SLAUGA mokslas ir praktika

2011 Nr. 11 (179)

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams ISSN 1648-0570 Leidiamas nuo 1997 m. sausio 1 d. Eina kart per mnes.

Redaktor Teres Guauskien tel. 8 686 41 525; el.patas tereseguzauskiene@gmail.com Redakcija Nuotolini studij koordinator Elona Steckien tel. (8-5) 277 9932; 8 686 23 283 Kalbos redaktor Graina Pruskuvien Redakcijos adresas: Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius Telefonas: (8-5) 270 1362. Faksas: (8-5) 271 2273 Redakcin kolegija Doc. Vidmantas Alekna Nijol Bielinien, SAM Doc. Eugenijus Broslavskis Prof. Julija Broaitien Aldona ioien, LSSO prezident Doc. Vita Danileviit Prof. Diane Doran, Toronto universitetas (Kanada) Doc. Nijol Drazdien Dokt. Rasa Dumbrauskien Prof. Virginija Gaigalait Nijol Galdikien, Klaipdos kolegijos Sveikatos apsaugos fakultetas Doc. Audrius Gradauskas Dokt. Loreta Gudelien Gudeleviien Prof. PhD, RN Ingalill Rahm Hallberg, Lundo universitetas (vedija)

Doc. Irena Idzelien Dokt. Natalja Istomina Nijol Jakubaitien, GSS prezident Prof. Danut Kalibatien Doc. dr. Angel Kauylien Dr. Edita Kaznait Doc. Henrikas Kazlauskas Prof. Algimantas Kirkutis Prof. Marijona Kuleikait Doc. Sigita Lesinskien Jurgita Matuizien, Vilniaus kolegijos Sveikatos prieiros fakultetas Doc. Violeta Oeraitien Algirdas Radvila, LMDPS prezidentas Doc. dr. Artras Razbadauskas Dr. Odilija Rudzeviien Juozas Ruolia, SDTS centro generalinis direktorius Doc. Vida Staniulien Prof. PhD, RN Tarja Suominen, Tampere universitetas (Suomija) Gravil erpytien, Vilniaus kolegijos Sveikatos prieiros fakultetas Prof. Arvydas ekeviius Emilija Tamaauskien, iauli kolegijos Sveikatos fakultetas Jolita Trinknait, V VU ligonins Santariki klinikos Laima Uait, Panevio kolegijos Medicinos ir socialini moksl fakultetas Doc. Algimantas Vingras Dr. Daiva Zagurskien

Redakcija neatsako u autori nuomon. SL 1005. 3,5 sp.l. Spausdino UAB Grafija, Sli g. 3A, LT-08125 Vilnius, www.grafija.lt Tiraas 1 000 egz. Kaina 5 Lt

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators: Druskininkuose Angel Matulaitien tel. (8-615) 44 099 Kaune Jovita Maleviien, Daiva Pineviien tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien tel. (8-46) 27 31 71 iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien tel. (8-41) 52 43 09 Panevyje Margarita Galiauskien tel. (8-687) 54 053, (8-455) 50 71 83 Utenoje Jrat Stankeviien, tel. (8-389) 63 823 Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien tel. (8-5) 271 2279
SLAUGA. Mokslas ir praktikagalite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 5105

Turinys
Tyrimai
Viljaras Reigas Medicinos personalo streso ir priekabiavimo darbe patirtis specializuotoje asmens sveikatos prieiros staigoje ......................................................................................... 4

SlaugoS mokymaS
Jurgita Matuizien Bendravimas su mirtaniu pacientu........................................................................................... 9 Virginija Bulikait Cukriniu diabetu serganij mokymas stovyklose ................................................................... 10

Sam informacija
Odeta Vitknien Slaugos klausimai Europos Sjungos ali nari vyriausij slaugos pareign susitikime Lenkijoje ................................................................................................. 11

TarpTauTin Tolerancijos diena

Daiva ukauskien Tolerancijos mokytis privalome visi .......................................................................................... 12

nuoToliniS mokymaS .....................................................................................................13 naudinga inoTi

Milda ygutien Blusos aktyvus kraujasiurbys .................................................................................................. 14

liTeraTros naujienos
Cholesterolis draugas ar prieas? ............................................................................................ 15

lieTuvos medicinos biblioTeka prisTaTo

Paroda JAV savanori organizacijos Lithuanian Mercy Lift veiklos dvideimtmeiui ............. 16 Apdovanotas vairiapusiais talentais .......................................................................................... 17 Mokomosios knygos asmens sveikatos prieiros ir slaugos klausimais...................................... 18

Tyrimai

Medicinos personalo streso ir priekabiavimo darbe patirtis specializuotoje asmens sveikatos prieiros staigoje
Viljaras Reigas, Klaipdos valstybin kolegija
vadas XXI a. labai daug kas keiiasi: technologijos, gyvenimo ir darbo tempas, konflikt sprendimas, sveikatos problemos ir kt. Madaug nuo 1990 m. skelbiamose mokslo publikacijose nagrinjami stres sukeliantys veiksniai, o smurto darbe problema iuolaikinje visuomenje pradedama plaiau nagrinti tik dabar. Remiantis vairi tyrim duomenimis, galima prielaida, kad streso ir smurto darbe prieastys yra darb supantys ir i jo kylantys veiksniai: tempas, konfliktai, vadovavimo stilius, asmens tipas, technikos paanga, darbo sauga, socialiniai santykiai darbe ir kt. (Astrauskait ir kt., 2010; Bjrkqvist ir kt., 1994; Europos saugos ir sveikatos darbe agentra, 2010; Paceviius, Janulyt, 2009). Streso darbe samprata. Europos saugos ir sveikatos darbe agentra (2006), atsakinga u streso darbe valdym, analiz ir rekomendacij rengim Europoje, ianalizavusi daugelio mokslinink atiliktus tyrimus, iskyr tokias streso ris: fiziologinis stresas (irdies, kraujospdio, kvpavimo, raumen tonuso, smegen elektrinio aktyvumo pokyiai, judesi koordinacijos sutrikimai), psichologinis stresas (emocin tampa, baim, frustracija), kuris dar skirstomas emocin (susijus su laukimu, pavojumi) ir informacin (susijus su sudtingu sprendimu), proio ir elgesio stresas (piktnaudiavimas tabako gaminiais, alkoholiu, narkotikais, smurtas, bauginimai arba prievarta, eimynini santyki problemos) (Europos saugos ir sveikatos darbe agentra, 2010). Tokie autoriai kaip J. Lap (1980), P. Carayon ir kt. (1999), A. Lekauskait ir kt. (2006), M. Skvarevskaja, A. Razbadauskas (2006) analizuodami streso darbe sampratas nurodo, kad darbuotojai, veikiami streso, savo darb atlieka prasiau, neigiamai vertina savo darbo ir gyvenimo kokyb, o tai daro tak ne tik pacient sveikatos prieiros kokybei, bet ir komandiniam darbui sveikatos prieiros staigoje. Smurto darbe samprata. Priekabiavimas darbe daniausiai suprantamas kaip seksualinio priekabiavimo poymi turinti veika. Darbuotojai retai supranta toki veiksm kaip galimybs ireikti save ribojimas, sakomas apie asmen melas ar situacijos, kai asmuo garsiai apaukiamas, reikm. Priekabiavimas darbo vietoje tai pavoj sveikatai ir saugai sukeliantis, pasikartojantis, nepagrstas elgesys, nukreiptas darbuotoj arba darbuotoj grup (Matthiesen, Einarsen, 2008). Mokslinje literatroje galima rasti nemaai smurto darbe apibrim: tai iurkti prievarta, fizins ir emocins kanios, sukeltos, panaudojant jg, turint tiksl k nors fizikai ar psichologikai paveikti, priversti kentti (Pajarskien, 2007), tai vykiai, kuri metu darbuotojai dl su j darbu susijusi aplinkybi patiria prievart, grasinimus ar eidinjimus, ir tai kelia grsm j saugumui, gerovei ir sveikatai (EP, 2001), <...> tokios psichologinio smurto darbe apraik svokos ir j apibrimai kaip eminimas (eminantis elgesys, kai menkinamas mogus arba dl tokio elgesio darbuotojas gali pasijusti negerbiamas ir nevertinamas), ujimas (pasikartojantis ugaulus elgesys, siekiant kertingai, piktybikai paeminti, pakenkti darbuotojui ar darbuotoj grupei), priekabiavimas (nepageidautinas elgesys darbe, eidiantis mogaus orum dl amiaus, negalios, eimins padties, lyties, seksualins orientacijos, rass, kalbos, religijos, politikos, profesini sjung, kitokios nuomons ar sitikinim, nacionalins ar socialins kilms, dl ssaj su mauma, turtu, kilme ar kita padtimi) ir grasinimas (adjimo panaudoti fizin jg ar valdi prie darbuotoj (darbuotoj grupes), sukelta fizins, seksualins, psichologins skriaudos baim arba kitos neigiamos pasekms) (EP, 2001; Inirait, ilinskas, 2010; Malinauskien, 2008). Viena aiku, kad priekabiavim skatinantys veiksniai yra organizacijos santyki kultra, kai priekabiavimas yra toleruojamas ir nelaikomas problema, staigs, netikti organizaciniai pokyiai, funkcij konfliktai ir pan. (Malinauskien, 2008). reikin darbe patyrusiems asmenims padariniai gali pasireikti psichini, protini ir psichosomatini sutrikim simptomais (Matthiesen, Einarsen, 2008). Priekabiavim patyrusius asmenis vargina depresijos simptomai, jie daniau serga irdies ir kraujagysli sistemos ligomis (Kivimaki ir kt., 2003). darbo tikslas ianalizuoti medicinos personalo streso ir priekabiavimo darbe patirt, vertinant medicinos personalo poir darb bei su juo siejam savijaut ir stres bei itiriant medicinos personalo priekabiavimo darbe patirt ir ssajas su uimamomis pareigomis. Metodika. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta specializuota asmens sveikatos prieiros staiga, kurioje teikiamos daugiaprofilins asmens sveikatos prieiros paslaugos, diegtos ir naudojamos naujausios diagnostikos, gydymo ir slaugos technologijos, dirba apie 500 darbuotoj. Apklausa buvo atlikta 2010 m. trei ketvirt, respondentai atrinkti pagal tyrimui svarbius poymius: gydytojai, slaugytojai ir slaugytoj padjjai, tyrimo atlikimo metu esantys darbe,

Tyrimai
savo noru sutik dalyvauti tyrime. Remiantis tyrimo tikslu, planuota apklausti 280 respondent. Naudojantis imi analizs teorija, nustatyta, kad imties dydiui esant 179, kai visos populiacijos tris lygus 480, gaut rezultat paklaida (d) bus 2 proc., tikimyb 95 proc. Tam buvo naudojama formul N= n0 / (1 + (n0-1) / N), ia n0 = t2pq / d2, ia N populiacijos tris, n imties tris, t normalaus pasiskirstymo kritin reikm, esant fiksuotam , ( pasirinkta 0,05, tai reikia, kad neskms tikimyb lygi 5 proc.), d paklaidos dydis, p tikimyb, kad respondentas patyr stres ir priekabiavim, q prieingo vykio tikimyb. Realybje patyrusi ir nepatyrusi stres ir priekabiavim darbe respondent pasiskirstymas yra kitoks, taiau i anksto neinanat, koks bus pasiskirstymas, nutarta, kad p = q = 0,5 (Kardelis, 1997). Prie atliekant tyrim respondentai buvo supaindinti su tyrimo tikslu, skalmis, trumpai paaikinta, kaip jas upildyti. Atliekant tyrim buvo laikomasi pagrindini etikos princip: konfidencialumo, anonimikumo, savanorikumo, autonomijos, nepakenkimo, geranorikumo ir teisingumo (siningumo). Streso darbe paplitimui vertinti naudotas Streso darbe vertinimo klausimynas (Pajarskien, Jankauskas, 2001), kuris yra rekomenduojamas kaip viena i psichosocialini darbo stresori nustatymo priemoni. klausimyn sudaro 31 klausimas. Klausimai susij su kintaniais darbo veiksniais (darbo poveikiu, socialiniais santykiais darbe), suvokiama darbo aplinka ir reakcija stres. Priekabiavimui darbe vertinti buvo naudojama priekabiavimo darbe skal (WHS), 1994 m. sudaryta tyrj K. Bjrkqvisto ir K. stermano. 2008 m. atliktas klausimyno vertimas (Astrauskait ir kt., 2010) laikantis bendrj testo vertimo reikalavim. iam tyrimui naudotis skale ir atlikti tyrim 2010 m. gautas skals autori leidimas. Priekabiavimo darbe skalje pateikti 24 teiginiai, kurie vertinami remiantis penki bal Likerto skals sistema, nuo 0 iki 4. Klausimyno skals vidiniam nuoseklumui vertinti naudotas Cronbacho alfa koeficientas, kuris paremtas atskir klausim, sudarani klausimyn, koreliacija ir leidia vertinti, ar visi skals klausimai pakankamai atspindi tiriamj dyd bei galina patikslinti reikiam klausim skaii skalje. Atlikus mint skals vidinio nuoseklumo vertinim Cronbacho alfa reikms svyravo nuo 0,88 iki 0,89. Remiantis iais rezultatais skal buvo galima naudoti tolesniam tyrimui. Anketins apklausos duomenys ianalizuoti naudojantis SPSS 15.0 statistins analizs paketu. Hipotezs apie dviej poymi nepriklausomum buvo tikrinamos atsivelgiant duomen tip, susiet lenteli metodu naudojant chi kvadrato (2) kriterijaus reikm, jo statistin reikmingum p. Hipotezms tikrinti pasirinktas reikmingumo lygmuo, lygus 0,05. Hipotezs apie lygyb buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistikai reikmingais, patikimais), kai paketo apskaiiuotoji p reikm nevirijo 0,05. Tikrindami hipotezes apie vidurki lygyb (trims nepriklausomoms imtims lyginti) naudojome dispersins analizs (ANOVA) metod. TyRiMo RezULTATAi Streso darbe paplitimo tyrimo rezultatai

Kaip teigia K. Bjrkqvist (2004), darbo organizavimas kiekvienoje organizacijoje yra susijs su vienodu uduoi paskirstymu, darbo savarankikumo galimybmis ir personalo nuomons paisymu darbo klausimais. Tyrimo metu ityrus personalo galimybes dalyvauti darbo organizavimo procese nustatyta, kad darbo klausimais atsivelgiama tik kas ketvirto darbuotojo (42,7 proc.) nuomon. Vertinant darbuotoj galimyb atsitiktinai sugadinti verting darbo rezultat arba rang nustatyta, kad egzistuoja statistikai reikmingas skirtumas tarp uimam pareig ir galimybs sugadinti rezultat darbe, t. y. n vienas slaugytojo padjjas nenurod, kad verting rezultat ar rang darbe gali sugadinti danai, tuo tarpu taip padaryti gali 17,6 proc. gydytoj ir 7,6 proc. slaugytoj. Tiriant reikin galima prielaida, kad auktesnes pareigas uimantys respondentai dl neatsargaus poelgio sugadinto vertingo darbo rezultato organizacijoje jauiasi maiau baudiami ar kitaip neigiamai psichologikai veikiami nei emesnes pareigas uimantys respondentai. Ityrus respondent subjektyvi nuomon apie darb ir pasitenkinim juo nustatytas statistikai reikmingas skirtumus tarp organizacijoje uimam pareig ir respondent patiriam emocikai sunki period darbe, nervins ir fizins tampos darbe poji bei pasitenkinimo dabartiniu darbu. Vertinant tampos pasireikim darbovietje nustatyta, kad emocin tamp jauia 36,3 proc., nervin 56,7 proc. ir fizin tamp 26,4 proc. vis tyrime dalyvavusi medicinos darbuotoj. Ityrus emocikai sunki period darbe dan nustatyta, kad danai tokius periodus patiria 41,2 proc. gydytoj ir 31,4 proc. slaugytoj. Tuo tarpu slaugytoj padjjai nenurod savo darbe patiriantys toki period. is tyrimo rezultatas patvirtina, kad emocikai sunks periodai ir organizacijoje uimamos pareigos yra susij statistikai patikimais ryiais: kuo auktesnes pareigas darbuotojas uima, tuo daniau emocikai sunkius periodus patiria. doms rezultatai gauti tiriant fizins ir nervins tampos pasireikim nervin tamp daniau patiria darbuotojai, uimantys auktesnes pareigas, t. y. gydytojai (38,3 proc.) daniau negu slaugytojai (16,9 proc.) ir j padjjai (7,4 proc.), o fizin daniau slaugytoj padjjai (18,5 proc.) nei slaugytojai (9,3 proc.) ar gydytojai (8,8 proc.). inodami asmens sveikatos prieiros staig veiklos specifikum galime daryti prielaid, kad nervins tampos pasireikimas tarp gydytoj gali bti susijs su pacient mirtimis, nepasitenkinimu gaunamu atlyginimu, personalo trkumu (Inirait, ilinskas, 2010). Socialiniai santykiai yra svarbi organizacijos veiklos skms, personalo tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo, poirio organizacijos veikl gerinimo priemon. Tyrimo metu vertinant vadovo paramos ir pagalbos poreik nustatyta, kad kuo emesnes pareigas organizacijoje uima respon-

Tyrimai
eidinjimas bei psichologinis spaudimas ir eminimas yra dani priekabiavimo elementai, kurie pasireikia medicinos personalo darbe (Bjrkqvist ir kt., 1994). Psichologiniu spaudimu ir lugdymu vadinamas elgesys, susijs su gand skleidimu bei kritika, nukreipta darbin veikl (Bjrkqvist ir kt., 1994). Ityrus melo, kuris, respondent nuomone, sakomas apie juos aplinkiniams, pasireikimo dan, nustatyta, kad statistikai reikmingai skiriasi gydytoj ir kit respondent grupi patirtis. Gydytojams, kuri buvo 8,8 proc., 10,2 proc. slaugytoj ir 22,2 proc. slaugytoj padjj su paskleista aplinkoje melaginga informacija apie juos teko susidurti danai (2 pav.).
70,0
14,8

dentai, tuo daugiau tokios paramos jie sulaukia. Pavyzdiui, vadovo paramos ir pagalbos visada sulaukia beveik kas treias gydytojas, kas ketvirtas slaugytojas ir kas antras slaugytojo padjjas (1 pav.).

80 70 60 50 41,5 32,4 26,4 29,7 18,5 66,7 Gydytojas Slaugytojas

Proc.

41,2 28,8

40 30 20 10 0 Visada

60,0 50,0
Retai Niekada

58,8

61,0

63,0 Gydytojas Slaugytojas

Proc.

40,0 30,0 20,0 10,0 14,8

1 pav. Gydytoj, slaugytoj ir slaugytoj padjj nuomon apie tai, kaip danai sulaukia vadovo paramos ir pagalbos (2 = 18,15, df = 8, p < 0,05) Ne k maiau organizacijos nari veiklos skmei takos turi artimj parama, supratimas, palaikymas ir atliekam funkcij vertinimas. Taiau tyrimo metu gauti duomenys veria sunerimti kuo emesnes pareigas respondentai uima, tuo maiau j atliekam darb vertina artimieji. Atlikus statistinius skaiiavimus nustatyta, kad 34,8 proc. slaugytoj padjj artimieji nevertina j atliekamo darbo. Tuo tarpu gydytoj, kuri artimieji j darbo nevertint, nebuvo (2=22,98, df=8, p<0,01). B. Pajarskien ir R. Jankauskas (1998) streso tyrimo darbe metodinse rekomendacijose nurodo, kad stresas yra tokia situacija, kai jauiama tampa, nuovargis, irzlumas, nerimas, dl to nakt sunku umigti. Tyrimo metu ityrus reikin tarp medicinos personalo nustatyta, kad tokio pobdio streso visai nejaut tik 4,5 proc. tyrime dalyvavusio medicinos personalo.Tai reikia, kad beveik visi tyrime sutik dalyvauti respondentai jauia aling ir sveikatai kenksming stres. Ityrus kitus stresui bdingus ir su juo susijusius veiksnius nustatme statistikai reikmingus ryius tarp organizacijoje uimam pareig ir savo sveikatos bkls subjektyvaus vertinimo kas treias gydytojas (67,6 proc.), beveik kas antras slaugytojas (46,6 proc.) ir kas treias slaugytojo padjjas (31,9 proc.), palyginti su kolegomis, savo sveikatos bkl vertino kaip ger (2=15,22, df=6, p<0,05). Remiantis iais rezultatais darytina prielaida, kad subjektyvus sveikatos bkls vertinimas siejasi su organizacijoje uimamomis pareigomis, t. y. kuo auktesnes pareigas respondentas organizacijoje uima, tuo geriau jis vertina savo sveikatos bkl. Priekabiavimo darbe paplitimo tyrimo rezultatai Anot K. Bjrkqvist ir kt. (1994), psichologinis spaudimas ir lugdymas, odin agresija, psichologinis smurtas ir

32,4

28,8 22,2 8,8 10,2

0,0 Patiriu retai Patiriu

2 pav. Respondent skirstinys pagal apkalb ir melo patirt organizacijoje (X2 = 19,44, df = 4, p < 0,05) Anot M. Astrauskaits, A. Permino ir R. M. Kerno (2010), nekonstruktyvi kritika, patiriama darbovietje, siejasi su darbuotojo psichologiniu spaudimu ir eminimu, demotyvuoja darbuotoj ir skatina darbo rezultat blogjim. Tyrimo metu vertinus tokios kritikos paplitim nustatyta, kad 38,6 proc. slaugytoj, 16,2 proc. gydytoj ir 6,1 proc. slaugytoj padjj organizacijoje jautsi pernelyg kritikuojami (p<0,05). Palyginus respondent grupi vidurkius nustatyta, kad patiriamos kritikos paplitimas siejasi su organizacijoje uimamomis pareigomis. odine agresija ireikiamas elgesys nukreiptas mogaus asmenin gyvenim, intymi detali pavieinim, aptarinjim (Bjrkqvist, 1994). Tyrimo metu nagrinjant jautri asmeninio gyvenimo detali pavieinim, padaryta prielaida, kad slaugytojai (10,0 proc.) daniau nei slaugytoj padjjai (6,7 proc.) ar gydytojai (2,8 proc.) patiria ios formos koleg priekabiavim darbe (p < 0,05). Kaip teigia K. Bjrkqvist (1994), jautri asmenini gyvenimo detali pavieinimas gali bti prilyginamas kenkimui reputacijai ir profesinei karjerai. io autoriaus mintis papildo J. Paceviiaus ir E. Janulyts (2009) darbas, kuriame tyrjai, inagrinj kenkimo reputacijai fenomen (33 atvejai i 85) ir profesins karjeros lugdym (69 atvejai i 85), nustat, kad pagrindins to prieastys yra organizacijos nari nepasitenkinimas socialiniu klimatu (prieikumas, pavydas) ir darbu.

Tyrimai
Psichologinis smurtas ir eidinjimai yra tiesiogins agresijos forma. Elgesys gali bti lengvai atpastamas, agresyvus ir reikiamas tiesioginiais grasinimais, apaukimu, smerkianiais, negatyviais gestais (Astrauskait ir kt., 2010). Tyrjas K. Bjrkqvist (1994) atvir agresij vardija kaip agresijos form, kuri nesunku atpainti, nes ji nukreipta tiesiogiai individ. vertinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad egzistuoja statistikai reikmingas ryys tarp respondent uimam organizacijoje pareig ir patirt nepagrst kaltinim. Nepagrstai apkaltinti per paskutinius 6 mnesius nurod buv 17,3 proc. gydytoj, 25,2 proc. slaugytoj ir 6,2 proc. slaugytoj padjj. Atliktas skirtum tarp atskir respondent grupi tyrimas parod, kad statistikai patikimas skirtumas nustatytas tarp gydytoj ir slaugytoj (p < 0,05). Respondentai, patiriantys aukt psichologinio spaudimo ir eminimo priekabiavimo darbe formos lyg, daniausiai kenia nuo darbines uduotis bei darbo pasiekimus nukreipto negatyvaus elgesio (Bjrkqvist, 1994). Ityrus respondent nuomons menkinimo darbe patirt priklausomai nuo organizacijoje uimam pareig nustatyta, kad 23,6 proc. gydytoj, 16,1 proc. slaugytoj ir 11,1 proc. slaugytoj padjj savo darbe yra patyr nuomons sumenkinim i koleg. Remiantis rezultatais darytina ivada, kad kuo emesnes pareigas uima respondentai, tuo maiau j nuomon sumenkinama (3 pav.).
80 70 60 50 59,3 44,9 39,0 29,6 23,6 16,1 8,8 11,1 67,6 Gydytojas Slaugytojas

tiktinai sugadinti darbo rezultat, emocikai sunki period patirtis, nervins ir fizins tampos pasireikimas, pasitenkinimas dabartiniu darbu, vadovo ir artimj pagalbos galimybs, subjektyvus savo sveikatos bkls vertinimas ir prislgta nuotaika statistikai patikimais ryiais siejasi su organizacijoje uimamomis pareigomis. Respondent apklausos duomenys parod, kad kas ketvirtas darbuotojas (38,6 proc.) buvo garsiai apauktas, kas antras (46,3 proc.) garsiai ijuoktas, kas treias (30,1 proc.) patyr nuomons sumenkinim. Tyrimo metu surinkti duomenys leidia daryti prielaid, kad kuo auktesnes pareigas darbuotojas uima organizacijoje, tuo psichologinio smurto pasireikimas yra didesnis, ir gydytojams savo darbo aplinkoje daniau tenka igyventi priekabiavimo darbe formas, kai veikiama per gydytojo, kaip dirbaniojo, funkcij vertinim, o ne per asmenyb. Tuo tarpu slaugytoj ir slaugytoj padjj patirtis yra prieinga nei gydytoj, nes jie psichologin smurt patiria per asmenybs vertinim ir smurtavim ne dl atliekamo darbo ir su juo susijusi funkcij. io tyrimo rezultatai i dalies atkartojo J. Paceviiaus ir E. Janulyts (2009) tyrimo metu gautus rezultatus, kuriais tyrjai atskleid, kad mobingo rodikliai tirtose organizacijose yra dani, j neigiamos pasekms mogui ir organizacijai yra akivaizdios, taiau, nepaisant to, organizacij vadovai nra pakankamai rimtai tuo susirpin. Ivados 1. Medicinos personalo poiris darb bei savijauta ir stresas darbo metu siejosi su hierarchine pareig struktra organizacijoje. Slaugytojai (41,5 proc.) ir j padjjai (66,7 proc.), palyginti su gydytojais (26,4 proc.), daniau galjo sulaukti savo vadovo paramos ir pagalbos, darb kaip nesavarankik vertino tik slaugytojai (6,8 proc.) ir j padjjai (11,2 proc.). Gydytojai (91,2 proc.), palyginti su slaugos personalu (slaugytojai 69,5 proc., j padjjai 55,6 proc.), buvo labiau patenkinti savo dabartiniu darbu, daniau skundsi su darbu siejama emocine tampa (41,2 proc. gydytoj ir 31,4 proc. slaugytoj) ir atsakomybe u savo darbo rezultat. 2. Priekabiavimas ir emocinis smurtas yra gana danas reikinys medicinos personalo darbe. Priekabiavimo pobdis siejasi su uimamomis pareigomis organizacijoje. Gydytojai, palyginti su slaugos personalu, i savo koleg daniau patiria su atliekamomis funkcijomis susijus priekabiavim: beveik kas antras gydytojas (45,2 proc.) puss met laikotarpiu buvo patyrs koleg abejoni dl jo priimam sprendim, beveik kas ketvirtas (23,6 proc.) isakytos nuomons sumenkinim. Slaugytojai ir slaugytoj padjjai, palyginti su gydytojais, buvo daniau patyr su j asmenybs vertinimu susijus psichologin smurt: puss met laikotarpiu penktadalis (20,7 proc.) slaugytoj buvo patyr eidiant ir nekorektik j darbo vertinim, kas ketvirtas (38,6 proc.) jautsi pernelyg kritikuojamas, penktadalis (22,2 proc.) slaugytoj padjj buvo patyr igyvenimus dl melagingos informacijos apie juos paskleidimo aplink.

Proc.

40 30 20 10 0

Patiriu retai

Patiriu

3 pav. Nuomons sumenkinimo patirtis tarp gydytoj, slaugytoj ir slaugytoj padjj (2 = 19,78, df = 6, p < 0,05)

Statistikai patikimas ryys nustatytas vertinant patirt dl koleg abejoni priimant sprendimus. Nustatyta, kad i psichologinio spaudimo ir eminimo r patyr 45,2 proc. gydytoj, 11,9 proc. slaugytoj ir 11,1 proc. slaugytoj padjj (2 = 31,89, df =6, p < 0,05). Tyrimo rezultat apibendrinimas vertinus streso darbe paplitim ir patirt nustatyta, kad savarankikumo darbe vertinimas, galimyb suklysti ir atsi-

8
LITeraTra

Tyrimai
10. Kivimaki M., Leino-Arjas P., Luukkonen R., Riihimaki H., Vahtera J., Kirjonen J. (2003). Work stress and risk of cardiovascular mortality: prospective cohort study of industrial employees. Job Stress Network [interaktyvus]. Prieiga per internet: http://www.workhealth.org/whatsnew/whnewrap/kivimaki%20abstract%202003.html (irta 2011-10-01). 11. Lap J. (1980). Darbo psichologija. Vilnius. 12. Lekauskait A., Venyt R., Demskyt J. (2006). Iintensyvios terapijos slaugytoj patiriamas stresas slaugant terminalins bkls pacientus. Sveikatos mokslai. Nr. 4, p. 282287. 13. Malinauskien V. (2008). Psichologini ir socialini veiksni darbe ir miokardo infarkto ryys. Kauno medicinos universitetas. Kardiologijos institutas. Kaunas. 14. Matthiesen S. B., Einarsen S. (2008). MMPI-2 configurations after persistent bullying at work. 15. Paceviius J., Janulyt E. (2009). Mobingas kaip organizacinio gyvenimo problema: prieasi, raikos ir pasekmi vertinimas ir analiz. Ekonomika irvadyba: aktualijos irperspektyvos. Nr. 14, p. 187196. 16. Pajarskien B., Jankauskas R. (2001). Streso darbe vertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius. Vilnius. 17.Pajarskien B. (2007). Psichologinis smurtas darbe. Problema ar fikcija? Visuomens sveikata. Nr. 4, p. 2226. 18. Skvarevskaja M., Razbadauskas A. (2005). Priklausomybs ligomis serganij emocinis smurtas prie slaugytoj. Slauga: mokslas ir praktika. Nr. 2, p. 1012.

1. Astrauskait M., Perminas A., Kern R. M. (2010). Sickness, colleagues harassment in teachers work and emotional exhaustion. Medicina. Nr. 9, p. 629634. 2. Bjrkqvist K., sterman K., Hjelt-Back M. (1994). Aggression among university emplyees. Aggressive behavior. No. 20, s. 173184. 3. Bjrkqvist K., sterman K., Lagerspetz M. J. (1994). Sex differences in covert aggression among adults. Aggressive behavior. No. 20, s. 2733. 4. Carayon P., Smith M. J., Haims M. (1999). Work organization, Job Stress and Work-Related Musculoskeletal Disordes. Human Factors. No. 4, s. 644663. 5. Europos saugos ir sveikatos darbe agentra. Environment and Health International [interaktyvus]. 2010. Prieiga per internet: http://osha.vdi.lt/PDF/Topics/stress/FS22LT. htm (irta 2011-10-01). 6. European Journal of Work and Organizational Psychology (2001). No. 4, s. 467484. 7. European Parliament, Resolution on Harassment at the Workplace 2001/2339 (ICN), Official Journal of the European Communities (2001). 8. Inirait L., ilinskas V. J. (2010). Personalo darb skatinim lemiani veiksni tyrimas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Ekonomika ir vadyba. Nr. 15, p. 530540. 9. Kardelis K. (1997). Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas.

Gerbiamieji slaugos darbuotojai ir visi io urnalo skaitytojai,

urnal Slauga. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Prenumeratos kaina: metams 60,00 Lt; 6 mn. 30,00 Lt; 3 mn. 15,00 Lt; 1 mn. 5,00 Lt

Indeksas 5105

SlaugoS mokymaS

Bendravimas su mirtaniu pacientu

Jurgita Matuizien Vilniaus kolegijos Sveikatos prieiros fakultetas
Patirtis rodo, kad daugiau nei pus pacient mirta ligoninse. O bendravimas yra vienas pagrindini slaugos aspekt, gerinani rezultatus ir padedani ligonio artimiesiems, patiriantiems psichologin ir emocin distres [2]. Slaugant mirtanius pacientus btina gerbti ligonio teis laisvai pasirinkti paliatyviosios pagalbos bd ir aplink. Kiekvienas pacientas individualiai priima mirt, taiau yra iskiriamos penkios, universalios, reakcijos artjani mirt stadijos: neigimas, pyktis, derjimasis, depresija, readaptacija. mogus gali igyventi vien stadij ar kelet i j vienu metu, jos gali trukti nevienodai, o j eilikumas gali vairuoti. Taiau visi mirtantieji jas igyvena. Todl labai svarbu inoti, kurioje i i stadij pacientas yra, ir bendravim planuoti atsivelgiant tai. Mirtanio paciento slaugos procese negalima pamirti ir artimj, jie gali tapti ,,slaptaisiais pacientais. Neretai jie laiko save pacient advokatais, jauia nuolatin nuovarg, igyvena dvasins, psichologins pagalbos poreik ir stygi, apriboja savo socialinius ryius dl artimojo ligos [6]. Nordami apsisaugoti nuo mirties nerimo, daniausiai pacientai naudoja du pagrindinius gynybos mechanizmus: tikjim ,,galutiniu gelbtoju ir tikjim savo iskirtinumu bei nepaeidiamumu. ,,Galutinio gelbtojo vaidmuo atitenka medikui, todl paciento ir mediko tarpusavio santykiai tampa sunks ir dar labiau paatrja, ypa paaikjus, kad medikas nebegali padti, nes apviliami paciento ir j artimj lkesiai. Slaugytojai tampa paciento stipri jausm taikiniu. Pacientai jauiasi priklausomi nuo slaugytoj, taiau savo emocijas ilieja taip pat ant j. Medicinos personalui tenka itverti prietaringus pacient jausmus ir igyventi savuosius [1]. Kadangi slaugytojai daug laiko praleidia su pacientais, jie yra pagrindiniai asmenys (angl. key possition), galintys sumainti emocines problemas. Taiau neretai slaugytoj bendravimas su mirtaniais pacientais charakterizuojamas kaip pavirutinikas [4, 5, 8]. vedijoje atlikto tyrimo duomenimis, slaugos personalas turi nepakankamai gdi kalbtis su pacientais apie mirt. Mokslininkai pagal slaugytoj elges ir bendravimo su pacientais stili suskirst juos dvi kategorijas ir kelet subkategorij: 1. Personalas, kuris kalbasi su pacientais apie mirt: stengiasi iklausyti pacient igyvenimus, susijusius su mirtimi, iklauso ir isako savo nuomon apie paciento isakytas mintis, drsina pacientus kalbti apie mirt. 2. Personalas, kuris vengia pokalbi mirties tema: mgina nukreipti pacientus nuo ios temos, mgina pralinksminti pacient. Taigi, akivaizdu, kad slaugytoj elgesys slaugant mirtaniuosius skiriasi. Mirtaniojo slauga priklauso nuo slaugytojo poirio, vertybi ir patirties. Siekiant isiaikinti, kodl slaugytojai pasirinko vienok ar kitok elgesio model, paaikjo, kad dauguma j elgsi intuityviai, siekdami rasti lengviausi ieit i susidariusios padties. Dauguma tyrime dalyvavusi slaugytoj nebuvo tikri, kaip reikia kalbti su pacientais apie mirt, kokiais atvejais koki taktik naudoti. Taigi elgesys ir bendravimas buvo nulemtas ne situacijos ar paciento poreiki, o slaugytojo vertybi, patirties ir nuostat [7]. Su pacientu apie mirt turi bti bendraujama atsivelgiant besikeiianius paciento poreikius. Jei to pageidauja pats pacientas, reikia su juo pasikalbti apie mirt. Bendravimo su mirtaniu pacientu gdiai yra iugdomi. Taiau mokymai yra nelengvi, jie turt bti pakankamos trukms, t. y. ne trumpesni kaip deimt dien. J metu turi bti naudojami geriausiai vertinti mokymo-mokymosi metodai, tokie kaip garso ir vaizdo raai, savikritika, grtamojo ryio sesijos ir vaidmen aidimai [8].

LITeraTra 1. Sikilbeck J., Payne Sh. Emotional Support and the Role of Clinical Nrse Specialists in Palliative Care, 2002, JK. 2. Trovo de Araujo M. M., Paes Da Silva M. J. Communication with dying Patients perception of Intensive Care Units Nurses in Brazil. 2004, Brazilija. 3. Braun M., Gordon D., Uzielty B. Associations Between Oncology Nurses Attitudes Toward Death and Caring for Dying Patients. 2010, Izraelis. 4. Johnston B., Smith L. N. Nurses and Patients Perceptions of Expert Palliative Nursing Care. 2006, UK. 5. Roberts L. W., Dyer A. R. Caring for People at End of Life. 2007, JAV. 6. Vasiliauskait K., Demskyt J. Paliatyvij pacient artimj poreiki vertinimas. 2010, Lietuva. 7. Wadensten B., Conden E., Wahlund L., Murray K. How Nursing Home Stuff Deal with Residents Who Talk about Daeath // International Journal of Older People Nursing 2007, Vol. 2(4):241249. 8. Wilkinson S., Beiley K., Aldridge J., Roberts A. A Longitudinal Evaluation of a Communication skills Programs, I999, JAV.

10

SlaugoS mokymaS

Cukriniu diabetu serganij mokymas stovyklose

LSMU Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetolog, LSDD pirminink Virginija Bulikait
Stovyklos sergantiems cukriniu diabetu monms organizuojamos daugelyje pasaulio ali. Lietuvoje tokios stovyklos rengiamos jau daugiau nei 20 met. Stovyklos gali bti organizuojamos cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir paaugliams, gali bti stovykl, kurias kvieiami vaikai kartu su tvais, gali bti ir vien tik suaugusiems skirtos stovyklos. Vaikai ir paaugliai saugioje aplinkoje gunda be tv pagalbos savarankikai tvarkytis tam tikrose situacijose. Suaug pacientai stovyklose siekia mainti kno svor: pradeda manktintis, sveikiau maitintis ir skatinami tai tsti namuose. Stovykloje siekiama pagerinti serganiojo diabetu inias apie lig, formuoti praktinius gdius, skatinti socialin bendravim, motyvuoti pacientus daugiau dmesio skirti ligai valdyti. Dirbdami stovyklose gydytojai ir slaugytojai gyja patirties bei pagerina gdius, reikalingus ligoni mokymo procesui. Medikai, stebdami serganij diabetu kasdienin gyvenim, isiaikina, kas pacientams trukdo laikytis paskirto gydymo. Cukriniu diabetu sergantys mons stovyklose mokosi valdyti diabet, gyja ini ir gdi. Priirimi medik komandos jie leidia laik tarp turinij t pai problem ir kartu mokosi saviprieiros. Stovykloje pagerja socialinis bendravimas, ryiai tarp pacient ir personalo. Stovyklavimui parenkamos tinkamos aktyviam poilsiui vietos, daniausiai gamtoje, prie vandens telkini. Stovyklaujama nuo 7 iki 10 dien. Ms alyje stovyklos organizuojamos Jonavos raj. graiame gamtos prieglobstyje, puyn ir Neries apsuptyje sikrusiame sveikatinimo centre ,,Atgaiva tau, Kauno raj. Kaergins vaik sanatorijoje, pajryje, Anyki raj., Ignalinos raj., Druskininkuose ir kt. Stovykloms sudarytos mokymo programos skiriasi nuo stacionaro ar diabeto centro mokymo program. Stovykloje neskaitomos paskaitos, daugiau vykdomas mokymas grupse, daugiau diskutuojama, mokomasi, kaip elgtis konkreiose situacijose. Danai stovykloje pasikeiia paciento gyvensena, nes padidja fizinis aktyvumas, patiekiamas sveikesnis maistas. Sergantieji diabetu mokosi reguliuoti gliukozs kiek kraujyje aktyviai sportuodami: kasdien manktindamiesi, plaukiodami, okdami, aisdami laisvalaikio aidimus. Mokomasi pasirinkti maisto produktus, suskaiiuoti angliavandeni kiek, priderinti insulino doz. Neretai stovyklautojai isiruoia yg, nes btent tuomet ir prireikia vis su liga susijusi ini ir gdi. Stovyklos rekomenduojamos ir neseniai susirgusiems pacientams, ypa vaikams ir paaugliams. ia jie gyja daugiau savarankikumo ir pasitikjimo savo jgomis. Stovykloje yra galimyb tuoj pat pritaikyti inias praktikai, todl lengviau formuojami gdiai. Pageidautina, kad stovyklos personalo komandoje bt gydytojas, slaugytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, treneris. Gerai imokyti suaug diabetu sergantys vadovai savo pavyzdiu teigiamai veikia stovyklautojus. Ypa jauniems pacientams svarbu pamatyti ir suprasti, jog net ir sergant diabetu jie gali daryti t pat, k ir sveikieji. Gerai, kai ilgiau sergantys vadovai ar kiti stovyklautojai pasidalija savo patirtimi, diskutuoja karjeros galimybi, eimos krimo klausimais. Neretai diabetu susirgs paauglys mano, jog i liga apriboja galimybes studijuoti, ukerta keli siekti isvajotos specialybs, sukurti eim. Taiau stovykloje susitinkama su monmis, skmingai pasiekusiais usibrt tiksl, o tai ir kitus kvepia neprarasti vilties ir diaugtis gyvenimu. Nuo vaikysts serganios cukriniu diabetu moterys atvyksta stovyklas su savo sveikomis atalomis ir parodo, jog sergant diabetu galima sukurti eim ir susilaukti ne tik vieno, o keli vaikui. vairi specialybi mons dalijasi patirtimi ir savo pavyzdiais rodo, jog sergant diabetu galima pasiekti tiek mokslo, tiek profesini auktum. Pasibaigus stovyklai, vertinamos pacient inios, gdiai, gyvensena, psichosocialiniai aspektai. Dalyviai susidraugauja, vienas kit palaiko, todl ivykus i stovyklos bendravimas nenutrksta: rengiami susitikimai, bendraujama socialiniuose tinklalapiuose.

Sam informacija

11

Slaugos klausimai Europos Sjungos ali nari vyriausij slaugos pareign susitikime Lenkijoje
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialist Odeta Vitknien
Vyriausij medicinos pareign susitikimai vyksta kiek- yra gyvendinamas pilotinis tyrimas su slaugytoj profesiovien pusmet ES pirmininkaujanioje alyje ir skirti pasi- nal kortele, irima, kaip greiiau, patikimiau ir saugiau keisti ali patirtimi, pristatyti kiekvienos alies esminius utikrinti pripainimo procedr. Tam tikslui sukurta IMI sveikatos apsaugos ir slaugos srities darbus, aptarti svarbiau- sistema, kuria privals naudotis visos alys nars, nes tai bus sias slaugos problemas, iklausyti PSO Europos regiono at- reglamentuota direktyvoje. Susitikime pristatyta Lenkijos skubiosios medicinos sistestov praneimus aktualiausiais slaugos klausimais io susitikimo metu, kuris vyko 2011 m. spalio 58 d. ma. Surengtas vizitas GMP stot, Kariuomens ligoninje Varuvoje, akcentuoti 2005/36/EB direktyvos, Bolonijos apirtas skubiosios medicinos centras bei pristatytas speciproceso gyvendinimo, vietimo harmonizavimo svarbos Eu- alist rengimo centras. Jungtiniame vyriausij slaugos ir medicinos pareigropoje problemos ir perspektyvos. Lenkijos sveikatos ministerija pristat savo alies slaugy- n susitikime, organizuotame PSO Europos regiono, PSO toj rengimo sistem. Rengimo kokyb utikrina Nacionali- atstovai pristat Azerbaidane (Baku) vykusios Ministr n akreditacijos taryba, kuri steigta Sveikatos ministerijoje. konferencijos pagrindinius aspektus ir konferencijos svarb. Akreditacija mokymo programai gali bti suteikta nuo trij Taip pat pristatyti Talino chartijos tikslai ir gyvendinimas, iki penkeri met. Jei slaugytojas baigia neakredituot pro- atsivelgiant mokslu pagrist politik, solidarum, tinkagram, negali gauti licencijos praktikai. Slaugytojams, kurie mum ir vertybes. Susitikime aptarti dokumento Sveikata 2020 pagrindibaig slaugos studijas prie Lietuvai stojant ES ir kuri studijos neatitinka ES direktyvos reikalavim, yra organizuoja- niai aspektai, pabrtas sveikatos sektoriaus vaidmuo kitiems mos ilyginamosios studijos, finansuojamos Europos sociali- sektoriams ir atkreiptas dmesys iuos principus ir veiksmus: nio fondo, kur administruoja Lenkijos sveikatos ministerija stebsena, sveikatos problem identifikavimas bendruome(vert 45 mln. eur), o projekt gyvendina universitetai nje, sveikatos sauga (aplinka, maistas), lig prevencija, sveikatos stiprinimas, visuomens sveikatos utikrinimas, finan(projekto trukm 20082015). Lenkijos sveikatos ministerija daug dmesio skiria hos- savimas, bendradarbiavimas ir sveikatos moksliniai tyrimai PSO taip pat pateik informacij apie atlikt analiz, kaip pitalins infekcijos prevencijai. Epidemiologijos slaugytoj tikslas yra utikrinti pacient saugum asmens sveikatos PSO Europos regiono alyse sveikatos sektori paliet pasauprieiros staigose. Gydymo staigose steigiamas epidemio- lin ekonomin kriz. Daugelyje ali buvo imtasi politini logijos slaugytojo etatas, jei ligonin turi daugiau kaip 200 sprendim: mainami biudetai, mainami atlyginimai ir lov. Ligoninse taip pat yra steigiamos infekcij kontrols t. t. Taiau paymta, kad daryti ivadas apie tai, kaip kriz komandos. Epidemiologijos slaugytojai turi aikiai apibrt paveik moni sveikatos bkl, yra per anksti. Pristatytas praneimas apie vykdom Prometheus projekkompetencij ir funkcijas. t, kurio tikslas isiaikinti mobilumo ir migracijos prieasBuvo pristatytos ios Europos Komisijos iniciatyvos: tis bei tendencijas. iame projekte tarp 17 ali nari daly1. Profesins kvalifikacijos modernizavimas (alioji knyga). vauja ir Lietuva. 2. eimos slaugytojo projektas. PSO Europos regiono politikos patarja 3. Paymta, kad PSO 2000 m. slaugai ir akuerijai pristat slaugos ir akueapibr eimos sveikatos slaugyrijos strategines kryptis Europoje, Miuncheno tojo koncepcij, kurioje Europos deklaracijos, Slaugos ir akuerijos paslaug alims, rengiant eimos slaugytostrategines kryptis 20112015 metams (atjus, rekomenduojama studij trusivelgiant vairias PSO rezoliucijas, susijukm vieneri metai. Daug Europos sias su slauga), Talino chartijos, dokumento ali atsivelg i rekomendacij. Sveikata 2020, direktyvos 2005/36/EB gyDaugelyje ali eimos sveikatos vendinimo svarb. Paymta, kad kiekviena slaugytojai ar bendruomens slaualis turi turti Slaugos ir akuerijos strategijas gytojai rengiami magistro studij bei priemoni planus. metu. iuo metu Vakar kotijos Susitikimo metu pabrta, kad vyriausij universitetas vykdo projekt, kuriaslaugos pareign vaidmuo tampa vis svarbesme dalyvauja daug Europos ali, jo nis, priimant sprendimus, gerinanius sveikatikslas yra itirti ir apibrti eimos sveikatos slaugytojo kompetencij ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens tos sistem. Suprantant slaugos ir akuerijos vaidmen bei parengti alims reko- sveikatos departamento Specializuotos medi- svarb bei vaidmen Europos kontekste, sucinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialist tarta stiprinti slaugos ir akuerijos atstovamendacijas. Odeta Vitknien (kairje) su Lenkijos 4. Europos profesional kortel, Sveikatos ministerijos Slaugos ir akuerijos vim bei bendradarbiavim nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. naudojant IMI sistem. iuo metu departamento direktore Beata Cholewka

12

TarpTauTin Tolerancijos diena

Tolerancijos mokytis privalome visi

Lietuvos psichikos sveikatos slaugytoj asociacijos prezident Daiva ukauskien
Jungtini taut generalin asamblja (rezoliucija Nr.48/126) 1995 metus buvo paskelbusi Tolerancijos metais. Buvo paskelbta ir Tolerancijos princip deklaracija. Tolerancija joje apibriama kaip ...pasaulio kultrins vairovs primimas ir pagarba jai, <...> tai skirtum harmonija. Lietuvos Respublikos statymuose tolerancijos svoka nra apibrta. Daugiau minimas diskriminacijos aktas nei btinyb ar pareiga bti tolerantikiems. Kad ir kaip bt keista, bet apie tolerancij kalbti nelengva. Matyt, prieastis ta, kad tolerancijos svoka ir pati vertyb patyr daug transformacij. Tolerancija iandien ir tolerancija vakar jau yra skirtingi dalykai. Tolerancija (lot. tolerare iksti, pakelti) reikia pakantum bei tam tikr pagarb kitaip mstaniajam, nebtinai pritariant jo nuomonei. Istorijos eiga keit tolerancijos esminius bruous ir paius toleravimo objektus bei subjektus. Nemaai istorini asmenybi r atrias kalbas, mojuodami tolerancijos vzdu. Martinas Lutheris (14811546) vienas pirmj paskelb, kad tolerancija kitatikiams turi bti ugdoma ne ginklu, o odiu. Manau, kad i vidurami ir atjo idja viesti visuomen. Kokios netolerancijos aknys? Tai baim, neinia, nesuvokimas, visuomens tamsumas. XVII a. angl filosofai msi auktinti tolerancij kaip vertyb. Thomas Hobbesas (15881679) kovojo u valstybin ir teisin tolerancij. Jo pdomis jo ir Johnas Lockeas (16321704), kuris reikalavo pakantumo kitatikiams. Esame laimingi, kad negyvename viduramiais ir nereikia kovoti dl galimybs bti tolerantikiems. Turime teis laisvai kalbti, reikti savo mintis, gyventi, kaip norime. Toleruojame alia savs gyvenanius mones ir tikims, kad jie, jei ir nepritars ms pasirinktam gyvenimo bdui, tai bent jau toleruos mus. iuolaikinei visuomenei toks tolerancijos suvokimas yra parankus. Apie tai vertt pakalbti plaiau. Ar mes ities esame tolerantiki? Socialins apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa atskleid, kad madaug 80 proc. Lietuvos gyventoj laiko save tolerantikais. Taiau t pai respondent pasiteiravus, ar jie galt dirbti su kitokiais, neigiamai atsak 80 proc. I to darytina ivada: esu tolerantikas, kol j nematau ir negirdiu, arba toleruoju tai, kas mans nelieia. Mano nuomone, tolerancijos ia maai, kur kas daugiau abejingumo. Toleruoti nereikia paksti, ignoruoti ar umerkti akis. Toleruoti reikia suvokti ir pripainti, kad kitos lyties, tikjimo, seksualins orientacijos, pair ar kit ypatybi turintis mogus yra tau lygus, turintis tas paias teises ir pareigas kaip ir tu. Taigi, kas pasikeit nuo 1995 met? Ar tapome tolerantikesni vienas kitam, tolerantiki kitaip atrodaniam ar mstaniam? Manau, kad ms visuomen labiau vald pseudotolerancij, suprimityvindama kitokius, juos nuraydama ligoni, isigimli, ikrypli gretas. Pseudotolerantikoji visuomen vieai ujauia, gailisi, remia ir elpia. Teorikai lyg ir leidia bti kitokiems, bet pageidauja, kad tie kitokie bt saugiai udaryti psichiatrinse ligoninse, pensionatuose, globos namuose, kad netekt j susitikti gatvje, kad jie netrikdyt ms, normalij, dmesio imaldai itiesta ranka. Skaudiai reaguojame integruotas mokymo programas, kai tai lieia ms vaik buvim su negaliais vaikais. Pasigardiuodami kaip viduramiais pasileidiame ragan mediokl, kai psichikos sutrikim turintis mogus patenka iniasklaidos akirat. statym sargai, lyg afekto bsenos apimti, gina mus nuo seksualini maum arba moterims, patyrusioms smurt, silo savo problemas sprsti eimose arba eiti banyi. Tad toks ms visuomens tolerancijos veidas. Noriu paminti, kad pati tolerancija yra dviej ri: 1) formalioji tolerancija tai pakantumas kito nuomonei bei religijos formai, nepritariant j turiniui, 2) turinio tolerancija pripainimas ir pritarimas kit moni nuomonei ar religijai. Tolerancijos esm nuo to nekinta tolerancija privalo bti kiekvieno i ms moralin pareiga, teisin btinyb. Toleruoti nereikia bti nuolaidiam, atsukti kit skruost. Tolerancija yra aktyvus veiksmas, pozityvus poiris kitaip mstant ar atrodant, tai supratimas ir pripainimas, kad kitoks nra nei geresnis, nei blogesnis. Visuomen dar turi mokytis gyventi su kitu kaip kitokiu. Tolerancija nra gimta savyb, jos yra imokstama, ji isiugdoma. Kiekvienas i ms gali prisidti prie tolerancijos ugdymo. Mainti netolerancijos apraikas visuomenje padeda atviras prijimas prie informacijos, individualus supratimas ir sismoninimas kartu su vietins valdios sprendimais ir vietimu. Tolerancija ugdoma tik vietimu. Visuomenei reikia imokti laisvai, etikai ir kritikai mstyti. Taut, rasi ir moni vairov yra lobis, tai pasaulio prieskonis, kuriuo turime mgautis, kuris gali praturtinti ms gyvenim netiktinomis patirtimis ir skoniais. Psichikos sveikatos slaugytojai yra viena galingiausi visuomens grandi, kurios gali ir turi keisti poir psichikos sutrikim turinius asmenis. J lpose yra galingas ginklas odis, kuris gali lauyti stereotipus, nuviesti psichiatrini ligonini ukaborius, parodant, kad ir personalas, ir pacientai yra mons. Kad riba tarp ligos ir sveikatos yra trapi ir efemerika. Noriu pasiremti Jono Pauliaus mintimis, kad tolerancija tai supratimas, jog nra ydo, nra graiko, mons lygs ir unikals, jie turi unikali vert Dievo akivaizdoje. i mintis skamba graiai, bet skeptikai paklaust, ar visi slaugytojai yra tolerantiki savo pacientams? Labai noriau atsakyti teigiamai, bet realyb rodo, kad kartais esame netolerantiki ne tik savo slaugomiems pacientams, bet ir sau arba savo kolegoms. Teko susidurti su slaugytojais, kurie nedrsta garsiai pasakyti, kad dirba psichiatrijos srityje, jiems baugu ir gda prisipainti, kad tenka kas dien bendrauti su psichikos ligomis serganiais pacientais. Slaugytojai i aplinkini igirsta uuojautos odius, kad jiems tenka nerealus krvis, tiek fizinis, tiek ir psichinis. Kaip jie itveria su tais? Toks klausimas priblokia paius slaugytojus, priveria susimstyti. Neretai slaugytojai netolerantiki ir vieni kitiems, bet ia jau kita tema. ias mintis apie tolerancij noriu pabaigti vienu nugirstu pokalbiu. Kalbasi du pacientai psichiatrinje ligoninje. Gal nori okolado? Ne, nenoriu. Imk. Jis visikai normalus...

nuoToliniS mokymaS
S V EIK AT O S P RIE IROS SPE C IALI ST D MESIUI
2012 met sausio mnes pradedamas naujas nuotolinio mokymo kursas tema KrTIes vYs skiriama sveikatos prieiros specialistams Kurs vadov Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausioji klinikos slaugos administrator Aldona Grblinien Tel.+37052786704. El. patas: aldona.grebliuniene@vuoi.lt Mokym turinys 1. Krties vys. Habil. dr. Valerijus Ostapenko 1.1. Krties vio biologijos ypatumai. Prof. dr. Kstutis Suiedlis 1.2. Sergamumas krties viu ir mirtingumas nuo jo pasaulyje ir Lietuvoje. Dr. Giedr Smailyt 1.3. iuolaikiniai krties vio chirurginio gydymo aspektai, onkoplastins operacijos. Dr. Saulius Bruas 1.4. Krties vio sisteminis gydymas: chemoterapija, hormonoterapija, biologin terapija. Gyd. Laura Steponaviien 1.5. iuolaikin krties vio radioterapija. Dr. Arvydas Burneckis 2. Krties vio rizikos veiksniai. Dr. Daiva Gudaviien 2.1. Su gyvensena susij krties vio rizikos veiksniai. Prof. Laima Gricit 3. Krties vio profilaktikos galimybs. Prof. dr. Janina Didiapetrien 3.1. Krties vio chemoprofilaktika. Prof. dr. Janina Didiapetrien 3.2. Krties vio profilaktika atrankin mamografin patikros programa. Dr. Rta Briedien Dalyviai, perskait pateikt mediag, istudijav rekomenduojam literatr, turs atlikti uduotis ir atsakyti pateiktus klausimus. Dalyviams, atlikusiems pateiktas uduotis ir atsakiusiems klausimus, bus iduodami 40 val. mokymosi trukms Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro tobulinimosi paymjimai. Registracijos mokestis usisakiusiems leidin 25,- Lt Mokantis internetu 70,- Lt Mokest u nuotolin mokym praome pervesti bank SEB. Sskaitos Nr. LT 227044060000322130 2012 met Nuotolinio mokymo dalyvi registracija vyks iki 2012 m. sausio 7 d. Visiems usiregistravusiems bus suteiktas identifikavimo numeris (ID), kur vliau dalyviai turs nurodyti savo atsakym kortelse.
Kirpimo linija

13

Nuotolinio mokymo KrTIes vYs dalyvio registracijos kortel

Vardas Pavard Gimimo data* Adresas Tel. Nr. El. patas Diplomo numeris Kokia pavarde iduotas diplomas Miestai, kuriuose bus teikiami paymjimai (pabraukite miest, kuriame pageidaujate atsiimti paymjim):

Vilnius, Kaunas, Klaipda, iauliai, Panevys, Druskininkai, Utena.

2 0 0 1 . 0 9 . 0 9 .

*Paaikinimas: btinai reikia upildyti visus 11 langeli, todl tarp met, mnesio ir po dienos reikia atskir langel rayti tak, pvz.:

14

naudinga inoTi

Blusos aktyvus kraujasiurbys

Ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols centro Medicinos entomolog dr. Milda ygutien
Ruden padanja atvej, kai blusos trikdo moni gyvenim, sikurdamos gyvenamj nam rsiuose. Blusos jau daug tkstantmei yra mogaus palydovai. Taiau j agresyvumas mogaus atvilgiu vairiais istoriniais periodais buvo skirtingas ir tai slygojo daug veiksni. Literatroje Biblija nurodoma kaip seniausias altinis, kuriame minimi maro (pagrindiniai platintojai blusos) epidemijos atvejai, bet tik XIX a. pabaigoje buvo atrastas maro sukljas ir nustatytas ios ligos platintojas. Lietuvoje ie parazitai inomi nuo seno, bet aktyvus dusto (DDT) naudojimas 56 prajusio amiaus deimtmetyje minimaliai sumaino blus populiacij, ypa mogini blus. Blusos kraujasiurbiai nariuotakojai, maitinasi induoli ir pauki krauju. Suaugusios blusos yra savo eiminink ektoparazitai, bet maai laiko praleidia ant eimininko tik tiek, kiek reikia pasimaitinti. Maitinimosi trukm priklauso nuo ries ir gali trukti nuo keli minui iki keli valand. Pasaulyje inoma apie 1000 blus ri, Lietuvoje apie 20. Blusas galima bt suskirstyti daug grupi pagal eimininkus (kuri krauju maitinasi): namini gyvn (kai, un, kanopini, namini pauki), miko grauik; dykumos gyvn, laukini pauki ir t. t. Pulex irritans mogin blusa, kuri gali parazituoti taip pat tarp un ir kit gyvn. Blusos tai mai 15 mm dydio vabzdiai, turi tris poras koj, ilgiausios yra treios poros kojos. Jomis blusa spariai okinja (uolis siekia 9 cm aukt ir 32 cm ilg). Paprastai blusa sudeda 35 kiauinius, o per vis gyvenim 450500. Kiauinius sudeda grind plyius, po kilimais, sausose iuklse, dulkse, skuduruose, pastoviuose un ir kai guoliuose ar ant gyvno kailio. Vystymosi trukm nuo kiauinio iki suaugusio vabzdio nulemia ioriniai faktoriai temperatra ir drgm. Optimali vystymosi temperatra 1824 C ir 8095 % drgm. Tokiomis slygomis visas mogins blusos vystymasis trunka 16 dien, unins 25 dienas. Esant nepalankioms slygoms, tai gali utrukti iki 200300 dien. I kiauinio isirita lervut, kuri maitinasi irstaniomis organinmis mediagomis ir suaugusi blus imatomis. iurkin blusa (Xenopsylla cheopis) pagrindinis maro platintojas tropinio klimato juostoje, laivais ir kitomis transporto priemonmis buvo veta Europos uostus ir miestus. iltakraujo gyvno kraujas blusoms yra gyvybikai btinas, tik pasimaitinusi patel gali subrandinti kiauinius, sudti juos, taip utikrindama bsim generacij. Daugybiniai blus kandimai alina mogaus nerv sistem. kandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, nietintis, 1 cm diametro paraudimas, kuris isilaiko 34 dienas, kartais pasireikia stiprios alergins reakcijos. Paprastai sukandiojamos lengvai prieinamos vietos (kojos, rankos), labai retai galva. Blus kandimai sukelia alergin odos udegim. Pagrindin i blus sikrimo vieta gyvenamj nam ar tarnybini patalp rsiai bei pirmj aukt butai, laiptins. Manoma, kad miesto teritorijoje gyvenanios blusos prisiriusios ne tiek prie tam tikro eimininko, kiek prie tam tikros vietovs. Rsiai pagrindin vieta miestuose, kur randama blus ir ia daniausiai paplitusios katins blusos. Jos masikai dauginasi vasar, bet j pagausja ruden ir iem. Gyventojai i bendro naudojimo viet gali parsineti blus namus. Taip patekusios bst blusos gali pulti naminius gyvnus, o vliau ir veistis. Efektyviausia blus naikinimo priemon aukta sanitarin higienin gyvenamosios aplinkos kultra. Nors blusos gali ir ilgai badauti, bet nesant maitintoj (grauikai, valkataujanios kats gyvenamj nam rsiuose), veisimasis sutrinka. Blusoms patekus gyvenamsias patalpas, pats prieinamiausias j naikinimo bdas dulki siurbliu isiurbti kilimus, grind plyius, o vliau iplauti kartu vandeniu su muilu (200 g kibirui vandens). Jei blus invazija didel, naudojami buitinms reikmms skirti aerozoliniai insekticidai, kuri galima sigyti parduotuvse. Pastebjus, kad bstuose laikomi naminiai gyvnai usikrt blusomis, btina patarimo kreiptis veterinarijos gydytojus. Nereikt umirti, kad tik 10 % blus populiacijos parazituoja gyvn kailyje, o kitos 90 % yra sikrusios iorinje aplinkoje (kilimuose, gyvn guoliuose, grind plyiuose ir pan.). Blusoms siveisus rsiuose, patartina kreiptis nam bendrijas, kurios gali organizuoti licencijuot moni atliekam blus naikinim (dezinsekcij). Blus iplitimas tam tikrose vietovse nra vien tik to bsto gyventoj problema. Reikalinga specialist konsultacija apie i parazit biologij, elgsen, j ri nustatym. Naikinimas nra sudtingas, tik tam reikia l. Todl, siekiant apsaugoti visuomen nuo blus invazijos, btinas vairi inyb (savivaldybs, nam bendrijos, socialins rpybos institucijos, visuomens sveikatos centro apskrityse, mokyklos) bendradarbiavimas.

liTeraTros naujienos

15

Cholesterolis draugas ar prieas?

Kas gi yra tas cholesterolis? kaip jis patenka organizm? k reikia gerasis ir blogasis cholesterolis? kodl reikia isitirti riebal kiek kraujyje? iuos ir daugel kit svarbi klausim atsako medicinos moksl daktar Elke Ruchalla knygoje Padidjs cholesterolio kiekis (Versus aureus, 2011). Isamiai ir kiekvienam suprantamai knygos autor aprao padidjusio cholesterolio kiekio organizme simptomus, paaikina, kodl padidjusi riebal koncentracija kraujyje yra pavojinga sveikatai. Dl padidjusio riebal kiekio dabartinje visuomenje kenia daug moni. Riebal apykaitos sutrikimai neretai nustatomi tik tuomet, kai jau bna paeistas vienas ar kitas organas, nes nra tipik padidjusio riebal kiekio kraujyje simptom. Tai labai pavojinga, nes padidjs riebal kiekis kraujyje, alia didelio kraujospdio, antsvorio, diabeto, yra viena pagrindini irdies ir kraujagysli sistemos lig prieasi, t. y. gali sukelti infarkt ar insult. inotina, kad cholesterolis yra reikalingas daugeliui gyvybikai svarbi mogaus organizmo funkcij. Pavyzdiui, jis dalyvauja estrogen, testosterono, vitamino D3, tulies rgi, reikaling virkinimo procesui, gamyboje. Vadinasi, cholesterolis organizmui yra reikalingas. Taiau autor primena, kad cholesteroliu organizm aprpina kepenys, antinksi iev ir lytins liaukos, pats organizmas per dien pasigamina nuo vieno iki dviej gram cholesterolio, tad nebtina jo gauti su maistu. Knygoje taip pat yra naudingos informacijos apie iuolaikines padidjusio riebal kiekio kraujyje priemones bei galimybes. Knygoje aikinama tinkamos mitybos ir sveikos gyvensenos reikm mainant pavoj susirgti irdies ligomis.

Skyrelyje Padsi sau pads ir tau pateikiama praktini patarim, kaip sveikai maitintis, kaip subalansuoti mityb, kokie tinkamiausi fizins manktos ar sporto pratimai, kaip mainti antsvor, kaip veikti stres ir kt. Taiau autor spja: i knyga neatstos vizito pas gydytoj. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti lig ir skirti tinkam gydym. Kita vertus, knyga pads geriau pasirengti vizitui pas gydytoj, suteiks vertingos informacijos, kaip elgtis, kai ms kraujyje susikaupia per daug cholesterolio.

Pasijuokim: vitamino C doz

Per vLu ymus vokiei gydytojas ir mokslininkas Rudolfas Virchovas (18211902) buvo pagarsjs kaip nepaprastai grietas egzaminuotojas, pas kur labai danai studentai neilaikydavo egzamino. Kart vieno egzamino metu Rudolfas Virchovas ivardijo kelet ligos poymi ir paklaus studento: Kokius vaistus js paskirsite ligoniui, esant iems simptomams? Studentas ivardijo teisingus vaistus. Gerai, linkteljo galv Virchovas. Ir koki i vaist doz js iraysite ligoniui? Po vien valgomj aukt, pone profesoriau, atsak studentas. Baigs atsakinti studentas ijo i auditorijos laukti egzamino rezultat. Kiek pastovjs studentas staiga susiprotjo, kad neteisingai atsak valgomasis auktas yra per didel doz. Jis pravr duris auditorij ir suuko: Pone profesoriau, ligoniui vaist reikia skirti ne po valgomj aukt, o po arbatin auktel! Virchovas altai atsak: Per vlu. Ligonis jau numir.

16

lieTuvos medicinos biblioTeka prisTaTo

Paroda JAV savanori organizacijos Lithuanian Mercy Lift veiklos dvideimtmeiui

Spalio 18 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaryta Amerikos lietuvi savanori organizacijos Lithuanian Mercy Lift veikl iliustruojanti fotografij paroda Dvideimt met su Lietuva. parodos atidarym atvykusi Pran lutien, viena i organizacijos steigj, LML Sveikatos mokslini program direktor, pristat fotografij ekspozicij ir prisimin organizacijos vairiapus pagalb Lietuvai per du Nepriklausomybs deimtmeius. Susirinkusiems P. lutien padovanojo apie LML veikl ileist knyg Lithuanian Mercy Lift. Dvideimt met su Lietuva (sudarytojai: S. Kaauskas, A. Karaitis, V. Lendraitien, P. lutien). Amerikos lietuvi savanori organizacija Lithuanian Mercy Lift (LML), i pradi pasivadinusi Lithuanian Hotline, kurta ikagoje 1990 m. kovo 10 d., prajus kelioms valandoms po pasauliui pranetos inios apie atkurt Lietuvos Nepriklausomyb. Pirmieji savanoriai ir vliau prie organizacijos veiklos prisidj nariai: Audron ir Rimas Gulbinai, Algis Augaitis, Viligail ir Jurgis Lendraiiai, Rita ir Jurgis Rikai, Pran lutien, Valentinas ir Silvija Krumpliai, Rasa Lakas, Virga Rimeikien, Leonidas Ragas, Virginija ir Petras Jokubauskai, Rimas Domanskis, Prdencija Dirkien, Laima Jurknien, Vacys aulys, Riardas Burba, Alma Adamkien, Vena Lauraitien ir daugelis kit. Beveik visi gim ne Lietuvoje, taiau visus juos siejo bendras tikslas: padti negandos, ligos paliestam mogui, padti Lietuvai. Pirmoji savanori organizacijos pirminink Rasa Lakas, 19901993 m. organizacijai vadovavo Jurgis Rikus, o nuo 1993 m. iki 2000 m. Jurgis Lendraitis, 20002004 m. Pran lutien, 20042011 m. Aurin Karaitis. Per 20 met Lithuanian Mercy Lift suteik Lietuvai paramos u 126 690 425 JAV dolerius, atsiunt 612 kontei-

Pran lutien (deinje) su Vaik raidos centro direktore Jovita Petrulyte

I deins: Lietuvos medicinos bibliotekos direktor Salvinija Kocien, direktors pavaduotoja Laima Valbasien ir Pran lutien parodos atidarymo dien. Pirma i kairs LMB Informacijos skyriaus vedja Regina Vaivilien, treia Vaik raidos centro direktor Jovita Petrulyt, ketvirta LMB darbuotoja Janina Valanit

neri su vaistais, gydymo priemonmis ir kasdieniais reikmenimis. Siuntos buvo skirstomos po vis Lietuv. Fotografij parodos atidarymo dien Lietuvos medicinos bibliotekos direktor Salvinija Kocien padkojo Lithuanian Mercy Lift atstovei P. lutienei u suteikt param bibliotekai. LML suorganizavo medicinos knyg ir urnal labdar Lietuvos medicinos bibliotekai. 1992 m. bibliotek pasiek pirmoji labdaros siunta tautiei surinktos knygos bei urnalai. Lithuanian Mercy Lift narys A. Ankus kelet met bibliotekai dovanojo JAV nacionalins medicinos bibliotekos bibliografin duomen baz Medline kompaktiniuose diskuose. Amerikos lietuvi savanori organizacija rm Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos medicinos bibliotekos sijungimo pasaulio kompiuterini tinkl sistem projekt. 1996 m. LML prezidentas Jurgis Lendraitis su mona Viligaile ir P. lutien dalyvavo ikilmingame interneto linijos atidaryme Lietuvos medicinos bibliotekoje.

lieTuvos medicinos biblioTeka prisTaTo

17

Pran lutien su Lietuvos medicinos bibliotekos direktore Salvinija Kociene

2004 m. Lietuvai stojus Europos Sjung Lithuanian Mercy Lift veikla pasikeit. Pradtos vykdyti sveikatos programos, nusprsta remti versl Lietuvoje, taip pat diegti ir remti Lietuvoje veikianias programas (AIDS, krties vio prevencijos, diabeto ir kt.). Nors i met liepos mnes ikilmingai paminjusi savo veiklos 20-met Lithuanian Mercy Lift baigia savo labdaringus darbus, taiau, pasak P. lutiens, vis dar bus siuniama parama tiems, kuriems labiausiai jos reikia seneli namams ir negaliesiems. LMB direktor S. Kocien palinkjo P. lutienei skms gyvendinant visas programas, kurias ji dar yra suplanavusi. Vaik raidos centro direktor Jovita Petrulyt pabr LML paramos svarb vykdant autizmo program ir padkojo Sveikatos ir vietimo program koordinatorei u pagalb. Paroda, skirta Amerikos lietuvi savanori organizacijai Lithuanian Mercy Lift Lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki met pabaigos, o paskui persikels kit miest gydymo staigas. Janina Valanit

Apdovanotas vairiapusiais talentais

Spalio 5lapkriio 11 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veik Riardo Dailids fotografij paroda Nuo cenzros laisvs link. Ekspozicijos atidaryme dalyvavo autoriaus kolegos ir biiuliai Rimantas Dichaviius, Stanislovas virgdas, Juozas Galkus, Liucija Stulgien, Juozas alkauskas, Darius Mikys, Laisvn Petkeviien. Riardas Dailid gim 1937 m. spalio 24 d. Skapikyje, Kupikio raj. 1957 m. baigs tuometin Kauno upeivi mokykl dirbo Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) uosto laivuose kapitono padjju. 1961 m. gijs dant techniko specialyb Leningrado medicinos mokykloje gro Lietuv. 19611962 m. dirbo dant techniku Nemenins poliklinikoje (Vilniaus raj.), o nuo 1963 m. iki 1999 m. iauli ligoninje ir dant protezavimo poliklinikoje. R. Dailid pasakoja, kad beveik keturis deimtmeius nuolankiai tarnavs odontologijos deivei Apolonijai, taiau nebuvs jai itikimas paviliojo muzikos mza. Dar Leningrade jis lank vokalo studijas. Grs Lietuv dainavo iauli kultros nam Vinco Masionio estradiniame ansamblyje. Tapo lietuvikos estrados konkurs Gintarin triba (Kaunas, 1966, 1967) ir Vilniaus boktai (1968) diplomantu. Kelet met gastroliavo su Nacionalins filharmonijos estradiniu ansambliu Vilniaus aidai. Ryys su muzika nenutrko. R. Dailid jau trisdeimt met muzikos garsus paveria fotografiniu vaizdu. Taip gim ciklas Gyvenimas diaze. Daugiasluoksn diazo aistra, energija, netiktini garsiniai pasaai, ritmo pulsacija, nuneanti jausmus ir mintis smons uribius puiki galimyb fiksuoti i demokratik, kartu intelektuali, muzik vaizdais, sako fotografij autorius. R. Dailid Lietuvos fotomeninink sjungos valdybos narys. Peln apdovanojimus parodose ir konkursuose. 2002 ir 2007 m. apdovanotas iauli miesto kultros ir meno premijomis. Be daugybs autorini parod Lietuvoje, R. Dailid savo kryb yra pristats Niujorke, Maskvoje, Varuvoje, Sent Fuego (Kuboje), Kristianstade (vedijoje) ir kt. alyse. Dalyvavo tarptautinse grupinse parodose JAV, Brazilijoje, Vokietijoje, ekijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje ir kt. alyse. iemet Venecijoje vykstanioje Pasaulio vaizduojamojo meno 54-ojoje bienalje eksponuojama dvylika R. Dailids fotografij. Ileido leidin Kryi kalnas, fotografij album Laiko labirintuose. Jo darbai publikuoti albumuose Lietuvos fotografija (1978, 1981, 1987), Lietuvos fotografija: vakar ir iandien (1999, 2002, 2003), Baltijos kelias, Su meile Lietuva, Pinigai fotografijoje, Ugavns Kurtuvnuose, Graina Didelyt ms atminty, iauli miestui skirtuose fotoalbumuose ir kt. Menininko fotografij ciklai saugomi iauli fotografijos muziejuje, Lietuvos fotomeninink sjungoje, Lietuvos banko, Rokikio krato muziejuose, Vaingtono (JAV) fotografijos asociacijoje, Maskvos (Rusija) A. Pukino vaizduojamojo meno muziejuje. Janina Valanit

18

lieTuvos medicinos biblioTeka prisTaTo

Mokomosios knygos asmens sveikatos prieiros ir slaugos klausimais

Gerontologija ergoterapeutams: mokomoji knyga / V. Lesauskait, G. Bagdonas, J. Macijauskien, A. Visokinskas. - Kaunas, 2008. - 126, [1] p. Knygoje apvelgiama senjimo demografija. Raoma apie biologines ir psichosocialines senjimo teorijas, mogaus organizmo pokyius bei daniausias patologines bkles ir ligas senatvje. Pateikiamas literatros sraas, termin odynas ir kt. priedai. Paliatyvioji slauga: universiteto vadovlis / Arvydas ekeviius. - Kaunas, 2008. - 250 p. Pirmasis originalus paliatyviosios pagalbos vadovlis ms alyje. Knygos pradioje apvelgiama paliatyviosios pagalbos raida ir istorija. Apraomos mirtinomis ligomis sergani ligoni simptom prieastys, slaugos problem nustatymas. Pateikiami slaugos diagnozi pavyzdiai ir slaugos plan pagrindai. Daug vietos skiriama nemedikamentiniam gydymui. Taip pat supaindinama su medikamentinio gydymo, kur skiria gydytojas, principais, kad gydytojas ir slaugytojas pajust teikiantys paslaugas kaip komandos nariai. Daugiausia vietos skiriama fizini simptom malinimui. Skaitytojas ras verting patarim, kaip elgtis kilus psichologinei, dvasinei, socialinei problemai. Paskutiniame knygos skyriuje apraoma, kaip nustatyti paliatyviosios pagalbos medik darbo problemas ir kokiomis priemonmis jas sprsti. Slaugos technika: universiteto vadovlis / Arvydas ekeviius, Daiva Kriukelyt, Jurgita Gulbinien, Jovita Demskyt, Aura Lekauskait, Alina Vakelyt, Jolanta Toliuien. - Kaunas, 2008. - 268 p. Vadovlyje didiausias dmesys sutelkiamas slaugos gdi formavim. Temos pateikiamos laikantis slaugos veiksm sekos, taip pat nurodomos priemons, reikalingos slaugos veiksmams atlikti. Aptariami naujagimi, kdiki ir suaugusij asmens higienos veiksmai. Idstoma vaist vartojimo metodika. Ypatingas dmesys skiriamas injekcijoms. iame vadovlyje nauding ini ras ne tik slaugytojai, bet ir medicinos, odontologijos bei visuomens sveikatos studentai, praktikai. Ugdymo mokslo pasiekimai modernioje slaugos praktikoje: mokomoji knyga / Inga Mikutaviien. - Kaunas, 2008. - 138, [1] p. i knyga skirta sveikatos prieiros specialistus rengiani auktj mokykl studentams, bsimiems slaugytojams kaip mokymosi priemon, padedanti gyti ini ir gebjim asmens bei visuomens sveikatos tausojimo, stiprinimo ir grinimo klausimais. Devyniuose skyriuose pateikiami bendrieji ir tik slaugai bdingi mokymo planavimo, realizavimo bei vertinimo principai, nagrinjamos mokymo teorijos ir j pritaikymo galimybs slaugos praktikoje, aptariami specialij poreiki turini pacient mokymo ypatumai ir kt. Kiekvieno skyriaus gale pateikiamos savikontrols uduotys ir klausimai, padedantys prasminti nauj informacij, skatinantys atrasti atitinkamos situacijos geriausius edukacinius sprendimus. Paliatyvioji slauga: mokomoji knyga / Dal Smaidinien. - Kaunas, 2008. 146, [2] p. Knygoje nagrinjama paliatyviosios medicinos samprata, tikslai, pagrindiniai principai ir ypatumai. Daug dmesio skiriama skausmo medicinai ir pacient, sergani onkologinms ligomis, slaugai.

Psichins sveikatos slauga: paskaitos konspektas / D. Navikas. - Kaunas, 2008. 26, [1] p.

ias mokomsias knygas rasite Lietuvos medicinos bibliotekoje. Daugiau informacijos apie leidini idavim namus Naudojimosi biblioteka taisyklse www.lmb.lt > paslaugos arba tel. 261 77 96 (Abonementas)

LEIDINI PAIEKA, USAKYMAS

Bibliotekos skaitytojai gali atlikti leidini paiek , usakyti, skolintis, prat sti gr inimo termin Lietuvos medicinos bibliotekos elektroniniame kataloge http://libis.lmb.lt:8880 2.2 Atsidariusiame lange pasirinkite reikalingas rubrikas ir spauskite Pasirinkti paym tus

2.1 Laukelyje Tekstas raykite norim dalyk ir spauskite Iekoti

3. Dokument s rae spustelkite ant Jus dominan io leidinio rao

1. LMB elektroniniame kataloge (http://libis.lmb.lt:8880/) atlikite paiek . raykite tekst pasirinktame laukelyje (pagal Asmenvard , Antrat ar Bet kok od ) ir spauskite Iekoti

4. Atsidariusiame lange pamatysite trump leidinio apra , tuomet dein je pus je spauskite mygtuk Usakyti

2. Paiek galima atlikti ir pagal dalyk . Spauskite Ipl stin paieka ir mygtuk , esant dein je pus je prie rubrikos Dalykas

2.3. Ipl stin s paiekos lange prie rubrikos Dalykas pamatysite pasirinktus kriterijus, tuomet spauskite Iekoti

5. Usakym lange turite paym ti fond , i kurio bus usakomas leidinys. Norint usakyti leidin , J s paprays prisijungti prie sistemos. veskite Skaitytojo paym jimo numer . Slaptaodis J s pavard

6. Nor dami pai r ti savo usakyt dokument s ra spauskite Mano sritis

arba rezervuot