SLAUGA mokslas ir praktika

2011 Nr. 3 (171)

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams ISSN 1648-0570 Leidiamas nuo 1997 m. sausio mn. 1 d. Eina kart per mnes.

Redaktor Teres Guauskien tel. 8 686 41 525; el.patas tereseguzauskiene@gmail.com Redakcija Nuotolini studij koordinator Elona Steckien tel. (8-5) 277 99 32; 8 686 23283 Kalbos redaktor Graina Pruskuvien Redakcijos adresas: Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius Telefonas: (8-5) 270 13 62,Faksas: (8-5) 271 22 73 Redakcin kolegija Doc. Vidmantas Alekna Nijol Bielinien, SAM Doc. Eugenijus Broslavskis Prof. Julija Broaitien Aldona ioien, LSSO prezident Doc. Vita Danileviit Prof. Diane Doran, Toronto universitetas (Kanada) Doc. Nijol Drazdien Dokt. Rasa Dumbrauskien Prof. Virginija Gaigalait Nijol Galdikien, Klaipdos kolegijos Sveikatos apsaugos fakultetas Doc. Audrius Gradauskas Dokt. Loreta Gudelien Gudeleviien Prof. PhD, RN Ingalill Rahm Hallberg, Lundo universitetas (vedija)

Doc. Irena Idzelien Dokt. Natalja IstominaNijol Jakubaitien, GSS prezident Prof. Danut Kalibatien Doc. dr. Angel Kauylien Dr. Edita Kaznait Doc. Henrikas Kazlauskas Prof. Algimantas Kirkutis Prof. Marijona Kuleikait Doc. Sigita Lesinskien Jurgita Matuizien, Vilniaus kolegijos Sveikatos prieiros fakultetas Doc. Violeta Oeraitien Algirdas Radvila, LMDPS prezidentas Doc. dr. Artras Razbadauskas Dr. Odilija Rudzeviien Juozas Ruolia, SDTS centro generalinis direktorius Doc. Vida Staniulien Prof. PhD, RN Tarja Suominen,Tampere universitetas (Suomija) Gravil erpytien, Vilniaus kolegijos Sveikatos prieiros fakultetas Prof. Arvydas ekeviius Emilija Tamaauskien, iauli kolegijos Sveikatos fakultetas Jolita Trinknait, V VU ligonins Santariki klinikos Laima Uait, Panevio kolegijos Medicinos ir socialini moksl fakultetas Doc. Algimantas Vingras Dr. Daiva Zagurskien

Redakcija neatsako u autori nuomon. SL 1005. 3,5 sp.l. Spaudino UAB Grafija, Sli g. 3A, LT-08125 Vilnius, www.grafija.lt Tiraas 1000 egz. Kaina 5 Lt

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators: Druskininkuose Angel Matulaitien, tel. (8-615) 440 99 Kaune Jovita Maleviien, Daiva Pineviien, tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien, Aldona eponien, tel. (8-46) 27 31 71 iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien, tel. (8-41) 52 43 09 Panevyje Margarita Galiauskien, tel. (8-687) 540 53, (8-455) 50 71 83 Utenoje Jrat Stankeviien, tel. (8-3 89) 638 23 Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien, tel. (8-5) 271 22 79
SLAUGA. Mokslas ir praktikagalite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 5105

SDTS cenTraS informuoja

Loreta Gudelien-Gudeleviien

Turinys

2010 metais SDTS centre vykdyto profesinio mokymo rezultatai ............................................. 4

Tyrimai
Ana Krukovskaja Stacionariai gydom ligoni pragul profilaktika ..................................................................... 6

SlaugoS prakTika
Loreta Gudelien-Gudeleviien Kaip mokyti rpintis mogumi. Slaugytojo instruktoriaus vaidmuo sveikatos prieiros sistemoje vykdant transformacinio mokymosi program .......................................... 9

NaudiNga iNoti
Vera Gerasimik-Pulko Perdegimo sindromas. Kaip sau padti? ............................................................................... 13

nuoToliniS mokymaS
ydrn Musien Nuotolinio mokymo Pacient, nelaikani lapimo, prieira 6 tema. Pagalbos bdai esant lapimo nelaikymui ................................................................... 16

SDTS cenTraS informuoja

2010 metais SDTS centre vykdyto profesinio mokymo rezultatai

Pareng SDTS centro Mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien
Pagal vietimo ir mokslo ministerijos licencij SDTS centras vykdo profesin mokym. Nors 2010 metais buvo planuota, kad SDTS centre gys kvalifikacij 300 klausytoj, moksi 92 klausytojais daugiau, t. y. 392 klausytojai. Net 78 procentus vis kurs dalyvi sudaro Slaugytojo padjjo mokymo programos dalyviai. Padidjusiam slaugytojo padjj poreikiui gydymo staigose takos galjo turti gydymo staig reorganizacija slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines; slaugos ir paliatyviosios pagalbos skyri steigimas asmens sveikatos prieiros staigose; slaugos administratori siekimas teikti kokybikas slaugos paslaugas; pai darbuotoj motyvacija mokytis, nes gijus profesin kvalifikacij didesnis atlyginimas; galimyb dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir usienio alyse, nes baigus kursus dalyviams iduodamas valstybs pripaintas paymjimas. 2010 metais SDTS centre buvo vykdomi mokymai pagal keturias profesinio mokymo programas. 1 lentelje pateikiamas dalyvi skaiius pagal keturias profesinio mokymo programas. 2011 metais buvo numatyta, kad formaliajame profesiniame mokyme dalyvaus 160 dalyvi. Sveikatos apsaugos ministro sakymu nuo 2011 met iki 2013 met SDTS centrui pratstas masauotoj ir radiologijos technolog rengimas. Todl bus vykdoma mokymo programa Masao pagrindai (4 sav.) ir Radiologijos pagrindai (16 sav.). 2011 metais SDTS centras dalyvaus vieuosiuose mokymo paslaug pirkimo konkursuose Lietuvos teritorinse darbo birose. Tai sudarys galimyb bedarbiams ar sptiems apie atleidim i darbo monms gyti kvalifikacij ir sidarbinti asmens sveikatos prieiros staigose. SDTS centro strateginiame plane buvo numatyta tobulinti 4500 slaugos specialist. 2010 metais slaugos specialist tobulinosi daugiau kaip dvigubai, nei buvo planuota. Dalyvi skaiiaus padidjimui takos turjo tai, kad buvo parengtos 7 naujos radiacins saugos tobulinimosi programos asmenims, dirbantiems su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais. Specialistams, dirbantiems su rentgeno diagnostikos aparatais, privalomai reikia baigti tobulinimosi kursus, tad 2010 metais iuos kursus atvyko 263 dalyviai. Antra, nemanme, kad (sunkesniais finansiniais metais) galsime tiek daug suorganizuoti seminar (1276) specialist darbo vietose. Treia, didel paklaus turjo tobulinimosi programa Pirmoji medicinos pagalba, pagal kuri tobulinosi 583 slaugos specialistai. 3 lentelje pateikiamas tobulinimosi kurs dalyvi skaiius 2009 ir 2010 metais.

1 lentel. Profesinio mokymo dalyvi skaiius 2010 metais

Eil. Nr. Mokymo programos pavadinimas Dalyvi skaiius

1. 2. 3. 4.

Slaugytojo padjjo mokymo programa Sveikatos statistiko mokymo programa Dezinfekuotojo mokymo programa Autoklavuotojo mokymo programa I viso:

265 19 24 30 338

2010 metais 54 specialistai baig kursus, suteikianius teis atlikti tam tikr darb. 2 lentelje pateikiamas dalyvi skaiius pagal vykdytas mokymo programas.

3 lentel. Strateginis planas ir jo gyvendinimo 20092010 metais duomenys

Metai Planuota gyvendinta

2 lentel. 2010 metais vykdytos mokymo programos, suteikianios teis dirbti atitinkam darb
Eil. Nr. Programos pavadinimas Dalyvi skaiius

2009 2010

6 000 4 500

16 339 10 288

1. Fizin medicina ir reabilitacijos pagrindai 2. Klinikin fiziologija 3. Radiologijos pagrindai 4. Hospitalini infekcij kontrol (valdymas) 5. Slaugytojo diabetologo darbo principai I viso:

14 7 19 5 9 54

Taupant slaugos specialist laik ir pinigus priartinamas mokymo paslaug teikimas prie gyvenamosios vietovs ir sudaroma klientams galimyb tobulintis SDTS centro padaliniuose. 4 lentelje pateikiamas tobulinimosi dalyvi skaiius SDTS centro padaliniuose.

SDTS cenTraS informuoja

4 lentel. Tobulinimosi kurs dalyvi pasiskirstymas SDTS centro padaliniuose 2010 metais
Kratas Dalyvi skaiius

5
mokymosi dalyvi skaiius

6 lentel. Nuotolinio 20092010 metais

Metai

Dalyvi skaiius

Vilnius Kaunas Klaipda iauliai Panevys I viso:

2719 2320 1413 1262 878 8592

2009 2010

307 420

20092010 metais SDTS centras aktyviai dalyvavo mokant slaugos specialistus, finansuojamus Europos socialinio fondo pagal 20072013 met veiklos programas: 1. Pagal SDTS centro vykdom projekt Lietuvos slaugos specialist darbo saugos ir teikiam paslaug kokybs tobulinimas tobulinosi 3581 sveikatos prieiros specialistas. 2. Pagal SDTS centro vykdom projekt Visuomens sveikatos prieiros specialist ir slaugos darbuotoj, prisidedani prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindini neinfekcini lig mainimo, kvalifikacijos klimas tobulinosi 60 specialist. 3. Per vieuosius pirkimus buvo nupirktos mokymo paslaugos ir tobulinti 824 slaugos specialistai. Parengus naujus specialistus, pagers teikiam sveikatos prieiros paslaug visuomenei prieinamumas ir kokyb. Padids parengt specialist konkurencingumas darbo rinkoje. Parengti specialistai gals lanksiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyi ir darbdavi poreiki. Sveikatos prieiros specialistams sudarytos slygos tobulinti turimas ir gyti naujas kompetencijas. Licencijuojam srii specialistai gals gauti naujas ar pratsti jau turimas licencijas. gytos kompetencijos atitiks sveikatos prieiros staig poreikius, LR sveikatos apsaugos ministerijos teiss aktus, naujus mokslo laimjimus, todl pagers teikiam sveikatos prieiros paslaug kokyb ir efektyvumas. Pacientai bus labiau patenkinti teikiamomis paslaugomis. Padids teikiam paslaug klientams ir pai sveikatos prieiros specialist saugumas ir kokyb.

Specialist pageidavimu ir siekiant priartinti mokymo paslaugas prie darbo vietos, organizuojami seminarai ir konferencijos tikslinms profesij grupms darbo vietose. Tokiu bdu organizuotas mokymas leidia pateikti adaptuotas tik tos staigos darbuotojams reikalingas ir aktualias inias. Organizuojami tarptautiniai seminarai, suteikiantys galimyb specialistams susipainti su Europos ali sveikatos sistemos ypatumais, slaugos proceso organizavimu, slaugytojo darbo principais ir metodais. 5 lentelje pateikiamas seminaruose dalyvavusi specialist skaiius. 5 lentel. Seminar dalyvi skaiius 20092010 metais
Metai Dalyvi skaiius Tarptautiniai seminarai

2009 2010

3263 1276

82 90

Kiekvienais metais SDTS centras sudaro galimyb gyti nauj ini nuotoliniu bdu. ia galimybe naudojasi vis daugiau specialist. Nuotolinis mokymas vykdomas SDTS centro urnale Slauga. Mokslas ir praktika ir internetu. Taip sudaroma galimyb dalyviams mokytis jiems patogiu laiku, gyti nauj ini ir lavinti kompiuterinio ratingumo gdius. 6 lentelje pateikiamas nuotolini kurs dalyvi skaiius 20092010 metais.

Gerbiamieji slaugos darbuotojai ir visi io urnalo skaitytojai,

urnal Slauga. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Prenumeratos kaina: metams 60 Lt; 6 mn. 30,00 Lt; 3 mn. 15,00 Lt; 1 mn. 5,00 Lt.

Atkreipkite dmes, kad pasikeit indeksas. urnalas Slauga. Mokslas ir praktika trauktas urnal katalog. Jo indeksas 5105.

Tyrimai

Stacionariai gydom ligoni pragul profilaktika

Centro poliklinika, Ana Krukovskaja
Raktaodiai: pragula, pragul profilaktika, stacionariai gydomi ligoniai. SANTRAUKA Pragulos viena opiausi stacionariai gydom ligoni slaugos problem. Tai ne tik rimta problema ligonio sveikatai, bet ir ekonomin problema. Iki iol dar n viena institucija Lietuvoje negali tiksliai atsakyti klausim, kiek i viso yra moni, kuriems isivyst pragulos. Didjant traum skaiiui bei senjant Lietuvos visuomenei, daugja ir asmen, turini pragul. Pragulos isivysto pacientams daugelyje ligonini skyri, palieia kiekvieno amiaus mones, sukelia papildom kani ir yra didesni gydymo ilaid prieastis. Daugumos pragul atsiradimo galima bt ivengti, bet tai reikalauja slaugytojo specialaus rpinimosi (slaugos), dmesio ir isimokslinimo. Atlikto tyrimo rezultatai atskleid, kad dauguma slaugytoj vertina pragul susidarymo rizik remdamiesi skalmis, daniausiai tam naudodami Nortono skal; dalis slaugytoj neino stacionariai gydomo ligonio, kuriam gresia pragulos, odos prieiros ypatum; nemaai apklaust slaugytoj stacionariai gydom ligoni pragul profilaktikai naudoja netinkamas priemones: gumin pragul rat ir spirit; dalis slaugytoj neino apie stacionariai gydomo ligonio mitybos rekomendacijas ir tinkamus produktus praguloms ivengti. VADAS Literatros duomenimis, pragulos atsiranda 2,729,5 % vis stacionariai gydom ligoni, i kuri 7090 % sudaro vyresni nei 65 met ligoniai. Per pirmsias dvi savaites gulint ligoninje pragul atsiranda 1025 % geriatrini ligoni. Yra teigiama, kad pati geriausia kol kas inoma pragul gydymo priemon tai pastangos neleisti joms susidaryti. Taiau net ir esant gerai prieirai to pasiekti ne visada pavyksta. Tai sudtinga klinikin problema, kuri ilieka aktuali nepaisant medik pastang j tirti ir sprsti. Esame sitikin, kad isamios ir kvalifikuotos slaugytoj inios, j veiksmai bei patirtis turi lemiam reikm tiek pragul atsiradimui, tiek j skmingai prieirai. Pragul profilaktikos problema vis dar lieka aktuali, nes jokie veiksmai negali jos visikai paalinti. Nepaisant didels pasilos ligoni prieir lengvinani vairi priemoni, ligoni, turini pragulas, skaiius nemaja. Pragulos gali labai apsunkinti paciento gijimo proces, o kartais bti ir mirties prieastimi. Ar galima pasakyti k nors nauja apie pragulas, j atsiradimo, gydymo, profilaktikos ir slaugos problemas? Nauja galbt ne, bet iuo metu Lietuvoje apie tai vis dar reikia kalbti daug ir btina aptarti visus ios problemos aspektus: pragul atsiradim, profilaktik, gydym, prieir ir slaug. Ypating dmes reikia atkreipti slaugytojo veiksmus, akcentuoti, k jis privalo inoti apie pragul profilaktik. Tyrimo tikslas itirti stacionariai gydom ligoni pragul profilaktik. TYRIMO MEDIAGA IR METODAI Tyrimas atliktas 2010 m. vasariokovo mn. V Vilniaus greitosios pagalbos universitetins ligonins Neurologijos su smegen kraujotakos sutrikimais, Neurochirurgijos bei I ir II chirurgijos skyriuose, V Vilkpds ligoninje ir V Vilniaus universitetinje slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninje. Pasirinktos btent ios staigos, nes jose panai darbo specifika, iose staigose slaugytojai daniausia susiduria su ligoniais, kuriems gresia pragul isivystymas ir reikalinga pragul profilaktika. Tyrimo imtis. I viso tyrime dalyvavo 116 slaugytoj, i kuri 38 dirbo V Vilkpds ligoninje, 20 V Vilniaus universitetinje slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninje ir 58 V Vilniaus greitosios pagalbos universitetinje ligoninje. Slaugytoj traukimo tyrim kriterijai: dirba su ligoniais, kuriems yra pragul isivystymo rizika; sutinka dalyvauti tyrime; supranta odin ir raytin lietuvi kalb; turi laisvo laiko upildyti anket. Atmetimo dalyvauti tyrime kriterijai: silpnai supranta odin ir raytin lietuvi kalb ar jos nesupranta; nesutinka dalyvauti tyrime; yra motinysts atostogose, atostogauja ar turi nedarbingumo lapel; neturi laisvo laiko upildyti anket. TyRIMo METodAI Mokslins literatros analiz Interviu. Vykdant anketin apklaus buvo bendraujama su bendrosios praktikos slaugytojais, j buvo klausiama apie slaugos dokumentacij, susijusi su pragul profilaktika, apie naudojamas pragul profilaktikos priemones, apie darbo pobd. Anketavimas. iam tyrimui buvo parengta autorin 35 klausim anketa. Anketoje pateikiami slaugytojams skirti klausimai, atsakymai kuriuos rodo slaugytoj inias ir j atliekamus veiksmus slaugant pacientus, kuriems yra pragul isivystymo rizika arba kurie turi pragul. Be to, siekiant vertinti stacionariai gydom ligoni pragul isivystymo rizik, buvo naudojama Nortono skal, joje slaugytojai prie kiekvieno ivardyto parametro turjo paymti po vien teigin, kuris, j nuomone, daniausiai tinka j slaugomiems stacionariai gydomiems ligoniams. Slaugos dokumentacijos tyrimas. Tyrimo metu taip pat buvo studijuojama slaugos dokumentacija, susijusi su pragul profilaktika, ir ligonio, turinio pragul, prieira. Slaugos dokumentacija buvo tiriama tose paiose staigose ir skyriuose, kur buvo atliekama anketin apklausa. Buvo studijuojamos: slaugos istorijos, slaugos darbo instrukcijos ir ligoni bei pragul stebjimo lapai. Statistin duomen analiz. Atlikus anketin apklaus, i jos duomen sudaryta duomen baz. Skaiiavimams atlikti naudota SPSS 13.0 for Windows programa.

Tyrimai
TYRIMO REZULTATAI IR J APTARIMAS I tyrimo, atlikto Vilniaus greitosios pagalbos universitetinje ligoninje (VGPUL) ir Vilkpds bei Vilniaus universitetinje slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninse (SL), paaikjo, kad net 72,4 proc. visos imties slaugytoj nurod, jog j slaugomiems ligoniams yra didel pragul atsiradimo tikimyb. Slaugytoj nuomone, kas antram patekusiam stacionar ligoniui yra didel pragul isivystymo rizika. Nustatyta, kad apie 88 proc. slaugytoj vertina pragul susidarymo rizik naudodamiesi skalmis (1 pav.). 79,3 proc. respondent pragul rizikai nustatyti naudojo Nortono skal.

Apklausos metu paaikjo, kad dalis slaugytoj neino apie stacionariai gydomo ligonio mitybos rekomendacijas ir naudojamus tinkamus maisto produktus siekiant ivengti pragul, nes tik 73,3 proc. visos imties slaugytoj rekomenduot ligoniui valgyti maist, turint pakankam baltym, vitamin kiek (r. 3 pav.).

VGPUL Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin; VGPUL Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin; SL slaugos ligonins. SL slaugos ligonins.

3 pav. Mitybos rekomendacijos ligoniui Tyrimo metu taip pat norta isiaikinti, kokias pragul profilaktikos priemones slaugytojai daniausiai naudoja stacionariai gydomiems ligoniams ir ar naudoja gumin pragul rat. Tyrimo rezultatai parod, kad net 29,3 proc. slaugos ligonins slaugytoj naudoja gumin rat nuo pragul. Tuo tarpu VGPUL slaugytojai 1,5 karto reiau naudoja gumin pragul rat, nes tai nurod tik 19,0 proc. slaugytoj (4 pav.). Verta pabrti, kad net 98,3 proc. slaugytoj, dirbani slaugos ligoninse, nurod, kad daniausiai praguloms ivengti naudoja specialius iuinius, tuo tarpu 20,7 proc. VGPUL dirbani slaugytoj paymjo, kad naudoja specialias lovas (4 pav.).

1 pav. Pragul susidarymo rizikos vertinimas, naudojant skales anketoje pateikt klausim Kaip atpastate ankstyv pragulos formavimosi poym? gauti panas vertinimai: apie 90 proc. VGPUL ir slaugos ligonini slaugytoj paymjo, kad ankstyvas pragulos formavimosi poymis yra paraudusi oda; ta vieta kiek iltesn, skauda, jautri. Tuo tarpu visoje imtyje net 29,3 proc. slaugytoj mano, kad ankstyvas pragulos formavimosi poymis yra epidermio ir dermos paeidimas, o 8,6 proc. kad lupasi oda (r. 2 pav.). Remiantis gautais rezultatais galima daryti ivadas, kad ne visi slaugytojai sugeba atpainti ankstyv pragulos formavimosi poym, nes turi per maai ini apie pragul profilaktik.

VGPUL Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin; SL slaugos ligonins.

VGPUL Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin; SL slaugos ligonins. 4 pav. Praguloms ivengti naudojamos priemons

2 pav. Ankstyvas pragulos formavimosi poymis

Tyrimai
vientisumo paeidimas ir odos jutim sutrikimas (77,6 ir 53,4 proc., p = 0,011). Slaugos ligonini slaugytojai daniau naudoja netinkamas (pasenusias) pragul profilaktikos priemones, t. y. gumin pragul rat (29,3 proc.) ir spirit (62,1 proc.) nei Vilniaus greitosios pagalbos universitetins ligonins slaugytojai (19,0 proc. ir 36,2 proc.). Vilniaus greitosios pagalbos universitetins ligonins slaugytojai geriau ino, kokius maisto produktus naudoti pragul profilaktikai (72,4 proc.) nei slaugos ligonini slaugytojai (62,1 proc.).
1. Alexander Margaret F., Fawcett Josephine N., Rungiman Phyllis J. Nursing practice: hospital and home. Edinburgh: Churchill Livingstone, 2006, p. 835, 849852. 2. Barden I., Wodraschke Vogel A. Ligoni slaugymas namuose. Kaunas, 2004, p. 8699. 3. Bours G. J., De Laat E., Halfens R. J., Lubbers M. Prevalence, risk factors and prevention of pressure ulcers in Dutch intensive care units. Results of a cross-sectional survey // Intensive Care Med., 2001, 27(10):1599605. 4. Cannon Bradley C., Cannon Joan P. Management of pressure ulcers. Am J Health-Syst Pharm 2004, 6:15. 5. Craven Ruth F., Hirnle J. Constance. Fundamentals of nursing: human health and function. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins, 2007, p. 320, 1009, 10211022. 6. Dietmann D. Komplikationsmanagement bei Infektionen und Dekubitus. Trauma und Berufskrankheit. Springer Berlin / Heidelberg, 2010. 7. Gauszko de Walden K. Podstawy opieki paliatywnej. Warszawa, 2004, p. 4044. 8. Halfens R. J. G., Dassen T., Tannen A. Prvalenz von Dekubitus. Manual der Wundheilung [irta 2009-11-12]. Prieiga per internet: <http://www. springerlink.com/content/?k=Dekubitus> 9. Young C., Stoher F. A four year review of pressure ulcers prevalence. Primary Intention 2000; 8(1):610. 10. Jakobs B. Skalen zur Einschtzung des Dekubitusrisikos. Reliabilitt und Validitt der Norton und Bradenskala. Hannover, Schltersche, 2000, p. 925. 11. John S., Mancoll and Phillips Linda G. Pressure sores. Plast Reconstr Surg 2000, 2(90):10831097. 12. Kriinas A., Savickas R. Pragul etiopatogenez, konservatyvus gydymas ir profilaktika. Kaunas: KMU leidykla, 2005, p. 449. 13. Leffmann C. J. Qualittssicherung in der Dekubitusprophylaxe // Zeitschrift fr Gerontologie und Geriatrie, 2004, 37(2): 100108. 14. Lesauskait V. Pagyvenusi moni slauga. Kaunas, 2001, p. 262271. 15. Morison Moya J. The prevention and treatment of pressure ulcers. Edinburgh, London, New York, Philadelphia, St Louis, Sydney, Toronto: Mosby, 2001, p. 7880. 16. Neander K. Dekubitusprophylaxe. Der Expertenstandard und die Praxis. Vincentz, 2004, p. 93. 17. Razbadauskas A., Metrikas P. aizd ir pragul prieira. Klaipda, 2007, p. 4, 31, 3348. 18. Royal College of Nursing. Clinical Practice Guidelines: Pressure Ulcer Risk Assessement and Prevention: Recomendations 2001. Royal College of Nursing, London, 2001. 19. Rosdahl Caroline B., Kowalski Mary T. Textbook of Basig Nursing. 9 th edition. Philadelphia: Wolters Kluwer, Lippincott Williams & Wilkins, 2008, p. 755769. 20. Salcido R. Patient turning schedules: why and how often? Adv Skin Woubd Care 2004, 17(4 Pt 1):156. 21. Schiefele J., Staudt I. Pielgniarstwo geriatryczne. Wrocaw, 2003, p. 90. 22. Sopata M., uczak J. Profilaktyka i leczenie zachowawcze odleyn (cz. I) // Klinika zakae szpitalnych, 2003; 4:8188. 23. Sopata M., Tomaszewska E., Gowacka A. Odleyny ocena ryzyka zagroenia i profilaktyka. Pielgniarstwo Chirurgiczne i Angiologiczne. 2007, 4:165169. 24. Sosnowski S., Kasprzak A. H., niegocki M. Problemy leczenia odleyn u pacjentw ze znacznie ograniczon aktywnoci ruchow. Ortopedia. Traumatologia. Reabilitacja 2000; 3, 2:81. 25. ekeviius A., Toliuien J., Kriukelyt D. ir kt. Pragul profilaktika (ligonio padtys). Kaunas: KMU leidykla, 2001, p. 524. 26. . . // , 2004, 12(12):516. 27. A. . O . Moc, 2000, . 347.

Siekiant isiaikinti, ar slaugytojai ino, kad praguloms ivengti nerekomenduojama naudoti spirit, apie tai anketoje buvo pateiktas klausimas. Ianalizavus duomenis paaikjo, kad net 63,8 proc. i VGPUL ir 37,9 proc. i SL slaugytoj nurod, kad nenaudoja spirito, is skirtumas yra statistikai reikmingas (p = 0,023, 2 = 9,548, df = 3) (5 pav.). O tai reikia, kad net apie pus apklaust slaugytoj kaip pragul profilaktikos priemon visgi naudoja spirit. Svarbu paminti ir tai, kad VGPUL slaugytojai beveik 2 kartus reiau praguloms ivengti naudoja spirit negu slaugos ligonins slaugytojai.

LITERATRA

* p = 0,023. VGPUL Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin; SL slaugos ligonins. 5 pav. Nenaudojamos priemons praguloms ivengti IVADOS Didesn dalis slaugytoj (72,4 proc.) nurod, jog j slaugomiems stacionariai gydomiems ligoniams yra didel pragul isivystymo rizika. Dauguma slaugytoj (87,9 proc.) vertina pragul susidarymo rizik naudodamiesi skalmis, daniausiai Nortono skale. Maa slaugytoj dalis nevertina stacionariai gydomo ligonio fizini poymi, psichins bkls, aktyvumo, judrumo, lapimo/ imat nelaikymo ir mitybos. Dalis slaugytoj neino stacionariai gydomo ligonio, kuriam gresia pragulos, odos prieiros ypatum: odos vertinimo danio (11,2 proc.), kokie odos pakitimai skatina pragul isivystym (34,5 proc.) ir kad ankstyvas pragulos formavimosi poymis yra paraudusi oda, ta vieta kiek iltesn, skauda, jautri (10,3 proc.). Nemaai apklaust slaugytoj stacionariai gydom ligoni pragul profilaktikai naudoja netinkamas priemones: ketvirtadalis slaugytoj naudoja gumin pragul rat ir apie pus apklaustj naudoja spirit. Dalis slaugytoj neino apie stacionariai gydomo ligonio mitybos rekomendacijas (13,4 proc.) ir apie tinkamus produktus, padedanius ivengti pragul (32,8 proc.). Statistikai reikmingai daugiau slaugos ligonins slaugytoj nei Vilniaus greitosios pagalbos universitetins ligonins slaugytoj ino, kad pragul isivystym skatina visi veiksniai: alta ir drgna oda, sausa oda, odos

1.

2.

3.

4.

5.

SlaugoS prakTika

Kaip mokyti rpintis mogumi: slaugytojo instruktoriaus vaidmuo sveikatos prieiros sistemoje vykdant transformacinio mokymosi program
SDTS centro Mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien
Parengta pagal Anna M. Herbst, MSN, RN, CNE, BC; Diane I. Swengros, MSN, RN, BC; Gwen Kinney, MSN, RN, BC (Journal for Nurses in Staff Development, Volume 26, Number 4, E6-E11) Didels sveikatos prieiros sistemos 108 slaugos padaliniuose slaugytojai instruktoriai padjo slaugos direktoriui diegti rpinimosi mogumi mokymo program. Siekdami pateikti pacientus slaugantiems slaugytojams vienodas inias apie rpinimsi mogumi, ie instruktoriai naudojo transformacinio mokymo principus. Mokymo programos diegimas apm 30 minui trukms vadin pagrindini koncepcij seminar, didelio masto lyderi konferencijas ir nuolatin instruktoriaus pagalb. Padidjo tiek klinicist, tiek instruktori emocinis bendrumas. Autoriai aprao mokymo rpintis mogumi praktines idjas, turin ir priemones. io straipsnio tikslas pateikti slaugos instruktori metodus, kurie buvo naudojami nedideliuose padaliniuose ar didesnse ligoninse, ar visos sveikatos prieiros sistemos skyriuose mokant rpintis mogumi; detaliai apraoma sistemos krimas, mokymas, diegimas ir pamokos, imoktos io darbo metu, taip pat praktins idjos ir rpinimosi mogumi mokymo priemons. Paklauskite slaugytoj, kodl jie pasirinko i profesij, ir jie atsakys: Tam, kad galtume rpintis monmis. Papraykite slaugytoj aprayti savo darb, ir jie pateiks ilg darb sra. Slaugytojai susiduria su vis sunkiau serganiais pacientais, padidjusiais reikalavimais dokumentacijai, funkcij delegavimu ir nelicencijuoto personalo prieira, padidjusiais technologij reikalavimais. Slaugytojai reaguoja tai didindami darbo efektyvum ir savo itvermingum, taiau dl to galbt susilpnja ryiai su pacientais. Nepasitenkinimas atsiranda, kai slaugytojai negali atlikti savo pareig vadovaudamiesi rpinimosi pacientais paradigma. Tokiu atveju slaugytojai gali prarasti pagrindin stimul, dl kurio jie pasirinko i profesij. Slaugytojai, paddami diegti didelje sveikatos prieiros sistemoje Jeano Watsono rpinimosi mogumi teorij, turjo galimyb vl suvienyti slaugytojus ir j misij. BENDROSIOS INIOS Sveikatos prieiros sistema Inova (Inova Health System), funkcionuojanti Vakar Virdinijoje, apima penkias bendruomens ligonines ir du ilgalaiks slaugos centrus, kur dirba apie 6000 slaugytoj. 2002 m. Inova slaugos padalinys (Inova Nursing), vadovaujamas vyriausiojo slaugos administratoriaus, gavo i Sveikatos tyrim ir paslaug agentros (Health Research and Service Agency) l slaugytoj ilaikymo darbe tyrimui (Drenkard, 2008). Pirmojoje io tyrimo dalyje buvo diegtos specialios priemons darbo krviui vertinti. Antroji dalis buvo skirta vertinti slaugos aplinkai. is etapas apm ir Jeano Watsono (2005) rpinimosi mogumi teorijos diegim praktik tam, kad bt padidintas slaugytoj ir pacient pasitenkinimas. Slaugytojai pasirinko Watsono teorij todl, kad ji yra pripainta, joje mokslikai apraytas rpinimasis mogumi, o tai yra slaugos praktikos erdis. Jungtin lyderi, personalo ir instruktori komanda keturiuose padaliniuose vykd bandomuosius teorinius specialios rpinimosi elgsenos mokymus. Slaugytoj instruktori, kaip turinio ekspert, vaidmen modeli pagalba padalini slaugytojams buvo ypa svarbi. is darbas buvo teorijos diegimo visoje sveikatos prieiros sistemoje pradinis takas. RPINIMOSI MOGUMI TEORIJA Sveikatos sistemos slaugos filosofija yra pagrsta Watsono (2005) rpinimosi mogumi teorija. ioje teorijoje rpinimasis apraomas kaip slaugos proceso erdis, o slaugytojas kaip rpinimosi pacientu altinis. Rpinimosi mokslo perspektyvos pagrindas reliacin tarpusavio ryi ontologija, o pasaulis traktuojamas kaip vis vienybs ir tarpusavio ryi sistema (Watson, 2005). Savo apgalvotu buvimu alia ir rpinimsi utikrinania elgsena slaugytojas gali garantuoti rpinimosi ir sveikim skatinani aplink. Terminas apgalvotas reikia krypting, apsvarstyt bd umegzti ir palaikyti slaugytojo ry su pacientu ir skatina paciento protin, kno ir dvasin gijim. Lotynikas odis caritas reikia bti vertingam, ypa rpintis kuo nors, nusako transcendentin, universali energij ir ry, kuriuo dalijasi visos mogikosios btybs. Caritas sritis, arba sinergistin gydomoji energija, tai savo noru ir apgalvotai teikta dovana, kuria slaugytojai dalijasi su pacientu kryptingai juo rpindamiesi. Kitaip tariant, kai dmesys sutelkiamas daugiau rpinimsi, o ne vien tik uduoi atlikim, pacientas sveiksta greiiau. Tokiu bdu apgalvoto veiksmo tikslas perkelti caritas i slaugytojo pasmons jo smon. Watsono 10 caritas tezi rodo, kaip rpinimasis ir ryiai daro tak kiekvienai slaugytojo vaidmens grandiai. Taigi, tiek slaugytojas, tiek pacientas gydomj susitikim metu turi daugiau galimybi praturtinti vienas kit ir suteikti vienas kitam energijos.

10
1. 2. 3. 4. 5.

SlaugoS prakTika
keturiais rpinimosi mogumi elgsenos tipais. Btina atkreipti dmes patogi mokymosi aplink. Kiekvienas usimimas prasideda nuo trumpos angos, kurios metu slaugytojai skatinami papasakoti, kodl jie pasirinko slaug. Taip slaugytojai emocikai paskatinami dalyvauti mokymo procese. Reaguojama bendr rpinimosi kitais monmis tem. Slaugytojai gali vertinti, kaip sunku smoningai rpintis pacientais darbinje, uduoi atlikim orientuotoje aplinkoje. Priemons, reikalingos 30 minui trukms usimimui: kvepiantys lozungai prie rank plovykl. Magnetai su rpest atspindiniais posakiais, pritvirtinti prie paciento kambario staktos. Vieai kabinami plakatai su 10 caritas tezi. Kortels su teigiamomis caritas frazmis dalijamos darbuotojams. enkliukai, paymintys, kad mogus baig rpinimosi mogumi mokymosi kurs. Caritas kambari, kuriuose vyksta susirinkimai, rengimas. Signalai, kvieiantys personal susirinkti kartu. CD grotuvas, reikalingas velniai muzikai skleisti ir valdomos vaizduots meditacijai. Lempos, leidianios sumainti apvietim. Raminantys vandens fontanai. Bambukai ar kiti augalai. Siekiant pabrti, kad norint isaugoti darbuotoj sveikat btina sukoncentruoti dmes darbo aplink, supaindinama su Quinn slaugos darbuotoj trkumo ekologinio paaikinimo teorija (Quinn, Skogsbergh, Lee & ONeil, 2002). Aplinka turi bti vertinama dviem aspektais vidiniu ir ioriniu. Vidinis aspektas apima ne tik kiekvieno slaugytojo nuostatas ir reakcijas, bet ir proto, kno bei dvasios integracij, sustiprinani gebjim bti ia ir dabar. Praddami nuo rpinimosi savimi, iplsdami tai kolegas ir vliau pacientus, slaugytojai lyg plaukia universali caritas energijos srov, leidia jai tekti ir sau, savo kolegoms ir pacientams neti santarv bei gijim. Iorin aplinka apima padalin ir organizacin kultr, emocin klimat bei fizin erdv, skaitant apvietim, lubas, grindis, sienas ir tai, kas jas puoia. Slaugytojams buvo praneta apie kiekvienam padaliniui skirtus 1000 doleri patogiai ir ramiai patalpai sukurti slaugytojams relaksuotis ir pailsti. Tokios patalpos buvo pavadintos caritas svetainmis. Taip rodomas dmesys tiek vidinei, tiek iorinei aplinkai, slaugytojai ir pacientai iose patalpose gali pajusti ramyb ir pasitenkinim. Kaip rekomendacijos vidinei ir iorinei sveikai darbo aplinkai sukurti buvo pasirinkta Watsono (2005) 10 caritas tezi. Be to, slaugytojai buvo paprayti savanorikai atlikti 4 pragmatinius veiksmus, kurie paskatint pradti vidin darb ir rpinimosi mogumi teorij taikyti kasdieniame darbe: susikaupti prie kiekvien susitikim su pacientu, skirti 5 minutes ryiui su kiekvienu pacientu umegzti, atlikti rank plovimo ritual ir dalyvauti caritas brelyje:

10 caritas tezi: Bkite mylintys ir geri. Suadinkite tikjimo ir vilties jausm. Puoselkite individo dvasinius poreikius ir praktik. Kurkite tarpusavio pagalbos ir pasitikjimo ryius. Skatinkite ir priimkite teigiam ir neigiam jausm iraikas. 6. Priimdami sprendimus naudokite krybikus ir mokslinius problem sprendimo metodus. 7. Mokykite ir lavinkite pacient taip, kad tai atitikt jo individualius poreikius ir mokymosi stili. 8. Sukurkite paciento asmenybs fizinio ir dvasinio gijimo atmosfer atsivelgdami mogaus orum. 9. Tenkinkite mogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius. 10. Leiskite vykti stebuklams. TRANSFoRMACINIo MoKyMo SAMPRATA Slaugytojai instruktoriai skatina vis srii mokymsi, taiau didiausias ikis yra emocinis mokymasis, nes jis apima asmens elgesio pokyius. Mokyti rpintis mogumi tai daugiau negu vien tik teorini ini perteikimas ar smoningo rpinimosi mogumi technikos demonstravimas. Rpinimosi mogumi mokymasis apima paintinius ir psichomotorinius stimulus, kurie sukelia emocin slaugytojo reakcij. Transformacija vyksta dl to, kad apimamos trys mokymo sritys. Tai asmeninis, t. y. vidinis, mokymasis, kur sustiprina kognityvinis ir psichomotorinis mokymasis, slygojantis emocin augim ir transformacij. Transformacinis mokymasis prasideda tada, kai naujos inios, patirtis, perspektyvos ar idjos paskatina mog pradti vertinti savo idjas (Jack Mezirow, 1990). Taip besimokantis asmuo priima naujas nuostatas, jauiasi patvirtins ankstesnius sitikinimus arba pasirenka kompromisin variant. Bet kuriuo atveju mogaus patirtis praturtja, ir jis toliau nori elgtis remdamasis ia patirtimi (Mezirow, 1991). MoKyMASIS Rpinimosi mogumi gyvendinimo plan sudaro trys struktruotos fazs: bandomieji elementai, ligonins grandis ir ambulatorin grandis. Pagalbinio mokymo planas turi bti lankstus, sudarantis galimyb plsti j vykdant rpinimosi mogumi veikl. Siekiant padti instruktoriams j pai skyriuose ir panaudoti model mokyk instruktori, btina sudaryti bendr vis sistem apimant plan. Po bandomojo testo buvo suorganizuotos didelio masto ir energingos priemons, kuri met slaugos administratoriai ir skyri caritas instruktoriai buvo supaindinami su programa. Po to buvo numatoma, kokie pedagogai vadovaus instruktoriams ir pads jiems dirbant skyriuose bei rengiant kassavaitinius personalo susirinkimus, vadinamus caritas breliais. Buvo parengti vadiniai 30 minui trukms seminarai, kuri metu sukurtas dviej puslapi caritas instruktoriaus aptariam dalyk dokumentas. mokymo plan trauktas 30 minui trukms vadinis usimimas, kurio metu supaindinama su 10 caritas tezi ir

SlaugoS prakTika
Susikaupimas. Siekdamas rpintis kiekvienu pacientu, slaugytojas privalo smoningai sutelkti dmes dabartin moment, tam tikslui atlieka tokius veiksmus: giliai kvepia ir ikvepia, pakartoja asmenin mantr ar pasimeldia. Emocinis tikslas pasiekti smoningo buvimo bsen. Rpinimasis mogikuoju ryiu. Kai slaugytojas susikaups, jis gali geriau umegzti prasming ry su kiekvienu pacientu. Slaugytoj buvo praoma apytikriai 5 minutes nedaryti nieko, k turt atlikti pacientui, o tiesiog kur laik pabti su kiekvienu pacientu savo pamainos metu. Buvo siloma: pasdti alia paciento; skirti dmes vien tik jam; pasikalbti su pacientu apie jo pomgius, j dominanius dalykus, apie jo baimes ar jo eim; sudaryti jaukumo lovoje jausm pasilant pamasauoti pacientui nugar. Emocinis tikslas patirti rpinimosi ry su pacientu. Reakcija / dkingumas. Slaugytojai daug laiko skiria rankoms plauti. Jie buvo paprayti laik panaudoti refleksijoms dl k tik buvusio rpinimosi epizodo. Tai prasmina j darb ir ireikia pagarb gijimo dovanai. Prie kiekvienos rank plautuvs pakabinami kvepiantys lozungai, kurie padeda slaugytojui nukreipti savo mintis teigiama linkme ir padkoti sau u gerai atlikt darb. Emocinis tikslas reflektorinis dkingumas. Dalyvavimas caritas breliuose. Slaugytojai buvo paprayti kart per savait ateiti caritas svetain ir dalyvauti susikaupimo pratybose, kuri metu naudojami kvpavimo pratimai, prasminga meditacija ar valdomos vaizduots metodika; pratyboms vadovauja koordinatorius arba jos vyksta pagal ra. Slaugytojams suteikiama galimyb pasidalyti naujausia savo patirtimi rpinantis pacientais ir (arba) kolegomis. is pratimas padeda daryti rpinimsi svarbiausia j mstymo dalimi. Tai gerina komandin darb ir tarpusavio ryius. Emociniai tikslai susikaupimas ir rpinimosi ryi su kolegomis umezgimas. GYVENDINIMAS Kalendorinis grafikas (r. 1 lentel) 1 lentel. Projekto kalendorinis grafikas
2005 m. 2006 m. birelis Bandomosios programos diegimas Seminaro apie rpinimsi mogumi organizavimas 2007 m. sausis Pasidalijimo gdiais modulis 2007 m. kovas Darbo ligonins skyriuje pradia 2007 m. balandis Ligonins pacient mokymo sesijos 2007 m. gegu Sistemos valdymo mokymas 2008 m. kovas Darbo ambulatorijos skyriuje pradia 2008 m. balandis Ambulatorijos pacient mokymo sesijos 14:1515:15

11

caritas instruktoriais apmok 80 % personalo. Be to, pedagogai palengvino savaitini caritas breli organizavim. Nors turinys buvo vienodas visuose skyriuose, kiekvienas skyrius turin pritaikydavo savaip. Pedagogai padjo gyvendinti proces kiekviename skyriuje. Seminar rengimas. Kit skyri slaugytojams dar didel spd bandomj skyri personalo energija ir entuziazmas, taigi jie taip pat norjo imokti daugiau. Pagrindiniai pedagogai, bendradarbiaudami su direktoriumi profesinio rengimo klausimais, pareng interaktyv vienos dienos Rpinimosi mogumi seminar (r. 2 lentel). Siekiant sukurti jauki aplink, seminaro dalyviams buvo rengiami pusryiai ir piets. ioje programoje dalyvavo vairs kviestiniai lektoriai. Tokius seminarus numatoma organizuoti kas ketvirt. 2 lentel. Rpinimosi mogumi seminaro programa
7:308:00 8:008:45 Lengvi pusryiai Pasveikinimas ir vadas Atpalaiduojantis vienijantis pratimas: naudodami spalvotus sausainius ir klausimus, uraytus ant tokios pat spalvos korteli, dalyviai atsako bendrus klausimus, kurie atspindi bendr poir rpinimsi mogumi Kas yra Rpinimosi mogumi teorija? 10 caritas tezi apvalga ir bdai juos gyvendinti Pertrauka Mstyti nestandartikai: papildomas ir alternatyvus gydymas ir rpinimasis mogumi Slaugytojai dalijasi patirtimi, kaip pritaikyti Ryt ir Vakar medicinos metodus gijimui paspartinti Ar gali ms suvokimo pokyiai pakeisti ms realyb? Dalyviai skatinami pasitelkdami In ir Jan koncepcijas, neuron anatomij ir kvantin fizik pakeisti esam darbo realyb pritaikant j rpintis mogumi Piets Rpestingumo reikalai Susikaupimo praktini strategij, skaitant kvpavimo pratimus, relaksacij ir valdom vaizduot, apvalga; tai padeda prieintis susvetimjimui Ar a galiu rpintis... Kaip daryti tak savo skyriui Slaugos direktorius detaliai aptaria galimybes Rpinimosi mogumi teorij diegti konkreiame skyriuje Veiksmo idjos Imoktus dalykus dalyviai realizuoja konkreiuose veiksm planuose Ivados ir vertinimas

8:459:45

9:4510:00 10:0010:45

10:45 piets

12:0012:45 12:4514:00

15:1516:15

16:1516:30

Bandomasis testas. Kiekvienoje skubios pagalbos ligoninje buvo pasirinkta po 4 suaugusij gydymo skyrius. Vis pamain darbuotojams surengti mokymo usimimai. Mokymai buvo tsiami tol, kol pedagogai kartu su padalinio

Mokymo departamento darbuotoj mokymas. Pradinis planas mokyti skyri rpintis mogumi 30 minui trukms mokomj sesij metu buvo tik i dalies skmingas.

12

SlaugoS prakTika
Dabartin poveik galima vertinti pagal slaugytoj pasakojimus. Daugelis nauj slaugytoj teig, kad jie nusivyl slaugos profesija ir kad jie svarst galimyb pasitraukti i profesijos. Suinojusios apie Watsono rpinimosi teorij ir jausdamos param savo pastangoms daugiau rpintis pacientu, dauguma j atgavo vilt ir nusprend pasilikti. Labiau patyr slaugytojai su aaromis prisimindavo t irdgl, kuri patirdavo, kai rpinimosi ryius keit efektyvumas ir technologijos. Viena slaugytoja buvo ypa nustebinta savo paios reakcijos tai, kad ji turjo pakeisti sergani koleg. Ji ne tik nesupyko, bet apsidiaug papildoma galimybe prausti, maitinti ir rpintis pacientais. Ko imoko dstytojai? Tiesiog bkite. Terminu bti apibriamas dalyvavimas ir rpestingos elgsenos demonstravimas vis sveik su pacientais metu. Dstytojai patyr tai po to, kai i pradi buvo spaudiami tikinti slaugytojus vertinti j darb. gydami daugiau patirties jie suprato, kad tam, jog j mokymas bt veiksmingas, jie neturi tikinti kit (pardavinti), jie tiesiog turi bti rpestingos elgsenos modeliais (bti). Nordami bti rpinimosi modeliais, dstytojai patys turi grti prie rpinimosi paradigmos ir sutelkti dmes ryi umezgim, o ne uduotis. Pavyzdiui, jei dstytojas rpinasi tik ranga ir net nesisveikina su jusiais patalp asmenimis, jis negali umegzti ryi. Tas pat pasakytina apie rpinimsi pacientais, jei slaugytojas, atjs pagal paciento ikvietim jo palat, puola tvarkyti sistemos vamzdeli net nepasisveikins su pacientu. Nordami tiesiog bti, dstytojai turi prisiimti vaidmen modelio, su kuriuo visi lygina save ir kur visi lygiuojasi. Jau nebeapimdavo nepasitenkinimo jausmas dl to, kad kuri nors dien tik keli slaugytojai dalyvavo rpinimosi brelio veikloje. Dstytojai turjo performuoti savo nuostatas ir diaugtis tuo, kad gali mokyti iuos kelis slaugytojus. Taip dstytojai atsikratydavo pykio ir nusivylimo ir jausdavo pasitenkinim. Uuot gdin nedalyvavusiuosius brelio veikloje, nes ie mokymo kursai labai svarbs, js turite dalyvauti kitame usimime, dstytojai sil supratingum ir kr teigiam energetin lauk, o tai savo ruotu vis daugiau slaugytoj skatino pasirinkti rpinimsi pacientu. Kitas bdas tiesiog bti tai dstytojo sprendim pripainimas, kai tik jie pareikiami, ir j pateisinimas. Pavyzdiui, slaugytojas, kuris prisipasta, kad dirba tik dl pinig, kelioni ar darbo grafiko lankstumo, gali bti vertintas kaip nerpestingas. Taiau toki nuomon galima ir reikt gerbti. Tai tiesiog slaugytojo pasakyta tiesa. Tai pripains slaugytojas jausis patenkintas. Poirio pakeitimas leis dstytojui ireikti uuojaut, nuostabi empatij, o ne ketakaktikai iekoti kalt. Tiesiog bti tai gebjimas parodyti pagarb visiems. Dstytojai geriausiai dirba tuomet, kai kit veiksm stengiasi nelaikyti asmeniniu eidimu. Pavyzdiui, sivaizduokite klausytoj, kuris seminaro metu apmoka savo sskaitas. J galima laikyti nepagarbiu ir iurkiu. Kita vertus, jo situacij galima matyti ir kitaip. sivaizduokime, kad klausytojas patiria asmeninio gyvenimo kriz, kuri jam daug svarbesn

Daugel darbuotoj trikd naujas (nepastamas) turinys ir / ar btinyb kalbti vieai. Todl mokymams skyriuose turjo vadovauti profesionals pedagogai. Darbo ligonins skyriuje pradia. Vadybininkai ir personalas i 74 ligonins skyri buvo pakviesti dalyvauti 4 valand vadinje sesijoje. Jos tikslas buvo pristatyti Watsono Rpinimosi mogumi teorij, pasilyti bdus integruoti i teorij kasdien praktik ir apmokyti caritas pedagogus atlikti 30 minui vadin sesij personalui. Buvo sukurta saugi ir maloni mokymosi aplinka: slaugytojai buvo skatinami atvirai ireikti savo supratim, abejones, susidomjim ar susijaudinim, pusryiai ir piets buvo pateikti ant lininmis staltiesmis utiest stal. Kiekvienam dalyviui buvo teikta rmint 10 caritas tezi ir dovan krepelis su broiromis apie rpinimsi mogumi, prie rank plautuvi pakabinamos lentels su kvepianiais tekstais, magnetai, caritas kortels, meditacijos kompaktiniai diskai ir enkleliai. Vliau buvo tsiamas 3 valand trukms usimimas. Kasmetinis mokymosi poreikis. Buvo sukurtas savarankiko mokymosi modulis su baigiamuoju testu; jis buvo parengtas pagal kasmetins mokymosi programos reikalavimus. Jo tikslas ilaikyti mokymosi intensyvum. Buvo parengta broira ir interneto versija. Lyderi rengimo modulis. Rpinimosi mogumi diegimo komanda pareng vienos valandos trukms eksperimentin pateikt 1200 sveikatos prieiros sistemos slaugos ir kit srii lyderi; tai buvo vykdoma kas ketvirt lyderi susirinkim metu. Buvo pabriamas teorijos universalumas, nes j galima pritaikyti visiems monms. Dalyviams buvo papasakota apie Watsono caritas tezes, parodytas filmas apie j integravim padaliniuose, jie buvo supaindinti su meditacija. Ne slaugos srii lyderiams rekomenduota panaudoti ias koncepcijas savo skyriuose. Darbo ambulatorijos skyriuose pradia. Programa buvo minimaliai pritaikyta ambulatorijos slygoms. Siekiant sudominti 34 padalinius, buvo panaudota nauja krybika mokymo metodika. Vietoj Power Point pateiki buvo parengtas interaktyvus vadovlis, todl dalyviai galjo aktyviau dalyvauti mokymo procese. Eksperimentins uduotys apm blank pildym, dalines schemas, refleksinius klausimus ir caritas brel. Buvo parengta 30 minui trukms pedagogo paskaitos vieno puslapio santrauka. Tokiu bdu visiems sistemos slaugos padaliniams buvo suteikta galimyb diegti rpinimosi mogumi program. VERTINIMAS Nors dalyviai visas mokymo programas vertino puikiai, tikrasis Watsono rpinimosi teorijos diegimo praktin veikl poveikis iryks po daugelio met. Buvo vertinama, kaip darbuotojai atitinka rpinimosi pacientu slaugos standartus. Be to, buvo vertinama slaugytoj kompetencija rpinimosi srityje: kaip jie supranta, moko personal ir jam vadovauja vykdant rpinimosi veikl priklausomai nuo j lygio klinikins slaugos piramidje. Tolesni slaugytoj pasitenkinimo ir personalo kaitos tyrimai gals pateikti daugiau duomen apie Watsono rpinimosi teorijos poveik.

SlaugoS prakTika
nei i paskaita. Galbt geriausia, k gali padaryti dstytojas, ireikti tokiam klausytojui savo uuojaut. Tai leidia dstytojui savo energij skirti mokymo procesui, o ne stumti auditorij negatyvizm ir frustracij. Tiesiog bti reikia susitaikyti su tuo, kad kai kurie slaugytojai dl j prigimties prieinsis rpinimuisi pacientais ir kolegomis. Dstytojai negali nusprsti, kad tokie slaugytojai nra rpestingi. Faktikai jie gali taip visa apimaniai rpintis pacientais, kad negali sau leisti atsitraukti nuo j ir skirti laiko rpinimosi monmis kursams. Kaip sustabdyti suktuk. iuo atveju terminas suktukas aprao situacij, kai daug ir efektyviai dirbantys slaugytojai, susidurdami su vis didjaniais pacient poreikiais, daro vis daugiau per vis trumpesn laik. Tokiu atveju slaugytojas padaro daugiau numatydamas kit uduot. Problema yra ta, kad toks darbo reimas sekina ir taip dirbant sunku bti ia. Pavyzdiui, pateks suktuk slaugytojas praddamas daryti pacientui intravenin injekcij mintimis jau gali bti nukeliavs kito paciento slaugos problemas. Tokiais atvejais sunku tiktis prasming tarpusavio santyki. Nordami umegzti gydomj kontakt, slaugytojai ir dstytojai turi sustabdyti suktuk, taiau ne sumainti darbo produktyvum, o tiesiog nutraukti suktuk ir sutelkti dmes dabartin moment. Dstytojai yra imokyti atpainti polink suktuk ir imtis priemoni jam ivengti. Kaip susidoroti su asmeniniu diskomfortu. Susidurdami su abstrakiomis koncepcijomis, nepastama kalba, meditacija / kvpavimo pratimais ir kalbomis apie dvasingum dstytojai patiria vair diskomforto lyg. J nuomone, svarbu gerai jaustis susidrus su abstrakcijomis mokymo proceso metu ir rasti bd demistifikuoti sudting Watsono kalb. Jie numato, kad tokiems netradiciniams metodams bus prieinamasi. Dstytojai turi sukurti saugi aplink, kurioje bt galima kalbti apie abejones ir rpesius ir taip utikrinti,

13

kad mokymo procesas bt autentikas. Be to, dstytojai turi pripainti savo pai pasiprieinim ir bti pakankamai atviri, kad galt pakeisti save. Emocinio mokymosi skatinimas. Dar viena imokta pamoka kaip tinkamai pakreipti diskusij i paintinio mokymosi emocinio mokymosi link. Caritas brelyje darbuotojai su kitu kolega gali kalbtis apie patirt rpinimosi epizod. Kartais kolegos nepriima kito asmens, kuris bando rpintis jais. Dstytojas, iuo atveju bdamas koordinatoriumi, paskatina recipient patirti ir ireikti dkingum. Tai skatina vis dalyvi emocin augim. Bdamas dkingumo ir pripainimo modeliu, dstytojas moko dalyvius atpainti ir vertinti rpinimosi momentus. Rpinimosi mogumi tiksl skleidimas. Rpinimosi mogumi mokymas dar tak ir kitiems mokymo kursams. Tapo akivaizdu, kad, remiantis rpinimosi paradigma, mokymo kursai daugiau negali bti organizuojami pagal neigiamus pavyzdius. Mokymo kursas Sunkaus paciento gydymas buvo sustabdytas. Ar dstytojai moko gydyti mones, turinius problem, ar moko bti su monmis ir rpintis jais? Toliau svarstant, dl koki prieasi pacientas tapo sunkus, mokymo kursas transformavosi kurs Kaip rpintis isigandusiu pacientu ir jo eima. Emociniai rpinimosi mogumi aspektai ir rpinimosi teorija tapo vis slaugytoj mokymo kurs dalimi pradedant tuo, kaip efektyviai dirbti slaugytojo darb, ir baigiant skausmo malinimo kursu. IVADOS Slaugytojai dstytojai vaidina lemiam vaidmen vl suvienijant slaugytojus su j misija rpintis monmis. Planuodami mokymo program, dstydami, modeliuodami rpinimosi elgsen ar skatindami transformacin mokymsi slaugytojai dstytojai skatina slaugytojus vl susilieti su slaugos praktikos meno rpinimosi mogumi erdimi.

NaudiNga iNoti

Perdegimo sindromas. Kaip sau padti?

AITSD pirminink Vera Gerasimik-Pulko
Kituose urnalo numeriuose, atsivelgdami problemos aktualum, spausdinsime ir daugiau straipsni perdegimo sindromo klausimais: apie perdegimo sindromo prieastis, profilaktik. Praktiniai patarimai pamokys, kaip sau padti, jeigu jauiate, kad perdegte. Jauiate emocin, protin ir fizin isekim, kuris niekaip nepraeina? Praradote motyvacij dirbti, negalite vykdyti jums keliam reikalavim? Jauiate abejingum savo pacientams? Viskas atrodo beprasmika? Praradote pasitikjim savo jgomis ir nebenorite bendrauti net su savo artimaisiais? Kamuoja galvos, nugaros skausmai, nusilpo imunitetas?..
Straipsnio tsinys 14 psl.

14
atkelta i13 psl.

NaudiNga iNoti
Nubrkite ribas. Nepersidirbkite. Imokite pasakyti ne tam, kas reikalauja js laiko. Jeigu jums tai sunku, priminkite sau, kad pasakymas ne leidia jums pasakyti taip tam, k js i ties norite daryti. Kasdien padarykite pertrauk nuo technologij. Nustatykite kasdien laik, kai atsijungsite nuo ryio. Atidkite al neiojamj kompiuter, ijunkite telefon ir netikrinkite elektroninio pato. Atsijunkite nuo darbo namie. Neimkite darbo namus, praleiskite vakar veikdami k nors malonaus, pavyzdiui, pabendraukite su artimaisiais ar paskaitykite knyg. Pamaitinkite savo krybin pus. Krybingumas yra galingas perdegimo prienuodis. Ibandykite k nors naujo arba prisiminkite hob. Pasirinkite tokius usimimus, kurie visai nesusij su darbu.

Tai tik dalis vis galim perdegimo sindromo simptom. Jei tariate, kad jums prasideda perdegimo sindromas, atsiminkite, kad jei nieko nedarysite, padtis tik blogs. Nepamirkite, jog bet kada galite nutraukti sudegimo cikl ir i jo isikapstyti. Tam tikros strategijos padeda keisti situacij tiek organizacijos, tiek asmeniniu lygmeniu. Organizacijos lygmeniu rekomenduojama viena i perdegimo valdymo strategij: 1. Darbuotoj grupse (komandose) organizuoti seminarus arba aptarimus apie perdegimo problemas (pvz., kaip sprsti darbuotojo vieniumo jausmo darbe prieastis arba jo nepripainimo, nevertinimo darbe problemas ir pan.). 2. Kartu visiems darbuotojams nusprsti, kokius darbo aspektus ir kaip galima keisti, kad situacija pagert. 3. Nustatyti veiksm plan, pagal kur veikiant bt sumaintas psichologinis diskomfortas ir nata. 4. Mokytis vertinti ir pripainti koleg darb. Darniai dirbti komandoje. Valdyti konfliktus. Tokios programos, kuriomis siekiama pagerinti profesinio darbo kokyb, susiduria su nemau sveikatos darbuotoj pasiprieinimu. Kai kas neigia asmeninius sunkumus arba susitaiko su jais, kiti jauia bejgikumo jausm ir nemato prasms k nors keisti ir pan. Kitas kratutinumas noras visk pakeisti vienu mostu, neatsivelgiant prioritetus arba galimybes. Kai kas mano, kad pakanka kalbti apie problem, bet nesutinka, kad reikia siekti konkrei pokyi arba jaustis dl j atsakingam. Kiekvienas mogus yra atsakingas u savo gyvenim, todl tik pats gali j pakeisti. Perdegimo veikimo strategij yra daug, taiau pagrindin dmes norime atkreipti asmenybs lygmen, t. y. tuos aspektus, kurie gldi kiekviename i ms, kuriuos galime koreguoti. Jeigu jauiate, kad jums gresia perdegimas, pvz., kamuoja nuolatinis nuovargis, o mgstamas darbas tampa nemielas, vertinkite savo situacij labai rimtai ir griebkits veiksm.

Gydytoja psichoterapeut D. Mickeviit pataria: Dien pradkite ramiai. Uuot ok i lovos vos atsibud, bent penkiolika minui pagulkite pamstydami, lengvai pasimanktinkite ar paskaitykite k nors malonaus. Ugdykite sveiko maitinimosi ir miego proius. Kai taisyklingai maitinats, reguliariai manktinats ir pakankamai ilsits, turite energijos ir galite greitai atgauti fizines ir dvasines jgas, susidr su gyvenimo ikiais ir reikalavimais.

Kaip elgtis, kai perdegimas jau sisenjo? Bandydami versti save toliau dirbti ir dar daugiau eikvoti savo energijos, galite tik dar labiau sau pakenkti tiek fizikai, tiek emocikai. Pirmiausia prisipainkite sau, kad patekote sudegimo verpet ir iekokite pagalbos. Be abejons, visos prie tai ivardytos priemons tinka, taiau kai perdegimas jau sisenjs, svarbu griebtis ir papildom priemoni. Sultinkite gyvenimo temp. Atsisakykite vis sipareigojim ir veikl, kuri tik galite (ir net t, kuri, kaip jums atrodo, negalite tiesiog prisiverskite tai padaryti). Duokite sau laiko pailsti, pamstyti ir atsinaujinti. Iekokite pagalbos. Kai esate perdeg, natralu, kad saugote t nedidel likus energijos kiek atsitraukdami nuo kit. Taiau sunkiu laikotarpiu draugai ir eima yra svarbesni nei visada. Kreipkits juos pagalbos, tiesiog pasikalbkite apie tai, kaip jauiats. Kai jauiats labai blogai, nebijokite pagalbos kreiptis specialistus: eimos gydytoj, psicholog, psichoterapeut, psichiatr. Kartais gali prireikti ir medikamentins pagalbos. I naujo vertinkite savo poreikius, tikslus ir prioritetus. Perdegimas yra nepaneigiamas faktas, kad kakas svarbaus js gyvenime stringa. Pagalvokite apie savo viltis, tikslus ir svajones. Ar js nekreipiate dmesio tai, kas jums tikrai svarbu? Perdegimas gali bti galimyb atrasti, kas i ties gali padaryti jus laiming ir pakeisti savo gyvenimo krypt. Darbas tai vienas i galim ms poreiki realizavimo instrument. Dirbdami patenkiname savirealizacijos poreik ir apsirpiname materialiai. Udirbti pinigai tarnauja kit poreiki patenkinimui (tiek bazini, tiek auktesni). Pagal A. Maslow (1943) pasilyt teorij esama 5 poreiki lygmen, lemiani moni elgsen (r. pav.).

NaudiNga iNoti
SAVIRAIKOS PAGARBoS SoCIALINIAI SAUGUMo FIZIoLoGINIAI

15

auktesnio lygmens poreikiai

laiko ir galimyb patenkinti tuos poreikius, kuri rasti negalime patenkinti darbe. Darbas tai tik ms gyvenimo dalis. Atminkite, kad darbe mes patenkiname tik dal savo poreiki, todl svarbu suvokti, kad privalome skirti laiko sau ir po darbo. Patenkinti poreikiai suteikia mums energijos siekti nauj tiksl, jausti pasitenkinim gyvenimu. Panagrinkite savo poreikius atlikdami i uduot. Poreiki analizs uduotis 1. Pagal A. Maslow poreiki piramid (r. pav.) sudarykite savo poreiki sraus: a) poreikiai, kuriuos patenkinate darbe; b) poreikiai, kuri negalite patenkinti darbe. 2. Nepatenkinam darbe poreiki sra padalykite dvi dalis: a) nuo js pastang priklausantis poreiki patenkinimas; b) nuo js pastang nepriklausantis poreiki patenkinimas. 3. Gautame priklausom nuo js pastang poreiki patenkinimo srae ties kiekvienu poreikiu paraykite, k turtumte padaryti, kad poreikis bt patenkintas. 4. Srae poreiki, kuri negalite patenkinti darbe, ties kiekvienu poreikiu paraykite, kur, js manymu, tas poreikis galt bti patenkintas. 5. Sudarykite sra poreiki (realizuojam ne darbe), kuri patenkinimas jums suteikia daug jg ir energijos. Stenkits kuo daniau patenkinti iuos poreikius. Taip analizuodami savo poreikius galsite geriau suprasti: kokie poreikiai jums yra svarbiausi, kaip juos patenkinti ir koki poreiki patenkinimas galt jums suteikti daugiau jg ir energijos. Stenkits patenkinti tuos poreikius, kurie, js manymu, priklauso nuo js pastang. Ypa svarbu patenkinti tuos poreikius, kurie teikia jums daugiausia teigiam emocij, energijos ir papildom jg. Atlikus i poreiki analiz atrasite atskaitos tak, nuo kurio pradsite keisti savo gyvenim ir padsite sau veikti perdegimo sindrom. Kitame straipsnyje analizuosime savo sitikinimus ir emocijas. Linkime geriau suprasti savo poreikius ir padaryti pirm ingsn ukertant keli perdegimui arba isivaduojant i uburto perdegimo sindromo rato. LITERATRA 1. Lacroix A., Assal J. P. Pacient mokymas stebti ir valdyti lig. Naujas poiris ltines ligas. Kaunas: Vitae Litera, 2009. 2. Mickeviit D. (2010 m. balandio 26 d.) Perdegimo sindromas koks jis. irta [2010-12-04]. Prieiga per internet <http://www.sos03.lt/Sveikas_gyvenimas/Psichine_sveikata/Perdegimo_sindromas_koks_jis> 3. Vollmer H. Jauiuosi visikai isekusi. Sudegimo sindromas. Vilnius: Alma littera, 1998. 4. ., ., ., . . ? (AIDS Foundation East West, AFEW), 2006.

emesnio lygmens poreikiai

A. Maslow poreiki hierarchija Fiziologiniai poreikiai (maistas, vanduo, pastog ir pan.) tai pirminiai poreikiai, kuri patenkinimas lemia mogaus egzistavimo galimyb. Kol ie poreikiai nra patenkinti, apie kitus poreikius mogus negalvoja. Saugumo poreikiai (apsauga nuo pavoj, grsmi ir varg) sujungia fiziologinius poreikius su socialiniais, todl yra abiej kombinacija. mogui reikalingas fizinis saugumas bstas, apsaugantis nuo lietaus, alio, kario, plrn, ir socialinis saugumas bendruomens morals norm ir statym buvimas, eimos ir nuosavybs apsauga ir pan. Socialiniai (bendravimo) poreikiai (priklausomybs kokiai nors grupei jausmas, draugyst, parama) tai pirmoji socialini poreiki pakopa, jie tampa aktuals patenkinus fiziologinius ir saugumo poreikius. Pagarbos (pripainimo) poreikiai atsiranda vykstant bendravimui (savivert, reputacija, statusas, aplinkini pagarba ir pripainimas). Savs aktualizavimo (saviraikos) poreikiai susij su asmenybs tobuljimu, gyvenimo prasms ir laims paiekomis. Slaugytojo darbas yra tiesiogiai susijs su paciento poreikiais ir problemomis. Nordami padti savo pacientams, stengiams kaip manydami sigilinti j situacij, suprasti, ujausti, atiduodame daug savo energijos ir jg. Taiau svarbu nepamirti ir apie savo poreikius. Ignoruodami savo poreikius netenkame galimybs pasisemti energijos, mainame savo darbingum, nukenia atliekamo darbo kokyb. Efektyviai galsite patenkinti kit poreikius tik patenkin savo pai poreikius (bent i dalies). Atminkite, kad neturdami galimybs patenkinti bazini poreiki arba ignoruodami juos atveriate keli apatijai, depresijai ir gyvenimo prasms praradimui. Nepatenkinus bazini poreiki negalime siekti auktesnij. Nepatenkinti poreikiai sukelia stres. sismonindami savo poreikius ir iekodami bd juos patenkinti padedame sau: suprasti savo nepasitenkinimo darbu prieastis; smoningai siekti usibrt tiksl; pasirinkti svarbesnius poreikius;

16

nuoToliniS mokymaS

Pacient, nelaikani lapimo, prieira

6 tema. Pagalbos bdai esant lapimo nelaikymui
Program pareng Kauno 2 klinikins ligonins bendrosios praktikos slaugytoja visuomens sveikatos magistr, slaugos bakalaur ydrn Musien
lapimo nelaikymas tai sutrikimas, danai nulemtas vienos ar keli prieasi. Todl jis kontroliuojamas labai vairiais metodais. lapimo nelaikym ne visada galima visai igydyti, taiau visada galima suteikti pagalb, kad mogus tapt sausas, ir jo gyvenimas vl pasidaryt visavertis. Pagalbos bdas priklauso nuo lapimo nelaikymo prieasties. Pagalbos bdai esant lapimo nelaikymui Vaistai. lapimo nelaikymas gydomas skirtingais vaistais priklausomai nuo lapimo nelaikymo tipo. Skiriami vaistai yra receptiniai. Menopauzs amiaus moterims, gydant estrogen trkum, irgi galima padti isprsti lapimo nelaikymo problem. Operacinis gydymas. Gydytojas vertina chirurgins operacijos btinyb ir galimyb. Dubens dugno raumen stiprinimas. Dubens dugno raumen stiprinimas gali palengvinti lapimo nelaikymo problem. Manktinant dubens dugno raumenis, didinamas pajgumas, greitis ir ilaikymas. lapimo psls treniravimas. Pacientas mokomas visikai itutinti lapimo psl, pailginti tarpus tarp jim tualet, mokomas valingai kontroliuoti lapimo psls veikl. Fizioterapija. Taikomos vairios fizioterapins procedros lapimo pslei atpalaiduoti esant dirgliajai lapimo pslei. Elgesio terapija. Pacientas mokomas nusilapinti, susirasti tualet ir juo pasinaudoti. Aplinkos pritaikymas. Sukuriama palanki aplinka, tualetas turi bti kuo ariau. Jei nra tokios galimybs, pacientas aprpinamas pagalbinmis priemonmis, pavyzdiui, specialiomis kdmis, lapinimosi indais. Kateterizavimas. Naudojamas esant perpildytai lapimo pslei. Negalima laikyti nuolatinio kateterio, silomas protarpinis kateterizavimas, nes tai susij su infekcijos rizika. Sugerianios priemons. Esant lapimo nelaikymui, reikia pasirpinti ir tam tikromis higieninmis priemonmis. Jos palengvina su lapimo nelaikymu susijusias higienos ir socialines problemas, isaugo paciento orum, judrum ir aktyvum. Odos prieira. Btina gera odos prieira, naudojant specialias valomsias ir plaunamsias priemones. Odai minktinti tinka minktinanios ir drkinanios priemons. Odai apsaugoti btina naudoti apsauginius kremus. Nemedikamentiniai lapimo nelaikymo pagalbos bdai Pagalba stiprinant funkcinius gebjimus: Stiprinti dubens raumenis (Kgel pratimai). Treniruoti lapimo psl. Retinti lapinimosi intervalus i pradi lapintis kas 2 val., vliau intervalus ilginti po 15 min. Naudoti ortopedines priemones savarankikam judjimui palaikyti. Skatinti fizin aktyvum. Skatinti savarankikum lapinantis/tutinantis. Pagalba skatinant tinkamus lapinimosi proius: Mainti svor (esant nutukimui). Vengti psls dirginimo: vartoti adekvat skysio kiek, vengti kofeino turini produkt, nevartoti gazuot grim, nerkyti. Vartoti daug skaidul turinius maisto produktus tutinimosi reguliarumui palaikyti. Vengti viduri ukietjimo. Kontroliuoti vartojam vaist tarpusavio sveik, alutin poveik. Pagalba gerinant fizin aplink: Utikrinti ger apvietim koridoriuose bei vonioje. Pritaikyti grind dang (neblizganios, neslidios grindys). Prie lovos pastatyti tutintis/lapintis skirt ind (bason) ar speciali tutinimuisi skirt kd. rengti ger ventiliacijos sistem kvapams alinti. rengti auktesnes klozet sdynes ir rankenas sikibti. Aikiai paymti artimiausius tualetus vieose vietose. Pagalba gerinant socialin aplink: Skatinti pasitikti savimi. Skatinti socializacij. Padti lapinantis/tutinantis. Padti pasirinkti ir naudoti lapim sugerianius produktus. Skatinti asmens nor pagerinti lapimo sulaikym. lapimo nelaikymo gydymas Diagnozavus lapimo nelaikym, nustaius jo tip, gydymo tikslas sumainti lapimo nelaikymo epizodus ar pasiekti visik lapimo sulaikym bei pagerinti paciento gyvenimo kokyb. Gydymas yra kompleksinis. Visuomet pradedama nuo neintervencini nemedikamentini gydymo metod, rekomenduojama koreguoti gyvenimo bd, keisti mitybos proius. Jei nemedikamentiniai gydymo bdai neefektyvs, gali bti taikomas medikamentinis ir/ar chirurginis gydymas. Esant tampos lapimo nelaikymui, rekomenduojami dubens dugno raumen pratimai, fizioterapins procedros, lapl pakeliantys taisai, pakaitin hormon terapija, nesant efekto sprendiama dl operacinio gydymo. Daniausiai atliekamos priekin kolpografija, retropubin kolpopeksija,

nuoToliniS mokymaS
TVT. Kartais dl vien ar kit prieasi gydymas neefektyvus. Tokiais atvejais privalu utikrinti paciento slaug, pagerinti jo gyvenimo kokyb, rekomenduojant vairius lapim sugerianius produktus klotus, sauskelnes, paklotus. Dirglij lapimo psl rekomenduojama gydyti koreguojant gyvenimo bd, taikant fizioterapines procedras, kineziterapij, lapimo psls treniruotes, hipnoterapij, akupunktr, vliau gydant vaistais. Skiriami antimuskarininio ar miraus veikimo vaistai (tolterodinas, oksibutinino chloridas, papaverino hidrochloridas, flavoksatas), tricikliai antidepresantai (imipramino hidrochloridas), pakaitin hormon terapija. Jei ios priemons nepakankamos, gali bti operuojama, bet operacijos efektyvumas nra didelis. Nepavykus pagydyti ir gydymo metu gyvenimo kokybei gerinti rekomenduojami lapim sugeriantys produktai. Esant perpildytai lapimo pslei, jei galima, operaciniu bdu alinama obstrukcij suklusi prieastis. Kitais atvejais taikoma nuolatin ar laikina kateterizacija, moterims gimd pakeliantys taisai, lapim sugeriantys produktai. Funkcinis lapimo nelaikymas gydomas, pritaikant aplink ligoniui, slaugytojui padedant jam tinkamai nusilapinti,

17

vartojant lapim sugerianius produktus, atskirais atvejais stumiant nuolatinius kateterius. Visais pagalbos etapais sergantiesiems btina suteikti kuo daugiau informacijos, skatinti veikti sutrikim. Taip pagerinama pai moni gyvenimo kokyb, jie pasijunta patogiau, gali dirbti, ilstis, diaugtis visais svarbiausiais gyvenimo malonumais. lapimo nelaikymo pagalbos bdai pagal kognityvines* (painimo) funkcijas lapimo nelaikymo problema gali bti sprendiama individualiai, atsivelgiant ir kognityvines paciento funkcijas. Tai asmuo gali daryti savarankikai arba su slaugytojo pagalba. Kai paciento kognityvins funkcijos nesutrikusios, pasireikia tik lengvas atminties sutrikimas, tai amius ir fizinio pajgumo sumajimas netrukdo asmeniui paiam aktyviai dalyvauti lapimo laikymo funkcijos gerinimo procese. Kuo labiau sutrikusi paciento kognityvin funkcija, tuo daugiau slaugytojo pagalbos reiks prieiros procesuose, kuriems btini sugebjimai gerai sisavinti informacij.

* Kognityvins funkcijos tai mogaus gebjimas gauti, perdirbti, ilaikyti ir atkurti tam tikr informacij. ios funkcijos yra btinos normaliam mogaus funkcionavimui. Kognityvinms funkcijoms priskiriama dmesys, atmintis, nuosekli socialin elgsena, planavimas, taip pat kalba, skaiiavimas, erdvin dmesio orientacija ir kita.

Kirpimo linija

Logotipo vieta
Vardas Pavard Dalyvio numeris

Nuotolinio mokymo Pacient, nelaikani lapimo, prieira dalyvio atsakym kortel

Js adresas ir telefonas _______________________________________________________ __________________________________________________________________________ Praome dmiai upildyti atsakym kortel. Pasitikrinkite, ar teisingai urate savo mokymo dalyvio numer. Atsakymus siskite iki kovo 30 dienos adresu: Nuotolins studijos, SDTSC, Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius. Atsakym isiuntimo data tikrinama pagal pato spaud. Atsakymai, isisti vliau negu kovo 30 d., nebus tikrinami. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atneti SDTS centr, praome juos palikti sekretoriate (II a.). SVARBU: Visi nuotolinio mokymo dalyviai sisdami upildyt atsakym kortel privalo nurodytoje vietoje priklijuoti firmos SENI logotip. J rasite urnalo 3-iame virelyje. J ikirpkite ir priklijuokite nurodytoje vietoje. Be io logotipo Js atsakymai negalios!

18

nuoToliniS mokymaS
lapimo nelaikymo pagalbos bdai pagal kognityvines paciento funkcijas:

Esant nesutrikusiai kognityvinei funkcijai minimali pagalba, savarankikumo ugdymas

Esant lengvam kognityvins funkcijos sutrikimui dalin pagalba, prieira ir kontrol, maksimalus aplinkos pritaikymas Reguliaraus lapinimosi skatinimas. klot tikrinimo/keitimo procedros. Gydymas vaistais. Odos prieira. Aplinkos pritaikymas: pakeltos klozet sdyns, laikikliai sitverti, geras apvietimas, didels, gerai matomos tualet ikabos. renginiai: pisuaras ar antel lapintis, tutinimosi/lapinimosi kd alia lovos.

Esant sunkiam kognityvins funkcijos sutrikimui visapusika slauganij pagalba, prieira ir kontrol Reguliaraus lapinimosi skatinimas. klot tikrinimo/keitimo procedros. Gydymas vaistais (labai apgalvotas, individualiai pritaikytas). Aplinkos pritaikymas: udengti veidrodiai, paspalvintas nuleidiamasis tualeto vanduo, didesn fizin pagalba tutinantis, apsauga nuo griuvim, tualeto/vonios vizualins ikabos aki lygyje. renginiai: pisuaras ar antel lapintis, tutinimosi/lapinimosi kd alia lovos.

Reguliaraus lapinimosi skatinimas. Sveik proi lavinimas. lapinimosi proceso lavinimas. Nenumaldomo noro lapintis slopinimas. Dubens dugno raumen treniravimas (Kgel pratimai). klot ir kelnaii naudojimas (savarankikas). Gydymas vaistais. Papildomos priemons (pesarai). renginiai: pisuaras ar antel lapintis, tutinimosi/lapinimosi kd alia lovos.

Kirpimo linija

Nuotolinio mokymo Pacient, nelaikani lapimo, prieira 6 temos Pagalbos bdai esant lapimo nelaikymui
atsakym kortel
1. Ivardykite pagrindinius lapimo nelaikymo pagalbos bdus. _________________________________________________________________________________ 2. Kaip atliekamas lapimo psls treniravimas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ 3. Kaip pagerinti fizin pacient aplink? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ 4. Koks yra funkcinio lapimo nelaikymo gydymas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ 5. SITUACIJA: Slaugomam pacientui yra 92 metai, jis penkerius metus serga demencija, turi sunki atminties ir painimo sutrikim, kurie vis didja. Kok lapimo nelaikymo pagalbos bd pagal kognityvines paciento funkcijas jam suteiktumte? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________