2

SLAUGA. Mokslas ir praktika

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys

su slaugytoj vente!

Nr. ? (?) priedas

Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams

ISSN 16480570

Sveikatos apsaugos ministras ilvinas PADAIGA

Leidiamas nuo 1997m. sausiomn. 1d. Eina kart per mnes. Mokslinis redaktorius dr. Artras Razbadauskas Redaktorius Rytis MANKUS Operatorius Elona STECKIEN Stilist Alma KAROSAIT R e d a k c i n k o l e g i j a: Prof. D.Kalibatien, doc. V.Oeraitien, doc. A.Vingras, doc. A.Gradauskas, dr. E.Kaznait, prof. V.Gaigalait, N.Bielinien, dr. A.Razbadauskas, doktorant N.Istomina, J.Ruolia, L.Gudelien-Gudeleviien, L.Uait, doc. V.Staniulien, N.Galdikien, E.Tamaauskien, doc. A.Kauylien, G.erpytien, J.Matuizien M o k s l i n i a i r e c e n z e n t a i: prof. P.Plevokas, prof. D.Kalibatien, prof. V.Gaigalait, doc. A.Vingras, doc. V.Oeraitien, doc. V.Alekna, dr. E.Kaznait, doc. E.Broslavskis, dr. O.Rudzeviien, doc. V.Danileviit, doc. S.Lesinskien, doc. N.Drazdien, dr. A.Razbadauskas, doc. H.Kazlauskas, doc.D.Drungilien, doc. I.Idzelien, prof. A.Kirkutis, slaugos mokslo doktorant N.Istomina, edukologijos doktorant R.Dumbrauskien Redakcijos telefonas (85)2701362, 8 672 37786 Faksas: (85)271 22 73 El. patas: slaugamp@takas.lt Redakcijos adresas: Rugig. 1, LT-08418 VILNIUS SL 1005. 2,5 sp. l. Spausdino AB Spauda Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius Us. Nr. 1462 Tiraas 3 000 egz. Virelyje Irmos Karvelyts nuotrauka
SLAUGA. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikrai kataloge).

Nuoirdiai sveikinu visus slaugytojus su Lietuvos medicinos darbuotoj diena ir artjania profesine vente tarptautine slaugytoj diena. Linkiu jums stiprios sveikatos ir optimizmo gyvendinant savo siekius bei kantrybs Js kilniame darbe. Mano, kaip ministro, sipareigojimai Jums didinti darbo umokest bei gerinti darbo slygas. Tikiuosi, kad visuose sudtinguose reikaluose rasime bendrus sprendimus.

Gerbiamoms kolegms ir kolegoms Slaugytojo dienos proga

Linkime saviraikos pripainimo i pacient, koleg, bendruomens, eimos nari. Linkime ir gero materialaus atlygio u gailestingumu ir profesionaliu supratimu apgaubt slaug. Linkime nuolatinio laukimo akimirk pabti tarp namiki draug ir diugesio nepraradimo. Linkime kantrybs ir budrumo klausytis mokytoj Mokytoj sielai, knui, bendrijai. Skms! Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro darbuotojai Sveikinu visus slaugos specialistus su profesine vente! Linkiu tvirtybs ir pozityvumo ginant bei saugant savo profesijos vertybes ir idjas, puikios sveikatos, skms asmeniniame gyvenime ir sieki isipildymo. Te js velnumas ir uuojautos odiai pacientams bna ne praeinanios mados, o js darbo kokybs ir profesionalumo enklas. SAM Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialist Nijol Bielinien

Jeigu Js neprenumeruojate, bet norite sigyti leidin ,,SLAUGA. Mokslas ir praktika, kreipkits Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymoorganizatores:
Druskininkuose Angel Matulaitien, tel.(8-615) 44099, Kaune Janina Ivakeviien, Jovita Maleviien, tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien, Aldona eponien, tel.(8-686) 51907,

iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien, tel. (8-41) 524309, Panevyje Jrat Astrauskait, tel.(8-687) 54053, Utenoje Jrat Stankeviien, tel.(8-389)638 23, Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien, Vera iktorova tel.(8-5) 271 22 79. Taip pat leidin galite sigyti SDTS centre: Rugig. 1, Vilnius, tel. 270 13 62.

Nr. ? (?) priedas

SAM pozicija

Slaugos aktualijos: interviu su Sveikatos apsaugos ministru p. ilvinu Padaiga

1. Ar bus atskirtos slaugos paslaugos nuo medicinini paslaug, nustatyti slaugos paslaug ir procedr kainiai? gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos nuostatas sveikatos apsaugos srityje 2006 m. I ketvirt planuojama teisinti slaugos paslaug kainius: numatyti didesn mokest u sunki ligoni prieir. Tai susij su btinybe diferencijuoti slaugos ir palaikomojo gydymo apmokjim ir bazines kainas, bet ne atskirti slaugos paslaugas nuo medicinini. Sveikatos apsaugos ministro sakymu paskirta darbo grup rengs ir teiks tvirtinti Slaugos paslaug namuose ir ambulatorinse sveikatos prieiros staigose teikimo reikalavimus ir bazines kainas. 2. Ar galvojama modeliuoti ir apskaiiuoti slaugos mogikuosius ir materialius iteklius? 2003 m. gruodio mn. sveikatos apsaugos ministras patvirtino program Strateginis sveikatos prieiros ir farmacijos moni itekli planavimas Lietuvoje 20032020 m.. ios programos rezultat pagrindu bus parengta slaugytoj planavimo Lietuvoje strategija, modelis, metodins rekomendacijos bei trumpalaikiai (kas 35 metai) ir ilgalaikiai (kas 10, 20 met) student primimo planai. 3. Ar numatoma nustatyti optimal (ne maesnis kaip 1:2,5) gydytoj ir slaugytoj santyk? Slaugytojai nra gydytoj padjjai, todl planuojant slaugytoj skaii nenumatoma jo sieti su gydytoj skaiiumi. Slauga yra neatsiejama sveikatos prieiros dalis, ir jai privaloma skirti pakankam dmes. Todl pacientams privaloma utikrinti kvalifikuotas ir laisvai prieinamas slaugos paslaugas. 4. Ar toliau tsiantis slaugytoj emigracijai nebus siekiama, kad neivykt svetur dirbti geriausi ir gabiausi specialistai? Kokie numatomi bdai (priemons) slaugytoj emigracijai sultinti, sustabdyti? Pagal iduot licencij verstis slaugos praktika ir iduot paym per 2004-01-01 2005-03-31 laikotarp, btin siekiant pripainimo ES alyse, santyk, galima daryti ivad, kad tik apie 0,5 procento slaugytoj nort ivykti i Lietuvos. Tai nra dideli skaiiai ir suprantama, kad tai negali turti takos slaugos kokybei Lietuvoje. Taiau Sveikatos apsaugos ministerija siekia didinti darbo umokest ir kurti palankesnes darbo slygas slaugytojams. 5. Ar galvojama apibrti eimos slaugytojo kompetencij ir funkcijas, kuriant pirmins sveikatos prieiros slaugos model? Pirmins asmens sveikatos prieiros staigose pats pagrindinis eimos gydytojo komandos partneri yra bendruomens slaugytojas. Tai specialistas, kurio funkcijas, pareigas, teises ir kompetencij apibria medicinos norma MN 57:1998 Bendruomens slaugytojas. i medicinos norma apima bendruomens slaugytojo kompetencij plaija prasme slaugos paslaug teikimas ne tik individui, eimai ar nedidelei moni grupei, bet ir didelei bendruomenei. iuo metu dirba patvirtinta darbo grup, kuri periri mint medicinos norm. io dokumento projekte apibrtos tiek eimose, tiek ir bendruomenje dirbanio slaugytojo kompetencijos. Bendruomens slaugytojo medicinos normos projektas derinamas su VU, KMU, Vilniaus kolegija, Lietuvos slaugos specialist organizacija ir Lietuvos medicinos darbuotoj profesine sjunga. 6. Ar bus reglamentuota ir diegta praktik iuolaikin slaugos dokumentacija? Kadangi dokumentavimas yra labai atsakingas juridinis dalykas, inome, kad vesti privalom slaugos dokumentavim slaugos istorij ar slaugos lapus neimokus j reikiamai pildyti bt blogai, nes: * galt pasitaikyti netikslum pildant atitinkamas grafas; * galt bti apie pacient pateikti netiksls duomenys; * galt pasitaikyti netikslum raant slaugos planus; keliant slaugos problemas ir kt. Todl jau daugel met slaugos dokumentavimo mokymas vykdomas per specialiai parengtas tobulinimosi programas Slaugos procesas ir planavimas, Slaugos teorija ir praktika, Slaugos teorija ir kt., taip pat integruotas visas specialiosios slaugos (kvalifikacij gijimo) programas bendruomens slaugos, vaik slaugos ir kt. Visose formaliojo vietimo staigose slaugytoj rengimo studij program trauktas slaugos dokumentavimo mokymas. Kad slaugytojai gerai imokt dokumentuoti slaugos paslaugas, pagal mokymo programose pateiktus slaugos istorij pavyzdius stacionarini asmens sveikatos prieiros staig Slaugos tarybos pareng, o gydymo staigos vadovai patvirtino Slaugos istorij. Pati gydymo staiga nusprendia, kokiems ligoniams pildomas is dokumentas. Kadangi pildoma ne visiems, o daniausiai patiems sunkiausiems, todl tai daroma labai atsakingai ir tiksliai. Tokiu bdu vyksta slaugytoj mokymo gdi lavinimas ir pasirengimas visuotiniam slaugos dokumentavimui. iuo metu Kauno medicinos universitetas ir klinikos rengia vieningos slaugos istorijos ir dedam lap projektus, kurie bus pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai svarstyti. Manome, kad slaugos dokumentavimas yra btinas, nes, sigaliojus Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymui, privalu ne tik gydytojams, bet ir slaugytojams atitinkamuose dokumentuose aprayti pacient bkl bei suteiktas jiems paslaugas. Ai ministre u interviu. Kalbino Rytis Mankus

slaugytoj apklausa

Nr. ? (?) priedas

Slaugytoj apklausa
RESPONDENT SOCIALINS DEMOGRAFINS CHARAKTERISTIKOS Tyrimo metu i viso buvo apklausta 1008 respondentai 505 gydytojai ir 503 slaugytojos. Apklausoje taip pat dalyvavo 30,2 proc. slaugytoj iki 35 met, 40 proc. 36-45 m. ir 29,8 proc. vyresni nei 46 met. Pagal darbo sta daugiausia 54,5 proc. respondent slaugytoj turjo 16 ir daugiau met darbo sta, 33,8 proc. slaugytoj turjo 615 met darbo sta ir tik 11,7 proc. respondent slaugos srityje dirba vos 5 metus. 51,1 proc. apklaustj slaugytoj dirba PSP centruose, 37,8 proc. stacionarinse SP ir 11,1 proc. slaugytoj gydytojams padeda privaioje medicinos praktikoje. Slaugytoj darbo slygos Dauguma (54 proc.) tyrime dalyvavusi slaugytoj yra patenkintos savo darbo slygomis. 47 proc. slaugytoj respondent tenkina darbo organizavimas gydymo staigoje, kurioje jos dirba. Darbo organizavimu daniau patenkintos vidutinio ir vyresnio amiaus, didesn (16 met ir daugiau) darbo sta turinios, privaiai dirbanios slaugytojos. Dauguma (70 proc.) respondeni teig esanios nepatenkintos gaunamu atlyginimu. 49 proc. apklausoje dalyvavusi slaugytoj mano, kad, keldamos kvalifikacij, jos galt dar geriau dirbti savo darb. 40 proc. slaugytoj teig, kad j kvalifikacija yra visikai pakankama ir jos gali labai gerai atlikti savo tiesiogin darb. 11 proc. respondeni mano, kad j kvalifikacija leist dirbti ir atsakingesn darb nei dirba iuo metu. Per pastaruosius metus sveikatos apsaugos sistemoje vyksta nemaai pakitim. Tyrimo dalyvms reikjo vertinti i naujovi reikalingum pagal penkiabal sistem, kur 1 reikia visikai nereikalinga, 5 - labai reikalinga. Kaip reikalingiausias naujoves respondents nurod slaugos ir gydymo staig integracij maesniuose

Vieosios nuomons ir rinkos tyrim bendrov Spinter tyrimai Sveikatos apsaugos ministerijos usakymu atliko Lietuvos sveikatos prieiros sistemos darbuotoj tyrim, kuriame dalyvavo gydytojai ir slaugytojai. Apklausa vyko visoje alies teritorijoje pirmins sveikatos prieiros centruose ir stacionaruose, taip pat privaiose sveikatos prieiros staigose. miestuose (4,47), ambulatorins reabilitacijos poliklinikose steigim (4,24) bei dienos stacionaro prie pirmins sveikatos prieiros staig krim (4,17). staig atskyrim pirmin ir antrin lygius tiriamosios i vis naujovi nurod kaip nereikalingiausi (3,41). Slaugytojoms taip pat pagal penkiabal sistem reikjo vertinti, kiek ios naujovs pasiteisina/pasiteisint praktikoje. Tyrimo dalyvi nuomone, labiausiai pasiteisina slaugos specialist rengimas universitetuose (3,77), slaugos ir gydymo staig integracija maesniuose miestuose (3,60), ambulatorins reabilitacijos poliklinikose steigimas (3,51) ir eimos gydytoj institucijos suformavimas (3,50). Dauguma (58 proc.) tyrime dalyvavusi slaugytoj nort ir galt savarankikai atlikti vairias procedras, vykdydamos gydytojo paskyrimus. Tuo tarpu 29 proc. apklaustj labiau nort dirbti savarankikai ir bti atsakingos u savo darb. Atlikti vairias procedras, vykdydamos gydytojo nurodymus, daniau nort jaunesnio amiaus privaiai dirbanios slaugytojos. Tuo tarpu savo darbe daugiau savarankikumo pageidaut 615 met darbo sta turinios, stacionaruose dirbanios slaugytojos. Jeigu slaugytoja tapt sveikatos apsaugos ministre... Ko pirmiausia imtsi slaugytojos, tapusios sveikatos apsaugos ministrmis? Pirmiausia pakelt atlyginimus medikams (30 proc.), skirt daugiau dmesio finansavimui, jo didinimui (9 proc.), suteikt geresnes/iuolaikikesnes darbo slygas medikams (7 proc.), maint medikament kainas (7 proc.), keist kompensuojamj vaist sistem (6 proc.). Tyrimo dalyvs, tapusios SA ministrmis, siekt pagerinti pacient aptarnavim, apribodamos gydytoj priimam pacient skaii (9 proc.), sutvarkyt kompensuojamj vaist sistem (8 proc.), pagerint paslaug kokyb (8 proc.), stengtsi panaikinti eiles prie gydytoj kabinet (7 proc.), apskritai gerint aptarnavim (5 proc.), geriau aprpint SP slaugos priemonmis (4 proc.). Tyrime dalyvavusi slaugytoj nuomone, pastaruoju metu Lietuvos sveikatos prieiros sistema susiduria su tokiomis problemomis: mai medik atlyginimai (22 proc.), trksta l medicinos sistemai (18 proc.), sigaljusi korupcija tarp medik (8 proc.), nepaisoma paciento interes (7 proc.). Ivados - Daugum tyrime dalyvavusi slaugytoj tenkina darbo slygos bei darbo organizavimas j gydymo staigoje, taiau jos yra nepatenkintos gaunamu atlyginimu. - Kad slaugytojos galt geriau atlikti savo darb, gydymo staigoms trksta finansavimo/l, btin medikament, tobulesns kompiuterins rangos bei higienos priemoni. - Pus apklaust slaugytoj mano, kad tik keldamos kvalifikacij galt geriau dirbti savo darb. - Slaugos ir gydymo staig integracija maesniuose miestuose bei ambulatorins reabilitacijos poliklinikose steigimas reikalingiausios naujovs. Maiausiai reikalinga naujov staig atskyrimas pirmin ir antrin lygius. - Dauguma slaugytoj nort ir galt savarankikai atlikti vairias procedras, vykdydamos gydytojo paskyrimus. - sivaizduojamos sveikatos apsaugos ministrs prioritetins veiklos sritys medik atlyginim, SA finansavimo didinimas; taip pat bendras pacient aptarnavimo kokybs gerinimas, mainant pacient skaii, tenkant vienam gydytojui, sutvarkant kompensuojamj vaist sistem. - Slaugytoj nuomone, pastaruoju metu Lietuvos sveikatos prieiros sistema susiduria su problemomis: maais medik atlyginimais, l trkumu daugumoje sveikatos prieiros sistemos srii bei korupcija tarp medik.

Nr. ? (?) priedas

GIP 25-metis

Globali iniciatyva psichiatrijoje

keiia psichikos sveikatos pagalb pokomunistinse alyse jau 25-eri metai
Rytis Mankus, redaktorius
Prajus dvideimt penkeriems organizacijos veiklos metams tarptautin organizacija Geneva Initiative on Psychiatry (toliau GIP) prijo krykel, kai vertinami nuveikti darbai ir svarstoma, kuriuo keliu eiti tolyn. Pasiekus tak, organizacija keiia pavadinim, tapdama Global Iniciative on Psychiatry. Tai nereikia, kad ketiname veikti visame pasaulyje, taiau propaguojame global poir psichikos sveikat. Psichikos sutrikimai, skirtingai nuo kit, reikalauja ne tik pacient, bet ir j eim bei socialinio tinklo problem supratimo, atsivelgimo kultrinius, politinius ir teisinius dalykus. Beprotyb nuo sen laik gsdino ir kartu avjo monij, o psichikos negali visada supo begals paslapting mit, fantazij, spekuliacij ir paslapi. Taiau civilizuotas pasaulis jau prie kelet deimtmei pakeit poir psichikos ligas bei jomis serganius mones, suteik jiems galimybes tapti visaveriais visuomens nariais. Lietuvoje, kaip ir visose posovietinse alyse, psichiatrija tebra viena opiausi ir labiausiai umirt medicinos srii, daugel deimtmei gyvavusi atskirta nuo pasaulio patirties ir moderni idj. Vienas i skaudiausi sovietmeio palikimo enkl neigiamas visuomens poiris psichikos ligos palyttus mones ir j artimuosius, noras atskirti iuos mones i visuomens. Psichikos liga sergantys mons tapo XXI amiaus raupsuotaisiais neproduktyvia ir nenaudinga visuomens dalimi, kuri sveikieji nort izoliuoti ir udaryti dideliuose pensionatuose toli nuo gyvenamj viet. Tarptautins organizacijos Geneva Initiative on Psychiatry atjimas Lietuv 2001 metais neabejotinai buvo ir yra viena didiausi pergali humanizuojant ir reformuojant psichiatrij, gerinant psichikos paslaug vartotoj gyvenimo kokyb ne tik Lietuvoje, bet ir kitose buvusiose Soviet Sjungos ir sovietinio bloko alyse. Pasaulio kontekste tarptautin organizacija Geneva Initiative on Psychiatry per dvideimt penkerius savo veiklos metus tapo viena svarbiausi organizacij, veikiani psichikos sveikatos reform srityje Centrinje ir Ryt Europoje bei buvusios Soviet Sjungos alyse. Geneva Initiative on Psychiatry i kit panai organizacij isiskiria savo veiklos vairove, novatorikomis idjomis ir drsiais projektais. GIP tiki, kad atviroje, pilietinje ir humanikoje visuomenje negali likti vietos paniekinamam poiriui, kur patiria mons, turintys psichikos sutrikim ar keniantys nuo psichikos negalios. MISIJA Kiekvienas mogus turi turti galimyb ir teis ireikti save. Dl to kiekviena visuomen turt bti sipareigojusi kovoti su psichikos ligoni ir moni, turini proto negali, diskriminavimu bei niekinimu. Gydyti ir reabilituoti tokias moni bsenas, sukurti integruot pagalbos sistem, kuri atsivelgt kiekvieno mogaus individualius poreikius bei orum visos visuomens pareiga. Gera paslaug sistema skatina pagarbius partnerikus santykius tarp mogaus, kuris naudojasi paslaugomis, ir t, kurie jas teikia, gina vartotoj teises, utikrina etin paslaugos teikj autonomikum, skatina vartotoj, j eim ir kit suinteresuot ali sitraukim siekiant pagerinti psichikos sveikatos prieiros kokyb. Kai 1993 m. Lietuv pasiek informacija apie tarptautins organizacijos Geneva Initiative on Psychiatry veikl, daugelis Lietuvoje j irjo nepatikliai. Tai buvo naujov: naujos galimybs, kitoks bendradarbiavimas, atvira informacija, paangios patirties sklaida, taiau Lietuvoje reformatori judjim sitrauk gana didelis brys moni. Per t laik vairiuose seminaruose dalyvavo daugiau nei 250 vairi srii specialist, nevyriausybini organizacij atstov, paslaug vartotoj i Lietuvos ir kit buvusios Soviet Sjungos valstybi. Kai Geneva Initiative on Psychiatry centrinis biuras Olandijoje suman plsti organizacijos veikl, pirmj regionins paramos centr nutarta kurti Lietuvoje. Tai - didiulis vertinimas ir dar didesn atsakomyb, nes Lietuvoje dirbantys mons turjo bti pasireng dirbti pagal moderniausias pasaulio metodikas ir technologijas, pritaikyti jas vietos situacijai ir sugebti perduoti patirt kaimynams i Ryt regiono. TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS STRUKTRA iuo metu buvusiose pokomunistinse alyse, be ms organizacijos, veikia dar dvi. Geneva initiative on Psychiatry iniciatyva yra kurtos organizacijos 2002 met vasar Sofijoje (Bulgarija) buvo steigta organizacija ,,Geneva initiative on Psychiatry Sofia, o 2003 met rugsj ir Tbilisyje (Gruzija) Geneva Initiative on Psychiatry Tbilisi. Visos keturios organizacijos yra pasiraiusios federacijos sutart ir sudaro Tarptautin Federacij ,,Globali iniciatyva psichiatrijoje (Global Initiative on Psychiatry International Federation). Visas federacijos nares vienija bendras tikslas skatinti humanik, etik ir efektyvi psichikos sveikatos paslaug pltr visame pasaulyje ir bendras pavadinimas. Koordinuojanios organizacijos vaidmuo ioje federacijoje tenka Nyderland ,,Globaliai iniciatyvai psichiatrijoje, kurios bstin yra Hilversume. Aukiausias Federacijos valdymo organas yra Federacijos Taryba. Lietuvos ,,Globaliai Iniciatyvai Psichiatrijoje ioje taryboje atstovauja Dana Migaliova. Geneva Initiative on Psychiatry palaiko glaudius darbo ryius su daugeliu taking pasaulini organizacij: yra oficialus Pasaulio sveikatos organizacijos partneris, bendradarbiauja su Europos psichikos sveikatos paslaug vertinimo tinklu, Europos Psichikos sveikatos organizacija, Pasaulio psichiatr asociacija, Atviros visuomens institutu, Psichins sveikatos iniciatyva, Psichins negalios atstovavimo centru ir kitomis tarptautinmis organizacijomis. REGIONAS Pagal pradin GIP tarptautins federacijos sumanym Lietuvos ofiso veiklos zonai buvo priskirtos ios alys Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Rusija, Baltarusija. Taiau vertinus Lietuvos pasiekimus vaik ir paaugli psichikos sveikatos srityje bei pagalbos vaikams su proto negalia srityje veiklos zona pltsi ir dabar vykdome projektus, susijusius su iomis problemomis Moldovoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Armnijoje, Azerbaiane, Gruzijoje. iandien organizacijai aiki veiklos sritis, partneriai bei perspektyvos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taiau kitokia padtis susiklost Rusijos regione, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tarptautinei organizacijai ten dirbti vis dar sunku, o mons, kurie bando gyvendinti naujus projektus, danai vietos valdinink ir partini lyderi pastangomis tiesiog netenka darbo, perkeliami emesnes pareigas.
Nukelta psl. 6

6
Atkelta i psl. 5

GIP 25-metis
Dl sudtingos politins situacijos tarptautins organizacijos pagalba vis dar sunkiai pasiekia ir Baltarusijos region. Iki 2004 met V enevos iniciatyva psichiatrijoje Baltarusijoje palaik tik epizodinius ryius, taiau organizacijos personalas aktyviai siek dti visas pastangas, kad umegzt ilgalaikius ryius ioje alyje ir psichikos sveikatos srityje pateikt naujovi ir nuo 2005 m. rudens kartu su Baltarusijos visuomenine organizacija Voice of Heart pradedame didel Europos Komisijos remiam projekt, pagal kur dviejuose globos namuose bus pradta gyvendinti uimtumo terapija, stiprinamos psichikos sveikatos srityje dirbanios nevyriausybins organizacijos, apmokomi j darbuotojai. Vilniaus miesto savivaldyb ir Globali iniciatyv psichiatrijoje sieja labai vaisingi partnerysts santykiai. Tiek Vilniaus miestas, tiek ir GIP turi panaias vizijas - velgti toliau u kitus, kurti modernias vizijas ir aktyviai jas gyvendinti. Todl tai nra atsitiktinumas, kad btent Vilniaus mieste, bendradarbiaujant Vilniaus miesto savivaldybei ir GIP, pltojamas moderni psichikos sveikatos prieiros paslaug kompleksas. 2004 metais Vilniaus meras Artras Zuokas ir GIP generalinis sekretorius Robert van Voren pasira susitarimo memorandum tarp Vilniaus miesto savivaldybs ir enevos iniciatyvos psichiatrijoje dl ilgalaiks psichikos sveikatos prieiros paslaug vizijos Vilniuje ir Lietuvoje sukrimo. gyvendinant memorandum, buvo sudaryta bendra Nyderland ir Lietuvos specialist darbo grup, kuriai patikta sukurti ir pateikti svarstyti Vilniaus miesto psichikos sveikatos prieiros paslaug model. Kitas konkretaus bendradarbiavimo rezultatas tai Vasaros Matros projektas. Dar vienas Vilniaus miesto savivaldybs ir GIP bendradarbiavimo pavyzdys Vilniaus Psichosocialins reabilitacijos centro veiklos istorija. Kelet met io centro novatorika veikla pltojant bendruomenines paslaugas Vilniaus m. gyventojams su sunkia psichikos negalia buvo remiama usienio fond, (i param organizavo GIP), o 2004 metais Vilniaus miesto Taryba nutar, kad nuo 2005 met Vilniaus miestas finansuos io centro veikl i savivaldybs biudeto. PROGRAMOS, PROJEKTAI, RENGINIAI IR PUBLIKACIJOS 20022005 metais V enevos iniciatyva psichiatrijoje Lietuvoje vykd daugiau nei 25 projektus visame regione. Vis projekt turinys atitinka tarptautins organizacijos prioritetus: inicijuoti naujas paslaugas, dalyvauti formuojant psichikos sveikatos politik, dirbti su vartotojais, jaunja specialist karta, skleisti inias apie psichikos sveikatos reformas, aktyviai dirbti su iniasklaida ir neumirti provincijos. Pakalbinau GIP generalin sekretori pon Robert van Voren: Kas paskatino imtis Js dabar vykdomos veiklos? Robertas van Vorenas: 1980 metais disidentai buvo aretuojami tuzinais, ir disident judjimas buvo beveik sunaikintas. Andrejus Sacharovas buvo itremtas Gork ir laikomas nam areto slygomis KGB saugomame bute. Tredalis i aretuotj buvo kalinti psichiatrinse ligoninse, danai kankinami masyviomis neuroleptik dozmis ir elektrooku. Tuo tarpu kitas ymus tarybinis psichiatras Semionas Gluzmanas u opozicij psichiatrijos panaudojimui politiniams tikslams buvo nuteistas kalti kolonijoje deimt met. Lietuvoje represin maina buvo ne maiau aktyvi. Buvo teisiamas Helsinkio grups narys Algirdas Statkeviius, kuris buvo nuteistas priverstinai gydytis specialioje psichiatrinje ligoninje ir nuvetas erniachovsk. Esant tokiam politiniam klimatui mes susitikome Paryiaus St. Anne ligoninje: keletas prancz trockist, labai anglikas politini moksl profesorius, stoikas vokiei urnalistas, keletas Pranczijos ir Vokietijos psichiatr plius keli oland ir veicar mogaus teisi aktyvist. Mes visi dalyvavome kampanijoje prie psichiatrijos panaudojim politiniams tikslams Taryb Sjungoje.

Nr. ? (?) priedas

Pradioje tai nebuvo noras kurti nuolatin organizacij. Pirmasis ms tikslas buvo koordinuoti pastangas tikinti Pasaulio psichiatr asociacij, kad atjo laikas paalinti i jos Taryb Sjungos atstov dl besitsianio psichiatrijos naudojimo politiniams tikslams. Bet kai po dvej met mes pasiekme tiksl, ir Taryb Sjunga pati istojo i ios tarptautins organizacijos, inodama, kad prieingu atveju didioji dauguma nari paalins juos, mes nutarme tsti i kov prie piktnaudiavimus. Mes ne tik palaikme psichiatrijos panaudojimo politiniais tikslais aukas ir prieininkus Taryb Sjungoje, bet sutelkme dmes ir kitas alis: Rumunij, i kurios u auesku reimo kritik buvo ivarytas bsimasis ms pirmininkas Ion Vianu; ekoslovakij, vliau Turkij, Kenij ir net Nyderlandus. Ms tikslu tapo visas pasaulis, ir mes tai patvirtinome 1988 metais, kai pirm kart oficialiai usiregistravome Amsterdame. Tuo metu pasaulis jau pradjo keistis. Buvo palaidotas Leonidas Brenevas, kur pakeit ne maiau nuvyts Konstantinas ernenko, kur savo ruotu pakeit mirtinai sergantis buvs KGB efas Jurijus Andropovas. Pastarasis mir greiiau nei per metus, o j pakeit asmuo, kuris i pradi pasirod ess tarpine figra, kiek jaunesns kartos mogus Michailas Gorbaiovas, pasirinktas pirmiausia dl to, kad neliko vyresni moni. Tai, kas paskui atsitiko, geriausia aprao vienos i Ukrainos psichiatrijos klinik vadovas, kuris vliau tapo vienos Ukrainos srities partiniu veikju: Buvau apstulbintas, kai gavau partijos plenumo dokument, kuriame buvo parayta, jog Gorbaiovas atjo valdi. Turjau labai blog nuojaut. Ir viskas, k gavau po to, patvirtino mano nuojautas. Kakas negerai buvo iam vyrui, a buvau sitikins, kad jis serga vangia izofrenija. Jo reformistins idjos, jo kyrumas, jo kova u teisyb tai buvo klasika. Tik po to, kai subyrjo Taryb Sjunga ir Ukraina tapo nepriklausoma, a supratau, kad mano suvokimas buvo klaidingas, taiau iki tol a buvau sitikins, kad jo psichika nesveika. Pokyiai Taryb Sjungoje ir vlesnis Soviet imperijos lugimas sudar visikai kitoki darbin aplink GIP. Iki tol ms darbas daugiausia buvo palaikyti politinio teroro aukas ir oponentus materialiai padedant j eimoms ir perduoti informacij apie mogaus teisi paeidimus Vakarus, kad bt galima rengti kampanijas, o dabar prie mus ikilo visikai kitoks tikslas: remti psichikos sveikatos tarnybos Centrinje ir Ryt Europoje humanizacij ir ten, kas vliau patapo buvusia Taryb Sjunga. Ms pirmasis ingsnis ia kryptimi buvo padti grupei Maskvos psichiatr ir psicholog kurti pirmj Nepriklausom psichiatr asociacij 1989 met kovo mnes. Per dvejus metus nepriklausomos psichiatr asociacijos buvo kurtos Ukrainoje ir Baltijos valstybse, ir tarybin psichiatrija labai greitai prarado pagrind. Devintajame deimtmetyje GIP iaugo kak, k net sunku apibrti. Jis neturjo savo personalo Hilversume nei vliau regioniniuose skyriuose. Tai nebuvo taryba, ir daugelis usienio konsultant, padedani pro deo, sunkiai dirbo praktinius darbus. GIP tapo vizija, tikjimu, kad yra moni, kurie savo regionuose nori ir gali reformuoti psichikos sveikatos tarnyb patys, taiau vadovaudamiesi pagrindiniais tarptautiniais principais, ir kad mes, usienieiai, galsime padti jiems neformaliai. Regionalizacijos koncepcija atsirado 1999 metais; ji atsirado i tikjimo, kad regionuose reformacijos judjimas turi remti visus partnerius, o kita vertus, btina ilaikyti t tarpnacionalin ir tarpdisciplinin vairov, kuri mums pavyko sukurti. Todl uuot perleid atsakomyb tiesiogiai nacionaliniams partneriams, mes krme regioninius centrus, kurie turt veikti be sien, kas tapo ms prekybos enklu. Mes krme regioninius paramos centrus GIP, vienas i kuri yra ia, Vilniuje, o kiti yra Sofijoje ir Tbilisyje. Vos prie mnes mes pakeitme pavadinim Globali iniciatyv psichiatrijoje (Global Initiative in Psychiatry), ir keturi GIP regioniniai skyriai pasira federacijos sutart. Ai u pokalb.

Nr. ? (?) priedas

depresija

Serganij depresija slauga Respublikinje Vilniaus psichiatrijos ligoninje

Genovait Bulzgyt V Respublikins Vilniaus psichiatrins ligonins vyresnioji slaugos administrator
Slaugos tikslas ugdyti paciento sugebjim veikti savo skausmingus igyvenimus, ivengti suicido, mokyti dalytis savo jausmais su kitais, vardyti ir sprsti problemas, kontroliuoti savo gyvenim, skatinti tapti aktyviam kasdieniame gyvenime ir darbe. Udaviniai: 1. vertinti suicido rizik. 2. Kurti ir palaikyti saugi aplink. 3. Mokyti pacient atpainti, reikti emocijas ir dalytis savo jausmais su jam artimais monmis. 4. Nustatyti paciento poreikius ir problemas, rasti j sprendimo bdus, skatinti paciento savarankikum ir savirp. vadas. Esant depresijai (lot. depressio prislgtumas, slopinimas) kamuoja liguistai lidna, prislgta nuotaika, sultja mstymas ir judesiai tai depresinis sindromas. Depresija pasireikia vairiomis formomis: nuo stipriai uslopint judesi stuporo (substuporo) iki nerimo ir didelio susijaudinimo aitacija. Depresij psichopatologija daniausiai priklauso nuo etiologijos. Skiriama endogenin ir egzogenin depresija. Nustaius depresijos r, lengviau diagnozuoti ligas, parinkti tinkamesn gydymo ir slaugos bd. Endogenin depresija kyla dl mogaus organizme vykstani biologini pokyi, genetini veiksni, asmenybs psichikos ypatum. Ji prasideda be iorini prieasi. Egzogenin depresij sukelia ioriniai dirgikliai. Ji bna somatin ir psichogenin. Egzogenin depresija pasireikia po stipri arba ilgai trunkani igyvenim, kurie sutrikdo CNS veikl ir kuri nebeveikia adaptacijos mechanizmai. Egzogenins depresijos atveju pacientai link kaltinti kitus, o ne save. Be to, prieingai nei endogenine depresija, jie judrs, nerimastingi, blogiau jauiasi vakarais. Pagal sunkumo laipsn skiriama lengva, vidutinio sunkumo ir sunki be psichozs ir su psichozs simptomais depresija. Esant sunkiai be psichozs simptom depresijai asmuo nevertina savs, jauia didiul sielvart, aitacij, stipr kalts jausm, vairius somatinius simptomus, kurie ilgai ilieka ir sutrikdo prast gyvenim.Vienas sunkios depresijos simptom mintys apie saviudyb, o grsmingiausia depresijos komplikacija bandymas nusiudyti. Gydymas. Depresija gydoma keliais bdais i karto: antidepresantais bei psichoterapija (krizi intervencijos, grups ir eimos terapija). Esant lengvesnei depresijai dar taikoma viesos terapija, sunkios depresijos atvejais psichotropiniai preparatai, elektros impuls terapija. Slauga. Dirbame komanda. Kartu aptariame ne tik medicinines, psichologines paciento problemas, bet jo socialin padt. Nustatome tikslus ir paskirstome uduotis. Kito pasitarimo metu aptariame, kaip seksi atlikti uduotis. Taip siekiame, kad kiekvienas komandos narys bt gerai susipains su paciento situacija ir vertint j nevienpusikai. 1. Anksiau buvo manoma, kad aptariant suicido galimyb atveriamas jam kelias. I tikrj yra kitaip: kalbant apie jausmus, galinius pastmti saviudybs link, sumaja tampa, nerimas ir suicido pavojus. Saviudybs pavojaus laipsn nustatome pamau, siekdami tiksliau isiaikinti, kiek asmuo yra paengs ta linkme. Atkreipiame dmes tai, k pacientas atsako bendro pobdio klausimus, pavyzdiui: Kaip iandien jauiats? Suinome, k jis mano apie ateit, ar galvoja apie saviudyb, ar turi toki ketinim. Vertindami saviudybs rizikos laipsn atsivelgiame du veiksnius: 1) saviudybs ketinim stiprum ir 2) psichologin barjer, trukdant juos realizuoti. Saviudybs pavoj didina ie veiksniai: 1) vieniumas, gyvenimo lis, 2) buvusieji mginimai udytis, planuoti slapta nuo aplinkini. Ne visada lengva pastebti, kad asmuo ketina udytis. Kartais, nusprends tai padaryti, pacientas tampa ramesnis, tarsi jo sveikata bt pagerjusi. Mini apie saviudyb turintys asmenys link jas disimiliuoti. Ypa pavojinga ir sunkiai nustatoma besiypsanti depresija. Kita vertus, igirds apie paciento ketinim udytis, slaugytojas nepanikuoja, neguodia jo ir nemoralizuoja, o nukreipia dmes teigiamus gyvenimo aspektus. Tai padeda pacientui rasti tinkamesn bd veikti sunk gyvenimo etap. Jei depresijos simptomas rykus, lydimas nevilties ir kalts jausmo, jei pacientas sumis, impulsyvus, nesuvokia tikrovs ar galvoja apie saviudyb, suicido rizika didel. Jei toks asmuo jau numats patikim saviudybs bd, o priemons tikslui pasiekti lengvai prieinamos, saviudybs rizika labai didel. Apie tai perspjamas visas medicinos personalas, sustiprinama paciento prieira. 2. Slaugytojas sukuria ir palaiko rami, saugi pacient supani aplink. Mini apie saviudyb turintis pacientas intensyviai stebimas, kad nesusialot ir nemgint gyvendinti savo ketinimo. Pagalbinis personalas, slaugytoj padjjai taip pat prisiima atsakomyb u paciento saugum ir btinai pasirao pacient judjimo knygoje, kad susipaino su reikalavimais. Nukelta psl. 8

8
Atkelta i psl. 7 Siekiant ivengti rizikos atidiai apirimos skyriaus patalpos: sitikinama, ar gerai usidaro langai, durys, paalinami atrs daiktai, dirai, kaklaraiiai, tinkamai laikomos chemins ir dezinfekuojanios mediagos. Stebima, kad pacientas suvartot jam paskirtus medikamentus, j nekaupt. Ribojama paciento judjimo erdv, jis perkeliamas intensyvaus stebjimo palat. Sprendimas perkelti pacient kit palat, leisti pasivaikioti su lankytojais ar personalo nariais derinamas su gydytoju. Tinkamai idstomos darbuotoj darbo vietos. Tai ypa svarbu tada, kai darbuotojai valgo, keiiasi pamainos, taip pat savaitgaliais ir vasaros atostog metu. Jei pacientas kenia nuo nemigos, paskirtas darbuotojas kas pus valandos patikrina, k jis veikia, arba praleidia alia paciento vis nakt. 3. Slaugytojo gebjimas umegzti kontakt su pacientais labai svarbus skmingo slaugos proceso pagrindas. Sutrikusios savimons pacientai link usisklsti savyje, atsiriboti nuo aplinkini, nenori ir nepajgia bendrauti su personalu. Slaugytojo tikslas suvokti, kaip reikt bendrauti, ir drsiai bei aktyviai imtis iniciatyvos. Sudaroma tinkama atmosfera, padedanti pacientui atsiskleisti. Vieniems pacientams reikia tik patarimo, kities nuraminimo, paguodos, tretiems iklausymo, nuoirdaus pokalbio. Pajut empatij, susidomjim, nor padti, jie lengviau bendrauja. Paciento praome papasakoti, k jis jauia, aikiname, kad vienintelis bdas susidoroti su skausmingais pojiais juos pripainti ir apie tai pasikalbti. Dalijimasis skausmingais jausmais sumaina vidin tamp, paskatina individ isakyti rpesius ir padeda net labai rimtas problemas pavelgti ramiau. Tokiu atveju lengviau rasti ieit net i sunkiausios padties. Pacient mokome atpainti ir reikti savo jausmus, pvz.: pykt, kalt, baim, nerim. Aikiname, kad pyktis nra blogas jausmas, mokome ir skatiname j reikti nedestruktyviais bdais. jauiamos kalts altin skatiname pavelgti i kitos perspektyvos ir atleisti sau u neteisingai prisiimt kalt. Neidentifikuojamas kalts jausmas vei toliau. Toki jausm deginamas individas gali puoselti saviudikus ketinimus. Praome paciento vertinti, ar jis nra sau per daug

depresija
grietas. Bendraudami isiaikiname, ar baim yra reali ir kaip j bt galima numalinti. Kalbdamas apie tai, kas j gsdina, pacientas danai pajunta, kad realyb yra ne tokia baisi, kaip jis man. Suteikiame galimyb paiam pacientui pasirinkti: 1) patirti, igyventi baim ar 2) vengti j keliani dalyk. Pasirinkimo teis leidia individui paiam kontroliuoti savo veiksmus, didina savigarb ir pasitikjim savimi. Mokome atpainti kylanio nerimo poymius ir bd j slopinti relaksacijos, kvpavimo ritmo kontrols esant hiperventiliacijai ,;Stop mini metodo esant mentizmui, neslopiname savisaugos mechanizmo nuo nerimo. Nerimui atslgus kartu su pacientu bandome vertinti nerimo prieastis. 4. Bendradarbiaudami tarpusavyje ir su pacientu komandos nariai nustato jo poreikius, esamas ir galimas problemas, ieko j sprendimo bd. Padedame pacientui rpintis savimi (dauguma depresija sergani asmen tampa priklausomi nuo personalo). Isiaikiname, k pacientas gali ir ko negali daryti savarankikai. Sergantiems depresija labiausiai sutrinka mityba, arnyno veikla, miegas, atsiranda asmens higienos, bendravimo, uimtumo problem. Asmens higiena. Sergantys depresija pacientai danai bna abejingi savo ivaizdai, nevalyvi. I pradi padedame susidoroti su iomis uduotimis, skatiname savarankikai rpintis savimi, giriame u pastangas ir kad ir nedidel paang. Mityba. Nustatome maitinimosi proius, suvalgyto maisto ir igert skysi kiek, kai pacientas yra abejingas maistui. Daniausiai pacientams pablogja apetitas. Tada juos maitiname daniau, maesnmis porcijomis.Tinkamesnis laikas yra po piet ar vakare, kai nuotaika pagerja (serganij endogenine depresija). Kart per savait pacient pasveriame (majantis kno svoris gali bti progresuojanios depresijos poymis). Miegas. Daugel pacient kamuoja nemiga, dar labiau bloginanti savijaut. Vakare jie sunkiau umiega, danai pabunda, anksti keliasi. Toks miegas neleidia pailsti, nuolat jauiamas nuovargis, atsiranda dirglumas. Kiekvienam asmeniui miegas koreguojamas individualiai: regu-

Nr. ? (?) priedas liuojamas miego ir poilsio rimas, vakare taikomos mieg gerinanios priemons. Veikla. Sergantieji egzogenine depresija darbingesni, veiklesni bna po dienos miego, juos gydomai veikia poilsis bei laikas, o aktyvum skatiname tada, kai pacientai pradeda geriau jaustis. Serganiuosius endogenine depresija aktyviname nuolat. Jie geriau jauiasi k nors aktyviai veikdami. Skatiname paciento mgstam ir susikaupti padedani veikl. Atliktas net ir maas darbelis gyja pasiekto tikslo reikm ir veikia terapikai. arnyno veikla. 90 proc. depresija sergani pacient kamuoja obstipacijos. Profilaktikai rekomenduojame valgyti lstelienos skaidul turint maist, gerti nemaai skysi (ne maiau kaip 22.5l per par, jei nra kotraindikacij) ir bti fizikai aktyviam. Jei silomos priemons nepadeda, duodama vidurius laisvinani vaist, o kartais net statomos valomosios klizmos. Tarpasmeniniai ryiai. Padedame sprsti ir bendravimo problemas. Svarstome su pacientu, kodl jis pernelyg kritikai nusiteiks savo ir kit atvilgiu. Nustatome, kuriais atvejais, bijodamas bti atstumtas, pacientas gali atsiriboti nuo kit. vertiname padt ir mginame kartu gvildenti tas kasdienio gyvenimo situacijas, kai pacientas jauiasi bejgis. Ugdome socialinius bendravimo gdius, nes socialin parama ypa didina individo savigarb, savs vertinim. Pacient giriame u pastangas. vertiname savipagalbos galimybes namuose. Rezultatas. Pacientas gali lyginti buvusi ir esam savijaut, apie j kalbtis su artimaisiais; jis turi reali ateities plan, numato, kaip rpinsis savimi, namais, kaip dirbs, konsultuosis su gydytoju. Supranta nuolatinio vaist vartojimo svarb, atpasta j alutin poveik ir ino, kur kreiptis medikamentams pasibaigus.
Literatra: 1. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius, 2003, p. 162182. 2. Psichologijos odynas. Augis R; Koinas R. (red.). Vilnius, 1993. 3. Stuart G.W; Sundeen S.J. Psychiatric nursing. Second edition. Mosby, 1991, p. 185234. 4. Stuart G.W; Sundeen S.J. Principles and praktice of psychiatric nursing. Mosby, 5th ed. 1996, p. 436477.

Nr. ? (?) priedas

priklausomybs altinis

Azartiniai loimaididjantis priklausomybs lig altinis

Kristina Bagdonait, RVPL universitetinio skyriaus psichikos sveikatos slaugytoja
Potraukis vairiems azartiniams aidimams inomas nuo seno.is reikinys labai paplits vairiose tautose ir kultrose. Azartinis loimas-toks aidimas arba abipuss laybos pagal nustatyt reglament, kuri dalyviai siekdami piniginio laimjimo, savo noru rizikuoja netekti moktos sumos, o laimjim arba pralaimjim lemia atsitiktinumas,kokio nors vykio arba sporto varyb rezultatus.Azartini aidim uuomazg bta jau Antikos laikais - cirko vaidinim metu u vien ar kit gladijatori bdavo statomos vairios sumos savotikuose totalizatoriuose. Lietuvos praeityje taip pat buvo galima rasti nevien ir ne du pavyzdius, kai bajorai pralodavo emes bei dvarus ir ieidavo elgetauti.Tokie faktai apraomi ir literatros kriniuose. Iki iol Lietuvoje azartiniai aidimai buvo udrausti , taiau dabar oficialiai legalizavus loimo namus, gali labai padaugti tiek finansini tiek socialini, tiek su sveikata susijusi problem. Ilg laik medikai nekreip dmesio azartinis aidimus bei j sukeliamus padarinius- tik 1980m. buvo suformuluotas terminas patologinis potraukis azartiniams aidimams ir kaip atskiras nozologinis vienetas(liga) trauktas lig klasifikacij. Angl literatroje patologikas azartas loti apibdinamas terminu Pathological Gambling, vokieiai vartoja patologinio potraukio loti termin Spielsucht. Statistikos duomenimis apie 3proc. gyventoj turi tvirtai susiformavus patologin potrauk azartiniams aidimams. Nereikia painioti patologini aidj su vadinamaisiais socialiniais lojais.Toki loj yra madaug 68 proc.Socialiniai lojai loia nedanai, paprastai su draugais ir i ma sum. Kai kurie autoriai patologik potrauk prie azartini loim lygina su priklausomybe nuo alkoholio, kokaino. Brekvilio narkoman veteran sveikatingumo centre buvo tirti patologik loj impulsyvumas buvo ymiai stipresnis. Azartiniai loimai daugelyje valstybi legalizuoti, pavyzdiui Ispanijoje tai padaryta 1977m; o loimo automatai rengti 1981m.Azartinio loimo formos: 1.Kazino (Cazino)- rulet, Juodasis Dekas. 2.Bingo. 3. Laybos (futbolas,arkli lenktyns) 4. Loterijos. 5.Automatins loimo mainos. 6.Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai. Yra trys automatini loim main tipai: A, B, C. A-tipaslojas moka u aidim negaudamas piniginio ar kitokio prizo.Potraukio esm-ekrane pasirodanti lojo pavard ir jo surinkt tak skaiius. B tipas- loiama i tam tikros sumos, kuri laimjusysis gauna grynais pinigais. iuo atveju nustatytas nedidelis maksimalus prizas- apie 58 dolerius. C tipo automatai nuo B tipo skiriasi didesnio maksimalaus laimjimo suma, siekiania apie 1000 doleri.Trumpai tariant, A tipo automatai gali pasilyti galimyb suloti nemokamai, o B ir C- pinigin priz. Liguistas potraukis loti azartinius aidimus yra nesutramdomas, nenugalimas, tokiems individams svarbiausia stovti prie rulets stalo ar loimo automat.Nors jie ir bando daugiau ar maiau prieintis iam potraukiui (neveltui kai kurie autoriai j vadina kompulsiniu), bet negali atsispirti loimo geismui, bet kokia kaina siekia gauti pinig, kad tik galt toliau loti. domu paymti, kad streso metu azartas loti padidja, atsiranda iankstinis gardiavimasis pavojumi praloti, o loimo sukeltos problemos tik sustiprina potrauk loti.Loimas sutrikdo profesin ,sulugdo asmenyb.Lojai nebesirpina eima, meta darb, gyvena tik loimu, nusmunka iki padugni, meluoja.Kai negali loti (pvz: neturi pinig ar trukdo kokios nors kitos aplinkybs) patologiniai lojai jauia didel nerim ir vidin tamp.Pralo net ir dideles sumas, jie jau kit dien vl grta prie loimo, bando atsiloti,stato dar didesnes sumas.Palaipsniui ie mones atsiskiria nuo draug, bendradarbi, eimos, didja jo socialin izoliacija,jie tampa vienii.Loimas virsta vieninteliu gyvenimo tikslu.Kartais lojai supranta savo liguist potrauk, bando sustoti, stengiasi kovoti su didiuliu azartu, taiau j pastangos norim rezultat neduoda. Autoriai akcentuoja didel j suicidogenikum, apie 20%. patologik loj bando udytis.45 %. patologik loj bdingas alkoholio vartojimas ir priklausomyb nuo alkoholio.Be i sutrikim danai nustatomos ir kitos diagnozs: depresija8,8-32 %, manijos epizodas 3,1 %, panikos sutrikimas-23,3%, izofrenija-3,9 %, priklausomyb nuo psichoaktyvij mediag-28 %. Vyrams patologinis potraukis azartiniams aidimams yra bdingesnis, jie loia 3-4 kartus daniau nei moterys.Potraukis loti vyrams susiformuoja paauglystje ir ankstyvoje jaunystje,o moterys daniau pradeda loti vyresns. Patologiko azarto klinikiniai kriterijai pagal DSM-|III-R: 1 .Daug dmesio skiriam azartiniams loimams (pvz.: prisimenami buv loimai, planuojami bsimieji, galvojama, i kur gauti pinig loimui). 2. Poreikis didinti pinig sumas arba daniau loti, siekiant troktamo pasitenkinimo. 3. Praeityje neskmingi bandymai kontroliuoti, sumainti ar visai nutraukti azartinius aidimus 4. Nerimas ir irzlumas, atsirandantis bandant sumainti ar visai sustoti loti. 5. Azartiniai loimai naudojami kaip bdas pabgti nuo problem ar pagerinti disforin nuotaik. 6. Pralous sugrimas kit dien atsiloti pralot pinig (pralot pinig mediokl). 7. eimos nari ar kit moni apgaudinjimas, siekiant nuslpti sitraukimo azartinius loimus laipsn. 8. statym paeidimas (vagysts, klastojimas, svetimo turto uvaldymas, sukiavimas), siekiant gauti pinig loimams 9. Dl gilaus sitraukimo azartinius loimus rizikuojama prarasti draugai, darbas, karjeros galimybs. 10. Pasikliovimas, pasitikjimas kitiems isprsti loim sukeltas finansines problemas. Galima iskirti tris patologinio loimo fazes: Pirmosios fazs metu paprastai vis loiama. I pradi iloiamos sumos nra didels, jos palaipsniui didja, kol iloiama gana didel pinig suma tada mogus galutinai sitraukia loim. Antroji faz- tai didjani pralaimjim faz. iuo laikotarpiu
Nukelta psl. 10

10

nieai
Brigita Kamornait, Kauno visuomens sveikatos centras

Nr. ? (?) priedas

Nie epidemiologija ir profilaktika

Nieai tai ukreiamoji parazitin odos liga, pasireikianti itin stipriu niejimu. Nieus sukelia niein erk Sarcoptes scabiei hominis. Kad nieus sukelia erks, jau 1832 m. rod korsikietis studentas A. Renuis. Niein erk yra matoma pro mikroskop. Nie patels bna 0,30,4 mm ilgio, o patinliai perpus maesni. Patekusios ant odos apvaisintos erki patels sisiurbia epiderm ir ten rausia apie 0,5 cm ilgio urvelius, vadinamuosius nie takus, kuriuose padeda po 23 kiauinlius per dien. Per kelet savaii jos padeda iki 50 kiauinli ir tuomet va. I kiauinli per vien savait isirita lervos, kurios prasigrauia odos paviri ir per dvi tris savaites subrsta. Odos paviriuje gyvenantys patinliai jas apvaisina. Tuomet vl apvaisintos nie patels pradeda rausti urvelius. Optimali temperatra nieinms erkms gyvuoti 37 laipsniai Celsijaus. 55 laipsni temperatroje jos va per 10 minui, o emesnje nei 0 laipsni temperatroje per kelet dien. Suaugusios erks be mogaus organizmo ant drabui ir patalyns igyvena iki 4 dien. Infekcijos altinis gali bti mogus, unys, kats, triuiai, naminiai paukiai, raguoiai. Nieais galima usikrsti nuo serganiojo mogaus sveikinantis, lieiantis, lytini santyki metu, taip pat per ukrstus drabuius, rankluosius, patalyn, aislus, pinigus bei kitus buities daiktus. Prajus madaug 23 savaitms po usikrtimo atsiranda niejimas. Oda bna iberta poriniais mazgeliais ir pslelm, o nukasius atsiranda kraujing aeli. Gerai siirjus, galima pamatyti erki takus, kurie bna nuo 2 iki 20 mm ilgio. Geriausiai yra matomi platakos onuose, ant pirt, deln ir pad. Od iberia tipikose vietose ant platak, rieo, tarpupiriuose, apie bamb, lytinius orAtkelta i psl. 10 ganus, krt spenelius, paast duobes, ant laun vidinio paviriaus ir sdmen. Vaikams brim bna ant galvos, deln ir pad. Brim nebna ant nugaros, krtins ir veido. Niejim erks sukelia graudamos urvelius odoje. Usikrtusius labiausiai vargina intensyvus odos niejimas, ypa vakare atsigulus lov ir suilus, sutriks miegas. Panaiais negalavimais gali skstis artimieji, draugai bei kiti artimai bendrav mons. Ligos eiga priklauso nuo mogaus imuniteto bei asmens higienos gdi. Brim gali bti daug arba maai. Asmenys, kurie laikosi higienos reikalavim, bna maiau iberti negu tie, kurie nesilaiko higienos reikalavim. Profilaktika Susirgus nieais reikia iekoti infekcijos altinio, tikrinti eimos narius bei su jais bendraujanius asmenis. iems, nors ir neserga nieais, skiriamas profilaktinis gydymas. Norint ivengti pakartotino usikrtimo, btina dezinfekuoti drabuius, patalyn, avalyn, pirtines, asmeninius daiktus, aislus, baldus, sofas, minktas kdes, fotelius bei patalpas. Btina nuplauti aislus, valyti kdes, stalus, elektros jungiklius, dur rankenas ir kitus daiktus. Baltiniai virinami, o jei virinti negalima, tai iskalbti lyginami i vidins puss kartu lygintuvu arba 14 dien laikomi negyvenamoje altoje patalpoje. iuinius, pagalves, antklodes ir kitus natralaus pluoto gaminius nukenksminti dezinfekavimo kameroje. Nereikia naudotis kit asmen drabuiais, avalyne, rankluosiais, patalyne. Baseinuose, pirtyse reikia naudotis tik individualiomis lepetmis. Taip pat labai svarbu laikytis asmens higienos. Patalpas reikia plauti kartu vandeniu, ne maiau 55 C laipsni temperatros, j pridti 20 gram sodos ar skalbimo muilo vienam litrui vandens arba buityje naudojam plovimo priemoni.

visas mogaus gyvenimas skirtas loimui. Pralaimjimai eina vienas po kito , didja praloiamos sumos ir loimui reikia vis daugiau pinig. Pacientai pradeda meluoti eimos nariams, bendradarbiams apie didjanias ilaidas, palaipsniui praloiamos santaupos, po to pradedama skolintis, i paskolint pinig loiama ir vl praloiama. Skolos auga, didja, kyla sunkiai isprendiam problem ne tik eimoje, bet ir darbe, nes maja darbingumas, sunku susikaupti, daromos pravaiktos, gal gale darbas prarandamas. Treia- nusivylimo faz.Jai bdingas loimas i itin dideli sum, eimos irimas, visika socialin izoliacija. Pirmosios dvi fazs tsiasi gana ilgai.Nuo pirmj loim iki treiosios fazs gali praeiti 10-15 met. Taiau po to labai greitai, per 2 metus galima visika asmenybs degradacija. Nustatyta , jog priklausomyb kur kas labiau sukelia loimo automatai, o ne stalo loimai (Juodasis Dekas, rulet, pokeris ir kt.).Pasirodo,kad didel dalis problemini loj ir nuo loimo priklausom asmen naudojasi loimo automatais. Daugelis loj tiesiog susikuria asmeninius ryius su savo automatais. i loimo ris spariai plinta ir dl to, kad loiantysis automatu ilieka labiau anonimikas nei tas, kuris loia prie stalo ir yra stebimas kit loj.Greitai augo loimo industrija, ji darosi vis vairesn, atsiranda imtai internetini kazino. Nauja loimo automat karta neriboja statom sum bei leidia naudoti banknotus. Dl to kai kurie mokslininkai mano,kad priklausomyb nuo azartini loim artimiausiais metais gali tapti rimta problema ir kad ios priklausomybs prevencij reikt pltoti jau dabar, pavyzdiui, vykdyti atitinkam kampanij mokyklose.

Atsivelgdamos azartini loim pavoj visuomens sveikatai, kai kurios alys imasi priklausomybs prevencijos. veicarijoje, 2000m.legalizavusioje azartinius aidimus, atitinkamais statymais ne tik siekiama gauti aliai daugiau pajam per mokesius ir skatinti turizm, bet ir mainti socialin azartini loim poveik. Federalinis kazino aktas nustato grietas loimo nam licencijavimo taisykles.Be to, statymas reikalauja, kad loimo namai vykdyt vadinamosios saugumo ir socialins koncepsijos gyvendinimo priemones (pagrindiniai ios koncepsijos elementai yra priklausomybs nuo loimo prevencija, ankstyvas asmen, linkusi priklausomyb iaikinimas, loimo nam personalo mokymas bei duomen apie priklausomybs atvejus registravimas).ias priemones loimo namai turi vykdyti drauge su priklausomybs lig specialistais. statymas taip pat riboja loimo automat skaii, kur turi atitikti tam tikras loimo stal kiekis. reikalaujama, kad kiekvienam kazino loimo stalui tekt ne daugiau kaip 25 automatai ir kad kazino sveiams bt prieinama raytin informacija-atminties,kuriose spjama apie azartini loim keliam pavoj, pateikiami klausimai, leidiantys vertinti savo rizik tapti priklausomam, nurodomi konsultavimo punkt adresai, kartosios linijos pagalbos telefonai.Tokiu bdu veicarai yra pirmieji gyvendinantys tarptautinius saugaus loimo siekius, be to, padedantys gerinti loimo industrijos vaizd. Azartini loim, galini sukelti priklausomyb ir grsm visuomens sveikatai,problemos neaplenks ir ms alies. Anksiau ar vliau jas teks sprsti ne tik Lietuvos medikams, bet ir sveikatos politikams.

Nr. ? (?) priedas

hepatitas

11

Virusiniai hepatitai, epidemiologija, profilaktika

Rita Butylkina, Kauno visuomens sveikatos centras
Virusini hepatit problema yra svarbi visame pasaulyje. Virusiniu B hepatitu yra usikrt apie 35 proc, virusiniu C hepatitu 3 proc. vis gyventoj. Pasaulyje yra 385 milijonai hepatito B ir 170 milijon hepatito C virus neiotoj. Kasmet dl hepatito B mirta daugiau nei 1 milijonas moni. Hepatitai B, C ir D plinta parenteriniu, lytiniu bei vertikaliu bdu. Po persirgt hepatit B, C ir D isivysto ltin infekcija. Ligos pasekms sunkios. Sergamumo B hepatitu bei jo paplitimo sumainimas yra vienas i PSO udavini. Siekiant ivengti virusini hepatit svarbiausia laikytis asmens higienos reikalavim, utikrinti saug kraujo ir jo produkt perpylim, saugiai ir tinkamai atlikti injekcijas bei kitas medicinines ir nemedicinines parenterines procedras (hepatitas B ir C), vykdyti asmen imunizacij (hepatitui B). Virusinis hepatitas yra sistemin infekcin liga, paeidianti parenchimines kepen lsteles, kurios degeneruoja ir atrofuojasi. Pakitusios kepenys nebegali suskaidyti i virkinamojo trakto krauj patekusi nuodingj mediag. Virusinis hepatitas gali pasireikti vairiai nuo visikai nepastebimo, besimptomio proceso iki gyvybei pavojingos aibikos formos ar ltins ligos. Tokie besimptomiai ligos atvejai danai lieka neuregistruoti. Pacientai, patek ligonin dl kitos ligos, danai patys neino, kad serga hepatitu. Taigi kelia grsm medicinos personalui. Visos hepatito formos klinikai pasireikia panaiai. Ligos pradia bna netikta, atsiranda kariavimas, gelta, pykinimas, apetito praradimas, pilvo skausmas, patamsja lapimas, imatos tampa viesios. Maiems vaikams bdingesns besimptoms formos. Dl tamsaus lapimo bei aki baltym pageltimo ligoniai daniausiai ir kreipiasi gydytoj. Laboratorijos slygomis nustatomi hepatito ymenys antiknai bei antigenai. Taip diagnozuojamas hepatito tipas. Lietuvoje kasmet registruojama apie 500 atvej hepatito B, taiau, kaip teigia Pasaulio sveikatos ekspertai, tikras susirgim skaiius yra 6 kartus didesnis negu rodo oficialios statistikos duomenys. Taigi Lietuvoje kiekvienais metais virusu usikreia apie 3 000 moni. Apie 600 000 ms alies gyventoj turi seruminius hepatito B viruso ymenis (tai reikia, kad jie buvo usikrt virusu), 80 000 yra viruso neiotojai. Hepatitu B usikreiama lytiniu keliu, per paeist od ir gleivin, sidrus apkrsta adata. Serganios motinos ukreia savo naujagimius gimdymo metu. Kaip ir kitos hepatito formos, hepatitas B taip pat gali bti besimptomis. Kai kuriems monms, sergantiems ltiniu hepatitu B, isivysto kepen ciroz ar kepen vys, kurie kartais nustatomi tik vlyvose stadijose. Vaik, kurie usikrt nuo motinos, rizika, kad j liga taps ltin, yra gana didel. iuo metu nuo ltinio hepatito gydoma antivirusiniais vaistais. Taiau neapsieinama be dideli nepageidaujam reakcij, ir gydymas ne visada veiksmingas. Hepatitu C serga vis amiaus grupi asmenys, taiau daniausiai 2039 met amiaus mons. Vyrai serga iek tiek daniau. Inkubacinis periodas tsiasi nuo dviej savaii iki ei mnesi. Daugumai infekuotj nepasireikia joki simptom. 85 proc. ir daugiau infekuotj isivysto ltinis hepatitas. Didel rizika usikrsti miniu hepatitu C yra narkomanams, vartojantiems intravenini narkotik, kokaino uostytojams, asmenims, anksiau sirgusiems lytiniu keliu plintaniomis ligomis, medikams, susialojantiems infekuotomis adatomis, keiiantiems sekso partnerius, patyrusiems kraujo perpylim iki 1990 met ir asocialiems asmenims. Didiausia rizika medikams darbe usikrsti mogaus imunodeficito viruso (IV) ir hepatit virus infekcijomis tiesioginis kontaktas su ligoni krauju, taiau galima usikrsti ir per kitus biologinius sekretus ir iskyras: makties sekret, sperm, serozinius skysius (perikardo, pleuros, sinus), kraujo priemai turinias seiles, bronch ir plaui sekretus. Svarbiausios profesins rizikos grups: slaugytojos (med. seserys), akuers, laborantai, chirurgai, akueriai-ginekologai, stomatologai, otolaringologai, invazins radiacijos specialistai, anesteziologai-reanimatologai, hemodializs skyri med. personalas, patologoanatomai, dermatovenerologai, studentai, chirurgini skyri ligonius slaugantis personalas. Usikrsti galima ne tik stacionare, poliklinikoje, bet ir gydant ar slaugant ligon namuose. IV, hepatito B ir C virusais darbe usikreiama sidrus medicinine adata, suplyus pirtinms operacij ir med. procedr metu, sipjovus, susieidus atriais medicininiais instrumentais, be pirtini perriant aizdas, atliekant burnos tualet, stomatologines otolaringologines procedras, slaugant kraujuojanius ligonius. Btina nepamirti i atsargumo priemoni: plauti rankas prie ir po kiekvieno slyio su ligoniu, nenuimti adat nuo virkt, jei prie tai buvo daromos injekcijos, nepalikti be prieiros duriani ar pjaunani instrument, visus atrius instrumentus bei adatas dti specialius apsauginius konteinerius, visada dirbti su pirtinmis, ypa jei tenka susidurti su atviromis aizdomis, operacinje btina mvti dvigubas pirtines, jas keiiant kas 2 val., apsivilkti chalat, usidti kauk, akinius, laboratorijoje joki skysi netraukti pipetes burna, naudoti balionlius, ukrst mediag sisti laboratorij specialiuose konteineriuose. Hepatito B perspjimui btina visus medicinos darbuotojus paskiepyti prie hepatito B virus. Po traumos btina tirti dl HBV HBS Ag ir anti HBC IgM klass antikn. Tuoj pat (iki 48 val.) suvirkti raumenis specifin anti HBV imunoglobulin 5OOUI/5ml ir paskiepyti vakcina prie hepatit B pirmja doze. Tolesn vakcinacijos schema po mnesio ir po 6 mnesi. Hepatito C profilaktika: po traumos btina tirti medicinos darbuotoj, iekant jo kraujyje anti HCV. Jeigu tok asmen stebint padidja ALT aktyvumas arba atsiranda anti HCVbtina specialisto konsultacija. ios ligos profilaktini priemoni nra, tik klinikini ir biochemini rodikli (ALT, AST) stebjimas, anti HCV antikn sekimas ir viruso DNR nustatymas leidia tarti proceso chronizacij. Tada skiriamas gydymas.

12

naudinga inoti

Nr. ? (?) priedas

Odos prieiros pagrindai sergant neurodermitu (atopiniu dermatitu)

Prajusi met 9-ame numeryje Slauga mokslas ir praktika kalbjome apie atopin dermatit ir naujov Menalind derm kno prieiros priemones atopikai ir labai sausai odai. iame straipsnyje pateiksime pagrindinius odos prieiros principus ir praktinius patarimus kiekvienai dienai monms, sergantiems neurodermitu. Neurodermito gydymo pagrindas yra nuolatin odos prieira tinkamomis priemonmis. Reguliariai tepant od bekortizoniais ruoiniais reiau pasitaiko ligos recidyv su odos udegiminiais pakitimais, sumaja nieulys, atstatoma odos barjerin funkcija. Tinkama prieiros priemon aprpina od pakankamu lipid ir drgms kiekiu, savo sudtyje neturi mediag, kurios gali dirginti od ar sukelti alergij. Rekomenduojama od tepti, kai tik pajuntama, kad ji sausja ar pradeda nieti. Esant sausai, neudegiminei odai viltis pateisino ypatingi ruoiniai vandens-aliejaus pagrindu, kuri sudtyje yra drgm palaikani mediag, toki kaip lapalas, pvz., Menalind derm kremas ar kno losjonas. Menalind derm kremas su dvejopo veikimo kompleksu: 5 % lapalu (urea) ir nakvios aliejumi nuramina od ir yra specialiai skirtas ma, labai saus odos plot prieirai. Urea drkina ir skatina odos drgms palaikym. Nakvios aliejus intensyviai aprpina od lipidais ir atnaujina paeistos odos apsaugin lipidin sluoksn. Kuo ypatingas nakvios aliejus? Vietikai naudojant riebal rgtis, kuri yra nakvi aliejuje (10% gamma linoleno ir 70% linolio rgties) pasiekiami ie teigiami efektai: 1. padidinamas odos elastingumas 2. sustiprinama odos barjerin funkcija 3. sumainamas transepiderminis vandens netekimas 2004 m. spalio mn. laikratyje ko Test buvo tiriami receptiniai ir nereceptiniai vaistai, taip pat pagrindins prieiros priemons, atopikos odos prieirai. Menalind derm kremas, kur testavo kategorijoje pagrindins prieiros priemons vertino labai gerai. Menalind derm kno losjonas su 3% lapalu ir nakvios aliejumi skirtas viso kno ir labai dideli sausos odos plot prieirai. Jis intensyviai drkina ir aprpina od lipidais. Abi ios priemons (kremas ir kno losjonas) yra vandens-aliejaus emulsijos, todl ypatingai gerai aprpina od lipidais. Vandensaliejaus emulsijos tai preparatai, kurie susideda i dviej fazi: iorins ir vidins. Iorinje fazje aliejus (riebalai) smulkiai padalina vandens laelius. Naudojant vandens- aliejaus emulsijas, oda geriau atiduoda ilum ir vandens garus, geriau kvpuoja nei naudojant riebalinius tepalus, pvz., vazelin, kurie savo sudtyje praktikai neturi vandens. Be to, pasiekiamas labai geras aprpinimo lipidais efektas, todl vandens-aliejaus emulsijos idealiai tinka priirint saus ir labai saus od. Duui rekomenduojamos velnios prausimosi priemons, kuri sudtyje yra mediag, aprpinani od lipidais, ypa aliejai prausimuisi, nes jie ant odos sudaro lipidin plvel ir tokiu bdu intensyviai aprpina od lipidais. Derinant Menalind derm valomsias kno prieiros priemones su Menalind derm kremu ilgam nuraminama oda, sumainamas nieulys, deginimo jausmas. Prausimuisi rekomenduojamas Menalind derm prausimosi losjonas su lipidais, kuris velniai ir rpestingai valo od, (pH odos neutralus) arba Menalind dermaliejus prausimuisi su natraliais aliejais (sojos, avokado, kalendulos), kuris velniai valo ir saugo od. Dar drgn od po kiekvieno prausimosi reikia patepti kremu ar kno losjonu, turiniu lipid. Kadangi atopika oda yra labai jautri sausumui ir dirginimui, reikt vengti per ilgo, per dano prausimosi vonioje ar po duu. Taip pat reikt atkreipti dmes vandens temperatr, ji neturt bti per aukta. Perdta asmens higiena gali sudirginti od. Put vonios ir kitos od sausinanios priemons (alkoholiniai tirpalai) nerekomenduojamos. Vandens terapija naudojant specialius aliejus voniai uima svar-

PAGRINDIN GYDYM LYDINTI ODOS PRIEIRA

bi viet atopikos odos gydyme. Aliejins vonios, kuri metu aliejus plaukioja ant vandens paviriaus, ir ilipant ant odos palieka apsaugin plvel, pasiymi geru lipidais aprpinaniu poveikiu. is efektas ilgiau ilieka, kai ilipus i vonios oda tik lengvai nusausinama. Vandens terapijai rekomenduojamas Menalind derm aliejus voniai, kurio sudtyje yra 50% nakvios aliejaus. i priemon maitina od, sumaina jos sausum. Norint pasiekti optimal poveik, per 3 min. po vonios reikia patepti od kremu ar kno losjonu. velniam rank prausimui, norint ivengti odos sausumo, rekomenduojamas specialus aliejus rankoms plauti, pvz., Menalind derm. Menalind derm aliejus yra su natraliais sojos, avokado, kalendulos aliejais, kuri sudtyje esanios nesoiosios riebal rgtys yra btinos odos apsauginiam sluoksniui atnaujinti ir palaikyti. Raminamasis poveikis gaunamas nuplautas rankas patepus Menalind derm kremu. K reikt patarti serganijam? Vartokite pakankamai skysi. Pakankamas skysi vartojimas pagerina odos bkl. Ypa rekomenduojamas paprastas vanduo, mineralinis ar arbatos. Alkoholiniai grimai gali pabloginti neurodermito eig. Kdiki mityba Kdikiai, kurie turi didel paveldim predispozicij, pagal galimyb turt bti maitinami krtimi iki 36 mn. Jei tai nemanoma, reikt naudoti hipoalerginius miinius. Maisto produktus, tokius kaip kiauiniai, uvis, rieutai, karvs pienas, kurie inomi kaip stiprs alergena, pradkite duoti kuo vliau, anksiausiai po vieneri met, kad ivengtumte sensibilizacijos. Venkite alergen (iedadulki, nam dulki erkui, gyvn plauk). Pagal galimyb sumainkite kontakt su alergenais, nes jie sukelia ieno slog, bronchin astm ir gali privesti prie ligos pablogjimo. Venkite kontakto su naminiais gyvnais. Dulki erkui galima sumainti atsisakant kilimins dangos bent jau miegamjame kambaryje; kaip alternatyva rekomenduojamos medins, kamtins grindys, parketas ar linoleumas. Atostogoms pasirinkite palankaus klimato vietas (prie jros, kalnuose), nes ia alia klimatini faktori (UVA spinduliai, jros druska) oras be alergen gali turti takos ligos pagerjimui. Gyvenkite sveikai! Svarbu gerai vdinti kambarius ir palaikyti pakankam oro drgm (5560%). Pasistenkite kiekvien dien pasivaikioti gryname ore, susiplanuokite dienos darbus, kad ivengtumte vidins tampos. prasidedanius odos pakitimus pasistenkite reaguoti ramiai. Sportuokite, bet teisingai! Prakaitavimas ir perkaitimas sportuojant gali dirginti od, sukelti nieul, o kasymasis gali paminti lig. Todl reikt rinktis lengv aprang, sportuoti emesnje temperatroje, vandenyje. Vsus duas, tinkamos prausimosi priemones, tepimasis kremu padeda ivengti odos bkls pablogjimo sportuojant. Dvkite lengvus medvilninius rbus. Rbai turi bti pralaids orui. Reikt vengti gyvulins kilms audini, toki kaip vilna, riuko kailis, iurki, grauiani audini ir sintetikos. Rekomenduojamas medvilninis audinys, kur prie pirm dvjim patariama iskalbti, arba ilkas. Jei grauia apatini rb sils, juos galima dvti atvirkiai. Po skalbimo reikia gerai iskalauti rbus. Kas padeda esant nieuliui? Nagus, ypa vaikams, reikia kirpti trumpai, kad ivengtumte kasymosi sukelt aizdeli (nukasym). Esant nieuliui gali padti specials kremai, vss kompresai, antihistamininiai vaistai. Nietint reikt pasistengti nesikasyti (patariama beveik visu delno paviriumi spausti od). Parengta pagal Mehr Gesundheit und Lebensqualitt bei Neurodermitis

Nr. ? (?) priedas

higiena
Diana Plytaitien, Kauno visuomens sveikatos centras

13

Aplinkos, maisto ir asmens higiena

Sveikata yra visika fizin, protin bei socialin gerov, o ne vien ligos ar fizins negalios nebuvimas. mogaus sveikat lemiantys veiksniai: genetinis pagrindas 20%, aplinka 20%, gyvensena 50%, medicinos pagalba 10%. mogaus sveikatai labiausiai turi takos j supanti aplinka bei gyvensena, todl formuojant gyventoj sveikatos politik svarbiausias dmesys turt bti skiriamas profilaktinei medicinai.

Raktaodiai. Higiena, pirmin profilaktika, aplinkos medicina, maisto higiena, asmens higiena.
Bendrosios nuostatos Higiena medicinos mokslo aka, tirianti vairi veiksni tak mogaus organizmui, nurodanti bdus bei priemones, kaip ivengti lig, sudaryti optimalias slygas moni veiklai, pailginti j darbing ami. Taigi higiena yra profilaktin medicina. Pirmins profilaktikos objektas sveikas mogus, tikslas palaikyti sveiko mogaus sveikat, t. y. rizikos veiksni nustatymas ir kova su jais. Aplinkos medicina medicinos mokslo aka, higienos sritis, tirianti aplinkos tar ir ios taros tak gyventoj sveikatai, nurodanti konkreias priemones, kaip ivengti ekologins kilms lig arba sumainti utertos aplinkos poveik mogui. Mus supanti aplinka tai oras, vanduo, maistas, dirvoemis. Mokslo ir technikos pltra yra susijusi su neigiama taka aplinkai: didja atliek kiekis, pleiasi naujai sisavinamos ems plotai, sunaudojama daugiau itekli, didja aplinkos tara ir jos veikiam gyventoj skaiius, inyko tkstaniai gyvn ir augal ri. ATMOSFEROS ORAS tai vairi duj miinys: azotas 78%, deguonis 21%, anglies dvideginis 0,03%, inertins dujos (argonas, neonas, helis). Svarbiausi oro teral altiniai Lietuvoje transportas, pramon ir energetika. Svarbiausi teralai, patenkantys atmosfer: kietosios mediagos, sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, sunkieji metalai. Virydamos leistinas koncentracijos normas, ios mediagos tiesiogiai veikia organizmo audinius, sukeldamos alergines reakcijas, kvpavimo tak ligas, arba, patekusios per virkinamj trakt, sukelia toksin poveik, kaupiasi audini lstelse, skatina lsteli mutacij, gali sukelti v. Todl, siekiant ivengti neigiamo toksini mediag poveikio, btina diegti oro apsaugos priemones, o darbo vietose vykdyti saugos reikalavimus ir naudoti individualias saugos priemones. VANDUO dengia 71% ems rutulio paviriaus. mogui ir gyvosios gamtos egzistavimui labai svarbus glas vanduo, kuris yra btinas pagrindiniam fiziologiniams organizmo poreikiams palaikyti.. atvirus vandens telkinius daniausiai patenka viskas, k gamina ar vartoja mogus: aliava, gamybos ir buities atliekos, vairios chemins mediagos. Uterus vandens telkinius, pastarieji tampa pavojingi epideminiu poiriu, kadangi juos patenka vairi lig suklj (cholera, dizenterija, hepatito, poliomielito, tuberkuliozs). Nepakankamas mikroelement kiekis ar j perteklius vandenyje gali slygoti vairius organizmo funkcij pakitimus ir ligas. Geriamas vanduo turi atitikti iuos reikalavimus: Jame neturi bti patogenik mikroorganizm, virus, kirmli kiauinli, pirmuoni, t. y. vanduo neturi bti pavojingas epidemiologiniu poiriu. Bt ger organoleptini savybi bespalvis, bekvapis, skaidrus ir be nebdingo prieskonio. Jame negali bti toksini mediag ir drusk daugiau u leidiamas koncentracijas, kurios neigiamai veikt mogaus organizm. Virutinis ems plutos sluoksnis DIRVOEMIS yra labiausiai veikiamas mogaus. Pagrindiniai dirvoemio taros altiniai yra pramon, ems kis, autotransportas, gyvenamieji rajonai. dirvoem patenkanios organins mediagos sudaro palankias slygas lig sukljams veistis. Dirvoemyje esani mikroelement stygius ar perteklius slygoja vandens ir augal chemin sudt, dl to mogui gali atsirasti bding lig, pasireikiani mediag apykaitos sutrikimais. Ypa pavojingi moni sveikatai sunkieji metalai (vinas, nikelis, chromas, cinkas ir kt.), kurie pagreitina ateroskleroz, piktybini navik atsiradim, paeidia genetin aparat. MAISTO HIGIENA nagrinja higienins prieiros klausimus, higienin maisto produkt apsaug ir j ekspertiz. Pagal PSO: maisto saugos strategijos tikslas apsaugoti maist nuo cheminio ir biologinio uterimo visuose maisto kelio etapuose. Pakankamo gyventoj aprpinimo maistu strategijos tikslas utikrinti gyventoj aprpinim geros kokybs maistu, vystant kaimo ekonomik ir tausojant aplink. Visos maisto mons privalo utikrinti, kad rink bt tiekiamas tik saugus, tinkamas mogaus mitybai maistas. Vykdydamos vairi teiss akt reikalavimus, maisto mons privalo garantuoti maisto saug ir higien. Tvarkomas maistas turi bti gerai apsaugotas nuo uterimo. Jo tvarkymui turi bti taikomos tokios technologijos, kad maistas bt apsaugotas nuo uterimo bei parazit patekimo. ASMENS HIGIENA suprantama kaip kno odos, jos pried (plauk, nag), gleivini bei dant prieira. mogaus organizm veikia ne tik kenksmingos gamybos slygos, vandens, oro, dirvos teralai. Jo sveikata priklauso ir nuo to, kokias slygas ir higienos gdius jis susikuria buityje, darbe, asmeniniame gyvenime. Tinkami higienos gdiai bei kno vara padeda ivengti ne tik odos bei jos pried plini lig, bet ir daugelio kit ukreiamj lig. Avalyn saugo ms kojas nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio auktos ir emos temperatros, mechaninio paeidimo, purvo. Taiau netinkamai parinkta avalyn gali paeisti pd, dl to sutrinka jos funkcija, gali prasidti vairs susirgimai (grybelis). Pagrindiniai reikalavimai avalynei: ji turi bti patogi (neaukta ir nesiaura), minkta ir lengva, nepralaidi vandeniui, turinti ger ventiliacij. Drabuiai turt bti i natrali audini, gerai sugeriantys drgm, pralaids orui, lengvi, patvars ir svarbiausia vars. Problemos: 1. Stiprinti asmens ir visuomens sveikatos prieiros specialist rengim ir tobulinim pirmins profilaktikos srityje; 2. Btina efektyviai diegti aplinkos apsaugos priemones (technologines, statymines), atsivelgiant Europos Sjungos direktyvini dokument nuostatas bei Pasaulins sveikatos organizacijos rekomendacijas ioje srityje; 3. Sukurti saugias darbo vietas bei vykdyti saugos reikalavimus; 4. Pasitelkus vairias informacines technologijas bei iniasklaidos priemones mokyti visuomen asmens higienos gdi. Ivados: Nors alyje aplinkos, maisto prieir bei kontrol vykdo keletas valstybini institucij, sukurta statymin baz, reglamentuojanti j saug, taiau nemaja lig, kuri atsiradimo prieastimi yra uterta aplinka (vanduo, dirvoemis, oras), maisto produktai bei j aliavos (chemin, mikrobiologin tara) bei nepakankami asmens higienos gdiai.
Literatra 1. Amenskas J., Baubinas A. , Obelenis V., imknien B. Aplinkos medicina, Kaunas. 1997.

14

paslaug kokybs vadyba

Nr. ? (?) priedas

Kokybs vadybos sistemos taka Respublikinje Vilniaus psichiatrijos ligoninje teikiam asmens sveikatos prieiros paslaug kokybei
RVPL vadovybs atstov kokybei, vidaus audito tarnybos vadov NIJOL PETRAUSKIEN
RVPL direktoriaus V. Maiulio 1998-12-31 sakymu ligoninje steigta vidaus audito grup. .J sudar vidaus audito grups vadov ir vis klinikini padalini vadovai, grups veikloje dalyvav rotacijos bdu. I pradi grups darbas ribojosi vidaus audit atlikimu, taiau augant asmens sveikatos prieiros kokybs reikalavimams ir skiriant vis daugiau dmesio ligonins teikiam paslaug vartotojams pacientams, atsirado auktesni asmens sveikatos prieiros kokybs standart poreikis. Buvo sudarytos darbo grups iems standartams kurti. I pradi daugiausia dmesio skirta toms sritims, kuriose daniausiai buvo nustatoma veiklos nesklandum arba kurias reglamentavo daug vairi teiss akt, privalom inoti personalui (pvz., prievartin hospitalizacija, informacijos teikimo tvarka ir kt.). 2001 m. vidaus audito grup reorganizuota vidaus audito tarnyb, kuri pradjo nuosekliai rengti Respublikins Vilniaus psichiatrijos ligonins kokybs vadybos sistem (KVS), t. y. anksiau parengtus ir naujai kuriamus KVS dokumentus apjung vientis sistem, reglamentuojani vis RVPL veikl. 3-j met darbo rezultatas 2004 m. liepos 22 d. ligoninei suteiktas KVS atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui sertifikatas. Bet kuri organizacija ar kio subjektas, nordami laimti konkurencin kov, turi nuolat tobulti, bent jau tokiais tempais, kokiais tobulja jos konkurentai, o dar geriau bt tobulti spariau u konkurentus. Organizacijos tobuljimas reikia vis jos struktrini dali ir j tarpusavio ryi bei ryi su kitomis organizacijomis nuolatin tobuljim. Organizacijos vadovyb turi kelti auktus reikalavimus kiekvienam darbui, nes jeigu vadovai to nedaro, darbuotojai savo reikalavimus kokybei nustato patys ir ie reikalavimai paprastai bna emesni, negu juos nustatyt vadovai. Bloga darbo kokyb veria vadovus nuolat sprsti tas paias veiklos problemas, todl jiems nelieka laiko perspektyvinms problemoms sprsti. Didiosios Britanijos specialistai paskaiiavo, kad vadovai 53% laiko skiria vairioms problemoms sprsti, o 47% visai kitai veiklai. Problemoms sprsti skiriamo laiko analiz parod, kad 90% laiko vadovai sunaudoja senoms problemoms sprsti, o naujoms perspektyvinms problemoms skiriama tik apie 10% laiko. Taip neracionaliai vadov laikas naudojamas dl blogo veiklos organizavimo. Ford kompanija ived 42 taisykl, kurios esm tokia: vienas nepatenkintas pirkjas savo nepasitenkinim i karto isako eiems savo artimiausiems monms, o kiekvienas i i ei t informacij paskleidia dar septyniems. Tokiu bdu dl vieno nepatenkinto vartotojo prarandama dar 42 klientai. O JAV Bostono firmos Forum Corporation tyrim duomenimis, surasti nauj klient 5 kartus brangiau, negu ilaikyti turim. Vartotoj patenkinimas yra svarbiausia visuotins kokybs vadybos sudedamoji dalis. Kokybikas darbo atlikimas, t. y. konkreios paslaugos teikimas i esms nra tikslas, o tik priemon tikslui pasiekti. Tikslas yra iorini ir vidini vartotoj poreiki tenkinimas maiausia kaina. Todl atsivelgdami vartotojo poreikius, mes turime tobulinti paslaugos atlikim iki tokio lygio, kad vartotojo (arba kliento) esami ir numatomi poreikiai bt visikai patenkinti, o dar geriau j poreikius viryti, suteikti toki ger paslaug, kokios jis net nesitikjo. Kokybs valdymo sistema leidia identifikuoti blogos paslaug kokybs prieastis, jas itirti ir efektyviai panaikinti. Prast kokyb daniausiai lemia ne konkrei vien ar kit procedr atliekani darbuotoj klaidos, bet blogai suplanuoti darbo procesai, netinkamai naudojama ranga, nepakankama darbuotoj motyvacija ar menkas traukimas valdymo proces. Vienas ymiausi visuotins kokybs vadybos specialist H. J. Harringtonas, apibendrins daugiau kaip 50-ties JAV kompanij kokybs gerinimo patirt, teigia, kad, alinant darbo klaidas, reikia ne kritikuoti atskirus dirbanius mones, o labiausiai rpintis sistemomis, reguliuojaniomis ir valdaniomis organizacijos veikl. Manoma, kad 7580 % blogos kokybs priklauso nuo i sistem ir tik apie 25% nuo moni. Atsikratyti daugelio i problem padeda kokybs valdymo sistemos gyvendinimas, nes kokybs valdymas apima visus veiksmus, kuriais bandoma pasiekti, kad paslauga bt kokybika. Ms nuomone, negalima irti klaidas kaip norm. Darb reikia atlikti gerai i pirmo karto. Todl ir vadovai, ir visi darbuotojai turi jausti tam tikr konstruktyv nepasitenkinim tuo, kas pasiekta, nor savo darb dirbti vis geriau. Taiau toks smons lis neatsiranda i karto. To reikia siekti. Kokybs sistemos paskirtis suteikti klientams pasitikjim gaunamomis paslaugomis. Tik tuomet, kai paslaug teikjai ir klientai pasitiki vieni kitais galima kalbti apie kokyb, klient poreiki patenkinim ir pan. Kokybs sistema turi utikrinti, kad klientas gaus norim paslaug ir jam bus suteikta visa reikalinga informacija apie j. Taigi siekdami i tiksl mes ir krme RVPL kokybs vadybos sistem, nes gerai veikianti kokybs sistema turi laiduoti skms kartojim ir apsaugoti nuo klaid pakartojimo. Kokybs vadybos sistema forminta dokumentais. RVPL kokybs vadybos sistem sudaro ie dokumentai: I lygmuo KOKYBS VADOVAS Kokybs vadovas yra pats aukiausias kokybs vadybos sistemos dokumentas. Jame idstyti reikalavimai visai kokybs sistemai. Kokybs vadove apraoma ligonins struktra ir veikla, kokybs politika, kokybs tikslai ir udaviniai, ligonins kokybs vadybos sistema ir pagrindiniai jos gyvendinimo principai. II lygmuo KOKYBS SISTEMOS PROCEDROS Procedros aprao, kaip gyvendinama ligonins kokybs

Nr. ? (?) priedas

paslaug kokybs vadyba

Pacient nuomon apie gautas paslaugas nulemia visuomens poir gydymo staig, o is poiris yra labai svarbus siekiant uimti deram viet rinkoje. Visuomens palankum gydymo staiga gali pelnyti tik patikimumu. staigos patikimumas tai staigos reputacija, pasitikjimo usitarnavimas, atvirumas visuomenei, personalo profesionalumo rodymas. Pacient apklausoms vykdyti yra parengtos vairios anketos, kuriomis tiriama, kaip pacientai vertina ligoninje gaunamas asmens sveikatos prieiros paslaugas, kaip saugomos ir gyvendinamos pacient teiss, pacient nuomon apie uimtumo veikl stacionarinio gydymo metu ir kitos anketos. Anketos anonimins, todl pacientai nevaromai gali reikti savo nuomon. Apklaus rezultatai maloniai nustebino mus paius, nes, pasirodo, savo darb mes vertiname ymiai kritikiau. Taiau, inoma, svarbesnis dalykas yra tai, kad, analizuodami anketas, mes pastebjome ne tik savo darbo privalumus, bet ir trkumus. Pateikiamos 2 anketos. Pirma apklausa atlikta 2004 m. pradioje, antra 2004 m. spalio mn. Kaip matyti, slyginai blogiausiai vertinamas pirmoje anketoje informacijos teikimas. Taiau po pirmos apklausos vedus privalom Informuoto sutikimo gydytis form, situacija pastebimai pagerjo. Atlikus kai kuri skyri patalp renovacij, pagerjo ir aplinkos vertinimas. Kadangi kiekvienos apklausos rezultatus svarsto skyri personalas gamybini pasitarim metu, jie isamiau analizuoja savo skyriaus darbo trkumus ir ieko bd jiems alinti. Todl utikrintai galima teigti, kad ne tik patalp renovacija, bet ir personalo pastangos palaikyti skyriuje var, saugoti pacient ramyb prisidjo prie i rodikli pagerjimo. T pat galima pasakyti ir apie pagerjus medicinos personalo ir slaugytoj padjj darbo vertinim. IVADOS 1. KVS diegimas reglamentavo RVPL veikl procedromis, instrukcijomis, standartais ir kitais KVS dokumentais, kuriais personalas naudojasi savo kasdieniame darbe. 2. diegiant KVS, ligoninje patvirtinta vidaus ir iors dokument ileidimo, j naudojimo ir saugojimo tvarka. Dka to iandien ligoninje naudojamos tik unifikuotos ir patvirtintos vidaus dokument formos, kuriose apibrta reikalingos fiksuoti ir kaupti informacijos apimtis, jos pateikimo, naudojimo ir saugojimo bdai. 3. KVS sukr ligoninje vykstani proces ir siekiam tiksl stebsenos ir kontrols sistem, leidiani laiku identifikuoti ir alinti veiklos trkumus. 4. KVS skatina visus darbuotojus aktyviai dalyvauti ligonins veikloje, pareigoja konkreiai inoti savo veiklos srit ir atsakomyb u darb. 5. RVPL analizuojama pacient nuomon ir pastabos apie teikiam paslaug kokyb, siekiant geriau patenkinti vartotoj poreikius ir pasiekti ilgalaik pacient itikimyb gydymo staigai. Pacient apklausos anket analiz rodo, kad gyvendinus konkreias kokybs valdymo priemones, net per trump laik pagerjo ms darbo vertinimo rezultatai. 6. Pacient apklausa yra efektyvus bdas diegt kokybs gerinimo metod veiksmingumui patvirtinti.
Nukelta psl. 16

15

politika kasdieniame gyvenime konkreiose veiklos srityse. Procedros sudaro procedr vadov, kuris yra skirtas kasdieniam naudojimui. Prie procedr naudojamos formos suvienodina informacijos pateikim ir palengvina jos paiek, apriboja nereikalingos informacijos kaupim. Procedr vadov turi kiekvienas su konkreia veiklos sritimi susijs ligonins darbuotojas. III lygmuo DARBO, PAREIGINS INSTRUKCIJOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO METODIKOS Tai isams dokumentai, apraantys konkreias veiklas, ir naudojami atliekant konkreius darbus atitinkamose darbo vietose. Galime pasigirti, kad psichikos sutrikim diagnostikos ir gydymo algoritmai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos pacient gydymui kompensuojamais vaistais ir algoritmai panaudoti 2003 m. ileistame lietuvikame psichiatrijos vadovlyje yra sukurti ms ligonins specialist darbo grups. IV lygmuo DUOMEN RAAI Tai raai dokumentuose ir formose, vidaus medicininio audito dokumentai, rodantys, kad kokybs sistema veikia. Duomen rauose fiksuojama, kaip atliekamas tam tikras procesas. Pagal raus galima patikrinti, ar optimaliai vykdomas procesas, jie pateikiami kaip objektyvs veiklos rodymai vairioms kontroliuojanioms ir tikrinanioms institucijoms, o taip pat pacientui ir jo artimiesiems. Sukurta ir gyvendinta RVPL kokybs vadybos sistema sudar slygas identifikuoti visus RVPL vykstanius procesus, ianalizuoti esam situacij ir iskirti prioritetinius tikslus ir udavinius tam tikram veiklos periodui. Nustaius prioritetinius tikslus, racionaliau paskirstomi personalo ir materialiniai itekliai pagrindini udavini vykdymui ir i tiksl pasiekimui. RVPL atliekama prioritetini tiksl siekimo stebsena. Kiekvienas padalinys nuolat analizuoja savo veikl, vertina j pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir atsiskaito ligonins vadovybei. Stebsenos sistema leidia laiku pastebti ir alinti veiklos trkumus. Tokiu bdu visi darbuotojai prisiima atsakomyb u savo veiklos srit ir aktyviai dalyvauja kokybs gerinimo veikloje, o ne tik vykdo vadovybs nurodymus. Neirint didesns atsakomybs, personalui tapo lengviau dirbti, nes sprendiant bet kurias problemas, jis turi savo veikl reglamentuojanius dokumentus, kuriuose sukaupta pakankamai naujausios informacijos, atitinkanios teisinius, profesinius ir etinius reikalavimus. Taiau kol buvo pradta i sisteminga ir darni veikla, teko labai detaliai ianalizuoti vis ligonins padalini ir atskir specialist veikl, j kompetencijos ribas, patikslinti galiojimus ir atsakomyb. Buvo sukurtos reikalingos dokument formos, nustatyta informacijos apimtis, kuri juose turi bti kaupiama, kad t informacij galima bt veiksmingai panaudoti tolesniam veiklos gerinimui. Taigi galima teigti, kad kokybs vadybos sistemos dokumentais reglamentavus pagrindines RVPL veiklos sritis, jos i tvarkingos pakeltos labai tvarkingos sistemos lyg. Vertinant ms teikiam paslaug kokyb, labai svarbus ir grtamasis ryys, t. y. pacient nuomon apie ligonins teikiam asmens sveikatos prieiros paslaug kokyb. Siekiant geriau patenkinti vartotoj lkesius ir pelnyti j palankum, analizuojami isakyti ir numanomi pacient poreikiai. Tai atliekama anketins pacient apklausos metu, nagrinjami praymai ir skundai bei kiti odiniai ir ratiki pareikimai.

16
Atkelta i psl. 15

paslaug kokybs vadyba

Nr. ? (?) priedas

Nuomon apie RVPL gautas asmens sveikatos prieiros paslaugas 2004 m. nuo vasario 23 d. iki kovo 8 d. apklausti 179 ruoiami iraymui po stacionarinio gydymo pacientai 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, universitetiniame, primimo ir diagnostikos, mi alkoholini psichozi skyriuose.
KLAUSIMAS Neatsak (abs. sk.) 1 1 1 2 5 44 25 6 1 18 PACIENTO VERTINIMAS (%) L. gerai 48,3 41,6 39,9 59,8 60,9 65,5 66,7 65,2 68,2 50,3 35,8 60,2 47,5 Gerai 44,9 51,7 44,4 34,6 35,7 24,8 33,3 25,9 29,2 38,7 48,3 34,8 47,5 Patenk. 6,2 6,7 13,5 5,6 2,8 7,9 7,4 2,6 9,8 15,7 3,7 5,0 Nepatenk. 0,6 2,2 0,6 1,7 1,5 1,2 1,2 1,3 -

Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6

7 8 9

GULDYMAS Kaip elgsi su Jumis primimo sk.? PRIEIRA Kaip noriai ir kokybikai personalas tenkino Js poreikius? INFORMACIJOS TEIKIMAS Ar isamiai personalas paaikino susirgimo, tyrim ir gydymo ypatumus? GYDYTOJAS Ar gydantis gydytojas skyr Jums pakankamai laiko ir dmesio? SLAUGYTOJA Ar slaugytoja tinkamai atliko savo pareigas? KITAS PERSONALAS Kaip kiti ligonins darbuotojai su Jumis elgsi? Skyriaus vedjas Vyr. slaugos administrator Psichologas Socialinis darbuotojas Slaugytoj padjjai APLINKA Kaip vertinate skyriaus patalpas, var, ramyb? IRAYMAS Ar ilgai utruko, ar nesukl koki nors nepatogum? BENDRAS GYDYMOSI RVPL VERTINIMAS

Apklausti 220 pacient 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, universitetiniame, primimo ir diagnostikos, mi alkoholini psichozi skyriuose.
Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 KLAUSIMAS Neatsak GULDYMAS Kaip elgsi su Jumis primimo sk.? 3 PRIEIRA Kaip noriai ir kokybikai personalas tenkino Js poreikius? 1 INFORMACIJOS TEIKIMAS Ar isamiai personalas paaikino susirgimo, tyrim ir gydymo ypatumus? 4 GYDYTOJAS Ar gydantis gydytojas skyr Jums pakankamai laiko ir dmesio? 1 SLAUGYTOJA Ar slaugytoja tinkamai atliko savo pareigas? 1 KITAS PERSONALAS Kaip kiti ligonins darbuotojai su Jumis elgsi? Skyriaus vedjas 6 Vyr. slaugos administrator 12 Psichologas 56 Socialinis darbuotojas 16 Slaugytoj padjjai 18 APLINKA Kaip vertinate skyriaus patalpas, var, ramyb? 3 IRAYMAS Ar ilgai utruko, ar nesukl koki nors nepatogum? 52 BENDRAS GYDYMOSI RVPL VERTINIMAS 6 PACIENTO VERTINIMAS (%) L. gerai Gerai Patenk. 48,4 56,6 50,5 66,2 70,8 67,8 68,8 58,6 65,7 61,4 53 51,2 59,3 40.1 35,2 33,7 27,4 26 28 30,3 31,7 31,4 34,6 32,3 38,1 34,6 9,2 8,2 13 5,5 3,2 2,8 0,9 9,1 2,9 3,5 13,8 6,5 4,2 Nepatenk. 2,3 2,8 0,9 1,4 0,6 0,5 0,9 4,2 1,9

7 8 9

7. gyvendinus KVS, ligoninje ivengta panai situacij: Yra 4 mons, kuri vardai KIEKVIENAS, KAKAS, BET KAS, NIEKAS. Reikjo atlikti svarb darb ir: KIEKVIENAS buvo sitikins, kad KAKAS j padarys. BET KAS galjo j atlikti, bet NIEKAS neatliko.

KAKAS dl to supyko, nes tai buvo KIEKVIENO darbas. KIEKVIENAS man, kad BET KAS galt tai padaryti, bet NIEKAS nesuprato, kad KIEKVIENAS nepadarys to. Gal gale KIEKVIENAS kaltino KAK, kai NIEKAS nepadar to, k BET KAS galjo padaryti.

Nr. ? (?) priedas

medicinin entomologija

17

Medicinin entomologija
Irina Bulsien, Kauno visuomens sveikatos centras
Entomologija tai mokslas apie vabzdius. Medicinin entomologija nagrinja vabzdius ir kitus nariuotakojus, kurie kenkia mogui. Jau gilioje senovje mons domjosi vairiais vabzdiais, nes mat j naud ir al. Nesuskaiiuojama, judanti ir nuolat mintanti milinika vabzdi armija sudaro daug didesn grsm mogaus sveikatai, ekonomikai, buiiai negu bet kuris kitas realus prieas (iskyrus paius mones). iems smulkiems nariuotakojams gyvnliams monija aukoja apie penktadal derliaus net tada, kai kas treias mogus pasaulyje badauja. O kiek nelaimi monijai atnea vairios vabzdi platinamos epidemijos ir ligos! Vabzdiai gali mog aprengti ir nurengti, susargdinti ir pagydyti, pamaitinti ir priversti badauti. Taiau vabzdiai yra ne tik mogaus prieai: jie apdulkina iedinius augalus, gamina med, vak, aliav ilkui, i j gaminami daai, lakai, gydomieji preparatai ir kt., vabzdiai yra gamtos sanitarai. Visi vabzdiai slyginai yra dalijami naudingus ir kenksmingus. Naudingiems priskiriami dalyvaujantieji augal kryminiame apdulkinime, duodantieji nauding maisto produkcij (med, jo produktus) bei ilk, ir vabzdi plrios rys, naikinanios kenkjus (borus). Naudingi ir daugumos ri vabzdiai, kurie gyvena dirvoemyje, purendami j, gerindami aeracij, o kai kurie lavonais mintantys vabzdiai atlieka gamtos sanitar vaidmen. Kenksmingi nariuotakojai tai parazitai, kurie gyvena ant eimininko arba laikas nuo laiko juo naudojasi kaip maisto altiniu (blusos, utls, erks, uodai); vabzdiai, turintys neigiam sanitarin ir kin reikm (blaks, tarakonai, muss, kandys, pkagrauiai) bei nuodingieji nariuotakojai (skorpionai, vorai). Vabzdiai vieni i seniausi sausumos gyvn. Jie pamau ukariavo sausum tada, kai ia kit gyvn dar nebuvo. I pradi visi vabzdiai turjo grauiamuosius burnos organus, panaius dabartini tarakon, ir mito tik augalais. Kiek vliau kai kurie i j pradjo gaudyti kitus vabzdius tapo entomofagais. Kai atsirado sausumos gyvnai, kai kurie nariuotakojai apsigyveno tarp parazituojamo gyvno plauk bei plunksn ir pradjo misti eimininko odos epidermiu, o vliau ir krauju. Pasikeitus gyvenimo slygoms, mitybos bdui, prie nauj slyg prisitaik ir parazitini kraujasiurbi vabzdi burnos organai bei visa j kno sandara. Parazitini nariuotakoj seilse atsirado krauj skystinani mediag, neleidiani kraujui kreti siurbimo metu, taip pat mediag, skatinani kraujo isiskyrimo proces. Evoliucijos metu daugelis parazitini vabzdi isiugd instinkt ir fiziologin poreik misti krauju, kuriame gausu baltymini mediag. Kraujas ypa reikalingas patelms, nes jos, neprisisiurbusios kraujo, nesubrandina kiauinli. Kartu su seilmis (leidiamomis drimo viet) bei imatomis (patenkaniomis drimo aizdeles) kraujasiurbiai nariuotakojai pernea ir vairiausius mikroorganizmus: virusus, bakterijas, pirmuonis. ie patogenai sukelia sunkias ligas. Kokie vabzdiai yra pavojing moni lig platintojai? Tai pirmiausia kraujasiurbiai vabzdiai - uodai, utls, blusos ir muss. Taiau lig sukljus platina ne tik kraujasiurbiai, tai gali daryti ir kiti mogaus bute gyvenantys (sinantropiniai) vabzdiai, lankantys iuklynus, fekalijas, vairias atliekas (pvz., kambarins ir tvarto muss, tarakonai, blaks, faraonins skruzdls), vairias ukreiamas ligas platina ir voragyvi klass atstovai erks.Tarp sinantropini vabzdi didiausi epidemiologin reikm turi kambarin mus Musca domestica. Vienos muss kno paviriuje bna apie 6 mln. mikroorganizm, o jos arnyne iki 25 28 mln. Patogeniniai mikroorganizmai muss arnyne nesuvirkinami ir iskiriami su fekalijomis. Muss gali perneti apie 63 ris vairi mikroorganizm: tai arnyno lazdels, dizenterijos, viduri iltins, choleros, tuberkuliozs, maro, bruceliozs, tuliaremijos, juodligs, difterijos, poliomielito, raups ir kt. sukljai, vairi helmint (askaridi, plaukagalvi ir kt.) kiauinliai, vairi lig sukljus muss iskiria su imatomis ir (ar) pernea ant kno dang. Trumpiausiai ilieka gyvybingas choleros vibrionas ant sparneli ir arnyne kelias valandas, o imatose ir ant kojyi 30 valand. Ilgiausiai ilieka juodligs sukljai ir viduri iltins sukljai muss arnyne jie lieka gyvybingi 20 23 dienas. Dl savo biologini ypatum uodai priskiriami vieniems i svarbiausi transmisini lig platintoj jie gali perduoti daugiau kaip 150 suklj ri, i kuri 50 yra mogui patogeniki mikroorganizmai. Epidemiologin reikm turi ir uod migracijos savybs: kai kurios uod rys gali keliauti kelias deimtis kilometr. Suklj uodai perduoda mechanins arba specifins inokuliacijos keliu. Specifinei inokuliacijai bdinga tai, kad sukljai dauginasi ar vystosi pernejo organizme. Tokiu bdu uodai perduoda maliarijos, filiariozi sukljus ir didij dal virusins kilms patogen, sukeliani vairiausias kartines (Deng, Vakar Nilo, Geltonojo drugio ir kt.). Erks nariuotakoj grup, priklausanti voragyvi klasei ir apimanti daugiau kaip 20000 ri. I vis voragyvi erks yra smulkiausi gyvnai, kartais mikroskopinio dydio. Didioji erki dauguma gyvena parazituodamos jos puola mones, gyvulius, paukius, kad galt prisisiurbti kraujo arba ukrimsti epidermio (odos). Nie erk Sarcoptes scabiei sukelia mogui nieus, erk Demodex folliculorum, parazituojanti ant mogaus ir induoli, taip pat sukelia odos udegim, o erki sankaupos ukema liaukinius kanallius ir plauk maielius. Dermatitai, niejimas, astma ir rinitai taip pat gali atsirasti dl erki kalts iuos negalavimus sukelia kambario dulkse gyvenanios erks. Trombiculidae eimos erks laikini stuburini gyvn parazitai, kurie parazituoja lervos stadijoje, bet j masinis antpldis monms gali sukelti trombidioz, ios erks pernea Cucugamui kartlig. Argasidae eimos erks, kurios daugiausia paplitusios karto klimato zonoje, pernea erkin spirochetoz, Ku kartin, Bernelo riketsioz, erkin encefalit, mar, brucelioz ir kt. vairiose klimato zonose paplitusios erks hodes ritinus ir hodes.persulcatus gali maitintis ant vairiausi gyvn ir mogaus, jos pernea erkin encefalit, Laimo lig, babezioz, erlichijoz, tuliaremij. Ne visi vabzdiai yra tik patogen neiotojai ir infekcini lig platintojai. Vabzdiai gali ne tik susargdinti, bet ir pagydyti. Kai nebuvo veiksming vaist, mogus pasitelkdavo ligoms gydyti ir sveikatai taisyti taip pat vabzdius bei j produktus. Ir ms dienomis medicina neapsieina be vabzdi vairi negalavim gydymui plaiai vartojami bii produktai: bii nuodai, pienelis, pikis, bii duona, medus. Taigi vabzdiai gali ne tik susargdinti, bet ir pagydyti.
Literatra: 1. Pileckis S. domioji entomologija. Mokslas, 1986. 2. Nariuotakojai ir j platinamos ligos. Mokymosi mediaga, nuotolini studij kursas, Kauno medicinos universitetas, 2004. 3. Despomier D., Gwadz W., Hotez J. Parasitic diseases. SpringerVerlag, 1995.

18

SAM praneimai
Sveikatos apsaugos ministerija dar kart paaikino gydytoj ir slaugytoj darbo umokesio didinimo sistema. Sveikatos apsaugos ministras ilvinas Padaiga prane, kad vykusioje Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje buvo priimtas nutarimas gydytoj ir slaugytoj darbo umokest kelti didinant paslaug kainius. Nutarta paslaug kainius didinti vidutinikai 10 proc. (skirting paslaug kainiai bus indeksuojami nevienodai nuo 5 iki 21 proc.) is sprendimas susijs su Sveikatos apsaugos ministerijos sipareigojimu nuo i met gegus 1 d. didinti medik atlyginimus 24 proc. Ministras . Padaiga pabr, kad Vyriausybs darbo grups, nagrinjusios gydytoj ir slaugytoj darbo umokesio didinimo galimybes, protokole, kur pasira ir Lietuvos gydytoj sjungos atstovai, yra numatytas mechanizmas, utikrinsiantis, kad visos medik atlyginimams skirtos los (2005 m. 167 mln., 2006 m. 200 mln.) bus paskirstytos gydytoj ir slaugytoj darbo umokesio didinimui.

Nr. ? (?) priedas

U paslaugas gydymo staigoms bus mokami didesni kainiai

Pasak ministro, buvo ianalizuotos ir pateiktos visos iuo metu esamos galimybs pagerinti medik finansin padt, ir nors ministras supranta medik reikalavimus, gydytoj streikas nieko nepakeis. Gydymo staigose rengiamame balsavime, kurio tikslas isiaikinti, kiek gydytoj ir slaugytoj ketina streikuoti, Lietuvos gydytoj sjunga yra pakvietusi dalyvauti ne tik gydytojus ir slaugytojus, bet ir vis medicinos personal. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat buvo surengusi internetin visuomens apklaus, kurios duomenys nra reprezentatyvs, taiau atspindi visuomens nuomon. Dvi dienas vykusioje apklausoje balsavo 2252 svetains lankytojai, i j 1143 pasak manantys, kad streikas nra priemon didinti darbo umokest. Dauguma balsavusi medik mano, kad streikas padt pasiekti tiksl, taiau kita visuomens dalis mano, kad streikuoti nereikt. SAM Ryi su visuomene skyrius

Susikalbjimas medik ir pacient ger santyki pradia

Balandio 9 dien Vilniuje vyko konferencija ,,Pacient teiss Lietuvoje. is Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos pacient organizacij atstov tarybos organizuotas renginys skirtas diskusijai apie i met pradioje sigaliojus Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statym. Pastarojo teiss akto keliami udaviniai turi bti plaiai aikinami, nes iki iol yra vertinami ir vykdomi prietaringai. Ne kiekvienas gydytojas ir pacientas aikiai supranta, kokios gydytoj ir pacient santyki sferos yra reguliuojamos iuo statymu. Konferencijoje praneimus skait Sveikatos apsaugos viceministras Rimantas adius, mogaus teisi stebjimo instituto valdybos pirmininkas Kstutis ilinskas, Valstybins medicininio audito inspekcijos direktor Ramun Navickien ir Lietuvos pacient organizacij atstov tarybos pirminink Vida Augustinien. Pagrindin inia, kuri skelb konferencijos dalyviai siekti gydytojo ir paciento susikalbjimo, bendradarbiavimo. Tik tokiu bdu pacientas gali apginti savo teises, o to nesugebjus padaryti, reikalauti alos atlyginimo. ,,Turi bti dedamos visos pastangos, kad pacient ir gydytoj santykiai bt civilizuoti. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas ir yra priemon, leidianti to siekti, sak sveikatos apsaugos viceministras Rimantas adius. Vienas opiausi konferencijoje kelt klausim susijs su gydytojo atsakomybe nusprsti, kas svarbiau btinoji pagalba ar paciento paraas prie j gydant. statym kr specialistai pabr, kad esant skirtingoms situacijoms privalu vadovautis Konstitucijoje teisintu protingumo kriterijumi. Pasitelks patirt ir prot gydytojas turi priimti sprendim dl savo veiksm, gelbdamas paciento gyvyb. Pasak viceministro R. adiaus, ,,formalumai, kurie nustatomi statyme, nra absoliuts, absoliuti paciento teis gydym. Valstybins medicininio audito inspekcijos direktor Ramun Navickien savo praneime pateik Lietuvos teisje galiojanius gydytojo ir paciento atsakomybs ir pareigos apibrimus. Juose kalbama apie tai, jog gydytojas turi utikrinti maksimal atidumo, rpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsn, kiek manoma stengtis padti pacientui. Tuo tarpu pacientas, vykdydamas savo pareigas, turi bti labai aktyvus savo sveikimo proceso dalyvis. R. Navickien kviet pacientus pasitikti medikais, nes tik suteiks vis manom informacij apie save, pacientas gali tiktis progresyvaus medicininio gydymo. Tai, jog pacientai ir gydytojai turi bti partneriai, o ne prieai, rodo ir statyme rayta norma, kad pacientui teikiama informacija apie jo sveikatos bkl, taikom gydym, ateities prognoz turi bti pateikia suprantama kalba ir forma. SAM Ryi su visuomene skyrius

NUOTOLINIO MOKYMO PROGRAMA

Sveikatos prieiros specialistams

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centras informuoja, jog centro leidinyje nuo 2005 m. gegus mnesio numerio prasideda kitas nuotolinio mokymo ciklas Hospitalini infekcij prevencija (40 val.). Mokymo mediag paruo Higienos instituto Visuomens sveikatos tyrim skyriaus vedja, dr. Rolanda Valintlien. Po studij bus iduodami SDTSC paymjimai. Leidin usiprenumeruoti galima SDTSC padaliniuose (Vilniuje, Kaune, iauliuose, Klaipdoje, Panevyje, Utenoje, Druskininkuose), pateikus iankstin usakym iki gegus 15 dienos. Sumokti tuomet bt galima atsiimant usakyt leidini kiek kas mnes. Studij vienkartinis mokestis 18 Lt (j reiks mokti Vilniaus banko sskait (kuri bus nurodyta leidinyje Slauga. Mokslas ir praktika Nr. 05(101), gavus urnal ir sisti su upildyta registracijos kortele, diplomo kopija ir jei pasikeitus pavard, santuokos liudijimo kopij). Nuotolini studij Hospitalini infekcij prevencija trukm vieneri metai. Nespjusiems upildyti originalios dalyvio registracijos kortels leidinyje Slauga. Mokslas ir praktika Nr. 5 (101) dalyvauti mokymuose nebus galima. Pagarbiai, Slauga. Mokslas ir praktika redaktorius Rytis Mankus, tel.: 8 (5) 2701362, 8 672 37786

Nr. ? (?) priedas

19