You are on page 1of 5

SSRS ekspansiniai tikslai Ekspansija usienio alis buvo vienas i svarbiau si SSRS komunistinio reimo politikos tiksl.

. Siekti ginklu primesti komunizm" (i tikrj - savo val di) kaimynms, galiausiai sukurti vis ems rutu l apimani pasaulin sovietin respublik. Partijos ir faktikai jos padaliniu tapusio Kominterno lyde riai stengsi pasinaudoti kiekviena galimybe sukelt: perversmus visame pasaulyje. Pavyzdiui, 1923 m nordami iebti revoliucij Vokietijoje bolevikai skyr milijonines sumas usienio valiuta vietos ko munist smogik ginkluotiems briams organizuoti Palankiausiu metu sovietinei ekspansijai turjo tapti naujas pasaulinis kapitalistini ali ginkluo tas konfliktas. Utrukus poziciniam karui, valsty bs turjo isekti ir tapti lengvu sovietins imperi jos grobiu. Bet tam bolevikams pirmiausia reikjo sukurti galingiausi pasaulyje armij. Spartus ruo imasis agresijai prasidjo kartu su stalinine indus trializacija. Visa SSRS ekonomika, mokslas, propa ganda buvo pajungta rengimuisi karui. Militarizuotai visuomenei skiepyta mintis, kad artjantis konflik tas bus trumpas, pergalingas ir vyks prieo emje. Nupirkti moderniausios usienio technikos pavyz diai, itisos gamyklos keliavo J. Stalino imperij. alis dirbo nuo ankstyvo ryto iki vlyvos nakties. Soviet Sjungoje sukurta ir apginkluota didiau sia pasaulyje armija. Tuo pat metu soviet propa gandos skelbiami taikos, demokratijos, kuriamo antifaistinio fronto kiai tebuvo dm udanga agresyviems J. Stalino tikslams umaskuoti.

Nacistins Vokietijos grobikika politika


Versalio sistema netvirtino taikos Europoje. Vokietija, netekusi dalies teritori j, vis kolonij, nugaltojams privalanti mokti milinikas reparacijas, troko revano. Jau nuo 3 de. vyko slaptas SSRS ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas. Nors Versalio taikos sutartis draud Vokietijai turti moderni kariuomen, sovie t teritorijoje paslapia buvo mokomi vokiei karininkai, tankistai, laknai, ku riami ir tobulinami ginklai. 4 de. viduryje tarptautin padtis darsi vis grsmin gesn. Japonija pradjo agresij Kinijoje, faistin Italija upuol Etiopij. valdi atjus A. Hitleriui, Vokietija nustojo laikytis Versalio taikos sutarties: spariai gin klavosi, 1936 m. ved kariuomen demilitarizuot Reino zon. Versalio sistemos funkcionavim turinios utikrinti Vakar Europos galingiau sios valstybs pro pirtus irjo Vokietijoje stiprjant nacizm ir militaristins Japonijos bei faistins Italijos umaias. Nei anglai, nei pranczai nenorjo ka riauti. Tarp gyventoj paplitusios taikos idjos, milinikas Pirmojo pasaulinio karo auk skaiius vert Didij Britanij ir Pranczij iekoti taiki bd ivengti nau jo globalaus konflikto. Sali politikai stengsi daryti A. Hitlerio reimui nuolaid, nukreipti jo agresij Rytus, prie kit totalitarin reim - SSRS. Jausdamasis nebaudiamas A. Hitleris eng kit riziking ingsn. 1938 m. Vokietija vykd anlius - prisijung Austrij. Netrukus grasindamas panaudo ti karin jg i ekoslovakijos A. Hitleris pareikalavo tankiai vokiei gyvena mos Sudet srities. Konfliktui sprsti suaukta Miuncheno konferencija. Baimindamosi nau jo pasaulinio karo Didioji Britanija ir Pranczija A. Hitleriui paadjo neremti ekoslovakijos. Lik be paramos ios alies vadovai nedrso pasiprieinti ir buvo priversti Sudetus atiduoti Vokietijai. i konferencija istorij jo Miuncheno smokslo vardu ir tapo Vakar valstybi nuolaidiavimo nacistams simboliu.

Ribentropo-Molotovo sandris
Deja, lugo Vakar Europos ali viltys, kad dl nuolaid A. Hitleris sustos. Miun cheno susitarimas buvo sulauytas. Vokietijos reikalavimu ekoslovakija buvo su skaldyta. ekij A. Hitleris okupavo, o Slovakija tapo nuo Vokietijos priklausoma valstybe. Kovo mnes prievarta ir antau Vokietijai atiteko Lietuvos Klaipdos kratas. Taiau A. Hitlerio reikalavimui grinti daugiausia vokiei gyvenam Dancigo (dabar Gdansko) miest rytingai pasiprieino Lenkija. Pasijutusios apgautos Didioji Britanija ir Pranczija taip pat nusprend prie intis ir pareik karo atveju remsianius Lenkij. Jos pradjo derybas su SSRS dl galimos bendros kovos prie A. Hitler. SSRS, Didiosios Britanijos ir Pranczijos karins sjungos sudarymas galjo Europai utikrinti taik. Mat jis reik garan tuot Vokietijos pralaimjim kariaujant dviem frontais. Taiau J. Stalinas kurp planus sovietizuoti vis Europ ir rimtai dertis neketino. A. Hitleris jau buvo su planavs pulti Lenkij, todl, norint ivengti karo dviem frontais, jam buvo btina usitikrinti mirtino ideologinio prieo J. Stalino param. Agresori interesai suta po. J. Stalinas planavo, kad, Vokietijai upuolus Lenkij, kils ilgai lauktas sekinan tis Vokietijos ir Didiosios Britanijos bei Pranczijos karas. Tada SSRS, pasinau dojusi tinkamu momentu, Europ ivaduos" - i tikrj ugrobs. Ivargintos karo valstybs negals pasiprieinti galingiausiai to meto pasaulyje Raudonajai armijai. 1939 m. rugpjio 23 d. Maskvoje Vokietijos ir SSRS usienio reikal ministrai Joachimas Ribentropas ir Viaeslavas Molotovas pasira ali tarpusavio nepuo limo pakt, kuriame agresoriai susitar 10 met neupulti vienas kito. Be oficia laus dokumento, pasiraytas slaptasis protokolas, kuriuo abi alys pasidalijo takos sferomis teritorijas Ryt Europoje. jas patekusi valstybi lauk neivengiamas nepriklausomybs praradimas. Pagal protokol, vliau imt vadinti Ribentropo-Molotovo paktu, Lietuva pateko Vokietijos takos zon. Rugsjo 28 d. Vokietija ir SSRS pasira sutart dl draugysts ir sien bei du slaptuosius protokolus. Pagal ios sutarties slaptj pro tokol Lietuva mainais teritorijas Lenkijoje buvo perduota SSRS interes sferai.

Ribentropo-Molotovo paktas leido dviem diktatoriams sunaikinti Lenkij, Soviet Sjungai susidoroti su Baltijos alimis, prisijungti dal Rumunijos, atimti teritorij i Suomijos. Pasaulis apie slaptj protokol suinojo tik po eeri met. SSRS il gai slp, kad yra is dokumentas, tik 1989 m. pripaino j esant. J. Stalino ilgai lauktas didelis karas Europoje priartjo. Vokietijai paktas atrio rankas laisvai veikti Vakaruose, suteik galimybi kariauti vienu frontu. Rugsjo 1 d. Lenkij upuol Vokietija, po keli savaii lenkams unugar smog SSRS. Prasidjo Antrasis pasaulinis karas.

Lenkijos lugimas. Karas Vakaruose


Kar prie Lenkij pradjusi Vokietija pranoko prieinink kovine parengtimi, tank ir lktuv, artilerijos pabkl skaiiumi. Vermachto pergal lm skmin gai pritaikyta aibo karo" taktika, kai aibiku ir tankiu aviacijos, artilerijos ir tank puolimu pralauiamos gynybos linijos ir siveriama giliai prieo teritori j. Laukdami Vakar sjunginink pagalbos lenkai didvyrikai prieinosi mnes. Pranczija ir Didioji Britanija, dar rugsjo 3 d. paskelbusios kar Vokietijai, joki veiksm Vakaruose nesim. is devyni mnesi laikotarpis istorij jo keistojo karo" vardu. Tuo metu pagrindines armijas A. Hitleris met prie Lenkij. Vakar fronte liko tik nedidels pajgos. Deja, pranczai ir anglai sulau sipareigojimus Lenkijai. Jie abejingai stebjo, kaip triukinama sjunginink, tikdamiesi, kad nu kariavs Lenkij A. Hitleris pagaliau sustos. Raudonoji armija okupavo Lenkijos rytines teritorijas. Sovietiniai laikraiai be perstojo lovino soviet ir vokiei ginklo brolyb. Pergals proga Breste sureng tas bendras vermachto ir Raudonosios armijos karinis paradas. Lenkijos neliko. Jos teritorijos tapo Treiojo reicho ir SSRS dalimis. Sutriukinus Lenkij, keistasis karas" Vakaruose tebesits. Miai vyko tik ore ir jrose. Tam, kad A. Hitleris turt btiniausi aliav karui, eelonai su so vietine nafta, maisto produktais, metalu nenutrkstamai judjo Vokietij. Nacis t sjungininks buvo faistin Italija ir Japonija, grobianios teritorijas Afrikoje ir Tolimuosiuose Rytuose. i valstybi agresori sjunga pavadinta Aimi. Didiosios Britanijos bei Pranczijos neveiklumu ir toliau naudojosi A. Hitleris. Jis laimjo laiko ir permet beveik visas savo pajgas Vakarus. 1940 m. baland okupuotos Danija ir Norvegija. Po mnesio vermachto tank kolonos apjo kelis deimtmeius prancz rengint tvirtinim Maino linij. Nesugebjusi rimiau pasiprieinti sutriukinta galing kariuomen turinti Pranczija. Jos sjungininks Didiosios Britanijos ekspedicinis korpusas vos isigelbjo i Diunkerko apsup ties ir, neteks beveik visos ginkluots, evakuotas Brit salas. Vokietijos pagrin dins prieininks Pranczijos kapituliacija buvo itin eminanti. Apie pus alies teritorijos su sostine Paryiumi atiteko A. Hitleriui. Vienintel ministro pirminin ko Vinstono erilio vadovaujama Didioji Britanija pasiryo iki galo priein tis Vokietijos ekspansijai. A. Hitleris nusprend britus palauti bombardavimais i oro. Taiau oro myje dl Britanijos vokiei karins oro pajgos patyr dide li nuostoli. A. Hitleris suprato, kad, nesiviepatavus oro erdvje, kariuomens isilaipinimas Brit salose yra pasmerktas lugti. Bsimoji jr desanto operaci ja atidta neribotam laikui.

Baltijos ali okupacija. iemos karas


Tuo metu, kai A. Hitleris eimininkavo Vakaruose, J. Stalinas veik pagal Ribentropo-Molotovo pakt atitekusios takos sferos teritorijose Rytuose. I Bal tijos ali pareikalauta sileisti Raudonosios armijos gulas. Sutartinai pasipriein ti nesugebta. Lietuva, Latvija ir Estija sileido Raudonosios armijos dalini, kuri skaiius madaug prilygo i valstybi karinms pajgoms. Demokratin Suomija nesutiko ir SSRS upuol al. Prasidjusiame iemos kare J. Stalinas tikjosi greitos ir lengvos pergals. Suomijos ginkluotosios paj gos negaljo bti net lyginamos su milijonine Raudonja armija ir begaliniais SSRS itekliais. Taiau Raudonajai armijai nepavyko sutriukinti silpnai ginkluotos ir imokytos Suomijos kariuomens ir ilg laik pralauti suomi gynybini tvirti nim - Manerheimo linijos. Visos tautos palaikomi suomi kariai tbtinai kov si u tvyns laisv. J. Stalino reimo nuskurdinti, prastai parengti soviet kariai neturjo motyvacijos kariauti. Dalis jiems vadovaujani karinink buvo nekvali fikuoti, aplaids. O tai danai lm didiulius ir beprasmius nuostolius, majo ka ri kovingumas. altis, mikingos, eer, upi ir pelki iraiytos, sniegu uverstos vietovs stabd Raudonosios armijos motorizuot kolon judjim. Judrs suomi slidinink daliniai apsupdavo ir sunaikindavo daug didesnius nepaslankius, tik ke liais galinius ygiuoti prieo dalinius. Soviet agresija prie mayt al sukl didiul pasaulio pasipiktinim. SSRS paalinta i Taut Sjungos. inodami, kad nelygioje kovoje ilgai atsilaikyti nega ls, suomiai prim negailestingas SSRS taikos slygas. Suomija prarado 10% teri torijos, 400 tkst. gyventoj priversti palikti gimtsias vietas, taiau suomi tauta apgyn alies nepriklausomyb. Bijodama per anksti sivelti europin konflikt su Suomijai param adjusiomis Pranczija ir Didija Britanija SSRS buvo priversta laikinai atidti alies okupacijos planus. Kitoks likimas itiko Soviet Sjungai nesi prieinanias Latvij, Estij ir Lietuv. Jos buvo okupuotos Raudonosios armijos ir po aneksijos tapo visikai nuo Maskvos priklausomomis sovietinmis respublikomis. Antrj pasaulin kar padjs iebti Ribentropo-Molotovo paktas atskleid berib diktatori cinizm. Ryt Europa buvo dalijamasi taip, tarsi bt asmenin SSRS ir Vokietijos nuosavyb. J. Stalinas beveik be kovos prisijung teritorijas su keliomis deimtimis milijon gyventoj. A. Hitlerio rankose taip pat atsidr dalis Europos.