You are on page 1of 176

ŠEIMOS TEISĖ

Marijampolės advokatų kontora

Turinys
    

Šeimos samprata ir kilmė Statistika Mediacija – tikslai ir uţdaviniai Teismų praktika skyrybų bylose Klausimai - raštu, atsakymai - ţodţiu

Šeimos prigimtis
 

Šeimos ištakos judaizme ? Judaizmas – judėjų kultūra ir religija. Tai vienas seniausių ir vis dar praktikuojamas monoteistinis tikėjimas. Judaizmo šaknys siekia pirmykščius senovės ţydų klajoklių genčių, gyvenusių II tūkstantmetyje pr. m. e., tikėjimus. Iš judaizmo doktrinos išaugo dvi pasaulinės monoteistinės religijos – krikščionybė ir islamas. Jos dar vadinamos abraominėmis religijomis. Ši religija pradėjo formuotis senovės Judėjoje ir išsilaikė iki mūsų dienų. Judaizmo pasekėjai daugiausia yra ţydai, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse. (šaltinis: vikipedija)

iki Kristaus. Judaizmo pradininku galima laikyti Mozę (apie 1250m.Judaizmas   Religijos pagrindu (pagal Tanachą) tapo Dievo paţadai Abraomui apie 1750 m. iki Kristaus ir papildytas Mozės įsakais apie 1300 m.) . iki Kr. Pavadinimas kilęs nuo biblinio patriarcho Jokūbo sūnaus Judo vardo.

nesantuokinio sekso uţdraudimas Tora atvėrė galimybę atsirasti Vakarų civilizacijai. judaizmas pakeitė pasaulį. Paprasčiau tariant.Judaizmo dovana mūsų kultūrai     Iškėlęs reikalavimą seksualinius santykius apriboti santuoka. Todėl šiandieninis Vakarų pasaulio klestėjimas didţia dalimi priklauso būtent nuo judaizmo pradėtos ir vėliau krikščionybės tęstos seksualinės revoliucijos. Visuomenės. kurios niekaip neribojo seksualumo. (Dennis Prager) . vystėsi ţymiai lėčiau.

o ne kokiais nors seksualiniais veiksmais. iš jų gimė dievas Horas.Nuseksualintas Dievas    Taigi pirma. 1) savo valia. Egipto dievas Oziris seksualiai santykiaudavo su savo seserimi deive Ize. ką judaizmas padarė. Šis faktas radikaliai atskyrė judaizmą nuo visų kitų religijų ir vien jis iš esmės pakeitė ţmonijos istoriją. Kanaano aukščiausiasis dievas Elis turėjo lytinių santykių su Ašera. tai "nuseksualino" Dievą: "Pradţioje Dievas sukūrė dangų ir ţemę" (Pr 1. Nes praktiškai visose civilizacijose dievai buvo seksualiai aktyvūs: štai Artimųjų Rytų deivė Ištara suvedţiojo Babilono pusdievį Gilgamešą. .

Seksualizuotos religijos  Graikų religijos dievas Dzeusas vedė Herą. viliodavo kitas moteris. buvo susiţavėjęs Demetra ir išprievartavo Tantalą. pagrobė graţuolį Ganimedą ir pats daţnai masturbuodavosi. tiek su moterimis. Poseidonas vedė Amfitritę. Romos dievai santykiaudavo tiek su vyrais. .

ko gero.Visuomenė. kurioje dominuoja seksas  Mums. labai sunku suvokti nevarţomo sekso karaliavimo ţmogaus ir visuomenės gyvenime mastą. gyvenantiems po kelių tūkstančių metų nuo šio proceso judaizme pradţios. .

Beveik nėra dalykų. ir su kitais vyrais. visų pirma vyro seksualumas. bet ir su įvairiausiais naminiais gyvūnais. yra įvairialypis ir ypatingai laukinis (daug labiau negu gyvūnų). su visai svetimais ir su artimiausiais šeimos nariais. kurioje dominuoja seksas  Ţmogaus. kurie kai kuriems vyrams neţadintų orgazmo. Vyrai lytinių santykių turėjo ir su moterimis. su vienu partneriu ir su visa grupe. ir su maţomis mergaitėmis. .Visuomenė. ir su maţais berniukais. gyvų ar negyvų. ne tik su ţmonėmis.

. kaip homoseksualumo.Homoseksualių santykių toleravimas visame pasaulyje  Ţydų radikalusis visų nesantuokinio sekso formų uţdraudimas nė vienoje srityje nebuvo toks didelis iššūkis įsigalėjusioms ţmonijoms nuostatoms ir nieko nepalietė taip stipriai.

nes antikos laikais nebuvo skirstoma į heteroseksualumą ir homoseksualumą. Pasaulyje buvo atskiriami tik penetratoriai (aktyvieji partneriai) ir penetratai (pasyvieji partneriai). .Homoseksualių santykių toleravimas visame pasaulyje  Šios sąvokos išradimą išties derėtų priskirti būtent judaizmui. Tas skirstymas prasideda Biblijoje.

Homoseksualių santykių toleravimas visame pasaulyje  Brauno universiteto filosofijos profesorė Martha Nussbaum taikliai pastebi. kas mums šiandien poreikis pavalgyti: . kad antikos ţmonėms lytinių pomėgių tenkinimas buvo lygiai tas pats.

Seksas iš esmės buvo suprantamas ne kaip interakcija. moraliniu poţiūriu buvo laikomas savaime neabejotinu. Seksualinė moralė buvo skirstoma tik į aktyviuosius ir pasyviuosius vaidmenis... Objekto lytiškumas. Socialiniu poţiūriu buvo svarbiau penetruoti nei būti penetruojamam. Berniukai ir moterys buvo laikomi kaitaliojamais (vyriškų) uţgaidų tenkinimo objektais..... o kaip ko nors darymas kitam." .Homoseksualių santykių toleravimas visame pasaulyje  "Antikinės seksualinės patirties kategorijos iš esmės skiriasi nuo mūsų šiandieninių.

jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu ir uţsitraukė kraujo kaltę" (Kun 18. o būtent judaizmo seksualinė moralė. 20. Tik ţydų tauta prieš 3000 metų išdrįso homoseksualumą pavadinti klaida ir iškrypimu. Ji tą padarė pagal galimybes aiškiai ir nedviprasmiškai: "Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi. .ir krikščionių. tai pasibjaurėtina. 13). nė viena kita archajinė civilizacija nebuvo uţdraudusi homoseksualizmo. Istoriškai ţiūrint. 22. Išskyrus ţydus. Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi. o praėjus tūkstančiui metų . nukrypimas nuo normos buvo ne homoseksualizmas.Homoseksualių santykių toleravimas visame pasaulyje  Vienintelė išimtis buvo ţydų civilizacija.

kad vyras gyventų su moterimi. . neigia Dievo planą. Homoseksualizmas neigia gyvenimą. neigia apskritai visą pamatinę ţmonijos ir šeimos struktūrą. ţydų supratimu. nes šis paneigia daugumą jo principų.Judaizmas ir homoseksualizmas  Judaizmas niekada nesudarys taikos sutarties su homoseksualizmu.

o greičiau ţydų mokymo apie ţmogaus tapsmo reikšmę esmė ir pagrindas. Šitai neigti reikštų lygiai tą patį. kai vyras susieja save su moterimi: "Dievas sukūrė ţmogų. 27). judaizme .nuodėme. kaip neigti pagrindinį gyvenimo tikslą.Viengungystė: dorybė ar nuodėmė?  nors kai kuriose religijose vyrų viengungystė laikoma šventu dalyku. kaip moterį ir vyrą sukūrė juos" (Pr 1. Ţmogus pilnatviškai susiformuoja tik tada.. Galų gale vyro ir moters tapimas vienu kūnu yra ne joks didingas idealas. ..

18). kad jam trūko moters! . bet sukūrė moterį? Be to. ne kelias moteris ir ne moterų ir vyrų kompaniją? Ogi todėl.Negera ţmogui būti vienam  Pirmieji Dievo ištarti ţodţiai apie ţmogų (apskritai ir išskirtinai apie vyrą) yra šie: "Negera ţmogui būti vienam" (Pr 2. Tad kodėl pirmojo ţmogaus. o ta. vyro. kad pirmojo vyro vienatvės problema buvo ne ta. kad jam trūko kitų ţmonių. vienatvei palengvinti Dievas nesukūrė kito vyro arba keleto vyrų.

Santuokų statistika 1994m. .2010 m. .

Ištuokų statistika 1994m. . .2010 m.

7 tūkst.6 karto – nuo 4. 2009 m. o 2010 m. Pernai buvo įregistruota 18. arba 1. porų maţiau negu 2009 m. buvo padidėjęs 1. – iki 5.2.5 tūkstančiui gyventojų iki 7. maţėjo. .2.8 tūkst. šis rodiklis sumaţėjo iki 6. Santuokų skaičius nuo 2001 iki 2008 m. susituokusių porų.7.Santuokų pokyčiai   Septynerius metus kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009–2010 m.

Kupiškio. Pagėgių savivaldybėse. Vilniaus miesto. Anykščių ir Telšių rajonų savivaldybėse registruota maţiausiai santuokų: 1000 gyventojų jų teko apie 4.2 .3-8.Santuokos geografiniu poţiūriu  Pernai daugiausiai porų susituokė Neringos. Tuo tarpu Joniškio. Čia 1000 gyventojų teko 7. Visagino.8 santuokos.

ištuokų. . įregistruota 10 tūkst. Tai 722 daugiau negu 2009 m. Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus – 1000 gyventojų vidutiniškai tenka apie 3 ištuokas. – 45). Pernai šimtui santuokų teko 53 ištuokos (2009 m.Ištuokų pokyčiai  2010 m.

Šilalės (2). Švenčionių (2. maţiausiai – Trakų (1. Daugiausiai ištuokų 1000 gyventojų teko Visagino (4.Ištuokos geografiniu poţiūriu  2010 m.7) savivaldybėse. Neringos (4). Kupiškio rajono (4. 27 savivaldybėse iš 60-ties ištuokų skaičius 1000 gyventojų buvo didesnis uţ šalies vidurkį.1) rajonų savivaldybėse.9).6). .4).9) ir Akmenės rajono (3. Druskininkų (3.

.Gyvenimas ne santuokoje    80 proc. jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje. Jų tėvų kartoje tokių buvo apie keliolika procentų. senelių – vos keli procentai.

Gyvenimas partnerystėje   Apie 90 proc. . tokių moterų ir apie 50 proc. jaunų ţmonių partnerysčių baigiasi santuoka per dvejus bendro gyvenimo metus. Santuokos idėja maţiausiai populiari tarp partnerystėje gyvenančių išsiskyrusių ţmonių – 80 proc. vyrų teigia neketinantys tuoktis.

našliai – apie 5 proc.. kurie bendrą gyvenimą pradeda pirmą kartą – 70 proc.Gyvenančių partnerystėje struktūra  Iš viso išsiskyrę ţmonės sudaro apie 20 proc. partnerystėje gyvenančių porų. . jauni ţmonės.

jų tėvų ir 76. Nepaisant to. Tačiau 68 proc. per 80 proc. kad vaikas gali augti laimingas tik namuose su abiem tėvais. yra tarp viduriniosios kartos atstovų.Vaikas gali augti laimingas tik namuose su abiem tėvais. kad santuoka – pasenęs dalykas. net jei sutuoktiniai turi vaikų. respondentų.5 proc. . Tiek pat manančiųjų. visų kartų atstovų sutinka su teiginiu. senelių nepritaria teiginiui. senelių kartoje tokį elgesį palaiko 52 proc.  pusė jaunosios kartos atstovų. 56 proc. kad geriau skirtis nei gyventi dėl vaikų. jaunuolių nesmerkia ir skyrybų.

Mediacija   Teisminė mediacija Ikiteisminė mediacija .

kurio tikslas – padėti ginčo šalims susitarti Mediatorius – tarpininkas.Mediacija   Mediacija – tarptautinis lietuvių kalboje vartojamas terminas. kilęs iš lotynų kalbos (lot. mediatio – tarpininkavimas) ir reiškiantis tarpininkavimą ginče. mediator – tarpininkas) . dalyvaujantis kitų šalių ginče (lot.

Mediacija Tikslas: taikus ginčo išsprendimas  Poveikis: galimybė įveikti konfliktą  Rezultatai: viena efektyviausių priemonių pasiekti taikų susitarimą  .

Taikaus ginčo išsprendimo privalumai ginčo šalims     Taupomos išlaidos. laikas ir pastangos. kurie eikvojami besibylinėjant Šalys kontroliuoja ginčo sprendimo eigą ir rezultatus Patenkinami tikrieji interesai ir poreikiai Galimas gerų santykių su oponentu atkūrimas. abipusės pagarbos atkūrimas .

streso ir blogų emocijų Daugiau pasitenkinimo ginčo išsprendimu Konfidencialumas . kad taikus susitarimas bus vykdomas geruoju ir neteks kreiptis į antstolius Mažiau priešiškumo.Taikaus ginčo išsprendimo privalumai ginčo šalims     Didesnė tikimybė.

.Teisminės mediacijos (sutaikymo. tarpininkavimo) sistemos  Mediaciją vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvoje priėmus naująjį CPK tai vadinama “taikinimo procedūra” arba “teisminiu sutaikymu” – CPK 231 str.

tarpininkavimo) sistemos  Mediaciją vykdo teisėjai arba kiti teismo tarnautojai. Danijoje. Kanadoje. Sutinkama JAV. Vokietijoje. Slovėnijoje. teisėjų padėjėjai ir pan.Teisminės mediacijos (sutaikymo. “Teisminės mediacijos” terminas Lietuvoje vartotinas pažymėti būtent šią procedūrą. kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. Ji laikytina “teisminio sutaikymo” porūšiu . kurie nedalyvauja ir negali dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teisminės funkcijas (kaip teisėjai. Anglijoje.).

kuri vykdoma privačių mediatorių ne teisme (žinoma Belgijoje. tarpininkavimo) sistemos  Teismo paskirta mediacija. Rusijoje. Anglijoje. Prancūzijoje. JAV ir kt. Italijoje. Švedijoje. šalyse.Teisminės mediacijos (sutaikymo. Ispanijoje. galima ir Lietuvoje) .

Teisminės mediacijos teisinė bazė    CPK 231 straipsnis – teismas turi imtis priemonių šalims sutaikyti Teismų tarybos 2005 m. gegužės 20 d. 13 P – 348 “Dėl bandomojo teisminės mediacijos projekto” Teisminės mediacijos sistemos pagrindinius principus ir integravimą į teismo procesą nustato Teisminės mediacijos taisyklės . nutarimas Nr.

Prireikus gali būti skiriami du mediatoriai (komediacija) . įvertindama šalių pageidavimus. kuriuos skiria teismo administracija.Teisminės mediacijos sąlygos   Teisminė mediacija nemokama ir vyksta teismo patalpose Mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai ir (arba) teisėjų padėjėjai.

kaip teisėjas ar teisėjo padėjėjas. Mediacijai ginčas perduodamas šalių rašytiniu prašymu arba sutikimu Mediatoriaus profesionalumas Mediatoriaus nešališkumas. jeigu byla toliau nagrinėjama iš esmės Proceso efektyvumas ir lankstumas Operatyvumas Sąžiningumas Šalių lygiateisiškumas Bendradarbiavimas Konfidencialumas Teismo mediatoriai vadovaujasi Europos mediatorių elgesio kodeksu . Mediatorius negali dalyvauti.Principai           Savanoriškumas.

kurių dalyvavimas gali padėti išspręsti ginčą Galimybė vykdyti uždarus pasitarimus atskirai su kiekviena šalimi . tretieji asmenys ir jų atstovai. bet nustatomi pagrindiniai principai ir reikalavimai Mediacijos metu dalyvauja tik proceso šalys.Procedūra     Ginčas perduodamas bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi. Šalių prašymu ar sutikimu gali dalyvauti ir kiti asmenys. kuria bylos nagrinėjimas atidedamas skiriant kito posėdžio laiką Tiksli mediacijos procedūra nereglamentuojama.

Mediatorius abiejų šalių prašymu arba sutikimu gali pratęsti mediacijos trukmę. kad tai gali sudaryti sąlygas pasiekti taikų susitarimą ir pratęsiant mediacijos trukmę nebus vilkinamas bylos nagrinėjimas Mediatoriui perduodama civilinės bylos medžiaga . jeigu nusprendžia.Procedūra    Protokolas nerašomas Trukmė – iki 3 valandų.

kuriuo galutinai išsprendžiamas ginčas (res judicata) Tvirtinant taikos sutartį bylos nagrinėjimas nutraukiamas .Taikos sutartis ir jos tvirtinimas    Šalims sudarius taikos sutartį. ją tvirtina bylą nagrinėjantis teisėjas Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa privalomu vykdyti dokumentu.

Pabaiga be taikos sutarties      Mediatorius pripažįsta.2 p.) Bent viena iš proceso šalių pasitraukia (pasitraukimo priežastis nurodyti nebūtina) Pasibaigia ir nepratęsiamas mediacijai skirtas laikas Nustatomas piktnaudžiavimas teismine mediacija Pasibaigus mediacijai bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau . kad tikimybė pasiekti taikų susitarimą maža arba kad galimas šalių susitarimas bus neįvykdomas ar neteisėtas (Europos mediatorių elgesio kodekso 3.

.Ikiteisminė mediacija.diplomatijos pamokos besipykstantiems tėvams  Vienas iš alternatyvių būdų tėvų ginčams dėl vaikų spręsti yra šeimos mediacija.

kurie turėtų ateityje bendrauti. kurio metu trečias nešališkas asmuo padeda besiginčijantiems tėvams patiems surasti geriausią. ginčus. abiems pusėms priimtiną sprendimą be valstybės institucijų. teismo įsikišimo.Kas yra šeimos mediacija ir kam ji reikalinga?  Šeimos mediacija – tai procesas. . Šis procesas yra vienas iš tinkamiausių būdų spręsti nesutariančių šeimos narių.

Mediacija sumaţina besiginčijančių asmenų konfliktų. Trumpai tariant. Be to.Kas yra šeimos mediacija ir kam ji reikalinga  Kai pora turi vaikų. gerokai sutrumpina laiką. mediacija padeda sumaţinti teismų darbo krūvį. . per kurį išsprendţiamas ginčas. ir sudaro galimybes palaikyti tolimesnius normalius vaikų bei tėvų ryšius. tarpusavio bendravimas tiesiog neišvengiamas. tiek valstybei. mediacija – diplomatija karo metu. socialines ir ekonomines išlaidas tiek konfliktuojantiems ţmonėms.

kai kyla šeimos narių ginčas. yra didesnė tikimybė. kad šių susitarimų bus laikomasi labiau nei teismo priimtų sprendimų. bendravimo. Ji apima labai platų ginčo klausimų ratą. išlaikymo ir kitų dalykų. susijusių su vaiku. .Kada taikoma šeimos mediacija?  Šeimos mediacija taikoma tada. kad tais atvejais. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis. kai tėvai patys susitaria dėl klausimų. tokį susitarimą yra paprasčiau pakeisti nei teismo sprendimą. pasikeitus aplinkybėms. Tai gali būti nesutarimai dėl vaiko globos. Praktika rodo.

skatina galvoti apie tai. Jis tik padeda jiems įsiklausyti į vienas kito argumentus. suprasti savo paties ir kito nuomonės silpnąją bei stipriąją pusę. padėti jį vis dėlto rasti. praradusiems viltį savarankiškai rasti bendrą sprendimą. . Mediatorius – ne teisėjas.Šeimos mediacijos tikslas  Šeimos mediacijos tikslas yra tėvams. jis nenusprendţia. suvokti nesutarimų. kas geriau abiems tėvams. kas geriausia vaikui. ilgai besitęsiančio konflikto prieţastis ir pasekmes.

. Ikiteisminę mediaciją tam tikra prasme vykdo advokatai. Pastaraisiais metais pradėti vykdyti mokymai ir įvairūs bandomieji projektai.Ar teikiama mūsų šalyje šeimos mediacijos paslauga? Kokios jos galimybės ir perspektyvos?   Lietuvoje mediacija dar tik kuriasi.

Tačiau mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl stadijų skaičiaus: vieni autoriai išskiria jų daugiau. kiti maţiau. Toliau panagrinėsime K. Kovach pasiūlytą mediacijos proceso suskirstymą į devynias pagrindines stadijas.Mediacijos stadijos  Mediacijos procesas susideda iš tam tikrų stadijų. K. .

Nors šią stadiją sudaro organizacinio pobūdţio paruošiamieji veiksmai. mediatoriaus atlyginimo dydţio nustatymą. yra parengiamieji veiksmai. mediacijos proceso trukmės nustatymą ir pan. mediatoriaus išrinkimą. . ji turi didelę reikšmę vėlesniam mediacijos procesui.y. t. mediacijos vietos pasirinkimą. kurią išskiria autorius. kas vyksta iki mediacijos posėdţio.Mediacijos stadijos  Pirmoji stadija. Ši stadija apima viską.

sprendţiant šalių ginčą. Čia jis prisistato.Mediacijos stadijos  Antroji stadija yra mediatoriaus įvedimas į procesą. trumpai nusako ginčo sprendimo eigą ir supaţindina su pagrindinėmis taisyklėmis. kuriomis bus vadovaujamasi. pristato mediacijos dalyviams ginčo šalis ir jų atstovus. .

Šioje stadijoje šalims ir jų atstovams yra pasiūloma išsamiai išdėstyti savo pozicijas dėl kilusio ginčo. . Paprastai tokie šalių pasisakymai nėra ribojami laiko atţvilgiu. Taigi šalys gali nevarţomai išsakyti mediatoriui ir kitai šaliai savo nuomonę visais ginčo klausimais.Mediacijos stadijos  Trečioji stadija – ginčo šalių pozicijų pristatymas.

. Kadangi ginčo šalių pozicijų pristatymo stadijoje šalys ne visada pateikia visą reikšmingą ir reikalingą informaciją. kuri yra svarbi tolesniam ginčo sprendimui.Mediacijos stadijos  Ketvirtoji stadija yra informacijos rinkimas. tai mediatorius šioje stadijoje gali pasiūlyti ginčo šalims pateikti papildomos informacijos.

Mediacijos stadijos  Penktoji stadija – problemos ir šalių interesų identifikavimas. surinkus informaciją apie ginčo esmę. jeigu jis bus pasiektas. Šioje stadijoje. . tarpininkas išdėsto pagrindinę problemą ir trumpai pristato abiejų šalių interesus. kuriuos ginčo sprendimas turi tenkinti.

t. kaip jų tarpusavio ginčas galėtų būti išspręstas. Šioje stadijoje mediatorius pasiūlo ginčo šalims siūlyti ginčo sprendimo alternatyvas.Mediacijos stadijos  Šeštoji stadija yra ginčo sprendimo variantų ieškojimas. idėjas ir variantus.y. .

Mediacijos stadijos  Septintoji stadija yra derybos. . šalys pradeda derėtis. Nustačius visus galimus ginčo sprendimo variantus. stengdamasis palengvinti jų derybas. Mediatorius šioje stadijoje tarpininkauja tarp šalių. darydamos abipuses nuolaidas.

Nepavykus ginčo šalims rasti sprendimo. .Mediacijos stadijos  Aštuntoji stadija – susitarimas. mediatorius jį dar kartą pakartoja ir išdėsto raštiško susitarimo forma. Jeigu ginčo šalims pavyksta rasti taikų ginčo sprendimą. mediatorius konstatuoja jų padarytą progresą derybų procese.

Mediacijos stadijos  Devintoji ir paskutinioji stadija yra mediacijos pabaiga. .

iš kurių pagrindiniai yra: lengvinantysis. transformacinis ir pasakojamasis. kad priklausomai nuo mediatoriaus vaidmens procese yra skiriami keli mediacijos stiliai. Mediatoriumi gali būti bet kurios profesijos asmuo.Mediacijos stiliai  Be ginčo šalių mediacijos procese svarbią funkciją atlieka mediatorius. . Pagrindiniai reikalavimai. yra komunikabilumas ir gerų derybininko įgūdţių turėjimas. keliami mediatoriui. reikalingą šioms funkcijoms atlikti. turintis specialių ţinių ir kvalifikaciją. Svarbu paţymėti. vertinantysis.

. oficialiai pripaţinus mediaciją kaip vieną iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Mediatorius šiame procese aiškinasi šalių pozicijas. kuris buvo pradėtas taikyti JAV 1960-1970 m. o šalys uţ sprendimą.. Šis mediacijos stilius yra vienas populiariausių pasaulyje. Jis atsako tik uţ procesą. padeda šalims ieškoti ir analizuoti sprendimo alternatyvas. Lengvinančio stiliaus mediatorius nepatarinėja ir nereiškia savo nuomonės dėl galimų sprendimų. uţduoda klausimus.Mediacijos stiliai  Lengvinantysis mediacijos stilius yra pirmasis stilius.

. Vertinančiojo mediacijos stiliaus šalininkai teigia. koks sprendimas konkrečiu atveju yra teisingas. Mediatorius vertina ginčo šalių pateiktus argumentus ir nurodo jų pretenzijų pranašumus bei trūkumus. nes jos pačios nėra pajėgios rasti sprendimą ir nori ţinoti. kad mediatorius. Taigi mediatoriais čia daţniausiai būna teisinį išsilavinimą turintys asmenys. daro tiesioginę įtaką mediacijos rezultatams. Jis pataria ir rekomenduoja ginčo šalims priimti vienokio ar kitokio pobūdţio sprendimus.Mediacijos stiliai  Vertinamasis mediacijos stilius pasiţymi tuo. kad daţniausiai ginčo šalims reikia atsakymų. dalyvaudamas procese.

Edukaciniais metodais.Mediacijos stiliai  Transformacinis mediacijos stilius į konfliktą ţiūri kaip į moralinio augimo ir transformacijos galimybę. supaţindinant šalis su konfliktologijos pagrindais. tačiau šis būdas yra kritikuojamas uţ tai. siekiama pakeisti pačias ginčo šalis. Nors transformaciniu mediacijos stiliumi pasiekiamas akivaizdus santykių pagerėjimas. kad uţima nemaţai laiko ir gana daţnai nepasiekia sprendimo . Transformacinio stiliaus mediatoriaus pagrindinis tikslas yra ne rasti sprendimą. bet pakeisti ginčo šalių poţiūrį į konfliktinę situaciją ir viena kitą.

kuri būtų konfliktinės situacijos pakaitalas ir baigtųsi ne tik abipusiai priimtinu sprendimu. . kad padėtų ginčo šalims atskleisti tikrąją konflikto prigimtį. Kiekvienai iš šalių papasakojus savo skirtingą istoriją. Tikslas yra sukurti alternatyvią istoriją. mediatorius jas panaudoja toliau svarstyti konfliktą. bet ir pagerėjusiu bendravimu.Mediacijos stiliai  Pasakojamajame mediacijos stiliuje mediatorius naudoja pokalbį ir aptarimą tam.

alternatyvių būdų tarpusavio nesutarimams spręsti.Mediacijos perspektyva Lietuvoje  Pastaruoju metu visuomenės susidomėjimas mediacija vis didėja. kad ginčo šalys yra linkusios ieškoti naujų. Tai rodo. Galima tik pasidţiaugti. Be to. . kurios siūlo mediacijos paslaugas. kad Lietuvoje vis labiau vystosi taikaus ginčų sprendimo kultūra. atsiranda vis daugiau įstaigų.

Savanoriškumo principas uţtikrina. kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų. . nutraukdamos visas pastangas taikiai išspręsti ginčą. kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Vienas svarbiausių iš jų – šalių savanoriškumas.Mediacijos principai  Svarbu paţymėti. Šis principas reiškia. kad šalys išlaiko visišką dalyvavimo procese kontrolę. Tačiau šis principas turi ir neigiamą aspektą: šalys bet kada gali pasitraukti iš proceso.

kad mediatorius elgtųsi vienodai su abiem šalim. . kad nei viena šalis nebus blogesnėje padėtyje.Mediacijos principai  Mediacijos procese taip pat labai svarbus yra mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas. Jis negali palaikyti kurios nors vienos iš ginčo dalyvių. Nešališkumo principas reikalauja. Tuo tarpu neutralumo principas reiškia. Mediatorius privalo vienodai gerbti abiejų šalių pozicijas ir garantuoti. kad mediatorius negali būti suinteresuotas proceso baigtimi.

kylančią iš arba susijusią su mediacija. nesiviešindamos savo ginčo aplinkiniams. kadangi mediacijos metu ginčo šalys tarpusavio nesutarimą visada sprendţia „uţ uţdarų durų“. Privatumas mediacijos procesui suteikia patrauklumo. kad mediatorius turi išlaikyti paslaptyje visą informaciją. išskyrus atvejus. Taigi bet kokia vienos šalies mediatoriui konfidencialiai atskleista informacija negali būti atskleista kitai šaliai.Mediacijos principai  Privatumas ir konfidencialumas yra kiti du mediacijos principai. kai teisės aktai arba viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai jį verčia elgtis kitaip. jeigu nėra leidimo. . Remiantis Europos mediatorių elgesio kodeksu. Su privatumu glaudţiai yra susijęs konfidencialumo principas. konfidencialumo principas reiškia.

Mediacijos principai

Sąţiningumo principas reikalauja, kad tiek pačios šalys, tiek mediatorius darytų viską, kad mediacija vyktų sąţiningai, skaidriai, be apgaulės ir negatyvių manipuliacijų.

Mediacijos principai

Be anksčiau aptartų principų, mediacijos procesas taip pat turi būti operatyvus, lankstus ir efektyvus. Mediatorius ir ginčo šalys turi siekti greitai ir veiksmingai išspręsti ginčą. Lankstumo principas šiame procese apima kūrybiškumą ir atvirumą naujoms idėjoms, kurios galėtų uţtikrinti maksimalų abiejų šalių interesų patenkinimą.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS ŠEIMOS TEISĖS BYLOSE AKTUALIJOS

(TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI)

kad šeimos teises gina teismas.5 straipsnio 4 dalis nustato. kad šalys išspręstų ginčą taikiai-tarpusavio susitarimu. ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą. Teismas ir kitos institucijos turi siekti.Šeimos teisė   Civilinio kodekso 3. . globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos CK numatytais būdais.

Teismo aktyvumas

turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.

Teismo aktyvumas

turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Teismo aktyvumas

gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas.

65 straipsnio 2 dalyje . taip pat į vieno sutuoktinio interesus iki bus priimtas teismo sprendimas specialias laikinąsias apsaugos priemones numatytas CK 3. atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų.Teismo aktyvumas  taiko savo iniciatyva.

galima susidurti su materialiosios tiesos išaiškinimo ir proceso koncentracijos principų (CPK 7 str.) nesuderinamumu.Principų konkurencija  Verta atkreipti dėmesį į tai. kad nagrinėjant šeimos ginčus. .

1 d. analogiškai išspręstas klausimas ir dėl priešieškinio priėmimo (CPK 143 str. . o atsakovas .). kad tai neuţvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba.). 1 d.pareikšti priešieškinį (CPK 377 str.  Šeimos bylose skirtingai nei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti be jokių apribojimų ieškinio dalyką ar pagrindą. jeigu teismas mano. tuo tarpu pagal bendrąsias taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.Ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas. vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju.).

jog jie yra pateikiami siekiant uţvilkinti procesą. tuo tarpu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paprastai turi būti pateikiami atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str. jeigu nustato. tačiau įrodymų pateikimas galimas ir teisminio nagrinėjimo metu.). 2 d. .Įrodymų pateikimas  Šeimos bylose teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus. galimas dar jų pateikimas pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje ir tik išimtinais atvejais teisminio nagrinėjimo metu. kurie galėjo būti pateikti anksčiau.

378 str.. taikymo teismų praktikoje“ yra išaiškinta.1d. psl. birţelio 23 d. tai yra taikoma ir net išlaikymo vaikams priteisimo bylose .256.54“Dėl įstatymų.  Šeimos bylose negali būti priimtas sprendimas uţ akių.). nutarime Nr.9d. Nr.23. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005m. tai yra netaikoma procesinė priemonė uţ neatvykimą į teismo posėdį.443 str. 2005. kurios nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles[1] [1] Teismų praktika.. jog įstatymas draudţia priimti sprendimą uţ akių visose šeimos bylose nepriklausomai nuo to ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis nustatytomis CPK XIX skyriuje ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 str.Draudimas priimti sprendimą už akių. . reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus .

teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją.Atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje uţtikrinimas  Išimtiniais atvejais. 388 str. kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 str. 2 d. kita priemonė – bauda iki tūkstančio litų ir atsakovo atvesdinimas į teismo posėdį. nebuvo prašęs bylą nagrinėti jam nesant. 3 d.. jeigu neţinoma atsakovo buvimo vieta. . kai jis neatvyksta dėl prieţasčių. jei ieškovas įrodo.). atsiţvelgdamas į bylos aplinkybes. ir jam buvo tinkamai pranešama apie teismo posėdį (CPK 384 str.). kurias teismas pripaţįsta nesvarbiomis.

teismas gali pripaţinti asmeninį atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. nes kai kurių aplinkybių negalima nustatyti be asmeninio ginčo šalių dalyvavimo teismo posėdyje.Ginčo šalių dalyvavimas posėdyje  Paprastai nagrinėjant šeimos bylas šalys dalyvauja pačios. 2 d.). kurio atvykimas į teismo posėdį yra laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens. dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str. kuriam jis atstovauja. tačiau yra įmanomas ir bylos vedimas per atstovą. . Vadovaujantis tuo pačiu CPK straipsniu.

2 d. Vis dėlto išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui. byloje dalyvaujančiam asmeniui be svarbių prieţasčių neatvykus į teismo posėdį. 1 d. jeigu nėra galimybės uţtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str..) arba gali bylą nagrinėti iš esmės pagal joje esančią medţiagą ( CPK 246 str. kai jo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 384 str.).Teismo veiksmai dalyvaujančiam asmeniui neatvykus į posėdį  Taigi šeimos bylose.) tėvystės (motinystės) nustatymo bylose.. 1 d.) arba kai tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 str. 2 d. 384 str. . 1 d. 2 d.

nagrinėjami uţdarame teismo posėdyje. kylantys dėl šeimos teisinių santykių.). kad ginčai. įstatymas nustato. jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių (CPK 379 str. .Teismo posėdžių viešumo apribojimas  Šeimos bylose galimos išimtys iš viešumo principo.

Įstatyme yra nustatyta. vaikas. turi būti išklausytas tiesiogiai. 1 d. – per atstovą.Nepilnamečio vaiko dalyvavimas teismo posėdyje. o jei tai neįmanoma. sugebantis suformuluoti savo paţiūras. Priimant sprendimą turi būti atsiţvelgta į vaiko nuomonę. . jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 str. kad kai sprendţiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas.  CK ir CPK normos uţtikrina galimybę vaikui nepriklausomai nuo jo amţiaus teisme išdėstyti savo nuomonę.).

Vaiko. raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. kuriam yra suėję keturiolika metų. 2 d. pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdţio protokolą ir vaiko pasirašomas (CPK 380 str. .).Vaiko nuomonės išreiškimo forma  Vaiko nuomonė gali būti išreikšta ţodţiu.

pavyzdţiui bylose dėl tėvų valdţios apribojimo (CK 3. būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.) ir kt.184 str. .).Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime.  Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju.178 str. bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.

 vaiko teisių apsaugos institucija teismo įtraukiama dalyvauti procese arba įstoja į procesą savo iniciatyva. 2 d.Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime.). 50 str. siekiant įvykdyti jai pavestas funkcijas. 2 d. . ginant vaikų interesus (CPK 49 str.. kad pateiktų išvadą byloje.

Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime. tiek teismo iniciatyva įstojusi į bylą. Tiek savo. . tai visais atvejais ji turi būti įtraukiama teismo.  Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija į procesą savo iniciatyva neįstoja. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi pateikti teismui išvadą dėl ginčo.

išlaikymo dydţio ar formos pakeitimo ir tėvystės nustatymo gali būti reiškiami ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą.. 3. CK 3. kuri taikoma ir šeimos ginčams.236. CPK 387 str.146. Vadovaujantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle.. Tai yra bendroji taisyklė.194.Teismingumas   Remiantis CPK 26 -28 straipsniais.. ieškiniai dėl išlaikymo priteisimo.205.).147 str. 3.237 str. 3d. . nesvarbu. kas pareiškia ieškinį (CPK 30 str. 3. 4d.). ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str. šeimos bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Pavyzdţiui. CK 3. 3.

o prioritetas būtų suteiktas kreditoriaus (išieškotojo) interesui. sutuoktinei išmokant atitinkamą kompensaciją. Toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. lapkričio 16 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. Patenkinus pareiškėjo prašymą pripaţinti vieno iš sutuoktinio skolininkui nuosavybės teisę į visą butą. sudarant sąlygas palankiai realizuoti butą ir taip maksimaliai patenkinti kreditoriaus interesą. nutartis civilinėje byloje Nr. . 3K-3-586/2005. nepilnametis vaikas būtų paliktas be gyvenamojo būsto.VAIKO INTERESŲ APSAUGA SANTUOKOS NUTRAUKIMO BYLOSE  Nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą.

jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės. nutartis civilinėje byloje Nr.118 straipsnio 2 dalis. CPK 376 straipsnio 3 dalis).Nepilnamečių kreditorių teisių apsauga  Tais atvejais. 3K-3-538/2006. kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėja. .  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. išlaikymo skola turi būti priteista iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant pareikšto tokio reikalavimo (CK 3.

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose  Sprendţiant dėl turto padalijimo būdo. kurios yra būtinos jų fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi). nutartis civilinėje byloje Nr. turi būti atsiţvelgta į būtinybę apsaugoti vaikų naudojimosi gyvenamuoju namu teises ir galimybę padalyti gyvenamąjį namą natūra (pagrindinis vaikų teisių apsaugos principas – teisės į gyvenimo sąlygas. birţelio 21 d. . 3K-3-419/2006.

. kad teismas. 3K-3529/2005. nutartis civilinėje byloje Nr.Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose šios kategorijos bylose yra ne vieną kartą išaiškinęs. 3K-3355/2003. 3K-326/2006. parinkdamas turto padalijimo būdą. nutartis civilinėje byloje Nr. nutartis civilinėje byloje Nr. nutartis civilinėje byloje Nr. rugsėjo 13 d. kai dalijamas turtas yra nedalus. sausio 11 d.     LAT 2003 m. vienam sutuoktiniui skiria visą turtą. lapkričio 16 d. o kitam – kompensaciją. kovo 17 d. LAT 2005 m. LAT 2004 m. 3K-3435/2004. LAT 2006 m. taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus.

dėl kurių butas negali būti padalijamas natūra (CK 3. 3K-3-51/2008.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. nepereinant kitų patalpų. nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų uţtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes. neleidţiantis į kurią nors patalpą patekti atskirai. ieškovės ir kitų buto gyventojų konfliktinis santykių pobūdis su atsakovu. sausio 25 d. reiškiantis šio turto nedalumą. . nutartis civilinėje byloje Nr.Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose  Buto patalpų išplanavimo būdas.127 straipsnio 3 dalis).

lapkričio 3 d. R. priimta civilinėje byloje A. D. bylos Nr. nutartis. savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3. . vien tik faktas. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai. v. nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. bylos Nr. dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. A. 3K-3-479/2009. neuţtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes. taikant CK 3. balandţio 10 d. vadinasi. kad. kiek toks nukrypimas yra būtinas. 2009 m. reikia nustatyti. pavyzdţiui. priimta civilinėje byloje R. v. L. kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu.123 straipsnio 1 dalies normas. . L. siekiant apsaugoti sutuoktinio. . kt. nutartis.) Taigi. vaiko interesus. D. 3K-3-251/2006.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs.

VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMAS  Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas. v. M. seserų ir kitų giminaičių. išlaikant ir priţiūrint iki ginčo atsiradimo. tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant. . teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų. brolių. nutartis civilinėje byloje A. 3) kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruoţus. M. 6) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. R. bylos Nr. sausio 14 d.. 3K-3-58/2002. 4) poţiūrį į vaiko auklėjimą. 5) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų.

v. L. bylos Nr. teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų. darbo reţimą. D. bylos Nr. nutartis.VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMAS  Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas. materialinę tėvų padėtį. kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruoţus.. Š. 3K-3-176/2005.    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo. lapkričio 21 d. tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant. išlaikant ir priţiūrint iki ginčo atsiradimo. v. 2007 m. A. A. brolių. seserų (ir kitų giminaičių). Š. kitas aplinkybes). balandţio 6 d. 3K-3-242/2005. kovo 30 d. C. tėvų poţiūrį į vaiko auklėjimą. 3K-3-513/2007. 2005 m. priimta civilinėje byloje A. priimta civilinėje byloje K. bylos Nr. C. tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio poţiūrį į vaiką ir kt. A. vystimąsi. nutartis.. auklėjimo ir vystimosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį. nutartis. santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų. . priimta civilinėje byloje R.. v.

Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMAS  Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. .

. K. įvertinant. v. 2008 m.. . tiek socialine prasme). kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų. K. 3K-3-6/2004. K. v.VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMAS  Siekiant tinkamai uţtikrinti vaiko teises į saugią aplinką. K. ţaisti. uţsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais. bylos Nr. būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan. kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine. kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis. nutartis civilinėje byloje T. rugsėjo 3 d. kurioje jis galėtų būti.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. G. sausio 7 d. atsiţvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas. R. 3K-3-411/2008. nutartis civilinėje byloje B. bylos Nr.

jis gali į teismo posėdį pakviesti ekspertą psichologą ar skirti psichologinę ekspertizę..Vaiko norų ir interesų derinimas   Taigi vaiko norai ir paţiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amţiaus. v. jei jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. I. nutartis civilinėje byloje V. bylos Nr. G. svarbiausia. gruodţio 1 d. tik teismui suabejojus vaiko gebėjimu suformuluoti ir išreikšti savo norus ir paţiūras. 3K-3-659/2004. G.

A. 3K-3-776/2003. Š. . reikia išsiaiškinti. nutarties Nr. rugsėjo 8 d. priimta civilinėje byloje V. Š.. nutartis. ar jie neprieštarauja jo interesams. Todėl kiekvienu atveju. v. išklausius vaiko norus.Vaiko norų ir interesų derinimas  Dėl įvairių prieţasčių vaiko norai ir interesai ne visuomet gali sutapti.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.

A. 3K-3-49/2008. nustatant vaiko gyvenamąją vietą. sausio 28 d. pagal kurią. . v. kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. V. visumą. Tuo tikslu teismas vertino byloje esančių įrodymų. atskleidţiančių tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. tėvų elgesį. gyvenimo būdą. bylos Nr. turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais. vaiko prisirišimą prie tėvų.Vadovavimasis vaiko interesais  Būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika.. pajamas. V. nutartis civilinėje byloje A.

. v.. Teismų praktikoje pripaţįstama. I. priimta civilinėje byloje A. poţiūris į vaikus. santykiai su vaikais. 3K-3-176/2005.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. moralinės charakteristikos. Š. v. priimta civilinėje byloje V. vaiko auklėjimo prioritetai. L. Č. bylos Nr. kovo 30 d. kai antrojo jos taip pat pakankamos. nutartis.Dėl aplinkybių susijusių su tėvais  Vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos. svarbu yra tai. kad paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruoţai. gruodţio 10 d. . 2007 m. kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. negali turėti lemiamos reikšmės. Š. bylos Nr. 3K-3-555/2007. nutartis. Č.

kuriam iš tėvų palikti auklėti vaiką.. bylos Nr. dorovės savybes. moralės. K. nutartis civilinėje byloje T. G. svarbu nustatyti kiekvieno iš jų asmeninius bruoţus. 3K-3-411/2008. rugsėjo 3 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. K.Dėl aplinkybių susijusių su tėvais  Sprendţiant klausimą. v. .

A. nutartis. balandţio 6 d. A. priimta civilinėje byloje R. bylos Nr. tai teismas turi išsiaiškinti. kokius nusikaltimus ir paţeidimus yra padarę tėvai. 3K-3-242/2005. priimdamas sprendimą – atsiţvelgti į jų pobūdį..  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. v. A. .Dėl aplinkybių susijusių su tėvais  Jeigu yra duomenų apie tėvo (motinos) teistumą ar administracinį baustumą.

nutartis. Specialisto išvada. I.Dėl brolių ir seserų ryšio  Svarbus ne tik saugumas. bylos Nr. nesuteikia pagrindo juos atskirti. Č. nes po to jų ryšys gali visiškai nutrūkti. bet turi būti sukurtos sąlygos neprarasti ryšio su broliu. kad ryšys tarp vaikų silpnas. v. gruodţio 10 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Č. priimta civilinėje byloje V. 3K-3-555/2007. ..

. bylos 3k-3-659/2004. I. gruodţio 1 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. G. v. G. kai vaikus sieja glaudūs santykiai.Dėl brolių ir seserų ryšio  Brolių ir seserų atskyrimas. mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu. ypač tada.. nutartis civilinėje byloje V. paţeistų vaikų interesus.

3K-3-595/2001. kurioje tėvas gyveno ginčo sprendimo metu. konkreti jo gyvenamoji vieta turi būti būtent ta. nutartis civilinėje byloje Nr. jog nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. geguţės 14 d. . kambario sąlygas. tačiau tai nereiškia. t.y.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m.Dėl buitinių sąlygų  Nors vertinant buitines tėvų ir vaikų gyvenimo sąlygas yra atsiţvelgiama į tuo metu esančias konkrečias tėvų gyvenamosios vietos. namo. buto.

v. bylos Nr. todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Č.Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas  Dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta. Č. gruodţio 10 d. priimta civilinėje byloje V. I. 3K-3-555/2007.. nutartis.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. .

nutartis. antrasis iš tėvų turi įrodyti. . nulos Nr. 3K-3-242/2005. A..Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas  Pareiškus ieškinį (priešieškinį) dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo. A. balandţio 6 d. kad iš esmės pasikeitė aplinkybės. dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas auginti ir auklėti gyventi kartu su kitais asmenimis. A. v.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. priimta civilinėje byloje R.

190 straipsnis).192 straipsnio 3 dalis). S.185 straipsnyje numatytas tėvų ir vaikų turto atskyrimas.  2006 m. v. 3..159 straipsnis. V. kovo 29 d. tačiau uzufruktorius. asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje – motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3. liepos 1 d. S. Nuo 2001 m. nutartis civilinėje byloje L. su kuria gyvena vaikai. Tėvas ar motina.Nepilnamečių vaikų išlaikymas  Išlaikymo prievolė yra individuali. įsigaliojusio CK 3. nagrinėjamos bylos atveju – vaikų motina – be teisinio pagrindo negali maţinti vaikų turto (CK 3. uzufrukto teise tvarko savo vaikų turtą. bylos Nr. 3K-3-236/2006. . Vaikų turtas – tai pirmiausia išlaikymui iš tėvų gaunamos lėšos.

V.  2006 m. 3K-3236/2006 . v.. S. bylos Nr. kovo 29 d. jeigu jis savo noru nevykdė šios prievolės. nutartis civilinėje byloje L.Nepilnamečių vaikų išlaikymas  Motinos atsisakymas nuo išlaikymo prievolės vykdymo neuţkerta kelio priteisti įsiskolinimą iš tėvo. S.

1 – 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. bylos Nr. todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo. 2004 m. 3K-3-231/2004. 2003 m. D. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau. spalio 29 d. visas jo gaunamas pajamas. turimas santaupas bei turtą. nutartis civilinėje byloje Nr. D. . Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia. t. 3K-3-1017/2003.192 str. vasario 8 d.y.    2008 m. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir uţtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. negu tai objektyviai leidţia jo tėvų turtinė padėtis. privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.). nutartis civilinėje byloje E. jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. v..Išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai  Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus.3K-3-77/2008. kovo 29 d. L.

Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau.Dėl vaikui priteisiamo išlaikymo dydžio  Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą. vasario 8 d. sprendţiant vaiko išlaikymo dydţio klausimą. P..  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. bylos Nr. visas jų gaunamas pajamas. E. y. negu objektyviai leidţia tėvų turtinė padėtis. todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydţio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. nutartis civilinėje byloje R. 3K-3-37/2010 . J. būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. v. turtą. įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

bylos Nr. 3K-3-195/2011. jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. nutartis civilinėje byloje V.Dėl priteisto išlaikymo dydţio  Taigi pagal kasacinio teismo praktiką CK 3. .198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia.. T. R. T. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. jų poreikiai didėja. v. balandţio 22 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. Vaikams augant.

bylos Nr. K. kovo 22 d.  2006 m..3 straipsnio 1 dalis). G. dėl priteisto išlaikymo gali sumaţėti ar padidėti jų patenkinimas. nutartis civilinėje byloje D. tačiau prioritetiškai atsiţvelgiant į vaikų interesus (CK 3. v. turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų. . G.Dėl vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo kriterijų  Tuo atveju. ir V. G. 3K-3-216/2006. kai sprendţiant išlaikymo dydţio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai.

gali būti paţeisti vaiko interesai. galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumaţėja. būtina įvertinti. vasario 8 d. reikalingas vaikui visapusiškai vystytis.  2008 m. ar jį teikdami. gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų paţeistas proporcingumo principas.3K-3-77/2008. nutartis civilinėje byloje Nr. Teikiant maţesnį nei optimalus išlaikymas. tėvai negalėtų tenkinti būtinų. . Sprendţiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą.Dėl vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo kriterijų  Teikiant vaikui maţesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį.

v. 2004 m. 2003 m.. bylos Nr. 3K-3231/2004. nutartis civilinėje byloje Nr. kovo 29 d. 3K-3286/2004. nutartis civilinėje byloje Nr. kadangi išlaikymas privalo uţtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. D. nutartis civilinėje byloje E. Visos abejonės dėl išlaikymo dydţio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. spalio 29 d. L. . balandţio 19 d. sausio 7 d. 2004 m. 3K-35/2004. 2004 m. D.Dėl tėvų turtinės padėties       Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003.

vertybinius popierius (akcijas.. kilnojamąjį (automobilius. butus. G. v. brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus. lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose.) turtą. juridinius asmenis (individualias įmones ir kt. stipendiją. dividendus ir kt. ţemę. pensiją. mišką ir kt. . vertingus kilnojamuosius daiktus.  2007 m. socialinę pašalpą. obligacijas).) bei jų turtą. nutartis civilinėje byloje G.. kitas su darbo santykiais susijusias pajamas. K. pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius. 3K-7-6/2007. Nr. S. vasario 7 d. taip pat visas kitas pajamas. kitus pastatus.Dėl tėvų turtinės padėties  Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsiţvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo uţmokestį. autorinį atlyginimą.

v.Dėl tėvų turtinės padėties  Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsiţvelgti į tai. kokio dydţio pajamomis disponuoja toks asmuo. ar tos pajamos reguliarios. taip pat į tai. A.. kitų išlaikomų asmenų. kokio dydţio turtas valdomas. geguţės 24 d. 3K-3-307/2006. ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai. nutartis. R. .  2006 m. taip pat reikėtų atsiţvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. priimta civilinėje byloje D. A. ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų. bylos Nr.

todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto. nutartis civilinėje byloje Nr.  2008 m.3K-3-77/2008. būtinų išlaidų ir kt. vasario 8 d. pajamų.Dėl tėvų turtinės padėties  Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios. .

3K-3-469/2006.). . v. jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami maţesnio išlaikymo dydţio nustatymo. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A.Dėl tėvų turtinės padėties   Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui..  2006 m. S. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo. S. bylos Nr. turto švaistymo ir kt. o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. R.

nutartis civilinėje byloje Nr. kad gautų atitinkančias savo amţių bei profesines galimybes pajamas. iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. .Dėl tėvų turtinės padėties  Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas  turimas Dėl tėvų turtinės padėties pajamos. 3K-3-303/2008. ne tik jo turtas ir gaunamos bet ir tai.  2008 m. geguţės 26 d. kokių priemonių jis ėmėsi.

. U. D. 2003 m. S. jam realizuojant turimus sugebėjimus. M. realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. geguţės 17 d. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. v. 2006 m.. bylos Nr. V. pomėgius. 3K3-1017/2003. rugsėjo 13 d. lapkričio 22 d. v.. B. 3K-3-469/2006. . bylos Nr. nutartis civilinėje byloje E. bylos Nr. jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe. 3K-3-628/2006. L. bylos Nr. Tėvai atsakingi uţ vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (poţiūrių) sistemai.     2006 m. R. 2006 m. jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis. v. S. I. išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. D. M. nutartis civilinėje byloje A.Dėl vaiko poreikių  Siekiant.. visais atvejais svarbu uţtikrinti. v. nutartis civilinėje byloje A. uţ paramą vaikui siekiant išsilavinimo. 3K-3-341/2006.

. D. spalio 29 d. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydţio išlaikymą. 3K-3-341/2006. 3K-3-1017/2003. bylos Nr.192 straipsnio 2 dalis). v.. v. B. 2006 m. nutartis civilinėje byloje E. 2006 m.. U.Dėl vaiko poreikių  Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe. nutartis civilinėje byloje A. kurios negalima atsisakyti. M. V. M. v.    2003 m.. 3K-3-628/2006. D. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje E. L. geguţės 17 d. bylos Nr. kuris leistų uţtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. bylos Nr. I.

. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8. 18 ir kiti straipsniai). 3. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui. v. lapkričio 30 d. laisvalaikiui.165 straipsniai. bylos Nr. CK 3. mokslui. 3K-3-620/2005. V. poilsiui. kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3. kultūriniam ir kitokiam ugdymui. 27 straipsniai. 11–14.  2005 m. sveikatai. . aprangai. nutartis. teismas turi atsiţvelgti į tai. V.Dėl vaiko poreikių  Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį. D. priimta civilinėje byloje G.155. būstui.

birţelio 8 d. 3K-3-337/2005. kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų. G. sausio 12 d. 3K-3-30/2005.   2005 m.. Lygybės principas nereiškia. nutartis civilinėje byloje V. vadovaujamasi lygybės principu. 2005 m. bylos Nr. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. v. A. G. . nutartis civilinėje byloje Nr. kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas.Dėl kelių vaikų išlaikymo  Priteisiant išlaikymą.

Dėl kelių vaikų išlaikymo

Tuo atveju, kai vaikai lieka pas abu tėvus, bet vienas iš vaikų aprūpinamas maţiau dėl tėvo (motinos) uţdarbio (pajamų) ar tėvų materialinės padėties skirtumo, teismas gali priteisti išlaikymą maţiau aprūpinto vaiko naudai. Todėl vaikų pasidalijimas ne visada gali būti pagrindu atleisti tėvą (motiną) nuo vaiko, kuris gyvena su kitu iš tėvų, išlaikymo.

2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2003.

Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas

Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdţio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, uţtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių prieţasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą.

 

2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3369/2003; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006.

Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas

sprendţiant išlaikymo dydţio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis)

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004, 2005 m. geguţės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birţelio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3337/2005, 2006 m. geguţės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

aplinkybes. gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje. kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų.  2008 m. ir.Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas  Spręsdamas. iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumaţėjo jo nuolatinės pajamos arba. atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt. teikęs vaikui išlaikymą. pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas. antra. susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz. jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdţio. geguţės 26 d. susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz. 3K-3303/2008. aplinkybes. pablogėjus sveikatos būklei.) ar sumaţėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo uţsiėmimų. priešingai. padidėjo išlaidos sveikatos prieţiūrai.). pomėgiams ir kt. pasveiko po ligos.. ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydţiui pakeisti. nutartis civilinėje byloje Nr.). dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos prieţiūros išlaidų. ir kt. vienas iš tėvų.. didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui. gebėjimų ugdymui. . teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma.

. 3K-3-369/2003. kovo 19 d. atsiţvelgiant ne vien į jo materialinės padėties pasikeitimus pablogėjimą ar pagerėjimą. bet į abiejų tėvų tolimesnes galimybes išlaikyti vaiką.  2003 m.Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas  Skolininko turtinės padėties pasikeitimas konstatuojamas. nutartis civilinėje byloje Nr.

vasario 8 d.Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas  Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą. 3K-377/2008. nutartis civilinėje byloje Nr. . jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai. kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Teisė reikalauti išlaikymo uţ ankstesnį laikotarpį pripaţįstama tik tuo atveju. vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį.200 straipsnis).  2008 m. nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.

U. gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų paţeistas proporcingumo principas. Sprendţiant.  2006 m. galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumaţėja.. bylos Nr. ar ji pablogėjo tiek.Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo  Maţinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį. nutartis. būtina įvertinti. V. v. 3K-3628/2006. . priimta civilinėje byloje A. B. lapkričio 22 d. jis negalėtų tenkinti būtinų. jog. Tokiu būdu gali būti paţeisti vaiko interesai. atsisakius sumaţinti išlaikymo dydį. ar išlaikymo sumaţinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės.

nutartis civilinėje byloje Nr. kovo 29 d.  2004 m.Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo  Keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį. privalantys vykdyti išlaikymo pareigą. kad tėvas (motina). bet taip pat. . pastarąjį maţinti dėl pablogėjusios išlaikančiojo padėties galima ne tik nustačius esminį tokios padėties pasikeitimą. 3K-3-236/2004. neprisidėjo savo kaltais veiksmais prie savo turtinės padėties pablogėjimo.

o tai savo ruoţtu yra savarankiškas pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydţio pakeitimo. .201 straipsnio 1 dalies prasme keičiasi ne tik tėvų turtinė padėtis. 3K-3-259/2004.Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo  Esant nustatytiems duomenims apie ţymų alimentų įsiskolinimą. nutartis civilinėje byloje Nr. balandţio 26 d. bet ir blogėja kitos išlaikymo prievolės šalies – nepilnamečių vaikų – materialinė padėtis.  2004 m. CK 3.

kad turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.  2008 m. 3K-3-303/2008. tai gali būti pagrindas sumaţinti nepilnamečio išlaikymo dydį. kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis. nesant kitų reikšmingų aplinkybių. geguţės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo. Tik tokiu atveju.Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo   Pagal bendrąją taisyklę aplinkybė. Pabrėţtina.201 straipsnio 1 dalį turi būti esminis. gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą.

3K-3-345/2006. nutartis civilinėje byloje Nr.  2006 m.Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo  Būsto kreditas ir grąţinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą. dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydţiui vaikams maţinti. . geguţės 22 d.

rugsėjo 13 d. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat. . balandţio 26 d. 3K-3-259/2004. o ne kada nors ateityje. vystytis. nutartis civilinėje byloje Nr. nutartis civilinėje byloje Nr. taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. geguţės 26 d.  2008 m. realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kiekvieną dieną. 3K-3-469/2006 ir kt. 3K-3303/2008. nutartis civilinėje byloje Nr. 2006 m.Dėl išlaikymo formos  Išlaikymas turi uţtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti.).

 2006 m. B. v. B. turi atsiţvelgti į galimo priteisti turto rūšį. būsimas turto išlaikymo išlaidas. 3K-3-401/2006 . kai tėvas (motina) turi turto. R. bylos Nr.Dėl išlaikymo formos  Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada. kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.. nutartis civilinėje byloje D. turto likvidumą ir kita. tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą. Teismas. spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma. birţelio 14 d.

nutartis civilinėje byloje J. ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų.). susijusius su turtu. bylos Nr. sausio 17 d. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius. J. turėti lėšų jo išlaikymui ir kt. tai turi būti įvertinta. kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka. 3K-7-96/2003. kad vaikai tampa savininkais.  2003 m. v.. . todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus. Kita vertus. P. J. o vaikų tėvas netenka turto dalies.Dėl išlaikymo formos  Turto perdavimas vaikams reiškia. ar jo teisės nėra pernelyg paţeidţiamos.

paskelbus varţytynes. 3K-3-288/2003.  2003 m. jeigu bus nustatyta. gali būti patenkintas. prasidėjus vykdymo procedūroms: areštavus turtą. kad įsiskolinimas vaiko išlaikymui ir būsimų išmokų dydis atitinka ar neţymiai viršija realizuojamo turto vertę. priteisiant tam tikrą turtą.Dėl išlaikymo formos pakeitimo sąlygų  Prašymas pakeisti nustatytą išlaikymo formą mokant periodines išmokas . . kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.į išlaikymą. kuris apsunkintas kito kreditoriaus reikalavimu nukreipti į jį skolos išieškojimą.

pakeitus išlaikymo formą bus tvirčiau apsaugoti vaikų interesai. . nutartis civilinėje byloje Nr. kovo 15 d. turi vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais (CK 3. todėl teismas. Teismui nustačius.3 straipsnio 1 dalis). ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo turėtų būti tenkinamas. atsiţvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį.Dėl išlaikymo formos pakeitimo sąlygų  Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta.  2006 m. 3K-3-185/2006. spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą. kad.

119 straipsniai). esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3. nustatyta pagal rinkos kainas. būtina nustatyti. nutartis civilinėje byloje Nr. kovo 15 d. 3.  2006 m. . 3K-3-185/2006. Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis.Dėl išlaikymo formos pakeitimo sąlygų  Keičiant išlaikymo formą į išlaikymą turtu. ar priteistinas turtas pagal savo vertę atitinka išlaikymo dydį. turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Turto vertė nustatoma remiantis verte.4.

196 straipsnyje numatyta išlaikymo forma.201 straipsnio 3 dalyje nenustatyta apribojimų vieną išlaikymo formą pakeisti bet kuria kita CK 3. rugsėjo 13 d. kokia buvo teismui priimant sprendimą dėl turto priteisimo vaikui.Dėl išlaikymo formos pakeitimo sąlygų  CK 3. nei kaip išlaikytinis. Negalima paimti iš vaiko turtą tokios vertės. . vaikui priteistas turtas sunaikinamas arba dėl kitos prieţasties negali būti naudojamas vaiko poreikiams tenkinti. pavyzdţiui. 3K-3434/2004.  2004 m. vaikas negali nukentėti nei kaip turto savininkas. nutartis civilinėje byloje Nr. Gyvenime galimos įvairios situacijos. Keičiant tokią išlaikymo formą kita forma. Tokio pobūdţio aplinkybės gali sudaryti prielaidas teismui spręsti vaikui nustatyto išlaikymo formos pakeitimo klausimą.

bylos Nr.Dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip pagrindo pakeisti išlaikymo formą  Esant tokiai teisinei situacijai. reiškia pagrindą pakeisti išlaikymo formą. geguţės 24 d. dėl to. . realiai grėsmei ateityje tapti nemokiam. R.. t. esant skolininko.196 straipsnio 1 dalies 2. nutartis civilinėje byloje D. Teisėjų kolegija paţymi. kai skolininkas. padėčiai. A. kad vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis). y. atsiţvelgiant į geresnį vaiko interesų uţtikrinimą (CK 3. kai skolininko turto nepakaks skoloms padengti. yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra. turinčio prievolę teikti išlaikymą. taip pat ir kitų skolų tretiesiems asmenims.  2006 m. 3K-3-307/2006. A. priteisiant išlaikymą tvirta vienkartine pinigų suma arba konkrečiu turtu ir taip išvengiant skolininko nemokumo rizikos ateityje. v. turintis išlaikymo prievolės įsiskolinimą. ir dėl to esant paties skolininko nemokumo grėsmei. 3 punktai). kasacinio teismo vertinimu.

bylos Nr. 3K-7-96/2003. J. tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. sausio 17 d..  2003 m. v. P. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Jis turėtų uţtikrinti nuolatinį lėšų teikimą. nutartis civilinėje byloje J. todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui.Dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip pagrindo pakeisti išlaikymo formą  Vaiko išlaikymui uţtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo. . J.

v.. J.196 straipsnio 1 dalį.  2003 m. J. 3K-7-96/2003. nutartis civilinėje byloje J. sausio 17 d. bylos Nr. .Dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip pagrindo pakeisti išlaikymo formą  Dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu kai susidaro įsiskolinimas vaiko interesais gali būti sprendţiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo ir tai atitiktų Civilinio kodekso 3. P.

bylos Nr.. o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6. 3K-3-482/2008.109 straipsnio 4 dalies pagrindu reikšmingas tada. Tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės.9 straipsnis) mechanizmą. J.Dėl sutuoktinių turtinių prievolių dalijimo  Solidariosios prievolės pripaţinimas asmenine prievole CK 3.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. A. J. bet ir prievolinės teisės normos. nutartis civilinėje byloje S. kai sprendţiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai. solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus. v. Minėta. .

. kai vienam sutuoktiniui priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas. protingumo ir sąţiningumo principų (CK 1.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų.5 straipsnio 4 dalis) nepaisymą. o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir stabiliai pajamas duodantis turtas. reiškia ne tik CK 3. bet ir teisingumo. neturtinės žalos priteisimo sąlygų  Toks turto padalijimas.Dėl sutuoktinių turto padalijimo natūra.

neturtinės žalos priteisimo sąlygų   Turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. R. v. o kitam – piniginę kompensaciją. R. Vienam iš sutuoktinių priteisus pakankamai svarią turto dalį natūra. bylos Nr. 3K-3-415/2008.. nutartis civilinėje byloje O. rugsėjo 23 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos. šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. . G.Dėl sutuoktinių turto padalijimo natūra. nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

A. pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta. liepos 11 d.. nutartis civilinėje byloje R. 4 dalys)  Nesant kito sutuoktinio sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. K. disponavimo suvarţymai ginčijamos sutarties pagrindu negalimi ir ateityje. Pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo laikui ir nesudarius pagrindinės sutarties. 3K-3-366/2008.Dėl sutuoktinio sutikimo būtinumo preliminariajai sutarčiai sudaryti (CK 3. K.92 straipsnio 1. ir kt. . K.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. v. todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtą nepasikeis.. bylos Nr. jos įvykdymo natūra reikalauti negalima. L.

Dėl dalijamo sutuoktinių turto vertės nustatymo  Tokia situacija. 3K-3-255/2009. J. . V. vertintina kaip CK 3. v. V. geguţės 29 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kai teismas sprendime dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo remiasi tik vienos ekspertų išvados duomenimis dėl nurodytos turto vertės.. nutartis civilinėje byloje J.119 straipsnio paţeidimas. bylos Nr.

geguţės 25 d. .. vaikui būtina parama. R.Dėl pilnamečių vaikų išlaikymo  išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas. J. R. kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąţiningai ir paţangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. o tėvai turi galimybę ją teikti.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. nutartis civilinėje byloje I. bylos Nr. 3K-7-204/2009. v.

R. Paţangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3. . bylos Nr.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.Dėl pilnamečių vaikų išlaikymo   Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet.. v. R. geguţės 25 d. J.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. 3K-7-204/2009. nutartis civilinėje byloje I. jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma.

Dėl pilnamečių vaikų išlaikymo

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydţio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi uţtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Paţymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo uţtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų paţangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdţio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. geguţės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009.

Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripaţįstamas sutuoktinio įgytas turtas uţ asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripaţįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atţvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009.

Dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio
Šeimos interesais paimta paskola gali būti pripaţinta tokia paskola, kuri panaudota įmonės veiklai, plėtojamai turint tikslą ir (ar) aprūpinant šeimą – t. y. šeimos interesais, o ne tik tiesiogiai sutuoktinių ir kitų šeimos narių turto įgijimui, jų poreikių tenkinimui. Prie šeimos interesų ir poreikių gali būti priskirtos ir sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančios individualios įmonės plėtrai imamos paskolos. Paskola, kuri be kito sutuoktinio gauta ir panaudota santuokos metu funkcionuojančiai individualiai įmonei kaip šeimos verslui, pripaţįstama bendra, o ne asmenine sutuoktinių paskola. Nors nenurodyta, kad paskolos sutartis sudaroma šeimos interesais, teismas gali pagal kitas aplinkybes pripaţinti tokius interesus buvus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-371/2009.

bylos Nr. nutartis civilinėje byloje I.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. priteisdamas vaikui periodines išmokas ir perduodamas tam tikrą turtą ar priteisdamas vienkartinę pinigų sumą.. v. D. lapkričio 10 d.201 straipsnis)  Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis formomis.Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3. 3K-3-495/2009 . pavyzdţiui. V. V.

Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas. kad CK 3. bylos Nr. nutartis civilinėje byloje A.67 straipsnio 2 dalis).. gruodţio 17 d. įgytas iki 2002 m. 3K-3-580/2009 . (CK 3.119 straipsnyje nurodyta.100 straipsnyje. kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3. jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas. v. birţelio 6 d.Dėl dalijamo santuokoje įgyto turto vertės ir jos nustatymo momento  Dėl dalijamo bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo momento teisėjų kolegija paţymi. S. kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. K. Nors nagrinėjamoje byloje šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripaţįstamas turtas.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. S. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.

CK 3. y. o kitas – maţiau.Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką  Nustačius. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui. bylos Nr. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S.. jog būtent abu sutuoktiniai paţeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų paţeidimai nulėmė santuokos iširimą. t. ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. 3K-3-24/2010 . V. V. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti. kad aptariamą lojalumo pareigą paţeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai paţeidimai buvo esminiai.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai. J.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas paţeidė daugiau. v.

D. Z. v. kovo 1 d.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Kai yra pagrindas išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. 4 dalys). bylos Nr. D. procesinė padėtis yra ieškovas. o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2.Dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių apimties šeimos bylose  Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai. Nepilnamečio vaiko.. nutartis civilinėje byloje R. 3K-3-39/2010 . o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as). kurio teisė gauti išlaikymą paţeidţiama.

paţeidţia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. bylos Nr. N. 3K-7-173/2010 .Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių prievolėms prieš kreditorius  Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą.. R. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“ AB v.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo. balandţio 26 d.

4 d. L. Tačiau tam. nutartis civilinėje byloje D.70 straipsnio 4 dalis. kad dovanotojas šia teise. šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu.. nustatyta CK 3. reikalauti grąţinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus. V.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.70 str. nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. antra.117 straipsnio 6 dalis). 1.Dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo nutraukiant santuoką (CK 3. v. turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma.70 straipsnio 4 dalyje. 3K-3-275/2010. jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.)  Dovanotojo teisės reikalauti grąţinti dovaną iš apdovanotojo įgyvendinimas priklauso nuo dovanotojo valios. ketvirta. bylos Nr. L. galėtų pasinaudoti. reikalauti grąţinti dovaną galima tik tada. birţelio 21 d. . penkta. trečia. nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąţinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.

išlaikytinis neturi tėvų. v. nutartis civilinėje byloje V. .  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. įskaitant ir ieškovo nedarbingumą bei paramos reikalingumą. 3K-3-281/2010. iš kurio reikalaujama išlaikymo. jeigu nustatoma. arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. Išlaikymas priteisiamas tik tada. bylos Nr. o nustačius visas SŠK 97 straipsnio taikymo sąlygas. sutuoktinių ir vaikų. birţelio 22 d. pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti. Taigi. kad tokiam nedarbingam asmeniui reikalinga parama. brolis (sesuo).. įstatyme nustatyta išlaikymo pareiga taikoma ne a priori.Dėl brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo bei išlaikymo pareigą turinčio asmens turto paveldėjimo  Vien vieno iš brolių (seserų) nedarbingumo faktas savaime nėra pagrindas reikalauti išlaikymo. turi pakankamai lėšų teikti tokį išlaikymą. A. L. M.

72 straipsnio 1. nutartis civilinėje byloje N. S. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą. liepos 2 d.Dėl išlaikymo reikalingumo  CK 3.. kad jam reikalingas išlaikymas.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia. 5 dalys). Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti. A. nedraudţiama teismui nustatyti priešingai. . K. bylos Nr. jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3. S. kad jam reikalingas išlaikymas. kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. t. y. 3K-3-328/2010. v.

S. kad palikėjo mirties dieną nedarbingas senatvės pensinio amţiaus sulaukęs palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. ir kt. 3K-3-357/2010. kad nedarbingumo dėl pensinio amţiaus poţymis rodo tik įpėdinio atitiktį CK 5. ir dėl to buvo reikalingas išlaikymo. D. nutartis civilinėje byloje V.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui.Dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį  Kadangi pagal nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką. . v. tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. todėl reikalinga nustatyti. Tai tinkamai gali būti nustatyta išnagrinėjus skundą ţodinio proceso tvarka. rugpjūčio 9 d.. A. J. bylos Nr. pagal kurią galima plačiau taikyti įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas.

nedarbingumas ir kt. bylos Nr. nutartis civilinėje byloje S.Dėl teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių išmokų indeksavimo  sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas nereiškia. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nelemia situacijos. CPK 5 straipsnio 2 dalis). būtent – kreiptis į antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos CK 3. kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas teises..) ypatingosios teisenos tvarka (CK 3. . antstolis J. S.53 straipsnio 3 dalis. kad ši sutartis negalės būti keičiama ar kad asmuo. liepos 30 d. minėta. P. pasirašydamas tokią sutartį. kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti keičiama iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga. atsisako įstatymo reglamentuotų teisių (CK 3. CPK 538 straipsnio 5 dalis). ginčas dėl teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo pakeitimo sprendţiamas ginčo teisenos tvarka. Be to.208 straipsnio pagrindu. o jei šalys nesutaria sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimo klausimu. v.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.53 straipsnio 3 dalis. 3K-3-344/2010.

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. jei jis nebuvo įregistruotas CMĮ. nutartis civilinėje byloje V. P.Dėl santuokos nutraukimo pagal SŠK nuostatas  Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukelia santuokos nutraukimo padarinių.. CMĮ neįregistravus ištuokos. priimtas sprendimas pagal galiojusio SŠK nuostatas santuokos nenutraukia. gruodţio 28 d. <. kad. v. 3K-3-572/2010. bylos Nr. 2000 m. J.. J. ..> Tai reiškia. ir kt.

Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas. suteiktą asmeniniam naudojimui  Jei ţemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Ţemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. kai šeimai naudotis suteiktą asmeninio ūkio ţemės sklypą perka santuokoje esantis asmuo. yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. nors įformintas tik vieno iš jų vardu  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. P.Dėl sutuoktinių teisės pirkti valstybinės žemės sklypą. ar gali būti pripaţinta galiojančia ţemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. aiškinama kartu su SŠK 21 straipsnio 3 dalimi. Ši įstatymo nuostata. ir kt.. nutartis civilinėje byloje V. įgytas santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu. vienai šaliai ją iš dalies įvykdţius 1995 metais sumokant pinigus. J. tai asmeniniam ūkiui skirtą ţemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. 3K-3-572/2010. gruodţio 28 d. . bylos Nr. v. J. jeigu sprendţiama.

išsprendė teisinį klausimą pareikštų teismui reikalavimų apimtimi.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. nutartis civilinėje byloje A.. kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. . gruodţio 9 d. F. F. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia. Taigi galioja bendroji taisyklė. teismas dėl šio turto ir priėmė procesinį sprendimą – nutartimi patvirtino taikos sutartį. t. v. dalytino turto sutuoktiniai neturėjo. todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. R. bylos Nr. teismas šiuo atveju neturėjo įstatyminės pareigos būti aktyviam. jog daugiau bendro. y. jiems nurodţius dalytiną turtą. 3K-3-520/2010.Dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo procesiniu sprendimu teisinių padarinių   Procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) ir reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai. kad yra konstatuota.

jog sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir dėl to yra niekinis.Dėl imperatyviųjų vaiko teises reglamentuojančių įstatymo nuostatų ir jų reikšmės sandorių galiojimui  Taigi teisėjų kolegija konstatuoja. nutartis civilinėje byloje A. CK 3. A.84 straipsnio nuostata dėl šeimos turto išviešinimo ir galimybės šį faktą panaudoti prieš sąţiningus trečiuosius asmenis neturi teisinės reikšmės.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kad. bylos Nr. gruodţio 27 d. ir kt.. . nustačius. W. 3K-3-558/2010. M. v.

nutartis civilinėje byloje T. S. kad atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis bendrosios nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams. v. S. bylos Nr. . jog ir su šio ūkio veikla susijusios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji turi būti padalyta santuokos nutraukimo byloje. darytina išvada. 3K-3-113/2011.Dėl ūkininko ūkio ir tiesioginių išmokų bendrąja jungtine nuosavybe  jam skirtų pripažinimo sutuoktinių Tiesioginės išmokos pripaţintinos ūkininko ūkiui skirta parama..  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. Nagrinėjamoje byloje konstatavus. J.

šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos. kai kreditorius sutinka. 3K-3-127/2011.. v. atsiradusias iš dviejų kreditavimo sutarčių. bylos Nr. kad šalys turi solidariąsias prievoles.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia. B. nutartis civilinėje byloje V. K. . kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. išskyrus. B. kovo 25 d.Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo  Byloje nustatyta.

3K-3-216/2011. kuriose sprendţiamas vaiko globos klausimas. balandţio 29 d.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu. nutartis civilinėje byloje A. . bylos Nr. v.. K. kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus. taip pat savo iniciatyva.Dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose  Teismas gali imtis CK 3. inter alia ir bylose.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. antstolė A. B.

Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.Dėl sutuoktinio išlaikymo  Teismas. kad CK 3. geguţės 9 d. gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. galima konstatuoti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų. kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neuţtikrinami. nutartis civilinėje . nustatęs. jeigu tai nereikš. tiek ir galimybė išlaikymą teikti. kad tokiu atveju liks neuţtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai.