abu man, kad nra jokio vidurio kelio34. Stalinas paskyr Jeov vadovauti NKVD kaip tik tada, kai nusprend si kiti Ispanijos reikalus; parodomieji teismai ir Liaudies frontas, jo poiriu, buvo tos paios politikos dalys. Liaudies frontas leido nustatyti, kas yra drau gas, o kas - prieas, nors is skirstymas, inoma, priklaus nuo kintanios Maskvos linijos. Kaip ir kiekvienas atsivrimas nekomunistinms politinms jgoms, dalyvavimas Liaudies fronte pareikalavo didelio budrumo ir alies viduje, ir usienyje. Stalinui Ispanijos pilietinis karas buvo ir mis su gin kluotu faizmu Ispanijoje bei jo rmjais usienyje, ir kova su kairiojo sparno bei vidaus prieais. Jis man, kad Ispanijos vyriausyb silpna todl, kad nepa jgia surasti ir nuudyti nip ir idavik. Soviet Sjunga buvo ir valstyb, ir vizija, ir vidaus politin sistema, ir internacionalin ideologija. Jos usienio politika visada bdavo vidaus politika, o jos vidaus politika visada bdavo usienio politika. Tai buvo jos ir stipryb, ir silpnyb35.

KLASINIS TERORAS

99

Orwellas atkreip dmes, kad Soviet Sjunga apie kov su faizmu Euro poje vieai trimituoti m kaip tik tada, kai alies viduje prasidjo kruvinos represijos prie buvusius ar galimus prieininkus. Soviet Sjungos misijos Barselonoje ir Madride buvo steigtos kaip tik tada, kai prasidjo parodomie ji teismai. Susidrimas su faizmu Ispanijoje pateisino budrum Soviet S jungoje, o valymai Soviet Sjungoje pateisino budrum Ispanijoje. Ispanijos pilietinis karas parod, kad Stalinas, nepaisant pliuralistins Liaudies fronto retorikos, pasirys paalinti opozicij savajai socializmo versijai. Orwellas mat, kaip 1937 m. gegu komunistai iprovokavo susidrimus Barselono je, po kuri Ispanijos vyriausyb i dkingumo Maskvai udraud trockist partij. ios purvinos petyns tolimame mieste yra svarbesns, negu galt pasirodyti i pirmo vilgsnio, - ra Orwellas apie susirmimus Barselono je. Jis buvo visikai teisus. Stalinas man, kad Barselonoje buvo demaskuota penktoji faist kolona. ie vykiai atskleid siaur ir neperkalbam stalinist logik, nepaisani geografijos ir vietos politins realybs. Orwellas apra juos viename jaudinaniame romano Homage to Catalonia (Katalonijai pa gerbti") skyriuje; jo karo prisiminimai tikino kai kuriuos Vakar kairiuosius ir demokratus, kad faizmas nra vienintelis prieas36. Paioje Soviet Sjungoje prisipainimai parodomuosiuose teismuose tarsi rod egzistuojant usienio valgybos agentr palaikomus organizuo tus smokslus, kuriuos Jeovas vadino centrais". 1937 m. birelio pabaigoje Maskvoje Jeovas informavo partijos Centro komitet apie savo padarytas ivadas. Jeovas paskelb partijos elitui, kad egzistuoja vienas didelis smoks las, Centr centras", kur sivl visi politiniai prieininkai, ginkluotosios pajgos ir net NKVD. Smokslinink tikslas - sugriauti Soviet Sjung ir jos teritorijoje restauruoti kapitalizm. Centr centro agentai nesibod jokiomis priemonmis, jie net kastrav av prizinink - sabotao akt Jeovas ypa iskyr. Visa tai, es, pateisina valymus partijoje, kariuomenje ir NKVD. T pat mnes parodomuoju teismu buvo nuteisti atuoni aukti ginkluotj pajg vadai; kit mnes buvo suaudyta apytiksliai pus Raudonosios armi jos generol. I 139 Centro komiteto nari, kurie dalyvavo 1934 m. partijos suvaiavime (Nugaltoj suvaiavimas), madaug 98 buvo suaudyti. I viso per valymus ginkluotosiose pajgose, valstybinse institucijose ir Komunist partijoje buvo suaudyta apie penkiasdeimt tkstani moni37.

100

KRUVINOS EMS

Tuo paiu metu, 1934-1937 m., Hitleris taip pat naudojo smurt siekdamas tvirtinti savo valdi galios institucijose: partijoje, policijoje ir kariuomen je. Kaip ir Stalinas, jis naujomis akimis pavelg savo ikilim valdi ir pasiunt myriop kai kuriuos jam padjusius mones. Nors masini udyni mastai buvo daug maesni, Hitlerio valymai parod, kad teiss normos Vo kietijoje priklauso nuo Vado ugaid. Skirtingai nuo Stalino, kuris turjo pa jungti savo valdiai NKVD, Hitleris msi teroro kaip bdo ipltoti savo pa mgt sukarint organizacij SS ir tvirtinti jos pranaum vairi Vokietijos valstybins policijos pajg atvilgiu. Stalinas panaudojo savo valymus, kad baugint Soviet Sjungos ginkluotsias pajgas, o Hitleris, saks nuudyti nacist, kur kariuomens vyriausioji vadovyb vertino kaip grsm sau, pa trauk Vokietijos generolus savo pus. Ikiliausias Hitlerio valym taikinys buvo Ernstas Rhmas, vienos i naci sukarint organizacij - SA rudmarkini - vadas. SA padjo Hitleriui tvir tinti asmenin valdi, bauginti prieininkus (ir rinkjus) ir ateiti valdi 1933 m. SA gatvi petukai buvo naudingi Hitleriui kaip politikui, bet kai jis tapo kancleriu, j paramos poreikis sumajo. Rhmas 1933 ir 1934 m. teig, kad Vokietijai reikia antros revoliucijos, taiau Hitleris taip neman. Rhmas taip pat puoseljo asmenines ambicijas, kurios kirtosi su Hitlerio planais at kurti Vokietijos kariuomen. Rhmas skelb, kad jo SA geriau atspindi naci dvasi negu Vokietijos ginkluotosios pajgos, kurias jis pats norjo kontro liuoti. Jo SA, turinti tris milijonus rudmarkini, skaiiumi smarkiai lenk kariuomen, susidedani i 186 tkstani kareivi, kuriuos pagal Versalio sutart buvo leista turti Vokietijos ginkluotosioms pajgoms. Hitleris norjo sulauyti sutarties sipareigojim, bet atkurdamas Vokietijos kariuomen, o ne pakeisdamas j sukarintomis organizacijomis ar jungdamasis su jomis38. 1934 m. birelio pabaigoje Hitleris sak SS nuudyti Rhm ir kelis tuzi nus jo sjunginink, taip pat kitus savo varovus nacistinio judjimo viduje ir kelet politik. SS vadovavo Heinrichas Himmleris, ypating dmes jis skyr kari rasiniam grynumui, ideologiniam aukljimui ir j itikimybei asme nikai Hitleriui. Surengs valym, kuris pagarsjo kaip Ilgj peili naktis", Hitleris pasitelk vien i nacistini sukarint organizacij - SS, kad uval dyt kit - SA. Jis parm Himmlerio veikl ir sunaikino Rhmo - ir daugy

KLASINIS TERORAS

101

bs kit moni - darb. 1935 m. liepos 14-j Hitleris pasak parlamentui, kad buvo nuudyti septyniasdeimt keturi mons, bet tikrasis nuudytj skaiius buvo bent atuoniasdeimt penki, tarp j ir keli parlamento nariai (naciai). Savaime suprantama, jis teig, kad Rhmas ir kiti nuudytieji pla navo nuversti jo teist vyriausyb ir tam reikjo ukirsti keli. Hitlerio kru vinas valymas paliet ne tik SA vadovyb, bet ir konservatorius bei buvusius vyriausybs vadovus. I trij kancleri, jo pirmtak, vienas buvo nuudytas, kitas suimtas, o treiasis pabgo39. Kadangi udymo kampanijos rankiu buvo pasirinkta SS, Himmleris pri artjo prie valdios centro. SS, dabar institucikai atskirta nuo SA, tapo ga lingiausia institucija Nacionalsocialist partijoje. Po Ilgj peili nakties jos uduotis buvo pajungti gausias Vokietijos policijos staigas naci ideolo gijai. Keisdamas personal ir centralizuodamas institucijas Himmleris siek sujungti savo SS su senosiomis Vokietijos policijos pajgomis ir asmenikai joms vadovauti. 1936 m. Hitleris paskyr Himmler Vokietijos policijos vado vu. Taip jis tapo uniformuot Tvarkos policijos vyr, Kriminalins policijos detektyv ir Slaptosios valstybins policijos (gestapo) operatyvini darbuo toj vadovu. Policija buvo valstybin institucija (arba, veikiau, apm daug skirting valstybini institucij), o SS - naci partijos institucija; Himmleris siek jas abi sutelkti. 1937 m. Himmleris kr Vyresnij SS ir policijos va dov valdyb, kuri sudar regioniniai vadovai, teorikai vadovaujantys ir SS, ir policijos pajgoms; taip jis unifikavo vadovybs hierarchij40. Kitas Ilgj peili nakties" pasiekimas, ne maiau svarbus negu SS ikli mas SA atvilgiu, buvo pagerj Hitlerio santykiai su generolais. saks nuu dyti Rhm, Hitleris peln kariuomens vyriausiosios vadovybs dkingum. Iki 1934 m. kariuomen buvo vienintel svarbi valstybin institucija, kurios Hitleriui nepavyko visikai uvaldyti. Kai tik Hitleris parod planuojs atkur ti kariuomen, o ne sujungti j su SA, padtis netrukus pasikeit. Kai po ke li savaii mir Vokietijos prezidentas, kariuomen padjo Hitleriui uimti valstybs galvos post. Hitleris niekada nereikalavo, kad j vadint preziden tu": jam buvo mielesnis Vado" titulas. Nuo 1934 m. rugpjio vokiei karei viai prisiekdavo bti beslygikai itikimi asmenikai Hitleriui ir nuo to laiko kreipsi j Mano Vade". Vliau t mnes nacionaliniu plebiscitu Hitleriui buvo suteikti Vado" ir Reicho kanclerio" titulai. 1935 m. kov Hitleris vieai

102

KRUVINOS EMS

atauk Vokietijos sipareigojimus, prisiimtus Versalio sutartimi, i naujo ve d karo prievol ir pradjo atkurti Vokietijos ginkluotsias pajgas41. Kaip ir Stalinas, Hitleris pademonstravo ess valdios institucij eimi ninkas, pateikdamas save kaip smokslo auk, o paskui atsikratydamas tikr ar tariam konkurent. Taiau Hitleris tuo pat metu kr tokius prievartos rankius, kuriuos Stalinas paveldjo i Lenino ir bolevik revoliucijos. SS ir Vokietijos policija niekada nebt pajgusios organizuoti Vokietijoje tokio masto teroro kaip NKVD Soviet Sjungoje. Ilgj peili naktis, nors ir nusine daug gyvybi, n i tolo neprilygo Soviet Sjungoje vykusiems va lymams partijoje, ginkluotosiose pajgose ir NKVD, per kuriuos buvo nu udyta deimtys tkstani moni, kur kas daugiau negu naci reimas nuud prie Antrj pasaulin kar. SS bt prireik laiko ir praktikos, kad galt varytis su NKVD. Himmleris savo aukltinius laik ideologiniais kareiviais, bet savo misij ukariauti ir pavergti svetimas rases jie vykd tik u tikrj kareivi nugar, u fronto linij: Lenkijoje po 1939 m. ir Soviet Sjungoje po 1941 m.42 Hitleris vidaus teroro msi rengdamasis bsimam puolamajam karui: ko voti turjo iplstas vermachtas, itikimas Hitleriui, o SS ir policija - paversti griaunamuoju karu. iuo poiriu Stalino nuogstavimai dl karo grsms buvo visikai pagrsti. Taiau tame busimajame kare Vokietija nesitikjo pa galbos i Soviet Sjungos gyventoj. iuo atvilgiu Stalino pavojaus scenari jus - usienio prie sjunga su vidaus prieininkais - buvo visikai klaidin gas. Taigi dar didesnis teroras, kurio Stalinas griebsi savo gyventoj atvilgiu 1937 ir 1938 m., buvo visikai nenaudingas ir i tikrj sukl prieing re zultat.

Valymai Soviet Sjungos kariuomenje, partijoje ir NKVD buvo anga Stalino Didj teror, kuris 1937 ir 1938 m. atm gyvyb imtams tkstan i moni vien dl to, kad jie priklaus tam tikrai klasei ar tautinei grupei. Per valymus surengtos deimi tkstani moni kvotos tariamai atskleid daugyb organizacij", smoksl" ir grupi", kurioms galima buvo priskir ti vis daugiau Soviet Sjungos gyventoj. Komunist partijos nari egzeku cijos, be abejo, sukl baim Komunist partijoje, bet apskritai partijos narius

KLASINIS TERORAS

103

represijos aplenkdavo, jeigu jie pritardavo 1937 m. vasaros Stalino kursui ir sutikdavo persekioti tikruosius prieus Soviet Sjungos visuomens masse. Valymai taip pat band NKVD itikimyb, kai Stalino ugaida buvo pakeista jos vadovyb, o jos pareignai buvo priversti stebti, kaip represuojami j kolegos. Taiau 1937 m. vasar apgulta NKVD buvo pasitelkta naikinti socia lines grupes, kurias daugelis pareign patys buvo link laikyti prieais. Dau gel mnesi aukiausioji Soviet Sjungos vadovyb planavo pulti moni grup, kurios ji turbt bijojo labiausiai - buoes43. Buos buvo gajs valstieiai, igyven Stalino revoliucij: kolektyvizacij, bad ir neretai gulag. Kaip socialin klas, buos (klestintys valstieiai) i tikrj niekada neegzistavo; is terminas veikiau buvo soviet etiket, kuri m gyventi savarankik politin gyvenim. Pastangos likviduoti buoes" vykdant pirmj penkmeio plan atm gyvyb daugybei moni, bet jos veikiau sukr, o ne sunaikino buoes kaip klas: tuos, kurie buvo paniekinti ir represuoti, bet igyveno. Milijonai moni, kurie buvo itremti arba pa bgo per kolektyvizacij, paskui buvo nuolatos laikomi buomis ir kartais priimdavo t klasifikacij. Taigi dabar Soviet Sjungos vadai turjo galvoti, k daryti su prieininkais, kuriuos revoliucija susikr pati. Komunist par tijos Centro komiteto 1937 m. vasario ir kovo plenume keli kalbtojai padar logik ivad, kad tyr miest proletariat gadina svetimi elementai" - buo s, nirtingi" soviet sistemos prieai44. Bti buoe reik ne tik bti patyrusiam kanias, bet ir bti nubloktam toli nuo gimtj viet. Per kolektyvizacij milijonai buoi buvo itremti gulag arba priversti ivykti miestus. Tai reik, kad jie atsidr u imt ar net tkstani myli nuo ankstesni gyvenamj viet. Nuosaikiausiais vertinimais, per pirmj penkmeio plan apytiksliai trys milijonai valstie i tapo samdomais darbininkais. Toks gal gale ir buvo planas: i agrarins alies paversti Soviet Sjung pramonine valstybe. Turbt apie du imtus tkstani moni, kurie bt buv apaukti buomis, ivyko miestus dar nespjus j suaudyti ar itremti. Apytiksliai keturiems imtams tkstani buoi pavyko pabgti i specialij tremtini gyvenviei; kai kurie patrau k miestus, dauguma - kaimus. Dar deimtims tkstani buvo leista pa likti koncentracijos stovyklas ir specialisias tremtini gyvenvietes pasibaigus j bausms laikui. Kadangi 1930, 1931 ir 1932 m. mons daugiausia buvo

104

KRUVINOS EMS

nuteisti penkeriems metams gulago, 1935, 1936 ir 1937 m. prasidjo masinis igyvenusij paleidimas45. Buvo remiamasi optimistika prielaida, kad perklimas ir bausm neutra lizuos aling buoi socialin kilm ir padarys juos soviet monmis. Ta iau antroje ketvirtojo deimtmeio pusje stalinizmas liovsi puoselti tokius lkesius. Net socialinis mobilumas, bdingas jo industrializacijos politikai, dabar kl susirpinim. Buos vl stojo kolkius, ir kas galjo garantuoti, kad jie nekurstys sukilim, kaip kiti valstieiai 1930 m. Buos gro visuo menin santvark, kuri daugeliu atvilgi buvo tradicin. I nuslpt 1937 m. suraymo duomen Stalinas inojo, kad dauguma suaugusij vis dar neprii ma soviet valstybs ateizmo ir tiki Diev. Visuomens religingumas prajus dvideimiai met po bolevikins revoliucijos j glumino ir veikiausiai erzi no. Ar tik buos negali atkurti ankstesns visuomens? - nerimavo jis46. Buos, nuteisti vliau ar ilgesniam laikui gulago, vis dar buvo tremtyje Sibire, Kazachstane, Soviet Sjungos Ryt ar Vidurinje Azijoje: argi tokie mons negalt palaikyti Japonijos invazijos? 1937 m. birel NKVD pra ne, kad itremti buos Sibire sudaro stipri atram maitininkams rengti sukilim. Girdi, turdami usienio valstybi param ir naudodamiesi karo priedanga buos tikrai stot kov su soviet valdia. O kol kas jie es prie ai alies viduje. Viena represin politika sukr pagrind kitai: itremti buo s nemgo soviet sistemos, o j tremties vieta, taip toli nuo nam, buvo arti iorins grsms altinio - besipleianios Japonijos imperijos47. NKVD praneimai i Tolimj Ryt piro mint apie galim vidaus prie inink ir usienio valstybs sjung. 1937 m. baland prasidjo bruzdjimas prie Soviet Sjungos buvim Kinijos Sindziango regione. Japonijos mario netinje Manduko valstybje japonai pasitelk Rusijos politinius emigrantus, kurie visame Sibire mezg paintis su tremtiniais buomis. NKVD teig, kad Rusijos visuotin karin sjunga, remiama Japonijos, planuojanti sukurs tyti tremtini buoi sukilim, kai Japonija prads puolim. 1937 m. birel regiono NKVD skyrius gavo leidim masikai suimti mones, tariamus ben dradarbiavimu su Rusijos visuotine karine sjunga, ir vykdyti egzekucijas. ios operacijos taikinys turjo bti itremti buos ir buv Rusijos imperijos pareignai, kurie tariamai jiems vadovavo. Savaime suprantama, tremtini buoi buvo kur kas daugiau negu buvusi imperijos tarnautoj. Taip prasi djo buoi udyns j tremties vietose Sibire48.

KLASINIS TERORAS

105

Soviet Sjungos vadovai visada vertindavo Japonijos grsm kaip rytin visuotinio kapitalistins apsupties iedo, dar apimanio Lenkij ir naci Vo kietij, pus. Ruodamiesi karui su Japonija Azijoje, jie taip pat ruosi karui Europoje. Kadangi tuo metu daug buoi i azijins Soviet Sjungos dalies gro namo europin dal, atsirado prielaid tarti, kad prie tinklai nusi driek nuo vieno Soviet Sjungos pakraio iki kito. Nors valstiei udyns prasidjo Sibire, Stalinas, matyt, nusprend nubausti ne tik tremtyje rytuose, bet ir visoje Soviet Sjungoje gyvenanius buoes. Telegrama, pavadinta Dl antisovietini element, Stalinas ir Politbiu ras 1937 m. liepos 2-j dav bendr nurodym vykdyti masines represijas visuose Soviet Sjungos regionuose. Soviet Sjungos vadovyb man, kad buos atsakingi u neseniai nusiritusias sabota ir nusikalstamumo bangas, nors i ties jos tik rod, kad Soviet Sjungoje kakas negerai. Politbiuras sak NKVD srii valdyboms surayti visus j srityse gyvenanius buoes ir rekomenduoti egzekucij ir trmim kvotas. Dauguma regionini NKVD pareign pra leisti traukti sraus vairius antisovietinius elementus. Liepos 11-j Politbiuras jau turjo pirmj dal represuoti numatyt moni sra. Stalino iniciatyva juose pateikti pradiniai skaiiai buvo suapvalinti, pridedant papildom tkstant. Taip buvo padidintas operacijos mastas, o saugumo pajgoms pasistas aikus signalas, kad vykdydama represijas ji neturi apsiriboti vien tik monmis, kuriems jau yra uvestos bylos. Nor dami pademonstruoti stropum, grasinim ir valym atmosferoje dirbantys NKVD pareignai turjo surasti dar daugiau auk49. Stalinas ir Jeovas norjo tiesiogiai fizikai likviduoti vis kontrrevoliu cij, tai yra paalinti prieus kart ir visiems laikams. Perirtos kvotos i Maskvos buvo isistos regionus kaip dalis 1937 m. liepos 30-osios sakymo nr. 00447 Dl buvusi buoi, nusikaltli ir kit antisovietini element re presavimo operacij. Juo Stalinas ir Jeovas nurod suaudyti 79 950 Soviet Sjungos gyventoj, o 193 000 nuteisti nuo atuoni iki deimties met kal ti gulage. Tai nereik, kad Politbiuras ir NKVD centrin valdyba Maskvoje numat represuoti 272 950 konkrei asmen. Kad bt vykdytos ios ne konkreios kvotos, represuotas galjo bti bet kuris Soviet Sjungos pilietis; kuris - sprsdavo vietos NKVD skyriai50. Nuosprendi suaudyti ir kalinti kvotos oficialiai buvo vadinamos li-

106

KRUVINOS EMS

mitais, nors visi operacijos dalyviai inojo, kad i j tikimasi jas viryti. Jeigu neinaudodavo limit, vietos NKVD pareignai turjo rayti pasiaikini mus ir buvo skatinami juos viryti. N vienas NKVD pareignas nenorjo pasirodyti nepakankamai verlus kovoje su kontrrevoliucija, juo labiau kad jie inojo Jeovo nuostat - geriau per daug negu per maai. Per buoi operacij buvo suaudyta ne 79 950, o penkis kartus daugiau moni. Vado vaudamasi sakymu nr. 00447, iki 1938 m. pabaigos NKVD vykd mirties bausm apytiksliai 386 798 Soviet Sjungos gyventojams51.

gyvendinti sakym nr. 00447 buvo pavesta tai paiai institucijai, kuri ket virtojo deimtmeio pradioje vykd teror Soviet Sjungos kaimuose: tri j asmen komisijai, arba trojkai. Sudarytos i regioninio NKVD vadovo, regioninio partijos vadovo ir regiono prokuroro, trojkos buvo atsakingos, kad kvotos virst egzekucijomis, o skaiiai - lavonais. Bendra represij alyje kvota buvo padalyta eiasdeimt keturiems regionams, kuriuose buvo kur tos regionins trojkos. Praktikai trojkas sudar NKVD vadovai, kurie paprastai pirmininkaudavo susirinkimams. Prokurorams buvo liepta igno ruoti teisines procedras. Partijos vadovai turjo kit pareig, nelabai iman saugumo reikal ir bijojo, kad patys gali tapti teisiamaisiais. NKVD vadovai buvo savo stichijoje52. sakymas nr. 00447 pradtas vykdyti tutinant byl spintas. NKVD turjo tam tikr duomen apie buoes, kadangi buo buvo valstybs sukurta ka tegorija. Nusikaltliai, antroji moni grup, paminta sakyme, pagal api brim buvo mons, susidr su teissaugos sistema. Kiti sakyme vardyti antisovietiniai elementai buvo tiesiog mons, kuriems vietos NKVD sky rius buvo uveds bylas. Vietos NKVD pareignai, padedami policijos, atliko tyrimus vis eiasdeimt keturi zon operatyviniuose sektoriuose. Ope ratyvins grups sudar kvosti numatyt moni sraus. raytieji iuos sraus buvo suimami, veriami prisipainti ir skatinami sksti kitus53. Prisipainimai buvo igaunami kankinant. NKVD ir kiti policijos organai taik konvejerio metod, kurio esm buvo nepertraukiamos kvotos dien ir nakt. J papild stovjimo metodas - tariami asmenys buvo veriami stovti isirikiav prie sienos ir muami, jeigu paliesdavo j arba umigdavo.

KLASINIS TERORAS

107

Kadangi kvotoms buvo skirta maai laiko, pareignai danai tiesiog muda vo kalinius, kol jie prisipaindavo. Stalinas leido taip daryti 1937 m. liepos 21-j. Soviet Baltarusijoje kvotjai kidavo kalini galv iviet, o kai ie bandydavo keltis, mudavo juos. Kai kurie tardytojai neiodavosi su savimi prisipainim ablonus, kuriuos tiesiog raydavo kalinio asmens duome nis ir ranka t pataisydavo. Kiti tiesiog versdavo kalinius pasirayti tuius lapus, o paskui turdami laiko patys juos upildydavo. Tokiu bdu dokumen tuodami prie mintis soviet saugumieiai juos demaskuodavo54. Skaiius nustatydavo centras, bet udoma buvo vietoje. Trojkos, kurios vykd sakym nr. 00447, paios skelbdavo nuosprendius kaliniams - joms nereikjo jokio patvirtinimo i Maskvos, o kaliniai neturjo jokios galimybs apsksti j nuosprendio. Trys trojkos nariai nakt susitikdavo su tirianiais pareignais. Svarstydami bylas jie iklausydavo labai trump praneim ir re komenduojam nuosprend: mirtis arba gulagas. (Labai nedaug suimtj i viso nebuvo nuteisti.) Trojkos beveik visada atsivelgdavo tardytoj reko mendacij. Jos nagrinjo imtus byl vienu metu, po eiasdeimt ir daugiau per valand; atskiro mogaus gyvybs ir mirties klausimas buvo isprendia mas per minut ar net greiiau. Pavyzdiui, Leningrado trojka per vien nakt nuteis mirti 658 koncentracijos stovyklos Solovkuose kalinius55. Gulage, kaip ir visoje alyje, irgi viepatavo teroras. Sunku sivaizduoti, ko ki grsm soviet valstybei galjo kelti koncentracijos stovyklos kaliniai, bet, kaip ir SSRS regionai, gulago sistema turjo sav mirties kvot, kuri turjo bti vykdyta ar viryta. Jeigu gali bti pavojingi mons, priskirti buoi ka tegorijai, vadinasi, pavojingi gali bti ir kalintieji u tai, kad jie buos. Gula go stovykloms buvo nustatyta pradin deimties tkstani egzekucij kvota, nors galiausiai jose buvo suaudyta 30 178 kaliniai. Omske, Pietvakari Sibi ro mieste, kurio apylinkse buvo gausu specialiosiose gyvenvietse apgyven dint itremtj per kolektyvizacij, udymo kampanijos vyko ypa iauriai. Omsko NKVD vadovas jau 1937 m. rugpjio 1 d., kai sakymas nr. 00447 dar net nebuvo sigaliojs, pra padidinti nustatyt atuoni tkstani eg zekucijos kvot. Kart jo pareignai per vien nakt nuteis 1301 mog56. i buoi operacija" buvo vykdoma slapta. Niekam, skaitant pasmerktuo sius, apie nuosprendius nebuvo praneama. I pradi nuteistieji bdavo tie

108

KRUVINOS EMS

siog udaromi kok nors kaljim, o paskui arba sodinami prekin vagon, arba veami egzekucijos viet. Egzekucij infrastruktra buvo rengiama arba pasirenkama atsivelgiant slaptumo reikalavimus. Nuteistieji visada bdavo udomi nakt, nuoaliose vietose - nepralaidiose garsui poeminse patalpose, dideliuose pastatuose, tokiuose kaip garaai, kur triukmas galjo ugoti vius, arba toli nuo gyvenviei esaniuose mikuose. Budeliai vi sada bdavo NKVD pareignai, daniausiai jie naudodavo Nagan pistolet. Du vyrai laikydavo kalin u rank, budelis u nugaros vien kart iaudavo pakau, o paskui danai paleisdavo kontrolin v smilkin... Po eg zekucijos, - buvo nurodyta viename instrukcij rinkinyje, - knai turi bti nuleisti i anksto ikast duob, paskui rpestingai ukasti, o duob privalo bti umaskuota. Kai prasidjo 1937 m. iema ir em sualo, duobs buvo ruoiamos naudojant sprogstamsias mediagas. Kiekvienas i operacij da lyvis turjo prisiekti laikysis paslapt. Tiesiogiai jose dalyvavo labai nedaug moni. Antai 1937 ir 1938 m. Maskvos NKVD komanda, sudaryta vos i dvylikos vyr, Maskvos Butovo priemiestyje suaud 20 761 mog57. mons buvo audomi per vis buoi operacij, nuo pirmos iki pasku tins dienos: neslpdamas pasididiavimo Jeovas raportavo Stalinui, kad iki 1937 m. rugsjo 7-osios buvo suaudyti 35 454 mons. Taiau 1937 m. lais vs atmimo gulage nuosprendi skaiius virijo mirties bausmi skaii. Laikui bgant mirties bausms vl gavo persvar, o nuosprendi itremti sumajo. Buoi operacijos pabaigoje nuudyt ir itremt gulag mo ni skaiius beveik susilygino (nuudyta 378 326, o itremta - 389 070). Ben dr poslink nuo trmim link suaudym lm praktins prieastys: mog buvo lengviau suaudyti negu deportuoti, o lageriai greitai persipild ir ne turjo k daryti su daugeliu deportuotj. Po vieno tyrimo Leningrade buvo suaudyti (ne deportuoti) trisdeimt penki kurnebyliai. Soviet Ukrainoje NKVD vadovas Izrailis Leplevskis sak savo pareignams senyvus mones audyti, o ne tremti. Tokiais atvejais Soviet Sjungos gyventojai buvo udo mi dl to, kas jie buvo58. Soviet Ukraina, kur kolektyvizacija susidr su plaiai paplitusiu buoi pa siprieinimu, buvo pagrindinis udyni centras. Leplevskis iplt sakymo 00447 galiojimo ribas ir trauk jas tariamus ukrainiei nacionalistus, kurie

KLASINIS TERORAS

109

nuo badmeio buvo traktuojami kaip grsm Soviet Sjungos teritoriniam vientisumui. Apie 40 530 Soviet Ukrainos gyventoj buvo aretuota kaltinant nacionalizmu. Kai kurie ukrainieiai aretuoti u tai, kad jie 1933 m. tariamai gavo pagalb maistu i Vokietijos. Kai 1937 m. gruod Soviet Ukrainai nu statytos kvotos (jau kart padvigubintos) buvo vykdytos, Leplevskis papra jas dar padidinti. 1938 m. vasar Jeovas suteik respublikai dar 23 650 miri kvot. I viso 1937 ir 1938 m. NKVD pareignai, vykdydami buoi ope racij, suaud 70 868 Soviet Ukrainos gyventojus. Mirties nuosprendi, palyginti su kitomis bausmmis, Soviet Ukrainoje ypa padaugjo 1938 m. Nuo sausio iki rugpjio mnesio apie 35 563 mons buvo suaudyti ir tik 830 isisti lagerius. Pavyzdiui, Stalino srities trojka 1938 m. liepos-rug sjo mn. buvo susitikusi septynis kartus ir nuteis mirties bausme visus iki vieno i 1102 kaltinamj. O Voroilovgrado trojka nuteis mirti visus 1226 mones, kuri bylas ji nagrinjo 1938 m. rugsj59. ie miliniki skaiiai reik nuolatines masines egzekucijas prie daugy bs didiuli duobi. Soviet Ukrainos pramoniniuose miestuose darbinin kai, tikrai ar tariamai kil i buoi, buvo nuteisiami mirties bausme u kok nors sabota ir paprastai suaudomi t pai dien. Vinycioje nuteistus mirti mones suridavo, ukimdavo jiems burn ir nuvedavo automobili plo vykl. Ten jau laukdavo sunkveimis su jungtu varikliu, kurio gausmas turjo ugoti vius. Paskui knai buvo sukraunami t sunkveim ir igabenami koki nors viet mieste: pavyzdiui, sod, park ar kapines. Kol atliko savo darb, NKVD vyrams Vinycios apylinkse teko ikasti net atuoniasdeimt septynis masinius kapus60. Kaip ir parodomieji teismai, buoi operacija leido Stalinui dar kart per gyventi treiojo deimtmeio pabaigos ir ketvirtojo deimtmeio pabaigos metus, kai jo politin padtis buvo labai paeidiama, tik kart rezultatas buvo nuspjamas. Buv politiniai oponentai, kritikav j u kolektyvizacijos politik, buvo paalinti fizikai. Kaip partijos elito atstov udyns patvirti no Stalino, kaip Lenino pdinio, status, taip buoi udyns patvirtino jo peram Lenino politikos interpretacij. Jeigu kolektyvizacija sukl masin bad, tai kalti dl to buvo tik patys badaujantieji ir usienio valgybos agen tros, kakaip suorganizavusios vis t bad. Jeigu kolektyvizacija padar gy

110

KRUVINOS EMS

ventojams skriaud, tai kalti dl to buvo tik patys nukentjusieji ir j tariami rmjai usienyje. Kaip tik todl, kad Stalino politika buvo tokia katastrofika, atrod, kad jai ginti reikia tokios ikreiptos logikos ir daugybs miri. O kai tokios priemons buvo gyvendintos, jos galjo bti pateiktos kaip istorijos nuosprendis61. Nors pateik savo paties politikos priemones kaip neivengiamas, Stalinas tolo (nors jokiu bdu to nepripaino) nuo marksizmo, kuris leido partijos va dovams kalbti apie ateit ir apsimesti, kad jie j ino. Nors marksizmas buvo istorijos mokslas, jo natralus pasaulis - ekonomika, o tyrimo objektas socialins klass. Net iurkiausios leninistins marksizmo interpretacijos teig, kad mons prieinasi revoliucijai dl savo klasins kilms. Taiau stalinizmo laikais kakas m keistis; marksistin kalb persmelk prastas susirpinimas valstybs saugumu ir smarkiai t kalb pakeit. Kaltinamieji parodomuosiuose teismuose tariamai buvo idav Soviet Sjung usienio didvalstybms. Sprendiant i kaltinim, jeigu j nusikaltimus ir lm klasi niai motyvai, tai tik netiesiogiai ir labai menkai: jie tariamai padj imperia listinms valstybms, supanioms socialistin tvyn. Nors kova su buomis i pirmo vilgsnio buvo klasinis teroras, udyni ginklai kartais atsisukdavo ir nacionalistus, kaip Soviet Ukrainoje. ia sta linizmas taip pat ved kak nauja. Leninistinio marksizmo poiriu, tautos turjo diaugsmingai pritarti soviet projektui, kadangi j socialin paanga sutapo su soviet valstybs statyba. Todl valstiei klausim, susiejus j su nacionaliniu klausimu, i pradi buvo numatoma isprsti taikiai: mons, pereinantys i valstiei darbinink, tarnautoj ar specialist klas, turjo ugdytis nacionalin savimon kaip itikimi soviet pilieiai. Dabar, valdant Stalinui, valstiei klausimas, susietas su nacionaliniu klausimu, taikiai bti isprstas negaljo. Ukrainos valstiei tautinis smoningumas buvo pavo jingas. Kitos, maesns nacionalins maumos buvo dar pavojingesns. Dau guma sakymo nr. 00447 auk Soviet Ukrainoje buvo ukrainieiai, taiau tarp j taip pat buvo neproporcingai daug lenk. J atveju ryys tarp klass ir tautybs buvo turbt akivaizdiausias. Vienoje operatyvinje stenogramoje NKVD pareignai sak: Jeigu jau lenkas, tai ir buo.62

KLASINIS TERORAS

111

Naci teroras 1936-1938 m. buvo vykdomas panaiais principais; paprastai jis buvo nukreipiamas ne prie konkreius individus u kokius nors j veiks mus, o prie politikai apibrt socialini grupi narius u tai, kad jie joms priklaus. Naciams svarbiausia kategorija buvo asocialai - grups, kurios, kaip manyta (o kartais ir i ties), buvo atsparios naci pasaulirai - ho moseksualai, valkatos, mons, laikomi alkoholikais, narkomanai ar vengian tys dirbti. Prie j taip pat buvo priskirti Jehovos liudytojai, kurie, j garbei, prieingai negu dauguma kit Vokietijos krikioni, aikiai atmet naci pa sauliros prielaidas. Naci vadovyb tokius mones rasiniu poiriu laik vokieiais, bet sugadintais, kuriuos reikia pataisyti izoliuojant ir bausmmis. Kaip ir Soviet Sjungos NKVD, Vokietijos policija 1937 ir 1938 m. orga nizavo reidus, siekdama vykdyti paskirt represij kvot - suimti nustatyt tam tikriems visuomens sluoksniams priklausani moni skaii. Vokie i policininkai taip pat danai virydavo ias kvotas, aistringai trokdami rodyti itikimyb ir padaryti spd virininkams. Taiau suimtj likimas buvo kitoks: beveik visada jie bdavo kalinami ir tik labai retai baudiami mirties bausme63. Norint izoliuoti ias nepageidaujamas socialines grupes, Vokietijoje rei kjo sukurti koncentracijos stovykl tinkl. Prie Dachau ir Lichtenbergo sto vykl, steigt 1933 m., prisidjo Zachsenhauzenas (1936 m.), Buchenvaldas (1937 m.) ir Flosenbiurgas (1938 m.). Palyginti su gulagu, ios penkios stovy klos buvo gana kuklios. 1938 m. pabaigoje soviet koncentracijos stovyklose ir specialiosiose tremtini gyvenvietse plujo daugiau kaip milijonas Sovie t Sjungos gyventoj, o Vokietijos koncentracijos stovyklose buvo kalinama apie dvideimt tkstani Vokietijos piliei. Atsivelgiant gyventoj skai iaus skirtum, Soviet Sjungos koncentracijos stovykl sistema tada buvo apytiksliai dvideimt penkiais kartais didesn negu Vokietijos64. Soviet Sjungoje teroras tuo metu buvo ne tik daug didesnio masto; jis nusine nepalyginti daugiau gyvybi. Jokie teroro veiksmai Hitlerio Vo kietijoje net i tolo negaljo prilygti terorui Soviet Sjungoje, kur pagal sakym nr. 00447 per atuoniolika mnesi buvo vykdyta beveik keturi imtai tkstani egzekucij. 1937-1938 m. naci Vokietijoje buvo nuteista mirti 267 mons, o vien per buoi operacij Soviet Sjungoje mirties

112

KRUVINOS EMS

bausm buvo skirta 378 326 monms. Vlgi, atsivelgiant gyventoj skai iaus skirtum, Soviet Sjungos pilieiui pavojus bti nuteistam mirti per kovos su buomis akcij buvo septynis imtus kart didesnis negu grsm Vokietijos gyventojui bti nuteistam mirti naci Vokietijoje u bet kok nu sikaltim65. Ival" vadovyb ir tvirtin savo valdi pagrindinse institucijose, ir Sta linas, ir Hitleris 1937 ir 1938 m. msi socialini valym. Taiau akcija prie buoes nebuvo visas Didysis teroras. Ji galjo bti traktuojama ar bent jau pa teikta kaip klasi karas. Taiau Soviet Sjungoje tuo pat metu buvo udomi ne tik klasiniai, bet ir etniniai prieai. Ketvirtojo deimtmeio pabaigoje Hitlerio nacionalsocialist reimas pa garsjo savo rasizmu ir antisemitizmu. Taiau vidaus tautini prie udymo kampanijos vyko ne kur kitur, o Stalino Soviet Sjungoje.

3 SKYRIUS

NACIONALINIS TERORAS

mones, priklausanius nacionalinms maumoms, reikia paklupdyti ir audyti kaip pasiutusius unis. Taip kalbjo ne SS pareignas, o Komunis t partijos vadovas Stalinas Didiojo teroro nacionalini operacij dvasia. 1937 ir 1938 m. ketvirtis milijono Soviet Sjungos gyventoj buvo su audyta i esms vien dl j tautybs. mus gyvendinti penkmei pla nus, Soviet Sjungoje socializmo slygomis, kaip buvo skelbiama, turjo suklestti nacionalins kultros. Taiau i tikrj ketvirtojo deimtmeio pabaigoje Soviet Sjunga tapo alimi, kur buvo vykdomas precedento ne turintis moni persekiojimas dl tautini motyv. Kaip tik tuo metu, kai Liaudies frontas garsino Soviet Sjung kaip pakantumo tvyn, Stalinas sak masikai udyti keleto Soviet Sjungoje gyvenani tautybi atsto vus. Labiausiai persekiojama Europos nacionalin mauma antroje ketvir tojo deimtmeio pusje buvo ne Vokietijos ydai (kuri buvo apytiksliai keturi imtai tkstani ir j skaiius majo dl emigracijos), bet Soviet Sjungos lenkai (kuri buvo apytiksliai ei imtai tkstani ir j skaiius majo dl suaudym)1. Stalinas buvo masinio taut naikinimo pionierius, o lenkai buvo pagrin din auka tarp Soviet Sjungos tautybi. Lenk tautinei maumai, kaip ir buoms, buvo priskirta kalt u kolektyvizacijos neskmes. Toks represij aikinimas sugalvotas per badmet 1933 m., o paskui panaudotas per Didj teror 1937 ir 1938 m. 1933 m. Ukrainos NKVD vadovas Vsevolodas Balickis aikino masin bad kaip nip klikos, kaip jis vadino Lenk karin organizacij, surengt provokacij. Pasak Balickio, Lenk karin organizacija prasiskverbusi Komunist partijos Ukrainoje atak ir rmusi ukrainiei bei lenk nacionalistus, kurie sabotavo derli, o paskui panaudojusi badau jani Ukrainos valstiei knus antisovietinei propagandai. Ji es kvpusi

114

KRUVINOS EMS

ir nacionalistin Ukrainos karin organizacij, savo antrinink, vykdani tokias pat nedorybes ir lygiai taip pat atsaking u bad2. i organizacija buvo istorijos kvptas pramanas. Ketvirtajame deimt metyje nebuvo jokios Lenk karins organizacijos - nei Soviet Ukrainoje, nei kur nors kitur. Anksiau, 1919-1920 m. Lenkijos ir bolevik karo lai kais, tokia organizacija gyvavo kaip Lenkijos kariuomens valgybos grup. Lenk karin organizacij veik K ir 1921 m. ji buvo sunaikinta. Balickis inojo i istorij, nes pats tada dalyvavo demaskuojant ir naikinant Lenk karin organizacij. Ketvirtajame deimtmetyje Lenkijos valgai neturjo jo kios politins takos Soviet Ukrainoje. Lenkijos valgyba nepajg paveikti situacijos net 1930 ir 1931 m., kai SSRS buvo paeidiamiausia, o ji vis dar galjo per sien sisti savo agentus. O kai 1932 m. saus buvo pasirayta So viet Sjungos ir Lenkijos nepuolimo sutartis, Lenkija nebenorjo kitis Soviet Ukrainos reikalus. Po badmeio ji apskritai prarado vilt suprasti soviet sistem, juo labiau j pakeisti. Masinis badas apstulbino Lenkijos valgus ir jie neinojo, ko griebtis. Kaip tik todl, kad 1933 m. nebuvo jokios tikros Lenkijos grsms, Balickis galjo manipuliuoti Lenkijos nipinjimo simboliais kaip tik norjo. Toks elgesys buvo tipikas stalinizmui: neegzis tuojani organizacij visada galima lengvai apkaltinti nebtais dalykais ir tuo pasinaudoti3. Lenk karin organizacija, tvirtino Balickis 1933 m. vasar, atsiunt Soviet Sjung daugyb agent, kurie apsimet es komunistai, bgantys nuo persekiojimo tvynje Lenkijoje. Komunist partija Lenkijoje i ties buvo udrausta, o lenk komunistai persekiojami, todl jie irjo Soviet Sjung kaip savaime suprantam prieglobsio viet. Nors Lenkijos karin valgyba neabejotinai band verbuoti Lenkijos komunistus, dauguma So viet Sjung atvykusi Lenkijos kairij buvo tiesiog politiniai pabgliai. 1933 m. liep Soviet Sjungoje prasidjo lenk politini emigrant sumi mai. 1933 m. rugpjt kalintas Lenkijos dramaturgas komunistas Witoldas Wandurskis buvo priverstas prisipainti dalyvavs Lenk karins organizaci jos veikloje. Kvotos protokoluose dokumentikai susiejus lenk komunistus su Lenkijos nipais, SSRS buvo suimta daugiau Lenkijos komunist. 1933 m., engdamas pasitikti mirties, Lenkijos komunistas Jerzis Sochackis savo krau ju ura ant Maskvos kaljimo sienos: A itikimas partijai iki galo.4

NACIONALINIS TERORAS

115

Lenk karins organizacijos mitas leido logikai paaikinti, kodl u visas soviet politikos neskmes kalt veriama lenkams. 1934 m. saus Vokietijai ir Lenkijai pasiraius nepuolimo deklaracij, lenkus imta kaltinti ne tik dl kilusio bado, bet ir dl Soviet Sjungos tarptautins padties pablogjimo. T mnes Balickis apkaltino Lenk karin organizacij ukrainiei nacionaliz mo platinimu. 1934 m. kov Soviet Ukrainoje buvo suimta apytiksliai 10 800 lenk ir vokiei tautybs Soviet Sjungos piliei. 1935 m., kai NKVD veik los apimtys visos Soviet Sjungos mastu majo, Soviet Ukrainoje jos veik la toliau pltsi, ypa Soviet Sjungoje gyvenani lenk atvilgiu. 1935 m. vasar ir kov apie 41 650 lenk, vokiei ir buoi i Vakar Ukrainos buvo perkelti rytin respublikos dal. 1936 m. birelio-rugsjo mnesiais madaug 69 283 mons, daugiausia Soviet Sjungos lenkai, buvo itremti i Ukrainos Kazachstan. Lenkijos diplomatus ie vykiai sutrikd. Lenkija laiksi vienodo atstumo nuo Soviet Sjungos ir naci Vokietijos politikos: su abiem sudaryti nepuolimo sutartis ir n su viena nesudaryti sjungos5. Lenk karin organizacija, igalvota per badmet 1933 m., Soviet Ukrainoje egzistavusi vien biurokrat vaizduotje, paskui buvo panaudota pateisinti visoje Soviet Sjungoje lenk atvilgiu vykdyt nacionalin teror. Pirmj signal Stalinas dav 1934 m. gruod, pareikalaudamas, kad lenkas Jerzis Sosnowskis bt paalintas i NKVD. Sosnowskis, kadaise priklauss Lenk karinei organizacijai, buvo uverbuotas K ir daugiau kaip deimt met vaisingai dirbo Soviet Sjungai. I dalies todl, kad soviet saugumo pajgas steig lenk komunistas Feliksas Dzerinskis, daugelis jos ikiliau si pareign buvo lenkai, ir nemaai j dirbo nuo pat pirmj ios orga nizacijos dien. NKVD vadovas Jeovas, regis, iuos patyrusius pareignus lenkus laik pavojingais; jis apskritai lenkus irjo liguistai tariai. Links tikti painiais, usienio specialij tarnyb sureisuotais smokslais, Lenkijai jis skyr pagrindins smoksl rezgjos viet, nes lenkai, jo manymu, ino visk. istorin Lenk karin organizacij Jeovo dmes, matyt, atkreip 1936 m. gruod suimto Sosnowskio kvota6. Jeovas stebjo Balickio antilenkik kampanij Soviet Ukrainoje, o pas kui padar savas ivadas. Kai 1936 m. Maskvoje prasidjo parodomieji teis mai, Jeovas paspend savo pavaldiniui Balickiui spstus. Kai Maskvoje gar ss komunistai ra prisipainimus, Balickis i Kijevo prane, kad Soviet

116

KRUVINOS EMS

Ukrainoje atkurta Lenk karin organizacija. Jis, be abejo, tiesiog norjo pasinaudoti nip ir kenkj mediokls manija ir susilaukti daugiau dmesio bei gauti daugiau itekli sau ir savo vadovaujamam vietos NKVD aparatui. Dabar vykiai pasisuko tokia netikta linkme, kad Balickis turbt apstulbo. Je ovas paskelb, kad Lenk karin organizacija esanti kur kas pavojingesn, negu teig Balickis. Ji esanti ne regioninio NKVD Kijeve, o centrinio NKVD Maskvoje reikalas. Balickis, kuris prasiman Lenk karins organizacijos smoksl, dabar nebegaljo kontroliuoti vyki eigos. Netrukus i Lenkijos komunisto Tomaszo Dbalo buvo igautas pripainimas, kad jis vadovavs Lenk karinei organizacijai visoje Soviet Sjungoje7. Jeovo iniciatyva Lenk karin organizacija neteko vis istorins ir re gionins kilms likui ir tapo tiesiog grsme Soviet Sjungai. 1937 m. sau sio 16-j Jeovas pateik savj didiojo lenk smokslo teorij Stalinui, o paskui, Stalinui pritarus, pristat j Centro komiteto plenume. Kov Jeovas sureng valym NKVD ir paalino lenk tautybs pareignus. Nors pagal tautyb buvo ne lenkas, o ukrainietis, Balickis dabar atsidr labai keblioje padtyje. Jeigu Lenk karin organizacija tokia takinga, klaus Jeovas, ko dl Balickis nebuvo budresnis? Taip Balickis, ikviets Lenk karins orga nizacijos mkl, pats tapo savo krinio auka. Gegu jis perdav Ukrainos NKVD vadovo post savo pavaduotojui Izrailiui Leplevskiui - NKVD pa reignui, kuris taip energingai vykd buoi operacij Soviet Ukrainoje. Liepos 7-j Balickis buvo suimtas kaltinant nipinjimu Lenkijai; po savaits uraas su jo pavarde buvo paalintas i stadiono, kur futbolo rungtynes aid Kijevo Dinamo, o jo viet um uraas su Jeovo pavarde. T lapkrit Balic kis buvo suaudytas8. 1937 m. birel, kai prasiman fantastin Centr centr, kad galt patei sinti akcij prie buoes ir besitsianius parodomuosius teismus, Jeovas taip pat paskelb apie tokios pat nerealios Lenk karins organizacijos grsm. ios dvi organizacijos tariamai buvo susijusios. Kaip ir akcijos prie buoes pateisinimas, represij prie lenkus pateisinimas leido naujai perrayti vis Soviet Sjungos istorij - atsakomyb u visas politines problemas suversti prieams ir aikiai apibrti tuos prieus. Jeovo teigimu, Lenk karin or ganizacija nuo pradi aktyviai veikusi Soviet Sjungoje ir prasiskverbusi ne tik Komunist partij, bet ir Raudonj armij bei NKVD. Ji nematoma

NACIONALINIS TERORAS

117

(argumentavo Jeovas) kaip tik todl, kad yra labai takinga; ji turinti agent tarp aukt pareign, kurie sugeba usimaskuoti patys ir umaskuoti savo darbus9. 1937 m. rugpjio 11-j Jeovas ileido sakym nr. 00485, pareigodamas NKVD visikai likviduoti Lenk karins organizacijos nip tinklus. Nors buoi operacija jau buvo prasidjusi, sakymas nr. 00485 ypa radikalizavo teror. Skirtingai nuo sakymo nr. 00447, kuris buvo nukreiptas prie pasta mas prie kategorijas, bent jau teorikai turinias klasini bruo, sakymas nr. 00485 valstybs prieu paskelb konkrei tautin grup. inoma, saky mas dl kovos su buomis dar galiojo nusikaltliams ir buvo taikomas naci onalistams bei vairiems politiniams prieams. Bet jis skleid bent jau blyki klasins kovos aureol. Buoes kaip grup bent jau buvo manoma apibdinti marksistine terminologija. Soviet Sjungos taut prieikumas soviet pro jektui buvo kakas kita. Tokie veiksmai atrod kaip atsisakymas nuo esmins socializmo prielaidos - moni brolybs10. Soviet Sjungos takos plitim pasaulyje per iuos Liaudies fronto metus lm pakantumo vaizdis. Maskva piro mint apie savo moralin pranaum, tad ir europieiams, matantiems aplink suklestint faizm ir nacionalsocializ m, ir amerikieiams, kurie piktinosi alies pietuose gaja rasine diskrimina cija ir juodaodi lino teismais, Soviet Sjung pateikdavo kaip daugiakul tr valstyb, vienodai palanki visoms tautoms. Antai populiaraus 1936 m. soviet filmo Cirkas veikja amerikiei artist, pagimdiusi juodaod vaik, prieglobst nuo rasizmo randa Soviet Sjungoje. Internacionalizmas nebuvo veidmainingas, ir udyns dl moni tautybs sukrt soviet sistem. NKVD, kur dirbo daugelio tautybi atstovai, buvo in ternacionalin institucija. Kai 1936 m. prasidjo parodomieji teismai, NKVD darbuotoj daugum sudar mons, priklausantys Soviet Sjungos nacio nalinms maumoms, daugiausia ydai. Apytiksliai keturiasdeimt procent aukto rango NKVD pareign ir daugiau kaip pus NKVD generol savo asmens tapatybs dokumentuose buvo ra yd tautyb. T dien atmos feroje ydai turbt turjo daugiausia prieasi prieintis taut naikinimo politikai. Tikriausiai nordamas nuraminti savo pareign internacionaliz mo (arba savisaugos) instinktus, Jeovas isiuntinjo special cirkuliar Dl

118

KRUVINOS EMS

Lenkijos valgybos tarnyb kurstomos faistini maitinink, sabotuotoj, defetist ir terorist veiklos SSRS, kuriuo patikino, kad j uduotis - bausti mones u nipinjim, o ne u j tautyb. Trisdeimtyje cirkuliaro puslapi Jeovas pltojo teorij, kuri jau buvo pristats Centro komitetui ir Stalinui: kad Lenk karin organizacija esanti susijusi su kitais nipinjimo centrais ir jau prasiskverb visas svarbias soviet valdios institucijas12. Net jeigu Jeovas ir Stalinas i ties tikjo, kad lenk agentai giliai siskver b soviet valdios institucijas, rodym, kad bt galima suimti konkreius asmenis, nebuvo. Soviet Sjungoje tiesiog nebuvo nieko panaaus didiul lenk smoksl. NKVD pareignai turjo per maai gairi veikti. Net ir pa sitelk vis savo iradingum, jie vargu ar bt sugebj dokumentais patvir tinti ry tarp Lenkijos valstybs ir vyki Soviet Sjungoje. Dvi labiausiai akis krintanios Lenkijos piliei grups - diplomatai ir komunistai, aikiai netiko masini udyni tikslams. Tie laikai, kai Soviet Sjungoje buvo gausu Lenkijos valg, jau seniai prajo, ir NKVD inojo visk, kas tik manoma, apie tai, k lenkai band daryti treiojo deimtmeio pabaigoje ir ketvirtojo pradioje. inoma, Lenkijos diplomatai vis dar band rinkti valgybos duo menis. Taiau juos saugojo diplomatinis imunitetas, j buvo nelabai daug ir jie jau buvo nuolatos sekami. Dauguma j 1937 m. puikiai inojo, kad bandy dami umegzti ry su Soviet Sjungos gyventojais jie sukels pavoj j gyvy bei - tai buvo laikai, kai jie patys gaudavo instrukcijas, kaip elgtis, jeigu bt suimti. Jeovas sak Stalinui, kad lenk politiniai emigrantai es pagrindiniai nip ir provokuojani element tiekjai SSRS. Daugelis Lenkijos komu nist lyderi jau buvo Soviet Sjungoje, ir kai kurie jau nuudyti. Apytiksliai eiasdeimt devyni procentai Lenkijos komunist partijos Centro komiteto nari buvo suaudyti SSRS. Dauguma kit lenk komunist sdjo u grot Lenkijoje, taigi buvo nepasiekiami. Bet kuriuo atveju j skaiius buvo akivaiz diai per menkas13. Kaip tik todl, kad nebuvo jokio lenk smokslo, NKVD pareignai ne turjo kito pasirinkimo kaip tik persekioti Soviet Sjungos lenkus ir kitus Soviet Sjungos gyventojus, susijusius su Lenkija, lenk kultra ar Romos katalikybe. Vykdant i operacij praktikai, buvo vadovaujamasi daugiau sia tautiniais, lenkikumo, kriterijais, kaip tikriausiai ir buvo sumanyta i pat pradi. Jeovas laiku galiojo suimti nacionalistinius elementus ir Lenk

NACIONALINIS TERORAS

119

karins organizacijos narius, kurie dar tik turjo bti surasti. ios kategorijos buvo tokios miglotos, kad NKVD pareignai galjo pritaikyti jas beveik kiek vienam lenk tautybs ar kaip nors su Lenkija susijusiam mogui. NKVD pareignai, norintys parodyti vykd operacij su deramu uolumu, kaltinimus konkretiems monms turjo formuluoti gana miglotai. Per buvusio NKVD vadovo Balickio akcijas prie lenkus buvo sudarytas tariam asmen sraas, kurio galjo utekti keletui valym, bet toli grau nepakankamai ilgas. Vie tos NKVD pareignai turjo imtis iniciatyvos - ne iekoti duomen senuose dokumentuose, kaip jie dar per buoi operacij, o kurti paiekai naujus dokumentus. Vienas Maskvos NKVD vadovas suprato Jeovo sakymo esm: jo organizacija turinti visikai sunaikinti lenkus. Jo vadovaujami pareignai telefon knygoje iekojo lenkik pavardi14. Soviet Sjungos gyventojams teko patiems sugalvoti, kaip save demas kuoti ir rodyti, kad jie yra Lenkijos agentai. Kadangi tariamo lenk smoks lo grupes ir scenarijus reikjo sukurti i nieko, svarbiausia kvot dalis buvo kankinimai. Kartu su tradiciniais konvejerio ir stovjimo metodais dau geliui Soviet Sjungos lenk buvo taikoma kolektyvinio kankinimo forma, vadinama konferencijos metodu. Soviet Ukrainos ar Soviet Baltarusijos mieste ar kaime surink didel skaii tariam lenk tautybs asmen vien viet, toki kaip kokio nors visuomeninio pastato rsys, NKVD pareignai kankindavo vien i j kit akivaizdoje. Kai tik auka prisipaindavo, kiti b davo raginami apsaugoti save nuo toki pat kani ir i karto prisipainti. Jeigu nordavo ivengti skausmo ir sualojim, jie turjo ne tik patys pri siimti kalt, bet ir sksti kitus. Tokiomis aplinkybmis visi turjo stimul prisipainti kiek galima greiiau: buvo akivaizdu, kad, iaip ar taip, niekam nepavyks ivengti kaltinim, o greitai prisipain jie galjo bent jau isaugoti sveik kn. Tokiu bdu buvo galima labai greitai igauti parodymus apie vis kaltinamj grup15. Teisins procedros buvo iek tiek kitokios negu per buoi operacij, taiau ne maiau skurdios. Vykdydami lenk operacij, tardytojai apie kiekvien suimtj parengdavo trump raport, kuriame vardydavo tariam nusikaltim - paprastai sabota, terorizm ar nipinjim - ir rekomenduo davo vien i dviej nuosprendi - mirties bausm arba gulag. Kas deimt dien jis pateikdavo visus savo raportus regiono NKVD vadovui ir prokuro-

120

KRUVINOS EMS

rui. Kitaip negu buoi operacijos trojkos, ios dviej asmen komisijos (dvojkos) negaljo paios nuteisti kalini ir turjo prayti auktesni val dios organ pritarimo. Jos rinkdavo raportus aplankus, kiekvienoje byloje nurodydavo rekomenduojam nuosprend ir sisdavo juos Maskv. Tada aplankus teorikai perirdavo centrin dvojka: Jeovas, kaip valstybs saugumo komisaras, ir Andrejus Viinskis, kaip valstybs prokuroras. Taiau i ties aplankus skubotai pervelgdavo pavaldiniai, o Jeovas ir Viinskis pa prasiausiai juos pasiraydavo. Per vien dien jie galdavo pavirtinti po du tkstanius mirties bausmi. Aplanko metodas kr regimyb, kad nuos prendius oficialiai periri aukiausios soviet valdios atstovai. I tikrj kiekvienos aukos likim sprsdavo tardytojas, o paskui jo sprendimas buvo daugiau ar maiau automatikai patvirtinamas16. Biografijos tapo mirties nuosprendiais, kadangi prisiriimas prie lenk kultros ar Romos katalikybs tapo rodymu, kad mogus dalyvauja usienio valstybi nipinjimo veikloje. mons buvo teisiami u menkiausius nu sikaltimus: deimiai met gulago u tai, kad turjo roin, mirties bausme u tai, kad pagamino per maai cukraus. Kasdienio gyvenimo detals tapo tikinamu pagrindu paleisti udymo konvejer, kuris visada sukdavosi tuo paiu ratu: raportas, aplankas, paraas, nuosprendio patvirtinimas, vis ir lavonas. Po dvideimties dien arba dviej aplank cikl, Jeovas prane Stalinui, kad per lenk operacij jau suimta 23 216 moni. Labai gerai, ir toliau kapstykite ir valykite it lenkik purv. Paalinkite j dl Soviet Sjungos interes, - pasidiaug Stalinas17. Ankstyvuoju lenk operacijos etapu daug moni buvo suimta Leningra de, kur NKVD turjo didelius skyrius, o netoli gyveno tkstaniai lenk. is miestas jau Rusijos imperijos laikais buvo taps tradicine lenk gyvenamja vieta. ie pirmieji sumimai pakeit Janinos Juriewicz, t laik Leningrade gy venusios mergaits lenks, gyvenim. Jauniausia i trij seser, ji buvo labai prisiriusi prie vyriausios sesers Marios. Maria pamilo jaunuol, vardu Stanisawas Wyganowskis, kai juodu eidavo pasivaikioti, maoji Janina visuo met juos lyddavo. Maria ir Stanisawas susituok 1936 m. ir buvo laiminga pora. Kai 1937 m. rugpjt Mari sum, atrod, kad jos vyras inojo, k tai

NACIONALINIS TERORAS

121

reikia: Sutiksiu j, - tar jis, - po eme. Jis nujo valdios staigas aikintis ir pats buvo suimtas. Rugsj NKVD apsilank Juriewicziu eimos namuose, konfiskavo visas lenkikas knygas ir sum kit Janinos seser, Elbiet. Visi trys - Elbieta, Maria ir Stanisawas - buvo nuudyti viu pakau ir ano nimikai palaidoti masiniuose kapuose. Kai Janinos motina pasiteiravo apie juos milicijoje, jai buvo tipikai pameluota: jos dukterys ir entas es nuteisti deimiai met be teiss susirainti. Kadangi tai buvo kitas galimas nuos prendis, mons tuo tikjo ir vylsi kada nors pamatyti savo artimuosius. Daugelis puoseljo i vilt daugel deimtmei18. Tokie mons kaip Juriewicziai, kurie neturjo nieko bendra nei su Len kijos, nei su kokia nors kita valgyba, ir buvo tas purvas, apie kur kalbjo Stalinas. Jerzio Makowskio, jauno Leningrado studento, eim itiko panaus likimas. Jis ir visi jo broliai buvo ambicingi jaunuoliai, norintys susikurti gy venim Soviet Sjungoje ir ipildyti neseniai mirusio tvo nor, kad gyt koki nors profesij. Jerzis, jauniausias i broli, norjo bti laiv statytojas. Kiekvien dien juodu su vyresniuoju broliu Stanisawu eidavo mokytis. Vie n ryt juos paadino Stanisawo suimti atj trys NKVD pareignai. Nors Stanisawas band raminti savo maj brol, pats taip jaudinosi, kad negaljo usiriti bat. Tai buvo paskutinis kartas, kai Jerzis mat savo brol. Po dviej dien kitas brolis, Wadysawas, taip pat buvo suimtas. Stanisawui ir Wadysawui Makowskiams buvo vykdytas mirties nuosprendis, kaip ir kitiems 6597 Soviet Sjungos gyventojams, suaudytiems Leningrado srityje per lenk operacij. J motina igirdo tipik mel: es jos sns isisti gula g be teiss susirainti. Treias brolis Eugeniuszas, ketins tapti dainininku, sidarbino gamykloje, kad galt ilaikyti eim. Jis susirgo tuberkulioze ir mir19. Rusijos poet Ana Achmatova, tada gyvenusi Leningrade, Teroro laikais neteko snaus, jis mir gulage. Ji prisimin nekaltj Rusij, besiraitani po kruvinais budeli batais, po juodvarni ratais. Nekaltoji Rusija buvo daugiataut alis, Leningradas - kosmopolitikas miestas, o nacionalini ma um atstovai buvo pavojingiausi jo gyventojai. 1937 ir 1938 m. Leningrade lenkams grs trisdeimt keturis kartus didesnis pavojus bti suimtiems negu kitiems miestieiams, Soviet Sjungos gyventojams. Jeigu leningradiet len k suimdavo, buvo labai tiktina, kad jis bus suaudytas: atuoniasdeimt

122

KRUVINOS EMS

devyniems procentams per lenk operacij iame mieste nuteist moni buvo vykdyta mirties bausm, paprastai per deimt dien po sumimo. Len k likimas ia buvo iek tiek blogesnis negu kitose Soviet Sjungos vietose: visoje Soviet Sjungoje mirties bausm buvo vykdyta vidutinikai septy niasdeimt atuoniems procentams asmen, suimt per lenk operacij. Li kusieji, inoma, nebuvo paleisti: dauguma j buvo nuteisti kalti gulage nuo atuoneri iki deimties met20. Leningradieiai ir lenkai tada beveik nieko neinojo apie ias proporcijas. Jie tiesiog bijojo - bijojo, kad anksti ryte pasigirs beldimas duris, kad pro lang pamatys kaljimo sunkveim, vadinam voronok arba siel udyto ju, lenkikai - juodvarniu. Vakare, eidami gulti, mons neinojo, kas juos paadins - saul ar juodvarnis, atsimin vienas lenkas. Industrializacija ir kolektyvizacija imt lenkus po vis didiul al. Dabar jie tiesiog dingo i savo gamykl, barak ar nam. Paimkime vien pavyzd i tkstani: Kuncevo mieste, sikrusiame va karus nuo Maskvos, kukliame mediniame name gyveno daug kvalifikuot darbinink, tarp j lenkas mechanikas ir lenkas metalurgas. Pirmasis buvo suimtas 1938 m. sausio 18-j, kitas - 1938 m. vasario 2-j, ir abu buvo su audyti. Jevgenija Babukina, treioji lenk operacijos Kuncevo auka, net nebuvo lenk. Ji buvo daug adanti ir, matyt, lojali organins chemijos speci alist. Taiau jos motina kadaise dirbo skalbja Lenkijos diplomatinje atsto vybje, taigi Jevgenija irgi buvo suaudyta21. Dauguma Soviet Sjungos lenk gyveno ne Soviet Rusijos miestuose, to kiuose kaip Leningradas ar Kuncevas, o vakarinse Soviet Baltarusijos ir So viet Ukrainos dalyse, emse, kur lenkai gyveno imtus met. XVII ir XVIII a. ios vietovs jo senosios Lenkijos ir Lietuvos Valstybs sudt. XIX a., kai ios teritorijos tapo Rusijos imperijos vakar regionais, lenkai beveik visikai neteko savo buvusio statuso ir daugelis j asimiliavosi su aplinkiniais ukrai niei ir baltarusi tautybs gyventojais. Taiau kartais asimiliacija vyko kita kryptimi, kai baltarusiai ar ukrainieiai, kurie laik lenk kalb civilizacijos kalba, imdavo vadinti save lenkais. I pradi, treiajame deimtmetyje, so viet valdia savo tautine politika siek padaryti tokius mones tikrais lenkais ir mok juos literatrins lenk kalbos lenkikose mokyklose. Dabar, per Di-

NACIONALINIS TERORAS

123

dj teror, soviet valdios politika vl iskyr iuos mones, bet ne norda ma padti jiems isaugoti tautikum, o pasmerkdama juos mirti arba kalti gulage. Kaip ir naci Vokietijoje persekiojam yd atveju, asmens persekio jimas dl etnini motyv nereik, kad tas asmuo i ties smarkiai tapatinosi su tauta, kuriai jis buvo priskirtas22. Soviet Baltarusijoje Teroras sutapo su masiniais valymais partijos va dovybje Minske, juos vykd NKVD vadas Borisas Bermanas. Jis apkaltino vietos baltarusi komunistus naudojus soviet valdios vienodo palankumo politik ne pagal paskirt ir kursius baltarusi nacionalizm. Vliau negu Ukrainoje, bet beveik taip pat argumentuodama, NKVD m vaizduoti Lenk karin organizacij kaip tariam baltarusi nelojalumo kvpj. Soviet Sjungos pilieiai Baltarusijoje buvo apkaltinti es baltarusi na cionaliniai faistai, Lenkijos nipai arba ir viena, ir kita. Kadangi balta rusi (kaip ir ukrainiei) ems buvo padalytos tarp Soviet Sjungos ir Lenkijos, pagrsti tokius kaltinimus nebuvo sunku. mons, kurie rpinosi baltarusi ar ukrainiei kultra, neivengiamai domjosi ir tuo, kas vyksta kitoje valstybins sienos pusje. Soviet Baltarusijoje isilavin nacionalins kultros atstovai buvo tyia masikai udomi. Kaip vliau pasak vienas i Bermano koleg, jis sunaikino baltarusi inteligentijos ied. Buvo nu udyta ne maiau kaip 218 ikiliausi krato raytoj. Bermanas sakydavo savo pavaldiniams, kad j karjera priklausanti nuo to, kaip greitai jie vykdys sakym nr. 00485: Pagrindinis kriterijus, pagal kur bus vertinamas kiek vienas vadovas, bus j gebjimas greitai ir kokybikai demaskuoti ir suimti Lenkijos nipus.23 Bermanas ir jo komanda pasinaudojo masto ekonomijos teikiamais pra naumais: jie vykd egzekucijas vienoje i didiausi udyni viet Soviet Sjungoje - Kurapat mike, dvylika kilometr iaur nuo Minsko. Mi kas garsjo savo baltomis glmis - kurasliepy literatrine baltarusi kal ba, kurapaty vietiniu dialektu. Juodvarni" ratai mind baltas gles dien ir nakt, taip danai, kad siaura vyro gatvel virto, anot vietos gyventoj, mirties keliu. Miko viduryje buvo ikirsta penkiolika hektar pu ir i kasta imtai duobi. Kai per vartus atvedavo pasmerktus Soviet Sjungos gyventojus, du vyrai juos palyddavo prie duobs krato. Ten juos i nuga ros nuaudavo ir nustumdavo griov. Kai trkdavo kulk, NKVD privers

124

KRUVINOS EMS

davo savo aukas sussti greta vienas kito ir sulygiuoti galvas, kad viena kulka galt perauti kelias kaukoles i karto. Lavonai buvo sudedami sluoksniais ir apipilami smliu24. I 2 419 931 mogaus, suimto per lenk operacij Baltarusijos respub likoje, 17 772 buvo nuteisti mirti. Kai kurie i j buvo baltarusiai, kai kurie ydai. Bet didioji dalis - lenkai, Baltarusijoje jie buvo suimami ir per kovos su buomis akcij, ir per kitus valymus. Apskritai dl egzekucij ir mirties bausmi lenk skaiius Soviet Baltarusijoje per Didj teror sumajo dau giau kaip eiasdeimia tkstani25. Lenk operacija didiausi mast gavo Soviet Ukrainoje, kur gyveno apy tiksliai septyniasdeimt procent i ei imt tkstani Soviet Sjungos lenk. Per lenk operacij Soviet Ukrainoje buvo suimta madaug 55 928 mons, 47 327 j buvo suaudyti. 1937 ir 1938 m. lenkams grs dvylika kart didesnis pavojus bti suimtiems negu kitiems Soviet Ukrainos gyven tojams. Btent Soviet Ukrainoje badmetis kvp Balick sukurti Lenk ka rins organizacijos teorij, kaip tik ia jis daugel met persekiojo lenkus ir kaip tik ia buvusiam jo pavaduotojui Izrailiui Leplevskiui reikjo rodyti savo budrum, kai buvs jo virininkas buvo paalintas nuo scenos. Leplevskis i to nedaug pe: 1938 m. baland jis taip pat buvo suimtas ir, dar net nepasi baigus lenk operacijai Ukrainoje, suaudytas. (Jo pdinis A. I. Uspenskis buvo imintingesnis ir 1938 m. rugsj dingo, bet gal gale buvo surastas ir suaudytas.)26 Vienas i Leplevskio pavaduotoj, Levas Raichmanas, sudar suimti nu matyt asmen kategorij, kurias buvo galima pritaikyti didelei Soviet Ukrainos lenk diasporai, sra. Gana domu, kad viena i tariam asmen grupi buvo soviet saugumo pajg agentai, veikiantys tarp Soviet Sjun gos lenk. Kaip Balickiui, Leplevskiui ir kitiems NKVD pareignams, jiems irgi buvo pateikti kaltinimai dl galimai nepakankamo budrumo. Kai buvo nustatyta, kad Lenk karin organizacija egzistuoja, yra iplitusi visoje Soviet Ukrainoje ir takinga visoje Soviet Sjungoje, NKVD visada galjo teigti, kad saugumo pajg pareignai ir informatoriai anksiau buv nevisi kai budrs. Nors daugelis it saugumo pajg agent buvo Soviet Sjungos lenkai, tarp j buvo ir ukrainiei, yd bei rus27.

NACIONALINIS TERORAS

125

iuos spstus pateko ir Jadwiga Moszyska, lenk urnalist, kuri dirbo laikratyje lenk kalba ir informuodavo policij apie savo kolegas. Kai jos ko legos buvo suimti ir apkaltinti nipinjimu Lenkijai, ji pateko beviltik pa dt. Kodl ji nepasakiusi valdios organams, kad visa Lenkijos bendruome n esanti usienio agent lizdas? Czesaw Angielczyk, lenk ir yd kilms NKVD pareign, kuri teik informacij apie lenk kalbos mokytojus, itiko panaus likimas. Per pat lenk operacijos kart, kai mokytoj sumimai tapo prastu reikiniu, ji taip pat neiveng kaltinim, kad anksiau ne visai stropiai atlikusi savo darb. Abi moterys buvo suaudytos ir palaidotos Bykiv noje, didiuliame masini kapaviei komplekse iaurs rytus nuo Kijevo. Didiojo teroro laikais toje vietoje buvo suaudyta bent deimt tkstani So viet Sjungos gyventoj28. Ukrainos kaimuose lenk operacijai buvo bdinga net dar didesn sa vival ir nuomumas negu Kijeve ir miestuose. Juodvarnis skrido, kaip prisimin igyven lenkai, i miesto miest, i kaimo kaim, nedamas lenkams sielvart. NKVD vesdavo miestus komandas, tikdamiesi baig ti sumimus ir vykdyti mirties bausmes per kelet savaii ar net dien. merynkoje, svarbiame geleinkeli mazge, NKVD pasirod 1938 m. kov, sugaud imtus lenk ir kankino juos, siekdami igauti prisipainim. Polonje NKVD vadovo ir prokuroro dvojka rekvizavo iniekint Romos katalik banyi. Polons ir aplinkini kaim lenkai buvo suimti ir uda ryti banyios rsyje. Apytiksliais duomenimis, Polons banyioje buvo nuudyti 168 mons29. Maose gyvenvietse buvo sudtinga velgti net teismini formalum regimyb. Specialiosios paskirties NKVD briai, kurie turdavo nurodym suimti ir suaudyti tam tikr moni skaii, pasirodydavo netiktai. Rem damiesi prielaida, kad visi kaimo gyventojai, gamyklos darbininkai ar kol kieiai yra kalti, pareignai nakt apsupdavo vietov, o paskui kankindavo mones, kol gaudavo reikalingus rezultatus. Tada vykdydavo egzekucijas ir juddavo toliau. Daugeliu toki atvej, kai Maskvoje bdavo surenkami ir peririmi aplankai su kaltinamosiomis bylomis, aukos jau seniai bdavo ne gyvos. Kaimuose NKVD specialiosios paskirties briai buvo mirties briai. ernijivkoje NKVD palauk 1937 m. gruodio 25-osios (kai Kaldas venia katalikai lenkai, o ortodoksai ukrainieiai dar ne), tada sum visus, kas tik

126

KRUVINOS EMS

apsilank banyioje. Kaip prisimin viena vietin moteris, suimtieji tiesiog dingo kaip akmuo vandenyje30. Beveik visi suimtieji buvo vyrai, ir j netekusias eimas apimdavo neviltis. Ze feryna Koszewicz savo tv paskutin kart mat, kai jis buvo suimtas darbo

NACIONALINIS TERORAS

127

vietoje gamykloje ir veamas Polon kvosti. Jo paskutiniai odiai jai: Klau syk motinos! Taiau dauguma motin buvo beveik visikai bejgs. Ukrai nos kaimuose, kaip ir visoje Soviet Sjungoje, monos kiekvien dien ritua likai lankydavo kalinius, atnedavo jiems maisto ir vari apatini drabui. Kaljimo sargybiniai mainais duodavo joms purvinus apatinius. Kadangi tai buvo vienintelis enklas, kad j vyrai vis dar gyvi, jos su diaugsmu juos pa imdavo. Kartais vyrams pavykdavo slapia perduoti inut, antai vienas vyras apatiniuose drabuiuose, kuriuos perdav monai, paslp ratel: A ken iu, bet esu nekaltas. Vien dien apatiniai bdavo sutepti krauju. Kit jau nebdavo joki drabui, o paskui nebelikdavo ir vyro31. 1937 m. spal ir lapkrit, kol stovyklos ir specialiosios tremtini gyvenvie ts dar nebuvo perpildytos, suaudyt vyr monas tremdavo Kazachstan. Tomis savaitmis NKVD danai grobdavo vyresnius negu deimties met lenk vaikus ir atiduodavo juos nalaii prieglaudas, kad jie tikrai nebt iauklti lenkais. Nuo 1937 m. gruodio, kai gulage nebuvo vietos, moterys daniausiai nebdavo tremiamos ir paliekamos vienos su vaikais. Ludwikas Piwiskis, pavyzdiui, buvo suimtas kaip tik tuo metu, kai jo mona gimd jdviej sn. Jis negaljo pasakyti, koks nuosprendis jo laukia, nes jiems nebuvo leista pasimatyti, o ir pats nuosprend suinojo tik traukinyje: deimt met kirsti medius Sibire. Jis buvo vienas i nedaugelio, kuriems pasisek, vienas i palyginti nedaugelio lenk, kurie buvo suimti, bet liko gyvi. Eleano ra Paszkiewicz mat, kaip 1937 m. gruodio 19-j suima jos tv, o paskui mat, kaip jos motina per Kaldas gimdo jo vaik32. Lenk operacija nuomiausia buvo Soviet Ukrainoje, tose paiose e mse, kur tyinio marinimo badu politika vos prie kelerius metus atm gyvybes milijonams moni. Kai kurios Soviet Ukrainos lenk eimos, ku rios prarado vyrus per Teror, jau buvo siaubingai nukentjusios nuo bado. Hanna Sobolewska, pavyzdiui, 1933 m. mat, kaip i bado mir penki jos broliai ir tvas. Jos jauniausiasis brolis Jozefas buvo tas berniukas, kuris, prie mirdamas i bado, mgdavo sakyti: Dabar gyvensime! 1938 m. juodvar nis pam ir jos vienintel likus gyv brol, ir vyr. Teroras lenk kaimuose Ukrainoje palikdavo tik moteris ir verkianius vaikus, atsimin ji33. 1938 m. rugsj lenk operacijos procedros m panti buoi opera cijos procedras, nes NKVD gavo galiojimus teisti, udyti ir itremti be ofi

128

KRUVINOS EMS

cialaus patvirtinimo. Aplank metodas, kad ir koks paprastas, tapo pernelyg nepatogus. Nors aplankai Maskvoje buvo tikrinami tik labai pavirutinikai, jie vis dlto atkeliaudavo greiiau negu galjo bti perirti. 1938 m. rug sj susikaup daugiau kaip imtas tkstani periros laukiani byl. Todl buvo kurtos ypatingosios trojkos, kurios turjo skaityti bylas vietos lygmeniu. Jas sudar vietos partijos galva, vietos NKVD vadovas ir vietos prokuroras: danai tie patys mons, kurie vykd buoi operacij. Dabar j uduotis buvo perirti visus sukauptus savo vietovi aplankus ir pri imti sprendim. Kadangi naujosios trojkos paprastai bdavo tik ankstes ns dvojkos plius Komunist partijos narys, jos tik pritardavo savo pai silymams34. Kadangi buvo atsilikusios madaug eiomis savaitmis, ypatingosios trojkos per dien nagrindavo imtus byl ir nuteis mirti apytiksliai 72 000 gyventoj. Ukrainos kaime trojkos dabar dirbo taip pat, kaip ir per buoi operacij - kartligikai skubdamos teis ir ud mones didiuliais mas tais. ytomyro srityje, tolimuosiuose Soviet Ukrainos vakaruose, netoli Len kijos, 1938 m. rugsjo 22 d. trojka nuteis mirti net 100 moni, kit dien dar 138, o rugsjo 28-j - dar 40835. Lenk operacija tam tikru poiriu buvo kruviniausias Didiojo teroro So viet Sjungoje skyrius. Nors ji ir nebuvo didiausia operacija, taiau mastais nusileido tik akcijai prie buoes. Pagal vykdyt mirties bausmi skaii ji irgi nedaug atsiliko nuo akcijos prie buoes; kit udikik operacij mastai palyginti buvo gerokai maesni. I 143 810 moni, suimt kaltinant nipinjimu Lenkijai, 111 091 buvo suaudytas. Dauguma j buvo lenkai, nors ne visi. Tarp kovos su buomis ak cijos auk lenk taip pat buvo neproporcingai daug, ypa Soviet Ukrainoje. Vertinant pagal uvusij skaii, procentin mirties bausmi bei sumim santyk ir sumimo pavoj, etniniai lenkai per Didj teror nukentjo labiau negu bet kuri kita Soviet Sjungos etnin grup. Remiantis konservatyviais vertinimais, 1937 ir 1938 m. buvo suaudyta apytiksliai atuoniasdeimt pen ki tkstaniai lenk, o tai reikia, kad atuntadalis i 681 692 uvusi Didiojo teroro auk buvo lenkai. Tai stulbinamai didelis procentas, turint galvoje, kad lenkai Soviet Sjungoje sudar labai negausi tautin maum, maiau kaip

NACIONALINIS TERORAS

129

0,4 procento bendro gyventoj skaiiaus. Soviet Sjungos lenkams pavojus ti per Didj teror buvo apytiksliai keturiasdeimt kart didesnis negu So viet Sjungos gyventojams apskritai36. Lenk operacijos modelis buvo taikomas rengiant akcijas prie kit tautybi atstovus. Vis j taikinys buvo tautins diasporos, prie tautos pagal nauj stalinist terminologij, grups, turinios tikr ar pramanyt ry i su usienio valstybmis. Per latvi operacij apytiksliai 16 573 mons buvo suaudyti kaip tariami Latvijos nipai. 7998 Soviet Sjungos gyventojai buvo suaudyti kaip Estijos nipai, o 9078 - kaip Suomijos nipai. I viso per operacijas prie tautines maumas, skaitant lenkus, buvo nuudyti 247 157 mons. ios operacijos buvo nukreiptos prie nacionalines grupes, kurios, kartu pamus, sudar tik 1,6 procento Soviet Sjungos gyventoj; j atstovai sudar ne maiau kaip trisdeimt eis procentus uvusij per Didj teror. Taigi aukomis pasirinktoms nacionalinms maumoms per Didj teror gr s dvideimt kart didesnis pavojus ti negu vidutiniam Soviet Sjungos gyventojui. Per akcijas prie tautines maumas suimtiems asmenims tikimy b ti taip pat buvo labai didel: kad per lenk operacij" suimtiems as menims bus vykdyta mirties bausm, ji siek 78 procentus, o suimtiems per visas nacionalines operacijas kartu pamus - 70 procent. Soviet Sjungos gyventojai, suimti per kovos su buomis akcij, turjo vienodas galimybes bti nuteisti kalti gulage arba mirti, o suimtiesiems per nacionalines akcijas tikimyb bti suaudytiems siek tris ketvirtadalius. Turbt taip buvo vei kiau dl nelaimingo sutapimo - suimtiesiems nepalankaus laiko, pasirinkto vykdyti ias akcijas - negu dl ypa piktavalikos nuostatos udyti: dauguma aret per kovos su buomis akcij vyko anksiau negu per nacionalines ak cijas. Apskritai kuo vliau per Didj teror gyventojas bdavo suimamas, tuo didesn buvo tikimyb, kad jis bus suaudytas - dl tos paprastos prieasties, kad gulage trko vietos37. Nors Stalinas, Jeovas, Balickis, Leplevskis, Bermanas ir kiti siejo lenk tautos atstovus su grsme Soviet Sjungos saugumui, udydami lenkus jie n kiek nepagerino tarptautins soviet valstybs padties. Per Didj teror tariam Lenkijos nip buvo suimta daugiau negu nipinjimu Vokietijai ir Japonijai apkaltint moni kartu pamus, taiau tikr Lenkijos nip tarp suimtj buvo labai maai (o gal ir n vieno). 1937 ir 1938 m. Varuva grie

130

KRUVINOS EMS

tai laiksi lygaus atstumo nuo naci Vokietijos ir Soviet Sjungos politikos. Joki plan pulti Soviet Sjung Lenkija nepuoseljo38. Bet Stalinas turbt man, kad, iaip ar taip, iudyti lenkus nepakenks. Jis buvo teisus manydamas, kad Lenkija nebus Soviet Sjungos sjunginink kare su Vokietija. Girdi, Lenkija sikrusi tarp naci Vokietijos ir Soviet S jungos, taigi ji niekaip negalinti likti neutrali, jeigu Ryt Europoje kilt karas. Ji arba pasiprieinsianti Vokietijai ir bus nugalta, arba tapsianti Vokietijos sjungininke ir pulsianti Soviet Sjung. Bet kuriuo atveju masinis Soviet Sjungos lenk udymas nepakenksis Soviet Sjungos interesams - juk So viet Sjungos interesai netur nieko bendra su jos piliei gyvybe ir gerove. Tokie samprotavimai buvo ne tik ciniki, bet ir, labai tiktina, klaidingi: kaip tuo metu pastebjo sugluminti diplomatai ir valgai, Didysis teroras pareika lavo daug pastang, kurias galima buvo nukreipti kita linkme. Stalinas nesu prato, i kur kyla grsm Soviet Sjungai, o tradicikesnis poiris valgyb treiojo deimtmeio pabaigoje turbt bt labiau pasiteisins. 1937 m. atrod, kad Japonija kelia Soviet Sjungai tiesiogin grsm. Ja ponijos veikla Ryt Azijoje tapo buoi operacijos pateisinimu. Japonijos grsm taip pat buvo pretekstas imtis veiksm prie Soviet Sjungos kin maum ir geleinkelio darbuotojus, kurie sugro i Mandirijos. Japonijos nipinjimu buvo teisinama ir vis Soviet Sjungos korjiei, apytiksliai 170 000 gyventoj, tremtis i Tolimj Ryt Kazachstan. Korja tada buvo okupuota Japonijos, taigi Soviet Sjungos korjieiai tapo tautine diaspo ra, siejama su Japonija. Vakar Kinijos Sindziango regione Stalino globotinis eng icai pats msi teroro, per kur uvo tkstaniai moni. Mongolijos Liaudies Respublika, sikrusi iaur nuo Kinijos, buvo Soviet Sjungos satelite nuo pat jos krimo 1924 m. 1937 m. Soviet Sjungos kariuomen eng sjungininks Mongolijos teritorij, ir 1937-1938 m. Mongolijos val dia pati pradjo vykdyti teror, per kur buvo nuudyti 20 474 mons. Visa tai buvo nukreipta prie Japonij39. Visos ios udyns nepadjo pasiekti strategini tiksl, dl kuri jos buvo vykdomos. Japonijos vadovyb nusprend pasirinkti ekspansijos piet kryp timi strategij - Kinijos, o paskui Ramiojo vandenyno. Japonija upuol Ki nij 1937 m. liep, kaip tik tada, kai prasidjo Didysis teroras, ir i karto pa trauk toliau pietus. Taigi akcijos prie buoes ir Soviet Sjungos rytuose gyvenanias tautines maumas buvo surengtos remiantis klaidingomis prie-

NACIONALINIS TERORAS

131

laidomis. Tikriausiai Stalinas i ties bijojo Japonijos, ir turjo tam rimt pa grind. Japonijos ketinimai ketvirtajame deimtmetyje tikrai buvo agresyvs, ir vienintelis klausimas buvo ekspansijos kryptis: iaur ar piets. Japonijos vyriausybs buvo nestabilios ir linkusios danai keisti politik. Taiau, iaip ar taip, masins udyns negaljo apsaugoti Soviet Sjungos nuo puolimo. Galbt Stalinas man, kad masins udyns Tolimuosiuose Rytuose, kaip ir lenk naikinimas, vis tiek nieko nekainuos. Girdi, jeigu Japonija ketina pul ti, ji susilauks maiau palaikymo Soviet Sjungoje, o jeigu ne, tai prevencins masins mogudysts ir deportacijos Soviet Sjungos interesams niekaip nepakenks. Pasikartosiu: taip samprotauti galjo tik mogus, kuris Soviet Sjungos interes visikai nesiejo su jos piliei gyvenimu ir gerove. Taiau vls NKVD kov su vidaus prieais (ir su ja paia), jis nukreip saugumo pajg dmes nuo tikrosios grsms, kuri ikilo Soviet Sjungai: pavojaus, kad j gali upulti Vokietija - be Japonijos ar Lenkijos pagalbos ir be soviet valdios prieinink paramos paioje alyje.

132

KRUVINOS EMS

Vokietija, skirtingai nei Japonija ir Lenkija, i tikrj planavo pulti sovie t valstyb. 1936 m. rugsj Hitleris prane savo kabinetui, kad svarbiausias jo usienio politikos tikslas - sugriauti Soviet Sjung. Bolevizmo esm ir tikslas, - teig jis, - paalinti tuos monijos sluoksnius, kurie iki iol jai vadovavo, ir pakeisti juos pasauline ydija. Vokietija, pasak Hitlerio, tur jo pasiruoti karui per ketverius metus. Taigi Hermannas Gringas 1936 m. m vadovauti Ketveri met plano valdybai, kuri turjo paruoti valstybin ir privat ekonomikos sektori agresyviam karui. Hitleris buvo tikra grsm Soviet Sjungai, bet Stalinas, regis, neprarado vilties, kad Soviet Sjungos ir Vokietijos santykiai pagers. Turbt dl ios prieasties akcijos prie Soviet Sjungos vokieius buvo velnesns negu prie lenkus. Per operacij prie vo kiei tautin maum buvo suaudyti apytiksliai 41 989 mons, ir dauguma j nebuvo vokieiai40. Tais Liaudies fronto laikais Europa nepastebjo udyni ir tremi Soviet Sjungoje. Net jeigu europieiai apskritai atkreipdavo dmes Didj teror, tai matydavo tik parodomuosius teismus ir valymus partijoje bei kariuome nje. Bet ie vykiai, kuriuos tuo laiku pastebdavo specialistai ir urnalistai, nebuvo Didiojo teroro esm. Didiojo teroro esm buvo operacijos prie buoes ir tautines maumas. Tarp 681 692 moni, kuriems 1937 ir 1938 m. buvo vykdyta mirties bausm u politinius nusikaltimus, buoi ir tautini maum atstov buvo 625 483. Per akcijas prie buoes ir operacijas prie tautines maumas suimti asmenys sudar daugiau kaip devynis deimtada lius nuteistj mirti ir tris ketvirtadalius nuteistj kalti gulage41. Taigi Didysis teroras pirmiausia buvo akcija prie buoes, smarkiausiai vykdyta Soviet Ukrainoje, ir serija akcij prie tautines maumas, daugiau sia lenkus, skaudiausiai jos vlgi smog Soviet Ukrainoje. I 681 692 per Didj teror uregistruot mirties bausmi, 123 421 buvo vykdyta Soviet Ukrainoje - ir skaii netraukti Soviet Ukrainos gyventojai, suaudyti gulage. Soviet Ukrainos gyventoj dalis Soviet Sjungoje buvo nepropor cingai didel, o Soviet Ukrainoje gyveno neproporcingai daug lenk42. Didysis teroras buvo treioji soviet revoliucija. 1917 m. bolevikin revo liucija pakeit politin reim, 1930 m. kolektyvizacija sukr nauj ekonomi n sistem, o 1937-1938 m. Didysis teroras sukl mstymo revoliucij. Stali-

NACIONALINIS TERORAS

133

nas gyvendino savo teorij, kad prieas gali bti demaskuotas tik tardant. Jo pasaka apie usienio agentus ir vidaus prie smokslus buvo sekama kanki nim kamerose ir uraoma tardymo protokoluose. Jeigu manoma pasakyti, kad Soviet Sjungos gyventojai dalyvavo ketvirtojo deimtmeio pabaigos auktojoje politikoje, tai btent kaip pasakojimo rankiai. Kad tstsi Stalino didioji istorija, j pai istorijos kartais turdavo baigtis. Atrod, kad Stalinui teikia malonum valstiei ir darbinink kolonas pa versti skaii stulpeliais, o Didiojo teroro eiga tikrai sutvirtino jo pozicijas valdioje. 1938 m. lapkrit saks sustabdyti masines operacijas, Stalinas dar kart pakeit NKVD vadov. Lavrentijus Berija um Jeovo viet, o pas tarasis vliau buvo suaudytas. Tas pats likimas lauk daugelio aukiausi NKVD pareign, apkaltint tariamais galiojim virijimais, kurie i ties buvo Stalino politikos esm. Sugebjs pakeisti Jagod Jeovu, o paskui Jeov Berija, Stalinas parod ess saugumo aparato virnje. Panaudodamas NKVD prie partij, o partij prie NKVD, jis parod ess neginijamas So viet Sjungos vadovas. Soviet socializmas tapo tironija, kur tironas gali demonstravo gebjimu regzti politines intrigas savo paties dvare43. Soviet Sjunga buvo daugiataut valstyb, naudojanti daugiataut repre sij aparat tautini maum udymo kampanijoms vykdyti. Tais laikais, kai NKVD ud nacionalini maum atstovus, dauguma jos vadovaujani pa reign patys priklaus nacionalinms maumoms. 1937 ir 1938 m. NKVD pareignai, daugelis kuri buvo yd, latvi, lenk ar vokiei tautybs, gy vendino udymo pagal tautinius poymius politik, pranokstani visk, k band (dar tik band) daryti Hitleris ir jo SS. Vykdydami ias etnines udynes (o vykdyti jas jie, inoma, turjo, jeigu norjo isaugoti savo postus ir gy vybes), jie paeisdavo internacionalizmo etik, kuri kai kuriems i j turbt buvo svarbi. Paskui, Terorui tsiantis, jie vis tiek buvo nuudyti, o j vietas daniausiai uimdavo rusai. Pareignai ydai, kurie vykd lenk operacij Ukrainoje ir Baltarusijoje, tokie kaip Izrailis Leplevskis, Levas Raichmanas ir Borisas Bermanas, buvo suimti ir suaudyti. J likimas atspindjo platesn tendencij. Kai prasidjo masins Didiojo teroro udyns, apytiksliai tredalis aukt NKVD pareig n pagal tautyb buvo ydai. Kai 1938 m. lapkriio 17-j Stalinas jas nutrau k, yd tarp aukt pareign buvo apie dvideimt procent. Po met j liko

134

KRUVINOS EMS

maiau negu keturi procentai. Kalt dl Didiojo teroro galima buvo priskirti ydams. Ir daugelis moni i ties kaltino ydus. Taiau priskyrusieji kalt ydams tiesiog pateko stalinist spstus: Stalinas tikrai suprato, kad NKVD pareignai ydai - patogus atpirkimo oys, kuriam bus galima suversti kal t u udikikas akcijas prie tautines maumas, ypa kai ir ydai, tarnav slaptojoje policijoje, ir yd nacionalinis elitas ikeliaus anapilin. Bet kuriuo atveju valstybinse institucijose i Teroro naudos gavo ne ydai ar kit nacio nalini maum atstovai, o rusai, kuri pareigos buvo paauktintos. 1939 m. rusai (du tredaliai auktj pareign) pakeit ydus NKVD virnje ir nuo to laiko ten sitvirtino. Rusai tapo neproporcingai gausiai atstovaujama nacionaline dauguma; rus dalis NKVD virnje buvo didesn negu j dalis tarp Soviet Sjungos gyventoj apskritai. Didiojo teroro pabaigoje vienin tel itin neproporcingai gausiai NKVD atstovaujama nacionalin mauma, kuriai priklaus ir pats Stalinas, buvo gruzinai44. i treioji revoliucija i tikrj buvo kontrrevoliucija, netiesiogiai pripas tanti, kad marksizmas ir leninizmas nepasiteisino. Per apytiksliai penkiolika gyvavimo met Soviet Sjunga daug dav tiems jos gyventojams, kurie vis dar buvo gyvi: pavyzdiui, kai Didysis teroras pasiek apogj, buvo vestos valstybins pensijos. Taiau kai kuri esmini revoliucins doktrinos prielai d buvo atsisakyta. Egzistencija, kalbant marksist terminais, jau nebebuvo svarbesn u esm. mons kalti buvo ne dl to, kad um tam tikr viet socialinje ir ekonominje santvarkoje, bet dl j tariamos asmens tapatybs ar kultrini ryi. Politikos jau nebuvo galima suprasti kaip klasi kovos iraikos. Kaltinimai nelojalumu diasporos tautybi atstovams Soviet S jungos buvo grindiami ne j tariamu prisiriimu prie buvusios ekonomins santvarkos, o tariamais ryiais su kokia nors usienio valstybe, su kuria juos siejanti tautyb45.

1938 m. Europoje buvo laikoma savaime suprantama, kad lojalumas valstybei ir tautyb yra neatsiejami dalykai. Hitleris, kaip tik tuo metu rodinjs, kad trims milijonams ekoslovakijos vokiei ir teritorijoms, kuriose jie gyve no, turi bti leista prisijungti prie Vokietijos, rmsi kaip tik iuo argumen tu. 1938 m. rugsj Miuncheno konferencijoje Britanija, Pranczija ir Italija

NACIONALINIS TERORAS

135

sutiko leisti Vokietijai prijungti ekoslovakijos vakar pakrat, kur gyven toj daugum sudar vokieiai. Britanijos premjeras Nevilleis Chamberlai nas paskelb, kad is susitarimas atne taik visiems laikams". Pranczijos premjeras Edouardas Daladier tikrai taip neman, taiau leido pranczams pasiduoti iai iliuzijai. Paios ekoslovakijos atstovai net nebuvo pakviesti i konferencij, jiems teko tiesiog priimti jos rezultatus. Miuncheno susitari mu i ekoslovakijos buvo atimta natrali kalnyn ir tvirtinim apsauga, ir alis liko neapsaugota nuo bsimo Vokietijos puolimo. Stalinas interpretavo susitarim kaip Vakar nuolaidiavim Hitleriui, siekiant, kad jis nukreipt Vokietijos ekspansij ryt kryptimi46. 1938 m. Soviet Sjungos vadovai siek pateikti savj tautin politik kaip visik naci Vokietijos rasizmo prieingyb. Per vien t met kampanij, skirt iam tikslui pasiekti, buvo ileistas vaikik istorij rinkinys, kur jo Pasakojimas apie skaiius. Soviet Sjungos vaikai suinojo, kad naciai nar visus manomus senus dokumentus, kad nustatyt Vokietijos gyventoj tau tyb. Tai, inoma, buvo tiesa. 1935 m. priimti Niurnbergo statymai udraud Vokietijos ydams dalyvauti valstybs politiniame gyvenime, o ydikum api br pagal kilm. Vokietijos pareignai i tikrj tikrindavo sinagog raus, kad nustatyt, ar mogaus seneliai nebuvo ydai. Taiau Soviet Sjungoje pa dtis nedaug kuo skyrsi. Soviet pasai turjo tautybs skilt, kad kiekvienas So viet Sjungos ydas ar lenkas ir apskritai kiekvienas gyventojas turt oficialiai uregistruot tautyb. Teorikai Soviet Sjungos gyventojams buvo leidiama patiems pasirinkti tautyb, taiau praktikai t padaryti ne visada bdavo ma noma. 1938 m. baland NKVD reikalavo, kad tam tikrais atvejais bt pateikia ma informacija apie tv tautyb. Tuo paiu sakymu lenkams ir kitiems dias poros tautybi atstovams buvo udrausta keisti savo tautyb. NKVD nereikjo naryti sen dokument", nes jie jau turjo savus dokumentus47. 1938 m. yd priespauda Vokietijoje buvo kur kas pastebimesn negu ope racijos prie tautines maumas SSRS, nors jos mastas buvo daug maesnis. Naci reimas pradjo arianizacijos program, kuria buvo siekiama atimti i yd turt. J ugo atviresnis ir spontanikesnis plikavimas ir smurtas, prasidjs t pat mnes, kai Vokietija aneksavo Austrij. Vasar Hitleris pa reik ultimatum Austrijos kancleriui Kurtui von Schuschniggui, reikalau damas, kad jis padaryt savo al Vokietijos satelite. Schuschniggas i pradi

136

KRUVINOS EMS

sutiko, taiau sugrs Austrij met Hitleriui ik ir paskelb referendum dl nepriklausomybs. Kovo 12 d. Vokietijos kariuomen eng Austrij, o kit dien Austrija nustojo egzistuoti. T vasar ir ruden apytiksliai deimt tkstani Austrijos yd buvo deportuoti Vien. Energingomis Adolfo Eichmanno pastangomis, jie, kaip ir daugelis Austrijos yd, per artimiausius mnesius ivyko i alies48. 1938 m. spal Vokietija i Reicho itrm septyniolika tkstani Lenkijos pilietyb turini yd Lenkij. ie ydai buvo suimti nakt, sodinti trau kinius ir be ceremonij imesti kitoje Lenkijos sienos pusje. Vienas Pranc zijoje gyvenantis Lenkijos ydas, kurio tvai buvo itremti, nutar atkeryti ir ov Vokietijos diplomat. is sumanymas lidnai baigsi ne tik jam paiam, bet ir kitiems ydams, nes jis pasirinko labai netinkam laik: pasiksinimas vyko lapkriio 7-j, per bolevikins revoliucijos metines, o jo auka mir kit dien, per Hitlerio 1923 m. Alaus puo metines. mogudyst suteik Vokietijos valdios organams pretekst surengti Kritolin nakt, pirm j atvir plataus masto pogrom naci Vokietijoje. ydai buvo persekiojami visame Reiche, ypa Vienoje, kur kasdien vykdavo bent vienas pasiksini mas yd turt. 1938 m. lapkriio 9-11 d. buvo nuudyti keli imtai yd (oficialiais skaiiavimais, devyniasdeimt vienas), nuniokota tkstaniai yd parduotuvi ir imtai sinagog. Visa Europa, iskyrus tas alis, kurios palaik nacius, pasmerk tokius veiksmus kaip barbarybs enkl49. Atviru smurtu naci Vokietijoje pasinaudojo Soviet Sjunga. Tokioje atmosferoje Liaudies fronto alininkai tikjosi, kad Soviet Sjunga apsaugos Europ nuo etninio smurto protrkio. Taiau ji tuo metu vykd daug dides nio masto etnini udyni kampanijas. Turbt nesuklysiu teigdamas, kad u Soviet Sjungos rib apie jas niekas neturjo jokio supratimo. Prajus savai tei po Kritolins nakties, baigsi Didysis teroras, per operacijas prie tauti nes maumas buvo suaudyti apytiksliai 247 157 Soviet Sjungos gyventojai. 1938 m. pabaigoje SSRS etniniu pagrindu buvo nuudyta apie tkstant kart daugiau moni negu naci Vokietijoje. Net ir yd soviet valdia nuud kur kas daugiau negu naciai. Prie ydus nebuvo surengta atskira operacija, taiau per Didj teror jie vis tiek davo tkstaniais - kaip ir per badmet Soviet Ukrainoje. Jie davo ne todl, kad buvo ydai, o tiesiog todl, kad gyveno alyje, kurioje viepatavo kraugerikiausias t laik reimas.

NACIONALINIS TERORAS

137

Per Didj teror Soviet Sjungos vadovyb nuud dukart daugiau So viet Sjungos gyventoj negu Vokietijoje buvo yd; bet, atrodo, u Soviet Sjungos rib niekas, net Hitleris, dar nesuvok, kad manomos tokio mas to masins udyns. Vokietijoje prie kar tikrai nebuvo nieko panaaus. Po Kritolins nakties Vokietijos koncentracijos stovyklos sistem pirm kar t pateko daug yd. Hitleris tuo metu norjo bauginti Vokietijos ydus, kad jie ivykt i alies; dauguma i dvideimt ei tkstani yd, tada ka lint koncentracijos stovyklose, netrukus buvo paleisti. 1938 m. pabaigoje ir 1939 m. daugiau kaip imtas tkstani yd ivyko i Vokietijos50. Smurtas ir yd ivykimas paskatino nacius kurti planus, k daryti su Euro pos ydais apskritai. Prajus kelioms dienoms po Kritolins nakties, 1938 m. lapkriio 12-j, Hitlerio pavedimu jo artimas bendraygis Hermannas Grin gas pristat yd paalinimo i Europos plan: jie turjo bti susodinti laivus ir isisti Madagaskaro sal pietinje Indijos vandenyno dalyje, prie Pietryi Afrikos pakrants. Hitleris ir Gringas, be abejo, bt norj, kad Vokietijos ydai dirbt mirtinai sekinanius darbus kokiame nors tos salos SS rezervate, taiau i ties tokie grandioziniai fantastiniai planai reng veiksm scenarij tiems laikams, kai Vokietijos valdioje atsidurs daug gyventoj yd. Mada gaskaro planas labiau buvo skirtas ateiiai, kai Vokietijai atiteks teritorijos su gausiomis yd bendruomenmis. Tada ydai sudar ne daugiau kaip pus procento Vokietijos gyventoj, o dl emigracijos j skaiius dar sumajo. Vokietijoje niekada nebuvo labai daug yd, taiau kadangi jie buvo laikomi problema", jos sprendimas" jau buvo surastas: turto nusavinimas, baugini mas ir emigracija. (Vokietijos ydai bt ivyk dar greiiau, jeigu britai bt leid jiems vykti Palestin arba jeigu amerikieiai bt padidin - ar net i pild - imigracijos kvotas. Eviano konferencijoje 1938 m. liep tik Dominikos Respublika sutiko priimti daugiau yd pabgli i Vokietijos.)51 Kitaip tariant, Madagaskaro planas turjo isprsti" i ties dar neikilu si yd problem". Didiosios deportacijos planai turjo ioki toki pras m 1938 m., kai pagrindiniai naciai vis dar galjo apgaudinti save viltimi, kad Lenkija taps Vokietijos satelite ir dalyvaus puolant Soviet Sjung. Len kijoje gyveno daugiau kaip trys milijonai yd, ir Lenkijos valdios organai taip pat svarst galimyb perkelti juos Madagaskar. Nors Lenkijos vadovai neketino savo dideli nacionalini maum (penki milijon ukrainiei,

138

KRUVINOS EMS

trij milijon yd, milijono baltarusi) atvilgiu imtis koki nors veiksm, kurie bt bent iek tiek panas Soviet Sjungos realyb ar naci planus, jie tikrai norjo sumainti gyventoj yd dal pastmdami juos savanori kai emigruoti. Po Lenkijos diktatoriaus Jzefo Pisudskio mirties 1935 m. jo pdiniai iuo konkreiu klausimu laiksi Lenkijos nacionalist poirio ir kr valdanij partij, kuriai galjo priklausyti tik etniniai lenkai. Ketvir tojo deimtmeio pabaigoje Lenkijos valstyb palaik Lenkijos sionist dei niojo sparno, revizionist, siekius sukurti didel Izraelio valstyb Britanijos valdomoje Palestinoje - prireikus taikant ir smurt52. Kol Varuva ir Berlynas ydus traktavo kaip problem, kuri reikia sprs ti perkeliant juos kokias nors tolimas teritorijas, ir kol Vokietija vis dar vilio-

NACIONALINIS TERORAS

139

jo Lenkij sjungininks Rytuose viet, Vokietija galjo sivaizduoti kakok susitarim itremti Ryt Europos ydus, pasinaudojant Lenkijos pagalba ir infrastruktra. Taiau sjungos su Lenkija sudaryti nepavyko, taigi nebuvo sukurtas ir bendras Vokietijos ir Lenkijos yd perklimo planas. Pisudskio pdiniai usienio politikos srityje laiksi jo nustatyto kurso: vykdyti lygaus atstumo nuo Berlyno ir Maskvos politik, sudaryti nepuolimo sutartis ir su naci Vokietija, ir su Soviet Sjunga, bet n su viena nesudaryti sjungos. 1939 m. sausio 26-j Varuvoje lenkai vl atsisak Vokietijos usienio reikal ministro Joachimo von Ribbentropo silym. Per penkerius metus Vokietijai nepavyko tikinti lenk, kad paiai Lenkijai naudinga dalyvauti agresyviame kare dl Soviet Sjungos teritorij - leidiant Vokietijai naudotis Lenkijos teritorija ir tampant satelite. Tai reik, kad Vokietija kariaus ne drauge su Lenkija, bet prie Lenkij - ir prie Lenkijos ydus53. Nors Madagaskaro plano nebuvo atsisakyta, dabar Hitlerio galvoje, regis, jis m transformuotis yd rezervato ukariautoje Lenkijoje vizij. Girdi, jeigu Lenkija nenori prisidti prie karo ir deportacij, tai pati taps kolonija, kur gals bti laikomi kiti Europos ydai, kol nebus sugalvotas koks nors kitas bdas juos galutinai paalinti. Vos tik Ribbentropas gro i Varuvos, Hitleris suvok, kad jo pirmasis karas bus su Lenkija, ir pasak svarbi kalb yd klausimu. 1939 m. sausio 30-j Hitleris paadjo Vokietijos parlamentui su naikinsis ydus, jeigu ie vels Vokietij kit pasaulin kar: iandien noriu dar kart papranaauti: jeigu tarptautinei finans ydijai Europoje ir u jos rib dar syk pavyks murkdyti pasaulio tautas pasaulin kar, tai rezultatas bus ne pasaulio bolevizacija, taigi ir ydijos pergal, bet yd rass Europoje sunaikinimas Tuo metu, kai Hitleris sak savo kalb, apytiksliai devyniasde imt atuoni procentai Europos yd gyveno u Vokietijos rib, dauguma j Lenkijoje ir vakarinje Soviet Sjungos dalyje. Kokiu konkreiu bdu jie bus sunaikinti, nebuvo inoma, taiau karas turjo bti pirmasis ingsnis54. 1939 m. pradioje Hitleris pasiek persilauim: usienio politikos srity je jo siekius prijungti vokiei gyvenamas emes ekoslovakijoje ir Austri joje prie Vokietijos vainikavo skm, o jo pastangos pasitelkti Lenkij karui Rytuose nujo perniek. Jis perginklavo Vokietij ir iplt jos sienas kiek tik buvo manoma nekariaujant. Austrijos aneksija padidino gyventoj skaii eiais milijonais ir suteik dideli laisvai konvertuojamos valiutos atsarg.

140

KRUVINOS EMS

Miuncheno susitarimas ne tik padidino hitlerins Vokietijos gyventoj skai i trim milijonais gyventoj, bet ir atidav Hitlerio rankas didij dal e koslovakijos karo pramons, bene geriausios t laik pasaulyje. 1939 m. kov Hitleris sunaikino ekoslovakij kaip valstyb, taip sugriaudamas bet kokias iliuzijas, kad jo tikslai apsiriboja etninmis Vokietijos emmis. ek ems buvo prijungtos prie Reicho kaip protektoratas; Slovakija tapo nominaliai nepriklausoma valstybe, globojama naci. Kovo 21-j Vokietija paband bauginimais priversti lenkus tartis, bet ir vl susilauk atkirio. Kovo 25-j Hitleris nurod vermachtui ruotis pulti Lenkij55. Hitlerio valdiai stiprjant, Stalinas diplomatijos pobdis pasikeit. Buvo aki vaizdu, kad Liaudies frontas per silpnas kovoti su faizmu. Miuncheno susi tarimas numarino Soviet Sjungai draugik ekoslovakijos demokratij, o 1939 m. kov neliko ir paios ekoslovakijos. Francisco Franco reakcionie riai 1939 m. baland laimjo Ispanijos pilietin kar. Liaudies fronto vyriau syb Pranczijoje jau buvo kritusi. Maskvos ir Europos didvalstybi santykiai buvo daugiausia kariniai ir diplomatiniai, nes Stalinas neturjo politini sver t paveikti j elges i vidaus. 1939 m. pavasar Stalinas parod Hitleriui, didiajam ideologiniam prie ininkui, stulbinam enkl. Hitleris buvo ikilmingai pareiks nesudarysis taikos su yd komunistais; naci propaganda Soviet Sjungos usienio rei kal komisar Maksim Litvinov vadindavo Finkelteinu. Litvinovas i ties buvo ydas - jo brolis buvo rabinas. 1939 m. gegus 3-ij Stalinas pama lonino Hitler atleisdamas Litvinov. Litvinov pakeit artimiausias Stalino sjungininkas Molotovas, rusas. Nuolaidiavimas Hitleriui nebuvo toks keis tas, kaip galt atrodyti. Stalinist ideologija atsak visus savo klausimus. 1934 m. birel Liaudies frontas per vien dien socialdemokratus i social faist pavert sjungininkais. Jeigu socialfaistai galjo tapti Soviet S jungos draugais, tai kodl ir patys faistai negaljo tapti draugais? Juk faiz mas gal gale buvo (soviet poiriu) tik kapitalizmo deformacija; o Soviet Sjunga su kapitalistine Vokietija 1922-1933 m. palaik gerus santykius56. Grynai politiniu poiriu susitarimas su Vokietija turjo tam tikr logi k. Sjunga su Didija Britanija ir Pranczija kaip alternatyva poskiui link Vokietijos neatrod daug adanti. 1939 m. kov Londonas ir Paryius suteik

NACIONALINIS TERORAS

141

Lenkijai saugumo garantij, kad ukirst keli Vokietijos puolimui, o paskui paband sudaryti su Soviet Sjunga tam tikr gynybin koalicij. Bet Stalinas puikiai suprato, kad Londonas ir Paryius vargu ar imsis koki nors veiksm Ryt Europoje, jei Vokietija puls Lenkij arba Soviet Sjung. Imintingiau sia atrod susitarti su Vokietija, o paskui stebti kapitalistini didvalstybi kov Vakar Europoje. Sunaikinti prieus j pai rankomis ir likti stipriam karo pabaigoje, - toks buvo Stalino planas57. Vliau Stalinas teig pamats, kad juos su Hitleriu sieja bendras noras atsikratyti senosios pusiausvyros". 1939 m. rugpjt Hitleris atsiliep Stalino kvietim. Hitleris norjo pradti kar kaip tik tais metais; jis buvo kur kas lankstesnis rinkdamasis galimus sjungininkus negu laik pradti kar. Gir di, jeigu lenkai nenori kartu kariauti prie Soviet Sjung, tai galbt Soviet Sjunga nors kartu kariauti prie Lenkij. Hitlerio poiriu, susitarimas su Maskva turjo neleisti apsupti Vokietijos i vis pusi, jeigu Britanija ir Pran czija tikrai paskelbt kar, Vokietijai upuolus Lenkij. 1939 m. rugpjio 20-j Hitleris nusiunt Stalinui asmenin laik, praydamas, kad jis priimt Ribbentrop ne vliau kaip rugpjio 23-ij. Ribbentropas atvyko Maskv, kur, kaip pastebjo Orwellas ir Koestleris, socializmo tvyns sostins oro uost puo svastikos. is ideologinis akibroktas, taps paskutiniu postmiu, atskyrusiu Koestler nuo komunizmo, i ties rod, kad Soviet Sjunga jau nebra ideologin valstyb58. Abu reimai tuoj rado ssaj - abipus trokim sunaikinti Lenkij. Kai tik Hitleris prarado vilt pasitelkti Lenkij kovai su Soviet Sjunga, naci ir soviet retorika apie i al beveik nebesiskyr. Hitleris irjo Lenkij kaip Versalio sutarties nereal tvarin, o Molotovas - kaip jos lyk i atal. Oficialiai 1939 m. rugpjio 23-ij Maskvoje pasirayta sutartis buvo tik nepuolimo sutartis ir nieko daugiau. Taiau i tikrj Ribbentropas ir Molotovas susitar ir dl slapto protokolo, kuriuo naci Vokietija ir Soviet Sjunga pasidalijo takos sferomis Ryt Europoje, kur buvo sikrusios vis dar nepriklausomos Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos valstybs. Likimo ironija lm, kad Stalinas visai neseniai teisino daugiau kaip imto tkstani savo alies gyventoj udynes neteisingu kaltinimu, jog Lenkija, prisidengdama nepuolimo sutartimi, pasiraiusi su Vokietija kaip tik tok slapt susitarim. Lenk operacija buvo pavaizduota kaip pasiruoimas

142

KRUVINOS EMS

atremti Vokietijos ir Lenkijos puolim; o dabar pati Soviet Sjunga sutiko pulti Lenkij kartu su Vokietija59. 1939 m. rugsjo 1-j vermachtas puol Lenkij i iaurs, vakar ir piet, pasitelkdamas aneksuotos Austrijos ir ekoslovakijos mones ir ginklus. Hit leris pradjo savj kar. 1939 m. rugpjt ir rugsj Stalinas nagrinjo ne tik Ryt Europos, bet Ryt Azijos emlapius. Jis rado galimyb pagerinti Soviet Sjungos padt Toli muosiuose Rytuose. Dabar Stalinas galjo bti tikras, kad Vakaruose nesu lauks Vokietijos ir Lenkijos puolimo. Soviet Sjunga galjo imtis veiksm prie Japonij Ryt Azijoje, nesibaimindama antrojo fronto. 1939 m. rugpj io 20-j Soviet Sjunga (ir jos sjunginink Mongolija) upuol Japonij (ir jos marionet Manduk) ginijamoje pasienio srityje (tarp Mongolijos ir Manduko). Draugik santyki atnaujinim su Berlynu 1939 m. rugpjio 23 d. Stalinas panaudojo ir prie Tokij. Molotovo-Ribbentropo sutartis tarp Vokietijos ir Soviet Sjungos, pasirayta prajus trim dienom po Soviet S jungos puolimo, anuliavo Antikominterno sutart tarp Vokietijos ir Japonijos. Soviet Sjungos ir naci Vokietijos sjunga sudrebino Tokijo politikos sritis net labiau negu sprogimai mio lauke. Tuometin Japonijos vyriausyb kri to, o per kelis kitus mnesius krito dar kelios vyriausybs60. Kai tik pasirod, kad Vokietija sjungininke pasirinko Soviet Sjung, o ne Japonij, pastarosios vyriausyb atsidr netiktoje ir keblioje padtyje. Ja ponijos vadovai jau buvo sutar vykdyti ekspansij piet, o ne iaurs krypti mi - Kinijos ir Ramiojo vandenyno, o ne Soviet Sjungos Sibiro. Taiau jeigu sjunga tarp Maskvos ir Berlyno bt isilaikiusi, Raudonoji armija bt ga ljusi sutelkti savo pajgas Azijoje, o ne Europoje. Tada Japonija bt buvusi priversta laikyti geriausius savo karius iaurje, Manduke, vien tik savigynai, ir vykdyti ekspansij pietus bt buv kur kas sudtingiau. Hitleris suteik Stalinui veiksm Ryt Azijoje laisv, ir Japonija galjo tik viltis, kad Hitleris netrukus iduos savo naujj draug. Japonija kr konsulat Lietuvoje ste bti Vokietijos ir Soviet Sjungos karinius pasirengimus. Konsulu ten buvo paskirtas rusakalbis valgas ijun Sugihara61. Kai 1939 m. rugsjo 15-j Raudonoji armija nugaljo japonus, Stalinas pasiek kaip tik tai, ko ir norjo. Didiojo teroro akcijos tautini maum

NACIONALINIS TERORAS

143

atvilgiu buvo vykdomos siekiant susilpninti pirmiausia Japonijos, tada Len kijos ir galiausiai Vokietijos pozicijas, taip pat apsisaugoti nuo it trij i vien veikiani valstybi, apsupties. Didiojo teroro udyns, nusineusios 681 692 moni gyvybes niekaip nepadjo sumainti tokios apsupties tikimy bs, tai padar diplomatija ir karin galia. Iki rugsjo 15 d. Vokietija beveik sunaikino Lenkijos kariuomen kaip kovines pajgas. Vokietijos ir Lenkijos puolimas Soviet Sjungai aikiai nebegrs, o Vokietijos ir Japonijos puoli mas taip pat atrod labai maai tiktinas. Stalinas pakeit Vokietijos ir Japoni jos apsupties grsms Soviet Sjungai mkl labai realiu Vokietijos ir Sovie t Sjungos apsupties iedu Lenkijai, sjunga, kuri izoliavo Japonij. 1939 m. rugsjo 17-j, prajus dviem dienoms po Soviet Sjungos karins pergals prie Japonij, Raudonoji armija puol Lenkij i ryt. Raudonoji armija ir vermachtas susitiko alies viduryje ir sureng bendr pergals parad. Rugs jo 28 d. Berlynas ir Maskva sudar antr susitarim dl Lenkijos - sutart dl sien ir draugysts. Taip prasidjo naujas kruvin emi istorijos laikotarpis. Leisdamas Soviet Sjungai pasiglemti pus Lenkijos, Hitleris leido Stalinui savo Teror, nusi neus tiek daug gyvybi per lenk operacij, i naujo pradti paioje Len kijoje. O Hitleris Stalino dka okupuotoje Lenkijoje galjo imtis pirmj savo masini udyni politikos veiksm. Per dvideimt vien mnes po bendros Vokietijos ir Soviet Sjungos invazijos Lenkij abi sjungininks, okupuo damos savsias Lenkijos puses, ud Lenkijos civilius gyventojus panaiais mastais ir dl panai prieasi. Abiej ali udymo institucijos buvo sutelktos treiosios alies teritorijo je. Hitleris, kaip ir Stalinas, savo pirmos stambios etnini udyni kampani jos taikiniu pasirinko lenkus.

4 SKYRIUS

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA
Vokiei teroras prasidjo danguje. 1939 m. rugsjo 1-j 4.20 ryto ant Vi durio Lenkijos miesto Vieliunio netiktai pradjo kristi bombos. Mirtinam eksperimentui vokieiai pasirinko jokios karins reikms neturini viet. Ar galt iuolaikins karins oro pajgos terorizuoti civilius gyventojus ty iniu bombardavimu? Liepsnos apm banyi, sinagog, ligonin. Miest plak bomb krua; i viso buvo numesta septyniasdeimt ton sprogmen, kurie sunaikino didij dal pastat ir pasiglem imt moni, daugiausia moter ir vaik, gyvybes. Gyventojai i miesto pabgo; kai atvyko vokiei administratorius, jame buvo daugiau lavon negu gyv moni. Panaus liki mas itiko daugyb Vakar Lenkijos miest ir kaim. Buvo bombarduojamos net 158 skirtingos gyvenviets1. Lenkijos sostinje Varuvoje mons pamat lktuvus, skrodianius m lyn dang. Msikiai, - su viltimi sak mons patys sau. Jie klydo. 1939 m. rugsjo 10-oji jo istorij kaip pirmoji diena, kai didel Europos miest me todikai bombardavo prieo karins oro pajgos. T dien Varuva susilauk septyniolikos Vokietijos antskrydi. Mnesio vidury Lenkijos kariuomen buvo beveik nugalta, bet sostin vis dar gynsi. Rugsjo 25 d. Hitleris parei k nors, kad Varuva pasiduot. T dien buvo numesta apytiksliai 560 ton sprogstamj bomb, taip pat septyniasdeimt dvi tonos padegamj bom b. Per stambios gyvenamosios vietovs ir istorins europietikos sostins bombardavim nepaskelbto karo pradioje i viso uvo apytiksliai dvideimt penki tkstaniai civili (ir ei tkstaniai kareivi). Vis mnes pabgli srautai sruvo rytus, tolyn nuo vermachto. Vokiei naikintuv laknai sma ginosi audydami juos2. Lenkija kovojo viena. Pranczija ir Britanija kaip adjusios paskelb kar Vokietijai, bet per vis vokiei puolimo laik nesim joki reikming karo

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

145

veiksm. (Pranczai siver kelias mylias Saro srit, bet paskui atsitrauk.) Lenkijos kariuomen skubjo uimti gynybin pozicij. Lenkijos karikiai buvo mokyti laukti puolimo ir i ryt, ir i vakar, ir i Raudonosios armijos, ir i vermachto. Treiajame ir ketvirtajame deimtmetyje rengiant karo veiks m planus ir karinius mokymus buvo atsivelgiama abi galimybes. Dabar visos turimos pajgos, apytiksliai trisdeimt devynios divizijos (apie devynis imtus tkstani kari) buvo mestos prie penkiasdeimt vokiei divizi j (1,5 milijono kari). Taiau lenk pajgos neprilygo prieui nei moni skaiiumi, nei ginkluote; vokiei motorizuotieji daliniai apjo jas sparnu i iaurs, vakar ir piet. Vis dlto kai kuriose vietose vokieiai susidr su atkakliu pasiprieinimu. Vermachtas buvo prats ygiuoti jau i anksto pasidavusias alis, tokias kaip Austrija ir ekoslovakija. Dabar vokiei kareiviams teko kaip reikiant pauostyti parako. Ne viskas klojosi taip, kaip jie norjo. Laisvajame Baltijos pakrants mieste Gdanske, kur Hitleris norjo prijungti prie Vokietijos, len kai gyn savo pato skyri. Vokiei ugniagesiai rs pripyl benzino ir pa deg jo gynjus. Pato skyriaus virininkas ijo i pastato mojuodamas balta nosine. Jis buvo nedelsiant nuautas. Vienuolika moni mir nuo nudegim. Vokieiai nesuteik jiems medicinins pagalbos. Trisdeimt atuoni mons buvo nuteisti mirti ir suaudyti u tariamai neteist pastato gynyb. Vienas i j, Franciszekas Krause, buvo berniuko, vardu Gnteris Grassas, kuris v liau tapo ikiliu Vakar Vokietijos romanistu, dd. Grasso romanas Skardi nis bgnelis plaiai igarsino karo nusikaltim. Taiau jis buvo tik vienas i daugelio toki nusikaltim3. Vokiei kareiviams buvo kalta galv, kad Lenkija nesanti tikra alis, o jos kariuomen nesanti tikra kariuomen. Vadinasi, mons, besiprieinan tys invazijai, negaljo bti tikri kareiviai. Vokiei karininkai instruktavo savo karius, kad tas, kuris nukauna vokiet myje, yra mogudys. Kadan gi pasiprieinimas vokiei viepai rasei, anot Hitlerio, buvo lumas, lenk kareiviai neturjo teiss tiktis, kad su jais bus elgiamasi kaip su karo belaisviais. Uryo kaime vokieiai suvar Lenkijos karo belaisvius darin, sakydami, kad ia jie apsistos nakvynei, tada t darin su visais belaisviais sudegino. alia Sladuvo kaimo vokieiai, puldami lenk raiteli brio liku ius, panaudojo karo belaisvius kaip gyvus skydus. Iud kavaleristus, kurie

146

KRUVINOS EMS

nenorjo audyti savo tautieius lenkus, jie privert belaisvius laidoti savo draug knus. Paskui irikiavo juos prie sienos Vyslos pakrantje ir suaud. Kai kurie belaisviai bandydami pabgti oko up, bet buvo iaudyti kaip antys, atsimin vienas i isigelbjusi belaisvi. uvo apytiksliai trys imtai moni4. 1939 m. rugpjio 22-j Hitleris instruktavo savo vadus: Uverkite savo irdis gailesiui. Vokieiai ud belaisvius. Cepeliuve po lemiam kautyni nelaisv buvo paimti trys imtai lenk kari. Vokiei vadas paskelb, kad su laikytieji yra partizanai, neformals kovotojai, nesaugomi karo statym, nors buvo akivaizdu, jog tai netiesa. Lenk karininkai ir kareiviai, vilkintys unifor mas su visais atributais, apstulbo. Vokieiai privert juos nusirengti. Dabar jie tapo iek tiek panas partizanus. Visi jie buvo suaudyti ir sumesti griov. Per trump Lenkijos ukariavimo kampanij toki atvej buvo bent eiasdeimt trys. Buvo nuudyta ne maiau kaip trys tkstaniai lenk karo belaisvi. Vokieiai udydavo ir sueistus lenkus. Kart vokiei tankai ataka vo darin, paymt raudonu kryiumi. Tai buvo lenk pirmosios pagalbos punktas. Jei ji nebt buvusi paymta kryiumi, tank vadai tikriausiai bt nekreip j dmesio. Tankai apaud darin ir ji usiliepsnojo. Kulkosvai dininkai aud mones, kurie band pabgti. Paskui tankai suvainjo dar ins likuius ir visus viduje likusius mones5. U baisybes, kurias teko patirti lenk civiliams, vermachto karininkai ir ka reiviai kaltino juos paius. Kaip pareik vienas generolas, vokieiai yra vie paiai, o lenkai vergai. Kariuomens vadovyb inojo, kad Hitlerio tikslai ioje kampanijoje visai ne tradiciniai. Vokiei tabo virininkas apibendrino juos taip: Vadas ketina sunaikinti lenk taut. Kareiviai buvo imokyti irti ci vilius Lenkijos gyventojus kaip nesiningus ir nevisaverius padarus. Vienas i j taip tikjo lenk prieikumu, kad priemirtin lenko grimas interpreta vo kaip iracionalios neapykantos vokieiams iraik. Netrukus kareiviai m lieti savo frustracij ant pirm sutikt civili. Um naujas teritorijas vokieiai paprastai udydavo civilius. Prarad teritorijas, jie taip pat udydavo civilius. Jei tik patirdavo nuostoli, bausdavo u juos visus po ranka pasipainiojusius mones: pirmiausia vyrus, bet taip pat ir moteris bei vaikus6. Vidzuvo miestelyje vokieiai sukviet vyrus susirinkim; ie, nieko nebi jodami, nes nieko nebuvo padar, atsiliep kvietim. Viena nia moteris

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

147

nujaut kak negera, bet vokieiai j atpl nuo vyro. Visi miesto vyrai buvo irikiuoti prie tvoros ir suaudyti. Longinuvkoje vokieiai urakino keturias deimt Lenkijos piliei pastate, paskui padeg j ir aud pro langus okan ius mones. Kartais iaurumai prasiddavo beveik be jokio pagrindo. Syk imtas civili buvo suvaryti ir suaudyti todl, kad kakas iov i autuvo. Paaikjo, kad ov vokiei kareivis7. Lenkija nepasidav, bet 1939 m. spalio 6 d. karo veiksmai baigsi. T rude n Vokietija kr savo civilins okupacins valdios staigas, taiau vermach tas ts didelio masto Lenkijos gyventoj udynes ir savavalikai vykd bau diamsias akcijas. Gruod, kai inomi lenk nusikaltliai nuud du vokiei kareivius, vokieiai kuklosvaidiais suaud 114 vyr, kurie su tuo incidentu neturjo nieko bendra. Saus vokieiai Varuvoje suaud 255 ydus u tai, kad yd bendruomen nesugebjo perduoti jiems kakokio asmens, kuris, sprendiant i pavards, turjo bti ydas. I ties iekomas asmuo neturjo nieko bendra su yd bendruomene8. Vokiei kareiviams buvo nurodyta traktuoti ydus kaip ryt barbarus, ir Lenkijoje jie ities susidr su reikiniu, kurio niekada nebt ivyd Vokie tijoje: didelmis religing yd bendruomenmis. Nors Hitleris plyojo apie destruktyv yd vaidmen Vokietijos visuomenje, ydai buvo nepaprastai maa Vokietijos gyventoj dalis. Dauguma Vokietijos gyventoj, kurie pa gal Niurnbergo statymus buvo priskirti ydams, buvo pasaulieiai, daugelis nelabai tapatinosi su yd bendruomene. ydai Vokietijoje buvo smarkiai asimiliavsi, daugelio j sutuoktiniai buvo ne ydai. Dl istorini prieasi yd gyvenimas Lenkijoje labai smarkiai skyrsi nuo j tautiei gyvenimo Vokietijoje. Vlyvaisiais viduramiais ydai buvo ivaryti i Vokietijos, taip pat i didiosios dalies Vidurio ir Vakar Europos. Lenkija daugel imtmei teik ydams prieglaud ir tapo bei liko pagrindine Europos yd gyvenam ja vieta. 1939 m. apytiksliai deimt procent Lenkijos gyventoj buvo ydai, dauguma j buvo religingi, tradicikai rengsi ir laiksi paproi. Didioji da lis Lenkijos yd kalbjo jidi kalba, kuri vokieiams skambjo kaip ikraipyta j pai kalbos versija. Varuvoje ir Lodzje, gausiausiai yd gyvenamuose miestuose Lenkijoje, jie sudar apytiksliai tredal gyventoj. Sprendiant i j susirainjimo, vokiei karininkai ir kareiviai Lenkijos ydus irjo veikiau kaip vaikiojanius stereotipus, o ne kaip mones,

148

KRUVINOS EMS

kaip ypa bjauri vot ir taip nusmurgusiose lenk emse. Vokieiai ra savo monoms ir draugms, kad jiems trksta odi apibdinti nemonik netvarkos ir purvo samplaik. J akimis, visa, kas Lenkijoje grau, buvo anks tesnij vokiei naujakuri darbas, o visa, kas bjauru, buvo yd sugedimo ir lenk tinginysts rezultatas. Vokieiai, regis, jaut nesuvaldom potrauk tvarkyti yd ivaizd. Danai kareiviai apsupdavo yd vyrus ir nuskusdavo jiems peisus, kiti juokdavosi ir fotografuodavo. Jie taip pat agindavo yd moteris, net nesislpdami, tarytum tai nebt nusikaltimas, u kur galt su silaukti bausms. Jeigu klidavo, prievartautojams bdavo primenama apie Vokietijos statymus, draudianius rasin kryminimsi9. Soleco miestelyje vokieiai pam ydus kaitais ir urakino juos rsyje. Kai ie paband bgti, kareiviai m mtyti rs granatas; visi ten buv y dai uvo. Mazovijos Ravoje vokiei kareivis papra yd berniuko vandens, taiau is puol bgti. Kareivis prisitaik ir ov, bet pataik ne berniuk, o vien i savo draug. Tada vokieiai miesto aikt surinko imtus moni ir juos nuud. Dynuve vien nakt rugsjo viduryje kulkosvaidiu buvo su audyta apytiksliai du imtai yd. I viso 1939 m. pabaigoje vokieiai nuud apie keturiasdeimt penkis tkstanius Lenkijos civili; i j madaug septyni tkstaniai buvo ydai, taigi uvusij yd procentas buvo iek tiek didesnis negu yd dalis tarp Lenkijos gyventoj10. Vokiei kareiviams ir karininkams ypa keista buvo matyti kareivius y dus, net keisiau negu kareivius lenkus, nes toks reikinys visikai nesiderino su jiems skiepyta naci pasaulira. ydai buvo paalinti i Vokietijos ginkluot j pajg dar 1935 m. O Lenkijos ydai, kaip ir visi vyrikosios lyties alies gy ventojai, privaljo atlikti karin tarnyb Lenkijos kariuomenje. Tarp karinink buvo gausu yd, ypa yd gydytoj. Vokieiai atskyr ydus nuo j bri ir isiunt juos specialisias baudiamsias priverstinio darbo stovyklas.

Rugsjo 17-j, kai Vokietija Lenkij buvo beveik nugaljusi, kar stojo So viet Sjunga. T dien, kai Vokietijos karins oro pajgos bombardavo Lvo v, svarbiausi Lenkijos pietryi miest, prie jo priartjo Raudonoji armija. Puss milijono Soviet Sjungos kareivi invazija Lenkij sukl ir baim, ir vilt. Lenkai norjo tikti, kad sovietai atjo kovoti su vokieiais. Kai kurie pa-

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

149

simet lenk kareiviai, vokiei puolimo nublokti rytus, kur laik, matyt, man surad sjunginink. Lenkijos ginkluotosioms pajgoms nepaprastai reikjo paramos11. Soviet Sjunga tvirtino, kad jos sikiimas ess btinas, nes Lenkijos vals tyb nustojo egzistuoti. Kadangi Lenkija nebegalinti apginti savo gyventoj, argumentavo soviet propagandistai, Raudonoji armija turjusi engti al vykdyti taikos palaikymo misij. Reikj gelbti dideles Lenkijos ukrainiei ir baltarusi maumas, postringavo jie. Taiau nepaisant tokios retorikos so viet karininkai ir kareiviai buvo pasiruo karui ir elgsi atitinkamai. Raudo noji armija nuginkluodavo lenk dalinius, o prireikus stodavo su jais m.

150

KRUVINOS EMS

Pus milijono kari kirto nebeginam sien ir m kovoti su jau beveik nu galtu prieu. Soviet kariai susitikdavo su vokiei kariais, ymdavo sien, o kart net sureng bendr pergals parad. Stalinas sak, kad dabar sjunga su Vokietija sutvirtinta krauju. Daugiausia tai buvo lenk kareivi kraujas; daugiau kaip eiasdeimt tkstani j uvo kovoje12. Tokiuose miestuose kaip Lvovas, kur vermachto ir Raudonosios armijos daliniai kovsi greta, lenk kareiviai turjo sudting pasirinkim: kam geriau pasiduoti? Soviet kariuomen adjo, kad po trumpos apklausos jie galsi saugiai grti namo. Soviet kareivius lydintis Nikita Chruiovas pakartojo pa adus. Menininkas Jozefas Czapskis, Lenkijos atsargos karininkas, buvo vienas i patikjusi iuo melu. Jo brys i pradi buvo sutriukintas vokiei, o pas kui apsuptas soviet tank. Jam ir jo vyrams buvo paadta, kad jie bus nuveti Lvov ir ten paleisti. Paadas nebuvo vykdytas. Miesto turgaus aiktje jie visi buvo susodinti sunkveimius. Moterys verkdamos mt jiems cigaretes. Vie nas jaunas ydas nupirko i prekeivio obuoli ir mt juos belaisviams sunk veim. alia pato skyriaus moterys rinko ratelius, kuriuos kareiviai para savo eimoms. Belaisviai buvo nugabenti geleinkelio stot ir iveti rytus13. Kertant Soviet Sjungos sien, juos, kaip prisimin Czapskis, apm toks jausmas, tarytum jie bt patek kit pasaul. Greta Czapskio sdjs jo draugas botanikas, kitas atsargos karininkas, grojosi auktomis ukrainietikos steps olmis. Kitame traukinyje lenk kininkai per plyius irjo soviet kolkius ir, matydami juose viepataujani netvark ir apsileidim, i pasibai sjimo kraip galvas. Sustojus Kijeve, Soviet Ukrainos sostinje, lenk kari ninkus nustebino netiktas sutikimas. Ukrainieiai nusimin, matydami lenk karininkus, saugomus soviet sargybini. Kai kurie i j, regis, vis dar tikjosi, kad Lenkijos kariuomen ilaisvins Ukrain nuo Stalino. Vietoj to apytiksliai penkiolika tkstani lenk karinink buvo kalinti trijose soviet belaisvi stovyklose, kurioms vadovavo NKVD: viena j buvo Starobilske, rytinje So viet Ukrainos dalyje, o kitos dvi Soviet Rusijoje - Kozelske ir Ostakove14. it vyr - o visi jie buvo vyrai - netektis tarsi nukirto Lenkijos visuo menei galv. Sovietai pam nelaisv daugiau kaip imt tkstani lenk kari, taiau paleido tik kareivius, o karininkus paliko nelaisvje. Daugiau kaip du tredaliai i karinink buvo paaukti i atsargos. Atsargos karinin kai, tokie kaip Czapskis ir jo biiulis botanikas, buvo ne karikiai, o isilavi

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

151

n specialistai ir intelektualai. Lenkija neteko tkstani gydytoj, advokat, mokslinink, profesori ir politik15. Tuo metu soviet okupacins pajgos Ryt Lenkijoje atsilaisvinusias auk tas vietas kl emesnij visuomens sluoksni atstovus. Kaljimai itutjo, o politiniai kaliniai, paprastai komunistai, buvo paskirti vietos valdios pos tus. Soviet agitatoriai ragino valstieius atkeryti ems savininkams. Nors dauguma moni atsispyr raginimams nusikalsti, atsirado tkstaniai jiems pasidavusi, ir siviepatavo chaosas. Staiga labai paplito masins mogu dysts, per kurias mogudiai kaip nusikaltimo rank naudodavo kirvius. Vien vyr nusikaltliai pririo prie stulpo, paskui nulupo jam dal odos, ant aizd pribr druskos, o galiausiai privert stebti jo eimos egzekucij. Rau donoji armija paprastai elgsi deramai, nors kartais pasitaikydavo atvej, kai ir kariai imdavo smurtauti - antai kart du kareiviai nuud vietos pareign ir pasisavino jo auksinius dantis16. kandin kariuomens al engusi NKVD msi represij. Per dvideimt vien mnes po okupacijos uimtoje Ryt Lenkijoje ji sum daugiau mo ni negu visoje Soviet Sjungoje ir kalino apie 109 400 Lenkijos piliei. Tipikas nuosprendis buvo atuoneri metai gulago; madaug 8513 moni buvo nuteista mirti17.

Molotovo-Ribbentropo linijos vakar pusje, kur vald Vokietija, buvo tai komi dar brutalesni metodai. Vermachtui nugaljus svetim kariuomen, su kitos alies gyventojais galjo bti ibandyti SS metodai. Vokiei represij rankis Einsatzgruppe buvo Reinhardo Heydricho, Hein richo Himmlerio deiniosios rankos, krinys. Einsatzgruppen buvo ypatingi specialiosios paskirties briai, vadovaujami Saugumo policijos ir pasitelkian tys kitoms staigoms pavaldius policininkus; j atvirai skelbiama misija buvo utikrinti vietos gyventoj paklusnum ukariautose, unugariu tapusiose teritorijose. Nuo 1939 m. jie buvo pavalds Heydricho Vyriausiajai Reicho saugumo valdybai, kuri suvienijo Saugumo policij (valstybin institucij) su Sicherheitsdienst, sutrumpintai vadinama SD (SS, nacist partijos institucijos, valgybos tarnyba). Einsatzgruppen buvo dislokuotos Austrijoje ir ekoslo vakijoje, bet iose alyse didesnio pasiprieinimo nesutiko ir neturjo specia

152

KRUVINOS EMS

lios misijos udyti irinktas gyventoj grupes. Kaip tik Lenkijoje Einsatzgrup pen turjo vykdyti savo, kaip ideologini kareivi, misij - alinti isila vinusias nugalto prieo klases. (Tam tikru poiriu jie ud savo klasinius brolius: penkiolika i dvideimt penki Einsatzgruppe ir Einsatzkommando vad turjo daktaro laipsn.) Nordamas, kad Einsatzgruppen nukenksmin t auktesniuosius visuomens sluoksnius, Heydrichas sureng operacij Tannenberg, per kuri ios grups iud eiasdeimt vien tkstant Len kijos gyventoj. Kaip sak Hitleris, vergauti galima priversti tik tas tautas, kuri auktesnieji sluoksniai yra sunaikinti". Galutinis io galvos nukirtimo projekto tikslas buvo sunaikinti Lenkij" kaip funkcionuojani visuomen. Nuudydamos ikiliausius lenkus, Einsatzgruppen turjo utikrinti, kad Len kija atitikt vokiei rasist fantazijas apie i al, ir padaryti jos visuomen nepajgi prieintis Vokietijos valdymui18. Einsatzgruppen msi vykdyti savo uduot su mogudiku kariu, bet jai trko NKVD patirties ir gdi. Danai jos udydavo civilius prisideng damos baudiamosiomis operacijomis prie tariamus partizanus. Bydgoiuje ios grups nuud apytiksliai devynis imtus lenk. Katovicuose, vidiniame kieme, jos nuud dar 750 moni, tarp j daug moter ir mergaii. I viso per akcijas, kurios neturjo nieko bendra su ginkluota kova, Einsatzgruppen nuud apie penkiasdeimt tkstani Lenkijos gyventoj. Bet ie mons, regis, nebuvo pirmieji penkiasdeimt tkstani j auk srae, kur i viso sudar eiasdeimt vienas tkstantis moni. Labai danai Einsatzgruppen udydavo atsitiktinius mones, nesivadovaudamos jokiais iankstiniais pla nais. Skirtingai nuo NKVD, kuri grietai vadovavosi protokolais, Einsatzgrup pen Lenkijoje ud spontanikai ir neved tikslios nuudytj apskaitos19. Einsatzgruppen geriau seksi misijos prie ydus, nes joms nereikjo joki pateisinim. Vienai tokiai grupei buvo paskirta uduotis taip terorizuoti ydus, kad ie pabgt i Vokietijos okupacins zonos rytus, Soviet Sjungos pus. 1939 m. rugsj, dar vykstant karui, ji turjo kuo daugiau yd priversti pabgti. Vykdydama savo uduot i grup, pavyzdiui, Bendzine, liepsnosvaidiais iki pamat sudegino sinagog ir per dvi dienas nuud apytiksliai penkis imtus yd. Einsatzkomandos (maesni briai) vykd panaias misijas. Chelmo mies te vienam i j buvo pavesta apiplti turtingus ydus. Brio kariai apiekodavo ydikai atrodani moter drabuius gatvse ir visas kno ertmes udarose

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

153

patalpose. Nordami numauti sutuoktuvi iedus, jie lauydavo joms pirtus. Peremislyje nuo rugsjo eioliktos iki devynioliktos Einsatzkommandos nuo v bent penkis imtus yd. Dl toki veiksm imtai tkstani yd pabgo Soviet Sjungos okupacin zon. Daugiau kaip dvideimt tkstani Liublino apylinkse gyvenusi yd buvo tiesiog ivaryti20. Kai Lenkija buvo ukariauta, vokieiai ir j soviet sjungininkai dar kart susitiko aptarti savo santyki. 1939 m. rugsjo 28-j, kai Varuva pasidav vokieiams, sjungininkai pasira sutart dl sien ir draugysts, kuri iek tiek pakeit takos zonas. Pagal j Varuva buvo priskirta Vokietijai, o Lie tuva - Soviet Sjungai. (emlapyje i riba paymta kaip Molotovo-Ri bbentropo linija") ia sutartimi abi puss taip pat sipareigojo malinti bet kok lenk pasiprieinim abiem reimams. Spalio 4 d. naci Vokietija ir So viet Sjunga susitar dl kito protokolo, kuris nustat j nauj bendr sien. Lenkija nustojo egzistuoti. Po keli dien Vokietija oficialiai prijung kai kurias jos zonos teritorijas, o likusiose kr kolonij ir pavadino j Generaline gubernija. Ji turjo tapti svartynu nepageidaujamiems monms, lenkams ir ydams. Hitleris man, kad ydus galima laikyti kokioje nors rytinje teritorijoje, savotikame na traliame rezervate. Generalgubernatorius, buvs Hitlerio advokatas Han sas Frankas, iaikino savo pavaldini padt dviem sakais, kuriuos ileido 1939 m. spalio pabaigoje. Vienu buvo nustatyta, kad tvark palaiko vokiei policija, o kitu - kad vokiei policija turi gali skirti mirties bausm bet ku riam lenkui, kurio veiksmai gali bti palaikyti prietaraujaniais Vokietijos ar vokiei interesams. Frankas man, kad lenkai netrukus supras savo tautos likimo beviltikum ir pripains vokiei valdi21.

rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos Soviet Sjunga dieg sav siste m. Maskva iplt Ukrainos ir Baltarusijos respublikas vakarus, versdama naujuosius gyventojus, buvusius Ryt Lenkijos pilieius, dalyvauti savo tvy ns aneksijoje. engusi Lenkij Raudonoji armija pristat soviet valdi kaip didij nacionalini maum ivaduotoj i Lenkijos priespaudos ir didij valstiei ilaisvintoj nuo emvaldi inaudojimo. Ryt Lenkijo je apytiksliai keturiasdeimt trys procentai gyventoj buvo lenkai, trisdeimt

154

KRUVINOS EMS

trys procentai - ukrainieiai ir atuoni procentai - ydai bei baltarusiai, taip pat nedidel dalis ek, vokiei, rus, rom, totori ir kit tautybi atstov. Dabar kiekviena tauta ir kiekviena klas turjo ritualikai parodyti palaikanti naujj tvark. 1939 m. spalio 22-j visi suaug teritorij, kurias Soviet S junga vadino Vakar Baltarusija ir Vakar Ukraina, gyventojai turjo da lyvauti rinkimuose du statym leidiamuosius susirinkimus, kuri laikin pobd atskleid vienas j statyminis sumanymas: prayti, kad Ryt Lenkijos ems bt prijungtos prie Soviet Sjungos. Lapkriio 15 d. aneksijos for malumai buvo baigti22. Soviet Sjunga Ryt Lenkijoje ved savas institucijas ir praktikas. Kiek vienas gyventojas dabar turjo usiregistruoti pasui gauti, o tai reik, kad valstyb gavo vis naujj savo gyventoj sra. Kartu su gyventoj registra cija buvo aukiama ir karin tarnyb: apytiksliai 150 000 jaunuoli (lenk, ukrainiei, baltarusi, yd) netrukus atsidr Raudonojoje armijoje. Regis tracija taip pat leido sklandiau gyvendinti svarb Soviet Sjungos sociali ns politikos udavin: trmim23. 1939 m. gruodio 4 d. Soviet Sjungos Politbiuras nurod NKVD or ganizuoti tam tikr Lenkijos piliei grupi, galini kelti pavoj naujajai tvarkai - karo veteran, mikinink, valstybs tarnautoj, policinink ir j eim - trmim. Ir vien 1940 m. vasario vakar, spaudiant apytiksliai ke turiasdeimties laipsni aliui, NKVD ikeldino visus 139 794 ioms kate gorijoms priskirtus asmenis: grasinant ginklais mons buvo nakt ivaryti i nam, susodinti monms veti nepritaikytus krovininius traukinius ir isisti specialisias gyvenvietes tolimajame Soviet Kazachstane ar Sibire. Net nespjus suvokti, kas atsitiko, moni gyvenimas visikai pasikeit. Spe cialiosios gyvenviets, gulago sistemos dalis, buvo priverstinio darbo zonos, kurias prie deimt met buvo tremiami buos24. Kadangi NKVD eimas apibr labai plaiai, traukiniai buvo pilni tariamai pavojing moni - pagyvenusi tv ir vaik. Kai kelionje rytus traukiniai sustodavo, sargybiniai apeidavo vagonus ir klausdavo, ar yra mirusi vaik. Wiesawas Adamczykas, tada vienuolikos met, klausinjo savo motinos - ar tik ne pragar juos vea sovietai? Maistas ir vanduo buvo tiekiamas labai ne reguliariai, gyvuliniuose vagonuose buvo nepaprastai alta, tualet nebuvo. Il gainiui vaikai imoko nuo apalusi metalini vini laiyti erkn ir stebjo,

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

155

kaip senyvi mons mirta nuo alio. Dabar i vagon buvo ineami mir suaugusieji ir sumetami paskubomis ikastus masinius kapus. Vienas berniu kas stebdavo, kaip mirusieji krinta kapus, ir band juos siminti; kai jie mus paliko, savo mintyse isaugojome j svajones ir norus, ra jis vliau25. Vien kelionje mir apytiksliai penki tkstaniai moni; dar madaug vie nuolika tkstani mir nesulauk vasaros. Viena maa mergait lenk Sibiro mokykloje taip apra tai, kas atsitiko jos eimai: Mano brolis susirgo ir po savaits mir nuo alkio. Mes palaidojome j ant kalvos Sibiro stepje. Mama i sielvarto taip pat susirgo, nuo alkio itino ir praguljo barake du mnesius. Jie nenorjo jos veti ligonin, kol jai nepasidar visai bloga. Tada jie nuve mam ligonin ir ten ji guljo dvi savaites. Tada jos gyvenimas baigsi. Kai apie tai suinojome, mus apm didiulis sielvartas. Mes nujome, kur ji pa laidota, u dvideimt penki kilometr, ant kalvos. Ten, kur atgul du ms eimos nariai, oia Sibiro mikas.26 Lenkai Vidurinje Azijoje ar Rusijos iaurje buvo dar vieniesni ir bej gikesni negu prie juos itremti buos. Jie paprastai nekalbjo rusikai, juo labiau kazachikai. Vietos gyventojai, ypa Vidurinje Azijoje, irjo juos kaip dar vien centro valdios ukraut prievol. Vietiniai, - anot vieno len ko prisiminim apie Kazachstan, - prastai kalbjo rusikai ir labai piktinosi dl susiklosiusios padties ir atsiradusi nauj burn; i pradi jie mums nieko neparduodavo ir niekaip nepaddavo. Lenkai turbt neinojo, kad vos prie deimtmet tredalis Kazachstano gyventoj mir badu. Vieno ketveri met berniuko lenko tvas buvo nuudytas kolkyje dl bat. Kito berniuko tvas mir badu Sibire. Jis itino. Jie suvyniojo j antklod ir met duo b, - prisimin jis tvo mirt. Treio berniuko tvas mir nuo dmtosios iltins Vologdoje, iaurs Rusijos mirties mieste. Jo dvylikos met snus jau buvo imoks mirt irti filosofikai: mogus gimsta vien kart ir mirta vien kart. Taip jam ir atsitiko.27 Itremti Lenkijos pilieiai anksiau turbt niekada nebuvo girdj odio buo, bet dabar pradjo painti jo istorij. Vienoje Sibiro gyvenvietje lenkai rado ketvirtajame deimtmetyje itremt buoi griauius. Kitoje gyvenvietje eiolikos met lenkas suprato, kad jo meistras darbo stovykloje yra buo. Jis atvirai man pasak, - atsimin berniukas, - kas jo irdyje: tikjimas Dievu. Kadangi lenkai buvo laikomi Romos katalikais, taigi krikionimis, j buvimas

156

KRUVINOS EMS

paskatino ir ukrainieius bei rusus ipainti savo tikjim. Bet net toli rytuose soviet valdios organai labai prieikai reagavo bet kok lenkikumo enkl. Vienam lenkui berniukui, kuris atvyko miest parduoti savo drabui ir nu sipirkti maisto, gatvje sutiktas milicininkas numu nuo galvos kepur. Prie kepurs buvo prisegtas baltas erelis, Lenkijos valstybs simbolis. Milicininkas neleido berniukui pakelti jos nuo ems. Lenkija lugo ir jau niekada nebepri sikels, nepaliaujamai kartodavo soviet urnalistai ir mokytojai28.

Gudravimu, suprieinimu ir tiesioginiu smurtu soviet valdia privert len kus priimti esam sistem. Po keli chaoso savaii ji iplt savo valstyb vakarus ir atsikrat pavojingiausio i galim prieinink. Vakarinje Lenkijos dalyje, vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, vokieiai negaljo tai kyti toki metod. Hitleris visai neseniai iplt savo Reich prijungdamas Austrij ir ekoslovakij, taiau jis dar niekada nebuvo prisijungs teritorij, kuriose gyventoj daugum sudar ne vokieiai. Skirtingai nuo Soviet S jungos, naciai negaljo net skelbtis atne teisingum ir lygyb engiamoms tautoms ar klasms. Visi inojo, kad naci Vokietija skirta vokieiams, ir vo kieiai nesivargino apsimetinti, jog taip nra. Nacionalsocializmas rmsi prielaida, kad vokieiai priklauso auktesnei rasei, ir susidr su Lenkijos civilizacijos egzistavimo rodymais, naciai turjo patvirtinti tok poir, bent jau savo pai akyse. Visa senovinio Lenkijos miesto Krokuvos garsiojo universiteto profesra buvo kalinta koncentracijos stovyklose. Didiojo romantizmo epochos poeto Adamo Mickiewicziaus sta tula Turgaus aiktje buvo nuversta nuo pjedestalo, o pati aikt pervadinta Adolfo Hitlerio vardu. Tokie veiksmai turjo ir simbolin, ir praktin reik m. Krokuvos universitetas buvo senesnis negu bet kuris Vokietijos universi tetas. Mickiewiczius buvo gerbiamas europiei taip pat kaip ir Goethe. Tokia institucija ir tokia istorija, kaip ir apsivietusi lenk klass, ne tik trukd gyvendinti Vokietijos planus, bet ir kl problem naci ideologijai29. Pats lenkikumas iose emse turjo inykti ir uleisti viet vokikumui. Kaip ra Hitleris, Vokietija turi izoliuoti iuos svetimus rasinius elementus, kad jos tautos kraujas nebt vl sugadintas, arba be didelio triukmo paalin ti juos ir perduoti atlaisvint teritorij bendraygiams tautieiams. 1939 m.

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

157

spalio pradioje Hitleris paved Heinrichui Himmleriui nauj uduot. Jau bdamas SS vadas ir Vokietijos policijos vadovas, dabar Himmleris dar tapo Reicho komisaru vokikumo stiprinimo reikalams, savotiku rasini reika l ministru. Vokietijos prisijungtuose Lenkijos regionuose Himmleris turjo paalinti vietos gyventojus ir pakeisti juos vokieiais30. Nors Himmleris su kariu msi io projekto, tai buvo sudtinga u duotis. Tai buvo lenk teritorijos. Nepriklausomoje Lenkijoje nebuvo didels vokiei maumos. Kai Soviet Sjunga paskelb engianti rytin Lenkij ginti ukrainiei ir baltarusi, jos teiginys bent jau demografikai atrod ti kinamas: Lenkijoje gyveno apytiksliai ei milijonai i tautybi atstov. O vokiei ten buvo maiau kaip milijonas. Vokietijos naujai prisijungtose teri torijose lenk gyveno madaug penkiolika kart daugiau negu vokiei31. Dabar Hitlerio propagandos ministras Josephas Goebbelsas per Vokietijos spaud m tikinti vokieius (ir tuos, kurie tikjo j propaganda), kad Vakar Lenkijoje gausu vokiei ir kad jie kent pasibaistin priespaud. Tikrov buvo visikai kitokia. Apytiksliai devyni milijonai lenk smarkiai virijo skai iumi vokieius naujose Reicho srityse; negana to, Hitleris pridjo prie savo Reicho gyventoj kur kas daugiau yd (bent 600 000) negu vokiei ir beveik patrigubino yd tautybs gyventoj skaii Vokietijoje (dabar j pagausjo nuo apytiksliai 330 000 iki beveik milijono). skaiiuojant Generalins guber nijos ydus (kur j buvo 1 560 000), jis pagausino Berlyno valdioje esani yd skaii iki daugiau kaip dviej milijon. Prie Vokietijos prijungtame Lodzs mieste yd buvo daugiau (233 000) negu Berlyne (82 788) ir Vienoje (91 480) kartu sudjus. Varuvoje, dabar priklausanioje Generalinei guber nijai, yd buvo daugiau negu visoje Vokietijoje. ia aneksija Hitleris pridjo prie Reicho daugiau lenk negu vokiei per i ir visas ankstesnes aneksijas, skaitant Austrij ir ekoslovakijos pasienio rajonus. skaiiuojant Genera lin gubernij ir Bohemijos ir Moravijos protektorat, prijungt suskaidius ekoslovakij, Hitleris prie savo imperijos pridjo apytiksliai dvideimt mili jon lenk, eis milijonus ek ir du milijonus yd. Dabar Vokietijoje buvo daugiau slav negu bet kurioje kitoje Europos valstybje, iskyrus Soviet Sjung. Kovodama kryiaus kar dl rasinio grynumo, 1939 m. pabaigoje Vokietija tapo antra didiausia Europos daugiataute valstybe. Didiausia, i noma, buvo Soviet Sjunga32.

158

KRUVINOS EMS

Arthurui Greiseriui, paskirtam vadovauti didiausiam naujam Vokieti jos regionui Reichsgau Wartheland, sumanymas stiprinti vokikum labai patiko. Jo provincija drieksi i vakar rytus, nuo vieno stambaus lenkiko miesto - Poznans - iki kito - Lodzs. Joje gyveno apytiksliai keturi milijo nai lenk, 366 000 yd ir 327 000 vokiei. Himmleris pasil iki 1940 m. vasario itremti milijon moni, skaitant visus ydus ir kelis imtus tks tani lenk. Greiseris pradjo gyvendinti vokikumo stiprinimo projek t itutindamas tris psichiatrijos ligonines - jo sakymu j pacientai buvo suaudyti. Ketvirtosios psichiatrijos ligonins Ovinskoje pacientus itiko ki toks likimas. 1939 m. spal ir lapkrit jie buvo atveti vietos gestapo tab ir utrokinti smalkmis, ileistomis i kanistr. Tai buvo pirmos vokiei masins udyns, surengtos taikant metod. Apytiksliai 7700 Lenkijos gy ventoj, guljusi psichiatrijos ligoninse, buvo nuudyta vykdant eutana zijos politik, kuri netrukus buvo imta gyvendinti ir priekario Vokieti jos ribose. Per kitus dvejus metus daugiau kaip septyniasdeimt tkstani Vokietijos gyventoj buvo nunuodyti dujomis kaip netinkami gyventi. Vokikumo stiprinimas turjo vidin ir iorin matmen; agresyvus karas u Vokietijos rib leido udyti Vokietijos gyventojus. Taip prasidjo udyns, kurioms ir galo nebuvo matyti33. Tikslas paalinti ydus i Vokietijos susidr su kitu ideologiniu priorite tu - perkelti i Soviet Sjungos vokieius. Kai Soviet Sjunga iplt savo sienas vakarus, uimdama Ryt Lenkij, Hitleris susirpino vokieiais (bu vusiais Lenkijos pilieiais), kurie pateko Soviet Sjungos valdymo zon. Jis msi priemoni, kad ie mons bt perkelti Vokietij. Jie turjo gyventi Vartelande, deportuot lenk atlaisvintose sodybose. Taiau tai reik, jog pirmiausia turjo bti deportuoti ne ydai, o lenk kininkai, kad atlaisvint vietas i Soviet Sjungos atvykstantiems vokieiams. Nors ydams kol kas buvo leista likti savo namuose, jie patyr didiules kanias ir paeminim. Kozenicse vokieiai privert ydus ortodoksus okti alia krvos deginam knyg ir skanduoti karas yra ms kalt. Loviiuje 1939 m. lapkriio 7 d. visi vyrikosios lyties yd gyventojai buvo priversti eiti kaljim, o u j paleidim yd bendruomen turjo sumokti ipirk34. Didioji dalis i 87 883 moni, itremt i Vartelando Generalin guber nij per pirmj deportacij, 1939 m. gruodio 1-17 d., buvo lenkai. Policija

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

159

pirmiausia m tremti tuos lenkus, kurie kl tiesiogin pavoj Vokietijos valstybingumui. Per antrj deportacij, 1940 m. vasario 10-kovo 15 d., buvo itremti dar 40 128 mons, dauguma j irgi lenkai. Kelion buvo gana trumpa. Normaliais laikais kelion i Vartelando sostins Poznans Varuv, didiausi Generalins gubernijos miest, trukdavo kelet valand. Vis dl to tkstaniai moni traukiniuose mir sual, nes juos veantys traukiniai danai bdavo dien dienas paliekami stovti alutiniuose keliuose. Himmle ris padt pakomentavo taip: K padarysi, toks jau klimatas tose vietovse. O orai Lenkijoje, turbt nereikia n sakyti, i esms tokie patys kaip ir Vokie tijoje35.

1939-1940 m. iema Lenkijoje ir Vokietijoje buvo neprastai alta. Ukrainoje, Rusijoje ir iaurs Kazachstane iema buvo net dar altesn. Soviet Sjungos specialiosiose gyvenvietse dienoms trumpjant, tkstaniai Lenkijos piliei susirgo ir mir. Trijose stovyklose Soviet Rusijoje ir Soviet Ukrainoje laikomi Lenkijos karo belaisviai gyveno pagal savj politin ir religin kalendori. Ko zelske, Ostakove ir Starobilske mons rado bd paymti lapkriio 11-j, Lenkijos nepriklausomybs dien. Visose trijose stovyklose vyrai planavo vsti Kaldas. Dauguma i belaisvi buvo Romos katalikai, nors tarp j buvo ne maai ir yd, protestant, ortodoks bei graikik apeig katalik. Viet savo ventms vsti jie atrado iniekintuose ortodoks vienuolynuose; ramiuose yrani katedr kampuose jie melsdavosi ir priimdavo komunij36. Belaisviai mat enklus, liudijanius, kas nutiko ortodoks vienuoliams ir vienuolms per bolevikin revoliucij: griauius negiliuose kapuose, sieno se kulk imutus moni kn kontrus. Vienas belaisvis Starobilske nega ljo atsistebti debesimis juod krankli, kurie, rods, niekada nepalikdavo vienuolyno. Vis dlto maldos teik vilt ir vairi tikjim mons meldsi kartu - iki 1939 m. gruodio 24-osios, kai visose trijose stovyklose kunigai, pastoriai ir rabinai buvo surinkti ir iveti neinoma kryptimi37. ios trys stovyklos buvo savotika laboratorija stebti isilavinusi lenk klasi atstov elges. Kozelskas, Ostakovas ir Starobilskas pradjo atrodyti lenkikai. Kaliniai neturjo kit drabui, tik savo karikas uniformas su bal tais ereliais ant kepuri. Savaime suprantama, buvusioje Ryt Lenkijoje nie

160

KRUVINOS EMS

kas vieai nedvjo ios emblemos, viej erdv ten dabar puo kjai, pjau tuvai ir raudonos vaigds. Kaip tik tada, kai lenkiki universitetai Vokietijos pusje buvo udaryti, o Soviet Sjungos pusje paversti ukrainietikais ir rusikais, stovyklose belaisviai reng inom lenk mokslinink ir humanita r, kuri buvo tarp atsargos karinink, paskaitas. Karininkai organizavo kuk lias kredito sjungas, kad vargingesni galt pasiskolinti i turtingesni. Jie deklamavo eilraius, kuriuos buvo imok mokykloje. Kai kurie i j galjo atmintinai deklamuoti labai ilgus lenk realizmo laikotarpio apsakymus. i noma, tarp belaisvi pasitaikydavo ir konflikt, mutyni bei vagysi. Buvo tarp j ir toki, kurie sutiko kolaboruoti su Soviet Sjunga, bet, kaip paaik jo, labai nedaug. Karininkai nesutardavo, kaip elgtis per ilgas naktines kvotas. Taiau juos siejo stipri nacionalinio solidarumo dvasia, kuri turbt jaut ir soviet pareignai38. Vis dlto ie vyrai jautsi vienii. Jie galjo rayti savo eimoms laikus, bet negaljo pasakoti apie savo padt. inodami, kad NKVD skaito visk, k jie parao, turjo bti atsargs. Dobiesawas Jakubowiczius, vienas i Kozelsko stovyklos belaisvi, laikus, kuriuos norjo parayti monai, patikjo dieno raiui - juose ra, kaip jis svajoja pamatyti jos suknel, paaisti su jdviej dukterimi. Raydami atgalin adres kaliniai turjo nurodyti sanatorijos adre s, o tai sukl daug skausming nesusipratim39. Belaisviai susibiiuliavo su sargybiniais unimis ir unimis i gretim miest. unys smukdavo stovyklas per vartus pro sargybinius arba lsda vo per duobes ar plyius po spygliuotos vielos tvoromis, per maas pralsti mogui. Vienas i Starobilske kaljusi atsargos karinink buvo Maksymilia nas abdis, garsiausias Varuvos veterinaras. Senyvo amiaus ponas vos ne vos igyveno kelion. Jis priirjo tuos unis, o kartais net juos operuodavo. Jis itin myljo sarg, kur karininkai vadino Lineku - vardo Stalinek (lenki kai maasis Stalinas) trumpiniu. Mgstamiausi i juos aplankani un karininkai pavadino Fochu, Pranczijos generolo, vyriausiojo Sjunginink kariuomeni, 1918 m. nugaljusi Vokietij, vado vardu. Tai buvo laikas 1939 m. pabaiga ir 1940 m. pradia, - kai Paryiuje sikr Lenkijos vyriau syb tremtyje, ir lenkai tikjosi, kad Pranczija nugals Vokietij ir igelbs Lenkij. Per maj unel Foch, kuris, atrod, turjo namus mieste, jie vy lsi umegzti ry su ioriniu pasauliu. Belaisviai ukidavo jam po antkakliu

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

161

rateli, tikdamiesi sulaukti atsakymo. Vien 1940 m. kovo dien jie gavo tok atsakym: mons sako, kad netrukus js bsite paleisti i Starobilsko. mons sako, kad js vaiuosite namo. Mes neinome, ar tai tiesa.40 Tai buvo netiesa. T mnes Maskvoje Stalino slaptosios policijos vadovas Lavrentijus Berija, galbt kvptas Stalino, nusprend kitaip. Berija aikiai ratu nurod, kad jis nort Lenkijos karo belaisvi mirties. Pasilyme Po litbiurui, taigi i tikrj Stalinui, Berija 1940 m. kovo 5 d. ra, kad visi lenk belaisviai tik ir laukia, kada juos paleis, kad galt stoti aktyvi kov su soviet valdia". Jis tvirtino, kad kontrrevoliucinms organizacijoms naujo siose Soviet Sjungos teritorijose vadovauja buv karininkai. Kitaip negu kalbos apie Lenk karin organizacij" prie por met, is teiginys nebuvo pramanas. Soviet Sjunga okupavo ir prisijung pus Lenkijos, ir kai kurie lenkai jautsi prival prieintis. 1940 m. turbt dvideimt penki tkstaniai j dalyvavo vienokiose ar kitokiose pasiprieinimo organizacijose. inoma, ias organizacijas greitai prasiskverb NKVD ir dauguma j dalyvi buvo suimti, bet opozicija buvo tikra ir rodoma. Berija panaudojo lenk pasiprie inimo fakt, kad pateisint savo silym belaisviams pritaikyti aukiausi bausm: suaudym41. Stalinas pritar Berijos rekomendacijai ir vl usived Didiojo teroro mechanizmas. Berija kr ypatingj trojk, kuri turjo greitai inagri nti vis lenk karo belaisvi bylas. Jai buvo suteikti galiojimai ignoruoti ankstesni tardytoj rekomendacijas ir priimti nuosprendius neumez gant jokio kontakto su paiais belaisviais. Atrodo, kad Berija, kaip jau buvo padaryta 1937 ir 1938 m., nustat mirties bausmi kvot, kuri apm visus trij stovykl belaisvius, eis tkstanius moni, kalint Vakar Balta rusijos ir Vakar Ukrainos kaljimuose (po tris tkstanius kiekvienoje respublikoje), ir ypa pavojingus elementus ne karininkus, gyvenusius laisvje. Greitai patikrinus bylas, devyniasdeimt septyni procentai lenk, kalint trijose stovyklose, apytiksliai 14 587 mons, buvo nuteisti mirti. Mirties bausms iveng tik keli soviet agentai, vokiei arba latvi kilms ir usienio valstybi apsaug turj asmenys. ei tkstaniai kaljimuose kalint lenk buvo nuteisti mirties bausme, kaip ir dar 1305 kiti mons, suimti baland42.

162

KRUVINOS EMS

Trij stovykl belaisviai tikjosi, kad jiems bus leista grti namo. Kai 1940 m. baland i Kozelsko stovyklos buvo iveta pirmoji belaisvi grup, draugai ikilmingai juos ilydjo. Kai ivykstantieji jo link autobus, kiti ka rininkai isirikiavo ir, nors ir be ginkl, kaip manydami atidav jiems pagar

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

163

b. Grupmis po kelis imtus moni belaisviai geleinkeliu per Smolensk buvo nuveti maesn Gniazdovo stot. Ilipusius i traukinio juos pasitiko NKVD kari, ginkluot autuvais ir prie j pritaisytais durtuvais, kordonas. Apytiksliai po trisdeimt moni juos ved autobusus, kuriais ve Oio Kalvas, Katyne vadinamo miko pakrat. Ten, NKVD poilsiavietje, juos ap iekojo ir atm vertingus daiktus. Adamas Solskis, vienas i belaisvi kari nink, ra dienorat iki pat tos akimirkos: Jie paklaus apie mano sutuok tuvi ied, kur a... Belaisviai buvo nuvesti vien komplekso pastat ir suaudyti. Paskui j knai buvo igabenti, turbt sunkveimiu, po trisdeimt vienu metu, mike ikast masin kap. i procedra tssi, kol buvo suau dyti visi 4410 i Kozelsko atsist belaisvi43. Ostakove, kad pakelt i stovyklos vedamiems belaisviams p, grojo or kestras. Traukiniu, apytiksliai 250-500 moni grupmis, jie buvo nuveti NKVD kaljim Kalinine (dabar Tver). ia jie ibuvo neilgai, tik kol buvo tikrinami j asmens duomenys. Jie lauk neinodami, kas bus paskui, turbt nieko netardami iki pat paskutins akimirkos. Vieno i laukiani kalini, kuris tada buvo liks vienas su savo kalintojais, NKVD pareignas paklaus, kiek jam met. Atuoniolika, - nusiypsojs atsak vaikinas. Kokia js specialyb? Vis dar ypsodamasis, jis atsak: Telefon operatorius." - Kiek laiko dirbote?" Vaikinas suskaiiavo rank pirtais: eis mnesius. Tada jam, kaip ir visiems 6314 kalini, kurie prajo per kambar, udjo antran kius ir nuved kamer su garso izoliacija. Du NKVD pareignai laik j u rank, o treiasis ov pakau44. Vyriausiasis Kalinino kaljimo budelis, kurio neivydo n vienas belaisvis, buvo Vasilijus Blochinas. Didiojo teroro laikais jis buvo vienas i pagrindini udik ir vadovavo Maskvos egzekucij briui. Jam buvo patikta vykdyti mirties nuosprend daliai aukto rango asmen, nuteist per parodomuosius teismus, taiau tuo jo darbas neapsiribojo; jis taip pat suaud tkstanius darbinink ir valstiei, kurie buvo udomi visikai slaptai. Kalinino kalji me jis dvjo odin kepur, prijuost ir ilgas pirtines, kad nesutept krauju ir kraujo kreuliais rank ir uniformos. Naudodamas vokikus pistoletus, jis kiekvien nakt nuaudavo apytiksliai po du imtus penkiasdeimt vyr, vien po kito. Tada j knai sunkveimiu bdavo iveami alia esani Mednoj, kur NKVD turjo kelet vasarnami, ir sumetami i anksto ekskavatoriumi ikast didel duob45.

164

KRUVINOS EMS

I stovyklos Starobilske belaisviai grupmis po imt arba du imtus mo ni geleinkeliu buvo nugabenti Charkov ir udaryti NKVD kaljim. Nors jie turbt to neinojo, juos ve vien i pagrindini lenk udymo centr Soviet Sjungoje. Dabar atjo j eil, ir jie jo pasitikti savo mirties neinodami, kas ia vyko anksiau, neinodami, kas atsitiko j draugams ki tose stovyklose, neinodami, kas laukia j pai. Praleid kaljime apie dien, jie bdavo nuvedami patikros kabinet, kur patikrindavo j asmens duo menis. Tada jie bdavo vedami kit patalp, tamsi ir be lang. Sargybinis paklausdavo Galima? ir vesdavo belaisv. Kaip prisimin vienas i NKVD pareign, pasigirsdavo trakteljimas, ir tai reik, kad viskas baigta. Knai buvo kraunami sunkveimius. Ant lavon galv utraukdavo varkus, kad nesusitept sunkveimio platforma. Knai buvo kraunami i pradi galva priek, o paskui kojomis priek, kaip rstai rietuv46. Taip buvo nuudyti 3739 Starobilsko belaisviai, skaitant visus Jzefo Czapskio draugus ir pastamus: botanikas, kur jis simin dl ramaus bdo, ekonomistas, kuris band slpti savo nuogstavimus nuo nios monos, gydytojas, kuris Varuvoje garsjo kaip nuolatinis kavini lankytojas ir me ninink rmjas, leitenantas, kuris atmintinai deklamavo pjeses ir apsaky mus, advokatas, kartai avjsis Europos federacijos idja, daugyb ininie ri, mokytoj, poet, socialini darbuotoj, urnalist, chirurg ir kariki. Taiau pats Czapskis iveng j likimo. Jis, kaip ir keletas kit trij stovykl kalini, buvo persistas kit stovykl ir liko gyvas47. Kozelsko Optinos vienuolyn, kuris 1939-1940 m. tapo soviet karo belais vi stovyklos vieta, Fiodoras Dostojevskis pasirinko dekoracijomis svarbiai Broli Karamazov scenai pavaizduoti. ia vyko garsiausias knygos dialogas: jauno didiko ir vienuolyno vyresniojo diskusija apie morals be Dievo gali myb. Jei Dievas mir, vadinasi, viskas galima? 1940 m. tikrame pastate, kur vyko is pramanytas pokalbis, buvusioje vienuoli buveinje, sikr NKVD tardytojai. Jie reprezentavo soviet atsakym klausim: tik Dievo mirtis leis monijai isilaisvinti. Daugelis lenk karinink nesmoningai pateik ki tok atsakym: ten, kur viskas galima, Dievas yra paguoda. savo stovyklos pastatus jie irjo kaip ventyklas ir juose meldsi. Daugelis prie ivykda mi pasitikti mirties dalyvavo Velyk miiose48.

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

165

Trij stovykl belaisviai, ar bent jau daugelis j, man, kad jie filtruojami", atrenkami kakokiam vaidmeniui, kur jie galt atlikti Soviet Sjungoje. Jie neturjo beveik jokio supratimo, kad jeigu neilaikys io testo, bus nuudyti. Jie nieko neinojo apie Didiojo teroro lenk operacij", per kuri vos prie dvejus metus buvo suaudyta deimtys tkstani Soviet Sjungos lenk. Net jeigu bt suprat, kas jiems gresia, abejotina, kad tarp j bt atsirad labai daug toki, kurie bt kaip nors tikimai parod lojalum sovietams. Stovyklose jiems norom nenorom tekdavo skaityti soviet laikraius, irti soviet propagandinius filmus ir klausyti per garsiakalbius transliuojam so viet ini laid. Taiau tai, k jie skaitydavo, matydavo ar girddavo, juos tik juokino ir piktino. Net tiems i j, kurie teik informacij apie savo draugus, soviet sistema atrod absurdika49. ioms dviem kultroms sunkiai seksi tarpusavy komunikuoti, bent jau kol neturjo joki akivaizdi bendr interes. Tuo laikotarpiu, kai Stalinas buvo Hitlerio sjungininkas, sunku buvo atrasti kas jas siet, o galimybi kilti nesusi pratimams buvo daugyb. Kolektyvizacija ir industrializacija modernizavo So viet Sjung, taiau, prieingai negu kapitalistiniuose Vakaruose, gyventoj arba, veikiau, vartotoj - interesus atsivelgta nebuvo. Ryt Lenkij valdantys soviet pilieiai nemokjo vaiuoti dviraiais, valgydavo dant past, naudojo klozetus kaip kriaukles, ant rank segdavo po kelis laikrodius, liemenles d vdavo kaip ausines kepures, o moterikus apatinius baltinius kaip vakarines sukneles. Lenk belaisviai taip pat daug ko neinojo, netgi dar svarbesni da lyk. Skirtingai nuo j padtyje atsidrusi Soviet Sjungos piliei, lenkai man, kad jie negali bti nuteisti ar nuudyti be teisinio pagrindo. Tai, kad ie Soviet Sjungos ir Lenkijos pilieiai, daugelis kuri gim toje paioje valsty bje - Rusijos imperijoje, dabar taip sunkiai suprato vienas kit, rod, koki milinik civilizacijos transformacij sukl stalinizmas. Vyriausiasis Kozelsko stovyklos tardytojas, mogus, kuriam atiteko Dosto jevskio vienuoli vyresniojo rezidencija, subtiliai aikino tai dviej filosofij skirtumais. Gal gale Soviet Sjunga savj filosofij galjo platinti ir pirti prievarta. paaipas apie sovietus Ryt Lenkijoje galima buvo lengvai atsi kirsti paklausus, kokiai valstybei tos ems priklauso dabar. Taiau lenk be laisvi niekas nebt priverts priimti soviet civilizacijos. Jie negyveno kaip soviet mons: tai liudija Rusijos ir Ukrainos valstiei, kurie juos mat ir

166

KRUVINOS EMS

net prajus deimtmeiams prisimin j tvarkingum, var ir ididi laiky sen, atsiminimai. Niekas negaljo j priversti gyventi kaip soviet mons, bent jau ne per tok trump laik ir ne tokiomis aplinkybmis: taiau juos buvo galima priversti mirti, kaip mirdavo soviet mons. Daugelis lenk ka rinink buvo labiau isilavin negu j kalintojai NKVD pareignai. Taiau beginklius ir sutrikusius NKVD pareignai galjo juos iudyti - dviese lai kydami u rank, kad treiasis galt auti - ir palaidoti, kur niekas, kaip at rod, niekada j neras. Mirdami jie, rods, prisijungia prie nutildyt Soviet Sjungos piliei istorijos50. Per maesnj teror, lenk operacijos atgimim, buvo nuudyti 21 892 Lenkijos pilieiai. Dauguma j, nors ne visi, buvo lenk tautybs. Len kija buvo daugiataut valstyb, turjo daugiataut karinink korpus, taigi tarp uvusij buvo daug yd, ukrainiei ir baltarusi. Apytiksliai atuoni procentai auk buvo ydai - kaip tik tokia dalis, kaip ir j procentas tarp Ryt Lenkijos gyventoj51. Kaip ir per Didj teror, represuotj eimos taip pat turjo bti nubaus tos. Trim dienom anksiau nei pasil suaudyti visus i stovykl kalinius Berija sak itremti j eimas. Sovietai inojo, kas j eim nariai: todl ir leido kaliniams susirainti su artimaisiais, kad galt suinoti j vardus ir adresus. Operatyvins trojkos Vakar Baltarusijoje ir Vakar Ukrainoje su dar 60 667 moni, numatyt itremti specialisias gyvenvietes Kazachsta ne, sraus. Dauguma j buvo vadinamj buvusi moni eim nariai. Paprastai tai bdavo eimos be vyr ir tv. Pasitelkiant tipik soviet mel, monoms buvo pasakyta, kad jos siuniamos susijungti su vyrais. I ties i tremtos eimos buvo imestos Sibiro taigoje ( amin purv ir snieg, kaip atsimin vienas trylikametis lenk berniukas), o j vyrai suaudyti Katynje, Kalinine, Charkove, Bykivnioje ir Kurapatuose. 1940 m. gegus 20 d. keletas lenk belaisvi vaik para Stalinui laik, kuriame adjo bti geri Soviet Sjungos pilieiai ir skundsi tik tuo, kad jiems sunku gyventi be tveli. Kit dien u tai, kad likvidavo trij stovykl kalinius ir neleido niekam i j pabgti, NKVD pareignams buvo skirtos pinigins premijos52. Kadangi buvo tremiamos eimos be vyr, i tremtini dalia buvo net sunkesn negu itremtj vasar. Moterys su vaikais, nemaai j ir su seny vais tvais, buvo ilaipintos Kazachstane. Itremtos baland nesuteikiant laiko susiruoti, dauguma moter neturjo tinkam drabui. Tuos, kuriuos buvo

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

167

pasimusios, danai tekdavo parduoti, kad galt nusipirkti maisto. Kit ie m moterys igyveno imokusios rinkti ir deginti ml ildytis. Tkstaniai moter mir. Daugelis j turjo atrasti bd, kaip isaugoti vaikus gyvus. Jos norjo uauginti juos lenkais, bet danai suprasdavo, jog turi atiduoti juos soviet institucijoms, kad jie bt pamaitinti ir ilikt gyvi. Viena tremtin paliko penkis i savo ei vaik NKVD skyriuje, o pati, etj vaik priglau dusi prie krtins, dingo ir niekas jos daugiau niekada nebemat. Starobilske kalinto ir Charkove nuudyto rpestingojo ekonomisto mona pagimd j dviej vaik tremtyje. Kdikis mir53. Tuo pat metu, 1940 m. kov, NKVD vadovas Berija sak itremti mones, kurie atsisak priimti Soviet Sjungos pas. Taip jie parod nepripastan tys soviet sistemos ir kl praktin problem soviet biurokratams. Lenkijos pilieius, kurie atsisak leisti j asmens duomenis vesti Soviet Sjungos duomen bazes, sunku buvo sekti ir veiksmingai bausti. Taip jau atsitiko, kad dauguma moni, atsisakiusi priimti Soviet Sjungos pas, buvo yd pa bgliai i Vakar Lenkijos. ie mons pabgo nuo vokiei, bet neturjo jokio noro tapti Soviet Sjungos pilieiais. Jie bijojo, kad primus soviet dokumentus, jiems nebus leista grti Lenkij - kai ji bus atkurta. Taigi ydai pasirod es lojals Lenkijos pilieiai ir tapo abiej j tvyn ukariavusi reim aukomis. Jie pabgo nuo SS smurtavimo, taiau buvo NKVD itremti Kazachstan ir Sibir. Apytiksliai atuoniasdeimt keturi procentai i 78 339 moni, itremt 1940 m. birel per akcij prie pabglius, buvo ydai54. Lenkijos ydai, kurie paprastai neturjo jokios gyvenimo kaime patirties, atsidr ne maiau beviltikoje padtyje kaip ir lenkai, itremti prie juos. Amatininkai ir batsiuviai buvo itremti tolim Rusijos iaur kirsti medi. yd berniukas, vardu Josephas, prisimin, kaip vokieiai jo gimtajame mies te privert ydus padegti savo sinagog ir juoksi irdami, kaip jie tai daro. Jo eima pabgo soviet zon, bet atsisak priimti Soviet Sjungos pas. Jo brolis, tvas ir motina mir tremtyje55.

Vakar Europoje is laikotarpis buvo vadinamas Keistuoju karu: atrod, kad nieko nevyksta. Pranczija ir Britanija nuo 1939 m. rugsjo kariavo su Vo kietija. Bet t ruden, iem ir kit pavasar, kai Lenkija buvo ukariauta,

168

KRUVINOS EMS

sunaikinta ir padalyta, deimtys tkstani jos gyventoj nuudyti, o imtai tkstani itremti, Vakar fronte nevyko joki karo veiksm. Vokietija ir jos sjunginink Soviet Sjunga galjo daryti k tinkamos. 1940 m. baland Vokietija ugrob Danij ir Norvegij, taip usitikrinda ma prieig prie Skandinavijos mineralini itekli ir ukirsdama keli bet kokiems brit veiksmams iaurs Europoje. Taiau galutinai Keistojo karo laikotarpis pasibaig, kai gegus 10-j Vokietija upuol Beniliukso alis ir Pranczij. Iki birelio 14 d. uvo apytiksliai imtas tkstani prancz ir eiasdeimt tkstani Britanijos kareivi, o vokieiai eng Paryi. Pranczija krito daug greiiau, negu kas galjo tiktis. T pat mnes, 1940 m. birel, Soviet Sjunga taip pat iplt savo imperij vakarus, prisijungdama visas tris nepriklausomas Baltijos valstybes: Estij, Latvij ir Lietuv. Didiausia ir tankiausiai gyvenama Baltijos valstyb, Lietuva, taip pat tu rjo daugiausia problem tautini ir tarptautini santyki srityje. Vis tarpu kario laikotarp Lietuva reikalavo Vilniaus miesto ir jo apylinki iaurrytinje Lenkijoje. Nors iose teritorijose daugiausia gyveno lenkai, ydai ir baltaru siai, lietuviai laik Vilni savo teista sostine, nes is miestas buvo didels vidurami ir naujj ami pradios valstybs, Lietuvos Didiosios Kuni gaiktysts, sostin. Treiajame ir ketvirtajame deimtmetyje nepriklausomos Lietuvos valstybs vadovai administracin centr buvo kr Kaune, bet savo sostine laik Vilni. 1939 m. Stalinas suaid tokiais j jausmais. Uuot pri jungs Vilni prie Soviet Sjungos, jis atidav j vis dar nepriklausomai Lie tuvai. inoma, ne u dyk - u tai lietuviai, kaip ir galima buvo tiktis, turjo leisti Lietuvos teritorijoje kurti soviet karines bazes. sikrusios Lietuvoje, soviet karins pajgos priirjo, kad 1940 m. vasaros politin revoliucija, surengta net greiiau ir dirbtiniau negu Ryt Lenkijoje, vykt sklandiai. Di dioji dalis Lietuvos politinio elito pabgo naci Vokietij56. Visus iuos vykius ir Soviet Sjungos bei Vokietijos kariuomeni jud jim atidiai stebjo Kaune reziduojantis Japonijos konsulas Lietuvoje iju n Sugihara. 1940 m. vasar Japonijos vadovyb usibr aik kurs: siekti sudaryti neutralumo sutart su Soviet Sjunga. ia sutartimi usitikrinusi saugum iaurje, Japonija bt galjusi planuoti 1941 m. plstis piet kryp timi. Sugihara buvo vienas i palyginti nedaugelio Japonijos pareign, turin i galimyb stebti Vokietijos ir Soviet Sjungos santykius po Pranczijos

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

169

pralaimjimo. Neturdamas sav darbuotoj, kaip informatorius ir padjjus jis pasitelk lenk karininkus, kurie iveng soviet ir vokiei sumimo. Jis atsilygindavo jiems Japonijos pasais ir galimybe naudotis Japonijos diploma tiniu patu. Sugihara padjo lenkams rasti bd pabgti j draugams kari ninkams. Lenkai suprato, kad turint tam tikr Japonijos viz manoma per Soviet Sjung organizuoti kelion Japonij. Nors iuo keliu pabgo labai nedaug lenk karinink, vienas i j tikrai pasiek Japonij ir para valgy bin raport apie tai, k mat vaiuodamas per Soviet Sjung57. Tuo pat metu pas Sugihar pradjo lankytis yd pabgliai. Tai buvo Lenkijos pilieiai, kurie pabgo i Lenkijos po Vokietijos invazijos 1939 m. rugsj, o dabar bijojo soviet. Jie buvo girdj apie yd trmim 1940 m.

170

KRUVINOS EMS

birel ir baiminosi, kad ir j neitikt toks likimas. J nuogstavimai buvo labai pagrsti: prajus metams sovietai itrm apytiksliai 17 500 moni i Lietuvos, 17 000 i Latvijos ir 6000 i Estijos. Talkinamas lenk karinink, Sugihara padjo keliems tkstaniams yd ivykti i Lietuvos. J lauk ilga kelion per Soviet Sjung geleinkeliu, tada laivu Japonij, o i ten Pales tin ar Jungtines Valstijas. i akcija buvo tylaus, bet pastovaus, deimtmeius trukusio Lenkijos ir Japonijos valgyb bendradarbiavimo epilogas58.

1940 m. naci lyderiai bt mielai atsikrat apytiksliai dviem milijonais yd jiems priklausanioje Lenkijos pusje, bet negaljo susitarti tarpusavyje, kaip tai padaryti. Paioje karo pradioje buvo planuojama sukurti savotik yd rezervat Generalins gubernijos Liublino apygardoje. Bet kadangi Vokieti jos ukariautos Lenkijos teritorijos buvo palyginti nedidels, Liublinas buvo ne daug toliau nuo Berlyno (u septyni imt kilometr) negu du didieji miestai, i kuri ydai turjo bti itremti: Varuva - u ei imt kilomet r, Lodz - u penki imt, taigi is sprendimas nebuvo patenkinamas. Ge neralgubernatorius Hansas Frankas nesutiko, kad jo teritorij atvykt dau giau yd. 1939 m. pabaigoje ir 1940 m. Himmleris ir Greiseris toliau trm lenkus i Vartelando Generalin gubernij - i viso buvo itremti apytiksliai 408 525 Lenkijos pilieiai, madaug tiek pat, kiek ir Soviet Sjungoje. Trem tys suteik didiuli kani monms, taiau maai pakeit tautin balans Vokietijoje. Lenk buvo tiesiog per daug ir j perklimas i vienos okupuotos Lenkijos dalies kit nieko i esms nepakeit, tik sukl chaos. Didiosios Hitlerio svajons apie gyvybin erdv Rytuose tai neipild59. Siekiant padidinti trmimo operacijos veiksmingum, 1939 m. ruden buvo pasitelktas deportacij specialistas Adolfas Eichmannas. Eichmannas jau parod savo gebjimus, kai pagreitino Austrijos yd emigracij i Vie nos. Taiau analizuodamas sumanym deportuoti ydus Generalin guber nij Eichmannas suprato, kad jokio prasmingo rezultato pasiekti nepavyks, nes generalgubernatorius Hansas Frankas visai nenori turti daugiau yd savo valdose. Jam pavyko Generalin gubernij perkelti apytiksliai keturis tkstanius Austrijos ir ekijos yd, taiau 1939 m. spal deportacija buvo sustabdyta. Tada Eichmannas prijo ivad, kuri turbt pirosi pati savai-

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

171

me: Vokietijos valdioje esanius du milijonus yd reikia itremti Rytus, didiul Vokietijos sjungininks Soviet Sjungos teritorij. Juk Stalinas gal gale jau buvo steigs yd apgyvendinimo zon: soviet Azijos gilumoje kurt Birobidan. Kaip pastebjo vokieiai (ir ne paskutin kart), soviet reimas, prieingai negu j pai, turjo valstybini pajgum ir tui vieto vi, reikaling veiksmingiems masiniams trmimams. 1940 m. saus Vokieti ja pasil sovietams Europos ydus. Stalinas pasilymu nesusidomjo60. Generalin gubernija buvo per arti ir per maa isprsti tai, k nacistai suvok kaip rasin problem, o Soviet Sjunga priimti yd nenorjo, k tuomet daryti su rasiniais prieais - vietos gyventojais? Jie turjo bti laikomi izoliuoti ir eksploatuojami, kol ateis Galutinio sprendimo (vis dar suvokia mo kaip deportacija) laikas. yd izoliavimo model sugalvojo Greiseris 1940 m. vasario 8 d. Jis sak sukurti get 233 000 Lodzs yd. T pat mnes Ludwigas Fischeris, Varuvos meras vokietis, paved advokatui Waldemarui Schnui suprojektuoti get. Spal ir lapkrit daugiau kaip imtas tkstani ne yd lenk buvo ikeldinti i Varuvos iaurs vakar rajono, kur vokieiai paskelb bsiant getu, o i kit miesto viet ia buvo perkelta daugiau kaip imtas tkstani Varuvos yd. ydai privaljo ant rankovs ryti rait, kad parodyt es ydai, ir paklusti kitoms eminanioms taisyklms. Jie pra rado u geto rib turt turt, kuris atiteko daugiausia vokieiams, o dalis ir lenkams (po vokiei bombardavimo nemaai j buvo netek savo nam). Sugautiems u geto rib be leidimo Varuvos ydams grs mirties bausm. Kitose Generalins gubernijos vietovse yd likimas buvo toks pats61. 1940 ir 1941 m. Varuvos ir kiti getai tapo improvizuotomis priveriamojo darbo stovyklomis ir izoliacijos vietomis. Vokieiai irinkdavo yd taryb Judenrat, paprastai j sudar mons, kurie vadovavo vietos yd bendruo menms prie kar. Varuvoje Judenrato vadovu tapo Adamas Czerniakwas, urnalistas ir priekario laik senatorius. Judenrato uduotis buvo tarpinin kauti tarp vokiei ir geto yd. Vokieiai taip pat sukr neginkluotas yd policijos pajgas (Varuvoje joms vadovavo Jozefas Szerzyskis), kurios turjo palaikyti tvark, ukirsti keli pabgimams ir gyvendinti vokiei prievartos politik. Nebuvo visai aiku, kokia i politika bus, nors ilgainiui ydai suprato, kad gyvenimas gete negali tstis aminai. Tuo metu Varuvos getas tapo gau siai vokiei turist lankoma vieta. Geto istorikas Emanuelis Ringelblumas

172

KRUVINOS EMS

atkreip dmes, kad itin didelio susidomjimo susilaukia pair, kur guli daugyb dar nepalaidot lavon. 1943 m. buvo ileistas Baedekerio turist vadovas po Generalin gubernij62. 1940 m. vasar, nugalj Pranczij, vokieiai vl m iekoti Galutinio sprendimo. Soviet Sjunga atsisak priimti ydus savo teritorij, o Frankas ukirto keli j masiniam perklimui Generalin gubernij. Madagaskaras buvo Pranczijos kolonija, o pastarj nugaljus ios salos rekolonizacijai kliu d tik Karalikasis karinis jr laivynas. Tikiu, kad ydus isiuntus toli Afrik ar koki nors kit kolonij inyks net pati yd svoka", - svarst sprendimo galimybes Himmleris. Tuo jo siekiai, inoma, neapsiribojo. Per iek tiek ilges n laikotarp turt bti manoma paalinti i ms teritorij ir tokias tautines svokas kaip ukrainieiai, guralai, lemkai. Ir tai, kas pasakyta apie iuos klanus, pritaikoma ir lenkams, tik atitinkamai didesniu mastu, - ts jis63. yd mirtingumas buvo labai didelis, ypa Varuvos gete, kur gyveno ge rokai daugiau kaip keturi imtai tkstani yd. Getas apm tik madaug dviej kvadratini myli vietov, taigi gyventoj tankumas siek apytiksliai du imtus tkstani moni kvadratinje mylioje. Taiau dauguma Varuvos gete mirusi yd buvo ne Varuvos ydai. Varuvos apygardoje, kaip ir visoje Generalinje gubernijoje, vokieiai ydus i maesni gyvenviei perkl didesnius getus. ydai i maesni Varuvos apygardos gyvenviei paprastai ir taip buvo vargingesni, o per tremt prarado ir tai, k turjo. Juos perkl Varuv nedav laiko pasiruoti, ir daugelis j negaljo pasiimti to, k tur jo. ie ydai i Varuvos apygardos tapo paeidiamais geto varguoliais, per sekiojamais bado ir lig. Dauguma i apytiksliai eiasdeimties tkstani yd, kurie mir Varuvos gete 1940-1941 m., buvo perkelti i kit vietovi naujakuriai ir pabgliai. Btent jie labiausiai nukentjo nuo iauri vokiei politikos priemoni, toki kaip sprendimas visikai netiekti maisto get vis 1940 m. gruodio mnes. Daugelis j mir i bado, po ilg kani ir mora likai degradav64. Tvai danai mirdavo pirmieji, palikdami vaikus vienus svetimame mies te. Gitla Szulcman atsimin, kaip po motinos ir tvo mirties ji klaidiojo be tikslo po get ir visa sutino i bado". Saros Sborow motina mir guldama greta jos lovoje, o sesuo paskui i bado sutino ir mir. Ji ra: Viduje a vis k inau, bet nemoku to isakyti." O paauglys Izraelis Ledermanas mokjo

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

173

labai aikiai reikti savo mintis; jis suprato, kad bna du karai - kulk karas ir bado karas. Bado karas yra blogesnis, nes tada mogus kankinasi, o nuo kulkos va i karto. Kaip atsimin vienas gydytojas, deimties met vaikai parsidavindavo u duon65. Varuvos gete yd bendruomens organizacijos kr nalaii prieglau das. Kai kurie vaikai i nevilties linkjo savo tvams mirties, kad galt bent jau gauti nalaii maisto davin. Kai kuriose prieglaudose padtis buvo pasi baistina. Pasak vienos socialins darbuotojos, vaikai keiksi, musi, stum dsi aplink aviins kos puod. Sunks ligoniai guljo ant grind, vaikai tino i alkio, lavonai nebuvo ineami po kelias dienas. Ji kaip manydama stengsi vesti prieglaudoje tvark, taiau tada vaikai usikrt dmtja ilti ne. Prieglaudai buvo paskelbtas karantinas ir ji su savo globotiniais buvo u blokuota prieglaudos patalpose. Dabar prieglauda, - su paslaptinga valga ra ji savo dienoratyje, - tapo duj kamera.66 Nors vokieiai isaugojo priekario Lenkijos yd elit, sudarydami i jo at stov Judenrat gyvendinti vokiei politikai gete, lenk elit jie buvo link vertinti kaip politin grsm. 1940 m. pradioje Hitleris prijo prie ivados, kad pavojingesni lenkai Generalinje gubernijoje turi bti tiesiog suaudyti. Jis pasak Frankui, kad vadovaujantys lenk elementai turi bti paalinti. Frankas sudar naikintin gyventoj grupi sra, kuris buvo labai panaus operacijos Tannenberg sra: j buvo traukti isilavin mons, dvasi ninkai, politikai aktyvs asmenys. domus sutapimas - plan likviduoti gyventoj grupes, priskirtas dvasini lyderi kategorijai, savo pavaldiniams jis paskelb 1940 m. kovo 2 d., tik trim dienom anksiau, negu Berija prad jo teroro veiksmus prie lenk belaisvius Soviet Sjungoje. Jo politika buvo tokia pati kaip ir Berijos: udyti jau suimtus mones, suimti pavojingais laiko mus mones ir taip pat juos nuudyti. Skirtingai nei Berija, Frankas, pasinau dojs proga, sak suaudyti ir kriminalinius nusikaltlius, matyt, nordamas atlaisvinti vietos kaljimuose. 1940 m. vasaros pabaigoje vokieiai nuud apytiksliai tris tkstanius moni, kuriuos laik politikai pavojingais, ir madaug tiek pat paprast nusikaltli67. Vokiei operacija buvo prasiau koordinuota negu soviet udyns. Ypa tingoji pacifikacijos akcija (Ausserordentliche Befriedungsaktion, AB Aktion),

174

KRUVINOS EMS

kaip buvo pavadintos ios udyns, kiekvienoje Generalins gubernijos apy gardoje buvo gyvendinama vis kitaip. Krokuvos apygardoje kaliniams buvo paskelbtas suvestinis nuosprendis, nors i tikrj nebuvo jokio rato. Nuos prendis buvo apgavyst, kuri turjo pateisinti mirties bausm; paskui, prie taraudami patys sau, operacijos vykdytojai ura, kad visi nuudytieji buvo nuauti bandant pabgti. I tikrj kaliniai i Montelupi kaljimo Krokuvoje atveti netoli esanius Kesavicus, kur turjo patys isikasti mirties duobes. Kit dien jie buvo suaudyti, po trisdeimt ar penkiasdeimt moni vienu metu. Liublino apygardoje mons buvo laikomi miesto pilyje, paskui nuve ti vien viet pietus nuo miesto. Sunkveimi priekini ibint viesoje jie buvo suaudyti automatais prie duobi. Vien nakt, 1940 m. rugpjio 15-j, buvo suaudyta 450 moni68. Varuvos apygardos kaliniai buvo laikomi Paviako kaljime, paskui nuveti Palmir mik. Ten vokieiai privert juos ikasti kelet ilg griovi, trij met r ploio ir trisdeimties metr ilgio. Autant jie paadino kalinius ir sak su sirinkti daiktus. ie i pradi turbt man, kad juos perkelia kit stovykl. Tik sunkveimiams pasukus mik jie suprato, koks likimas j laukia. Kruviniau sia buvo 1940 m. birelio 20-21 d. naktis, per j buvo suaudyti 358 mons69. Radomo apygardoje i akcija buvo vykdoma ypa sistemingai ir brutaliai. Kaliniai buvo suriami, tada perskaitomas nuosprendis: jie keli pavoj Vo kietijos saugumui. Kaip ir kituose miestuose, lenkai paprastai nesuprasdavo, kad tai tariamai teismin procedra. Popiet jie didelmis grupmis bdavo iveami, laikantis tokio tvarkaraio: 15.30 suriimas, 15.45 nuosprendio skaitymas, 16.00 transportavimas. Pirmosios kelios grups kalini buvo nu vetos smlt vietov u dvylikos kilometr iaur nuo enstakavos; ten jiems urio akis ir suaud. Jadwiga Flak, vieno kalinio mona, vliau surado udymo viet. Ji rado smlyje aikius enklus, rodanius, kas vyko: kaul nuolau ir raii akims skutelius. Jos studentui vyrui Marianui buvo k tik sukak dvideimt dveji metai. Keturi kaliniai, buv municipaliteto nariai, liko gyvi. Himmlerio svainis, vokiei valdios galva mieste, man, kad jam j prireiks statant vokieiams plaukimo basein ir vienam70. Kitos kalini grups i enstakavos buvo veamos mik. 1940 m. liepos 4 d. ten buvo suaudytos visos trys seserys Gliskos - Irena, Janina, ir Se rafina. Visos trys atsisak pasakyti, kur j broliai. Janina pavadino vokiei

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

175

valdym juokingu ir laikinu. Ji pasak niekada neiduosianti savo brolio ar kito lenko. Ir neidav71. Pakeliui udymo vietas kaliniai mt i sunkveimi ratelius, tikdamie si, kad praeiviai juos suras ir perduos j eimoms. Tai buvo savotika lenk tradicija, ir ie rateliai stebtinai danai pasiekdavo savo adresatus. mo ns, kurie juos ra, skirtingai nuo belaisvi trijose soviet stovyklose, inojo, kad j laukia mirtis. Kozelsko, Ostakovo ir Starobilsko belaisviai, veami i stovykl, taip pat mt ratelius i autobus, bet jais pranedavo daniausiai tokius dalykus: Neturime supratimo, kur jie mus vea.72 Taigi skirtumas tarp soviet ir vokiei vykdyt represij buvo. rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos Soviet Sjunga siek slaptumo ir, isky rus kelet ypating atvej, j isaugojo. vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos vokieiai ne visada norjo nuslpti savo veiksmus, ir net kai norjo, tai padaryti jiems sunkiai seksi. Taigi Ypatingosios pacifikacijos akcijos aukos suprato, koks likimas j laukia, ir susitaik su juo arba band tikinti susitai kyti savo eimas. Mirties laukiantys mons skirtingai vertino vis t vyki reikm. Mieczysawas Habrowskis ra: Kraujas, pralietas ant lenk ems, patr j ir iaugins laisvos ir didios Lenkijos kerytojus. Ryszardas Schmid tas, kuris plikomis rankomis upuol savo tardytojus, nenorjo kerto: Tegu vaikai u mus nekerija, nes kertas gimdo didesn kert. Marianas Muszyskis tiesiog atsisveikino su savo eima: Tesaugo jus Dievas. A jus visus myliu.73

Kai kurie mons, eidami pasitikti mirties per Ypatingj pacifikacijos akci j", galvojo apie savo eimas, kalintas Soviet Sjungoje. Nors Soviet Sjunga ir Vokietija nekoordinavo savo politikos isilavinusi lenk klasi atvilgiu, ji buvo nukreipta prie tokius paius mones. Sovietai klasi kovos pretekstu siek paalinti elementus, kuriuos laik pavojingais savo sistemai. Vokieiai savo veiksmais siek ne tik tvirtinti savo teritorinius ukariavimus, bet ir pa rodyti emesns rass atstovams j viet. Apskritai j politika buvo labai pa nai; abu reimai masikai trm ir masikai ud, ir net panaiu metu. Yra inomi bent du atvejai, kai vienas brolis ar sesuo tapo soviet teroro, o kitas - vokiei teroro auka. Janina Dowbor buvo vienintel moteris tarp len

176

KRUVINOS EMS

k karinink, patekusi soviet nelaisv. Drsi mergina vaikystje imoko valdyti skraidykl ir leistis paraiutu. Ji buvo pirmoji Europos moteris, kuri m okinti su paraiutu i penki ir daugiau kilometr aukio. 1939 m. baigusi lakn mokykl tapo Lenkijos karini oro pajg atsargos karininke. 1939 m. rugsj pateko soviet nelaisv. Pasakojama, jos lktuv numu vokieiai. Kai gelbdamasi ioko su paraiutu, j, kaip Lenkijos jaunesni j leitenant, sum sovietai. Ji buvo kalinta Ostakove, o paskui perkelta Kozelsk. Ji turjo atskir kambarl ir leido laik su draugais i karini oro pajg, su kuriais jautsi saugi. 1940 m. balandio 21 ar 22 d. ji buvo nuudyta Katynje ir palaidota ten vienoje i duobi kartu su 4409 vyrais. Jos jaunes nioji sesuo Agnieszka liko Vokietijos zonoje. 1939 m. pabaigoje ji kartu su keletu draug stojo Pasiprieinimo organizacij. Ji buvo suimta 1940 m. baland, apytiksliai tuo pat metu, kai buvo nuauta jos sesuo. 1940 m. birelio 21 d. ji buvo nuauta Palmir mike. Abi seseris nuteis butaforiniai teismai, abi buvo nuudytos viu galv ir palaidotos negiliuose kapuose74. Brolius Wnukus, kilusius i regiono, kuris anksiau buvo Vidurio Ryt Lenkijoje, bet dabar atsidr visai alia Vokietijos ir Soviet Sjungos sienos, itiko toks pats likimas. Bolesawas, vyresnysis brolis, buvo politikas populis tas, Lenkijos parlamento narys. Jakubas, jaunesnysis brolis, studijavo farma kologij ir projektavo dujokaukes. Abu 1932 m. ved, turjo vaik. 1940 m. baland Jakub kartu su kitais instituto ekspertais sum sovietai ir nuud Katynje. Bolesaw 1939 m. spal sum vokieiai; saus jie kalino j Liublino pilyje ir per Ypatingj pacifikacijos akcij 1940 m. birelio 29 d. suaud. Ant nosins jis paliko atsisveikinimo ura: A mirtu u tvyn su ypsena lpose, bet mirtu nekaltas.75 1940 m. pavasar ir vasar vokieiai m plsti savo ma koncentracijos stovykl sistem, kad galt bauginti ir eksploatuoti lenkus. 1940 m. balandio pabaigoje Heinrichas Himmleris apsilank Varuvoje ir sak koncentracijos stovyklose kalinti dvideimt tkstani lenk. Ericho von dem Bach-Zelewski, Himmlerio vokikumo stiprinimo Silezijos regione reikal komisaro, inicia tyva Lenkijos kariuomens barak vietoje netoli Krokuvos buvo kurta nauja koncentracijos stovykla: Osvencimas, geriau inomas vokiku pavadinimu Auvicas. Kai Ypatingoji pacifikacijos akcija" artjo pabaig, kaliniai buvo jau ne audomi, o siuniami vokiei stovyklas, labai danai Auvic. Pirmuoju

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

177

traukiniu Auvic buvo gabenami lenk politiniai kaliniai i Krokuvos; jie atvyko 1940 m. birelio 14 d. ir gavo numerius 31-758. Liep traukiniai su lenk politiniais kaliniai ivyko Zachsenhauzen ir Buchenvald; lapkrit Auvic atvyko dar du traukiniai su kaliniais. Rugpjio 15 d. Varuvoje prasidjo masins moni gaudyns: gatvse buvo suimti ir iveti Auvi c imtai, o paskui tkstaniai moni. 1940 m. lapkrit stovykla tapo lenk egzekucijos vieta. Madaug tuo pat metu ji patrauk IG Farben investuotoj dmes. Auvicas tapo milinika priveriamojo darbo stovykla, labai panaia Soviet Sjungos lagerius, nors ia vergikas darbas tarnavo Vokietijos ben drovi interesams, o ne Stalino svajonms apie planing industrializacij76.

Prieingai negu vokieiai, kurie klydo manydami, kad paalino isilavinu sias lenk klases savojoje Lenkijos dalyje, Soviet Sjunga i ties jas beveik paalino. Generalinje gubernijoje lenk pasiprieinimas augo, o Soviet Sjungoje pasiprieinimo tinklai buvo greitai suardyti, aktyvistai suimti, itremti, kai kurie suaudyti. Taiau soviet valdiai ikilo naujas ikis ukrainiei nacionalizmas. Lenkijoje gyveno apytiksliai penki milijonai ukrainiei, ir beveik visi jie atsidr Soviet Ukrainos teritorijoje. Ne visi jie buvo patenkinti naujuoju reimu. Ukrainos nacionalistai, kuri organi zacijos tarpukario Lenkijoje buvo nelegalios, mokjo veikti pogrindyje. Da bar, kai Lenkijos nebebuvo, j veiklos kryptis, savaime suprantama, pasikei t. Soviet politika kai kuriuos vietos ukrainieius nuteik palankiai priimti nacionalist ini. Nors kai kurie Ukrainos valstieiai i pradi diaugsi soviet valdia ir jos suteikta dirbamja eme, kolektyvizacija greitai nutei k juos prie reim77. Dabar Ukrainos nacionalist organizacija m pltoti veikl, nukreipt prie soviet valdios institucijas. Kai kurie ikiliausi ukrainiei nacionalis tai turjo tarpukario laikais umegzt ryi su Vokietijos karine valgyba ir su Reinhardo Heydricho SS valgybos tarnyba Sicherheitsdienst. Kaip inojo Stalinas, kai kurie i j vis dar rinko valgybinius duomenis Berlynui. Taigi ketvirtasis soviet trmimas i prijungt Ryt Lenkijos teritorij pirmiausia buvo nukreiptas prie ukrainieius. Per pirmsias dvi operacijas daugiausia buvo tremiami lenkai, per treij - ydai. Per 1941 m. gegus akcij i va

178

KRUVINOS EMS

karins Soviet Ukrainos dalies specialisias gyvenvietes buvo itremti 11 328 Lenkijos gyventojai, dauguma j ukrainieiai. Paskutinis birelio 19 d. trmimas paliet 22 353 Lenkijos gyventojus; dauguma j buvo lenkai78. Kai jie mus ve, m kristi bombos ir kilo gaisras, mons vagonuose pradjo degti, - prisimin maas lenk berniukas i Balstogs. Birelio 22 d. Vokietija netiktai upuol Soviet Sjung, ir jos bomboneiai pavijo trauki nius, kuriais sovietai ve mones tremt. Apytiksliai du tkstaniai tremti ni uvo prekiniuose vagonuose ir tapo abiej reim aukomis79. Valydamas savo naujsias emes, Stalinas ruosi kitam karui. Taiau jis nesitikjo, kad karas prasids taip greitai.

Kai 1941 m. birelio 22 d. Vokietija netiktai upuol Soviet Sjung, Len kija ir Soviet Sjunga i priei staiga virto sjungininkmis. Dabar ir viena, ir kita kovojo su Vokietija. Vis dlto padtis buvo kebli. Per dvejus prajusius metus Soviet Sjunga represavo apie pus milijono Lenkijos gyventoj: apy tiksliai 315 000 itrm, madaug 110 000 sum, apie 30 000 suaud, o dar apytikriai 25 000 j mir kalinimo vietose. Lenkijos vyriausyb inojo apie trmimus, bet apie udynes jai nieko nebuvo inoma. Nepaisant to, Soviet Sjunga ir lenkai i imt tkstani Lenkijos piliei, ibarstyt po Soviet Sjungos kaljimus, priveriamojo darbo lagerius ir specialisias gyvenvietes, pradjo formuoti Lenkijos kariuomen80. Vyriausioji Lenkijos vadovyb pamat, kad trksta keli tkstani Len kijos karinink. Lenkijos vyriausyb pasiunt Maskv Jzef Czapsk, lenk karinink ir meninink, kuris kaljo Kozelske, bet ties iveng, rasti dingu sius karininkus, buvusius stovyklos draugus. Nors buvo pragmatikas mo gus, savo uduot Czapskis vis dlto suprato kaip paaukim. Lenkija dabar gavo antr galimyb kovoti su Vokietija ir Czapskis turjo surasti karininkus, kurie ves vyrus m. Keliaujant Maskv, galvoje jam sukosi itraukos i lenk romantikos poezijos krini, pirmiausia nepaprastai mazochistini Juliuszo Sowackio svaj, kuriose is pra Diev laikyti Lenkij ant kryiaus, kol ji gaus jg stovti savarankikai. Paskui, kalbdamasis su jaudinaniai nuoirdiu tautieiu, Czapskis prisimin garsiausias tremtyje paraytos Cip riano Norwido poemos apie tvyns ilges eilutes: Ilgiuosi t, kurie sako taip,

MOLOTOVO-RIBBENTROPO EUROPA

179

jei taip ir ne, jei ne / viesos be elio. Rafinuotas, ipruss mogus, kils i mirios eimos, Czapskis iekojo nusiraminimo suvokdamas savo taut per romantiko idealizmo vaizdius81. Czapskis netiesiogiai rmsi ventuoju Ratu, nes Norwidas poemoje ci tuoja Evangelij pagal Mat: Veriau js sakykite: Taip, jei taip, Ne, jei ne, o kas viraus, tai i piktojo. Kaip tik ia citata Arthuras Koestleris ubai g Darkness at Noon (Tamsa vidurdien"), savo roman apie Didj teror. Czapskis vyko Lubiankos kaljim Maskvoje, kur vyko io romano veiks mas; kaip tik ten buvo tardomas Koestlerio draugas Alexanderis Weissbergas, paleistas 1940 m. Weissbergas ir jo mona buvo suimti ketvirtojo deimtme io pabaigoje; j patirtis buvo vienas i Koestlerio romano altini. Czapskis ketino pasiteirauti vieno i Lubiankos tardytoj apie savo draugus, dingusius lenk belaisvius. Jis buvo susitars dl susitikimo su Leonidu Reichmanu, NKVD pareignu, kuris tard lenk belaisvius82. Czapskis teik Reichmanui praneim, kuriame buvo apraytos inomos dingusi tkstani karinink buvimo vietos ir perklimai. Reichmanas, at rod, perskait j nuo pradios iki galo, vediodamas pietuku eilutmis, bet nieko nesiymdamas. Paskui jis tar kelet nepareigojani odi ir paa djo paskambinti Czapskiui viebut, kai pats susipainsis su iuo klausi mu. Vien vakar, apie vidurnakt, Czapskio numeryje suskambo telefonas. Skambino Reichmanas; jis teig turs ivykti i miesto skubiu reikalu. Naujos informacijos jis nesuteik, tik nurod Czapskiui keleto kit pareign, su ku riais vertt pasikalbti, pavardes, taiau su visais jais Lenkijos vyriausyb jau buvo susisiekusi. Czapskis net dabar netar, kokia yra tiesa - kad visi ding karininkai nuudyti. Taiau suprato, jog kakas slepiama. Jis nusprend ivykti i Maskvos83. Kit dien, grs savo viebuio numer, Czapskis pajuto, kad j ka kas dmiai stebi. Pavargs nuo dmesio, kur Soviet Sjungos sostinje pri traukdavo jo lenk karininko uniforma, jis nekreip tai dmesio. Kai atjo prie lifto, prie jo prislikino pagyvens ydas. Js esate lenk karininkas?" ydas buvo kils i Lenkijos, bet nemat savo tvyns jau trisdeimt met ir troko ivysti j vl. Tada, - pasak jis, - galiau ramiai numirti. Susijaudi ns Czapskis pakviet senj pon savo kambar, ketindamas duoti jam vien Lenkijos ambasados leidiamo urnalo egzempliori. Taip jau atsitiko, kad

180

KRUVINOS EMS

pirmame puslapyje buvo Varuvos - Varuvos, Lenkijos sostins, yd gyveni mo centro, dviej civilizacij irdies ir j susitikimo vietos - fotografija. Pilies aikt buvo suniokota, garsiosios karaliaus Zigmanto kolonos sugriautos. Tai buvo Varuva po vokiei bombardavimo. Czapskio kompanionas susmuko kd, nuleido galv ir pravirko. Kai senasis ydas ijo, Czapskis pats pratrko verkti. Po vienatvs oficialioje Maskvoje ir jos melo viena vienintel mogiko bendravimo akimirka pakeit visk. To vargo ydo akys, - prisimin jis, - i gelbjo mane, bepradedant slysti netikjimo ir visikos nevilties bedugn.84 Abu vyrus suvienijo sielvartas dl visai nesen vyki - kai Vokietija ir Soviet Sjunga bendrai okupavo Lenkij. Nuo 1939 m. rugsjo iki 1941 m. birelio, veikdamos kaip sjungininks, Soviet Sjunga ir Vokietija nuud bene du imtus tkstani Lenkijos gyventoj ir itrm dar apytiksliai mi lijon. Juos ve gulag ir Auvic, kur per ateinanius mnesius ir metus mirs deimtys tkstani lenk. Lenkijos ydai Vokietijos okupuotoje dalyje buvo uspeisti getuose laukti neaikaus likimo. Jau tada deimtys tkstani Lenkijos yd mir i bado ar nuo lig. Ypating aizd padar ir Maskvoje, ir Berlyne puoselti ketinimai nukirsti Lenkijos visuomenei galv, padaryti lenkus minkta mase, ne pilieiais, o val diniais. Hansas Frankas, cituodamas Hitler, apibr savo darb kaip Lenkijos vadovaujani element paalinim. NKVD pareignai vykdydami savo u duot puol logik kratutinum, savo auk iekodami lenkikame Kas yra kas leidinyje. Tai buvo pasiksinimas pai modernumo svok, paios Ap vietos socialin knijim ioje pasaulio dalyje. Ryt Europos visuomeni pasi didiavimas buvo inteligentija, isilavinusios klass, kurios laik save tautos vadovais, padedaniais isaugoti raytin, sakytin ir paprotin tautos kultr, ypa netekus valstybingumo ir sunkum laikotarpiais. Vokiei kalba turi tok pat od, tokia paia reikme; Hitleris visikai aikiai sak inaikinti Lenkijos inteligentij. Vyriausiasis Kozelsko belaisvi stovyklos tardytojas kalbjo apie skirtingas filosofijas; vienas i Ypatingosios pacifikacijos akcijos vokiei tardytoj kakok senol sak suaudyti u tai, kad is pademonstravo len kik mstym. ios civilizacijos siknijimo ir jos ypatingo mstymo bdo reikjo vaidmuo visuomet buvo priskiriamas btent inteligentijai85. Tai, kad du okupantai masikai ud lenk inteligentij, buvo tragikas enklas, kad ioji vykd savo istorin misij.

5 SKYRIUS

APOKALIPSS EKONOMIKA

1941 m. birelio 22-oji yra viena reikmingiausi dien Europos istorijoje. T dien prasidjusi Vokietijos invazija Soviet Sjung, kodiniu pavadinimu operacija Barbarossa, buvo daug daugiau negu netiktas upuolimas, sjun g pasikeitimas ar naujas karo etapas. Tai buvo didiuls, neapsakomos ka tastrofos pradia. Vermachto (ir jo sjunginink) kovos su Raudonja armija nusine daugiau kaip deimties milijon kareivi gyvybes, jau nekalbant apie tai, kad Ryt fronte nuo bomb per aviacijos antskrydius, bado ir lig uvo dar madaug tiek pat civili. Taip pat per kar Rytuose vokieiai s moningai nuud apytiksliai deimt milijon moni, skaitant daugiau kaip penkis milijonus yd ir daugiau kaip tris milijonus karo belaisvi. Operacija Barbarossa ymi treiojo kruvin emi istorijos laikotarpio pradi. Pirmuoju (1933-1938 m.) beveik visas masines udynes vykd So viet Sjunga; antruoju, kai Vokietija ir Soviet Sjunga veik kaip sjungi ninks (1939-1941 m.), ir vienas, ir kitas reimas ud panaiais mastais. O 1941-1945 m. beveik u visas politines udynes buvo atsakinga Vokietija. Kiekvienas perjimas nauj etap kelia klausim. Pasibaigus pirmajam laikotarpiui ir prasidjus antrajam, kilo klausimas, kaip Soviet Sjunga ga ljo sudaryti sjung su naciais? Perjimas i antrojo treij kelia klausim, kodl Vokietija sulau t sjung? Maskvos ir Berlyno sukurta 1939-1941 m. Molotovo-Ribbentropo Europa reik okupacij arba teritorij praradim Belgijai, Danijai, Estijai, Suomijai, Pranczijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksem burgui, Olandijai, Norvegijai, Lenkijai ir Rumunijai. Ji taip pat reik masi nius trmimus ir masinius suaudymus Lenkijos, Rumunijos ir Baltijos vals tybi gyventojams. Bet Soviet Sjungai ir naci Vokietijai ji reik vaising ekonomin bendradarbiavim, karines pergales ir teritorij pltim i ali sskaita. Koki savybi turjo naci ir soviet sistemos, kurios leido pltoti

182

KRUVINOS EMS

abiem pusms nauding bendradarbiavim 1939-1941 m., o paskui paskati no pratingiausi kar monijos istorijoje 1941-1945 m.? Danai klausimas apie 1941 m. vykius yra keliamas abstrakiau, kaip Eu ropos civilizacijos klausimas. Kartais teigiama, kad vokiei (ir soviet) udikika politika esanti modernybs - kuri, kaip teigiama, prasidjo, kai per Pranczijos revoliucij ir Napoleono karus buvo praktikai pritaikytos Apvietos idjos apie racionalum politikoje - kulminacija. Taiau toks mo dernybs traktavimas nepaaikina 1941 m. katastrofos, bent jau tiesiogiai. Ir soviet, ir naci reimas atmet optimistik Apvietos prielaid, kad kan din triumfuojanios gamtos moksl paangos ateis socialin paanga. Ir Hit lerio, ir Stalino veiksmai rmsi XIX a. pabaigos darvinizmo modifikacija: kad paanga galima, bet j manoma pasiekti tik smurtine rasi arba klasi kova. Dl to stalinistams atrod pagrsta naikinti auktesnisias lenk klases, o nacionalsocialistams - dirbtinai isilavinusi lenk nevismogi sluoks nius. Todl naci Vokietijos ir Soviet Sjungos ideologija leido kompromis, kur knijo Lenkijos ukariavimas. i reim sjunga leido jiems sunaikinti Europos Apvietos vaisius Lenkijoje, nuudant daugum isilavinusi lenk klasi atstov. Ji leido Soviet Sjungai platinti savj lygybs versij, o naci Vokietijai deimtims milijon moni taikyti rasin diskriminacij, kurios dramatikiausia apraika buvo yd getai - atskirti nuo aplinkinio pasaulio, jie turjo ten laukti, kol bus priimtas koks nors Galutinis sprendimas. Taigi naci Vokietij ir Soviet Sjung galima suvokti kaip dvi modernybs atmai nas, prieikas treiajai - lenkams. Taiau j anaiptol negalima laikyti paios modernybs kaip tokios atstovmis1. Atsakymas klausim apie 1941 m. daugiau susijs su imperializmo gali mybmis negu su intelektiniu Apvietos paveldu ir daugiau su Londonu negu su Paryiumi. Ir Hitleris, ir Stalinas susidr su dviem svarbiausiais brit XIX a. palikimais: imperializmu kaip pasaulins politikos organizavimo prin cipu ir neveikiama Britanijos imperijos galybe jrose. Hitleris, nepajgdamas konkuruoti su britais vandenynuose, Ryt Europ irjo kaip emes, pri brendusias tapti sausumos imperija. Rytai nebuvo visikai tabula rasa*: so
* vari lenta (lot.).

APOKALIPSS EKONOMIKA

183

viet valstyb ir visi jos darbai turjo bti paalinti. Tada, kaip Hitleris sak 1941 m. liep, ten bt sukurtas Rojaus sodas. Britanijos imperija buvo pa grindinis Stalino pirmtako Lenino rpestis; jis man, kad imperializmas dirb tinai palaiko kapitalizm. Stalinui, kaip Lenino pdiniui, teko ikis apginti socializmo tvyn, Soviet Sjung, pasaulyje, kur iliko ir imperializmas, ir kapitalizmas. Stalinas padar nuolaid imperialistiniam pasauliui gerokai anksiau, negu Hitleris atjo valdi; kadangi imperializmas nelugo, socia lizmo atstove tapo nebe pasaulin revoliucija, o soviet valstyb. Primus ideologin kompromis (nutarus kurti socializm vienoje alyje"), Stalino sjunga su Hitleriu buvo tik smulkmena. Gal gale, kai tavo alis yra grio tvirtov, apsupta blogio pasaulio, kiekvienas kompromisas yra pateisinamas, ir n vienas blogiukas" nra blogesnis negu kuris nors kitas. Stalinas teig, kad sutartis su Vokietija naudinga Soviet Sjungos interesams. Jis numan, kad kada nors ji nutrks, bet nesitikjo, kad tai atsitiks 1941 m.2 Hitleris norjo, kad vokieiai tapt imperine tauta; Stalinas norjo, kad So viet Sjunga itvert imperin istorijos laikotarp, nors ir kaip ilgai jis trukt. J pozicijas skyr veikiau teritorijos negu principai. Hitlerio Rojaus sodas, tyra praeitis, kuri reikjo surasti artimoje ateityje, buvo Stalino Paadtoji em, didele kaina uvaldyta teritorija - apie tai 1938 m. jau buvo parayta kanonin istorija (Stalino Trumpas kursas). Hitleris visada ketino ukariauti vakarin Soviet Sjungos dal. Stalinas kaip tik dl to ir siek ipltoti bei su stiprinti Soviet Sjung, kad apgint j nuo toki imperialistini vizij gy vendinimo, nors jam daugiau nuogstavim kl Japonija ir Lenkija, taip pat bendra Japonijos ir Vokietijos apsuptis negu Vokietijos invazija. Japonija ir Lenkija labiau stengsi remti nacionalinius judjimus Soviet Sjungoje negu Vokietija. Stalinas man, kad bet koks prieas, kuris rengsis upulti didiul jo al, i pradi iekos sjunginink jos viduje3. Prietaravim lm ne vien grynoji ideologija. Hitleris norjo karo, o Stali nas - ne, bent jau ne 1941 m. Hitleris puoseljo imperijos vizij, ir ji buvo la bai reikminga; bet jis taip pat band pasinaudoti progomis ir maitavo prie labai neprasto meto apribojimus. Lemiamas laikotarpis truko nuo 1940 m. birelio 25-osios iki 1941 m. birelio 22-osios, nuo nelauktai greitos Vokie tijos pergals Pranczijoje iki Soviet Sjungos puolimo, kuris, kaip buvo manyta, turjo atneti triumf per pana trump laik. 1940 m. viduryje

184

KRUVINOS EMS

Hitleris buvo ukariavs didij dal Vidurio, Vakar ir iaurs Europos ir turjo tik vien prie: Didij Britanij. Jo vyriausyb kvieiais ir nafta pa laik Soviet Sjunga, o jo kariuomen atrod nenugalima. Tai kodl Hitleris nusprend upulti savo sjunginink, nors Vokietija i sjungos su Soviet Sjunga turjo labai realios naudos? 1940 pabaigoje ir 1941 pradioje Soviet Sjunga ir naci Vokietija buvo vie nintels galingos valstybs Europos emyne, taiau ne vienintels Europoje. Vokietija ir Soviet Sjunga performavo Europ, bet Didioji Britanija su formavo pasaul. Soviet Sjunga ir naci Vokietija dar viena kitai tam ti kr tak, bet Didioji Britanija, prieas, kuris met ik j sjungai, turjo takos joms abiem. Britanijos imperija ir jos karinis jr laivynas struktri kai apibr pasaulin sistem, kurios nei naciai, nei Soviet Sjunga nesiek artimiausiu metu sugriauti. Uuot ksinusios sugriauti i sistem, ir Vokie tija, ir Soviet Sjunga apsiribojo planais laimti savo karus, ubaigti savo revoliucijas ir sukurti savo imperijas, nepaisant Britanijos imperijos egzista vimo ir Karalikojo karinio jr laivyno viepatavimo. Ar kaip pries, ar kaip sjungininks, Soviet Sjunga ir naci Vokietija, nepaisant j ideologini skirtum, turjo atrasti atsakym t pat esmin klausim, kur ikl brit galios realyb. Kaip didel sausumos imperija gali klestti ir vyrauti iuolaiki niame pasaulyje neturdama patikimos prieigos prie pasaulio rink ir ne itin kliaudamasi karine jr galia?4 Stalinas ir Hitleris, iekodami atsakymo pamatin klausim, prijo i esms t pai ivad. Valstyb turi bti didel teritorikai ir savaranki ka ekonomikai, turti subalansuot pramon ir ems k, kurie sudaryt slygas labai konformistikiems ir ideologikai motyvuotiems gyventojams ipildyti stalinist arba naci istorines pranaystes - industrializuoti al arba gyvendinti kolonijin agrarin doktrin. Ir Hitleris, ir Stalinas siek imperins autarkijos didelje sausumos imperijoje, gerai aprpintoje mais tu, aliavomis ir mineraliniais itekliais. Abu nepaprastai avjosi iuolai kinmis mediagomis: Stalinas pasivadino plieno vardu, o Hitleris skyr ypating dmes jo gamybai. Taiau pagrindiniu elementu, nulemsianiu, ar bus ubaigtos j revoliucijos, ir Stalinas, ir Hitleris laik ems k. Abu jie tikjo, kad maisto gaminimu j sistemos rodyt savo pranaum deka

APOKALIPSS EKONOMIKA

185

dentiko kapitalizmo atvilgiu ir usitikrint nepriklausomyb nuo likusios pasaulio dalies5. 1940 m. pabaigoje ir 1941 m. pradioje karas didiuosiuose soviet ir na ci ekonominiuose planuose turjo labai skirting vaidmen. Stalinui reikjo apginti savo ekonomin revoliucij, o Hitleriui karo reikjo jo ekonominei transformacijai. Stalinas turjo savo socializm vienoje alyje, o Hitleris norjo sukurti kak panaaus nacionalsocializm keliose alyse: didiul Vokietijos imperij, sutvarkyt taip, kad ji utikrint vokiei klestjim kit taut sskaita. Stalinas pai kolektyvizacij pateik ir kaip vidaus klasi kar, ir kaip rengimsi busimiesiems karams su usienio prieais. Hitlerio ekono min vizija galjo bti gyvendinta tik po karinio konflikto - tiksliau, pasie kus visik karin pergal prie Soviet Sjung. O kolektyvizacijai vykdyti karo nereikjo - ji buvo (kaip Stalinas pastebjo daug anksiau) alternatyva atvirai kolonizacijai, tai yra savotika vidaus kolonizacijos forma. Skirtingai nei Stalinas, Hitleris man, kad kolonij vis dar galima ugrobti usienyje; ir kolonijos, kurias jis turjo galvoje, buvo agrarins ems vakarinje Soviet Sjungoje, taip pat kaip naftos itekli turtingas soviet Kaukazas. Hitleris norjo, kad Vokietija bt, anot jo paties odi, autarkikiausia valstyb pasaulyje. Tam nebuvo btina veikti Britanij. O Soviet Sjung veikti rei kjo btinai. 1941 m. saus Hitleris pasak karinei vadovybei, kad Soviet Sjungos didiuliai turtai padarys Vokietij neveikiam6. Kai Pranczija 1940 m. birel kapituliavo, brit pasiruoimas kovoti vie niems irykino iuos prietaravimus. Nuo 1940 m. birelio iki 1941 m. bir elio Britanija buvo vienias Vokietijos prieas, bet stipresnis negu atrod. Jungtins Valstijos nestojo kar, bet prezidentas Franklinas D. Rooseveltas aikiai leido suprasti, kieno jis pusje. 1940 m. rugsj amerikieiai perleido britams penkiasdeimt eskadrini mininink mainais teis bazuotis Karib jroje; nuo 1941 m. kov prezidentas turjo gali (pagal Lendlizo akt) teikti param karine technika ir amunicija. Kai Pranczija kapituliavo, Britanijos kariuomen buvo istumta i Europos emyno, bet didioji jos dalis evakavosi Diunkerk. 1940 m. vasar Luftwaffe* pradjo karo veiksmus prie Karali ksias oro pajgas, bet nepajg j nugalti; nors ji ir bombardavo Britanijos
*Vokiei karins oro pajgos.

186

KRUVINOS EMS

miestus, tai jos gyventoj nebaugino. Vokietija nesteng gyti pranaumo ore, o is udavinys invazij planuojaniai valstybei labai svarbus. Norint surengti desantin Brit sal puolim reikjo per Lamano ssiaur perkelti daug moni ir didel kiek karo technikos bei amunicijos, o Vokietijai trko laiv, btin siekiant kontroliuoti vandenis ir transportuoti karius bei tech nik. 1940 m. Kriegsmarine* turjo tris kreiserius ir keturis eskadrinius mini ninkus: ir viskas. 1940 m. liepos 31-j, kaip tik tada, kai mis dl Britani jos buvo dar tik prasideds, Hitleris jau nusprend upulti savo sjunginink Soviet Sjung. Gruodio 18-j jis liep ruoti operacijos planus upulti ir greitu ygiu sutriukinti Soviet Rusij"7. Hitleris, sprsdamas problem su Britanija, ketino panaudoti Soviet Sjun g, bet ne kaip sjunginink, kuria ji buvo tuo metu, o kaip kolonij, kuria ji turjo tapti ateityje. Per iuos lemiamus metus, nuo 1940-j birelio iki 1941-j birelio, Vokietijos ekonomikos planuotojai temptai kr bdus, kaip panaudojant ukariaut Soviet Sjung paversti Vokietij savotika su pervalstybe, apie kuri svajojo Hitleris. Pagrindiniai planuotojai dirbo bud riai priirimi Heinricho Himmlerio ir tiesiogiai vadovaujami Reinhardo Heydricho. SS tandartenfiureris profesorius Konradas Meyeris pareng ke let didels kolonijos Rytuose krimo plan bendru pavadinimu generalinis planas Rytai" (Generalplan ,,Ost). Pirmoji generalinio plano Rytai" versija buvo ubaigta 1940 m. saus, antroji - 1941 m. liep, treioji - 1941 m. pa baigoje, o ketvirtoji - 1942 m. gegu. Bendras sumanymas iliko toks pats: vokieiai turjo itremti, nuudyti, asimiliuoti arba paversti vergais vietos gyventojus ir sukurti paabotuose pasienio regionuose tvark bei klestjim. Priklausomai nuo demografijos, i i region turjo dingti nuo trisdeimt vieno milijono iki keturiasdeimt penki milijon moni, daugiausia sla v. Pagal vien generalinio plano Rytai" redakcij turjo bti paalinta a tuoniasdeimt-atuoniasdeimt penki procentai lenk, eiasdeimt penki procentai vakar ukrainiei, septyniasdeimt penki procentai baltarusi ir penkiasdeimt procent ek8. Himmleris svaiiojo, kad kai ydingi soviet miestai bsi sugriauti iki
* Vokiei karinis jr laivynas.

APOKALIPSS EKONOMIKA

187

pamat, Vokietijos kininkai kursi gyvenviei perlus, utopines kinin kavimo bendruomenes, kurios Europai pagaminsianios gausyb maisto. Vokiei gyvenviets, susidedanios i penkiolikos-dvideimties tkstani moni, bsianios deimties kilometr spinduliu apsuptos vokiei kaim. Vokiei naujakuriai prie Uralo kaln ginsi pai Europ nuo azijietikos barbarybs, kuri bsianti istumta rytus. Kova civilizacijos pakratyje iban dysianti busimj vokiei naujakuri kart vyrikum. Kolonizacija pada rysianti Vokietij emynine imperija, pajgi varytis su Jungtinmis Valsti jomis, kita atsparia paribio valstybe, kurta taikant naikinant kolonializm ir verg darbo jg. Rytai buvo naci akivaizdus likimas. Hitleris numat, kad Rytuose pasikartos panaus procesas kaip ir Amerikos ukariavimas. Hitle rio ateities sivaizdavimu, vokieiai turjo elgtis su slavais madaug taip, kaip iaurs Amerikos gyventojai elgsi su indnais. Volgos up Rusijoje, kart paskelb jis, bus Vokietijos Misisip9. ios ideologins nuostatos atitiko btinyb. Kol nebuvo nugalta Britanija, vienintel gyvendinama Hitlerio imperijos vizija buvo tolimesni Ryt Euro pos teritorij ukariavimas. Tas pats pasakytina ir apie jo ketinim atsikratyti Europoje yd: kol tssi karas su Britanija, Europos emyne reikjo atsikra tyti yd, nes isisti juos koki nors tolim sal, toki kaip Madagaskaras, nebuvo galimybi. 1940 m. pabaigoje ir 1941 m. pradioje Karalikasis kari nis jr laivynas sutrukd Hitleriui gyvendinti okeanin Galutinio sprendi mo versij. Tiesa, Madagaskaras priklaus Pranczijai, o ioji buvo nugalta, taiau britai vis dar kontroliavo jros kelius. Sjunginink Soviet Sjunga atmet Vokietijos silym priimti du milijonus Europos yd. Kol Soviet Sjunga ir naci Vokietija buvo sjungininks, Vokietija turjo susitaikyti su soviet atsisakymu ir laukti savo laiko. Bet ukariavusi Soviet Sjung, Vo kietija galt panaudoti jos teritorijas kaip tinkama. Kai 1941 m. saus Hitleris didiulei miniai Berlyno Sporto rmuose (Sportpalast) paskelb, kad jeigu prasids pasaulinis karas, yd vaidmuo Europoje bus baigtas, jis buvo k tik saks ruotis pulti Soviet Sjung. Galutiniam sprendimui gyvendinti nebereikjo ukariauti Britanijos, is sumanymas buvo atidtas neapibrtam laikui. Jis buvo pradtas gyvendinti po invazijos Soviet Sjung 1941 m. birelio 22-j. Pirmosios stambaus masto udyns prasidjo okupuotoje So viet Ukrainoje10.

188

KRUVINOS EMS

Soviet Sjunga buvo vienintelis realus kalorij altinis Vokietijai ir jos Vaka r Europos imperijai, kurios ir pamus kartu, ir atskirai buvo grynos maisto importuotojos. Kaip inojo Hitleris, 1940 m. pabaigoje ir 1941 m. pradioje devyniasdeimt procent maisto krovini i Soviet Sjungos bdavo atga benama i Soviet Ukrainos. Kaip ir Stalinas, Hitleris buvo links irti Ukrain kaip savaime geopolitikai verting teritorij, o jos mones kaip ems kio padargus, kaip rankius, kuriuos galima pakeisti kitais arba i mesti. Stalinui uvaldyti Ukrain buvo jo socializmo versijos triumfo ianks tin slyga ir rodymas. Ikentjusi valymus, marinta badu, kolektyvizuota ir bauginta, ji maitino ir gyn Soviet Rusij ir likusi Soviet Sjungos dal. Hitleris svajojo apie bekrates derlingas Ukrainos emes, manymas, kad Vo kietija i ios teritorijos igaut daugiau negu Soviet Sjunga11. Gauti Ukrainos maist naciams Ryt imperijos vizij krjams buvo taip pat svarbu, kaip Stalinui apginti Soviet Sjungos vientisum. Stalino ukrainietika tvirtov buvo Hitlerio ukrainietikas duonos aruodas. Vokietijos kariuomens generalinis tabas 1940 m. rugpjt atliko tyrim ir prijo iva d, kad Ukraina agrariniu ir pramoniniu poiriu yra vertingiausia Soviet Sjungos dalis. Ukrainos okupacija ilaisvins mus i vis ekonomini rpes i, - 1941 m. saus pasak Hitleriui Herbertas Backe, u tyrim atsakingas civilis planuotojas. Hitleris norjo Ukrainos, kad, anot jo, niekas negalt vo kiei vl marinti badu kaip per ankstesn kar. Jo manymu, Ukrainos uka riavimas i pradi bt apsaugojs vokieius nuo brit blokados, o vlesnis jos kolonizavimas bt sudars slygas Vokietijai tapti pasauline galybe, tokia kaip Jungtins Valstijos12. Naci generalinis planas Rytai numat ilgainiui ugrobti dirbamsias e mes, sunaikinti jas dirbusius mones ir apgyvendinti iose emse vokieius. Bet kol kas, per kar ir i karto po jo (laukiamos) greitos pabaigos, Hitleriui reikjo vietos gyventoj - kad jie aprpint maistu vokiei kareivius ir civi lius. 1940 m. pabaigoje ir 1941 m. pradioje vokiei planuotojai nusprend, kad pergalingos vokiei pajgos ukariautoje Soviet Sjungoje turi panau doti Stalino irast apsirpinimo maistu rank - kolkius. Kai kurie Vokieti jos politikos planuotojai per invazij norjo panaikinti kolkius, kad laimt Ukrainos gyventoj palaikym. Taiau ekonomikos planuotojai man, jog Vokietija turi isaugoti kolkius, kad pamaitint kariuomen ir vokiei ei-

APOKALIPSS EKONOMIKA

189

vilius. Pastarieji laimjo gin. Backe, Gringo ekspertas maisto klausimais Ketveri met plano valdyboje isak bendr ekonomikos planuotoj nuo mon, kad vokieiai patys bt turj kurti kolkius, jeigu sovietai jau ne bt isprend io klausimo13. Vokietijos planuotoj ketinimais, kolkiai vl turjo bti pasitelkti siekiant milijonus moni marinti badu: negana to, kart buvo ketinama badu nu marinti deimtis milijon moni. Kolektyvizacija Soviet Ukrainai atne bad: jis kilo neplanuotai, dl neveiksmingo vadovavimo ir nereali norm, nustatyt grd pyliavoms, ir tssi kaip numatytas kerting 1932 m. pa baigos ir 1933 m. pradios rekvizicij rezultatas. O Hitleris i anksto planavo marinti badu nepageidaujamus Soviet Sjungos gyventojus. Vokietijos pla nuotojai band atrasti bdus, kaip i jau Vokietijai pavaldios Europos impor tuoti tiek maisto, kad bt galima pamaitinti apytiksliai dvideimt penkis mi lijonus vokiei. Jie taip pat vertino galimybes gauti maisto Soviet Sjungoje, kurios miest gyventoj skaiius po Pirmojo pasaulinio karo iaugo madaug iki dvideimt penki milijon. Ir jie atrado genialiai paprast sprendim: pas tarieji turjo mirti, kad pirmieji galt gyventi. J skaiiavimais, kolkiai ga mino utektinai maisto, kad pamaitint vokieius, bet nepakankamai, kad palaikyt Ryt taut egzistencij. Taigi iuo poiriu jie buvo idealus rankis politinei kontrolei ir ekonominiam balansui ilaikyti14. Tokie veiksmai buvo numatyti Alkio plane, suformuluotame 1941 m. ge gus 23-ij: per kar su SSRS ir jam pasibaigus naciai ketino maitinti vokie i kareivius ir vokiei (bei Vakar Europos) civilius marindami badu uka riautus Soviet Sjungos gyventojus, ypa gyvenanius dideliuose miestuose. Maistas i Ukrainos dabar turjo bti siuniamas ne iaur, maitinti Rusijos ir likusios Soviet Sjungos dalies, o Vakarus, maitinti Vokietijos ir liku sios Europos dalies. Vokiei supratimu, Ukraina (kaip ir Piet Rusijos dalys) buvo pertekliaus regionas, kuris gamino daugiau maisto negu jam reikia, o Rusija ir Baltarusija buvo nepritekliaus regionas. Ukrainos miest ir beveik vis Baltarusijos ir iaurs Vakar Rusijos gyventojai turjo badauti arba bg ti i miest. Miestai turjo bti sunaikinti, j vietovs turjo vl apaugti nat raliais mikais, o apytiksliai trisdeimt milijon moni 1941-1942 m. iem mirti badu. Alkio planas numat nepritekliaus regionuose sunaikinti pra mon ir didij dal gyventoj. ios 1941 m. gegus 23-iosios veiklos gairs

190

KRUVINOS EMS

buvo vienas i dokument, kuriuose naciai visikai atvirai isak ketinim nuudyti didel skaii moni. Deimtys milijon moni ioje teritorijoje taps atliekami ir turs mirti arba emigruoti Sibir. Gelbti tenykius gyven tojus nuo bado mirties, tiekiant jiems maisto pertekli i juodemio zonos, manoma tik Europos aprpinimo maistu sskaita. Jie menkina Vokietijos ga limybes isilaikyti iki karo pabaigos, jie trukdo Vokietijai ir Europai prieintis blokadai. iuo poiriu neturi bti joki neaikum.15 Hermannas Gringas, pagrindinis to meto Hitlerio bendraygis, buvo svarbiausias asmuo, atsakingas u ekonomin planavim. 1936-1940 m. jo Ketveri met plano valdybai buvo pavesta parengti Vokietijos ekonomik karui. Dabar jo Ketveri met plano valdybai buvo patikta parengti Alkio plan, kuris turjo pakeisti Stalino penkmeio plan ir panaikinti jo gyven dinimo rezultatus. Alkio plano krjai mgdiojo stalinist penkmeio pla no krjus (ubaigti revoliucij), naudojo j pasiekimus (kolkius), bet siek prieing tiksl negu penkmeio plano krjai, norintys padidinti Soviet Sjungos gynybin pajgum ir j industrializuoti. Alkio planas numat atkurti ikipramonin Soviet Sjung - su daug maesniu skaiiumi mo ni, nedideliais pramoniniais pajgumais ir be dideli miest. ygiuodamas pirmyn vermachtas turjo atsukti laik atgal. Nacionalsocializmas turjo utvenkti stalinizmo paang, o paskui pakeisti jo didiosios istorins ups krypt. Badas ir kolonizacija buvo Vokietijos politika: aptarta, suderinta, suformu luota, paskirstyta udaviniais ir suprasta. Alkio plano struktra buvo nusta tyta 1941 m. kov. Gegu buvo ileistas atitinkamas Ekonomins politikos nurodym rinkinys. iek tiek apkarpyta jo versija, inoma pavadinimu a liasis aplankas, t birel tkstaniu kopij buvo iplatinta vokiei karinin kams. Prie pat invazij ir Himmleris, ir Gringas rpinosi svarbiais veiksm pokario laikotarpiu planavimo aspektais: Himmleris rengsi gyvendinti ilga laik rasinio kolonizavimo udavin, numatyt generaliniame plane Rytai, o Gringas - trumpalaik Soviet Sjungos gyventoj marinimo badu ir jos griovimo udavin, numatyt Alkio plane. Vokietija rengsi destruktyviam karui, per kur Ryt Europa turjo bti paversta agrarine kolonija, o jos gy ventojai sunaikinti. Hitleris ketino sugriauti vis Stalino darb. Socializm vienoje alyje turjo istumti socializmas vokiei rasei. Tokie buvo planai16.

APOKALIPSS EKONOMIKA

191

Vokietija turjo alternatyv tokiems planams, bent jos sjungininks Japoni jos nuomone. Prajus trylikai mnesi, kai Molotovo-Ribbentropo sutartis atstm Tokij nuo Berlyno, Vokietijos ir Japonijos ryiai buvo atkurti ka rins sjungos pagrindu. 1940 m. rugsjo 27-j Tokijas, Berlynas ir Roma pasira trial sutart. Tuo metu svarbiausi karo veiksmai Europoje buvo oro mis tarp Karalikj karini oro pajg ir Luftwaffe, ir Japonija tikjosi i sjung nukreipti prie Didij Britanij. Tokijas primygtinai sil Vokietijai visikai kitoki revoliucij pasaulinje politinje ekonomijoje, negu numat Vokietijos planuotojai. Japon manymu, uuot kolonizavusi Soviet Sjung, naci Vokietija turjo susivienyti su Japonija ir veikti Britanijos imperij. Japonija, pltusi savo imperij atsispirdama nuo sal, kuriose buvo sik rusi, jr suvok kaip ekspansijos metod. Japonija buvo suinteresuota tikin ti vokieius, kad pagrindinis bendras prieas yra britai, nes pasiekus sutarim iuo klausimu japonams bt buv lengviau ukariauti brit (ir oland) kolo nijas Ramiajame vandenyne. Taiau Japonijos vizija, kuri ji sil vokieiams, neapsiribojo vien jos poreikio kuo greiiau gauti prieig prie brit ir oland valdose esani mineralini itekli patenkinimu. Ji turjo didij strategij. Uuot puol Soviet Sjung, vokieiai turjo ygiuoti pietus, istumti britus i Artim Ryt ir pasitikti japonus kur nors Piet Azijoje, galbt Indijoje. Jeigu Vokietija ir Japonija kontroliuos Sueco kanal ir Indijos vandenyn, ti kinjo Tokijas, brit karinio laivyno viepatavimas jrose baigsis. Vokietija ir Japonija tada tapsianios dviem pasaulinmis galybmis17. Hitleris neparod jokio susidomjimo ia alternatyva. Vokietija prane Soviet Sjungai apie trial sutart, taiau Hitleris anaiptol neketino leisti sovietams prie jos prisijungti. Japonija bt labai apsidiaugusi Vokietijos, Japonijos ir Soviet Sjungos koalicija prie Didij Britanij, bet suburti jos nebuvo galimybs. Hitleris jau apsisprend pulti Soviet Sjung. Nors Japonija ir Italija dabar buvo Vokietijos sjungininks, Hitleris nesiejo j su savo pagrindine karine ambicija. Jis man, kad Vokietija gali ir turi nugalti Soviet Sjung pati viena. Kadangi Vokietija su Japonija nesutar dl tiksl ir prie, j sjunga liko ribota. Kad tapt vyraujania karine jr imperija Ramiajame vandenyne, Japonijai reikjo nugalti britus ir galiausiai ameri kieius. Kad tapt didiule sausumos imperija Europoje ir kada nors gyt

192

KRUVINOS EMS

gali varytis su britais ir amerikieiais, Vokietijai reikjo sunaikinti Soviet Sjung18. Nuo 1940 m. vasaros Japonija siek su Soviet Sjunga sudaryti neutralu mo sutart, ir 1941 m. baland ji buvo pasirayta. ijun Sugihara, Japonijos valgybos specialistas Soviet Sjungos klausimais, t pavasar praleido K nigsberge, Vokietijos mieste Ryt Prsijoje, Baltijos jros pakrantje, bandy damas nuspti Vokietijos invazijos Soviet Sjung dat. Lydimas padjj lenk, jis keliavo po Ryt Vokietij, taip pat po vokiei ugrobtas Lenkijos emes. Jo vertinimais, pagrstais vokiei kariuomens judjimo stebsena, puolimas turjo vykti 1941 m. birelio vidury. Jo praneimai Tokijui buvo tik vienas i tkstani Europoje ir visame pasaulyje reziduojani valg per spjim, kad Vokietija sulauys Molotovo-Ribbentropo sutart ir pavasario pabaigoje ar vasaros pradioje puls savo sjunginink19. Stalinas pats gavo daugiau kaip imt toki perspjim, bet nusprend juos ignoruoti. Jo paties strategija buvo visokeriopai skatinti vokieius ka riauti Vakaruose, tikintis, kad kapitalistins didvalstybs tokiu bdu isekins save, o tada Soviet Sjungai liks tik pakelti nukritus nusilpusios Europos vaisi. Stalino skoniu, Hitleris laimjo savo mius Vakar Europoje (prie Norvegij, Danij, Belgij, Liuksemburg, Olandij ir Pranczij) per greitai ir per lengvai. Vis dlto, rods, jis negali patikti, kad Hitleris atsisakys pul ti Didij Britanij, ir naci, ir soviet ambicij prie, vienintel pasaulio galyb planetoje. Jis lauk karo su Vokietija, bet ne 1941 m. Sau ir kitiems jis sakydavo, kad spjimai apie neivengiam Vokietijos puolim es brit propaganda, kuria siekiama sukirinti Berlyn su Maskva nepaisant juos sie jani akivaizdi bendr interes. Nekalbant apie kitas aplinkybes, Stalinas negaljo patikti, kad vokieiai puls neturdami iemins aprangos, kuri nebuvo paminta n viename val gybiniame praneime20.

Tai buvo didiausia Stalino klaida per vis jo valdymo laikotarp. Netikta Vokietijos invazija Soviet Sjung 1941 m. birelio 22 d. i pradi atrod stulbinamai skminga. Trys milijonai vokiei kari, sudarantys tris armi j grupes, kirto Molotovo-Ribbentropo linij ir siver Baltijos region,

APOKALIPSS EKONOMIKA

193

Baltarusij ir Ukrain, siekdami uimti Leningrad, Maskv ir Kaukaz. Prie Vokietijos puolimo prisijung sjungininks Suomija, Rumunija, Vengrija, Italija bei Slovakija, taip pat Ispanijos divizija ir Kroatijos savanori pulkas. Tai buvo didiausias puolimas karo istorijoje; vis dlto, skirtingai nuo inva zijos Lenkij, jis vyko tik i vienos puss, o tai lm, kad karas vyko vienu (labai ilgu) frontu. Hitleris nederino su savo sjungininke Japonija bendro Soviet Sjungos puolimo. Japonijos vadovai galjo nusprsti pulti SSRS savo pai iniciatyva, bet jie nusprend laikytis neutralumo sutarties. Keli Japo nijos vadovai, skaitant usienio reikal ministr Josuke Matsuoka, ragino surengti invazij soviet Sibir. Taiau j silymai buvo atmesti. 1941 m. birelio 24-j, prajus dviem dienoms, kai vokiei kariai eng Soviet Sjung, Japonijos kariuomens ir karinio jr laivyno vadovai prim spren dim kol kas nesikiti Vokietijos ir Soviet Sjungos kar. Rugpjt Japoni ja ir Soviet Sjunga dar patvirtino tarpusavio neutralumo sutart21. Vokiei karininkai buvo visikai sitikin, kad jie greitai nugals Raudo nj armij. Skm Lenkijoje ir, svarbiausia, Pranczijoje, daugel j tikino, kad Hitleris yra karo meno genijus. Invazija Soviet Sjung su arvuoiais prieaky turjo atneti aibik pergal" per devynias ar dvylika savaii. Karinis triumfas turjo padaryti gal soviet politinei santvarkai ir suteikti prieig prie Soviet Sjungos maisto produkt ir naftos. Vokiei vadai va dino Soviet Sjung kort nameliu arba milinu molio kojomis. Hitleris tikjosi, kad karas truks ne ilgiau kaip tris mnesius, gal net trumpiau. Jo ma nymu, i kampanija turjo bti vaik aidimas. Tai buvo didiausia Hitlerio klaida22.

Negailestingumas nra tolygus veiksmingumui, ir vokiei planai buvo per nelyg kraugeriki, kad galt bti i tikrj praktiki. Vermachtas negaljo gyvendinti Alkio plano". Problema buvo ne vien etin ar teisin. Hitleris leido kariams visikai nesilaikyti karo statym civili atvilgiu, ir vokiei kareiviai nesivarydami ud beginklius mones. Pirmomis puolimo dieno mis jie elgsi taip pat kaip ir Lenkijoje. Antrj invazijos dien vokiei kariai naudojo civilius kaip gyvus skydus. Kaip ir Lenkijoje, jie danai elgdavosi su soviet kareiviais kaip su partizanais: suaudydavo jiems nelaisv pateku-

APOKALIPSS EKONOMIKA

195

sius karius ir udydavo bandanius pasiduoti. Uniformuotos moterys, neretas reikinys Raudonojoje armijoje, i pradi buvo udomos vien u tai, kad jos moterys. Vokiei problema buvo veikiau ta, kad sistemikai marinti badu didel skaii civili gyventoj yra i esms sudtinga. Ukariauti teritorij daug lengviau negu perskirstyti kalorijas23. Tiesa, prie atuonerius metus Soviet Ukrainoje siautjo badas, bet j su kl stipri soviet valstyb. Stalinas panaudojo logistikos ir socialinius itek lius, kuri jokia upuolik kariuomen negaljo tiktis sutelkti: patyrusias ir imanias saugumo pajgas, turinias aknis kaime, ir ideologikai motyvuot savanori minias. Jam valdant, mons Soviet Ukrainoje (ir kitur) lanks t savo ppsanius pilvus, kad nuimt kviei derli, i kurio jiems maistui netekdavo n keleto pd. Bene dar iurpiau, kad jie tai dar budriai stebimi gausi valstybs ir partijos pareign, danai kilusi i t pai vietovi. Al kio plano autoriai man, kad sunaikinus soviet valstybin valdi, kolkius bus galima panaudoti grd tiekimui kontroliuoti ir marinti badu daug di desn moni skaii. Mintis, kad kokia nors ekonomikos valdymo forma vadovaujama soviet galt veikti geriau negu valdoma vokiei, naciams veikiausiai buvo nesivaizduojama. Pripain tai, jie bt pripain, kad vo kikas veiksmingumas - tik ideologin prielaida, o ne tikrov24. Vokiei okupantai neturjo galimybi sukelti bado kada ir kur panor j. Nordama gyvendinti Alkio plan, vokiei kariuomen bt turjusi kontroliuoti kiekvien kolk, visur stebti derliaus numim, priirti, kad niekas nenuslpt n maiausios jo dalies, o visas maisto kiekis bt trauktas apskait. Vermachtas, kaip ir SS bei j vietiniai padjjai, sugebjo utikrinti kolki funkcionavim ir juos kontroliuoti, bet anaiptol ne taip veiksmingai, kaip tai dar soviet valdia. Vokieiai nepainojo vietos gyventoj, neinojo, koks derlius bna j okupuotose teritorijose ir kur vietiniai rengia slaptavie tes. Jie taik teror, bet ne taip metodikai kaip soviet valdia; jiems trko partijos ir baims bei tikjimo, kur ji suadindavo. Jiems trko moni, kad atkirst miestus nuo kaimo. O kadangi karas truko ilgiau negu buvo planuo ta, vokiei karininkai baiminosi, kad organizuotas badas nesukurt pasi prieinimo judjimo unugaryje25. Operacija Barbarossa turjo greitai ir utikrintai atneti aibik per gal daugiausia per tris mnesius. Taiau nors ir trauksi, Raudonoji armija

196

KRUVINOS EMS

neiiro. Per dvi kov savaites vokieiai um visas buvusias Lietuvos, Latvi jos ir Ryt Lenkijos teritorijas, taip pat didij dal Soviet Baltarusijos ir dal Soviet Ukrainos. Franzas Halderis, Vokietijos kariuomens tabo va dovas, 1941 m. liepos 3-ij savo dienoratyje teig ess tikras, kad karas jau laimtas. Rugpjio pabaigoje vokieiai um Estij, dar iek tiek Soviet Ukrainos ir likusi dal Soviet Baltarusijos. Taiau puolimo tempas buvo vi sikai ne toks, kaip planuota, ir pagrindiniai tikslai nebuvo pasiekti. Soviet vadovyb liko Maskvoje. Kaip 1941 m. rugsjo 5 d. glaustai pastebjo vieno vokiei korpuso vadas, pergalingas aibikas karas nepavyko, Rusijos ka riuomen nesunaikinta, Soviet Sjunga nesuardyta26. Ir vis dlto vokieiai marino Soviet Sjungos gyventojus badu, nors ne tiek siekdami politins valdios, kiek i politins nevilties. Nors Alkio planas rmsi neteisingomis politinmis hipotezmis, jis vis tiek teik moralines prielaidas karui Rytuose. 1941 m. ruden vokieiai marino mones badu ne tam, kad pertvarkyt ukariaut Soviet Sjung, bet kad galt tsti kar n kiek neapsunkindami civili Vokietijos gyventoj padties. Rugsj Gringui teko vertinti nauj padt, taip skausmingai besiskiriani nuo tos, kokios tikjosi naciai. Svajones apie sugriaut Soviet Sjung, teikiani savo tur tus triumfuojantiems vokieiams, teko pamirti. Klasikin politins ekono mijos dilem - ginklai ar sviestas - buvo manyta isprsti stebuklingu bdu: ginklai turjo gaminti sviest. Bet dabar, prajus trims mnesiams, vyrams, neantiems ginklus, labai reikjo sviesto. Kadangi karas tssi ilgiau negu su planuotos dvylika savaii, vokiei kareiviai varsi su vokiei civiliais dl ribot maisto itekli. Grd tiekimas i Soviet Sjungos buvo nutrks - ir kaip tik dl j invazijos. Dabar reikjo atrasti bd, kaip pamaitinti tris mili jonus vokiei kareivi, nemainant maisto davini paioje Vokietijoje27. Vokietija neturjo atsarginio plano neskms atveju. Kariai jaut, kad pa dtis blogja; gal gale niekas neaprpino j iemine apranga, o j naktiniai laikrodiai ualdavo. Bet kaip Vokietijos gyventojams galima buvo pasakyti, kad invazija nepavyko, kai vermachtas, atrod, vis dar engia pirmyn, o Hit ler kartais dar apimdavo euforija? Jeigu naci vadovyb negaljo pripainti, kad karas nesiseka, vadinasi, vokiei civilius reikjo apsaugoti nuo bet koki neigiam invazijos padarini. Pilv gurgimas bt galjs paskatinti gyven

APOKALIPSS EKONOMIKA

197

tojus imti niurzgti. Vokieiams negalima buvo leisti aukotis dl kari fronte, nebent tik truput ir ne i karto. Vidaus maisto politikos pakeitimas bt at skleids ties: kad karas, bent jau kaip j sivaizdavo j vadai, jau pralaimtas. Backe, Gringo specialistas maisto klausimais, n kiek neabejojo dl to, k reikia daryti: kad vokieiai galt valgyti iki soties, maisto turjo netekti So viet Sjungos gyventojai28. Tausoti Vokietijos ekonomik aprpinant karo main buvo Gringo u duotis. Jo pirminis planas pasiekus aiki pergal marinti Soviet Sjung badu dabar uleido viet improvizacijai: vokiei kareiviai turjo imti tiek maisto, kiek tik jiems reikjo, kad galt tsti kar, kuris pagal ankstesn su manym jau turjo bti baigtas. 1941 m. rugsjo 16-j, kaip tik tada, kai laikas, numatytas aibikai pergalei pasiekti, buvo virytas, Gringas sa k vokiei kariams gyventi i ems". Vienas generolas fronte pasak dar konkreiau: vokieiai turi prasimaitinti kaip kolonijiniuose karuose". Mais tas i Soviet Sjungos turjo bti tiekiamas pirmiausia vokiei kareiviams, tada vokieiams Vokietijoje, paskui Soviet Sjungos gyventojams ir galiau siai soviet karo belaisviams. Vermachtui kovojant, trumpjo dienos ir ilgjo naktys, tvirti keliai virto purvu ir lietingo rudens klampyne, o kareiviai pasi rpinti savimi turjo patys. Gringo sakymas leido j neteisingai sivaizduo tam karui tstis milijon Soviet Sjungos gyventoj bado kani ir, inoma, milijon vokiei ir soviet bei kit taut kareivi gyvybi sskaita29. Hitlerio pakalikas Gringas 1941 m. rugsj elgsi stulbinamai panaiai kaip ir Stalino pakalikas Kaganoviius 1932 m. gruod. Abu jie savo nurody mais suformavo maisto politik, kuri per ateinanius mnesius lm milijo n moni mirt. Abu jie traktavo savo politikos sukelt bad ne kaip mo ni tragedij, o kaip prieo agitacij. Gringas, lygiai kaip ir Kaganoviius, instruktavo savo pavaldinius, kad alkis yra prieo ginklas, kuriuo siekiama sukelti uuojaut tada, kai btinas grietumas. 1932 ir 1933 m. Stalinas ir Kaganoviius tarp savs ir Ukrainos gyventoj pastat Ukrainos komunist partij ir privert j prisiimti atsakomyb u grd rekvizicijas ir kalt, jeigu udaviniai nebus pasiekti. Hitleris ir Gringas 1941 ir 1942 m. tarp savs ir al kan Soviet Sjungos gyventoj pastat vermacht. 1941 m. vasar kai kurie vokiei kareiviai dalijosi savo maisto daviniais su alkanais Soviet Sjungos civiliais. Kai kurie vokiei karininkai band imtis priemoni, kad soviet

198

KRUVINOS EMS

karo belaisviai bt pamaitinti. Ruden tai turjo baigtis. Vokiei kareiviams buvo pasakyta, kad jeigu jie nori valgyti, tai turi marinti badu aplinkinius gy ventojus. Jie turjo sivaizduoti, kad kiekvienas Soviet Sjungos gyventojo burn patenkantis maisto ksnis yra atitrauktas nuo vokiei vaiko burnos30. Vokiei vadai turjo tsti kar, o tai reik, kad jiems reikjo maitinti ka reivius, vadinasi, marinti badu kitus. Tai buvo politin logika ir moraliniai spstai. Kareiviai ir emesnio lygmens karininkai neturjo kitos ieities, ne bent nepaklusti vadams arba pasiduoti prieui; 1941 m. tokios perspektyvos vokiei kariams buvo taip pat nesivaizduojamos kaip ir Ukrainos komunis tams 1932 m.31 1941 m. rugsj trys vermachto armij grups - iaur", Centras" ir Pie ts" - naujj maisto politik pasitiko bdamos labai skirtingose padtyse. Armij grup iaur", kuriai buvo pavesta ukariauti Baltijos valstybes ir iaurs Vakar Rusij, rugsj pradjo Leningrado apsiaust. Armij grup Centras" rugpjt spariai eng per Baltarusij. Po ilgos pauzs, per kuri dalis jos pajg padjo armij grupei Piets" kautis dl Kijevo, spalio pra dioje ji vl patrauk Maskvos kryptimi. Armij grup Piets" tuo metu brovsi per Ukrain Kaukazo kryptimi, daug liau negu tiktasi. Vokiei kareivi briai primin komunistines brigadas prie deimtmet ir kaip ma nydami greiiau stengsi paimti kuo daugiau maisto. Armij grup Piets" marino badu Charkov ir Kijev, du miestus, ku rie atliko Soviet Ukrainos sostins funkcijas. Kijevas buvo paimtas 1941 m. rugsjo 19-j, daug vliau negu planuota, po ilg diskusij apie tai, k daryti su miestu. Itikimas generaliniam planui Rytai" Hitleris norjo, kad miestas bt sugriautas. Taiau vietos vadams reikjo tilto per Dniepro up, kad ga lt tsti puolim ryt link. Taigi galiausiai vokiei kareiviai turmu pam miest. Rugsjo 30 d. okupantai udraud tiekti maist Kijev. Kaimo mais tas turi likti kaime, kad j galt surinkti kariuomen, o vliau vokiei civi lin okupacin valdia - tokia buvo io nurodymo logika. Taiau valstieiai aplink Kijev rado bd patekti miest ir net prekiavo turguose. Vokieiai nesteng taip ublokuoti miesto, kaip 1933 m. tai padar sovietai32. Nors ir negyvendino pirminio Alkio plano", ten, kur atrod naudinga, vermachtas sukeldavo bad. Vermachtas visai neketino numarinti badu vis

APOKALIPSS EKONOMIKA

199

Kijevo gyventoj, jis tik stengsi patenkinti savo paties poreikius. Vis dlto mogaus gyvybs jis nelaik savaiminga vertybe, ir dl tokios politikos mir madaug penkiasdeimt tkstani moni. Vietos gyventojai vaikto kaip eliai, visur siauia badas, - 1941 m. gruod, kai vokieiai vent Kaldas,

200

KRUVINOS EMS

ra vienas Kijevo gyventojas. Charkove panai politika nusine madaug dvideimties tkstani moni gyvybes. 1942 m. skaii pateko 273 miesto nalaii prieglaudos vaikai. Visai alia Charkovo kurtoje laikinoje prieglaudoje 1933 m. badaujantys valstiei vaikai valg vieni kitus gyvus. Dabar ta pati siaubinga mirtis aplank miesto vaikus, nors jos auk skaiius ir buvo daug maesnis33. Hitlerio planai Leningrado, senosios imperins Rusijos sostins, atvilgiu pra noko net niriausius Stalino nuogstavimus. Leningradas sikrs prie Baltijos jros, ir Suomijos sostin Helsinkis bei Estijos sostin Talinas ariau jo negu Maskva. Per Didj teror Stalinas suomiams sureng vien i daugiausia gy vybi nusineusi akcij prie tautines maumas, manydamas, kad Suomija vien dien gali pareikti pretenzijas Leningrad. 1939 m. lapkrit Stalinas, upuldamas Suomij, kuri pagal Molotovo-Ribbentropo sutarties slygas pri klaus jo takos sferai, pavert suomius prieais. Per iemos kar Suomija Rau donajai armijai padar dideli nuostoli ir sugadino jos reputacij. Galiausiai 1940 m. kov jai teko atiduoti apie deimtadal savo teritorijos, kad Stalinas galt aplink Leningrad sukurti buferin zon. Todl 1941 m. birel Suomija tapo Hitlerio sjungininke, nes suomiai, savaime suprantama, norjo atsiimti savo emes ir atkeryti; karo veiksmus prie Soviet Sjung jie vadino karo tsiniu. Bet Hitleris norjo uimti Leningrad ne tam, kad atiduot j Suomijai. Jis norjo itrinti j nuo ems paviriaus. Hitleris norjo inaikinti Leningrado gyventojus, miest sulyginti su eme, o paskui jo teritorij perduoti Suomijai34. 1941 m. rugsj Suomijos kariuomen atkirto Leningrad i iaurs, o ar mij grup iaur" pradjo miesto apsiausties ir bombardavimo kampanij i piet. Nors ne visi vokiei vadai inojo apie radikaliausius Hitlerio planus io Soviet Sjungos miesto atvilgiu, jie sutiko, kad Leningrad reikia ma rinti badu. Generolas Eduardas Wagneris, Vokietijos kariuomens intendan tas, ra savo monai, kad Leningrado gyventojus, visus 3,5 milijono, reikia palikti likimo valiai. Anot jo, j es tiesiog per daug kariuomens maisto daviniui ir sentimentalumas ia netinka. Kad mons nepabgt, miesto apylinks buvo uminuotos. Miestas neketino pasiduoti, bet net jeigu ir bt norjs, kapituliacija nebt buvusi priimta. Vokiei tikslas buvo marinti Leningrad badu, kol jame neliks n gyvos dvasios. 1941 m. rugsjo 8-j,

APOKALIPSS EKONOMIKA

201

paioje Leningrado apsiausties pradioje, vokiei artilerija sunaikino miesto maisto sandlius ir degal talpyklas. 1941 m. spal i bado ir su juo susijusi lig mir madaug 2500 moni. Lapkrit is skaiius pasiek 5500, gruod 50 000. 1944 m., artjant apsiausties pabaigai, anapilin buvo ikeliav apytiks liai milijonas moni35. Leningradas nebuvo visikai imarintas badu, nes mieste veikianti vietos so viet valdia skirst turim duon ir msi riziking veiksm, kad aprpint gyventojus maistu. Kai Ladogos eeras ualo, atsirado isigelbjimo ir tiekimo kelias. T iem temperatra krito emiau nei keturiasdeimt laipsni, ir mies tas turjo itverti alt neturdamas maisto atsarg, ildymo ir vandens tieki mo. Taiau soviet valdia mieste nelugo. NKVD toliau vykd aretus, tard ir kalino mones. Suimtieji taip pat buvo isiuniami per Ladogos eer; tarp apytiksliai 2,5 milijono moni, kuriuos NKVD per kar ive gulag, buvo ir leningradiei. Milicijos ir gaisrini skyriai vykd savo pareigas. Dmitrijus ostakoviius, raydamas treij savo Septintosios simfonijos dal, savanori kai dalyvavo vienos i ugniagesi komandos veikloje. Veik bibliotekos, buvo skaitomos knygos, raomos ir ginamos daktarins disertacijos36. Didiuosiuose miestuose rusai (ir kit tautybi atstovai) susidr su tomis paiomis dilemomis, su kuriomis ukrainieiai ir kazachai (ir kit tautybi atstovai) susidr prie deimt met, per kolektyvizacijos badmeius. Vanda Zvereva, vaikystje gyvenusi apsiaustame Leningrade, vliau su didele meile ir susiavjimu atsimin savo motin: Ji buvo grai moteris. A palyginiau jos veid su Mona Liza. Jos tvas buvo fizikas su meniniais polinkiais - jis kieniniu peiliuku droinjo medines Graikijos deivi skulptras. 1941 m. pabaigoje, kai eima badavo, jos tvas nujo savo darboviet, vildamasis gau ti maisto kortel, kuri leist parpinti eimai maisto. Jis negro kelias die nas. Vien nakt Vanda pabudusi pamat savo motin, stovini prie jos su pjautuvu. Ji puol grumtis ir veik savo motin, tiksliau, el, kuris liko i jos. Motinos veiksmus ji interpretavo kaip geranorikus: girdi, jos motina norjusi apsaugoti j nuo bado kani ir nuudyti greitai. Kit dien jos tvas gro su maistu, bet motinai jis nebepadjo: ji mir po keli valand. eima usiuvo j antklodes ir paliko virtuvje, kol em atils tiek, kad bt galima j palaidoti. Bute buvo taip alta, kad jos knas neiro. T pavasar Vandos tvas mir nuo plaui udegimo37.

202

KRUVINOS EMS

T dien Leningrade nutikdavo imtai tkstani toki istorij. Vera Kostrovickaja buvo viena i daugelio Leningrado intelektual, kurie ra dieno raius, kad papasakot ias baisybes. Bdama lenk kilms, prie kelerius metus, per Didj teror, ji neteko vyro. Dabar ji mat, kaip badauja jos kaimy nai rusai. 1942 m. baland ji apra vieno nepastamojo, kur matydavo kiek vien dien, likim: Pasisuks nugara pat, vyras sdi ant sniego, auktas, susisups skudurus, ant pei kuprin. Vis savo mant jis susikrov prie pato. Matyt, jis jo Suomijos stot, pavargo ir atsisdo. Per dvi savaites, kai eidavau ligonin ir grdavau namo, jis sdjo": 1. be savo kuprins, 2. be savo skudur, 3. apatiniais drabuiais, 4. nuogas, 5. griauiai su ipltais viduriais."38 simintiniausias t dien leningradiei dienoratis yra paraytas vienuo likmets Tanios Savievos, jis visas susideda i toki ra: enia mir 1941 m. gruodio 28-j, 0.30. Senel mir 1942 m. sausio 25-j, 15.00. Lek mir 1942 m. kovo 5-j, 5.00. Dd Vaia mir 1942 m. balandio 13-j, 2.00 po vidurnakio. Dd Lioa mir 1942 m. gegus 10-j, 16.00. Motina mir 1942 m. gegus 13-j, 7.30. Savievai mir. Visi mir. Liko tik Tania."39 Tania Savieva mir 1944 m. Kuo labiau vermachtas kontroliavo gyventojus, tuo didesn bado grsm jiems kilo. Tose vietose, kur vermachtas visikai kontroliavo gyventojus, tai yra karo belaisvi stovyklose, mirtis siaut precedento neturiniu mastu.

APOKALIPSS EKONOMIKA

203

iose stovyklose buvo gyvendinama kakas labai panaaus pirmin Alkio plan". Dar niekada iuolaikinje karo istorijoje nebuvo taip greitai paimta tiek daug belaisvi. Viename myje vermachto armij grup Centras prie Smolensko pam 348 000 belaisvi; per kit m armij grup Piets prie Kijevo pam 665 000 belaisvi. Vien per ias dvi rugsjo pergales nelaisv buvo paimta daugiau kaip milijonas vyr (ir iek tiek moter). 1941 m. pabai goje vokieiai pam nelaisv apytiksliai tris milijonus soviet kareivi. Vo kieiai tuo n kiek nesistebjo. Jie tikjosi, kad trys Vokietijos armij grups juds net greiiau, todl man, kad belaisvi bus dar daugiau. Simuliacijos prognozavo, kas gali atsitikti. Taiau vokieiai neketino laikyti karo belaisvi, bent jau tradicine prasme. Pagal prastus karo statymus, karo belaisviams tei kiamas maistas, pastog ir medicinin prieira, siekiant, kad ir prieininkai elgtsi taip pat40. Hitleris panoro pakeisti tradicin logik. Elgdamasis su soviet kareiviais siaubingai, jis norjo, kad vokiei kareiviai bijot susilaukti tokio pat elgesio soviet nelaisvje ir dl to kovot tbtinai, kad nepatekt prieo rankas. Regis, jis negaljo pakelti minties apie viepai rass kareivius, pasiduodan ius Raudonosios armijos nevismogiams. Stalinas laiksi beveik tokio pat poirio: kad Raudonosios armijos kareiviai neturi leistis paimami gyvi. Jis norjo sudaryti tokias slygas, kad soviet kareiviai jokiu bdu nesitraukt ir nepasiduot. Jie privaljo tik pulti, udyti ir ti. 1941 m. rugpjt Stali nas paskelb, kad soviet karo belaisviai bus laikomi dezertyrais, o j eimos suimamos. Kai vokiei nelaisv pateko Stalino snus, jis sak suimti savo mari. i soviet planuose numatyta puolimo tironija sudar slygas soviet kareiviams patekti nelaisv. Soviet vadai bijojo duoti sakym trauktis, kad dl pralaimjimo nebt apkaltinti asmenikai (represuoti ir suaudyti). To dl j kareiviai laik pozicijas per ilgai ir buvo prieo apsupami bei paimami nelaisv. Savo politika Hitleris ir Stalinas veik tarsi smokslininkai, siekian tys paversti soviet kareivius karo belaisviais, o karo belaisvius numoginti41. Pasidavusius soviet belaisvius apstulbindavo j kalintoj vokiei iauru mas. nelaisv paimti Raudonosios armijos kareiviai i mi lauk belaisvi stovyklas buvo vedami ilgomis kolonomis, o pakeliui siaubingai muami. Pa vyzdiui, kareiviai, paimti nelaisv Kijeve, buvo varomi daugiau kaip keturis

204

KRUVINOS EMS

imtus kilometr ir nakvojo po atviru dangumi. Kaip atsimin vienas i j, jeigu iseks belaisvis atsissdavo alikelje, vokiei sargybiniai atjodavo ant arkli ir plakdavo botagu. mogus toliau sddavo, nuleids galv. Tada sargybiniai nuo balno nukabindavo karabin arba isitraukdavo i dklo pistolet. Sueisti, sergantys arba isek belaisviai buvo suaudomi vietoje, o j knai likdavo gul ti, kol juos atrasdavo ir palaidodavo Soviet Sjungos gyventojai42. Soviet belaisviams veti vermachtas naudojo atvirus prekinius vagonus, neapsaugotus nuo atmosferos poveikio. Kai traukiniai pasiekdavo savo kelio ns tiksl, atidarius duris ivirsdavo imtai, o kartais net tkstaniai sualusi lavon. Mirtingumas veant siek net septyniasdeimt procent. Madaug du imtai tkstani belaisvi mir per iuos mirties marus ir iuose mirties traukiniuose. Visi belaisviai, kurie atvyko apytiksliai atuoniasdeimt karo belaisvi stovykl, kurt okupuotoje Soviet Sjungos teritorijoje, buvo i varg ir alkani, o daugelis sueisti arba ligoti43. Paprastai karo belaisvi stovykla yra paprastas statinys, rengtas vien kareivi kitiems kareiviams, bet skirtas isaugoti gyvyb. Tokios stovyklos statomos sudtingomis slygomis ir nepastamose vietovse, bet jas stato mons, kurie ino, kad j draugai irgi laikomi prieininko kariuomens ne laisvje. Taiau vokiei rengtos karo belaisvi stovyklos Soviet Sjungoje buvo toli grau ne prastos. Jos buvo suprojektuotos atimti gyvyb. I esms jos buvo trij tip: dulagai (tranzitins stovyklos), stalagai (bazins stovyklos eiliniams, serantams ir puskarininkiams) ir maesni oflagai (karininkams). Praktikai vis trij tip stovyklos danai bdavo tik spygliuotos vielos ap suptas atviras laukas. Belaisviai nebuvo registruojami pavardmis, jie tiesiog bdavo suskaiiuojami. Tai buvo stulbinamas statym ir tradicij nepaisy mas. Net vokiei koncentracijos stovyklose kaliniai buvo registruojami. Tik vienoje kitoje tokio pobdio vokiei staigoje nebuvo registruojamos kali ni pavards, bet tuo metu jos dar nebuvo irastos. I anksto nebuvo pasirpi nama nei maistu, nei pastoge, nei sveikatos prieira. Nebuvo joki gydykl, o labai danai ir tualet. Paprastai nebdavo jokios pastogs, apsauganios nuo atmosferos poveikio. Oficialios belaisviams nustatytos kalorij normos buvo toli grau nepakankamos igyventi, o ir j danai buvo nesilaikoma. Praktikai tik stipresni belaisviai, kuriuos paskirdavo sargybiniais, galjo bti tikri, kad gaus nors kiek maisto44.

APOKALIPSS EKONOMIKA

205

Soviet belaisvius toks vermachto elgesys i pradi klaidino. Vokieiai moko mus gyventi draugikai", - man vienas i j. Negaldamas patikti, kad marinimas badu yra politika, jis spjo, jog vokieiai nori soviet belais vius imokyti solidarumo ir skatina dalytis vien su kitu visu turimu maistu. Turbt is kareivis tiesiog negaljo patikti, kad naci Vokietija, kaip ir So viet Sjunga, buvo valstyb, kuri vykd smoningo marinimo badu politik. Ironika, bet visa vokiei politikos belaisvi atvilgiu esm buvo ta, kad jie nebuvo laikomi lygiaveriais monmis, taigi juos tikrai nebuvo irima kaip kolegas kareivius ir jokiu bdu ne kaip draugus. 1941 m. gegus gairse vokiei kareiviams buvo nurodyta atminti rusams tariamai bding iaur brutalum myje. Vokiei stovyklos sargybiniai rugsj buvo informuoti, kad jie bus nubausti, jeigu per maai naudos ginklus45. 1941 m. ruden visuose dulaguose ir stalaguose karo belaisviai buvo al kani. Nors net Gringas pripaino, kad Alkio plano" gyvendinti nemano ma, vokiei okupacijos prioritetai reikalavo soviet belaisvius marinti badu. Mgdiodama ir radikalizuodama soviet gulago politik, vokiei valdia nepajgiantiems dirbti duodavo maiau maisto negu tiems, kurie galjo, taip pagreitindama silpnesnij mirt. 1941 m. spalio 21-j belaisviams, kurie negaljo dirbti, oficialios maisto porcijos buvo sumaintos dvideimt septy niais procentais. Daugumai belaisvi tai buvo grynai teorikas sumainimas, nes daugelyje karo belaisvi stovykl visi udarytieji buvo maitinami nere guliariai, o silpniausieji, iaip ar taip, reguliariai maisto ivis negaudavo. Ge nerolo Eduardo Wagnerio, kariuomens intendanto, pastaba aikiai atskleid i atrankos politik: belaisviai, kurie negali dirbti, pasak jis lapkriio 13-j, turi bti marinami badu. Visose stovyklose belaisviai valgydavo visk, k tik rasdavo: ol, iev, pu spyglius. Jie visikai negaudavo msos, nebent unienos, jeigu sargybiniai kok nors nuaudavo. Nedidel dalis belaisvi ret kariais gaudavo arklienos. Belaisviai mudavosi dl galimybs ilaiyti indus, o vokiei sargybiniai juokdavosi i j. Kai prasidjo kanibalizmas, vokieiai pateik j kaip emo soviet civilizacijos lygio rezultat46. Drastikos karo slygos vis stipriau siejo vermacht su nacionalsocializmo ideologija. inoma, vokiei kariuomen laipsnikai buvo nacifikuojama jau nuo 1933 m. 1934 m. Hitleris paalino Rhmo ir jo SA grsm, paskelb Vo

206

KRUVINOS EMS

kietijos perginklavim, o 1935 m. ved karo prievol. Jis orientavo Vokieti jos pramon ginkl gamybos kryptimi ir pasiek daug spding pergali: 1938 m. Austrijoje ir ekoslovakijoje, 1939 m. Lenkijoje, o 1940 m. Danijoje, Norvegijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir, svarbiausia, Pranczijoje. Jis turjo kelerius metus, kad isirinkt favoritus tarp aukto rango karinink ir atsikra tyt t, kuri poiris jam atrod pernelyg tradicikas. Pergal Pranczijoje 1940 m. labai suartino Vokietijos karin vadovyb su Hitleriu, nes karininkai pradjo tikti jo talentu. Taiau kaip tik ne visai pergalinga kampanija Soviet Sjungoje padar vermacht neatskiriam nuo naci reimo. 1941 m. ruden pradjs Soviet Sjungos gyventojus marinti badu, vermachtas pakliuvo moralinius spstus, i kuri isivaduoti, rods, gali padti tik nacionalsocializmas. Teko atsisakyti bet koki tradicini kareivik ideal likui ir pasirinkti destruktyvi etik, kuri atitiko kebli kariuomens padt. inoma, vokiei kareivius reikjo pamaitinti; bet jie maitinosi, kad gyt jg tsti kar, kuris buvo jau pralai mtas. inoma, kalorij jiems pamaitinti galima buvo gauti tik kaime; taiau juos maitinant sukeltas badas buvo i esms beprasmikas. gyvendindama neteist ir udikik politik kariuomens vyriausioji vadovyb ir karininkai vietose nerado jokio pateisinimo savo veiksmams, iskyrus pateiktj Hitle rio: girdi, mons es kalorij konteineriai, kurie turi bti itutinti, o slavai, ydai ir azijieiai, Soviet Sjungos taut atstovai, es ne visai mons, taigi daugiau negu aukotini. Kaip ir Ukrainos komunistai 1933 m., vokiei ka rininkai 1941 m. gyvendino bado politik. Ir vieni, ir kiti i pradi tokiai politikai daniausiai nepritar ir nenoriai j vykd, taiau galiausiai sivl reimo nusikaltimus ir taip pasidav moraliniams savo vad reikalavimams. Jie tapo sistema, o sistema tapo katastrofa. Btent vermachtas Hitlerio Europoje kr ir vald pirmj stovykl tin kl, kur mons mir tkstaniais, deimtimis tkstani, imtais tkstani ir galiausiai milijonais. Kai kurios i lidniausiai pagarsjusi karo belaisvi stovykl buvo okupuo toje Soviet Baltarusijoje, ia 1941 m. lapkriio pabaigoje mirtingumas pasie k du procentus per dien. Greta Minsko steigtame 352-ajame stalage, kur vienas igyvens belaisvis atsimin kaip tikr pragar", belaisviai buvo taip

APOKALIPSS EKONOMIKA

207

anktai sukimti u spygliuotos vielos, kad vos galjo pajudti. lapintis ir tu tintis jiems teko ten, kur stovi. Ten mir apytiksliai 109 500 moni. 185-ajame dulage, 127-ajame dulage ir 341-ajame stalage, steigtuose Ryt Baltaru sijos mieste Mogiliave, liudininkai u spygliuotos vielos mat kalnus nepa laidot lavon. iose stovyklose mir madaug trisdeimt-keturiasdeimt tkstani belaisvi. 131-ajame dulage Babruiske stovyklos pastate kilo gais ras. Tkstaniai belaisvi sudeg, dar 1700 buvo suaudyti bandant pabgti. I viso Babruiske mir maiausiai trisdeimt tkstani moni. 220-ajame ir 121-ajame dulage Gomelyje pus belaisvi glaudsi apleistose arklidse. Kiti apskritai neturjo jokios pastogs. 1941 m. gruod iose stovyklose mirtingu mas iaugo nuo dviej-keturi imt iki septyni imt per dien. 342-ajame dulage Maladeinoje slygos buvo tokios baisios, kad belaisviai pateik rati kas peticijas, praydami juos suaudyti47. Padtis stovyklose okupuotoje Soviet Ukrainoje buvo panai. Kirovoh rade kurto 306-ojo stalago sargybiniai vokieiai prane, kad belaisviai val go savo suaudyt draug knus, kartais aukoms dar nespjus mirti. Roza lija Volkovskaja, likusi gyva moter stovyklos Voluins Vladimire belaisv, mat, k vietiniame 365-ajame stalage patyr vyrai: Mes, moterys, i viraus matme, kad daugelis belaisvi valgo lavonus." 346-ajame stalage Kremen uke, kur belaisviai per dien gaudavo daugiausia du imtus gram duonos, kiekvien ryt duob bdavo metami lavonai. Kaip ir Ukrainoje 1933 m., kartais kartu su mirusiaisiais bdavo palaidojami ir dar gyvi mons. Toje stovykloje mir bent dvideimt tkstani moni. 162-ajame dulage Stali no (dabar Doneckas), u spygliuotos vielos maoje stovykloje miesto centre buvo sukimta bent deimt tkstani belaisvi vienu metu. mons galjo tik stovti. Tik mirusieji galjo gulti, nes kiekvienas atsiguls bdavo sutry piamas. Apytiksliai dvideimt penki tkstaniai moni uvo, atlaisvindami viet naujiems belaisviams. 160-asis dulagas Chorole, pietvakarius nuo Ki jevo, buvo viena i didesni stovykl. Nors i vieta buvo apleista plyt gamy kla, vokieiai belaisviams udraud glaustis jos pastatuose. Bandantieji ten slptis nuo lietaus ar sniego bdavo suaudomi. ios stovyklos komendantas mgdavo stebti, kaip belaisviai kovoja dl maisto. Jis jodindavo ant arklio per minias ir traikydavo mones. ioje ir kitose stovyklose alia Kijevo mir madaug trisdeimt tkstani belaisvi48.

208

KRUVINOS EMS

Soviet karo belaisviai taip pat buvo laikomi daugelyje viet okupuotoje Lenkijoje, Generalinje gubernijoje (po invazijos Soviet Sjung ji buvo iplsta pietryius). ia 1941-1942 m. iem lenk pasiprieinimo nariai stebdamiesi rinko praneimus apie masikai mirtanius soviet belaisvius. 1941 m. spalio 21-30 d. Generalins gubernijos stovyklose per deimt dien mir apytiksliai 45 690 moni. 307-ajame stalage Dembline per kar mir madaug atuoniasdeimt tkstani soviet belaisvi. 319-ajame stalage Chelme uvo apie eiasdeimt tkstani moni; 366-ajame stalage Sedlcose - penkiasdeimt penki tkstaniai; 325-ajame stalage Zamostje - dvide imt atuoni tkstaniai; 316-ajame stalage Sedlcose - dvideimt trys tkstan iai. Generalinje gubernijoje i bado mir apytiksliai pus milijono soviet karo belaisvi. 1941 m. pabaigoje didiausia grup uvusi vokiei valdios auk okupuotoje Lenkijoje buvo ne vietos lenkai ir ne vietos ydai, o soviet karo belaisviai, kurie buvo atveti okupuot Lenkij ir palikti sualti ir ba dauti. Nepaisant nesenos Soviet Sjungos invazijos Lenkij, lenk valstie iai danai bandydavo pamaitinti badaujanius soviet belaisvius. Bausdami u tai, vokieiai audydavo lenkes moteris, neanias pieno soius, ir sunai kindavo itisus lenk kaimus49. Net jeigu visi soviet belaisviai bt buv sveiki ir gerai maitinami, mir tingumas 1941-1942 m. iem vis tiek bt buvs didelis. Slavai neturjo gimto atsparumo aliui, kaip man vokieiai. Skirtingai nuo vokiei, so viet kareiviai kartais bdavo aprpinami ieminiais drabuiais: vokieiai juos atimdavo. Karo belaisviai paprastai bdavo paliekami be pastogs ir be iltos aprangos, temperatrai esant gerokai emiau nulio. Kadangi stovyklos danai bdavo laukuose, negailesting iemos vj neustojo nei mediai, nei kalvos. Belaisviai patys alusioje emje kasdavo rankomis sau miegoti paprastas dubas. Gomelyje trys soviet kareiviai, draugai, band ildytis mie godami prisiglaud vienas prie kito. Viduryje, geriausioje vietoje, ildomoje draug kn, visi miegodavo paeiliui. Vienas i j igyveno ir papasakojo i istorij50. imtams tkstani karo belaisvi tai buvo antrasis politinis badmetis Ukrainoje per atuonerius metus. Daugeliui tkstani kareivi i Soviet Ukrainos pilvai isipt antr kart ir antr kart jie tapo kanibalizmo liudi ninkais. Be abejo, labai daug moni, igyvenusi pirmj masin bad, mir

APOKALIPSS EKONOMIKA

209

per antrj. Taiau kai kurie ukrainieiai, tokie kaip Ivanas ulinskis, igyveno per abu badmeius. Itremto buos snus prisimin 1933 m. bad ir saky davo monms ess kils i alkio ems. Vokiei nelaisvje jis keldavo sau p dainuodamas ukrainiei liaudies dain51: Jei turiau a sparnus Kiliau dang Link debes Kur nra nei skausmo, nei skriaud. Kaip ir per soviet bado kampanij 1933 m., per vokiei bado kampa nij 1941 m. daugelis vietini Ukrainos gyventoj kaip manydami stengsi padti mirtantiesiems. Moterys sakydavo, kad belaisviai - j giminaiiai, ir praydavo juos paleisti. Jaunos moterys itekdavo u belaisvi, kurie dirbda vo u stovykl rib. Vokieiai kartais leisdavo tokias santuokas, nes su vietos moterimis susituok belaisviai dirbdavo vokiei okupuotoje vietovje, vadi nasi, gamindavo maist vokieiams. Kremenuko mieste, kur maisto, atrodo, ne itin trko, darbininkai i belaisvi stovykl eidami ryte darb palikdavo mieste tuius krepius, o vakare pasiimdavo juos pilnus praeivi prikrauto maisto. 1941 m. slygos buvo palankios teikti toki pagalb, nes derlius buvo neprastai geras. Moterys (praneimuose beveik visada figruoja moterys) bandydavo pamaitinti belaisvius per mirties marus arba stovyklose. Taiau dauguma karo belaisvi stovykl vad daniausiai neleisdavo civiliams prisi artinti prie stovykl su maistu. Paprastai tokie mons buvo nuvaromi alin spjamaisiais viais. Kartais jie bdavo nuudomi52. Stovykl Rytuose organizacija atskleid paniek gyvybms, bent jau slav, azijiei ir yd, ji leido marinti badu daugyb moni. Vokiei kurtose belaisvi stovyklose Raudonosios armijos kareiviams mirtingumas per kar siek 57,5 procento. O per pirmus atuonis operacijos Barbarossa" mnesius jis tikriausiai buvo dar didesnis. Vokiei karo belaisvi stovyklose Vakar sjunginink kareiviams mirtingumas buvo maesnis negu penki procentai. 1941 m. ruden per vien dien, kad ir kuri paimtume, mirdavo tiek soviet karo belaisvi, kiek Britanijos ir Amerikos karo belaisvi mir per vis An trj pasaulin kar53.

210

KRUVINOS EMS

Vokieiai ne tik nepajg marinti badu Soviet Sjungos gyventoj tokiu mastu kaip norjo, bet ir vienu smgiu sunaikinti soviet valstybs. Taiau jie tikrai stengsi. Dalis aibikos pergals idjos buvo ta, kad vermachtas turi kaip galima greiiau uimti vietov, o kareiviai ir kandin j sekanios Ein satzgruppen iudyti soviet politin elit ir Raudonosios armijos politinius karininkus. Oficialus Kariuomens elgesio Rusijoje vadovas, ileistas 1941 m. gegus 19 d., reikalavo imtis griet priemoni keturi grupi atvilgiu agitatori, partizan, sabotuotoj ir yd. 1941 m. birelio 6-j ileistas Elge sio su politiniais komisarais vadovas nurod, kad sulaikyti politiniai karinin kai turi bti nuudyti54. I tikrj vietinis soviet elitas pabgo rytus; ir kuo auktesniam elito sluoksniui tokie mons priklaus, tuo labiau buvo tiktina, kad jie bus eva kuoti arba turs itekli organizuoti savo pabgim. alis buvo didel, ir Hit leris neturjo sjungininks, puolanios kita kryptimi ir galinios sulaikyti tokius asmenis. Vokiei masini udyni politika galjo pasiekti soviet vadovyb tik tose emse, kurias jie jau buvo ukariav: Ukrainoje, Baltaru sijoje, Baltijos valstybse ir labai siaurame Rusijos pakratyje. Tai nelabai di del Soviet Sjungos dalis, ir nuudyti numatyti mons nebuvo itin svarbs soviet sistemoje. Jie buvo suaudyti, bet soviet valstybei j mirtis rimtesns alos nepadar. Daugumai vermachto dalini, regis, nekilo didesni sunku m vykdant sakym dl komisar: atuoniasdeimt procent j raportavo suaud komisarus. Kariniuose archyvuose saugomuose dokumentuose yra duomen apie kariuomens suaudytus 2252 tokius mones; tikrasis skaiius turbt didesnis55. audyti civilius buvo daugiausia Einsatzgruppen uduotis, kuri jie jau vykd Lenkijoje 1939 m. Kaip ir Lenkijoje, Einsatzgruppen buvo pavesta i udyti tam tikras politines gyventoj grupes, kad sugrit valstyb. kandin vermachto Soviet Sjung eng keturios Einsatzgruppen: Einsatzgruppe A - paskui armij grup iaur" Baltijos region Leningrado krypti mi, Einsatzgruppe B - paskui armij grup Centras" per Baltarusij Maskvos kryptimi, Einsatzgruppe C - paskui armij grup Piets" Ukrain, o Ein satzgruppe D - kandin 11-osios armijos tolimuosius Ukrainos pietus. Kaip Heydrichas iaikino 1941 m. liepos 2-osios telegramoje ir dav atitinkamus

APOKALIPSS EKONoMika

211

nurodymus odiu, Einsatzgruppen turjo nuudyti komunist funkcionie rius, ydus, uimanius pareigas partijos bei valstybs institucijose, ir kitus pavojingus elementus. Padtis su moni, priskirt politikai pavojing asmen kategorijai, alinimu klostsi taip pat kaip ir su Alkio plano gy vendinimu: daugiausia iai grupei priskirt asmen buvo nuudyta belaisvi stovyklose, kur nurodym juos paalinti vykdyti lengviausia. Liepos viduryje buvo gauti nurodymai imtis masini udyni ir stalaguose bei dulaguose ka linamus tokius asmenis suaudyti. 1941 m. rugsjo 8 d. Einsatzkommandos buvo sakyta atlikti karo belaisvi atrank" ir suaudyti valstybs ir partijos funkcionierius, politinius komisarus, inteligentus ir ydus. Spal kariuomens vyriausioji vadovyb suteik Einsatzkommandos ir Saugumo policijai neribo t prieig prie stovykl56. Einsatzkommandos negaljo labai kruopiai patikrinti soviet karo be laisvi. Jie kvosdavo juos kalinimo vietose, i karto pamus nelaisv. Jie sakydavo, kad komisarai, komunistai ir ydai ieit priek. Tada juos i vesdavo, suaudydavo ir sumesdavo duobes. Jie turjo kelet vertj, ir j prisiminimais atranka vykdavo iek tiek atsainiai. Vokieiai nelabai nusiman apie Raudonosios armijos rangus ir pasiymjimo enklus, todl i pradi painiojo trimitininkus su politiniais karininkais. Jie inojo, kad karininkams leidiama auginti ilgesnius plaukus negu eiliniams ir puskarininkiams, bet tai buvo abejotinas poymis. Dauguma t vyr jau seniai nebuvo mat kirpjo. Vienintel grup, kuriai priklausantys asmenys tuo metu galjo bti lengvai atpainti, buvo vyrikosios lyties ydai; Vokieiai apirdavo belaisvi pe nius, tikrindami, ar jie apipjaustyti. Labai retais atvejais ydams pavykdavo isigelbti tvirtinant, kad jie es apipjaustyti musulmonai; daniau apipjaus tyti musulmonai bdavo suaudomi kaip ydai. Vokiei gydytojai, regis, no riai dalyvaudavo ioje procedroje; medicina buvo labai nacifikuota profesija. Kaip atsimin vienas gydytojas i Chorolo stovyklos, kiekvienam karininkui ir kareiviui tais laikais atrod visikai natralu, kad audomi visi ydai. Po atrank buvo suaudyta bent penkiasdeimt tkstani soviet yd ir apy tiksliai penkiasdeimt tkstani ne yd57. Vokiei kurtose karo belaisvi stovyklose Rytuose uvo kur kas daugiau moni negu koncentracijos stovyklose. I tikrj kontaktas su karo belaisviais pakeit net esam koncentracijos stovykl pobd. Dachau, Buchenvaldas,

212

KRUVINOS EMS

Zachsenhauzenas, Mauthauzenas ir Auvicas, kai SS m naudoti jas soviet karo belaisviams udyti, tapo mirties fabrikais. Apytiksliai atuoni tkstaniai soviet belaisvi buvo nuudyta Auvice, deimt tkstani - Mauthauzene, atuoniolika tkstani Zachsenhauzene. 1941 m. lapkrit Buchenvalde ma sinms soviet belaisvi udynms SS pritaik metod, kuris didesniu dvivei dikumu ir rafinuotumu stulbinamai primin Didiojo teroro laik soviet metodus. Belaisviai buvo vedami vidury arklids rengt, rykiai apviest patalp. Jiems atrodydavo, kad jie atsidr medicinins apiros kabinete, apsupti moni baltais chalatais - gydytojais apsimetusi esesinink. Jie sa kydavo belaisviui atsistoti prie sienos tam tikroje vietoje, tariamai nordami imatuoti jo g. Sienoje buvo statmenas plyys, per kur matydavosi belaisvio kaklas. Kitas esesininkas su pistoletu laukdavo gretimoje patalpoje. Kai kaklas priglusdavo prie plyio, jis audavo. Tada lavonas bdavo metamas treij patalp, patikros kabinetas bdavo greitai ivalomas ir vid kvieiamas ki tas belaisvis. Lavonai partijomis po trisdeimt penkis ar keturiasdeimt bda vo sunkveimiu gabenami krematorium: esesininkai taik soviet metodus ir padar technin paang58. Konservatyviais vertinimais, vokieiai suaud pus milijono soviet karo belaisvi. I bado ar dl blogo elgesio juos perveant, mir dar apytiksliai 2,6 milijono belaisvi. I viso j uvo madaug 3,1 milijono. is brutalumas ne pakirto soviet santvarkos, prieingai, jis sustiprino soviet kovin dvasi. Politini karinink, komunist ir yd atranka buvo beprasmika. moni, jau patekusi nelaisv, nuudymas nelabai susilpnino soviet valstyb. Prie ingai, marinimo badu ir atrank politika stiprino Raudonosios armijos pa siprieinim. inodami, kad vokiei nelaisvje badaus ir mirs kankinama mirtimi, kareiviai kovojo dar atkakliau. Komunistai, ydai ir politiniai kari ninkai, inodami, kad bus suaudyti, taip pat neturjo daug prieasi pasi duoti. Sklindant inioms apie vokiei politik, Soviet Sjungos gyventojai m manyti, kad soviet valdia turbt geresn alternatyva59. 1941 m. lapkrit, karui tsiantis, kai vis daugiau vokiei kareivi uvo fronte ir turjo bti pakeisti auktiniais i Vokietijos, Hitleris ir Gringas suprato, kad kai kurie karo belaisviai bus reikalingi kaip darbo jga Reiche. Lapkriio 7-j Gringas sak vykdyti teigiamas atrankas (darbams). Karo

APOKALIPSS EKONOMIKA

213

pabaigoje Vokietijoje dirbo daugiau kaip milijonas soviet karo belaisvi. Jie buvo isekinti blogo elgesio ir alkio. Kaip teig vienas gailestingas vokietis: I milijon belaisvi tik keli tkstaniai pajgia dirbti. Netiktinai daug j mir, daugelis serga dmtja iltine, o kiti tokie silpni ir ikankinti, kad yra visikai nepajgs dirbti. Apytiksliai keturi imtai tkstani i darbams Vokietij pasist belaisvi mir60.

Vertinant pagal vokiei planus, invazija Soviet Sjung buvo visikas fias ko. Buvo manyta, kad operacija Barbarossa atne aibik pergal; 1941 m. rudens pabaigoje pergale n nekvepjo. Buvo manyta, kad invazija Soviet Sjung isprs visas ekonomines problemas, bet anaiptol j neisprend. Net okupuota Belgija (pavyzdiui) teik naci Vokietijai daugiau ekonomins nau dos. Buvo manyta, kad Soviet Sjungos gyventojai bus inaikinti; i ties svar biausia ekonomin nauda i Soviet Sjungos buvo darbo jga. Taip pat buvo manyta, kad ukariauta Soviet Sjunga parpins erdv Galutiniam spren dimui, kuris turjo isprsti tai, k naciai laik yd problema. Buvo manyta, kad ydai dirbs mirtinai sekinanius darbus Soviet Sjungoje, bus isisti u Uralo kaln ar itremti gulag. Besigindama Soviet Sjunga 1941 m. vasar padar nemanom dar vien Galutinio sprendimo variant61. 1941 m. pabaigoje naci vadovyb jau buvo apsvarsiusi keturias skirtin gas Galutinio sprendimo versijas ir vis j teko atsisakyti. Planas kurti yd rezervat Liubline, Ryt Lenkijoje, 1939 m. lapkrit lugo todl, kad Genera lin gubernija buvo per arti, o padtis joje pernelyg sudtinga; vlesnis planas perkelti ydus Soviet Sjung 1940 m. vasar nepavyko todl, kad Stalinas nebuvo suinteresuotas yd atvykimu; Madagaskaro planas 1940 m. rugpjt lugo, nes i pradi Lenkija, o paskui Britanija, uuot bendradarbiavusios, pasiprieino Vokietijai; dabar, 1941 m. lapkrit, lugo ir priverstinio yd per klimo Soviet Sjung planas, nes Vokietija nesunaikino soviet valstybs. Invazija SSRS ne tik neisprend, bet netgi uatrino yd problem. Vokietijos ukariavim zona Rytuose dabar apm i esms vis gausiausiai yd gyvenam pasaulio dal. Okupavusi Lenkij, Baltijos region ir vakarin Soviet Sjung, Vokietija m valdyti pagrindines tradicins yd tvyns Europoje emes. Vokietijos valdomoje teritorijoje dabar gyveno apytiksliai

214

KRUVINOS EMS

penki milijonai yd. Iskyrus vlyvj Rusijos imperij, jokia valstyb istori joje niekada nevald tiek daug yd kaip 1941 m. Vokietija62. Kai kuri i stovykl Rytuose paleist soviet belaisvi likimas rod, kas laukia yd. 1941 m. rugsjo pradioje Auvice imtai soviet belaisvi buvo nunuodyti vandenilio cianidu, pesticidu (preks pavadinimas Zyklon B), ku riuo anksiau ioje stovykloje buvo dezinfekuojami lenk belaisvi barakai. Vliau Zyklon B Auvice buvo udusinta apytiksliai milijonas yd. Madaug tuo pat metu Zachsenhauzene kiti soviet karo belaisviai buvo panaudoti bandant duj furgon. Jo imetamosios dujos buvo pumpuojamos furgo no vid, taip dusinant anglies viendeginiu viduje urakintus mones. T pat ruden duj furgonuose buvo udomi ydai okupuotoje Soviet Baltarusijoje ir okupuotoje Soviet Ukrainoje. 1941 m. gruod anglies viendeginis taip pat buvo panaudotas Chelmne pastatytame duj furgone udyti Lenkijos ydams prie Vokietijos prijungtose emse63. I terorizuojam ir badaujani karo belaisvi stovykl gyventoj vokie iai atrinko bent milijon vyr tarnauti kariuomenje ir policijoje. I pradi buvo planuota, kad lugus soviet vyriausybei jie pads vokieiams kontro liuoti Soviet Sjungos teritorij. Kai tai nevyko, iems Soviet Sjungos gyventojams buvo pavesta dalyvauti masiniuose nusikaltimuose, kuriuos Hitleris ir jo kolegos, karui tsiantis, vykd okupuotose teritorijose. Dauge liui buvusi belaisvi buvo teikti kastuvai ir liepta kasti griovius, prie kuri vokieiai aud ydus. Kiti buvo uverbuoti policijos struktras, kurios ie kojo yd. Kai kuriuos belaisvius vokieiai nusiunt Travnik mokomj stovykl, kur jie imoko tarnauti sargybiniais. ie Soviet Sjungos gyventojai ir karo veteranai, perkvalifikuoti tarnauti naci Vokietijai, 1942 m. praleido trijuose okupuotos Lenkijos mirties fabrikuose - Treblinkoje, Sobibore ir Be ece, kur daugiau kaip milijonas Lenkijos yd buvo nunuodyta dujomis64. Taip kai kurie mons, igyven vien vokiei udymo politik, tapo ki tos udikikos politikos bendrininkais, kai karas, kurio tikslas buvo sunaikin ti Soviet Sjung, tapo karu, kurio tikslas - iudyti ydus.

6 SKYRIUS

GALUTINIS SPRENDIMAS

Susidrusios su Soviet Sjunga Hitlerio utopijos subyrjo, bet jos buvo ne atmestos, o gerokai pakoreguotos. Jis buvo Vadas, ir jo pakalik padtis pri klaus nuo gebjimo nuspti ir suprasti jo vali. Kai i valia sutikdavo pasi prieinim, kaip atsitiko Ryt fronte antroje 1941 m. pusje, toki moni kaip Gringas, Himmleris ir Heydrichas uduotis buvo pertvarkyti Hitlerio idjas taip, kad bt patvirtintas jo genialumas - o kartu ir j padtis naci reime. 1941 m. vasar gyvavo keturios utopijos: aibika pergal, kuri tur jo sunaikinti Soviet Sjung per kelias savaites; Alkio planas, pagal kur per kelis mnesius i bado turjo mirti trisdeimt milijon moni; Galutinis sprendimas, kuris po karo turjo paalinti Europos ydus; ir generalinis pla nas Rytai, kuris vakarin Soviet Sjung turjo paversti Vokietijos koloni ja. Prajus eiems mnesiams nuo operacijos Barbarossa pradios, Hitleris performulavo karinius tikslus taip, kad prioritetu tapo fizinis yd inaiki nimas. Tuo metu jo artimiausi bendrininkai jau buvo msi ideologini ir administracini iniciatyv, reikaling gyvendinti tok nor1. aibikos pergals pasiekti nepavyko. Nors milijonai soviet gyventoj buvo marinami badu, gyvendinti Alkio plan pasirod nemanoma. Gene ralin plan Rytai ir visus kitus pokario kolonizacijos plan variantus teko atidti. ioms utopijoms sklaidantis naci ul politin ateitis priklaus nuo to, ar pavyks gyvendinti nors dal fantazij. Matydami, kaip lunga j pla nai, Gringas, Himmleris ir Heydrichas iekojo bd rodyti, kad jie vis dar reikalingi. U ekonomik ir Alkio plan" atsakingam Gringui seksi pras iausiai. Laikomas antruoju mogumi Reiche ir Hitlerio pdiniu, Gringas buvo nepaprastai garsus Vokietijoje, bet Rytuose jo vaidmuo buvo kur kas maesnis. Kai ekonomika tapo ne tiek didi plan pokario laikotarpiui kri mo, kiek improvizacij, kaip tsti kar, klausimu, Gringas prarado svarbiau-

216

KRUVINOS EMS

sio mogaus status, o jo viet um Albertas Speeras. Skirtingai nei Gringas, Heydrichas ir Himmleris sugebjo panaudoti nepalanki situacij mio laukuose savo naudai ir performulavo Galutin sprendim taip, kad jis galt bti gyvendintas per kar, kuris vyko ne pagal plan. Jie suprato, kad karas betamps, kaip Hitleris m kalbti 1941 m. rugpjt, karu su ydais"2. Himmleris ir Heydrichas yd paalinim laik savo udaviniu. 1941 m. liepos 31-j Heydrichas gavo oficial Gringo galiojim suformuluoti Ga lutin sprendim. Jis vis dar apsiribojo ankstesni deportacijos plan ko ordinacija su Heydricho planu priversti ydus dirbti mirtinai sekinanius darbus ukariautose Soviet Sjungos ryt teritorijose. 1941 m. lapkrit, kai Heydrichas paband surengti susitikim Vanz, nordamas suderinti Galu tin sprendim, jis vis dar turjo galvoje toki jo vizij. ydai, kurie negaljo dirbti, turjo bti priversti inykti. ydai, gebantys dirbti fizins jgos rei kalaujanius darbus, turjo iki mirties dirbti kur nors ukariautoje Soviet Sjungoje. Heydricho poirio laiksi daugelis Vokietijos vyriausybs nari, taiau planui gyvendinti laikas nebuvo tinkamas. Ryt reikal ministerija, priirinti rugsj kurtus civilinius okupacins valdios organus, laik savai me suprantama, kad ydai turi dingti. Jos vadovas Alfredas Rosenbergas lap krit kalbjo apie biologin ydijos paalinim i Europos. Tai galima buvo pasiekti isiuniant ydus u Uralo kaln, rytins Europos sienos. Bet 1941 m. lapkrit Heydricho pavergimo ir deportacijos vizij aptemd tam tikro neai kumo debesys, nes Vokietija nesunaikino Soviet Sjungos, o Stalinas vis dar kontroliavo didij jos teritorijos dal3. Kol Heydrichas vykd biurokratinius pasirengimus Berlyne, Himmleris sumaniausiai irinko praktikus ir prestiinius dmenis i Hitlerio utopinio mstymo. I Alkio plano jis pam perteklini gyventoj ir nenauding val gytoj kategorijas ir pasil taupyti kalorijas yd sskaita. I aibikos per gals plano jis isirinko keturias Einsatzgruppen. Joms buvo paskirta uduotis udyti soviet elit, kad paskubint Soviet Sjungos lugim. J pirmin misija nenumat udyti visus ydus. Invazijos pradioje Einsatzgruppen netu rjo tokio sakymo, o j nari skaiius buvo per maas. Bet jos turjo civili udymo patirt, galjo rasti vietini pagalbinink, o j gretas buvo galima sustiprinti. I generalinio plano Rytai Himmleris irinko Tvarkos policijos ir tkstani vietos kolaborant batalionus. J pirmin uduotis buvo pad

GALUTINIS SPRENDIMAS

217

ti kontroliuoti ukariaut Soviet Sjung, taiau 1941 m. rugpjt jie tapo mogikaisiais itekliais, kurie leido vokieiams masikai audyti ydus. ios institucijos, palaikomos vermachto ir jo Lauko policijos, leido vokieiams iki met pabaigos nuudyti apytiksliai milijon yd rytus nuo Molotovo-Ri bbentropo linijos4. Himmleriui pasisek, nes jis suvok naci utopij, kurios sukosi Hitlerio galvoje kaip tik tada, kai jo valia susidr su rytingiausiu pasaulio pasiprie inimu, kratutinumus. Himmleris padar Galutin sprendim radikalesn, perkeldamas j i pokario laikotarpio pat kar ir parodydamas (po keturi ankstesni deportacijos plan neskms), kaip jis gali bti gyvendinamas: masikai audant civilius ydus. Jo prestias beveik nenukentjo dl aibikos pergals ir Alkio plano neskmi, nes u j gyvendinim buvo atsakingas vermachtas ir ekonomins valdios organai. Taiau net ir perkls Galutin sprendim gyvendinam sumanym srit, Himmleris vis dar puoseljo sva jon gyvendinti generalin plan Rytai, Hitlerio Rojaus sod. Jo sakymu buvo rengiamos naujos io plano versijos ir organizuota bandomoji depor tacija Liublino apygard Generalinje gubernijoje, o progai pasitaikius, jis ragindavo Hitler griauti miestus iki pamat5. 1941 m. vasar ir ruden Himmleris atmesdavo nemanomus sumanymus, svarstydavo tuos, kurie jam atrod lovingiausi, ir dar tai, kas galjo bti padaryta: ud ydus rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos okupuotoje Ryt Lenkijoje, Baltijos valstybse ir Soviet Sjungoje. Skelbdamasis gyven dins naci doktrin ir pasinaudodamas tais mnesiais vokiei valdi u griuvusiais sunkumais, Himmleris ir SS nustelb civilinius ir karinius valdios organus uimtoje Soviet Sjungoje ir Vokietijos imperijoje. Rytai priklauso SS, - pareik Himmleris6.

O dar labai neseniai Rytai priklaus NKVD. Viena i Himmlerio skms pa slapi buvo ta, kad jis sugebjo panaudoti soviet valdios palikim tose vietose, kur ji buvo k tik vesta. Pirmosiose per operacij Barbarossa pasiektose emse vokiei karei viai buvo antrieji karo okupantai. Pirmosios 1941 m. vasar vokieiams atite kusios ems buvo teritorijos, kurias Vokietija suteik Soviet Sjungai pagal

218

KRUVINOS EMS

1939 m. rugsjo sutart dl sien ir draugysts: buvusi Ryt Lenkija, Lietuva, Latvija, ir Estija, tuo laiku prijungtos prie Soviet Sjungos. Kitaip tariant, per operacij Barbarossa vokiei kariuomen i pradi eng emes, kurios iki 1939 ar 1940 m. buvo nepriklausomos valstybs, ir tik tada sibrov priekario Soviet Sjung. O Vokietijos sjunginink Rumunija ukariavo teritorijas, kurias Soviet Sjunga i jos buvo atmusi 1940 m.7 Dvigubai okupuot, i pradi soviet, paskui vokiei, i emi gyven toj patirtis buvo labai sudtinga ir pavojinga. Viena okupacija gali padary ti visuomenei itisas kartas neugyjani aizd; dviguba okupacija yra dar skausmingesn ir sukelia susiskaldym. Ji sukr pavojus ir pagundas, kurios buvo neinomos Vakaruose. Vien svetim valdytoj pasitraukimas reik tik nauj valdytoj atvykim. Kai svetima kariuomen pasitrauk, mons turjo galvoti ne apie taik gyvenim, o apie kito okupanto politik. Jie turjo rasti, kaip apsisaugoti nuo persekiojimo u ryius su pirmaisiais okupantais, kai atvyks kiti, ir nusprsti, kaip elgtis vienos okupacijos slygomis, laukiant ki tos. Skirtingoms gyventoj grupms ios alternatyvos galjo turti skirtingas reikmes. Lietuviai (pavyzdiui) soviet pasitraukim 1941 m. galjo laikyti ilaisvinimu, taiau Lietuvos ydai vokiei siverim kaip ilaisvinim irti negaljo. Kai 1941 m. birelio pabaigoje Lietuv eng vokiei kariai, ji jau buvo patyrusi dvi dideles transformacijas. Dar bdama nepriklausoma valstyb, Lie tuva, rods, turjo naudos i 1939 m. rugpjio Molotovo-Ribbentropo pakto. 1939 m. rugsjo sutartis dl sien ir draugysts priskyr Lietuv Soviet Sjun gai, taiau lietuviai to negaljo inoti. Lietuvos vadovyb t mnes mat visikai k kita: naci Vokietija ir Soviet Sjunga sunaikino Lenkij, kuri vis tarpuka rio laikotarp buvo Lietuvos prieinink. Lietuvos vyriausyb Vilni, tarpukario Lenkijos miest, laik savo sostine. Lietuva, pati nedalyvaudama jokiuose karo veiksmuose, 1939 m. rugsj gavo lenk emes. 1939 m. spal Soviet Sjunga atidav Lietuvai Vilni ir aplinkines vietoves (2750 kvadratini myli, 457 500 moni). Vilniaus ir kit buvusi Lenkijos teritorij kaina Soviet Sjunga gijo teis Lietuvos teritorijoje turti karines bazes8. Tada, prajus vos pusei met, kai Stalino dka Lietuva padidjo, is taria mas soviet geradaris j ukariavo. 1940 m. birel Stalinas ugrob valdi Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybse - Latvijoje ir Estijoje, ir skubiai prijung

GALUTINIS SPRENDIMAS

219

jas prie Soviet Sjungos. Po ios aneksijos sovietai i Lietuvos itrm apy tiksliai dvideimt vien tkstant moni, tarp j daug Lietuvos elito atstov. Lietuvos premjeras ir Lietuvos usienio reikal ministras buvo tarp tkstan i kit tremtini. Kai kurie Lietuvos politiniai ir kariniai vadovai iveng gulago pabgdami Vokietij. Daugelis j i ankstesni laik turjo ryi Berlyne ir visi skaudiai nukentjo nuo soviet agresijos. Vokietija Lietuvos politini emigrant sluoksniuose palaik deiniuosius nacionalistus ir reng kai kuriuos i j dalyvauti invazijoje Soviet Sjung9. Taigi kai Vokietija 1941 m. birel siver Soviet Sjung, Lietuvos pa dtis buvo unikali. Ji gavo naudos i Molotovo-Ribbentropo pakto, paskui j ukariavo sovietai, o dabar okupavo vokieiai. Po negailestingos soviet oku

220

KRUVINOS EMS

pacijos met daugelis lietuvi sveikino pokyt; Lietuvos yd tarp j buvo maai. 1941 m. birel Lietuvoje gyveno du imtai tkstani yd (madaug tiek pat, kiek ir Vokietijoje). Vokieiai eng Lietuv kartu su savo atrink tais lietuviais nacionalistais ir sutiko vietos gyventojus, kurie norjo tikti ar veikti taip, tarytum jie tikt, kad u soviet represijas atsakingi ydai. Sovie tai trm lietuvius t pat mnes, kai Lietuv eng vokiei kariuomen, o NKVD kaljimuose juos aud vos prie kelias dienas iki atvykstant vo kieiams. Lietuvos diplomatas Kazys kirpa rmsi iomis kaniomis radijo laidose, skatindamas minias udyti. Liepos pradioje per kruvinus lietuvi surengtus pogromus buvo nuudyta apytiksliai 2500 yd10. Imokyt kolaborant ir vietos gyventoj remiami vokiei udikai Lietu voje talkinink turjo valias. Einsatzgruppe A ir tarnyb priimti vietos ko laborantai greitai virijo pirminiuose nurodymuose nustatyt uduot udyti tam tikras pareigas uimanius ydus. Einsatzgruppe A atjo Lietuv kandin armij grups iaur". i grup einaniai Einsatzkommando 3, atsakin gai u svarbiausi Lietuvos miest Kaun, pagalbinink tikrai netrko. ios komandos personal sudar tik 139 mons, skaitant keturiasdeimt keturis sekretorius ir vairuotojus. Per ateinanias savaites ir mnesius vokieiai ve lietuvius udyni vietas aplink Kaun. 1941 m. liepos 4-j lietuvi daliniai ud ydus jau priirimi ir vadovaujami vokiei. Jau gruodio 1-j Ein satzkommando 2 man, kad yd problema Lietuvoje isprsta. Ji raportavo, kad buvo nuudyti 133 346 asmenys, i kuri apytiksliai 114 856 ydai. Ne paisant kirpos nor, ios udyns visai nepadjo pasiekti lietuvi politini tiksl. Kai kirpa paband paskelbti nepriklausom Lietuvos valstyb, jam buvo paskirtas nam aretas11. Vilniaus miestas buvo nepriklausomos Lenkijos iaurs ryt metropolijos centras ir trumpai nepriklausomos bei Soviet Lietuvos sostin. Taiau per visus iuos pokyius, o tiksliau - per vis pus tkstantmeio, Vilnius buvo ir dar is tas: yd civilizacijos, inomos kaip iaurs Jeruzal, centras. Prasid jus karui, iame mieste gyveno apytiksliai septyniasdeimt tkstani yd. U likusi Lietuvos dal ir kitas Baltijos valstybes buvo atsakinga Einsatzgrup pe A, o Vilniaus kratas (kartu su Soviet Baltarusija) priskirtas Einsatzgrup pe B. Iudyti Vilniaus ydus buvo pavesta iai grupei priklausaniam briui Einsatzkommando 9. Vilniuje ydai buvo audomi Paneri mike, visai alia

GALUTINIS SPRENDIMAS

221

miesto. 1941 m. liepos 23-ij vokieiai surinko lietuvi pagalbininkus, kurie nuved yd kolonas Panerius. Ten ydai grupmis po dvylika-dvideimt moni buvo atvedami prie duobs krato, kur turdavo atiduoti vertingus daiktus ir drabuius. J auksiniai dantys buvo ilupami jga. Paneriuose buvo suaudyta apytiksliai 72 000 yd i Vilniaus ir kit vietovi (ir madaug a tuoni tkstaniai ne yd - lenk bei lietuvi)12. Ita Stra buvo viena i nedaugelio ilikusi gyv Vilniaus yd. Lietuvi policininkai nutemp j prie duobs, jau pilnos lavon. Tuomet devyniolik met, ji pagalvojo: Tai galas. Ir k a maiau gyvenime?" Kulka jos nekliud, bet i baims ji nukrito duob. Paskui j udeng lavonai moni, kurie buvo suaudyti vliau. Kakas jo per lavon krv ir aud emyn, kad niekas ne likt gyvas. Kulka pataik jai rank, bet ji tyljo. Paskui ji iliau i duobs: Buvau basa. jau per lavonus labai ilgai. Atrod, lavon krvos niekada ne sibaigs.13 Kaimynin Latvija taip pat buvo prijungta prie Soviet Sjungos tik metus prie vokiei invazij. Apytiksliai dvideimt vienas tkstantis Latvijos gy ventoj (daugelis i j Latvijos ydai) buvo soviet itremti vos kelios savai ts prie pasirodant vokieiams. Kai vermachtas priartjo prie Rygos, NKVD aud latvi kalinius. Pagrindinis vokiei kolaborantas ia buvo Viktoras Arajas, latvi nacionalistas (vokietis i motinos puss), atsitiktinumo valia pastantis vertj, kur vokiei policijos pajgos pasim Ryg. Jam buvo leista suformuoti Arajo Commando, kuri 1941 m. liepos pradioje Rygos si nagogoje sudegino ydus gyvus. Kai vokieiai organizavo masines udynes, jis rpinosi, kad jas vykdyti bt parinkti tie latvi auliai, kuri eimos nu kentjo valdant sovietams. Liep, priirimi Einsatzgruppe A vad, Arajo Commando nuvar Rygos ydus gretim Bikerniek mik ir juos suau d. Vokieiai i pradi atlikdavo parodomj suaudym", o paskui darb perleisdavo Arajo Commando. Toki latvi padedami vokieiai iki 1941 m. pabaigos nuud bent 69 750 i 80 000 Latvijos yd14. Estijos, treiosios Baltijos valstybs, gyventojai jautsi ne maiau paemin ti po soviet okupacijos negu lietuviai ir latviai, o gal ir dar labiau. Skirtingai nuo Vilniaus ir Rygos, Talinas net i dalies nemobilizavo savo kariuomens prie pasiduodamas sovietams 1940 m. Jis pakluso soviet reikalavimams

222

KRUVINOS EMS

anksiau u kitas Baltijos valstybes, taip sutrukdydamas imtis nors koki dip lomatini regioninio solidarumo veiksm. Sovietai itrm apytiksliai 11 200 est, tarp j didij dal politini vadov. Estijoje Einsatzgruppe taip pat ne kilo joki sunkum rasti vietos kolaborant. Estai, kurie prieinosi sovietams mikuose, dabar prisijung prie vokiei vadovaujamos Savigynos Comman do. j stojo ir tie estai, kurie kolaboravo su sovietais, taip bandydami patai syti savo reputacij. Estai sutiko vokieius kaip ivaduotojus, o vokieiai atsilygindami u tai irjo estus kaip rasikai geresnius ne tik u ydus, bet ir u kitas Baltijos tautas. yd Estijoje buvo labai nedaug. Estai i Savigynos Commando iu d visus vokiei nurodymu rastus 963 Estijos ydus. Estijoje udyns ir po gromai tssi ir kai yd nebeliko. Apytiksliai penki tkstaniai ne yd est buvo nuudyti kaltinant bendradarbiavus su soviet reimu15. Pradj kurti savo imperij rytinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje, vokieiai aptiko vieius soviet valstybs krimo pdsakus. Buvusios Ryt Lenkijos teritorijose ie enklai buvo net rykesni. Estija, Latvija ir Lietuva buvo inkorporuotos Soviet Sjung metus prie vokiei invazij, 1940 m. birel, o Ryt Lenkija buvo soviet aneksuota devyniais mnesiais anksiau, 1939 m. rugsj. ia vokieiai atrado socialins transformacijos rodym. Pra mon buvo nacionalizuota, kai kurie kiai kolektyvizuoti, o vietos elitas be veik sunaikintas. Sovietai itrm daugiau kaip tris imtus tkstani Lenkijos piliei ir dar deimtis tkstani suaud. Vokiei invazija paskatino NKVD suaudyti apytiksliai 9817 kalint Lenkijos piliei, kad ie nepatekt vokie i rankas. 1941 m. vasar eng vakarin Soviet Sjung, vokieiai NKVD kaljimuose rado daugyb neseniai nuudyt moni kn. Kad galt pa naudoti iuos kaljimus savo tikslams, vokieiams teko paalinti lavonus16. Soviet masins udyns suteik peno vokiei propagandai. Naciai siek teigti, kad dl kani soviet valdymo laikais kalti buvo ydai, ir j teiginiai susilauk atgarsio. Ir tikinti vokiei agitacijos, ir padar toki ivad patys, daugelis moni tarpukario Europoje siejo ydus su komunizmu. Tarpukario komunist partijos i tikrj buvo labai ydikos, ypa j vadovyb, ir is fak tas jau dvideimt met buvo aptariamas daugelyje spaudos leidini visoje Eu ropoje. Deiniosios partijos dar labiau uatrino klausim, teigdamos, kad

GALUTINIS SPRENDIMAS

223

jeigu tarp komunist yra daug yd, vadinasi, daugelis yd yra komunistai. ie du teiginiai labai skirtingi; antrasis apskritai neatitiko tikrovs. ydai net prie kar buvo kaltinami nacionalini valstybi negerovmis; kai prasidjo karas ir per soviet ar vokiei invazij nacionalins valstybs neteko nepri klausomybs, pagunda visas kaltes priskirti tokiam atpirkimo oiui buvo dar didesn. Estai, latviai, lietuviai ir lenkai prarado ne tik nepriklausomas vals tybes, sukurtas savo tautoms, bet ir savo status bei vietos valdi. Daugeliu atvej jie atidav visa tai be didesnio pasiprieinimo. Dl to naci propaganda jiems skambjo dvigubai patraukliau: pralaimti soviet komunistams nebu vo gda, nes juos rm galingas pasaulio yd smokslas; bet kadangi dl ko munizmo galiausiai buvo kalti ydai, dabar buvo teisinga juos udyti17. Teritorijoje, kuri nuo Baltijos jros lanku drieksi piet link iki Juodosios jros, 1941 m. paskutin birelio ir pirmj liepos savait kilo smurtas prie ydus. Lietuvoje ir Latvijoje, kur vokieiai galjo patraukti savo pus vietos nacionalistus ir bent jau kur laik vaizduoti save vis valstybi ilaisvintojais, propagandos atgarsis buvo didesnis, o vietos gyventojai yd udynse daly vavo aktyviau. Kai kuriose svarbiose buvusios Ryt Lenkijos vietose, tokiose kaip Balstog, vokieiai stambias udynes vykd savo jgomis, taip rodydami savotik pavyzd. Balstog, sikrs visai alia Molotovo-Ribbentropo linijos rytins puss, buvo iaurs Ryt Lenkijos miestas, vliau priskirtas Soviet Baltarusijai. Kai birelio 27-j miest um vermachtas, 309-asis Tvarkos policijos batalionas i karto m plti ir udyti civilius. Vokiei policininkai nuud apytiksliai tris imtus yd ir paliko j knus gulti netoli miesto. Pas kui jie dar kelis imtus yd suvar sinagog ir padeg j, o tuos, kurie band pabgti, nuov. Per dvi kitas savaites vietos lenkai dalyvavo apytiksliai trisde imtyje pogrom Balstogs regione. Tuo metu Balstog atvyks Himmleris dav nurodym su ydais elgtis kaip su partizanais. Liepos 8-11 d. Tvarkos po licija tkstant yd vyr i Balstogs nuved miesto apylinkes ir suaud18. Pietiniuose buvusios Ryt Lenkijos regionuose, kur gyventoj daugum sudar ukrainieiai, vokieiai apeliavo ukrainietik nacionalizm. ia vo kieiai kaltino ydus u soviet vykdyt ukrainiei priespaud. Kremenecy je, kur buvo rasta daugiau kaip imtas nuudyt kalini, per pogrom buvo nuudyta apytiksliai 130 yd. Lucke, kur apytiksliai 2800 kalini buvo su audyti kulkosvaidiu, vokieiai nuud du tkstanius yd ir pavadino tai

224

KRUVINOS EMS

kertu u skriaudas, kurias ukrainieiams padar yd komunistai. Lvove, kur NKVD kaljime buvo rasta apytiksliai 2500 nuudyt kalini, Einsatzgruppe C ir vietos ginkluoti briai sureng pogrom, kuris truko itisas dienas. Vo kieiai pateik NKVD aukas kaip yd slaptosios policijos nuudytus ukrai nieius: i tikrj dalis auk buvo lenkai ir ydai (o dauguma saugumiei turbt buvo rusai ir ukrainieiai). Vienas vyras, priklauss kitai Einsatzgru ppen, dienoratyje taip apra 1941 m. liepos 5-osios vaizdus: imtai yd bga gatve kruvinais veidais, praskeltomis galvomis ir kabaniomis akimis. Per pirmsias kelias karo dienas vietos ginkluoti briai ir savo iniciatyva, ir vairiais bdais remiami bei skatinami vokiei per pogromus nuud ir su kurst kitus vietos gyventojus nuudyti apytiksliai 19 655 ydus19. Politinis iskaiiavimas ir vietos gyventoj kanios iki galo nepaaiki na, kodl mons dalyvavo iuose pogromuose. Smurtas prie ydus padjo suartinti vokieius ir vietinius ne yd tautybs gyventojus. Kaip ir nor jo vokieiai, pyktis buvo nukreiptas prie ydus, o ne prie kolaborantus su soviet reimu. mons, kurie atsiliep vokiei raginimus udyti y dus, inojo, kad jie siteikia savo naujiesiems eimininkams, nepaisant to, ar jie tikjo, kad ydai kalti dl j patirt skriaud, ar ne. Savo veiksmais jie patvirtindavo naci pasaulir. yd udymo - kerijant u NKVD egzekucijas - aktas patvirtino nacistin poir, kad Soviet Sjunga esanti ydika valstyb. Smurtas yd atvilgiu taip pat leido vietos gyventojams estams, latviams, lietuviams, ukrainieiams, baltarusiams ir lenkams, kurie bendradarbiavo su soviet reimu, patiems neprisiimti u tai kalts. Mintis, kad tik ydai tarnavo komunistams, buvo patogi ne tik okupantams, bet ir kai kuriems okupuotiesiems20. Taiau i dvasin nacifikacija nebt vykusi taip sklandiai, jeigu nebt buv akivaizdi soviet iaurumo rodym. Vietovs, kuriose vyko pogro mai, neseniai buvo prijungtos prie Soviet Sjungos, jose neseniai buvo kur ta soviet valdia, o soviet prievartos organai reng sumimus, egzekucijas ir trmimus. yd pogromai buvo bendras krinys, naci ileistas soviet tekstas21. Susidurti su soviet smurtu rytinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje buvo paranku SS ir jos vadovams. Himmleris ir Heydrichas visada teigdavo,

GALUTINIS SPRENDIMAS

225

kad gyvenimas yra ideologij susidrimas ir kad tradicinis europietikas tei ss norm supratimas turi uleisti viet negailestingam smurtui, kuris reika lingas siekiant sunaikinti rasin ir ideologin prie Rytuose. Policininkai, tra diciniai Vokietijos statym saugotojai, turjo tapti ideologiniais kareiviais. Taigi prie kar Himmleris ir Heydrichas atliko policijoje valym ir paalino i jos gret mones, kurie jiems atrod nepatikimi, skatino policininkus sto ti SS ir spraud SS ir Saugumo policij (Kriminalin policij ir gestap) vien valdymo struktr. J tikslas buvo sukurti suvienytas pajgas, skirtas prevenciniam rasiniam karui. Kai Vokietija upuol Soviet Sjung, apytiks liai tredalis Vokietijos policinink, turini karinink laipsn, priklaus SS ir madaug du tredaliai j priklaus Nacionalsocialist partijai22. Netiktas Vokietijos puolimas uklupo NKVD nepasiruousi ir atsklei d Rytus kaip savivals em, puikiai tinkani naujai vokiei tvarkai vesti. NKVD, paprastai veikusi slapta, buvo demaskuota kaip kalini udik. Vo kieiai prasiver pro mistifikacij, slaptumo ir apsimetinjimo lygmenis, ku rie deng 1937-1938 ir 1930-1933 m. (daug didesnius) soviet nusikaltimus. Vokieiai (kartu su savo sjungininkais) buvo vienintel jga, kada nors taip prasiskverbusi Soviet Sjungos teritorij, taigi vieninteliai, galintys pateikti tok tiesiogin stalinist vykdyt udyni rodym. O kadangi iuos nusikal timus atskleid vokieiai, udyns kaljimuose pirmiausia tapo politika ir tik paskui istorija. Propagandai panaudot fakt beveik nemanoma atnarplioti nuo j pirminio pateikimo politikos. Remdamosi akivaizdiais soviet smurto rodymais, vokiei teistvarkos pajgos galjo skelbtis atitaisanios soviet nusikaltimus ir vykdyti savuosius. Tai, k vokieiai aptiko tose dvigubai okupuotose emse, atsivelgiant jiems diegt ideologij, atrod gana dsninga. Atrod, kad atskleisti iaurumai pa tvirtina jiems diegt nuostat ir poir: kad soviet reimas nusikalstamas, o j valdo savo naudos siekiantys ydai. Soviet iaurumai padjo vokiei esesininkams, policininkams ir kareiviams savo pai akyse pateisinti politi nes priemones, kurias jiems netrukus buvo pavesta gyvendinti: yd moter ir vaik udym. Taiau kalini suaudymas, nors ir labai reikmingas vietos gyventojams, kurie patyr soviet iaurumus, naci vadovams buvo veikiau katalizatorius negu prieastis.

226

KRUVINOS EMS

1941 m. liep Himmleris troko parodyti savo eimininkui Hitleriui, kad jis priprato prie tamsesniosios nacionalsocializmo puss ir yra pasirengs vyk dyti visiko negailestingumo politik. Jo SS ir policija naujosiose Ryt kolo nijose varsi dl valdios su karins ir civilins okupacins valdios insti tucijomis. Jis taip pat asmenikai varsi dl Hitlerio malons su Gringu, kurio ekonomins ekspansijos planai, karui prasidjus, jau neatrod tikimi. Himmleris parod, kad suaudyti mones kur kas lengviau negu marinti juos badu, itremti ar priversti vergauti. Kaip Reicho komisaras vokikumo stipri nimo klausimams, Himmleris turjo galiojimus sprsti rasines problemas tik okupuotoje Lenkijoje, o ne okupuotoje Soviet Sjungoje. Taiau kai Vokie tijos pajgos eng priekario Soviet Sjung, Himmleris m elgtis taip, tarytum juos turt, ir naudodamas savo, kaip policijos ir SS vadovo, valdi pradjo vykdyti rasins pertvarkos politik, kuri rmsi udikiku smurtu23. 1941 m. liep Himmleris asmenikai apkeliavo vis vakarin Soviet S jung, kad perteikt naujj linij: udyti reikia ne tik yd vyrus, bet ir yd moteris bei vaikus. Policijos pajgos vietose reagavo nedelsiant. Einsatzgru ppe C, kuri atjo Ukrain kandin armij grups Piets, masikai ud ydus ne taip spariai kaip Einsatzgruppe A (Baltijos valstybse) ir Einsatz gruppe B (Vilniuje ir Baltarusijoje). Taiau paskui, Himmlerio paraginta, Einsatzgruppe C rugpjt ir rugsj nuud apytiksliai eiasdeimt tkstani yd. ios udyns buvo organizuotos kaip suaudymai, o ne kaip pogromai. Einsatzgruppe C priklausanti Einsatzkommando 5 liepos 21-j net skundsi, kad vietos ukrainiei ir vokiei kareivi surengtas pogromas sutrukd jiems suaudyti Umans ydus. Taiau per kitas dvi dienas Einsatzkommando 5 vis dlto suaud apytiksliai 1400 Umans yd (paliko tik kelet moter, kurios turjo i yd kapini neioti antkapius ir grsti jais keli). Einsatzgruppe C priklausanti Einsatzkommando 6, atrodo, neud moter ir vaik, kol jos ins pektuoti neatvyko pats Himmleris24. udyti moteris ir vaikus trukd psichologinis barjeras, ir Himmleris msi vis priemoni jam pralauti. Kol Einsatzgruppen daugiausia ud tik yd vyrus, Himmleris sisdavo savo Waffen-SS dalinius, kovinius SS brius, u dyti itisas bendruomenes, skaitant moteris ir vaikus. 1941 m. liepos 17-j Hitleris nurod Himmleriui nuraminti" okupuotas teritorijas. Po dviej die n Himmleris isiunt SS raitinink brigad pelkt Poless region tarp

GALUTINIS SPRENDIMAS

227

Ukrainos ir Baltarusijos, tiesiogiai saks suaudyti yd vyrus, o yd mote ris suvaryti pelkes. Himmleris suformulavo savo instrukcijas partizaninio karo kalba. Taiau rugpjio 1-j raitinink brigados vadas iaikino, kad neturi likti n vieno gyvo vyrikosios lyties ydo, n vienos eimos kaimuo se". Netrukus Waffen-SS suprato Himmlerio ketinimus ir padjo skleisti jo ini. Iki rugpjio 13-osios buvo nuudyti 13 788 yd vyrai, moterys ir vaikai. Padti Einsatzgruppen ir policijai Ukrainoje Himmleris taip pat nu siunt 1-j SS pstinink brigad. Per 1941 m. Waffen-SS briai rytinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje nuud daugiau kaip penkiasdeimt tkstani yd25. Himmleris msi priemoni sustiprinti Einsatzgruppen, kad jos galt nuudyti visus ydus, kuriuos tik suras. Pradedant nuo 1941 m. rugpjio vokiei udymo akcijoms daugiausia buvo pasitelkiami dvylikos Tvarkos policijos batalion mogikieji itekliai. Buvo numatyta Tvarkos policij dis lokuoti visoje ukariautoje Soviet Sjungoje; kadangi karin kampanija vyko liau negu tiktasi, tvarkos policinink okupuotose unugario vietovse buvo daugiau negu numatyta. Rugpjt mogikieji itekliai masinms udy nms vykdyti rytinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje sudar madaug dvideimt tkstani moni. Iki to laiko Himmleris, regis, teisino jau pla iai paplitusi praktik audymams pasitelkti vietos policininkus. Lietuviai, latviai ir estai dalyvavo audant ydus beveik nuo pat pradi. 1941 m. pabai goje vietos policijos pajgas taip pat papild deimtys tkstani ukrainiei, baltarusi, rus ir totori. Etniniai Soviet Sjungos vokieiai buvo labiausiai pageidaujami ir svariai prisidjo audant ydus. Skaiiuojant Tvarkos polici jos pareignus ir vietos naujokus, mogikj itekli inaikinti ydus oku puotoje Soviet Sjungoje buvo pakankamai26. Himmleris msi iniciatyvos, vadovavo udynms ir organizavo represin biurokratij. Turdamas Hitlerio pasitikjim, Himmleris galjo tvarkyti po licijos institucijas kaip tinkamas. Jis steig auktesnij SS ir policijos vad institucij ir okupuotoje Soviet Sjungos teritorijoje. Paioje Vokietijoje Auktesnij SS ir policijos vad valdyba buvo tik dar vienas administraci jos sluoksnis; Rytuose ji tapo ta institucija, kokios Himmleris visada norjo: jo asmenine atstovybe, leidiania gerokai supaprastinti represij policijos hierarchij. Auktesnieji SS ir policijos vadai buvo paskirti armij grupms

228

KRUVINOS EMS

iaur, Centras ir Piets, o ketvirtasis buvo parinktas ir numatytas Kau kazo regionui, kai is bus uimtas. Teorikai ie mons buvo pavalds civi liniams okupacijos valdios organams (Ostlando reichskomisariatui iaurje, Ukrainos reichskomisariatui pietuose), kurtiems 1941 m. rugsj. Faktikai auktesnieji SS ir policijos vadai buvo atskaitingi Himmleriui. Jie suprato, kad udyti ydus reikia vykdyti jo norus. Blelio Parke, kur britai ifravo vokie i praneimus, tapo aiku, kad auktesnieji SS ir policijos vadai savotikai rungtyniauja tarpusavy dl tak27. 1941 m. rugpjio pabaigoje koordinacij tarp vokiei pajg parod masi nis yd audymas Pietvakari Ukrainos Podols Kameneco mieste. ia pats karas buvo sukrs yd pabgli problem. Vengrijai, Vokietijos sjungininkei, buvo leista prisijungti subkarpatin Rusnij, ekoslovakijos tolimj ryt rajon. Uuot suteik vietiniams io regiono gyventojams ydams Vengrijos pilietyb, vengrai ivar neturin ius pilietybs ydus rytus, vokiei okupuot Ukrain. yd antpldis Vokietijos kontroliuojam teritorij uatrino ribot itekli paskirstymo problem. Friedrichas Jeckelnas, auktesnysis SS ir policijos vadas iame regione, msi iniciatyvos, veikiausiai nordamas raportuoti apie skm Himmleriui per susitikim rugpjio 12 d. Jis atskrido region ir asmeni kai vadovavo pasirengimui. Vokieiai isirinko viet prie Podols Kameneco ir nuvar ten yd pabglius ir kai kuriuos vietos ydus. ydus prie duobi aud 320-asis tvarkos policijos batalionas ir Jeckelno asmeniniai darbuoto jai. Kaip per radij Jeckelnas raportavo Himmleriui, per keturias dienas, nuo rugpjio 26-osios iki 29-osios, buvo nuudyta apytiksliai 23 600 yd. Tai paios didiausios iki to laiko vokiei surengtos udyns, kurios tapo sekti nu pavyzdiu busimosioms28. Vermachtas bendrininkavo vykdant tokias audymo operacijas, jas kurst, o kartais ir usakydavo. 1941 m. rugpjio pabaigoje, po devyni savaii karo, vermachtas labai nerimavo dl apsirpinimo maistu ir saugumo unu garyje. yd udymas turjo sutaupyti maisto ir, vadovaujantis naci logika, ukirsti keli partizan sukilimams. Po masini audym Podols Kamenece vermachtas sistemingai bendradarbiavo su Einsatzgruppen ir policija naiki nant yd bendruomenes. Kai bdavo uimamas koks nors miestelis ar mies-

GALUTINIS SPRENDIMAS

229

tas, policininkai (jeigu j bdavo) surinkdavo dal yd vyr ir juos suaudy davo. Kariuomen suraydavo gyvus likusius gyventojus, paymdama ydus. Tada vermachtas ir policija tardavosi, kiek i likusi yd galima nuudyti, o kiek j reikia palikti gyv kaip darbo jg gete. Atlikus i atrank, policija dar kart surengdavo masin audym, o kariuomen danai aprpindavo j sunkveimiais, amunicija ir sargybiniais. Jeigu policinink vietoje nebdavo, kariuomen suraydavo ydus ir pati organizuodavo j panaudojim privers tiniams darbams. Policija surengdavo udynes vliau. Kai centro direktyvos tapo aikesns ir buvo nustatyta tokio bendradarbiavimo tvarka, nuudyt yd skaiius okupuotoje Soviet Ukrainoje nuo 1941 m. liepos iki rugpjio apytikriai padvigubjo, o nuo rugpjio iki rugsjo padvigubjo dar kart29.

230

KRUVINOS EMS

Kijeve 1941 m. rugsj besitsianti konfrontacija su soviet valdios likuiais suteik pretekst dar labiau iplsti udyni mast: ia pirm kart dideliame mieste buvo siekta iudyti visus vietos ydus. 1941m. rugsjo 19-j keliomis savaitmis atsilikdama nuo grafiko ver machto armij grup Piets, padedama armij grups Centras, um Kije v. Rugsjo 24-j Kijevo centre esaniuose pastatuose, kuriuose vokieiai buvo kurdin savo okupacinio reimo institucijas, nugriaudjo serija sprogim. Da lis sprogusi utais - bomb ir min - buvo utaisyti laikrodiniu mechaniz mu dar prie soviet pajgoms pasitraukiant i miesto, bet kelet j, atrodo, susprogdino Kijeve lik NKVD pareignai. Kai vokieiai trauk i po nuolau savo uvusiuosius ir sueistuosius, miestas staiga m atrodyti pavojingas. Kaip prisimin vienas vietos gyventojas, vokieiai liovsi ypsotis. Jie kaip tik ketino tsti yg rytus ir rengsi valdyti metropol su labai mau skaiiumi moni, o dabar daugyb j buvo k tik nuudyti. Vokieiai laiksi aikios ideologins linijos: jeigu kalta NKVD, vadinasi, turi bti apkaltinti ydai. Per susirinkim rugsjo 26-j kariniai valdios organai sutar su policijos ir SS atstovais, kad masins Kijevo yd udyns bus tinkama represija u sprogdinimus. Nors dauguma Kijevo yd pabgo dar prie vokieiams uimant miest, deimtys tkstani j pasiliko. Buvo nutarta juos visus nuudyti30. Dezinformacija buvo svarbiausias visos operacijos elementas. Propagandi n vermachto komanda ispausdino plakatus su sakymu Kijevo ydams susi rinkti prie vienos gatvs kampo vakariniame miesto rajone, u nepaklusim buvo grasinama mirtimi. ydams buvo pasakyta, kad jie bus perkelti gyventi kit vietov (toks melas tapo prastas vykdant masines audymo akcijas), todl jie tur pasiimti su savimi dokumentus, pinigus ir vertingus daiktus. 1941 m. rugsjo 29-j didioji dalis likusios yd Kijevo bendruomens nari kaip liepti susirinko paskirtoje vietoje. Kai kurie ydai tikino save, kad dabar, Jom Kipuro, didiausios yd vents, ivakarse jie negali bti nuskriausti. Dau gelis atvyko dar prie autant, tikdamiesi gauti geras vietas perklimo trau kinyje - kurio nebuvo. mons susipakavo daiktus ilgai kelionei, senols ant kaklo pasikabino pynes svogn maistui. Visiems susirinkus, daugiau kaip trisdeimt tkstani moni patrauk, kaip buvo liepti, Melniko gatve yd kapini link. Juos stebj gretim but gyventojai prisimin nesibaigiani eil, kuri perpild vis gatv ir aligatvius31.

GALUTINIS SPRENDIMAS

231

alia yd kapini vart vokieiai pastat keli kontrols post, kur tikri no dokumentus ir ne ydams liepdavo grti namo. Nuo ios vietos ydus lydjo vokieiai su automatiniais ginklais ir unimis. Kontrols punkte, jei ne anksiau, daugelis yd turbt susimst, koks i ties likimas j laukia. Dina Pronieva, trisdeimties met moteris, eidama priekyje savo eimos, igirdo vius. Jai i karto viskas tapo aiku, bet ji nusprend nesakyti to tvams, kad jie nesijaudint. Nieko nesakydama ji jo greta savo motinos ir tvo, kol jie prijo stalus, kur vokieiai pareikalavo atiduoti vertingus daiktus ir drabu ius. Kai vokietis pam jos mamos sutuoktuvi ied, Pronieva suprato, kad ji ne prasiau suvokia, kas vyksta. Taiau tik motinai aiiai sunabd jus - tu nepanai yd - ji paband gelbtis. Tokia atvira komunikacija yra reta tokiomis aplinkybmis, kai mogaus protas stengiasi paneigti tai, kas i tikrj vyksta, o mogaus dvasia linksta imituoti, paklusti ir tokiu bdu inykti. Pronievos vyras buvo rusas, taigi ir jos pavard rusika, moteris pa sak vokieiui prie gretimo stalo, kad ji ne yd. Jis liep jai palaukti alia, kol dienos darbas bus baigtas32. Taip Dina Pronieva pamat, kas nutiko jos tvams, seseriai ir Kijevo y dams. Atidav savo vertybes ir dokumentus, mons buvo veriami nusireng ti visus drabuius. Tada juos grasinimais arba viais vir galvos grupmis apytiksliai po deimt moni var prie siauro tarpeklio, vadinamo Babij Jaru, krato. Daugelis j buvo muami: Pronieva atsimin, kad mons buvo jau kruvini, kai jo suaudymo viet. Jie turjo gultis pilvu ant jau suaudyt moni lavon ir laukti vi i viraus. Tada bdavo atvaroma kita grup. ydai buvo varomi ir audomi trisdeimt eias valandas. Mirtantys ir mir mons turbt buvo panas, bet kiekvienas i j buvo kitoks iki pat pasku tins akimirkos, kiekvienas turjo skirting rpesi ir nuojaut, kol viskas tapdavo aiku, o galiausiai - juoda. Kai kurie mir galvodami apie kitus, o ne apie save, kaip graios penkiolikos met mergaits Saros motina, kuri maldavo nuudyti j tuo paiu metu kaip ir dukr. Net kai gyventi liko tik kelios aki mirkos, ji nesiliov jos globoti: praydama, kad dukr nuaut kartu, ji norjo apsaugoti j nuo iaginimo. Viena nuoga motina praleido paskutines - kaip ji turbt suprato - kelias gyvenimo sekundes maitindama krtimi savo kdik. Kai kdikis buvo mestas gyvas siaur tarpekl, ji oko paskui j ir uvo. Ten, griovyje, ie mons buvo paversti nieku, arba skaiiumi, kuris siek 33 761.

232

KRUVINOS EMS

Kadangi j knai vliau buvo ikasti ir sudeginti lauuose, o nesudeg kaulai sutraikyti ir sumaiyti su smliu, skaiius yra viskas, kas liko33. Dienai baigiantis vokieiai nusprend nuudyti Din Proniev. Ar ji yd, ar ne, buvo neaiku, taiau ji mat per daug. Kartu su keliais kitais monmis tamsoje ji buvo nuvesta prie siauro tarpeklio krato. Jos nevert nusirengti. Ji isigelbjo vieninteliu bdu, manomu tomis aplinkybmis: kai vokieiai m audyti, ji puol tarpekl ir apsimet negyva. Kai per jos kn visu svoriu eng vokietis, kai jis batais mind jos krtin ir rank, ji itvr nesujudjusi ir guljo kaip negyvlis. Kai ant jos m virsti purvas, jai pavyko isaugoti ma angel, pro kuri kvpavo. Ji igirdo, kaip kakoks maas vaikas au kiasi mamos, ir prisimin savo vaikus: Dina, kelkis, bk i ia, bk pas savo vaikus, - m raginti ji pati save. Galbt odiai paveik, kaip jie paveik ir anksiau, kai jos motina, dabar gulinti negyva kakur apaioje, paragino j gelbtis. Ji isikas i po purvo ir pamau nuliau alin34. Dina Pronieva eng pavojing keleto igyvenusi Kijevo yd pasau l. statymai reikalavo iduoti ydus valdios organams. Vokieiai u tai sil materialin atlyg: pinigus, o kartais raktus nuo ydo buto. Vietos gyventojai Kijeve, kaip ir kitose Soviet Sjungos vietovse, buvo, savaime suprantama, prat smerkti liaudies prieus. Ne taip jau seniai, 1937 ir 1938 m., pagrindinis vietinis prieas, kur tuomet demaskavo NKVD, buvo Lenkijos nipai. Dabar, kai buvusiuose NKVD kabinetuose sikr gestapas, prieai buvo ydai. Gyven tojai, kurie ateidavo sksti vokiei policijai yd, praeidavo pro sargybinius, ryinius ant rankovs rait su svastika ir stovinius prieais frizus su kju ir pjautuvu. staiga, sprendusi yd reikalus, buvo gana maa, nes yd nusikal tim tyrimas buvo paprastas: soviet dokumentas su rayta tautybe ydas (arba varpa be apyvarps) reik mirt. Iza Belozovskaja, besislapsiusi Kijevo yd, turjo ma sn, vardu Igoris, kuris nesuprato, kas vyksta. Kas yra y das? - klaus jis motinos. Praktikai klausim atsak vokiei policininkai, tikrindami soviet asmens tapatybs dokumentus, ar vokiei gydytojai, reng dami toki berniuk kaip Igoris medicinines apiras35. Iza Belozovskaja visur jaut mirt. A jauiau stipr nor, - atsimin ji, apsibarstyti galv, vis kn pelenais, nieko negirdti, bti paversta dulk mis. Bet ji laiksi ir gyveno. Praradusieji vilt kartais igyvendavo savo ne yd sutuoktini ar savo eim itikimybs dka. Pavyzdiui, akuer Sofij

GALUTINIS SPRENDIMAS

233

Eizentain vyras paslp vidinio kiemo gale ikastoje duobje. Jis nuved j ten apsirengs kaip elgeta ir kiekvien dien lankydavo, vesdamas pasivaik ioti un. Jis kalbjosi su ja apsimesdamas, kad kalbasi su unimi. Ji maldavo nunuodyti j. Taiau, uuot nunuodijs, jis ir toliau ne jai maist ir vanden. ydai, kuriuos pagaudavo policija, buvo nuudomi. Juos udarydavo Kijevo kaljimo kamerose, kuriose prie trejus metus buvo kalinamos Didiojo te roro aukos. Kai kaljimas bdavo pilnas, autant ydus ir kitus kalinius ive davo dengtu sunkveimiu. Kijevo gyventojai m bijoti io sunkveimio taip pat kaip NKVD juodvarni, kurie ivaiuodavo pro tuos paius vartus. Jis vedavo ydus ir kitus kalinius Babij Jar, kur juos priversdavo nusirengti, atsiklaupti prie siauro tarpeklio krato ir laukti vio36. Babij Jaras patvirtino Podols Kameneco precedent, pradjus yd nai kinim Vidurio, Ryt ir Piet Ukrainos miestuose. Dl to, kad armij grup Piets um Kijev vlai, ir dl to, kad inios apie vokiei politik skli do greitai, dauguma iuose regionuose gyvenusi yd pabgo rytus ir liko gyvi. Tie, kurie pasiliko, beveik visi uvo. 1941 m. spalio 13-j apytiksliai 12 000 yd buvo nuudyta Dniepropetrovske. Pasitelk vietos administraci j, kuri patys ir kr, vokieiai palengvino sau udavin ydus surinkti, o v liau ir nuudyti. Charkove Einsatzgruppe C priklausiusi Sonderkommando 4a, atrodo, nurod miesto administracijai apgyvendinti likusius ydus viename rajone. Gruodio 15-j ir 16-j daugiau kaip 10 000 Charkovo yd buvo nuvesti traktori gamykl miesto pakraty. Ten 1942 m. saus juos grup mis suaud 314-asis Tvarkos policijos batalionas ir Sonderkommando 4a. Kai kurie i j buvo nunuodyti dujomis sunkveimyje, kurio imetamosios dujos vamzdiais buvo tiekiamos krovinin priekab, taigi joje udaryt yd plauius. Duj furgonai taip pat buvo ibandyti Kijeve, bet ten j buvo atsisakyta, kai Saugumo policija pasiskund, kad jiems nepatinka alinti su darkytus lavonus, aptekusius kraujais ir ekskrementais. Kijeve vokiei poli cininkai mieliau aud ydus prie siaur tarpekli ir duobi3'. Okupuotoje Soviet Baltarusijoje, armij grups Centras unugaryje, ma sinms udynms buvo parinktas kiek kitoks laikas. Per pirmsias atuonias karo savaites, iki 1941 m. rugpjio, Arturo Nebe vadovaujama Einsatzgru ppe B Vilniuje ir Baltarusijoje nuud daugiau yd negu bet kuri kita tokia

234

kruvinos

ems

grup. Bet paskui dl tam tikros karins aplinkybs masins yd udyns Baltarusijoje buvo atidtos. Hitleris nusprend nusisti armij grups Cen tras divizijas padti 1941 m. rugsjo myje dl Kijevo armij grupei Pie ts. is Hitlerio sprendimas ulaik armij grup Centras ir sutrukd jai toliau engti link Maskvos, svarbiausio tikslo38. Kai tik Kijevas buvo paimtas ir ygis Maskv galjo bti tsiamas, udy ns atsinaujino. 1941 m. spalio 2 d. armij grup Centras pradjo antrj puolim link Maskvos, kodiniu pavadinimu operacija Taifnas. Policija ir saugumo daliniai m naikinti ydus jos unugaryje. Armij grup Centras puolimui turjo 1,9 milijono kareivi, sudarani septyniasdeimt atuonias divizijas. Tada visuotini masini yd udyni, skaitant moteris ir vaikus, politik buvo imta vykdyti visoje uimtoje Soviet Baltarusijoje. 1941 m. rug sj Einsatzgruppe C priklausiusios Sonderkommando 4a ir Einsatzkomman do 5 jau naikino visus kaim ir miesteli ydus. Spalio pradioje tokia politika buvo pradta vykdyti ir miestuose39. 1941 m. spal Mogiliavas tapo pirmuoju stambiu miestu okupuotoje Sovie t Baltarusijoje, kur buvo nuudyti beveik visi ydai. Vokiei policininkas (austras) laike monai apra, k jis jaut ir patyr, audydamas miesto ydus pirmosiomis mnesio dienomis. Per pirmj bandym mano ranka audant truput drebjo, bet ilgainiui pranti. Deimtj kart a ramiai nusitaikiau ir tvirtai audiau moteris, vaikus ir kdikius, kuri buvo labai daug. Galvo jau, kad namie a turiu du kdikius, su kuriais itos ordos elgtsi taip pat, o gal ir deimt kart blogiau. Mirtis, kuri mes jiems suteikme, buvo grai ir greita, palyginti su pragariku daugybs tkstani moni kankinimu GPU kaljimuose. Kdikiai auktais lankais skriejo oru, ir kai mes audme juos, j knai itikdavo gabalus, o paskui nukrisdavo duob arba vanden. 1941 m. spalio 2-3 d. vokieiai (talkinami pagalbini policinink i Ukrai nos) Mogiliave suaud 2273 vyrus, moteris ir vaikus. Spalio 19-j toks pats likimas itiko dar 3726 mones40. Baltarusijoje tiesiogin sakym udyti moteris ir vaikus dav Erichas von dem Bach-Zelewski, auktesnysis SS ir policijos vadas Rusijos centre, armi j grups Centras unugario teritorijoje. Bachas, Hitlerio laikytas mogumi, kuris gali perbristi kraujo jr, buvo tiesioginis Himmlerio atstovas ir tikrai veik pagal jo norus. Okupuotoje Soviet Baltarusijoje sutarimas tarp SS ir

GALUTINIS SPRENDIMAS

235

kariuomens dl yd likimo buvo ypa akivaizdus. Generolas Gustavas von Bechtolsheimas, pstinink divizijos, atsakingos u saugum Minsko rajone, vadas, kartai propagavo masines yd udynes kaip prevencin priemon. Jeigu Soviet Sjunga bt ugrobusi Europ, mgdavo jis sakyti, ydai bt inaikin vokieius. ydai jau nebuvo mons europietika io odio pras me, taigi turjo bti sunaikinti41.

Himmleris 1941 m. liep leido udyti moteris ir vaikus, o paskui inaikin ti itisas yd bendruomenes, siekdamas truput paragauti busimojo rojaus, Rojaus sodo, kurio taip troko Hitleris. Tai buvo poapokaliptin pokario egzaltacijos, gyvenimo po mirties, vienos rass atgimimo po kit inaikini mo vizija. SS nariai irgi buvo rasistai ir puoseljo toki pat svajon. Kai kurie tvarkos policininkai irgi pritar iai vizijai ir buvo, inoma, susieti su ja savo nusikalstamais veiksmais j gyvendinant. Daugelis vermachto karinink ir kareivi laiksi i esms tokios paios nuomons kaip ir esesininkai, rem damiesi tam tikra karins naudos interpretacija: kad yd paalinimas gali padti pasiekti pergal vis sunkesniame kare ir ukirsti keli partizaniniam pasiprieinimui arba bent jau pagerinti aprpinim maistu. Nepritariantie ji masinms yd udynms man netur kito pasirinkimo, nes Himmleris ess ariau Hitlerio negu jie. Ilgainiui net tokie karininkai paprastai imdavo manyti, kad udyti ydus btina, ir ne todl, kad karas tuoj bus laimtas, kaip Himmleris ir Hitleris 1941 m. vasar turbt vis dar tikjo, o todl, kad karas gali bti lengvai pralaimtas42. Soviet valdia kaip negriuvo, taip negriuvo. 1941 m. rugsj, prajus dviem mnesiams po invazijos, NKVD, jos galingas ginklas, buvo nukreiptas paeidiamiausi taikin: Soviet Sjungos vokieius. Pagal rugpjio 28-osios Stalino sakym pirmoje 1941 m. rugsjo pusje 438 700 Soviet Sjungos vokiei buvo itremti Kazachstan, dauguma j i autonomins srities prie Volgos ups. ios Stalino akcijos greitis, organizuotumas ir teritorin aprptis buvo tikras pasityiojimas i chaotik ir prietaring tremties akcij, kurias Vokietija sureng per prajusius dvejus metus. Kaip tik iuo metu, kai Stalinas met jam tok atr ik, 1941 m. rugsjo vidury, Hitleris prim keistai dviprasmik sprendim: isisti Vokietijos ydus Rytus. Spal ir lapkrit vo

236

KRUVINOS EMS

kieiai pradjo deportuoti Vokietijos ydus Minsk, Ryg, Kaun ir Lodz. Iki to laiko Vokietijos ydai prarado savo teises ir turt, bet tik nedaugelis j neteko gyvybs. Dabar juos siunt, nors ir be nurodymo nuudyti, vie tas, kur ydai buvo udomi dideliais mastais. Galimas daiktas, Hitleris norjo kerto. Jis negaljo nepastebti, kad Volga netapo Vokietijos Misisipe. Uuot apgyvendin Volgos basein kaip triumfuojantys kolonistai, vokieiai buvo tremiami i ten kaip sutramdyti ir paeminti Soviet Sjungos pilieiai43. Nusivylimas ir euforija Hitlerio galvoje buvo artimos svokos, taigi galima ir visikai kitokia interpretacija. Visai manoma, jog Hitleris pradjo tremti Vokietijos ydus todl, kad norjo tikti, ar norjo, kad tikt kiti, jog ope racija Taifnas, antrasis puolimas Maskvos link, prasidjs 1941 m. spalio 2 d., ubaigs kar. Pagautas egzaltacijos, Hitleris spalio 3-iosios kalboje net pareik: Prieas yra palautas ir jau niekada nebepakils! Jeigu karas i tik rj buvo baigtas, vadinasi, Galutin sprendim, kaip pokario laikotarpio tr mim program, jau galima buvo pradti gyvendinti44. Nors operacija Taifnas neatne galutins pergals, vokieiai ir toliau deportavo Vokietijos ydus Rytus, o tai sukl savotik grandinin reakci j. Poreikis atlaisvinti vietos getuose patvirtino vien masinio udymo meto d (Rygoje, okupuotoje Latvijoje) ir, tiktina, paskubino kito raid (Lodzje, okupuotoje Lenkijoje). Rygos policijai dabar vadovavo Friedrichas Jeckelnas, auktesnysis SS ir policijos vadas Ostlando reichskomisariate. I Rygos kils Jeckelnas rugpjt organizavo pirmj masin yd audym Podols Kame nece, savo, kaip auktesniojo SS ir policijos vado Ukrainos reichskomisariate, buvusiose valdose. Dabar, perkeltas kit reichskomisariat, jis atsine savo pramoninio audymo metodus Latvij. I pradi jis sak pasitelkiant so viet karo belaisvius ikasti duobi Letbartskio giraitje, esanioje Rumbulos mike netoli Rygos. Vien dien, 1941 m. lapkriio 30-j, vokieiai ir latviai kolonomis udymo viet atvar apytiksliai keturiolika tkstani yd, pri vert juos gulti vien alia kito duobes, o paskui suaud i viraus45. Lodzs miestas jo Arthuro Greiserio, kuris vadovavo Vartelandui, di diausiai Lenkijos teritorijos apygardai, prijungtai prie Reicho, valdas. Lodz buvo antras gausiausiai yd gyvenamas Lenkijos miestas, o dabar tapo gau siausiai yd gyvenamu Reicho miestu. Jo getas buvo perpildytas dar prie atvykstant Vokietijos ydams. Galimas daiktas, kad btinyb paalinti ydus

238

KRUVINOS EMS

i Lodzs kvp Greiser arba Vartelando SS ir Saugumo policijos vadus ie koti veiksmingesnio udymo metodo. Vartelandas visada buvo vokikumo stiprinimo politikos centras. 1939 m. pradioje i ia buvo itremta imtai tkstani lenk, kad atlaisvint viet imtams tkstani vokiei, kurie at vyko i Soviet Sjungos (kol Vokietijos invazija SSRS dar nepadar vokiei perklimo vakarus visikai beprasmiko). Taiau pasirod, kad sunkiausia i ia paalinti ydus, nors tai visada buvo pagrindin plano rasikai suvokietin ti i nauj Vokietijos zon dalis. Greiseris savo apygardos mastu susidr su problema, su kuria Hitleris susidr savo imperijos mastu: Galutinis sprendi mas oficialiai buvo deportacija, bet yd nebuvo kur iveti. 1941 m. gruod Chelmne buvo pastatytas duj furgonas46. 1941 m. spal Hitlerio surengta Vokietijos yd deportacija paskatino vir nes improvizuoti, o apaiose sukl sumait. Vokietijos ydai, nusisti Minsk ir Lodz, buvo apgyvendinti getuose, o ne nuudyti. Taiau Vokietijos ydai, nusisti Kaun, buvo nuudyti vos atvyk, kaip ir tie i j, kurie pir muoju traukiniu buvo nusisti Ryg. Kad ir kokie buvo Hitlerio ketinimai, Vokietijos ydai dabar buvo audomi. Galbt Hitleris nusprend nuudyti visus Europos ydus, skaitant ir Vokietijos; jeigu taip, tai net Himmleris dar nebuvo perprats jo ketinim. Nuudyti Ryg atvetus Vokietijos ydus sa k Jeckelnas, o Himmleris nenorjo, kad jie bt nuudyti. 1941 m. spal Himmleris irgi suskato iekoti naujo ir veiksmingesnio bdo udyti ydus. Jis susisiek su savo globotiniu Odilo Globocniku, SS ir policijos vadu Generalins gubernijos Liublino apygardoje, ir is Belece nedelsdamas msi kurti naujo tipo infrastruktr ydams udyti. 1941 m. lapkrit koncep cija dar nebuvo visikai aiki, rengini irgi dar nebuvo, bet tam tikri galutins Hitlerio Galutinio sprendimo versijos kontrai jau buvo matomi. Okupuotoje Soviet Sjungoje ydai buvo udomi kulkomis pramoniniu mastu. Prijung toje ir okupuotoje Lenkijoje (Vartelande ir Generalinje gubernijoje) buvo kuriami nuodijimo dujomis renginiai (Chelmne ir Belece). Vokietijos ydai buvo veami Rytus, kur kai kurie i j jau buvo nuudyti47. Galutinis sprendimas kaip masins udyns prasidjo Molotovo-Ribben tropo linijos ryt pusje ir plito vakarus.

GALUTINIS SPRENDIMAS

239

1941 m. lapkrit armijos grup Centras stmsi Maskvos kryptimi, kad i plt udelst, bet ne maiau loving galutin pergal, kuri turjo padaryti gal soviet sistemai ir pradti apokaliptin pertvark, paversdama nunioko tas soviet emes ididia Vokietijos pasienio imperija. I tikrj Vokietijos kareiviai eng kur kas tradicikesn apokalips. J sunkveimi ir tank judjim ltino rudens purvas, o j kn judjim - tinkamos aprangos ir ilto maisto trkumas. Vokiei karininkai pro ironus net mat Kremliaus bokt smailes, taiau jie taip ir nepasiek Soviet Sjungos sostins. J karei vi jgos ir atsargos buvo beveik isekusios. Raudonosios armijos pasipriei nimas vis tvirtjo, o jos taktika vis protingjo48. 1941 m. lapkriio 24-j Stalinas i Soviet Sjungos ryt m su ver machto armij grupe Centras atsiunt savo strateginius rezervus. Jis buvo tikras, kad gali prisiimti toki rizik. I labai auktas pareigas uimanio in formatoriaus Tokijuje ir, be abejo, kit altini Stalinas gavo praneim, kad Japonija soviet Sibiro nepuls. Jis nepatikjo praneimais apie Vokietijos puo lim 1941 m. vasar ir suklydo; dabar jis netikjo Japonijos puolimu 1941 m. ruden ir buvo teisus. Jis iliko altakraujikas. Gruodio 5-j Raudonoji ar mija prie Maskvos perjo puolim. Vokiei kareiviai paragavo pralaimji mo kartlio. J ivarg arkliai nepajg pakankamai greitai tempti atgal amu nicijos. iem kariams teko praleisti lauke; nuo alio jie spietsi brelius, jiems trko net btiniausi dalyk49. Stalino valgai buvo teiss. Japonija ketino rytingai stoti kar Ramiaja me vandenyne, o toks karas beveik visikai panaikino Japonijos puolimo Si bire pavoj. Japonijos imperializmo piet kursas buvo nustatytas jau 1937 m. Kai 1940 m. rugsj ji ugrob Pranczijos Indokinij, tai tapo aiku visiems. Hitleris atkalbjo savo sjunginink Japonij nuo dalyvavimo invazijoje So viet Sjung; dabar, kai i invazija nepasisek, Japonijos pajgos judjo tolyn kita kryptimi. 1941 m. gruodio 6 d., kaip tik tada, kai Raudonoji armija ygiavo va karus, Japonijos lktuvnei specialiosios paskirties brys plauk link Perl Harboro, Jungtini Valstij laivyno bazs Ramiajame vandenyne. Gruodio 7-j vokiei generolas laike namikiams apra mius prie Maskvos. Jis ir jo vyrai kasdien ir kas valand vien dl savo pai ilikimo kovojo su vi

240

KRUVINOS EMS

sais atvilgiais pranaesniu prieu. T pai dien Japonijos aviacija upuol amerikiei laivyn ir per du antskrydius sunaikino kelis linijinius laivus bei nuud du tkstanius kariki. Kit dien Jungtins Valstijos paskelb Japonijai kar. Po trij dien, gruodio 11-j, naci Vokietija paskelb kar Jungtinms Valstijoms. Dabar prezidentui Franklinui D. Rooseveltui buvo la bai lengva paskelbti kar Vokietijai50. Stalino padtis Ryt Azijoje dabar buvo gana gera. Japonija norjo kovo ti su Jungtinmis Valstijomis dl viepatavimo Ramiajame vandenyne, todl buvo beveik nesivaizduojama, kad ji pult Soviet Sjung Sibire. Stalinui daugiau nereikjo bijoti karo dviem frontais. Negana to, Japonijos ataka turjo traukti Jungtines Valstijas kar kaip Soviet Sjungos sjunginink. 1942 m. pradioje amerikieiai jau sitrauk karo veiksmus su japonais Ramiajame vandenyne. Netrukus amerikiei krovininiai laivai turjo pasiekti soviet uostus Ramiajame vandenyne nekliudomi Japonijos povandenini laiv kadangi Japonija buvo neutrali Soviet Sjungos ir Vokietijos kare. Raudonoji armija, gaunanti amerikiei siuntas i rytini Soviet Sjungos uost, buvo visikai kitoks prieininkas negu Raudonoji armija, besibaiminanti Japonijos puolimo alies rytuose. Stalinui liko tik pasinaudoti amerikiei pagalba ir paskatinti juos atidaryti antrj front Europoje. Tada Vokietija bt apsupta, o Soviet Sjungos pergal garantuota. Nuo 1933 m. Japonija buvo stambus daugiklis aidimuose, kuriuos Hitle ris ir Stalinas aid kartu ir vienas prie kit. Abu jie, kiekvienas dl sav prie asi, norjo, kad Japonija kariaut savo karus pietuose, su Kinija sausumoje ir su Europos imperijomis ir Jungtinmis Valstijomis jroje. Hitleris sveikino Perl Harboro bombardavim, tikdamasis, kad Jungtins Valstijos neskubs imtis ginkl ir kovos Ramiajame vandenyne, o ne Europoje. Net po operacij Barbarossa ir Taifnas neskms Hitleris norjo, kad Japonija kovot su Jungtinmis Valstijomis, o ne su Soviet Sjunga. Regis, Hitleris man pa jgsis 1942 m. pradioje ukariauti SSRS, o paskui stoti kov su Amerika, susilpninta karo Ramiajame vandenyne. Stalinas taip pat norjo, kad japonai judt pietus, ir meistrikai naudodamas kruopiai apgalvot usienio ir karin politik t ir pasiek. Jis mst i esms taip pat kaip ir Hitleris: japonai tegu bna atokiau, nes Soviet Sjungos ems priklauso man. Ir Berlynas, ir Maskva norjo laikyti Japonij Ryt Azijoje ir Ramiajame vandenyne, ir To-

242

KRUVINOS EMS

kijas patenkino j abiej pageidavimus. Kam tai bus naudinga, priklaus nuo Vokietijos puolimo Soviet Sjungoje skms51. Jeigu Vokietijos invazija bt vykusi kaip numatyta ir ji bt pasiekusi aibik pergal, sulyginusi su eme didiuosius Soviet Sjungos miestus ir gavusi Ukrainos maist bei Kaukazo naft, Japonijos puolimas Perl Harbo re turbt i tikrj bt buvusi gera inia Berlynui. Esant tokiam scenarijui, Perl Harboro puolimas bt reiks, kad Japonija nukreips Jungtini Valstij dmes, kol Vokietija tvirtins pergal savo naujoje kolonijoje. Vokietija bt pradjusi gyvendinti generalin plan Rytai arba kok nors jo variant, siekdama tapti didele sausumos imperija, savarankikai apsirpinania mais tu bei nafta ir gebania gintis nuo Jungtins Karalysts karini jr pajg blokados ir desantinio Jungtini Valstij puolimo. Tai visada buvo fantastinis scenarijus, bet kol vokiei kariai ygiavo link Maskvos, jis atrod gana tikro vikas. Kadangi vokieiai buvo atstumti nuo Maskvos tuo paiu metu, kai Japoni ja sureng puolim, Perl Harboras turjo visikai prieing reikm. Jis reik, kad Vokietijai susiklost blogiausia i vis galim konfigracij: ji buvo ne milinika sausumos imperija, bauginanti Didij Britanij ir besiruoianti savarankikai kovoti su Jungtinmis Valstijomis, o veikiau viena Europos a lis, kariaujanti su Soviet Sjunga, Jungtine Karalyste ir Jungtinmis Valstijo mis, turinti sjunginink, kurie buvo arba silpni (Italija, Vengrija, Rumunija, Slovakija), arba nedalyvavo lemiamame Ryt Europos karo veiksm teatre (Japonija, Bulgarija). Regis, Japonija suprato tai geriau negu Vokietija. Ji no rjo, kad Hitleris sudaryt su Stalinu separatin taik, o paskui kariaut su britais ir amerikieiais dl kontrols Azijoje ir iaurs Afrikoje. Japonai tro ko palauti Britanijos karinio jr laivyno gali; vokieiai band laikytis savo plan. Tai paliko Hitler su vieno pasaulio strategija, ir jis jos laiksi: sugriauti Soviet Sjung ir ant jos griuvsi sukurti sausumos imperij52.

1941 m. gruod Hitleris rado keist ieit, kaip isprsti drastikus savo stra teginius keblumus. Jis pats buvo pasaks savo generolams, jog visos e myno problemos turi bti isprstos iki 1941 m. pabaigos, kad Vokietija galt pasiruoti globaliam konfliktui su Jungtine Karalyste ir Jungtinmis

GALUTINIS SPRENDIMAS

243

Valstijomis. Taiau Vokietija susidr su neapsakomu strateginiu komaru, karu dviem frontais su trimis didiosiomis valstybmis. Su jam bdinga dr sa ir politiniu lankstumu, Hitleris apvert situacij ir paaikino j ne pir mini karo plan klaidomis, o rasini prie pinklmis. Kas, be utopinio planavimo, netinkam skaiiavim, rasistins arogancijos ir kvailai rizikin g veiksm, galjo velti Vokietij kar su Jungtine Karalyste, Jungtinmis Valstijomis ir Soviet Sjunga? Hitleris turjo atsakym: pasaulinis yd s mokslas53. 1939 m. saus Hitleris pasak kalb, grasinani sunaikinti ydus, jeigu jiems pasiseks sukurstyti kit pasaulin kar. Nuo 1941 m. vasaros vokie i propaganda nepaliaujamai manipuliavo yd smokslo iuptuv tema, suplakdama krv Britanij, Soviet Sjung ir Jungtines Valstijas, kurias mindavo vis daniau. 1941 m. gruodio 12-j, prajus savaitei po soviet kontratakos prie Maskvos, penkioms dienoms po Japonijos atakos Perl Har bore ir vienai dienai, kai Jungtins Valstijos paskelb kar Vokietijai, atsaky damos karo paskelbim joms, Hitleris gro prie tos kalbos. Jis vadino tai pranayste, kuri turs bti ipildyta. Pasaulinis karas jau prasidjo, - pasak jis 1941 m. gruodio 12-j, kalbdamas apytiksliai penkiasdeimiai artim bendraygi. - Jo neivengiama pasekm turi bti yd sunaikinimas. Jo svarbiausi pavaldiniai suprato savo uduot: kur tik manoma, nuudyti visus ydus. Hansas Frankas, Generalins gubernijos vadovas, po keli dien Var uvoje taip perteik jo politik: Ponai, turiu paprayti js visikai atsikratyti gailesio jausmo. Kad isaugotume Reicho struktr kaip visum, kad ir kur juos rastume, turime sunaikinti ydus.54 ydai dabar buvo kaltinami u grsmingai artjani katastrof, kuriai net pavadinim buvo sunku rasti. Naci nereikjo ilgai tikinti, kad egzistuo ja ryys tarp yd prieikumo ir Vokietijos lugimo perspektyvos. Visi jie, laikydamiesi Hitlerio poirio, tikjo, kad Pirmajame pasauliniame kare Vo kietija nebuvo nugalta mio lauke, kad i ties j nudr durklu nugar ydai smokslininkai ir kiti vidaus prieai. Dabar ydams buvo priskirta kalt ir u tai, kad Amerika, Britanija ir Soviet Sjunga sudar sjung. Toks ka pitalizmo ir komunizmo bendras frontas, samprotavo Hitleris, galjo bti suburtas tik Londono, Maskvos ir Vaingtono yd intrigomis. ydai buvo agresoriai, vokieiai - aukos. Kad bt ivengta katastrofos, ydai turjo bti

244

KRUVINOS EMS

paalinti. raas Hitlerio propagandos vadovo Josepho Goebbelso dienoraty je rodo, kad yd udym naciai laik moralikai pateisinamu: Kodl turtu me gailti yd, turime gailti tik savos, vokiei tautos.55 Kai karas pakrypo Stalino naudai, Hitleris performulavo savo tiksl. I pradi jis planavo pirmiausia sunaikinti Soviet Sjung, o paskui paalinti ydus. Dabar, kai Soviet Sjungos naikinimas usits neapibrtam laikui, visikas yd inaikinimas tapo karo meto politika. Grsm nuo iol buvo ne tiek slav mass ir j tariamai ydiki valdovai, o ydai apskritai. 1942 m., kai daug slav atvyko dirbti Reich, prie juos nukreipta propaganda atlgo. Hitlerio sprendim iudyti ydus (uuot eksploatavus j darbo jg), ma tyt, palengvino tuo pat metu priimtas jo sprendimas eksploatuoti slav darbo jg (uuot juos nuudius). ie pokyiai reik, kad buvo atsisakyta daugu mos pradini prielaid apie karo eig, nors, Hitleris, inoma, nieku gyvu ne bt to pripains. Taiau bent jau i pairos masinis yd udymas derjo su pirmine pasienio imperijos Rytuose vizija56. I tikrj sprendimas iudyti ydus prietaravo tai vizijai, nes j primus buvo netiesiogiai pripainta, kad vokieiai niekada nekontroliuos dideli teritorij, kuri jiems reikjo norint gyvendinti Galutin sprendim ydus deportuojant. Logistikos poiriu, masines udynes surengti yra paprasiau negu masines deportacijas. Dabar, norint gyvendinti savo paties pranayst, udyti buvo vienintelis Hitlerio pasirinkimas. Jo Reichas buvo sausumos, o ne jr imperija, bet jis nevald joki dykviei, kurias galt nudanginti y dus. Kol kas vienintelis skmingas ingsnis link Galutinio sprendimo gyven dinimo buvo kaip tik Himmlerio taikomas metodas, kuriam nereikjo depor tacijos: udyns. udymas buvo veikiau triumfo pakaitalas, o ne jo enklas. ydai buvo udomi nuo 1941 m. liepos pabaigos, kai numatytos aibikos pergals pasiekti nepavyko. Nuo 1941 m. gruodio, kai sustiprjo prie Vo kietij nukreipta sjunga, imta udyti ydus apskritai. Hitleris iekojo ir rado vis stipresni emocij ir skelb vis iauresnius tikslus, o Vokietijos vadovyb, suvokdama, kokia kebli jos padtis, jiems pritar57. Pavadindamas kar pasauliniu, Hitleris atitrauk dmes nuo fakto, kad aibika pergal nebuvo pasiekta, ir nuo nemaloni istorijos pamok, kurios iplauk i ios karins neskms. 1941 m. gruod vokiei kareiviai pamat, kad juos gali itikti toks pat likimas kaip ir Napoleono Grande Arme, kuri

GALUTINIS SPRENDIMAS

245

1812 m. pasiek Maskvos pakraius greiiau negu vermachtas 1941 m., ta iau galiausiai atsitrauk, susidrusi su iema ir rus pastiprinimu. Gindami savo pozicijas vokiei kariai neivengiamai igyveno 1914-1918 m. mi patirt: jiems vl teko ilgas dienas tnoti apkasuose, slptis nuo kulkosvaidi ir artilerijos ugnies, ilgus metus ltai, beprasmikai manevruoti ir ksti nesi baigianius praradimus. Jiems teko kariauti tokiu bdu, kur Hitlerio genia lumas tariamai padar atgyvenus. Vokietijos generalinis tabas prognozavo, kad iki rugsjo bus patirta apytiksliai puss milijono moni nuostoliai ir pa siekta pergal; gruod nuostoliai artjo prie milijono, o pergal tolo58. Visi nepavyk puolimai, laiku negyvendinti planai ir nirios perspektyvos bt buvusios ne tokios gdingos, jeigu vermachtas bt kariavs ne blogai suplanuot kolonialistin agresyv kar, o loving, nors ir tragik, pasaulin kar, ginant civilizacij. Kad vokiei kari kova atrodyt didi ir teisinga, kar reikjo pateikti kaip kov su viso pasaulio didvalstybmis, vadovauja momis yd intrigant Maskvoje, Londone ir Vaingtone. Norint teigti, kad karas gynybinis, kaip dabar i ties ir buvo, agresoriaus vaidmen reikjo priskirti kakam kitam. ioje istorijoje agresoriaus viet um ydai, bent jau naci alinink ir daugelio Vokietijos civili, laukiani sugrtant tv ir vyr, akyse. Vokiei kareiviams, nepaisant to, ar jie tikrai tikjo yd at sakomybe u kar, ar ne, ideologini revizij tikriausiai reikjo maiau negu politikams ir civiliams. Jie buvo beprarand vilt, bet vis dar neprarado tvir tybs; ir jie kovojo gerai, kovojo toliau, gana ilgai, bent jau gantinai ilgai, kad Hitleris spt vykdyti savo pranayst. Vermachtas buvo ir liko efektyviau sios kovins pajgos Europos teatre, turinios didel pranaum vis kit ka riuomeni atvilgiu, nors jo galimybs pasiekti tradicin pergal dabar buvo lygios nuliui. Pagal rasinio mstymo magij, tuo metu, kai tikrovs horizonte nebuvo matyti jokios kitos manomos pergals, yd udymas pats savaime buvo vo kiei triumfas. Jungtins Valstijos, Didioji Britanija ir Soviet Sjunga buvo Vokietijos prieai, ydai irgi buvo Vokietijos prieai, taigi, teig naciai, taiky dami melaging silogizm, jos buvo paveiktos yd takos. O jeigu Vokietijos prieininks buvo ydikos valstybs, tai Europos ydai buvo j atstovai. Taigi Europos yd udymas buvo kova su Vokietijos prieais, tiesiogin ir netie siogin, ir j pateisino ne tik moral, bet ir karin logika. Himmleris pastebjo

246

KRUVINOS EMS

Hitlerio nor, kad Europos ydai 1941 m. gruod bt naikinami kaip par tizanai, kaip Vokietijos prie unugaryje atstovai. Iki to laiko yd udyni kaip baudiamj antipartizanini akcij logika buvo jau ipltota: Poless pelkse tarp Baltarusijos ir Ukrainos, kur Himmleris rmsi ja kaip prieasti mi udyti yd vyrus, moteris ir vaikus, pradedant 1941 m. liepa; Kijeve, kur vokieiai nuud daugiau kaip trisdeimt tkstani yd per baudiamj akcij u soviet surengtus sprogdinimus mieste; ir net tolimoje Serbijoje, kur vokiei ginkluotosios pajgos susidr su rimtu pasiprieinimu truput anksiau negu Soviet Sjungoje59. Pltojant yd udyni kaip kovos su partizanais logik Serbijos pavyzdys ypa pravert. Vokietijos karas Pietryi Europoje prasidjo truput anksiau negu karas Soviet Sjungoje ir pateik tam tikr pritaikom pamok. Vo kietija ugrob Jugoslavij ir Graikij 1941 m. pavasar, prie pat operacijos Barbarossa pradi, pirmiausia siekdama igelbti savo nevykusi sjungi nink Italij nuo pralaimjimo paios pradtuose Balkan karuose. Nors vo kieiai greitai sunaikino Jugoslavijos kariuomen ir sukr Kroatijos mario netin valstyb, pasiprieinimas serb okupacinje zonoje, kuri ji dalijosi su Italija, buvo didelis. Dalis pasiprieinimo judjimo dalyvi buvo komunistai. Vokiei pajg vadas Serbijoje sak, kad kerijant u uvusius vokieius, kritusius kovose su partizanais, bt udomi tik ydai ir romai - santykiu vienas ir imtas. Taigi, kai Himmleris nurod naikinti ydus kaip partiza nus, beveik visi vyrikosios lyties Serbijos ydai jau buvo suaudyti. Serbijoje taikyta logika buvo unifikuota. ydai kaip tokie buvo udomi baudiant juos u JAV, Jungtins Karalysts ir SSRS sjung. Nei ydai, nei sjungininkai to nesuprato ir negaljo suprasti. Tokie veiksmai turjo prasm tik naci pasau liroje, kuri Hitleris buvo k tik priderins prie pasikeitusi aplinkybi60. Penktoji ir galutin Galutinio sprendimo versija buvo masins udyns. Naci terminologijoje odis perklimas dabar i apibdinimo virto eufemiz mu. Daugel met Vokietijos vadovai man, kad jie gali isprsti Europos yd problem perkeldami ydus vien ar kit viet. Kad ir kur jie bt perkelti, buvo ketinama ydus priversti dirbti mirtinai sekinanius darbus ir galbt sterilizuoti, kad jie negalt daugintis, bet iudyti vis yd nebuvo ketinama. Taigi perklimas buvo neisamus, bet nevisikai netikslus politikos yd atvilgiu 1940 ir 1941 m. apibdinimas. Nuo iol perklimas ar perkli

GALUTINIS SPRENDIMAS

247

mas Rytus reik masines udynes. Galbt is eufemizmas, perantis mint, kad i esms tsiama ankstesn politika, padjo naciams nepastebti fakto, kad Vokietijos politika ne tik pasikeit, bet ir turjo pasikeisti, nes karas vyko ne taip, kaip tiktasi. Turbt taip vokieiai band slpti nuo savs tikrov kad j politik yd atvilgiu lm karin katastrofa61. Iki 1941 m. gruodio vokieiai jau parod, kad deportuoti ydus Lenki j, Madagaskar ar Soviet Sjung nra blogiausia, k jie gali padaryti. Jie galjo savo valdomoje teritorijoje udyti ydus ir kalt dl j likimo priskir ti paioms aukoms. Perklimo, nuo kurio vokieiai dabar atsiribojo, realyb aikiai atskleidia paprasta citata i vokiei instrukcijos: Perklimo vieta: perklimo vietoje ikasamos atuonios tranjos. Prie kiekvienos tranjos turi dirbti vienas deimties karinink ir kari brys, kas dvi valandas j turi pakeisti kitas brys.62

Kai Hitleris 1941 m. gruod pasak, kokiam sprendimui jis teikia pirmeny b, Himmlerio SS ir policija (talkinama vermachto ir vietos policinink) okupuotoje Soviet Sjungoje jau buvo nuudiusi apytiksliai milijon yd. velgiant retrospektyviai, atrodo, kad udyns buvo neivengiamos, ir gali pasirodyti, jog naujoji vokiei politika udyti visus Europos ydus buvo tik jau i anksto nulemto tikslo gyvendinimas. Nors Hitleris i ties laik savai me suprantama, kad ydams nebus vietos jo bsimoje Europoje, o Himmle rio eskaluojamos udyns turbt atitiko Hitlerio norus, jo sprendim kalbti apie masin vis yd udym reikia irti tik kaip sprendim. Gal gale tuos paius vykius buvo manoma ir kitokia reakcija63. Pavyzd, kaip galjo keistis ankstesn politika, pateik Vokietijos sjungi nink Rumunija. Bukaretas taip pat siek tautinio grynumo. 1941 m. gruod Rumunijos ydai nukentjo labiau negu Vokietijos ydai. Rumunija prisijun g prie invazijos Soviet Sjung skelbdama, kaip ir Vokietija, propagand apie komunizmo ssajas su ydais. Upuolusi Soviet Sjung kartu su Vokie tija, Rumunija atgavo Besarabij ir Bukovin, kuri Soviet Sjunga aneksa vo 1940 m. Rumunija tada prisijung nauj Padniestrs region, atplt nuo pietins Soviet Ukrainos dalies. ioje zonoje 1941 m. Rumunijos politika yd atvilgiu buvo visikai tokia pat brutali kaip ir Vokietijos. Um Odes

248

KRUVINOS EMS

rumun kariai nuud apytiksliai dvideimt tkstani vietos yd, bausda mi u sprogim, kuris mieste sunaikino j tab. 1941 m. gruodio pabaigoje Bohdanivkos rajone rumunai per kelet dien suaud daugiau kaip ketu riasdeimt tkstani yd. Rumunai Padniestrje taip pat sukr savo get ir darbo stovykl tinkl, kur uvo deimtys tkstani yd i Besarabijos ir Bukovinos. I viso rumunai nuud apytiksliai tris imtus tkstani yd64. Taiau Rumunijos vadovyb besikeiiani karo eig reagavo kitaip negu Hitleris. Jos politika yd atvilgiu liko brutali, taiau laipsnikai velnjo, o ne grietjo. 1942 m. vasar Rumunija daugiau nedeportavo yd Padnies tr. Kai Vokietija reng udymo infrastruktras, Rumunija atsisak sisti

GALUTINIS SPRENDIMAS

249

jiems savo ydus. 1942 m. pabaigoje Rumunijos politika yd atvilgiu m smarkiai skirtis nuo Vokietijos. Vliau Rumunija paband pereiti Vokietijos prieinink pus, ir tada yd ilikimas m atrodyti vertingas. Taigi 1942 metais vyko svarbus persilauimas, kai Vokietijos ir Rumunijos politika pasuko prieingomis kryptimis. Vokietija ud visus ydus todl, kad karas buvo pralaimtas; Rumunija t met pabaigoje dl tos paios prieasties kai kuriuos ydus paliko gyvus. Rumunijos diktatorius Ionas Antonescu paliko atviras duris deryboms su amerikieiais ir britais; Hitleris nepaliko vokie iams jokios galimybs pabgti nuo savo pai kalts65.

1942 m. vokieiai nuud daugum okupuotose emse likusi yd. va karus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos masins udyns buvo vykdomos nuodijimo dujomis infrastruktrose. rytus nuo Molotovo-Ribbentropo li nijos vokieiai ts masinius suaudymus ir taip pat naudojo duj furgonus, kurie buvo ibandyti su soviet karo belaisviais. Kai tik em atilo tiek, kad bt galima kasti duobes, okupuotoje Soviet Ukrainoje udyns vl prasi djo, o kai kuriose vietovse, kur buvo emkasi main, net anksiau. Ry tinje Soviet Ukrainos dalyje, vis dar okupuotoje vokiei, audymas aps kritai nebuvo nutrks ir be jokios pertraukos tssi nuo 1941 m. pabaigos iki 1942 m. pradios. Saus Einsatzgruppen, talkinamos vermachto, iud maesnes yd bendruomenes, kurios igyveno pirmj valym, taip pat yd darbinink grupes. 1942 m. pavasar udymo akcijos persikl i rytini e mi vakarines, i karins zonos civilins okupacins valdios institucij valdom Ukrainos reichskomisariat. ia visas akcijas vykd vietos valdios policijos pajgos, vokiei Tvarkos policijos batalionai, padedami vietos gy ventoj ginkluot bri. Pasitelk pagalb deimtis tkstani vietini kola borant, vokieiai turjo udynms reikaling mogikj itekli66. Vliausiai masikai udyti ydus imta tose emse, kurias Vokietija u m pirmiausia. Nors vokieiai ugrob visas buvusios Ryt Lenkijos emes per pirmsias deimt dien karo, 1941 m. birel daugelis Lenkijos pietry i, dabar Vakar Ukrainos, reichskomisariato yd igyveno iki 1942 m. Kai Himmleris m reikalauti naikinti visas yd bendruomenes, vokiei gin kluotosios pajgos jau buvo prajusios. Vokietijos politikai pasikeitus, didio

250

KRUVINOS EMS

ji dalis vokiei pajg jau buvo nuygiavusi tolyn rytus. 1942 m. vokieiai Vakar Ukrainos reichskomisariato rajonuose sureng antr masini suau dym raund; kart juos organizavo civilins valdios organai, o gyvendi no policija, aktyviai talkinama vietos pagalbini policinink67. Padtis iuose Vakar Ukrainos rajonuose buvo tipika daugeliui buvusios Ryt Lenkijos miest ir miesteli, kur ydai sudar apytiksliai pus gyvento j, kartais truput maiau, kartais truput daugiau. ydai paprastai gyvendavo miest centruose, mriniuose namuose aplink miesto aikt, o ne medinse priemiesi lnose. Tai buvo gyvenviets, kur ydai gyveno daugiau kaip pus tkstantmeio; keitsi j valdovai, ateidavo ir geresni, ir sunkesni lai k, taiau paprasiausi architektros ir demografijos matai rod, kad jiems sekasi gerai. Dauguma i yd gyventoj tarpukario Lenkijos laikais liko religingi ir gyveno gana atsiskyr nuo iorinio pasaulio. J kalbos liko jidi

GALUTINIS SPRENDIMAS

251

ir (vartojama religiniams tikslams) ivritas, o miri santuok su krikioni mis pasitaikydavo retai. Ryt Lenkija liko yd akenazi civilizacijos irdis, kalbanti jidi kalba ir valdoma charizmatik chasid klan. i yd tradicija pergyveno Lenkijos ir Lietuvos Valstyb, kur ji atsirado, pergyveno Rusijos imperij ir tarpukario Lenkijos respublik68. Po Molotovo-Ribbentropo pakto ir bendros Vokietijos ir Soviet Sjungos invazijos Lenkij, 1939-1941 m. ie ydai tapo soviet valdiniais ir Soviet Sjungos pilieiais, todl jie paprastai skaiiuojami kaip Soviet Sjungos y dai, tap naci aukomis. ie ydai tikrai kur laik gyveno Soviet Sjungoje, kai jos sienos buvo iplstos vakarus ir apm buvusi Ryt Lenkij, o jie tapo soviet politikos objektais. Kaip ir iose emse gyven lenkai, ukrainie iai ir baltarusiai, jie buvo suimami, tremiami ir udomi. ydai prarado savo verslus ir religines mokyklas. Taiau vargu ar io trumpo soviet valdymo laikotarpio pakako padaryti juos soviet ydais. Iskyrus jauniausius vaikus, mons Rivnje ir panaiose gyvenvietse buvo Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ar Rumunijos pilieiais daug ilgiau negu Soviet Sjungos pilieiais. I apy tiksliai 2,6 milijono yd, nuudyt Soviet Sjungos teritorijose, madaug 1,6 milijono soviet jurisdikcijoje buvo maiau kaip dvejus metus. Soviet valdymas 1939-1941 m. smarkiai susilpnino j civilizacij; ji neigyveno vo kiei Reiche69. Rivn, prieingai negu kiti buvusios Ryt Lenkijos miestai, jau buvo maiusi masini udyni akcijas 1941 m. Nors vokiei policins valstybs Ukrainoje centras buvo Kijevas, Rivn 1941 m. buvo laikinoji Ukrainos reichskomisa riato sostin. Reichskomisaras Erichas Kochas garsjo brutalumu. Hitlerio patarjai vadino Koch antruoju Stalinu ir sakydavo tai kaip kompliment. Jau 1941 m. ruden Kochas sak nuudyti daugum Rivns yd. 1941 m. lapkriio 6-j policija nurod visiems leidim dirbti neturintiems ydams susirinkti perklimui. Apytiksliai septyniolika tkstani moni tada buvo nuveti gretim mik, Sosenkas. Ten jie buvo suaudyti prie duobi, kurias i anksto ikas soviet karo belaisviai. O madaug deimt tkstani likusi yd buvo priversti gyventi gete prasiausioje miesto dalyje70. 1942 m. pradioje, kai dauguma yd jau buvo nuudyti, Rivns Judenra tas band rasti koki nors bd imaitinti likusiuosius. Taiau vokiei val dios organai nusprend, kad ydai apskritai neturi egzistuoti. 1942 m. vasar

252

KRUVINOS EMS

Kochas, nerimaudamas dl maisto trkumo, eng kit ingsn - pareikala vo i pavaldini imtu procent isprsti yd problem. 1942 m. liepos 13-osios nakt vokiei policija ir ukrainiei pagalbininkai igin Rivns y dus i geto. ydai buvo priversti eiti geleinkelio stot, kur vokieiai juos su var traukini vagonus ir apsupo. Dvi dienas praleid be maisto ir vandens, ydai buvo nuveti karjer netoli miko prie Kostopilio miesto. Ten vokiei Saugumo policija ir pagalbiniai policininkai juos suaud71. Lucke ydai sudar apytiksliai pus gyventoj, madaug deimt tkstan i. 1941 m. gruod ydai buvo priversti persikelti get, kur vokieiai pasky r Judenrat. Apskritai Judenratas buvo reikalingas siekiant ivilioti bendruo mens turt - paadais, kartais teisingais, kartais melagingais, atidti egzeku cijas. Vokieiai taip pat paprastai steigdavo yd policij, kuri padjo kurti getus, o paskui juos sunaikinti. 1942 m. rugpjio 20-j Lucke vietin yd policija iekojo galimai pasislpusi yd. T pai dien yd vyrai buvo nu sisti mik greta Hirka Polonkos, u septyni kilometr nuo Lucko, kasti duobi. Juos priirj vokieiai net neband slpti, kas netrukus vyks. Jie pasak vyrams kasti gerai, nes kit dien tas duobes atguls j monos ir motinos. Rugpjio 21-j Lucko moterys ir vaikai buvo nugabenti Hirka Polonk. Vokieiai valg, gr, juoksi ir vert moteris skanduoti: Kadangi esu yd, neturiu teiss gyventi. Tada moterys, po penkias vienu metu, buvo priverstos nusirengti nuogai ir atsiklaupti prie duobi. Kitos grups moterys turjo gultis ant pirmojo lavon sluoksnio ir buvo nuautos. T pai dien yd vyrai buvo nuvesti vidin Lucko pilies kiem ir ten nuudyti72. Kovelyje irgi madaug pus vietos gyventoj, apytiksliai keturiolika tks tani, buvo ydai. 1942 m. gegu miesto ydai buvo padalyti dvi grupes darbingus ir nedarbingus, ir apgyvendinti dviejuose atskiruose getuose, vieni naujamiestyje, kiti senamiestyje. Vienas vietos ydas, imans naci poir, inojo, kad vokieiai antrojo geto gyventojus laiko nenaudingais valgytojais. Birelio 2-j vokiei ir vietos pagalbin policija apsupo get senamiestyje. Visi ei tkstaniai geto gyventoj buvo nuvesti miko proskyn alia Kay r Kaminio ir suaudyti. Rugpjio 19 d. policija pakartojo i akcij kitame gete ir suaud dar atuonis tkstanius yd. Tada m medioti pasislpu sius ydus, jie buvo apsupti ir udaryti miesto Didiojoje sinagogoje be mais to ir vandens. Paskui juos suaud, bet kai kurie spjo palikti savo paskutinius

GALUTINIS SPRENDIMAS

253

odius jidi arba lenk kalba - igramd juos akmenimis, peiliais, raikliais ar nagais ant ventyklos, kur kai kurie i j vent ab, sien73. Viena itekjusi moteris paliko meils ir itikimybs kupin ura savo brangiam vyrui, kad jis suinot apie jos ir j graiojo vaiko likim. Dvi mergaits kartu para apie savo meil gyvenimui: Taip norisi gyventi, o jie to neleis. Atkerykite! Atkerykite! Viena jauna moteris buvo beveik susitai kiusi su likimu: A keistai rami, nors sunku mirti dvideimties. Motina ir tvas pra, kad j vaikai sukalbt u juos kadi ir vst ventes. Dukt pa liko atsisveikinimo od savo motinai: Mano mylima Mama! Nebuvo jokio isigelbjimo. Jie atvar mus ia i u geto, ir dabar mes turime mirti baisia mirtimi. Mums taip gaila, kad su mumis nra tavs. Negaliu sau u tai atleisti. Dkojame, Mama, u tavo atsidavim. Stipriai buiuojame tave.

7 SKYRIUS

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

Baltarusija buvo naci Vokietijos ir Soviet Sjungos konfrontacijos epicen tras. Po vokiei invazijos 1941 m. birel jos gyventojai, jeigu dar buvo gyvi, tapo ir vokiei, ir soviet smurto pltros liudininkais. J tvyn buvo vokie i okupacijos zona ir buvusi bei busimoji Soviet Sjungos respublika. Jos miestai buvo puolani ir besitraukiani kariuomeni mio laukai, o jos miesteli centrus, kuriuose gyveno ydai, sunaikino holokaustas. Jos laukai tapo vokiei stovyklomis karo belaisviams, kur badavo deimtys ir imtai tkstani soviet kareivi. Jos mikuose soviet partizanai ir vokiei poli cininkai bei Waffen-SS kovsi nuomiame partizaniniame kare. Visas kratas buvo Hitlerio ir Stalino, kuriems atstovavo ne tik kareiviai unugaryje, parti zanai mikuose ir policininkai prie duobi, bet ir propagandininkai Berlyne, Maskvoje ir Minske, respublikos sostinje, simbolinio rungtyniavimo vieta. Minskas buvo naci destruktyvumo epicentras. 1941 m. birelio 24-j vokiei oro pajgos bombardavo miest, kol jis pasidav; prie engdamas j vermachtas turjo palaukti, kol nurims gaisrai. Liepos pabaigoje vokieiai suaud tkstanius isilavinusi moni ir udar ydus miesto iaurs va kar dalyje. Minske buvo ir getas, ir koncentracijos stovyklos, ir karo belais vi stovyklos, ir udymo vietos. Galiausiai vokieiai Minsk pavert savotiku makabriku teatru, kuriame jie vaidino surogatin pergal udydami ydus1. 1941 m. ruden vokieiai Minske vent sivaizduojam triumf, nors kaip tik tada susilauk atkaklaus pasiprieinimo prie Maskvos. Lapkriio 7-j, per bolevikins revoliucijos metines, vokieiai organizavo ne iaip masines udynes, o savotik teatralizuot rengin. T ryt jie surinko i geto tkstan ius yd ir privert juos apsivilkti savo geriausius drabuius, tarsi jie puo tsi soviet ventei. Tada vokieiai surikiavo belaisvius kolonomis, idalijo jiems Soviet Sjungos vliavas ir liep dainuoti revoliucines dainas. mons

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

255

turjo ypsotis telekameroms, kurios filmavo i scen. Ij i Minsko, ie 6624 ydai buvo susodinti sunkveimius ir nuveti buvus NKVD sandl gretimame Tuinkos kaime. yd vyrai, sugr t vakar i priveriamj darb, rado namus tuius. I vis atuoni mano eimos nari - monos, trij vaik, senyvos motinos ir jos dviej vaik - neliko n vieno, - prisimin vienas i j2. Pats teroras nebuvo kas nors nauja. Ne taip seniai, 1937 ir 1938 m., i Mins ko Tuink mons buvo veami NKVD juodvarniais. Taiau net paiame t met Stalino Didiojo teroro kartyje NKVD stengsi neatkreipti dmesio savo veiksmus: mons buvo suimami po vien ir po du, visikai sutemus. O vokiei masin akcija buvo surengta vidury baltos dienos, skirta gausiems irovams, kupina reikms ir tinkama propagandiniam filmui. iuo sure isuotu paradu buvo siekiama rodyti nacistin teigin, kad komunistai yra ydai, o ydai yra komunistai. Taigi, naci manymu, j paalinimas ne tik u tikrina saugum armij grups Centras unugaryje, bet ir pats savaime yra pergal. Taiau atrod, kad i tuia triumfo iraika skirta umaskuoti kur kas realesn neskm. 1941 m. lapkriio 7-j armij grup Centras turjo paimti Maskv, bet nepam3. Stalinas vis dar buvo Soviet Sjungos sostinje ir vent savj pergal. Per vis laik nuo karo pradios jis nebuvo paliks Maskvos: nei per pirmj operacijos Barbarossa puolim 1941 m. birel, nei per antrj operacijos Taifnas puolim spal. Balzamuotas Lenino knas buvo ivetas i Krem liaus saugoti kitoje vietoje, bet Stalinas pasiliko ir vadovavo. Leningradas buvo apgultas, Minskas ir Kijevas paimti, bet Maskva, vadovaujama atkakliojo Sta lino, gynsi. Lapkriio 6 d. Stalinas paskelb Soviet Sjungos gyventojams l kreipimsi. Atkreips dmes, kad vokieiai pavadino savo kampanij naikinimo karu, jis paadjo jiems t pat. Jis paminjo ir yd udynes, nors tik vien vienintel kart. Taiau pavadindamas naci reim imperija, troktania rengti pogromus, jis pateik toli grau ne tiksl masini udy ni apibdinim. Minsko ydai, nuveti Tuink lapkriio 7-j (per soviet vent), buvo suaudyti lapkriio 9-j (per nacionalsocialist vent). Lap kriio 20 d. toks pats likimas itiko dar penkis tkstanius yd. Tradicins imperijos niekada su ydais panaiai nesielg. 1941 m. antroje pusje per vie n dien, kad ir koki paimtume, vokieiai suaudydavo daugiau yd, negu

256

KRUVINOS EMS

j uvo per vietos gyventoj surengtus pogromus per vis Rusijos imperijos istorij4. Vokiei vykdytos yd udyns niekada smarkiau nepaveik karo suvo kimo Soviet Sjungoje. Stalinist poiriu, svarbu buvo ne yd udyns, o j politins interpretacijos galimybs. Vokieiai siejo ydus su komunizmu ne tik dl nacistini sitikinim ar iekodami preteksto masinms udynms; yd ir komunizmo ssajos taip pat buvo j propagandinis ginklas prie So viet Sjung. Girdi, jeigu SSRS esanti tik yd imperija ir nieko daugiau, vadinasi (teig naciai), daugumai Soviet Sjungos gyventoj nra joki prie asi jos ginti. Todl 1941 m. lapkrit Stalinas rengsi ne tik karinei, bet ir ideologinei Soviet Sjungos gynybai. Girdi, Soviet Sjunga nesanti yd valstyb, kaip teigia naciai; ji - Soviet Sjungos taut, tarp kuri pirmieji es rusai, valstyb. Lapkriio 7-j, kai ydai ygiavo per Minsk pasitikti mirties, Stalinas sveikino karin parad Maskvoje. Kad pakelt Soviet Sjungos taut dvasi ir parodyt vokieiams savo pasitikjim, jis netgi atauk i gynybi ni pozicij Maskvos vakaruose Raudonosios armijos divizijas ir sak joms ygiuoti miesto prospektais. Savo kreipimesi t dien jis kviet soviet liaud sekti didi protvi pavyzdiu ir paminjo eis ikirevoliucinius karo did vyrius, kurie visi buvo rusai. Sunkiais laikais soviet vadas apeliavo rusik nacionalizm5. Stalinas siejo save ir savo liaud su buvusia Rusijos imperija, kuri tik prie dien jis paminjo usimindamas apie yd pogromus. Paminjs ikirevoliu cins Rusijos istorijos didvyrius, Soviet Sjungos komunist partijos Gene ralinis sekretorius turjo plktis su j mklomis. Priskirdamas rusams svar biausi viet istorijoje, jis netiesiogiai menkino kit Soviet Sjungos taut, taip pat ir t, kurios nuo vokiei okupacijos nukentjo daugiau negu rusai, vaidmen. Jeigu karas su vokieiais buvo Didysis Tvyns karas, kaip Vo kietijos invazijos dien pasak artimas Stalino bendraygis Viaeslavas Mo lotovas, tai kas buvo ta tvyn? Rusija ar Soviet Sjunga? Jei is konfliktas buvo rus savigynos karas, kaip reikjo paaikinti vokiei vykdomas masi nes yd udynes? Vieas Hitlerio antisemitizmas ikl Stalinui, kaip ir visiems Sjunginink vadovams, sunki dilem. Hitleris sak, kad Sjungininkai kovoja u ydus, taigi (bijodami, kad j pilieiai gali pritarti tokiam poiriui) Sjungininkai

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

257

turjo atkakliai tvirtinti kovojantys u engiam taut (bet ne konkreiai yd) ilaisvinim. Stalino atsakymas Hitlerio propagand buvo pagrstas Sovie t Sjungos egzistavimo laikotarpio istorija: visos vokiei udyni politikos aukos esanios soviet pilieiai, bet ikiliausia Soviet Sjungos tauta - ru sai. Vienas i pagrindini Stalino propagandinink Aleksandras erbakovas 1942 m. saus taip paaikino i linij: Rus tauta - pirmoji lygi SSRS taut eimoje - nea didiausi kovos su vokiei okupantais nat. Iki to laiko, kai erbakovas itar iuos odius, rytinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje vokieiai nuud milijonus yd, skaitant apytiksliai 190 000 yd Baltarusijoje6. Kai elektros ir kuro neturint Minsko get atjo aliai, ydai pavadino savo namus mirusiu miestu. 1941-1942 m. iem Minskas turjo didiausi get priekario Soviet Sjungos teritorijoje, jame buvo udaryta madaug septyniasdeimt tkstani yd. 1939 m. soviet suraymo duomenimis, i 239 000 miesto gyventoj apytiksliai 71 000 buvo ydai. Dalis vietos yd pa bgo i Minsko prie vokieiams paimant miest 1941 m. birelio pabaigoje ir tkstaniai j buvo suaudyta vasar ir ruden; kita vertus, miesto gyven toj yd pagausjo anksiau atvykus pabgliams i Lenkijos. ie Lenkijos ydai pabgo nuo vokiei po 1939 m. invazijos, bet kai 1941 m. vokiei kariuomen juos pavijo, dar syk pabgti jiems nepavyko. Atsarginis ijimas rytin Soviet Sjung dabar buvo udarytas. Kai soviet valdios iose e mse nebeliko, nebegaljo bti soviet trmim, kurie, nors ir nusine daug moni gyvybi, apsaugojo Lenkijos ydus nuo vokiei kulk. Atrasti to ki isigelbjimo bd, kok sugalvojo Japonijos valgas Sugihara Lietuvoje 1940 m., buvo nebemanoma7. Minskas buvo Baltosios Rusios (kaip vokieiai vadino Baltarusij) gene ralkomisariato provincijos sostin. Generalkomisariat sudar madaug ket virtadalis Soviet Baltarusijos: rytin soviet respublikos dal ir toliau vald karin administracija, pietin jos dalis buvo prijungta prie Ukrainos reichs komisariato, o Balstog buvo prijungta prie Reicho. Kartu su trim okupuoto mis Baltijos valstybmis Baltosios Rusios generalkomisariatas sudar Ostlando reichskomisariat. Baltarusijos ydai, nepaisant to, ar jie gyveno civilins okupacins valdios teritorijoje, ar karinje okupacinje zonoje rytus nuo

258

KRUVINOS EMS

jos, buvo u operacijos Taifnas fronto linijos. Kai vermachtas eng pirmyn, jie buvo udomi; kai jis sustodavo, dalis j kuriam laikui buvo paliekami gyvi. Nesteng 1941 m. pabaigoje paimti Maskvos, vokiei kariai isaugojo likusi Minsko yd gyvybes, bent jau tuo metu. Kai Raudonosios armijos divizijos, sulaukusios pastiprinimo i Tolimj Ryt, apgyn Soviet Sjungos sostin, vokiei Tvarkos policijos batalionams buvo sakyta vykti front. Tai buvo kaip tik tie policininkai, kuriems kitokiu atveju bt buvusi paskirta uduotis audyti ydus. Kai vokiei puolimas lapkriio pabaigoje sustojo, kariuomen suprato, kad bat ir palt, nuimt nuo uvusi ar nelaisv paimt soviet ka

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

259

reivi, nepakaks besiartinaniai altai iemai itverti. yd darbininkai Minske turjo pasiti j daugiau, taigi teko leisti jiems gyventi per iem8. Kadangi Maskva apsigyn, vokieiai turjo atsisakyti savo pradini plan Minsko atvilgiu: jis negaljo bti marinamas badu; j supanios teritorijos negaljo bti atlaisvintos nuo valstiei; dalis yd kur laik turjo bti palikti gyvi. Vokieiai tvirtino savo viepatavim Minske vesdami per get ir per miest karo belaisvi kolonas. 1941 m. pabaigoje, kai dauguma karo belaisvi buvo pasmerkti mirti i bado, kai kurie i j igyveno pabgdami - Minsko get. Getas vis dar buvo saugesn vieta negu karo belaisvi stovyk los. Per prajusius kelis 1941 m. mnesius gretimuose dulaguose ir stalaguo se mir daugiau moni negu Minsko gete. Didiulis 352-asis stalagas, bene daugiausia gyvybi atmusi karo belaisvi stovykla, buvo Minske ir netoli jo kurt kalinimo viet kompleksas. Stovykloje irokajos gatvje, miesto cen tre, buvo laikomi ir karo belaisviai, ir ydai. Buv NKVD statiniai Tuinkoje dabar vokiei buvo naudojami kaip kaljimas ir egzekucijos vieta9. Okupuotame Minske vokieiai vykd neaboto ir neprognozuojamo tero ro politik. Karnavalins laidotuvi eityns 1941 m. lapkriio 7-j buvo tik vienas i daugelio mogudik incident, kurie paliko ydus apimtus siau bo ir netikrumo dl savo likimo. ydai, kurie buvo inomi ir gerbiami prie kar, susilauk ypating paeminim. Gars mokslinink vokieiai privert liauioti per Jubiliejaus aikt geto centre su futbolo kamuoliu ant nugaros. Paskui jis buvo suaudytas. Vokieiai imdavo ydus kaip asmeninius vergus, kad valyt j namus ir skalbt drabuius. Vokiei gydytojas (austras), dak taras Irmfriedas Eberlas, Minsk atvyks po negalij nuodijimo dujomis misijos Vokietijoje, ra savo monai, kad iame rojuje jam visai nereikia pinig. Kai Minske apsilank Himmleris, jam palinksminti buvo surengta parodomoji yd egzekucija, kuri buvo filmuojama kino kameromis. Atrodo, vliau jis irjo kino film, kuriame mat save ir masines udynes10. yd moterys patyr ypatingas kanias. Nepaisydami draudim ter ti ras, kai kurie vokieiai netrukus pamgo prie nuudydami savo aukas prievartauti. inomas bent vienas atvejis, kai vokieiai sureng yd moter groio konkurs - nuved jas kapines, privert nusirengti nuogai, o pas kui nuud. Gete vokiei kareiviai nakt versdavo yd merginas okti nuo

260

KRUVINOS EMS

gas; ryte likdavo tik mergaii lavonai. Peria Aginskaja prisimin, k vien 1941 m. rudens vakar ji mat viename tamsiame Minsko geto bute: Maas kambarlis, stalas, lova. I gilios, juosvos aizdos mergaits krtins lstoje tekjo kraujas. Buvo akivaizdu, kad mergait iaginta ir nuudyta. Aplink jos genitalijas buvo autini aizd.u Smurtas nra stipryb, o teroras neatnea pergals. Per pirmus devynis oku pacijos mnesius, nuo 1941 m. vasaros iki 1942 m. pavasario pradios, atsi kartojantys udyni ir prievartavim protrkiai neprivert Minsko visikai paklusti vokieiams. Minskas buvo neprastas miestas, vieta, kurios socialin struktra met ik naci mstymui, taip pat vokiei patiriai okupuotoje Lenkijoje. ia, soviet metropolyje, yd istorija buvo pasukusi kitokia kryptimi negu Len kijoje. Per dvideimt met socialins slygos ir politin prievarta atliko savo darb. Rafinuoti miesto ydai neturjo organizuotos tradicins bendruo mens, nes treiajame ir ketvirtajame deimtmetyje sovietai sunaikino yd religines ir kolektyvines institucijas. Jaunesns kartos ydai buvo labai asi miliavsi, taip smarkiai, kad daugelis j soviet laik dokumentuose, skiltyje tautyb, sira baltarusis arba rusas. Nors iki 1941 m. is raas jiems turbt nedaug k reik, vokiei valdios laikais jis galjo igelbti gyvyb. Kai kurie Minsko ydai turjo baltarusi ar rus tautybs draug ir koleg, kurie neinojo apie j religij ir tautyb, arba jiems tai nerpjo. ymus toki aplinkiniams neinomos ydikos kilms moni pavyzdys buvo Isajus Kazinecas, kuris visame Minske organizavo komunistin pogrind. Nei jo draugai, nei prieai neinojo, kad jis ydas12. Soviet valdia paklusnumo Maskvai ir paklusimo jos komandoms kaina paskatino tam tikr pakantum ir asimiliacij. Politin iniciatyva Stalino So viet Sjungoje nebuvo skatinama. Jeigu mogus pernelyg aktyviai reaguodavo koki nors situacij ar net politin linij, rizikuodavo usitraukti nemalon, kai ji pasikeisdavo. Taip soviet valdia apskritai, o ypa 1937-1938 m. Didysis teroras, imok mones nesiimti spontanik veiksm. mons, kurie isiskyr ketvirtojo deimtmeio Minske, buvo NKVD suaudyti Kuropatuose. Net kai Maskvoje turbt buvo aiku, kad Soviet Sjungos pilieiai Minske turi sav prieasi prieintis vokieiams, komunistai suprato, kad to neutenka apsi saugoti nuo persekiojimo ateityje, kai sugr soviet valdia. Kazinecas ir kiti

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

261

vietos komunistai nesiryo kurti pasiprieinimo organizacijos, inodami, kad stalinizmas nusiteiks prie bet kokius spontanikus veiksmus i apaios. Palikti likimo valiai, jie bt kent Hitlerio valdym bijodami Stalino13. Imtis veikti Minsko komunistus ir ydus paskatino paalietis, Lenkijos y das komunistas Herszas Smolaras. Jo domus gyvenimo Soviet Sjungoje ir Lenkijoje patirties derinys suteik jam gebjim (ir galbt naivumo) veikti aktyviai. Treiojo deimtmeio pradi jis praleido Soviet Sjungoje ir mo kjo rusikai, pagrindin Minsko kalb. Grs Lenkij, kur Komunist par tija buvo nelegali, jis gudo veikti pogrindyje ir kovoti su vietos valdia. Len kijos policijos suimtas ir kalintas, jis iveng stalinistini masini audym patirties, kuri taip smarkiai slg Minsk. Per Didj teror 1937-1938 m., kai Lenkijos komunistai buvo kvieiami Soviet Sjung, kad bt suau dyti, jis sdjo u grot. Paleistas i Lenkijos kaljimo, kai Soviet Sjunga 1939 m. rugsj ugrob Lenkij, Smolaras tarnavo naujajam soviet reimui. 1941 m. birel jis psiomis pabgo nuo vokiei ir nusigavo net iki Minsko. Kai miest okupavo vokieiai, jis pradjo organizuoti geto pogrind ir tikino Kazinec, kad visuotinis miesto pogrindis irgi galimas. Kazinecas paklaus, kam Smolaras atstovauja; Smolaras pasak jam ties - kad niekam neatsto vauja ir kalba tik savo vardu. Toks paneigimas, regis, tikino Kazinec, jog i ties Smolaras yra Maskvos galiotas veikti visiko slaptumo slygomis. Abu vyrai rado daug norinij dalyvauti slaptoje veikloje ir gete, ir u jo rib; 1941 m. rudens pradioje ir get, ir miest giliai persmelk atsidavs komu nistinio pogrindio judjimas14. Pogrindis silpnino vokiei valdios organ tak yd gyvenimui, Judenratui ir yd policijai. Okupuotoje Soviet Sjungoje, kaip ir okupuoto je Lenkijoje, vokiei valdia var ydus getus, kuriuos vald vietins yd tarybos, tipikai vadinamos vokiku terminu Judenrat. Okupuotos Lenkijos miestuose Judenratas danai bdavo sudaromas i yd, turjusi autorite t priekario bendruomenje, danai t pai moni, kurie vadovavo yd kolektyvinms struktroms, legaliai veikusioms nepriklausomoje Lenkijo je. Minske toks yd vadovybs tstinumas buvo nemanomas, nes Soviet Sjunga suard yd kolektyvin gyvenim. Vokieiams nebuvo lengva rasti moni, kurie atstovaut yd elitui ir bt prat eiti kompromisus su vietos valdios organais. Atrodo, pirmj Minsko Judenrat jie isirinko daugiau ar

262

KRUVINOS EMS

maiau atsitiktinai - ir isirinko blogai. Visas Judenratas bendradarbiavo su pogrindiu15. 1941 m. pabaigoje ir 1942 m. pradioje ydai, norintys pabgti i geto, ga ljo tiktis pagalbos i Judenrato. yd policininkai bdavo pastatomi toli nuo viet, kur buvo planuojamas bandymas pabgti. Kadangi Minsko getas buvo apsuptas tik spygliuota viela, trumpam nukreipus policijos dmes mo ns galdavo pabgti visai alia miesto esant mik. Labai maus vaikus perduodavo per spygliuot viel ne ydams, kurie sutikdavo juos auginti ar nuvesti prieglaud. Vyresni vaikai tyrinjo pabgimo kelius ir tapo vedliais i miesto gretim mik. Sima Fiterson, viena i i vedli, nedavosi kamuol ir imdavo juo aisti, jeigu reikdavo praneti apie pavoj einantiesiems u jos. Vaikai prisitaik greitai ir imoko gyventi naujomis slygomis, bet vis dlto jiems grs baisus pavojus. vsdamas pirmsias Kaldas vokiei okupuo toje teritorijoje, Erichas von dem Bach-Zelewski, auktesnysis SS ir policijos vadas, esesinink eimoms Vokietijoje nusiunt tkstanius por vaikik pirtini ir kojini16. Skirtingai nuo yd kitose vokiei okupuotose vietovse, ydai Minske turjo kur bgti. Kaimyniniame mike jie galjo pabandyti surasti soviet partizanus. Jie inojo, kad vokieiai pam daugyb karo belaisvi ir kad kai kurie i j pabgo mikus. ie vyrai pasirinko gyvenim mikuose, nes ino jo, jog vokieiai juos suaudys arba numarins badu. Stalinas 1941 m. liep pa ragino itikimus komunistus organizuoti partizan brius prieo unugaryje, tikdamasis kakaip pradti kontroliuoti spontanik judjim dar prie iaugant jo reikmei. Centralizuoti jo dar nebuvo manoma; kareiviai slpsi mike, o komunistai, jeigu nepabgo, kaip manydami stengsi nuslpti nuo vokiei savo praeit17. Taiau Minsko pogrindio aktyvistai band palaikyti savo ginkluotus draugus. inomas bent vienas atvejis, kai geto pogrindio nariai ilaisvino Raudonosios armijos karinink i stovyklos irokajos gatvje; jis tapo svarbiu partizan aplinkiniuose mikuose vadovu ir savo ruotu gelbjo ydus. yd darbininkai vokiei gamyklose vog ieminius drabuius ir batus, skirtus vokiei armij grups Centras kareiviams, ir sisdavo juos partizanams. Nuostabu, bet net ginkl gamykl darbininkai dar t pat. Judenratas, i ku rio buvo reikalaujama rinkti reguliarius piniginius naus i geto gyventoj

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

263

yd, dal i l skirdavo partizanams. Vokieiai vliau nusprend, kad vi sas soviet partizaninis judjimas finansuojamas i geto. Nors suklaidinti ste reotipinio poirio, kad ydai labai turtingi, jie perdjo, Minsko getas tikrai rm partizanus18.

Partizaninis karas buvo vokiei karo planuotoj komaras ir vokiei ka riuomens karininkai buvo imokyti grietai kovoti su iuo judjimu. Jie buvo mokomi irti soviet kareivius kaip komunistini politini kari nink, kurie imok juos kovoti partizanin kar neteistu azijietiku bdu, tarnais. Partizaninis karas buvo (ir yra) neteistas, kadangi jis trukdo unifor muotiems karikiams laikytis susitarimo naudoti smurt tik vieniems prie kitus, o ne aplinkini gyventoj atvilgiu. Teorikai partizanai saugo civilius nuo prieik okupant; praktikai jie, kaip ir okupantai, minta tuo, k paima i civili. Kadangi slepiasi tarp civili, partizanai iprovokuoja - o danai ir siekia iprovokuoti - okupant baudiamuosius veiksmus vietos gyventoj atvilgiu. Tada partizanai inaudoja ias akcijas propagandos tikslais ir kvie ia gyventojus stoti j gretas arba nepalieka likusiems gyviems monms kito pasirinkimo kaip tik eiti mik. Kadangi vokiei pajgose nuolat trko moni, nes jie bdavo reikalingi fronte, kariniai ir civiliniai valdios organai labai bijojo alos, kuri galjo padaryti partizanai19. Mikinga ir pelkta Baltarusija buvo ideali teritorija partizaniniam karui. Vokiei kariuomens tabo vadas vliau fantazavo apie branduolini ginkl naudojim, siekiant ivalyti ias pelktas vietoves. inoma, i technologija nebuvo prieinama, taiau jo fantazijos parodo ir vokiei plan negailestin gum, ir baim, kuri jiems kl sunkiai pereinamos vietovs. Kariuomens politika buvo ukirsti keli partizaniniam karui taip terorizuojant gyvento jus, kad jiems nekilt net mini apie pasiprieinim. Bachas, auktesnysis SS ir policijos vadas, vliau sak, kad pagrindin civili udymo per antiparti zanines akcijas prieastis buvo Himmlerio noras nuudyti visus ydus ir tris deimt milijon slav. Vokieiai, taikydami prevencin teror, rods, vis tiek nieko nepraranda, nes terorizuojami mons, iaip ar taip, buvo pasmerkti mirti (gyvendinant Alkio plan arba generalin plan Rytai). Kai Stalinas liep paragino vietos komunistus prieintis vokieiams, Hitleris, partizanin

264

KRUVINOS EMS

kar suvokiantis kaip galimyb sunaikinti galim opozicij, reagavo energin gai. Dar net prie Soviet Sjungos invazij Hitleris jau buvo atleids savo ka reivius nuo teisins atsakomybs u veiksmus prie civilius gyventojus. Dabar jis norjo, kad kareiviai ir policija udyt kiekvien, kuris bent nairai mus pavelgia20. Vokieiams 1941 m. pabaigoje nebuvo sunku kontroliuoti partizanin ju djim, masines yd udynes jie tiesiog apibr kaip pelnytas baudiam sias akcijas. 1941 m. rugsj prie Mogiliavo buvo surengti antipartizaninio karo mokymai; j apogjus buvo trisdeimt dviej yd, i kuri devynioli ka - moterys, suaudymas. Bendra nuostata buvo tokia: Kur yra partizan, ten yra yd; o kur yra yd, ten yra partizan. Taiau kodl taip yra, pasaky ti buvo sunkiau. iok tok paaikinim pateik antisemitiniai vaizdiai apie silpnus ir apsimetlius ydus: karo vadai nelabai buvo link tikti, kad ydai i tikrj imasi ginkl, bet danai manydavo, kad u partizan veiksm stovi gyventojai ydai. Generolas Bechtolsheimas, atsakingas u saugum Minsko rajone, man, kad jeigu kaime vykdytas sabotao aktas, tai sunaikins visus kaimo ydus gali bti tikras, kad sunaikinai jo vykdytojus ar bent jau tuos, kurie u j stovi21. Tokioje atmosferoje, kai partizanai silpni, o vokiei baudiamosios akci jos antisemitins, dauguma Minsko geto yd neskubjo bgti mik. Kad ir kaip siaubinga buvo Minske, jie bent jau buvo namie. Nepaisant reguliari masini udyni, 1942 m. pradioje ne maiau kaip pus Minsko yd buvo vis dar gyvi. 1942 m., kai Baltarusijos yd likimas buvo nulemtas, soviet partizaninis ju djimas gavo nauj jg, ir dl beveik tokios pat prieasties. 1941 m. gruod, susidrs su pasauliniu karu, Hitleris prane apie savo nor, kad visi Euro pos ydai bt nuudyti. Raudonosios armijos puolimas buvo viena i svar biausi prieasi, dl ko susilpnjo vokiei padtis Baltarusijoje, o Hitleris ireik nor iudyti ydus. Puolanti soviet kariuomen 1942 m. pradioje net sugebjo pramuti ply vokiei frontuose. Surao vartai, kaip buvo pavadinta erdv tarp armij grups iaur ir armij grups Centras, liko atviri pus met. 1942 m. rugsj Soviet Sjunga galjo sisti patikimus mo nes ir ginklus kontroliuoti ir aprpinti Baltarusijos partizanus. Taip soviet

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

265

valdios organai sukr daugma patikimus komunikacijos kanalus. 1942 m. gegu Maskvoje buvo kurtas Centrinis partizaninio judjimo tabas22. Hitlerio sprendimas skubiai iudyti visus Europos ydus ikl yd ir partizan sjung savotikos abstrakcijos rang: ydai buvo vokiei prie rmjai, taigi turjo bti preventyviai paalinti. Himmleris ir Hitleris susiejo yd grsm su partizan grsme. Nors ydai ir partizanai buvo susieti re miantis miglota ir problemika logika, k toks susiejimas reik Baltarusijos, partizaninio karo epicentro, ydams, buvo visikai aiku. Karinje okupaci nje zonoje, armij grups Centras unugaryje, 1942 m. saus vl prasid jo yd udyns. Einsatzkommando ant savo sunkveimi nupie Dovydo vaigdes, skelbdama savo misij rasti ir nuudyti ydus. Einsatzgruppe B vadai nusprend savo atsakomybs zonoje visus ydus iudyti iki 1942 m. balandio 20-osios, Hitlerio gimimo dienos23. Civiliniai okupacins valdios organai Minske taip pat vadovavosi nauj ja linija. Wilhelmas Kube, Baltosios Rusios generalinis komisaras, 1942 m. sausio 19-j susitiko su savo policijos vadais. Atrod, visi jie pritar Kube formuluotei: nors vokiei didioji kolonijin politin uduotis Rytuose reikalauja iudyti visus ydus, kai kurie i j kur laik turt bti palikti gyvi kaip darbo jga. udymo akcijos Minske prasidjo kov ir buvo nukreiptos prie gyventojus, kurie dien, kai darbo brigados buvo darbe u geto rib, liko gete24. 1942 m. kovo 1-j vokieiai sak Judenratui kitos dienos udynms pa rpinti penkis tkstanius yd. Geto pogrindis liep Judenratui neprekiauti yd krauju, nors jis turbt ir pats nebuvo links to daryti. Kai kurie yd policininkai, uuot padj vokieiams surengti suplanuotas udynes, persp jo savo biiulius ydus slptis. Kai kovo 2-j sakymas pateikti moni u dynms nebuvo vykdytas, vokieiai m audyti vaikus ir mirtinai subad visus yd nalaii prieglaudos globotinius. Jie ud net kai kuriuos namo grtanius darbininkus. I viso t dien buvo nuudyta apytiksliai 3412 mo ni. Vienas yd vaikas, Feliksas Lipskis, iveng mirties. Jo tvas buvo nu udytas kaip Lenkijos nipas per Stalino Didj teror - dingo, kaip bdavo tais laikais, ir niekas jo daugiau nebemat. Dabar berniukas mat pastam moni lavonus grioviuose. Jis atsimin baltos spalvos atspalvius: oda, apati niai drabuiai, sniegas25.

266

KRUVINOS EMS

Nepavykus 1942 m. kovo pradios akcijai, vokieiai sunaikino Minsko pogrind ir pagreitino masin yd udym. 1942 m. kovo pabaigoje ir ba landio pradioje jie sum ir nuud apytiksliai 251 pogrindio aktyvist, ydus ir ne ydus, skaitant Judenrato vadov. (Kazinecas, pogrindio orga nizatorius, buvo nuudytas t met liep.) Apytiksliai tuo pat metu Minske apsilank Reinhardas Heydrichas ir, matyt, sak statyti udymo infrastruk tr. SS msi darbo naujame komplekse Malyj Trascianece, netoli Mins ko. Nuo 1942 m. gegus ten buvo nuudyta apie keturiasdeimt tkstani moni. Vokiei karinink monos atsimin Malyj Trascianec kaip grai viet jodinti arkliais ir kolekcionuoti kailinius (atimtus i ydi prie jas suaudant)26. Per kelias paskutines 1942 m. liepos dienas buvo nuudyta madaug de imt tkstani Minsko yd. Paskutin to mnesio dien Junita Viniackaja para tvui atsisveikinimo laik. Sudie, tti, netrukus mirsiu. A taip bijau, nes jie meta maus vaikus masinius kapus dar gyvus. Sudie amiams. Bu iuoju tave daug daug kart.27 Vokieiai i ties kartais neaudydavo maesni vaik, o mesdavo juos duobes su lavonais, kad udust po eme. Jie taip pat turjo savo inioje ir kit udymo priemon, kuri naudodami nematydavo, kaip baigiasi jaunas gyvenimas. Minsko gatvmis zujo duj furgonai, kuri vairuotojai iekojo benami yd vaik. mons iuos duj furgonus vadindavo taip pat kaip prie kelerius metus, per Didj teror, vadindavo NKVD sunkveimius: sie l udytojais28. Mergaits ir berniukai inojo, kas atsitiks, jeigu juos pagaus. engdami prie savo mirties rampos jie praydavo parodyti jiems nors lael pagarbos: Ponai, - sakydavo jie vokieiams, - nemukite ms. Mes ir patys lipsime sunkveim.29

1942 m. pavasar Minsko ydams mikas m atrodyti ne tokia pavojinga vie ta negu getas. Herszas Smolaras pats buvo priverstas palikti get ir eiti pas partizanus. I apytiksliai deimties tkstani Minsko yd, kurie surado soviet partizan brius, kar igyveno madaug pus. Smolaras buvo tarp igyvenusij. Taiau partizanai ne visada noriai priimdavo ydus. Partizan

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

267

briai buvo skirti kovoti su vokiei okupacija, o ne padti civiliams j iksti. Jie danai nepriimdavo yd, kurie neturdavo ginkl, taip pat moter ir vai k. Net ginkluoti yd vyrai kartais bdavo atstumiami, o kai kuriais atvejais net nuudomi dl j ginkl. Partizan vadai bijojo, kad ydai i get gali bti vokiei nipai, ir j tarimai nebuvo tokie jau absurdiki, kaip gali pasirodyti. Vokieiai i tikrj imdavo kaitais monas ir vaikus, o paskui liepdavo yd vyrams - eik mik ir sugrk su informacija, jeigu nori vl pamatyti savo eim30. yd padtis mikuose m pamau gerti 1942 m., nes kai kurie ydai suformavo savus partizan brius, kuriuos Centrinis partizaninio judjimo tabas galiausiai sankcionavo. Izraelis Lapidusas suformavo br i madaug penkiasdeimties vyr. olemo Zorino 106-ajai komandai priklaus deimt kart daugiau kovotoj, jie rengdavo Minsko geto puolimus, siekdami igel bti ydus. Kartais soviet partizan briai nukreipdavo vokiei dmes, kad ydai galt pabgti i geto. Syk partizanai upuol vokiei br, kuris vyko likviduoti geto. Oswaldas Rufeisenas, ydas, kuris dirbo vertju vokie i policijoje Myro mieste, t get gabeno kontrabanda ginklus ir spjo jo gyventojus, kad sakyta j likviduoti31. Tuvija Bielskis, taip pat ydas, igelbjo bene daugiausia yd i vis partizan vad. Jis turjo ypating dovan suprasti partizaninio karo tarp Stalino ir Hitlerio pavoj. Bielskis buvo kils i Vakar Baltarusijos, tai yra i iaurrytins Lenkijos dalies, kuri 1939 m. prisijung Soviet Sjunga, o 1941 m. um vokieiai. Jis tarnavo Lenkijos kariuomenje, taigi buvo iek tiek mokytas kariauti. Jis su eima gerai painojo mik, turbt todl, kad vertsi smulkia kontrabanda. Taiau jo taktins uosls nepaaikinsi jokia patirtimi. Viena vertus, svarbiausias jo tikslas buvo ne udyti vokieius, o gelbti ydus. Jis su savo vyrais apskritai siekdavo ivengti kovos. Nesiver kite kovoti ir ti, - sakydavo jis. - Ms liko taip maai, kad turime saugoti gyvyb. Igelbti yd kur kas svarbiau negu nuudyti vokiet. Kita vertus, jis mokjo veikti ivien su soviet partizanais, nors j uduotis buvo kaip tik udyti vokieius. Nors Bielskio mobilij stovykl sudar daugiausia mote rys ir vaikai, jis sugebjo pasiekti, kad sovietai pripaint j kaip partizan vad. Labiau gelbdamas negu prieindamasis, Bielskis igelbjo daugiau kaip tkstant moni32.

268

KRUVINOS EMS

Bielskis buvo anomalija soviet partizaniniame judjime, kuris vis labiau pltsi ir darsi vis pavaldesnis Maskvai. 1942 m. pradioje Baltarusijoje buvo (soviet skaiiavimais) madaug dvideimt trys tkstaniai partizan; kai ge gu buvo kurtas Generalinis tabas, j skaiius padidjo madaug dvigubai, o met pabaigoje vl padvigubjo. 1941 m. partizanai pajg tik vargais negalais igyventi; 1942 m. jie sugebjo siekti konkrei karini ir politini tiksl. Jie minuodavo ir sprogdindavo geleinkelius bei lokomotyvus. Partizanai turjo trikdyti vokiei aprpinim maistu ir lugdyti vokiei administracij. Prak tikai saugiausias bdas suduoti smg vokiei okupacinei struktrai buvo u dyti neginkluotus civilins administracijos darbuotojus: ma miest merus, mokytojus, emvaldius ir j eimas. Tokie veiksmai buvo ne ekscesai, o oficiali soviet partizaninio judjimo 1942 m. lapkrit politika. Partizanai siek gyti visik kontrol teritorijose, kurias jie vadino partizan respublikomis33. Partizan operacijos, nors kartais ir veiksmingos, neivengiamai padary davo alos Baltarusijos civiliams gyventojams - ir ydams, ir ne ydams. So viet partizanai kliudydavo valstieiams atiduoti vokieiams maist, nors ne buvo beveik joki abejoni, kad u prievoli nevykdym vokieiai juos nuu dys. Soviet ginklas grasindavo valstieiui, o vokiei ginklas j nuudydavo. Jeigu vokieiams pasirodydavo, kad kok nors kaim kontroliuoja jau ne jie, o partizanai, tiesiog sudegindavo jo namus ir laukus. Jeigu jie nebdavo tikri, kad gaus grd, pasirpindavo, kad ie neatitekt sovietams - sunaikindavo derli. Kai soviet partizanai sprogdindavo traukinius, jie faktikai garantuo davo, kad aplinkini vietovi gyventojai bus inaikinti. Kai soviet partiza nai ddavo minas, jie inojo, kad dalis j sprogs po Soviet Sjungos piliei kojomis. Vokieiai iekodavo min versdami vietos gyventojus, baltarusius ir ydus, eiti vien greta kito per min laukus. Apskritai i moni tys soviet vadovybei maai rpjo. vantys mons gyveno vokiei okupuo toje teritorijoje, todl buvo tartini ir galbt net dar labiau aukotini negu kiti Soviet Sjungos pilieiai. Vokiei represijos taip pat neivengiamai skatino partizan gret pltr, nes isigelbjusieji danai neturdavo kur grti - nei nam, nei pragyvenimo altinio, nei eimos34. Soviet vadovyb pernelyg nesidomjo keblia yd padtimi. Po 1941 m. lapkriio Stalinas niekada neiskirdavo yd kaip Hitlerio auk. Taip, kai ku rie partizan vadai band apsaugoti ydus. Taiau atrodo, kad sovietai, kaip

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

269

ir amerikieiai bei britai, rimtai negalvojo imtis tiesiogini karini veiksm gelbti ydus. Soviet sistemos logika skatino prieintis visoms nepriklauso moms iniciatyvoms ir labai pigiai vertinti mogaus gyvyb. Dirbdami pri verstinius darbus ydai getuose padjo vokieiams kariauti, todl j udymas prie duobi valdios organams Maskvoje nekl didelio susirpinimo. ydai, kurie nepakluso vokieiams ir jiems prieinosi, rod pavojingo gebjimo im tis iniciatyvos enklus ir vliau galjo prieintis soviet valdios atkrimui. Pagal stalinist logik, ydai buvo tartini bet kuriuo atveju: ir jeigu pasilik davo gete ir dirbdavo vokieiams, ir jeigu pabgdavo i geto ir parodydavo ge bjim veikti savarankikai. Pasirod, kad ankstesnis vietini Minsko komu nist nerytingumas buvo pagrstas: Centrinis partizaninio judjimo tabas Maskvoje j pasiprieinimo organizacij irjo kaip gestapo priedang. monms, kurie gelbjo Minsko ydus ir rm soviet partizanus, buvo pri klijuota Hitlerio ranki etiket35. yd vyrai, kuriems pavyko patekti partizan gretas, jau jautsi iva duoti, prisimin Levas Kravecas. O daugumai yd moter klojosi sunkiau. Partizan briuose standartinis kreipinys merginas ir moteris buvo kek, ir jos paprastai neturdavo kito pasirinkimo, tik iekoti globjo. Turbt kaip tik tai ir turjo galvoje su partizanais igyvenusi Roza Gerasimova, kai pri simindama apie tuos laikus pasak, kad gyvenimas buvo tiesiog nepaken iamas, bet partizanai mane igelbjo. Kai kurie partizan vadai, ydai ir ne ydai, net band kurti eimos stovyklas moterims, vaikams ir senoliams. Vaikai, kuriems nusiypsojo laim gyventi tokiose eimos stovyklose, aid sav slpyni versij, kai vokieiai persekioja ydus, kuriuos saugo partiza nai. J atveju taip ir buvo; ir nors partizanai igelbjo apytiksliai trisdeimt tkstani yd, atsivelgus visk lieka neaiku, ar j veiksmai iprovokavo yd udynes, ar trukd jas vykdyti. Partizaninis karas unugaryje atitrauk vokiei policijos ir kariuomens pajgas i tolimo fronto atokias vietoves, kur policininkams ir kareiviams beveik visada bdavo lengviau udyti ydus negu susekti partizanus ir su jais kovoti36. Antroje 1942 m. pusje vokiei antipartizanins operacijos buvo beveik ne atskiriamos nuo masini yd udyni. 1942 m. rugpjio 18 d. Hitleris sak iki met pabaigos inaikinti Baltarusijos partizanus. Buvo ir taip aiku, kad

270

KRUVINOS EMS

iki to paties galutinio termino turi bti iudyti ir ydai. Eufemizmas specia li priemoni taikymas, reikiantis suaudym, pasirodo praneimuose ir apie ydus, ir apie baltarusi civilius. Ir vieni, ir kiti buvo udomi remiantis ydinga, bet vis dlto savotikai domia logika: i pradi, 1941 m., kai dar ne buvo joki i ties pavojing partizan formuoi, ydai buvo udomi kaip partizanai; paskui, 1942 m., kai toki formuoi atsirado, su jais siejami kaimieiai buvo naikinami kaip ydai. Buvo nuolatos pabriama, kad tarp yd ir partizan nra jokio skirtumo, o toks teiginys rmsi retorikos ciklo spirale, kuri galjo pasibaigti tik tada, kai paprasiausiai nebebt lik abiej i moni grupi atstov37. pusjus 1942 m. yd skaiius spariai majo, o partizan spariai di djo. is faktas niekaip nepaveik naci argumentacijos, tik dar j elges su baltarusi civiliais vis labiau panaesn elges su ydais. Kadangi udyti par tizanus tapo pernelyg sudtinga, nes smarkiai iaugo j galia, o udyti ydus tapo pernelyg sudtinga, nes j maai liko, vokieiai m rengti dar neregto masto ne yd tautybs Baltarusijos gyventoj udynes. Vokiei policijos poiriu, Galutinis sprendimas ir antipartizanins kampanijos susiliejo. Paimkime vien pavyzd: 1942 m. rugsjo 22-j ir 23-ij 310-asis Tvarkos policijos batalionas buvo pasistas sunaikinti tris kaimus u tariamus ryius su partizanais. Pirmame kaime, Barkiuose, policija surinko visus gyventojus, nuvar vyrus, moteris ir vaikus viet u septyni imt metr nuo kaimo, paskui idalijo kastuvus ir liep patiems isikasti kapus. Policininkai aud baltarusi valstieius be pertraukos nuo 9 val. ryto iki 6 val. vakaro ir nuud 203 vyrus, 372 moteris ir 130 vaik. 104 kaimo gyventojus, priskirtus pati kim moni kategorijai, Tvarkos policija paliko gyvus, nors sunku sivaiz duoti, kaip jie galjo bti palikti gyvi po to, k pamat. 2 val. ryto batalionas pasiek kit kaim, Zabloic, ir 5.30 j apsupo. Jie suvar visus gyventojus vietos mokykl, o paskui suaud 284 vyrus, moteris ir vaikus. Treiame kai me, Borisovkoje, bataliono raporto duomenimis, policininkai nuud 169 vy rus, moteris ir vaikus. Po keturi savaii batalionui buvo pavesta sunaikinti ydus vienoje darbo stovykloje. Spalio 21-j udydamas tos stovyklos ydus, jis taik labai panaius metodus: vienintelis skirtumas, kad nebuvo jokio rei kalo stengtis uklupti jos gyventojus netiktai, nes jie ir taip buvo saugomi sargybos38.

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

271

Nepaisant nauj puolim, karas su ydais buvo vienintelis, kur vokieiai laimjo 1942 m. Armij grup iaur ts Leningrado apsiaust. Armij grup Centras n kiek nepaeng ariau Maskvos. Buvo manyta, kad armij grup Piets utikrins prieig prie Volgos ups ir Kaukazo naftos itekli. Kai kurie jos daliniai 1942 m. rugpjt pasiek Volg, bet nesteng paimti Stalingrado. Vokiei kariams pavyko per Piet Rusij prasiverti iki Kau kazo, bet jie nepajg iki iemos uvaldyti svarbiausi jo rajon. Tai buvo paskutinis stambus vokiei puolimas Ryt fronte. Iki 1942-j pabaigos vo kieiai Baltarusijoje nuud bent 208 089 ydus. Taiau yd civili udymas niekaip nepakenk Raudonajai armijai ir net nesusilpnino partizan39. Unugaryje vokieiams trko moni, o kari reikjo fronte, todl 1942 m. ruden kov su partizanais jie paband padaryti veiksmingesn. Himmleris paskyr Bach, vietos auktesnj SS ir policijos vad, kovos su partizanais va dovu civilins valdios kontroliuojamose teritorijose. Praktikai atsakomyb u kov su partizanais teko Curtui von Gottbergui, girtuokliui, kurio karjer SS igelbjo Himmleris. Gottbergas nebuvo sueistas kare, bet prarado kojos dal (ir pareigas SS), kai automobiliu atsitrenk vaismed. Himmleris su mokjo u Gottbergo kojos protezavim ir grino j pareigas. Paskyrimas Baltarusij jam buvo galimyb rodyti savo vyrikum, ir jis ja pasinaudojo. Surengs vos vien mnes trukusius policijos mokymo kursus, jis suformavo sav Mio grup, kuri veik nuo 1942 m. lapkriio iki 1943 m. lapkriio. Per pirmus penkis veiklos mnesius jo Mio grups vyrai raportavo nuud 9432 partizanus, 12 946 partizan rmimu tariamus asmenis ir apytiks liai 11 000 yd. Kitaip tariant, Mio grup suaudydavo vidutinikai po du imtus moni kiekvien dien, ir beveik visi jie buvo civiliai40. iauriausiai veiks kovos su partizanais brys buvo ypatingoji Dirlewan gerio esesinink komanda, kuri atvyko Baltarusij 1942 m. vasar. Baltarusi joje, ir net visuose Antrojo pasaulinio karo teatruose, maai kas galjo lygintis iaurumu su Oskaru Dirlewangeriu. Tai buvo smurt links alkoholikas ir narkomanas. Po Pirmojo pasaulinio karo jis kovojo vokiei deinij suka rintuose briuose, o treiojo deimtmeio pradi praleido kankindamas ko munistus ir raydamas daktaro disertacij apie planin ekonomik. 1923 m. stojo naci partij, bet jo politinei ateiiai sukl grsm eismo vykiai ir seksualiniai ryiai su nepilnamete mergaite. 1940 m. kov Himmleris paskyr

272

KRUVINOS EMS

j vadovauti specialiai Brakonieri brigadai, briui, sudarytam i nusikaltli, kalint u svetimo turto mediojim*. Kai kurie naci vadovai romantizavo iuos vyrus, irjo juos kaip gryno, primityvaus tipo vokieius, besiprie inanius statymo tironijai. Mediotojai i pradi buvo paskirti Liubli n, kur j brys buvo pastiprintas kitais nusikaltliais, skaitant mogudius ir psichikos ligonius. Baltarusijoje Dirlewangeris ir jo mediotojai msi rytingai kovoti su partizanais. O dar daniau jie ud civilius, kuri kaimai buvo sikr neteisingoje vietoje. Dirlewangeris labiausiai mgdavo suva ryti vietos gyventojus darin, padegti j, o paskui audyti i kulkosvaidi bandaniuosius pabgti. Vykdydama uduot Baltarusijoje speciali Dirlewangerio esesinink komanda nuud bent trisdeimt tkstani civili41. Dirlewangerio brys buvo vienas i keli Waffen-SS ir Tvarkos policijos formuoi, atsist Baltarusij sustiprinti ivargintos reguliariosios kariuo mens. 1942 m. pabaigoje vokiei kareiviai suvok savo pralaimjim, buvo siaubingai ivarg, atleisti nuo prast teisini elgesio su civiliais taisykli ir turjo nurodymus elgtis su partizanais itin brutaliai. Kovoti su partizanais paskirti kareiviai patyr, kaip sunku kovoti su prieininku, kuris gali pasi rodyti ar inykti bet kuriuo metu ir kuris puikiai orientuojasi jiems patiems nepastamoje vietovje. Vermachto kariai dabar bendradarbiavo su policija ir SS, kuri svarbiausia uduotis kur laik buvo masins civili, pirmiausia yd, udyns. Visi inojo, kad j uduotis yra inaikinti partizanus. Tokio mis aplinkybmis civili auk sraas neivengiamai turjo bti pasibaisti nai ilgas, nepriklausomai nuo vokiei taktikos ypatum. Stambiausios vokiei akcijos - Didiosios operacijos, pradtos 1942 m. vidury ir besitsusios vliau, faktikai ir buvo skirtos udyti baltarusi civilius, taip pat Baltarusijos ydus. Negaldami nugalti pai partizan, vokieiai ud mones, kurie galjo remti j kov. Briams bdavo skiriama norma, kiek moni per dien jie turi nuudyti, paprastai jie vykdydavo j apsup dami kaimus ir suaudydami daugum arba visus j gyventojus. Jie aud mones prie griovi arba, kaip Dirlewangeris ir tie, kurie sek jo pavyzdiu, degino juos darinse ar sprogdino, versdami iminuoti vietoves. 1942 m. ru den ir 1943 m. pradioje vokieiai sunaikino getus ir itisus kaimus, susiju sius su partizanais. Per operacij Pelki kartlig 1942 m. rugsj Dirlewan gerio brigada nuud 8350 dar likusi gyv Baranovii geto yd, paskui

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

273

nuud 389 banditus* ir 1274 banditizmu tariamus asmenis. ioms ata koms vadovavo Friedrichas Jeckelnas, auktesnysis SS ir policijos virininkas Ostlando reichskomisariate, tas pats mogus, kuris organizavo masinius yd suaudymus Podols Kamenece Ukrainoje ir Rygos geto likvidavim Latvijo je. 1943 m. vasario operacija Hornung prasidjo Slucko geto likvidavimu, tai yra apytiksliai 3300 yd suaudymu. Vienoje vietovje pietvakarius nuo Slucko vokieiai nuud dar apytiksliai devynis tkstanius moni42. 1943 m. pradioje Baltarusijos gyventojai, ypa jauni vyrai, tapo mirtin vokiei pajg ir soviet partizan varyb kaitais. ios varybos niekais pavert abiej pusi ideologijas. Vokieiai, stokodami kovotoj, m vietos vyrus tarnyb savo policijoje (o antroje 1942 m. pusje sukarintus savi gynos brius). Daugelis i moni prie kar buvo komunistai. Partizanai savo ruotu 1943 m. pradjo verbuoti naujokus savo briams i policinink baltarusi, tarnaujani vokieiams, nes jie bent jau turjo ioki toki gin kl ir buvo bent iek tiek mokyti kariauti43. Vermachto neskms mi laukuose kur kas labiau negu kokios nors vie tins politins ar ideologins simpatijos lm, kurioje pusje baltarusiai tur dami pasirinkim nusprsdavo kovoti. Armij grups Piets vasaros puoli mas baigsi neskme, o visa etoji armija buvo sunaikinta Stalingrado my je. Kai inios apie vermachto pralaimjim 1943 m. vasar pasiek Baltarusij, net dvylika tkstani policinink ir sukarint bri kovotoj met tarnyb vokieiams ir prisijung prie soviet partizan. Vieno praneimo duomeni mis, vien vasario 23-ij taip pasielg atuoni imtai moni. Tai reik, kad kai kurie baltarusiai, kurie 1941 ir 1942 m. tarnaudami naciams ud ydus, 1943 m. prisijung prie soviet partizan. Negana to: kai kurie i baltarusi policinink verbuotojai, partizan politiniai karininkai, buvo ydai, pabg i get ir taip iveng mirties nuo baltarusi policinink rankos. ydai, band igyventi holokaust, verbavo jo vykdytojus44. Tik ydai, tiksliau, ta nedidel j dalis, kuri 1943 m. vis dar liko Baltarusi joje, turjo aiki prieast bti vienoje, o ne kitoje pusje. Kadangi iame kare jie buvo akivaizds vokiei prieai, o vokiei prieikumas reik mirt, y dai turjo stipr stimul prisijungti prie soviet pajg, kad ir koks pavojin gas bt partizaninis gyvenimas. Baltarusiams (kaip ir rusams bei lenkams)

274

KRUVINOS EMS

gresiantys pavojai buvo aikesni; bet galimybs likti nuoaly vis majo. Bal tarusiams, kurie galiausiai stojo kovoti ir ti u vien ar kit pus, t pus danai parinkdavo atsitiktinumas - daug kas priklaus nuo to, ar mogus b davo kaime, kai ateidavo soviet partizan ar vokiei policijos verbuotoj briai, kurie danai tiesiog priversdavo jaunuolius eiti su jais. Kadangi abi puss inojo, kad dauguma naujok pateko j gretas atsitiktinai, rengdavo jiems absurdikus itikimybs ibandymus, pavyzdiui, liepdavo udyti drau gus ar eimos narius, sulaikytus kovojant prieininko pusje. Kai partizan ar vairius policijos bei sukarintus vokiei paskubomis organizuotus gin kluotus brius buvo pradta traukti vis daugiau Baltarusijos gyventoj, tokie vykiai tiesiog atskleid padties esm: Baltarusija buvo visuomen, kovojanti pati su savimi45. Baltarusijoje, kaip ir kitose okupuotose Soviet Sjungos vietose, vietin vo kiei politik lm bendros ekonomins problemos. 1943 m. vokieiams daugiau rpesi kl darbo jgos stygius negu maisto trkumas, taigi j po litika Baltarusijoje pasikeit. Karui su Soviet Sjunga tsiantis ir vermachtui nuolatos patiriant siaubing nuostoli, vokiei vyrai turjo palikti darb Vo kietijos kiuose bei gamyklose ir vykti front. Juos reikjo kuo nors pakeisti, kitaip Vokietijos ekonomika bt nustojusi veikti. Hermannas Gringas 1942 m. spal ileido nepaprast direktyv: baltarusi vyrai tariamuose kaimuo se turjo bti ne suaudomi, o siuniami priverstiniams darbams Vokietij. mons, kurie galjo dirbti, turjo bti atrinkti darbams, o ne nuudyti net jeigu jie buvo pakl ginkl prie vokieius. Dabar (kaip, atrodo, sam protavo Gringas) j darbo jga buvo viskas, k jie galjo duoti Reichui, ir j panaudoti buvo svarbiau negu juos nuudyti. Kadangi soviet partizanai kontroliavo vis daugiau Baltarusijos teritorijos, Vokietij, iaip ar taip, pasiek davo vis maiau maisto. Jeigu baltarusi valstieiai negaljo dirbti vokieiams Baltarusijoje, tai geriausia buvo priversti juos dirbti vokieiams Vokietijoje. Tai buvo labai iauri pjtis. Hitleris 1942 m. gruod aikiai pasak, k Grin gas leido suprasti: moterys ir vaikai, ne tokia naudinga darbo jga, turi bti suaudyti46. Tai buvo itin spdingas vokiei priveriamojo darbo jgos telkimo kam panijos Rytuose pavyzdys. i kampanija prasidjo lenk gyvenamoje Genera-

276

kruvinos

ems

linje gubernijoje, iplito Ukrain, o paskui pasiek i kruvin kulminacij Baltarusijoje. Karo pabaigoje Reiche dirbo apytiksliai atuoni milijonai svetim ali i Ryt, daugiausia slav. Susiklosiusi padtis buvo gana ikreipta, net pagal naci rasizmo standartus: vokiei vyrai vyko usien ir ud milijonus nevismogi, o milijonai kit nevismogi buvo importuojami Vokietij darbams, kuriuos vokiei vyrai bt atlik patys - jeigu nebt buv pasisti svetimus kratus udyti nevismogi. Tai lm, jeigu nekalbsime apie masi nes udynes u Vokietijos rib, kad dabar Vokietija tapo slavikesn negu kada nors anksiau per vis savo istorij. (Ikrypimas pasiek apogj pirmaisiais 1945 m. mnesiais, kai gyvi lik ydai buvo siuniami priveriamojo darbo stovyklas paioje Vokietijoje. Nuud 5,4 milijono yd kaip rasinius prieus, ilikusius vokieiai m veti Vokietij darbams, kuriuos udikai galjo atlikti patys, jeigu nebt buv pasisti udyti u Vokietijos rib.) Vykdydami i nauj politik, vokiei policininkai ir kareiviai turjo u dyti baltarusi moteris ir vaikus, kad j vyrai, tvai ir broliai galt bti pa naudoti kaip vergai darbininkai. Taigi kovos su partizanais operacijos 1943 m. pavasar ir vasar buvo verg gaudymo kampanijos, o ne kokio nors atpas tamo pobdio karas. Taiau kadangi verg medioklms ir su jomis susiju sioms masinms udynms kartais prieindavosi soviet partizanai, vokieiai vis dlto patirdavo nuostoli. 1943 m. gegu ir birel per operacij Snaipe ris ir igon baronas (operos ir operets pavadinimas) vokieiai siek ap saugoti geleinkelius Minsko regione ir surinkti moni darbams Vokietijoje. Jie prane nuud 3152 partizanus ir surink 15 801 darbinink depor tuoti, taiau ir patys netek 294 kari. Net jeigu patiktume (klysdami), kad raportuose vardyti uv partizanai buvo tikri partizanai, o ne (daugiausia) civiliai, uvusi vokiei santykis su prieininkais vis tiek bt absurdikai maas - 1: 10, o kitos puss uvusij skaiius vis tiek bt labai didelis47. 1943 m. gegu per operacij Kotbusas vokieiai siek inaikinti visus partizanus vietovje, esanioje u apytiksliai 140 kilometr iaur nuo Mins ko. J pajgos naikino kaim po kaimo, suvarydamos gyventojus darines, o paskui jas sudegindamos. Per kitas dienas mons mat tuose kaimuose lakstant kiaules ir unis, dabar netekusius eiminink, su apdegusiomis mo ni galnmis nasruose. Oficialiais skaiiavimais, uvusij buvo 6087; ta iau vien Dirlewangerio brigada raportavo per i operacij nuudiusi apie

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

277

keturiolika tkstani moni. Dauguma uvusij buvo moterys ir vaikai; apytiksliai ei tkstaniai vyr buvo isisti dirbti Vokietij48. 1943 m. vasar operacija Hermannas, pavadinta Hermanno Gringo gar bei, pasiek ios ekonomins logikos apogj. Liepos 13-j-rugpjio 11-j vokiei kovins grups turjo pasirinkti teritorij, nuudyti visus gyventojus, iskyrus dirbti tinkamus vyrus, paimti vis turt, kur buvo galima perkelti, o visk, kas liks, sudeginti. Tarp vietos baltarusi ir lenk gyventoj atrinkus dirbti tinkamus vyrus, moterys, vaikai ir seneliai buvo suaudyti. i operacija vyko Vakar Baltarusijoje - Lenkijai priklausiusiose emse, kurias Soviet S junga ugrob ir prisijung 1939 m., prie Vokietijos invazij 1941 m.49 iuose mikuose buvo ir lenk partizan, kovotoj, kurie man, kad ios ems turi bti grintos Lenkijai. Taigi vokiei kovos su partizanais akci jos ia buvo nukreiptos ir prie soviet partizanus (atstovaujanius valstybei, kuri vald krat 1939-1941 m.), ir prie lenk pogrind (kovojant u Len kijos su 1918-1939 m. sienomis nepriklausomyb ir teritorin vientisum). ios lenk pajgos buvo Lenkijos Armijos Krajovos, atskaitingos Londone sikrusiai Lenkijos vyriausybei emigracijoje, dalis. Lenkija buvo viena i an tihitlerins koalicijos sjungininki, taigi teorikai lenk ir soviet pajgos su vokieiais kovojo ivien. Taiau kadangi ir Soviet Sjunga, ir Lenkija laik ias Soviet Baltarusijos vakarines emes (soviet poiriu) arba iaurrytin Lenkij (lenk poiriu) savomis, praktikai padtis nebuvo tokia paprasta. Lenk kovotojai atsidr spstuose tarp joki statym nepaisani soviet ir vokiei pajg. Jeigu lenk pajgos nepaklusdavo Maskvai, soviet parti zanai udydavo lenk civilius. Pavyzdiui, Nalibokuose 1943 m. gegus 8 d. soviet partizanai suaud 127 lenkus50. 1943 m. vasar Raudonosios armijos karininkai pakviet Armijos Krajo vos karininkus deryb, o paskui nuud juos beeinanius susitikimo vietas. Soviet partizaninio judjimo vadas man, kad geriausias bdas susidoroti su Armija Krajova yra iduoti jos kovotojus vokieiams, kurie lenkus suau dydavo. Lenk pajgas puol ir vokieiai. Lenk vadai vairiu laiku derjosi ir su sovietais, ir su vokieiais, taiau n su vienais negaljo sudaryti tvirtos sjungos: juk lenk tikslas buvo galiausiai atkurti nepriklausom Lenkij su priekario sienomis. Baltarusijos pelkse jie pradjo suprasti, kaip sunku bus tai padaryti, kai Hitlerio valdia atiteks Stalinui51.

278

KRUVINOS EMS

Vietoves, kuri gyventojai per operacij Hermannas ir kitas 1943 m. ope racijas buvo inaikinti, vokieiai vadindavo negyvomis zonomis. mons, aptikti negyvoje zonoje, buvo laikomi mediojamais vrimis. Vermachto 45-asis saugumo pulkas 1943 m. baland ud civilius per operacij Vely k zuikis. Prie ios operacijos prisidjo ir Einsatzgruppe D likuiai, atsisti Baltarusij 1943 m. pavasar. Jie atvyko i Piet Rusijos ir Piet Ukrainos, kur armij grups Piets likuiai pasitrauk po pralaimjimo prie Stalingrado. Ten Einsatzgruppe D uduotis buvo pridengti vokiei atsitraukim, udant civilius visur, i kur tik bdavo praneama apie pasiprieinim. Baltarusijoje i grup, isivariusi visus galvijus, iki pamat degino kaimus, kuriuose vokie iai nesutiko jokio pasiprieinimo. ia Einsatzgruppe D ruosi vermachto atsitraukimui, o ne deng j, kaip pietesnse teritorijose52. Kurdami negyvas zonas* vokieiai pripaino, kad soviet valdia netru kus sugr Baltarusij. Armij grup Piets (smarkiai sumajusi ir ko vojanti kitais pavadinimais) trauksi. Armij grup iaur vis dar bepras mikai laik apgulusi Leningrad. Pati Baltarusija vis dar buvo armij grups Centras unugaryje, bet jau nebeilgam. vairiu laiku per vokiei okupacijos laikotarp Baltarusijoje kai kurie vokie i karins ir civilins valdios organ vadovai suvokdavo, kad masinis tero ras neduoda pageidaujam rezultat ir kad reikia atrasti kitoki priemoni paskatinti Baltarusijos gyventojus palaikyti vokiei valdi, jeigu Raudonoji armija bus nugalta. Tai buvo nemanoma. Kaip ir visoje okupuotoje Soviet Sjungoje, vokieiai sigudrino priversti daugel moni norti, kad sugrt soviet valdia. Vienas Baltarusij atsistas vokiei propagandos specialis tas prane nerads k pasakyti jos gyventojams53. Vokiei palaikoma Rusijos ilaisvinimo liaudies armija (rusika santrum pa - RONA) buvo spdingiausias bandymas gyti vietos gyventoj palaikym. Jai vadovavo Bronislavas Kaminskis, lenk ir, galimas daiktas, vokiei kilms Soviet Sjungos pilietis, kuris ketvirtajame deimtmetyje, matyt, buvo i tremtas soviet specialij gyvenviet. Jis prisistatydavo kaip kolektyvizacijos prieininkas. Vokieiai eksperimento tvarka leido jam organizuoti vietos savi vald Lokots mieste, iaurvakarinje Rusijoje. Ten Kaminskis buvo paskirtas atsakingu u kovos su partizanais operacijas, o vietos gyventojams net buvo

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

279

leista pasilikti daugiau iaugint grd. Kai karas pakrypo vokiei nenaudai, Kaminskis ir visas jo aparatas i Rusijos buvo isistas Baltarusij, kur turjo vykdyti panaias funkcijas. Kaminskiui buvo liepta kovoti Baltarusijoje su so viet partizanais, taiau jis ir jo grup vos steng patys apsiginti savo bstinje. Suprantama, vietiniai Baltarusijos gyventojai RONA irjo kaip svetimuo sius, kurie, postringaudami apie teis nuosavyb, grob em54. 1942 ir 1943 m. Wilhelmas Kube, Baltosios Rusios generalkomisariato va dovas, paband atsisakyti dalies pagrindini vokiei kolonializmo princip, tikdamasis paskatinti gyventojus prieintis Raudonajai armijai. Jis band vykdyti palankesn tautin politik, rm baltarusi mokyklas ir organizuo davo vairias baltarusi patariamsias tarybas bei sukarintus brius. 1943 m. birel jis net atauk ems kio kolektyvizacij ir pareik, kad baltarusi valstieiai gali turti nuosavos ems. Jo politika buvo dvigubai absurdika: didij dal kaim kontroliavo partizanai, kurie ud mones, nepritarian ius kolektyviniam kininkavimui, o vokiei kareiviai ir policininkai lygiai taip pat kategorikai neig valstiei nuosavybs teises, piedami ir deginda mi sodybas, udydami kinink eimas ir sisdami kininkus dirbti privers tini darb Vokietijoje. Kadangi vokieiai negerb baltarusi valstiei teiss gyventi, valstieiams buvo sunku rimtai vertinti pareikimus apie pagarb privaiai nuosavybei55. Net jei Kube kaip nors bt ir pavyk gyvendinti savo sumanymus, jo politika rod, kad vokieiai nepajgs kolonizuoti Ryt. Slavai turjo bti nu marinti badu arba itremti, o Kube norjo vadovauti ir kovoti j padedamas. Siekiant igauti maisto, kolkiai turjo bti isaugoti, o Kube pasil juos pa naikinti ir leisti baltarusiams kininkauti kaip jiems patinka. Ataukdamas ir soviet, ir naci politik kaimo atvilgiu, Kube atskleid j esmin panaum. Ir soviet savikolonizacija, ir vokiei rasin kolonizacija apm tiksling ekonomin inaudojim. Bet kadangi vokieiai ud daugiau ir j udyns buvo vieesns vietos gyventoj atmintyje, soviet valdia j akyse tapo ma esniu blogiu ar net m atrodyti kaip ilaisvinimas. Kube eksperimentams gal padar soviet partizanai. 1943 m. rugsj jis uvo sprogus bombai, kuri tarnait padjo po jo lova56.

280

KRUVINOS EMS

Baltarusijoje naci ir soviet sistemos persiklojo ir sveikavo labiau negu bet kur kitur. Jos palyginti maa teritorija tapo intensyvi karo veiksm, partizan kampanij ir masini iaurum vieta. Ji buvo vokiei armij gru ps Centras, kuri bt padariusi bet k, kad tik paimt Maskv, unugaris ir Baltarusijos fronto Raudonosios armijos divizij, kurios planavo ia sugrti, taikinys. Visikos kontrols joje neturjo nei vokiei administracija, nei par tizanai; ir vieni, ir kiti, neturdami patikim materialini ar moralini aksti n usitikrinti gyventoj lojalum, taik teror. Tai buvo vienas i gausiausiai yd gyvenam krat Europoje; vietos ydai buvo pasmerkti mirti, taiau parod neprast gebjim prieintis. Tiktina, kad Baltarusijoje Hitleriui pa siprieino daugiau yd negu kur nors kitur - taiau, su retomis iimtimis, jie negaljo prieintis naci valdymui nepadedami soviet valdiai. Bielskio ir Zorino briai buvo didiausios yd partizan grupuots Europoje57. Baltarusijoje nebuvo jokios pilkosios srities, jokios paribio zonos, jokios ribins erdvs; nebuvo taikomos jokios guodianios masini udyni socio logijos klis. Tai, kas ten vyko, buvo juoda spalva juodame fone. Vokieiai ud ydus kaip partizanus, ir daug yd tapo partizanais. ydai, kurie tapo partizanais, tarnavo soviet reimui ir prisidjo prie soviet politikos bausti civilius gyventojus. Partizaninis karas Baltarusijoje buvo ikreiptai interakty vs Hitlerio ir Stalino, kurie abu ignoravo karo statymus ir eskalavo konflik t unugaryje, veiksmai. Kai operacijos Barbarossa ir Taifnas nepavyko, vokieiai unugaryje buvo pasmerkti prarasti savo pozicijas. I pradi kovos su partizanais politika, kaip ir labai daug kas vokiei planuose, kliovsi grei ta ir visika pergale. mogikj itekli uteko yd udynms, bet neute ko kovai su partizanais. J stokodami, vokieiai ud ir baugino. Teroras buvo taikomas kaip galios daugiklis, bet galiausiai jis padaugino tik Stalino gali. Baltarusijoje vokieiai band malinti soviet partizanin judjim. Taiau praktikai vokiei politika buvo tik masins udyns ir nieko daugiau. Vie name praneime vermachtas raportavo nuuds 10 431 partizan, bet au namj ginkl prane pams tik devyniasdeimt vienet. Vadinasi, beveik visi nuudytieji i tikrj buvo civiliai. Nuudiusi pirmsias penkiolika tks tani auk, specialioji Dirlewangerio komanda buvo netekusi tik devynias deimt dviej savo nari, dauguma kuri, be jokios abejons, uvo nuo sa-

HOLOKAUSTAS IR KERTAS

281

viski kulk ir per nelaimingus atsitikimus, kilusius dl alkoholio vartojimo. Toks santykis manomas tik tuo atveju, jeigu aukos buvo neginkluoti civiliai. Prisidengdami kovos su partizanais operacijomis, vokieiai ud civilius bal tarusius (arba ydus, lenkus, rusus) 5295 skirtingose okupuotos Soviet Bal tarusijos vietovse. Keli imtai kaim ir miest buvo sudeginti iki pamat. I viso per kovos su partizanais kampanij vokieiai nuud apytiksliai 350 000 moni, ma maiausiai devyniasdeimt procent j buvo neginkluoti. Baltarusijoje vokieiai nuud pus milijono yd, i j trisdeimt tkstan i - per kovos su partizanais operacijas. Buvo neaiku, kaip ituos trisdeimt tkstani moni skaiiuoti: ar priskirti juos prie yd, kurie buvo nuudyti vykdant Galutin sprendim, ar prie baltarusi civili, nuudyt per baudia msias antipartizanines akcijas? Vokieiai patys danai negaldavo j atskir ti - dl grynai praktini prieasi. Kaip savo dienoratyje prisipaino vienas vokiei vadas, banditai ir ydai, sudeginti namuose ir bunkeriuose, nebuvo skaiiuojami58. I devyni milijon moni, gyvenusi Soviet Baltarusijos teritorijoje 1941 m., apytiksliai 1,6 milijono buvo nuudyti vokiei per akcijas, vykdytas toli nuo mio lauk, tarp j madaug 700 000 karo belaisvi, 500 000 yd ir 320 000 moni, priskirt partizanams (kuri dauguma buvo beginkliai civiliai). ios trys masinio udymo kampanijos, trys iauriausi vokiei nu sikaltimai Ryt Europoje, sudav Baltarusijai nepaprastai smark ir skaus ming smg. Dar keli imtai tkstani Soviet Baltarusijos gyventoj buvo nuudyti per karo veiksmus kaip Raudonosios armijos kareiviai59. Soviet partizanai taip pat ne savo dal bendr miri skaii. Iki 1944 m. sausio 1-osios jie prane Soviet Baltarusijos vietovse u idavyst nuud 17 431 mog; skaii neeina civiliai, kuriuos jie nuud dl kit prieasi, ir civiliai, kuriuos jie nuud vlesniais mnesiais. I viso parti zanai Baltarusijoje, vykdydami savo baudiamsias akcijas (ir kovodami su klasiniais prieais vakariniuose regionuose, prijungtuose nuo Lenkijos), nu ud deimtis tkstani moni. Dar kelios deimtys tkstani vietos gy ventoj mir suimti per 1939-1941 m. soviet okupacij, ypa daug per 1940 ir 1941 m. soviet vykdytus trmimus, kelionje arba Kazachstane60. Vertinimai, kuriuose teigiama, kad dabartins Baltarusijos teritorijoje per Antrj pasaulin kar i viso uvo du milijonai moni, atrodo pagrsti ir

282

KRUVINOS EMS

konservatyvs. Be to, daugiau kaip milijonas moni pabgo nuo vokiei, o dar du milijonai buvo isisti priverstiniams darbams arba iveti i j pirmi ns gyvenamosios vietos dl kit prieasi. Nuo 1944 m. sovietai dar ketvirt milijono moni deportavo Lenkij, o deimtis tkstani itrm gulag. Karui baigiantis, pus Baltarusijos gyventoj buvo arba nuudyti, arba per kelti. Toki nuostoli nepatyr jokia kita Europos alis61. Vokiei ketinimai buvo dar blogesni negu j veiksmai. Karo belaisvi marinimas badu Minsko 352-ajame stalage ir kitose karo belaisvi stovyklose buvo tik nedidel dalel miri, numatyt Alkio plane. Valstiei udyns nepasiek masins Baltarusijos depopuliacijos, numatytos generaliniame pla ne Rytai, mast. Apytiksliai milijonas baltarusi buvo inaudojami privers tiniuose darbuose, taiau ne visada iki mirtino isekimo, kaip buvo numatyta generaliniame plane Rytai. Mogiliave, kur buvo masikai pradta naikinti ydus, taip pat rengiami kovos su partizanais mokymo kursai, buvo numatyta ipltoti didel udymo infrastruktr. Tai nebuvo padaryta; atrodo, krema toriumai, SS usakyti Mogiliavui, atsidr Auvice. Minskas taip pat turjo tapti udymo infrastruktros vieta su savais krematoriumais. Ubaigus u dynes, Minskas pats turjo bti sulygintas su eme. Wilhelmas Kube svajojo io miesto vietoje kurti vokiei gyvenviet, kuri bt pavadinta Asgardu, mitini viking dievybi buveins vardu62. I naci utopij buvo gyvendintas tik yd paalinimas, nors irgi ne vi sai taip, kaip vokieiai planavo. Baltarusijoje, kaip ir kitose vietose, Galutinis sprendimas buvo vienintelis iaurumas, gyvendintas radikalesne forma nei numatyta koncepcijoje. Buvo manyta, kad Soviet Sjungos ydai iki mirti no isekimo dirbs statydami Vokietijos imperij arba bus deportuoti toliau rytus. Pasirod, kad tai padaryti nemanoma; dauguma yd Rytuose buvo nuudyti ten, kur gyveno. Minske buvo kelios iimtys: ydai, kurie pabgo ir igyveno, danai dl to, kad dalyvavo masinio smurto akcijose, ir ydai, kurie buvo naudojami kaip darbo jga ir mir truput vliau negu kiti, kartais toliau nuo nam. 1943 m. rugsj kai kurie i paskutini Minsko yd buvo iveti vakarus, okupuot Lenkij, viet, vadinam Sobiboru63. Ten jie pamat tok mirties fabrik, apie kok nebuvo girdta net Baltarusi joje, kur, galjai pagalvoti, visi emiki siaubai buvo jau atskleisti.

8 SKYRIUS

NACI MIRTIES FABRIKAI

Per vokiei okupacij mir apytiksliai 5,4 milijono yd. Beveik pus j buvo nuudyta rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, paprastai kulko mis, kartais dujomis. Kiti uvo vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, dauguma nuo duj, kai kurie nuo kulk. rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos milijonas yd buvo nuudyta antroje 1941 m. pusje, per pirmus eis vokiei okupacijos mnesius. Dar milijonas j buvo nuudyta 1942 m. va karus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos ydai pakliuvo Vokietijos valdi gerokai anksiau, bet buvo nuudyti vliau. Rytuose dauguma ekonomikai produktyvi yd, jaun vyr, danai bdavo suaudomi tuoj pat, pirmo mis karo dienomis ar savaitmis. Tada, pritaikius ekonominius argumentus, moterys, vaikai ir pagyven mons tapdavo nenaudingais valgytojais. vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos getai buvo kurti ydams laukti deportacijos ( Liublin, Madagaskar ar Rusij), kuri taip ir nevyko. 1939 ir 1941 m. vis dar buvo neaiku, kokia bus galutin Galutinio sprendimo versija, todl ydai vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos buvo panaudoti dar bams. Taip atsirado tam tikras ekonominis argumentas palikti juos gyvus. Masins Lenkijos yd udyns Generalinje gubernijoje ir lenk emse, prijungtose prie Vokietijos, buvo pradtos prajus daugiau kaip dvejiems me tams po vokiei okupacijos ir daugiau kaip metams ydus suvarius getus. ie Lenkijos ydai buvo nuodijami dujomis eiose stambiose infrastruktro se - keturios i j buvo Generalinje gubernijoje, o kitos dvi emse, prijung tose prie Reicho, - skirtingu intensyvumu jos veik nuo 1941 m. gruodio iki 1944 m. lapkriio: Chelmne, Belece, Sobibore, Treblinkoje, Maidaneke, Auvice. udymo kampanijos erdis vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos buvo operacija Reinhardas, per kuri 1942 m. Belece, Sobibore ir Treblinkoje buvo nunuodyta dujomis 1,3 milijono Lenkijos yd. Jos paskuti-

284

KRUVINOS EMS

nis etapas vyko Auvice, kur buvo nunuodyta apytiksliai du imtai tkstani Lenkijos yd ir daugiau kaip septyni imtai tkstani kit Europos ali yd, dauguma j 1943 ir 1944 m.1 Operacijos Reinhardas itakos slypjo Himmlerio pateiktose Hitlerio nor interpretacijose. inodamas apie skmingus nuodijimo dujomis bandymus, atliktus su soviet karo belaisviais, Himmleris madaug 1941 m. spalio 13-j patikjo savo globotiniui Odilo Globocnikui uduot sukurti naujas priemo nes nuodyti dujomis ydus. Globocnikas buvo SS ir policijos vadas Generali ns gubernijos Liublino apygardoje, svarbiame naci rasini utopij bandy mo poligone. Globocnikas lauk, kad jo region bus itremta milijonai yd, kuriuos jis ketino panaudoti kaip vergus darbo kolonijose. Upuolus Soviet Sjung, Globocnikui buvo pavesta gyvendinti generalin plan Rytai. Nors apskritai, Soviet Sjungai nelugus, is didysis udikikos kolonizacijos pro jektas buvo atidtas, savo Liublino apygardoje Globocnikas i dalies j gy vendino ivarydamas i nam imtus tkstani lenk. Jis norjo visikai paalinti i Generalins gubernijos ydus, taip pat ir lenkus2. 1941 m. spalio pabaigoje Globocnikas pasirinko viet naujai nuodijimo du jomis infrastruktrai: Belece, sikrusiame netoli Liublino, pietrytinje aps krities pusje. ios vietos panaudojimo plan pokyiai atskleidia naci utopi j poslink nuo udikikos kolonizacijos link udymo kaip tokio. 1940 m. Glo bocnikas steig Belece verg darbo stovykl, kur, jo sumanymu, du milijonai yd turjo rankomis kasti prietankines tranjas. Jis puoseljo tokias fanta zijas todl, kad ankstyvoji Galutinio sprendimo versija numat deportuoti Eu ropos ydus jo tvarkom Liublino apygard. I tikrj Globocnikas darbams Belece gavo maiau kaip trisdeimt tkstani yd. Galiausiai 1940 m. spal jis atsisak savo gynybinio projekto. Prajus metams, pasikalbjs su Himmleriu, jis sugalvojo kit bd panaudoti i viet: ydams naikinti3. Globocnikas iekojo ir rado bd, kaip vokieiams nuudyti ydus va karus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, kur jiems trko mogikj itek li masinms audymo kampanijoms ir kur jie nenorjo apginkluoti lenk, kad ie jiems patalkint. Kad infrastruktra Belece veikt, reikjo tik kele to vadov vokiei. Didij dal darb turjo atlikti vergai ydai. Dauguma infrastruktros sargybini ir priirtoj turjo bti ne vokieiai, o mons,

286

KRUVINOS EMS

parinkti i mokomosios Travnik stovyklos, steigtos Liublino apskrityje. Pirmieji sargybiniai ir priirtojai i Travnik buvo nelaisv paimti Rau donosios armijos kareiviai, uverbuoti karo belaisvi stovyklose. Dauguma Travnik vyr buvo ukrainieiai i Soviet Sjungos, bet tarp j buvo ir kit Soviet Sjungos tautybi atstov, skaitant rusus; retkariais pasitaikydavo ir yd kilms asmen - jie, inoma, bdavo pasirenkami atsitiktinai. Vokieiai pirmenyb teik Soviet Sjungos vokieiams, jeigu tik j rasdavo4. Travnik vyr misijos pokyiai, kaip ir Beleco panaudojimo pokyiai, at skleidia, kaip kito Hitlerio utopijos. Pagal pradin Globocniko plan, ie vy rai, vadovaujami vokiei, turjo tarnauti policininkais ukariautoje Soviet Sjungoje. Kadangi i tikrj Soviet Sjunga nebuvo ukariauta, Travnik vyrai buvo rengiami kitai ypatingai uduoiai: priirti infrastruktr, kur bus nuodijami dujomis Lenkijos ydai. Kai buvo uverbuoti, Travnik vy rai nieko neinojo apie sumanym ir neturjo nei politini, nei asmenini paskat dalyvauti gyvendinant masini udyni politik. Jiems Lenkija buvo svetima alis, ir jos ydai - svetimaliai. Taiau, matyt, jie buvo labai suintere suoti isaugoti savo darbo vietas: priimti i tarnyb jie isigelbjo nuo tik tinos mirties badu. Net jeigu ir bt atrad drsos mesti ik vokieiams, jie inojo, kad vis tiek negals saugiai grti Soviet Sjung. Palikdami dulagus ir stalagus jie paenklino save vokiei kolaborant yme. 1941 m. gruod Travnik vyrai, vilkdami juodas uniformas, dalyvavo sta tant ramp ir geleinkelio atak, kuri turjo leisti pasiekti Belec traukiniu. Soviet Sjungos pilieiai tapo darbo jga vokiei udymo politikai vykdyti5. Belecas buvo suprojektuotas ne kaip stovykla. Stovyklose mons nakvoja. Belecas buvo suprojektuotas kaip mirties fabrikas, kur ydai turjo bti nu udomi vos tik atvyk. Vokietijoje jau buvo precedentas, kai mons melagingu pretekstu buvo atgabenami panai infrastruktr, pasiuniami du tariamai nusiprausti, o paskui nunuodijami anglies monoksido dujomis. 1939-1941 m. Vokietijo je veik eios mirties infrastruktros, skirtos udyti negaliuosius, psichikos ligonius ir kitus mones, priskirtus nevert gyventi kategorijai. Ibandius nuodijim dujomis su lenk negaliaisiais Vartelande, Hitlerio kanceliarija pareng slapt program udyti Vokietijos pilieius. Jai vykdyti buvo pasitelk

NACI MIRTIES FABRIKAI

287

ti gydytojai, slaugs ir policijos virininkai; vienas i pagrindini jos organi zatori buvo Hitlerio asmeninis gydytojas. Masinio udymo medicina buvo paprasta: anglies monoksidas (CO) daug geriau negu deguonis (O,) sukimba su hemoglobinu kraujyje, o sukibs neleidia raudonosioms kraujo lstelms vykdyti savo normalios funkcijos - aprpinti audini deguonimi. Aukos buvo atveamos tariamam medicinos patikrinimui, paskui nuvedamos duus ir ten udusinamos i kanistr ileistu anglies monoksidu. Pasmerktiesiems, tu rintiems auksini dant, ant nugaros kreida bdavo nupieiamas kryius, kad jiems mirus bt galima juos iimti. Pirmosios aukos buvo vaikai, o j tvai gavo melagingus laikus i gydytoj, kaip jie gydomi mir. Dauguma euta nazijos programos auk buvo vokieiai, o nuo Vokietijos yd su negalia programos vykdytojai net neslpdavo, kad j laukia mirtis. Vienos udymo infrastruktros personalas deimtatkstantj kremavim atvent papuodamas lavon glmis6. Sutapimas lm, kad kaip tik tuo metu, kai buvo paskelbta eutanazijos programos pabaiga, Globocnikui buvo pavesta sukurti nauj Lenkijos yd nuodijimo dujomis bd. 1941 m. rugpjt, kai Hitleris nurod sustabdyti program, bijodamas gyventoj pasiprieinimo, jos vykdytojai buvo uregis trav 70 273 mirtis ir sukr nuodijimo dujomis, taikant apgaul, model. Sustabdius eutanazijos program, grup policinink ir gydytoj, turini tam tikr gdi, liko be darbo. 1941 m. spal Globocnikas ikviet grup i moni Liublino apygard valdyti savo suplanuot infrastruktr y dams udyti. Apytiksliai 92 i madaug 450 moni, kurie tarnavo Globocni kui nuodydami dujomis Lenkijos ydus, turjo ankstesns patirties, gytos vykdant eutanazijos program. Viriausias i j buvo Christianas Wirthas, jis priirjo, kaip i programa gyvendinama. Kaip sak Hitlerio kanceliari jos vadovas, didel jo organizacijos dal buvo numatyta panaudoti yd klausimui sprsti, su i to iplaukianiais ekstremaliausiais padariniais7. Globocnikas nebuvo vienintelis, kuris panaudojo eutanazijos komand patirt. Nuodijant ydus dujomis Chelmne, sikrusiame Vartelande, taip pat buvo taikoma technin eutanazijos programos patirtis. Globocniko valdo moje Liublino apygardoje buvo bandoma Himmlerio vokikumo stiprinimo programos dalis, numatanti yd udym, o Arthuro Greiserio Vartelandas buvo eksperiment su deportacija vieta: imtai tkstani lenk buvo

288

KRUVINOS EMS

perkelti Generalin gubernij, o j viet um imtai tkstani vokiei, atvykusi i Soviet Sjungos. Greiseris susidr su ta paia problema kaip ir Hitleris, tik maesniu mastu: perklus daugyb lenk, ydai pasiliko, ir 1941 m. pabaigoje nebuvo numatyta jokios tiktinos vietos jiems deportuoti. Greiseriui pavyko perkelti kelis tkstanius yd Generalin gubernij, bet juos pakeit ydai, deportuoti i kit Vokietijos viet8. Sprendim 1941 m. liepos 16-j pasil Poznans, Greiserio valdomo re giono sostins, Saugumo policijos (Sicherheitsdienst, SD) skyriaus vadovas: Yra pavojus, kad i iem negalsime pamaitinti vis yd. Turtume rim tai apsvarstyti, ar nebt humanikiau pribaigti dirbti nepajgianius ydus kokiu nors greitai veikianiu preparatu. Bet kuriuo atveju tai bt malonin giau negu leisti jiems badauti. is greitai veikiantis preparatas buvo anglies monoksidas, jau naudotas vykdant eutanazijos program. 1941 m. rugsj su soviet karo belaisviais buvo ibandytas duj furgonas: nuo to laiko duj furgonai buvo naudojami okupuotoje Baltarusijoje ir Ukrainoje, ypa vai kams udyti. udymo maina Chelmne buvo duj autofurgonas, naudojamas priirint Herbertui Lange, vykdydamas eutanazijos program, jis nuodi jo dujomis negaliuosius. Nuo gruodio 5-osios vokieiai naudojo Chemno priemon udyti ydus Vartelande. 1941 ir 1942 m. Chelmne buvo nuudyta apytiksliai 145 301 ydas. Chemno furgonas veik, kol yd skaiius Var telande sumajo iki i esms labai funkcionalios priveriamojo darbo sto vyklos Lodzs gete. Taiau kai baland Chelme udymas buvo pristabdytas, udyns prasidjo Liublino apygardoje9. Belecas turjo bti naujo modelio, veiksmingesnis ir ilgalaikikesnis mirties fabrikas negu Chelmnas. Tikriausiai konsultuodamasis su Wirthu, Globocnikas nusprend pastatyti stacionari infrastruktr, kur vienoje pa talpoje i karto galjo bti nunuodyta daug moni (kaip buvo daroma vyk dant eutanazijos program), bet toki, kur anglies monoksido dujos galjo bti patikimai generuojamos vidaus degimo varikli (kaip duj furgonuose). Uuot pastats duj furgon, kaip Chelmne, jis nutar iimti i furgono vari kl, sujungti j vamzdiais su tam tikslui pastatyta duj kamera, apsupti j u tvaromis, o paskui sujungti t mirties fabrik su gyvenamosiomis vietovmis geleinkeliu. Beleco naujovs buvo paprastos, bet j pakako10.

NACI MIRTIES FABRIKAI

289

Naci vadovyb visada laik Lenkijos ydus pagrindine yd problemos dalimi. Po vokiei okupacijos ydai, buv Lenkijos pilieiai, buvo padalyti tris skirtingas politines zonas. 1941 m. gruod Vartelande ir kitose lenk emse, prijungtose prie Vokietijos, gyveno apytiksliai trys imtai tkstani Lenkijos yd. Dabar jiems buvo lemta udusti nuo duj Chelmne. Madaug 1,3 milijono Lenkijos yd rytinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje nuo 1941 m. birelio buvo pasmerkti suaudyti, dauguma j buvo nuudyti 1942 m. Gausiausia Lenkijos yd grup Vokietijos okupuotose teritorijose buvo Generalins gubernijos get ydai. 1941 m. birel Generalinje guber nijoje gyveno pus priekario Lenkijos piliei yd, apytiksliai 1 613 000. (Kai po Vokietijos invazijos Soviet Sjung buvo prijungta Galicijos apskri tis, yd skaiius Generalinje gubernijoje pasiek apie 2 143 000. Madaug pus milijono yd Galicijoje, rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, buvo pasmerkti suaudyti.)11 Kai 1942 m. kov Himmleris ir Globocnikas Generalinje gubernijoje pradjo udyti Lenkijos ydus, jie msi gyvendinti nedviprasmik po litik, kuria buvo siekiama sunaikinti gausi Europos yd bendruomen. 1942 m. kovo 14 d. Himmleris praleido nakt Liubline kalbdamasis su Glo bocniku. Po dviej dien vokieiai ydus i Liublino apygardos pradjo de portuoti Belec. Kovo 16-osios nakt apytiksliai 1600 yd, kurie neturjo darbo dokument, buvo surinkti Liubline, iveti Belec ir nunuodyti dujomis. 1942 m. antroje kovo pusje vokieiai pradjo valyti Liublino apygard - kaim po kaimo, miest po miesto. Hermannas Hfle, Globo cniko pavaduotojas perklimo reikalams, vadovavo darbuotojams, kurie pltojo perklimui reikalingus metodus. ydus i maesni get buvo sa kyta perkelti didesniuosius. Tada ydai, turintys pavojing ryi, tariami komunistai ir Lenkijos kariuomens veteranai, buvo suaudyti. Paskutinia me parengiamajame etape gyventojai buvo filtruojami, jaunesni vyrai ir kiti asmenys, priskirti tinkam dirbti kategorijai, gavo naujus dokumentus12. vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos vokieiai sutvark proces taip, kad jiems patiems tekt kuo maiau udyti. Getams naikinti buvo pa naudotos j pai institucijos, judenratai ir yd policijos pajgos. Praddami

290

KRUVINOS EMS

veikti konkreiame mieste ar miestelyje, Globocniko darbuotojai pirmiausia susisiekdavo su vietos Saugumo policija, paskui surinkdavo vokiei polici nink pajgas. Jeigu vokieiai turdavo savo inioje yd policijos pajgas, o j buvo kiekvienoje bendruomenje, yd policininkai privaljo atlikti didij praktinio darbo dal - surinkti savo tautieius ydus prie transpor tavimo priemoni. Miestuose yd policininkai skaiiumi smarkiai virijo vokieius, i kuri jie gaudavo nurodymus. Kadangi jie neturjo aunamj ginkl, prie savo tautieius ydus galjo naudoti tik jg. Kartais jiems padti bdavo atsiuniami Travnik vyrai13. Vokiei policija liepdavo yd policininkams iki tam tikro laiko surinkti ydus nurodytame punkte. Pirmiausia jie bdavo viliojami atvykti surin kimo punkt adant maist ar patrauklesn darb Rytuose. Paskui bdavo pradedamos gaudyns, kurios trukdavo kelias dienas; per jas vokiei ir yd policija blokuodavo tam tikrus rajonus ar tam tikrus namus ir priversdavo j gyventojus eiti surinkimo punkt. Maus vaikus, nias moteris ir nega lius ar senyvus mones vokieiai nuaudavo vietoje. Didesniuose miestuose ir miestuose, kur reikdavo ne vien gaudyni, ios priemons bdavo kar tojamos taikant vis didesn smurt. Vokieiai siek vykdyti dienos traukini upildymo kvotas ir kartais perduodavo ias kvotas yd policininkams - pa vesdavo jiems (grasindami atimti tarnyb, taigi ir gyvyb) upildyti trauki nius. Kad vokiei policininkai galt siautti netrikdomi vietos gyventoj, getas bdavo blokuojamas14. Belec pasiek ydai bdavo pasmerkti. udar ir saugom infrastruk tr jie atvykdavo neginkluoti, neturdami daug galimybi suprasti savo pa dties, juo labiau pasiprieinti vokieiams ir ginkluotiems Travnik vyrams. Kaip ir pacientams eutanazijos centruose, jiems bdavo liepiama eiti tam tikr pastat, kur jie bsi dezinfekuoti. Infrastruktros darbuotojai liepda vo jiems nusivilkti drabuius ir palikti vertingus daiktus, es jie taip pat bus dezinfekuoti ir grinti. Tada juos nuogus nuvesdavo patalpas, kurias pri leisdavo imetamj duj (kuri sudtyje yra anglies monoksido). Tik du ar trys Belec atveti ydai liko gyvi; apytiksliai 434 508 mir. 1942 m. vasar priemonei vadovavo Wirthas ir, atrodo, savo pareigas jis atliko neprilygsta mai. Paskui jis dirbo bendruoju inspektoriumi Belece ir dviejose kitose inf rastruktrose, kurios rmsi tokiu paiu modeliu15.

NACI MIRTIES FABRIKAI

291

Generalins gubernijos Liublino apygardoje i sistema veik beveik tobu lai. Deportacijos Belec i Krokuvos apygardos prasidjo truput vliau, bet j rezultatai buvo panas. ydai i Galicijos regiono kentjo nuo dviej persiklojani vokiei udymo metod: 1941 m. vasaros pradioje jie buvo audomi, o paskui, nuo 1942 m. kovo, nuodijami dujomis Belece. Galicija buvo rytus Molotovo-Ribbentropo linijos, taigi ydai ten buvo audomi, bet ji buvo prijungta prie Generalins gubernijos, taigi jos ydai buvo taip pat nuodijami dujomis. Thomas Hechtas, igyvens Galicijos ydas, ivardijo kai kuriuos bdus, kuriais mirtis galjo nusineti Galicijos yd gyvyb: dvi jo tetos, dd ir pusbrolis buvo nunuodyti dujomis Belece; jo tvas, vienas i broli, teta, dd ir pusbrolis buvo suaudyti; kitas jo brolis mir priveria mojo darbo stovykloje16. Tuo tarpu Globocniko darbuotojai ir jo Travnik vyrai pastat kit Bel eco modelio mirties priemon Liublino apygardoje: Sobibore, sikrusiame truput iaurs rytus nuo Liublino. Pradta naudoti 1942 m. baland, lygiai tokiu pat bdu kaip ir Belece ji nusine apytiksliai 180 000 yd gyvybes; i atvykusi Sobibor yd gyvi liko tik apie keturiasdeimt. Globocnikas ir jo vyrai perprato pagrindines procedras, btinas operacijai atlikti: suvaryti ydus surinkimo vietas getuose - tai padarydavo Hfle vyrai, vokiei po licininkai ir vietos gyventojai; palaikyti tvark stovyklose - j utikrindavo Travnik vyrai, keletas vokiei ir didels yd darbinink komandos; vyk dyti paias masines udynes - udusinti ydus imetamosiomis dujomis17. Pasieks 99,99 procento mirtingumo koeficient Belece ir Sobibore, Himmleris 1942 m. balandio 17-j sak statyti treij infrastruktr, kart Generalins gubernijos Varuvos apygardoje. Eutanazijos patirt tu rinti komanda, lydima Travnik vyr, buvo isista vietov greta Treblinkos kaimo, kur 1942 m. birelio 1 d. prasidjo mirties fabriko statyba. Dirbo to regiono ydai, ubaigus projekt, jie buvo nuudyti. Statybas priirjo eu tanazijos programos veteranas, kaip ir Belece bei Sobibore. Taiau skirtin gai nuo Franzo Stanglo (Sobibore) ir Christiano Wirtho (Belece), Irmfriedas Eberlas buvo medikas, o ne policijos virininkas. Jis vadovavo dviem euta nazijos infrastruktroms18. Eberlas, regis, avjosi jam paskirtu darbu. Man sekasi labai gerai, - ra jis savo monai, kurdamas mirties infrastruktr Treblinkoje. - Darbo va-

292

KRUVINOS EMS

lias, ir dirbti j tikras malonumas. Kai stovyklos statybos darbai artinosi pabaig, jis buvo patenkintas ir didiavosi iuo pasiekimu. Jis buvo laimin gas, kad Globocniko Liublino apygardoje ibandytas modelis bus pritaikytas netoli Varuvos19. Didiosios dalies isilavinusi lenk klasi ir Europos didiausios yd ben druomens gimtasis miestas Varuva buvo sostin, kuriai naci pasaulvaiz dyje nebuvo vietos. 1942 m. pavasar daugiau kaip 350 000 Varuvos geto yd buvo vis dar gyvi. Varuva buvo didiausias miestas Generalinje gubernijoje, bet ne jos administracinis centras. Hansas Frankas, generalgubernatorius, norjo vado vauti i Krokuvos, reziduodamas senovinje Lenkijos karali pilyje ir pateik damas save kaip t dien karalikosios rass nar. 1939 m. spal jis sutrukd pastangoms isprsti yd problem perkeliant juos Generalins guber nijos Liublino apygard. 1941 m. gruod Frankas liep savo pavaldiniams atsikratyti yd. Taiau net tada jis neturjo joki mini, kaip tai galt bti padaryta. O 1942 m. pavasar jau inojo. Liublinas turjo k pasilyti Frankui: tai jau nebuvo apygarda, skirta pritraukti daugiau yd Generalin gubernij, o vieta udyti ydams, kurie jau ia gyveno. Tai buvo sveikinama. Travnik vyrai atvyko Varuv vasar ir baland. 1942 m. vasar Frankas perdav yd darbinink, o paskui ir pai get kontrol SS20. Pasiksinimas nuudyti labai inom SS vad suteik pretekst vl es kaluoti udynes. Be Hitlerio ir Himmlerio, Reinhardas Heydrichas buvo svarbiausias yd naikinimo politikos architektas. Jis buvo taip pat tipikas naci tendencijos kelias institucijas patikti vienam asmeniui pavyzdys: jau Reicho saugumo vyriausiosios valdybos vadovas, jis buvo paskirtas vado vauti Bohemijos ir Moravijos protektoratui, ek emms, 1939 m. prijung toms prie Vokietijos. 1942 m. gegus 27 d. jis buvo sueistas per pasiksi nim, surengt eko ir slovako, kuriuos pasamd brit valgyba, ir liepos 4-j mir. Hitleris ir Himmleris pyko, kad jis keliavo be apsaugos, kuri, Heydricho manymu, jam buvo nereikalinga dl jo populiarumo tarp ek. ek emse vokieiai nevykd tokios represins politikos kaip okupuoto je Lenkijoje ir Soviet Sjungoje; Heydrichas ypa stengsi pagerinti ek darbinink padt21.

NACI MIRTIES FABRIKAI

293

uvus Heydrichui, nebeliko Galutinio sprendimo planuotojo, bet utat atsirado kankinys. Hitleris, susitiks su Himmleriu, 1942 m. birelio 3-ij, 4-j ir 5-j sak kalbas. Himmleris panegirikoje Heydrichui pasak: Ms venta pareiga atkeryti u jo mirt, tsti jo darb ir sunaikinti ms tautos prieus be pasigailjimo ir silpnybs. Vienas ekijos kaimas, Lidic, buvo vi sikai sunaikintas kerijant u Heydricho nuudym. Jo vyrai buvo suaudyti vietoje, moterys nusistos Vokietijos koncentracijos stovykl Ravensbriuke, o vaikai nunuodyti dujomis Chelmne22. Naci politika visikai paalinti Lenkijos ydus Generalinje gubernijoje Heydricho garbei dabar buvo pavadinta operacija Reinhardas. Jo nuudy mas vokieius leido traktuoti kaip aukas, o masines yd udynes kaip atpil d. Naci pasauliroje Heydricho nuudymas 1942 m. gegu atliko pana vaidmen kaip 1941 m. gruod Amerikos paskelbtas karas: sukl teisingo solidarumo jausm tarp neva upult naci ir nukreip dmes nuo tikrj keblios Vokietijos padties ir politikos altini. Heydrichas tapo ikilia taria mo tarptautinio yd smokslo, atsakingo u kar, auka23.

ydai buvo udomi todl, kad Hitleris apibr tai kaip karo tiksl. Taiau net jam paskelbus savo norus, j mirties laik lm vokiei poiris karo eig ir su tuo susij ekonominiai prioritetai. Didiausia mirties grsm ydams i kildavo tada, kai vokieiams kl rpest maisto stygius, o kai jiems trkdavo darbo jgos, i grsm bdavo maesn. Hitleris paskelb savo sprendim nuudyti visus ydus netrukus po to, kai nusprend, kad soviet karo belaisviai turi bti ne nuudyti, o panaudoti kaip darbo jga. 1942 m. pradioje palikti gyvi soviet karo belaisviai patenkino darbo jgos poreik paioje Vokietijoje, o Hansas Frankas padar paang or ganizuodamas kolonijin Lenkijos ekonomik savo Generalinje gubernijo je. Kadangi darbo jgos poreikis galjo bti tutuojau patenkintas, maistas tapo svarbiausiu rpesiu ir Reiche, ir okupuotoje Lenkijoje. 1942 m. baland Gringas turjo sumainti maisto davin Reicho vokieiams, ir vidutinis ka lorij suvartojimas Reiche tais metais smarkiai sumajo. Frankas savo ruo tu stengsi pagerinti lenk darbinink klass aprpinim maistu24. Taigi 1942 m. vasar ekonomin padtis, kaip j suvok vokieiai, veikiau

294

KRUVINOS EMS

paskubino, o ne sutrukd gyvendinti plan nuudyti visus Lenkijos ydus. Pagrindinis rpestis buvo maistas, o ne darbo jga, taigi ydai tapo nenau dingais valgytojais, ir net dirbantiesiems Vokietijos ekonomikos ir vermachto labui kilo pavojus. 1942 m. pabaigoje Hansui Frankui darbo jgos vl reikjo labiau negu maisto, taigi jis norjo, kad lik ydai bt palikti gyvi. Iki to laiko dauguma Lenkijos yd jau buvo nuudyti. Vokietijos ekonomika panjo skustuvo amenis, kuriais ydai buvo priversti eiti basi, uritomis akimis ir be apsauginio tinklo. ie amenys buvo vienintelis dalykas, skiriantis juos nuo mirties, jie buvo kruvini ir klastingi, ir buvo aiku, kad ydai neisilaikys25.

Mirties infrastruktra Treblinkoje buvo baigta 1942 m. liepos 11-j. Po a tuoni dien, 1942 m. liepos 19-j, Himmleris liep perkelti visus Genera lins gubernijos gyventojus ydus iki 1942 m. gruodio 31-osios. Tai reik, kad pirmiausia jie bus ikelti i Varuvos26. Varuvoje 1942 m. liepos 22-j Globocniko perklimo specialistas Hermannas Hfle ir jo geto valytoj esesinink grup informavo apie uduot vie tos Saugumo policij Varuvoje, o paskui apsilank pas Adam Czerniakw, Judenrato vadov. Hfle pasak Czerniakwui, kad kit dien tranzitin punk t Umlago aiktje jis turs pristatyti penkis tkstanius yd. Czerniakwas inojo apie ankstesn get naikinim Liublino apygardoje ir, atrodo, suprato, kas planuojama. Nenordamas bti atsakingas u dalyvavim koordinuojant savo tautiei udynes, jis nusiud. Czerniakwui nusiudius, vokieiai nu tar pasitelkti apgaul ir sak yd policijai pakabinti skelbimus, adanius duonos ir marmelado tiems, kurie susirinks Umlago aiktje. Pirmas trauki nys su apytiksliai penkiais tkstaniais yd i Varuvos Treblink ivyko lie pos 23-ij. Kaip prisimin Bluma Bergman, badaujantys mons bt padar bet k dl trupuio maisto, net inodami, kad bus nuudyti27. Taip Varuvos gete prasidjo operacija, kuri vokieiai pavadino Didija akcija. Hfle ir jo komanda sikr gete, adresu elazna 103. Kaip ir kituose miestuose ir miesteliuose Generalins gubernijos Liublino, Krokuvos ir Ga licijos apygardose, jie ir vietos Saugumo policija dabar msi prievartos. Tal kinami keli imt Travnik vyr ir apytiksliai dviej tkstani yd polici nink, vokieiai gaud mones Varuvos gete beveik kiekvien dien itisus

NACI MIRTIES FABRIKAI

295

du mnesius. Kai labiausiai ibadjusieji buvo iveti, yd policija m rinkti silpniausi gyventoj grupi atstovus: nalaiius, vargus, benamius, kalinius. Senoliai ir vaikai apskritai neturjo joki galimybi ivengti iveimo. Jaunes ni negu penkiolikos met vaik gete nebeliko visikai. Labai maus vaikus, ligonius ir negaliuosius vokieiai nuaudavo vietoje28. I pradi yd policija pajg atlikti uduot be didesns vokiei prie iros. Per kelias dienas iveus badaujanius ir bejgius, vokieiai Varuvoje m taikyti t pat metod kaip ir kitur: netiktai blokuodavo daugiabuius namus ar dal gatvs, patikrindavo dokumentus ir deportuodavo visus ydus, kuri, j nuomone, nebuvo btina palikti kaip darbo jg. 1942 m. liepos 29 d. yd policininkai, priirimi vokiei policinink, sureng pirmj blokad. Vokieiai nusprsdavo, kurie rajonai turi bti ivalyti ir kada; autant yd policininkai atpldavo uantspauduot vok su instrukcijomis, kurie rajonai tur bti ivalyti t dien. Paprastai vokieiai, siekdami vykdyti kvotas, kie kvien dien surengdavo po dvi akcijas29. Kai kurie asmenys, palikti gete kaip darbo jga, igyveno, taiau tokia at ranka pakirto bet koki kolektyvin pasiprieinimo dvasi. Nors vokieiai anaiptol nesivargino kruopiai atskirti dokumentus turini darbinink nuo kit asmen, atranka sukr didel socialin skirt tarp yd, kurie tu rjo dokumentus, ir t, kurie j neturjo, ir skatino rpintis vien asmeniniu saugumu. mons buvo link manyti, kad jie ir j eimos gals pasilikti gete, jeigu turs teisingas darbo vietas ir teisingus dokumentus. is vilties pri vatizavimas sulugd bendrum. mons, kurie dar turjo jg, panaudojo jas bandydami gauti dokumentus, o ne pasiprieinimui koordinuoti. Niekas neband (iki to laiko) atimti i vokiei ir yd policijos jgos monopolijos gete. Kol nebuvo yd grups, pasiruousios prieintis yd policijai, gaudy ns ir deportacijos, kurias vokieiai daugiausia tik priirjo, nes neturjo didesni pajg, galjo tstis30. 1942 m. rugpjt vokieiai reikalavo, kad kiekvienas yd policininkas kas dien pristatyt po penkis ydus, grasindami kitaip deportuoti j pai eim narius. Dl to buvo deportuoti tie, kurie negaljo gintis. Dauguma nalaii prieglaud itutjo rugpjio 5-j. Garsus pedagogas Januszas Korczakas pats atved savo vaikus Umlago aikt. Auktai ikls galv, du i j jis ved u rank. Tarp 6623 moni, deportuot t dien kartu su juo, buvo pedago-

296

KRUVINOS EMS

gai ir geto nalaii aukltojai: jo koleg Stefania Wilczyska ir daugelis kit. Vaikus ir senolius policininkai Umlago aiktje sodino veimus. yd po licininkai pam i nam ma mergait, kurios motina buvo ijusi vykdyti kakokio pavedimo. Jos paskutiniai odiai prie deportacij Treblink buvo urayti: A inau, kad js esate geras mogus, pone. Bkite toks malonus, neivekite mans. Mano mama ijo tik minutei. Ji tuoj sugr, o mans ne ras, bkite toks malonus, neivekite mans.31 Per pirmus du Didiosios akcijos' mnesius apytiksliai 265 040 yd buvo nuvaryti Umlago aikt, o dar madaug 10 380 buvo nuudyta pa iame gete. Liko madaug eiasdeimt tkstani yd. Daugiausia tai buvo sveiki jauni vyrai32.

Kiekvienas Varuvos yd masini udyni etapas buvo toks siaubingas, kad monms net adino vilt, jog artimiausioje ateityje bus nors kiek geriau, paly ginti su tuo, k jiems k tik teko patirti. Kai kurie ydai i ties tikjo, kad dirbti Rytuose bus geriau negu gyventi gete. Surinkti Umlago aiktje ydai many davo, kad lipti traukinius yra geriau negu laukti neinia ko kaitinant saulei, be maisto, vandens ir sanitarini patogum. Priirti Umlago aikt buvo pa vesta yd policininkams, kurie retkariais paleisdavo pastamus mones arba tuos, kurie igaldavo juos papirkti. Kaip ura istorikas Emanuelis Ringelblu mas, yd policininkai kartais reikalaudavo ne tik pinig, bet dar ir umokesio natra tai yra sekso su moterimis, kurias jie igelbdavo33. Traukiniuose iliuzijos isisklaidydavo. Nors ir patikinti, kad j kelions tikslas yra darbo stovykla Rytuose, kai kurie ydai tardavo, kad tai melas: gal gale Varuvoje liko kaip tik tie, kurie turjo darbo sertifikatus. Jeigu ke lions tikslas - darbas, tai kodl pirmieji siuniami senyvi mons ir mai vai kai? Traukiniai su ydais geleinkeli sistemoje buvo praleidiami paskutiniai, todl kelion kartais trukdavo itisas dienas, nors kelions tikslas - Treblinka buvo sikrusi visai netoli Varuvos, vos u imto kilometr iaurryi pus. ydams nebuvo duodama nei maisto, nei vandens, ir daugelyje traukini jie gausiai mirdavo. Vaikai laiydavo vienas kito prakait. Motinos kartais imes davo maus vaikus i traukini, manydamos, kad jie turs daugiau galimybi igyventi tyruose negu ten, kur juos ve, kad ir kur tai bt. Kai kurie tvai aikindavo savo mayliams, gimusiems gete, kas matyti pro langus ar plyius

NACI MIRTIES FABRIKAI

297

duryse. Maiausieji niekada anksiau nebuvo mat lauk ar mik. Ir daugiau niekada nebeivydo34. Lenkai aukdavo pravaiuojantiems traukiniais ydams. Braukdami pirtu per gerkl jie pranedavo ydams, kad j laukia mirtis, taiau is gestas, kur su pasibjaurjimu prisimin vienas igyvens ydas, nebtinai reik, kad jie to ir linkdavo. Kai kurie lenkai reikalaudavo pinig, kiti, galbt gailestinges ni, o gal turintys kitoki poreiki, praydavo atiduoti vaikus. Jankelis Wier nikas prisimin vien pirmj i Varuvos ydus veusi traukini, kuriuo vaiavo ir pats: Mano akys mat visus ir visk, bet nelaims mastas netilpo mano galvoje. Niekam netilpo35. Kiekvien sstat sudar nuo penkiasdeimt septyni iki eiasdeimties va gon, kuriuose tilpdavo madaug penki ei tkstaniai moni. Atvyks ariausiai Treblinkos esani geleinkelio stot, traukinys sustodavo. Paskui, kartais po keleto valand, o kartais ir po keleto dien, privaiuodavo kitas garveys ir nutempdavo devyniolika ar dvideimt vagon - 1700-2000 mo ni - geleinkelio atak Treblinkos mirties fabrike. Antrasis garveys ne traukdavo, o stumdavo iuos vagonus, kad mainistas, vaiuodamas atbulo mis, pats nepamatyt infrastruktros ir j nevaiuot36. Paskui Travnik vyrai, mosuodami ginklais ir pliaukdami rimbais, i varydavo i vagon ydus, kurie dar bdavo gyvi. Beveik visi per kelet i pirmj savaii Treblink iveti ydai mir, bet ne taip sklandiai kaip Belece ir Sobibore, ir ne taip, kaip norjo vokieiai. Reguliariai ir dideliais skaiiais veami ydai labai greitai perpild maas Treblinkos duj kameras, taigi vokieiams ir Travnik vyrams teko pradti juos audyti. Tokiai uduo iai Travnik vyrai nebuvo rengiami. Jie audydavo prastai, bet audydavo. Rugpjt geleinkelio ataka Treblinkoje buvo apsupta krv lavon. Oskaras Bergeris, atvyks rugpjio 22-osios traukiniu, prisimin imtus aplinkui tysani kn. Jankelis Wiernikas prisimin savo atvykim rugpj io 24 d.: Stovyklos kiemas buvo nustas lavonais, kai kurie i j vis dar buvo su drabuiais, kai kurie nuogi, j veidai ikreipti igsio ir baims, juodi ir i tin, akys plaiai atmerktos, lieuviai ikiti, kaukols sukneintos, knai su darkyti. Vienas ydas, kuris atvyko dien prie j, rugpjio 23-ij, buvo k tik ivengs toje krvoje gulini yd likimo. Jis buvo atrinktas dirbti - jam

298

KRUVINOS EMS

reikjo alinti moni atliekas. Jis prisimin, kaip vyko udyns pirmosiomis Treblinkos savaitmis: Kai ilipome i vagon, vokieiai ir ukrainieiai su rimbais nuvar mus kiem, kur sak gultis veidu emyn. Tada jie vaikio jo ir aud mums pakauius. Adamui Krzepickiui, atvykusiam rugpjio 25-j, atmint strigo panas spdiai: Skirtingo amiaus moni knai, skirtingomis pozomis, skirtingomis veido iraikomis, sustingusiomis pa skutinio atodsio akimirk. Aplink tik laukai, dangus ir lavonai! Kit dien, rugpjio 26-j, prisimin Edwardas Weinsteinas: vilgteljau pro lang ir pamaiau pragar. Knai ant rampos siek iki pat gyvulini vagon lang. Tirti chaoso Treblinkoje buvo ikviestas Franzas Stangias, vokiei polici jos karininkas (austras), kuris vadovavo mirties fabrikui Sobibore. Tai buvo mogus, kurio mirtimi tikriausiai nebuvo lengva sukrsti, ir, prieingai negu atvykstantys ydai, jis iek tiek numan, ko galima tiktis. Vis dlto jis buvo pribloktas to, k atrado: Smarv nenusakoma; visur imtai - ne, tkstaniai yrani, pvani kn.37 Irmfriedas Eberlas, vokiei medikas (austras), vadovavs Treblinkai, tik josi parodyti, ko yra vertas. Jis norjo udyni mastais pralenkti kit mirties fabrik vadovus, policijos vadus, vadovaujanius Belecui ir Sobiborui. 1942 m. rugpjt jis ir toliau priimdavo sstatus su ydais, net kai moni skaiius smar kiai virijo infrastruktros pajgumus. Tada mirtis m sklisti ior: i duj kamer kiem, i kiemo traukinius, laukianius stotyje, bgi keli ar kur nors dar toliau okupuotos Lenkijos teritorij. ydai vis tiek mirdavo, beveik visi; taiau dabar kai kurie i j pabgdavo i traukini, o anksiau, kai sstatai vedavo ydus Sobibor ir Belec, tai nutikdavo labai retai38. Pabgliai eidavo atgal Varuvos get, daugelis suprasdami, nuo ko isi gelbjo. Dl dezorganizacijos traukiniai su ydais patekdavo paalini steb toj akirat. Kadangi sstatai su ydais danai strigdavo pakeliui, traukiniai, veantys vokiei kareivius Ryt front, danai pralenkdavo arba pasivyda vo kur nors vien i mirties traukini; kai kurie stebtojai fotografuodavo, kiti vm nuo smarvs. Kai kurie i i kareivi vyko pietvakarin Soviet Rusij dalyvauti Stalingrado puolime. Treblinkos sstatus mat vokiei ka reiviai inojo, jeigu norjo inoti, dl ko jie kovoja39. Eberlas buvo atleistas dl nekompetentingumo, ir 1942 m. rugpjt Treb linkai m vadovauti Stangias. Stangias, kuris vliau sak irs masin yd

NACI MIRTIES FABRIKAI

299

nuodijim dujomis kaip savo profesij ir kad is darbas jam teikia malo num, greitai ved tvark Treblinkoje. Jis nurod laikinai nebesisti daugiau traukini su ydais ir pasitelks yd darbininkus palaidojo lavonus. Kai mir ties infrastruktra 1942 m. rugsjo pradioje buvo vl atidaryta, ji jau veik daugiau ar maiau kaip maina, kokia ir buvo numatyta projekte40. Stangias vadovavo talkinamas vieno ypa iauraus padjjo, Kurto Franzo, kur yd darbininkai vadindavo Lle (dl jo tutybs ir ipuoseltos ivaiz dos). Franzas mgo stebti yd kumtynes, mgo stebti, kaip jo unys puola ydus, ir mgo stebti gyvnus apskritai: jis netgi sak yd darbininkams rengti zoologijos sod. Vokieiams padjo keli tuzinai Travnik vyr, kurie jo sargyb ir vykd kelet esmini funkcij infrastruktroje, toki kaip su varyti ydus duj kameras ir paleisti anglies monoksido dujas. Likusi dal darb atlikdavo keli imtai yd, kurie buvo palikti gyvi vien tik tam, kad atlikt uduotis, susijusias su masiniu udymu ir plimu, o patys pasmerkti greitai mirti, jeigu parodydavo nors kok silpnybs enkl. Kaip ir Belecas bei Sobiboras, Treblinka buvo suprojektuota taip, kad funkcionuot naudo jant yd darbo jg, taigi Travnik vyrams darbo likdavo nedaug, o vokie iams nereikjo daryti beveik nieko41. Kai apie Treblink pasklido gandai, vokieiai msi propagandos. Lenki jos vyriausyb emigracijoje Londone perduodavo sjungininkams britams ir amerikieiams praneimus apie nuodijim dujomis ir kitas Lenkijos piliei udynes. Vis vasar ji ragino britus ir amerikieius imtis baudiamj veiks m prie vokiei civilius, taiau veltui. Armijos Krajovos, lenk pasipriei nimo organizacijos karininkai svarst galimyb surengti Treblinkos puolim, taiau taip ir negyvendino io sumanymo. Vokieiai neig nuodij ydus dujomis. yd policijos vadovas Varuvoje ir oficialus perklimo komisijos narys Jozefas Szerzyskis tvirtino i Treblinkos gauns atviruk. Varuvos gete i tikrj net iomis savaitmis veik pato tarnyba. Laikaneiai dvjo kepures su rykiai oraniniais snapeliais, kad nebt suimti per gaudynes. Taiau jie, inoma, i Treblinkos neatnedavo joki ini42. Sstatai i Varuvos Treblink vl pradjo vaiuoti 1942 m. rugsjo 3-ij. Paskutiniu Didiosios akcijos sstatu 1942 m. rugsjo 22-j taip pat buvo iveti yd policininkai ir j eimos. Sstatui artjant prie stoties, yd poli cininkai imet pro langus savo kepures ir visus kitus savo ankstesns misijos

300

KRUVINOS EMS

ar socialins padties (yd policininkai danai bdavo kil i pasiturini eim) enklus. Jie elgsi apdairiai, nes galjo susilaukti rstaus savo tautiei yd sutikimo koncentracijos stovykloje. Taiau Treblinka nebuvo stovykla. Tai buvo mirties infrastruktra, taigi jie stengsi tuiai. Policininkai buvo nunuodyti dujomis kaip ir visi kiti ydai. Per kelis mnesius Stangias pakeit Treblinkos ivaizd ir padidino jos mirti n pajgum. ydai, kurie atvykdavo Treblink 1942 m. pabaigoje, ilipdavo ne paprastoje rampoje, apsuptoje lavon, o falsifikuotoje geleinkelio stotyje, kuri yd darbininkai nuda taip, kad ji primint tikr stot. ia buvo laik rodis, tvarkaratis ir biliet kasa. Eidami tolyn nuo stoties, ydai girdda vo Varuvos muzikanto Arturo Goldo diriguojamo orkestro muzikos garsus. lubuojantys, sunkiai einantys ar rodantys kok nors kitok silpnumo poym ydai bdavo nuvedami gydykl. ydai darbininkai su raudonais raiiais ant rankovi nuvesdavo juos pastat, paymt raudonu kryiumi. U io pastato vokieiai, apsireng gydytojais, negaluojanius ydus nuvesdavo prie griovio ir nuaudavo pakau. Vyriausiasis budelis buvo Augustas Miete, y dai darbininkai j vadino Mirties angelu, Malakh Ha-Mavet. Pajgianius eiti nuvesdavo kiek tolliau, savotik vidin kiem, kur vyrai ir moterys bdavo atskiriami: vyrai deinn, moterys kairn, bdavo jiems pasakoma vokikai ir jidi kalba43. Tame vidiniame kieme ydams bdavo liepiama nusirengti nuogai - girdi, juos reikia dezinfekuoti prie kelion toliau Rytus. ydai turdavo kruop iai suriti ryul savo drabuius ir raiteliais suriti abu batus. Jiems liepdavo atiduoti visas vertybes; moter kno ertms bdavo apiekomos. Kai kurios moterys kartais bdavo atrenkamos prievartauti, o kai kurie vyrai - darbams. Paskui iagintas moteris itikdavo toks pats likimas, kaip ir visus kitus su jais atvykusius ydus, o vyrai dar pagyvendavo kelias dienas, savaites ar net mnesius kaip vergai darbininkai44. Visos moterys eidavo duj kameras be drabui ir be plauk. Kiekviena turdavo sstis prie yd kirpj. Religingos moterys, kurios dvjo peru kus, turdavo juos atiduoti. Net ir tada, iki mirties likus vos kelioms minu tms, mons reaguodavo skirtingai, individualiai. Kai kurios yds man, kad plauk kirpimas patvirtina kalbas apie dezinfekcij; kitoms tai buvo

NACI MIRTIES FABRIKAI

301

rodymas, kad jas tuoj nuudys. I moter plauk turjo bti mezgamos koji ns Vokietijos geleinkelio darbuotojams ir pamualai lepetms, kurias av davo vokiei povandenini laiv gulos45. Abi grups, i pradi moterys, o paskui vyrai, nuogi, paeminti ir bej giai, bdavo veriami bgti tuneliu. Jis buvo keli metr ploio ir apytiksliai imto metr ilgio; vokieiai vadino j keliu dang. Jo gale, vir jimo tams kambar, ydai galdavo matyti didel Dovydo vaigd. Kabjo cere monialin uuolaida su urau hebraj kalba: Tai vartai pas D-v. Teisuoliai teeina. Turbt tik nedaugelis j pastebjo ias detales, nes du sargybiniai prie jimo, abudu Travnik vyrai, iurkiai stumdavo juos vid. Vienas i i Travnik vyr turdavo vamzdio nuopjov, kitas - kard, abu auk ant yd ir juos mu. Paskui vienas i j, udars ir urakins duris, suukdavo Vandens! - tai buvo paskutinis apgavysts, jau nebebtinos iai pasmerkt j grupei, dabar udarytai duj kameroje, bet dar reikalingos likusiems laukti, elementas. Treiasis Travnik vyras trukteldavo svirt ir tanko variklis imda vo pumpuoti patalp anglies monoksid46. Apytiksliai po dvideimties minui Travnik vyrai atidarydavo upakali nes duj kameros duris, o yd darbininkai inedavo knus. Dl kartligiko blakymosi ir mirties agonijos knai susipindavo galnmis ir kartais bdavo labai traps. Kaip prisimin Treblinkos darbininkas Chilas Rajchmanas, yd knus itikdavo iaurios metamorfozs. J lavonai, kaip ir pati patalpa, b davo aptek krauju, imatomis ir lapimu. yd darbininkai turdavo ivalyti patalp, kad kita grup nesuabejot melu apie dezinfekcij ir eidami nepult panik. Paskui jie turdavo atskirti knus ir suguldyti juos ant ems vei dais vir, kad yd odontolog komanda galt atlikti savo darb: iimti auksinius dantis. Kartais veidai bdavo visikai juodi, tarytum apdeg, o an dikauliai suksti taip smarkiai, kad odontologai vos stengdavo juos atverti. Kai auksiniai dantys bdavo iimti, ydai darbininkai nutempdavo knus duobes palaidoti. Visas procesas, nuo gyv yd ilaipinimo iki atsikratymo j knais, trukdavo maiau kaip dvi valandas47. 1942-1943 m. iem vokieiai pradjo skirstyti ydus ne dvi, o tris gru pes: vyr, vyresnio amiaus moter ir jaun moter. Jaunas moteris jie sis davo duj kameras paskutines, nes jiems patikdavo irti j nuogus knus altyje. Tuo metu lavonus jau degindavo, o ne laidodavo. Lauaviets buvo

302

KRUVINOS EMS

rengtos i didiuli grot, padaryt i geleinkelio bgi, padt ant betono kolon, apytiksliai trisdeimties metr skersmens. 1943 m. pavasar lauai Treblinkoje deg dien ir nakt, kartais degindami supuvusi kn liekanas, ikastas i ems yd darbinink, kartais k tik udusint moni knus. Moterys, turinios daugiau riebalinio audinio, degdavo geriau negu vyrai; tai gi darbininkai suprato, kad geriausia juos dti krvos apaioje. Ni moter pilvai danai sprogdavo ir atsiverdavo viduje esantis vaisius. altomis 1943 m. pavasario naktimis vokieiai stovdavo prie liepsnos, gerdavo ir ildydavosi. mons dar kart bdavo redukuojami kalorijas, ilumos vienetus. Knai buvo deginami siekiant paslpti nusikaltimo rodymus, bet ydai darbininkai pasirpino, kad tai nepavykt. Jie palikdavo griauius nepaeistus ir ukasda vo ratelius buteliuose, tikdamiesi, kad juos kas nors suras48. Aukoms bdavo labai sudtinga palikti nors kok savo pdsak. Chilas Rajchmanas atvyko Treblink su savo seserimi. Vos tik pamats infrastruk tr, jis pastat lagaminus ant ems. Jo sesuo nesuprato, kodl jis taip padar. Nebeprireiks, - atsak jis, ir tai buvo paskutiniai jo odiai, itarti seseriai. Jis buvo atrinktas darbams. Riuodamas drabuius aptikau suknel, kuri vilkjo mano sesuo. A stabteljau, pamiau t suknel, laikiau j rankose, susiliejau su ja. Paskui jis turjo palikti suknel ir eiti toliau. Tamara ir Itta Willenberg paliko savo drabui ryulius vien alia kito. J brolis Samuelis, ydas darbininkas, atsitiktinai rado iuos drabui ryulius, susiglaudusius tarytum apsikabinusios seserys. Kadangi moterims bdavo kerpami plau kai, jos turjo kelet paskutini akimirk, per kurias galdavo pasikalbti su tautieiais ydais, turiniais ioki toki, labai menkut galimyb pergyventi jas ir atsiminti j odius. Ruth Dorfmann spjo iklausyti kirpjo paguodos odius, kad mirtis bsianti greita, ir paverkti kartu su juo. Hanna Levinson ragino savo kirpj pabgti ir papasakoti pasauliui, kas vyksta Treblinkoje49. ydams reikjo bti labai apdairiems, kad isaugot savo nuosavyb, bent jos dal. Dauguma j instinktyviai stengsi neiotis turim turt (jeigu jie dar nors k turjo) su savimi, tikdamiesi vliau j imainyti ar panaudoti kaip ky. Kartais ydai, suprat, kas j laukia, imesdavo savo pinigus ir vertybes i traukinio, kad nepraturtint savo persekiotoj. Paprastai taip nutikdavo netoli Treblinkos. Paiame mirties fabrike iekoti vertybi buvo yd dar binink darbas, ir, inoma, t jie pasilikdavo sau. Jie duodavo j Travnik

NACI MIRTIES FABRIKAI

303

vyrams, kurie turjo teis ieiti i stovyklos, praydami atneti maisto i aplin kini kaim. Travnik vyrai tomis vertybmis atsimokdavo vietos moterims ir prostitutms, kurios atvykdavo ia net i Varuvos. Nuo j usikrt vene rinmis ligomis, Travnik vyrai konsultuodavosi su ydais gydytojais, kuri buvo tarp darbinink. Taip vyko apyvarta ypatingoje udaroje vietos ekono mikoje, kuri vienas liudininkas prisimin kaip brangakmeniais pasipuousi ir degradavusi Europ50. Per tokius ryius ydai darbininkai, kurie 1943 m. buvo vis dar gyvi, su inodavo t apie iorin pasaul ir karo eig. Travnik vyrai paprastai mo kjo skaityti rusikai ir sigudrindavo gauti soviet propagandini lapeli bei spaudos leidini. Kaip ir milijonai Soviet Sjungos gyventoj, tarnau jani vokieiams vienokiose ar kitokiose pareigose, jie nugirsdavo gand. Jie inojo, o i j suinojo ir ydai darbininkai, apie vokiei pralaimjim prie Stalingrado 1943 m. vasar. Darbininkai patys mat, kad 1943 m. m atvykti maiau sstat ir baiminosi, dl sav prieasi, kad jie gali apskritai baigtis - ir buvo visikai teiss. Iki to laiko dauguma Lenkijos yd buvo jau negyvi. Manydami, kad j infrastruktra netrukus bus udaryta, kai kurie i yd darbuotoj 1943 m. rugpjio 2-j sukilo, ugrob ginklus ir padeg dal infrastruktros pastat. Keli imtai darbinink pabgo pro skyl tvoroje, kelios deimtys j igyveno kar. Tarp j buvo ir Chilas Rajchmanas bei kiti darbininkai, kurie vliau para atsiminimus apie Treblink51. 1943 m. lapkriio 17-j infrastruktra i tikrj buvo udaryta. Jos pa skutins aukos buvo trisdeimt likusi yd darbinink, kurie j demontavo. Paioje pabaigoje jie buvo suaudyti grupmis po penkis mones, o likusieji ydai juos kremavo. Paskutin penki yd grup kremavo Travnik vyrai. Madaug tuo pat metu vokieiai msi masikai audyti kitus ydus darbi ninkus, kurie vis dar dirbo Generalins gubernijos koncentracijos stovyklose. Per i operacij, pavadint Derliaus vent buvo nuudyta apytiksliai ketu riasdeimt du tkstaniai yd52. Saulas Kuperhandas, vienas i madaug penkiasdeimties igyvenusi Treb linkos darbinink, suprato, kad Treblinkoje svarbiausia buvo skaiiai. Per Didij akcij deportuoti 265 040 263 Varuvos ydai buvo kruopiai skaiiuojami. Per apytiksliai keturiolika savaii, nuo rugpjio 4-osios iki

304

KRUVINOS EMS

lapkriio vidurio, Treblinkoje dujomis nunuodyta bent 310 000 Generalins gubernijos Radomo apygardos yd. I viso Treblinkoje buvo nuudyti apy tiksliai 780 863 mons, dauguma j Lenkijos ydai i Generalins guberni jos. Dauguma Generains gubernijos yd, kurie nebuvo nunuodyti dujomis Belece ar Sobibore, buvo nuudyti Treblinkoje. I viso operacija Reinhar das nusine apie 1,3 milijono Lenkijos yd gyvybes53. Karui tsiantis, Treblinkos tikslas buvo vis aikesnis: inaikinti majanios rasins imperijos gyventojus ydus, taip gyti mayt pergal ir gauti jos iurpi vaisi. Kn galima sudeginti ilumai igauti arba pamaitinti juo mikroorga nizmus, kurie daro dirvoem derling. Net mogaus pelenai gali bti panau doti kaip tra. Kai Treblinka buvo imontuota, duj kamer plytas vokieiai panaudojo kininko gyvenamajam namui statyti, o udymo laukus pavert kiu. Keletas Travnik vyr sutiko pasilikti ia kininkauti. Toks sprendimas buvo niriai paraidinis naci fantazij gyti ems, sunaikinant ydus, gy vendinimas. yd lavonai ir pelenai turjo patrti dirvoem auginti javams, kuriuos valgys vokieiai. Taiau derlius taip ir nebuvo uaugintas54.

Kai Treblinka nustojo veikti, holokausto centras persikl vakarus, aneksuo toje, prie Reicho prijungtoje Lenkijos teritorijoje rengt labai ypating infras truktr Auvice. Tai buvo stovykla, 1940 m. kurta teritorijoje, kuri Vokietija prisijung nuo Lenkijos. Auvicas kaip koncentracijos stovykla veik beveik metus prie Vokietijos invazij Soviet Sjung ir daugiau kaip metus prie Hitlerio paaikinim, koks bus Galutinis sprendimas. Skirtingai nuo mirties fabrik Treblinkoje, Sobibore ir Belece, kurt vienu tikslu - udyti Lenkijos ydus, Auvico kompleksas pltojosi kintant Vokietijos politikai yd ir kit taut atvilgiu. Auvico infrastruktros pltot iliustruoja, kaip svajon apie Ryt kolonizavim transformavosi yd inaikinimo program. Vokiei stovykla, kurta Auvice 1940 m., buvo skirta bauginti Lenkijos gyventojus. 1941 m. vasar upuolus Soviet Sjung, prie lenk prisijung soviet karo belaisviai ir stovykla buvo naudojama kaip ir vien, ir kit egze kucijos vieta. Himmleris norjo, kad Auvicas tapt SS kolonijins ekonomi kos pavyzdiu - uimtos prie taut ems turjo bti atiduotos vokieiui bendrovei, kuri eksploatuodama verg darbo jg gamint prekes, btinas

NACI MIRTIES FABRIKAI

305

Vokietijos karinei ekonomikai. Kadangi Auvicas buvo gerai aprpintas van deniu ir turjo ger susisiekim geleinkeliu, Himmleris, kaip ir aukiausioji IG Farben vadovyb, nutar, kad tai ideali vieta dirbtiniam kauiukui gamin ti. yd darbinink jis rado Slovakijoje, kurios vadovai apsidiaug, galda mi j atsikratyti. Himmleris msi savo sumanymo 1941 m. spal; per metus Slovakija deportavo 57 628 savo ydus. Beveik visi jie mir55. 1942 m. buvo rengta antra svarbi infrastruktra ir Auvicas tapo ne tik kon centracijos stovykla ir egzekucij vieta, bet ir mirties fabriku. Rudolfas Hssas, jo vadovas, nors ir nebuvo dirbs udymo infrastruktrose gyvendinant eu tanazijos program, turjo didel darbo Dachau ir Buchenvaldo koncentraci jos stovyklose patirt. Jo vadovaujamas Auvicas tapo ypatingu hibridu, darbo infrastruktra su mirties fabriku. Atveti ne ydai darbininkai ir toliau dirbo baisiomis slygomis. Dabar Auvic atvykusi yd dalis bdavo atrenkami dirbti, o priskirti netinkam dirbti kategorijai (didioji dauguma) - nedelsiant nuodijami dujomis. 1942 m. Auvice, kamerose, vadintose bunkeriais - pir muoju ir antruoju, dujomis nunuodyta madaug 140 146 ydai, priskirti ne tinkam dirbti kategorijai. Po 1943 m. vasario dauguma mirti pasmerkt yd buvo udusinami naujose duj kamerose, rengtose kaimyniniame Birkenau, o j knai sudeginami prie i kamer prijungtuose krematoriumuose. Auvico ir Birkenau duj kamerose Zyklon B granuls, sublimuodamosi nuo slyio su oru, gamino dujas, kurios udo esant santykiui vienas miligramas su ki logramu kno svorio. Cianidas udo lsteles, pakirsdamas j mitochondrijos gebjim gaminti energij, kuri palaiko gyvyb56. Kaip ir kiti penki mirties fabrikai, Auvicas buvo okupuotoje Lenkijoje. Taiau jis pirmiausia buvo naudojamas naikinti ne Lenkijos ydus. Nors kai kurie ne Lenkijos ydai buvo nuudyti penkiuose kituose mirties fabrikuose, dauguma j auk buvo Lenkijos ydai. Auvicas buvo vienintelis i ei mir ties fabrik, kur Lenkijos ydai nesudar auk daugumos. Jis tapo udymo infrastruktra apytiksliai tuo pat metu, kai yd naikinimo politika peren g okupuotos Lenkijos ir okupuotos Soviet Sjungos ribas ir paliet kitas Europos yd bendruomenes. Reicho saugumo vyriausiojoje valdyboje yd skyriui vadovaujantis Adolfas Eichmannas su savo pavaldiniais 1942 m. or ganizavo yd deportacij i Pranczijos, Belgijos ir Olandijos. 1943 m. Eich mannas organizavo yd gabenim i Graikijos ir okupuotos Italijos. Faistin

306

KRUVINOS EMS

Italija nesiunt savo yd Hitleriui, kol valdioje buvo Mussolini, o Vokietija ir Italija buvo sjungininks. Bet kai amerikieiai, britai, kanadieiai ir lenkai isilaipino Piet Italijoje, o italai pasidav, vokieiai okupavo iaurin alies dal ir patys deportavo ydus. 1943 m. Auvice buvo nunuodyta dujomis apy tiksliai 220 000 yd57. 1944 m. audyti Soviet Sjungos ydus buvo nebemanoma: vokieiai i Soviet Sjungos buvo istumti, o Reinhardo infrastruktra udaryta, nes ar tjo Raudonoji armija; tais metais ymia Galutinio sprendimo vieta tapo Au vicas. Beveik visi i apytikriai ei imt tkstani yd, kuriuos vokieiai nuud 1944 m., uvo Auvice. Dauguma j buvo Vengrijos ydai. Vengrija, kaip ir Italija, kol buvo suvereni alis ir Vokietijos sjunginink, savo yd mirties infrastruktras nesiunt. (Paprastai tose alyse, kurios buvo Vokieti jos sjungininks, yd padtis buvo ne tokia pasibaistina kaip Vokietijos okupuotose kratuose.) Kai Vengrijos vadovyb 1944 m. kov paband perei ti Vokietijos prieinink pus, vokieiai paskyr ten sav vyriausyb. Nauja sis Vengrijos faistinis reimas gegu pradjo tremti savo ydus. Per atuo nias savaites Auvic atvyko apytiksliai 437 000 Vengrijos yd. Madaug 110 000 i j buvo atrinkti darbams, ir daugelis igyveno; ma maiausiai 327 000 j buvo nunuodyti dujomis. Per kar Auvic buvo persista apie 300 000 Lenkijos yd, madaug 200 000 j buvo nuudyti. Kartu pamus, dauguma Auvice nuudyt yd buvo Vengrijos ir Lenkijos ydai58. Auvicas buvo holokausto apogjus, pasiektas tada, kai dauguma Soviet Sjungos ir Lenkijos yd vokiei valdomose teritorijose buvo jau negyvi. I madaug milijono per holokaust nuudyt Soviet Sjungos yd Auvice mir maiau kaip vienas procentas. I apytikriai trij milijon per holokaust nuudyt Lenkijos yd tik madaug septyni procentai uvo Auvice. Beveik 1,3 milijono Lenkijos yd buvo nuudyti, paprastai suaudant, rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos. Dar apytiksliai 1,3 milijono Lenkijos yd buvo nunuodyti dujomis per operacij Reinhardas Generalinje guberni joje (daugiau kaip 700 000 Treblinkoje, madaug 400 000 Belece, 150 000 Sobibore ir 50 000 Maidaneke). Dar 350 000 buvo nunuodyta dujomis e mse, prijungtose prie Reicho (200 000 Auvice, apytiksliai 150 000 Chelm ne). Dauguma kit uvusi lenk yd buvo suaudyti naikinant getus (apie 100 000), per operacij Derliaus vent (42 000) ar per daugel maesni

NACI MIRTIES FABRIKAI

307

akcij ir vykdant individualias egzekucijas. Taip pat daugyb j mir nuo al kio ar lig getuose ar dirbdami koncentracijos stovyklose59. Daug mirusi Auvico auk, daugiau kaip 100 000, nebuvo ydai. Auvi ce taip pat mir apytiksliai 74 000 ne yd lenk ir madaug 15 000 soviet karo belaisvi: buvo nuudyti arba mir nuo sekinanio darbo. Iskyrus tuos soviet karo belaisvius, su kuriais buvo atliktas nuodijimo dujomis eksperi mentas, ie mons nebuvo siuniami duj kameras. O romai ir sintai buvo siuniami. Nors ir nebuvo persekiojami taip energingai kaip ydai, visose vokiei uimtose teritorijose romai tapdavo udyni politikos objektu. Juos aud Einsatzgruppen okupuotoje Soviet Sjungoje (apytiksliai 8000 dokumentuo t atvej); kartu su kitais civiliais gyventojais jie buvo udomi per baudia msias akcijas Baltarusijoje; juos aud policija okupuotoje Lenkijoje; kar tu su ydais jie buvo audomi per baudiamsias akcijas Serbijoje; udomi Vokietijos marionetins sjungininks Kroatijos koncentracijos stovykloje (ten j uvo madaug 15 000); tapo Vokietijos sjungininks Rumunijos u kariautose teritorijose surengto etninio valymo aukomis; 1942 m. saus jie buvo nuodijami dujomis Chelmne (uvo apytiksliai 4400), paskui Auvice 1943 m. gegu (t mnes j buvo nuudyta apie 1700) ir 1944 m. rugpjt (t mnes j buvo nuudyta apytikriai 2900, po to, kai dar daugiau j mir i bado, nuo lig ar blogo elgesio). Vokieiai nuud bent imt tkstani rom ir sint, o labiau tiktina, kad du ar tris kartus daugiau60.

Nors Auvico duj kamerose neigyveno niekas, daugiau kaip imtas tkstan i moni igyveno koncentracijos stovykloje, inomoje tuo paiu pavadi nimu. Tas pavadinimas, tamsus elis u geleins udangos, uuomina apie didesn tams Rytuose, po karo iliko moni atmintyje. Maiau kaip imtas yd darbinink pamat Reinhardo mirties fabrik i vidaus ir igyveno. Ir net Treblinka paliko kelis pdsakus ore. Kaliniai Treblinkoje dainuodavo - ir vokiei nurodymu, ir patys. Kiek vien dien u udomus ydus jie giedodavo El male rachamim. Esesininkai stovdavo lauke ir klausydavosi. Travnik vyrai atsine i Ryt, kaip pripai no vienas yd darbininkas, keist nuostabaus dainingumo dovan. Taiau

308

KRUVINOS EMS

Treblinkos darbininkams apie gyvenim u stovyklos primin ir drsos ruo ti pabgim suteik ne tokia ikili muzika, o populiarios lenk dainos. Tos dainos primin meil ir kvailyst, taigi gyvenim ir laisv. Treblinkoje buvo atvstos kelerios vestuvs tarp darbinink ir moter, kurios vokieiams dirb davo nam ruoos darbus61. ydai kirpjai, kurie kirpo tkstani moter plaukus, simin graisias.

9 SKYRIUS

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS
1944 m. birelio 21-osios naktis priklaus Soviet Baltarusijos partizanams. Prie trejus metus vermachtas greitai ugrob Baltarusij ir nuskubjo toliau link Maskvos - kurios taip ir neum. Soviet pajgos dabar versi Molo tovo-Ribbentropo linijos kryptimi, artdamos link Varuvos ir Berlyno. Ver machto armij grup Centras gro Baltarusij, dabar traukdamasi. Rau donosios armijos vadai suplanavo didel puolim vasar, jis turjo prasidti per treisias operacijos Barbarossa metines, kad primint vokieiams apie j pai pratingas ambicijas. Ant geleinkeli bgi Baltarusijoje soviet partizanai padjo tkstanius sprogstamj utais. Kai soviet kareiviai pra djo puolim, vokiei kariai negaljo nei gauti pastiprinimo, nei greitai atsi traukti. Taigi 1944 m. birelio 22-oji priklaus Raudonosios armijos Pirmojo, Antrojo ir Treiojo Baltarusijos fronto kariams. ios ir dvi kitos kariuomens grups sutelk gerokai daugiau kaip milijon kari ir daugiau negu du kar tus virijo vermachto armij grups Centras pajgas. J puolimas, operacija Bagrationas, atne Soviet Sjungai vien i svarbiausi pergali kare1. Dviem savaitmis anksiau prie kovos u Europ prisijung amerikieiai. veikusios Japonijos flotil Ramiajame vandenyne, 1944 m. birelio 6 d. Jung tins Valstijos atidar stamb front Europoje. Amerikos kariuomen (kartu su britais ir kitais Vakar sjungininkais) Normandijos pakrantje ilaipino 160 000 vyr. Taiau amerikiei galia pasireik ir Baltarusijos gilumo je, kur motorizuotieji soviet daliniai, aprpinti amerikiei sunkveimiais ir dipais, apsupo nelaimingas vokiei pajgas. Sovietai perprato vokiei apsupimo taktik, pagreitino j ir panaudojo prie paius vokieius. Soviet proveris Baltarusijoje buvo spdingesnis negu amerikiei ygis per Pran czij. Soviet kariuomen pranoko vokieius kareivi skaiiumi, o jos va dai pergudravo vokiei karininkus. Vokiei vadai lauk soviet puolimo

310

KRUVINOS EMS

Ukrainoje, o ne Baltarusijoje. Vokiei nuostoliai sudar apytiksliai keturis imtus tkstani dingusij be inios, sueistj ar uvusij. Armij grup Centras buvo sutriukinta. Kelias Lenkij atvertas2. Raudonoji armija greitai kirto Molotovo-Ribbentropo linij ir eng re gion, kuriame buvo sikrusi Generalins gubernijos Liublino apygarda. Va silijus Grosmanas, soviet raytojas, vykdamas paskui Raudonj armij kaip urnalistas, stebjo, k vokieiai paliko po savs. 1944 m. liepos 24-j Rau donoji armija atrado stovykl Maidaneke. Rugpjio pradioje Grosmanas rado dar didesn siaub, tok, koks turbt bt nesuvokiamas prastesn vaiz duot turiniam mogui. Atvyks Treblink, jis isyk suprato, kas ia vyko: Lenkijos ydai buvo nuudyti duj kamerose, j knai sudeginti, o j pelenai ir kaulai ukasti laukuose. Eidamas per em, kuri buvo netvirta kaip jra, jis rado liekan: vaik fotografij Varuvoje ir Vienoje; truput ukrainiei siuvini, mai viesi ir tamsi plauk3.

Iki to laiko lenk ems buvo vokiei okupuotos beveik penkerius metus. Varuvos ydams, ar beveik visiems jiems, operacija Bagrationas buvo i laisvinimas, kuris taip ir nevyko. Tarp pelen ir kaul, kuriuos Grosmanas aptiko Treblinkoje, buvo daugiau kaip ketvirio milijono Varuvos yd pa laikai. 1939 m. Lenkija turjo du okupantus - Vokietij ir Soviet Sjung. Ne y dams lenkams Varuvoje, slapta planavusiems prieintis vokiei valdymui, operacija Bagrationas pranaavo labai abejotino sjungininko atvykim. Ji reik antr Raudonosios armijos sibrovim Lenkijos teritorij per Antrj pasaulin kar. Toks buvo skirtumas tarp lenk ir Lenkijos yd karo patirties. Ne y dai lenkai siaubingai nukentjo ir nuo vokiei, ir nuo soviet okupacijos, bet nuo kiekvieno okupanto madaug panaiai. Ne ydai lenkai, kurie nor jo prieintis, kartais galjo rinktis, kuriam okupantui prieintis ir kokiomis aplinkybmis. Igyven Lenkijos ydai neturjo joki prieasi teikti vokieiams pir menyb soviet atvilgiu ir Raudonj armij irjo kaip ivaduotoj. Daugelis i apytiksliai eiasdeimties tkstani Varuvos geto yd, kurie

312

KRUVINOS EMS

buvo vis dar gyvi po 1942 m. vasaros Didiosios akcijos1', tvirtai apsisprend prieintis. Bet jie negaljo pasirinkti nei savo pasiprieinimo laiko, nei vietos. Jie galjo tik kovoti.

Rimiausio miest gyventoj pasiprieinimo savo valdymui okupuotoje Eu ropoje naciai susilauk Varuvoje. Per dvejus metus nuo 1942 m. rugsjo, kai Treblinka pasiglem daugumos Varuvos yd gyvenimus, iki 1944 m. rugsjo, kai jos funkcionavim savo straipsnyje Treblinkos pragaras apra Grosmanas, lenkai ir ydai, atskirai ir kartu, pasiprieino vokiei okupacijai ir sureng 1943 m. balandio ir 1944 m. rugpjio sukilimus. Varuvos yd ir lenk pasiprieinimo padariniai buvo beveik tokie pat: griuvsiai. Kai 1945 m. saus miest eng Raudonoji armija (ir Grosma nas), i jo buvo lik tik griuvsiai ir pelenai. Pus gyventoj buvo uv, o igy venusieji pabg. Grosmanas tai iliustravo savo skaitytojams garsiu literat ros kriniu: anot jo, paskutiniai lik mons, ydai ir lenkai, kuriuos jis rado gyvenanius kartu vieno pastato likuiuose, buvo Varuvos robinzonai kaip Danielio Defoe romano veikjas Robinzonas Kruzas, kuris daugel met gyveno vienas negyvenamoje saloje, neturdamas joki ryi su civilizacija. Lenk poetas Czesawas Mioszas, per kar gyvens Varuvoje, nepagailjo laiko literatrinei to paties romano kritikai. Jam Robinzonas Kruzas buvo le genda apie sal, idja, kad moralins ydos kyla i patirties, ir jeigu mes btu me palikti vieni, btume geri. ioje es ir eilraiuose apie Varuvos lenkus ir ydus jis isak visikai prieing poir - kad tiktis etikumo galima tik tuo atveju, jeigu kiekvienas mogus atmins kito vienatv4. Varuvoje per Antrj pasaulin kar lenkai ir ydai kai kuriais atvilgiais buvo vienii panaiai - nei vieni, nei kiti nesulauk pagalbos i aplinkinio pasaulio, net i t, kuriuos laik draugais ir sjungininkais. Taiau vienii jie buvo ir skirtingai - per t pat kar juos itiko skirtingas likimas. Jie kar tu gyveno mieste, kuris buvo ir lenk, ir yd civilizacijos centras. Dabar to miesto nebra; i jo liko tik legenda ar, veikiau, dvi legendos: viena - lenkika, kita - ydika, tarp solidarumo ir vienatvs, kiekviena inanti apie kit, bet abi vienios pokario pasaulyje.

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

313

Lenk ir yd slaptos kovos su vokiei valdia organizacijos, skirtingos, bet susijusios, pradjo kurtis daug anksiau, kai Vokietija 1939 m. rugsj upuol Lenkij. 1939 m. rugsjo 27-j vieno banko rsyje atuoni vyrai ir moterys, dauguma j laisvieji masonai, kr slapt organizacij, kuri vliau tapo lenk pogrindio armija. iai organizacijai, i pradi pavadintai Lenkijos pergals tarnais, vadovavo generolas, turintis nurodym organizuoti nacionalin po grind. 1940 m., kai Pranczijoje sikr Lenkijos vyriausyb emigracijoje, ginkluotas pogrindis Lenkijoje buvo pavadintas Ginkluotos kovos sjunga. 1940 ir 1941 m. jos svarbiausia uduotis buvo suvienyti imtus Lenkijoje su sikrusi maesni pasiprieinimo grupi ir rinkti valgybinius duomenis Lenkijos vyriausybei ir jos sjungininkams. Ginkluotos kovos sjunga veik vokiei okupacijos zonoje; pastangoms sukurti tok tinkl soviet okupuo toje teritorijoje sutrukd NKVD. Kai 1941 m. birel Vokietija upuol So viet Sjung, lenk pasiprieinimas gijo galimyb veikti visose okupuotos Lenkijos teritorijose5. 1942 m. pradioje Ginkluotos kovos sjunga buvo performuota Armij Krajov. Armija Krajova turjo tapti Lenkijos kariuomens, kovojanios u sienyje kartu su Sjungininkais Vakar fronte, papildymu. Kaip ir Lenkijos vyriausyb emigracijoje, dabar persiklusi London, Armija Krajova turjo atstovauti visoms politinms ir socialinms jgoms alyje. Ji turjo kovoti u Lenkijos su priekario sienomis, kaip demokratins respublikos, kurioje visi gyventojai turi lygias teises, atkrim. Dauguma prieintis nutarusi lenk pasirinko Armij Krajov, nors kratutiniai kairieji komunistai ir kratutiniai deinieji nacionalistai kr savas partizanines pajgas. Komunistai organi zavo Liaudies sargyb, vliau pavadint Armija Liudova, kuri buvo glaudiai susijusi su Soviet Sjunga ir NKVD. Nacionalistai, kurie laik komunistus ir Soviet Sjung didesniais prieais negu Vokietija, kovojo Nacionalini gin kluotj pajg gretose6. yd pasiprieinimas Varuvoje pasuko kitu keliu, nors i pradi nebuvo aiku, kad taip atsitiks. 1939 m., pirmaisiais vokiei okupacijos Lenkijoje mnesiais, atrod, jog ydams prieintis nra didesns prasms. I pradi nebuvo akivaizdu, kad Lenkijos yd laukia kitoks likimas negu ne yd. Daugelis Varuvos yd, kurie labiausiai bijojo vokiei, po invazijos pabgo

314

KRUVINOS EMS

soviet okupuotas Lenkijos teritorijas, i kur daugelis j buvo itremti Ka zachstan. Get krimas 1940 m. Lenkijos ydams nebuvo tiesioginis en klas, kad j likimas bus blogesnis negu ne yd lenk, kurie tuo metu buvo masikai audomi ir siuniami koncentracijos stovyklas. 1940 m. Auvic daugiausia buvo siuniami ne ydai, o lenkai, gyvenantys u geto rib. Taiau get krimas reik, kad bet koks yd pasiprieinimas neivengiamai bus atsakas ypating, tik ydams taikom priespaud. 1940 m. spal Varuvoje per prievart atskyr ydus nuo ne yd lenk, vokieiai sukr nauj sociali n tikrov ir naujas socialines kategorijas, kurios lm skirtingus likimus7. Taiau ir udaryti gete ydai nesutar dl to, ar imtis veiksm prie vokie ius ir kaip tai daryti. Lenkijos ydai Varuvos gete turjo ankstesni politini sipareigojim, kylani i kunkuliuojanio yd vidaus politinio gyvenimo tarpukario Lenkijoje. ydai dalyvavo vietos ir nacionaliniuose rinkimuose, taip pat savo pai bendruomeni rinkimuose. Partijos buvo gausios ir at sidavimas j vertybms buvo didelis. Deiniausioje politinio spektro dalyje buvo revizionistai sionistai, prie kar jie rengsi ginkluotam pasiprieinimui britams Palestinoje. Jie buvo vieni i pirmj yd, kurie man, kad ginkluo ta kova su vokieiais geto slygomis yra btina ir galima. Revizionistai ir j jaunimo organizacijos Betar nariai jau 1941 m. vasar i partijos draug suinojo apie yd udynes Vilniuje. Jie taip pat igirdo apie geto sunaikinim Liubline 1942 m. pavasar - beveik i karto, kai tai atsitiko. Jie turjo iok tok supratim apie Galutinio sprendimo plitim i rytins Molotovo-Ribbentropo linijos puss vakarus, apie perjim nuo kulk prie duj8. Taiau tik 1942 m. liep ir rugsj vokiei pradta vykdyti Didioji akcija Varuvoje paskatino revizionistus suformuoti yd karin sjung. Jos karo vadas buvo Paweas Frenkelis, jos politinio komiteto nariai - Michalas Stry kowskis, Leonas Rodalas ir Dawidas Wdowiskis. Ji rmsi priekarinmis bendradarbiavimo su Lenkijos valstybe tradicijomis, ir tai paaikina, kodl i sjunga buvo gerai ginkluota. Ketvirtojo deimtmeio pabaigoje Lenkijos re imas tikjosi isisti didij dal savo gyventoj yd Artimuosius Rytus. Todl Lenkijos vadovai umezg glaudius ryius su revizionistais sionistais, kurie tikjosi nuvesti didij dal Lenkijoje gyvenusi yd Palestin. Kad sukurt yd valstyb, revizionistai buvo pasiruo naudoti smurt, ir Lenki jos valdios organai tokiam poiriui pritar. Priekario Lenkijoje revizionis-

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

315

t sionist jaunimo organizacijos Betar nariai rengsi kovoti u Palestin. Kai kuriuos i j, kaip ir jaunuolius i Irgun, pasiprieinimo organizacijos Palestinoje, kuri dalis j stojo, kariauti mok Lenkijos karikiai. 1942 m. gete revizionistai taip pat rinko pinigus ir pl turtingus ydus, kad gaut l ginklams u geto rib pirkti9. yd karin sjunga buvo viena i deiniojo sparno militaristini politini partij, kurioms teko prisitaikyti prie slyg, net atiauresni negu tos, ku ri ji tikjosi, taiau Varuvos gete gyvavo ir kita pasiprieinimo grup, yd kovin organizacija, kuri jung gausias centro ir kairisias politines partijas, nusprendusias, kad tik karo veiksmais galima apginti yd interesus. Kaip ir deinioji yd karin sjunga, yd kovin organizacija susik r dl Didiosios akcijos poveikio. Labai seni ir labai jauni ydai beveik visi buvo deportuoti ir nuudyti. Tiktina, kad deportacija, nors paliet visas grupes, paalino konservatyvius centristini politini pair ydus, kurie buvo susivienij religikai ortodoksik ir politikai konformistik partij Agudas Israel. Jos platforma prie kar buvo bendradarbiavimas su Lenki jos vyriausybe mainais u bendruomenin ir religin autonomij. ios kom promis iekojimo platformos pozicijas susilpnino antisemitinis smurtas ir antisemitiki statymai ketvirtojo deimtmeio pabaigos Lenkijoje, bet ji liko populiari tarp vyresni tikini Varuvos yd - dabar beveik visi jie uvo Treblinkoje. Gyvenimo slygos Lenkijoje neparuo Agudas gyventi val dant naciams, kurie u kompromisus atsimokdavo udynmis10. Po 1942 m. rugsjo Varuvos getas buvo i esms yd priveriamojo dar bo stovykla, kurioje daugiausia gyveno jauni mones. Tvai, anksiau turbt bijoj sukelti grsm savo eimoms, dabar nebeturjo prieasi susilaiky ti nuo pasiprieinimo. sivyravo kairiosios politins pairos. yd kairieji priekario Lenkijoje nesutar daugeliu esmini klausim: ar ivykti Palesti n, ar pasilikti Lenkijoje, ar pasitikti Soviet Sjunga, agituoti jidi, lenk ar ivrito kalba, ir taip toliau. Tuo laiku tarp Varuvos yd vl m rastis radi kaliausi kairij politini pair alinink - komunist. Stalinas, 1938 m. panaikins Lenkijos komunist partij, 1942 m. saus leido j atkurti Lenki jos darbinink partijos pavadinimu. Kai kurie Lenkijos ydai, jos aktyvistai, tada slapta atjo Varuvos get ir ragino ydus prieintis vokieiams ginklu.

316

KRUVINOS EMS

Didiausia yd socialist partija Bundas buvo daug maiau linkusi naudoti smurt. Apskritai ios organizacijos ir toliau veik kaip skirtingos esatys. Pra jus trims mnesiams po Didiosios akcijos buvo pasiektas bendras sutari mas, kad ginkluotas pasiprieinimas reikalingas. 1942 m. gruod buvo kurta yd kovin organizacija. Tai buvo grup politik, beveik neturini karinio isilavinimo, jau nekalbant apie ginklus, kuri jiems reikjo labiausiai. Todl pirmiausia jie kreipsi Armij Krajov, praydami ginkl11. Nors Armija Krajova veik u geto rib, Didioji akcija privert j tapti yd politinio gyvenimo dalyve. 1941 m. lenk pasiprieinimas kai kuriais klausimais jau um aikias pozicijas, pavyzdiui, pasmerk tarnaujanius sargybiniais koncentracijos stovyklose lenkus kaip tautos idavikus. Ta iau iki 1942 m. vasaros Armija Krajova nebuvo linkusi atskirti yd ir lenk problem ir traktavo jas kaip vien visum. Masini Lenkijos yd suaudy m Rytuose paskatinta Armija Krajova 1942 m. vasar kr yd skyri. Jis rinko udyni rodymus ir 1942 m. baland perdav juos Sjungininkams ir BBC. Deportacijos 1942 m. vasar paskatino katalikus lenkus kurti gelbji mo organizacij, pavadint slapyvardiu egota, kuri nuo gruodio rm Lenkijos vyriausyb. (U pagalb ydams lenkams grs mirties bausm.) Kai kurie Armijos Krajovos karininkai irgi prisidjo prie ios organizacijos veik los. Armijos Krajovos valgai parpindavo asmens tapatybs dokumentus ydams, kurie slapstsi u geto rib. Kai yd kovin organizacija 1942 m. gruod papra ginkl, Armija Krajova pasil padti ydams bgti i geto, o kovoti galbt vliau. yd kovin organizacija pasilym atmet. Jos vado vai norjo kovoti ir patys atsisak pabgimo strategijos12. Armijos Krajovos Varuvoje vadai turjo strategini problem, kurios neleido jai duoti ydams nors kiek ginkl. Nors ir linko imtis partizanini veiksm, Armija Krajova bijojo, kad sukilimas gete sukels mieste visuotin sukilim, kur vokieiai sutriukins. 1942 m. pabaigoje Armija Krajova ne buvo pasirengusi tokiai kovai. Armijos Krajovos vadai pirmalaik sukilim laik komunistine pagunda, kurios reikia ivengti. Jie inojo, kad Soviet S junga, taigi ir Lenkijos komunistai, ragino vietos gyventojus nedelsiant imtis ginkl prie vokieius. Soviet Sjunga norjo sukelti Lenkijoje partizanin kar, kad susilpnint vokieius - bet taip pat ir kad sutrukdyt lenkams atei tyje pasiprieinti jos paios valdymui, kai jis bus vestas. Raudonosios armijos

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

317

uduotis bt buvusi lengvesn, jeigu partizanai bt ud vokiei karius, o NKVD uduotis bt buvusi lengvesn, jeigu Lenkijos elitas bt uvs besi prieindamas vokieiams. yd kovin organizacija apm komunistus, kurie laiksi soviet linijos ir man, kad Lenkija turi bti pavaldi Soviet Sjungai. O Armijos Krajovos vadovyb negaljo pamirti, kad Antrasis pasaulinis ka ras prasidjo, kai Lenkij upuol ir Vokietija, ir Soviet Sjunga. Pus Len kijos teritorijos pus karo buvo Soviet Sjungos sudtyje. Soviet Sjunga norjo atgauti Ryt Lenkij, o gal net daugiau. Armijos Krajovos poiriu, soviet valdymas buvo nedaug kuo geresnis negu naci. Jos tikslas buvo ne priklausomyb. Vargu ar kokios nors aplinkybs bt pasirodiusios gan tinai svarios Lenkijos nepriklausomybs organizacijai, kad ji bt nutarusi ginkluoti Lenkijos komunistus13. Nepaisant toki abejoni, 1942 m. gruod Armija Krajova vis dlto dav yd kovinei organizacijai kelet pistolet. yd kovin organizacija panau dojo juos autoritetui ir valdiai gete gyti. Pasiprieinti Judenratui ir yd policijai, ginkluotai tik lazdomis, uteko pistolet ir drsos. udydama (ar bandydama nuudyti) yd policininkus ir gestapo informatorius 1942 m. pabaigoje ir 1943 m. pradioje, yd kovin organizacija sukr pojt, kad gete formuojasi nauja moralin tvarka. Jozefui Szerzyskiui, yd policijos vadovui, buvo auta kakl, nors jis ir nemir. yd kovin organizacija nu ud Jakub Lejkin, kuris vadovavo policijai per stambi deportacijos akcij, o vliau Mieczysaw Brzezmsk, kuris var savo tautieius ydus traukinius Umlago aiktje. yd kovin organizacija spausdino lapelius, aikindama, kad bendradarbiauti su prieu yra nusikaltimas, u kur baudiama mirtimi. Taip yd kovin organizacija istm Judenrat, kurio vadovas buvo pri verstas pripainti nebeturs gete valdios ir kad ia yra kita valdia. Netu rdami veiksmingo yd administracinio ir prievartos aparato, vokieiai jau negaljo daryti gete k tinkami14. ydai turbt nesuprato, kokie sumetimai dar tak vokiei sprendimams apie geto ir likusi jo gyventoj likim. Vokieiams Varuvos getas i pra di buvo tranzito punktas numatytai deportacijai Liublino apygard, Ma dagaskar ar Soviet Sjung, paskui laikina priveriamojo darbo stovykla, o galiausiai tranzito punktas deportacijai Treblink. 1942 m. pabaigoje ir

318

KRUVINOS EMS

1943 m. pradioje jis vl buvo laikina ir sumainta darbo stovykla, kurioje gyveno per Didij akcij dirbti atrinkti ydai. Nors Himmlerio pasiryi mas udyti vokiei valdioje esanius ydus niekada nesusilpnjo, kiti val dios organai norjo, bent jau tuo metu, kai kuriuos yd darbininkus palikti gyvus. Hansas Frankas nerimavo dl darbo jgos stygiaus savo Generalinje gubernijoje. Daug lenk dirbo Vokietijoje, taigi yd darbo jga okupuotoje Lenkijoje tapo svarbesn. ydai dirbo Vokietijos karinei ekonomikai, todl vermachtas taip pat buvo suinteresuotas palikti juos gyvus15. Himmleris mokjo eiti kompromisus. 1943 m. pradioje jis nutar leis ti daugumai ilikusi Varuvos geto yd gyventi truput ilgiau, bet taip pat paalinti pat get, kur jis laik politinio pasiprieinimo, netvarkos ir lig centru. Himmleris ketino nuudyti ydus, kurie gyveno gete nelegaliai ir ne turjo darbo dokument. Tada jis ketino iveti likusius ydus darbams ki tas koncentracijos stovyklas, kur jie bt toliau inaudojami kaip darbo jga. Lankydamasis Varuvoje, Himmleris 1943 m. sausio 9-j sak panaikinti get. Apytiksliai atuoni tkstaniai yd, kurie gyveno ten nelegaliai, tur jo bti persisti Treblink ir nunuodyti dujomis, o likusieji, madaug pen kiasdeimt tkstani, turjo bti isisti koncentracijos stovyklas. Taiau po devyni dien vokieiams engus get vykdyti Himmlerio nurodym, ydai slpsi ir prieinosi. Keli ydai apaud pirmuosius get engusius vo kieius, apstulbindami juos ir sukeldami panik. Vokieiai nuud apytiksliai 1170 yd gatvse ir madaug penkis tkstanius deportavo. Po keturi die n vokieiai turjo atsitraukti ir permstyti savo veiksmus. Armijos Krajovos vadams Varuvoje tai padar spd. Ginklai, kuriuos jie dav yd kovinei organizacijai, buvo gerai panaudoti16. Tai nebuvo pirmas yd pasiprieinimo vokieiams Lenkijoje atvejis. Daug yd kilms moni buvo paioje Armijoje Krajovoje. Nors Armijos Krajo vos vadai fakt inojo, tai beveik niekada nebdavo aptariama. Daugelis yd kilms moni Armijoje Krajovoje laik save lenkais, o ne ydais. Kiti savo ydik tapatyb slp, manydami, kad karo laik Varuvoje savo ydi kumo geriau nevieinti. Nors antisemit Armijoje Krajovoje buvo mauma, ir viena idavyst galjo reikti mirt. Nauja 1943 m. saus buvo tai, kad ydai panaudojo ginklus prie vokieius kaip ydai, sureng atvir yd pasipriei nimo akt. Tai smarkiai pakirto antisemitin Armijoje Krajovoje ir Lenkijos

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

319

visuomenje sigaljus stereotip, kad ydai nekovoja. Dabar Armijos Krajo vos Varuvoje vadovyb i savo kukli ginkl slaptaviei dav yd kovinei organizacijai nema dal ginkl: autuv, amunicijos, sprogmen17. Berlyne Himmleris buvo siuts. 1943 m. vasario 16 d. jis nusprend, kad getas turi bti sunaikintas ne tik kaip bendruomen, bet ir kaip fizin vieta. Tas rajonas Varuvoje neturjo jokios verts rasiniams viepaiams, nes na mai, kuriuos (anot Himmlerio) naudojo nevismogiai, jau nebuvo tinkami gyventi vokieiams. Vokieiai suplanavo pulti get balandio 19-j. Kita ver tus, j tiesioginis tikslas buvo ne nuudyti visus ydus, o perkelti juos kaip darbo jg koncentracijos stovyklas ir tada sunaikinti get. Himmleris n kiek neabejojo, kad tai pavyks. Jis i anksto numat, kaip panaudoti geto viet: ateityje ji turjo tapti parku, o kol kas, kol karas nelaimtas, koncentracijos stovykla. yd darbininkai i Varuvos bt mir nuo nepakeliam darb kitose vietose18. Prie pat suplanuot Varuvos geto puolim vokiei propagandos vadovas Josephas Goebbelsas ypa svariai prisidjo prie pasirengimo darb. 1943 m. baland vokieiai atrado Katyn, vien i viet, kur 1940 m. NKVD ud Len kijos karo belaisvius. Katyn, - paskelb Goebbelsas, - yra mano pergal. Jis nusprend paskelbti apie rastus Lenkijos karinink lavonus 1943 m. balan dio 18-j. Katyn galima buvo panaudoti siekiant sukelti prieprie tarp soviet ir lenk, taip pat tarp lenk ir yd. Goebbelsas tikjosi, ir labai pa grstai, kad rodymas, jog soviet slaptoji policija suaud tkstanius Lenki jos karinink, apsunkins bendradarbiavim tarp Soviet Sjungos ir Lenkijos vyriausybs emigracijoje. i sjunginink santykiai ir taip geriausiu atveju buvo kebls, o Lenkijos vyriausyb taip ir nebuvo gavusi tikinamo atsakymo i Soviet Sjungos, kas atsitiko tiems trkstamiems karininkams. Goebbel sas taip pat norjo panaudoti Katyn demaskuoti tariamai ydikos Soviet Sjungos vadovybs antilenkik politik ir taip atitolinti lenkus nuo yd. T ir dar vokiei propaganda Varuvos geto puolimo ivakarse19. yd kovin organizacija taip pat kr planus. Nepavyks vokiei va lymas gete 1943 m. patvirtino yd vadov nuomon, kad atjo paskutinio sskait suvedimo valanda. Pamat gatvse negyvus vokieius, ydai veik baim, o antroji ginkl siunta i Armijos Krajovos sustiprino j pasitikji m. ydai gete man, kad dabar juos ve tiesiai duj kameras. Jie ne visai

320

KRUVINOS EMS

buvo teiss: jeigu jie nebt kovoj, vokieiai daugum j bt nusiunt koncentracijos stovyklas kaip darbininkus. Taiau tik keliems artimiausiems mnesiams. Ilik Varuvos ydai i esms mst teisingai. Paskutin perk limo stadija, - kaip ra vienas valgus Varuvos ydas, - yra mirtis. Mirtis Treblinkoje bt laukusi tik nedidels j dalies, bet beveik visi jie bt mir prie 1943 m. pabaig. Jie buvo teiss manydami, kad pasiprieinimas vargu ar gali sumainti j galimybes igyventi. Laimj kar, vokieiai bt iud savo imperijoje likusius ydus. Jeigu karas ir toliau bt nesiseks, vokieiai bt nuud yd darbininkus saugumo sumetimais, nes artinosi Soviet Sjungos kariuomen. Tolima, bet artjanti Raudonoji armija reik ydams galimyb dar truput pagyventi, kol vokieiai darbu neisunk i j vis jg. O Raudonoji armija ant slenksio reik duj kameras arba suaudym20. Kaip tik sitikinimas, kad j vis laukia mirtis, paskatino ydus prieintis. Kol vokiei politika leido ydams manyti, kad kai kurie i j igyvens, atskiri individai galjo tiktis, kad jiems bus padaryta iimtis, ir socialin skirtis buvo neivengiama. Dabar, kai vokiei politika visus likusius Varuvos gete ydus tikino, kad jie mirs, geto yd bendruomen parod spding vienyb. Nuo sausio ir 1943 m. balandio ydai sireng rsiuose daugyb bunkeri, kai ku riuos j sujung slaptomis perjomis. yd kovin organizacija nustat savo vadovybs struktr. Vyriausiasis vadas buvo Mordechai Anielewiczius; getas buvo suskirstytas tris sektorius, o j vadais buvo paskirti Marekas Edelma nas, Izraelis Kanalas ir Icchakas Cukiermanas (paskutin akimirk pakeistas Eliezeriu Gelleriu). Ji nupirko daugiau ginkl ir mok savo narius jais naudo tis. Kai kurie vokiei ginkl gamyklose dirbantys ydai sigudrino pavogti mediag improvizuotiems sprogstamiesiems utaisams. yd kovin orga nizacija suinojo apie vokiei planus pulti get prie dien, taigi kai vokieiai atvyko, visi buvo pasiruo21. Kai kurie Armijos Krajovos nariai, nusteb ir susiavj, pavadino tai ydvokiei karu22. Kai SS, Tvarkos policija ir Travnik vyrai 1943 m. balandio 19 d. eng get, ydai juos pasitiko snaiperi kulkomis ir Molotovo kokteiliais. Jie net turjo atsitraukti i geto. Vokiei vadai prane myje netek dvylikos ka ri. Mordechai Anielewiczius laike Icchakui Cukiermanui, savo draugui i

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

321

yd kovins organizacijos, tuo laiku buvusiam u geto rib, ra: yd kon trataka pranoko drsiausias ms svajones: vokieiai dukart pabgo i geto. Armijos Krajovos spauda ra apie nepaprastai stipr ir atkakl ginkluot pasiprieinim23.

322

KRUVINOS EMS

Deinioji yd karin sjunga um aukiausi gete pastat virnes ir ikl dvi vliavas: Lenkijos ir sionist, su baltu ereliu ir su geltona vaigde. Prie sjungos bstins Muranovskos aiktje jos briai kovojo itin atkakliai. Balandio 20-j SS ir policijos vadas Varuvos apygardai Ferdinandas von Sammern-Frankeneggas buvo atleistas i pareig. J pakeitusiam Jrgenui Stroopui paskambino siuts Himmleris: Privalote nuimti tas vliavas bet kokia kaina! Ir balandio 20 d. (Hitlerio gimimo dien) vokieiai jas nu m, nors patys dl to patyr nuostoli. T dien vokieiams pavyko eiti get ir ia pasilikti, nors j perspektyvos j ivalyti atrod miglotos. Dau guma yd slapstsi, daugelis buvo ginkluoti. Vokieiai turjo sukurti nauj taktik24. Nuo pirmosios Varuvos geto sukilimo dienos ydai davo myje. Kai vokieiai rasdavo dirbti nepajgi yd, taip pat juos nuudydavo. Vokieiai inojo, kad jiems nebus jokios naudos i moni, kuriuos jie rado ligoninje Gensios gatvje, paskutinje yd ligoninje Varuvoje. Marekas Edelmanas rado ten daugyb lavon ligonins piamomis. Ginekologijos ir akuerijos skyriuose vokieiai nuud nias moteris, gimdyves ir j kdikius. Prie Gensios ir Zamenhofo gatvi sankirtos kakas padjo gyv kdik ant nuogos negyvos moters krtins. Nors yd pasiprieinimas velgiant i iors atrod kaip karas, tarp geto sien vokieiai nesilaik joki karo statym ir paproi. Jau vien yd nevismogi egzistavimas esesininkams i esms buvo nu sikaltimas, o j pasiprieinimas buvo siutinantis veiksmas, pateisinantis bet koki reakcij25. Stroopas nusprend, kad vienintelis bdas ivalyti bunkerius ir na mus - sudeginti juos. Kadangi Himmleris jau buvo saks fizikai sugriauti get, sudeginti jo gyvenamuosius namus nebuvo joks nuostolis. Negana to, kadangi Himmleris nebuvo sugalvojs, kokiu bdu j sugriauti, gaisrai vienu metu isprend dvi naci problemas. 1943 m. balandio 23-ij Stroopo vy rai pradjo deginti geto pastatus, kvartal po kvartalo. Vermachto vaidmuo myje buvo nedidelis, bet griauti gyvenamuosius namus ir bunkerius buvo panaudoti jo ininieriai ir liepsnosvaidiai. Edelmanas prisimin didiulius gaisrus, kurie apm visas gatves. Dstantys ydai neturjo kito pasirinkimo, tik bgti i bunkeri. Manme, kad geriau ti nuo kulk negu sudegti gy viems, - atsimin vienas igyvens mogus. Virutiniuose pastat auktuose

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

323

uspeistiems ydams teko okti pro langus. Vokieiai pam daug belaisvi su lusiomis kojomis. itie mons buvo ikvosti, o paskui suaudyti. Vie nintelis bdas, kuriuo ydai galjo ivengti mirties nuo ugnies, buvo pereiti i vieno bunkerio kit - dien, arba i vieno namo kit - nakt. Kelias dienas esesininkai bijojo vaikioti geto gatvmis tamsiu paros metu, todl yd ko votojai ir civiliai pasinaudodami tamsiomis valandomis galjo pakeisti viet ir persigrupuoti. Bet gaisr jie negaljo sustabdyti, tad j dienos buvo suskai iuotos26. Vokieiai puol get 1943 m. balandio 19-j, prie yd Velykas. Velykos ipuol kit sekmadien, 25-j. Lenk poetas Czesawas Miloszas apra i krikionik vent kitoje geto sien pusje, prisimindamas savo poemoje Campo di Fiori, kad Krasinskio aiktje, visai prie pat geto sienos, kai y dai kovojo ir uvo, mons sukosi karuselje. A tada msiau, - ra Milo szas, - apie mirties vienatv. Linksmybs vyko kiekvien dien, per vis su kilimo laik. Jos tapo yd izoliacijos simboliu: ydai uvo savo pai mieste, o lenkai u geto sien gyveno ir juoksi. Daugelis lenk nesirpino, kas nu tiko ydams gete. Kitiems tai rpjo, kai kurie band padti, o keletas lenk per tokius bandymus uvo27. Visus metus prie prasidedant Varuvos geto sukilimui Armija Krajova ban d praneti britams ir amerikieiams, kad Lenkijos ydai nuodijami dujomis. Armija Krajova siunt praneimus apie udymo infrastruktr Chelmne, o Lenkijos valdios organai rpinosi, kad jie pasiekt brit spaud. Vakar s jungininkai nesim joki reali veiksm. 1942 m. Armija Krajova informavo London ir Vaington apie deportacijas i Varuvos geto ir masines Varuvos yd udynes Treblinkoje. inoma, iuos vykius Lenkijos vyriausyb visada pristatydavo kaip didesns Lenkijos gyventoj tragedijos dal. Taiau esmin informacija buvo perteikiama. Ir lenkai, ir ydai puoseljo panai vilt, kad pavieinus deportacij fakt jos liausis (bet jie klydo). Lenkijos vyriausyb taip pat ragino Sjungininkus atsakyti masin Lenkijos gyventoj (skaitant ydus) udym vokiei civili udymu. Taiau Britanija ir Jungtins Vals tijos nesim joki veiksm. Lenkijos prezidentas ir Lenkijos ambasadorius Vatikane ragino popiei vieai pasisakyti masini yd udyni klausimu, taiau veltui28.

324

KRUVINOS EMS

Tarp Vakar sjunginink tik Lenkijos valdios organai msi tiesiogini veiksm, kad sustabdyt yd udynes. 1943 m. pavasar egota padjo apytiksliai keturiems tkstaniams besislapstani yd. Armija Krajova paskelb, kad suaudys lenkus, kurie antauoja ydus. Gegus 4-j, kai Varuvos gete ydai kovojo su vokieiais, ministras pirmininkas Wadysa was Sikorskis paskelb kreipimsi: Kvieiu savo tautieius teikti visokeriop pagalb bei pastog udomiems monms ir kartu visos per ilgai tyljusios monijos akivaizdoje smerkiu iuos nusikaltimus. Kaip suprato ir ydai, ir lenkai, Armijos Krajovos vadovyb Varuvoje veikiausiai nebt igelbjusi geto, net jeigu bt skyrusi tam tikslui visus savo karius ir ginklus. Tuo metu ji pati neturjo beveik jokios kovins patirties. Vis dlto septynios i pirm atuoni Armijos Krajovos ginkluot operacij Varuvoje buvo surengtos palaikyti geto kovotojus. Du lenkai uvo paioje Varuvos geto sukilimo pra dioje, bandydami pralauti geto sienas. Keletas kit bandym pralauti geto sienas irgi baigsi neskme. I viso Armija Krajova madaug vienuolika kart band padti ydams. Soviet propagandininkai, matydami prog, teig, kad Armija Krajova atsisak suteikti pagalb kovojaniam getui29. Aryehas Wilneris, kur Armijos Krajovos lenkai painojo kaip Jurek, buvo svarbus ryininkas tarp yd kovins organizacijos ir Armijos Krajovos. Jis buvo nuudytas per Varuvos geto sukilim, bet dar spjo Armijos Krajovos ryininkams lenkams, per kuriuos susisiekdavo su ia organizacija, perduoti svarbi ini, tapusi beveik legenda. Btent jis paskleid yd pasiprieinimo apraym, kuriam Armija Krajova pritar ir pati pavieino: kad geto sukilimo tikslas - ne isaugoti yd gyvybes, o apginti mogaus orum. is pranei mas buvo suprastas lenkikojo romantizmo terminologija: kad veiksmai turi bti vertinami pagal j ketinimus, o ne pagal j rezultatus, kad pasiaukojimas sukilnina, o gyvybs paaukojimas sukilnina amiams. Taiau danai likdavo nepastebta ar umirta Wilnerio praneimo esm: yd pasiprieinimas Var uvoje siek apginti ne tik yd, bet ir visos monijos - skaitant lenkus, bri tus, amerikieius, sovietus ir visus, kurie galjo padaryti daugiau, bet padar maiau negu galjo - orum30. Szmuelis Zygielbojmas, Bundo atstovas prie Lenkijos vyriausybs emigra cijoje Londone, inojo, kad getas liepsnoja. I Jano Karskio, Armijos Krajovos kurjerio, kuris 1942 m. prane Sjunginink vadovams apie masines udy

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

325

nes, jis turjo susidars aik supratim, kaip vykdomas holokaustas. Deta li Zygielbojmas tikriausiai neinojo, bet jis suprato, kas apskritai vyksta, ir stengsi praneti apie tai likusiam pasauliui. 1943 m. gegus 12-j jis para kruopiai apgalvot priemirtin laik, kur adresavo Lenkijos prezidentui ir premjerui, bet tikdamasis, kad jo turinys taps inomas ir kitiems Sjungi nink vadovams; laike jis ra: Nors atsakomyb u nusikaltim - visos yd tautos udym - gula pirmiausia ant jo vykdytoj, netiesiogin kalt turi prisiimti visa monija. Kit dien jis nusiud, prisijungdamas, kaip jis para, prie savo tautiei yd Varuvoje likimo31. Varuvos ydai kovojo toliau neturdami vilties. 1943 m. gegu Stroopo raportai virininkams tapo rams ir metodiki, juose tiesiog buvo pateikiami skaiiai. Nenustatytas skaiius yd sudeg arba nusiud bunkeriuose; apy tiksliai 56 065 ydai buvo sugauti, i j apie 7000 buvo suaudyti vietoje, 6929 nusisti Treblink, o kiti, didioji dauguma, isisti dirbti stovyklas, tokias kaip Maidanekas. Gegus 16-j Stroopas Varuvos gete paskelb pergal, dinamitu susprogdindamas Tomacki sinagog. Dabar vokieiai, kaip buvo saks Himmleris, pradjo naikinti tai, kas liko i geto. Visi lik pastatai buvo sugriauti, rsiai ir kanalizacijos vamzdiai upilti emmis. 1943 m. birelio 1-j ant rkstani geto griuvsi Himmleris sak pastatyti nauj koncen tracijos stovykl32.

Kai kurie ydai vis dlto igyveno per geto sukilim, taiau u geto rib j lau k nesvetingas sutikimas. 1943 m. Armijai Krajovai komunizmas kl dar di desn susirpinim negu 1942 m. 1943 m. vasar ydus ujautusius lenk vad ir premjer (pirmj sumus, o antrajam uvus lktuvo katastrofoje) pakeit ne maiau jiems palanks asmenys. Nors ir buvo adjusi organizuoti yd br i Varuvos geto sukilimo veteran, Armija Krajova to taip ir nepadar. 1943 m. Armijos Krajovos briai kaime kartais suaudydavo ginkluotus ydus kaip banditus. Pasitaik keletas atvej, kai Armijos Krajovos kareiviai ud ydus nordami pasisavinti j turt. Kita vertus, Armija Krajova tikrai vykd mirties bausmes lenkams, kurie sksdavo ydus ar bandydavo juos antauoti33. Ta pati vokiei darbo jgos telkimo kampanija, kuri sukl Varuvos geto sukilim, perorientavo ir lenk pasiprieinim. Per t pat 1943 m. sausio vi

326

KRUVINOS EMS

zit Varuv, kai pareikalavo likviduoti get, Himmleris taip pat sak masi kai rinkti lenkus priverstiniams darbams. Prasidjusios potenciali darbinin k gaudyns, per kurias bdavo iveami pirmi pasitaik dirbti tinkami mo ns, sudav skausming smg Lenkijos visuomenei, nes moterys ir vaikai netiktai likdavo be vyr ir tv. Per pirmus tris 1943 m. mnesius apytiksliai trys tkstaniai lenk i Varuvos buvo isisti Maidanek. T gegu prie j ten prisijung tkstaniai Varuvos yd, atvet i Varuvos geto nuslo pinus sukilim. Varuvos lenkai ir ydai, 1941 ir 1942 m. atskirti geto sien, 1943 m. atsidr tuo paiu spygliuotos vielos utvaru apsuptoje teritorijoje. Maidanekas tada buvo priveriamojo darbo stovykla su nuodijimo dujomis infrastruktra, tokia pati kaip ir Auvicas, nors daug maesnio masto. Ten mir apie penkiasdeimt tkstani Lenkijos yd, taip pat madaug deimt tkstani lenk34. inodami apie deportacijas tokias vietas kaip Maidanekas, vyrai ir mo terys buvo labiau link jungtis prie Armijos Krajovos. Kadangi jie bet ku riuo metu galjo bti paimti darbams ir nusisti koncentracijos stovykl, gyventi pogrindyje m atrodyti saugiau. Pogrindis taip pat sil biiulyst kaip prienuod prie baim ir kert kaip vaist nuo bejgikumo. Vokie iai band ukirsti keli organizuotam pasiprieinimui moni deportacijai priverstiniams darbams udydami isilavinusi klasi lenkus deimtimis tkstani 1939 m. invazijos laikais, o paskui tkstaniais per Ypatingj pacifikacijos akcij 1940 m. i veiksm planuotojai norjo ukirsti keli kaip tik tai problemai, su kuria jie susidr dabar: kadangi vokieiai elgsi su lenkais kaip su kvaila darbo jga, tai negaljo nesukelti pasiprieinimo, jeigu tik bt liks gyvas nors vienas mogus, kuris galt vesti lenkus prie vokieius. Taiau lenk isilavinusios klass buvo daug didesns, negu man vokieiai, ir priespaudos slygomis netrko moni, pasiruousi imtis va dovauti. Armijos Krajovos vadai norjo likti pogrindyje, organizuoti, rinkti mo nes bei ginklus ir laukti geriausio meto visuotiniam sukilimui. Taiau 1943 m. likti kantriems ir altakraujikiems darsi vis sunkiau. Soviet Sjunga savo propaganda per radij ir spaud ragino lenkus sukilti kiek galima greiiau. Lenkai, inodami, koks likimas j alyje itiko ydus, bijojo, kad jie taip pat gali bti inaikinti, jeigu vokiei valdymas tsis. Ypa juos sukrt gene

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

327

ralinio plano Rytai gyvendinimas Generalinei gubernijai priklausanios Liublino apygardos dalyje. Nors apskritai masinis vokiei kolonizacijos pla nas buvo atidtas, Odilo Globocnikas j vykd. Pradj 1942 m. lapkrit, iki pirmos 1943 m. puss pabaigos vokieiai itutino tris imtus lenk kaim aplink Zamost, kad atkurt apskrit kaip rasin vokiei kolonij. Per i Za mosts akcij buvo deportuota apytiksliai imtas tkstani lenk, daugelis Maidanek ir Auvic. Kadangi Zamosts akcija prasidjo kaip tik tada, kai operacija Reinhardas jo pabaig, ir tame paiame rajone, kur i operacija prasidjo, daugelis lenk traktavo j kaip lenk problemos Galutinio spren dimo pradi. Toks poiris nebuvo visikai teisingas, nes generalinis planas Rytai numat sunaikinti didij dal lenk, bet ne visus; taiau tokiomis aplinkybmis j ivada buvo logika35. Taigi pasikeitus vokiei darbo jgos politikai ir sukilus Varuvos ydams, daugelis lenk Varuvoje ir kitose vietovse taip pat nutar imtis rytinge nio pasiprieinimo. ydai gete nemat kito pasirinkimo, tik pulti tbtin kov, o ne ydai lenkai turjo ioki toki galimyb moduliuoti savo pasi prieinim tarp pogrindins veiklos ir atviros kovos. 1943 m. kov Armija Krajova ijo i elio, m udyti vokieius ir pradjo partizanin kar. Jos pastangos padti geto kovotojams buvo tarp pirmj, nors dar gantinai ne profesionali, atviro ginkluoto pasiprieinimo akt. Ilgainiui jos operacijos tapo veiksmingesns. Armija Krajova ud vokiei policininkus, taip pat Lenkijos pilieius, kurie bendradarbiavo su gestapu. Per 1943 m. rugpjio mnes vokieiai ufiksavo 942 partizaninio pasiprieinimo atvejus Genera lins gubernijos Varuvos apygardoje ir 6214 toki incident visoje Genera linje gubernijoje36. Armijos Krajovos ginkluotas pasiprieinimas, kaip ir reikjo tiktis, su kl vokiei reakcij. Teroro ir atsakomojo teroro ciklas tssi visus metus. 1943 m. spalio 13-j vokieiai m taikyti blokad metod, itobulint Var uvos gete per Didij akcij 1942 m. vasar, kituose Varuvos rajonuose. Siekdami bauginti gyventojus ir ugniauti kylant pasiprieinim, vokieiai vykd vieas baudiamsias akcijas, per kurias suaudydavo atsitiktinai pa sirinktus vyrus. I anksto paskelbus laik ir viet, vokiei egzekucij brys atvesdavo suimtuosius grupmis po penkis ar deimt moni, uritomis aki mis, ir suaudydavo. Daugelis vyr prie suaudym suukdavo Tegyvuoja

328

KRUVINOS EMS

Lenkija! todl paskui vokieiai ukimdavo jiems burnas, uddavo ant gal vos maius arba uklijuodavo burnas pleistru. Nors lenkai ateidavo pairti egzekucij, anaiptol nebuvo aiku, kad jie padarydavo tokias ivadas, kokias jiems norjo pirti vokieiai. Po suaudym moterys semdavo krauju per merkt em, suddavo j stiklainius ir nedavo banyi37. Vokieiai pripaino propagandin neskm, bet ir toliau ud lenkus Var uvoje dideliais mastais: kartais mones, kurie buvo susij su pasiprieinimo judjimu, kartais atsitiktinius kaitus. Jie perkl savo egzekucij viet buvusio geto teritorij, kur jos nebuvo matomos. Pagrindinis kaljimas, kur buvo laiko mi lenkai, taip pat kurtas tarp buvusio geto sien. 1943 m. ruden egzekucijos ia buvo vykdomos beveik kasdien, per jas suaudyta daug lenk ir nedidelis skaiius griuvsiuose atrast yd. Pavyzdiui, 1943 m. gruodio 9-j kartu su lenkais buvo suaudyta eiolika yd - geto moterys ir vaikai. 1944 m. sausio 13-j buvo suaudyta daugiau kaip trys imtai lenk. audoma gete techni kai vis dar buvo vieai, nors i tikrj niekam nebuvo leista egzekucij steb ti. eimos nariai buvo informuojami apie brangi moni likim. Po 1944 m. vasario 15-osios lenkai tiesiog dingdavo i savo nam ar i gatvi ir bdavo suaudomi gete, oficialiai neregistruojant egzekucijos. Nuo 1943 m. spalio iki 1944 m. liepos geto griuvsiuose buvo suaudyta apytiksliai 9500 moni, kai kurie i j igyven ydai, dauguma ne ydai lenkai38. ie lenkai, uritomis akimis ir suriti, turbt neinojo, kad jie atgabenti mir ti naujausi Himmlerio koncentracijos stovykl. Atidaryta 1943 m. liepos 19 d. Varuvos geto griuvsiuose, Varuvos koncentracijos stovykla buvo vie nas i iurpiausi naci valdios krini39. I pradi vokieiai privert ydus gyventi apribotame Varuvos rajone ir pavadino j getu. Paskui jie deportavo ydus i gretim region perpildyt get, taip pasmerkdami deimtis tkstani j mirti i bado ir nuo lig. V liau daugiau negu ketvirt milijono yd jie deportavo i geto Treblinkos duj kameras, o deportuodami nuov dar apytiksliai septyniolika tkstan i. Tuomet jie likvidavo get, savo pai krin. Malindami pasiprieinim, kur sukl tokie veiksmai, jie suaud dar apie keturiolika tkstani yd. Tada sudegino Varuvos geto pastatus. Galiausiai ioje vietoje jie pastat nau j stovykl.

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

329

Tai buvo Varuvos koncentracijos stovykla. Labai slygiko gyveninio sala, kurta miesto mirties zonoje. Aplink stksojo daugyb sudegusi pastat su pvaniomis moni liekanomis viduje. Plaiai apsupta buvusio geto sien, Varuvos koncentracijos stovykla buvo apjuosta spygliuota viela ir stebjimo boktais. Jos gyventojai buvo keli imtai lenk ir keli imtai yd. Dauguma ne Lenkijos, o kit Europos krat ydai. Jie buvo itremti i savo gimtj ali Auvic, kur buvo atrinkti darbams, ir taip iveng mirties duj kame rose, o paskui isisti Varuvos koncentracijos stovykl. Tarp j buvo Grai kijos, Pranczijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos ir Olandijos, o nuo 1944 m. ir Vengrijos gyventoj. Slygos, kurias jie rado Varuvos koncentracijos sto vykloje, buvo tokios baisios, kad kai kurie i j pra isisti juos atgal Au vic ir udusinti dujomis40. Varuvos koncentracijos stovyklos darbininkai ydai griuvsiuose tur jo vykdyti tris pagrindines uduotis: naikinti buvusio geto pastatus, kurie vis dar stovjo po 1943 m. balandio ir gegus padegim, iekoti vertybi, kurias ydai galjo bti palik, ir vilioti vis dar besislapstanius ydus ateiti ir pasiduoti patiems. Kai kuriuos i i yd darbinink, vilkinius dryuo tomis uniformomis ir avinius mediniais batais, vokieiai sisdavo dirbti ir u buvusio geto sien. Tarp i usienio yd ir Varuvos lenk, nepaisant kalbos barjero, usimezg draugyst. Vienas i darbinink atsimin tok nu tikim u geto sien: Lenk berniukas, koki keturiolikos met, skurdiai apsirengs, stovjo visai alia ms su krepeliu, kuriame buvo keli mai obuoliai. Jis pairjo mus, minutl pamst, o paskui grieb savo ma j krepel ir met j mums. Tada pribgo prie kito berniuko, prekiaujanio maistu, ir netiktai ant ms i vis pusi pasipyl duonos ir vaisi lietus. I pradi mus saugantys esesininkai neinojo, k daryti, taip juos nustebino i netikta solidarumo apraika. Paskui jie m aukti ant berniuk, grasinti jiems kulkosvaidiais, o mus puol muti, kad neimtume maisto. Bet mums neskaudjo, mes j nepaisme. Mes gestais ireikme tiems berniukams savo dkingum.41 Po 1943 m. spalio Varuvos koncentracijos stovyklos ydai buvo priversti vykdyti dar vien uduot: alinti lenk, atgabent i Varuvos ir suaudyt geto griuvsiuose, knus. Lenkai buvo atveami sunkveimiais grupmis po penkiasdeimt ar eiasdeimt moni buvusio geto teritorij, kur Varuvos

330

KRUVINOS EMS

koncentracijos stovykloje arba alia jos juos kulkosvaidiais suaudydavo vie tos esesininkai ar kito policijos dalinio auliai. Tada i yd kalini bdavo suformuojama Mirties komanda, kuri turdavo paalinti egzekucijos pdsa kus. Jie sukraudavo lauus i medienos, kurios rasdavo geto griuvsiuose, o paskui sluoksniais suddavo knus ir medien. Tada upildavo benzino ir u degdavo lauus. Taiau Mirties komanda jie buvo daugiau negu prasta pras me. Kai tik lenk knai sudegdavo, esesininkai nuaudavo lau krovusius yd darbininkus ir mesdavo j knus liepsn42. Mioszas poemoje Vargas krikionis velgia get, paraytoje 1943 m., kalba apie paslapting galyb, gebani tarp pilk nuolau ir suodi atskir ti kiekvieno mogaus pelenus. Jokia emika btyb negaljo atskirti yd pelen nuo lenk. 1944 m. vasar tokiame mieste pasiprieinimas buvo beveik neivengiamas. Taiau jo forma ir kryptis nebuvo i anksto nulemta. Armijos Krajovos vadai ir Lenkijos vyriausyb Londone turjo priimti labai sudting sprendim. J tautieiai kentjo labiau negu bet kurios kitos Sjunginink sostins gyven tojai, taiau j strategin padtis buvo labai kebli. Esam vokiei okupacij lenkai turjo vertinti bsimos soviet okupacijos grsms viesoje. Liep, po skmingos Raudonosios armijos operacijos Bagrationas birelio pabaigoje, per Varuv jo srautai vokiei kareivi. Atrod, kad Vokietija bus nugalta, ir tai buvo gera inia; taip pat atrod, kad netrukus juos Varuvoje pakeis sovietai, o tai buvo bloga inia. Stojusi atvir kov su vokieiais ir laim jusi, Armija Krajova bt galjusi pasitikti atvykstani Raudonj armij kaip savo nam eiminink. Stojusi atvir kov su vokieiais ir pralaimjusi, atjus soviet kariuomenei ji bt nuolanki ir bejg. O nedarydama nieko ji neturt jokios galimybs dertis su Soviet Sjunga - ir su savo Vakar sjungininkais43. Lenk sjungininkai britai ir amerikieiai galjo leisti sau turti iliuzij apie Stalin, o lenk karininkai ir politikai sau to leisti negaljo. Jie neumiro, kad Soviet Sjunga 1939-1941 m. buvo naci Vokietijos sjunginink ir negailes tingai eng okupuotas Ryt Lenkijos teritorijas. Lenkai inojo apie trmimus Kazachstan ir Sibir; jie inojo apie suaudymus Katynje. Atradus Katyn Stalinas nutrauk diplomatinius santykius su Lenkijos vyriausybe, ir tai buvo

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

331

dar viena prieastis nepasitikti Soviet Sjunga. Jeigu Stalinas panaudojo savo paties vykdytas udynes kaip prieast nutraukti santykius su Lenkijos vyriau sybe, kaip galima buvo tiktis, kad jis apskritai dl ko nors garbingai dersis? Ir jeigu Soviet Sjunga nepripaino teistos Lenkijos vyriausybs per bendr kar su naci Vokietija, kokia tikimyb, kad ji palaikys Lenkijos nepriklauso myb, kai karas baigsis ir jos padtis bus daug stipresn? Britai ir amerikieiai turjo didesni rpesi. Raudonoji armija buvo be laiminti kar prie vermacht Ryt fronte, ir Stalinas buvo svarbesnis sjun gininkas negu Lenkijos vyriausyb. Britams ir amerikieiams buvo parankiau priimti melaging soviet versij apie Katyns udynes ir priskirti kalt vo kieiams. Jiems buvo daug lengviau skatinti savo sjunginink Lenkij iekoti kompromis negu bandyti paveikti Stalin. Jie norjo, kad lenkai pripaint, jog vokieiai, o ne sovietai nuud Lenkijos karininkus, nors tai buvo netiesa, ir pageidavo, kad Lenkija perleist rytin savo teritorijos pus Soviet Sjun gai, nors to padariusi nebt jokia suvereni vyriausyb. Kalbant apie rytines Lenkijos teritorijas, Londonas ir Vaingtonas jau 1943 m. pabaigoje sutiko, kad Soviet Sjunga po karo atgaut rytin prie kario Lenkijos teritorijos pus. Churchillis ir Rooseveltas patvirtino Soviet Sjungos vakarin sien, kuri Stalinas buvo suderins su Hitleriu. Londo nas ir Vaingtonas sutiko, kad busimoji Soviet Sjungos ir Lenkijos siena eit Molotovo-Ribbentropo linija (su nedideliais pakeitimais). iuo poiriu Lenkij idav ne tik Soviet Sjunga, bet ir jos Vakar sjungininkai, kurie ragino lenkus siekti kompromiso tuo metu, kai jie niekaip negaljo gauti tiek, kiek tikjosi. Pus j alies jau buvo atiduoda, jiems nedalyvaujant44. Sjunginink palikta viena, Lenkijos vyriausyb Londone perdav iniciaty v lenk kovotojams Varuvoje. Nematydama didesni vili kitaip tvirtinti Lenkijos suverenitet, Armija Krajova nutar sostinje rengti sukilim ir pra djo j 1944 m. rugpjio 1-j. 1944 m. rugpjio Varuvos sukilimas vyko kaip operacijos Audra da lis; i operacija buvo ilgai planuotas nacionalinis sukilimas, kuriuo siekta su teikti lenk pajgoms ikil vaidmen laisvinant priekario Lenkijos teritorij. Taiau liepos pabaigoje operacija Audra baigsi neskme. Armija Krajova planavo pulti vokiei dalinius, kai ie trauksis nuo Raudonosios armijos i

332

KRUVINOS EMS

teritorij, priklausiusi Ryt Lenkijai. Buvo nemanoma atkurti ankstesni politini susitarim su Soviet Sjunga dl io bendradarbiavimo slyg, ka dangi Stalinas nutrauk diplomatinius santykius. Vis dlto 1944 m. vasar Ar mijos Krajovos teritoriniai vadai sudar sutartis su savo teritorijose veikian i soviet pajg vadais, taiau didele kaina. Norint dertis, lenkams teko palikti slaptavietes ir atskleisti tapatybes, ir sovietai maksimaliai inaudojo j paeidiamum. lenkus, kurie atskleid savo tapatyb, kad prisijungt prie bendros kovos su vokieiais, sovietai irjo kaip mones, kurie galimai prieinsis bsimai soviet valdiai. Soviet Sjunga n neman palaikyti ko ki nors institucij, kurios siek atstovauti nepriklausomai Lenkijai. Soviet vadovyb ir NKVD visas Lenkijos politines organizacijas (iskyrus komunis tus) traktavo kaip antisovietinio smokslo dal45. 1944 m. liep lenk daliniams buvo leista padti Raudonajai armijai puo lant Vilni ir Lvov, pagrindinius priekario Ryt Lenkijos miestus, bet paskui jie buvo nuginkluoti savo tariam soviet sjunginink. Lenk kariams buvo leista pasirinkti - paklusti soviet vadovybei arba atsidurti kaljime. Nugin klavus lenk karius, NKVD sum visus, kurie turjo politin praeit. Soviet partizanams buvo leista dalyvauti pergalingoje kampanijoje prie vokieius, o lenk partizanams - ne. Negana to, kai kuriais atvejais soviet partizanai buvo nukreipti prie lenk kovotojus. Pavyzdiui, nuginkluojant Armij Kra jov dalyvavo Tuvijos Bielskio partizan brys. Operacijos Audra tragedija buvo triguba: Armija Krajova prarado mones ir ginklus, Lenkijos vyriausyb suprato, kad jos karin strategija nepasiteisino, ir lenkai paaukojo savo gyvy bes arba prarado laisv, kovodami u emes, kuri Lenkija vis tiek negaljo atgauti, nes Churchillis ir Rooseveltas jau buvo atidav jas Stalinui46. Vis dlto inios i Vokietijos lenk vadams Varuvoje suteik ioki toki vili. 1944 m. liepos 20-j vokiei kariuomens karininkai sureng pasik sinim (neskming) nuudyti Adolf Hitler. Tai suinoj, kai kurie Armijos Krajovos vadai m manyti, kad vokieiai prarado vali kovoti, taigi drsus smgis galt istumti juos i Varuvos. Liepos 22 d. sovietai suteik kit aks tin lenk pasiprieinimui - paskelb apie Liubline kuriam savo pai laiki nj Lenkijos vyriausyb. Naci eksterminacins politikos laboratorija dabar tapo bsimos komunistins marionetins vyriausybs centru. Stalinas pats norjo sprsti, kas formuos Lenkijos vyriausyb. Buvo akivaizdu, kad jeigu

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

333

Armija Krajova nesiims koki nors veiksm, Varuvoje bus pasodintos Stali no marionets ir naci okupacij Lenkijoje i karto pakeis soviet okupacija. 1944 m., kaip ir 1939-aisiais, lenkai turjo Vakar sjungininkus, bet is faktas reik maai arba nieko. 1944 m. liep, kai Raudonoji armija jau um daugiau kaip pus priekario Lenkijos teritorijos, buvo aiku, kad al ivaduos soviet ginkluotosios pajgos. Liepos pabaigoje amerikieius skyr mnuo kelio nuo Paryiaus (kur jie palaik prancz sukilim), ir nebuvo jokios galimybs, kad Jungtini Valstij pajgos ilaisvins koki nors Lenkijos teritorijos dal. Politi kai pasiprieinti soviet planams galjo tik patys lenkai47. 1944 m. liepos 25-j Lenkijos vyriausyb suteik Armijai Krajovai Varu voje galiojimus pasirinktu laiku pradti sostinje sukilim. O i pradi Var uva buvo paalinta i operacijos Audra1 plano, nes Armijos Krajovos Varu vos apygarda didij dal savo ginkl nusiunt alies rytus, kur juos atm sovietai. Ne visi suprato, dl ko reikia neatidliotinai rengti Varuvoje sukili m. Vakar fronte kovojanios Lenkijos kariuomens, vadovaujamos generolo Wadysawo Anderso, vadovybs struktroms nebuvo leista dalyvauti disku sijose apie sukilim. Daug moni, inodami vokiei antipartizanin taktik, sukilim laik saviudybe. Vokieiai ud lenkus per baudiamsias operacijas vis kar; jeigu sukilimas nepasiseks, samprotavo kai kurie vadai Varuvoje, kents visi civiliai gyventojai. Argumentas u sukilim buvo tas, kad sukilimas negals nepasisekti: ar lenkai nugalsi vokieius, ar ne, Raudonoji armija ju danti greitai ir pasieksianti Varuv po keli dien. Vadovaujantis ia logika, o ji tada vyravo, atrod, kad lenkams telieka apsisprsti vieninteliu klausimu - ar jie prie tai pabandys patys ilaisvinti savo sostin, ar ne48. Lenkai buvo uspeisti tarp artjanios Raudonosios armijos ir okupacini vokiei pajg. Jie negaljo nugalti vokiei savarankikai, taigi turjo tik tis, kad soviet puolimas privers vokieius trauktis ir bus koks nors atokvpis tarp vermachto atsitraukimo ir Raudonosios armijos engimo. Jie puoseljo vilt, kad tas laikotarpis nebus pernelyg trumpas ir jie sps kurti Lenkijos vyriausyb dar prie pasirodant sovietams. I tikrj is laikotarpis buvo per ilgas. 1944 m. rugpjio 1-osios popiet lenk kareiviai su uniformomis ir rai iais ant rankovi pradjo pulti vokiei pozicijas. Dauguma j buvo Armijos

334

KRUVINOS EMS

Krajovos kovotojai; maesni kratutini deinij Nacionalini ginkluotj pajg ir komunistins Armijos Liudovos briai taip pat prisijung prie ko vos. i pirm Varuvos sukilimo dien Armija Krajova um didel dal miesto centro ir senamiesio, bet nepajg uimti daugumos svarbi karini

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

335

objekt. Vokieiai ne itin ruosi tokiam puolimui, bet ir nebuvo uklupti vi sikai netiktai. Buvo sunku nuslpti mobilizacij, vykstani paiame mies te. Vokiei pajgoms pavojus buvo paskelbtas 4.30, pusvalandiu anksiau, negu sukilimas prasidjo. Lenkai nusprend pulti dienos viesoje ilg vasaros popiet, todl patyr daug nuostoli. Nepatyrusiems ir lengvai ginkluotiems kariams ypa sunkiai seksi pulti ginamus ir tvirtintus objektus. Vis dlto nuotaika tarp kovotoj ir paiame mieste buvo euforika49. Vietose, kur tomis pirmosiomis 1944 m. rugpjio dienomis vokiei val di pakeit lenk valdia, tarp lenk pasirod i savo slptuvi ij ydai. Daugelis pra leisti jiems kovoti. ydai rytingai pasirinko aktyvi pozici j. Lenkai pakl ginkl prie mirtin prie. Ms, kaip auk ir kaip ben drapiliei, pareiga buvo jiems padti, - prisimin Michalas Zylberbergas. Kai kurie Varuvos sukilimo kovotojai buvo 1943 m. geto sukilimo veteranai. Dauguma i yd prisijung prie Armijos Krajovos; kiti surado Armij Liu dov ar net antisemitines Nacionalines ginkluotsias pajgas. Kai kurie ydai (ar yd kilms lenkai) jau buvo stoj Armij Krajov arba Armij Liudov. Galima beveik tikrai teigti, kad Varuvos sukilime 1944 m. rugpjt kovojo daugiau yd negu Varuvos geto sukilime 1943 m. baland50. Nors Armija Krajova nesteng uimti svarbi vokiei pozicij Varuvoje, rugpjio pradioje jos kariai vis dlto ikovojo vien pergal. Karininkai rinko savanorius pavojingam gerai tvirtint pozicij puolimui. Rugpjio 5 d. Ar mijos Krajovos kariai eng geto griuvsius, puol Varuvos koncentracijos stovykl, veik devyniasdeimt j saugani esesinink ir ilaisvino likusius 348 kalinius, kuri dauguma buvo usienio ydai. Vienas i ioje operacijoje dalyvavusi Armijos Krajovos kari buvo Stanisawas Aronsonas, kuris pats i geto buvo deportuotas Treblink. Kitam kariui simin vienas ydas, kuris pasitiko juos su aaromis ant skruost; dar kitas operacijos dalyvis prisimin, kaip vienas ydas maldavo duoti jam ginkl ir uniform, kad galt kautis. Daugelis ilaisvint yd prisijung prie Armijos Krajovos ir su dryuotomis stovyklos uniformomis bei mediniais batais stojo kov, visikai nepaisyda mi, ar jie us, ar igyvens, prisimin vienas Armijos Krajovos karys51. Dabar Himmleris, kaip ir per Varuvos geto sukilim, vl pamat galimyb pademonstruoti savo gali ir laimti simbolin pergal. Kitaip negu tikjosi

336

KRUVINOS EMS

lenkai, Raudonoji armija spariai priek nebeeng. Vermachtui atkakliai laikant pozicijas prie Vyslos ups, visai alia Varuvos centro, sukilimo mali nimas tapo SS ir vokiei policijos reikalu. Tai buvo Himmlerio institucijos, todl jis norjo padaryti tai savo sukilimu ir dar kart parodyti Hitleriui, kad jis - negailestingas padties viepats52. Taiau prieingai negu per sukilim gete, iai kampanijai vykdyti prireik pastiprinimo. Vokieiams pasitraukus i Baltarusijos, buvo laisv patyrusi kovos su partizanais bri. Erichas von Bach-Zelewski, vokiei kovos su partizanais dalini vadas ir partizaninio karo Baltarusijoje veteranas, buvo paskirtas vyriausiuoju vokiei pajg Varuvoje vadu. Buvo ikviesti kiti partizaninio karo Baltarusijoje veteranai. I iaurrytins Lenkijos buvo atsis ta Dirlewangerio SS komanda, o i Lenkijos pietvakari - Kaminskio dalinys. Juos pastiprino policinink brys i Poznans ir keletas imt usienio ko votoj, daugiausia azerbaidaniei, dezertyravusi i Raudonosios armijos. Madaug pus i moni, kurie kovsi Varuvoje vilkdami vokikas uni formas, nemokjo vokikai. Dl to j vykdyta akcija netapo maiau kruvina, taiau ji tapo sudtingesn, net patiems vokieiams53. Kaminskiui ir jo rusams Himmleris asmenikai suteik leidim plikau ti, ir jie diugiai vykd i uduoties dal. 1944 m. rugpjio 4 d. jie eng Ochot, pietvakarin Varuvos rajon. Per kitas deimt dien jie daugiausia vog, bet atrado laiko ir nuudyti kelet tkstani lenk civili. Kaip pri simin vienas i Kaminskio karinink, masins civili udyns nieko nesiaikinant buvo kasdienis reikinys. Jo kariai taip pat pagarsjo sistemingais prievartavimais. Jie sudegino Marie Curie institut ir nuud visus pastate buvusius mones, bet prie tai iprievartavo visas iki vienos slauges. Jie prie vartavo vienuoles, plikavo ir grob visk, k tik galjo, - taip vienas mogus apibdino Ochotos kampanij. Vokiei vadai pasiskund, kad Kaminskiui ir jo daliniui rpi tik plikauti, gerti ir prievartauti moteris. Bachas sak Kaminsk sulaikyti ir suaudyti: ne u udynes ir seksualin prievart, o u prot vogti sau, o ne Reicho idui54. Specialioji Dirlewangerio SS komanda elgsi dar iauriau. Jos sudtis da bar buvo margas kratinys i nusikaltli, usieniei ir esesinink, paleist i bausms stovykl. Dirlewangeris pats buvo nedrausmingas; net Himmle riui teko du kartus jam pakartoti sakym vykti Varuv. Brio kovotoj at-

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

337

mintyje dar nebuvo ibls prisiminimai apie kampanij Baltarusijoje, kurios kaimuose ir miesteliuose jie nuud tkstanius civili. Dabar jie vl ud civilius, kart dideliame mieste. Lidniausiai Baltarusijoje pagarsjs Waffen-SS brys dabar tapo lidniausiai pagarsjusiu Waffen-SS briu Lenkijoje. Dirlewangerio brys sudar didij dal kovini pajg, kurioms vadovavo Heinzas Reinefarthas, SS ir policijos vadas Vartegau, didiausioje prie Vokie tijos prijungtoje okupuotos Lenkijos apygardoje55. Reinefarthas i Himmlerio gavo ypating trilyp sakym: visi lenk ko votojai turi bti suaudyti, visi kovoje nedalyvav lenkai, skaitant moteris ir vaikus, taip pat turi bti suaudyti, o pats miestas turi bti sulygintas su eme. 1944 m. rugpjio 5-j ir 6-j policijos briai ir specialioji SS Dirlewangerio komanda paraidiui vykd iuos sakymus ir vien per ias dvi dienas suaud apytiksliai keturiasdeimt tkstani civili. Jie turjo karin uduot: perei ti per miesto vidurio vakaruose sikrus Volos rajon ir ilaisvinti vokiei bstin Sakso parke. Jie paalino Armijos Krajovos barikadas Volos gatv je varydami prie save lenkus ir versdami juos jas nurinkti, prisidengdami moterimis ir vaikais kaip gyvais skydais, kai kurias moteris prievartaudami. engdami vakar kryptimi jie, naudodami benzin ir rankines granatas, de gino ir griov visus pastatus. Volos gatv jo pietus nuo vietovs, kur anks iau buvo getas, ir net siek pieiausius jos pakraius, taigi j griaunamasis ygis pavert aplinkinius rajonus griuvsiais56. Dirlewangerio brigados vyrai sudegino tris ligonines kartu su pacientais. Vienoje ligoninje sueisti vokieiai, kuriuos gyd lenk gydytojai ir slaugy tojos, pra nedaryti lenkams nieko bloga. J praymas nebuvo iklausytas. Dirlewangerio brigados vyrai nuud sueistus lenkus. T vakar jie isived slaugytojas savo stovykl; ia kiekvien nakt karininkai atsivesdavo isi rinktas moteris, iplakdavo jas, o paskui iprievartaudavo ir nuudydavo tai buvo tap tradicija. is vakaras buvo neprastas net pagal tuos standartus. Skambant fleit melodijai vyrai pastat kartuves, o paskui pakor gydytojus ir nuogas slaugytojas57. Kai namai Voloje buvo sudeginti, mons iekojo prieglobsio gamyklo se, tad jos tapo patogiomis udymo vietomis vokiei SS ir policijos briams. Vienoje gamykloje buvo suaudyta du tkstaniai moni, kitoje - penki tks taniai. Wanda Lurie, viena i nedaugelio igyvenusij per masin suaudym

338

KRUVINOS EMS

Urso gamykloje, lauksi. A vilkausi i paskos, jau paskutin, vis atsilikdama, vildamasi, kad jie neudys nios moters. Taiau su paskutine grupe jie pa m ir mane. Pamaiau apytiksliai metro aukio kn krv. Ji neteko savo vaik. Pirma salv kliud mano vyresnj sn, antroji - mane, o treioji mano jaunesniuosius vaikus. Ji krito sueista, bet vliau steng isiropti i po kn krvos. Paskui pagimd sveik kdik. Rugpjio 6-j masins udyns aprimo, turbt todl, kad trko kulk ir jos buvo btinos kitur58. udyns Voloje neturjo nieko bendra su kova. Per jas vokieiai neteko ei saviki, nukov apytiksliai dvideimt Armijos Krajovos kareivi, o ci vili nuud bent trisdeimt tkstani. Civili ir kariki miri santykis buvo daugiau kaip tkstantis su vienu, net skaiiuojant abiej kariki pusi nuostolius. Rugpjio 13-j Bachas atauk Himmlerio sakym udyti ir su stabd didelio masto civili suaudymus. Dar daug lenk buvo nuudyta, ta iau daugiau ar maiau neplanuotais bdais. Uimdami senamiest vokieiai artilerijos ugnimi ir liepsnosvaidiais apaud lauko ligonines ir taip nuud septynis tkstanius sueistj. Kol sukilimas baigsi, senamiestyje buvo nu udyta apytiksliai trisdeimt tkstani civili59. Volos rajone, kur vyko iauriausios udyns, reikjo surasti ir paalinti k nus. Vokieiai surinko grup lenk verg darbinink, kuriuos jie vadino Kre mavimo komanda. Nuo 1944 m. rugpjio 8-osios iki 23-iosios itie mons buvo veriami Volos rajono griuvsiuose iekoti pvani kn, itraukti juos ir deginti ant lau. Voloje aplink juos visur styrojo geto liekanos. Darbininkai jo per Vol Elektoralnos ir Chlodnos gatvmis, i ryt vakarus, prieinga kryptimi negu vokiei policija ir Dirlewangerio brigada. Pirmuosius penkis lauus jie sukrov visai prie pat rytinio geto pakraio, kitus trylika - prie vakarins jo puss. Lenk vergai darbininkai (vienas i kuri buvo ydas) de gino knus, o j sargybiniai esesininkai tuo metu lo kortomis ir juoksi60.

Varuvos sukilimas nenugaljo vokiei, o Soviet Sjung jis tik iek tiek trumpam suerzino. Raudonj armij buvo sustabds nelauktai stiprus vo kiei pasiprieinimas prie pat Varuvos. Vokieiai gyn paskutines pozicijas Lenkijoje: vermachtas - prie Vyslos, o SS ir policija - Varuvoje. Nors kai kurie lenkai puoseljo vilt, kad po pasiksinimo nuudyti Hitler naci ri

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

339

mas sugrius, taip neatsitiko. Uuot atsisak kovos, vokieiai sustiprino Ryt front. Operacija Bagrationas sutriukino armij grup Centras, bet ne pat vermacht. Ji atved Vasilij Grosman t viet, kur buvo nuudyti Var uvos ydai, bet ne pai Varuv. O Raudonosios armijos Ukrainos frontas vykd stambias operacijas kitose vietovse, pietryiuose. Stalinui visai nebuvo btina uimti Varuvos btent tik tada, 1944 m. rugpjt. Stalinistams buvo naudinga skatinti sukilim, o paskui nepadti jam. Iki pat paskutins akimirkos soviet propaganda ragino Varuvos gyventojus sukilti ir adjo pagalb. Varuvieiai sukilo, bet pagalbos nesulauk. Nors nra pagrindo manyti, kad Stalinas smoningai sustabd karo veiksmus prie Varuvos, taiau stabteljimas prie Vyslos atitiko Stalino politinius tikslus. Soviet poiriu, sukilimas Varuvoje buvo pageidautinas, nes per j uvo vo kieiai, - ir lenkai, kurie norjo rizikuoti savo gyvybmis dl nepriklausomy bs. Jis norjo, kad vokieiai atlikt nauding darb - sunaikint lenk inte ligentijos likuius ir Armijos Krajovos karius, o ios grups persiklojo. Kai tik Armijos Krajovos kariai msi ginkl, Stalinas pavadino juos avantiristais ir nusikaltliais. Vliau, kai Soviet Sjunga m kontroliuoti Lenkij, u pasi prieinim Hitleriui imta traukti mones baudiamojon atsakomybn kaip u nusikaltim, argumentuojant, kad ginkluotais veiksmais, nekontroliuojamais komunist, jie kenk komunizmui, vieninteliam teistam reimui Lenkijoje. Britai ir amerikieiai beveik negaljo suteikti rimtesns pagalbos lenkams Varuvoje. Winstonas Churchillis, kurio asmeninis atkaklumas buvo svarbus karo elementas, nedaug k galjo padaryti, tik raginti Britanijos sjunginink Lenkij iekoti kompromis su Soviet Sjunga. 1944 m. vasar Churchillis patar Lenkijos premjerui Stanisawui Mikolajczykui apsilankyti Maskvoje ir siekti kokio nors susitarimo, kuris leist atkurti Soviet Sjungos ir Lenkijos diplomatinius santykius. Kai Mikoajczykas 1944 m. liepos pabaigoje atvyko Maskv, Didiosios Britanijos ambasadorius jam patar nusileisti visais klau simais: atsisakyti rytins alies puss ir priimti soviet versij apie Katyns udynes (kad u jas atsakinga Vokietija, o ne Soviet Sjunga). Mikoajczy kas inojo, kad Rooseveltas taip pat vengia abejoti soviet praneimais apie Katyn. Varuvos sukilimo pradia uklupo Mikoajczyk Maskvoje. Atsid rs tokioje netiktoje padtyje, Mikoajczykas buvo priverstas prayti Stalino pagalbos, o is atsisak j suteikti. Churchillis tada irgi pra Stalino padti

340

KRUVINOS EMS

lenkams. Rugpjio 16-j Stalinas atmet jo praym ir pareik, kad jis n nemans remti kvailos avantiros61. Prie penkerius metus Didioji Britanija stojo kar dl Lenkijos nepri klausomybs, o dabar negaljo apginti jos nuo savo sjungininks Soviet Sjungos. Brit spauda danai remdavo stalinist linij, vaizduodama lenkus kaip avantiristus ir aiktingus mones, o ne kaip Britanijos sjungininkus, siekianius atsiimti savo sostin. Ir Georgeas Orwellas, ir Arthuras Koestle ris protestavo: Orwellas pasak, kad britai pasielg nesiningai ir bailiai, kratydamiesi Sjunginink pareigos padti sukilimui, o Koestleris pavadino Stalino neveiklum viena i didiausi karo niekybi62. Amerikieiams seksi ne geriau. Jei amerikiei lktuvai bt galj pa sipildyti degal atsargas Soviet Sjungos teritorijoje, jie bt galj rengti skrydius i Italijos Lenkij, bombarduoti vokiei pozicijas ir aprpinti lenkus ginklais bei audmenimis. 1944 m. rugpjio 16-j, t pai dien, kai Stalinas atmet Churchillio praym, Amerikos diplomatai trauk tai kinius Lenkijoje operacij Pakvailis, per kuri vykd bombardavimo kampanij Ryt ir Pietryi Europoje. Stalinas atsisak suteikti leidim savo sjungininkams amerikieiams pasipildyti degal tokioms misijoms vykdyti. Jaunesnysis Amerikos diplomatas Georgeas Kennanas mat, kokia logika jis vadovavosi: atsisakymas buvo su piktdiuga mestas ikis. Stalinas i es ms pasak amerikieiams sieksiantis uvaldyti Lenkij ir norintis, kad lenk kovotojai t, o sukilimas pralaimt. Prajus mnesiui, kai sukilimas i es ms buvo numalintas, Stalinas parod savo stipryb ir intelekt, imdamasis priemoni, kad istorikai jo pozicija Varuvos sukilimo atvilgiu neatrodyt vienareikmikai prieika. Rugsjo viduryje, kai tai visikai nebegaljo pa veikti vyki Varuvoje, jis pagaliau leido amerikiei bombonei skrydius ir pats sureng kelis tokius reidus63. Tuo metu Armija Krajova kontroliavo toki ma Varuvos dal, kad jai skirti ginklai ir audmenys krito vokiei valdom teritorij. Lenkijos kariai trauksi kelis pasiprieinimo idinius. Paskui, kaip anksiau yd kovotojai, jie band pabgti per kanalizacijos vamzdius. Vokieiai, pamo kyti 1943 m. patirties, buvo tam pasiruo ir juos sudegino arba udusino dujomis.

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

341

1944 m. spalio pradioje Himmleris pasak Pauliui Geibeliui, SS ir policijos virininkui Varuvoje, kad didiausias Hitlerio noras yra sunaikinti miest. Neturi likti akmens ant akmens. To paties norjo ir pats Himmleris. Karas buvo akivaizdiai pralaimtas: britai ilaisvino Antverpen, amerikieiai ar tjo prie Reino, o Soviet Sjunga netrukus apgul Budapet. Bet Himmleris pamat galimyb vykdyti vien i savo paties karo tiksl - sugriauti slav ir yd miestus, kaip buvo numatyta generaliniame plane Rytai. Himmleris sak, matyt, spalio 9-j ir 12-j, kad visas Varuvos miestas turi bti sunaikintas - visi iki vieno pastatai, visi iki vieno kvartalai. Tuo metu di diuliai miesto plotai jau buvo virt griuvsiais: getas, gretimas Volos rajonas ir pastatai, kuriuos vokiei bombos pataik 1939 m. rugsj ir 1944 m. rugpjt, kai vokiei lktuvai bombardavo Varuv i jos paios oro uosto. Bet didioji miesto dalis vis dar buvo ilikusi, ir daugelis jo gyventoj vis dar gyveno mieste. Dabar vokieiai evakavo ilikusiuosius laikinj stovykl Prukuve, i kur apy tiksliai eiasdeimt tkstani moni nusiunt koncentracijos stovyklas, o dar apie devyniasdeimt tkstani - dirbti priverstini darb Reiche. Vokiei ininieriai, aprpinti dinamitu bei liepsnosvaidiais ir turintys geto griovimo patirties, sudegino mones, mokyklas ir namus64. Himmlerio sprendimas sunaikinti Varuv atitiko tam tikr nacistin Ryt vizij, bet neatitiko vokiei karini interes Antrajame pasauliniame kare. Erichas von dem Bach-Zelewski net rod nors pasitelkti Armij Krajo v kaip bsim sjunginink galutinje kovoje su sovietais; rugpjio vidury jis atauk Himmlerio sakym udyti neturdamas (atrodo) tam atitinkam galiojim, o paskui, rugsjo pabaigoje, sutiko dertis su Armijos Krajovos vadovybe kaip su nugaltu prieininku. Pagal 1944 m. spalio 2 d. pasidavimo slygas, Armijos Krajovos karininkai ir kareiviai, ir vyrai, ir moterys, turjo gauti tarptautiniais statymais numatytas karo belaisvi teises. Dl t pai prieasi Bachas buvo prie Himmlerio peram bausm u sukilim - vi sik miesto sunaikinim. Labai maai tiktina, kad Bachas bt rads daug sjunginink Varuvoje, dl tos paios prieasties, dl kurios jis nerado daug sjunginink Baltarusijo je: Dirlewangerio vyr ir kit vokiei kovos su partizanais dalini veiksmai buvo pernelyg kruvini, kad bt galima juos pamirti. Vokiei reakcija buvo tokia destruktyvi, kad Lenkijos kovotojai neturjo jokio pasirinkimo, tik laukti soviet ilaisvinimo. Kaip vienas Armijos Krajovos karys pasak savo

342

KRUVINOS EMS

eilratyje: Mes laukiame tavs, raudonasis mare, kad ivaduotum mus nuo juodosios mirties. Kaip ir Bachas, vermachtas irgi buvo prie Himmlerio po litik. Vokiei kariai laik Raudonj armij prie Vyslos ups ir tikjosi pa naudoti Varuv kaip tvirtov ar bent jau jos pastatus kaip slptuves. Niekas nepadjo. Bachas buvo perkeltas; kariuomens nuomon nebuvo atsivelg ta; Himmleris pasiek, ko norjo, ir europietika sostin buvo sugriauta. Die n prie engiant Soviet Sjungos kariuomenei, vokieiai padeg paskutin bibliotek65. Miestas buvo sunaikintas fizikai ir neteko apytiksliai puss savo gyven toj - jokios kitos Europos sostins nebuvo itiks toks likimas. Per Varu vos sukilim vien 1944 m. rugpjt ir rugsj vokieiai nuud apie 150 000 lenk, nedalyvavusi sukilime. Madaug tiek pat ne yd lenk i Varuvos jau buvo nuudyta koncentracijos stovyklose, egzekucij vietose gete, per vo kiei bombardavimus ar kovose. Varuvos yd uvo daugiau vertinant ir absoliuiais skaiiais, ir proporcikai. Vertinant proporcikai, uvo daugiau kaip devyniasdeimt procent Varuvos yd, o ne yd Varuvos gyvento j - apytiksliai trisdeimt procent. Tik tolimesni rytini miest, toki kaip Minskas ar Leningradas, likim galima palyginti su Varuvos likimu. Mieste, kuriame prie kar gyveno apie 1,3 milijono moni, i viso uvo madaug pus gyventoj66. Skirtis tarp lenk ir yd kai kurioms aukoms buvo dirbtin. Ludwik Landau, pavyzdiui, vokieiai galjo nuudyti u tai, kad jis buvo Armijos Krajovos karininkas ir taigus nepriklausomos Lenkijos propagandininkas. Taiau atsitiko taip, kad jis buvo nuudytas kaip ydas. Kai kuri yd ir len k likimai neatsiejamai persipyn. yd istorikas Emanuelis Ringelblumas slapta kr gete archyv, kuris ateityje leido atkurti karo laik Varuvos yd istorij. Numalinus Geto sukilim jis buvo ivetas koncentracijos stovykl, bet paskui isigelbjo padedamas vieno Armijos Krajovos karininko. J pri glaud Varuvos lenkai, taiau vienas lenkas skund vokieiams. Tada ir jis, ir lenkai, kurie suteik jam prieglobst, buvo suaudyti Varuvos geto griuv siuose. Armija Krajova susek ir nuud juos idavus lenk67. Vis dlto, kai sukilimas buvo numalintas ir vokiei valdia pakeit len kus, yd padtis vl pasikeit. Vokieiams sugriovus miest, jie tiesiogine to odio prasme neturjo vietos pasislpti. Jie kaip manydami stengsi itirpti itremt civili kolonose, o kartais - rasti soviet pajgas ir prisijungti prie j.

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

343

Prie Varuvos sukilim vis dar buvo madaug eiolika tkstani yd, be sislapstani pas lenkus u buvusio geto sien. Po sukilimo j liko madaug dvylika tkstani68.

Vokieiai laimjo antrj m u Varuv, bet politin pergal atiteko sovie tams. Vokieiai pritaik t pai taktik kaip ir Baltarusijoje, vykdydami tos paios vadovybs grandins - Himmlerio-Bacho-Dirlewangerio - saky mus. kart antipartizanin taktika suveik: ne todl, kad Armijos Krajovos patriotai buvo ne tokie rytingi kaip baltarusi partizanai, bet todl, kad jie buvo labiau izoliuoti. Soviet Sjunga palaik partizanus komunistus, kuriuos galjo kontroliuoti, ir buvo nusiteikusi prie kovotojus ne komunistus, kuri ji negaljo kontroliuoti. Lenk kariai kovojo su vokieiais, bet taip pat ir u savo laisv. Tai nulm j likim. Stalinas noriai rm daug maesn Armij Liudov, komunistines pajgas, kurios taip pat kovojo sukilime. Jeigu sukili mui bt vadovavusi Armija Liudova, o ne Armija Krajova, galbt jo poiris bt buvs visai kitoks. Taiau tai bt buvusi visikai kitokia Lenkija. Armij Liudov palaik io kia tokia dalis visuomens, taiau kur kas maesn negu Armij Krajov. Per kar Lenkijoje, kaip ir visoje okupuotoje Europoje, politika pasislinko kair. Taiau komunizmas nebuvo populiarus. Lenkai patys per kar rytinje alies pusje patyr soviet komunizm. Suvereni Lenkija jokiu bdu nebt tapusi komunistin. Varuvos sukilimas pareikalavo daugelio viesiausi ir drsiau si kartos atstov gyvybi, ir tai smarkiai apsunkino tolesn pasiprieinim. Taiau Varuvos sukilimas, kaip ir tikjosi kai kurie valgesni (ir altakrauji kesni) vadai, atkreip amerikiei ir brit dmes Stalino negailestingum. Amerikos diplomatas Georgeas Kennanas buvo teisus: Stalino cinikas elge sys su Armija Krajova buvo antausis sjungininkms Britanijai ir Amerikai. iuo poiriu Varuvos sukilimas buvo prieprieos, kuri prasidjo, kai baig si Antrasis pasaulinis karas, pradia.

Tuo metu, kai Raudonoji armija nuo 1944 m. rugpjio pradios iki 1945 m. sausio vidurio trypiojo visai prie pat rytins Vyslos pakrants, vokieiai ud ydus vakarinje jos pusje. Per tuos penkis mnesius Raudonoji armija

344

KRUVINOS EMS

buvo maiau kaip u imto kilometr nuo Lodzs, didiausios likusi yd sutelkties vietos okupuotoje Lenkijoje, ir maiau kaip u imto kilometr nuo Auvico, kur vis dar buvo nuodijami dujomis Lenkijos ir Europos ydai. Su stojusi prie Vyslos, Raudonoji armija pasmerk ne tik lenk kovotojus ir civi lius Varuvos ydus, bet ir Lodzs ydus. J skaiius buvo labai sumajs dl deportacij Chelmn, vykdyt nuo 1941 m. gruodio iki 1942 m. rugsjo. Bet 1943 ir 1944 m. yd skaiius buvo palyginti stabilus: liko apytiksliai de vyniasdeimt tkstani yd darbinink ir j eimos. Vokiei civiliniai val dios organai, kurie kartais teikdavo pirmenyb miriai per darb, ia vald ilgiau negu kitose vietovse. Lodzs ydai gamino ginklus, taigi vermachtas taip pat norjo, kad jie likt gyvi. Didioji dalis likusi Lodzs yd mir laikotarpiu nuo operacijos Bagra tionas pradios iki soviet pajg persiklimo per Vysl. Dien po operaci jos Bagrationas pradios, 1944 m. birelio 23-ij, Lodzs civiliniai valdios organai nusileido Himmleriui ir SS ir leido likviduoti Lodzs get. Trumpam nuodijimo dujomis infrastruktra Chelmne buvo vl atidaryta, ir nuo bir elio 23-iosios iki liepos 14-osios ten buvo udusinti apytiksliai 7196 ydai i Lodzs. Tada Chemno infrastruktra buvo udaryta galutinai. O Lodzs ydai tuo metu inojo, kad Raudonoji armija jau alia. Jie man, kad jeigu tik pavykt pasilikti gete dar kelias dienas ar savaites, jie igyvent. Rugpjio 1-j, dien, kai prasidjo Varuvos sukilimas, Lodzs Judenratas buvo infor muotas, kad visi ydai bus evakuoti. Vokietis miesto meras net band tikinti ydus, kad jie turi paskubti sulipti traukinius, kol dar neatjo Raudonoji ar mija, nes soviet kareiviai kerysi monms, kurie per kar gamino ginklus vokieiams. Kol lo Varuvos sukilimas, o Raudonoji armija dels, 1944 m. rugpjt apytiksliai eiasdeimt septyni tkstaniai Lodzs yd buvo iveti Auvic. Dauguma j tik atvyk buvo nunuodyti dujomis69.

Kai pagaliau persikl per Vysl ir 1945 m. sausio 17-j eng Varuvos griuvsius, soviet kareiviai rado labai nedaug sveik pastat. Taiau Varu vos koncentracijos stovykla vis dar stovjo. Soviet NKVD perm jos pasta tus ir panaudojo juos pastamais tikslais. Kaip ir vokieiai 1944 m., 1945 m. sovietai ten tard ir aud Armijos Krajovos karius70.

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

345

1945 m. sausio 19-j, prajus dviem dienoms po engimo Varuv, so viet kareiviai buvo jau Lodzje. Sausio 27-j jie pasiek Auvic. Prajus trims mnesiams i ten jie pasiek Berlyn. Raudonajai armijai engiant prie k, SS stovykl sargybiniai var ydus i Auvico priveriamojo darbo stovy klas Vokietijoje. Per iuos greitus ir brutalius perklimus psiomis gyvybi neteko dar tkstaniai yd. ie perklimai, po kuri igyven ydai atsidr paioje Vokietijoje, buvo paskutinis naci iaurumas. 1945 m. balandio 20j, Hitlerio gimimo dien, Raudonosios armijos Baltarusijos fronto artile rija pradjo bombarduoti Berlyn; gegus pradioje Vokietijos sostinje jis pasitiko Ukrainos front. Berlynas krito, ir karas buvo baigtas. Hitleris sak pavaldiniams taikyti idegintos ems politik paioje Vokietijoje, bet ie jam nepakluso. Nors daug jaun vokiei gyvybi buvo beprasmikai paaukotos ginant Berlyn, Hitleris nebegaljo tsti masini udyni politikos71. Per iuos paskutinius kelis karo mnesius, nuo 1945 m. sausio iki gegus, mir labai daug vokiei koncentracijos stovykl nami. Vokiei stovyklo se iuo laikotarpiu i bado ir dl blog slyg mir madaug imtas tks tani moni. Amerikos ir Britanijos kareiviai, kurie ilaisvino mirtanius stovykl Vokietijoje namius, man atrad nacizmo siaubus. Atrod, kad Ber gen Belseno ir Buchenvaldo lavon bei griaui vaizdai, kuriuos ufiksavo j fotografai ir operatoriai, perteik iauriausius Hitlerio nusikaltimus. Kaip inojo Varuvos ydai ir lenkai, taip pat Vasilijus Grosmanas ir Raudonosios armijos kareiviai, tai buvo toli nuo tiesos. Baisiausi nusikaltim pdsakai slypjo Varuvos griuvsiuose ir Treblinkos laukuose, Baltarusijos pelkse ir Babij Jaro duobse. Visas tas vietas, visas kruvinas emes ilaisvino Raudonoji armija. Visos mirties vietos ir negyvi miestai liko u geleins udangos, Europoje, kuri Stalinas, vos tik ilaisvins nuo Hitlerio, pasiglem sau. Grosmanas para savo straipsn apie Treblink tuo metu, kai soviet ka riuomen buvo sustojusi prie Vyslos ir stebjo, kaip vokieiai, malindami Varuvos sukilim, triukina Armij Krajov. Varuvos pelenai buvo dar ne atau, kai prasidjo altasis karas.

10 SKYRIUS

ETNINIAI VALYMAI

Tuo metu, kai 1945 m. saus Raudonoji armija pasiek tai, kas liko i Varu vos, Stalinas jau inojo, koki Lenkij jis nori sukurti. Jis inojo, kur tiesis jos sienos, kas bus priverstas tarp j gyventi, o kas - ivykti. Lenkija turjo tapti komunistine valstybe ir etnikai vienalyte alimi. Nors Stalinas nevykd ma sini udyni politikos Ryt Europos imperijoje, kuri buvo numats sukurti, Lenkij jis norjo padaryti etninio grynumo zonos centru. Vokietija turjo bti vokiei, Lenkija lenk, o vakarin Soviet Ukrainos dalis - ukrainie i. Jis tikjosi, kad Lenkijos komunistai, skaitant tuos, kurie patys atstovavo tautinms maumoms, ivalys savo al nuo tautini maum. Stalinas buvo atgaivins lenk komunist partij, pasirinks jos lyderius ir nusiunts juos Lenkij. Jis inojo, kad jo sumanym perkelti daug vokiei parems ne tik lenkai, bet ir amerikieiai bei britai. Paties Hitlerio per kar vykdyta vokie i perklimo politika piro mirt, kaip su jais gali bti elgiamasi po karo. Kadangi per kar vyko vokiei kolonizacija, tam tikro masto prievartinis j perklimas atrod neivengiamas. Liko tik klausimas, kiek vokiei ir i kuri teritorij bus perkelta. Stalino sjungininkai amerikieiai ir britai neturjo aikios nuomons iuo klausimu, o jis inojo tiksl atsakym1. Jaltos konferencijoje 1945 m. vasar Stalinas supaindino su savo planais Britanijos ir Amerikos vadovus, neabejodamas, kad pasiprieinimo nesusi lauks. Rooseveltas ir Churchillis neprietaravo, kad Stalinas vl pasiimt e mes, kurias jis buvo gavs i Hitlerio: pus Lenkijos, Baltijos alis ir iaurrytin Rumunij. U i netekt Stalinas ketino atlyginti Lenkijai, savo komunistinei Lenkijai, Vokietijos emmis. Lenkija turjo bti iplsta vakarus ir uimti Vokietijos teritorij iki Oderio ir Luzatijos Neiss ups ubrtos linijos. e mse, kurias Stalinas numat padaryti lenkikomis, gyveno ne maiau kaip deimt milijon vokiei. Kaip juos ivaryti ar neleisti jiems sugrti, turjo

ETNINIAI VALYMAI

347

sugalvoti Lenkijos vyriausyb, kurioje vyravo komunistai. Ji turjo pasinau doti daugelio lenk noru atsikratyti vokiei ir, pasiekusi etninio grynumo tiksl, kuris takingiausiems Lenkijos politikams artjant karo pabaigai atro d savaime suprantamas, pelnyti pasitikjim. Paskirstydami lenkams vokie i paliktas emes ir primindami jiems, kad tik Raudonoji armija gali neleisti vokieiams sugrti ir pareikalauti grinti anksiau jiems priklausiusi nuo savyb, komunistai turjo gyti j palaikym2. Lenkijos komunistai sutiko su tokiomis sienomis ir inojo tur ivaryti vokieius. Turime ispirti juos lauk, - 1945 m. gegu pasak Wadysawas Gomuka, Lenkijos partijos generalinis sekretorius, - nes visos alys remiasi tautikumo, o ne daugiatautikumo principais. Vien tik pastumti Lenkijos sienas vakarus nebt utek, kad Lenkija tapt tautine valstybe: sien perklimas bt tik pakeits dideles ukrainiei ir baltarusi maumas labai didele vokiei mauma. Lenkijai reikjo perkelti milijonus vokiei, kad ji tapt tautine ta prasme, kuri turjo omeny Gomuka. Madaug 1,5 mili jono vokiei buvo administratoriai ir kolonistai, kurie atvyko Lenkij per Hitlerio pradt kar ir apsigyveno deportuot (ar nuudyt) lenk arba nu udyt yd namuose bei butuose. Buvo ir daugiau kaip pus milijono vokie i, kurie gim Lenkijoje ir gyveno priekario Lenkijos teritorijoje. Likusiems apytiksliai atuoniems milijonams vokiei buvo lemta prarasti savo namus emse, kurios jo Vokietijos sudt net prie Hitlerio ekspansij ir kuriose daugel imtmei gyveno daugiausia vokieiai3. Kurdamas savj Lenkij, Stalinas apvert Hitlerio generalin plan Rytai auktyn kojomis. Vokietija, uuot isipltusi rytus ir sukrusi didiul sau sumos imperij, turjo atsitraukti vakar link. Soviet Sjunga, Amerika ir Britanija pasidalijo Vokietij okupacinmis zonomis ir nebuvo visikai aiku, koks politinis likimas jos laukia artimiausioje ateityje. Akivaizdu buvo tik tai, kad Vokietija bus vokiei valstyb - bet ne tokia, koki sivaizdavo Hitleris. Ji turjo bti kompaktika teritorija Europos viduryje, be Austrijos, be Sude t, atimt i ekoslovakijos, Ryt Europoje gyvenusi vokiei prieglobsio vieta, o ne j kolonijons ekspansijos baz. Vokieiai turjo tapti dar vienos etnikai vienalyts valstybs gyventojais, o ne viepai rass vergvaldiais, valdaniais naujas teritorijas Rytuose. Taiau Stalinas, prieingai negu Hitle ris, od perklimas vartojo ne kaip masini udyni eufemizm. Jis inojo,

348

KRUVINOS EMS

kad masikai perkeliant gyventojus daug moni mirs, bet tikslo sunaikinti vokiei taut neturjo. Visi takingiausi Lenkijos politikai - ir komunistai, ir ne komunistai - su tiko su Stalinu, kad Lenkijos sienos turi bti perkeltos kuo toliau vakarus, o vokieiai turi ivykti. Kai 1944 m. rugpjio 1-j Armija Krajova pradjo Varuvos sukilim, Lenkijos vyriausyb Londone atm i vokiei pilietyb ir pareigojo juos palikti al. Stanisawas Mikoajczykas, vyriausybs Londo ne premjeras, laiksi ne maiau kategorikos nuomons negu jo prieininkai komunistai dl to, k pokario santvarka turi reikti vokieiams: Patirtis su penktja kolona ir su vokiei okupacijos metodais lenk ir vokiei tauty bs moni gyvenim vienos valstybs teritorijoje padar nemanom. To kios pozicijos laiksi ne tik Lenkijos visuomen, bet ir Sjunginink vadovai. Rooseveltas sak, kad vokieiai nusipeln bti ivaryti taikant teror (o jo pirmtakas Herbertas Hooveris pavadino gyventoj perklim didvyri ka priemone). Churchillis paadjo lenkams, kad jie gaus variai ivalyt teritorij4. 1945 m. vasar Jaltoje amerikieiai ir britai i principo sutiko, kad Len kijos sienos turi bti pastmtos vakarus, bet nebuvo tikri, ar jos turi bti perkeltos net iki Oderio-Neiss linijos. Taiau, kaip ir tikjosi Stalinas, iki kito virni susitikimo Potsdame liep jie irgi m panaiai manyti. Iki to laiko jis pasiek didij dal savo politini tiksl. Kov Raudonoji armija jau buvo ukariavusi visas vokiei emes, kurias Stalinas ketino perleisti Lenki jai. Gegu Raudonoji armija um Berlyn ir karas Europoje buvo baigtas. Soviet kariuomen judjo per Ryt Vokietij taip skubdama ir smurtauda ma, kad staiga viskas m atrodyti galima. Apytiksliai ei milijonai vokiei buvo evakuoti Vokietijos valdios organ ar pabgo prie pasirodant Raudo najai armijai, sudarydami svarbiausias iankstines slygas Stalino etninei ir geografinei Lenkijos versijai sukurti. Daugelis j po Vokietijos kapituliacijos band grti, bet tai pavyko tik labai nedaugeliui5. 1945 m. vasar Britanijoje Georgeas Orwellas dar kart, syk paskutin, ijo vieum ir pavadino planuojam vokiei ivarym didiuliu nusikal timu, kurio negalima vykdyti. Jis buvo neteisus. kart politin vaizduot j apvyl6.

PASIPRIEINIMAS IR SUDEGINIMAS

349

ygiuodama link Berlyno rytinse Reicho emse, teritorijose, numatytose perduoti Lenkijai, Raudonoji armija taik pasibaistinai paprast proced r: jos kareiviai prievartavo vokiei moteris ir grob vokiei vyrus (ir kai kurias moteris) priverstiniams darbams. Kareivi elgesys nepasikeit ir pa siekus tas Vokietijos emes, kurias buvo numatyta palikti Vokietijai, ir galiau siai Berlyn. Raudonosios armijos kareiviai prievartavo moteris Lenkijoje, Vengrijoje ir net Jugoslavijoje, kuri po komunistins revoliucijos tapo soviet sjungininke. Jugoslavijos komunistai pasiskund dl soviet kareivi elgesio Stalinui, o is idro jiems ma paskait apie kareivius ir j pramogas7. Kai soviet kareiviai pasiek pai Vokietij, prievartavim mastas padi djo. Kokios prieastys tai lm, sunku pasakyti. Nors Soviet Sjunga i es-

350

KRUVINOS EMS

ms buvo egalitarin valstyb, ji neskiepijo savo pilieiams elementariausios pagarbos moters knui. Nekalbant apie tai, k jiems teko patirti dl vokiei, Raudonosios armijos kareiviai buvo soviet sistemos ir danai jos iauriausi institucij produktai. Kariauti front buvo pasista apytiksliai milijonas gu lago kalini, tuo tikslu paleist i kalinimo viet anksiau laiko. Visi soviet kareiviai, rods, buvo usirstin ant vokiei, kad ie visikai be reikalo u puol j neturting al. Bet kurio vokieio darbininko namas buvo geresnis negu j pai namai. Kareiviai kartais sakydavo, kad jie puola tik kapitalis tus, bet j poiriu net paprastas Vokietijos kininkas buvo pasakikai tur tingas. Ir vis dlto, nors Vokietijoje gyvenimo lygis buvo akivaizdiai auktes nis, vokieiai siver Soviet Sjung plti ir udyti. Galimas daiktas, kad soviet kareiviai suvok vokiei moter prievartavim kaip bd paeminti ir eisti vokiei vyrus8. Kadangi engdama vakarus Raudonoji armija patirdavo didiuli nuosto li, jos gretas papildydavo auktiniai i Soviet Baltarusijos ir Soviet Ukrai nos, kuri eimos nukentjo nuo vokiei rankos ir kuri jaunus gyvenimus suformavo vokiei okupacija. Taigi daugelis soviet kareivi turjo asmeni ni prieasi pritarti spaudoje ir per radij skleidiamai propagandai, kuri kalt u Soviet Sjungos gyventoj tragedij kartais priskirdavo visai vokie i tautai. Dauguma Raudonosios armijos kareivi nekerijo u holokaus t kaip tok, bet jie skait propagand, parayt mogaus, kuriam masins yd udyns sukl didiul skausm. Neapykantos propagandos specialistas buvo Ilja Erenburgas, soviet raytojas ydas, kuris per kar dirbo urnalistu kariuomens laikratyje Raudonoji vaigd. Dabar, - ra jis 1942 m., - mes supratome, kad vokieiai - ne mons.9 Kad ir kokie buvo kareivi motyvai, smurto prie vokiei moteris prover is buvo nepaprastas. Vyrai, kurie bandydavo ginti dukteris ar monas, b davo muami, o kartais ir nuudomi. Dauguma moter neturjo vyr, kurie jas apgint. Jie buvo arba uv miuose (tuo metu per karo veiksmus buvo uv apytiksliai penki milijonai vokiei vyr), paimti vermacht, paaukti nepaprastj civilin gynyb arba pagrobti soviet priverstiniams darbams. Dauguma namuose likusi vyr buvo senyvi arba negals. Kai kuriuose kai muose buvo iprievartautos visos iki vienos moterys, nepaisant j amiaus. Kaip vliau suinojo vokiei romanistas Gnteris Grassas, jo motina pasil

ETNINIAI VALYMAI

351

save, nordama apsaugoti jo seser. Iprievartautos buvo abi. Labai paplit buvo grupiniai prievartavimai. Daug moter mir dl sualojim, sukelt ne paliaujamo aginimo10. Daug vokiei moter nusiud arba band nusiudyti, kad nebt iprie vartautos arba negaldamos pakelti gdos po iniekinimo. Sutemus pasidar nepaprastai baisu. Ten buvo daug moter ir mergaii ir jas prievartavo ru sai, - prisimin viena vokiet, pasakodama, kaip ji band ivengti aginimo. Girddamos j riksmus, jiedvi su seserimi persipjov rieus, bet igyveno: tik riausiai todl, kad altis pristabd kraujavim, o kit dien joms suteik medi cinin pagalb soviet gydytojas. T nakt rusai j neiprievartavo, turbt todl, kad jos apalpo ir atrod kaip negyvos - o mirtis buvo vienas i nedaugelio bd atsiginti nuo prievartautoj. Martha Kurzmann su seserimi iveng aginimo tik dl to, kad laidojo savo motin. Kaip tik tada, kai mes prausme savo negy v motin ir ruoms apvilkti jos kn, atjo kakoks rusas, nordamas mus iprievartauti. Jis nusispjov, apsisuko ir ijo. Tai buvo iimtis11. Iagintos moterys paskui kartais bdavo imamos dirbti priverstini darb; bet daugiausia iems darbams bdavo imami vyrai. Priverstiniams darbams sovietai pam apytiksliai 520 000 vokiei - madaug deimt kart maiau, negu vokieiai buvo ive moni priverstiniams darbams i Soviet Sjungos. Sovietai taip pat pam priverstiniams darbams apie 287 000 moni i Ryt Europos ali ir deportavo bent 40 000 lenk, kurie, j manymu, kl grsm soviet valdiai ar bsimai komunistinei valdiai. Budapete jie grob vengrus civilius, elgsi su jais kaip su karo belaisviais ir vert dirbti stovyklose. Vokieiai buvo siuniami dirbti tamsiose ir pavojingose achtose Lenkijos Silezijoje, Ryt Ukrainoje, Kazachstane ar Sibire. Vokiei mirtingumas buvo daug didesnis negu Soviet Sjungos gyventoj. 517-oje stovykloje Karelijoje, vokiei mir tingumas penkis kartus virijo prast mirtingumo gulage rodikl12. I karo pabaigoje paimt nelaisv ar ivet priverstiniams darbams vo kiei apytiksliai 600 000 mir. Madaug 185 000 vokiei civili mir so viet nelaisvje per kar arba po jo ir dar apie 30 000 - Lenkijos stovyklose. Taip pat apytikriai 363 000 vokiei karo belaisvi uvo soviet stovyklose (j mirtingumo rodiklis siek 11,8 procento, palyginti - soviet kareivi mir tingumas vokiei stovyklose - 57,5 procento). Dar daugiau belaisvi mir

352

KRUVINOS EMS

pakeliui stovyklas arba buvo suaudyti, kai pasidav, neuregistravus j kaip karo belaisvi13.

Stalino nusikaltimus, kaip danai bdavo, lm Hitlerio politika. Jeigu na ciai bt organizav sisteming evakuacij, priverstiniams darbams nebt iveta tiek daug vokiei vyr ir nebt iprievartauta tiek daug vokiei moter. Per paskutines kelias karo savaites vokiei kariai skubjo vakarus, kad galt pasiduoti britams ar amerikieiams, o ne sovietams; civiliai tokio pasirinkimo danai neturjo. Hitleris teig, kad karo skm lemia valia, ir taip sustiprino visada kare pasireikiani tendencij neigti pralaimjim ir tuo pabloginti jo padarinius. Jis traktavo ginkluot kov kaip vokiei rass ibandym: Arba Vokietija bus pasaulin galyb, arba nebus jokios Vokietijos. Jo nacionalizmas visada buvo ypatingas: jis man, kad vokiei tauta turi didybs potencial, bet jai reikia imperijos ibandym, kad apsivalyt nuo isigimimo. Taigi kol karas tssi ir gerai seksi, vokieiai buvo jo favoritai. Jeigu vokieiai nepajg ap sivalyti nugalt prie krauju, tai buvo j pai kalt. Hitleris parod jiems keli, bet vokieiai nesteng juo eiti. Jeigu vokieiai pralaimjo savo isigel bjimo kar, tai jiems nebebuvo reikalo igyventi. Hitleriui visos vokieiams tenkanios kanios buvo j pai silpnybs padarinys: Jeigu vokiei tauta nra pasirengusi kovoti u savo ilikim, puiku. Leiskite jai ti.14 Pats Hitleris pasirinko saviudyb. Jo poiriui buvo visikai svetimas pragmatizmas, btinas norint isaugoti civili gyvybes. Civiliniams valdios organams Ryt Vokietijoje vadovavo gauleiteriai, naci partijos kurso ali ninkai ir itikimiausi Hitlerio rmjai. Trijose svarbiose provincijose gauleite riai neorganizavo evakuacijos. Ryt Prsijos gauleiteris buvo Erichas Kochas, tas pats mogus, kuris anksiau jo Ukrainos reichskomisaro pareigas. Kart jis pasak, kad bt nuovs bet kur ukrainiet, vert sdti su juo prie vieno stalo. Dabar, 1945 m. saus, kariuomen, sudaryta daugiausia i ukrainiei, buvo beuimanti jo valdom Vokietijos provincij ir, regis, jis negaljo tuo patikti. Pomeranijos gauleiteris Franzas Schwede-Coburgas netgi band su stabdyti vokiei pabgli sraut. emutinje Silezijoje Karlas Hanke neri mavo, kad civili bgimas sukliudys jo sumanymui padaryti i Breslau (dabar

ETNINIAI VALYMAI

353

Vroclavas) tvirtov, sustabdysiani Raudonj armij. I tikrj Breslau ne tik nesustabd Raudonosios armijos, bet ir buvo apsuptas taip greitai, kad mons pateko spstus. Jeigu vokiei civiliai bt ivyk anksiau, j bt uv kur kas maiau. Soviet karinis jr laivynas nuskandino 206 i 790 laiv, kuriais buvo evakuojami vokieiai i Baltijos jros pakrants. Vien i j, Wilhelm Custloff, vliau atsimin Gnteris Grassas savo romane Krabo ingsniu15. Bgantys vokieiai danai patekdavo krymin Raudonosios armijos ir vermachto ugn. Pasitaikydavo daug atvej, kai soviet tank daliniai trai kydavo vokiei civili kolonas ir j arkliais kinkytus veimus. Su viena tokia kolona bgusi Eva Jahntz prisimin, kas nutiko, kai juos uklupo soviet ka rikiai: Jie nuov kelet vyr, moteris iprievartavo, o vaikus mu ir atskyr nuo motin. Grassas, tarnaudamas Waffen-SS kareiviu, irgi tapo tokios sce nos liudininku: Maiau moter aukiant, bet negirdjau jos riksmo, - prisi min jis16.

Naujoji Lenkija buvo kurta tuo metu, kai bgimas tapo deportacija. Pasi baigus karo veiksmams, naujosiose Lenkijos vakar emse, oficialiai vadi namose atgautomis teritorijomis, prasidjo organizuotas etninis valymas. 1945 m. gegus 26-j Lenkijos partijos Centro komitetas nusprend, kad visi vokieiai turi bti ikeldinti i Lenkijos teritorijos. Tuo metu vokieiai buvo bepraded grti. Jie pabgo nuo Raudonosios armijos, bet nenorjo prarasti viso savo turto bei mantos ir palikti savo tvyn. Jie taip pat negaljo inoti, kad grti jiems beprasmika, kad j tvyne taps Lenkija, o j namai bus atiduoti lenkams. 1945 m. birel sugro madaug milijonas i apytiksliai ei milijon vokiei pabgli. Lenkijos komunistai nusprend nusisti naujai suformuot kariuomen, dabar vadovaujam j, ivalyti nuo it vo kiei teritorijas, kurios, j manymu, priklaus Lenkijai17. 1945 m. vasar Lenkijos komunistai nervingai lauk galutinio taikaus su reguliavimo. Jie baiminosi, kad jeigu nepavyks istumti vokiei vakarus nuo Oderio-Neiss linijos, jiems u ias teritorijas gali bti nekompensuota. Jie taip pat sek artimiausios Lenkijos kaimyns pietuose, demokratins e koslovakijos, pateiktu elgesio su vokieiais pavyzdiu. Jos prezidentas Edvar das Benes karo metu buvo kariausias vokiei deportavimo alininkas

354

KRUVINOS EMS

Europoje. Gegus 12-j jis pasak savo alies pilieiams, kad vokiei tauta nustojo bti monmis. O ekoslovakijos komunist partijos vadovas prie dien kalbjo apie pokario ekoslovakij kaip ek ir slovak respublik. ekoslovakija, kurioje vokiei mauma sudar apytiksliai tris milijonus (ketvirt gyventoj), nuo gegus var savo gyventojus vokieius i alies. Per iuos varymus buvo nuudyta trisdeimt tkstani vokiei; 1945 m. e koslovakijoje nusiud madaug 5558 vokieiai. Gnteris Grassas, tuo metu laikomas amerikiei stovykloje karo belaisviams ekoslovakijoje, stebjosi, kokiu tikslu ten dislokuoti JAV kareiviai - ar saugoti jo, kad nepabgt, ar ginti vokieius nuo ek18. Naujosios Lenkijos kariuomens karininkai liep savo kariams elgtis su vokiei valstieiais kaip su prieais. Girdi, visa vokiei tauta kalta ir neverta pasigailjimo. Vyriausiasis vadas nurod: Elkits su jais taip, kaip jie elgsi su mumis. Lenk kariai taip niekada nesielg, bet 1945 m. birelio 20 d.-liepos 20 d. vykdytos karins deportacijos slygos rod skubjim, abejingum ir auktosios politikos pirmum. Kariuomen deportavo mones, kurie gyveno ariausiai Oderio-Neiss linijos, siekdama sukurti spd, kad itos teritori jos jau paruotos perduoti Lenkijai. Kariuomen apsupdavo kaimus, duodavo monms kelias valandas daiktams susirinkti, surikiuodavo juos kolonomis, o paskui vesdavo per sien. Karikiai raportavo tokiu bdu perkl apytiksliai 1,2 milijono moni, nors tiktina, kad jie labai smarkiai perdjo; bet kuriuo atveju kai kurie mons buvo itremti dukart, nes kareiviams pasitraukus at gal grti nebuvo labai sunku19. Veikiausiai ios lenk pastangos 1945 m. vasar neturjo jokios takos ga lutiniam rezultatui. Nors britai ir amerikieiai susitar prieintis Stalino pla nams dl Lenkijos vakarins sienos, 1945 m. liepos pabaigoje Potsdame jie nusileido iuo klausimu. Jie sutiko su Stalino pasilyta Lenkijos siena, Ode rio-Neiss linija; vienintel j slyga, kuri Stalinas turbt suvok kaip aki dmim Amerikos rinkjams lenkams, buvo ta, kad kita Lenkijos vyriausy b turi bti irinkta laisvuosiuose rinkimuose. Trys didvalstybs sutar, kad gyventoj perklimas i Lenkijos ir ekoslovakijos (ir Vengrijos) turi tstis, bet tik po pertraukos, btinos sudaryti humanikesnms slygoms perke liamiems monms. Vokietijos emes jos buvo pasidalijusios okupacinmis zonomis: Soviet Sjunga vald alies iaurs rytus, britai - vakarus, o ame

ETNINIAI VALYMAI

355

rikieiai - pietus. Amerikieiai ir britai nerimavo, kad jeigu gyventojai ir to liau bus perkeliami taip chaotikai, tai sukels chaos j okupuotose zonose Vokietijoje20. O Lenkijos vyriausyb po Potsdamo konferencijos kaip tik siek sukurti nemonikas slygas vokieiams Lenkijoje, kad jie apsisprst ivykti. Stalinas pasak Gomulkai, kad jis turi sukurti tokias slygas vokieiams, kad jie patys nort pabgti. Nuo 1945 m. liepos Lenkijos valdios organai kaip tik tai ir dar, tik prisidengdami eufemiku savanorikos repatriacijos pavadinimu. Bene skandalingiausia netiesioginio vertimo ivykti politika buvo vykdoma Silezijoje, kur regiono gubernatorius udraud vartoti vokiei kalb vieose vietose, udraud vokiei mokyklas, ugrob vokiei turt ir sak vokiei vyrams dirbti achtose. Atviriausias (ar cinikiausias) metodas buvo taiko mas Oltyno mieste, buvusioje Ryt Prsijoje, kur vokieiai buvo paraginti iki 1945 m. spalio pabaigos savanorikai ivykti Vokietij - ir tuo paiu metu informuoti, kad tie, kurie nepaklus, bus nukreipti stovyklas21. Lenkijos kaljimai ir laikinos baudiamosios ir priveriamojo darbo sto vyklos iuo laikotarpiu buvo pilnos vokiei, su kuriais, kaip ir su visais kitais kaliniais, buvo elgiamasi labai blogai. Kaljimai ir stovyklos buvo priskirtos komunist vadovaujamai Valstybs saugumo ministerijos, o ne Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikal ministerijos jurisdikcijai. Tuo metu Lenkijos vyriausyb vis dar buvo koalicin, bet joje vyravo komunistai, kurie visada siekdavo kontroliuoti tokias institucijas kaip Valstybs saugumo ministerija. Stovyklos vadai, paprastai nekontroliuojami vyresnybs, ne tik neband u kirsti kelio vyraujaniam chaosui ir danai pasitaikanioms mogudystms, bet netgi jas skatino. Neavos kaime iaurs Vidurio Lenkijoje trisdeimt a tuoni vyrai, moterys ir vaikai buvo mesti Vyslos up; vyrai ir moterys buvo i pradi suaudyti, o vaikai sumesti pasksti gyvi. Lubraneco stovykloje va das oko ant vokiets moters, kuri buvo taip baisiai sumuta, kad negaljo pajudti. okdamas jis auk: Mes dedame naujosios Lenkijos pamat.22 Kai kuriose vietose keryta labai tiesiogiai. Lambinovici stovykloje Czesa was Gborskis smoningai pareng konkreiai vokieiams skirtas taisykles (nepaisydamas nurodym elgtis prieingai) ir atvirai skelb nors atkeryti. _ 1945 m. spalio 4-j Lambinovicse buvo nuudyta keturiasdeimt kalini; 1945 ir 1946 m. ten i viso mir apytiksliai 6488 vokieiai. Vokiei valdy

356

KRUVINOS EMS

mo laikais Gborskis pats buvo kalinamas; kiti Lenkijos stovykl vadai turjo kit prieasi keryti. Izydoras Cedrowskis, Potulici stovyklos vadas, buvo Auvice igyvens ydas, kurio eim suaud vokieiai. Nuo alio, lig ir blogo elgesio iose stovyklose kiekvien dien mirdavo imtai vokiei ir kit kalini. I viso Lenkijos stovyklose priverstinius darbus dirbo apytiksliai du imtai tkstani vokiei, ir labai daug j, madaug trisdeimt tkstani, mir 1945 ar 1946 m.23

Antroje 1945 m. pusje vokieiai turjo rimt pagrind palikti Lenkij sava norikai, nors pasirod, kad ivykti ne maiau pavojinga negu pasilikti. Jiems iveti buvo paskirti traukiniai, bet ne keleiviniai, o krovininiai, danai su atvi rais vagonais. Kai vagonai bdavo dengti, vokieiai kartais bijodavo, kad juos nunuodys dujomis. inoma, dujomis niekas j nenuodijo - nors tai rodo, kad vokieiai inojo, jog visai neseniai kiti mons buvo talpinami udar erdv norint juos udusinti. Vienoje i viet, i kuri dabar buvo ikeldinami vokie iai, tuthofe, kaip duj kameras vokieiai naudojo btent vagonus24. Traukiniai juddavo labai ltai, paversdami keliones, kurios turjo trukti kelet ar keliolika valand, siaubingomis odisjomis. traukinius laipinami vokieiai danai bdavo alkani arba sergantys. Jiems buvo leista pasiimti su savimi tik tai, k jie galjo paneti ant nugar. Tuos daiktus i j greitai pa vogdavo banditai - arba lenk milicininkai, kurie turjo juos saugoti. Viena i prieasi, kodl traukiniai sustodavo taip danai, buvo ta, kad norta leisti banditams atimti i moni j likus turt. Tokiomis aplinkybmis mirtin gumas traukiniuose buvo didelis, nors turjo bti visai maas. Vokieiams teko laidoti savo mirusiuosius palei keli, bevardse stotelse, vidury nieko, kur nebuvo joki ymekli ar kitoki gairi, kad bt galima atsiminti viet, kur sugrti. Niekas nesirpino j interesais Lenkijoje ir labai danai niekas j nelauk kitoje sienos pusje. Antroje 1945 m. pusje tokiu bdu Vokietij pasiek apytiksliai ei imtai tkstani vokiei25. 1945 m. lapkrit Sjungininkai sutar dl tolesns deportacijos plano; bri tai ir sovietai pasiruo sutikti vokieius, kurie turjo atvykti 1946 m., ir jais pasirpinti. Kadangi pagrindin moni mirties ir netvarkos prieastis buvo laipinimo traukinius ir laivus slygos, dabar sovietai ir britai pasiunt savo

ETNINIAI VALYMAI

357

atstovus kontroliuoti deportacijos Lenkijos pusje. Buvo tikimasi, kad tvar kingiau perkeliant kils maiau chaoso Vokietijoje; daniausiai ie lkesiai pasiteisino. 1946 m. traukiniais brit ir soviet okupacines zonas Vokietijo je buvo isista apytiksliai du milijonai vokiei; 1947 m. dar madaug ei imtai tkstani. Nors slygos anaiptol nebuvo humanikos, mirtingumas juos veant buvo kur kas maesnis - traukiniuose mir ne daugiau kaip keli tkstaniai ar, daugiausia, kelios deimtys tkstani vokiei26. 1947 m. pabaigoje Lenkij paliko apytiksliai 7,6 milijono vokiei: apyti kriai pus j pabgo nuo Raudonosios armijos, madaug pus buvo itremti. Tiksli proporcij ir skaii pateikti nemanoma, nes daug moni pabgo, sugro ir buvo itremti; kiti buvo itremti daugiau negu vien kart. Daug moni, kurie per kar (ar net anksiau) vadino save vokieiais, dabar m tvirtinti es lenkai ir taip iveng perklimo. (Tuo metu Lenkijos vyriausyb, kuriai labiau rpjo darbo jga negu etninis grynumas, palankiai irjo moni praymus laikyti juos lenkais, jeigu kildavo neaikum. Ir tuo pat metu daug moni, kurie anksiau vadino save lenkais, dabar teig es vokie iai, manydami, kad Vokietijos ekonomin ateitis bus viesesn negu Lenki jos.) Taiau bendras balansas yra aikus: dauguma moni, kurie laik save vokieiais, iki 1947 m. pabaigos paliko Lenkij. Per visus iuos bgimus ir perklimus, nuo 1945 m. pradios iki 1947 m. pabaigos, mir madaug ketu ri imtai tkstani vokiei, kuriems ems, prijungtos prie Lenkijos, buvo gimtosios: dauguma j mir soviet ir lenk stovyklose, kita didel j dalis uvo patek krymin kariuomeni ugn arba buvo nuskandinti jroje27. Paskutinmis karo savaitmis ir pavluotai evakuojantis jiems kilo daug di desnis pavojus negu per perklim, vykdyt karui pasibaigus. Per paskutinius keturis karo mnesius vokieiai patyr vien i skriaud, kurias kiti civiliai ken t ketverius karo Ryt fronte metus, vermachtui puolant ir traukiantis. Mili jonai moni pabgo po vokiei invazijos 1941 m.; 1941-1944 m. milijonai buvo iveti priverstiniams darbams; 1944 m. dar daugiau j privert evakuotis besitraukiantis vermachtas. Bgdami nuo vokiei uvo daugyb Soviet S jungos ir Lenkijos gyventoj, daug daugiau negu uvo vokiei, bgani nuo soviet. Nors tokie perklimai nebuvo smoningo udymo politikos priemons (ir todl ioje studijoje beveik nesusilauk dmesio), bgimas, evakuacija ir pri verstiniai darbai tiesiogiai arba netiesiogiai atm gyvyb keliems milijonams

358

KRUVINOS EMS

Soviet Sjungos ir Lenkijos piliei. (Smoninga vokiei masini udyni politika nusine dar deimties milijon moni gyvybes.)28 Kariauta buvo dl vokiei rass, o karo pabaigoje nebuvo rpinamasi Vo kietijos civiliais, tikrais vokieiais. Taigi didel dalis atsakomybs u mirtis, susijusias su bgimu ir perklimu, tenka nacistiniam reimui. Vokiei civi liai nemaai inojo apie Vokietijos politik per kar, kad suprast tur bg ti, bet j bgimas Vokietijos valstybs nebuvo gerai organizuotas. Daugeliui soviet kareivi bding elges neabejotinai toleravo vyriausioji vadovyb, o Stalinas tokio elgesio ir lauk; taiau jeigu vermachtas nebt upuols So viet Sjungos, Raudonoji armija nebt atsidrusi Vokietijoje. Stalinas pri tar etninio vienalytikumo idjai, bet gyvendinti j pradjo atrodyti btina dl paties Hitlerio politikos, ne tik dl sprendim Maskvoje. Pats perklimas buvo tarptautinio nugaltoj ir auk susitarimo rezultatas.

Galiausiai perklimas buvo dar vienas bdas, kuriuo Stalinas laimjo Hitlerio kar. Lenkijos vardu pasiimdamas tiek daug Vokietijos emi, Stalinas u sitikrino lenk dkingum soviet karinms pajgoms, nepriklausomai nuo to, ar jie mgo Soviet Sjung, ar ne. Kas, jeigu ne Raudonoji armija, galjo apginti toki vakarin Lenkijos sien, jei kada nors vliau Vokietija bt at gimusi?29 Tais metais lenkai buvo judanti tauta. Vokieiams teko keltis vakarin Vo kietijos dal, o lenkai turjo keltis vakarin Lenkijos dal. Komunistin Len kija ivar vokieius, o Soviet Sjunga - lenkus. Nepaisydama vis Lenkijos politini partij, skaitant komunistus, nor, Soviet Sjunga vl prisijung Ryt Lenkijos emes. mons, kurie buvo repatrijuoti (kaip tai eufemisti kai vadino stalinistai) Lenkij, neturjo joki prieasi mgti komunizmo ar Stalino. Taiau jie vis tiek buvo susaistyti su komunistine sistema. Komu nistai galjo ne tik atimti em, bet ir jos suteikti, ne tik ivaryti mones, bet ir suteikti jiems prieglobst. Ir mons, kurie prarado senuosius namus, ir tie, kurie gijo naujuosius, visikai priklaus nuo galini juos apginti, kad ir kas tai bt buvs. Tai galjo bti tik Lenkijos komunistai, kurie galjo paadti, kad Raudonoji armija apgins naujsias Lenkijos emes. Komunizmas kaip ideologija maai k galjo pasilyti Lenkijai ir niekada nebuvo labai populia

ETNINIAI VALYMAI

359

rus. Taiau klasi kovos viet um Stalino etnin geopolitika, sukurdama ilgalaik pagrind palaikyti naujj reim, nors jo neteisino30. Amerikieiai ir britai Potsdame pritar sumanymui perkelti vokieius, ti kdamiesi demokratini rinkim Lenkijoje. Jie taip ir nevyko. Uuot suren gusi laisvuosius rinkimus, pirmoji pokario vyriausyb, kurioje vyravo komu nistai, baugino savo prieininkus ir msi j aret. Amerikieiai tada pradjo vertinti Oderio-Neiss linij kaip problem, kuri galjo bti panaudota prie Soviet Sjung. Amerikos valstybs sekretorius, 1946 m. rugsj suabejojs jos pastovumu, siek padidinti amerikiei tak ir susilpninti soviet tak Vokietijoje, tarp vokiei, nesusitaikiusi su teritorijos praradimu ir perkli mais. Taiau tuo jis taip pat padjo tvirtinti soviet valdi Lenkijoje. Lenki jos reimas 1947 m. saus sureng parlamento rinkimus, bet sufalsifikavo j rezultatus. Tada amerikieiai ir britai pamat, kad j galimybs paveikti pad t Lenkijoje nyksta. Stanisawas Mikoajczykas Lenkijos vyriausybs emigra cijoje premjeras, buvo sugrs Lenkij dalyvauti rinkimuose kaip Valstiei partijos vadovas. Dabar jis turjo bgti31. Lenkijos reimas galjo tikinamai skelbti, kad tik jo sjunginink Soviet Sjunga gali apsaugoti nauj vakar sien nuo vokiei, kuriuos amerikie iai tik remia. 1947 m. patys lenkai, nepriklausomai nuo to, k jie man apie komunistus, negaljo net pagalvoti apie atgaut teritorij praradim. Kaip teisingai tikjosi Gomuka, vokiei paalinimas susaist taut su sistema. Gabus komunist ideologas Jakubas Bermanas man, kad komunistai turi igauti kuo daugiau naudos i savo etninio valymo. Atgautose teritorijose daugelis lenk, kurie nukentjo per kar, gavo geresn nam ar didesn k. Jose galima buvo vykdyti ems reform - engti pirmj ingsn, btin no rint tvirtinti komunist valdi, kad ir kur ji bt vesta. Bene didiausia atgaut teritorij nauda, kad jos tapo vieta, kur galjo apsigyventi milijonas lenk migrant i Ryt Lenkijos (aneksuotos SSRS). Kaip tik todl, kad Len kija pralaimjo tiek daug rytuose, vakarai jai buvo itin brangs32.

Etninis valymas vokiei gyvenamose naujosiose Lenkijos emse prasidjo karo pabaigoje. Taiau tai buvo antroji pus soviet politikos, kuri i tikrj prasidjo daug anksiau, per pat kar, priekario Ryt Lenkijos emse, ryti-

360

KRUVINOS EMS

nj Molotovo-Ribbentropo linijos pusje. Kaip vokieiai turjo palikti emes, kurios nebepriklaus Vokietijai, taip ir lenkai turjo palikti emes, kurios nebe priklaus Lenkijai. Nors Lenkija technikai buvo karo nugaltoja, ji prarado be veik pus (keturiasdeimt septynis procentus) savo priekario teritorijos, kuri atiteko Soviet Sjungai. Po karo lenkai (ir Lenkijos ydai) tapo nepageidauja mi teritorijose, kurios tapo vakarinmis Soviet Baltarusijos ir Soviet Ukrai nos respublik dalimis ir Soviet Lietuvos respublikos Vilniaus kratu33. Gyventoj struktros pokyiai Ryt Lenkijoje lenk ir yd nenaudai prasidjo anksiau, per pat kar. Per savo pirmj okupacij 1940-1941 m. Soviet Sjunga deportavo imtus tkstani moni Tarp j lenk buvo ne proporcingai daug. Daugelis j i gulago per Iran ir Palestin pateko Va kar front, kur kovojo Sjunginink pusje, o kai kurie i j karo pabaigoje pasiek Lenkij; bet beveik n vienas negro savo namus. 1941-1942 m. buvusioje Ryt Lenkijoje vokieiai, talkinami vietos policinink, nuud apy tiksliai 1,3 milijono yd. Kai kurie i it ukrainiei policinink 1943 m. stojo suformuot Ukrainos partizan armij, kuri, vadovaujama ukrainie i nacionalist, buvusioje Pietvakari Lenkijoje - kuri suvok kaip Vakar Ukrain - reng likusi lenk valymus. Banderos OUN, nacionalistin or ganizacija, kuri vadovavo iai partizan kariuomenei, seniai adjo paalinti Ukrainoje tautines maumas. udyti lenkus j imok vokieiai, o jos pasi ryim iudyti lenkus daugiausia lm noras ivalyti vietov nuo tariam prie prie galutin kov su Raudonja armija. UPA, kaip buvo vadinama i partizan kariuomen, nuud deimtis tkstani lenk ir iprovokavo lenk baudiamsias akcijas prie ukrainiei civilius34. Nors UPA buvo rytinga (gal net rytingiausia) komunizmo prieinin k, jos sukeltas etninis konfliktas tik sustiprino Stalino imperij. K pradjo Ukrainos nacionalistai, ubaig Stalinas. Prijungs ginytinas teritorijas prie savo Soviet Ukrainos, jis toliau alino lenkus. Lenkijos komunistai 1944 m. rugsj pasira sutartis, numatanias Lenkijos apsikeitim gyventojais su So viet Ukraina (taip pat ir su Soviet Baltarusija ir Soviet Lietuva). Soviet Ukrainoje lenkai atsimin soviet valdym labai nesenoje praeityje, o dabar dar tebejuto ukrainiei nacionalist grsm. Taigi jie turjo labai rimt prie asi prisijungti prie itos repatriacijos. I Soviet Ukrainos komunistin Lenkij jos naujj sien ribose buvo persista apytiksliai 780 000 lenk, taip

ETNINIAI VALYMAI

361

pat madaug tiek pat lenk i Soviet Baltarusijos ir Soviet Lietuvos. Iki 1946 m. vidurio Soviet Sjung kaip lenkai paliko apytiksliai 1 517 983 mo ns, taip pat keli imtai tkstaniai moni, kurie oficialiai nesiregistravo per klimui. Madaug imtas tkstani i moni buvo ydai: soviet politika siekta i buvusios Ryt Lenkijos paalinti ir etninius lenkus, ir etninius ydus, bet palikti baltarusius, ukrainieius ir lietuvius. Apytiksliai milijonas Lenkijos gyventoj buvo perkelta buvusias Ryt Vokietijos emes, kurios dabar tapo Vakar Lenkijos atgautomis teritorijomis. O i komunistins Lenkijos So viet Ukrain 1944-1946 m. buvo isisti apie 483 099 ukrainieiai, dauguma j - per prievart35. Soviet reimas ne tik kl mones i vienos valstybs kit, bet ir tr m savus pilieius stovyklas ir specialisias gyvenvietes. Dauguma naujj gulago kalini buvo mons i emi, kurias Stalinas su Vokietijos sutikimu

362

KRUVINOS EMS

um 1939 m., o paskui, 1945 m., susigrino. Pavyzdiui, 1944-1946 m. i Soviet Ukrainos gulag buvo itremti 182 543 ukrainieiai: ne u kokius nors nusikaltimus, net ne u tai, kad jie buvo ukrainiei nacionalistai, bet u tai, kad turjo ryi su ukrainiei nacionalistais ar juos painojo. Apytiks liai tuo pat metu, 1946-1947 m., Soviet Sjungoje u bendradarbiavim su vokieiais kalti gulage buvo nuteisti 148 079 Raudonosios armijos veteranai. Gulage dar niekada nebuvo tiek daug Soviet Sjungos piliei kaip poka rio metais: stovyklose ir specialiosiose gyvenvietse j daugjo kasmet nuo 1945 m. iki pat Stalino mirties36. Komunistin Lenkija neturjo gulago, bet 1947 m. jos vadovai rado galutin sprendim savajai ukrainiei problemai: perkelti likusius ukrainieius kitas Lenkijos vietoves ir isklaidyti juos po vis alies teritorij. 1947 m. ba land-liep Lenkijos reimas savarankikai sureng dar vien operacij, ko diniu pavadinimu Vysla, nukreipt prie Lenkijos teritorijoje gyvenanius ukrainieius. Apytiksliai 140 660 ukrainiei ir moni, priskirt ukrainie iams, i alies piet ir pietryi buvo prievarta perkelti vakarus ir iaur, atgautas teritorijas, kurios dar neseniai priklaus vokieiams. Operacija Vysla buvo surengta siekiant priversti ukrainieius Lenkijoje, ar bent jau j vaikus, asimiliuotis su lenk kultra. Tuo pat metu Lenkijos pajgos veik ukrainiei partizan kariuomens, UPA, dalinius Lenkijos emse. Ukrai niei nacionalist kovai Lenkijoje nauj jg suteik tikslas ginti mones, kurie nenorjo bti deportuoti. Taiau kai faktikai beveik visi ukrainieiai buvo deportuoti, UPA Lenkijoje ilikti nebegaljo. Kai kurie UPA kovotojai pabgo Vakarus, kiti - Soviet Sjung kovoti toliau37. Operacij Vysla, i pradi turjusi kodin pavadinim operacija Ry tai, vykd vien tik lenk pajgos, beveik be Lenkijoje buvusios Soviet S jungos kariuomens pagalbos. Taiau svarbiausi mons, planav i opera cij, buvo soviet statytiniai ir ji tikrai buvo suderinta su Maskva. Ji vyko tuo paiu metu kaip ir keletas soviet operacij panaiais kodiniais pavadinimais gretimose Soviet Sjungos teritorijose. Akivaizdiausiai su ja susijusi buvo operacija Vakarai, vykdyta su Lenkija besiribojaniose Soviet Ukrainos te ritorijose. Kai operacija Vysla buvo baigta, sovietai ukrainieius i Vakar Ukrainos pradjo tremti Sibir ir Vidurin Azij. Per kelias dienas 1947 m.

ETNINIAI VALYMAI

363

spal gulag buvo iveti apytiksliai 76 192 ukrainieiai. Vakar Ukrainoje soviet specialiosios pajgos ir UPA kovsi itin kruvinai. Abi puss su prieais elgsi iauriai, vieai demonstruodavo sualotus j ir j numanom kolabo rant lavonus. Taiau galiausiai trmim technologija suteik sovietams aik pranaum. Gulagas toliau gausjo38. Susilauk skms Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, sovietai atsisuko kitas Europos pasienio emes ir pritaik panaias priemones panaioms operaci joms vykdyti. Per operacij Pavasaris 1948 m. gegu buvo itremta apy tiksliai 49 331 lietuvis. Kit met kov per operacij Bang ma i Lietuvos buvo itremta dar 31917 moni, taip pat 42 149 mons i Latvijos ir 20 173 i Estijos. I viso nuo 1941 iki 1949 m. Stalinas i trij ma Baltijos valstybi itrm apie du imtus tkstani moni. Kaip ir visos triskart okupuotos (pirmiausia soviet, paskui vokiei, tada vl soviet) ems rytinje Molo tovo-Ribbentropo linijos pusje, Baltijos valstybs 1945 m. jo SSRS sudt praradusios didij dal savo elito ir didel dal gyventoj apskritai39.

Valdant Stalinui, Soviet Sjunga i revoliucins marksistins valstybs pa mau ir su trkiojimais virto didele, daugiataute imperija, besidangstania marksistine ideologija ir besirpinania tradicinmis saugumo problemo mis - kaip apsaugoti sienas ir paaboti maumas. Kadangi Stalinas paveldjo, isaugojo ir uvald revoliucini met saugumo aparat, is susirpinimas 1937-1938 ir 1940 m. sukl tautini maum udyni proverius ir j tr mim protrkius, kurie prasidjo 1930 m. ir tssi, kol buvo gyvas Stalinas. Karo deportacijos prats tam tikr soviet deportacijos politikos evoliucij: jos vis labiau tolo nuo tradicinio asmen, numanomai atstovaujani priei koms klasms, perklimo ir darsi vis artimesns etniniams valymams, gy ventoj sudtis buvo derinama pagal sienas. Priekario deportacijomis gulag visada bdavo siekiama dviej tiksl: pltoti Soviet Sjungos ekonomik ir perauklti Soviet Sjungos gyvento jus. Ketvirtajame deimtmetyje, kai sovietai pradjo dideliais mastais tremti mones dl etnini prieasi, trmim tikslas buvo perkelti tautines mau mas i jautri pasienio region alies gilum. i tautini maum trem t vargu ar galima traktuoti kaip bausm konkretiems asmenims, bet jos vis

364

KRUVINOS EMS

dlto buvo vykdomos remiantis prielaida, kad gyvendami toli nuo nam ir tvyns itremtieji geriau asimiliuosis soviet visuomen. Nors per nacio nalines Didiojo teroro akcijas 1937-1938 m. ketvirtis milijono moni buvo nuudyta, imtai tkstani gyventoj buvo isista Sibir ir Kazachstan, kur jie turjo dirbti valstybei ir pasikeisti patys. Net 1940-1941 m. trmimus i prijungt Lenkijos, Baltijos ali ir Rumunijos teritorij galima velgti per soviet klasi kovos prizm. Elito eim vyrai buvo nuudyti Katynje ir ki tose vietose, o j monos, vaikai ir tvai palikti Kazachstano steps malonei. Ten jie turjo integruotis soviet visuomen arba mirti. Per kar Stalinas msi baudiamj veiksm, kurie buvo nukreipti prie nacionalines maumas, kaltinamas ryiais su naci Vokietija. 1941-1942 m. buvo itremta apytiksliai devyni imtai tkstani Soviet Sjungos vokiei ir madaug atuoniasdeimt devyni tkstaniai suomi. Kai Raudonoji armi ja po pergals prie Stalingrado 1943 m. pradioje pradjo kontrpuolim, Sta lino saugumo vadovas Lavrentijus Berija rekomendavo itremti itisas tautas, kaltinamas bendradarbiavimu su vokieiais. Daugiausia tai buvo musulmon tautos Kaukaze ir Kryme40. Kai soviet kariuomen atsim Kaukaz, Stalinas ir Berija paleido trmi m mechanizm. Per vien vienintel dien, 1943 m. lapkriio 19-j, sovie tai itrm visus karaajus, apytiksliai 69 267 gyventojus, Soviet Kazach stan ir Kirgizij. Per dvi dienas, 1943 m. gruodio 28-29 d., sovietai isiunt Sibir 91 919 kalmuk. 1944 m. vasario 20-j Berija asmenikai nuvyko Grozn priirti en ir ingu taut trmimo. Vadovaudamas apytiksliai 120 000 specialij pajg kari, jis surinko ir itrm 478 479 mones tik per iek daugiau kaip savait. Jis disponavo amerikiei Studebaker sunkve imiais, gautais per kar. Kadangi neturjo likti n vieno eno ir inguo, mons, kurie negaljo bti perkelti, buvo suaudyti. Visi kaimai buvo sude ginti; apie 314 viet buvo sudegintos darins, pilnos moni. Per dvi dienas, 1944 m. kovo 8-9 d., sovietai Kazachstan itrm balkarus, 37 107 mones. 1944 m. baland, kai tik Raudonoji armija pasiek Krym, Berija pasil, o Stalinas sutiko itremti i ten visus Krymo totorius. Per tris dienas, 1944 m. kovo 18-20 d., buvo itremta 180 014 moni, dauguma j Uzbekistan. Vliau 1944 m. Berija sak i Soviet Gruzijos itremti Mzchetos turkus, apy tikriai 91 095 mones41.

ETNINIAI VALYMAI

365

Tokiame nepaprastai nuosekli nacionalini valym fone Stalino spren dimas ivalyti Soviet Sjungos ir Lenkijos pasien nestebina ir atrodo kaip bendros politikos tsa. Soviet poiriu, ukrainiei, Baltijos ali ar lenk partizanai buvo tiesiog banditai, keliantys bd periferinse teritorijose, tad su jais reikjo susidoroti pasitelkiant didiules karines pajgas ir tremiant. Taiau ten bta ir svarbaus skirtumo. Visi buos ir nacionalini maum atstovai, itremti ketvirtajame deimtmetyje, atsidr toli nuo nam, bet liko SSRS teritorijoje. Soviet Sjungoje liko ir Krymo, Kaukazo bei Baltijos ali gyventojai, itremti per kar ir netrukus po jo. Taiau 1944 m. rugsj Stalinas nusprend perkelti lenkus (ir Lenkijos ydus), ukrainieius ir baltarusius vien ar kit valstybins sienos pus, kad teritorijos abipus jos bt etnikai vienalytikos. Ta pati logika buvo pritaikyta, tik daug didesniu mastu, ir vo kiei atvilgiu Lenkijoje. Veikdami lygiagreiai, o kartais kartu, Soviet Sjungos ir komunistinis Lenkijos reimai 1944-1947 m. atliko dom ygdarb: i abiej Soviet S jungos ir Lenkijos sienos pusi jie paalino tautines maumas, kurios dar pasienio regionus mirius; ir tuo pat metu jie itrm etninius nacionalistus, kurie i vis jg kovojo u kaip tik tok grynum. Komunistai perm savo prie program. Soviet valdia sureng etninius valymus, per kuriuos pa alino etnini valym vykdytojus.

Lenkijos teritorija buvo geografinis Stalino pokario etninio valymo kampa nijos centras. Per i kampanij savo nam neteko daugiau vokiei negu bet kurios kitos grups atstov. 1947 m. pabaigoje apytiksliai 7,6 milijono vokiei paliko Lenkij ir dar madaug trys milijonai buvo deportuoti i de mokratins ekoslovakijos. Apie devyni imtai tkstani Volgos vokiei per kar buvo itremti kitas Soviet Sjungos vietoves. Per kar arba po jo savo namus prarado daugiau negu dvylika milijon vokiei. Nors is skaiius ir didiulis, kit tautybi atstov per kar arba po jo prie j vali buvo perkelta dar daugiau. Per t pat pokario laikotarp soviet (arba komunistins Lenkijos) valdios organai itrm apytiksliai du milijonus ne vokiei. Tuo pat metu atuoni milijonai moni, kuriuos buvo ive vo kieiai, daugum j priverstiniams darbams, buvo grinti Soviet Sjun

366

KRUVINOS EMS

g. (Kadangi daugelis, jeigu ne dauguma j nenorjo grti, juos galima bt suskaiiuoti dukart.) Soviet Sjungoje ir Lenkijoje per kar ar dl jo pabgo arba buvo perkelta daugiau kaip dvylika milijon ukrainiei, lenk, balta rusi ir kit tautybi moni. skaii neeina madaug deimt milijon moni, kurie smoningai buvo nuudyti vokiei ir dauguma kuri buvo vienaip ar kitaip perkelti prie juos nuudant42. Nors veriant vokieius bgti ir juos deportuojant nebuvo siekiama j ma sikai udyti, j tikrai norta atsikratyti; jie tapo stambaus pokario etninio valymo aukomis. Per visus pilietinius konfliktus, bgimus, deportacijas ir perklimus, iprovokuotus arba surengtus grtanios Raudonosios armijos 1943-1947 m., mir apytiksliai 700 000 vokiei, taip pat bent 150 000 lenk ir madaug 250 000 ukrainiei. Maiausiai dar 300 000 Soviet Sjungos piliei mir per soviet trmimus i Kaukazo, Krymo, Moldovos ir Baltijos valstybi arba netrukus po tremties. Jeigu lietuvi, latvi ir est nacionalist kov prie soviet valdios atkrim vertinsime kaip pasiprieinim trmi mams, kaip i dalies ir buvo, prie moni, mirusi dl prieasi, susijusi su etniniu valymu, skaiiaus reiks pridti dar apytikriai imt tkstani43. Vertinant santykiniais dydiais, perkelt vokiei procentas, palyginti su bendru gyventoj skaiiumi, buvo daug maesnis negu Kaukazo ir Krymo taut atstov, kurie buvo itremti visi iki paskutinio mogaus. Karo pabaigoje perkelt vokiei procentas didesnis negu perkelt lenk, baltarusi, ukrainie i ir Baltijos ali gyventoj procentas. Bet jeigu prie soviet okupant karo pabaigoje vykdyt trmim pridsime vokiei per kar vykdytus perklimus, is skirtumas inyksta. Per 1939-1947 m. laikotarp lenkams, ukrainieiams, baltarusiams ir Baltijos ali gyventojams grs madaug toks pat prievartinio perklimo pavojus (kai kuriems truput didesnis, kai kuriems truput maes nis) kaip ir vokieiams. Visoms ioms tautoms pavoj kl prieika Vokieti jos ir Soviet Sjungos politika, o vokieiai (su kai kuriomis iimtimis) patyr skriaud tik i Soviet Sjungos puss. Pokario laikotarpiu vokieiams grs toks pat pavojus netekti gyvybs kaip ir lenkams, kitai grupei, kurios atstovai daugiausia buvo siuniami naciona lin tvyn vakaruose. Lyginant su ukrainieiams, rumunams, Baltijos ali ir Kaukazo bei Krymo taut atstovams grsusiu pavojumi mirti, vokieiams ir lenkams mirties tikimyb buvo gerokai maesn. Dl tiesioginio bgimo, tr mimo ar deportavimo slyg mir maiau kaip kas deimtas vokietis ir len

ETNINIAI VALYMAI

367

kas; Baltijos ali gyventoj ir Soviet Sjungos piliei mirtingumo santykis dl io poveikio buvo vienas i penki. Paprastai galiojo dsnis: kuo toliau rytus mons buvo deportuojami ir kuo stipresn buvo tiesiogin soviet val dios taka, tuo didesnis mirtingumas. Tai buvo akivaizdu ir pai vokiei atveju: dauguma i Lenkijos ir ekoslovakijos pabgusi vokiei igyveno, o didioji dalis ivet rytus paioje Soviet Sjungoje - mir. Buvo geriau bti isistam vakarus negu rytus, ir geriau bti isistam laukiani tvyn negu tolim ir svetim Soviet Sjungos respublik. Taip pat buvo geriau ilipti i traukinio isivysiusioje (nors ir subombarduoto je ir karo nuniokotoje) Vokietijoje negu Soviet Sjungos dykvietje, kurioje tremtiniai turjo patys susikurti gyventi tinkamas slygas. Britanijos ir Ame rikos okupacini zon valdios institucijos surengdavo malonesn sutikim negu vietos NKVD Kazachstane ar Sibire.

Gana greitai, per apytiksliai dvejus metus nuo karo pabaigos, Stalinas sukr savo naujj Lenkij su jos naujosiomis sienomis ir perkl gyventojus, kad j sudtis atitikt sienas. 1947 m. turbt atrod, kad karas galutinai baigsi ir kad Soviet Sjunga pasiek visik karin pergal prie Vokietij bei jos sjungi ninkes ir politin pergal prie komunizmo prieininkus Ryt Europoje. Lenkai, visada problem klusi gyventoj grup, buvo isisti i Soviet Sjungos naujj komunistin Lenkij, kuri dabar buvo susieta su Soviet Sjunga kaip naujosios komunistins imperijos inkaras. Atrod, kad Lenkija sutramdyta: dukart ugrobta, dukart patyrusi deportacijas ir udynes, pakeis tomis sienomis ir demografija, vadovaujama partijos, priklausomos nuo Mas kvos. Vokietija buvo visikai nugalta ir paeminta. Jos 1938 m. teritorijos buvo padalytos daugel okupacini zon, i kuri ilgainiui susiformavo pen kios skirtingos suverenios valstybs: Vokietijos Federacin Respublika (Vaka r Vokietija), Vokietijos Demokratin Respublika (Ryt Vokietija), Austrija, Lenkija ir SSRS (Kaliningrade). Japonija buvo visikai nugalta amerikiei, jos miestai subombarduoti ir paioje karo pabaigoje sunaikinti branduoli niais ginklais. Ji jau nebuvo emynins Azijos didvalstyb. Tradicins Stalinui rpesi klusios grsms buvo paalintos. Priekario laikais j kamavs Japo nijos-Lenkijos-Vokietijos apsupties komaras isisklaid.

ETNINIAI VALYMAI

369

Per Antrj pasaulin kar mir daugiau Soviet Sjungos piliei negu bet kurios valstybs gyventoj per bet kur kit istorijoje aprayt kar. Soviet Sjungos ideologai pasinaudojo kaniomis, kad pateisint stalinist valdym: pateik jas kaip btin kain u pergal kare, kur jie pavadino Didiuoju T vyns karu. Silomos tvyns buvo Soviet Sjunga ir Rusija; vos tik pasibai gus karui, 1945 m. gegu, Stalinas pats pakl garsj tost u didij rus taut. Kar, teig jis, laimjo rusai. inoma, apytiksliai pus Soviet Sjungos gyventoj buvo rusai, taigi skaii poiriu rusai prie pergals prisidjo dau giau negu bet kuri kita tauta. Taiau karas Soviet Sjungos teritorijoje vyko ir buvo laimtas daugiausia Soviet Baltarusijoje ir Soviet Ukrainoje, o ne Soviet Rusijoje. yd, baltarusi ir ukrainiei civili buvo nuudyta dau giau negu rus. Kadangi Raudonoji armija patirdavo didiulius nuostolius, ir karo pradioje, ir pabaigoje jos gretos bdavo papildomos i Baltarusijos ir Ukrainos kilusiais auktiniais. Itremt Kaukazo ir Krymo taut atstov Raudonojoje armijoje procentais uvo daugiau negu rus. Kareiviai ydai u nars bdavo apdovanojami daniau negu kareiviai rusai. Nemindamas to, Stalinas tikslingai siek sukelti painiav. yd tragedij buvo itin sunku sprausti soviet patirties rmus, todl ji kl grsm po karo kurtam soviet mitui. 1941 m. vokieiai ir rumunai nuud apytiksliai 5,7 milijono yd civili, i kuri madaug 2,6 milijono Soviet Sjungos pilieiai. ie skaiiai reikia ne tik tai, kad vertinant abso liuiais skaiiais yd civili buvo nuudyta daugiau negu bet kurios kitos Soviet Sjungos tautybs atstov. Jie taip pat reikia, kad daugiau kaip pus kataklizmo vyko u pokario Soviet Sjungos sien. Stalinist poiriu, net masini j pai alies piliei udyni patirtis buvo nerim keliantis ssaj su ioriniu pasauliu pavyzdys. 1939-1941 m., kai Soviet Sjunga prisijung Lenkij, o Vokietija dar neupuol SSRS, Soviet Sjungos ydai susimai su Lenkijos ydais, kurie primin jiems apie religines ir kalbines j seneli pasaulio tradicijas. Soviet Sjungos ir Lenkijos ydai tuo trumpu bet svarbiu laikotarpiu gyveno kartu. Paskui, po Vokietijos invazijos, jie kartu mirdavo. Kaip tik todl, kad inaikinimas buvo bendras vis yd, kad ir kurioje sienos pusje jie gyveno, likimas, jo atsiminimas negaljo bti redukuotas Didiojo_ Tvyns karo element. Tai buvo ne kas kita, o slytis su Vakarais, ir Stalinui jis kl nerim net

370

KRUVINOS EMS

dabar, kai jo sistema buvo nukopijuota keliose Ryt ir Vidurio Europos vals tybse. Tarpukariu Soviet Sjungos gyventojai i tikrj man, kad jie gyve na pasiturimiau negu mass, kenianios kapitalist inaudojim Vakaruo se. Dabar per Antrj pasaulin kar Amerika pademonstravo neprilygstam ekonomin galyb. 1947 m. Europos alims, pasiruousioms bendradarbiauti tarpusavy elementariais prekybos ir finansins politikos klausimais ji pasil ekonomin pagalb - Maralo plan. Stalinas galjo atsisakyti Maralo pla no pagalbos ir priversti jos atsisakyti savo statytinius, bet jis negaljo itrinti ini, kurias Soviet Sjungos gyventojai gijo per kar. Kiekvienas i karo ar priverstini darb grs Soviet Sjungos pilietis inojo, kad gyvenimo lygis likusioje Europos dalyje, net palyginti neturtingose alyse, tokiose kaip Rumunija ir Lenkija, daug auktesnis negu Soviet Sjungoje. Ukrainieiai sugro gimtin, kurioje vl siautjo badas. Per dvejus pokario metus i bado mir madaug milijonas moni. Tik Vakar Ukraina su privaiu ems kio sektoriumi, kurio sovietai dar neturjo laiko kolektyvizuoti, apsaugojo likusi Soviet Ukrainos dal nuo dar didesni kani44. Rusai labiau tiko pagrindini veikj vaidmeniui stalinist legendoje apie kar. Miai u Maskv ir Stalingrad baigsi pergale. Rusai buvo didiausia tauta, vyravo j kalba ir kultra, o j respublika sikrusi atokiau nuo Vakar abiem j - ir nacistins Vokietijos, ir sigalinios Amerikos - siknijimais. Rusija didel: vokieiai niekada nesiek kolonizuoti daugiau negu penktadal jos teritorijos vakaruose, o ukariauti jiems pavyko tik deimtadal. Sovie t Rusija nebuvo visikai okupuota daugel mnesi ir met, kaip Baltijos respublikos, Baltarusija ir Ukraina. Kiekvienas mogus, liks Soviet Balta rusijoje ir Soviet Ukrainoje, patyr vokiei okupacij; dauguma Soviet Rusijos gyventoj jos nepatyr. Soviet Rusijoje holokaustas paliko kur kas maesn ym negu Soviet Ukrainoje ar Soviet Baltarusijoje, nes vokieiai tiesiog atvyko vliau ir spjo nuudyti maiau yd (apytiksliai eiasdeimt tkstani, arba apie vien procent holokausto auk). iuo poiriu Soviet Rusija irgi buvo labiau nutolusi nuo karo patirties. Kai karas baigsi, rus taut ir, inoma, kitas tautas reikjo izoliuoti nuo kultrins infekcijos. Vienas i pavojingiausi intelektini mar buvo karo interpretacijos, kurios skyrsi nuo paties Stalino interpretacijos.

ETNINIAI VALYMAI

371

Soviet stiliaus komunizmo pergal Ryt Europoje atne ne tik diaugsm, bet ir rpesi. Politins pergals buvo tikrai spdingos: 1947 m. komunis tai Albanijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Jugoslavijoje gijo valdi savo alyse - padedami soviet, bet pasitelkdami ir savo pai gebjimus, negailestingum ir iradingum. Komunistai parod gana gerai sugeb sutelkti mogikuosius iteklius, reikalingus neatidliotinoms pokario rekonstrukcijos problemoms sprsti, kokios kilo, pavyzdiui, Varuvoje. Taiau kaip ilgai galjo soviet ekonominis greitos industrializacijos mo delis utikrinti augim alyse, kurios buvo labiau pramonins negu Soviet Sjunga pirmojo penkmeio plano laikais ir kuri gyventojai tikjosi auk tesnio gyvenimo lygio? Kaip ilgai Ryt Europos visuomens galjo laikyti ko munistus tautos ivaduotojais, matydami, kad j lyderiai akivaizdiai priklau somi nuo usienio valstybs - Soviet Sjungos? Kaip Maskva galjo ilaikyti Vakar, kaip amino prieo, vaizd, kai atrod, kad Jungtins Valstijos knija ir gerov, ir laisv? Stalinui reikjo, kad jo paskirti Ryt Europos vadovai vyk dyt jo norus, inaudot nacionalizm ir izoliuot savo tautas nuo Vakar, o gyvendinti visus iuos udavinius tuo pat metu buvo labai sudtinga. Uduotis atrasti bd, kaip suskaiiuoti vis i apskritim kvadratr buvo pavesta Andrejui danovui, naujajam Stalino propagandos vadovui ir numyltiniui. danovas turjo ipltoti teorij apie neivengiam Soviet S jungos pergal pokario pasaulyje, o kol ji bus pasiekta, apsaugoti rus tyru m. 1946 m. rugpjt Soviet Sjungos komunist partija prim sprendim, smerkiant Vakar tak soviet kultrai. Ukratas galjo patekti ne tik i Va kar Europos ar Amerikos, bet ir per abipus sien gyvenani taut, toki kaip ydai, ukrainieiai ir lenkai, kultras. danovas taip pat turjo paaikinti tarp Soviet Sjungos ir Jungtini Valstij kilusi konkurencij taip, kad jo paaikinimas bt suprantamas Ryt Europos vadovams ir pritaikomas j pai alyse. 1947 m. rugsj Europos komunistini partij lyderiai susirinko Lenkijoje suinoti danovo naujosios linijos. Susitikime kliarska Poremboje, buvu siame Vokietijos kurortiniame mieste raiberhau, jiems buvo pasakyta, kad j partijos turs dalyvauti Komunistiniame informaciniame biure, sutrum pintai - Kominforme. Jis turjo tapti Maskvos priemone praneti apie savo linij ir koordinuoti j politik. Komunist lyderiai suinojo, kad pasaulis pa

372

KRUVINOS EMS

dalytas dvi stovyklas - paangi ir reakcin; Soviet Sjungai buvo lemta tapti naujos Ryt Europos liaudies demokratijos vedliu, o Jungtinms Vals tijoms - paveldti visas supuvusio kapitalizmo ydas, taip neseniai atsiskleidu sias naci Vokietijoje. Nekintami istorijos statymai laidavo, kad paangiosios jgos anksiau ar vliau laims45. Komunistams reikjo tik atlikti jiems priskirt vaidmen paangioje sto vykloje, vadovaujamoje, savaime suprantama, Soviet Sjungos, ir atsispirti pagundai engti socializm kokiu nors atskiru nacionaliniu keliu. Taigi vis kas buvo gerai. Tada danov itiko irdies priepuolis, pirmasis i keleto. Kakaip viskas buvo negerai.

1 1 SKYRIUS

STALINIST ANTISEMITIZMAS

1948 m. saus Stalinas nuud yd. Solomonas Michoelsas, yd antifais tinio komiteto pirmininkas ir Maskvos yd teatro vadovas, buvo pasistas Minsk irinkti Stalino premijai nominuotin pjes. Atvykus j pasitiko Soviet Baltarusijos saugumo pajg vadovas Lavrentijus Canava, kuris j ir nuud, kartu su neparankiais liudininkais. Michoelso knas, sutraikytas sunkveimio, buvo paliktas ramioje gatvje. Vos prie kelerius metus Minskas mat, kaip negailestingai vokieiai ud ydus. Canava, saugumietis ir kartu istorikas, negaljo nepastebti dar vieno soviet ydo nuudymo Minske ironijos. Jis buvo bebaigis rayti baltarusi partizaninio judjimo istorij, kurioje ignoravo itin kebli yd padt ir j kov vokiei okupacijos laikais. yd partizan istorija Soviet Sjungoje buvo parayta, bet publikuoti jos nebuvo leista. Per kar Minske ydai nu kentjo labiau negu vis kit tautybi atstovai; atrod, kad soviet atnetas ilaisvinimas neubaig Soviet Sjungos yd kani. Taip pat atrod, kad holokausto istorija SSRS liks neparayta1. Michoelsas knijo problemas, kuri Stalinas norjo ivengti. Jis buvo as menikai pastamas su yd kilms monmis tiesioginje Stalino aplinkoje, tokiais kaip Politbiuro narys Lazaris Kaganoviius ir Politbiuro nari Viaes lavo Molotovo ir Klimento Voroilovo monos. Dar blogiau, Michoelsas siek susitikti su Stalinu, nordamas praneti jam apie yd likim per kar. Kaip ir Vasilijus Grosmanas, Michoelsas per kar buvo oficialaus Soviet Sjungos yd antifaistinio komiteto narys. Michoelsas, veikdamas Stalino nurody mu, stengsi atkreipti pasaulio dmes kebli Soviet Sjungos yd pad t - kad surinkt pinig soviet kariuomenei paremti. Po karo Michoelsas jautsi negals leisti masinms yd udynms nugrimzti istorin umart ir nenorjo ypating yd kani sulieti su kit Soviet Sjungos gyventoj

374

KRUVINOS EMS

kaniomis. 1945 m. rugsj jis paskait Kijeve atne kritolinje vazoje pele n i Babij Jaro ir pokario metais nesiliov atvirai kalbti apie mirties duobes. 1947 m. Michoelsas kreipsi Stalino propagandos vadov Andrej danov, praydamas leisti publikuoti Soviet Sjungos yd juodj knyg, Grosmano, Iljos Erenburgo ir kit suredaguot dokument ir parodym apie masines udynes rinkin. Tuiai. danovo eros soviet kultra negaljo patvirtinti ydikos karo istorijos. Pokario Soviet Sjungoje memorialiniai obeliskai negaljo turti Dovydo vaigdi, tik penkiakampes raudonas vaigdes. Vakar Soviet Sjungoje, emse, kurias Soviet Sjunga aneksavo per kar, o jam pasibaigus prisijung vl, emse, kuriose buvo nuudyta apytiksliai 1,6 milijono yd, paminklai Leninui buvo statomi ant pjedestal, pastatyt i yd antkapi. Sinagoga, ant kurios sien Kovelio ydai irai savo pasku tinius odius, buvo naudojama grdams laikyti2. Svetjana Alilujeva, Stalino dukt, nugirdo, kaip jos tvas su Canava ren g istorij mogudystei pridengti: Nelaimingas vykis kelyje. Michoelsas buvo gana reikminga figra soviet kultroje ir jo politin kampanija buvo nepageidaujama. Taiau Stalino prieikumas Michoelsui kaip ydui turbt buvo susijs ne tik su politika, bet ir su eiminiu gyvenimu. Stalino snus Jakovas, mirs vokiei nelaisvje, buvo veds yd. Svetlanos pirmoji meil buvo yd aktorius, kur Stalinas apauk Britanijos nipu ir isiunt gulag. Svetlanos pirmasis vyras taip pat buvo ydas; Stalinas vadino j yktuoliu ir bailiu, vert dukr skirtis su juo ir tekti u danovo, Stalino soviet kultros valytojo, snaus. Pora jai buvo parinkta siekiant padaryti karalikj eim ne toki ydik, koki j padar paios Svetlanos pasirinkimas. Stalinas visada turdavo artim bendradarbi yd, tarp kuri ymiausias buvo Kaganovi ius. Taiau dabar, kai artjo septyniasdeimties met amiaus riba ir kai jo galvoje turbt brendo mintis apie pdin, jo paties poiris ydus, regis, pasikeit3. Kai Michoelsas buvo negyvas, soviet saugumo tarnyba, dabar pavadin ta Valstybs saugumo ministerija, atgaline data pateik prieast, dl kurios nuudyti j reikalavo Soviet Sjungos interesai: yd nacionalizmas. Vikto ras Abakumovas, Saugumo ministerijos (arba MGB) vadovas, 1948 m. kov nusprend, kad Michoelsas buvo yd nacionalistas, susidjs su pavojingai siais amerikieiais. Pagal soviet standartus, tai buvo gana lengvai rodomas

STALINIST ANTISEMITIZMAS

375

kaltinimas. Michoelsui, kaip yd antifaistinio komiteto nariui, soviet va dovyb per kar nurod apeliuoti yd nacionalinius jausmus. 1943 m. jis nuvyko Jungtines Valstijas rinkti pinig ir ten palankiai atsiliep apie sioniz m. Gryno atsitiktinumo valia jo lktuvas kelias valandas stovjo kilimo take Palestinoje, kur, anot jo paties, jis pabuiavo ventosios ems or. 1944 m. vasar Michoelsas prisijung prie kampanijos kurti Krymo pusiasalyje, po 1943 m. soviet ivalytame nuo spjam prie musulmon, yd soci alistin respublik. Krymas, sirs Juodj jr, buvo Soviet Sjungos jrinio pasienio regionas. Mintis, kad jis galt tapti Soviet Sjungos yd tvyne, buvo ikelta kelis kartus ir palaikoma kai kuri ikili Amerikos yd. Stalinas teik pirmenyb soviet parinktai vietai, Birobidanui, yd autono minei sriiai Soviet Sjungos Tolimj Ryt ukampyje4. Kadangi Antrojo pasaulinio karo patirtis visoje Ryt Europoje, SSRS ir nau jose satelitinse valstybse turjo nepaprast reikm, kiekvienas naujosios komunistins Europos gyventojas turjo suprasti, kad rus tauta kovojo ir nukentjo labiau negu bet kuri kita. Rusai turjo bti didiausi nugaltojai ir didiausios aukos, dabar ir per amius. Centrin Rusijos dal tikriausiai galima buvo apsaugoti nuo pavojingj Vakar: j saugojo kitos soviet res publikos ir naujos stelitins Ryt Europos valstybs. Taiau prietaravimas buvo akivaizdus: tautoms, kurios sudar bufer, stalinist teiginiai apie rus kankinyst ir tyrum toli grau neatrod tikinami. Ypa sunku buvo juos pirti tokiose vietose kaip Estija, Latvija ir Lietuva, kur Antrasis pasaulinis karas prasidjo ir baigsi soviet okupacija. i uduotis nebuvo lengva ir Va kar Ukrainoje, kur karui pasibaigus nacionalistai partizanai dar ilgus metus kovojo su sovietais. Lenkai irgi vargu ar galjo umirti, kad Antrasis pasau linis karas prasidjo, kai vokiei ir soviet kariuomens, veikdamos kaip s jungininks, upuol Lenkij. Ypa nelogiki tokie teiginiai atrod ydams. Kadangi vokieiai ud ne tik Soviet Sjungos, bet ir Lenkijos bei kit Europos ali ydus, holokaust buvo sunku sprausti bet kokios soviet karo istorijos rmus, o ypa tokios, kuri perkl kani traukos centr rytus, Rusij, kur uvo palyginti nedaug yd. Viena ydams buvo soviet valdios sugrim laikyti ilaisvinimu, di dioji j dalis taip ir dar, bet pripainti, kad kiti Soviet Sjungos pilieiai

376

KRUVINOS EMS

nukentjo labiau negu jie, buvo visikai kas kita. ydai Raudonj armij irjo kaip ivaduotoj kaip tik todl, kad naciai vykd j naikinimo po litik. Taiau is dkingumo jausmas dl jo ypatingos kilms automatikai nepavert jo politine legenda apie Didj Tvyns kar ir Rusij. Gal gale ydai taip pat kovojo Raudonojoje armijoje ir bdavo kur kas daniau apdo vanojami u nars negu kiti Soviet Sjungos pilieiai5. Soviet Sjungoje vokiei nuudyt yd skaiius buvo valstybin pa slaptis. Vokieiai nuud apytiksliai milijon tikr Soviet Sjungos yd ir dar madaug 1,6 milijono Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos yd, kurie pateko SSRS jurisdikcij po 1939 ir 1940 m. aneksijos. Rumunai taip pat ud ydus, daugiausia tose teritorijose, kurios po karo buvo trauktos Soviet Sjun gos sudt. ie skaiiai buvo akivaizdiai kebls, kadangi jie atskleid, kad, net lyginant su pasibaistinomis kit Soviet Sjungos taut kaniomis, yd likimas ypatingas. ydai sudar maiau kaip du procentus gyventoj, o ru sai - daugiau kaip pus, taiau okupuotoje Soviet Sjungoje vokieiai yd civili nuud daugiau negu rus civili. ydai buvo ypatinga kategorija, net lyginant su slav tautomis, kurios nukentjo daugiau negu rusai, tokiomis kaip ukrainieiai, baltarusiai ir lenkai. Soviet Sjungos vadovyb tai inojo, inojo tai ir Soviet Sjungos pilieiai, kurie gyveno vokiei okupuotose e mse. Bet holokaustas negaljo tapti soviet karo istorijos dalimi6. ie dideli nuudyt yd skaiiai taip pat kl kebl klausim, kaip vo kieiai per tok trump laik sugebjo okupuotoje Soviet Sjungoje nuu dyti tiek daug civili. Jiems talkino Soviet Sjungos pilieiai. Kaip inojo kiekvienas igyvens kar, Vokietijos armijos buvo didiuls, bet vokiei okupacins pajgos unugaryje buvo menkos. Vokiei civilins valdios institucijoms ir policijai trko mogikj itekli vesti Vakar Soviet S jungoje nors kiek tvirtesn valdym, juo labiau kruopiai vykdyti masini udyni politik. Atsiradus naujiems eimininkams vietos pareignai toliau jo savo pareigas, vietos jaunuoliai stojo tarnauti policij, o getuose kai ku rie ydai msi uduoties priirti kitus ydus. Prie suaudym rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos vienaip ar kitaip prisidjo imtai tkstani Soviet Sjungos piliei. (Ties sakant, didij svarbiausio darbo dal mir ties infrastruktrose vakarus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos okupuo toje Lenkijoje atliko Soviet Sjungos pilieiai. Faktas, kad Treblinkos, So-

STALINIST ANTISEMITIZMAS

377

biboro ir Beleco aptarnaujantis personalas buvo Soviet Sjungos pilieiai, buvo nemintinas.) Nieko nuostabaus, kad vokieiams reikjo bendradarbi ir kad jie j rado. Taiau bendradarbiavimas kenk mitui apie viening Sovie t Sjungos piliei, ginani tvyns garb, pasiprieinim nekeniamiems faistiniams grobikams. Jo vyravimas buvo dar viena prieastis, dl kurios masins yd udyns turjo bti umirtos. Per kar Soviet Sjunga ir jos sjungininks sutar, kad karas neturi bti laikomas yd ilaisvinimo karu. Dl skirting prieasi soviet, lenk, amerikiei ir brit vadovyb man, kad yd kanias geriausia laikyti vienu iaurios vokiei okupacijos aspektu. Nors Sjunginink vadovai gana gerai inojo apie holokaust, n vienas i j nelaik jo prieastimi kariauti su na ci Vokietija ar kreipti ypating dmes yd kanias. Propagandoje yd klausimo apskritai bdavo vengiama. Kai Stalinas, Churchillis ir Rooseveltas 1943 m. spal Maskvoje paskelb Deklaracij dl iaurum, tarp naci nusi kaltim jie paminjo masin lenk karinink suaudym, turdami galvoje udynes Katynje, nors i tikrj tai buvo soviet nusikaltimas, Pranczijos, Olandijos, Belgijos ar Norvegijos kait ir Kretos valstiei egzekucijas, o apie yd udynes net neusimin. Deklaracijoje buvo pamintos Lenkijos ir Soviet Sjungos tautos, bet iose alyse gyvenusios yd maumos ne buvo vardytos. Tuo metu, kai buvo paskelbta i iaurum rezium, daugiau kaip penki milijonai yd buvo suaudyti ar nunuodyti dujomis dl to, kad jie buvo ydai7. Filosofiniu lygmeniu is rasini udyni nutyljimas atspindjo princi ping nenor patvirtinti Hitlerio rasistins pasaulio sampratos. ydai nra kokios nors vienos alies pilieiai, buvo samprotaujama, taigi apjungti juos vien visum, buvo baiminamasi, reikt pripainti j, kaip rass, vienyb ir priimti Hitlerio rasin pasaulio suvokim. Praktiniu lygmeniu tokia pozicija buvo nuolaidiavimas plaij masi antisemitizmui - labai paplitusiam So viet Sjungoje, Lenkijoje, Britanijoje ir Jungtinse Valstijose. Londonui ir Vaingtonui i tampa isisprend 1945 m. pasiekus pergal kare. Amerikie i ir brit ilaisvintoje Europos dalyje nebuvo teritorij, kuriose prie kar gyveno daug yd, ir jie neivydo n vienos vokiei mirties infrastruktros. Po karo ekonominio, politinio ir karinio bendradarbiavimo politika Vakar Europoje buvo palyginti nedaug susijusi su yd klausimu.

378

KRUVINOS EMS

Iplstos Stalino valstybs teritorija apm daugum vokiei udymo lauk, o jo pokario imperija (apmusi komunistin Lenkij) - ir vokiei mirties fabrik vietas. Po karo Stalinas ir jo Politbiuras susidr su ilgalaikiu pasiprieinimu soviet valdios atkrimui, o jo formos padar yd likim karo metu svarbiu ideologijos ir valstybins santvarkos klausimu. Pokario pa siprieinimas Vakar Soviet Sjungoje buvo karo tsa dviem poiriais: jis vyko emse, kurias Soviet Sjunga ukariavo, ir emse, kur daug moni ginklu jai prieinosi. Baltijos alyse, Ukrainoje ir Lenkijoje dalis partizan buvo atvirai antisemitiki ir toliau taik nacistin taktik sieti soviet valdi su ydais. Tokiomis aplinkybmis sovietai buvo politikai suinteresuoti toliau atri boti savo valdi ir valstyb nuo yd kani ir daryti visk, kad antisemitai nesiet soviet valdios sugrimo su yd sugrimu. Lietuvoje, vl jung toje Soviet Sjung, vietins soviet komunist partijos akos generalinis sekretorius per holokaust nuudytus ydus skaiiavo kaip tautos snus, lietuvius, kurie mir kankinio mirtimi u komunizm. Nikita Chruiovas, Politbiuro narys ir Ukrainos komunist partijos generalinis sekretorius, elg si dar radikaliau. Jis buvo atsakingas u kov su ukrainiei nacionalistais bu vusiose Pietryi Lenkijos teritorijose, vietovse, kurios anksiau buvo tan kiai apgyvendintos yd ir lenk. Vokieiai iud ydus, o Soviet Sjunga deportavo lenkus. Chruiovas norjo, kad ukrainieiai bt dkingi Soviet Sjungai u j alies suvienijim Lenkijos sskaita ir ivalym nuo lenk emvaldi. inodamas, kad nacionalistai nori etninio grynumo, jis siek, kad soviet valdia kaip tik tai ir reikt8. Stalinas, kaip visada gerai jausdamas gyventoj nuotaikas, iekojo bdo pateikti kar taip, kad paglostyt rus savimeil ir nustumt al ydus (ir, ties sakant, visas kitas Soviet Sjungos tautas). Visa soviet Didiojo Tvy ns karo idja buvo pagrsta poiriu, kad karas prasidjo 1941 m., kai Vokie tija upuol SSRS, ne 1939 m., kai Vokietija ir Soviet Sjunga kartu ugrob Lenkij. Kitaip tariant, oficialioje istorijoje teritorijos, prijungtos 1939 m. per soviet agresij, turjo bti traktuojamos kaip kakokiu bdu visada priklau siusios sovietams, o ne kaip karo grobis, kur Stalinas gijo padedamas Hitle rio. Kitaip Soviet Sjunga bt figravusi kaip viena i dviej kar pradju si didvalstybi, kaip viena i agresori, o tai, aiku, buvo nepriimtina.

STALINIST ANTISEMITIZMAS

379

Soviet pasakojimas apie kar jokiu bdu negaljo atskleisti vieno i jo svarbiausi fakt: kad vokiei ir soviet okupacija kartu buvo blogiau negu vien tik vokiei okupacija. rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos terito rij gyventojai, patyr vien vokiei ir dvi soviet okupacijas, nukentjo la biau negu vis kit Europos region gyventojai. Soviet poiriu, visus ioje zonoje uvusius mones buvo galima tiesiog traukti bendr soviet nuos toli skaii, nors prie t Soviet Sjungos pilieiais jie buvo tik keliolika ar keliasdeimt mnesi, ir net nepaisant to, kad daugelis j buvo nuudyti NKVD, o ne SS. Tokiu bdu lenk, rumun, lietuvi, baltarusi ir ukrainie i, kuriuos nuud soviet, o ne vokiei pajgos, mirtys panaudotos sie kiant, kad Soviet Sjungos (ar net, neatidiam skaitytojui, Rusijos) tragedija atrodyt kuo didesn. Didioji dalis i daugybs uvusi Soviet Sjungos yd buvo nuudyti jos k tik ugrobtose emse. ie ydai buvo Lenkijos, Rumunijos ir Baltijos ali - valstybi, kuriose soviet valdia buvo jga vesta tik prie dvideimt vien mnes iki Vokietijos invazijos Lenkijos atveju ir tik prie dvylika m nesi iki jos iaurrytins Rumunijos ir Baltijos ali atveju - pilieiai. Soviet Sjungos pilieiai, kurie per kar nukentjo labiausiai, soviet valdios juris dikcij prie pat vokiei puolim pateko ne savo valia - dl soviet sudarytos sjungos su naci Vokietija. Tai buvo neparanku. Karo istorija turjo prasidti 1941 m., o ie mons turjo bti taiks soviet pilieiai. ydai emse rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, taip neseniai u kariautose Soviet Sjungos, buvo pirmieji, kuriuos pasiek Einsatzgruppen, kai 1941 m. Hitleris apgavo Stalin ir Vokietija upuol Soviet Sjung. So viet spauda nuslp nuo j informacij apie 1939 ir 1940 m. Vokietijos po litik yd atvilgiu. Jie beveik visikai neturjo laiko evakuotis, kadangi Sta linas netikjo, kad Vokietija puls. Iplstoje Soviet Sjungoje 1939-1941 m. laikotarpiu, kai Stalinas ir Hitleris buvo sjungininkai, jie patyr teror ir tremt, o paskui, sjungai nutrkus, tapo pasibaistinai lengva vokiei paj g aukomis. ioje maoje zonoje gyven ydai sudar daugiau negu ketvirt vis holokausto auk. Kad sivyraut stalinist karo supratimas, faktas, kad ydai buvo jo pag rindins aukos, turjo bti umirtas. Taip pat turjo bti umirta, kad So viet Sjunga 1939 m. prasidjus karui buvo naci Vokietijos sjunginink, o

380

KRUVINOS EMS

1941 m. Vokietijos puolimui buvo nepasiruousi. yd udyns buvo ne tik nepageidaujami prisiminimai savaime; jos sukeldavo kitus nepageidaujamus prisiminimus. Jos turjo bti umirtos.

Po Antrojo pasaulinio karo soviet vadovybei buvo daug sunkiau kontroliuo ti vidin Soviet Sjungos gyventoj pasaul. Nors cenzros aparatas veik ir toliau, per daug moni patyr gyvenim u Soviet Sjungos, kad soviet normos atrodyt vienintels ar gyvenimas Soviet Sjungoje atrodyt geriau sias. Karo buvo nemanoma apriboti Tvyns, nepaisant to, ar ja bt laikoma Rusija, ar Soviet Sjunga, sienomis; jis paliet per daug kit taut ir jo rezul tatas suformavo ne tik alis, bet ir pasaul. Labiausiai sovietams yd likim nugramzdinti politin umart trukd Izraelio valstybs krimas. Net po holokausto Soviet Sjungoje gyveno daugiau yd negu Palestinoje, bet na cionaline yd tvyne tapo pastaroji. Jeigu ydai turs nacionalin valstyb, ar tai bus smgis Britanijos imperializmui Artimuosiuose Rytuose, kur rei kia palaikyti, ar ikis Soviet Sjungos yd itikimybei, kurio reikia bijoti, klaus savs soviet vadovyb9. I pradi ji, regis, tikjosi, kad Izraelis bus socialistin valstyb, draugi ka Soviet Sjungai, ir komunistinis blokas suteik Izraeliui toki param, kokios niekas daugiau negaljo suteikti. Antroje 1947 m. pusje apytiksliai septyniasdeimiai tkstani yd buvo leista i Lenkijos ivykti Izrael; daugelis j buvo k tik ivaryti i Soviet Sjungos Lenkij. 1948 m. gegu Jungtinms Tautoms pripainus Izraelio valstyb (Soviet Sjungai balsavus ,,u), naujj valstyb upuol jos kaimynai. Jos besiformuojanti kariuomen gynsi ir neretai val teritorijas nuo arab. Lenkija reng yd kareivi mo kymus savo teritorijoje, paskui siunt juos Palestin. ekoslovakija siunt ginklus. Kaip pastebjo Arthuras Koestleris, ginkl kroviniai ydams sukl dkingumo jausm Soviet Sjungai10. Taiau 1948 m. pabaigoje Stalinas nusprend, kad ydai soviet valstybei daro didesn tak negu Soviet Sjunga yd valstybei. Spontaniki velni jausm Izraeliui enklai buvo matomi Maskvoje ir paties Stalino dvare. Mas kvieiai, rods, dievino naujj Izraelio ambasador Gold Meir (gimusi Ki jeve ir uaugusi Jungtinse Valstijose). Didiosios vents buvo veniamos

382

KRUVINOS EMS

nepaprastai pakiliai. Ros ha-ana subr didiausi vie surinkim Maskvoje per dvideimt met. Apytiksliai deimt tkstani yd susibr Choralinje sinagogoje ir aplink j. Kai buvo puiamas ofaras ir mons adjo vienas kitam susitikti kitais metais Jeruzalje, nuotaika buvo euforika. Usienio reikal komisaro Viaeslavo Molotovo mona Polina emiuina lapkriio 7-j, per bolevik revoliucijos metines, sutiko Gold Meir ir paragino j ir toliau lankyti sinagog. Dar blogiau, emiuina kalbjo su ja jidi, savo ir Meir tv kalba - t laik paranojikoje aplinkoje tai sukl tarim, kad tautin yd vienyb perengia valstybi sienas. Klimento Voroilovo, kito Politbiuro nario, mona Jekaterina Gorbman, kaip kakas girdjo, suukusi: Dabar mes taip pat turime sav tvyn!11 1948 m. pabaigoje ir 1949 m. pradioje visuomeninis gyvenimas Soviet Sjungoje pasisuko antisemitizmo kryptimi. 1949 m. sausio 28-osios Pravdos numeris nubr nauj linij, netiesiogiai, bet matomai. Straipsnis apie ne patriotikus teatro kritikus, kurie buvo neturinio pilietybs kosmopolitiz mo nejai, pradjo yd ujimo kampanij visose profesins veiklos srityse.
Pravda apsival kovo pradioje. I Raudonosios armijos buvo atleisti kari

ninkai ydai, o yd aktyvistai paalinti i vadovaujani pareig Komunist partijoje. Keli tuzin yd tautybs poet ir romanist, kurie pasirain jo rusikais literatriniais slapyvardiais, kriniai buvo pradti spausdinti skliaustuose nurodant j tikruosius ar ankstesnius vardus. yd raytojai, kurie domjosi ydika kultra ar Vokietijos yd udynmis, atsidr are tinje. Atrod, kad visoje SSRS tik ydai vagia ir ima kyius, tik ydai yra nusikalstamai abejingi ligoni kanioms ir tik ydai publikuoja pagieingas ar prastai paraytas knygas, - prisimin Grosmanas12. 1948 m. lapkrit buvo oficialiai panaikintas yd antifaistinis komitetas, o daugiau kaip imtas yd raytoj ir aktyvist buvo suimti. Pavyzdiui, 1949 m. buvo suimtas raytojas Deras Nisteris; kitais metais jis mir kardo mojo kalinimo aretinje. Savo romane Maber eima jis pateik vizij, kuri dabar atrod pranaika, nes soviet praktika, regis, m nebesiskirti nuo naci: Sunkiai pakrautas krovininis traukinys su ilga eile vienodai raudon vagon, jo juodi ratai rieda priek, sukdamiesi vienodu greiiu, nors atro do, kad nejuda. ydus visoje Soviet Sjungoje apm bloga nuojauta. MGB prane, kad Soviet Ukrainoje ydus apmusi baim - girdi, jie supranta,

STALINIST ANTISEMITIZMAS

383

kad toki politik gali lemti tik valdios virni sprendimai, ir nerimauja manydami, kad niekas negali pasakyti, koki form ji gaus. Nuo vokiei okupacijos pabaigos buvo praj tik penkeri metai. O nuo Didiojo teroro pabaigos buvo praj tik vienuolika met13. Soviet Sjungos ydams dabar kilo pavojus susilaukti dviej kaltinim: kad jie yra yd nacionalistai ir akn neturintys kosmopolitai. Nors ie du epitetai ir atrodo tarpusavy nesuderinami, nes nacionalistas yra mo gus, kuriam labai svarbios aknys, stalinist logikoje jie galjo funkcionuoti kartu. ydai buvo kosmopolitai, nes j prisiriimas prie soviet kultros ir rus kalbos ess nenuoirdus. Negalima buvo tiktis, kad jie gins Soviet Sjung ar rus taut nuo vairios i Vakar besiskverbianios takos. U simaskavusius yd kosmopolitus i prigimties trauk Jungtins Valstijos, kur (kaip, anot Stalino, man ydai) ydai gali ivykti ir tapti turtingi. Ame rikos pramonin galia buvo akivaizdi sovietams, kurie naudojo Studebaker automobilius tremdami savus gyventojus. Technologin pranaum (ir pa prasiausi negailestingum) taip pat parod karo pabaigoje Japonijoje su rengtas Hirosimos ir Nagasakio bombardavimas atominmis bombomis. Amerikos galia irykjo ir per Berlyno blokad antroje 1948 m. pusje. Vokietija vis dar buvo okupuota keturi didvalstybi nugaltoj: Soviet S jungos, Amerikos, Britanijos ir Pranczijos. Berlynas, atsidrs soviet zo nos ribose, buvo padalytas keturias i valstybi okupacines zonas. Vakar sjungininkai paskelb savo kontroliuojamose zonose vesi nauj Vokieti jos valiut, Vokietijos mark. Soviet Sjunga blokavo Vakar Berlyn, aki vaizdiai siekdama priversti Vakar Berlyno gyventojus sutikti naudotis jos tiekimo paslaugomis ir taip tapti priklausomus nuo soviet valdios. Tada amerikieiai sipareigojo aprpinti izoliuot miest oro keliais, nors Maskva tvirtino, kad tai nemanoma. 1949 m. gegu Soviet Sjunga turjo nutrauk ti blokad. Amerikieiai kartu su britais parod es pajgs kiekvien dien tiekti tkstanius ton krovini lktuvais. Tokiu poelgiu jie vienu metu paro d savo geranorikum, turtingum ir gali. Prasidjus altajam karui, Ame rika ir amerikieiai atrod es pajgs padaryti tai, ko negaljo padaryti n vienas i ankstesni Maskvos konkurent: pateikti universali ir patraukli gyvenimo vizij. Visa tai labai padjo susieti amerikieius su naciais ir pri

384

KRUVINOS EMS

skirti juos tai paiai reakcinei stovyklai, bet ydams (ir kit taut atstovams, inoma) tokios ssajos atrod netikimos. Soviet Sjungos ydai taip pat buvo vadinami sionistais, nes galjo teik ti pirmenyb Izraeliui, yd nacionalinei valstybei, Soviet Sjungos, savo tvyns, atvilgiu. Izraelis po karo, kaip ir Lenkija, Latvija ar Suomija prie kar, buvo nacionalin valstyb, kuri galjo sukelti yd diasporos Soviet Sjungoje lojalum jai. Tarpukario laikotarpiu soviet politika i pradi sie k palaikyti vis tautybi kultrin raid, bet paskui tapo labai prieika tam tikroms nacionalinms maumoms, tokioms kaip lenkai, latviai ir suomiai. Soviet Sjunga galjo pasilyti isimokslinim ir asimiliacij ydams (kaip ir kitoms grupms), bet kokia i to nauda, jeigu tie isilavin soviet ydai po Izraelio krimo ir Jungtini Valstij triumfo kitur jaut geresn alternatyv? Soviet Sjungos ydas galjo bti laikomas ir akn neturiniu kos mopolitu, ir sionistu, nes Izrael laipsnikai buvo pradta irti kaip Amerikos satelit. Amerikai simpatizuojantis ydas veikiausiai palaik nau jj Amerikos globotin; ydas, simpatizuojantis Izraeliui, palaik jo naujj globj. Ir vienu, ir kitu atveju soviet ydai jau nebuvo patikimi Soviet S jungos pilieiai. Taip turbt atrod Stalinui. Dabar, kai ydikumas ir yd ryiai su Jungtinmis Valstijomis tapo tartini, MGB vadovas Viktoras Abakumovas paband atrasti bd padaryti buvusius panaikinto Antifaistinio komiteto aktyvistus amerikiei valgybos agentais. Tam tikru poiriu tai buvo lengvas darbas. Komitetas buvo sukurtas sie kiant sudaryti slygas Soviet Sjungos ydams byloti pasaulio ydams, taigi jo nariai lengvai galjo bti apaukti ir yd nacionalistais, ir kosmopolitais. Taiau i logika nepateisino masinio teroro veiksm ar 1937-1938 m. nacio nalini operacij modelio. Abakumovas susilauk nepritarimo i viraus. Ne turdamas aikaus Stalino pritarimo jis negaljo priskirti smokslininkams i tikrj ikili yd, juo labiau pradti k nors panaaus masin operacij. Per 1937-1938 m. nacionalines operacijas represuojamoms tautoms ne priklaus n vienas Politbiuro narys. Surengus nors koki operacij prie y dus padtis bt buvusi kitokia. 1949 m. Lazaris Kaganoviius jau nebuvo artimiausias Stalino bendraygis ir numanomas jo pdinis, bet jis vis dar buvo Soviet Sjungos Politbiuro narys. Paskelbus, kad yd nacionalistai

STALINIST ANTISEMITIZMAS

385

prasiskverb aukiausias soviet valdios institucijas (pagal 1937-1938 m. lenk nacionalistams ikelt kaltinim analogij), pradti bt reikj nuo Kaganoviius. Stalinas atsisak leisti tardyti Kaganovii, vienintel Politbiuro nar yd. Tuo metu penki i 210 Soviet Sjungos komunist partijos Centro komiteto visateisi nari ir kandidat buvo yd kilms asmenys; n vienas i j nebuvo tardomas. Taiau iekodamas yd nip Abakumovas pasiek Politbiuro nari ei mas. 1949 m. saus buvo suimta Polina emiuina, Molotovo mona. Ji nei g kaltinimus idavyste. Per balsavim dl monos pasmerkimo Molotovas maitaudamas susilaik. Taiau vliau jis atsipra: Nuoirdiai gailiuosi, kad nesutrukdiau emiuinai, labai brangiam man asmeniui, padaryti klaid ir umegzti ryi su antisovietikais yd nacionalistais, tokiais kaip Michoel sas. Kit dien ji buvo suimta. emiuina buvo nuteista priverstiniams dar bams, o Molotovas su ja isiskyr. Penkerius metus ji praleido tremtyje Ka zachstane, tarp buoi, moni, kuriuos jos vyras padjo tremti ketvirtajame deimtmetyje. Regis, jie padjo jai igyventi. Molotovas savo ruotu neteko usienio reikal komisaro posto. Jis buvo paskirtas ias pareigas 1939 m., i dalies todl, kad (skirtingai nuo jo pirmtako Litvinovo) nebuvo ydas, ir Sta linui tada reikjo mogaus, su kuriuo Hitleris nebt atsisaks dertis. 1949 m. jis prarado t darb bent i dalies dl to, kad jo mona buvo yd14. Tardomi mons nebuvo labai link bendradarbiauti. Kai 1952 m. gegu kaltinamaisiais pagaliau buvo pasirinkti keturiolika daugiau ar maiau ne inom Soviet Sjungos yd, teismo procesas vyko neprastai chaotikai. Tiktai du i kaltinamj tardomi pripaino visus kaltinimus; kiti pripaino tik dal kaltinim arba neig juos visus. Paskui, per pat teism, visi iki vie no tvirtino es nekalti. Net Icikas Feferis, kuris vis laik buvo saugumiei informatorius, o per teism kaltinimo liudytojas, galiausiai atsisak bendra darbiauti. 1952 m. rugpjt trylika i keturiolikos kaltinamj buvo nuteisti mirti ir suaudyti. Nors is procesas sukr precedent bausti ydus mirties bausme u nipinjim amerikieiams, politikai jis buvo menkavertis. Tei siamieji buvo per maai inomi, kad j teismas sukelt didel susidomjim, ir j elgesys buvo netinkamas parodomajam procesui15. Jeigu Stalinas i tikrj norjo spdingos yd bylos, jam reikjo iekoti kitur.

386

KRUVINOS EMS

Komunistin Lenkija atrod labai perspektyvi vieta antisemitiniam parodo majam teismui, nors galiausiai jis taip ir nevyko. yd klausimas Varuvoje buvo net atresnis negu Maskvoje. Prie kar Lenkijoje gyveno daugiau kaip trys milijonai yd; 1948 m. ji buvo perkurta ir paversta etnikai homogeni ka Lenkijos valstybe, vadovaujama komunist - dalis kuri buvo yd kil ms. Lenkus sutelk anksiau vokieiams priklauss turtas alies vakaruose ir anksiau ydams priklauss turtas miestuose - lenk kalboje susiformavo posakiai anksiau priklauss vokieiams ir anksiau priklauss ydams, vartoti kalbant apie turt. Taiau tuo metu, kai ukrainieiai ir vokieiai buvo deportuojami i komunistins Lenkijos, ydai buvo deportuojami Lenkij: apytiksliai imtas tkstani i Soviet Sjungos. Lenkai negaljo nepasteb ti, kad aukiausios Komunist partijos ir jos saugumo aparato institucijos liko daugiatauts net po etnini valym: tarp partijos ir slaptosios policijos vadov buvo neproporcingai daug yd kilms asmen. Daugelis yd, kurie nusprend po karo pasilikti Lenkijoje, buvo komunistai, jauiantys tur misi j, tikintys alies pertvarka vis gyventoj naudai16. Lenkija penkis imtus met buvo yd gyvenimo Europoje centras; da bar, atrod, i istorija buvo baigta. Apytiksliai devyniasdeimt procent iki karo Lenkijoje gyvenusi yd buvo nuudyti per kar. Dauguma per kar igyvenusi Lenkijos yd po karo paliko savo tvyn. Daugelis j nebegaljo sugrti savo namus, nes dabar jie atsidr Soviet Sjungoje, kuri prisijung Ryt Lenkij. Pagal soviet etninio valymo politik, ukrainieiai, baltarusiai ir lietuviai turjo pasilikti soviet respublikose, pavadintose j taut vardais, o ydai, kaip ir lenkai, turjo ivykti Lenkij. ydai, kurie bandydavo su grti namo, danai susidurdavo su nepasitikjimu ir smurtu. Kai kurie len kai turbt taip pat bijojo, kad ydai reikalaus grinti per kar prarast turt, nes lenkai, vienaip ar kitaip, j pasisavino (daniausiai, kai j pai namai buvo sugriauti). Taiau ydai danai bdavo perkeliami buvusi Vokietijos Silezij, atgaut teritorij, atplt nuo Vokietijos, kur i problema nekilo. Vis dlto, kaip ir kitur pokario Lenkijoje, ydai ia buvo muami bei udomi ir girddavo grasinimus susidoroti taip danai, kad dauguma igyvenusij nusprend ivykti. inoma, svarbu buvo tai, kad jie turjo kur ivykti: Jung-

STALINIST ANTISEMITIZMAS

387

tines Valstijas ar Izrael. Kad pasiekt ias valstybes, Lenkijos ydai i pradi vyko Vokietijos perkelt asmen stovyklas. Savanorikas igyvenusi per holokaust yd ivykimas Vokietij nebu vo vien tik lidna ironija. Tai taip pat buvo paskutinis kelions, atskleidusios daugel pasibaistin politini priemoni, kurios buvo taikomos prie ydus ir kit tautybi atstovus, etapas. Dauguma yd perkelt asmen stovyklose Vokietijoje bdavo ydai i Vakar ir Vidurio Lenkijos, kurie 1939 m. pabgo nuo vokiei arba 1940 m. buvo itremti soviet gulag, o sugr pokario Lenkij, kur mons nenorjo grinti j turto, buvo asmenikai apkaltinti soviet valdios vedimu. Pokario Lenkijoje buvo labai pavojinga bti ydu nors ne labiau pavojinga negu bti ukrainieiu, vokieiu ar lenku antikomu nistiniame pogrindyje. Dauguma i ir kit grupi atstov norjo pasilikti savo tvynje. O ydai turjo ypating prieast nesijausti saugs savo pai alyje: okupuotoje Lenkijoje buvo k tik nuudyti trys milijonai j tautiei. Lenkijos ydams ivykus Izrael ir Jungtines Valstijas, yd komunist vaidmuo Lenkijos politikoje m dar labiau kristi akis. Lenkijos komunisti nio reimo padtis politikai buvo kebli dvigubai: jis nebuvo nacionalinis ge opolitiniu poiriu, nes priklaus nuo Maskvos palaikymo, ir nebuvo nacio nalinis etniniu poiriu, nes dalis ikili jo atstov buvo ydai (karo laikotar piu gyven Soviet Sjungoje)17. yd kilms Lenkijos komunistams 1949 m. bti valdioje leido 1948 m., alto jo karo pradioje, susiklosiusi padtis tarptautinje politikoje. Dl prieasi, visikai nesusijusi su Lenkija ir labai susijusi su stambiu skilimu komunis tinio bloko viduje, Stalinas 1948 m. vasar daugiau dmesio skyr daugumos nacionalizmo negu yd kosmopolitizmo ar sionizmo pavojui. Kadangi Stalinas band koordinuoti ir kontroliuoti savo naujj komu nistini sjunginink grup, Maskvos ideologin linija keitsi priklausomai nuo to, kur, jo nuomone, Ryt Europoje kildavo neitikimybs pavojus. Kaip Stalinas turbt pastebjo, komunistini reim lyderiams laikytis soviet linijos buvo daug sunkiau negu komunistini partij lyderiams prie kar: ie draugai i tikrj turjo valdyti. Stalinas taip pat turjo priderinti savo ideologin linij prie amerikiei galios realybs. ie rpesiai 1948 m. vasa r ikilo pirmj plan; rpesiai dl yd akimirksniu atsitrauk antrj.

388

KRUVINOS EMS

Lenkijai tai turjo didiul reikm, nes leido yd kilms komunistams gauti valdi ir paskui utikrinti, kad nebt surengtas joks antisemitinis parodo masis teismas. 1948 m. vasar Stalino pagrindinis rpestis Ryt Europoje buvo komu nistin Jugoslavija. ioje svarbioje Balkan alyje komunistai avjosi Soviet Sjunga, bet nenorjo bti priklausomi nuo soviet valdios. Tito (Josipui Brozui), Jugoslavijos komunist vadovui ir Jugoslavijos partizan vadui, pa vyko uimti valdi be soviet pagalbos. Po karo Tito usienio politikoje rod nepriklausomybs nuo Stalino enklus. Jis kalbjo apie Balkan federacij, Stalinui atsisakius ios minties. Jis palaik komunistinius revoliucionierius kaimyninje Graikijoje, alyje, kuri, Stalino poiriu, priklaus amerikiei ir brit takos sriiai. Prezidentas Harry Trumanas savo doktrinoje, paskelb toje 1947 m. kov, aikiai leido suprasti, jog amerikieiai neleis komunizmui iplisti Graikij ir imsis veiksm, kad ukirst jam keli. Stalinui labiau r pjo tvirtinti savo laimjimus Europoje negu imtis kit revoliucini nuoty ki. Jis aikiai man gals nuversti Tito ir pakeisti j sukalbamesniu jugoslav vadovu18. Tito ir Stalino skilimas nulm tarptautinio komunizmo pavidal. Nepri klausoma Tito pozicija ir vlesnis Jugoslavijos paalinimas i Kominformo, padar j smerktinu nacionalinio komunizmo modeliu. Nuo 1948 m. balan dio iki rugsjo satelitiniai Maskvos reimai buvo skatinami rpintis numa tomu nacionaliniu pavojumi (deiniuoju nukrypimu nuo partins linijos), o ne (ydiku) kosmopolitiniu pavojumi (kairiuoju nukrypimu). Kai Lenki jos generalinis sekretorius Wadysawas Gomuka paprietaravo naujajai lini jai, buvo apkaltintas, kad jis taip pat atstovauja nacionaliniam nukrypimui. 1948 m. birel Andrejus danovas nurod Gomukos konkurentams tarp Lenkijos komunist j paalinti. Lenkijos Politbiuro narys Jakubas Bermanas sutiko, kad Lenkijos partijoje vyko nacionalinis nukrypimas. T rugpjt Go muka buvo paalintas i generalinio sekretoriaus pareig. Mnesio pabaigoje jis turjo pateikti savikritik suauktam Lenkijos partijos Centro komitetui19. Gomuka i tikrj buvo nacionalinis komunistas, o jo yd kilms drau gai turbt buvo teiss jo bijodami. Jis buvo ne ydas (nors turjo yd mon) ir buvo manoma, kad jam labiau rpi ne yd lenk negu partijos draug in teresai. Skirtingai nei Jakubas Bermanas ir keletas kit ymiausi komunist,

STALINIST ANTISEMITIZMAS

389

per kar jis liko Lenkijoje ir todl buvo maiau inomas soviet vadovybei Maskvoje negu jo draugai, kurie pabgo Soviet Sjung. Ikilti jam labai padjo nacionalini klausim sprendimas: jis vadovavo dvigubam vokiei ir ukrainiei etniniam valymui ir prisim asmenin atsakomyb u lenk apgyvendinim atgautose teritorijose alies vakaruose. Jis net ryosi Centro komitete pasakyti kalb, kurioje kritikavo tam tikras lenk kairij tradicijas dl j neproporcingo dmesio ydams. Paalint Gomuk pakeit Bolesawo Bieruto, Jakubo Bermano ir Hilario Minco triumviratas (pastarieji du jo nariai buvo yd kilms). Naujoji Len kijos trijul atjo valdi paiu laiku, kad ukirst keli antisemitinei akcijai Lenkijoje. J nelaimei, Maskvos linija pasikeit per tas paias savaites, kai jie band tvirtinti savo padt. Nors deinysis nacionalinis nukrypimas buvo vis dar galimas, 1948 m. Stalinas dav aik signal, kad jam didiausi nerim kelia yd vaidmuo Ryt Europos komunist partijose. Jis nedviprasmikai leido suprasti, kad sionistai ir kosmopolitai daugiau nepageidaujami. Turbt jausdamas nauj nuotaik, Gomuka t gruod kreipsi Stalin: girdi, Lenki jos partinje vadovybje yra per daug yd draug, kurie nesijauia susij su lenk tauta. Tai, pasak Gomukos, sukl partijos susvetimjim su Lenki jos visuomene ir sukl nacionalinio nihilizmo pavoj20. Taigi 1949 metai atne Lenkij ypatingo pobdio stalinizm. ydai sta linistai turjo didel valdi, taiau buvo uspeisti tarp stalinist antisemi tizmo Maskvoje ir populiaraus antisemitizmo savo pai alyje. N vienas i j nebuvo gantinai reikmingas, kad padaryt j valdym nemanom, bet jie turjo utikrinti, kad ie du antisemitizmai nesusitikt. yd komunis tai turjo pabrti, kad j politinis identifikavimasis su lenk tauta yra toks stiprus, kad itryn j ydik kilm ir paalino bet koki ydikos politikos galimyb. Vienas rykus ios tendencijos pavyzdys buvo naujas Varuvos geto suki limo 1943 m. vaizdavimas - rimiausio yd pasiprieinimo holokaustui atvej buvo pradta vaizduoti kaip lenk nacionalin sukilim, kuriam vado vavo komunistai. Herszas Smolaras, Lenkijos komunistas ydas, Minsko geto didvyris, dabar istm ydikum i yd pasiprieinimo naciams. Jis apib dino Varuvos geto sukilim privalomais ideologiniais danovo terminais: gete buvusios dvi stovyklos, viena paangi, o kita reakcinga. Reakcionieri

390

KRUVINOS EMS

stovykloje, kaip ir dabar, buvo tie, kurie kalbjo apie Izrael. Paangieji buv komunistai, kaip tik jie ir kovoj. Tai buvo nepaprastas ikraipymas: nors ko munistai i tikrj ragino geto ydus pradti ginkluot pasiprieinim, kai rieji sionistai ir Bundas turjo daugiau alinink, o deinieji sionistai - dau giau ginkl. Smolaras grasino valymais tiems yd politiniams aktyvistams, kurie nepriims lenk nacionalinio komunizmo: Ir jei pasirodys, kad tarp ms yra moni, kurie kaip muss zirzia apie kakokius tariamai auktes nius ir svarbesnius yd nacionalinius tikslus, mes paalinsime tuos mones i ms visuomens, taip pat kaip geto kovotojai nustm alin bailius ir silp navalius21 Visam pasiprieinimui faizmui i esms vadovavo komunistai; jeigu jam vadovavo ne komunistai, tai nebuvo pasiprieinimas. 1943 m. Varuvos geto sukilimo istorija turjo bti perrayta taip, kad bt matyti, jog Lenkijos y dams - kaip ir lenk antinaciniam pasiprieinimui apskritai - vadovavo ko munistai. Politikai priimtinoje Antrojo pasaulinio karo istorijoje pasipriei nimas gete su masinmis yd udynmis buvo maai susijs ir itin susijs su komunist drsa. is pamatinis akcento poslinkis ugo yd karo patirt, kadangi holokaustas tapo tik vienu i faizmo pavyzdi. Ir iuos ikraipymus sukurti bei pateikti turjo kaip tik yd komunistai, kad negalt bti apkal tinti tarnavimu yd, o ne lenk tikslams. Kad atrodyt tinkami Lenkijos ko munist lyderiai, yd komunistai turjo paalinti i istorijos vienintel rimt yd pasiprieinimo naciams dl ydik motyv pavyzd. Masal Stalino po litiniuose spstuose paliko Hitleris22. Taip Lenkijos ydai stalinistai gynsi nuo paties Stalino antisemitizmo. Girdi, jeigu yd pasiprieinimo didvyriai pasireng i esms paneigti Hitle rio antisemitizmo reikm yd gyvenimui bei politikai ir kai kuriais atvejais savo pai trokim prieintis vokiei okupacijai, tai jie tikrai rod savo itikimyb. Stalinizmas reikalavo neigti akivaizdiausius istorinius faktus ir j svarbiausi reikm patiems juos neigiantiems monms: kalbant apie 1943 m. Varuvos geto sukilim, Lenkijos komunistai ydai vykd abu rei kalavimus. Apmeiti Armij Krajov ir 1944 m. Varuvos sukilim palyginti buvo lengva. Kadangi sukilimui vadovavo ne komunistai, tai negaljo bti sukilimas. Kadangi Armijos Krajovos kariai nebuvo komunistai, jie buvo re akcionieriai, veikiantys prie dirbanij masi interesus. Lenkijos patriotai,

STALINIST ANTISEMITIZMAS

391

kurie uvo siekdami ilaisvinti savo sostin, buvo faistai, nedaug kuo geresni u Hitler. Armija Krajova, kuri kovojo su vokieiais daug rytingiau negu Lenkijos komunistai, buvo atgrasus reakcingas nyktukas23. 1949 m. Jakubas Bermanas buvo Politbiuro narys, atsakingas ir u ideolo gij, ir u saugum. Jis pakartojo pagrindin stalinist argument terorui pa teisinti: kai revoliucija artja prie pabaigos, jos prieai kovoja vis nirtingiau, todl atsidav revoliucionieriai turi griebtis vis ekstremalesni priemoni. Apsimesdamas nesuprants soviet linijos, jis apibr kov su prieais kaip kov su deiniuoju, kitaip tariant, nacionaliniu nukrypimu. vykus skilimui tarp Tito ir Stalino, niekas negaljo apkaltinti Bermano per mau dmesiu kovai su nacionalizmu. Taiau taip pat Bermanas padar turbt daugiau negu bet kas kitas, kad iblukint prisiminim apie vokiei vykdytas masines u dynes okupuotoje Lenkijoje. Bermanas, kurio beveik visa eima 1942 m. uvo Treblinkoje, m vadovauti lenk nacionaliniam komunizmui, ir jo laikais, vos per kelerius metus, duj kameros buvo nustumtos tolim istorijos u kamp24. Holokaustas daug yd pastmjo link komunizmo, ivaduotojos Sovie t Sjungos ideologijos; taiau dabar, nordami vadovauti Lenkijai ir nu raminti Stalin, vadovaujantys yd komunistai turjo paneigti holokaus to svarb. Bermanas jau eng pirm svarb ingsn ia kryptimi 1946 m. gruod, kai nurod smarkiai padidinti uvusi ne yd Lenkijos gyventoj skaii ir iek tiek sumainti uvusi yd skaii, kad ie skaiiai bt lygs: trys milijonai vien ir trys milijonai kit. Holokaustas buvo jau po litika, ir labai pavojinga bei komplikuota. Jis, kaip ir visi kiti istoriniai vy kiai, turjo bti suvokiamas dialektikai, terminologija, kuri atitiko Sta lino ideologin linij ir esamo meto politin btinyb. Galbt yd uvo daugiau negu ne yd lenk. Taiau turbt is faktas politikai nepatogus. Turbt bt geriau, jeigu skaiiai bt lygs. Remtis faktais ar padorumo jausmu, kad susilaikytum nuo toki dialektik patais, reik bti blogu komunistu. Priminti savo eimos nari mirt duj kameroje buvo grynas buruazinis sentimentalumas. Geras komunistas turjo velgti priek, kaip dar Bermanas, matyti, ko esamu metu reikia i tiesos, ir veikti atitinkamai, ir rytingai. Antrasis pasaulinis karas, kaip ir altasis karas, buvo paangi ir reakcini jg kova, ir tiek25.

392

KRUVINOS EMS

Bermanas, labai protingas mogus, visa tai suprato ne prasiau negu kas nors kitas ir remdamasis iomis prielaidomis padar logikas ivadas. Jis va dovavo saugumo aparatui, kuris suimdavo Armijos Krajovos narius, vykdiu sius ypating uduot gelbti ydus. Jie ir j veiksmai neturjo jokio istorinio atgarsio stalinist pasauliroje: ydai nukentjo ne daugiau negu visi kiti gyventojai, o Armijos Krajovos kariai buvo ne geresni negu faistai. Rykiausias Bermano trkumas, paties Stalino poiriu, buvo ydika kilm (nors dokumentuose buvo rayta lenkas). Tai nebuvo didel paslap tis: jis susituok pagal chuppah. 1949 m. liep Soviet Sjungos ambasado rius rate Maskvai skundsi, kad Lenkijos vadovybje vyrauja ydai, tokie kaip Bermanas, ir kad saugumo aparatui vadovavo ydai - tai buvo perdtas vertinimas, nors ir turintis iok tok pagrind. 1944-1954 m. laikotarpiu 167 i 450 auktas pareigas uimani Valstybs saugumo ministerijos pa reign buvo ydai pagal j pai deklaracij arba pagal kilm, taigi apy tiksliai trisdeimt septyni procentai alyje, kur ydai sudar maiau negu vien procent gyventoj. Dauguma, nors toli grau ne visi, yd kilms moni aukiausiuose saugumo tarnybos sluoksniuose savo tapatybs do kumentuose vardijo save lenkais. Tai galjo parodyti arba neparodyti, kuo jie patys save laiko; savs identifikavimo klausimas daniausiai bdavo su dtingas. Taiau paso tapatyb, net kai ji atspindjo (kaip danai ir buvo) nuoird tapatinimsi su Lenkijos valstybe ir tauta, negaljo sukliudyti di diajai daliai Lenkijos gyventoj ir Soviet Sjungos vadovybei yd kilms mones laikyti ydais26. Bermanas, svarbiausias yd kilms komunistas Lenkijoje, buvo akivaiz dus galimo antisemitinio parodomojo teismo taikinys. Jis tai puikiai supra to. Negana to, j galima buvo susieti su pagrindiniais svarbiausios altojo karo pradios dramos veikjais - broliais Fieldais. Amerikieiai Noelas ir Hermann Fieldai tuo metu buvo kalinami ekoslovakijoje ir Lenkijoje kaip Amerikos nipai. Noelas Fieldas buvo Amerikos diplomatas, bet taip pat ir soviet valgybos agentas; jis draugavo su Allenu Dullesu, Amerikos valgy bos vadovu, kuris vadovavo jos skyriui Berne, veicarijoje; jis taip pat vado vavo alpos organizacijai, kuri po karo padjo komunistams. 1949 m. Fieldas atvyko Prah, turbt tikdamasis, kad sovietai vl pageidauja jo paslaug; jis buvo suimtas. Jo brolis Hermannas atvyko jo iekoti ir buvo suimtas Var

STALINIST ANTISEMITIZMAS

393

uvoje. Kankinami juodu prisipaino steig didel nipinjimo organizacij Ryt Europoje27. Nors patys broliai Fieldai nebuvo teisiami, tariamos j veikos suteik s mokslo scenarij daugeliui parodomj teism, kurie tada buvo rengiami visoje komunistinje Ryt Europoje. Pavyzdiui, 1949 m. rugsj Vengrijoje buvo surengtas Lszlo Rjko parodomasis teismas, kurio nuosprendiu jam, kaip Noelo Fieldo agentui, buvo vykdyta mirties bausm. Vengr teismas tariamai atskleid Field organizacijos kuopeles ir brolikose komunistinse alyse. Taip jau atsitiko, kad Hermannas Fieldas painojo Bermano sekretor ir kart teik jai jam skirt laik. Fieldai buvo pavojingi kaip tik todl, kad jie i tikrj buvo pastami su daugeliu komunist, i tikrj galjo bti su sieti su amerikiei valgyba ir dabar kankinami galjo pasakyti bet k. Vien kart Stalinas pats paklaus Bermano apie Field28. Jakubas Bermanas taip pat galjo bti susietas su jau neleistino pobdio yd politika. Jis buvo pastamas su yd antifaistinio komiteto nariais, ka dangi susitiko su Michoelsu ir Feferiu prie j 1943 m. vizit Jungtines Vals tijas. Jis buvo kils i eimos, kurios nariai dalyvavo kai kuriose Lenkijos yd politinse organizacijose. Vienas jo brolis (nuudytas Treblinkoje) buvo dei niosios Poalei Zion organizacijos, vienos sionist socialist atakos, narys. Kitas brolis, Adolfas, igyvens Varuvos gete, buvo kairiosios Poalei Zion, kairiosios sionizmo pakraipos organizacijos, narys. Adolfas Bermanas Varuvos gete or ganizavo socialin vaik globos tarnyb, o po karo vadovavo Lenkijos yd Centro komitetui. Kai Lenkija tapo komunistine, jis liko kairiuoju sionistu, ma nydamas, kad ios politins pozicijos gali bti kaip nors suderintos29. 1949 m. aikjo, kad tokiems monms kaip Adolfas Bermanas pokario Lenkijoje vietos nebus. Btent jam asmenikai Smolaras adresavo atiaurius odius apie reakcin sionizmo pobd ir btinyb paalinti bailius ydus i Lenkijos visuomens. Taip elgdamasis Smolaras band apginti stalinistus nuo paties Stalino: rodydamas, kad Lenkijoje komunistai ydai demonstratyviai antisionistiki ir prolenkiki, jis man apsaugosis juos nuo kaltinim sioniz mu ir kosmopolitizmu. Taiau nebuvo jokios garantijos, kad net toks katego rikas metodas neleis susieti Jakubo Bermano su jo broliu. Nuo stalinist an tisemitizmo negaljai taip lengvai apsiginti rodydamas asmenin itikimyb ir atsidavim.

394

KRUVINOS EMS

Jakubas Bermanas igyveno todl, kad j gyn jo draugas ir sjungininkas Bolesawas Bierutas, Lenkijos partijos generalinis sekretorius ir j valdanio triumvirato neydikas fasadas. Stalinas kart paklaus Bieruto, kas jam rei kalingas labiau - Bermanas ar Mincas: Bierutas buvo per daug imintingas, kad patekt iuos spstus. Bierutas ustojo Berman, nors tai ir buvo rizi kinga. Lenkijos komunistai apskritai nesim toki brutali veiksm vienas prie kit kaip ekoslovakijos, Rumunijos ar Vengrijos komunistai. Net ne malon pateks Gomuka nebuvo veriamas pasirayti eminanio pripaini mo ar stoti prie teism. Dauguma Lenkijos komunist, kurie buvo valdioje penktojo deimtmeio pabaigoje, i asmenins patirties inojo, kas atsitiko j draugams ketvirtajame deimtmetyje. Tada, Stalinui pasiuntus signal, Len kijos komunistai uoliai puol demaskuoti vien kit, o tai sukl masines udynes ir padar gal paiai partijai. Nors per Didj teror nukentjo visi usienio komunistai, lenk komunist patirtis buvo iskirtin ir turbt imo k juos saugoti artimiausi draug gyvyb30. Soviet Sjungos spaudimui didjant, 1950 m. Bermanas pagaliau leido saugumo tarnyboms laikytis antiydikos linijos. Lenkijos ydai itin danai susilaukdavo tarim es Amerikos ar Izraelio nipai. Padtis buvo kebloka, nes kai kurie mons, keliantys tokius kaltinimus Lenkijos ydams, patys buvo Lenkijos ydai. Lenkijos saugumo aparate irgi buvo surengtas yd pa reign valymas. Kadangi danai tai vykd kiti ydai, atitinkamas saugumo aparato skyrius neoficialiai buvo vadinamas susinaikinimo biuru. Jam va dovavo Jozefas wiato, tikra jo sesuo 1947 m. ivyko Izrael31. Taiau Bermanas, Mincas ir Bierutas laiksi valdioje, ir nepasitikini visuomen, ir abejojant Stalin tikindami es tikri komunistai ir tikri pat riotai. Nors ydai, komunistai ir kiti Lenkijos gyventojai buvo priversti u gniauti atmint apie holokaust, Lenkijoje tais metais nebuvo surengta jo kia viea kampanija prie sionistus ir kosmopolitus. Darydamas nuolaid ir kliaudamasis savo draugo Bieruto itikimybe, Bermanas sugebjo teigti, kad Lenkijoje didiausi pavoj kelia ne yd, o lenk nacionalinis nukrypimas. Kai 1951 m. liep Gomuka pagaliau buvo suimtas, jo suimti atvyk du saugu mo pareignai, kaip jis tikriausiai atsimin, buvo yd kilms.

STALINIST ANTISEMITIZMAS

395

1950-1952 m., kai lenkai stengsi ivengti kratutinum, altasis karas perau go ginkluot konflikt. Korjos karas sustiprino Stalino susirpinim ame rikiei galia. etojo deimtmeio pradioje Soviet Sjungos padtis, rods, buvo daug tvirtesn negu prie kar. Visos trys valstybs, anksiau vaizduotos kaip So viet Sjungos apsupties iedas - Vokietija, Lenkija ir Japonija - smarkiai susilpnjo. Lenkija dabar buvo Soviet Sjungos satelite, kurios gynybos mi nistro pareigas jo soviet karininkas. Soviet kariuomen pasiek Berlyn ir ten pasiliko. 1949 m. soviet okupacin zona Vokietijoje buvo paversta Vo kietijos Demokratine Respublika, soviet satelite, kuriai vadovavo Vokietijos komunistai. Ryt Prsija, buvs Vokietijos regionas prie Baltijos jros, buvo padalyta komunistinei Lenkijai ir paiai SSRS. Japonija, didysis ketvirtojo deimtmeio pavojus, buvo nugalta ir nuginkluota. Taiau Soviet Sjunga neprisidjo prie pergals Japonijoje, taigi maai dalyvavo okupacijoje. Ameri kieiai stat Japonijoje karines bazes ir mok japonus aisti beisbol32. Net pralaimjimu Japonija pakeit Ryt Azijos politik. Japonijos siver imas Kinij 1937 m. galiausiai tik padjo Kinijos komunistams. 1944 m. Japonija sureng skming Kinijos nacionalist vyriausybs sausumos puoli m. Jis neturjo jokios reikms karo rezultatams, taiau mirtinai susilpnino nacionalistin reim. Kai Japonija kapituliavo, jos pajgos buvo ivestos i emynins Kinijos. Tada Kinijos komunistams atsirado tokia pati proga, ko kia prie trisdeimt met pasitaik Rusijos komunistams. Japonija Antrajame pasauliniame kare atliko tok pat vaidmen, kok Vokietija Pirmajame pasau liniame kare: neukariavusi didels imperijos sau, ji atliko komunistins re voliucijos kaimyninje alyje tarnaits vaidmen. 1949 m. spal buvo kurta Kinijos Liaudies Respublika33. Nors Vaingtone kin komunist pergal atrod kaip pasaulins komunis tins revoliucijos tsa, Stalinui tai buvo dviprasmika inia. Mao Dzedongas, Kinijos komunist lyderis, nebuvo asmeninis Stalino statytinis, kaip dau gelis Ryt Europos komunist. Nors Kinijos komunistai prim stalinistin marksizmo versij, Stalinas asmenikai nekontroliavo j partijos. Stalinas, inojo, kad Mao bus ambicingas ir nenuspjamas varovas. Mis dl Kini jos, - sak jis, - dar nebaigtas. Formuodamas politik Ryt Azijoje, Stalinas

396

KRUVINOS EMS

dabar turjo siekti, kad Soviet Sjunga neprarast savo komunistinio pa saulio lyderio padties. Toks pavojus i pradi kilo dl Korjos, kur buvo k tik kurta komunistin valstyb. Japonai, kurie vald Korj nuo 1905 m., po karo pasitrauk. Korjos pusiasalio iaurin dalis tada buvo okupuota Soviet Sjungos, o pietin - Jungtini Valstij. 1948 m. iaurs Korjos komunistai iaurs Korjoje kr liaudies respublik34. 1950 m. pavasar Stalinas turjo nusprsti, k atsakyti Kim Ir Senui, iaurs Korjos komunist lyderiui, noriniam surengti invazij pietin pusiasalio dal. Stalinas inojo, kad amerikieiai Korjos netrauk ginamojo perime tro zon, kuri jie konstravo Japonijoje ir Ramiajame vandenyne, nes taip saus pasak JAV valstybs sekretorius. Amerikos kariuomen pasitrauk i pusiasalio 1949 m. Kim Ir Senas pasak Stalinui, kad jo pajgos greitai veiks Piet Korjos kariuomen. Stalinas suteik Kim Ir Senui palaiminim pradti kar, nusiunt iaurs Korjai soviet ginkl, o i 1950 m. birelio 25-j u puol Piet Korj. Stalinas net pasiunt kelis imtus Soviet Sjungos kor-

STALINIST ANTISEMITIZMAS

397

jiei i Vidurins Azijos - tuos paius mones, kurie vos prie trylika met Stalino sakymu buvo itremti, - kovoti iaurs Korjos pusje35. Korjos karas buvo labai panaus ginkluot komunistinio ir kapitalistinio pasaulio konfrontacij. Amerikieiai reagavo greitai ir rytingai - pasiunt karius i Japonijos ir kit Ramiojo vandenyno akvatorijos viet ir sugebjo istumti iaurs Korjos pajgas i j uimt teritorij. Rugsj Trumanas pri tar NSC-68 praneimui, oficialiai patvirtinusiam slapt Amerikos didij strategij, suformuluot Georgeo Kennano, pagal kuri JAV turjo imtis prie moni, kad ukirst keli komunizmo plitimui pasaulyje. Spal kar iaurs Korjos pusje sitrauk Kinija. Iki 1952 m. Jungtins Valstijos ir jos sjungi ninkai kariavo su komunistine iaurs Korja ir komunistine Kinija; ameri kiei tankai rungsi su Soviet Sjungoje pagamintais tankais, o amerikiei lktuvai kovsi su Soviet Sjungoje pagamintais naikintuvais. Stalinas, regis, bijojo platesnio karo, galbt karo dviem frontais. 1951 m. saus jis suauk savo Ryt Europos satelii vadovus ir sak jiems paruoti savo kariuomenes karui Europoje. 1951-1952 m. Raudonosios armijos paj g galia padvigubjo36. Atrodo, btent iuo laikotarpiu, 1951-1952 m., Stalino galvoje susilauk at garsio mintis, kad soviet ydai yra slapti Jungtini Valstij agentai. Sulauks ikio Berlyne, nepaklusnumo Lenkijoje ir trauktas kar Korjoje, Stalinas vl susidr, bent jau savo vis labiau besijaukianioje vaizduotje, su prie apsupties pavojumi. Kaip ir ketvirtajame deimtmetyje, etajame deimtme tyje Soviet Sjung buvo galima laikyti tarptautinio smokslo taikiniu, tik dabar smokslas buvo rezgamas jau ne Berlyne, Varuvoje ir Tokijuje (ir pa laikomas Londone), o Vaingtone (ir palaikomas Londone). Stalinas, matyt, man, kad Treiasis pasaulinis karas neivengiamas, ir reagavo tai, k jis suvok kaip besiartinani grsm beveik taip pat kaip toki pat grsm ket virtojo deimtmeio pabaigoje. Tam tikru atvilgiu dabar tarptautin padtis atrod dar grsmingesn negu tada. Didioji depresija bent jau atne skurd kapitalistiniam pasau liui. O etojo deimtmeio pradioje atrod, kad alys, ilaisvintos Vakar didvalstybi, greitai ekonomikai atsigauna. Ketvirtajame deimtmetyje ka pitalistins didvalstybs buvo pasidalijusios prieikas stovyklas. O 1949 m.

398

KRUVINOS EMS

baland svarbiausios i j susivienijo nauj karin sjung - iaurs Atlanto Sutarties Organizacij, arba NATO37. 1951 m. liep Stalinas atrado bd nukreipti savo saugumo tarnybas prie sivaizduojam yd smoksl Soviet Sjungoje. Smokslo naratyvas, susi formavs antroje t met pusje, susidjo i dviej dali: rus, kurie galjo bti palaikyti nusiteikusiais prie ydus, nuudymo ir j mirties aplinkybi dangstymo soviet saugumo aparate. Viena i tariamj auk buvo Aleksandras erbakovas, karinis propa gandininkas, kuris tvirtino, kad rus liaudis ne didiausi karo nat. Jis priirjo yd antifaistin komitet ir Stalino sakymu sureng yd urnalist valym laikraiuose. Kita auka buvo Andrejus danovas, Sta lino soviet kultros valytojas, kuris neleido publikuoti Soviet Sjungos yd juodosios knygos. J mirtys tariamai buvo Amerikos samdytoj remia mo yd medik terorizmo bangos, kuri turjo pasibaigti tik iudius vis soviet vadovyb, pradia. Vienas i tariam mogudi buvo gydytojas ydas Jakovas Etingeris, 1951 m. kov jis mir kardomojo kalinimo aretinje. Viktoras Abakumo vas, MGB vadovas, tariamai neprane apie smoksl todl, kad pats buvo j sivls. Siekdamas, kad neiaikt jo paties vaidmuo iame smoksle, jis smoningai nuuds Etinger. Kadangi Abakumovas nuuds Etinger, is negaljs prisipainti apie visus savo nusikaltimus38. Pirmieji i nepaprast kaltinim metmenys buvo pateikti Abakumov demaskuojaniame praneime, kur Stalinui nusiunt Valstybs saugumo ministerijos pareignas Michailas Riuminas, Abakumovo pavaldinys. Gydytojo-udiko vaidmeniui parinks Etinger, Riuminas patvirtino Stalino tarimus. Etingeris buvo suimtas ne kaip medik smokslo dalyvis, o kaip yd nacionalistas. iuo gudriu jimu Riuminas susiejo yd nacionalizm, kuris neseniai m kelti susirpinim Stalinui, su medicininmis mogu dystmis, viena i jo prast baimi. Visi Riumino kaltinimai, inoma, netu rjo jokio rimtesnio pagrindo. erbakovas mir kit dien, kai, nepaisyda mas gydytoj nurodym, dalyvavo Pergals dienos parade. danovas taip pat ignoravo gydytoj nurodymus ilstis. O Etinger, j nuudymu kaltina m gydytoj yd, 1951 m. kov nuud ne Abakumovas, o pats Riuminas. Riuminas isekino Etinger nepaliaujamais tardymais, vadinamuoju kon

STALINIST ANTISEMITIZMAS

399

vejerio metodu, kol gydytojai pasak jam, kad tai sukels grsm to mogaus gyvybei39. Taiau Riuminas buvo teisus manydamas, kad terorist gydytoj yd, udani ikilius komunistus (rusus), ssajos su yd nacionalizmu turt sudominti Stalin. Dabar tyrimo kryptis buvo aiki: ivalyti MGB nuo yd bei j liokaj ir surasti daugiau yd gydytoj-udik. Kaip ir reikjo tiktis, Abakumovas 1951 m. liepos 4-j buvo suimtas, o jo viet paskirtas Riumi nas MGB sureng antiydik valym. Paskui, liepos 11-j, Centro komitetas sak toliau tirti teroristin Etingerio veikl. Po penki dien MGB sum elektrokardiogramos specialist Sofij Karpai. i moteris buvo nepaprastai svarbi visam tyrimui: ji buvo vienintel dar gyva yd gydytoja, kuri galjo bti susieta su kokio nors soviet vadovo mirtimi. Ji i tikrj atliko du da novo irdies veiklos tyrimus ir juos interpretavo. Aretinje ji atsisak patvir tinti istorij apie udikus medikus ir velti j kitus mones40. Byla buvo silpna. Taiau daugiau rodym apie yd smoksl galima buvo gauti kitur.

Antisemitinis parodomasis teismas, kurio nesureng Lenkija, vyko kitoje Soviet Sjungos satelitje, komunistinje ekoslovakijoje. 1951 m. liepos 23-ij, prajus savaitei po Sofijos Karpai sumimo, Stalinas dav enkl Kle mentui Gottwaldui, komunistiniam ekoslovakijos prezidentui, atsikratyti artimo bendraygio Rudolfo Slansky, kuris neva atstovavo yd buruazi niams nacionalistams. Rugsjo 6-j, Slansky buvo paalintas i generalinio sekretorius pareig41. Akivaizdus Maskvos nepalankumas jam iprovokavo tikr nip smoks l, ar bent jau nepavykusias pastangas surengti tok smoksl. Amerikiei valgybai dirb ekai pastebjo, kad Maskva neatsiunt sveikinimo Slansky jo penkiasdeimtmeio proga (1951 m. liepos 31-j) ir nutar tikinti j bgti i ekoslovakijos. Lapkriio pradioje jie atsiunt Slansky laik, kuriame pasil prieglobst Vakaruose. Kurjeris, turjs perduoti laik, i tikrj buvo dvi gubas agentas ir dirbo komunistins ekoslovakijos saugumo tarnyboms. Jis perdav t laik savo vyresniesiems, o ie parod j sovietams. 1951 m. lapkri io 11-j Stalinas nusiunt pas Gottwald asmenin pasiuntin ir pareikalavo,

400

KRUVINOS EMS

kad Slansky nedelsiant bt suimtas. Nors nei Slansky, nei Gottwaldas tuo metu nebuvo mat to laiko, dabar Gottwaldas, regis, m manyti neturs kito pasi rinkimo. Lapkriio 24-j Slansky buvo suimtas ir metus laiko tardomas42. Slansky bylos galutinis rezultatas buvo spdingas: ekoslovakijos stali nist parodomasis teismas, sukurptas pagal 1936 m. soviet model, su atviro antisemitizmo elementais. Nors kai kurios i inomiausi 1936 m. parodo mj teism auk Maskvoje buvo ydai, jie buvo teisiami ne dl j ydi kumo. Prahoje vienuolika i keturiolikos kaltinamj buvo yd kilms, ir jie buvo identifikuoti kaip tokie proceso dokumentuose. odis kosmopoliti
nis buvo vartojamas tarsi teisinis terminas, kurio reikm visiems inoma.

1952 m. lapkriio 20-j Slansky prabilo tarytum per politinio spiritizmo seans, kviesdamas nuudyt komunist sielas: A visikai pripastu savo kalt ir noriu siningai ir teisingai papasakoti visk, k padariau ir kokius nusikaltimus vykdiau. Jis, aiku, laiksi surepetuoto scenarijaus. Kart per teism jis atsak klausim, kur prokuroras umiro pateikti43. Slansky prisipaino dalyvavs smoksle, kur buvo sivl visi privalomi t dien baisuokliai: titoistai, sionistai, laisvieji masonai ir Amerikos valgy bos karininkai, kurie verbavo tik ydus. Tarp jo tariam nusikaltim buvo pasiksinimas medicininmis priemonmis nuudyti Gottwald. Rudolfas Margoliusas, kitas kaltinamasis, turjo pasmerkti savo tvus, kurie abu mir Auvice. Kaip ir per Didj teror, pasirod, kad vairius smokslus koordi nuoja centras - iuo atveju tai buvo Antivalstybini smokslinink cen tras. Visiems keturiolikai kaltinamj buvo siloma skirti mirties bausm, ir vienuolikai j ji buvo paskirta. Kai ant Slansky kaklo 1952 m. gruodio 3-ij buvo umauta kilpa, jis padkojo korikui ir pasak: A gaunu tai, ko nusi pelniau. Vienuolikos pakart kaltinamj knai buvo kremuoti; j pelenai vliau buvo panaudoti upildyti imas keliuose44.

Tokiu metu atrod labai tiktina, kad ir Soviet Sjungoje gali bti sureng tas vieas yd teismas. 1952 m. rugpjt Maskvoje buvo suaudyta trylika soviet piliei, apkaltint nipinjimu Jungtinms Valstijoms remiantis ta riamu kosmopolitizmu ir sionizmu, o ne patikimos informacijos pagrindu. ie mons buvo apkaltinti yd nacionalizmu ir nipinjimu Amerikai re

STALINIST ANTISEMITIZMAS

401

miantis rodymais, kurie buvo igauti kankinimais, o paskui slapta nuteisti. Prahoje 1952 m. gruod vienuolikai ekoslovakijos gyventoj buvo vykdyta mirties bausm u tuos paius tariamus nusikaltimus, bet po vieo teismo, kuris primin Didj teror. Dabar net Lenkijos reimas msi tariam Izra elio nip aret45. 1952 m. ruden buvo suimta dar keletas soviet gydytoj. N vienas i j neturjo nieko bendra su danovu ar erbakovu, bet jie gyd kitus auktus postus umusius soviet ir usienio komunistus prie j mirt. Vienas i j buvo asmeninis Stalino gydytojas, kuris 1952 m. pradioje rekomendavo jam atsistatydinti. Vykdant aikius ir ne kart pakartotus Stalino nurodymus, ie mons buvo siaubingai muami ir kai kurie i j para tinkamus raytinius prisipainimus. Mironas Vovsis, atsitiktinumo valia Solomono Michoelso pusbrolis, robotika stalinizmo kalba prisipaino: Apmstydamas visa tai, prijau ivad, kad nepaisant mano nusikaltim lyktumo turiu atskleisti ty rimui baisi ties apie savo piktadarikus darbus, kuriuos padariau norda mas pakirsti tam tikr vadovaujani Soviet Sjungos valstybs darbuotoj sveikat ir sutrumpinti j gyvenim.46 Senstantis mogus, turdamas rankose iuos pripainimus, turbt nuta r, kad atjo tinkamas laikas. Stalinas paprastai ilgai ir kruopiai rengdavo si prie suduodamas smg, bet dabar jis, regis, skubjo. 1952 m. gruodio 4-j, kit dien po Slansky egzekucijos, Soviet Sjungos Centro komitetas buvo informuotas apie gydytoj smoksl, kuriame pagrindin vaidmen atliko yd tautybs pilieiai. Vienas i tariam smokslinink buvo Sta lino gydytojas, rusas; yd kilms gydytojai buvo rayti sra kaip tokie. Dabar Stalinas atrado bd nuteisti savo gydytoj, mog, kuris patar jam ubaigti politin karjer. Buvo ir kit enkl, kad Stalino politiniai rpesiai susij su asmeninmis baimmis. okdamas su savo dukra Svetlana per savo septyniasdeimt treiojo gimtadienio vakarl 1952 m. gruodio 21-j, jis tiesiogine to odio prasme sikabino j47. Atrod, tarytum t gruod Stalinas norjo surengti valym savo paties miriai. Komunistas negali tikti sielos nemirtingumu, bet jis privalo tikti Is torija: atsiskleidiania gamybos bd pokyiuose, atsispindinia proletaria to ikilime, atstovaujama Komunist partijos, ikristalizuota Stalino ir tokiu bdu faktikai sukurta pagal Stalino vali. Jeigu gyvenimas yra tik socialinis

402

KRUVINOS EMS

konstruktas, tai galbt mirtis irgi, ir gali bti atremta taikant drsias ir apgal votas dialektines priemones. Gydytojai veikiau paskatina, o ne atitolina j; mogus, spjantis apie besiartinani mirt, yra udikas, o ne konsultantas. Reikjo tik imtis teising priemoni. Solomonas Michoelsas geriausiai vai dindavo karali Lyr, valdov, kuris padar kvailyst ir per anksti perdav valdi netikusiems pdiniams. Dabar Michoelso buvo atsikratyta kaip bej gikumo mklos. Nekilo joki abejoni, kad yd tautos, kuriai jis priklaus, ir visko, kam ji atstovavo, Soviet Sjungos uterimo pavojaus, kitos Antrojo pasaulinio karo istorijos pavojaus, neteisingos ateities pavojaus taip pat gali ma atsikratyti48. Stalinas, pasiligojs septyniasdeimt trej met mogus, neklausantis jo ki patarim ir visk darantis savaip, puol veikti. 1952 m. gruod jis pasak, kad visi ydai yra nacionalistai ir amerikiei valgybos agentai - net pa gal jo standartus tai buvo paranojika formuluot. ydai, pasak jis t pat mnes, mano, kad j taut igelbjo Jungtins Valstijos. Tai buvo legenda, kuri dar net nebuvo susiformavusi; taiau Stalinas nebuvo visikai neteisus. Su bdingu valgumu Stalinas teisingai nuspjo vien i pagrindini mit, kuris vyravo altojo karo metais ir net deimtmeius jam pasibaigus. Visi Sjungininkai nedaug padar, kad igelbt ydus; amerikieiai net nemat pagrindini udymo viet49. 1953 m. sausio 13-j partinis laikratis Pravda atskleid amerikiei s moksl nuudyti soviet vadovyb medicinos priemonmis. Gydytojai, kaip buvo suprasta, buvo ydai. ini agentra TASS apibdino gydytoj terorist grup kaip pabaisas moni pavidalu. Taiau nepaisant tulingos retorikos, taip primenanios Didiojo teroro laikus, dar ne viskas buvo iki galo paruota. Dar ne visi straipsnyje vardyti mons pripaino savo tariamus nusikaltimus, o tai buvo iankstin bet kurio parodomojo teismo slyga. Kad bt galima tiktis, jog kaltinamieji prisipains vieai, pirmiausia jie turjo prisipainti pri vaiai: tokia buvo minimali stalinizmo scenografijos slyga. Jeigu kaltinamieji nesutikdavo su parodomojo teismo scenarijumi tardymo izoliatoriaus kamero se, negaljai tiktis, kad jie laikysis jo vieo teismo posdio salje50. Kardiologe Sofija Karpai, pagrindin kaltinamoji, apskritai nepripaino n vieno kaltinimo. Ji buvo yd ir moteris; tardytojai turbt man, kad ji pal pirmoji. Taiau galiausiai ji vienintel i vis kaltinamj atrado savyje

STALINIST ANTISEMITIZMAS

403

jg laikytis savos istorijos versijos ir ginti savo nekaltum. Per 1953 m. va sario 18-osios apklaus, kuri tapo jai paskutin, ji laiksi tvirtai ir neig jai ikeltus kaltinimus. Kaip ir Stalinas, ji sirgo, artjo jos mirtis; prieingai nei jis, ji turbt suprato, kad taip yra. Ji, regis, man, jog svarbu sakyti ties. Tokiu elgesiu ji sultino tyrim. Karpai pergyveno Stalin vos keletu dien; turbt tik jos dka kiti kaltinamieji irgi pergyveno Stalin51. 1953 m. vasar soviet vadovyb ra ir redagavo kolektyvin yd savs demaskavim, kur trauk frazes, kurios skambjo taip, tarsi bt paimtos tiesiai i naci propagandos. Jis turjo bti pasiraytas inom Soviet S jungos yd ir paskelbtas Pravdoje. Vasilijus Grosmanas buvo vienas i yd, bauginimais veriam pasirayti laik. Per nirtingus puolimus spaudoje netiktai paaikjo, kad jo neseniai ileistas romanas apie kar U teis reikal ess ne visai patriotikas. U teis reikal buvo didelis romanas apie Stalin grado m, paraytas gana grietai laikantis stalinistini konvencij. (Dabar Grosmano poiris pasikeit. Romano tsinyje, savo edevre Gyvenimas ir likimas, Grosmanas pateik naci tardytojo ateities valg: iandien js baisits ms neapykanta ydams. O rytoj galbt patys naudosite ms patirt.) 1953 m. vasario 20-osios, paskutiniame inomame laiko projekte pasiraiu sieji turjo patvirtinti, kad yra dvi yd stovyklos - paangioji ir reakcin. Izraelis priklauss reakcinei stovyklai: jo vadovai es yd milijonieriai, su sij su Amerikos monopolininkais. Soviet ydai taip pat turjo pripain ti, kad Soviet Sjungos liaudis ir pirmiausia didioji rus tauta igelbjo monij ir ydus52. Laikas smerk imperializm apskritai ir gydytoj yd smoksl konkre iai. Stalinist poiriu, jis galjo bti suvokiamas kaip stambaus nepakan kamai antiimperialistik Soviet Sjungos yd valymo pateisinimas ar net kvietimas j surengti. Soviet Sjungos pilieiai, turj pasirayti laik, pri valjo vardyti save kaip ydus (nors ne visi jie buvo tapatinami ar tapatinosi su ydais) ir kaip bendruomens, kuriai aikiai ikilo pavojus, lyderius. Ilja Erenburgas, yd kilms Soviet Sjungos raytojas (kaip ir Grosmanas), su teik Stalinui leidim rayti jo pavard po poleminiais straipsniais apie Izrael. Taiau dabar jis dvejojo, ar patvirtinti tok dokument. Jis para nenuoird laik Stalinui, klausdamas jo, kaip pasielgti. Jis kl tokius pat gynybinius argumentus kaip ir Bermanas bei Lenkijos komunistai ydai prie kelerius

404

KRUVINOS EMS

metus: girdi, ydai nra tauta, o mes asmenikai esame itikimi komunistai, tai kaip galime dalyvauti kampanijoje prie paius save kaip kakokios kolek tyvins tautins esaties atstovus, vadinamus ydais?53 Stalinas jam neatsak. 1953 m. kovo 1-j jis buvo rastas komos bsenos ir po keturi dien mir. Ko Stalinas norjo, galima tik splioti; turbt jis ir pats nebuvo visikai tikras; galbt jis lauk soviet visuomens reakcijos savo pirmuosius bandymus. Kankinamas mini apie mirt ir abejoni dl pdinio, nerimaudamas dl yd takos soviet sistemoje ir grumdamasis altajame kare su galingu prieu, apie kur jis turjo tik miglot supratim, Stalinas msi tradicini savigynos priemoni: teism ir valym. Sprendiant i tuo metu sklandiusi gand, Soviet Sjungos gyventojai puikiai sivaiz davo, kuo tai gali baigtis: jie spjo, kad gydytojai kartu su kai kuriais soviet vadovais, tariamais j sjungininkais, bsi teisiami parodomuoju teismu; kiti ydai bsi paalinti i saugumo ir ginkluotj pajg; trisdeimt penki tkstaniai Soviet Sjungos gydytoj yd (o galbt ir mokslinink) bsi itremti lagerius; ir galbt net bsi surengti masiniai yd tautybs asmen trmimai ar suaudymai54. Tokia akcija, jeigu ji bt buvusi surengta, bt buvusi dar viena i dauge lio nacionalini operacij ir etnini deportacij, kurios prasidjo ketvirtajame deimtmetyje nuo represij prie lenkus ir paskui tssi Didiojo teroro laikais, per Antrj pasaulin kar ir po jo. Tokie veiksmai bt atitik ankstesn Stali no praktik ir derj su tradicine logika. Tautini maum, kurios turjo ryi su ne soviet pasauliu, reikjo bijoti ir jas bausti. Nors karas atne mirt 5,7 milijono yd, jis taip pat prisidjo prie Stalinui nepasiekiamos yd naciona lins tvyns krimo. Kaip ir prie tautos ketvirtajame deimtmetyje, Soviet Sjungos ydai dabar turjo prieasi jausti skriaud (u ketverius valym ir oficialaus antisemitizmo metus), gynj u Soviet Sjungos rib (Izrael) ir vaidmen tarptautinje kovoje (vadovaujamoje Jungtini Valstij). Precedentai buvo aiks ir logika buvo inoma. Taiau stalinizmo laikai jo pabaig.

Skaiiuojant visus nuteistuosius Soviet Sjungoje bei Ryt Europoje ir visus mones, kurie mir kardomojo kalinimo aretinse, Stalinas per iuos pasku tinius savo gyvenimo metus nuud ne daugiau kaip kelet deimi yd.

STALINIST ANTISEMITIZMAS

405

Jeigu jis i tikrj norjo surengti dar vien nacionalinio teroro operacij, o tai nra aiku, jis nesulauk jos pabaigos. Kyla pagunda manyti, kad tik jo mirtis sutrukd surengti i operacij, kad Soviet Sjunga skriejo kito ke tvirtojo deimtmeio masto nacionalinio valymo kryptimi, bet faktai labai pains. Paties Stalino veiksmai buvo stebinamai nerytingi, o jo galios insti tucij reakcija lta. etajame deimtmetyje Stalinas jau nebebuvo toks pats savo alies valdovas kaip ketvirtajame deimtmetyje, ir tai jau nebebuvo ta pati alis. Jis tapo daugiau kultu negu asmenybe. Po Antrojo pasaulinio karo jis nebesilank gamyklose, kolkiuose ar vyriausybinse institucijose, ir 1946-1953 m. laikotarpiu pasak tik tris vieas kalbas. 1950 m. Stalinas jau nevadovavo Soviet Sjungai lyg vie nias tironas, kaip didij laiko dal per prajusius penkiolika met. etajame deimtmetyje, kai jis ilgam ivykdavo i Maskvos, pagrindiniai Politbiuro na riai reguliariai rengdavo susirinkimus, ir turjo savus statytini tinklus soviet biurokratijoje. Kaip ir 1937-1938 m. Didysis teroras, masinis yd valymas su mirtinais padariniais soviet visuomenje bt sukrs socialinio kilimo gali mybes. Taiau visikai nebuvo aiku, ar soviet pilieiai, nors daugelis j tikrai buvo antisemitai, nort tokios galimybs tokia kaina55. Labiausiai stulbinanti aplinkyb buvo dl viso to kils smyis. Per Didj teror Stalino pasilymai buvo paveriami sakymais, sakymai - kvotomis, kvotos - lavonais, o lavonai - skaiiais. Nieko panaaus nevyko yd atve ju. Nors per paskutinius penkerius Stalino gyvenimo metus Soviet Sjun gos ydai buvo beveik nepaliaujamas jo galvos skausmas, jis negaljo surasti saugumo vadovo, kuris deramai sukurpt jiems byl. Senais laikais Stalinas atsikratydavo saugumo vadov, kai jie atlikdavo tam tikro pobdio masines akcijas, apkaltindamas juos perlenkimu. Dabar MGB pareignai patys nero d didelio noro perlenkti, ir turbt suprantama, kodl. Pirmiausia Stalinas byl ydams kurpti paved Abakumovui, nors vyriausiasis valstybs saugumo vadovas buvo Lavrentijus Berija. Tada, jam leidus, Riuminas sureng Abaku movo apkalt, o 1952 m. lapkrit atjo ir paties Riumino eil. Riumino pdin pirmj darbo dien itiko irdies priepuolis. Galiausiai tyrimas buvo paves tas Berijos statytiniui S. A. Goglidzei56. Stalinas prarado kadaise turt neatremiam gali traukti mones savo fiktyv pasaul. Jis m grasinti saugumo vadovams, uuot jiems nurodinjs.

406

KRUVINOS EMS

Jo pavaldiniai suprato, kad Stalinas norjo prisipainim ir sutapim, kuriuos bt galima pateikti kaip rodymus. Bet jie iek tiek laiksi biurokratini tai sykli ir net, tam tikru mastu, statym, o tai jiems nuolatos trukdydavo. Teisjas, kuris nuteis yd antifaistinio komiteto narius, suteik kaltina miesiems teis sprendim apsksti. Soviet Sjungos ydus persekiojantiems saugumo vadovams kartais sunkiai pavykdavo priversti savo pavaldinius - ir, galbt svarbiausia, kaltinamuosius - suprasti, ko i j laukiama. Tardymai, nors ir brutals, ne visada paddavo gauti reikaling rodym. Kankinimai buvo paskutin priemon, nors Stalinas asmenikai ragino j taikyti57.

Stalinas ne be reikalo nerimavo dl karo ir Vakar takos soviet sistemos tokios, koki suformavo jis - ilikimui. Po Antrojo pasaulinio karo anaiptol ne visi Soviet Sjungos pilieiai bt noriai sutik, jog penktojo deimtmeio vykiai pateisina ketvirtojo deimtmeio priemones - kad pergal prie Vo kietij retrospektyviai pateisina represijas prie Soviet Sjungos pilieius. Juk kaip tik tokia buvo Didiojo teroro laik logika: artinasi karas, todl pavojingi elementai turi bti paalinti. Stalino galvoje besiartinantis karas su amerikie iais tikriausiai pateisino kit prevencini represij raund etajame deimt metyje. Buvo visikai neaiku, ar Soviet Sjungos pilieiai nori engti tok ingsn. Nors daugelis j etajame deimtmetyje pasidav antisemitinei iste rijai, pavyzdiui, atsisakydami gydytis pas yd gydytojus ar pirkti vaistus i yd vaistinink, tai nereik, kad jie pritaria sugrimui prie masinio teroro. Po Stalino mirties Soviet Sjunga gyvavo dar beveik keturis deimtme ius, bet jos saugumo organai jau niekada neorganizavo bado ar masini su audym. Stalino pdiniai, nors ir buvo brutals, atsisak stalinistini masi nio teroro metod. Nikita Chruiovas, galiausiai nugaljs kovoje dl Stalino posto, paleido daugum kalini ukrainiei, kuriuos buvo nusiunts gulag prie deimtmet. Tai nereik, kad Chruiovas asmenikai buvo nusiteiks prie masines udynes: per 1937-1938 m. Teror ir Vakar Ukrainos uka riavim po Antrojo pasaulinio karo jis elgsi kraugerikai. Jis veikiau man, kad Soviet Sjungai nebegalima vadovauti tokiu paiu bdu. 1956 m. vasa r sakydamas kalb partijos suvaiavime jis net atskleid kai kuriuos Stalino nusikaltimus, nors pabr Komunist partijos elito, o ne grupi, kurios nu

STALINIST ANTISEMITIZMAS

407

kentjo daug labiau - valstiei, darbinink ir nacionalini maum atstov - patirtas kanias. Ryt Europos valstybs liko Soviet Sjungos satelitmis, taiau n viena i j nuo parodomj teism (angos ketvirtojo deimtmeio pabaigos Didj teror) neperjo prie masini udyni. Dauguma j (Lenkija buvo iimtis) kolektyvizavo ems k, bet neatm i valstiei teiss turti asmeninius sklypus. Satelitinse valstybse nebuvo tokio bado kaip Soviet Sjungoje. Po Chruiovo 1956 m. Soviet Sjunga sureng invazij savo komunisti n satelit Vengrij. Nors per kilus pilietin kar uvo tkstaniai moni, o interventai pakeit alies vadovyb, kruvin masini valym paskui nebuvo imtasi. Po 1953 m. komunistinje Ryt Europoje smoningai buvo nuudyta palyginti nedaug moni. Skaiiai jau nebereik tiek daug kaip masini u dyni (1933-1945 m.) ir etnini valym (1945-1947 m.) laikotarpiu.

Po Stalino mirties stalinistinio antisemitizmo mkla danai lank Ryt Eu rop. Antisemitizmas retai bdavo naudojamas kaip pagrindinis valdymo rankis, taiau visada buvo pasiekiamas kilus politinei tampai. Antisemitiz mas leido vadovams perirti karo laiko kani istorij (prisiminti tik slav kanias) ir paties stalinizmo istorij (vaizduoti j kaip deformuot, ydik komunizmo versij). Lenkijoje 1968 m., prajus penkiolikai met po Stalino mirties, holokaustas buvo perirtas komunistinio nacionalizmo tikslais. Tuo metu Wadysawas Gomuka sugro valdi. 1956 m. vasar, sukritikavs tam tikrus Stalino valdymo aspektus, Chruiovas pakirto su stalinizmu susijusi Ryt Europos komunistini lyderi padt ir sustiprino t vadov, kurie galjo vadintis re formuotojais, pozicijas. Bermano, Bieruto ir Minco triumviratui atjo galas. Gomuka buvo paleistas i kaljimo, reabilituotas ir t met spal jam buvo leista ateiti valdi. Dalis lenk su juo siejo viltis reformuoti komunizm, kiti - padaryti komunizm nacionalikesn. Lenkija jau buvo inaudojusi vi sas galimybes, kurias teik pokario rekonstrukcija ir greita industrializacija; pastangos patobulinti ekonomin sistem arba duodavo prieingus rezulta tus, arba buvo politikai pavojingos. Kai visos pastangos pagerinti ekonomin sistem nujo perniek, nacionalizmas liko58.

408

KRUVINOS EMS

1968 m. Lenkijoje Gomukos reimas msi antisionistini valym, ku ri aikinimas primin paskutini Stalino valdymo met retorik. Prajus dvideimiai met, kai 1948 m. jis pats buvo pateks nemalon, Gomuka m keryti Lenkijos komunistams ydams, ar veikiau kai kuri i j vaikams. Kaip Soviet Sjungoje 1952 ir 1953 m., taip ir Lenkijoje 1967 ir 1968 m. iki lo klausimas dl pdinio. Gomuka buvo valdioje ilg laik. Kaip ir Stalinas, jis norjo diskredituoti konkurentus apkaltindamas juos ssajomis su ydais ir ypa ne itin atkaklia kova su tariama sionizmo grsme. Sionizmas sugro komunistins Lenkijos spaud po Izraelio pergals ei dien kare 1967 m. birel. Soviet Sjungoje is karas patvirtino Izra elio, kaip Amerikos satelito, status, ir ios linijos turjo bti laikomasi Ryt Europos komunistinse valstybse. Taiau dalis lenk palaik izraelieius (ms ydelius, kaip sakydavo mons), kovojanius su Soviet Sjungos remiamais arabais. Kai kuriems lenkams izraelieiai tuo metu atrod labai panas juos paius: velgdami juos, jie mat Soviet Sjungos ujam, persekiojam silpnesnij pus, atstovaujani Vakar civilizacijai. Tokiems monms Izraelio pergal prie arab valstybes adino svajones apie Lenkijos pergal prie Soviet Sjung59. Oficiali lenk komunist pozicija buvo visikai kitokia. Lenk komunistin vadovyb tapatino Izrael su naci Vokietija, o sionizm su nacionalsocializ mu. Danai taip teigdavo mons, igyven Antrj pasaulin kar, o kartais ir kovoj jame. Taiau ie absurdiki palyginimai iplauk i tam tikros politins logikos, kuria dabar rmsi ir Lenkijos, ir Soviet Sjungos komunist lyde riai. Komunistinje pasauliroje pagrindins Antrojo pasaulinio karo fig ros buvo ne ydai, o slavai - rusai SSRS, lenkai Lenkijoje (ir kaip nugaltojai, ir kaip aukos). ydai, visada didiul problema iai kani istorijai, pokario metais joje buvo asimiliuoti ir prireikus skaiiuojami kaip soviet pilieiai SSRS ir kaip lenkai Lenkijoje. Lenkijoje yd komunistai kaip manydami stengsi paalinti ydus i vokiei okupacijos istorijos Lenkijoje. vykd i uduot, 1956 m. yd komunistai prarado valdi, o legenda apie etnin lenk nekaltum pasinaudojo ne ydas komunistas Gomuka. Taip pateikiamas Antrasis pasaulinis karas buvo ir propagandin pozicija altajame kare. Lenkams ir rusams, pastarojo karo su Vokietija aukoms sla vams, vis dar kl grsm Vokietija, kuri dabar reik Vakar Vokietij ir jos

STALINIST ANTISEMITIZMAS

409

globj Jungtines Valstijas. altojo karo pasaulyje tokia grsm nebuvo visi kai netikima. Vakar Vokietijos kanclerio pareigas tuo laiku jo buvs nacis. Vokietijos mokykliniuose vadovliuose pateikiami Vokietijos emlapiai ap m emes, 1945 m. atitekusias Lenkijai (jos buvo paymtos kaip adminis truojamos Lenkijos). Vakar Vokietija diplomatikai nepripaino pokario Lenkijos. Demokratinse Vakar valstybse, tokiose kaip Vakar Vokietija, buvo nedaug vieai diskutuojama apie vokiei karo nusikaltimus. 1955 m. priimdamos Vakar Vokietij NATO, Jungtins Valstijos i esms numojo ranka savo nesen prie vokiei vykdytus iaurumus. etajame deimtmetyje stalinistinis antisemitizmas priskyr Izraeliui klas ting viet altajame kare. Pratsdama 1953 m. saus soviet spaudoje ikelt tem, Lenkijos spauda 1967 m. aikino, kad Vakar Vokietija perdav nacisti n ideologij Izraeliui. Politins karikatros vaizdavo Izraelio kariuomen su vermachto uniformomis. Taip buvo siekiama paneigti Izraelio teigin, kad jo egzistavim moralikai sankcionuoja Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas: lenk komunist teigimu, imperializmui vadovavo kapitalizmas, o nacional socializmas buvo imperializmo pavyzdys. Tuo metu imperialistins stovyklos lyderis buvo Jungtins Valstijos, o Izraelis, kaip ir Vakar Vokietija, buvo jos pastumdlis. Izraelis buvo tik dar viena imperializmo - palaikanio pasaulio srang, kuri sukl nusikaltimus monikumui, - atmaina, o ne maa valsty b, turinti ypating istorin pagrind reikalauti aukos teisi. Komunistai pa tys reik pretenzijas auk teises ir norjo jas monopolizuoti60. Sionistai su naciais komunistinje Lenkijoje buvo pradti lyginti po ei dien karo 1967 m. birel, taiau vidaus politikoje ie palyginimai buvo pa naudoti kit pavasar, kai Lenkijos reimas tramd savo prieininkus. Lenki jos universiteto studentai, protestuodami prie draudim surengti vienos pje ss vaidinim, 1968 m. kovo 8-j sureng taiki demonstracij prie reim. Reimas tada apauk j lyderius sionistais. Anksiau ydai Lenkijoje buvo vadinami penktja kolona, palaikania Lenkijos prieus usienyje. Dabar dl vis Lenkijos problem buvo kaltinami ydai, kurie vl, kaip SSRS prie penkiolika met, buvo priskirti tokioms kategorijomis kaip sionistai ir kosmopolitai. Kaip ir Soviet Sjungoje, ios kategorijos tik i pairos buvo prietaringos: sionistai tariamai palaik Izrael, o kosmopolitai tariamai simpatizavo Jungtinms Valstijoms, bet abi ios valstybs buvo imperializmo

410

KRUVINOS EMS

sjungininks, taigi prieikos Lenkijos valstybei. ydai buvo svetimkniai ir idavikai, abejingi Lenkijai ir lenkikumui61. Apsukriai manevruodami, Lenkijos komunistai pradjo naudoti sen Eu ropos antisemitin argument savais tikslais. Nacistinis ydiko bolevizmo stereotipas, paties Hitlerio pramanas, kad komunizmas yra yd smokslas, buvo gana plaiai paplits priekario Lenkijoje. Svarus Lenkijos yd vaid muo ankstyvuoju komunistinio reimo laikotarpiu, nors ir labai specifini istorini aplinkybi produktas, tikrai nepadjo isklaidyti plaiosiose masse paplitusio mito apie yd ir komunist ssajas. Dabar, 1968 m. pavasar, Len kijos komunistai suaid iuo stereotipu, tvirtindami, kad stalinizmo negero ves lm jo ydikumas. Jei kas nors komunistinje Lenkijoje penktajame ir etajame deimtmetyje buvo negerai, tai dl to kalti ydai, kurie turjo per daug valdios partijoje ir taip ikreip vis sistem. Gal kai kurie komunistai ir padar skriaud lenkams, buvo siekiama teigti, bet jie buvo ydai. Taiau Lenkijos komunizm, pirosi ivada, galima apvalyti nuo toki moni, ar bent jau nuo j sn ir dukter. Taip Gomulkos reimas band padaryti ko munizm etnikai lenkik. Sprendimas galjo bti tik vienas - paalinti ydus i visuomeninio gyve nimo ir politin tak suteikiani post. Bet kas buvo ydas? 1968 m. stu dentai su ydikomis pavardmis ar turintys tvus stalinistus susilauk nepro porcingai daug dmesio spaudoje. Lenkijos valdios institucijos pasinaudojo antisemitizmu, kad atstumt nuo student kitus gyventojus ir organizavo di diules darbinink ir kareivi demonstracijas. alies lyderi pareikimuose Lenkijos darbinink klas tapo etnikai lenkika darbinink klase. Taiau ne viskas buvo taip paprasta. Gomukos reimas naudojosi yd etikete paio mis vairiausiomis aplinkybmis, kad apsisaugot apskritai nuo bet kokios kritikos. ydas, pagal partin apibrim, ne visada yra mogus, kurio tvai ydai. Kampanija isiskyr gana miglota ydo samprata: danai sionistai bdavo tiesiog intelektualai ar reimui nepalanks mons62. Kampanija buvo apgalvotai melaginga, smoningai provokacin ir absur dika savo istoriniu nepagrstumu. Taiau ji nebuvo udikika. Antisemitiniai Lenkijos komunizmo tropai primin vlyvojo stalinizmo metus, taigi ir na ci Vokietijoje paplitusius stereotipus. Taiau udyti ydus nebuvo ketinama.

STALINIST ANTISEMITIZMAS

411

Nors bent jau vien saviudyb buvo galima susieti su antisionistine kampanija, o policija sumu daug moni, nuudytas nebuvo niekas. Reimas sum apytiksliai 2591 mog, kelis imtus student mobilizavo kariuome n ir isiunt tarnauti toli nuo Varuvos dislokuotus dalinius, kai kuriuos student lyderius nuteis kalti. Madaug septyniolika tkstani Lenkijos piliei (daugiausia, bet ne visi, yd kilms) prim reimo pasilytus kelio ns vien pus dokumentus ir ivyko i alies63. Varuvos gyventojai negaljo nepastebti, kad jie ivyko i geleinkelio sto ties, esanios netoli Umlago aikts, i kur tik prie dvideimt eerius me tus Varuvos ydai traukiniais buvo deportuojami Treblink. Prie Antrj pasaulin kar Lenkijoje gyveno bent jau trys milijonai yd. Po io komu nistinio antisemitizmo epizodo j liko madaug trisdeimt tkstani. Len kijos komunistams ir tiems, kurie jais tikjo, ydai nebuvo aukos nei 1968 m., nei kada nors anksiau: jie buvo mons, kurie slapta planavo atimti i lenk jiems teistai priklausani nekaltumo ir didvyrikumo aureol. 1968 m. stalinist antisemitizmas Lenkijoje pakeit deimi tkstani moni gyvenimus ir ugesino daugelio proting jaun Ryt Europos vyr ir moter tikjim marksizmu. Marksizmas, inoma, turjo kit problem. Iki to laiko ekonominis stalinist modelio potencialas komunistinje Lenki joje jau buvo iseks, kaip ir visame komunistiniame bloke. Kolektyvizacija n kiek nepadjo agrarinms ekonomikoms. Priverstin industrializacija ne galjo paskatinti greitesnio ekonomikos augimo negu pasiektasis. Pasikeitus kartai, beveik visiems tapo aiku, kad Vakar Europoje gyvenimo lygis auk tesnis negu komunistiniame pasaulyje ir kad atotrkis auga. Pasitelkdami antisemitizm Lenkijos komunistiniai lyderiai netiesiogiai pripaino, kad j sistemos patobulinti nemanoma. Jie atstm daugel moni, kurie anksiau turbt tikjo galimybe reformuoti komunizm, o patys neturjo joki idj, kaip pagerinti sistem. 1970 m. Gomuka, pabands padidinti kainas, neteko valdios, o jo viet um visikai neideologikas pdinis, kuris band sukur ti Lenkijoje gerov skolintomis lomis. 1980 m. io plano neskm paskatino susikurti Solidarumo judjim64. 1968 m. kov, kaip tik tada, kai policija tal lazdomis Lenkijos studentus, ekoslovakijos komunistai band Ryt Europoje reformuoti marksizm. Per Prahos pavasar komunistinis reimas suteik didel laisv vieai reikti savo

412

KRUVINOS EMS

nuomon, vildamasis usitikrinti ekonomins reformos palaikym. Kaip ir galima buvo prognozuoti, diskusijos pakrypo kitomis kryptimis, negu tik josi reimas. Nepaisydamas soviet spaudimo, ekoslovakijos partijos gene ralinis sekretorius Aleksandras Dubekas neapribojo susirinkim ir debat laisvs. T met rugpjt soviet (ir Lenkijos, Ryt Vokietijos, Bulgarijos bei Vengrijos) kariuomens siver ekoslovakij ir sutraik Prahos pavasar. Soviet propaganda patvirtino, kad Lenkijos vadovybs eksperimentas su antisemitizmu anaiptol nebuvo nukrypimas. Soviet spauda daug dmesio skyr tikrai ar sivaizduojamai ekoslovakijos komunistini reformuotoj ydikai kilmei. Atuntojo ir devintojo deimtmeio Lenkijoje slaptoji poli cija stengsi pabrti kai kuri opozicijos nari ydik kilm. Kai 1985 m. Soviet Sjungoje valdi atjo reformuotojas Michailas Gorbaiovas, jo pertvark prieininkai band ginti senj sistem eksploatuodami rus an tisemitizm65. Stalinizmas istm Ryt Europos ydus i j istorins vokiei auk pa dties ir komponavo juos pasakojim apie imperialistin smoksl prie komunizm. O paskui jau buvo labai lengva juos paius pavaizduoti kaip to smokslo dal. Taip komunist nenoras iskirti ir apibrti didiul Hitlerio nusikaltim deimtmeiams einant m virsti pritarimu vienam Hitlerio pa sauliros aspektui.

Stalinistai antisemitai Maskvoje, Prahoje ir Varuvoje nuud labai nedaug moni, bet jie supainiojo Europos praeit. Holokaustas komplikavo stalinis t istorij apie Soviet sjungos piliei kanias ir kliud pavaizduoti rusus ir slavus kaip labiausiai persekiotas grupes. Antrojo pasaulinio karo nugal tojais ir aukomis turjo bti laikomi tik komunistai ir j itikimi alininkai slavai (ir kit tautybi atstovai). Slav nekaltumo ir Vakar agresijos schem reikjo pritaikyti ir altajame kare, net jeigu tai reik, kad ydai, susij su Izraeliu ir Amerika imperialistinje Vakar stovykloje, turs bti pavaizduoti kaip istorijos agresoriai. Kol didij dal Europos vald komunistai, nebuvo galimybi pamatyti holokausto tokio, koks jis buvo. Kaip tik todl, kad tiek daug milijon ne yd Ryt Europos gyventoj i tikrj buvo nuudyti mio laukuose, dulaguose

STALINIST ANTISEMITIZMAS

413

ir stalaguose, apgultuose miestuose ir per baudiamsias akcijas kaimuose ir kaimo vietovse, pabrdami ne yd kanias komunistai visada turdavo tam istorin pagrind. Komunist lyderiai, pradedant Stalinu ir baigiant vi sais kitais, galjo pagrstai teigti, kad labai nedaug moni Vakaruose vertino Raudonosios armijos vaidmen kovoje su vermachtu ir kanias, kurias Ryt Europos tautos ikent vokiei okupacijos metu. Reikjo tik vienos modi fikacijos, panardinti holokaust bendr kani istorij, kad bt eksterna lizuota tai, kas kadaise Ryt Europoje atliko tok svarb vaidmen - yd civilizacija. Per altj kar natrali Vakar reakcija buvo pabrti didiules kanias, kurias stalinizmas atne Soviet Sjungos gyventojams. Taip, tai irgi buvo tiesa, taiau, kaip ir soviet pasakojimai, tai nebuvo vienintel ar visa tiesa. iose varybose dl atminties holokaustas, kitos vokiei masini u dyni politikos apraikos ir stalinist vykdytos masins udyns tapo trimis skirtingomis istorijomis, net nepaisant to, kad faktikoje istorijoje jas siejo vieta ir laikas. Kaip ir dauguma naci ir soviet reim rengt masini civili udyni, holokaustas vyko kruvinose emse. Po karo tradicins Europos yd tvy ns atsidr komunistiniame pasaulyje, kaip ir mirties fabrikai bei udymo laukai. vesdamas pasaulyje nauj antisemitizmo r, Stalinas padar holo kaust tarsi maesn negu jis buvo i ties. Kai atuntajame ir devintajame deimtmetyje siieb tarptautin kolektyvin holokausto atmintis, ji rm si Vokietijos ir Vakar Europos yd, nedidels auk grups, patirtimi ir Auvicu, kur mir apytiksliai tik madaug kas etas i vis nuudyt yd. Istorikai ir atminties puoseltojai Vakar Europoje ir Jungtinse Valstijose taisydami t stalinist ikraipym danai klysdavo kita kryptimi ir nepaste bdavo beveik penki milijon yd, nuudyt rytus nuo Auvico, ir naci nuudyt beveik penki milijon ne yd. Neteks savo ydiko savitumo Rytuose ir savo geografijos Vakaruose, holokaustas netapo visateise Europos istorijos dalimi, nors europieiai ir daugelis kit taut sutiko, kad visi turi atminti holokaust. Stalino imperija apm Hitlerio imperij. Vakarus ir Rytus, igyvenusiuo sius ir uvusiuosius atskyr tarp j nusileidusi gelein udanga. Dabar, kai ji pakilo, galime pamatyti, jeigu to norime, Europos istorij tarp Hitlerio ir Stalino.

IVADOS

MONIKUMAS

Kiekvienas gyvasis turjo vard. Berniukas, kuris sivaizdavo mats kvieius laukuose, buvo Jozefas Sobolewskis. 1933 m. jis, kaip ir jo motina bei penki broliai ir seserys, mir badu per badmet Ukrainoje. Vienas jo brolis, kuris igyveno badmet, buvo suaudytas 1937 m. per Stalino Didj teror. Liko tik vienas mogus, kuris prisimin j ir jo vilt - sesuo Hanna. Stanisawas Wyganowskis buvo jaunuolis, kuris numat sutiksis savo suimt mon Ma rij po eme. 1937 m. jie abu buvo suaudyti NKVD Leningrade. Lenk karininkas, kuris para apie savo sutuoktuvi ied, buvo Adamas Solskis. Jo dienoratis buvo rastas ant jo kno, kai Katynje, kur jis buvo suaudytas 1940 m., buvo ekshumuojami jo palaikai. Sutuoktuvi ied jis veikiausiai pa slp; budeliai tikriausiai j rado. Vienuolikmet mergait rus, kuri 1941 m. apgultame ir badaujaniame Leningrade ra paprast dienorat, buvo Tania Savieva. Viena i jos seser pabgo per ualus Ladogos eer; Tania ir kiti jos eimos nariai mir. Dvylikos met yd mergait, kuri 1942-aisiais, mir ties duobi metais, Baltarusijoje para laik savo tvui, buvo Junita Viniac kaja. Jos motina, raiusi kartu su ja, buvo vardu Zlata. Abi jos buvo nuudytos. Sudie amiams, - paskutinje laiko eilutje atsisveikino Junita. - Buiuoju tave daug daug kart. Kiekvienas mirusysis tapo skaiiumi. Daugiau kaip keturiolika milijon j naci ir stalinist reimas nuud kruvinose emse. udymas prasidjo nuo Soviet Ukrainoje Stalino sureisuoto politinio bado, kuris nusine daugiau kaip trij milijon moni gyvybes. J prats 1937 ir 1938 m. Stalino Didysis teroras, per kur buvo suaudyta apytiksliai septyni imtai tkstani moni, dauguma j valstieiai ir tautini maum atstovai. Soviet Sjunga ir Vokie tija tada bendradarbiavo naikindamos Lenkij ir jos isilavinusias klases, ir nuo 1939 iki 1941 m. nuud apie du imtus tkstani moni. Kai Hitle-

IVADOS. MONIKUMAS

415

ris apgavo Stalin ir sak pulti Soviet Sjung, vokieiai, marindami badu soviet karo belaisvius bei apgulto Leningrado gyventojus, atm gyvyb daugiau kaip keturiems milijonams moni. Okupuotoje Soviet Sjungoje, okupuotoje Lenkijoje ir okupuotose Baltijos valstybse vokieiai suaud ir nunuodijo dujomis apytikriai 5,4 milijono yd. Vokietija ir Soviet Sjun ga provokavo viena kit vykdyti vis didesnius nusikaltimus, kaip antai per partizaninius karus Baltarusijoje ir sukilim Varuvoje, kur vokieiai nuud madaug pus milijono civili. ie iaurumai vyko toje paioje vietoje ir tuo paiu laiku: kruvinose e mse, nuo 1933 iki 1945 m. Aprayti, kaip jie buvo vykdomi, reik vesti Europos istorij jos pagrindin vyk. Nepapasakojus apie visas pagrindines udymo politikos priemones bendrame Europos istoriniame fone, naci Vo kietijos ir Soviet Sjungos palyginimas bt neadekvatus. Dabar, kai i kru vin emi istorija yra ubaigta, galima jas palyginti. Naci ir stalinist sistemas turime palyginti ne tiek tam, kad suprastume vien ar kit sistem, bet kad suprastume savo laikus ir patys save. Hannah Arendt palygino juos 1951 m., susiedama abu reimus totalitarizmo svo ka. Rus XIX a. literatra pasil jai atliekam moni idj. Novatorikas holokausto istorikas Raulas Hilbergas vliau parod jai, kaip tokius mones XX a. gali inaikinti biurokratin valstyb. Arendt pateik modernij laik atliekamo mogaus, kur privert jaustis atliekamu masin visuomens grs tis, o paskui totalitarinis reimas, gebantis komponuoti mirt paangos ir diaugsmo istorij, portret. sivyravo kaip tik Arendt pateiktas udyni epo chos vaizdas: mons (ir aukos, ir nusikaltliai) pamau netenka moniku mo, i pradi masins visuomens anonimikume, o paskui koncentracijos stovyklose. Tai taigus paveikslas, ir prie pradedant istorikai lyginti naci ir soviet udynes jis turi bti pakoreguotas1. udymo vietos, labiausiai atitinkanios toki schem, buvo vokiei karo belaisvi stovyklos. Tai vienintelis infrastruktr (ir vokiei, ir soviet) ti pas, kur mogikj btybi sutelkties tikslas buvo jas nuudyti. Soviet karo belaisviai, sugrsti deimtimis tkstani, negaudami maisto ir sveikatos prie iros, mirdavo greitai ir gausiai: apytiksliai trys milijonai j uvo, dauguma po keli mnesi. Taiau is pagrindinis udymo taikant sutelkt pavyzdys

416

KRUVINOS EMS

maai k bendra turi su Arendt modernios visuomens svoka. Jos analiz nukreipia ms dmes Berlyn ir Maskv, kaip skirting totalitarin siste m iliustruojani valstybi, kurios abi eng savus pilieius, sostines. Soviet karo belaisviai mir dl i dviej sistem sveikos. Arendt pasakojimas apie totalitarizm sutelkia dmes dehumanizacij paioje modernioje masin je pramoninje visuomenje, o ne istorin vokiei ir soviet aspiracij ir valdios persiklojim. Lemiama akimirka iems kareiviams buvo pamimas nelaisv, kai j likimas m priklausyti jau ne nuo soviet auktesnij ka rinink ir NKVD, o nuo vermachto ir SS valios. To, kas jiems nutiko, nega lima paaikinti laipsniku susvetimjimu vienoje modernioje visuomenje; juos itikus likim lm karinis dviej moderni visuomeni susidrimas, nusikalstama Vokietijos politika Soviet Sjungos teritorijoje. Kitose koncentracijos staigose sutelktis paprastai bdavo ne udymo pro ceso etapas, o veikiau bdas pataisyti protus ir igauti kn darbo jg. Isky rus vokiei karo belaisvi stovyklas - o tai svarbi iimtis, - nei vokieiai, nei sovietai nenaudojo sutelkties kaip smoningo udymo priemons. Stovyklos daniau buvo ne anga egzekucij, o jos alternatyva. Per Didj teror So viet Sjungoje buvo galimi du nuosprendiai: mirtis arba gulagas. Pirma sis reik kulk sprand. Antrasis - sunk darb tolimoje vietoje, tamsioje achtoje, altame mike ar atviroje stepje; bet jis taip pat paprastai reikdavo gyvenim. Valdant vokieiams, koncentracijos stovyklos ir mirties fabrikai veik pagal skirtingus principus. Jeigu vokieiai pasmerkdavo mog kalti Belzeno koncentracijos stovykloje, jo laukdavo vienoks likimas, o jeigu nu tardavo iveti mirties fabrik Belece - visai kitoks. Pirmasis sprendimas reikdavo alk ir darb, bet taip pat ir tikimyb igyventi; antrasis - nedelsia m ir neivengiam mirt nuo apnuodijimo dujomis. Ironika, taiau kaip tik todl mons atsimena Belzen ir umirta Belec. Naikinimo politika irgi kilo ne i sutelkties politikos. Soviet koncentraci jos stovykl sistema buvo neatskiriama politins ekonomijos, kuri, kaip buvo manyta, turjo gyvuoti per amius, dalis. Gulagas egzistavo prie ketvirtojo deimtmeio pradios badmeius, per juos ir po j, taip pat prie ketvirtojo deimtmeio pabaigos audymo operacijas, jas vykdant ir pabaigus vykdyti. Labiausiai jis isiplt etojo deimtmeio pradioje, kai Soviet Sjunga lio vsi dideliais mastais udyti savo paios pilieius - i dalies kaip tik tam, kad

IVADOS. MONIKUMAS

417

jis isiplst. Vokieiai 1941 m. vasar okupuotoje Soviet Sjungoje pradjo masikai udyti ydus, audydami juos prie duobi, toli nuo koncentracijos stovykl sistemos, kuri veik jau atuonerius metus. Per suskaiiuotas dienas antroje 1941 m. pusje vokieiai Rytuose suaud daugiau yd negu buvo kalini visose j koncentracijos stovyklose. Duj kameros buvo sukurtos ne koncentracijos stovykloms, o medicininio udymo infrastruktroms, kurios vykd eutanazijos program. Paskui pasirod mobilieji duj furgonai udyti ydams Rytuose, Soviet Sjungoje, vliau Chelmne pastatytas duj furgonas Lenkijos ydams udyti emse, prijungtose prie Vokietijos, tada stacionarios nuodijimo dujomis infrastruktros Generalinje gubernijoje - Belece, Sobi bore ir Treblinkoje. Duj kameros leido okupuotoje Soviet Sjungoje vykdy t masinio yd udymo politik pratsti vakarinje Molotovo-Ribbentropo linijos pusje. Dauguma per holokaust nuudyt yd niekada nemat kon centracijos stovyklos2. Vokiei koncentracijos stovykl, kaip blogiausio nacionalsocializmo ele mento, vaizdis yra iliuzija, tamsus miraas vir neinomos dykumos. Pir maisiais 1945 m. mnesiais, kai griuvo Vokietijos valstyb, SS koncentracijos stovykl sistemoje masikai mir daugiausia kaliniai ne ydai. J likimas labai panjo Soviet Sjungos gulago kalini likim 1941-1943 m., kai soviet sistema patyr vokiei invazijos ir okupacijos stres. Britai ir amerikieiai nufilmavo kai kurias bado isekintas aukas. ie vaizdo raai paskatino Va kar europieius ir amerikieius padaryti klaidingas ivadas apie Vokietijos sistem. Karo pabaigoje koncentracijos stovyklose tikrai buvo nuudyta im tai tkstani moni, bet jos nebuvo (prieingai negu mirties infrastrukt ros) suprojektuotos masinms udynms. Nors kai kurie ydai buvo nuteisti kalti koncentracijos stovyklose dl politini prieasi, o kiti isisti jas dirbti priverstini darb, koncentracijos stovyklos nebuvo skirtos daugiausia ydams. yd, nusist koncentracijos stovyklas, buvo tarp igyvenusij. Tai yra kita prieastis, dl kurios koncentracijos stovyklos yra inomos: jas apra igyven mons, kurie ilgainiui bt mir nuo sekinamo darbo, bet karo pabaigoje buvo ilaisvinti. Vokiei politika udyti visus Europos ydus buvo gyvendinama ne koncentracijos stovyklose, o prie duobi, duj fur gonuose ir Chemno, Beleco, Sobiboro, Treblinkos, Maidaneko ir Auvico mirties infrastruktrose3.

418

KRUVINOS EMS

Kaip pripaino Arendt, Auvicas buvo neprastas pramonins stovyklos komplekso ir udymo infrastruktros derinys. Jis tapo ir koncentracijos, ir naikinimo simboliu, ir tai sukelia tam tikr painiav. I pradi ioje stovyk loje buvo kalinami lenkai, paskui prisidjo soviet karo belaisviai, o vliau ydai ir romai. Kai prie jos buvo rengtas mirties fabrikas, dalis atvykstani yd buvo naudojami darbams, o paskui, kai j jgos isekdavo, bdavo nuo dijami dujomis. Taigi Auvicas yra geriausias pavyzdys, kuriuo galima pagrs ti Arendt laipsniko susvetimjimo, pasibaigianio mirtimi, paveiksl. Toks paveikslas dera su literatra apie Auvic, parayta ioje stovykloje igyvenu si moni: Tadeuszo Borowskio, Primo Levi ir Elie Wiesel. Taiau seka sto vykla-darbas-duj kamera yra iskirtin. Ji neatspindi prastos holokausto eigos, net Auvice. Dauguma Auvice mirusi yd nebuvo nuodijami dujo mis i karto, kai tik atvykdavo - bent kur laik jie pagyvendavo stovykloje. yd kelion i stovyklos duj kameras buvo nedidel Auvico komplekso istorijos dalis, ir neteiss pateikiantieji j kaip holokausto ar masini udyni apskritai istorijos vadov. Auvicas i tikrj buvo svarbi holokausto vieta: apytiksliai kas etas nuudytas ydas mir ten. Nors mirties fabrikas Auvice buvo paskutin veikianti udymo infrastruktra, ji nebuvo mirties technologijos virn: veiksmingiausi audymo briai ud greiiau, bado vietos ud greiiau ir Treblinka ud greiiau. Dvi didiausios yd bendruomens Europoje, Len kijos ir Soviet Sjungos, taip pat daugiausia buvo inaikintos kitose vietose, ne Auvice. Kai Auvicas tapo pagrindiniu mirties fabriku, dauguma Soviet Sjungos ir Lenkijos yd, gyvenusi vokiei okupuotose teritorijose, jau buvo nuudyti. Kai 1943 m. pavasar Birkenau pradjo veikti duj kamera ir krematorium kompleksai, daugiau kaip trys ketviriai yd, nuudyt per holokaust, buvo jau negyvi. Ties sakant, kai tos duj kameros Birkenau pra djo savo mirtin darb, didioji dauguma vis moni, kuriuos smoningai nuud soviet ir naci reimai, gerokai daugiau negu devyniasdeimt pro cent, buvo jau negyvi. Auvicas yra mirties fugos koda. Galbt, kaip teig Arendt, naci ir soviet masins udyns i ties buvo kokio nors didesnio modernios visuomens sutrikimo enklas. Taiau prie praddami daryti tokias teorines ivadas apie modernyb ar k kita, turime

IVADOS. MONIKUMAS

419

suprasti, kas i tikrj vyko per holokaust ir kruvinose emse apskritai. Kol kas Europos masini udyni epocha yra perteorizuota ir nesuprasta. Prieingai negu Arendt, puikiai painojusi t epoch, kiek jai leido priei nami dokumentai, mes neturime kuo pasiteisinti, kad taip neproporcingai daug dmesio skiriame teorijai ir taip maai faktams. Dabar mes inome uvusij skaiius, kai kuriuos tiksliau, kai kuriuos ne taip tiksliai, taiau gana tvirtai, kad pajustume kiekvieno reimo pratingum. gyvendindama civili ir karo belaisvi udymo politik naci Vokietija kruvinose emse nuud apytiksliai deimt milijon moni (o i viso tikriausiai vienuolika milijon moni), o Stalino valdoma Soviet Sjunga - daugiau kaip keturis milijonus kruvinose emse (ir apie eis milijonus i viso). O jeigu pridsime nuspjamas mirtis, sukeltas bado, etnini valym ir ilgo kalinimo stovyklose, stalinist auk skaiius siekia madaug devynis milijonus, o naci - madaug dvylika. ie didesnieji skaiiai negali bti visikai tiksls, nes milijonai civili, kurie mir dl netiesiogini Antrojo pasaulinio karo padarini, buvo vieno kiu ar kitokiu bdu abiej sistem aukos. Regionas, labiausiai nukentjs ir nuo naci, ir nuo stalinist reimo, buvo kruvinos ems, o dabartiniais pavadinimais - Sankt Peterburgas ir Rusijos Federacijos vakarinis pakratys, didioji dalis Lenkijos, Baltijos alys, Balta rusija ir Ukraina. Kaip tik ia persiklojo ir sveikavo naci ir soviet reimo galia ir piktavalikumas. Kruvinos ems svarbios ne vien dl to, kad dau guma auk buvo j gyventojai, bet ir dl to, kad jos buvo ir moni i kit viet udymo politikos gyvendinimo centras. Pavyzdiui, vokieiai nuud apytiksliai 5,4 milijono yd. I j daugiau kaip keturi milijonai buvo vietiniai kruvin emi gyventojai: Lenkijos, Soviet Sjungos, Lietuvos ir Latvijos y dai. Dauguma likusi auk buvo ydai i kit Ryt Europos ali. Didiausia ne io regiono yd tautybs auk grup, Vengrijos ydai, buvo iudyta kru vinose emse, Auvice. Jeigu pridtume Rumunijos ir ekoslovakijos ydus, tai Ryt Europos ydai sudaryt beveik devyniasdeimt procent holokausto auk. Maesns Vakar ir Piet Europos gyventoj yd grups buvo depor tuotos mirti kruvinas emes. Kaip ir ydai, ne yd tautybs aukos buvo arba vietiniai kruvin emi gyventojai, arba atveti ten mirti mons. Savo karo belaisvi stovyklose ir Leningrade bei kituose miestuose vokieiai numarino badu daugiau kaip ke

420

KRUVINOS EMS

turis milijonus moni. Dauguma, bet ne visos ios smoningo marinimo badu politikos aukos buvo vietiniai kruvin emi gyventojai; madaug mi lijonas j buvo Soviet Sjungos pilieiai, kil i kit region. Stalino ma sinio udymo politikos aukomis tapdavo vis Soviet Sjungos, didiausios valstybs pasaulio istorijoje, platybi gyventojai. Taiau vis tiek skaudiausiai nuo Stalino nukentjo mons Soviet Sjungos vakariniuose pakraiuose, kruvinose emse. Per kolektyvizacij Soviet Sjunga numarino badu dau giau kaip penkis milijonus moni, daugum j Soviet Ukrainoje. Soviet duomenimis, per 1937-1938 m. Didj teror jie nuud 681 691 mog, ir tarp nuudytj neproporcingai daug buvo Soviet Sjungos lenk ir Soviet Ukrainos valstiei - Soviet Sjungos vakaruose, taigi, kruvinose emse gyvenusi dviej grupi atstov. ie skaiiai patys savaime nra sistem paly ginimas, bet jie yra ieities takas, galbt privalomas4. 1941 m. gegu Arendt pabgo Jungtines Valstijas, kur pritaik savo galing vokik filosofin isilavinim analizuoti nacionalsocialist ir soviet reimo kilm. Prajus kelioms savaitms po jos ivykimo Vokietija upuol Soviet Sjung. Jos Europoje naci Vokietija ir Soviet Sjunga ikilo atskirai, o pas kui sudar sjung. O Vasilijaus Grosmano, antrosios i reim palyginimo tradicijos kr jo, Europoje Soviet Sjunga ir naci Vokietija tarpusavy kariavo. Grosmanas, groins literatros krjas, kuris tapo soviet karo korespondentu, mat dau gel svarbi mi Ryt fronte ir vis dideli vokiei (ir soviet) nusikaltim rodymus. Kaip ir Arendt, jis band paaikinti vokiei Rytuose vykdytas ma sines yd udynes universaliais terminais. I pradi jam tai reik ne moder nybs kaip tokios kritik, o faizmo ir Vokietijos pasmerkim. Kaip tik tada, kai Arendt ileido savo Totalitarizmo itakas, Grosmanas, asmenikai patyrs antisemitizm Soviet Sjungoje, isivadavo i ios politins schemos. Tada, sulauydamas imtmeio tabu, dviejuose romanuose, kuri reputacija laikui bgant tik auga, jis apra naci ir soviet reimo nusikaltimus tuose paiuose puslapiuose, tose paiose scenose. Grosmanas siek ne analitikai sujungti dvi sistemas viena sociologine schema (tokia kaip Arendt totalitarizmas), o vei kiau paneigti j ideologinius pasakojimus apie paias save ir taip nuplti yd, slepiant paprast fakt, kad jos buvo tiesiog nemonikos.

422

KRUVINOS EMS

Romane Gyvenimas ir likimas (paraytas 1959 m. ir ileistas usienyje 1980 m.) vienas i Grosmano veikj, savotikas ventas kvailelis, vienu ato kvpiu prisimena, kaip vokieiai aud ydus Baltarusijoje, ir kanibalizm Soviet Ukrainoje. Romane Viskas teka (nors 1964 m. mirus Grosmanui ir liko neubaigtas, 1970 m. buvo ileistas usienyje) bad Ukrainoje jis gretina su vaizdais i vokiei koncentracijos stovykl: O vaikai - matei, laikratyje spausdino vaik vokiei stovyklose nuotraukas? Jie atrod lygiai taip pat: galvos sunkios kaip patrankos sviediniai, kaklai plonyiai kaip gandr, ma tyti, kaip po oda juda kiekvienas rank ir koj kaulelis, kiekvienas snarys. Grosmanas vis sugrta prie io soviet ir naci palyginimo, bet ne tam, kad sukelt polemik, o siekdamas sukurti konvencij5. Kaip suunka vienas i Grosmano persona, ir nacionalsocializmo, ir sta linizmo svarbiausia savyb buvo gebjimas atimti i moni grupi teis bti laikomiems monmis. Taigi vienintelis atsakymas buvo nepaliaujamai skelb ti, kad tai tiesiog netiesa. ydai ir buos yra mons. Jie yra mons. Dabar a suprantu, kad mes visi esame mons. Grosmanas literatrikai pasiprie ino tam, k Arendt vadino fiktyviu totalitarizmo pasauliu. Ji tvirtino, kad tokio didelio masto udyni prieastis yra ta, kad tokie vadovai kaip Stalinas ir Hitleris susikuria vizijas - sivaizduojam pasaul be buoi ar be yd, o paskui priveria realj pasaul jas atitikti, nors ir nevisikai tobulai. Mirtis praranda savo moralin svarum ne tiek dl to, kad ji paslpta, bet dl to, kad j persmelkia istorija, kuri j sukl. Mirusieji taip pat praranda savo mogi kus bruous; negaldami pasiprieinti, jie reinkarnuojami aktoriais paangos dramoje, net, ar galbt ypa tada, kai tai istorijai prieinasi ideologinis priei ninkas. Grosmanas ikl aukas i imtmeio kakofonijos ir padar j balsus girdimus begalinje polemikoje. Skaitant Arendt ir Grosmano krinius perasi dvi paprastos mintys. Pir ma, norint pagrstai palyginti naci Vokietij ir stalinist Soviet Sjung, reikia ne tik iaikinti nusikaltimus, bet ir pripainti vis j paliest moni, skaitant aukas, nusikaltlius, stebtojus ir vadovus, mogikum. Antra, pa grstas palyginimas turi prasidti ne nuo mirties, o nuo gyvenimo. Mirtis ne iaikinimas, ji tik tema. Ji turi bti susirpinimo, o ne nusiraminimo altinis. Pirmiausia ji neturi tapti baigiamuoju retoriniu gestu, kuris aikiai pabaigia istorij. Kadangi ne mirtis suteikia gyvenimui prasm, o gyvenimas - miriai,

IVADOS. MONIKUMAS

423

klausimas, kok politin, intelektin, literatrin ar psichologin apibendrini m galima padaryti i masini udyni fakto, nra svarbus. Apibendrinimas yra neteisinga harmonija, sirenos daina, besimaskuojanti gulbs giesme. Svarbus klausimas yra toks: kaip galjo (kaip gali) bti smurtu atimta tiek daug moni gyvybi?

Ir Soviet Sjungoje, ir naci Vokietijoje buvo sukurtos utopijos, priderintos prie tikrovs, o paskui gyvendintos kaip masins udyns: 1932 m. ruden tai padar Stalinas, o 1941 m. ruden - Hitleris. Stalino utopija buvo kolek tyvizuoti Soviet Sjung per devynias-dvylika savaii; Hitleris norjo per tok pat laik ukariauti Soviet Sjung. Abi ios utopijos, velgiant retros pektyviai, atrodo siaubingai nepraktikos. Taiau abi jos buvo gyvendinamos prisidengiant dideliu melu, net kai j neskm buvo akivaizdi. Mir mons suteik retrospektyvi argument, patvirtinani, kad politika teisinga. Taigi Hitlerio ir Stalino politikai buvo bdingi tam tikri vienodi tironiki bruoai: jie sukl katastrofas, kalt priskyr pasirinktam prieui, o paskui panaudojo milijon moni mirt rodyti, kad j politika buvo btina ar pageidaujama. Abu jie turjo galini keistis utopij, grup, kuriai priskyr kalt, kai paai kjo, kad gyvendinti utopijos nemanoma, ir abu vykd masini udyni, pateikiam kaip savotika surogatin pergal, politik. Ir kolektyvizacija, ir Galutinis sprendimas pareikalavo daugybs gyvybi, kad bt apgintas vado neklaidingumas. Kai kolektyvizacija sukl Soviet Ukrainoje pasiprieinim ir bad, Stalinas apkaltino buoes, ukrainieius ir lenkus. Kai prie Maskvos buvo sustabdytas vermachtas ir Antrj pasauli n kar stojo amerikieiai, Hitleris apkaltino ydus. Kaip anksiau buoms, ukrainieiams ir lenkams buvo priskirta kalt u soviet sistemos statybos sultjim, ydams buvo priskirta kalt u jos griovimo sutrukdym. Stalinas pasirinko kolektyvizacij, Hitleris - kar: bet jiems ir j bendraygiams buvo parankiau perkelti atsakomyb u tokio pasirinkimo sukelt katastrof kam nors kitam. Stalino interpretacija buvo panaudota pateisinti bad Ukrainoje, o paskui masin buoi ir tautini maum atstov suaudym; Hitlerio in terpretacija buvo panaudota pateisinti vis yd audym ir nuodijim dujo mis. Kai dl kolektyvizacijos milijonai moni mir badu, Stalinas tai pateik

424

KRUVINOS EMS

kaip pergals klasi kovoje rodym. Kai buvo imta audyti, o paskui nuody ti dujomis ydus, Hitleris vaizdavo j udynes, vis aikesniais odiais, kaip savaiming ir svarbiausi karo tiksl. Kai paaikjo, kad karas pralaimtas, masines yd udynes Hitleris pavadino savo pergale. Stalinas gebjo performuluoti utopijas. Pats stalinizmas buvo atsitrauki mas: atsisakymas nuo entuziastingo siekio sukelti revoliucij Europoje, kv pusio bolevikus 1917 m., ir perjimas prie Soviet Sjungos gynybos, kai ta revoliucija nepavyko. Kai Raudonajai armijai 1920 m. nepavyko paskleisti komunizmo Europoje, Stalinas turjo atsargin veiksm plan: sukurti socia lizm vienoje alyje, Soviet Sjungoje. Kai jo socializmo statybos penkmeio planas sukl katastrof, jis m kontroliuoti milijonus moni palietus bad. Taiau jis paaikino badmeio vykius kaip politikos dal ir gavo i j naudos, taps bauginaniu nacijos tvu ir pagrindine figra Politbiure. 1937-1938 m. usiunds NKVD prie buoes ir nacionalines maumas, jis paaikino, kad tai btina socializmo tvyns saugumui. Po Raudonosios armijos atsitraukimo 1941 m. ir net po pergals 1945 m. jis apeliavo rus nacionalizm. Kai prasi djo altasis karas, dl silpnj Soviet Sjungos viet jis apkaltino ydus (ir, inoma, kit tautybi atstovus). Hitleris irgi mokjo keisti utopij. Deimi milijon moni mirtis, nu matyta Alkio plane ir generaliniame plane Rytai, tapo milijonais bado po litikos ir deportacij sukelt miri. Nors karas smarkiai pakeit jo mstym, mirtis buvo prigimtinis sumanymo, kur naciai vadino Galutiniu sprendimu, dmuo. Uuot lauks, kol karas bus laimtas, kad isprst yd proble m, Hitleris m gyvendinti naikinimo politik per pat kar. Plataus mas to yd udymas prasidjo Soviet Sjungoje 1941 m. liep, kai per mnes karo nepavyko pasiekti lemiam rezultat, o paskui dar labiau isiplt, kai 1941 m. gruod nekrito Maskva. Politika udyti tam tikrus ydus i pradi buvo grindiama karins btinybs retorika ir turjo iok tok ry su po litiniais ir ekonominiais planais. Taiau udyni eskalacija, prasidjusi, kai karin padtis pasikeit ir kai t plan buvo atsisakyta arba j vykdymas pri stabdytas, atskleidia, kad paalinti ydus Hitleriui buvo savaimingas tikslas. gyvendindamas Galutinio sprendimo galutin variant Hitleris, prieingai negu Stalinas savo improvizacijomis, nesiek isaugoti valdios ar apsaugoti savo sistemos. Jo Galutinis sprendimas buvo ne logiko plano etapas, o vei

IVADOS. MONIKUMAS

425

kiau estetins vizijos elementas. yd udym teisinanius argumentus pa keit nepaliaujamai kartojami antisemitiniai ukalbjimai apie visuotin yd smoksl, su kuriuo privals kovoti kiekvienas doras vokietis. Stalinui politin kova visada turjo politin reikm. iuo atvilgiu jo pasiekimas buvo beveik visika Hitlerio pasiekimo prieingyb: Hitleris pavert respublik revoliu cine kolonijine imperija, o Stalinas pakeit revoliucinio marksizmo poetik patvaria kasdiene politika. Stalino klasi kova visada galjo bti skelbiama vieai kaip soviet linija; grandin, kuri siejo Soviet Sjungos gyventojus ir usienio komunistus su jo asmeniu, buvo logika. Hitleriui kova buvo savai min gryb, o kova, sunaikinusi ydus - sveikintina. Jeigu vokieiai leidosi nugalimi, tai buvo j pai kalt. Stalinas gyvendino savo fiktyvaus pasaulio vizij, bet prireikus pajgdavo susivaldyti. O Hitleris, padedamas gabi bendraygi, toki kaip Heinrichas Himmleris ir Reinhardas Heydrichas, judjo i vieno fiktyvaus pasaulio kit, vesdamasis su savimi didij dal vokiei tautos. Tik drsiai pripaindami naci ir soviet sistem panaumus, suprasime j skirtumus. Abi ideologijos buvo prieikos liberalizmui ir demokratijai. Abie jose politinse sistemose odio partija reikm buvo invertuota: ir Soviet Sjungoje, ir naci Vokietijoje is odis m reikti ne vien i grupi, besivar ani dl valdios pagal pripaintas taisykles, o grup, kuri nustato taisykles. Ir naci Vokietija, ir Soviet Sjunga buvo vienpartins valstybs. Ir naci, ir soviet valstybinse santvarkose partija turjo lemiam bals sprendiant ideologijos ir socialins drausms klausimus. J politin logika reikalavo nesileisti paaliei, ir j ekonominis elitas laiksi poirio, kad tam tikros moni grups yra pernelyg gausios ar kenksmingos. Abiej administracij ekonomikos planuotojai man, kad kaime gyvena daugiau moni negu i tikrj btina. Stalinistai vykdydami kolektyvizacij siek paalinti pertekli nius valstieius i kaimo nusisdami juos dirbti miestus ar gulag. Jeigu jie badavo, tai buvo nedidelis padarinys. Hitlerio kolonizacijos planas numat numarinti badu ir deportuoti deimtis milijon moni6. Ir soviet, ir naci politin ekonomija kliovsi kolektyvais, kurie kontro liavo socialines grupes ir igaudavo j iteklius. Kolkius, kuriuos nuo ket virtojo deimtmeio Stalinas naudojo kaip didiosios soviet kaimo transfer

426

KRUVINOS EMS

macijos rank, nuo 1941 m. pasitelk vokiei okupacins valdios organai. Okupuotuose Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Soviet Sjungos miestuose vo kieiai kr nauj kolektyv: get. Miesto yd getai, nors buvo sumanyti kaip perklimo punktai, tapo priemone igauti yd turt ir inaudoti j dar bo jg. J nominaliems yd valdios organams judenratams paprastai buvo patikima tik rinkti naus ir organizuoti darbo brigadas. Ir getus, ir kolkius administravo vietos gyventojai. Ir naci, ir soviet sistemos sukr dideles koncentracijos stovykl sistemas. Jeigu bt galjs, Hitleris bt panaudojs soviet stovyklas ydams ir kitiems tariamiems prieams kalinti, bet vokie iai neukariavo pakankamai didels Soviet Sjungos dalies, kad tai tapt manoma. Nors vietins eksploatacijos priemons atrod tokios paios, ir kartais i ties bdavo tokios pat, jos buvo skirtos skirtingoms ateities vizijoms. Nacio nalsocialist poiriu, nelygyb tarp grupi buvo prigimtin ir pageidaujama. Pasaulyje egzistuojantys skirtumai, pavyzdiui, tarp turtingesns Vokietijos ir vargingesns Soviet Sjungos, turjo bti padidinti. Iplsta soviet sistema atne kitiems soviet lygybs versij. Jokio kito dramatikesnio plano negu is nebuvo, taiau ir jis buvo labai dramatikas. Jeigu soviet sistema susi durdavo su klajokliais, ji priversdavo juos gyventi ssliai. Susidrusi su vals tieiais, ji versdavo juos aprpinti valstyb maistu. Susidrusi su tautomis, ji paalindavo j auktesnisias klases: kooptuodama, tremdama ar udydama. Susidrusi su patenkintomis visuomenmis, ji reikalaudavo, kad jos priimt soviet sistem kaip geriausi i vis galim pasaulyje. Ji buvo, ia ypatinga prasme, inkliuzyvin. Vokieiai daugumai savo imperijos gyventoj nesutei k lygi narysts teisi valstybje, o Soviet Sjunga beveik visus traukdavo savj lygybs versij. Stalinas ne maiau negu Hitleris kalbjo apie likvidacij ir valym. Taiau stalinizmas moni paalinimo btinyb visada grsdavo soviet valstybs gynimo ar socializmo paangos logika. Stalinistai masikai udyti galjo tik siekdami apginti socializm ar paskatinti istorin paang socializmo link: paios savaime udyns nebuvo politin pergal. Stalinizmas buvo savikolo nizacijos, pltojamos, kai leisdavo aplinkybs, projektas. O naciams, kad ga lt imtis kolonizacijos, prieingai, reikjo greitai ir visikai ukariauti didel nauj imperij rytuose, turjusi smarkiai pranokti dydiu priekario Vokie

IVADOS. MONIKUMAS

427

tij. Kolonizacijai gyvendinti reikjo paalinti deimtis milijon civili - tai buvo iankstin sumanymo slyga. Praktikai vokieiai daniausiai udydavo mones, kurie buvo ne vokieiai, o sovietai paprastai udydavo Soviet S jungos pilieius. Daugiausia soviet sistema gyvybi atm, kai Soviet Sjunga nekariavo. O naciai prie kar atm gyvyb ne daugiau kaip keliems tkstaniams mo ni, bet per grobikik kar milijonus moni iud greiiau negu bet kuris kitas reimas per vis istorij (iki to laiko)7. Skiriami didels laiko atkarpos, mes galime apsisprsti, ar lyginti naci ir so viet sistemas, ar ne. imtai milijon europiei, kuriuos paliet abu reimai, neturjo ios prabangos. Naci ir soviet vadus ir sistemas lyginti pradta tada, kai Hitleris atjo valdi. Nuo 1933 iki 1945 m. imtai milijon europiei turjo pasverti tai, k jie inojo apie nacionalsocializm ir stalinizm, ir priimti sprendimus, kurie per daug danai nulemdavo j likim. Rinktis tarp j teko bedarbiams vokiei darbininkams 1933 m. pradioje, kai jie turjo apsisprsti, balsuoti u socialdemokratus, komunistus ar nacius. Tuo paiu metu rinktis tarp j teko badu marinamiems Ukrainos valstieiams, kuri dalis lauk vokiei invazijos, tikdamiesi, kad ji igelbs juos nuo bado. Rinktis teko ir ketvirto jo deimtmeio antros puss Europos politikams, kurie turjo nusprsti, ar jungtis prie Stalino Liaudies fronto, ar ne. i dilema ypa atriai ikilo Varu voje tais metais, kai Lenkijos diplomatai siek ilaikyti vienod atstum nuo savo galing kaimyni - Vokietijos ir Soviet Sjungos - vildamiesi ivengti karo. Kai 1939 m. Lenkij upuol ir Vokietija, ir Soviet Sjunga, Lenkijos kari ninkai turjo apsisprsti, kam pasiduoti, o Lenkijos ydai (kaip ir kiti Lenkijos pilieiai) turjo nusprsti, ar bgti kit okupacin zon, ar ne. Kai 1941 m. Vokietija upuol Soviet Sjung, kai kurie soviet karo belaisviai lygino bendradarbiavimo su vokieiais pavoj su tikimybe mirti i bado karo belais vi stovyklose. Baltarusi jaunimas turjo nusprsti, ar jungtis prie soviet partizan, ar stoti vokiei policij - kol jie dar nebuvo tiesiog prievarta imami kovoti vienoje ar kitoje pusje. 1942 m. ydai Minske turjo nusprsti, ar likti gete, ar bgti mik iekoti soviet partizan. Lenk Armijos Krajo

428

KRUVINOS EMS

vos vadai 1944 m. turjo nusprsti, ar bandyti ivaduoti Varuv nuo vokiei patiems, ar laukti soviet. Dauguma 1933 m. igyvenusi ukrainiei vliau patyr vokiei okupacij; dauguma igyvenusi 1941 m. vokiei bado sto vyklas sugro Stalino Soviet Sjung; dauguma holokaust igyvenusi yd, kurie pasiliko Europoje, patyr ir komunizm. ie europieiai, tais lemtingais laikais gyven toje svarbioje Europos daly je, buvo pasmerkti lyginti. Mes, jeigu norime, galime analizuoti kiekvien i dviej sistem atskirai; mons, kurie gyveno j aprptose teritorijose, patyr j persiklojim ir sveik. Naci ir soviet reimai kartais bdavo sjunginin kai, kaip tada, kai jie kartu okupavo Lenkij. Kartais jie turdavo suderinamus tikslus ir bendrus prieus: kaip tada, kai Stalinas nusprend nepadti sukil liams Varuvoje 1944 m. ir taip leido vokieiams udyti mones, kurie vliau bt prieinsi komunistinei valdiai. Franois Furet tai vadino kariaujani pusi bendrininkavimu. Danai Vokietija ir Soviet Sjunga skatino viena kit imtis smurto, kuris kainuodavo daugiau gyvybi, negu bt pareikala vusi kiekvienos valstybs politika atskirai. Partizaninis karas abiem vadams buvo lengviausia galimyb paskatinti kit imtis dar brutalesni veiksm. Nuo 1942 m. Stalinas skatino partizaninius veiksmus okupuotoje Soviet Baltaru sijoje, inodamas, kad tai sukels masines baudiamsias akcijas prie jo paties pilieius. Hitleris nedelsdamas pasinaudojo galimybe nuudyti kiekvien, ku ris bent nairai mus pavelgia8. Per Antrj pasaulin kar kruvinos ems patyr ne vien invazij, o dvi ar tris, ne vien okupacin reim, o du ar tris. Masins yd udyns prasidjo, kai vokieiai siver emes, kurias Soviet Sjunga pati prisijung vos prie keliolika ar keliasdeimt mnesi, i kuri vos prie kelias savaites itrm de imtis tkstani moni ir kuriose vos prie kelias dienas suaud tkstan ius kalini. Vokiei Einsatzgruppen pasinaudojo vietos gyventoj pasipik tinimu soviet NKVD vykdytomis masinmis kalini udynmis. Apytiksliai dvideimt tkstani yd, kurie buvo nuudyti per iuos orkestruotus po gromus, sudar tik labai ma dal, maiau kaip pus procento holokausto auk. Taiau btent soviet ir vokiei valdios persiklojimas leido naciams pirti savj bolevizmo, kaip yd smokslo, suvokim. Kiti masini udyni epizodai irgi buvo naci ir soviet valdymo akumu liacijos rezultatas. Okupuotoje Baltarusijoje baltarusius ud kiti baltarusiai,

IVADOS. MONIKUMAS

429

dalis j tarnaudami vokiei policijoje, dalis - kovodami soviet partizan gretose. Okupuotoje Ukrainoje policininkai bgdavo i vokiei tarnybos, kad prisijungt prie nacionalist partizan dalini. Paskui ie mons socia lins ir nacionalins revoliucijos vardu nuud deimtis tkstani lenk ir savo tautiei ukrainiei. Tokia akumuliacija taip pat paveikdavo, ir net ubaigdavo, milijon moni, kurie buvo u tkstani myli nuo kruvin emi, gyvenimus. Daugyb Soviet Sjungos gyventoj pabgo i kruvi n emi rytus, centrin soviet valstybs dal, kur nebuvo deram sly g jiems igyventi. Dl maisto trkumo ir logistikos problem, susijusi su vokiei invazija, per kar smarkiai padidjo mirtingumas gulage. Dl i prieasi mir daugiau kaip pus milijono moni - jie tapo karo ir abiej reim aukomis. Taiau daugialyps nepertraukiamos okupacijos poveikis smarkiausias buvo emse, kurias Hitleris 1939 m. Nepuolimo sutarties slaptuoju proto kolu perleido Stalinui, pirmosiomis 1941 m. invazijos dienomis i jo atm, o vliau, 1944 m., turjo perleisti jam vl. Prie Antrj pasaulin kar ios ems buvo nepriklausoma Estija, Latvija, Lietuva ir Ryt Lenkija. Nors ias valstybes vald autoritariniai nacionalistiniai reimai, o visuomenje buvo itin paplitusios nacionalistins nuotaikos, ketvirtajame deimtmetyje visose iose valstybse ar per pilietinius karus nuudyt moni skaiius, kartu pamus, nevirijo keli tkstani. Valdant sovietams, 1939-1941 m., i ios zonos imtai tkstani moni buvo itremti Kazachstan bei Sibir ir deimtys tkstani buvo suaudyti. is regionas buvo pagrindin yd gyvenamoji vieta Europoje, ir kai 1941 m. Vokietija upuol neseniai isipltusi Soviet Sjung, ydai pateko spstus. Beveik visi vietiniai regiono gyventojai ydai buvo nuudyti. Kaip tik ia ukrainiei partizanai 1943 m. vykd prie lenkus nukreiptus etninius valymus, kol nuo 1944 m. soviet pajgos nepradjo vyk dyti etnini valym, nukreipt ir prie ukrainieius, ir prie lenkus. i zona drieksi rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos, ten, kur prasi djo holokaustas ir kur Soviet Sjunga dukart iplt savo sienas vakarus. ioje ypatingoje kruvin emi juostoje penktajame deimtmetyje vyko di dioji dalis NKVD represij, taip pat daugiau negu ketvirtis vokiei sureng t yd udyni ir masiniai etniniai valymai. Molotovo-Ribbentropo Europa buvo bendras soviet ir naci produktas.

430

KRUVINOS EMS

Ir Hitlerio, ir Stalino numatytos transformacijos buvo ekonomins, ir j eko nomins politikos padariniai skaudiausiai buvo jauiami kruvinose emse. Nors nacionalsocialist ir stalinist ideologija buvo i esms skirtinga, naci ir soviet planuotojai iekojo bd isprsti tam tikras pamatines ekonomi kos problemas, o naci ir soviet lyderiai siek pakeisti t pai pasaulin politin ekonomij, kurioje jie abu gyveno. Ideologija negali funkcionuoti be ekonomikos, o ekonomika tuo laiku ir toje vietoje daugiausia buvo teritorij kontrols klausimas. emei apdirbti ir karui surengti vis dar buvo reikalinga gyvuli ir mogaus darbo jga. Kapitalo itekliai tais laikais buvo ne tokie mobils ir gauss kaip dabar. Maistas buvo natralus iteklius, toks pats kaip nafta, mineralai ir brangieji metalai. Globalizacij sustabd Pirmasis pasauli nis karas, o laisvosios prekybos pltotei trukd Didioji depresija. Marksistiniu poiriu, valstietikos visuomens neturjo teiss egzistuoti moderniame pasaulyje. Naci akimis, slav valstiei (bet ne vokiei kinin k) buvo per daug. Vokiei kininkai turjo sisavinti derlingus dirvoemius savo prakaitu ir kit krauju. Tai, inoma, buvo ideologins perspektyvos: bet, kaip ir visos ideologijos, jos ikilo i tam tikro ekonomini interes suprati mo ir j apeliavo. Kai teorija tapo praktika, naci kolonizacija ir soviet sa vikolonizacija galjo funkcionuoti tik tuo atveju, jeigu ekonominiai interesai ir ideologins prielaidos patvirtint vienas kit. Vadovams, planuotojams ir udikams reikjo matyti aukso spindes, ne tik uuosti raalo kvap. Hitlerio ir Stalino masini udyni politika turjo tris ekonominius matmenis: (1) jos buvo didij politins ir ekonomins transformacijos plan elementai; (2) ekonominiais sumetimais j mastai buvo moduliuojami (didjimo ar ma jimo linkme); (3) ios politikos vykdytojai per masines udynes ir po j plikaudavo. Pagal Stalino didj plan, ems kio kolektyvizacija turjo paversti Sovie t Sjung pramonine didvalstybe, daugiau ar maiau jos tuometini sien ribose. Kolektyvizacija atne bad, kur Stalinas smoningai nukreip prie ukrainieius. Ji taip pat prisidjo prie Didiojo teroro, kuris i pradi buvo nukreiptas prie nuosavybs netekusius valstieius, nes jie galjo paremti u sienio valstybs puolim. Hitlerio didysis planas buvo daugiau ar maiau Sta lino plano prieingyb. Jis planavo pradti nuo teroro usienyje - sunaikinti mones, kuriuos laik Soviet Sjungos vadovais, ir taip sugriauti reim.

IVADOS. MONIKUMAS

431

Paskui naudodamasis kolkiais grd pertekli jis ketino nukreipti Vokie tij. Ilgainiui jis planavo sukurti didel vokiei vadovaujam paribio impe rij, kuri bt ivalyta nuo yd ir retai apgyvendinta vergais paverst slav. Hitleris visada norjo atsikratyti yd Europoje. Taiau jis nebt uvalds Lenkijos, Soviet Sjungos ir Baltijos ali teritorij ir nebt galjs iudy ti milijon ten gyvenusi yd, jeigu nebt sieks karinmis priemonmis gyvendinti i Ryt kolonijos vizij. Kai turjo apsisprsti, kam teks nepritekliaus, planuoto ar neplanuoto, nata, Hitleris ir Stalinas taip pat atskleid ideologinius prioritetus. Stalinui 1933 m. nauda i grd eksporto buvo svarbesn negu milijon valstiei gyvybs. Jis nutar, kad valstieiai mirs, ir nusprend, kuri valstiei mirs daugiausia: Soviet Ukrainos gyventoj. Grdai, kurie bt galj igelbti j gyvybes, buvo sstatais, tiesiai jiems prie akis, siuniami pietus, Juodosios jros uostus. vermachto nelaisv 1941 m. ruden pateko daugyb soviet kareivi. Dauguma j mir i bado ar nuo jo sukelt lig. Taiau net dulaguo se ir stalaguose, kuriuose visiems jiems buvo siekiama atimti gyvyb, buvo vadovaujamasi tam tikrais prioritetais: ydus vokieiai suaudydavo i karto, rusus ir baltarusius daniausiai palikdavo badauti, o etniniai vokieiai (po j - ukrainieiai) turjo daugiausia galimybi sulaukti i j silymo stoti tarnyb. Net yd atvilgiu vokiei politika tam tikru mastu buvo modifikuoja ma priklausomai nuo aplinkybi. Hitleris visada norjo paalinti Europos ydus, o nuo 1941 m. pabaigos buvo atvirai skelbiamas politinis tikslas juos visus iudyti. Vis dlto net visiko inaikinimo politika buvo derinama prie ekonomini to meto reikalavim. Pavyzdiui, 1941 m. iem Minsko ydai buvo palikti gyvi, kad pasit iemini palt ir bat apgultam vermachtui. Tai, aiku, nebuvo monikumo gestas: Hitleris pasiunt savo karius kovoti be iemins aprangos, ir btinyb neleisti jiems mirti nuo alio trumpam nusvr imperatyv udyti ydus. Dauguma i yd darbinink vliau buvo nuudyti. 1942 m. vasar taupyti maisto iteklius atrod svarbiau negu isau goti darbo jgos iteklius, ir tai tapo argumentu greiiau gyvendinti okupuo tos Lenkijos yd nuodijimo dujomis politik. Nuo 1943 m. m atrodyti; kad darbo jgos reikia labiau negu maisto, ir daliai likusi yd buvo leista pagyventi ilgiau, mirti nuo nepakeliamo darbo krvio, o ne nuo duj.

432

KRUVINOS EMS

Masins udyns suteik galimyb plikauti ir pakilti socialins hierar chijos laiptais. Tai susaist iomis progomis pasinaudojusius mones su re imu, o kartais ir su jo ideologija. Turtingesni valstiei trmimai Soviet Sjungoje ketvirtajame deimtmetyje, panaiai kaip ir lenk elito trmimai po deimties met, sudar slygas pasisavinti j daiktus. Didysis teroras su dar slygas jaunesniems partijos kadriniams darbuotojams padaryti karjer, kai j virininkai buvo suaudyti ar itremti. Holokaustas sudar slygas ne ydams uimti yd butus ir namus. inoma, patys reimai irgi plikavo. I didels dalies lenk ir kit Ryt Europos ali gyventoj, pasisavinusi yd nuosavyb, j pai turt buvo atm vokieiai. I lenk karinink Katynje, prie juos suaudant, buvo atimti laikrodiai ir sutuoktuvi iedai. Vokiei vaikai dvjo Minske suaudyt yd vaik kojines, vokiei vyrai segjo Ba bij Jare suaudyt yd laikrodius, vokiets vilkjo Maly Trascianece suau dyt ydi kailinius. Cvetanas Todorovas teig, kad, vertinant pagal usibrtus tikslus, Stalino ir Hitlerio pasirinkimas, deja, buvo racionalus. Tai ne visada, bet danai buvo tiesa. Racionalumas siaurja prasme, kuri jis turjo omeny, kaip jis supranta mas ekonomikoje, reikia tik teising priemoni usibrtam tikslui pasiekti pasirinkim. Jis neturi nieko bendra su paiu tikslu, su tuo, ko lyderiai troko. Politiniai tikslai turi bti vertinami kitaip, kokiais nors etiniais kriterijais. Dis kusijos apie racionalum ir neracionalum negali pakeisti diskusij apie tai, kas teisinga ir kas neteisinga. Naci (ir soviet) ekonominiai motyvai nedaro reimo nusikaltim moralikai maiau smerktin. Net prieingai, jie atsklei dia visik abejingum atskiro mogaus gyvenimui, o is bruoas toks pats siaubingas kaip ir visi kiti j valdymo aspektai. udyni masto moduliacijos ir plikavimas daro j politik net dar labiau moralikai smerktin. Ekono miniai sumetimai nepakeiia rasizmo ideologijos mogudiko pobdio. Jie veikiau j patvirtina ir irykina9. Kolonizuojant ideologija sveikauja su ekonomika; administruojant ji svei kauja su oportunizmu ir baime. Ir naci, ir soviet atveju masini udyni laikotarpiai taip pat buvo entuziastingos, ar bent jau vieningos, administraci ns veiklos tarpsniai. Panaiausi pasiprieinim veiksm biurokratiniame aparate buvo imtasi masini udyni eros pradioje, Soviet Ukrainoje, kai

IVADOS. MONIKUMAS

433

Ukrainos komunist partijos aktyvistai band praneti apie bad. Jie buvo greitai nutildyti grasinimais paalinti i partijos, suimti ir itremti. Kai kurie i t, kurie tada drso suabejoti, tapo kartais bado kurstymo kampanijos daly viais. Per 1937-1938 m. Didj teror ir pirmj yd udyni bang 1941 m. signalai i viraus paskatino apaias udyti ir danai prayti didesni kvot. NKVD valymai vyko kaip tik tuo paiu metu. 1941 m. Vakar Soviet S jungoje SS pareignai, kaip prie kelerius metus NKVD pareignai, varsi tarpusavy, kuris nuudys daugiau moni ir taip parodys savo kompetencij ir itikimyb. moni gyvybs buvo nuvertintos iki pavaldinio atsiskaitymo virininkui malonumo akimirkos. inoma, SS ir NKVD pareignai buvo savotikas elitas, specialiai atrinktas ir ideologikai parengtas. O kai buvo pasitelkiami kiti kadriniai pareignai (policininkai, kareiviai, vietos kolaborantai), kartais reikjo kako daugiau negu paprasto signalo i viraus. Ir Hitleris, ir Stalinas puikiai mokjo ikelti organizacijoms moralines dilemas, kurias sprendiant masins udyns at rod maesnis blogis. Ukrainos komunist partijos nariai 1932 m. nenorjo rekvizuoti grd, bet suprato, kad j pai karjeros ir gyvyb priklauso nuo to, ar rekvizicij udaviniai bus vykdyti. Ne visi vermachto karininkai buvo link marinti badu Soviet Sjungos miestus: bet kai jie patikjo, kad reikia rinktis tarp Soviet Sjungos civili ir savo tautiei, prim sprendim, kuris atrod akivaizdus savaime. Tarp gyventoj skleidiama karo ar, tiksliau, pre vencins savigynos propaganda buvo tikinama, ar bent jau gantinai tikina ma, kad neleist kilti pasiprieinimui10. Dar ilgus deimtmeius Europoje pasibaigus masini udyni erai di dioji dalis atsakomybs natos buvo kraunama ant kolaborant pei. Klasikinis kolaborant pavyzdys yra Soviet Sjungos gyventojai, per An trj pasaulin kar tarnav vokiei policijos ar kalinimo viet sargybini briuose, kuri pareigos apm ir yd udym. Tarp i moni nebuvo beveik n vieno, kolaboravusio dl ideologini prieasi, ir tik labai maa j dalis turjo nors kiek reikmingesni politini motyv. inoma, kai ku riuos kolaboruoti skatino politins ssajos su okupaciniu reimu: pavyzdiui, nuo soviet okupacijos pabgusius lietuvi nacionalistus, kuriuos vokieiai 1941 m. atsived Lietuv. Ryt Europoje sunku rasti politinio kolaboravimo su vokieiais, nesusijusio su ankstesne patirtimi soviet valdios laikais, pa

434

KRUVINOS EMS

vyzdi. Taiau net ir tais atvejais, kai politika ar idjos turjo reikm, ideo loginis susivienijimas buvo nemanomas: naciai negaljo laikyti ne vokiei sau lygiais, ir joks save gerbiantis ne vokietis nacionalistas nebt pripains naci skelbiamo vokiei rasinio pranaumo. Naci ir vietini nacionalis t ideologijos ir interesai danai sutapdavo Soviet Sjungos sunaikinimo ir (reiau) yd udymo klausimais. Taiau kur kas daniau kolaborantai tiesiog kalbjo, k vokieiai norjo i j igirsti, arba i viso nekalbjo, tik darydavo tai, k liepti. Vietos policininkai, tarnav vokieiams okupuotoje Soviet Ukrainoje ar Soviet Baltarusijoje, patys reime neturjo beveik jokios valdios. Jie nebu vo paiame dugne: u juos emesni buvo, savaime suprantama, ydai, taip pat mons, kurie nebuvo policininkai. Vis dlto j padtis buvo gana ema, todl j elgesys reikalauja maiau (ne daugiau) paaikinim negu esesinink, partijos nari, kareivi ir policinink. Tokio pobdio vietos gyventoj ko laboravimas yra taip pat prognozuojamas, kaip ir paklusimas valdiai, jeigu ne daugiau. Vokieiai, kurie atsisakydavo audyti ydus, nesusilaukdavo joki rimt padarini. O vietos gyventojai, kurie nusprsdavo nestoti policij arba nutardavo palikti jos gretas, susidurdavo su bado, deportacijos ir iveimo priverstiniams darbams pavojais, kurie patiems vokieiams nekildavo. Sovie t karo belaisvis, kuris priimdavo vokiei pasilym kolaboruoti, iveng davo bado. Soviet valstietis, kuris stodavo tarnauti policij, inojo galsis likti namie ir nuimti savo derli ir kad jo eima nebus alkana. Tai buvo nei giamas oportunizmas, siekis ivengti dar blogesnio asmeninio likimo. yd policininkai gete pasirinko ekstremali neigiamo oportunizmo versij - nors galiausiai sprendimas kolaboruoti jiems nepadjo nei igelbti kit, nei isi gelbti patiems. Soviet sistemos kolaboranto kategorij apibrti sunkiau. Prieingai negu vokieiai, sovietai daugiau civili nuud taikos metu negu per kar ir uimtas teritorijas paprastai arba greitai prijungdavo prie Soviet Sjungos arba suteikdavo joms formal suverenitet. O Soviet Sjungos viduje tam tikros politikos priemons bdavo pateikiamos kaip kampanijos ar karai. Pavyzdiui, tokios kampanijos atmosferoje Ukrainos komunist partijos aktyvistai buvo raginami marinti savo bendrapilieius badu. Nepaisant to, ar maisto rekvizavim i badaujanij vadinsime kolaboravimu, ar ne, is

IVADOS. MONIKUMAS

435

pavyzdys rodo stulbinam reimo gebjim priversti dalyvauti gyvendinant kaimyn udymo politik. Mirtis i bado yra atgrasi, iauri ir ilga, ir partijos aktyvistai bei vietos pareignai turjo atneti j savo pastamiems ir stebti, kaip ji pasiglemia j gyvybes. Arendt kolektyvizacijos bad laik moralins izoliacijos inauguracija, nes mons pasijuto bejgiai prie galing moderni valstyb. Kaip suprato Leszekas Koakowskis, tai buvo tiktai pus tiesos. Be veik visuotinis dalyvavimas kurstant bad, renkant maist arba j vartojant sukr naujas moralins vienybs ris11. Jeigu mons bt tarnav reimui tik vadovaudamiesi savo pad anks tesniais ideologiniais prioritetais, kolaborant bt buv nedaug. Dauguma naci kolaborant kruvinose emse buvo auklti Soviet Sjungoje. rytus nuo Molotovo-Ribbentropo linijos nusidriekusioje zonoje, kur nacionalin nepriklausomyb i pradi atm soviet ir tik paskui vokiei valdia, dalis moni kolaboravo su vokieiais todl, kad jie jau buvo kolaborav su sovie tais. Kai soviet okupacij pakeit vokiei okupacija, mons, kurie sovie t laikais tarnavo milicijoje, tapo vokiei policininkais. Vietos gyventojai, kurie 1939-1941 m. kolaboravo su sovietais, inojo, kad udydami ydus jie gali nusiplauti i dm naci akyse. Tarp ukrainiei nacionalist partiza n buvo moni, kurie prie sijungdami j gretas tarnavo ir vokieiams, ir sovietams. Baltarusijoje danai tik atsitiktinumas lemdavo, kurie jaunuoliai prisijungs prie soviet partizan, o kurie stos vokiei policij. Buv soviet kareiviai, kuriems buvo skiepijama komunistin pasaulira, aptarnavo vo kiei mirties infrastruktras. Holokausto nusikaltliai, kuriems buvo skiepi jama rasistin pasaulira, prisijungdavo prie soviet partizan. Ideologijos vilioja ir tuos, kurie jas atmeta. Ideologija, kai laikas arba aliku mas atsieja j nuo politini ir ekonomini aplinkybi, tampa moralizuojania forma paaikinti masines udynes, patogiai skiriania aikintojus nuo udik. Patogu irti nusikaltl kaip mog, kuris tiesiog ipasta neteisingas idjas ir dl ios prieasties yra kitoks negu mes. Toks poiris dar labiau skatina ignoruoti svarbius ekonominius ir komplikuotus politinius veiksnius, kurie i esms turbt daro vienod poveik ir istoriniams nusikaltliams, ir tiems, kurie vliau analizuoja j veiksmus. Tapatintis su aukomis kur kas pa traukliau - bent jau ndienos Vakaruose - negu analizuoti istorin padt,

436

KRUVINOS EMS

kurioje jos kruvinose emse buvo atsidrusios kartu su nusikaltliais ir ste btojais. Tapatintis su auka reikia radikaliai atsiriboti nuo nusikaltlio. Treb linkos sargybinis, kuris jungia varikl, ar NKVD pareignas, kuris paspaudia gaiduk, tai ne a, jis yra asmuo, kuris udo tokius mones kaip a. Tik ar is tapatinimasis su aukomis prapleia ms inias ir ar toks atsiribojimas nuo mogudio yra etika pozicija? Ar redukuodami istorij morals aidimus padarysime mones moralius? Labai abejotina. Priskyr sau aukos status, deja, neapsisaugosime nuo neteisingo etinio pa sirinkimo. Tiek Stalinas, tiek Hitleris per vis savo politin karjer tvirtino es aukos. Jie tikino milijonus kit moni, kad jie irgi yra aukos: tarptautinio kapitalist ar yd smokslo. Per vokiei puolim Lenkijoje vienas vokiei kareivis man, kad lenko mirties grimasa rodo iracionali lenk neapykan t vokieiams. Per badmet vienas Ukrainos komunistas pasibaisjo prie savo nam slenksio pamats krv i bado mirusi moni lavon. Jie abu vaizda vo save aukomis. Visus didelius XX a. karus pradj agresoriai ir masines u dynes vykd nusikaltliai i pradi pasiskelb es nekaltos aukos. XXI imt metyje matome antrj agresyvi kar bang, kai vadovai ne tik pateikia savo tautas kaip aukas, bet ir aikiai remiasi masinmis XX a. udynmis. mogaus gebjimas subjektyviai suvokti save kaip auk, matyt, yra beribis, ir laikantieji save aukomis gali jausti motyv imtis didelio smurto. Austr policininkas, ku ris aud kdikius Mogiliave, sivaizdavo, k sovietai padaryt jo vaikams. Aukos buvo mons; jeigu i ties su jais tapatinams, turime sutelkti d mes j gyvenim, o ne mirt. Pagal apibrim aukos yra negyvos, ir negali sukliudyti gyviesiems panaudoti j mirties vieniems ar kitiems tikslams. Pa sinaudojant auk mirtimi lengva sankcionuoti politikas ar tapatybes. Aikinti nusikaltli veiksmus ne toks patrauklus, bet moralikai svarbesnis darbas. Gal gale moralin grsm kelia ne pavojus tapti auka, o pavojus tapti nusi kaltliu ar stebtoju. Kyla pagunda sakyti, kad nacistini udik veiksmai yra u supratimo rib. iai pagundai per kar pasidav ikils politikai ir inteli gentai, pavyzdiui, Edvardas Beneas ir Ilja Erenburgas. ekoslovakijos pre zidentas ir yd tautybs soviet raytojas pateisino kert vokieiams kaip tokiems. mons, kurie kitus vadino nevismogiais, j nuomone, patys buvo nevismogiai. Taiau nepripainti mogaus mogikumo reikia padaryti eti k nemanom12.

IVADOS. MONIKUMAS

437

Pasiduoti iai pagundai, patikti, kad kiti mons yra nemoniki, reikia engti ingsn link naci pozicijos, o ne tolyn nuo jos. Laikyti kitus mones nesuvokiamais reikia liautis bandyti suprasti, taigi ir liautis tirti istorij. Priskirti naci ir soviet nusikaltimus mogaus protui nesuvokiam ar istori kai neitiriam dalyk kategorijai reikia patekti j moralinius spstus. Sau giau yra suprasti, kad j motyvai vykdyti masines udynes, nors ir piktinantys mums, jiems atrod prasmingi. Heinrichas Himmleris sak, kad jam buvo malonu matyti vien alia kito gulinius imt, penkis imtus ar tkstant la von. Jis turjo galvoje, kad nuudyti kit asmen reikia paaukoti savos sielos tyrum ir kad i auka ikelia udik auktesn moralin lygmen. udymas buvo tam tikro atsidavimo apraika. udydami naciai vadovavosi individo pasiaukojimo dl bendruomens vertybe, kuri, nors ir ekstremali, mums nra visikai svetima. Hermannas Gringas sak, kad jo sins vardas Adolfas Hitleris. Vokieiams, kurie pripaino Hitler savo Vadu, tikjimas buvo labai svarbus. Prasiau pasirinkti tikjimo objekto turbt buvo nemanoma, bet j gebjimo tikti nepaneigsi. Net Gandhi paymjo, kad blogis kliaujasi griu, nes tie, kurie susivienija blogiems darbams, turi bti atsidav vieni kitiems ir tikti savo tikslu. Itikimyb ir tikjimas nedaro vokiei ger, bet jie tikrai daro juos monmis. Kaip ir visiems kitiems, jiems buvo nesvetimas etikas mstymas, nors ir pasibaistinai klaidingas13. Stalinizmas taip pat buvo ne tik politin, bet ir moralin sistema, kurioje nekaltumas ir kalt buvo ne tik teisins, bet ir dvasins kategorijos, o mo ralinis mstymas visuotinis. Jaunas Ukrainos komunist partijos aktyvistas, kuris atimdavo maist i badaujanij, buvo sitikins, kad taip jis artina socializmo triumf: A tikjau, nes norjau tikti. Jis vadovavosi morali ne nuostata, nors ir klaidinga. Kai Margarete Buber-Neumann kaljo gula ge, Karagandoje, vienas jos likimo draugas pasak, kad nemanoma ikepti kiauiniens nesudauius keleto kiauini. Daugelis stalinist ir j alinink aikino, kad bado ir Didiojo teroro netektys yra btinos, norint sukurti tei sing ir saugi soviet valstyb. Pats mirties mastas, rods, stiprino tokios vilties aves. Taiau romantikas masini udyni pateisinimas, kai dabarties blogis, tin kamai apibdintas, tampa ateities griu, yra tiesiog neteisingas. Juk, galimas

438

KRUVINOS EMS

daiktas, apskritai nieko nedaryti bt buv daug geriau. Arba galbt taikant velnesn politik bt buv geriau pasiekti pageidaujami tikslai. Manyti, kad didels kanios btinai susijusios su didele paanga, reikia laikytis savotiko hermetiko mazochizmo pozicijos: girdi, skausmas yra kakokios imanen tins ar besiformuojanios grybs enklas. Grsti savo veiksmus kani ir paangos ssajomis yra hermetikas sadizmas: girdi, jeigu sukliau skausm, v