You are on page 1of 10

Nijolė Sadūnaitė

laisvės gynėja. publicistė.vienuolė. . Nijolė Sadūnaitė. disidentė. Kaune. politinė kalinė. Felicija Nijolė Sadūnaitė (slapyvardis Sesuo Felicija) gimė 1938m. liepos 22d.

Šeima Tėvai: Jonas Sadūnas– mokslininkas agronomas. emigrantas JAV. Dėdė (motinos brolis) Kazimieras Rimkus. . Veronika Rimkutė.Sadūnienė– agronomė.gydytojas ir mecenatas. disidentas. Brolis Jonas Aloyzas Sadūnas– agronomas.

N. Sadūnaitė pasirinko vienuolės gyvenimo kelią ir įstojo į Švč. 1955 m. gaisrininke. tinklinį. Svėdasuose katechizavo vaikus. tą vasarą ir rudenį augo Telšiuose. dalyvavo lengvosios atletikos varžybose. kur iškart buvo priimta į antrąją klasę. globojama vyskupo Vincento Borisevičiaus. pirmuosius įžadus 1956 m. Anykščiuose ji davė amžinuosius įžadus. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. ji vėliau dirbo įvairius darbus: skalbėja. 1945–1955 m. stalo tenisą. paskui persikėlė į Vilnių. pradėjo lankyti mokyklą Telšiuose. – iš tremties į Svėdasus grįžusį kunigą Petrą Raudą. rudens – Anykščiuose. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną. Baigusi medicinos seserų kursus. 1945 m. vasarą pabėgus iš Dotnuvos  nuo persekiojimo ir grėsusios tremties. . vėliau iki 1974 m. 1963 m. Mokykliniais metais aktyviai sportavo: žaidė krepšinį. davė Telšiuose. slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius. kur dirbo Telšių katedros gėlininke. nuo 1945 m. gyveno pas vienuolijos seseris Jeruzalėje ir dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore mašininke. Tėvams 1945 m.

jog girdi rašomosios mašinėlės taukšėjimą. kai kaimynė įskundė KGB. . Sadūnaitė kalėjo Mordovijoje bei Sibire. Nijolė Sadūnaitė buvo suimta savo namuose. N. Sadūnaitė dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimo ir platinimo buvo nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams – trejiems metams sunkiųjų darbų ir trejiems metams ištrėmimo. 1975m. N. o tada suimti visą Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos redakciją ir visiems laikams Kroniką nutildyti. Bet netikėtai susidūrė su visiškai jiems nesuvokiamu reiškiniu – Nijolė pasitiko juos šypsodamasi. 1975–1980 m. Jie tikėjosi moterį priversti atskleisti savo ryšius. 1974m.

kad valdžios politiką ir veiklą laiko amoralia ir todėl su KGB nebendradarbiaus. . Dėl savo pogrindinės veiklos N. Atvirai paaiškino. Tai vertingas dokumentas. liudijantis Nijolės išmonę. kovotoja už žmonių teises ir Lietuvos laisvę. Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikusi Nijolės Sadūnaitės baudžiamoji byla. Taip Nijolė sugebėjo nesuteikti informacijos apie jokį kitą žmogų. ištvermę ir drąsą. Sadūnaitė yra laikoma žymiausia XX amžiaus Lietuvos disidente. Ji atsisakė pasirašyti kratos ir tardymo protokolus ir kalbėti su tardytojais apie bylą.

) bažnyčios valytoja ir toliau dalyvavo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" leidyboje: rinkdavo žinias. liepos 9 d. Sadūnaitė su paskaitomis apie Lietuvą keliavo po Europą ir JAV. 1989–1990 m. 1980 m. . grįžusi į Lietuvą. tačiau niekada neprarado optimizmo. N. Sadūnaitė dirbo Paberžės (Kėdainių r. kuriems reikia pagalbos. redaguodavo. N. pristatydavo jas redaktoriui. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo įvykiuose ir įvairiuose mitinguose. gabendavo leidinį į Maskvą. Nuo 1990 m. daugindavo. šiuo metu rūpinasi žmonėmis. nuodijama narkotikais ir radiacija. buvo saugumo suimta ir tardoma. iš kur jis pasiekdavo Vakarus. ji gyveno nelegaliai Lietuvoje ir Rusijoje. 1987 ir 1988 m. N. Sadūnaitė dirba Vilniaus arkivyskupijos "Caritas" organizacijoje. kankinama. Ispanijoje ji susitiko ir bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II. aktyviai reiškia savo nuomonę apie politinius ir visuomeninius Lietuvos įvykius. N. nuolat slapstydamasi. Nuo 1982 m.

Išleistos knygos Nijolė Sadūnaitė parašė ir JAV išleido atsiminimų knygas "KGB akiratyje" (1985 m.). Ji parengė ir išleido atsiminimų knygą italų kalba "Il celo nel lager" ("Lagerio dangus". 2016 m. vokiečių. anglų. italų. prancūzų.) ir "Gerojo Dievo globoje" (1989 m. . Lietuvoje abi atsiminimų knygos buvo sujungtos ir išleistos viena knyga "Skubėkime daryti gera" (1998 m. Jos buvo išverstos ir išleistos rusų.).). ispanų ir hindi kalbomis.

). Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m. N. Pašto vokų serijoje "Jie kūrė antrąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką" išleistas N. Los Andžele (JAV) Kalifornijos Respublikonų partijos Tautybių grupė apdovanojo ją medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises.). Sadūnaitei skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – Antanas Rimantas Šakalys. N. R. N. Sadūnaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m. Pašto vokų serijoje "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių" išleistas kitas jai skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – A.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m. Šakalys. 2009 m. Sadūnaitei buvo suteiktas Teksaso miesto (JAV) Garbės pilietės vardas ir ji apdovanota Poverello (Šv. Sadūnaitės gyvenimas ir veikla pristatyti Edvardo Buroko žinyno "Pūtėme prieš vėją" 5-ojoje dalyje "Laisvės kovotojai" (2011 m.). JAV lietuvių bendruomenė jai skyrė Laisvės premiją (2009 m.). . 2006 m.). 1992 m.Apdovanojimai 1990 m. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę.).

.Ačiū už dėmesį.